LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS

USIENIO ALI KONSTITUCIJOS

PRANCZIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA, VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PAGRINDINIS STATYMAS, DIDIOSIOS BRITANIJOS KONSTITUCIJA (NEKONSOLIDUOTA), SUOMIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA, ESTIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA, LATVIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA, LENKIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA, JUNGTINI AMERIKOS VALSTIJ KONSTITUCIJA, RUSIJOS FEDERACIJOS KONSTITUCIJA

Mokomasis leidinys
Antrasis leidimas

Vilnius 2004

UDK 342.4(4)(075.8) U38

Rinkinio sudarytojai doc. dr. EGIDIJUS JARAINAS, doc. dr. GEDIMINAS MESONIS
Usienio ali konstitucij tekstus vert Lietuvos teiss universiteto studentai: Dovil Karpiit, Giedr Uleviit (Pranczijos Respublikos Konstitucija), Giedr Dambrauskait, Dominykas Kabainskas (Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinis statymas), Asta Galinaityt, Evaldas Matulis, Virginija Prasmickait (Didiosios Britanijos Konstitucija (nekonsoliduota)), Milda Urbonait (Suomijos Respublikos Konstitucija), Giedr Kontrimait, Inga Milait, Jurgita Kirtiklyt (Estijos Respublikos Konstitucija), Mindaugas Badaras, Gediminas Gudeliauskas (Latvijos Respublikos Konstitucija), Vilius Kupinskas, Irut Sasnauskait (Lenkijos Respublikos Konstitucija), Saulius Jarainas (Jungtini Amerikos Valstij Konstitucija), Indr Kaznait, Darija Morozova (Rusijos Federacijos Konstitucija). Konstitucij vertimus tikrino ir tais Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros dstytojai: Doc. dr. Egidijus Jarainas (Pranczijos Respublikos Konstitucija), dr. Milda Vainiut (Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinis statymas), Doc. dr. Gediminas Mesonis (Didiosios Britanijos Konstitucija (nekonsoliduota)), Dr. Saul Vidrinskait (Suomijos Respublikos Konstitucija), Edita iobien (Estijos Respublikos Konstitucija, Latvijos Respublikos Konstitucija), Viktorija Staugaityt (Lenkijos Respublikos Konstitucija), Doc. dr. Gediminas Mesonis (Jungtini Amerikos Valstij Konstitucija), Ona Buiien (Rusijos Federacijos Konstitucija).

Versta i angl, prancz, rus, vokiei kalb. Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys ir bet kuri jo dalis negali bti dauginami, taisomi ar kitu bdu platinami be leidjo sutikimo. Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros 2003 m. gruodio 11 d. posdio sprendimu (protokolas Nr. 1KTK-4) leidinys rekomenduotas spausdinti. Lietuvos teiss universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2004 m. rugsjo 14 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-1) leidin patvirtino spausdinti.

ISBN 9955-563-70-2

Lietuvos teiss universitetas, 2004

TURINYS

Pratarm............................................................................................ Pranczijos Respublikos Konstitucija..................................................

4 7

Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinis statymas................. 39 Didiosios Britanijos Konstitucija (nekonsoliduota)........................... 105 Suomijos Respublikos Konstitucija......................................................129 Estijos Respublikos Konstitucija.......................................................... 161 Latvijos Respublikos Konstitucija........................................................196 Lenkijos Respublikos Konstitucija....................................................... 212 Jungtini Amerikos Valstij Konstitucija............................................ 268 Rusijos Federacijos Konstitucija.......................................................... 288

PRATARM
Konstitucija aktas, kurio svarbiausias udavinys yra nustatyti valstybs valdios gali ribas ir laiduoti asmens teisi ir laisvi apsaug. Prisiminkime 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijos 16 straipsnyje idstyt konstitucionalizmo doktrinos kvintesencij: visuomen, kurioje mogaus teisi garantijos neutikrintos ir kurioje nra valdi padalijimo, neturi konstitucijos. Ypatinga io akto reikm ir vieta nacionalins teiss sistemoje lemia ir konstitucins teiss studij reikmingum. Jau pirmaisiais studij Lietuvos teiss universitete metais studentai susipasta su Lietuvos konstitucine teise. i studij akiratyje konstitucins teiss teorijos pagrindai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos tvirtintas reguliavimas, Konstitucijos norm ir princip prasm ir turin atskleidianti konstitucin jurisprudencija, vairs konstituciniai institutai. Lietuvos konstitucins teiss studijomis konstitucins teiss painimas nesibaigia. Pasaulyje beveik du imtai valstybi. Konstitucij vairovs dsningumus ir ypatumus padeda painti lyginamosios konstitucins teiss studijos. Studijuojant vairi pasaulio ali konstitucin teis, siekiama atskleisti pasaulio konstitucinio proceso esm ir raidos tendencijas, ianalizuoti svarbiausius pasaulio ali konstitucinius institutus, parodyti j bendrus bruous ir savitumus, paaikinti konkreios alies konstitucini sprendim specifik ir t. t. Pirmas ir svarbiausias toki studij altinis usienio ali konstitucij tekstai. Ir ia studento laukia nusivylimas lietuvi kalba toki konstitucij tekst nerasi. Usienio kalbomis (tiems, kas skaito angl, prancz, vokiei ar rus kalbomis) ileisti konstitucij tekstai ne visada prieinami. Neretai tenka naudotis interneto svetainmis, kuriose skelbiami pasaulio ali konstitucij tekstai. Taigi kyla udavinys suteikti studentams prieinam studij altin lietuvi kalba. Diskutuodami iuo klausimu, LTU Konstitucins teiss katedros dstytojai prisimin dar tarpukario laik didiausio konstitucini tyrim autoriteto profesoriaus Mykolo Rmerio ir jo student iniciatyv. M. Rmeris, stokojant usienio ali konstitucij tekst lietuvi kalba, 1925 1926 mokslo metais pasitelk Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakulteto studentus usienio ali konstitucij tekstams versti. iuos konstitucij vertimus jis pats tais ir tikrino. Tikrinta dviem atvilgiais svok tikslu4

mo ir kalbos taisyklingumo*. Taip spaudai buvo parengtas ir 19271928 m. paskelbtas pirmasis usienio ali konstitucij rinkinys, pavadintas vairi valstybi konstitucijos, ijs dalimis kaip Lietuvos teisinink draugijos leidiamo Teiss urnalo 11, 12 ir 13 numeri priedas vairi valstybi konstitucijos. Pirmajame rinkinyje ispausdintos 10 valstybi (Belgijos, JAV, SSRS, veicarijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos, ekoslovakijos, Suomijos ir Japonijos) konstitucijos. 1932 m. Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakulteto leidiamoje Teiss mokslo bibliotekoje pasirod antrasis konstitucij vertim rinkinys Dabartins konstitucijos, kuriame buvo ispausdintos Airijos, Prsijos, Serb, Kroat ir Slovn karalysts, Norvegijos, Turkijos, Rumunijos, Lenkijos bei laisvojo Dancigo miesto konstitucijos. ie konstitucij vertim rinkiniai tapo rimta konstitucini studij parama. Prisiminus bandym, nutarta vl kviestis pagalb studentus, nelaukiant, kol pasirodys profesionali vertj iversti konstitucini akt tekstai. 20012002 mokslo metais Lietuvos teiss universiteto Teiss ir Valstybinio valdymo fakultet antro kurso studentams buvo pasilyta dalyvauti usienio ali konstitucij vertimo eksperimente. Norini ibandyti savo jgas netrko, studentai ivert beveik tris deimtis konstitucij. Kai kuri konstitucij yra net keli vertimai. Daugiausiai buvo veriama i angl, vokiei, rus ir prancz kalb. Tikrinant ir taisant vertimus paaikjo, kad konstitucijos vertimas nelengvai perkandamas rieutlis. Neutenka vien mokti kalb, ne maiau svarbu suprasti alies konstitucines teisines realijas ir jas perteikti lietuvikai. I padaryt vertim atrinkti geresni. Tai student Dovils Karpiits, Giedrs Uleviits, Astos Galinaityts, Evaldo Matulio, Virginijos Prasmickaits, Mildos Urbonaits, Giedrs Dambraskaits, Dominyko Kabainsko, Giedrs Kontrimaits, Ingos Milaits, Jurgitos Kirtiklyts, Mindaugo Badaro, Gedimino Gudeliausko, Viliaus Kupinsko, Iruts Sasnauskaits, Sauliaus Jaraino, Indrs Kaznaits ir Darijos Morozovos darbai. iuos darbus tikrino ir tais Konstitucins teiss katedros dstytojai doc. dr. Egidijus Jarainas, dr. Milda Vainiut, doc. dr. Gediminas Mesonis, Saul Vidrinskait, Edita iobien, Viktorija Staugaityt ir Ona Buiien. Taigi esame pareng ir ruoiams pateikti Pranczijos, Vokietijos, Didiosios Britanijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, JAV ir Rusijos konstitucijas.
Rmeris M. Dabartins konstitucijos. Antrasis rinkinys. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakultetas, 1932, p. 8.
*

Kuo grindiama i konstitucij atranka? Paymtina, kad pasaulio konstitucionalizmo istorijoje yra konstitucij, kurios savo taka akivaizdiai yra perengusios nacionalines ribas ir tapusios skmingos konstitucins krybos pavyzdiais. Tai 1787 m. JAV Konstitucija pirmoji ir seniausioji galiojanti konstitucija, pirmosios konstitucionalizmo bangos aktas, padars didiul tak tolesnei konstitucionalizmo raidai. Pagal savo reikm iskirtinmis laikytinos 1949 m. Vokietijos Pagrindinis statymas (ypa dl mogaus teisi ir laisvi katalogo, demokratinio reguliavimo pakraipos) ir 1958 m. Pranczijos Konstitucija (ypa dl savito valdymo modelio tvirtinimo). Visuose lyginamosios teiss vadovliuose kaip savitas fenomenas analizuojama Didiosios Britanijos neraytin arba nekonsoliduota (nekodifikuota) Konstitucija, kuri sudaro statutin teis, precedentai ir konstituciniai paproiai. Suomijos 1999 m. Konstitucija pasirinkta kaip vienos i mums artimo ir reikmingo Baltijos ir Skandinavijos regiono ali modernios konstitucins krybos pavyzdys. Estijos, Latvijos, Lenkijos konstitucijos ali, su kuriomis Lietuva vienu metu tapo Europos Sjungos nare, konstitucijos. Rusijos Konstitucija pasirinkta tiek dl ios valstybs reikmingumo, tiek kaip savotikas konstitucionalumo idj transformacijos pavyzdys. Manome, kad toks rinkinys bent minimaliai upildys labiausiai trkstam lyginamosios konstitucins teiss studijoms btin pirmini altini sra*. Anksiau ar vliau lietuvi kalba turt pasirodyti ir kit Europos Sjungos ali, taip pat toki ali kaip Japonijos, Indijos, PAR ar Brazilijos konstitucij vertimai. J studijos esmingai pagilint ms inias. Studijuojant lyginamj konstitucin teis ne maiau svarbi usienio ali konstitucins justicijos institucij jurisprudencija. Vis labiau sitvirtinant poiriui, kad konstitucija reikt laikyti ne vien konstitucijos pagrindinio statymo tekst, bet ir j aikinani konstitucins justicijos institucij formuluojam konstitucin doktrin turime galvoti ir apie vairi ali konstitucins jurisprudencijos vertim rinkin. Primename, kad rinkinyje student versti ir dstytoj taisyti konstitucij tekstai. rinkin reikt laikyti pagalbine mokomja priemone, bet ne oficialiai aprobuotais konstitucij vertimais. Nortsi tiktis, kad is usienio ali konstitucij rinkinys bus student mgiama ir seminaruose naudojama studij mediaga. Vis, dalyvavusi veriant konstitucijas ar taisant j vertimus, vardu doc. dr. Egidijus Jarainas
*

Usienio ali konstitucij tekstai yra interneto svetainje http://www.uni-wuerzburg.de/ law./index.html/.

1958 MET PRANCZIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

Respublikos Vyriausyb, remdamasi 1958 m. birelio 3 d. konstituciniu statymu, pasil, Pranczijos liaudis prim, Respublikos prezidentas promulguoja tokio turinio konstitucin statym. PREAMBUL Pranczijos liaudis ikilmingai skelbia savo itikimyb mogaus teisms ir nacionalinio suvereniteto principams, tokiems, kokie jie buvo idstyti 1789 met Deklaracijoje, patvirtinti ir papildyti 1946 met Konstitucijos preambulje. Remdamasi iais principais ir laisvo taut apsisprendimo principu, Respublika silo ujrio teritorijoms, reikianioms vali prisijungti prie jos, naujus institutus, grindiamus bendru laisvs, lygybs ir brolybs idealu, skirtus j demokratinei raidai skatinti. 1 straipsnis Pranczija yra nedaloma, pasaulietin, demokratin ir socialin respublika. Ji garantuoja vis piliei, neatsivelgiant j kilm, ras ar religij, lygyb statymui. Ji gerbia visus tikjimus. Jos organizacija yra decentralizuota. I SKIRSNIS APIE SUVERENITET 2 straipsnis Respublikos kalba yra prancz kalba. Nacionalin emblema yra trispalv vliava: mlyna, balta, raudona. Nacionalinis himnas Marseliet.
7

Respublikos devizas yra Laisv, Lygyb, Brolyb. Jos principas: liaudies valdia, liaudies vykdoma ir liaudies labui. 3 straipsnis Nacionalinis suverenitetas priklauso liaudiai, liaudis j gyvendina per savo atstovus arba referendumu. Jokia liaudies dalis, joks asmuo negali prisiskirti jo vykdymo. Rinkimai gali bti tiesioginiai ir netiesioginiai, laikantis slyg, numatyt Konstitucijoje. Jie visada turi bti visuotiniai, lygs ir slapti. Laikantis statymo numatyt slyg, rinkjai yra visi abiej lyi pilnameiai Pranczijos pilieiai, galintys naudotis civilinmis ir politinmis teismis. statymas sudaro vienodas slygas vyrams ir moterims bti irinktiems ir vykdyti rinkimines funkcijas. 4 straipsnis Partijos ir politins grupuots padeda ireikti nuomon per rinkimus. Jos sudaromos ir veikia laisvai. Jos privalo gerbti nacionalinio suvereniteto ir demokratijos principus. Jos prisideda prie principo, skelbiamo 3 straipsnio paskutinje pastraipoje, gyvendinimo statyme nustatytomis slygomis. II SKIRSNIS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 5 straipsnis Respublikos prezidentas priiri, kaip laikomasi Konstitucijos. Savo arbitravimu jis utikrina normal viej valdi funkcionavim ir valstybs tstinum. Jis yra nacionalins nepriklausomybs, teritorijos vientisumo ir sutari laikymosi garantas. 6 straipsnis Respublikos prezidentas renkamas penkeriems metams visuotiniais tiesioginiais rinkimais. io straipsnio taikymo slygas nustato organinis statymas. 7 straipsnis Respublikos prezidentas renkamas absoliuia dalyvavusij bals dauguma. Jei pirmame rinkim ture niekas negauna tokios bals daugumos, ke8

turiolikt dien po pirmojo turo pabaigos organizuojamas antrasis. Jame gali dalyvauti tik du, taip pat ir tuo atveju, kai pasitraukia pirmasis kandidatas, pirmame rinkim ture daugiausiai bals surink kandidatai. Rinkimus skelbia Vyriausyb. Naujo prezidento rinkimai vyksta ne vliau kaip likus dvideimt dien ir ne anksiau kaip likus trisdeimt penkioms dienoms iki einanio pareigas prezidento galiojim pabaigos. Tuo atveju, kai Respublikos prezidento vieta lieka laisva arba kai Konstitucin Taryba, kuri kreipiasi Vyriausyb, absoliuia savo nari bals dauguma konstatuoja aplinkybes, kliudanias vykdyti Respublikos prezidento funkcijas, Respublikos prezidento funkcijas, iskyrus numatytas 11 ir 12 straipsniuose, laikinai vykdo Senato pirmininkas arba, jeigu pastarasis taip pat negali vykdyti i funkcij, Vyriausyb. Esant laisvai vietai arba Konstitucinei Tarybai paskelbus, kad yra neveikiama klitis, dl kurios prezidentas negali eiti savo pareig, naujo prezidento rinkimai, iskyrus atvejus, kai Konstitucin Taryba konstatuoja esant nenugalim jg, vyksta ne anksiau kaip per dvideimt dien ir ne vliau kaip per trisdeimt penkias dienas nuo laisvos vietos atsiradimo arba nuo paskelbimo apie neveikiam klit, dl kurios prezidentas negali eiti savo pareig. Jeigu likus septynioms dienoms iki paskutins kandidat registracijos dienos vienas i asmen, vieai paskelbt kandidatais, likus ne maiau kaip trisdeimt dien iki rinkim mirta arba jam ikyla klitis dalyvauti rinkimuose, Konstitucin Taryba gali nusprsti, kad rinkimai nukeliami. Jeigu prie pirmj rinkim tur vienas i kandidat mirta arba jam ikyla klitis dalyvauti rinkimuose, Konstitucin Taryba skelbia apie rinkim nuklim. Vieno i dviej kandidat, laimjusij pirmame rinkim ture, mirties arba klities dalyvauti rinkimuose atveju Konstitucin Taryba skelbia, kad turi bti rengiami nauji rinkimai. Taip pat yra ir tuo atveju, kai vienas i dviej kandidat, likusi dalyvauti antrame rikim ture, mirta arba jam ikyla klitis dalyvauti rinkimuose. Visais atvejais Konstitucin Taryb galima kreiptis remiantis 61 straipsnio antroje pastraipoje arba 6 straipsnyje numatytu organiniu statymu, nustataniu kandidatr pateikimo slygas. Konstitucin Taryba gali pratsti laiko tarp, numatyt treioje ir penktoje pastraipose, taiau balsavimas turi vykti ne vliau kaip per trisdeimt penkias dienas nuo Konstitucins Tarybos sprendimo primimo datos. Jeigu taikant ios pastraipos nuostatas rinkimus prireikt atidti vlesniam laikui,
9

kai prezidento galiojimai bus pasibaig, jis turi eiti savo pareigas tol, kol bus paskelbtas jo pdinis. Konstitucijos 49, 50 ir 89 straipsniai negali bti taikomi esant laisvai prezidento vietai arba laikotarpiu tarp paskelbimo, kad prezidentas dl neveikiamos klities negali eiti savo pareig, ir jo pdinio rinkim. 8 straipsnis Respublikos prezidentas skiria ministr pirminink ir j atleidia, pastarajam teikus pareikim dl Vyriausybs atsistatydinimo. Ministro pirmininko teikimu jis skiria ir atleidia kitus Vyriausybs narius. 9 straipsnis Respublikos prezidentas pirmininkauja Ministr Tarybai. 10 straipsnis Respublikos prezidentas promulguoja statymus per penkiolika dien nuo tada, kai Vyriausyb jam perduoda galutinai priimt statym. Jis gali, prie pasibaigiant iam terminui, prayti Parlamento i naujo svarstyti statym ar tam tikrus jo straipsnius. io naujo svarstymo nerengti negalima. 11 straipsnis Respublikos prezidentas sesij metu Vyriausybs arba abej rm bendru silymu, kurie skelbiami Journal Officiel*, gali teikti referendumui bet kok statymo dl viej valdi organizavimo, dl reform, susijusi su tautos ekonomine ar socialine politika, bei jas remiani viej tarnyb projekt arba teikiam ratifikuoti sutart, kuri, nors ir neprietaraudama Konstitucijai, darys tak institucij funkcionavimui. Kai referendumas organizuojamas Vyriausybs silymu, ji kiekvieniems rmams teikia praneim, j pateikus rengiami debatai. Kai statymo projektas yra priimamas referendumu, Respublikos prezidentas per penkiolika dien nuo rezultat paskelbimo promulguoja statym. 12 straipsnis Respublikos prezidentas, pasikonsultavs su ministru pirmininku ir rm pirmininkais, gali paleisti Nacionalin Susirinkim.
*

Oficialus leidinys.

10

Visuotiniai rinkimai rengiami ne anksiau kaip per dvideimt ir ne vliau kaip per keturiasdeimt dien po paleidimo. Nacionalinis susirinkimas visomis teismis susirenka antr ketvirtadien po rinkim. Jeigu is susirinkimas turi vykti neeilins sesijos metu, pradtos sesijos trukm yra penkiolika dien. Metus po i rinkim Nacionalinis Susirinkimas negali bti paleistas. 13 straipsnis Respublikos prezidentas pasirao Ministr Tarybos priimtus ordonansus ir dekretus. Jis skiria civilius ir karinius valstybs pareignus. Ministr Taryba skiria valstybs patarjus, didj Garbs legiono kancler, ambasadorius ir ypatinguosius pasiuntinius, Mokesi teismo vyriausiuosius tarjus, prefektus, Vyriausybs atstovus ujrio teritorij bendruomense, valdomose pagal 74 straipsn, ir Naujojoje Kaledonijoje, generolus, akademij rektorius, centrins administracijos institucij direktorius. Organinis statymas numato ir tai, kokius pareignus skiria Ministr taryba, taip pat tam tikras slygas, kurioms esant Respublikos prezidentas savo teis juos skirti perduoda kitam, kad ji bt vykdoma jo vardu. 14 straipsnis Respublikos prezidentas akredituoja usienio valstybi ambasadorius ir ypatinguosius pasiuntinius; usienio ambasadoriai ir ypatingieji pasiuntiniai Pranczijoje akredituojami jam dalyvaujant. 15 straipsnis Respublikos prezidentas yra kariuomens vadas. Jis pirmininkauja nacionalins gynybos aukiausiosioms taryboms ir komitetams. 16 straipsnis Kai Respublikos institucijoms, tautos nepriklausomybei, jos teritorijos vientisumui arba jos tarptautini sipareigojim vykdymui gresia rimtas ir tiesioginis pavojus ir kai normali viej konstitucins valdios institucij veikla yra pertraukta, Respublikos prezidentas, oficialiai pasikonsultavs su ministru pirmininku, rm pirmininkais ir Konstitucine Taryba, imasi iomis aplinkybmis btin priemoni. Savo kreipimusi jis apie tai informuoja taut. ias priemones turi lemti siekis per kuo trumpesn laik konstitucinms vieosios valdios institucijoms sudaryti galimyb vykdyti savo udavinius. Dl to konsultuojamasi su Konstitucine Taryba.
11

Parlamentas renkasi visomis teismis. Nacionalinis Susirinkimas negali bti paleistas tol, kol vykdomi ypatingieji galiojimai. 17 straipsnis Respublikos prezidentas turi teis teikti malon. 18 straipsnis Respublikos prezidentas su abejais parlamento rmais palaiko santykius savo kreipimaisi. Jie perskaitomi rmuose ir dl j nediskutuojama. Tarp sesij Parlamentas renkasi specialiai iuo tikslu. 19 straipsnis Respublikos prezidento aktus, iskyrus tuos, kurie numatyti 8 (1 pastraipoje), 11, 12, 16, 18, 54, 56 ir 61 straipsniuose, pasirao ministras pirmininkas ir prireikus atsakingasis ministras. III SKIRSNIS VYRIAUSYB 20 straipsnis Vyriausyb nustato ir gyvendina Tautos politik. Jos inioje yra administracija ir ginkluotosios pajgos. Ji atskaitinga parlamentui 49 ir 50 straipsniuose nustatytomis slygomis ir laikydamasi juose nustatyt procedr. 21 straipsnis Ministras pirmininkas vadovauja Vyriausybs veiklai. Jis yra atsakingas u nacionalin gynyb. Jis utikrina statym vykdym. Atsivelgdamas 13 straipsnio nuostatas jis gyvendina reglamentin valdi ir skiria asmenis civilines bei karines pareigas. Kai kuriuos savo galiojimus jis gali perduoti ministrams. Prireikus jis vietoj Respublikos prezidento pirmininkauja taryboms ir komitetams, numatytiems 15 straipsnyje. Ypatingu atveju jis pagal speciali galiojim gali pavaduoti prezident ir pirmininkauti Ministr Tarybos posdiui, kai i anksto nustatyta darbotvark.

12

22 straipsnis Ministro pirmininko aktai prireikus yra kontrasignuojami ministr, atsaking u j vykdym. 23 straipsnis Vyriausybs nario galiojimai nesuderinami su parlamento nario mandatu, nacionalinio pobdio profesiniu atstovavimu, vieosiomis pareigomis ir profesine veikla. Organinis statymas nustato slygas, kuriomis asmenys, turintys tokius mandatus, vykdantys ias pareigas ar tarnaujantys iose tarnybose, yra pakeiiami. Parlamento nari pakeitimo tvark nustato 25 straipsnio nuostatos. IV SKYRIUS PARLAMENTAS 24 straipsnis Parlament sudaro Nacionalinis Susirinkimas ir Senatas. Nacionalinio Susirinkimo nariai renkami tiesioginiais rinkimais. Senatas renkamas netiesioginiais rinkimais. Tai garantuoja atstovavim Respublikos teritorinms bendruomenms. Pranczams, gyvenantiems ne Pranczijoje, atstovaujama Senate. 25 straipsnis Organinis statymas nustato kiekvien rm galiojim trukm, j nari skaii, aprpinim, j irinkimo slygas, nerenkamumo ir nesuderinamumo tvark. Jis nustato slygas, kuri laikantis irenkami asmenys, turintys utikrinti deputat ar senatori pakeitim atsiradus laisvai vietai, visikai arba i dalies atnaujinant rmus, kuriems jie priklaus. 26 straipsnis Joks parlamento narys negali bti persekiojamas, iekomas, aretuotas, sulaikytas ar teisiamas dl pareiktos nuomons ar balsavimo jam vykdant savo galiojimus. Negalima aretuoti jokio parlamento nario ar kitaip suvaryti jo laisv vykdant baudiamj ar policijos persekiojim be rm, kuriems jis priklauso, biuro sutikimo. io sutikimo nereikia tokiu atveju, kai jis sulaikomas darantis nusiengim ar nusikalim ar paskelbus galutin nuosprend.
13

Parlamento nario sulaikymas, prevencins ar laisv ribojanios priemons ar jo persekiojimas yra sustabdomi sesijos laikotarpiu, jeigu to reikalauja rmai, kuriems jis priklauso. Suinteresuotieji rmai pagal teis, gali susirinkti papildomus posdius, jei to prireikt norint taikyti anksiau idstyt pastraip. 27 straipsnis Imperatyvs mandatai negalioja. Parlamento nari balsavimo teis yra asmenin. Organinis statymas iimtiniais atvejais gali leisti perduoti balso teis. Tokiu atveju niekam negali bti perduotas daugiau kaip vienas mandatas. 28 straipsnis Parlamentas pagal teis renkasi eilin sesij, kuri prasideda pirm spalio mnesio darbo dien ir baigiasi paskutin birelio mnesio darbo dien. Kiekvien rm eilins sesijos posdi skaiius negali viryti imto dvideimties. Posdi savaites nustato kiekvieni rmai. Ministras pirmininkas, pasitars su atitinkam rm pirmininku arba kiekvien rm nari dauguma, gali priimti sprendim dl papildom posdi dien. Posdi dienas ir valandas nustato rm reglamentai. 29 straipsnis neeilin sesij parlamentas renkasi ministro pirmininko arba Nacionalinio Susirinkimo nari daugumos praymu pagal nustatyt darbotvark. Kai neeilin sesija suaukiama Nacionalinio Susirinkimo praymu, dekretas dl jos pabaigos priimamas, kai tik parlamentas ne vliau kaip per dvylika dien nuo susirinkimo inagrinja darbotvarks, pagal kuri buvo suauktas, klausimus. Tik ministras pirmininkas gali prayti susirinkti nauj sesij neprajus mnesiui nuo dekreto dl sesijos pabaigos primimo. 30 straipsnis Iskyrus atvejus, kai parlamentas renkasi gyvendindamas savo teises, neeilins sesijos yra pradedamos ir baigiamos Respublikos prezidento dekretu. 31 straipsnis Vyriausybs nariai turi teis dalyvauti abej parlamento rm posdiuose. Jie turi bti iklausomi tada, kai to prao. Jiems padti gali Vyriausybs komisarai.
14

32 straipsnis Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas irenkamas tokiam paiam laikui kaip ir deputatai. Senato pirmininkas perrenkamas kiekvien kart i dalies atnaujinus Senat. 33 straipsnis Abej parlamento rm posdiai yra viei. Visa debat ataskaita skelbiama Journal officiel. Papraius ministrui pirmininkui arba vienai deimtajai savo nari kiekvieni rmai gali posdiauti kaip slaptas komitetas V SKIRSNIS SANTYKIAI TARP PARLAMENTO IR VYRIAUSYBS 34 straipsnis statymus priima parlamentas. statymas nustato taisykles, susijusias su: pilietinmis teismis ir pagrindinmis garantijomis, suteiktomis pilieiams siekiant gyvendinti viesias laisves; su nacionalins gynybos utikrinimo nulemtais piliei ir j turto suvarymais; pilietybe, asmen civiline bkle ir teisnumu, eimos turtiniais santykiais, paveldjimu ir dovanojimu; nusikaltim ir nusiengim, taip pat u juos skiriam bausmi nustatymu, baudiamuoju procesu, amnestija, nauj teismini instancij sukrimu bei teismo pareign statusu; vis ri mokesi iiekojimo pagrindais, j dydiais, bdais; pinig emisijos tvarka. statymai taip pat nustato taisykles, susijusias su: parlamento rm ir vietini atstovaujamj susirinkim rinkim tvarka; viej staig kategorij nustatymu; pagrindinmis garantijomis, teikiamomis valstybs civiliams ir kariniams tarnautojams; moni nacionalizavimu ir moni nuosavybs perdavimu i vieojo sektoriaus privat; statymas nustato pagrindinius principus: bendros nacionalins gynybos organizacijos; laisvo teritorini bendruomeni administravimo, j kompetencijos ir pajam;
15

 vietimo; nuosavybs teiss, daiktini teisi ir civilini bei komercini prievoli; darbo, profsjung ir socialins apsaugos teisi. Finansiniuose statymuose valstybs pajamos ir ilaidos apibriamos laikantis ilyg ir slyg, numatyt organiniame statyme. Socialins saugos finansavimo statymai apibria bendrsias finansins pusiausvyros slygas ir, atsivelgdami numatomas pajamas, pagal organinio statymo numatytas slygas bei ilygas nustato ilaid tikslus. Programiniai statymai apibria ekonomins ir socialins valstybs veiklos tikslus. io straipsnio nuostatas gali patikslinti ir papildyti organinis statymas. 35 straipsnis Paskelbti kar leidia parlamentas. 36 straipsnis Apgulties padt skelbia Ministr Taryba. Pratsti j ilgiau kaip dvylika dien galima tik leidus parlamentui. 37 straipsnis Klausimai, nepriskirti statym reguliavimo sriiai, yra reglamentinio pobdio. Dl i klausim priimti statym leidybos aktai gali bti keiiami dekretais, priimtais gavus Valstybs Tarybos ivad. Aktai, kurie bus priimti sigaliojus iai Konstitucijai, gals bti pakeisti dekretu tik Konstitucinei Tarybai pripainus j reglamentin pobd remiantis ankstesns pastraipos nuostatomis. 37-1 straipsnis statyme ir reglamente gali bti eksperimentinio pobdio nuostat, priimt siekiant nustatyto tikslo ir ribotam laikui. 38 straipsnis Vyriausyb, vykdydama savo program, gali prayti parlamento leisti tam tikr apibrt laik ordonansais nustatyti priemones, kurios paprastai priklauso statym sriiai. Ordonansus priima Ministr Taryba, gavusi Valstybs Tarybos ivad. Jie sigalioja juos paskelbus, bet tampa nebegaliojaniais, jeigu j patvirti16

nimo statymo projektas nepateikiamas parlamentui per statymu nustatyt galiojim perdavimo laik. Pasibaigus io straipsnio pirmoje pastraipoje numatytam laikui, ordonansai dl klausim, priklausani statym reguliavimo sriiai, gali bti pakeisti tik statymu. 39 straipsnis statym leidybos iniciatyvos teis vienu metu priklauso ministrui pirmininkui ir parlamento nariams. statym projektai svarstomi Ministr Taryboje, gavus Valstybs Tarybos ivad, ir pateikiami kuri nors rm biurui. statym projektai finans ir socialins saugos finansavimo klausimais pirmiausia pateikiami Nacionaliniam Susirinkimui. Nepaeidiant 44 straipsnio 1 pastraipos statym projektai, kuri pagrindinis tikslas yra nustatyti teritorini bendruomenini organizacij ir statym projekt dl usienyje gyvenani prancz atstovaujanij instancij pirmiausia pateikiami Senatui. 40 straipsnis Pasilymai ir pataisos, pateiktos parlamento nari, negali bti priimami, jei juos primus sumat valstybs itekliai arba padidt valstybs ilaidos. 41 straipsnis Jei statym leidybos procedros metu paaikt, kad pasilymas ar pataisa nepriklauso statym reguliavimo sriiai ar prietarauja galiojim perdavimui, atliktam pagal 38 straipsn, Vyriausyb gali pareikti apie j nepriimtinum. Jei Vyriausybs ir atitinkam rm pirmininko nuomons skiriasi, Konstitucin Taryba vieno ar kito praymu sprendim iuo klausimu priima per atuonias dienas. 42 straipsnis Vyriausybs pateiktas statymo projekto tekstas svarstomas rmuose, kuriuos kreiptasi. Aktas, kuriam pritar vieni rmai, svarstomas kituose rmuose toks, koks buvo perduotas. 43 straipsnis statym projektai ar statym pasilymai Vyriausybs ar rm, kuriems jie buvo pateikti, reikalavimu gali bti perduoti specialiai sudarytoms komisijoms inagrinti
17

Jei toks praymas nepateikiamas, statym projektai ir statym pasilymai siuniami vienai i nuolatini komisij, kuri skaiius yra apribotas iki ei kiekvienuose rmuose. 44 straipsnis Parlamento nariai ir Vyriausyb turi teis teikti pataisas. Prasidjus debatams, Vyriausyb gali prietarauti bet kurios pataisos svarstymui, jeigu ji anksiau nebuvo pateikta komisijai. Vyriausybei reikalaujant rmai, kuriuose svarstomas statymo projektas, turi per vien balsavim priimti sprendim dl viso svarstomo teksto ar jo dalies, palikdami tik tas pataisas, kurias pasil ar kurioms pritar Vyriausyb. 45 straipsnis Kiekvienas statymo projektas ar statymo pasilymas yra nuosekliai nagrinjamas abejuose parlamento rmuose, siekiant priimti identik tekst. Jei dl rm nuomoni skirtumo statymo projektas ar statymo pasilymas nebuvo priimtas po dviej svarstym kiekvienuose rmuose arba jei po vieno svarstymo kiekvienuose rmuose Vyriausyb pareik praym statymo projekt ar statymo pasilym skubiai svarstyti, ministras pirmininkas turi galimyb suaukti mirios paritetins komisijos, turinios pasilyti nauj tekst ginijamais klausimais, susirinkim. Mirios komisijos parengt tekst Vyriausyb gali pateikti abejiems rmams pritarti. Jokia pataisa nepriimama be Vyriausybs sutikimo. Jei miriai komisijai nepasiseka priimti suderinto teksto arba jei is tekstas nra priimamas pagal ankstesnje pastraipoje nurodytas slygas, Vyriausyb, tekst i naujo apsvarsius Nacionaliniame Susirinkime ir Senate, gali prayti Nacionalinio Susirinkimo priimti galutin sprendim. iuo atveju Nacionalinis Susirinkimas gali imtis teksto, parengto mirios komisijos, arba paskutinio savo priimto teksto, jei btina, pakeisto viena ar keliomis Senato priimtomis pataisomis. 46 straipsnis statymai, kuruos Konstitucija pripasta esant organinio statymo pobdio, priimami ir keiiami laikantis i slyg. Projektai ir pasilymai svarstomi ir dl j balsuojama atitinkamuose rmuose tik prajus 15 dien terminui nuo j pateikimo. Yra taikoma procedra, numatyta 45 straipsnyje. Rmams nesutariant,
18

Nacionalinis Susirinkimas gali paskutinio skaitymo metu priimti akt tik absoliuia bals dauguma. Organiniai statymai, susij su Senatu, turi bti priimti vienod redakcij abejuose rmuose. Organiniai statymai gali bti vieai paskelbiami tik po to, kai Konstitucin Taryba paskelbia apie j atitikt Konstitucijai. 47 straipsnis Parlamentas priima finans statym projektus pagal slygas, numatytas organiniame statyme. Jei Nacionalinis Susirinkimas nepriima sprendimo dl projekto pirmojo svarstymo metu per 40 dien nuo jo pateikimo, Vyriausyb perduoda projekt Senatui, kuris turi priimti sprendim per 15 dien. Toliau taikoma procedra, numatyta 45 straipsnyje. Jei parlamentas per 70 dien nepriima sprendimo, projekto nuostatos gali bti gyvendintos ordonansu. Jei finans statymas, nustatantis biudetini met pajamas ir ilaidas, nebuvo pateiktas laiku, kurio pakakt j priimti iki biudetini met pradios, Vyriausyb skubiai prao parlamento leidimo rinkti mokesius ir dekretu suteikia kreditus balsavimu numatytiems reikalams finansuoti. Terminai, nustatyti iuo straipsniu, sustabdomi, jei parlamentas neposdiauja arba kiekvieni rmai per t laik priima sprendim parengti projekt, remdamiesi 28 straipsnio antrja pastraipa. Finans teismas padeda parlamentui ir Vyriausybei kontroliuoti, kaip vykdomi finans statymai. 47-1 straipsnis Parlamentas balsuoja u socialins saugos finansavimo statym projektus laikydamasis slyg, numatyt organiniame statyme. Jei Nacionalinis Susirinkimas nepriima sprendimo dl projekto pirmojo svarstymo metu per 20 dien nuo jo pateikimo, Vyriausyb perduoda projekt Senatui. is turi priimti sprendim per 15 dien. Toliau taikoma procedra, numatyta 45 straipsnyje. Jei parlamentas nepriima sprendimo per 50 dien, projektas gali bti gyvendintas ordonansu. Terminai, nustatyti iuo straipsniu, sustabdomi, jei parlamentas neposdiauja arba kiekvieni rmai, per t laik priima sprendim nerengti proces remiantis 28 straipsnio antrja pastraipa. Finans teismas padeda parlamentui ir Vyriausybei kontroliuoti statym, susijusi su socialiniu aprpinimu, vykdym.
19

48 straipsnis Neatsivelgiant trij paskutini 28 straipsnio pastraip taikym, rm posdi darbotvark Vyriausybs pateikt statym projekt ir statym pasilym, kuriems ji pritar, svarstymas traukiamas pirmiausia ir pagal tvark, nustatyt Vyriausybs. Ne maiau kaip vienas posdis per savait pirmumo tvarka skiriamas parlamento nari klausimams ir Vyriausybs atsakymams juos svarstyti. Ne maiau kaip vienas posdis per mnes pirmumo tvarka skiriamas svarstyti darbotvarkei, kuri nustato kiekvieni rmai. 49 straipsnis Ministras pirmininkas, apsvarsius Ministr Taryboje, Nacionaliniame Susirinkime, kelia klausim dl pasitikjimo Vyriausybe, dl jos programos ar dl bendros politikos deklaracijos. Nacionalinis Susirinkimas pareikia Vyriausybei nepasitikjim dl nepasitikjimo rezoliucijos. Rezoliucija laikoma priimtina, jeigu j pasirao ne maiau kaip viena deimtoji Nacionalinio Susirinkimo nari. Balsavimas turi vykti per 48 valandas nuo jos pateikimo. Skaiiuojami tik balsai, pareikti u nepasitikjim, kuris gali bti priimtas tik esant Susirinkim sudarani nari daugumai. Pirmosios pastraipos numatytais atvejais deputatas negali pasirayti daugiau kaip trij rezoliucij per vien eilin sesij ir daugiau kaip vienos per neeilin sesij. Ministras pirmininkas, apsvarsius Ministr Taryboje, gali Nacionaliniame Susirinkime kelti klausim dl nepasitikjimo Vyriausybe, j siedamas su balsavimu dl konkretaus statymo. Projektas laikomas priimtu, jeigu per 24 valandas nepareikiama nepasitikjimo rezoliucija, ir priimamas pagal slygas, numatytas ankstesnje pastraipoje. Ministras pirmininkas turi teis prayti Senato pritarti bendros politikos deklaracijai. 50 straipsnis Jei Nacionalinis Susirinkimas priima nepasitikjimo pareikim, nepritaria programai ar bendros politikos deklaracijai, ministras pirmininkas privalo pateikti Respublikos prezidentui pareikim dl Vyriausybs atsistatydinimo. 51 straipsnis Eilins ar neeilins sesijos pabaiga atidedama, jeigu yra btinyb taikyti 49 straipsn. iuo atveju vyksta papildomi posdiai.
20

VI SKIRSNIS TARPTAUTINS SUTARTYS IR SUSITARIMAI 52 straipsnis Respublikos prezidentas veda derybas dl sutari ir jas ratifikuoja. Jis yra informuojamas apie visas derybas dl neratifikuojam tarptautini susitarim sudarymo. 53 straipsnis Taikos sutartys, prekybos sutartys ar susitarimai dl tarptautini organizacij; sutartys, susijusios su valstybs finansais, sutartys, keiianios statym nuostatas, sutartys, susijusios su asmens padtimi, teritorijos perleidimu, prijungimu ar pasikeitimu, gali bti ratifikuojamos ar patvirtinamos tik pagal statym. Jos sigalioja tik ratifikuotos arba patvirtintos. Joks teritorijos perleidimas, prijungimas ar pasikeitimas negalioja be suinteresuot gyventoj sutikimo. 53-1 straipsnis Respublika su Europos valstybmis, turiniomis vienodus prieglobsio teiss teikimo ir pagrindini mogaus teisi ir laisvi apsaugos sipareigojimus, gali sudaryti susitarimus, nustatanius j savitarpio galiojimus svarstant praymus suteikti prieglobst. Jeigu pagal iuos susitarimus jie nra galioti svarstyti praym, Respublikos valdios institucija turi teis suteikti prieglobst kiekvienam usienieiui, persekiojamam u veikl siekiant laisvs arba praaniam Pranczijos apsaugos dl kit prieasi. 53-2 straipsnis Respublika gali pripainti Tarptautinio baudiamojo teismo jurisdikcij pagal slygas, numatytas 1998 liepos 18 dien pasiraytoje sutartyje. 54 straipsnis Jei Konstitucin Taryba, Respublikos prezidento, ministro pirmininko, vieno ar kito susirinkimo pirmininko, 60 deputat ar senatori kreipimusi paskelb, kad tam tikra tarptautinio sipareigojimo nuostata prietarauja Konstitucijai, leidimas j ratifikuoti ar jam pritarti gali bti duotas tik pakeitus Konstitucij.

21

55 straipsnis Sutartys ir susitarimai, kurie yra tinkamai ratifikuoti ar kuriems tinkamai pritarta, turi viresn nei statymo gali, jeigu toki sutart taiko kita alis. VII SKIRSNIS KONSTITUCIN TARYBA 56 straipsnis Konstitucin Taryb sudaro devyni nariai, turintys galiojimus devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas treji metai tredalis Konstitucins Tarybos atnaujinama. Tris narius skiria Respublikos prezidentas, tris Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas, tris Senato pirmininkas. Be nurodyt devyni nari, Konstitucin Taryb pagal teis iki gyvos galvos eina buv Respublikos prezidentai. Respublikos prezidentas skiria Konstitucins Tarybos pirminink. Balsams pasidalijus po lygiai jo balsas yra lemiamas. 57 straipsnis Konstitucins Tarybos nari pareigos nesuderinamos su ministro ar parlamento nari pareigomis. Kiti nesuderinamumo atvejai numatyti organiniame statyme. 58 straipsnis Konstitucin Taryba priiri, ar teisingai vyksta Respublikos prezidento rinkimai. Ji nagrinja skundus ir skelbia balsavimo rezultatus. 59 straipsnis Jeigu ginijami rinkim rezultatai, Konstitucin Taryba sprendia, ar teisingai irinkti deputatai ir senatoriai. 60 straipsnis Konstitucin Taryba priiri, ar teisingai atliekamos referendumo procedros, numatytos 11 ir 89 straipsniuose, ir skelbia referendumo rezultatus. 61 straipsnis Organiniai statymai prie juos paskelbiant ir parlamento rm reglamentai prie pradedant juos taikyti turi bti pateikti Konstitucinei Tarybai, ji priima sprendim dl j atitikties Konstitucijai.
22

Tuo paiu tikslu Respublikos prezidentas, ministras pirmininkas, Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas, Senato pirmininkas, eiasdeimt deputat ar senatori gali perduoti Konstitucinei Tarybai statymus prie juos paskelbiant. Ankstesnse dviejose io straipsnio pastraipose numatytais atvejais Konstitucin Taryba per 1 mnes turi priimti sprendim. Vyriausybei kreipiantis skubos tvarka is terminas sutrumpinamas iki 8 dien. iais atvejais kreipiantis Konstitucin Taryb sustabdomas statym promulgavimo terminas. 62 straipsnis Nuostata, pripainta nekonstitucine, negali bti promulguota ar taikoma. Konstitucins Tarybos sprendimai neskundiami. Jie yra privalomi vykdyti vieosioms valdioms ir visoms administracinms bei teisminms institucijoms. 63 straipsnis Organinis statymas nustato Konstitucins Tarybos organizacijos ir veiklos taisykles, procedr, kurios ji laikosi, taip pat kreipimosi j su praymais terminus. VIII SKIRSNIS TEISMIN VALDIA 64 straipsnis Respublikos prezidentas yra teismins valdios nepriklausomumo garantas. Jam padeda Aukiausioji magistratros taryba. Teismins valdios pareign status nustato organiniai statymai. Teisjai yra nepakeiiami. 65 straipsnis Aukiausiajai magistratros tarybai pirmininkauja Respublikos prezidentas. Teisingumo ministras pagal teis yra vicepirmininkas. Jis gali pavaduoti Respublikos prezident. Aukiausioji magistratros taryba sudaro dvi kolegijas: viena yra kompetentinga sprsti dl teisj, kita dl prokuror.

23

Kolegij, kompetenting sprsti dl teisj, sudaro, be Respublikos prezidento ir teisingumo ministro, penki teisjai ir vienas prokuroras, vienas valstybs patarjas, kur skiria Valstybs Taryba, ir trys asmenys, nepriklausantys nei parlamentui, nei teisminei sistemai, skiriami atitinkamai Respublikos prezidento, Nacionalinio Susirinkimo pirmininko ir Senato pirmininko. Kolegij, kompetenting sprsti dl prokuror, sudaro, be Respublikos prezidento ir teisingumo ministro, penki prokurorai ir vienas teisjas, vienas valstybs patarjas ir trys asmenys, nurodyti ankstesnje pastraipoje. Aukiausiosios magistratros tarybos kolegija, turinti kompetencij sprsti dl teisj, teikia silymus dl Kasacinio teismo teisj, Apeliacinio teismo pirmojo pirmininko, dl auktesns instancijos teism pirminink skyrimo. Kiti teisjai skiriami atsivelgiant jos ivad. Ji priima sprendimus, veikia kaip teisj drausmin taryba. Tokiu atveju pirmininkauja Kasacinio teismo pirmasis pirmininkas. Aukiausiosios magistratros tarybos kolegija, kompetentinga sprsti dl prokuror, teikia savo ivadas skiriant prokurorus, iskyrus pareigybes, kurias skiria Ministr Taryba. Ji teikia savo ivad dl drausmini sankcij prokurorams. Tokiu atveju pirmininkauja generalinis prokuroras prie Kasacinio teismo. io straipsnio taikymo slygas nustato organinis statymas. 66 straipsnis Niekas negali bti neteistai suimtas. Teismin valdia, asmens laisvs saugotoja, utikrina io principo laikymsi pagal slygas, numatytas statyme

IX SKIRSNIS AUKIAUSIASIS TEISINGUMO TEISMAS 67 straipsnis Yra kuriamas Aukiausiasis Teisingumo Teismas. J sudaro nariai, kuri i savo sudties po lygiai renka Nacionalinis Susirinkimas ir Senatas po kiekvieno dalinio ar visiko i rm atnaujinimo. Jis i savo nari isirenka pirminink. Aukiausiojo Teisingumo Teismo sudt, jo veiklos taisykles, teismin proces nustato organinis statymas.

24

68 straipsnis Respublikos prezidentas atsako u savo veiksmus, kuriuos atliko gyvendindamas galiojimus, tik valstybs idavimo atveju. Jis gali bti apkaltintas tik abej rm atviru balsavimu primus vienod sprendim absoliuia j nari bals dauguma; j teisia Aukiausiasis Teisingumo Teismas. X SKIRSNIS VYRIAUSYBS NARI BAUDIAMOJI ATSAKOMYB 68-1 straipsnis Vyriausybs nariai baudiamja tvarka baudiami u veiksmus, kuriuos atliko gyvendindami savo galiojimus, j vykdymo metu kvalifikuojamus kaip nusikaltimus ar nusiengimus. Jie teisiami Respublikos teisingumo teismo. Respublikos teisingumo teismas priima sprendimus pagal statym, nustatant bausm u nusikaltimo ir nusiengimo padarym. 68-2 straipsnis Respublikos teisingumo teism sudaro penkiolika teisj: dvylika parlamento nari, po lygiai irinkt Nacionalinio Susirinkimo ir Senato i savo nari po kiekvieno dalinio ar visiko atnaujinimo, ir trij Kasacinio teismo teisj, i kuri vienas pirmininkauja Respublikos teisingumo teisme. Kiekvienas asmuo, kuriam padaryta ala Vyriausybs nariui vykdius nusikaltim ar nusiengim, gali paduoti skund Skund komisijai. i komisija priima sprendim arba byl nutraukti, arba perduoti j generaliniam prokurorui prie Kasacinio teismo, kad jis teikt i byl nagrinti Respublikos teisingumo teismui. Generalinis prokuroras prie Kasacinio teismo gali pagal savo pareigas kreiptis Respublikos teisingumo teism dl atitinkamos Skund komisijos ivados. io straipsnio taikymo slygas numato organinis statymas. 68-3 straipsnis io skirsnio nuostatos taikomos ir veik, padaryt iki io skirsnio sigaliojimo, atvilgiu.

25

XI SKIRSNIS EKONOMIN IR SOCIALIN TARYBA 69 straipsnis Ekonomin ir socialin taryba Vyriausybs praymu teikia savo ivad dl statym projekt, ordonans ar dekret, statym pasilym, kurie jai buvo pateikti. Ekonomin ir socialin taryba gali paskirti vien savo nar idstyti parlamento rmams tarybos nuomon dl jai pateikt projekt ar pasilym. 70 straipsnis Vyriausyb taip pat gali klausti Ekonomins ir socialins tarybos patarimo kiekvienu ekonominio ar socialinio pobdio klausimu. Bet koks planas ar programinio statymo projektas ekonominio ar socialinio pobdio klausimais pateikiamas Tarybai norint gauti jos ivad. 71 straipsnis Ekonomins ir socialins tarybos sudt ir veiklos taisykles nustato organinis statymas. XII SKIRSNIS TERITORINS BENDRUOMENS 72 straipsnis Respublikos teritorins bendruomens yra komunos, departamentai, regionai, bendruomens, turinios ypating status; ir ujrio teritorins bendruomens, numatytos 74 straipsnyje. Bet kokia kita teritorin bendruomen prireikus kuriama statymu vietoj vienos ar keli bendruomeni, minim ioje pastraipoje. Teritorins bendruomens gali priimti sprendimus dl vis galiojim, kurie geriausiai gali bti gyvendinami j lygmenyje. statymo nustatytomis slygomis ios bendruomens tvarkosi laisvai, isirinkdamos tarybas ir naudodamosi reglamentine valdia savo galiojimams gyvendinti. Organinio statymo nustatytomis slygomis, iskyrus atvejus, kai tai susij su esminmis vieosios laisvs ar Konstitucijos garantuotos teiss gyvendinimo slygomis, teritorins bendruomens ar j grups gali, atsivelgdamos tai, koks yra atvejis ar tai yra numatyta statymu, ar reglamentiniu aktu, vykdydamos eksperiment tam tikru tikslu ir tam tikr laik,
26

nukrypti nuo statymo ar reglamentinio akto nuostat, reguliuojani j galiojim gyvendinim. N viena teritorin bendruomen negali globoti kitos bendruomens. Taiau kai kompetencijai vykdyti reikalinga keli teritorini bendruomeni parama, statymas gali leisti vienai j ar vienai j grupei organizuoti j bendr veikl. Valstybs atstovas, Respublikos teritorinse bendruomense atstovaujs kiekvienam Vyriausybs nariui, atsako u nacionalinius interesus, administracin kontrol ir statym laikymsi. 72-1 straipsnis statymas nustato slygas, kurioms esant kiekvienos teritorins bendruomens rinkjai gali, gyvendindami peticijos teis, reikalauti ios teritorins bendruomens patariamojo susirinkimo darbotvark rayti klausim, priklausant jo kompetencijai. Organinio statymo numatytomis slygomis sprendimo ar akto, priklausanio teritorins bendruomens kompetencijai, projektai gali bti jos iniciatyva perduoti ios teritorins bendruomens rinkjams priimti sprendim referendumu. Kai ketinama kurti ypatingo statuso teritorin bendruomen arba pakeisti jos organizacij, statymu gali bti nusprsta apklausti suinteresuotos bendruomens rinkjus. Teritorini bendruomeni rib keitimas taip pat gali bti pagrindas apklausti rinkjus statymo nustatytomis slygomis. 72-2 straipsnis Teritorins bendruomens turi l, kuriomis jos gali laisvai disponuoti statymo nustatytomis slygomis. Jos gali gauti visas arba dal bet kokios ries mokesi plauk. statymas gali leisti joms neperengiant apibrt rib nustatyti mokesi baz ir tarifus. Mokestins pajamos ir kitos teritorini bendruomeni pajamos yra pagrindin kiekvienos kategorijos bendruomens vis l dalis. Organinis statymas nustato ios taisykls gyvendinimo slygas. Perduodant galiojimus tarp valstybs ir teritorini bendruomeni perduodamos ir los, skirtos juos gyvendinti. Nustaius ar ipltus bet kokius galiojimus, susijusius su teritorini bendruomeni ilaid didjimu, turi bti skiriamos statymu apibrtos los. statymas numato tolygaus l paskirstymo priemones, skirtas padti utikrinti teritorini bendruomeni lygyb.
27

72-3 straipsnis Respublika ujrio teritorij gyventojus pripasta prancz tautos dalimi, laikydamasi bendro laisvs, lygybs ir brolybs idealo. Gvadelup, Gvijana, Martinika, Reunjonas, Maijota, Sen-Pjeras ir Mikalonas, Valio ir Futunos salos ir Pranczijos Polinezija yra valdomos pagal 73 straipsn, skirt departamentams ir ujrio teritorijoms, taip pat teritorinms bendruomenms, kuriamoms taikant 73 straipsnio paskutin pastraip ir pagal 74 straipsn, skirt kitoms bendruomenms reglamentuoti. Naujosios Kaledonijos status nustato XIII skirsnis. statymas apibria Piet ir Pranczijos Antarktidos emi statym leidybos teis ir ypating j organizacij. 72-4 straipsnis Joks visikas ar dalinis vienos i bendruomeni, minim 72-3 straipsnio antrojoje pastraipoje, reimo pakeitimas kitu, numatytu 73 ir 74 straipsniuose, negali bti daromas be iankstinio bendruomens ar dalies suinteresuotos bendruomens rinkj sutikimo statymo numatytomis slygomis. Tok reimo pakeitim nustato organinis statymas. Respublikos prezidentas Vyriausybs silymu sesij metu ar bendru abej parlamento rm silymu, paskelbtais Journal Officiel, gali nusprsti atsiklausti ujrio teritorins bendruomens rinkj nuomons dl ios bendruomens organizacijos, galiojim ir jos statym leidybos tvarkos. Kai apklausa susijusi su pakeitimu, numatytu ankstesnje pastraipoje, ir yra organizuojama Vyriausybs silymu, Vyriausyb kiekvienuose parlamento rmuose apie tai skelbia pareikim, po kurio vyksta debatai. 73 straipsnis Departamentuose ir ujrio regionuose statymai ir reglamentiniai aktai taikomi visa apimtimi. Jie gali bti adaptuojami atsivelgiant i teritorini bendruomeni savitumus ir ypatingas slygas. ias adaptacijas teritorins bendruomens gali nusprsti taikyti srityse, kuriose gyvendinami j galiojimai, ir jei tai daryti galina statymas. Nesilaikant pirmosios pastraipos nurodym ir atsivelgiant teritorini bendruomeni savitumus, jos, vadovaujantis iuo straipsniu, gali bti statymu galiotos nustatyti taisykles, kurios bt taikomos j teritorijoje tam tikrose statym reguliavimui priklausaniose srityse. ios taisykls negali bti skirtos pilietybei, pilietinms teisms, vieosios laisvs garantijoms, asmen teisiniam statusui ir veiksnumui, teisingumo institucij organizacijai, baudiamajai teisei, baudiamajam procesui, usienio politikai, gynybai, vieajai tvarkai ir saugumui, pinigams, kredi28

tams ir valiutos keitimui, taip pat rinkim teisei reguliuoti. is sraas gali bti tikslinamas ir pildomas organiniu statymu. Nuostata, numatyta dviejose ankstesnse pastraipose, nra taikoma Reunjono departamente ir regione. galiojimai, numatyti antroje ir treioje pastraipose, perduodami atitinkamos teritorins bendruomens praymu laikantis organinio statymo numatyt slyg ir ilyg. Teritorins bendruomens negali kreiptis dl galiojim perdavimo tik kai tai yra susij su svarbiausiomis slygomis, gyvendinant viej laisv arba Konstitucijos garantuot teis. kurti teritorin bendruomen, pakeiiani departament ir ujrio region, arba statymu steigti bendr dviej toki bendruomeni patariamj susirinkim galima tik tuo atveju, jei 72-4 straipsnio antroje pastraipoje numatytomis formomis yra gautas teritorini bendruomeni rinkj sutikimas. 74 straipsnis Ujrio teritorins bendruomens, numatytos iame straipsnyje, turi tok status, kur nustatant atsivelgiama kiekvienos j interesus Respublikoje. status apibria organinis statymas, priimamas gavus patariamojo susirinkimo ivad. Jis nustato: slygas, kurioms esant iose bendruomense taikomi statymai ir reglamentiniai aktai; i teritorini bendruomeni galiojimus; joms negalima perduoti valstybs galiojim, iskyrus tuos, kuriuos jos jau gyvendina, dl 73 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ivardyt srii, kurias prireikus gali patikslinti ir papildyti organinis statymas; teritorini bendruomeni institucij organizavimo ir veiklos taisykles, j patariamojo susirinkimo rinkim tvark; slygas, kurioms esant bendruomens institucijos konsultuojamos dl statym projekt ir statym pasilym, ordonans ar dekret projekt, kuriuose pateikiamos specialios nuostatos dl teritorini bendruomeni, taip pat dl tarptautini sipareigojim, priimt bendruomens kompetencijai priklausaniose srityse, ratifikavimo ar patvirtinimo. Organinis statymas taip pat gali apibrti teritorini bendruomeni, turini autonomij, slygas, kurioms esant: Valstybs Taryba vykdo speciali teismin tam tikr patariamojo susirinkimo akt, priimt gyvendinant galiojimus, kuriuos vykdo statymo reguliavimo srityje, ri kontrol;
29

 patariamasis susirinkimas gali pakeisti statym, promulguot jau sigaliojus teritorins bendruomens statusui, kad Konstitucin Taryba, kai j kreipiasi btent bendruomens valdios institucijos, konstatuoja, kad statymas sibrov ios bendruomens kompetencijos srit; teritorins bendruomens gali imtis priemoni, pagrst vietinmis reikmmis, siekdamos utikrinti gyventoj sidarbinim ir teis vykdyti profesin veikl ar ems turto apsaug; teritorins bendruomens valstybei kontroliuojant gali dalyvauti gyvendinant galiojimus, kuriuos jos isaugo, visoje nacionalinje teritorijoje laikydamosi suteikt viej laisvi gyvendinimo garantij. Kiti teritorins bendruomens ypatingos organizacijos bdai, kylantys i io straipsnio, nustatomi ir keiiami statymu, prie tai pasikonsultavus su patariamuoju susirinkimu. 74-1 straipsnis Ujrio teritorinse bendruomense, numatytose 74 straipsnyje, ir Naujojoje Kaledonijoje Vyriausyb gali valstybs kompetencijai priklausaniais klausimais ordonansais, atlikus btinj adaptacij, iplsti statymins prigimties nuostatas, galiojanias metropolijoje, su ilyga, kad statymu dl i nuostat tiesiogiai neapribojama kreipimosi dl ios procedros galimyb. Ordonansus priima Ministr Taryba, pasitarusi su suinteresuot teritorini bendruomeni patariamaisiais susirinkimais ir Valstybs Taryba. Jie sigalioja nuo j paskelbimo. Jie netenka galios, jei parlamentas j neratifikuoja per atuoniolika mnesi nuo paskelbimo. 75 straipsnis Respublikos piliei, neturini civilinio statuso pagal bendrj teis, numatyto 34 straipsnyje, asmeninis statusas* ilieka, kol jie patys jo neatsisako.

is statusas svarbus kolizinje teisje.

30

XIII SKIRSNIS PEREINAMOSIOS NUOSTATOS DL NAUJOSIOS KALEDONIJOS 76 straipsnis Naujosios Kaledonijos gyventojai kvieiami iki 1998 met gruodio 31 dienos pareikti nuomon dl sutarties, pasiraytos Numejoje 1998 met gegus 5 dien ir paskelbtos 1998 met gegus 27 dien Journal Officiel de la Rpublique franais, nuostat. Balsuoti gali asmenys, atitinkantys reikalavimus, numatytus 1998 lapkriio 2 d. statymo Nr. 88-1028 2 straipsnyje. Priemons, reikalingos balsavimui organizuoti, nustatomos Ministr Tarybos dekretu, apsvarstytu Valstybs Taryboje. 77 straipsnis Organinis statymas, priimtas atsivelgiant Naujosios Kaledonijos atstovaujamojo susirinkimo ivad, kai yra pritarta sutariai, 76 straipsnyje numatytos konsultacijos bdu, utikrindamas Naujosios Kaledonijos vystymsi laikantis ioje sutartyje numatyt krypi ir form, btin jai gyvendinti, nustato: valstybs galiojimus, kurie galutinai bus perduoti Naujosios Kaledonijos institucijoms, io perdavimo laipsnikum ir formas, taip pat dl to atsiradus pareig pasidalijim; Naujosios Kaledonijos institucij organizacijos ir veiklos taisykles, taip pat slygas, kurioms esant kai kurios patariamojo susirinkimo akt rys prie jas paskelbiant gali bti perduotos Konstitucinei Tarybai patikrinti; taisykles dl pilietybs, rinkim tvarkos, uimtumo ir paproi teiss statuso; slygas ir terminus, kuri laikydamiesi Naujosios Kaledonijos gyventojai galt pareikti nuomon dl visiko suvereniteto gijimo. Kitos priemons, reikalingos 76 straipsnyje mintai sutariai gyvendinti, nustatomos statymu.

31

XIV SKIRSNIS DL ASOCIACIJOS SUTARI 88 straipsnis Respublika gali sudaryti sutartis su valstybmis, kurios nori su ja jungtis, siekdamos vystyti savo civilizacijas.

XV SKIRSNIS DL EUROPOS BENDRIJ IR EUROPOS SJUNGOS 88-1 straipsnis Respublika dalyvauja Europos Bendrijoje ir Europos Sjungoje, kurios kurtos laisvu valstybi susitarimu pasiraant sutartis ir siekiant bendrai vykdyti kai kuriuos galiojimus. 88-2 straipsnis Pagal Europos Sjungos sutart, pasirayt 1992 met vasario 7 dien, Pranczija sutinka perleisti reikalingus galiojimus Europos Sjungos institucijoms siekdama Europos ekonomins ir pinigins sjungos. Pagal t pai sutart ir Europos Bendrijos steigimo sutarties pakeitimus, pasiraytus 1997 met spalio 2 dien, gali bti perleidiami galiojimai, btini nustatyti taisykles, susijusias su laisvu asmen judjimu ir su juo susijusiomis sritimis. 88-3 straipsnis Pagal Europos Sjungos susitarim balsavimo teis ir teis bti irinktam municipalini rinkim metu gali bti suteikta tik Europos Sjungos pilieiams, gyvenantiems Pranczijoje. ie pilieiai negali uimti mero ar jo padjjo pareig, dalyvauti skiriant senatori rinkikus ar senatori rinkimuose. Organinis statymas, priimtas abej rm, nustato io straipsnio taikymo slygas. 88-4 straipsnis Europos Bendrij ir Europos Sjungos akt projektus ir pasilymus dl statym leidybos, juos pateikus Europos Sjungos Tarybai, Vyriausyb teikia perirti Nacionaliniam Susirinkimui ir Senatui. Ji taip pat gali pateikti perirti ir kitus projektus, pasilymus ar dokumentus.
32

Pagal ypatumus, numatytus kiekvien rm reglamente, rezoliucijos dl projekt, pasilym ar dokument, nurodyt iame straipsnyje, gali bti priimtos ir nevykstant sesijai. XVI SKIRSNIS DL KONSTITUCIJOS KEITIMO 89 straipsnis Konstitucijos keitimo iniciatyvos teis priklauso Respublikos prezidentui, veikianiam ministro pirmininko silymu, ir parlamento nariams. Dl Konstitucijos keitimo projekto ar pasilymo turi bti balsuojama abejuose rmuose, priimant vienodos redakcijos tekst. Pakeitimas laikomas galutiniu, kai jis patvirtinamas referendumu. Taiau Konstitucijos keitimo projektas neteikiamas referendumui, jei Respublikos prezidentas nusprendia j teikti parlamentui, suauktam Kongres. iuo atveju laikoma, kad Konstitucijos keitimo projektui pritarta, jei peririmam projektui pritaria 3/5 balsuojant dalyvavusi nari dauguma. Nacionalinio Susirinkimo biuras yra Kongreso biuras. Jokia keitimo procedra negali bti pradedama ar tsiama, jeigu ksinamasi teritorijos vientisum. Keitimo objektas negali bti respublikos valdymo forma.

33

1789 MET MOGAUS IR PILIEIO TEISI DEKLARACIJA

PREAMBUL Prancz liaudies atstovai, susirink Steigiamj susirinkim, atsivelgdami tai, kad mogaus teisi neinojimas, j umirimas ar niekinimas yra vienintels visuomens nelaimi ir valdios sugedimo prieastys, nutar ikilmingoje deklaracijoje idstyti prigimtines, neatimamas ir ventas mogaus teises, siekdami, kad i deklaracija bt visada prieinama visiems visuomens nariams, nuolat jiems primint j teises ir pareigas, kad statym leidiamosios ir vykdomosios valdi aktai, kuriuos bet kada bt galima palyginti su kiekvienos politins institucijos tikslu, bt labiau gerbiami, kad piliei reikalavimai, nuo iol grindiami paprastais ir neginijamais principais, visados remtsi Konstitucija ir siekt visuomens gerovs. Todl Steigiamasis susirinkimas Aukiausiosios esybs akivaizdoje ir jai globojant pripasta ir skelbia ias mogaus ir pilieio teises. 1 straipsnis mons gimsta ir yra laisvi bei lygiateisiai. Socialiniai skirtumai gali bti grindiami tik visuotine nauda. 2 straipsnis Vis politini susivienijim tikslas yra isaugoti prigimtines ir neatimamas mogaus teises. Tokios teiss yra laisv, nuosavyb, saugumas ir prieinimasis priespaudai. 3 straipsnis Suvereniteto principas i esms gldi tautoje. Jokia korporacija, joks asmuo negali vykdyti valdios, kuri aikiai nekyla i tautos. 4 straipsnis Laisv tai galimyb daryti visk, kas nekenkia kitam. Taigi kiekvieno mogaus prigimtini teisi gyvendinimas yra ribojamas tik tiek, kad bt utikrintas kit visuomens nari naudojimasis tomis paiomis teismis. ios ribos gali bti nustatytos tik statymu.
34

5 straipsnis statymas gali udrausti tik visuomenei kenksmingas veikas. Visa tai, kas nra statymo udrausta, negali bti neleidiama ir niekas negali bti veriamas daryti tai, ko nenustato statymas. 6 straipsnis statymas yra bendros valios iraika. Visi pilieiai turi teis tiesiogiai ar per savo irinktus atstovus dalyvauti j kuriant. statymas, tiek baudiantis, tiek saugantis, turi bti vienodas visiems. Visi pilieiai, bdami lygs statymui, gali vienodai pretenduoti vieas auktas pareigas, postus ir tarnybas pagal savo galimybes ir neturi bti joki skirtum, iskyrus tuos, kuriuos lemia j dorybs ir gabumai. 7 straipsnis Joks mogus negali bti apkaltintas, sulaikytas ar kalintas kitais nei statyme numatytais atvejais ir statyme nustatyta tvarka. Tie, kurie reikalauja, leidia, vykdo ar veria vykdyti neteistus sakymus, turi bti baudiami, bet kiekvienas pilietis, ikviestas ar sulaikytas pagal statym, turi nedelsdamas paklusti, tas, kuris prieinasi, nusikalsta. 8 straipsnis statymas turi nustatyti tik aikiai ir neginijamai btinas bausmes, ir niekas negali bti baudiamas kitaip nei pagal statym, priimt, paskelbt ir teistai taikom prie padarant nusiengim. 9 straipsnis Kiekvienas mogus laikomas nekaltu tol, kol paskelbiama j esant kaltu; jei asmen btina sulaikyti, u bet kok perdt grietum, kuris nra btinas jo sulaikymui utikrinti, turi bti grietai baudiama pagal statym. 10 straipsnis Niekas negali bti persekiojamas dl savo mini, netgi religini, iki tol, kol j demonstravimas nepaeidia vieosios tvarkos, nustatytos statymu. 11 straipsnis Laisvai reikti mintis ir nuomon yra viena i pai vertingiausi mogaus teisi. Taigi kiekvienas asmuo gali laisvai kalbti, rayti, spausdinti, bet statymo numatytais atvejais jis atsako u piktnaudiavim ia teise.

35

12 straipsnis mogaus ir pilieio teisms garantuoti reikalingos ginkluotosios pajgos. ios pajgos kurtos vis naudai, o ne asmeniniams interesams t, kuriems jos patiktos. 13 straipsnis Ginkluotosioms pajgoms ilaikyti ir administracijos ilaidoms padengti btinas bendras vis indlis. Tai turi bti paskirstyta visiems pilieiams pagal j padt. 14 straipsnis Visi pilieiai turi teis tiesiogiai arba per savo atstovus sprsti dl valstybini mokesi btinybs, laisvai pritarti j rinkimui, kontroliuoti j panaudojim, nustatyti j dalies dyd, rinkimo pagrind, iiekojimo tvark ir trukm. 15 straipsnis Visuomen turi teis reikalauti, kad visi pareignai atsiskaityt u savo vykdom valdym. 16 straipsnis Visuomen, kurioje teiss negarantuotos ir kurioje nra valdi padalijimo, neturi konstitucijos. 17 straipsnis Nuosavybs teis yra neatimama ir venta, nuosavyb gali bti paimta tik statymo nustatytais atvejais aikiai siekiant visuomens naudos ir su slyga, kad bus teisingai ir i anksto atlyginta.

36

1946 MET SPALIO 27 DIENOS KONSTITUCIJOS PREAMBUL

Iauus kitai dienai po laisv taut pergals prie reimus, bandiusius pavergti ir paeminti mog, prancz tauta dar kart skelbia, kad kiekvienas mogus, nepaisant jo rass, religijos ar tikjimo, turi neatimamas ir ventas teises. Ji vl ikilmingai patvirtina mogaus ir pilieio teises ir laisves, tvirtintas 1789 met Teisi deklaracijoje, ir pagrindinius principus, pripaintus Respublikos statymais. Be to, ji skelbia iais laikais ypa reikalingus politinius, ekonominius ir socialinius principus: statymas garantuoja moteriai visose srityse tokias paias teises kaip ir vyrui. Kiekvienas mogus, persekiojamas dl savo veiklos siekiant laisvs, turi prieglobsio teis Respublikos teritorijoje. Kiekvienas turi pareig dirbti ir teis gauti darb. Darbe ar atliekant pareigas negali bti varomas dl savo kilms, nuomons ar tikjimo. Kiekvienas mogus gali ginti savo teises ir interesus per profsjung veikl ir priklausyti joms pagal savo pasirinkim. Teis streikuoti gali bti gyvendinama tik pagal j reglamentuojanius statymus. Visi darbuotojai tarpininkaujant j galiotiems atstovams dalyvauja nustatant kolektyvines darbo slygas ir moni valdyme. Bet koks turtas, bet kokia mon, kurios naudojimas yra arba tampa nacionaline vieja tarnyba arba faktiniu monopoliu, turi tapti visuomens nuosavybe. Asmeniui ir eimai tauta utikrina j raidai btinas slygas. Ji garantuoja visiems, ypa vaikams, motinoms ir pagyvenusiems darbuotojams, sveikatos apsaug, materialin saugum, poils ir laisvalaik. Kiekvienas mogus, kuris dl savo amiaus, fizins ar protins bkls, ekonomins padties negali dirbti, turi teis gauti i visuomens l, pakankam jam pragyventi. Tauta skelbia vis prancz solidarum ir lygyb kilus sunkumams dl nacionalini nelaimi. Tauta garantuoja tiek vaikams, tiek suaugusiems vienodas mokymo, profesinio ugdymo ir kultros galimybes. Nemokamo ir pasaulietinio vis lygi mokslo organizavimas valstybs uduotis.
37

Pranczijos Respublika, bdama itikima savo tradicijoms, prisitaiko prie tarptautins vieosios teiss taisykli. Ji nesiry jokiam karui, kuriuo siekiama ukariavim, ir niekada nepanaudos savo pajg prie kurios nors tautos laisv. Laikydamasi abipusikumo slygos, Pranczija sutinka su suvereniteto apribojimais, reikalingais taikai sudaryti ir isaugoti. Pranczija su ujrio tautomis sudaro Sjung, pagrst teisi ir pareig lygybe, kurioje nra skirtum dl rass ar religijos. Pranczijos Sjung sudaro tautos ir gyventoj bendrijos, kurios sujungia ir koordinuoja savo iteklius ir pastangas, siekdamos pltoti vis j civilizacijas, didinti j gerov ir garantuoti saugum. Bdama itikima savo tradicinei misijai Pranczija ketina vesti tautas, dl kuri ji prisim sipareigojimus, savivaldos laisv ir demokratikai sprsti savo reikalus; atmesdama bet koki kolonijin sistem, pagrst prievarta, ji garantuoja visiems vienodas galimybes eiti viesias pareigas ir individual arba kolektyvin ia ivardyt ar patvirtint teisi ir laisvi vykdym.

38

VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PAGRINDINIS STATYMAS

Priimtas 1949 m. gegus 23 d.

Parlamentin Taryba savo atvirame posdyje, vykusiame 1949 m. gegus 23 d. Bonoje prie Reino, konstatavo, kad 1949 m. gegus 8 d. Parlamentins Tarybos priimt Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindin statym per savait nuo 1949 m. gegus 16 iki 22 d. prim daugiau kaip du tredaliai Vokietijos federalini emi tautos atstovybi. Remdamasi iuo konstatavimu, Parlamentin Taryba, atstovaujama savo pirmininko, pareng ir paskelb Pagrindin statym. Pagrindinis statymas pagal 145 straipsnio 3 dal skelbiamas Federaliniame statym biuletenyje. TURINYS Preambul I. Pagrindins teiss II. Federacija ir federalins ems III. Bundestagas IV. Bundesratas IVa. Bendroji komisija V. Federalinis prezidentas VI. Federalin Vyriausyb VII. Federacijos statym leidyba VIII. Federalini statym vykdymas ir federalinis valdymas VIIIa. Bendrieji udaviniai IX. Teisingumas X. Finansai Xa. Gynybos padtis XI. Pereinamosios ir baigiamosios nuostatos
39

PREAMBUL Suvokdama savo atsakomyb prie Diev ir mones, kvpta noro tarnauti pasaulinei taikai, Vokiei Tauta, kaip lygiateis suvienytos Europos nar, remdamasi konstitucijos leidiamja valdia, prim Pagrindin statym. Badeno-Viurtembergo, Bavarijos, Berlyno, Brandenburgo, Bremeno, Hamburgo, Heseno, Meklenburgo-Pomeranijos, emutins Saksonijos, iaurs Reino-Vestfalijos, Reinlando-Pfalco, Saro, Saksonijos, SaksonijosAnhalto, lezvigo-Holteino ir Tiuringijos federalini emi vokieiai laisvu apsisprendimu pasiek Vokietijos vienyb ir laisv. Todl is Pagrindinis statymas galioja visai Vokiei Tautai. I. PAGRINDINS TEISS 1 straipsnis. mogaus orumas, mogaus teiss, pagrindini teisi privalomumas (1) mogaus orumas yra nelieiamas. J gerbti ir ginti yra vis valstybs valdi pareiga. (2) Todl Vokiei Tauta pripasta, kad kiekvienos moni bendruomens nelieiamos ir neatimamos mogaus teiss yra taikos ir teisingumo pasaulyje pagrindas. (3) Toliau idstytos pagrindins teiss yra privalomos statym leidiamajai, vykdomajai ir teisminei valdioms kaip tiesiogiai taikoma teis. 2 straipsnis. Asmens teis laisv (1) Kiekvienas turi teis laisvai ugdyti savo asmenyb, nepaeisdamas kit asmen teisi, nenusiengdamas konstitucinei tvarkai ar morals normoms. (2) Kiekvienas turi teis gyvyb ir fizin nelieiamyb. Asmens laisv yra nepaeidiama. Ksintis ias teises galima tik remiantis statymu. 3 straipsnis. Lygyb statymui (1) Visi mons statymui yra lygs. (2) Vyrai ir moterys yra lygiateisiai. Valstyb skatina faktikai gyvendinti vyr ir moter lygiateisikum ir siekia paalinti esamus trkumus. (3) Niekas negali bti varomas arba privilegijuojamas dl lyties, socialins kilms, rass, kalbos, tvyns ir nacionalins kilms, tikjimo, religini ar politini pair. Niekas negali bti diskriminuojamas dl negalios.
40

4 straipsnis. Tikjimo ir sins laisv (1) Tikjimo, sins, religini ir pasaulietini pair laisv yra nepaeidiama. (2) Laiduojamas netrukdomas religijos ipainimas. (3) Niekas negali bti prie savo sin veriamas atlikti karo tarnyb naudojant ginkl. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. 5 straipsnis. Nuomons, meno ir mokslo laisv (1) Kiekvienas turi teis savo nuomon laisvai reikti ir skleisti odiu, ratu ir vaizdu bei netrukdomai gauti informacijos i visuotinai prieinam altini. Garantuojama spaudos laisv ir laisv transliuoti per radij ir vaizdo retransliacijos renginius. Cenzros nra. (2) ias teises riboja bendrj statym normos, statym nuostatos dl jaunimo apsaugos ir asmens garbs teis. (3) Menas ir mokslas, tyrinjimas ir mokymas yra laisvi. Mokymo laisv neatleidia nuo itikimybs Konstitucijai. 6 straipsnis. Santuoka, eima, vaikai (1) Santuokai ir eimai taikoma ypatinga valstybs apsauga. (2) Rpinimasis vaikais ir j aukljimas yra prigimtin tv teis ir svarbiausia privaloma j pareiga. Jos gyvendinim priiri visuomen. (3) Prie asmen, turini teis auklti vaikus, vali vaikai gali bti atskiriami nuo eimos tik remiantis statymu, jei tie asmenys tinkamai neatlieka savo pareig arba kai vaikai gali bti nepriirimi dl kit prieasi. (4) Kiekviena motina turi teis visuomens apsaug ir glob. (5) Nesantuokiniams vaikams statymai laiduoja tokias pat fizinio ir dvasinio vystymosi slygas ir visuomenin padt kaip ir santuokiniams vaikams. 7 straipsnis. vietimas (1) Valstyb priiri vis vietimo sistem. (2) Asmenys, turintys teis auklti vaik, turi teis sprsti dl jo dalyvavimo religijos pamokose. (3) Religijos pamokos valstybinse mokyklose, iskyrus pasaulietines mokyklas, yra prastinis mokomasis dalykas. Nepaisant valstybs prieiros teiss, religijos mokoma pagal religini bendruomeni principus. N vienas mokytojas negali bti pareigotas mokyti religijos prie savo vali. (4) Garantuojama teis steigti privaias mokyklas. Privaios mokyklos, steigiamos vietoj valstybini mokykl, turi gauti valstybs leidim ir
41

privalo veikti pagal federalini emi statymus. Leidimas turi bti duodamas tada, kai privaios mokyklos mokymo tikslais, rengimu ir pedagog moksliniu pasirengimu neatsilieka nuo valstybini mokykl ir neskatina skirstyti mokinius pagal j tv turtin padt. Leidim iduoti atsisakoma, kai pedagog ekonomin ir teisin padtis nra pakankamai utikrinama. (5) Privai liaudies mokykl leidiama steigti tik tada, kai mokymo administracija pripasta esant ypating pedagog poreik arba praant asmenims, turintiems teis auklti vaikus, jei ji turi bti steigiama kaip bendruomens mokykla, kaip religin arba pasaulietin mokykla ir jei tokio tipo valstybins liaudies mokyklos bendruomenje nra. (6) Ikimokyklins mokymo staigos panaikintos. 8 straipsnis. Susirinkim laisv (1) Visi vokieiai turi teis rinktis taikius ir neginkluotus susirinkimus be praneimo ar leidimo. (2) Susirinkimams vykstant po atviru dangumi, i teis gali bti ribojama statymu arba statymo pagrindu. 9 straipsnis. Susivienijim ir koalicij laisv (1) Visi vokieiai turi teis steigti sjungas ir bendrijas. (2) Susivienijimai, kuri tikslai arba veikla prietarauja baudiamiesiems statymams, konstitucinei santvarkai arba taut savitarpio supratimo idjai, yra udrausti. (3) Teis jungtis susivienijimus, siekiant saugoti ir skatinti darbo bei ekonomines slygas, garantuojama kiekvienam asmeniui ir vis profesij atstovams. Susitarimai, apribojantys i teis arba jai kliudantys, negalioja, o priemons tam pasiekti yra neteistos. Priemons, ivardytos 12 a straipsnyje, 35 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 87 a straipsnio 4 dalyje ir 91 straipsnyje, negali slopinti pastang pagerinti darbo slygas, kuriomis susivienijimai siekia isaugoti ir gerinti darbo bei ekonomines slygas 1 sakinio prasme. 10 straipsnis. Susirainjimo, pato ir ryi slaptumas (1) Susirainjimo, pato ir ryi slaptumas yra nepaeidiami. (2) Apribojimai gali bti taikomi tik remiantis statymu. Jei apribojimas skirtas isaugoti laisv demokratin santvark, Federacijos arba federalins ems egzistavim ar saugum, tai statymo nustatyta tvarka suinteresuotajam asmeniui apie juos nepraneama ir vietoj teisminio bylos nagrinjimo atliekamas papildomas patikrinimas, kur vykdo tautos atstovybi paskirti organai ir pagalbins institucijos.
42

11 straipsnis. Laisvo kilnojimosi teis (1) Visi vokieiai turi teis laisvai kilnotis visoje Federacijos teritorijoje. (2) i teis gali bti ribojama tik statymu arba statymo pagrindu ir tik tais atvejais, kai nra pakankamai pragyvenimo altini ir dl to visuomenei gali atsirasti ypating sunkum arba kai reikia apsiginti nuo pavojaus, gresianio Federacijos arba federalins ems egzistavimui arba laisvai demokratinei santvarkai, kovojant su epidemij grsme, stichinmis nelaimmis ar ypa dideliais nelaimingais atsitikimais, jei reikia apsaugoti jaunim nuo neprieiros arba siekiant ivengti baudiamj veiksm. 12 straipsnis. Teis pasirinkti profesij (1) Visi vokieiai turi teis laisvai pasirinkti profesij, darbo viet ir mokymosi staigas. Profesini pareig atlikimas gali bti reglamentuojamas statymu arba statymo pagrindu. (2) Niekas negali bti veriamas atlikti tam tikro darbo, iskyrus t, kuris yra prastin, bendrai pripainta, visiems vienoda visuomenin pareiga. (3) Priverstinis darbas yra leidiamas tik esant teismo paskirtam laisvs atmimui. 12 a straipsnis. Karins ir civilins tarnybos pareigos (1) Vyrai, sulauk atuoniolikos met amiaus, gali bti pareigojami tarnauti ginkluotosiose pajgose, federalinje pasienio apsaugos tarnyboje arba civilins gynybos junginyje. (2) Tas, kuris dl savo sins atsisako atlikti karo tarnyb su ginklu, gali bti pareigotas atlikti alternatyvij tarnyb. Alternatyviosios tarnybos trukm negali viryti karins tarnybos trukms. Isamiau tai reglamentuoja statymas, jis negali paeisti sins apsisprendimo laisvs ir kartu privalo numatyti alternatyviosios tarnybos, nesusijusios su ginkluotj pajg ir federalins pasienio apsaugos junginiais, galimyb. (3) Karo prievolininkai, nepaaukti tarnauti pagal 1 arba 2 dalis, paskelbus gynybos padt, pagal statym arba statymo pagrindu gali bti paaukti civilin darbo tarnyb gynybos tikslais, skaitant civili gyventoj apsaug; pareigojimai vieoje tarnyboje leidiami tik tiek, kiek tai btina policijos uduotims arba tokioms suverenioms valstybs vieosios tvarkos uduotims vykdyti, kurios atliekamos tik vieosios tarnybos funkcij pagrindu. Darbo santykiai pagal 1 sakin galimi ginkluotosiose pajgose, jas aprpinant, taip pat palaikant viej tvark; darbinti aprpinant civilius
43

gyventojus leidiama tik tuo atveju, jei btina patenkinti j gyvybinius poreikius arba utikrinti j saugum. (4) Jei kilus situacijai, kai reikia taikyti gynybos priemones, nepakanka savanori civiliniams darbams atlikti civilinje sanitarinje ir gydymo tarnyboje, taip pat stacionariose karo ligoninse, galima pagal statym arba statymo pagrindu tokiems darbams atlikti paaukti nuo atuoniolikos iki penkiasdeimt penkeri met amiaus moteris. Jos jokiu bdu negali bti pareigojamos atlikti tarnyb, kurios metu reikia ginklo. (5) Laikotarpiu iki gynybos padties pareigojimai pagal 3 dal gali bti pagrsti tik 80 a straipsnio 1 dalimi. Siekiant pasirengti darbams, nurodytiems 3 dalyje, kuriems reikia ypating ini ir gdi, statymu arba statymo pagrindu gali bti privaloma dalyvauti apmokymuose. 1 sakinys iuo atveju netaikomas. (6) Jei esant gynybos padiai nemanoma surinkti savanori dirbti 3 dalies 2 sakinyje ivardytose srityse, tai iems poreikiams utikrinti pagal statym arba statymo pagrindu gali bti apribota vokiei laisv dirbti pagal profesij arba atsisakyti darbo vietos. Iki gynybos padties pradios atitinkamai galioja 5 dalies 1 sakinys. 13 straipsnis. Bsto nelieiamumas (1) Asmens bstas nelieiamas. (2) Kratas gali skirti tik teisjas, o kai delsti pavojinga ir kitos statymuose numatytos institucijos, tik juose nustatyta forma. (3) Jei tam tikri faktai pagrindia tarim, kad kas nors padar ypa sunk statymu numatyt baudiamj nusikaltim, tai nusikaltimui tirti teisjo nurodymu gali bti naudojamos technins priemons bstams, kuriuose tariamasis gali bti apsistojs, stebti akustiniu bdu, jei tirti bylos aplinkybes kitaip bt labai sunku arba neperspektyvu. i priemon turi bti terminuota. Toks leidimas iduodamas trij teisj kolegijos. Pavojaus, kylanio delsiant, atveju j gali iduoti ir vienas teisjas. (4) Siekiant apsiginti nuo staigi pavoj, gresiani visuomens saugumui, ypa nuo visuotinio pavojaus arba pavojaus gyvybei, technins bst stebjimo priemons gali bti naudojamos tik teisjo nurodymu. Pavojaus, kylanio delsiant, atveju toki priemon gali skirti ir kita statymo nustatyta institucija; paskui nedelsiant turi bti gautas atitinkamas teisjo sprendimas. (5) Jei tokias technines priemones numatoma naudoti iimtinai tik bstuose dirbantiems asmenims apsaugoti, tai priemon gali paskirti statymu nustatyta institucija. Toki tyrim metu surinktas ivadas kitaip panaudoti
44

galima tik baudiamojo persekiojimo tikslu arba siekiant ivengti pavojaus ir tik tokiu atveju, jei prie tai teismas pripaino tokios priemons teistum; kai delsti pavojinga, teismo sprendimas turi bti gaunamas ikart po to, kai buvo panaudota priemon. (6) Federalin Vyriausyb Bundestagui kasmet pateikia praneimus apie technini priemoni panaudojim, remiantis 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kiek leidia Federacijos kompetencija, ir 5 dalimi, jei jas turjo patikrinti teismas. Bundestago irinkta institucija remdamasi iuo praneimu vykdo parlamentin kontrol. Federalins ems utikrina lygiavert parlamentin kontrol. (7) sikiimas ir apribojimai kitais atvejais leistini tik kilus visuotiniam pavojui arba jei yra grsm pavieni asmen gyvybei, remiantis statymu, kai siekiama ivengti tiesiogini pavoj vieajam saugumui ir tvarkai, ypa kai alinamas patalp stygius, kovojama su epidemij grsme arba norint apsaugoti jaunim, kuriam gresia pavojus. 14 straipsnis. Nuosavyb, paveldjimo teis, nuosavybs atmimas (1) Nuosavyb ir paveldjimo teis yra garantuojamos. statymas nustato j turin ir ribas. (2) Nuosavyb pareigoja. J naudojant kartu turi bti prisidedama prie visuomens gerovs. (3) Atimti nuosavyb leidiama tik visuomens gerovs labui. Tai gali vykti tik pagal statym arba statymo, reglamentuojanio kompensacijos r ir mast, pagrindu. Kompensacija nustatoma teisingai vertinus visuomens ir suinteresuotj asmen interesus. Kilus ginams dl kompensacijos dydio, galima bendroji iekinin tvarka. 15 straipsnis. Suvisuomeninimas em, gamtos turtai ir gamybos priemons gali bti suvisuomeninimo tikslais statymu, nustataniu kompensacijos r ir mast, perduoti visuomens nuosavybei arba kitoms bendro kio formoms. Kompensacija atitinkamai nustatoma pagal 14 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 sakinius. 16 straipsnis. Pilietyb, idavimas (1) Vokietijos pilietyb negali bti atimama. Pilietybs netenkama tik statymo pagrindu, prie asmens vali ji gali bti atimama tik tuo atveju, jei jis dl to netampa asmeniu be pilietybs. (2) N vienas vokietis negali bti iduodamas usienio valstybei. Asmen iduodant Europos Sjungos valstybei narei arba tarptautiniam teis45

mui, jei tuo nepaeidiami teisins valstybs principai, statymu gali bti numatytas ir kitoks reglamentavimas. 16 a straipsnis. Prieglobsio teis (1) Asmenys, persekiojami dl politini sitikinim, turi prieglobsio teis. (2) 1 dalyje numatyta teise negali naudotis tie, kurie atvyksta i Europos Bendrij valstybs nars ar i treiosios valstybs, kurioje utikrinamas Sutarties dl pabgli teisins padties ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos taikymas. Valstybs, nepriklausanios Europos Bendrijoms, kurioms taikomas 1 sakinio slygos, yra nustatomos statymu, kuriam priimti reikia Bundesrato pritarimo. Priemons, taikomos nutraukiant buvim alyje, 1 sakinyje numatytais atvejais gali bti vykdomos neatsivelgiant, ar tai buvo apsksta teismui. (3) statymu, kuriam priimti reikalingas Bundesrato pritarimas, gali bti nustatytos valstybs, kuriose, sprendiant pagal j teisin padt, teiss taikym ir visuotinius politinius santykius, atrodo garantuojama, kad nei persekiojama dl politini pair, nei nemonikai ar eminaniai baudiama ar elgiamasi. Tada preziumuojama, kad usienietis i tokios valstybs nra persekiojamas, nebent jis pateikia faktus, pagrindianius prielaid, jog jis, prieingai iai prezumpcijai, yra politikai persekiojamas. (4) Akivaizdiai nepagrst arba vertinam kaip aikiai nepagrstos priemoni, nutraukiani buvim alyje, numatyt 3 dalyje, ir kitais atvejais, vykdym teismas sustabdo tik tada, kai atsiranda rimt abejoni dl i priemoni teistumo; tikrinimo apimtis gali bti apribota ir vliau pateiktus faktus gali bti neatsivelgiama. Isamiau tai reglamentuojama statymu. (5) 14 dalys neprietarauja tarptautins teiss sutartims, sudarytoms Europos Bendrij valstybi nari tarpusavyje ir su treiosiomis valstybmis, kurios, vykdydamos sipareigojimus, kylanius i Sutarties dl pabgli teisins padties ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, kuri taikymas sutartis pasiraiusiose alyse turi bti garantuojamas, priima kompetencij reguliuojanias normas, kuriomis remiantis tiriami prieglobsio suteikimo praymai, skaitant ir abipus sprendim dl prieglobsio suteikimo pripainim. 17 straipsnis. Peticijos teis Kiekvienas turi teis individualiai arba drauge su kitais kreiptis ratikai su praymais arba skundais kompetentingas institucijas arba tautos atstovybes.
46

17 a straipsnis. Pagrindini teisi ribojimas ypatingais atvejais (1) Karo ir alternatyviosios tarnybos statymai gali numatyti, kad ginkluotj pajg ir alternatyviosios tarnybos nariams atliekant karo arba alternatyvij tarnyb gali bti apribojama pagrindin teis reikti ir skleisti savo nuomon odiu, ratu ir vaizdo priemonmis (5 straipsnio 1 dalies 1 sakinio pirmoji pus), pagrindin teis susirinkim laisv (8 straipsnis) ir peticijos teis (17 straipsnis), jei ji suteikia teis praymus arba skundus teikti kartu su kitais asmenimis. (2) statymai dl gynybos, skaitant ir civili gyventoj apsaug, gali nustatyti, kad tokios pagrindins teiss kaip laisvo kilnojimosi teis (11 straipsnis) ir asmens bsto nelieiamumas (13 straipsnis) gali bti apribojamos. 18 straipsnis. Pagrindini teisi netekimas Kiekvienas, kuris piktnaudiauja nuomons reikimo laisve, ypa spaudos laisve (5 straipsnio 1 dalis), mokymo laisve (5 straipsnio 3 dalis), susirinkim laisve (8 straipsnis), susivienijim laisve (9 straipsnis), susirainjimo, pato ir ryi slaptumu (10 straipsnis), nuosavybs teise (14 straipsnis) arba prieglobsio teise (16 a straipsnis) prieindamasis laisvai demokratinei santvarkai, netenka i pagrindini teisi. J atmim ir jo mast skelbia Federalinis Konstitucinis Teismas. 19 straipsnis. Pagrindini teisi apribojimas, kreipimasis teism (1) Jei pagal Pagrindin statym viena i pagrindini teisi gali bti apribota statymu arba statymo pagrindu, tai statymas privalo galioti visiems, o ne pavieniais atvejais. Be to, statyme turi bti vardytos pagrindins teiss, nurodant straipsn. (2) Jokiu atveju negali bti paeistas esminis pagrindini teisi turinys. (3) Pagrindins teiss alyje taip pat galioja juridiniams asmenims, jeigu jiems galima pritaikyti j esm. (4) Jei kieno nors teises paeidia vieoji valdia, jis turi teis kreiptis teism. Jei kitokia kompetencija nepagrsta, sprendiama prastiniu teisminiu bdu. Galioja 10 straipsnio 2 dalies 2 sakinys.

47

II. FEDERACIJA IR FEDERALINS EMS 20 straipsnis. Konstitucijos principai, teis pasiprieinti (1) Vokietijos Federacin Respublika yra demokratin ir socialin federalin valstyb. (2) Visa valstybin valdia kyla i Tautos. Tauta j vykdo per rinkimus ir balsavimus ir per ypatingas statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucijas. (3) statym leidyb saisto konstitucin santvarka, vykdomj ir teismin valdias statymas ir teis. (4) Kiekvienam, kuris imtsi i tvark panaikinti, visi vokieiai turi teis pasiprieinti, jei kita pagalba negalima. 20 a straipsnis. Natrali gyvybs egzistavimo prielaid apsauga Valstyb, jausdama atsakomyb ir u ateities kartas, saugo natralias gyvybs egzistavimo prielaidas ir gyvnij neperengdama konstitucins santvarkos rib per statym leidiamj valdi ir remdamasi statymu ir teise per vykdomj ir teismin valdias. 21 straipsnis. Partijos (1) Partijos dalyvauja formuojant Tautos politin vali. Jos steigiamos laisvai. J vidin organizacija turi atitikti demokratinius principus. Jos privalo vieai atsiskaityti dl savo l altini ir panaudojimo, taip pat dl turto. (2) Partijos, savo tikslais arba alinink elgsena siekianios pakenkti laisvai demokratinei santvarkai arba j panaikinti arba grsti Vokietijos Federacins Respublikos egzistavimui, yra antikonstitucins. Klausim dl prietaravimo Konstitucijai sprendia Federalinis Konstitucinis Teismas. (3) Isamiau tai reglamentuoja federaliniai statymai. 22 straipsnis. Federalin vliava Federalin vliava yra juodos, raudonos ir aukso spalvos. 23 straipsnis. Europos Sjunga, pagrindini laisvi apsauga, subsidiarumo principas (1) gyvendindama suvienytos Europos idj, Vokietijos Federacin Respublika dalyvauja pltojant Europos Sjung, kuri yra sipareigojusi laikytis demokratinio, teisins valstybs, socialinio, federacinio ir subsidiarumo princip bei garantuoja i esms toki pat pagrindini teisi apsaug,
48

kokia garantuojama iuo Pagrindiniu statymu. Dl ios prieasties Federacija, Bundesratui pritariant, gali perduoti suverenias valstybs teises. Pagrindiant Europos Sjungos egzistavim, taip pat keiiant jos sutarties pagrindus ir panaias nuostatas, dl kuri io Pagrindinio statymo turinys bt pakeistas ar papildytas arba tokie pakeitimai ar papildymai tapt manomi, galioja 79 straipsnio 2 ir 3 dalys. (2) Europos Sjungos reikaluose dalyvauja Bundestagas, o per Bundesrat ir federalins ems. Federalin Vyriausyb privalo apie tai isamiai ir kaip galima anksiau praneti Bundestagui ir Bundesratui. (3) Federalin Vyriausyb suteikia galimyb Bundestagui pareikti nuomon prie savo dalyvavim gyvendinant Europos Sjungos teiss aktus. Federalin Vyriausyb atsivelgia Bundestago poir deryb metu. Isamiau tai reglamentuoja statymas. (4) Bundesratas turi dalyvauti formuojant Federacijos vali tiek, kiek jis turt dalyvauti gyvendinant atitinkam priemon valstybje arba kiek federalins ems valstybje bt tam kompetentingos. (5) Tiek, kiek iimtinai tik Federacijai tenkanios kompetencijos srityje yra palieiami federalini emi interesai, arba tiek, kiek visais kitais atvejais Federacija turi statym leidybos teis, Federalin Vyriausyb atsivelgia Bundesrato nuomon. Jei leidiant federalini emi kompetencijai priklausanius statymus palieiami j valdios institucij krimo arba administravimo proceso klausimai, formuojant Federacijos vali, lemiam reikm turi Bundesrato nuomon; taiau ir tokiu atveju turi bti isaugota bendroji valstybin Federacijos atsakomyb. Sprendiant dl dalyk, galini padidinti Federacijos ilaidas arba sumainti pajamas, btinas Federalins Vyriausybs sutikimas. (6) Jei yra svarstoma iimtin federalini emi statym leidybos kompetencija, Federacija turimas teises, priklausanias Vokietijos Federacinei Respublikai, kaip Europos Sjungos valstybei narei, turi perduoti vienam i Bundesrato vardyt federalini emi atstov. Tomis teismis naudojamasi dalyvaujant Federalinei Vyriausybei ir su ja derinant; ia turi bti isaugoma bendra valstybin Federacijos atsakomyb. (7) 4 ir 6 dalis isamiau reglamentuoja statymas, kuriam priimti btinas Bundesrato pritarimas. 24 straipsnis. Suvereni teisi perdavimas, kolektyvin saugumo sistema (1) Federacija suverenias teises statymu gali perduoti tarpvalstybinms institucijoms.
49

(1a) Tiek, kiek federalins ems yra kompetentingos vykdyti valstybinius galiojimus ir valstybines uduotis, suverenias valstybs teises Federalins Vyriausybs sutikimu jos gali perduoti kaimyninms institucijoms. (2) Federacija, siekdama isaugoti taik, gali dalyvauti kolektyvinio saugumo sistemoje; iuo atveju ji sutiks su savo suvereni teisi apribojimais, kurie leis pasiekti ir utikrinti taiki ir ilgalaik tvark Europoje ir tarp pasaulio taut. (3) Tarpvalstybiniams ginams sureguliuoti Federacija prisids prie susitarim dl visuotinio, visk apimanio, privalomo tarptautinio arbitrao. 25 straipsnis. Tarptautins teiss virenyb Bendrosios tarptautins teiss taisykls yra sudtin federalins teiss dalis. Jos turi virenyb prie statymus ir Federacijos gyventojams tiesiogiai sukuria teises ir pareigas. 26 straipsnis. Taikos isaugojimas (1) Veiksmai, kurie yra skirti ir kuriais ketinama trukdyti taikiam taut bendrabviui, ypa rengtis puolamajam karui, yra antikonstituciniai. U tai yra baudiama pagal statym. (2) Kariauti skirti ginklai gali bti gaminami, transportuojami ir naudojami tik Federalins Vyriausybs leidimu. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. 27 straipsnis. Prekybos laivynas Visi vokiei prekybiniai laivai sudaro vientis prekybos laivyn. 28 straipsnis. Federalini emi konstitucijos, bendruomeni savivalda (1) Federalini emi konstitucin santvarka turi atitikti respublikins, demokratins ir socialins teisins valstybs principus io Pagrindinio statymo prasme. Federalinse emse, apskrityse ir bendruomense Tauta turi turti atstovyb, irinkt visuotini, tiesiogini, laisv, lygi ir slapt rinkim metu. Apskrii ir bendruomens rinkim metu pagal Europos Bendrijos teis gali rinkti ir bti irinkti asmenys, turintys Europos Bendrijos valstybs nars pilietyb. Bendruomense irinkt institucij gali pakeisti bendruomens susirinkimas. (2) Bendruomenms turi bti garantuojama teis visus vietins bendrijos klausimus sprsti pagal statymus savo atsakomybe. Bendruomeni susivienijimai pagal statymus taip pat turi savivaldos teis, neperengiani
50

j statymais nustatytos kompetencijos rib. Savivaldos utikrinimas apima ir finansins atsakomybs pagrindus; ie pagrindai taip pat apima bendruomeni teis padidinti mokesius, remiantis vietiniais ekonominiais mokesi itekliais. (3) Federacija laiduoja, kad federalini emi konstitucin santvarka atitinka pagrindines teises bei 1 ir 2 dali nuostatas. 29 straipsnis. Naujas Federacijos teritorijos suskirstymas (1) Federacijos teritorija gali bti i naujo suskirstyta, siekiant utikrinti, kad federalins ems pagal savo dyd ir pajgum galt efektyviai vykdyti joms privalomas uduotis. ia btina atsivelgti konkreiai federalinei emei bdingus glaudius ryius, istorines ir kultrines ssajas, ekonomin tikslingum, taip pat vietovs ir ems planavimo reikalavimus. (2) Priemons dl naujo Federacijos teritorijos suskirstymo nustatomos federaliniu statymu, kuris turi bti patvirtintas referendumu. Btina iklausyti suinteresuotas federalines emes. (3) Referendumas vyksta tose federalinse emse, i kuri teritorij arba teritorijos dali turi bti sudaryta nauja federalin em arba naujai nustatytos federalins ems ribos (suinteresuotos federalins ems). Turi bti balsuojama dl klausimo, ar suinteresuotos federalins ems turi bti tokios, kokios buvo ligi iol, ar turi bti sudaryta nauja federalin em ar nustatytos naujos federalins ems ribos. Referendumas dl naujos federalins ems sudarymo arba nauj federalins ems rib nustatymo vyksta, jei bsimos teritorijos ir vis suinteresuotos federalins ems srii ar srities dali, kuri federalins ems priklausomyb turi bti pakeista ta paia prasme, dauguma pritaria pakeitimui. Jis nevyksta, jei vienos i suinteresuot federalini emi teritorijoje dauguma balsavusij pakeitimo nepriima; taiau neprimimas nra reikmingas, jei vienoje teritorijos dalyje, kurios priklausomyb suinteresuotai federalinei emei turi bti pakeista, dviej tredali bals dauguma pritaria pakeitimui, nebent tik visos suinteresuotos federalins ems teritorijoje dviej tredali bals dauguma pakeitimui yra nepritariama. (4) Jei vientisoje apribotoje gyvenamoje ir kinje teritorijoje, kurios dalys yra keliose federalinse emse, ir kurioje yra ne maiau kaip vienas milijonas gyventoj, viena deimtoji jos rinkj, turini balsavimo teis renkant Bundestag, tautos iniciatyva reikalauja, kad iai teritorijai bt suteikta vientisa federalins ems priklausomyb, tai federaliniu statymu reikia per dvejus metus nustatyti, ar federalins ems priklausomyb keiiama pagal 2 dal, ar suinteresuotose federalinse emse vyks visuotin tautos apklausa.
51

(5) Visuotins tautos apklausos tikslas yra nustatyti, ar bus pritarta statymo silomam federalins ems priklausomybs pakeitimui. statyme gali bti pateikti vairs, taiau ne daugiau kaip du visuotins tautos apklausos pasilymai. Jei dauguma pritaria silomam federalins ems priklausomybs pakeitimui, tai federalinis statymas per dvejus metus turi nustatyti, ar federalins ems priklausomyb bus keiiama pagal 2 dal. Jei visuotins tautos apklausos metu pateiktam silymui pritariama pagal 3 dalies 3 ir 4 sakinius, tai per dvejus metus nuo visuotins tautos apklausos dl silomos federalins ems sudarymo turi bti ileistas federalinis statymas, kurio patvirtinti referendumu jau nebereikia. (6) Referendumo ir visuotins tautos apklausos metu gaut bals dauguma reikia, kad j sudaro ne maiau kaip ketvirtadalis rinkj, turini teis rinkti Bundestag. Be to, referendum, tautos iniciatyv ir visuotin tautos apklaus isamiau reglamentuoja federalinis statymas; jame taip pat gali bti numatyta, kad tautos iniciatyvos anksiau nei po penkeri met negali bti pakartotos. (7) Kiti federalini emi teritorinio statuso pokyiai gali vykti remiantis suinteresuot federalini emi valstybinmis sutartimis arba federaliniu statymu, kuriam pritaria Bundesratas, jei teritorija, kurios priklausomyb turi bti pakeista, turi ne daugiau kaip 50 000 gyventoj. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas, kuriam turi pritarti Bundesratas ir dauguma Bundestago nari. Jame turi bti numatyta iklausyti suinteresuotas bendruomenes ir apskritis. (8) Federalins ems gali savo uimamas teritorijas arba j dalis i naujo suskirstyti valstybins sutarties pagrindu, nesilaikydamos 27 dali nuostat. Suinteresuotos bendruomens ir apskritys turi bti iklausomos. Valstybin sutartis kiekvienoje suinteresuotoje federalinje emje turi bti patvirtinta referendumu. Jeigu valstybin sutartis susijusi su federalins ems teritorijos dalimi, patvirtinimas referendumu iose teritorijos dalyse gali bti ribojamas; 5 sakinio antroji pus netaikoma. Referendume sprendia dauguma bals, jeigu j sudaro ketvirtadalis rinkj, turini teis rinkti Bundestag; isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. Valstybinei sutariai turi pritarti Bundestagas. 30 straipsnis. Federalini emi suverenios teiss Valstybini galiojim ir valstybini uduoi vykdymas yra federalini emi kompetencija, jei is Pagrindinis statymas nenumato arba leidia kitaip.

52

31 straipsnis. Federalins teiss virenyb Federalin teis turi virenyb prie federalins ems teis. 32 straipsnis. Santykiai su usieniu (1) Rpintis santykiais su usienio valstybmis yra Federacijos kompetencija. (2) Prie sudarant sutart, susijusi su kurios nors federalins ems ypatingomis slygomis, btina laiku iklausyti i federalin em. (3) Kiek federalins ems yra kompetentingos leisti statymus, jos, Federalinei Vyriausybei pritariant, gali su usienio valstybmis sudaryti sutartis. 33 straipsnis. Piliei lygyb, valstybs tarnyba (1) Kiekvienas vokietis kiekvienoje federalinje emje turi vienodas pilietines teises ir pareigas. (2) Kiekvienas vokietis pagal savo tinkamum, gabumus ir profesinius sugebjimus turi vienodas galimybes uimi bet kokias valstybines pareigas. (3) Naudojimasis civilinmis ir pilietinmis teismis, leidimas uimti valstybines pareigas, taip pat valstybs tarnyboje gytos teiss nepriklauso nuo religini sitikinim. Niekas negali bti varomas dl savo priklausomybs ar nepriklausomybs kokiai nors religijai arba dl savo pasauliros. (4) Vykdyti suverenius valstybs galiojimus paprastai turi bti nuolatinis valstybs tarnybos tarnautoj, susaistyt vieosios teiss tarnybiniais ir itikimybs santykiais, udavinys. (5) Valstybs tarnybos teis turi bti reglamentuojama atsivelgiant tradicinius profesionali tarnautoj veiklos principus. 34 straipsnis. Atsakomyb paeidus tarnybines pareigas Jei kas nors, atlikdamas jam patikt valstybs tarnyb, paeidia jam privalomas tarnybines pareigas treiajam asmeniui, tai atsakomyb i esms tenka valstybei arba institucijai, kurioje jis dirba. Tyios arba iurktaus neatsargumo atveju lieka galioti regreso teis. Pareikiant reikalavim dl alos atlyginimo ir regreso, negali bti atmetama galimyb kreiptis teism. 35 straipsnis. Teisin ir tarnybin pagalba, pagalba katastrofos atveju (1) Visos Federacijos ir federalini emi valdios institucijos teikia viena kitai teisin ir tarnybin pagalb. (2) Nordama ilaikyti arba atkurti vie saugum ir tvark, federalin em ypatingos svarbos atvejais, siekdama paremti savo policij, gali pa53

reikalauti federalins pasienio apsaugos pajg ir rengini, jei policija be ios paramos visai negalt atlikti uduoties arba galt atlikti tik susidurdama su ypa dideliais sunkumais. Kilus stichinei arba ypa sunkiai nelaimei federalin em gali pareikalauti kit federalini emi policijos pajg, kit administracij pajg ir rengini, federalins pasienio apsaugos tarnybos bei ginkluotj pajg itekli. (3) Kai stichin nelaim arba kitoks nelaimingas atsitikimas kelia grsm daugiau nei vienos federalins ems teritorijai, federalin Vyriausyb gali, jei tai btina, kad kova bt veiksminga, nurodyti federalini emi vyriausybms duoti policijos pajgas kit emi dispozicijon, taip pat policijos pajgoms paremti panaudoti federalins pasienio apsaugos ir ginkluotj pajg junginius. Federalins Vyriausybs priemons, nurodytos 1 sakinyje, pareikalavus Bundesratui, o kitais atvejais paalinus pavoj, turi bti atauktos. 36 straipsnis. Federaliniai tarnautojai (1) Aukiausiose federalinse valdios institucijose atitinkamu santykiu turi bti darbinami tarnautojai i vis federalini emi. kitas federalines valdios institucijas paprastai turi bti priimami asmenys i tos federalins ems, kurioje jie dirba. (2) Karo prievols statymuose taip pat turi bti atsivelgiama Federacijos padalijim federalines emes ir j ypatingus konkreiai federalinei emei bdingus santykius. 37 straipsnis. Federalin prievarta (1) Jeigu federalin em neatlieka jai pagal Pagrindin statym ar bet kur kit federalin statym priklausani pareig, Federalin Vyriausyb, pritariant Bundesratui, gali imtis reikiam priemoni, skatinani federalin em federalins prievartos bdu atlikti savo pareigas. (2) Federalinei prievartai gyvendinti Federalin Vyriausyb ar jos galiotas asmuo turi teis vis federalini emi ir j valdios institucij atvilgiu leisti sakymus. III. BUNDESTAGAS 38 straipsnis. Rinkimai (1) Vokietijos Bundestago deputatai renkami visuotiniais, tiesioginiais, laisvais, lygiais ir slaptais rinkimais. Jie yra visos Tautos atstovai, nesusaistyti pavedimais bei nurodymais ir besivadovaujantys tik savo sine.
54

(2) Kiekvienas, kuris sulauk 18 met, turi teis balsuoti; renkamas gali bti kiekvienas, sulauks pilnametysts. (3) Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. 39 straipsnis. galiojim laikas, posdis, suaukimas (1) Bundestagas pagal toliau einanias nuostatas yra renkamas ketveriems metams. Jo galiojim laikas baigiasi susirinkus naujam Bundestagui. Nauji rinkimai vyksta ne anksiau kaip po keturiasdeimt ei ir ne vliau kaip po keturiasdeimt atuoni mnesi nuo galiojim laiko pradios. Bundestag paleidus, nauji rinkimai vyksta per eiasdeimt dien. (2) Bundestagas renkasi ne vliau kaip trisdeimt dien po rinkim. (3) Posdi pradi ir pabaig nustato Bundestagas. Bundestago pirmininkas gali j suaukti anksiau. Jis tai privalo, kai to reikalauja tredalis Bundestago nari, federalinis prezidentas arba federalinis kancleris. 40 straipsnis. Prezidiumas, reglamentas (1) Bundestagas renka savo pirminink, jo pavaduotoj ir sekretori. Jis priima savo reglament. (2) Pirmininkas vykdo patalp nelieiamybs teis ir policin valdi Bundestago pastatuose. Be jo leidimo Bundestago patalpose negali vykti jokia krata ar konfiskacija. 41 straipsnis. Rinkim rezultat patikrinimas (1) Tikrinti rinkim rezultatus yra Bundestago kompetencija. Jis taip pat sprendia, ar Bundestago deputatas prarado naryst. (2) Bundestago sprendim galima apsksti Federaliniam Konstituciniam Teismui. (3) Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. 42 straipsnis. Viei posdiai, daugumos nutarimai (1) Bundestago posdiai yra viei. Deimtadalio jo nari arba Federalins Vyriausybs praymu, esant dviej tredali bals daugumai, gali vykti udari posdiai. Sprendimas dl tokio praymo priimamas udarame posdyje. (2) Bundestago nutarimui priimti btina bals dauguma, jei is Pagrindinis statymas nenumato kitaip. Bundestago rengiamiems rinkimams vykdyti reglamente gali bti numatomos iimtys. (3) Tikrov atitinkantys praneimai apie atvirus Bundestago ir jo komisij posdius neutraukia jokios atsakomybs.
55

43 straipsnis. Ikvietimo, dalyvavimo posdiuose ir iklausymo teis (1) Bundestagas ir jo komisijos gali i kiekvieno Federalins Vyriausybs nario pareikalauti dalyvauti posdiuose. (2) Bundesrato ir Federalins Vyriausybs nariai, taip pat j galioti asmenys turi teis dalyvauti visuose Bundestago ir jo komisij posdiuose. Jie turi bti iklausomi bet kuriuo metu. 44 straipsnis. Tyrim komisijos (1) Bundestagas turi teis, o pareikalavus ketvirtadaliui jo nari, privalo paskirti tyrim komisij, kuri vieojo nagrinjimo procese surenka reikiamus rodymus. Posdiai gali bti ir udari. (2) Renkant rodymus naudojami baudiamojo proceso nuostatai. Susirainjimo, pato ir ryi slaptumas nepaeidiami. (3) Teismai ir administracins valdios institucijos privalo teikti teisin ir tarnybin pagalb. (4) Tyrim komisij nutarimai teisme nenagrinjami. Teismai laisvai gali svarstyti ir vertinti tyrimu paremtas bylos aplinkybes. 45 straipsnis. Europos Sjungos komisija Bundestagas Europos Sjungos reikalams sprsti sudaro komisij. Remdamasis 23 straipsniu gali j galioti vykdyti Bundestago teises santykiuose su Federaline Vyriausybe. 45 a straipsnis. Usienio reikal komisija ir Gynybos komisija (1) Bundestagas sudaro Usienio reikal komisij ir Gynybos komisij. (2) Gynybos komisija taip pat turi Tyrimo komisijos teises. Ketvirtadalio savo nari praymu ji privalo atlikti objekto tyrim. (3) 44 straipsnio 1 pastraipa gynybos sriiai netaikoma. 45 b straipsnis. Gynybos galiotinis Saugant pagrindines teises ir kaip pagalbinis Bundestago organas vykdant parlamentin kontrol skiriamas Bundestago gynybos galiotinis. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. 45 c straipsnis. Peticij komisija (1) Bundestagas sudaro Peticij komisij, kuriai pagal 17 straipsn priklauso nagrinti praymus ir skundus, skirtus Bundestagui. (2) Komisijos galiojimus dl skund tikrinimo reglamentuoja federalinis statymas.
56

46 straipsnis. Deputat indemnitetas ir imunitetas (1) Deputatas dl savo balsavimo ar nuomons pareikimo Bundestage ar vienoje i jo komisij niekuomet negali bti teismine ar tarnybine tvarka persekiojamas ar kitaip patrauktas atsakomybn u Bundestago rib. Tai netaikoma esant meiikikiems eidinjimams. (2) Dl veiksmo, u kur gresia bausm, deputatas gali bti patrauktas atsakomybn arba suimtas tik gavus Bundestago sutikim, iskyrus atvejus, kai jis suimamas veikos metu arba kit dien. (3) Bundestago leidimas taip pat yra btinas bet kokiu deputato asmenins laisvs apribojimo atveju arba ikeliant deputatui teismin byl pagal 18 straipsn. (4) Kiekviena baudiamoji byla ir byla, ikelta deputatui pagal 18 straipsn, kiekvienas sumimas ir kitoks jo asmenins laisvs apribojimas turi bti atidedami Bundestagui pareikalavus. 47 straipsnis. Teis atsisakyti duoti liudytojo parodymus Deputatai turi teis atsisakyti duoti parodymus apie asmenis, kurie jiems, kaip deputatams, arba kuriems jie, kaip deputatai, atskleid faktus, taip pat apie paius faktus. Tiek, kiek galioja teis atsisakyti duoti liudytojo parodymus, draudiama konfiskuoti dokumentus. 48 straipsnis. Kandidatra, mandato apsauga, atlyginimas (1) Tas, kas pretenduoja uimti viet Bundestage, turi teis gauti atostog, btin pasirengti rinkimams. (2) Niekam negali bti kliudoma uimti ir eiti deputato pareigas. Neleidiama dl ios prieasties nutraukti darbo santykius arba atleisti i darbo. (3) Deputatai turi teis gauti tinkam, j nepriklausomum utikrinant atlyginim. Jie turi teis nemokamai naudotis visomis valstybinio transporto priemonmis. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. 49 straipsnis (panaikintas)

IV. BUNDESRATAS 50 straipsnis. Uduotis Per Bundesrat federalins ems dalyvauja statym leidyboje, Federacijos valdyme ir Europos Sjungos reikaluose.
57

51 straipsnis. Sudtis, balso vert (1) Bundesratas susideda i federalini emi vyriausybi nari, kuriuos jos skiria ir ataukia. Jiems gali atstovauti kiti j vyriausybi nariai. (2) Kiekviena federalin em turi maiausiai 3 balsus, federalins ems, kuriose gyvena daugiau kaip du milijonai gyventoj, keturis, federalins ems, kuriose gyvena daugiau kaip ei milijonai gyventoj, penkis, federalins ems, kuriose gyvena daugiau kaip septyni milijonai gyventoj, eis balsus. (3) Kiekviena federalin em gali deleguoti tiek nari, kiek ji turi bals. Kiekvienos federalins ems balsai gali bti atiduoti tik vieningai ir tik dalyvaujani nari arba j atstov. 52 straipsnis. Pirmininkas, nutarimai, reglamentas (1) Bundesratas vieneriems metams irenka savo pirminink. (2) Pirmininkas suaukia Bundesrat. Jis privalo j sukviesti, jei to reikalauja ne maiau kaip dvi federalins ems arba federalin Vyriausyb. (3) Bundesrato nutarimams priimti pakanka maiausios bals daugumos. Jis priima savo reglament. Posdiai yra viei. Jie gali bti ir udari. (3 a) Europos Sjungos reikalams sprsti Bundesratas gali steigti Europos rmus, kuri nutarimai galioja kaip Bundesrato nutarimai; 51 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies 2 sakinys galioja atitinkamai. (4) Bundesrato komisijoms gali priklausyti kiti nariai arba federalini emi vyriausybi galiotiniai. 53 straipsnis. Federalins Vyriausybs nari dalyvavimas posdiuose Federalins Vyriausybs nariai turi teis, o pareikalavus pareig dalyvauti Bundesrato ir jo komisij posdiuose. Jie turi bti bet kada iklausyti. Federalin Vyriausyb privalo Bundesratui nuolat teikti naujausi informacij apie reikal tvarkym. IV a. BENDROJI KOMISIJA 53 a straipsnis. Sudtis, reglamentas (1) Bendroji komisija susideda i dviej tredali Bundestago deputat, tredalio Bundesrato nari. Deputatus skiria Bundestagas atitinkamai pagal frakcij kiekybin santyk; jie negali priklausyti federalinei Vyriausybei. Kiekvienai federalinei emei atstovauja jai paskirtas Bundesrato narys; ie nariai nra saistomi nurodym. Bendrosios komisijos sudarym ir jos
58

proces nustato reglamentas, kur turi priimti Bundestagas ir kuriam turi pritarti Bundesratas. (2) Federalin Vyriausyb privalo informuoti Bendrj komisij apie savo planus, susijusius su gynybos padtimi. Bundestago ir jo komisij teiss, numatytos 43 straipsnio 1 dalyje, lieka galioti. V. FEDERALINIS PREZIDENTAS 54 straipsnis. Rinkimai, tarnybos laikas (1) Federalin prezident renka Federalinis susirinkimas be svarstym. Irinktas gali bti kiekvienas vokietis, jei jis turi rinkim Bundestag teis ir yra sulauks keturiasdeimties met amiaus. (2) Federalinio prezidento galiojimai trunka penkerius metus. Perrinkti antrai kadencijai i eils leidiama tik vien kart. (3) Federalinis susirinkimas susideda i Bundestago nari ir vienodo skaiiaus nari, kuriuos federalini emi tautos atstovybs irenka pagal proporcins rinkim sistemos principus. (4) Federalinis susirinkimas susirenka ne vliau kaip likus trisdeimiai dien iki federalinio prezidento tarnybos laiko pabaigos, o jam pasibaigus prie laik ne vliau kaip trisdeimt dien nuo io momento. J suaukia Bundestago pirmininkas. (5) Pasibaigus galiojim laikui, 4 dalies 1 sakinyje nurodytas terminas prasideda nuo pirmojo Bundestago posdio. (6) Irinktu laikomas tas, kuris gauna daugum Federalinio susirinkimo nari bals. Jei ios daugumos per du rinkim turus nesurenka n vienas kandidatas, irinktu laikomas tas, kuris surenka daugiausiai bals kitame rinkim ture. (7) Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. 55 straipsnis. Nesuderinamumai (1) Federalinis prezidentas negali priklausyti nei Vyriausybei, nei Federacijos ar federalins ems statym leidybos institucijai. (2) Federalinis prezidentas negali eiti joki kit apmokam pareig, usiimti verslu ar profesine veikla, taip pat negali priklausyti pelno siekianios mons vadovybei ar kontrols tarybai. 56 straipsnis. Tarnybin priesaika Federalinis prezidentas prie praddamas eiti savo pareigas susirinkusiems Bundestago ir Bundesrato nariams prisiekia:
59

A prisiekiu, kad savo jgas skirsiu Vokiei Tautos labui, gausinsiu jos turt, alinsiu negeroves, saugosiu ir ginsiu Pagrindin statym ir federalinius statymus siningai atliksiu savo pareigas ir bsiu kiekvienam teisingas. Tepadeda man Dievas. Prisiekti galima ir be religinio pasiadjimo. 57 straipsnis. Pavadavimas Jei federalinis prezidentas negali toliau eiti savo pareig arba jei prie laik pasibaigia jo tarnyba, jo galiojimus vykdo Bundesrato pirmininkas. 58 straipsnis. Kontrasignacija Federalinio prezidento potvarkiai ir sakymai sigalioja pasiraius federaliniam kancleriui arba kompetentingam federaliniam ministrui. Tai netaikoma skiriant ar atleidiant federalin kancler, paleidiant Bundestag pagal 63 straipsn ir esant praymui pagal 69 straipsnio 3 dal. 59 straipsnis. Federacijos atstovavimas tarptautiniuose santykiuose (1) Federalinis prezidentas atstovauja Federacijai tarptautiniuose santykiuose. Jis Federacijos vardu sudaro sutartis su usienio valstybmis. Jis akredituoja ir priima pasiuntinius. (2) Sutartys, reglamentuojanios Federacijos politinius santykius arba susijusios su Federacijos statym leidybos objektais, turi bti patvirtintos federaliniu statymu, pritariant arba dalyvaujant kompetentingoms statym leidybos institucijoms. Esant administracinms sutartims atitinkamai galioja Federacijos administravimo nuostatos. 59 a straipsnis. (panaikintas) 60 straipsnis. Tarnautoj skyrimas, malons teis, imunitetas (1) Federalinis prezidentas skiria ir atleidia federalinius teisjus, federalinius tarnautojus, karininkus ir puskarininkius, jeigu statymai nenumato kitaip. (2) Pavieniais atvejais Federacijos mastu jis gyvendina malons teis. (3) iuos galiojimus jis gali perduoti kitoms valdios institucijoms. (4) Federaliniam prezidentui atitinkamai taikomos 46 straipsnio 24 dalys.

60

61 straipsnis. Apkalta Federaliniame Konstituciniame Teisme (1) Bundestagas arba Bundesratas gali kreiptis Federalin Konstitucin Teism, kaltindamas federalin prezident dl tyinio Pagrindinio statymo ar kito federalinio statymo paeidimo. Pateikti kaltinim galima, jei to reikalauja ne maiau kaip ketvirtadalis Bundestago nari arba ketvirtadalis Bundesrato bals. Priimti nutarim dl kaltinimo iklimo galima, surinkus du tredalius Bundestago nari arba du tredalius Bundesrato bals. Kaltinimui atstovauja kaltinaniosios institucijos galiotinis. (2) Jei Federalinis Konstitucinis Teismas nustato, kad federalinis prezidentas yra kaltas dl tyinio Pagrindinio statymo ar kito federalinio statymo paeidimo, jis gali paskelbti j netekusiu savo pareig. Iklus kaltinim, jis gali laikinu potvarkiu nustatyti, kad federalinis prezidentas nualinamas nuo pareig. VI. FEDERALIN VYRIAUSYB 62 straipsnis. Sudtis Federalin Vyriausyb sudaro federalinis kancleris ir federaliniai ministrai. 63 straipsnis. Federalinio kanclerio rinkimas (1) Federalin kancler nesvarstydamas renka Bundestagas federalinio prezidento pasilymu. (2) Irinktu laikomas tas, kuris gauna Bundestago nari bals daugum. Irinkt kandidat turi paskirti federalinis prezidentas. (3) Jeigu pasilytas kandidatas nra irenkamas, Bundestagas per keturiolika dien nuo rinkim gali irinkti federalin kancler, jeigu tam pritaria daugiau kaip pus jo nari. (4) Jeigu per laikotarp rinkimai nevyksta, tada nedelsiant vyksta naujas rinkim turas, kuriame irenkamas daugiausiai bals gavs kandidatas. Jei irinktas asmuo gauna Bundestago nari bals daugum, federalinis prezidentas turi j paskirti per septynias dienas nuo rinkim. Jeigu irinktas asmuo nesurenka tokios daugumos, federalinis prezidentas privalo per septynias dienas j paskirti arba paleisti Bundestag. 64 straipsnis. Federalini ministr skyrimas ir atleidimas, tarnybin priesaika (1) Federalinius ministrus federalinio kanclerio silymu skiria ir atleidia federalinis prezidentas.
61

(2) Federalinis kancleris ir federaliniai ministrai prie praddami eiti pareigas prisiekia Bundestagui, kaip nurodyta 56 straipsnyje. 65 straipsnis. Nurodym kompetencija, inybinis ir kolegialumo principas Federalinis kancleris nustato politikos kryptis ir yra u tai atsakingas. Atsivelgiant ias kryptis kiekvienas federalinis ministras savarankikai vadovauja savo valdymo sriiai ir yra u j atsakingas. Jeigu federalini ministr nuomons skiriasi, sprendim priima federalin Vyriausyb. Federalinis kancleris vadovauja j reikalams pagal Federalins Vyriausybs priimt ir federalinio prezidento patvirtint reglament. 65 a straipsnis. Galia duoti sakymus (1) Federalinis gynybos ministras yra galiotas duoti sakymus ir vadovauti ginkluotosioms pajgoms. (2) (ibraukta). 66 straipsnis. Nesuderinamumai Federalinis kancleris ir federaliniai ministrai negali eiti joki kit apmokam pareig, usiimti verslu ar profesine veikla, negali priklausyti pelno siekianios mons vadovybei, o be Bundestago pritarimo ir jos kontrols tarybai. 67 straipsnis. Nepasitikjimo votumas (1) Bundestagas gali federaliniam kancleriui pareikti nepasitikjim tik kai jis savo nari dauguma irenka nauj federalin kancler ir prao federalin prezident atleisti federalin kancler. Federalinis prezidentas praym turi vykdyti ir paskirti irinktj asmen. (2) Nuo praymo iki rinkim turi praeiti keturiasdeimt atuonios valandos. 68 straipsnis. Pasitikjimo klausimas (1) Jeigu federalinio kanclerio praymas pareikti jam pasitikjim negauna Bundestago nari daugumos pritarimo, federalinis prezidentas federalinio kanclerio silymu gali per dvideimt vien dien paleisti Bundestag. Teis paleisti Bundestag prarandama, jei Bundestagas savo nari dauguma irenka kit federalin kancler. (2) Nuo praymo iki balsavimo turi praeiti keturiasdeimt atuonios valandos.
62

69 straipsnis. Federalinio kanclerio pavaduotojas, tarnybos trukm (1) Federalinis kancleris vien federalin ministr skiria savo pavaduotoju. (2) Federalinio kanclerio arba federalinio ministro tarnyba pasibaigia visada, kai susirenka naujai irinktas Bundestagas, o federalinio ministro taip pat visada, kai federalinis kancleris nustoja eiti savo pareigas. (3) Federalinis kancleris federalinio prezidento praymu, federalinis ministras federalinio kanclerio arba federalinio prezidento praymu yra pareigojamas eiti savo pareigas, kol bus paskirtas jo pdinis. VII. FEDERACIJOS STATYM LEIDYBA 70 straipsnis. Kompetencijos padalijimas tarp Federacijos ir federalini emi (1) Federalins ems turi statym leidybos teis, jei is Pagrindinis statymas statym leidybos galiojim neperduoda Federacijai. (2) Federacijos ir federalini emi kompetencija nustatoma pagal io Pagrindinio statymo nuostatas dl iimtins ir konkuruojanios statym leidybos. 71 straipsnis. Iimtin Federacijos statym leidybos teis Iimtins Federacijos statym leidybos srityje federalins ems turi galiojim leisti statymus tik tada ir tiek, kiek jos tam aikiai galiotos federalinio statymo. 72 straipsnis. Konkuruojanti statym leidyba (1) Konkuruojanios statym leidybos srityje federalins ems turi galiojim leisti statymus tik tol ir tik tiek, kiek Federacija ileisdama statym nepasinaudoja jai tenkania statym leidybos kompetencija. (2) Federacija ioje srityje turi statym leidybos teis tada ir tiek, kiek federaliniu reglamentavimu reikia sukurti vienodas gyvenimo slygas Federacijos teritorijoje arba isaugoti teisin arba ekonomin vientisum dl bendrj valstybs interes. (3) Federaliniu statymu gali bti nustatyta, kad federalinis reglamentavimas, kuris nra btinas 2 dalies prasme, gali bti pakeistas federalins ems teise.

63

73 straipsnis. Iimtins Federacijos statym leidybos sritys Federacija turi iimtin statym leidybos teis iose srityse: 1. Usienio reikalai, taip pat gynyba, skaitant civili gyventoj apsaug; 2. Federacijos pilietyb; 3. Teis laisvai kilnotis, pas reimas, imigracija, emigracija ir asmen idavimas kitai valstybei; 4. Valiutos, finans ir monet kalybos sistema, mat ir svorio etalonai, taip pat laiko nustatymas; 5. Muit ir prekybos teritorijos vienov, prekybos ir laivybos sutartys, laisvas preki judjimas ir preki bei mokjim apyvarta su usieniu, skaitant muit ir pasienio apsaug; 6. Oro transportas; 6 a. Geleinkeli, visai arba daugiausiai priklausani Federacijai (Federacijos geleinkeliai), eismas, Federacijos geleinkeli tiesimas, ilaikymas ir eksploatacija, mokesiai u naudojimsi iais geleinkeliais; 7. Pato sistema ir telekomunikacijos; 8. Teisiniai santykiai asmen, dirbani Federacijos valdios institucijose ir vieosios teiss institucijose, tiesiogiai pavaldiose Federacijai; 9. Verslo teiss apsauga, autorins teiss ir leidybos teis; 10. Federacijos ir federalini emi bendradarbiavimas: a) kriminalinje policijoje, b) ginant laisvos demokratins santvarkos pagrindus, Federacijos ar federalins ems egzistavim ir saugum (Konstitucijos apsauga), c) ginant Federacijos teritorij nuo mginim, panaudojant jg arba tam skirtus paruoiamuosius veiksmus, pakenkti Vokietijos Federacins Respublikos usienio interesams, taip pat steigiant Federalins kriminalins policijos tarnyb ir kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu; 11. Statistikos duomenys Federacijos poreikiams. 74 straipsnis. Konkuruojanios statym leidybos sritys (1) Konkuruojanti statym leidyba apima tokias sritis: 1. Civilin teis, baudiamoji teis ir nuosprendi vykdymas, teism santvarka, teisminis procesas, advokatra, notariatas ir juridin konsultacija; 2. Metrikacijos ra tvarkymas; 3. Susivienijim ir susirinkim teis; 4. Usieniei teis laikinai ir nuolat gyventi alyje;
64

4 a. Ginkl ir sprogstamj mediag teis; 5. (panaikintas) 6. Pabgli ir deportuot asmen reikalai; 7. Visuomenin rpyba; 8. (panaikintas) 9. Karo padaryta ala ir jos kompensavimas; 10. Karo invalid ir karo metu uvusij eimos nari aprpinimas bei rpinimasis buvusiais karo belaisviais; 10 a. Kareivi, kit karo ir despotizmo auk kapai; 11. kin teis (kalnakasyba, pramon, energetika, amatai, verslai, prekyba, bankai ir biros, privatus draudimas); 11 a. Branduolins energijos gamyba ir panaudojimas taikiais tikslais, tam skirt rengini statyba ir eksploatacija, apsisaugojimas nuo pavojaus, kylanio aplink patekus branduolinei energijai ar dl jonizuojani spinduli ir radioaktyvij mediag, paalinimas; 12. Darbo teis, skaitant norm, reglamentuojani darbuotoj ir darbdavi santykius monje, visum, darbo saug ir tarpininkavim iekant darbo, taip pat socialin apsauga, skaitant draudim nuo nedarbo; 13. Stipendij reguliavimas ir mokslini tyrinjim skatinimas; 14. Nusavinimo teis, kiek ji susijusi su 73 ir 74 straipsni sritimis; 15. ems, gamtos turt ir gamybos priemoni perdavimas visuomeninei nuosavybei arba kitoms visuomeninio kio formoms; 16. Apsauga nuo piktnaudiavimo ekonomine galia; 17. ems ir mik kio gamybos skatinimas, maisto poreiki utikrinimas, ems ir mik kio gamini veimas ir iveimas, vejyba atviroje jroje ir pakrantse bei pakrani apsauga; 18. ems sklyp cirkuliacija, ems teis (be teiss prisidti prie infrastruktros krimo) ir ems kio nuoma, bsto statybos ir eksploatacijos sistema, gyvenviei ir prieglaud statybos ir eksploatacijos sistema; 19. Kovos su visuotinai pavojingomis ir ukreiamomis moni ir gyvn ligomis priemons, leidimas usiimti gydytojo ir kitomis medicinos profesijomis bei gydymo verslu, elgesys su vaistais, gydomosiomis mediagomis, narkotikais bei nuodais; 19 a. kinis ligonini aprpinimas ir vienam pacientui ilaikyti ligoninje skirt dienos l reguliavimas; 20. Apsauga dirbant su maisto produktais ir prieskoniais, btiniausiais daiktais, paarais, ems kio bei mik augal sklomis ir daigais, augal apsauga nuo lig ir kenkj, taip pat gyvn apsauga;
65

21. Laivyba atviroje jroje bei pakrantse ir jriniai-navigaciniai enklai, vidaus vanden laivininkyst, meteorologin tarnyba, jros ir bendram naudojimuisi skirti vidaus vanden keliai; 22. Keli eismas, automobili transportas, tolimojo susisiekimo keli tiesimas ir ilaikymas, taip pat mokesi u naudojimsi transporto priemonmis valstybiniais keliais surinkimas ir paskirstymas; 23. Geleinkeliai, nepriklausantys Federaliniam geleinkeliui, iskyrus kaln geleinkelius; 24. Atliek sunaikinimas, rpinimasis variu oru ir apsauga nuo triukmo; 25. Valstybs atsakomyb; 26. Dirbtinis moni apvaisinimas, gen tyrimas ir dirbtinis pakeitimas, organ bei audini transplantacijos reguliavimas. (2) Leidiant statymus pagal 1 dalies 25 punkt btinas Bundesrato pritarimas. 74 a straipsnis. Atlyginimas ir aprpinimas valstybs tarnyboje (1) Konkuruojanti statym leidyba taip pat apima valstybs tarnautoj, susaistyt valstybs tarnybos ir lojalumo santykiais, atlyginim ir aprpinim, jei Federacijai pagal 73 straipsnio 8 punkt nepriklauso iimtin statym leidybos kompetencija. (2) Federaliniams statymams pagal 1 dal priimti reikalingas Bundesrato pritarimas. (3) Bundesrato pritarimas taip pat reikalingas leidiant federalinius statymus pagal 73 straipsnio 8 punkt, jei juose numatyti kiti atlyginimo ir aprpinimo struktros ar vertinimo kriterijai, skaitant pareigybi vertinim arba kitas minimalias ar maksimalias sumas, nei numatyta federaliniuose statymuose pagal 1 dal. (4) 1 ir 2 dalys atitinkamai galioja nustatant federalini emi teisj atlyginimus ir aprpinim. Leidiant statymus pagal 98 straipsnio 1 dal atitinkamai galioja 3 dalis. 75 straipsnis. Bendrosios Federacijos taisykls (1) Esant slygoms, nurodytoms 72 straipsnyje, Federacija turi teis leisti bendrsias federalini emi statym leidybos taisykles iais klausimais: 1. Teisiniai santykiai asmen, dirbani federalini emi, bendruomeni ir kit vieosios teiss institucij valstybinje tarnyboje, jei 74 straipsnyje nenurodyta kitaip; 1a. Bendrieji auktojo mokslo pricipai;
66

2. Bendrieji teisiniai spaudos santykiai; 3. Mediokl, gamtos apsauga ir kratovaizdio prieira; 4. ems paskirstymas, region planavimas ir vandens kis; 5. Ryiai ir asmens liudijim (idavimo ir apskaitos) sistema; 6. Vokiei kultros vertybi apsauga nuo iveimo usien. Atitinkamai galioja 72 straipsnio 3 dalis. (2) Bendrosios taisykls detalias arba tiesiogiai taikomas nuostatas gali apimti tik iimtiniais atvejais. (3) Jeigu Federacija priima bendrsias taisykles, federalins ems privalo priimti reikalingus federalins ems statymus per statymo nustatyt termin. 76 straipsnis. statym projektai (1) statym projektus Bundestage teikia Federalin Vyriausyb, Bundestago nariai arba Bundesratas. (2) Federalins Vyriausybs statym projektai pirmiausia turi bti pateikiami Bundesratui. Bundesratas turi teis per eias savaites pareikti savo nuomon dl i projekt. Jeigu dl svarbi prieasi, ypa atsivelgiant projekto apimt, jis prao termin pratsti, tai terminas yra devynios savaits. Federalin Vyriausyb projekt, kur pateikdama Bundestagui iimties tvarka apibdina kaip ypa skub, gali pateikti Bundestagui po trij savaii arba jeigu Bundesratas pareikia pageidavim pagal 3 sakin, per eias savaites pateikti Bundestagui, net jei ji nra gavusi Bundesrato nuomons dl jo; gavusi Bundesrato nuomon, privalo nedelsdama pateikti j Bundestagui. Terminas pareikti nuomon dl projekt, keiiani Pagrindin statym, ir perduoti suverenias teises pagal 23 arba 24 straipsnius, yra devynios savaits; 4 sakinys nra taikomas. (3) Bundesrato projektus Federalin Vyriausyb privalo perduoti Bundestagui per eias savaites. Ji privalo pateikti ir savo nuomon dl j. Jeigu dl svarbi prieasi ir ypa atsivelgiant projekto apimt ji paprao termin pratsti, is terminas yra devynios savaits. Jeigu Bundesratas statymo projekt iimties tvarka pripasta kaip ypa skub, terminas yra trys savaits arba, jeigu Federalin Vyriausyb pareikia pageidavim pagal 3 sakin, eios savaits. Terminas dl projekt, keiiani Pagrindin statym, arba perduodant suverenias teises pagal 23 arba 24 straipsnius, yra devynios savaits; 4 sakinys nra taikomas. Bundestagas per nustatyt termin turi apsvarstyti projektus ir priimti nutarim.

67

77 straipsnis. statym leidybos procesas, Taikinamoji komisija (1) Federalinius statymus priima Bundestagas. Priimtus statymus Bundestago pirmininkas turi nedelsdamas pateikti Bundesratui. (2) Bundesratas, gavs nutarim dl statymo primimo, per tris savaites gali pareikalauti, kad bt sukviesta komisija, sudaryta i Bundestago ir Bundesrato nari, bendrai svarstyti pateiktus projektus. ios komisijos sudt ir proces nustato reglamentas, kur priima Bundestagas ir kuriam turi pritarti Bundesratas. i komisij deleguoti Bundesrato nariai nra saistomi nurodym. Jei statymui priimti reikalingas Bundesrato pritarimas, tai Bundestagas ir federalin Vyriausyb gali taip pat pareikalauti j sukviesti. Jei komisija silo pakeisti nutarim dl statymo primimo, Bundestagas privalo i naujo priimti nutarim. (2a) Tada, kai statymui priimti reikia Bundesrato pritarimo, Bundesratas, jeigu nebuvo pateiktas reikalavimas pagal 2 dalies 1 sakin arba tarpininkavimo procesas buvo ubaigtas nepateikus pasilymo pakeisti nutarim dl statymo primimo, per nustatyt laiko tarp turi priimti nutarim dl pritarimo. (3) Jei statymui priimti nereikia Bundesrato pritarimo, Bundesratas, kai procesas pagal 2 dal yra baigtas, gali per dvi savaites prietarauti Bundestago priimtam statymui. Prietaravimo laikas prasideda 2 dalyje paskutiniame sakinyje nurodytu atveju gavus Bundestago naujai priimt nutarim, visais kitais atvejais gavus 2 dalyje numatytos komisijos pirmininko praneim, kad komisija ubaig proces. (4) Jei Bundesratas bals dauguma nusprendia prietarauti statymo primimui, tai Bundestagas savo nari dauguma gali j atmesti. Jei Bundesratas priima prietaravim ne maiau kaip dviej tredali bals dauguma, tai Bundestagas gali j atmesti dviej tredali bals dauguma arba bent Bundestago nari dauguma. 78 straipsnis. statym primimas Bundestago ileistas statymas laikomas priimtu, kai Bundesratas jam pritaria, neikelia pasilymo pagal 77 straipsnio 2 dal, nepareikia prietaravimo pagal 77 straipsnio 3 dal arba j atsiima arba kai tokiam prietaravimui nepritaria Bundestago bals dauguma. 79 straipsnis. Pagrindinio statymo keitimas (1) Pagrindin statym galima pakeisti tik tokiu statymu, kuris aikiai pakeiia Pagrindinio statymo paodin tekst arba j papildo. Tarptautinse sutartyse, kuri objektas yra taikos sureguliavimas, pasirengimas jam arba okupacins tvarkos panaikinimas arba kurios skirtos Vokietijos Federacinei
68

Respublikai ginti, utenka paaikinti, kad Pagrindinio statymo nuostatos neprietarauja sutari sudarymui ir sigaliojimui, papildyti t Pagrindinio statymo tekst, kuris apsiriboja iuo paaikinimu. (2) Tokiam statymui turi pritarti du tredaliai Bundestago nari ir du tredaliai Bundesrato bals. (3) io Pagrindinio statymo keitimas, susijs su Federacijos padalijimu federalines emes, esminiu federalini emi dalyvavimu statym leidyboje arba su 1 ir 20 straipsniuose tvirtintais principais, negalimas. 80 straipsnis. Nutarim leidimas (1) statymu Federalin Vyriausyb, federalinis ministras arba federalini emi vyriausybs gali bti galioti leisti nutarimus. Suteikto galiojimo turinys, tikslas ir apimtis turi bti nustatyti statymu. Nutarime turi bti nurodytas teisinis pagrindas. Jei statyme numatyta, kad galiojimas gali bti perduodamas, tai galiojimui perduoti reikia nutarimo. (2) Bundesrato pritarimas yra btinas, jeigu nra kitokio federalinio reguliavimo, Federalins Vyriausybs arba federalinio ministro nutarim dl taisykli ir mokesi u naudojimsi pato ir telekomunikacij renginiais, dl mokesi u naudojimsi federalini geleinkeli rengimais rinkimo taisykli, dl geleinkeli tiesimo ir naudojimo, taip pat priimant nutarimus remiantis federaliniais statymais, kuriems btinas Bundesrato pritarimas arba kuriuos federalins ems vykdo Federacijos pavedimu arba kaip savo dalyk. (3) Bundesratas gali pateikti Federalinei Vyriausybei nutarim, kuriems priimti reikia jo pritarimo, projektus. (4) Jeigu federalini emi vyriausybs federaliniu statymu arba federalinio statymo pagrindu yra galiotos leisti nutarimus, federalins ems tai gali reglamentuoti ir statymu. 80 a straipsnis. tempta padtis (1) Jeigu iame Pagrindiniame statyme arba federaliniame statyme dl gynybos, skaitant ir civili gyventoj apsaug, nustatyta, kad teisins nuostatos gali bti taikomos tik pagal straipsn, tai jas taikyti leistina, iskyrus gynybinio karo atvej, tik tada, jeigu Bundestagas konstatuoja esant tempt padt arba jeigu jis specialiai pritaria j taikymui. Konstatuoti esant tempt padt ir pareikti special pritarim, kaip nurodyta 12 a straipsnio 5 dalies 1 sakinyje ir 6 dalies 2 sakinyje, btina dviej tredali bals dauguma.
69

(2) Priemones pagal 1 dalies teisines nuostatas btina ataukti, jei to reikalauja Bundestagas. (3) Skirtingai negu nurodyta 1 dalyje, tokias teisines nuostatas leidiama naudoti taip pat nutarimo pagrindu ir remiantis nutarimu, kur Federalinei Vyriausybei pritarus priima tarptautin institucija pagal sjungos sutart. Priemons, nurodytos ioje dalyje, turi bti panaikintos, jei to reikalauja Bundestago nari dauguma. 81 straipsnis. Nepaprastj statym leidyba (1) Kai Bundestagas atmeta projekt, nors Federalin Vyriausyb j apibdina kaip skub, ir jeigu 68 straipsnyje nurodytu atveju Bundestagas nepaleidiamas, tai federalinis prezidentas federalins Vyriausybs reikalavimu ir Bundesrato pritarimu gali paskelbti statymo projektui svarstyti nepaprastj statym leidybos proces. Tas pats galioja, jei statymo projektas yra atmestas, nors federalinis kancleris su juo sieja reikalavim, nurodyt 68 straipsnyje. (2) Jei paskelbus nepaprastj statym leidyb, Bundestagas vl atmeta statymo projekt arba priima j tokios redakcijos, kuri Federalin Vyriausyb apibdino kaip nepriimtin, tai statymas laikomas priimtu, jei Bundesratas jam pritaria. Tas pats galioja, jei Bundestagas per keturias savaites po pakartotinio pateikimo projekto nepriima. (3) Federalinio kanclerio tarnybos laikotarpiu bet kuris Bundestago atmestas statymo projektas gali bti priimtas per eis mnesius nuo to laiko, kai pirm kart paskelbtas nepaprastj statym leidybos procesas pagal 1 ir 2 dalis. Pasibaigus iam laikui per likus to paties federalinio kanclerio tarnybos laik neleistina dar kart skelbti nepaprastosios statym leidybos proceso. (4) Pagrindinis statymas negali bti statymas, priimamas pagal 2 dal, pakeistas, nei visikai ar i dalies panaikintas arba netaikomas. 82 straipsnis. Parengimas, paskelbimas, sigaliojimas (1) Pagal io Pagrindinio statymo nuostatas priimtus statymus federalinis prezidentas parengia ir paskelbia Federaliniame statym biuletenyje. Su slyga, kad gals tai statymikai kitokiu bdu reglamentuoti, nutarimus parengia ir Federaliniame statym biuletenyje skelbia juos leidianti institucija. (2) Kiekviename statyme ir nutarime turi bti nurodyta jo sigaliojimo diena. Jei tokios nuostatos nra, jie sigalioja prajus keturiolikai dien nuo tos dienos, kai buvo ileistas Federalinis statym biuletenis.
70

VIII. FEDERALINI STATYM VYKDYMAS IR FEDERALINIS VALDYMAS 83 straipsnis. Federalini emi vykdomi statymai Federalins ems federalinius statymus vykdo kaip savo pai tiek, kiek is Pagrindinis statymas nenustato ar leidia kitaip. 84 straipsnis. Savarankikas federalini emi valdymas, federalin prieira (1) Jeigu federalins ems vykdo federalinius statymus kaip savo pai, jos paios reglamentuoja valdios institucij krimo ir valdymo proces, jei federaliniai statymai, pritariant Bundesratui, nenustato kitaip. (2) Federalin Vyriausyb gali, Bundesratui pritariant, leisti bendrsias valdymo nuostatas. (3) Federalin Vyriausyb priiri, kad federalins ems vykdyt federalinius statymus pagal galiojani teis. Federalin Vyriausyb gali iuo tikslu sisti galiotinius aukiausias federalini emi valdios institucijas joms sutinkant ir, jeigu jos tokio sutikimo neduoda, Bundesrato sutikimu taip pat ir pavadias institucijas. (4) Jei trkumai vykdant federalinius statymus, kuriuos Federalin Vyriausyb nustato federalinse emse, nepaalinami, tai Federalins Vyriausybs arba federalins ems praymu Bundesratas sprendia, ar federalin em paeid teis. Nesutinkant su Bundesrato nutarimu, galima kreiptis Federalin Konstitucin Teism. (5) Federalinei Vyriausybei federaliniu statymu, kuriam turi pritarti Bundesratas, federaliniams statymams vykdyti gali bti suteikiama teis ypatingais atvejais duoti atskirus nurodymus. Jie turi bti siuniami aukiausioms federalini emi institucijoms, iskyrus tuos atvejus, kuriuos Federalin Vyriausyb laiko skubiais. 85 straipsnis. Valdymas pagal pavedim (1) Jei federalins ems vykdo federalinius statymus Federacijos pavedimu, tai valdios institucij steigimas yra j inioje, jei federaliniai statymai, kuriems pritaria Bundesratas, nenumato kitaip. (2) Federalin Vyriausyb, pritariant Bundesratui, gali leisti bendrsias valdymo nuostatas. Jos gali reglamentuoti vientis valdinink ir tarnautoj mokym. Viduriniosios grandies institucij vadovai skiriami jai pritariant. (3) Federalini emi valdios institucijos paklsta kompetenting aukiausi federalini valdios institucij nurodymams. Nurodymai, iskyrus atvejus, kai Federalin Vyriausyb juos laiko skubiais, turi bti perlei71

diami aukiausioms federalini emi institucijoms. Nurodym vykdym turi utikrinti aukiausios federalini emi valdios institucijos. (4) Federacijos prieira apima vykdymo teistum ir tikslingum. Federalin Vyriausyb gali iuo tikslu pareikalauti ataskaitos ir dokument ir nusisti galiotinius visas valdios institucijas. 86 straipsnis. Federalinis valdymas Jeigu Federacija statymus vykdo per federalin administracij arba institucijas, tiesiogiai pavaldias Federacijai, arba per vieosios teiss staigas, tai Federalin Vyriausyb leidia bendras valdymo nuostatas, jei statymas nenumato nieko ypatingo. Ji reglamentuoja valdios institucij steigim, jei statymas nenumato kitaip. 87 straipsnis. Sritys (1) Federalinio valdymo sistemai, turiniai emesnes valdymo institucijas, priklauso usienio reikal tarnyba, federalinis finans valdymas ir pagal 89 straipsn federalini vandens keli ir laivininkysts valdymas. Federaliniu statymu gali bti steigiamos federalins pasienio apsaugos institucijos, policijos informaciniai ir ryi centrai, kriminalins policijos centras ir dokument rinkimo centras, kuri tikslas saugoti konstitucij ir ginti nuo pastang Federacijos teritorijoje panaudojant jg ar parengiamuosius veiksmus pakenkti Vokietijos Federacins Respublikos usienio interesams. (2) Vieosios teiss institucijos, tiesiogiai priklausomos nuo Federacijos, yra tos socialinio draudimo institucijos, kuri kompetencijos sritis perengia federalins ems ribas. Socialinio draudimo institucijos, kuri kompetencijos sritis apima daugiau nei vien, bet ne daugiau kaip tris federalines emes, veikia, skirtingai, nei numatyta 1 sakinyje, kaip tiesiogiai federalinei emei pavaldios vieosios teiss institucijos, jeigu dalyvaujanios federalins ems nustato, kuri federalin em vykdys prieir. (3) Be to, sprsti reikalams, dl kuri Federacija turi teis leisti statymus, federaliniu statymu gali bti steigiamos savarankikos federalins aukiausiosios valdios institucijos ir naujos federalins vieosios teiss institucijos ir staigos. Jeigu Federacijai kyla nauj udavini tose srityse, kurios priklauso jos statym kompetencijai, tai, esant btinumui, gali bti steigiamos federalins viduriniosios ir emutins grandies valdios institucijos, jei tam pritaria Bundesratas ir dauguma Bundestago nari. 87 a straipsnis. Ginkluotosios pajgos (1) Federacija gynybos reikalams sudaro ginkluotsias pajgas. J kiekis ir pagrindins organizavimo ypatybs priklauso nuo biudeto projekto.
72

(2) Ne gynybai ginkluotsias pajgas leidiama naudoti tik tais atvejais, kai tai aikiai leidiama iame Pagrindiniame statyme. (3) Ginkluotosios pajgos, esant gynybos situacijai ir temptai padiai, turi galiojim ginti civilinius objektus ir atlikti gatvi eismo reguliavimo uduotis, jei tai btina vykdant j gynybin uduot. Be to, esant gynybos situacijai ir temptai padiai ginkluotosioms pajgoms taip pat gali bti remiant policijos priemones pavesta saugoti civilinius objektus; tokiu atveju ginkluotosios pajgos veikia kartu su kompetentingomis valdios institucijomis. (4) Siekdama paalinti grsm, kylani Federacijos egzistavimui arba Federacijos ar federalins ems laisvai demokratinei santvarkai, Federalin Vyriausyb, jeigu atsiranda slygos, numatytos 91 straipsnio 2 dalyje, ir jeigu nepakanka policijos ir federalins pasienio apsaugos, gali ginkluotsias pajgas panaudoti policijai ir federalinei pasienio apsaugai paremti, ginant civilinius objektus ir kovojant su organizuotais ir karikai ginkluotais maitininkais. Ginkluotj pajg panaudojim btina nutraukti, jei to reikalauja Bundestagas arba Bundesratas. 87 b straipsnis. Bundesvero ir gynybos valdymas (1) Bundesveras ir jo emutini grandi struktra yra tiesiogiai pavalds Federacijai. Valdymas apima udavinius, susijusius su personalo klausimais ir tiesioginiu ginkluotj pajg materialiniu aprpinimu. Bundesvero valdymo kompetencijai nukentjusij aprpinimo ir statybos uduotys gali bti perduodamos tik federaliniu statymu, kuriam turi pritarti Bundesratas. Bundesrato sutikimas taip pat reikalingas priimti statymams, suteikiantiems galimyb Bundesverui kitis treij asmen teises; tai netaikoma leidiant statymus, susijusius su personalo reikalais. (2) Visais kitais atvejais federaliniai gynybos statymai, skaitant karo prievolinink atsargos tvarkymo sistem ir civili gyventoj apsaug, gali numatyti, jei tam pritaria Bundesratas, kad juos visikai arba i dalies vykdys Federacija, turinti savo valdymo struktr, arba Federacijos pavedimu federalins ems. Jeigu tokius statymus Federacijos pavedimu vykdo federalins ems, tai jos, Bundesratui pritariant, gali nustatyti, kad Federalinei Vyriausybei ir kompetentingoms aukiausioms federalinms valdios institucijoms priklausantys galiojimai pagal 85 straipsn yra visikai arba i dalies perduodami federalinms aukiausioms valdios institucijoms; ia gali bti nustatyta, kad ioms valdios institucijoms leidiant bendruosius valdymo nuostatus pagal 85 straipsnio 2 dalies 1 sakin nebtinas Bundesrato pritarimas.
73

87 c straipsnis. Branduolins energijos gamyba ir naudojimas statymai, priimti pagal 74 straipsnio 11a punkt, gali, pritariant Bundesratui, nustatyti, kad juos Federacijos pavedimu vykdo federalins ems. 87 d straipsnis. Oro susisiekimo valdymas (1) Oro susisiekim tiesiogiai valdo Federacija. Federaliniu statymu nusprendiama dl vieosios ar privatins teiss organizavimo formos. (2) Federaliniu statymu, kuriam priimti reikia Bundesrato pritarimo, oro susisiekimo valdymo uduotys gali bti perduodamos federalinms emms vykdyti pagal pavedim. 87 e straipsnis. Traukini eismo valdymas (1) Federacijos traukini eism tiesiogiai valdo Federacija. Federaliniu statymu traukini eismo valdymo uduotys, kaip j kompetencijos dalykas, gali bti perduodamos federalinms emms. (2) Federacija vykdo federaliniu statymu jai perduotas traukini eismo valdymo uduotis, virijanias Federacijos traukini srities kompetencij. (3) Federacijos geleinkeliai valdomi privatins teiss forma kaip kio mon. Jie yra Federacijos nuosavyb tiek, kiek tokios kio mons veikla apima geleinkeli statyb, ilaikym ir eksploatacij. Federacijos akcij pardavimas monms pagal 2 sakin vykdomas statymo pagrindu; didij i akcij dal turi Federacija. Isamiau tai reglamentuojama federaliniu statymu. (4) Federacija garantuoja, kad siekiant visuomens gerovs, tiesiant ir ilaikant Federacijos geleinkeli tinkl, taip pat geleinkeliams realizuojant pasilymus dl io geleinkeli tinklo, jeigu jie nesusij su vietiniu keleivi perveimu geleinkeliais, ypa atsivelgiama susisiekimo poreikius. Detaliau tai reglamentuojama federaliniu statymu. (5) statymams 14 dali pagrindu priimti btinas Bundesrato pritarimas. Be to, Bundesrato pritarimas yra btinas priimant statymus, reglamentuojanius Federacijos geleinkelio moni panaikinim, sujungim ir padalijim, Federacijos geleinkeli perdavim tretiesiems asmenims, taip pat federacijos geleinkeli udarym arba poveik jiems, darant tak keleivi perveimui vietiniais geleinkeliais. 87 f straipsnis. Patas ir telekomunikacijos (1) Remiantis federaliniu statymu, kuriam priimti reikia Bundesrato pritarimo, Federacija garantuoja visoje teritorijoje tinkamas ir pakankamas pato ir telekomunikacij paslaugas.
74

(2) Paslaugas 1 dalies prasme privaios kins veiklos pagrindu teikia mons, steigtos naudojant Vokietijos federalinio pato atskirj turt, taip pat kiti privats kio subjektai. Valstybins pato ir telekomunikacij uduotys gyvendinamos tiesioginio federalinio valdymo bdu. (3) Neatsivelgiant 2 dalies 2 sakin, Federacija, remdamasi federaliniu statymu, per vieosios teiss federalines staigas gyvendina konkreias uduotis, susijusias su monmis, steigtomis naudojant Vokietijos Federalinio pato atskirj turt. 88 straipsnis. Federalinis bankas, Europos centrinis bankas Federacija steigia valiutos ir emisijos bank kaip federalin bank. Jo udaviniai ir galiojimai Europos Sjungoje gali bti perduoti Europos centriniam bankui, kuris yra nepriklausomas ir pareigotas vis pirma isaugoti kain stabilum. 89 straipsnis. Federaliniai vandens keliai, laivybos valdymas (1) Federacija yra vis ligiolini Vokietijos imperijos vandens keli savinink. (2) Federacija valdo federalinius vandens kelius per savo valdios institucijas. Ji vykdo vidaus vanden laivininkysts valstybines uduotis, perengianias federalins ems kompetencijos ribas. Ji gali federalini vandens keli, esani federalins ems teritorijoje, valdym pavedimu perduoti iai federalinei emei. Jei vandens kelias kerta keli federalini emi teritorij, Federacija gali pavesti j valdyti tai federalinei emei, kuri pasilo suinteresuotos federalins ems. (3) Valdant, pleiant ir naujai kuriant vandens kelius, btina atsivelgti federalini emi kultros ir vandens kio poreikius, derinti juos su federalinmis emmis. 90 straipsnis. Federaliniai keliai (1) Federacija yra ligiolini Vokietijos imperijos autostrad ir plent savinink. (2) Federalins ems arba pagal federalini emi teis kompetentingos savivaldos institucijos Federacijos pavedimu valdo federalines autostradas ir kitus federalinius tolimojo susisiekimo kelius. (3) Federalins ems praymu Federacija gali perimti federalines autostradas ir kitus federalinius tolimojo susisiekimo kelius, esanius federalins ems teritorijoje, valdyti federaliniu lygmeniu.

75

91 straipsnis. Nepaprastoji vidaus padtis (1) Siekdama paalinti grsm Federacijos ar kurios nors federalins ems egzistavimui ar laisvai demokratinei santvarkai, federalin em gali pareikalauti kit federalini emi policijos pajg, taip pat kit struktr ir federalins pasienio apsaugos pajg bei rengini. (2) Jeigu federalin em, kuriai gresia pavojus, pati nra pasirengusi arba nesugeba veikti grsms, tai Federalin Vyriausyb gali ios ir kit federalini emi policijos pajgoms duoti nurodymus, taip pat panaudoti federalins pasienio apsaugos junginius. Paalinus pavoj, o kitais atvejais bet kuriuo metu pareikalavus Bundesratui, toks nurodymas turi bti atauktas. Jei pavojus gresia ne vienos federalins ems teritorijai, Federalin Vyriausyb gali, kiek tai btina veikti pavoj, duoti nurodymus federalini emi vyriausybms; 1 ir 2 sakiniai lieka galioti.

VIII a. BENDRIEJI UDAVINIAI 91a straipsnis. Federacijos dalyvavimas, ilaid paskirstymas (1) Federacija dalyvauja vykdant federalini emi uduotis, jeigu ios uduotys yra svarbios visumai ir Federacijos dalyvavimas yra btinas gyvenimo slygoms pagerinti iose srityse (bendrieji udaviniai): 1. Auktj mokykl, skaitant universitetines klinikas, pltimas ir statyba; 2. Regionins ekonomins struktros gerinimas; 3. Agrarins struktros ir pakrani apsaugos tobulinimas. (2) Bendrieji udaviniai isamiau apibriami federaliniu statymu, kuriam priimti reikia Bundesrato pritarimo. statyme turi bti numatyti bendrieji j gyvendinimo principai. (3) statymas tvirtina nuostatas dl bendrojo planavimo proceso ir staig. Siekiant traukti projekt bendr planavim btina gauti federalins ems, kurios teritorijoje jis gyvendinamas, pritarim. (4) 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais Federacija kiekvienoje federalinje emje padengia pus ilaid. 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju Federacija padengia maiausiai pus ilaid; btina nustatyti vienod vis federalini emi indl. Isamiau tai reglamentuoja statymas. L suteikim reglamentuoja Federacijos ir federalini emi biudet projektai. (5) Federalin Vyriausyb ir Bundesratas pareikalavus turi bti informuojami apie bendr udavini vykdym.

76

91 b straipsnis. vietimo planavimas ir tyrinjim skatinimas Federacija ir federalins ems, planuojant vietim ir skatinant didesns nei regionins reikms mokslinio tyrimo staigas ir projektus, gali veikti kartu remdamosi susitarimais. Ilaid paskirstymas reglamentuojamas susitarime. IX. TEISINGUMAS 92 straipsnis. Teismins valdios institucijos Teismin valdia patikta teisjams; j gyvendina Federalinis Konstitucinis Teismas, iame Pagrindiniame statyme numatyti federaliniai teismai ir federalini emi teismai. 93 straipsnis. Federalinio Konstitucinio Teismo kompetencija (1) Federalinis Konstitucinis Teismas sprendia: 1. Dl io Pagrindinio statymo interpretacijos, kilus ginams dl aukiausios federalins institucijos ar kit ali, kurioms iuo Pagrindiniu statymu arba aukiausios federalins institucijos reglamentu yra suteikiamos savarankikos teiss, teisi ir pareig apimties teiss; 2. Esant nuomoni skirtumams ar abejonms dl formalaus ar materialaus federalins teiss arba federalins ems teiss suderinamumo su iuo Pagrindiniu statymu arba dl federalins ems teiss suderinamumo su kita federaline teise Federalins Vyriausybs, federalins ems vyriausybs ar vienos treiosios Bundestago nari praymu; 2 a. Esant nuomoni skirtumams dl to, ar statymas atitinka 72 straipsnio 2 dalies slygas, Bundesrato, federalins ems vyriausybs arba federalins ems tautos atstovybs praymu; 3. Esant nuomoni skirtumams dl Federacijos ir federalini emi teisi ir pareig, ypa federalinms emms vykdant federalin teis ir vykdant federalin prieir; 4. Kilus kitiems vieiesiems teisiniams ginams tarp Federacijos ir federalini emi, tarp vairi federalini emi arba federalinje emje, jeigu nra nustatyta kitokia teisinio nagrinjimo tvarka; 4 a. Skundus dl veiksm, prietaraujani Konstitucijai, kuriuos gali pateikti kiekvienas teigdamas, jog valstybin valdia paeid vien i jo pagrindini teisi arba vien i teisi, nurodyt 20 straipsnio 4 dalyje, 33, 38, 101, 103 ir 104 straipsniuose; 4 b. Skundus dl veiksm, prietaraujani Konstitucijai, kuriuos pateikia bendruomens ir bendruomeni susivienijimai, jeigu statymu pa77

eistos savivaldos teiss pagal 28 straipsn, paeidus federalini emi statymus tik tada, jei skundas negali bti pateiktas federalins ems konstituciniam teismui; 5. Kitais iame Pagrindiniame statyme numatytais atvejais. (2) Federalinis Konstitucinis Teismas nagrinja kitus atvejus, kuriuos jam paveda federalinis statymas. 94 straipsnis. Federalinio Konstitucinio Teismo sudtis (1) Federalin Konstitucin Teism sudaro federaliniai teisjai ir kiti nariai. Pus Federalinio Konstitucinio Teismo nari renka Bundestagas, pus Bundesratas. Jie negali priklausyti Bundestagui, Bundesratui, Federalinei Vyriausybei ar atitinkamoms federalini emi institucijoms. (2) Federalinis statymas reglamentuoja Federalinio Konstitucinio Teismo statut ir proces ir nustato, kokiais atvejais jo sprendimai turi statymo gali. Toks statymas gali numatyti slyg, kad prie paduodant skundus dl veiksm, prietaraujani Konstitucijai, turi bti inaudota teisminio nagrinjimo tvarka, ir ypating primimo tvark. 95 straipsnis. Aukiausieji teismai (1) Bendrosios, administracins finans, darbo ir socialins jurisdikcijos srii ginams sprsti Federacija steigia Aukiausij Federalin teism, Federalin administracin teism, Federalin finans teism, Federalin darbo teism, Federalin socialin teism kaip aukiausiuosius teismus. (2) Dl teisj skyrimo iuos teismus sprendia u atitinkam srit atsakingas federalinis ministras kartu su teisj rinkimo komisija, kuri sudaro u atitinkamas sritis atsakingi federalini emi ministrai ir toks pat Bundestago irinkt nari skaiius. (3) Siekiant ilaikyti jurisdikcijos vienov i 1 dalyje nurodyt teism turi bti sudaromas Bendrasis senatas. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. 96 straipsnis. Federaliniai teismai (1) Federacija gali kurti federalin teism, skirt verslo teiss apsaugai. (2) Federacija ginkluotosiose pajgose gali steigti karinius tribunolus, kaip federalinius teismus. Jie gali vykdyti baudiamj jurisdikcij tik esant gynybos padiai taip pat ginkluotj pajg nariams, isistiems usien arba esantiems karo laivuose. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. ie teismai priklauso federalinio teisingumo ministro kompetencijai. J teisjai turi atitikti teisjo pareigoms keliamus reikalavimus.
78

(3) 1 ir 2 dalyse mint teism aukiausias teismas yra Aukiausiasis Federalinis Teismas. (4) Federacija gali asmenims, dirbantiems federalinje vieojoje tarnyboje, steigti federalinius teismus nagrinti drausminms byloms ir skundams. (5) Federalinis statymas, pritariant Bundesratui, gali numatyti, kad federalini emi teismai vykdo federalin jurisdikcij baudiamosioms byloms nagrinti iose srityse: 1. Genocidas; 2. Tarptautiniai nusikaltimai monikumui; 3. Karo nusikaltimai; 4. Kiti veiksmai, kuri imamasi ketinant trukdyti taikiam taut bendrabviui (26 straipsnio 1 dalis); 5. Valstybs apsauga. 97 straipsnis. Teisj nepriklausomumas (1) Teisjai yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. (2) Etatiniai ir neribotam laikui darb priimti teisjai prie savo vali gali bti atleidiami nepasibaigus galiojim laikui arba nuolat ar kuriam laikui atleisti i pareig, arba perkelti kit viet ar atstatydinti tik teismo sprendimu ir tik dl prieasi ir tik tokiomis formomis, kurias numato statymai. statymai gali nustatyti teisj, paskirt dirbti iki gyvos galvos, ijimo pensij amiaus ribas. Reorganizavus teism staigas ar j apygardas, teisjai gali bti perkeliami kit teism arba paalinami i pareig su slyga, jog jiems paliekamas visas atlyginimas. 98 straipsnis. Teisj teisin padtis, teisj apkalta (1) Federalini teisj teisin padt reglamentuoja specialus federalinis statymas. (2) Jei federalinis teisjas eidamas savo pareigas arba ne tarnyboje paeidia Pagrindinio statymo principus arba federalins ems konstitucin tvark, Federalinis Konstitucinis Teismas Bundestago praymu dviej tredali bals dauguma gali duoti nurodym perkelti teisj kitas pareigas arba j ileisti pensij. Esant tyiniam nusiengimui gali bti priimtas sprendimas dl jo atleidimo. (3) Teisj teisin padtis federalinse emse turi bti reglamentuojama specialiais federalini emi statymais. Federacija gali priimti bendrsias nuostatas, jei 74 a straipsnio 4 dalis nenustato kitaip.

79

(4) Federalins ems gali nustatyti, kad dl federalini emi teisj skyrimo sprendia federalins ems teisingumo ministras kartu su teisj rinkimo komisija. (5) Federalins ems dl federalini emi teisj gali priimti 2 dal atitinkanias nuostatas. Federalins ems konstitucin teis lieka galioti. Sprendim dl teisjo apkaltos priima Federalinis Konstitucinis Teismas. 99 straipsnis. Konstituciniai ginai federalinje emje Federaliniam Konstituciniam Teismui federaliniu ems statymu gali bti pavesta sprsti konstitucinius ginus vienos federalins ems teritorijoje, o 95 straipsnio 1 dalyje nurodytiems aukiausiems teismams paskutine instancija sprsti tokias bylas, kurios yra susijusios su federalins ems teiss taikymu. 100 straipsnis. Konkreti norm kontrol (1) Jei teismas mano, jog statymas, nuo kurio galiojimo priklauso sprendimas, prietarauja Konstitucijai, proces btina sustabdyti ir, esant federalins ems konstitucijos paeidimui, btinas federalins ems teismo, kompetentingo sprsti konstitucinius ginus, sprendimas, esant io Pagrindinio statymo paeidimui, btinas Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimas. Tai galioja ir tokiais atvejais, kai federalin ems teis paeidia Pagrindin statym arba kai federalins ems statymas nesuderinamas su federaliniu statymu. (2) Jeigu teisminiame gine kyla abejoni, ar tarptautins teiss norma yra sudedamoji federalins teiss dalis ir ar ji tiesiogiai asmeniui sukuria teises ir pareigas (25 straipsnis), teismas turi gauti Federalinio Konstitucinio Teismo sprendim. (3) Jeigu federalins ems konstitucinis teismas, aikindamas Pagrindin statym, nori nukrypti nuo Federalinio Konstitucinio Teismo arba kitos federalins ems konstitucinio teismo sprendimo, federalins ems konstitucinis teismas turi gauti Federalinio Konstitucinio Teismo sprendim. 101 straipsnis. Draudimas steigti nepaprastuosius teismus (1) Steigti nepaprastuosius teismus neleidiama. Niekam negali bti draudiama kreiptis teist teisj. (2) Specialios kompetencijos teismai gali bti steigti tik statymu. 102 straipsnis. Mirties bausms panaikinimas Mirties bausm yra panaikinta.
80

103 straipsnis. Pagrindins teiss prie teism (1) Kiekvienas mogus turi teis bti iklausytas teisme. (2) Baudiama tik u tas veikas, kuri baudiamumas buvo nustatytas statymais iki jas padarant. (3) Pagal bendruosius baudiamuosius statymus u t pai veik niekas negali bti baudiamas kelet kart. 104 straipsnis. Laisvs atmimas (1) Asmens laisv gali bti apribota tik remiantis oficialiu statymu ir tik atsivelgiant jame nustatytas formas. Suimti asmenys negali bti nei dvasikai, nei fizikai kankinami. (2) Dl laisvs atmimo leistinumo ir trukms gali nusprsti tik teisjas. Kiekvieno be teisjo nurodymo atlikto laisvs atmimo atveju btina nedelsiant gauti teisjo sprendim. Policija pagal savo galiojimus po sumimo negali nieko aretuoti ilgiau negu iki dienos pabaigos. Isamiau tai turi reglamentuoti statymas. (3) Kiekvienas laikinai sulaikytas asmuo, tariamas baudiamojo veiksmo padarymu, ne vliau kaip kit dien po sumimo turi bti pristatytas teisjui, kuris turi jam paaikinti sumimo prieastis, j apklausti ir suteikti jam galimyb pareikti prietaravimus. Teisjas nedelsdamas privalo iduoti ratik motyvuot areto order arba nurodyti suimtj paleisti laisv. (4) Apie bet kok teisjo sprendim, susijus su nurodymu dl laisvs atmimo arba jo pratsimu, btina nedelsiant praneti vienam i suimtojo artimj arba jo patiktiniui. X. FINANSAI 104 a straipsnis. Ilaid paskirstymas, Federacijos finansin pagalba (1) Federacija ir federalins ems atskirai padengia ilaidas, atsirandanias vykdant j udavinius, jei is Pagrindinis statymas nenustato kitaip. (2) Jeigu federalins ems veikia Federacijos pavedimu, dl to atsirandanias ilaidas padengia Federacija. (3) Federaliniai statymai, reglamentuojantys pinigini imok teikim ir vykdomi federalinse emse, gali nustatyti, kad pinigines ilaidas visikai arba i dalies apmoka Federacija. Jeigu statymas nustato, kad Federacija apmoka pus ar daugiau ilaid, jis vykdomas Federacijos pavedimu.
81

Jeigu statymas nustato, kad federalins ems apmoka ketvirt ar daugiau ilaid, jam priimti btinas Bundesrato pritarimas. (4) Federacija gali suteikti federalinms emms finansin pagalb vykdyti ypatingai svarbioms federalini emi ar bendruomeni (bendruomeni susivienijim) investicijoms, kurios yra btinos, norint ivengti bendros ekonomins pusiausvyros sutrikimo arba siekiant ilyginti skirting ekonomin pajgum Federacijos teritorijoje ar skatinant ekonomikos augim. Isamiau, ypa dl skatintin investicij ri, tai reglamentuoja federalinis statymas, kuriam priimti btinas Bundesrato pritarimas, arba remiantis federalinio biudeto statymu, administravimo susitarimas. (5) Federacija ir federalins ems apmoka savo valdios institucij administracines ilaidas ir remdamasi tarpusavio santykiais atsako u tinkam administravimo valdym. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas, kuriam turi pritarti Bundesratas. 105 straipsnis. Kompetencijos padalijimas leidiant statymus dl mokesi (1) Federacija turi iimtin statym leidybos teis muit ir finansini monopoli srityje. (2) Federacija turi konkuruojani statym leidybos teis dl likusi mokesi, jeigu jai visikai arba i dalies priklauso ie mokesiai arba yra prielaidos, numatytos 72 straipsnio 2 dalyje. (2 a) Federalins ems galiotos leisti statymus dl vietini netiesiogini vartojimo mokesi (akcizo) tol, kol jie neprilygsta federaliniais statymais sureguliuotiems mokesiams. (3) Federaliniams statymams dl mokesi, kurie visikai arba i dalies tenka federalinms emms arba bendruomenms (bendruomeni susivienijimams), priimti btinas Bundesrato pritarimas. 106 straipsnis. Mokesi rinkimo ir finansini monopoli pelno paskirstymas (1) Federacijai priklauso finansini monopoli pelnas ir ie mokesiai: 1. Muitai; 2. Netiesioginiai vartojimo mokesiai, jeigu jie pagal 2 dal nepriklauso federalinms emms, pagal 3 dal Federacijai ir federalinms emms kartu arba pagal 6 dal bendruomenms; 3. Mokesiai u krovini perveim keliais; 4. Kapitalo apyvartos, draudimo ir vekseliniai mokesiai; 5. Vienkartiniai mokesiai ir nacionalsocializmo laikotarpio alai atlyginti renkami mokesiai;
82

6. Papildomas pajam ir juridini asmen pelno mokestis; 7. Mokesiai Europos Bendrijoms. (2) Federalinms emms priklauso rinkti iuos mokesius: 1. Turto mokestis; 2. Paveldjimo mokestis; 3. Autotransporto priemoni mokestis; 4. Mokesiai automobili savininkams, jei pagal 1 dal j nerenka Federacija arba pagal 3 dal Federacija ir federalins ems kartu; 5. Mokestis u alaus gamyb arba import; 6. Loimo nam rinkliava. (3) Pajam, juridini asmen pelno ir apyvartos mokesi pajamos tenka Federacijai ir federalinms emms kartu (bendri mokesiai), jeigu pajam mokestis pagal 5 dal ir apyvartos mokestis pagal 5a dal neperduodami bendruomenms. Pajam ir juridini asmen pelno mokesiai atitenka Federacijai ir federalinms emms per pus. Federacijos ir federalini emi dalyvavimas renkant apyvartos mokesius nustatomas federaliniu statymu, kuriam turi pritarti Bundesratas. Tai nustatant btina remtis iais principais: 1. Atsivelgdamos einamsias pajamas Federacija ir federalins ems gali tolygiai pretenduoti btin ilaid atlyginim. ia btina nustatyti ilaid apimt, atsivelgiant ilgamet finans planavim. 2. Federacijos ir federalini emi ilaid atlyginimo poreikiai turi bti tarpusavyje taip suderinti, kad bt pasiekta teisinga pusiausvyra, ivengta per didels mokesi natos mokesi moktojams ir isaugotos vienodos gyvenimo slygos visoje Federacijos teritorijoje. Papildomai nustatant Federacijos ir federalini emi apyvartos mokesi dalis, numatoma, kad nuo 1996 m. sausio 1 d. federalini emi mokesi plaukos tampa maesns pajam mokesi teisje atsivelgiant vaikus. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas pagal 3 sakin. (4) Federacijos ir federalini emi apyvartos mokesio dalis reikia nustatyti i naujo, jeigu santykis tarp Federacijos ir federalini emi pajam ir ilaid pltojasi i esms kita linkme, pajam sumainimo ilaidos, papildomai traukiamos nustatant apyvartos mokesio paskirstym pagal 3 dalies 5 sakin, nelieiamos. Jeigu federalinis statymas numato federalinms emms papildomas ilaidas arba sumaina pajamas, mokesi padidinimas federaliniu statymu, kuriam turi pritarti Bundesratas, gali bti ilygintas Federacijos skiriamu finansavimu, jeigu jis neilgai trunka. statyme turi bti numatyti tokio finansavimo dydio apskaiiavimo principai ir jo paskirstymo federalinms emms tvarka.
83

(5) Bendruomens gauna savo dal nuo surinkt pajam mokesi, kuriuos federalins ems perpaskirsto savo bendruomenms remdamosi j gyventoj sumoktais pajam mokesiais. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas, kuriam turi pritarti Bundesratas. Jame gali bti numatyta, kad bendruomens nustato joms tenkani dal. (5a) Nuo 1998 m. sausio 1 d. pajam, gaut i apyvartos mokesio, dalis priklauso bendruomenms. i dal federalins ems perduoda savo bendruomenms atsivelgdamos vietinius ir ekonominius rodiklius. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas, kuriam priimti reikia Bundesrato pritarimo. (6) Rinkti ems mokesius ir verslo mokesius priklauso bendruomenms, rinkti vietinius netiesioginius vartojimo mokesius bendruomenms arba pagal federalini emi statymus bendruomeni susivienijimams. Bendruomenms turi bti suteikta teis statymais nustatyti ems ir verslo mokesi dalies procent. Jei federalinje emje nra bendruomeni, rinkti ems ir verslo mokesius, taip pat vietinius netiesioginius vartojimo mokesius yra federalins ems kompetencija. Federacija ir federalins ems, perskirstydamos las, gali dalyvauti renkant verslo mokesius. Isamiau l perskirstym reglamentuoja federalinis statymas, kuriam turi pritarti Bundesratas. Pagal federalini emi leidiamus statymus ems ir verslo mokesiai, taip pat bendruomens dalis nuo surinkt pajam ir apyvartos mokesi gali bti laikomi pagrindu perskirstant las. (7) I federalinms emms priklausanios dalies nuo vis bendrj mokesi bendruomenms ir bendruomeni susivienijimams tenka toks procentas, kok nustato federalini emi statymai. Kitais atvejais federalini emi statym leidyba nustato, ar surinkti federalini emi mokesiai tenka bendruomenms (bendruomeni susivienijimams), ir kokiu mastu. (8) Jei Federacija atskiroms federalinms emms ar bendruomenms sako steigti ypatingas staigas, kurios ioms federalinms emms arba bendruomenms (bendruomeni susivienijimams) tiesiogiai sukelia virplanines ilaidas arba maesnes pajamas (ypatinga nata), Federacija suteikia reikiam kompensacij, jei i federalini emi ar bendruomeni (bendruomeni susivienijim) negali bti tikimasi pakelti ypating mokesi nat. Kompensuojant atsivelgiama treij asmen kompensacines imokas ir finansin naud, kuri ios federalins ems ar bendruomens (bendruomeni susivienijimai) turi i kurtj staig. (9) Federalini emi pajamos ir ilaidos io straipsnio prasme taip pat yra ir bendruomeni (bendruomeni susivienijim) pajamos ir ilaidos.

84

106 a straipsnis. Mokesi dalis vietiniam vieajam keleiviniam transportui finansuoti Nuo 1996 m. sausio 1 d. federalinms emms priklauso tam tikra Federacijos mokesi suma, skirta vietiniam visuomeniniam keleiviniam transportui finansuoti. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas, kuriam priimti reikia Bundesrato pritarimo. pirmame sakinyje minim sum, nustatant finansines galimybes pagal 107 straipsnio 2 dal, neatsivelgiama. 107 straipsnis. Finansinis subalansavimas (1) Federalini emi pajamos i mokesi ir federalinms emms priklausanti pajam mokesio ir juridini asmen mokesi dalis moni mokesi tenka atskiroms federalinms emms atsivelgiant tai, ar finans staigos surinko mokesius j teritorijose (vietins pajamos). Federalinis statymas, kuriam turi pritarti Bundesratas, turi numatyti isamesnes juridini asmen pelno ir fizini asmen pajam mokesio nuostatas dl vietini pajam pobdio, dydio ir paskirstymo. statymas taip pat gali numatyti nuostatas dl kit mokesi vietinio surinkimo atribojimo ir paskirstymo. Federalinms emms tenkanti apyvartos mokesio dalis priklauso nuo konkrei federalini emi gyventoj skaiiaus; kai kurioms, bet ne daugiau kaip ketviriui i federalini emi, federaliniu statymu, kuriam turi pritarti Bundesratas, gali bti numatoma papildoma dalis toms federalinms emms, kuri pajamos i federalins ems mokesi ir pajam mokesio bei juridini asmen pelno mokesio vienam gyventojui yra emesns nei vis federalini emi vidurkis. (2) statymu turi bti utikrinta, kad nevienoda federalini emi finansin galia bt tinkamai ilyginama; ia reikia atsivelgti bendruomeni (bendruomeni susivienijim) finansin potencial ir finansinius poreikius. statyme turi bti numatytos kompensavimo slygos toms federalinms emms, kurios turi teis kompensacij, ir federalini emi, privalani teikti i kompensacij, kompensaciniai sipareigojimai ir kriterijai, pagal kuriuos nustatomas kompensacij dydis. Taip pat statymas gali numatyti, kad Federacija i savo l teikia silpnesnms federalinms emms asignacijas, kad bt papildomai patenkinti j bendri finansiniai poreikiai (papildomos asignacijos). 108 straipsnis. Federacijos ir federalini emi finans valdymas, finansini teism jurisdikcija (1) Muitus, finansinius monopolius, federaliniu statymu reglamentuojamus netiesioginius vartojimo mokesius, skaitant importo apyvartos mokesius ir Europos Bendrijose numatytas rinkliavas valdo federalins finan85

s institucijos. i institucij struktr reglamentuoja federalinis statymas. Jei steigiamos viduriniosios grandies institucijos, j vadovai skiriami derinant su federalini emi vyriausybmis. (2) Kitus mokesius valdo federalini emi finansins institucijos. i institucij struktr ir vienod tarnautoj parengim reglamentuoja federalinis statymas, pritariant Bundesratui. Jei steigiamos viduriniosios grandies institucijos, j vadovai skiriami derinant su Federaline Vyriausybe. (3) Jei federalini emi finansins institucijos valdo mokesius, kurie visi ar i dalies tenka Federacijai, jos dirba Federacijos pavedimu. 85 straipsnio 3 ir 4 dalys atitinkamai galioja, kai vietoj Federalins Vyriausybs veikia federalinis finans ministras. (4) Federaliniu statymu, kuriam turi pritarti Bundesratas, valdant mokesius gali bti nustatomas Federacijos ir federalini emi finans institucij bendradarbiavimas ir mokesiai, nurodyti 1 dalyje, valdomi per federalini emi finans institucijas, ir kiti mokesiai, tvarkomi per Federacijos finansines institucijas, jei dl to gerokai pagerja ir palengvja mokesi statym vykdymas. Federalins ems gali visikai arba i dalies perduoti bendruomenms (bendruomeni susivienijimams) federalini emi finans institucijoms priklausant vien tik bendruomenms (bendruomeni susivienijimams) atitenkani surenkam mokesi administravim. (5) Federalini finansini institucij taikoma procedra reglamentuojama federaliniu statymu. Procedra, kuri taiko federalini emi finans institucijos ir 4 dalies 2 sakinyje nurodytais atvejais bendruomens (bendruomeni susivienijimai) gali bti reglamentuojama federaliniu statymu pritariant Bundesratui. (6) Finansini teism jurisdikcij vienodai reglamentuoja federalinis statymas. (7) Federalin Vyriausyb, pritariant Bundesratui, gali ileisti bendruosius valdymo nuostatus, jeigu valdym privalo utikrinti federalini emi finans institucijos arba bendruomens (bendruomeni susivienijimai). 109 straipsnis. Federacijos ir federalini emi biudet tvarkymas (1) Federacija ir federalins ems savo biudetus tvarko savarankikai ir nepriklausomai viena nuo kitos. (2) Federacija ir federalins ems, tvarkydamos savo biudetus, turi atsivelgti visos kins pusiausvyros reikalavimus. (3) Federaliniu statymu, kuriam turi pritarti Bundesratas, gali bti nustatyti Federacijai ir federalinms emms bendrai galiojantys biudetins
86

teiss, konjunktr atitinkanio biudeto tvarkymo ir daugiameio finansinio planavimo principai. (4) Siekiant ivengti bendros ekonomins pusiausvyros sutrikdymo, federaliniu statymu, kuriam turi pritarti Bundesratas, gali bti ileidiami nuostatai: 1. Dl kredit, kuriuos ima srii korporacijos ir tiksliniai susivienijimai, maksimalios sumos, slyg ir laiko; 2. Dl Federacijos ir federalini emi sipareigojimo laikyti Vokietijos federaliniame banke neprocentinius aktyvus (konjunktros ilyginimo rezervai). galiojimus leisti nutarimus gali suteikti tik Federalin Vyriausyb. Nutarimams turi pritarti Bundesratas. Juos btina panaikinti, jeigu to reikalauja Bundesratas; isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. 110 straipsnis. Biudeto planas (1) Visos Federacijos pajamos ir ilaidos turi bti traukiamos biudeto plan; federalini moni ir atskiro turto biudetus turi bti traukta tik plaukos arba atskaitymai. Biudeto planas turi bti subalansuotas pagal pajamas ir ilaidas. (2) Biudeto planas sudaromas pagal biudeto statym vieneriems arba keleriems finansiniams metams, prie prasidedant pirmiesiems finansiniams metams atskirai suskirstant pagal metus. Dl tam tikr biudeto plano dali gali bti nustatyta, kad jos galioja skirtingais laikotarpiais, suskirstytais finansinius metus. (3) statymo projektas pagal 2 dalies 1 sakin, taip pat projektai dl biudeto statymo ir biudeto plano pakeitimo pateikiami tuo pat metu Bundestagui ir Bundesratui; Bundesratas turi teis per eias savaites, o keiiant projektus per tris savaites pateikti savo nuomon dl i projekt. (4) biudeto statym gali bti traukiami tik tie nuostatai, kurie yra susij su Federacijos pajamomis ir ilaidomis, ir tuo laikotarpiu, kuriam yra priimtas biudeto statymas. Biudeto statyme gali bti numatyta, kad nuostatai nustoja galioti tik paskelbus kit biudeto statym arba kiek vliau, esant galiojimui pagal 115 straipsn. 111 straipsnis. Biudeto numatymas (1) Jeigu iki finansini met pabaigos kit met biudeto planas nra nustatytas statymu, tai Federalin Vyriausyb iki jo sigaliojimo yra galiojama dengti visas ilaidas, kurios reikalingos: a) kad bt ilaikytos statymais nustatytos staigos ir vykdomos statymais priimtos priemons;
87

b) kad bt vykdomi teisikai pagrsti Federacijos sipareigojimai; c) kad bt galima toliau tsti statybas, tiekim ir kitas paslaugas arba toliau garantuoti pagalb iems tikslams gyvendinti, jei prajusi met biudeto plane sumos iems tikslams jau buvo paskirtos. (2) Jeigu specialiu statymu grindiamos pajamos i mokesi, rinkliav ir kit altini, arba apyvartinio kapitalo rezervas nepadengia 1 dalyje numatyt ilaid, Federalin Vyriausyb kio funkcionavimui palaikyti gali skirti reikiamas likvidines las teikdama kredit, kurio suma sudaro iki ketvirio bendrosios prajusio biudeto plano sumos. 112 straipsnis. Virplanins ir neplanins ilaidos Virplaninms ir neplaninms ilaidoms skirti reikia federalinio finans ministro sutikimo. Jis gali bti duotas tik esant nenumatytam ir neivengiamam poreikiui. Isamiau tai gali bti reglamentuojama federaliniu statymu. 113 straipsnis. Ilaid padidinimas (1) Priimti statymams, padidinantiems Federalins Vyriausybs silomas biudeto plano ilaidas arba numatantiems naujas ilaidas, arba galintiems jas numatyti ateityje, reikalingas Federalins Vyriausybs pritarimas. Tai galioja ir priimant statymus, kuriuose siloma mainti pajamas arba numatoma jas sumainti ateityje. Federalin Vyriausyb gali pareikalauti, kad Bundestagas sustabdyt nutarimo dl toki statym primimo proces. Tokiu atveju Federalin Vyriausyb turi per eias savaites turi pateikti Bundestagui savo nuomon. (2) Federalin Vyriausyb gali per keturias savaites po to, kai Bundestagas prim statym, pareikalauti, kad Bundestagas i naujo priimt nutarim. (3) Jeigu statymas buvo priimtas pagal 78 straipsn, Federalin Vyriausyb gali jam nepritarti tik per eias savaites ir tik tokiu atveju, jeigu ji prie tai pradjo procedr pagal 1 dalies 3 ir 4 sakinius arba pagal 2 dal. Pasibaigus iam terminui laikoma, kad statymui buvo pritarta. 114 straipsnis. Ataskaitos pateikimas, ataskaitos kontrol (1) Federalinis finans ministras Federalins Vyriausybs darbui palengvinti turi Bundestagui ir Bundesratui pateikti ataskait apie visas pajamas ir ilaidas, taip pat apie kit finansini met turt ir skolas. (2) Federaliniai audito rmai, kurios nariai turi teismin nepriklausomum, tikrina apskait, taip pat biudeto ir kio tvarkymo ekonomikum ir
88

teistum. Ji privalo kasmet pateikti ataskait ne tik Federalinei Vyriausybei, bet ir tiesiogiai Bundestagui ir Bundesratui. Kitais atvejais federalini audito rm galiojimai reglamentuojami federaliniu statymu. 115 straipsnis. Kredito ribos (1) Kredit mim, taip pat laidavimo, garantij ar kit utikrinim, kurie bsimais finansiniais metais gali sudaryti ilaid, permim btina nustatyti apibrto ar apibriamo dydio galiojimu, kur suteikia federalinis statymas. Pajamos, gytos skolinantis, neturi viryti biudeto plane apskaiiuotos ilaid sumos, skirtos investicijoms; iimtys leistinos tik siekiant ivengti bendros ekonomins pusiausvyros sutrikdymo. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. (2) Atskirojo Federacijos turto atvilgiu federaliniu statymu gali bti daromos 1 dalies iimtys. X a. GYNYBOS PADTIS 115 a straipsnis. Gynybos padties konstatavimas (1) Tai, jog Federacijos teritorija yra upulta ginkluota jga arba toks upuolimas tiesiogiai gresia (gynybos padtis), konstatuoja Bundestagas pritariant Bundesratui. Konstatavimas vyksta Federalins Vyriausybs praymu, pritariant dviej tredali bals daugumai, kuri yra ne maesn negu Bundestago nari dauguma. (2) Jeigu situacija tokia, kad neivengiamai reikia nedelsiant veikti, o Bundestagas dl neveikiam klii negali laiku susirinkti arba jis negali priimti nutarim, tai Bendroji komisija konstatuoja fakt pritariant dviej tredali bals daugumai, kuri yra ne maesn negu jos nari dauguma. (3) Tok fakt pagal 82 straipsn paskelbia federalinis prezidentas Federaliniame statym biuletenyje. Jei laiku to padaryti negalima, jis paskelbiamas kitu bdu; kai tik susiklosto tinkamos aplinkybs, tai btina paskelbti Federaliniame statym biuletenyje. (4) Jei Federacijos teritorija upuolama ginkluota jga ir kompetentingos Federacijos institucijos negali tuoj pat konstatuoti fakto pagal 1 dalies 1 sakin, laikoma, kad toks konstatavimas buvo priimtas ir paskelbtas tuo momentu, kai puolimas tik prasidjo. Kai tik leidia aplinkybs, federalinis prezidentas paskelbia moment. (5) Jei paskelbiama gynybos padtis ir Federacijos teritorija upuolama ginkluota jga, federalinis prezidentas gali pritariant Bundestagui ileisti tarptautine teise pagrstus pareikimus apie gynybos padt. Esant 2 dalyje ivardytoms slygoms, Bundestag pakeiia Bendroji komisija.
89

115 b straipsnis. Federalinio kanclerio sakym valdia Paskelbus gynybos padt, vadovavimo ir sakym ginkluotosioms pajgoms valdia atitenka federaliniam kancleriui. 115 c straipsnis. Federacijos kompetencijos statym leidybos srityje ipltimas (1) Federacija esant gynybos padiai turi konkuruojanios statym leidybos teis ir tose srityse, kurios priklauso federalini emi statym leidybos kompetencijai. iems statymams turi pritarti Bundesratas. (2) Jei esant gynybos padiai pagal aplinkybes btina, federaliniu statymu: 1. Nusavinim atvejais, nukrypstant nuo 14 straipsnio 3 dalies 2 sakinio, gali bti laikinai reglamentuojama kompensacija; 2. Gali bti nustatytas kitoks laisvs atmimo laikas, nei numatyta 104 straipsnio 2 dalies 3 sakinyje ir 3 dalies 1 sakinyje, taiau ne ilgesnis kaip keturi dien ir tik tokiu atveju, kai teisjas negali veikti pagal prastu metu galiojanius terminus. (3) Jeigu btina atremti dabartin arba tiesiogiai gresiant puolim, tai esant gynybos padiai federaliniu statymu, kuriam pritaria Bundesratas, Federacijos ir federalini emi valdymas ir finans sistema gali bti reglamentuojami nukrypstant nuo VIII, VIII a ir X skirsni, taiau federalini emi, bendruomeni ir bendruomeni susivienijim gyvybingumas, ypa finansiniu atvilgiu, turi bti isaugotas. (4) Federaliniai statymai pagal 1 dal ir 2 dalies 1 punkt gali bti taikomi rengiantis juos vykdyti iki prasidedant gynybos padiai. 115 d straipsnis. Skubs statym projektai (1) Federacijos statym leidyboje esant gynybos padiai, nukrypstant nuo 76 straipsnio 2 dalies, 77 straipsnio 1 dalies 2 sakinio ir 24 dali, 78 straipsnio ir 82 straipsnio 1 dalies, galioja 2 ir 3 dali nuostatos. (2) Federalins Vyriausybs statym projektai, kuriuos ji vardija kaip skubius, pateikus Bundestagui turi bti tuo paiu metu pateikiami ir Bundesratui. Bundestagas ir Bundesratas kartu nedelsdami svarsto iuos statym projektus. Jei statymui turi pritarti Bundesratas, tai statymui ileisti btina gauti jo daugumos bals pritarim. Isamiau tai nustato reglamentas, kur priima Bundestagas ir kuriam turi pritarti Bundesratas. (3) statymams paskelbti atitinkamai galioja 115 a straipsnio 3 dalies 2 sakinys.
90

115 e straipsnis. Bendroji komisija (1) Jeigu Bendroji komisija esant gynybos padiai dviej tredali bals dauguma, kuri yra ne maesn kaip jos nari bals dauguma, nustato, kad Bundestagui laiku susirinkti ikyla neveikiamos klitys arba kad jis negali priimti sprendimo, Bendroji komisija gyja Bundestago ir Bundesrato padt ir turi visas j teises. (2) Bendrosios komisijos statymu negalima nei pakeisti, nei paskelbti visai arba i dalies negaliojaniu Pagrindinio statymo, nei jo netaikyti. Bendroji komisija nra galiota leisti statymus pagal 23 straipsnio 1 dalies 2 sakin, 24 straipsnio 1 dal ar 29 straipsn. 115 f straipsnis. Federalins pasienio apsaugos panaudojimas, teis duoti nurodymus (1) Federalin Vyriausyb esant gynybos padiai pagal aplinkybes gali: 1. Panaudoti federalin pasienio apsaug visoje Federacijos teritorijoje; 2. Duoti nurodymus ne tik federalinms valdymo institucijoms, bet ir federalini emi vyriausybms ir, jei ji tai laiko neatidliotina, federalini emi valdios institucijoms ir galiojim perduoti jos skiriamiems federalini emi vyriausybi nariams. (2) Bundestagas, Bundesratas ir Bendroji komisija turi bti nedelsiant informuojami apie priemones, priimtas pagal 1 dal. 115 g straipsnis. Federalinis Konstitucinis Teismas Neturi bti kenkiama Federalinio Konstitucinio Teismo ir jo teisj konstituciniam statusui ir darbui vykdant konstitucines uduotis. Federalinio Konstitucinio Teismo statymas gali bti pakeistas Bendrosios komisijos priimtu statymu, jei tai, taip pat ir Federalinio Konstitucinio Teismo nuomone, yra btina teismo funkcionavimo galimybei palaikyti. Prie ileisdamas tok statym Federalinis Konstitucinis Teismas gali imtis reikiam priemoni, utikrinani galimyb teismui dirbti. Nutarimus pagal 2 ir 3 sakinius Federalinis Konstitucinis Teismas priima dalyvaujani teisj dauguma. 115 h straipsnis. Tarnybos laiko ir kadencij pabaiga (1) Esant gynybos padiai besibaigianti Bundestago ar federalini emi tautos atstovybi kadencija pasibaigia prajus eiems mnesiams nuo gynybos padties pabaigos. Esant gynybos padiai besibaigiantys federalinio prezidento galiojimai, taip pat Bundestrato pirmininko, permusio prie laik netekusio savo pareig prezidento pareigas, galiojimai pasi91

baigia prajus devyniems mnesiams po gynybos padties pabaigos. Esant gynybos padiai besibaigiantys Federalinio Konstitucinio Teismo nario galiojimai baigiasi po ei mnesi nuo gynybos padties pabaigos. (2) Jeigu Bendroji komisija turi perrinkti federalin kancler, ji irenka nauj federalin kancler savo nari bals dauguma; federalinis prezidentas teikia Bendrajai komisijai pasilym. Bendroji komisija gali federaliniam kancleriui pareikti nepasitikjim tik jeigu ji dviej tredali savo nari dauguma irenka kit federalin kancler. (3) Esant gynybos padiai Bundestago paleisti negalima. 115 i straipsnis. Federalini emi vyriausybi teis imtis priemoni (1) Jeigu kompetentingos federalins institucijos yra nepajgios imtis reikiam priemoni pavojui paalinti, o pagal situacij neivengiamai reikia nedelsiant savarankikai veikti konkreiose Federacijos teritorijos dalyse, tai federalini emi vyriausybs arba j paskirtos valdios institucijos ar j galiotiniai galiojami savo kompetencijos srityje imtis priemoni 115 f straipsnio 1 dalies prasme. (2) Priemones pagal 1 dal Federalin Vyriausyb gali bet kada panaikinti, o federalini emi ministrai gali jas bet kada panaikinti federalini emi ir pavaldi federalini valdios institucij atvilgiu. 115 k straipsnis. Nepaprastosios padties nuostat statusas ir galiojimo trukm (1) statymai pagal 115 c, 115 e ir 115 g straipsnius ir nutarimai, ileidiami toki statym pagrindu, j taikymo laikotarpiu prietaraujani teis daro negaliojani. Tai negalioja taikant ankstesnius teiss aktus, ileistus pagal 115 c, 115 e ir 115 g straipsnius. (2) statymai, kuriuos prim Bendroji komisija, ir nutarimai, priimti toki statym pagrindu, nustoja galios ne vliau kaip po ei mnesi nuo gynybos padties pabaigos. (3) statymai, kuriuose yra nuostat, nukrypstani nuo 91 a, 91 b, 104 a, 106 ir 107 straipsni, galioja ne ilgiau kaip iki antr finansini met, kurie prasideda pasibaigus gynybos padiai. Pasibaigus gynybos padiai, kad bt galima pereiti prie VIII a ir X skirsniuose tvirtint nuostat, jie gali bti pakeisti federaliniu statymu, kuriam turi pritarti Bundesratas. 115 l straipsnis. Nepaprastj priemoni panaikinimas, taikos sudarymas (1) Bundestagas Bundesrato pritarimu gali bet kada panaikinti Bendrosios komisijos priimtus statymus. Bundesratas gali pareikalauti, kad
92

Bundestagas dl to priimt nutarim. Kitos Bendrosios komisijos arba Federalins Vyriausybs priimtos priemons, siekiant ivengti pavojaus, turi bti panaikintos, jei taip nutaria Bundestagas ir Bundesratas. (2) Bundestagas, pritariant Bundesratui, gali gynybos padt, bet kada paskelbti esant baigt nutarimu, kur turi paskelbti federalinis prezidentas. Bundesratas gali pareikalauti, kad Bundestagas dl to priimt nutarim. Gynybos padtis turi bti nedelsiant paskelbta baigta, jei nebra prielaid, lmusi jos konstatavim. (3) Dl taikos sudarymo sprendiama federaliniu statymu. XI. PEREINAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 116 straipsnis. Svoka vokietis, pilietybs teisi suteikimas antr kart (1) Vokietis io Pagrindinio statymo prasme, numatant galimyb statymuose reglamentuoti kitaip, yra tas, kuris turi Vokietijos pilietyb arba buvo priimtas Vokietijos imperijos teritorij po 1937 m. gruodio 31 d. kaip pabglis arba itremtas vokiei tautybs asmuo ar jo sutuoktinis arba palikuonis. (2) Ankstesni Vokietijos pilieiai, kuriems nuo 1933 m. sausio 30 d. iki 1945 m. gegus 8 d. pilietyb dl politini, rasini ar religini prieasi buvo atimta, ir j palikuonys gali j praymu vl atgauti pilietyb. Jie nelaikomi praradusiais pilietyb, jei jie po to apsigyveno Vokietijoje ir nepareik prieingos valios. 117 straipsnis. Dviej pagrindini teisi sigaliojimo atidjimas (1) Teis, prietaraujanti 3 straipsnio 2 daliai, galioja tol, kol ji bus suderinta su ia Pagrindinio statymo nuostata, taiau ne ilgiau kaip iki 1953 m. kovo 31 d. (2) statymai, ribojantys laisvo kilnojimosi teis, atsivelgiant dabartin gyvenamj patalp stok galioja tol, kol bus panaikinti federaliniu statymu. 118 straipsnis. Naujas Badeno ir Viurtembergo suskirstymas Teritorija, apimanti Badeno, Viurtembergo-Badeno ir ViurtembergoHohencolerno federalines emes, gali bti i naujo suskirstoma nukrypstant nuo 29 straipsnio nuostat, esant suinteresuot federalini emi susitarimui. Jeigu nesusitariama, nauj teritorin suskirstym reglamentuoja federalinis statymas, kuriame turi bti numatytas referendumas.
93

118 a straipsnis. Naujas Berlyno ir Brandenburgo suskirstymas Teritorija, apimanti Berlyno ir Brandenburgo federalines emes, gali bti i naujo suskirstoma, nukrypstant nuo 29 straipsnio nuostat, abiej federalini emi susitarimu, dalyvaujant asmenims, turintiems teis rinkti. 119 straipsnis. Pabgliai ir itremtieji Federalin Vyriausyb Bundesrato pritarimu gali leisti statymo gali turinius nutarimus dl pabgli ir itremtj, ypa dl j pasiskirstymo federalinse emse, iki tol, kol tai bus sureguliuota federaliniu statymu. Esant ypatingiems atvejams, Federalin Vyriausyb gali bti galiota leisti atskiras direktyvas. ias direktyvas btina sisti aukiausioms federalini emi valdios institucijoms, iskyrus tuos atvejus, kai delsti pavojinga. 120 straipsnis. Okupacins ilaidos ir mokesiai dl karo padarini (1) Federacija padengia ilaidas, susijusias su okupacija, bei kitus vidinius ir iorinius karo padarini mokesius pagal isamesnes federalini statym nuostatas. Jei ie karo padarini mokesiai iki 1969 m. spalio 1 d. yra reglamentuoti federaliniu statymu, Federacija ir federalins ems dengia vienos kit ilaidas pagal iuos federalinius statymus. Jei iki 1965 m. spalio 1 d. federalins ems, bendruomens (bendruomeni susivienijimai) ar kiti uduoi vykdytojai, atliekantys federalini emi ir bendruomeni uduotis, sumoka karo padarini mokesi ilaidas, kurios federaliniu statymu nebuvo reglamentuotos ar nebus reglamentuojamos, Federacija nuo io momento taip pat neprivalo perimti toki ilaid. Federacija teikia socialinio draudimo subsidijas, skaitant draudim nuo nedarbo ir bedarbi paalpas. ioje dalyje reglamentuojamas karo padarini mokesi paskirstymas Federacijai ir federalinms emms nekeiia statyminio reglamentavimo dl karo padarini kompensacijos reikalavim. (2) Pajamos pereina Federacijai tuo momentu, kai tik Federacija perima ilaidas. 120 a straipsnis. Mokestis nacionalsocializmo alai atlyginti (1) statymai, skirti nacionalsocializmo padarytai alai atlyginti, gali Bundesrato pritarimu nustatyti, kad juos kompensacij mokjimo srityje i dalies vykdo Federacija, i dalies federalins ems Federacijos pavedimu ir kad Federalinei Vyriausybei ir kompetentingoms aukiausioms federalinms valdios institucijoms priklausantys galiojimai pagal 85 straipsn visai arba i dalies bt perduodami Federaliniam taikinimo komitetui. Federalinis taikinimo komitetas, vykdydamas iuos galiojimus, neprivalo gauti
94

Bundesrato pritarimo; jo nurodymai, iskyrus skubius atvejus, turi bti siuniami aukiausias federalini emi valdios institucijas (federalini emi taikinimo komitetus). (2) 87 straipsnio 3 dalies 2 sakinys lieka galioti. 121 straipsnis. Svoka nari dauguma Bundestago ir Federalinio Susirinkimo nari dauguma io Pagrindinio statymo prasme yra statymu nustatyto j nari skaiiaus dauguma. 122 straipsnis. statym leidybos perdavimo momentas (1) Susirinkus Bundestagui, statymus leidia tik iame Pagrindiniame statyme pripaintos statym leidiamosios valdios. (2) statym leidiamosios ir statym leidybos procese dalyvaujanios patariamj bals turinios institucijos, kuri kompetencija baigiasi pagal 1 dal, iuo laiku yra paleidiamos. 123 straipsnis. Ligiolins teiss galiojimas (1) Teis, galiojusi iki pirmo Bundestago susirinkimo, galioja toliau, jeigu ji neprietarauja Pagrindiniam statymui. (2) Vokietijos imperijos sudarytos valstybins sutartys, susijusios su objektais, kurie pagal Pagrindin statym priklauso federalini emi statym leidybos kompetencijai, ilieka, jei jos galioja pagal bendruosius teiss principus, ir galioja toliau su slyga, kad dalyvaujanij teiss ir prietaravimai ilieka, kol pagal Pagrindin statym kompetentingos institucijos nesudarys nauj valstybini sutari arba jos nesibaigs kitaip pagal jose esanias nuostatas. 124 straipsnis. Tolesnis teiss, priimtos iimtins statym leidybos procese, galiojimas Teis, susijusi su iimtins Federacijos statym leidybos objektais, savo galiojimo teritorijoje tampa federaline teise. 125 straipsnis. Tolesnis teiss, priimtos konkuruojanios statym leidybos procese, galiojimas Teis, susijusi su konkuruojanios Federacijos statym leidybos objektais, savo galiojimo teritorijoje tampa federaline teise: 1) Jeigu ji vienodai galioja vienoje ar keliose okupacinse zonose; 2) Jeigu tai teis, kuria po 1945 m. gegus 8 d. buvo pakeista ankstesnioji imperijos teis.
95

125 a straipsnis. Tolesnis ankstesns federalins teiss galiojimas (1) Teis, ileista kaip federalin teis, taiau dl 74 straipsnio 1 dalies ar 75 straipsnio 1 dalies pakeitimo negalinti bti ileista kaip federalin teis, ir toliau galioja kaip federalin teis. Ji gali bti pakeista federalini emi teise. (2) Teis, ileista pagal 72 straipsnio 2 dal iki 1994 m. lapkriio 15 d. galiojusia redakcija, ir toliau galioja kaip federalin teis. Federaliniu statymu gali bti nustatyta, kad ji gali bti pakeista federalins ems teise. Tai taip pat taikoma esant federalinei teisei, kuri buvo ileista prie laik ir nebegalt bti ileista pagal 75 straipsnio 2 dal. 126 straipsnis. Sprendimas dl tolesnio teiss, kaip federalins teiss, galiojimo Nuomoni skirtumus dl tolesnio teiss, kaip federalins teiss, galiojimo sprendia Federalinis Konstitucinis Teismas. 127 straipsnis. Teiss pritaikymas Pranczijos zonoje ir Berlyne Federalin Vyriausyb, pritariant suinteresuot federalini emi vyriausybms, gali Jungtins ekonomins zonos administracin teis, jeigu ji pagal 124 ir 125 straipsnius toliau galioja kaip federalin teis, per metus nuo io Pagrindinio statymo paskelbimo paskelbti galiojania Badeno, Didiojo Berlyno, Reino-Pfalco ir Viurtembergo-Hohencolerno federalinse emse. 128 straipsnis. Toliau galiojanios direktyvins teiss Jeigu toliau galiojanti teis numato direktyvines teises 84 straipsnio 5 dalies prasme, jos ilieka iki kitokio statyminio reglamentavimo. 129 straipsnis. galiojimai toliau galiojanioje teisje (1) Jei teiss aktuose, kurie toliau galioja kaip federalin teis, numatytas galiojimas leisti nutarimus ar bendruosius administravimo nuostatus, taip pat vykdyti administracinius aktus, tai jie pereina konkrei kompetenting institucij inion. Esant abejoni, sprendia Federalin Vyriausyb, derindama su Bundesratu; sprendim btina paskelbti. (2) Jei teiss aktuose, kurie toliau galioja kaip federalins ems teis, yra toks galiojimas, tai j pagal federalins ems teis vykdo kompetentingos institucijos. (3) Jei teiss aktai 1 ir 2 dali prasme suteikia galiojim juos keisti, papildyti arba leisti teiss aktus vietoj statym, ie galiojimai baigiasi.
96

(4) 1 ir 2 dali nuostatos atitinkami galioja, jei teiss aktuose nurodoma jau nebegaliojanias nuostatas arba jau nebeegzistuojanias staigas. 130 straipsnis. Esam administracini staig permimas (1) Valdymo institucijos ir kitos vieajai administracijai ar teisingumui utikrinti skirtos staigos, nesiremianios nei federalini emi teise, nei valstybinmis federalini emi sutartimis, taip pat pietvakari geleinkeli moni susivienijimas ir prancz okupacins zonos pato ir ryi sistemos valdymo taryba yra pavalds Federalinei Vyriausybei. Ji, pritariant Bundesratui, reglamentuoja j perdavim, paleidim ar likvidavim. (2) Aukiausias i administracij ir staig tarnautoj drausminis virininkas yra kompetentingas federalinis ministras. (3) Vieosios teiss institucijos ir staigos, kurios nra tiesiogiai pavaldios federalinms emms ir nesiremia valstybinmis federalini emi sutartimis, yra pavaldios kompetentingos aukiausios federalins valdios institucijos prieirai. 131 straipsnis. Buv valstybs tarnybos tarnautojai Teisiniai santykiai asmen, skaitant pabglius ir itremtuosius, kurie 1945 m. gegus 8 d. dirbo valstybes tarnyboje ir neteko jos dl prieasi, teisikai nesusijusi su pareign ar su kolektyvinmis sutartimis, ir ligi iol nebuvo darbinti arba darbinti ne pagal savo ankstesnes pareigas, turi bti reglamentuojami federaliniu statymu. Tas pats galioja asmenims, skaitant pabglius ir itremtuosius, kurie 1945 m. gegus 8 d. turjo teis aprpinim ir neteko jos dl prieasi, teisikai nesusijusi su pareign ar su kolektyvinmis sutartimis, arba gauna nepakankam aprpinim. Iki federalinio statymo sigaliojimo, kol veikia kitoks federalini emi reglamentavimas, jokie teisiniai reikalavimai negali bti pareikti. 132 straipsnis. Tarnautoj ileidimas pensij (1) Tarnautojai ir teisjai, io Pagrindinio statymo sigaliojimo metu priimti darb visam gyvenimui, gali bti per eis mnesius pirm kart susirinkus Bundestagui ileisti poilsio arba laikinai nualinti nuo pareig arba perkelti kitas maiau apmokamas pareigas, jeigu jie stokoja asmenini ir dalykini savybi, reikaling j pareigoms atlikti. Tarnautojams, kuri darbo sutartis nenutraukiama, i nuostata taikoma atitinkamai. Tarnautojams, kuri darbo sutartis gali bti nutraukiama, atleidimo terminai, virijantys kolektyvins sutarties nuostatus, per t pat laikotarp gali bti panaikinti.
97

(2) ios nuostatos netaikomos valstybs tarnybos darbuotojams, kuri nepaliet Isivadavimo nuo nacionalsocializmo ir militarizmo nuostatos, arba kurie buvo aikiai persekiojami nacionalsocializmo, jeigu nra svarbios prieasties, susijusios su j asmeniu. (3) Suinteresuotieji pagal 19 straipsnio 4 dal gali kreiptis teism. (4) Isamiau tai reglamentuoja Federalins Vyriausybs nutarimas, kuriam turi pritarti Bundesratas. 133 straipsnis. Jungtins ekonomins zonos valdymo teisi permimas Federacija perima Jungtins ekonomins zonos valdymo teises ir pareigas. 134 straipsnis. Imperijos turto perdavimas (1) Imperijos turtas i esms tampa Federacijos turtu. (2) Jei jis pagal savo pradin paskirt daugiausia buvo skiriamas vykdyti valdymo uduotims, kurios pagal Pagrindin statym nra Federacijos valdymo uduotys, nuo iol jis turi bti neatlyginamai perduotas kompetentingiems uduoi vykdytojams ir, jeigu jis pagal savo dabartin, ne tik laikin paskirt naudojamas vykdyti valdymo uduotims, kurias dabar pagal Pagrindin statym turi atlikti federalins ems, federalinms emms. Federacija gali perduoti federalinms emms ir kit nuosavyb. (3) Turtas, kur federalins ems ir bendruomens (bendruomeni susivienijimai) neatlyginamai perdav imperijai, vl tampa federalini emi ir bendruomeni (bendruomeni susivienijim) turtu, jei Federacijai jo nereikia savo valdymo uduotims atlikti. (4) Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas, kuriam priimti reikia Bundesrato pritarimo. 135 straipsnis. Turto klausim reglamentavimas keiiantis federalini emi priklausomybei (1) Jeigu nuo 1945 m. gegus 8 d. iki io Pagrindinio statymo sigaliojimo federalins ems teritorijos priklausomyb pasikeit, ioje teritorijoje esantis federalins ems, kuriai priklaus teritorija, turtas priklauso tai federalinei emei, kuriai jis nuo iol priklauso. (2) Jau nebeegzistuojani federalini emi ir nebesani kit vieosios teiss institucij ir staig turtas, jeigu jo pirmin paskirtis daugiausiai buvo vykdyti valdymo uduotis, arba pagal dabartin, ne tik laikin paskirt, jis daugiausia naudojamas valdymo uduotims vykdyti, pereina tai fede98

ralinei emei ar vieosios teiss institucijai ar staigai, kurios nuo iol vykdo tas uduotis. (3) Jau nebeegzistuojani federalini emi nekilnojamasis turtas, skaitant priklausinius, pereina federalinei emei, kurios teritorijoje jis yra, jeigu jis nepriklauso turtui 1 dalies prasme. (4) Jeigu atsivelgiant Federacijos interes daugum arba kurios nors teritorijos ypatingus interesus btina, federalinis statymas gali numatyti kitok reglamentavim, nei nustatyta 1 ir 3 dalyse. (5) Kitais atvejais teisi permimas ir nesutarimai, jei jie nebuvo sureguliuoti iki 1952 m. sausio 1 d. suinteresuot federalini emi arba vieosios teiss institucij ar staig susitarimu, reglamentuojami federaliniu statymu, kuriam turi pritarti Bundesratas. (6) Buvusios Prsijos ems pajai privaiose monse pereina Federacijai. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas, kuris gali nustatyti ir kitaip. (7) Jei turtu, kuris tekt federalinei emei arba vieosios teiss institucijai ar staigai pagal 1 ir 3 dalis, disponavo tai turintis teis subjektas pagal federalins ems statym, remiantis federalins ems statymu ar kitu bdu sigaliojant Pagrindiniam statymui, laikoma, kad turto perdavimas vyko prie pradjus juo disponuoti. 135 a straipsnis. Ankstesni sipareigojimai (1) 134 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 5 dalyje numatyta Federacijos statym leidyba gali bti nustatyta, kad nevykdomi arba ne visikai vykdomi: 1. Imperijos sipareigojimai, taip pat buvusios Prsijos ems bei kit jau nebeegzistuojani vieosios teiss institucij ir staig sipareigojimai; 2. Federacijos arba kit vieosios teiss institucij ir staig, susijusi su turtini vertybi perdavimu pagal 89, 90, 134 ir 135 straipsnius, ir i teisi subjekt sipareigojimai, kurie remiasi 1 punkte minim teisi subjekt priemonmis; 3. Federalini emi ir bendruomeni (bendruomeni susivienijim) sipareigojimai, kil i priemoni, kuri msi ie teiss subjektai iki 1945 m. rugpjio 1 d., gyvendindami okupacini valdi potvarkius arba alindami karo nulemt nepaprastj padt pagal imperijai tenkanias arba imperijos perduotas valdymo uduotis. (2) 1 dalis atitinkamai taikoma vykdyti Vokietijos Demokratins Respublikos arba jos teiss subjekt sipareigojimams, taip pat ir Federacijos ar
99

kit vieosios teiss institucij ir staig sipareigojimams, susijusiems su Vokietijos Demokratins Respublikos turtini vertybi perjimu Federacijai, federalinms emms ir bendruomenms, bei sipareigojimams, kurie remiasi Vokietijos Demokratins Respublikos arba jos teiss subjekt priemonmis. 136 straipsnis. Pirmasis Bundesrato posdis (1) Bundesratas pirm kart susirenka Bundestago pirmojo posdio dien. (2) Iki pirmo federalinio prezidento rinkim jo galiojimus vykdo Bundesrato pirmininkas. Jis neturi teiss paleisti Bundestag. 137 straipsnis. Valstybs tarnautoj teis bti irinktiems (1) Valdinink, valstybs tarnybos tarnautoj, profesionali kareivi, savanori liktini ir teisj teis bti irinktiems Federacijoje, federalinse emse ir bendruomense gali bti apribota statymais. (2) Renkant pirmj Bundestag, pirmj federalin susirinkim ir pirmj federalin prezident galioja Parlamentins Tarybos priimtas rinkim statymas. (3) Federalinio Konstitucinio Teismo galiojim pagal 41 straipsnio 2 dal iki jo steigimo vykdo Vokietijos Aukiausiasis Teismas, veikiantis Jungtinje ekonominje zonoje ir sprendiantis pagal savo procesin tvark. 138 straipsnis. Piet Vokietijos notariatas Norint pakeisti Badeno, Bavarijos, Viurtembergo-Badeno ir Viurtembergo-Hohencolerno federacinse emse egzistuojant notariat, reikia i federalini emi vyriausybi pritarimo. 139 straipsnis. Tolesnis denacifikacijos nuostat galiojimas io Pagrindinio statymo nuostatos nelieia ileist teiss akt, susijusi su Vokiei Tautos isivadavimu i nacionalsocializmo ir militarizmo. 140 straipsnis. Religini bendrij teis 1919 m. rugpjio 11 d. Vokietijos Konstitucijos 136, 137, 138, 139 ir 141 straipsni nuostatos yra io Pagrindinio statymo sudtin dalis.

100

141 straipsnis. Bremeno ilyga 7 straipsnio 3 dalies 1 sakinys netaikomas federalinje emje, kurioje 1949 m. sausio 1 d. galiojo kitoks federalins ems teisinis reglamentavimas. 142 straipsnis. Ilyga pagrindini teisi, nustatyt federalini emi teisje, naudai Nepaisant 31 straipsnio nuostatos, galioja tos federalini emi konstitucij nuostatos, kurios, jas derinant su io Pagrindinio statymo 118 straipsniais, laiduoja pagrindines teises. 142 a straipsnis. (panaikintas) 143 straipsnis. Neatitikim galiojimo laikas (1) Susivienijimo sutarties 3 straipsnyje minimos teritorijos teis gali neatitikti io Pagrindinio statymo nuostat ne ilgiau kaip iki 1992 m. gruodio 31 d., kol dl skirting slyg dar negali bti visikas prisitaikyta prie Pagrindiniame statyme nustatytos tvarkos. ie neatitikimai neturi prietarauti 19 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir turi bti suderinti su 79 straipsnio 3 dalyje nustatytais principais. (2) Nesilaikyti II, VIII, VIII a, IX, X ir XI skirsni nuostat leidiama ne ilgiau kaip iki 1995 m. gruodio 31 d. (3) Neatsivelgiant 1 ir 2 dalis, Suvienijimo sutarties 41 straipsnis ir jo gyvendinimo nuostatai ilieka tiek, kiek jie numato, kad intervencija nuosavyb ios sutarties 3 straipsnyje nurodytoje srityje nebegali bti panaikinta. 143 a straipsnis. Iimtin statym leidyba Federacijos geleinkeli srityje (1) Federacija turi iimtin statym leidybos teis visais klausimais, susijusiais su tiesiogiai Federacijos valdom Federacijos geleinkeli perdavimu monms. Atitinkamai taikoma 87 straipsnio 5 dalis. Federacijos geleinkeli tarnautojai gali bti statymu, ginant j teisin padt ir darbdavio atsakomyb, paskirti dirbti Federacijos geleinkelius, organizuojamus pagal privatin teis. (2) statymus pagal 1 dal vykdo Federacija. (3) Atlikti buvusi Federacijos geleinkeli vietinio keleivinio geleinkeli transporto uduotis priklauso Federacijai iki 1995 m. gruodio 31 d. Tai galioja atliekant atitinkamas geleinkelio transporto valdymo uduo101

tis. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas, kuriam turi pritarti Bundesratas. 143 b straipsnis. Vokietijos federalinio pato pertvarkymas (1) Vokietijos federalinio pato atskirasis turtas pagal federalin statym pertvarkomas privatins nuosavybs mones. Federacija gyvendina iimtin statym leidyb visais su tuo susijusiais klausimais. (2) Iimtins Federacijos teiss, egzistavusios iki pertvarkymo, federaliniu statymu gali bti perduodamos monms, kilusioms i Vokietijos federalinio pato Postdienst ir Vokietijos federalin pat Telekom. Federacija turi teis Vokietijos federalin pat Postdienst permusios mons didij kapitalo dal parduoti ne anksiau kaip po penkeri met nuo Pagrindinio statymo sigaliojimo. Tam reikia priimti federalin statym, kuriam turi pritarti Bundesratas. (3) Federaliniai Vokietijos federalinio pato darbuotojai darbinami privaiose monse, isaugant j teisin padt ir darbdavi atsakomyb. mons vykdo savininko galiojimus. Isamiau tai reglamentuoja federalinis statymas. 144 straipsnis. Pagrindinio statymo primimas, Berlynas (1) Pagrindin statym turi priimti dviej tredali Vokietijos federalini emi tautos atstovybs, kuriose jis turi pirmiausiai galioti. (2) Jeigu io Pagrindinio statymo taikymas vienoje i 23 straipsnyje ivardyt federalini emi arba kurioje nors i federalini emi dalyje yra ribojamas, federalin em ar federalins ems dalis pagal 38 straipsn turi teis sisti atstovus Bundestag ir pagal 50 straipsn atstovus Bundesrat. 145 straipsnis. Pagrindinio statymo sigaliojimas (1) Parlamentin Taryba vieame posdyje dalyvaujant Didiojo Berlyno deputatams patvirtina io Pagrindinio statymo primim, parengia j ir paskelbia. (2) is Pagrindinis statymas sigalioja baigiantis jo paskelbimo dienai. (3) Jis turi bti paskelbtas Federaliniame statym biuletenyje. 146 straipsnis. Pagrindinio statymo galiojimo trukm is Pagrindinis statymas, kuris, pasiekus Vokietijos vienyb ir laisv, galioja visai vokiei tautai, netenka galios t dien, kai sigalioja laisvu vokiei tautos sprendimu priimta Konstitucija.

102

ITRAUKA I 1919 M. RUGPJIO 11 D. VOKIETIJOS KONSTITUCIJOS (VEIMARO KONSTITUCIJA)

136 straipsnis (1) Civilins ir pilietins teiss ir pareigos negali bti nei veikiamos, nei ribojamos atsivelgiant tikjimo laisv. (2) Naudojimasis civilinmis ir pilietinmis teismis, taip pat leidimas dirbti valstybs tarnyboje nepriklausomi nuo religini sitikinim. (3) Niekas nra pareigotas atskleisti savo religinius sitikinimus. Valdios institucijos turi teis tik tada klausti apie priklausym religinei bendrijai, jei nuo to priklauso teiss ir pareigos arba to reikalauja statymikai surengtas statistinis tyrimas. (4) Niekas negali bti veriamas atlikti banytines pareigas ar dalyvauti ventse arba praktikuoti religij, arba vartoti religin priesaikos form. 137 straipsnis (1) Valstybins religijos nra. (2) Laiduojama laisv burtis religines bendruomenes. Nra ribojim jungtis atskiroms religinms bendruomenms imperijos teritorijoje. (3) Kiekviena religin bendruomen tvarko ir valdo savo reikalus savarankikai, neperengdama visiems galiojani statym. Ji suteikia pareigas nedalyvaujant valstybei ar piliei bendruomenei. (4) Religins bendruomens gyja teisnum pagal bendras civilins teiss nuostatas. (5) Religins bendruomens lieka vieosios teiss institucijomis, jeigu jos ir anksiau tokios buvo. Kitoms religinms bendruomenms, joms praant, turi bti suteikiamos tokios pat teiss, jeigu j sudarymas ir nari skaiius laiduoja pastovum. Jeigu keletas toki vieosios teiss religini bendruomeni susijungia sjung, i sjunga taip pat yra vieosios teiss institucija. (6) Religins bendruomens, kurios yra vieosios teiss institucijos, turi teis, remiantis civiliniais mokesi moktoj sraais, pagal federalini emi teiss nuostatas rinkti mokesius. (7) Religinms bendruomenms prilygsta susivienijimai, kuri usibrtas udavinys yra bendrai ipainti vien pasaulir. (8) Jei ioms nuostatoms vykdyti reikia tolesnio reglamentavimo, tai priklauso federalini emi statym leidybai.
103

138 straipsnis (1) statymu, sutartimi ar ypatingais teisiniais pagrindais nustatytas valstybines imokas religinms bendruomenms pakeiia federalini emi statym leidyba. iuos principus nustato imperija. (2) Laiduojamos religini bendruomeni ir religini susivienijim nuosavyb ir kitos j kulto, mokymo ir labdaros tikslams skirt staig, fond ir kito turto teiss. 139 straipsnis Sekmadienis ir kitos valstybiniu mastu pripaintos vents yra statymikai saugomos kaip poilsio ir dvasinio pakilimo dienos. 141 straipsnis Jei kariuomenje, ligoninse, kalinimo vietose ir kitose vieose staigose ikyla pamald ir rpinimosi dvasios reikalais poreikis, religinms bendruomenms turi bti leidiama atlikti religines apeigas, vengiant bet kokios prievartos.

104

DIDIOSIOS BRITANIJOS KONSTITUCIJA*

I SKYRIUS MOGAUS TEISS

1 dalis. Teisin sistema [1 paragrafas. Bendra apvalga] Didiojoje Britanijoje nra raytins konstitucijos ar visapusiko Teisi bilio. Britanijos konstitucija susideda i konvencij, paproi ir statym. 1698 met Teisi bilis reguliuoja karalikj privilegij vykdymo ir karnos paveldjimo klausimus. Britanijos teisin sistema numato kelet teisini gynimosi bd esant mogaus teisi paeidimams. Pavyzdiui, habeas corpus apsaugo kiekvien asmen nuo neteisto ar savavaliko sulaikymo. Parlamentas turi statym leidybos teis. Tai reikia, kad jis gali leisti naujus statymus arba keisti senus. ia nra esminio skirtumo tarp privaios ir vieosios teiss. Bet kuris asmuo gali imtis teisini veiksm prie vyriausyb arba vietins valdios institucijas, siekdamas apginti savo teises ar gauti kompensacij u patirt al. Britanija neturi bendrai kodifikuotos teiss, taigi teismai teisina griet ir tiksl poir statym aikinim. Tarptautins sutarties ar konvencijos ratifikavimas ios sutarties ar konvencijos savaime nepadaro vidaus teise. Kai btina, Vyriausyb pakeiia arba papildo vietinius statymus tam, kad jie prilygt konvencijai. Didioji Britanija yra Europos Sjungos nar, todl Sjungos statymai yra dalis Britanijos teiss. Esant prietaravim tarp pastarj ir Britanijos statym, prioritet turi Europos Sjungos priimti statymai.
ia pateikiamas mokslins doktrinos lygiu susistemintos Didiosios Britanijos Konstitucijos apraymas.
*

105

2 dalis. Tarptautins mogaus teiss [2 paragrafas. Tarptautiniai susitarimai] Iki tol, kol Pasaulin mogaus teisi deklaracija nebuvo teisikai privaloma, Jungtini Taut Generalin Asamblja 1966 metais teisino Tarptautin ekonomini, kultrini ir socialini teisi pakt bei Tarptautin pilietini ir politini laisvi pakt. Britanija iuos paktus ratifikavo 1976 metais. Britanija yra sipareigojusi vykdyti Europos Tarybos 1953 metais priimtos Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos reikalavimus. Konvencija leidia, jeigu buvo inaudoti visi galimi vidaus teisi ginimo bdai, teikti asmenines peticijas Europos mogaus Teisi Komisijai. 1966 metais Britanija, remiantis konvencija, yra primusi individuali peticij teis ir privalom Europos mogaus Teisi Teismo institucij. Keli byl rezultatai lm kai kuriuos Britanijos teisins sistemos pokyius, kuriais buvo siekiama pagerinti mogaus teises. Kaip pavyzd galima paminti fizini bausmi panaikinim vietinse mokyklose bei kalini padties pagerinim. Britanija taip pat nesilaiko nei konvencijos ketvirtojo protokolo (judjimo laisv), nes jo nuostatos prietarauja kai kurioms Britanijos imigracijos kontrols sistemos nuostatoms, nei etojo protokolo (mirties bausms panaikinimas). 3 dalis. Bendrosios nuostatos [3 paragrafas. mogaus orumas] Visi mons i prigimties yra lygs savo orumu bei teismis, todl jie privalo vadovautis sine ir gyventi brolikai. [4 paragrafas. Lygyb] Kiekvieno mogaus teiss ir laisvs yra lygios. Niekas negali bti iskiriamas dl savo rass, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini ar kitoki pair, nacionalins ar socialins kilms, nuosavybs, gimimo ar panai aplinkybi. (1) Seksualin diskriminacija. Priimant mog darb neteisinga j vertinti pagal lyt. Tai taip pat taikoma priimant mokymosi kursus bei aprpinant gyvenamja vieta, prekmis, vairiomis lengvatomis ir tokiomis paslaugomis kaip draudimas. Skelbimai, kuriuose ireikiama seksualin diskriminacija, taip pat draudiami. (2) Lygus umokestis. Dirbanti moteris gali reikalauti tokio pat atlyginimo, kok gauna jos bendradarbis vyras, atliekantis tokios pat verts darb.
106

i teis taip pat taikoma darbo, kuris yra toks pats arba panaus darb, kuris yra vertinamas darbo vertinimo eksperto, atvilgiu. Vyrai taip pat turi tokias teises. (3) Europos Bendrijos statym leidyba. Valstybs yra pareigojamos paalinti diskriminacij valstybs socialins apsaugos plane, numatant garantijas susirgim, nedarbo, invalidumo, senatvs, nelaiming atsitikim darbe ar profesini lig atvejais. (4) Rasin lygyb. neteisinga vertinti vien mog labiau u kit dl jo rass, odos spalvos, tautybs, etnins ar tautins kilms. darbinant (skaitant apmokymus), suteikiant isilavinim, aprpinant gyvenamja vieta, prekmis, teikiant lengvatas bei paslaugas taikomi tokie patys reikalavimai. Diskriminuojantys skelbimai taip pat yra neteisti. 4 dalis. Nelieiamumas [5 paragrafas. Asmens nelieiamumas] Kiekvienas turi teis gyvyb, laisv ir saugum. (1) Gyvybs atmimas. U mogudyst kiekvienas turi bti baudiamas ilgalaike laisvs atmimo bausme. Kiekvienas, baudiamas u nuudym, gali bti traukiamas atsakomybn iki gyvos galvos, bet taip pat gali bti paleidiamas lygtinai. (2) aunamojo ginklo kontrol. aunamj ginkl pardavimas ir j naudojimas yra grietai kontroliuojamas, tam iduodami atitinkami leidimai. Pavojing aunamj ginkl nuosavybs teis grietai ribojama. (3) Smurtini nusikaltim aukos, skaitant ir kitatauius, gali reikalauti kompensacijos, remiantis dl nusikaltimo patirtos alos atlyginimo tvarka. 1990 metais Vyriausyb ileido Nusikaltimo auk chartij, kurioje pirm kart buvo nustatytos smurtini bei kit nusikaltim auk teiss ir pareigos. (4) iaurs Airijoje saugumo pajgos turi ypating gali apiekoti, apklausti ir sulaikyti tariamus teroristus. Visoje Britanijoje tariamus teroristus policija gali sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms. Sulaikymo laikas gali bti pratsiamas iki penki dien tik su atitinkamo valstybs ministro leidimu. iaurs Airijoje ir likusioje Britanijos dalyje vyriausyb gali udrausti teroristines organizacijas. (5) Rasins neapykantos kurstymas laikomas baudiamosios teiss paeidimu. Grasinimai, eidinjimai odiais ir panaios neapykant kurstanios informacijos publikavimas ar platinimas prietarauja teisei. Rasin neapykant kurstanios mediagos laikymas taip pat yra baudiamosios teiss paeidimas. Policija turi teis tokios mediagos paiek ir konfiskavim.
107

[6 paragrafas. Vergovs panaikinimas] Niekas negali bti laikomas vergovje ar veriamas dirbti; vergov ir prekyba vergais yra grietai draudiama. [7 paragrafas. Bausm] Niekas negali bti kankinamas ar eminamas, niekam negali bti taikomos iaurios ar nemonikos bausms. (1) Jei policijos pareignas nesilaiko numatyt elgesio taisykli, jis gali bti sudrausmintas, o teismas gali atmesti neteistu bdu gautus rodymus. (2) Aretas. Remiantis baudiamosios teisenos 1991 met aktu, aretas taikomas tik sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Ilgesn laisvs atmimo bausm (nevirijant statyme numatyto maksimalaus laiko tarpo), gali bti skiriama asmenims, pakartotinai padariusiems smurtinius nusikaltimus, taip pat asmenims, vykdiusiems seksualinius nusikaltimus. Tai daroma siekiant apsaugoti visuomen nuo galimos alos. (3) Daugumos kalini bausm gali bti suvelninama viena treija j bausms laiko. Toks paleidimas yra beslyginis ir jam negali bti taikoma jokia pareign prieira bendruomenje. Tokios teiss neturi kaliniai, kalinimo staigoje padar rimt nusiengim. (4) Lygtinis paleidimas. Kaliniai, kalintys ilgiau nei 12 mnesi, gali bti paleidiami lygtinai tuomet, kai jie jau yra ikalj vien treij bausms laiko. Trys ketvirtadaliai kalini, nubaust laisvs atmimo bausme, ne ilgiau kaip 2 metams paleidiami lygtinai. Lygtinio atleidimo terminas sutampa su paskirtos laisvs atmimo bausms trukme. (5) Kaliniai, nuteisti kalti iki gyvos galvos. Kaliniai, kalintys iki gyvos galvos u policininko ar kaljimo priirtojo nuudym, teroristaiudikai, taip pat asmenys, kalintys u nuudym nusikaltimo metu, seksualin arba sadistin nuudym, taip pat u vaik nuudym, paprastai kalinami ne maiau kaip 20 met. Kalini, nuteist kalti iki gyvos galvos, praymas paleisti laisv gali bti atmestas, jei kyla grsm, jog paleistasis vl gali bti pavojingas visuomenei. [8 paragrafas. Santuoka ir eima] (1) Pilnameiai vyras ir moteris turi teis be joki rasini, tautini ar religini apribojim susituokti ir sukurti eim. Jie turi lygias teises sudarant santuok, jos metu ir j nutraukiant. (2) Santuoka sudaroma tik esant laisvam ir visikam tiek jaunikio, tiek jaunosios sutikimui.
108

(3) eima yra natralus ir svarbiausias visuomens elementas, ji yra globojama visuomens ir valstybs. (4) Visos santuokos yra registruojamos valstybs vardu. Neteista k nors versti tuoktis prie jo ar jos vali bei sudaryti santuok nesiningais tikslais. (5) Esant reikalams, susijusiems su paveldjimu, daugiausiai teisi turi eimos nariai. Vienam i sutuoktini mirus nesuraius testamento, pirmumo teis palikim turi velionio vaikai ir sutuoktinis. Vaikai, tiek santuokiniai, tiek ne, turi lygias teises tv palikim. [9 paragrafas. Nuosavyb] (1) Kiekvienas turi teis turti nuosavyb, tiek asmenikai, tiek kartu su kitais asmenimis. Nuosavyb negali bti savavalikai atimta. (3) Patyrus nuostoli dl priverstinio pirkimo, taip pat dl tam tikr valdios veiksm pablogjus nuosavybs bklei yra imokamos kompensacijos. 5 dalis. Teisin apsauga [10 paragrafas. statymo apsauga] Kiekvienas turi teis bti pripaintas statymo ginamu asmeniu. [11 paragrafas. Lygyb statymui] Kiekvienas yra lygus statymui ir visi be jokios diskriminacijos turi bti vienodai statymo ginami. [12 paragrafas. Ilaid atlyginimo bei teiss gynimo bdai] Kiekvienas turi teis kreiptis teism, jei yra paeistos Konstitucijoje numatytos teiss. (1) Teiss gynimo bdai: Kiekvienas turi teis kreiptis teism ir taip apginti savo teises. (2) monms, neigalintiems susimokti u teisininko paslaugas, suteikiama nemokama teisin pagalba. Policijoje sulaikytiems tariamiesiems advokatai suteikia teisinius patarimus ir pagalb. (3) Teism prieirai priklauso ir visa valstybin valdia. Vyriausybs departamentai ar valdios institucijos gali bti paduoti teism reikalaujant atlyginti nuostolius, patirtus dl sutarties nesilaikymo ar neteist veiksm, tokia pat tvarka kaip ir bet koks asmuo.
109

[13 paragrafas. Teisingas teisminis procesas] Kiekvienas turi lygias teises teising ir vie bylos nagrinjim tiriant ikeltus baudiamuosius kaltinimus nepriklausomame ir nealikame teisme, esant vienodoms teisms ir pareigoms. (1) Civilines ir baudiamsias bylas nagrinja nepriklausomi teismai. (2) Baudiamosiose bylose kaltintojas turi rodyti kalt ir nepalikti joki pagrst abejoni. Dl padidjusio nusiengim teisingumui skaiiaus 1970-j met viduryje buvo sudaryta Karalikoji komisija, siekiant itirti baudiamojo proceso sistemos veiksmingum. (3) Teisminiame bylos nagrinjime dalyvaujant prisiekusiesiems, teisjas isprendia su byla susijusius klausimus, apibendrina rodymus prisiekusiesiems ir panaikina kaltinimus arba skelbia nuosprend. Prisiekusieji yra nepriklausomas teism sistemos elementas. Bet kokie bandymai kitis prisiekusij darb laikomi baudiamosios teiss paeidimu. (4) Vieumas. Teismo posdiai paprastai yra viei ir juose gali dalyvauti iniasklaidos atstovai. Iprievartavimo bylose apie nukentjusiosios tapatyb negali bti praneama. [14 paragrafas. Nekaltumo prezumpcija] (1) Kiekvienas, kaltinamas baudiamuoju nusikaltimu, turi teis bti laikomas nekaltu tol, kol vieam teismo posdyje taikant visas gynybos garantijas nerodoma prieingai. (2) Niekas negali bti laikomas kaltu padarius baudiamj nusikaltim, jei vykdyto nusikaltimo metu, remiantis vidaus ir tarptautine teise, toks nusikaltimas nebuvo laikomas baudiamuoju nusikaltimu. Taip pat negali bti taikoma grietesn bausm u t, kuri buvo numatyta nusikaltimo padarymo momentu. 6 dalis. Laisvs [15 paragrafas. Asmens laisvs] Niekas negali bti savavalikai aretuojamas, itremiamas ar kitaip sulaikomas. Kiekvienas turi teis asmenin laisv. mogus gali bti aretuojamas, jeigu: jis yra tariamas padars nusikaltim, atsisako laikytis civilinio teismo nurodym, taip pat jeigu yra eids teism ar parlament. Aretuoti mog u civilinio teismo nurodym nesilaikym galima tik tuomet, kai yra ratikas teismo sakymas. Taip pat teismo sakymas reikalingas norint suimti asmen u smurt eimoje. (1) Aretas baudiamosiose bylose. Policija turi teis suimti asmen be teismo sakymo tuomet, kai asmuo yra tariamas padars nusikaltim, dl
110

kurio jis gali bti suimamas be orderio. Tai tokie nusikaltimai, u kuriuos skiriama bausm yra didesn nei 5 metai. Kitais atvejais nordama sulaikyti asmen policija privalo turti teismo sakym. Taiau kartais gali bti taikomos iimtys, pavyzdiui, kai tariamasis atsisako pasakyti savo vard ir pavard ir taip kyla tikimyb, jog pastarajam gali bti neteiktas aukimas teism. (2) Sulaikyto asmens teiss: pasitarti su advokatu; paprayti policijos pareign informuoti giminaiius ar kitus paties vardytus asmenis, kad pastarieji pasirpint suimtojo gerove; susipainti su laikinojo areto taisyklmis. Pirmj dviej sulaikytojo teisi vykdym policija gali atidti 36 valandoms. (3) Konsultacija. Policijos nuovadoje apklausiamiems asmenims leidiama dvi valandas nemokamai pasitarti su advokatu. Pareignai, prie uduodami klausim, kuris gali bti vertinamas kaip rodymas, turi spti tariamj. is spjimas informuoja tariamj apie tai, kad jis gali klausim ir neatsakyti, kitaip tariant pasinaudoti tyljimo teise. (4) tariamasis nepateikus kaltinim negali bti laikomas suimtas ilgiau kaip 24 valandas. Tuo atveju, kai asmuo yra suimamas tariant j padarius sunk nusikaltim, sulaikymas gali bti pratstas iki 36 valand, taiau tam reikalingas vyriausiojo policijos pareigno leidimas; jei policija nori tariamj laikyti ilgiau nei 36 valandas, ji privalo gauti teismo leidim, taiau is laiko tarpas negali bti ilgesnis nei 96 valandos nuo sumimo momento. Sumimo metu periodikai turi bti patikrinamos aplinkybs, dl kuri asmuo buvo suimtas. Jei paaikja, kad nebra pagrindo asmen toliau kalinti, jis tuoj pat turi bti paleistas. (5) Policijoje tariamojo apklausos gali bti rainjamos. (6) Habeas Corpus (teisin paveikos priemon prie neteist kalinim). Kiekvienas asmuo, manantis, kad jo sulaikymas yra neteistas, gali kreiptis Aukiausij Teism su praymu paaikinti, kodl jis yra sulaikytas. Jeigu teismas nenustato joki teisini prieasi, asmuo turi bti tuoj pat paleistas. Habeas Corpus byla turi pirmenyb teismo darbotvarkje. (7) Paleidimas u ustat. Dauguma kaltinamj gali bti paleidiami u pinigin ustat. Tokie paleistieji negrinami kardomajam kalinimui, nebent tai btina. [16 paragrafas. Privataus gyvenimo nelieiamumas] mogaus privatumas, eima, namai ir susirainjimas yra nelieiami ir negali bti savavalikai trikdomi. Taip pat negali bti teriami mogaus
111

garb ir geras vardas. Kiekvienas turi teis panaudoti teisinius gynybos bdus siekdamas apsaugoti ias vertybes. (1) Bendroji teis leidia monms savo namuose nekti ir elgtis taip, kaip jie nori, bei savaip tvarkyti savo kasdieninius reikalus, su slyga, kad jie nepaeis kit asmen teisi ar nevykdys nusikaltimo. (2) Tvai gali auklti savo vaikus taip, kaip jiems atrodo tinkama, su slyga, kad jie nepaeis statym, draudiani smurt ir iaur elges, nesukels moralinio ar fizinio pavojaus. Tvai taip pat privalo utikrinti privalom vaik isilavinim. (3) Baudiamuoju nusikaltimu laikomas vyro homoseksualus aktas su vaikinu, jaunesniu nei 18 met. Amiaus riba nuo 21 iki 18 met buvo sumainta bals dauguma. 1999 met bilis, sieks sumainti amiaus rib iki 16 met, nebuvo priimtas. (4) Privatus gyvenimas ir spauda. Vyriausyb msi priemoni, siekdama apsaugoti asmen privat gyvenim nuo iniasklaidos siverimo. statymai, draudiantys meit, saugo asmens garb ir ger vard. (5) Kitos siverimo formos laikomos baudiamosios teiss paeidimu. Pavyzdiui, nelicencijuotas radijo transliavimas siekiant pasiklausyti slapt pokalbi arba trukdymas nuomininkams, norint priversti juos isikraustyti. Kiti bandymai gauti privaios informacijos utraukia baudiamj atsakomyb. (6) Susiinojimo sekimas. Parlamento leidiami statymai galioja vyriausyb tikrinti pato ir telefono tarnybas, taiau tik esant tam tikram apribotam pagrindui. Bet kokie sekimo bandymai, nesusij su iomis procedromis, laikomi baudiamosios teiss nusiengimais. (7) Kompiuteriai. remiantis 1984 met Duomen apsaugos aktu, duomen vartotojai turi nurodyti savo asmenini duomen apraymus, tikslus, kuriems jie yra naudojami, j gavimo altin bei kategorij moni, kuriems juos galima bt atskleisti. Jie taip pat turi nurodyti adresus, kuriais galima bt prieiti prie duomen. Asmenys turi teis suinoti, kokie duomenys apie juos yra inomi ir saugomi, bei turi teis prayti teismo klaidingus duomenis pataisyti arba panaikinti. Be to, asmenys turi teis reikalauti kompensacijos u duomen praradim, netikslum ar atskleidim be j sutikimo. [17 paragrafas. Judjimo laisv] (1) Kiekvienas asmuo turi teis laisvai judti ir gyventi bet kurioje valstybje. (2) Taip pat kiekvienas turi teis laisvai ivykti tiek i savo, tiek i kitos alies ir j grti.
112

[18 paragrafas. Tikjimo laisv] Kiekvienas turi teis minties, sins ir tikjimo laisv; i teis apima laisv pakeisti religij ar sitikinimus, taip pat laisv vienam arba drauge su kitais vieumoje arba ne ipainti savo religij ar sitikinimus, mokant kitus, meldiantis ar kitais bdais. (1) Melstis ir mokytis religijos galima ir be jokio valstybs kiimosi. Suteikiama visika mini, sins ar meldimosi form laisv, nenustatoma joki draudim pilieiams pakeisti religij. Ateistai ir agnostikai tai pat gali laisvai propaguoti savo pairas. (2) Asmuo gali bti apkaltintas ventvagiku meitu, jeigu jis yra iplatins iurkius ir eidianius atsiliepimus apie krikionyb, virijanius nepritarimo ribas. Prie j nepriskiriami ginai ir diskusijos dl krikionybs doktrinos ties. (3) Banyia ir vairios religins bendruomens valdo nuosavyb, vadovauja mokykloms bei propaguoja savo tikjim ratu arba odiu. Religija nra fiksuojama gyventoj suraymo arba kitose oficialiose ataskaitose. (4) Nra jokio religinio apribojimo eiti valstybs pareigas, iskyrus monarchui, jis turi bti protestantas. Anglijos ir kotijos banyios yra kurtos kaip valstybins banyios, skirtos valstybinms religinio pobdio funkcijoms atlikti. Taiau j nariai negauna i ios narysts daugiau naudos u bet kokios kitos banyios narius. (5) Religinis vietimas turi bti dstomas visose valstybinse mokyklose ir tai yra valstybinio gyvenimo dalis. Tvai turi teis paprayti, kad j vaikai bt ibraukti i toki klasi. Kai kurios valstybs ilaikomos mokyklos gauna religinius pavadinimus bei yra remiamos vairiomis dotacijomis, tai priklauso nuo j tipo. (6) Radijo ir televizijos programos transliuoja religines laidas, tarp kuri yra ir programos, kuriose pagrindini religij atstovai ir netikintieji diskutuoja dl savo pair. Televizijoje ir radijuje draudiamos laidos, skatinanios religijos niekinim. [19 paragrafas. Laisv reikti sitikinimus] Kiekvienas turi teis nuomons ir sitikinim laisv; i teis susideda i laisvs be jokio kiimosi laikytis savo pair, taip pat siekti, gauti ir perduoti informacij bei idjas per iniasklaid nepaisant valstybs sien. (1) Draudiama atskleisti oficialias paslaptis, meiti (ratu arba odiu), platinti pornografij, skleisti antivyriausybin agitacij, kurstyti rasin neapykant, nepagarb teismui.

113

(2) Yra numatomi teisiniai gynybos bdai, skirti meitui paneigti. Siningas komentavimas reikal, susijusi su vieaisiais interesais, gali bti gynyba. rodymas, kad inkriminuojamas meitas yra teisingas, taip pat yra gynyba. Taiau atvira diskusija dl seksualini problem nelaikoma statymo, draudianio pornografij, paeidimu. (3) Spauda necenzruojama ir valstybs nekontroliuojama. Usienio spaudos importas nevaromas. (4) Brit transliacija pagrsta tradicija, kad tai vieoji paslauga, atskaitinga tautai per parlament. Televizijos ir radijo paslaugas teikia Britanijos radijo transliacijos korporacija (BBC). Kitiems transliuotojams licencijas iduoda Nepriklausoma televizijos komisija (ITC) ir Radijo institucija. i viej institucij pareigas nustatyto statymai. Vyriausyb neatsako u program turin ar u transliuotoj kasdienini reikal tvarkym. (5) Transliuotoj nepriklausomyb pareigoja laikytis tiksli program ir j turinio standart. Pagal statymus ir transliuotoj taikomus praktikos kodeksus programos kiek manoma turi atspindti tinkamai suderintus ir plaius siuetus, nealik polemik. Taip pat yra taisykli, reguliuojani smurto ir nepadori laid transliavim, ypa tomis valandomis, kai televizori iri dauguma vaik. Transliuotojai taip pat turi laikytis bendr statym dl pornografijos ir rasins neapykantos kurstymo. (6) 1991 met Europos sutartis dl transliacijos pasienyje numato, jog programos neturt bti nepadorios, turti pornografijos element, skatinti prievart ir smurt ar kurstyti rasin neapykant. Vaikams netinkamos programos neturt bti transliuojamos, kai yra tikimyb, kad jie jas irs. (7) Teatras. Vaidinim cenzros nra. Taiau pristatyti ar kurti pornografijos vaidinimus draudiama, tai yra nusikaltimas. Pornografinis vaidinimas yra toks, kuris yra links tvirkinti irovus. Teisinis gynybos bdas prie pornografijos inkriminavim yra rodymas, kad vaidinimas yra skirtas publikos gerovei ir jo anras yra opera, drama ar literatra. (8) Filmai ir vaizdajuosts. Vyriausyb negali cenzruoti film. Kino teatrai turi licencijas, kurias iduoda vietos savivaldos institucijos, netinkamus filmus neturi bti leidiami jaunesni nei 16 met asmenys. Vietos savivaldos institucijos gali udrausti rodyti bet kok film, taiau tai sunkiai gyvendinama. Ar filmas tinkamas, nustato Britanijos film klasifikavimo ministerija (B. of F.C.) nepriklausoma nestatutin institucija, kurios leidim turi gauti irovams silomi filmai.

114

7 dalis. Politins teiss [20 paragrafas. Bendrosios politins teiss] (1) Kiekvienas turi teis dalyvauti savo alies valdyme tiesiogiai arba per laisvais rinkimais irinktus atstovus. (2) Kiekvienas turi teis susitikti su savo alies valstybs institucij atstovais. (3) Tautos valia yra vyriausybs valdios pagrindas; i valia turi bti ireikta periodikais ir siningais rinkimais, kurie turi vykti remiantis visuotine ir lygia rinkim teise ir analogikomis laisvo balsavimo procedromis. (4) Britanija yra parlamentin demokratin monarchija, Vyriausyb atskaitinga tautai per renkamus Bendruomeni Rmus (House of Commons), jie gali priversti Vyriausyb atsistatydinti pareikdami nepasitikjim. Kiti Britanijos parlamento rmai yra Lord Rmai (House of Lords), jie nra renkami. Lord Rmuose yra diskutuojama vairiais politiniais klausimais, ia taip pat peririmi statym pasilymai. i rm galias atidti statym leidyb riboja statymas. (5) Savo kandidatr parlamento rinkimus gali kelti kiekvienas sulauks 21 met ir turintis teis balsuoti pilietis. (6) Visuose Britanijos rinkimuose taikomas slaptas balsavimas. ia naudojama paprastosios daugumos rinkim sistema, reikianti, kad laimi kandidatas, surinks daugiausia bals. (7) Oficialij asmen darbas centrinse ir vietos valdios institucijose turi senas politinio neutralumo tradicijas. Ministro pasikeitimas nereikia ir viso departamento sudties pasikeitimo, jo funkcijos ilieka tos paios, neatsivelgiant tai, kokia partija eina kadencij. Valstybins institucijos yra atviros visiems asmenims, nepaisant j lyties, rass, religijos ar kilms. valstybin tarnyb ir jos institucijas darbuotojai priimami teisingo ir laisvo konkurso tvarka, atsivelgiant j nuopelnus. [21 paragrafas. Politinis prieglobstis] (1) Kiekvienas, persekiojamas savo tvynje, turi teis prayti ir gauti politin prieglobst kitose alyse. (2) i teis gali bti nepatenkinta, jei persekiojama u nepolitinius nusikaltimus arba dl veiksm, prietaraujani Jungtini Taut tikslams ir principams. (3) Britanija yra pasiraiusi 1951 met Jungtini Taut konvencij ir jos 1967 met Protokol dl pabglio statuso, todl ji, remdamasi iais tei115

ss aktais, laikosi savo sipareigojim pabgliams. Konvencijoje pabglis apibriamas kaip asmuo, kuriam gresia akivaizdus pavojus bti persekiojamam dl rass, religijos, tautybs, narysts socialinje grupje ar politini pair. (4) Britanija ir kitos Europos Bendrijos nars pasira Dublino konvencij, kuri apibria, kada alis nar yra atsakinga u prieglobsio suteikim. (5) Remiantis statymais, asmenys neiduodami tai aliai, kurioje jie bt nuteisti dl rass, religijos, pilietybs ar politini pair. Britanijos ekstradicijos statymai ukert keli piliei idavimui u politinius teiss paeidimus. [22 paragrafas. Pilietyb] (1) Kiekvienas turi teis pilietyb. (2) Negali bti savavalikai atimta pilietyb ar apribota teis j pakeisti. (3) Britanijos pilietyb gyjama vaikui gimus Britanijoje, jeigu vaiko tvas ar motina (kai vaikas gimsta susituokusiems asmenims) yra Britanijos pilieiai arba gyvena Britanijoje. (4) Pilieiai, gyvenantys Britanijai priklausanioje teritorijoje, ujrio (overseas) pilieiai, taip pat teiss subjektai, ivardyti Pilietybs statyme, ir asmenys, ginami Britanijos, yra vadinami ir turi bti registruoti Britanijos pilieiais igyven joje 5 metus. Pilieiai, gyvenantys Britanijai priklausaniame Gibraltare, turi absoliui teis bti registruoti Britanijos pilieiais, net jeigu joje negyvena. (5) Britanijos taut sandraugos pilieiai, Airijos respublikos pilieiai ir usienio pilieiai gali gyti Britanijos pilietyb natralizacijos bdu. (6) Britanijos pilietyb prarandama, jeigu asmuo gyja ar ketina gyti kitos alies pilietyb ar tautyb. (7) Pagal 1985 met Honkongo teiss akt pilieiai turi teis gyti nauj pilietybs form Britanijos usienieiai (Overseas) kartu su pasu, rodaniu, kad vaiuoti Britanij nereikia muitins leidimo. [23 paragrafas. Susirinkimai ir draugijos] (1) Kiekvienas turi teis laisvai dalyvauti taikiuose susirinkimuose ar draugij veikloje. (2) Niekas negali bti priverstas priklausyti kokiai nors draugijai.

116

8 dalis Socialins teiss [24 paragrafas. Bendrosios socialins teiss] Kiekvienas, kaip visuomens narys, turi teis socialines garantijas ir ekonomini, socialini bei kultrini teisi gyvendinim, nes tai yra btina savigarbai ir laisvai asmenybs raidai utikrinti. Visa tai turi bti utikrinta valstybs bei tarptautinio bendradarbiavimo pastangomis, atsivelgiant kiekvienos valstybs iteklius ir galimybes. [25 paragrafas. Darbas] (1) Kiekvienas turi teis dirbti, laisvai pasirinkti darboviet, taip pat teis tinkamas ir palankias darbo slygas bei garantijas nedarbo metu. (2) Niekas neturi bti diskriminuojamas ir turi teis gauti atitinkam atlyginim u atitinkam darb. (3) Kiekvienas, kuris dirba, turi teis tinkam ir palank atlyginim, utikrinant jam ir jo eimai mogaus savigarbos vert pragyvenim, jei reikia jis papildomas kitomis socialini garantij priemonmis. (4) Kiekvienas turi teis kurti arba stoti profesines sjungas savo interesams utikrinti. (5) darbinimo tarnyba, vykdomoji darbinimo departamento institucija, pasitelkdama vairias staigas padeda nedirbantiems asmenims sidarbinti pagal paskyrim, moka paalpas ir atlyginimo priedus. (6) Nacionalin profesins kvalifikacijos klimo tarnyba pradjo profesins kvalifikacijos klimo reform. Jos tikslas ipltoti visuotinai pripastam profesin kvalifikacijos klim, pagrst darbdavi nustatytais darboviets kompetencijos standartais. Taip pat numatyta vienodai atsivelgti mokslins ir profesins kvalifikacijos klim. (7) Daugumoje gamykl darbinink atlyg ir darbo slygas nustato valstyb ir/arba gamykla derantis darbdaviams ir profesinms sjungoms. (8) statymai nustato darbdavi pareigas, utikrinanias darbuotoj sveikat, saugum ir gerov fabrikuose, kasyklose, statybose ir kitose darbo vietose. (9) mons gali stoti profsjungas, vienijanias kiekvienos profesijos atstovus. Sjungos narysts ar nenarysts draudimai yra savaime nesiningi. Taip pat prietarauja statymui darbdavio atsisakymas darbinti dl asmens narysts ar nenarysts profsjungoje. [26 paragrafas. Darbo valandos] Kiekvienas turi teis poils ir laisvalaik, taip pat proting darbo valand ribojim bei periodines apmokamas atostogas.
117

Pagrindin darbo savait Didiojoje Britanijoje yra: fizin darb dirbani asmen nuo 33,5 iki 40 val., protin darb dirbani asmen nuo 35 iki 38 val. Paprastai dirbama 5 dienas per savait, u virvalandius mokama didesniu tarifu. [27 paragrafas. Namai] (1) Kiekvienas turi teis gyvenimo lyg, atitinkant jo ir jo eimos sveikat bei gerov, t. y. maist, drabuius, aprpinim bstu, sveikatos prieir ir kitas btinsias socialines paslaugas, taip pat teis socialines garantijas nedarbo, ligos, invalidumo, nalysts, senatvs ar kit gyvenimo aplinkybi atvejais, nepriklausaniais nuo asmens valios. (2) Ypa rpinamasi ir teikiama pagalba motinystei ir vaikams. Vaikams, neatsivelgiant tai, ar jie gim susituokusiems asmenims ar ne, turi bti suteiktos tos paios socialins garantijos. (3) Visapusik sveikatos prieir visiems gyventojams teikia nacionalin sveikatos tarnyba (NHS). Gydymas yra prieinamas visiems, nepaisant pajam. monms, negalintiems mokti, gydymas finansuojamas pagal mokesi sistem. Pacientai vaistus privalo pirkti u savo las, taiau praktikai 75 proc. vaist monms, gaunantiems maas pajamas, vaikams, besilaukianioms motinoms, pensininkams ir panaioms moni grupms teikiami nemokamai. (4) Pacientai gali laisvai naudotis privaiu gydymu. Gydytojams, stomatologams, optikos specialistams ir vaistininkams leidiama usiimti privaia veikla. Nacionalins sveikatos tarnybos (NHS) ligonini gydytojams tam tikrais atvejais taip pat leidiama usiimti privaia veikla, taiau toki gydytoj galimyb gydyti pacientus valstybinse ligoninse yra ribota. Valstybini ligonini pacientai kartais yra gydomi privaiose klinikose, o gydymas yra apmokamas valstybs. 7,5 mln. moni yra apdrausti privaiu sveikatos draudimu. (5) Vietins valdios institucijos gali kreiptis teism, praydamos vaiko globos orderio. Order gali iduoti tik teismas, kai sitikinama, kad vaikas patiria ar gali patirti smurt. (6) Vaikas, paeids baudiamuosius statymus, stoja prie nepilnamei teism. (7) Socialini garantij sistemos tikslas teikti finansin param monms, sulaukusiems garbaus amiaus, ligotiems, turintiems negali, bedarbiams, naliams ir auginantiems vaikus. sistem taip pat eina nains valstybinio draudimo paalpos ligos, invalidumo, nedarbo, nalysts ir pensijos atvejais. Taip pat yra statym numatytos ligos ar motinysts imokos,
118

mokamos darbuotojams. Kita sistemos dalis nenains paalpos: tai paalpos kiekvienam vaikui eimoje bei vairios paalpos sunkiai suluointiems monms ir juos priirintiems asmenims. (8) Yra kurtos profilaktins tarnybos, skirtos apsaugoti besilaukiani ir auginani maameius vaikus motin sveikat. Dirbanti besilaukianti motina turi teis lankyti klinik darbo valandomis. Po gimdymo kiekvien moter priiri akuer arba (jei btina) eimos gydytojas. Vaik sveikatos centrai tikrina fizin ir protin ikimokyklinio amiaus vaik sveikat. Organizuojamos kovos su difterija, tymais, raudonuke, poliomielitu, tuberkulioze ir kokliuu savanori programos. Vaikams iki 2 met prieinamos kombinuotos vakcinos nuo tym, kiaulyts ir raudonuks. (9) statymais nustatyta motinysts paalpa mokama nuo 18 ntumo savaits, kai moteris dl ntumo ieina i darbo. Paalp sudaro 90 proc. ei savaii udarbio, sulyginus j su 12 savaii komunalinmis ilaidomis. iai paalpai gauti moteris turi dirbti pas t pat darbdav ne maiau kaip 2 metus; jeigu moteris dirba nuo 6 mnesi iki 2 met, ji turi teis gauti imokas u 18 savaii komunalines ilaidas. Jeigu moteris negali gauti motinysts paalpos, ji gali gauti motinysts priemokas prie algos, jei ji dirbo darbdaviui ir mokjo nustatyt na skaii valstybiniam draudimui. Priemokos mokamos 18 savaii. (10) Britanija yra ratifikavusi Europos Tarybos konvencij dl vaiko, gimusio nesusituokusiems tvams, teisins padties. Tai tvirtino bendras taisykles, pagal kurias nesusituokusiems asmenims gimusio vaiko statusas prilygsta gimusio eimoje statusui. Buvo ileistas statymas, panaikinantis buvusias teiss spragas, dl kuri nukentdavo nesusituokusiems asmenims gim vaikai. (11) Pagal 1967 met Abort statymo 1990 met patais ntumas gali bti nutrauktas tik tada, jeigu du gydytojai patvirtina, kad pagrindas ntumui nutraukti yra tvirtintas vienoje ar daugiau statyme numatyt slyg. is statymas netaikomas iaurs Airijoje. (12) 1978 metais Britanijoje naudojant dirbtinio apvaisinimo technologij gim pirmasis pasaulyje mgintuvlio kdikis. Socialin, etnin ir teisin reikm buvo itirta ponios Warnock vadovaujamos tyrim komisijos, kuri pateik ivadas, kad toks specializuotas nevaisingumo gydymas, taip pat dirbtinis apvaisinimas yra priimtinas. Komisija taip pat nusprend, kad tam tikromis slygomis gali bti atlikti mogaus embriono tyrimai. (13) Apie du tredalius gyvenamj nam fondo Britanijoje priklauso savininkams. Iskyrus kelias iimtis, valstybinio sektoriaus nuomininkai tu119

ri teis su nuolaida nusipirkti nam ar but, jeigu jie buvo valstybinio sektoriaus nuomininkais bent 2 metus. Pagal 1988 met statym Anglijoje ir Velse valstybinio sektoriaus gyvenamiesiems namams galima jungtis gyvenamj nam veiklos trestus. Jeigu dauguma nuominink balsuoja u tokio tresto sudarym, trestas, kaip vieoji staiga, perima gyvenamj nam nuosavybs teis tam, kad imtsi didesni fizini, socialini ir ekonomini pertvarkym. Nuomininkai sprendia savo bsto ateities klausimus. Tai yra sprendia, ar perduoti bst gyvenamj nam asociacijai, ar formuoti nuominink kooperatyv, ar grinti j vietins valdios institucijai. Papildom nebrang apgyvendinim teikia pelno nesiekianios gyvenamj nam asociacijos. (14) Vietins valdios institucijos vykdo statymo numatyt pareig utikrinti pastog benamiams ir tiems, kurie tapo benamiais ne savo noru. (15) Namo savininko veiksmai, trikdantys nuomininko ramyb, utraukia baudiamj atsakomyb. Jeigu nuomininkai isikelia dl ramybs trikdymo ar ikeldinami neteistai, jiems turi bti atlyginta ala. Jeigu namo savininkas trikdo ar ikeldina nuomininkus siekdamas pelno, teismas gali priteisti atlyginti al nuomininkams, remdamasis savininko gautu pelnu. Galioja bendras principas, kad nuomininkai ir kiti laikinieji gyventojai negali bti ikeldinti be teismo sprendimo. [28 paragrafas. vietimas, mokslas ir menai] (1) Kiekvienas turi teis vietim. Vidurinis ir pagrindinis isilavinimas yra nemokamas. Vidurinis isilavinimas privalomas. Auktesnysis ir profesinis isilavinimas prieinamas visiems vienodai pagal gabumus. (2) Isilavinimu siekiama ugdyti asmenyb ir stiprinti pagarb mogaus teisms ir pagrindinms laisvms, sutvirtinti taut, rasini ir religini grupi tarpusavio supratim, tolerancij ir draugyst bei tolesn Jungtini Taut veikl, skirt taikai ilaikyti. (3) Tvai turi iskirtin teis parinkti vaik isilavinim. (4) Valstybs vietimo sistema yra nemokama, bet nedidel vaik dalis lanko privaias mokyklas. Vietins valstybs institucijos turi atsivelgti tv norus, iskyrus atvejus, kai mokykla perpildyta arba vaikas neatitinka akademini atrankos reikalavim. Mokyklos Anglijoje ir Velse, kuriose mokosi vaikai nuo 11 iki 16 met, turi priimti moksleivius, kuri fiziniai gabumai neatitinka reikalavim, taiau tam reikalingas tv praymas. (5) Vaikai, turintys mokymosi sunkum ar kit raidos sutrikim, kiek manoma mokomi normaliose mokyklose.

120

[29 paragrafas. Kultra] (1) Kiekvienas turi teis laisvai dalyvauti bendruomens kultriniame gyvenime, grtis menu, dalytis mokslo laimjimais ir jo nauda. (2) Kiekvienas turi teis ginti savo mokslinio, literatrinio ar dails krinio autorines teises. (3) Vyriausyb ir vietins savivaldos institucijos suteikia finansin param menininkams. Saugoti kultrin paveld skatinama atleidiant nuo mokesi ir kitomis priemonmis, apimaniomis ir tam tikr meno krini eksporto kontrol. Meno taryba skirsto las didesnms operos, dramos ar okio trupms, simfoniniams orkestrams, maiems keliaujantiems teatrams, eksperimentinms grupms ir krybingiems menininkams. (4) Autentikus literatros, dramos, muzikos ar meno krinius, filmus ir garso raus gina statymas. Autorini teisi turtojas turi teis prieintis neleistinai savo darb reprodukcijai, atlikimui ir transliacijai. Pirmas autorini teisi turtojas daniausiai yra autorius, jis juo laikomas vis gyvenim ir 50 met po mirties (50 met nuo filmo ar garso rao ileidimo dienos). Pagal 1988 metais priimt statym autorius turi teis bti tapatinamas su savo kriniu ir prietarauti bet kokiam neteistam krinio modifikavimui. statymas taip pat apsaugo atlikjus nuo neteisto prekiavimo spektakli raais, apsaugos terminas galioja 50 met nuo spektaklio pastatymo dienos. Autorines teises turintis krinys, kuris pirm kart ileidiamas Britanijoje, automatikai tampa autoriniu kriniu ir kitose alyse, Berno Autorini teisi konvencijos ir Pasaulins autorini teisi konvencijos dalyvse. statymas taip pat saugo iradim, pramonini sumanym bei prekini enkl autori teises. i teisi apsaugos klausimai taip pat reglamentuojami Europos patent konvencijoje ir Patent bendrininkavimo sutartyje. Atlyginti al taip pat galima reikalauti kitose alyse, remiantis Tarptautine pramonins nuosavybs apsaugos konvencija. (5) Vyriausyb vesdama patentus msi veiksm apsaugoti idj, registruot projekt, preki enkl nuosavybs teis bei autorines teises. Tokios priemons apm kompiuteri programins rangos savinink autorini teisi apsaugos papildym, prekini enkl tarnyb papildym bei galino muitines udrausti vesti suklastotas prekes. 1988 met statymas tvirtino naujas projekt apsaugos priemones, supaprastino ir atpigino bylinjimsi. 9 dalis. Apribojimai [30 paragrafas. Apribojimai] (1) Kiekvienas mogus turi pareig bendruomenei, kurioje vystosi jo asmenyb.
121

(2) gyvendindamas savo teises ir laisves mogus priklauso tik nuo statym numatyt apribojim, kuri tikslas apsaugoti kit moni teises ir laisves, taip pat moral, viej tvark, demokratin santvark bei visuomens gerov. (3) ios teiss ir laisvs jokiu bdu negali bti gyvendinamos prietaraujant Jungtini Taut Organizacijos tikslams ir principams. II SKYRIUS VALSTYBS SANTVARKA 1 dalis. Apvalga [31 paragrafas. Pagrindin struktra] (1) Didiosios Britanijos konstitucija sudaryta remiantis statut, bendrja teise bei konvencijomis. Konvencijos tai taisykls, kurios nra teisikai gyvendinamos, bet yra btinos vyriausybs veikloje; dauguma i taisykli susiklost istorikai, kaip ir vyriausybs sistema. (2) Karalien yra valstybs galva ir tautos vienybs simbolis: ji vadovauja vykdomajai valdiai; dalyvauja statym leidiamosios valdios veikloje; vadovauja teisminei valdiai; yra vyriausioji ginkluotj pajg vad; yra Anglijos banyios galva. Karalien veikia patariama ministr. Didioji Britanija yra valdoma Vyriausybs, veikianios karaliens vardu. Usienio politikoje karalien, kaip valstybs galva, turi galiojimus skelbti kar arba taik, pripainti kitas valstybes ir j vyriausybes, sudaryti tarptautines sutartis, aneksuoti arba atiduoti teritorij. (3) Parlamentas susideda i trij element: karaliens, Lord Rm ir Bendruomeni Rm. Norint ileisti statym paprastai reikalingas vis trij ali susitarimas. Kadangi nra joki teismini suvarym, tvirtint ratikoje konstitucijoje, parlamentas gali priimti bet kok statym. Jis net gali pratsti savo galiojim laik be rinkj sutikimo. Paprastai parlamentas tokiais bdais savo valdios netvirtina. (4) Parlamento priimto statymo galiojimas negali bti ginijamas teismuose. Bendruomeni Rmai yra tiesiogiai atskaitingi rinkjams, taip pat iame amiuje Lord Rmai pripaino irinktojo kabineto valdi. Vyriausyb utikrina parlamento atskaitomyb rinkjams.
122

(5) Maksimalus parlamento galiojim terminas 5 metai, bet rinkimai daniausiai rengiami jam nepasibaigus. is terminas buvo pratstas tik ypatingomis aplinkybmis, per abu pasaulinius karus.

2 dalis. Parlamentas [32 paragrafas. Bendruomeni Rmai] (1) Pareignai. Bendruomeni Rm pareignai yra parlamento vadovas, trys jo pavaduotojai, taip pat kitas personalas (bibliotekininkai, administracija, atstovai spaudai ir kt.). (2) Rinkjai. Didiosios Britanijos pilieiai gali balsuoti sulauk 18 met amiaus. Tokio amiaus jie traukiami rinkj sraus rinkiminse apygardose ir neturi joki kit apribojim. (3) Rinkimai. Rinkim tikslais Britanijos teritorija suskirstyta 651 rinkimin apygard, kuri kiekvienoje irenkamas vienas Bendruomeni Rm narys. Kiekvienas rinkjas turi vien bals. Balsavimas nra privalomas; 1992 met rinkimuose dalyvavo 43,3 milijon rinkj. Naudojama paprastosios daugumos rinkim sistema. Kandidatas irenkamas, jeigu jis gauna daugiau bals u kitus kandidatus (4) Kandidatai. Didiosios Britanijos pilieiai gali kelti savo kandidatr, jeigu jie yra sulauk 21 met amiaus ir nra kit apribojim. Kandidatas turi sumokti 500 svar sterling dydio ustat, kuris yra grainamas, jeigu jis arba ji gauna 5 ar daugiau procentus rinkj bals. Minimali suma, kuri kandidatas gali ileisti rinkiminei kampanijai, yra 4330 svar sterling ir 1,7 proc. kiekvienam apygardos rinkjui, taip pat 4,9 proc. kiekvienam grafysts rinkjui. Visos rinkim ilaidos, iskyrus asmenines kandidato ilaidas, yra grietai reglamentuojamos. [33 paragrafas. Partijos] (1) Partijos nra registruojamos arba kaip nors kitaip formaliai pripastamos, taiau i ties dauguma bendrij ir beveik visi laimintys kandidatai priklauso vienai i keli pagrindini partij. 1992 met rinkimuose Konservatori partija gavo 42 proc., Darbo partija 35 proc., Demokrat liberal partija 18 proc. rinkj bals. (2) Nuo 1945 met valdioje yra arba Konservatori partija, kurios uuomazg atsirado 18 amiuje, arba Darbo partija, ikilusi XIX amiaus pabaigoje. Nauja Liberal demokrat partija susikr 1988 metais, kai Liberal partija susijung su Socialdemokrat partija, sukurta 1981 metais.
123

(3) Vyriausybs ir opozicijos lyderiai posdiauja skirtingose Bendruomeni Rm salse, u j paprastai sdi du rmjai. Partija isirenka senin ir jo pavaduotojus. (4) Viej fond parama padeda partijoms tsti savo darb parlamente Vestminsteryje. [34 paragrafas. Posdiai] (1) Kiekvienas klausimas pradedamas kaip parlamento nario pasilymas. Kiekvien debat pabaigoje klausimas gali bti isprstas net nebalsuojant arba paprasta bals dauguma. Spikeris gali leisti diskutuoti dl pasilymo arba nutraukti diskusij. (2) Jei bals surenkama po lygiai, spikerio balsas yra lemiamas ir jis neprivalo pateikti savo nuomons aptariamuoju klausimu. (3) Parlamentarai, turintys finansini interes ginamu klausimu, turi apie tai paskelbti. Jeigu interesai asmeniki, tiesioginiai, parlamentarui nebeleidiama balsuoti. (4) Abej rm posdiai paprastai yra viei ir lankytojai gali juos stebti specialiose tribnose. Kalbos, pareikimai publikuojami kiekvien dien. Nuo 1497 m. Lord Rm, ir nuo 1547 m. Bendruomeni Rm posdi raai ir kiti dokumentai pateikiami visuomenei. Abej rm posdiai gali bti transliuojami per radij arba televizij. [35 paragrafas. statym leidyba] (1) Biliai. statym projektai vadinami parlamento biliais. Daugiausia yra viej bili, susijusi su vieaisiais politikos klausimais. Privats biliai susij su individualiais arba vietiniais interesais. Silymus keisti statymus kartais skelbia vyriausyb pateikdama Baltuosius dokumentus. Konstituciniai dokumentai, kartais vadinami aliaisiais dokumentais, susideda i Vyriausybs pasilym ir visuomens komentar. (2) statymo projektas pirm kart skaitomas Bendruomeni Rmuose, tuo metu debatai nevyksta. Kruopiai nagrinjama skaitant antrj statymo projekt. Detaliai inagrinjamas kiekvienas straipsnis, tai atlieka Bendruomeni Rm komitetai prie galutin treij skaitym abejuose rmuose. (3) Paprastai statymus ileidia abeji rmai. Biliai prie tapdami statymais turi gauti Karalikosios tarybos pritarim. Praktikoje tai tik formalumas.

124

[36 paragrafas. Komitetai] (1) Komitetai svarsto statym pataisas tiek pirmojo, tiek antrojo skaitym metu. Kiekvienas komitetas turi nuo 16 iki 50 nari, jame, kaip ir visuose rmuose, atsispindi partij pusiausvyra. (2) Laikini komitetai paprastai sudaromi parlamento kadencijos laikui, turint tiksl inagrinti klausimus remiantis raytiniais ir odiniais rodymais. Po udaro pasitarimo jie pranea ivadas ir rekomendacijas. Yra tokie parlamento komitetai: Europos statym leidybos, Mokslo ir technologijos, Viej atsiskaitym ir kt. (3) Partij komitetai. Prie oficiali parlamento komitet veikia keli neoficials partij komitetai. Konservatori ir Junionist komitetas (1922 m.) susidjo i partijos nari. Kai valdioje yra Konservatori partija, komitet pasitarimus kvieiami ministrai. Kai i partija opozicijoje, susirinkimuose gali dalyvauti visi partijos nariai. Partijos vadovas paskiria konsultacin komitet, kuris veikia kaip partijos elinis kabinetas. [37 paragrafas. Lord Rmai] Kasdienini debat metu Lord Rmuose sudaromos galimybs kritikuoti ir nagrinti Vyriausybs politik. Taip pat sudaroma galimyb pareikti nuomon dl statym projekt. [38 paragrafas. Finansai] Finans aktas (biudetas) yra svarbiausias met statutas. statym leidyba paprastai grindiama finans ministro praneimu, daniausiai skaitomu kovo arba balandio mnes. Jame pateikiama prajusi met viej finans apvalga bei kit met ilaid pasilymai. [39 paragrafas. Europos Bendrijos reikalai] Norint, kad abeji parlamento rmai bt informuoti apie Europos Bendrijos vystymsi, kad galt diskutuoti ir nagrinti bendrosios politikos tikslus ir pasilymus, abejuose rmuose sudaryti laikini, Bendruomeni Rmuose nuolatiniai komitetai. Ministrai taip pat reguliariai pranea apie Europos Bendrijos veikl. [40 paragrafas. Parlamento nariai] (1) Parlamento nariai atstovauja visiems savo apygardos rinkjams, net ir tiems, kurie u juos nebalsavo. (2) Parlamento nari privilegijos: odio laisv, imunitetas nuo areto, esant civilinei bylai, atleidimas nuo pareigos bti prisiekusiaisiais teisme, taip pat dalyvauti jame bnant liudytojais.
125

[41 paragrafas. Parlamento kontrolierius] Parlamento administracijos komisija savarankikai tiria skundus dl netinkamo administravimo, kai to paprao koks nors parlamento narys, siekdamas apginti visuomens interesus. Komisijos pirmininkas kiekvienais metais pristato ataskait parlamente. Taip pat jis kas tris mnesius publikuoja tyrim detales, praneimus gali pristatyti ir daniau. 3 dalis. Vyriausyb [42 paragrafas. Sudtis] (1) Ministr pirminink skiria karalien, visus kitus ministrus taip pat karalien ministro pirmininko teikimu. Dauguma ministr yra Bendruomeni Rm nariai, nors Vyriausybei atstovauja ministrai Lord Rmuose. Lordas kancleris visada yra Lord Rm narys. (2) Vyriausybs sudtis gali skirtis ministr skaiiumi bei kai kuri pareigybi pavadinimais. (3) Ministras pirmininkas tradicikai yra laikomas ido ir piliei reikal ministru. Ministro pirmininko biuras kurtas Douningo g. 10, centrinje Londono dalyje. (4) U Vyriausybs departamentus atsakingi ministrai daniausiai sudaro kabinet; jie gali bti vadinami valstybs sekretoriais, ministrais arba turti specialius pareig pavadinimus. (5) Norint palengvinti ir padaryti efektyvesn kabineto darb sudaromi komitetai, jie ir atlieka didija darbo dal. Visi kabineto komitet nari sraai yra oficialiai ileidiami. (6) Kolektyvins atsakomybs principas reikia, kad kabinetas dirba vieningai, nors ir ne visi kabineto nariai sutaria konkreiu klausimu. [43 paragrafas. Parlamento kuluarai] Kaip ministro pirmininko patarjas spaudai, ministro pirmininko atstovas spaudai ir kitas ministro pirmininko personalas tiesiogiai bendrauja su spauda ir parlamento korespondentais. Koridoriaus korespondentai tai grup politikos urnalist, turini privilegij patekti Bendruomeni Rmus ir bendrauti su ministrais ir kitais Rm atstovais. Ministro pirmininko spaudos biuras yra altinis, per kur informacija apie parlamento darb patenka iniasklaid. [44 paragrafas. Karaliens taryba] Pagrindin karaliens tarybos paskirtis patarti karalienei, tvirtinti ta126

rybos taisykles. Visi ministr kabineto nariai privalo bti ir tarybos nariais, jeigu yra prisaikdinami per pirmj posd. 4 dalis. Vietin vyriausyb [45 paragrafas. Vietins valdios tarybos] (1) Vietins tarybos nariai renkami 4 metams, panaia tvarka kaip ir parlamento nariai. (2) Didiausiose grafystse apygard tarybos sieja visas tarnybas, iskyrus policij, ugniagesi tarnyb bei viej transport. Londone miesto taryba turi panaias funkcijas, taiau Londono policijos pajgos tiesiogiai atskaitingos Vidaus reikal ministerijai. (3) Mokesius vietos valdiai surenka Mokesi taryba. Kiekvienas gyvenamosios vietos savininkas gauna sskait, atspindini rinkos vert ir gyventoj skaii. monms, gaunantiems maas pajamas, daromos nuolaidos. 5 dalis. Teismin valdia [46 paragrafas. Teisin sistema] (1) Nors Didioji Britanija yra unitarin valstyb, Anglija, Velsas, kotija ir iaurs Airija turi savo teisines sistemas, kuriose yra tam tikr skirtum. Teis skirstoma baudiamj ir civilin, pastaroji reguliuoja asmen tarpusavio santykius. i teiss ak skirtumus atspindi naudojamos procedros, skiriasi teismai, kuriuose bylos gali bti nagrinjamos, bei paios teism sankcijos. (2) Anglijos ir Velso teiss sistemos susideda i istorikai susiklosiusi bendrosios teiss nuostat bei parlamento ir Europos Bendrijos ileist statym. Bendroji teis, pagrsta paproiais, kuriuos interpretuoja patys teisjai, niekada nebuvo nuodugniai apibdinta ar perrayta. Bendroji teis (Common Law) formuoja teisinius pagrindus, iskyrus atvejus, kai i sprag upildo statymai. Teisingumo teis susideda i istorini teism taisykli. Anglijos teis skiriasi nuo daugelio Vakar Europos ali teiss, kodifikavimo paproius paveldjusios i romn teiss. (3) Europos Bendrijos teis taikoma visoje Didiojoje Britanijoje, taiau ekonominse ir socialinse srityse jos galiojimas ribotas. [47 paragrafas. Teismin valdia] (1) Teismin valdia yra nepriklausoma nuo vykdomosios, jos sprendimai nra kontroliuojami. Ministras pirmininkas teikia pasilymus aukiausiam postui uimti.
127

(2) Lordas kancleris yra teismins valdios galva, iskyrus kotij. Jo pareigos administruoti teism darb. [48 paragrafas. Baudiamieji teismai] (1) Anglijoje ir Velse nesunkius nusikaltimus, sudaranius daugum vis byl, sprendia taikos teisjai, kuriems u darb nemokama. Sunkesni nusikaltimai nagrinjami Karnos teisme, procesui vadovauja teisjas, o nuosprend priima prisiekusieji. (2) Apeliacijos i magistr teismo pakliva Karnos arba Auktj Teism (High Court). Karnos teismo sprendimai apeliuojami Apeliaciniame teisme (baudiamj byl skyriuje). Lord Rmai yra galutin vis byl apeliacin instancija. [49 paragrafas. Civiliniai teismai] Magistrat teismai turi ribot civilin jurisdikcij: bylas daniausiai nagrinja teisjai. 80 Auktojo Teismo teisj nagrinja civilines, baudiamsias bylas ir apeliacijas. Auktojo Teismo sprendimai apeliacine tvarka skundiami Apeliaciniame teisme, i jo gali patekti Lord Rmus kaip galutin apeliacin instancij. [50 paragrafas. Tribunolai] (1) Tribunolai specializuotos teism instancijos. J galiojimus, darbo eig reguliuoja statutai. Tribunolai danai susideda i neprofesional, bet jiems vadovauja turintys teisin isilavinim asmenys. Tribunolai yra maiau formals, ekonomikesni nei teismai. (2) Tribunolai savo veikloje yra nepriklausomi nuo vykdomosios valdios, jie svarsto piliei tarpusavio pareigas, teises, piliei ir valstybs instancij santykius. ymiausi i tribunol yra pramons, nuomos, socialins apsaugos tribunolai. (3) Kai kuriais atvejais yra apeliacijos teis kreiptis auktesn tribunol, kartais ir teism. Tribunolai ilaikomi i vyriausybs ido, nors patys nesamdo personalo. Daugumos tribunol veikl koordinuoja ir priiri Tribunol taryba. [51 paragrafas. Europos teismai] (1) Teisingumo teismas susideda i 13 moni. Jis nagrinja tarptautini sutari punktus, skundus, pateiktus Bendrijos instancij arba prie jas, ir duoda nurodymus. Jis atstovauja pagrindinei Bendrijos teiss valdiai. (2) Vieningos Europos aktas (1986 m.) numat Teisingumo teismo steigim, jis darb pradjo 1989 m.
128

SUOMIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

I SKYRIUS PAGRINDINS NUOSTATOS 1 straipsnis. Konstitucija (1) Suomija yra nepriklausoma respublika. (2) Suomijos Konstitucija yra tvirtinta iame konstituciniame akte. Konstitucija garantuoja mogaus orumo nepaeidiamum ir asmenines laisves ir teises, remia teisingum visuomenje. (3) Suomija dalyvauja tarptautiniame bendradarbiavime, kad apsaugot taik, mogaus teises ir visuomens raid. 2 straipsnis. Demokratija ir statym taisykls (1) Valstybin valdia patikta monms, jiems atstovauja parlamentas. (2) Demokratija tvirtina individo teis dalyvauti visuomens raidoje ir daryti tak jai ir gyvenimo slygoms. (3) Valstybins valdios uduotys tvirtintos statyme. Visoje valstybinje veikloje grietai laikomasi statym. 3 straipsnis. Parlamentarizmas ir valdi atskyrimas (1) statym leidiamoji valdia priklauso parlamentui, jis taip pat sprendia dl valstybs finans. (2) Vykdomoji valdia yra Respublikos prezidentas ir Vyriausyb, kurios nariai turi turti parlamento pasitikjim. Teismin valdi vykdo nepriklausomi teismai. Aukiausiasis Teismas ir Aukiausiasis Administracinis Teismas yra aukiausios teismo instancijos. 4 straipsnis. Suomijos teritorija Suomijos teritorija yra nedaloma. Valstybs sienos negali bti keiiamos be parlamento sutikimo.
129

5 straipsnis. Suomijos pilietyb (1) Suomijos pilietyb gyjama gimstant arba suteikiama pagal tv pilietyb statymo nustatyta tvarka. Pilietyb taip pat gali bti suteikiama praant pagal statymu nustatytus kriterijus. (2) Niekam negali bti atimta Suomijos pilietyb, iskyrus statymo nustatytus pagrindus ir tik jeigu asmeniui bus suteikta kitos valstybs pilietyb. II SKYRIUS PAGRINDINS TEISS IR LAISVS 6 straipsnis. Lygyb (1) Visi yra lygs statymui. (2) Be pateisinamos prieasties negalima su mogumi elgtis skirtingai dl jo lyties, amiaus, kilms, kalbos, religijos, sitikinim, nuomons, sveikatos, negalios ar prieasi, susijusi su jo asmeniu. (3) Su vaikais turi bti elgiamasi kaip su individais ir jiems leidiama daryti tak dalykams, susijusiems su jais paiais, atsivelgiant j isivystymo lyg. (4) Visuomeninje veikloje ir darbe puoseljama lyi lygyb, ypa nustatant umokest ir kitas darbo slygas, kurias detaliau reguliuoja statymas. 7 straipsnis. Teis gyvyb, asmens laisv ir nelieiamyb (1) Kiekvienas turi teis gyvyb, asmens laisv, nelieiamyb ir saugum. (2) Nieko negalima nuteisti mirties bausme, kankinti ar kitu bdu eminti jo orum. (3) Asmens nelieiamyb negali bti paeista, asmens laisv negali bti apribota be prieasties, nurodytos statyme. Bausm, taip pat laisvs apribojim gali paskirti tik teismas. Laisvs apribojimo bausms teistum gali perirti tik teismas. Apribojant individo laisv jo teises garantuoja statymas. 8 straipsnis. Teistumo principas baudiamosiose bylose Niekas negali bti pripaintas kaltu padars nusikaltim arba bti nuteistas remiantis statymu, kuriame nusikaltimo padarymo metu nebuvo numatyta bausm. Paskirta bausm negali bti grietesn nei nustato statymas nusikaltimo padarymo metu.
130

9 straipsnis. Judjimo laisv (1) Suomijos pilieiai ir usienieiai, teistai gyvenantys Suomijoje, turi teis laisvai judti alyje ir pasirinkti gyvenamj viet. (2) Kiekvienas turi teis ivykti i alies. ios teiss apribojimai gali bti numatyti statymu, jeigu jie yra btini teisinms procedroms ar bausms vykdymui apsaugoti, arba vykdant valstybs gynimo pareig. (3) Suomijos piliei negalima sulaikyti jiems atvykstant Suomij, itremti, jiems negalima vykdyti ekstradicijos ar perduoti kitai aliai prie j nor. (4) Usieniei teis atvykti Suomij ir pasilikti alyje reguliuoja statymas. Usienieio negalima deportuoti, negalima jam vykdyti ekstradicijos ar sugrinti kit al, jeigu dl to jam gresia mirties bausm, kankinimai ar kitoks elgesys, eminantis mogaus orum. 10 straipsnis. Teis privatum (1) Kiekvienam garantuojamas privatus gyvenimas, pagarba ir bsto nelieiamyb. Detalesnes nuostatas dl asmens duomen apsaugos numato statymas. (2) Susirainjimo, telefono ir kit konfidenciali komunikacij slaptumas yra nelieiamas. (3) Priemons, utikrinanios bsto nelieiamyb ir btinos apsaugoti pagrindini teisi ir laisvi ar nusikaltimo tyrim, gali bti nustatytos statymu. Be to, nuostatos dl susirainjimo slaptumo apribojim, tiriant nusikaltimus, kelianius pavoj individo ar visuomens saugumui ar bsto nelieiamybei, atliekant krat, taip pat apribojant laisv yra numatytos statymu. 11 straipsnis. Religijos ir sins laisv (1) Kiekvienas turi religijos ir sins laisv. (2) Religijos ir sins laisv lemia teis atvirai skelbti ir ipainti religij, reikti sitikinimus ir bti ar atsisakyti bti religins bendruomens nariu. Niekam neprivalu prie savo sin dalyvauti religinse apeigose. 12 straipsnis. odio laisv ir teis naudotis informacija (1) Kiekvienas turi odio laisv. odio laisv apima teis reikti nuomon, platinti ir gauti teis, skleisti ir gauti informacij ir kitok bendravim be iankstinio ribojimo. odio laisvs nuostatos detaliau nustatytos statyme. Ribojanios nuostatos, susijusios su vaizdo programomis ir btinos apsaugoti vaikus, gali bti nustatytos statymu.
131

(2) Dokumentai ir raai, kuriuos turi valdia, yra viei, nebent j skelbim dl svarbios prieasties specialiai riboja statymas. Kiekvienas turi teis naudotis vieais dokumentais ir raais. 13 straipsnis. Susirinkim ir asociacij laisv (1) Kiekvienas turi teis be leidimo organizuoti susitikimus ir demonstracijas, taip pat dalyvauti juose. (2) Kiekvienas turi asociacij laisv. I asociacij laisvs kyla teis be leidimo sudaryti asociacij, bti arba nebti asociacijos nariu ir dalyvauti asociacijos veikloje. Taip pat garantuojama laisv sudaryti profesines sjungas ir organizuoti jas taip, kad bt rpinamasi ir kitais interesais. (3) Susirinkim ir asociacij laisvi naudojimo slygas nustato statymas. 14 straipsnis. Rinkim teiss (1) Kiekvienas Suomijos pilietis, sulauks atuoniolikos met amiaus, turi teis balsuoti alies rinkimuose ir referendumuose. Tam tikros ios Konstitucijos nuostatos lemia teis bti kandidatu alies rinkimuose. (2) Kiekvienas Suomijos pilietis ir kiekvienas usienietis, nuolat gyvenantis Suomijoje, sulauks atuoniolikos met amiaus, turi teis balsuoti vietos savivaldos institucij rinkimuose ir vietos referendumuose, kaip numato statymas. Teiss kitu bdu dalyvauti savivaldoje slygas nustato statymas. (3) Vieoji valdia turi sudaryti galimybes asmeniui dalyvauti visuomeninje veikloje ir daryti tak su savimi susijusiems sprendimams. 15 straipsnis. Nuosavybs apsauga (1) Kiekvieno nuosavyb yra saugoma. (2) Nuosavybs pamimo visuomens poreikiams tenkinti slygas ir kompensavimo tvark nustato statymas. 16 straipsnis. Isilavinimo teiss (1) Kiekvienas turi teis nemokam pagrindin isilavinim. Pareigos gauti isilavinim slygas numato statymas. (2) Vieoji valdia, kaip detaliau numato statymas, turi garantuoti kiekvienam lygias galimybes gauti kit mokymosi pagalb pagal asmens sugebjimus ir kitus ypatingus poreikius, taip pat galimyb ugdyti juos netrukdant ekonominiams sunkumams. (3) Mokslo, men ir auktojo isilavinimo laisv garantuojama.
132

17 straipsnis. Teis kiekvien kalb ir kultr (1) Valstybins Suomijos kalbos yra suomi ir ved kalbos. (2) Kiekvieno teis naudoti savo kalb, suomi ar ved, teismuose ar kitose valstybs staigose ir gauti oficialius dokumentus ia kalba garantuoja statymas. Valstybs valdia turi vienodais pagrindais tenkinti kultrinius ir visuomeninius suomikai ir vedikai kalbani alies gyventoj poreikius. (3) Samiai, kaip vietos gyventojai, taip pat kaip romai ar kitos grups, turi teis puoselti ir pltoti savo kalb ir kultr. Nuostatos dl sami teiss naudoti sami kalb valstybs institucijose yra tvirtintos statymu. Asmen, vartojani gest kalb, ir asmen, kuriems dl negalios reikia aikinimo ar vertimo, teises garantuoja statymas. 18 straipsnis. Teis darb ir laisv dalyvauti komercinje veikloje (1) Kaip numato statymas, kiekvienas turi teis usidirbti pragyvenimui savo pasirinktu darbu, profesija ar komercine veikla. Vieoji valdia prisiima atsakomyb u darbo saug. (2) Vieoji valdia remia darb ir stengiasi garantuoti kiekvieno teis darb. Teiss gauti isilavinim, kuris padidint sidarbinimo galimyb, gyvendinimo slygas numato statymas. (3) Niekas negali bti atleistas i darbo be teisinio pagrindo. 19 straipsnis. Teis socialin apsaug (1) Tiems, kurie negali gauti l btinam pragyvenimui utikrinti, turi teis gauti btinas pragyvenimo las ir rpyb. (2) statymas kiekvienam garantuoja teis btinas pragyvenimo las nedarbo, ligos, negalios atvejais, taip pat senatvje, gimus vaikui ar netekus rpintojo. (3) Vieoji valdia pagal statym kiekvienam garantuoja pakankam socialin, sveikatos ar medicinin aptarnavim, ji rpinasi gyventoj sveikata. Be to, vieoji valdia turi remti eimas ir kitus u vaik aprpinim atsakingus asmenis taip, kad jie turt galimyb utikrinti vaik gerov ir ugdym. (4) Vieoji valdia remia kiekvieno teis bst ir galimyb susitvarkyti nuosav gyvenamj viet. 20 straipsnis. Atsakomyb u aplink Kiekvienas yra atsakingas u gamt ir jos biovairov, aplink ir nacionalin paveld.
133

Vieoji valdia turi stengtis kiekvienam garantuoti teis sveik aplink ir galimyb daryti tak sprendimams, susijusiems su savo gyvenamja aplinka. 21 straipsnis. statymo apsauga (1) Kiekvienas turi teis bylos nagrinjim tinkamai ir be reikalo neatidliojant teisto kompetentingo teismo ar kitos valdios, taip pat gauti sprendim, susijus su savo teismis, arba pareigojim perirti teismo ar kito nepriklausomo organo teisingumo vykdym. (2) statymas numato nuostatas, susijusias su teismo proceso vieumu, teise bti iklausytam, teise gauti motyvuot sprendim ir apeliacijos teis, taip pat kitas teisingo teismo proceso ir tinkamo valdymo garantijas. 22 straipsnis. Pagrindini teisi ir laisvi apsauga Vieoji valdia turi garantuoti pagrindini teisi ir laisvi bei mogaus teisi prieir. 23 straipsnis. Pagrindins teiss ir laisvs esant nepaprastajai padiai statymu gali bti nustatytos laikinos pagrindini teisi ir laisvi iimtys pagal Suomijos tarptautinius sipareigojimus mogaus teisi srityje, btinos ginkluoto Suomijos upuolimo atveju arba esant nepaprastajai padiai, kelianiai grsm tautai, kuri pagal statym yra tokia rimta, kad gali bti lyginama su ginkluotu upuolimu. III SKYRIUS PARLAMENTAS IR PARLAMENTO NARIAI 24 straipsnis. Parlamento sudtis ir galiojim laikas (1) Parlamentas (suom. Eduskunda) yra vien rm. Jis sudarytas i 200 atstov, irinkt ketveri met kadencijai. (2) Parlamento galiojimai prasideda, kai patvirtinami parlamento rinkim rezultatai, ir tsiasi iki kit parlamento rinkim. 25 straipsnis. Parlamento rinkimai (1) Parlamento nariai renkami tiesiogiai, proporciniu bdu ir slaptu balsavimu. Kiekvienas pilietis turi lygias teises rinkimuose. (2) Parlamento rinkim metu alis pagal Suomijos piliei skaii padalijama bent dvylika arba daugiausiai atuoniolika rinkim apygard. Aland salose turi bti sudaroma rinkim apygarda vienam atstovui rinkti.
134

(3) Teis parlamento rinkimuose ikelti kandidatus priklauso registruotoms politinms partijoms ir, kaip numatyta statyme, asmen grupms, turinioms teis balsuoti. (4) statymas detaliau nustato parlamento rinkim rengimo, kandidat iklimo, rinkim ir rinkim apygard tvarkos slygas. 26 straipsnis. Neeiliniai parlamento rinkimai (1) Respublikos prezidentas, iklauss parlamentines grupes, esant motyvuotam ministro pirmininko silymui ir kol vyksta parlamento sesija gali silyti, kad bt surengti neeiliniai parlamento rinkimai. Po to parlamentas iki rinkim turi nusprsti, kada jis baigia savo darb. (2) Po neeilini parlamento rinkim parlamentas turi rinktis sesij pirm kalendorin mnesio dien, prajus devyniolikai dien po rinkim jeigu parlamentas nenumat ankstesns datos. 27 straipsnis. Reikalavimai ir kvalifikacijos parlamento nariui (1) Kiekvienas, turintis teis balsuoti ir kuris nra globojamas, gali bti kandidatu parlamento rinkimuose. (2) Parlamento nariu negali bti irinktas asmuo, einantis karines pareigas. (3) Vyriausybs teisingumo kancleris, parlamento ombudsmenas, Aukiausiojo arba Aukiausiojo Administracinio Teismo teisjas ir valstybs kaltintojas negali bti parlamento atstovais. Jeigu parlamento narys yra irenkamas respublikos prezidentu arba paskiriamas ar irenkamas vien i mintj tarnyb, jis nustoja bti atstovu nuo paskyrimo arba rinkim datos. Parlamento nario pareigos taip pat nutraukiamos, jeigu jis neatitinka reikalavim. 28 straipsnis. Laikinas paalinimas i parlamento nari, atleidimas i pareig arba galiojim nutraukimas (1) Parlamento nario pareigos yra sustabdomos tuo laiku, kai jis yra Europos Parlamento narys. Per t laik parlamento nar pakeiia jo pavaduotojas. Parlamento nario pareigos taip pat sustabdomos karo tarnybos metu. (2) Parlamentas gali sutikti atleisti asmen i parlamento nari jam praant, jeigu yra svari tokio atleidimo prieastis. (3) Jeigu parlamento narys i esms ir daug kart neatliko savo pareig, parlamentas, remdamasis Konstitucins teiss komiteto ivada, gali atleisti j i pareig visam arba tam tikram laikui sprendimu, priimtu ne maiau kaip dviem tredaliais bals.
135

(4) Jeigu parlamento nariu irinktas asmuo teismo sprendimu buvo nuteistas kalti u tyin nusikaltim arba bauda u rinkim paeidim, parlamentas sprendia, ar leisti jam tsti tarnyb. Jeigu paeidimas yra toks, kad kaltinamasis nenusipelno parlamento nariui btino pasitikjimo ir pagarbos, parlamentas, gavs Konstitucins teiss komiteto ivadas, gali dviej treij bals dauguma nusprsti panaikinti parlamento nario galiojimus. 29 straipsnis. Parlamento nario nepriklausomyb Parlamento narys sipareigoja atlikdamas tarnyb laikytis teisingumo ir tiesos. Jis turi laikytis Konstitucijos ir jokie kiti reikalavimai jam nra privalomi. 30 straipsnis. Parlamento nario imunitetas (1) Parlamento nariui neturi bti trukdoma vykdyti savo pareigas. (2) Parlamento narys negali bti kaltinamas teisme, jam taip pat negali bti atimta laisv u nuomon, ireikt parlamente, ar dl elgesio svarstym metu, nebent parlamentas tam pritaria sprendimu, priimtu ne maiau kaip penkiom etosiomis bals. (3) Jeigu parlamento narys buvo suimtas ar sulaikytas, parlamento pirmininkas turi bti nedelsiant sptas. Parlamento narys negali bti suimamas ar sulaikomas iki teismo proceso pradios be parlamento sutikimo, nebent jis dl rimtos prieasties tariamas padarius nusikaltim, u kur taikoma minimali bausm yra kalinimas ilgiau kaip eis mnesius. 31 straipsnis. Parlamento nario odio ir elgesio laisv (1) Kiekvienas parlamento narys turi teis laisvai reikti nuomon parlamente visais svarstomais klausimais ir apie tai, kaip jie yra nagrinjami. (2) Kiekvienas parlamento narys turi elgtis oriai ir etikai, su kitu asmeniu nesielgti eidianiai. Jeigu parlamento narys paeidia tokio elgesio taisykles, parlamento pirmininkas gali atkreipti tai dmes arba udrausti toliau kalbti. Parlamento nar, daug kart paeidus tvark, parlamentas gali spti arba laikinai paalinti i parlamento sesij ne ilgiau kaip dviem savaitms. 32 straipsnis. Interes konfliktas Parlamento narys yra nualinamas nuo bet kokio klausimo, susijusio su savimi asmenikai, svarstymo ar sprendim primimo. Taiau jis gali dalyvauti i dalyk debatuose parlamento plenariniame posdyje. Be to, parlamento narys negali dalyvauti Komitete priimant sprendim dl jo pareig vykdymo.
136

IV SKYRIUS PARLAMENTO VEIKLA 33 straipsnis. Parlamento sesija (1) Parlamentas renkasi sesij kiekvienais metais parlamento nutartu metu, parlamento sesijos pradi skelbia Respublikos prezidentas. (2) Parlamento sesija tsiasi iki to laiko, kol parlamentas susirenka kit sesij. Prie rinkimus paskutin parlamento sesija tsiasi tol, kol parlamentas nusprendia baigti savo darb. Prezidentas skelbia parlamento kadencijos pabaig. Taiau jeigu btina, parlamento pirmininkas turi teis suaukti parlament prie surengiant naujus rinkimus. 34 straipsnis. Parlamento pirmininkas ir Parlamento pirmininko taryba (1) Kiekvienai sesijai parlamentas i savo nari renka parlamento pirminink ir du jo pavaduotojus. (2) Parlamento pirmininkas ir jo pavaduotojai renkami slaptu balsavimu. Parlamento narys, gavs daugiau nei pus bals, laikomas irinktu. Jeigu per du pirmuosius balsavimus n vienas narys negavo reikiamos bals daugumos, irinktu laikomas parlamento narys, treiojo balsavimo metu gavs daugiausiai bals. (3) Parlamento pirmininkas, jo pavaduotojai ir parlamento komitet pirmininkai sudaro Parlamento pirmininko taryb. Parlamento pirmininko taryba organizuodama parlamento darb leidia nurodymus ir nutaria, kaip specialiai numatyta ioje Konstitucijoje ar Parlamento statute, dl darbo tvarkos, kurios bus laikomasi svarstant klausimus parlamente. Parlamento pirmininko taryba gali silyti priimti arba pakeisti teiss aktus dl parlamento pareign ar parlamento statuto, taip pat teikti silymus dl kit parlamento darb reguliuojani nuostat. 35 straipsnis. Parlamento komitetai (1) Kiekvienos kadencijos laikotarpiui parlamentas sudaro Pagrindin komitet, Konstitucins teiss komitet, Usienio reikal komitet, Finans komitet ir kitus nuolatinius komitetus, numatytus Parlamento statute. Parlamentas skiria komitetus rengti tam tikrus klausimus. (2) Pagrindiniame komitete turi bti dvideimt penki nariai. Konstitucins teiss komitete, Usienio reikal komitete ir Finans komitete turi bti bent po septyniolika nari. Kiti nuolatiniai komitetai turi turti bent po vienuolika nari. Kiekvienas komitetas turi turti btin alternatyvi nari skaii.
137

(3) Komitetas gali priimti sprendimus posdyje dalyvaujant bent dviem tredaliams nari, jeigu konkreiais atvejais nereikalaujama didesnio kvorumo. 36 straipsnis. Kitos parlamento renkamos institucijos ir atstovai (1) Parlamentas remdamasis statymo nuostatomis renka Socialinio draudimo institucijos valdymo ir veiklos kontrols patiktinius. (2) Parlamentas renka kitas btinas institucijas, kaip numatyta ioje Konstitucijoje, kitame statyme ar Parlamento statute. (3) Parlamento atstov rinkimai tarptautine sutartimi steigtas institucijas, kitas tarptautines institucijas vykdomi pagal statym arba Parlamento statut. 37 straipsnis. Parlamento organ rinkimai (1) Komitetai ir kiti parlamento organai yra formuojami per pirmj parlamento sesij galiojim terminui, jeigu kitaip nenumatyta ioje Konstitucijoje, Parlamento statute, ar specialiose parlamento nustatytose konkreios parlamento institucijos proceso taisyklse. Taiau parlamento pirmininko tarybai pasilius parlamentas gali sutikti vl suformuoti komitet ar organ, veikiant rinkim kampanijos metu. (2) Parlamentas renka komitet ir kit organ narius. Nebent pagal susitarim rinkimai vykdomi proporciniu balsavimu. 38 straipsnis. Parlamento ombudsmenas (1) Parlamentas ketveri met terminui skiria parlamento ombudsmen ir du ombudsmeno pavaduotojus, turinius teisin isilavinim. Ombudsmeno pavaduotojams taikomos tokios pat slygos kaip ir ombudsmenui. (2) Parlamentas, gavs Konstitucins teiss komiteto ivadas, dl svari prieasi gali atleisti ombudsmen nesibaigus jo kadencijai balsuojant ne maiau kaip dviem treiosioms jo nari. 39 straipsnis. Svarstytin klausim inicijavimas parlamente (1) Klausimai pradedami svarstyti parlamente remiantis Vyriausybs, parlamento nari pateiktais pasilymais ar kitu bdu, numatytu ioje Konstitucijoje ar Parlamento statute. (2) Parlamento nariai gali: 1) teikti statym projektus, silydami priimti statym; 2) silyti biudeto projektus papildyti biudet, nustatyti papildom biudet ir kitus biudeto sprendimus;
138

3) teikti peticijas silydami kurti statymo projektus ir taikyti kitas priemones. 40 straipsnis. Svarstytin klausim rengimas Vyriausybs, parlamento nari silymai, parlamentui pateikiamos ataskaitos ir kiti klausimai, nustatyti ioje Konstitucijoje arba Parlamento statute, prie juos galutinai svarstant Parlamento plenarinje sesijoje rengiami komitetuose. 41 straipsnis. Silym svarstymas plenariniame posdyje (1) statym silymai ir silymai dl Parlamento statuto yra du kartus svarstomi plenariniame posdyje. Atidti ir nepatvirtinti statym projektai svarstomi vien kart. Kiti silymai atskirai svarstomi plenariniame posdyje. (2) Sprendimai plenariniame posdyje priimami paprasta bals dauguma, jeigu ioje Konstitucijoje nenumatyta kitaip. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimai priimami traukiant burtus, iskyrus atvejus, kai reikia kvalifikuotos daugumos. Detalesnes balsavimo procedras nustato Parlamento statutas. 42 straipsnis. Parlamento pirmininko pareigos plenariniame posdyje (1) Parlamento pirmininkas suaukia plenarin posd, pateikia darbotvark, priiri debatus ir utikrina, kad plenarinio posdio svarstym metu bt laikomasi Konstitucijos nuostat. (2) Parlamento pirmininkas neturi atsisakyti traukti darbotvark silym ar pasilym balsuoti, iskyrus atvejus, kai silymas prietarauja Konstitucijai, kitam statymui ar auktesniam parlamento sprendimui. iuo atveju parlamento pirmininkas turi paaikinti atmetimo prieast. Jeigu parlamentas nepriima parlamento pirmininko sprendimo, silymas perduodamas svarstyti Konstitucins teiss komitetui, is nedelsdamas turi nusprsti, ar parlamento pirmininko veiksmai teisti. (3) Parlamento pirmininkas nedalyvauja plenarinio posdio debatuose ar balsuojant. 43 straipsnis. Interpeliacijos (1) Ne maiau kaip dvideimties parlamento nari grup gali pareikti interpeliacij Vyriausybei ar konkreiam ministrui dl Vyriausybs ar ministro galiojim. interpeliacij turi bti atsakyta per penkiolika dien nuo interpeliacijos pateikimo Vyriausybei parlamento plenariniame posdyje.
139

(2) Baigiant svarstyti interpeliacij parlamente turi bti surengtas balsavimas dl pasitikjimo, jeigu debat metu buvo pareiktas nepasitikjimas Vyriausybe ar ministru. 44 straipsnis. Vyriausybs pareikimai ir ataskaitos (1) Vyriausyb gali pateikti parlamentui paaikinim ar ataskait dl klausim, susijusi su alies valdymu ir tarptautiniais ryiais. (2) Svarstymo pabaigoje turi bti surengtas balsavimas dl pasitikjimo Vyriausybe ar ministru, jeigu debat metu buvo pasilyta pareikti nepasitikjim Vyriausybe ar ministru. Svarstant ataskait negali bti priimami sprendimai dl pasitikjimo Vyriausybe ar jos nariu. 45 straipsnis. Klausimai, praneimai ir debatai (1) Kiekvienas parlamento narys turi teis ministrui pateikti klausim, susijusi su jo kompetencija. Klausim ir atsakym nuostatos nurodytos Parlamento statute. (2) Ministras pirmininkas ar ministro pirmininko paskirtas ministras gali pateikti praneim parlamentui dl aktualios problemos. (3) Debatai dl aktualios problemos gali bti rengiami plenarinio posdio metu, kaip detaliau numatyta Parlamento statute. (4) Parlamentas nepriima sprendim dl klausim, nurodyt iame straipsnyje. Iimtys gali bti daromos dl odio laisvs nuostat, nurodyt 31(1) skirsnyje. 46 straipsnis. Ataskait pateikimas parlamentui (1) Vyriausyb turi pateikti parlamentui metin veiklos ataskait ir atsiskaityti dl priemoni vykdant parlamento sprendimus, taip pat metin valstybs finans ir biudeto laikymosi ataskait. (2) Kitos ataskaitos turi bti pateiktos parlamentui pagal Konstitucij, kitus statymus arba Parlamento statut. 47 straipsnis. Parlamento teis gauti informacij (1) Parlamentas turi teis i Vyriausybs gauti informacijos, reikalingos klausimams svarstyti. Atitinkamas ministras turi garantuoti, kad komitetai ir kiti parlamento organai nedelsiant gaus btinus dokumentus ir kit institucij turim informacij. (2) Komitetas turi teis gauti informacijos i Vyriausybs ar i atitinkamo ministro pagal jo kompetencij. Komitetas pagal turim informacij gali teikti pareikim Vyriausybei ar ministrui.
140

(3) Parlamento narys turi teis i institucij gauti informacijos, reikalingos parlamento nario pareigoms vykdyti, jeigu informacija nra slapta ar susijusi su valstybs biudeto rengimu. (4) Parlamento teis informacij apie tarptautinius santykius tvirtinta ioje Konstitucijoje. 48 straipsnis. Ministro, parlamento ombudsmeno ir teisingumo kanclerio teis dalyvauti posdiuose (1) Ministras turi teis lankytis ir dalyvauti parlamento plenarinio posdio debatuose, net jei jis nra parlamento narys. Ministras negali bti parlamento komiteto narys. Vykdydamas Respublikos prezidento pareigas pagal 59 skirsn ministras negali dalyvauti parlamento darbe. (2) Parlamento ombudsmenas ir Vyriausybs teisingumo kancleris gali lankytis ir dalyvauti parlamento plenarinio posdio debatuose, kai svarstomos j ataskaitos ar silymai. 49 straipsnis. Svarstym trukm (1) Vienos parlamento sesijos metu nebaigti svarstyti klausimai toliau svarstomi kitoje parlamento sesijoje, jeigu tuo metu nevyksta parlamento rinkimai. (2) Taiau interpeliacijos ar pareikimo Vyriausybei svarstymas neperkeliamas kit parlamento sesij. Vyriausybs ataskaita toliau svarstoma kitos parlamento sesijos metu tik tuomet, jeigu parlamentas specialiai taip nusprendia. (3) Jeigu btina, parlamente nebaigti svarstyti tarptautiniai klausimai gali bti toliau aptariami parlamento sesijos metu po parlamento rinkim. 50 straipsnis. Parlamento veiklos vieumas (1) Parlamento plenariniai posdiai yra atviri visuomenei, jeigu parlamentas dl svari prieasi nenusprendia kitaip. Parlamentas pagal savo statut skelbia dokumentus. (2) Komitet posdiai nra atviri visuomenei. Taiau komitetas, kol renkama informacija, gali posdiauti vieai. Visuomenei turi bti sudaryta galimyb naudotis komiteto protokolais ir kitais susijusiais dokumentais, jeigu dl svarbios prieasties komitetas nenusprendia kitaip. (3) Komiteto nariai turi laikytis btino veiklos konfidencialumo. Taiau kai svarstomi dalykai susij su Suomijos tarptautiniais santykiais ar Europos Sjungos reikalais, komiteto nariai, iklaus Vyriausybs ivadas, btinai turi laikytis Usienio reikal komiteto ir Pagrindinio komiteto konfidencialumo.
141

51 straipsnis. Parlamento darbo kalbos (1) Parlamento darbe vartojamos suomi arba ved kalbos. (2) Vyriausyb ir kitos valdios btinus dokumentus apie parlamento svarstom dalyk turi pateikti vedikai ir suomikai. Suomikai ir vedikai taip pat, turi bti pateikiami parlamento atsakymai ir praneimai, komitet ataskaitos ir pareikimai, ratiki Parlamento pirmininko tarybos silymai. 52 straipsnis. Parlamento statutas, kitos darbo tvarkos instrukcijos ir taisykls (1) Detaliau parlamento darbo procedras, parlamento organ ir parlamento darbo tvarkos nuostatas nustato Parlamento statutas. Parlamento statutas turi bti priimtas plenariniame posdyje, laikantis statym silym svarstymo procedros ir nuostat, paskelbt Suomijos statym rinkinyje. (2) Parlamentas gali ileisti detalesnes vidaus tvarkos, parlamento vykdom rinkim ir kito parlamento darbo instrukcijas. Parlamentas gali priimti procedr taisykles, taikomas jo formuojamose institucijose. 53 straipsnis. Referendumai (1) Sprendimas surengti konsultacin referendum priimamas pagal statym, reglamentuojant referendumo nuostatas ir balsuotojams pateikiamas alternatyvas. (2) statymas nustato referendumo vykdymo slygas.

V SKYRIUS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS IR VYRIAUSYB 54 straipsnis. Respublikos prezidento rinkimai (1) Respublikos prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose eeriems metams. Prezidentu gali bti renkamas Suomijos pilietis pagal kilm. Tas pats asmuo Respublikos prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas i eils. (2) Kandidatas laikomas irinktu Respublikos prezidentu, kai gauna daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu n vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, rengiami nauji rinkimai, kuriuose dalyvauja du kandidatai, gav daugiausia bals. Irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau bals. Jeigu yra ikeltas tik vienas kandidatas, jis paskiriamas Respublikos prezidentu be rinkim.
142

(3) Teis kelti kandidat Respublikos prezidentus turi kiekviena registruota politin partija, kurios nors vienas narys per paskutinius parlamento rinkimus yra irinktas parlamento nariu. Toki teis turi ir 20 tkst. rinkj. Respublikos prezidento rinkim dat ir tvark nustato statymas. 55 straipsnis. Prezidento kadencija (1) Irinktas Respublikos prezidentas savo pareigas pradeda eiti pirmj kito mnesio dien po to, kai buvo irinktas post. (2) Prezidento kadencija baigiasi, kai naujai irinktas prezidentas pradeda eiti savo pareigas. (3) Jeigu prezidentas mirta arba Vyriausyb pareikia, kad prezidentas nebegali eiti pareig, kaip manoma greiiau turi bti surengti nauji rinkimai. 56 straipsnis. Prezidento priesaika (1) Respublikos prezidentas prie praddamas eiti savo pareigas turi prisiekti parlamente: A, , Suomijos moni irinkta(s) Respublikos prezidentu, prisiekiu gerbti ir vykdyti Respublikos Konstitucij bei statymus ir tarnauti moni gerovei. 57 straipsnis. Prezidento pareigos Prezidento pareigos nurodytos ioje Konstitucijoje ir kituose statymuose. 58 straipsnis. Prezidento sprendimai (1) Respublikos prezidentas sprendimus dl Vyriausybs priima remdamasis Vyriausybs pateiktais silymais. (2) Jeigu prezidentas atmeta Vyriausybs silym, is yra grinamas Vyriausybei. Sprendimas pateikti ar atmesti Vyriausybs silym priimamas pagal nauj Vyriausybs silym. (3) Nesilaikydamas (1) dalies nuostat prezidentas priima sprendimus be Vyriausybs silymo dl: 1) Vyriausybs ar ministro skyrimo, taip pat dl Vyriausybs ar ministro atsistatydinimo primimo; 2) neeilini parlamento rinkim tvarkos; 3) prezidento malons ir kit statymuose reglamentuojam klausim dl privai asmen ar reikal, kuri nereikia svarstyti Vyriausybs plenariniame posdyje;
143

4) reikal, nurodyt Aland sal autonomijos akte, iskyrus Aland Sal finansinius reikalus. (4) Atitinkamas ministras teikia informacij prezidentui. Taiau atitinkamas Vyriausybs pranejas teikia silymus dl Vyriausybs sudties pakeitimo, kai tai susij su visa Vyriausybe. (5) Prezidentas kartu su ministru priima sprendimus dl karo reikal. Detalesnes nuostatas nustato statymas. Prezidentas, kaip numato statymas, priima sprendimus dl skyrimo karines pareigas ir Respublikos prezidento institucijos. 59 straipsnis. Prezidento pavadavimas Nutrkus Respublikos prezidento galiojimams, pareigas eina ministras pirmininkas arba, jeigu jis negali eiti i pareig, ministras, pavaduojantis ministr pirminink. 60 straipsnis. Vyriausyb (1) Vyriausyb sudaro ministras pirmininkas ir reikiamas ministr skaiius. Ministru gali bti Suomijos pilietis, inomas kaip siningas ir kompetentingas asmuo. (2) Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atskaitingi parlamentui. Kiekvienas ministras, dalyvaujantis Vyriausybs posdyje, atsakingas u Vyriausybs posdyje priimtus sprendimus, iskyrus atvejus, kai jis jiems prietaravo ir prietaravimas trauktas protokol. 61 straipsnis. Vyriausybs sudarymas (1) Ministr pirminink renka parlamentas, vliau post j paskiria Respublikos prezidentas. Ministrus skiria Respublikos prezidentas ministro pirmininko teikimu. (2) Prie irinkdami ministr pirminink parlamento nariai derasi dl Vyriausybs politins programos ir sudties. Po diskusij ir parlamento pirmininkui bei partijoms pareikus nuomon prezidentas pateikia parlamentui kandidat ministro pirmininko post. Kandidatas irenkamas ministru pirmininku, kai tam atviro balsavimo metu pritaria daugiau kaip pus parlamento nari. (3) Jeigu kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, kitas kandidatas keliamas tokia pat tvarka. Jeigu ir antrasis kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, ministro pirmininko rinkimai turi bti rengiami parlamente atviru balsavimu. Ministru pirmininku irenkamas asmuo, surinks daugiausia bals.
144

(4) Parlamento sesijos metu Vyriausyb formuojama ir kai i esms pasikeiia jos sudtis. 62 straipsnis. Vyriausybs programos pateikimas Vyriausyb turi nedelsdama pateikti savo program parlamentui praneimo forma. i nuostata galioja ir kai i esms pasikeiia Vyriausybs sudtis. 63 straipsnis. Asmeniniai ministr interesai (1) Ministras, eidamas savo pareigas, negali uimti joki kit pareig valstybinse staigose ar imtis koki nors pareig, kurios gali trukdyti jo, kaip ministro, pareigoms ar leist kitaip abejoti jo, kaip ministro, patikimumu. (2) Paskirtasis ministras turi nedelsdamas pateikti parlamentui ataskait apie savo komercin veikl, akcijas ar kit turt, taip pat apie kitas savo pareigas ir interesus, kurie gali bti svarbs, kai bus vertinama jo, kaip ministro, veikla. 64 straipsnis. Vyriausybs ar ministro atsistatydinimas (1) Vyriausybs arba ministro atsistatydinim priima Respublikos prezidentas. Prezidentas taip pat gali priimti ministro atsistatydinim ministro pirmininko silymu. (2) Prezidentas gali paleisti Vyriausyb ar atleisti ministr, jeigu jie neteko parlamento pasitikjimo, ir nesant parlamento reikalavimo. (3) Jeigu ministras irenkamas Respublikos prezidentu arba parlamento pirmininku, laikoma, kad jis atsistatydino i savo pareig irinkimo ias pareigas dien. 65 straipsnis. Vyriausybs pareigos (1) Vyriausybs pareigos nustatytos ioje Konstitucijoje. Be to, Vyriausyb vykdo kitokias valdymo funkcijas, priskirtas jai arba ministrui arba kurios nra Respublikos prezidento ir kit institucij kompetencija. (2) Vyriausyb gyvendina prezidento sprendimus. 66 straipsnis. Ministro Pirmininko pareigos (1) Ministras pirmininkas vadovauja Vyriausybs veiklai ir priiri, kaip svarstomi ir gyvendinami Vyriausybs udaviniai. Ministras pirmininkas pirmininkauja plenariniams Vyriausybs posdiams. (2) Kol ministras pirmininkas negali eiti savo pareig, j pavaduoja vienas i ministr, paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju. Kai ir pastarasis negali eiti savo pareig, j pavaduoja pagal ami vyriausias ministras.
145

67 straipsnis. Sprendim primimas Vyriausybje (1) Vyriausybs sprendimai svarstomi plenariniuose Vyriausybs posdiuose arba ministerijoje, kurios kompetencijai jie priklauso. Ypa svarbius ir reikmingus sprendimus priima visa Vyriausyb plenariniame posdyje. Detalesnes sprendim primimo slygas nustato statymas. (2) Sprendimai, kurie bus svarstomi Vyriausybje, turi bti prie tai aptariami atitinkamoje ministerijoje. Vyriausyb klausimams svarstyti gali sudaryti ministr komitetus. (3) Vyriausybs posdis yra teistas, kai dalyvauja ne maiau kaip penki ministrai. 68 straipsnis. Ministrai (1) Vyriausyb sudaro nustatytas ministr skaiius. Kiekvienas ministras, remdamasis atitinkama savo veiklos sritimi, yra atsakingas u Vyriausybei pateikt sprendim parengim ir tinkam ministerijos administracijos darb. (2) Ministerijai vadovauja ministras. (3) Maksimal ministr skaii ir bendrus ministerij steigimo principus nustato statymas. Nuostatos dl ministerij veiklos apimties ir kompetencijos, taip pat dl kit Vyriausybs organizacijos form nustatomos statymu arba Vyriausybs dekretu. 69 straipsnis. Vyriausybs teisingumo kancleris (1) Vyriausybs teisingumo kancler ir teisingumo kanclerio pavaduotoj skiria Respublikos prezidentas. Jie turi turti teisin isilavinim. Be to, prezidentas skiria ir teisingumo kanclerio pavaduotojo pavaduojantj ne ilgesnei kaip penkeri met kadencijai. Kai teisingumo kanclerio pavaduotojas negali eiti savo pareig, jo pareigas turi uimti pavaduojantysis. (2) Reikalavimai teisingumo kanclerio pavaduotojui ir j pavaduojaniajam yra tokie patys kaip ir teisingumo kancleriui.

VI SKYRIUS STATYM LEIDYBA 70 straipsnis. statym leidybos iniciatyvos teis statym leidybos iniciatyvos teis parlamente priklauso Vyriausybei ir parlamento nariams. Parlameno nari silymai dl statym primimo turi bti pateikiami parlamento sesijos metu.
146

71 straipsnis. Vyriausybs teikiam statym projekt papildymas ir ataukimas Vyriausybs teikiami statym projektai gali bti papildyti arba ataukti. Papildytas statymo projektas negali bti pateiktas, jeigu komitetas svarstomu klausimu yra iplatins savo ivadas. 72 straipsnis. statym projekt svarstymas parlamente (1) statymo projektas parlamento plenariniame posdyje pradedamas svarstyti dviem klausymais, kai komitetas yra iplatins savo ivadas. (2) Pirmojo svarstymo metu pristatomos Komiteto ivados, tada vyksta debatai dl statymo projekto turinio. Antrojo svarstymo, kuris anksiausiai gali prasidti prajus trim dienoms po pirmojo svarstymo pabaigos, metu parlamento nariai sprendia, priimti ar atmesti statymo projekt. (3) Kai vyksta pirmasis posdis, statymo projektas gali bti pateiktas svarstyti Pagrindiniam komitetui. (4) Detalesnes statym projekt svarstymo taisykles nustato Parlamento statutas. 73 straipsnis. Konstitucijos keitimas (1) Konstitucijos panaikinimo, primimo, papildymo ar perirjimo projektas, antrojo svarstymo metu pritarus daugumai parlamento nari, turi bti laikinai sustabdomas iki pirmosios parlamento sesijos po parlamento rinkim. Komitetui iplatinus savo ivadas Konstitucijos keitimo projektas gali bti be esmini pakeitim priimtas vieno plenarins sesijos svarstymo metu, kai tam pritaria ne maiau kaip 2/3 parlamento nari. (2) Taiau Konstitucijos panaikinimo, keitimo ar papildymo projektas gali bti nagrinjamas skubos tvarka, kai tam pritaria maiausiai 5/6 parlamento nari. Tokiu atveju Konstitucijos panaikinimo, keitimo ar papildymo projektas nra laikinai sustabdomas, jis gali bti priimtas, kai tam pritaria ne maiau kaip 2/3 parlamento nari. 74 straipsnis. Konstitucingumo prieira Konstitucins teiss komitetas turi iplatinti ivadas dl statym projekt atitikties Konstitucijai, taip pat dl tarptautini sutari dl mogaus teisi. 75 straipsnis. Speciali statym leidyba dl Aland Sal (1) Aland Sal autonomijos aktas, Teiss gyti nekilnojamj turt Aland salose aktas numato ir i akt primimo procedr.
147

(2) Aland Sal statym leidybos asambljos teiss pateikti statym projektus, priimtus Aland statym leidybos asambljos, slygos nustatytos Aland sal autonomijos akte. 76 straipsnis. Banyios aktas (1) Evangelik liuteron banyios organizacijos ir administracijos nuostatos ivardytos Banyios akte. (2) Banyios akto primimo tvarka ir teis teikti io akto pakeitimo ir papildymo sumanymus ivardytos konkreiose io akto nuostatose. 77 straipsnis. statym patvirtinimas (1) Parlamento priimti statymai turi bti pateikti Respublikos prezidentui patvirtinti. Prezidentas per tris mnesius po statymo pateikimo turi apsisprsti, ar j patvirtinti, ar ne. Prezidentas gali prayti Aukiausiojo Teismo ar Aukiausiojo Administracinio Teismo ivad dl statymo. (2) Jeigu prezidentas nepatvirtina statymo, jis grinamas parlamentui pakartotinai svarstyti. Jeigu parlamentas antr kart priima statym be esmini pakeitim, jis sigalioja nepasiraius. Jeigu parlamentas antr kart nepriima statymo, laikoma, kad jis nesigaliojo. 78 straipsnis. Nepasirayto statymo svarstymas Jeigu Respublikos prezidentas per nurodyt laik nepatvirtina statymo, is turi bti nedelsiant grinamas parlamentui pakartotinai svarstyti. Kai komitetas iplatina atitinkamas ivadas, statymas priimamas be esmini pakeitim arba atmetamas. Sprendimas priimamas plenariniame posdyje vienu svarstymu balsuojant daugumai parlamento nari. 79 straipsnis. statym paskelbimas ir sigaliojimas (1) Jei priimamas konstitucinis statymas, jo paskelbimo ir sigaliojimo tvarka nurodoma paiame statyme. (2) statymas, kuris buvo patvirtintas arba sigaliojo be patvirtinimo, turi bti pasiraytas Respublikos prezidento ir kontrasignuotas atitinkamo ministro. Tada Vyriausyb turi nedelsdama statym paskelbti Suomijos statym rinkinyje. (3) statyme turi bti nurodyta, kada jis sigalioja. Iskirtiniu atveju gali bti nurodoma, kad jis sigalioja remiantis dekretu. Jeigu statymas iki savo sigaliojimo nepaskelbiamas, jis sigalioja nuo paskelbimo dienos. (4) statymai priimami ir skelbiami suomi ir ved kalbomis.
148

80 straipsnis. Dekret primimas ir perduotoji statym leidyba (1) Respublikos prezidentas, Vyriausyb ir ministerija, gyvendindami jiems Konstitucijos ir kit statym suteiktus galiojimus, leidia dekretus. Taiau principai, susij su mogaus teismis ir pareigomis, bei normos, kurios pagal Konstitucij yra statymo pobdio, turi bti nustatytos statymu. Jeigu nra tiksliai nustatyta, kas turi priimti dekret, j turi priimti Vyriausyb. (2) Kitoms institucijoms statymas gali suteikti galiojimus nustatyti teiss normas neperengiant savo kompetencijos rib, jeigu yra ypatinga prieastis, atitinkanti aptariam dalyk, ir jeigu dl normos svarbos nra btina, kad ji bt tvirtinta statymu ar dekretu. Toki galiojim suteikimo ribos turi bti tiksliai nustatytos. (3) Bendras dekret ir kit teiss norm paskelbimo ir sigaliojimo nuostatas nustato statymas. VII SKYRIUS VALSTYBS FINANSAI 81 straipsnis. Valstybs mokesiai ir mokos (1) Valstybs mokesius, taip pat atleidimo nuo mokesi teisinius pagrindus nustato statymas, apibriantis mokesi ris ir dyd. (2) Pagrindinius oficiali funkcij, paslaug ir kitos veiklos kaini ir j dydi kriterijus nustato statymas. 82 straipsnis. Valstybs skola ir garantijos (1) Valstybs skolos galimyb nustato parlamentas, identifikuodamas maksimal naujos skolos dyd ir vis valstybs skol. (2) Valstybs laidavimas ir garantija gali bti duodama tik bendru parlamento sutarimu. 83 straipsnis. Valstybs biudetas (1) Parlamentas sprendia dl vien met valstybs biudeto. Biudetas paskelbiamas Suomijos teiss akt rinkinyje. (2) Vyriausybs ir kiti pasilymai dl valstybs biudeto pateikiami parlamentui i anksto iki kit biudetini met pradios. Norint pakeisti ar panaikinti biudet, taikomos 71 straipsnio nuostatos. (3) Parlamento narys gali pateikti silym dl biudeto. (4) Kaip Finans komiteto ataskaita, pateikta parlamentui, biudetas priimamas vienu skaitymu plenariniame posdyje. Detaliau biudeto primim reguliuoja parlamento statutas.
149

(5) Jeigu iki nauj biudeto met biudetas nepaskelbiamas, Vyriausybs silomas biudetas turi bti taikomas parlamento nustatyta apimtimi. 84 straipsnis. Biudeto turinys (1) valstybs biudet traukiamos metins alies pajamos ir ilaidos. statymu gali bti nustatyta atitinkam pajam ir ilaid tiesiogin ssaja, pajam apvalga ir susijusi ilaid skirtumai. (2) Pajam apvalga biudete turi apimti biudeto ilaidas. pertekli ir deficit valdant biudet turi bti atsivelgiama pagal statym. (3) Pagal statym gali bti atliekama keleto met biudeto pajam ir ilaid apvalga. (4) Pagrindiniai valstybs moni veiklos ir finans principai tvirtinti statyme. Valstybs moni ilaidos ir pajamos biudet traukiamos tokios apimties, kokia nustatyta statyme. Svarstant biudet parlamentas patvirtina svarbiausius paslaug ir valstybs moni veiklos tikslus. 85 straipsnis. Biudeto ilaidos (1) Biudeto ilaidos tvirtinamos kaip fiksuotos, planuojamos ir perkeliamos. Planuojamos ilaidos pagal statym gali bti virytos ir perkeliamos kitus biudeto metus. Fiksuotos ir perkeliamos ilaidos negali bti iskaidytos ar perkeltos, jeigu statymas nenumato kitaip. (2) Ilaid negalima perkelti i vieno biudeto straipsnio kit, jeigu to nenumato biudetas. Taiau tok perklim gali numatyti statymas. (3) Nenumatytas ilaidas leidiama padengti i kit miest biudeto, nustatant j apimt ir tiksl. 86 straipsnis. Papildomas biudetas (1) Vyriausyb gali pateikti parlamentui papildomo biudeto projekt, jeigu yra pagrista biudeto keitimo prieastis. (2) Parlamento narys gali pateikti papildomo biudeto projekto silymus. 87 straipsnis. Papildomi biudeto fondai Pagal statym gali bti kuriami papildomi biudeto fondai, jeigu valstybje pripastama tokia btinyb. Parlamentas statym leidybos keliu priima sprendim dl papildomo biudeto fondo ne maesne kaip 2/3 bals dauguma, laikydamasis statym leidybos procedros. 88 straipsnis. Teistos asmen pajamos i valstybs biudeto Neatsivelgiant biudet, kiekvienas turi teis kaupti i valstybs biudeto teistai gaunamas las.
150

89 straipsnis. Valstybs tarnautoj ir darbuotoj galiojim trukms tvirtinimas Atitinkamas parlamento komitetas, kai to reikalauja parlamentas, jo vardu tvirtina valstybs tarnautoj ir darbuotoj galiojim trukm. 90 straipsnis. Valstybs finans prieira ir auditas (1) Parlamentas priiri valstybs finans valdym bei jo ir valstybs biudeto atitikt. iuo tikslu parlamentas i savo nari renka valstybs auditori. (2) Nepriklausoma institucija Valstybs audito staiga vykdo finans valdymo audit bei j ir biudeto atitikimo prieir. Detaliau valstybs audito tvark nustato statymas. (3) Valstybs auditoriai ir Valstybs audito staiga turi teis i valstybs institucij ir kit kontroliuojam organizacij gauti vis pareigoms vykdyti reikaling informacij. 91 straipsnis. Suomijos bankas (1) Suomijos bankas veikia parlamento garantija ir jo priirimas pagal statymo nuostatas. Atlikti Suomijos banko veiklos prieir parlamentas skiria banko valdytoj. (2) Atitinkamas parlamento komitetas ir banko valdytojas turi teis gauti vis veiklai reikaling informacij. 92 straipsnis. Valstybs aktyvai (1) Valstybs valdom akcij naudojim ir galiojim nuostatas numato statymas. statymas reguliuoja parlamento sutikimu monse vykdom valstybs prieir ir jos atsisakym. (2) Valstybs nekilnojamasis turtas gali bti valdomas tik su parlamento inia arba pagal statymo nuostatas. VIII SKYRIUS USIENIO POLITIKA 93 straipsnis. Kompetencija usienio politikos formavimo srityje (1) Pagrindinius usienio politikos klausimus sprendia Respublikos prezidentas kartu su Vyriausybe. Taiau parlamentas tvirtina ir denonsuoja Suomijos tarptautinius sipareigojimus ir sprendia klausimus dl j sigaliojimo tiek, kiek numatyta ioje Konstitucijoje. Prezidentas priima sprendimus dl karo ir taikos esant parlamento sutikimui.
151

(2) Vyriausyb atsakinga u sprendim, priimam Europos Sjungoje, nacionalin parengim ir sprendia dl paralelini suomi priemoni, nebent tokiam sprendimui priimti reikia parlamento pritarimo. Parlamentas dalyvauja rengiant sprendimus, kuriuos priima Europos Sjunga, kaip numatyta ioje Konstitucijoje. (3) Usienio reikal ministras atsakingas u ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. 94 straipsnis. Pritarimas tarptautiniams sipareigojimams ir j denonsavimas (1) Parlamento sutikimas reikalingas esant statyminio pobdio arba ypa reikmingoms sutartims ir tarptautiniams sipareigojimams, kuriems priimti, pasak ios Konstitucijos, reikia parlamento pritarimo. Parlamento pritarimas taip pat reikalingas denonsuojant tokius sipareigojimus. (2) Sprendimas dl pritarimo tarptautiniams sipareigojimams ir j denonsavimas priimamas, kai tam pritaria dauguma parlamento nari. Taiau jeigu silymas susijs su Konstitucijos ar alies sien pakeitimu, sprendimas priimamas, kai jam pritaria ne maiau kaip 2/3 parlamento nari. (3) Tarptautiniai sipareigojimai neturi kelti pavojaus demokratinei santvarkai. 95 straipsnis. Tarptautini sipareigojim sigaliojimas (1) Sutari ir tarptautini sipareigojim nuostatos, jeigu jos yra statym pobdio, sigalioja statymo nustatyta tvarka. Kitu atveju tarptautiniai sipareigojimai sigalioja Respublikos prezidento priimto dekreto nustatyta tvarka. (2) Vyriausybs silomas projektas dl tarptautini sipareigojim sigaliojimo svarstomas prasta statym nustatyta tvarka. Taiau jeigu silymai susij su Konstitucijos ar alies sien keitimu, parlamente jie priimami neatidliotinai, kai tam pritaria ne maiau kaip 2/3 parlamento nari. (3) statymas gali nustatyti, kad tarptautiniai sipareigojimai sigalioja dekreto nustatyta tvarka. Bendras nuostatas dl sutari ir kit tarptautini sipareigojim paskelbimo nustato statymas. 96 straipsnis. Parlamento dalyvavimas Europos Sjungoje nacionaliniu lygmeniu (1) Parlamentas svarsto silymus dl statym, sutari ir kit priemoni, kurios turs bti svarstomos Europos Sjungoje, ir kurios taip pat priklauso parlamento kompetencijai.
152

(2) Vyriausyb turi nedelsdama parengti silym dl (1) dalyje numatyt klausim ir pateikti parlamentui jo praymu. Silymas svarstomas Pagrindiniame komitete ir dar viename ar keliuose komitetuose, teikianiuose nuomones Pagrindiniam komitetui. Usienio reikal komitetas svarsto silymus, susijusius su usienio ir saugumo politika. Kai btina, Pagrindinis komitetas arba Usienio reikal komitetas gali parengti praym Vyriausybei. Be to, parlamento pirmininko taryba gali nusprsti, kad silymas gali bti svarstomas plenariniame posdyje, taiau svarstoma parlamentui nusprendus. (3) Vyriausyb turi pateikti atitinkamam komitetui informacij dl Europos Sjungos reikal svarstymo. Pagrindinis komitetas arba Usienio reikal komitetas turi bti informuojamas apie Vyriausybs pozicij. 97 straipsnis. Parlamento teis gauti informacij dl tarptautini reikal (1) Vyriausyb, esant reikalavimui ar kai btina, turi pateikti parlamento Usienio reikal komitetui praneim apie usienio ir saugumo politik. Atitinkamai parlamento Pagrindinis komitetas turi gauti praneimus apie Europos Sjungos reikal rengim. Parlamento pirmininko taryba gali priimti sprendim dl praneimo, svarstyto parlamento plenariniame posdyje, dl kurio sprendimas posdio metu nebuvo priimtas. (2) Ministras pirmininkas turi i anksto pateikti parlamentui arba komitetui informacij apie reikalus, kurie bus svarstomi Europos Taryboje ir nedelsiant po susitikimo su Parlamento pirmininko taryba. Ta pati tvarka galioja, kai rengiami Europos Sjungos steigimo sutari pakeitimai. (3) Atitinkamas parlamento komitetas gali teikti Vyriausybei ivadas dl ankiau mint praneim ir informacijos.

IX SKYRIUS TEISINGUMO VYKDYMAS 98 straipsnis. Teismai (1) Aukiausiasis Teismas, apeliaciniai ir apygardos tesimai yra bendrosios kompetencijos teismai. (2) Aukiausiasis administracinis teismas ir regioniniai administraciniai teismai nagrinja administracines bylas. (3) Nuostatas dl specializuot teism nustato statymas. (4) Laikinieji teismai negali bti steigiami.
153

99 straipsnis. Aukiausiojo Teismo ir Aukiausiojo Administracinio Teismo kompetencija (1) Aukiausiasis Teismas yra paskutin civilini, baudiamj ir komercini byl instancija. Aukiausiasis Administracinis Teismas yra paskutin administracini byl instancija. (2) Aukiausieji teismai priiri teisingumo vykdym neperengdami savo kompetencijos rib. Jie gali teikti Vyriausybei silymus dl statym leidybos. 100 straipsnis. Aukiausiojo Teismo ir Aukiausiojo Administracinio Teismo sudtis (1) Aukiausij Teism ir Aukiausij Administracin Teism sudaro teismo pirmininkas ir nustatytas skaiius teisj. (2) Aukiausiasis Teismas ir Aukiausiasis Administracinis Teismas sudaro kompetenting kvorum, kai dalyvauja ne maiau kaip penki teisjai, nebent statymu nustatomas kitoks skaiius. 101 straipsnis. Auktasis apkaltos teismas (1) Auktasis apkaltos teismas nagrinja kaltinimus, pareiktus Vyriausybs nariui, teisingumo kancleriui, parlamento ombudsmenui ar Aukiausiojo Teismo ar Aukiausiojo Administracinio Teismo nariui, dl neteisto elgesio einant savo pareigas. Auktasis apkaltos teismas taip pat nagrinja kaltinimus, ivardytus 113 straipsnyje. (2) Auktajam apkaltos teismui vadovauja Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Teismo sudt taip pat eina Aukiausiojo Administracinio Teismo pirmininkas, trys vyriausi apeliacini teism pirmininkai ir penki nariai, kuriuos parlamentas renka ketveriems metams. (3) Detalesnes nuostatas dl Apkaltos teismo sudties, kvorumo ir darbo tvarkos nustato statymas. 102 straipsnis. Teisj skyrimas Kadencijai teisjus statymo nustatyta tvarka skiria Respublikos prezidentas. Nuostatas dl kit teisj skyrimo nustato statymas. 103 straipsnis. Teisjo teis eiti pareigas (1) Teisjas gali bti laikinai nualintas nuo pareig tik teismo nutarimu. Be to, teisjo negalima perkelti kit viet be jo sutikimo, nebent dl teism reorganizacijos. (2) Nuostatas dl teisjo pareigos atsistatydinti sulaukus tam tikro amiaus arba negalint atlikti savo pareig nustato statymas.
154

(3) Detalesnes nuostatas dl teisj galiojim trukms nustato statymas. 104 straipsnis. Prokurorai Prokuratrai vadovauja aukiausiasis prokuroras ir Respublikos prezidento skiriamas generalinis prokuroras. Detalesnes nuostatas dl prokuratros nustato statymas. 105 straipsnis. Prezidento malon (1) Tam tikrais atvejais Respublikos prezidentas, gavs Aukiausiojo Teismo kreipimsi, gali atleisti nuo dalies ar visos bausms arba kitos teismo paskirtos sankcijos. (2) Visuotin amnestija gali bti suteikiama tik remiantis statymu. X SKYRIUS TEISTUMO PRIEIRA 106 straipsnis. Konstitucijos virenyb Jeigu teisme nagrinjant byl taikytinas statymas prietarauja Konstitucijai, teismas turi teikti pirmenyb Konstitucijos nuostatoms. 107 straipsnis. Postatymini akt subordinacija Jeigu dekreto ar kito postatyminio akto nuostatos prietarauja Konstitucijai ar statymui, teismas ar kita vieoji valdia negali jo taikyti. 108 straipsnis. Vyriausybs teisingumo kanclerio kompetencija (1) Teisingumo kancleris turi priirti Vyriausybs ir Respublikos prezidento oficiali akt teistum. Teisingumo kancleris taip pat turi garantuoti, kad teismai, kitos institucijos, valstybs tarnautojai ir kiti asmenys, einantys valstybines pareigas, paklus statymams ir tinkamai atliks savo pareigas. Taip pat teisingumo kancleris, eidamas savo pareigas, turi garantuoti pagrindini mogaus teisi ir laisvi apsaug. (2) Jeigu reikia, teisingumo kancleris teikia prezidentui, Vyriausybei ir ministrams informacij ir nuomon dl teisini gin. (3) Teisingumo kancleris teikia parlamentui ir Vyriausybei metin praneim apie savo veikl bei pastabas dl statym laikymosi. 109 straipsnis. Parlamento ombudsmeno kompetencija (1) Ombudsmenas turi garantuoti, kad teismai, kitos institucijos, valstybs tarnautojai ir kiti asmenys, einantys valstybines pareigas, laikysis sta155

tym ir tinkamai atliks savo pareigas. Ombudsmenas, eidamas savo pareigas, turi garantuoti pagrindini teisi ir laisvi apsaug. (2) Ombudsmenas teikia parlamentui metin veiklos ataskait ir pastabas dl teisingumo vykdymo bkls bei statym leidybos trkum. 110 straipsnis. Teisingumo kanclerio ir ombudsmeno teis kaltinti, j gali apribojimas (1) Sprendim pateikti kaltinimus teisjui dl neteisto jo elgesio einant savo pareigas priima teisingumo kancleris arba ombudsmenas. Teisingumo kancleris ir ombudsmenas, neperengdamas savo kompetencijos rib, gali patraukti atsakomybn dl kitoki aplinkybi. (2) Nuostatos dl parlamento ombudsmeno ir teisingumo kanclerio gali pasiskirstymo nustatomos statymu, nevarant j kompetencijos teistumo prieiros srityje. 111 straipsnis. Teisingumo kanclerio ir ombudsmeno teis gauti informacijos (1) Teisingumo kancleris ir ombudsmenas turi teis i vis valstybs institucij gauti informacij, kurios reikia teistumo prieirai utikrinti. (2) Teisingumo kancleris turi teis dalyvauti Vyriausybs ir Respublikos prezidento susitikimuose, kai Vyriausyb teikia prezidentui informacij apie savo veikl. Ombudsmenas turi teis dalyvauti iuose susitikimuose. 112 straipsnis. Vyriausybs ir Respublikos prezidento oficiali akt teistumo prieira (1) Jeigu teisingumo kancleris sitikina Vyriausybs, ministro ar Respublikos prezidento sprendimo ar priemons neteistumu, jis turi pateikti pastabas dl mint sprendim ar priemoni. Jeigu teisingumo kanclerio pastabas neatsivelgiama, jos traukiamos Vyriausybs posdio protokol ir, jei btina, teisingumo kancleris imasi kit priemoni. Ombudsmenas turi toki pai teis teikti pastabas ir imtis priemoni. (2) Jeigu prezidento priimtas sprendimas yra neteistas, Vyriausyb, gavusi teisingumo kanclerio pareikim, pranea prezidentui, kad sprendimas negali bti gyvendintas ir pasilo prezidentui j pataisyti arba panaikinti. 113 straipsnis. Respublikos prezidento baudiamoji atsakomyb Jeigu teisingumo kancleris, ombudsmenas ar Vyriausyb mano, kad Respublikos prezidentas yra kaltas dl tvyns ar valstybins paslapties idavimo ar yra padars nusikaltim monikumui, apie tai turi bti praneta
156

parlamentui. Jeigu parlamentas 2/3 bals nusprendia pateikti kaltinim, generalinis prokuroras turi patraukti prezident baudiamojon atsakomybn. Tokia byla turi bti svarstoma Auktajame apkaltos teisme. Respublikos prezidento galiojimai teismo proceso metu turi bti sustabdyti. Kitais atvejais prezidentui negali bti reikiami kaltinimai dl jo tarnybini veiksm. 114 straipsnis. Ministr patraukimas baudiamojon atsakomybn (1) Byla dl neteisto Vyriausybs nario elgesio einant savo pareigas svarstoma Auktajame apkaltos teisme. Detalesnes nuostatas nustato statymas. (2) Sprendim pareikti kaltinim priima parlamentas, gavs Konstitucins teiss komiteto ivadas dl neteistos ministro veiklos. Prie priimant tok sprendim ministrui turi bti suteikta galimyb pasiaikinti parlamente. Komitete svarstant tok atvej turi dalyvauti vis nari dauguma. (3) Vyriausybs nar baudiamojon atsakomybs traukia generalinis prokuroras. 115 straipsnis. Klausimo dl ministro teisins atsakomybs iklimas (1) Tyrimas dl neteist tarnybini ministro veiksm gali bti inicijuojamas Konstitucins teiss komitete, remiantis: 1) teisingumo kanclerio ar Ombudsmeno praneimu, pateiktu Konstitucins teiss komitetui; 2) peticija, kuri yra pasira ne maiau kaip deimt parlamento nari; 3) kito komiteto praymu pradti tyrim, skirtu Konstitucins teiss komitetui. (2) Konstitucins teiss komitetas taip pat gali pradti tyrim dl neteist ministro veiksm savo iniciatyva. 116 straipsnis. Iankstins slygos dl ministro patraukimo baudiamojon atsakomybn Sprendimas pareikti Vyriausybs nariui kaltinimus gali bti priimtas, jeigu jis tyia ar iurkiu nerpestingumu i esms paeid savo, kaip ministro, pareigas ar kitaip paeid nustatytas tarnybos taisykles. 117 straipsnis. Teisin teisingumo kanclerio ir ombudsmeno atsakomyb Tiriant teisingumo kanclerio ir ombudsmeno tarnybini veiksm teistum, kaltinimai jiems keliami ir tokios bylos svarstomos taikant 114 ir 115 straipsni nuostatas.
157

118 straipsnis. Tarnybinis atskaitingumas (1) Valstybs tarnautojas atsakingas u savo tarnybini veiksm teistum. Jis taip pat yra atsakingas u sprendimus, priimamus kolegiali institucij, kuri narys jis yra. (2) Pranejas yra atsakingas u sprendim, priimt remiantis jo idstyta mediaga, nebent jis nesutiko su priimtu sprendimu. (3) Kiekvienas, kurio teiss buvo paeistos ar kuris patyr kitoki al dl valstybs tarnautojo at kito asmens, einanio valstybines pareigas, neteist veiksm ar neveikimo, turi teis reikalauti, kad valstybs tarnautojas ar kitas asmuo, einantis valstybines pareigas, bt nubaustas ir kad valstybin organizacija, pareignas ar kitas asmuo, einantis valstybines pareigas, bt pripaintas atsakingu u padaryt al. Detalesnes nuostatas nustato statymas. Taiau i teis negalioja, jeigu pagal Konstitucij tokia byla turi bti nagrinjama Auktajame apkaltos teisme.

XI SKYRIUS VALDYMAS IR SAVIVALDA 119 straipsnis. Valstybs valdymas (1) Be Vyriausybs ir ministerij, centrin vykdomoji valdia gali bti sudaryta i agentr, inspekcij ir kit institucij. Valstybje gali bti region ir vietos valdios institucijos. Detaliau institucij pavaldum parlamentui reguliuoja statymas. (2) Pagrindinius valstybs valdymo principus, viesias galias vykdani institucij veikl reguliuoja statymas. Region ir vietos institucij valdymo principus nustato statymas. Kitais atvejais nuostatos dl valstybs valdymo gali bti nustatytos dekretu. 120 straipsnis. Specialusis Aland sal statusas Aland salos turi savivald pagal special Aland sal autonomijos akt. 121 straipsnis. Savivaldybs ir kita region savivalda (1) Suomija yra padalinta savivaldybes, kuri gyventojai turi savivald. (2) Bendrieji savivaldybi valdymo principai ir galiojimai nustatyti statyme.
158

(3) Savivaldybs turi teis nustatyti vietos mokesius. Pagrindiniai mokesi nustatymo ir j valdymo principai, taip pat teisiniai asmen ir moni atleidimo nuo mokesi pagrindai numatyti statyme. (4) Nuostatos dl platesni negu savivalda savivaldybi valdymo srii numatytos statyme. Samiai etniniame regione turi kalbos ir kultrin savivald, reglamentuojam statymu. 122 straipsnis. Valdymo pasiskirstymas (1) Valdymo organizavimo tikslai turi atitikti teritorin suskirstym taip, kad suomikai ir vedikai kalbantys gyventojai turt lygias galimybes gauti paslaugas savo kalba. (2) Savivaldybi valdymo principai nustatyti statyme. 123 straipsnis. Universitetai ir kitos mokymo staigos (1) Universitetai turi savivald, nustatyt statymu. (2) Nuostatas dl valstybs ir savivaldybi mokymo staig, taip pat privai staig neakivaizdinio mokymo teis reguliuoja statymas. 124 straipsnis. Administracini gali perdavimas kitoms institucijoms Administracins galios, jeigu tai btina atlikti, kitoms institucijoms gali bti perduotos tik pagal statym, pagrindiant teisinmis priemonmis, garantuojant, kad nebus paeisti valdymo reikalavimai. Taip pat vieosios galios gali bti perduodamos vieosioms institucijoms. 125 straipsnis. Valstybs tarnybos reikalavimai ir kiti skyrimo atlikti pareigas pagrindai (1) statymas gali nustatyti, kad tam tikras pareigas gali uimti tik Suomijos pilieiai. (2) Valstybs tarnyboje reikalaujama gdi, galios ir pilietini nuopeln. 126 straipsnis. Skyrimas valstybs tarnyb (1) Respublikos prezidentas skiria nuolatinius ministerij sekretorius, nuolatinius prezidento institucijos sekretorius ir ataskait teikjus, taip pat Suomijos diplomatini misij usienyje vadovus. Taip pat pagal Konstitucijos ir kit statym reikalavimus prezidentas skiria pareignus. (2) Vyriausyb skiria tuos valstybs tarnautojus, kuri skyrimo teis nesuteikta prezidentui, ministerijoms ir kitoms valstybs staigoms.
159

XII SKYRIUS NACIONALIN GYNYBA 127 straipsnis. Nacionalins gynybos prievol (1) Kiekvienas Suomijos pilietis pagal statymo nuostatas turi dalyvauti arba prisidti prie nacionalins gynybos. (2) Teis nedalyvauti ar atsisakyti karo prievols nustatyta statyme. 128 straipsnis. Ginkluotj pajg vadas (1) Respublikos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas. Vyriausybs silymu prezidentas ias pareigas gali pavesti bet kuriam Suomijos pilieiui. (2) Respublikos prezidentas skiria ginkluotj pajg vadovus. 129 straipsnis. Mobilizacija Vyriausybs silymu Respublikos prezidentas nusprendia dl mobilizacijos ginkluotsias pajgas. Jeigu nevyksta parlamento sesija, aukiamas parlamento posdis.

XIII SKYRIUS GALUTINS NUOSTATOS 130 straipsnis. sigaliojimas (1) i Konstitucija sigalioja 2000 m. kovo 1 d. (2) Detalios Konstitucijos gyvendinimo nuostatos numatytos statymuose. 131 straipsnis. Konstitucini akt panaikinimas i Konstitucija panaikina iuos konstitucinius aktus: 1919 m. liepos 17 d. Suomijos konstitucin akt; 1928 m. sausio 13 d. Parlamento akt; Auktojo apkaltos teismo akt, 1922 lapkriio 25 d. (273/1922); Akt dl parlamento teiss tikrinti oficiali Valstybs Tarybos nari, teisingumo kanclerio ir parlamento ombudsmeno aktus, 1922 lapkriio 25 d. (274/1922).

160

ESTIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

Reikdama ryt ir tvirt vali stiprinti ir pltoti valstyb, sukurt neprarandama Estijos tautos apsisprendimo teise ir paskelbt 1918 m. vasario 24 dien, pagrst laisvs, teisingumo ir teiss principais, utikrinani santarv alyje ir iorin taik, taip pat visuomens paang ir visuotin gerov dabarties ir ateities kartoms, privalani utikrinti est tautos ir kultros isaugojim amiams, Estijos tauta, vadovaudamasi 1938 metais sigaliojusios Konstitucijos 1 straipsniu, 1992 met birelio 28 dien referendumu prim i Konstitucij.

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Estija yra nepriklausoma ir suvereni demokratin respublika, jos aukiausia galia priklauso tautai. Estijos nepriklausomyb ir suverenitetas yra amini ir neatimami. 2 straipsnis Estijos valstybs teritorija, teritoriniai vandenys ir oro erdv vientisa ir nedaloma visuma. Estija pagal savo sandar yra vientisa valstyb, jos administracinius vienetus nustato statymas. 3 straipsnis Valstybs valdia gyvendinama tik vadovaujantis Konstitucija ir su ja suderintais statymais. Visuotinai pripastami principai ir tarptautins teiss normos yra sudtin Estijos teisins sistemos dalis. statymai skelbiami nustatyta tvarka. Privaloma vykdyti tik paskelbtus statymus.
161

4 straipsnis Parlamento (est. Riigikogu), Respublikos prezidento, Vyriausybs ir teism veikla pagrsta valdi atskyrimo ir pusiausvyros principu. 5 straipsnis Estijos naudingosios ikasenos ir gamtiniai itekliai yra nacionalinis turtas, jis turi bti naudojamas racionaliai. 6 straipsnis Estijos valstybin kalba est kalba. 7 straipsnis Estijos valstybins spalvos mlyna, juoda ir balta. Valstybs vliavos ir herbo dizain nustato statymas. II SKYRIUS PAGRINDINS TEISS, LAISVS IR PAREIGOS 8 straipsnis Kiekvienas vaikas, kurio vienas i tv yra Estijos pilietis, turi teis Estijos pilietyb. Kiekvienas asmuo, neteks Estijos pilietybs bdamas maas, turi teis jos atkrim. Niekas negali atimti Estijos pilietybs, gytos gimstant. Estijos pilietyb negali bti atimama dl asmens sitikinim. Estijos pilietybs gijimo, netekimo ir atkrimo slygas ir tvark nustato Pilietybs statymas. 9 straipsnis Visuotins ir individualios teiss, laisvs ir pareigos, ivardytos Konstitucijoje, vienodai galioja tiek Estijos, tiek usienio valstybi pilieiams bei pilietybs neturintiems asmenims. Teises, laisves ir pareigas, ivardytas Konstitucijoje, taip pat turi juridiniai asmenys tokia apimtimi, kiek jos sutampa su juridini asmen tikslais bei teisi, laisvi ir pareig esme. 10 straipsnis Teiss, laisvs ir pareigos, ivardytos iame skyriuje, neapima kit teisi, laisvi ir pareig, kylani i Konstitucijos esms ar suderint su ja ir
162

atitinkani mogaus orumo ir socialinio teisingumo, demokratins, teisins valstybs principus. 11 straipsnis Teiss ir laisvs gali bti ribojamos tik remiantis Konstitucija. Tokie ribojimai turi bti btini demokratinje visuomenje ir turi neikreipti ribojam teisi ir laisvi esms. 12 straipsnis Visi yra lygs statymui. Niekas negali bti diskriminuojamas dl tautybs, rass, odos spalvos, lyties, kalbos, kilms, tikjimo, politini ir kit sitikinim, taip pat dl turtins ir socialins padties arba dl kitoki aplinkybi. Draudiama kurstyti nacionalin, rasin, religin ar politin neapykant, prievart ir diskriminacij, u tai baudiama pagal statym. Taip pat draudiama kurstyti neapykant, smurt ir diskriminacij tarp visuomens sluoksni. 13 straipsnis Kiekvienas turi teis, kad j gint valstyb ir statymas. statymas saugo kiekvien nuo valstybins valdios savivals. 14 straipsnis statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios ir savivaldos institucij pareiga yra garantuoti asmen teises ir laisves. 15 straipsnis Kiekvienas asmuo, kurio teiss ar laisvs yra paeistos, turi teis kreiptis teism. Kiekvienas asmuo gali savo bylos teisminio nagrinjimo metu reikalauti, kad bet kuris statymas, kitas teiss aktas ar veiksmas, susijs su jo byla, bt pripaintas prietaraujaniu Konstitucijai. Teismas priiri, kaip laikomasi Konstitucijos, ir pripasta prietaraujaniu Konstitucijai bet kur statym, kit teiss akt ar veiksm, kuris paeidia Konstitucijoje nustatytas teises ir pareigas ar kitaip prietarauja Konstitucijai. 16 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis gyvyb. i teis yra saugoma statymo. Niekam negali bti savavalikai atimta gyvyb.
163

17 straipsnis Asmens garb ir geras vardas negali bti eminami. 18 straipsnis Negalima asmens kankinti, su juo iauriai ar eminaniai elgtis ar taip bausti. mogui prie jo vali negali bti atliekami medicininiai ar moksliniai bandymai. 19 straipsnis Kiekvienas asmuo turi saviraikos laisv. Kiekvienas asmuo, naudodamasis savo teismis ir laisvmis bei vykdydamas pareigas, privalo gerbti kit moni teises ir laisves bei laikytis statym. 20 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis laisv ir asmens nelieiamyb. Niekam negali bti atimta laisv kitaip, kaip statymo nustatytais atvejais ir tvarka: 1) vykdant teismo nuosprend arba teismui paskyrus sumim; 2) kai nevykdomas teismo sprendimas arba statymo nustatytos pareigos vykdymui utikrinti; 3) ukertant keli nusikaltimui ar administraciniam teiss paeidimui asmuo, tariamas nusikaltimu ar administracins teiss paeidimu, pristatomas kompetenting valstybs institucij arba siekiama ukirsti keli tokiam asmeniui pasislpti; 4) nepilnameio prieirai nustatyti nepilnametis pristatomas kompetenting valstybs institucij; 5) asmeniui, serganiam infekcine, psichikos liga, priklausomam nuo narkotik, jei toks asmuo keli pavoj sau ir kitiems; 6) siekiant ukirsti keli nelegaliam gyvenimui Estijoje, isisti asmen i Estijos arba iduoti j usienio valstybei. Niekam negali bti atimta laisv dl sutartini sipareigojim nevykdymo. 21 straipsnis Kiekvienas asmuo, neteks laisvs, turi bti skubiai jam suprantama kalba ir bdu informuojamas, kodl jis sulaikytas ir kokios yra jo teiss, jam turi bti suteikta galimyb praneti artimiesiems apie laisvs atmim.
164

Asmeniui, tariamam nusikaltimo vykdymu, nedelsiant suteikiama galimyb pasirinkti gynj ir su juo susitikti. Asmens, tariamo nusikaltimo vykdymu, teis informuoti artimuosius apie laisvs atmim gali bti apribojama, siekiant ukirsti keli nusikaltimui ar nustatyti ties baudiamojoje byloje. Niekas be teismo sprendimo negali bti sulaikytas ilgiau kaip 48 valandas. Teismo sprendimas suimtajam praneamas jam suprantama kalba ir bdu. 22 straipsnis Asmuo negali bti laikomas kaltu iki teismo kaltinamojo nuosprendio siteisjimo jo atvilgiu. Asmuo neprivalo rodyti savo nekaltumo baudiamojo proceso metu. Asmuo negali bti veriamas duoti parodymus prie save ar savo artimuosius. 23 straipsnis Asmuo negali bti kaltinamas dl veiklos, kuri jos atlikimo metu nebuvo laikoma neteista. Niekas negali bti nuteistas grietesne bausme nei ta, kuri buvo taikoma statymo paeidimo metu. Jeigu statymas, sigaliojs po paeidimo, nustato lengvesn bausm, taikoma lengvesn bausm. Niekas negali bti teisiamas ar pakartotinai baudiamas u veik, u kurios vykdym buvo nuteistas arba iteisintas. 24 straipsnis Asmuo prie savo vali negali bti perkeltas i statym nustatytos teismo jurisdikcijos kito teismo jurisdikcij. Kiekvienas asmuo turi teis dalyvauti nagrinjant jo byl teisme. Teismo posdiai yra viei. statym nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali paskelbti teismo posd ar jo dal udaru, siekdamas apsaugoti komercins veiklos paslaptis, moral, eimos ar asmenin gyvenim, arba nagrindamas bylas, kuriose btina utikrinti nepilnameio, nukentjusiojo ar teisingumo interesus. Teismo sprendimas skelbiamas vieai, iskyrus atvejus, kai to reikalauja nepilnameio, sutuoktinio ar nukentjusiojo interesai. Kiekvienas asmuo turi teis paduoti auktesns instancijos teismui apeliacin skund dl teismo priimto sprendimo jo byloje.

165

25 straipsnis Kiekvienas turi teis moralins ir materialins alos, padarytos neteista kito asmens veika, atlyginim. 26 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis privataus ir eimos gyvenimo nelieiamum. Valstybs ir savivaldos institucijos bei j pareignai neturi teiss kitis eimos ir privat gyvenim, iskyrus statymo nustatytus atvejus, kai siekiama apsaugoti sveikat, moral, viej tvark, kit moni teises ir laisves, bei siekiant ukirsti keli nusikaltimui ar sulaikyti nusikaltl. 27 straipsnis eima, kaip visuomens isaugojimo ir tautos augimo pagrindas, yra saugoma valstybs. Sutuoktini teiss yra lygios. Tvai turi teis ir pareig auginti savo vaikus ir jais rpintis. statymas gina tvus ir vaikus. eima privalo rpintis savo nariais, kuriems reikalinga pagalba. 28 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis sveikatos apsaug. Estijos pilietis turi teis valstybs param senatvje, nedarbingumo atveju, jeigu netenka maitintojo ar jo stokoja. Paramos ris, dyd, gavimo slygas ir tvark nustato statymas. i teis taip pat turi Estijoje gyvenantys usienio valstybi pilieiai ir asmenys, neturintys pilietybs, jeigu statymas nenustato kitaip. Valstyb remia savanorik ir savivaldos institucij vykdom socialin rpyb. Daugiavaikms eimoms ir asmenims su negalia skiriama ypatinga valstybs ir savivaldos institucij globa. 29 straipsnis Estijos pilietis turi teis laisvai pasirinkti veiklos r, profesij ir darbo viet. ios teiss gyvendinimo bdus ir tvark gali nustatyti statymas. i teis taip pat turi Estijoje gyvenantys usienio valstybi pilieiai ir asmenys, neturintys pilietybs, jeigu statymas nenustato kitaip. Niekas negali bti prie savo vali veriamas dirbti ar tarnauti, iskyrus karin ar alternatyvij tarnyb, darb ukertant galimyb plisti infekcinms ligoms, stichini nelaimi ir katastrof metu, bei darb, statym nustatyta tvarka privalom nuteistajam.
166

Valstyb organizuoja profesin mokym ir teikia pagalb iekantiems darbo. Valstyb kontroliuoja darbo slygas. Kiekvienas asmuo gali laisvai priklausyti darbuotoj ar darbdavi asociacijoms ar sjungoms. Darbuotoj ar darbdavi sjungos gali ginti j teises ir teistus interesus visais statym nedraudiamais bdais. Teiss streikuoti gyvendinimo slygas ir procedras nustato statymas. Darbo gin sprendimo procedras nustato statymas. 30 straipsnis Estijos pilieiai pareigas valstybs ir savivaldybi tarnybose uima statym nustatyta tvarka. Iimtiniais atvejais, remiantis statymu, ias pareigas gali uimti ir usienio valstybi pilieiai bei asmenys, neturintys pilietybs. statymas gali riboti kai kuri kategorij valstybs tarnautoj teis usiimti verslu, jungtis komercines bendrijas (31 straipsnis), teis priklausyti partijoms ir kai kurioms ne pelno organizacijoms (48 straipsnis). 31 straipsnis Estijos pilieiai turi teis usiimti verslu, dalyvauti komercini susivienijim ir pelno siekiani organizacij ar sjung veikloje. ios teiss gyvendinimo slygas ir tvark nustato statymas. Jeigu statymas nenustato kitaip, i teis taip pat turi Estijoje gyvenantys usienio valstybi pilieiai ir asmenys, neturintys pilietybs. 32 straipsnis Kiekvieno asmens nuosavyb nelieiama ir vienodai saugoma. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams tenkinti ir skubiai bei teisingai atlyginama. Kiekvienas asmuo, kurio nuosavyb buvo paimta negavus sutikimo, gali kreiptis teism ir ginyti pamim, kompensacij ar jos dyd. Kiekvienas asmuo turi teis laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu. Ribojimai nustatomi statymu. Nuosavyb negali bti naudojama visuomens interesams kenkti. Teikiant pirmenyb visuomens interesams, statym galima nustatyti nuosavybs ris, kurios nuosavybs teise gali priklausyti tik Estijos pilieiams, juridiniams asmenims, savivaldybms ar Estijos valstybei. Paveldjimo teis garantuojama.

167

33 straipsnis mogaus bstas nelieiamas. siverti mogaus bst, patalpas ar darbo viet ir daryti jose krat draudiama kitaip, kaip tik statym nustatyta tvarka, siekiant utikrinti viej tvark, sveikat ar kit moni teises ir laisves, ukirsti keli nusikaltimui, sulaikyti nusikaltl ar nustatyti ties baudiamojo tyrimo metu. 34 straipsnis Kiekvienas asmuo, legaliai gyvenantis Estijoje, turi teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet. Teis laisvai kilnotis gali bti ribojama statymo nustatytais atvejais ir tvarka, jeigu tai btina apsaugoti kit asmen teises ir laisves, valstybs saugumui utikrinti, dl stichins nelaims ar katastrofos, infekcini lig plitimui stabdyti, saugant aplink, nepilnamei ir asmen, turini psichin negali, prieirai utikrinti ir baudiamj byl tyrimui gyvendinti. 35 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis ivykti i Estijos. i teis gali bti ribojama statymo nustatyta tvarka, siekiant utikrinti ikiteismin tyrim ir vykdyti teismo sprendim. 36 straipsnis Draudiama Estijos piliet itremti i Estijos ar trukdyti jam apsigyventi Estijoje. N vienas Estijos pilietis negali bti iduotas usienio valstybei kitaip, kaip tarptautini sutari ir statym nustatytais atvejais ir tvarka. Kiekvienas asmuo, kuriam taikoma ekstradicija, turi teis kreiptis Estijos teism. Kiekvienas estas turi teis apsigyventi Estijoje. 37 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis moksl. Mokslas mokyklinio amiaus vaikams valstybinse ir savivaldybi bendrojo lavinimo mokyklose statymo nustatyta tvarka yra privalomas ir nemokamas. Siekdamos utikrinti mokslo prieinamum valstyb ir savivaldybs ilaiko reikiam vietimo institucij skaii. Kitos mokslo institucijos, taip pat privaios mokyklos gali bti steigiamos ir ilaikomos statym nustatyta tvarka. Tvai turi teis sprsti dl vaik mokymosi pobdio.
168

Kiekvienas asmuo turi teis mokytis est kalba. Mokymo kalb tautini maum vietimo staigoje nustato vietimo staiga. vietimo prieir vykdo valstyb. 38 straipsnis Mokslas, menai ir j dstymas yra laisvi. Universitetai ir mokslo institucijos yra autonomiki statym nustatyta tvarka. 39 straipsnis Autorius turi neatimam teis savo kryb. Autorines teises saugo valstyb. 40 straipsnis Kiekvienas asmuo turi sins, religijos ir minties laisv. mogus gali laisvai rinktis, kurioms banytinms ir religinms organizacijoms priklausyti. Valstybins religijos nra. Kiekvienas mogus turi teis laisva valia individualiai arba su kitais vieai arba privaiai atlikti religines apeigas, jei tai nedaro alos vieajai tvarkai, sveikatai ir moralei. 41 straipsnis Kiekvienas mogus turi teis laikytis savo pair ir sitikinim. Draudiama versti asmen juos keisti. mogaus sitikinimais negali bti pateisinami statym paeidimai. Niekas negali bti patraukiamas atsakomybn dl savo sitikinim. 42 straipsnis Valstybins, savivaldybi staigos ir j pareignai neturi teiss prie Estijos pilieio vali rinkti ar kaupti duomenis apie jo sitikinimus. 43 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis susiinojimo patu, telegrafu, telefonu ir kitomis ryio priemonmis slaptum. Iimtys gali bti daromos tik teismui leidus, statymo nustatytais atvejais ir tvarka, siekiant ukirsti keli nusikaltimui ar nustatyti ties baudiamojo tyrimo metu. 44 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis gauti visuomenei skirt informacij.
169

Visos valstybins, savivaldybi staigos ir j pareignai privalo Estijos pilieio praymu statym nustatyta tvarka pateikti jam informacij apie savo veikl, iskyrus duomenis, kuriuos draudia pateikti statymas, ar kurie skirti vidaus naudojimui. Estijos pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka susipainti su valstybs, savivaldybi staig, valstybs ar savivaldybs archyv turimais duomenimis apie j. i teis gali bti ribojama statymu, siekiant apsaugoti kit asmen teises ir laisves, vaiko kilms slaptum, taip pat siekiant ukirsti keli nusikaltimui, sulaikyti nusikaltl ar nustatyti ties baudiamojo tyrimo metu. Jei statymas nenustato kitaip, io straipsnio antroje ir treioje dalyse nurodytas teises turi usienio valstybi pilieiai ir Estijoje gyvenantys asmenys, neturintys pilietybs. 45 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis laisvai reikti idjas, nuomones, sitikinimus ir kitoki informacij odiu, ratu, vaizdinmis priemonmis ir kitais bdais. i teis gali bti ribojama statymu, siekiant apsaugoti viej tvark, moral, kit asmen teises ir laisves, sveikat, garb ar ger vard. statymas taip pat gali riboti i teis valstybs ir savivaldybi staig tarnautojams, siekiant apsaugoti valstybines ar komercines paslaptis, konfidenciali informacij, jiems inom dl uimam pareig, taip pat siekiant apsaugoti eimos ir kit asmen privat gyvenim bei teisingumo interesus. Cenzros nra. 46 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis kreiptis valstybs, savivaldybi staigas ar j pareignus su memorandumais ar praymais. statymas nustato atsakymo tvark. 47 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis be iankstinio leidimo rinktis taikius susirinkimus ir mitingus. i teis gali bti ribojama statymo nustatytais atvejais ir tvarka, jeigu tai btina valstybs saugumui, vieajai tvarkai utikrinti, moralei, eismo ar mitingo dalyvi saugumui garantuoti bei infekcini lig plitimui sustabdyti. 48 straipsnis Kiekvienas mogus turi teis jungtis ne pelno organizacijas ar bendrijas. Politinms partijoms gali priklausyti tik Estijos pilieiai.
170

Organizacijoms ir sjungoms, turinioms savo inioje ginklus, karin struktr ar vykdanioms karines uduotis, steigti reikalingas iankstinis leidimas, kurio idavimo slygas ir tvark nustato statymas. Draudiamos tokios asociacijos, sjungos ir politins partijos, kuri tikslai ir veikla skirti Estijos konstitucinei santvarkai keisti prievartos bdu ar kitaip prietarauja statymui, nustataniam baudiamj atsakomyb. Tik teismas dl teiss paeidim gali sustabdyti ar nutraukti bendrijos, asociacijos arba politins partijos veikl ar skirti pinigin baud. 49 straipsnis Kiekvienas asmuo turi teis isaugoti savo nacionalin identitet. 50 straipsnis Tautinei kultrai puoselti tautins maumos turi teis kurti savivaldos staigas Nacionalini maum kultros autonomijos statymo nustatytomis slygomis ir tvarka. 51 straipsnis Kiekvienas turi teis kreiptis valstybines staigas, vietos savivaldybes ir j pareignus est kalba ir gauti atsakymus ia kalba. Regionuose, kuriuose gyventoj dauguma priklauso tautinei maumai, kiekvienas turi teis gauti atsakym i valstybs, savivaldybi staig ir j pareign tos tautins maumos kalba. 52 straipsnis Visi klausimai valstybs ir savivaldybi staigose tvarkomi est kalba. Regionuose, kuriuose est kalba nra daugumos gyventoj kalba, vietos savivaldybs gali statymo nustatyta tvarka vidaus reikalus tvarkyti daugumos gyventoj kalba. Usieni kalb, tarp j ir tautini maum kalb, vartojim valstybs staigose, teisme, ikiteisminio tyrimo metu nustato statymas. 53 straipsnis Kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink ir atlyginti u jai padaryt al. alos atlyginimo tvark nustato statymas. 54 straipsnis Estijos pilieio pareiga bti itikimam Estijos konstitucinei santvarkai ir ginti Estijos nepriklausomyb.
171

Kiekvienas Estijos pilietis, nesant kit priemoni, turi teis inicijuoti pasiprieinim prievartiniam konstitucins santvarkos keitimui. 55 straipsnis Usienio valstybi pilieiai ir Estijoje gyvenantys asmenys, neturintys pilietybs, privalo laikytis Estijos konstitucins santvarkos. III SKYRIUS TAUTA 56 straipsnis Aukiausi valstybin gali tauta vykdo per pilieius, galinius balsuoti: Parlamento rinkimuose; referendume. 57 straipsnis Pilietis, sulauks 18 met, turi rinkim teis. Estijos pilietis, teismo pripaintas neveiksniu, neturi rinkim teiss. 58 straipsnis statymas gali riboti nuteist ir atliekani bausm Estijos piliei rinkim teis. IV SKYRIUS PARLAMENTAS (est. RIIGIKOGU) 59 straipsnis statym leidiamoji valdia priklauso parlamentui. 60 straipsnis Parlament sudaro 101 narys. Parlamento nariai renkami laisvuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Parlamento nariu gali bti renkamas ne jaunesnis kaip 21 met ir turintis balsavimo teis Estijos Respublikos pilietis. Eiliniai rinkimai parlament rengiami prajus ketveriems metams po ankstesni parlamento rinkim, pirmj kovo sekmadien.
172

Pirmalaikiai rinkimai parlament rengiami 89, 97, 105 ir 119 Konstitucijos straipsniuose nustatytais atvejais, ne anksiau kaip prie 20 dien ir ne vliau kaip prie 40 dien po sprendimo dl pirmalaiki rinkim parlament paskelbimo. Rinkim parlament procedras nustato Parlamento rinkim statymas. 61 straipsnis Parlamento nari galiojim laikas pradedamas skaiiuoti nuo rinkim rezultat paskelbimo dienos. T pai dien baigiasi anksiau irinkt parlamento nari galiojim laikas. Irinktas parlamento narys prie praddamas eiti pareigas prisiekia bti itikimas Estijos Respublikai ir jos konstitucinei santvarkai. 62 straipsnis Parlamento narys negali bti varomas kit mandat. Jis negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn u balsavim ir politinius pareikimus parlamente ir jo institucijose. 63 straipsnis Parlamento nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybs monse ir organizacijose. Parlamento narys savo galiojim laiku atleidiamas nuo pareigos atlikti krato apsaugos tarnyb. 64 straipsnis Parlamento nario galiojim laikas sustabdomas, j paskyrus Respublikos Vyriausyb, ir atkuriamas, kai asmuo atleidiamas i pareig Vyriausybje. Parlamento nario galiojimai nutrksta, kai: 1) jis pradeda eiti kitas valstybines pareigas; 2) siteisja j apkaltinantis teismo nuosprendis; 3) jis atsistatydina statym nustatyta tvarka; 4) Aukiausiasis Teismas pripasta ji negaliniu toliau eiti pareigas parlamente; 5) asmuo mirta. Tokiais atvejais, kai parlamento nario galiojimai sustabdomi prie laik, jo pareigas statym nustatyta tvarka uima kitas parlamento narys. Pakeiiantys buvusiuosius parlamento nariai turi visas parlamento nario teises ir pareigas.
173

Pakeiianiojo parlamento nario galiojim laikas baigiasi nualintam parlamento nariui grus post. 65 straipsnis Parlamentas: 1) leidia statymus ir rezoliucijas; 2) priima nutarimus dl referendum; 3) renka Respublikos prezident Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) ratifikuoja ir denonsuoja tarptautines sutartis Konstitucijos 121 straipsnyje nustatyta tvarka; 5) galioja kandidat ministro pirmininko post suformuoti Respublikos Vyriausyb; 6) tvirtina valstybs biudet ir jo vykdymo ataskait; 7) Respublikos prezidento silymu skiria Aukiausiojo Teismo pirminink, Estijos banko tarybos pirminink, valstybs kontrolieri, teisingumo kancler, karini pajg vad ar vyriausij vad; 8) Aukiausiojo Teismo pirmininko silymu skiria Aukiausiojo Teismo narius; 9) skiria Estijos banko tarybos narius; 10) Vyriausybs teikimu sprendia klausimus dl valstybini paskol naudojimo ir kit finansini valstybs sipareigojim prisimimo; 11) daro pareikimus, deklaracijas ir reikia apeliacijas Estijos tautai, kitoms valstybms ir tarptautinms organizacijoms; 12) teikia valstybinius apdovanojimus, karinius ir diplomatinius laipsnius; 13) gali reikti nepasitikjim Respublikos Vyriausybe, ministru pirmininku ar ministru; 14) veda Respublikoje nepaprastj padt Konstitucijos 129 straipsnyje nustatyta tvarka; 15) Respublikos prezidento teikimu veda karo padt, skelbia mobilizacij ar jos pabaig; 16) sprendia kitus valstybs klausimus, kuri Konstitucija nepriskiria Respublikos prezidentui, Respublikos Vyriausybei, kitoms valstybinms staigoms ar savivaldybms. 66 straipsnis Pirmasis naujai irinkto parlamento posdis kvieiamas ne vliau kaip po 10 dien nuo rinkim parlament rezultat paskelbimo. Pirmj parlamento posd kvieia Respublikos prezidentas.
174

67 straipsnis Eiliniai parlamento posdiai vyksta nuo antrojo sausio pirmadienio iki treiojo birelio ketvirtadienio ir nuo antrojo rugsjo pirmadienio iki treiojo gruodio ketvirtadienio. 68 straipsnis Ypatinguosius parlamento posdius kvieia parlamento pirmininkas Respublikos prezidento, Respublikos Vyriausybs ar 1/5 parlamento nari silymu. 69 straipsnis Parlamento nariai i savo nari renka parlamento pirminink ir du pirmininko pavaduotojus, ie organizuoja parlamento darb remdamiesi Parlamento procedros statymu ir Parlamento administravimo statymu. 70 straipsnis Parlamento kvorum nustato Parlamento procedros statymas. Ypatingosios sesijos metu laikoma, kad kvorumas yra, jei dalyvauja daugiau kaip pus parlamento nari. 71 straipsnis Parlamente formuojami komitetai. Parlamento nariai gali formuoti frakcijas. Komitet ir frakcij formavimo tvark nustato Parlamento procedros statymas. 72 straipsnis Parlamento posdiai yra viei, jei 2/3 parlamento nari bals dauguma nenusprendia kitaip. Balsavimas parlamente yra vieas. Slaptas balsavimas rengiamas renkant ar skiriant pareignus Konstitucijoje ar Parlamento procedros statyme numatytais atvejais. 73 straipsnis Parlamento aktai laikomi priimtais, jeigu u juos balsuoja dauguma parlamento nari, dalyvaujani posdyje, jei Konstitucija nenustato kitaip. 74 straipsnis Parlamento nariai turi teis pateikti paklausimus Respublikos Vyriausybei ir jos nariams, Estijos banko tarybos pirmininkui, Estijos banko pre175

zidentui, valstybs kontrolieriui, teisingumo kancleriui ir karini pajg vadui ar vyriausiajam vadui. paklausimus turi bti atsakyta parlamento posdyje per 20 sesijos dien. 75 straipsnis Kompensacij ir kit parlamento nari gaunam pajam i kit tarnyb apribojimus nustato statymas, kuris gali bti pakeistas tik vliau irinkt parlamento nari kadencij metu. 76 straipsnis Parlamento nario asmuo nelieiamas. Parlamento narys gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn tik teisingumo kanclerio silymu sutinkant pusei parlamento nari.

IV SKYRIUS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 77 straipsnis Estijos valstybs vadovas yra Respublikos prezidentas. 78 straipsnis Respublikos prezidentas: 1) atstovauja Estijos Respublikai tarptautiniuose santykiuose; 2) Respublikos Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Estijos Respublikos diplomatinius atstovus ir priima usienio valstybi diplomatini atstov, akredituot Estijai, galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; 3) skelbia eilinius parlamento rinkimus ir Konstitucijos 89, 97, 105 ir 119 straipsniuose numatytais atvejais pirmalaikius parlamento rinkimus; 4) suaukia naujai irinktus parlamento narius ir Konstitucijos 66 straipsnyje nustatyta tvarka pradeda pirmj jo posd; 5) Konstitucijos 68 straipsnyje nustatytais atvejais teikia pasilymus parlamento pirmininkui suaukti neeilines sesijas; 6) Konstitucijos 105 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia statymus ir pasirao ratifikavimo ratus; 7) Konstitucijos 109 ir 110 straipsniuose nustatyta tvarka leidia dekretus; 8) inicijuoja Konstitucijos pataisas;
176

9) Konstitucijos 89 straipsnyje nustatyta tvarka skiria ministr pirminink; 10) Konstitucijos 89, 90, 92 straipsniuose nustatyta tvarka skiria ir atleidia Vyriausybs narius; 11) teikia parlamentui Aukiausiojo Teismo pirmininko, Estijos banko tarybos pirmininko, valstybs kontrolieriaus, teisingumo kanclerio ir karini pajg vado ar vyriausiojo vado kandidatras; 12) Estijos banko tarybos silymu skiria Estijos banko prezident; 13) Aukiausiojo Teismo silymu skiria teisjus; 14) Respublikos Vyriausybs ir Gynybos pajg vado silymu skiria ir atleidia Gynybos pajg karin vadovyb; 15) teikia valstybinius apdovanojimus, karinius ir diplomatinius laipsnius; 16) yra aukiausiasis Estijos nacionalins gynybos vadas; 17) teikia pasilymus parlamentui vesti valstybje karo padt, skelbti mobilizacij ar j baigti ir Konstitucijos 129 straipsnyje nustatyta tvarka skelbti valstybje nepaprastj padt; 18) Estijos upuolimo atveju skelbia karo padt ir mobilizacij bei Konstitucijos 128 straipsnyje nustatyta tvarka skiria vyriausij gynybini pajg vad; 19) teikia malon nuteistiesiems, nutraukdamas arba sutrumpindamas bausms atlikimo termin; 20) Konstitucijos 145 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja baudiamj kaltinim teisingumo kancleriui. 79 straipsnis Respublikos prezident renka parlamentas arba io straipsnio ketvirtajame punkte nustatytais atvejais rinkimin kolegija. Kandidat Respublikos prezidento post turi silyti ne maiau kaip viena penktoji parlamento nari. Respublikos prezidentu gali bti silomas ne jaunesnis kaip 40 met amiaus Estijos pilietis pagal kilm. Respublikos prezidentas renkamas slaptu balsavimu. Kiekvienas parlamento narys turi po vien bals. Irinktu laikomas kandidatas, surinks 2/3 vis rinkj bals. Jei n vienas kandidatas nesurenka reikalaujamos bals daugumos, kit dien rengiamas naujas balsavimo turas. Prie antrj balsavimo tur pateikiamas naujas kandidat sraas. Jei n vienas kandidatas antrajame rinkim ture nesurenka reikalaujamos bals daugumos, t pai dien rengiamas treiasis rinkim turas tarp dviej kandidat, antrajame
177

ture surinkusi daugiausia bals. Jeigu treiajame rinkim ture neirenkamas Respublikos prezidentas, parlamento pirmininkas per vien mnes aukia rinkimin kolegij Respublikos prezidentui irinkti. Rinkimin kolegij sudaro parlamento nariai ir savivaldybi taryb atstovai. Kiekviena savivaldybs taryba rinkimin kolegij renka ne maiau kaip vien atstov, kuris turi bti Estijos pilietis. Parlamentas teikia du kandidatus, surinkusius daugiausia bals, rinkiminei kolegijai, kad i irinkt vien i dviej kandidat prezidentus. Teis teikti kandidat prezidentus taip pat turi ne maiau kaip 21 rinkimins kolegijos narys. Rinkimin kolegija savo nari bals dauguma nusprendia, kuris i kandidat dalyvaus Respublikos prezidento rinkimuose. Jei pirmajame rinkim ture neirenkamas n vienas i kandidat, t pai dien rengiamas kitas rinkim turas, kurio metu renkama i daugiausia bals surinkusi dviej kandidat. Detalesn Respublikos prezidento rinkim procedr nustato Respublikos prezidento rinkim statymas. 80 straipsnis Respublikos prezidentas renkamas penkeriems metams. Tas pats asmuo negali bti renkamas Respublikos prezidentu daugiau kaip du kartus i eils. Eiliniai Respublikos prezidento rinkimai vyksta ne anksiau kaip likus 60 dien ir ne vliau kaip likus 10 dien iki Respublikos prezidento kadencijos pabaigos. 81 straipsnis Respublikos prezidentas pradeda eiti savo pareigas tada, kai prisiekia parlamentui: Eidamas Respublikos prezidento pareigas, a, (vardas, pavard), pasiadu tvirtai ginti Konstitucij ir kitus Estijos Respublikos statymus, teisingai ir nealikai naudotis man pavestomis galiomis ir visomis igalmis ir supratimu vykdyti savo pareigas Estijos tautos ir Estijos Respublikos labui. 82 straipsnis Respublikos prezidento galiojimai baigiasi: 1) jam atsistatydinus; 2) siteisjus j apkaltinaniam teismo nuosprendiui; 3) jam mirus; 4) pradjus eiti pareigas naujam Respublikos prezidentui.
178

83 straipsnis Jeigu Respublikos prezidento sveikatos bkl Aukiausiojo Teismo sprendimu neleidia jam toliau eiti savo pareig arba statyme nustatytais atvejais jis negali to daryti laikinai, arba tais atvejais, kai jo galiojimai nutrksta anksiau laiko, Respublikos prezidento pareigas laikinai eina parlamento pirmininkas. Parlamento pirmininko galiojimai jam laikinai einant Respublikos prezidento pareigas sustabdomi. Parlamento pirmininkas, eidamas Respublikos prezidento pareigas, neturi teiss aukti pirmalaiki parlamento rinkim ar atsisakyti skelbti statymus. Jeigu Respublikos prezidentas negali eiti savo pareig daugiau kaip tris mnesius i eils arba jeigu jo galiojimai nutrksta anksiau laiko, parlamentas per 14 dien renka nauj Respublikos prezident Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyta tvarka. 84 straipsnis Respublikos prezidentas negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig, taip pat prezidento galiojim metu turi sustabdyti savo veikl politinse partijose. 85 straipsnis Respublikos prezidentas gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn tik teisingumo kanclerio silymu, sutinkant daugumai parlamento nari. VI SKYRIUS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB 86 straipsnis Vykdomoji valstybs valdia priklauso Respublikos Vyriausybei. 87 straipsnis Respublikos Vyriausyb: 1) vykdo valstybs vidaus ir usienio politik; 2) vadovauja vyriausybs staigoms ir koordinuoja j veikl; 3) vykdo statymus, rezoliucijas, Respublikos prezidento dekretus; 4) teikia parlamentui ratifikuoti ar denonsuoti tarptautines sutartis;

179

5) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j parlamentui, vykdo valstybs biudet, teikia parlamentui biudeto vykdymo apyskait; 6) vykdydama statymus, leidia nutarimus ir sakymus; 7) palaiko ryius su usienio valstybmis; 8) skelbia valstybje ar jos dalyje nepaprastj padt stichini nelaimi, katastrof atvejais, taip pat stabdant infekcins ligos plitim; 9) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai. 88 straipsnis Respublikos Vyriausyb sudaro ministras pirmininkas ir ministrai. 89 straipsnis Respublikos prezidentas per 14 dien nuo Respublikos Vyriausybs atsistatydinimo skiria ministr pirminink, kurio pareiga suformuoti nauj Vyriausyb. Ministras pirmininkas per 14 dien nuo paskyrimo suformuoti nauj Vyriausyb teikia parlamentui praneim apie bsimos Vyriausybs formavim, kuriuo remdamasis parlamentas be deryb atviru balsavimu sprendia, ar skirti ministrui pirmininkui galiojimus suformuoti nauj Vyriausyb. Ministras pirmininkas, parlamento galiotas suformuoti nauj Vyriausyb, per 7 dienas pateikia Vyriausybs nari sra Respublikos prezidentui, is per 3 dienas paskiria Vyriausyb. Jei Respublikos prezidento paskirtas ministras pirmininkas negauna parlamento nari bals daugumos, nesuformuoja Vyriausybs ar atsisako j suformuoti, Respublikos prezidentas turi teis per 7 dienas teikti kit ministro pirmininko kandidatr. Jeigu Respublikos prezidentas per 7 dienas nepateikia kitos ministro pirmininko kandidatros ar atsisako j teikti, taip pat jeigu antrasis kandidatas negauna galiojim i parlamento per io straipsnio antrajame ir treiajame punktuose nustatytus terminus, nesuformuoja Vyriausybs ar atsisako j suformuoti, teis teikti ministro pirmininko kandidatr pereina parlamentui. Parlamentas teikia ministro pirmininko kandidatr, o is teikia Respublikos prezidentui vyriausybs nari sra. Jeigu per 14 dien nuo teiss pateikti ministro pirmininko kandidatr perjimo Respublikos prezidentui nepateikiamas vyriausybs nari sraas, Respublikos prezidentas skelbia pirmalaikius parlamento rinkimus.
180

90 straipsnis Kitus Vyriausybs skyrimo pakeitimus vykdo Respublikos prezidentas ministro pirmininko teikimu. 91 straipsnis Vyriausyb pradeda savo darb tik prisiekusi parlamentui. 92 straipsnis Respublikos Vyriausyb atsistatydina iais atvejais: 1) kai sukvieiamas naujas parlamentas; 2) jeigu atsistatydina ar mirta ministras pirmininkas; 3) jeigu parlamentas pareikia nepasitikjim Respublikos Vyriausybe arba ministru pirmininku. Respublikos prezidentas priima Respublikos Vyriausybs grinamus galiojimus naujajai Vyriausybei pradjus darb. 93 straipsnis Ministras pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir jai vadovauja. Ministras pirmininkas nurodo du ministrus, kurie gali j pakeisti jam nesant. i tvark nustato ministras pirmininkas. 94 straipsnis Konkreioms Vyriausybs funkcijoms gyvendinti statymo numatyta tvarka steigiamos ministerijos. Ministerijai vadovauja ministras, sprendiantis ministerijos kompetencijai priskirtus klausimus, statym nustatyta tvarka leidiantis potvarkius ir sakymus, taip pat vykdantis kitas statym suteiktas funkcijas. Jei dl ligos ar kit prieasi ministras laikinai negali eiti savo pareig, ministras pirmininkas ias pareigas paveda eiti kitam ministrui. Respublikos prezidentas ministro pirmininko teikimu gali skirti ministrus, kuriems pagal pareigas nepriklauso vadovauti konkreiai ministerijai. 95 straipsnis Prie Respublikos Vyriausybs veikia Valstybs kanceliarija, kuriai vadovauja valstybs sekretorius. Valstybs sekretori skiria ir i pareig atleidia ministras pirmininkas. Valstybs sekretorius dalyvauja Vyriausybs posdiuose ir turi teis pareikti nuomon.

181

Valstybs sekretorius, kaip Valstybs kanceliarijos vadovas, turi tas paias teises kaip ir ministras, statym nustatyta tvarka vadovaujantis ministerijai. 96 straipsnis Respublikos Vyriausybs posdiai yra udari, jei Vyriausyb nenusprendia kitaip. Vyriausyb sprendimus priima ministro pirmininko arba j pavaduojanio ministro silymu. Vyriausybs nutarimai galioja tada, kai juos pasirao ministras pirmininkas ar j pavaduojantis ministras ir valstybs sekretorius. 97 straipsnis Nepasitikjim Respublikos Vyriausybe, ministru pirmininku ar ministru parlamentas gali pareikti vis parlamento nari bals dauguma. Klausimas dl nepasitikjimo gali bti inicijuojamas ne maiau kaip 1/5 vis parlamento nari posdyje pateikus ratik reikalavim. Balsavimo dl nepasitikjimo klausimas sprendiamas ne anksiau kaip antr dien nuo nepasitikjimo inicijavimo pradios, jei Vyriausyb nereikalauja greiiau priimti sprendim. Pareikus nepasitikjim Vyriausybe ar ministru pirmininku Respublikos prezidentas per tris dienas Vyriausybs silymu gali paskelbti neeilinius parlamento rinkimus. Jei inicijuojamas balsavimas dl nepasitikjimo ministru, parlamento pirmininkas apie tai informuoja Respublikos prezident, ir is atleidia ministr i uimam pareig. Pakartotinai inicijuoti balsavim dl nepasitikjimo, remiantis tomis paiomis aplinkybmis, galima ne anksiau nei prajus trims mnesiams po paskutinio balsavimo dl nepasitikjimo. 98 straipsnis Respublikos Vyriausyb teikdama statymo projekt parlamentui turi teis projekto primim sieti su balsavimu dl pasitikjimo Vyriausybe. statymo projektas gali bti priimamas ne anksiau kaip trei dien po balsavimo dl pasitikjimo Vyriausybe. Jeigu parlamentas nepriima statymo projekto, Respublikos Vyriausyb atsistatydina. 99 straipsnis Respublikos Vyriausybs nariai negali eiti joki pareig valstybinse staigose ir organizacijose, taip pat priklausyti privaios komercins mons valdybai ar jai vadovauti.
182

100 straipsnis Respublikos Vyriausybs nariai gali dalyvauti parlamento posdiuose bei jo komitetuose ir teikti paaikinimus svarstomais klausimais. 101 straipsnis Respublikos Vyriausybs nariai baudiamojon atsakomybn gali bti patraukti tik teisingumo kanclerio silymu, pritariant daugumai parlamento nari. Vyriausybs nario galiojimai baigiasi siteisjus kaltinamajam teismo nuosprendiui jo atvilgiu. VII SKYRIUS STATYM LEIDYBA 102 straipsnis Estijos Respublikos statymai priimami remiantis Konstitucija. 103 straipsnis statym leidybos iniciatyvos teis turi: 1) parlamento nariai; 2) parlamento frakcijos; 3) parlamento komitetai; 4) Respublikos Vyriausyb; 5) Respublikos prezidentas dl Respublikos Konstitucijos patais. Parlamentas turi teis remdamasis sprendimu, priimtu jo nari bals dauguma, kreiptis Vyriausyb su pasilymu inicijuoti parlamento rekomenduoto projekto primim. 104 straipsnis statym primimo tvarka reglamentuojama Parlamento procedros statyme. Tik parlamento nari bals dauguma gali bti keiiami ar priimami ie statymai: 1) Pilietybs statymas; 2) Parlamento rinkim statymas; 3) Respublikos prezidento rinkim statymas; 4) Vietos savivaldybi rinkim statymas; 5) Referendumo statymas;

183

6) Parlamento procedros statymas ir Parlamento administravimo statymas; 7) Respublikos prezidento ir Parlamento nari atlyginim statymas; 8) Respublikos Vyriausybs statymas; 9) Respublikos prezidento ir Parlamento nari patraukimo teisminn atsakomybn statymas; 10) Etnini maum kultrins autonomijos statymas; 11) Valstybs biudeto statymas; 12) Estijos banko statymas; 13) Valstybs kontrols statymas; 14) Tesim administravimo ir procedr statymas; 15) Vidaus ir usienio paskol bei Valstybs turtini sipareigojim statymai; 16) Nepaprastosios padties statymas; 17) Nacionalins gynybos taikos metu ir Tarptautins gynybos karo metu statymai. 105 straipsnis Parlamentas turi teis teikti statymo projekt ar kit valstybei svarb klausim svarstyti referendume. Sprendimas referendumu yra priimamas, jeigu jam pritaria dauguma dalyvavusij referendume. statym, priimt referendumu, nedelsdamas skelbia Respublikos prezidentas. Referendumo sprendimas privalomas visoms valstybinms institucijoms. Jei statymo projektas, kuris buvo pateiktas referendumui, negauna daugumos pritariamj bals, Respublikos prezidentas skelbia neeilinius rinkimus parlament. 106 straipsnis Klausimai, susij su biudetu, mokesiais, finansiniais valstybs sipareigojimais, nepaprastosios padties vedimu ir ataukimu, tarptautini sutari ratifikavimu, negali bti svarstomi referendume. Referendumo rengimo tvark nustato Referendumo statymas. 107 straipsnis statymus skelbia Respublikos prezidentas. Respublikos prezidentas turi teis neskelbti parlamento priimto statymo ir per 14 dien motyvuotai grinti j parlamentui pakartotinai svarstyti.
184

Jeigu parlamentas pakartotinai priima grint statym be prezidento silom patais, Respublikos prezidentas arba paskelbia statym, arba kreipiasi Aukiausij Teism, silydamas statym paskelbti prietaraujaniu Konstitucijai. Jei teismas statym pripasta neprietaraujaniu Konstitucijai, Respublikos prezidentas j paskelbia. 108 straipsnis statymai sigalioja deimt dien po j paskelbimo Valstybs laikratyje (est. Riigi Teataja), jeigu paiais statymais nenustatoma kita sigaliojimo data. 109 straipsnis Jei parlamentas negali susirinkti posd, Respublikos prezidentas, jeigu tai neatidliotinai reikalinga, turi teis leisti dekretus, turinius statymo gali, kuriuos pasirao parlamento pirmininkas ir ministras pirmininkas. Parlamentui susirinkus posd, Respublikos prezidentas pateikia sakymus parlamentui, is nedelsdamas priima statym dl dekret patvirtinimo ar ataukimo. 110 straipsnis Respublikos prezidento dekretais negali bti keiiama, papildoma ar ataukiama nei Konstitucija, nei statymai, nurodyti Konstitucijos 104 straipsnyje, taip pat statymai, nustatantys valstybinius mokesius ir valstybs biudet. VIII SKYRIUS FINANSAI IR VALSTYBS BIUDETAS 111 straipsnis Iskirtin Estijos Respublikos pinig emisijos teis priklauso Estijos bankui. Estijos bankas organizuoja valiutos apyvart ir rpinasi jos stabilumu. 112 straipsnis Estijos bankas savo veikl grindia statymu ir yra atskaitingas parlamentui. 113 straipsnis Valstybinius mokesius, j rinkliav, baudas, privalomojo draudimo mokesius nustato statymas.
185

114 straipsnis Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvark nustato statymas. 115 straipsnis Kiekvienais metais parlamentas priima statym dl vis valstybs pajam ir ilaid biudeto. Respublikos Vyriausyb parlamentui pateikia valstybs biudeto projekt ne vliau kaip prie tris mnesius iki nauj biudetini met pradios. Vyriausybs silymu parlamentas gali patvirtinti papildom biudet per biudetinius metus. 116 straipsnis Valstybs biudeto ar jo projekto keitimo, mainant numatytas pajamas, didinant ar perskirstant ilaidas, silymas turi bti pagrstas finansine ataskaita, nurodania pajam altinius, btinus bsimoms ilaidoms padengti. Parlamentas negali sumainti ar panaikinti valstybs biudeto ar jo projekto pajam, nustatyt kitais statymais. 117 straipsnis Valstybs biudeto sudarymo ir primimo tvark nustato statymas. 118 straipsnis Parlamento priimtas valstybs biudetas sigalioja nuo biudetini met pradios. Jei valstybs biudetas nra laiku patvirtinamas, jo ilaidos biudetini met pradioje kiekvien mnes negali viryti 1/12 prajusi met valstybs biudeto ilaid. 119 straipsnis Jei parlamentas per du mnesius nuo biudetini met pradios nepatvirtina naujojo valstybs biudeto, Respublikos prezidentas skelbia neeilinius parlamento rinkimus.

186

IX SKYRIUS USIENIO POLITIKA IR TARPTAUTINS SUTARTYS 120 straipsnis Estijos Respublikos santykius su kitomis valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis nustato statymas. 121 straipsnis Parlamentas ratifikuoja ir denonsuoja Estijos Respublikos sutartis: 1) kuriomis keiiamos valstybs sienos; 2) kurioms gyvendinti turi bti pakeisti, papildyti ar panaikinti Estijos Respublikos statymai; 3) kuriomis Estijos Respublika prisijungia prie tarptautini organizacij ar sjung; 4) kuriomis Estijos Respublika prisiima karinius ar turtinius sipareigojimus; 5) kuriose nurodomas j ratifikavimas. 122 straipsnis Estijos Respublikos sausumos siena nustatyta 1920 met vasario 2 dienos Tartu taikos sutartimi ir kitomis tarptautinmis sien sutartimis. Jros ir oro sienos nustatomos pagal tarptautines konvencijas. Sutartys, keiianios valstybs sienas, ratifikuojamos esant 2/3 vis parlamento nari daugumos pritarimui. 123 straipsnis Estijos Respublika nesudaro tarptautini sutari, prietaraujani Konstitucijai. Jeigu Estijos Respublikos statymai ar kiti teiss aktai prietarauja parlamento ratifikuotoms tarptautinms sutartims, vadovaujamasi tarptautinmis sutartimis.

X SKYRIUS VALSTYBS GYNIMAS 124 straipsnis Visi Estijos Respublikos pilieiai gali dalyvauti valstybs gynyboje statymo nustatyta tvarka.
187

Asmuo, kuris dl religini ar moralini sitikinim atsisako tarnauti Gynybos pajgose, statymo nustatyta tvarka privalo atlikti alternatyvij tarnyb. Jei statymas, atsivelgdamas tarnybos specifik, nenustato kitaip, tai asmenys, tarnaujantys Gynybos pajgose ar atliekantys alternatyvij tarnyb, naudojasi visomis konstitucinmis teismis, laisvmis ir pareigomis. Draudiama varyti asmens teises ir laisves, nurodytas Konstitucijos 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 1118 straipsniuose, 20 straipsnio 3 dalyje, 2128, 32, 3643 straipsniuose, 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4951 straipsniuose. Asmen, tarnaujani Gynybos pajgose ar atliekani alternatyvij tarnyb, teisin status nustato statymas. 125 straipsnis Asmuo, atliekantis privalomj karo tarnyb, negali uimti joki renkam ar skiriam pareig ir dalyvauti politinje veikloje. 126 straipsnis Gynybos pajg ir valstybs gynybos organizavimo pagrindus nustato statymas. Valstybs gynybos organizavimo pagrindus nustato valstybs gynybos karo ir taikos metu statymai. 127 straipsnis Valstybs ginkluotosioms pajgoms vadovauja Respublikos prezidentas. Valstybs gynybos taryba yra patariamoji Respublikos prezidento institucija, jos sudt ir galiojimus nustato statymas. Estijos gynybos pajgoms ir valstybs gynybai vadovauja Gynybos pajg vadas, o karo metu vyriausiasis Gynybos pajg vadas. Vyriausij Gynybos pajg vad ir Gynybos pajg vad skiria ir i pareig atleidia parlamentas Respublikos prezidento teikimu. 128 straipsnis Parlamentas Respublikos prezidento silymu skelbia karo padt, mobilizacij ir demobilizacij, priima sprendim dl Gynybos pajg panaudojimo vykdant tarptautinius Estijos Respublikos sipareigojimus. Ginkluoto upuolimo prie Estijos Respublik atveju nelaukdamas parlamento pritarimo Respublikos prezidentas skelbia karo padt ir visuotin mobilizacij, skiria Gynybos pajg vad.
188

129 straipsnis Kilus grsmei Estijos Respublikos konstitucinei santvarkai parlamentas Respublikos prezidento ar Vyriausybs teikimu vis bals dauguma visoje alies teritorijoje ne ilgiau nei trims mnesiams gali vesti nepaprastj padt. Nepaprastosios padties vedim reguliuoja statymas. 130 straipsnis Nepaprastosios ar karo padties metu statymo nustatytam valstybs saugumui ir visuomens rimiai utikrinti gali bti apribojamos asmen teiss ir laisvs, nustatomos papildomos pareigos. Negali bti apribotos asmens teiss ir laisvs, numatytos Konstitucijos 8, 1118 straipsniuose, 20 straipsnio 3 dalyje, 22, 23 straipsniuose, 24 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 25, 27, 28 straipsniuose, 36 straipsnio 2 dalyje, 40, 41, 49 straipsniuose ir 51 straipsnio 1 dalyje. 131 straipsnis Nepaprastosios ar karo padties metu nra rengiami parlamento, Respublikos prezidento, vietos savivaldybi taryb rinkimai, taip pat nesibaigia j galiojimai. Parlamento, Respublikos prezidento, vietos savivaldybi taryb galiojimai pratsiami, jeigu jie baigiasi alyje esant nepaprastajai ar karo padiai per tris mnesius nuo j panaikinimo. Nurodytais atvejais nauji rinkimai rengiami per tris mnesius nuo nepaprastosios ar karo padties pabaigos.

XI SKYRIUS VALSTYBS KONTROL 132 straipsnis Valstybs kontrol nepriklausoma valstybs institucija, vykdanti ekonomin kontrol. 133 straipsnis Valstybs kontrol priiri: 1) ekonomin valstybs staig, moni ir kit valstybini institucij veikl; 2) valstybs turto naudojim ir saugojim;
189

3) valstybs turto, perduoto vietos savivaldybms, naudojim ir saugojim; 4) ekonomin veikl moni, kuriose valstyb turi ne maiau kaip pus bals suteikiani akcij, taip pat moni, kuri sutartini pareig vykdym arba kreditus garantuoja valstyb. 134 straipsnis Valstybs kontrolei vadovauja valstybs kontrolierius. J Respublikos prezidento teikimu skiria ir i pareig atleidia parlamentas. galiojimai valstybs kontrolieriui suteikiami penkeriems metams. 135 straipsnis Valstybs kontrolierius parlamentui svarstant ataskait dl valstybs biudeto vykdymo pateikia valstybs turto naudojimo ir saugojimo per pastaruosius biudetinius metus apvalg. 136 straipsnis Valstybs kontrolierius gali dalyvauti Respublikos Vyriausybs posdiuose ir pareikti nuomon svarstomais klausimais, susijusiais su jo pareigomis. Valstybs kontrolierius, kaip inybos vadovas, turi tokias paias teises kaip ir statymo suteiktas ministrui, vadovaujaniam ministerijai. 137 straipsnis Valstybs kontrolieriaus darbo tvark nustato statymas. 138 straipsnis Valstybs kontrolierius baudiamojon atsakomybn gali bti patrauktas tik teisingumo kanclerio silymu, pritariant daugumai parlamento nari. XII SKYRIUS TEISINGUMO KANCLERIS 139 straipsnis Teisingumo kancleris savo veikloje yra nepriklausomas asmuo, priirintis statym leidiamosios ir vykdomosios valdios, vietos savivaldos institucij leidiam teiss akt atitikt Konstitucijai ir statymams. Teisingumo kancleris vykdo jam pateikt statym primimo ar pakeitim pasilym, taip pat pasilym, susijusi su valstybini staig darbu, analiz ir prireikus pateikia praneim Parlamentui.
190

Konstitucijos 76, 85, 101, 138 ir 153 straipsniuose numatytais atvejais teisingumo kancleris kreipiasi parlament su silymu parlamento ar Respublikos Vyriausybs narius, Respublikos prezident, valstybs kontrolieri, Valstybs teismo pirminink ar jo narius patraukti baudiamojon atsakomybn. 140 straipsnis Teisingumo kancler Respublikos prezidento teikimu septyneriems metams skiria parlamentas. 141 straipsnis Teisingumo kancleris, vadovaudamas kanceliarijai, turi tokias paias teises kaip ir statymo suteiktas ministrui, vadovaujaniam ministerijai. Teisingumo kancleris gali dalyvauti parlamento ir Respublikos Vyriausybs posdiuose ir pareikti nuomon svarstomais klausimais. 142 straipsnis Jeigu teisingumo kancleris nusprendia, kad statym leidiamosios ir vykdomosios valdios, vietos savivaldos institucij leidiami teiss aktai prietarauja Konstitucijai ar statymams, jis silo institucijai, primusiai tok teiss akt, 20 dien laikotarpiu suderinti j su Konstitucija ar statymais. Jei per 20 dien aktas nra suderinamas su Konstitucija ar statymais, Teisingumo kancleris kreipiasi Aukiausij Teism, silydamas akt pripainti negaliojaniu. 143 straipsnis Teisingumo kancleris parlamente pateikia teiss akt, priimt statym leidiamosios ir vykdomosios valdios, vietos savivaldos institucij, atitikties Konstitucijai ar statymams metin ataskait. 144 straipsnis Teisin teisingumo kanclerio status ir jo kanceliarijos darbo tvark nustato statymas. 145 straipsnis Teisingumo kancleris baudiamojon atsakomybn gali bti patrauktas tik Respublikos prezidento teikimu, pritariant daugumai parlamento nari.

191

XIII SKYRIUS TEISMAS 146 straipsnis Teisingum vykdo teismai. Teismai yra nepriklausomi ir savo veikloje remiasi Konstitucija ir statymais. 147 straipsnis Teisjai skiriami iki gyvos galvos. Teisj atleidimo i pareig prieastys ir tvarka nustatyti statymu. Teisjai i pareig gali bti paalinti tik teismo sprendimu. Teisjai negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, iskyrus statymo numatytas iimtis. Teisj nepriklausomumo garantijas ir teisin status nustato statymas. 148 straipsnis Teism sistem sudaro: 1) apskrii, miest ir administraciniai teismai; 2) apygard teismai; 3) Aukiausiasis Teismas. Speciali kategorij byloms sprsti sudaromi specializuoti teismai. Sudaryti ypatinguosius teismus draudiama. 149 straipsnis Apskrii, miest ir administraciniai teismai yra pirmosios instancijos teismai. Apygard teismai yra apeliacin pirmos instancijos teism sprendim instancija. Aukiausiasis Teismas yra aukiausia teismin instancija Estijos Respublikoje, peririnti teism sprendimus kasacine tvarka ir vykdanti konstitucin prieir. Teism sudarymo ir darbo tvark nustato statymas. 150 straipsnis Aukiausiojo Teismo pirminink skiria parlamentas Respublikos prezidento teikimu. Aukiausiojo Teismo teisjus skiria parlamentas Aukiausiojo Teismo pirmininko teikimu. Kiti teisjai skiriami Respublikos prezidento, Aukiausiojo Teismo teikimu.
192

151 straipsnis Teisj atstovavimo, gynybos, valstybinio kaltinimo pateikimo ir statym prieiros tvark nustato statymas. 152 straipsnis Teismas, sprsdamas byl, netaiko statym, prietaraujani Konstitucijai. Aukiausiasis Teismas statymus, prietaraujanius Konstitucijai, skelbia negaliojaniais. 153 straipsnis Teisjas baudiamojon atsakomybn gali bti patrauktas tik esant Aukiausiojo Teismo silymui ir Respublikos prezidento sutikimui. Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir jo nariai baudiamojon atsakomybn gali bti patraukti tik teisingumo kanclerio silymu, pritariant daugumai parlamento nari. XIV SKYRIUS VIETOS SAVIVALDA 154 straipsnis Visus savivaldos klausimus sprendia ir gyvendina savivaldybi tarybos, veikianios, kaip nustato statymas. Vienokios ar kitokios pareigos vietos savivaldybms priskiriamos remiantis statymu ar sutartimi su vietos savivaldybe. Ilaidos, susijusios su valstybini pareig, nustatyt statymo, vykdymu, padengiamos i valstybs biudeto. 155 straipsnis Vietos savivaldos vienetai yra kaimo municipalitetai ir miestai. Kiti vietos savivaldos vienetai gali bti formuojami remiantis statymu. 156 straipsnis Vietos savivaldos atstovaujamasis susirinkimas yra taryba, renkama laisvais rinkimais trejiems metams, remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Vietos savivaldybi rinkimuose statymo nustatyta tvarka balso teis turi asmenys, nuolat gyvenantys savivaldybs teritorijoje ir sulauk 18 met.
193

157 straipsnis Vietos savivaldyb turi savarankik biudet, kurio sudarymo pagrindus ir tvark nustato statymas. Vietos savivaldyb turi statymo numatyt teis nustatyti ir rinkti mokesius, taip pat skirti prievoles. 158 straipsnis Draudiama keisti vietos savivaldos vienet ribas, nesuderinus j su atitinkama savivaldybe. 159 straipsnis Vietos savivaldybs gali sudaryti sjungas su kitomis savivaldybmis ir steigti bendras staigas. 160 straipsnis Vietos savivaldybi darbo ir prieiros organizavim nustato statymas. XV SKYRIUS KONSTITUCIJOS KEITIMAS 161 straipsnis Teis inicijuoti Konstitucijos keitim turi ne maiau kaip 1/5 vis parlamento nari ir Respublikos prezidentas. alyje esant nepaprastajai ar karo padiai negali bti keiiama Konstitucija ar inicijuojamas svarstymas dl jos patais. 162 straipsnis Pirmojo skirsnio Bendrosios nuostatos ir penkioliktojo skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos gali bti keiiamos tik referendumu. 163 straipsnis Konstitucija gali bti pakeista statymu, priimtu: 1) referendumu; 2) i eils dviej parlamento kadencij; 3) parlamento, esant btinajam reikalingumui. statymo projektas dl Konstitucijos keitimo parlamente svarstomas tris kartus, tarp primojo ir antrojo svarstymo paliekant ne maesn kaip 3 mnesi, o tarp antrojo ir treiojo ne maesn kaip 1 mnesio pertrauk.
194

164 straipsnis Sprendimui dl Konstitucijos keitimo statymo projekto svarstymo referendume turi pritarti 3/5 vis parlamento nari. Referendumas gali vykti ne anksiau kaip prajus trims mnesiams nuo parlamento sprendimo dl referendumo. 165 straipsnis Konstitucijai pakeisti dviejose i eils parlamento kadencijose reikalingas abiej kadencij nari daugumos pritarimas. Jeigu pastarasis parlamentas pirmojo statymo projekto svarstymo metu 3/5 bals dauguma pritaria projektui, kuriam vis nari bals dauguma pritar ir ankstesnis parlamentas, be nauj jo patais, Konstitucijos keitimo statymo projektas laikomas priimtu. 166 straipsnis Sprendimas dl Konstitucijos keitimo statymo projekto perirjimo btinojo reikalingumo tvarka priimamas 4/5 vis parlamento nari bals dauguma. Tokiu atveju Konstitucijos pakeitimas priimamas 2/3 vis parlamento nari bals dauguma. 167 straipsnis statym dl Konstitucijos keitimo, kuris sigalioja statyme nustatytu laiku, bet ne anksiau kaip po 3 mnesi nuo jo paskelbimo, skelbia Respublikos prezidentas. 168 straipsnis Konstitucijos keitimo statymo projektas, remiantis tuo paiu pagrindu, gali bti svarstomas ne anksiau kaip po met nuo atitinkamo projekto atmetimo referendume ar parlamente.

195

LATVIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

I SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Latvija yra nepriklausoma demokratin respublika. 2 straipsnis Latvijos valstybs suverenitetas priklauso Tautai. 3 straipsnis Latvijos valstybs teritorija ribojama sien, nustatyt tarptautinmis sutartimis, susideda i Videms, Latgals, Kurems ir iemgals. 4 straipsnis Latvi kalba valstybin kalba Latvijos Respublikoje. Valstybs vliava yra raudona su balta juosta. II SKIRSNIS PARLAMENTAS (SAEIMA) 5 straipsnis Parlament sudaro imtas Tautos atstov. 6 straipsnis Parlamentas renkamas visuotiniais, lygiais, tiesioginiais rinkimais ir slaptu balsavimu, pagrstais proporcingu atstovavimu. 7 straipsnis Dalijant Latvij atskiras rinkim apygardas atsivelgiama tai, kad atstov, renkam parlament, skaiius, bt proporcingas rinkj skaiiui kiekvienoje apygardoje.
196

8 straipsnis Visi Latvijos pilieiai, turintys visas pilietybs teises ir kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi teis balsuoti. 9 straipsnis Kiekvienas Latvijos pilietis, turintis visas pilietybs teises ir kuris rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 21 met, gali bti renkamas parlamento nariu. 10 straipsnis Parlamentas renkamas ketveriems metams. 11 straipsnis Rinkimai parlament rengiami pirmj spalio etadien. 12 straipsnis Naujai irinktas parlamentas pirm posd renkasi pirmj lapkriio antradien, tuo metu baigiasi anksiau irinkto parlamento nari galiojim laikas. 13 straipsnis Jeigu parlamento rinkimai dl to, jog yra paleidiamas ankstesnis parlamentas, rengiami kitu met laiku, irinktas parlamentas suaukiamas ne vliau, kaip prajus vienam mnesiui po jo rinkim, jo galiojim laikas baigiasi, kai pirmj lapkriio antradien, prabgus trejiems metams po toki rinkim, suaukiamas naujas parlamentas. 14 straipsnis Rinkjai negali panaikinti parlamento nario galiojim. 15 straipsnis Parlamento posdiai vyksta Rygoje ir tik esant ypatingoms aplinkybms parlamentas renkasi kitoje vietoje. 16 straipsnis Parlamentas renka prezidium, kur sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir sekretorius. Prezidiumas parlamento galiojim metu veikia nenutrkstamai.

197

17 straipsnis Pirmj naujai irinkto parlamento posd pradeda ankstesniojo parlamento pirmininkas arba prezidiumo nurodymu kitas prezidiumo narys. 18 straipsnis Parlamentas pats tikrina savo nari kvalifikacij. Asmeniui, irinktam parlamento nariu, mandatas suteikiamas tik davus i priesaik: A, prisiimdamas parlamento nario pareigas, prisiekiu bti lojalus Latvijai, stiprinti jos suverenum ir latvi kalb kaip vienintel oficiali kalb, ginti Latvij kaip nepriklausom ir demokratin valstyb ir atlikti savo pareigas garbingai ir siningai. sipareigoju laikytis Konstitucijos ir statym. 19 straipsnis Prezidiumas aukia parlamento sesijas, planuoja eilinius ir neeilinius posdius. 20 straipsnis Prezidiumas aukia parlamento posdius, jeigu to prao prezidentas, ministras pirmininkas arba ne maiau kaip 1/3 parlamento nari. 21 straipsnis Parlamentas nustato vidaus procedras ir tvark. Parlamento darbo kalba latvi kalba. 22 straipsnis Parlamento posdiai viei. Parlamentas gali ne maesne kaip 2/3 nari, dalyvaujani posdyje, bals dauguma nusprsti dirbti udarame posdyje, jeigu to prao 10 parlamento nari, prezidentas, ministras pirmininkas arba ministras. 23 straipsnis Parlamento posdiai vyksta, jeigu juose dalyvauja bent pus parlamento nari. 24 straipsnis Parlamentas sprendimus priima absoliuia posdyje dalyvaujani nari bals dauguma, iskyrus atvejus, konkreiai numatytus Konstitucijoje.
198

25 straipsnis Parlamentas sudaro komitetus, nustato j nari skaii ir pareigas. Komitetai turi teis reikalauti i ministr arba vietins valdios institucij informacijos ir paaikinim, btin komitet darbui, taip pat teis kviesti savo posdius atsakingus atitinkam ministerij ar vietins valdios institucij atstovus paaikinimams pateikti. Komitetai gali tsti savo darb ir tarp parlamento sesij. 26 straipsnis Parlamentas skiria parlamentinio tyrimo komitetus tiksliai apibrtiems reikalams atlikti, jeigu to prao ne maiau kaip 1/3 parlamento nari. 27 straipsnis Parlamentas turi teis teikti praymus ir paklausimus ministrui pirmininkui arba ministrams, kuriuos jie arba j galioti atsakingi vyriausybs pareignai privalo atsakyti. Ministras pirmininkas arba tam tikras ministras pateikia atitinkamus dokumentus ir norminius aktus, kuri prao parlamentas arba tam tikras jo komitetas. 28 straipsnis Parlamento nariams u balsavim ar nuomon, pareiktus vykdant savo pareigas, negali bti pradedamas baudiamasis, administracinis ar drausminis procesas. Parlamento nariams gali bti pradtas teisminis procesas, jeigu jie, nors ir atlikdami parlamentines pareigas, platina: 1) meiianius pareikimus, apie kuri neteisingum jie ino; 2) meiianius pareikimus apie asmenin ar eimos gyvenim. 29 straipsnis Be parlamento sutikimo negalima suimti parlamento nari, apiekoti j gyvenamj patalp, negali bti kitaip varoma j laisv. Parlamento nariai gali bti aretuoti, jeigu yra sulaikomi nusikaltimo metu. Apie parlamento nario aret per 24 valandas turi bti praneama prezidiumui; prezidiumas per kit parlamento posd kelia klausim parlamentui nusprsti, ar narys ir toliau turt bti laikomas suimtas, ar j paleisti. Tarp parlamento sesij prezidiumas nusprendia, ar parlamento narys turi likti suimtas. 30 straipsnis Parlamento nariams be parlamento sutikimo negali bti pradedamas baudiamasis persekiojimas ir skiriamos administracins baudos.
199

31 straipsnis Parlamento nariai turi teis atsisakyti duoti parodymus: 1) dl asmen, kurie jiems, kaip Tautos atstovams, patikjo tam tikr informacij ar faktus; 2) dl asmen, kuriems jie, kaip Tautos atstovai, patikjo tam tikr informacij ar faktus; 3) dl pai toki fakt ar informacijos. 32 straipsnis Parlamento nariai patys ar kit asmen vardu negali gauti valstybini sutari ar koncesij. io straipsnio normos taikomos ministrams, net jeigu jie nra parlamento nariai. 33 straipsnis Atlyginimas parlamento nariams mokamas i valstybs l. 34 straipsnis Niekas negali bti traukiamas atsakomybn u informacijos, nagrintos parlamento ar jo komitet posdiuose, paskelbim, jeigu toks paskelbimas atitinka ties. Informacija, nagrinta udaruose tiek parlamento, tiek jo komitet posdiuose, gali bti atskleista tik gavus parlamento prezidiumo ar komiteto sutikim.

III SKIRSNIS PREZIDENTAS 35 straipsnis Prezident renka parlamentas ketveriems metams. 36 straipsnis Prezidentas irenkamas slaptu balsavimu, ne maesne kaip 51 parlamento nario bals dauguma. 37 straipsnis Kiekvienas asmuo, turintis visas pilietybs teises ir sulauks 40 met amiaus, gali bti renkamas prezidentu. Asmuo, turintis dvigub pilietyb, negali bti renkamas prezidentu.

200

38 straipsnis Prezidento pareigos nesuderinamos su joki kit pareig jimu. Jeigu prezidentu irinktas asmuo yra parlamento narys, jis turi atsistatydinti i parlamento nario pareig. 39 straipsnis Tas pats asmuo negali eiti prezidento pareig daugiau negu 8 metus i eils. 40 straipsnis Prezidentas, prie praddamas eiti pareigas, per pirmj parlamento posd po prezidento rinkim ikilmingai prisiekia: A prisiekiu, kad visas mano darbas bus skirtas Latvijos moni gerovei. A padarysiu visk, kas yra mano galioje, kad skatiniau Latvijos ir vis jos gyventoj gerov. A laikysiuosi Latvijos Konstitucijos ir statym. A elgsiuosi teisingai ir siningai vykdysiu savo pareigas. 41 straipsnis Prezidentas reprezentuoja valstyb tarptautiniuose santykiuose, skiria Latvijos diplomatinius atstovus ir priima diplomatinius atstovus i kit ali. Prezidentas gyvendina parlamento sprendimus dl tarptautini sutari ratifikavimo. 42 straipsnis Prezidentas yra vyriausiasis Latvijos karo pajg vadas. Karo metu prezidentas skiria aukiausij vad. 43 straipsnis Prezidentas skelbia kar remdamasis parlamento sprendimu. 44 straipsnis Prezidentas turi teis imtis bet koki btin valstybs karins gynybos veiksm, jeigu kita valstyb paskelbia Latvijai kar ar prieas siveria jos teritorij. Prezidentas nedelsdamas suaukia parlament, is nusprendia, ar skelbti kar ir pradti karo veiksmus. 45 straipsnis Prezidentas turi teis suteikti malon nuteistiesiems, kuriems sigaliojs teismo sprendimas. ios teiss panaudojimo mastas ir tvarka idstyti atskirame statyme. Amnestij suteikia parlamentas.
201

46 straipsnis Prezidentas turi teis suaukti neeilinius Vyriausybs susirinkimus, pirmininkauti jiems ir nustatyti toki susirinkim darbotvark. 47 straipsnis Prezidentas turi statym leidybos iniciatyvos teis. 48 straipsnis Prezidentas turi teis silyti paleisti parlament. Dl tokio pasilymo rengiamas nacionalinis referendumas. Jeigu per referendum daugiau kaip puse bals pritariama parlamento paleidimui, parlamentas laikomas paleistu, paskelbiami nauji rinkimai ir tokie rinkimai rengiami ne vliau kaip prajus dviem mnesiams nuo parlamento paleidimo dienos. 49 straipsnis Jeigu parlamentas buvo paleistas, jo nari mandatai galioja iki suaukiamas naujai irinktas parlamentas, bet paleistasis parlamentas posdiauja tik prezidento praymu. Toki posdi darbotvark nustato prezidentas. 50 straipsnis Jeigu per referendum daugiau kaip puse bals nepritariama parlamento paleidimui, prezidentas laikomas atleistu i pareig ir parlamentas renka nauj prezident. is eina prezidento pareigas likus kadencijos laik. 51 straipsnis Ne maiau kaip pusei vis parlamento nari pasilius, parlamentas udarame posdyje ne maesne kaip 2/3 vis savo nari bals dauguma gali nusprsti atleisti prezident i pareig. 52 straipsnis Jeigu prezidentas atsistatydina, mirta ar yra atleidiamas i pareig anksiau, negu pasibaigia jo kadencijos laikas, prezidento pareigas eina parlamento pirmininkas iki parlamentas irenka nauj prezident. Parlamento pirmininkas taip pat eina prezidento pareigas, jeigu pastarasis yra ivyks i Latvijos arba dl kitos prieasties negali vykdyti savo tarnybini pareig. 53 straipsnis Politin atsakomyb u prezidento pareig vykdym tenka ne prezidentui. Visus prezidento sakymus pasirao ministras pirmininkas arba ati202

tinkamas ministras, jiems ir tenka visa atsakomyb u tokius sakymus, iskyrus 48 ir 56 straipsniuose konkreiai nurodytus atvejus. 54 straipsnis Prezidentas gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, jeigu parlamentas tam pritaria ne maesne kaip 2/3 bals dauguma. IV SKIRSNIS VYRIAUSYB 55 straipsnis Vyriausyb sudaro ministras pirmininkas ir jo parinkti ministrai. 56 straipsnis Vyriausyb formuoja asmuo, kuriam prezidentas paskiria tai daryti. 57 straipsnis Ministerij skaii, j galiojim apimt ir santykius su valstybs institucijomis nustato statymas. 58 straipsnis Valstybs valdymo institucijos pavaldios Vyriausybei. 59 straipsnis Kad ministras pirmininkas ir ministrai galt vykdyti savo pareigas, jie privalo turti parlamento pasitikjim, jie taip pat atskaitingi parlamentui u savo veiksmus. Jeigu parlamentas pareikia nepasitikjim ministru pirmininku, visa Vyriausyb atsistatydina. Jeigu pareikiamas nepasitikjimas tam tikru ministru, jis privalo atsistatydinti, o jo viet ministras pirmininkas skiria kit asmen. 60 straipsnis Vyriausybs posdiams pirmininkauja ministras pirmininkas, o jam nesant ministro pirmininko galiotas ministras. 61 straipsnis Vyriausyb svarsto atskir ministerij parengtus statym projektus, reikalus, susijusius su daugiau negu vienos ministerijos veikla, ir pavieni Vyriausybs nari ikeltus Valstybs politikos klausimus.
203

62 straipsnis Jeigu aliai grasina prieas i usienio, alyje prasideda ar gresia prasidti sukilimas, keliantis pavoj egzistuojaniai politinei sistemai visoje valstybje ar jos dalyje, Vyriausyb turi teis paskelbti nepaprastj padt. Apie tai ji per 24 valandas turi praneti prezidiumui, o is nedelsdamas pateikia tok Vyriausybs sprendim parlamentui. 63 straipsnis Ministrai, net jeigu jie nra parlamento nariai, ir ministro galioti atsakingi Vyriausybs pareignai turi teis dalyvauti parlamento ir jo komitet posdiuose ir teikti statym projekt papildymus ir pataisas. V SKIRSNIS STATYM LEIDYBA 64 straipsnis statym leidybos iniciatyvos teis priklauso Latvijos parlamentui, o pagal Konstitucijoje nustatyt tvark i teis taip pat turi Latvijos pilieiai. 65 straipsnis statymo projekt Latvijos parlamentui gali pateikti Latvijos Respublikos prezidentas, Vyriausyb, parlamento komitetai, ne maiau kaip 5 parlamento nariai, taip pat pagal Konstitucijoje nustatyt tvark 1/10 rinkj. 66 straipsnis Kasmet Latvijos Vyriausybs pateikt Valstybs biudeto projekt parlamentas svarsto ir tvirtina statymu iki naujj biudetini met pradios. Jeigu Latvijos parlamentas priima sprendim dl papildom ilaid (neeinani biudet), tada jis nurodo i ilaid finansavimo altinius. Kiekvien biudetini met pabaigoje Vyriausyb teikia parlamentui biudeto vykdymo ataskait. 67 straipsnis Taikos metu Latvijos parlamentas nustato ginkluotj pajg dyd. 68 straipsnis Visos Latvijos Respublikos tarptautins sutartys privalo bti parlamento ratifikuotos.
204

Latvija, siekdama stiprinti demokratij ir sudarydama tarptautines sutartis, gali perduoti dal valstybs institucij funkcij tarptautinms institucijoms. Tarptautins sutartys, kuriomis remiantis dalis valstybs institucij funkcij perduodamos tarptautinms institucijoms, turi bti ratifikuotos parlamento, kai posdyje dalyvauja ne maiau kaip 2/3 parlamento nari ir pritaria 2/3 parlamento nari. Klausimas dl Latvijos narysts Europos Sjungoje turi bti sprendiamas nacionaliniu referendumu, kur silo parlamentas. Esminiai pakeitimai, susij su Latvijos naryste Europos Sjungoje, turi bti sprendiami nacionaliniu referendumu, kai tokio referendumo prao ne maiau kaip pus parlamento nari. 69 straipsnis Latvijos parlamento priimtus statymus turi oficialiai paskelbti Latvijos prezidentas ne anksiau kaip per 7 dienas ir ne vliau kaip per 21 dien nuo j primimo parlamente. Prezidento paskelbti statymai sigalioja po 14 dien, iskyrus atvejus, kai paiame statyme nurodyta kita sigaliojimo data. 70 straipsnis Latvijos prezidentas priimtus statymus skelbia ia tvarka: Parlamentas prim, o Latvijos prezidentas skelbia statym: (statymo tekstas). 71 straipsnis Per 7 dienas nuo statymo primimo Latvijos prezidentas gali kreiptis parlamento pirminink, motyvuotai reikalaudamas statym svarstyti pakartotinai. Jeigu parlamentas pakartotiniu balsavimu priima pirmin statym, prezidentas neturi teiss grinti statymo svarstyti dar kart. 72 straipsnis Latvijos prezidentas turi teis delsti paskelbti statym iki 2 mnesi. Jis privalo neskelbti statymo, jeigu to reikalauja ne maiau kaip 1/3 parlamentar. ia teise prezidentas ir 1/3 parlamentar gali pasinaudoti per 7 dienas nuo statymo primimo. is neskelbtas statymas gali bti teikiamas priimti nacionaliniu referendumu, jei to reikalauja 1/10 rinkj. Jeigu per 2 mnesius toks reikalavimas nepateikiamas, pasibaigus iam laikotarpiui statymas turi bti paskelbtas. Nacionalinis referendumas dl statymo nevyks, jei parlamentas pakartotiniu svarstymu 3/4 vis parlamento nari dauguma priims statym.
205

73 straipsnis Referendumu negali bti priimami ie klausimai: biudetas, valstybs skolinimasis, mokesiai, muitai, transporto tarifai, karo prievol, karo skelbimas ir pradjimas, taikos sutartys, nepaprastosios padties vedimas ir ataukimas, mobilizacija ir demobilizacija, taip pat tarptautins sutartys. 74 straipsnis Parlamento priimtas, bet pagal Konstitucijos 72 straipsn nepaskelbtas statymas gali bti panaikintas referendumu, jeigu jame dalyvauja bent pus paskutiniuose parlamento rinkimuose dalyvavusi rinkj ir dauguma i j pritaria statymo panaikinimui. 75 straipsnis Prezidentas negali grinti pakartotinai svarstyti ar sulaikyti paskelbim skubos tvarka priimto statymo, u kur balsavo 2/3 parlamento nari, toks statymas taip pat negali bti svarstomas referendumu, jis privalo bti prezidento oficialiai paskelbtas per 3 dienas nuo primimo parlamente. 76 straipsnis Latvijos parlamentas posdi metu gali keisti Konstitucij, jei posdyje dalyvauja 2/3 vis parlamento nari. Konstitucins pataisos bus priimamos trimis balsavimais, jeigu u jas yra balsavusi viso parlamento nari dauguma. 77 straipsnis Latvijos parlamentui pakeitus 1, 2, 3, 4, 6 ir 77 Konstitucijos straipsnius, pataisoms sigalioti reikalingas nacionalinio referendumo pritarimas. 78 straipsnis statym leidybos iniciatyvos teis turi ne maiau kaip 1/10 Latvijos piliei, turini balsavimo teis, jie gali teikti Latvijos prezidentui silymus dl Konstitucijos pataisos ar statymo projekto. iuos projektus prezidentas privalo silyti Latvijos parlamentui. Jeigu parlamentas j nepriima, tada projektai gali bti silomi priimti referendumu. 79 straipsnis Konstitucijos pataisa priimama referendumu, jeigu u j balsuoja 1/2 vis balsavimo teis turini piliei. Referendumu priimamas statymo projektas dl Latvijos narysts Europos Sjungoje arba dl esmini ios na206

rysts pakeitim, jeigu jame dalyvauja bent pus paskutiniuose parlamento rinkimuose dalyvavusi rinkj ir dauguma i j pritaria statymo projektui dl Latvijos narysts Europos Sjungoje ar dl esmini ios narysts pakeitim. 80 straipsnis Visi Latvijos pilieiai, turintys balsavimo teis parlamento rinkimuose, gali dalyvauti nacionaliniame referendume. 81 straipsnis Vyriausyb tarp parlamento sesij esant neatidliotinai btinybei gali priimti nutarimus, turinius statym gali. ie nutarimai negali keisti parlamento rinkim tvarkos, statymo, nustatanio teism struktr ir teismin proces, biudeto statymo, statym, priimt dabartinio parlamento, negali keisti mokesi, muit ir leisti amnestijos akt. Vyriausybs priimti nutarimai netenka statym galios, jei nepateikiami parlamentui svarstyti per 3 dienas nuo parlamento suaukimo. VI SKIRSNIS TEISMAS 82 straipsnis Latvijoje bylas nagrinja apylinki, apygard ir Aukiausiasis Teismas, o karo ar nepaprastosios padties metu ir karo teismai. 83 straipsnis Teisjas yra nepriklausomas ir vadovaujasi tik statymais. 84 straipsnis Teisjus skiria parlamentas, jie yra nekeiiami. Teisjus prie j vali gali paalinti parlamentas statymais nustatyta tvarka esant Teisj kolegijos sprendimui ar siteisjusiam teismo nuosprendiui baudiamojoje byloje. Teisj atleidimo ami gali nustatyti statymai. 85 straipsnis Konstitucinio Teismo jurisdikcij nustato statymas. Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas turi teis skelbti statymus ar kitus teiss aktus ar j dalis negaliojaniais.
207

Konstitucinio Teismo teisjus skiria parlamentas statymo nustatytam laikotarpiui, kai slaptu balsavimu pritaria parlamento nari dauguma, bet ne maiau kaip 51 narys. 86 straipsnis Teismas bylas nagrinja ir teismin proces vykdo pagal statymo suteiktus galiojimus. Karo teismai veikia vadovaudamiesi specialiu statymu. VII SKIRSNIS VALSTYBS KONTROL 87 straipsnis Valstybs kontrol yra nepriklausoma, kolegiali institucija. 88 straipsnis Valstybs kontrolieri skyrimo ir patvirtinimo tvarka yra kaip ir teisj, tik jie skiriami nustatytam laiko terminui. Paalinti i pareig per laikotarp galima tik teismo sprendimu. Valstybs kontrols sistem ir galiojimus nustato statymas. VIII SKIRSNIS PAGRINDINS MOGAUS TEISS 89 straipsnis Valstyb pripasta ir saugo pagrindines mogaus teises, tvirtintas Konstitucijoje ir Latvijos tarptautiniuose susitarimuose. 90 straipsnis Kiekvienas mogus turi teis inoti savo teises. 91 straipsnis statymui ir teismui visi asmenys lygs. mogaus teiss negali bti varomos dl bet kokios diskriminacijos. 92 straipsnis Asmuo, gindamas savo teises, turi teis kreiptis teism. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodomas statym nustatyta tvarka.
208

Asmeniui padaryta materialin ir moralin ala privalo bti teisingai atlyginta. Asmuo turi teis turti advokat. 93 straipsnis mogaus teis gyvyb saugo statymas. 94 straipsnis mogaus laisv nelieiama. Niekam negali bti varoma laisv kitaip, kaip tik statymu. 95 straipsnis Valstyb gina mogaus garb ir orum. Prievarta ar kitoks iaurus elgesys prie mog draudiamas. Niekas negali bti baudiamas iauria ar mogaus orum eminania bausme. 96 straipsnis Privatus mogaus gyvenimas, gyvenamasis bstas ir korespondencija nelieiama. 97 straipsnis Asmuo, teistai gyvenantis Latvijos Respublikos teritorijoje, turi teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet. 98 straipsnis Kiekvienas turi teis laisvai ivykti i Latvijos. Kiekvienam, turiniam Latvijos pas, garantuojama Valstybs pagalba usienyje ir teis laisvai grti Latvij. Latvijos pilietis negali bti iduotas usienio valstybei. 99 straipsnis mogus turi minties, sins, tikjimo laisv. Banyia yra atskirta nuo Valstybs. 100 straipsnis mogus turi teis iraikos laisv, kuri apima teis gauti, turti ir skleisti informacij, taip pat reikti nuomon. Cenzra draudiama.

209

101 straipsnis Pilietis statym nustatyta tvarka turi teis dalyvauti valstybs valdyme, savivaldos valdyme ir uimti pareigas valstybs tarnyboje. Savivaldos narius gali rinkti Latvijos pilieiai, turintys visas pilietybs teises. Savivaldos darbo kalba yra latvi kalba. 102 straipsnis Visi mons gali laisvai steigti arba jungtis politines partijas, asociacijas ir kitokias visuomenines organizacijas. 103 straipsnis Valstyb laiduoja teis savanorikai dalyvauti mitinguose, gatvi eitynse ar piketuose. 104 straipsnis Kiekvienas turi teis svarbiu klausimu kreiptis ir gauti atsakym i valstybini ar savivaldybs institucij. Kiekvienas turi teis gauti atsakym latvi kalba. 105 straipsnis mogus turi nuosavybs teises. Naudojantis nuosavybe negalima paeisti visuomens interes. Nuosavybs teiss gali bti apribojamos tik statyme numatytais atvejais. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams tenkinti ir teisingai atlyginama. 106 straipsnis Kiekvienas mogus turi teis pasirinkti darb pagal savo sugebjimus ir kvalifikacij. Priveriamasis darbas draudiamas. Priveriamuoju darbu nelaikomas darbas stichins nelaims metu ar kitais ypatingais atvejais. 107 straipsnis Visi dirbantys mons u atlikt darb turi teis gauti teist atlyg, kuris negali bti maesnis nei minimalus Valstybs nustatytas darbo umokestis, ir teis poils, laisvalaik, taip pat kasmetes mokamas atostogas.

210

108 straipsnis Kiekvienas dirbantis mogus turi teis kolektyvin darbo sutart ir teis streikuoti. Valstyb gina profesines sjungas. 109 straipsnis Valstyb garantuoja socialin param sulaukusiems senatvs, netekusiems darbo, darbingumo ir kitais statyme numatytais atvejais. 110 straipsnis Valstyb saugo ir globoja santuok, eim, tv ir vaik teises. Valstyb remia ir globoja negaliuosius, netekusius tv globos ar nuo smurto nukentjusius vaikus. 111 straipsnis Valstyb rpinasi moni sveikata ir garantuoja medicinos pagalb. 112 straipsnis Visi asmenys turi teis isilavinim. Valstyb garantuoja nemokam pradin ir vidurin isilavinim. Pradinis isilavinimas yra privalomas. 113 straipsnis Valstyb pripasta mokslo ir kultros atradim laisv, rpinasi autorysts teisi ir patentini teisi utikrinimu. 114 straipsnis Tautins maumos turi teis ilaikyti ir puoselti savo kalb, kultr, etnin identitet. 115 straipsnis Valstyb privalo utikrinti slygas gyventi saugioje aplinkoje, gauti informacij apie asmens aplink. 116 straipsnis Asmens teiss, nurodytos 96, 97, 98, 100, 102, 103, 106 ir 108 Konstitucijos straipsniuose, gali bti statymais ribojamos, siekiant apginti kit moni teistus interesus, valstybs demokratin valdym, tautos saugum, gerov ir moral. Dl iame straipsnyje ivardyt prieasi gali bti apribota ir tikjimo laiv.
211

LENKIJOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

Rpindamiesi ms Tvyns btimi ir ateitimi, 1989 metais atgav galimyb suvereniai ir demokratikai sprsti jos likim, mes, Lenkijos Tauta visi Respublikos pilieiai, tiek tikintys Diev tiesos, teisingumo, grio ir groio altin, tiek neipastantys io tikjimo, o ias universalias vertybes kildinantys i kit altini, lygs teismis ir pareigomis bendram griui Lenkijai, dkingi ms protviams u j darb, kov u nepriklausomyb, kainavusi didiules aukas, u kultr, pagrst krikionikuoju Tautos palikimu ir visuotinmis vertybmis, tsdami geriausias Pirmosios ir Antrosios Respublik tradicijas, pareigoti ateities kartoms perduoti visk, kas vertinga gyta per daugiau nei tkstant met, susij bendrumo saitais su ms tvynainiais, isklaidytais po pasaul, suvokdami btinyb bendradarbiauti su visomis alimis monijos eimos gerovs vardan, prisimindami kari praeities patirt, kai pagrindins mogaus laisvs ir teiss ms Tvynje buvo paeidiamos, trokdami visiems laikams garantuoti pilietines teises ir utikrinti sining bei veiksming viej institucij veikl, jausdami atsakomyb Dievui arba savo sinei, priimame Lenkijos Respublikos Konstitucij, kaip pagrindin valstybs teis, pagrst pagarba laisvei ir teisingumui, valdi bendradarbiavimu, visuomens dialogu ir subsidiarumo principu, stiprinaniu piliei ir j bendrij teises. Visus, kas Treiosios Respublikos gerovei taikys i Konstitucij, kvieiame tai daryti rpinantis, kad bt isaugotas prigimtinis mogaus orumas, jo teis laisv ir pareiga bti solidariam su kitais, o pagarb iems principams laikyti nepajudinamu Lenkijos Respublikos pagrindu.

I SKYRIUS RESPUBLIKA 1 straipsnis Lenkijos Respublika yra bendras vis piliei gris.
212

2 straipsnis Lenkijos Respublika yra demokratin teisin valstyb, gyvendinanti socialinio teisingumo principus. 3 straipsnis Lenkijos Respublika yra unitarin valstyb. 4 straipsnis 1. Lenkijos Respublikoje aukiausia valdia priklauso Tautai. 2. Tauta gyvendina valdi per savo atstovus arba tiesiogiai. 5 straipsnis Lenkijos Respublika saugo nepriklausomyb ir savo teritorijos nelieiamum, utikrina mogaus ir pilieio laisves bei teises ir piliei saugum, saugo nacionalin paveld ir utikrina aplinkos apsaug, vadovaudamasi tolygaus vystymosi principu. 6 straipsnis 1. Lenkijos Respublika sudaro slygas skleistis kultrai, kuri yra lenk tautos identiteto, jos ilikimo ir vystymosi altinis, ir tam, kad kultros vertybs bt visiems vienodai prieinamos. 2. Lenkijos Respublika padeda usienyje gyvenantiems lenkams isaugoti ryius su nacionaliniu kultros paveldu. 7 straipsnis Vieosios valdios institucijos veikia remdamosi teise ir neperengdamos jos rib. 8 straipsnis 1. Konstitucija yra aukiausia Lenkijos Respublikos teis. 2. Konstitucijos nuostatos taikomos tiesiogiai, nebent Konstitucija nustato kitaip. 9 straipsnis Lenkijos Respublika laikosi j pareigojanios tarptautins teiss. 10 straipsnis 1. Lenkijos Respublikos santvarka grindiama statym leidiamosios valdios, vykdomosios valdios ir teismins valdios atskyrimu ir pusiausvyra.
213

2. statym leidiamj valdi gyvendina Seimas ir Senatas, vykdomj valdi Lenkijos Respublikos prezidentas ir Ministr Taryba, teismin valdi teismai ir tribunolai. 11 straipsnis 1. Lenkijos Respublika utikrina politini partij steigimo ir veiklos laisv. politines partijas Lenkijos pilieiai jungiasi savanorikumo ir lygybs pagrindais, siekdami demokratiniais metodais veikti valstybs politikos formavim. 2. Politini partij finansavimas yra vieas. 12 straipsnis Lenkijos Respublika utikrina profesini sjung, visuomeniniprofesini emdirbi organizacij, draugij, pilietini judjim, kit savanorik susivienijim ir fond steigimo ir veiklos laisv. 13 straipsnis Draudiamos politins partijos ir kitos organizacijos, savo programose besivadovaujanios totalitariniais nacizmo, faizmo ir komunizmo veiklos metodais bei praktika, taip pat tos, kuri programa arba veikla suponuoja ar leidia rasin ir tautin neapykant, prievartos naudojim siekiant ugrobti valdi ar paveikti valstybs politik arba numato struktros ar narysts slaptinim. 14 straipsnis Lenkijos Respublika utikrina spaudos ir kit visuomens informavimo priemoni laisv. 15 straipsnis 1. Lenkijos Respublikos teritorin sandara utikrina vieosios valdios decentralizacij. 2. Pagrindin valstybs teritorin suskirstym, kuriuo atsivelgiama socialinius, kinius ar kultrinius ryius ir utikrinama, kad teritoriniai vienetai pajgs vykdyti vieuosius udavinius, nustato statymas. 16 straipsnis 1. Visi pagrindinio teritorinio suskirstymo vieneto gyventojai, remiantis teise, sudaro savivaldos bendrij. 2. Teritorin savivalda dalyvauja gyvendinant viej valdi. Pagal statymus priklausani esmin viej udavini dal savivalda vykdo savo vardu ir savo atsakomybe.
214

17 straipsnis 1. statymu galima kurti profesines savivaldas, atstovaujanias asmenims, kuri profesinei veiklai vykdyti reikia visuomens pasitikjimo, besirpinanias derama i profesij veikla neperengiant visuomens interes rib ir j apsaugos labui. 2. statymu galima kurti ir kitokias savivaldos ris. ios savivaldos negali paeisti profesins veiklos laisvs ar apriboti kins veiklos laisv. 18 straipsnis Lenkijos Respublika saugo ir globoja santuok, kaip moters ir vyro sjung, eim, motinyst ir tvyst. 19 straipsnis Lenkijos Respublika rpinasi kov u nepriklausomyb veteranais, ypa karo invalidais. 20 straipsnis Socialinis rinkos kis, pagrstas kins veiklos laisve, privaia nuosavybe ir solidarumu, socialini partneri dialogu ir bendradarbiavimu, yra Lenkijos Respublikos ekonomins santvarkos pagrindas. 21 straipsnis 1. Lenkijos Respublika saugo nuosavyb ir paveldjimo teis. 2. Nusavinti nuosavyb leidiama tik tuomet, kai tai daroma vieaisiais tikslais ir teisingai atlyginant. 22 straipsnis kins veiklos laisv gali bti apribota tik statymu ir tik atsivelgiant svarb viej interes. 23 straipsnis eimos kis yra valstybs agrarins santvarkos pagrindas. is principas nepaeidia 21 ir 22 straipsni nuostat. 24 straipsnis Lenkijos Respublika saugo darb. Valstyb priiri darbo slygas. 25 straipsnis 1. Banyios ir kitos tikjimo organizacijos yra lygiateiss.
215

2. Lenkijos Respublikos vieoji valdia yra nealika religini, pasauliros ir filosofini sitikinim klausimais, utikrindama j raikos laisv vieajame gyvenime. 3. Santykiai tarp valstybs ir banyi bei kit tikjimo organizacij grindiami pagarba j autonomijai ir abipuse nepriklausomybe savo srityje, taip pat bendradarbiavimu mogaus ir bendram labui. 4. Santykius tarp Lenkijos Respublikos ir Katalik banyios nustato tarptautin sutartis, sudaryta su ventuoju Sostu, ir statymai. 5. Santykius tarp Lenkijos Respublikos ir kit banyi bei tikjimo organizacij nustato statymai, priimti remiantis sutartimis, Ministr Tarybos sudarytomis su j galiotais atstovais. 26 straipsnis 1. Lenkijos Respublikos ginkluotosios pajgos saugo valstybs nepriklausomyb ir jos teritorijos vientisum, taip pat utikrina jos sien saugum ir nelieiamum. 2. Ginkluotosios pajgos yra neutralios politiniuose reikaluose, j atvilgiu yra vykdoma civilin ir demokratin kontrol. 27 straipsnis Lenkijos Respublikoje oficiali kalba yra lenk kalba. i nuostata nepaeidia tautini maum teisi, kylani i ratifikuot tarptautini sutari. 28 straipsnis 1. Lenkijos Respublikos herbas yra balto erelio su karna atvaizdas raudoname lauke. 2. Lenkijos Respublikos spalvos yra balta ir raudona. 3. Lenkijos Respublikos himnas yra Dbrowskio Mazurka. 4. Lenkijos Respublikos herb, spalvas ir himn saugo teis. 5. Detales, susijusias su herbu, spalvomis ir himnu, reguliuoja statymas. 29 straipsnis Lenkijos Respublikos sostin yra Varuva.

216

II SKYRIUS MOGAUS IR PILIEIO LAISVS, TEISS IR PAREIGOS Bendrieji principai 30 straipsnis Prigimtinis ir neatimamas mogaus orumas yra mogaus ir pilieio laisvi ir teisi altinis. Jis nelieiamas, j gerbti ir saugoti yra vieosios valdios pareiga. 31 straipsnis 1. mogaus laisv saugo teis. 2. Kiekvienas privalo gerbti kit laisves ir teises. Niekas negali bti veriamas daryti to, ko jo nepareigoja teis. 3. Naudojimosi konstitucinmis laisvmis ir teismis apribojimai gali bti nustatomi tik statymu ir tik tada, kai jie btini demokratinje valstybje jos saugumui ar vieajai tvarkai utikrinti arba aplinkai, moni sveikatai ir visuomens moralei, taip pat kit asmen laisvms ir teisms apsaugoti. iais apribojimais negali bti paeidiama laisvi ir teisi esm. 32 straipsnis 1. Teiss poiriu visi yra lygs. Visi turi teis bti vienodai traktuojami vieosios valdios. 2. Niekas dl jokios prieasties negali bti diskriminuojamas politiniame, socialiniame ar ekonominiame gyvenime. 33 straipsnis 1. Lenkijos Respublikoje moteris ir vyras turi lygias teises eimoje, politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime. 2. Moteris ir vyras turi lygias teises isilavinim, darbinim ir paauktinim, vienod atlyginim u lygiavert darb, socialin aprpinim, taip pat lygias teises uimti pareigas, vykdyti funkcijas ir gauti oficialius garbs laipsnius ir apdovanojimus. 34 straipsnis 1. Lenkijos pilietyb gyjama gimstant, jeigu tvai yra Lenkijos pilieiai. Kitus Lenkijos pilietybs gijimo atvejus nustato statymas. 2. Lenkijos pilietis negali netekti Lenkijos pilietybs, nebent jis pats jos atsisako.
217

35 straipsnis 1. Lenkijos Respublika utikrina savo pilieiams, priklausantiems tautinms ir etninms maumoms, laisv saugoti ir puoselti savo kalb, isaugoti paproius bei tradicijas ir pltoti savo kultr. 2. Tautins ir etnins maumos turi teis kurti savo vietimo, kultros institucijas, taip pat institucijas religiniam savitumui apsaugoti ir dalyvauti sprendiant su j kultros savitumu susijusius klausimus. 36 straipsnis Bdamas usienyje Lenkijos pilietis turi teis Lenkijos Respublikos glob. 37 straipsnis 1. Kiekvienas, priklausantis Lenkijos Respublikos jurisdikcijai, naudojasi Konstitucijos utikrinamomis laisvmis ir teismis. 2. io principo iimtys, taikomos usienieiams, nustatomos statymu. Asmenins laisvs ir teiss 38 straipsnis Lenkijos Respublika kiekvienam mogui utikrina teisin gyvybs apsaug. 39 straipsnis Su niekuo negali bti atliekami moksliniai, tarp j ir medicinos bandymai, nesant savo valia ireikto sutikimo. 40 straipsnis Niekas negali bti kankinamas ar patirti iaur, nemonik ar eminant elges arba bti taip baudiamas. Draudiama taikyti fizines bausmes. 41 straipsnis 1. Kiekvienam yra utikrinama asmens nelieiamyb ir asmens laisv. Laisv gali bti atimta ar apribota tik statymo nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Kiekvienas, kuriam laisv atimta ne teismo sprendimu, turi teis kreiptis teism, kad nedelsiant bt nustatyta, ar is laisvs atmimas teistas. Apie laisvs atmim nedelsiant praneama eimai arba asmens, kuriam atimta laisv, nurodytam asmeniui.
218

3. Kiekvienam sulaikytajam nedelsiant privalo bti suprantamai pranetos sulaikymo prieastys. Per 48 valandas nuo sulaikymo momento jis turi bti pristatytas teism. Sulaikytasis turi bti paleistas, jei per 24 valandas nuo jo perdavimo teismo dispozicijon jam nebus teiktas teismo nutarimas dl laikino areto kartu su pateikiamais kaltinimais. 4. Su kiekvienu, kam atimta laisv, turi bti elgiamasi humanikai. 5. Kiekvienas, kam neteistai atimta laisv, turi teis alos atlyginim. 42 straipsnis 1. Baudiamojon atsakomybn gali bti traukiamas tik tas, kas yra vykds veik, kuri draud ir u kuri bausm nustat statymas, galiojs veikos padarymo metu. is principas netrukdo bausti u veik, kuri jos padarymo metu pagal tarptautin teis buvo laikoma nusikaltimu. 2. Kiekvienas, kurio atvilgiu vykdomas baudiamasis procesas, turi teis gynyb visose proceso stadijose. Jis gali pasirinkti gynj arba statymo nustatyta tvarka naudotis paskirto gynjo pagalba. 3. Kiekvienas laikomas nekaltu, kol jo kalt nepatvirtinama siteisjusiu teismo nuosprendiu. 43 straipsnis Karo nusikaltimams ir nusikaltimams monikumui netaikoma senatis. 44 straipsnis Senaties eiga atvilgiu t nusikaltim, u kuriuos nra persekiojama dl politini prieasi ir kurie yra vykdyti viej pareign arba j pavedimu, sustoja iki tol, kol ios prieastys inyksta. 45 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis, kad jo byl teisingai ir vieai, nepagrstai nevilkindamas inagrint kompetentingas, nepriklausomas ir nealikas teismas. 2. Nagrinjimas gali bti nevieas morals, valstybs saugumo ar vieosios tvarkos sumetimais, taip pat siekiant apsaugoti privat ali gyvenim ar kit svarb asmenin interes. Teismo sprendimas skelbiamas vieai. 46 straipsnis Daiktas gali bti konfiskuotas tik statymo nustatytais atvejais ir tik siteisjusiu teismo sprendimu.
219

47 straipsnis Kiekvienas turi teis privataus ir eimos gyvenimo, garbs ir gero vardo teisin apsaug, taip pat teis sprsti dl savo asmeninio gyvenimo. 48 straipsnis 1. Tvai turi teis auklti vaikus pagal savo sitikinimus. Aukljant turi bti atsivelgiama vaiko brandos lyg, taip pat jo sins, tikjimo ir sitikinim laisv. 2. Tvysts teiss gali bti apribotos arba atimtos tik statymo nustatytais atvejais ir tik siteisjusiu teismo sprendimu. 49 straipsnis Garantuojama komunikacij laisv ir j slaptumo apsauga. Jos gali bti ribojamos tik statymo nustatytais atvejais ir tvarka. 50 straipsnis Garantuojama bsto nelieiamyb. Apiekoti bst, patalp ar transporto priemon galima tik statymo nustatytais atvejais ir tvarka. 51 straipsnis 1. Niekas negali bti pareigotas atskleisti informacijos, susijusios su savo asmeniu kitaip, kaip tik remiantis statymu. 2. Vieoji valdia negali iekoti, kaupti ir padaryti prieinamos kitokios informacijos apie pilieius, kaip tik t, kuri btina demokratinje teisinje valstybje. 3. Kiekvienas turi teis susipainti su susijusiais su savimi oficialiais dokumentais ir surinktais duomenimis. ios teiss apribojimai gali bti nustatyti statymu. 4. Kiekvienas turi teis reikalauti itaisyti ar paalinti melaging, neisami ar statymui prietaraujaniu bdu surinkt informacij. 5. Informacijos rinkimo ir atskleidimo principus bei tvark nustato statymas. 52 straipsnis 1. Kiekvienam yra utikrinama judjimo Lenkijos Respublikos teritorijoje laisv, taip pat laisv pasirinkti gyvenamj ar buvimo viet. 2. Kiekvienas gali laisvai ivykti i Lenkijos Respublikos teritorijos. 3. Gali bti taikomi laisvi, apie kurias kalbama 1 ir 2 dalyse, statyme nustatyti apribojimai. 4. Lenkijos pilieio negalima isisti i alies arba drausti jam grti al.
220

5. Asmuo, kurio lenkika kilm buvo patvirtinta statymo nustatyta tvarka, gali visam laikui sikurti Lenkijos Respublikos teritorijoje. 53 straipsnis 1. Kiekvienam utikrinama sins ir religijos laisv. 2. Religijos laisv apima laisv ipainti ar savo nuoira priimti religij, taip pat individualiai ar kartu su kitais, vieai ar privaiai ireikti savo religij atliekant kulto apeigas, meldiantis, dalyvaujant apeigose, praktikuojant tikjim ir mokant jo. Religijos laisv taip pat apima teis turti ventyklas ir kitas kulto vietas pagal tikinij poreikius bei moni teis naudotis religine pagalba ten, kur jie yra. 3. Tvai turi teis suteikti vaikams moralin ir religin aukljim ir vietim pagal savo sitikinimus. Atitinkamai taikoma 48 straipsnio 1 dalies nuostata. 4. Banyios ar kitokios tikjimo organizacijos, turinios sureguliuot teisin padt, religijos gali bti mokoma mokykloje, taiau tuo negali bti paeidiama kit asmen sins ir religijos laisv. 5. Religijos iraikos laisv gali bti apribota tik statymu ir tik tada, kai tai btina valstybs saugumui, vieajai tvarkai, kit asmen sveikatai, moralei ar laisvms bei teisms apsaugoti. 6. Niekas negali bti veriamas dalyvauti arba nedalyvauti religinje praktikoje. 7. Niekas negali bti vieosios valdios institucij pareigotas atskleisti savo pasaulir, religinius sitikinimus ar tikjim. 54 straipsnis 1. Kiekvienam utikrinama laisv reikti savo pairas, gauti ir skleisti informacij. 2. Iankstin visuomens informavimo priemoni cenzra ir spaudos licencijavimas draudiami. statymas gali nustatyti pareig i anksto gauti radijo ar televizijos stoties veiklos leidim. 55 straipsnis 1. Lenkijos pilieio ekstradicija draudiama. 2. Draudiama iduoti asmen, tariam dl politini prieasi padarius nusikaltim, nesusijus su prievartos panaudojimu. 3. Klausim, ar ekstradicija galima, sprendia teismas. 56 straipsnis 1. Usienieiai Lenkijos Respublikoje gali naudotis prieglobsio teise statymo nustatytais pagrindais.
221

2. Usienieiui, Lenkijos Respublikoje iekaniam apsaugos nuo persekiojimo, pagal Lenkijos Respublik pareigojanias tarptautines sutartis gali bti suteiktas pabglio statusas. Politins laisvs ir teiss 57 straipsnis Kiekvienam utikrinama laisv organizuoti taikius susirinkimus ir dalyvauti juose. ios laisvs apribojimus gali nustatyti statymas. 58 straipsnis 1. Kiekvienam utikrinama susivienijim laisv. 2. Draudiami susivienijimai, kuri tikslas ar veikla prietarauja Konstitucijai ar statymui. Klausimus dl atsisakymo registruoti tok susivienijim ar jo veiklos udraudimo sprendia teismas. 3. statymas nustato susivienijim, registruojam teismine tvarka, ris, ios registracijos tvark ir i susivienijim prieiros formas. 59 straipsnis 1. Utikrinama laisv jungtis profesines sjungas, visuomeninesprofesines emdirbi organizacijas ir darbdavi organizacijas. 2. Profesins sjungos ir darbdaviai bei j organizacijos turi deryb teis, btent, siekiant isprsti kolektyvinius ginus, taip pat teis sudaryti kolektyvines darbo sutartis ir kitokius susitarimus. 3. Profesins sjungos neperengdamos statymo nustatyt rib turi teis organizuoti darbuotoj streikus ir kitokias protesto formas. Visuomens labui streikas statymu gali bti apribotas arba gali bti udrausta streikuoti tam tikr kategorij arba tam tikr srii darbuotojams. 4. Laisvs jungtis profesines sjungas ir darbdavi organizacijas bei kit profsjung laisvi srityje galimi tik tokie statyminiai apribojimai, kokius leidia Lenkijos Respublik pareigojanios tarptautins sutartys. 60 straipsnis Lenkijos pilieiai, turintys visas viesias teises, turi teis vienodais pagrindais stoti viej tarnyb. 61 straipsnis 1. Pilietis turi teis gauti informacij apie vieosios valdios institucij ir asmen, vykdani viesias funkcijas, veikl. i teis taip pat apima teis gauti informacij apie kins ir profesins savivaldos institucij bei kit
222

asmen ir organizacini vienet veikl tiek, kiek jie vykdo vieosios valdios udavinius ir disponuoja komunaliniu ar valstybs ido turtu. 2. Teis gauti informacijos apima galimyb susipainti su kolegiali vieosios valdios institucij, sudaryt visuotini rinkim bdu, dokumentais, taip pat stebti j posdius, kuriuose turi bti leidiama rainti gars ar vaizd. 3. Teis, apie kuri kalbama 1 ir 2 dalyse, gali bti apribota tik statymuose numatytos kit asmen ir kio subjekt laisvi ir teisi apsaugos sumetimais, taip pat siekiant apsaugoti viej tvark, valstybs saugum ar svarbius ekonominius interesus. 4. Informacijos, apie kuri kalbama 1 ir 2 dalyse, pateikimo tvark nustato statymai, o kiek tai susij su Seimu ir Senatu j reglamentai. 62 straipsnis 1. Lenkijos pilietis turi teis dalyvauti referendume, taip pat teis rinkti Respublikos prezident, deputatus, senatorius ir atstovus teritorins savivaldos institucijas, jeigu jam ne vliau kaip balsavimo dien yra sukak 18 met. 2. Teiss dalyvauti referendume ir teiss rinkti neturi asmenys, kurie siteisjusiu teismo sprendimu yra pripainti neveiksniais arba kuriems atimtos vieosios ar rinkim teiss. 63 straipsnis Kiekvienas turi teis vieaisiais, asmeniniais ar kito asmens interesais, pastarajam sutinkant, pateikti peticijas, silymus ir skundus vieosios valdios institucijoms, taip pat visuomeninms organizacijoms ir staigoms dl j vykdom uduoi, pavest joms vieojo administravimo srityje. Peticij, pasilym ir skund nagrinjimo tvark nustato statymas. Ekonomins, socialins ir kultrins laisvs ir teiss 64 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis nuosavyb, kitas turtines teises, taip pat paveldjimo teis. 2. Nuosavybs, kit turtini teisi ir paveldjimo teiss atvilgiu utikrinama visiems vienoda teisin apsauga. 3. Nuosavyb gali bti apribota tik statymu ir tik tiek, kiek jis nepaeidia nuosavybs teiss esms.
223

65 straipsnis 1. Kiekvienam utikrinama laisv pasirinkti profesij ir profesins veiklos laisv, taip pat laisv pasirinkti darbo viet. Iimtis nustato statymas. 2. pareigoti dirbti galima tik statymu. 3. Draudiama nuolatiniam darbui priimti vaikus iki 16 met. Leidiamo darbinimo formas ir pobd nustato statymas. 4. Minimal atlyginimo u darb dyd arba io dydio nustatymo bd apibria statymas. 5. Vieoji valdia vykdo politik, kuria siekiama visiko, naaus uimtumo, gyvendindama nedarbo veikimo programas, skaitant profesinio konsultavimo ir mokymo, viej darb ir intervencinio darbo organizavim ir rmim. 66 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis saugias ir higienikas darbo slygas. ios teiss gyvendinimo bd ir darbdavi pareigas nustato statymas. 2. Darbuotojas turi teis statymo nustatytas ieigines dienas ir kasmetines apmokamas atostogas; maksimalias darbo laiko normas nustato statymas. 67 straipsnis 1. Pilietis turi teis socialin aprpinim nedarbingumo dl ligos ar invalidumo atveju ir sulauks pensinio amiaus. Socialinio aprpinimo apimt ir formas nustato statymas. 2. Pilietis, ne savo valia liks be darbo ir neturintis kit pragyvenimo altini, turi teis socialin aprpinim, kurio apimt ir formas nustato statymas. 68 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis sveikatos apsaug. 2. Pilieiams, neatsivelgiant j materialin padt, vieoji valdia utikrina vienodas galimybes gauti medicinos pagalb, finansuojam i viej l. Medicinos pagalbos teikimo slygas ir apimt nustato statymas. 3. Vieoji valdia privalo ypa rpintis vaik, ni moter, negali asmen ir pagyvenusi asmen sveikata. 4. Vieoji valdia privalo kovoti su epideminmis ligomis ir ukirsti keli neigiam poveik sveikatai darantiems aplinkos pablogjimo padariniams.
224

5. Vieoji valdia remia kno kultros, ypa vaik ir jaunimo, pltojim. 69 straipsnis Negaliems asmenims vieoji valdia pagal statym padeda usitikrinti pragyvenim, gyti darbo gdi, taip pat socialinio bendravimo srityje. 70 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis moksl. Mokytis iki 18 met amiaus privaloma. Pareigos mokytis mokykloje vykdymo bd nustato statymas. 2. Mokymas vieosiose mokyklose yra nemokamas. statymu gali bti leidiama kai kurias vietimo paslaugas vieosiose auktosiose mokyklose teikti u mokest. 3. Tvai gali laisvai parinkti savo vaikams kitas, ne tik viesias mokyklas. Pilieiai ir staigos turi teis steigti pagrindines, vidurines ir auktsias mokyklas, taip pat aukljimo staigas. Neviej mokykl steigimo ir veiklos slygas, vieosios valdios dalyvavim jas finansuojant, taip pat mokykl ir aukljimo staig pedagogins prieiros principus nustato statymas. 4. Vieoji valdia visiems pilieiams utikrina lygias galimybes gyti isilavinim. iuo tikslu ji kuria ir remia individualios finansins ir organizacins pagalbos moksleiviams ir studentams sistemas. Pagalbos teikimo slygas nustato statymas. 5. statymo nustatytais pagrindais utikrinama auktj mokykl autonomija. 71 straipsnis 1. Valstyb, vykdydama savo socialin ir ekonomin politik, atsivelgia eimos gerov. eimos, kuri materialin ir socialin padtis yra sunki, ypa daugiavaiks ir nepilnos, turi teis ypating vieosios valdios pagalb. 2. Motina iki vaiko gimimo ir po jo turi teis ypating vieosios valdios pagalb, kurios apimt nustato statymas. 72 straipsnis 1. Lenkijos Respublika utikrina vaiko teisi apsaug. Kiekvienas turi teis reikalauti i vieosios valdios institucij saugoti vaik nuo prievartos, iaurumo, inaudojimo ir demoralizavimo. 2. Vaikas, neteks tv globos, turi teis vieosios valdios glob ir pagalb.
225

3. Nustatydami vaiko teises vieoji valdia ir asmenys, atsakingi u vaik, privalo iklausyti vaiko nuomon ir pagal galimybes j atsivelgti. 4. statymas nustato vaiko teisi gynjo kompetencij ir skyrimo tvark. 73 straipsnis Kiekvienam utikrinama menins krybos, mokslini tyrinjim ir j rezultat skelbimo laisv, dstymo laisv, taip pat laisv naudotis kultros vertybmis. 74 straipsnis 1. Vieoji valdia vykdo politik, utikrinani ekologin saugum dabartinei ir ateities kartoms. 2. Aplinkos apsauga yra vieosios valdios pareiga. 3. Kiekvienas turi teis informacij apie aplinkos bkl ir apsaug. 4. Vieoji valdia remia piliei veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ir pagerinti aplinkos bkl. 75 straipsnis 1. Vieoji valdia vykdo politik, padedani patenkinti piliei apsirpinimo bstu poreikius, btent, siekia veikti benamyst, remia socialini statyb pltr ir piliei veiksmus, siekiant sigyti nuosav bst. 2. Nuominink teisi apsaug reglamentuoja statymas. 76 straipsnis Vieoji valdia saugo vartotojus, naudotojus ir nuomininkus nuo veiksm, keliani grsm j sveikatai, privatumui ir saugumui, taip pat nuo nesiningo elgesio rinkoje. ios apsaugos apimt nustato statymas. Laisvi ir teisi apsaugos priemons 77 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis alos, padarytos neteistais vieosios valdios institucijos veiksmais, atlyginim. 2. statymas niekam negali ukirsti teisminio kelio paeistoms laisvms ir teisms apginti. 78 straipsnis Kiekviena alis turi teis apsksti pirmojoje instancijoje priimtus sprendimus ir nutarimus. io principo iimtis ir apskundimo tvark nustato statymas.
226

79 straipsnis 1. Kiekvienas, kieno konstitucins laisvs ar teiss buvo paeistos, turi teis statymo nustatytais pagrindais kreiptis Konstitucin Tribunol su skundu dl statymo ar kito norminio akto, kuriuo remdamasis teismas ar vieojo administravimo institucija prim galutin sprendim dl jo laisvi, teisi arba jo pareig, tvirtint Konstitucijoje, atitikties Konstitucijai. 2. 1 dalies nuostata netaikoma 56 straipsnyje tvirtint teisi atvilgiu. 80 straipsnis Kiekvienas turi teis statymo nustatytais pagrindais kreiptis piliei teisi gynj, praydamas pagalbos ginant savo laisves ar teises, paeistas vieosios valdios institucij. 81 straipsnis Teises, nurodytas 65 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 66 straipsnyje, 69 straipsnyje, 71 straipsnyje ir 7476 straipsniuose, galima ginti neperengiant statymo nustatyt rib. Pareigos 82 straipsnis Lenkijos pilieio pareiga bti itikimam Lenkijos Respublikai ir rpintis bendra gerove. 83 straipsnis Kiekvienas privalo laikytis Lenkijos Respublikos teiss. 84 straipsnis Kiekvienas privalo prisiimti statymo nustatytas pareigas ir prievoles, skaitant prievol mokti mokesius. 85 straipsnis 1. Ginti Tvyn yra Lenkijos pilieio pareiga. 2. Karo tarnybos pareigos apimt nustato statymas. 3. Pilietis, dl religini sitikinim ar morals princip negalintis atlikti karo tarnybos, gali bti pareigotas atlikti alternatyvij tarnyb statymo nustatytais pagrindais. 86 straipsnis Kiekvienas privalo rpintis aplinkos bkle ir atsako, jeigu j pablogina. ios atsakomybs principus nustato statymas.
227

III SKYRIUS TEISS ALTINIAI 87 straipsnis 1. Lenkijos Respublikos visuotinai privalomos teiss altiniai yra: Konstitucija, statymai, ratifikuotos tarptautins sutartys ir potvarkiai (rozporzdzenia). 2. Lenkijos Respublikos visuotinai privalomos teiss altiniai atitinkam institucij veiklos teritorijoje yra j priimti vietins teiss aktai. 88 straipsnis 1. statymai, potvarkiai ir vietins teiss aktai sigalioja tik juos paskelbus. 2. Normini akt skelbimo principus ir tvark nustato statymas. 3. Tarptautins sutartys, ratifikuotos remiantis iankstiniu statyme ireiktu sutikimu, skelbiamos ta paia tvarka kaip ir statymai. Kit tarptautini sutari skelbimo principus nustato statymas. 89 straipsnis 1. Lenkijos Respublikai ratifikuojant ir denonsuojant tarptautin sutart reikalingas iankstinis statyme ireiktas sutikimas, jei sutartis susijusi su: 1) taika, sjungomis, politiniais ar kariniais susitarimais, 2) Konstitucijoje tvirtintomis piliei laisvmis, teismis arba pareigomis, 3) Lenkijos Respublikos naryste tarptautinse organizacijose, 4) ymia finansine nata valstybei, 5) klausimais, kuriuos reguliuoja statymas arba kurie pagal Konstitucij turi bti sureguliuoti statymu. 2. Apie ketinim pateikti Respublikos prezidentui ratifikuoti tarptautines sutartis, kurioms ratifikuoti nereikalingas statyme ireiktas sutikimas, Ministr Tarybos pirmininkas pranea Seimui. 3. Tarptautini sutari sudarymo, ratifikavimo ir denonsavimo principus ir tvark nustato statymas. 90 straipsnis 1. Lenkijos Respublika remdamasi tarptautins sutarties pagrindu gali perduoti tarptautinei organizacijai ar tarptautinei institucijai valstybs valdios institucij kompetencij tam tikrais klausimais. 2. statym, kuriuo ireikiamas sutikimas ratifikuoti tarptautin sutart, apie kuri kalbama 1 dalyje, priima Seimas 2/3 bals dauguma, dalyvaujant
228

ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus, ir Senatas 2/3 bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto senatori skaiiaus. 3. Apie sutikim ratifikuoti toki sutart gali bti nusprsta visos alies referendumu, remiantis 125 straipsnio nuostata. 4. Nutarim dl to, kokiu bdu bus ireikiamas sutikimas ratifikuoti, priima Seimas absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus. 91 straipsnis 1. Ratifikuota tarptautin sutartis, paskelbus j leidinyje Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej, yra alies teisins tvarkos dalis ir taikoma tiesiogiai, nebent jos taikymas siejamas su statymo primimu. 2. Tarptautin sutartis, ratifikuota remiantis iankstiniu statyme ireiktu sutikimu, turi pirmum prie statym, jeigu io statymo nemanoma suderinti su sutartimi. 3. Jeigu tai kyla i Lenkijos Respublikos ratifikuotos sutarties, steigianios tarptautin organizacij, jos nustatyta teis taikoma tiesiogiai ir turi pirmum kolizijos su statymais atveju. 92 straipsnis 1. Potvarkius leidia Konstitucijoje nurodytos institucijos, remdamosi konkreiu statyme tvirtintu galiojimu, statymo gyvendinimo tikslu. galiojimas turi nustatyti institucij, kompetenting ileisti potvark, ir perduodamus sureguliuoti klausimus bei nurodymus dl akto turinio. 2. Institucija, galiota priimti potvark, savo galiojim, apie kuriuos kalbama 1 dalyje, negali perduoti kitai institucijai. 93 straipsnis 1. Ministr Tarybos nutarimai ir Ministr Tarybos pirmininko bei ministr sakymai (zarzdzenia) yra vidinio pobdio ir privalomi tik organizaciniams vienetams, pavaldiems iuos aktus leidianiai institucijai. 2. sakymai leidiami tik statymo pagrindu. Jais negali bti grindiami sprendimai piliei, juridini asmen ir kit subjekt atvilgiu. 3. Nutarimai ir sakymai tikrinami atitikties visuotinai privalomai teisei poiriu. 94 straipsnis Teritorins savivaldos institucijos ir vyriausybins administracijos vietins institucijos, remdamosi statyme nustatytais galiojimais ir nepereng229

damos j rib, priima vietins teiss aktus, privalomus i institucij veiklos teritorijoje. Vietins teiss akt leidybos principus ir tvark nustato statymas. IV SKYRIUS SEIMAS IR SENATAS 95 straipsnis 1. statym leidiamj valdi Lenkijos Respublikoje gyvendina Seimas ir Senatas. 2. Seimas vykdo Ministr Tarybos veiklos kontrol, kuri apibria Konstitucijos ir statym nuostatos. Rinkimai ir galiojim trukm 96 straipsnis 1. Seim sudaro 460 deputat. 2. Rinkimai Seim yra visuotiniai, lygs, tiesioginiai ir proporciniai, jie vyksta slaptu balsavimu. 97 straipsnis 1. Senat sudaro 100 senatori. 2. Rinkimai Senat yra visuotiniai, tiesioginiai, jie vyksta slaptu balsavimu. 98 straipsnis 1. Seimas ir Senatas renkami ketveri met kadencijai. Seimo ir Senato kadencija prasideda t dien, kai Seimas susirenka pirmj posd, ir baigiasi dien prie susirenkant kitos kadencijos Seimui. 2. Rinkimus Seim ir Senat skelbia Respublikos prezidentas ne vliau kaip prie 90 dien iki pasibaigiant 4 metams nuo Seimo ir Senato kadencijos pradios, paskirdamas rinkimus ieigin dien, patenkani 30ties dien laikotarp prie pasibaigiant 4 metams nuo Seimo ir Senato kadencijos pradios. 3. Seimas gali sutrumpinti savo kadencij nutarimu, priimtu ne maesne kaip 2/3 statyme nustatyto deputat skaiiaus bals dauguma. Seimo kadencijos sutrumpinimas kartu reikia ir Senato kadencijos sutrumpinim. 5 dalies nuostata taikoma atitinkamai. 4. Respublikos prezidentas, iklauss Seimo pirmininko ir Senato pirmininko nuomones, Konstitucijoje nustatytais atvejais gali sutrumpinti
230

Seimo kadencij. Sutrumpinus Seimo kadencij, kartu sutrumpinama ir Senato kadencija. 5. Respublikos prezidentas, paskelbdamas apie Seimo kadencijos sutrumpinim, kartu skelbia Seimo ir Senato rinkimus ir paskiria j dat, ne vlesn kaip 45 dienos nuo paskelbimo apie Seimo kadencijos sutrumpinim dienos. Respublikos prezidentas pirmj naujai irinkto Seimo posd aukia ne vliau kaip per 15 dien nuo rinkim dienos. 6. Sutrumpinus Seimo kadencij atitinkamai taikoma 1 dalies nuostata. 99 straipsnis 1. Seim gali bti irinktas Lenkijos pilietis, turintis teis rinkti, kuriam ne vliau kaip rinkim dien yra sukak 21 metai. 2. Senat gali bti irinktas Lenkijos pilietis, turintis teis rinkti, kuriam ne vliau kaip rinkim dien yra sukak 30 met. 100 straipsnis 1. Kandidatus deputatus ir senatorius gali kelti politins partijos ir rinkjai. 2. Negalima vienu metu kandidatuoti Seim ir Senat. 3. Kandidat iklimo ir rinkim vykdymo principus ir tvark, taip pat rinkim galiojimo slygas nustato statymas. 101 straipsnis 1. Rinkim Seim ir Senat galiojim patvirtina Aukiausiasis Teismas. 2. Rinkjas turi teis statymo nustatytais pagrindais kreiptis Aukiausij Teism protestuodamas prie rinkim galiojim. Deputatai ir senatoriai 102 straipsnis Negalima tuo paiu metu bti deputatu ir senatoriumi. 103 straipsnis 1. Deputato mandato negalima suderinti su Lenkijos nacionalinio banko pirmininko, Aukiausij kontrols rm pirmininko, piliei teisi gynjo, vaiko teisi gynjo ir j pavaduotoj, Pinig politikos tarybos nario, Nacionalins radijo ir televizijos tarybos nario, ambasadoriaus funkcij vykdymu, taip pat su tarnyba Seimo kanceliarijoje, Senato kanceliarijoje,
231

Respublikos prezidento kanceliarijoje ar su tarnyba vyriausybs administracijoje. is draudimas netaikomas Ministr Tarybos nariams ir vyriausybs administracijos valstybs sekretoriams. 2. Deputatu negali bti teisjas, prokuroras, civilins tarnybos tarnautojas, kareivis, atliekantis tikrj karo tarnyb, policijos pareignas ir valstybs apsaugos tarnyb pareignas. 3. Kitus draudimo derinti deputato mandat su vieosiomis funkcijomis ar draudimo j gyvendinti atvejus gali nustatyti statymas. 104 straipsnis 1. Deputatai yra Tautos atstovai. J nesaisto rinkj priesakai. 2. Prie praddami gyvendinti mandat deputatai Seimui duoda toki priesaik: Ikilmingai prisiekiu dorai ir siningai vykdyti pareigas Tautai, saugoti Valstybs suverenitet ir interesus, daryti visk Tvyns gerovei ir piliei labui, laikytis Konstitucijos ir kit Lenkijos Respublikos statym. Prisiekti galima priduriant sakin Tepadeda man Dievas. 3. Atsisakymas prisiekti reikia mandato atsisakym. 105 straipsnis 1. Deputatas negali bti patrauktas atsakomybn u savo veikl gyvendinant deputato mandat nei jo galiojimo metu, nei jam pasibaigus. U toki veikl deputatas atsako tik Seimui, o jei paeidia treij asmen teises, gali bti patrauktas teisminn atsakomybn tik Seimui sutikus. 2. Nuo rinkim rezultat paskelbimo dienos iki mandato pasibaigimo dienos deputatas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn be Seimo sutikimo. 3. Baudiamasis procesas, pradtas prie asmen iki jo irinkimo deputatu dienos, Seimo reikalavimu turi bti sustabdytas iki pasibaigs mandatas. Tokiu atveju iam laikotarpiui taip pat sustabdoma baudiamojo proceso senaties eiga. 4. Deputatas gali duoti sutikim bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Tokiu atveju netaikomos 2 ir 3 dalies nuostatos. 5. Deputatas negali bti sulaikytas ar suimtas be Seimo sutikimo, iskyrus, jei yra utinkamas bedarantis nusikaltim ir jei j sulaikyti btina, kad bt utikrinta teisinga proceso eiga. Apie sulaikym nedelsiant praneama Seimo pirmininkui, jis gali nurodyti nedelsiant paleisti sulaikytj. 6. Detalius deputat patraukimo baudiamojon atsakomybn principus, taip pat proceso tvark nustato statymas.
232

106 straipsnis Slygas, btinas, kad deputatas veiksmingai vykdyt savo pareigas, taip pat teisi, kylani gyvendinant mandat, apsaug nustato statymas. 107 straipsnis 1. statym nustatyta apimtimi deputatas negali usiimti kine veikla, kuri vykdydamas gaut naudos i Valstybs ido ar teritorins savivaldos turto, taip pat negali io turto sigyti. 2. U draudim, apie kuriuos kalbama 1 dalyje, paeidim deputatas Seimo nutarimu, priimtu Seimo pirmininko silymu, gali bti patrauktas atsakomybn prie Valstybs tribunol, sprendiant mandato atmimo klausim. 108 straipsnis Senatoriams atitinkamai taikomos 103107 straipsni nuostatos. Struktra ir veikla 109 straipsnis 1. Seimas ir Senatas dirba posdiaudami. 2. Pirmuosius Seimo ir Senato posdius Respublikos prezidentas aukia ne vliau kaip per 30 dien nuo rinkim dienos, iskyrus 98 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytus atvejus. 110 straipsnis 1. Seimas i savo sudties renka Seimo pirminink ir vicepirmininkus. 2. Seimo pirmininkas pirmininkauja Seimo posdiams, saugo Seimo teises ir atstovauja Seimui. 3. Seimas sudaro nuolatines komisijas, taip pat gali sudaryti specialisias komisijas. 111 straipsnis 1. Seimas gali sudaryti tyrimo komisij tam tikram klausimui itirti. 2. Tyrimo komisijos veiklos tvark nustato statymas. 112 straipsnis Seimo vidin struktr ir darb tvark, jo institucij sudarymo ir veiklos tvark, taip pat valstybs institucij konstitucini ir statymini pareig Seimui vykdymo bd nustato Seimo priimtas Seimo reglamentas.
233

113 straipsnis Seimo posdiai yra atviri. Jei reikalinga valstybs gerovei, Seimas gali absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus, nutarti rengti udarus posdius. 114 straipsnis 1. Konstitucijoje numatytais atvejais Seimas ir Senatas, posdiaudami kartu, pirmininkaujant Seimo pirmininkui arba j pavaduojaniam Senato pirmininkui, veikia kaip Nacionalinis susirinkimas. 2. Nacionalinis Susirinkimas priima savo reglament. 115 straipsnis 1. Ministr Tarybos pirmininkas ir kiti Ministr Tarybos nariai privalo atsakyti deputat interpeliacijas ir paklausimus per 21 dien. 2. Ministr Tarybos pirmininkas ir kiti Ministr Tarybos nariai apie einamuosius reikalus privalo pateikti atsakymus kiekviename Seimo posdyje. 116 straipsnis 1. Seimas Lenkijos Respublikos vardu sprendia karo padties ir taikos sudarymo klausimus. 2. Seimas gali priimti nutarim dl karo padties tik Lenkijos Respublikos teritorijos ginkluoto upuolimo atveju arba kai i tarptautini sutari kyla sipareigojimas bendrai gintis nuo agresijos. Jei Seimas negali susirinkti posd, dl karo padties sprendia Respublikos prezidentas. 117 straipsnis Ginkluotj pajg panaudojimo u Lenkijos Respublikos sien pagrindus nustato ratifikuota tarptautin sutartis arba statymas. Svetim kariuomeni buvimo Lenkijos Respublikos teritorijoje ir j judjimo per i teritorij principus nustato ratifikuotos tarptautins sutartys arba statymai. 118 straipsnis 1. statym leidybos iniciatyvos teis priklauso deputatams, Senatui, Respublikos prezidentui ir Ministr Tarybai. 2. statym leidybos iniciatyvos teis taip pat priklauso ne maesnei kaip 100 000 piliei, turini teis rinkti Seim, grupei. ios teiss gyvendinimo tvark nustato statymas. 3. Iniciatoriai, pristatydami Seimui statymo projekt, pateikia duomenis apie finansinius jo vykdymo padarinius.
234

119 straipsnis 1. Seimas statymo projekt svarsto trimis skaitymais. 2. Teis pateikti statymo projekto pataisas jo svarstymo Seime metu turi projekto iniciatorius, deputatai ir Ministr Taryba. 3. Seimo pirmininkas gali atsisakyti teikti balsavimui patais, kuri nebuvo i anksto pateikta komisijai. 4. Iniciatorius gali ataukti statymo projekt vykstant statym leidybos procesui Seime iki antrojo skaitymo pabaigos. 120 straipsnis Seimas statymus priima paprasta bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus, nebent Konstitucija numato kitoki daugum. Ta paia tvarka Seimas priima nutarimus, jeigu statymas ar Seimo nutarimas nenustato kitaip. 121 straipsnis 1. Seimo priimt statym Seimo pirmininkas perduoda Senatui. 2. Senatas per 30 dien nuo statymo perdavimo gali priimti j be pakeitim, patvirtinti pataisas arba nutarti atmesti j vis. Jeigu Senatas per 30 dien nuo statymo perdavimo nepriima atitinkamo nutarimo, laikoma, kad statymas patvirtintas Seimo priimta redakcija. 3. Senato nutarimas, kuriuo statymas atmetamas, arba Senato nutarime siloma pataisa laikomi priimtais, jeigu Seimas j neatmeta absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus. 122 straipsnis 1. Pasibaigus 121 straipsnyje nustatytam procesui Seimo pirmininkas priimt statym pateikia Respublikos prezidentui pasirayti. 2. Respublikos prezidentas statym pasirao per 21 dien nuo pateikimo dienos ir skelbia j leidinyje Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej. 3. Prie pasiraydamas statym Respublikos prezidentas gali kreiptis Konstitucin Tribunol su praymu itirti statymo atitikt Konstitucijai. Respublikos prezidentas negali atsisakyti pasirayti statym, kur Konstitucinis Tribunolas pripaino atitinkaniu Konstitucij. 4. Respublikos prezidentas atsisako pasirayti statym, kur Konstitucinis Tribunolas pripasta neatitinkaniu Konstitucijos. Taiau jeigu Konstitucijos neatitinka atskiros statymo nuostatos, o Konstitucinis Tribunolas
235

nenusprendia, kad jos neatskiriamai susijusios su visu statymu, Respublikos prezidentas, iklauss Seimo pirmininko nuomon, pasirao statym, iskyrus nuostatas, pripaintas neatitinkaniomis Konstitucijos, arba grina statym Seimui, kad neatitiktis bt paalinta. 5. Jeigu Respublikos prezidentas nesikreipia su praymu Konstitucin Tribunol 3 dalyje nustatyta tvarka, jis gali motyvuotai perduoti statym Seimui pakartotinai svarstyti. Seimui pakartotinai primus statym 3/5 bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus, Respublikos prezidentas per 7 dienas pasirao statym ir skelbia j leidinyje Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej. Seimui pakartotinai primus statym Respublikos prezidentas neturi teiss kreiptis Konstitucin Tribunol 3 dalyje nustatyta tvarka. 6. Respublikos prezidentui kreipusis Konstitucin Tribunol su praymu dl statymo atitikties Konstitucijai arba grinus Seimui statym pakartotinai svarstyti, sustoja 2 dalyje nustatyto termino statymui pasirayti eiga. 123 straipsnis 1. Ministr Taryba gali savo teikiam statymo projekt pripainti skubiu, iskyrus mokesi statym, statym, susijusi su Respublikos Prezidento, Seimo, Senato ir teritorins savivaldos institucij rinkimais, vieosios valdios organizacij ir kompetencij reguliuojani statym, taip pat kodeks projektus. 2. Seimo reglamentas ir Senato reglamentas nustato statym leidybos proceso ypatumus esant skubiam projektui. 3. Priimant statym, kurio projektas pripaintas skubiu, jo svarstymo Senate terminas yra 14 dien, o terminas Respublikos prezidentui pasirayti statym 7 dienos. 124 straipsnis Senatui atitinkamai taikomos 110, 112, 113 ir 120 straipsni nuostatos. Referendumas 125 straipsnis 1. Ypating reikm valstybei turiniais klausimais gali bti rengiamas visos alies referendumas. 2. Visos alies referendum turi teis skelbti Seimas absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat
236

skaiiaus, arba Respublikos prezidentas Senato sutikimu absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto senatori skaiiaus. 3. Jeigu visos alies referendume dalyvauja daugiau nei pus balsavimo teis turini asmen, referendumo rezultatas yra privalomas. 4. Visos alies referendumo ir referendumo, apie kur kalbama 235 straipsnio 6 dalyje, galiojim tvirtina Aukiausiasis Teismas. 5. Referendumo vykdymo principus ir tvark nustato statymas. V SKYRIUS LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 126 straipsnis 1. Lenkijos Respublikos prezidentas yra aukiausias Lenkijos Respublikos atstovas ir valstybs valdios tstinumo garantas. 2. Respublikos prezidentas priiri, kad bt laikomasi Konstitucijos, sergi valstybs suverenitet ir saugum, jos teritorijos nelieiamum ir vientisum. 3. Respublikos prezidentas savo udavinius vykdo Konstitucijos ir statym nustatyta apimtimi ir pagrindais. 127 straipsnis 1. Respublikos prezident renka Tauta visuotiniuose, lygiuose, tiesioginiuose rinkimuose ir slaptu balsavimu. 2. Respublikos prezidentas renkamas penkeri met kadencijai ir pakartotinai gali bti irinktas tik vien kart. 3. Respublikos prezidentu gali bti irinktas Lenkijos pilietis, kuriam ne vliau kaip rinkim dien yra sukak 35 metai, turintis visas rinkim Seim teises. Kandidat ikelia ne maiau kaip 100 000 piliei, turini teis rinkti Seim. 4. Respublikos prezidentu irenkamas kandidatas, gavs daugiau kaip pus galiojani bals. Jeigu n vienas i kandidat nesurenka reikiamos daugumos, keturiolikt dien po pirmojo balsavimo rengiamas pakartotinis balsavimas. 5. Pakartotinai balsuojant renkama i dviej kandidat, pirmojo balsavimo metu gavusi didiausi bals skaii. Jeigu kuris nors i i dviej kandidat ataukia sutikim kandidatuoti, praranda rinkim teis ar mirta, vietoj jo dalyvauti pakartotiniame rinkim balsavime leidiama kandidatui, kuris pirmojo balsavimo metu yra gavs eils tvarka didiausi bals skaii. Tokiu atveju pakartotinio balsavimo data nukeliama dar 14 dien.
237

6. Respublikos prezidentu irenkamas kandidatas, pakartotinio balsavimo metu gavs daugiau bals. 7. Kandidat iklimo ir rinkim vykdymo principus ir tvark, taip pat Respublikos prezidento rinkim galiojimo slygas nustato statymas. 128 straipsnis 1. Respublikos prezidento kadencija prasideda t dien, kai jis pradeda eiti savo pareigas. 2. Respublikos prezidento rinkimus skelbia Seimo pirmininkas, rinkim dien paskirdamas ne anksiau kaip likus 100 dien ir ne vliau kaip likus 75 dienoms iki pareigas einanio Respublikos prezidento kadencijos pabaigos, o jeigu Respublikos prezidentas palikt post nepasibaigus kadencijai ne vliau kaip keturiolikt dien po to, kai postas paliktas, paskirdamas rinkim dat ieigin dien, patenkani 60-ties dien laikotarp nuo rinkim paskelbimo dienos. 129 straipsnis 1. Respublikos prezidento rinkim galiojim tvirtina Aukiausiasis Teismas. 2. Rinkjas turi teis statymo nustatytais pagrindais kreiptis Aukiausij Teism protestuodamas prie Respublikos prezidento rinkim galiojim. 3. Respublikos prezidento rinkimus pripainus negaliojaniais, rengiami nauji rinkimai, remiantis 128 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatytomis tam atvejui, jeigu Respublikos prezidentas palikt post nepasibaigus kadencijai. 130 straipsnis Respublikos prezidentas pradeda eiti pareigas po to, kai Nacionaliniame Susirinkime duoda toki priesaik: Tautos valia praddamas eiti Lenkijos Respublikos prezidento pareigas ikilmingai prisiekiu, kad bsiu itikimas Konstitucijos nuostatoms, nepalenkiamai saugosiu Tautos orum, Valstybs nepriklausomyb ir saugum, o Tvyns ir piliei gerov man visada bus aukiausias priesakas. Prisiekti galima priduriant sakin Tepadeda man Dievas. 131 straipsnis 1. Jeigu Respublikos prezidentas laikinai negali vykdyti pareig, jis pranea apie tai Seimo pirmininkui, ir is laikinai perima Respublikos prezidento pareigas. Jeigu Respublikos prezidentas neigali praneti Seimo
238

pirmininkui apie tai, kad negali vykdyti pareig, tuomet klausim, ar esama klities Respublikos prezidentui vykdyti pareigas, Seimo pirmininko silymu sprendia Konstitucinis Tribunolas. Jeigu Konstitucinis Tribunolas pripasta, kad Respublikos prezidentas laikinai negali eiti pareig, laikinai eiti Respublikos prezidento pareigas jis paveda Seimo pirmininkui. 2. Seimo pirmininkas laikinai, iki irenkant nauj Respublikos prezident, eina Respublikos prezidento pareigas, jeigu: 1) Respublikos prezidentas mirta, 2) Respublikos prezidentas atsisako pareig, 3) Respublikos prezidento rinkimai pripastami negaliojaniais arba prezidento postas po rinkim neuimamas dl kit prieasi, 4) Nacionalinis susirinkimas nutarimu, priimtu bals dauguma, ne maesne kaip 2/3 statyme nustatyto Nacionalinio Susirinkimo nari skaiiaus, pripasta Respublikos prezidento nuolatin nepajgum vykdyti pareigas dl sveikatos bkls, 5) Valstybs Tribunolo sprendimu Respublikos prezidentas paalinamas i pareig. 3. Jeigu Seimo pirmininkas negali eiti Respublikos prezidento pareig, ias pareigas perima Senato pirmininkas. 4. Asmuo, einantis Respublikos prezidento pareigas, negali priimti sprendimo sutrumpinti Seimo kadencij. 132 straipsnis Respublikos prezidentas negali uimti joki kit pareig ar vykdyti kokias nors viesias funkcijas, iskyrus tas, kurios yra susijusios su einamomis pareigomis. 133 straipsnis 1. Respublikos prezidentas, kaip valstybs atstovas usienio santyki srityje: 1) ratifikuoja ir denonsuoja tarptautines sutartis, apie tai pranedamas Seimui ir Senatui, 2) skiria ir ataukia Lenkijos Respublikos galiotuosius atstovus kitose valstybse ir prie tarptautini organizacij, 3) priima akredituot kit valstybi ir tarptautini organizacij diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus. 2. Respublikos prezidentas prie ratifikuodamas tarptautin sutart gali kreiptis Konstitucin Tribunol su praymu itirti jos atitikt Konstitucijai. 3. Respublikos prezidentas usienio politikos srityje bendradarbiauja su Ministr Tarybos pirmininku ir kompetentingu ministru.
239

134 straipsnis 1. Respublikos prezidentas yra vyriausiasis Lenkijos Respublikos ginkluotj pajg vadas. 2. Taikos metu Respublikos prezidentas vadovauja Ginkluotosioms pajgoms per nacionalins gynybos ministr. 3. Respublikos prezidentas nustatytam laikui skiria Generalinio tabo virinink ir Ginkluotj pajg padalini vadus. Kadencijos laik, atleidimo jai nepasibaigus tvark ir slygas nustato statymas. 4. Karo laikui Respublikos prezidentas Ministr Tarybos pirmininko silymu skiria vyriausij Ginkluotj pajg vad. Ta paia tvarka jis gali vyriausij Ginkluotj pajg vad atleisti. Vyriausiojo ginkluotj pajg vado kompetencij ir jo pavaldumo Lenkijos Respublikos konstitucinms institucijoms principus nustato statymas. 5. Respublikos prezidentas nacionalins gynybos ministro silymu suteikia statym nustatytus karinius laipsnius. 6. Respublikos prezidento kompetencij, susijusi su vadovavimu Ginkluotosioms pajgoms, detaliai reglamentuoja statymas. 135 straipsnis Respublikos prezidento patariamoji institucija valstybs vidaus ir iors saugumo srityje yra Nacionalinio saugumo taryba. 136 straipsnis Tiesiogins iorins grsms valstybei atveju Respublikos prezidentas Ministr Tarybos pirmininko silymu priima sprendim dl visuotins arba dalins mobilizacijos ir Ginkluotj pajg panaudojimo Lenkijos Respublikai ginti. 137 straipsnis Respublikos prezidentas suteikia Lenkijos pilietyb ir duoda sutikim atsisakyti Lenkijos pilietybs. 138 straipsnis Respublikos prezidentas skiria ordinus ir apdovanojimus. 139 straipsnis Respublikos prezidentas gyvendina malons teis. Malon neteikiama asmenims, nuteistiems Valstybs tribunolo.

240

140 straipsnis Respublikos prezidentas gali kreiptis su praneimu (ordzie) Seim, Senat ar Nacionalin susirinkim. Dl praneimo debatai nevyksta. 141 straipsnis 1. Ypatingos reikms klausimais Respublikos prezidentas gali suaukti Kabineto Taryb. Kabineto Taryb sudaro Ministr Taryba, posdiaujanti pirmininkaujant Respublikos prezidentui. 2. Kabineto Taryba neturi Ministr Tarybos galiojim. 142 straipsnis 1. Respublikos prezidentas 92 ir 93 straipsniuose nustatytais pagrindais leidia potvarkius ir sakymus. 2. gyvendindamas kitus savo galiojimus Respublikos prezidentas leidia sakus (postanowienia). 143 straipsnis Respublikos prezidento pagalbin institucija yra Respublikos prezidento kanceliarija. Respublikos prezidentas ileidia Kanceliarijos statut, taip pat skiria ir atleidia Respublikos prezidento kanceliarijos virinink. 144 straipsnis 1. Respublikos prezidentas, naudodamasis savo konstitucinmis ir statyminmis galiomis, leidia oficialius aktus. 2. Respublikos prezidento oficialieji aktai galioja tik juos pasiraius Ministr Tarybos pirmininkui, jis pasiraydamas akt prisiima atsakomyb Seimui. 3. Antrosios dalies nuostata netaikoma: 1) skiriant Seimo ir Senato rinkimus, 2) suaukiant naujai irinkt Seimo ir Senato pirmj posd, 3) sutrumpinant Seimo kadencij Konstitucijoje nustatytais atvejais, 4) gyvendinant statym leidybos iniciatyvos teis, 5) skelbiant visos alies referendum, 6) pasiraant statym arba atsisakant j pasirayti, 7) statym ar tarptautin sutart skelbiant leidinyje Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej, 8) kreipiantis su praneimu Seim, Senat ar Nacionalin Susirinkim, 9) kreipiantis Konstitucin Tribunol,
241

10) silant Aukiausiesiems kontrols rmams atlikti kontrol, 11) parenkant ir skiriant Ministr Tarybos pirminink, 12) priimant Ministr Tarybos atsistatydinim ir pavedant laikinai eiti pareigas, 13) teikiant pasilym Seimui dl Ministr Tarybos nario patraukimo atsakomybn prie Valstybs Tribunol, 14) atleidiant ministr, kuriam Seimas pareik nepasitikjim, 15) suaukiant Kabineto Taryb, 16) skiriant ordinus ir apdovanojimus, 17) skiriant teisjus, 18) gyvendinant malons teis, 19) suteikiant Lenkijos pilietyb ir sutinkant jos atsisakyti, 20) skiriant Aukiausiojo Teismo pirmj pirminink, 21) skiriant Konstitucinio Tribunolo pirminink ir vicepirminink, 22) skiriant Vyriausiojo administracinio teismo pirminink, 23) skiriant Aukiausiojo Teismo pirmininkus ir Vyriausiojo administracinio teismo vicepirmininkus, 24) teikiant silym Seimui dl Lenkijos nacionalinio banko pirmininko skyrimo, 25) skiriant Pinig politikos tarybos narius, 26) skiriant ir atleidiant Nacionalinio saugumo tarybos narius, 27) skiriant Nacionalins radijo ir televizijos tarybos narius, 28) leidiant Respublikos prezidento kanceliarijos statut, skiriant ir atleidiant Respublikos prezidento kanceliarijos virinink, 29) leidiant sakymus 93 straipsnyje nustatytais pagrindais, 30) atsisakant Respublikos prezidento pareig. 145 straipsnis 1. Respublikos prezidentas u Konstitucijos, statymo paeidim arba nusikaltimo padarym gali bti patrauktas atsakomybn prie Valstybs Tribunol. 2. Kaltinimas Respublikos prezidentui gali bti pareiktas Nacionalinio Susirinkimo nutarimu, priimtu ne maesne kaip 2/3 statyme nustatyto Nacionalinio Susirinkimo nari skaiiaus bals dauguma, pasilius ne maiau kaip 140 Nacionalinio Susirinkimo nari. 3. Nuo nutarimo pareikti kaltinim Respublikos prezidentui prie Valstybs Tribunol primimo dienos Respublikos prezidento galiojimai sustabdomi. 131 straipsnio nuostatos taikomos atitinkamai.

242

VI SKYRIUS MINISTR TARYBA IR VYRIAUSYBS ADMINISTRACIJA 146 straipsnis 1. Ministr Taryba vykdo Lenkijos Respublikos vidaus ir usienio politik. 2. Ministr Tarybos kompetencijai priklauso valstybs politikos reikalai, nepavesti kit valstybs ir teritorins savivaldos institucij kompetencijai. 3. Ministr Taryba vadovauja vyriausybs administracijai. 4. Konstitucijos ir statym nustatytais pagrindais ir apimtimi Ministr Taryba: 1) utikrina statym gyvendinim, 2) leidia potvarkius, 3) koordinuoja ir kontroliuoja vyriausybs administracijos institucij darb, 4) saugo Valstybs ido interesus, 5) priima valstybs biudeto projekt, 6) vadovauja valstybs biudeto vykdymui, priima sprendimus dl valstybini sskait udarymo ir biudeto vykdymo ataskait, 7) utikrina valstybs vidaus saugum ir viej tvark, 8) utikrina valstybs iorin saugum, 9) vykdo bendrj vadovavim santyki su kitomis valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis srityje, 10) sudaro tarptautines sutartis, kurios turi bti ratifikuojamos, tvirtina ir denonsuoja kitas tarptautines sutartis, 11) vykdo bendrj vadovavim alies gynybinio pajgumo srityje ir kasmet nustato aukiam tikrj karo tarnyb piliei skaii, 12) nustato savo darbo organizacij ir tvark. 147 straipsnis 1. Ministr Taryb sudaro Ministr Tarybos pirmininkas ir ministrai. 2. Ministr Tarybos sudt gali bti paskirti Ministr Tarybos vicepirmininkai. 3. Ministr Tarybos pirmininkas ir vicepirmininkas taip pat gali vykdyti ministro funkcijas. 4. Ministr Tarybos sudt taip pat gali bti paskirti statymais nustatyt komitet pirmininkai.

243

148 straipsnis Ministr Tarybos pirmininkas: 1) atstovauja Ministr Tarybai, 2) vadovauja Ministr Tarybos darbams, 3) leidia potvarkius, 4) utikrina Ministr Tarybos politikos vykdym ir nustato jos gyvendinimo bdus, 5) koordinuoja ir kontroliuoja Ministr Tarybos nari darb, 6) vykdo teritorins savivaldos prieir pagal Konstitucijos ir statym nustatytas ribas ir formas, 7) yra vyriausybs administracijos darbuotoj vadovas. 149 straipsnis 1. Ministrai vadovauja atitinkamoms vyriausybs administracijos sritims arba vykdo Ministr Tarybos pirmininko jiems pavestas uduotis. Ministro, vadovaujanio vyriausybs administracijos sriiai, veiklos apimt nustato statymas. 2. Ministras, vadovaujantis vyriausybs administracijos sriiai, leidia potvarkius. Ministr Taryba Ministr Tarybos pirmininko silymu gali panaikinti ministro potvark ar sakym. 3. Komiteto pirmininkui, apie kur kalbama 147 straipsnio 4 dalyje, atitinkamai taikomos nuostatos, susijusios su vyriausybins administracijos sriiai vadovaujaniu ministru. 150 straipsnis Ministr Tarybos narys negali vykdyti veiklos, prietaraujanios jo vieoms pareigoms. 151 straipsnis Ministr Tarybos pirmininkas, vicepirmininkai ir ministrai Respublikos prezidentui duoda toki priesaik: Praddamas eiti Ministr Tarybos pirmininko (Ministr Tarybos vicepirmininko, ministro) pareigas ikilmingai prisiekiu, kad liksiu itikimas Konstitucijos nuostatoms ir kitiems Lenkijos Respublikos statymams, o Tvyns ir piliei gerov man visada bus aukiausias priesakas. Prisiekti galima priduriant sakin Tepadeda man Dievas. 152 straipsnis 1. Ministr Tarybos atstovas vaivadijoje yra vaivada. 2. Vaivad skyrimo ir atleidimo tvark, veiklos srit nustato statymas.
244

153 straipsnis 1. Siekiant utikrinti profesional, sining, nealik ir politiniu poiriu neutral valstybs udavini vykdym, vyriausybs administracijos staigose veikia civilins tarnybos korpusas. 2. Ministr Tarybos pirmininkas yra civilins tarnybos korpuso vadovas. 154 straipsnis 1. Respublikos prezidentas parenka (desygnuje) Ministr Tarybos pirminink, is silo Ministr Tarybos sudt. Respublikos prezidentas skiria Ministr Tarybos pirminink kartu su kitais Ministr Tarybos nariais per 14 dien nuo pirmojo Seimo posdio ar buvusios Ministr Tarybos atsistatydinimo primimo dienos ir priima naujai sudarytos Ministr Tarybos nari priesaik. 2. Ministr Tarybos pirmininkas per 14 dien nuo tos dienos, kai buvo paskirtas Respublikos prezidento, pristato Seimui Ministr Tarybos veiklos program, silydamas pareikti jai pasitikjim. Nutarim dl pasitikjimo Seimas priima absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus. 3. Jeigu Ministr Taryba 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskiriama arba pasitikjimas 2 dalyje nustatyta tvarka nepareikiamas, Seimas per 14 dien nuo termin, nustatyt 1 ar 2 dalyje, pabaigos irenka Ministr Tarybos pirminink ir jo pasilytus Ministr Tarybos narius absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus. Respublikos prezidentas skiria tokiu bdu irinkt Ministr Taryb ir priima jos nari priesaik. 155 straipsnis 1. Jeigu Ministr Taryba 154 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nepaskiriama, Respublikos prezidentas per 14 dien paskiria Ministr Tarybos pirminink ir, jo silymu, kitus Ministr Tarybos narius ir priima j priesaik. Seimas per 14 dien nuo tos dienos, kai Respublikos prezidentas paskiria Ministr Taryb, pareikia jai pasitikjim bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus. 2. Jeigu pasitikjimas 1 dalyje nustatyta tvarka Ministr Tarybai nepareikiamas, Respublikos prezidentas sutrumpina Seimo kadencij ir paskelbia rinkimus.

245

156 straipsnis 1. Ministr Tarybos nariai atsako Valstybs Tribunolui u Konstitucijos ar statym paeidimus, taip pat u nusikaltimus, padarytus dl uimam pareig. 2. Nutarim patraukti Ministr Tarybos nar atsakomybn prie Valstybs Tribunol Seimas priima Respublikos prezidento arba ne maiau kaip 115 deputat silymu, 3/5 statyme nustatyto deputat skaiiaus bals dauguma. 157 straipsnis 1. Ministr Tarybos nariai solidariai atsako Seimui u Ministr Tarybos veikl. 2. Ministr Tarybos nariai taip pat individualiai atsako Seimui u j kompetencijai priklausanius arba jiems Ministr Tarybos pirmininko pavestus klausimus. 158 straipsnis 1. Nepasitikjim Ministr Taryba Seimas reikia absoliuia statyme nustatyto deputat skaiiaus bals dauguma, ne maiau kaip 46 deputat silymu, kuriame kartu nurodomas konkretus kandidatas Ministr Tarybos pirmininkus. Jeigu Seimas priima nutarim, Respublikos prezidentas priima Ministr Tarybos atsistatydinim ir skiria Seimo irinkt naujj Ministr Tarybos pirminink, o jo silymu kitus Ministr Tarybos narius ir priima j priesaik. 2. Dl pasilymo priimti nutarim, apie kur kalbama 1 dalyje, gali bti balsuojama ne anksiau kaip po 7 dien nuo jo pateikimo. Pakartotinis silymas gali bti pateikiamas ne anksiau kaip po 3 mnesi nuo pirmesniojo pasilymo pateikimo. Pakartotinis pasilymas gali bti teikiamas neprajus 3 mnesiams, jeigu j pateikia ne maiau kaip 115 deputat. 159 straipsnis 1. Seimas gali pareikti ministrui nepasitikjim. Pasilym pareikti nepasitikjim gali pateikti ne maiau kaip 69 deputatai. 158 straipsnio 2 dalies nuostata taikoma atitinkamai. 2. Respublikos prezidentas atleidia ministr, kuriam Seimas pareik nepasitikjim, statyme nustatyto deputat skaiiaus bals dauguma. 160 straipsnis Ministr Tarybos pirmininkas gali kreiptis Seim praydamas pareikti pasitikjim Ministr Taryba. Pasitikjimas Ministr Taryba parei246

kiamas bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus. 161 straipsnis Respublikos prezidentas Ministr Tarybos pirmininko silymu keiia Ministr Tarybos sudt. 162 straipsnis 1. Ministr Tarybos pirmininkas pirmajame naujai irinkto Seimo posdyje pareikia apie Ministr Tarybos atsistatydinim. 2. Ministr Tarybos pirmininkas taip pat pareikia apie Ministr Tarybos atsistatydinim, jeigu: 1) Seimas nepatvirtina pasitikjimo Ministr Taryba, 2) pareikiamas nepasitikjimas Ministr Taryba, 3) atsistatydina Ministr Tarybos pirmininkas. 3. Respublikos prezidentas, priimdamas Ministr Tarybos atsistatydinim, paveda jai toliau eiti pareigas, kol bus paskirta nauja Ministr Taryba. 4. Respublikos Prezidentas 2 dalies 3 punkte numatytu atveju gali atsisakyti priimti Ministr Tarybos atsistatydinim.

VII SKYRIUS TERITORIN SAVIVALDA 163 straipsnis Teritorin savivalda vykdo vieuosius udavinius, Konstitucijos ar statym nepriskirtus kitoms vieosios valdios institucijoms. 164 straipsnis 1. Pagrindinis teritorins savivaldos vienetas yra gmina. 2. Kitus regionins arba vietins ir regionins savivaldos vienetus nustato statymas. 3. Gmina vykdo visus teritorins savivaldos udavinius, nepriskirtus kitiems teritorins savivaldos vienetams. 165 straipsnis 1. Teritorins savivaldos vienetai yra juridiniai asmenys. Jie turi nuosavybs teis ir kitas turtines teises. 2. Teritorins savivaldos vienet savarankikumas ginamas teisme.
247

166 straipsnis 1. Vieuosius udavinius, skirtus savivaldos bendrijos poreikiams tenkinti, teritorins savivaldos vienetas vykdo kaip savo udavinius. 2. Jeigu tai kyla i pagrst valstybs poreiki, statymas gali pavesti teritorins savivaldos vienetams vykdyti kitus vieuosius udavinius. statymas nustato pavedam udavini perdavimo tvark ir vykdymo bd. 3. Ginus dl kompetencijos, kylanius tarp teritorins savivaldos ir vyriausybs administracijos institucij, sprendia administraciniai teismai. 167 straipsnis 1. Teritorins savivaldos vienetams utikrinama teis gauti viej pajam pagal jiems tenkanius udavinius. 2. Teritorins savivaldos vienet pajamos yra j nuosavos pajamos ir bendrosios bei tikslins dotacijos i valstybs biudeto. 3. Teritorins savivaldos vienet pajam altiniai nustatomi statymu. 4. Keiiant teritorins savivaldos vienet udavinius ir kompetencij atitinkamai keiiamas ir viej pajam paskirstymas. 168 straipsnis Teritorins savivaldos vienetai turi teis nustatyti vietini mokesi ir rinkliav dyd neperengdami statym nustatyt rib. 169 straipsnis 1. Teritorins savivaldos vienetai savo udavinius gyvendina per sprendimus priimanias ir vykdomsias institucijas. 2. Rinkimai sprendimus priimanias institucijas yra visuotiniai, lygs, tiesioginiai ir vyksta slaptu balsavimu. Kandidat iklimo ir rinkim vykdymo principus ir tvark, taip pat rinkim galiojimo slygas nustato statymas. 3. Rinkim ir teritorins savivaldos vienet vykdomj institucij ataukimo principus ir tvark nustato statymas. 4. Teritorins savivaldos vienet vidin sandar nustato sprendimus priimanios j institucijos, neperengdamos statym nustatyt rib. 170 straipsnis Savivaldos bendrijos nariai referendumu gali sprsti su bendrija susijusius klausimus, skaitant klausim dl teritorins savivaldos institucijos, sudarytos tiesiogini rinkim bdu, ataukimo. Vietinio referendumo vykdymo principus ir tvark nustato statymas.
248

171 straipsnis 1. Teritorins savivaldos veikla priirima teistumo poiriu. 2. Institucijos, priirinios teritorins savivaldos vienet veikl, yra Ministr Tarybos pirmininkas ir vaivados, o finansini reikal srityje regioniniai apskaitos rmai. 3. Seimas Ministr Tarybos pirmininko silymu gali paleisti sprendimus priimani teritorins savivaldos institucij, jeigu i institucija iurkiai paeidia Konstitucij ar statymus. 172 straipsnis 1. Teritorins savivaldos vienetai turi teis jungtis. 2. Teritorins savivaldos vienetas turi teis stoti tarptautinius vietini ir regionini bendrij susivienijimus, taip pat bendradarbiauti su vietinmis ir regioninmis kit valstybi bendrijomis. 3. Pagrindus, kuriais remdamiesi teritorins savivaldos vienetai gali naudotis teismis, apie kurias kalbama 1 ir 2 dalyse, nustato statymas. VIII SKYRIUS TEISMAI IR TRIBUNOLAI 173 straipsnis Teismai ir tribunolai yra atskira ir nuo kit valdi nepriklausoma valdia. 174 straipsnis Teismai ir tribunolai sprendimus priima Lenkijos Respublikos vardu. Teismai 175 straipsnis 1. Lenkijos Respublikoje teisingum vykdo Aukiausiasis Teismas, bendrieji teismai, administraciniai teismai ir kariniai teismai. 2. Ypatingasis teismas ar skubus procesas gali bti nustatomi tik karo laikui. 176 straipsnis 1. Teismo procesas yra ne maiau kaip dviej instancij. 2. Teism santvark ir kompetencij, taip pat proces teismuose nustato statymai.
249

177 straipsnis Bendrieji teismai vykdo teisingum visose bylose, iskyrus bylas, statym priskiriamas kit teism kompetencijai. 178 straipsnis 1. Teisjai, vykdydami savo pareigas, yra nepriklausomi ir klauso tik Konstitucijos ir statym. 2. Teisjams utikrinamos darbo slygos ir atlyginimas, atitinkantys aukt j status (godno urzdu) ir pareig apimt. 3. Teisjas negali priklausyti politinei partijai, profesinei sjungai ar usiimti vieja veikla, nesuderinama su teism ir teisj nepriklausomumo principais. 179 straipsnis Teisjus Nacionalins teism tarybos silymu neapibrtam laikui skiria Respublikos prezidentas. 180 straipsnis 1. Teisjai yra neataukiami. 2. Paalinti teisj i pareig, sustabdyti jo galiojimus, perkelti kit viet ar kitas pareigas prie jo vali galima tik teismo sprendimu ir tik statym nustatytais atvejais. 3. Teisjas gali bti ileistas pensij, jeigu dl ligos ar jg praradimo nebegali vykdyti savo pareig. Proceso tvark, taip pat kreipimosi teism bd nustato statymas. 4. statymas nustato amiaus rib, kuri pasiek teisjai ieina pensij. 5. Keiiant teism santvark arba teismini apygard ribas, teisj galima perkelti kit teism arba ileisti pensij, paliekant jam vis atlyginim. 181 straipsnis Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn ir jam negali bti atimta laisv be iankstinio statymo nustatyto teismo sutikimo. Teisjas negali bti sulaikytas ar suimtas, iskyrus jeigu yra utinkamas bedarantis nusikaltim, jeigu j sulaikyti btina, kad bt utikrinta teisinga proceso eiga. Apie sulaikym nedelsiant praneama kompetentingo vietinio teismo pirmininkui, jis gali nurodyti nedelsiant paleisti sulaikytj.

250

182 straipsnis Piliei dalyvavim vykdant teisingum nustato statymas. 183 straipsnis 1. Aukiausiasis Teismas priiri bendrj ir karini teism veikl priimant sprendimus. 2. Aukiausiasis Teismas taip pat vykdo kit Konstitucijos ir statym numatyt veikl. 3. Aukiausiojo Teismo pirmj pirminink skiria Respublikos prezidentas eeri met kadencijai i Aukiausiojo Teismo teisj bendro susirinkimo pasilyt kandidat. 184 straipsnis Vyriausiasis administracinis teismas ir kiti administraciniai teismai statymo nustatyta apimtimi vykdo vieosios administracijos veiklos kontrol. i kontrol taip pat apima sprendim dl teritorins savivaldos institucij nutarim ir vyriausybs administracijos vietini institucij normini akt atitikties statymams primim. 185 straipsnis Vyriausiojo administracinio teismo pirminink eeri met kadencijai i Vyriausiojo administracinio teismo teisj bendro susirinkimo pasilyt kandidat skiria Respublikos prezidentas. 186 straipsnis 1. Nacionalin teism taryba saugo teism ir teisj nepriklausomum. 2. Nacionalin teism taryba gali kreiptis Konstitucin Tribunol su praymu itirti normini akt atitikt Konstitucijai ta apimtimi, kuria jie susij su teism ir teisj nepriklausomumu. 187 straipsnis 1. Nacionalin teism taryb sudaro: 1) Aukiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas, teisingumo ministras, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir Respublikos prezidento paskirtas asmuo, 2) penkiolika nari, irinkt i Aukiausiojo Teismo, bendrj teism, administracini teism ir karini teism teisj, 3) keturi nariai, Seimo irinkti i deputat, ir du nariai, Senato irinkti i senatori.
251

2. Nacionalin teism taryba i savo nari renka pirminink ir du vicepirmininkus. 3. Irinkt Nacionalins teism tarybos nari kadencija yra ketveri metai. 4. Nacionalins teism tarybos struktr, veiklos srit ir darbo tvark, taip pat jos nari rinkimo bd nustato statymas. Konstitucinis tribunolas 188 straipsnis Konstitucinis Tribunolas priima sprendimus bylose dl: 1) statym ir tarptautini sutari atitikties Konstitucijai, 2) statym atitikties ratifikuotoms tarptautinms sutartims, kurioms ratifikuoti reikia iankstinio statyme ireikto sutikimo, 3) centrini valstybs institucij leidiam teiss akt atitikties Konstitucijai, ratifikuotoms tarptautinms sutartims ir statymams, 4) politini partij tiksl ar veiklos atitikties Konstitucijai, 5) konstitucini skund, apie kuriuos kalbama 79 straipsnio 1 dalyje. 189 straipsnis Konstitucinis Tribunolas sprendia ginus dl kompetencijos tarp centrini konstitucini valstybs institucij. 190 straipsnis 1. Konstitucinio Tribunolo sprendimai turi visiems privalom gali ir yra galutiniai. 2. Konstitucinio Tribunolo sprendimai bylose, ivardytose 188 straipsnyje, turi bti nedelsiant paskelbiami oficialiame leidinyje, kuriame buvo paskelbtas norminis aktas. Jeigu aktas nebuvo paskelbtas, sprendimas skelbiamas Lenkijos Respublikos oficialiame leidinyje Monitor Polski. 3. Konstitucinio Tribunolo sprendimas sigalioja jo paskelbimo dien, taiau Konstitucinis Tribunolas gali nustatyti kit termin, kada norminis aktas neteks privalomosios galios. is terminas negali viryti atuoniolikos mnesi, jeigu kalbama apie statym, o jeigu kalbama apie kit normin akt dvylikos mnesi. Jeigu sprendimas susijs su finansinmis ilaidomis, nenumatytomis biudeto statyme, Konstitucinis Tribunolas termin, kada norminis aktas neteks privalomosios galios, nustato susipains su Ministr Tarybos nuomone.
252

4. Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad norminis aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas siteisjs teismo sprendimas, galutinis administracinis sprendimas ar sprendimas kitokioje byloje, neatitinka Konstitucijos, tarptautins sutarties ar statymo, sudaro pagrind procesui atnaujinti, administraciniam ar kitokiam sprendimui panaikinti, vadovaujantis iam procesui taikom taisykli nustatytais principais ir tvarka. 5. Konstitucinio Tribunolo sprendimai priimami bals dauguma. 191 straipsnis 1. Su praymu bylose, apie kurias kalbama 188 straipsnyje, Konstitucin Tribunol gali kreiptis: 1) Respublikos prezidentas, Seimo pirmininkas, Senato pirmininkas, Ministr Tarybos pirmininkas, 50 deputat, 30 senatori, Aukiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, generalinis prokuroras, Aukiausij kontrols rm pirmininkas, piliei teisi gynjas, 2) Nacionalin teism taryba ta apimtimi, apie kuri kalbama 186 straipsnio 2 dalyje, 3) teritorins savivaldos vienet sprendimus priimanios institucijos, 4) nacionalins profesini sjung institucijos ir nacionalins darbdavi organizacij bei profesini organizacij vadovaujaniosios institucijos, 5) banyios ir tikjimo organizacijos, 6) subjektai, nustatyti 79 straipsnyje, jame nurodyta apimtimi. 2. Subjektai, apie kuriuos kalbama 1 dalies 35 punktuose, gali kreiptis su tokiu praymu, jeigu norminis aktas yra susijs su j veiklos srit patenkaniais klausimais. 192 straipsnis Su praymu bylose, apie kurias kalbama 189 straipsnyje, Konstitucin Tribunol gali kreiptis: Respublikos prezidentas, Seimo pirmininkas, Senato pirmininkas, Ministr Tarybos pirmininkas, Aukiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir Aukiausij kontrols rm pirmininkas. 193 straipsnis Kiekvienas teismas gali pateikti Konstituciniam Tribunolui teisin klausim dl norminio akto atitikties Konstitucijai, ratifikuotoms tarptautinms sutartims ar statymui, jeigu nuo atsakymo teisin klausim priklauso teismo nagrinjamos bylos sprendimas.
253

194 straipsnis 1. Konstitucin Tribunol sudaro 15 teisj, Seimo individualiai renkam 9 metams i asmen, turini iskirtini teiss ini. Pakartotinai irinkti Tribunolo sudt neleidiama. 2. Konstitucinio Tribunolo pirminink ir vicepirminink skiria Respublikos prezidentas i Konstitucinio Tribunolo teisj bendro susirinkimo pasilyt kandidat. 195 straipsnis 1. Konstitucinio Tribunolo teisjai, vykdydami savo pareigas, yra nepriklausomi ir klauso tik Konstitucijos. 2. Konstitucinio Tribunolo teisjams utikrinamos darbo slygos ir atlyginimas, atitinkantys aukt j status ir pareig apimt. 3. Konstitucinio Tribunolo teisjai, kol eina pareigas, negali priklausyti politinei partijai, profesinei sjungai ar usiimti vieja veikla, nesuderinama su teism ir teisj nepriklausomumo principais. 196 straipsnis Konstitucinio Tribunolo teisjas be iankstinio Konstitucinio Tribunolo sutikimo negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn ir jam negali bti atimta laisv. Teisjas negali bti sulaikytas ar suimtas, iskyrus atvejus, kai yra utinkamas bedarantis nusikaltim, jeigu j sulaikyti btina, kad bt utikrinta teisinga proceso eiga. Apie sulaikym nedelsiant praneama Konstitucinio Tribunolo pirmininkui, jis gali nurodyti nedelsiant paleisti sulaikytj. 197 straipsnis Konstitucinio Tribunolo struktr ir proceso Tribunole tvark nustato statymas. Valstybs tribunolas 198 straipsnis 1. U Konstitucijos ar statymo paeidim, padaryt dl uimam pareig ar vykdant tarnybines pareigas, konstitucin atsakomyb prie Valstybs Tribunol taikoma: Respublikos prezidentui, Ministr Tarybos pirmininkui ir Ministr Tarybos nariams, Lenkijos nacionalinio banko pirmininkui, Aukiausij kontrols rm pirmininkui, Nacionalins radijo ir televizijos tarybos nariams, asmenims, kuriems Ministr Tarybos pirmininkas paved vadovauti ministerijoms, taip pat vyriausiajam Ginkluotj pajg vadui.
254

2. Konstitucin atsakomyb prie Valstybs Tribunol taip pat taikoma deputatams ir senatoriams 107 straipsnyje nustatyta apimtimi. 3. Valstybs Tribunolo skiriam bausmi ris nustato statymas. 199 straipsnis 1. Valstybs Tribunol sudaro pirmininkas, du pirmininko pavaduotojai ir 16 nari, Seimo renkam ne i deputat ir senatori, Seimo kadencijos laikui. Tribunolo pirmininko pavaduotojai ir ne maiau kaip pus Valstybs Tribunolo nari privalo turti kvalifikacij, kurios reikalaujama teisjo pareigoms uimti. 2. Valstybs Tribunolo pirmininkas yra Aukiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas. 3. Valstybs Tribunolo nariai, vykdydami Valstybs Tribunolo teisjo funkcij, yra nepriklausomi ir klauso tik Konstitucijos ir statym. 200 straipsnis Valstybs Tribunolo narys be iankstinio Valstybs Tribunolo sutikimo negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn ir jam negali bti atimta laisv. Valstybs Tribunolo narys negali bti sulaikytas ar suimtas, iskyrus atvejus, kai yra utinkamas bedarantis nusikaltim, jeigu j sulaikyti btina, kad bt utikrinta teisinga proceso eiga. Apie sulaikym nedelsiant praneama Valstybs Tribunolo pirmininkui, jis gali nurodyti nedelsiant paleisti sulaikytj. 201 straipsnis Valstybs Tribunolo struktr ir proceso Tribunole tvark nustato statymas. IX SKYRIUS VALSTYBS KONTROLS IR TEISS APSAUGOS INSTITUCIJOS Aukiausieji kontrols rmai 202 straipsnis 1. Aukiausieji kontrols rmai yra aukiausia valstybs kontrols institucija. 2. Aukiausieji kontrols rmai pavalds Seimui. 3. Aukiausieji kontrols rmai veikia kolegialumo pagrindais.
255

203 straipsnis 1. Aukiausieji kontrols rmai kontroliuoja Vyriausybs administracijos institucij, Lenkijos nacionalinio banko, valstybini juridini asmen ir kit valstybini organizacini vienet veikl teistumo, kikumo, tikslingumo ir siningumo poiriu. 2. Aukiausieji kontrols rmai gali kontroliuoti teritorins savivaldos institucij, komunalini juridini asmen ir kit komunalini organizacini vienet veikl teistumo, kikumo ir siningumo poiriu. 3. Aukiausieji kontrols rmai taip pat gali teistumo ir kikumo poiriu kontroliuoti kit organizacini vienet ir kio subjekt veikl tiek, kiek jie naudoja valstybs ar komunalin turt ar las arba vykdo finansinius sipareigojimus valstybei. 204 straipsnis 1. Aukiausieji kontrols rmai pateikia Seimui: 1) valstybs biudeto ir pagrindini pinig politikos nuostat vykdymo analiz, 2) nuomon dl Ministr Tarybos valstybs biudeto vykdymo ataskaitos. 3) informacij apie kontrols rezultatus, statyme numatytus pasilymus ir kreipimusis. 2. Aukiausieji kontrols rmai kasmet pateikia Seimui savo veiklos ataskait. 205 straipsnis 1. Aukiausij kontrols rm pirminink skiria Seimas Senato sutikimu 6 metams, jis gali bti pakartotinai paskirtas tik vien kart. 2. Aukiausij kontrols rm pirmininkas negali uimti kit pareig, iskyrus auktosios mokyklos profesoriaus pareigas, ar usiimti kita profesine veikla. 3. Aukiausij kontrols rm pirmininkas negali priklausyti politinei partijai, profesinei sjungai ar usiimti vieja veikla, nesuderinama su jo auktu statusu. 206 straipsnis Aukiausij kontrols rm pirmininkas be iankstinio Seimo sutikimo negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn ir jam negali bti atimta laisv. Aukiausij kontrols rm pirmininkas negali bti sulaikytas ar suimtas, iskyrus atvejus, kai yra utinkamas bedarantis nusikalti256

m ir jeigu j sulaikyti btina, kad bt utikrinta teisinga proceso eiga. Apie sulaikym nedelsiant praneama Seimo pirmininkui, jis gali nurodyti nedelsiant paleisti sulaikytj. 207 straipsnis Aukiausij kontrols rm struktr ir veiklos tvark nustato statymas. Piliei teisi gynjas 208 straipsnis 1. Piliei teisi gynjas saugo Konstitucijoje ir kituose norminiuose aktuose tvirtintas mogaus ir pilieio laisves ir teises. 2. Piliei teisi gynjo veiklos srit ir tvark nustato statymas. 209 straipsnis 1. Piliei teisi gynj skiria Seimas Senato sutikimu 5 metams. 2. Piliei teisi gynjas negali uimti kit pareig, iskyrus auktosios mokyklos profesoriaus pareigas, ar usiimti kita profesine veikla. 3. Piliei teisi gynjas negali priklausyti politinei partijai, profesinei sjungai ar usiimti vieja veikla, nesuderinama su jo auktu statusu. 210 straipsnis Piliei teisi gynjas veikia savarankikai, yra nepriklausomas nuo kit valstybs institucij ir statymo nustatytais pagrindais atsako tik Seimui. 211 straipsnis Piliei teisi gynjas be iankstinio Seimo sutikimo negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn ir jam negali bti atimta laisv. Piliei teisi gynjas negali bti sulaikytas ar suimtas, iskyrus atvejus, kai yra utinkamas bedarantis nusikaltim ir jeigu j sulaikyti btina, kad bt utikrinta teisinga proceso eiga. Apie sulaikym nedelsiant praneama Seimo pirmininkui, jis gali nurodyti nedelsiant paleisti sulaikytj. 212 straipsnis Piliei teisi gynjas kasmet informuoja Seim ir Senat apie savo veikl ir apie padt utikrinant mogaus ir pilieio laisves bei teises.
257

Nacionalin radijo ir televizijos taryba 213 straipsnis 1. Nacionalin radijo ir televizijos taryba saugo odio laisv, teis informacij, taip pat viej interes radijuje ir televizijoje. 2. Nacionalin radijo ir televizijos taryba leidia potvarkius, o individualiais klausimais priima nutarimus. 214 straipsnis 1. Nacionalins radijo ir televizijos tarybos narius skiria Seimas, Senatas ir Respublikos prezidentas. 2. Nacionalins radijo ir televizijos tarybos narys negali priklausyti politinei partijai, profesinei sjungai ar usiimti vieja veikla, nesuderinama su jo auktu statusu. 215 straipsnis Nacionalins radijo ir televizijos tarybos veiklos principus ir tvark, jos struktr, taip pat detalius jos nari skyrimo principus nustato statymas.

X SKYRIUS VIEIEJI FINANSAI 216 straipsnis 1. Finansins los vieiesiems tikslams kaupiamos ir leidiamos statymo nustatytu bdu. 2. Nekilnojamojo turto, dali ar akcij gijimas, realizavimas ir apsunkinimas, taip pat Valstybs ido, Lenkijos nacionalinio banko ar kit valstybini juridini asmen vertybini popieri emisija vykdomi statymo nustatytais pagrindais ir tvarka. 3. Monopolis nustatomas statymu. 4. Valstyb paskolas ima ir finansines garantijas bei laidavimus suteikia statymo nustatytais pagrindais ir tvarka. 5. Negalima imti paskol ar suteikti finansini garantij ir laidavim, dl kuri valstybs vieoji skola viryt 3/5 metinio bendrojo vidaus produkto verts. Metinio bendrojo vidaus produkto verts ir valstybs vieosios skolos apskaiiavimo bd nustato statymas.

258

217 straipsnis Mokesius, kitas viesias rinkliavas, apmokestinimo subjektus, objektus ir mokesi tarifus, taip pat lengvat suteikimo, nepriemok panaikinimo principus ir nuo mokesi atleist subjekt kategorijas nustato statymas. 218 straipsnis Valstybs ido organizacij ir Valstybs ido turto valdymo bd nustato statymas. 219 straipsnis 1. Seimas tvirtina biudetini met valstybs biudet biudeto statymo forma. 2. Valstybs biudeto projekto rengimo principus ir tvark, jo detalumo laipsn ir reikalavimus, kuriuos turi atitikti biudeto statymo projektas, taip pat biudeto statymo vykdymo principus ir tvark nustato statymas. 3. Iimtiniais atvejais valstybs pajamas ir ilaidas trumpesniam nei met laikotarpiui gali nustatyti laikinojo biudeto statymas (ustawa o prowizorium budetowym). Reikalavimai, taikomi biudeto statymo projektui, atitinkamai taikomi ir laikinojo biudeto statymo projektui. 4. Jeigu biudeto statymas ar laikinojo biudeto statymas nesigalioja nuo biudetini met pradios, Ministr Taryba finansin k tvarko vadovaudamasi pateiktu statymo projektu. 220 straipsnis 1. Ministr Tarybos planuot ilaid padidinimas arba pajam apribojimas negali lemti didesnio, nei numatyta biudeto statymo projekte, biudeto deficito patvirtinimo Seime. 2. Biudeto statymas negali numatyti, kad biudeto deficitas bt dengiamas prisiimant sipareigojimus centrinio valstybs banko atvilgiu. 221 straipsnis Biudeto statymo, laikinojo biudeto statymo, biudeto statymo pakeitimo statymo, statymo dl vieosios paskolos pamimo ir statymo dl valstybs finansini garantij suteikimo leidybos iniciatyvos teis priklauso tik Ministr Tarybai. 222 straipsnis Ministr Taryba ne vliau kaip prie tris mnesius iki prasidedant biudetiniams metams pateikia Seimui ateinani met biudeto statymo projekt. Iimtiniais atvejais projekt galima pateikti vliau.
259

223 straipsnis Senatas gali priimti biudeto statymo pataisas per 20 dien nuo jo pateikimo Senatui dienos. 224 straipsnis 1. Respublikos prezidentas per 7 dienas pasirao Seimo pirmininko pateikt biudeto statym arba laikinojo biudeto statym. Biudeto statymui ir laikinajam biudeto statymui netaikoma 122 straipsnio 5 dalies nuostata. 2. Jeigu Respublikos prezidentas prie pasiraydamas biudeto statym arba laikinojo biudeto statym kreipiasi Konstitucin Tribunol su praymu itirti jo atitikt Konstitucijai, Tribunolas sprendim ioje byloje priima ne vliau kaip per 2 mnesius nuo kreipimosi Tribunol dienos. 225 straipsnis Jeigu per 4 mnesius nuo biudeto statymo projekto pateikimo Seimui dienos statymas nepateikiamas Respublikos prezidentui pasirayti, Respublikos prezidentas per 14 dien gali sutrumpinti Seimo kadencij. 226 straipsnis 1. Ministr Taryba per penkis mnesius nuo biudetini met pabaigos pateikia Seimui biudeto statymo vykdymo ataskait kartu su informacija apie valstybs siskolinimo padt. 2. Seimas inagrinja pateikt ataskait ir, susipains su Aukiausij kontrols rm nuomone, per 90 dien nuo ataskaitos pateikimo Seimui dienos priima nutarim pritarti arba atsisakyti pritarti Ministr Tarybos ataskaitai. 227 straipsnis 1. Centrinis valstybs bankas yra Lenkijos nacionalinis bankas. Jam priklauso iimtin pinig emisijos ir pinig politikos nustatymo bei gyvendinimo teis. Lenkijos nacionalinis bankas atsako u Lenkijos valiutos vert. 2. Lenkijos nacionalinio banko institucijos yra: Lenkijos nacionalinio banko pirmininkas, Pinig politikos taryba ir Lenkijos nacionalinio banko valdyba. 3. Lenkijos nacionalinio banko pirminink skiria Seimas Respublikos prezidento silymu 6 metams.
260

4. Lenkijos nacionalinio banko pirmininkas negali priklausyti politinei partijai, profesinei sjungai ar usiimti vieja veikla, nesuderinama su jo auktu statusu. 5. Pinig politikos tarybos sudt eina Lenkijos nacionalinio banko pirmininkas, kaip pirmininkas, ir asmenys, turintys iskirtini finans srities ini, skiriami 6 metams, po lygiai Respublikos prezidento, Seimo ir Senato. 6. Pinig politikos taryba kasmet nustato pagrindines pinig politikos nuostatas ir pateikia jas Seimui susipainti tuo pat metu, kai Ministr Taryba pateikia biudeto statymo projekt. Pinig politikos taryba per 5 mnesius nuo biudetini met pabaigos pateikia Seimui ataskait apie pagrindini pinig politikos nuostat vykdym. 7. Lenkijos nacionalinio banko struktr ir veiklos principus, taip pat detalius jo organ sudarymo ir panaikinimo principus nustato statymas. XI SKYRIUS NEPAPRASTOSIOS PADTYS 228 straipsnis 1. Ypatingos grsms atvejais, jeigu prast konstitucini priemoni nepakanka, gali bti vesta atitinkama nepaprastoji padtis: karo padtis, iimtin padtis arba stichins nelaims padtis. 2. Nepaprastoji padtis gali bti vesta tik statymo pagrindu priimant potvark, kuris turi bti papildomai visiems vieai paskelbiamas. 3. Vieosios valdios institucij veiklos principus, taip pat mogaus ir pilieio laisvi ir teisi apribojimo tam tikros nepaprastosios padties metu apimt nustato statymas. 4. statymas gali nustatyti turtini nuostoli, patirt dl mogaus ir pilieio laisvi ir teisi apribojimo nepaprastosios padties metu, atlyginimo pagrindus, apimt ir tvark. 5. Veiksmai, kuri imamasi vedus nepaprastj padt, turi atitikti grsms laipsn ir jais turi bti siekiama kuo greiiau atkurti normal valstybs funkcionavim. 6. Nepaprastosios padties metu negali bti pakeista: Konstitucija, rinkim Seim, Senat ir teritorins savivaldos institucijas nuostatos, Respublikos prezidento rinkim statymas ir nepaprastj padi statymai. 7. Nepaprastosios padties metu ir 90 dien po jos pabaigos negali bti sutrumpinta Seimo kadencija, vykdomas visos alies referendumas, negali bti vykdomi rinkimai Seim, Senat, teritorins savivaldos institucijas ir
261

Respublikos prezidento rinkimai, o i institucij kadencijos turi bti atitinkamai pratstos. Rinkimai teritorins savivaldos institucijas galimi tik ten, kur nebuvo vesta nepaprastoji padtis. 229 straipsnis Iorins grsms valstybei, ginkluoto Lenkijos Respublikos teritorijos upuolimo atveju arba kai i tarptautins sutarties kyla sipareigojimas bendrai gintis nuo agresijos, Respublikos prezidentas Ministr Tarybos silymu gali vesti karo padt valstybs teritorijos dalyje arba visoje teritorijoje. 230 straipsnis 1. Jeigu ikyla grsm valstybs konstitucinei santvarkai, piliei saugumui ar vieajai tvarkai, Respublikos prezidentas Ministr Tarybos silymu gali nustatytam laikui, ne ilgesniam kaip 90 dien, vesti iimtin padt valstybs teritorijos dalyje arba visoje teritorijoje. 2. Iimtin padtis gali bti pratsta tik vien kart Seimo sutikimu ir ne ilgesniam kaip 60 dien laikui. 231 straipsnis Potvark dl karo ar iimtins padties vedimo Respublikos prezidentas pateikia Seimui per 48 valandas nuo jo pasiraymo. Seimas nedelsdamas svarsto Respublikos prezidento potvark. Seimas gali j ataukti absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus. 232 straipsnis Siekdama ukirsti keli stichins nelaims pobdio gamtini katastrof ar technini avarij padariniams, taip pat siekdama juos likviduoti, Ministr Taryba gali nustatytam laikui, ne ilgesniam kaip 30 dien, vesti stichins nelaims padt valstybs teritorijos dalyje arba visoje teritorijoje. Stichins nelaims padtis gali bti pratsta Seimo sutikimu. 233 straipsnis 1. statymas, nustatantis mogaus ir pilieio laisvi ir teisi apribojim karo bei iimtins padties metu apimt, negali apriboti laisvi ir teisi, tvirtint 30 straipsnyje (mogaus orumas), 34 ir 36 straipsniuose (pilietyb), 38 straipsnyje (gyvybs apsauga), 39, 40 straipsniuose ir 41 straipsnio 4 dalyje (humanikas elgesys), 42 straipsnyje (baudiamoji atsakomyb), 45 straipsnyje (teis kreiptis teism), 47 straipsnyje (asmenins vertybs), 53
262

straipsnyje (sin ir religija), 63 straipsnyje (peticijos) ir 48 bei 72 straipsniuose (eima ir vaikas). 2. Neleidiama apriboti mogaus ir pilieio laisvi ir teisi tik dl jo rass, lyties, kalbos, tikjimo ar netikjimo, socialins kilms, gimimo ar turto. 3. statymas, nustatantis mogaus ir pilieio laisvi ir teisi apribojim stichins nelaims padties metu apimt, gali apriboti laisves ir teises, tvirtintas 22 straipsnyje (kins veiklos laisv), 41 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse (asmens laisv), 50 straipsnyje (bsto nelieiamyb), 52 straipsnio 1 dalyje (judjimo ir buvimo Lenkijos Respublikos teritorijoje laisv), 59 straipsnio 3 dalyje (teis streikuoti), 64 straipsnyje (nuosavybs teis), 65 straipsnio 1 dalyje (darbo laisv), 66 straipsnio 1 dalyje (teis saugias ir higienikas darbo slygas) ir 66 straipsnio 2 dalyje (teis poils). 234 straipsnis 1. Jeigu karo padties metu Seimas negali susirinkti posd, Respublikos prezidentas Ministr Tarybos silymu leidia statymo gali turinius potvarkius, neperengdamas 228 straipsnio 35 dalyse nustatyt rib. iuos potvarkius Seimas turi patvirtinti artimiausiame posdyje. 2. Potvarkiai, apie kuriuos kalbama 1 dalyje, yra visuotinai privalomos teiss altiniai.

XII SKYRIUS KONSTITUCIJOS KEITIMAS 235 straipsnis 1. statymo dl Konstitucijos keitimo projekt gali pateikti ne maiau kaip 1/5 statyme nustatyto deputat skaiiaus, Senatas arba Respublikos prezidentas. 2. Konstitucija keiiama statymu, kur vienodos redakcijos priima Seimas ir paskui, ne vliau kaip per 60 dien, Senatas. 3. Pirmasis statymo dl Konstitucijos keitimo projekto skaitymas gali vykti ne anksiau kaip trisdeimt dien nuo statymo projekto pateikimo Seimui dienos. 4. statym dl Konstitucijos keitimo Seimas priima ne maesne kaip 2/3 bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus, ir Senatas absoliuia bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto senatori skaiiaus.
263

5. statymas, keiiantis Konstitucijos I, II arba XII skyri nuostatas, Seime gali bti priimtas ne anksiau kaip eiasdeimt dien nuo io statymo projekto pirmojo skaitymo. 6. Jeigu statymas dl Konstitucijos keitimo susijs su I, II ar XII skyri nuostatomis, subjektai, nustatyti 1 dalyje, gali per 45 dienas nuo statymo primimo Senate dienos pareikalauti, kad bt surengtas j patvirtinantis referendumas. Su iuo pasilymu mintieji subjektai kreipiasi Seimo pirminink, is nedelsdamas nurodo surengti referendum per 60 dien nuo pasilymo pateikimo dienos. 7. Pasibaigus 4 ir 6 dalyse nustatytai procedrai, Seimo pirmininkas pateikia priimt statym Respublikos prezidentui pasirayti. Respublikos prezidentas pasirao statym per 21 dien nuo pateikimo dienos ir skelbia j leidinyje Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej.

XIII SKYRIUS PEREINAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 236 straipsnis 1. Per 2 metus nuo Konstitucijos sigaliojimo dienos Ministr Taryba pateikia Seimui statym, btin Konstitucijai taikyti, projektus. 2. statymai, gyvendinantys 176 straipsnio 1 dal tiek, kiek ji taikoma administracini teism proceso atvilgiu, bus priimti ne vliau kaip per 5 metus nuo Konstitucijos sigaliojimo dienos. Prie iems statymams sigaliojant, veikia nuostatos, numatanios Vyriausiojo administracinio teismo sprendim ypatingj revizij. 237 straipsnis 1. 4 metus nuo Konstitucijos sigaliojimo dienos sprendimus bylose dl nusiengim priima nusiengim byl kolegijos, veikianios prie rajon teism, taiau sprendimus dl areto priima teismas. 2. Apeliacijas dl kolegij sprendim nagrinja teismas. 238 straipsnis 1. Konstitucini vieosios valdios institucij ir j sudt einani asmen, irinkt arba paskirt iki sigaliojant Konstitucijai, kadencija baigiasi pasibaigus iki Konstitucijos sigaliojimo dienos galiojusi nuostat nustatytam laikotarpiui.
264

2. Jeigu iki Konstitucijos sigaliojimo dienos galiojusios nuostatos nenustat ios kadencijos, o nuo irinkimo ar paskyrimo dienos yra prajs ilgesnis negu nustatytasis Konstitucijoje laikotarpis, vieosios valdios institucij ar j sudt einani asmen konstitucin kadencija baigiasi po met nuo Konstitucijos sigaliojimo dienos. 3. Jeigu iki Konstitucijos sigaliojimo dienos galiojusios nuostatos nenustat ios kadencijos, o nuo irinkimo ar paskyrimo dienos yra prajs trumpesnis laikotarpis, negu Konstitucijoje nustatyta konstitucini vieosios valdios institucij ar j sudt einani asmen kadencija, tai laikas, kur ios institucijos ar asmenys vykd funkcijas pagal anksiau galiojusias nuostatas, skaitomas Konstitucijos nustatyt kadencijos laik. 239 straipsnis 1. 2 met laikotarpiu nuo Konstitucijos sigaliojimo dienos Konstitucinio Tribunolo sprendimai dl statym, priimt iki sigaliojant Konstitucijai, neatitikties Konstitucijai nra galutiniai ir turi bti apsvarstyti Seime, jis gali atmesti Konstitucinio Tribunolo sprendim 2/3 bals dauguma, dalyvaujant ne maiau kaip pusei statyme nustatyto deputat skaiiaus. Tai netaikoma sprendim, priimt dl Konstituciniam Tribunolui pateikt teisini klausim, atvilgiu. 2. Procesas bylose dl Konstitucinio Tribunolo visuotinai privalomo statym aikinimo, ikeltose iki sigaliojant Konstitucijai, turi bti nutrauktas. 3. Nuo Konstitucijos sigaliojimo dienos Konstitucinio Tribunolo nutarimai dl statym aikinimo praranda visuotinai privalom gali. Lieka galioti siteisj teismo sprendimai ir kiti siteisj vieosios valdios institucij sprendimai, priimti atsivelgiant nuostat reikm, nustatyt visuotinai privalomais Konstitucinio Tribunolo statym iaikinimais. 240 straipsnis Vienerius metus nuo Konstitucijos sigaliojimo dienos biudeto statymas gali numatyti, kad biudeto deficitas bt dengiamas prisiimant sipareigojimus pagrindinio valstybs banko atvilgiu. 241 straipsnis 1. Tarptautins sutartys, Lenkijos Respublikos iki iol ratifikuotos remiantis j ratifikavimo metu galiojusiomis konstitucinmis nuostatomis ir paskelbtos leidinyje Dziennik Ustaw, laikomos sutartimis, ratifikuotomis
265

turint iankstin statyme ireikt sutikim, ir j atvilgiu yra taikomos Konstitucijos 91 straipsnio nuostatos, jeigu i tarptautins sutarties turinio matyti, kad ji susijusi su Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje ivardyt kategorij klausimais. 2. Ministr Taryba per 2 metus nuo Konstitucijos sigaliojimo dienos pateikia Seimui tarptautini sutari, kuriose yra Konstitucijos neatitinkani nuostat, sra. 3. Senatoriai, irinkti iki sigaliojant Konstitucijai, kuriems nra sukak 30 met, isaugo savo mandatus iki kadencijos, kuriai jie buvo irinkti, pabaigos. 4. Deputato ar senatoriaus mandato derinimas su funkcija ar usimimu, kuriems yra taikomas 103 straipsnyje nustatytas draudimas, lemia mandato pasibaigim po mnesio nuo Konstitucijos sigaliojimo dienos, nebent deputatas ar senatorius anksiau atsisakyt funkcijos ar nutraukt usimim. 5. Klausimai, svarstomi statym leidybos procese, arba Konstituciniame Tribunole ar Valstybs Tribunole nagrinjamos bylos, pradtos iki sigaliojant Konstitucijai, nagrinjamos pagal konstitucines nuostatas, galiojusias j pradjimo dien. 6. Per 2 metus nuo Konstitucijos sigaliojimo dienos Ministr Taryba nustato, kurie i Ministr Tarybos nutarim ir ministr ar kit vyriausybs administracijos institucij sakym, priimt arba ileist iki Konstitucijos sigaliojimo dienos, turi bti atsivelgiant Konstitucijos 87 straipsnio 1 dalyje ir 92 straipsnyje nustatytas slygas pakeisti potvarkiais, ileistais remiantis galiojimu, tvirtintu statyme, kurio projekt Ministr Taryba atitinkamu metu pateikia Seimui. Tuo paiu terminu Ministr Taryba pateikia Seimui statymo, nustatanio, kurie vyriausybs administracijos institucij norminiai aktai, ileisti iki Konstitucijos sigaliojimo dienos, tampa nutarimais ar sakymais Konstitucijos 93 straipsnio prasme, projekt. 7. Konstitucijos sigaliojimo dien galiojantys vietins teiss aktai ir gminos aktai tampa vietins teiss aktais Konstitucijos 87 straipsnio 2 dalies prasme. 242 straipsnis Netenka galios: 1) 1992 m. spalio 17 dienos konstitucinis statymas Dl Lenkijos Respublikos statym leidiamosios ir vykdomosios valdi tarpusavio santyki ir dl teritorins savivaldos (DZ. U. Nr. 84, poz. 426, z 1995 r. Nr. 38, poz. 184, Nr. 150, poz. 729 oraz z 1996 r. Nr. 106, poz. 488),
266

2) 1992 m. balandio 23 dienos konstitucinis statymas Dl Lenkijos Respublikos Konstitucijos rengimo ir primimo tvarkos (Dz. U. Nr. 67, poz. 336 oraz z 1994 r. Nr. 61, poz. 251). 243 straipsnis Lenkijos Respublikos Konstitucija sigalioja prajus trims mnesiams nuo jos paskelbimo dienos.

Lenkijos Respublikos prezidentas Aleksander Kwaniewski

267

JUNGTINI AMERIKOS VALSTIJ KONSTITUCIJA

Mes, Jungtini Valstij Tauta, siekdami sukurti tobulesn sjung, tvirtinti teisingum, utikrinti rimt alyje, organizuoti bendr gynyb, rpintis vis gerove ir isaugoti laisvs teikiam gr mums bei ms ainiams, nustatome ir priimame i Jungtini Amerikos Valstij Konstitucij. I STRAIPSNIS 1 skyrius. Visi ia nustatyti statym leidiamosios valdios galiojimai priklauso Jungtini Valstij Kongresui, kur sudaro Senatas ir Atstov Rmai. 2 skyrius. Atstov Rmus sudaro nariai, kuriuos renka atskir valstij gyventojai kas dvejus metus; kiekvienos valstijos rinkjai turi atitikti reikalavimus, keliamus valstijos statym leidiamojo susirinkimo gausiausi rm rinkjams. Atstovu negali bti asmuo, jaunesnis nei dvideimt penkeri met, neibuvs septynerius metus Jungtini Valstij pilieiu ir rinkim metu negyvenantis toje valstijoje, kurioje yra renkamas. Atstov skaiius ir mokesiai paskirstomi valstijoms, kurios gali bti priimtos i sjung, proporcingai jose gyvenani moni skaiiui (is skaiius nustatomas prie vis laisv asmen, skaitant asmenis, privalanius atlikti nustatyto laiko tarnyb, ir neskaitant nemokani mokesi indn, pridedant tris penktadalius vis kit asmen). Gyventoj apskaita vykdoma trej met laikotarpiu po pirmosios Jungtini Valstij Kongreso sesijos, paskui jos rengiamos kas deimt met statyme nustatyta tvarka. Neturi bti renkamas daugiau kaip vienas atstovas nuo trisdeimties tkstani gyventoj, taiau kiekviena valstija privalo turti bent vien atstov; iki tokios apskaitos surengimo Niuhempyro valstija turi teis rinkti tris atstovus, Masaisetso atuonis, Rod Ailendo ir Providenso kolonija vien, Konektikuto penkis, Niujorko eis, Niudersio keturis, Pensilvanijos atuonis,
268

Delavero vien, Merilendo eis, Virdinijos deimt, iaurs Karolinos penkis, Piet Karolinos penkis, Dordijos tris. Jeigu kurios nors valstijos atstovybje atsirast laisv viet, jos vykdomoji valdia privalo surengti rinkimus tokioms laisvoms vietoms uimti. Atstov Rmai isirenka savo pirminink (spiker) ir kitus pareignus; tik ie rmai turi iimtin teis traukti atsakomybn apkaltos tvarka. 3 skyrius. Jungtini Valstij Senate kiekvienai valstijai atstovauja du senatoriai, juos renka i valstij statym leidiamieji susirinkimai eeriems metams; kiekvienas senatorius turi vien bals. Po pirmj rinkim susirinkus senatoriams jie suskirstomi tris kiek galima lygesnes grupes. Pirmosios grups senatori galiojimai baigiasi po dvej met, antrosios grups po ketveri, o treiosios po eeri, taigi Senatas kas dveji metai tredaliu atsinaujina; jeigu senatoriui atsistatydinus arba dl kitos prieasties atsirast laisv viet, tuomet, valstijos statym leidiamajam susirinkimui padarius pertrauk tarp sesij, valstijos vykdomoji valdia gali paskirti senatorius laikinai iki kitos statym leidiamojo susirinkimo sesijos, per kuri ios laisvos vietos bt uimtos. Senatoriumi negali bti asmuo, kuriam nra sukak trisdeimt met, kuris nra ibuvs devynerius metus Jungtini Valstij pilieiu ir rinkim metu negyvena toje valstijoje, kurioje yra renkamas. Jungtini Valstij viceprezidentas yra Senato pirmininkas, jam draudiama balsuoti, nebent balsai pasiskirstyt po lygiai. Viceprezidentui ivykus arba jam pradjus eiti Jungtini Valstij prezidento pareigas Senatas isirenka kitus savo pareignus ir laikinj pirminink. Senatui priklauso iimtin teis svarstyti visas apkaltos bylas. Tokiais atvejais posdiaujantys senatoriai privalo prisiekti. Jeigu apkalta taikoma Jungtini Valstij prezidentui, posdiui pirmininkauja Aukiausiojo Teismo pirmininkas; n vienas pareignas negali bti nuteistas, jeigu nuteisimui pritaria maiau nei du tredaliai posdyje dalyvaujani Senato nari. Apkaltos tvarka priimtais sprendimais galima tik atleisti i pareig ir atimti teis uimti kokias nors garbs, oficialias ar apmokamas pareigas Jungtini Valstij tarnyboje. Asmuo taip pat gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, teisiamas ir baudiamas teismo nuosprendiu statym nustatyta tvarka. 4 skyrius. Senatori ir atstov rinkim laik, viet ir tvark kiekvienoje valstijoje nustato jos statym leidiamasis susirinkimas; taiau Kongre269

sas gali bet kada priimti statym, nustatant arba keiiant rinkim taisykles, iskyrus tas, kuriomis nustatyta senatori rinkim vieta. Kongresas renkasi ne reiau kaip vien kart per metus, jo sesijos prasideda pirmj gruodio pirmadien, jeigu Kongresas statymu nenustato kitokios dienos. 5 skyrius. Kiekvieni rmai patys sprendia dl savo nari rinkim, j rezultat bei nari galiojim teistumo; kiekvienuose rmuose kvorum, reikaling klausimams sprsti, sudaro rm nari dauguma, bet nesant kvorumo rmai gali perkelti posd i vienos dienos kit ir nedalyvaujanius narius priversti atvykti posdius rm numatytomis priemonmis ir nuobaudomis. Kiekvieni rmai gali nustatyti savo posdi reglament, bausti paeidusius tvark narius ir, sutikus dviem tredaliams vis nari, paalinti juos i posdio. Kiekvieni rmai veda posdi protokolus ir gali kartkartmis vieai juos skelbti, iskyrus tas j dalis, kurios, rm nuomone, turi bti laikomos paslaptyje. Pageidaujant vienam penktadaliui posdyje dalyvaujani nari, protokolus raomos u ir prie kokiu nors klausimu balsavusi kiekvien rm nari pavards. N vieni i abej rm per Kongreso sesij negali be kit rm sutikimo atidti savo posdi daugiau kaip trims dienoms arba perkelti juos i vietos, kurioje posdiauja abeji rmai. 6 skyrius. Senatoriams ir atstovams u tarnyb i Jungtini Valstij ido mokamas statymu nustatytas atlyginimas. Jie negali bti suimti, iskyrus valstybs idavimo, sunkaus nusikaltimo ir vieosios tvarkos paeidimo atvejus, kai dalyvauja atitinkam rm sesijoje arba kai vyksta rmus ar grta i j; u savo kalbas ar pareikt nuomon per debatus bet kuriuose i abej rm jie negali bti apklausiami jokioje kitoje vietoje. Joks senatorius ar atstovas savo kadencijos laikotarpiu negali uimti jokios Jungtini Valstij civilins tarnybos, kuri bt steigta arba kurioje bt padidintas atlyginimas ios kadencijos laikotarpiu; joks asmuo, uimantis kokias nors pareigas Jungtini Valstij tarnyboje, negali tapti vien ar kit rm nariu tol, kol eina ias pareigas. 7 skyrius. Visus pajam statym projektus turi silyti Atstov Rmai, taiau Senatas gali pritarti jiems arba silyti j pataisas, kaip ir esant kitiems statym projektams.
270

Visi statym projektai, priimti Atstov Rm ir Senato, prie praddami galioti turi bti pateikti Jungtini Valstij prezidentui. Jeigu prezidentas statymo projektui pritaria, j pasirao, jeigu ne, grina pateikdamas savo pastabas rmams, pasiliusiems statymo projekt; ie rmai rao prezidento pastabas savo protokol ir statymo projekt svarsto i naujo. Kai statymo projektas dar kart priimamas dviej tredali i rm nari bals dauguma, jis su prezidento pastabomis siuniamas kitus rmus, kurie j taip pat svarsto i naujo. Pritarus dviem tredaliams i rm nari, statymo projektas tampa statymu. Visais tokiais atvejais abejuose rmuose nariai balsuoja u ir prie, o balsavusi u ir prie asmen pavards raomos atitinkam rm protokolus. Jeigu prezidentas per deimt dien, neskaiiuojant sekmadieni, po to, kai jam buvo pateiktas statymo projektas, jo negrina Kongresui, statymo projektas tampa statymu ir be jo parao, iskyrus atvejus, kai Kongresui negalima grinti statymo projekto dl to, kad atidedama sesija; tuomet statymo projektas netampa statymu. Visi potvarkiai, nutarimai ir sprendimai, kuriems priimti btinas ir Senato, ir Atstov Rm sutikimas (iskyrus sesijos atidjimo klausim), turi bti pateikiami Jungtini Valstij prezidentui ir sigalioja tik jam pritarus. Jeigu prezidentas juos atmest, jie vl gali bti priimti pritariant dviem tredaliams Senato ir Atstov Rm bals, laikantis taisykli ir slyg, taikom priimant statymo projekt. 8 skyrius. Kongresas turi teis: nustatyti ir rinkti mokesius, muitus ir akcizus, grinti siskolinimus ir laiduoti bendr Jungtini Valstij gynyb ir vis gerov; visi mokesiai, muitai ir akcizai visoje Jungtini Valstij teritorijoje privalo bti vienodi; skolintis pinig Jungtini Valstij vardu; reguliuoti prekyb su usienio valstybmis, tarp atskir valstij ir su indn gentimis; visoje Jungtini Valstij teritorijoje nustatyti vienodas natralizacijos taisykles ir priimti vienodus bankroto statymus; kaldinti monetas, nustatyti j ir usienio monet vert, svorio ir saiko mat vienetus; bausti u valstybs vertybini popieri ir Jungtini Valstij apyvartoje esani pinig padirbinjim; steigti pato staigas ir tiesti pato kelius; remti mokslo ir taikomojo meno vystymsi, tam tikram laikui garantuojant autori ir iradj krini autorini teisi apsaug; steigti teismus, pavaldius Aukiausiajam Teismui;
271

 nustatyti ir skirti bausmes u piratavim ir sunkius nusikaltimus jroje, taip pat u tarptautins teiss paeidimus; skelbti kar, iduoti kaperio veiklos ir represalij leidimus, nustatyti taisykles dl karo grobio sausumoje ir jroje; rinkti ir ilaikyti kariuomen; asignavimai iems tikslams neturi bti skiriami ilgesniam nei dvej met laikui; kurti ir ilaikyti karo laivyn; priimti sausumos ir jr pajg valdymo ir tvarkymo taisykles; duoti nurodymus sukviesti milicij, kai to reikia Sjungos statymams vykdyti, sukilimams malinti ir upuolimams atremti; imtis priemoni milicijai organizuoti, j apginkluoti ir apmokyti bei vadovauti tai jos daliai, kuri gali bti naudojama Jungtini Valstij tarnyboje, paliekant valstijoms teis skirti karininkus ir mokyti milicij, laikantis Kongreso nustatyt drausms taisykli; naudotis iimtine teise leisti statymus toje apygardoje (ne didesnje kaip deimties kvadratini myli), kuri, perleidus atskiroms valstijoms ir pritarus Kongresui, bus Jungtini Valstij Vyriausybs buvein, taip pat naudotis tokia paia teise visose emse, pritarus atitinkam valstij statym leidiamiesiems susirinkimams, gytiems fortams, sandliams, dokams ir kitiems statiniams statyti; leisti visus statymus, kurie bus reikalingi ir tinkami vykdyti ivardytuosius galiojimus, taip pat visus kitus galiojimus, kuriuos i Konstitucija suteikia Jungtini Valstij Vyriausybei arba kokiai nors jos daliai ar pareignui. 9 skyrius. Iki 1808 met Kongresas negali udrausti asmen imigracijos arba veimo, jeigu bet kuri i dabartini valstij tai laikys esant reikalinga; taiau gali bti nustatytas tokio veimo mokestis arba muitas, ne didesnis kaip deimt doleri u kiekvien asmen. Draudiama sustabdyti Habeas Corpus* statymo veikim, nebent to reikt visuomens saugumui, kilus sukilimui ar siverus kitai aliai, utikrinti. Draudiama priimti bet kokius statymo projektus dl asmens baudimo be teismo ir atgal galiojanius statymus. Draudiama nustatyti pagalvs mokest ar kitus tiesioginius mokesius kitaip, nei remiantis visuotine gyventoj apskaita arba anksiau nurodytu gyventoj skaiiavimu.
*

Asmens nelieiamybs statymas.

272

Draudiama numatyti mokesius arba skirti muitus u prekes, iveamas i bet kurios valstijos. Draudiama teikti pirmenyb koki nors valstij uostams priimant prekybos ar mokesi potvarkius. Draudiama pareigoti laivus, plaukianius kuri nors valstij arba i valstijos, plaukti kitos valstijos uost, ten ikrauti krovin ir mokti muitus. Visos los i ido skiriamos tik pagal statymu nustatytus asignavimus; privaloma reguliariai ir vieai skelbti ataskaitas apie visas valstybs l plaukas ir ilaidas. Jungtins Valstijos neteikia joki kilmingj titul; n vienas asmuo, uimantis kokias nors apmokamas ar oficialias pareigas Jungtini Valstij tarnyboje, negali be Kongreso sutikimo priimti jokios dovanos, umokesio, pareig ar titulo i kokio nors karaliaus, princo ar usienio valstybs. 10 skyrius. N viena valstija negali sudaryti sutari, stoti sjungas ar konfederacijas, iduoti kaperio veiklos ar represalij paymjim, kaldinti monet, spausdinti pinigini banknot, apmokti skol kitaip nei auksinmis ir sidabrinmis monetomis, priimti statym, numatani bausms skyrim be teismo, taip pat statym, veikiani atgal, bei statym, paeidiani sutartyse tvirtintus sipareigojimus, taip pat teikti bajorik titul. Valstijos negali be Kongreso sutikimo nustatyti mokesi ar veam ar iveam preki muit, iskyrus atvejus, kai tai neivengiamai btina valstijos preki patikrinimo statymams vykdyti. Grynosios pajamos i vis muit ir mokesi, valstij nustatyt u preki veim ar iveim, perduodamos Jungtini Valstij idui. Visus tokio pobdio statymus kontroliuoja ir keiia Kongresas. Be Kongreso sutikimo valstijos neturi teiss nustatyti tonao rinkliav, taikos metu laikyti kariuomens ar karo laiv, sudaryti sutartis ar susitarimus su kitomis valstijomis ar usienio valstybmis arba pradti kar, nebent bt upultos arba joms grst toks tiesioginis pavojus, kai delsti negalima.

II STRAIPSNIS 1 skyrius. Vykdomoji valdia priklauso Jungtini Amerikos Valstij prezidentui. Jis eina pareigas ketverius metus ir kartu su viceprezidentu, renkamu tokiam pat laikui, yra irenkamas toliau nustatytu bdu. Kiekviena valstija savo statym leidiamojo susirinkimo nustatyta tvarka skiria tiek rinkik, kiek i valstija turi Kongrese senatori ir atstov.
273

Rinkikais negali bti skiriami nei senatoriai, nei atstovai, nei asmenys, uimantys oficialias ar apmokamas pareigas Jungtini Valstij tarnyboje. Rinkikai renkasi savo valstijoje ir balsuodami biuleteniais renka du asmenis, kuri bent vienas turi bti i kit valstij nei ta, i kurios yra rinkikai. Paskui jie sudaro sra vis asmen, u kuriuos buvo balsuota, nurodydami bals skaii, kur gavo kiekvienas i j; sra jie pasirao, patvirtina ir uantspauduot siunia Jungtini Valstij Vyriausybs buvein Senato pirmininkui. Senato pirmininkas, dalyvaujant Senato ir Atstov Rm nariams, atplia visus sraus ir tada skaiiuojami balsai. Asmuo, gavs daugiausia bals, tampa prezidentu tik jeigu is bals skaiius sudaro vis paskirtj rinkik bals daugum. Jeigu bals daugum surenka daugiau nei vienas asmuo ir j gaut bals skaiius vienodas, Atstov Rmai nedelsdami slaptu balsavimu vien i j renka prezidentu; jeigu bals daugumos negauna n vienas asmuo, mintieji rmai tokia pat tvarka renka prezident i penki asmen, gavusi daugiausia bals. Taiau renkant prezident balsuojama valstijomis, kiekvienos valstijos atstovai turi vien bals; kvorum tokiu atveju sudaro rm nariai i dviej tredali valstij; prezidentui irinkti btina vis valstij bals dauguma. Kiekvienu atveju asmuo, gavs daugiausia bals po prezidento, tampa viceprezidentu. Jeigu atsitikt taip, kad du ar daugiau asmen gaut po lygiai bals, Senatas i j rinkt viceprezident balsuodamas biuleteniais. Kongresas gali nustatyti rinkik rinkimo laik ir dien, kai jie turi balsuoti; i diena turi bti viena visoje Jungtini Valstij teritorijoje. Prezidentu negali tapti asmuo, kuris nra gims Jungtini Valstij pilieiu arba nra juo buvs priimant i konstitucij; taip pat ias pareigas negali bti renkamas asmuo, kuriam nesukako trisdeimt penkeri metai ir kuris per pastaruosius keturiolika met nuolat negyveno Jungtinse Valstijose. Jeigu prezidentas paalinamas i pareig, mirta, atsistatydina arba nebegali toliau eiti savo pareig, jo galiojimus vykdo viceprezidentas. Jeigu paalinami i pareig, mirta, atsistatydina arba nebegali toliau eiti savo pareig ir prezidentas, ir viceprezidentas, Kongresas gali priimti statym, nurodant, koks pareignas tokiu atveju vykdys prezidento galiojimus tol, kol bus paalintos prieastys, trukdanios prezidentui eiti savo pareigas, arba kol bus irinktas naujas prezidentas. U savo tarnyb prezidentas nustatytais laiko tarpais gauna atlyginim, kuris negali bti nei padidintas, nei sumaintas tuo laikotarpiu, kuriam jis irinktas, per laikotarp jis negali gauti jokio kito atlyginimo i Jungtini Valstij ar i kurios nors vienos valstijos.
274

Prezidentas, prie praddamas eiti savo pareigas, duoda i priesaik arba pasiadjim: A ikilmingai prisiekiu (arba pasiadu), kad garbingai vykdysiu Jungtini Valstij prezidento pareigas ir visomis savo jgomis gerbsiu, saugosiu ir ginsiu Jungtini Valstij Konstitucij. 2 skyrius. Prezidentas yra vyriausiasis Jungtini Valstij kariuomens ir jr laivyno, taip pat valstij milicijos, kai ji aukiama Jungtini Valstij tikrajai tarnybai atlikti, vadas. Jis gali reikalauti, kad kiekvienas vykdomosios valdios departamento vadovas pareikt nuomon ratu bet kuriuo savo kompetencijos klausimu; jis turi teis atidti sprendim vykdym arba teikti malon asmenims, paeidusiems Jungtini Valstij statymus, iskyrus sprendimus dl apkaltos. Jis turi teis, Senatui pasilius ir pritarus, sudaryti sutartis, jeigu joms pritaria du tredaliai posdyje dalyvaujani senatori. Prezidentas, Senatui pasilius ir pritarus, skiria ambasadorius, kitus oficialius tarnautojus ir konsulus, Aukiausiojo Teismo teisjus ir visus kitus Jungtini Valstij pareignus, kuri skyrimo nuostat Konstitucijoje nra ir kuri pareigas nustato statymas. Taiau Kongresas statymu paveda skirti tokius emesniuosius pareignus, kuriuos mano esant reikalinga skirti prezidentui, teismams arba departament vadovams. Prezidentas turi teis skirti pareignus visas laisvas tarnybos vietas, atsirandanias tarp Senato sesij, suteikdamas jiems galiojimus laikotarpiui iki artimiausios sesijos pabaigos. 3 skyrius. Prezidentas reguliariai informuoja Kongres apie Sjungos padt ir rekomenduoja jam svarstyti tai, k laiko reikalinga ir naudinga gyvendinti. Ypatingais atvejais prezidentas pats gali suaukti vienus ar abejus rmus, o jeigu rmai nesutaria dl sesijos perklimo laiko, jis gali suaukti juos tokiu laiku, koks jam atrodys tinkamas. Prezidentas priima pasiuntinius ir kitus oficialius pareignus ir rpinasi, kad bt tinkamai vykdomi statymai, tvirtina vis Jungtini Valstij pareign skyrim. 4 skyrius. Prezidentas, viceprezidentas ir visi Jungtini Valstij pareignai gali bti paalinami i pareig, kai apkaltos procedra jie yra pripastami kaltais dl valstybs idavimo, kyininkavimo ar kito sunkaus arba nesunkaus nusikaltimo padarymo.

275

III STRAIPSNIS 1 skyrius. Teismin valdia Jungtinse Valstijose priklauso Aukiausiajam Teismui ir tiems emesniems teismams, kuriuos steigia ir paskiria Kongresas. Aukiausiojo Teismo bei emesnij teism teisjai eina savo pareigas iki gyvos galvos, jeigu j elgesys nepriekaitingas. Nustatytu laiku jie gauna atlyginim, kurio negalima sumainti, kol teisjai eina savo pareigas. 2 skyrius. Teismin valdia vadovaujantis teise ir teisingumu yra gyvendinama sprendiant visas bylas, kylanias dl ios konstitucijos, Jungtini Valstij statym ir sutari, kurios yra arba bus Jungtini Valstij sudarytos; visas usienio ali pasiuntini, kit oficiali atstov ir konsul bylas; visas admiraliteto ir jr jurisdikcijos bylas; bylas, kuriose viena gino alis yra Jungtins Valstijos; bylas tarp dviej ar daugiau valstij; bylas tarp kurios nors valstijos ir kitos valstijos piliei; tarp vairi valstij piliei; tarp vienos valstijos piliei dl ems, kuri skyr kita valstija; tarp valstijos arba jos piliei ir usienio valstybi, j piliei ar pavaldini. Visose bylose, susijusiose su ambasadoriais, kitais oficialiais atstovais ir konsulais, taip pat tose, kuriose viena i bylos ali yra valstija, Aukiausiajam Teismui priskiriama pirmos instancijos teismo jurisdikcija. Visose kitose jau mintose bylose Aukiausiasis Teismas gyvendina apeliacin jurisdikcij tiek teiss, tiek fakto klausimais, darydamas iimtis ir remdamasis taisyklmis, kurias nustato Kongresas. Bylos dl vis nusikaltim, iskyrus ikeltsias apkaltos tvarka, yra teismingos prisiekusij teismui. Jos privalo bti nagrinjamos toje valstijoje, kur buvo padaryti ie nusikaltimai; bet jeigu jie padaryti ne kurios nors valstijos teritorijoje, bylos nagrinjamos toje vietoje ar vietose, kurios bus nustatytos Kongreso priimtame statyme. 3 skyrius. Valstybs idavimu Jungtinse Valstijose laikomas tiktai karas su jomis arba prisidjimas prie j prie, pagalbos ir paramos jiems teikimas. Niekas negali bti nuteistas dl valstybs idavimo, jeigu tokio aikaus fakto nepatvirtins du liudytojai arba to neprisipains pats kaltinamasis vieame teismo posdyje. Kongresas turi teis nustatyti bausm u valstybs idavim, taiau nuteisimas u idavim negali bti siejamas su tokio asmens palikuoni teisi atmimu ar turto konfiskavimu, kai nuteistasis yra mirs.

276

IV STRAIPSNIS 1 skyrius. Kiekvienoje valstijoje turi bti visikai pasitikima ir pripastami kit valstij oficials aktai, dokumentai ir teism byl mediaga. Kongresas bendraisiais statymais gali numatyti procedras, kuriomis itiriamas i akt, dokument ir teism byl mediagos tikrumas ir nustatoma j teisin galia. 2 skyrius. Pripastama kiekvienos valstijos piliei teis naudotis visomis kit valstij piliei privilegijomis ir laisvmis. Kiekvienas asmuo, kurioje nors valstijoje apkaltintas valstybs idavimu, sunkiu nusikaltimu ar kitu nusikaltimu, pasislps nuo teismo ir surastas kitoje valstijoje, reikalaujant vykdomajai valdiai tos valstijos, i kurios pabgo, turi bti perduotas tai valstijai, kurios jurisdikcijai yra priskirtas nusikaltimas. Joks asmuo, privalantis pagal valstijos statymus atlikti tarnyb ar dirbti ir pabgs kit valstij, negali bti ios valstijos statymais ar nutarimais atleistas nuo tarnybos ar darbo ir turi bti iduotas praant tai aliai, kuri turi teis reikalauti atlikti tarnyb ar darb. 3 skyrius. Naujas valstijas i sjung gali priimti Kongresas, taiau negalima naujos valstijos sudaryti ar j steigti kitos valstijos teritorijoje; jokia valstija negali bti sukurta susijungus dviem ar daugiau valstij arba valstij dali be i valstij statym leidiamj susirinkim ir Kongreso sutikimo. Kongresui priklauso teis disponuoti teritorija arba kita Jungtinms Valstijoms priklausania nuosavybe ir nustatyti iais klausimais visas reikalingas taisykles ir nutarimus; ioje Konstitucijoje nieko negalima aikinti taip, kad bt galima pakenkti kokioms nors Jungtini Valstij ar kurios nors valstijos teisms. 4 skyrius. Jungtins Valstijos garantuoja kiekvienai valstijai, esaniai ioje sjungoje, valdymo form respublik ir gina kiekvien valstij nuo prieo siverimo, o papraius statym leidiamajam susirinkimui arba kai nemanoma suaukti statym leidiamojo susirinkimo, vykdomajai valdiai, gina nuo smurto valstijoje. V STRAIPSNIS Kongresas, jeigu du tredaliai abej rm nari nutars esant reikalinga, gali silyti ios Konstitucijos pataisas arba praant dviem tredaliams vals277

tij statym leidiamj susirinkim gali suaukti konvent silyti pataisoms. Abiem atvejais tokios pataisos sigalioja kaip ios Konstitucijos dalis, jeigu jas ratifikuoja trij ketvirtadali valstij statym leidiamieji susirinkimai arba trij ketvirtadali valstij konventai pagal tai, koki ratifikavimo form pasilys Kongresas; be to, jokia pataisa, kuri gali bti priimta iki 1808 met, neturi bti kokiu nors bdu susijusi su pirmojo straipsnio devinto skyriaus pirmu ir ketvirtu punktais; n viena valstija be savo sutikimo negali netekti lygaus atstovavimo Senate. VI STRAIPSNIS Jungtins Valstijos pagal i Konstitucij pripasta visas skolas ir sipareigojimus, buvusius iki ios Konstitucijos primimo, taip pat tas, kurios buvo egzistuojant Konfederacijai. i Konstitucija ir Jungtini Valstij statymai, priimti j gyvendinant, taip pat visos sutartys, kurias Jungtins Valstijos sudar arba sudarys, yra aukiausioji alies teis; vis valstij teisjai privalo j taikyti, nors jai ir prietaraut kurios nors valstij konstitucij ir statym nuostatos. Anksiau minti senatoriai ir atstovai, valstij statym leidiamj susirinkim nariai, taip pat visi Jungtini Valstij ir atskir valstij vykdomosios bei teismins valdios pareignai privalo prisiekti arba ikilmingai pasiadti laikytis ios Konstitucijos. Draudiama atsivelgti asmens religij kaip sugebjim uimti kokias nors pareigas ar oficial post Jungtinse Valstijose kriterij. VII STRAIPSNIS Kad i Konstitucija sigaliot, pakanka, kad j ratifikuot devyni valstij konventai; iuo bdu valstijos j tvirtina. Konstitucija priimta konvente vienbalsiai pritariant dalyvaujanioms valstijoms 1787 met nuo ms Viepaties gimimo rugsjo 17 dien ir dvyliktaisiais Jungtini Amerikos Valstij nepriklausomybs metais. Tai patvirtiname savo paraais. G. Washington Prezidentas ir Virdinijos delegatas [Toliau 38 delegat paraai] Tikra: Williams Jackson, sekretorius
278

PATAISOS
I pataisa Kongresas neturi leisti statym, tvirtinani kuri nors religij arba draudiani j laisvai ipainti, arba varani odio ar spaudos laisv; arba moni teis taikiai rinktis ir kreiptis su peticijomis Vyriausyb dl nuostoli atlyginimo. II pataisa Siekiant garantuoti laisvos alies saugum btina gerai organizuota milicija*, todl piliei teis laikyti ir neiotis ginkl nevaroma. III pataisa Taikos metu n vienas kareivis negali bti apgyvendintas kieno nors namuose be savininko sutikimo. Karo metu tai leidiama daryti tik statymo numatyta tvarka. IV pataisa Gyventoj teis asmens, bsto, dokument ir turto nelieiamyb, apsaug nuo nepagrst krat ir aret neturi bti paeidiama. Kratos ir areto orderiai iduodami tik esant pakankamam pagrindui, kur gali patvirtinti priesaika ar ikilmingas pasiadjimas; be to, orderyje turi bti detaliai aprayta kratos vieta ir aretuojami asmenys ar daiktai. V pataisa Niekas negali bti traukiamas atsakomybn u baudiamj ar kitok eminant nusikaltim kitaip, nei prisiekusij iuri iniciatyva ar kaltinimu, iskyrus atvejus, kai byla keliama sausumos ir jr pajgose arba milicijoje, vykdant tikrj tarnyb karo ar visuomenei ikilusio pavojaus metu, niekas negali du kartus atsakyti gyvybe ar kno nelieiamybe u t pat nusikaltim, niekas negali bti veriamas jokioje byloje duoti parodymus prie save pat; niekam negalima atimti gyvybs, laisvs ar turto be teisto teisminio proceso; asmens nuosavyb gali bti paimama visuomeniniais tikslais tik u j teisingai atlyginus. VI pataisa Kaltinamasis bet kokioje baudiamojoje byloje turi teis greit ir vie nealik prisiekusij teism valstijoje arba iki io teismo momento staty*

Militia nacionalin gvardija.

279

mu apibrtoje apygardoje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas; kaltinamasis turi teis reikalauti susipainti su kaltinimo esme ir prieastimis, jis turi teis reikalauti akistatos su liudytojais, duodaniais prie j parodymus, gali reikalauti ikviesti savo liudytojus ir gynybai naudotis advokato pagalba. VII pataisa Kai iekinys didesnis nei dvideimt doleri, turi bti suteikiama teis bendrosios teiss ginus nagrinti prisiekusij teisme. Joks prisiekusij teismo inagrintas faktas negali bti peririmas kurio nors kito Jungtini Valstij teismo kitaip, nei pagal bendrosios teiss taisykles. VIII pataisa Draudiama reikalauti pernelyg dideli ustat, skirti per dideles baudas ar iaurias ir neprastas bausmes. IX pataisa Tam tikr teisi ivardijimas Konstitucijoje neturi bti vertinamas kaip kit moni teisi paneigimas ir sumainimas. X pataisa galiojimai, kuri Konstitucija neperduoda Jungtinms Valstijoms ir kuriais Konstitucija nedraudia naudotis valstijoms, lieka galioti valstijose ir monms. XI pataisa Negalima aikinti Jungtini Valstij teism jurisdikcijos teigiant, kad jai priklauso visos bylos, sprendiamos pagal teis ar teisingum, ikeltos prie vien i valstij kitos valstijos piliei ar usienio valstybs piliei arba valdini. XII pataisa Rinkikai renkasi savo valstijose ir balsuodami biuleteniais renka prezident ir viceprezident, kuri bent vienas neturi bti tos paios valstijos kaip rinkikai gyventojas; jie nurodo savo biuleteniuose asmen, u kur balsuoja kaip u prezident, o atskiruose biuleteniuose asmen, u kur balsuoja kaip u viceprezident; jie taip pat sudaro atskirus sraus vis asmen, u kuriuos balsuota kaip u prezidentus, ir vis asmen, u kuriuos balsuota kaip u viceprezidentus, nurodydami, kiek bals gavo kiekvienas j; iuos s280

raus jie pasirao, patvirtina ir uantspauduotus siunia Jungtini Valstij Vyriausybs buvein Senato pirmininkui. Senato pirmininkas, dalyvaujant Senato ir Atstov Rm nariams, atplia uantspauduotus sraus, tuomet skaiiuojami balsai. Asmuo, gavs didiausi skaii bals balsuojant u prezident, tampa prezidentu, jeigu is skaiius sudaro vis paskirtj rinkik bals daugum; jeigu n vienas asmuo negauna tokios daugumos, tada i daugiausiai bals gavusi asmen (ne daugiau kaip trij i t, u kuriuos buvo balsuota kaip u prezidentus) Atstov Rmai ikart balsuodami biuleteniais renka prezident. Renkant prezident balsuoja kiekviena valstyb atskirai, kiekviena valstija turi po vien bals; tokiu atveju kvorum sudaro Atstov Rm nariai i dviej tredali valstij, o prezidentui irinkti btina vis valstij bals dauguma. Jeigu Atstov Rmai, kai teis rinkti pereina jiems, neirenka prezidento iki kito kovo mnesio ketvirtos dienos, tada prezidento pareigas eina viceprezidentas, kaip ir prezidento mirties ar kitais Konstitucijoje nurodytais prezidento negaljimo eiti pareigas atvejais. Asmuo, gavs didiausi skaii bals balsuojant u viceprezident, tampa viceprezidentu, jeigu is skaiius sudaro vis rinkik bals daugum; jeigu n vienas asmuo negauna tokios daugumos, tada i dviej daugiausiai bals gavusi kandidat viceprezident renka Senatas; tokiu atveju kvorum sudaro du tredaliai vis senatori, o viceprezidentui irinkti btina vis senatori bals dauguma. Taiau asmuo, kuris pagal Konstitucij negali bti renkamas prezidentu, negali bti renkamas ir Jungtini Valstij viceprezidentu. XIII pataisa 1 skyrius. Nei Jungtinse Valstijose, nei kurioje kitoje vietoje, priklausanioje j jurisdikcijai, negali bti nei vergijos, nei priveriamojo pobdio tarnysts, iskyrus atvejus, kai tai yra bausm u nusikaltim, u kur asmuo buvo atitinkamai nubaustas. 2 skyrius. Kongresas turi teis vykdyti straipsn priimdamas tam tikrus statymus. XIV pataisa 1 skyrius. Visi asmenys, gim Jungtinse Valstijose arba gav j pilietyb ir priklausantys j jurisdikcijai, yra Jungtini Valstij ir j gyvenamosios valstijos pilieiai. Jokia valstija negali priimti ar taikyti statym, varani Jungtini Valstij piliei privilegijas ir lengvatas, taip pat jokia valstija negali niekam atimti gyvybs, laisvs ar nuosavybs be tin-

281

kamos teismins procedros ar atsisakyti kokiam nors asmeniui suteikti vienod statymo apsaug pagal savo jurisdikcij. 2 skyrius. Valstij atstov skaiius paskirstomas proporcingai j gyventoj skaiiui, kuris nustatomas suskaiiavus visus valstijos gyventojus, iskyrus mokesi nemokanius indnus. Bet jeigu renkant Jungtini Valstij prezident ir viceprezident, Kongreso narius, valstijos vykdomosios ir teismins valdios pareignus arba valstijos statym leidiamojo susirinkimo narius kam nors i valstijos vyrikosios lyties gyventoj, kuriems yra sukak dvideimt vieneri metai, atimama rinkim teis arba i teis kaip nors suvaroma, iskyrus atvejus, kai tai daroma dl dalyvavimo sukilime arba kitame nusikaltime, toje valstijoje atstovavim skaiius turi bti sumaintas tokiu santykiu, kokiu mintj vyrikosios lyties piliei skaiius atitinka vis ios valstijos, vyrikosios lyties piliei, kuriems yra sukak dvideimt vieneri metai, skaii. 3 skyrius. Joks asmuo negali bti senatoriumi ar atstovu Kongrese arba prezidento ir viceprezidento rinkiku arba eiti kokias nors civilines ar karines pareigas Jungtini Valstij arba kurios nors valstijos tarnyboje, jeigu anksiau jis, kaip Kongreso narys arba Jungtini Valstij pareignas arba kaip kurios nors valstijos statym leidiamojo susirinkimo narys, arba kaip kurios nors valstijos vykdomosios ar teismins valdios pareignas, yra prisieks, kad rems Jungtini Valstij Konstitucij, ir vliau dalyvauja maite ar sukilime prie Jungtines Valstijas arba suteikia pagalb ar param j prieams. Kongresas gali dviem tredaliais bals kiekvienuose i rm panaikinti tok draudim. 4 skyrius. Negali bti ginijamas teistumas statymu sankcionuotos Jungtini Valstij valstybs skolos, skaitant skolas, susidariusias mokant pensijas ir atlyginimus u maito ar sukilimo nuslopinim. Nei Jungtins Valstijos, nei kuri nors viena valstija neturi prisiimti joki prievoli ar skol, susijusi su pagalbos teikimu maitui ar sukilimui prie Jungtines Valstijas, rengti, arba pripainti koki nors pretenzij, susijusi su verg netekimu ar ilaisvinimu; visos tokios skolos, prievols ir pretenzijos turi bti laikomos neteistomis ir negaliojaniomis. 5 skyrius. Kongresas turi teis vykdyti straipsn priimdamas tam tikrus statymus. XV pataisa 1 skyrius. Jungtini Valstij pilieiams teis balsuoti negali bti atimama arba varoma nei Jungtini Valstij, nei vienos i valstij dl rass, odos spalvos ar buvusio laisvs apribojimo.
282

2 skyrius. Kongresas turi teis gyvendinti straipsn priimdamas tam tikrus statymus. XVI pataisa Kongresas turi teis nustatyti ir rinkti mokesius nuo pajam, gaunam i bet kokio altinio, neskirstydamas i mokesi valstijoms ir neatsivelgdamas jokius gyventoj suraymus ar apskaitas. XVII pataisa Jungtini Valstij Senate kiekviena valstija turi po du senatorius, renkamus j gyventoj eeriems metams; kiekvienas senatorius turi vien bals. Kiekvienos valstijos rinkjai turi atitikti reikalavimus, keliamus gausiausi valstijos statym leidiamojo susirinkimo rm rinkjams. Jei kurios nors valstijos atstovybje Senate atsiranda laisv viet, ios valstijos vykdomoji valdia privalo priimti sprendim surengti rinkimus tokioms laisvoms vietoms uimti; kartu valstijos statym leidiamasis susirinkimas gali galioti valstijos vykdomj valdi paskirti senatorius laikinai kol gyventojai irinks iuos atstovus per rinkimus, surengtus pagal statym leidiamojo susirinkimo nustatyt tvark. i pataisa neturi bti aikinama kaip taikytina nustatant t senatori irinkimo slygas ar j kadencijos laik, jeigu jie buvo irinkti prie tai, kai pataisa sigaliojo kaip Konstitucijos dalis. XVIII pataisa 1 skyrius. Po io straipsnio ratifikavimo prajus vieniems metams Jungtinse Valstijose ir visose teritorijose, priklausaniose j jurisdikcijai, bus udrausta gaminti, pardavinti ar perveti svaigiuosius grimus, taip pat veti juos Jungtines Valstijas arba iveti i j tuo paiu tikslu. 2 skyrius. Kongresas ir atskiros valstijos turi teis kartu vykdyti straipsn, priimdami tam tikrus statymus. 3 skyrius. is straipsnis nesigalios, jeigu septyni valstij statym leidiamieji susirinkimai jo neratifikuos kaip Konstitucijos pataisos, kaip numatyta Konstitucijoje, per septynerius metus nuo tos dienos, kai Kongresas j pateiks valstijoms pritarti. XIX pataisa Jungtini Valstij piliei balsavimo teis negali bti atimta arba suvaryta nei Jungtini Valstij, nei kurios nors vienos valstijos dl asmens lyties. Kongresas turi teis vykdyti straipsn priimdamas atitinkamus statymus
283

XX pataisa 1 skyrius. Prezidento ir viceprezidento galiojim laikas baigiasi sausio 20 d. vidurdien, o senatori ir atstov galiojim laikas sausio 3 d. vidurdien tais metais, kai toki galiojim laikas bt pasibaigs, jeigu is straipsnis nebt buvs ratifikuotas; nuo to paties laiko prasideda j pareig permj galiojim laikas. 2 skyrius. Kongresas renkasi bent vien kart per metus, tokia sesija prasideda sausio 3 d. vidurdien, jeigu Kongresas statymu nenustatys kitos dienos. 3 skyrius. Jeigu iki nustatyto prezidento galiojim laiko pradios irinktasis prezidentas mirta, prezidentu tampa irinktasis viceprezidentas. Jeigu prezidentas nebuvo irinktas iki nustatyto jo galiojim pradios laiko arba jeigu irinktasis prezidentas neatitinka i pareig reikalavim, tada irinktasis viceprezidentas eina prezidento pareigas tol, kol prezidentas atitiks tokius reikalavimus; jeigu nei irinktasis prezidentas, nei irinktasis viceprezidentas neatitinka nustatyt j pareig reikalavim, Kongresas gali priimti statym, numatant, kas tuomet eis prezidento pareigas, arba nustatant tvark, pagal kuri toks asmuo bus renkamas, ir pastarasis eis ias pareigas tol, kol prezidentas ar viceprezidentas neatitiks numatyt j pareig reikalavim. 4 skyrius. Kongresas gali statymu nustatyti priemones, taikomas mirus kuriam nors i asmen, i kuri Atstov Rmai, kai rinkim teis pereina jiems, gali irinkti prezident, ir mirus kuriam nors i asmen, i kuri Senatas, kai rinkim teis pereina jam, gali irinkti viceprezident. 5 skyrius. Ratifikavus straipsn 1 ir 2 skyriai sigalioja artimiausi spalio mnesio 15 dien. 6 skyrius. is straipsnis nesigalios, jeigu trys ketvirtadaliai valstij statym leidiamj susirinkim jo neratifikuos kaip konstitucijos pataisos per septynerius metus nuo tos dienos, kai Kongresas j pateiks valstijoms. XXI pataisa 1 skyrius. Jungtini Valstij Konstitucijos atuonioliktoji pataisa panaikinama. 2 skyrius. Draudiama perveti arba veti kuri nors Jungtini Valstij valstij, teritorij ar vald svaigiuosius grimus turint tiksl perduoti ar vartoti, jeigu tai paeidia ten galiojanius statymus. 3 skyrius. is straipsnis nesigalios, jeigu septyni valstij statym leidiamieji susirinkimai jo neratifikuos kaip Konstitucijos pataisos, kaip

284

numatyta Konstitucijoje, per septynerius metus nuo tos dienos, kai Kongresas j pateiks valstijoms pritarti. XXII pataisa 1 skyrius. Joks asmuo negali bti renkamas prezidentu daugiau nei du kartus, ir joks asmuo, kuris um prezidento post ar jo jo pareigas ilgiau nei dvejus metus per laik, kur prezidentu buvo irinktas kitas asmuo, negali bti renkamas prezidento pareigoms uimti daugiau nei vien kart. Taiau is straipsnis negalioja asmeniui, uimaniam prezidento pareigas tuo metu, kai is straipsnis buvo Kongreso pasilytas, ir netrukdo kuriam kitam asmeniui, uimaniam ar einaniam prezidento pareigas, per laik, kurio metu sigalios is straipsnis, uimti arba eiti prezidento pareigas likusi io laiko dal. 2 skyrius. is straipsnis nesigalios, jeigu trys ketvirtadaliai valstij statym leidiamj susirinkim per septynerius metus nuo tos dienos, kai Kongresas pateiks j valstijoms pritarti, jo neratifikuos kaip Konstitucijos pataisos. XXIII pataisa 1 skyrius. Apygarda, kurioje yra sikrusi Jungtini Valstij vyriausyb, Kongreso nustatyta tvarka skiria tok skaii prezidento ir viceprezidento rinkik, kok skaii senatori ir atstov galt rinkti Kongres apygarda, jeigu ji bt valstija, bet jokiu bdu ne daugiau, negu renka maiausiai gyventoj turinti valstija; jie papildo valstij paskirtus rinkikus, taiau renkant prezident ir viceprezident jie turi bti laikomi valstijos paskirtais rinkikais; jie susirenka apygardoje ir vykdo pareigas, nurodytas XII pataisoje. 2 skyrius. Kongresas turi teis vykdyti straipsn priimdamas tam tikrus statymus. XXIV pataisa 1 skyrius. Jungtini Valstij piliei teis balsuoti kokiuose nors pirminiuose ar kitokiuose prezidento ar viceprezidento rinkimuose u prezidento ar viceprezidento rinkikus arba u senatorius ar atstovus Kongrese negali bti paneigta arba suvaryta nei Jungtini Valstij, nei kurios nors i valstij dl to, kad nesumoktas rinkim ar kitoks mokestis. 2 skyrius. Kongresas turi teis vykdyti straipsn priimdamas atitinkamus statymus.
285

XXV pataisa 1 skyrius. Kai prezidentas paalinamas i pareig arba mirta ar atsistatydina, prezidentu tampa viceprezidentas. 2 skyrius. Jeigu i savo pareig atsistatydina viceprezidentas, prezidentas paskiria viceprezident, kuris pradeda eiti pareigas dauguma bals pritarus abejiems Kongreso rmams. 3 skyrius. Jeigu prezidentas ratu pranea Senato pro tempore* pirmininkui ir Atstov Rm pirmininkui, kad jis negali vykdyti savo galiojim ir pareig, jo galiojimus ir pareigas vykdo viceprezidentas, kaip einantis prezidento pareigas, tol, kol teiks jiems prieingo turinio ratik pareikim. 4 skyrius. Jeigu viceprezidentas ir dauguma aukiausij vykdomosios valdios departament ar kito statyme Kongreso nustatyto organo pareign teikia Senato pro tempore pirmininkui ir Atstov Rm pirmininkui ratik pareikim, kad prezidentas negali vykdyti savo galiojim ir pareig, viceprezidentas tuoj pat perima iuos galiojimus ir pareigas kaip einantis prezidento pareigas. Po to, kai prezidentas perduoda Senato pro tempore pirmininkui ir Atstov Rm pirmininkui ratik pareikim, jog pasibaig prieastys, neleidusios eiti pareigas, jis vl pradeda vykdyti savo galiojimus ir pareigas, iskyrus atvej, kai viceprezidentas ir dauguma aukiausij vykdomosios valdios departament ar kito statymu Kongreso nustatyto organo pareign per keturias dienas teikia Senato pro tempore pirmininkui ir Atstov Rm pirmininkui ratik pareikim, jog prezidentas negali vykdyti savo galiojim ir pareig. Tada Kongresas turi sprsti klausim susirinks per keturiasdeimt atuonias valandas, jeigu tuo metu nevyksta jo sesija. Jeigu Kongresas, gavs tok ratik pareikim, per dvideimt vien dien arba, jeigu tuo metu nevyksta jo sesija, per dvideimt vien dien nuo Kongreso suaukimo dviem tredaliais abej rm bals nusprendia, kad prezidentas negali vykdyti savo galiojim ir pareig, viceprezidentas toliau vykdo jas kaip einantis prezidento pareigas. Prieingu atveju prezidentas vl pradeda vykdyti savo galiojimus ir pareigas. XXVI pataisa 1 skyrius. Jungtini Valstij piliei, kuriems sukako atuoniolika met, ir vyresni teiss balsuoti negali paneigti arba suvaryti nei Jungtins Valstijos, nei kokios nors valstijos dl amiaus.
*

pro tempore laikinajam.

286

2 skyrius. Kongresas turi teis vykdyti straipsn priimdamas tam tikrus statymus. XXVII pataisa Joks statymas, kuriuo keiiamas atlyginim u tarnyb dydis senatoriams ir atstovams, negali sigalioti iki tol, kol nevyks atstov rinkimai.

P a s t a b a : pirmosios deimt JAV Konstitucijos patais buvo priimtos kartu 1795 m. ir sudaro Teisi bil. XI pataisa priimta 1795 m., XII pataisa 1804m., XIII pataisa 1865 m., XIV pataisa 1868 m., XV pataisa 1870m., XVI pataisa 1913 m., XVII pataisa 1913 m., XVIII pataisa 1919 m., XIX pataisa 1920 m., XX pataisa 1933m., XXI pataisa 1933m., XXII pataisa 1951m., XXIII pataisa 1961 m., XXIV pataisa 1964m., XXV pataisa 1967 m., XXVI pataisa 1971 m., XXVII pataisa 1992 m.

287

RUSIJOS FEDERACIJOS KONSTITUCIJA

Dokumento tekstas su pakeitimais ir papildymais: Rusijos Federacijos prezidento 1996 m. sausio 9 d. sakas Nr. 20; Rusijos Federacijos prezidento 1996 m. vasario 10 d sakas Nr.173. Mes, daugianacionalin Rusijos Federacijos tauta, vienijama bendro likimo savo emje, tvirtindama mogaus teises ir laisves, pilietin taik ir santarv, isaugodama, puoseldama istorikai susiklosiusi valstybs vienyb, remdamasi visuotinai pripaintais taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principais, gerbdama protvi, diegusi mums meil ir pagarb Tvynei, atminim, tikjim griu ir teisingumu, atkurdama suveren Rusijos valstybingum ir patvirtindama nepajudinamus jos demokratijos pagrindus, siekdama Rusijos gerovs ir klestjimo, bdama atsakinga u savo Tvyn esamoms ir bsimoms kartoms, suvokdama save kaip pasaulio bendruomens dal, priimame Rusijos Federacijos Konstitucij.

PIRMAS SKYRIUS 1 skirsnis Konstitucins santvarkos pagrindai 1 straipsnis 1. Rusijos Federacija Rusija yra demokratin federacin teisin valstyb, jos valdymo forma respublika. 2. Pavadinimai Rusijos Federacija ir Rusija yra tapats.
288

2 straipsnis 1. mogus, jo teiss ir laisvs yra aukiausia vertyb. Valstybs pareiga pripainti, saugoti ir ginti mogaus ir pilieio teises ir laisves. 3 straipsnis 1. Rusijos Federacijoje suverenitetas priklauso daugianacionalinei tautai, ji yra vienintelis valdios altinis. 2. Savo valdi tauta vykdo tiesiogiai, taip pat per valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijas. 3. Aukiausia tiesiogin tautos valdios iraika yra referendumas ir laisvi rinkimai. 4. Niekas negali savintis valdios Rusijos Federacijoje. U valdios ugrobim ar valdios galiojim pasisavinim baudiama pagal federalin statym. 4 straipsnis 1. Rusijos Federacijos suverenitetas apima vis valstybs teritorij. 2. Rusijos Federacijos Konstitucija ir federaliniai statymai turi virenyb visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. 3. Rusijos Federacija utikrina savo teritorijos vientisum ir nelieiamum. 5 straipsnis 1. Rusijos Federacij sudaro respublikos, kratai, sritys, federaliniai miestai, autonomins sritys ir autonomins apygardos, jie yra lygiateisiai Rusijos Federacijos subjektai. 2. Respublika (valstyb) turi savo Konstitucij ir statym leidyb. Kiekvienas kratas, sritis, federalinis miestas, autonomin sritis ar autonomin apygarda turi savo statut ir statym leidyb. 3. Rusijos Federacijos sandaros pagrindas yra valstybs vientisumas, vientisa valstybs valdios sistema, Rusijos Federacijos valstybs valdios ir Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios institucij kompetencijos atribojimas ir galiojim nustatymas, grindiamas Rusijos Federacijos taut lygiateisikumu ir j laisvu apsisprendimu. 4. Santykiuose su federalinmis valstybs valdios institucijomis visi Rusijos Federacijos subjektai yra lygs.

289

6 straipsnis 1. Rusijos Federacijos pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato federalinis statymas. Ji yra vienoda visiems, neatsivelgiant jos gijimo bd. 2. Kiekvienas Rusijos Federacijos pilietis jos teritorijoje turi visas teises ir laisves bei vienodas pareigas, kurias nustato Rusijos Federacijos Konstitucija. 3. I Rusijos Federacijos pilieio negali bti atimta pilietyb arba teis j pakeisti. 7 straipsnis 1. Rusijos Federacija yra socialin valstyb, jos politika skirta sudaryti slygas, kurios utikrint deram gyvenim ir laisv mogaus vystymsi. 2. Rusijos Federacijoje saugomi moni darbas ir sveikata, garantuojamas minimalus darbo umokestis, utikrinama valstybs parama eimai, motinystei, tvystei, vaikystei, invalidams ir pagyvenusiems pilieiams, pltojama socialini tarnyb sistema, nustatomos valstybs pensijos, paalpos ir kitos socialins garantijos. 8 straipsnis 1. Rusijos Federacijoje garantuojami ekonomins erdvs vientisumas, laisvas preki, paslaug ir finansini l judjimas, konkurencijos palaikymas ir ekonomins veiklos laisv. 2. Rusijos Federacija pripasta ir vienodai gina privai, valstybs, municipalin ir kitas nuosavybs formas. 9 straipsnis 1. em ir kiti gamtos itekliai, sudarantys taut, gyvenani atitinkamose teritorijose, gyvenimo ir veiklos pagrind, naudojami ir saugomi Rusijos Federacijoje. 2. em ir kiti gamtos itekliai gali priklausyti privaios, valstybs, municipalins ar kitos formos nuosavybs teise. 10 straipsnis Valstybs valdia Rusijos Federacijoje padalinta statym leidiamj, vykdomj ir teismin. statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucijos yra savarankikos. 11 straipsnis 1. Valstybs valdi Rusijos Federacijoje vykdo Rusijos Federacijos prezidentas, Federacinis Susirinkimas (Federacijos Taryba ir Valstybs Dma), Rusijos Federacijos Vyriausyb, Rusijos Federacijos teismai.
290

2. Valstybs valdi Rusijos Federacijos subjektuose vykdo j sudaromos valstybs valdios institucijos. 3. Rusijos Federacijos valstybs valdios institucij ir Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios institucij kompetencij apibria ir galiojimus nustato i Konstitucija, Federalin ir kitos sutartys. 12 straipsnis Rusijos Federacijoje pripastama ir garantuojama vietos savivalda, ji neperengdama savo kompetencijos rib veikia savarankikai. Vietos savivaldos institucijos nra valstybs valdios institucij sistemos dalis. 13 straipsnis 1. Rusijos Federacijoje pripastama ideologij vairov. 2. N viena ideologija negali bti nustatyta kaip valstybin ar privaloma. 3. Rusijos Federacijoje pripastama politin vairov, daugiapartikumas. 4. Visuomeniniai susivienijimai statymui yra lygs. 5. Visuomenini organizacij, kuri tikslai ir veikla skirti prievarta pakeisti konstitucin santvark, paeisti Rusijos Federacijos vientisum, pakenkti valstybs saugumui, kurti ginkluotus susivienijimus, kurstyti socialin, rasin, tautin ar religin nesantaik, steigimas ir veikla yra draudiami. 14 straipsnis 1. Rusijos Federacija pasaulietin valstyb. Negali bti nustatyta jokia valstybin ar privaloma religija. 2. Religins bendruomens yra atskirtos nuo valstybs ir statymui yra lygios. 15 straipsnis 1. Rusijos Federacijos Konstitucija turi aukiausij teisin gali, ji tiesiogiai taikoma visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. Rusijos Federacijos statymai ir kiti teiss aktai neturi prietarauti Rusijos Federacijos Konstitucijai. 2. Valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijos, pareignai, pilieiai ar j susivienijimai privalo laikytis Rusijos Federacijos Konstitucijos ir statym. 3. statymai turi bti paskelbti oficialiai. Nepaskelbti statymai negali bti taikomi. Oficialiai ir vieai nepaskelbti teiss aktai, reglamentuojantys mogaus ir pilieio teises, laisves ir pareigas, negali bti taikomi.
291

4. Visuotinai pripainti tarptautins teiss principai ir normos, taip pat tarptautins Rusijos Federacijos sutartys yra sudedamoji Rusijos Federacijos teisins sistemos dalis. Jeigu Rusijos Federacijos tarptautin sutartis numato kitokias nei statymas taisykles, taikomos tarptautins sutarties taisykls. 16 straipsnis 1. io Konstitucijos skirsnio nuostatos sudaro Rusijos Federacijos konstitucins santvarkos pagrindus ir negali bti keiiamos kitokia nei ios Konstitucijos nustatyta tvarka. 2. Kitos ios Konstitucijos nuostatos negali prietarauti Rusijos Federacijos konstitucins santvarkos pagrindams. 2 skirsnis mogaus ir pilieio teiss ir laisvs 17 straipsnis 1. mogaus ir pilieio teiss ir laisvs Rusijos Federacijoje pripastamos ir garantuojamos remiantis visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais, normomis ir ia Konstitucija. 2. Pagrindins mogaus teiss ir laisvs yra nedalomos ir prigimtins. 3. gyvendinant mogaus ir pilieio teises ir laisves neturi bti varomos kit asmen teiss ir laisvs. 18 straipsnis 1. mogaus ir pilieio teiss ir laisvs veikia tiesiogiai. Jos lemia statym prasm, turin ir taikym, taip pat statym leidiamosios ir vykdomosios valdi, vietos savivaldos veikl ir yra gyvendinamos vykdant teisingum. 19 straipsnis 1. statymui ir teismui visi asmenys lygs. 2. Valstyb garantuoja lygias mogaus ir pilieio teises ir laisves, neatsivelgdama lyt, ras, tautyb, kalb, kilm, turtin ir socialin padt, gyvenamj viet, religij, sitikinimus, priklausomyb visuomeninms organizacijoms ar kitas aplinkybes. Pilieio teises draudiama varyti dl jo socialins padties, rass, tautybs, kalbos ar religijos. 3. Vyras ir moteris turi lygias teises ir laisves bei lygias galimybes jas gyvendinti.
292

20 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis gyvyb. 2. Mirties bausm, iki tol, kol ji bus panaikinta, nustatoma federaliniu statymu kaip iskirtin bausm u ypa sunkius nusikaltimus gyvybei, suteikiant kaltinamajam teis bylos nagrinjim teisme, dalyvaujant prisiekusiesiems. 21 straipsnis 1. Asmens orum gina valstyb. Jokios aplinkybs negali bti orumo paeminimo pagrindas. 2. Niekas negali bti kankinamas, prievartaujamas, baudiamas, negalima ir kitaip iauriai elgtis eminant mogaus orum. Be mogaus sutikimo jam negali bti atliekami medicininiai, moksliniai ar kiti bandymai. 22 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis laisv ir asmens nelieiamyb. 2. Sulaikyti ar suimti asmen galima tik teismo sprendimu. Be teismo sprendimo asmuo negali bti sulaikomas ilgiau kaip 48 valandas. 23 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis privataus gyvenimo nelieiamyb, asmenin ir eimos paslapt, taip pat teis ginti savo garb ir ger vard. 2. Kiekvienas turi susirainjimo, telefono pokalbi, pato, telegrafo ar kitokio susiinojimo nelieiamumo teis. ios teiss gali bti ribojamos tik teismo sprendimu. 24 straipsnis 1. Be asmens sutikimo negalima rinkti, laikyti, naudoti ir platinti informacijos apie privat jo gyvenim. 2. Valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijos, i institucij pareignai privalo utikrinti galimyb kiekvienam susipainti su dokumentais ir mediaga, tiesiogiai susijusiais su jo teismis ir laisvmis, jeigu statymas nenumato kitaip. 25 straipsnis 1. Bstas nelieiamas. Niekas neturi teiss patekti bst be jame gyvenani asmen sutikimo, iskyrus federaliniu statymu arba teismo sprendimu nustatytus atvejus.

293

26 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis pasirinkti ir nurodyti savo tautyb. Niekas negali bti veriamas pasirinkti ir nurodyti savo tautyb. 2. Kiekvienas turi teis gimtj kalb, laisv bendravimo kalbos, aukljimo, mokymosi ir krybos pasirinkim. 27 straipsnis 1. Kiekvienas, teistai esantis Rusijos Federacijos teritorijoje, gali laisvai kilnotis ir pasirinkti buvimo ir gyvenamj viet. 2. Kiekvienas gali laisvai ivykti u Rusijos Federacijos rib. Rusijos Federacijos pilietis turi teis nekliudomas grti Rusijos Federacij. 28 straipsnis Kiekvienam laiduojama sins ir tikjimo laisv, laisv pasirinkti bet kuri religij ir j ipainti tiek vienam, tiek kartu su kitais, atlikti religines apeigas, turti ir skleisti religinius ar kitus sitikinimus, taip pat teis neipainti jokios religijos. 29 straipsnis 1. Kiekvienam laiduojama minties ir odio laisv. 2. Socialins, rasins, tautins, religins neapykantos ar nesantaikos propagavimas ar kurstymas neleistini. Kurstyti socialin, rasin, tautin, religin ar kalbin pranaum draudiama. 3. Niekas negali bti veriamas ireikti savo mintis ar sitikinimus arba j atsisakyti. 4. Kiekvienas turi teis nekliudomas rinkti, gauti, perduoti, kurti ir skleisti informacij bet kokiu teistu bdu. Duomenys, sudarantys valstybs paslapt, nustatomi federaliniu statymu. 5. iniasklaidos laisv garantuojama. Cenzra draudiama. 30 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis vienytis bendrijas, kurti profesines sjungas savo interesams ginti. Visuomenini susivienijim veiklos laisv garantuojama. 2. Niekas negali bti veriamas stoti kok nors susivienijim ir bti jo nariu. 31 straipsnis Rusijos Federacijos pilieiai turi teis rinktis be ginklo taikius susirinkimus, mitingus ir demonstracijas, eitynes ir piketus.
294

32 straipsnis 1. Rusijos Federacijos pilieiai turi teis dalyvauti valstybs valdyme tiek tiesiogiai, tiek per savo atstovus. 2. Rusijos Federacijos pilieiai turi teis rinkti ir bti irinkti valstybs valdios ar vietos savivaldos institucijas, taip pat dalyvauti referendume. 3. Pilieiai, teismo pripainti neveiksniais ar teismo sprendimu atliekantys bausm laisvs atmimo staigose, neturi teiss rinkti ir bti irinkti. 4. Rusijos Federacijos pilieiai turi teis lygiomis slygomis stoti valstybs tarnyb. 5. Rusijos Federacijos pilieiai turi teis dalyvauti vykdant teisingum. 33 straipsnis Rusijos Federacijos pilieiai turi teis kreiptis asmenikai, taip pat teikti individualias ir kolektyvines peticijas valstybs valdios ar vietos savivaldos institucijoms. 34 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis laisvai pasirinkti versl ir tam naudoti savo turt arba usiimti kita statymo neudrausta ekonomine veikla. 2. Monopolizuoti rink nesiningai konkuruoti ekonominje veikloje draudiama. Ekonomin veikla, skirta monopolizuoti rink ar skatinanti nesining konkurencij, draudiama. 35 straipsnis 1. Privaios nuosavybs teis saugo statymas. 2. Kiekvienas turi teis tiek vienas, tiek kartu su kitais asmenimis turti nuosavyb, j valdyti, naudoti ir ja disponuoti. 3. Niekam negali bti atimta nuosavyb kitaip, kaip tik teismo sprendimu. Priverstinai paimti nuosavyb galima valstybs poreikiams tenkinti tik i anksto ir teisingai u j atlyginus. 4. Paveldjimo teis garantuojama. 36 straipsnis 1. em privaios nuosavybs teise gali priklausyti pilieiams ir j susivienijimams. 2. ems savininkai turi teis laisvai valdyti ir naudotis eme ir gamtos itekliais, jeigu tai nekenkia aplinkai ir nepaeidia kit asmen teisi ir teist interes.
295

3. ems naudojimo slygas ir tvark nustato federalinis statymas. 37 straipsnis 1. Darbas yra laisvas. Kiekvienas turi teis laisvai pasirinkti profesij, usimimo r ir darb. 2. Priverstinis darbas draudiamas. 3. Kiekvienas turi teis darb, atitinkant saugumo ir higienos reikalavimus, gauti teising atlyginim u j ir ne maesn negu federaliniu statymu nustatyt minimal darbo umokest bei teis bti ginamam nedarbo atveju. 4. Individualiems ar kolektyviniams darbo ginams sprsti gali bti naudojami visi federalinio statymo nustatyti bdai, skaitant streikus. 5. Kiekvienas turi teis poils. Dirbaniam pagal darbo sutart garantuojama federaliniu statymu nustatyta darbo laiko trukm, poilsio ir veni dienos, kasmetins mokamos atostogos. 38 straipsnis 1. Valstyb gina motinyst, vaikyst ir eim. 2. Tvai turi lygias teises ir vienodas pareigas aukldami ir rpindamiesi savo vaikais. 3. Darbingi 18 met sulauk vaikai privalo rpintis savo nedarbingais tvais. 39 straipsnis 1. Kiekvienam garantuojama teis gauti socialin param senatvs, ligos, invalidumo, maitintojo netekimo, vaik aukljimo ir kitais statymo numatytais atvejais. 2. Valstybines pensijas ir socialines paalpas nustato statymas. 3. Valstyb skatina savanorik socialin draudim, kit socialinio aprpinimo ir labdaros form krim. 40 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis bst. Niekas neturi teiss savavalikai jo atimti. 2. Valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijos skatina bst statyb, taip pat sudaro slygas gyvendinti teis bst. 3. Socialiai remtiniems ir kitiems statyme numatytiems pilieiams, kuriems reikalingas bstas, jis suteikiamas nemokamai arba u prieinam kain i valstybini, municipalini ar kit gyvenamj fond pagal statymo nustatytas normas.
296

41 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis sveikatos apsaug ir medicinos pagalb. Medicinos pagalba valstybinse ir municipalinse sveikatos prieiros staigose pilieiams teikiama nemokamai, atitinkamo biudeto, draudimo ir kit mok lomis. 2. Rusijos Federacijoje finansuojamos gyventoj sveikatos apsaugos ir sveikatinimo federalins programos, vykdomos priemons pltojant valstybin, municipalin, privai sveikatos apsaugos sistemas, skatinama veikla, padedanti stiprinti mogaus sveikat, vystyti fizin kultr ir sport, ekologin, sanitarin ir epidemiologin gerov. 3. Pareignai u fakt ir aplinkybi, suklusi grsm moni gyvybei ir sveikatai, nuslpim atsako federalinio statymo nustatyta tvarka. 42 straipsnis Kiekvienas turi teis sveik gamtin aplink, patikim informacij apie jos bkl ir alos, padarytos jo sveikatai ar turtui dl ekologines teiss paeidim, atlyginim. 43 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis isilavinim. 2. Ikimokyklinis ugdymas, bendras vidurinis ir bendras vidurinis profesinis isilavinimas valstybinse, municipalinse mokymo staigose ir monse yra garantuojamas ir nemokamas. 3. Kiekvienas turi teis konkurso bdu nemokamai gyti auktj isilavinim valstybinse, municipalinse mokymo staigose ir monse. 4. Bendrasis vidurinis isilavinimas privalomas. Tvai, statyminiai atstovai turi utikrinti, kad vaikai gyt bendrj isilavinim. 5. Rusijos Federacija nustato federalinius valstybinius vietimo standartus, remia vairias vietimo ir savivietos formas. 44 straipsnis 1. Kiekvienam laiduojama literatrins, menins, mokslins, technins ar kitokios krybos, taip pat pedagogins veiklos laisv. Intelektin nuosavyb saugo statymas. 2. Kiekvienas turi teis dalyvauti kultriniame gyvenime, taip pat naudotis kultros staigomis ir kultros vertybmis. 3. Kiekvienas privalo rpintis istorijos ir kultros paveldo isaugojimu, saugoti istorijos ir kultros paminklus.

297

45 straipsnis 1. Rusijos Federacija garantuoja valstybin mogaus ir pilieio teisi ir laisvi apsaug. 2. Kiekvienas turi teis ginti savo teises ir laisves statymo nedraudiamomis priemonmis. 46 straipsnis 1. Kiekvienas turi teis teismin paeist teisi ir laisvi gynim. 2. Valstybs valdios, vietos savivaldos institucij, visuomenini susivienijim pareign sprendimai, taip pat veiksmai (ar neveikimas) gali bti skundiami teismui. 3. Kiekvienas Rusijos Federacijos tarptautini sutari nustatyta tvarka turi teis kreiptis tarptautines mogaus teisi ir laisvi gynimo institucijas, jeigu inaudotos visos valstybs teisins gynybos priemons. 47 straipsnis 1. Negali bti ribojama asmens teis bylos nagrinjim teisme ir to teisjo, kuriam jis priskiriamas pagal statymu nustatyt teismingum. 2. Asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teis teismin bylos nagrinjim, o federalinio statymo nustatytais atvejais dalyvaujant prisiekusiesiems. 48 straipsnis 1. Teis kvalifikuot teisin pagalba garantuojama. statymo numatytais atvejais teisin pagalba teikiama nemokamai. 2. Sulaikytas, suimtas, aretuotas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teis turti advokat (gynj) nuo sulaikymo, sumimo ar kaltinimo pateikimo momento. 49 straipsnis 1. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas federalinio statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. 2. Kaltinamasis neprivalo rodinti savo nekaltumo. 3. Visos nepaalinamos abejons dl asmens kalts aikinamos kaltinamojo naudai. 50 straipsnis 1. Niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart. 2. Vykdant teisingum negali bti naudojami rodymai, gauti paeidiant federalin statym.
298

3. Asmuo, nuteistas u nusikaltimo padarym, turi teis federalinio statymo nustatyta tvarka nuosprendio svarstym auktesniajame teisme, taip pat malons ir velnesns bausms teises. 51 straipsnis 1. Niekas negali bti veriamas duoti parodymus prie save, savo sutuoktin ir artimus giminaiius, kuriuos nustato federalinis statymas. 2. Federaliniu statymu gali bti nustatyti kiti atleidimo nuo pareigos duoti liudytojo parodymus atvejai. 52 straipsnis Asmen, nukentjusi nuo nusikaltim ir piktnaudiavimo valdia, teiss saugomos statymu. Valstyb utikrina nukentjusij teis teismin gynyb ir alos atlyginim. 53 straipsnis Kiekvienas turi teis alos, padarytos valstybs valdios institucij ar j pareign neteistais veiksmais (arba neveikimu), atlyginim. 54 straipsnis 1. Atsakomyb nustatantis ar j grietinantis statymas grtamosios galios neturi. 2. Niekas negali atsakyti u veik, kuri jos padarymo metu nebuvo laikoma teiss paeidimu. Jeigu padarius veik atsakomyb u j statymas panaikina ar suvelnina, taikomas toks statymas. 55 straipsnis 1. Pagrindini teisi ir laisvi tvirtinimas Rusijos Federacijos Konstitucijoje negali bti aikinamas kaip kit visuotinai pripaint mogaus ir pilieio teisi ir laisvi paneigimas ar apribojimas. 2. mogaus ir pilieio teises ir laisves neigiantys ar apribojantys statymai Rusijos Federacijoje negali bti priimami. 3. mogaus ir pilieio teises ir laisves apriboti galima tik federaliniu statymu ir tik tiek, kiek tai btina apsaugoti konstitucin santvark, moni moral ir sveikat ar kit asmen teistus interesus, utikrinti alies gynim ir valstybs saugum. 56 straipsnis 1. vedus nepaprastj padt, kai btina utikrinti piliei saugum ir konstitucin santvark, federaliniu konstituciniu statymu gali bti laikinai apribojamos teiss ir laisvs nustatant apribojim trukm.
299

2. Nepaprastosios padties vedimo visoje Rusijos Federacijos teritorijoje ar jos dalyje atvejus ir tvark nustato federalinis konstitucinis statymas. 3. Negali bti apribotos teiss ir laisvs, tvirtintos Rusijos Federacijos Konstitucijos 20 ir 21 straipsniuose, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 ir 28 straipsniuose, 34 straipsnio 1 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje, 4654 straipsniuose. 57 straipsnis Mokti statymu nustatytus mokesius ir rinkliavas yra kiekvieno pareiga. statymai, kuriais nustatomi nauji mokesiai ar kuriais bloginama mokesi moktoj padtis, grtamosios galios neturi. 58 straipsnis Gamtos ir aplinkos apsauga, gamtos turt tausojimas yra kiekvieno pareiga. 59 straipsnis 1. Ginti Tvyn yra kiekvieno Rusijos Federacijos pilieio pareiga. 2. Rusijos Federacijos piliei karo tarnybos atlikimo tvark nustato federalinis statymas. 3. Rusijos Federacijos pilietis, kurio sitikinimai ar tikjimas trukdo jam atlikti karo tarnyb, taip pat kitais federalinio statymo nustatytais atvejais turi teis atlikti alternatyvij civilin tarnyb. 60 straipsnis Rusijos Federacijos pilietis savo teises ir pareigas visa apimtimi gyvendina, kai jam sukanka 18 met. 61 straipsnis 1. Rusijos Federacijos pilietis negali bti isistas i Rusijos Federacijos ar iduotas kitai valstybei. 2. Rusijos Federacija gina ir globoja savo pilieius, esanius u jos rib. 62 straipsnis 1. Rusijos Federacijos pilietis kartu gali bti ir usienio valstybs pilietis (dviguba pilietyb) federalinio statymo ar Rusijos Federacijos tarptautins sutarties nustatytais atvejais. 2. Rusijos Federacijos pilieio, turinio usienio valstybs pilietyb, teiss ir laisvs neapribojamos, tai neatleidia jo nuo pareig, kylani i
300

Rusijos pilietybs, jeigu kitaip nenumato federalinis statymas ar Rusijos Federacijos tarptautin sutartis. 3. Usienio valstybi pilieiai ir asmenys be pilietybs Rusijos Federacijoje turi tokias paias teises ir pareigas kaip ir Rusijos Federacijos pilieiai, iskyrus federalinio statymo ar Rusijos Federacijos tarptautins sutarties nustatytus atvejus. 63 straipsnis 1. Usienio valstybi pilieiams ar asmenims be pilietybs Rusijos Federacijoje suteikiamas politinis prieglobstis pagal visuotinai pripastamas tarptautins teiss normas. 2. Rusijos Federacija neiduoda kitoms valstybms asmen, persekiojam u politinius sitikinimus, taip pat veiksmus (ar neveikim), kurie Rusijos Federacijos nepripastami nusikaltimu. Asmen, kaltinam nusikaltimo padarymu, idavimas taip pat nuteistj perdavimas bausmei atlikti kitoje valstybje vykdomi federalinio statymo ar Rusijos Federacijos tarptautins sutarties nustatytais pagrindais. 64 straipsnis io skirsnio nuostatos tvirtina asmens teisin status Rusijos Federacijoje ir negali bti keiiamos kitokia, nei numato i Konstitucija, tvarka. 3 skirsnis Federacijos sandara 65 straipsnis 1. Rusijos Federacij sudaro ie subjektai: Adygjos Respublika (Adygja), Altajaus Respublika, Bakortostano Respublika, Buriatijos Respublika, Dagestano Respublika, Inguijos Respublika, Kabardos Balkarijos Respublika, Kalmukijos Respublika, Karaaj ir erkes Respublika, Karelijos Respublika, Komi Respublika, Mari Respublika, Mordovijos Respublika, Sachos Respublika (Jakutija), iaurs Osetijos-Alanijos Respublika, Totorijos Respublika (Tatarstanas), Tuvos Respublika, Udmurtijos Respublika, Chakasijos Respublika, enijos Respublika, iuvaijos Respublika ava respublikos*;
* Nauji Inguijos Respublikos ir iaurs Osetijos Respublikos pavadinimai rayti vadovaujantis Rusijos Federacijos prezidento 1996 m. sausio 9 d. saku Nr. 20, naujas Kalmukijos-Chalmg Tang Respublikos pavadinimas raytas vadovaujantis Rusijos Federacijos pre-

301

Altajaus kratas, Krasnodaro kratas, Krasnojarsko kratas, Primorsko kratas, Stavropolio kratas, Chabarovsko kratas; Amro sritis, Archangelsko sritis, Astrachans sritis, Belgorodo sritis, Briansko sritis, Vladimiro sritis, Volgogrado sritis, Vologdos sritis, Voroneo sritis, Ivanovo sritis, Irkutsko sritis, Kaliningrado sritis, Kalugos sritis, Kamiatkos sritis, Kemerovo sritis, Kirovo sritis, Kostromos sritis, Kurgano sritis, Kursko sritis, Leningrado sritis, Lipecko sritis, Magadano sritis, Maskvos sritis, Murmansko sritis, Ninij Novgorodo sritis, Novgorodo sritis, Novosibirsko sritis, Omsko sritis, Orenburgo sritis, Orlovo sritis, Penzos sritis, Perms sritis, Pskovo sritis, Rostovo sritis, Riazans sritis, Samaros sritis, Saratovo sritis, Sachalino sritis, Sverdlovsko sritis, Smolensko sritis, Tambovo sritis, Tvers sritis, Tomsko sritis, Tulos sritis, Tiumens sritis, Uljanovsko sritis, eliabinsko sritis, itos sritis, Jaroslavlio sritis; Maskva, Sankt Peterburgas yra federaliniai miestai; yd autonomin sritis; Agos Buriat autonomin apygarda, Perms Komi autonomin apygarda, Koriakijos autonomin apygarda, Nenc autonomin apygarda, Taimyro (Dolgan-Nenc) autonomin apygarda, Ust Ordynskio Buriat autonomin apygarda, Chant-Mansi autonomin apygarda, iuki autonomin apygarda, Evenkijos autonomin apygarda, Jamalo Nenc autonomin apygarda. 2. Naujo subjekto primimo Rusijos Federacij ir jo sudarymo joje tvark nustato federalinis konstitucinis statymas. 66 straipsnis 1. Respublikos status nustato Rusijos Federacijos Konstitucija ir respublikos konstitucija. 2. Krato, srities, federalinio miesto, autonomins srities, autonomins apygardos status nustato Rusijos Federacijos Konstitucija ir atitinkamai krato, srities, federalinio miesto, autonomins srities ar autonomins apygardos statutas, priimtas atitinkamo Rusijos Federacijos subjekto statym leidiamosios (atstovaujamosios) institucijos. 3. Autonomins srities ar autonomins apygardos statym leidiamosios ir vykdomosios institucij silymu gali bti priimtas federalinis statymas dl autonomins srities ar autonomins apygardos. 4. Autonomini srii, esani krato ar srities sudtyje, santykius gali nustatyti federalinis statymas ir sutartis, sudaryta autonomins srities valszidento 1996 m. vasario 10 d. saku Nr.173 (Rusijos Federacijos statym svadas, 1996, Nr.3, 152 str., Nr.7, 676 str.).

302

tybs valdios institucij ir atitinkamai krato ar apskrities valstybs valdios institucij. 5. Rusijos Federacijos subjekto statusas gali bti pakeistas Rusijos Federacijos ir jos subjekto tarpusavio sutikimu federalinio konstitucinio statymo nustatyta tvarka. 67 straipsnis 1. Rusijos Federacijos teritorij sudaro jos subjekt teritorijos, vidaus vandenys ir teritorin jra, oro erdv vir j. 2. Rusijos Federacija turi suverenias teises ir vykdo jurisdikcij kontinentiniame elfe ir iskirtinje Rusijos Federacijos ekonominje zonoje federalinio statymo ir tarptautins teiss nustatyta tvarka. 3. Teritorins Rusijos Federacijos subjekt ribos gali bti keiiamos j tarpusavio sutikimu. 68 straipsnis 1. Rus kalba yra valstybin kalba visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. 2. Respublikos turi teis nustatyti savo valstybines kalbas. ios kalbos respublik valstybs valdios, vietos savivaldos institucijose ir respublik valstybinse staigose vartojamos greta valstybins Rusijos Federacijos kalbos. 3. Rusijos Federacija laiduoja visoms savo tautoms teis gimtj kalb, jos mokym ir pltojim. 69 straipsnis Rusijos Federacija laiduoja senbuvi tautini maum teises remdamasi visuotinai pripastamais tarptautins teiss principais ir normomis bei tarptautinmis Rusijos Federacijos sutartimis. 70 straipsnis 1. Rusijos Federacijos valstybs vliav, herb ir himn, j apraym ir oficialaus naudojimo tvark nustato federalinis konstitucinis statymas. 2. Rusijos Federacijos sostin yra Maskvos miestas. Sostins status nustato federalinis statymas. 71 straipsnis Rusijos Federacijos kompetencija: a) Rusijos Federacijos Konstitucijos, federalini statym primimas ir keitimas, j laikymosi kontrol;
303

b) Rusijos Federacijos teritorija ir federacijos sandara; c) mogaus ir pilieio teisi ir laisvi reglamentavimas ir j gynimas; Rusijos Federacijos pilietyb; tautini maum teisi reglamentavimas ir j gynimas; d) federalins statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucij sistemos nustatymas, j sudarymas ir veiklos tvarka; federalini valstybs valdios institucij sudarymo tvarka; e) federalin valstybs nuosavyb ir jos valdymas; f) federalins politikos pagrind nustatymas, federalins programos valstybinio, ekonominio, ekologinio, socialinio, kultrinio ir nacionalinio pltojimo srityse; g) vientisos rinkos teiss pagrind nustatymas; finans, valiutos, kredit, muit reguliavimas, pinig emisija, kain politikos pagrindai; federalins ekonomins tarnybos, skaitant federalinius bankus; h) federalinis biudetas, federaliniai mokesiai ir rinkliavos; federaliniai region vystymo fondai; i) federalin energetikos sistema, branduolin energetika, skaidomosios mediagos, federalinis transportas, susisiekimo keliai, informacija ir ryiai; veikla kosmose; j) Rusijos Federacijos usienio politika ir tarptautiniai santykiai, tarptautins Rusijos Federacijos sutartys; karo ir taikos klausimai; k) Rusijos Federacijos ioriniai ekonominiai santykiai; l) gynyba ir saugumas; gynybos pramon; ginkl, karo technikos, kit karo priemoni pirkimo ir pardavimo tvarkos nustatymas; nuodingj, narkotini mediag gamyba ir j naudojimo tvarka; m) Rusijos Federacijos valstybs sienos statusas ir jos gynimas, Rusijos Federacijos teritorin jra, oro erdv, iskirtin ekonomin zona ir kontinentinis elfas; n) teism sistema; prokuratra; baudiamj, baudiamojo proceso, bausmi vykdymo statym leidyba; amnestija ir malon; civilini, civilinio proceso, arbitrao proceso statym leidyba; teisinis intelektins nuosavybs reglamentavimas; o) federalin kolizin teis; p) meteorologin tarnyba, standartai, etalonai, metrin ir laiko skaiiavimo sistemos; geodezija ir kartografija; geografini objekt pavadinimai; oficiali statistika ir buhalterin apskaita; q) Rusijos Federacijos valstybs apdovanojimai ir garbs vardai; r) federalin valstybs tarnyba.
304

72 straipsnis 1. Bendra Rusijos Federacijos ir jos subjekt kompetencija: a) Respublik konstitucij ir statym, krat, srii, federalini miest, autonomini srii, autonomini apygard statut, statym ir kit normini teiss akt atitikties Rusijos Federacijos Konstitucijai ir federaliniams statymams utikrinimas; b) mogaus ir pilieio teisi ir laisvi apsauga; tautini maum teisi apsauga; teistumo, teistvarkos, visuomens saugumo utikrinimas; pasienio ruoo reimas; c) ems, jos gelmi, vandens ir kit gamtos itekli valdymas, naudojimas ir disponavimas jais; d) valstybs nuosavybs atribojimas; e) naudojimasis gamta; aplinkos apsauga ir ekologinio saugumo utikrinimas; ypatingai saugomos gamtos teritorijos; istorijos ir kultros paminkl apsauga; f) bendrieji aukljimo, vietimo, mokslo, kultros, fizins kultros ir sporto klausimai; g) sveikatos apsaugos klausim koordinavimas; eimos, motinysts, tvysts ir vaikysts apsauga; socialin apsauga ir socialinis aprpinimas; h) kovos su katastrofomis, stichinmis nelaimmis, epidemijomis priemoni utikrinimas ir padarini likvidavimas; i) bendrj Rusijos Federacijos mokesi ir rinkliav politikos princip nustatymas; j) statym leidyba administracins, administracinio proceso, darbo, eimos, bsto, ems, vanden, mik, ems gelmi ir aplinkos apsaugos srityse; k) teism ir teissaugos institucij darbuotojai; advokatra, notariatas; l) tautini etnini maum tradicinio gyvenimo bdo ir nuo senovs susiklosiusios gyvenamosios aplinkos apsauga; m) valstybs valdios ir vietos savivaldos institucij sistemos sudarymo bendrj princip nustatymas; n) Rusijos Federacijos subjekt tarptautini ir tarptautini ekonomini santyki koordinavimas, tarptautini Rusijos Federacijos sutari vykdymas; 2. io straipsnio nuostatos vienodai taikomos respublikose, kratuose, srityse, federaliniuose miestuose, autonominse srityse, autonominse apygardose.
305

73 straipsnis Klausimais, nepriskiriamais Rusijos Federacijos kompetencijai ir bendrai Rusijos Federacijos ir jos subjekt kompetencijai, Rusijos Federacijos subjektai valstybs vadi gyvendina visa apimtimi. 74 straipsnis 1. Rusijos Federacijos teritorijoje negali bti nustatomos muit sienos, yminiai mokesiai, rinkliavos ar kiti laisvo preki, paslaug ir finansini priemoni judjimo apribojimai. 2. Preki ir paslaug judjimo apribojimai gali bti nustatomi federaliniu statymu, jeigu btina utikrinti moni saugum, gyvyb, sveikat, gamtos ir kultros vertybi apsaug. 75 straipsnis 1. Rusijos Federacijos piniginis vienetas yra rublis. Pinig emisij vykdo tik Rusijos Federacijos centrinis bankas. vesti kitus pinigus ir vykdyti j emisij Rusijos Federacijoje neleidiama. 2. Utikrinti rublio stabilum pagrindin Rusijos Federacijos centrinio banko funkcija, j jis vykdo neatsivelgdamas kitas valstybs valdios institucijas. 3. Mokesi, mokam federalin biudet, sistem ir bendrus mokesi nustatymo ir mokjimo principus Rusijos Federacijoje nustato federalinis statymas. 4. Valstyb skolinasi federalinio statymo nustatyta tvarka, o asmenys skolina savanorikai. 76 straipsnis 1. Rusijos Federacijos kompetencijos klausimais priimami federaliniai konstituciniai statymai ir federaliniai statymai, jie tiesiogiai taikomi visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. 2. Bendrais Rusijos Federacijos ir Rusijos Federacijos subjekt kompetencijos klausimais leidiami federaliniai statymai ir j pagrindu priimti Rusijos Federacijos subjekt statymai ir kiti norminiai teiss aktai. 3. Federaliniai statymai neturi prietarauti federaliniams konstituciniams statymams. 4. Respublikos, kratai, federaliniai miestai, autonomins sritys ir autonomins apygardos vykdo teisin reguliavim, skaitant statym ir kit normini teiss akt primim, neperengdami kompetencijos, nepriskiriamos Rusijos Federacijos ir bendrai Rusijos Federacijos ir Rusijos Federacijos subjekt kompetencijai, rib.
306

5. Rusijos Federacijos subjekt priimti statymai ir kiti norminiai teiss aktai neturi prietarauti federaliniams statymams, nurodytiems pirmoje ir antroje io straipsnio dalyje. Esant prietaravimui tarp federalinio statymo ir kito Rusijos Federacijoje ileisto teiss akto, taikomas federalinis statymas. 6. Esant prietaravimui tarp federalinio statymo ir Rusijos Federacijos subjekto norminio teiss akto, nurodyto io straipsnio ketvirtoje dalyje, taikomas Rusijos Federacijos subjekto norminis teiss aktas. 77 straipsnis 1. Respublik, krat, srii, federalini miest, autonomini srii, ir autonomini apygard valstybs valdios institucij sistem Rusijos Federacijos subjektai nustato savarankikai atsivelgdami Rusijos Federacijos konstitucins santvarkos pagrindus ir bendrus valstybs valdios atstovaujamj ir vykdomj institucij, numatyt federaliniu statymu, sudarymo principus. 2. Federalins vykdomosios valdios institucijos ir Rusijos Federacijos subjekt vykdomosios valdios institucijos, neperengdamos Rusijos Federacijos kompetencijos, galiojim ir Rusijos Federacijos ir jos subjekt bendrosios kompetencijos ir galiojim rib, sudaro vientis Rusijos Federacijos vykdomosios valdios sistem. 78 straipsnis 1. galiojimams vykdyti federalins vykdomosios valdios institucijos gali sudaryti savo teritorines institucijas ir skirti atitinkamus pareignus. 2. Federalini vykdomj valdios institucij ir Rusijos Federacijos subjekt vykdomj valdios institucij susitarimu Federalins vykdomosios valdios institucijos gali perduoti vykdyti dal savo galiojim Rusijos Federacijos subjekt vykdomosioms valdios institucijoms, jeigu tai neprietarauja Rusijos Federacijos Konstitucijai ir federaliniams statymams. 3. Rusijos Federacijos subjekt vykdomosios valdios institucijos sutinkant federalinms vykdomosioms institucijoms pastarosioms gali perduoti vykdyti dal savo galiojim. 4. Rusijos Federacijos prezidentas ir Rusijos Federacijos Vyriausyb pagal Rusijos Federacijos Konstitucij utikrina federalins valstybs valdios vykdym visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. 79 straipsnis Rusijos Federacija gali dalyvauti tarptautinse organizacijose ir perduoti joms dal savo galiojim pagal tarptautines sutartis, jeigu tai neriboja
307

mogaus teisi ir neprietarauja Rusijos Federacijos konstitucins santvarkos pagrindams. 4 skirsnis Rusijos federacijos prezidentas 80 straipsnis 1. Rusijos Federacijos prezidentas yra valstybs vadovas. 2. Rusijos Federacijos prezidentas yra Rusijos Federacijos Konstitucijos, mogaus ir pilieio teisi ir laisvi garantas. Rusijos Federacijos Konstitucijos nustatyta tvarka jis imasi priemoni gindamas Rusijos Federacijos suverenitet, jos nepriklausomyb ir valstybs vientisum, utikrina valstybs valdios institucij sveik. 3. Rusijos Federacijos prezidentas pagal Konstitucij ir federalinius statymus nustato pagrindines valstybs vidaus ir usienio politikos kryptis. 4. Rusijos Federacijos prezidentas, kaip valstybs vadovas, atstovauja Rusijos Federacijai vidaus ir tarptautiniuose santykiuose. 81 straipsnis 1. Rusijos Federacijos prezident renka Rusijos Federacijos pilieiai ketveriems metams remdamiesi visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. 2. Rusijos Federacijos prezidentu gali bti irinktas ne jaunesnis kaip 35 met Rusijos Federacijos pilietis, ne maiau kaip 10 met nuolat gyvenantis Rusijos Federacijoje. 3. Tas pats asmuo Respublikos prezidento pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas i eils. 4. Rusijos Federacijos prezidento rinkim tvark nustato federalinis statymas. 82 straipsnis 1. Praddamas eiti pareigas Rusijos Federacijos prezidentas prisiekia liaudiai: Vykdydamas Rusijos Federacijos prezidento pareigas prisiekiu gerbti ir saugoti mogaus ir pilieio teises bei laisves, laikytis ir ginti Rusijos Federacijos Konstitucij, valstybs suverenitet, nepriklausomyb, saugum vientisum ir itikimai tarnauti liaudiai. 2. Prisiekiama ikilmingoje aplinkoje, dalyvaujant Federacijos Tarybos nariams, Valstybs Dmos deputatams ir Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo teisjams.
308

83 straipsnis Rusijos Federacijos prezidentas: a) Valstybs Dmos pritarimu skiria Rusijos Federacijos Vyriausybs pirminink; b) turi teis pirmininkauti Rusijos Federacijos Vyriausybs posdiuose; c) priima sprendim atstatydinti Rusijos Federacijos Vyriausyb; d) teikia Valstybs Dmai skirti pareigas ir atleisti i j Rusijos Federacijos centrinio banko pirmininko kandidatr; e) Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininko teikimu skiria ir atleidia i pareig Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininko pavaduotojus, federalinius ministrus; f) teikia Federacijos Tarybai Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, Rusijos Federacijos Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, Rusijos Federacijos Aukiausiojo Arbitrainio Teismo teisj kandidatras, taip pat Rusijos Federacijos generalinio prokuroro kandidatr; silo Federacijos Tarybai atleisti i pareig Rusijos Federacijos generalin prokuror, skiria kit federalini teism teisjus; g) sudaro ir vadovauja Rusijos Federacijos Saugumo tarybai, kurios status nustato federalinis statymas; h) tvirtina Rusijos Federacijos karin doktrin; i) sudaro Rusijos Federacijos prezidento administracij; j) skiria pareigas ir atleidia i j Rusijos Federacijos prezidento galiotuosius atstovus; k) skiria pareigas ir atleidia i j Rusijos Federacijos kariuomens aukiausiuosius vadus; l) pasikonsultavs su Federalinio Susirinkimo rm atitinkamais komitetais ir komisijomis skiria ir atleidia i pareig Rusijos Federacijos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir tarptautinse organizacijose. 84 straipsnis Rusijos Federacijos prezidentas: a) skiria Valstybs Dmos rinkimus pagal Rusijos Federacijos Konstitucij ir federalin statym; b) paleidia Valstybs Dm Rusijos Federacijos Konstitucijoje numatytais atvejais ir tvarka; c) skelbia referendum federalinio konstitucinio statymo nustatyta tvarka; d) teikia Valstybs Dmai statym projektus
309

e) pasirao ir skelbia federalinius statymus; f) kreipiasi Federalin Susirinkim su kasmetiniu praneimu apie padt alyje, apie pagrindines valstybs vidaus ir usienio politikos kryptis. 85 straipsnis 1. Rusijos Federacijos prezidentas gali panaudoti derinimo procedras sprsti nesutarimus tarp Rusijos Federacijos valstybins valdios institucij ir Rusijos Federacijos subjekt valstybins valdios institucij taip pat tarp Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios institucij. Jeigu nepavyksta pasiekti bendro sprendimo, gin jis gali perduoti sprsti atitinkamam teismui. 2. Rusijos Federacijos prezidentas turi teis sustabdyti, iki kol bus priimtas atitinkamo teismo sprendimas, Rusijos Federacijos subjekt vykdomosios valdios institucij priimt akt galiojim, jeigu ie aktai prietarauja Rusijos Federacijos Konstitucijai ir federaliniams statymams, Rusijos Federacijos tarptautiniams sipareigojimams arba paeidia mogaus ir pilieio teises ir laisves. 86 straipsnis Rusijos Federacijos prezidentas: a) vadovauja Rusijos Federacijos usienio politikai; b) veda derybas ir pasirao Rusijos Federacijos tarptautines sutartis; c) pasirao ratifikacinius ratus; d) priima galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus i akredituot diplomatini atstov. 87 straipsnis 1. Rusijos Federacijos prezidentas yra vyriausiasis Rusijos Federacijos ginkluotj pajg vadas. 2. Rusijos Federacijos upuolimo arba tiesioginio upuolimo pavojaus atvejais Rusijos Federacijos prezidentas veda Rusijos Federacijos teritorijoje ar tam tikrose jos vietovse karo padt ir nedelsdamas apie tai pranea Federacijos Tarybai ir Valstybs Dmai. 3. Karo padt reguliuoja federalinis konstitucinis statymas. 88 straipsnis Rusijos Federacijos prezidentas federalinio konstitucinio statymo numatytomis aplinkybms ir tvarka veda Rusijos Federacijos teritorijoje ar tam tikrose jos vietovse nepaprastj padt ir nedelsdamas apie tai pranea Federacijos Tarybai ir Valstybs Dmai.
310

89 straipsnis Rusijos Federacijos prezidentas: a) sprendia Rusijos Federacijos pilietybs, politinio prieglobsio suteikimo klausimus; b) skiria Rusijos Federacijos valstybinius apdovanojimus, suteikia Rusijos Federacijos garbs vardus, aukiausius karinius ir aukiausius specialiuosius laipsnius; c) teikia malon. 90 straipsnis 1. Rusijos Federacijos prezidentas leidia sakus ir potvarkius. 2. Rusijos Federacijos prezidento sakai ir potvarkiai turi bti vykdomi visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. 3. Rusijos Federacijos prezidento sakai ir potvarkiai neturi prietarauti Rusijos Federacijos Konstitucijai ir federaliniams statymams. 91 straipsnis Rusijos Federacijos prezidento asmuo nelieiamas. 92 straipsnis 1. Rusijos Federacijos prezidentas pradeda eiti pareigas prisieks ir baigia jas vykdyti pasibaigus jo kadencijos laikotarpiui, prisiekus naujai irinktam Rusijos Federacijos prezidentui. 2. Rusijos Federacijos prezidento galiojimai pirma laiko nutrksta jam atsistatydinus, negalint vykdyti savo pareig dl nuolatinio sveikatos bkls sutrikimo ar paalinus j i pareig. iais atvejais Rusijos Federacijos prezidento rinkimai turi vykti ne vliau kaip per tris mnesius nuo pirma laiko nutrkusi galiojim momento. 3. Visais atvejais, kai Rusijos Federacijos prezidentas negali vykdyti savo pareig, jas laikinai eina Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininkas. Jis, laikinai eidamas Rusijos Federacijos prezidento pareigas, neturi teiss paleisti Valstybs Dmos, skelbti referendum, taip pat teikti pasilymus dl Rusijos Federacijos Konstitucijos patais. 93 straipsnis 1. Federacijos Taryba Rusijos Federacijos prezident gali paalinti i pareig tik remdamasi Valstybs Dmos ikeltu kaltinimu valstybs idavimu arba vykdius kit sunk nusikaltim, esant Rusijos Federacijos Aukiausiojo Teismo ivadai, patvirtinaniai, jog Rusijos Federacijos pre311

zidento veiksmuose esama nusikaltimo poymi ir esant Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo ivadai, patvirtinaniai kaltinimo iklimo procedros teistum. 2. Valstybs Dmos sprendimas dl kaltinimo iklimo ir Federacijos Tarybos sprendimas dl prezidento paalinimo i pareig turi bti priimti kiekvien rm 2/3 vis bals, ne maiau kaip 1/3 Valstybs Dmos deputat iniciatyva ir esant Valstybs Dmos sudarytos specialiosios komisijos ivadai. 3. Federacijos Tarybos sprendimas dl Rusijos Federacijos prezidento paalinimo i pareig turi bti priimtas ne vliau, kaip per tris mnesius nuo Valstybs Dmos kaltinimo iklimo prezidentui. Jei per termin Federacijos Tarybos sprendimas nepriimamas, kaltinimas prezidentui laikomas atmestu. 5 skirsnis Federalinis susirinkimas 94 straipsnis Federalinis Susirinkimas Rusijos Federacijos parlamentas yra atstovaujamoji statym leidybos institucija Rusijos Federacijoje. 95 straipsnis 1. Federalin Susirinkim sudaro dveji rmai Federacijos Taryba ir Valstybs Dma. 2. Federacijos Taryb sudaro po du atstovus i kiekvieno Rusijos Federacijos subjekto: vienas i atstovaujamosios ir vienas i vykdomosios valstybins valdios institucij. 3. Valstybs Dm sudaro 450 deputat. 96 straipsnis 1. Valstybs Dma renkama ketveriems metams. 2. Federacijos Tarybos sudarymo ir Valstybs Dmos deputat rinkim tvark nustato federaliniai statymai. 97 straipsnis 1. Valstybs Dmos deputatu gali bti renkamas Rusijos Federacijos pilietis, sulauks 21 met amiaus ir turintis rinkim teis. 2. Tas pats asmuo vienu metu negali bti Federacijos Tarybos ir Valstybs Dmos narys. Valstybs Dmos deputatas negali bti kit atstovau312

jamj valstybins valdios institucij ar vietos savivaldos institucij deputatas. 3. Valstybs Dmos deputatai dirba profesionalumo ir pastovumo pagrindu. Valstybs Dmos deputatai negali dirbti valstybs tarnyboje, usiimti kita apmokama veikla, iskyrus pedagogin, mokslin ar kit krybin veikl. 98 straipsnis 1. Federacijos Tarybos nariai ir Valstybs Dmos deputatai vis savo galiojim laikotarp turi asmens nelieiamyb. Jie negali bti sulaikomi, aretuojami, apklausiami, negali bti vykdoma j asmens krata, iskyrus atvejus, kai bna sulaikomi nusikaltimo vietoje, taip pat vykdoma j asmens apira, iskyrus federaliniu statymu numatytus atvejus, kai siekiama apsaugoti kitus asmenis. 2. Klausim dl nelieiamybs statuso atmimo Rusijos Federacijos generalinio prokuroro teikimu sprendia atitinkami Federalinio susirinkimo rmai. 99 straipsnis 1. Federalinis Susirinkimas yra nuolat veikianti institucija. 2. Valstybs Dma pirm posd renkasi trisdeimt dien nuo tada, kai irenkama. Rusijos Federacijos prezidentas gali suaukti Valstybs Dmos posd anksiau io termino. 3. Pirmj Valstybs Dmos posd pradeda vyriausias pagal ami deputatas. 4. Nuo tada, kai pradeda dirbti naujai irinkta Valstybs Dma, ankstesns Valstybs Dmos galiojimai baigiasi. 100 straipsnis 1. Federacijos Taryba ir Valstybs Dma posdiauja atskirai. 2. Federacijos Tarybos ir Valstybs Dmos posdiai yra atviri. Valstybs Dmos rmai j reglamente numatytais atvejais turi teis rengti udarus posdius. 3. Abeji j rmai gali rinktis kartu iklausyti Rusijos Federacijos prezidento praneim, Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo praneim, usienio valstybi vadov kalb.

313

101 straipsnis 1. Federacijos Taryba i savo nari renka Federacijos Tarybos pirminink ir jo pavaduotojus. Valstybs Dma i savo nari renka Valstybs Dmos pirminink ir jo pavaduotojus. 2. Federacijos Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojai, Valstybs Dmos pirmininkas ir jo pavaduotojai atitinkamai pirmininkauja rm posdiuose ir palaiko vidaus darbo tvark. 3. Federacijos Taryba ir Valstybs Dma sudaro savo komitetus ir komisijas, neperengdamos savo kompetencijos rib atlieka parlamentinius klausymus. 4. Abeji rmai priima savo reglamentus ir sprendia vidaus darbo tvarkos klausimus. 5. Federalinio biudeto vykdymui kontroliuoti Federacijos Taryba ir Valstybs Dma sudaro Apskaitos rmus, kuri sudt ir veikl nustato federalinis statymas. 102 straipsnis 1. Federacijos Taryba: a) tvirtina sien tarp Rusijos Federacijos subjekt pakeitimus; b) tvirtina Rusijos Federacijos prezidento sak dl karo padties vedimo; c) tvirtina Rusijos Federacijos prezidento sak dl nepaprastosios padties vedimo; d) sprendia dl galimybs panaudoti Ginkluotsias Rusijos Federacijos pajgas u Rusijos Federacijos rib; e) skiria Rusijos Federacijos prezidento rinkimus; f) paalina i pareig Rusijos Federacijos prezident; g) skiria pareigas Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo, Rusijos Federacijos Aukiausiojo Teismo, Rusijos Federacijos Aukiausiojo Arbitrainio Teismo teisjus; h) Skiria ir atleidia i pareig Rusijos Federacijos generalin prokuror; i) skiria ir atleidia i pareig Apskaitos rm pirmininko pavaduotojus ir pus i rm auditori. 2. Federacijos Taryba, gyvendindama jai Rusijos Federacijos Konstitucijoje nustatytus galiojimus, priima nutarimus. 3. Federacijos Tarybos nutarimai priimami vis jos nari bals dauguma, jeigu Rusijos Federacijos Konstitucija nenumato kitos sprendim primimo tvarkos.
314

103 straipsnis 1. Valstybs Dma: a) duoda sutikim Rusijos Federacijos prezidentui skirti Rusijos Federacijos Vyriausybs pirminink; b) sprendia klausimus dl pasitikjimo Rusijos Federacijos Vyriausybe; c) skiria ir atleidia i pareig Rusijos Federacijos centrinio banko pirminink; d) skiria ir atleidia i pareig Apskaitos rm pirminink ir pus j auditori; e) skiria ir atleidia i pareig mogaus teisi galiotin, veikiant pagal federalin konstitucin statym; f) skelbia amnestij; g) ikelia kaltinimus Rusijos Federacijos prezidentui dl jo paalinimo i pareig; 2. Valstybs Dma, gyvendindama jai Rusijos Federacijos Konstitucijos nustatytus galiojimus, priima nutarimus. 3. Valstybs Dmos nutarimai priimami vis jos deputat bals dauguma, jei Rusijos Federacijos Konstitucija nenumato kitos sprendim primimo tvarkos. 104 straipsnis 1. statym leidybos iniciatyvos teis priklauso Rusijos Federacijos prezidentui, Federacijos Tarybai, Federacijos Tarybos nariams, Valstybs Dmos deputatams, Rusijos Federacijos Vyriausybei, Rusijos Federacijos subjekt statym leidybos (atstovaujamosioms) institucijoms. statym leidybos iniciatyvos teis j kompetencijai priskirtais klausimais taip pat turi Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas, Rusijos Federacijos Aukiausiasis Teismas ir Rusijos Federacijos Aukiausiasis Arbitrainis Teismas. 2. statym projektai teikiami Valstybs Dmai. 3. statym projektai dl mokesi vedimo, panaikinimo ar atleidimo nuo j, valstybs paskolos suteikimo, valstybs finansini sipareigojim pakeitimo, kiti statym projektai, numatantys ilaidas, dengiamas i federalinio biudeto, gali bti teikiami tik esant Rusijos Federacijos Vyriausybs ivadoms. 105 straipsnis 1. Federalinius statymus priima Valstybs Dma. 2. Federaliniai statymai priimami vis Valstybs Dmos deputat bals dauguma, jei Rusijos Federacijos Konstitucija nenumato kitaip.
315

3. Valstybs Dmos priimti federaliniai statymai per penkias dienas perduodami svarstyti Federacijos Tarybai. 4. Laikoma, kad Federacijos Taryba pritar federaliniam statymui, jei u j balsavo daugiau kaip pus vis i rm nari, arba jei jis per keturiolika dien nebuvo apsvarstytas Federacijos Taryboje. Jeigu Federacijos Taryba atmeta federalin statym, abeji rmai gali sudaryti derinimo komisij ikilusiems nesutarimams paalinti, tuomet federalinis statymas pateikiamas Valstybs Dmai pakartotinai svarstyti. 5. Jeigu Valstybs Dma nesutinka su Federacijos Tarybos sprendimu, federalinis statymas laikomas priimtu, jei pakartotinio balsavimo metu u j balsavo ne maiau kaip 2/3 vis Valstybs Dmos deputat. 106 straipsnis Federacijos Taryba privalo svarstyti Valstybs Dmos priimtus federalinius statymus dl: a) federalinio biudeto; b) federalini mokesi ir rinkliav; c) finans, valiutos, kredit, muit reguliavimo, pinig emisijos; d) Rusijos Federacijos tarptautini sutari ratifikavimo ir denonsavimo; e) Rusijos Federacijos valstybs sienos statuso ir jos gynimo; f) karo ir taikos. 107 straipsnis 1. Priimtas federalinis statymas per penkias dienas siuniamas Rusijos Federacijos prezidentui pasirayti ir paskelbti. 2. Rusijos Federacijos prezidentas per keturiolika dien pasirao federalin statym ir j paskelbia. 3. Jeigu Rusijos Federacijos prezidentas per keturiolika dien nuo federalinio statymo gavimo dienos j atmeta, Valstybs Dma ir Federacijos Taryba Rusijos Federacijos Konstitucijos numatyta tvarka j svarsto i naujo. Jeigu pakartotinio svarstymo metu federalinis statymas be pakeitim bus priimtas ne maesne kaip 2/3 vis Federacijos Tarybos ir Valstybs Dmos deputat bals dauguma, statym Rusijos Federacijos prezidentas per septynias dienas turi pasirayti ir paskelbti. 108 straipsnis 1. Federaliniai konstituciniai statymai priimami Rusijos Federacijos Konstitucijoje numatytais klausimais.
316

2. Federalinis konstitucinis statymas laikomas priimtu, jei u j balsavo ne maiau kaip 3/4 vis Federacijos Tarybos nari ir ne maiau kaip 2/3 vis Valstybs Dmos deputat. Priimt federalin konstitucin statym Rusijos Federacijos prezidentas per keturiolika dien turi pasirayti ir paskelbti. 109 straipsnis 1. Rusijos Federacijos prezidentas gali Rusijos Federacijos Konstitucijos 111 ir 117 straipsniuose numatytais atvejais paleisti Valstybs Dm. 2. Valstybs Dmos paleidimo atveju Rusijos Federacijos prezidentas nustato jos rinkim dat taip, kad naujai irinkta Valstybs Dma susirinkt ne vliau kaip per keturis mnesius nuo paleidimo; 3. Rusijos Federacijos Konstitucijos 117 straipsnyje numatytais atvejais Valstybs Dma negali bti paleista vienerius metus nuo jos irinkimo. 4. Valstybs Dma negali bti paleista, kai ji ikelia kaltinimus Rusijos Federacijos prezidentui ir tol, kol dl j Federacijos Taryba priims atitinkam sprendim; 5. Valstybs Dma negali bti paleista, jeigu visoje Rusijos Federacijos teritorijoje vesta karo arba nepaprastoji padtis, taip pat likus eiems mnesiams iki Rusijos Federacijos prezidento kadencijos pabaigos. 6 skirsnis Rusijos federacijos vyriausyb 110 straipsnis Vykdomj valdi Rusijos Federacijoje gyvendina Rusijos Federacijos Vyriausyb. Rusijos Federacijos Vyriausyb sudaro Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininkas, Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininko pavaduotojai ir federaliniai ministrai. 111 straipsnis 1. Rusijos Federacijos Vyriausybs pirminink Valstybs Dmos pritarimu skiria Rusijos Federacijos prezidentas. 2. Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininko kandidatra turi bti pasilyta ne vliau kaip per dvi savaites po to, kai naujai irinktas Rusijos Federacijos prezidentas pradeda eiti savo pareigas, taip pat Rusijos Federacijos Vyriausybei atsistatydinus arba per savait po to, kai Valstybs Dma nepritar Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininko kandidatrai.
317

3. Valstybs Dma Rusijos Federacijos prezidento pateikt Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininko kandidatr svarsto savait nuo jos pateikimo dienos. 4. Jeigu Valstybs Dma tris kartus nepritaria Rusijos Federacijos prezidento pateiktoms Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininko kandidatroms, Rusijos Federacijos prezidentas skiria Rusijos Federacijos Vyriausybs pirminink, paleidia Valstybs Dm ir skiria naujus rinkimus. 112 straipsnis 1. Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininkas ne vliau kaip per savait po jo paskyrimo pareigas teikia Rusijos Federacijos prezidentui silymus dl federalini vykdomosios valdios institucij struktros. 2. Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininkas silo Rusijos Federacijos prezidentui kandidatras Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininko pavaduotojus ir federalinius ministrus. 113 straipsnis Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininkas, vadovaudamasis Rusijos Federacijos Konstitucija, federaliniais statymais ir Rusijos Federacijos prezidento sakais, numato pagrindines Rusijos Federacijos Vyriausybs veiklos kryptis ir organizuoja jos darb. 114 straipsnis 1. Rusijos Federacijos Vyriausyb: a) parengia ir teikia Valstybs Dmai federalin biudet ir utikrina jo vykdym; teikia Valstybs Dmai ataskaitas apie io biudeto vykdym; b) utikrina vienod Rusijos Federacijos finansin, kreditin ir pinigin politik; c) utikrina vienod Rusijos Federacijos valstybs politik kultros, mokslo, vietimo, sveikatos apsaugos, socialinio aprpinimo ir ekologijos srityse; d) valdo federalin nuosavyb; e) imasi priemoni utikrinti alies gynyb, valstybs saugum, Rusijos Federacijos usienio politikos vykdym; f) imasi priemoni palaikyti teistvark, ginti piliei teises ir laisves, nuosavyb, utikrinti viej tvark ir kovoti su nusikalstamumu;
318

g) vykdo kitus jai Rusijos Federacijos Konstitucijos, federalini statym, Rusijos Federacijos prezidento sakais pavestus galiojimus. 2. Rusijos Federacijos Vyriausybs veiklos tvark nustato federalinis konstitucinis statymas. 115 straipsnis 1. Rusijos Federacijos Vyriausyb, remdamasi ir vykdydama Rusijos Federacijos Konstitucij, federalinius statymus, Rusijos Federacijos prezidento norminius sakus, leidia nutarimus ir potvarkius, utikrina j vykdym. 2. Vykdyti Rusijos Federacijos Vyriausybs nutarimus ir potvarkius Rusijos Federacijoje privaloma. 3. Rusijos Federacijos Vyriausybs nutarimus ir potvarkius, prietaraujanius Rusijos Federacijos Konstitucijai, federaliniams statymams ir Rusijos Federacijos prezidento sakams, gali panaikinti Rusijos Federacijos prezidentas. 116 straipsnis Rusijos Federacijos Vyriausyb grina savo galiojimus naujai irinktam Rusijos Federacijos prezidentui. 117 straipsnis 1. Rusijos Federacijos Vyriausyb gali atsistatydinti. Jos atsistatydinim priima arba jo nepriima Rusijos Federacijos prezidentas. 2. Rusijos Federacijos prezidentas gali priimti sprendim dl Rusijos Federacijos Vyriausybs atstatydinimo. 3. Valstybs Dma gali pareikti nepasitikjim Rusijos Federacijos Vyriausybe. Nutarimas dl nepasitikjimo Rusijos Federacijos Vyriausybe priimamas vis Valstybs Dmos deputat bals dauguma. Valstybs Dmai pareikus nepasitikjim Rusijos Federacijos Vyriausybe, Rusijos Federacijos prezidentas turi teis paskelbti Rusijos Federacijos Vyriausybs atstatydinim arba nesutikti su Valstybs Dmos sprendimu. Jeigu Valstybs Dma per tris mnesius pakartotinai pareikia nepasitikjim Rusijos Federacijos Vyriausybe, Rusijos Federacijos prezidentas atstatydina Vyriausyb arba paleidia Valstybs Dm. 4. Rusijos Federacijos Vyriausybs pirmininkas gali kreiptis Valstybs Dm dl pasitikjimo Rusijos Federacijos Vyriausybe. Jei Valstybs Dma pareikia nepasitikjim Vyriausybe, Rusijos Federacijos prezidentas
319

per septynias dienas priima sprendim dl Rusijos Federacijos Vyriausybs atstatydinimo arba Valstybs Dmos paleidimo. 5. Rusijos Federacijos Vyriausybs atstatydinimo arba galiojim grinimo atveju Rusijos Federacijos prezidentas jai paveda eiti savo pareigas iki tol, kol bus sudaryta nauja Rusijos Federacijos Vyriausyb. 7 skirsnis Teismin valdia 118 straipsnis 1. Teisingum Rusijos Federacijoje vykdo tik teismai. 2. Teismin valdia gyvendinama konstitucine, civiline, administracine ir baudiamja teisena. 3. Rusijos Federacijos teism sistem nustato Rusijos Federacijos Konstitucija ir federaliniai statymai. Steigti teismus, turinius ypatingus galiojimus, neleidiama. 119 straipsnis Teisjais gali bti Rusijos Federacijos pilieiai, sulauk 25 met amiaus, turintys auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip penkeri met teisinio darbo sta. Federalinis statymas gali nustatyti papildomus reikalavimus Rusijos Federacijos teism teisjams. 120 straipsnis 1. Teisjai yra nepriklausomi ir klauso tik Rusijos Federacijos Konstitucijos ir federalinio statymo. 2. Teismas bylos nagrinjimo metu nustats, kad valstybs ar kitos institucijos aktas neatitinka statymo, statymo nustatyta tvarka priima sprendim. 121 straipsnis 1. Teisjai nekeiiami. 2. Teisj galiojimai gali bti nutraukti arba laikinai sustabdyti tik federalinio statymo nustatyta tvarka ir pagrindais. 122 straipsnis 1. Teisjo asmuo nelieiamas. 2. Teisjai negali bti traukiami baudiamojon atsakomybn kitokia nei federalinio statymo nustatyta tvarka.
320

123 straipsnis 1. Bylos visuose teismuose nagrinjamos vieai. Nagrinti bylas udarame posdyje leidiama tik federalinio statymo numatytais atvejais. 2. Nagrinti baudiamsias bylas u aki neleidiama, iskyrus federalinio statymo numatytus atvejus. 3. Teismo procesas grindiamas rungtynikumo ir ali lygybs principais. 4. Federalinio statymo numatytais atvejais bylos nagrinjamos dalyvaujant prisiekusiesiems. 124 straipsnis Los, skiriamos teismams, yra nustatomos federaliniame biudete, j turi pakakti nepriklausomam teisingumui vykdyti pagal federalin statym. 125 straipsnis 1. Rusijos Federacijos Konstitucin Teism sudaro 19 teisj. 2. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas nagrinja Rusijos Federacijos prezidento, Rusijos Federacijos Tarybos, Valstybs Dmos, 1/5 Federacijos Tarybos nari ar Valstybs Dmos deputat, Rusijos Federacijos Vyriausybs, Rusijos Federacijos Aukiausiojo Teismo ir Rusijos Federacijos Aukiausiojo Arbitrainio Teismo, Rusijos Federacijos subjekt statym leidiamosios ir vykdomosios valdios institucij paklausimus ir sprendia, ar atitinka Rusijos Federacijos Konstitucij: a) federaliniai statymai, norminiai Rusijos Federacijos prezidento, Federacijos Tarybos, Valstybs Dmos, Rusijos Federacijos Vyriausybs aktai; b) respublik konstitucijos ir statutai, taip pat Rusijos Federacijos subjekt statymai ir kiti norminiai aktai, ileisti Rusijos Federacijos valstybs valdios kompetencijos klausimais ir bendros Rusijos Federacijos valstybs valdios ir Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios institucij kompetencijos klausimais; c) sutartys, sudarytos tarp Rusijos Federacijos valstybs valdios ir Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios institucij, taip pat Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios institucij sudarytos sutartys; d) nesigaliojusios Rusijos Federacijos tarptautins sutartys. 3. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas sprendia ginus dl kompetencijos:
321

a) tarp federalini valstybins valdios institucij; b) tarp Rusijos Federacijos valstybs valdios ir Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios institucij; c) tarp Rusijos Federacijos subjekt aukiausi valstybs valdios institucij. 4. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas sprendia skundus dl mogaus konstitucini teisi ir laisvi paeidim, teism paklausimus, federalinio statymo nustatyta tvarka tikrina konkreioje byloje taikyto ar numatomo taikyti statymo konstitucingum. 5. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas aikina Rusijos Federacijos Konstitucij Rusijos Federacijos prezidento, Federacijos Tarybos, Valstybs Dmos, Rusijos Federacijos Vyriausybs ar Rusijos Federacijos subjekt statym leidybos institucij paklausimu. 6. Aktai ar j nuostatos, pripainti neatitinkaniais Konstitucijos, nustoja galios; negalioja ir negali bti taikomos Rusijos Federacijos tarptautins sutartys, neatitinkanios Rusijos Federacijos Konstitucijos. 7. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas Federacijos Tarybos paklausimu teikia ivad, ar ikeliant kaltinim Rusijos Federacijos prezidentui valstybs idavimu ar kito sunkaus nusikaltimo padarymu laikytasi nustatytos tvarkos. 126 straipsnis Rusijos Federacijos Aukiausiasis Teismas yra aukiausia teismin institucija civilinse, baudiamosiose, administracinse ir kitose bylose, teismingose bendrosios jurisdikcijos teismams, federalinio statymo numatytomis procesinmis formomis vykdo teismin j veiklos prieir, aikina teismin praktik. 127 straipsnis Rusijos Federacijos Aukiausiasis Arbitrainis Teismas yra aukiausia teismin institucija, sprendianti ekonominius ginus ir kitas bylas, kurias nagrinja arbitrainiai teismai, federalinio statymo nustatytomis procesinmis formomis vykdo j teismin veiklos prieir, aikina teismin praktik. 128 straipsnis 1. Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo, Rusijos Federacijos Aukiausiojo Teismo, Rusijos Federacijos Aukiausiojo Arbitrainio Teismo teisjus Rusijos Federacijos prezidento teikimu skiria Federacijos Taryba.
322

2. Kit federalini teism teisjus federalinio statymo nustatyta tvarka skiria Rusijos Federacijos prezidentas. 3. Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo, Rusijos Federacijos Aukiausiojo Teismo, Rusijos Federacijos Arbitrainio Teismo, kit federalini teism galiojimus, sudarymo ir veiklos tvark nustato federalinis konstitucinis statymas. 129 straipsnis 1. Rusijos Federacijos prokuratra sudaro vientis centralizuot sistem, pagal kuri emesnio rango prokurorai yra pavalds auktesniojo rango prokurorams ir Rusijos Federacijos generaliniam prokurorui. 2. Rusijos Federacijos generalin prokuror Rusijos Federacijos prezidento teikimu pareigas skiria ir i j atleidia Federacijos Taryba. 3. Rusijos Federacijos subjekt prokurorus, suderins su Rusijos Federacijos subjektais, skiria Rusijos Federacijos generalinis prokuroras. 4. Kitus prokurorus skiria Rusijos Federacijos generalinis prokuroras. 5. Rusijos Federacijos prokuratros galiojimus, jos sudarymo ir veiklos tvark nustato federalinis statymas.

8 skirsnis Vietos savivalda 130 straipsnis 1. Vietos savivalda Rusijos Federacijoje utikrina gyventojams galimyb savarankikai sprsti vietinius klausimus, valdyti, naudoti ir disponuoti municipaline nuosavybe. 2. Vietos savivald gyvendina pilieiai referendumo, rinkim ir kitomis tiesioginmis valios iraikos formomis per renkamas ir kitas vietos savivaldos institucijas. 131 straipsnis 1. Vietos savivalda gyvendinama miestuose, kaimo gyvenvietse ir kituose teritoriniuose vienetuose, atsivelgiant istorines ir kitas vietines tradicijas. Vietos savivaldos institucij struktr vietos gyventojai nustato savarankikai. 2. Keisti vietos savivaldos teritorini vienet ribas leidiama atsivelgiant i teritorini vienet gyventoj nuomon.

323

132 straipsnis 1. Vietos savivaldos institucijos savarankikai valdo municipalin nuosavyb, sudaro, tvirtina ir vykdo vietos biudet, nustato vietinius mokesius ir rinkliavas, saugo viej tvark, sprendia kitus vietins reikms klausimus. 2. Vietos savivaldos institucijoms statymu gali bti perduoti tam tikri valstybs galiojimai ir jiems vykdyti btinos finansins ir materialins priemons. Perduot galiojim vykdym kontroliuoja valstyb. 133 straipsnis Rusijos Federacijoje vietos savivaldai garantuojama teis teismin gynyb, teis gauti kompensacij u papildomas ilaidas, atsiradusias dl valstybs valdios institucij priimt sprendim, apribojani vietos savivaldos teises, tvirtintas Rusijos Federacijos Konstitucijoje ir federaliniuose statymuose. 9 skirsnis Konstitucijos pataisos ir konstitucijos keitimas 134 straipsnis Pasilymus dl Rusijos Federacijos Konstitucijos patais ir jos nuostat keitimo gali teikti Rusijos Federacijos prezidentas, Federacijos Taryba, Valstybs Dma, Rusijos Federacijos Vyriausyb, Rusijos Federacijos subjekt statym leidybos institucijos, taip pat ne maiau kaip viena penktoji Federacijos Tarybos nari ar Valstybs Dmos deputat. 135 straipsnis 1. Federalinis Susirinkimas negali keisti Rusijos Federacijos Konstitucijos 1, 2 ir 9 skirsni nuostat. 2. Jeigu Rusijos Federacijos Konstitucijos 1, 2 ir 9 skirsni nuostat keitimui pritaria trys penktadaliai vis Federacijos Tarybos nari ir Valstybs Dmos deputat, tai federalinio konstitucinio statymo nustatyta tvarka turi bti aukiamas Konstitucinis Susirinkimas. 3. Konstitucinis Susirinkimas patvirtina Rusijos Federacijos Konstitucijos nekeiiamum arba parengia nauj Rusijos Federacijos Konstitucijos projekt, kur priima dviej tredali vis savo nari bals dauguma, arba projekt pateikia visuotiniam tautos balsavimui. iuo atveju Rusijos Federacijos Konstitucija laikoma priimta, jeigu jos primimui pritar daugiau kaip pus rinkj, dalyvaujant daugiau nei pusei vis rinkj.
324

136 straipsnis Rusijos Federacijos Konstitucijos 38 skirsni pataisos priimamos ta paia tvarka, kuria priimami federaliniai konstituciniai statymai, ir sigalioja nuo tada, kai joms pritaria ne maiau kaip du tredaliai Rusijos Federacijos statym leidiamosios valdios institucij subjekt. 137 straipsnis 1. Rusijos Federacijos Konstitucijos 65 straipsnio, numatanio Rusijos Federacijos sudt, pakeitim silymo tvark nustato federalinis konstitucinis statymas, reglamentuojantis nauj Rusijos Federacijos subjekt primim Rusijos Federacij, j sukrim Rusijos Federacijos sudtyje ir Rusijos Federacijos subjekto konstitucinio ir teisinio statuso pakeitim. 2. Keiiant respublikos, krato, srities, federalinio miesto, autonomins srities ar autonomins apygardos pavadinim naujas Rusijos Federacijos subjekto pavadinimas turi bti raytas Rusijos Federacijos Konstitucijos 65 straipsn. ANTRAS SKYRIUS BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS 1. i Rusijos Federacijos Konstitucija sigalioja kit dien po to, kai paskelbiami oficials referendumo rezultatai. Referendumo diena 1993 m. gruodio 12 d. laikoma Rusijos Federacijos Konstitucijos primimo diena. sigaliojus ias Rusijos Federacijos Konstitucijai, Rusijos Federacijos Rusijos Konstitucija (Pagrindinis statymas), priimta 1978 met balandio 12 dien, ir vlesni jos pakeitimai ir papildymai netenka galios. Esant Federacijos sutari Sutarties dl kompetencijos atribojimo ir galiojim nustatymo tarp federalini Rusijos Federacijos valstybs valdios institucij ir suvereni Rusijos Federacijos respublik, esani Rusijos Federacijos sudtyje, valstybins valdios institucij, Sutarties dl kompetencijos atribojimo ir galiojim nustatymo tarp federalini Rusijos Federacijos valstybs valdios institucij ir krat, srii, Maskvos, Sankt Peterburgo miest valstybs valdios institucij, Sutarties dl kompetencijos atribojimo ir galiojim nustatymo tarp federalini Rusijos Federacijos valstybs valdios institucij ir Rusijos Federacijos autonomins srities, autonomini apygard, esani Rusijos Federacijos sudtyje, valstybs valdios institucij, kit sutari tarp federalini Rusijos Federacijos valstybs valdios institucij ir Rusijos Federacijos subjekt valstybs valdios instituci325

j, sutari tarp Rusijos Federacijos subjekt valstybins valdios institucij, nuostat neatitikimui Rusijos Federacijos Konstitucijai taikomos Rusijos Federacijos Konstitucijos nuostatos. 2. statymai ir kiti teiss aktai, galioj Rusijos Federacijos teritorijoje iki ios Konstitucijos sigaliojimo, taikomi tiek, kiek jie neprietarauja Rusijos Federacijos Konstitucijai. 3. iai Konstitucijai sigaliojus, Rusijos Federacijos prezidentas, irinktas pagal Rusijos Federacijos Rusijos Konstitucij (Pagrindin statym), vykdo joje numatytus galiojimus iki kadencijos, kuriai buvo irinktas, pabaigos. 4. iai Konstitucijai sigaliojus, Ministr Taryba Rusijos Federacijos Vyriausyb, vadinama Rusijos Federacijos Vyriausybe, turi Rusijos Federacijos Konstitucijoje numatytas teises, pareigas ir atsakomyb. 5. Rusijos Federacijos teismai vykdo teisingum pagal ios Konstitucijos jiems nustatytus galiojimus. iai Konstitucijai sigaliojus vis Rusijos Federacijos teism teisjai vykdo savo galiojimus iki kadencijos, kuriai buvo irinkti, pabaigos. Laisvos teisj vietos uimamos ios Konstitucijos numatyta tvarka. 6. Iki federalinio statymo, nustatanio byl nagrinjim dalyvaujant prisiekusiesiems, sigaliojimo taikoma galiojanti atitinkam byl teisminio nagrinjimo tvarka. Iki tol, kol Rusijos Federacijos baudiamojo proceso kodeksas bus suderintas su ios Konstitucijos nuostatomis, taikoma galiojanti areto, sumimo ir asmen, tariam nusikaltimo padarymu, sulaikymo tvarka. 7. Pirmojo aukimo Federalin Taryba ir pirmojo aukimo Valstybs Dma renkamos dvej met laikotarpiu. 8. Federalin Taryba pirmj savo posd renkasi trisdeimt dien po jos irinkimo. Pirmj Federalins Tarybos posd pradeda Rusijos Federacijos prezidentas. 9. Pirmojo aukimo Valstybs Dmos deputatas vienu metu gali bti ir Rusijos Federacijos Vyriausybs narys. Valstybs Dmos deputatams, kurie vienu metu yra ir Rusijos Federacijos Vyriausybs nariai, ios Konstitucijos nuostatos dl deputat nelieiamybs, kiek tai yra susij su atsakomybe u veiksmus (arba neveikim), atliekant tarnybines pareigas, netaikomos. Pirmojo aukimo Federacijos Tarybos deputatai savo galiojimus vykdo laikinai.

326

U38

doc. dr. Burda Ryardas, dr. Krikinas Rolandas, Usienio ali konstitucijos: mokomasis leidinys: antrasis leidimas. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2004. 328 p. ISBN 9955-563-70-2

Devyni usienio ali (Pranczijos, Vokietijos, Didiosios Britanijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, JAV ir Rusijos Federacijos) konstitucij rinkinys pirmas toks leidinys nepriklausomyb atkrusioje Lietuvoje. Paskutin syk lietuvi kalb iversti usienio ali konstitucij tekstai ileisti 19271928 ir 1932 m. rinkin trauktos Europos Sjungos ali tiek senj Pranczijos, Vokietijos, nekonsoliduota Didiosios Britanijos, Suomijos, tiek naujj nari Estijos, Latvijos, Lenkijos konstitucijos. iame konstitucij rinkinyje rasite ir JAV Konstitucij, priimt dar 1787 m., isiskiriani savo taka pasaulinei konstitucionalizmo raidai. Kaip alies, nelengvai bandanios vertinti totalitarin praeit, konstitucinio reguliavimo pavyzdys pateikiama Rusijos Federacijos 1993 m. priimta Konstitucija. Usienio ali konstitucij rinkinys turt sudominti teiss, politikos ir kit socialini moksl atstovus. Vis pirma is leidinys skiriamas studentams, kuriems jis itin praves lyginamosios konstitucins teiss studij metu.

UDK 342.4(4)(075.8)

USIENIO ALI KONSTITUCIJOS Mokomasis leidinys Antrasis leidimas Rinkinio sudarytojai doc. dr. Egidijus Jarainas, doc. dr. Gediminas Mesonis Redagavo ir korektr skait Gitana Irnien Rinkja Dovil Gaidyt Maketuotoja Regina Bernadiien Virelio dailinink Stanislava Narkeviit SL 585. 2004 07 01. 15,59 leidyb. apsk. l. Tiraas 1000 egz. Usakymas . Ileido Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius. Tinklalapis internete www.ltu.lt El. patas leidyba@ltu.lt Spausdino UAB Baltijos kopija, Kareivi 13 b, Vilnius. Tinklalapis internete www.kopija.lt El. patas info@kopija.lt