Mûsø filosofas Vydûnas yra paþymëjæs:þmogus auga ir bræsta trijose susijusiosebendrijose – ðeimoje, tautoje, þmonijoje.Tad jo auklëjimas ir ðvietimas privalo bûtitaip vykdomas, kad jis nuolat justø ir su-voktø ðitø trijø nariø sàveikà ir reikðmæ. Vy-dûno, ir ne tik jo, bet ir St.Ðalkauskio, A.Ma-ceinos, P.Dovydaièio, M.Reinio veikaluoserasime daug svariø minèiø ir pastebëjimøðios trinarystës atþvilgiu. Juk ji padeda rea-laus humanizmo arba humanizmo
praxis
pagrindus. Taèiau XX–XXI a. patirtis rodo,kad juos padëti tiek teorijoje, tiek kasdieniogyvenimo praktikoje, kasdienybëje nëra pa-prasta, nëra lengva. Prisiminus nesibaigian-èius didþiuosius ir maþuosius karus, holo-kaustà, vienø valstybiø agresijos iðpuoliuskitø atþvilgiu, okupacijas, terorizmà ir kitusþmogiškojo nuopuolio ir brutalumo veiks-mus, sunku kalbëti apie ðià trinarystæ.Tuomet nejuèiomis prisimeni vienà O.Spenglerio mintá, iðsakytà jo veikale
Pe-simizmas,
parašytame dar 1922 metais. Fi-losofas teigë: kai imi galvoti apie þmonijà,jos prigimtá, paskirtá ir svarbiausiø tikslø sie-ká, niekur nematai vieningo kelio, vienin-gos krypties. Þmonija greièiausiai yra zo-ologijos kategorija, o ne mûsø pakylëtø fi-losofiniø, humanistiniø samprotavimø ob-jektas. Ir ið tikrøjø sunku nepritarti ðiai min-èiai, taèiau toks pritarimas vestø prie su-sitaikymo su tuo, kas dedasi pasaulyje.Galiausiai vestø prie prisitaikymo ir savobalso neturëjimo, kas visiškai nesuderina-ma su humanistine pozicija. Tatai tolyguhumanistikos, šviesos ir proto bankrotui.Regint, koks vis dëlto yra gajus ir galin-gas mûsø amþiuje civilizuotas barbaras, ojis – civilizuotas barbaras – anaiptol ne me-tafora, poetinë iðmonë, bet realus, nuolatveikiantis ir regimas, ne vienà apima nevil-tis. Gal ið tiesø pasaulis, kuriame gyvena-me, veikiame ir svajojame, yra toks nevy-kæs mûsø paèiø sukurtas
arte faktas
ar gran-diozinis koliaþas. Civilizuotas barbaras – taine tik neiðauklëtas þmogus, neþinantis, kasyra knyga, ðventi raðtai, paprasèiausi tei-singumo principai, mokslo tiesos, dorovësvertybës. Civilizuotas barbaras daþnai di-plomuotas þmogus, turintis netgi gerà pro-fesinæ kompetencijà ir dargi pripaþinimà vi-
Ðventasmokytojovardas
Gyvename pasaulyje, kurio ribos darosi vis labiau juntamos. Aiðku, ne taip kaip mûsøgimtøjø namø slenksèio, taèiau dëka ,,mass media”, TV ir radijo, interneto, kompiuteriøvaizdø ir þodþiø tos ribos ryðkëja. Tai sudëtingiausio reiðkinio – þmonijos ribos.Jos tuo paèiu metu realios ir virtualios, virtualios ir realios.
Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akademikas Algirdas GAIÞUTIS
2
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4
suomenëje, bet neturintis to, kà pavadintu-me dvasine šerdimi, apie kurià sukasi es-minës þmoniðkumo vertybës. Jam ðitaanksèiau minëtoji trinarystë tëra tik þodþiøþodþiai. Já valdo kitokios jëgos – gaji asme-ninë nauda, grupiø ir grupeliø interesai, gy-venimo malonumai, amþinos jaunystësspindesys, agresyvumo ir kovos instinktas,asmeniniø vertybiø (ðeimos, draugystës irkt.) iðvieðinimas bet kokia kaina, siekiant va-dinamojo saldaus
pjaro.
Tokie þmonës pa-sineria á komfortà, turtus, kûniðkus geismusir poilsá, nejusdami kitø dejoniø ir visuome-nës, kurioje jie gyvena, nors kokio gerini-mo, tobulinimo reikmës.Toks þmogaus tipas dabar pasitaikoávairiuose kraðtuose ir þemynuose, Rytuo-se ir Vakaruose, jeigu ðios sàvokos kà norsapibrëþto reiðkia. Mat jos irgi smarkiai kin-ta, vykstant globalizacijos procesams ir josiððûkiams. To þmogaus tipo, dargi apsigin-klavusio modernia technika, galia neatro-do kad silpnëtø, menkëtø ar iðsisemtø. Mo-raliniu atþvilgiu pats þemiausias jo charak-terio ir veikimo bruoþas – siekimas kità þmo-gø paversti
árankiu
savo tikslams. Civilizuo-tas barbaras nejuèiomis átvirtina, steigiaðiuolaikinës vergovës þidinius. Ar tai tik ne-bus pats didþiausias mûsø laikø paradok-sas?! O kas gi yra vergas? Aristotelis vergà apibûdino kaip kalbantá darbo áranká. Taigiáranká, ir tuo viskas grieþtai ir tvirtai, aiðkiaipasakyta. Civilizuotam barbarui rûpi, nepai-sant þmogaus išsilavinimo, jo individualy-bës ar religiniø ásitikinimø bei dorovës, pri-versti já tarnauti. Kyla klausimas, kam tar-nauti? Atsakytume paprasèiausiai – jam pa-èiam. Taèiau narkobiznio, prostitucijos tin-klø ar terorizmo vadeivos atranda ir atrasdaugybæ savo veiksmus pateisinanèiø ar-gumentø, ne vien privaèios, bet netgi tauti-nës, valstybinës ar kitokios naudos.Kai kalbame apie kultûrø dialogà ir dia-logo kultûrà, tai neverta aplenkti ðio mûsøbendrøjø rûpesèiø klausimo. Kokiø reikiaieðkoti prieðnuodþiø, priemoniø ir bûdø,norint áveikti civilizuotà barbarà? Juk sa-këme: jis neþino valstybiniø ribø ir prisitai-ko (vienaip ar kitaip) prie ávairiø ástatymø irgyvenimo stiliø. Tos sutramdymo ar, tiks-liau, tramdanèios priemonës gali bûti la-bai ávairios – teisinës, ekonominës, diplo-matinës, kultûrinës ir kitos. Taèiau mes kal-bësime tik apie ðvietimà.Kuriant modernià, demokratiðkà visuo-menæ, ypatingà vaidmená vaidina ðvietimas.Atrodytø, ði paprasta tezë visiems gerai su-prantama. Be kryptingo švietimo, sunku ási-vaizduoti turiningà tautø bendradarbiavimà ir kultûrø dialogà, civilizacijø suartëjimà da-bartinëmis sàlygomis. Tik ðvietimo turinin-gø ir átakingø pastangø dëka iðsikristalizuojatautose vadinamasis elitas arba elitai. O jiešiuo metu remiasi ne mëlyno kraujo ryðiaiskaip kad anksèiau, o þmogaus ypatingaprofesine kompetencija ir pasiekimais, joindividualybe, pilietine pozicija, dorovine lai-kysena ir tikruoju tarnavimu humanizmo la-bui. Savo ruoþtu, elitas arba elitai iðplëtojavisas svarbiausias ðvietimo grandis visuo-menëje, suvokia tautos ðvietimà ir kultûrà kaip jos savasties ir iðlikimo pasaulyje ga-rantà. Toks kasdienis darbas elito þmonëmsatrodo kaip bûtinybë, o ne reikmë, áparei-gojimas ar prievolë.Skaitydami turkø filosofo, ðvietëjo, mo-kyklø steigëjo M.Fethullaho Güleno raštus,randame daug svariø minèiø ir idëjø apievisuotinæ ðvietimo, þmogaus ugdymo ir auk-lëjimo, kultûros reikðmæ. Ðtai kà jis raðo „Ið-minties perluose“ (2009): „Kultûros verty-bës reikðmingos ir vertingos tautai taip patkaip þiedai ir vaisiai medþiui. Bendruome-në, kuriai nepavyko sukurti savitos kultû-ros arba kuri jà praranda ar atsiþadëjo, galibûti palyginta su bevaisiu medþiu arbamedþiu, kurio vaisiai nukrito. Šiandien ar-ba rytoj tas medis bus nupjautas ir panau-dotas kaip mediena“. Labai taikliai pasaky-ta, „bus panaudotas kaip mediena“.M.Fethullaho Güleno knygø „Iðmintiesperlai“, dvitomio „Klausimai islamui“ ir kitøvertimai á lietuviø kalbà labai svarbus reiðki-nys. Jos padeda mums geriau suprasti is-lamo pasaulá, Korano skelbiamos þinios ið-mintingumà, etikà ir dvasingumà. Jos kaipniekas kitas padeda kultûrø dialogui.M.Fethullaho Güleno kai kurie teiginiaigali sulaukti ir ðiokio tokio nepritarimo, pa-sirodyti perdëm kategoriðki. Sakykime, nevienoje knygoje jis palygina Vakarø ir Ry-tø civilizacijas. Jis raðo: „Bendruomenës,