Read without ads and support Scribd by becoming a Scribd Premium Reader.
See Premium Plans
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 
1
 
2009
5
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 
 
Dabar daug kalbama ir diskutuojamaapie mokytojø rengimà. Ne tik pas musvyksta tos diskusijos, bet ir kituose krað-tuose. Mat gyvenimo tempas, globaliza-cijos iððûkiai ir jos grimasos, taipogi þiniøekonomikos, atviros visuomenës kûrimasnegali bûti apvainikuotas be ðvietimo pa-stangø ir permainø. Mûsø universitetaskaip pagrindinis mokytojø rengimo uni-versitetas irgi nesnûduriuoja, o gana ak-tyviai dalyvauja visose permainose. Tie-sa, ne kiekvieno „revoliucionieriaus“ ir nekiekvienos „revoliucionierës“ siûlymamsir pamokymams pritardamas. Mat þmo-gaus auklëjimas ir ugdymas, formavimasjo valingo charakterio ir kûrybiðkumo, tau-tiniø ambicijø ir pilietinës pozicijos gaivi-nimas jame – tai ne rieðutø gliaudymasar bet kokios vadinamosios prestiþinësprofesijos specialistø armijos rengimassmagioms iðleistuvëms. Ðvietimo nacio-nalinës sistemos susiklosto per ðimtme-èius ir deðimtmeèius ir privalome saugotijas kaip sudëtinæ kultûros dalá ir jos svar-biausias atramas. Aišku, neþsisklæsdamisavyje, atsisakydami perdëto tradiciona-lumo ir provincialumo, kurio, deja, pasmus tikrai nestinga. Ir ypaè populizmo,kai itin svarbûs mûsø visuomenei daly-kai – labiausiai þmogaus auklëjimo ir ug-dymo – daþnai pateikiami kaip paprasti,ne patys svarbiausi.Argi taip nebuvo su mokytojø sociali-nës padëties nesupratimu ir nenoru jà su-prasti? Argi ne dël vadinamøjø valstybi-ninkø, politikos naujakuriø ir biurokratøatidumo ir supratimo stokos vos ne keliønepriklausomybës deðimtmeèiø prireikë,kad mokytojø atlygis uþ sunkià veiklà irdidelius krûvius pajudëtø nors kiek ge-resne linkme. Kiek buvo raðyta spaudo-je, kiek kreiptasi á aukðtesniàsias valsty-bës ástaigas, bet, tik atsiradus mokytojøprofesinëms sàjungoms (dar pakankamaigleþnam dariniui), jø reikalavimams ir lo-zungams, þengtas pastebimas þingsnissusiðnekëjimo linkme. Dargi europinio gy-venimo stiliaus linkme. Juk mokytojo sau-ga visuomenëje ne tik finansinë, bet psi-chologinë, moralinë privalo visiems lygiairûpëti – ir politikams, ir vyriausybinin-kams, ir tëvams, ir, aiðku, patiems moky-tojams. Juoba kad dabar mokytojo sà-vokà keièia edukacijos þinovo, specialis-to sàvoka, aprëpianti labai platø visuo-menës ðvietimo spektrà. Tai ne tik atskirømokslo srièiø didaktikai, sugebantys su-dëtingas mokslo þinias ir kultûros verty-bes bei normas pateikti vaikams, paaug-liams ir jaunimui ðiuolaikiðkai, remdamiesimoderniàja didaktika. Tai ir edukologai –socialinës pedagogikos, andragogikos,specialiøjø poreikiø pedagogikos, ðvieti-mo ástaigø vadybos ir administravimo,mokymo proceso psichologijos ir socio-logijos ir kt. Visuomenës edukacija, mo-kymosi visà gyvenimà idëja ir praktika yramûsø XXI a. ðvietimo linkmë. Aiðku, nie-kuomet neprarandanti ir, manyèiau, ne-prarasianti savo ðerdies – pedagogikos.Ji nuolat pamaþu kinta, atsiþvelgiant á vi-suomenës (þiniø, informacinës, laisvosios
Vilniaus pedagoginis universitetas
Universitetasir mokytojørengimas
Akad. Algirdas GAIÞUTIS
Vilniaus pedagoginiouniversiteto rektorius
rinkos visuomenës ar dar kaip nors ki-taip ávardijamos) esminius pokyèius ir glo-balizacijos iððûkius. O kaip norëtøsi, kadásisenëjusios problemos bûtø sprendþia-mos sparèiau ir mokytojo profesijai bûtøsugràþintas prestiþas.Praëjusiø metø pabaigoje (spalio 24d.) Prezidentûroje vyko gan nuodugni,aistringa konferencija, skirta mokytojørengimui ir valstybës uþsakymui pedago-gams rengti. Konferencija buvo ádomi irnaudinga. Prezidentas V.Adamkus sakë,kad mokytojai skundþiasi dideliu krûviubei alinanèiu darbu, maþu darbo uþmo-kesèiu, psichologiniu ir net fiziniu nesau-gumu. Todël reikia kuo aktyviau spræstisusikaupusias problemas ir nelaukti, kolLietuvoje nebebus kam dirbti mokykloje.Atëjo laikas mokytojø rengimà paskelbtinacionalinës svarbos dalyku.
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 
Pasiraðytasutartis suVilniausverslinin-kødarbdaviøkonfede-racijospreziden-tu prof. dr.RimvyduJasinavi-èiumi Rektorato sveèiai JAV ambasado-rius Johnas A. Cloudas (viduryje),antras ið kairës – patarëjasWilliamsas A. Jamesas
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 
3
 
Iðties tokios mintys yra visiðkai teisin-gos. Dabar mokytojus rengia daug uni-versitetø ir kolegijø. Jau vien dël to nu-kenèia jø parengimo kokybë. Að nesa-kau, kad bûsimuosius edukologus turirengti tik mûsø Universitetas. Universi-tetas, kuriame sukaupta didþiulë ðiosveiklos patirtis, iðugdytos katedros ir jøkolektyvai, rengiami bûsimieji daktarai irprofesoriai – anaiptol nëra tik eilinëaukštoji mokykla, nors ir kaip to kai kamnorëtøsi. Naujieji ðvietimo teoretikai, o jøypaè pagausëjo prieð rinkimus á Seimà ir po rinkimø, yra pareiðkæ neva mes tu-rime ðios srities „monopolá“ ir jie norëtøneleisti jam suklestëti. Kaip èia pasakius,kiekvienas universitetas ágyja tam tikrà „monopolá“ tose srityse, kuriose dirba ta-lentingi mokslininkai, sukuria netgi savomokyklas, atsiranda visuomenëje dides-në tokiø universitetø trauka. Ir dël to ne-verta perdëm jaudintis ir graþbyliauti.Aišku viena – mokytojo profesija ne-taps patraukli ir dargi konkurencinga dar-bo rinkoje (nors tokiø þodiniø konstruk-tø derëtø saugotis), jeigu jie bus rengia-mi kaip greitpyragiai. Kad ateitø á univer-sitetà gabiausi, talentingiausi vaikinai irmerginos, reikia daugelio sàlygø. Ir dar-gi gerai sustyguotø – aiðkios valstybëspolitikos, kurioje mokytojø rengimo pri-oritetas bûtø akivaizdus, ir gerai sutvar-kyto mokytojø rengimo reglamento, irpapildomø stojanèiøjø á edukologijosprofesijas atrankos kriterijø, ir pedago-gikos programø esminio sumodernini-mo, ir pedagoginës praktikos turinio irformø pertvarkos, ir paèiose mokyklosesukuriamos þmogaus savigarba parem-tos atmosferos, ir savivaldybiø atsakin-gos pagalbos mokyklø reikmëms ir mo-kytojø kompetencijø turtinimui, ir labaisvarbaus bendruomeninio ryšio mokinys– mokykla – šeima stiprinimo visomisámanomomis priemonëmis, ir daugeliokitø neiðvardytø dalykø. Juo labiau, kadvisi jie bûna veiksmingi tik veikdami dar-niai, netgi sistemiškai. O tai pasiekti ištiesnelengva.Ne vienà syká esu raðæs, jog keièiasiðvietimo paradigmos. Tradicinæ paradig-mà, kai mokytojas buvo þiniø ir vertybiøteikëjas jaunoms sieloms, keièia naujo-ji, kuriai labiausiai rûpi þmogiðkasis in-dividualumas ir sugebëjimo mokytis ska-tinimas. Nuo normø, bendrøjø progra-mø ir standartø (nors tai irgi svarbu) bû-tina atsigræþti á ugdytinio asmenybæ – te-gu dar gleþnà, stokojanèià darnos ir be-siblaðkanèià. Nors ir anksèiau netrûkomûsø kraðte mokytojø, suprantanèiø uþ-davinio svarbà, bet dabartinëje gyveni-mo situacijoje tokia nuostata darosi visømokytojø rûpestis. Naujai mokytojø kar-tai tenka ir teks susidurti su neáprasto-mis aplinkybëmis, kai daugelis tëvø, ta-pæ migrantais, uþkrauna vaikø auklëjimonaðtà ant savo pagyvenusiø tëvø ar gi-minaièiø ir paèios mokyklos. Ir minëtasisbendruomeniðkumas mokinys – mokyk-la – ðeima nuolatos tampa paþeidþiamasir sutrûkinëjæs. Tad mokytojams reikia rû-pintis ne tik dalykø didaktika, kaip geriauperteikti þinias, bet patiems imtis gerø ini-ciatyvø, siekiant mokyklos bendruome-næ suburti ir plësti ryðius ne tik su moki-niais, su tëvais, bet ir vadinamaisiais so-cialiniais partneriais ir profsàjungomis. Irdargi nuolatos stebëti, tyrinëti kintanèiasgyvenimo situacijas, kurios pateikia daugiððûkiø tradicinei pedagogikai, podaþniaistokojanèiai „gyvø þiniø“.Vadinasi, mûsø Universitetui, ren-gianèiam mokytojus, darbo per akis. Pir-miausia, tobulinant bakalauro ir magist-ro programas, kad jos bûtø aktualios, pa-trauklios ir konkurencingos. Reikia bû-simiesiems mokytojams suteikti bûtinøþiniø ir visokeriopai stiprinti jø praktinæpatirtá mokyklose, kuriose dirbo puikûsmokytojai, gerai iðmanantys savo daly-kà, jautrûs auklëtiniams ir patriotiðkai, pi-lietiðkai nusiteikæ. Þodþiu, tokie mento-riai, kuriems mokymasis visà gyvenimà anaiptol niekuomet neatrodë naujadarasar XXI a. pramanas, o akivaizdþiai svar-bus ir bûtinas dalykas. Praktiniai studen-tø ágûdþiai sustiprës tik glaudinant Uni-versiteto ryðius su mokyklomis ir stipri-nant santykius tarp mokytojø kartø. Jukvisi mes lygiai esame suinteresuoti ma-tyti tautos dabartá ir ateitá ðviesià, matytikraðtà, kuriame gyvena savaip laimingi,kûrybiðkos natûros ir vidinës inteligen-cijos valdomi þmonës, þinantys, kas yratvarkinga valstybë ir pilnos gyvybës beienergijos jungtys tarp kartø.
 
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 
3
Lietuvos nacionalinës premijos laureatëdoc. Vanda JuknaitëGamtos mokslø fakulteto Technologiniougdymo katedros rankdarbiø ir technologijosdarbø galerijos ,,Verdenë” atidarymasValstybinës Jono Basanavièiaus premijoslaureatas prof. Stasys Skrodenis
Search
Search History:
Searching...
Result 00 of 00
00 results for result for
  • p.

    • More From This User

    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    290 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    274 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    166 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    302 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.11-12
    Mokslas ir Gyvenimas
    266 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    208 Reads
    48 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.8-9
    Mokslas ir Gyvenimas
    246 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.7
    Mokslas ir Gyvenimas
    308 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    48 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    134 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    394 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    214 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.3
    Mokslas ir Gyvenimas
    888 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.11-12
    Mokslas ir Gyvenimas
    910 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    934 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.8-9
    Mokslas ir Gyvenimas
    941 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.7
    Mokslas ir Gyvenimas
    971 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    1074 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    857 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    883 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    697 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.12
    Mokslas ir Gyvenimas
    675 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.11
    Mokslas ir Gyvenimas
    894 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    895 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.9
    Mokslas ir Gyvenimas
    806 Reads
    Notes
    Load more