Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more
Download
Standard view
Full view
of .
Look up keyword
Like this
1Activity
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

Ratings: (0)|Views: 159|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2
Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.2

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

08/09/2012

pdf

text

original

 
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 
1
 
2008
2
Iðminties,
Vilniaus pedagoginisuniversitetas
þiniø, humanizmougdymo keliu
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 
 
D.A.Butautas
. Vyskupas J.Tunaitis per praëjusiø mokslo metø atidarymo iðkilmesrugsëjo pirmàjà VPU pavadino kalviø kal-ve. Ir iðties nuo mokytojo, auklëtojo, pe-dagogo reikðmingai priklauso, ar moks-leiviai, studentai ateityje galës pasiekti gy-venimo aukðtumø ir kartu sugebës iðlikti þmonëmis. Ar valstybë ið tiesø suprantabûsimøjø pedagogø rengimo svarbà ir skiria tam pakankamai dëmesio?
Akademikas A.Gaiþutis
.
VyskupoJ.Tunaièio þodþiai iðties teisingi ir gilûs. Mo-kytojo, auklëtojo arba, kaip dar sakoma,mentoriaus vaidmuo ugdant þmogø yraypatingas. Po tëvø mes patenkame á mo-kytojø rankas – ne inþinieriø, biznieriø, ban-kininkø, advokatø, politikø, bet mokytojø.Jie pamaþël glûdina mûsø sielà, ieðko bû-dø, kaip pasiekti kûno ir sielos dermæ, kaipiðvesti jaunà þmogø á vaiskesnes prasmin-go gyvenimo erdves. Tai sunkus, sudëtin-gas darbas. Tai kûryba þmogiðkumo di-dëjimo kryptimi, o jo visuomet stigo ir, þvel-giant á XXI amþiaus klaidþiojimus, stigs. De-ja, turiu atvirai pasakyti – mûsø valstybëbûsimøjø pedagogø paruoðimo ir jø svar-bos nesupranta arba nenori jos suprasti.Tai skaudþiausias dalykas. Daug deklaruo-jama, taèiau maþai daroma realiø spren-dimø tam, kad socialinis pedagogo pres-tiþas, bûtent socialinis prestiþas nuolat di-dëtø. Todël ir daugelis tëvø nerodo dera-mos pagarbos mokytojams, tiesiog sto-koja jiems atidos ir meilës.
D.A.Butautas
. Gerbiamas rektoriau,kaip niekas kitas þinote aukðtojo mokslosubtilumus, tad gal galëtumëte pako-mentuoti, kaip vertinate aukðtojo moksloreformà? Ar ði reforma tëra tik „parodo-moji“, kai politikams tiesiog reikia „pa-dëti paukðèiukà“ ir pasakyti per rinkimus,kad buvo „atlikta aukštojo mokslo refor-ma“? Ar mokamas mokslas nepadidinssocialinës atskirties ir skurdo, nes dalis
Iðminties,
Þurnalisto DainiausA.BUTAUTO pokalbissu Vilniaus pedagoginiouniversiteto rektoriumakad. Algirdu GAIÞUÈIU 
ugdymo keliuþiniø, humanizmo
studentø negalës ápirkti aukðtojo moks-lo studijø, tuo labiau, kad brangsta ir pa-skolø palûkanø norma?
Akademikas A.Gaiþutis
. Aukštojomokslo reforma svarbus dalykas. Euro-pos Sàjungos ðaliø universitetø rektoriaijà laiko permanentiniu reiðkiniu. Nuolatvykstanèiu. Mat gyvenant kintanèiame rin-kos pasaulyje reikia bûti budriems: sau-goti akademines tradicijas, tautines ver-tybes ir atsinaujinti, protingai modernëti.Jûs sakote, ar ta reforma nebus „paro-domoji“, „dël paukðèiukø“ ar dar ávynio-jama á vatà. Að bent þiûriu á jà realistiðkai.Reformatoriø yra, buvo ir bus visokiø. Betèia svarbiausia – neprarasti saiko ir betkokius pertvarkymus pasverti ávairiais at-þvilgiais – tautos išlikimo, demografijos,aukðtos, elitinës kultûros þidiniø iðsaugo-jimo, ekonomikos augimo ir darbo rinkosreikmiø tenkinimo, globalizacijos gniauþtøir universitetø atvirumo pasauliui ir kt.Karðtakoðiai revoliucionieriai visuomet pa-darydavo aibes klaidø. Jas tekdavo kaipnors lopyti, nes pasidarydavo ir sociali-nës atskirties gyvos þaizdos, ir nuvertintøvertybiø kapinynas, ir sumaitoti protingø,kilniø þmoniø likimai. Tad reformà reikiane forsuoti, o judëti devynis kartus pa-matavus kiekvienà þingsná. Dabar perdëmdaug alaso ir ðnekalø. Uolûs universitetøkritikai kaþkodël nesugeba ávertinti ir pa-stebëti to, kas yra gero padaryta mûsøuniversitetuose per Nepriklausomybësmetus. Jie nemato pozityvios patirties, ku-rios dëka mûsø universitetai neatrodo ant-rarûðiai, treèiarûðiai ar beverèiai.
D.A.Butautas
. Spaudoje pasirodopranešimø, kad ateityje turëtø labai suma-þëti studentø skaièius. Jau dabar mokyk-lose dël emigracijos pradeda maþëti ir mokiniø. Kaip þadate ateityje iðlaikyti VPUesamà studentø skaièiø, kad mokyklose
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 
3
 
netrûktø mokytojø, pedagogø. Tuo labiau,kad pedagogø atlyginimai toli graþu ne-siekia ES vidurkio, o Airijoje vidutinis va-landinis pedagogo atlyginimas beveik sie-kia Lietuvos pedagogo dienos atlyginimà.
Akademikas A.Gaiþutis
. Ið tikrøjø ma-þëja gimstamumas, maþëja moksleiviø.Kad mûsø ðalyje yra per daug studentø,dël to neverta nervintis. Jø nëra per daug.Estijoje ir kitose ðalyse studentø nepaly-ginti daugiau. Demokratinëje, pilietinëje þi-niø visuomenëje niekas negali uþdraustijaunimui šviestis, tobulëti, siekti profesiniøaukðtumø. Ir ne nuo universitetø priklau-so paprastø, taèiau svarbiø kasdienybësprofesijø stygius. Tam yra profesinës mo-kyklos, atskiros kolegijos. Be universitetønebûtø visuomenëje ðviesos. Ne veltui sa-koma, kad universitetai yra tautos smege-nys. Mûsø universitetas nedidina studen-tø priëmimo skaièiaus. Ateityje jis natûra-liai, kartoju, natûraliai maþës. Dabar mesorientuojamës ne tik á pedagogø rengimà(nors tai svarbiausia), bet ir edukacijà pla-èiàja ðio þodþio reikðme. T.y. sudëtingà vi-suomenës ðvietimo ir kultûros sferà, ávai-riø ástaigø ir institucijø tinklà. Taip elgiasi irkitø ðaliø panaðaus profilio universitetai.Aiðku, maþi mokytojø atlyginimai, sudë-tingos darbo sàlygos yra nemenkas stab-dys jaunimui renkantis ðià profesijà. Tiks-liau, ne profesijà, o misijà, kuriai reikia darir paðaukimo, ðirdies dosnumo. Dar pridë-siu, dabar pedagogus norëtø rengti konekiekvienas universitetas ir kolegija, kurie ne-turi tam nei tinkamo potencialo, nei tradici-jø, nei perspektyvos iðmanymo. Taèiau mesneuþleisime tos terpës, kuri mums priklau-së deðimtmeèiø deðimtmeèiais.
D.A.Butautas
. 2006 m. Ðvietimo ir mokslo ministerija darbuotojø atlygini-mams iðmokëjo 4 565 934 mln. litø. Tuotarpu kitoms paslaugoms 6 391 485 mln.litø; 73 902,4 mln. litø skirta einamiesiemsreikalams, ES lëðø ðvietimo sistemoje pa-naudota 77 672,0 mln. litø, o sandoriai dël materialaus ir nematerialaus turto bei finan-siniams ásipareigojimams vykdyti Ðvietimoir mokslo ministerijai kainavo 1 431 480mln. litø. Tuo tarpu pedagogai ið savo var-ganø lëðø apmoka beveik visà pasirengi-mo paskaitoms ir pamokoms procesà, per-ka tam reikalingas medþiagas. Ar tikrai Švie-timo ir mokslo ministerija Jûsø, gerbiamasrektoriau, nuomone, padaro viskà, kad pa-gerintø aukðtojo ir neuniversitetinio moks-lo lygá. Nes bûtent nuo pedagogø motyva-cijos, kaip ir visose ûkio ðakose, priklau-so, kaip kokybiškai atliekamos pareigos.Neteko girdëti, kad, pavyzdþiui, versle va-dybininkas uþ savo lëðas pirktø ámonës sà-skaitas faktûras. Bet juk pedagogo darbasyra daug svarbesnis negu vadybininko,nors jis taip pat reikalingas visuomenei.
Akademikas A.Gaiþutis
. Màstant apieJûsø paminëtus skaièius, darosi apmau-du. Aiðku, ministerija perdëm uþsiima kon-trolieriaus ir reglamentuotojo vaidmeniu.Uoliai nurodinëjama, kà reikia ir ko nerei-kia daryti, kas galima ir ko negalima uni-versitetams. Tai dar senø laikø biurokratiniomàstymo recidyvai. Jie kenkia ir paèios mi-nisterijos autoritetui. Visais galimais bûdaisvertëtø skatinti mokytojus ir aukðtøjø mo-kyklø pedagogus laisvesniam kûrybiðkes-niam darbui, palaikyti jø geras iniciatyvas,projektus ir sukauptà patirtá. Perdëm uo-lus administravimas tik supanèioja rankasir verèia þmones vaikðèioti, vaizdþiai tariant,subintuotomis galvomis. Siekime sudary-ti tokias veiklos sàlygas, kad mokytojui ne-reikëtø rûpintis dël elementariausiø pamo-kai reikalingø dalykø, kad jis neiððvaistytøsavo energijos ir dargi kûrybinës energi-jos smulkmenoms, psichologinëms átam-poms ir trintims. Rytø iðminèius Buda yrapasakæs – visos pasaulio bëdos praside-da nuo maþø tarpusavio trinèiø. Kol val-dþios vyrams labiau rûpës vadybininkai irverslininkai (nors juos reikia gerbti irdþiaugtis jø laimëjimais) ir horizonte busmatyti susigûþusi ir prislëgta mokytojo fi-gûra, tol nieko gera nesitikëk.
D.A.Butautas
. Gerbiamas Rektoriau,kiekvienus naujus mokslo metus prade-date Šv. miðiomis, á mokslo metø pradþiosðventæ kvieèiate vyskupà. Kodël?
Akademikas A.Gaiþutis
.
Mûsø ðven-tëse paprastai lankosi JE kardinolas Aud-rys Juozas Baèkis. Kardinolas yra mûsøuniversiteto Garbës daktaras, jo sveikini-mo þodis pirmakursiams ir dëstytojamsvisuomet buvo ir bus pamokomas, gera-ðirdiškas ir gera linkintis. Kardinolui labairûpi jaunimo ir bûsimøjø edukologø, ðvie-tëjø rengimas. Juoba kad mes iðleidþia-me á mokyklà bûsimuosius religijos isto-rikus, krikðèioniðkosios kultûros jaunuo-sius þinovus – bakalaurus ir magistrus.Kol kas jie dar sunkiai skinasi kelià á mo-kyklà. Dar nepasiekëme, kad pasaulieti-në etika ir krikðèioniðkoji, katalikiðkoji eti-ka, antropologija gerai derëtø po mokyk-los stogu. Èia ir mes ne viskà padarëme.
D.A.Butautas
. Kuo artimiausiu metuVPU þada nudþiuginti esamus ir poten-cialius studentus, dëstytojus, ðalies vi-suomenæ?
Akademikas A.Gaiþutis
. Mûsø univer-siteto restruktûrizacija – modernëjimo, at-virumo ir atskaitomybës visuomenei, pi-lietinës visuomenës pagrindø stiprinimolinkme – darosi vis ryðkesnë. Ne viskaslygiai gerai pavyksta. Dëstytojai, profesû-ra rodo iniciatyvà kuriant naujas studijøprogramas, gerinant projektinæ aktualiàveiklà, garantuojant studijø ir mokslo vie-novæ kaip universitetø svarbiausià gijà. Pa-grindø pagrindà. Neseniai atvërëme nau-jas Socialinës komunikacijos instituto pa-talpas, atnaujintà Tarptautiniø ryðiø centrà,ákûrëme Socialiniø mokslø fakultetà, ne-blogai technizuotas vardines auditorijas,ðiek tiek pagerëjusius kai kuriuos bendra-buèius. Aiðku, naujoji studentijos karta, bû-dama smalsi, energinga ir netgi perdëmarogantiðka, daug reikalauja ið mûsø, bettai visai natûralu ir suprantama. Jaunystë-je ir mes buvome karðti, kritiðki, aistringi.Mums susirûpinimà kelia tai, kad mokyk-lose trûksta ávairiø specialybiø, dalykø mo-kytojø – uþsienio kalbø, lituanistikos, in-formatikos, gamtos mokslø. Ðià problemàgalima iðspræsti tik valstybiniu lygmeniu,visapusiðkai keliant, kaip jau minëjau, so-cialiná mokytojo prestiþà visuomenëje. Taibene svarbiausias nûdienos uþdavinys.
D.A.Butautas
. Dabar daug kalbamaapie naujàjá Lietuvos Respublikos moks-lo ir studijø ástatymo projektà. Kokia Jûsønuomonë apie toká svarbø dokumentà?
Akademikas A.Gaiþutis
. Universitetøakademinë bendruomenë daug tikëjosiið ðio dokumento. Pirmiausia, kad jis ga-rantuotø tikràjà universitetø autonomijà (one popierinæ, deklaratyvià), universitetøgalimybes patiems tvarkyti materialiná irnematerialiná turtà, kad jis esmingai su-stiprintø universitetø studijø ir mokslo fi-nansavimà ir kitus gyvybiðkai svarbius da-lykus. Visa projekto dvasia skirta tik uni-versitetø valdymo pakeitimams. Projek-tas yra þalias ir primena greitpyragá, ið-keptà ðiai progai, ðiam kartui. Akademi-në visuomenë jo neaptarë taip, kaip rei-kia tokius valstybinës reikðmës dalykusaptarti. Viskas buvo daroma „skubos tvar-ka“, tarsi uþ durø jau stovëtø prieðø tan-kai. Tik po rimtø, atsakingø diskusijø iresmingø korekcijø toks ástatymas turëtøpasirodyti. Daþnai þmogiðkieji þaidimai – ar jie bûtø politiniai, ar akademiniai – per-nelyg daug kainuoja. Ir, sukurstæ aistrasbei sujaukæ protus, vël viskà, kas atrodësvarbu, sugràþina á tas paèias vëþes.
D.A.Butautas
. Gerbiamas profesoriau,kokià ásivaizduojate Lietuvà po penkiolikos,trisdeðimties metø? Kà norëtumëte palin-këti ðalies gyventojams, pedagogams ir,þinoma, mûsø ðalies ateièiai – jaunimui?
Akademikas A.Gaiþutis
. Sunkiausiabûti pranaðu savo namuose. Nesu nei tam-sus pesimistas, nei roþinis optimistas. Norsir vienø, ir kitø reikia. Veikiau melancholi-kas su keliolika optimizmo procentø. Þo-dþiu, toks miðrûnas. Bet þinau – mano të-vynë ne tik þaliøjø ûksmingø miðkø ir þyd-røjø vandenø ðalis, bet proto ir vaizduo-tës, ir didþiø þmogaus galimybiø ðalis. Jo-je mûsø jaunimas patirs daugybæ netikë-tø, gal net keistø atradimø, dþiaugsmo irlaimës akimirkø. O visa kita, kà Jûs ðmaikð-èiai klausiate, galësiu su malonumu Jumskonkretizuoti po tø penkiolikos, trisdeðim-ties metø. Ir mes dar kartà puikiai pasiðne-kuèiuosime prie Vilniaus pedagoginio uni-versiteto iðkiliø kolonø, liepø alëjoje, kuriàtaip mëgsta ðurmuliuojantys studentai...
 
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 2 
3

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->