Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more
Download
Standard view
Full view
of .
Look up keyword
Like this
3Activity
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.7-8

Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.7-8

Ratings: (0)|Views: 496 |Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.7-8
Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.7-8

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

12/07/2013

pdf

text

original

 
 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 
1
 
2006
7-8
Vandenilio
Valdovø rûmøatkûrimas:radiniai, menovertybës
Þmonija – tarsi
Prof. Jonui Kubiliui – 85
saugojimas
Baltijos kelias
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 
 
Iðkilios asmenybës privalumø puokð-tëje yra daug ásimintinø bruoþø bei nu-veiktø darbø. Èia priminsime Lietuvosþmonëms Jubiliato mokslo, mokslinësveiklos organizavimo darbus.Nuo ko ir kaip pradëjo profesoriuskurti Lietuvos matematikø mokyklà?
Valerijos ir Jono Kubiliø ðeima. Ið kairës: marti Milda Kubilienë, dukra doc. dr. Birutë Petrauskienë, vaikaitis Jonas Kubilius, p. V.Kubilienë,vaikaitë Eglë Kubiliûtë, prof. J.Kubilius ir sûnus prof. Kæstutis Kubilius
Mokslo dirvos
Prof. Jonui Kubiliui – 85 
CK darbo ginti neleido, nes J.Kubilius pri-klausë tø laikø darbo kodekso 47a para-grafo sferai. Akademikas A.Kolmogoro-vas J.Kubiliaus atradimus paskelbë uþ-sienyje, be to, buvo N.Chruðèiovo „atly-dþio“ laikai. Taip 1957 m. Maskvoje V.Stek-lovo matematikos institute disertacija bu-vo apginta ir labai gerai ávertinta.Tuo pat metu buvo reorganizuotasFizikos-technikos institutas á Technikosir Fizikos-matematikos institutus. Fizi-kos-matematikos institute Teorinës fizi-kos skyriaus vadovu buvo paskirtasprof. Adolfas Jucys, Eksperimentinës fi-zikos skyriaus vadovu tapo prof. Povi-las Brazdþiûnas, o Matematikos ir ast-ronomijos skyriui teko vadovauti J.Ku-biliui. Be to, prof. A.Jucys buvo paskir-tas instituto direktoriumi, o J.Kubilius – jo pavaduotoju moksliniam darbui.Septintàjá deðimtmetá buvæ prof. J.Ku-biliaus diplomantai mokslo baruose pa-þengë pirmyn ir tapo savarankiðkø tyri-mø krypèiø vadovais. 1959 m. fizikos-ma-tematikos m. kandidato disertacijà apgy-në Vytautas Statulevièius. Taip pat ið Le-ningrado vëliau gráþo Eduardas Vilkas,baigæs operacijø tyrimo studijas pas prof.N.Vorobjovà. Ið Maskvos gráþo BroniusGrigelionis, studijavæs tikimybinius proce-sus pas akademikà B.Gnedenkà. Pasprof. N.Ðaninà matematinës logikos di-sertacijà apgynë Vilius Matulis.Septintàjá deðimtmetá susiformavoskaièiø teorijos ir tikimybiø teorijos, ma-tematinës logikos, geometrijos, funkci-jø teorijos, diferencialiniø lygèiø ir skai-èiavimo matematikos bei kitos kryptys.1958 m. J.Kubilius su kolegomissuorganizavo Lietuvos matematikø drau-gijà ir tapo jos valdybos pirmininku. 19611944 m. rudená Vilniaus universite-to matematikø branduolá sudarë prof.Zigmas Þemaitis, doc. Petras Katilius,dr. Gerardas Þilinskas ir vyr. dëst. Vy-tautas Paulauskas.1946 m. pabaigoje Universitetà bai-gia matematikai Jonas Kubilius, KleopasGrincevièius, Aronas Naftalevièius, Ðlio-ma Strelicas. J.Kubilius jau turëjo moks-liná ádirbá skaièiø teorijoje. Minëti Jo kole-gos taip pat svajojo apie matematikosmokslo aukðtumas. Ilgainiui visi keturi ta-po moksliniø matematikos mokslo ðakøugdytojais: skaièiø ir tikimybiø teorijos,geometrijos bei funkcijø teorijos.J.Kubilius, 1951 m. baigæs aspiran-tûrà Leningrado universitete pas prof.J.Linikà ir apgynæs fizikos-matematikosmokslø kandidato disertacijà, gráþo á Vil-niø turëdamas mokslinës veiklos pla-nà. Pagrindine tyrimø kryptimi buvo pa-sirinkta tikimybiø teorija, nes maþai vals-tybei reikëjo matematikos ðakos, kuri tu-rëtø iðplëtotà teoriná aparatà ir plaèiaspritaikymø galimybes.„Sàjungos“ laikais mokslocentrai buvo sukoncentruotiMokslø akademijos sistemoje.Buvo manoma, kad pradináspecialisto parengimà gali at-drosios matematikos katedros antraei-lininkas. Èia jis turëjo docento darbokrûvá ir ëmë telkti moksliniam darbuidëstytojus ir studentus.1954 m. Universitetà baigë pirma-sis J.Kubiliaus diplomantas VytautasStatulevièius. Jis taip pat tobulintis bu-vo pasiøstas á Leningrado universitetàpas prof. J.Linikà. Jam buvo pasiûlytastudijuoti tikimybiø teorijà.1955 m. J.Kubilius suorganizavo gar-søjá moksliná (Jo vardu pavadintà) semi-narà. Seminaro dalyviai buvo gabiausifakulteto matematikos studentai. Semi-naras ëmësi nagrinëti moderniàsias ma-tematikos disciplinas, kuriø paskaitosstudijø metais nebuvo skaitomos.J.Kubilius intensyviai rengia daktarodisertacijà, kurios tikslas buvo pritaikytitikimybiø teorijos metodus skaièiø teori-jos problemoms spræsti. Jam pavyko su-formuoti ir pagrásti naujos matematikosðakos – tikimybinës skaièiø teorijos – pa-grindus ir parengti tyrimø metodus. Di-sertacija buvo parengta, taèiau partijos
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 
likti universitetai. Tai buvo viena ið prie-þasèiø jaunam mokslininkui pasirinktidarbovietæ Lietuvos mokslø akademi-jos Fizikos-technikos institute. KartuJ.Kubilius buvo Vilniaus universiteto Fi-zikos-matematikos fakulteto daktaroGerardo Þilinsko vadovaujamos Ben-
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 7-8 
3
artojas
m. pasirodë pirmasis Lietuvos matema-tikø oficiozo „Lietuvos matematikos rin-kinys“ pirmasis tomas. Nuo 1973 m. þur-nalas JAV verèiamas á anglø kalbà.Septintàjá deðimtmetá Lietuva buvopripaþinta matematikos mokslo centru.1964–1982 m. buvo surengtos penkiosmokslinës matematinës logikos konfe-rencijos; 1965–2001 m. ávyksta penkiosskaièiø teorijos konferencijos; 1963– 1978 m. – keturios geometrijos konfe-rencijos; 1971–2000 m. ávyksta penkiosdiferencialiniø lygèiø ir skaièiavimo ma-tematikos konferencijos; 1960–1999 m.– deðimt tikimybiø teorijos ir matemati-nës statistikos konferencijø; 1966–1985m. surengtos penkios operacijø tyrimokonferencijos; 1973–2006 m. ávyksta de-vynios tikimybiø teorijos ir matematinësstatistikos (Vilniaus tarptautinës) konfe-rencijos; 1997–2005 m. dirbo penkiosmatematinio modeliavimo ir analizëskonferencijos. Ðios konferencijos buvosàjunginës ir tarptautinës reikðmës.1958–2006 m. ávyksta 47 Lietuvosmatematikø draugijos mokslinës kon-ferencijos.Jeigu mestume þvilgsná á Lietuvosmatematikø ir informatikø sàvadà
(Lie-tuvos matematikø ir informatikø sàvadas.Disertacijos. Fiziniø mokslø sritis / Paren-gë V.Verikaitë, http://www.mif.vu.lt/matinf/savadas/savadas.html)
, pastebëtume,kad vyraujanèios matematikos kryptysyra skaièiø teorija ir tikimybiø teorija.J.Kubiliaus genealoginiam medþiui pri-klauso 29 kandidatai (dabar daktarai),tarp jø 5 profesoriai.Gráþkime á 1958 metus. J.Kubiliusbuvo paskirtas 80-uoju Vilniaus univer-siteto Rektoriumi, greitai buvo iðrinktas
Kinijojeiðleistalietuviømokslininkøknyga
Lietuviø mokslininkø veikalas sulaukëpasisekimo Kinijoje. Ðios ðalies leidykla„Chemical Industry Press“ iðleido knygos„Ávadas á kietakûná apðvietimà“ (A.Þukaus-kas, M.S.Shur, R.Gaðka,
Introduction to So-lid-State Lighting
, John Wiley & Sons, 2002,
anglø k.
) vertimà á kinø kalbà. Naujausiomsðviesos technologijoms skirtos knygos duið trijø autoriø yra lietuviai – Vilniaus univer-siteto profesorius, Lietuvos mokslø akade-mijos narys ekspertas Artû-ras Þukauskas ir Vilniausuniversiteto auklëtinis, JAVbendrovës „Sensor Elec-tronic Technology, Inc.“prezidentas dr. Remigi-jus Gaðka (
Remis Gas-ka
). Treèiasis knygosautorius – Renseleriopolitechnikos institu-to (JAV) profesoriusMichaelis S.Shuras.Kietakûniø ðvie-sos ðaltiniø (puslai-dininkiniø ðviesosdiodø, ðviestukø) srityje lie-tuviai mokslininkai yra sukaupæ daugþiniø ir patirties. Prof. A.Þukauskas dirba pus-laidininkiø, skirtø optoelektronikai, medþiago-tyros bei naujausiø ðviestukø taikymo srity-se. Dr. R.Gaðka – aukðtøjø technologijø ben-drovës, pasaulyje pirmaujanèios ultravioleti-niø ðviestukø gamyboje, vadovas.Kinijoje dëmesys á ðià knygà atkreiptasneatsitiktinai. Ðioje ðalyje sparèiai plëtoja-mos optoelektronikos technologijos, tarpjø puslaidininkiniø ðviestukø gamyba. Di-dþiausioje pasaulio valstybëje realizuoti mil-þiniðki kietakûnio apðvietimo projektai – ðviestukais apðviesti dangoraiþiai, senovësarchitektûros paminklai, dalis Didþiosios ki-nø sienos.Vilniaus universitete ðviestukø tyrimai at-liekami ir jie taikomi Europos Komisijos re-miamame kompetencijos centre SELITEC.Èia bendradarbiaujant su kitomis Lietuvosmokslo institucijomis ir verslo partneriais ku-riamos bendrojo apðvietimo, augalø kultiva-vimo, biofluorescencijos jutikliø, organiniøðviestukø ir kitos fotonikos technologijos.Per kelerius metus lietuviø autoriø „Áva-das á kietakûná apðvietimà“ tapo plaèiai þi-nomas – ðià knygà galima rasti daugelioðaliø universitetø bibliotekose, ja naudoja-si mokslininkai ir inþinieriai, dirbantys pus-laidininkinës optoelektronikos srityje. Da-bar juos papildë dar vienas, vienas gau-siausiø pasaulyje, skaitytojø bûrys.
J.Kubilius –Lietuvos jaunøjømatematikøolimpiadøorganizatorius ir globëjas. Jis sugrupe autoriøyra iðleidæsketuris olimpia-dø uþdavinynus.Su pirmosiosRespublikinësolimpiadosprizininkais1952 metais
profesoriumi ir Tikimybiø teorijos irskaièiø teorijos katedros vedëju. 1962m. tapo Lietuvos mokslø akademijostikruoju nariu. Beveik 33 metus J.Kubi-lius vadovavo iškiliajai Lietuvos mokyk-lai – Universitetui. Priminsime vienà kitàRektoriaus veiklos barà.Pirmasis uþdavinys – apginti Uni-versitetà nuo atëjûnø ir savø kolabo-rantø këslø.Suaktyvinti mokslininkø kolektyvøveiklà ir rengti moderniø mokslo srièiøaukðèiausios kvalifikacijos specialistus.Plësti mokslinæ ir mokymo bazæ.Atstatyti vandalø nuniokotà Ðv. Jo-nø baþnyèià ir Centrinius rûmus.Aprûpinti visus studentus ir aspiran-tus bendrabuèiais.Per vienà kità deðimtmetá Vilniausuniversitetas savo laimëjimais ásitvirtinoimperijos universitetø pirmajame deðim-tuke. Vilniaus universitetas deðimt me-tø iki Nepriklausomybës tapo tautosðaukliu. Niekas iki 400 metø Universi-teto jubiliejaus nesuteikë tautai tiek vil-ties nusimesti okupacijos jungà. La-biausiai Universiteto Rektoriaus auto-ritetu ir valia jubiliejaus ðventë tapo ið-kilmingu tarptautiniu renginiu.Niekad Rektorius nesiðvaistë tuð-èiomis kalbomis.Per daugelá metø átikëjome Jo þmo-giðkaisiais, moksliniais ir politiniais sie-kiais.Niekad negalime ignoruoti Jo kvie-timo dirbti nesiþvalgant, siekti moksloaukðtumø. Jis sako: „Dirbkite, garbëpati ateis á jûsø namus“.
Prof. habil. dr.
Antanas LAURINÈIKAS
,doc. dr.
Henrikas JASIÛNAS

Activity (3)

You've already reviewed this. Edit your review.
1 thousand reads
1 hundred reads

You're Reading a Free Preview

Download
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->