Akad. prof. Jurgis VILEMAS
Lietuvos energetikos institutoTarybos pirmininkas
Ðalis paveldëjo ið buvusios imperi-jos gan modernios struktûros ir gamy-biniø pajëgumø energetikos ûká, taèiaujis buvo sukurtas ir pritaikytas darbuibendroje integruotoje sistemoje, orien-tuotas ne tik á Lietuvos, bet ir á kaimynøporeikius, valdomas daugiausia ið cen-trø, esanèiø ne Lietuvos teritorijoje. Be-veik visi pirminës energijos ištekliai (naf-ta, gamtinës dujos, anglys) tiekiami iðversloviø ar ámoniø, esanèiø Rusijos te-ritorijoje. Energijos vartotojai (pramonë,þemës ûkis, vieðasis sektorius ir komu-nalinis ûkis) buvo prisitaikæ prie labai pi-gios energijos, t.y. visos energijà varto-janèios sistemos ir pramonës technolo-gijos buvo suprojektuotos, pastatytos ireksploatuojamos nekreipiant dëmesio áefektyvø, racionalø energijos vartojimà.Tad visas labai industrializuotas Lietu-vos ûkis atsidûrë keblioje, galima saky-ti, ypaè pavojingoje situacijoje, kai vals-tybës ekonomikai funkcionuoti reikëjodaug energijos, o visos energijos tieki-mo sistemos buvo susijusios su buvu-sios imperijos metropolija – Rusija, kurijau 1990–1991 m. pradëjo riboti energi-jos tiekimà arba visiðkai já nutraukë siek-dama ágyvendinti savo politinius tikslus.Akivaizdu, kad jaunoms valstybës val-dymo institucijoms tokia situacija buvoypatingai sunkus iððûkis formuojant arti-miausios ateities energetikos politikà irstrategijà. Tuo labiau, kad aplinkybës la-bai sparèiai keitësi tiek ðalies viduje, tiekir iðorëje. Kaip ir energetika, visa Lietu-vos teritorijoje esanti pramonë ir iš da-lies þemës ûkis buvo orientuoti á jau su-griuvusios imperijos poreikius, kurie dëlávairiø prieþasèiø labai sparèiai maþëjoarba visiðkai iðnyko. Dël to dauguma Lie-tuvos pramonës ámoniø turëjo nutrauktisavo veiklà. Þemës ûkis pergyveno fun-damentalø labai skausmingà perëjimànuo kolektyvinio prie individualaus (pri-vataus) ûkininkavimo. Dël viso to energi-jos vartojimas taip pat labai sparèiai ma-þëjo. Tuo tarpu Lietuvos elektros energe-tikos ir naftos perdirbimo ámonës buvopastatytos elektrà ar naftos produktustiekti ne tik Lietuvos poreikiams, bet ir vi-siems artimiausiems kaimynams, ku-riems po imperijos subyrëjimo tø paslau-gø nereikëjo arba jie nepajëgë sumokëtiuþ patiektà produktà. Todël Lietuvos elek-triniø pajëgumai beveik tris kartus viršijošalies ir labai sumaþëjusio eksporto po-reikius, o sumaþëjæs naftos perdirbimasbuvo labai nestabilus dël nereguliarausþalios naftos tiekimo ið Rusijos. Natûra-lu, kad toks perteklinis ûkis negalëjo bûtiefektyvus ir tam tikru atþvilgiu tapo naštavalstybës ekonomikai.Be labai galingo ir sudëtingo energe-tikos technologinio komplekso, valstybëpaveldëjo pasenusià, sovietinio stiliausgrieþtai centralizuotà valdymo sistemà irvaldymo struktûras su per ilgà laikà su-siformavusiomis tradicijomis, áproèiais irlabai konservatyviu vadovaujanèio per-sonalo mentalitetu. Lietuvai orientuojan-tis á Vakarø valstybiø ekonomikos valdy-mo principus, paremtus privaèia nuosa-vybe, atvira konkurencija ir individualiainiciatyva, visa tai tapo nemaþa kliûtimiágyvendinant bûtinas reformas.Visuotinai þinoma, kad esmines eko-nomikos reformas, taip pat ir energetikos,inicijuoja ir joms vadovauja ne iki tol buvæatitinkamø ûkio ðakø vadovai, o iðorinëssu bendru valstybës ûkio valdymu susi-jusios institucijos, politinës partijos, pilie-tinës (visuomeninës) institucijos. Bet visatai jaunoje valstybëje tik kûrësi ir todël re-formø kelias buvo gan ilgas, vingiuotas,su netrumpais stabtelëjimais ir klaidomis.Nuo pat to momento, kai paaiðkëjo,kad imperijos subyrëjimas neiðvengia-mas, kad Lietuva tvirtai pasiryþusi tapti ne-priklausoma valstybe, prasidëjo Vakarøvalstybiø ávairiø institucijø parama peri-mant ûkio valdymà, rengiant reformas, ku-riant reikiamas valdymo struktûras ir ren-giant joms kvalifikuotà personalà. Ypaè ak-tyvi uþsienio konsultantø veikla buvo ener-getikos sektoriuje. Ji apëmë valdymo ins-titucijø kûrimà, energetikos ûkio gyvybin-gumo, efektyvumo ir saugos palaikymà,su reformomis susijusiø projektø rengimà.Neretai atvykæ konsultantai labai miglotaiásivaizdavo Lietuvos ir visos postsovieti-nës erdvës realybes ir ne visada suprato,kuo jie gali padëti, o jø patarimai kartaisbûdavo labai naivûs ar nerealûs. Taèiauapskritai jie skatino, kartais tiesiog vertëgeràja prasme mûsø pradedanèius val-dininkus ir biurokratus bûti veiklesnius,greièiau perprasti rinkos ekonomikos þai-dimo taisykles, greièiau rengti bûtinus po-litinius, taip pat ir strateginius sprendimus.Per ávairias organizacijas, konsultaci-nes firmas ar agentûras teikiama Vakarøðaliø parama ir globa apëmë absoliuèiaivisas energetikos sritis ir didþiàjà dalá at-skirø ámoniø. Taèiau ypatingas, iðskirti-nis dëmesys buvo skirtas Ignalinos ato-minei elektrinei. Daugiausia tai buvo su-sijæ su po Èernobylio katastrofos Vakarøpasaulyje susiformavusia labai neigiamaopinija apie Tarybø Sàjungoje sukurtasbranduolinës energetikos technologijasir jø saugà. 1992 metø G-7 valstybiø va-dovø susitikime nuspræsta reikalauti Ry-tø Europos valstybiø, eksploatuojanèiøsovietinio dizaino atomines elektrines,beveik visas kuo skubiau uþdaryti, o li-kusias iš esmës rekonstruoti, kad jø sau-ga atitiktø vakarietiðkus reikalavimus.Ypaè kategoriðkai pareikalauta galimaiskubiau nutraukti elektriniø su RBMK ti-po reaktoriais eksploatacijà. Vakaruosejos buvo paskelbtos kaip nepataisomosir jø sauga iðvis negalinti bûti pagerintaiki priimtino lygio. Ðios nuostatos realiainebuvo pagrástos jokia iðsamesne tech-nine analize, nes tokios apskritai tadadar nebuvo. Nebuvo ásiklausoma á vieti-niø specialistø argumentus. Vyravoemociniai, psichologiniai ir politiniai mo-tyvai. Lietuvai, kurios Ignalinos AE ga-mino beveik visà ðaliai reikalingà elek-tros energijà ir kurios savikaina buvomaþiausia, kuri suvaidino ypaè reikðmin-gà vaidmená energetiniø blokadø peri-odu, paklusti tokiam reikalavimui buvolabai sunku. Reikëjo didelio diplomati-nio ir politinio iðradingumo, kad tas rei-kalavimas uþdaryti nedelsiant pavirstø áiðtæstà laipsniðkà pasirengimà saugiainutraukti eksploatacijà gerokai vë-liau nei iš pradþiø buvo reika-laujama, gaunant solidþiàfinansinæ paramà. TaipIgnalinos AE istori-ja tapo
2
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12