• Embed Doc
  • Copy Link
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
Download
 
I SKYRIUS
 Administracin
ė
teis
ė
– savarankiška teis
ė
 s šaka
I tema. Administracin
ė
s teis
ė
s dalykas ir sistema1.
 
Administracin
ė
s teis
ė
s dalykas, s
ą 
voka.
AT
 – viešojo administravimo teisinis pagrindas. Tai valdymo teis
ė
, nes reguliuoja valdymo santykius.
Socialinis valdymas
– kai vienas žmogus ar žmoni
ų 
grup
ė
valdo kit
ą 
žmog
ų 
ar j
ų 
grup
ę
.
Valstybinis valdymas -
valstybini
ų 
institucij
ų 
vykdoma tam tikra viešoji tvarka. Jis atliekamas valstyb
ė
s vardu, atliekant valstyb
ė
s funkcijas.Valstyb
ė
s valdym
ą 
atlieka specialiai tam tikslui sukurtos valstyb
ė
s institucijos. Esant reikalui taikoma valstyb
ė
s prievarta. Valstyb
ė
s valdymosantykiai grindžiami imperatyvo principu. Neretai valstyb
ė
s valdymo institucijos pavaldžios viena kitai. Veikla grindžiama viešosios teis
ė
s šak 
ų 
 normomis (Konstitucin
ė
s, baudžiamosios, administracin
ė
s, ekologin
ė
s teis
ė
s).Prezidentas nevykdo viešojo administravimo tiesiogiai, jis gali reguliuoti, kad b
ū
t
ų 
teisingai vykdoma kažkokia tai veikla.Vyriausyb
ė
vykdo vieš
ą 
 j
į 
administravim
ą 
(pvz. kad b
ū
t
ų 
vykdomi prezidento dekretai, Seimo aktai). B
ū
tent su vyriausybe yra siejama AT.AT – tai savarankiška teis
ė
s šaka, kuri
ą 
sudaro teis
ė
s normos, reguliuojan
č
ios:
•
 
Viešojo administravimo santykius politin
ė
 je, socialin
ė
 je bei
ū
kin
ė
se sferose.
•
 
Administracin
ė
s teisenos santykiai, saugant ir ginant administracini
ų 
– teisini
ų 
santyki
ų 
subjekt
ų 
teises bei teis
ė
tus interesus.
AT reguliavimo dalykas
– santykiai, kurie susiklosto
į 
gyvendinant valstyb
ė
s valdži
ą 
.Kiekvienos teis
ė
s šakos reguliavimo dalykas yra tam tikri visuomeniniai santykiai. AT reguliavimo dalykas yra labai plat
ū
s ir sud
ė
tingi santykiai,kuri
ų 
sud
ė
tingumas kyla iš vykdomosios valdžios
į 
gyvendinimo sud
ė
tingumo. AT – viešojo administravimo pagrindas. Viešojo administravimoturinys yra (Adm.byl
ų 
teisen.
į 
st.) valstyb
ė
s ir vietos savivaldos institucijos, kit
ų 
 
į 
statymo
į 
galiot
ų 
subjekt
ų 
vykdomoji veikla, skirta
į 
statymams ir kitiems teis
ė
s aktams, vietos savivaldos institucij
ų 
aktams
į 
gyvendinti ir taikyti, viešosioms paslaugoms teikti bei valstyb
ė
s ir vietos savivaldosinstitucij
ų 
vidiniam administravimui organizuoti ir vykdyti.Viešasis administravimas skirtas
į 
statymams ir kitiems teis
ė
s aktams
į 
gyvendinti. Pirmiausia turi b
ū
ti sukurta atitinkama vykdomosios valdžiosinstitucij
ų 
sistema (Vyriausyb
ė
, ministerijos, kt. Vyriausybin
ė
s
į 
staigos, departamentai, inspekcijos, tarnybos, j
ų 
pareig
ū
nai).AT reguliavimo dalykas:
•
 
Santykiai d
ė
l vykdomosios valdžios institucij
ų 
formavimo. Juos reglamentuoja ne vien AT, bet ir KT normos.
•
 
Santykiai susij
ę
su vykdomosios valdžios institucij
ų 
kompetencijos nustatymu.
•
 
Vidinio administravimo santykiai. Vidinis administravimas – tai administracin
ė
veikla, kuria užtikrinamas valstyb
ė
s ar vietos savivaldosinstitucij
ų 
 
į 
staigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (strukt
ū
ros tvarkymas, personalo valdymas, materialini
ų 
ištekli
ų 
tvarkymas ir valdymas), kad ji gal
ė
t
ų 
tinkamai vykdyti viešojo administravimo ar kitos valstybin
ė
s veiklos uždavinius.
•
 
Santykiai d
ė
l viešojo administravimo subjekt
ų 
veiklos teis
ė
tumo.
•
 
Administracin
ė
s prievartos taikymas:a)
 
administracin
ė
s prevencin
ė
s priemon
ė
s b)
 
administracin
ė
s kardomosios priemon
ė
sc)
 
administracin
ė
s atsakomyb
ė
s priemon
ė
s2.
 
Administracin
ė
s teis
ė
s ir gretim
ų 
teis
ė
s šak 
ų 
santykis.AT yra savarankiška teis
ė
s šaka. Jos savarankiškum
ą 
lemia reguliavimo dalykas ir metodas. AT reguliavimo dalykas – viešojo administravimosukuriami santykiai. AT labai dažnai taikomas
imperatyvinis
metodas. Viešajame administravime labai dažna subordinacija – pavaldumas. Jei yra pavaldumas yra galimyb
ė
taikyti valstyb
ė
s prievart
ą 
( prevencines atsakomyb
ė
s priemones). Yra taikomas ir 
leidimo
bei
rekomendacij
ų 
metodas. ATiš esm
ė
s yra imperatyvin
ė
, viešoji teis
ė
. AT n
ė
ra izoliuota nuo kit
ų 
teis
ė
s šak 
ų 
. Sunku nustatyti ribas tarp j
ų 
, nes viešasis administravimas yrasud
ė
tinga veikla, kuri
ą 
vykdant tenka remtis ir kit
ų 
teis
ė
s šak 
ų 
normomis.Ryšys su KT. AT išplaukia iš KT. KT normos apie valdži
ų 
padalijim
ą 
,
į 
tvirtina vykdomosios valdžios formavimo pagrindus ir j
ų 
kompetencij
ą 
.Administracinis reguliavimas išplaukia iš Konstitucijos nuostat
ų 
. Konstitucijoje numatyta administracini
ų 
teism
ų 
k 
ū
rimo galimyb
ė
, v
ė
liau buvoišleisti
į 
statymai, detalizav
ę
ši
ų 
teism
ų 
veikl
ą 
.Ryšys su Civilinio proceso teise. Bendrieji teismai nagrin
ė
 ja bylas, kylan
č
ias iš administracini
ų 
teisini
ų 
santyki
ų 
(2sk.2d.). Dal
į 
ši
ų 
byl
ų 
per 
ė
m
ė
 administraciniai teismai, bet bylos d
ė
l administracini
ų 
nuobaud
ų 
skyrimo, administracin
ė
s atsakomyb
ė
s liko bendr 
ų 
 j
ų 
teism
ų 
kompetencijoje.Ryšys su mokes
č
i
ų 
-financ
ų 
teise. Administraciniai teismai nagrin
ė
 ja gin
č
us, kylan
č
ius d
ė
l mokes
č
i
ų 
, kit
ų 
privalom
ų 
mok 
ė
 jim
ų 
, rinkliav
ų 
ir kt.Ryšys su darbo teise. Darbuotojas drausmin
ę
nuobaud
ą 
gali protestuoti administracine tvarka.Ryšys su ekologine teise. Už ekologin
ė
s teis
ė
s pažeidimus taikomos administracin
ė
s sankcijos, baudos. Bylas sprendžia bendrieji teismai,administraciniai teismai.AT
į 
sikomponuoja
į 
teis
ė
s sistem
ą 
ne izoliuotai. Neretai vienas
į 
statymas yra AT ir kit
ų 
teis
ė
s šak 
ų 
šaltinis tuo pat metu (pvz. Vyr.
į 
st. AT ir KT).3.
 
Administracin
ė
s teis
ė
s sistema.
Teis
ė
s sistema
– visuma tam tikr 
ų 
teisini
ų 
institut
ų 
, o kiekvienas teis
ė
s institutas, sudarytas iš teis
ė
s norm
ų 
, kurios reguliuoja vienar 
ū
šius,giminingus visuomeninius santykius. Institut
ų 
grupavimas galimas labai
į 
vairus.AT normos:1.
 Bendroji dalis
regulamentuoja bendr 
ą 
 j
į 
teisin
į 
status
ą 
, joje yra administraciniai-teisiniai institutai:a)
 
vykdomosios valdžios aparato atskir 
ų 
grandži
ų 
bendrasis teisinis statusas. Tos teis
ė
s normos, kurios nustato vykdomosio valdžiosfunkcijas, pareigas ir teises. b)
 
savivaldybi
ų 
bendrasis administracinis-teisinis statusas (Viet.sav.
į 
st.)c)
 
nevalstybini
ų 
organizacij
ų 
administracin
į 
teisnum
ą 
nustatan
č
ios normos (Polit.part.
į 
st.)d)
 
 pilie
č
i
ų 
ir kt. Lietuvoje gyvenan
č
i
ų 
asmen
ų 
administracin
į 
teisin
į 
status
ą 
nustatan
č
ios normos.e)
 
viešojo administravimo subjekt
ų 
veiklos teis
ė
tumo kontrol
ę
reguliuojan
č
ios normos (ministerij
ų 
,
į 
staig
ų 
veikla turi b
ū
ti teis
ė
ta).f)
 
administracin
ė
s prievartos taikymo santykius reguliuojan
č
ios normos (normos, kurios nustato kokia tvarka gali b
ū
ti taikomosadministracin
ė
s nuobaudos, kardomosios priemon
ė
s ir t.t.)2.
Specialioji dalis
reglamentuoja konkre
č
i
ų 
administracini
ų 
subjekt
ų 
teisin
į 
status
ą 
.
Institutai skiriami pagal valdymo sritis (politin
ė
, socialin
ė
 – kult
ū
rin
ė
,
ū
kin
ė
). Kiekvien
ą 
valdymo srit
į 
valdo konkre
č
ios ministerijos, departamentai, tarnybos. (pvz. TM – TM nuostatai, kur nustaytoskonkre
č
ios funkcijos).4.
 
Administracin
ė
s teis
ė
s šaltiniai, j
ų 
r 
ū
šys.
 
Teis
ė
s šaltiniai – 
teis
ė
s normos išorin
ė
s išraiškos formos, jos vadinamos teis
ė
s norminiais aktais. Teis
ė
s aktai, kurie laikomi AT šaltiniais, tai aktai,kuriais reguliuojami viešojo administravimo santykiai. AT normos paskirtis – reguliuoti teisinius santykius viešojo administravimo srityje.AT šaltini
ų 
r 
ū
šys:
•
 
Konstitucija, nes konstitucin
ė
s normos duoda pagrind
ą 
priimti kit
ą 
teis
ė
s akt
ą 
.
•
 
Į
statymai: a) kodeksai (ATPK. MK) b) viešojo administravimo
į 
st., Adm.byl
ų 
teisen.
į 
st., Vyr.
į 
st., ...
•
 
Seimo ir Vyriausyb
ė
s nutarimai
•
 
Vyriausyb
ė
s nutarimais
į 
tvirtinti ministerij
ų 
nuostatai
•
 
Ministerij
ų 
ir kit
ų 
centrini
ų 
viešojo administravimo institucij
ų 
norminio pob
ū
džio
į 
sakymai ir kiti
į 
sakymais patvirtinti norminiai aktai(instrukcijos, taisykl
ė
s...)
•
 
Apskri
č
i
ų 
viršinink 
ų 
 
į 
sakymai, sprendimai, savivaldybi
ų 
lygmenyje priimami sprendimai norminio pob
ū
džio
•
 
Prezidento dekretai, jei norminio pob
ū
džio
•
 
Tarptautin
ė
s sutartys5.
 
Administracin
ė
s teis
ė
s mokslas
Į
vairios knygos yra mokslo pasireiškimo forma. ATM susij
ę
s su AT, bet su ja nesutampa.
Administracin
ė
s teis
ė
s mokslas
– visuma žini
ų 
, koncepcij
ų 
, teigini
ų 
apie administracinio reguliavimo d
ė
sningumus.ATM tyrin
ė
 ja AT, jos normas, administracinius-teisinius institutus, administracinius santykius. ATM teikia tam tikras išvadas apie savo tiriamusdalykus. ATM tyrin
ė
 ja ir vieš
ą 
 j
į 
administravim
ą 
. Žinios apie AT normas, viešojo administravimo d
ė
sningumus patenka
į 
ypating
ą 
 j
ą 
ATM dal
į 
.Bendr 
ą 
 j
ą 
dal
į 
sudaro žinios apie teorinius teis
ė
s šakos dalykus (s
ą 
voka, ryšio su kitom teis
ė
s šakom apibr 
ė
žimas, teis
ė
s šaltiniai, normosapibr 
ė
žimas, reguliavimo dalyko nustatymas ir t.t.)ATM paskirtis yra ir lyginamasis tyrin
ė
 jimas. AT lyginama su kit
ų 
valstybi
ų 
AT. ATM išvados taikomos leidžiant
į 
statymus. ATM antrasis tikslasyra pažinimas. ATM – platesnis reiškinys nei AT.6.
 
Administracin
ė
s teis
ė
s sisteminimas ir kodifikavimas.AT - iš dalies kodifikuota teis
ė
s šaka. Kodifikuotas tik vienas AT institutas – už pažeidim
ą 
taikoma atsakomyb
ė
, o likusieji teis
ė
s aktai n
ė
rasistematizuoti. Kai kurios ministerijos leidžia savo normini
ų 
akt
ų 
rinkinius, tai sisteminimas, bet tai daroma ne visur.II tema. Administracin
ė
s teis
ė
s normos1.
 
Administracin
ė
s teis
ė
s normos s
ą 
voka ir strukt
ū
ra.
AT norma
– valstyb
ė
s nustatyta ir visuotinai privaloma elgesio taisykl
ė
administraciniuose-teisiniuose santykiuose, kurios
į 
gyvendinimas gali b
ū
tiužtikrinamas valstyb
ė
s prievartos priemon
ė
mis.AT normos turi ypatum
ų 
:1.
 
AT normos skirtos administracini
ų 
-teisini
ų 
santyki
ų 
subjektams. Jos veikia viešojo administravimo srity (vykdomosios valdžios sferoje).Subjekt
ų 
yra labai daug - nuo valstyb
ė
s iki pilie
č
io. Tarp ši
ų 
subjekt
ų 
gali b
ū
ti organizacinis, teisinis pavaldumas.2.
 
AT normos savo pob
ū
džiu yra labai
į 
vairios, nes
į 
vairiapusis ir sud
ė
tingas AT reguliavimo dalykas (materialin
ė
s, procesin
ė
s ir t.t.)3.
 
Siekiant
į 
gyvendinti AT normas, labai dažnai numatyta galimyb
ė
taikyti valstyb
ė
s administracin
ę
prievart
ą 
(prevencines, kardom
ą 
sias arbaatsakomyb
ė
s priemones). Valstyb
ė
s prievarta yra labai ryški administraciniuose-teisiniuose santykiuose.4.
 
AT normos yra nustatomos dviej
ų 
lygi
ų 
teis
ė
s aktais:
•
 
Į
statymais (Konstitucija, ATPK, Valstyb
ė
s tarnybos
į 
statymas...)
•
 
Po
į 
statyminiais administracinio valdymo aktais. J
ų 
yra labai daug ir jie sudaro AT norm
ų 
pagrind
ą 
.
AT normos strukt
ū
ra
: hipotez
ė
(aplinkyb
ė
s)dispozicija (kaip turi elgtis)sankcijaAT
hipotez 
ė
gali b
ū
ti ne toje pa
č
ioje teis
ė
s normoje. Ji gali b
ū
ti nustatyta kitoje normoje (pvz. ATPK 12str.). Bet ji gali b
ū
ti ir toje pa
č
ioje normoje.Hipotez
ė
gali b
ū
ti ir 
į 
sivaizduojama, užprogramuota teis
ė
s normoj.
 Dispozicija
yra pagrindin
ė
teis
ė
s normos dalis. Reikalauja iš subjekt
ų 
veiksm
ų 
atitikimo ar susilaikymo nuo j
ų 
.
Sankcija
numato teis
ė
s pažeidim
ą 
padariusiam subjektui materialinio ar kito pob
ū
džio neigiamas pasekmes. Sankcijos gali b
ū
ti susij
ę
ne tik suadministracin
ė
s atsakomyb
ė
s taikymu, bet ir su administracini
ų 
sankcij
ų 
taikymu (pvz. valstyb
ė
s tarnybos
į 
statyme – tarnautojo pareiga tinkamaivykdyt pareigas). Sankcija gali atsirast kitame straipsny (pvz.28str.), gali b
ū
ti norm
ų 
kur n
ė
ra sankcijos.2.
 
Administracin
ė
s teis
ė
s norm
ų 
r 
ū
šys.AT normos klasifikuojamos pagal
į 
vairius kriterijus:
•
 
Pagal turin
į 
, tai k 
ą 
teis
ė
s norma
į 
tvirtina: materialin
ė
s procesin
ė
s
Materialin
ė
 
 – nustato administracini
ų 
-teisini
ų 
santyki
ų 
subjekt
ų 
teisin
į 
status
ą 
: teises ir pareigas (Konstitucija 98str.1d.)
 Procesin
ė
– 
į 
tvirtina taisykles, kaip turi b
ū
ti
į 
gyvendintos materialin
ė
s normos (pvz. administraciniai teismai nagrin
ė
 ja skundus (adm.byl
ų 
 teisen.
į 
st,), o tai, kaip jis turi tai padaryti nurodo procesin
ė
s normos).
•
 
Pagal privalomum
ą 
: privalomosleidžian
č
iosdraudžian
č
iosrekomendacin
ė
s
 Privalomos
– imperatyvin
ė
s ar 
į 
 pareigojan
č
ios.
Į
 pareigoja atlikti veik 
ą 
arba nuo jos susilaikyti (pvz. Veterinarijos
į 
statymas 16str.)
 Leidžian
č 
ios
– subjektams leidžiama atlikti tam tikrus veiksmus (Adm.byl.teisen.
į 
st.37str.)
 Draudžian
č 
ios
 – 
į 
tvirtina tam tikrus draudimus (Adm.byl.teisen.
į 
st.3str.1d.)
 Rekomendacin
ė
 s
– rekomenduoja subjektams tam tikr 
ą 
elges
į 
, n
ė
ra privaloma.
•
 
Pagal adresat
ą 
: neapibr 
ė
žtoskonkre
č
ioskt.
 Neapibr 
ė
 žtos
– skirtos neapibr 
ė
žtam asmen
ų 
ratui (pvz. keli
ų 
eismo taisykl
ė
s)
 
 Konkre
č 
ios
– administracini
ų 
-teisini
ų 
santyki
ų 
subjektas yra konkretus (pvz. Teisingumo ministerijos nuostatai taikomi Teisingumo ministerijai)
 Normos taikomos tam tikrai AT subjekt 
ų 
grupei
– pvz. Valstyb
ė
s tarnybos
į 
st. Taikomas valstyb
ė
s tarnautojams, pareig
ū
nams.
•
 
Pagal galiojim
ą 
teritorijoje: galiojan
č
ios visoje šalies teritorijoje (ATPK)taikomos tam tikroje teritorijoje (pvz. priimamas sprendimas
į 
vesti karantin
ą 
, taip pat stichini
ų 
 nelaimi
ų 
metu)
•
 
Pagal galiojim
ą 
laike: normos, galiojan
č
ios nustatyt
ą 
laik 
ą 
 normos, galiojan
č
ios tam tikr 
ą 
laik 
ą 
. (kai išnyksta aplinkyb
ė
s, s
ą 
lygojusios norm
ų 
atsiradim
ą 
, jos nustoja galioti).3.
 
Administracin
ė
s teis
ė
s norm
ų 
 
į 
sigaliojimas, galiojimas.AT normos yra patalpintos tam tikruose teis
ė
s aktuose – tai yra AT šaltiniuose, tod
ė
l turime ži
ū
r 
ė
ti ši
ų 
akt
ų 
 
į 
sigaliojimo aspektu. T
ų 
akt
ų 
yra labaidaug:
į 
statymai, nutarimai, žinyb
ų 
priimami teis
ė
s aktai...
Į
st. “D
ė
l LR 
į 
statym
ų 
ir kit
ų 
teis
ė
s akt
ų 
skelbimo ir 
į 
sigaliojimo tvarkos”93.04.06. Nr I-119:Oficialus
į 
st. Ir kt. t.a. paskelbimas yra paskelbimas “Valstyb
ė
s žiniose”, o paskelbimo “Vž” diena yra j
ų 
išleidimo diena.
Į
st. ar kt. t.a. oficialustekstas yra tas, kur 
į 
prieš paskelbim
ą 
pasirašo pareig
ū
nas, turintis ši
ą 
teis
ę
pagal
į 
statymus.Pagal š
į 
 
į 
statym
ą 
teis
ė
s aktai gali b
ū
ti neskelbiami, jei jais n
ė
ra nustatomos, kei
č
iamos ar pripaž
į 
stamos netekusiomis galios teis
ė
s normos taip patgali b
ū
ti neskelbiami neturintys visuotin
ė
s reikšm
ė
s Konstitucinio Teismo sprendimai. Nenorminio pob
ū
džio teis
ė
s aktai juos pasirašiusi
ų 
asmen
ų 
 nuoži
ū
ra gali b
ū
ti skelbiami “Vž” priede “Informaciniai pranešimai”. Teis
ė
aktai, turintys valstyb
ė
s ar tarnybin
ę
paslapt
į 
“Vž” neskelbiami.
Į
statymai – 
į 
sigalioja po to, kai juos pasirašo ir “Vž” oficialiai paskelbia Prezidentas, jei pa
č
iuose nenustatoma v
ė
lesn
ė
 
į 
sigaliojimo data. (pasiži
ū
r 
ė
tit
ą 
atvej
į 
, kai Pr. nepasirašo ir referendumo atvej
į 
).Prezidento dekretai – 
į 
sigalioja kit
ą 
dien
ą 
po j
ų 
paskelbimo “Vž”, jei nenustatoma kita
į 
sigaliojimo diena.Vyriausyb
ė
s nutarimai – kai jie yra norminio pob
ū
džio
į 
sigalioja sekan
č
i
ą 
dien
ą 
po to kai juos pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamasministras ir paskelbia “Vž”, jei nenustatoma v
ė
lesn
ė
 
į 
sigaliojimo data. Nenorminio pob
ū
džio nutarimai, jei ir skelbiami “Vž” vis tiek 
į 
sigalioja j
ų 
  pasirašymo dien
ą 
, jei nenustatoma v
ė
lesn
ė
data.Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai – 
į 
sigalioja nuo oficialaus paskelbimo “Vž”.Kt. institucij
ų 
ar pareig
ū
n
ų 
priimami norminiai teis
ė
s aktai – 
į 
sigalioja sekan
č
i
ą 
dien
ą 
po j
ų 
oficialaus paskelbimo “Vž”, jei nenustatoma v
ė
lesn
ė
 
į 
sigaliojimo diena.Galiojimo ypatumai lie
č
ia administracin
ę
atsakomyb
ę
nustatan
č
ius teis
ė
s aktus – pvz. ATPK. Tie AT aktai, kuriais nustatoma griežtesn
ė
 administracin
ė
atsakomyb
ė
už AT pažeidim
ą 
atgal negalioja. Jei teis
ė
s aktas numato švelnesn
ę
administracin
ę
atsakomyb
ę
už teis
ė
s pažeidim
ą 
, tai jistaikomas ir iki ši
ų 
akt
ų 
pri
ė
mimo padarytiems teis
ė
s pažeidimams. AT aktai galioja tiems teis
ė
s pažeidimams, kurie buvo uždrausti nusižengimo padarymo metu.4.
 
Administracin
ė
s teis
ė
s norm
ų 
realizavimas/
į 
gyvendinimas.AT normos turi b
ū
ti
į 
gyvendinamos, turi veikti administracini
ų 
-teisini
ų 
santyki
ų 
dalyvi
ų 
elges
į 
.
Į
gyvendinimo b
ū
dai:
•
 
At normos laikymasis
•
 
At normos taikymas
Į
gyvendinimas
– pasiekimas t
ų 
tiksl
ų 
, kuri
ų 
siekiama ta teis
ė
s norma. Pasiekimas tvarkos tam tikr 
ų 
subjekt
ų 
elgesio atitinkamose valdymo sferose.
 Laikymasis – 
tai nepažeidin
ė
 jimas taisykli
ų 
, kurios
į 
tvirtintos konkre
č
ioje AT normoje (pvz. keli
ų 
eismo taisykl
ė
s). Pats papras
č
iausias b
ū
das. Sulaikymusi labai susij
ę
s AT normos
vykdymas
(kai kurie autoriai išskiria kaip atskir 
ą 
) – reikalavim
ų 
vykdymas; asmens elgesys atitinka tos teis
ė
snormos reikalavimus, bet vykdymas, kai teis
ė
s norma reikalauja atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus (pvz. rajone išplinta gyvuli
ų 
ligos, taisavivaldyb
ė
gali priimti sprendim
ą 
, kad gyvul
į 
reikia numarinti, jei jis suserga).
Taikymas
– jis yra sud
ė
tingesnis, nes:1)
 
taikyti AT norm
ą 
gali tik tam tikri subjektai (eiliniai pilie
č
iai tos teis
ė
s neturi), tai dažniausiai pareig
ū
nai,
į 
staig
ų 
,
į 
moni
ų 
vadovai, tik tieasmenys, kuriems d
ė
l j
ų 
statuso ypatumo nustatyti tam tikri
į 
galinimai taikyti AT normas.2)
 
taikant teis
ė
s norm
ą 
turi b
ū
ti laikomasi
į 
statym
ų 
, nustatyt
ų 
procesini
ų 
taisykli
ų 
(pvz. surašomas protokolas).Dar išskiriams
teis
ė
 s normos panaudojimas
– kaip realizacijos b
ū
das, kai teis
ė
s subjektas pasinaudoja teis
ė
s normoje
į 
tvirtinta galimybe atlikti tamtikrus veiksmus,
į 
gyti tam tikr 
ą 
status
ą 
(pvz. Valstyb
ė
s tarnybos
į 
st. nustato reikalavimus pretendentams
į 
stoti
į 
valstyb
ė
s tarnyb
ą 
).III tema. Administraciniai-teisiniai santykiai.1.
 
Administracini
ų 
-teisini
ų 
santyki
ų 
s
ą 
voka, strukt
ū
ra ir ypatumai.
Teisinis santykis
– visuomeninis santykis, sureguliuotas teis
ė
s normomis.
Administracinis-teisinis santykis
– viešojo administravimo visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti administracin
ė
s teis
ė
s normomis.Adm-teis. santykiams b
ū
dingi tie bendrieji požymiai, kurie b
ū
dingi ir kit
ų 
teis
ė
s šak 
ų 
teisiniams santykiams, ta
č
iau jie turi ypatum
ų 
, skirian
č
i
ų 
juosnuo kit
ų 
teis
ė
s šak 
ų 
t.s.:1.
 
Administraciniai-teisiniai santykiai kyla specifin
ė
 je srityje – viešojo administravimo srityje, tai yra vykdomosios valdžio
į 
gyvendinimosantykiai, tod
ė
l ši
ų 
santyki
ų 
subjektai yra specifiniai. Paprastai vienu iš subjekt
ų 
bus tam tikra vykdomosios valdžios valstybin
ė
institucija.2.
 
Dažnai šiems santykiams b
ū
dingas pavaldumo požymis (pvz. ministerijos
⇒
Vyriausyb
ė
). Šalys n
ė
ra lygiateis
ė
s.3.
 
Šiam santykiui atsirasti pakanka vienos iš šali
ų 
iniciatyvos. Antros šalies autikimo neb
ū
tina gaut (o CT reikia).4.
 
Administraciniuose-teisin. santykiuose jo subjektai atsako valstybei, o ne vienas kitam. Neži
ū
rint šali
ų 
nelygyb
ė
s ir administracinio pavaldumo b
ū
vimo, ši
ų 
šali
ų 
subjektai gali gin
č
yti tam tikrus veiksmus teismine arba administracinetvarka. Pirmiausia tai b
ū
dinga fiziniams asmenims.Teisinio santykio strukt
ū
ros elementai: subjektaiturinys
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...