Read without ads and support Scribd by becoming a Scribd Premium Reader.
See Premium Plans
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 
1
 
2010
4
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 
 
Mûsø filosofas Vydûnas yra paþymëjæs:þmogus auga ir bræsta trijose susijusiosebendrijose – ðeimoje, tautoje, þmonijoje.Tad jo auklëjimas ir ðvietimas privalo bûtitaip vykdomas, kad jis nuolat justø ir su-voktø ðitø trijø nariø sàveikà ir reikðmæ. Vy-dûno, ir ne tik jo, bet ir St.Ðalkauskio, A.Ma-ceinos, P.Dovydaièio, M.Reinio veikaluoserasime daug svariø minèiø ir pastebëjimøðios trinarystës atþvilgiu. Juk ji padeda rea-laus humanizmo arba humanizmo
praxis
pagrindus. Taèiau XX–XXI a. patirtis rodo,kad juos padëti tiek teorijoje, tiek kasdieniogyvenimo praktikoje, kasdienybëje nëra pa-prasta, nëra lengva. Prisiminus nesibaigian-èius didþiuosius ir maþuosius karus, holo-kaustà, vienø valstybiø agresijos iðpuoliuskitø atþvilgiu, okupacijas, terorizmà ir kitusþmogiškojo nuopuolio ir brutalumo veiks-mus, sunku kalbëti apie ðià trinarystæ.Tuomet nejuèiomis prisimeni vienà O.Spenglerio mintá, iðsakytà jo veikale
Pe-simizmas,
parašytame dar 1922 metais. Fi-losofas teigë: kai imi galvoti apie þmonijà,jos prigimtá, paskirtá ir svarbiausiø tikslø sie-ká, niekur nematai vieningo kelio, vienin-gos krypties. Þmonija greièiausiai yra zo-ologijos kategorija, o ne mûsø pakylëtø fi-losofiniø, humanistiniø samprotavimø ob-jektas. Ir ið tikrøjø sunku nepritarti ðiai min-èiai, taèiau toks pritarimas vestø prie su-sitaikymo su tuo, kas dedasi pasaulyje.Galiausiai vestø prie prisitaikymo ir savobalso neturëjimo, kas visiškai nesuderina-ma su humanistine pozicija. Tatai tolyguhumanistikos, šviesos ir proto bankrotui.Regint, koks vis dëlto yra gajus ir galin-gas mûsø amþiuje civilizuotas barbaras, ojis – civilizuotas barbaras – anaiptol ne me-tafora, poetinë iðmonë, bet realus, nuolatveikiantis ir regimas, ne vienà apima nevil-tis. Gal ið tiesø pasaulis, kuriame gyvena-me, veikiame ir svajojame, yra toks nevy-kæs mûsø paèiø sukurtas
arte faktas
ar gran-diozinis koliaþas. Civilizuotas barbaras – taine tik neiðauklëtas þmogus, neþinantis, kasyra knyga, ðventi raðtai, paprasèiausi tei-singumo principai, mokslo tiesos, dorovësvertybës. Civilizuotas barbaras daþnai di-plomuotas þmogus, turintis netgi gerà pro-fesinæ kompetencijà ir dargi pripaþinimà vi-
Ðventasmokytojovardas
Gyvename pasaulyje, kurio ribos darosi vis labiau juntamos. Aiðku, ne taip kaip mûsøgimtøjø namø slenksèio, taèiau dëka ,,mass media”, TV ir radijo, interneto, kompiuteriøvaizdø ir þodþiø tos ribos ryðkëja. Tai sudëtingiausio reiðkinio – þmonijos ribos.Jos tuo paèiu metu realios ir virtualios, virtualios ir realios.
Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akademikas Algirdas GAIÞUTIS
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 
suomenëje, bet neturintis to, kà pavadintu-me dvasine šerdimi, apie kurià sukasi es-minës þmoniðkumo vertybës. Jam ðitaanksèiau minëtoji trinarystë tëra tik þodþiøþodþiai. Já valdo kitokios jëgos – gaji asme-ninë nauda, grupiø ir grupeliø interesai, gy-venimo malonumai, amþinos jaunystësspindesys, agresyvumo ir kovos instinktas,asmeniniø vertybiø (ðeimos, draugystës irkt.) iðvieðinimas bet kokia kaina, siekiant va-dinamojo saldaus
pjaro.
Tokie þmonës pa-sineria á komfortà, turtus, kûniðkus geismusir poilsá, nejusdami kitø dejoniø ir visuome-nës, kurioje jie gyvena, nors kokio gerini-mo, tobulinimo reikmës.Toks þmogaus tipas dabar pasitaikoávairiuose kraðtuose ir þemynuose, Rytuo-se ir Vakaruose, jeigu ðios sàvokos kà norsapibrëþto reiðkia. Mat jos irgi smarkiai kin-ta, vykstant globalizacijos procesams ir josiððûkiams. To þmogaus tipo, dargi apsigin-klavusio modernia technika, galia neatro-do kad silpnëtø, menkëtø ar iðsisemtø. Mo-raliniu atþvilgiu pats þemiausias jo charak-terio ir veikimo bruoþas – siekimas kità þmo-gø paversti
árankiu
savo tikslams. Civilizuo-tas barbaras nejuèiomis átvirtina, steigiaðiuolaikinës vergovës þidinius. Ar tai tik ne-bus pats didþiausias mûsø laikø paradok-sas?! O kas gi yra vergas? Aristotelis vergà apibûdino kaip kalbantá darbo áranká. Taigiáranká, ir tuo viskas grieþtai ir tvirtai, aiðkiaipasakyta. Civilizuotam barbarui rûpi, nepai-sant þmogaus išsilavinimo, jo individualy-bës ar religiniø ásitikinimø bei dorovës, pri-versti já tarnauti. Kyla klausimas, kam tar-nauti? Atsakytume paprasèiausiai – jam pa-èiam. Taèiau narkobiznio, prostitucijos tin-klø ar terorizmo vadeivos atranda ir atrasdaugybæ savo veiksmus pateisinanèiø ar-gumentø, ne vien privaèios, bet netgi tauti-nës, valstybinës ar kitokios naudos.Kai kalbame apie kultûrø dialogà ir dia-logo kultûrà, tai neverta aplenkti ðio mûsøbendrøjø rûpesèiø klausimo. Kokiø reikiaieðkoti prieðnuodþiø, priemoniø ir bûdø,norint áveikti civilizuotà barbarà? Juk sa-këme: jis neþino valstybiniø ribø ir prisitai-ko (vienaip ar kitaip) prie ávairiø ástatymø irgyvenimo stiliø. Tos sutramdymo ar, tiks-liau, tramdanèios priemonës gali bûti la-bai ávairios – teisinës, ekonominës, diplo-matinës, kultûrinës ir kitos. Taèiau mes kal-bësime tik apie ðvietimà.Kuriant modernià, demokratiðkà visuo-menæ, ypatingà vaidmená vaidina ðvietimas.Atrodytø, ði paprasta tezë visiems gerai su-prantama. Be kryptingo švietimo, sunku ási-vaizduoti turiningà tautø bendradarbiavimà ir kultûrø dialogà, civilizacijø suartëjimà da-bartinëmis sàlygomis. Tik ðvietimo turinin-gø ir átakingø pastangø dëka iðsikristalizuojatautose vadinamasis elitas arba elitai. O jiešiuo metu remiasi ne mëlyno kraujo ryðiaiskaip kad anksèiau, o þmogaus ypatingaprofesine kompetencija ir pasiekimais, joindividualybe, pilietine pozicija, dorovine lai-kysena ir tikruoju tarnavimu humanizmo la-bui. Savo ruoþtu, elitas arba elitai iðplëtojavisas svarbiausias ðvietimo grandis visuo-menëje, suvokia tautos ðvietimà ir kultûrà kaip jos savasties ir iðlikimo pasaulyje ga-rantà. Toks kasdienis darbas elito þmonëmsatrodo kaip bûtinybë, o ne reikmë, áparei-gojimas ar prievolë.Skaitydami turkø filosofo, ðvietëjo, mo-kyklø steigëjo M.Fethullaho Güleno raštus,randame daug svariø minèiø ir idëjø apievisuotinæ ðvietimo, þmogaus ugdymo ir auk-lëjimo, kultûros reikðmæ. Ðtai kà jis raðo „Ið-minties perluose“ (2009): „Kultûros verty-bës reikðmingos ir vertingos tautai taip patkaip þiedai ir vaisiai medþiui. Bendruome-në, kuriai nepavyko sukurti savitos kultû-ros arba kuri jà praranda ar atsiþadëjo, galibûti palyginta su bevaisiu medþiu arbamedþiu, kurio vaisiai nukrito. Šiandien ar-ba rytoj tas medis bus nupjautas ir panau-dotas kaip mediena“. Labai taikliai pasaky-ta, „bus panaudotas kaip mediena“.M.Fethullaho Güleno knygø „Iðmintiesperlai“, dvitomio „Klausimai islamui“ ir kitøvertimai á lietuviø kalbà labai svarbus reiðki-nys. Jos padeda mums geriau suprasti is-lamo pasaulá, Korano skelbiamos þinios ið-mintingumà, etikà ir dvasingumà. Jos kaipniekas kitas padeda kultûrø dialogui.M.Fethullaho Güleno kai kurie teiginiaigali sulaukti ir ðiokio tokio nepritarimo, pa-sirodyti perdëm kategoriðki. Sakykime, nevienoje knygoje jis palygina Vakarø ir Ry-tø civilizacijas. Jis raðo: „Bendruomenës,
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 
3
 
HONORIS CAUSA KAIMYNØUNIVERSITETUOSE
Kijevo valstybinio Michailo Dragomano-vo pedagoginio universiteto 175-øjø metiniøiðkilmëse Garbës profesoriaus vardas suteik-tas Vilniaus pedagoginio universiteto rekto-riui akademikui Algirdui Gaiþuèiui.Toks pat garbës pedagoginis titulas neseniai jam su-teiktas ir Baltarusijos Gardino valstybiniamepedagoginiame universitete.„Bûti Garbës profesoriumi tokiø iðkiliøaukðtojo mokslo institucijø malonu ir reikðmin-ga“,– sako akademikas Algirdas Gaiþutis.
Pirmasis Europos ukrainietis
Ukrainos universitetas – jubiliatas, kuriovadovas Viktoras Andriuðèenka, profesorius,daugelio ðvietimo, pedagogikos, filosofijos,kultûros knygø autorius, – antra Ukrainosaukðtoji mokykla po Kijevo nacionalinio T.Ðevèenkos universiteto. Tai puiki þmogausugdytojø kalvë, turinti kilnià, ádomià ir reikð-minga istorijà, iðugdþiusi galerijà áþymiø pa-saulio ðvietimo asmenybiø. Michailas Dra-gomanovas buvo XIX a. pab. – XX a. pr. vie-nas didþiausiø Ukrainos mokslininkø, ðvie-tëjø, pedagogø, kultûros þinovø, siekusiø,kad Ukraina taptø demokratiðka valstybe,plëstø kontaktus su Europos ðalimis, iðsau-gotø tautiná savitumà, intelektualø mentalite-tà, puoselëtø nacionalines vertybes. Jis tei-sëtai buvo vadinamas pirmuoju Europos uk-rainieèiu. Jo, kaip ir kitø ðviesuoliø – LesësUkrainos, Ivano Franko, pagrindinë idëja –atgræþti Ukrainà á Europà. M. Dragomano-vas emigravo á Bulgarijà. Jam buvo pasiûly-tas Sofijos universiteto rektoriaus postas, ta-èiau jo atsisakë. Ten ir palaidotas.
Garbës galerija
Jubiliejiniai renginiai Kijeve vyko iðkiliau-siuose rûmuose keletà dienø, dalyvaujant Prezidentui, daugeliui sveèiø ið uþsienio.Áspûdinga dailininkø tapytø rektoriø, Garbësprofesoriø galerija. Ðeimininkai parodë vie-tà, kurioje nutapytas kabës ir akademiko Al-girdo Gaiþuèio portretas. Surengta tarptauti-në mokytojø dvasinio, kultûrinio ugdymo kon-ferencija, kurioje praneðimà skaitë ir sveèiasið Vilniaus pedagoginio universiteto. Nuste-bino didþiulë universiteto leidþiamø ávairiosproblematikos, puikiai parengtø, aukðto po-ligrafinio lygio knygø paroda. Ásidëmëtina ir tai, kad labai áspûdingoje iðkilmingø miðiø uþstudentijà ir profesûrà Ðv. Vladimiro cerkvëjeceremonijoje ið Kijevo ir Visos Rusios cerk-vës patriarcho Filareto rankø dvasinius ordi-nus gavo daugelis iðkiliøjø universiteto ben-druomenës nariø, jau nekalbant apie daugy-bæ valstybiniø apdovanojimø, kuriuos vëliauáteikë respublikos Prezidentas.
Naudingi ryðiai, artima istorija
„Mûsø santykiai ir su Ukrainos ambasa-da Lietuvoje geri. Reikðmingas bendras dar-bas vykdant kaimynø praðymà á Lietuvos is-torijos vadovëlius áraðyti þiniø apie prieðkariobolðevikinio laikotarpio sukeltà Ukrainojebadmetá, per kurá mirë keli ðimtai tûkstanèiøukrainieèiø. Ambasada suinteresuota, kad mes plëtotume ryðius ir su kitais Ukrainos uni-versitetais, kad bûtø áprasmintas istorinis tau-tø paveldas. Ukrainos siekiai integruotis á Eu-ropos Sàjungà yra perspektyvûs, remiamidaugelio universiteto profesûros, kuriø kele-tas yra dalyvavæ ir mûsø konferencijose. Taippat ne vienas mûsø mokslininkas puikiai pa-þásta Kijevà. Tarp jø ir kartu iðvykoje dalyva-væs mûsø Ekonomikos katedros vedëjas, lai-kinasis SMF dekanas, buvæs penkiø Lietu-vos vyriausybiø ministras Vytas Navickas, va-dovavæs tarpvalstybinei Lietuvos – Ukrainoskomisijai. Ta komisija sprendë svarbius ûkio,technikos ir technologijø naudojimo, moks-lo paþangos klausimus. Dr. V. Navicko ryðiaiteikia vilèiø ateityje galvoti ir apie bendrø pro-jektø su Ukrainos kolegomis rengimà. Istori-nës teritorijos kaimynams bûti kartu vienojeEuropos tautø terpëje yra reikðminga“,– sa-ko akademikas Algirdas Gaiþutis. Jis yra ir Baltarusijos valstybiniø Minsko Maksimo Tan-ko bei Gardino pedagoginiø universitetø Gar-bës profesorius. Tokie kaimynø pagarbosþenklai liudija ryðius tarp valstybiø, tarp kul-tûrø, tarp asmenybiø.
 
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 4 
3
pagrástos mokslo ir moralës vienybe, vi-sada sukurdavo tikras civilizacijas. Dël ðiosprieþasties Vakarø civilizacija iðlieka para-lyþiuota todël, kad ji pagrásta daugiausiamokslo, o Rytø (Azijos) civilizacijos nëra„tikros“ todël, kad dabartinëmis sàlygomisjos neturi jokio mokslinio pagrindo. Atei-ties civilizacija turës bûti paremta moksloir Rytø tikëjimo bei moralës deriniu“. Iðtiestai ádomi mintis. Tik su jos pradþia neno-rëèiau sutikti, nes gerøjø universaliø pra-dø yra tiek Vakaruose, tiek Rytuose, oskvarbi akis ir tikros þinios, paþinimas ta-tai paliudys. Taèiau ðios minties pabaigaapie ateities civilizacijø sanglaudà itin ver-tinga, kultûrø dialogas ir ypaè polilogasðiandien tam ypaè padeda.Tad kà daryti, kad mûsø Europos kultû-roje ir, svarbiausia, Lietuvoje tie dvasingu-mo pradai ne tik nemenkëtø, o nustelbtøgajaus ðiuolaikinio barbaro galià ir jo jau-senà – visur bûti laimëtoju, ðeimininku, va-dovu. Iðgelbëti gali tik ðvietimo projektai,modernûs ir turtingi, neatsiejami nuo mo-kytojø, edukologijos gerø þinovø rengimo.Sakoma, ðventas yra mokytojo vardas. Tokspasakymas anaiptol ne perdëtas. Kol šitosmintys ir pagarbumas mokytojui pas musbus retokas reiškinys, nesitikëkime ðvieses-niø ateities akimirkø. Ðvietimas visos tau-tos pirmuèiausias ir, drásèiau teigti, sudëtin-giausias uþdavinys. Jis prasideda nuo þo-dþiø dëlionës pirmose klasëse ir baigiasinetikëtais kûrybos veiksniais ir atradimaispaliekant mokyklos suolà. Èia prasidedajauno þmogaus kelionë á paþinimo vande-nynus ir savæs suvokimà kaip tautos nario,ðalies, valstybës pilieèio ir tos straipsneliopradþioje paminëtos trinarystës – su þmo-nija – asmens ir ðeimininko.Ypaè dvasingumo sklaida kiekvieno iðmûsø gyvenime yra be galo svarbi, nespatá gyvenimà daro prasmingesná ir har-moningesná. Kiekvieno mûsø sàþinë, valiair iðmintis tampa pakylëti tik dvasingumodëka. Ir kasdienybë su savo rûðkanu vei-du, nepritekliais, mûsø bendruomenës na-riø agresyvumu ir abejingumu kitø þmo-niø likimui, kanèiai ar skurdui darosi kito-kia veikiant ðiai galingai jëgai.Argi šiandien nëra bûtina akcentuotidvasingumà kaip ðirdies balsà, kaip sàþi-nës balsà, kaip iðtarto þodþio teisingumà,kaip meilæ tëvams ir artimiesiems, kaip dë-mesá ir ðvelnià rankà vaikams, kaip pagar-bà kiekvienai gimtosios þemës pëdai, kaiptarnystæ aukðtiems idealams ir Dekalogoðviesai. Bûtø gerai, kad imtumës kuo nuo-dugniau, aistringiau aiðkintis ðio sudëtin-go reiðkinio prigimtá ir jo svarbà mûsø mo-dernioje, demokratijos linkme einanèiojevisuomenëje. Ir tik susëdus prie bendrostalo – valstybininkams, dvasininkams,mokslininkams, mokytojams, verslinin-kams, jaunimui ir garbaus amþiaus þmo-nëms – paaiðkëtø – bendromis pastango-mis galime daug nuveikti kiekvienai mûsøkasdienybës valandai.
Akademikas Algirdas Gaiþutis
Search
Search History:
Searching...
Result 00 of 00
00 results for result for
  • p.

    • More From This User

    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    292 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    278 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    168 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    308 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.11-12
    Mokslas ir Gyvenimas
    277 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    211 Reads
    48 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.8-9
    Mokslas ir Gyvenimas
    246 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.7
    Mokslas ir Gyvenimas
    311 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    51 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.4
    Mokslas ir Gyvenimas
    135 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    397 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    215 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.3
    Mokslas ir Gyvenimas
    891 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.11-12
    Mokslas ir Gyvenimas
    912 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    935 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.8-9
    Mokslas ir Gyvenimas
    944 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.7
    Mokslas ir Gyvenimas
    981 Reads
    52 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.5-6
    Mokslas ir Gyvenimas
    1076 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.2-3
    Mokslas ir Gyvenimas
    885 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1
    Mokslas ir Gyvenimas
    697 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.12
    Mokslas ir Gyvenimas
    678 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.11
    Mokslas ir Gyvenimas
    900 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.10
    Mokslas ir Gyvenimas
    896 Reads
    44 p.
    Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.9
    Mokslas ir Gyvenimas
    810 Reads
    Notes
    Load more