Professional Documents
Culture Documents
EGIDIJUS LAUŽIKAS
VALENTINAS MIKELĖNAS
VYTAUTAS NEKROŠIUS
VADOVĖLIS
UDK 347.9(474.5)
La502
Recenzentas
prof. habil. dr. V. Justickis
PRATARMĖ 11
Pirmoji dalis
CIVILINIO PROCESO TEISĖ
KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 13
Pirmas skyrius
Civilinio proceso teisės ir civilinio proceso sąvokos 15
l. l Civilinio proceso teisės sąvoka, esmė, uždaviniai, dalykas,
metodas ir sistema 15
1.2 Civilinio proceso teisės mokslas. Civilinio proceso mokyklos . . . 30
1.3 Civilinio proceso teisės tikslai 42
1.4 Civilinio proceso stadijos ir teisena 47
1.5 Civilinio proceso teisė — sudedamoji teisės sistemos dalis 51
l .6 Ar yra „teismų teisė" 55
l .7 Civilinis procesas ir kiti subjektinių teisių ir interesų gynybos
ir ginčų sprendimo būdai 55
1.8 Civilinio proceso teisės santykis su kitomis teisės šakomis 62
1.9 Šiuolaikinės civilinio proceso teisės tendencijos 67
Antras skyrius
Civilinio proceso teisės šaltiniai 99
2.1 Civilinio proceso teisės šaltinių sąvoka ir klasifikacija 99
2.2 Konkrečios civilinio proceso teisės šaltinių rūšys 101
2.3 Civilinio proceso teisės normos ir jų ypatumai 118
2.4 Civilinio proceso teisės vienodinimas 124
Trečias skyrius
Civilinio proceso teisės principai 132
3. l Civilinio proceso teisės principų sąvoka,
klasifikacija ir reikšmė 132
3.2 Teisminės gynybos prieinamumo principas 137
CIVILINIO PROCESO TEISĖ
Antroji dalis
TEISMAS CIVILINIAME PROCESE 227
Šeštas skyrius
Teismų kompetencija 229
6.1 Teismų kompetencijos sąvoka ir rūšys 229
6.2 Civilinių bylų priskirtinumas 230
6.3 Civilinių bylų teismingumo sąvoka 236
6.4 Teismingumo rūšys 238
Septintas skyrius
Teismo sudėtis ir nušalinimai 252
7.1 Teismo sudėtis nagrinėjant civilines bylas 252
7.2 Teismo nusišalinimo ir nušalinimo sąvoka, reikšmė,
pareiškimo ir išsprendimo tvarka 254
Trečioji dalis
BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS 259
Aštuntas skyrius
Šalys 261
8.1 Šalių sąvoka ir vieta civiliniame procese 261
8.2 Šalių procesinis veiksnumas 263
8.3 Šalys ex officio 265
8.4 Šalių teisės ir pareigos 268
8.5 Bendrininkavimas civiliniame procese 270
8.6 Netinkama šalis ir jos pakeitimas tinkama 273
8.7 Procesinis teisių perėmimas 275
Devintas skyrius
Tretieji asmenys civiliniame procese 277
9. l Trečiųjų asmenų instituto esmė ir reikšmė civiliniame procese ... 277
9.2 Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus . . . . 278
9.3 Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų . . . . 280
Dešimtas skyrius
Atstovai civiliniame procese 283
10.1 Atstovavimo civiliniame procese sąvoka, reikšmė ir rūšys 283
10.2 Atstovo procesinė padėtis 285
CIVILINIO PROCESO TEISE
Ketvirtoji dalis
ŠALIŲ PROCESINIAI VEIKSMAI 293
Vienuoliktas skyrius
Šalių procesinių veiksmų sąvoka 295
11.1 Sąvoka ir jos reikšmė 295
11.2 Procesinio veiksmo ir sandorio skirtumas 295
Dvyliktas skyrius
Šalių procesinių veiksmų rūšys 297
12.1 Padarinius sukeliantys veiksmai 297
12.2 Procesinę padėtį apibūdinantys veiksmai 297
Tryliktas skyrius
Procesinės sutartys 298
Keturioliktas skyrius
Procesinių veiksmų trūkumai 299
Penktoji dalis
PROCESINIAI DOKUMENTAI, JŲ ĮTEIKIMAS
IR PROCESINIAI TERMINAI 301
Penkioliktas skyrius
Procesinių dokumentų sąvoka ir reikšmė 303
15.1 Procesinių dokumentų sąvoka ir rūšys 303
15.2 Procesinių dokumentų turinys, pateikimo forma,
skaičius ir kalba 304
15.3 Trūkumų taisymas 308
15.4 Teismo šaukimai ir pranešimai 309
Šešioliktas skyrius
Procesinių dokumentų įteikimas 311
16.1 Procesinio įteikimo sąvoka, esmė ir reikšmė 311
16.2 Įprasti įteikimo būdai 312
8
TURINYS
Šeštoji dalis
BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS, UŽSTATAS
IR TEISMO NUOBAUDOS 331
Aštuonioliktas skyrius
Bylinėjimosi išlaidos 333
18.1 Bylinėjimosi išlaidų sąvoka, reikšmė ir rūšys 333
18.2 Žyminis mokestis . . 334
18.3 Su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos 342
18.4 Valstybės teisinė pagalba 347
18.5 Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims 353
18.6 Užstatas 357
Devynioliktas skyrius
Teismo nuobaudos 359
19.1 Teismo nuobaudų sąvoka, rūšys ir reikšmė 359
19.2 Teismo nuobaudų skyrimo ir skundimo tvarka 359
Septintoji dalis
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS 365
Dvidešimtas skyrius
Ieškinys 367
20.1 Ieškinio sąvoka, reikšmė, rūšys 367
20.2 Ieškinio elementai 371
9
CIVILINIO PROCESO TEISĖ
Aštuntoji dalis
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE 403
Dvidešimt trečias skyrius
Įrodymai ir įrodinėjimas civiliniame procese 405
23.1 Įrodinėjimo sąvoka, tikslas ir reikšmė 405
23.2 Įrodinėjimo pareiga ir dalykas 423
23.3 Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti 434
23.4 Įrodymų sąvoka ir bruožai 450
23.5 Įrodymų klasifikacija 458
Dvidešimt ketvirtas skyrius
Konkrečios įrodinėjimo priemonės 463
24.1 Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai 463
24.2 Liudytojų parodymai 469
24.3 Rašytiniai įrodymai 479
24.4 Daiktiniai įrodymai 492
24.5 Eksperto išvada 495
24.6 Apžiūra 505
24.7 Kitos įrodinėjimo priemonės 506
24.8 Įrodymų užtikrinimas 508
24.9 Teismo pavedimai 510
PRATARMĖ
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respub-
likos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendi-
nimo įstatymu1 patvirtino naująjį, galima sakyti, pirmą per pastaruo-
sius šimtą metų Civilinio proceso kodeksą. Tai iš esmės jau daugiau
nei dešimtį metų nuo nepriklausomybės atkūrimo vykstančios civilinio
proceso teisės reformos įkūnijimas. Šio kodekso priėmimas jokiu bū-
du nereiškia, kad nuo šiol civiliniame procese daugiau niekas nebe-
vyks. Gyvenimas per daug įvairus, kad leistų įstatymams būti statiš-
kiems. Tačiau tikime, kad nuo šiol civilinio proceso teisė taps iš esmes
stabili, o tolesni pokyčiai nereikš tam tikrų civilinio proceso institutų
esmės keitimosi ir lems esamos sistemos tobulinimą.
Naujajam Lietuvos civilinio proceso kodeksui pasirinkta socialinio
civilinio proceso teorija, kuri neabejotinai vyrauja šiandieniniame konti-
nentinės Europos valstybių civiliniame procese. Tačiau ryškiausiai so-
cialinio civilinio proceso idėjos įgyvendintos Austrijos civilinio proceso
kodekse, kuris daugeliu atvejų ir buvo pavyzdys rengiant naująjį Civi-
linio proceso kodeksą. Vadovėlyje pirmiausiai stengiamasi atskleisti pa-
grindines socialinio civilinio proceso idėjas, nes jų suvokimas yra labai
svarbus aiškinantis konkrečių civilinio proceso institutų esmę.
Viliamės, kad šis vadovėlis padės tiek teisės studentams, tiek tei-
sininkams praktikams geriau įsigilinti ir suvokti įvykusios civilinio pro-
ceso teisės reformos esmę ir prasmę, veiksmingiau taikyti naujojo Ci-
vilinio proceso kodekso normas.
Šiame vadovėlyje aptariama ne visa civilinio proceso teisė, t.y. ben-
droji dalis. Tačiau ji, manytume, yra pati svarbiausia, nes čia reiškia-
mos pagrindinės naujojo civilinio proceso idėjos. Tinkamai suvokus šią
civilinio proceso dali bus daug paprasčiau šalinti įvairias praktines tei-
sės taikymo spragas ar kitokius neaiškumus. Kita vertus, tai tik pirmoji
iš kelių knygų, skirtų civilinio proceso teisei, kurias planuoja pateikti
autoriai. Todėl skaitytojams sakome: Sveiki atvykę į diskusijų klubą; mū-
sų bendravimas bus ilgas, bet, tikimės, nenuobodus.
Autoriai
1
Žinios. 2002, Nr. 36-1340.
11
PIRMOJI DALIS
15
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
A Text-Book of Roman Law from Augustus to Justinian / by W. W. Buckland,
nd
2 ed. Cambridge: Cambridge University Press, 1932. P. 732-733; Historical Introduc-
tion to the Study of Roman Law / by H. F. Jolowicz. Cambridge: Cambridge Univer-
sity Press, 1932. P. 374-375.
16
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Žinios. 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211; 2002, Nr. 15-553.
2
Žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2002 m. liepos 23 d. sprendimą byloje
Janosevic v. Sweden, 2002.
17
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
18
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
International Encyclopedia of Comparative Law. Vol. XVI. Ch. 4. P. 6.
2
Žr., pvz.: P B. A. n p o c c a . M o c a : opoe,1996.
C. 14-15.
19
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA
20
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Mačys VI. Civilinio proceso paskaitos. Kaunas: Teisių fakulteto leidinys, 1924.
P. 144.
21
C I V I L I N I O PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
22
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
23
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Andrews N. Principles of Civil Procedure. London: Sweet and Maxwell, 1995. P. 3.
2
Jolowicz J. A. On the Nature and Purposes of Civil Procedural Law // Internatio-
nal Perspectives on Civil Justice. London: Sweet and Maxwell, 1990. P. 134-136.
3
The Swedish Code of Judicial Procedure. Stockholm, 1985.
24
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Išsamiau žr.: French Administrative Law. 3rd ed. / by N. Brown, J. F. Garner. Lon-
don: Butteworths, 1989.
2
Constitutional and Administrative Law / by E. C. S. Wade, G. Godfrey Philips.
New York: Longman, 1977. P. 554-556.
3
Re Norway's Application (No. l and 2) [1990]1 A.C. 723.
4
Žr., pvz.: Traite de Contentieux Administratif / Par J.-M. Auby, R. Deago. Paris:
Librairie gėnėrale de droit et de jurisprudence, 1984.
5
Žinios. 1999, Nr. 13-310.
25
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
1999 m. sausio 14d. Administracinių teismų įsteigimo įstatymu
Lietuvoje buvo įkurta specializuotų - administracinių teismų - siste-
ma (pradėjo veikti 1999 m. gegužės l d.). Administraciniai teismai nag-
rinėja administracines bylas pagal specialią procedūrą, kurią reglamen-
tuoja 1999 m. sausio 14 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas2.
Taigi Lietuvoje neabejotinai susiformavo savarankiška administracinio
proceso teisė, susidedanti iš dviejų dalių - administracinio proceso tei-
sės normų, reglamentuojančių administracinių bylų nagrinėjimo ir spren-
dimo tvarką administraciniuose teismuose, ir normų, reglamentuojan-
čių administracinio pobūdžio ginčų nagrinėjimą ir kitokių klausimų
sprendimą neteisminėse institucijose.
Nederėtų tapatinti proceso teisės normų, reguliuojančių dviejų ša-
lių ginčų sprendimą nešališkoje institucijoje (teisme), su procedūros
normomis. Procedūros normos nesudaro atskiros, savarankiškos teisės
šakos ir paprastai yra atitinkamos materialiosios teisės šakos dalis. Antai
procedūros normomis laikytinos 1992 m. liepos 9 d. Seimo rinkimų įsta-
tymo3 normos, reguliuojančios rinkimų procedūrą, 1994 m. vasario 17d.
Seimo statuto4 normos, reguliuojančios Seimo darbą, teisingumo mi-
nistro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintos Civilinės met-
rikacijos taisyklių5 normos, reguliuojančios santuokos sudarymą ir kitų
civilinės būklės aktų registraciją, ir t.t. Pastarosios gali būti vadina-
mos materialiosiomis procedūros normomis, nes tik detalizuoja mate-
rialiosios subjektinės teisės įgyvendinimo tvarką, bet nereguliuoja šios
teisės gynybos proceso. Šitai atlieka proceso teisės normos. Tiesa, kai
kurie autoriai materialiąsias procedūros normas pripažindami proceso
teisės normomis teigia, kad kiekviena materialiosios teisės šaka turi ir
savo atitinkamą proceso teisės šaką6. Tokiu atveju reikėtų pripažinti
esant muitų proceso teisę, finansų proceso teisę ir t.t.7 Vargu ar tokia
nuomonė pakankamai pagrįsta. Be to, nė nėra reikalo kiekvienai ma-
terialiosios teisės šakai kurti atitinkamą proceso teisės šaką - jau esa-
moms proceso teisės šakoms būdingas universalumas. Štai civilinio pro-
ceso tvarka ginamos subjektinės teisės, nustatytos ne tik civilinės teisės
1
Žinios. 1999, Nr. 13-309.
2
Žinios. 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566.
3
Žinios. 1992, Nr. 22-635; 2000, Nr. 59-1760.
4
Žinios. 1994, Nr 15-249; 1999, Nr. 5-97.
5
Žinios. 2001, Nr 60-2156.
6
Žr., pvz.: po a: eop paa / o .
. . E . H e o , B . . o p e e a . Moca: pa epaypa, 1976
7
Pavyzdžiui, teigiama, kad yra konstitucinė proceso teisė; žr.: T x o p o . A.
oe p a o . M o c a : K, 1995. C. 338.
26
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
ir jos posakių bei institutų, bet ir darbo teisės normų (CPK l str. l d.).
Administracinio proceso tvarka ginamos subjektinės teisės, įtvirtintos
konstitucinės, administracinės, savivaldos, mokesčių, muitų ir kitų vie-
šosios teisės šakų ir posakių bei institutų.
27
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Jolowicz J. A. On Civil Procedure. Cambridge: Cambridge University Press, 2000,
P. 20-22.
2
Apie civilinio proceso sąvokos aiškinimo doktrinas žr.: epyoc . Cy
coecoo p a c o o poecca. B c : M , 1969.
28
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
29
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
Civilinio proceso teisės mokslas - tai žinių apie civilinio proceso tei-
sę visuma.
Civilinio proceso teisės mokslo sąvoka yra platesnė nei tik pačios
civilinio proceso teisės sąvoka. Civilinio proceso teisė - tai normų,
reglamentuojančių civilinį procesą, visuma. Tad civilinio proceso tei-
sės sąvoka visada yra susijusi su konkrečioje valstybėje konkrečiu lai-
ku galiojančių civilinio proceso normų sistema. Tuo tarpu civilinio pro-
30
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
31
CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
32
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
iniciatyva nedaro nieko" . Pažeistos privatinės materialiosios subjekti-
nės teisės gynyba yra tik pačios šalies reikalas. Bet koks teisėjo kiši-
masis į tarp šalių vykstančią lygių galimybių kovą, išskyrus atvejus,
kai šitai daroma siekiant panaikinti šalių pozicijų nelygybę ar paleng-
vinti formalią proceso eigą, laikomas neteisėtu. Nedidelės teismo ga-
limybės veikti procesą, pavyzdžiui, teisėjo teisė klausti šalies, vertin-
tos labai atsargiai ir kaip mažai ką lemiančios bendrųjų taisyklių
išimtys. Šio proceso šalininkai teigia, kad tik toks proceso modelis
gali užtikrinti teisingo sprendimo (kas yra teisingas sprendimas, teks
aptarti vėliau, nes sprendimo teisingumas ir proceso koncentruotumas
iš esmės neturėtų būti viena kitą paneigiančios kategorijos) priėmimą
byloje. Ši išvada grindžiama tokiais argumentais2:
- niekas negalės apkaltinti teismo šališkumu ir neobjektyvumu,
nes pats nerinko ir netyrė įrodymų;
- šalys turi visas galimybes surinkti reikiamus įrodymus, išanali-
zuoti juos teisme, o šitai lemia jų įsitikinimą, kad jų teisės ir įstatymų
saugomi interesai yra gerai atstovaujami;
- kadangi šalys pačios renka įrodymus, akivaizdu, kad jie bus
kruopščiai surinkti, nes šalių interesai visada yra priešingi;
- kad ir koks byloje, bus priimtas teismo sprendimas, šalis visa-
da ramiau reaguos į pralaimėjimą, nes žino, kad visiškai kontroliavo
procesą.
Taigi liberaliajame procese teismo įsitikinimas šalių pateiktos me-
džiagos teisingumu yra gana antraeilis dalykas. Pagrindinė mintis, kad
valstybė užtikrina tik tokią gynybą, kokios prašoma, ir gina tik tokiu
būdu, kokio prašoma. Taigi šalys vadovauja procesui, o teismas tam
tikrų veiksmų imasi tik tada, kai šalys inicijuoja. Pagrindinė teismo
funkcija - būti tam tikru šalių ginčo arbitru ir pasakyti, kas yra teisus
pagal pateiktą byloje medžiagą, prižiūrėti, kad „kova" vyktų pagal vals-
tybės nustatytas proceso taisykles, t. y. jų nepažeidžiant, ir spręsti tarp
šalių kylančius procedūrinius ginčus. Vienas iš žymiausių XIX a. pa-
baigos — XX a. pradžios liberaliojo civilinio proceso teorijos šalininkų
vokietis A. Wachas taip apibūdina civilinio proceso tikslus: „Civilinio
proceso tikslas yra užtikrinti tinkamą ir teisėtą valstybinį ginčo išnag-
rinėjimą. Civilinio ginčo prigimtis lemia esminius baudžiamojo ir ci-
vilinio proceso skirtumus. Civilinis ginčas yra pagrįstas materialiais ir
formaliais dviejų šalių santykiais, juo nėra suinteresuota valstybė, kar-
1
Wassermann R. Cit. op. P. 33.
2
P e a .B. oe pao C A . Moca:
, 1999. C. 27.
33
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
34
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
35
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA
Menger A. Das Recht und die besitzlosen Volksklassen. Tūbingen, 1908. S. 30.
36
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
37
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
38
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Klein R, Engei F. Cit. op. P. 195.
2
Nekrošius V. Cit. op. P 47.
3
Wach A. Die Muendlichkeit in dem Entwurf der Oesterreichischen ZPO. Leip-
zig, 1895. S. 3.
4
Mikelėnas V. Quo vadis, arba eksperimentuojama toliau // Justitia. 1999, Nr. 2, p. 16.
39
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
40
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
41
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Habscheid W.-J. Richtermacht oder Parteifreiheit; ZZP 1968, Bd. 81, S. 191.
2
Trocker N. Gegenwartsprobleme der Italienischen Zivilrechtspflege; ZZP 1978.
Bd. 91. S. 252.
3
Ten pat. P. 253.
42
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
sė. Taigi civilinio proceso teisės tikslai tiesiogiai veikia pačios civili-
nio proceso teisės turinį ir, nustatydami tam tikrus prioritetus įstatymų
leidėjui, iš esmės palengvina jo darbą apsisprendžiant dėl vienos ar
kitos teisės normos būtinumo ar jos turinio. Tad teisė be tikslų — tai
tarytum pasiklydęs miške žmogus, kuris griebiasi visų iš eilės, jo gal-
va, įmanomų priemonių, kad rastų kelią atgal. Tačiau būdama gana
chaotiška, ši paieška arba ilgai trunka, arba apskritai yra bevaisė.
43
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
44
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
45
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
linę taiką tarp šalių, tačiau šitai įmanoma tik jei byloje sudaroma tai-
kos sutartis. Priimant byloje sprendimą nesiekiama atkurti socialinės
taikos, tačiau atkuriama teisinė taika - išsprendžiamas teisinis ginčas,
o byloje priimtas sprendimas ginčo šalims yra privalomas. Ir nors so-
cialiniu atžvilgiu tarp šalių ir toliau gali nebūti „stiprios draugystės",
tačiau teisiniu atžvilgiu įsiteisėjus byloje priimtam sprendimui atkuria-
ma visuomeninių santykių pusiausvyra ir stabilumas. Bet koks tolesnis
ginčas dėl teisės teisiniu požiūriu tampa neįmanomas.
Tad kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimo tikslas reiškia
visuomenės suinteresuotumą, kad bent jau teisiškai visuomenėje kilęs
konkrečių jos narių ginčas būtų išspręstas kiek įmanoma greičiau.
46
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 4-asis leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
leidybos institutas, 2000. P. 623; West's Law and Commercial Dictionary in Five Lan-
guages. St. Paul, Minn.: West Publishing Co., 1985. P. 353-354.
47
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Žinios. 2003, Nr. 3-82. Svarbus vykdymo proceso šaltinis yra ir 2002 m. gegužės
9 d. Antstolių įstatymas; žr.: Žinios. 2002, Nr. 53-2042.
48
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Nors teoriškai civilinio proceso stadijų nuoseklumo klausimas jokių problemų ne-
kelia, tačiau teismų praktikoje galimi atvejai, kai šis nuoseklumas nepagrįstai pažei-
džiamas, pavyzdžiui, kai atsisakoma priimti pareiškimą esant ne pirmajai proceso sta-
dijai, o vykstant teisminiam nagrinėjimui: LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. birželio
20 d. nutartis c. b. D. Bastienė v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.,
Nr. 3K-3-607/2001, kat. 96.
Kai kurie autoriai skiria tik penkias proceso stadijas: procesas pirmosios instan-
cijos teisme, apeliacija, vykdymas, kasacija ir proceso atnaujinimas (Nekrošius V. Kai
kurie bendrieji teoriniai civilinio proceso teisės klausimai // Teisė. 2002, t. 43, p. 159).
49
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA
CPK numato, kad civilinė byla gali būti nagrinėjama arba ginčo (ieš-
kinio) teisena, arba ypatingąja teisena. Teisena - tai speciali civilinių
bylų nagrinėjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisinės pri-
gimties civilinių bylų visumai. Teisena nustatyta todėl, kad civilinio
proceso tvarka nagrinėjamos civilinės bylos yra nepaprastai įvairios ir
skirtingos. Todėl jos visos negali būti nagrinėjamos pagal vienodas tai-
sykles. Minėta, kad CPK skiria dvejopą teiseną:
1) ieškinio, arba ginčo, teiseną. Šia teisena nagrinėjamos visos
civilinės bylos, iškeliamos remiantis ieškiniu. Šiai teisenai būdinga tai,
kad ji yra pritaikyta dviejų šalių, turinčių priešingų interesų, tarpusa-
vio ginčui nagrinėti. Kadangi dauguma civilinių bylų būtent ir yra ginčo
bylos, ieškinio teisena kartais vadinama pagrindine, nes būtent ji nu-
stato pagrindines proceso taisykles, o ypatingoji teisena yra tik specia-
liųjų taisyklių, t. y. ieškinio teisenos išimčių, sistema (CPK 443 str. l d.).
Pažymėtina, kad ieškinio teisena taip pat nėra vienalytė. Be bendrųjų
taisyklių, taikomų visoms šios teisenos byloms, t. y. tokių, kurios nu-
stato „normalią" proceso eigą, CPK numato tam tikras išimtis, t. y. tai-
sykles, kurios taikomos tik tam tikrų kategorijų byloms. Pavyzdžiui,
CPK 375- 441 straipsniai aptaria konkrečių kategorijų ieškinio teise-
nos bylų nagrinėjimo ypatumus;
2) ypatingąją teiseną (CPK 442-582 str.). Ši teisena nustato ieš-
kinio teisenos taisyklių išimtis. Teisės literatūroje ši teisina vadinama
1
ir kitaip - apsaugine, ne ginčo, išimtine, supaprastinta teisena . Ypa-
tingoji teisena taip pat nėra vienalytė. Be bendrųjų taisyklių, taikomų
visoms ypatingosios teisenos byloms (CPK 442- 443 str.), yra numa-
tyta net keturiolikos kategorijų įvairių bylų, kurios nagrinėjamos šia
teisena.
Iki 1999 m. gegužės l d. 1964 m. CPK numatė dar vieną, trečią
teiseną, o būtent teiseną bylų, kylančių iš viešosios: konstitucinės, ad-
ministracinės, finansų, teisės normų reguliuojamų teisinių santykių. Nuo
1
Stalev Z. Non-contentious Proceedings and their Development // Effletover Rechts-
suchutz und Verfassungsmassige Ordnung. Bielefeld: Gieseking-Verlag, 1983. S. 257-258.
50
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Rosenberg L., Schwab K. H., Gottwald P. Zivilprozessrecht. 15. Auflage. Munchen:
C. H. Beck'sche Verlagsbuchhandlung, 1993. S. 2-3.
2
Civil Procedure / by J. H. Friedenthal, M. K. Kane, A. R. Miller. St. Paul, Minn.:
West Publishing Co., 1985. P. 2.
51
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
52
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
53
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
teisės . Tad civilinio proceso teisės vietą teisės sistemoje galima pa-
vaizduoti, kaip parodyta 3 paveiksle.
Minėta, kad ginčas ginčui nelygu. Kai kurie ginčai dėl teisės, be
jokios abejonės, yra grynai privatūs, pavyzdžiui, dviejų verslininkų gin-
čas, kilęs iš nuomos sutarties. Tačiau yra ir ginčų dėl teisės, kurių
nagrinėjimas peržengia ginčo šalių privačių interesų ribas, vienaip ar
kitaip paveikdamas ir viešąjį interesą. Santuokos pripažinimo negalio-
jančia, tėvų valdžios ribojimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, bankro-
to ir kitos bylos yra svarbios ir visuomeniniu atžvilgiu. Ši svarba turi
atsispindėti nustatant bylų nagrinėjimo tvarką. Jeigu ginčas iš tiesų pri-
vatus, tai dispozityvumo principas procese turėtų būti taikomas neri-
botai ir teisėjas į šalių procesinę veiklą turėtų kištis minimaliai. Ta-
čiau nagrinėjant ginčą, kuris, be privataus, turi ir viešojo intereso
elementų, teisėjo vaidmuo turėtų būti didesnis, o šalių galimybės įgy-
vendinti dispozityvumo principą ribojamos. Taigi ir teismo vaidmuo,
1
Išsamiau žr.: Oliver D. Common Values and the Public-Private Divide. London:
Butterworths, 1999.
54
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Žr., pvz.: P B. A. Cit. op.
2
Ten pat. P. 29-73.
3
Išsamiau žr.: IIo H. H., C M. C., Ca B. M., M e -
. A. po c y o o p a a . M o c a : Haya, 1983.
4
Žr., pvz.: Ginsburg R. B., Bruzelius A. Civil Procedure in Sweden. The Hague:
Martinus Nijhoff, 1965.
55
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
1999 m. balandžio 15d. Pašto įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies 3 punktas;
žr.: Žinios. 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306; 1998 m. birželio 9d. Telekomuni-
kacijų įstatymo 6 straipsnio antrosios dalies 12 punktas; žr.: Žinios. 1998, Nr. 56-1548.
2
Žinios. 1996, Nr. 39-961. Išsamiau apie ginčų nagrinėjimą arbitražu žr.: Domi-
nas D., Mikelėnas V. Tarptautinis komercinis arbitražas. Vilnius: Justitia, 1995.
3
Žinios. 1991, Nr. 34-933.
56
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Žinios. 1991, Nr. 72-991; 2001, Nr. 93-3256. Nuo 2003 m. sausio l d. šis įstaty-
mas neteko galios, o jo nuostatos įtrauktos į Darbo kodekso 39-85 straipsnius.
2
2000 m. birželio 20 d. Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas // Žinios. 2000,
Nr. 56-1640; Šio įstatymo nuostatos perkeltos į 2002 m. Darbo kodeksą.
3
Pvz., 1996 m. birželio 4 d. Geležinkelių transporto kodekso 72 straipsnis; žr.: Ži-
nios. 1996, Nr. 59-1402.
4
1999 m. balandžio 15 d. Pašto įstatymo 15 straipsnis; žr.: Žinios. 1999, Nr. 36-1070;
2001, Nr. 94-3306.
5
Žinios. 1996, Nr. 101-2300.
6
Black's Law Dictionary. P. 1511.
7
Išsamiau žr.: Dispute Resolution Methods. The Comparative Law Yearbook of
International Business / gen. ed. D. Campbell. London: Graham and Trotman/Martinus
Nijhoff, 1994.
57
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
58
CIVILINIO PROCESO TEISES (R CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Dispute Resolution in Japan. P. 128-129.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statistikos duomenys.
59
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
džiui, negali pasirinkti teisėjo, kuris spręs ginčą, kalbos, kuria bus nag-
rinėjama byla, bylos nagrinėjimo vietos ir t.t.
Teismo ir kitų alternatyvių ginčo sprendimo būdų tarpusavio san-
tykį atskleidžia 5 paveikslas.
60
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Ten pat. P. 136-139.
2
Ten pat. P. 181-183.
3
International Civil Procedures / ed. Ch. T. Campbell. London: Lloyd's of London
Press Ltd., 1995. P. 293-294.
61
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
62
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
teisę visų pirma sieja nemažai institutų, kurie bendri abiejų proceso
teisės šakų (pvz., bendri šių proceso teisės šakų yra pagrindiniai pro-
ceso principai, teisėjų nušalinimo pagrindai, įrodymai ir kt.). Minėta,
kad būtent šitai leidžia abu procesus reguliuoti viename kodekse, kaip
kad praktikuojama kai kuriose šalyse. Toliau detaliau aptariamas civi-
linio proceso teisės ir kitų teisės šakų tarpusavio santykis.
63
CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
64
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
65
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
Iki 1999 m. gegužės l d., kai pradėjo veikti administracinių teismų sis-
tema, administracinis procesas buvo civilinio proceso sudedamoji da-
lis. Tačiau nuo nurodytos datos turime kalbėti apie savarankiško ad-
ministracinio proceso susiformavimą, juo labiau kad administracinė
teisena nėra ir naujojo CPK reguliavimo dalykas1.
Šių dviejų teisės šakų panašumus ir skirtumus iš esmės lemia tos
pačios priežastys kaip ir nurodytos aptariant civilinio ir baudžiamojo
procesų santykį. Bendra yra tai, kad abiejų teisės šakų tikslas yra tei-
singumo vykdymas, tuo tarpu jas skiria tam tikra materialiųjų teisinių
santykių, kuriuos reglamentuoja administracinė ir civilinė teisė, speci-
fika. Ir civilinėse, ir administracinėse bylose paprastai kalbama apie
tam tikrą ginčą ir būtinumą jį išspręsti taikant atitinkamą materialiąją
teisę. Tačiau vienu atveju yra civilinis, privatus ginčas, kurio dalyviai
yra lygiaverčiai, o kitu - administracinis, viešasis ginčas, kurio vienas
iš dalyvių visada yra valstybė ar atitinkama valstybės institucija. Ad-
ministracinio teisimo santykio dalyvius sieja tam tikri subordinacijos
santykiai. Esant tokiems santykiams, ypač svarbu garantuoti Konstitu-
cijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę
gynybą, juo labiau kad kalbama apie gynybą nuo absoliuto - valsty-
bės. Atitinkami interesai gana stipriai mažina rungimosi principo tai-
kymo galimybių ir įpareigoja teismą visapusiškai, neapsiribojant tik ša-
lių pateikta medžiaga, išsiaiškinti bylos aplinkybes.
Vis dėl to ir vienu, ir kitu atveju teisme nagrinėjami ginčai dėl
teisės, o tai savo ruožtu lemia glaudesnį nei civilinio ir baudžiamojo
procesų tarpusavio ryšį. Geriausiai šį tarpusavio ryšį iliustruoja Admi-
nistracinių bylų teisenos įstatymo l straipsnio antroji dalis, kur sako-
ma, kad nagrinėdamas bylas administracinis teismas vadovaujasi šio
įstatymo normomis, taip pat CPK normomis, kai šis įstatymas jas tie-
siogiai nurodo. Taigi CPK papildomai (subsidiariai) taikomas nagrinė-
jant ir administracines bylas, todėl yra gana glaudus ne tik pačių gin-
66
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
67
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Apie civilinio proceso teisės reformą šiose valstybėse žr.: The American Journal
of Comparative Law. 1997, vol. 45, No 4; Ota Sh. Reform of Civil Procedure in Japan
// The American Journal of Comparative Law. 2001, vol. 49, No 4, p. 561-584.
2
Išsamiau apie šiuolaikines civilinio proceso teisės raidos tendencijas žr.: Belley J. G.
Une justice de la seconde moderitė: proposition de principes gėnėraux pour le pro-
chain Code de procedure civile // Revue de droit McGill. 2001, vol. 46, p. 317-372.
68
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
kinį kai kurie autoriai vadina „bylinėjimosi manija") vis ilgėja bylinė-
jimosi laikas, o kartu, kai kurių autorių nuomone, pasireiškia ir tam
1
tikra visos teisingumo sistemos krizė ar net jos bejėgiškumas . Ne iš-
imtis ir Lietuva. Oficiali statistika rodo, kad atkūrus nepriklausomybę
civilinių bylų Lietuvos teismuose nuolat ir sparčiai daugėjo2:
Iškeltų pirmosios instancijos teisme civilinių bylų skaičius
1
Išsamiau žr.: Civil Justice in Crisis. Comparative Perspectives of Civil Procedure;
Markesinis B. S. Litigation- Mania in England, Germany and the USA: Are we so
very different // Cambridge Law Journal. 1990, vol. 49 (2), p. 233-276.
2
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statistikos duomenys.
69
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
jos teisme trukmė yra nuo dviejų iki šešių mėnesių. Pridėjus bylos
nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme truk-
mę, bendra vidutinė bylinėjimosi trukmė būtų nuo vienų iki pusantrų
1
metų . Nors, palyginti su užsienio valstybėmis, kur bylinėjimosi truk-
mė visų grandžių teismuose yra penkeri, dešimt ar net penkiolika me-
tų2, bylinėjimosi laikas Lietuvos teismuose nėra labai ilgas, tačiau ir
čia yra pavyzdžių, kai bylos nagrinėjimas visų grandžių teismuose
trunka aštuonerius ar net dešimt metų.
Pažymėtina, kad ilga bylinėjimosi trukmė yra ne tik daugelio vals-
tybių problema. Ji aktuali ir tarptautiniams teismams. Pavyzdžiui, su
šia problema susiduria ir Europos žmogaus teisių teismas. Pavyzdžiui,
2001 m. šis teismas priėmė sprendimus bylose, kurios buvo iškeltos
dar 1994-1995 metais. Taigi galima teigti, kad civilinių bylų gausėji-
mas, kartu ir jų nagrinėjimo terminų ilgėjimas tampa pasaulinio lygio
problema.
Ilgėjant bylinėjimosi trukmei didėja bylinėjimosi išlaidos3, mažėja
teismo ir visos teisingumo sistemos veiksmingumas ir autoritetas. Todėl
viena iš pagrindinių šiuolaikinės civilinio proceso teisės tendencijų yra
reformos siekiant sutrumpinti bylinėjimosi laiką. Vienas iš būdų yra
paprastinti teismo procesą. Ne veltui Europos Tarybos Ministrų komi-
tetas dar 1981 m. gegužės 14d. rekomendacijoje Nr. R (81)7 nurodė,
kad valstybės - Europos Tarybos narės, siekdamos užtikrinti realų sa-
vo piliečių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, turi imtis atitinkamų
priemonių teismo procesui paspartinti jį supaprastindamas ir įvesdamas
specialias (pagreitintas, supaprastintas) procedūras4. Šias reformas vykdo
tiek įstatymų leidėjas (pvz., naujajame CPK atsirado tokie nauji insti-
tutai, skirti procesui pagreitinti, kaip teismo sprendimas už akių, do-
kumentinis procesas ir kt), tiek teismai, nelaukdami, kol įsikiš įstaty-
mų leidėjas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
1
Vidutinę civilinės bylos išnagrinėjimo trukmę galima apskaičiuoti pagal Vakarų vals-
tybėse bylinėjimosi trukmei apskaičiuoti naudojamą formulę: g = (Cl + C2) : (E + U),
čia C l - bylų likutis metų pradžioje; C2 - bylų likutis metų pabaigoje; E - gautų per
ataskaitinius metus bylų skaičius; U - išnagrinėtų per atsakaitinius metus bylų skaičius;
žr.: Varano V. Civil Procedure Reform in Italy // The American Journal of Comparative
Law. 1997, vol. 45, No 4, p. 657.
2
Išsamiau žr.: Civil Justice in Crisis.
3
Žr., pvz.: Economic Consequences of Litigation Worldwide / edited by Ch. Platto,
B. McNally Whittington. The Hague: Kluwer Law International, 1999.
4
Recommendation No R (81) 7 on Measures Facilitating Access to Justice, adop-
ted by the Committee of Ministers on 14 May 1981 and Explanatory Memorandum.
Strasbourg, 1981.
70
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 ra. gegužės 10d. nutartis c. b. G. Gutauskienė v.
R. Penelienė ir kt., Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40.
71
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS SAKA
1
macijos perdavimo technologijomis ir panašiai. Naujų kategorijų civi-
linių bylų atsiradimas verčia tiek įstatymų leidėją, tiek teismus atitin-
kamai modifikuoti bylų nagrinėjimo tvarką.
Antra, plėtojantis pramonei, mokslui, vykstant integracijai, didėja
tiek valstybių, tiek žmonių tarpusavio priklausomumas. Neretai vienas
ar kitas teisės pažeidimas veikia ne vieno, o daugelio asmenų intere-
sus. Todėl daugėja civilinių bylų, kur dalyvauja ne du, o gerokai dau-
giau asmenų. Pavyzdžiui, bankrutavus bankui ar įvykus avarijai che-
mijos gamykloje, pažeidžiami Šimtų ir tūkstančių žmonių interesai;
nustačius nesąžiningas sutarties sąlygas prisijungimo būdu sudaromo-
joje sutartyje, gali būti pažeistos šimtų ar net tūkstančių vartotojų tei-
sės ir interesai2. Dėl šios priežasties taip pat būtina atitinkamai keisti
procesą. Pavyzdžiui, bendrosios teisės valstybėse teismų praktika, atsi-
žvelgdama į minėtas tendencijas, sukūrė ir išplėtojo naują civilinio pro-
ceso teisės institutą — grupės ieškinį. Grupės ieškinio institutas yra ir
naujojo CPK 49 straipsnio penktojoje dalyje.
Trečia, teisinio reglamentavimo apimtis ir sistemiškumas lemia,
kad teismui neretai tenka spręsti kompleksinius klausimus, kurie daž-
nai peržengia vien ginčo dėl teisės klausimo sprendimo ribas. Todėl
ginčo dėl teisės išsprendimas gali sukelti labai reikšmingų šalutinių -
ekonominių, socialinių ar net politinių padarinių. Pavyzdžiui, bendro-
vės akcininkų ar užsienio investuotojo ir valstybės ginčo išsprendimas
gali lemti rimtus ekonominius ar net politinius padarinius. Pažymėti-
na, kad teismo procesas kartais yra panaudojamas ne tiek teisinei, kiek
ekonominei ar net politinei problemai išspręsti. Neretai už, atrodytų,
paprastos dviejų asmenų civilinės bylos slypi grupiniai, platesni inte-
resai. Todėl teismo sprendimas tokioje byloje gali paveikti ne tik šalių,
bet ir daugelio kitų asmenų interesus, valstybės vidaus ar net užsienio
politiką. Dėl šios priežasties gali kilti grėsmė teismo nepriklausomu-
mui, nes įvairios interesų grupės, suinteresuotos vienokiu ar kitokiu
teismo sprendimu konkrečioje byloje, gali daryti jam spaudimą. Todėl
1
Žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutartį c. b. Ž. Budros
individuali įmonė ,,Sėkmės sistemos" v. AB „Lietuvos telekomas", Nr. 3K-3-927/2001,
kat. 49.1.
2
Žr, pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartį c. b. /. A. Va-
lionienė v. SP UAB „Karoliniškių būstas", Nr. 3K-3-475/2001, kat. 49.1. Išsamiau apie
problemas, kurias kelia bylinėjimosi pobūdžio pokyčiai, žr.: Group Actions and the
Role of Courts - a European Perspective / by P. H. Lindblom. The Hague: Kluwer
Law International, 1997; Complex Litigation and the Adversary System / by J. Tid-
marsh. New York: Foundation Press, 1998; Multi-Party Actions / by Ch. Hodges. Ox-
ford: Oxford University Press, 2001.
72
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
73
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Martin R., Martin J. Civil Procedure in France // International Encyclopedia of
Laws. Civil Procedure / ed. P. Lemmens. The Hague: Kluwer Law International, 1994.
P. 20.
2
Bell J Policy Arguments in Judicial Decision. Oxford: Clarendon Press, 1993.
P. 1-2.
3
Jacob H. Courts and Politics in the United States // Courts, Law and Politics in
Comparative Perspective / edited by H. Jacob and others. New Haven, London: Yale
University Press, 1996. P. 11; Barak A. The Role of the Supreme Court in a Democ-
racy // Israel Law Review. 1999, vol. 33, No l, p. 1-12.
74
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
75
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
76
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Romeris M. Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose. Vilnius: Pozicija, 1994.
P, 10-11.
2
Išsamiau apie teisės aiškinimą ir teisėjo vaidmenį aiškinant teisę žr.: Mikelėme-
nė D., Mikelėnas V. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Jus-
titia, 1999.
3
Voir F. Ost. Jupiter, Hercule, Hermes: trios modeles du juge // La force du droit /
dans P. Bouretz, dir. Paris: La Dėcouverte, 1991. P. 243.
77
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Redlich N. Judges as Instruments of Democracy // The Role of Courts in Society
/ edited by Shetreet S. Dordrecht: Martinus Nijhoff, 1988. P. 149-156. Su analogiško-
mis sudėtingomis bylomis susiduria ir Europos valstybių teismai, pavyzdžiui, plataus
tarptautinio ir nevienareikšmio vertinimo susilaukė Pinočeto išdavimo bylos svarstymas
Anglijos teismuose, buvusių Vokietijos Demokratinės Respublikos kariškių ir pareigū-
nų teismo procesai Vokietijoje; žr., pvz.: The Cambridge Law Journal. 1999, vol. 58,
part 3, p. 461—468; Schlink B. Rechtsstaat und revoliutionare Gerechtigkeit // Humbolt
Forum Recht, 1996, vol. 1.
2
Žinios. 1995. Nr. 107-2391.
3
Žinios. 1990, Nr. 91-692.
78
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
79
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Paparrigopoulos X. J. The Role of Courts in Crisis and Transition Periods: Courts
as Image Makers // The Role of Courts in Society. P. 68-75.
2
Barak P. Some Reflections on the Israeli Legal System and Its Judiciary // Elec-
tronic Journal of Comparative Law. 2002, vol. 6.1 // <http://law.kub.nl/ejcl/>
80
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Bell J. Cit. op. P. 7.
2
Mačys Vl. Cit. op. P. 41.
81
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Shetreet Sh. Judging in Society: The Changing Role of Courts // The Role of Courts
in Society. P. 467-471.
2
Provine D. M. Courts in the Political Process in France // Courts, Law and Po-
litics in Comparative Perspective. P. 204.
82
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
83
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Lindell B. Civil Procedure in Sweden // International Encyclopedia of Laws. Ci-
vil Procedure. The Hague: Kluwer Law International, 1995. P. 40-41.
2
Jacob H. Cit. op. P. 73-74.
3
Išsamiau žr.: Shetreet Sh. Cit. op. P. 467-482; Moller G. Recent Tendencies in
the Position of the Judge // Procedūrai Law on the Threshold of a New Millennium.
Wien: Manzsche Verlags- und Universitatsbuchhandlung, 2002. P. 293-319.
84
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Išsamiau apie teisėjo teisę veikti savo nuožiūra ir jos ribas žr: Facing Judicial
Discretion. Legal Knowledge and Right Answers Revisited / by M. I. Vila. Dorderecht:
Kluwer Academic Publishers, 2001; Barak A. Judicial Discretion. New Haven, Lon-
don: Yale University Press, 1987; Judicial Discretion in the House of Lords / by D. Ro-
bertson. Oxford: Oxford University Press, 1998.
2
Bell J. Cit. op. P. 268-269.
85
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
86
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Išsamiau žr.: International Encyclopedia of Comparative Law. Vol. XVI. Ch. 1.
P. 313.
2
Išsamiau žr.: Klein F. Der Zivilprozess Oesterreichs. Mannheim, Berlin, Leipzig,
Bensheimer, 1927.
87
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
' Išsamiau žr.: Denning L. The Due Process of Law, London: Butterworths, 1980.
P. 58-62; Andrews N. H. The Passive Court and Legal Argument // Civil Justice Quar-
terly. 1988, vol. 7, p. 125-140; Cappelletti M., Jolowicz J. A. Public Interest Parties and
the Active Role of the Judge in Civil Litigation / edited by M. Cappelletti. Milano:
Dott. A. Giuffre Editore, 1975. P. 110-250.
2
Žr., pvz.: Pa B. A. Cit. op. P. 30-31.
88
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
89
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Išsamiau žr.: Kane M. K. Civil Procedure in a Nutshell. 3rd ed. St. Paul, Minn.:
West Publishing Co., 1991. P. 83-155.
2
Cappalli R. B. The Style and Substance of Civil Procedure Reform: Comparison
of the United States and Italy // Loyola of Los Angeles International and Comparative
Law Journal. 1994, vol. 16, No 4, p. 885-905.
90
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Išsamiau žr.: Introduction to the Law of the United States / edited by D. S. Clark,
T. Ansay. Deventer: Kluwer Law and Taxation Publishers, 1992. Ch. 16.
2
Išsamiau žr.: Kane M. K. Cit. op. P. 169-200.
3
Andrews N. H. Cit. op. P. 125-140.
91
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
92
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Išsamiau žr.: Ngwasiri C. N. The Role of the Judge in French Civil Proceedings.
// Civil Justice Quarterly. 1990, vol. 9, p. 167-185.
2
Cohn E. J. Civil Procedure // Manual of German Law. London: British Institute
of International and Comparative Law, 1971. Vol. 2. P. 176.
3
Graef R. O. Cit. op. P. 29.
93
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
94
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Hazard G. C., Jr. Civil Litigation without Frontiers. Harmonization and Unifica-
tion of Procedural Law // Procedural Law on the Threshold of a New Millennium.
P. 57-63; Approximation of Judiciary Law in European Union / edited by M. Storme.
Dordrecht: Kluwer, 1994.
95
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
96
CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS
1
Koopmans T. Comparative Law and the Courts // International and Comparative
Law Querterly. 1996, vol. 45, part3, p. 545-556.
RuBmann H. Die Anwendung moderner Technologien im Zivilprozes und ande-
ren Verfahren // Procedural Law on the Threshold of a New Millennium. P. 206-238.
97
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Žr., pvz.: Pound R. Hierarchy of Sources and Forms in Different Systems of
Law // Tulane Law Review. 1933, vol. 7, p. 475-487; Watson A. Sources of Law:
Legal Change and Ambiguity. Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1998;
The Sources of Law. A Comparative Empirical Study. National Systems of Sources
of Law / edited by Ch. Kourilsky, At. Ricz, H. Schaffer. Budapest: Akadėmiai Kiado,
1982.
99
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
100
CIVILINIO PROCESO TEISES ŠALTINIAI
Kalbant apie statutinę teisę kaip apie civilinio proceso teisės šaltinį,
pirmiausiai aptartina Konstitucija, esanti svarbiausia visų statutinės tei-
sės Šaltinių hierarchijoje. Civilinio proceso teisės aspektu svarbu tai,
kad Konstitucija nustato teismų sistemą (111 str.), tam tikrus proceso
principus (valdžios padalijimo (5 str.), viešumo (117 str.), teisminės gy-
nybos pirmumo ir universalumo (30 str.), proceso kalbos (117 str.), ly-
giateisiškumo (29 str.), teisėjų nepriklausomumo (109 str.), išimtinės tei-
sės vykdyti teisingumą suteikimo teismui (109 str.). Labai svarbūs
civilinio proceso teisei ir kiti Konstitucijos straipsniai: 6 straipsnis, nu-
rodantis tiesioginio Konstitucijos taikymo galimybę; 7 straipsnis, nu-
statantis, kad galioja tik paskelbti ir neprieštaraujantys Konstitucijai
įstatymai; 31 straipsnis, draudžiantis versti duoti parodymus prieš sa-
ve, savo šeimos narius ir artimus giminaičius; 33 straipsnis, suteikian-
tis teisę piliečiams skųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus;
110 straipsnis, suteikiantis teisėjui galimybę kreiptis į Konstitucinį Teis-
mą dėl įstatymo ar kito teisės akto sutikimo su Konstitucija; 114 straips-
nis, nustatantis teisėjų nepriklausomumo garantijas, 122 straipsnis, nuro-
dantis savivaldybių tarybų teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių pažeidimo;
124 straipsnis, suteikiantis piliečiams ir organizacijoms teisę skųsti
teismo tvarka savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų ir pareigūnų
aktus ir veiksmus; 135 straipsnis, nustatantis, kad Lietuvos Respublika
vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir nor-
momis.
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, vaidmuo itin svarbus turint ome-
nyje jos 6 straipsnį, formuluojantį tiesioginio Konstitucijos taikymo prin-
cipą. Šis principas labai reikšmingas sprendžiant civilines bylas, nes
teismas gali užpildyti teisės spragą ar išspręsti kolizinį klausimą tie-
siogiai vadovaudamasis Konstitucija.
Kaip minėta, Konstitucija, kaip civilinio proceso teisės šaltinis,
reikšminga keliais aspektais. Pirma, teismai, nagrinėdami civilines by-
las, neretai susiduria su įstatymo ar kito teisės akto (taip pat nusta-
tančio civilinio proceso teisės normas), taikytino konkrečioje byloje,
sutikimo su Konstitucija problema. Tokiais atvejais teismas, remda-
masis Konstitucijos 106 straipsniu, gali sustabdyti nagrinėjamą bylą
ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip rodo Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo veiklos statistika, bendrosios kompetencijos teis-
mų iniciatyva 1993-1998 m. Konstituciniame Teisme buvo išnagri-
101
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Rinkevičius V. Šešeri Konstitucinio Teismo metai // Justitia. 1999, Nr. l, p. 4.
2
Mikelėnas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos
teismų praktikoje. P. 131-165.
3
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis c. b. H. Juchnevičius
v. Vilniaus m. Valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-50/1999, kat. 32.
102
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
103
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
mui dėl proceso atnaujinimo paduoti atstatymas šiuo atveju yra vie-
nintelė galimybė, leidžianti išvengti išvardintų pažeidimų."1
Daugelis bendrųjų teisės principų yra ne tik plačiai taikomi teis-
mų praktikoje, bet ir atsispindi CPK. Pavyzdžiui, principas audiatur
et altera pars atsispindi CPK 17, 153, 329 ir kituose straipsniuose.
Principas jura novit curia įtvirtintas CPK 3 straipsnio antrojoje dalyje.
CPK 187 straipsnis yra principo allegans contraria nos est audiendus
išraiška. Principas nemo debet esse judex in propria sua causa nusta-
tytas CPK 65 ir 71 straipsniuose.
Civilinio proceso teisė yra kodifikuota teisės šaka. Tai reiškia, kad dau-
guma civilinio proceso teisės normų susistemintos CPK. Naujasis CPK
priimtas 2002 m. vasario 28 dieną. Nuo 2003 m. sausio l d. jis pakei-
tė iki tol galiojusį Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksą, priimtą
1964 m. liepos 7 dieną (įsigaliojo 1965 m. sausio l d.).
Naujasis CPK yra kur kas detalesnis už ankstesnįjį (1964 m. CPK
buvo 482 straipsniai, o naujajame CPK - 817 straipsnių). Šiuos du ko-
deksus, be abejo, skiria ne tiek straipsnių skaičius, kiek kokybė. Abu
kodeksai yra savo laiko rezultatas. Nenuostabu, kad naujasis CPK, reng-
tas visiškai kitokiomis sąlygomis nei 1964 m. CPK, perėmė daug užsie-
nio valstybių civilinio proceso teisės institutų, įkūnijo daug naujovių.
Tačiau CPK nėra vienintelis civilinio proceso teisės šaltinis. Ne-
mažai teisės normų, turinčių labai svarbią reikšmę civiliniam proce-
sui, yra kituose kitų teisės šakų kodeksuose, visų pirma CK, Darbo
kodekse ir kituose.
Nemažai civilinio proceso teisės normų yra specialiuose įstatymuo-
se. Minėtini 1994 m. gegužės 31d. (2002 m. sausio 24d. redakcijos)
Teismų įstatymas, 2002 m. gegužės 9 d. Antstolių įstatymas, 1998 m.
birželio 25d. Advokatūros įstatymas2, 1994 m. spalio 13d. Prokuratū-
3 4
ros įstatymas , 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymas , 2002 m.
5
kovo 14d. Nacionalinės teismų administracijos įstatymas ir kiti. Pa-
prastai teisės normos, esančios minėtuose ir kituose teisės aktuose, nu-
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis c. b. Švenčionių ra-
jono valstybinė mokesčių inspekcija v. DA-Deutsche Allgemeine Versicherung Aktien-
gesellschaft, Nr. 3K-3- 739/2000, kat. 37.
2
Žinios. 1998, Nr. 64-1840.
3
Žinios. 1994, Nr. 81-1514.
4
Žinios. 2001, Nr. 31-1010.
5
Žinios. 2002, Nr. 31-1130.
104
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
rodo tam tikrų ginčų dėl teisės nagrinėjimo priklausymą, nustato pri-
valomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką, įtvirtina konkrečių kate-
gorijų ginčų nagrinėjimo teisme procesinius ypatumus.
Kadangi civilinio proceso normų yra įvairiuose įstatymuose, gali-
ma CPK ir konkretaus įstatymo normos kolizija. Todėl CPK l straips-
nio antrojoje dalyje yra kolizinė taisyklė, nustatanti CPK pirmumą, pa-
lyginti su kitais įstatymais: „Jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso
ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodek-
so normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę
kitų įstatymų normoms."
Kai kuriose valstybėse teismų darbo stabilumui, teismų sistemos
nekintamumui ir teisėjų nepriklausomumui užtikrinti teismų ir teisėjų
statusą reglamentuojantys įstatymai pripažinti konstituciniais, t. y. pri-
imami sudėtingesne (kvalifikuotos balsų daugumos) nei paprasti įsta-
tymai tvarka. Be to, konstitucinio įstatymo statusas reiškia didesnę jo
juridinę galią įstatymų hierarchijoje. Pavyzdžiui, 1985 m. liepos l d.
Ispanijos teismų įstatymas, nustatantis teismų organizavimo ir funk-
cionavimo tvarką ir principus, yra konstitucinis. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 69 straipsnis įtvirtina konstitucinių įstatymų institutą, ta-
čiau kol kas tokių įstatymų sąrašas nėra patvirtintas. Teismų įstaty-
mas, be abejo, galėtų būti įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą.
Civilinio proceso teisės šaltiniai yra ir įstatymų lydimieji aktai, o
reikšmingiausi iš jų - Vyriausybės nutarimai. Dažniausiai Vyriausybės
nutarimuose galima rasti proceso teisės normų, nustatančių vienų ar
kitų ginčų priklausymą teismo kompetencijai, kreipimosi į teismą ter-
minus ir panašiai. Pavyzdžiui, Vyriausybė 1997 m. liepos 3d. nutari-
mu Nr. 712 patvirtinto Teismo psichiatrinės, narkologinės ir psicholo-
1
ginės ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarką . Kai kuriuose CPK
straipsniuose (pvz., CPK 583 str. l d.) tiesiogiai nurodoma Vyriausy-
bės pareiga priimti teisės aktus, detalizuojančius CPK normas.
Kartais procesinio pobūdžio normų yra ir vadinamuosiuose žiny-
biniuose teisės aktuose - ministerijų, departamentų instrukcijose, tai-
syklėse ir panašiai. Pavyzdžiui, teisingumo ministras 1998 m. lapkri-
čio 2 d. įsakymu Nr. 173 patvirtino Ekspertizių darymo Lietuvos teismo
ekspertizės institute nuostatus2. Kai kurios CPK normos (pvz., CPK
10 str. 3 d.) tiesiogiai numato kai kurių valstybės institucijų teisę ir
pareigą detalizuoti tam tikras CPK normas.
1
Žinios. 1997, Nr. 65-1586.
2
Žinios. 1998, Nr. 10-224.
105
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. Vilnius. 1994,
T. 2, 5.
2
Žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12d. nutartį c. b. S. Ilčiu-
kienė v. K. Mažeikienė ir kt,, Nr. 3K-3-120/1999, kat. 55, kurioje Lietuvos Aukščiau-
siasis Teismas nurodė, kad „pagal Lietuvos CPK l straipsnį įrodinėjimo ir įrodymų
vertinimo taisykles, nagrinėjant teisme civilines bylas, gali nustatyti Civilinio proceso
kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos CPK 65 straipsnis įtvirtina
laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertą
nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnu-
tiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šioje CPK normoje įtvir-
tintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad nei Vyriausybė, nei kitos valsty-
bės institucijos negali iš anksto nustatyti, kaip teismas privalo įvertinti vieną ar kitą
įrodymą. Jokie įrodymai negali turėti teismui iš anksto nustatytos galios, todėl teismas
privalo įvertinti visą byloje esančią informacinę medžiagą, laikydamasis CPK nustatytų
įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių, o [...] Lietuvos Respub-
likos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 nustatytos nuosavybės tei-
sės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės taikomos tik nagrinėjant piliečių prašy-
mus dėl nuosavybės teisės atkūrimo administracine tvarka valstybės institucijose,
numatytose Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo 1997 m. liepos l d. įstatymo 17 straipsnyje. Kai tarp asmenų, norinčių atkurti
nuosavybės teisę į žemę, kyla ginčas dėl to, kas buvo žemės savininkas, ir šis ginčas
nagrinėjamas teisme, ginčo šalių pateiktus įrodymus, patvirtinančius nuosavybės teisę,
teismas tiria ir vertina vadovaudamasis Lietuvos CPK nustatytomis įrodinėjimo ir įro-
dymų vertinimo taisyklėmis."
106
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
§ 3. TARPTAUTINĖ TEISĖ
Tarptautinė teisė yra labai svarbus civilinio proceso teisės šaltinis. CPK
l straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas tarptautinės teisės pirmumo, pa-
lyginti su nacionaline teise, principas. Esant Lietuvos įstatymų ir Lie-
tuvos tarptautinių sutarčių, reguliuojančių civilinius procesinius santy-
kius, neatitikimui, privalu vadovautis galiojančios tarptautinės sutarties
taisyklėmis. Šis tarptautinės teisės principas nuosekliai įgyvendinamas
ir teismų praktikoje2.
Civilinio proceso atžvilgiu svarbiausios yra Lietuvos dvišalės tei-
sinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir komercinėse
1
Herzog R, Weser M. Civil Procedure in France. The Hague: Martinus Nijhoff,
1967. P. 54-55.
2
Žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartį c. b. P. Roževi-
čienė v. Panevėžio miesto valdyba ir kt., Nr. 3K-3-384/1999, kat. 35.
107
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Lietuvos tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse,
šeimos ir baudžiamosiose bylose. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 1994.
2
Žinios. 2002, Nr. 97-4255.
3
Žinios. 1997, Nr. 68-1699.
4
Žinios. 1996, Nr.16-414.
5
Žinios. 1996, Nr. 18-459.
6
Žinios. 2000, Nr. 44-1252.
7
Žinios. 2000, Nr. 77-1250.
8
Žinios. 2002, Nr. 51-1934.
9
Žinios. 2002, Nr. 51-1932.
10
Žinios. 2000, Nr. 44-1251.
108
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
109
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
nepaminėti, kad būtų jo sprendimas teisingas, kodėl jis keičia savo pir-
mesnį precedentą."1 Šiandien šis mokymas pamirštas. Identiškose bylo-
se nesunku rasti daugybę visiškai priešingų sprendimų2.
Antra, vadovaujantis teismo precedentais, išvengiama skirtingų tos
pačios teisės normos aiškinimo ir tokių pačių faktinių aplinkybių ver-
tinimo. O vienodą teisės aiškinimą ir teisinį faktų vertinimą būtina už-
tikrinti ne tik siekiant teisinio apibrėžtumo, bet ir grynai pragmatiniais,
pavyzdžiui, ekonominiais, sumetimais.
Trečia, precedentus formuoja aukščiausiosios teismo instancijos -
aukščiausieji teismai, kur dažniausiai dirba labiausiai patyrę ir aukščiau-
sios kvalifikacijos teisininkai (kai kuriose valstybėse precedentus kuria
ir konstituciniai bei specializuoti aukščiausieji teismai, pavyzdžiui, aukš-
čiausiasis administracinis ar net apeliacinis teismas). Todėl šių teismų
pateiktas teisės aiškinimas tradiciškai laikomas autoritetingu ir sektinu.
Ketvirta, nesutikimą su teismo precedentu reikia papildomai argu-
mentuoti. Atmetus precedentą be jokių argumentų, teismo sprendimas
naikintinas instancine tvarka (CPK 346 str. 2 d. 2-3 p.). Šitai žinoda-
mi, žemesniųjų teismų teisėjai grynai praktiniais sumetimais vadovau-
jasi Aukščiausiojo Teismo suformuotu teisės aiškinimu.
Penkta, remiantis teismo precedentu ne tik išaiškinama konkreti
teisės norma, bet ir užpildoma teisės spraga. Todėl teismas panašiu
atveju, kuris nėra sureguliuotas, gali išspręsti bylą remdamasis tą spragą
užpildančiu teismo precedentu.
Dėl šių priežasčių teismo precedento svarba aiškinant teisę dau-
gumoje valstybių pripažįstama de facto, o kai kuriose - ir de jure.
Nors teismų praktika civilinio proceso teisės šaltiniu pripažįstama be-
veik visose valstybėse, tačiau jos vaidmuo teisės šaltinių hierarchijoje
nevienodas. Bendrosios teisės šalyse teismų praktika yra pirminis tei-
sės šaltinis, o kontinentinės teisinės sistemos valstybėse, kur stare de-
cisis principas formaliai nepripažįstamas, ji laikoma netiesioginiu, ar-
3
ba antriniu, teisės šaltiniu .
1
Šalkauskis K. Teismų precedentai // Teisė. 1938, Nr. 41, p, 18-19; taip pat žr.: Mi-
kelėnas V. The Guarantee of the Uniforma Interpretation of Law and the Principle of
Equality before Law: Requirements of Legal Certainty // Teisė. 2002, t. 44, p. 71-85.
2
Žr., pvz,, LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 11 d. nutartį c. b.
V. Toropov v. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono
pakrančių apsaugos tarnyba ir kt., Nr. 3K-7-688/2001, kat. 39.6.2.3. ir Vyriausiojo ad-
ministracinio teismo 2001 m. gruodžio 19 d. nutartį c. b. Z. Balčiuvienė v. Žemėtvarkos
ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, Nr. A4- l083/2001 II Administra-
cinių teismų praktika. 2001, Nr. 2, p. 201-206.
3
Pavyzdžiui, Italijoje teismų praktika (giurisprudencia) pripažįstama netiesioginiu
teisės šaltiniu; žr.: Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 49.
110
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
111
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartis c. b. Alytaus apylinkės
vyriausiasis prokuroras v. UAB „Sverida" ir kt., Nr. 3K-122/1998, kat. 6; 2000 m. spalio
19d. nutartis c. b. B. Kaplanas v. „Respublika", Nr. 3K-3-964/2000, kat. 40; taip pat
žr.: 2001 m. lapkričio 6 d. nutartį c. b. Anheuser-Bush, Inc. v. Budejovicky BudvarN. R,
Nr. 3K-3-969/2001, kat. 80.
2
Žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio 21 d. nutartį c. b. Klai-
pėdos žvejybos laivyno darbuotojų profesinė sąjunga v. Valstybės įmonė „Jūra",
Nr. 3KT-8/1998, kat. 24; 1998 m. lapkričio 30 d. nutartį c. b. A. Sidabraitė v. Č. Sidab-
ras ir kt., Nr. 3K-183/1998, kat. 6; 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartį c. b. Konkurencijos
taryba v. UAB „Sirowa", Nr. 3K-53/1998, kat. 20; 1998 m. balandžio 15 d. nutartį c. b.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino miesto skyrius v. UAB „Rina",
Nr. 3K-21/1998, kat. 21; 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartį c. b. P. Vasiliauskas v. Kauno ap-
skrities viršininko administracija ir kt., Nr. 3K-3-363/1999, kat. 35; 1999 m. gegužės 24 d.
nutartį c. b. K. Zylkov v. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos de-
partamentas, Nr. 3K-3-165/1999, kat. 47; 1999 m. balandžio 12d. nutartį c. b. H.Juch-
nevičius v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-50/1999, kat. 32.
112
CIVILINIO PROCESO TEISES ŠALTINIAI
1
tiškai sukūrė naują teisės normą ; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
1998 m. gruodžio 16d. nutartyje taikydamas analogiją užpildė teisės
spragą, išaiškindamas, kad užsienio teismų sprendimų pripažinimo klau-
simą kompetentingas spręsti Lietuvos apeliacinis teismas2.
Neretai naujos normos, suformuluotos teismų praktikos, vykdant
galiojančių įstatymų reformą ar priimant naujus įstatymus perkeliamos
į statutinę teisę. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m.
gruodžio 15d. nutartyje suformulavo CPK 37120-37122 straipsnių aiš-
kinimo taisyklę, kad „tinkamai paduotas ir neturintis turinio trūkumų
prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti iš esmės nagrinėjamas teis-
mo posėdyje, pranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui
ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims"3. Šis išaiškinimas, o iš
esmės nauja norma buvo perimta įstatymų leidėjo ir įtvirtinta naujojo
CPK 370 straipsnyje.
Teisės šaltiniais nelaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
nutarimai ir konsultacijos, nes jie priimami nevykdant teisingumo funk-
cijos. Senato nutarimai yra tarybinės teisės reliktas, ir, kaip rodo už-
sienio valstybių patirtis, tokios teisės aiškinimo ir taikymo vienodini-
mo formos, nesuderinamos su valdžios padalijimo principu, visuotinai
atsisakoma. Šitai padarė Lenkija, dauguma buvusių TSRS respublikų
(plenumų nutarimai išliko tik Rusijoje ir Moldovoje)4. Tokios funkci-
jos nesuderinamumą su valdžios padalijimo principu pabrėžė ir šešta-
sis valstybių — Europos Tarybos narių — Aukščiausiųjų teismų pirmi-
ninkų susirinkimas, įvykęs 2000 m. spalio 11-13 d. Varšuvoje5.
Civilinio proceso teisės šaltiniai, be abejo, yra Konstitucinio Teis-
mo sprendimai ir nutarimai.
Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Lietuvos Respublikos įstatymas
(ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Lietuvos Respublikos
Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi
nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo spren-
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. sausio 5d. nutartis c. b. V. Stukonis v. JAV
ambasada, Nr. 3K-1/1998, kat. 1.
2
LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio 16 d. nutartis c. b. „ Vladimiro che-
mijos gamykla" v. AB „Dirbtinis pluoštas", Nr. 3K-67/1998, kat. 16.
3
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 15 d. nutartis c. b. D. Maratkano-
vas ir kt. v. M. Ščelkunova ir kt., Nr. 3K-3-954/1999, kat. 36.
4
Zielinski A. The Structure of Organs of Administration of Justice in Poland //
Polish Contemporary Law. 1996, Nr. 1-4, p. 59-70.
5
Kerameus K. Les instruments procėduraux de l'interprėtation uniforme de la loi
par les cours supremes des diffėrents Etats europėens // Le Role de la Cour Supreme
dans la Garantie de l`interpretation Uniforme de la Loi. Varsovie 11-13 octobre, 2000.
113
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Žinios. 1994. Nr. 13-221.
2
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 14d. nutartis c. b. S. Vizgirdienė
ir kt. v. Telšių rajono savivaldybė, Nr. 3K-3-74/1999, kat. 35.
3
Žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 19 d. nutartį c. b. B. Kaplanas
v. UAB „Respublika", Nr. 3K-3-964/2000, kat. 40; 2002 m. spalio 7 d. nutartį c. b. D. Šve-
daitė v. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir kt., Nr. 3K-3-1140/2002,
kat. 39.6.2.3.
4
Kadangi šiandien nemažai Lietuvos teisės aktų suderinta su Europos Sąjungos
teise, Europos Teisingumo Teismo precedentais Lietuvos teismai jau remiasi; žr., pvz.,
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartį c. b. Anheuser-Busch Incor-
porated v. Budejovicky Budvar, Nr. 3K-3-5 54/2000, kat. 12.
5
Butterworths Rules of Court. Civil Court Practice / ed. R. Greenslade. London:
Butterworths, 1994.
114
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
§ 5. TEISĖS DOKTRINA
1
Federal Rules of Civil Procedure : Practice Comments / by Th. A. Coyne,
C. Boardman. New York: Callagham, 1990; Federal Rules of Evidence: Rules of Evi-
dence for the United States Courts and Magistrales : Practice Comments. 2nd ed. / by
P. F. Rothstein, C. Boardman. New York: Callagham, 1995.
2
Japanese Law / by H. Oda. London: Butterworths, 1992. P. 367-380.
3
Herzog P, Weser M. Cit. op. P. 57.
4
Žinios. 1995. Nr. 36-887.
5
Žinios. 1993. Nr. 6-120.
Shaw M. N. International Law. 3rd ed. Cambridge: Grotius Publications, Ltd.,
6
1991. P. 59.
115
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
116
CIVILINIO PROCESO TEISES ŠALTINIAI
117
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Lyginamosios teisėtyros įtaka ir reikšmė matyti ir užsienio valstybių teismų prak-
tikoje; žr.: The Use of Comparative Law by Courts / edited by U. Drobnig, S. van Erp.
The Hague: Kluwer Law International, 1998.
2
The Oxford Companion to Law / by D. M. Walker. Oxford: Clarendon Press, 1980.
P. 886, 1093.
118
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
1
Žinios. 1993, Nr. 12-296.
2
Žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., 1994 m.
balandžio 21 d. ir kitus nutarimus // Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuta-
rimai ir sprendiniai, T. 2-12; LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį
c. b. Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, Nr. 3K-3-856/2000, kat. 43.
119
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
120
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
121
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
122
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
Žr, pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutarti c. b. Magitex
s.r.l. v. Teismo antstolių kontora prie Alytaus apylinkės teismo ir kt, Nr. 3K-3-1066/2000,
kai. 38.
123
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
124
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
1
Lubinski K. Unifying Trends in the Progress of the Law of Civil Procedure //
Comparative Law Review. 1998, vol. 8, p. 94.
2
Kane M. K. Cit. op. P. 1-3.
3
Habscheid W. J. Schweizerisches Zivilprozess- und Gerichtsorganisation-recht. Ba-
sei, Frankfurt am Main, 1986. S. 16-22.
125
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Išsamiau žr.: e c a . C., B . K . Oco6eoc c o x
p e c y . Moca: ec epaypa, 1970.
126
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
127
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Szaszy J. International Civil Procedure. A Comparative Study. Budapest, Leyden:
A. W. Sijthoff, 1967. P. 46-48; šią konvenciją Lietuva ratifikavo 2002 m. rugsėjo 19 d.;
žr.: Žinios. 2002, Nr. 97-4250.
128
CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI
129
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA
130
CIVILINIO PROCESO TEISES ŠALTINIAI
1
C. de Miguel y Alonso. Le Code Type Iberoamericain. Les mouvements d'unifi-
cation // Unity of Civil Procedural Law and Its National Divergencies. Lublin, 1994.
P. 47-55.
131
TREČIAS SKYRIUS
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
1
Andrews N. Cit. op. P. 11; išsamiau apie teisės principus žr.: Usher J. A. Ben-
drieji Europos Bendrijos teisės principai. Vilnius: Naujoji Rosma, 2001; Bayles M. D.
Principles of Law. A Normative Analysis. Dordrecht: D. Reidel Publishing Compa-
ny, 1987.
132
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
civilinio proceso esmė yra ir tai, jog teismas tikrina faktinį ir teisinį
pareikšto teisinio reikalavimo pagrįstumą. Tam, kad priimtas teismo
sprendimas būtų teisingas, t. y. atitiktų ir tikrąją teisės prasmę, ir fak-
tines bylos aplinkybes, būtina nustatyti tokius proceso pradus, kurie
leistų teisingai ir minimaliausiomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis
išspręsti teisinį konfliktą. Vadinasi, civilinio proceso teisės principus
privalu modeliuoti taip, kad teismo procesas būtų patogus tiek teis-
mui, tiek šalims, tiek visai visuomenei ir užtikrintų racionalų teisingu-
mo sistemos funkcionavimą valstybėje.
Principų reikšmė yra keleriopa. Labai svarbu suvokti praktinę prin-
cipų reikšmę, nors dažnai manoma, kad principų aiškinimas — teori-
jos, o ne praktikos reikalas. Deja, su tuo negalima sutikti. Tiek teismų
praktika, tiek teisės doktrina patvirtina, kad galima skirti keturias sri-
tis, kur principai yra svarbiausi.
Principai labai svarbūs įstatymų leidybai. Tai reiškia, kad, pirma,
principai atlieka reglamentavimo funkciją. Ši funkcija reiškia, kad
valstybė reglamentuodama civilinius santykius ir leisdama įstatymus
turi paisyti CPK 5-21 straipsniuose išdėstytų ir kitų teisės principų1.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 5-21 straipsniuose pagrindinius
civilinio proceso teisės principus, kartu įsipareigojo juos gerbti ir jų
laikytis tolesnėje savo veikloje reglamentuodamas civilinius procesi-
nius santykius. Būdami konstituciniai (pvz., teisės kreiptis į teismą,
proceso viešumo, teismų nepriklausomumo ir kt.), dauguma civilinio
proceso teisės principų gali būti reikšmingi sprendžiant įstatymo ar ki-
tokio teisės akto konstitucingumo klausimą. Pavyzdžiui, jeigu įstaty-
mo ar kitokio teisės akto nuostatos prieštarauja CPK nustatytiems ci-
vilinės teisės principams, kurie yra ir konstituciniai principai, galima
kreiptis dėl atitinkamo teisės akto nuostatų sutikimo su Konstitucija
(Konstitucijos 102 str. l d.).
Antra, principai atlieka interpretavimo funkciją. Ši funkcija reiš-
kia, kad CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio pro-
ceso teisės principais, t. y. aiškinamos normos turiniui reikia suteikti
tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų.
Todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su
CPK 5-21 straipsniuose nustatytais principais 2 . Pavyzdžiui, CPK
1
Aplinkybę, kad įstatymų leidėjas yra saistomas teisės principų ir negali jų pažeis-
ti bei priimdamas įstatymus privalo jais vadovautis, ne kartą pabrėžė Lietuvos Respub-
likos Konstitucinis Teisinas: žr., pvz., 1997 m. lapkričio 13d. sprendimą // Žinios. 1997,
Nr. 104-2645; 2000 m. gruodžio 6d. nutarimą // Žinios. 2000, Nr. 105-3318.
2
Mikelėnienė D., Mikelėnas V. Cit. op. P. 226-230.
133
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
134
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
135
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
136
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
137
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
138
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
139
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA
sės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių
be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo,
įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, pareiškiantis ieš-
kinį, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti
ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teismi-
nis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko."1
Analizuodamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo mechanizmą,
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. balandžio 12d. nutartyje nu-
rodė, kad „kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti reali-
zuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Taigi pozity-
vius teisimus padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui
gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įsta-
tymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą
tvarką nustato Lietuvos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Res-
publikos įstatymai. Pagal Lietuvos CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą
viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų yra ginčo
išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos, įstatymo nustatytos atitinka-
mai bylų kategorijai, laikymasis. Reikalavimas prieš kreipiantis į teismą
bandyti ginčą išspręsti neteismine tvarka negali būti vertinamas kaip kon-
stitucinės teisės kreiptis į teismą varžymas ar ribojimas, jeigu tokia tvarka
yra nustatyta įstatymu, nėra pernelyg biurokratiška ar sudėtinga, ir jeigu
po to, kai asmuo šį reikalavimą įvykdo, jam yra suteikiama galimybė
kreiptis į teismą. Jeigu šių trijų kriterijų yra paisoma, išankstinė neteis-
minė ginčo sprendimo tvarka vertintina kaip racionalus teisės institutas.
Jis įgalina ginčus išspręsti mažesnėmis laiko ir finansinėmis sąnaudo-
mis tiek piliečiams, tiek valstybei. Sprendžiant klausimą, ar išankstinė
neteisminė ginčo sprendimo tvarka iš tiesų yra nustatyta pagrįstai ir ar
ji neprieštarauja konstitucinei teisei kreiptis į teismą, taip pat reikia at-
sižvelgti į ginčo specifiką bei į teismo ir kitų valstybės institucijų kom-
petencijos atribojimo būtinumą."2
Būtinumą užtikrinti Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies įgy-
vendinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė ir 2000 m. gegu-
žės 22 d. nutartyje nurodydamas, kad spręsdamas, ar laikytasi išanks-
tinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, „[...] teismas negali
apsiriboti tik formaliais kriterijais, o privalo atsižvelgti į visas bylai
reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis c. b. M. Jankauskas v.
K. Blaževičius ir te., Nr. 3K-3-203/2000, kat. 37.
2
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12d. nutartis c. b. M. Jankauskas
v. Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius, Nr. 3K-3-49/1999, kat. 35.
140
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
141
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
142
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
143
CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISES SAKA
144
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
1
Kan.Klamaris N., Efstratiou P. M. E. Access to Justice as a Fundamental Right
// Revue Hellėnique de Droit International. 1998, No l, p. 291-310.
2
Žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. gruodžio 16d. sprendimą by-
loje De Geouffre de la Pradelle v. France, 1992; 1985 m. gegužės 28d. sprendimą
byloje Ashingdone v. UK, 1985; 1986 m. liepos 8d. sprendimą byloje Lithgow and
others v. UK, 1986; 2000 m. rugsėjo 19d. sprendimą byloje Gnahorė v. France, 2000;
2001 m. lapkričio 21 d. sprendimą byloje McElhinney v. Ireland, 2001; 2001 m. lap-
kričio 21 d. sprendimą byloje Al-Adsani v. United Kingdom, 2001; 2001 m. lapkričio
21 d. sprendimą byloje Fogarty v. United Kingdom, 2001.
145
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis c. b. M.Jankauskas
v. Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius, Nr. 3K-3-49/1999, kat. 35.
2
Žr, pvz., Europos žmogaus teisių teismo 1996 m. spalio 23 d. sprendimą byloje
Levages Prestations Services v. France, 1996.
3
Kan.Klamaris N., Efstratiou P. M. E. Cit. op. P. 294.
146
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
1
Civil Procedure. 4th ed. / by J. Fleming, G. C. Hazard, J. Leubsdorf. Boston: Little,
Brown and Co., 1992. P. 3.
2
Išsamiau žr.: Lucas J. R. On Justice. Oxford: Clarendon Press, 1980; Barry B.
Teisingumo teorijos. T. 1. Vilnius: Eugrimas, 2002; Bayles M. D. Procedural Justice.
Allocating to Individuals. Dordrecht: Kluwer Academic Publishers, 1990.
3
Anzenbacher A. Etikos įvadas. Vilnius: Aidai, 1995. P. 242-244.
4
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas reikštų Europos žmogaus teisių ir pa-
grindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimą: žr., pvz., Europos žmo-
gaus teisių teismo 1999 m. gruodžio 14 d. sprendimą byloje Antonakopoulos, Vortsela
and Antonakopoulou v. Greece, 1999; 2000 m. kovo 28d. sprendimą byloje Georgia-
dis v. Greece, 2000; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Comingersoll v Portu-
gal, 2000; 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje Jasiuniene v Lithuania, 2003.
147
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
148
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12d. nutartis c. b. S. Ilčiukienė v.
K. Mažeikienė ir kt„ Nr. 3K-3-120/1999, kat. 55.
2
1999 m. balandžio 12d. nutartis c. b. H Juchnevičius v. Vilniaus miesto valstybi-
nė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-50/1999, kat. 32; taip pat žr.: 2000 m. spalio 2 d. nu-
tartį c. b. R Kučinskaitė v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-910/2000, kat. 39;
2000 m. kovo 13 d. nutartį c. b. Gyvenamųjų namų statybos bendrija „ Pasaga " v. D. Ja-
nauskienė, Nr. 3K-3-285/2000, kat. 43.
3
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 7 d. nutartis c. b. AB „Anykščių vy-
nas" v. L.Mockus, Nr.3K-3-645/2000, kat. 46.
149
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
150
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
1
Hansen M. Different Jury, Different Verdict? // ABA Journal. 1992, vol. 78,
p. 54-57.
2
Žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutartį c. b. Ž. Kitova
v. A. Kitova ir kt, Nr. 3K-3-1096/2000, kat. 42.
3
Išsamiau žr.: Bayles M. D. Procedural Justice. Allocating to Individuals P. 19-37.
151
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Išsamiau žr.: Mikelėnienė D., Mikelėnas V. Cit. op. P. 23- 46.
2
Žr., pvz., JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Mathews v. Eldridge, 424
U.S. 319, 335 (1976).
3
Žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 1999 m. rugsėjo 16d. sprendimą byloje
Buscemi v. Italy, 1999; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzer-
land, 2000; 2001 m. lapkričio 15d. sprendimą byloje Werner v. Poland, 2001.
4
Žodinio proceso principo ribojimas gali reikšti ir teisės į tinkamą teismo procesą
pažeidimą: žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. balandžio 27 d. sprendi-
mą byloje L. v. Finland, 2000.
152
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
153
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
154
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
1
mą . Teisėjų nepriklausomumas neliko tik doktrinos tyrinėjimo daly-
kas. Jis buvo įtvirtintas 1933 m. Lietuvos teismų santvarkos įstatyme.
Jo 134 straipsnis nurodė, kad „teisėjas daro sprendimus, klausydamas
savo sąžinės ir įstatymų". Įstatymo 142 straipsnis draudė teisėjui turėti
kitą valstybės ar savivaldybės tarnybą, verslą ar dirbti kitą darbą, iš-
skyrus pedagoginį, dalyvauti atliekant politinio pobūdžio veiksmus, ga-
linčius susilpninti pasitikėjimą teisėjo nešališkumu.
Teismų ir teisėjų nepriklausomumas suprantamas dvejopai2. Pir-
ma, nepriklausomumas reiškia funkcinį, arba institucinį, teismų siste-
mos nepriklausomumą nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios val-
džios. Tai reiškia, kad teismas vykdo teisingumą vadovaudamasis tik
teise ir savo teisine sąmone. Bet koks įstatymų leidžiamosios ar vyk-
domosios valdžios kišimasis į teismų veiklą, susijusią su teisingumo
vykdymu, finansiniu, organizaciniu ar kitokiu teismų priklausymu nuo
kitų valdžių reiškia šio principo pažeidimą. Šis nepriklausomumo as-
pektas reikalauja, kad teismo kompetenciją nustatytų tik įstatymas, o
kitos valdžios nesikištų į sritį, kuri priskirta teismo kompetencijai, kaip
ir teismas nesikištų į kitų valdžių kompetenciją.
Antra, šis principas reiškia asmeninį teisėjo nepriklausomumą
sprendžiant ir nagrinėjant konkrečias bylas, t. y. teisėjo nepriklauso-
mumą nuo bylos šalių, jų atstovų, teismo pirmininko ar kitų kolegų
(šiuo atžvilgiu viena iš pagrindinių teisėjo asmeninio nepriklausomu-
mo garantijų yra atskirosios nuomonės institutas), politinių partijų, ver-
slo arba kitokių grupuočių ar išorinių jėgų. Teisėjo nepriklausomumas
reiškia, kad jis, spręsdamas bylas ir priimdamas sprendimus, vadovau-
jasi tik teise ir savo teisine sąmone. Jeigu teisėjo sprendimą veikė ko-
kios nors pašalinės jėgos, kyla pagrįstų abejonių dėl jo nepriklauso-
mumo3. Taigi šiuo aspektu teismų ir teisėjų nepriklausomumas reiškia
proceso sąžiningumą. Šis nepriklausomumo aspektas reiškia ir teisėjo
nešališkumą, t. y. situaciją, kai teisėjas, priimdamas sprendimą, nebu-
1
Mačys VI. Cit. op. P. 41-56.
2
Larkins Ch. M. Judicial Independence and Democratization: A Theoretical and
Conceptual Analysis // The American Journal of Comparative Law. 1996, vol. 4,
No 44, p. 605-626; The Role and Independence of the Judiciary and the Administ-
ration of Justice in the Perspective of the Rule of Law. Introductory Report to the
Conference „Rule of Law", 23-24, June 1997, Noordwijk, The Netherlands. F. M. van
Asbech Centre for Human Rights Studies. Leyden, 1997; Sherry S. Independent Jud-
ges and Independent Justice // Law and Contemporary Problems. 1998, vol. 61, No 15,
p. 15.
3
Moller G. Cit. op. P. 295. Teisėjo asmeniško nepriklausomumo ir nešališkumo kri-
terijus Lietuvos atžvilgiu suformulavo Europos žmogaus teisių teismas 2000 m. spalio
10d. sprendime, priimtame byloje Daktaras v. Lithuania, 2000.
155
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Judicial Independence in the Age of Democracy: Critical Perspectives from around
the World / edited by P. H. Russell, D. O'Brien. Charlottesville, Va., London: Universi-
ty Press of Virginia, 2001. P. 1-24.
2
Krapac D. Independence of Judges and Postulates of the Rechsstaat: German
Experiences and Croatian Problems // Croatian Critical Law Review. 1997, vol. 2,
p. 43-100.
3
Resolution No 40/146 of the General Asambly of the United Nations of 13 De-
cember, 1995 „Basic Principles on the Independency of the Judiciary"; Recommenda-
tion No R (94) 12 of the Committee of Ministers to Member States on the Independen-
ce, Efficiency and Role of Judges, adopted by the Committee of Ministers on 13
October, 1994.
156
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
1
Žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje
Zielinski and Pradal and Gonzalez and others v. France, 1999; 2000 m. lapkričio 7 d.
sprendimą byloje Anagnostopoulos v. Greece, 2000; 2000 m. lapkričio 30 d. sprendi-
mą byloje Edoardo Palumbo v. Italy, 2000; 2001 birželio 28 d. sprendimą byloje Agou-
dimos and Cefallonian Sky Shipping Co. v. Greece, 2001.
1
Žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. kovo 28 d. sprendimą byloje
Georgiadis v. Greece, 2000; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Comingersoll v.
Portugal, 2000; 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje Jasiuniene v. Lithuania, 2003.
3
Žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. liepos 18d. sprendimą byloje
Sener v. Turkey, 2000. Europos žmogaus teisių teismas 1994 m. byloje Beaumartin v.
France pripažino, kad teismo nepriklausomumas pažeidžiamas, kai teismas išnagrinėja
bylą pagal vykdomosios valdžios institucijos gautas įstatymų aiškinimo instrukcijas;
1971 m. byloje Ringeisen v. Austria jis pripažino, kad šį principą pažeidžia teisėjų sky-
rimas tam tikram terminui. Kaip vieną iš vykdomosios valdžios mėginimų kištis į teis-
mų darbą pavyzdžių galima nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo
19d. nutarimą Nr. 313; žr.: Žinios. 1998, Nr. 28-743.
157
CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISES SAKA
158
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
Žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 1999 m. gruodžio 14d. sprendimą by-
loje Antonakopoulos, Vortsela and Antonakopoulou v. Greece, 1999; 2003 m. kovo
6 d. sprendimą byloje Jasiuniene v. Lithuania, 2003.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. Vilnius,
1995. T. 3.
3
Žinios. 1995, Nr. 101-2264.
4
Žinios. 1997, Nr. 104-2645.
159
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21d. nutarimu ir 2000 m.
2
sausio 12d. sprendimu pripažino pažeidžiančiomis teismų nepriklau-
somumo principą nemažai Teismų įstatymo normų.
Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripažino, kad
teisėjų atlyginimų mažinimas pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisėjų
nepriklausomumo principą3.
Taigi nors galiojančiuose įstatymuose yra nemažai normų, įtvirti-
nančių teisėjų nepriklausomumą (Konstitucijos 109, 114-116str., CPK
21 str., Teismų įstatymo 1-3, 5, 9-11, 45-50, 96-99 ir kiti straips-
niai), tačiau iš tikrųjų jis gana lengvai pažeidžiamas. Šitai įmanoma
ne tik atrenkant, skiriant, paaukštinant teisėjus, gerinant ar bloginant
jų buities ir materialiąsias sąlygas, veikiant teisėjo ir šalies ryšius, jo
darbą kitose institucijose, bet ir daugybe kitų būdų. Pastaraisiais me-
tais teismų darbas nestokoja spaudos dėmesio. Tai nieko bloga, jeigu
nepažeidžiamas Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintas teisėjų nepri-
klausomumo principas. Pagal Konstitucijos 25 straipsnį kiekvienas turi
teisę kritikuoti ir reikšti savo nuomonę dėl priimto teismo sprendimo
arba sąžiningai komentuoti vykstantį teismo procesą. Tačiau teismo kri-
tika dar nepriėmus sprendimo, vienos ar kitos bylos šalies „nuteisi-
mas" dar iki proceso pabaigos yra kišimasis į teisingumo vykdymą.
Kalbant apie šią problemą, pabrėžtina, kad teisėjų nepriklausomumo
ir spaudos laisvės principai yra lygiaverčiai — abu jie konstituciniai.
Tad, kaip ne kartą minėta, būtina jų pusiausvyra ir vienas principas
negali nusverti kito. Visuomenei vienodai svarbu ir gauti neiškreiptą,
nešališką informaciją apie teismo darbą, ir žinoti, kad teismas, užtikrin-
damas sąžiningą bylos nagrinėjimą ir sprendimą, veikia neutraliai ir ne-
trukdomas. Esant bet kurių, taigi ir šių teisės principų konfliktui, visada
būtina siekti kompromiso. Ne veltui Teismų įstatymo 38 straipsnis nu-
stato ribojimus filmuoti, fotografuoti ar kitais būdais fiksuoti posėdžio
eigą. Tokia norma yra daugelio valstybių proceso įstatymuose ir laiko-
ma viena iš teisėjų nepriklausomumo užtikrinimo garantijų. Pavyzdžiui,
1987 m. liepos 9 d. Prancūzijos spaudos įstatymas nustato, kad teismas
1
Žinios. 1999, Nr. 109-3192.
2
Žinios. 2000, Nr. 4-100.
3
Žinios. 2001, Nr. 62-2276. Teismų ir teisėjų nepriklausomumo problema aktuali
ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms. Pavyzdžiui, 1997 m. mėginta sumažinti tei-
sėjų atlyginimus Kanados Manitobos provincijoje. Tokius veiksmus Kanados Federali-
nis Aukščiausiasis Teismas 1997 m. byloje Manitoba Provincial Judges Assn v. Mani-
toba (Minister of Justice) pripažino antikonstituciniais: Seniuk G. T. G. Cit. op
P. 381-401.
160
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
161
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
mo įstatymas nustato tam tikrus ribojimus, susijusius su informavimu
apie teismų veiklą. Įstatymo 3 straipsnio ketvirtojoje dalyje sakoma,
jog vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų yra siekis,
kad naudojimasis informacijos laisve būtų suderinamas su teismo val-
džios nešališkumo garantavimu. Įstatymo 20 straipsnio trečiojoje daly-
je draudžiama visuomenės informavimo priemonėse skelbti informaci-
ją, kuri galėtų pažeisti teismo valdžios nešališkumą. Ta pati norma
numato, kad įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali riboti
vertinimų ir komentarų, susijusių su teisme dar neišnagrinėta byla ir
galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir nepriklausomumui, sklei-
dimą visuomenės informavimo priemonėse2. Tačiau šios normos pa-
čios savaime neapsaugo teismų nuo neteisėto spaudos kišimosi į tei-
singumo vykdymą, nesąžiningo visuomenės informavimo apie teismo
procesą, paslėpto ar atvirto siekimo, kad būtų priimtas vienoks ar ki-
toks teismo sprendimas3. Viena vertus, spauda yra suinteresuota teis-
mų nešališkumu ir nepriklausomumu, nes tik esant nepriklausomiems
ir nešališkiems teismams ji gali tikėtis būsianti apginta nuo nepagrįstų
ieškinių, cenzūros ar kitokių ribojimų. Todėl nenuostabu, kad spauda
prieštarauja bet kokiems mėginimams riboti teismų nepriklausomumą4.
Kita vertus, visuomenės informavimo priemonės, pačios neretai tam-
pančios teismo proceso dalyvėmis, naudoja savo plunksną tikėdamosi,
kad teismo kritika leis pasiekti joms palankaus sprendimo.
Teismų ir visuomenės informavimo priemonių santykio problema
aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Tai rodo ir faktas,
kad 1994 m. sausio 20 d. teisininkų ir žurnalistų atstovai suformulavo
teismų ir visuomenės informavimo priemonių tarpusavio santykių prin-
cipus, žinomus kaip Madrido principai. Pagrindinės šio dokumento nuo-
statos yra tokios:
— visuomenės informavimo priemonių pareiga yra gerbti teismų ir
teisėjų nepriklausomumą;
1
Žinios. 1996, Nr. 71-1706.
2
Žinios. 2000, Nr. 75-2272.
3
Europos žmogaus teisių teismo praktika rodo, kad šis teismas teisėjų kritikai taiko
griežtesnius reikalavimus nei kitų viešųjų asmenų kritikai, pripažindamas, jog konflikto
atveju pirmumą reikia teikti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo, o ne spaudos ir
nuomonių laisvės apsaugai; žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 1989 m. vasario
22 d. sprendimą byloje Barford v. Denmark,1989; 1995 m. balandžio 26 d. sprendimą
byloje Prager and Oberschlick v. Austria, 1995. Taip pat žr.: Addo M. K. Are Judges
Beyond Criticism under Article 10 of the European Convention on Human Rights? //
International and Comparative Law Quarterly. 1998, vol. 47, part 2, p. 425—438.
4
Žr., pvz.: Laiko ženklai // Lietuvos rytas. 2000 m. sausio 18d., p. 4.
162
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
1
The Madrid Principles on the Relationship between the Media and Judicial In-
dependence // The Review of the International Commission of Jurists. 1994, No 52,
p. 89-91.
2
Teismų ir teisėjų nepriklausomumas Vidurio ir Rytų Europoje buvo keleto tyrimų
objektas; žr., pvz.: Bartole S. Alternative Models of Judicial Independence. Organizing
the Judiciary in Central and Eastern Europe // New York University Scholl of Law
East European Constitutional Review. 1998, vol. 7, No l, p. 16-26; Stojimo į Europos
Sąjungą monitoringo procesas: teismų nepriklausomumas. Budapeštas: Atviros visuo-
menės institutas, 2001.
163
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Mačys Vl. Cit. op. P. 30.
2
Išsamiau apie teisės aiškinimą žr.: Mikelėnienė D., Mikelėnas V. Cit. op.; Interpre-
tmg Statutes: A Comparative Study / ed.: D. N. MacCormick, R. S. Summers. Dort-
mouth: Alderskot. 1991; Law and Interpretation. Essays in Legal Philosophy / edited
by A. Marmor. Oxford: Clarendon Press, 1995.
164
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
Žr, pvz., Europos žmogaus teisių teismo 1999 m. liepos 22 d. sprendimą byloje
Scarth v. United Kingdom, 1999; 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Guisset v.
France, 2000; 2001 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Malhous v. Czech Rrepublic, 2001.
165
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Mačys Vl. Cit. op. P. 136.
2
Bac E. B. p a o o p o e c c a / / Xpec no p a -
y poeccy. M o c a : o p o , 1996. C. 89-91.
166
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
1
Martin R., Martin J. Cit. op. P. 18-19
2 Lindell B. Cit. op. P. 32; Galimybę riboti viešumo principą yra pripažinęs ir Eu-
ropos žmogaus teisių teismas; žr., pvz., 2001 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje B.
and P. v. the United Kingdom, 2001.
167
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
168
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
nes teismo precedentas yra teisės šaltinis, todėl jis turi būti viešai skel-
biamas ir prieinamas visai visuomenei. Deja, Lietuvoje teismų prakti-
ka kol kas nėra prieinama plačiajai visuomenei. Nepakankamas teismų
praktikos prieinamumas, nenuoseklumas ir nenuspėjamumas pagrįstai
nurodoma kaip viena iš Rytų Europos valstybių narystės Europos Są-
jungoje kliūčių1.
1
Edward D. A. O. What Kind of Law Does Europe Need? The Role of Law,
Lawyers and Judges in Contemporary European Integration // The Columbia Journal
of European Law. 1998, vol. 5, p. 1-14.
2
Mačys VI. Cit. op. P. 136-137.
169
T
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
su kita gali bylinėtis tik lygiateisės ginčo šalys. Teismas abiem šalims
turi vienodai padėti įgyvendinti savo procesines teises, kai joms to-
kios pagalbos reikia, ir iš šalių vienodai reikalauti atlikti savo proce-
sines pareigas. Svarbu, kad procesinio šalių lygiateisiškumo principo
būtų laikomasi esant bet kuriai proceso stadijai, nes nuo jo įgyvendi-
nimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas. Teisėjas priva-
lo išaiškinti šalims jų procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus,
kai šalys veda bylą ne pačios, o per advokatą (CPK 8, 243 str.). Ta-
čiau lygiateisiškumo principo pažeidimu negalima pripažinti aplinky-
bės, kad teismas argumentuotai atmeta vienos šalies pateiktus įrody-
mus ir remiasi kitos šalies pateiktais įrodymais1.
Deja, lygiateisiškumas nereiškia lygybės, nes pasinaudoti viena ar
kita procesine teise abi šalys ne visada gali dėl sunkios savo materia-
liosios padėties. Pavyzdžiui, CPK 51 straipsnis abiem šalims suteikia
lygias teises vesti savo bylą teisme per atstovą. Turtinga šalis šią savo
teisę įgyvendintų, o materialiai sunkiai besiverčianti - ne. Todėl vals-
tybės pareiga ne tik deklaruoti formalų šalių lygiateisiškumą, bet ir
sudaryti joms sąlygas iš tikrųjų pasinaudoti savo teisėmis. Dauguma
užsienio valstybių neturtingiems žmonėms užtikrina realią nemokamą
teisinę pagalbą, panaikina ar gerokai sumažina žyminį mokestį. Pa-
vyzdžiui, Prancūzijoje 1977 m. buvo panaikintas žyminis mokestis, o
1991 m. įstatymu įvesta nemokamos teisinės pagalbos sistema. Šios
lengvatos tapo vieno iš Prancūzijos civilinio proceso teisės principų -
nemokamo teisingumo principo - garantijomis2.
Procesinio šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu galima pripa-
žinti ir kai kuriose valstybėse (pvz., Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje,
Olandijoje) nustatytą privalomą sumokėti teismo išlaidų užstatą, kai
ieškinį pareiškia užsienietis. Teismo išlaidų užstato institutas ne tik pa-
žeidžia lygiateisiškumo principą, bet ir prieštarauja 1896 m., 1905 m.,
3
1954 m. ir 1980 m. Hagos konvencijoms . Pažymėtina, kad dar 1960 m.
Italijos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijoje
įtvirtintam asmenų lygybės principui CPK 98 straipsnį, nustatantį šalių
pareigą sumokėti teismo išlaidų užstatą4. Vis dėlto CPK 794 straipsnis
įvedė užsieniečių užstato institutą.
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 28 d. nutartis c. b. J. Banevičius v,
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Nr. 3K-3-231/2000, kat. 40.
2
Martin R., Martin J. Cit. op. P. 20-21.
3
Išsamiau žr.: Siehr K. Security for Costs: A Valuable Defence or a Burdensome
Relic? // Law and Reality. Dordrecht: Martinus Nijhoff, 1992. P. 291-300.
4
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 249; išsamiau žr.: Cappelletti M. Funda-
mentai Guarantees of the Parties in Civil Proceedings : General Report P. 729-748.
170
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
171
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
Be to, teismas savo sprendimą gali grįsti tik įrodymais, ištirtais teis-
mo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.). Šalys, kiti byloje dalyvaujantys as-
menys baigiamojoje kalboje gali remtis tik aplinkybėmis ir įrodymais,
ištirtais teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 253 str. 4 d.).
Priimdamas sprendimą, teismas taip pat neturi teisės spręsti dėl ne-
įtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Jeigu nagrinėjant bylą pasi-
keičia teismo sudėtis, pavyzdžiui, teisėjas nušalinamas, suserga ir pa-
našiai, naujasis teisėjas turi pradėti nagrinėti bylą iš pradžių, išskyrus
atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys neprieštarauja, kad byla bū-
tų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo
atidėta (CPK 16 str. 2 d.).
Tiesioginio dalyvavimo principas reiškia, kad teismas nagrinėja tik
konkrečių šalių ginčą dėl teisės. Todėl šis principas kartu draudžia
analizuoti teises ir pareigas asmenų, kurie nėra įtraukti į tos bylos nag-
rinėjimą. Neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų klau-
simo sprendimas pažeistų šį principą. Dėl šios priežasties komentuo-
jamo CPK 14 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad priimdamas
sprendimą teismas neturi teisės spręsti neįtrauktų į bylą asmenų teisių
ir pareigų klausimo (CPK 266 str.). Šio draudimo pažeidimas yra ab-
soliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), taip
pat pagrindas atnaujinti procesą (CPK 366 str. l d. 7 p.).
Tiesioginio dalyvavimo principas ne tik reikalauja asmeniškai ir
tiesiogiai ištirti visus įrodymus teismo posėdyje, bet ir toliau procese
remtis tik nagrinėjant bylą iš esmės ištirtais įrodymais. Todėl CPK
14 straipsnio ketvirtojoje dalyje sakoma, kad šalys, kiti byloje daly-
vaujantys asmenys baigiamojoje kalboje gali remtis tik aplinkybėmis
ir įrodymais, ištirtais teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės (CPK
253 str. 4 d.). Tačiau, jeigu sakant baigiamąsias kalbas paaiškėja, kad
tam tikros bylai reikšmingos aplinkybės nėra visiškai nustatytos ar ne-
ištirti tam tikri įrodymai, teismas nutartimi turi teisę atnaujinti bylos
nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 str.). ;
Tiesioginio dalyvavimo principas taikomas ir apeliacinėje instan-
cijoje, nors ir su tam tikromis išimtimis. Pavyzdžiui, kadangi apeliaci-
nės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas, apeliaci-
nės instancijos teismas dažniausiai remiasi bylos medžiaga, surinkta
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl pavyzdžiui, liudy-
tojai, apklausti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliaci-
nės instancijos teisme iš naujo nebeapklausiami, išskyrus atvejus, kai
nusprendžiama pakartotinai ištirti įrodymus (CPK 324 str. 3 d.).
Šio principo įgyvendinimas kasaciniame procese taip pat turi ypa-
tumų. Su kasacine tvarka nagrinėjamos bylos medžiaga pirmiausiai
172
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
173
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
174
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
faktinė šalių nelygybė ir t.t. Tačiau šio varianto kritikai teigia, kad
toks procesas nepalieka vietos teismo nešališkumui, šalys tokiame pro-
cese tampa pasyvios, padidėja teismo darbo krūvis ir t.t.
Trečia, galima suderinti pirmą ir antrą variantus, t. y. nustatyti klasi-
kinio rungimosi ir klasikinio tardomojo proceso modelių pusiausvyrą.
Iš tiesų dauguma civilinio proceso tvarka nagrinėjamų ginčų kyla
iŠ privatinės teisės reguliuojamų santykių, todėl ginčo privatumas le-
mia proceso eigą. Logiška reikalauti, kad visas bylos aplinkybes įro-
dytų ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, tik
įvertintų bylos faktus ir nesibrautų į sritį, kurios nė viena ginčo šalis
nenurodo. Be to, teismui abi šalys yra lygios. Tad teismas, likdamas
nešališkas ir neutralus, privalo užtikrinti abiem šalims vienodas gali-
mybes įrodyti savo tiesą. Jeigu teismas stotų kurios nors šalies pusėn
ir kartu su ja pradėtų rinkti įrodymus, būtų pažeistas ir šalių lygiatei-
siškumo, ir teisėjo nešališkumo bei neutralumo principai. Todėl daž-
nai teigiama, kad rungimasis yra šalių lygiateisiškumo, teisėjo nešališ-
kumo ir neutralumo, kitų principų garantija.
Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, visą
bylos nagrinėjimą laikydamas lygiateisių ginčo šalių dvikova, kurios
arbitras yra teismas (teisėjas). Vieną ginčo šalį sąlygiškai galima pa-
vadinti pasyviąja, t. y. turinčia apsiginti nuo pareikšto reikalavimo, o
antrą - aktyviąja, t. y. pareiškiančia reikalavimą. Ypač ryškiai šio prin-
cipo turinys atsiskleidžia įrodinėjimo procese. Kiekviena šalis privalo
įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsi-
kirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių
įrodinėjimo šalis atleista (CPK 182 str.). Antai ieškovas jau esant pir-
majai proceso stadijai privalo nurodyti ne tik savo reikalavimą, bet ir
jį pagrindžiančius faktus bei įrodymus, patvirtinančius tuos faktus (CPK
135 str.). Atsakovas savo atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes ir įro-
dymus, kuriais jis remiasi nesutikdamas su ieškiniu (CPK 142 str.). Tai-
gi rungimosi principas reiškia, kad:
1) įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys; teis-
mas savo sprendime negali remtis šalių nenurodytais faktais arba ig-
noruoti jų nurodytų faktų (lot. da mihi faktum, dabo tibi ius; quod
non est in actis non est in mundo);
2) teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus
ir jų pateiktus įrodymus (lot. judex judicet secundum allegata et pro-
bata partium);
3) teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva (lot.
ne procedeat judex ex officio);
175
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
176
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
177
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
kitoms stadijoms. JAV taip pat pripažįstama, kad teisėjas privalo būti
aktyvesnis nagrinėdamas bylą, susijusią su viešuoju interesu1. Tačiau,
be abejo, bendrojoje teisėje yra kur kas daugiau dalykų, aiškiai rodan-
čių vyraujant ginčo proceso modelį. Pavyzdžiui, teismas niekada savo
iniciatyva nekviečia liudytojų; liudytojus apklausia šalių advokatai, o
teismas tik stebi apklausos eigą ir retkarčiais pateikia klausimus arba
leidžia liudytojui neatsakyti į klausimus, nesusijusius su byla, teismas
taip pat nekviečia savo iniciatyva liudytojo, eksperto, teisėjas yra ge-
rokai pasyvesnis esant ikiteisminei proceso stadijai (pre-trial), nes pa-
rengti bylą posėdžiui laikoma šalių ir jų advokatų pareiga.
Kontinentinės teisinės sistemos valstybėse taip pat pripažįstama,
kad civilinis procesas yra ginčo procesas, tačiau turi ir nemažai tardo-
mojo proceso bruožų. Pavyzdžiui, Italijos teisės doktrina laikėsi nuo-
statos, kad Italijos civilinis procesas yra labiau ginčo nei tardomasis2.
Prancūzijos teisės doktrina Prancūzijos civilinį procesą po 1975 m.
CPK priėmimo pripažįsta kompromisiniu ginčo ir tardomojo proceso
modelių variantu3.
Švedijoje ginčo proceso modelis laikomas civilinio proceso prin-
cipu, kartu pabrėžiama teismo teisė tam tikrais atvejais rinkti įrody-
mus savo iniciatyva ir savo nuožiūra4.
Vokietijoje mngimosi principas taip pat laikomas vienu iš civili-
nio proceso principų, tačiau pripažįstama teismo teisė tikslinti šalių
pateiktus faktus ir priimti teisingą sprendimą, neatsižvelgiant į šalių
nepatyrimą ar advokato darbo broką. Bylose, susijusiose su viešojo in-
tereso gynimu (šeimos, asmens teisinio statuso nustatymo), teismui lei-
džiama būti gerokai aktyvesniam5.
Austrijoje teismas teoriškai gali tirti tikrąsias bylos aplinkybes (vok.
diskretionūre Gewalt) savo nuožiūra. Tačiau ši teismo teisė ribota. Pa-
vyzdžiui, teisėjas negali kviesti ir apklausti liudytojų ar reikalauti ra-
šytinių įrodymų, kai abi šalys tam prieštarauja. Bet šeimos, kitose by-
lose, susijusiose su viešojo intereso apsauga, teismas gali tirti tikrąsias
bylos aplinkybes neatsižvelgdamas į šalių norus6.
1
Civil Procedure. 4th ed. P. 4-5.
2
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 45.
3
Martin R., Martin J. Cit. op. P. 17.
4
Lindell B. Cit. op. P. 30.
5
Gerstenmaier K. A. Civil Procedure in West Germany // World Litigation Law
and Practice / gen. editor Ronald E. Myrick. New York: Transnational Juris Publica-
tions, Inc., Dobbs Ferry, 1990. P. 1-29; 1-30.
6
Austrian Business Law. Legal, Accounting and Tax Aspects of Business in Aust-
ria. Wien: Kluwer Law and Taxation Publ., Manz Verlag, 1984. P. 28.
178
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
179
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 23 d. nutartis c. b. O. Pažėraitė v.
A. Jakubauskienė, Nr. 3K-3-323/1999, kat. 36.
2
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 29 d. nutartis c. b. S. Varanius v. Plun-
gės „Ryto" vidurinė mokykla, Nr. 3K-3-43/1999, kat. 5.
180
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
tik esant dviem sąlygoms: pirma, jeigu abi šalys turės vienodą gali-
mybę kiekvienoje byloje turėti vienodai kvalifikuotą advokatą ir, an-
tra, jeigu abiejų šalių advokatai sąžiningai siekia laimėti bylą. Deja,
pripažįstama, kad net JAV šios dvi sąlygos nėra tenkinamos1.
Pažymėtina, kad rungimosi principas taikomas tik faktiniam bylos
aspektui. Iš šalių nereikalaujama įrodyti, kad jų santykius reguliuoja
konkretus įstatymas ir būtent jį reikia taikyti. Nustatyti, teisingai išaiš-
kinti ir taikyti teisės normą, reguliuojančią šalių ginčo santykį, yra teis-
mo prerogatyva (lot. iura novit curia). Todėl iš šalių nė nereikalauja-
ma ieškinio pareiškime ar atsiliepime į jį nurodyti įstatymo ar
konkrečios teisės normos, kuriais jos remiasi (CPK 135 str.). Išimtis
tėra užsienio valstybės teisė. Pagal Lietuvos CPK 808 straipsnio antrą-
ją dalį tais atvejais, kai užsienio teisės taikymą numato šalių susitari-
mas, užsienio teisė yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl šalis, pra-
šanti taikyti užsienio teisę, privalo įrodyti, kad tam yra pagrindo, taip
pat taikytinos užsienio teisės turinį, jos taikymo praktiką.
Bendrojoje teisėje pripažįstama, kad šalių advokatai privalo pa-
teikti teismui visus būtinus įstatymus, teismų precedentus, kitus teisės
šaltinius, kurie leistų jam išspręsti bylą. Be abejo, teisėjas gali nesi-
remti advokatų pateiktais įstatymais ar teismų precedentais ir savo ini-
ciatyva taikyti kitą teisės normą. Taigi principas iura novit curia ga-
lioja ir bendrojoje teisėje, nors ir ne visai taip kaip kontinentinėje2.
Aišku viena: tiek tardomajame, tiek ginčo procese šalys negali būti
tik abejingos stebėtojos. Visų valstybių civilinio proceso teisė šalių pa-
syvumą procese, nesivadovavimą teise, kartu pareigą įrodyti, įrodymų
nepateikimą nustatytais terminais pripažįsta sukeliančiais neigiamų pa-
darinių: teismas, laikydamas tam tikras aplinkybes neįrodytomis, gali
atmesti ieškinį.
Baigiant dar minėtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1984 m.
vasario 28 d. rekomendacija Nr. R (84) 5. Jos trečiasis principas nuro-
do, kad teismas procese turi būti aktyvus. Teismas turi siekti bylos
pažangos. Tuo tikslu jam turi būti suteikta teisė reikalauti, kad šalys
išaiškintų ar patikslintų savo reikalavimus, taip pat teisė kviesti šalis į
posėdį, reikalauti iš jų pateikti įrodymus, kontroliuoti įrodymų leisti-
numą ir sąsajumą. Tačiau pabrėžiama, kad įgyvendindamas šias teises
3
teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų .
1
Civil Procedure. 4th ed. P. 6.
2
Graef R. O. Cit. op. P. 44.
3
Recommendation No R (84) 5 on the Principles of Civil Procedure Designed to
Improve the Functioning of Justice, adopted by the Committee of Ministers on 28 Feb-
ruary, 1984.
181
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
182
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
6) šalys gali vesti bylą pačios arba per atstovus (CPK 51 str.);
7) šalis gali pripažinti faktus, kuriais remiasi kita šalis (CPK
187 str.);
8) vykdymo procesas paprastai prasideda tik išieškotojo iniciatyva
(CPK 586 str.).
Vadinasi, dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir gin-
čo objektu, t. y. savo pareikštais materialiaisiais teisimais reikalavimais
(materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis prie-
monėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas). Šiuo atžvilgiu
šalys procese turi plačią autonomiją, todėl kai kas jas vadina civilinio
proceso šeimininkėmis. Tačiau ar iš tiesų šitaip yra? Ar dispozityvu-
mo principas tikrai yra absoliutus ir neturi jokių ribų? Naujojo CPK
normos sako, kad šitaip nėra: šis principas nėra absoliutus, nes šalių
veiksmus kontroliuoja teismas. Pavyzdžiui, teismas gali nepriimti ieš-
kovo pareikšto ieškinio atsisakymo ar netvirtinti šalių taikos sutarties
(CPK 42 str.), teismas gali nepriimti faktų pripažinimo, jeigu faktai
pripažinti ne savanoriškai (CPK 187 str.), įstatymo numatytais atvejais
teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376-377, 405,
414 str.) ir panašiai. Tačiau skaitytojas gali suabejoti šių normų racio-
nalumu ir paklausti, ar jos nėra tarybinės teisės reliktas. Nebūtų gali-
ma vienareikšmiškai atsakyti į tokį klausimą. Niekas neginčija, kad
privatinei teisei būdingas dispozityvumas. Todėl logiška teigti, kad as-
menys, buvę nevaržomi ir laisvi esant materialiesiems santykiams, pri-
valo būti nevaržomi ir laisvi esant procesiniams santykiams, kai savo
ginčą, kilusį iš privatinės teisės reguliuojamų santykių, perduoda teis-
mui. Kita vertus, niekas neabejoja, kad dispozityvumas materialiojoje
teisėje nėra absoliutus. Pirma, privatinėje teisėje draudžiama įgyven-
dinti savo teises tokiais būdais ir priemonėmis, kurie pažeistų kitų as-
menų teises ar darytų jiems žalą, t. y. draudžiama piktnaudžiauti teise
(Konstitucijos 28 str., CK 1.2, 1.137 str.)1. Antra, privatinėje teisėje yra
nemažai imperatyvių teisės normų, nustatančių tam tikrus draudimus,
leistino elgesio ribas ir t.t. Antai pripažįstama, kad sutarties laisvė
nėra absoliuti. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperaty-
vių teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių, var-
žyti sąžiningos konkurencijos laisvės ir t.t. Trečia, nemažai klausimų
įstatymas reguliuoja įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali jų keisti.
Santuokos sudarymo sąlygos, tėvų pareigos vaikams, bendrosios jung-
tinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, darbo ir poilsio laikas,
1
Išsamiau apie piktnaudžiavimą teise žr,: Mikelėnas V. Piktnaudžiavimas teise: sam-
prata ir įstatymų taikymo problemos // Justitia. 1996, Nr. 1-2.
183
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
184
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
1
Mačys Vl. Cit. op. P. 272.
2
Gerstenmaier K. A. Cit. op. P. 6-22.
3
Lindell B. Cit. op. P. 147.
4
Cremades B. M., Cabiedes E. G. Cit. op. P. 239.
5
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 179.
185
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Cappelletti M., Jolowicz J. A. Cit. op. P. 32.
2
Žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. balandžio 27 d. sprendimą by-
loje L. v. Finland, 2000; 2000 m. rugpjūčio l d. sprendimą byloje Entleitner v. Aust-
ria, 2000; 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimą byloje T. v. Austria, 2000; 2001 m. bir-
želio 28 d. sprendimą byloje F.R. v. Switzerland, 2001.
186
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
187
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
188
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 26 d. nutartis c. b. A. Ivašenko v.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-450/2000, kat. 13; 2000 m.
gegužės 10 d. nutartis c. b. G. Gutauskienė v. R Penelienė, Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40.
2Žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. liepos 27 d. sprendimą byloje
Klein v. Germany, 2000.
189
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA
1 2
nesių ; aštuonerių metų ir vieno mėnesio ; vienuolikos metų ir dešim-
3 4
ties mėnesių ; vienuolikos metų ir aštuonių mėnesių terminai buvo
neprotingai ilgi. Kita vertus, penkiolikos metų bylos nagrinėjimo ter-
mino jis nepripažino neprotingai ilgu, nes byla taip ilgai buvo nagri-
nėjama ir dėl pareiškėjų kaltės5.
Europos Tarybos Ministrų komitetas taip pat atkreipė valstybių,
Europos Tarybos narių, dėmesį į būtinumą užtikrinti operatyvų bylų
nagrinėjimą. Rekomendacijoje Nr. R (84) 5 Ministrų komitetas siūlo įgy-
vendinti tokias bylų nagrinėjimą spartinančias priemones:
1) paprastai bylos nagrinėjimas neturėtų susidėti daugiau nei iš
dviejų teismo posėdžių: pirmasis teismo posėdis turėtų būti prelimina-
rus, parengiamasis, o antrajame byla turėtų būti išnagrinėta iš esmės;
2) teismas turi užtikrinti, kad tinkamai ir laiku būtų pasirengta
antrajam posėdžiui, o bylos nagrinėjimas jame gali būti atidedamas
tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai paaiškėja naujų faktų ar yra
kitų išimtinių ir svarbių aplinkybių;
3) šalims, kitiems proceso dalyviams, gavusiems pranešimą apie
posėdį ir į jį neatvykusiems, turi būti taikomos sankcijos; sankcijos
taip pat turi būti taikomos šaliai, kuri per teismo ar įstatymo nustaty-
tus procesinius terminus neatliko tam tikrų procesinių veiksmų; tokios
sankcijos gali būti teisės atlikti tam tikrus veiksmus praradimas, nuos-
tolių ar išlaidų kitai Šaliai priteisimas, bauda, bylos išbraukimas iš teis-
mo nagrinėjamų bylų sąrašo;
4) teismas turi taikyti sankcijas į teismo posėdį neatvykusiems liu-
dytojams; jeigu liudytojas neatvyksta, teismas turi būti įgaliotas pats
nuspręsti, bylą galima nagrinėti toliau ar jos nagrinėjimą dera atidėti;
siekiant pagreitinti įrodymų rinkimą, tikslinga būtų naudoti šiuolaiki-
nes technines priemones - telefoną, vaizdo aparatūrą ir t.t.;
5) jeigu teismo paskirtas ekspertas be pateisinamos priežasties laiku
nepateikia savo išvados arba atsisako ją pateikti, teismas privalo jam
1
Europos žmogaus teisių teismo 1996 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Ausiel-
lo v Italy, 1996.
2
Europos žmogaus teisių teismo 1995 gruodžio 4d. sprendimas byloje Terranova
v. Italy, 1995.
3
Europos žmogaus teisių teismo 1995 rugsėjo 28d. sprendimas byloje Scollo v.
Italy, 1995.
4
Europos žmogaus teisių teismo 1995 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Allenet
de Ribemont v. France, 1995.
5
Europos žmogaus teisių teismo 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Ciricos-
ta and Viola v Italy, 1995; išsamiau žr.: Solla S. Article 6(1) European Convention on
Human Rights. Disproportion of Length of Proceedings // The International Legal Pro-
fession. 1996, No 5, p. 157-166.
190
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
191
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
ieškinio pareiškimo laikas (CPK 141 str. 1d., 142 str. 3d., 143 str. l d.,
181 str. 2d.);
- nustatyta šalių pareiga visus argumentus ir įrodymus pateikti
esant pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijai (CPK 226 str.);
- įvestos dvi pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme formos - pa-
ruošiamųjų dokumentų būdu ir parengiamojo teismo posėdžio būdu
(CPK 227-228 str.);
- įvestas teismo sprendimo už akių institutas (CPK 285-289 str.);
— nustatytas pasirengimo konkrečių kategorijų bylų nagrinėjimui
ir išnagrinėjimo terminas (pvz., CPK 413 str.);
- nustatyta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateikiamus
įrodymus (CPK 181 str.);
~ nustatyta posėdžio pirmininko pareiga užtikrinti, kad byla būtų
kuo greičiau išnagrinėta, ir jam suteiktos tam tikros procesinės teisės,
padedančios šitai pasiekti (CPK 158-160 str.);
— įvestos naujos supaprastinto proceso formos — dokumentinis pro-
cesas (CPK 424-430 str.), ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo ypatu-
mai (CPK 441 str.) ir kita;
- teismui suteikta papildomų teisių įrodinėjimo procese (CPK
179 str.);
- nustatytos griežtos sankcijos proceso dalyviams už proceso vil-
kinimą ir kitokį piktnaudžiavimą procesu (CPK (95 str.).
Būtina atkreipti dėmesį į galimą proceso operatyvumo principo
konfliktą su kitais proceso principais. Nei šalys, nei teismas dėl pro-
ceso operatyvumo negali aukoti kitų principų: teisės būti išklausytam,
teisės į tinkamą procesą, dispozityvumo, rungimosi ir t.t. Kaip ir vi-
sais kitais panašiais atvejais, privalu siekti proceso operatyvumo ir ki-
tų principų pusiausvyros.
192
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
193
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
194
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
195
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
196
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
197
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
198
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
1
Išsamiau žr.: Prosser and Keeton on Torts. 5th ed. St. Paul, Minn.: West Pub-
lishing Co., 1984. P. 897-900.
2
Išsamiau žr.: Abuse of Procedural Rights: Comparative Standarts of Procedural
Fairness / edited by M. Taruffo. The Hague: Kluwer Law International, 1999.
3
Išsamiau žr.: Cousins M. Civil Aid in France, Ireland, the Netherlands and the
United Kingdom: A Comparative Study // Civil Justice Quarterly. 1993, vol. 12,
p. 154-166; Carpi F. Legal Aid in Italy and Europe // Essays on Transnational and
Comparative Civil Procedure / edited by F. Carpi, M. A. Lupoi. Torino: G. Giappi-
chelli Editore, 2001. P. 3-12.
4
Žinios. 1996, Nr. 18-459.
199
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
200
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
201
CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISES SAKA
1
Žinios. 2001, Nr. 13-399.
2
Žinios. 2001, Nr. 13-400.
202
CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI
203
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
204
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
205
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
206
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
207
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Kipp H. G. Das sogenannte Muendlichkeitsprinzip. Berlin, 1952. S. 4.
2
Wach A. Vortraege ueber die Reichszivilprozessordnung. S. 4.
3
Wach A. Grundfragen und Reform des Zivilprozesses. Berlin, 1914. S. 76.
208
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
1
Wach A. Vortraege ueber die Reichszivilprozessordnung. S. 45.
2
Rechberger H. W. Rechtspolitische Ziele und Gestaltungsanliegen der Oesterrei-
chischen Zivilprozessordnung // 100 Jahre ZPO Oekonomische Analyse des Zivilpro-
zesses / Hrsg. P. Lewisch, W. H. Rechberger. Wien, 1998. S. 63.
1
Nekrošius V. Francas Kleinas apie civilinio proceso tikslus ir principus bei jų
įgyvendinimo metodus. P. 48.
209
CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1
Arens P. Muendlichkeitsprinzip und Prozessbeschleunigung im Zivilprozess. Ber-
lin, 1971. S. 47.
210
KETVIRTAS SKYRIUS
CIVILINIO PROCESO TEISĖS RAIDA XX a. LIETUVOJE
Civilinės bylos nagrinėjimas trunka tam tikrą laiką, kartais net kele-
rius metus. Civilinė byla prasideda ieškinio pareiškimu teisme ir bai-
giasi teismo sprendimo įvykdymu. Gana dažnai dėl įvairių priežasčių
ar aplinkybių, atsiradusių prieš įsiteisėjant teismo sprendimui, gali bū-
ti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.
Pavyzdžiui, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, atsakovas gali tretiesiems
asmenims perleisti, sunaikinti ar paslėpti jam priklausantį turtą. Dėl
nurodytų priežasčių privalu įstatyme nustatyti laikiną (iki bus priimtas
teismo sprendimas) ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir garantuoti
būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo veikla taikant priemones,
kad būtų įvykdytas būsimas teismo sprendimas patenkinus ieškinį, va-
dinama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Labai tiksliai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apibū-
dina Anglijos teismuose cituojamas lordas Donaldsonas: „Mes gyvename
tokiame apsukriame ir greitai kintančiame komerciniame ir finansiniame
pasaulyje, kad teismai yra priversti prisitaikyti prie tobulėjančio pasau-
lio ir turėti galimybių apriboti veiksmų laisvę atsakovų, visą savo ener-
giją skiriančių tam, kad įgytų imunitetą būsimam teismo sprendimui."1
Ieškinio surašymas yra gana sudėtingas, atsakingas ir nemažai lai-
ko užimantis veiksmas ir jam atlikti reikia teisinių žinių, išreikalauti
surinkti ir išstudijuoti įvairius dokumentus. Galimas atvejis, kad atsa-
kovas, sužinojęs apie ieškovo rengiamą ieškinį, gali imtis nesąžiningų
priemonių, apsunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą jam nepa-
lankaus teismo sprendimo įgyvendinimą. „Popierinis" teismo sprendi-
mas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo (kreditoriaus) reikalavimų pa-
grįstumas, teikia paguodą laimėjusiam bylą ieškovui, tačiau neužtikrina
tinkamos jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismo tvarka.
Taigi esant realiam pavojui, kad ieškovo (kreditoriaus) teisės privers-
tine tvarka vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, taikant laiki-
nąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir išlaikyti tokią padėtį, ku-
ri sudarytų sąlygas ieškovui rengtis procesui ir jame dalyvauti, o
priėmus jam palankų sprendimą - jį realiai įvykdyti.
387
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES
388
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS
389
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES
390
Nesvarbu, ar nutartis priimama iki bylos iškėlimo, iškeliant bylą
ar jau vykstant teisminiam nagrinėjimui, teismas priima motyvuotą nu-
tartį, kurioje turi būti nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, jos mas-
tas, taikymo tvarka ir būdas tuo atveju, jei taikomas turto areštas, iš-
spręsti turto saugojimo, valdymo ir naudojimo klausimai (CPK 145 str.
4 d.). Pavyzdžiui, areštuodamas atsakovui priklausantį automobilį, teis-
mas gali uždrausti atsakovui valdyti ir naudotis automobiliu, nurody-
damas, kad jis turi būti pastatytas į saugojimo aikštelę ir už saugoji-
mą moka ieškovas savo lėšomis. Įstatymas numato, kad kai laikinai
ribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios dalinės
nuosavybės teise, gali būti areštuota tik ta turto dalis, kuri priklauso
asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Jeigu tur-
to dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, nenustatyta, tada laikinai, kol
šitai bus padaryta, gali būti areštuojamas visas turtas (CPK 145 str.
5 d.). Areštavus lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaito-
se, leidžiama atlikti tik tas su tomis lėšomis susijusias operacijas, ku-
rios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 str. 6 d.).
Teismo nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodoma:
1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;
2) teismo, priėmusio nutartį, pavadinimas ir sudėtis;
3) nutarties priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių tai-
kymo pagrindas;
4) asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizi-
nio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), gyvena-
moji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);
5) asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laiki-
nosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens
kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės ad-
resas, kodas);
6) taikomos laikinosios apsaugos priemonės apibūdinimas (jeigu
laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, nurodomas turto pavadi-
nimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas aprašy-
mas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys);
7) jeigu laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, turto savinin-
kas (bendraturčiai) (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gy-
venamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);
8) laikinosios apsaugos priemonės taikymo mastas, taikymo bū-
dai, taip pat kalendorine data nustatytas laikinosios apsaugos priemo-
nės taikymo terminas, jeigu jis nustatomas;
9) kiti su taikoma laikinąja apsaugos priemone susiję teisių ribo-
jimai, jeigu jie taikomi;
391
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS
392
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONES
393
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES
1
Žinios. 1999, Nr. 101-2897.
394
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONES
395
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS
1
Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartis
c. b. ,,A&P Holding" (TZ) v. „Aircara Garanstų management LLC Trustel" firma
„EWEC AG 48C", Nr 2-37/2002.
2
Žinios. 2002, Nr. 45-1712.
3
Pelenis D. Laikinoji teisinė apsauga Vokietijos civiliniame procese: nustatymo są-
lygos ir priemonių sistema // Teisė. 2002, Nr. 42, p. 96-106.
396
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS
398
ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BUDAI
tartis c. b. Vilniaus miesto valdyba v. A. Šavareikienė ir kt., Nr. 3K-3-174/2001, kat. 95.2;
2003 m. kovo 5 d. c. b. S. Tamašauskas v. Marijampolės apskrities viršininko administ-
racija ir kt., Nr. 3K-3-298/2003, kat. 36.4.
399
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES
400
ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BŪDAI
401
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
DVIDEŠIMT TREČIAS SKYRIUS
405
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
265, 270 str.). Todėl teismas negali grįsti sprendimo prielaidomis, savo
samprotavimais, niekuo nepagrįstais šalių paaiškinimais. Dėl šios prie-
žasties įrodinėjimas svarbus ir šalims, ir teismui. Kiekviena šalis, grįs-
dama savo reikalavimus ar atsikirtimus tam tikrais faktais, stengiasi
įtikinti teismą tų faktų tikrumu ir šiuo tikslu pateikia vienų ar kitų
jų įrodymų. Teisėjas šalių pateiktą faktinę ir kitą įrodomąją medžia-
gą turi nešališkai įvertinti ir nuspręsti, tie faktai nustatyti ar ne. Tai-
gi įrodinėjimo tikslas yra šalių teiginių teisingumo nustatymas, t. y.
įrodinėjant siekiama įtikinti teismą, kad šalies teiginiai yra teisingi:
kad jos nurodytos aplinkybės tikrai yra (buvo) ir būtent tokios, ko-
kios nurodytos, arba atvirkščiai, kad neigiamų aplinkybių iš tikrųjų
nėra.
Apskritai įrodinėjimas nėra civilinio proceso teisės ir doktrinos sri-
tis. Įrodinėjimas iš esmės yra logikos dalis, nes kiekviena pažintinė
veikla reikalauja įrodinėti tam tikrus reiškinius ar teiginius. Kurio nors
teiginio teisingumą ar klaidingumą, jo sutikimą ar nesutikimą su tik-
rove galima įrodyti tik dedukcijos ir indukcijos metodais, vadovaujan-
tis logikos dėsniais1. Logikos dėsniais remiamasi ir įrodinėjant civili-
niame procese, nes įrodinėjimas teisme pirmiausiai taip pat yra loginė,
pažintinė veikla. Kita vertus, įrodinėjimas teisme nėra grynai loginė,
mąstymo procesas. Ji yra ir procesinė pozityviosios teisės normų re-
guliuojama veikla, nes, pirma, teisminio įrodinėjimo ypatumus lemia
įrodinėjimo dalykas, esantis ne hipotezės, teorijos ar teiginiai, o juri-
diniai faktai. Antra, įrodinėjant teisme operuojama ne moksliniais ar-
gumentais, aksiomomis, o teisminiais įrodymais, t. y. tam tikra infor-
macija, patvirtinančia ar paneigiančia įrodinėjimo dalyką sudarančius
faktus. Įstatymas nustato, ką galima laikyti įrodymu, ko negalima, ką
reikia įrodinėti, o ko ne ir t.t. Taigi teismo procese įrodinėjama tik
įstatymų nustatytomis priemonėmis ir tvarka.
Įrodymų teorija aiškina daugelį civilinio proceso klausimų: įrodi-
nėjimo dalyką, įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą, įrodinėjimo prie-
mones, įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įrodymų rinkimą, pateikimą ir
vertinimą, neįrodinėtinas aplinkybes2.
Daugumoje šalių įrodymai laikomi proceso teisės institutu, todėl nor-
mos, reguliuojančios įrodinėjimą ir įrodymus, yra civilinio proceso įsta-
tymuose. Tačiau Prancūzijoje, Italijoje, Kanadoje įrodymai laikomi ma-
1
Apie įrodinėjimą logikos moksle žr.: Segeth W. apa a. M o c a :
Ba a , 1985. C . 184-187.
2
Jones on Evidence. Civil and Criminal. 7th ed. / by C. S. Fishman. New York:
Lawyers Cooperative Publishing, 1992. P. 2-5.
406
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
§ 2. ĮRODINĖJIMO STRUKTŪRA
407
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
International Civil Procedures. P. 282-283.
408
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
čus, tiek teismas priimdamas sprendimą gali remtis tik įrodymais, iš-
tirtais ir įvertintais nagrinėjant bylą iš esmės. Jeigu vykstant teismi-
niams ginčams paaiškėja, kad tam tikri įrodymai nebuvo ištirti, teis-
mas išimtiniais atvejais gali atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK
256 str.) ir atidėti bylos nagrinėjimą, kol jie bus surinkti ir pateikti
teismui.
Trečias įrodinėjimo etapas yra įrodymų pateikimas. Teisę pateik-
ti įrodymus turi visi byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 42 str.). Įro-
dymų pateikimas - tai faktinis įrodymų perdavimas teismui. Ieškovas
savo turimus įrodymus paprastai pateikia kartu su ieškinio pareiškimu
— šiame dokumente yra jų sąrašas (CPK 135 str. 2 d.). Kai kuriuose
įstatymuose įsakmiai nurodoma įrodymus pateikti kartu su ieškinio pa-
reiškimu. Pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio ketvirto-
joje dalyje, 7 straipsnio pirmojoje dalyje, 8 straipsnio trečiojoje dalyje
reikalaujama prie pareiškimo iškelti įmonės bankroto bylą pridėti do-
kumentus, patvirtinančius pareiškimo pagrįstumą.
Įrodymai taip pat pateikiami rengiantis civilinės bylos nagrinėji-
mui. Būtent ši proceso stadija ir yra skirta visai įrodomajai informaci-
jai byloje surinkti. Pagal naujojo CPK dvasią visi įrodymai turi būti
atskleisti prieš pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 112,
225-226 str.). Atsakovas turimus įrodymus pateikia kartu su atsiliepi-
mu į ieškinį (CPK 142 str.) arba pareikšdamas priešinį ieškinį (CPK
143 str.). Pateikti įrodymus yra ir byloje dalyvaujančių asmenų parei-
ga, nes jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Teismas gali
įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti net jų nenurodytus,
tačiau, teismo nuomone, reikšmingus bylai įrodymus. Taip pat teismas
gali įpareigoti kitus asmenis ar įstaigų, organizacijų, įmonių pareigū-
nus pateikti turimus rašytinius ar daiktinius įrodymus (CPK 199,
206 str.). Visada svarbu pateikti įrodymus prieš prasidedant teisminiam
bylos nagrinėjimui, kad ir teisėjas, ir kiti byloje dalyvaujantys asme-
nys galėtų su jais susipažinti. Jeigu įrodymai nebuvo pateikti rengian-
tis bylos nagrinėjimui teisme, vykstant teisminiam nagrinėjimui teis-
mas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu mano, kad vėlesnis jų
pateikimas vilkins sprendimo byloje priėmimą (CPK 7 str., 141 str. l d.,
142 str. 3 d.). Taigi vykstant teisminiam nagrinėjimui įrodymai gali būti
pateikiami tik išimtiniais atvejais, nes naujų įrodymų pateikimas esant
šiai stadijai reikalauja atidėti bylos nagrinėjimą, o tai prieštarauja pro-
ceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.). Taigi
reikalavimas pateikti visus įrodymus rengiantis bylos nagrinėjimui lei-
džia užtikrinti įrodymų atskleidimo taisyklės laikymąsi. Įrodymų at-
409
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Išsamiau apie įrodymų atskleidimą JAV civiliniame procese žr.: Discovery Practice.
nd
2 ed. / by R. S. Haydock, D. F. Herr. Boston, Toronto: Little, Brown and Co., 1988.
410
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
411
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
412
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Lindell B. Cit. op. P. 176-177; GinsburgR. B., Bruzelius A. Cit. op. P. 296-297.
2
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 8 d. nutartis c. b. K. Žvinys v. Lie-
tuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Nr. 3K-3-931/1999, kat. 1.
413
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
414
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. spalio 28 d. nutartis c. b. G. Milčiukienė v.
UAB „Antriniai metalai" ir kt., Nr. 3K-161/1998, kat. 3.
415
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
416
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17d. nutartis c. b. UAB „Muaro krau-
tuvė" v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32.
417
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
§ 3. ĮRODINĖJIMO TIKSLAS
Nagrinėjant įrodinėjimo institutą, aptartina dar viena svarbi problema
- įrodinėjimo tikslas.
Dėl įrodinėjimo tikslo nesutarimų teisės doktrinoje nėra. Pripa-
žįstama, kad šalys, įrodinėdamos savo nurodytus faktus, siekia įti-
kinti teismą sakančios tiesą. Taigi galutinis įrodinėjimo tikslas yra
nustatyti tiesą, tačiau kokią - absoliučią ar santykinę, materialiąją ar
formaliąją, - vienos nuomonės nėra. Kad įrodinėjimo tikslas yra nu-
statyti tiesą, patvirtina ir kai kurių civilinio proceso įstatymų anali-
zė. Pavyzdžiui, Prancūzijos CPK 11 straipsnyje nurodoma teisėją tu-
rint teisę imtis bet kokių teisėtų priemonių, kad būtų ištirtos bylos
aplinkybės. Prancūzijos CK 10 straipsnyje sakoma, kad siekiant nu-
418
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
419
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
420
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Ten pat, P. 125-126.
2
Lindell B. Cit. op. P. 178-179.
3
Evidence: Its History and Policies. P. 125-126; Williams G. The Mathematics of
Proff I and II // Legal Reasoning. Vol. II / edited by A. Aarnio, D. N. MacVormick.
Dartmouth: Aldershot, 1992. P. 445-471.
4
Lindell B. Cit. op. P. 179-180.
5
Evidence: Its History and Policies. P. 125-126.
6
Išsamiau žr.: Cohen L. J. The Probable and the Provable.
421
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Klanio H. T., Sorvettula J., Hatakka M. Burden of Proff: Truth or Law? // Scan-
dinavian Studies in Law. 1992, vol. 34, p. 115—150; Clermont K. M., SherwinE. A Com-
parative View of Standarts of Proof // The American Journal of Comparative Law.
2002, vol. 50, No 2, p. 243-275.
2 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis c. b. UAB „Muaro krau-
tuvė" v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32.
3
Įrodytinumo ir įrodymų pakankamumo problema analizuota keliuose Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo precedentuose: žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m.
kovo 17d. nutartį c. b. UAB „Muaro krautuvė" v. Vilniaus miesto valstybinė mokes-
čių, inspekcija. Nr. 3K-3-31,1999, kat. 32; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartį c. b. A. Bla-
žienės personalinė įmonė „Albina" v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekci-
ja, Nr. 3K-3-945/1999, kat. 32; 2000 m. rugsėjo 18d. nutartį c. b. J. Černijenko v.
V. Remeikienė ir kt., Nr. 3K-3-827/2000, kat. 37; 2000 m. balandžio 27 d. nutartį c. b.
S. Uscilaitė ir kt. v. P. Uscila ir kt, Nr. 3K-3-361/2000, kat. 55; 2002 m. birželio 12 d.
nutartį c. b. G. Ūselis v. O. Ivoškienė, Nr. 3K-3-862/2002, kat. 25.8.1.
422
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Cohen L. J. The Logic of Proof // Legal Reasoning. Vol. 2 / edited by A. Aarnio,
D. N. MacVormick. Dartmouth: Aldershot, 1992. P. 473-485.
2
LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis c. b. N. Kasperavi-
čienė v. R. Marčiulynaitė, Nr. 3K-3-381/2001, kat. 16.5.
423
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
424
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
425
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 186-187.
2
Mačys Vl. Cit. op. P. 218-219.
3
M a e K . Kypc p a o o c y a / / Xpec o p a -
y poeccy. M o c a : o p o e , 1996. C. 105-108.
4
Mačys Vl. Cit. op. P. 219.
426
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
427
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1999, Nr. 50-1598.
2
Žinios. 1994, Nr. 8-120.
3
Žinios. 1996, Nr. 73-1742; 2002, Nr. 29-1033.
4
Žinios. 1999, Nr. 30-851.
428
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1996, Nr. 119-2772.
2
Žinios. 1999, Nr. 30-852.
3
Žinios. 2000, Nr. 6-155.
429
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1993, Nr. 72-1345.
2
Žinios. 1995, Nr. 40-988.
3
Žinios. 1995, Nr. 102-2283.
4
Žinios. 1996, Nr. 75-1796.
5
Žinios. 1997, Nr. 19-414.
6
Žinios. 1997, Nr. 19-415.
430
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
431
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
§ 3. ĮRODINĖJIMO DALYKAS
432
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
433
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
jau anksčiau priėmęs sprendimą dėl tapataus ieškinio, privalo šitai įro-
dyti, o teismas turi nustatyti, ar yra pagrindo ją nutraukti.
Nustatyti įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje būtina rengiantis teis-
miniam bylos nagrinėjimui. Tik išsiaiškinus, kokius faktus reikės įro-
dyti, tampa žinomi rinktini įrodymai. Tinkamai nustačius įrodinėjimo
dalyką, galima veiksmingai taikyti įrodymų sąsajumo ir leistinumo tai-
syklę, teisingai nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis ir užtikrinti,
kad visi įrodymai bus surinkti esant šiai stadijai ir byla bus išnagrinė-
ta iš esmės pirmajame teismo posėdyje (CPK 7 str.). Pavyzdžiui, jeigu
įrodinėjimo dalykas yra faktai, patvirtinantys trečiojo asmens teisę į
parduotą daiktą, parduoto daikto paėmimo byloje kartu su pirkėju turi
dalyvauti pardavėjas (CK 6.322 str.).
§ 2. TEISINĖS PREZUMPCIJOS
434
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
nio 4 punkte nustatyta suinteresuoto asmens teisė įrodyti, kad yra prie-
šingai, negu preziumuoja įstatymas. Šalis neturi įrodinėti faktų, ku-
riais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus ir kurie, remiantis įsta-
tymu, preziumuojami esą nustatyti (CPK 182 str. 4 p.) (lot. Iex contra
id quod praesumit, probationem non recipit — įstatymas nereikalauja
įrodinėti to, ką jis preziumuoja).
Teisinės prezumpcijos nustatomos dėl trijų priežasčių. Pirma, jo-
mis siekiama taupyti ir šalių, ir teismo laiką bei jėgas įrodinėjant. An-
tra, jos padeda rasti išeitį iš aklavietės, kurioje ne vienam tenka atsi-
durti. Pavyzdžiui, toje pačioje avarijoje žuvus tėvui ir sūnui, neįmanoma
įrodyti, kuris mirė pirmas. Neišsprendus Šios dilemos, negalima nusta-
tyti, kyla palikimo klausimas ar ne. Trečia, prezumpcijomis siekiama
užtikrinti vienodą socialinę ir teisinę politiką bei praktika. Pavyzdžiui,
kaltės, nekaltumo prezumpcijos yra tam tikri principai, kuriais grin-
džiama teisės sistema1.
Be nuginčijamų, arba santykinių, prezumpcijų (lot. praesumptiones
iuris tantum; angl. rebutable presumptions; pranc. prėsomption rėfutab-
le; vok. gewohnliche Rechtswermutungen), skiriamos absoliučios, arba
nenuginčijamos, prezumpcijos (lot. praesumptiones iuris et de iure; angl.
irrebutable presumptions; pranc. prėsomption irrėfragable; vok. unwi-
derlegliche Rechtsvermutungen). Įvairių valstybių teisė nustato skirtin-
gas nenuginčijamas prezumpcijas. Pavyzdžiui, bendrojoje teisėje nenu-
ginčijama prezumpcija laikomas amžius ir pripažįstama, kad nepilnametis
yra neveiksnus ir neatsako už padarytą žalą, taip pat kad įmonės įre-
gistravimas yra nenuginčijama jos įsteigimo teisėtumo prezumpcija2.
Prancūzijoje nenuginčijama prezumpcija laikoma teismo sprendi-
mo res judicata galia3.
Ar yra nenuginčijamų prezumpcijų Lietuvos teisėje? Kai kurių ga-
liojančių teisės normų analizė leidžia į šį klausimą atsakyti teigiamai.
Pavyzdžiui, CK 2.2 straipsnio ketvirtojoje dalyje ir 5.3 straipsnio ant-
rojoje dalyje nurodoma, kad nesant galimybės nustatyti, kuris iš dvie-
jų ar daugiau asmenų mirė anksčiau, laikoma visus juos mirus tuo
pačiu metu. Nenuginčijama prezumpcija nustatyta ir CK 2.2 straipsnio
trečiojoje dalyje.
Šiuolaikinė pozityvioji teisė, teismų praktika ir teisės doktrina pri-
pažįsta esant tokias teisines prezumpcijas:
1
Evidence: Its History and Policies. P. 189-190.
2
Phipson on Evidence. 14th ed. / by M. N. Howard, P. Crane, D. A. Hochberg. Lon-
don: Sweet and Maxwell, 1990. P. 83-95.
3
Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 313-314.
435
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
436
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis c. b. /. Bunokaitė v.
A. Garšva ir kt., Nr. 3K-3-1145/2000, kat. 42.
2
Žinios. 2000, Nr. 44-1247.
437
ĮRODYMĄI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1999, Nr. 30-856.
2
Žinios. 1999, Nr. 50-1598; LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis
c. b L. Vilčiauskas v. UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko", Nr. 3K-3-154/2000,
kat. U.
3 Žinios. 2000, Nr. 64-1937.
4
Žinios. 2001, Nr. 64-2327.
5
Žinios. 2001, Nr. 55-1943.
438
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948.
2
Žinios. 1996, Nr. 101-2300.
3
Žinios. 1996, Nr. 73-1742; 2002, Nr. 29-1033.
4
Žinios. 1995, Nr. 61-1533; 2002, Nr. 74-3142.
5
Žinios. 1999, Nr. 30-851.
439
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
440
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 2000, Nr. 6-155.
2
Žinios. 1997, Nr. 19-415.
441
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
yra įrodymas vežėjo nenaudai, jeigu tik jis patikrino juos dalyvaujant
siuntėjui ir nurodo apie tai važtaraštyje, arba jeigu tai susiję su duo-
menimis apie išorinę prekės būklę;
- 1929 m. Varšuvos konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių
su tarptautiniais vežimais oru, atliekamais asmens, nesančio susitarian-
čiu vežėju, unifikavimo 18 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, kad
tais atvejais, kai vežimas žeme, jūra arba upe už oro uosto ribą, atlie-
kamas vykdant vežimo oru sutartį, siekiant pakrauti, išduoti arba per-
krauti, bet kokie nuostoliai, kol nebus įrodyta priešingai, laikomi kilu-
siais iš įvykio, atsitikusio vežant oru;
- 1929 m. Varšuvos konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių
su tarptautiniais vežimais oru, atliekamais asmens, nesančio susitarian-
čiu vežėju, unifikavimo 21 straipsnyje nustatyta, kad pripažįstama dėl
žalos atsiradimo nesant žalą patyrusio asmens kaltės, kol vežėjas ne-
įrodo, jog patyręs žalos asmuo yra pats dėl to kaltas arba padėjo tai
žalai atsirasti;
- 1929 m. Varšuvos konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių
su tarptautiniais vežimais oru, atliekamais asmens, nesančio susitarian-
čiu vežėju, unifikavimo 26 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad jeigu
bagažą ir prekes gavėjas priėmė nepareikšdamas priekaištų, kol nebus
įrodyta priešingai, bus laikoma prekes atgabenus geros būklės ir pagal
važtaraštį;
- 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencijos' 2 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad jeigu bus įro-
dyta krovinį praradus, sugadinus ar pavėluotai pristačius vežant ne ke-
lių, o kitos rūšies transportu ir kelių transporto vežėją nesant kaltą,
nes tai įvyko dėl kitos rūšies transporto vežėjo, vežusio tą krovinį,
kaltės, kelių transporto vežėjas atsako ne pagal šią konvenciją;
— 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencijos 9 straipsnyje nurodyta, kad važtaraštis yra vežimo sutar-
ties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo
dispozicijon yra perėjęs, iki tol, kol bus įrodyta priešingai; jeigu vežė-
jas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės
būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma krovinio ir pakuotės išorę
priimant buvus tinkamos būklės ir krovinio vietų skaičių, žymėjimą ir
numeracija atitikus važtaraščio įrašus;
- 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencijos 20 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad krovinys lai-
komas prarastu, jeigu, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, jis per
442
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
443
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
- tam tikri asmenys tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku, pa-
vyzdžiui, avarija, stichinė nelaimė ir panašiai.
Taigi pripažįstamos visiems žinomomis aplinkybės, kurios: 1) ob-
jektyviai žinomos šalims nagrinėjant bylą ir priimant joje sprendimą;
2) žinomos bylą nagrinėjančiam teismui. Dėl atleidimo nuo visiems ži-
nomų aplinkybių įrodinėjimo teismas priima nutartį ir ji įrašoma į teis-
mo posėdžio protokolą.
Panaši taisyklė yra ir kitų valstybių civilinio proceso įstatymuose.
Pavyzdžiui, Švedijos teismo proceso kodekso 35:2 straipsnyje sakoma,
kad nereikalaujama įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių. Analogiška
taisyklė yra Vokietijos CPK 291 straipsnyje. Ji taip pat galioja bendro-
joje teisėje.
Nuo teismo pripažintų visiems žinomais faktų reikia skirti teis-
mui žinomus faktus. Pripažįstama, kad teismas ex officio žino ir išma-
no materialiąją ir proceso teisę, įstatymų galiojimą ar negaliojimą, tik-
rąją jų prasmę (lot. iura novit curia). Todėl visų šių aplinkybių šalims
nereikia įrodinėti. Be abejo, šalis gali pateikti savo vienos ar kitos
teisės normos aiškinimą, gali teigti, kad įstatymas negalioja ir pana-
šiai. Tačiau visus šiuos faktus teismas privalo patikrinti ex officio.
Kai taikyti užsienio teisę numato šalių susitarimas, užsienio teisė
Lietuvoje laikoma fakto klausimu (CK 808 str. 2 d.). Todėl šalis, kuri
remiasi užsienio teise ir reikalauja ją taikyti, privalo įrodyti užsienio
teisės turinį, galiojimą ir aiškinimo bei taikymo praktiką atitinkamoje
valstybėje. Visais kitais atvejais, pavyzdžiui, kai užsienio teisės taiky-
mą numato tarptautinė sutartis ar Lietuvos kolizinės normos, užsienio
teisė pripažįstama teisės klausimu, todėl visus užsienio teisės klausi-
nius aiškinasi teismas sua sponte, t. y. ex officio.
Nuo visiems žinomų faktų taip pat reikia skirti faktus, kuriuos
teisėjas sužinojo privačiai, t. y. ne dėl teismo proceso. Pavyzdžiui, tei-
sėjas žino, kad miręs ieškovo tėvas buvo pradėjęs statyti gyvenamąjį
namą, nes teisėjo tėvas ir ieškovo tėvas buvo kaimynai. Tokiais fak-
tais teisėjas negali remtis, jeigu jie nėra įrodyti bendrąja tvarka, nes
priešingu atveju jis taptų liudytojas (lot. non refert quid notum sit ju-
dici, si notum non sit in forma judicii).
Šalis turi teisę pripažinti esant faktus, kuriais kita šalis grindžia savo
reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 187 str. l d.). Ši šalies teisė yra dis-
pozityvumo ir rungimosi principų išraiška. Pripažinimo objektas šiuo
atveju yra faktinės arba teisinės aplinkybės, patvirtinančios priešingos
444
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
445
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
žinti. Įrodytą pripažinimą teismas gali laikyti tam tikro fakto įrodymu.
Pavyzdžiui, teisme įrodžius, kad asmuo kitiems girdint pareiškęs esąs
vaiko tėvas arba kitu būdu pripažinęs savo tėvystę (tarkime, laiške vai-
ko motinai), teismas gali patenkinti ieškinį dėl to asmens tėvystės nu-
statymo (CK 3.148 str.). Neteisminiu faktų pripažinimu taip pat laiky-
tina ir faktų pripažinimas vykstant tardymui ar kitokiam tyrimui1.
Faktų pripažinimas taip pat skirstomas į nekvalifikuotą ir kvali-
fikuotą. Nekvalifikuotu pripažinimu vadinamas priešingai šaliai nau-
dingų faktų pripažinimas be jokių išlygų. Pavyzdžiui, ieškovas teigia
paskolinęs atsakovui dešimt tūkstančių litų ir atsakovas šį faktą pripa-
žįsta. Kvalifikuotas pripažinimas yra toks priešingai šaliai naudingų
faktų patvirtinimas, kai pripažįstama tik tam tikra faktinių aplinkybių
dalis, daromos tam tikros išlygos. Pavyzdžiui, ieškovas teigia paskoli-
nęs atsakovui dešimt tūkstančių litų. Atsakovas pripažįsta, kad skoli-
nosi iš ieškovo, bet ne dešimt, o penkis tūkstančius litų arba skolinosi
ieškovo nurodytą sumą, tačiau pinigus grąžino arba dar nesuėjo jų grą-
žinimo terminas. Esant kvalifikuotam faktų pripažinimui nebereikia įro-
dinėti tik tos faktinių aplinkybių visumos dalies, kuri yra pripažįstama.
Pripažinus faktus, pripažinimą galima paneigti tik įrodžius sukly-
dimą, apgaulę, prievartą, grasinimą ar smurtą (CPK 187 str. 2d.). Tai
reiškia, kad faktų pripažinimas iš esmės yra neatšaukiamas. Todėl kai
šalis faktą iš pradžių pripažįsta (pvz., vykstant procesui pirmosios ins-
tancijos teisme), o vėliau pradeda jį neigti (pvz., vykstant apeliaci-
niam procesui), teismas turi teisę remtis ankstesniu šalies pripažini-
mu, nes negalima kartu to paties ir teigti, ir neigti (lot. allegans
contraria nos est audiendus). Ir tik įrodžius CPK 187 straipsnio antro-
joje dalyje nurodytas aplinkybes, pripažinimas netenka galios ir anks-
čiau pripažintas faktas tampa įrodinėjimo dalyko sudedamąja dalimi,
t. y. faktą privalo įrodyti šalis, kuri juo remiasi.
Kartu pažymėtina, kad aptartos taisyklės taikytinos tik dispozity-
viose bylose. Nedispozityviose bylose faktų pripažinimas teismo ne-
saisto, nes teismas tokias bylas privalo spręsti vadovaudamasis impe-
ratyviomis teisės normomis. Pavyzdžiui, negalima absoliutinti faktų
pripažinimo, kai kaltinamasis buvo tardomas, taip pat kitais atvejais2.
' LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis c. b. D. Krupecko in-
dividuali įmonė v. Utenos apskrities mokesčiu inspekcija, Nr. 3K-3-1133/2001, kat. 126.
2 LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 27 d. nutartis c. b. J. Ragelis v. Lietu-
vos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K-3-155/2001, kat. 39.6.2.3.; 2001 m. ge-
gužės 7 d. nutartis c. b. S. Kapbatutas v. A. Kapbatutienė ir kt., Nr. 3K-3-535/2001,
kat. 15.2.1.4.
446
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Evidence: Its History and Policies. P. 176-183.
2
Lindell B. Cit. op. P. 174-175.
3
Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 344.
4
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 199-200.
447
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
§ 5. PREJUDIC1NIAI FAKTAI
Pagal CPK 182 straipsnio 2-3 punktus šalys atleidžiamos nuo faktų,
kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu jau nustatyti ki-
tose bylose, įrodinėjimo. Faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo spren-
dime ar nuosprendyje, vadinami prejudiciniais faktais.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčija-
mas. Todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti fakto, kuriuo šalis re-
miasi ir kuris teismo jau nustatytas anksčiau nagrinėtoje byloje, kur
dalyvavę tie patys asmenys. Be to, šalys negali tokio fakto ir ginčyti.
Teismo sprendimo prejudicinė galia turi subjektines ribas - ji tai-
koma tik asmenims, dalyvavusiems nagrinėjant ankstesnę bylą. Išimtį
sudaro tik teismo sprendimai dėl pripažinimo, nes jų res judicata tai-
koma visiems asmenims. Pavyzdžiui, teismo sprendimo dėl asmens pa-
skelbimo mirusiu prejudicinė galia taikoma visiems asmenims. Teis-
mo sprendimo prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui: įsiteisėjęs
vieno teismo sprendimas dėl tam tikrų faktų privalomas kitam teis-
mui, nagrinėjančiam civilinę bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir kitoms instituci-
joms. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodi-
nėjami administracinėse institucijose, arbitraže ir t.t. Tai viena iš įsi-
teisėjusio teismo sprendimo privalomumo išraiškų (CPK 18str.).
Teismo sprendimo prejudicinė galia baigiasi jį panaikinus apelia-
cine ar kasacine tvarka.
Kitų institucijų, pavyzdžiui, administracinių, tardymo ir panašiai,
sprendimuose ir aktuose nurodyti faktai teismui prejudicinės galios netu-
448
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
ri . Tokių institucijų dokumentai laikytini rašytiniais įrodymais (CPK
197str.). Tačiau prejudicinę galią turi Konstitucinio Teismo sprendi-
mai dėl įstatymo ar kitų teisės akrų sutikimo su Konstitucija (Konsti-
tucijos 107 str.).
Teismų praktikoje prejudiciniai faktai gana dažni. Pavyzdžiui, teis-
mo tvarka nustačius tėvystę, išlaikymo išieškojimo byloje nebereikia
įrodinėti atsakovą esant vaiko tėvą. Teismo tvarka pripažintos auto-
riaus teisės į kūrinį nebereikia įrodinėti atlyginimo už jo panaudojimą
išieškojimo byloje.
Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja ir nenuginči-
jamumo savybę. Todėl šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys bei jų
teisių perėmėjai nebegali kitose bylose ginčyti įsiteisėjusiu teismo spren-
dimu nustatytų faktų (CPK 279 str. 4 d.). Pavyzdžiui, vienoje byloje
teismui pripažinus atsakovo veiksmus teisėtais, kitoje byloje ieškovas
nebegali iš naujo įrodinėti tų pačių veiksmų neteisėtumo fakto2.
Teismas privalo sustabdyti bylą, kol bus išspręsta kita byla, ku-
rioje priimtas sprendimas turės jai prejudicinę galią (CPK 163 str. 3 p.).
Prejudicinę galią civiliniame procese taip pat turi įsiteisėjęs teis-
mo nuosprendis. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje
privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, ku-
riam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padari-
nių. Pavyzdžiui, civilinėje byloje dėl atlyginimo už nusikaltimu pa-
darytą žalą ieškovui jau nereikia įrodinėti pačios žalos, padarytos
nusikaltimu, taip pat kad ją padaręs būtent atsakovas ir yra priežas-
tinis žalos ir nuteistojo veiksmų ryšys, nes visa tai jau patvirtinta
teismo nuosprendžiu. Tačiau teismo nuosprendyje nenurodytą žalos
dydį ieškovas turi įrodyti. Be to, atsakovas nebegali įrodinėti savo
nekaltumo, nes jo kaltė jau patvirtina įsiteisėjusiu teismo nuospren-
džiu. Būtent toks teismo nuosprendžio prejudicialumas civiliniame
procese yra pripažįstamas ir teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 1999 m. gegužės 26d. nutartyje nurodė, jog
„Lietuvos CPK 62 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosp-
rendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam
civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiks-
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 25 d. nutartis c. b. M. Berškiene v, AB
„Lietuvos kuras", Nr 3K-3-695/1999, kat 5.
2
Žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 4 d. nutartį c. b. UAB
„Nord-K" v Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nr. 3K-3-926/2000, kat. 7; 2000 m.
birželio 12 d. nutartį M. Morkūnienė v Tauragės rajono savivaldybės civilinės met-
rikacijos skyrius, Nr. 3K-3-676/2000, kat. 52
449
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
§ 1. ĮRODYMŲ POŽYMIAI
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 26 d. nutartis c. b. A. Kupšienė v. AB
„Javinė", Nr. 3K-3-205/1999, kat. 3; 1999 m. spalio 6d. nutartis c. b. V.Černiauskas v.
UAB „Sela", Nr. 3K-3570/1999, kat. 7; 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis c. b. N. ir A. Ku-
tyriovai v. D. Potašovas ir kt„ Nr. 3K-7-874/200I, kat. 15.2.2.3.; 2001 m. gegužės 16 d.
nutartis c. b. B. Brazdeikienė v. K. Jurkus, Nr. 3K-3-525/2001, kat. 39.2.
2
Keane A. The Modern Law of Evidence. 3rd ed. London: Butterworths. 1994. P. 1.
450
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
451
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Evidence: Its History and Policies. P. 77; Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 308.
2
LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9d. nutartis c. b. J. Vaišvilienė v.
UADB „Baltikums draudimas", Nr. 3K-3-549/2001, kat. 115.
452
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
453
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
454
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartis c. b. A. Grubliauskienė v.
S. Pašilienė ir kt, Nr. 3K-3-2 71/2000, kat. 35.
2
Teismų praktika taip pat yra pateikusi nemažai taisyklių įrodymų leistinumo klau-
simais: žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 27 d. nutartį c. b. AB
„Dirbtinis pluoštas" v. UAB „Armanai", Nr. 3K-3-890/2000, kat. 10; 2000m. rugsėjo
18d. nutartį c. b. J. Černijenko v. V.Remeikienė ir kt., Nr. 3K-3-82 7/2000, kat. 37;
2001 m. sausio 22 d. nutartį c. b. L. Drevinskienė v. L R. Drevinskienė, Nr. 3K-3-25/2001,
kat. 115; 2001 m. sausio 22d. nutartį c. b. A. Aleškevičius v. UAB „Pas Juozapą",
Nr. 3K-348/2001, kat. 94.1; 2001 m. vasario 28 d. nutartį c. b. E. Kaniauskas v. V. Vil-
kas, Nr. 3K-3-221/2001, kat. 94.3; 2001 m. kovo 27d. nutartį c. b. A. Storpirštienė v.
D. Krasauskienės individuali įmonė, Nr. 3K-3-371/2001, kat. 94;1; 2001 m. gegužės 9 d.
nutartį c. b. J. Vaišvilienė v. UADB „Baltikums draudimas", Nr. 3K-3-549/2001, kat. 115;
2001 m. spalio 15 d. nutartį c. b. AB „Alita" v. Alytaus apskrities valstybinė mokesčiu
inspekcija, Nr. 3K-3-967/2001, kat. 126; 2001 m. rugsėjo 17d. nutartį c. b. V. Kavleis-
kis v. AB „Vilma", Nr. 3K-3-820/2001, kat. 2.11.
455
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 320.
2
Ten pat. P. 322-323.
3
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 217-218.
456
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
457
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1996, Nr. 59-1402.
458
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
459
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
460
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis c. b. O. Rėklaitienė v.
Kauno miesto valdyba ir kt., Nr. 3K-3-1,37/2000, kat. 36; 2002 m. birželio 24 d. nutar-
tis c. b. ADB „Preventa" v. UAB DK „Baltic polis", Nr, 3K-3-903/2002, kat. 54.
2
Išsamiau žr: Documentary Evidence / by Ch. Style, Ch. Hollander. London: Long-
man, 1993.
461
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Herlitz G. N. The Meaning of the Term „Prima Facie" // Lomsian Law Review.
1994, vol. 55, p. 391-408.
462
DVIDEŠIMT KETVIRTAS SKYRIUS
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
463
ĮRODYMAI C I V I L I N I A M E PROCESE
464
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
465
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
466
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai dėl teismų praktikos civilinėse ir
baudžiamosiose bylose 1995-2000. Vilnius, 2001. P. 8.
467
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
468
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 20 d. nutartis c. b. M Bartaševičienė v.
Teismo antstolių kontora prie Kauno miesto apylinkes teismo, Nr 3K-3-674/1999, kat. 7.
469
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
470
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
471
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
472
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
1
Žinios. 2002, Nr. 104-4675.
473
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
474
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
475
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
476
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
477
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
dytojo parodymus, tai laikytina rašytiniu įrodymu, kuris turi būti įver-
tintas laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Užsienio valstybėse liudytojo apklausos tvarka yra skirtinga. Ben-
drosios teisės valstybėse liudytoją apklausia šalių advokatai, atlikdami
kryžminę apklausą, o teisėjas tik stebi ją ir atmeta nesusijusius su by-
la klausimus bei kontroliuoja proceso tvarkos laikymąsi, tačiau taip
pat turi teisę apklausti liudytoją. Pažymėtina, kad kryžminei apklausai
teikiamas pirmumas, todėl susiformavo taisyklė, jog negalima pateikti
įrodymo, kuris negali būti patikrinamas teisme per kryžminę apklausą.
Prancūzijoje liudytojai apklausiami specialaus teisėjo (judge de la mi-
se en etat) rengiantis teisminiam nagrinėjimui.
Apklausti liudytojai pakartotinai neapklausiami, tačiau prireikus
teismas gali byloje dalyvaujančio asmens arba savo iniciatyva apklausti
liudytoją pakartotinai. Tai gali būti padaryta tame pačiame teismo po-
sėdyje arba apklaustą liudytoją dar kartą iškviečiant į kitą teismo po-
sėdį. Liudytoją apklausiant pakartotinai, būtina laikytis CPK 192 straips-
nyje nustatytos tvarkos. Teismui pripažinus, kad šitai būtina, liudytojas
gali būti apklausiamas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (CPK
324 str. 3d.).
Prireikus teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujančių asme-
nų prašymu gali atlikti liudytojų akistatą (CPK 192 str. 7 d.). Akistata
reikalinga, kai tarp liudytojų parodymų yra esminių prieštaravimų. Aki-
stata skiriama teismo nutartimi.
Vertindamas liudytojo duotus parodymus, teismas privalo atsižvelgti
į daugybę aplinkybių, galinčių turėti įtakos jų turiniui, pavyzdžiui, į
liudytojo amžių, sveikatos būklę, profesiją, išsilavinimą ir kitas asme-
nines savybes, į tai, kaip liudytojui tapo žinomi įrodomieji faktai, kiek
laiko praėjo nuo to laiko, kai šis juos sužinojo. Visada būtina atsi-
žvelgti, ar nėra liudytojo parodymų ir kirų byloje esančių įrodymų (ra-
šytinių įrodymų, ekspertizės išvados) prieštaravimų. Ypač sudėtinga ver-
tinti prieštaringus liudytojų parodymus, kai jie yra vienintelė įrodinėjimo
priemonė byloje. Tokius prieštaravimus būtina šalinti itin kruopščiai,
analizuojant visus byloje įrodinėjamus faktus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam tikrais atvejais materialio-
sios teisės normos draudžia naudoti liudytojų parodymus kaip įrodinė-
jimo priemonę (CK 1.93 str. 2d.). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 27d.
nutartyje c. b. A. Storpirštienė v. D. Krasauskienės individuali įmonė
(Nr. 3K-3-371/2001, kat. 5.4, 94.1) suformuluota teisės taikymo ir aiš-
kinimo taisyklė, kad, „tarp įmonės ir darbuotojo kilus ginčui, darbo
užmokesčio išmokėjimo faktas negali būti įrodinėjamas liudytojų pa-
478
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
479
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
480
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
1
Mikelėnas V. Civilinis procesas. D. 1. P. 342.
2
Žinios. 2001, Nr. 99-3515.
481
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
statyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti
apskaitos dokumentais, kurių privalomus rekvizitus nustato šis įstaty-
1
mas. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR konvencijos )
6 straipsnis numato krovimo važtaraščio turinio reikalavimus. Taigi ne-
atitinkantys įstatymo reikalavimų dokumentai negali patvirtinti bylai reikš-
mingų aplinkybių ir negali būti įrodinėjimo priemonė civilinėje byloje.
Tam tikriems dokumentams įstatymai nustato privalomą rašytinę
notarinę formą (CK 1.74str.). Įstatymų reikalaujamos notarinės for-
mos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.). Pa-
vyzdžiui, notarine forma būtina sudaryti oficialius testamentus, ve-
dybų sutartis, gyvenamojo namo, buto ar įmonės pirkimo-pardavimo
sutartis ir kita. Tokių dokumentų, nepatvirtintų notaro, teismas ne-
pripažįsta rašytiniais įrodymais, kuriais gali būti įrodomas sandorio
sudarymas ar įvykdymas.
Tam tikrais atvejais įstatymai numato registracijos reikalavimą (CK
1.75 str.). Pavyzdžiui, juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daik-
tais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių varžymais, turi būti regist-
ruojami Nekilnojamojo turto registre (2001 m. birželio 21d. redakcijos
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str.)2. Tad gyvenamojo namo
ar buto pirkimo—pardavimo sutartį būtina įregistruoti Žemės ir kito ne-
kilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. Šios sutarties
neįregistravimas atima teisę panaudoti sutartį prieš trečiuosius asme-
nis ir tokia sutartis negali sukelti tretiesiems asmenims teisinių pada-
rinių (CK 1.75 str. 2 d., 6.383 str. 3 d.). Neatitinkantys nurodytų reika-
lavimų dokumentai taip pat negali būti tinkama įrodinėjimo priemonė
įrodinėjant atitinkamų sandorių sudarymą arba įvykdymą, tačiau jie gali
būti panaudoti, jeigu registracija turi tik teisės išviešinimo reikšmę,
bet jeigu registracija turi teisę (servituto, hipotekos, registruojamų daiktų
uzufrukto) sukuriančią reikšmę, toks dokumentas negali būti tinkama
įrodinėjimo priemonė.
Pagal turinį rašytiniai įrodymai gali būti skirstomi į tvarkomuo-
sius ir informacinius. Tvarkomaisiais rašytiniais įrodymais vadinami
įrodymai, kurių turinys liudija valinio pobūdžio faktus. Šiuose įrody-
muose, pavyzdžiui, nenorminio pobūdžio valstybės valdžios aktuose,
potvarkiuose, organizacijų pagal savo kompetenciją išduodamuose ak-
tuose, sandoriuose, įgyvendinama materialiųjų teisinių santykių daly-
vių valia. Tvarkomiesiems dokumentams paprastai būdinga ne tik tai,
kad juose yra informacijos, bet ir tai, jog jie sukelia atitinkamų teisi-
1
Žinios. 1998, Nr. 107-2932.
2
Žinios. 2001, Nr. 55-1948.
482
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
483
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 2002, Nr. 45-1708.
2
Žinios. 2002, Nr. 5-211.
484
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
mas turi tam tikrų panašumų su vietos apžiūra, tačiau vietos apžiūrą
atlieka pats teismas, tuo tarpu faktus konstatuoja teismo antstolis teis-
mo pavedimu. Taip pat prie oficialių rašytinių įrodymų priskirtini teis-
mo antstolių surašyti procesiniai dokumentai, pavyzdžiui, turto arešto
aktai.
Vadovaujantis CPK 197 straipsnio antrąja dalimi, oficialių rašyti-
nių įrodymų pateikimas teisme reiškia įrodinėjimo pareigos šalims per-
skirstymą, nes priešinga šalis pirmiausia privalo paneigti pateiktą vie-
šąjį rašytinį įrodymą. Tokie įrodymai privalo užtikrinti visišką teismo
įsitikinimą dėl atitinkamų aplinkybių. Daroma prielaida, kad toks do-
kumentas yra tikras, jeigu jį viešosios teisės subjektas išdavė veikda-
mas pagal savo kompetenciją ir jis atitinka tokiems dokumentams ke-
liamus reikalavimus (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu bylą nagrinėjančiam
teismui kyla abejonių dėl pateikto viešojo dokumento tikrumo, teis-
mas turi teisę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva parei-
kalauti dokumentą išdavusio asmens paaiškinimų ir palyginti jį su ki-
tais to asmens išduotais, sudarytais ar patvirtintais dokumentais (CPK
203 str.). Šitaip gali būti patikrinama, ar dokumentas buvo išduotas
(patvirtintas) neviršijant kompetencijos, ar dokumentas buvo sudarytas
remiantis tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Pasitvirtinus nurody-
toms aplinkybėms, nurodyti dokumentai negali būti pripažįstami ofi-
cialiais rašytiniais įrodymais, o juos išdavę (patvirtinę) asmenys turi
būti traukiami drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsako-
mybėn (BK 289 str.).
Oficialių (viešųjų) rašytinių įrodymų institutas buvo ir Civilinės
teisenos įstatyme. Jo 459 straipsnyje nurodoma, kad „aktai, sudaryti
arba patvirtinti nustatyta tvarka, turi pirmenybę prieš naminius aktus
ir kitus rašytus įrodymus, bet šiais galima remtis tiek, kiek įsakmiai
jie pirmiems neprieštarauja arba kiek jie anuos papildo. Naminių ar
kitų neformalinių aktų galią ir pirmenybę nustato teismas savo nuo-
žiūra."1 Taigi jau tarpukario Lietuvos civiliniame procese rašytiniai įro-
dymai skirstyti į oficialius ir privačius („naminius"). Nors šių laikų
oficialių rašytinių įrodymų užuomazgų buvo galima aptikti įvairiuose
įstatymuose (Hipotekos, Notariato, Nekilnojamojo turto registro įstaty-
muose), tačiau į CPK jie įtraukti 2001 m., atitinkamai pakeičiant ir
papildant 1964 m. priimto CPK 73 straipsnio antrąją dalį. Tada oficia-
liais rašytiniais įrodymais buvo pripažįstami dokumentai, išduoti vals-
tybės valdžios ar valdymo įstaigų, arba dokumentai, patvirtinti kitų vals-
tybės įgaliotų asmenų. Naujajame CPK atsirado nuostata, susijusi su
1
Civilinės teisenos įstatymas. Su pakeitimais ir papildymais. P. 113.
485
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
486
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
487
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
fikatu; 4) kad nėra sukurtas saugia parašo formavimo įranga. Jis visais
atvejais turi teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl Šito
susitaria. Juridinio asmens atstovo elektroninio parašo galia yra prily-
ginama juridinio asmens atstovo parašo, patvirtinto juridinio asmens
antspaudu, galiai rašytiniuose dokumentuose, jeigu elektroninis para-
šas sukurtas laikantis šio įstatymo reikalavimų1.
Rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikia-
mi susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai
jie su šiais įrodymais yra susipažinę iki teismo posėdžio pradžios. Pa-
prastai byloje dalyvaujantys asmenys, besidomintys nagrinėjamos by-
los eiga, dažnai būna susipažinę su bylos medžiaga dar esant pasiren-
gimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadijai. Be to, rašytinių įrodymų
nuorašai kartu su procesiniais dokumentais išsiunčiami byloje dalyvau-
jantiems asmenims, todėl nėra būtina šiuos įrodymus pateikti dar kar-
tą susipažinti teismo posėdyje. Reikiamais atvejais rašytiniai įrodymai
gali būti pateikiami susipažinti liudytojui ar ekspertui, siekiant nusta-
tyti aplinkybes, pavyzdžiui, ar liudytojas dalyvavo surašant dokumen-
tą. Susipažinę su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje daly-
vaujantys asmenys turi teisę pateikti dėl tiriamų įrodymų paaiškinimus.
Asmeninis susirašinėjimas ar kitokio asmeninio susižinojimo duo-
menys viešajame teismo posėdyje gali būti skelbiami tik sutikimu vi-
sų asmenų, kurių susižinojimas turi būti skelbiamas. Priešingu atveju
tokie bylai reikšmingi duomenys paskelbiami ir ištiriami uždarame teis-
mo posėdyje, teismui priėmus šiuo klausimu nutartį (CPK 201 str.).
Teismo posėdžio protokole pažymima apie įrodymo ištyrimą uždarame
teismo posėdyje. Nurodytos privačių asmenų susirašinėjimo slaptumo
nuostatos taikomos visam asmenų susižinojimui, neatsižvelgiant į jo
būdą (paštu, faksimiliniu ar elektroniniu ryšiu, telefono pokalbiu). Ši-
taip įgyvendinamos Konstitucijos 22 straipsnio asmeninio gyvenimo ne-
liečiamumo, teisės į susirašinėjimą, telefono pokalbių slaptumo nuo-
statos, kurių ribojimai galimi tik esant įstatymų nustatyta tvarka
priimtam teismo sprendimui.
Neviešame teismo posėdyje turi būti tiriami ir rašytiniai įrodymai,
susiję su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi, tačiau rašytiniai
įrodymai, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, negali būti įrody-
mai civilinėje byloje, kol informacija, sudaranti atitinkamą paslaptį, bus
išslaptinta nustatyta tvarka (CPK 177 str. 5 d.).
Apžiūrėtų rašytinių įrodymų (ar jų dalies) turinys prireikus gali
būti įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Po to, atsižvelgiant į byloje
dalyvaujančių asmenų nuomonę, pirminius rašytinius įrodymus (origi-
488
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
489
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
įrodymai kyla iš (yra surašomi) tam tikrą asmenų, o juos visada gali
paveikti įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai. Be to, kilus abe-
jonių, būtina patikrinti, ar dokumentą tikrai surašė jame nurodomas jo
autorius, ar dokumento turinys atitinka jo autoriaus ketinimus, valią.
Civilinio proceso įstatymai rašytinius įrodymus pripažįsta labai
svarbia įrodinėjimo priemone. Tam tikrais atvejais materialiosios tei-
sės normos atitinkamas bylos aplinkybes leidžia įrodinėti tik rašyti-
niais įrodymais (CK 1.93 str. 2d.). Dokumentiniame procese ieški-
nio reikalavimai grindžiami tik leistinais rašytiniais įrodymais (CPK
424 str. 2d.).
Teismų praktikoje, remiantis apibendrinimo duomenimis, taip pat
siekiama suformuluoti įrodinėjimo taisykles, taikytinas tam tikrų kate-
gorijų byloms. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sau-
sio 16d. nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nag-
rinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus,
kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę" 7 punkte nurodoma,
kad asmens kaltę patvirtinantys rašytiniai įrodymai gali būti: 1) nelai-
mingo atsitikimo darbe aktai; 2) teismo nuosprendžiai, sprendimai, tar-
dymo institucijų nutarimai; 3) pareigūnų, kontroliuojančių darbo saugos
būklę ir darbo įstatymų laikymąsi, surašyti sveikatos sužalojimo prie-
žasčių aktai; 4) medicininė išvada dėl asmens darbingumo netekimo
laipsnio nustatymo; 5) įsakymai ir nutarimai dėl drausminės arba ad-
ministracinės nuobaudos skyrimo kaltiems tos organizacijos darbuoto-
jams, ir 6) kiti dokumentai (aktai), kuriuose yra žinių apie bylai reikš-
1
mingas aplinkybes .
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad garbės ir oru-
mo gynimo bylose, kai žinios yra paskleistos dokumentuose, aktuo-
se, charakteristikose, reikalų ar asmeninio susirašinėjimo raštuose,
laiškuose ar paskleistos kitu materialiu būdu, paskleidimo faktą bū-
tina įrodyti rašytiniais įrodymais. Tokiais atvejais teismui privalu pa-
teikti įrodymų originalus, be to, visą įrodymą (laikraštį, biuletenį, žur-
nalą ar kt.), o ne publikacijų iškarpas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senato 1998 m. gegužės 15d. nutarimo Nr. l „Dėl Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respubli-
kos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nag-
2
rinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas" 4 p.) . Tuo tarpu
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16d. nutari-
1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai dėl teismų praktikos civilinėse ir
baudžiamosiose bylose 1995-2000. P. 38.
2
Ten pat. P. 64-65.
490
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
1
Ten pat. P. 108.
2
Federal Rules of Evidence for United States Courts and Magistrates. Notre Da-
me, 1995.
491
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
492
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
kurių palikti pėdsakai ir kiti požymiai gali patvirtinti arba paneigti tam
tikras bylai reikšmingas aplinkybes. Vertindamas šiuos įrodymus, teis-
mas gali nustatyti padarytos turtinės žalos dydį, įsigytos prekės koky-
bę, daikto vertę ir kita. Daiktiniai įrodymai gali būti patys įvairiausi
daiktai: apgadintas arba neapgadintas automobilis, įvairios paskirties
patalpos ir statiniai, įrengimai, prietaisai, įrankiai, baldai, drabužiai ir
t.t. Dažniausiai daiktiniai įrodymai yra daiktai, dėl kurių vyksta teis-
minis ginčas. Rečiau daiktiniai įrodymai būna įvairūs dokumentai. Jų
negalima painioti su rašytiniais įrodymais, nes tokiais atvejais įrodo-
mąją reikšmę turi ne rašytinio dokumento turinys, o išoriniai doku-
mento požymiai, pavyzdžiui, suklastotas gimimo liudijimas (patvirti-
nantis dokumento klastotės faktą), dokumento popieriaus arba rašalo
kokybė, dokumento buvimo (arba radimo) vieta.
Daiktinius įrodymus teismui pateikia byloje dalyvaujantys asme-
nys arba juos išreikalauja teismas (CPK 206 str. l d.). Negalintys pa-
tys gauti reikalingų daiktinių įrodymų byloje dalyvaujantys asmenys
gali prašyti teismą juos išreikalauti. Tokiame prašyme būtina nurodyti:
1) daiktinį įrodymą, kurį prašoma išreikalauti; 2) pagrindą, leidžiantį
manyti, kad įrodymą turi prašyme nurodytas asmuo; 3) priežastį, dėl
kurios prašantis asmuo pats negali pateikti daiktinio įrodymo, ir 4) ap-
linkybes, kurias gali patvirtinti arba paneigti įrodymas (CPK 205 str.).
Šių reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas teismui atmesti prašymą
išreikalauti įrodymą. Be to, tokius prašymus būtina pareikšti procesi-
niuose arba paruošiamuosiuose dokumentuose, išimtiniais atvejais - žo-
džiu teismo posėdyje.
Daiktiniai įrodymai yra pateikiami tiesiogiai bylą nagrinėjančiam
teismui arba išduodami prašančiam išreikalauti įrodymą asmeniui, pa-
teikusiam liudijimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė gauti išreikalau-
jamą įrodymą (CPK 206 str.). Daiktinių įrodymų nepateikimo padari-
niai yra analogiški rašytinių įrodymų nepateikimo padariniams (CPK
207 str.). Teismui pateikti daiktiniai įrodymai yra laikomi byloje arba
perduodami pagal specialų apyrašą į teismo daiktinių įrodymų saugo-
jimo kamerą. Paprastai kartu su byla seife ar nedegamojoje spintoje
saugomi nedidelės apimties daiktai (knygos, drabužiai, avalynė ir pan.).
Sudaromas daiktinio įrodymo, saugomo teismo daiktinių įrodymų sau-
gojimo kameroje, apyrašas, kuriame smulkiai aprašomas daiktinis įro-
dymas nurodant jo pavadinimą, technines charakteristikas, matmenis,
svorį, spalvą, ypatingus požymius, esamus pažeidimus ar sugadinimus
ir panašiai, t. y. požymius, leidžiančius identifikuoti daiktą. Teisėjo re-
zoliucija apyrašas pridedamas prie bylos, o jeigu šitai atliekama teis-
mo posėdyje, apyrašas pridedamas prie posėdžio protokolo ir teismas
493
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
494
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
1
P e a . A . Cit. op. P . 160-161.
495
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
496
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
497
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
498
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
499
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1997, Nr. 65-1586.
2
Ten pat.
3
Žinios. 1995, Nr. 101-2265.
500
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
1
Žinios. 1999, Nr. 52-1672.
2
Žinios. 1999, Nr. 10-224.
3
Žinios. 1997, Nr. 65-1586.
4
Žinios. 2001, Nr. 4-100.
501
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
502
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
503
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
504
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
24.6 APŽIŪRA
Apžiūros atlikimo pagrindas - teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų
poreikis vietoje išsiaiškinti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes. Pa-
gal CPK 210 straipsnio pirmąją dalį prireikus ištirti bylos aplinkybes
teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujančių asmenų prašymu gali
skirti daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje arba vie-
tos apžiūrą. Taigi apžiūros protokolas, kaip įrodinėjimo priemonė, yra
įstatymo nustatyta tvarka apžiūrėjus daiktinius arba rašytinius įrody-
mus ir įvykio vietą raštu užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės.
Daiktinius arba rašytinius įrodymus, kurių negalima pristatyti į teis-
mą (pvz., dėl dydžio, nustatytos saugojimo tvarkos ir pan.), teismas
apžiūri ir ištiria jų buvimo vietoje. Vizualiai apžiūrėdamas įrodymą,
teismas nustato tam tikrus išorinius jo požymius, savybes, ypatumus.
Tirdamas įrodymą, teismas atsižvelgia į jo reikšmę bylai, analizuoja jo
savybes, požymius. Be to, siekdamas vietoje ištirti tikrąsias bylos ap-
linkybes, teismas gali atlikti vietos apžiūrą, pavyzdžiui, naudojimosi
žemės sklypu tvarkos arba servituto nustatymo bylose.
Apžiūra gali būti skiriama tiek rengiantis, tiek vykstant teisminiam
bylos nagrinėjimui. Byloje dalyvaujantys asmenys gali prašyti skirti ap-
žiūrą pateikdami procesinius dokumentus arba žodžiu teismo posėdyje.
Apžiūrą atlieka visos sudėties teismas. Byloje dalyvaujantiems as-
menims pranešama apžiūros laikas ir vieta, išskyrus atvejus, kai ap-
žiūra atliekama tame pačiame teismo posėdyje, apie kurį pranešta by-
loje dalyvaujantiems asmenims. Asmens, kuriam pranešta apie apžiūrą,
neatvykimas nekliudo atlikti apžiūros (CPK 210 str. 2d.). Atsižvelg-
damas į bylos aplinkybes, teismas gali iškviesti į apžiūrą ir liudytojus
bei ekspertus. Šitai pažymima apžiūros protokole. Liudytojas gali vie-
toje paaiškinti savo parodymus, o ekspertas gali surinkti medžiagą sa-
vo tyrimui ar vietoje atlikti ekspertizę. Per apžiūrą byloje dalyvaujan-
tiems asmenims, liudytojams ar ekspertams gali būti pateikiami
klausimai. Šie asmenys turi teisę atkreipti teismo dėmesį į, jų nuomo-
ne, bylai reikšmingas aplinkybes, detales (CPK 210 str. 3 d.).
Dėl atliktų veiksmų ir rezultatų surašomas apžiūros protokolas. Jį
pasirašo visos sudėties teismas ir kiti apžiūroje dalyvavę asmenys (CPK
505
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
506
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
' Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai dėl teismų praktikos civilinėse ir
baudžiamosiose bylose 1995-2000. P. 63.
2
Žinios. 2000, Nr. 64-1924.
3
Žinios. 2000, Nr. 90-2777.
4
Žinios. 1994, Nr. 11-163.
5
Žinios. 1997, Nr. 50-1190.
507
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
508
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
keis) arba pagrindo manyti, kad gauti minėtą informaciją vėliau taptų
negalima arba sunku.
Įrodymų užtikrinimo priemonės suteikia galimybę užfiksuoti ir iš-
saugoti įrodymus. Pavyzdžiui, liudytojas gali išvykti į ilgalaikę koman-
diruotę ar gyventi į užsienį, gali dingti daiktas, kuris gali būti daikti-
nis įrodymas byloje, atsakovas gali sunaikinti rašytinius įrodymus ir
panašiai. Dėl nurodytų priežasčių asmuo, turintis pagrindo manyti, kad
pateikti reikalingus įrodymus vėliau taps negalima ar sunku, gali pra-
šyti teismą juos užtikrinti (CPK 221 str.). Šiai galima padaryta prieš
pareiškiant arba jau pareiškus ieškinį. Pareiškime nurodoma:
1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti;
2) aplinkybės, kurias įrodymas gali patvirtinti;
3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymą.
Pareiškime nenurodžius minėtų aplinkybių teismas gali tokį pra-
šymą atmesti.
Pažymėtina, kad pareiškimas užtikrinti įrodymus paduodamas teis-
mui, kurio veiklos teritorijoje yra prašomas užtikrinti įrodymas. Jeigu
ieškinys pareikštas vieno teismo, o įrodymas yra kito teismo veiklos
teritorijoje, bylą nagrinėjantis teismas priima nutartį dėl teisminio pa-
vedimo ir įpareigoja kitą teismą užtikrinti tam tikrą įrodymą, esantį to
teismo veiklos teritorijoje.
Įrodymų užtikrinimo klausimais teismas rašytinio proceso tvarka
priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Tokią nu-
tartį būtina priimti ne vėliau kaip per tris dienas nuo atitinkamo pra-
šymo pareiškimo teisme dienos (CPK 223 str. l d.). Teismo nutartyje
nurodoma, kokie įrodymai, kokia tvarka ir būdu yra užtikrinami. Dėl
teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, atitinkamą pra-
šymą pareiškęs asmuo gali pateikti skundą (CPK 224 str.). Prašančiam
užtikrinti įrodymus asmeniui ir byloje dalyvaujantiems asmenims pra-
nešama teismo posėdžio, kuriame sprendžiamas įrodymų užtikrinimo
klausimas, vieta ir laikas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo po-
sėdį nekliudo užtikrinti įrodymų. Žinoma, esant trijų dienų terminui
nerealu, kad byloje dalyvaujantys asmenys gaus tokį pranešimą iki teis-
mo posėdžio, tačiau tokiems pranešimams perduoti gali būti naudoja-
mos ir elektroninio ryšio priemonės. Išimtiniais atvejais įrodymai gali
būti užtikrinami skubiai, t. y. iki pranešimo byloje dalyvaujantiems as-
menims apie įrodymų užtikrinimą.
Kai nepareiškęs ieškinio asmuo prašo užtikrinti įrodymus, pri-
ėmęs nutartį juos užtikrinti teismas skiria ne ilgesnį kaip keturioli-
kos dienų terminą ieškiniui pareikšti. Per teismo nustatytą laiką ieš-
kinio nepareiškus, teismas nutartimi panaikina įrodymų užtikrinimo
509
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
510
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
511
La502 Civilinio proceso teisė / Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas,
Vytautas Nekrošius. - Vilnius: Justitia, 2003—.
ISBN 9986-567-92-0
T. l - 512 p. - ISBN 9986-567-91-2
Civilinio proceso teisės vadovėlio pirmasis tomas — teisės doktrinos mėgini-
mas pateikti naujojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir apskri-
tai civilinio proceso teisės reformos apžvalgą. Šiame tome analizuojama bendroji
civilinio proceso teisės dalis. Vadovėlio autoriai tiesiogiai dalyvavo ir dalyvauja
reformuojant civilinį procesą. Šitai leido giliau pažvelgti į esamus ir būsimus
civilinio proceso pokyčius. Tačiau civilinio proceso teisės reforma priėmus nau-
jąjį CPK, nesibaigė. Todėl vadovėlyje aptariami ir kiti aktualūs civilinio proceso
klausimai - civilinio proceso teisės vienodinimas, šiuolaikinės civilinio proce-
so raidos tendencijos, konkretūs užsienio šalių civilinio proceso institutai.
UDK 347.9(474.5)
Civilinės bylos nagrinėjimas trunka tam tikrą laiką, kartais net kele-
rius metus. Civilinė byla prasideda ieškinio pareiškimu teisme ir bai-
giasi teismo sprendimo įvykdymu. Gana dažnai dėl įvairių priežasčių
ar aplinkybių, atsiradusių prieš įsiteisėjant teismo sprendimui, gali bū-
ti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.
Pavyzdžiui, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, atsakovas gali tretiesiems
asmenims perleisti, sunaikinti ar paslėpti jam priklausantį turtą. Dėl
nurodytų priežasčių privalu įstatyme nustatyti laikiną (iki bus priimtas
teismo sprendimas) ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir garantuoti
būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo veikla taikant priemones,
kad būtų įvykdytas būsimas teismo sprendimas patenkinus ieškinį, va-
dinama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Labai tiksliai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apibū-
dina Anglijos teismuose cituojamas lordas Donaldsonas: „Mes gyvename
tokiame apsukriame ir greitai kintančiame komerciniame ir finansiniame
pasaulyje, kad teismai yra priversti prisitaikyti prie tobulėjančio pasau-
lio ir turėti galimybių apriboti veiksmų laisvę atsakovų, visą savo ener-
giją skiriančių tam, kad įgytų imunitetą būsimam teismo sprendimui."1
Ieškinio surašymas yra gana sudėtingas, atsakingas ir nemažai lai-
ko užimantis veiksmas ir jam atlikti reikia teisinių žinių, išreikalauti
surinkti ir išstudijuoti įvairius dokumentus. Galimas atvejis, kad atsa-
kovas, sužinojęs apie ieškovo rengiamą ieškinį, gali imtis nesąžiningų
priemonių, apsunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą jam nepa-
lankaus teismo sprendimo įgyvendinimą. „Popierinis" teismo sprendi-
mas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo (kreditoriaus) reikalavimų pa-
grįstumas, teikia paguodą laimėjusiam bylą ieškovui, tačiau neužtikrina
tinkamos jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismo tvarka.
Taigi esant realiam pavojui, kad ieškovo (kreditoriaus) teisės privers-
tine tvarka vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, taikant laiki-
nąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir išlaikyti tokią padėtį, ku-
ri sudarytų sąlygas ieškovui rengtis procesui ir jame dalyvauti, o
priėmus jam palankų sprendimą - jį realiai įvykdyti.
387
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES
388
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS
389
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES
390
Nesvarbu, ar nutartis priimama iki bylos iškėlimo, iškeliant bylą
ar jau vykstant teisminiam nagrinėjimui, teismas priima motyvuotą nu-
tartį, kurioje turi būti nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, jos mas-
tas, taikymo tvarka ir būdas tuo atveju, jei taikomas turto areštas, iš-
spręsti turto saugojimo, valdymo ir naudojimo klausimai (CPK 145 str.
4 d.). Pavyzdžiui, areštuodamas atsakovui priklausantį automobilį, teis-
mas gali uždrausti atsakovui valdyti ir naudotis automobiliu, nurody-
damas, kad jis turi būti pastatytas į saugojimo aikštelę ir už saugoji-
mą moka ieškovas savo lėšomis. Įstatymas numato, kad kai laikinai
ribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios dalinės
nuosavybės teise, gali būti areštuota tik ta turto dalis, kuri priklauso
asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Jeigu tur-
to dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, nenustatyta, tada laikinai, kol
šitai bus padaryta, gali būti areštuojamas visas turtas (CPK 145 str.
5 d.). Areštavus lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaito-
se, leidžiama atlikti tik tas su tomis lėšomis susijusias operacijas, ku-
rios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 str. 6 d.).
Teismo nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodoma:
1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;
2) teismo, priėmusio nutartį, pavadinimas ir sudėtis;
3) nutarties priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių tai-
kymo pagrindas;
4) asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizi-
nio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), gyvena-
moji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);
5) asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laiki-
nosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens
kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės ad-
resas, kodas);
6) taikomos laikinosios apsaugos priemonės apibūdinimas (jeigu
laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, nurodomas turto pavadi-
nimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas aprašy-
mas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys);
7) jeigu laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, turto savinin-
kas (bendraturčiai) (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gy-
venamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);
8) laikinosios apsaugos priemonės taikymo mastas, taikymo bū-
dai, taip pat kalendorine data nustatytas laikinosios apsaugos priemo-
nės taikymo terminas, jeigu jis nustatomas;
9) kiti su taikoma laikinąja apsaugos priemone susiję teisių ribo-
jimai, jeigu jie taikomi;
391
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS
392
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONES
393
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES
1
Žinios. 1999, Nr. 101-2897.
394
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONES
395
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS
1
Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartis
c. b. ,,A&P Holding" (TZ) v. „Aircara Garanstų management LLC Trustel" firma
„EWEC AG 48C", Nr 2-37/2002.
2
Žinios. 2002, Nr. 45-1712.
3
Pelenis D. Laikinoji teisinė apsauga Vokietijos civiliniame procese: nustatymo są-
lygos ir priemonių sistema // Teisė. 2002, Nr. 42, p. 96-106.
396
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS
398
ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BUDAI
tartis c. b. Vilniaus miesto valdyba v. A. Šavareikienė ir kt., Nr. 3K-3-174/2001, kat. 95.2;
2003 m. kovo 5 d. c. b. S. Tamašauskas v. Marijampolės apskrities viršininko administ-
racija ir kt., Nr. 3K-3-298/2003, kat. 36.4.
399
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES
400
ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BŪDAI
401
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
DVIDEŠIMT TREČIAS SKYRIUS
405
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
265, 270 str.). Todėl teismas negali grįsti sprendimo prielaidomis, savo
samprotavimais, niekuo nepagrįstais šalių paaiškinimais. Dėl šios prie-
žasties įrodinėjimas svarbus ir šalims, ir teismui. Kiekviena šalis, grįs-
dama savo reikalavimus ar atsikirtimus tam tikrais faktais, stengiasi
įtikinti teismą tų faktų tikrumu ir šiuo tikslu pateikia vienų ar kitų
jų įrodymų. Teisėjas šalių pateiktą faktinę ir kitą įrodomąją medžia-
gą turi nešališkai įvertinti ir nuspręsti, tie faktai nustatyti ar ne. Tai-
gi įrodinėjimo tikslas yra šalių teiginių teisingumo nustatymas, t. y.
įrodinėjant siekiama įtikinti teismą, kad šalies teiginiai yra teisingi:
kad jos nurodytos aplinkybės tikrai yra (buvo) ir būtent tokios, ko-
kios nurodytos, arba atvirkščiai, kad neigiamų aplinkybių iš tikrųjų
nėra.
Apskritai įrodinėjimas nėra civilinio proceso teisės ir doktrinos sri-
tis. Įrodinėjimas iš esmės yra logikos dalis, nes kiekviena pažintinė
veikla reikalauja įrodinėti tam tikrus reiškinius ar teiginius. Kurio nors
teiginio teisingumą ar klaidingumą, jo sutikimą ar nesutikimą su tik-
rove galima įrodyti tik dedukcijos ir indukcijos metodais, vadovaujan-
tis logikos dėsniais1. Logikos dėsniais remiamasi ir įrodinėjant civili-
niame procese, nes įrodinėjimas teisme pirmiausiai taip pat yra loginė,
pažintinė veikla. Kita vertus, įrodinėjimas teisme nėra grynai loginė,
mąstymo procesas. Ji yra ir procesinė pozityviosios teisės normų re-
guliuojama veikla, nes, pirma, teisminio įrodinėjimo ypatumus lemia
įrodinėjimo dalykas, esantis ne hipotezės, teorijos ar teiginiai, o juri-
diniai faktai. Antra, įrodinėjant teisme operuojama ne moksliniais ar-
gumentais, aksiomomis, o teisminiais įrodymais, t. y. tam tikra infor-
macija, patvirtinančia ar paneigiančia įrodinėjimo dalyką sudarančius
faktus. Įstatymas nustato, ką galima laikyti įrodymu, ko negalima, ką
reikia įrodinėti, o ko ne ir t.t. Taigi teismo procese įrodinėjama tik
įstatymų nustatytomis priemonėmis ir tvarka.
Įrodymų teorija aiškina daugelį civilinio proceso klausimų: įrodi-
nėjimo dalyką, įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą, įrodinėjimo prie-
mones, įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įrodymų rinkimą, pateikimą ir
vertinimą, neįrodinėtinas aplinkybes2.
Daugumoje šalių įrodymai laikomi proceso teisės institutu, todėl nor-
mos, reguliuojančios įrodinėjimą ir įrodymus, yra civilinio proceso įsta-
tymuose. Tačiau Prancūzijoje, Italijoje, Kanadoje įrodymai laikomi ma-
1
Apie įrodinėjimą logikos moksle žr.: Segeth W. apa a. M o c a :
Ba a , 1985. C . 184-187.
2
Jones on Evidence. Civil and Criminal. 7th ed. / by C. S. Fishman. New York:
Lawyers Cooperative Publishing, 1992. P. 2-5.
406
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
§ 2. ĮRODINĖJIMO STRUKTŪRA
407
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
International Civil Procedures. P. 282-283.
408
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
čus, tiek teismas priimdamas sprendimą gali remtis tik įrodymais, iš-
tirtais ir įvertintais nagrinėjant bylą iš esmės. Jeigu vykstant teismi-
niams ginčams paaiškėja, kad tam tikri įrodymai nebuvo ištirti, teis-
mas išimtiniais atvejais gali atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK
256 str.) ir atidėti bylos nagrinėjimą, kol jie bus surinkti ir pateikti
teismui.
Trečias įrodinėjimo etapas yra įrodymų pateikimas. Teisę pateik-
ti įrodymus turi visi byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 42 str.). Įro-
dymų pateikimas - tai faktinis įrodymų perdavimas teismui. Ieškovas
savo turimus įrodymus paprastai pateikia kartu su ieškinio pareiškimu
— šiame dokumente yra jų sąrašas (CPK 135 str. 2 d.). Kai kuriuose
įstatymuose įsakmiai nurodoma įrodymus pateikti kartu su ieškinio pa-
reiškimu. Pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio ketvirto-
joje dalyje, 7 straipsnio pirmojoje dalyje, 8 straipsnio trečiojoje dalyje
reikalaujama prie pareiškimo iškelti įmonės bankroto bylą pridėti do-
kumentus, patvirtinančius pareiškimo pagrįstumą.
Įrodymai taip pat pateikiami rengiantis civilinės bylos nagrinėji-
mui. Būtent ši proceso stadija ir yra skirta visai įrodomajai informaci-
jai byloje surinkti. Pagal naujojo CPK dvasią visi įrodymai turi būti
atskleisti prieš pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 112,
225-226 str.). Atsakovas turimus įrodymus pateikia kartu su atsiliepi-
mu į ieškinį (CPK 142 str.) arba pareikšdamas priešinį ieškinį (CPK
143 str.). Pateikti įrodymus yra ir byloje dalyvaujančių asmenų parei-
ga, nes jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Teismas gali
įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti net jų nenurodytus,
tačiau, teismo nuomone, reikšmingus bylai įrodymus. Taip pat teismas
gali įpareigoti kitus asmenis ar įstaigų, organizacijų, įmonių pareigū-
nus pateikti turimus rašytinius ar daiktinius įrodymus (CPK 199,
206 str.). Visada svarbu pateikti įrodymus prieš prasidedant teisminiam
bylos nagrinėjimui, kad ir teisėjas, ir kiti byloje dalyvaujantys asme-
nys galėtų su jais susipažinti. Jeigu įrodymai nebuvo pateikti rengian-
tis bylos nagrinėjimui teisme, vykstant teisminiam nagrinėjimui teis-
mas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu mano, kad vėlesnis jų
pateikimas vilkins sprendimo byloje priėmimą (CPK 7 str., 141 str. l d.,
142 str. 3 d.). Taigi vykstant teisminiam nagrinėjimui įrodymai gali būti
pateikiami tik išimtiniais atvejais, nes naujų įrodymų pateikimas esant
šiai stadijai reikalauja atidėti bylos nagrinėjimą, o tai prieštarauja pro-
ceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.). Taigi
reikalavimas pateikti visus įrodymus rengiantis bylos nagrinėjimui lei-
džia užtikrinti įrodymų atskleidimo taisyklės laikymąsi. Įrodymų at-
409
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Išsamiau apie įrodymų atskleidimą JAV civiliniame procese žr.: Discovery Practice.
nd
2 ed. / by R. S. Haydock, D. F. Herr. Boston, Toronto: Little, Brown and Co., 1988.
410
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
411
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
412
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Lindell B. Cit. op. P. 176-177; GinsburgR. B., Bruzelius A. Cit. op. P. 296-297.
2
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 8 d. nutartis c. b. K. Žvinys v. Lie-
tuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Nr. 3K-3-931/1999, kat. 1.
413
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
414
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. spalio 28 d. nutartis c. b. G. Milčiukienė v.
UAB „Antriniai metalai" ir kt., Nr. 3K-161/1998, kat. 3.
415
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
416
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17d. nutartis c. b. UAB „Muaro krau-
tuvė" v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32.
417
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
§ 3. ĮRODINĖJIMO TIKSLAS
Nagrinėjant įrodinėjimo institutą, aptartina dar viena svarbi problema
- įrodinėjimo tikslas.
Dėl įrodinėjimo tikslo nesutarimų teisės doktrinoje nėra. Pripa-
žįstama, kad šalys, įrodinėdamos savo nurodytus faktus, siekia įti-
kinti teismą sakančios tiesą. Taigi galutinis įrodinėjimo tikslas yra
nustatyti tiesą, tačiau kokią - absoliučią ar santykinę, materialiąją ar
formaliąją, - vienos nuomonės nėra. Kad įrodinėjimo tikslas yra nu-
statyti tiesą, patvirtina ir kai kurių civilinio proceso įstatymų anali-
zė. Pavyzdžiui, Prancūzijos CPK 11 straipsnyje nurodoma teisėją tu-
rint teisę imtis bet kokių teisėtų priemonių, kad būtų ištirtos bylos
aplinkybės. Prancūzijos CK 10 straipsnyje sakoma, kad siekiant nu-
418
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
419
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
420
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Ten pat, P. 125-126.
2
Lindell B. Cit. op. P. 178-179.
3
Evidence: Its History and Policies. P. 125-126; Williams G. The Mathematics of
Proff I and II // Legal Reasoning. Vol. II / edited by A. Aarnio, D. N. MacVormick.
Dartmouth: Aldershot, 1992. P. 445-471.
4
Lindell B. Cit. op. P. 179-180.
5
Evidence: Its History and Policies. P. 125-126.
6
Išsamiau žr.: Cohen L. J. The Probable and the Provable.
421
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Klanio H. T., Sorvettula J., Hatakka M. Burden of Proff: Truth or Law? // Scan-
dinavian Studies in Law. 1992, vol. 34, p. 115—150; Clermont K. M., SherwinE. A Com-
parative View of Standarts of Proof // The American Journal of Comparative Law.
2002, vol. 50, No 2, p. 243-275.
2 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis c. b. UAB „Muaro krau-
tuvė" v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32.
3
Įrodytinumo ir įrodymų pakankamumo problema analizuota keliuose Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo precedentuose: žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m.
kovo 17d. nutartį c. b. UAB „Muaro krautuvė" v. Vilniaus miesto valstybinė mokes-
čių, inspekcija. Nr. 3K-3-31,1999, kat. 32; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartį c. b. A. Bla-
žienės personalinė įmonė „Albina" v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekci-
ja, Nr. 3K-3-945/1999, kat. 32; 2000 m. rugsėjo 18d. nutartį c. b. J. Černijenko v.
V. Remeikienė ir kt., Nr. 3K-3-827/2000, kat. 37; 2000 m. balandžio 27 d. nutartį c. b.
S. Uscilaitė ir kt. v. P. Uscila ir kt, Nr. 3K-3-361/2000, kat. 55; 2002 m. birželio 12 d.
nutartį c. b. G. Ūselis v. O. Ivoškienė, Nr. 3K-3-862/2002, kat. 25.8.1.
422
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Cohen L. J. The Logic of Proof // Legal Reasoning. Vol. 2 / edited by A. Aarnio,
D. N. MacVormick. Dartmouth: Aldershot, 1992. P. 473-485.
2
LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis c. b. N. Kasperavi-
čienė v. R. Marčiulynaitė, Nr. 3K-3-381/2001, kat. 16.5.
423
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
424
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
425
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 186-187.
2
Mačys Vl. Cit. op. P. 218-219.
3
M a e K . Kypc p a o o c y a / / Xpec o p a -
y poeccy. M o c a : o p o e , 1996. C. 105-108.
4
Mačys Vl. Cit. op. P. 219.
426
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
427
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1999, Nr. 50-1598.
2
Žinios. 1994, Nr. 8-120.
3
Žinios. 1996, Nr. 73-1742; 2002, Nr. 29-1033.
4
Žinios. 1999, Nr. 30-851.
428
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1996, Nr. 119-2772.
2
Žinios. 1999, Nr. 30-852.
3
Žinios. 2000, Nr. 6-155.
429
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1993, Nr. 72-1345.
2
Žinios. 1995, Nr. 40-988.
3
Žinios. 1995, Nr. 102-2283.
4
Žinios. 1996, Nr. 75-1796.
5
Žinios. 1997, Nr. 19-414.
6
Žinios. 1997, Nr. 19-415.
430
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
431
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
§ 3. ĮRODINĖJIMO DALYKAS
432
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
433
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
jau anksčiau priėmęs sprendimą dėl tapataus ieškinio, privalo šitai įro-
dyti, o teismas turi nustatyti, ar yra pagrindo ją nutraukti.
Nustatyti įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje būtina rengiantis teis-
miniam bylos nagrinėjimui. Tik išsiaiškinus, kokius faktus reikės įro-
dyti, tampa žinomi rinktini įrodymai. Tinkamai nustačius įrodinėjimo
dalyką, galima veiksmingai taikyti įrodymų sąsajumo ir leistinumo tai-
syklę, teisingai nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis ir užtikrinti,
kad visi įrodymai bus surinkti esant šiai stadijai ir byla bus išnagrinė-
ta iš esmės pirmajame teismo posėdyje (CPK 7 str.). Pavyzdžiui, jeigu
įrodinėjimo dalykas yra faktai, patvirtinantys trečiojo asmens teisę į
parduotą daiktą, parduoto daikto paėmimo byloje kartu su pirkėju turi
dalyvauti pardavėjas (CK 6.322 str.).
§ 2. TEISINĖS PREZUMPCIJOS
434
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
nio 4 punkte nustatyta suinteresuoto asmens teisė įrodyti, kad yra prie-
šingai, negu preziumuoja įstatymas. Šalis neturi įrodinėti faktų, ku-
riais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus ir kurie, remiantis įsta-
tymu, preziumuojami esą nustatyti (CPK 182 str. 4 p.) (lot. Iex contra
id quod praesumit, probationem non recipit — įstatymas nereikalauja
įrodinėti to, ką jis preziumuoja).
Teisinės prezumpcijos nustatomos dėl trijų priežasčių. Pirma, jo-
mis siekiama taupyti ir šalių, ir teismo laiką bei jėgas įrodinėjant. An-
tra, jos padeda rasti išeitį iš aklavietės, kurioje ne vienam tenka atsi-
durti. Pavyzdžiui, toje pačioje avarijoje žuvus tėvui ir sūnui, neįmanoma
įrodyti, kuris mirė pirmas. Neišsprendus Šios dilemos, negalima nusta-
tyti, kyla palikimo klausimas ar ne. Trečia, prezumpcijomis siekiama
užtikrinti vienodą socialinę ir teisinę politiką bei praktika. Pavyzdžiui,
kaltės, nekaltumo prezumpcijos yra tam tikri principai, kuriais grin-
džiama teisės sistema1.
Be nuginčijamų, arba santykinių, prezumpcijų (lot. praesumptiones
iuris tantum; angl. rebutable presumptions; pranc. prėsomption rėfutab-
le; vok. gewohnliche Rechtswermutungen), skiriamos absoliučios, arba
nenuginčijamos, prezumpcijos (lot. praesumptiones iuris et de iure; angl.
irrebutable presumptions; pranc. prėsomption irrėfragable; vok. unwi-
derlegliche Rechtsvermutungen). Įvairių valstybių teisė nustato skirtin-
gas nenuginčijamas prezumpcijas. Pavyzdžiui, bendrojoje teisėje nenu-
ginčijama prezumpcija laikomas amžius ir pripažįstama, kad nepilnametis
yra neveiksnus ir neatsako už padarytą žalą, taip pat kad įmonės įre-
gistravimas yra nenuginčijama jos įsteigimo teisėtumo prezumpcija2.
Prancūzijoje nenuginčijama prezumpcija laikoma teismo sprendi-
mo res judicata galia3.
Ar yra nenuginčijamų prezumpcijų Lietuvos teisėje? Kai kurių ga-
liojančių teisės normų analizė leidžia į šį klausimą atsakyti teigiamai.
Pavyzdžiui, CK 2.2 straipsnio ketvirtojoje dalyje ir 5.3 straipsnio ant-
rojoje dalyje nurodoma, kad nesant galimybės nustatyti, kuris iš dvie-
jų ar daugiau asmenų mirė anksčiau, laikoma visus juos mirus tuo
pačiu metu. Nenuginčijama prezumpcija nustatyta ir CK 2.2 straipsnio
trečiojoje dalyje.
Šiuolaikinė pozityvioji teisė, teismų praktika ir teisės doktrina pri-
pažįsta esant tokias teisines prezumpcijas:
1
Evidence: Its History and Policies. P. 189-190.
2
Phipson on Evidence. 14th ed. / by M. N. Howard, P. Crane, D. A. Hochberg. Lon-
don: Sweet and Maxwell, 1990. P. 83-95.
3
Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 313-314.
435
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
436
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis c. b. /. Bunokaitė v.
A. Garšva ir kt., Nr. 3K-3-1145/2000, kat. 42.
2
Žinios. 2000, Nr. 44-1247.
437
ĮRODYMĄI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1999, Nr. 30-856.
2
Žinios. 1999, Nr. 50-1598; LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis
c. b L. Vilčiauskas v. UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko", Nr. 3K-3-154/2000,
kat. U.
3 Žinios. 2000, Nr. 64-1937.
4
Žinios. 2001, Nr. 64-2327.
5
Žinios. 2001, Nr. 55-1943.
438
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948.
2
Žinios. 1996, Nr. 101-2300.
3
Žinios. 1996, Nr. 73-1742; 2002, Nr. 29-1033.
4
Žinios. 1995, Nr. 61-1533; 2002, Nr. 74-3142.
5
Žinios. 1999, Nr. 30-851.
439
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
440
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 2000, Nr. 6-155.
2
Žinios. 1997, Nr. 19-415.
441
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
yra įrodymas vežėjo nenaudai, jeigu tik jis patikrino juos dalyvaujant
siuntėjui ir nurodo apie tai važtaraštyje, arba jeigu tai susiję su duo-
menimis apie išorinę prekės būklę;
- 1929 m. Varšuvos konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių
su tarptautiniais vežimais oru, atliekamais asmens, nesančio susitarian-
čiu vežėju, unifikavimo 18 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, kad
tais atvejais, kai vežimas žeme, jūra arba upe už oro uosto ribą, atlie-
kamas vykdant vežimo oru sutartį, siekiant pakrauti, išduoti arba per-
krauti, bet kokie nuostoliai, kol nebus įrodyta priešingai, laikomi kilu-
siais iš įvykio, atsitikusio vežant oru;
- 1929 m. Varšuvos konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių
su tarptautiniais vežimais oru, atliekamais asmens, nesančio susitarian-
čiu vežėju, unifikavimo 21 straipsnyje nustatyta, kad pripažįstama dėl
žalos atsiradimo nesant žalą patyrusio asmens kaltės, kol vežėjas ne-
įrodo, jog patyręs žalos asmuo yra pats dėl to kaltas arba padėjo tai
žalai atsirasti;
- 1929 m. Varšuvos konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių
su tarptautiniais vežimais oru, atliekamais asmens, nesančio susitarian-
čiu vežėju, unifikavimo 26 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad jeigu
bagažą ir prekes gavėjas priėmė nepareikšdamas priekaištų, kol nebus
įrodyta priešingai, bus laikoma prekes atgabenus geros būklės ir pagal
važtaraštį;
- 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencijos' 2 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad jeigu bus įro-
dyta krovinį praradus, sugadinus ar pavėluotai pristačius vežant ne ke-
lių, o kitos rūšies transportu ir kelių transporto vežėją nesant kaltą,
nes tai įvyko dėl kitos rūšies transporto vežėjo, vežusio tą krovinį,
kaltės, kelių transporto vežėjas atsako ne pagal šią konvenciją;
— 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencijos 9 straipsnyje nurodyta, kad važtaraštis yra vežimo sutar-
ties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo
dispozicijon yra perėjęs, iki tol, kol bus įrodyta priešingai; jeigu vežė-
jas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės
būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma krovinio ir pakuotės išorę
priimant buvus tinkamos būklės ir krovinio vietų skaičių, žymėjimą ir
numeracija atitikus važtaraščio įrašus;
- 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencijos 20 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad krovinys lai-
komas prarastu, jeigu, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, jis per
442
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
443
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
- tam tikri asmenys tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku, pa-
vyzdžiui, avarija, stichinė nelaimė ir panašiai.
Taigi pripažįstamos visiems žinomomis aplinkybės, kurios: 1) ob-
jektyviai žinomos šalims nagrinėjant bylą ir priimant joje sprendimą;
2) žinomos bylą nagrinėjančiam teismui. Dėl atleidimo nuo visiems ži-
nomų aplinkybių įrodinėjimo teismas priima nutartį ir ji įrašoma į teis-
mo posėdžio protokolą.
Panaši taisyklė yra ir kitų valstybių civilinio proceso įstatymuose.
Pavyzdžiui, Švedijos teismo proceso kodekso 35:2 straipsnyje sakoma,
kad nereikalaujama įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių. Analogiška
taisyklė yra Vokietijos CPK 291 straipsnyje. Ji taip pat galioja bendro-
joje teisėje.
Nuo teismo pripažintų visiems žinomais faktų reikia skirti teis-
mui žinomus faktus. Pripažįstama, kad teismas ex officio žino ir išma-
no materialiąją ir proceso teisę, įstatymų galiojimą ar negaliojimą, tik-
rąją jų prasmę (lot. iura novit curia). Todėl visų šių aplinkybių šalims
nereikia įrodinėti. Be abejo, šalis gali pateikti savo vienos ar kitos
teisės normos aiškinimą, gali teigti, kad įstatymas negalioja ir pana-
šiai. Tačiau visus šiuos faktus teismas privalo patikrinti ex officio.
Kai taikyti užsienio teisę numato šalių susitarimas, užsienio teisė
Lietuvoje laikoma fakto klausimu (CK 808 str. 2 d.). Todėl šalis, kuri
remiasi užsienio teise ir reikalauja ją taikyti, privalo įrodyti užsienio
teisės turinį, galiojimą ir aiškinimo bei taikymo praktiką atitinkamoje
valstybėje. Visais kitais atvejais, pavyzdžiui, kai užsienio teisės taiky-
mą numato tarptautinė sutartis ar Lietuvos kolizinės normos, užsienio
teisė pripažįstama teisės klausimu, todėl visus užsienio teisės klausi-
nius aiškinasi teismas sua sponte, t. y. ex officio.
Nuo visiems žinomų faktų taip pat reikia skirti faktus, kuriuos
teisėjas sužinojo privačiai, t. y. ne dėl teismo proceso. Pavyzdžiui, tei-
sėjas žino, kad miręs ieškovo tėvas buvo pradėjęs statyti gyvenamąjį
namą, nes teisėjo tėvas ir ieškovo tėvas buvo kaimynai. Tokiais fak-
tais teisėjas negali remtis, jeigu jie nėra įrodyti bendrąja tvarka, nes
priešingu atveju jis taptų liudytojas (lot. non refert quid notum sit ju-
dici, si notum non sit in forma judicii).
Šalis turi teisę pripažinti esant faktus, kuriais kita šalis grindžia savo
reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 187 str. l d.). Ši šalies teisė yra dis-
pozityvumo ir rungimosi principų išraiška. Pripažinimo objektas šiuo
atveju yra faktinės arba teisinės aplinkybės, patvirtinančios priešingos
444
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
445
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
žinti. Įrodytą pripažinimą teismas gali laikyti tam tikro fakto įrodymu.
Pavyzdžiui, teisme įrodžius, kad asmuo kitiems girdint pareiškęs esąs
vaiko tėvas arba kitu būdu pripažinęs savo tėvystę (tarkime, laiške vai-
ko motinai), teismas gali patenkinti ieškinį dėl to asmens tėvystės nu-
statymo (CK 3.148 str.). Neteisminiu faktų pripažinimu taip pat laiky-
tina ir faktų pripažinimas vykstant tardymui ar kitokiam tyrimui1.
Faktų pripažinimas taip pat skirstomas į nekvalifikuotą ir kvali-
fikuotą. Nekvalifikuotu pripažinimu vadinamas priešingai šaliai nau-
dingų faktų pripažinimas be jokių išlygų. Pavyzdžiui, ieškovas teigia
paskolinęs atsakovui dešimt tūkstančių litų ir atsakovas šį faktą pripa-
žįsta. Kvalifikuotas pripažinimas yra toks priešingai šaliai naudingų
faktų patvirtinimas, kai pripažįstama tik tam tikra faktinių aplinkybių
dalis, daromos tam tikros išlygos. Pavyzdžiui, ieškovas teigia paskoli-
nęs atsakovui dešimt tūkstančių litų. Atsakovas pripažįsta, kad skoli-
nosi iš ieškovo, bet ne dešimt, o penkis tūkstančius litų arba skolinosi
ieškovo nurodytą sumą, tačiau pinigus grąžino arba dar nesuėjo jų grą-
žinimo terminas. Esant kvalifikuotam faktų pripažinimui nebereikia įro-
dinėti tik tos faktinių aplinkybių visumos dalies, kuri yra pripažįstama.
Pripažinus faktus, pripažinimą galima paneigti tik įrodžius sukly-
dimą, apgaulę, prievartą, grasinimą ar smurtą (CPK 187 str. 2d.). Tai
reiškia, kad faktų pripažinimas iš esmės yra neatšaukiamas. Todėl kai
šalis faktą iš pradžių pripažįsta (pvz., vykstant procesui pirmosios ins-
tancijos teisme), o vėliau pradeda jį neigti (pvz., vykstant apeliaci-
niam procesui), teismas turi teisę remtis ankstesniu šalies pripažini-
mu, nes negalima kartu to paties ir teigti, ir neigti (lot. allegans
contraria nos est audiendus). Ir tik įrodžius CPK 187 straipsnio antro-
joje dalyje nurodytas aplinkybes, pripažinimas netenka galios ir anks-
čiau pripažintas faktas tampa įrodinėjimo dalyko sudedamąja dalimi,
t. y. faktą privalo įrodyti šalis, kuri juo remiasi.
Kartu pažymėtina, kad aptartos taisyklės taikytinos tik dispozity-
viose bylose. Nedispozityviose bylose faktų pripažinimas teismo ne-
saisto, nes teismas tokias bylas privalo spręsti vadovaudamasis impe-
ratyviomis teisės normomis. Pavyzdžiui, negalima absoliutinti faktų
pripažinimo, kai kaltinamasis buvo tardomas, taip pat kitais atvejais2.
' LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis c. b. D. Krupecko in-
dividuali įmonė v. Utenos apskrities mokesčiu inspekcija, Nr. 3K-3-1133/2001, kat. 126.
2 LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 27 d. nutartis c. b. J. Ragelis v. Lietu-
vos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K-3-155/2001, kat. 39.6.2.3.; 2001 m. ge-
gužės 7 d. nutartis c. b. S. Kapbatutas v. A. Kapbatutienė ir kt., Nr. 3K-3-535/2001,
kat. 15.2.1.4.
446
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
Evidence: Its History and Policies. P. 176-183.
2
Lindell B. Cit. op. P. 174-175.
3
Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 344.
4
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 199-200.
447
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
§ 5. PREJUDIC1NIAI FAKTAI
Pagal CPK 182 straipsnio 2-3 punktus šalys atleidžiamos nuo faktų,
kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu jau nustatyti ki-
tose bylose, įrodinėjimo. Faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo spren-
dime ar nuosprendyje, vadinami prejudiciniais faktais.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčija-
mas. Todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti fakto, kuriuo šalis re-
miasi ir kuris teismo jau nustatytas anksčiau nagrinėtoje byloje, kur
dalyvavę tie patys asmenys. Be to, šalys negali tokio fakto ir ginčyti.
Teismo sprendimo prejudicinė galia turi subjektines ribas - ji tai-
koma tik asmenims, dalyvavusiems nagrinėjant ankstesnę bylą. Išimtį
sudaro tik teismo sprendimai dėl pripažinimo, nes jų res judicata tai-
koma visiems asmenims. Pavyzdžiui, teismo sprendimo dėl asmens pa-
skelbimo mirusiu prejudicinė galia taikoma visiems asmenims. Teis-
mo sprendimo prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui: įsiteisėjęs
vieno teismo sprendimas dėl tam tikrų faktų privalomas kitam teis-
mui, nagrinėjančiam civilinę bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir kitoms instituci-
joms. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodi-
nėjami administracinėse institucijose, arbitraže ir t.t. Tai viena iš įsi-
teisėjusio teismo sprendimo privalomumo išraiškų (CPK 18str.).
Teismo sprendimo prejudicinė galia baigiasi jį panaikinus apelia-
cine ar kasacine tvarka.
Kitų institucijų, pavyzdžiui, administracinių, tardymo ir panašiai,
sprendimuose ir aktuose nurodyti faktai teismui prejudicinės galios netu-
448
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
ri . Tokių institucijų dokumentai laikytini rašytiniais įrodymais (CPK
197str.). Tačiau prejudicinę galią turi Konstitucinio Teismo sprendi-
mai dėl įstatymo ar kitų teisės akrų sutikimo su Konstitucija (Konsti-
tucijos 107 str.).
Teismų praktikoje prejudiciniai faktai gana dažni. Pavyzdžiui, teis-
mo tvarka nustačius tėvystę, išlaikymo išieškojimo byloje nebereikia
įrodinėti atsakovą esant vaiko tėvą. Teismo tvarka pripažintos auto-
riaus teisės į kūrinį nebereikia įrodinėti atlyginimo už jo panaudojimą
išieškojimo byloje.
Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja ir nenuginči-
jamumo savybę. Todėl šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys bei jų
teisių perėmėjai nebegali kitose bylose ginčyti įsiteisėjusiu teismo spren-
dimu nustatytų faktų (CPK 279 str. 4 d.). Pavyzdžiui, vienoje byloje
teismui pripažinus atsakovo veiksmus teisėtais, kitoje byloje ieškovas
nebegali iš naujo įrodinėti tų pačių veiksmų neteisėtumo fakto2.
Teismas privalo sustabdyti bylą, kol bus išspręsta kita byla, ku-
rioje priimtas sprendimas turės jai prejudicinę galią (CPK 163 str. 3 p.).
Prejudicinę galią civiliniame procese taip pat turi įsiteisėjęs teis-
mo nuosprendis. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje
privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, ku-
riam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padari-
nių. Pavyzdžiui, civilinėje byloje dėl atlyginimo už nusikaltimu pa-
darytą žalą ieškovui jau nereikia įrodinėti pačios žalos, padarytos
nusikaltimu, taip pat kad ją padaręs būtent atsakovas ir yra priežas-
tinis žalos ir nuteistojo veiksmų ryšys, nes visa tai jau patvirtinta
teismo nuosprendžiu. Tačiau teismo nuosprendyje nenurodytą žalos
dydį ieškovas turi įrodyti. Be to, atsakovas nebegali įrodinėti savo
nekaltumo, nes jo kaltė jau patvirtina įsiteisėjusiu teismo nuospren-
džiu. Būtent toks teismo nuosprendžio prejudicialumas civiliniame
procese yra pripažįstamas ir teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 1999 m. gegužės 26d. nutartyje nurodė, jog
„Lietuvos CPK 62 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosp-
rendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam
civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiks-
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 25 d. nutartis c. b. M. Berškiene v, AB
„Lietuvos kuras", Nr 3K-3-695/1999, kat 5.
2
Žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 4 d. nutartį c. b. UAB
„Nord-K" v Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nr. 3K-3-926/2000, kat. 7; 2000 m.
birželio 12 d. nutartį M. Morkūnienė v Tauragės rajono savivaldybės civilinės met-
rikacijos skyrius, Nr. 3K-3-676/2000, kat. 52
449
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
§ 1. ĮRODYMŲ POŽYMIAI
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 26 d. nutartis c. b. A. Kupšienė v. AB
„Javinė", Nr. 3K-3-205/1999, kat. 3; 1999 m. spalio 6d. nutartis c. b. V.Černiauskas v.
UAB „Sela", Nr. 3K-3570/1999, kat. 7; 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis c. b. N. ir A. Ku-
tyriovai v. D. Potašovas ir kt„ Nr. 3K-7-874/200I, kat. 15.2.2.3.; 2001 m. gegužės 16 d.
nutartis c. b. B. Brazdeikienė v. K. Jurkus, Nr. 3K-3-525/2001, kat. 39.2.
2
Keane A. The Modern Law of Evidence. 3rd ed. London: Butterworths. 1994. P. 1.
450
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
451
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Evidence: Its History and Policies. P. 77; Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 308.
2
LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9d. nutartis c. b. J. Vaišvilienė v.
UADB „Baltikums draudimas", Nr. 3K-3-549/2001, kat. 115.
452
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
453
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
454
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartis c. b. A. Grubliauskienė v.
S. Pašilienė ir kt, Nr. 3K-3-2 71/2000, kat. 35.
2
Teismų praktika taip pat yra pateikusi nemažai taisyklių įrodymų leistinumo klau-
simais: žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 27 d. nutartį c. b. AB
„Dirbtinis pluoštas" v. UAB „Armanai", Nr. 3K-3-890/2000, kat. 10; 2000m. rugsėjo
18d. nutartį c. b. J. Černijenko v. V.Remeikienė ir kt., Nr. 3K-3-82 7/2000, kat. 37;
2001 m. sausio 22 d. nutartį c. b. L. Drevinskienė v. L R. Drevinskienė, Nr. 3K-3-25/2001,
kat. 115; 2001 m. sausio 22d. nutartį c. b. A. Aleškevičius v. UAB „Pas Juozapą",
Nr. 3K-348/2001, kat. 94.1; 2001 m. vasario 28 d. nutartį c. b. E. Kaniauskas v. V. Vil-
kas, Nr. 3K-3-221/2001, kat. 94.3; 2001 m. kovo 27d. nutartį c. b. A. Storpirštienė v.
D. Krasauskienės individuali įmonė, Nr. 3K-3-371/2001, kat. 94;1; 2001 m. gegužės 9 d.
nutartį c. b. J. Vaišvilienė v. UADB „Baltikums draudimas", Nr. 3K-3-549/2001, kat. 115;
2001 m. spalio 15 d. nutartį c. b. AB „Alita" v. Alytaus apskrities valstybinė mokesčiu
inspekcija, Nr. 3K-3-967/2001, kat. 126; 2001 m. rugsėjo 17d. nutartį c. b. V. Kavleis-
kis v. AB „Vilma", Nr. 3K-3-820/2001, kat. 2.11.
455
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 320.
2
Ten pat. P. 322-323.
3
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 217-218.
456
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
457
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1996, Nr. 59-1402.
458
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
459
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
460
ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis c. b. O. Rėklaitienė v.
Kauno miesto valdyba ir kt., Nr. 3K-3-1,37/2000, kat. 36; 2002 m. birželio 24 d. nutar-
tis c. b. ADB „Preventa" v. UAB DK „Baltic polis", Nr, 3K-3-903/2002, kat. 54.
2
Išsamiau žr: Documentary Evidence / by Ch. Style, Ch. Hollander. London: Long-
man, 1993.
461
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Herlitz G. N. The Meaning of the Term „Prima Facie" // Lomsian Law Review.
1994, vol. 55, p. 391-408.
462
DVIDEŠIMT KETVIRTAS SKYRIUS
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
463
ĮRODYMAI C I V I L I N I A M E PROCESE
464
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
465
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
466
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai dėl teismų praktikos civilinėse ir
baudžiamosiose bylose 1995-2000. Vilnius, 2001. P. 8.
467
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
468
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
1
LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 20 d. nutartis c. b. M Bartaševičienė v.
Teismo antstolių kontora prie Kauno miesto apylinkes teismo, Nr 3K-3-674/1999, kat. 7.
469
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
470
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
471
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
472
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
1
Žinios. 2002, Nr. 104-4675.
473
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
474
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
475
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
476
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
477
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
dytojo parodymus, tai laikytina rašytiniu įrodymu, kuris turi būti įver-
tintas laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Užsienio valstybėse liudytojo apklausos tvarka yra skirtinga. Ben-
drosios teisės valstybėse liudytoją apklausia šalių advokatai, atlikdami
kryžminę apklausą, o teisėjas tik stebi ją ir atmeta nesusijusius su by-
la klausimus bei kontroliuoja proceso tvarkos laikymąsi, tačiau taip
pat turi teisę apklausti liudytoją. Pažymėtina, kad kryžminei apklausai
teikiamas pirmumas, todėl susiformavo taisyklė, jog negalima pateikti
įrodymo, kuris negali būti patikrinamas teisme per kryžminę apklausą.
Prancūzijoje liudytojai apklausiami specialaus teisėjo (judge de la mi-
se en etat) rengiantis teisminiam nagrinėjimui.
Apklausti liudytojai pakartotinai neapklausiami, tačiau prireikus
teismas gali byloje dalyvaujančio asmens arba savo iniciatyva apklausti
liudytoją pakartotinai. Tai gali būti padaryta tame pačiame teismo po-
sėdyje arba apklaustą liudytoją dar kartą iškviečiant į kitą teismo po-
sėdį. Liudytoją apklausiant pakartotinai, būtina laikytis CPK 192 straips-
nyje nustatytos tvarkos. Teismui pripažinus, kad šitai būtina, liudytojas
gali būti apklausiamas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (CPK
324 str. 3d.).
Prireikus teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujančių asme-
nų prašymu gali atlikti liudytojų akistatą (CPK 192 str. 7 d.). Akistata
reikalinga, kai tarp liudytojų parodymų yra esminių prieštaravimų. Aki-
stata skiriama teismo nutartimi.
Vertindamas liudytojo duotus parodymus, teismas privalo atsižvelgti
į daugybę aplinkybių, galinčių turėti įtakos jų turiniui, pavyzdžiui, į
liudytojo amžių, sveikatos būklę, profesiją, išsilavinimą ir kitas asme-
nines savybes, į tai, kaip liudytojui tapo žinomi įrodomieji faktai, kiek
laiko praėjo nuo to laiko, kai šis juos sužinojo. Visada būtina atsi-
žvelgti, ar nėra liudytojo parodymų ir kirų byloje esančių įrodymų (ra-
šytinių įrodymų, ekspertizės išvados) prieštaravimų. Ypač sudėtinga ver-
tinti prieštaringus liudytojų parodymus, kai jie yra vienintelė įrodinėjimo
priemonė byloje. Tokius prieštaravimus būtina šalinti itin kruopščiai,
analizuojant visus byloje įrodinėjamus faktus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam tikrais atvejais materialio-
sios teisės normos draudžia naudoti liudytojų parodymus kaip įrodinė-
jimo priemonę (CK 1.93 str. 2d.). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 27d.
nutartyje c. b. A. Storpirštienė v. D. Krasauskienės individuali įmonė
(Nr. 3K-3-371/2001, kat. 5.4, 94.1) suformuluota teisės taikymo ir aiš-
kinimo taisyklė, kad, „tarp įmonės ir darbuotojo kilus ginčui, darbo
užmokesčio išmokėjimo faktas negali būti įrodinėjamas liudytojų pa-
478
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
479
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
480
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
1
Mikelėnas V. Civilinis procesas. D. 1. P. 342.
2
Žinios. 2001, Nr. 99-3515.
481
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
statyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti
apskaitos dokumentais, kurių privalomus rekvizitus nustato šis įstaty-
1
mas. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR konvencijos )
6 straipsnis numato krovimo važtaraščio turinio reikalavimus. Taigi ne-
atitinkantys įstatymo reikalavimų dokumentai negali patvirtinti bylai reikš-
mingų aplinkybių ir negali būti įrodinėjimo priemonė civilinėje byloje.
Tam tikriems dokumentams įstatymai nustato privalomą rašytinę
notarinę formą (CK 1.74str.). Įstatymų reikalaujamos notarinės for-
mos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.). Pa-
vyzdžiui, notarine forma būtina sudaryti oficialius testamentus, ve-
dybų sutartis, gyvenamojo namo, buto ar įmonės pirkimo-pardavimo
sutartis ir kita. Tokių dokumentų, nepatvirtintų notaro, teismas ne-
pripažįsta rašytiniais įrodymais, kuriais gali būti įrodomas sandorio
sudarymas ar įvykdymas.
Tam tikrais atvejais įstatymai numato registracijos reikalavimą (CK
1.75 str.). Pavyzdžiui, juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daik-
tais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių varžymais, turi būti regist-
ruojami Nekilnojamojo turto registre (2001 m. birželio 21d. redakcijos
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str.)2. Tad gyvenamojo namo
ar buto pirkimo—pardavimo sutartį būtina įregistruoti Žemės ir kito ne-
kilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. Šios sutarties
neįregistravimas atima teisę panaudoti sutartį prieš trečiuosius asme-
nis ir tokia sutartis negali sukelti tretiesiems asmenims teisinių pada-
rinių (CK 1.75 str. 2 d., 6.383 str. 3 d.). Neatitinkantys nurodytų reika-
lavimų dokumentai taip pat negali būti tinkama įrodinėjimo priemonė
įrodinėjant atitinkamų sandorių sudarymą arba įvykdymą, tačiau jie gali
būti panaudoti, jeigu registracija turi tik teisės išviešinimo reikšmę,
bet jeigu registracija turi teisę (servituto, hipotekos, registruojamų daiktų
uzufrukto) sukuriančią reikšmę, toks dokumentas negali būti tinkama
įrodinėjimo priemonė.
Pagal turinį rašytiniai įrodymai gali būti skirstomi į tvarkomuo-
sius ir informacinius. Tvarkomaisiais rašytiniais įrodymais vadinami
įrodymai, kurių turinys liudija valinio pobūdžio faktus. Šiuose įrody-
muose, pavyzdžiui, nenorminio pobūdžio valstybės valdžios aktuose,
potvarkiuose, organizacijų pagal savo kompetenciją išduodamuose ak-
tuose, sandoriuose, įgyvendinama materialiųjų teisinių santykių daly-
vių valia. Tvarkomiesiems dokumentams paprastai būdinga ne tik tai,
kad juose yra informacijos, bet ir tai, jog jie sukelia atitinkamų teisi-
1
Žinios. 1998, Nr. 107-2932.
2
Žinios. 2001, Nr. 55-1948.
482
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
483
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 2002, Nr. 45-1708.
2
Žinios. 2002, Nr. 5-211.
484
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
mas turi tam tikrų panašumų su vietos apžiūra, tačiau vietos apžiūrą
atlieka pats teismas, tuo tarpu faktus konstatuoja teismo antstolis teis-
mo pavedimu. Taip pat prie oficialių rašytinių įrodymų priskirtini teis-
mo antstolių surašyti procesiniai dokumentai, pavyzdžiui, turto arešto
aktai.
Vadovaujantis CPK 197 straipsnio antrąja dalimi, oficialių rašyti-
nių įrodymų pateikimas teisme reiškia įrodinėjimo pareigos šalims per-
skirstymą, nes priešinga šalis pirmiausia privalo paneigti pateiktą vie-
šąjį rašytinį įrodymą. Tokie įrodymai privalo užtikrinti visišką teismo
įsitikinimą dėl atitinkamų aplinkybių. Daroma prielaida, kad toks do-
kumentas yra tikras, jeigu jį viešosios teisės subjektas išdavė veikda-
mas pagal savo kompetenciją ir jis atitinka tokiems dokumentams ke-
liamus reikalavimus (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu bylą nagrinėjančiam
teismui kyla abejonių dėl pateikto viešojo dokumento tikrumo, teis-
mas turi teisę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva parei-
kalauti dokumentą išdavusio asmens paaiškinimų ir palyginti jį su ki-
tais to asmens išduotais, sudarytais ar patvirtintais dokumentais (CPK
203 str.). Šitaip gali būti patikrinama, ar dokumentas buvo išduotas
(patvirtintas) neviršijant kompetencijos, ar dokumentas buvo sudarytas
remiantis tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Pasitvirtinus nurody-
toms aplinkybėms, nurodyti dokumentai negali būti pripažįstami ofi-
cialiais rašytiniais įrodymais, o juos išdavę (patvirtinę) asmenys turi
būti traukiami drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsako-
mybėn (BK 289 str.).
Oficialių (viešųjų) rašytinių įrodymų institutas buvo ir Civilinės
teisenos įstatyme. Jo 459 straipsnyje nurodoma, kad „aktai, sudaryti
arba patvirtinti nustatyta tvarka, turi pirmenybę prieš naminius aktus
ir kitus rašytus įrodymus, bet šiais galima remtis tiek, kiek įsakmiai
jie pirmiems neprieštarauja arba kiek jie anuos papildo. Naminių ar
kitų neformalinių aktų galią ir pirmenybę nustato teismas savo nuo-
žiūra."1 Taigi jau tarpukario Lietuvos civiliniame procese rašytiniai įro-
dymai skirstyti į oficialius ir privačius („naminius"). Nors šių laikų
oficialių rašytinių įrodymų užuomazgų buvo galima aptikti įvairiuose
įstatymuose (Hipotekos, Notariato, Nekilnojamojo turto registro įstaty-
muose), tačiau į CPK jie įtraukti 2001 m., atitinkamai pakeičiant ir
papildant 1964 m. priimto CPK 73 straipsnio antrąją dalį. Tada oficia-
liais rašytiniais įrodymais buvo pripažįstami dokumentai, išduoti vals-
tybės valdžios ar valdymo įstaigų, arba dokumentai, patvirtinti kitų vals-
tybės įgaliotų asmenų. Naujajame CPK atsirado nuostata, susijusi su
1
Civilinės teisenos įstatymas. Su pakeitimais ir papildymais. P. 113.
485
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
486
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
487
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
fikatu; 4) kad nėra sukurtas saugia parašo formavimo įranga. Jis visais
atvejais turi teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl Šito
susitaria. Juridinio asmens atstovo elektroninio parašo galia yra prily-
ginama juridinio asmens atstovo parašo, patvirtinto juridinio asmens
antspaudu, galiai rašytiniuose dokumentuose, jeigu elektroninis para-
šas sukurtas laikantis šio įstatymo reikalavimų1.
Rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikia-
mi susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai
jie su šiais įrodymais yra susipažinę iki teismo posėdžio pradžios. Pa-
prastai byloje dalyvaujantys asmenys, besidomintys nagrinėjamos by-
los eiga, dažnai būna susipažinę su bylos medžiaga dar esant pasiren-
gimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadijai. Be to, rašytinių įrodymų
nuorašai kartu su procesiniais dokumentais išsiunčiami byloje dalyvau-
jantiems asmenims, todėl nėra būtina šiuos įrodymus pateikti dar kar-
tą susipažinti teismo posėdyje. Reikiamais atvejais rašytiniai įrodymai
gali būti pateikiami susipažinti liudytojui ar ekspertui, siekiant nusta-
tyti aplinkybes, pavyzdžiui, ar liudytojas dalyvavo surašant dokumen-
tą. Susipažinę su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje daly-
vaujantys asmenys turi teisę pateikti dėl tiriamų įrodymų paaiškinimus.
Asmeninis susirašinėjimas ar kitokio asmeninio susižinojimo duo-
menys viešajame teismo posėdyje gali būti skelbiami tik sutikimu vi-
sų asmenų, kurių susižinojimas turi būti skelbiamas. Priešingu atveju
tokie bylai reikšmingi duomenys paskelbiami ir ištiriami uždarame teis-
mo posėdyje, teismui priėmus šiuo klausimu nutartį (CPK 201 str.).
Teismo posėdžio protokole pažymima apie įrodymo ištyrimą uždarame
teismo posėdyje. Nurodytos privačių asmenų susirašinėjimo slaptumo
nuostatos taikomos visam asmenų susižinojimui, neatsižvelgiant į jo
būdą (paštu, faksimiliniu ar elektroniniu ryšiu, telefono pokalbiu). Ši-
taip įgyvendinamos Konstitucijos 22 straipsnio asmeninio gyvenimo ne-
liečiamumo, teisės į susirašinėjimą, telefono pokalbių slaptumo nuo-
statos, kurių ribojimai galimi tik esant įstatymų nustatyta tvarka
priimtam teismo sprendimui.
Neviešame teismo posėdyje turi būti tiriami ir rašytiniai įrodymai,
susiję su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi, tačiau rašytiniai
įrodymai, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, negali būti įrody-
mai civilinėje byloje, kol informacija, sudaranti atitinkamą paslaptį, bus
išslaptinta nustatyta tvarka (CPK 177 str. 5 d.).
Apžiūrėtų rašytinių įrodymų (ar jų dalies) turinys prireikus gali
būti įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Po to, atsižvelgiant į byloje
dalyvaujančių asmenų nuomonę, pirminius rašytinius įrodymus (origi-
488
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
489
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
įrodymai kyla iš (yra surašomi) tam tikrą asmenų, o juos visada gali
paveikti įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai. Be to, kilus abe-
jonių, būtina patikrinti, ar dokumentą tikrai surašė jame nurodomas jo
autorius, ar dokumento turinys atitinka jo autoriaus ketinimus, valią.
Civilinio proceso įstatymai rašytinius įrodymus pripažįsta labai
svarbia įrodinėjimo priemone. Tam tikrais atvejais materialiosios tei-
sės normos atitinkamas bylos aplinkybes leidžia įrodinėti tik rašyti-
niais įrodymais (CK 1.93 str. 2d.). Dokumentiniame procese ieški-
nio reikalavimai grindžiami tik leistinais rašytiniais įrodymais (CPK
424 str. 2d.).
Teismų praktikoje, remiantis apibendrinimo duomenimis, taip pat
siekiama suformuluoti įrodinėjimo taisykles, taikytinas tam tikrų kate-
gorijų byloms. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sau-
sio 16d. nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nag-
rinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus,
kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę" 7 punkte nurodoma,
kad asmens kaltę patvirtinantys rašytiniai įrodymai gali būti: 1) nelai-
mingo atsitikimo darbe aktai; 2) teismo nuosprendžiai, sprendimai, tar-
dymo institucijų nutarimai; 3) pareigūnų, kontroliuojančių darbo saugos
būklę ir darbo įstatymų laikymąsi, surašyti sveikatos sužalojimo prie-
žasčių aktai; 4) medicininė išvada dėl asmens darbingumo netekimo
laipsnio nustatymo; 5) įsakymai ir nutarimai dėl drausminės arba ad-
ministracinės nuobaudos skyrimo kaltiems tos organizacijos darbuoto-
jams, ir 6) kiti dokumentai (aktai), kuriuose yra žinių apie bylai reikš-
1
mingas aplinkybes .
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad garbės ir oru-
mo gynimo bylose, kai žinios yra paskleistos dokumentuose, aktuo-
se, charakteristikose, reikalų ar asmeninio susirašinėjimo raštuose,
laiškuose ar paskleistos kitu materialiu būdu, paskleidimo faktą bū-
tina įrodyti rašytiniais įrodymais. Tokiais atvejais teismui privalu pa-
teikti įrodymų originalus, be to, visą įrodymą (laikraštį, biuletenį, žur-
nalą ar kt.), o ne publikacijų iškarpas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senato 1998 m. gegužės 15d. nutarimo Nr. l „Dėl Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respubli-
kos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nag-
2
rinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas" 4 p.) . Tuo tarpu
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16d. nutari-
1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai dėl teismų praktikos civilinėse ir
baudžiamosiose bylose 1995-2000. P. 38.
2
Ten pat. P. 64-65.
490
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
1
Ten pat. P. 108.
2
Federal Rules of Evidence for United States Courts and Magistrates. Notre Da-
me, 1995.
491
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
492
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
kurių palikti pėdsakai ir kiti požymiai gali patvirtinti arba paneigti tam
tikras bylai reikšmingas aplinkybes. Vertindamas šiuos įrodymus, teis-
mas gali nustatyti padarytos turtinės žalos dydį, įsigytos prekės koky-
bę, daikto vertę ir kita. Daiktiniai įrodymai gali būti patys įvairiausi
daiktai: apgadintas arba neapgadintas automobilis, įvairios paskirties
patalpos ir statiniai, įrengimai, prietaisai, įrankiai, baldai, drabužiai ir
t.t. Dažniausiai daiktiniai įrodymai yra daiktai, dėl kurių vyksta teis-
minis ginčas. Rečiau daiktiniai įrodymai būna įvairūs dokumentai. Jų
negalima painioti su rašytiniais įrodymais, nes tokiais atvejais įrodo-
mąją reikšmę turi ne rašytinio dokumento turinys, o išoriniai doku-
mento požymiai, pavyzdžiui, suklastotas gimimo liudijimas (patvirti-
nantis dokumento klastotės faktą), dokumento popieriaus arba rašalo
kokybė, dokumento buvimo (arba radimo) vieta.
Daiktinius įrodymus teismui pateikia byloje dalyvaujantys asme-
nys arba juos išreikalauja teismas (CPK 206 str. l d.). Negalintys pa-
tys gauti reikalingų daiktinių įrodymų byloje dalyvaujantys asmenys
gali prašyti teismą juos išreikalauti. Tokiame prašyme būtina nurodyti:
1) daiktinį įrodymą, kurį prašoma išreikalauti; 2) pagrindą, leidžiantį
manyti, kad įrodymą turi prašyme nurodytas asmuo; 3) priežastį, dėl
kurios prašantis asmuo pats negali pateikti daiktinio įrodymo, ir 4) ap-
linkybes, kurias gali patvirtinti arba paneigti įrodymas (CPK 205 str.).
Šių reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas teismui atmesti prašymą
išreikalauti įrodymą. Be to, tokius prašymus būtina pareikšti procesi-
niuose arba paruošiamuosiuose dokumentuose, išimtiniais atvejais - žo-
džiu teismo posėdyje.
Daiktiniai įrodymai yra pateikiami tiesiogiai bylą nagrinėjančiam
teismui arba išduodami prašančiam išreikalauti įrodymą asmeniui, pa-
teikusiam liudijimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė gauti išreikalau-
jamą įrodymą (CPK 206 str.). Daiktinių įrodymų nepateikimo padari-
niai yra analogiški rašytinių įrodymų nepateikimo padariniams (CPK
207 str.). Teismui pateikti daiktiniai įrodymai yra laikomi byloje arba
perduodami pagal specialų apyrašą į teismo daiktinių įrodymų saugo-
jimo kamerą. Paprastai kartu su byla seife ar nedegamojoje spintoje
saugomi nedidelės apimties daiktai (knygos, drabužiai, avalynė ir pan.).
Sudaromas daiktinio įrodymo, saugomo teismo daiktinių įrodymų sau-
gojimo kameroje, apyrašas, kuriame smulkiai aprašomas daiktinis įro-
dymas nurodant jo pavadinimą, technines charakteristikas, matmenis,
svorį, spalvą, ypatingus požymius, esamus pažeidimus ar sugadinimus
ir panašiai, t. y. požymius, leidžiančius identifikuoti daiktą. Teisėjo re-
zoliucija apyrašas pridedamas prie bylos, o jeigu šitai atliekama teis-
mo posėdyje, apyrašas pridedamas prie posėdžio protokolo ir teismas
493
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
494
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
1
P e a . A . Cit. op. P . 160-161.
495
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
496
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
497
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
498
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
499
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
1
Žinios. 1997, Nr. 65-1586.
2
Ten pat.
3
Žinios. 1995, Nr. 101-2265.
500
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
1
Žinios. 1999, Nr. 52-1672.
2
Žinios. 1999, Nr. 10-224.
3
Žinios. 1997, Nr. 65-1586.
4
Žinios. 2001, Nr. 4-100.
501
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
502
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONES
503
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
504
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
24.6 APŽIŪRA
Apžiūros atlikimo pagrindas - teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų
poreikis vietoje išsiaiškinti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes. Pa-
gal CPK 210 straipsnio pirmąją dalį prireikus ištirti bylos aplinkybes
teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujančių asmenų prašymu gali
skirti daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje arba vie-
tos apžiūrą. Taigi apžiūros protokolas, kaip įrodinėjimo priemonė, yra
įstatymo nustatyta tvarka apžiūrėjus daiktinius arba rašytinius įrody-
mus ir įvykio vietą raštu užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės.
Daiktinius arba rašytinius įrodymus, kurių negalima pristatyti į teis-
mą (pvz., dėl dydžio, nustatytos saugojimo tvarkos ir pan.), teismas
apžiūri ir ištiria jų buvimo vietoje. Vizualiai apžiūrėdamas įrodymą,
teismas nustato tam tikrus išorinius jo požymius, savybes, ypatumus.
Tirdamas įrodymą, teismas atsižvelgia į jo reikšmę bylai, analizuoja jo
savybes, požymius. Be to, siekdamas vietoje ištirti tikrąsias bylos ap-
linkybes, teismas gali atlikti vietos apžiūrą, pavyzdžiui, naudojimosi
žemės sklypu tvarkos arba servituto nustatymo bylose.
Apžiūra gali būti skiriama tiek rengiantis, tiek vykstant teisminiam
bylos nagrinėjimui. Byloje dalyvaujantys asmenys gali prašyti skirti ap-
žiūrą pateikdami procesinius dokumentus arba žodžiu teismo posėdyje.
Apžiūrą atlieka visos sudėties teismas. Byloje dalyvaujantiems as-
menims pranešama apžiūros laikas ir vieta, išskyrus atvejus, kai ap-
žiūra atliekama tame pačiame teismo posėdyje, apie kurį pranešta by-
loje dalyvaujantiems asmenims. Asmens, kuriam pranešta apie apžiūrą,
neatvykimas nekliudo atlikti apžiūros (CPK 210 str. 2d.). Atsižvelg-
damas į bylos aplinkybes, teismas gali iškviesti į apžiūrą ir liudytojus
bei ekspertus. Šitai pažymima apžiūros protokole. Liudytojas gali vie-
toje paaiškinti savo parodymus, o ekspertas gali surinkti medžiagą sa-
vo tyrimui ar vietoje atlikti ekspertizę. Per apžiūrą byloje dalyvaujan-
tiems asmenims, liudytojams ar ekspertams gali būti pateikiami
klausimai. Šie asmenys turi teisę atkreipti teismo dėmesį į, jų nuomo-
ne, bylai reikšmingas aplinkybes, detales (CPK 210 str. 3 d.).
Dėl atliktų veiksmų ir rezultatų surašomas apžiūros protokolas. Jį
pasirašo visos sudėties teismas ir kiti apžiūroje dalyvavę asmenys (CPK
505
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
506
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
' Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai dėl teismų praktikos civilinėse ir
baudžiamosiose bylose 1995-2000. P. 63.
2
Žinios. 2000, Nr. 64-1924.
3
Žinios. 2000, Nr. 90-2777.
4
Žinios. 1994, Nr. 11-163.
5
Žinios. 1997, Nr. 50-1190.
507
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
508
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
keis) arba pagrindo manyti, kad gauti minėtą informaciją vėliau taptų
negalima arba sunku.
Įrodymų užtikrinimo priemonės suteikia galimybę užfiksuoti ir iš-
saugoti įrodymus. Pavyzdžiui, liudytojas gali išvykti į ilgalaikę koman-
diruotę ar gyventi į užsienį, gali dingti daiktas, kuris gali būti daikti-
nis įrodymas byloje, atsakovas gali sunaikinti rašytinius įrodymus ir
panašiai. Dėl nurodytų priežasčių asmuo, turintis pagrindo manyti, kad
pateikti reikalingus įrodymus vėliau taps negalima ar sunku, gali pra-
šyti teismą juos užtikrinti (CPK 221 str.). Šiai galima padaryta prieš
pareiškiant arba jau pareiškus ieškinį. Pareiškime nurodoma:
1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti;
2) aplinkybės, kurias įrodymas gali patvirtinti;
3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymą.
Pareiškime nenurodžius minėtų aplinkybių teismas gali tokį pra-
šymą atmesti.
Pažymėtina, kad pareiškimas užtikrinti įrodymus paduodamas teis-
mui, kurio veiklos teritorijoje yra prašomas užtikrinti įrodymas. Jeigu
ieškinys pareikštas vieno teismo, o įrodymas yra kito teismo veiklos
teritorijoje, bylą nagrinėjantis teismas priima nutartį dėl teisminio pa-
vedimo ir įpareigoja kitą teismą užtikrinti tam tikrą įrodymą, esantį to
teismo veiklos teritorijoje.
Įrodymų užtikrinimo klausimais teismas rašytinio proceso tvarka
priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Tokią nu-
tartį būtina priimti ne vėliau kaip per tris dienas nuo atitinkamo pra-
šymo pareiškimo teisme dienos (CPK 223 str. l d.). Teismo nutartyje
nurodoma, kokie įrodymai, kokia tvarka ir būdu yra užtikrinami. Dėl
teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, atitinkamą pra-
šymą pareiškęs asmuo gali pateikti skundą (CPK 224 str.). Prašančiam
užtikrinti įrodymus asmeniui ir byloje dalyvaujantiems asmenims pra-
nešama teismo posėdžio, kuriame sprendžiamas įrodymų užtikrinimo
klausimas, vieta ir laikas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo po-
sėdį nekliudo užtikrinti įrodymų. Žinoma, esant trijų dienų terminui
nerealu, kad byloje dalyvaujantys asmenys gaus tokį pranešimą iki teis-
mo posėdžio, tačiau tokiems pranešimams perduoti gali būti naudoja-
mos ir elektroninio ryšio priemonės. Išimtiniais atvejais įrodymai gali
būti užtikrinami skubiai, t. y. iki pranešimo byloje dalyvaujantiems as-
menims apie įrodymų užtikrinimą.
Kai nepareiškęs ieškinio asmuo prašo užtikrinti įrodymus, pri-
ėmęs nutartį juos užtikrinti teismas skiria ne ilgesnį kaip keturioli-
kos dienų terminą ieškiniui pareikšti. Per teismo nustatytą laiką ieš-
kinio nepareiškus, teismas nutartimi panaikina įrodymų užtikrinimo
509
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE
510
KONKREČIOS ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS
511
La502 Civilinio proceso teisė / Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas,
Vytautas Nekrošius. - Vilnius: Justitia, 2003—.
ISBN 9986-567-92-0
T. l - 512 p. - ISBN 9986-567-91-2
Civilinio proceso teisės vadovėlio pirmasis tomas — teisės doktrinos mėgini-
mas pateikti naujojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir apskri-
tai civilinio proceso teisės reformos apžvalgą. Šiame tome analizuojama bendroji
civilinio proceso teisės dalis. Vadovėlio autoriai tiesiogiai dalyvavo ir dalyvauja
reformuojant civilinį procesą. Šitai leido giliau pažvelgti į esamus ir būsimus
civilinio proceso pokyčius. Tačiau civilinio proceso teisės reforma priėmus nau-
jąjį CPK, nesibaigė. Todėl vadovėlyje aptariami ir kiti aktualūs civilinio proceso
klausimai - civilinio proceso teisės vienodinimas, šiuolaikinės civilinio proce-
so raidos tendencijos, konkretūs užsienio šalių civilinio proceso institutai.
UDK 347.9(474.5)