Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more ➡
Download
Standard view
Full view
of .
Add note
Save to My Library
Sync to mobile
Look up keyword
Like this
2Activity
×
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.5

Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.5

Ratings: (0)|Views: 1,255|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.5
Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.5

More info:

categoriesTypes, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See More
See less

07/24/2013

pdf

text

original

 
 
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 
1
 
2009
5
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 
 
Dabar daug kalbama ir diskutuojamaapie mokytojø rengimà. Ne tik pas musvyksta tos diskusijos, bet ir kituose krað-tuose. Mat gyvenimo tempas, globaliza-cijos iððûkiai ir jos grimasos, taipogi þiniøekonomikos, atviros visuomenës kûrimasnegali bûti apvainikuotas be ðvietimo pa-stangø ir permainø. Mûsø universitetaskaip pagrindinis mokytojø rengimo uni-versitetas irgi nesnûduriuoja, o gana ak-tyviai dalyvauja visose permainose. Tie-sa, ne kiekvieno „revoliucionieriaus“ ir nekiekvienos „revoliucionierës“ siûlymamsir pamokymams pritardamas. Mat þmo-gaus auklëjimas ir ugdymas, formavimasjo valingo charakterio ir kûrybiðkumo, tau-tiniø ambicijø ir pilietinës pozicijos gaivi-nimas jame – tai ne rieðutø gliaudymasar bet kokios vadinamosios prestiþinësprofesijos specialistø armijos rengimassmagioms iðleistuvëms. Ðvietimo nacio-nalinës sistemos susiklosto per ðimtme-èius ir deðimtmeèius ir privalome saugotijas kaip sudëtinæ kultûros dalá ir jos svar-biausias atramas. Aišku, neþsisklæsdamisavyje, atsisakydami perdëto tradiciona-lumo ir provincialumo, kurio, deja, pasmus tikrai nestinga. Ir ypaè populizmo,kai itin svarbûs mûsø visuomenei daly-kai – labiausiai þmogaus auklëjimo ir ug-dymo – daþnai pateikiami kaip paprasti,ne patys svarbiausi.Argi taip nebuvo su mokytojø sociali-nës padëties nesupratimu ir nenoru jà su-prasti? Argi ne dël vadinamøjø valstybi-ninkø, politikos naujakuriø ir biurokratøatidumo ir supratimo stokos vos ne keliønepriklausomybës deðimtmeèiø prireikë,kad mokytojø atlygis uþ sunkià veiklà irdidelius krûvius pajudëtø nors kiek ge-resne linkme. Kiek buvo raðyta spaudo-je, kiek kreiptasi á aukðtesniàsias valsty-bës ástaigas, bet, tik atsiradus mokytojøprofesinëms sàjungoms (dar pakankamaigleþnam dariniui), jø reikalavimams ir lo-zungams, þengtas pastebimas þingsnissusiðnekëjimo linkme. Dargi europinio gy-venimo stiliaus linkme. Juk mokytojo sau-ga visuomenëje ne tik finansinë, bet psi-chologinë, moralinë privalo visiems lygiairûpëti – ir politikams, ir vyriausybinin-kams, ir tëvams, ir, aiðku, patiems moky-tojams. Juoba kad dabar mokytojo sà-vokà keièia edukacijos þinovo, specialis-to sàvoka, aprëpianti labai platø visuo-menës ðvietimo spektrà. Tai ne tik atskirømokslo srièiø didaktikai, sugebantys su-dëtingas mokslo þinias ir kultûros verty-bes bei normas pateikti vaikams, paaug-liams ir jaunimui ðiuolaikiðkai, remdamiesimoderniàja didaktika. Tai ir edukologai –socialinës pedagogikos, andragogikos,specialiøjø poreikiø pedagogikos, ðvieti-mo ástaigø vadybos ir administravimo,mokymo proceso psichologijos ir socio-logijos ir kt. Visuomenës edukacija, mo-kymosi visà gyvenimà idëja ir praktika yramûsø XXI a. ðvietimo linkmë. Aiðku, nie-kuomet neprarandanti ir, manyèiau, ne-prarasianti savo ðerdies – pedagogikos.Ji nuolat pamaþu kinta, atsiþvelgiant á vi-suomenës (þiniø, informacinës, laisvosios
Vilniaus pedagoginis universitetas
Universitetasir mokytojørengimas
Akad. Algirdas GAIÞUTIS
Vilniaus pedagoginiouniversiteto rektorius
rinkos visuomenës ar dar kaip nors ki-taip ávardijamos) esminius pokyèius ir glo-balizacijos iððûkius. O kaip norëtøsi, kadásisenëjusios problemos bûtø sprendþia-mos sparèiau ir mokytojo profesijai bûtøsugràþintas prestiþas.Praëjusiø metø pabaigoje (spalio 24d.) Prezidentûroje vyko gan nuodugni,aistringa konferencija, skirta mokytojørengimui ir valstybës uþsakymui pedago-gams rengti. Konferencija buvo ádomi irnaudinga. Prezidentas V.Adamkus sakë,kad mokytojai skundþiasi dideliu krûviubei alinanèiu darbu, maþu darbo uþmo-kesèiu, psichologiniu ir net fiziniu nesau-gumu. Todël reikia kuo aktyviau spræstisusikaupusias problemas ir nelaukti, kolLietuvoje nebebus kam dirbti mokykloje.Atëjo laikas mokytojø rengimà paskelbtinacionalinës svarbos dalyku.
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 
Pasiraðytasutartis suVilniausverslinin-darbdaviøkonfede-racijospreziden-tu prof. dr.RimvyduJasinavi-èiumi Rektorato sveèiai JAV ambasado-rius Johnas A. Cloudas (viduryje),antras ið kairës – patarëjasWilliamsas A. Jamesas
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 
3
 
Iðties tokios mintys yra visiðkai teisin-gos. Dabar mokytojus rengia daug uni-versitetø ir kolegijø. Jau vien dël to nu-kenèia jø parengimo kokybë. Að nesa-kau, kad bûsimuosius edukologus turirengti tik mûsø Universitetas. Universi-tetas, kuriame sukaupta didþiulë ðiosveiklos patirtis, iðugdytos katedros ir jøkolektyvai, rengiami bûsimieji daktarai irprofesoriai – anaiptol nëra tik eilinëaukštoji mokykla, nors ir kaip to kai kamnorëtøsi. Naujieji ðvietimo teoretikai, o jøypaè pagausëjo prieð rinkimus á Seimà ir po rinkimø, yra pareiðkæ neva mes tu-rime ðios srities „monopolá“ ir jie norëtøneleisti jam suklestëti. Kaip èia pasakius,kiekvienas universitetas ágyja tam tikrà „monopolá“ tose srityse, kuriose dirba ta-lentingi mokslininkai, sukuria netgi savomokyklas, atsiranda visuomenëje dides-në tokiø universitetø trauka. Ir dël to ne-verta perdëm jaudintis ir graþbyliauti.Aišku viena – mokytojo profesija ne-taps patraukli ir dargi konkurencinga dar-bo rinkoje (nors tokiø þodiniø konstruk-tø derëtø saugotis), jeigu jie bus rengia-mi kaip greitpyragiai. Kad ateitø á univer-sitetà gabiausi, talentingiausi vaikinai irmerginos, reikia daugelio sàlygø. Ir dar-gi gerai sustyguotø – aiðkios valstybëspolitikos, kurioje mokytojø rengimo pri-oritetas bûtø akivaizdus, ir gerai sutvar-kyto mokytojø rengimo reglamento, irpapildomø stojanèiøjø á edukologijosprofesijas atrankos kriterijø, ir pedago-gikos programø esminio sumodernini-mo, ir pedagoginës praktikos turinio irformø pertvarkos, ir paèiose mokyklosesukuriamos þmogaus savigarba parem-tos atmosferos, ir savivaldybiø atsakin-gos pagalbos mokyklø reikmëms ir mo-kytojø kompetencijø turtinimui, ir labaisvarbaus bendruomeninio ryšio mokinys– mokykla – šeima stiprinimo visomisámanomomis priemonëmis, ir daugeliokitø neiðvardytø dalykø. Juo labiau, kadvisi jie bûna veiksmingi tik veikdami dar-niai, netgi sistemiškai. O tai pasiekti ištiesnelengva.Ne vienà syká esu raðæs, jog keièiasiðvietimo paradigmos. Tradicinæ paradig-mà, kai mokytojas buvo þiniø ir vertybiøteikëjas jaunoms sieloms, keièia naujo-ji, kuriai labiausiai rûpi þmogiðkasis in-dividualumas ir sugebëjimo mokytis ska-tinimas. Nuo normø, bendrøjø progra-mø ir standartø (nors tai irgi svarbu) bû-tina atsigræþti á ugdytinio asmenybæ – te-gu dar gleþnà, stokojanèià darnos ir be-siblaðkanèià. Nors ir anksèiau netrûkomûsø kraðte mokytojø, suprantanèiø uþ-davinio svarbà, bet dabartinëje gyveni-mo situacijoje tokia nuostata darosi visømokytojø rûpestis. Naujai mokytojø kar-tai tenka ir teks susidurti su neáprasto-mis aplinkybëmis, kai daugelis tëvø, ta-pæ migrantais, uþkrauna vaikø auklëjimonaðtà ant savo pagyvenusiø tëvø ar gi-minaièiø ir paèios mokyklos. Ir minëtasisbendruomeniðkumas mokinys – mokyk-la – ðeima nuolatos tampa paþeidþiamasir sutrûkinëjæs. Tad mokytojams reikia rû-pintis ne tik dalykø didaktika, kaip geriauperteikti þinias, bet patiems imtis gerø ini-ciatyvø, siekiant mokyklos bendruome-næ suburti ir plësti ryðius ne tik su moki-niais, su tëvais, bet ir vadinamaisiais so-cialiniais partneriais ir profsàjungomis. Irdargi nuolatos stebëti, tyrinëti kintanèiasgyvenimo situacijas, kurios pateikia daugiððûkiø tradicinei pedagogikai, podaþniaistokojanèiai „gyvø þiniø“.Vadinasi, mûsø Universitetui, ren-gianèiam mokytojus, darbo per akis. Pir-miausia, tobulinant bakalauro ir magist-ro programas, kad jos bûtø aktualios, pa-trauklios ir konkurencingos. Reikia bû-simiesiems mokytojams suteikti bûtinøþiniø ir visokeriopai stiprinti jø praktinæpatirtá mokyklose, kuriose dirbo puikûsmokytojai, gerai iðmanantys savo daly-kà, jautrûs auklëtiniams ir patriotiðkai, pi-lietiðkai nusiteikæ. Þodþiu, tokie mento-riai, kuriems mokymasis visà gyvenimà anaiptol niekuomet neatrodë naujadarasar XXI a. pramanas, o akivaizdþiai svar-bus ir bûtinas dalykas. Praktiniai studen-tø ágûdþiai sustiprës tik glaudinant Uni-versiteto ryðius su mokyklomis ir stipri-nant santykius tarp mokytojø kartø. Jukvisi mes lygiai esame suinteresuoti ma-tyti tautos dabartá ir ateitá ðviesià, matytikraðtà, kuriame gyvena savaip laimingi,kûrybiðkos natûros ir vidinës inteligen-cijos valdomi þmonës, þinantys, kas yratvarkinga valstybë ir pilnos gyvybës beienergijos jungtys tarp kartø.
 
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 
3
Lietuvos nacionalinës premijos laureatëdoc. Vanda JuknaitëGamtos mokslø fakulteto Technologiniougdymo katedros rankdarbiø ir technologijosdarbø galerijos ,,Verdenë” atidarymasValstybinës Jono Basanavièiaus premijoslaureatas prof. Stasys Skrodenis

You're Reading a Free Preview

Download
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->