Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more
Download
Standard view
Full view
of .
Look up keyword or section
Like this
4Activity
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
07. Filosofijos Ivadas (Nekrasas E.)

07. Filosofijos Ivadas (Nekrasas E.)

Ratings: (0)|Views: 174|Likes:
Published by vokietis
Nekrasas E
Nekrasas E

More info:

Categories:Types, Speeches
Published by: vokietis on Mar 12, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

04/03/2014

pdf

text

original

 
Turinys
Pratarmė
I. FILOSOFIJOS KILMĖ, ESMĖ IR REIKŠME1. Filosofijos kilmė2. Filosofijos prigimtis ir struktūra3. Filosofijos ir mokslo santykis4. Filosofijos vaidmuo kultūrojeII. BŪTIES PROBLEMA 1. Daiktų pradai2. Daiktai ir idėjos3. Būties hierarchija, arba Dievas ir pasaulis4. Kas egzistuoja savaime?5. Grynasis protas ir pasaulinis protas6. Būties problema šiuolaikinėje filosofijojem. DETERMINIZMO PROBLEMA 1. Chaosas ir kosmosas2. Finalizmas ir kauzalizmas3. „Kosmoso sugriovimas"4. Determinizmas ir indeterminizmas5. Socialinių reiškinių determinacijos problema6. Determinizmas ir žmogaus laisveIV. PAŽINIMO ŠALTINIS1. Iš ko atsiranda žinios?2. Racionalizmo ir empirizmo ginčas3. Apriorizmas4. Apriorizmo negandos V. MOKSLO METODAS, STRUKTŪRA IR RAIDA 1. Mokslas ir metafizika2. Ginčas dėl mokslo metodo3. Mokslo struktūra4. Mokslo raida VI. TIESOS PROBLEMA 1. Klasikinė tiesos samprata2. Akivaizdumo teorija3. Loginės darnos teorija
4. Pragmatinė tiesos samprata
5. Tiesa ir tikimybė
Pabaigos žodisRekomenduojamos literatūros sąrašas
Priedai
Rene Descartes. METAFIZINIAI APMĄSTYMAI (ištrauka)Iš prancūzų kalbos vertė P. Račius
Rudolfas
Carnapas. METAFIZIKOS ĮVEIKIMAS KALBOS LOGINĖS ANALIZĖS BŪDU. Iš vokiečių kalbos vertė E. Nekrašas
Summary  Asmenvardžių rodyklė
 
Pratarmė
Ši knyga susiklostė iš „Filosofijos įvado" paskaitų, kurias skaičiau Vilniaus universiteto Filosofijos ir Matematikos fakultetų studentams.Ilgai ieškojau parankios mokymosi priemonės, kuria jie, ir ne tik jie,galėtų naudotis. Deja, nors perverčiau daug filosofijos vadovėlių įvairiomis kalbomis, tokio, kokį norėčiau matyti Lietuvos studentų rankose, neradau. Todėl pabandžiau jį parašyti pats. Vadovavausitokiomis nuostatomis. Vedant smalsuolį į filosofinės minties .karaliją, galima eiti bentdviem visiškai skirtingais keliais. Žengiant pirmuoju, siekiama at-skleisti, kaip filosofija atsiranda ten, kur „nubunda žmogus". Jitraktuojama kaip mąstančio žmogaus įgimto polinkio filosofuoti pro-duktas. Kodėl pasaulis yra, ar jis būtinas, kas yra laikas, kas esuaš, kodėl turiu mirti ir kokia išvis mano gyvenimo prasmė — taiklausimai, kurie kyla iš kasdienės žmogaus patirties. Filosofija atsi-randa iš nuostabos, iš sugebėjimo pažvelgti į pasaulį naiviomis vai-ko akimis, iš daug ką patyrusio, šilta ir šalta gyvenime mačiusiožmogaus abejonių dėl visuotinai pripažintų tiesų tikrumo, ji kyla iškančios, kurią patiriame, kai netenkame artimųjų, žlunga mūsų sva- jonės ir viltys, išduoda draugai, kai atsiduriame ant mirties ar savi-žudybės slenksčio.Tol dabar kai kurie filosofai linkę pabrėžti, kad vienintelis filo-sofijos šaltinis yra egzistencinė žmogaus patirtis. Tokio požiūrio lai-kosi iš esmės visa egzistencijos filosofija. Tačiau kaina, kuri mokamauž šio kelio pasirinkimą, gan didelė. Jei vienintelis filosofo tikslas yra perteikti kitiems savo egzistencinę patirtį ir ją apmąstyti, tai jisdarosi šiek tiek panašus į poetą ar kompozitorių. Visi jie labaigerbtini, o „poetinė metafizika" pasižymi tikrai nepakartojamu žave-siu. Ir vis dėlto reikia pabrėžti, kad individuali egzistencinė žmogauspatirtis toli gražu nėra vienintelis filosofijos šaltinis. Filosofija sąvei-kavo ir toliau sąveikauja su įvairiomis kultūros apraiškomis: menu,mokslu, teise, religija, politika. Teisė tikrai remiasi ne vien kasdienežmogaus patirtimi. Ir religija — tai ne vien religiniai afektai, išgyve-nimai. Juolab negalima pasakyti, jog vien kasdienė patirtis yra spe-cialiųjų mokslų pagrindas — mokslų, kurių teorijos dažnai yra per-dėm abstrakčios, atitrauktos nuo kasdienio patyrimo.Nepaisant to, pirmuoju filosofijos dėstymo keliu galima eiti. Dės-tantiems filosofiją gimnazijose jį galima netgi rekomenduoti ir iškartnurodyti tam tikslui daugmaž tinkamą mokymosi knygą — KarloJasperso „Filosofijos įvadą" (V., 1989). Tačiau aukštosiose mokyklo-se tikslingiau, matyt, būtų aiškinti filosofiją kaip teorinio mąstymoformą, atskleisti jos raidos logiką ir aptarti ryšius su kitomis dvasi-nio gyvenimo ir intelektualinės veiklos apraiškomis.
 
Šį uždavinį galėtų padėti išspręsti gera filosofijos istorijos knyga.Tačiau sudėti filosofuos istoriją į palyginti nedidelę, įvairių specialy- bių studentams parankią knygą praktiškai neįmanoma. Kita vertus,nuodugnesnėms filosofijos istorijos studijoms vis vien reikalingas sis-teminis filosofijos įvadas, kuriame aiškinamos svarbiausios filosofijossąvokos, gvildenamos reikšmingiausios problemos ir aptariamos ryš-
kiausios kryptys.Net jeigu ir nesiruošiama gilintis į filosofijos istoriją, filosofuos
pradus kultūringam žmogui derėtų pažinti. Šios knygos tikslas —padėti skaitytojui tai padaryti. Bet ji nėra vien teorinis filosofijosįvadas. Toks įvadas būtų pernelyg nuobodus ir abstraktus. Norėda-mas išvengti abstraktaus teoretizavimo, bandžiau atskleisti, kaip vie-na ar kita filosofinė problema (tarkime, būties) buvo keliama įvai-riais filosofijos raidos periodais ir kaip ją sprendė skirtingi mąstyto- jai. Nors šioje knygoje filosofija dėstoma, orientuojantis į jos proble-mas, o ne į autorius ir jų filosofinių pažiūrų visumą, pačios filosofi- jos problemos nagrinėjamos istoriškai. Filosofija čia traktuojamakaip nenutrūkstantis mąstytojų ginčas, kuriame išimtinės teisės į tie-są neturi niekas. Tas ginčas - tai proto nuotykių istorija ir kai ku-riuos iš jų siekiu knygoje pavaizduoti.Taigi, rašydamas šį įvadą, bandžiau suderinti teorinį ir istorinį filosofijos dėstymo būdą. Ar bent iš dalies pavyko tai padaryti,spręs skaitytojas. Tačiau reikia iškart pasakyti, kad laikui bėgantėmiau suvokti, jog šio uždavinio sudėtingumo iš pradžių deramaineįvertinau. Rašymas užtruko, kai kurių pradinių idėjų teko atsisa-kyti kaip nepagrįstų ar neįgyvendinamų. Kartu kito ir mano skaito-mi paskaitų kursai.Knygai pasiekus skaitytojus, šis procesas, žinoma, nenutrūkti.Priešingai, viliuosi, kad kritinės jų pastabos, už kurias iš anksto dė-koju, jį paspartins ir galbūt padės ateity parengti tobulesnį filosofi- jos įvadą. Turiu dar vieną viltį, kad ši knyga bus naudinga ne tik studentams ir dėstytojams, bet ir visiems filosofijos mylėtojams —tiek jauniems, tiek seniems.Baigdamas šią trumpą pratarmę, norėčiau nuoširdžiai padėkoti Arvydui Šliogeriui, Algirdui Gaižučiui, Aleksandrui Dobryninui ir Zenonui Norkui už paramą ir už kritines pastabas, tikrai išėjusiasknygai į naudą. Nuoširdžiai dėkoju Tomui Sodeikai, nes ilgi pokal- biai su juo padėjo išsikristalizuoti knygos koncepcijai, taip pat pir-majai teksto ir korektūrų skaitytojai — savo dukrai Airai, kuriosstudijos privertė mane šį ilgai rašytą įvadą galų gale baigti.
L Filosofijos kilmė, esmė i
reikšmė
1. Filosofijos kilmė
Filosofija atsirado, kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologi-nių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Filosofai, bent jau Euro-pos, mitus vertino kritiškai. Vis dėlto, nors filosofija priešino savemitologijai, dirvą jai atsirasti parengė būtent mitologinis pasaulioaiškinimas.Pasaulio tautos sukūrė įvairiausių mitų, bet mus labiausiai domi-na tie, kuriuose aiškinama pasaulio kilmė ir jo dalių santykiai, pa-sakojama apie jėgas, valdančias stichijas, verčiančias šviesti šviesu-lius, sukeliančias vėją ir audras. Tokiais mitais kiekviena tauta pa-teikia palyginti vientisą pasaulio ir žmogaus vietos jame vaizdą.Mito forma kurdamas pasaulėvaizdį, senovės žmogus neieškojo jokonstravimo principų įvairovės. Svarbiausias jo mąstymo principas buvo
analogija.
Žmogus gerai žinojo, kad jo paties veiksmai turitam tikrų padarinių: jis gali pagimdyti ir užmušti, pastatyti ir su-griauti. Visais šiais atvejais už padarinio slypi veikėjas. Todėl ir aiškindamas didžiulį bei paslaptingą pasaulį, žmogus, jį sudvasinęs ,ėmė ieškoti žmogų globojančių ir baudžiančių bei gamtos reiškiniussukeliančių veikėjų. Kadangi gamtos reiškinių mastas pranoksta jopaties veiksmų padarinių mastą, tai, aišku, tie veikėjai turėjo būtigalingesni už žmogų. Ilgainiui jie buvo pradėti vadinti dievais.Daugelio tautų mituose, taip pat ir graikų mitologijoje, kuri mums ypač svarbi, dievai yra labai žmogiški. Moksliškai kalbant, jie yra
antropomorfiški 
(gr.
anthropos
— žmogus;
morphe —
forma). Taigimitologinis pasaulio aiškinimas paprastai turėjo antropomorfinį pobū-
dį.
Budingas tokio aiškinimo pavyzdys — graikų mitas „Pasaulio ir dievų atsiradimas":„Iš pradžių buvo vien amžinas, beribis, tamsus Chaosas — gyvy- bės šaltinis. Viskas atsirado iš beribio Chaoso — visas pasaulis ir nemirtingieji dievai. Iš Chaoso atsirado ir deivė Žemė — Gaja. Pla-čiai nusidriekė ji, galinga, .duodanti gyvybę viskam, kas gyvena ir auga joje. O giliai po Žeme, taip giliai, kaip toli nuo mūsų neaprė-piamas šviesus dangus, neišmatuojamoje gelmėje gimė niūrusis Tar-taras — siaubinga bedugnė, kupina amžinos tamsos. Iš Chaoso gimėir galingoji, viską atgaivinanti Meilė — Erotas. Beribis Chaosas pa-gimdė ir amžinąją Tamsą — Erebą ir tamsiąją Naktį — Niuktę. IšNakties ir Tamsos atsirado amžinoji Šviesa - Eteris ir džiaugsmin-ga šviesi Diena — Hemera. Šviesa pasklido po pasaulį, naktis ir die-na ėmė keisti viena kitą.
 viii

Activity (4)

You've already reviewed this. Edit your review.
1 thousand reads
1 hundred reads
christuke1 liked this

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->