P. 1
K.Kardelis Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai

K.Kardelis Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai

Ratings: (0)|Views: 51,270 |Likes:
Published by leon187
K.Kardelis Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis leidimas, 2002 metai, Šiauliai.
K.Kardelis Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis leidimas, 2002 metai, Šiauliai.

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: leon187 on Sep 22, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

08/28/2014

pdf

text

original

 
Modulio konspektas parengtas pagal vadov
ė
l
į 
: K. Kardelis. Mokslini
ų 
tyrim
ų 
metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas, 2002
Turinys
1. Mokslo samprata1.1 Mokslas kaip reiškinys 41.2 Mokslo prielaidos 51.3 Mokslo funkcijos 71.4 Mokslo klasifikacija 82. Mokslo metodologija ir metodas2.1 Metodologijos samprata 132.2 Tyrimo metodas 142.3 Hipotez
ė
163. Socialiniai tyrimai3.1 Socialini
ų 
tyrim
ų 
samprata 213.2 Socialin
ė
s realyb
ė
s pažinimo prielaidos 213.3 Pozityvizmas ir mokslinis pažinimas 263.4 Antipozityvizmas 273.5 Kiekybini
ų 
ir kokybini
ų 
tyrim
ų 
metodologija 323.5.1 Filosofin
ė
s prielaidos 323.5.2 Postmodernizmas 373.6 Socialinj
ų 
tyrim
ų 
etika 393.6.1. Bendrosios pastabos 393.6.2 Etikos problemos 423.6.3 Mokslo ir etikos santykis 454. Mokslo tyrimo procesas4.1 Tyrimo principai 484.2 Tyrimo proceso etapai 504.3 Literat
ū
ros studijavimas 534.4 Temos pasirinkimas ir formulavimas 554.5 Tyrimo problema (tiriamasis klausimas) 574.6 Tyrimo objektas (tiriamasis dalykas) 594.7 Hipotez
ė
604.8 Tyrimo tikslas ir uždaviniai 604.9 Tyrimo proceso organizavimas 614.10 Empirini
ų 
duomen
ų 
rinkimas 622
 
4.11 Tyrimo duomen
ų 
patikimumas ir objektyvumas 644.12 Tyrimo duomen
ų 
apdorojimas 664.13 Bendrieji tyrimo programos (planavimo) reikalavimai 675. Empirini
ų 
tyrim
ų 
metodai5.1 Steb
ė
 jimo metodas 695.2 Eksperimentas 755.2.1 Eksperimento samprata 755.2.2 Eksperimentini
ų 
tyrim
ų 
patikimum
ą 
lemiantys veiksniai 805.2.3 Eksperimentinio tyrimo etapai 825.2.4 Kitos eksperimentin
į 
tyrim
ą 
nusakan
č
ios s
ą 
vokos 835.2.5 Eksperimentini
ų 
grupi
ų 
komplektavimas 855.3 Apklausa 865.3.1 Apklausos s
ą 
mprata 865.3.2. Bendri reikalavimai apklausos klausimams 885.3.3 Klausim
ų 
tipai pagal pateikimo form
ą 
905.3.4 Klausim
ų 
ū
šys pagal turin
į 
925.3.5. Anketa 935.3.6. Interviu 986. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai6.1 Kokybini
ų 
ir kiekybini
ų 
tyrim
ų 
samprata 1036.2 Kiekybini
ų 
ir kokybini
ų 
tyrim
ų 
santykis 1067. Imties turis ir jo parinkimo b
ū
dai7.1 Imties t
ū
rio nustatymas 1157.2 Imties t
ū
rio parinkimo b
ū
dai 1208.Tyrimo vertinimas 1268.1. Vertinimo kriterijai 1268.2 Tytimo metodologin
ė
s klaidos 1289. Mokslinio darbo ataskaitos strukt
ū
ra ir turinys9.1 Mokslinio darbo ataskaitos strukt
ū
ra 1319.2
Į
vadas 1339.3 Literat
ū
ros analiz
ė
1369.4 Tyrimo rezultatai ir j
ų 
aptarimas 1399.5 Išvados ir pasi
ū
lymai 141Literat
ū
ra 1423
 
1. MOKSLO SAMPRATA
 
1.1. Mokslas kaip reiškinys
S
ą 
voka
mokslas
yra žinomas, neretai daugelio m
ū
s
ų 
vartojamas žodis. Ta
č
iau jo supratimas labaiskirtingas. Vieniems tai gali asocijuotis, pavyzdžiui, su matematika; kitiems mokslas -
į 
vairaussunkumo mokymosi dalykai ir pan. Ta
č
iau iš ties
ų 
visa tai kur kas sud
ė
tingiau. Be abejo, apie moksl
ą 
 ir jo laim
ė
 jimus galime pasiskaityti
į 
vairiose knygose ar vadov
ė
liuose. Bet tai bus tik išorin
ė
mokslo pus
ė
, apie j
į 
nedaug k 
ą 
tepasakanti, nes iš viso to, kas parašyta, nematyti mokslinio procesosud
ė
tingumo, kur 
į 
galima pajusti tik pa
č
iam atlikus vienok 
į 
ar kitok 
į 
tyrim
ą 
.Metams b
ė
gant, mokslas rutuliojosi netolygiai. Vienos teorijos keit
ė
kitas, tuo sukeldamosdidelius revoliucinius persitvarkymus. Tai buvo labiau b
ū
dinga gamtos bei technikos mokslams. Tuotarpu socialiniuose moksluose sunkiau
į 
žvelgti bendrus d
ė
sningumus, nes n
ė
ra aiškios metodolog
į 
 jos,kaip tirti visuomen
ę
, kaip pažinti žmogaus elges
į 
ir j
į 
koreguoti, o juo labiau nusp
ė
ti. Tod
ė
l kiekvienasatskiras tyrimas turi sav
ą 
logik 
ą 
, remiasi savais konkre
č
iais faktais, d
ė
l ko kartais pasitaiko paviršutiniškumo, nes, nesant bendros teorijos, kiekvienas tyr 
ė
 jas gali savaip interpretuoti tyrimoduomenis. Tai, pavyzdžiui, galima pasakyti apie
į 
vairias apklausas, kai tyr 
ė
 jas, neturintis pakankamaižini
ų 
ir patirties, savaip sudaro anketas. Tada neretai gaunami nepatikimi duomenys ir jais operuojantdaromos neadekva
č
ios tyrimo uždaviniams išvados. N
ė
ra lengva apib
ū
dinti moksl
ą 
kaip reiškin
į 
. Jo sud
ė
tingum
ą 
lemia tai, jog
į 
moksl
ą 
galimaži
ū
ė
ti iš
į 
vairi
ų 
pozicij
ų 
:
 
kaip
į 
institucij
ą 
,
 
 pažinimo b
ū
d
ą 
,
 
žini
ų 
kaupimo priemon
ę
,
 
gamybos pl
ė
tros veiksn
į 
, bei
 
veiksn
į 
, formuojant
į 
poži
ū
į 
 
į 
žmog
ų 
ir pasaul
į 
(
Б
ep
н
a
л
, 1956).Pavyzdžiui, aptariant moksl
ą 
kaip institucij
ą 
, pabr 
ė
žiama, jog mokslas - tai profesija, kuriskiriasi nuo kit
ų 
profesij
ų 
tuo, jog mokslo veikla tiesiogiai ekonomin
ė
s naudos neduoda. Tuo tarpukitos profesijos gali si
ū
lyti tai, k 
ą 
 
į 
manoma realizuoti rinkoje.Kalbant apie moksl
ą 
kaip žini
ų 
kaupimo priemon
ę
, pažym
ė
tina jog mokslas — tai ne tik fakt
ų 
 sankaupa. Kad mokslo rezultatus b
ū
t
ų 
galima panaudoti jie atitinkamai sutvarkomi: grupuojami,lyginami ir t.t. Tai login
ė
mokslo funkcija. Neretai visa tai daroma dar prieš tyrim
ų 
pradži
ą 
. Podaugelio tyrim
ų 
, duomen
ų 
analiz
ė
s ir apibendrinim
ų 
formuluojami d
ė
sniai, principai, hipotez
ė
s, kolgaliausiai sukuriama tam tikra teorija. Ta
č
iau tai n
ė
ra mokslini
ų 
tyrin
ė
 jim
ų 
pabaiga. Veikiau tik  pradžia, nes tada kaip tik prasideda praktinis mokslo pritaikymas ir v
ė
liau atsiranda naujos teorijos.4

Activity (112)

You've already reviewed this. Edit your review.
1 hundred thousand reads
1 thousand reads
1 hundred reads
Paulius Strauka liked this
Anzela Grazevic liked this

You're Reading a Free Preview

Download
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->