• Embed Doc
  • Copy Link
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
Download
 
BUDIZMAS
Budizmas yra nepaprastai sena filosofija kilusi Indijoje. Budistai netikidievišk 
ą 
 ja b
ū
tybe, vadinama Dievu ta
č
iau jie tiki dievišk 
ą 
 ja realybe. Kadangi jienetiki
į 
asmenintu Dievu tod
ė
l jie nekalba mald
ų 
. Bet kai kurie meldžiasi Budai.Budistai tiki, kad Buda gyvena kiekviename iš m
ū
s
ų 
. Budizmo pradininkas buvoIndijos princas Sidharta Gautava (v
ė
liau žinomas kaip Buda). Sidharta užaugo prabangiuose r 
ū
muose ta
č
iau išvyd
ę
s kokia daugyb
ė
žmoni
ų 
ken
č
ia nuo senatv
ė
s ir lig
ų 
jis išsižad
ė
 jo vis
ų 
savo turt
ų 
ir iš
ė
 jo klajoti po šal
į 
. Pavarg
ę
s jis atsis
ė
do pomedžiu stengdamasis suvokti kas iš ties
ų 
yra svarbu, kas yra “tikroji tiesa”. Ir tuomet prareg
ė
 j
ę
s
ė
m
ė
mokyti kitus.Buda mok 
ė
savo pasek 
ė
 jus, kad žmon
ė
s tur 
ė
t
ų 
suvokti keturias tauri
ą 
siastiesas. 1.Šiame pasaulyje n
ė
ra nieko amžino. Laim
ė
ilgai negali trukti. Nepasitenkinimu gyvenimu b
ū
sena budistai vadina Duka (kan
č
ia, nerimas). 2.Dukos b
ū
sena užvaldo žmones kurie trokšta daikt
ų 
. Juos pražudo godulys, savanaudiškumas.3.Iš dukos galima išsivaduoti, jeigu žmogus
į 
veikia savo savanaudiškum
ą 
, godum
ą 
ir neapykant
ą 
. 4.Tai galima padaryti einant Aštuongubu tauriuoju keliu. Aštuongubastaurusis kelias tai - Teisingas supratimas, Teisingas nusiteikimas, Teisingaskalb
ė
 jimas, Teisingi poelgiai, Teisinga veikla, Teisingos pastangos, Teisingassusikaupimas, Teisinga d
ė
mesio koncentracija.Budistai sako, kad negalima tapti budistu, kol nesi tiek suaug
ę
s, kad suprastumk 
ą 
tai reiškia juo b
ū
ti. Pa
ū
g
ė
 j
ę
budist
ų 
berniukai nuo vieno iki keturi
ų 
m
ė
nesi
ų 
  praleidžia vienuolyne. Budist
ų 
vienuoliai daug laiko medituoja. Kartais jie dirbamokytojais, padeda statyti mokyklas, ligonines. Tradicinis j
ų 
r 
ū
 bas oranžinisapsiaustas.Budistai duoda penkis
į 
žadus 1.Nežudyti ir nekenkti nei vienai gyvai b
ū
tybei.2.Neimti nieko kas tau n
ė
ra duota. 3.Nepataikauti savo k 
ū
nui. 4.Nemeluoti, nekalb
ė
tiužgauliai ar 
į 
žeidžiamai. 5.Negerti alkoholio, nevartoti narkotik 
ų 
. Vienuoliai duodadar penkis
į 
žadus: 6.Nepersivalgyti ir nevalgyti po vidurdienio. 7.Nesilinksminti.8.Nesikv
ė
 pinti, nesipuošti. 9.Nemiegoti minkštoje lovoje. 10.Neimti aukso, beisidabro
į 
rankas.Religijotyrai aktuali vadinamoji "budizmo problema". Mat pats budizmas laužo
į 
 prast
ą 
religijos samprat
ą 
ir paplitusius apibr 
ė
žimus. Budos mokymas kartaisaiškinamas kaip "ateistinis", ir išties, ankstyvasis budizmas diev
ų 
netur 
ė
 jo, o Budaihinajanos išpažin
ė
 jai taipogi nesimeldžia. Tuo tarpu, religijos apibr 
ė
žimuose dažnaivartojama dievo ar diev
ų 
s
ą 
voka. Anot P. Tillich, "religijos s
ą 
vok 
ą 
galima susiaurintiiki cultus deorum ("diev
ų 
garbinimo"), bet šitaip iš apibr 
ė
žimo išskirsimeikimitologines ir pomitologines religijos stadijas, taigi iš vienos pus
ė
s tas, kuriosediev
ų 
dar nebuvo, iš kitos - kuriose diev
ų 
jau nebuvo, atitinkamai, pvz. Šamanizm
ą 
 kaip pirmosios stadijos atstov
ą 
, dzen- budizm
ą 
- kaip antrosios." Ortodoksinis budizmas, hinajana (iš dalies ir dzen - budizmas) neturi dievo s
ą 
vokos, joms"nereikalingi" ir dievai - ta
č
iau hinajana be jokios abejon
ė
s yra religija. Bet kai kurieautoriai suprasdami, kad budizmui j
ų 
apib
ū
dinimai netinka bando ir tai neigti.Pavyzdžiui Anwanderis postulavo, es
ą 
ankstyvasis budizmas teband
ė
 
į 
veikti vienkan
č
ios problem
ą 
, tad jis tebuvo mistin
ė
filosofija, o ne religija. Tuo tarpu religijatapo tik v
ė
lyvesn
ė
budizmo forma. Dar kiti ž
ū
t b
ū
t band
ė
 
į 
sprausti budizm
ą 
 
į 
jaunustatytus r 
ė
mus. Windengrenas sako, kad šiuo atveju, kalb
ė
 jimas apie likim
ą 
 kontroliuojan
č
i
ą 
gali
ą 
ar galias apima ir budistin
ę
dharm
ą 
, kuri kaip tik ir "lemialikim
ą 
".
 
O k 
ą 
mano patys budistai? Lama Ole Nydahl`as, Tibeto budizmo atstovas,teigia, kad tarp religijos ir budizmo yra esminis skirtumas, nes religija tur 
ė
t
ų 
iš naujomus atvesti prie kažko tobulo. Ta
č
iau budizme n
ė
ra nieko, su kuo galima b
ū
t
ų 
v
ė
lsusijungti, n
ė
ra rojaus, iš kurio kadaise buvome išmesti. Viskas, k 
ą 
kalba Buda yralogiška, ir tai galima patirti.Jei jau budizmo problem
ą 
taip sunku išspr 
ę
sti mokslininkams, tai k 
ą 
apie ši
ą 
 religij
ą 
galvoja eiliniai žmon
ė
s? Ole Nydahl`as teigia, kad bet kokia sistema pasirodo per maža budizmui.Dažnai manoma, kad budizmas - filosofija. Iš vienos pus
ė
s tai tiesa. Dvasinisskaidrumas yra nat
ū
rali budistinio vystymosi pasekm
ė
. Bet filosofija veikia s
ą 
vok 
ų 
ir vaizdini
ų 
lygmenyje, o Budos mokslas dirba su mumis kaip su visuma. D
ė
l to nuolatkei
č
iam
ė
s, kadangi duodamas raktas nuo to, kas kasdien vyksta m
ū
s
ų 
viduje ir visur aplink.Bet ir 
č
ia slypi pavojus. Atkreip
ę
d
ė
mes
į 
 
į 
vidinio poveikio, vystymosi id
ė
 j
ą 
,kai kurie teigia, kad budizmas yra psichologija. Bet budizmas
į 
žengia tik tada, kaižmon
ė
s pasiekia tam tikr 
ą 
vidin
į 
stabilum
ą 
ir erdv
ę
mato kaip turt
ą 
, o ne kaipatskyrim
ą 
. Kada išgyvenantis tai, kas išgyvenama, ir pats išgyvenimo procesasnebejau
č
iami kaip besiskiriantys tarpusavyje, pirmiausiai ateina išlaisvinimas, o po to prašvitimas. Nors psichologija mus kei
č
ia, iš tikr 
ų 
 j
ų 
ji veda
į 
tašk 
ą 
, kuriame budizmas prasideda.Ta
č
iau Dalai Lama teigia, kad budizmas - tai ir religija, ir praktika, ir filosofijasykiu. Jame praktikuojamos
į 
vairios meditacijos formos. O analitin
ė
meditacija - kaipir visos kitos - visuomet susijusi su tam tikra išmintimi. Tai taip pat ir religija, kadangiši praktika ir ši filosofija susieja žmones, nušvie
č
ia j
ų 
prot
ą 
, suteikia prieglobst
į 
, padeda jiems tapti budomis, nubudusiomis b
ū
tyb
ė
mis.VI a. pr. m. e. pasaulyje vyko galingas religinis s
ą 
 j
ū
dis. Atsirado
į 
takingosreligijos: zoroastrizmas, judaizmas, budizmas, džainizmas, konfucianizmas,vedantinis induizmas, daosizmas.
JUDAIZMAS
1. Apib
ū
dinimasJudaizmas atspindi žyd
ų 
tautos religij
ą 
ir kult
ū
r 
ą 
, ypatingai, nuoBabilono nelaisv
ė
s laik 
ų 
, 535 prieš K., iki ši
ų 
dien
ų 
.Taip, kaip Kristaus laikais judaizme buvo
į 
vairi
ų 
sekt
ų 
, toki
ų 
, kaipfariziejai, saduk 
ė
 jai ir Es
ė
 jai, taip ir šiandien jame yra daug skirting
ų 
 atšak 
ų 
(pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.).Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis dienomis yra j
ų 
"etninis žydiškumas".S
ą 
voka "žydas" yra kilusi iš hebraj
ų 
tautos ir, pirmiausiai, Judogenties, kuri sugr 
į 
žo
į 
Izrael
į 
iš Babilono nelaisv
ė
s. Pirmasis hebrajusarba žydas buvo Abraomas. S
ą 
voka "žydas" paprastai yra taikomavisiems izraelitams. Kadangi išgelb
ė
 jimas remiasi Abraomo sandora,krikš
č
ionyb
ė
betarpiškai išplaukia ir kyla iš ST biblinio judaizmo (žr.Pr 12,1-3 ir Gal 3,11-16
 
).
 
Istoriškai ir bibliškai žydai buvo Dievo išrinktas atpirkimoinstrumentas, bet jie atmet
ė
J
ė
z
ų 
Krist
ų 
kaip Mesij
ą 
ir bendradarbiavosu rom
ė
nais, J
į 
nukryžiuojant. Krikš
č
ionyb
ė
k 
ė
l
ė
ir vis dar tebekeliadidel
ę
gr 
ė
sm
ę
judaizmui. Kaip atskleidžia Apd, žydai steng
ė
sisunaikinti krikš
č
ionyb
ę
ir išsaugoti klasikin
ę
judaistin
ę
religij
ą 
ir kult
ū
r 
ą 
.2. Pagrindiniai
į 
sitikinimai
•
 
Dievas
Žyd
ų 
Dievas yra Senojo Testamento Jehova (Yahweh),sudar 
ę
s sandor 
ą 
su Abraomu ir Dovydu.Savo tik 
ė
 jimu
į 
vien
ą 
tikr 
ą 
Diev
ą 
- monoteizmu - žydaivisais laikais buvo beveik unikali tauta (žr.
Į
st 6,4
 
).Dievas žydams yra:
 
•
 
visagalis sutv
ė
r 
ė
 jas ir visatos palaikytojas.
•
 
aukš
č
iausiasis Viešpats ir vis
ų 
žmoni
ų 
ir taut
ų 
 valdovas.
•
 
Šventas ir teisus vis
ų 
žmoni
ų 
teis
ė
 jas.
•
 
Asmeninis žyd
ų 
Dievas, ypatingu b
ū
duatskleid
ę
s Save tokiems žmon
ė
ms, kaipAbraomas ir Moz
ė
.
•
 
Izraelio Atpirk 
ė
 jas, kaip vaizduojama Iš
ė
 jimoknygoje.
•
 
Ypatingas, ištikimas sandorai Dievas, kuris dav
ė
 
į 
statym
ą 
ir apr 
ū
 pino, išvadavo ir išsaugojoIzrael
į 
.
•
 
Raštai
Daugeliui žyd
ų 
Biblija susideda tik iš SenojoTestamento knyg
ų 
, kurios suskirstytos
į 
3 skyrius -
Į
statymus, Pranašus ir Knygas.
Į
statymas (Torah), kurio pagrindin
ė
dalis yra Penkiaknyg
ė
, yra svarbiausiojidalis. Tai yra šventi raštai, Dievo duoti žydams. (Žr.Rom 2,17-29; Rom 9,1-8
 
).Paprastai žydai visai atmeta Nauj
ą 
 j
į 
Testament
ą 
arbaignoruoja, laikydami j
į 
skirtu pagonims. Taigi, žyd
ų 
 tik 
ė
 jimas ir tradicija pirmiausiai remiasi SenuojuTestamentu.
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...