Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more
Download
Standard view
Full view
of .
Save to My Library
Look up keyword
Like this
1Activity
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.1

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.1

Ratings: (0)|Views: 895|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.1
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.1

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

04/09/2011

pdf

text

original

 
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
1
 
2008
1
Maþinkime prarajàtarp moksloir visuomenës
Ledynai irLietuva
Eksperimentinei fizikai Vilniausuniversitete –250 metø
Po þiurkës
Mokslas irverslas: rankarankon
Numizmatika
þenklu
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
Ledynai irLietuvaLedynai ir
Danguolë KARMAZIENË
Pasaulinë meteorologijos organizacija prieJungtiniø Tautø kartu su Pasauline mokslosàjunga 2007 ir 2008 metus paskelbëTarptautiniais poliariniais metais.
Lietuva
1 pav. Nuo Jostedalsbreenoledyno besileidþiantys trysledo lieþuviai apaèiojesusilieja á vienà
F. Loftesneso nuotr.
2 pav. Autorë su sûnumi prie Brigsdaloledyno palikto moreninio gûbrio,Norvegija, 2000 m.
B. Karmazos nuotr.
Praëjusiø metø rugsëjo 27 d. Ðiauliørajone, „Verda Bell“ bendrovës vizito na-muose, vyko forumas „Tarptautiniai po-liariniai metai 2007–2008 su mumis ir bemûsø“. Forumo iniciatorius ir organiza-torius – bendrovës „Verda Bell“ direkto-rius Vladas Krivickas. Forumo dalyviai pa-siraðë kreipimosi dokumentà.Be puikios forumo organizacijos, rei-kia paþymëti, jog vizito namai ásikûræ uni-kalioje vietoje – ties paskutiniojo ledynoplaðtakø tarpusavio sàveikos zonoje nu-sidriekusia marginaliniø ozø grandine,vadinamàja „Akmenø rûþa“.Šiandien jau galutinai išaiškinta, kadšiaurinë Europos dalis, taip pat ir Lietuva,paskutiná kartà pleistocene (prieð 690 000–13 000 metø) buvo daug kartø apklota sto-rais ledynais, panaðiais á tuos, kurie ðiuometu táso Antarktidoje ir Grenlandijoje, led-jûriø salose bei aukðtø kalnø slëniuose. En-ciklopedijos, geologijos þodynai ledynà api-brëþia kaip slenkantá ledo masës telkiná Þe-mës pavirðiuje. Ledynai dengia ~ 16,3 mln.km
2
, o tai atitiktø 11 proc. sausumos. Ben-dras ledynø tûris ~ 33 mln. km
3
. Sudaro>3/4 Þemës gëlo vandens iðtekliø.Visuose þemynuose, iðskyrus Austra-lijà, yra didesnës ar maþesnës ledynø dan-gos. Ledynai formuojasi poliarinëse srity-se ir aukðtuose kalnuose aukðèiau snie-go ribos, t.y. ten, kur kietøjø krituliø iðkren-ta daugiau negu jø iðtirpsta ir iðgaruoja.Ledynai susideda iš gleèerinio ledo kris-talø, susidariusiø didëjant sniego dangostankiui dël suslëgimo. Nuolat kaupiantissniegui ir firnui, senesnis suslëgtas snie-gas persikristalizuoja ir susidaro balkðvasfirninis ledas. Dël didelio slëgio apatiniøsluoksniø tankis didëja ir firninis ledas išsik-ristalizuoja á gleèeriná ledà 
.
Laikas, kol sniego danga pakinta á le-dà, trunka nuo keliasdeðimties iki keliøtûkstanèiø metø. Ledo storis pamaþu di-dëja tol, kol ledas pradeda judëti. Dël kogi ledynas pradeda slinkti? Pagrindiniskontinentinio ledyno judëjimo bûdas –plastiðkas tekëjimas sluoksniuose. O to-kio judëjimo variklis – spaudimas apati-nëje ledyno dalyje, kur ledas nuo dide-lio svorio ið virðaus yra plastiðkiausias.Juk ledynas apledëjimo centre yra 2–3km ir net 4,5 km storio. Nuo tokio nuola-tiniø atmosferos krituliø svorio apatiniailedo sluoksniai tarsi suminkðtëja ir pra-deda tekëti radialiai, jei nëra kliuviniø, áðalis. Ties pakraðèiu, kur ledynas bûnaprisotintas pakeliui uþgriebtø nuotrupø,plastiðkas slinkimas sulëtëja. Taèiauspaudimo jëga ið apledëjimo centro ne-maþëja. Ledynas sutrûkinëja horizonta-liais plyðiais ir pradeda slinkti iðtisaisstangriais kaip kietas kûnas blokais. Toksledyno slinkimas vadinamas judëjimu vi-dinëmis skilimo plokðtumomis. Dël sa-vo svorio ledynas ima slinkti á þemesnespavirðiaus vietas arba lygumoje nuo vi-durio plinta á pakraðèius. Kalnø slëniuo-se ledynas teka srautais, tarsi lëta upë.Yra keletas ledyno slinkimo prieþasèiø,kurios tarpusavy susijusios. Svarbiausios
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
3
3 pav.Ledynopalikti lygiagretûsðtrichai 
Autorësnuotr.
5 pav. Targiø ozas ir jo slûgsojimo sàlygos: 1 – þvirgþdo-smëlio nuogulos; 2 – þvirgþdingassmëlis; 3 – ávairus smëlis; 4 – smulkus smëlis; 5 – smulkutis smëlis; 6 – aleuritingas-molingas smëlis; 7 – smëlingas aleuritas; 8 – moreninis priemolis, priesmëlis; 9 – græþinys4 pav. „Ðvieþiai“ suformuotas ozas tiesOmsbreeno ledyno pakraðèiu, Norvegija
J.Ehlerso nuotr., 1980 m.
ið jø: 1 – sunkio jëga, 2 – reþeliacija, t.y.periodiškas ledo kristalø atšilimas ir uþða-limas dël slëgio pokyèiø apatinëje ledo da-ly, 3 – sumaþëjusi trintis dël tirpsmo van-dens ledyno guolyje ir ðonuose ir kt.Ledynai paprastai skirstomi á dvi pa-grindines grupes: þemyninius ledynus irkalnø arba alpinius ledynus. Þemyniniailedynai savo ruoþtu skaidomi á ledyniniusskydus, ledynines kepures ir plynaukð-èiø ledynus, o kalnø ledynai – á kalnø, slë-ninius, priekalniø, potvyniø, kalnø karø irkabanèiuosius ledynus.Ið þemyniniø ledynø grupës iðskirtinëvieta tenka ledyninëms dangoms (sky-dams), o ið kalnø arba alpiniø ledynø gru-pës – kalnø ir slëniniams ledynams. Le-dyninës dangos – plaèios, storos, den-gia didþiulius sausumos plotus, iðtisas sa-las ar beveik visà þemynà (Antarktidà).Ledyninës dangos teka ið centro á visaspuses pakraðèio link. Jei nusileidþia á jû-rà, nuo pagrindinës masës atskyla led-kalniai. Antarktidos ir Grenlandijos ledy-ninës dangos sudaro
>
90 proc. visø le-dynø tûrio. Antarktidos ledynas dengiavisà þemynà, iðskyrus Transantarktidoskalnus, kuriø virðûnës kyðo virš ledyno.Jo plotas
>
13 mln. km
2
, ledyninio sky-do storis kai kur
>
4 km (Wilkeso Þemë-je - 4776 m). Grenlandijos ledyno plotas– 1,7 mln. km
2
, vidutinis ledo storis sie-kia 1790 m, maksimalus – 3416 m.Kalnø ledynai dengia kalnø virðûnes,daþnai kelias artimas ar visà jø grandinæ,leidþiasi nuo ledo laukø iki sniego linijos irþemiau. Didþiausi kalnø ledynai yra Kana-dos Arktiniame salyne, Anduose, Himala-juose. Europoje didþiausias kalnø ledynas– Jostedalsbreeno ledynas Norvegijoje. Joplotas – 487 km
2
, ledyno ilgis – 80 km,storis vietomis siekia >500 m. Ðio straips-nio autorei teko keletà kartø lankytis Jos-tedalsbreeno ledyne, ties septyniais ledy-no lieþuviais ir betarpiškai stebëti ðiuolai-kiniø formø susidarymà (1 pav.).Slëniniai ledynai slenka giliais slë-niais nuo kalnø ledynø, ledyniniø skydø,ledyniniø kepuriø. Daþniausiai jie nusi-leidþia þemiau sniego linijos, kai kurie ikijûros lygio. Slëniniø ledynø yra dauge-lyje aukðtø kalnø (2 pav.).Ledynai slenka lëtai – nuo keliø metrøiki maþdaug 100 m per metus, Antarktidosávairiose dalyse – 1–10 m. Slinkimo greitispriklauso nuo ledyno storio, paviršiausnuolydþio, temperatûros. Greièiausiai slen-ka kalnø ledynai. Slëninio ledyno judëji-mo greitis jo ávairiose dalyse skirtingas,greièiausiai teka pavirðiuje ir aðinëje srity-je, lëèiau – ðonuose ir prie guolio dël trin-ties ir átrauktø á ledà nuotrupø.Lietuva laikoma tipiðka ledynø veiklosnetolimoje geologinëje praeityje sritimi.Buvusiø apledëjimø árodymai – ledynø pa-likti pëdsakai reljefe ir nuogulø sluoks-niuose. Visø pirma, kaip pastebi tyrinëto-jai, – tai rieduliai: rausvi granitai ir juosvidiabazai, pilki gneisai ir roþiniai smiltai-niai, gelsvi dolomitai ir baltos klintys. Išto, jog ðiø rieduliø gimtosios vietos yraŠvedijoje, Suomijoje, Baltijos jûros dug-ne ar jos salose, galima spræsti, kad rie-duliai buvo atvilkti á mûsø kraðtà. Antra –milþiniški senø uolienø luistai, kuriø gim-toji vieta daþniausiai Lietuvoje, iðslëgti iðgilesniø sluoksniø. Luistø dydþiai siekiadeðimtis ir net ðimtus metrø. Treèia – apieledynø veiklos aktyvumà galima spræsti
Ð

You're Reading a Free Preview

Download
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->