You are on page 1of 61

TURINYS

I SKIRSNIS. LIETUVOS VALSTYB


II SKIRSNIS. ŽMOGUS IR VALSTYB
III SKIRSNIS. VISUOMEN IR VALSTYB
IV SKIRSNIS. TAUTOS KIS IR DARBAS
V SKIRSNIS. SEIMAS
VI SKIRSNIS. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
VII SKIRSNIS. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB
VIII SKIRSNIS. KONSTITUCINIS TEISMAS
IX SKIRSNIS. TEISMAS
X SKIRSNIS. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
XI SKIRSNIS. FINANSAI IR VALSTYB S BIUDŽETAS
XII SKIRSNIS. VALSTYB S KONTROL
XIII SKIRSNIS. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYB S GYNIMAS
XIV SKIRSNIS. KONSTITUCIJOS KEITIMAS
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SUDEDAMOJI


DALIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS STATYMAS


D L LIETUVOS VALSTYB S

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS


D L LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO POSTSOVIETINES
RYT S JUNGAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYMAS


D L LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SIGALIOJIMO
TVARKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS


D L LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYST S EUROPOS S JUNGOJE
(Lietuvos Respublikos pilie i priimta 1992 m. spalio 25 d.
referendume)

LIETUVI TAUTA

– prieš daugel amži suk rusi Lietuvos valstyb ,


– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijomis,
– šimtme iais atkakliai gynusi savo laisv ir nepriklausomyb ,
– išsaugojusi savo dvasi , gimt j kalb , rašt ir papro ius,
– k nydama prigimtin žmogaus ir Tautos teis laisvai gyventi ir kurti savo
t v ir prot vi žem je - nepriklausomoje Lietuvos valstyb je,
– puosel dama Lietuvos žem je tautin santarv ,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietin s visuomen s ir teisin s
valstyb s,
atgimusios Lietuvos valstyb s pilie i valia priima ir skelbia ši
KONSTITUCIJ

I SKIRSNIS
LIETUVOS VALSTYB

1 straipsnis
Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika.

2 straipsnis
Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai
priklausan i suvereni gali .
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis priešintis bet kam, kas prievarta k sinasi
Lietuvos valstyb s nepriklausomyb , teritorijos vientisum , konstitucin
santvark .

4 straipsnis
Aukš iausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai
išrinktus savo atstovus.

5 straipsnis
Valstyb s valdži Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir
Vyriausyb , Teismas.
Valdžios galias riboja Konstitucija.
Valdžios staigos tarnauja žmon ms.

6 straipsnis
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

7 straipsnis
Negalioja joks statymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Galioja tik paskelbti statymai.
statymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomyb s.

8 straipsnis
Valstybin s valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi
antikonstituciniais veiksmais, yra neteis ti ir negalioja.

9 straipsnis
Svarbiausi Valstyb s bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami
referendumu.
statymo nustatytais atvejais referendum skelbia Seimas.
Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300
t kstan i pilie i , turin i rinkim teis .
Referendumo skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas.

10 straipsnis
Lietuvos valstyb s teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius
darinius.
Valstyb s sienos gali b ti kei iamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine
sutartimi, kai j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari .

11 straipsnis
Lietuvos valstyb s teritorijos administracinius vienetus ir j ribas nustato
statymas.

12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo
nustatytais pagrindais.
Išskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali b ti kartu
Lietuvos Respublikos ir kitos valstyb s pilietis.
Pilietyb s gijimo ir netekimo tvark nustato statymas.
13 straipsnis
Lietuvos valstyb globoja savo pilie ius užsienyje.
Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei, jeigu
Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip.

14 straipsnis
Valstybin kalba - lietuvi kalba.

15 straipsnis
Valstyb s v liavos spalvos - geltona, žalia, raudona.
Valstyb s herbas - baltas Vytis raudoname lauke.
Valstyb s herb , v liav ir j naudojim nustato statymai.

16 straipsnis
Valstyb s himnas - Vinco Kudirkos "Tautiška giesm ".

17 straipsnis
Lietuvos valstyb s sostin yra Vilniaus miestas - ilgaamž istorin Lietuvos
sostin .

II SKIRSNIS
ŽMOGUS IR VALSTYB

18 straipsnis
Žmogaus teis s ir laisv s yra prigimtin s.
19 straipsnis
Žmogaus teis gyvyb saugo statymas.

20 straipsnis
Žmogaus laisv nelie iama.
Niekas negali b ti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam
neturi b ti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias
proced ras, kokias yra nustat s statymas.
Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi b ti pristatytas
teism , kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagr stumas.
Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat
paleidžiamas.

21 straipsnis
Žmogaus asmuo nelie iamas.
Žmogaus orum gina statymas.
Draudžiama žmog kankinti, žaloti, žeminti jo orum , žiauriai su juo elgtis,
taip pat nustatyti tokias bausmes.
Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali b ti atliekami moksliniai
ar medicinos bandymai.

22 straipsnis
Žmogaus privatus gyvenimas nelie iamas.
Asmens susirašin jimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks
susižinojimas nelie iami.
Informacija apie privat asmens gyvenim gali b ti renkama tik motyvuotu
teismo sprendimu ir tik pagal statym .
statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavališko ar neteis to
kišimosi jo asmenin ir šeimynin gyvenim , k sinimosi jo garb ir orum .

23 straipsnis
Nuosavyb nelie iama.
Nuosavyb s teises saugo statymai.
Nuosavyb gali b ti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomen s
poreikiams ir teisingai atlyginama.

24 straipsnis
Žmogaus b stas nelie iamas.
Be gyventojo sutikimo eiti b st neleidžiama kitaip, kaip tik teismo
sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti vieš j
tvark , sulaikyti nusikalt l , gelb ti žmogaus gyvyb , sveikat ar turt .

25 straipsnis
Žmogus turi teis tur ti savo sitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi b ti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informacij bei id jas.
Laisv reikšti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali b ti ribojama
kitaip, kaip tik statymu, jei tai b tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir
orumui, priva iam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisv reikšti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su
nusikalstamais veiksmais - tautin s, rasin s, religin s ar socialin s
neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir
dezinformacija.
Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstyb s staig turim
informacij apie j .
26 straipsnis
Minties, tik jimo ir s žin s laisv yra nevaržoma.
Kiekvienas žmogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tik jim
ir vienas ar su kitais, priva iai ar viešai j išpažinti, atlikin ti religines
apeigas, praktikuoti tik jim ir mokyti jo.
Niekas negali kito asmens versti nei b ti ver iamas pasirinkti ar išpažinti
kuri nors religij arba tik jim .
Žmogaus laisv išpažinti ir skleisti religij arba tik jim negali b ti apribota
kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai b tina garantuoti visuomen s
saugum , vieš j tvark , žmoni sveikat ir dorov , taip pat kitas asmens
pagrindines teises ir laisves.
T vai ir glob jai nevaržomi r pinasi vaik ir globotini religiniu ir
doroviniu aukl jimu pagal savo sitikinimus.

27 straipsnis
Žmogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tik jimu negali b ti
pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas.

28 straipsnis
gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisv mis, žmogus privalo
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym , nevaržyti kit
žmoni teisi ir laisvi .

29 straipsnis
statymui, teismui ir kitoms valstyb s institucijoms ar pareig nams visi
asmenys lyg s.
Žmogaus teisi negalima varžyti ir teikti jam privilegij d l jo lyties, ras s,
tautyb s, kalbos, kilm s, socialin s pad ties, tik jimo, sitikinim ar paži r
pagrindu.

30 straipsnis
Asmuo, kurio konstitucin s teis s ar laisv s pažeidžiamos, turi teis kreiptis
teism .
Asmeniui padarytos materialin s ir moralin s žalos atlyginim nustato
statymas.

31 straipsnis
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne rodytas statymo nustatyta
tvarka ir pripažintas siteis jusiu teismo nuosprendžiu.
Asmuo, kaltinamas padar s nusikaltim , turi teis , kad jo byl viešai ir
teisingai išnagrin t nepriklausomas ir bešališkas teismas.
Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar
artimus giminai ius.
Bausm gali b ti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu.
Niekas negali b ti baudžiamas už t pat nusikaltim antr kart .
Asmeniui, kuris tariamas padar s nusikaltim , ir kaltinamajam nuo j
sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb ,
taip pat ir teis tur ti advokat .

32 straipsnis
Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenam j viet Lietuvoje, gali
laisvai išvykti iš Lietuvos.
Šios teis s negali b ti varžomos kitaip, kaip tik statymu ir jeigu tai b tina
valstyb s saugumui, žmoni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant
teisingum .
Negalima drausti pilie iui gr žti Lietuv .
Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.

33 straipsnis
Pilie iai turi teis dalyvauti valdant savo šal tiek tiesiogiai, tiek per
demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teis lygiomis s lygomis stoti
Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb .
Pilie iams laiduojama teis kritikuoti valstyb s staig ar pareig n darb ,
apsk sti j sprendimus. Draudžiama persekioti už kritik .
Pilie iams laiduojama peticijos teis , kurios gyvendinimo tvark nustato
statymas.

34 straipsnis
Pilie iai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met , turi rinkim teis .
Teis b ti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim
statymai.
Rinkimuose nedalyvauja pilie iai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

35 straipsnis
Pilie iams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar
asociacijas, jei ši tikslai ir veikla n ra priešingi Konstitucijai ir statymams.
Niekas negali b ti ver iamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei
partijai ar asociacijai.
Politini partij , kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir
veikl reglamentuoja statymas.
36 straipsnis
Negalima drausti ar trukdyti pilie iams rinktis be ginklo taikius
susirinkimus.
Ši teis negali b ti ribojama kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai reikia
apsaugoti valstyb s ar visuomen s saugum , vieš j tvark , žmoni sveikat
ar dorov arba kit asmen teises ir laisves.

37 straipsnis
Pilie iai, priklausantys tautin ms bendrijoms, turi teis puosel ti savo kalb ,
kult r ir papro ius.

III SKIRSNIS
VISUOMEN IR VALSTYB

38 straipsnis
Šeima yra visuomen s ir valstyb s pagrindas.
Valstyb saugo ir globoja šeim , motinyst , t vyst ir vaikyst .
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Valstyb registruoja santuok , gimim ir mirt . Valstyb pripaž sta ir
bažnytin santuokos registracij .
Sutuoktini teis s šeimoje lygios.
T v teis ir pareiga - aukl ti savo vaikus dorais žmon mis ir ištikimais
pilie iais, iki pilnametyst s juos išlaikyti.
Vaik pareiga - gerbti t vus, globoti juos senatv je ir tausoti j palikim .

39 straipsnis
Valstyb globoja šeimas, auginan ias ir aukl jan ias vaikus namuose,
statymo nustatyta tvarka teikia joms param .
Dirban ioms motinoms statymas numato mokamas atostogas iki gimdymo
ir po jo, palankias darbo s lygas ir kitas lengvatas.
Nepilname ius vaikus gina statymas.

40 straipsnis
Valstybin s ir savivaldybi mokymo ir aukl jimo staigos yra pasaulietin s.
Jose t v pageidavimu mokoma tikybos.
statymo nustatyta tvarka gali b ti steigiamos nevalstybin s mokymo bei
aukl jimo staigos.
Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.
Valstyb priži ri mokymo ir aukl jimo staig veikl .

41 straipsnis
Asmenims iki 16 met mokslas privalomas.
Mokymas valstybin se ir savivaldybi bendrojo lavinimo, profesin se bei
aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.
Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus
sugeb jimus. Gerai besimokantiems pilie iams valstybin se aukštosiose
mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

42 straipsnis
Kult ra, mokslas ir tyrin jimai bei d stymas yra laisvi.
Valstyb remia kult r ir moksl , r pinasi Lietuvos istorijos, meno ir kit
kult ros paminkl bei vertybi apsauga.
Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo,
technikos, kult ros ir meno k ryba, saugo ir gina statymas.

43 straipsnis
Valstyb pripaž sta tradicines Lietuvoje bažny ias bei religines
organizacijas, o kitas bažny ias ir religines organizacijas - jeigu jos turi
atram visuomen je ir j mokymas bei apeigos neprieštarauja statymui ir
dorai.
Valstyb s pripažintos bažny ios bei kitos religin s organizacijos turi
juridinio asmens teises.
Bažny ios bei religin s organizacijos laisvai skelbia savo moksl , atlieka
savo apeigas, turi maldos namus, labdaros staigas ir mokyklas dvasininkams
rengti.
Bažny ios bei religin s organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir
statutus.
Bažny i bei kit religini organizacij b kl valstyb je nustatoma
susitarimu arba statymu.
Bažny i bei religini organizacij mokslo skelbimas, kita tikybin veikla,
taip pat maldos namai negali b ti naudojami tam, kas prieštarauja
Konstitucijai ir statymams.
Lietuvoje n ra valstybin s religijos.

44 straipsnis
Masin s informacijos cenz ra draudžiama.
Valstyb , politin s partijos, politin s ir visuomenin s organizacijos, kitos
institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masin s informacijos
priemoni .
45 straipsnis
Pilie i tautin s bendrijos savo tautin s kult ros reikalus, švietim , labdar ,
savitarpio pagalb tvarko savarankiškai.
Tautin ms bendrijoms valstyb teikia param .

IV SKIRSNIS
TAUTOS KIS IR DARBAS

46 straipsnis
Lietuvos kis grindžiamas priva ios nuosavyb s teise, asmens kin s
veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv .
Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei.
statymas draudžia monopolizuoti gamyb ir rink , saugo s žiningos
konkurencijos laisv .
Valstyb gina vartotojo interesus.

47 straipsnis
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavyb s teise priklauso: žem s gelm s,
taip pat valstybin s reikšm s vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai,
istorijos, archeologijos ir kult ros objektai.
Lietuvos Respublikai priklauso išimtin s teis s oro erdv virš jos
teritorijos, jos kontinentin šelf bei ekonomin zon Baltijos j roje.
Žem , vidaus vandenis ir miškus sigyti nuosavyb n Lietuvos Respublikoje
užsienio subjektai gali pagal konstitucin statym .
Žem s sklypai nuosavyb s teise statym nustatyta tvarka ir s lygomis gali
priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatin ms ir konsulin ms staigoms
kurti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1390, 1996-06-20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (1996-07-05)
Nr. IX-1305, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 14-540 (2003-02-07)

48 straipsnis
Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis tur ti
tinkamas, saugias ir sveikas darbo s lygas, gauti teising apmok jim už
darb ir socialin apsaug nedarbo atveju.
Užsienie i darb Lietuvos Respublikoje reguliuoja statymas.
Priver iamasis darbas draudžiamas.
Priver iamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomen je ar j pakei ianti
alternatyvioji tarnyba, taip pat pilie i darbas karo, stichin s nelaim s,
epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.
Priver iamuoju darbu nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo
nuteist j darbas.

49 straipsnis
Kiekvienas dirbantis žmogus turi teis tur ti poils ir laisvalaik , taip pat
kasmetines mokamas atostogas.
Darbo laiko trukm apibr žia statymas.

50 straipsnis
Profesin s s jungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina
darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.
Visos profesin s s jungos turi lygias teises.
51 straipsnis
Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis
streikuoti.
Šios teis s apribojimus, gyvendinimo s lygas ir tvark nustato statymas.

52 straipsnis
Valstyb laiduoja pilie i teis gauti senatv s ir invalidumo pensijas,
socialin param nedarbo, ligos, našlyst s, maitintojo netekimo ir kitais
statym numatytais atvejais.

53 straipsnis
Valstyb r pinasi žmoni sveikata ir laiduoja medicinos pagalb bei
paslaugas žmogui susirgus. statymas nustato pilie iams nemokamos
medicinos pagalbos valstybin se gydymo staigose teikimo tvark .
Valstyb skatina visuomen s k no kult r ir remia sport .
Valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming
poveiki .

54 straipsnis
Valstyb r pinasi nat ralios gamtin s aplinkos, gyv nijos ir augalijos,
atskir gamtos objekt ir ypa verting vietovi apsauga, priži ri, kad su
saiku b t naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.
statymu draudžiama niokoti žem , jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir
or , daryti radiacin poveik aplinkai bei skurdinti augalij ir gyv nij .
V SKIRSNIS
SEIMAS

55 straipsnis
Seim sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems
metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu
balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo nari .
Seimo nari rinkim tvark nustato statymas.

56 straipsnis
Seimo nariu gali b ti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusij s
priesaika ar pasižad jimu užsienio valstybei ir rinkim dien yra ne
jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo nariais negali b ti renkami asmenys, nebaig atlikti bausm s pagal
teismo paskirt nuosprend , taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

57 straipsnis
Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo nari galiojim pabaigos metais
spalio m nesio antr sekmadien .
Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaiki Seimo rinkim , rengiami
šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. IX-2344, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4124 (2004-07-17)

58 straipsnis
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali b ti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne
mažiau kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:
1) jeigu Seimas per 30 dien nuo pateikimo nepri m sprendimo d l naujos
Vyriausyb s programos arba nuo Vyriausyb s programos pirmojo pateikimo
per 60 dien du kartus iš eil s nepritar Vyriausyb s programai;
2) Vyriausyb s si lymu, jeigu Seimas pareiškia tiesiogin nepasitik jim
Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim , jeigu iki
Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 m nesiai,
taip pat jeigu po pirmalaiki Seimo rinkim nepra jo 6 m nesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte d l pirmalaiki Seimo
rinkim nurodoma naujo Seimo rinkim diena. Naujo Seimo rinkimai turi
b ti surengti ne v liau kaip per 3 m nesius nuo sprendimo d l pirmalaiki
rinkim pri mimo.

59 straipsnis
Seimo nari galiojim laikas pradedamas skai iuoti nuo tos dienos, kuri
naujai išrinktas Seimas susirenka pirm j pos d . Nuo šio pos džio pradžios
baigiasi anks iau išrinkt Seimo nari galiojim laikas.
Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seime
jis prisiekia b ti ištikimas Lietuvos Respublikai.
Seimo narys, statymo nustatyta tvarka neprisiek s arba prisiek s lygtinai,
netenka Seimo nario mandato. D l to Seimas priima nutarim .
Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, valstyb s interesais, savo s žine ir negali b ti varžomi joki
mandat .
60 straipsnis
Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su
jokiomis kitomis pareigomis valstybin se staigose ir organizacijose, taip pat
su darbu verslo, komercijos bei kitose priva iose staigose ar mon se. Savo
galiojim laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto
apsaugos tarnyb .
Seimo narys gali b ti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.
Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla,
atlyginamos iš valstyb s biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito
atlyginimo, išskyrus atlyginim už k rybin veikl .
Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato statymas.

61 straipsnis
Seimo narys turi teis pateikti paklausim Ministrui Pirmininkui,
ministrams, kit valstyb s institucij , kurias sudaro arba išrenka Seimas,
vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo
nustatyta tvarka.
Sesijos metu ne mažesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti
interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui.
Seimas, apsvarst s Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij ,
gali nutarti, jog atsakymas es s nepatenkinamas, ir pus s vis Seimo nari
bals dauguma pareikšti nepasitik jim Ministru Pirmininku ar ministru.
Balsavimo tvark nustato statymas.

62 straipsnis
Seimo nario asmuo nelie iamas.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali b ti traukiamas baudžiamojon
atsakomyb n, suimamas, negali b ti kitaip suvaržoma jo laisv .
Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali b ti persekiojamas.
Ta iau už asmens žeidim ar šmeižt jis gali b ti traukiamas atsakomyb n
bendr ja tvarka.

63 straipsnis
Seimo nario galiojimai nutr ksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirm j pos d pirmalaikiuose
rinkimuose išrinktasis Seimas;
2) jis miršta;
3) atsistatydina;
4) teismas pripaž sta j neveiksniu;
5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka;
6) rinkimai pripaž stami negaliojan iais arba šiurkš iai pažeidžiamas
rinkim statymas;
7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario
pareigomis;
8) netenka Lietuvos Respublikos pilietyb s.

64 straipsnis
Seimas kasmet renkasi dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario
sesija prasideda kovo 10 dien ir baigiasi birželio 30 dien . Rudens sesija
prasideda rugs jo 10 dien ir baigiasi gruodžio 23 dien . Seimas gali nutarti
sesij prat sti.
Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip tre dalio vis
Seimo nari si lymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos
Prezidentas.
65 straipsnis
Naujai išrinkt Seim susirinkti pirm j pos d , kuris turi vykti ne v liau
kaip per 15 dien po Seimo išrinkimo, kvie ia Respublikos Prezidentas.
Jeigu Respublikos Prezidentas nekvie ia Seimo susirinkti, Seimo nariai
renkasi patys kit dien pasibaigus 15 dien terminui.

66 straipsnis
Seimo pos džiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Pirm j po rinkim Seimo pos d pradeda vyriausias pagal amži Seimo
narys.

67 straipsnis
Seimas:
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
2) leidžia statymus;
3) priima nutarimus d l referendum ;
4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
5) steigia statymo numatytas valstyb s institucijas bei skiria ir atleidžia j
vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro
Pirmininko kandidat rai;
7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausyb s program ir sprendžia,
ar jai pritarti;
8) Vyriausyb s si lymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos
ministerijas;
9) priži ri Vyriausyb s veikl , gali reikšti nepasitik jim Ministru
Pirmininku ar ministru;
10) skiria Konstitucinio Teismo teis jus, Aukš iausiojo Teismo teis jus bei
ši teism pirmininkus;
11) skiria ir atleidžia valstyb s kontrolieri , Lietuvos banko valdybos
pirminink ;
12) skiria savivaldybi taryb rinkimus;
13) sudaro Vyriausi j rinkim komisij ir kei ia jos sud t ;
14) tvirtina valstyb s biudžet ir priži ri, kaip jis vykdomas;
15) nustato valstybinius mokes ius ir kitus privalomus mok jimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis,
svarsto kitus užsienio politikos klausimus;
17) nustato Respublikos administracin suskirstym ;
18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leidžia amnestijos aktus;
20) veda tiesiogin valdym , karo ir nepaprast j pad t , skelbia
mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluot sias paj gas.

68 straipsnis
statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams,
Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.
statym leidybos iniciatyvos teis turi taip pat Lietuvos Respublikos
pilie iai. 50 t kstan i pilie i , turin i rinkim teis , gali teikti Seimui
statymo projekt , ir j Seimas privalo svarstyti.

69 straipsnis
statymai Seime priimami laikantis statymo nustatytos proced ros.
statymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo nari ,
dalyvaujan i pos dyje.
Lietuvos Respublikos konstituciniai statymai priimami, jeigu už juos
balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari , o kei iami ne mažesne kaip
3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Konstitucini statym s raš 3/5
Seimo nari bals dauguma nustato Seimas.
Lietuvos Respublikos statym nuostatos gali b ti priimamos ir
referendumu.

70 straipsnis
Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai
paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pa iais statymais
nenustatoma v lesn sigaliojimo diena.
Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statut pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie
aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu pa iais aktais nenustatoma
kita sigaliojimo tvarka.

71 straipsnis
Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne v liau kaip per dešimt
dien po teikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai
gr žina Seimui pakartotinai svarstyti.
Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas
negr žina ir nepasirašo, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirašo ir
oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Referendumu priimt statym ar kit akt ne v liau kaip per 5 dienas
privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas.
Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir
nepaskelbia, statymas sigalioja po to, kai j pasirašo ir oficialiai paskelbia
Seimo Pirmininkas.

72 straipsnis
Respublikos Prezidento gr žint statym Seimas gali iš naujo svarstyti ir
priimti.
Pakartotinai Seimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu buvo
priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu
už statym balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucin statym ne mažiau
kaip 3/5 vis Seimo nari .
Tokius statymus Respublikos Prezidentas privalo ne v liau kaip per tris
dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.

73 straipsnis
Pilie i skundus d l valstyb s ir savivaldybi pareig n (išskyrus teis jus)
piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teis
si lyti teismui kaltus pareig nus atleisti iš užimam pareig .
Seimo kontrolieri galiojimus nustato statymas.
Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrol s institucijas. J sistem ir
galiojimus nustato statymas.

74 straipsnis
Respublikos Prezident , Konstitucinio Teismo pirminink ir teis jus,
Aukš iausiojo Teismo pirminink ir teis jus, Apeliacinio teismo pirminink
ir teis jus, Seimo narius, šiurkš iai pažeidusius Konstitucij arba
sulaužiusius priesaik , taip pat paaišk jus, jog padarytas nusikaltimas,
Seimas 3/5 vis nari bals dauguma gali pašalinti iš užimam pareig ar
panaikinti Seimo nario mandat . Tai atliekama apkaltos proceso tvarka,
kuri nustato Seimo statutas.

75 straipsnis
Seimo skirti ar rinkti pareig nai, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje
nurodytus asmenis, atleidžiami iš pareig , kai Seimas vis Seimo nari bals
dauguma pareiškia jais nepasitik jim .

76 straipsnis
Seimo strukt r ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi
statymo gali .

VI SKIRSNIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

77 straipsnis
Respublikos Prezidentas yra valstyb s vadovas.
Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos
ir statym .

78 straipsnis
Respublikos Prezidentu gali b ti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm , ne
mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyven s Lietuvoje, jeigu jam iki
rinkim dienos yra su j ne mažiau kaip keturiasdešimt met ir jeigu jis gali
b ti renkamas Seimo nariu.
Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilie iai penkeriems
metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu
balsavimu.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali b ti renkamas ne daugiau kaip
du kartus iš eil s.

79 straipsnis
Kandidatu Respublikos Prezidentus registruojamas Lietuvos Respublikos
pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies s lygas ir surink s ne
mažiau kaip 20 t kstan i rink j paraš .
Kandidat Respublikos Prezidento viet skai ius neribojamas.

80 straipsnis
Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien
likus dviem m nesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos.

81 straipsnis
Išrinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidento viet , kuris pirm
kart balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei vis rink j , gavo
daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rink j bals . Jeigu
rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pus vis rink j , išrinktu laikomas tas
kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 vis rink j bals .
Jeigu pirmajame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurenka reikiamos
bals daugumos, po dviej savai i rengiamas pakartotinis balsavimas d l
dviej kandidat , gavusi daugiausia bals . Išrinktu laikomas kandidatas,
surink s daugiau bals .
Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas
negavo reikiamo bals skai iaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.

82 straipsnis
Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien
pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje,
dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai b ti
ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, s žiningai eiti savo pareigas
ir b ti visiems lygiai teisingas.
Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento priesaikos akt pasirašo jis pats ir Konstitucinio
Teismo pirmininkas, o jo nesant - vienas iš Konstitucinio Teismo teis j .

83 straipsnis
Respublikos Prezidentas negali b ti Seimo nariu, negali užimti joki kit
pareig ir gauti kitokio atlyginimo, išskyrus Respublikos Prezidentui
nustatyt atlyginim ir atlyginim už k rybin veikl .
Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl
politin se partijose ir politin se organizacijose iki naujos Respublikos
Prezidento rinkim kampanijos pradžios.

84 straipsnis
Respublikos Prezidentas:
1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su
Vyriausybe vykdo užsienio politik ;
2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui
ratifikuoti;
3) Vyriausyb s teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos
diplomatinius atstovus užsienio valstyb se ir prie tarptautini organizacij ;
priima užsienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir
atšaukiamuosius raštus; teikia aukš iausius diplomatinius rangus ir
specialius vardus;
4) Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink , paveda jam sudaryti
Vyriausyb ir tvirtina jos sud t ;
5) Seimo pritarimu atleidžia Ministr Pirminink ;
6) priima Vyriausyb s gr žinamus galiojimus išrinkus nauj Seim ir
paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb ;
7) priima Vyriausyb s atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti
pareigas arba paveda vienam iš ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas,
kol bus sudaryta nauja Vyriausyb ; priima ministr atsistatydinim ir gali
pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei gr žinus galiojimus, ne v liau
kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidat r ;
9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;
10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia statym numatytus valstyb s
pareig nus;
11) teikia Seimui Aukš iausiojo Teismo teis j kandidat ras, o paskyrus
visus Aukš iausiojo Teismo teis jus, iš j teikia Seimui skirti Aukš iausiojo
Teismo pirminink ; skiria Apeliacinio teismo teis jus, o iš j – Apeliacinio
teismo pirminink , jeigu j kandidat roms pritaria Seimas; skiria apygard
ir apylinki teism teis jus ir pirmininkus, kei ia j darbo vietas; statymo
numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teis jus; Seimo pritarimu skiria ir
atleidžia Lietuvos Respublikos generalin prokuror ;
12) teikia Seimui trij Konstitucinio Teismo teis j kandidat ras, o paskyrus
visus Konstitucinio Teismo teis jus, iš j teikia Seimui skirti Konstitucinio
Teismo pirmininko kandidat r ;
13) teikia Seimui valstyb s kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos
pirmininko kandidat r ; gali teikti Seimui pareikšti nepasitik jim jais;
14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomen s vad ir saugumo
tarnybos vadov ;
15) suteikia aukš iausius karinius laipsnius;
16) ginkluoto užpuolimo, gresian io valstyb s suverenumui ar teritorijos
vientisumui, atveju priima sprendimus d l gynybos nuo ginkluotos agresijos,
karo pad ties vedimo, taip pat d l mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus
tvirtinti artimiausiam Seimo pos džiui;
17) statymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprast j pad t ir
pateikia š sprendim tvirtinti artimiausiam Seimo pos džiui;
18) daro Seime metinius pranešimus apie pad t Lietuvoje, Lietuvos
Respublikos vidaus ir užsienio politik ;
19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilin Seimo sesij ;
20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje
dalyje numatytais atvejais - pirmalaikius Seimo rinkimus;
21) statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb ;
22) skiria valstybinius apdovanojimus;
23) teikia malon nuteistiesiems;
24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus statymus arba gr žina juos Seimui
Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. IX-1378, 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 32-1315 (2003-04-02)

85 straipsnis
Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidžia
aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos
84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose tur t gali , jie privalo b ti pasirašyti
Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomyb už tok dekret
tenka j pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

86 straipsnis
Respublikos Prezidento asmuo nelie iamas: kol eina savo pareigas, jis negali
b ti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracin n atsakomyb n.
Respublikos Prezidentas gali b ti prieš laik pašalintas iš pareig tik
šiurkš iai pažeid s Konstitucij arba sulauž s priesaik , taip pat paaišk jus,
jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareig
klausim sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka.

87 straipsnis
Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais
Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai
išrinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo
pirmosios pos džio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos
Prezidento rinkimus.
Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto
registruojamas kandidatu.
Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas
laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkim pra jo daugiau kaip
trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu pra jo mažiau negu trys
metai jo pirmosios kadencijos laiko - Respublikos Prezidentas renkamas tik
likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antr ja kadencija.
Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios
kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali b ti išrinktas tik
likusiam antrosios kadencijos laikui.
88 straipsnis
Respublikos Prezidento galiojimai nutr ksta, kai:
1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;
2) vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
3) atsistatydina iš pareig ;
4) Respublikos Prezidentas miršta;
5) Seimas j pašalina iš pareig apkaltos proceso tvarka;
6) Seimas, atsižvelgdamas Konstitucinio Teismo išvad , 3/5 vis Seimo
nari bals dauguma priima nutarim , kuriuo konstatuojama, kad
Respublikos Prezidento sveikatos b kl neleidžia jam eiti savo pareig .

89 straipsnis
Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus j iš pareig
apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos
Prezidento sveikatos b kl neleidžia jam eiti pareig , jo pareigas laikinai
eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo
galiojim Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo
pavaduotojas. Išvardytais atvejais Seimas ne v liau kaip per 10 dien privalo
paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi b ti surengti ne v liau
kaip per du m nesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos
Prezidento rinkim , rinkimus skelbia Vyriausyb .
Respublikos Prezident , laikinai išvykus užsien arba susirgus ir d l to
laikinai negalint eiti pareig , tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.
Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezident , Seimo Pirmininkas negali
skelbti pirmalaiki Seimo rinkim , atleisti ar skirti ministr be Seimo
sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo d l
nepasitik jimo Seimo Pirmininku.
Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima
vykdyti Respublikos Prezidento galiojim .

90 straipsnis
Respublikos Prezidentas turi rezidencij . Respublikos Prezidento ir jo
rezidencijos finansavim nustato statymas.

VII SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB

91 straipsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

92 straipsnis
Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos
Prezidentas.
Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos
Prezidentas.
Ministras Pirmininkas ne v liau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato
Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir
pateikia svarstyti jos program .
Vyriausyb gr žina savo galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo
rinkim arba išrinkus Respublikos Prezident .
Nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas pos dyje
dalyvaujan i Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai.

93 straipsnis
Prad dami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime
prisiekia b ti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir
statym . Priesaikos tekst nustato Vyriausyb s statymas.

94 straipsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb :
1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos
nelie iamyb , garantuoja valstyb s saugum ir vieš j tvark ;
2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus d l statym gyvendinimo, taip pat
Respublikos Prezidento dekretus;
3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausyb s staig veikl ;
4) rengia valstyb s biudžeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstyb s
biudžet , teikia Seimui biudžeto vykdymo apyskait ;
5) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus;
6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstyb mis
ir tarptautin mis organizacijomis;
7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti
statymai.

95 straipsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb valstyb s valdymo reikalus sprendžia
pos džiuose vis Vyriausyb s nari bals dauguma priimdama nutarimus.
Vyriausyb s pos džiuose taip pat gali dalyvauti valstyb s kontrolierius.
Vyriausyb s nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities
ministras.

96 straipsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb solidariai atsako Seimui už bendr
Vyriausyb s veikl .
Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui,
Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavald s Ministrui Pirmininkui.

97 straipsnis
Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
vadovauja jos veiklai.
Kol n ra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig , Respublikos
Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dien laikui Ministro Pirmininko teikimu
paveda vienam iš ministr j pavaduoti, o kai tokio teikimo n ra,
Respublikos Prezidentas vienam iš ministr paveda pavaduoti Ministr
Pirminink .

98 straipsnis
Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai
priklausan ius klausimus, taip pat vykdo kitas statym numatytas funkcijas.
Ministr laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas
Vyriausyb s narys.

99 straipsnis
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti joki kit renkam ar
skiriam pareig , dirbti verslo, komercijos ar kitokiose priva iose staigose
ar mon se, taip pat gauti kitok atlyginim , išskyrus jam nustatyt pagal
pareigas Vyriausyb je bei užmokest už k rybin veikl .

100 straipsnis
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali b ti patraukti baudžiamojon
atsakomyb n, suimti, negali b ti kitaip suvaržyta j laisv be išankstinio
Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be išankstinio Respublikos Prezidento
sutikimo.

101 straipsnis
Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime
už savo veikl .
Kai pasikei ia daugiau kaip pus ministr , Vyriausyb turi iš naujo gauti
Seimo galiojimus. Priešingu atveju Vyriausyb turi atsistatydinti.
Vyriausyb privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš eil s nepritaria naujai sudarytos Vyriausyb s
programai;
2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareiškia
nepasitik jim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;
4) po Seimo rinkim , kai sudaroma nauja Vyriausyb .
Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitik jim juo slaptu balsavimu
pareiškia daugiau kaip pus vis Seimo nari .
Vyriausyb s ar ministro atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas.

VIII SKIRSNIS
KONSTITUCINIS TEISMAS

102 straipsnis
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar statymai ir kiti Seimo aktai
neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausyb s aktai -
neprieštarauja Konstitucijai arba statymams.
Konstitucinio Teismo status ir jo galiojim vykdymo tvark nustato
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas.

103 straipsnis
Konstitucin Teism sudaro 9 teis jai, skiriami devyneriems metams ir tik
vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu
tre daliu. Po tris kandidatus Konstitucinio Teismo teis jus skiria Seimas iš
kandidat , kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir
Aukš iausiojo Teismo pirmininkas, o teis jais juos skiria Seimas.
Konstitucinio Teismo pirminink iš šio teismo teis j skiria Seimas
Respublikos Prezidento teikimu.
Konstitucinio Teismo teis jais gali b ti skiriami nepriekaištingos reputacijos
Lietuvos Respublikos pilie iai, turintys aukšt j teisin išsilavinim ir ne
mažesn kaip 10 met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal
teisininko specialyb staž .

104 straipsnis
Konstitucinio Teismo teis jai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo
jokios valstybin s institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik
Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Prieš prad dami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teis jai Seime
prisiekia b ti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo teis jams taikomi darbo ir politin s veiklos
apribojimai, nustatyti teism teis jams.
Konstitucinio Teismo teis jai turi toki pat asmens nelie iamyb s teis kaip
ir Seimo nariai.
105 straipsnis
Konstitucinis Teismas nagrin ja ir priima sprendim , ar neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos statymai ir kiti
Seimo priimti aktai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrin ja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir
statymams:
1) Respublikos Prezidento aktai;
2) Respublikos Vyriausyb s aktai.
Konstitucinis Teismas teikia išvadas:
1) ar nebuvo pažeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo
nari rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos b kl leidžia jam ir toliau eiti
pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautin s sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo nari ir valstyb s pareig n , kuriems prad ta apkaltos byla,
konkret s veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

106 straipsnis
Teis kreiptis Konstitucin Teism d l 105 straipsnio pirmojoje dalyje
nurodyt akt turi Vyriausyb , ne mažiau kaip 1/5 vis Seimo nari , taip pat
teismai.
D l Respublikos Prezidento akt sutikimo su Konstitucija ir statymais
Konstitucin Teism turi teis kreiptis ne mažiau kaip 1/5 vis Seimo nari ir
teismai.
D l Vyriausyb s akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin
Teism gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 vis Seimo nari , teismai, taip pat
Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo
nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto
galiojim .
Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o d l Seimo rinkim ir
tarptautini sutar i - ir Respublikos Prezidentas.
Konstitucinis Teismas turi teis atsisakyti priimti nagrin ti byl ar rengti
išvad , jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.

107 straipsnis
Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo
dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausyb s aktas (ar jo dalis) negali
b ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio
Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria
jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio
tre iojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.

108 straipsnis
Konstitucinio Teismo teis jo galiojimai nutr ksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas;
2) jis miršta;
3) atsistatydina;
4) negali eiti savo pareig d l sveikatos b kl s;
5) Seimas j pašalina iš pareig apkaltos proceso tvarka.

IX SKIRSNIS
TEISMAS

109 straipsnis
Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teis jas ir teismai, vykdydami teisingum , yra nepriklausomi.
Teis jai, nagrin dami bylas, klauso tik statymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

110 straipsnis
Teis jas negali taikyti statymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teisinis aktas,
kuris tur t b ti taikomas konkre ioje byloje, prieštarauja Konstitucijai,
teis jas sustabdo šios bylos nagrin jim ir kreipiasi Konstitucin Teism
prašydamas spr sti, ar šis statymas ar kitas teisinis aktas atitinka
Konstitucij .

111 straipsnis
Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukš iausiasis Teismas,
Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai.
Administracini , darbo, šeimos ir kit kategorij byloms nagrin ti pagal
statym gali b ti steigti specializuoti teismai.
Teismai su ypatingais galiojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali
b ti steigiami.
Teism sudarym ir kompetencij nustato Lietuvos Respublikos teism
statymas.

112 straipsnis
Teis jais Lietuvoje gali b ti tik Lietuvos Respublikos pilie iai.
Aukš iausiojo Teismo teis jus, o iš j - pirminink , skiria ir atleidžia Seimas
Respublikos Prezidento teikimu.
Apeliacinio teismo teis jus, o iš j - pirminink , skiria Respublikos
Prezidentas Seimo pritarimu.
Apylinki , apygard ir specializuot teism teis jus ir pirmininkus skiria, j
darbo vietas kei ia Respublikos Prezidentas.
D l teis j paskyrimo, paaukštinimo, perk limo ar atleidimo iš pareig
Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teis j
institucija.
Asmuo, paskirtas teis ju, statymo nustatyta tvarka prisiekia b ti ištikimas
Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingum tik pagal statym .

113 straipsnis
Teis jas negali užimti joki kit renkam ar skiriam pareig , dirbti verslo,
komercijos ar kitokiose priva iose staigose ar mon se. Jis taip pat negali
gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teis jo atlyginim bei užmokest už
pedagogin ar k rybin veikl .
Teis jas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij
veikloje.

114 straipsnis
Valstybin s valdžios ir valdymo institucij , Seimo nari ir kit pareig n ,
politini partij , politini ir visuomenini organizacij ar pilie i kišimasis
teis jo ar teismo veikl draudžiamas ir užtraukia statymo numatyt
atsakomyb .
Teis jas negali b ti patrauktas baudžiamojon atsakomyb n, suimtas, negali
b ti kitaip suvaržyta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij - be
Respublikos Prezidento sutikimo.

115 straipsnis
Lietuvos Respublikos teism teis jai atleidžiami iš pareig statymo
nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme nustatyto pensinio
amžiaus;
3) d l sveikatos b kl s;
4) išrinkus kitas pareigas arba j sutikimu perk lus kit darb ;
5) kai savo poelgiu pažemino teis jo vard ;
6) kai siteis ja juos apkaltin teism nuosprendžiai.

116 straipsnis
Aukš iausiojo Teismo pirminink ir teis jus, taip pat Apeliacinio teismo
pirminink ir teis jus už šiurkšt Konstitucijos pažeidim arba priesaikos
sulaužym , taip pat paaišk jus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali
pašalinti iš pareig apkaltos proceso tvarka.

117 straipsnis
Visuose teismuose bylos nagrin jamos viešai. Teismo pos dis gali b ti
uždaras - žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti,
taip pat jeigu viešai nagrin jama byla gali atskleisti valstybin , profesin ar
komercin paslapt .
Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.
Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis dalyvauti
tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vert j .

118 straipsnis
Ikiteismin tyrim organizuoja ir jam vadovauja, valstybin kaltinim
baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.
Prokuroras statymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomen s ir
valstyb s teises bei teis tus interesus.
Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik
statymo.
Lietuvos Respublikos prokurat ra yra Generalin prokurat ra ir teritorin s
prokurat ros.
Generalin prokuror skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo
pritarimu.
Prokuror skyrimo ir atleidimo tvark , j status nustato statymas.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. IX-1379, 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 32-1316 (2003-04-02)

X SKIRSNIS
VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS

119 straipsnis
Savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstyb s teritorijos
administraciniams vienetams. Ji gyvendinama per atitinkamas savivaldybi
tarybas.
Savivaldybi taryb nariais Lietuvos Respublikos pilie ius ir kitus
nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal statym ketveriems
metams renka Lietuvos Respublikos pilie iai ir kiti nuolatiniai
administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine
rinkim teise, slaptu balsavimu.
Savivaldos institucij organizavimo ir veiklos tvark nustato statymas.
Lietuvos Respublikos statymams, Vyriausyb s bei savivaldyb s tarybos
sprendimams tiesiogiai gyvendinti savivaldyb s taryba sudaro jai
atskaitingus vykdomuosius organus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-32, 1996-12-12, Žin., 1996, Nr. 122-2863 (1996-12-18)
Nr. IX-959, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2629 (2002-06-28)

120 straipsnis
Valstyb remia savivaldybes.
Savivaldyb s pagal Konstitucijos bei statym apibr žt kompetencij veikia
laisvai ir savarankiškai.

121 straipsnis
Savivaldyb s sudaro ir tvirtina savo biudžet .
Savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti
vietines rinkliavas, savo biudžeto s skaita savivaldybi tarybos gali numatyti
mokes i bei rinkliav lengvatas.

122 straipsnis
Savivaldybi tarybos d l j teisi pažeidimo turi teis kreiptis teism .
123 straipsnis
Aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose statymo nustatyta tvarka
valdym organizuoja Vyriausyb .
Ar savivaldyb s laikosi Konstitucijos ir statym , ar vykdo Vyriausyb s
sprendimus, priži ri Vyriausyb s skiriami atstovai.
Vyriausyb s atstovo galiojimus ir j vykdymo tvark nustato statymas.
statymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldyb s teritorijoje Seimas gali
laikinai vesti tiesiogin valdym .

124 straipsnis
Savivaldybi taryb , j vykdom j organ bei j pareig n aktai ar
veiksmai, pažeidžiantys pilie i ir organizacij teises, gali b ti skundžiami
teisme.

XI SKIRSNIS
FINANSAI IR VALSTYB S BIUDŽETAS

125 straipsnis
Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris
nuosavyb s teise priklauso Lietuvos valstybei.
Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvark , taip pat galiojimus ir
Lietuvos banko valdybos pirmininko teisin status bei jo atleidimo
pagrindus nustato statymas.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-572, 2006-04-25, Žin., 2006, Nr. 48-1701 (2006-04-29)

126 straipsnis
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kuri sudaro pirmininkas, jo
pavaduotojai ir nariai.
Lietuvos banko valdybos pirminink skiria penkeriems metams Seimas
Respublikos Prezidento teikimu.

127 straipsnis
Lietuvos biudžetin sistem sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos
valstyb s biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybi biudžetai.
Valstyb s biudžeto pajamos formuojamos iš mokes i , privalom
mok jim , rinkliav , pajam iš valstybinio turto ir kit plauk .
Mokes ius, kitas mokas biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos
Respublikos statymai.

128 straipsnis
Sprendimus d l valstybin s paskolos ir valstyb s kit esmini turtini
sipareigojim priima Seimas Vyriausyb s si lymu.
Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvark nustato
statymas.

129 straipsnis
Biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dien ir baigiasi gruodžio 31 dien .

130 straipsnis
Valstyb s biudžeto projekt sudaro Vyriausyb ir pateikia Seimui ne v liau
kaip prieš 75 dienas iki biudžetini met pabaigos.

131 straipsnis
Valstyb s biudžeto projekt svarsto Seimas ir tvirtina statymu iki nauj j
biudžetini met pradžios.
Svarstydamas biudžeto projekt , Seimas gali didinti išlaidas tik
nurodydamas ši išlaid finansavimo šaltinius. Negalima mažinti statym
numatyt išlaid , kol tie statymai nepakeisti.

132 straipsnis
Jeigu valstyb s biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetini met
pradžioje kiekvien m nes negali viršyti pra jusi met valstyb s biudžeto
1/12 išlaid .
Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžet . Jis kei iamas pagal t
pa i tvark , pagal kuri sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus
Seimas gali patvirtinti papildom biudžet .

XII SKIRSNIS
VALSTYB S KONTROL

133 straipsnis
Valstyb s kontrol s sistem ir galiojimus nustato statymas.
Valstyb s kontrolei vadovauja valstyb s kontrolierius, kur penkeriems
metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas.
Valstyb s kontrolierius, prad damas eiti pareigas, prisiekia. Priesaik
nustato statymas.

134 straipsnis
Valstyb s kontrol priži ri, ar teis tai valdomas ir naudojamas valstyb s
turtas ir kaip vykdomas valstyb s biudžetas.
Valstyb s kontrolierius teikia Seimui išvad apie metin biudžeto vykdymo
apyskait .

XIII SKIRSNIS
UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYB S GYNIMAS

135 straipsnis
Lietuvos Respublika, gyvendindama užsienio politik , vadovaujasi
visuotinai pripažintais tarptautin s teis s principais ir normomis, siekia
užtikrinti šalies saugum ir nepriklausomyb , pilie i gerov ir pagrindines
j teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagr stos tarptautin s
tvarkos k rimo.
Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudžiama.

136 straipsnis
Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautin se organizacijose, jeigu tai
neprieštarauja Valstyb s interesams ir jos nepriklausomybei.

137 straipsnis
Lietuvos Respublikos teritorijoje negali b ti masinio naikinimo ginkl ir
užsienio valstybi karini bazi .

138 straipsnis
Seimas ratifikuoja ar denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines
sutartis:
1) d l Lietuvos Respublikos valstyb s sien pakeitimo;
2) d l politinio bendradarbiavimo su užsienio valstyb mis, tarpusavio
pagalbos, taip pat su valstyb s gynyba susijusias gynybinio pob džio
sutartis;
3) d l atsisakymo naudoti j g ar grasinti j ga, taip pat taikos sutartis;
4) d l Lietuvos Respublikos ginkluot j paj g buvimo ir j statuso užsienio
valstybi teritorijose;
5) d l Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautin se
organizacijose bei regionin se tarptautin se organizacijose;
6) daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis.
statymuose, taip pat tarptautin se sutartyse gali b ti numatyti ir kiti atvejai,
kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.
Tarptautin s sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra
sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin s sistemos dalis.

139 straipsnis
Lietuvos valstyb s gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno
Lietuvos Respublikos pilie io teis ir pareiga.
statymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos pilie iai privalo atlikti karo
ar alternatyvi j krašto apsaugos tarnyb .
Krašto apsaugos organizavim nustato statymai.

140 straipsnis
Svarbiausius valstyb s gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstyb s
gynimo taryba, kuri eina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas,
Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomen s vadas.
Valstyb s gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos
sudarymo, veiklos tvark ir galiojimus nustato statymas.
Vyriausiasis valstyb s ginkluot j paj g vadas yra Respublikos
Prezidentas.
Už valstyb s ginkluot j paj g tvarkym ir vadovavim joms Seimui yra
atsakingi Vyriausyb , krašto apsaugos ministras, kariuomen s vadas. Krašto
apsaugos ministru negali b ti neiš j s atsarg karys.

141 straipsnis
Asmenys, atliekantys tikr j karo arba alternatyvi j tarnyb , taip pat neiš j
atsarg krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai,
puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami
pareig nai negali b ti Seimo nariais ir savivaldybi taryb nariais. Jie negali
užimti renkam ar skiriam pareig civilin je valstybin je tarnyboje,
dalyvauti politini partij ir politini organizacij veikloje.

142 straipsnis
Seimas veda karo pad t , skelbia mobilizacij ar demobilizacij , priima
sprendim panaudoti ginkluot sias paj gas, kai prireikia ginti T vyn arba
vykdyti Lietuvos valstyb s tarptautinius sipareigojimus.
Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla gr sm valstyb s suverenumui ar
teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima
sprendim d l gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo pad t visoje
Valstyb je ar jos dalyje, skelbia mobilizacij ir teikia šiuos sprendimus
tvirtinti artimiausiam Seimo pos džiui, o tarp Seimo sesij - nedelsdamas
šaukia neeilin Seimo sesij . Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos
Prezidento sprendim .

143 straipsnis
Jeigu karo veiksm metu turi b ti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba
Respublikos Prezidentas priima sprendim prat sti Seimo, Respublikos
Prezidento ar savivaldybi taryb galiojimus. Šiuo atveju rinkimai turi b ti
skiriami ne v liau kaip po trij m nesi karui pasibaigus.

144 straipsnis
Jeigu Valstyb je iškyla gr sm konstitucinei santvarkai ar visuomen s
rim iai, Seimas gali visoje valstyb s teritorijoje ar jos dalyje vesti
nepaprast j pad t . Jos trukm - iki šeši m nesi .
Tarp Seimo sesij neatid liotinais atvejais tok sprendim turi teis priimti
Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilin Seimo sesij svarstyti šio
klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento
sprendim .
Nepaprast j pad t reguliuoja statymas.

145 straipsnis
vedus karo ar nepaprast j pad t , laikinai gali b ti apribojamos teis s ir
laisv s, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.

146 straipsnis
Valstyb globoja ir apr pina karius, kurie eidami karo tarnyb nustoja
sveikatos, taip pat karo tarnyb einant žuvusi ar mirusi kari šeimas.
Valstyb apr pina ir pilie ius, kurie gindami Valstyb nustojo sveikatos, taip
pat šeimas t pilie i , kurie gindami Valstyb žuvo ar mir .

XIV SKIRSNIS
KONSTITUCIJOS KEITIMAS
147 straipsnis
Sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij turi teis
pateikti Seimui ne mažesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup arba ne mažiau
kaip 300 t kstan i rink j .
Nepaprastosios pad ties ar karo pad ties metu Konstitucija negali b ti
taisoma.

148 straipsnis
Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstyb yra nepriklausoma
demokratin respublika" gali b ti pakeista tik referendumu, jeigu už tai
pasisakyt ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos pilie i , turin i rinkim teis .
Tik referendumu gali b ti kei iamos pirmojo skirsnio "Lietuvos valstyb "
bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos.
Konstitucijos pataisos d l kit Konstitucijos skirsni turi b ti svarstomos ir
d l j balsuojama Seime du kartus. Tarp ši balsavim turi b ti daroma ne
mažesn kaip trij m nesi pertrauka. statymo projektas d l Konstitucijos
keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai
balsavo ne mažiau kaip 2/3 vis Seimo nari .
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali b ti teikiama
ne anks iau kaip po met .

149 straipsnis
Priimt statym d l Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas
ir ne v liau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia.
Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir
nepaskelbia, šis statymas sigalioja, kai j pasirašo ir oficialiai paskelbia
Seimo Pirmininkas.
statymas d l Konstitucijos keitimo sigalioja ne anks iau kaip po vieno
m nesio nuo jo pri mimo.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

150 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedam ja dalimi yra:
1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas „D l Lietuvos valstyb s“;
1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „D l Lietuvos Respublikos
nesijungimo postsovietines Ryt s jungas“;
1992 m. spalio 25 d. statymas „D l Lietuvos Respublikos Konstitucijos
sigaliojimo tvarkos”;
2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „D l Lietuvos Respublikos naryst s
Europos S jungoje“.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. IX-2343, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4123 (2004-07-17)

151 straipsnis
Ši Lietuvos Respublikos Konstitucija sigalioja kit dien po referendumo
rezultat oficialaus paskelbimo ir su s lyga, jeigu referendume jai pritars
daugiau kaip pus vis Lietuvos Respublikos pilie i , turin i rinkim teis .

152 straipsnis
Šios Konstitucijos ir jos atskir nuostat sigaliojimo tvark reglamentuoja
Lietuvos Respublikos statymas "D l Lietuvos Respublikos Konstitucijos
sigaliojimo tvarkos", kuris priimamas referendumu kartu su šia Lietuvos
Respublikos Konstitucija.
153 straipsnis
Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos
Respublikos Seimas iki 1993 met spalio 25 dienos 3/5 vis Seimo nari
bals dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas,
kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte,
65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio
pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje
dalyje.

154 straipsnis
Referendumu priimt Lietuvos Respublikos Konstitucij ir Lietuvos
Respublikos statym "D l Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo
tvarkos" pasirašo ir ne v liau kaip per 15 dien skelbia Lietuvos
Respublikos Aukš iausiosios Tarybos Pirmininkas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠ IAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. lapkri io 6 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SUDEDAMOJI


DALIS
pradži
turin

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS STATYMAS


D L LIETUVOS VALSTYB S

Lietuvos Respublikos Aukš iausioji Taryba,

atsižvelgdama tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventoj ,


turin i aktyvi j rinkim teis , 1991 m. vasario 9 d. per visuotin apklaus
(plebiscit ) slaptu balsavimu pasisak už tai, kad „Lietuvos valstyb b t
nepriklausoma demokratin respublika“,

pažym dama, kad šiuo suverenini gali ir valios pareiškimu Lietuvos tauta
v l patvirtino savo nekintam nuostat d l nepriklausomos Lietuvos
valstyb s,

suprasdama plebiscito rezultatus kaip visuotin pasiryžim stiprinti ir ginti


Lietuvos nepriklausomyb bei kurti demokratin respublik ir

vykdydama Lietuvos tautos vali ,

priima ir iškilmingai skelbia š statym .

1 straipsnis.

Teiginys „Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika“ yra


Lietuvos Respublikos konstitucin norma ir pamatinis valstyb s principas.

2 straipsnis.

Šio statymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucin norma ir


pamatinis valstyb s principas gali b ti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotin s
apklausos (plebiscito) b du, jeigu už tai pasisakyt ne mažiau kaip trys
ketvirtadaliai Lietuvos pilie i , turin i aktyvi j rinkim teis .

LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠ IAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS
V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. vasario 11 d.
Nr. I-1051

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS


D L LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO
POSTSOVIETINES RYT S JUNGAS

Lietuvos Respublikos Aukš iausioji Taryba,

remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais d l Lietuvos


nepriklausomos valstyb s atk rimo ir 1991 m. vasario 9 d. visos tautos
pareikšta valia ir

matydama pastangas bet kokiu pavidalu išsaugoti buvusi SSR S jung su


visais jos užkariavimais ir ketinimus traukti Lietuv postsovietinio Ryt
bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias „erdves“,

n u t a r i a:

1. Puosel ti abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anks iau


buvusia SSRS sud tyje, ta iau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias
buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar
kitokias valstybi s jungas bei sandraugas.
2. Veikla, kuria siekiama traukti Lietuvos valstyb šio Konstitucinio akto
pirmajame straipsnyje nurodytas valstybi s jungas ar sandraugas, yra
laikoma priešiška Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomyb už j nustatoma
pagal statymus.
3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali b ti joki Rusijos,
Nepriklausom Valstybi Sandraugos ar j einan i valstybi karini
bazi ir kariuomen s dalini .

LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠ IAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. birželio 8 d.


Nr. I-2622
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYMAS
D L LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SIGALIOJIMO
TVARKOS

1 straipsnis

sigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos


Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas.

2 straipsnis

statymai, kiti teisiniai aktai ar j dalys, galioj Lietuvos Respublikos


teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos pri mimo, galioja tiek,
kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam statymui, ir galios tol, kol nebus
pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.

3 straipsnis

Lietuvos Respublikos statym nuostatos, reglamentuojan ios Lietuvos


Respublikos aukš iausi j valstybin s valdžios ir valdymo institucij ,
deputat , savivaldybi taryb statusus, galioja tol, kol išrinktas Seimas
nenuspr s ko kita.

4 straipsnis

Lietuvos Respublikos Aukš iausiosios Tarybos ir jos deputat galiojimai


baigiasi nuo tada, kai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas susirenka
pirm j pos d .
Lietuvos Respublikos Seimo nariai pos d renkasi tre i j darbo dien po
to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkim komisija po abiej rinkim
rat oficialiai paskelbs apie tai, kad išrinkta ne mažiau kaip 3/5 vis Seimo
nari .

5 straipsnis

Nustatomas toks Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstas:


„Aš, (vardas, pavard ),
prisiekiu b ti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstitucij ir statymus, saugoti jos žemi
vientisum ;
prisiekiu visomis išgal mis stiprinti Lietuvos nepriklausomyb , s žiningai
tarnauti T vynei, demokratijai, Lietuvos žmoni gerovei.
Tepadeda man Dievas!“
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

6 straipsnis

Laikotarpiu, kol dar n ra Respublikos Prezidento, ši teisin situacija tolygi


tai, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje.
Prireikus Seimas gali prat sti 89 straipsnyje numatytus terminus daugiau
kaip pus s vis Seimo nari bals dauguma, bet ne ilgiau kaip keturiems
m nesiams.

7 straipsnis

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teis jai, o iš j – Konstitucinio


Teismo pirmininkas, turi b ti paskirti ne v liau kaip per vien m nes po
Respublikos Prezidento išrinkimo.
Pirm kart skiriant Konstitucinio Teismo teis jus, trys iš j skiriami
trejiems metams, trys – šešeriems ir trys – devyneriems.
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukš iausiojo Teismo
pirmininkas, si lydami skirti Konstitucinio Teismo teis jus, nurodo, kuriuos
iš j skirti trejiems, šešeriems ir devyneriems metams.
Konstitucinio Teismo teis jai, kurie bus skiriami trejiems ir šešeriems
metams, po ne mažesn s kaip trej met pertraukos gali užimti šias pareigas
dar vien kadencij .

8 straipsnis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio tre iosios dalies nuostatos


pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso statymai su šia Konstitucija.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠ IAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. lapkri io 6 d.


LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
D L LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYST S EUROPOS
S JUNGOJE

Lietuvos Respublikos Seimas,

vykdydamas Lietuvos Respublikos pilie i vali , pareikšt 2003 m. geguž s


10 ir 11 dienomis vykusiame referendume d l Lietuvos Respublikos
naryst s Europos S jungoje,

reikšdamas sitikinim , kad Europos S junga gerbia žmogaus teises ir


pagrindines laisves, o Lietuvos naryst Europos S jungoje prisid s prie
žmogaus teisi ir laisvi efektyvesnio užtikrinimo,

pažym damas, kad Europos S junga gerbia savo valstybi nari nacionalin
tapatum ir konstitucines tradicijas,

siekdamas užtikrinti visateis Lietuvos Respublikos dalyvavim Europos


integracijoje bei Lietuvos Respublikos saugum ir jos pilie i gerov ,

2003 m. rugs jo 16 d. ratifikav s Belgijos Karalyst s, Danijos Karalyst s,


Vokietijos Federacin s Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos
Karalyst s, Pranc zijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos,
Liuksemburgo Didžiosios Hercogyst s, Nyderland Karalyst s, Austrijos
Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos
Karalyst s, Jungtin s Didžiosios Britanijos ir Šiaur s Airijos Karalyst s
(Europos S jungos valstybi nari ) ir ekijos Respublikos, Estijos
Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos
Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos
Respublikos, Slov nijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutart d l
ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos
Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos
Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slov nijos Respublikos ir Slovakijos
Respublikos stojimo Europos S jung , pasirašyt 2003 m. balandžio 16 d.
At nuose,

priima ir skelbia š Konstitucin akt :

1. Lietuvos Respublika, b dama Europos S jungos valstybe nare, dalijasi ar


patiki Europos S jungai valstyb s institucij kompetencij sutartyse,
kuriomis yra grindžiama Europos S junga, numatytose srityse ir tiek, kad
kartu su kitomis Europos S jungos valstyb mis nar mis bendrai vykdyt
naryst s sipareigojimus šiose srityse, taip pat naudot si naryst s teis mis.

2. Europos S jungos teis s normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos


teisin s sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutar i , kuriomis grindžiama
Europos S junga, Europos S jungos teis s normos taikomos tiesiogiai, o
teis s norm kolizijos atveju jos turi viršenyb prieš Lietuvos Respublikos
statymus ir kitus teis s aktus.

3. Vyriausyb informuoja Seim apie pasi lymus priimti Europos S jungos


teis s aktus. D l pasi lym priimti Europos S jungos teis s aktus,
reglamentuojan ius sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij
susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausyb konsultuojasi su Seimu.
Seimas gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos pozicij d l ši
pasi lym . Seimo Europos reikal komitetas ir Užsienio reikal komitetas
Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomon d l
pasi lym priimti Europos S jungos teis s aktus. Vyriausyb vertina Seimo
ar jo komitet teikiamas rekomendacijas ar nuomones ir informuoja Seim
apie j vykdym teis s akt nustatyta tvarka.

4. Vyriausyb pasi lymus priimti Europos S jungos teis s aktus nagrin ja


teis s akt nustatyta tvarka. D l ši pasi lym Vyriausyb gali priimti
sprendimus ar rezoliucijas, kuri pri mimui netaikomos Konstitucijos 95
straipsnio nuostatos.

Konstitucija šiuo Konstituciniu aktu papildyta:


Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. IX-2343, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4123 (2004-07-17)
Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „D l
Lietuvos Respublikos naryst s Europos S jungoje“ ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 150 straipsnio papildymo statymas

statym pasiraš Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

You might also like