Read without ads and support Scribd by becoming a Scribd Premium Reader.
 
EDMUNDAS
kraujo
skonis
PANEVĖŽYS
 
V
isą naktį Audrius vartėsi, dūsavo ir tik paryčiui užmigo.- Kelkis, medžiotojau, - papurtė už peties motulė, -tėvas baigia gyvulius liuobti, tuoj važiuos... Kelkis... Jei namie liksi, širdelė iš skausmo sprogs... - švelniai pašiurenusigarbanas, nuskubėjo prie krosnies.Greitai nusiprausęs, suskubo padėt tėvui: čiupo šakę, įvertėį kiaulių gardą glėbį šiaudų, dar pažiūrėjo, kaip deglosiospakriuksėdamos įniko naršyti ieškodamos užsilikusių grūdų,prinešė į lauko virtuvę malkų, čiupęs krepšį nubėgo į sodą,priraškė gražiausių obuolių. Tėvas išrideno žiguliuką, patikrino tepalo lygį, pajudino dėl visa ko vieną kitą svirtelę, pastumdė kažką bagažinėje ir lėtai įėjo į trobą.- Jau šešios, ar suspėsite? - neatsitraukdama nuo puodų paklausė pačiutė, arba Monikutė, kaip ją vadindavo senasis
Rimgaila.
- Audriuk, - kreipėsi tėvas į sūnų, - gal mamuliuką pakvie-čiam? Pamatys svieto, nusipirks šį bei tą, kaip čia mes be kara
lienės?
- Žinoma, žinoma, važiuojam, - suskato raginti sūnus.Truputį nuraudusi motina nuskubėjo prie krosnies.- Aš ir manau: negi nepakviesite? Tik kas gyvulius perkels?Žolės beveik nėra, o vištos, kiaulės? Kas pažiūrės?
S
Search History:
Searching...
Result 00 of 00
00 results for result for
  • p.
  • Notes
    Load more