Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more
Download
Standard view
Full view
of .
Look up keyword or section
Like this
51Activity
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
Juozo Apučio novelių rinkinys

Juozo Apučio novelių rinkinys

Ratings:

4.0

(1)
|Views: 25,474|Likes:
Tai Juozo Apučio novelių rinkinys, kuriame surinktos visos šiuo metu viešai publikuojamos novelės.

Įveikti save
Vakio!
Šviečiančios vilko akys
Išlaukimo momentas
Nesmagu, kad liekat vienas
Be pavadinimo
Pasimiegojimas prie krosnies
Žalias laiko vingis
Arklio akyse
Troboj prie upės
Žmogiškumo jėga
TIK-TIK-TIK
Balta novelė
Riksmas mėnesienoje
Žuvys neturi atminties
Senamiesčio namai
Septintą valandą prie autobuso
Žmogus matine galva

Tai Juozo Apučio novelių rinkinys, kuriame surinktos visos šiuo metu viešai publikuojamos novelės.

Įveikti save
Vakio!
Šviečiančios vilko akys
Išlaukimo momentas
Nesmagu, kad liekat vienas
Be pavadinimo
Pasimiegojimas prie krosnies
Žalias laiko vingis
Arklio akyse
Troboj prie upės
Žmogiškumo jėga
TIK-TIK-TIK
Balta novelė
Riksmas mėnesienoje
Žuvys neturi atminties
Senamiesčio namai
Septintą valandą prie autobuso
Žmogus matine galva

More info:

Published by: E Skaitykla E-Skaitykla on Feb 28, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

04/27/2014

pdf

text

original

 
 
Juozo
Apučionovelių rinkinys
 
Juozas Aputis
E-skaitykla.lt
 
 
1
Turinys
S
N
 
 
2
Į
 VEIKTI SAVE
Mokytojas jau pasuko už nauj
ų
 j
ų
mokyklos r 
ū
m
ų
kampo. Nekokie r 
ū
mai, ta
č
iau taip visi vadina: kol kasdidesni
ų
ū
m
ų
 
č
ia n
ė
ra. Po kojomis gurg
ž
d
ė
 jo
š
 vie
ž
iai
žvyru nubarstytas takas. Žada sud
ė
ti kada nors cementines plok 
š
tes. Nedidelis akmenukas
š
oktel
ė
 jo i
š
po pado ir 
į
kritotiesiai
į
geltonos odos mokytojo bat
ą
. Mokytojas nervindamasis m
ė
gino krutinti kojos papad
ę
, kad akmenukas nusirident
ų
 prie pir 
š
t
ų
ir ne taip grau
ž
t
ų
, ta
č
iau jis ridin
ė
 josi ties p
ė
dos lenkimu, skaud
ž
iai bad
ė
ir kuteno, tai teko nusiauti. Pasilenk 
ę
s
mokytojas dar ketino ištraukti koj
ą
bato nei
š
 varst
ę
s, bet nepasisek 
ė
, be to, gaila buvo per daug niurkyti bema
ž
nauj
ą
apav 
ą
,tod
ė
l piktas atri
š
o varst
į
, koja pasijuto be galo laisvai, pati i
š
smuko i
š
bato, i
š
kurio, kai mokytojas kilstel
ė
 jo
į
vir 
š
ų
,
ž
em
ė
npaptel
ė
 jo miežio kruopos didumo baltas akmenukas ir nukrito ant žvyruoto tako. Susivarst
ę
s mokytojas atsities
ė
ir 
ž
i
ū
ė
 joprie
š
ais save,
į
an
ą
kelio pus
ę
(t
ą
keli
ą
jam reik 
ė
 jo pereiti), kur ant kalniuko apaug
ę
s
ž
 ydin
č
iomis vy 
š
niomis g
ū
ž
ė
sinedidukas namas
 — 
tenai buvo jo klas
ė
; apskritai vaik 
ų
ma
ž
ė
 jant,
š
itose apylink 
ė
se j
ų
gimdavo daug, ir net silikatinissmetonin
ė
s gimnazijos priestatas vis
ų
negal
ė
 jo sutalpinti, tod
ė
l dvi klas
ė
s mok 
ė
si namuke, po karo atgabentame i
š
 pami
š
ė
s, nuo
Ž
alp
ė
s kranto. Pa
ė
 j
ę
s kelis
ž
ingsnius, mokytojas staiga sustojo, jo gelton
ų
bat
ų
snukeliai net
į
smigo
į
 
ž
 vyr 
ą
,pa
č
iuo
ž
dami tolyn, o mokytojas trupu
č
iuk 
ą
knabtel
ė
 jo
į
priek 
į
. Gr 
į
ž
ę
s atgal, jis tik 
ė
 josi rasti t
ą
papad
ę
grau
ž
us
į
akmenuk 
ą
,nerad
ę
s pa
č
iupo pirm
ą
pasitaikius
į
ir svied
ė
 
į
alyv 
ų
kr 
ū
m
ą
. Akmenukas buvo nedidelis, i
š
sigando tik vienas
ž
 virblis, kurisnegra
ž
iai
č
irk 
š
damas nul
ė
ė
 
į
miestelio pus
ę
. Dabar mokytojas
ė
 jo sp
ė
riai, jo atvaizdas su
š
m
ė
ž
avo nuplautuose silikatiniopriestato languose, u
ž
t
ų
lang
ų
mokiniai buvo susikaup
ę
, nedaug kas iš j
ų
tepasteb
ė
 jo
į
pamok 
ą
ė
luojant
į
mokytoj
ą
, jispats, skub
ė
damas pro paskutin
į
priestato lang
ą
, d
ė
btel
ė
 jo
į
tamsiame stikle atsimu
š
ant
į
savo atvaizd
ą
, veido n
ė
 nepasteb
ė
 jo, tiktai pasteb
ė
 jo, kad nebjauriai atrodo velvetin
ė
s, ne taip seniai Latvijoje pirktos keln
ė
s. Ar tik ne pasity 
č
iojimas i
š
jo nekokios nuotaikos
 — 
 
š
itaip
ž
 yd
ė
ti, ir 
š
itoki
ą
ankstyb
ę
! Kitais metais dar visi kr 
ū
mai ir med
ž
iaitokiu laiku st
ū
kso pajuod
ę
, pam
ė
lynav 
ę
, pavioletav 
ę
, o dabar 
 — 
visokie
ž
irginiai nudrik 
ę
tartum smurgai, o
ž
 yd
ė
 jimas!Putoja, siau
č
ia, banguoja
ž
ied
ų
baltumas, banguoja lyg
š
okan
č
ios gra
ž
uol
ė
s drabužis. Vaikai! Sustoja bemaž vienu metu, lygkareiviukai valgykloje, didžiumos mergai
č
i
ų
miglotos akys
ž
 velgia pro langus
 — 
tenai, kur dar nesibaig
ė
tas gra
ž
uol
ė
s
š
okis,
kur tebelinguoja baltas šok 
ė
 jos drabu
ž
is, apliptas bi
č
i
ų
.
 — 
S
ė
skit
ė
s!
 — 
sako mokytojas, ir jam pa
č
iam nesmagu d
ė
l savo balso
 — 
tikrai i
š
ė
 jo lyg toje kareivi
ų
valgykloje (,,Statj,sestj!"), ir bjauriausia, kad taip i
š
ė
 jo dirbtinai, s
ą
moningai, ty 
č
iomis. Visk 
ą
 
šiandien jis dar 
ė
s
ą
moningai: pats nesupratokod
ė
l, ta
č
iau nenor 
ė
 jo b
ū
ti
š
 velnus
 — 
S
ė
skit
ė
s, pasiimkit s
ą
siuvinius, ra
š
 ysim
į
domi
ą
 tem
ą
.
 — 
Tem
ą
? O
ž
ad
ė
 jot
š
iandien paklausin
ė
ti, taisyti pa-
žymius!..
 
 — 
 
Parašysit — 
ir gal
ė
sit i
š
sitaisyti... Ko
č
ia nusigandot? Bene nemokat rašyti?
 
Tyla. Vienas vienintelis, aukštas kaip kartis ir plonas kaip sliekas Barauskiukas, parkeriu baksnoja
į
suol
ą
, lyg ragindamasgrei
č
iau prad
ė
ti. Vis dar negal
ė
damas u
ž
mir 
š
ti praeit
ą
nakt
į
sapnuoto sapno ir vis dar jusdamas akmenuko nutrint
ą
papad
ę
, mokytojas eina
prie lentos, eidamas dar paži
ū
ri pro lang
ą
 
į
keli
ą
, duob
ė
t
ą
ir akmenuot
ą
 
 — 
akmenys nuplauti lietaus, o duob
ė
s pilnos nuomolio gelsvo vandens
 — 
ir u
ž
ra
š
o temos pavadinim
ą
: ,,Svarbiausia
 — 
 
į
 veikti save". Kelios mergait
ė
s atsid
ū
sta, su baime ir su

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->