Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8
3
artojas
m. pasirodë pirmasis Lietuvos matema-tikø oficiozo „Lietuvos matematikos rin-kinys“ pirmasis tomas. Nuo 1973 m. þur-nalas JAV verèiamas á anglø kalbà.Septintàjá deðimtmetá Lietuva buvopripaþinta matematikos mokslo centru.1964–1982 m. buvo surengtos penkiosmokslinës matematinës logikos konfe-rencijos; 1965–2001 m. ávyksta penkiosskaièiø teorijos konferencijos; 1963– 1978 m. – keturios geometrijos konfe-rencijos; 1971–2000 m. ávyksta penkiosdiferencialiniø lygèiø ir skaièiavimo ma-tematikos konferencijos; 1960–1999 m.– deðimt tikimybiø teorijos ir matemati-nës statistikos konferencijø; 1966–1985m. surengtos penkios operacijø tyrimokonferencijos; 1973–2006 m. ávyksta de-vynios tikimybiø teorijos ir matematinësstatistikos (Vilniaus tarptautinës) konfe-rencijos; 1997–2005 m. dirbo penkiosmatematinio modeliavimo ir analizëskonferencijos. Ðios konferencijos buvosàjunginës ir tarptautinës reikðmës.1958–2006 m. ávyksta 47 Lietuvosmatematikø draugijos mokslinës kon-ferencijos.Jeigu mestume þvilgsná á Lietuvosmatematikø ir informatikø sàvadà
(Lie-tuvos matematikø ir informatikø sàvadas.Disertacijos. Fiziniø mokslø sritis / Paren-gë V.Verikaitë, http://www.mif.vu.lt/matinf/savadas/savadas.html)
, pastebëtume,kad vyraujanèios matematikos kryptysyra skaièiø teorija ir tikimybiø teorija.J.Kubiliaus genealoginiam medþiui pri-klauso 29 kandidatai (dabar daktarai),tarp jø 5 profesoriai.Gráþkime á 1958 metus. J.Kubiliusbuvo paskirtas 80-uoju Vilniaus univer-siteto Rektoriumi, greitai buvo iðrinktas
Kinijojeiðleistalietuviømokslininkøknyga
Lietuviø mokslininkø veikalas sulaukëpasisekimo Kinijoje. Ðios ðalies leidykla„Chemical Industry Press“ iðleido knygos„Ávadas á kietakûná apðvietimà“ (A.Þukaus-kas, M.S.Shur, R.Gaðka,
Introduction to So-lid-State Lighting
, John Wiley & Sons, 2002,
anglø k.
) vertimà á kinø kalbà. Naujausiomsðviesos technologijoms skirtos knygos duið trijø autoriø yra lietuviai – Vilniaus univer-siteto profesorius, Lietuvos mokslø akade-mijos narys ekspertas Artû-ras Þukauskas ir Vilniausuniversiteto auklëtinis, JAVbendrovës „Sensor Elec-tronic Technology, Inc.“prezidentas dr. Remigi-jus Gaðka (
Remis Gas-ka
). Treèiasis knygosautorius – Renseleriopolitechnikos institu-to (JAV) profesoriusMichaelis S.Shuras.Kietakûniø ðvie-sos ðaltiniø (puslai-dininkiniø ðviesosdiodø, ðviestukø) srityje lie-tuviai mokslininkai yra sukaupæ daugþiniø ir patirties. Prof. A.Þukauskas dirba pus-laidininkiø, skirtø optoelektronikai, medþiago-tyros bei naujausiø ðviestukø taikymo srity-se. Dr. R.Gaðka – aukðtøjø technologijø ben-drovës, pasaulyje pirmaujanèios ultravioleti-niø ðviestukø gamyboje, vadovas.Kinijoje dëmesys á ðià knygà atkreiptasneatsitiktinai. Ðioje ðalyje sparèiai plëtoja-mos optoelektronikos technologijos, tarpjø puslaidininkiniø ðviestukø gamyba. Di-dþiausioje pasaulio valstybëje realizuoti mil-þiniðki kietakûnio apðvietimo projektai – ðviestukais apðviesti dangoraiþiai, senovësarchitektûros paminklai, dalis Didþiosios ki-nø sienos.Vilniaus universitete ðviestukø tyrimai at-liekami ir jie taikomi Europos Komisijos re-miamame kompetencijos centre SELITEC.Èia bendradarbiaujant su kitomis Lietuvosmokslo institucijomis ir verslo partneriais ku-riamos bendrojo apðvietimo, augalø kultiva-vimo, biofluorescencijos jutikliø, organiniøðviestukø ir kitos fotonikos technologijos.Per kelerius metus lietuviø autoriø „Áva-das á kietakûná apðvietimà“ tapo plaèiai þi-nomas – ðià knygà galima rasti daugelioðaliø universitetø bibliotekose, ja naudoja-si mokslininkai ir inþinieriai, dirbantys pus-laidininkinës optoelektronikos srityje. Da-bar juos papildë dar vienas, vienas gau-siausiø pasaulyje, skaitytojø bûrys.
J.Kubilius –Lietuvos jaunøjømatematikøolimpiadøorganizatorius ir globëjas. Jis sugrupe autoriøyra iðleidæsketuris olimpia-dø uþdavinynus.Su pirmosiosRespublikinësolimpiadosprizininkais1952 metais
profesoriumi ir Tikimybiø teorijos irskaièiø teorijos katedros vedëju. 1962m. tapo Lietuvos mokslø akademijostikruoju nariu. Beveik 33 metus J.Kubi-lius vadovavo iškiliajai Lietuvos mokyk-lai – Universitetui. Priminsime vienà kitàRektoriaus veiklos barà.Pirmasis uþdavinys – apginti Uni-versitetà nuo atëjûnø ir savø kolabo-rantø këslø.Suaktyvinti mokslininkø kolektyvøveiklà ir rengti moderniø mokslo srièiøaukðèiausios kvalifikacijos specialistus.Plësti mokslinæ ir mokymo bazæ.Atstatyti vandalø nuniokotà Ðv. Jo-nø baþnyèià ir Centrinius rûmus.Aprûpinti visus studentus ir aspiran-tus bendrabuèiais.Per vienà kità deðimtmetá Vilniausuniversitetas savo laimëjimais ásitvirtinoimperijos universitetø pirmajame deðim-tuke. Vilniaus universitetas deðimt me-tø iki Nepriklausomybës tapo tautosðaukliu. Niekas iki 400 metø Universi-teto jubiliejaus nesuteikë tautai tiek vil-ties nusimesti okupacijos jungà. La-biausiai Universiteto Rektoriaus auto-ritetu ir valia jubiliejaus ðventë tapo ið-kilmingu tarptautiniu renginiu.Niekad Rektorius nesiðvaistë tuð-èiomis kalbomis.Per daugelá metø átikëjome Jo þmo-giðkaisiais, moksliniais ir politiniais sie-kiais.Niekad negalime ignoruoti Jo kvie-timo dirbti nesiþvalgant, siekti moksloaukðtumø. Jis sako: „Dirbkite, garbëpati ateis á jûsø namus“.
Prof. habil. dr.
Antanas LAURINÈIKAS
,doc. dr.
Henrikas JASIÛNAS