Read without ads and support Scribd by becoming a Scribd Premium Reader.
See Premium Plans
 
SVARBU
ISSN 1822-6191www.ozonas.lt – užsisakyk naujienas į el. p. dėžutę!2010/3 (28)
Aplinkos ministras Ge-diminas Kazlauskas
 pasirašė ką tik sukurtosŽaliosios investavimo sis-temos (ŽIS) teisės aktus,kurie nustato reikalavimus prekybaipertekliniais taršos leidimais tarp-tautinėje rinkoje. Pardavusi dabarsavo turimus perteklinius taršos lei-dimus Lietuva gali tikėtis gauti iki 1milijardo litų. Šiuos pinigus numato-ma investuoti į energetinio eekty-vumo, atsinaujinančios energijos kū-rimo ir kitus klimato kaitos valdymosrities projektus.Pagal LR Klimato kaitos valdymonansinių instrumentų įstatymą,ne mažiau kaip 40 proc. gautų lėšųturi būti panaudojami energetiniameektyvumui, dar ne mažiau kaip 40proc. – atsinaujinančiai energijai, li-kusieji – kitiems klimato kaitos pro- jektams.
www.am.lt 
Ekologiškų vaisių, dar-žovių ir mėsos
parda-vimai Didžiojoje Britani- joje pastaraisiais metaissmuko 12,9 proc. Ūki-ninkų parduotuvių ir specializuotųparduotuvių apyvartos smuko 17,7proc., o didžiųjų prekybos centrų –12,2 procentais.Smukimas siejamas su krize, priver-tusia net „žalius“ vartotojus itin skai-čiuoti savo išlaidas.
Organic market report 
Balandžio mėnesįdidžiulis kinų laivas„Shen Neng 1“
, gabe-nantis anglį, Didžiajamebarjeriniame rie patyrėavariją. Laivas buvo draudžiamojeplaukti teritorijoje, dėl to Australijosteisėsauga pradės tyrimą. Išsiliejoakimirksniu koralus ir jų gyventojuspradėjusių naikinti toksiškų dažų.Australijos mokslininkų nuomone,prireiks bent 20 metų, kad būtų eli-minuota katastroos padaryta žala.Laivas iš itin jautrios teritorijos buvopatrauktas be didesnio toksiškų pro-duktų išsiliejimo.Didysis barjerinis rias yra pats di-džiausias kolonijinių koralų darinys.Koraliniai riai yra itin jautrūs aplin-kos pokyčiams.
www.bbc.co.uk 
Mokslininkai teigia
,kad Pasaulio išsaugo- jimo sąjungos (IUCN)gyvūnų ir augalų, ku-riems gresia išnykimas,„Raudonąjį sąrašą“ reikėtų tris kartusprailginti. Šiuo metu sąraše, dar vadi-namame gyvybės barometru, yra 48000 rūšių. Manoma, kad jame turėtųbūti įrašyta apie 160 000 rūšių. IUCNduomenimis pasaulyje šiuo metuidentikuoti 1.9 milijonai augalų irgyvūnų, nors manoma, kad jų galibūti nuo 10 iki 20 milijonų. Be to,IUCN mokslininkai pastebi, kad nors„Raudonajame sąraše“ gana išsamiaiapžvelgiami stuburiniai, paukščiai,ambijos, bet gana menkas dėme-sys skiriamas augalams, žuvims, rep-tilijoms ir bestuburiams.
www.iucn.org
Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture GuideKURKIME ATEITĮ ATSAKINGAI!
Tattoed JJ nuotraukaLeidinio rėmėjasRespublikinis ekoprojektasPagrindinis rėmejas
ŠIAME NUMERYJE:
Atspausdintas ant ekologiško popieriaus (100%perdirbta makulatūra), aplinkai nekenksmingaisdažais. Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.
 
ŠvARIAUsIo oRo EURopos sostIN – vIlNIUs - 3 psl.vERtIkAlI kI IdJA - 4 psl.NAUJI bAldAI IŠ sEN - 5 psl.pokAlbIs sU A. svERdIolU - 11 psl.
ŽAlIAs MIEstAs
 
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt
2 / redakcija
oZoNAs 3 (28)
Vyr. Redaktorė
Kristina Kučinskaitėeditor@ozonas.ltMob.tel: +37067135049
Vyr. Reporteris
Jonas Špokasnaujienos@ozonas.lt
Numerio bendradarbiai:
Miglė AnušauskaitėBenjamin VautrinEglė KvasKarolina LiutaitėAsta UrbonavičiūtėVita Surdokaitė
Kalbos kultūra:
Dainora Mozerienė
Maketas:
Karolis Šumskas„
Žalioji” rinkodara:
marketing@ozonas.ltMob.tel: +37068252400
Teisinė pagalba:
Karolis Paulavičius„
Eko karta” projekto koordinatorė:
 Ieva Malaiškaitėculture@ozonas.lt,Mob.tel. +37067068342
Direktorius:
Artūras Nečejauskasino@ozonas.ltMob.tel: +37069937833
Leidėjas:
VšĮ Kultūros idėjų institutas
Korespondencijai:
Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius
Buveinė:
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./aks. (8 5) 273 5919,
Internete:
www.ozonas.lt
Tiražas
iki 10 000 egz.ISSN 1822-6191Leidžiamas nuo 2006 metų.Leidinyje naudotos Flickr ir www.sxc.hunuotraukosAtspausdintas ant ekologiškosertikuoto popieriaus(100% perdirbta makulatūra),aplinkai nekenksmingais dažais.Spauda - UAB
„
Druka” - žaliausiaspaustuvė„Ozonas“- tai pirmasis ir vienintelis Lie-tuvoje nemokamas periodinis visuome-nės aplinkosauginio švietimo leidinys,skirtas ekologinių sprendimų, darniosraidos, ekologiškos kultūros plėtrai beiatsakingos gyvensenos skatinimui. Kar-tu tai pagrindinis inormacijos bei ver-tybinių orientacijų sklaidos įrankis, pa-siekiantis dešimtis tūkstančių žmonių,neabejingų ne tik asmeninei ekologijai(sveikatai, artimiausiai aplinkai ir asme-ninei gerovei), bet ir globaliai ekologineiproblematikai bei jos sprendimų paieš-kai, siekiant ne tik nežalojančios, bet iratkuriančios pažangos.
Leidinio
 
misija
– nuoseklus inormaci- jos skleidimas, visuomenės švietimas beivertybių ormavimas, skatinant atsakingąvartojimą, išteklių bei aplinkos tausojimą,alternatyvių ir aplinkai draugiškų sprendi-mų ieškojimą bei įgyvendinimą.
Vienas svarbiausių leidinio prioritetų
– di-dinti visuomenės, viešo ir privataus sektoriųatstovų bendradarbiavimą ir bendravimą,paremtą asmenine atsakomybe, nepriklauso-mai nuo užimamų pareigų, socialinės padė-ties, amžiaus bei išsilavinimo.
Pagrindiniai leidinio tikslai
– užmegzti,vystyti ir palaikyti dialogą tarp eko entuzi-astų, visuomenės, valstybės ir verslo; siektiatsakingos gyvensenos bei veiklos, ekolo-ginio sąmoningumo; mažinti vartojimą irneigiamus jo padarinius.
Esame dėkingi remiantiems „Ozoną“.
Jūs taip pat galite tapti rėmėju. Susisiekite,ir mes pasiūlysime Jums geriausias ben-dradarbiavimo sąlygas. Kontaktai:
ino@ozonas.lt 
Deklaruojate pajamas - paremkite „Ozo-ną“.
Jei jūs deklaruojate metines pajamas, ikikiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. galitepaskirti 2 % pajamų mokesčio sumos.
Nuoširdžiai dėkojame parėmusiemsmus 2009 m.
Iš Jūsų skirtų lėšų apmokėjome dalį spaudaiužsakyto popieriaus bei dalį spaudos darbų.
Mūų umenyaramai aui:
Paramos gavėjo identikacinisnumeris (įmonės kodas):300125569Paramos gavėjo pavadinimas:VšĮ “Kultūros idėjų institutas”Registracijos adresas:Pašilaičių g. 12A-10, VilniusAtsiskaitomosios sąskaitosnumeris LT28 7044 0600 0574 0636
Remie „ozn“  urie šaren aei!
Tačiau štai kas atrodė keista – epocha pasibaigė, o žmonės, kurie joje gy-veno, liko vietoje, betoniniuose savotarybinių namų narveliuose. Nutrūkotik nematomos gijos, jungusios juos į vieną visumą. O paskui po kelerių metųnesvarumo, įsitempė kitaip. Ir pasaulistapo kitoks, nors tų gijų nė vienu moks-liniu prietaisu negalima būtų užfksuo-ti. Tame buvo kažkas pamišėliška.(V. Pelevin)
Mūsų miestai – mūsų namai. Dar tik keletas metų, kai pasaulyje užksuo-tas didysis virsmas, kuomet didesnėdalis populiacijos ėmė gyventi mies-tuose, o ne provincijoje. Miestas sie- jamas su išsimokslinimu, geresniouždarbio galimybe, kultūros židiniuir socialiai aktyvesniu gyvenimu. Kaikalbuosi su draugais iš savo gimtokrašto, vis išgirstu prasitariant, jogkaime gyventi būtų puiku, bet taireikštų savęs pasmerkimą izoliacijai.Kaime daug pigiau nei mieste galimaįsigyti geros būklės būstą, dažnai gra-žios gamtos apsuptyje. Tačiau baisuto, kad čia katastroškai mąžta jaunųžmonių. Net gražiausias namas galitapti kalėjimu, jei aplink negyvensbendraminčių.***Klausimas, ar miestai išpildo socialu-mo pažadą. Yra klausimų ir daugiau:koks apskritai miestų patrauklumožymuo, ar gyvendami juose tikrai lai-mime kažką gero (kalbu apie ilgalaikįgėrį).Teksto pradžioje įrašiau Viktoro Pele-vino citatą, nes jo mintis paliko gilųįspūdį. Lietuvoje dažnai kalbama apiemūsų „vargšę“ kartą, kuri, rodos, krei-vai ir neproporcingai vystosi dviejųdidelių skirtingų ideologijų kolizijo- je. Sovietmečio palikimas maišosi sutakiu kapitalizmu, po nepriklausomy-bės atgavimo užliejusiu mus lyg koksišsigelbėjimo srautas. Skundžiamasi,kad sunku susigaudyti vertybėse,kad jas sunku išsikelti net valstybėsvaldžiai. Patogu prisiimti nuskriaus-to ir sutrikusio vaiko poziciją lygpateisinamą priežastį asmeniniamneveiklumui. Esą tikrai kadaise buvomus jungusios aukso gijos, bet jasnukirtus sustingome kažkokiame va-kuume. Nebematom vienas kito akiųtiek asmeniniame, tiek instituciniamelygmenyse.***Bet norisi tikėti, kad jei kadaise buvotai, kas žmones jungė, tai negali būtitaip paprastai prarasta. Juk kaimynailiko kaimynais. Miestų gatvės liko tospačios... Su liūdesiu kalbama apie ap-leistus parkus, nunykusias vaikų žai-dimų aikšteles, gyvybės stokojančiussenamiesčius. Kas nors nuolat rengiaįvairius „gaivinimo“ planus, kurie liekanieko verti, jei neįsijungia vienintelėpaveiki jėga – bendruomenė. Juk tiek nedaug trūksta, kad niūrus daugia-bučio kiemas įgytų šiek tiek gyvybės.Tik namo bendruomenės iniciatyvu-mo vietoj pikto laukimo, kol valdžiateiksis pasirūpinti apsilaupiusiomissūpuoklėmis, kačių priteršta smėliodėže ar nuorūkų pilnu gėlių darželiu...Neįmanoma nesutikti su mūsų kal-bintu losou Arūnu Sverdiolu, kadnegalima kalbėti apie jokią pažangą
lEIdINIo „oZoNAs“ IEŠkokItE:
VILNIUJE„Fortas“ ir „Forto Dvaras“ restora-nų tinkle:
Algirdo g. 17, Konstitucijos pr. 7a (p.c.„Europa“), Konstitucijos pr. 26 (restoranasTerrazza, „Forum Palace“), Pilies g. 16, J.Kubiliaus g. 16, Saltoniškių g. 9 (p.c. „Pano-rama“), Ulonų g. 1, Ukmergės g. 369 (p.c.„BIG“), Priegliaus g.1
„Coee INN“ kavinių tinkle:
Vilniaus g. 17, Trakų g. 7, Pilies g. 10, Gedi-mino pr. 9, Gedimino pr. 44, Didžioji g. 40,Saltoniškių g. 9 (p.c. “Panorama”)
„Vero Cae“ kavinių tinkle:
Trakų g. 2, J.Jasinskio g. 16 („Verslo trikam-pis“), Ozo g. 25 (p.c „Akropolis“)
Kitose kavinėse:
„Balti drambliai”, Vilniaus g. 41„Cae de Paris“, Didžioji g. 1„Cozy”, Dominikonų g. 10„Baraca“ vegetarinė kavinė, Šv.Ignoto g. 12„Barbacan“ boulingas, Bokšto g. 19„Jalta“, Vykinto g. 17A„Le Boheme“, Šv. Ignoto g. 4/3„Mano guru“, Vilniaus g. 22/1„ŠMC kavinė“, Vokiečių g. 2„Sulčių baras“, Totorių g. 15„Radharanė“, Ozo g. 18
Ekologiškų prekių parduotuvėse:
„Baroca“, Šv.Mykolo g. 14„Bioteka“, Klaipėdos g. 3„Biosala“, Konstitucijos pr. 7„Eko studija“, Ozo g. 25 (p.c. „Akropolis“,priešais Maxima kasas), Konstitucijos pr.16 (p.c. VCUP, IIIa. prie įėjimo)„Ekologiški produktai”, Antakalnio g. 78„Rasakila“, Vito Gerulaičio g. 1„Žalia žalia”, Šv. Stepono g. 6„Weleda/Holos”, Užupio g. 4, Vito Gerulai-čio g. 1„Žalioji krautuvėlė“, J.Jasinskio g. 5
Kino teatras „Pasaka“:
Šv. Ignoto g. 4/3
Organizacijose:
„MegaNet“ salone, Laisvės pr. 105„Šiaurės miestelio technologijų parkas”, J.Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96, Vilnius„Saviraiškos studija“ (visapusio ankstyvo- jo lavinimo centras), Kaštonų g. 1-12
KAUNE„Vero Cae“ kavinių tinkle:
Karaliaus Mindaugo pr. 49 (p.c „Akropo-lis“), Laisvės al. 75, Vilniaus g. 43, Vilniausg. 18
Kitose kavinėse:
„Forto Dvaras“ restorane, Baršausko g.66A (p. c. „Molas“)„Arbatinė/Sveikas maistas“, Laisvės al.99A„Coee INN“, Laisvės al. 72„Morkų šėlsmas“, Laisvės al. 78b-1„Radharanė“, Panerių g. 187
Ekologiškų prekių parduotuvėse:
„Sveiko maisto parduotuvė“, Savanoriųpr. 214„Eko Hit“, V.Lašo g. 3
Organizacijose:
„MegaNet“ salone, Savanorių pr. 287
KLAIPĖDOJEKavinėse:
„Cae Kubu“, H.Manto g. 10„Cukrainė“, Žvejų g. 17„Tapo d’oro”, Sukilėlių g. 10 (Teatro aukš-tėje)
Ekologiškų prekių parduotuvėse:
„Biolinija“, Tauralaukio g. 12B
Kitose vietose:
I.Simonaitytės viešoji biblioteka,H.Manto g. 25
Organizacijose:
„Mokslo ir technologijų parkas“, H.Mantog. 84, Klaipėda„Žvejonė“ ekologinis klubas, Taikos pr.42-3
LFS Klaipėdos skyrius, Tomo g. 7
ŠIAULIUOSEFortas“ ir „Forto Dvaras“ restora-nų tinkle
:Tilžės g. 109 (p.c. „Saulės miestas“), Pra-monės g. 6 (p.c „Bruklinas“)„Vero Cae“ kavinėje, Aido g. 8 (p.c „Akro-polis“)„Eko studija“, Aido g. 8 (p.c „Akropolis“,
vANdENs kARAI
IIa, prie ledo arenos)
PANEVĖŽYJE
„Forto Dvaras“ restorane, Savitiškio g. 61(p.c. „Babilonas“)
DRUSKININKUOSE
„Forto Dvaras“ restorane, M.K. Čiurlioniog. 55„Kolonada“ restoranas, V.Kudirkos g. 22
MAŽEIKIUOSE
„MegaNet“ salone, Draugystės g. 24-18
JONAVOJE
„MegaNet“ salone, Vasario 16-osios g. 1
KITI BŪDAI
Gaukite nemokamai, užsakę prekių iš inter-netinės EkoPirk parduotuvėswww.ekopirk.lt
BEI
ekologiniuose renginiuose ir projektuose,konerencijose, seminaruose, susitikimuo-se, pas ekologiškus draugus, prenume-ratoriams, aukštojo mokymo įstaigose,mokyklose, savivaldybėse, ministerijose,savivaldybėse ir kt., o taip pat elektroniniaileidinio numeriai PDF ailais interneto sve-tainėje www.ozonas.ltKviečiame prisijungti prie „Ozonoseros“,teirautis ino@ozonas.lt arba mob. tel. 8699 37833
Kristina KUČINSKAITĖeditor@ozonas.lt
kIto NR. tEMA:
ir teigiamus pokyčius, kol visuomenėnepradės žiūrėti į aplinką kaip į savą,o ne kaip į anonimišką peizažą.***Technologinės naujovės, užtikrinan-čios eektyvesnį žmonių judėjimą,švaresnę miestų aplinką, yra ne-paprastai svarbios, ir jas turi diegtimiestų savivaldos. Bet vis tiek pa-tiems miestiečiams lieka svarbiausiaužduotis – gyventi savo miestuose.Ne neatsakingai viešėti juose, bet ištikrųjų gyventi: sveikintis su kaimynu,nepalikti po savęs šiukšlių, gražintisavo aplinką. Gana apsimetinėti, esądėl istorinių aplinkybių praradomemus siejusias gijas...
ŽAlIAs MIEstAs
 
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt
tema / 3
Nuotr. Arno Usevičiaus
Bendrovė „Siemens“ su „Economist Intelligence Unit“(savaitraščio „The Economist“ tyrimų skyriumi) atlikostudiją ir parengė ataskaitą, kurioje visas 30 Europossostinių išrikiavo pagal vadinamąjį „žaliojo miestoindeksą“ – rodiklį, nurodantį miesto „žalumo“ lygį.Sostinės buvo vertintos pagal 8 kriterijus ir sudėjus ba-lus išvesta galutinė miestų rikiuotė. Nors Vilnius netapopačiu ekologiškiausiu Europos miestu (pirmąsias trisvietas sąraše užėmė Skandinavijos sostinės Kopen-haga, Stokholmas ir Oslas), bet užėmė labai aukštątryliktą vietą. Šis rezultatas – geriausias iš visų RytųEuropos sostinių. Vilnius aplenkė visus tyrimo dalyviuspagal oro kokybės vertinimo rodiklį ir turi teisę vadintisšvariausią orą turinčia Europos sostine!
knraeriša aėi
Žaliausių Europos sostinių sąraše Vil-nius rikiuojasi iškart po tokių miestųkaip Paryžius, Londonas ir Madridas.Atrodytų, jog Vilniuje galime ap-tikti tiek pat iniciatyvų ir naujovių,kiek ir šiuose didmiesčiuose. Tačiauskubėti džiaugtis aukšta vieta sąrašenevertėtų. Iš visų aštuonių vertinimokategorijų, neskaitant oro kokybės,kurioje pirmauja, Vilnius tik vienoje –atliekų ir žemės naudojimo – patekoį pirmą dešimtuką (9-ta vieta). Pagalkitus kriterijus Lietuvos sostinė rikiuo- jasi dažniausiai trečiame dešimtuke.Pagal viešojo transporto eektyvumąVilnius su dar trimis miestais dalijasi19-a vieta. Vienoje iš svarbiausių –anglies dvideginio kiekio vienam gy-ventojui – kategorijoje miestas užimą23-ią vietą. Energijos naudojimo eek-tyvumo sąraše Vilnius lenkia tik ke-turias sostines ir yra 26-asis. Tobulėtigalima ir aplinkosaugos valdymokategorijoje, nes čia Lietuvos sostinėyra 17-a. Taigi, aukštą galutinio sąrašovietą miestui dovanoja gera orokokybė.
Mažum riaumai
Pagrindiniai šią studiją rengusiųspecialistų argumentai yra keli. Visųpirma, Vilnius yra mažas miestas, odydis lemia labai daug. Pagal bendrusrezultatus matyti, kad tarp švariausiųmiestų dominuoja sąlyginai mažossostinės. Pirmajame dešimtuke tik Berlynas ir Paryžius yra tikrai dideli.Kiti, tokie kaip Kopenhaga (1 vieta),Oslas (3 vieta) ar Helsinkis (7 vieta),nepriskiriami prie didžiųjų Europosmiestų. Dydis itin svarbus kalbantapie Rytų Europos sostines, kurios,be šių dienų oro taršos problemų,yra priverstos tempti ir sunkųsovietinės eros palikimą. Šiuose mies-tuose neišvystyta inrastruktūra,neekonomiški pastatai. Dėl to kiekvie-nas šimtas tūkstančių gyventojų Rytųbloko sostinėms atima apytiksliaivieną punktą iš bendro įvertinimo.Kiek daugiau nei pusė milijono Vil-niaus gyventojų nesukelia tokiotaršos kiekio, kokį sukelia milijonaiLondono ar Romos gyventojų, be to,nesukuria pramonės, kuri mažintųoro kokybę taip, kaip mažina Kijevo,Belgrado ar Stambulo gamyklos. Beabejo, mažesniame mieste – mažesnisautomobilių skaičius, nors pagal CO²kiekį vienam gyventojui Vilnius tėratik 23-ias tarp visų sostinių. Akivaizdu,kad pažangiais automobilių naudoji-mo įpročiais miestas pasigirti negali,tiesiog nedidelis automobilių skaičiusneišmeta tiek daug teršalų. Pagalviešojo transporto eektyvumo arpastatų energijos taupymo rodikliusVilnius taip pat nepirmauja, tad ir vėlpagalbos šiaudą tiesia mažas miestodydis.Žinoma, ne tik tai nulemia gerą orokokybę. Vilnius turi nemažai žaliųjųerdvių, ypač aktualios yra tikrosiosžalios erdvės – miškai, parkai, o neJonas ŠPOKASnaujienos@ozonas.ltvien maži skverai miesto centre. Nekiekviena sostinė gali pasigirti beveik centre stūksančiu mišku (jį vadinameVingio parku). Žalia miesto aplinkadaro neįkainojamą paslaugą orokokybei, tačiau girdami specialistaikartu pabrėžia, kad nevertėtų sus-toti kurti žaliąsias erdves – jų niekadanebus per daug. Be to, Vilniui trūkstaplaningo jų įdiegimo. Būtent tokiaspraktikas taiko Europos didmiesčiai,kuriems kovoti su oro užterštumusunkiau nei mažajam Vilniui.
srin ė
Net ir kiekviename kieme įrengus poskverą Vilnius neilgai galės džiaugtistyru oru, jei neišspręs pagrindiniųšiandienos problemų. Bene didžiausiair labiausiai į akis krintanti bėdayra absurdiškai didelės transportospūstys. Mieste, kuris dydžiu prilygstatik centrinėms Londono, Paryžiaus arRomos dalims, piko metu iš centropasiekti priemiestį prireikia daugiaunei valandos. Per tiek pat laiko iš Hel-sinkio galima nuvykti į už 50 km esantįPorvoo miestą, važiuojant gana lėtai.
ŠvARIAUsIo oRo EURopos sostIN
Transporto bėdos yra pagrindinėpriežastis, kodėl Vilniuje išskiriamassąlyginai didelis CO² kiekis. Ilgainiuitai labai pakenks oro kokybei.Kitas svarbus iššūkis miestui yraatliekų tvarkymas. Skelbiama, kadsu šia problema Vilnius eektyviaitvarkosi nemažomis investicijomis.Jau įkurtas modernus sąvartynas,rūšiuojamos ir perdirbamos atliekos,tad verta tikėtis, kad situacija gerės.Be abejo, jei nebus pamiršta tiek patdaug dėmesio ir investicijų skirtivisuomenės švietimui. Atlikta studijaparodė, kad pirmaujančių miestųgyventojai patys aktyviai dalyvaujaaplinkos valymo procesuose, inici-atyvose. Akivaizdu, kad miestelėnųskatinimas ir aktyvesnis aplinkosau-gos valdymas atneštų daug naudos.Kad potencialas neišnaudotas, rodo23 vieta, Vilniaus užimama šioje kate-gorijoje.
pam iš yerių
Vilniui Europos didmiesčiai galipavydėti švariausio oro. Tačiau Vil-nius privalo iš Europos sostinių,susiduriančių su daug didesniaisiššūkiais, mokytis spręsti globaliasproblemas. Nemažai didžiųjų miestųįvairiais būdais skatina ekonomiškesnįautomobilių naudojimą. Vilniuje,kone kas antram automobiliuigabenant tik savo vairuotoją, tokiosiniciatyvos gali būti labai naudin-gos. Budapešte ir Briuselyje vykdo-mos įvairios neormalios programos,kurių metu net ir ryškiausios vietinėsįžymybės sėda į viešąjį transportąarba keliauja... autostopu – tai netik ekologiška ir ekonomiška, betdar ir smagu bei madinga. Dublinodarbdaviai naudojasi programa,kuri leidžia jiems skirti iki tūkstančioeurų iš darbuotojo atlyginimo spe-cialiam dviračių įsigijimo ondui. Šiepinigai neapmokestinami, tad su-taupoma net iki 47 % dviračio kainos.Na, o Paryžiaus oro uostas pradėjoreguliarią įmonės automobilių „dali- jimosi“ kampaniją. Prognozuojama,kad tai leis CO² emisiją sumažinti apie4000 tonų.Nesnaudžia ir mažesni miestai, iš kuriųVilnius taip pat gali gauti naudingųpamokų. Štai Talino autobusuose jauveikia moderni elektroninė įranga,įspėjanti šviesoorus apie artėjantįautobusą ir sudaranti sąlygas greičiaukirsti sankryžas. O Lisabonos valdžiažada, kad jau 2013 metais nuotekųvandeniu bus valomos visos miestogatvės ir laistomos žaliosios erdvės.
Tattoed JJ nuotrauka
Search
Search History:
Searching...
Result 00 of 00
00 results for result for
  • p.
    • Notes
    Load more