You are on page 1of 16

esuk piramids, kupolo ir kryi paminklinis kompleksas

2012: PASAULIO PABAIGOS NEBUS!

Informacij ura: Povilas kas Informacijos altinis: Dievikasis

2011

Ar vyks pasaulio pabaiga 2012 metais?


Per pastaruosius 2000 met monija tikjosi daugiau, nei 200 pasaulio pabaig. Nei viena j nevyko. Kodl? Ar monija neteisingai suprato Dievo ini bei enklus? Ar pasaulio pabaiga buvo nuolat atidedama? O gal klaidingas pranaystes lm ne Dievo enklai, o moni nepagrstos baims? Nebus tokios pasaulio pabaigos, koki mons j sivaizduoja. monijos laukia ne pasaulio pabaiga, o didios permainos. Vieni jas igyvens, kiti us. Permainos nesunaikins ems, taiau j perkeis, atnaujins. Atsinaujinimas btinas. mons privalo permstyti savo gyvenim, atsinaujinti vertybiniu bei poirio juos supani aplink atvilgiais. Be to, sieloms reikalinga katarsio patirtis. Jos gaus tiek igyvenusi permainas, tiek uvusi moni sielos. K patirti sielos atjo i em, t jos ir patirs. Taiau pasaulio pabaigos artimiausiu metu tikrai nebus. Tam dar neatjo laikas. Didisias permainas galima vadinti nebent maja pasaulio pabaiga: pabaiga neteisingiems moni mstymo modeliams bei alojaniai gimtj planet veiklai. Po permain mons prads jausti, ko trokta j pai sielos ir noriai tai vykdys. Nebeliks nereikaling odi bei veiksm. monijos evoliucijos procese bus pasiekta branda. Permainos bus naudingos ne tik moni sieloms, bet ir knams. Daugyb tikinij, siekiani dvasikai tobulti moni nepraus. Pastaruoju metu be galo daug film, laid per televizij bei internet skelbia apie nepaliaujamai artjani pasaulio pabaig. A taip pat i aukiau gaunu ini apie dideles permainas jau artimiausioje ateityje. Ar tai nra tiesiog masins monijos psichozs, atsispindinios ems energoinformaciniame lauke, iraika? Tai ne psichoz. iuo metu emje gyvenani moni sielos pasirinko siknijim inodamos apie j ia laukiani katarsio patirt, todl ir mogaus knas neturt patirti psichozs. Sieloms reikalinga patirtis, kurios jos siekia atj em. Nors siel indams monms permain patirtis nebus lengva, taiau naudinga, todl turt mogui sukelti ne siaub, o teikti diaugsmo. Kas nutiks monms, kurie tiesiog atsisako tikti pranaystmis apie artjanias permainas remdamiesi tuo, jog jos jau daugel kart neisipild? Kas gali garantuoti, jog taip nenutiks ir kart! Jeigu mons nekeis savo gyvenimo bdo jau dabar, permainos juos uklups netiktai: nepasiruousius nei fizikai, nei dvasikai, todl igyventi bus labai sunku. Jie bus priversti priimti visus pasikeitusios aplinkos keliamus ikius. i moni sielos neino k daro, jeigu nebando kvpti moni tikti, neperteikia jiems vidinio aikumo apie neivengiamai artjanias permainas, kurios netrukus prasids. Kas gali garantuoti, kad pranaaujami pokyiai tikrai vyks? A skelbdamas i ini prisiimu atsakomyb u jos patikimum, todl noriau bti tikras, kad inios apie artjanias permainas atitinka tikrj ties. Tave pasiekia inios i aukiausiojo lygmens dvasins informacijos altinio, todl jos yra visapusikai teisingos. mons, gaudami informacij apie artjant virsm, j taip pat turt priimti, nes tuo metu patirs vidin aikumo jausm, kylant i j pai siel.

Kuo skiriasi 2012-j Apokalipss teorija nuo kit nepasitvirtinusi nuogstavim, pranaysi apie pasaulio pabaig? Daugelis apokaliptini pranaysi netikslios, kadangi informacijos apie jas altiniai nra patikimi. 2012-j Maj pranayst taip pat netiksli, o altinis nepatikimas. Grsdami savo tikjim Maj laiko skaiiavimo sistema, mons daro nepagrstas prielaidas apie pasaulio pabaig jau artimiausiuoju metu. 2012-j Maj pasaulio pabaigos bei panaios pranaysts monms sukelia nepagrst baim, kuria jie aibikai ukreia vieni kitus. Baim plinta tarsi virusas apimdama vis didesnes moni mases. Pasaulio pabaiga tai viso, kas emje gyva, ar bent jau monijos tis. Baimindamiesi pasaulio pabaigos mons liaujasi aktyviai veikti ar netgi tobulti dvasikai. Laimei, pasaulio pabaigos nebus. Bent jau artimiausiuoju metu. Artjanios permainos nesunaikins nei planetos, nei monijos rass. Taiau permainos tikrai vyks, o monms reiks prisitaikyti: igyventi, prasimaitinti bei vaikus uauginti. Po permain daugelis monms miel paslaug, kuriomis iuo metu jie net nesusimstydami naudojasi, taps neprieinamos. Koki tak monijai turs 2012-j met pasaulio pabaigos lkesiai (net jeigu nevykt ipranaauti vykiai), kurie iuo metu ypa eskaluojami iniasklaidoje? Baimindamiesi pasaulio pabaigos 2012-aisiais metais mons gali imti elgtis neracionaliai bei sulugdyti ekonomik netgi anksiau, nei prasids tikrosios permainos. Dl ios prieasties nevalia atidlioti ir dar iemet pradti ruotis permainoms. mons turi apmstyti koki veiksm jie imsis ir pradti veikti. Siekiant neprarasti turim santaup jas reikia deramai investuoti. Verta sigyti igyvenimui btin resurs bei gamybos ranki, kuriais bt galima naudotis ir po permain. Jau greitai monija praras galimyb mgautis ems dovanojam resurs pertekliumi. Teks pragyventi i to, k tursime. monms reiks kurti naujas igyvenim palengvinanias technologijas, kurios ymiai maiau nei dabartins technologijos alos emje egzistuojanias ekosistemas. Svarbiausius iradimus atliks dvasini interes turintys mons. Dvasingumas skatins monijos paang. monija privalo pasikeisti. Tai vyks Aukiausiojo valia. Prasids pokyiai ir danguje, ir emje. Juos ivys kiekvienas mogus bei turs pasirinkti: ar sieks ilaikyti dabartin ydingj, civilizacij griaunant gyvenimo model, ar puosels naujj, darnaus vystymosi, dvasins paangos bei monijos isaugojimo krypt. Kodl mons gauna neviening ini apie pasaulio pabaigos dat? Vieni tai prognozuoja tuojau pat, kiti po daugybs met? Nevieningos inios monij pasiekia dl informacijos altinio takos. Vieni mons gauna ini i aukiausiojo, tuo tarpu kiti i emesniojo lygmens altini. Todl subtiliuoju bdu gaunamos inios yra nevienodos ar netgi prietaringos. Povilas gauna aukiausiojo lygmens informacij, kurios kvpti mons priims teisingus sprendimus. Neverta ios informacijos lyginti su kit altini informacija. Ar apskritai monija gali gauti tikslios informacijos apie jai grsianias katastrofas? mons turi galimyb suinoti artimiausius vykius, kurie itiks em bei palyts jos gyventojus. Apie tolim ateit mogui sunkiau gauti informacijos. Apie tai monij pasiekia ne tiek inios, kiek nuojautos, todl dievikj ini altin mons vadina Paslaptinguoju. Aukiausiasis altinis monijai teikia bendrojo pobdio informacijos: su kokiais ibandymais susidursime, kokia ibandym prigimtis, koki sunkum jie atne. 2

Kaip ruotis permainoms mons gali pajusti netgi savo vidumi. J sielos apvies knus i vidaus bei suteiks monms aikumo, patars, koki veiksm verta imtis, siekiant deramai pasirengti ibandymams. Btina nuolatos stiprinti kno ir sielos ry, o priimant sprendimus pasikliauti ne vien protu, bet ir irdimi. Savj siel veikiami mons priims teisingus sprendimus ir jausis rams, saugs. Patirdami ry su savo sielomis mons nesijaudins dl permain. Nei dl savs, nei dl savo artimj, nes ir jais pasirpinti gals patys ruodamiesi. Artimieji vliau padkos tiems, kurie jau netrukus prads rpintis saugia savo bei j ateitimi.

Didiosios permainos
K galiu inoti apie pastaruosius vykius, vykstanius emje? Turiu omenyje ems drebjimus, ems aies pasislinkim, vykius Japonijoje? Pastarieji vykiai Japonijoje kilo natraliai. Taiau monija taip pat prisideda prie io pobdio reikini savo veikla. moni veiksmai intensyvina iuo metu emje vykstanius geologinius procesus. Prasideda ems poli pokytis. ems magnetinis laukas tampa nestabilus. Tai tsis tol, kol ms planetos magnetiniai poliai persislinks. is procesas vyks imt met. monija iliks ir vis ami stebs gamtines katastrofas bei su jomis susijusius savo gyvenimo pokyius. moni veikla spartina pokyius. Dabartin civilizacija pernelyg intensyviai vartoja ems iteklius ir jau inaudojo praktikai visus resursus, kuriuos em buvo pasiruousi monms padovanoti. Nuo iol planeta visais bdais prieinsis inaudojimui, o monijos pastangos gyventi taip, kaip iki iol, reikalaus vis didesni auk. Daugs ems drebjim, cunami, uragan, neprast reikini ir emje, ir danguje. mons bus priversti keisti gyvenimo bd. Ne kart ems istorijoje mons jau buvo susidr su inykimo grsme, taiau nepasimok: vaistydavo gamtinius iteklius bei energij, o iems isekus davo patys. Dievas ms civilizacijos atstovus skatina nepasiduoti iai beprotybs manijai, nes ir mums gresia pratis. Kokiu bdu em reaguoja netinkam moni veikl jos atvilgiu? monija mintimis bei veiksmais niokoja em. Neigiama energija kaupiasi ems gelmse bei vis intensyviau isiveria sukeldama kataklizmus. Tai vidinis procesas, neturintis ssaj su ioriniu ems energoinformaciniu lauku. mons, kaip fizins ems paviriumi vaikiojanios btybs, patys nustato bei igyvena santyk su savo gimtja planeta, todl gauna ir atitinkam atsak, kylant i ems gelmi. Dieve, ar emje vyksianios permainos bei neprietarauja Tavo paties gerojo Dievo valiai? monijos laukiantys ibandymai

moni pasaulis ignoruoja Dievo vali, todl yra btina pasitelkti akivaizdias iorines aplinkybes, kad emje vykt esmins permainos. Siekiant gyvendinti Dievo vali bus panaudotas iorins (kosmins) spinduliuots altinis. Didij permain laikotarp igyven mons toliau ts savo dvasin misij bei klausys Dievo valios, kadangi iliks tie, kurie ibandym metu sieks ryio su Dievu. Dvasingi mons bus atsparesni ikiams, kuriuos jiems kels pasikeitusios aplinkos slygos. iuo metu pasaulis nepaiso Dievo valios, taiau po lemtingj vyki mons siklausys Dievo od, kur igirs savo irdyse per savo

sielas, ir atsilieps savo mintimis, odiais bei darbais. Tokiu bdu bus ipildyta dievikoji valia. moni veiksmai intensyvina iuo metu emje vykstanius pokyius. Kokie tai veiksmai? monija piktnaudiauja gamtos itekliais bei niokoja gamt. mons nesirpina ems veidu, todl em nusigr nuo mogaus dvejiems trejiems metams, o monija patirs didelius ibandymus. Po to mons vl ivys graj, gerj planetos veid. Gyventi taps lengviau. mons pasimokys ir daugiau savo veiksmais nebeniokos ems, imoks gyventi darniai su gimtja planeta. Planeta apsivalys, isivaduos nuo moni, keliani jai skausm, kuris iuo metu kaupiasi planetos gelmse ir reguliariai isiveria stichij lsmo pavidalu. em skaudins monij taip, kaip monija imtus met skaudino savo planet. Tokiu bdu bus atstatyta pusiausvyra. Ateityje monija negals savanaudikai inaudoti planetos. mons emje gyvens taip, kaip jiems ir dera gyventi. Teks prisiminti jau umirtus emdirbysts metodus, kuriais vertsi ms seneli karta. Arklas taps mogaus draugas, o arklys pagalbininkas. Ikastinio kuro atsargos jau iseko. Beveik nebeliko k siurbti i ems gelmi. Intensyvij permain laikotarpiu mons neturs ir elektros energijos. Teks pragyventi be iorinio energijos altinio. Savo pai darbu, savo jgomis mons ilaikys savo namus bei eimas. Jau greitai prasids intensyvus ems prasivalymo procesas, kur suadins kosmin spinduliuot. Ar egzistuoja aplinkybs, o gal Tavo, Dieve, valia, kad mintoji spinduliuot ems nepasieks ir pranaaujami pokyiai bei vykiai neprasids? Intensyvi kosmin spinduliuot ulies em bei paveiks visus planetos gyventojus. Tai neataukiama. emje pokyiai tsis tol, kol spinduliuot bus intensyvi.

Lemtingieji vykiai emje


Kokie vykiai kosmose bei ms planetoje emje darys tak monijai artimiausiu metu? Artimiausiu metu monijos laukia dideli ibandymai. Juos neivengiamai patirs visi ems gyventojai. Jau greitai em pasieks kosmins spinduliuots plipsnis. Spinduliuot sutrikdys daugel mogaus sukurt sistem. Nustos veik ryio priemons. mons negals susisiekti vienas su kitu bei pasidalinti informacija apie j gyvenimo vykius. Sutriks transporto veikla. Dings iorinis energijos altinis elektra. Centralizuotos energijos tiekimo sistemos nebeliks. Prireiks ne vieneri met paeistoms energijos perdavimo linijoms atstatyti. mons bandys diegti vietinio pobdio energijos gamybos bei tiekimo sistemas. Atskiros gyvenviets bei miestai ilgainiui sirengs vietinius energijos perdavimo tinklus. Netiktai nutrkus energijos tiekimui sutriks moni gyvenimo ritmas, bus neprieinamos elektronins paslaugos. Neveiks bank sistemos. moni pinigins santaupos bus aldytos. Nebus manoma igryninti nei cento. lugs moderni bankininkyst. Grynieji pinigai dar kur laik galios. Taiau jie spariai praras vert. U t pai pinig sum bus galima sigyti vis maesn itekli ar paslaug kiek. Intensyvi permain laikotarpiu pinigini main apskritai nebeliks, todl monms teks prisiminti natrini main sistem. mons dalinsis tuo, k turs. U paslaugas vis dar bus atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Taiau vis labiau sigalint natriniams mainams pinig srautai iseks. Permain laikotarpiu tik natriniais mainais pagrsta ekonomika bus pajgi ilikti. is ekonomikos modelis pamau sivyraus visame pasaulyje, taiau vis pirma permainos palyts iaurs Amerik. 4

iaurs Amerikos gyventojai sunkiai pakels j laukianius ibandymus. Bus daug uvusij. lugs didij miest infrastruktra. Milijonin moni populiacija pati sunaikins iuo metu veikiani ydingj ekonomin sistem. JAV neteks supervalstybs statuso. Ilik gyvieji susivienys ir prads kurti nauj politin bei ekonomin darin. Atsiras realus pagrindas gyvendinti itekliais grindiamos ekonomikos koncepcij. Europos ekonomik, deja, itiks panaus likimas. Afrikos emyno gyventojus didij permain sukelta ekonomin kriz paveiks maiau. Azijos rinkos pasaulyje lugs paskutins. Taiau Azijos ali gyventojai solidarizuosis bei ibandymus veiks greiiau, nei kit taut atstovai. Ilgainiui Azijos valstybs gaus supervalstybi status. veik didiausi monijos istorijoje kio kriz azijieiai pirmieji prads disponuoti pinigais ir atstat k savo alyse prads ekspansij Vakar kratus. Jie gausiai investuos Vakar alyse, o jeigu i ali gyventojai prieinsis, bus panaudota netgi jga. Azijieiai drauge su vaikais bei ankais apgyvendins didij Vakar pasaulio dal ir gyvens teistai. Dabartiniai Europos gyventojai siesis su Azijos taut atstovais giminysts saitais. Azijiei apgyvendinti miestai suklests, o natrinius mainus keis nauja pinigin sistema. Pinig srautai bus susieti su mediag srautais. Kiekviena moneta bus pagrsta moni turim itekli kiekiu. Nebelikus resurso nebeliks ir atitinkamo piniginio ekvivalento. iuo metu pinig ir mediag srautai yra atskirti, dl to nuolat kyla ekonomins krizs ir pinigai nuvertja. Kurdami naujos kartos valiut mons vertins iuolaikines problemas bei siekdami j ivengti diegs apsaugin mechanizm. mons turs ribot pinig kiek, atitinkant ribot itekli kiek. Taiau itekliai nebus mogaus nuosavyb. mogui bus suteikta teis disponuoti resursais tam tikr laik, o po to jie atiteks kitiems. Turto paveldjimo pagal gimins linij nebeliks. Gamtinius iteklius traktuosime kaip visos monijos turt, o ne kaip pavieni individ nuosavyb. mogus negals pasisavinti resurs bei gauti i j asmenins naudos, nes resursai priklausys visos ems moni populiacijai. moni pastangos isaugoti dabartin sukaupt turt praudys juos paius. mons, kurie apglb savo turt bandys j tokiu bdu isaugoti, praus drauge su juo. Ateityje mons turs tik tiek, kiek konkreiu metu jiems reiks, ar netgi iek tiek maiau, kadangi paskirsius iteklius visai monijai sumas vienam individui tenkantis kiekis. i sistema galios netgi tuo atveju, jeigu savo gyvenamoje aplinkoje mons tam tikr resurs turs apsiai. Tuomet jie patys geranorikai pasidalins pertekliniais itekliais su kitais ems gyventojais. Taip veiks naujoji ekonomika. mons bus geranoriki emei, savo tautieiams bei visiems planetos gyventojams. Pokyiai jau ne u kaln. Tai patirs iuo metu emje gyvenanios vidutinio bei jaunesniojo amiaus moni kartos. mons gyvens taip, kaip liepia j irdis, o ne godios akys ir gobios rankos. Pereinamuoju laikotarpiu mons maai keliaus. Bus sutrik transporto ryiai. Nordami keliauti, mons turs dti daug energijos, kurios pakankamai pasigaminti negals dl riboto itekli kiekio. Kiekviena eima, kiekviena bendruomen rpinsis savo igyvenimu, prasimaitinimu. Sunkmetis tsis 2-3 metus. Taiau jau 2015-aisiais klimatas taps velnesnis, keisis aplinkos slygos. mons vl gals imtis jiems prastos veiklos. Vliau prasids nauji ibandymai, taiau jie bus skirti jau kit kart atstovams. Ar esminiai pokyiai vyks ems gelmse? O gal ms planet labiau paveiks alinga spinduliuot i kosmoso? Pokyius emje lems keletas faktori. Dar iame deimtmetyje em paveiks intensyvi kosmin spinduliuot. Taiau jau prasidj geologiniai pokyiai bus dar nuomesni. Jie suteiks monijai ymiai daugiau rpesi. Btent dl ems gelmse vykstani proces monija susidurs su esminiais igyvenimo sunkumais. Geologiniai pokyiai vyks vis imtmet. 5

Kokia eiga vyks ems poli pokytis? Magnetiniai ems poliai krypt keis palaipsniui. mons savo knais io pokyio nejus, taiau emje ypa suintensyvs geologiniai reikiniai. Didiausias pavojus moni gyvybei grs btent dl ios prieasties. Seismini zon gyventojai bus priversti isikelti. Jie migruos ramesnius regionus ir ia apsigyvens. Migracijos mastas bus milinikas. Migrantai upls Europ, o taip pat ir Lietuv. Koki tak didij permain metu vyksiantys geologiniai pokyiai turs monijos civilizacijai? ems gelmse bei paviriuje netrukus prasids ities galingi pokyiai. Gausiai vyks ems drebjimai. ems gelmi kartis pasieks planetos paviri. Kario idiniai atsivers ir tryk ems syvai visur, kur susisiekia tektonins plokts, vyks kalnodaros procesai. Debesys udengs itisus regionus. iose zonose moni veikla nebevyks, jos taps netinkamos gyventi. mons trauksis i pragait adani vietovi. Prasids didysis taut kraustymasis. mons migruos Europ bei kitus ramesn gyvenim adanius regionus. Keisis iuo metu Europoje gyvenani etnini grupi likimas. Maosios tautos, patirdamos didel ateivi i Azijos spaudim, neiliks. Amerikoje mons migruos kontinentin emyno dal toliau nuo vandenyn pakrani. Vandenynai ulies vis didesnius ems plotus. Kils ne tik vandenyn, bet ir jr lygis. Pakrantse gyvenani moni likimas bus sunkus. Su artimaisiais bei visu kiu jie turs persikelti vis toliau nuo vandens. Vengianius persikraustyti mones vanduo tai ulies, tai atsitrauks, kol galiausiai pasiglem vis j turt ar net gyvybes. Neprastai auktos bangos udys mones, todl migracija emyn gilum gelbs moni gyvybes bei turt. Bangavim suadins procesai, vykstantys ems gelmse: intensyvs ems branduolio bei mantijos veikla, magnetiniai planetos aigaliai laipsnikai keis krypt. is procesas bus lydimas gausybs geologini reikini. Taiau net ir tokiomis slygomis monija iliks, o moni sielos tobuls dvasikai. Jos gaus katarsio patirties suadindamos moni knuose ypatingus jausmus tuo metu, kai moni protai jau nepajgs veikti krizs padarini. Sustiprs moni tikjimas Dievu. Jie vl mels Aukiausiojo globos bei pagalbos savo kasdieniame gyvenime. Kokio tipo kosmin spinduliuot pasieks em ir kiek laiko ji tsis? em pasieks spinduliuot, kuri sudarys vairios energijos formos. Spinduliuot nealos mogaus auros, todl knas ir siela ilaikys tvirt ry. Pradioje spinduliuots altinis bus ities intensyvus, todl pakenks gamtoje egzistuojanioms ekosistemoms. Inyks daug pirmuoni ri. Intensyvi energija prasiskverbs lsteles ir jas paeis. moni knai taip pat bus neatspars kosminei spinduliuotei, todl juos reiks apsaugoti, pridengti. mons privals nuolat tiek iem, tiek vasar dvti drabuius, sauganius kn nuo spinduliuots alingojo poveikio. Galv taip pat pridengti reiks. Verta i anksto pasirpinti tam skirtais apdarais ir vairiais apsauginiais kremais, kurie suvelnins odos paeidimus. Sunku bus apsaugoti veido od bei akis: ypa tuo metu, kai spinduliuot bus maksimaliai intensyvi. Intensyvi kosmin spinduliuot em pasieks jau greitai. Spinduliuots altinis bus aktyvus net kelet met. Be to, mons i anksto neinos tikslaus laiko, kada spinduliuot ibls. Kok poveik kosmin spinduliuot darys pasaulio ekonomikai?

Kosmin spinduliuot ulies em bei sunaikins mogaus sukurtas elektrins prigimties sistemas. Nutruks visa moni veikla, susijusi su elektros bei elektronikos panaudojimu. Tuojau pat nukents ekonomika, nes moni gyvenime apstu veikl, kuriose inaudojami elektrins prigimties reikiniai. Nuo energijos nepriklausomi kins veiklos sektoriai ilgainiui taip pat nukents. moni gyvenimas pasikeis. Pereinamj laikotarp teks gyventi be iorinio energijos altinio. mons neinos, kiek laiko tsis kosmin spinduliuot, tad teks gyventi pasikliaujant savo rank darbu bei kini gyvuli pagalba. Jeigu mons bandys atstatyti iorinius energijos generavimo bei tiekimo renginius, jie vl kaip mat suges. Todl ateityje mons privals atrasti nuo iorins spinduliuots poveikio apsaugotas energijos gamybos bei perdavimo sistemas. Ar bus enkl dar prie prasidedant permainoms, kad mons suvokt, jog jau laikas mesti pradtus darbus ir keltis saugias erdves, slptuves? Akivaizdi enkl, toki kaip patekjimas, i anksto neverta tiktis. Pasiruousieji permainoms turs suskubti pokyiams. Antraip jiems kils pavojus monmis. sauls utemimas ar ypatingosios vaigds Taiau lemtingj vyki laikas bus inomas. apsigyventi saugioje erdvje dar iki prasidedant drauge su kitais nepasiruousiais permainoms

Kas nutiks didij permain metu uvusi moni sieloms? Ne visi mons igyvens permainas. Dalis j us, taiau uvusij sielos nepatirs tragedijos. Jos kils auktesnj dvasin lygmen, jeigu bus tam jau pasiruo. Sielos, ateidamos em, jau inojo apie esminius j laukianius ibandymus, tad artimiausi emje vyksiantys pokyiai joms nebus staigmena. Netgi iuo metu emje gyvenaniam mogui uvus permain metu, jo siela gals sklandiai tsti dvasin kelion ia, emje, ir u jos rib. Taiau ilikusi moni sielos dar spariau tobuls. Bdamos mogaus kne didij permain metu jos gaus ypatingos patirties. Gyvieji taps naujos kartos pradininkais, kurie emje prads Aukso ami. Ar verta domtis, kas vyks pasaulyje kosmins spinduliuots bei ems magnetini poli kaitos metu? Nebtina inoti viso pasaulio likimo pereinamuoju laikotarpiu. mogui svarbus regionas, kuriame jis pats tuo metu gyvens. Pavyzdiui, lietuviams verta domtis savo valstybs, alia esani valstybi bei Europos likimu. Koks Lietuvos likimas artjani permain kontekste? Ar nukents Lietuvos gyventojai? iuo metu Lietuva patiria ekonomin bei demografin krizes. Jeigu tai tsis, tautos nebeliks. Lietuviai asimiliuosis su lenkais arba rusais, o ieiviai i Azijos keis netgi didij taut veid. Prasidjus permainoms Lietuvos ekonomika neivengiamai lugs, o nacionalinis pinigas nuverts. Taiau neverta Lietuvos lit keisti valiut, nes lugus pasaulio ekonomikai ir valiuta praras vert. monms dert turimas las investuoti j pai igyvenimui permain metu btinus reikmenis, asmenin ems kio veikl. Jokios palkanos neigelbs moni santaup, jos praus drauge su iuolaikine pinig sistema. Tai paveiks visus Lietuvos gyventojus, ypa tuos, kurie valdo dideles pinigines las. Staiga lugs j lkesiai udirbti dar daugiau. Dalis turtingj neatlaikys io likimo smgio: praudys save ar netgi kitus.

i informacij turi perskaityti visi tautieiai, kad gerai visk apmst priimt tinkamus sprendimus ir kad bent i dalies apsaugot save bei savo eimos narius nuo gresiani fizinio ir ekonominio pobdio nelaimi. Kaip keisis klimatas Lietuvoje bei Europoje artimiausio deimtmeio metu? Lietuvos klimatas pasikeis. sivyraus altos atiaurios iemos. Tuo tarpu vasaros bus gantinai kartos ir saultos. Kis sezonikumas. Praktikai nebeliks pereinamj met laik: pavasario ir rudens, dl to sutriks prasta kin veikla. mons nepajgs igyventi versdamiesi tradicinmis emdirbysts formomis. Reiks imtis papildomos ems kio veiklos, iuo metu dar nepraktikuojamos ms regione. Kosmin spinduliuot paveiks gamtines ekosistemas. Kok poveik tai turs augmenijai, gyvnijai? Sumas gyvn ri vairov, tuo tarpu augmenij permainos paveiks maiau. Labiau nukents kultrins augal rys, o laukins bus atsparesns, todl jos dauginsis bei visur sigals. Jeigu mons neisaugos kultrini augal skl, atstatant ems k jiems vl teks adaptuoti laukines augal ris. Todl verta pasirpinti t augal sklomis, kurias bus galima sodinti nuo permain pradios prajus bent vieneriems metams ar net iek tiek vliau. Kaip keisis moni gyvybiniai poreikiai per artimiausi deimtmet? Esminiai moni poreikiai iliks tokie patys. Knui reiks ir maisto, ir drabui, o sielai dvasini ini, painimo. Be to, artjani permain metu igyvenusi moni sielos gaus ir katarsio patirties. Taigi, artimiausiuoju metu reiks patenkinti kno igyvenimo bei sielos dvasinio tobuljimo poreikius. Ar kosmins spinduliuots metu nepakis oras? Ar bus manoma kvpuoti? Intensyviajam permain etapui pasibaigus mons, ij i slptuvi, gals kvpuoti natraliai. Pagalbini kvpavimo priemoni nereiks. Kaip intensyvios kosmins spinduliuots laikotarpiu kis temperatra? Galbt kils gaisr ar netgi prads lydytis mediagos? Vasara bus karta ir sausa. Kils gaisr. Degs mikai, pievos, durpynai, kitos degios mediagos. Gaisrus gesinti bus ities sunku. monms dera pasirpinti, kad gaisrai nesunaikint j sukurtos gerovs. Svarbiausius iteklius bei reikmenis verta perkelti poemines slptuves, kur jie bus saugs. moni gyvyb bei sveikata gaisr metu slptuvse taip pat bus apsaugota. mons, kuriems gaisr metu vis dlto teks ieiti lauk, turt pasirpinti specialiomis ekipiruotmis, sauganiomis nuo ugnies bei palengvinaniomis kvpavim. Gaisrams pasibaigus alingi cheminiai junginiai degimo produktai isisklaidys ir ilgainiui vl bus galima rengtis prastai bei kvpuoti natraliai.

Kuo skirsis diena nuo nakties temperatros, viesos intensyvumo bei radiacijos atvilgiu? Temperatra kis natraliai. enklaus temperatros skirtumo dien ir nakt mons nejus. Naktys bus viesesns, nei iuo metu. Pavaist gaubs em, kurios bdami slptuvse mons nematys. Radiacinis fonas, deja, bus enkliai padidjs. Jis paveiks emje egzistuojanias ekosistemas, mones, taiau gyvybs planetoje nesunaikins. monija bei daugelis kit gyvybs ri iliks, taiau evoliucija bus pristabdyta. Intensyviai vystysis tik atsparios spinduliuotei gyvybs rys. iuo metu visas pasaulis sutelks dmes japon pastangas suvaldyti atomin kriz, kilusi po cunamio, kuomet elektrinje dingo elektros srovs tiekimas ir sutriko kaitusi branduolinio kuro stryp auinimo sistemos. Kas nutiks tkstaniams kit atomini elektrini, jeigu pasaulyje staiga negrtamai dings elektra? Galbt vietins radiacijos ala bus netgi didesn, nei kosmins iorins spinduliuots poveikis? Ar monija bus pajgi ivengti branduolins pasaulins katastrofos? Ibandymams prasidjus pasaulyje sutriks io tipo elektrini veikla. monms nepavyks palaikyti j funkcijos, o jas sustabdyti taip pat bus sunku. Gresia didel katastrofa! Dar iais metais visame pasaulyje reikt nutraukti atomini elektrini veikl, kad vliau pavykt ivengti plataus masto nelaims. Jeigu tai nebus padaryta, pereinamuoju laikotarpiu mons patirs ne tik kosmins, bet ir lokalios spinduliuots alingj poveik. Kosminei spinduliuotei sutrikdius atomini elektrini veikl, monija atsidurs ties branduolins pasaulins krizs slenksiu. Visoje emje pasklis radioaktyvios mediagos ir paveiks vis, kas gyva. Po to mons dar ilgai patirs alutin spinduliuots poveik, nes gamtoje radioaktyviosios dalels skyla ltai. Dl ios prieasties po didij permain monija atsisakys ios nesaugos energetikos ries. iuo metu dert pristabdyti bent netoliese veikiani atomini elektrini veikl, o nauj nestatyti. Jeigu mons neturi galimybs patys to padaryti, tuomet gali bandyti paveikti atsakinguosius asmenis. tikinti juos, jog neverta vystyti ios nesaugos energetikos ries. Bsimos radiacins taros kiek gali sumainti tik imintingi sprendimai, priimti artimiausiuoju metu. Antraip branduolin katastrofa neivengiama. monms teks igyventi pasikeitusiame radiaciniame fone. Ne tik atomins, bet ir daugelis kit elektrini, kuriose deginamas kuras, pereinamuoju laikotarpiu bus paveiktos kosmins spinduliuots bei neatlaikys ibandymo kariu. Daug jgaini suges ir mons dar ilgai neatstatys j veiklos. Ateityje nebeliks nesaugi bei gamt teriani energetikos ri. Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus monija vartos energij, gaunam i natrali, atsinaujinani energijos altini. Na, o iuo metu monms verta pasirpinti bent jau savo asmeniniu saugumu. Tuo tikslu galima sigyti mediag, bent iek tiek apsaugosiani kn nuo radiacijos poveikio.

Pasiruoimas permainoms
Kodl svarbu permainoms ruotis jau dabar? Dar iais metais mons prads intensyviai domtis, kas j laukia artimiausioje ateityje, bei sprs, kaip pasielgti. Vieni nesiims joki veiksm, j gyvenimas vis dar teks prasta vaga. Tuo tarpu kiti nusprs pasikeisti ir engs pirmuosius ingsnius pokyi link. Vis pirma sukrus tie mons, kurie jauia vidin savj siel vadovavim. Sielos pads monms apsisprsti teisingai. ie mons priims sprendimus, kurie j gyvenim pakreips teisinga linkme dar iemet, todl jiems bus lengviau keistis bei prisitaikyti prie nauj 9

gyvenimo aplinkybi permainoms jau prasidjus. Jau iemet jie atsisakys nebtinj veikl, kurios apkrauna gyvenim bereikalingais rpesiais, apsirpins reikiamais resursais ir rankiais, kad i vliau nestigt, bei sieks dvasins patirties, padsianios veikti permain sukelt stres. Ko permain laikotarpiu prireiks monms siekiant igyventi? Artjantiems pokyiams btina ruotis, verta sigyti igyvenimui svarbi reikmen apsirpinti maisto produktais bei kitais gyvybikai svarbiais itekliais (bent dvejiems metams, skaiiuojant nuo 2012-j pabaigos). Taip pat dera pasirpinti priemonmis, kuriomis bt galima patiems pasigaminti reikiam resurs i savo kins veiklos. Verstis emdirbyste bus sunku, taiau manoma. Taip pat verta imtis gyvulins kins veikos: laikyti gyvulius bei inaudoti juos savo maistinms reikmms (msa, pienas, kiauiniai ir t.t.). Jeigu pristigs maisto nam kyje, teks imtis mediokls. Laukini gyvn mediokl pads monms pramisti. Tad jau dabar galima kaupti nagius, utikrinsianius kins veiklos tstinum, kuri kis priklausomai nuo ms regione sivyrausiani aplinkos slyg. Artjant didiosioms permainoms dert investuoti gamybinius pajgumus, atsparias ekonomikos krizei kio akas, kuri gaminam produkt monijai nuolat reikjo ir reiks. Apsirpin btiniausiais resursais mons lengviau itvers ibandymus, igyvens, o prasmingai investav savo las isaugos netgi iok tok likut, kuris bus pradinis naas j gamybiniame pajgume formuojantis naujajai resursais pagrstai ekonomikai. Neverta pinig laikyti bank sskaitose, nes vien lemting dien jie taps nebeprieinami: dl technini klii sskaitos bus aldytos. Btiniausiais dalykais reikt pasirpinti dar iais metais nelaukiant 2012-j nei pradios, nei pabaigos. Turimas las verta investuoti savo aliai bei sau asmenikai pragyventi btinus reikmenis. Intensyvi permain laikotarpiu negalios statymai. mons turs savimi pasirpinti patys. Dievas primygtinai ragina, netgi sako, monms ruotis artjanioms permainoms. Jeigu vieno mogaus l tam nepakanka, reikia burti iniciatyvines grupes, kuriose kiekvienas mogus rpinsis jam pavesta uduotimi. Dievo pagalba bei Jo odis taip pat bus svarbus. veik didiuosius ibandymus mons prisitaikys prie nauj gyvenimo aplinkybi ir vl gals siekti gerovs. Taiau ibandymai tsis dar ilgai. Jie palies bent dar dvi kartas ateityje. Tad dabar turime galimyb pasirpinti ne tik savimi, bet ir savo vaikais bei ankais. Ms veiksmus jie vliau prisimins kaip imintingus savo tv ar seneli sprendimus. Taiau nebtina tuojau pat tiktis pritarimo ar padkos. Artimieji gali net paiepti ms pastangas, kuriomis sieksime pasiruoti nepaliaujamai artjanioms permainoms. Taiau btent dabar laikas atlikti veiksmus, garantuosianius sklandesn perjim i senosios naujj moni santyki, ekonomin bei geopolitin sistem. Koki apsaugos priemoni nuo kosmins spinduliuots reiks mogaus knui? Bus sudtinga apsaugoti akis. Rekomenduojama turti, o atjus permain metui dvti akinius, sauganius nuo ultravioletins spinduliuots. Vis kn reiks pridengti drabuiais. Nepridengtus odos lopinlius bus sunku apsaugoti. Verta i anksto pasirpinti tepalais, sauganiais od nuo intensyvios spinduliuots poveikio. Dirbtinms odos apsaugos priemonms pasibaigus, teks prisitaikyti prie aplinkos slyg ir gyventi be j. Btina sigyti svarbiausi vaist (nuo udegimo, nuo skausmo ir pan.). Apsaugins priemons bei vaistai suvelnins aplinkos poveik, apsaugos kn nuo stipri paeidim. Kai dirbtini apsaugos priemoni nebeliks, teks naudotis natralios prigimties preparatais, kuriuos mons patys usiaugins, pasigamins. Todl verta painti augal gydomsias savybes, kurie atjus laikui suteiks knui jg bei pads pasveikti. Natraliosios medicinos inios pads monms 10

isaugoti sveikat bei gyvyb. O Dievo odiu bus stiprinamos moni irdys, nes irdies ramyb visam knui suteiks jg. Kaip mons didiosioms permainoms turi ruotis dvasikai? Permainoms reikia ruotis ir fizikai, ir dvasikai. mons turi daug melstis bei maldoje patirti didesn aikum, susijus su artjaniais vykiais. Maldos metu mons daniau gauna intensyvi impuls i savj siel. Tokiu bdu ms pai sielos mums pads apsisprsti, koki veiksm dera imtis. Dievo Tvo banyios (Merkins piramids, kupolo bei kryi paminklinio komplekso) lankytojams maldos metu rekomenduojama atsiklaupti, kreiptis patarimo bei pagalbos pat Krj bei atverti savo irdis Dievo odiui. Pats Dievas prabils ioje erdvje nuoirdi dvasin praktik atliekanius mones bei suteiks subtilaus aikumo. ia mogus pajus Dievo atsak savo irdimi. Dievo odis informacijos bei energijos srautas ulies bei sustiprins ios ventovs lankytojus. Toki malon patyr mons turt pasimelsti bei padkoti Dievui. Dkingumas dar labiau pagilins dvasinio pobdio patyrim. Kasdieniame gyvenime reikia vengti mini, odi bei veiksm, kurie adina su artjaniomis permainomis susijus nerim. Svarbu reguliariai medituoti. Tikslini meditacij metu siekiama visikai atsiduoti Dievo valiai bei veikti vairias baimes ypa mirties, netekties bei skausmo baim. Taip pat svarbu reguliariai organizuoti bendramini susitikimus bei j metu aptarti nauj i Dievo bei kit patikim altini gaut informacij permain tematika. Bendrumo jausmas monms taip pat teiks stiprybs. Ilgainiui bendramini breliai virs bendruomenmis, kurioms bus lengviau veikti sunkumus bei ilikti. Pasiruo permainoms mons j lauks su diaugsmu, nes tiek savo knu, tiek siela jaus, kad artjantys pokyiai bus ities naudingi ms planetai emei bei jos gyventojams ilgalaikje perspektyvoje.

eima ir vaikai
Kaip kosmin bei vietinio pobdio spinduliuot paveiks vaik sveikat? Tvai privals saugoti savo mauosius. Vaikai gyvens udarose patalpose, nes lauke radiacija bus pavojingai intensyvi. Ypa rpestingai teks priirti naujagimius, kadangi jie yra ypatingai jautrs apvitai. Tuo tarpu dar negim kdikiai motinos kno audini bus pakankamai apsaugoti permainoms prasidjus. Todl jeigu niosios laiku pasitrauks saugias erdves, j neiojamiems kdikiams didelio pavojaus nekils. Ar kils sunkum palikuoni norintiems susilaukti monms didij permain laikotarpiu bei joms pasibaigus? Radiacija paveiks moni gametogenezs organus. Dalis j netgi taps sterils. Moterims bus sunku pastoti, o pastojusioms ineioti gyvybing, sveik kdik. Toki moni eimos liks nepatyr tvysts diaugsmo, jeigu nuturs palikuoni iki permain. Permain laikotarpiu bei per artimiausij deimtmet joms pasibaigus gimusi vaik likimai bus sunks. Jie patirs rimt sveikatos problem. Bus sutrikdyta i vaik imunins sistemos veikla, todl jie taps neatspars vairiems aplinkos veiksniams. Taigi, tvai praddami nauj gyvyb permain laikotarpiu arba per deimt met po j tikrai rizikuos savo palikuoni sveikata. Kas iuo metu rekomenduojama jaunoms eimoms? 11

iuo metu tikimyb ineioti bei pagimdyti sveik kdik yra didel. Todl vaisingos, eimas sukr moterys privalo gimdyti. Atidlioti nevalia. Ne santuokoje gyvenanioms vaisingo amiaus moterims taip pat verta susimstyti apie galimyb pagimdyti sveik vaikel jau artimiausiuoju metu. Tad jeigu moteris palaiko artim ry su vyru, kuris laisva valia sipareigoja savo irdies draug ateityje vesti, tuomet ie mons turi teis pradti gyvyb tuojau pat: nepriklausomai nuo dabartins j santyki raidos stadijos. Sunkmeiui atjus vyrai privals ypatingai rpintis savo moterimis bei vaikais: j saugumu bei pragyvenimu, nes permainoms pasibaigus tik sveiko, isaugoto kno bei stiprios sielos moterys turs galimyb gimdyti ir tokiu bdu pratsti moni, naujojo amiaus atstov, gimin.

Bstas ir slptuv
Ar monms verta renginti slptuves po eme (pvz. rsiuose) siekiant apsisaugoti nuo kosmins spinduliuots bei vietins radiacijos alingojo poveikio? Poemines slptuves rengti verta. Galima tai padaryti rsiuose po gyvenamaisiais namais arba atskirai tiesiog po eme. Slptuvs mones turs apsaugoti tiek nuo kosmins, tiek nuo vietinio pobdio radiacijos. Didiosioms permainoms prasidjus mogaus knas ypa jautriai reaguos pasikeitusias aplinkos slygas, dl to tam tikr laikotarp mons turs praleisti savo sirengtose slptuvse, atitinkaniose civilins saugos reikalavimus. Vliau knas i dalies prisitaikys prie nauj aplinkybi, taiau permainoms prasidjus slptuvs tikrai praverst. Kokios statybins mediagos geriausiai apsaugot mones bei gyvnus nuo kosmins spinduliuots? Patys mons turi apsisprsti, kokias statybines mediagas naudos kurdami naujus bstus bei slptuves. Mediagas reikia parinkti atsivelgiant j barjerines savybes. Nedera naudoti stiklo, medio, veriau pasirinkti beton bei apsaug nuo radiacins apvitos utikrinant ems sluoksn. Namai turi bti apsaugoti nuo kosmins bei vietins kilms alingosios spinduliuots. mons, neturintys galimybs sikurti saugiuose bstuose, privalo pagalvoti apie specialiai iuo tikslu rengtas slptuves. Kaip apsaugoti pastatus nuo gaisr? Esamus pastatus galima padengti nedegiais junginiais, o naujus verta statyti naudojant nedegias mediagas. I degi mediag pastatyti bstai kels pavoj moni gyvybei. rengiamos slptuvs taip pat turt bti apsaugotos nuo ugnies ir kario. iuo metu reikia statyti mrinius didels ilumins varos namus nedegiais stogais. Jeigu statyba planuojama ateityje, jau dabar verta sigyti reikiam mediag, kuri vliau tikrai labai stigs. Taiau jeigu statybinmis mediagomis mons apsirpins i anksto, tuomet gals rsti pastatus tiek prie prasidedant permainoms, tiek joms pasibaigus. Mediag stygius j plan netakos. Apskritai, po permain monijos gerov enkliai sumas. Prireiks nemaai laiko, energijos ir mediag siekiant atstatyti esam gerovs lyg.

12

Daugyb moni gyvena miestuose daugiabuiuose namuose. Ar blokiniai betoniniai namai bus apsaugoti nuo spinduliuots? Jeigu ne, tuomet kaip galima juos apsaugoti? io tipo namus manoma apsaugoti sutvirtinant j karkasus papildomu betono sluoksniu. Netgi langai turt bti pridengti. Tokiu bdu mons gali sirengti ne tik poemines, bet ir antemines slptuves utikrindami savo pai bei eimos nari saugum. Kita vertus, deramai apsaugoti iorinius pastatus yra sudtinga. Tam prireikt ities daug energijos bei mediag. Kas laukia moni, kurie prasidjus permainoms turs pakankamai maisto, vandens, drabui, vaist bei kit btinj reikmen, taiau nebus sireng slptuvi ir bandys igyventi prastai? Nesireng slptuvi mons didij permain metu patirs daugiau kno iors bei vidaus organ paeidim. Tai kels pavoj ne tik j sveikatai, bet ir gyvybei. emje siauts vairios ligos, nuo kuri taip pat bus sunkiau apsisaugoti ne slptuvje gyvenantiems monms. Be to, slptuvse bus lengviau isaugoti ir sukauptus resursus. Todl verta savo gyvenamajame bste arba netoli jo sirengti patikim slptuv sau bei savo eimos nariams. Jeigu to imtis neleidia emikosios (pvz. finansins) galimybs, rekomenduojama burti iniciatyvines grupes bei drauge rpintis igyvenimu.

Kit itekli kaupimas ir apsauga


Ar tikslinga rpintis lokaliais energijos altiniais? Juk jie taip pat gali nukentti permain metu. Verta pasirpinti lokaliu energijos gamybos altiniu. Taiau kol kosmin spinduliuot bus intensyvi, atviroje erdvje nebus galima jo eksploatuoti, kad nesugest. Vykstant didiosioms permainoms iuolaikinius elektrinius bei elektroninius prietaisus reiks deramai apsaugoti, o spinduliuotei atslgus juos vl bus galima naudoti. Ar iorin spinduliuot nesugadins naftos produkt atsarg? alia gyvenamj nuo spinduliuots apsaugot patalp reiks sirengti naftos produkt rezervuarus, kuriuose laikomas kuras bus naudojamas vietini energijos altini elektros generatori darbui slptuvse palaikyti. Elektros generatoriai veiks bei utikrins sklandias mogiksias funkcijas ten, kur j nepasieks kosmin spinduliuot. Todl atviroje vietoje i prietais bei kuro atsarg laikyti nevalia. Kuro atsargos turi bti pasiekiamos neieinant u slptuvs rib. Btiniausiojo pobdio atsarg slptuvje verta turti bent metams. Po to mons gals verstis dirbdami laukuose, daruose, mikuose. Ar reikt pasirpinti kitomis vies bei energij iskirianiomis mediagomis? Verta turti i vako arba parafino pagamint vaki, kuriomis bus galima pasiviesti taupant naftos produktus. Deginti ibalo ar aliejaus nerekomenduojama, nes dl nepakankamo vdinimo slptuvse gali susikaupti pernelyg daug toksini degimo produkt. Slptuvs gals bti apviestos udarose vakidse deginamomis vakmis, kad nekilt pavojaus moni saugumui. Skystj kur rekomenduojama naudoti tik btinaisiais atvejais: kai reiks jungti generatorius.

13

Ar kosmin spinduliuot nepaveiks vandens uliniuose, griniuose? Ar reiks pasirpinti vandens atsargomis? Gilumini grini vanden monms bus saugu vartoti, tuo tarpu pavirinis bei achtini ulini vanduo bus utertas radioaktyviomis dalelmis. Pavirinius vandens telkinius reiks palikti nenaudojamus ir leisti jiems uelti, o permainoms besibaigiant ivalyti ir vl eksploatuoti pagal paskirt. io vandens neders gerti, taiau j bus galima naudoti ems kyje. Augalams tai nepakenks. Deja, mogaus organizmas patirs neigiam poveik, jeigu bus vartojamas achtini ar pavirini vandens telkini vanduo. Dl ios prieasties slptuvse reiks sukaupti geriamo vandens atsargas bei pasirpinti galimybe jas nuolat atnaujinti i gilumini grini, palaikant ger vandens kokyb. Kaip apsaugoti naminius gyvulius ir augintinius nuo intensyvios kosmins spinduliuots bei vietins kilms radioaktyvaus utertumo? mons privals apsaugoti naminius gyvnus. Jau dabar verta rengti gyvuliams skirtas slptuves, nes atviroje erdvje arba prastiniuose tvartuose j laikyti kur laik bus tiesiog nemanoma. Gyvnus reiks laikyti specialiose slptuvse tol, kol kosmin bei vietin spinduliuot bus ypa intensyvi. Tai tsis bent kelet savaii. Taiau net ir po to bus nevalia gyvuli ginti laukus. mons juos ers i anksto paruotu paaru, pvz. ienu arba ienainiu. Paaro atsarg turt pakakti metams laiko. Rpindamiesi gyvuli saugumu mons j neleis laukus bei patys ten ilgai neusibus. Reiks isaugoti tas gyvn ris, kurios ibandymams pasibaigus bus veisiamos bei auginamos mogaus gyvenamoje erdvje bei apylinkse. Tokiu bdu namini gyvn populiacijos ilgainiui bus atstatytos.

Dievo Tvo banyios vaidmuo didij permain laikotarpiu


Kokias funkcijas didij permain metu atliks Dievo Tvo banyia? Dievo Tvo banyia visuomet bus atvira lankytojams. Permain laikotarpiu mons i erdv pasieks psiomis bei kitais nemotorizuotais bdais. Ryio su Dievu kanalas ia taip pat bus atviras. Juo sklis ypatingos inios bei patirtys. ios ventovs lankytojai patirs dideli Dievo maloni. Bus sustiprintos j sielos, o knas lengviau sveiks. Sklandiau funkcionuos ioje erdvje reguliariai medituojani moni vidaus organai. mons vartos Dievo Tvo banyioje pabuvojus vanden bei paplotlius ir tokiu bdu pasisems energijos, btinos siekiant igyventi fizikai bei tobulti dvasikai. Be to, ventovje bei alia jos susirink mons gaus savyb gydyti vienas kit energijomis, kurios sklis tiesiogiai per j rankas maldos metu. Ar turs bti ruoiamas Dievo Tvo sakramentas ibandym metu? Dievo Tvo banyios lankytojai turs bti aprpinti aukiausiuoju sakramentu paplotliais, pabuvojusiais paiame kupolo bei piramids centre. Tai odio duona, nes j yra skiepytas paties Tvo odis. Vartodamas sakrament mogus sustiprins savj siel, o sielai padedant bus isaugota ir kno gyvyb bei sveikata.

14

Kaip bus apsaugoti mons, kurie lankosi bei meldiasi Dievo Tvo banyioje? Pats Dievas, o ne mons saugos i sakralij erdv bei jos lankytojus. ia atvyk mons gals pasisemti jg, bus sustiprintas j knas. Kosmin spinduliuot visiems monms sukels iorini odos paeidim, taiau ventovs lankytoj vidaus organai bus apsaugoti, todl piligrim organizmai ilaikys gyvybines funkcijas, igyvens. Kno vidus bus apsaugotas t moni, kurie lankysis ventovje bei gers ioje erdvje paruot vanden. Dievo Tvo banyioje energetikai sustiprintas vanduo savo ypatingj poveik ilaiko vienerius metus. Jiems prajus subtilioji energija ilgainiui isisklaido. Kokie moni veiksmai galt velninti kataklizm mst, didinti ilikimo galimyb? Melsdamiesi ir medituodami Dievo palyttoje erdvje Merkins piramids, kupolo bei kryi komplekse mons tiek savo knu, tiek siela patirs maesn didij permain poveik. Taiau monijos tai neigelbs. Procesai vyks toliau, o ems gyventojams juos teks igyventi. Kosmin spinduliuot suintensyvins procesus ems gelmse, kurie palyts net kelet moni kart. Po to ibandymai taps velnesni. i kart atstovams bus svarbu ilikti dvasikai tvirtiems, nes tai pads pragyventi didi pokyi met bei susilaukti palikuoni, kurie taps naujosios monijos, engianios Aukso ami, atstovais. .................................................................................................................................................. Tokio pobdio informacija lugdo prastin kai kuri moni optimizm, lkesius bei nuteikia ities slogiai! Ar is poveikis nra labiau alingas, nei artjanios permainos? Permainos monijos istorijoje nuolat grs ir grs. Artimiausi permain tikslas yra apvalyti monij nuo neigiamos energijos, nuo neigiam veikl bei isaugoti em kitoms moni kartoms. Btina imtis prevencini priemoni, ukirsiani keli monijos veiklai, alojaniai em. Ibandymus veik mons sustiprs tiek siela, tiek knu. moni populiacija sumas, taiau tai neturt igsdinti dvasingj. Jie bus atsparesni artjanioms permainos, o igird apie jas palankiai priims i informacij. J sielos jau dabar pasireng atremti visus sunkumus. Deja, mons, kuri sielos iuo metu uslopintos, permain laikotarp engs nepasiruo, dl to labai nukents ar netgi us. Jiems btina stiprinti savsias sielas, siekti atviro kno smons ryio su siela, tuomet padids ir kno atsparumas pasikeisianios aplinkos keliamiems ikiams. Sielos egzistuos aminai, o knai laikinai. Taiau jeigu mons deramai apsaugos savo knus bei iliks tvirti dvasikai, tuomet igyvenimo tikimyb bus ities didel. Dvasikai smoning bei fizikai aktyvi moni, kurie iliks Dievui padedant, dka susiformuos naujojo amiaus Aukso amiaus visuomen. Joje vyraus itekliais grindiama ekonomika, o vaikai uaug myls em bei nesielgs taip neapgalvotai, kaip j tvai ar seneliai. Neverta lidti. mons jau ilg laik nujaut ar netgi inojo, kad j laukia didels permainos. Pats metas pradti joms ruotis. Bkime aktyvs!

Daugiau informacijos apie didisias permainas bus skelbiama internete adresu: www.permainos.lietuvoje.info 15

You might also like