Read without ads and support Scribd by becoming a Scribd Premium Reader.
See Premium Plans
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 
1
 
2006
12
Linksmø Ðv. Kalëdø, laimingø Naujøjø Jums linki penkiasdeðimtuosius leidimo metus pradëjæs ,,Mokslas ir gyvenimas”
Jungtiniø tyrimøcentro generalinisdirektorius RolandasShenkelis (deðinëje) ir LEI direktorius prof. EugenijusUðpuras pasiraðo tarptautiniomokslinio bendradarbiavimosutartá (2006 m. birþelis)
Dirbtiniø
programuo-jamø làsteliøsavaiminissusida-rymas
Uþtvenktos upës:nauda ar netektys?
salosKanarø
Virginijos VALUCKIENËSnuotr.
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 
Po audringø 1989–1991 metø politiniø procesø subyrëjus Sovietø Sàjun-gai ir Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ vienas ið svarbiausiø ir sun-kiausiø besikurianèios valstybës uþdaviniø buvo garantuoti stabiløðalies aprûpinimà visø rûðiø energija
 
Akad. prof. Jurgis VILEMAS
Lietuvos energetikos institutoTarybos pirmininkas
Ðalis paveldëjo ið buvusios imperi-jos gan modernios struktûros ir gamy-biniø pajëgumø energetikos ûká, taèiaujis buvo sukurtas ir pritaikytas darbuibendroje integruotoje sistemoje, orien-tuotas ne tik á Lietuvos, bet ir á kaimynøporeikius, valdomas daugiausia ið cen-trø, esanèiø ne Lietuvos teritorijoje. Be-veik visi pirminës energijos ištekliai (naf-ta, gamtinës dujos, anglys) tiekiami iðversloviø ar ámoniø, esanèiø Rusijos te-ritorijoje. Energijos vartotojai (pramonë,þemës ûkis, vieðasis sektorius ir komu-nalinis ûkis) buvo prisitaikæ prie labai pi-gios energijos, t.y. visos energijà varto-janèios sistemos ir pramonës technolo-gijos buvo suprojektuotos, pastatytos ireksploatuojamos nekreipiant dëmesio áefektyvø, racionalø energijos vartojimà.Tad visas labai industrializuotas Lietu-vos ûkis atsidûrë keblioje, galima saky-ti, ypaè pavojingoje situacijoje, kai vals-tybës ekonomikai funkcionuoti reikëjodaug energijos, o visos energijos tieki-mo sistemos buvo susijusios su buvu-sios imperijos metropolija – Rusija, kurijau 1990–1991 m. pradëjo riboti energi-jos tiekimà arba visiðkai já nutraukë siek-dama ágyvendinti savo politinius tikslus.Akivaizdu, kad jaunoms valstybës val-dymo institucijoms tokia situacija buvoypatingai sunkus iððûkis formuojant arti-miausios ateities energetikos politikà irstrategijà. Tuo labiau, kad aplinkybës la-bai sparèiai keitësi tiek ðalies viduje, tiekir iðorëje. Kaip ir energetika, visa Lietu-vos teritorijoje esanti pramonë ir iš da-lies þemës ûkis buvo orientuoti á jau su-griuvusios imperijos poreikius, kurie dëlávairiø prieþasèiø labai sparèiai maþëjoarba visiðkai iðnyko. Dël to dauguma Lie-tuvos pramonës ámoniø turëjo nutrauktisavo veiklà. Þemës ûkis pergyveno fun-damentalø labai skausmingà perëjimànuo kolektyvinio prie individualaus (pri-vataus) ûkininkavimo. Dël viso to energi-jos vartojimas taip pat labai sparèiai ma-þëjo. Tuo tarpu Lietuvos elektros energe-tikos ir naftos perdirbimo ámonës buvopastatytos elektrà ar naftos produktustiekti ne tik Lietuvos poreikiams, bet ir vi-siems artimiausiems kaimynams, ku-riems po imperijos subyrëjimo tø paslau-gø nereikëjo arba jie nepajëgë sumokëtiuþ patiektà produktà. Todël Lietuvos elek-triniø pajëgumai beveik tris kartus viršijošalies ir labai sumaþëjusio eksporto po-reikius, o sumaþëjæs naftos perdirbimasbuvo labai nestabilus dël nereguliarausþalios naftos tiekimo ið Rusijos. Natûra-lu, kad toks perteklinis ûkis negalëjo bûtiefektyvus ir tam tikru atþvilgiu tapo naštavalstybës ekonomikai.Be labai galingo ir sudëtingo energe-tikos technologinio komplekso, valstybëpaveldëjo pasenusià, sovietinio stiliausgrieþtai centralizuotà valdymo sistemà irvaldymo struktûras su per ilgà laikà su-siformavusiomis tradicijomis, áproèiais irlabai konservatyviu vadovaujanèio per-sonalo mentalitetu. Lietuvai orientuojan-tis á Vakarø valstybiø ekonomikos valdy-mo principus, paremtus privaèia nuosa-vybe, atvira konkurencija ir individualiainiciatyva, visa tai tapo nemaþa kliûtimiágyvendinant bûtinas reformas.Visuotinai þinoma, kad esmines eko-nomikos reformas, taip pat ir energetikos,inicijuoja ir joms vadovauja ne iki tol buvæatitinkamø ûkio ðakø vadovai, o iðorinëssu bendru valstybës ûkio valdymu susi-jusios institucijos, politinës partijos, pilie-tinës (visuomeninës) institucijos. Bet visatai jaunoje valstybëje tik kûrësi ir todël re-formø kelias buvo gan ilgas, vingiuotas,su netrumpais stabtelëjimais ir klaidomis.Nuo pat to momento, kai paaiðkëjo,kad imperijos subyrëjimas neiðvengia-mas, kad Lietuva tvirtai pasiryþusi tapti ne-priklausoma valstybe, prasidëjo Vakarøvalstybiø ávairiø institucijø parama peri-mant ûkio valdymà, rengiant reformas, ku-riant reikiamas valdymo struktûras ir ren-giant joms kvalifikuotà personalà. Ypaè ak-tyvi uþsienio konsultantø veikla buvo ener-getikos sektoriuje. Ji apëmë valdymo ins-titucijø kûrimà, energetikos ûkio gyvybin-gumo, efektyvumo ir saugos palaikymà,su reformomis susijusiø projektø rengimà.Neretai atvykæ konsultantai labai miglotaiásivaizdavo Lietuvos ir visos postsovieti-nës erdvës realybes ir ne visada suprato,kuo jie gali padëti, o jø patarimai kartaisbûdavo labai naivûs ar nerealûs. Taèiauapskritai jie skatino, kartais tiesiog vertëgeràja prasme mûsø pradedanèius val-dininkus ir biurokratus bûti veiklesnius,greièiau perprasti rinkos ekonomikos þai-dimo taisykles, greièiau rengti bûtinus po-litinius, taip pat ir strateginius sprendimus.Per ávairias organizacijas, konsultaci-nes firmas ar agentûras teikiama Vakarøðaliø parama ir globa apëmë absoliuèiaivisas energetikos sritis ir didþiàjà dalá at-skirø ámoniø. Taèiau ypatingas, iðskirti-nis dëmesys buvo skirtas Ignalinos ato-minei elektrinei. Daugiausia tai buvo su-sijæ su po Èernobylio katastrofos Vakarøpasaulyje susiformavusia labai neigiamaopinija apie Tarybø Sàjungoje sukurtasbranduolinës energetikos technologijasir jø saugà. 1992 metø G-7 valstybiø va-dovø susitikime nuspræsta reikalauti Ry-tø Europos valstybiø, eksploatuojanèiøsovietinio dizaino atomines elektrines,beveik visas kuo skubiau uþdaryti, o li-kusias iš esmës rekonstruoti, kad jø sau-ga atitiktø vakarietiðkus reikalavimus.Ypaè kategoriðkai pareikalauta galimaiskubiau nutraukti elektriniø su RBMK ti-po reaktoriais eksploatacijà. Vakaruosejos buvo paskelbtos kaip nepataisomosir jø sauga iðvis negalinti bûti pagerintaiki priimtino lygio. Ðios nuostatos realiainebuvo pagrástos jokia iðsamesne tech-nine analize, nes tokios apskritai tadadar nebuvo. Nebuvo ásiklausoma á vieti-niø specialistø argumentus. Vyravoemociniai, psichologiniai ir politiniai mo-tyvai. Lietuvai, kurios Ignalinos AE ga-mino beveik visà ðaliai reikalingà elek-tros energijà ir kurios savikaina buvomaþiausia, kuri suvaidino ypaè reikðmin-gà vaidmená energetiniø blokadø peri-odu, paklusti tokiam reikalavimui buvolabai sunku. Reikëjo didelio diplomati-nio ir politinio iðradingumo, kad tas rei-kalavimas uþdaryti nedelsiant pavirstø áiðtæstà laipsniðkà pasirengimà saugiainutraukti eksploatacijà gerokai vë-liau nei iš pradþiø buvo reika-laujama, gaunant solidþiàfinansinæ paramà. TaipIgnalinos AE istori-ja tapo
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 
3
 
esmine nepriklausomos Lietuvos ener-getikos politikos ir strategijos dalimi.Per visà labai sudëtingà ir sunkø ne-priklausomos Lietuvos energetikos prisi-derinimo prie naujø sàlygø periodà reikð-mingà indëlá áneðë ir svarbø vaidmená atli-ko Lietuvos energetikos institutas. Tometo labai didelis moksliniø tyrimø cen-tras – Fizikiniø-techniniø energetikosproblemø institutas, tinkamai ávertinæsnaujos Lietuvos aplinkybes ir poreikius,per palyginti trumpà laikà sëkmingai pe-rorientavo savo veiklà, priderino jà prienaujø Lietuvos energetikos poreikiø. TaiIgnalinos AE saugos problemos, ener-gijos vartojimo efektyvumas, vietiniø iratsinaujinanèiø energijos ðaltiniønaudojimas, metrologinis aprûpinimas,poveikio aplinkai maþinimas. Taèiau di-dþiausià indëlá, susijusá su Lietuvos ener-getikos politika, áneðë instituto veikla,skirta energetikos ekonomikos, valdy-mo, kompleksinio energetikos sistemømodeliavimo ir optimizavimo srièiø tyri-mams. Visà tà laikotarpá institutas buvopagrindinis atramos taškas didþiosiosdalies uþsienio paramos projektø, skir-tø energetikos ûkio pertvarkai, IgnalinosAE saugai gerinti, poveikiui aplinkai ma-þinti. Tai buvo neákainojama mokykla suta tematika susijusiems instituto padali-niams. Dël to mes turime vienà didþiau-siø ir stipriausiø moksliniø tyrimø ir kon-sultaciniø centrø visoje Rytø Europoje irvienintelá iðlikusá Baltijos valstybëse.Šioje netrumpoje áþangoje norëjauglaustai apibendrinti tà aplinkà ir sàly-gas, kuriomis buvo formuojama Lietu-vos energetinë politika ir jos raida, pa-minint tik, mano nuomone, pagrindinius,taèiau toli graþu ne visus veiksnius, ku-rie vienokiu ar kitokiu bûdu darë átakàLietuvos energetikos raidai ir energeti-kos strategijai.
Nuo 1990 m. kovo 11-osios iki pirmosios energetikos strategijosparengimo
Lietuvai 1990 m. kovo 11 d. paskel-bus valstybës atkûrimo aktà ir pradë-jus steigti valstybës valdymui bûti-niausias institucijas, tarp pirmøjøsvarbiausiø buvo ir Energetikos ministe-rija, kuri perëmë visà Lietuvos teritorijojebuvusià ir iki tol priklausiusià ávairiomsTSRS þinyboms energetikos ûká: elektrosir ðilumos energetikà, dujø, naftos ir kitøkuro rûðiø tiekimo ir saugojimo ûká, naf-tos perdirbimà ir kt. To meto sàlygomisatskiros energetikos ministerijos ákû-rimas buvo teisingas, toliaregiškasþingsnis, iš esmës padëjæs Lietuvai susi-tvarkyti su pirmøjø nepriklausomybës me-tø sunkumais, – stabiliai aprûpinti kraðtoekonomikà bûtiniausiais energijos iðtek-liais, saugiai ir patikimai eksploatuoti visàlabai sudëtingà energetikos kompleksà.Energetikos ministerijos ásteigimas padëjoLietuvos Vyriausybei laiku pradëti galvotiir apie savo kraðto energetikos ateitá, t.y.pradëti ruoðtis nuoseklios ilgalaikës valsty-bës energetikos politikos ir strategijos ren-gimui ir jos ágyvendinimui.Kaip jau buvo minëta, nuo pat pirmø-jø nepriklausomybës dienø á Lietuvà ið ávai-riø Vakarø ðaliø atvyko gausus konsultantøbûrys, finansuojamas Pasaulio banko, Eu-ropos rekonstrukcijos ir plëtros banko,PHARE programos, visø Skandinavijosðaliø, JAV ir kitø valstybiø ávairiø agentû-rø, kuriø pagrindinë uþduotis buvo padëtiLietuvai sparèiau pertvarkyti energetikosûká, padaryti já efektyvesná, ruoðtis integ-racijai á Vakarø Europos struktûras ir prisi-taikyti prie atviros rinkos sàlygø.
 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 
3
Lietuvos
energetikos
strategijos irpolitikos raida
Nukelta á 22 p.
Search
Search History:
Searching...
Result 00 of 00
00 results for result for
  • p.

    • More From This User

    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    292 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    278 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    168 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    308 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.11-12
    Mokslas ir Gyvenimas
    277 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    211 Reads
    48 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.8-9
    Mokslas ir Gyvenimas
    246 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.7
    Mokslas ir Gyvenimas
    311 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    51 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    135 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    397 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    215 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.3
    Mokslas ir Gyvenimas
    891 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.11-12
    Mokslas ir Gyvenimas
    912 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    935 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.8-9
    Mokslas ir Gyvenimas
    944 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.7
    Mokslas ir Gyvenimas
    981 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    1076 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    860 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    885 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    697 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.12
    Mokslas ir Gyvenimas
    678 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.11
    Mokslas ir Gyvenimas
    900 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    896 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.9
    Mokslas ir Gyvenimas
    810 Reads
    Notes
    Load more