Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more
Download
Standard view
Full view
of .
Save to My Library
Look up keyword
Like this
6Activity
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
Rizikos Grupes Vaiku Elgesio Kooregavimas (Prakapas)

Rizikos Grupes Vaiku Elgesio Kooregavimas (Prakapas)

Ratings: (0)|Views: 625 |Likes:
Published by gretute35

More info:

Published by: gretute35 on Mar 03, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

04/04/2013

pdf

text

original

 
1
ÁVADASÁVADASÁVADASÁVADASÁVADAS
Temos aktualumas.Temos aktualumas.Temos aktualumas.Temos aktualumas.Temos aktualumas. Pastaruoju metu Lietuvoje dël prastø materialinio irsocialinio gyvenimo sàlygø smunka dalies ðeimø dorovë, prastëja emocinis vai-kø saugumas. Vis daugiau jø tampa socialiniø blogybiø aukomis. Pastebëtinidideli vaikø prieþiûros, ugdymo bei elgesio kontrolës trûkumai. Tai ypaè bûdin-ga ðeimom, kurios gyvena þemiau skurdo ribos (Skurdo maþinimo Lietuvojestrategija, 2000). Vis daugiau vaikø niekur nesimoko ir nedirba, valkatauja,elgetauja. Nedorø suaugusiøjø ir bendraamþiø jie átraukiami á nusikalstamà veiklà,girtuokliavimà, narkomanijà. Socialiniuose praneðimuose apie þmogaus socia-linæ raidà Lietuvoje (Gyvenimo lygis ir þmogaus pasirinkimo galimybës, 1996–2001, Socialinis praneðimas, 1999–2001) bei oficialiuose Statistikos departa-mento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës leidiniuose (Lietuvos vaikai, 2001,www.std.lt) paþymima, kad nuo 1990 m. daugiau kaip du kartus padaugëjo nu-sikaltusiø nepilnameèiø. Net tris kartus padidëjo nepilnameèiø, padariusiø sun-kiø kriminaliniø nusikaltimø, skaièius. Antai, Lietuvos Ðvietimo ir mokslo mi- nisterijos parengtoje ataskaitoje apie ðvietimo bûklæ Lietuvoje (Lietuvos ðvieti-mas 2000, 2001, www.smm.lt) atkreipiamas dëmesys á nepilnameèiø nusikalsta-mumo didëjimà. Vis daugiau nusikalsta jaunesniø vaikø. Dar stokojama moksli- niø tyrimø, jø panaudojimo praktikoje galimybiø atskleidimo.Jau yra tyrimø, atskleidþianèiø ugdomàjà veiklà, susijusià su rizikos grupësvaikais. Visø pirma tai pasakytina apie tyrimus, kuriuose nagrinëjamas ðeimos,aplinkos vaidmuo ir átaka vaiko asmenybei. Paþymëtini Z. Bajoriûno (1978,1994), B. Bitino (1974, 1994), K. Hobson (1993), B. E. Robinson (1993), P. Skin(1993), J. Litvinienes (1996), U. Mielke (1997), J. Vaitkevièiaus (1999), G. Kvies-kienës (2000), L. Rupðienës (2000) tyrimai, skirti ðeimai, sociumo vaidmeniui ir jø átakai ugdytinio socialinei raidai. Atskleidæ ypatingà ðeimos aplinkos svarbàvaiko ugdymui ir ávertinæ vaiko padëtá ðeimoje V. Aramavièiûtë (1975) ir Z. Ba- joriûnas (1994) nustatë, kad þalingiausi vaiko ugdymui ðeimoje yra nenormalûstëvø tarpusavio bei vaikø ir tëvø santykiai, jø nepasitikëjimas tëvais ir ðeimosirimas.Siekiant Lietuvoje gerinti vaikø ugdymà ðeimose, vis didesnis dëmesys ski-riamas jø ugdymo bûklës psichopedagoginei analizei. Pavyzdþiui, G. Kvieskie- në (2000) teigia, kad, sumaþëjus vaikø uþimtumui, socialiai reikðminga paskuti- nio deðimtmeèio veikla, vis daugiau moksleiviø nelanko mokyklos, nusikalsta.Analogiðko tyrimo, atlikto Vokietijoje (lyginant didþiøjø Europos miestø padë-tá), iðvados aptinkamos ir P. Hansbauer (1998) mokslinëje studijoje. G. Valickas(1997) Lietuvoje nagrinëdamas asocialaus elgesio psichologines iðtakas, paþy-mëjo kad, asocialus elgesys yra „polideterminuotas“ reiðkinys. Jam kuriantissàveikauja ávairiø lygmenø veiksniai. Vienas ið jø yra þiniasklaida. Jà analizuoja
 
2
A. Dobryninas (2000). Kitas veiksnys yra bendraamþiø átaka. Jà socializacijosprocese nuodugniai tyrinëjo L. Þadeikaitë (1990), H. Remðmidt (1994), P. Hans- bauer (1998), M. Barkauskaitë (2000, 2001), F. Schallenberg (2000), V. Mudrik (2000), F. Mustaeva (2001). Jø darbuose ypatingas dëmesys skiriamas vaikoindividualybei. Originalus ir iðsamus yra M. Barkauskaitës (2001) tyrimas, ku-riame detaliai atskleidþiama paaugliø elgesio dinamika.Kai kuriø psichologø ir teisininkø darbuose nagrinëjami nusikalstamumoprevencijos klausimai. Pavyzdþiui, P. Laurie (1965), A. Dapðys (1984), A. Èepas(1973, 1986), V. Justickis (1984, 1993, 2001), P. Kratcoski (1990), G. Keiser(1993), A. Mergen (1995), H. Jenssen (1997), G. Babachinaitë (2000), G. Hoch-riakov (2000) pateikia sociokriminalinius ir psichokriminalinius tyrimus. Juosedidelis dëmesys skiriamas vaikø teisës paþeidimø sàlygoms bei jiems taikomøprevencijos priemoniø efektyvinimo galimybëms atskleisti.Disertacijos temai yra svarbûs L. Slavinos (1958, 1998), J. Lauþiko (1970,1993), V. Aramavièiûtë (1975), A. Jakovlevo (1977), Z. Bajoriûno (1978), M. Aki-movos ir V. Kozlovos (1980), R. Paulausko (1988), S. Ehly (1989), H. Bovet(1994) fundamentiniai tyrimai, kuriuose, be bendrø vaikø ugdymo sàlygø nagri- nëjimo, dëmesys skiriamas ir individualiam darbui su vaikais, padariusiais tei-sëtvarkos paþeidimø ir nusikaltimø.Vis labiau domimasi individualiu darbu ir individualiu priëjimu prie vaikø.Nagrinëdama jas V. Aramavièiûtë (1975) parodë, kad vaikø elgesio sutrikimaigali bûti netinkamø emociniø ryðiø su kitais þmonëmis rezultatas.Individualus darbas su vaikais yra sunkus ir sudëtingas. Z. Bajoriûnas (1978)atkreipia dëmesá á tai, kad individualø darbà su paaugliais teisëtvarkos paþeidë- jais sunku tirti dël to, kad dalis ðeimø nori iðsaugoti ðeimos paslaptis ir vengiakalbëti apie tikràsias jø vaikø nusiþengimø prieþastis arba jø nesuvokia.M. Barkauskaitë (2000), nuosekliai iðtyrusi paaugliø tarpusavio santykiøsociopedagoginæ dinamikà, padarë iðvadà, kad dirbant individualø ugdomàjádarbà su paaugliais teisëtvarkos paþeidëjais trumpalaikës prevencinës priemo- nës neduoda svariø rezultatø.Esant sudëtingai vaikø nusikalstamumo situacijai mûsø ðalyje, 1997 m. ko-vo 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Vaikø ir paaugliø nusikals-tamumo prevencijos nacionalinæ programà (Vaikø ir paaugliø nusikalstamumoprevencijos nacionalinë programa, 1997). Ja siekiama sukurti vaikø teisiø ap-saugos ir jø nusikalstamumo prevencijos konkreèias priemoniø programas ap-skrityse, miestuose ir rajonuose. 1997 m. Klaipëdos apskrityje buvo pradëtasrengti delinkventumo rizikos veiksniø, lemianèiø vaikø ir paaugliø elgsenà,teritorinis monitoringas (Bitinas, Juodaitytë, Rupðienë, 1997). Tai rimtas indëlisá prevencinës pedagogikos, panaudojant mokykliná monitoringà, kûrimà. Ta-
 
3
èiau kol kas nëra atlikto iðsamaus mokslinio mokyklinio monitoringo tyrimo,atlikto konkreèiomis sàlygomis (teoriniu ir praktiniu aspektais). Kà tik minëtøautoriø nurodytos mokyklinio monitoringo galimybës yra realus akstinas diser-tacijos tyrimui pasirinkta tema organizuoti ir plëtoti, atliekant individualø darbàsu rizikos grupës vaikais.Mokyklinio monitoringo tyrimø, nuosekliai atliktø ir apibendrintø Lietuvo- je nëra. Tokio darbo pavyzdþiø neaptikta ir uþsienyje, ypaè leidiniuose, skirtuo-se psichopedagoginei ar socialinei pedagoginei rizikos grupës vaikø nusikalsta-mumo prevencijos veiklai nagrinëti. Stokojama moksliniø tyrimø, skirtø bûtentindividualaus darbo realizavimui, taikant mokykliná monitoringà.Tyrimo objektasTyrimo objektasTyrimo objektasTyrimo objektasTyrimo objektas – rizikos grupës vaikø ugdymas.Mokslinë problemaMokslinë problemaMokslinë problemaMokslinë problemaMokslinë problema – individualaus darbo su rizikos grupës vaikais, taikantmokykliná monitoringà, psichopedagoginës sàlygos
.
Tyrimo tikslasTyrimo tikslasTyrimo tikslasTyrimo tikslasTyrimo tikslas – atskleisti individualaus ugdomojo darbo su rizikos grupësvaikais gilinimo, turtinimo bei plëtros ypatumus, naudojantis mokyklinio mo- nitoringo privalumais.Tyrimo uþdaviniaiTyrimo uþdaviniaiTyrimo uþdaviniaiTyrimo uþdaviniaiTyrimo uþdaviniai:1.Padaryti artimos disertacijos temai mokslinës literatûros analitinæ ap-þvalgà.2.Atskleisti disertacijos temos ávardinimo pagrindines sàvokas ir tyrimoteorines nuostatas.3.Iðryðkinti mokykliná monitoringà kaip delinkventinio elgesio vaikø so-cialinës ir psichopedagoginës korekcijos veiksná.4.Nustatyti individualaus darbo su rizikos grupës vaikais ypatumus.5.Numatyti rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos monitoringo sàlygo-mis perspektyvas.Tyrimo hipotezë.Tyrimo hipotezë.Tyrimo hipotezë.Tyrimo hipotezë.Tyrimo hipotezë. Rizikos grupës vaikø elgesio koregavimas, taikant mo-kykliná monitoringà, grindþiamas ðiomis prielaidomis:oindividualaus darbo su rizikos grupës vaikais gerinimo ir tobulinimo, jøteisëtvarkos paþeidimø ir nusikaltimø socialinës ir psichopedagoginësprofilaktikos tobulinimo galimybës sëkmë glûdi ugdytiniø konkreèiøgyvenimo sàlygø atitinkamoje teritorijoje ir elgesio kitimo istorijoje;omokyklinis monitoringas efektyvus esant didelei rizikos grupës vaikøávairovei (kai rizikos grupës vaikai sudaro didesnæ dalá). Bûtina sàlyga – nenaudoti prievartos, nepaþeisti vaikø ir jø artimøjø asmens laisviø, gar- bës ir orumo, savarankiðkumo, þmoniðkumo.Tai ámanoma atskleisti teoriðkai ávertinus su disertacijos tema susijusius Lie-tuvos ir uþsienio mokslininkø darbus, bei praktiðkai – taikant mokykliná moni-toringà, paþinus minëtø vaikø gyvenamojoje vietovëje elgesá, nenaudojant smur-

Activity (6)

You've already reviewed this. Edit your review.
1 hundred reads
1 thousand reads
Ramunė liked this
Rasa Savickiene liked this
Rasa Savickiene liked this

You're Reading a Free Preview

Download
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->