Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more
Download
Standard view
Full view
of .
Save to My Library
Look up keyword
Like this
5Activity
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
1 tomas A

1 tomas A

Ratings: (0)|Views: 20,752|Likes:
Published by katonas1

More info:

Published by: katonas1 on Mar 26, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

11/17/2012

pdf

text

original

 
I tomas A -Ar von Aachen Hans (Hansas fön Ächenas) 1552 Köln - 1615 m. kovo 4 d. Praha, vokiečių tapytojas. Manieristas. Nuo 1574 tapybos mokėsi Venecijoje (studijavo Tintoretto,Correggio kūrybą), vėliau Romoje. Apie 1588 grįžo į Vokietiją. Nuo 1592 Prahoje buvoimperatoriaus Rudolfo II rūmų tapytojas. Sukūrė mit. kompozicijų (Maudymasis), portretų. Aleksandras IndriulailisAachen (Ächenas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino -Vestfalijos žemėje,Belgijos ir Olandijos pasienyje. 241 400 gyv. (2001 m. . Elektrotechnikos pramonė( elektros variklių, kineskopų, kaitinamųjų lempų gamyba), metalo apdirbimas, mašinų (staklių, vagonų) gamyba. Maisto (šokolado fabrikas), tekstilės, chemijos (daugiausiagumos), stiklo pramonė. Prie A kasamos akmens ir rusvosios anglys. Kurortas (karštosiosminer, versmės); gydomos reumatinės, odos ligos. Turizmas. Kasmet vyksta tarpt, jojimovaržybos. Meno, spaudos muziejai. Aukštoji techn. mokykla ( universitetas; nuo 1880 m. ,aukštoji muzikos mokykla.ARCHITEKTŪRA. VIII- IX a. katedra (Pasaulio paveldo paminklas) su vėlyvojo bizantiškojo stiliaus aštuonkampe koplyčia (793-apie 800, statytojas Odas Mecietis, Odovon Metz) ir gotikiniu choru (1414 m. ; gotikinė rotušė (apie 1376, perstatyta 1902 m. surestauruotomis imperatorių salėmis; XV- XVI a. Šv. Pauliaus ir Šv. Mikalojaus bažnyčios(per Antrąjį pasaulinį karą apgriautos, vėliau restauruotos) bei miesto įtvirtinimų fragmentai. ISTORIJA. Nuo I a. p.m.e. keltų ir romėnų gyvenamas gydomųjų versmių kurortas Akvisgranas, 470 nukariautas frankų. Nuo 788 ar 789 Karolio Didžiojorezidencija; Karolingų kultūros centras. 936-1531 Aachene karūnuota daugumaVokietijos karalių. 1165 ir 1215 gavo miesto teises. Nuo 1250 laisvasis imperijos miestas.Perkėlus imperatorių karūnaciją į Frankfurtą prie Maino, po rel. karų ir 1656 gaisro nyko. Naujaisiais laikais daugelio taikos konferencijų (1668 po Devoliucinio karo, 1748 poAustrijos Įpėdinystės karo), kt. tarpt, susitikimų vieta. 1792 užimtas prancūzų, 1815 perduotas Prūsijai. Per Antrąjį pasaulinį karą labai sugriautas; iki 1966 atstatytas.Aacheno kongresas (Acheno kongresas), pirmasis T Šventosios sąjungos kongresas.ai Aaiun (ai Aaiūn) f ai Ajun.Jeppe Aakjaer (Jepė Okeris), tikr. Jensen 1866 m. rugsėjo 10 d. Aakjaer, Jut1andija - 1930m. balandžio 22 d. Jenle, Jut1andija), danų rašytojas. Kaimo buities tematikos romanuoseaukštinama senoji valstiečių kultūra, publicistiniu agitaciniu stiliumi reiškiamos sd. idėjos.Rom. Rūstybės vaikai (Vredens b0m 1904 m. apie sunkią samdinio dalią sukėlėvisuomenės diskusiją. Vertingiausia kūrybos dalis - neoromantinė poezija (rink. Rugiodainos /Rugens sange 1906 m. . Eilėraščiams danų kompozitoriai sukūrė muzikos, kaikurie tapo liaudies dainomis. Ieva SteponavičiūtėAalen (Alenas), miestas Vokietijos pietuose, Badeno -Wūrttembergo žemėje, ŠvabijosAlbo kalnuose, prie Kocherio upės (Neckaro dešinysis intakas). 66 000 gyv. (2001 m. .Juodoji metalurgija, mašinų gamyba, metalo apdirbimas. Poligrafijos, medžio apdirbimo,
 
 popieriaus, optikos, tekstilės, maisto, chemijos pramonė. Kurortas. Geologijos ir  paleontologijos muziejus. Rotušė (1636 m. , barokinė bažnyčia (1765 m. . A vietoje buvoromėnų gyvenvietė. 1360-1803 m. laisvasis miestas.Aalsmeer (Alsmeris), miestas Olandijos vakaruose, į pietvakarius nuo Amsterdamo, prieWesteinderplasseno ežero. 23 200 gyv. (2001 m. . Gėlių auginimo centras; didžiausia pasaulyje gėlių birža. Žiemos sportas. Turizmas (nuolatinė tulpynų paroda).Aalst (f1amand.; Alstas), prancūzų Alost, miestas Belgijoje, prie Denderio upės, Briuselio-Gento geležinkelio ir plento. 75 800 gyv. (2001 m. . Tekstilės, gumos, chemijos, odos ir avalynės, maisto (alaus) pramonė. Tekstilės pramonės mašinų gamyba. A apylinkėsedidelės apynių plantacijos. Apynių ir gėlių prekyba. Turizmas. Rotušė (XIII - XV a. ; dab.muziejus), gotikinė Šv. Martyno kolegija (XV - XVI a. ), skerdyklos pastatas ( XVII a. ),Šv. Juozapo bažnyčia ( XVIII a. ). Miestas žinomas nuo 870.
Alvar Aalto Hugo Henrik 
(Alvaras Hugas Henrikas Altas) 1898 m. vasario 3 d.Kuortane (Suomija) - 1976 m. gegužės 11 d. Helsinkis, suomių architektas, urbanistas. Nuo 1955 m. Suomijos akademijos narys, 1963-1968 m. prezidentas. Vienas žymiausių XX a. architektų. 1916-21 studijavo Helsinkio politechnikos institute. Nuo 1928 buvoTarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų (CIAM) narys. Dėstė Masačūsetsotechnologijos institute Kembridže (JAV), Helsinkio universitete; profesorius (1940 m. .Daugiausia projektavo Suomijoje (iki 1949 su žmona archit. A. Marsio): Viipuri (1935,dab. Vyborgas, Rusija) miesto biblioteką, Paimio sanatoriją (1933, t.p. jos baldus), vilą Mairea prie Noormarkku (1939 m. , Saynatsalo municipalinį centrą (1952 m. , Jyvaskyla pedagoginio instituto pastatą (1957 m. , kultūros rūmus Helsinkyje (1958 m. ,Vuoksenniskos bažnyčią (1958 m. , Otaniemi politechnikos instituto pastatą (1966 m. ,Rovaniemi biblioteką ir teatrą (1972 m. , kongreso rūmus Finlandia Helsinkyje (1971,išplėsti 1974 m. , Jyvaskyla muziejų (1973, dabar A muziejus). Suprojektavo pastatų JAV(Masačūsetso technologijos instituto bendrabutį Kembridže 1948 m. , Vokietijoje (operosteatrą Essene 1964, su archit. E. Makiniemi), Danijoje (dailės muziejų Alborge 1972 m. ,Irake, Suomijos paviljonus pasaulinėse parodose Paryžiuje (1937 m. ir Niujorke (1939m. . Savitai derino funkcionalizmo ir organinės architektūros principus su nacionalinėmistradicijomis, racionalumą su plastiškumu. Išradingai naudojo vietines statybinesmedžiagas, medines konstrukcijas; pastatų fasadus ir laisvą vidaus erdvių planavimą derino prie kraštovaizdžio. Parengė Rovaniemi (1945 m. ir Imatros (1953 m. miestų  bendruosius planus, Laplandijos regiono (1955 m. planą, Helsinkio naujojo centro (1964m. projektą. Sukūrė sluoksniuoto medžio baldų, interjero elementų, skulptūrų iš bronzos,marmuro. A kūryba turėjo įtakos pasaulio, taip pat ir Lietuvos architektūrai. 1957 m.Karališkojo britų architektūros instituto ir 1965 m. Amerikos architektūros instituto auksomedaliai. L: F. Gutheim Alvar Aalto New York 1960; Alvar Aalto: Architektūra igumanizm Moskva 1978. Vladas StauskasAaltonen Erkki (Erkis Altonenas) 1910 m. rugpjūčio 17 d. Hameenlinna - 1990 m. kovo 8d. Helsinkis, suomių kompozitorius, smuikininkas, dirigentas. Nuo 1935 griežė įv.
 
orkestruose, vėliau vadovavo simfoniniam ir kameriniams orkestrams. 1947 baigėHelsinkio J. Sibelijaus muzikos akademiją. Stažavo Didžiojoje Britanijoje, Italijoje,Čekoslovakijoje, Rumunijoje. Nuo 1958 Kuteno choro vadovas. Kūrybos pagr. sritis-instr. muzika. Sukūrė baletų, 5 simfonijas (1947-64; antroji Hirosima 1949 m. , 2koncertus fortepijonui ir orkestrui, chorų, romansų, kino filmų muzikos. BroniusAmbraziejusAaltonen Waino (Veinė Altonenas) 1894 m. kovo 8 d. Marttila (prie Turku) - 1966 m.gegužės 30 d. Helsinkis, suomių skulptorius, tapytojas, scenografas. 1910-15 Turkumokėsi Menininkų skatinimo draugijos mokykloje (pas V. Westerholmą), 1923 -Italijoje,Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kūrė paminklus, portretinius biustus, kamerinesskulptūras iš granito, marmuro, medžio, terakotos, bronzos. Kūriniai: J. Sibelijaus portretas (1935 m. , suomių emigrantų paminklas Delavere (JAV, 1938 m. , 5 skulptūrosDarbas ir ateitis Suomijos parlamento rūmuose (1938 m. , Draugystės paminklas Turku(1950-52 m. . Kūryboje rėmėsi neoklasicistine tradicija. Turku yra W. Aaltonen.muziejus. Nijolė Tumėnienė„Aamulehti" (Rytinis laikraštis), Suomijos dienraštis, einantis nuo 1881 Tamperėje.Vienas seniausių šalies laikraščių. Reiškia Nacionalinės koalicijos partijos (konservatorių)nuostatas. Tiražas apie 140000 egz. (1999 m. . Domas SmukusA apygarda, Algirdo apygarda, Lietuvos partizanų junginys, 1945-46 Dzūkijoje kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą. A suformuota iš Marcinkonių, Rudnios, Merkinės,Alovės, Seirijų, Druskininkų, Kapčiamiesčio, Leipalingio, Veisiejų valsčiuose (Alytaus ir Lazdijų apskritys) veikusių partizanų, prisijungusių prie 1945 m. gegužės 7 d. įkurtosDzūkų grupės. 1945 m. lapkričio 18 d. šios grupės vado J. Vitkaus (slap. Kazimieraitis)Įsakymu pavadinta A, pats jis tapo vadu. Štabą sudarė operatyvinis, mobilizacinis ir  propagandos skyriai. A leido laikraštį Laisvės varpas (ėjo 1945-52 m. . 1945 m. gruodžio31 d. J. Vitkaus įsakymu prie A buvo priskirta T Dzūkų rinktinė, veikusi Alytausapskrityje ir Prienų bei Marijampolės apskričių Simno, Miroslavo, Alytaus, Balbieriškio,Gudelių, Jiezno, Butrimonių, Stakliškių, Birštono valsčiuose, tačiau jos vadas D.Jėčys(slap. Ąžuolis) iš pradžių šio įsakymo nepripažino ir A veikloje kurį laiką nedalyvavo.1945 pab. A sudarė T Šarūno rinktinė (su ja vėliau sujungta Algimanto rinktinė; veikėLazdijų apskritis; vadas V. Stepulevičius, slap. Mindaugas), f Merkio rinktinė (veikėVarėnos apskritis ir dalyje Alytaus apskritis; vadas A. Ramanauskas, slap. Vanagas) ir TGeležinio Vilko rinktinė (veikė dalyje Trakų apskritis; vadas L. Tarasevičius, slap. Aras).1946 m. balandžio 9 d. J. Vitkaus iniciatyva A su Tauro apyg. sudarė bendrą P. Lietuvos partizanų štabą, kuris gegužės 5 paskelbė Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo I polit.deklaraciją. 1946 m. balandžio 23 d. į A buvo įtraukta ir Dzūkų rinktinė, o Šarūno rinktinėTauro ir A vadų sutarimu buvo priskirta Tauro apygardai. J. Vitkų balandžio 23 d.išrinkus P. Lietuvos partizanų srities vadu, A vadu buvo paskirtas D. Jėčys, kuris liko ir Dzūkų rinktinės vadu. Po šių pertvarkymų nuo 1946 m. gegužės 15 d. A veikė kaip f Dainavos apygarda.A vadovybė parengė partiz. veiklos organizacinius ir mobilizacinius, partizanų mokymo ir kt. norminius dokumentus, naudotus visoje P. Lietuvos srityje.Vienos svarbesnių A apygardos kautynių - 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimas