KAS YRA GERA

PAMOKA ?
VISŲ, KAŽKIENO, KIEKVIENO, NIEKO
BENDRAS DARBAS
 Reikėjo atlikti svarbų darbą ir VISŲ paprašė
tai padaryti.
 VISI galvojo, kad KAŽKAS tai padarys.

 KIEKVIENAS galėjo tai padaryti, bet NIEKAS

nepadarė.
 KAŽKAS supyko dėl to, kad tai buvo VISŲ
darbas.
 VISI galvojo, kad kiekvienas galėjo tai
padaryti, bet KAŽKAS suprato, kad Niekas
nedarys.
 Baigėsi tuo, kad VISI kalti no KIEKVIENĄ, nes
NIEKAS konkrečiai KAŽKIENO nepaprašė. 2
 Pagalvokite...

“Daugelis kilnių sumanymų galėjo likti

neįgyvendinti, jeigu iš anksto būtų galima
numatyti jų sunkumus ir trūkumus”.
T.Kuleris

3
 Mokslininkų nuomone, mokiniai išmoksta,
prisimena:

 10 % to, ką perskaito,
 20 % to, ką girdi,
 30 % to, ką mato,
 50 % to, ką mato ir girdi,
 70 % to, ką aptaria su kitais,
 80 % to, ką asmeniškai išbando,
 95 % to, ko moko kitus.

“Kas nelaimingai, netinkamai išmokstama, tas

sėkmingai pamirštama”.
4
Šiuolaikinė pamoka
 Pamoka- tai planingai organizuota,
reglamentuota tam tikrų dokumentų
(standartai, programos) mokytojo ir
ugdytinių veikla.
 Pamoka- mokytojo ir mokinių kūryba.
 Pamoka- mokymo(-si) procesas.
 Pamoka- žinios- veikla- rezultatas.
 Pamoka- ugdymo turinio konkretinimas
mokykloje (!!!).
5
Tęsiame pokalbį...

1. Veikla: mokytojas, mokiniai.

2. Informacijos šaltiniai.
3. Ugdymo metodai ir priemonės.

6
Veikla

Ką Jūsų pamokose veikia mokiniai?

Kokia Jūsų veikla pamokoje?
Kokia medžiaga naudojama pamokose?

7
 Veikla
Ar mokiniai
dirba savarankiškai, poromis, grupėse, kalba, žiūri, rašo
(konspektuoja), raštu atlieka užduotis, dalyvauja diskusijoje,
atsako į klausimus?...

Ar mokytojas
aiškina, demonstruoja, bendrauja individualiai, su mokinių poromis,
su grupe, su visa klase?...

Ar pamokos medžiaga:
vadovėlis, papildomi leidiniai, darbo vadovai, darbo lapai, vaizdo
aparatūra, garso aparatūra, kompiuteris, skaičiuokliai,
skaidruolės?...

8
Informacijos šaltiniai

 Kokius informacijos šaltinius

Jūs naudojate?

 Kokiais informacijos šaltiniais, Jūsų

paskatinti, naudojasi Jūsų mokiniai?

9
 Informacijos šaltiniai
Knygos: grožinė literatūra, informacinė literatūra, žinynai, enciklopedijos,
žinynai, vadovai, žemėlapiai...;

Kompiuteriai, kompaktiniai diskai, daugialypė aplinka, internetas,

programinė įranga, teletekstai...;

Laikraščiai ir žurnalai: dienraščiai, savaitraščiai, vietinės reikšmės ir šalies

leidiniai, specifinių sričių leidiniai, iškarpos...;

Garsinės ir regimosios priemonės: TV, radijas, kasetės, vaizdajuostės...;

Žmonės: bibliotekos personalas, mokytojas, šeima, bendraklasiai...;

Organizacijos: bendrijos, visuomeninės organizacijos, verslo

organizacijos, viešoji biblioteka, muziejai, vyriausybės ir savivaldos
organai, informavimo tarnybos...

10
Ugdymo priemonės ir metodai

Ką Jūs naudojate savo pamokose?

11
 Ugdymo priemonės ir metodai

Darbas grupėse, projektinis

darbas, diskusija, paskaita,
teksto analizė, savarankiškas
darbas, darbas porose, šaltinių
analizė, tiriamieji darbai,
eksperimentiniai darbai,
žaidimai, kūrybiniai darbai,
“voratinklis”, “durstinys”, “proto
žemėlapis”, “minčių lietus”,
inscenizacijos, ekskursijos,
pranešimai-konferencijos... 12
TIKSLINGUMAS

13
 Koks mokymasis yra geras?
 Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas.
 Mokymasis yra sukauptų žinių susiejimas.
 Mokymasis yra bendradarbiavimas.
 Mokymasis yra savitvarka, jį reikia planuoti ir
reguliuoti.
 Mokymasis turi tikslą, kuris visada siejasi su
motyvacija.
 Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis
(svarbi mokymosi aplinka).

14
 1. Tikslai
Tikslai- aiškūs, glausti teiginiai, nusakantys,
ko mokytojas tikisi pasiekti.
Šiais teiginiais nurodomi gana platūs
apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
 plėtoti mokinių mokslinio tyrimo supratimą ir
gebėjimus.
 pagerinti mokinių gebėjimus komunikuoti
anglų kalba raštu.

15
 2. Mokymosi uždaviniai

Mokymosi uždaviniai - ketinimai, nusakomi

konkrečiais, pamatuojamais teiginiais,
rodančiais laukiamus mokinių mokymosi
rezultatus artimiausiu metu (pamokoje).

16
 Mokymosi uždavinių klasifikavimas
Pažinimo (kognityvinė) sritis

 Žinios. Gebėti: pasakyti; pakartoti; išvardinti; atpažinti;

rūšiuoti; atkartoti; informuoti; aprašyti...
 Supratimas. Gebėti: paaiškinti; pateikti argumentus;
nustatyti priežastis; iliustruoti...
 Taikymas. Gebėti: naudoti; taikyti; konstruoti; spręsti;
rūšiuoti...

17
 Mokymosi uždavinių klasifikavimas
 Analizė.
Gebėti: suskaidyti į dalis; išvardinti komponentus;
palyginti ir priešpriešinti; paskirstyti pagal
skirtumus...
 Sintezė.
Gebėti: susumuoti, apibendrinti, argumentuoti;
organizuoti; projektuoti; sukurti; paaiškinti
priežastis...
 Vertinimas.
Gebėti: padaryti sprendimą; pateikti argumentus už
ir prieš; kritikuoti...
18
 Mokymosi uždaviniai
Mokymosi uždavinių komponentai:
Atlikimas (veikla)- ką mokiniai gebės padaryti;
svarbiausias ketinimas.

Kokiomis sąlygomis (sąlyga)- tinkamas kontekstas.

Kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant

(kriterijus)- su kokiu standartu lyginti sėkmę.

19
 Mokymosi uždavinių bruožai
 Turi būti nustatyti konkretūs laukiami
rezultatai.
 Konkretumas.
 Aiškumas ir glaustumas.
 Jie turi būti išmatuojami.
 Jie turi būti konstatuojami kaip rezultatas
(vartojami žodžiai, išreiškiantys
veiksmus).

20
 Mokymosi uždaviniai

Pagal duotą modelį(sąlyga)

mokiniai mokės sukurti pasakojimą(veikla),
atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją(kriterijus).

21
 Mokymosi uždaviniai
Mokinys, naudodamas pieštuką ir liniuotę,
sąsiuvinio lape nubrėš 6 cm atkarpą
ir ją pažymės.

Sąlyga – naudodamas pieštuką ir liniuotę,

Veikla –sąsiuvinio lape nubrėš 6 cm atkarpą

Kriterijus – ir ją pažymės.

22
 Mokymosi uždaviniai

Skaitydami nežinomą prozos tekstą (sąlyga),

mokiniai mokės išsamiai (kriterijus)

apibūdinti pagrindinį veikėją (veikla).

23
Mokymosi uždaviniai

Sudarant diagramą,
aktyviai
dalyvaus visi grupės nariai.

24
UŽDAVINIŲ PAVYZDŽIAI (1)

 Mokinys vienu sakiniu aprašys pagrindinę kiekvienos

iš šešių teksto pastraipų mintį, suklysdamas ne
daugiau kaip 2 kartus.

 Iš pateiktų apibrėžimų išrinkti geriausią.

 Gebės parašyti ne mažiau kaip 50 žodžių pastraipą be

gramatinių klaidų.

 Kiekvienas mokinys gebės išreikšti savo požiūrį taip,

kad kiti grupės nariai įdėmiai klausytųsi.

 Iš pateikto 10 žodžių sąrašo išrinks ir paskaitys

žodžius, kurių galūnė tariama [z], padarydamas ne
daugiau kaip 4 klaidas.

25
 UŽDAVINIŲ PAVYZDŽIAI (2)

 Naudodamasis trumpų pasakojimų rinkiniu, kiekvienas mokinys vienu

sakiniu apibūdins kiekvieno iš jų temą.

 Teisingai panaudos būdvardžius ir prieveiksmius 10 sakinių,

padarydamas ne daugiau kaip 5 klaidas

 Kiekvienas mokinys teisingai užrašys ne mažiau kaip 80% diktuojamų

žodžių.

 Padeklamuos / gebės padeklamuoti eilėraštį.

 Parašys / gebės parašyti eilėraščio turinio santrauką.

26
Veiksmažodžių pvz.
pamokos uždaviniams kelti
Analizuoti Argumentuoti Vertinti Palyginti

Nurodyti/ Pateikti Prognozuoti Apibūdinti

Parodyti pavyzdžių

Aptarti Pagaminti Ištirti Paaiškinti

Nustatyti Iliustruoti Pateisinti Suplanuoti

Peržiūrėti Apibendrinti Atlikti Padaryti

išvadą

27
 Mokymosi uždaviniai
Geras mokymosi uždavinys

o Nukreipia mokymą;
o Suprantamas mokiniams;
o Leidžia spręsti apie pamokos sėkmę.

Jeigu mokytojas skiria laiko mokymosi uždavinių

išsiaiškinimui klasėje, mokiniai:

o Pozityviau žvelgia į mokymąsi;

o Labiau pasitiki savimi;
o Supranta mokymosi prasmingumą.
28
GEROS PAMOKOS
POŽYMIAI

Gera
pamoka

29
Gera pamoka
 Suformuluoti mokymosi  Tinkamas santykis ir ryšys
uždaviniai tarp teorinių žinių ir jų
praktinio pritaikymo
 Mokytojas gerai išmano
dalyką  Mokymas ir mokymasis
individualizuojamas ir
 Mokytojas yra savo dalyko diferencijuojamas
entuziastas
 Stipresniesiems
 Taikomi tinkami mokymo mokiniams siūlomos
metodai ir mokymosi platesnės ir/ar gilesnės
strategijos veiklos

 Silpnesniesiems
 Pamokoje skatinamas
mokiniams teikiama įvairi
savarankiškas mokymas pagalba
 Detalus, konstruktyvus ir
 Taikomi tinkami vertinimo
laiku suteiktas grįžtamasis metodai
ryšys 30
 Rodikliai Kaip/ kur išreikšta
Kriterijus pamokoje/pamokos Bendrosiose
scenarijuje programose?
Žinios

Gebėjimai

Aktyvu Mokymosi uždavinys

s
mokym Veiklos ir
asis jų tikslingumas.
Užduotys :
Diferencijavimas, individualizavimas
Integravimas

Motyvuojanti mokymosi aplinka

Mokyti •Formuojamasis vertinimas pamokoje

s
padeda
•Abipusis grįžtamasis ryšys
ntis
vertini
mas •Įsivertinimas (proceso ir rezultato)

Nuostatos 31
 Mokymasis keičia mokymą!!!
Mokinys
Ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose, apibendrina,
perteikia kitiems,
o Tyrinėja gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką,
o Nustato problemas, ieško sprendimų ir juos pagrindžia,
o Pristato savo darbo rezultatus,
o Klausia, siūlo, kuria, vertina, numato,

Mokytojas
o Parenka, pritaiko ugdo turinį ir metodus,
o Planuoja ir organizuoja mokymą bei mokymąsi,
o Padeda, nukreipia,
o Vertina, suteikia grįžtamąją informaciją, koreguoja.

32
 ???
Vertinimas

KOKIUS VERTINIMO METODUS IR BŪDUS

NAUDOJATE PAMOKOJE
(“ numegzkite voratinklį ” )

33
 Pamokos stebėjimas
 Ar pamokoje atsispindėjo tarpdalykiniai ryšiai? Ar
pamoka buvo siejama su ankstesne? Ar nurodyti
ryšiai su būsima pamoka?

 Kokie gebėjimai ir kaip buvo ugdomi? Ar jie bus

reikalingi tolimesnėje mokinių veikloje?

 Ar pamokoje sudarytos sąlygos mokinių saviraiškai?

 Koks pamokos mikroklimatas, mokytojo ir mokinių

santykiai?
34
 Pamokos stebėjimas
 Ar pasiekti pamokai keliami tikslai?

 Ar tinkamai suformuluoti mokymosi uždaviniai?

 Ar mokiniai suprato ir įsisavino pamokoje nagrinėtą

medžiagą?

 Kokios priemonės buvo naudojamos? Koks jų

veiksmingumas?

 Ko pamokoje išmoko mokinys? Kokie įgūdžiai buvo

lavinami?

 Kokie vertinimo būdai naudoti pamokoje? 35

 Pamokos stebėjimas
 Ar naudotas vertinimas skatino mokinių
motyvaciją?

 Ar panaudota vertinimo metu gauta informacija?

 Ar mokiniai aktyviai dalyvavo mokymosi

procese?

 Ar mokiniams suteikta individuali pagalba

(spec. poreikių mokiniai; itin gabūs mokiniai ir pan.).

36
 Pamokos stebėjimas
 Ar tinkamas pamokos tempas?

 Ar išnaudota mokymosi aplinka?

 Kaip galvojate, ar Jūsų pastebėjimai dėl stebėtos

pamokos buvo mokytojui naudingi?

KONKRETI PAMOKOS STEBĖJIMO

LENTELĖ PRIKLAUSO NUO STEBĖJIMO
TIKSLO!
37
Mokytojas:

 planuoja pamoką, atsižvelgdamas į mokinių siekius ir

galimybes;

 pasidalina atsakomybę už jų mokymąsi;

 vengia lyginti mokinius tarpusavyje;

 vertina pastangos;

 paiso individualių mokymosi siekių, daug dėmesio skiria

procesui;

 aptaria ir išaiškina vertinimo kriterijus;

 komentarais parodo, kaip toliau mokytis. 38

 Pamokos organizavimas Analizė bei vertinimas

Mokytojos veiklos planavimas Pamokos uždavinys

Pamokos struktūros kokybė Akivaizdūs tarpdalykiniai ryšiai

Motyvuotai keičiasi struktūrinės dalys
Mokymo metodai ir mokymo priemonės parinktos tinkamai, atitinka šios
pamokos uždavinį
Klasės valdymas Mokinių veikla organizuota taip, kad mokiniai užduotis atlieka noriai,
bendraujant su grupės draugais
Mokymo kokybė Pasirinkti mokymo(si) metodai skatina mokymosi motyvaciją , mokiniai
aktyviai dalyvauja ruošiant ir pristatant užduotis
Mokiniai dirba grupėse
Užduočių paaiškinimai aiškūs ir konkretūs
Mokymosi kokybė Mokytoja skatina, kad mokiniai aktyviai dalyvautų pamokoje, užduotis
pristatytų skirtingų grupių, skirtingi mokiniai
Mokiniai puikiai sutaria tarpusavyje, vienas kitam padeda, dalinasi mokymo
priemonėmis
Mokymo ir mokymosi Užduotys diferencijuotos, nes paruoštos atsižvelgiant į gabius ir silpnesnius
diferencijavimas
mokinius.
39
Pamokos planavimas ir Mokymosi uždavinių kėlimas, apibrėžtumas. Pamokos struktūros logiškumas, pagrįstumas.
organizavimas Mokymosi uždavinių, metodų ir mokymo bei mokymosi priemonių dermė. Laiko
panaudojimo racionalumas ir veiksmingumas.

Mokymas Mokytojo aiškinimo, demonstravimo ir nurodymų suprantamumas. Mokymo medžiagos

aktualizavimas, susiejimas su mokinių patirtimi, interesais, poreikiais. Tinkamas metodų
parinkimas, atsižvelgimas į mokinių mokymosi poreikius ir stilius. Indvidualaus ir grupinio
mokymo(si) derinimas. Namų darbų apimtys, tikslingumas, ryšys su darbu klasėje, namų darbų
individualizavimas.

Mokymasis Mokinių aktyvumas pamokoje. Gebėjimas savarankiškai atlikti užduotis, vertinti savo mokymąsi,
įvardinti mokymosi sunkumus ir problemas. Gebėjimas ir noras dirbti bendradarbiaujant su
kitais mokiniais ir mokytoju. Atsakomybė už savo mokymąsi.

Pagalba mokiniui Individualizavimas konsultuojant ir teikiant pagalbą atskiriems, įvairių poreikių turintiems
(specialiųjų poreikių, gabiems, turintiems elgesio sutrikimų ir kt.) mokiniams bei jų grupėms
pagal poreikius.

Vertinimas Vertinimo būdų individualizavimas, tinkamumas ir dažnumas. Kiekvieno mokinio matymas;

grįžimas prie nesuprastų ar neišmoktų dalykų; klaidų taisymas. Skatinimų giriant ar kritikuojant
dažnumo santykis. Pamokoje sukauptos vertinimo informacijos panaudojimas mokymosi
uždaviniui pasiekti.

Santykiai, tvarka, klasės Klasės mikroklimato palankumas mokymuisi: mokinių tarpusavio santykiai ir savijauta klasėse,
valdymas mokinių – mokytojo santykiai. Tvarką ir drausmę palaikančių reikalavimų aiškumas, darbo
klasėje ritmingumas. Destruktyvaus elgesio ir kitų problemų sprendimas.

Mokymosi aplinka Patalpos tinkamumas mokytis, jaukumas, estetiškumas. Informacijos šaltinių ir mokymosi
priemonių kiekis, tinkamumas ir panaudojimo veiksmingumas. Racionalus erdvių, patalpų
pritaikymas ir naudojimas ugdymo procesui.

Pasiekimai pamokoje Mokinių pasiekimai lyginant su išsikeltu uždaviniu. Pamokos rezultatų apibendrinimas,
aptarimas, įvertinimas; tikrinimas, kiek mokiniai suprato ar ką išmoko.
40
Vertinimas pagal Bloomo
taksonomiją

Veiklo SUPRATIMAS ANALIZĖ

s TAIKYMAS
etapai ŽINIOS SINTEZĖ

ĮVERTINIMAS

5 6 7 8 9 10

41
 MOKSLEIVIO GEBĖJIMAI IR KAIP PARODO GEBĖJIMUS IR ŽINIAS
ŽINIOS
Vertina ir kuria kelia hipotezes, teikia alternatyvas, improvizuoja, nusprendžia,
10 - rodo susiformavusią
vadovauja.
kompetenciją.

9 - ryškėja kompetencija Integruoja ir vertina: arhumentuoja nuomonę, randa informaciją, ją tikslingai

naudoja, įvertina, modeliuoja.

8 - gebėjimai tvirtesni, nei Analizuoja, įžvelgia visumą, argumentuoja, daro išvadas, planuoja, diskutuoja,
formuluoja.
reikalauja standartas

7 - gebėjimai ir žinios visiškai Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose: priskiria, palygina,
atitinka standartą. nustato ryšius, išskaido, apibendrina, papildo.

6 - iš esmės pasiektas standartas Supranta ir taiko žinias įprastose situacijose: išaiškina, palygina, nurodo
ryšius, klasifikuoja, apibūdina.

5 - artėja prie pagrindinio Supranta esmę: atlieka, klausia, pateikia pvz, išplečia.
standarto

4 - gebėjimai ir žinios minimaliai atitinka Rodo bendrą supratimą: apibrėžia, aprašo, pasakoja savo žodžiais.
išsilavinimo standartą.
Nors žinios ir fragmentiškos, bet atskiria, išskiria, nustato, išvardija.
3 - priartėja prie standarto
Žinios fragmentiškos: tikslingai stebi, klauso, randa, atkreipia dėmesį.
2 - akivaizdžiai standarto dar nepasiekia

Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina, atpažįsta, pamini, dalyvauja.

1 -
42
 Mokinių pasiekimai - kompetencija/kompetencijos
sudedamosios dalys – orientyras visiems mokiniams

5. Veiklos sritis.
Mokinių pasiekimai – numatomas REZULTATAS Ugdymo proceso
Mokiniai turėtų: gairės –
INDĖLIS - ko ir kaip
Nuostatos Gebėjimai Žinios ir
mokysis, kad pasiektų
supratimas rezultatą

43
 Mokinių pasiekimai

Veiklos sritis 5-6 klasė

Mokinių pasiekimai Ugdymo proceso gairės

Mokiniai turėtų gebėti:
Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

Teksto 3.2. Pasitikėti 3.2. Kurti 3.2. Mokytojui (- 3.2. Rašydami aprašymą
rašymas savo rišlų tekstą ai) paklausus, arba pasakojimą mokiniai
kūrybinėmis atsižvelgiant į paaiškinti, mokosi atsižvelgti į darbo
galiomis. adresatą, tikslą, adresatą, rašymo
Pripažinti
pasakyti
motyvus, motyvus. Skaitomi ir
kūrybą kaip situaciją.
pavyzdžių, kaip analizuojami mokinių
įdomią, sieti sakinius. rašiniai: aptariami darbo
vertingą, Atskleisti, kas tikslai, adresatai. Pvz.:
teikiančią pasakojime gali kuriamas laiškas draugui,
prasmingų būti įdomu ne tik seneliams, vaikų žurnalui,
išgyvenimų jam (jai), bet ir skelbimas, raštelis mamai.
veiklą.
kitiems, kurie 44
skaitys rašinį.
Skyrius “Vertinimas”

Aprašyti mokinių pasiekimų

(kompetencijos) lygmenys:

patenkinamas,
pagrindinis,
aukštesnysis.

Šio skyriaus tikslas –

padėti mokytojui įvertinti mokinio individualius pasiekimus
ir pažangą, padėti planuoti ir individualizuoti ugdymą.
45
Mokinių pasiekimų ir
pažangos vertinimas

Vertinimas ugdymo procese:

 formuojamasis vertinimas;
 diagnostinis vertinimas.

Vertinimas baigus programą –

 apibendrinamasis vertinimas.

Apibendrinamojo ir formuojamojo
vertinimo tikslai ir būdai 46
skiriasi iš esmės.
DIAGNOSTINIS VERTINIMAS

 Vertinimas “prieš”;

 Išsiaiškinamas pradinis žinių ir gebėjimų lygis;

 Planuojama ir koreguojama diferencijuojant mokymą;

 Klausinėjama, stebima;

 Pažymiais dažniausiai nevertinama.

47
FORMUOJAMASIS VERTINIMAS

•Vyksta kartu su mokymu(si);

•Skirtas gerinti mokymą ir mokymąsi;

•Svarbus akcentas- įsivertinimas;

•Skatina nuolat kelti klausimus:

- Kuo darbas efektyvus?
- Kuo darbas neefektyvus
- Kaip pagerinti rezultatus? 48

- Ką kitaip darytum sekantį kartą?

APIBENDRINAMASIS VERTINIMAS

•Susumuoja mokymosi periodo

rezultatus;

•Dažniausiai užrašoma, ivertinama;

•Labiausiai patraukia mokinių ir tėvų

dėmesį;

•Labai svarbus, bet nepakankamas

maksimaliems rezultatams užtikrinti.
Jo rezultatai būna per vėlai. 49
GERŲ KLAUSIMŲ GALIA

 Klausimai turi būti susiję su mokymosi rezultatais;

 Jie turi skatinti mąstyti, o ne atgaminti faktus;

 Jai turi būti tikrinamas supratimas;

 “Nežinau”- taip pat atsakymas;

 Taikykite draugų ir savęs vertinimą;

 Balsuokite už skirtingus atsakymus.

50
 KAS SPRENDŽIA KAIP
IR KO MOKYTI

Mokykla – kelia savo tikslus, organizuoja procesą,

kuria aplinką
Mokytojas – kuria, konkretina, adaptuoja, integruoja,
diferencijuoja
 ???!!!
 Dar diena - ir viską padarysime.
 Visi tikslai bus pasiekti.
 Visos sistemos veiks be sutrikimų.
 Visi bus patenkinti.
 Visi entuziastingi ir motyvuoti.
 Visos kiaulės pašertos ir tuoj skris.

52
AČIŪ UŽ DĖMESĮ !

53