• Embed Doc
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
Download
 
!!!!!!!!!!!!
The following ad supports maintaining our C.E.E.O.L. service
!
!!
Recognising non -formal and in formal learning: an open challenge
«Recognising non -formal and in formal learning: an open challenge»
by Elisabetta Perulli 
Source:The Quality of Higher Education (Auk
š
tojo mokslo kokyb
ė
), issue: 06 / 2009, pages: 94-116, onwww.ceeol.com.
 
94
Elisabetta PERULLI


Mokymosi pasiekim
ų
,
į
gyt
ų
ne formaliojo
š
 vietimo ribose (neformaliojo ir savaiminiomokymosi), visuomeninio ir institucinio pri-pa
ž
inimo ir
į
tvirtinimo perspektyva tampa vis akivaizdesn
ė
ir patenka
į
politik 
ų
darbo-tvark 
ę
ne tik Europoje, bet ir kitose ne Euro-pos
š
alyse. Ta
č
iau
š
ia tema egzistuoja keletasatvir
ų
problemini
ų
institucinio ir techniniolygmens klausim
ų
.
Š
iame straipsnyje neketi-nama pateikti visus atsakymus
į
 
š
iuos klau-simus, ar pasi
ū
lyti koki
ą
nors teorij
ą
. Ta
č
iau jame bus pam
ė
ginta pateikti kelet
ą
apm
ą
sty-m
ų
ir pakalb
ė
ti apie atviras veikos kryptis irkai kuriuos svarbius j
ų
aspektus.

KAS LAIKYTINA ir kas n
ė
ra laikytinaneformaliuoju ir savaiminiu mokymusi?

D
ė
l koki
ų
prie
ž
as
č
i
ų
ir kokiomis prie-mon
ė
mis Europos
š
alys sprend
ž
ia formaliojo,neformaliojo ir savaiminio mokymosi s
ą
saj
ų
 problem
ą
?

KAIP prakti
š
kai tobulinamas neforma-lusis ir savaiminis mokymasis?


s – ben-droji s
ą
 voka patekusi i
š
skirting
ų
koncepcij
ų
,kur individualizuojami du prie
š
ingi
ž
ini
ų
,kuriomis dalijasi bendruomen
ė
, aspektai:

e social-institutional endorsement towardsthe perspective of recognising and enhancinglearning acquired outside the formal educationand training contexts (non-formal and infor-mal learning), has been gaining strength andhas entered policy agendas throughout Europe,but also in other major non-European coun-tries. Nevertheless there are still several openissues on this topic both at an institutional andtechnical level.
is paper does not intend togive answers or propose a theory. Instead, itwill attempt to formulate some re
ections andopen work pathways on some basic aspects.

WHAT IS - or isn’t - non-formal/infor-mal learning?

FOR WHOM and with which tools areEuropean countries dealing with the issue of the relationships between formal and non-formal/informal learning?

HOW, in operational practice, is theenhancement of non-formal/informal learn-ing dealt with?


– a generic con-cept coming form di
 
erent models which in-dividuates two opposite aspects of knowledgeshared in a community: the tacit one is a mix

 

 

 
95
Elisabetta PERULLI
NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI PRIPA
Ž
INIMAS: ATVIRAS I
ŠŠŪ
KISRECOGNISING NON
FORMAL AND INFORMAL LEARNING: AN OPEN CHALLENGE
„nebyliosios“
ž
inios yra kult
ū
ros, elgsenos irpapro
č
i
ų
element
ų
derinys; akivaizd
ž
iosiosyra skelbiamos, saugomos ir perduodamos
ž
inios.

– individo ar organi-zacijos ypatyb
ė
prie
ž
astiniu ry 
š
iu susijusisu efektyvia veikla speci
niame kontekste.Kompetencijos (kompetencij
ų
) s
ą
 voka pa-sitelkiama veiksmingesniu b
ū
du paai
š
kintiabstrak 
č
i
ą
kompetentingumo s
ą
 vok 
ą
, kadmokymosi ir ugdymo tikslais ji b
ū
t
ų
tiksliaui
š
matuota ir smulkiai suskirstyta,
į
 
ž
inias, ge-b
ė
 jimus ir po
ž
i
ū
rius

– Europos
š
 vie-timo strategijos pagrindinis principas. Jisapima bendr
ą
 j
į
tiksl
ą
u
ž
tikrinti mokymosigalimybes vis
ą
gyvenim
ą
, siekiant i
š
saugotidarbingum
ą
ir socialin
ę
 
į
traukt
į
.

– for-malusis ir/ar o
cialusis mokymosi patirtiespripa
ž
inimo procesas, suteikiantis vert
ę
jopasiekimams nepaisant konteksto, kuriame jie buvo
į
gyti.

mokymasis, kuris vyksta ne tradicin
ė
 je for-malioje aplinkoje, bet strukt
ū
ri
š
kai apibr
ėž
tos veiklos metu, kuri tiesiogiai n
ė
ra susijusi sumokymusi, t. y. darbo vietoje (neformalusis)arba kasdieniame gyvenime (savaiminis).

Pastaraisiais metais politik 
ų
ir institucij
ų
 spaudimas pripa
ž
inti ir
į
tvirtinti mokym
ą
si,
į
gyt
ą
u
ž
formaliojo
š
 vietimo rib
ų
(neforma-liojo ir savaiminio mokymosi b
ū
dais) n
ė
kiek nema
žė
 ja, bet tampa vis stipresnis. Mokslinioir techninio lygmens debatai nesibaigia nuo1990 m. Per pastaruosius de
š
imt met
ų
jie pa-teko
į
politik 
ų
darbotvarkes visoje Europoje,
į
Europos S
ą
 jungos dokumentus, taip pat api-ma daugum
ą
ne Europos
š
ali
ų
.of cultural, behavioural and custom elements;the codi
ed is the declared, stored and trans-ferable knowledge.

– it is an individual or organi-zational quality causally related to an e
 
ectiveperformance within a speci
c context.
ecompetency/ies is a term to treat the abstractconcept of competence in a more operationalway, more measurable and possible to be de-tailed, for learning/training purposes, intoknowledge, abilities and attitudes.
 
– a guide principle of theEuropean education and training strategies. Itmeans the overall aim of extending the learn-ing opportunities throughout everyone’s life-cycle in order to keep employability and socialinclusion.

– a pro-cess of formal and/or o
cial recognition of alearning experience putting in value its out-comes regardless of the context it has beenacquired.
 
– learn-ing which takes place outside the formaltraditional settings but within structuredactivities not explicitly aimed to learningi.e. workplace (non formal) or everyday life(informal).

e policy and institutions pressures towardsthe perspective of recognising and enhancinglearning acquired outside the formal educa-tion and training contexts (non-formal andinformal learning), has not been droppingduring the last years; indeed, it has beengaining strength.
e scienti
c and technicaldebate has been lively since the early 1990s,and in the last ten years it has entered policy agendas throughout Europe, in EU docu-ments, but also in other major non-Europeancountries.
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...