Read without ads and support Scribd by becoming a Scribd Premium Reader.
See Premium Plans
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
1
 
2008
1
Maþinkime prarajàtarp moksloir visuomenës
Ledynai irLietuva
Eksperimentinei fizikai Vilniausuniversitete –250 metø
Po þiurkës
Mokslas irverslas: rankarankon
Numizmatika
þenklu
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
Ledynai irLietuvaLedynai ir
Danguolë KARMAZIENË
Pasaulinë meteorologijos organizacija prieJungtiniø Tautø kartu su Pasauline mokslosàjunga 2007 ir 2008 metus paskelbëTarptautiniais poliariniais metais.
Lietuva
1 pav. Nuo Jostedalsbreenoledyno besileidþiantys trysledo lieþuviai apaèiojesusilieja á vienà
F. Loftesneso nuotr.
2 pav. Autorë su sûnumi prie Brigsdaloledyno palikto moreninio gûbrio,Norvegija, 2000 m.
B. Karmazos nuotr.
Praëjusiø metø rugsëjo 27 d. Ðiauliørajone, „Verda Bell“ bendrovës vizito na-muose, vyko forumas „Tarptautiniai po-liariniai metai 2007–2008 su mumis ir bemûsø“. Forumo iniciatorius ir organiza-torius – bendrovës „Verda Bell“ direkto-rius Vladas Krivickas. Forumo dalyviai pa-siraðë kreipimosi dokumentà.Be puikios forumo organizacijos, rei-kia paþymëti, jog vizito namai ásikûræ uni-kalioje vietoje – ties paskutiniojo ledynoplaðtakø tarpusavio sàveikos zonoje nu-sidriekusia marginaliniø ozø grandine,vadinamàja „Akmenø rûþa“.Šiandien jau galutinai išaiškinta, kadšiaurinë Europos dalis, taip pat ir Lietuva,paskutiná kartà pleistocene (prieð 690 000–13 000 metø) buvo daug kartø apklota sto-rais ledynais, panaðiais á tuos, kurie ðiuometu táso Antarktidoje ir Grenlandijoje, led-jûriø salose bei aukðtø kalnø slëniuose. En-ciklopedijos, geologijos þodynai ledynà api-brëþia kaip slenkantá ledo masës telkiná Þe-mës pavirðiuje. Ledynai dengia ~ 16,3 mln.km
2
, o tai atitiktø 11 proc. sausumos. Ben-dras ledynø tûris ~ 33 mln. km
3
. Sudaro>3/4 Þemës gëlo vandens iðtekliø.Visuose þemynuose, iðskyrus Austra-lijà, yra didesnës ar maþesnës ledynø dan-gos. Ledynai formuojasi poliarinëse srity-se ir aukðtuose kalnuose aukðèiau snie-go ribos, t.y. ten, kur kietøjø krituliø iðkren-ta daugiau negu jø iðtirpsta ir iðgaruoja.Ledynai susideda iš gleèerinio ledo kris-talø, susidariusiø didëjant sniego dangostankiui dël suslëgimo. Nuolat kaupiantissniegui ir firnui, senesnis suslëgtas snie-gas persikristalizuoja ir susidaro balkðvasfirninis ledas. Dël didelio slëgio apatiniøsluoksniø tankis didëja ir firninis ledas išsik-ristalizuoja á gleèeriná ledà 
.
Laikas, kol sniego danga pakinta á le-dà, trunka nuo keliasdeðimties iki keliøtûkstanèiø metø. Ledo storis pamaþu di-dëja tol, kol ledas pradeda judëti. Dël kogi ledynas pradeda slinkti? Pagrindiniskontinentinio ledyno judëjimo bûdas –plastiðkas tekëjimas sluoksniuose. O to-kio judëjimo variklis – spaudimas apati-nëje ledyno dalyje, kur ledas nuo dide-lio svorio ið virðaus yra plastiðkiausias.Juk ledynas apledëjimo centre yra 2–3km ir net 4,5 km storio. Nuo tokio nuola-tiniø atmosferos krituliø svorio apatiniailedo sluoksniai tarsi suminkðtëja ir pra-deda tekëti radialiai, jei nëra kliuviniø, áðalis. Ties pakraðèiu, kur ledynas bûnaprisotintas pakeliui uþgriebtø nuotrupø,plastiðkas slinkimas sulëtëja. Taèiauspaudimo jëga ið apledëjimo centro ne-maþëja. Ledynas sutrûkinëja horizonta-liais plyðiais ir pradeda slinkti iðtisaisstangriais kaip kietas kûnas blokais. Toksledyno slinkimas vadinamas judëjimu vi-dinëmis skilimo plokðtumomis. Dël sa-vo svorio ledynas ima slinkti á þemesnespavirðiaus vietas arba lygumoje nuo vi-durio plinta á pakraðèius. Kalnø slëniuo-se ledynas teka srautais, tarsi lëta upë.Yra keletas ledyno slinkimo prieþasèiø,kurios tarpusavy susijusios. Svarbiausios
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
3
3 pav.Ledynopalikti lygiagretûsðtrichai 
Autorësnuotr.
5 pav. Targiø ozas ir jo slûgsojimo sàlygos: 1 – þvirgþdo-smëlio nuogulos; 2 – þvirgþdingassmëlis; 3 – ávairus smëlis; 4 – smulkus smëlis; 5 – smulkutis smëlis; 6 – aleuritingas-molingas smëlis; 7 – smëlingas aleuritas; 8 – moreninis priemolis, priesmëlis; 9 – græþinys4 pav. „Ðvieþiai“ suformuotas ozas tiesOmsbreeno ledyno pakraðèiu, Norvegija
J.Ehlerso nuotr., 1980 m.
ið jø: 1 – sunkio jëga, 2 – reþeliacija, t.y.periodiškas ledo kristalø atšilimas ir uþða-limas dël slëgio pokyèiø apatinëje ledo da-ly, 3 – sumaþëjusi trintis dël tirpsmo van-dens ledyno guolyje ir ðonuose ir kt.Ledynai paprastai skirstomi á dvi pa-grindines grupes: þemyninius ledynus irkalnø arba alpinius ledynus. Þemyniniailedynai savo ruoþtu skaidomi á ledyniniusskydus, ledynines kepures ir plynaukð-èiø ledynus, o kalnø ledynai – á kalnø, slë-ninius, priekalniø, potvyniø, kalnø karø irkabanèiuosius ledynus.Ið þemyniniø ledynø grupës iðskirtinëvieta tenka ledyninëms dangoms (sky-dams), o ið kalnø arba alpiniø ledynø gru-pës – kalnø ir slëniniams ledynams. Le-dyninës dangos – plaèios, storos, den-gia didþiulius sausumos plotus, iðtisas sa-las ar beveik visà þemynà (Antarktidà).Ledyninës dangos teka ið centro á visaspuses pakraðèio link. Jei nusileidþia á jû-rà, nuo pagrindinës masës atskyla led-kalniai. Antarktidos ir Grenlandijos ledy-ninës dangos sudaro
>
90 proc. visø le-dynø tûrio. Antarktidos ledynas dengiavisà þemynà, iðskyrus Transantarktidoskalnus, kuriø virðûnës kyðo virš ledyno.Jo plotas
>
13 mln. km
2
, ledyninio sky-do storis kai kur
>
4 km (Wilkeso Þemë-je - 4776 m). Grenlandijos ledyno plotas– 1,7 mln. km
2
, vidutinis ledo storis sie-kia 1790 m, maksimalus – 3416 m.Kalnø ledynai dengia kalnø virðûnes,daþnai kelias artimas ar visà jø grandinæ,leidþiasi nuo ledo laukø iki sniego linijos irþemiau. Didþiausi kalnø ledynai yra Kana-dos Arktiniame salyne, Anduose, Himala-juose. Europoje didþiausias kalnø ledynas– Jostedalsbreeno ledynas Norvegijoje. Joplotas – 487 km
2
, ledyno ilgis – 80 km,storis vietomis siekia >500 m. Ðio straips-nio autorei teko keletà kartø lankytis Jos-tedalsbreeno ledyne, ties septyniais ledy-no lieþuviais ir betarpiškai stebëti ðiuolai-kiniø formø susidarymà (1 pav.).Slëniniai ledynai slenka giliais slë-niais nuo kalnø ledynø, ledyniniø skydø,ledyniniø kepuriø. Daþniausiai jie nusi-leidþia þemiau sniego linijos, kai kurie ikijûros lygio. Slëniniø ledynø yra dauge-lyje aukðtø kalnø (2 pav.).Ledynai slenka lëtai – nuo keliø metrøiki maþdaug 100 m per metus, Antarktidosávairiose dalyse – 1–10 m. Slinkimo greitispriklauso nuo ledyno storio, paviršiausnuolydþio, temperatûros. Greièiausiai slen-ka kalnø ledynai. Slëninio ledyno judëji-mo greitis jo ávairiose dalyse skirtingas,greièiausiai teka pavirðiuje ir aðinëje srity-je, lëèiau – ðonuose ir prie guolio dël trin-ties ir átrauktø á ledà nuotrupø.Lietuva laikoma tipiðka ledynø veiklosnetolimoje geologinëje praeityje sritimi.Buvusiø apledëjimø árodymai – ledynø pa-likti pëdsakai reljefe ir nuogulø sluoks-niuose. Visø pirma, kaip pastebi tyrinëto-jai, – tai rieduliai: rausvi granitai ir juosvidiabazai, pilki gneisai ir roþiniai smiltai-niai, gelsvi dolomitai ir baltos klintys. Išto, jog ðiø rieduliø gimtosios vietos yraŠvedijoje, Suomijoje, Baltijos jûros dug-ne ar jos salose, galima spræsti, kad rie-duliai buvo atvilkti á mûsø kraðtà. Antra –milþiniški senø uolienø luistai, kuriø gim-toji vieta daþniausiai Lietuvoje, iðslëgti iðgilesniø sluoksniø. Luistø dydþiai siekiadeðimtis ir net ðimtus metrø. Treèia – apieledynø veiklos aktyvumà galima spræsti
Ð
Search
Search History:
Searching...
Result 00 of 00
00 results for result for
  • p.

    • More From This User

    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    260 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    253 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    154 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    289 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.11-12
    Mokslas ir Gyvenimas
    250 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    200 Reads
    48 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.8-9
    Mokslas ir Gyvenimas
    231 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.7
    Mokslas ir Gyvenimas
    289 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    29 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    127 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    362 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    192 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.3
    Mokslas ir Gyvenimas
    856 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.11-12
    Mokslas ir Gyvenimas
    883 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    921 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.8-9
    Mokslas ir Gyvenimas
    924 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.7
    Mokslas ir Gyvenimas
    949 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    1053 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    838 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    866 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    682 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.12
    Mokslas ir Gyvenimas
    660 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.11
    Mokslas ir Gyvenimas
    865 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    882 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.9
    Mokslas ir Gyvenimas
    790 Reads
    Notes
    Load more