Komisijos pasilymas

Europos Komisija rengia pasilymus dl teiss akto savo iniciatyva arba jeigu to prao kitos ES institucijos
ar alys, arba pagal piliei iniciatyv, danai prie tai pasikonsultavusi su visuomene. Galutinis
pasilymas vienu metu perduodamas Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams ir
kai kuriais atvejais Region komitetui ir Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui.

1. prasta procedra pradedama pateikiant pasilym dl teiss akto Europos Parlamentui ir
Tarybai.
2. prasta teiskros procedra iuo metu taikoma 85 apibrtose politikos srityse ir aprpia
didij dal ES kompetencijos srii.
3. Europos Komisija turi teis inicijuoti teiss aktus. Ji atsakinga u didij dal pateikiam
pasilym dl teiss akto. Taiau Parlamentas ir Taryba gali paprayti Komisijos pateikti
pasilym ir keliais gerai apibrtais atvejais kitos institucijos gali taip pat parengti
pasilym.
4. Parlamentas (jeigu tam pritaria j sudarani nari dauguma) gali paprayti Komisijos
pateikti pasilym tais atvejais, kai Parlamentas mano, kad, norint padti gyvendinti
Sutartis, reikia parengti ES teiss akt. Tuo atveju, kai Komisija atsisako teikti pasilym,
ji turi nurodyti to prieastis.
5. Taryba, sprsdama paprasta bals dauguma, gali Komisijos prayti atlikti bet kur tyrim,
ministr nuomone, pageidautin siekiant bendr tiksl, ir pateikti jai atitinkamus
pasilymus.
6. Pagal Sutartis leidiama pradti prast teiskros procedr iais labai konkreiais
atvejais:
o ketvirtadalio valstybi nari iniciatyva (teisminis bendradarbiavimas
baudiamosiose bylose, policijos bendradarbiavimas);
o remiantis Europos Centrinio Banko rekomendacija (tam tikri Europos centrini
bank sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto straipsniai);
o Europos Sjungos Teisingumo Teismo praymu (specializuot teism prie
Bendrojo Teismo, kurie, kaip pirmoji instancija, nagrint konkreiose srityse
ikeltas tam tikr kategorij bylas ir priimt sprendimus, steigimas; tam tikros
Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatos);
o Europos investicij banko praymu.
7. Komisija gali pateikti pasilym ir dl Europos piliei iniciatyvos.
8. Komisijos pasilymas tai isamaus konsultacij proceso, kuris gali bti vykdomas
vairias bdais (privalomas poveikio vertinimas, ekspert ataskaitos, konsultacijos su
nacionaliniais ekspertais, tarptautinmis organizacijomis ir (arba) nevyriausybinmis
organizacijomis, konsultacijos parengus alisias ir baltsias knygas ir t. t.), rezultatas.
9. Taip pat pradedamas vairi Komisijos tarnyb konsultacij procesas, kad bt
utikrinama, jog atsivelgta visus svarstomo klausimo aspektus (tarnyb konsultacijos).
10. Komisijos nari kolegija paprastai tvirtina Komisijos pasilym, taikydama raytin
procedr (be Komisijos nari diskusij) arba odin procedr (Komisijos nari kolegija
diskutuoja dokumento klausimu), tuomet pasilymas paskelbiamas (Komisijos nariu
kolegija diskutuoja dokumento klausimu), tuomet pasiulymas paskelbiamas Europos
Sajungos oficialiajame leidinyje.
11. Komisija pateikia savo pasilym dl teiss akto (paprastai reglament, direktyv arba
sprendim) Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat ES nacionaliniams parlamentams ir,
jeigu reikia, Region komitetui ir Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui.
Nacionalini parlament vaidmuo
12. Remiantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo Protokolu Nr. 1 dl nacionalini
parlament vaidmens ir Protokolu Nr. 2 dl subsidiarumo ir proporcingumo princip
nacionaliniai parlamentai per atuonias savaites gali pateikti pagrst nuomon, jeigu jie
mano, kad projektas dl teiss akto neatitinka subsidiarumo principo. Kiekvienas
nacionalinis parlamentas turi du balsus. Kai parlamentin sistem sudaro dveji rmai,
kiekvieni rmai turi po vien bals.
13. Jeigu ne maiau kaip tredalis nacionalini parlament mano, kad projektas dl teiss
akto neatitinka subsidiarumo principo, jis turi bti persvarstomas (geltonoji kortel).
Tuo atveju, kai pasilymo dl teiskros procedra priimamo akto projektas pateikiamas
remiantis SESV 76 straipsniu (teisminis bendradarbiavimas baudiamosiose bylose ir
policijos bendradarbiavimas), maiausias bals skaiius turi sudaryti vien ketvirtadal.
Persvarsiusi vadinamj geltonj kortel, pasilym pateikusi institucija (paprastai
Komisija) gali nusprsti jo nekeisti, i dalies j pakeisti arba atsiimti.
14. Be to, pagal prast teiskros procedr, jeigu paprasta nacionalini parlament
dauguma mano, kad teiskros procedra priimamo akto projektas neatitinka
subsidiarumo principo, Komisija projekt turi nagrinti i naujo (oranin kortel).
Persvarsiusi pasilym, Komisija gali nusprsti jo nekeisti, j i dalies pakeisti arba
atsiimti. Jeigu Komisija nusprendia pasilymo nekeisti, ji turi pagrsti savo pozicij.
Tokiu atveju Europos Parlamentas ir Taryba, prie ubaigdami pirmj svarstym, privalo
svarstyti, ar pasilymas yra suderinamas su subsidiarumo principu. Jeigu Parlamentas
paprasta EP nari bals dauguma arba Taryba 55 proc. savo nari bals dauguma
nusprendia, kad pasilymas nesuderinamas su subsidiarumo principu, jis atmetamas.
Region komiteto ir Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomons
15. Komisija ir Taryba privalo konsultuotis su Europos ekonomikos ir socialini reikal
komitetu (EESRK) ir Region komitetu (RK) tam tikrais klausimais arba tuo atveju, kai
Taryba mano, kad to reikia. Pavyzdiui, EESRK privalo pateikti nuomon dl
ekonomins ir socialins politikos, o su RK turi bti konsultuojamasi aplinkos, vietimo
ir transporto klausimais. Taryba ir Komisija gali nustatyti nuomoni pateikimo termin.
Europos Parlamentas taip pat turi galimyb konsultuotis su dviem komitetais. Be to,
komitetai gali teikti nuomones savo iniciatyva.

Pirmasis svarstymas Europos Parlamente

Europos Parlamento Pirmininkas perduoda pasilym svarstyti Parlamento komitetui, kuris
paskiria pranej, atsaking u praneimo projekto, kuriame bt i dalies pakeistas pasilytas
tekstas, rengim. Komitetas balsuoja dl io praneimo ir vis pakeitim, kuriuos pateik kiti
nariai. Tuomet per plenarin sesij Europos Parlamentas svarsto pasilym dl teiss akto ir
balsuoja dl jo, remdamasis komiteto praneimu ir pakeitimais. Taip parengiama Parlamento
pozicija. Parlamentas gali patvirtinti pasilym be pakeitim arba j i dalies pakeisti. Retais
atvejais Pirmininkas gali paprayti Komisijos atsiimti savo pasilym. Per pirmj svarstym
patvirtinta Parlamento pozicija perduodama Tarybai.
1. Kai tik Europos Komisijos pasilymas dl teiss akto perduodamas Europos Parlamentui,
Pirmininkas, pasikonsultavs su atitinkamomis techninmis tarnybomis, perduoda j
atsakingam komitetui.
2. Komitetas pasirenkamas atsivelgiant pasilymo tem.
3. Kitiems komitetams gali bti suteikta galimyb pasilyti savo nuomon, jeigu tema
susijusi su j veikla.
4. Tuo atveju, kai ikyla konfliktas dl kompetencijos, pavyzdiui, jeigu klausimas beveik
vienodai priklauso dviej ar daugiau komitet kompetencijai, Pirminink sueiga,
remdamasi Komitet pirminink sueigos rekomendacija, priima sprendim dl
procedros.
5. Ginai dl kompetencijos gali bti isprsti taikant procedras, pagal kurias traukiami
susij komitetai, arba rengiant bendrus komitet posdius ir balsavim.
6. Susijs komitetas nagrinja pasilym vienu metu su atsakingu komitetu, laikydamasis
bendrai nustatyto tvarkaraio. Abiej komitet pranejai ir nuomons referentai kartu
nustato savo iimtinei arba bendrai kompetencijai priklausanias teksto dalis ir susitaria
dl tiksli bendradarbiavimo metod. Pranejai ir nuomons referentai informuoja vieni
kitus ir abipusikai pritaria tekstams, kuriuos jie silo komitetams, ir pozicijai dl
pakeitim. Atsakingas komitetas turt be balsavimo priimti susijusio komiteto
pakeitimus, kurie priklauso iimtinei susijusio komiteto kompetencijai.
7. Tuo atveju, kai atsakingam ir susijusiam komitetams nepavyksta susitarti dl
kompetencijos, Pirminink sueiga gali nusprsti, kam kokia priklauso kompetencija,
arba, jeigu klausimas vienodai priklauso abiej komitet kompetencijai, gali pasilyti
rengti bendrus komitet posdius.
8. Rengiant bendrus komitet posdius atitinkami pranejai parengia vien praneimo
projekt. Jis inagrinjamas ir bendruose posdiuose dalyvaujantys komitetai dl jo
balsuoja.
9. Atsakingas Parlamento komitetas vis pirma patikrina pasilymo teisin pagrind. Jis gali
paprayti u teiss reikalus atsakingo komiteto pateikti nuomon, pastarasis komitetas
taip pat gali nusprsti savo iniciatyva patikrinti teisin pagrind.
10. Jeigu pasilymas turs finansini padarini, atsakingas komitetas taip pat turi patikrinti,
ar jis suderinamas su daugiamete finansine programa, t. y., ar yra pakankamai finansini
itekli. U biudeto klausimus atsakingas komitetas taip pat gali savo iniciatyva atlikti
tok patikrinim.
11. Atsakingas komitetas, frakcija ar ne maiau kaip keturiasdeimt Parlamento nari gali
pareikti prietaravim, jeigu jie mano, kad pasilymas arba jo dalys neatitinka teisi,
tvirtint ES pagrindini teisi chartijoje.
12. Kai tik nustatomas u pasilym atsakingas komitetas, jis vien i savo nari skiria
praneju. Faktikai frakcijoms atstovaujantys koordinatoriai nusprendia, kuri frakcija
bus atsakinga u praneimo nagrinjim. Mintoji frakcija pasilo pranej, kuris yra
vienas i ios frakcijos komiteto nari arba nuolatini pavaduojani nari.
13. Pranejai gali bti renkami i anksto remiantis Komisijos metine teiskros programa
taip jiems sudaromos slygos stebti pasilym jo rengimo etapu, prie j pateikiant
Parlamentui.
14. Kitos frakcijos gali skirti elin pranej, kuris atsakingas u frakcijos pozicijos
rengim ir pranejo darbo stebjim.
15. Pranejas atsakingas u pasilym vairiais procedros etapais; jis pataria komitetui per
svarstym komiteto lygmeniu ir visam Parlamentui (per plenarin posd) dl bendro
poirio.
16. Pranejas turi komitetui pristatyti praneimo projekt, skaitant savo pakeitimus dl
Komisijos pasilymo.
17. Parlamento komitetas praneimo projekto nagrinjimo tikslu paprastai susitinka kelis
kartus.
18. Neretai dl prietaring ar technini dokument rengiami klausymai su ekspertais ar
atliekami tyrimai arba poveikio vertinimai.
19. Per komiteto debatus Komisija gali apginti savo pasilym ir atsakyti komiteto nari
klausimus.
20. Kadangi Taryba gauna ir pradeda svarstyti Komisijos pasilym tuo paiu metu kaip
Parlamentas, komitetas paprastai paprao Komisijos ir Tarybos j informuoti apie
paang, kuri daroma svarstant pasilym Taryboje ir jos darbo grupse.
21. Susij ir nuomones teikiantys komitetai teikia savo nuomones atsakingam komitetui.
22. Kiekvienas EP narys gali pateikti pakeitim iki atsakingo komiteto nustatyto termino. Dl
vis pakeitim balsuojama atsakingame komitete laikantis paprastos bals daugumos
principo.
23. Atsakingas komitetas, prie surengdamas galutin balsavim dl pasilymo dl teiss
akto, paprao Komisijos nurodyti savo pozicij dl vis komitete priimt pakeitim, taip
pat paprao Tarybos pateikti pastabas. Jei Komisija negali padaryti pareikimo arba yra
nepasirengusi pritarti visiems komiteto priimtiems pakeitimams, komitetas gali atidti
galutin balsavim.
24. Kai tik praneimas priimamas komitete, jis traukiamas plenarins sesijos darbotvark.
25. Frakcija ar ne maiau kaip keturiasdeimt Parlamento nari gali pateikti praneimo
pakeitim ir prayti dl j balsuoti per plenarin posd. Paprastai nauj pakeitim
pateikimo terminas per plenarin posd yra savaits prie plenarin sesij treiadienis,
12.00 val.
26. Per plenarin posd svarstomas pasilymas dl teiss akto remiantis praneimu, kur
parengia atsakingas komitetas, skaitant pasilytus pakeitimus, teiskros rezoliucijos
projekt ir, jeigu reikia, pranejo parengt aikinamj dal.
27. Per svarstym plenariniame posdyje prie balsavim dalyvaujantis Komisijos narys
pranea apie Komisijos pozicij dl kiekvieno pateikto pakeitimo ir j paaikina.
Komisijos pozicij dl EP pakeitim rengia u teiss akt atsakingas generalinis
direktoratas, o j tvirtina Komisijos nari kolegija. Faktikai j rengia Tarpinstitucini
ryi grup (TRG), kuri sudaro Komisijos kabinet, atsaking u tarpinstitucinius
ryius, nariai, o vliau j tvirtina Komisijos nari kolegija.
28. Europos Parlamentas vis pirma balsuoja dl Komisijos pasilymo pakeitim. Tuomet jis
balsuoja dl pasilymo, i dalies pakeisto arba nepakeisto, ir tada balsuoja dl teiskros
rezoliucijos projekto pakeitim. Galiausiai Parlamentas balsuoja dl viso teiskros
rezoliucijos projekto. Teiskros rezoliucijoje tik pareikiama, ar Parlamentas pritaria
pasilymui, ar j atmeta, ar j i dalies keiia.
29. Visiems mintiesiems dokumentams patvirtinti reikalinga paprasta bals dauguma, t. y.
balsavusij dauguma.
30. Jei Parlamentas teisekuros rezoliucijos nepriima, pasiulymas vel perduodamas
atsakingam komitetui.
31. Parlamentas gali:
o atmesti vis pasilym;
o pritarti pasilymui be pakeitim;
o pritarti jam i dalies j pakeitus.
32. Jei u Komisijos pasilym, j i dalies pakeitus, nra atiduodama bals dauguma arba
yra patvirtinamas pasilymas j atmesti, kur gali pateikti atsakingas komitetas arba ne
maiau kaip keturiasdeimt Parlamento nari, Parlamento Pirmininkas atideda balsavim
dl teiskros rezoliucijos (paprastai dl jos balsuojama po galutinio balsavimo dl
pasilymo su pakeitimais) ir paprao Komisijos ataukti savo pasilym. Jeigu Komisija
atsiima savo pasilym, teiskros procedra nutraukiama. Jei Komisija atsisako
pasilym atsiimti, klausimas vl perduodamas Parlamento komitetui.
33. Jei pritariama visam Komisijos pasilymui su pakeitimais, balsavimas dl teiskros
rezoliucijos projekto atidedamas tol, kol Komisija pateiks savo pozicij dl kiekvieno
pakeitimo. Jei Komisija negali padaryti tokio pareikimo pasibaigus Parlamento
balsavimui dl jos pasilymo, ji pranea Parlamento pirmininkui ar atsakingam komitetui,
kada ji mano galsianti padaryti pareikim, ir pasilymas traukiamas pirmos po ios
datos vykstanios plenarins sesijos darbotvarks projekt.
34. Jei Komisija pranea, kad neketina priimti vis Parlamento pakeitim, atsakingo komiteto
pranejas ar io komiteto pirmininkas pateikia Parlamentui oficial pasilym, ar teikti
teiskros rezoliucijos projekt balsavimui. Prie pateikdamas pasilym, atsakingo
komiteto pranejas ar pirmininkas gali paprayti Parlamento pirminink sustabdyti io
klausimo svarstym. Jei Parlamentas nusprendia balsavim atidti, klausimas
grinamas i naujo nagrinti atsakingam komitetui. iuo atveju priimtini tik tie
pakeitimai, kuriuos pateik atsakingas komitetas ir kuriais siekiama kompromiso su
Komisija.
35. Pasilymo tekst, kok j patvirtina Parlamentas, kartu su prie jo pridedama rezoliucija
Pirmininkas perduoda Tarybai ir Komisijai kaip Parlamento pozicij.
36. Parlamentui baigus pirmj svarstym Komisija gali patvirtinti i dalies pakeist
pasilym, kur traukia kai kuriuos Parlamento pakeitimus.
37. Sutartyje nenustatytas joks Parlamento pirmojo svarstymo terminas.
NB: Primus Amsterdamo sutart prast teiskros procedr galima baigti per pirmj
svarstym. Pastaraisiais metais pastebima tendencija susitarti per pirmj svarstym.
Pirmasis svarstymas Taryboje
Parengiamasis darbas Taryboje vykdomas tuo paiu metu, kai vyksta pirmasis svarstymas Parlamente,
taiau Taryba oficialiai gali pradti pirmj svarstym tik remdamasi Parlamento pozicija. Taryba gali: 1)
pritarti EP pozicijai, tokiu atveju teiss aktas priimamas; arba 2) patvirtinti Parlamento pozicijos
pakeitimus ir parengti Tarybos pirmojo svarstymo pozicij, kuri bt siuniama Parlamentui nagrinti
per antrj svarstym.
1. Komisijos pasilymas nusiuniamas Tarybai ir tuo paiu metu Europos Parlamentui.
2. Taigi parengiamieji darbai Taryboje vyksta tuo paiu metu kaip ir Europos Parlamente,
taiau Taryba gali savo pozicij patvirtinti tik po to, kai Parlamentas msi veiksm.
3. Institucijos raginamos keistis informacija apie paang ir deryb tvarkarat vykdant
prast teiskros procedr.
4. Kaip ir Parlamento atveju, nenustatytas joks pirmojo svarstymo Taryboje terminas.
5. Tarybos sprendimai parengiami specialiose darbo grupse, kurias sudaro valstybi nari
atstovai ir kurioms rotacijos tvarka eis mnesius pirmininkauja Tarybai
pirmininkaujanios alies atstovas, jam padeda Tarybos sekretoriatas. Darbo grups teikia
praneimus Nuolatini atstov komitetui (COREPER I ir II), kuris parengia kiekvien
Tarybos sprendim, priimam ministr lygmeniu.
6. Prie priimdama pozicij per pirmj svarstym, Taryba gali imtis dviej tarpini
priemoni:
1. Taryba gali pasiekti susitarim i esms bendr poir prie Europos
Parlamentui pateikiant savo pozicij. Tai atsitinka retai, daniausiai tais atvejais,
kai yra didelis stimulas pasiekti susitarim per pirmj svarstym.
2. Daniau Taryba i pradi pasiekia politin susitarim, numatydama bendras
pasilytos pozicijos per pirmj svarstym gaires. io susitarimo detales galutinai
apibria darbo grup, patikrina teisininkai lingvistai (kiekvienos kalbos
teisininkai, kurie kontroliuoja, kad tekstas bt nepriekaitingas teisiniu ir
kalbiniu poiriais) ir Taryba kitame posdyje j oficialiai priima kaip pozicij per
pirmj svarstym.
Abiem atvejais Taryba savo pozicij galutinai nustato tik gavusi Parlamento per pirmj
svarstym priimtus pakeitimus ir atitinkamai Komisijos pakeist pasilym.
7. Pozicija per pirmj svarstym gali bti priimta be diskusij, kai susitarimas pasiektas
parengiamajame etape (darbotvarks A punktas) arba diskutuojant (B punktas), arba,
iimtiniais atvejais, taikant raytin procedr. Pirmais dviem atvejais diskusijos yra
vieos.
8. Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma, iskyrus mokesi, socialinio teisingumo,
usienio politikos, gynybos ir operatyvinio policijos bendradarbiavimo klausimus, kai
sprendim reikia priimti vienbalsiai.
9. Yra keturi galimi pirmojo svarstymo Taryboje scenarijai:
1. Jei Parlamentas neprim joki pakeitim ir Taryba nepageidauja keisti
Komisijos pasilymo, ji gali akt priimti kvalifikuota bals dauguma. iuo atveju
aktas priimamas.
2. Jei Parlamentas trauk pakeitimus, aktas priimamas, kai Taryba visus pakeitimus
patvirtina kvalifikuota bals dauguma, jei Komisija juos trauk savo pakeist
pasilym, arba kai Taryba pakeitimus patvirtina vienbalsiai, jei Komisija j
netrauk. Jeigu Taryba pritaria visiems Parlamento pakeitimams, aktas
priimamas.
Priimt akt pasirao Parlamento ir Tarybos pirmininkai ir generaliniai sekretoriai ir jis
skelbiamas Oficialiajame leidinyje.
3. Nors tai nra isamiai reglamentuota Sutartimi, taiau visuotinai priimtina, kad
Taryba kvalifikuota bals dauguma gali atmesti vis Komisijos pasilym.
Komisija bet kuriuo metu per pirmj svarstym gali nusprsti ataukti savo
pasilym arba j pakeisti.
4. Jei Taryba nepriima vis Parlamento pakeitim arba nori pateikti savo pakeitim,
ji priima pozicij per pirmj svarstym.
10. Per pirmj svarstym priimtos pozicijos tekstas siuniamas Parlamentui kartu nurodant
prieastis ir pateikiant Tarybos ir (arba) Komisijos pareikimus, trauktus Tarybos
protokol. Komisija informuoja Parlament apie savo pozicij.
11. Parlamentas apie per pirmj svarstym priimt Tarybos pozicij paprastai
informuojamas plenarins sesijos, kuri vyksta po pozicijos oficialaus primimo, metu.
Sutartyje numatytas kit procedros etap terminas prasideda Parlamentui plenariniame
posdyje paskelbus apie per pirmj svarstym priimtos Tarybos pozicijos gavim (diena
po paskelbimo, kuris paprastai vyksta ketvirtadien).
12. Jei tik manoma, tarp politinio susitarimo sudarymo ir oficialaus praneimo apie per
pirmj svarstym priimt Tarybos pozicij palaikomi neformals ryiai siekiant sudaryti
geresnes slygas (iankstiniam) susitarimui per antrj svarstym (taip pat vadinamam
derybomis pasiekta pozicija per pirmj svarstym).
NB: Jei teiss akt leidjai siekia susitarimo per pirmj svarstym, jie danai rengia neoficialius
susitikimus, vadinamuosius trialius dialogus, kuriuose dalyvauja Parlamento (pranejas ir
prireikus eliniai pranejai), Tarybos (darbo grups ir (arba) COREPER pirmininkas) ir
Komisijos (u dokument atsakingo padalinio ir Komisijos generalinio sekretoriato atstovai)
atstovai.

Siekiama utikrinti, kad Parlamento plenariniame posdyje priimti pakeitimai bt priimtini
Tarybai. Komisija i kompromisini tekst atveju danai atlieka tarpininko ir redaktoriaus
vaidmen.
Antrasis svarstymas Europos Parlamente
Europos Parlamentui numatomi trys mnesiai (gali bt pratsta iki keturi) Tarybos pozicijai
inagrinti. Tarybos pozicija vis pirma teikiama atsakingam komitetui, kuris parengia rekomendacij
Parlamento antrajam svarstymui. Per plenarin posd balsuojama dl rekomendacijos, kuri gali bt
traukiami riboti pakeitimai. Antrojo svarstymo rezultatai gali bti ie: 1) Parlamentas pritaria Tarybos
pozicijai ir aktas priimamas; 2) Parlamentas nepriima sprendimo per nustatyt laikotarp iuo atveju
patvirtinamas aktas su Tarybos pakeitimais, padarytais per pirmj svarstym; 3) Parlamentas atmeta
Tarybos pirmojo svarstymo pozicij, tokiu atveju aktas nepriimamas ir procedra ubaigiama; 4)
Parlamentas silo pakeitimus dl Tarybos pirmojo svarstymo pozicijos ir perduoda savo pozicij Tarybai
nagrinti per antrj svarstym.
1. Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai per pirmj svarstym, ji priima
Tarybos pozicij per pirmj svarstym ir perduoda j Parlamentui. Parlamentas taip pat
gauna Komisijos praneim, kuriame paaikinama jos pozicija dl Tarybos pozicijos ir
prieastys, dl kuri ji iai pozicijai pritaria arba prietarauja.
2. Parlamento gauti dokumentai apima:
o Tarybos pozicij per pirmj svarstym,
o visus pareikimus, trauktus Tarybos protokol, kai buvo priimta pozicija,
o prieastis, kurios Taryb paskatino priimti savo pozicij,
o Komisijos pozicij.
3. Gavus ir patikrinus dokumentus Pirmininkas plenariniame posdyje paskelbia, kad gauta
per pirmj svarstym priimta Tarybos pozicija ir atitinkamas Komisijos praneimas.
Dokumentai automatikai perduodami atsakingam komitetui, kuris yra tas pats, kaip ir
per pirmj svarstym. Dokumentai pateikiami visomis oficialiosiomis kalbomis.
4. Prieingai nei per pirmj svarstym, antrajam svarstymui taikomas grietas laiko
apribojimas. Parlamentas pozicij turi priimti per tris mnesius ( laikotarp Europos
Parlamentas arba Taryba gali paprayti pratsti iki keturi mnesi). Parlamento darbo
pradios data laikoma praneimo apie per pirmj svarstym priimt Tarybos pozicij
plenariniame posdyje diena, o Taryba termino pradi skaiiuoja nuo per pirmj
svarstym priimtos Tarybos pozicijos gavimo dienos, paprastai plenarins sesijos savaits
pirmadienio.
5. Antrasis svarstymas komitete labai panaus pirmojo svarstymo procedr, taiau
tekstas, kur reikia keisti, yra per pirmj svarstym priimta Tarybos pozicija, o ne
Komisijos pasilymas. Praneim rengia tik atsakingas komitetas, kiti komitetai
nuomoni neteikia.
6. Tarybos gali bti paprayta savo pozicij pristatyti pirmajame atsakingo komiteto
posdyje.
7. Pranejas (paprastai tas pats Europos Parlamento narys, kuris pareng pirmojo
svarstymo praneim) parengia rekomendacijos projekt, t. y. antrojo svarstymo
praneim.
8. rekomendacijos projekt traukiami pranejo silomi pakeitimai. Papildomus
pakeitimus gali pateikti tik tikrasis arba nuolatinis pavaduojantis atsakingo komiteto
narys.
9. Per antrj svarstym pakeitimams komitete ir plenariniame posdyje taikomi
apribojimai. Pakeitimai priimtini tik jei jais siekiama:
1. visikai arba i dalies atkurti per pirmj svarstym priimt Parlamento pozicij,
2. pasiekti Parlamento ir Tarybos kompromis,
3. pakeisti dal Tarybos teksto, kuris nebuvo trauktas pradin Komisijos pasilym
arba jo turinys skiriasi nuo pasilymo turinio,
4. atsivelgti po pirmojo svarstymo atsiradus nauj fakt ar nauj teisin situacij.
10. Atsakingo komiteto pirmininkas sprendia dl pakeitim priimtinumo.
11. Jei po pirmojo svarstymo vyko EP rinkimai, Pirmininkas gali nusprsti, kad apribojimai
netaikomi.
12. Prie balsavim komitetas gali prayti komiteto pirmininko ir pranejo nagrinti
komitete pakeitimus dalyvaujant Tarybos atstovui ir atsakingam Komisijos nariui.
Pasibaigus iam nagrinjimui, pranejas gali pateikti kompromisinius pakeitimus.
13. Komitetas sprendim dl antrojo svarstymo pakeitim ir rekomendacijos priima paprasta
bals dauguma.
14. Po balsavimo komitete rekomendacija nagrinjama plenariniame posdyje.
15. Rekomendacijoje siloma pritarti per pirmj svarstym priimtai Tarybos pozicijai, j i
dalies pakeisti ar atmesti ir pateikiamas trumpas pasilyto sprendimo pagrindimas.
16. Tarybos pozicija ir per antrj svarstym priimta komiteto rekomendacija automatikai
traukiama treiadienio prie antrojo Parlamento svarstymo termino pabaigos plenarinio
posdio darbotvark, bet jos gali bti svarstomos ir ankstesnje plenarinje sesijoje.
17. Atsakingas komitetas, frakcija arba ne maiau kaip keturiasdeimt Parlamento nari gali
teikti pakeitimus, kurie svarstomi plenarinio posdio metu.
18. Plenarinio posdio metu pakeitimams taikomi tie patys apribojimai kaip ir nagrinjimo
komitete etapu. Parlamento pirmininkas priima sprendim dl pakeitim, pateikt
plenariniame posdyje, priimtinumo. Pirmininko sprendimas yra galutinis.
19. Prie balsuojant dl pakeitim plenariniame posdyje, Pirmininkas gali paprayti
Komisijos nurodyti, ar ji pasirengusi jiems pritarti, ar ne.
20. Tokiais atvejais atsakingas Komisijos narys plenarinio posdio diskusij, kurios vyksta
prie balsavim, metu paaikina Komisijos pozicij dl pakeitim. Kaip ir pirmojo
svarstymo metu Komisijos pozicij parengia tarpinstitucini ryi grup ir vliau j
ratifikuoja Komisijos nariai.
21. Taryba taip pat gali bti pakviesta pateikti pastabas.
22. Galimi antrojo svarstymo rezultatai:
0. atmetama per pirmj svarstym priimta Tarybos pozicija,
1. Parlamentas per nustatyt laikotarp nebalsuoja,
2. per pirmj svarstym priimta Tarybos pozicija patvirtinama be pakeitim (greitas
susitarimas per antrj svarstym),
3. Parlamentas pasilo per pirmj svarstym priimtos Tarybos pozicijos pakeitimus.
23. Atsakingas komitetas, frakcija arba ne maiau kaip keturiasdeimt Parlamento nari gali
pasilyti atmesti Tarybos pozicij. Pasilymas turi bti priimamas vis Europos
Parlamento nari bals dauguma, t. y. absoliuia bals dauguma. Dl tokio pasilymo
balsuojama prie balsavim dl pakeitim.
24. Atmetus per pirmj svarstym priimt Tarybos pozicij, teiskros procedra baigiama:
ji gali bti vl pradta tik pateikus nauj Komisijos pasilym. Iki 2012 m. pabaigos tai
vyko tik vien kart 2005 m. liepos mn. svarstant programins rangos patent
direktyv (Direktyv dl kompiuterini program patentavimo). Tarybos pozicija buvo
atmesta spdinga EP nari bals dauguma (648 balsavo prie, 14 u ir 18 susilaik),
dl to pasilymas lugo. Dl io atvejo kilo klausimas, ar Komisija gali ataukti
pasilym, kuris prajo pirmojo svarstymo etap. Komisija gina savo teis ataukti
pasilym bet kuriuo etapu, o Parlamentas ir Taryba tvirtina, kad kai per pirmj
svarstym Taryba priima savo pozicij, is tekstas, o ne Komisijos pasilymas yra
tolesns procedros pagrindas. Taigi Komisija negali ataukti teksto, kuris jau nebra
jos nuosavyb.
25. Jei Parlamentas nesugeba priimti sprendimo per nustatyt termin, aktas laikomas
priimtu pagal per pirmj svarstym priimt Tarybos pozicij.
26. Jei Parlamentas patvirtina per pirmj svarstym priimt Tarybos pozicij be
pakeitim, reikalinga paprasta balsuojani nari bals dauguma.
27. Teiskros procedra priimt akt pasirao Parlamento ir Tarybos pirmininkai ir
generaliniai sekretoriai ir jis skelbiamas Oficialiajame leidinyje.
28. Galiausiai Parlamentas gali pasilyti per pirmj svarstym priimtos Tarybos pozicijos
pakeitimus. Jie turi atitikti antrojo svarstymo kriterijus ir kiekvienas j turi bti
patvirtintas absoliuia vis Parlamento nari bals dauguma.
29. Apie balsavimo rezultatus praneama Tarybai ir Komisijai.
30. Sutartyje konkreiai reikalaujama, kad Komisija pateikt nuomon ratu dl Parlamento
pakeitim ir tai lemia Taryboje reikaling balsavimo bd: jei, pvz., Taryba nori priimti
Parlamento pakeitim, dl kurio Komisija pateik neigiam nuomon, ji tai turi daryti
vienbalsiai.
Antrasis svarstymas Taryboje
Tarybai skiriami trys mnesiai (gali bt pratsta iki keturi) Parlamento per antrj svarstym priimtai
pozicijai inagrinti. Taryba taip pat informuojama apie Europos Komisijos pozicij dl Parlamento per
antrj svarstym priimtos pozicijos. Taryba arba 1) pritaria visiems Parlamento pakeitimams (tokiu
atveju teiss aktas priimamas), arba 2) nepritaria n vienam pakeitimui. Pastaruoju atveju Tarybos
pirmininkas, susitars su Parlamento pirmininku, suaukia Taikinimo komiteto posd.
1. Oficialiai gavus Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimus visomis
oficialiosiomis kalbomis prasideda Tarybos antrasis svarstymas.
2. Taryba dabar turi tris mnesius (arba kai kuriais atvejais keturis), per kuriuos gali imtis
veiksm.
3. Taryba gali priimti arba atmesti Parlamento pakeitimus. Prie priimdama sprendim ji
gauna Komisijos nuomon dl pakeitim.
4. Procedra panai per pirmj svarstym priimtos Tarybos pozicijos rengim:
kompetentinga darbo grup parengia pozicij, kuri pateikiama Nuolatini atstov
komitetui ir kuri patvirtina Taryba.
5. Siekdami skmingai baigti derybas Parlamentas ir Taryba pradeda antrojo svarstymo
derybas, kai pasilymas yra Parlamente, ypa tais atvejais, kai atrodo galimas susitarimas
per antrj svarstym.
6. Neoficials ryiai gali bti palaikomi rengiant dvialius Parlamento ir Tarybos
pirminink atstov susitikimus arba, kaip tai daniau vyksta, neoficialius trialius
susitikimus, kuriuose dalyvauja Komisija. Dl toki ryi ad hoc pobdio nebuvo ratu
nustatytas standartinis atstovavimas, taiau paprastai susitikimuose dalyvauja Parlamento
pranejas (prireikus kartu dalyvauja kit frakcij eliniai pranejai) ir atitinkamos
Tarybos darbo grups pirmininkas, kuriam talkina Tarybos administracija. Komisijai
paprastai atstovauja u dokument atsakingi pareignai, kuriems padeda Komisijos
generalinis sekretoriatas ir Teiss tarnyba.
7. iais ryiais siekiama susitarimo dl Tarybai ir Parlamentui priimtin pakeitim rinkinio.
Komisijos nuomon taip pat svarbi, nes ji lemia bd, kaip Taryba turi balsuoti dl
Parlamento pakeitim.
8. Jei derybos skmingos, Nuolatini atstov komiteto pirmininkas atsakingo Parlamento
komiteto pirmininkui nusiunia laik, kuriame Taryba sipareigoja patvirtinti Parlamento
pakeitimus, jei jie atitinka bendrai Tarybos ir Parlamento priimt kompromis.
9. Kompromisiniai pakeitimai pateikiami komitete arba daniau prie pat plenarin sesij.
Paprastai juos savo frakcij vardu bendrai pasirao pranejas ir tiek elini pranej,
kiek dalyvavo sudarant susitarim, kad bt maksimaliai utikrinta, jog bus pasiekta
btina dauguma. Atitinkamos frakcijos Parlamente koordinuoja savo balsavim, kad bt
priimti pakeitimai, dl kuri deryb metu susitarta su Taryba.
10. Bals, reikaling per Tarybos antrj svarstym, skaiius priklauso nuo Komisijos
nuomons dl Parlamento pakeitim. Pakeitimai, dl kuri Komisija pateik teigiam
nuomon, Taryboje gali bti patvirtinti kvalifikuota bals dauguma. Pakeitimai, dl kuri
Komisija pateik neigiam nuomon, patvirtinami Tarybai balsuojant vienbalsiai.
11. Jei Taryba patvirtina visus antrojo svarstymo Parlamente pakeitimus, teiskros
procedra priimamas aktas laikomas priimtu. Teiskros tekst pasirao Europos
Parlamento ir Tarybos pirmininkai ir generaliniai sekretoriai ir jis skelbiamas
Oficialiajame leidinyje.
12. Jei Taryba nepatvirtina vis Parlamento pakeitim, Tarybos pirmininkas, susitars su
Europos Parlamento pirmininku, per eias savaites (galimas pratsimas dviem
savaitmis) nuo Tarybos atmetimo suaukia Taikinimo komiteto posd.

Taikinimas
Per eias savaites (gali bti pratsta iki atuoni) nuo tos dienos, kai Taryba nesutiko priimti Parlamento
per antrj svarstym priimtos pozicijos, Tarybos ir Europos Parlamento pirmininkai suaukia Taikinimo
komitet. J sudaro vienodas EP nari ir Tarybos atstov skaiius. Taikinimo komitetas turi eias savaites
(gali bti pratsta iki atuoni) nusprsti dl bendro teksto, grindiamo Parlamento ir Tarybos per antrj
svarstym priimtomis pozicijomis. Tuo atveju, kai Taikinimo komitetas 1) nepritaria bendram tekstui,
silomas teiss aktas atmetamas ir procedra ubaigiama. Jeigu Taikinimo komitetas 2) pritaria bendram
tekstui, tekstas perduodamas Europos Parlamentui ir Tarybai svarstyti per treij svarstym.
1. Jei Taryba per antrj svarstym nepatvirtina vis Parlamento pakeitim, suaukiamas
Taikinimo komitetas.
2. Taikinimo komitete du teiss akt leidjai Europos Parlamentas ir Taryba tiesiogiai
derasi siekdami susitarimo bendro teksto forma.
3. Taikinimo komitetas turi bti suauktas per eias savaites (arba atuonias, jei buvo
pritarta pratsimui) nuo antrojo svarstymo Taryboje ubaigimo ir oficialaus praneimo
Parlamentui, kad Taryba nepritars Parlamento antrojo svarstymo pakeitimams, dienos.
4. Dl kiekvieno teiskros pasilymo, kuriam reikalingas taikinimas, diskutuojama atskirai
tam skirtame Taikinimo komitete.
5. Taikinimo komitet Parlamento pirmininkui pritarus suaukia Tarybos pirmininkas. Jis
laikomas suauktu, kai vyksta pirmasis komiteto posdis.
6. Nuo pirmojo posdio dienos komitetas turi eias savaites (Parlamento ar Tarybos
iniciatyva ir bendru j susitarimu galimas pratsimas dviem savaitmis), per kurias derasi
dl bendro teksto ir j patvirtina.
7. Prie komitetui oficialiai pradedant savo darb, kai paaikja, kad Taryba negals priimti
Parlamento antrojo svarstymo pakeitim, vyksta parengiamieji trialiai dialogai ir
techniniai susitikimai. Taikinimo komiteto posdiai taip pat gali bti pertraukti dl
triali deryb.
8. Trialiuose dialoguose ir techniniuose susitikimuose dalyvauja maos Parlamento,
Tarybos ir Komisijos derybinink komandos, kuri kiekviena informuoja savo delegacij
Taikinimo komitete.
9. Trialiuose dialoguose Parlamentui atstovauja delegacijos Taikinimo komitete
pirmininkas, atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas ir pranejas, kuriems padeda
Parlamento taikinimo sekretoriato nariai ir prireikus Teiss tarnybos narys.
10. Tarybai atstovauja pavaduojantis arba nuolatinis valstybs nars, kuri pirmininkauja
Tarybai, atstovas (atitinkamai COREPER I arba COREPER II pirmininkas), kuriam
padeda Tarybos sekretoriato, skaitant Teiss tarnyb, nariai.
11. Europos Komisijai atstovauja u dokument atsakingo padalinio generalinis direktorius,
jam padeda ekspertai, Teiss tarnyba ir administracija.
12. Neoficialiuose techniniuose trialiuose dialoguose paprastai dalyvauja ekspertai ir trij
institucij pareignai.
13. Trialiuose dialoguose derybos vyksta keturiais stulpeliais idstyto darbo dokumento
pagrindu, jame pateikiamos Parlamento ir Tarybos pozicijos:
1. Tarybos pozicija per pirmj svarstym,
2. Parlamento antrojo svarstymo pakeitimai,
3. Tarybos pozicija dl Parlamento pakeitim (primimas, atmetimas arba galimas
kompromisinis tekstas),
4. Parlamento delegacijos pozicija dl Tarybos pasilym.
14. Vykstant deryboms abi delegacijos siekia kompromis dl pakeitim, dl kuri vis dar
laikomasi skirting pozicij. iuo tikslu gali bti reikalingas ma darbo grupi
atliekamas papildomas isamus parengimo darbas politiniu arba techniniu lygmenimis.
15. Kiekvieno trialio dialogo rezultatus atitinkami derybininkai pristato Parlamento ir
Tarybos delegacijoms, kad juos patvirtint: jei btina, organizuojami papildomi trialiai
dialogai ar neoficials susitikimai.
16. Pats Taikinimo komitetas susideda i dviej vienodo dydio delegacij: viena Europos
Parlamento ir viena Tarybos delegacija.
1. Tarybos delegacij sudaro po vien atstov i kiekvienos valstybs nars
(ministrai arba daniau valstybi nari COREPER atstovai). Tarybos delegacijai
pirmininkauja u dokument atsakingai Tarybai pirmininkaujantis ministras.
Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma (iskyrus dl dokument, kuri
atveju Sutartyje reikalaujama sprendim priimti vienbalsiai).
2. bParlamento delegacij sudaro vienodas skaiius Parlamento nari 28 ir 28
pavaduojantys nariai (kurie gali balsuoti tik jei nedalyvauja j frakcijos narys).
Europos Parlamento pirmininko pavaduotojai yra nuolatiniai Taikinimo komiteto
nariai ir pasikeisdami eina vieno i jo pirminink pareigas. Kitus 25 Parlamento
narius delegacijoje paskiria frakcija proporcingai kiekvienos frakcijos dydiui
Parlamente. Daugum paprastai sudaro u dokument atsakingo Parlamento
komiteto nariai. Daniausiai delegacija bando veikti konsensuso principu.
Balsavimo atveju delegacijos sprendimai priimami vis nari bals dauguma (t. y.
iuo metu 15 bals). Daugiau informacijos apie Parlamento delegacij Taikinimo
komitete pateikta toliau.
3. Komisija, kuriai paprastai atstovauja u dokument atsakingas Komisijos narys,
taip pat dalyvauja Taikinimo komiteto posdiuose siekdama suderinti
Parlamento ir Tarybos pozicijas.
17. Triali dialog atveju pagrindin darbo priemon yra keturiais stulpeliais idstytas
darbo dokumentas (r. 13 punkt), iverstas visas oficialisias kalbas. Komitetas taip pat
turi Komisijos pasilym ir jos nuomon apie per antrj svarstym priimtus Parlamento
pakeitimus.
18. Taikinimo komitetui bendrai pirmininkauja Parlamento pirmininko pavaduotojas ir
Tarybai pirmininkaujanios valstybs nars ministras. Komiteto posdiai pakaitomis
vyksta Parlamento ir Tarybos patalpose, daniausiai Briuselyje.
19. Daniausiai Taikinimo komiteto posdiai prasideda trialiu dialogu, kai abu teiss akt
leidjai paaikina savo pozicijas, paremtas atitinkam institucij galiojimais. Komisija
atlieka tarpininko vaidmen.
20. Institucija, kuri organizuoja pirm taikinimo komiteto posd, atsakinga u bendro teksto
ir pridedamo praneimo redagavim ir, Parlamentui ir Tarybai galutinai primus
teiskros procedra priimam akt, u tai, kad akt pasirayt abiej institucij
pirmininkai ir jis bt paskelbtas Europos Sjungos oficialiajame leidinyje.
21. Jei Parlamento ir Tarybos delegacijos nepasiekia susitarimo Taikinimo komitete, visas
pasilymas atmetamas. Nauja procedra gali bti pradta tik Komisijai pateikus nauj
pasilym. Iki 2012 m. pabaigos tik dviem atvejais Taikinimo komitete nebuvo pasiektas
susitarimas dl bendro teksto (svarstant Darbo laiko direktyv ir Reglament dl nauj
maisto produkt).
http://www.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?reference=2004/0209(CO
D)&l=en
http://www.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?lang=en&reference=2008/
0002(COD)
22. Jei Parlamento ir Tarybos delegacijos pasiekia kompromis, Taikinimo komitetas turi
patvirtinti bendr tekst. Tarybos delegacija j patvirtina kvalifikuota bals dauguma
(arba vienbalsiai Sutartyje numatytais atvejais), o Parlamento delegacija paprasta vis
nari bals dauguma.
23. Kai tik Taikinimo komitete (arba vliau komiteto pirmininkams keiiantis laikais)
pasiekiamas susitarimas dl bendro teksto, institucijos, kurioje buvo surengtas pirmas
posdis, generalinis sekretoriatas parengia teiskros teksto projekt, paprastai ta kalba,
kuria vyko derybos. Kai tik pasibaigia derybos, preliminari versija paskelbiama
Parlamento interneto svetainje: http://www.europarl.europa.eu/code/default_en.htm.
24. Atlikus teisin ir kalbin redagavim dokumentas skelbiamas visomis oficialiosiomis ES
kalbomis.
25. Taikinimo komiteto pirmininkai bendr tekst su pridedamu praneimu siunia
Parlamento pirmininkui ir pareigas einaniam Tarybos pirmininkui. Prie io praneimo
pridedamos visos institucij deklaracijos. Praneimas taip pat siuniamas susipainti
Komisijos atstovui, kuris dalyvavo Taikinimo komitete.
26. Susitarim, pasiekt Taikinimo komitete, turi patvirtinti visas Parlamentas ir Taryba. Abi
institucijos atskirai balsuoja dl esamos redakcijos bendro teksto ir neturi galimybs j dar
taisyti.
Parlamento delegacija Taikinimo komitete
1. Vykstant taikinimo procedrai, Europos Parlamentui atstovauja delegacija, kuri sudaro
tiek pat Parlamento nari, kiek nari atstovauja Tarybai. Kiekvienai taikinimo procedrai
paskiriama atskira delegacija. Jos uduotis derybose su Taryba atstovauti visam
Parlamentui.
2. Kiekvienos kadencijos pradioje arba per kadencij i esms pasikeitus Europos
Parlamento politinei sudiai, Pirminink sueiga, atsivelgdama santykin frakcij
gali, nusprendia, kokia bus politin delegacijos Taikinimo komitete sudtis.
3. Pagal Parlamento politin sudt po 2009 m. birelio mn. rinkim Parlamento delegacij
Taikinimo komitete sudtis yra tokia:
o PPE: 11 nari,
o S&D: 8 nariai,
o ALDE: 3 nariai,
o Verts/ALE: 2 nariai,
o ECR: 2 nariai,
o GUE/NGL: 1 narys,
o EFD: 1 narys.
4. Trys pirmininko pavaduotojai, konkreiai atsakingi u taikinim, traukiami kiekvien
delegacij ir kiekvienos frakcijos nari kvot. Kiekvienai delegacijai pirmininkauja
vienas i trij pirmininko pavaduotoj. Pirmininko pavaduotojai tarpusavyje nusprendia,
kuris u kuri taikinimo procedr bus atsakingas ir, atitinkamai, kuris bus kurios
delegacijos pirmininkas. Atsakingo Parlamento komiteto pranejas (-jai) ir pirmininkas
pagal uimamas pareigas taip pat yra delegacijos nariai, traukti savo frakcijos kvot.
5. Likusius delegacijos narius konkreiai taikinimo procedrai skiria kiekviena frakcija.
Daugelis j yra i atsakingo komiteto arba i nuomones teikiani komitet. Kai taikoma
susijusio komiteto procedra, Parlamento delegacij traukiamas kiekvieno susijusio
komiteto pranejas. Frakcijos taip pat turi paskirti tok pat skaii pavaduojani nari,
kurie gali aktyviai dalyvauti delegacijos darbe, taiau balsuoti gali tik tada, kai pakeiia
tikrj nar.
Delegacijos organizavimas
6. Parlamento delegacija surengia steigiamj posd, kad suteikt galiojimus deryb grupei
paprastai delegacijai pirmininkaujaniam pirmininko pavaduotojui, atsakingo komiteto
pirmininkui ir pranejui (-jams) ir galt bti pradti trialiai susitikimai.
7. Komisija dalyvauja iame ir visuose vlesniuose Parlamento delegacijos posdiuose. Jos
atstovai pristato ir paaikina Komisijos nuomon dl per antrj svarstym priimt
Parlamento pakeitim, taip pat gali pateikti informacij apie vykstant nagrinjim
Taryboje, apie kur jiems inoma.
8. Delegacijos nariai nuolat stebi taikinimo procedros paang vlesniuose posdiuose.
9. Pagrindinis delegacijos posdi tikslas atnaujinti deryb grups galiojimus ir aptarti
kompromisinius tekstus. Jei tam visuotinai pritariama, pateikiamas susitarimas dl tam
tikr pakeitim ar kompromisini pasilym. Jei lieka neinagrint klausim, delegacija
perduoda deryb grupei nurodymus, kaip tsti derybas su Taryba. Parlamento delegacija
taip pat nagrinja procedrinius klausimus, pvz., ar turi bti surengtas kitas trialis
susitikimas, ar gali bti suauktas Taikinimo komitetas, jei taip, kada.
10. Taikinimo procedros pabaigoje delegacija oficialiai patvirtina arba atmeta taikinimu
pasiekt susitarim. Delegacija stengiasi veikti bendru sutarimu. Vis dlto, jei reikalingas
balsavimas, patvirtinimui reikalinga absoliuti nari bals dauguma (maiausiai 15 i
galim 28).
11. Delegacijai talkina Parlamento administracijos tam tikslui skirta tarnyba, taikinimo ir
bendro sprendimo sekretoriatas ir specializuotos tarnybos, t. y. Teiss tarnyba, teisininkai
lingvistai ir spaudos tarnyba.

Treiasis svarstymas Europos Parlamente ir Taryboje
Bendras tekstas vienu metu perduodamas Parlamentui ir Tarybai, kad jie pritart jam. Nra nustatyta
tvarka, pagal kuri teiss akt leidjai turi priimti sprendim. Jiems skirtos eios (arba atuonios, jeigu
abi alys pritaria) savaits sprendimui priimti ir jie gali keisti tekst. Parlamente prie balsuojant dl
bendro teksto rengiami plenarinio posdio debatai. Jeigu Parlamentas ir Taryba pritaria bendram
tekstui, pasilymas dl teiss akto priimamas. Jeigu viena i institucij arba abi tekst atmeta arba laiku
nesureaguoja, teiss aktas atmetamas ir procedra ubaigiama. Ji gali bti vl pradta tik tuo atveju, jei
Komisija pateikt nauj pasilym.
1. Jei Taikinimo komitetas pritaria bendram tekstui, j treiojo svarstymo metu turi
patvirtinti visas Europos Parlamentas ir Taryba. Abi institucijos atskirai balsuoja dl
bendro teksto ir neturi galimybs j dar taisyti.
2. Skmingai ubaigus taikinimo procedr, parengiamas bendro teksto projektas, pagrstas
bendru darbo dokumentu ir visais per taikinimo procedr priimtais pakeitimais.
Pirmiausia is tekstas parengiamas viena kalba, paskui iveriamas kitas oficialisias
kalbas. Bendro teksto projekto variantas originalo kalba nusiuniamas delegacijos
nariams.
3. Galutin bendr tekst, kuris Parlamente ir Taryboje patikrintas kalbiniu ir teisiniu
aspektais, Taikinimo komiteto pirmininkai oficialiai perduoda Parlamento pirmininkui ir
pareigas einaniam Tarybos pirmininkui. Prie j praneimo pridedamos visos institucij
deklaracijos.
4. Treiasis svarstymas vyksta per eias savaites nuo io praneimo datos. is laikotarpis
Parlamento ar Tarybos iniciatyva ir bendru j susitarimu gali bti pratstas ilgiausiai
dviem savaitmis.
Parlamentas
1. Per ei savaii (galimai pratst iki 8 savaii) laikotarp Europos Parlamento
delegacijos nariai gauna galutin bendr tekst atitinkama kalba ir praneim, kuriame
nurodomi vairs taikinimo procedros etapai ir rezultatai, skaitant delegacijos
balsavimo taikinimo procedros pabaigoje rezultatus. Galutinis bendras tekstas, pranejo
ir delegacijos pirmininko parengtas praneimas, pridedamas praneimas ir visos
institucij deklaracijos nusiuniamos Parlamento u plenarin posd atsakingoms
tarnyboms. iuo etapu susitarimo variantai vairiomis kalbomis skelbiami Parlamento
interneto svetainje.
2. Prie balsuojant dl bendro teksto plenariniame posdyje rengiamas deryb rezultat ir
pasiekto (arba nepasiekto) susitarimo su Taryba aptarimas. Diskusijos paprastai
pradedamos pirmininko pavaduotojo, kuris vadovavo delegacijai, ir pranejo
pareikimais. Vliau Parlamentas balsuoja dl bendro teksto. Patvirtinama paprasta
balsavusij bals dauguma. Prieingu atveju bendras tekstas atmetamas.
3. Iki 2012 m. pabaigos Parlamentas bendr tekst atmet tris kartus:
o Biotechnologini iradim apsaugos (1995 m.) atveju
o Permimo pasilym (2001 m.) atveju
o Uost paslaug (2003 m.) atveju
Taryba
1. Bendr tekst taip pat turi patvirtinti Taryba, daniausiai pageidaujanti balsuoti po
treiojo Parlamento svarstymo. Taryba priima sprendim kvalifikuota bals dauguma.
2. Praktikoje dl Tarybos bendro teksto patvirtinimo problem nekyla, nes Tarybos
delegacij Taikinimo komitete sudaro po vien kiekvienos valstybs nars atstov. Iki
iol Taryba nra atmetusi taikinimo procedros metu pasiekto susitarimo.
3. Jei nors viena i institucij bendram tekstui nepritaria, teiskros procedra baigiama. Ji
gali bti vl pradta tik tuo atveju, jei Komisija pateikt nauj pasilym.
4. Jei tekst patvirtina ir Parlamentas, ir Taryba, j pasirao Europos Parlamento ir Tarybos
pirmininkai ir generaliniai sekretoriai, vliau jis skelbiamas Oficialiajame leidinyje.