Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more ➡
Download
Standard view
Full view
of .
Add note
Save to My Library
Sync to mobile
Look up keyword
Like this
1Activity
×
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1

Ratings: (0)|Views: 948|Likes:
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1
Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1

More info:

categoriesTypes, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Apr 09, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See More
See less

08/09/2012

pdf

text

original

 
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
1
 
Lietuva atominiøelektriniø þiede
Indiðkos Kalëdos
10
 
2010
1
VISATOSPASLAPÈIØLABIRINTE
Indiðkos Kalëdos
Lietuva atominiøelektriniø þiede
KUR MOKSLASSUSITINKA SUVISUOMENE?
AtradimasLietuvoje
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
 
natûralaus kraðtovai
„Geleþinë uþdanga“ – dovanagamtai 
Ðiandien jau tvirtai á tarptautiná politi-kos þodynà áëjusá terminà „geleþinë uþdan-ga“ pirmà kartà pavartojo þymus britø po-litikas V. Èerèilis dar 1946 metais. Tikruo-ju „geleþinës uþdangos“ simboliu yra lai-koma 1961 m. rugpjûèio 14 d. pradëta sta-tyti Berlyno siena, ilgainiui padalijusi tuo-metinæ Europà á Rytus ir Vakarus (Katinas,2004). Pasienio ruoþe su stebëjimo bokð-tais ir spygliuota viela apraizgytomis sie-nomis, besitæsianèiame beveik 8500 kmnuo Barenco iki Juodosios jûros, buvo uþ-drausta bet kokia veikla. Tuo metu, kai Eu-ropoje sparèiai plëtojosi þemës ûkis ir pra-monë, nemaþa gamtiniø buveiniø dalis,patekusi á pasienio ruoþo teritorijas, liko vi-siðkai nepaliesta. „Geleþinës uþdangos“zonoje beveik nebuvo keliø, þemë nebu-vo dirbama, gyvenvieèiø augimas buvoapribotas. Tai sudarë puikias sàlygas na-tûralioms buveinëms bei vertingoms eko-sistemoms iðlikti ir plëtotis net 40 metø.Puikus to pavyzdys – laukinio miðko juos-tos Suomijos ir Rusijos pasienio ruoþe, kurdidelë dalis Rusijos ir Suomijos teritorijospaskelbta saugoma (Haapala et al.., 2003).1980 m. gamtos tyrinëtojai pastebëjo dau-gybæ retø rûðiø uþdaroje Vokietijos pasie-nio teritorijoje (Terry et al., 2006). Dël ver-tingos bioávairovës pasienio juosta vëliaugavo „þaliosios juostos“ (angl. Green Belt)pavadinimà.Vokietijos Green Belt ruoþo tyrimus. Tyri-mø metu 17,656 ha pavyko identifikuoti109 skirtingas buveines. Rezultatai darkartà patvirtino Green Belt svarbà, siekiantiðsaugoti vertingas gamtines rûðis. 2005m. Vokietijos vyriausybës pritarimu Gre-en Belt ruoþas tapo nacionalinio gamtospaveldo dalimi.Pietryèiø Europoje aktyvumu pasiþy-mëjo Europos gamtos paveldo fondas(EURONATUR), kuris ne kartà pabrëþë ver-tingø tarpvalstybiniø teritorijø apsaugosbûtinumà ir skatino konstruktyvø nevyriau-sybiniø organizacijø ir valdþios institucijødialogà (Schneider-Jacoby, 1999). Kele-tas sëkmingai ágyvendintø pavieniø pro-jektø paskatino sukurti ekologiná saugo-mø teritorijø tinklà Balkanø pusiasalyje(Fremuth, 2000). Ðiandien ðis tinklas yraþinomas kaip Balkanø Green Belt tinklas.Skirtingose Europos dalyse iðilgai bu-vusios „geleþinës uþdangos“ ágyvendin-tos atskiros iniciatyvos padëjo sukurti irsaugoti europinio masto ekologiná tinklà,apimantá vertingas gamtines teritorijas.Pirmuoju Europos Green Belt iniciaty-vos þingsniu laikomas tarptautinis pasita-
Sergejus SUZDALEVAS,Nerijus BLAÞAUSKAS,Saulius GULBINSKAS
Klaipëdos universiteto Baltijos pajûrioaplinkos tyrimø ir planavimo institutas
natûralaus kraðtovai
„Þalioji juosta“ buvusiame Saksonijos ir Bavarijos pasienio ruoþe Vokietijoje
Klauso LEIDORFO nuotr.
1989 m. griuvus ,,geleþinei uþdangai”,prasidëjo sparti ekonominë plëtra iðilgaikadaise uþdaros pasienio juostos, o gali-mybës naudotis buvusio pasienio ruoþoteritorijomis sudarë palankias sàlygas in-tensyviam ðiø þemiø ásavinimui. Siekianttolygios visos Europos plëtotës atsiradonaujos infrastruktûros poreikis dar neuþ-statytuose plotuose. Visa tai neigiamai pa-veikë èia ásikûrusias ekosistemas ir paska-tino gamtiniø buveiniø degradavimà. Su-intensyvëjusi antropogeninë veikla ir jospoveikis natûralioms buveinëms sukëlë di-delá gamtos saugotojø susirûpinimà. Pa-vieniai atskirø nevyriausybiniø gamtos ap-saugos ir „Þaliøjø“ organizacijø veiksmaigreitai peraugo á tarptautiná judëjimà, ðian-dien þinomà kaip „Europos þalioji juosta”
(angl. European Green Belt).
Green Belt idëjos atsiradimas
1989 m. gruodþio 9 d. Vokietijos ju-dëjimo uþ gamtà BUND iniciatyva buvosurengtas Vokietijos gamtosaugininkø su-sitikimas. Susitikimo dalyviai reikalavo ga-rantuoti buvusio pasienio ruoþà apsau-gà, sukuriant didelio masto tarpvalstybi-niø saugomø teritorijø tinklà. Bûtent tadair gimë Green Belt idëja. Nuo 1992 m. bu-vo pradëta keletas stambiø gamtosaugi-niø projektø iðilgai buvusio pasienio ruo-þo, finansuojamø Gamtosaugos federa-linës agentûros (BFN). Be to, nuo 2001m. BUND Bavarijos skyrius inicijavo viso
Europos ekologinis tinklas „Green Belt“ (Šaltinis: IUCN)
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
„Geleþinës uþdangos“
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
3
 
zdþio oazëzdþio oazë
rimas, ávykæs 2003 m. Bonoje ir sukvietæsdaugumos vakarinës Green Belt dalies ða-liø atstovus (nuo Suomijos iki Slovënijos).Pasitarimo metu buvo sukurta tarptautinëdarbo grupë, o tais paèiais metais Durba-ne vykusiame V pasauliniame parkø kon-grese ðios grupës koordinuojanèiu orga-nu buvo paskirta Tarptautinë gamtos ap-saugos draugija (angl. IUCN).Iniciatyvos vizija – priskirti Europos „þa-liàjà juostà“ tarptautiniam ekologiniam tin-klui kaip istoriná palikimà ir globaliná tarp-valstybinio bendradarbiavimo simbolágamtos apsaugos ir darnios plëtros srity-se, siekiant garantuoti natûraliø buveiniø,retø bei nykstanèiø augalø ir gyvûnø rûðiøbuveiniø apsaugà ir iðsaugojimà. EuroposGreen Belt iniciatyva siekiama prisidëti priesvarbiø tarptautiniø susitarimø bei teisiniøaktø, tokiø kaip NATURA 2000, ES Buvei-niø direktyva, ágyvendinimo.
Ágyvendinti projektai 
Viena pirmøjø veiklø, numatytø GreenBelt veiksmø plane, – sukurti duomenø ba-zæ bei GIS þemëlapá, kad bûtø identifikuo-ti vyraujantys þemës plotai ir saugomosteritorijos, patenkanèios á buvusios „gele-þinës uþdangos“ zonà. Ðis didelio mastoGreen Belt kartografavimo projektas bu-vo ágyvendinamas 2006–2007 m. ir finan-suojamas Vokietijos gamtosaugos fede-ralinës agentûros. Projekto metu buvo áver-tintos 3272 saugomos teritorijos iðilgai bu-vusio pasienio ruoþo, patenkanèios á 25km buferinæ zonà. Rezultatai parodë, kadá buvusios pasienio juostos ribas patenkadaugybë Europos natûraliø kraðtovaizdþiøir buveiniø, taèiau ne visos jos turi saugo-mø teritorijø statusà.INTERREG III B programos projekto„Green Belt“ (2006–2008 m.) tikslas –ásteigti ir iðsaugoti tarpvalstybiná ekologi-ná koridoriø Centrinëje ir Pietryèiø Euro-poje. Ágyvendinimo metu buvo iðanalizuo-tos problemos, surengta nemaþai visuo-menës informavimo kampanijø, paskati-nusiø tarpvalstybiniø saugomø teritorijøkûrimà regione.Siekdamas paskatinti bendradarbia-vimà ir keitimàsi informacija tarp skirtin-gø suinteresuotø ðaliø, Green Belt sekre-toriatas inicijavo nemaþai seminarø skir-tinguose regionuose.Iš svarbiausiø paminëtini ðie:Centrinës Europos Green Belt su-sitikime, ávykusiame 2005 m. Vokietijo-je, pirmà kartà aptartos vertingø buvei-niø inventorizavimo galimybës, visuome-nës informavimo ir aplinkosauginio ðvie-timo iniciatyvos bei ágyvendinamø regio-niniø projektø rezultatai, bendrosios Gre-en Belt apsaugos problemos. Buvo pa-brëþta bûtinybë skatinti ágyvendinti ini-ciatyvà Baltijos ðalyse.Pietryèiø Europos Green Belt regio-niniame susitikime, ávykusiame Serbijoje2005 m. lapkritá, buvo akcentuojama tarp-valstybinio bendradarbiavimo bûtinybë,norint efektyviai valdyti ir saugoti vertin-gus kraðtovaizdþius.Fenoskandijos bei Baltijos ðaliø su-sitikime, ávykusiame 2006 m. rugsëjá Es-tijoje, pirmà kartà buvo pristatyta ÐiaurësVakarø Rusijos draustiniø ir nacionaliniøparkø asociacija, atsakingà uþ Green Beltveiklø koordinavimà regione. Pagrindinissusitikimo tikslas buvo apsvarstyti GreenBelt marðruto tikslingumà ðiame regione,atsiþvelgiant á gamtos apsaugos iniciaty-vas, buvusios geleþinës uþdangos kryptábei keliamus pavojus gamtos paveldui.Bûtinybæ tiksliai nustatyti Green Belt kryptáregione paskatino intensyvëjanti ekono-minë veikla pakrantës zonoje. Susitikimeprieita prie iðvados, jog Green Belt juos-ta turëtø eiti palei Baltijos jûros pakrantæ,kurioje ekonominë veikla „geleþinës uþ-dangos“ laikais buvo sàlyginai apribota.2007 m. lapkritá Bratislavoje (Slova-kija) ávyko tarptautinis seminaras, sukvie-tæs 15-os Green Belt ðaliø atstovus. Tai bu-vo antras tokio masto renginys nuo 2004m., kai ávyko pirmasis Europos Green Beltdarbo grupës pasitarimas Vengrijoje. Se-minare buvo aptarti pasiekti rezultatai, pa-brëþtas kai kuriø regioniniø koordinatoriø,tarp jø ir Lietuvos, pasyvumas siekiant ben-drø tikslø. Taip pat buvo pabrëþta bûtiny-bë stiprinti spaudimà politiniu lygmeniu,siekiant strateginës ir finansinës paramos.
Baltic Green Belt 
Baltijos jûros regiono plëtros tempaiyra sparèiausi Europoje. Jau dabar Balti-jos jûra yra tapusi pagrindine energetiniøiðtekliø transportavimo arterija, èia yra pla-nuojami ir jau statomi nauji dujotiekiai, su-skystintø dujø ir naftos terminalai, uostai.Pakrantëje ir atviroje jûroje sparèiai plë-tojamas vëjo energetikos sektorius. Prog-nozuojama, kad iki 2020 m. laivybos in-tensyvumas Pietryèiø Baltijoje gali padvi-gubëti, o tai paskatins dar intensyvesnæuostø plëtrà, keliø bei geleþinkeliø tinkloskverbimàsi á regiono gilumà. Be to, visdidesnë pakrantës zonos dalis skiriamasparèiai auganèiam turizmo ir poilsio sek-toriui. Kartu auga ir individualaus gyve-namojo bûsto bei vasarnamiø poreikis.Tuo pat metu vis daþniau kalbamaapie Baltijos jûros ekologines problemasbei kranto zonos trapumà. Nors ir buvosiekiama ávairiomis priemonëmis ribotiþvejybà, Baltijos jûros þuvø iðtekliø bûklëvis dar grësminga. Dël eutrofikacijos jû-roje formuojasi nepalankios gyvybei sà-lygos. Krantø erozijos tempai PietryèiøBaltijoje yra vieni didþiausiø Europoje, to-dël kylantis jûros lygis kelia didelæ grës-mæ regiono paplûdimiams ir pakrantësbendrijoms.Ilgà laikà buvo neaiðku, kur tæsti Eu-ropos Green Belt juostà per Pabaltijá. Pa-grindinës to prieþastys – besitæsianèiosdiskusijos dël neiðspræsto Green Beltmarðruto. Kadangi Pietrytinëje Baltijojesiaura „geleþinë uþdanga“ nebuvo sufor-muota, kai kuriø specialistø nuomone josribos turëtø sutapti su tuometinës Sovie-tø Sàjungos iðskirtinës ekonominës zo-nos Baltijos jûroje ribomis, todël GreenBelt teritorijai turëtø priklausyti iðimtinai jû-
Po 2009 m. spalio mën. audros nuplauti Palangos kurorto paplûdimiai
E. VISAKAVIÈIAUS nuotr.
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1
3
palikimas –

You're Reading a Free Preview

Download
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->