TURINYS PREAMBUL I DALIS I ANTRATIN DALIS II ANTRATIN DALIS SJUNGOS SVOKA IR TIKSLAI PAGRINDINS TEISS IR SJUNGOS PILIETYB III

II ANTRATIN DALIS IV ANTRATIN DALIS I SKYRIUS II SKYRIUS SJUNGOS KOMPETENCIJOS SRITYS SJUNGOS INSTITUCIJOS IR ORGANAI INSTITUCIN STRUKTRA KITOS SJUNGOS INSTITUCIJOS IR PATARIAMIEJI ORGANAI V ANTRATIN DALIS I SKYRIUS II SKYRIUS III SKYRIUS VI ANTRATIN DALIS VII ANTRATIN DALIS NAUDOJIMASIS SJUNGOS KOMPETENCIJA BENDROSIOS NUOSTATOS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS SJUNGOS DEMOKRATIJOS PRINCIPAI SJUNGOS FINANSAI

Constitution/Index/lt 1

VIII ANTRATIN DALIS IX ANTRATIN DALIS II DALIS: PREAMBUL I ANTRATIN DALIS II ANTRATIN III ANTRATIN DALIS IV ANTRATIN DALIS V ANTRATIN DALIS VI ANTRATIN DALIS VII ANTRATIN DALIS

SJUNGA IR JOS ARTIMIAUSI KAIMYNAI NARYST SJUNGOJE SJUNGOS PAGRINDINI TEISI CHARTIJA

ORUMAS LAISVS LYGYB SOLIDARUMAS PILIETINS TEISS TEISINGUMAS CHARTIJOS AIKINIMO IR TAIKYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

III DALIS: I ANTRATIN DALIS

SJUNGOS POLITIKA IR JOS FUNKCIONAVIMAS VISUOTINAI TAIKOMOS NUOSTATOS

Constitution/Index/lt 2

II ANTRATIN DALIS III ANTRATIN DALIS I SKYRIUS VIDAUS RINKA

NEDISKRIMINAVIMAS IR PILIETYB VIDAUS POLITIKA IR VEIKSMAI

1 skirsnis Vidaus rinkos sukrimas ir veikimas 2 skirsnis Laisvas asmen ir paslaug judjimas 1 poskirsnis Darbuotojai 2 poskirsnis sisteigimo laisv 3 poskirsnis Laisv teikti paslaugas 3 skirsnis Laisvas preki judjimas 1 poskirsnis Muit sjunga 2 poskirsnis Bendradarbiavimas muitins veiklos srityje 3 poskirsnis Kiekybini apribojim udraudimas 4 skirsnis Kapitalas ir mokjimai 5 skirsnis Konkurencijos taisykls 1 poskirsnis monms taikomos taisykls 2 poskirsnis Valstybi nari teikiama pagalba 6 skirsnis Fiskalins nuostatos 7 skirsnis Bendrosios nuostatos II SKYRIUS EKONOMIN IR PINIG POLITIKA

1 skirsnis Ekonomin politika 2 skirsnis Pinig politika 3 skirsnis Institucins nuostatos 4 skirsnis Specialiosios nuostatos valstybms narms, kuri valiuta yra euro 5 skirsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Constitution/Index/lt 3

III SKYRIUS

KIT SRII POLITIKA

1 skirsnis Uimtumas 2 skirsnis Socialin politika 3 skirsnis Ekonomin, socialin ir teritorin sanglauda 4 skirsnis ems kis ir uvininkyst 5 skirsnis Aplinka 6 skirsnis Vartotoj apsauga 7 skirsnis Transportas 8 skirsnis Transeuropiniai tinklai 9 skirsnis Moksliniai tyrimai ir technologij pltra bei kosmosas 10 skirsnis Energetika IV SKYRIUS LAISVS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDV

1 skirsnis Bendrosios nuostatos 2 skirsnis Patikrinim prie sienos, prieglobsio ir imigracijos politika 3 skirsnis Teisminis bendradarbiavimas civilinse bylose 4 skirsnis Teisminis bendradarbiavimas baudiamosiose bylose 5 skirsnis Policijos bendradarbiavimas V SKYRIUS SRITYS, KURIOSE SJUNGA GALI IMTIS RMIMO, KOORDINAVIMO ARBA PAPILDOMJ VEIKSM 1 skirsnis Visuomens sveikata 2 skirsnis Pramon 3 skirsnis Kultra 4 skirsnis Turizmas 5 skirsnis vietimas, jaunimas, sportas ir profesinis mokymas 6 skirsnis Civilin sauga 7 skirsnis Administracinis bendradarbiavimas

Constitution/Index/lt 4

IV ANTRATIN DALIS V ANTRATIN DALIS I SKYRIUS II SKYRIUS 1 skirsnis Bendrosios nuostatos

ASOCIACIJA SU UJRIO ALIMIS IR TERITORIJOMIS SJUNGOS IORINIAI VEIKSMAI VISUOTINAI TAIKOMOS NUOSTATOS BENDRA USIENIO IR SAUGUMO POLITIKA

2 skirsnis Bendra saugumo ir gynybos politika 3 skirsnis Finansins nuostatos III SKYRIUS IV SKYRIUS BENDRA PREKYBOS POLITIKA BENDRADARBIAVIMAS SU TREIOSIOMIS ALIMIS IR HUMANITARIN PAGALBA 1 skirsnis Vystomasis bendradarbiavimas 2 skirsnis Ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas su treiosiomis alimis 3 skirsnis Humanitarin pagalba V SKYRIUS VI SKYRIUS VII SKYRIUS RIBOJANIOS PRIEMONS TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI SJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINMIS ORGANIZACIJOMIS IR TREIOSIOMIS ALIMIS BEI SJUNGOS DELEGACIJOMIS

Constitution/Index/lt 5

VIII SKYRIUS VI ANTRATIN DALIS I SKYRIUS 1 skirsnis Institucijos

SOLIDARUMO SLYGOS GYVENDINIMAS SJUNGOS FUNKCIONAVIMAS INSTITUCINS NUOSTATOS

1 poskirsnis Europos Parlamentas 2 poskirsnis Europos Vadov Taryba 3 poskirsnis Ministr Taryba 4 poskirsnis Europos Komisija 5 poskirsnis Europos Sjungos Teisingumo Teismas 6 poskirsnis Europos centrinis bankas 7 poskirsnis Audito Rmai 2 skirsnis Sjungos patariamieji organai 1 poskirsnis Region komitetas 2 poskirsnis Ekonomikos ir socialini reikal komitetas 3 skirsnis Europos investicij bankas 4 skirsnis Sjungos institucijoms, staigoms ir organams taikomos bendrosios nuostatos II SKYRIUS FINANSINS NUOSTATOS

1 skirsnis Daugiamet finansin programa 2 skirsnis Sjungos metinis biudetas 3 skirsnis Biudeto vykdymas ir vykdymo patvirtinimas 4 skirsnis Bendrosios nuostatos 5 skirsnis Kova su sukiavimu III SKYRIUS TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS

Constitution/Index/lt 6

VII ANTRATIN DALIS:

BENDROSIOS NUOSTATOS

IV DALIS: BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Constitution/Index/lt 7

SUTARTIS DL

KONSTITUCIJOS EUROPAI

Constitution/lt 1

PREAMBUL

JO DIDENYB BELG KARALIUS, EKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYB DANIJOS KARALIEN, VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYB ISPANIJOS KARALIUS, PRANCZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, AIRIJOS PREZIDENT, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENT, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO PRAKILNYB LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, MALTOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYB NYDERLAND KARALIEN, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS, LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SLOVNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENT, VEDIJOS KARALYSTS VYRIAUSYB, JOS DIDENYB JUNGTINS DIDIOSIOS BRITANIJOS IR IAURS AIRIJOS KARALYSTS KARALIEN,

Constitution/lt 2

SEMDAMIESI kvpimo i Europos kultrinio, religinio ir humanistinio paveldo, i kurio susiformavo visuotins vertybs: nelieiamos ir prigimtins mogaus teiss, laisv, demokratija, lygyb ir teisin valstyb; TIKDAMI, kad po skaudios patirties vl susivienijusi Europa siekia toliau eiti iuo civilizacijos, paangos ir klestjimo keliu vis savo gyventoj, skaitant silpniausius ir vargingiausius, labui; kad ji nori likti kultrai, mokslui ir socialinei paangai atviru emynu; kad ji nori gilinti savo vieojo gyvenimo demokratikum ir skaidrum bei siekti taikos, teisingumo ir solidarumo visame pasaulyje; BDAMI SITIKIN, kad savo nacionaliniu savitumu ir istorija besididiuojanios Europos tautos yra pasiryusios perengti ilgai trukus susiskaldym ir kaip niekad glaudiai susivienijusios kurti bendr likim; BDAMI SITIKIN, kad taip suvienijusi vairov Europa silo joms geriausi galimyb, deramai atsivelgiant kiekvieno individo teises ir suvokiant savo atsakomyb ateities kartoms ir pasauliui, vykdyti didj projekt, kuris pavers j ypatinga mogikj vili erdve; PASIRY tsti darb, atlikt remiantis Europos Bendrij steigimo sutartimis ir Europos Sjungos sutartimi, utikrindami Bendrijos acquis tstinum; DKODAMI Europos konvento nariams, Europos piliei ir valstybi vardu parengusiems ios Konstitucijos projekt,

Constitution/lt 3

SAVO GALIOTAISIAIS ATSTOVAIS PASKYR: JO DIDENYB BELG KARALIUS, Ministr Pirminink Guy VERHOFSTADT usienio reikal ministr Karel DE Gucht EKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministr Pirminink Stanislav GROSS usienio reikal ministr Cyril SVOBODA JOS DIDENYB DANIJOS KARALIEN, Ministr Pirminink Anders Fogh RASMUSSEN usienio reikal ministr Per Stig MLLER VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, federalin kancler Gerhard SCHRDER federalin usienio reikal ministr ir federalinio kanclerio pavaduotoj Joseph FISCHER ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministr Pirminink Juhan PARTS usienio reikal ministr Kristiina OJULAND

Constitution/lt 4

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministr Pirminink Kostas KARAMANLIS usienio reikal ministr Petros G. MOLYVIATIS JO DIDENYB ISPANIJOS KARALIUS, vyriausybs pirminink Jos Luis RODRGUEZ ZAPATERO usienio reikal ir bendradarbiavimo ministr Miguel Angel MORATINOS CUYAUB PRANCZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Prezident Jacques CHIRAC Ministr Pirminink Jean-Pierre RAFFARIN usienio reikal ministr Michael BARNIER AIRIJOS PREZIDENT, Ministr Pirminink (Taoiseach) Bertie AHERN usienio reikal ministr Dermot AHERN ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministr Pirminink Silvio BERLUSCONI usienio reikal ministr Franco FRATTINI

Constitution/lt 5

KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Prezident Tassos PAPADOPOULOS usienio reikal ministr George IACOVOU LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENT, Prezident Vaira VE FREIBERGA Ministr Pirminink Indulis EMSIS usienio reikal ministr Artis PABRIKS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Prezident Vald ADAMK Ministr Pirminink Algird Mykol BRAZAUSK usienio reikal ministr Antan VALION JO PRAKILNYB LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, Ministr Pirminink, Ministre d'Etat Jean-Claude JUNCKER Ministro Pirmininko pavaduotoj, usienio reikal ir imigracijos ministr Jean ASSELBORN VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministr Pirminink Ferenc GYURCSNY usienio reikal ministr Lszl KOVCS

Constitution/lt 6

MALTOS PREZIDENTAS, Ministr Pirminink Hon Lawrence GONZI usienio reikal ministr Hon Michael FRENDO JOS DIDENYB NYDERLAND KARALIEN, Ministr Pirminink dr. J. P. BALKENENDE usienio reikal ministr dr. B. R. BOT AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS, federalin kancler dr. Wolfgang SCHSSEL federalin usienio reikal ministr dr. Ursula PLASSNIK LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministr Pirminink Marek BELKA usienio reikal ministr Wodzimierz CIMOSZEWICZ PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministr Pirminink Pedro Miguel DE SANTANA LOPES usienio reikal ir portugal bendruomeni usienyje ministr Antnio Victor MARTINS MONTEIRO

Constitution/lt 7

SLOVNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Vyriausybs Pirminink Anton ROP usienio reikal ministr Ivo VAJGL SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, Ministr Pirminink Mikul DZURINDA usienio reikal ministr Eduard KUKAN SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENT, Ministr Pirminink Matti VANHANEN usienio reikal ministr Erkki TUOMIOJA VEDIJOS KARALYSTS VYRIAUSYB, Ministr Pirminink Gran PERSSON usienio reikal ministr Laila FREIVALDS JOS DIDENYB JUNGTINS DIDIOSIOS BRITANIJOS IR IAURS AIRIJOS KARALYSTS KARALIEN, Ministr Pirminink Rt. Hon Tony BLAIR usienio ir sandraugos reikal valstybs sekretori Rt. Hon Jack STRAW

Constitution/lt 8

KURIE, pasikeit tinkamai formintais ir patvirtintais galiojamaisiais ratais, susitar dl toliau pateikiam nuostat:

I DALIS I ANTRATIN DALIS SJUNGOS SVOKA IR TIKSLAI

I1 STRAIPSNIS Sjungos steigimas 1. Atspinddama Europos piliei ir Valstybi vali kurti bendr ateit, i Konstitucija steigia

Europos Sjung, kuriai valstybs nars suteikia kompetencij siekti j bendr tiksl. Sjunga koordinuoja politik, kuria valstybs nars siekia gyvendinti iuos tikslus, ir naudojasi valstybi nari jai suteiktais galiojimais kaip priimta Bendrijoje. 2. Sjunga yra atvira visoms Europos valstybms, kurios gerbia jos vertybes ir yra pasiryusios

jas puoselti kartu.

Constitution/lt 9

I2 STRAIPSNIS Sjungos vertybs Sjunga yra grindiama iomis vertybmis: pagarba mogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba mogaus teisms, skaitant maumoms priklausani asmen teises. ios vertybs yra bendros valstybms narms, gyvenanioms visuomenje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moter bei vyr lygyb.

I3 STRAIPSNIS Sjungos tikslai 1. 2. Sjungos tikslas skatinti taik, savo vertybes ir savo taut gerov. Sjunga savo pilieiams silo vidaus sien neturini laisvs, saugumo ir teisingumo erdv ir

vidaus rink, kurioje konkurencija yra laisva ir neikraipyta. 3. Sjunga siekia Europos, kurioje vystymasis bt tvarus, pagrstas subalansuotu ekonomikos

augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialins rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiko uimtumo ir socialins paangos, bei aukto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybs gerinimo. Ji skatina mokslo ir technikos paang. Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialin teisingum ir apsaug, moter ir vyr lygyb, kart solidarum ir vaiko teisi apsaug.

Constitution/lt 10

Ji skatina ekonomin, socialin ir teritorin sanglaud bei valstybi nari solidarum. Ji gerbia turting savo kultros ir kalb vairov bei utikrina, kad Europos kultros paveldas bt saugomas ir turtinamas. 4. Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sjunga isaugo savo vertybes ir gina savo

interesus. Ji padeda isaugoti taik, utikrinti saugum, tvar planetos vystymsi, taut tarpusavio solidarum ir pagarb, laisv ir sining prekyb, padeda kovoti su skurdu ir apsaugoti mogaus, ypa vaiko, teises, taip pat grietai laikosi tarptautins teiss, skaitant Jungtini Taut Chartijos principus, ir j pltoja. 5. Savo tiksl Sjunga siekia deramomis priemonmis pagal Konstitucijoje jai suteiktos

atitinkamos kompetencijos mast.

I4 STRAIPSNIS Pagrindins laisvs ir nediskriminavimas 1. Laisvas asmen, paslaug, preki ir kapitalo judjimas bei sisteigimo laisv Sjungoje yra

Sjungos garantuojama pagal Konstitucij. 2. Konstitucijos taikymo srityje, nepaeidiant joje esani speciali nuostat, draudiama bet

kokia diskriminacija dl pilietybs.

Constitution/lt 11

I-5 STRAIPSNIS Sjungos ir valstybi nari santykiai 1. Sjunga gerbia valstybi nari lygyb prie Konstitucij bei nacionalin j savitum,

neatsiejam nuo pagrindini politini bei konstitucini j struktr, skaitant regionin ir vietos savivald. Ji gerbia esmines valstybines j funkcijas, skaitant valstybs teritorinio vientisumo, teistvarkos bei nacionalinio saugumo utikrinim. 2. Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sjunga ir valstybs nars gerbia viena

kit ir viena kitai padeda vykdydamos i Konstitucijos kylanias uduotis. Kad utikrint pagal Konstitucij ar Sjungos institucij aktus atsirandani pareig vykdym, valstybs nars imasi bet kuri reikiam bendr ar speciali priemoni. Valstybs nars padeda Sjungai gyvendinti jos udavinius ir nesiima joki priemoni, kurios gali trukdyti siekti Sjungos tiksl.

I-6 STRAIPSNIS Sjungos teis

Konstitucija ir teiss aktai, kuriuos priima Sjungos institucijos naudodamosi joms suteiktais galiojimais, turi virenyb prie valstybi nari teis.

Constitution/lt 12

I-7 STRAIPSNIS Teisinis subjektikumas Sjunga yra juridinis asmuo.

I-8 STRAIPSNIS Sjungos simboliai Sjungos vliava dvylika apskritimu idstyt aukso spalvos vaigdi mlyname fone. Sjungos himnas yra Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos Od diaugsmui itrauka. Sjungos kis Suvienijusi vairov. Sjungos valiuta euro. Europos diena visoje Sjungoje veniama gegus 9 dien.

Constitution/lt 13

II ANTRATIN DALIS PAGRINDINS TEISS IR SJUNGOS PILIETYB

I-9 STRAIPSNIS Pagrindins teiss 1. Sjunga pripasta II dal sudaranioje Pagrindini teisi chartijoje idstytas teises, laisves ir

principus. 2. Sjunga prisijungia prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos.

is prisijungimas neturi takos ioje Konstitucijoje apibrtai Sjungos kompetencijai. 3. Pagrindins teiss, kurias garantuoja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos

konvencija ir kurios kyla i valstybms narms bendr konstitucini tradicij, sudaro Sjungos teiss bendruosius principus.

I-10 STRAIPSNIS Sjungos pilietyb 1. Kiekvienas valstybs nars pilietis yra Sjungos pilietis. Sjungos pilietyb papildo

nacionalin pilietyb, bet jos nepakeiia.

Constitution/lt 14

2.

Sjungos pilieiai turi ioje Konstitucijoje numatytas teises ir pareigas.

Jie turi: a) b) teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje; teis balsuoti ir bti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybje narje, kurioje jie gyvena, tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai; c) bdami treiosios alies, kurioje valstyb nar, kurios pilieiai jie yra, neturi atstovybs, teritorijoje, teis bet kurios kitos valstybs nars diplomatini ir konsulini staig teikiam apsaug tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai; d) teis pateikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis Europos ombudsmen, taip pat ratu kreiptis Sjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Konstitucijos kalba bei ta paia kalba gauti atsakym. Naudojimosi iomis teismis slygas ir ribas nustato i Konstitucija ir jai gyvendinti skirtos priemons.

Constitution/lt 15

III ANTRATIN DALIS SJUNGOS KOMPETENCIJOS SRITYS

I-11 STRAIPSNIS Pagrindiniai principai 1. Sjungos kompetencijos rib nustatymas grindiamas suteikimo principu. Sjungos

kompetencijos gyvendinimas grindiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais. 2. Pagal suteikimo princip Sjunga veikia neperengdama rib kompetencijos, kuri, siekiant

ios Konstitucijos nustatyt tiksl, jai ioje Konstitucijoje suteik valstybs nars. Sritys, kuri i Konstitucija nepriskiria Sjungos kompetencijai, priklauso valstybi nari kompetencijai. 3. Pagal subsidiarumo princip tose srityse, kurios nepriklauso Sjungos iimtinei

kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybs nars numatomo veiksmo tiksl negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sjungos lygiu dl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti bt lengviau. Sjungos institucijos subsidiarumo princip taiko pagal Protokol dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo. Nacionaliniai parlamentai protokole nustatyta tvarka utikrina, kad bt laikomasi io principo. 4. Pagal proporcingumo princip Sjungos veiksm turinys ir forma nevirija to, kas btina

siekiant Konstitucijos tiksl.

Constitution/lt 16

Sjungos institucijos proporcingumo princip taiko pagal Protokol dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo.

I-12 STRAIPSNIS Kompetencijos kategorijos 1. Kai Konstitucija konkreioje srityje suteikia Sjungai iimtin kompetencij, tik Sjunga gali

priimti teisikai privalomus aktus, o valstybs nars paios tai daryti gali tik Sjungai galiojus arba jei to reikia Sjungos aktams gyvendinti. 2. Kai Konstitucija konkreioje srityje suteikia Sjungai kompetencij, kuri ji dalijasi su

valstybmis narmis, Sjunga ir valstybs nars gali toje srityje priimti teisikai privalomus aktus. Valstybs nars naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sjunga nepasinaudojo arba nusprend nesinaudoti savo kompetencija. 3. Valstybs nars koordinuoja savo ekonomin ir uimtumo politik pagal III dalyje numatytas

slygas, kuri apibrimas priklauso Sjungos kompetencijai. 4. Sjungos kompetencijai priklauso apibrti ir gyvendinti bendr usienio ir saugumo

politik, skaitant laipsnik bendros gynybos politikos formavim. 5. Konstitucijoje nustatytose tam tikrose srityse ir joje nustatytomis slygomis, Sjungos

kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybi nari veiksmus nepanaikinant j kompetencijos tose srityse.

Constitution/lt 17

Sjungos teisikai privalomi aktai, priimami remiantis su iomis sritimis susijusiomis III dalies nuostatomis, negali apimti valstybi nari statym ir kit teiss akt derinimo. 6. Naudojimosi Sjungos kompetencija apimt ir bdus nustato III dalies nuostatos, skirtos

kiekvienai konkreiai sriiai.

I-13 STRAIPSNIS Iimtins kompetencijos sritys 1. a) b) c) d) e) 2. Sjunga turi iimtin kompetencij iose srityse: muit sjungos; vidaus rinkos veikimui btin konkurencijos taisykli nustatymo; pinig politikos valstybms narms, kuri valiuta yra euro; biologini jr itekli apsaugos pagal bendr uvininkysts politik; bendros prekybos politikos. Sjunga taip pat naudojasi iimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai j

sudarymas yra numatytas Sjungos statymo gali turiniame akte arba yra btinas, kad Sjunga galt naudotis savo vidaus kompetencija Sjungos, arba jei j sudarymas gali daryti poveik bendroms taisyklms ar pakeisti j taikymo srit.

Constitution/lt 18

I-14 STRAIPSNIS Pasidalijamosios kompetencijos sritys 1. Sjunga dalijasi kompetencija su valstybmis narmis, kai Konstitucija jai suteikia

galiojimus, nesusijusius su I-13 ir I-17 straipsniuose nurodytomis sritimis. 2. a) b) c) d) e) f) g) h) i) j) k) 3. Pasidalijamajai Sjungos ir valstybi nari kompetencijai priskiriamos ios pagrindins sritys: vidaus rinka, III dalyje apibrti socialins politikos aspektai, ekonomin, socialin ir teritorin sanglauda, ems kis ir uvininkyst, iskyrus biologini jr itekli apsaug, aplinka, vartotoj apsauga, transportas, transeuropiniai tinklai, energetika, laisvs, saugumo ir teisingumo erdv, III dalyje apibrti bendr visuomens sveikatos saugumo problem aspektai . Mokslini tyrim, technologij pltros ir kosmoso srityse Sjungos kompetencijai priklauso

imtis veiksm, ypa programoms apibrti ir gyvendinti, taiau naudojimasis ia kompetencija negali trukdyti valstybms narms naudotis savo kompetencija.

Constitution/lt 19

4.

Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarins pagalbos srityse Sjungos kompetencijai

priklauso imtis veiksm ir vykdyti bendr politik, taiau naudojimasis ia kompetencija negali trukdyti valstybms narms naudotis savo kompetencija.

I-15 STRAIPSNIS Ekonomins politikos ir uimtumo politikos koordinavimas 1. Valstybs nars koordinuoja savo ekonomin politik Sjungos viduje. iuo tikslu Ministr

Taryba patvirtina priemones, vis pirma ios politikos bendrsias gaires. Specialiosios nuostatos taikomos valstybms narms, kuri valiuta yra euro. 2. Sjunga imasi priemoni, garantuojani valstybi nari uimtumo politikos koordinavim,

pirmiausia nubrdama ios politikos gaires. 3. Sjunga gali imtis iniciatyvos siekdama utikrinti valstybi nari socialins politikos

koordinavim.

I-16 STRAIPSNIS Bendra usienio ir saugumo politika 1. Sjungos kompetencija bendros usienio politikos ir saugumo srityje apima visas usienio

politikos sritis ir visus su Sjungos saugumu susijusius klausimus, skaitant bendros gynybos politikos laipsnik formavim, kuris sudaryt slygas pereiti prie bendros gynybos.

Constitution/lt 20

2.

Valstybs nars lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir beslygikai remia

Sjungos bendr usienio ir saugumo politik ir gyvendina Sjungos veiksmus ioje srityje. Jos nesiima joki veiksm, prietaraujani Sjungos interesams arba galini sumainti jos veiksmingum.

I-17 STRAIPSNIS Rmimo, koordinavimo ar papildomj veiksm sritys Sjungos kompetencijai priklauso imtis rmimo, koordinavimo ar papildomj veiksm. Europos lygiu toki veiksm sritys apima: a) b) c) d) e) f) g) mogaus sveikatos apsaug ir gerinim, pramon, kultr, turizm, vietim, jaunim, sport ir profesin mokym, civilin saug, administracin bendradarbiavim.

Constitution/lt 21

I-18 STRAIPSNIS Lankstumo slyga 1. Jei paaikt, kad Sjungai reikia imtis veiksm vienam i Konstitucijoje nurodyt tiksl

pasiekti III dalyje apibrtose srityse, o Konstitucija nesuteikia tam btin galiojim, Ministr Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasilymu ir gavusi Europos Parlamento pritarim, vieningai tvirtina reikiamas priemones. 2. Naudodamasi I-11 straipsnio 3 dalyje nurodyto subsidiarumo principo stebsenos procedra,

Europos Komisija atkreipia nacionalini parlament dmes pasilymus, grindiamus iuo straipsniu. 3. iuo straipsniu grindiamos priemons negali apimti valstybi nari statym ir kit teiss

akt derinimo tais atvejais, kai tokio suderinimo nenumato Konstitucija.

Constitution/lt 22

IV ANTRATIN DALIS SJUNGOS INSTITUCIJOS IR ORGANAI

I SKYRIUS INSTITUCIN STRUKTRA

I-19 STRAIPSNIS Sjungos institucijos 1. Sjunga naudojasi institucine struktra, kurios tikslas: skatinti jos vertybes, siekti jos tiksl, tarnauti jos, jos piliei ir valstybi nari interesams, utikrinti jos politikos ir veiksm nuoseklum, veiksmingum ir tstinum.

i institucin struktr sudaro: Europos Parlamentas, Europos Vadov Taryba,

Constitution/lt 23

2.

Ministr Taryba (toliau Taryba), Europos Komisija (toliau Komisija), Europos Sjungos Teisingumo Teismas. Kiekviena institucija veikia neperengdama ioje Konstitucijoje jai suteikt galiojim ir

laikydamasi joje numatyt procedr ir slyg. Institucijos visapusikai tarpusavyje bendradarbiauja.

I-20 STRAIPSNIS Europos Parlamentas 1. Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teiskros ir biudetines funkcijas. Jis vykdo

politins kontrols ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Konstitucijoje numatyt slyg. Parlamentas renka Komisijos pirminink. 2. Europos Parlament sudaro Sjungos piliei atstovai. J skaiius nevirija septyni imt

penkiasdeimties. Pilieiams majania tvarka atstovaujama proporcingai mainant nari skaii iki minimalios ei nari i kiekvienos valstybs ribos. N vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip devyniasdeimt eios vietos. Europos Vadov Taryba Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarim vieningai priima europin sprendim, nustatant Europos Parlamento sudt pagal pirmoje pastraipoje nurodytus principus.

Constitution/lt 24

3.

Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise laisvu ir

slaptu balsavimu penkeri met kadencijai. 4. Europos Parlamentas i savo nari isirenka pirminink ir biur.

I-21 STRAIPSNIS Europos Vadov Taryba 1. Europos Vadov Taryba deramai skatina Sjungos vystymsi ir nustato bendrsias politikos

gaires ir prioritetus. Ji nevykdo teiskros funkcij. 2. Europos Vadov Taryb sudaro valstybi nari arba j vyriausybi vadovai ir jos pirmininkas

bei Komisijos pirmininkas. Jos darbe dalyvauja Sjungos usienio reikal ministras. 3. Europos Vadov Taryba susitinka kart per tris mnesius, susitikimus suaukia jos

pirmininkas. Kai reikia pagal darbotvark, Europos Vadov Tarybos nariai gali nusprsti, kad kiekvienam j padt ministras, o Komisijos pirmininkui Komisijos narys. Prireikus pirmininkas suaukia neeilin Europos Vadov Tarybos susitikim.

4.

Jei Konstitucijoje nenumatyta kitaip, Europos Vadov Taryba sprendimus priima bendru

sutarimu.

Constitution/lt 25

I-22 STRAIPSNIS Europos Vadov Tarybos pirmininkas 1. Europos Vadov Taryba savo pirminink isirenka kvalifikuota bals dauguma dvej su puse

met kadencijai; pirmininkas gali bti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nenumatyt klii arba sunkaus nusiengimo atvejais Europos Vadov Taryba ta paia tvarka gali panaikinti pirmininko mandat. 2. a) b) Europos Vadov Tarybos pirmininkas: pirmininkauja Europos Vadov Tarybai ir vadovauja jos darbui, utikrina pasirengim Europos Vadov Tarybos darbui ir jo tstinum veikdamas kartu su Komisijos pirmininku ir remdamasis Bendrj reikal tarybos darbu, c) d) siekia palengvinti sanglaud ir bendr sutarim Europos Vadov Taryboje, po kiekvieno Europos Vadov Tarybos susitikimo pateikia praneim Europos Parlamentui.

Europos Vadov Tarybos pirmininkas savo lygiu ir pagal savo pareigas garantuoja atstovavim Sjungai usienyje bendros usienio ir saugumo politikos klausimais nepaeisdamas Sjungos usienio reikal ministro galiojim. 3. Europos Vadov Tarybos pirmininkas negali eiti pareig atskiroje valstybje.

Constitution/lt 26

I-23 STRAIPSNIS Ministr Taryba 1. Taryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teiskros ir biudetines funkcijas. Ji vykdo

politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi Konstitucijoje numatyt slyg. 2. Taryb sudaro po vien kiekvienos valstybs nars ministro lygio atstov, kuris gali prisiimti

sipareigojimus savo valstybs nars vyriausybs vardu ir balsuoti jos vardu. 3. Iskyrus atvejus, kai Konstitucijoje numatyta kitaip, Taryba sprendia kvalifikuota bals

dauguma.

I-24 STRAIPSNIS Ministr Tarybos sudtis 1. 2. Taryba susirenka vairios sudties. Bendrj reikal taryba utikrina vairios sudties Tarybos darbo nuoseklum.

Ji, bendradarbiaudama su Europos Vadov Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia tolesn su Europos Vadov Tarybos susitikimais susijus darb.

Constitution/lt 27

3.

Usienio reikal taryba, vadovaudamasi Europos Vadov Tarybos nubrtomis strateginmis

gairmis, parengia iorinius Sjungos veiksmus ir utikrina, kad Sjungos veiksmai bt nuosekls. 4. Europos Vadov Taryba kvalifikuota bals dauguma priima europin sprendim, nustatant

kitos sudties Tarybos sra. 5. Valstybi nari vyriausybi nuolatini atstov komitetas yra atsakingas u Tarybos darbo

parengim. 6. Taryba posdiauja vieai, kai sprendia ir balsuoja dl statymo gali turini akt projekt.

Todl kiekvienas Tarybos susitikimas yra padalinamas dvi dalis, kuriose atitinkamai svarstomi Sjungos statymo gali turintys aktai ir klausimai, nesusij su teiss akt primimu. 7. vairios sudties Tarybai, iskyrus Usienio reikal taryb, pirmininkauja valstybi nari

atstovai Taryboje lygios rotacijos tvarka pagal Europos Vadov Tarybos europiniame sprendime numatytas slygas. Europos Vadov Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma.

I-25 STRAIPSNIS Kvalifikuotos daugumos Europos Vadov Taryboje ir Taryboje apibrimas 1. Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % Tarybos nari, j turi bti ne maiau

kaip penkiolika, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % Sjungos gyventoj.

Constitution/lt 28

Sprendim blokuojani maum turi sudaryti ne maiau kaip keturi Tarybos nariai, jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai Taryba sprendia nesiremdama Komisijos arba usienio reikal

ministro pasilymu, kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 72 % Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % Sjungos gyventoj. 3. io straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos Europos Vadov Tarybai, kai ji sprendia kvalifikuota

bals dauguma. 4. Europos Vadov Taryboje jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas nebalsuoja.

I-26 STRAIPSNIS Europos Komisija 1. Komisija remia bendruosius Sjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos iuo tikslu. Ji

utikrina Konstitucijos ir institucij vadovaujantis Konstitucija patvirtint priemoni taikym. Ji priiri Sjungos teiss taikym kontroliuojant Europos Sjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo biudet ir vadovauja programoms. Ji atlieka koordinavimo, vykdomsias ir valdymo funkcijas Konstitucijoje numatytomis slygomis. Iskyrus bendr usienio ir saugumo politik bei kitus Konstitucijoje numatytus atvejus, ji utikrina Sjungos atstovavim iors santykiuose. Ji inicijuoja Sjungos metini ir daugiamei program sudarym, kad bt pasiekti susitarimai tarp institucij.

Constitution/lt 29

2.

Iskyrus atvejus, kai Konstitucijoje numatyta kitaip, Sjungos statymo gali turintys aktai

gali bti priimami tik remiantis Komisijos pasilymu. Kiti aktai priimami remiantis Komisijos pasilymu, kai tai numato Konstitucija. 3. 4. Komisijos kadencijos trukm penkeri metai. Komisijos nariai parenkami pagal j bendr kompetencij ir atsidavim Europai, i asmen,

kuri nepriklausomumas nekelia joki abejoni. 5. Pirmj Komisij, paskirt pagal Konstitucijos nuostatas, sudaro po vien kiekvienos

valstybs nars piliet, skaitant pirminink ir Sjungos usienio reikal ministr, kuris yra vienas i pirmininko pavaduotoj. 6. Pasibaigus 5 dalyje nurodytai Komisijos kadencijai, Komisijos nari, skaitant pirminink ir

Sjungos usienio reikal ministr, skaiius atitinka du tredalius valstybi nari skaiiaus, jeigu Europos Vadov Taryba, sprsdama vieningai, nenusprendia io skaiiaus pakeisti. Komisijos nariai renkami i valstybi nari piliei pagal lygios rotacijos tarp valstybi nari sistem. i sistema nustatoma Europos Vadov Tarybos vieningai priimtu europiniu sprendimu ir ji grindiama iais principais: a) valstybs nars laikomos visikai lygiomis nustatant j piliei Komisijos nari pareig jimo eils tvark ir laik; todl vienos valstybs nars piliei bendras kadencij skaiius nuo kitos valstybs nars piliei bendro kadencij skaiiaus niekada negali skirtis daugiau kaip viena kadencija;

Constitution/lt 30

b)

taikant a punkt, kiekviena paskesn Komisija sudaroma taip, kad deramai atspindt vis valstybi nari demografin ir geografin diapazon.

7.

Vykdydama savo sipareigojimus, Komisija yra visikai nepriklausoma. Nepaeidiant I-28

straipsnio 2 dalies, Komisijos nariai nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybs, institucijos, organo, tarnybos ar agentros nurodym. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos. 8. Komisija kaip institucija yra atskaitinga Europos Parlamentui. Europos Parlamentas gali

balsuoti dl pasilymo pareikti nepasitikjim Komisija pagal III-340 straipsnyje nustatyt procedr. Jei toks pasilymas priimamas, Komisijos nariai atsistatydina visi drauge, o Sjungos usienio reikal ministras atsistatydina i pareig, kurias jis vykdo Komisijoje.

I-27 STRAIPSNIS Europos Komisijos pirmininkas 1. Atsivelgdama Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos

Vadov Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, silo Europos Parlamentui kandidat Komisijos pirmininkus. Kandidat irenka Europos Parlamentas vis savo nari bals dauguma. Jei jis nesurenka reikalaujamos bals daugumos, Europos Vadov Taryba kvalifikuota bals dauguma per vien mnes pagal t pai procedr pasilo nauj kandidat Europos Parlamentui.

Constitution/lt 31

2.

Taryba bendru sutarimu su irinktuoju pirmininku patvirtina sra kit asmen, kuriuos ji

silo skirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybi nari silymais pagal I-26 straipsnio 4 dalyje ir 6 dalies antrojoje pastraipoje numatytus kriterijus. Pirminink, Sjungos usienio reikal ministr ir kitus Komisijos narius visus drauge balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas. Remiantis iuo patvirtinimu, Komisij kvalifikuota bals dauguma skiria Europos Vadov Taryba. 3. a) b) Komisijos pirmininkas: nustato gaires, kuriomis Komisija turi vadovautis vykdydama savo uduotis; priima sprendim dl Komisijos vidins struktros, utikrindamas jos nuosekl, veiksming ir kolegial darb; c) i Komisijos nari skiria pirmininko pavaduotojus, iskyrus Sjungos usienio reikal ministr. Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sjungos usienio reikal ministras atsistatydina pagal I-28 straipsnio 1 dalyje numatyt procedr, jei to reikalauja pirmininkas.

Constitution/lt 32

I-28 STRAIPSNIS Sjungos usienio reikal ministras 1. Europos Vadov Taryba kvalifikuota bals dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikim

paskiria Sjungos usienio reikal ministr. Europos Vadov Taryba gali nutraukti jo kadencij pagal t pai procedr. 2. Sjungos usienio reikal ministras vykdo Sjungos bendr usienio ir saugumo politik.

Savo pasilymais jis prisideda prie ios politikos, kuri jis vykdo pagal Tarybos suteikt mandat, pltojimo. Tas pats taikoma ir bendrai saugumo ir gynybos politikai. 3. 4. Sjungos usienio reikal ministras pirmininkauja Usienio reikal tarybai. Sjungos usienio reikal ministras yra vienas i Komisijos pirmininko pavaduotoj. Jis

utikrina Sjungos iorini veiksm nuoseklum. Komisijoje jis yra atsakingas u jos sipareigojimus iors santyki srityje ir kit Sjungos iorini veiksm aspekt koordinavim. Vykdydamas iuos sipareigojimus Komisijoje ir tik i sipareigojim atvilgiu, Sjungos usienio reikal ministras privalo laikytis Komisijos procedr tiek, kiek tai atitinka io straipsnio 2 ir 3 dalis.

Constitution/lt 33

I-29 STRAIPSNIS Europos Sjungos Teisingumo Teismas 1. Europos Sjungos Teisingumo Teismas apima Teisingumo Teism, Bendrj Teism ir

specializuotus teismus. Jis utikrina, kad aikinant ir taikant Konstitucij bt laikomasi teiss. Valstybs nars numato teises pareikti iekinius, kuri pakanka utikrinant veiksming teismin apsaug Sjungos teisei priklausaniose srityse. 2. Teisingumo Teism sudaro po vien teisj i kiekvienos valstybs nars. Jam padeda

generaliniai advokatai. Bendrj Teism sudaro ne maiau kaip po vien teisj i kiekvienos valstybs nars. Teisingumo Teismo teisjai ir generaliniai advokatai bei Bendrojo Teismo teisjai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina III-355 ir III-356 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Valstybi nari vyriausybi bendru sutarimu jie skiriami eeriems metams. Teisjai ir generaliniai advokatai gali bti paskiriami kitai kadencijai. 3. a) Vadovaudamasis III dalimi Europos Sjungos Teisingumo Teismas: priima sprendimus dl valstybs nars, institucijos ar fizinio arba juridinio asmens ikelt byl; b) valstybi nari teism praymu priima preliminarius nutarimus dl Sjungos teiss iaikinimo arba institucij priimt akt galiojimo;

Constitution/lt 34

c)

priima sprendimus kitais Konstitucijoje numatytais atvejais. II SKYRIUS KITOS SJUNGOS INSTITUCIJOS IR PATARIAMIEJI ORGANAI

I-30 STRAIPSNIS Europos centrinis bankas 1. Europos centrinis bankas kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrini

bank sistem. Europos centrinis bankas kartu su valstybi nari, kuri valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais, kurie sudaro Eurosistem, vykdo Sjungos pinig politik. 2. Europos centrini bank sistemai vadovauja Europos centrinio banko sprendiamieji organai.

Pagrindinis Europos centrini bank sistemos tikslas palaikyti kain stabilum. Nepaeisdama io tikslo ji remia bendr ekonomin politik Sjungoje, kad padt pasiekti jos tikslus. Ji vykdo kitus centrinio banko udavinius pagal III dal ir Europos centrini bank sistemos bei Europos centrinio banko statut. 3. Europos centrinis bankas yra institucija. Jis yra juridinis asmuo. Tik jis turi iimtin teis leisti

euro emisij. Jis yra nepriklausomas naudodamasis savo galiojimais ir valdydamas savo finansus. Sjungos institucijos, staigos ir organai bei valstybi nari vyriausybs pripasta i nepriklausomyb.

Constitution/lt 35

4.

Europos centrinis bankas imasi vis priemoni, btin jo udaviniams vykdyti pagal III-185

III-191 ir III-196 straipsnius bei Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statute numatytas slygas. Pagal mintus straipsnius tos valstybs nars, kuri valiuta nra euro, ir j centriniai bankai ilaiko savo galiojimus pinig srityje. 5. Su Europos centriniu banku jo galiojimams priklausaniose srityse konsultuojamasi dl vis

Sjungos akt projekt ir dl vis projekt, susijusi su reglamentavimu nacionaliniu lygiu, ir jis gali pateikti nuomon. 6. Europos centrinio banko sprendimus priimantys organai, j sudtis ir darbo metodai nustatyti

III-382 ir III-383 straipsniuose, taip pat Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statute.

I-31 STRAIPSNIS Audito Rmai 1. 2. 3. Audito Rmai yra institucija. Jie atlieka Sjungos audit. Jie tikrina vis Sjungos pajam ir ilaid sskaitas bei utikrina patikim finans valdym. Audito Rmus sudaro po vien piliet i kiekvienos valstybs nars. Sjungos bendrojo

intereso labui, eidami savo pareigas, j nariai yra visikai nepriklausomi.

Constitution/lt 36

I-32 STRAIPSNIS Sjungos patariamieji organai 1. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Region komitetas bei Ekonomikos ir

socialini reikal komitetas, atliekantys patariamsias funkcijas. 2. Region komitetas susideda i region ir vietos valdios struktr atstov, kurie turi regiono

arba vietos valdios rinkj mandat arba yra politikai atskaitingi irinktai asambljai. 3. Ekonomikos ir socialini reikal komitet sudaro darbdavi, darbuotoj ir kit pilietinei

visuomenei atstovaujani organizacij atstovai, pirmiausia socialinje ekonominje, pilietinje, profesinje bei kultros srityse. 4. Region komiteto bei Ekonomikos ir socialini reikal komiteto nari nevaro jokie

privalomi nurodymai. Sjungos bendro intereso labui, eidami savo pareigas, jie yra visikai nepriklausomi. 5. Taisykls, reglamentuojanios i komitet sudt, nari paskyrim, j galiojimus ir darb,

yra nustatytos III-386III-392 straipsniuose. io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas taisykles dl komitet sudties Taryba reguliariai periri atsivelgdama ekonominius, socialinius ir demografinius pokyius Sjungoje. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, iuo tikslu priima europinius sprendimus.

Constitution/lt 37

V ANTRATIN DALIS NAUDOJIMASIS SJUNGOS KOMPETENCIJA

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

I-33 STRAIPSNIS Sjungos teiss aktai 1. Kad pasinaudot Sjungos kompetencija, institucijos, vadovaudamosi III dalimi, kaip

teisinius instrumentus naudoja europinius statymus, europinius pagrind statymus, europinius reglamentus, europinius sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Europinis statymas yra bendro taikymo statymo gali turintis aktas. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse. Europinis pagrind statymas yra statymo gali turintis aktas, privalomas kiekvienai valstybei narei, kuriai jis skirtas, rezultato, kur reikia pasiekti, atvilgiu, taiau leidia nacionalinms valdios institucijoms pasirinkti form ir bdus. Europinis reglamentas yra bendro taikymo statymo galios neturintis aktas, skirtas gyvendinti statymo gali turinius aktus ir tam tikras Konstitucijos nuostatas. Jis gali bti arba privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse, arba privalomas rezultato, kur reikia pasiekti atvilgiu, kiekvienai valstybei narei, kuriai jis skirtas, taiau leidia nacionalinms valdios institucijoms pasirinkti form ir bdus.

Constitution/lt 38

Europinis sprendimas yra statymo galios neturintis aktas, kuris yra privalomas visas. Sprendimas, kuriame nurodoma, kam jis yra skirtas, yra privalomas tik tiems, kam jis skirtas. Rekomendacijos ir nuomons neturi privalomosios galios. 2. Svarstydami statymo gali turini akto projekt, Europos Parlamentas ir Taryba

atitinkamose srityse nepriima pagal atitinkam procedr nenumatyt akt.

I-34 STRAIPSNIS statymo gali turintys aktai 1. Europinius statymus ir pagrind statymus bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba,

remdamosi Komisijos pasilymus pagal prast teiskros procedr, nustatyt III-396 straipsnyje. Jei ios dvi institucijos nepasiekia sutarimo dl io akto, aktas nepriimamas. 2. Europinius statymus ir pagrind statymus konkreiais Konstitucijoje numatytais atvejais

priima Europos Parlamentas dalyvaujant Tarybai arba pastaroji institucija dalyvaujant Europos Parlamentui pagal speciali teiskros procedr. 3. Europiniai statymai ir pagrind statymai konkreiais Konstitucijoje numatytais atvejais gali

bti priimami valstybi nari grups ar Europos Parlamento iniciatyva remiantis Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo ar Europos investicij banko praymu.

Constitution/lt 39

I-35 STRAIPSNIS statymo galios neturintys aktai 1. 2. Europos Vadov Taryba priima europinius sprendimus Konstitucijoje numatytais atvejais. Taryba ir Komisija, pirmiausia I-36 ir I-37 straipsniuose nurodytais atvejais, bei Europos

centrinis bankas konkreiais Konstitucijoje numatytais atvejais priima europinius reglamentus arba sprendimus. 3. Rekomendacijas priima Taryba. Visais atvejais, kai Konstitucijoje numatyta, kad ji priima aktus remdamasi Komisijos pasilymu, ji sprendia remdamasi Komisijos pasilymu. Tose srityse, kuriose Sjungos aktui priimti reikalingas vieningumas, ji sprendia vieningai. Rekomendacijas priima Komisija, o konkreiais Konstitucijoje numatytais atvejais ir Europos centrinis bankas.

I-36 STRAIPSNIS Deleguotieji europiniai reglamentai 1. Europiniai statymai ir pagrind statymai gali deleguoti Komisijai galiojimus priimti

deleguotuosius europinius reglamentus, kai reikia papildyti arba i dalies pakeisti neesmines statymo arba pagrind statymo nuostatas. galiojim delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukm apibriami europiniuose statymuose ir pagrind statymuose. Esmins atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik europiniu statymu arba pagrind statymu, todl negali bti galiojim delegavimo objektu.

Constitution/lt 40

2.

Europiniuose statymuose ir pagrind statymuose aikiai nustatomos delegavimo slygos,

kurios gali bti: a) b) Europos Parlamentas arba Taryba gali nusprsti ataukti delegavim; deleguotasis europinis reglamentas gali sigalioti tik tada, jei per europinio statymo

arba pagrind statymo nustatyt laikotarp Europos Parlamentas arba Taryba nepareikia prietaravimo. Taikant a ir b punktus, Europos Parlamentas sprendim priima vis savo nari bals dauguma, o Taryba kvalifikuota bals dauguma.

I-37 STRAIPSNIS gyvendinimo aktai 1. Valstybs nars imasi vis nacionalins teiss priemoni, btin gyvendinti teisikai

privalomus Sjungos aktus. 2. Kai teisikai privalomi Sjungos aktai turi bti gyvendinti vienodomis slygomis, tie aktai

suteikia gyvendinimo galiojimus Komisijai arba tinkamai pagrstais konkreiais atvejais ir I-40 straipsnyje numatytais atvejais Tarybai. 3. io straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniai statymai i anksto nustato

valstybi nari vykdomos kontrols, kai Komisija vykdo gyvendinimo galiojimus, mechanizm taisykles ir bendruosius principus. 4. Sjungos gyvendinimo aktai priimami kaip europiniai gyvendinimo reglamentai arba

europiniai gyvendinimo sprendimai.

Constitution/lt 41

I-38 STRAIPSNIS Bendrieji Sjungos teiss akt principai 1. Jei Konstitucijoje nenurodomas priimamo akto tipas, institucijos, laikydamosi taikom

procedr, pagal I-11 straipsnyje nustatyt proporcingumo princip j pasirenka kiekvienu atveju. 2. Teiss aktuose nurodomos juos priimti paskatinusios prieastys ir pasilymai, iniciatyvos,

rekomendacijos, praymai ar nuomons, kuri reikalaujama pagal i Konstitucij.

I-39 STRAIPSNIS Skelbimas ir sigaliojimas 1. Europinius statymus ir pagrind statymus, priimtus pagal prast teiskros procedr,

pasirao Europos Parlamento pirmininkas ir Tarybos pirmininkas. Kitais atvejais juos pasirao juos primusios institucijos pirmininkas. Europiniai statymai ir pagrind statymai skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje ir sigalioja juose nurodyt dien arba, jei data nenurodyta, dvideimt dien nuo j paskelbimo. 2. Europinius reglamentus ir europinius sprendimus, kuriuose nenurodoma, kam jie skirti,

pasirao juos primusios institucijos pirmininkas.

Constitution/lt 42

Kai europiniuose reglamentuose ir europiniuose sprendimuose nenurodoma, kam jie skirti, jie skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje ir sigalioja juose nurodyt dien arba, jei data nenurodyta, dvideimt dien nuo j paskelbimo. 3. Apie io straipsnio 2 dalyje nenurodytus europinius sprendimus praneama tiems, kam jie

skirti, ir jie sigalioja po to, kai apie juos praneama.

II SKYRIUS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

I-40 STRAIPSNIS Specialiosios nuostatos, susijusios su bendra usienio ir saugumo politika 1. Europos Sjunga vykdo bendr usienio ir saugumo politik, paremt valstybi nari politinio

tarpusavio solidarumo stiprinimu, bendros svarbos klausim nustatymu ir kuo didesniu valstybi nari veiksm suartjimu. 2. Europos Vadov Taryba nustato strateginius Sjungos interesus ir bendros usienio ir

saugumo politikos tikslus. Taryba formuoja i politik pagal Europos Vadov Tarybos nubrtas gaires ir III dalies nuostatas. 3. Europos Vadov Taryba ir Taryba priima reikalingus europinius sprendimus.

Constitution/lt 43

4.

Bendr usienio ir saugumo politik vykdo Sjungos usienio reikal ministras ir valstybs

nars nacionalinmis ir Sjungos lomis. 5. Valstybs nars, siekdamos priimti bendr poir bet kuriuo bendros svarbos usienio ir

saugumo politikos klausimu, tarpusavyje tariasi Europos Vadov Taryboje ir Taryboje. Prie imdamasi bet kokio veiksmo tarptautinje arenoje ar prie prisiimdama bet kok sipareigojim, kuris gali turti takos Sjungos interesams, kiekviena valstyb nar su kitomis tariasi Europos Vadov Taryboje arba Taryboje. Valstybs nars savo veiksm suartjimu garantuoja, kad Sjunga yra pajgi tvirtinti savo interesus ir vertybes tarptautinje arenoje. Valstybs nars yra tarpusavyje solidarios. 6. Europinius sprendimus, susijusius su bendra usienio ir saugumo politika, Europos Vadov

Taryba ir Taryba priima vieningai, iskyrus III dalyje nurodytais atvejais. Europos Vadov Taryba ir Taryba sprendia remdamosi valstybs nars iniciatyva, Sjungos usienio reikal ministro pasilymu arba Komisijos remiamu io ministro pasilymu. Europiniai statymai ir pagrind statymai negali bti naudojami. 7. Europos Vadov Taryba gali vieningai priimti europin sprendim, numatant, kad III dalyje

nenurodytais atvejais Taryba turi sprsti kvalifikuota bals dauguma. 8. Svarbiausiais bendros usienio ir saugumo politikos aspektais bei esminiais pasirinkimo

klausimais reguliariai konsultuojamasi su Europos Parlamentu. Jam nuolat praneama apie tolesn j raid.

Constitution/lt 44

I-41 STRAIPSNIS Specialiosios nuostatos, susijusios su bendra saugumo ir gynybos politika 1. Bendra saugumo ir gynybos politika yra sudtin bendros usienio ir saugumo politikos dalis.

Ji utikrina Sjungai operacij vykdymo pajgumus, pagrstus civiliniais ir kariniais itekliais. Sjunga gali jais naudotis vykdydama misijas u Sjungos rib, skirtas taikos palaikymui, konflikt prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui pagal Jungtini Taut Chartijos principus. iems udaviniams vykdyti naudojami valstybi nari suteikti pajgumai. 2. Bendra saugumo ir gynybos politika apima laipsnik bendros Sjungos gynybos politikos

krim. Tai sudarys slygas pereiti prie bendros gynybos, jei tok sprendim vieningai priims Europos Vadov Taryba. Tokiu atveju ji rekomenduoja valstybms narms tok sprendim priimti pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. iuo straipsniu vadovaujantis vykdoma Sjungos politika nepaeidia tam tikr valstybi nari specifinio pobdio saugumo ir gynybos politikos, yra pagarbi tam tikr valstybi nari, manani, kad j bendra gynyba yra gyvendinama iaurs Atlanto sutarties organizacijoje, sipareigojimams pagal iaurs Atlanto sutart ir yra suderinama su toje struktroje nustatyta bendra saugumo ir gynybos politika. 3. Valstybs nars, siekdamos gyvendinti bendr saugumo ir gynybos politik, prisidti prie

Tarybos apibrt tiksl gyvendinimo, suteikia Sjungai savo civilinius ir karinius pajgumus. Tos valstybs nars, kurios suformuoja daugiaales pajgas, taip pat gali sudaryti galimyb pasinaudoti tomis pajgomis bendrai saugumo ir gynybos politikai.

Constitution/lt 45

Valstybs nars sipareigoja laipsnikai tobulinti savo karinius pajgumus. Gynybos pajgum, mokslini tyrim, sigijim ir ginkluots vystymo srityje steigiama agentra (Europos gynybos agentra), kurios tikslas nustatyti operacij vykdymo poreikius, skatinti priemones iems poreikiams tenkinti, padti nustatyti ir, tam tikrais atvejais, gyvendinti bet koki priemon, btin pramoninei ir technologinei gynybos sektoriaus bazei stiprinti, dalyvauti nustatant Europos pajgum ir ginkluots politik bei padti Tarybai vertinti karini pajgum tobulinim. 4. Europiniai sprendimai dl bendros saugumo ir gynybos politikos, skaitant tuos, kurie

inicijuoja iame straipsnyje nurodyt misij, vieningai priimami Tarybos remiantis Sjungos usienio reikal ministro pasilymu arba valstybs nars iniciatyva. Sjungos usienio reikal ministras, tam tikrais atvejais kartu su Komisija, gali pasilyti naudotis tiek nacionalinmis priemonmis, tiek Sjungos instrumentais. 5. Sjungos labui ir siekiant isaugoti jos vertybes, Taryba gali pavesti atlikti misij Sjungos

sistemoje grupei valstybi nari. ios misijos vykdym reglamentuoja III-310 straipsnis. 6. Tos valstybs nars, kuri kariniai pajgumai atitinka auktesnius kriterijus ir kurios

tarpusavyje yra susaistytos didesniais sipareigojimais ioje srityje, dl sudtingiausi misij nustato nuolatin struktrizuot bendradarbiavim Sjungos sistemoje. bendradarbiavim reglamentuoja III-312 straipsnis. Jis neturi poveikio III-309 straipsnio nuostatoms. 7. Jei valstyb nar patiria karin agresij savo teritorijoje, kitos valstybs nars, vadovaudamosi

Jungtini Taut Chartijos 51 straipsniu, jos atvilgiu yra pareigotos teikti visokeriop manom pagalb ir param. Tai nepaeidia tam tikr valstybi nari specifinio pobdio saugumo ir gynybos politikos.

Constitution/lt 46

sipareigojimai ir bendradarbiavimas ioje srityje atitinka narysts iaurs Atlanto Sutarties Organizacijoje sipareigojimus, o iaurs Atlanto Sutarties Organizacija ilieka valstybi, kurios yra jos nars, kolektyvins gynybos pagrindas ir jos gyvendinimo forumas. 8. Svarbiausiais bendros saugumo ir gynybos politikos aspektais bei esminiais pasirinkimo

klausimais reguliariai konsultuojamasi su Europos Parlamentu. Jam nuolat praneama apie tolesn j raid.

I-42 STRAIPSNIS Specialiosios nuostatos, susijusios su laisvs, saugumo ir teisingumo erdve 1. a) Sjunga kuria laisvs, saugumo ir teisingumo erdv: priimdama europinius statymus ir pagrind statymus, kad prireikus bt galima suderinti valstybi nari statymus ir kitus teiss aktus III dalyje nurodytose srityse; b) skatindama valstybi nari kompetenting institucij tarpusavio pasitikjim, ypa pagrst teismini ir neteismini sprendim tarpusavio pripainimu; c) valstybi nari kompetentingoms institucijoms bendradarbiaujant operatyvios veiklos srityje, skaitant policij, muitin ir kitas tarnybas, atsakingas u nusikalstamos veikos ukardym ir iaikinim.

Constitution/lt 47

2.

Laisvs, saugumo ir teisingumo erdvje nacionaliniai parlamentai gali dalyvauti vertinimo

mechanizmuose, numatytuose III-260 straipsnyje. Jie traukiami Europolo politin kontrol ir Eurojust veiklos vertinim pagal III-276 ir III-273 straipsnius. 3. Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose srityje valstybs nars pagal

III-264 straipsn turi iniciatyvos teis.

I-43 STRAIPSNIS Solidarumo slyga 1. Sjunga ir valstybs nars veikia bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstyb nar patirt teroro

akt, gaivalin nelaim ar mogaus sukelt katastrof. Sjunga sutelkia visas savo turimas priemones, skaitant valstybi nari jos dispozicijon perduotus karinius iteklius, siekdama: a) ukirsti keli terorizmo grsmei valstybi nari teritorijose; apsaugoti demokratines institucijas ir civilius gyventojus nuo galimo teroro akto; teroro akt patyrusiai valstybei narei teikti pagalb jos teritorijoje jos politins valdios institucij praymu; b) gaivalin nelaim ar mogaus sukelt katastrof patyrusiai valstybei narei teikti pagalb jos teritorijoje jos politins valdios institucij praymu. 2. Isami io straipsnio gyvendinimo tvarka numatyta III-329 straipsnyje.

Constitution/lt 48

III SKYRIUS TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS

I-44 STRAIPSNIS Tvirtesnis bendradarbiavimas 1. Siekdamos sustiprinti tarpusavio bendradarbiavim srityse, kurios nepriklauso iimtinei

Sjungos kompetencijai, valstybs nars gali pasinaudoti Sjungos institucijomis ir gyvendinti savo kompetencij taikydamos atitinkamas Konstitucijos nuostatas tokiu mastu ir tokia tvarka, kaip nustatyta iame straipsnyje ir III-416III-423 straipsniuose. Tvirtesniu bendradarbiavimu siekiama prisidti prie Sjungos tiksl gyvendinimo, apsaugoti jos interesus ir stiprinti jos integracijos proces. Pagal III-418 straipsnio nuostatas, tok bendradarbiavim bet kuriuo metu gali sitraukti visos valstybs nars. 2. Europin sprendim, leidiant tvirtesn bendradarbiavim, kratutiniu atveju priima Taryba,

nustaiusi, kad tokio bendradarbiavimo tiksl per pagrst laik Sjunga kaip visuma negali pasiekti, ir tik tuo atveju, jei jame dalyvauja bent tredalis valstybi nari. Taryba priima sprendim III-419 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, taiau balsuoja tik Tarybos nariai,

atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujanioms valstybms narms. Priimant sprendimus vieningai, tvirtesnio bendradarbiavimo atveju atsivelgiama tik dalyvaujani jame valstybi nari atstov balsus.

Constitution/lt 49

Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55% Tarybos nari, atstovaujani dalyvaujanioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65% i valstybi gyventoj. Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35% dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma. Nukrypstant nuo treios ir ketvirtos pastraipos, kai Taryba sprendia nesiremdama Komisijos arba Sjungos usienio reikal ministro pasilymu, reikiam kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 72% Tarybos nari, atstovaujani dalyvaujanioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65% i valstybi gyventoj. 4. Pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostat priimti aktai privalomi tik jame dalyvaujanioms

valstybms narms. Jie nelaikomi acquis, kur turi perimti valstybs kandidats stoti Sjung, dalimi.

VI ANTRATIN DALIS SJUNGOS DEMOKRATIJOS PRINCIPAI

I-45 STRAIPSNIS Demokratins lygybs principas Savo veikloje Sjunga visada laikosi piliei, kuriems jos institucijos, staigos ir organai skiria vienod dmes, lygybs principo.

Constitution/lt 50

I-46 STRAIPSNIS Atstovaujamosios demokratijos principas 1. 2. Sjungos veikla pagrsta atstovaujamja demokratija. Pilieiai Sjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente.

Valstybms narms Europos Vadov Taryboje atstovauja j valstybi ar vyriausybi vadovai, o Taryboje atstovauja j vyriausybs, paios bdamos demokratikai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ar savo pilieiams. 3. Kiekvienas pilietis turi teis dalyvauti demokratiniame Sjungos gyvenime. Priimant

sprendimus, siekiama kuo didesnio vieumo ir artimesnio bendravimo su pilieiais. 4. Politins partijos Europos lygiu prisideda formuojant europin politin smoningum ir

reikiant Sjungos piliei vali.

I-47 STRAIPSNIS Dalyvaujamosios demokratijos principas 1. Institucijos atitinkamomis priemonmis suteikia pilieiams ir atstovaujamosioms

asociacijoms galimyb skelbti nuomones apie visas Sjungos veiklos sritis ir vieai jomis keistis.

Constitution/lt 51

2.

Institucijos palaiko atvir, skaidr ir nuolatin dialog su atstovaujamosiomis asociacijomis ir

pilietine visuomene. 3. Siekdama utikrinti Sjungos veiksm nuoseklum ir skaidrum, Komisija plaiai

konsultuojasi su suinteresuotomis alimis. 4. Ne maiau kaip milijonas nemaos valstybi nari dalies piliei, manydami, kad iai

Konstitucijai gyvendinti reikalingas Sjungos teiss aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Komisij, kad ji, nevirydama savo galiojim, pateikt tuo klausimu atitinkam pasilym. ios piliei iniciatyvos gyvendinimo procedr nuostatas ir slygas, skaitant minimal valstybi nari, kuri gyventojai tie pilieiai turi bti, skaii, nustato europinis statymas.

I-48 STRAIPSNIS Socialiniai partneriai ir savarankikas socialinis dialogas Sjunga, atsivelgdama nacionalini sistem vairov, pripasta ir remia socialini partneri vaidmen savo lygiu. Ji remia socialini partneri dialog, kartu gerbdama j savarankikum. Prie socialinio dialogo prisideda trialis socialini reikal aukto lygio susitikimas ekonomikos augimo ir uimtumo klausimais.

Constitution/lt 52

I-49 STRAIPSNIS Europos ombudsmenas Europos Parlamento irinktas Europos ombudsmenas Konstitucijos nustatytomis slygomis priima skundus dl netinkamo administravimo Europos Sjungos institucij, staig ar organ veikloje. Jis juos nagrinja ir dl j parengia praneim. Atlikdamas savo pareigas, Europos ombudsmenas yra visikai nepriklausomas.

I-50 STRAIPSNIS Sjungos institucij, staig ir organ veiklos skaidrumas 1. Siekdamos skatinti tinkam valdym ir utikrinti pilietins visuomens dalyvavim, Sjungos

institucijos, staigos ir organai veikia kuo atviriau. 2. Europos Parlamento posdiai yra viei, taip pat vieai posdiauja ir Taryba, kai svarsto

statymo gali turinio akto projekt ir dl jo balsuoja. 3. Kiekvienas Sjungos pilietis ir kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kurio gyvenamoji vieta

arba registruota buvein yra valstybje narje, III dalyje numatytomis slygomis turi teis susipainti su Sjungos institucij, staig ir organ bet kurios formos dokumentais. Europinis statymas nustato naudojimosi teise susipainti su tokiais dokumentais bendruosius principus ir apribojimus atsivelgiant vieuosius ar privaius interesus.

Constitution/lt 53

4.

Kiekviena institucija, staiga ar organas savo darbo tvarkos taisyklse apibria konkreias

teiss susipainti su jos dokumentais gyvendinimo nuostatas, atitinkanias io straipsnio 3 dalyje mint europin statym.

I-51 STRAIPSNIS Asmens duomen apsauga 1. 2. Kiekvienas turi teis savo asmens duomen apsaug. Europinis statymas arba pagrind statymas nustato asmens apsaugos Sjungos institucijoms,

staigoms ir organams bei valstybms narms tvarkant asmens duomenis Sjungos teiss reglamentuojamose srityse taisykles ir laisvo asmens duomen judjimo taisykles. Nepriklausomos staigos kontroliuoja, kaip laikomasi t taisykli.

I-52 STRAIPSNIS Banyi ir nereligini organizacij statusas 1. Sjunga gerbia ir nepaeidia valstybi nari banyi ir religini asociacij ar bendruomeni

statuso, nustatyto pagal nacionalin teis. 2. Sjunga vienodai gerbia filosofini ir nereligini organizacij status, nustatyt nacionalinje

teisje.

Constitution/lt 54

3.

Pripaindama t banyi ir organizacij savitum ir konkret na, Sjunga palaiko su

jomis atvir, skaidr nuolatin dialog.

VII ANTRATIN DALIS SJUNGOS FINANSAI

I-53 STRAIPSNIS Biudeto ir finans principai 1. Visi Sjungos pajam ir ilaid straipsniai traukiami kiekvien finansini met smatas ir

nurodomi Sjungos biudete, kaip numatyta III dalyje. 2. 3. Biudete turi bti ilaikyta pajam ir ilaid pusiausvyra. Biudete numatytas ilaidas leidiama daryti vienus finansinius metus pagal III-412

straipsnyje nurodyt europin statym. 4. Kad bt galima daryti biudete numatytas ilaidas, btina i anksto priimti teisikai

privalom Sjungos teiss akt, suteikiant teisin pagrind jos veiksmams ir atitinkamoms ilaidoms pagal III-412 straipsnyje nurodyt europin statym, iskyrus tame statyme numatytus atvejus.

Constitution/lt 55

5.

Kad bt utikrinta biudetin drausm, Sjunga nepriima jokio akto, galinio turti

apiuopiam poveik biudetui, neutikrindama, kad dl i akt atsiradusios ilaidos gali bti finansuojamos nevirijant nuosav Sjungos itekli ir vadovaujantis I-55 straipsnyje nurodyta daugiamete finansine programa. 6. Biudetas vykdomas laikantis patikimo finans valdymo principo. Siekdamos utikrinti, kad

biudeto asignavimai bt naudojami pagal princip, valstybs nars bendradarbiauja su Sjunga. 7. Sjunga ir valstybs nars Sjungos finansiniams interesams kenkianiam sukiavimui ir

kitoms neteistoms veikoms prieinasi pagal III-415 straipsn.

I-54 STRAIPSNIS Sjungos nuosavi itekliai 1. 2. 3. Sjunga pati pasirpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai gyvendinti reikalingomis lomis. Visas Sjungos biudetas finansuojamas i nuosav itekli neatmetant kit plauk.

Tarybos europinis statymas nustato nuostatas, susijusias su Sjungos nuosav itekli

sistema. Atsivelgiant tai, galima nustatyti naujas nuosav itekli kategorijas arba panaikinti esam
kategorij. Taryba sprendia vieningai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. is statymas sigalioja tik po to, kai j pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars.

Constitution/lt 56

4.

Tarybos europinis statymas nustato Sjungos nuosav itekli sistemos gyvendinimo

priemones, jeigu tai numato europinis statymas, priimtas remiantis io straipsnio 3 dalimi. Taryba
sprendia gavusi Europos Parlamento pritarim.

I-55 STRAIPSNIS Daugiamet finansin programa 1. Daugiamete finansine programa utikrinama, kad Sjungos ilaidos bt planingai pltojamos

nevirijant jos nuosav itekli. Ja nustatomos didiausios metins l, skirt finansiniams sipareigojimams, suskirstytiems pagal ilaid kategorijas, vykdyti, sumos vadovaujantis III-402 straipsniu. 2. Daugiamet finansin programa nustatoma Tarybos europiniu statymu. Taryba sprendia

vieningai gavusi Europos Parlamento vis nari daugumos patvirtint pritarim. 3. 4. Sjungos metinis biudetas atitinka daugiamet finansin program. Europos Vadov Taryba gali vieningai priimti europin sprendim, leidiant Tarybai

kvalifikuota bals dauguma priimti io straipsnio 2 dalyje numatyt Tarybos europin statym.

Constitution/lt 57

I-56 STRAIPSNIS Sjungos biudetas Europiniu statymu nustatomas Sjungos metinis biudetas pagal III-404 straipsn.

VIII ANTRATIN DALIS SJUNGA IR JOS ARTIMIAUSI KAIMYNAI

I-57 STRAIPSNIS Sjunga ir jos artimiausi kaimynai 1. Sjunga pltoja ypatingus santykius su kaimyninmis alimis siekdama sukurti Sjungos

vertybmis grindiam gerovs ir geros kaimynysts erdv, kuriai bdingi artimi ir taiks bendradarbiavimo santykiai. 2. Taikant io straipsnio 1 dal, Sjunga su atitinkamomis alimis gali sudaryti konkreius

susitarimus. iuose susitarimuose gali bti nustatytos tiek abipuss teiss ir sipareigojimai, tiek bendros veiklos galimybs. Dl j gyvendinimo reguliariai rengiamos konsultacijos.

Constitution/lt 58

IX ANTRATIN DALIS NARYST SJUNGOJE

I-58 STRAIPSNIS Tinkamumo narystei slygos ir stojimo Sjung tvarka 1. Sjungos narmis gali tapti visos Europos valstybs, gerbianios I-2 straipsnyje nurodytas

vertybes ir pasiryusios kartu jas pltoti. 2. Kiekviena Sjungos nare tapti norinti Europos valstyb gali pateikti praym Tarybai. Apie

tok praym praneama Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams. Taryba sprendim priima vieningai pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento vis nari daugumos patvirtint pritarim. Valstybs nars ir valstyb kandidat turi susitarti dl stojimo slyg ir tvarkos. susitarim turi ratifikuoti kiekviena susitarianioji valstyb pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

I-59 STRAIPSNIS I narysts Sjungoje kylani tam tikr teisi sustabdymas 1. Remdamasi pagrsta vieno tredalio valstybi nari iniciatyva arba pagrsta Europos

Parlamento iniciatyva arba Komisijos pasilymu, Taryba gali priimti europin sprendim dl ikilusio aikaus pavojaus, kad kuri nors valstyb nar gali iurkiai paeisti I-2 straipsnyje nurodytas vertybes. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia keturi penktadali savo nari bals dauguma.

Constitution/lt 59

Prie priimdama tok sprendim, Taryba iklauso t valstyb nar ir, sprsdama ta paia tvarka, gali teikti jai atitinkamas rekomendacijas. Taryba reguliariai tikrina, ar toliau yra vadovaujamasi tais motyvais, kuriais buvo grindiamas toks nutarimas. 2. Europos Vadov Taryba, remdamasi vieno tredalio valstybi nari iniciatyva arba Komisijos

pasilymu, gali priimti europin sprendim, kad kuri nors valstyb nar iurkiai ir nuolat paeidia I-2 straipsnyje nurodytas vertybes; prie tai ji atitinkamos valstybs nars paprao pateikti savo pastabas. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai. 3. Jei sprendimas pagal io straipsnio 2 dal priimtas, Taryba kvalifikuota bals dauguma gali

priimti europin sprendim sustabdyti atitinkamos valstybs nars tam tikras taikant i Konstitucij atsirandanias teises, skaitant tai valstybei narei atstovaujanio Tarybos nario balsavimo teises. Taryba atsivelgia galimus tokio teisi sustabdymo padarinius fizini ir juridini asmen teisms bei pareigoms. Visais atvejais tos valstybs sipareigojimai pagal i Konstitucij ilieka privalomi. 4. Vliau Taryba kvalifikuota bals dauguma gali priimti europin sprendim pakeisti arba

panaikinti priemones, kuri buvo imtasi pagal 3 dal, jei pasikeit padtis, privertusi j imtis. 5. Taikant straipsn, atitinkamai valstybei narei atstovaujantis Europos Vadov Tarybos ar

Tarybos narys nedalyvauja balsavime ir skaiiuojant 1 ir 2 dalyse nurodyt vien tredal ar keturis penktadalius valstybi nari atitinkama valstyb neskaiiuojama. Dalyvaujani ar atstovaujani nari susilaikymas balsuojant netrukdo priimti 2 dalyje nurodytus europinius sprendimus.

Constitution/lt 60

Priimant 3 ir 4 dalyse nurodytus europinius sprendimus, kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 72 % Tarybos nari, atstovaujani dalyvaujanioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % i valstybi gyventoj. Tais atvejais, kai, pagal 3 dal primus sprendim sustabdyti balsavimo teises, Taryba, remdamasi viena i Konstitucijos nuostat, sprendia kvalifikuota bals dauguma, ta kvalifikuota dauguma apibriama taip, kaip apibrta antrojoje pastraipoje arba, tais atvejais, kai Taryba sprendia remdamasi Komisijos arba Sjungos usienio reikal ministro pasilymu, kvalifikuot daugum sudaro ne maiau kaip 55 % Tarybos nari, atstovaujani dalyvaujanioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % i valstybi gyventoj. Pastaruoju atveju sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma. 6. Taikant straipsn, Europos Parlamentas sprendia dviej tredali atiduot ir jo nari

daugumai atstovaujani bals dauguma.

I-60 STRAIPSNIS Savanorikas istojimas i Sjungos 1. 2. Bet kuri valstyb nar pagal savo konstitucines nuostatas gali nusprsti istoti i Sjungos. Nusprendusi istoti i Sjungos valstyb nar apie savo ketinim pranea Europos Vadov

Tarybai. Vadovaudamasi Europos Vadov Tarybos pateiktomis gairmis, Sjunga susidera ir sudaro su ta valstybe susitarim, kuriame nustatoma istojimo i Sjungos tvarka atsivelgiant pagrindinius bsim tos valstybs santyki su Sjunga principus. Dl tokio susitarimo deramasi laikantis III325 straipsnio 3 dalies. Gavusi Europos Parlamento pritarim, j Sjungos vardu sudaro Taryba sprsdama kvalifikuota bals dauguma.

Constitution/lt 61

3.

Jei Europos Vadov Taryba, susitarusi su istojania valstybe nare, vieningai nenusprendia

pratsti termino, i Konstitucija tai valstybei nustoja galioti nuo susitarimo dl istojimo sigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nra, prajus dvejiems metams po to, kai gaunamas io straipsnio 2 dalyje nurodytas praneimas. 4. Taikant 2 ir 3 dal, atstovaujantis istojaniai valstybei narei Europos Vadov Tarybos ar

Tarybos narys nedalyvauja Europos Vadov Taryboje ar Taryboje dl istojanios valstybs vykstaniose diskusijose ar dl jos priimant europinius sprendimus. Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 72 % Tarybos nari, atstovaujani dalyvaujanioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % i valstybi gyventoj. 5. Jei i Sjungos istojusi valstyb vl prao j priimti Sjung, tokiam praymui taikoma I-58

straipsnyje nustatyta tvarka.

Constitution/lt 62

II DALIS SJUNGOS PAGRINDINI TEISI CHARTIJA

PREAMBUL

Europos tautos, kurdamos dar glaudesn tarpusavio sjung, yra pasiryusios bendr vertybi pagrindu siekti taikios ateities. Itikima savo dvasiniam ir doroviniam paveldui, Sjunga remiasi nedalomomis ir visuotinmis vertybmis: mogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu; ji grindiama demokratijos ir teisins valstybs principais. kurdama Sjungos pilietyb ir pltodama laisvs, saugumo ir teisingumo erdv, Sjunga daugiausia dmesio savo veikloje skiria mogui. Sjunga prisideda prie i bendr vertybi isaugojimo ir vystymo kartu gerbdama Europos taut kultr ir tradicij vairov bei valstybi nari nacionalin savitum ir j nacionalini, regionini ir vietos institucij srang; Sjunga siekia skatinti darn ir tvar vystymsi bei utikrinti laisv asmen, paslaug, preki ir kapitalo judjim bei sisteigimo laisv. Todl btina, atsivelgiant visuomenje vykstanius pokyius, socialin paang ir mokslo bei technologij laimjimus, btina stiprinti pagrindini teisi apsaug, labiau jas irykinti Chartijoje.

Constitution/lt 63

ioje Chartijoje, deramai atsivelgiant Sjungos kompetencij ir udavinius bei subsidiarumo princip, dar kart tvirtinamos pagrindins teiss, kylanios i visoms valstybms narms bendr konstitucini tradicij ir tarptautini sipareigojim, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, Sjungos ir Europos Tarybos priimt socialini chartij ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo ir Europos mogaus teisi teismo teismins praktikos. Atsivelgiant tai, Sjungos ir valstybi nari teismai aikins Chartij tinkamai atsivelgdami iaikinimus, parengtus priirint Chartijos projekt rengusio Konvento prezidiumui ir atnaujinamus Europos konvento prezidiumo atsakomybe. Naudojimasis iomis teismis suponuoja atsakomyb ir pareigas kit asmen, moni bendruomens ir ateities kart atvilgiu. Todl Sjunga pripasta toliau idstytas teises, laisves ir principus.

I ANTRATIN DALIS ORUMAS

II-61 STRAIPSNIS mogaus orumas mogaus orumas yra nelieiamas. J reikia gerbti ir saugoti.

Constitution/lt 64

II-62 STRAIPSNIS mogaus teis gyvyb 1. 2. Kiekvienas asmuo turi teis gyvyb. Niekam negali bti paskirta ar vykdyta mirties bausm.

II-63 STRAIPSNIS Teis asmens nelieiamyb 1. 2. a) Kiekvienas asmuo turi teis fizin ir psichin nelieiamyb. Medicinos ir biologijos srityse ypa turi bti gerbiamas: atitinkamo asmens, kuriam prie tai buvo suteikta informacija, laisvas sutikimas, duotas statymo nustatyta tvarka; b) draudimas taikyti eugenikos metodus, ypa tuos, kuriais siekiama atlikti biologin mogaus atrank; c) d) draudimas naudoti mogaus kn ir kno dalis kaip pasipelnymo altin; mogaus reprodukcinio klonavimo udraudimas.

Constitution/lt 65

II-64 STRAIPSNIS Kankinimo ir nemoniko ar eminanio elgesio arba baudimo udraudimas Niekas negali bti kankinamas, patirti nemonik ar eminant elges arba bti taip baudiamas.

II-65 STRAIPSNIS Vergijos ir priverstinio darbo udraudimas 1. 2. 3. Niekas negali bti laikomas vergijoje ar nelaisvas. Niekas negali bti veriamas dirbti priverstin ar privalomj darb. Prekyba monmis draudiama.

II ANTRATIN DALIS LAISVS

II-66 STRAIPSNIS Teis laisv ir saugum Kiekvienas asmuo turi teis laisv ir saugum.

Constitution/lt 66

II-67 STRAIPSNIS Teis privat ir eimos gyvenim Kiekvienas asmuo turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus ir eimos gyvenimas, bsto nelieiamyb ir komunikacijos slaptumas.

II-68 STRAIPSNIS Asmens duomen apsauga 1. 2. Kiekvienas turi teis savo asmens duomen apsaug. Tokie duomenys turi bti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik

atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais statymo nustatytais teistais pagrindais. Kiekvienas turi teis susipainti su surinktais jo asmens duomenimis bei tai, kad jie bt tikslinami. 3. Nepriklausoma institucija kontroliuoja, kaip laikomasi i taisykli.

II-69 STRAIPSNIS Teis tuoktis ir kurti eim Teis tuoktis ir kurti eim garantuojama pagal ios teiss gyvendinim reguliuojanius nacionalinius statymus.

Constitution/lt 67

II-70 STRAIPSNIS Minties, sins ir religijos laisv 1. Kiekvienas turi teis minties, sins ir religijos laisv. i teis apima laisv keisti savo

religij ar tikjim, taip pat laisv ipainti ir skelbti savo religij ar tikjim tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieai ar privaiai, laikant pamaldas, mokant tikjimo, j praktikuojant ar atliekant apeigas. 2. Teis dl religini sitikinim atsisakyti atlikti karo tarnyb pripastama pagal ios teiss

gyvendinim nustatanius nacionalinius statymus.

II-71 STRAIPSNIS Saviraikos ir informacijos laisv 1. Kiekvienas turi teis saviraikos laisv. i teis apima laisv turti savo sitikinimus, gauti

bei skleisti informacij ir idjas valdios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybi sien. 2. Turi bti gerbiama iniasklaidos laisv ir pliuralizmas.

Constitution/lt 68

II-72 STRAIPSNIS Susirinkim ir asociacij laisv 1. Kiekvienas turi teis laisvai rinktis taikius susirinkimus, taip pat laisv jungtis kartu su kitais

vis lygi asociacijas, ypa politinje, profesinje ir pilietinje sferoje, skaitant teis steigti profesines sjungas ir stoti jas ginti savo interes. 2. Politins partijos Sjungos lygiu prisideda reikiant Sjungos piliei politin vali.

II-73 STRAIPSNIS Men ir mokslo laisv Menai ir moksliniai tyrimai neturi bti varomi. Akademin laisv turi bti gerbiama.

II-74 STRAIPSNIS Teis moksl 1. 2. Kiekvienas turi teis moksl; profesinis ir tstinis mokymas turi bti prieinamas visiems. i teis apima galimyb nemokamai gyti privalomj isilavinim.

Constitution/lt 69

3.

Laisv steigti demokratiniais principais grindiamas mokslo staigas ir tv teis utikrinti

savo vaik vietim ir mokym pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius sitikinimus turi bti gerbiamos pagal j gyvendinim reglamentuojanius nacionalinius statymus.

II-75 STRAIPSNIS Laisv pasirinkti profesij ir teis dirbti 1. 2. Kiekvienas turi teis darb ir usiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla. Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis laisv iekoti darbo, dirbti, pasinaudoti sisteigimo

teise ir teikti paslaugas bet kurioje valstybje narje. 3. Treij ali pilieiai, kuriems leista dirbti valstybi nari teritorijose, turi teis tokias

paias darbo slygas kaip ir Sjungos pilieiai.

II-76 STRAIPSNIS Laisv usiimti verslu Laisv usiimti verslu pripastama pagal Sjungos teis ir nacionalinius teiss aktus bei praktik.

Constitution/lt 70

II-77 STRAIPSNIS Teis nuosavyb 1. Kiekvienas turi teis valdyti teistai gyt nuosavyb, ja naudotis, disponuoti ir palikti

paveldtojams. Nuosavyb negali bti atimta, iskyrus atvejus, kai tai yra btina visuomens poreikiams ir tik statymo nustatytais atvejais bei slygomis laiku ir teisingai u j atlyginant. Nuosavybs naudojim gali reglamentuoti statymai, kiek tai yra btina atsivelgiant bendruosius interesus. 2. Intelektin nuosavyb turi bti saugoma.

II-78 STRAIPSNIS Teis prieglobst Teis prieglobst garantuojama pagal 1951 m. liepos 28 d. enevos konvencij ir 1967 m. sausio 31 d. Protokol dl pabgli statuso bei i Konstitucij.

II-79 STRAIPSNIS Apsauga perklimo, isiuntimo ar idavimo atveju 1. Kolektyvinis asmen isiuntimas draudiamas.

Constitution/lt 71

2.

Niekas negali bti perkeltas, isistas ar iduotas valstyb, kurioje jam gresia mirties bausm

arba kurioje jis gali patirti kankinim ar kitok nemonik ar eminant elges arba bti taip baudiamas.

III ANTRATIN DALIS LYGYB

II-80 STRAIPSNIS Lygyb prie statym Prie statym visi lygs.

II-81 STRAIPSNIS Diskriminacijos udraudimas 1. Draudiama bet kokia diskriminacija dl asmens lyties, rass, odos spalvos, tautins ar

socialins kilms, genetini bruo, kalbos, religijos ar tikjimo, politini ar kitoki pair, priklausymo tautinei maumai, turtins padties, gimimo, negalios, amiaus, seksualins orientacijos.

Constitution/lt 72

2.

ios Konstitucijos taikymo srityje, nepaeidiant joki konkrei jos nuostat, draudiama

bet kokia diskriminacija dl asmens pilietybs.

II-82 STRAIPSNIS Kultr, religij ir kalb vairov Sjunga gerbia kultr, religij ir kalb vairov.

II-83 STRAIPSNIS Moter ir vyr lygyb Visose srityse turi bti utikrinta moter ir vyr lygyb, skaitant primim darb, darb ir atlyginim. Lygybs principas nekliudo laikytis ar imtis priemoni, numatani konkreias lengvatas, padedanias nepakankamai atstovaujamai lyiai.

II-84 STRAIPSNIS Vaiko teiss 1. Vaikai turi teis j gerovei utikrinti btin apsaug ir glob. Jie gali laisvai reikti savo

nuomon. Sprendiant su vaikais susijusius klausimus j nuomon atsivelgiama pagal j ami ir brand.

Constitution/lt 73

2.

Visuose valstybs ar privai institucij veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi

bti vadovaujamasi vaiko interesais. 3. Kiekvienas vaikas turi teis reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti

su abiem savo tvais, jei tai neprietarauja vaiko interesams.

II-85 STRAIPSNIS Pagyvenusi moni teiss Sjunga pripasta ir gerbia pagyvenusi moni teis gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultriniame gyvenime.

II-86 STRAIPSNIS Negalij integravimas Sjunga pripasta ir gerbia negalij teis naudotis priemonmis, utikrinaniomis j nepriklausomum, socialin bei profesin integravim ir dalyvavim bendruomens gyvenime.

Constitution/lt 74

IV ANTRATIN DALIS SOLIDARUMAS

II-87 STRAIPSNIS Darbuotoj teis informacij ir konsultacijas monje Darbuotojams ar j atstovams turi bti atitinkamu lygiu garantuota informacija ir konsultacijos reikiamu laiku Sjungos teiss ir nacionalini teiss akt bei praktikos nustatytais atvejais ir slygomis.

II-88 STRAIPSNIS Teis kolektyvines derybas ir kolektyvini veiksm teis Darbuotojai ir darbdaviai arba atitinkamos j organizacijos pagal Sjungos teis ir nacionalinius teiss aktus bei praktik turi teis dertis ir atitinkamu lygiu sudaryti kolektyvinius susitarimus, o interes konflikto atveju imtis kolektyvini veiksm, skaitant streikus, savo interesams apginti.

II-89 STRAIPSNIS Teis naudotis darbinimo tarnyb paslaugomis Kiekvienas turi teis naudotis nemokamomis darbinimo tarnyb paslaugomis.

Constitution/lt 75

II-90 STRAIPSNIS Apsauga nepagrsto atleidimo i darbo atveju Kiekvienas darbuotojas turi teis apsaug pagal Sjungos teis ir nacionalinius teiss aktus bei praktik nepagrsto atleidimo i darbo atveju.

II-91 STRAIPSNIS Tinkamos ir teisingos darbo slygos 1. 2. Kiekvienas darbuotojas turi teis saugias, jo sveikat ir orum atitinkanias darbo slygas. Kiekvienas darbuotojas turi teis tai, kad bt apribotas maksimalus darbo laikas, teis

dienos ir savaits poils, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

II-92 STRAIPSNIS Vaik darbo udraudimas ir jaun moni apsauga darbe Vaik darbas draudiamas. Nepaeidiant jauniems monms palankesni taisykli, iskyrus ribotas iimtis, minimalus amius priimant darb negali bti maesnis, negu minimalus privalomojo mokymosi amius.

Constitution/lt 76

Priimtiems darb jauniems monms turi bti sudarytos j ami atitinkanios slygos, jie turi bti apsaugoti nuo ekonominio inaudojimo ir bet kokio darbo, galinio pakenkti j saugumui, sveikatai ar fiziniam, protiniam, doroviniam ar socialiniam vystymuisi ar trukdyti j mokymuisi.

II-93 STRAIPSNIS eima ir profesin veikla 1. 2. eimai utikrinama teisin, ekonomin ir socialin apsauga. Siekiant suderinti eimos gyvenim ir profesin veikl, kiekvienas asmuo turi teis bti

apsaugotas nuo atleidimo i darbo dl prieasi, susijusi su motinyste, taip pat teis mokamas ntumo ir gimdymo atostogas ir vaiko prieiros atostogas gimus vaikui ar j vaikinus.

II-94 STRAIPSNIS Socialin apsauga ir socialin parama 1. Sjunga pripasta ir gerbia teis gauti socialinio draudimo paalpas ir naudotis socialinmis

paslaugomis, suteikianiomis apsaug pagal Sjungos teiss ir nacionalini teiss akt nustatytas taisykles ir praktik motinysts atveju, susirgus, patyrus nelaiming atsitikim darbe, esant ilaikytiniu ar sulaukus senatvs, taip pat netekus darbo.

Constitution/lt 77

2.

Kiekvienas Sjungoje teistai gyvenantis ir teistai gyvenamj viet keiiantis asmuo turi

teis gauti socialines paalpas ir naudotis socialinmis lengvatomis pagal Sjungos teis ir nacionalinius teiss aktus ir praktik. 3. Siekdama veikti socialin atskirt ir skurd, Sjunga pripasta ir gerbia teis socialin

param ir param aprpinant bstu, kad pagal Sjungos teiss ir nacionalini teiss akt nustatytas taisykles bei praktik bt utikrintos tinkamos gyvenimo slygos visiems neturintiems pakankamai l.

II-95 STRAIPSNIS Sveikatos apsauga Kiekvienas turi teis profilaktin sveikatos prieir ir teis gydym nacionalini teiss akt ir praktikos nustatyta tvarka. Apibriant ir vykdant vis Sjungos politik ir veikl, utikrinamas auktas moni sveikatos apsaugos lygis.

II-96 STRAIPSNIS Galimyb naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinaniomis paslaugomis Siekdama skatinti Sjungos socialin ir teritorin sanglaud, Sjunga pagal i Konstitucij pripasta ir gerbia teis naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinaniomis paslaugomis, numatytomis nacionalini teiss akt ir praktikos.

Constitution/lt 78

II-97 STRAIPSNIS Aplinkos apsauga Auktas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybs gerinimas turi bti integruotas Sjungos politik ir utikrintas pagal tvaraus vystymosi principus.

II-98 STRAIPSNIS Vartotoj apsauga Sjungos politika utikrina aukt vartotoj apsaugos lyg.

V ANTRATIN DALIS PILIETINS TEISS

II-99 STRAIPSNIS Teis balsuoti ir bti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose 1. Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis balsuoti ir bti kandidatu Europos Parlamento

rinkimuose valstybje narje, kurioje jis gyvena, tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai. 2. Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine, visuotine rinkim teise laisvu ir

slaptu balsavimu.

Constitution/lt 79

II-100 STRAIPSNIS Teis balsuoti ir bti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis balsuoti ir bti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose valstybje narje, kurioje jis gyvena, tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai.

II-101 STRAIPSNIS Teis ger administravim 1. Kiekvienas asmuo turi teis tai, kad Sjungos institucijos, staigos ir organai jo reikalus

tvarkyt nealikai, teisingai ir per kiek manomai trumpesn laik. 2. a) i teis apima: kiekvieno asmens teis bti iklausytam prie taikant bet koki individuali jam nepalanki priemon; b) kiekvieno asmens teis susipainti su savo byla, laikantis teisto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo; c) 3. administracijos pareig pagrsti savo sprendimus. Kiekvienas asmuo turi teis tai, kad Sjunga pagal valstybms narms bendrus teiss

principus atlygint jam al, kuri atlikdami savo pareigas padar Sjungos institucijos ar j tarnautojai.

Constitution/lt 80

4.

Kiekvienas asmuo gali kreiptis Sjungos institucijas viena i kalb, kuria surayta i

Konstitucija, ir ta paia kalba gauti atsakym.

II-102 STRAIPSNIS Teis susipainti su dokumentais Kiekvienas Sjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybje narje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buvein yra valstybje narje, turi teis susipainti su Sjungos institucij, staig ir organ bet kurios formos dokumentais.

II-103 STRAIPSNIS Europos ombudsmenas Kiekvienas Sjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybje narje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buvein yra valstybje narje, turi teis kreiptis Europos ombudsmen su skundu dl netinkam Sjungos institucij, staig ar organ administravimo veiksm, iskyrus Europos Sjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas.

Constitution/lt 81

II-104 STRAIPSNIS Peticijos teis Kiekvienas Sjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybje narje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buvein yra valstybje narje, turi teis pateikti peticij Europos Parlamentui.

II-105 STRAIPSNIS Judjimo ir apsigyvenimo laisv 1. 2. Kiekvienas Sjungos pilietis tur teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje. Pagal i Konstitucij judjimo ir apsigyvenimo laisv gali bti suteikta treij ali

pilieiams, teistai gyvenantiems valstybs nars teritorijoje.

II-106 STRAIPSNIS Diplomatin ir konsulin apsauga Kiekvienas Sjungos pilietis treiosios alies teritorijoje, kurioje valstyb nar, kurios pilietis jis yra, neturi atstovybs, naudojasi bet kurios kitos valstybs nars diplomatine ir konsuline apsauga tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs nars pilieiai.

Constitution/lt 82

VI ANTRATIN DALIS TEISINGUMAS

II-107 STRAIPSNIS Teis veiksming teisin gynyb ir teising bylos nagrinjim Kiekvienas asmuo, kurio teiss ir laisvs, garantuojamos Sjungos teiss, yra paeistos, turi teis veiksming j gynyb teisme iame straipsnyje nustatytomis slygomis. Kiekvienas asmuo turi teis, kad jo byl per kiek manoma trumpesn laik vieai ir teisingai inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir nealikas teismas. Kiekvienas asmuo turi turti galimyb gauti teisin pagalb, bti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai l, turi gauti nemokam teisin pagalb, jei tai reikalinga utikrinti teis veiksming teisingum.

II-108 STRAIPSNIS Nekaltumo prezumpcija ir teis gynyba 1. Kiekvienas kaltinamas padars nusikaltim asmuo laikomas nekaltu, kol jo kalt nerodyta

pagal statym. 2. Kiekvienam, kuris kaltinamas padars nusikaltim, utikrinama teis gynyb.

Constitution/lt 83

II-109 STRAIPSNIS Teistumo ir nusikalstamos veikos bei bausms proporcingumo principai 1. Niekas negali bti nuteistas u veikim ar neveikim, kurie pagal j padarymo metu galiojusi

nacionalin ar tarptautin teis nebuvo laikomi nusikalstamomis veikomis. Taip pat negali bti skiriama grietesn bausm negu ta, kuri buvo taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Jeigu po to, kai nusikalstama veika buvo padaryta, statym nustatyta lengvesn bausm, skiriama lengvesn bausm. 2. is straipsnis nekliudo teisti ir nubausti kiekvien asmen u veikim ar neveikim, kurie j

padarymo metu buvo laikomi nusikalstamomis veikomis pagal visuotinai pripaintus bendruosius teiss principus. 3. Bausms grietumas turi atitikti padaryt nusikalstam veik.

II-110 STRAIPSNIS Teis nebti du kartus teisiamam ar baudiamam u t pai nusikalstam veik Niekas negali bti antr kart teisiamas ar baudiamas u nusikalstam veik, dl kurios Sjungoje jis jau buvo galutinai iteisintas ar pripaintas kaltas pagal statym.

Constitution/lt 84

VII ANTRATIN DALIS CHARTIJOS AIKINIMO IR TAIKYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

II-111 STRAIPSNIS Taikymo sritis 1. ios Chartijos nuostatos skirtos Sjungos institucijoms, staigoms ir organams, tinkamai

atsivelgiant subsidiarumo princip, bei valstybms narms tais atvejais, kai ios gyvendina Sjungos teis. Todl valstybs nars turi gerbti teises, laikytis princip ir juos taikyti pagal turimus atitinkamus galiojimus, nepaeisdamos Sjungos galiojim, suteikt jai kitose ios Konstitucijos dalyse, rib. 2. i Chartija neipleia Sjungos teiss taikymo srities u Sjungos galiojim rib, nenustato

Sjungai nauj galiojim ar uduoi ir nepakeiia kitose ios Konstitucijos dalyse nustatytj.

II-112 STRAIPSNIS Teisi ir princip taikymo sritis ir aikinimas 1. Bet koks ios Chartijos pripaint teisi ir laisvi gyvendinimo apribojimas turi bti

numatytas statymo ir nekeisti i teisi ir laisvi esms. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie btini ir tikrai atitinka Sjungos pripaintus bendrus interesus arba reikalingi kit teisms ir laisvms apsaugoti.

Constitution/lt 85

2.

ios Chartijos pripaintos teiss, reglamentuojamos kitose Konstitucijos dalyse,

gyvendinamos tose dalyse nustatytomis slygomis ir neperengiant nustatyt rib. 3. ioje Chartijoje nurodyt teisi, atitinkani mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos

konvencijos garantuojamas teises, esm ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. i nuostata nekliudo Sjungos teisje numatyti didesn apsaug. 4. ios Chartijos pripastamos pagrindins teiss, atsiradusios i valstybms narms bendr

konstitucini tradicij, aikinamos remiantis tomis tradicijomis. 5. Principus apibrianios ios Chartijos nuostatos gali bti gyvendinamos Sjungos

institucij, staig ir organ priimtais statymo gali turiniais aktais ir vykdomaisiais aktais bei valstybi nari aktais, kuriuos jos pagal savo galiojimus priima gyvendindamos Sjungos teis. Teismo proceso metu jomis galima remtis tik aikinant tokius aktus ir priimant sprendim dl j teistumo. 6. 7. Turi bti visikai atsivelgiama ioje Chartijoje nurodytus nacionalinius aktus ir praktik. Sjungos ir valstybi nari teismai skiria deram dmes iaikinimams, kurie yra parengti

siekiant nubrti Pagrindini teisi chartijos aikinimo gaires.

Constitution/lt 86

II-113 STRAIPSNIS Apsaugos apimtis Jokia ios Chartijos nuostata negali bti aikinama kaip ribojanti ar kitaip varanti mogaus teises ir pagrindines laisves, kurias atitinkamoje taikymo srityje pripasta Sjungos teis ir tarptautin teis bei tarptautiniai susitarimai, kuri alys yra Sjunga arba visos valstybs nars, skaitant Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij, taip pat valstybi nari konstitucijos.

II-114 STRAIPSNIS Draudimas piktnaudiauti teismis Jokia ios Chartijos nuostata negali bti aikinama kaip suteikianti teis pradti veikl ar atlikti veiksm siekiant panaikinti bet kuri ioje Chartijoje pripastam teis ar laisv arba apriboti j labiau, negu numatyta ioje Chartijoje.

Constitution/lt 87

III DALIS SJUNGOS POLITIKA IR JOS FUNKCIONAVIMAS

I ANTRATIN DALIS VISUOTINAI TAIKOMOS NUOSTATOS

III-115 STRAIPSNIS Sjunga utikrina ioje dalyje nurodyt politikos ir veiklos krypi suderinim atsivelgdama visus savo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu.

III-116 STRAIPSNIS Visose ioje dalyje nurodytose veiklos srityse Sjunga siekia paalinti moter ir vyr nelygybs apraikas ir diegti j lygyb.

Constitution/lt 88

III-117 STRAIPSNIS Nustatydama ir gyvendindama ioje dalyje nurodytas politikos kryptis ir veiksmus, Sjunga atsivelgia reikalavimus, susijusius su didelio uimtumo skatinimu, tinkamos socialins apsaugos garantavimu, kova su socialine atskirtimi, aukto lygio vietimu, mokymu ir moni sveikatos apsauga.

III-118 STRAIPSNIS Nustatydama ir gyvendindama ioje dalyje nurodytas politikos ir veiklos kryptis, Sjunga siekia kovoti su diskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar tikjimo, negalios, amiaus arba seksualins orientacijos.

III-119 STRAIPSNIS Nustatant ir gyvendinant ioje dalyje nurodytas politikos ir veiklos kryptis, ypa siekiant skatinti tvar vystymsi, turi bti atsivelgiama aplinkos apsaugos reikalavimus.

III-120 STRAIPSNIS vartotoj apsaugos reikalavimus atsivelgiama nustatant bei gyvendinant kitas Sjungos politikos ir veiklos kryptis.

Constitution/lt 89

III-121 STRAIPSNIS Rengdamos ir gyvendindamos Sjungos ems kio, uvininkysts, transporto, vidaus rinkos, mokslini tyrim ir technologij pltros bei kosmoso politik, Sjunga ir valstybs nars visokeriopai atsivelgia gyvn, kaip jusli gyvi, gerovs reikalavimus kartu gerbdamos valstybi nari statymus ir kitus teiss aktus, taip pat paproius, ypa susijusius su religinmis apeigomis, kultros tradicijomis ir vietos paveldu.

III-122 STRAIPSNIS Nepaeisdamos I-5, III-166, III-167 ir III-238 straipsni ir atsivelgdamos tai, koki viet tarp bendr Sjungos vertybi uima bendrus ekonominius interesus tenkinanios paslaugos ir j vaidmuo skatinant socialin ir teritorin sanglaud, Sjunga ir valstybs nars pagal savo atitinkam kompetencij ir Konstitucijos taikymo srit rpinasi, kad tokios paslaugos remtsi principais ir slygomis, ypa ekonominmis ir finansinmis, kurios leist joms atlikti savo uduotis. iuos principus ir slygas nustato europiniai statymai, nepaeidiant valstybi nari kompetencijos, laikantis Konstitucijos teikti, pavesti teikti ir finansuoti tokias paslaugas.

Constitution/lt 90

II ANTRATIN DALIS NEDISKRIMINAVIMAS IR PILIETYB

III-123 STRAIPSNIS Europiniai statymai arba pagrind statymai gali numatyti taisykles, draudianias diskriminacij dl pilietybs, kaip nurodyta I-4 straipsnio 2 dalyje.

III-124 STRAIPSNIS 1. Nepaeidiant kit Konstitucijos nuostat ir nevirijant ja Sjungai suteiktos kompetencijos,

Tarybos europinis statymas arba pagrind statymas gali nustatyti priemones, btinas kovai su diskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar tikjimo, negalios, amiaus arba seksualins orientacijos. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai. 2. Nukrypstant nuo io straipsnio 1 dalies, europiniai statymai arba pagrind statymai gali

nustatyti pagrindinius Sjungos skatinamj priemoni principus ir apibrti ias skatinamsias priemones remti veiksmams, kuri imasi valstybs nars siekdamos prisidti prie io straipsnio 1 dalyje nurodyt tiksl siekimo, iskyrus bet kok j statym ir kit teiss akt derinim.

Constitution/lt 91

III-125 STRAIPSNIS 1. Jei paaikja, kad Sjunga turt imtis veiksm, padedani naudotis I-10 straipsnio 2 dalies a

punkte numatyta kiekvieno Sjungos pilieio teise laisvai judti ir apsigyventi, ir jei Konstitucija numato reikalingus galiojimus, europiniai statymai ar pagrind statymai gali nustatyti iam tikslui skirtas priemones. 2. Tiems patiems kaip ir 1 dalyje nurodytiems tikslams, ir jei Konstitucija numato reikalingus

galiojimus, priemons, susijusios su pasais, asmens tapatybs kortelmis, leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panaiais dokumentais, ir priemons, susijusios su socialiniu draudimu ar socialine apsauga, gali bti nustatytos Tarybos priimtu europiniu statymu arba pagrind statymu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.

III-126 STRAIPSNIS Tarybos europinis statymas arba pagrind statymas nustato isamias nuostatas, reglamentuojanias naudojimsi I-10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta teise, pagal kuri kiekvienas Sjungos pilietis turi teis balsuoti ir bti kandidatu vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose valstybje narje, kurioje jis gyvena, nebdamas tos valstybs pilieiu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai. ios nuostatos gali numatyti iimtis, kai jos yra pateisinamos dl valstybei narei bding problem. Teise balsuoti ir bti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose naudojamasi nepaeidiant III-230 straipsnio 1 dalies ir jos gyvendinimo priemoni.

Constitution/lt 92

III-127 STRAIPSNIS Valstybs nars priima reikalingas nuostatas, utikrinanias Sjungos piliei treiosiose alyse diplomatin ir konsulin apsaug, kaip numatyta I-10 straipsnio 2 dalies c punkte. Valstybs nars pradeda tarptautines derybas dl ios apsaugos utikrinimo. Tarybos europinis statymas gali nustatyti priemones, btinas iai apsaugai palengvinti. Taryba sprendia, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

III-128 STRAIPSNIS Kiekvienas Sjungos pilietis pagal I-10 straipsnio 2 dalies d punkt turi teis kreiptis institucijas arba organus IV-448 straipsnio 1 dalyje ivardytomis kalbomis ir gauti atsakym ta paia kalba. Institucijos ir organai, nurodyti I-10 straipsnio 2 dalies d punkte, yra tie, kurie ivardyti I-19 straipsnio 2 dalyje bei I-30, I-31 ir I-32 straipsniuose, taip pat Europos ombudsmenas.

III-129 STRAIPSNIS Kas treji metai Komisija atsiskaito Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetui dl ios antratins dalies ir I-10 straipsnio taikymo. Komisijos praneime vertinama Sjungos raida.

Constitution/lt 93

Remdamasi iuo praneimu ir nepaeisdama kit Konstitucijos nuostat, europiniu statymu arba pagrind statymu Taryba gali papildyti I-10 straipsnyje numatytas teises. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai. Atitinkamas statymas ar pagrind statymas nesigalioja, kol jam nepritaria valstybs nars pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

III ANTRATIN DALIS VIDAUS POLITIKA IR VEIKSMAI

I SKYRIUS VIDAUS RINKA

1 SKIRSNIS VIDAUS RINKOS SUKRIMAS IR VEIKIMAS

III-130 STRAIPSNIS 1. Sjunga, siekdama sukurti vidaus rink ir utikrinti jos veikim, imasi priemoni pagal

atitinkamas Konstitucijos nuostatas.

Constitution/lt 94

2.

Vidaus rink sudaro vidaus sien neturinti erdv, kurioje pagal Konstitucij utikrinamas

laisvas asmen, paslaug, preki ir kapitalo judjimas. 3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima europinius reglamentus ir sprendimus,

nustatanius gaires ir slygas, reikalingas tolydiai paangai visuose atitinkamuose sektoriuose utikrinti. 4. Rengdama pasilymus 1 ir 2 dalyse nurodytiems tikslams pasiekti, Komisija atsivelgia tai,

kokias pastangas vidaus rinkos krimo laikotarpiu turs dti skirting ekonomins raidos lyg pasiekusios valstybs, ir gali silyti atitinkamas priemones. Jei tokios priemons priimamos kaip iimtys, jos turt bti laikino pobdio ir kaip galima maiau trikdyti vidaus rinkos veikim. III-131 STRAIPSNIS Valstybs nars konsultuojasi viena su kita siekdamos prireikus veikti drauge, kad vidaus rinkos veikimui nedaryt poveikio priemons, kuri valstybei narei gali tekti imtis vykus rimtiems viej tvark trikdantiems vidaus neramumams, kilus karui ar atsiradus didelei, karo grsm kelianiai tarptautinei tampai arba siekiant vykdyti sipareigojimus, kuriuos ji prisim taikai ir tarptautiniam saugumui palaikyti.

Constitution/lt 95

III-132 STRAIPSNIS Jei III-131 ir III-436 straipsniuose mintais atvejais taikomos priemons vidaus rinkoje ikraipo konkurencijos slygas, Komisija, veikdama kartu su suinteresuota valstybe nare, itiria, kaip tas priemones bt galima suderinti su Konstitucijoje nustatytomis taisyklmis. Nukrypdama nuo III-360 ir III-361 straipsniuose numatytos tvarkos, Komisija ar bet kuri valstyb nar gali tiesiogiai kreiptis Teisingumo Teism, jei Komisija ar valstyb nar mano, kad kita valstyb nar piktnaudiauja III-131 ir III-436 straipsniuose numatytomis galiomis. Teisingumo Teismas savo sprendim pateikia udarame posdyje.

2 SKIRSNIS LAISVAS ASMEN IR PASLAUG JUDJIMAS

1 poskirsnis Darbuotojai

III-133 STRAIPSNIS 1. Darbuotojai turi teis laisvai judti Sjungoje.

Constitution/lt 96

2.

Draudiama bet kokia valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs darbinimo,

darbo umokesio ir kit darbo bei uimtumo slyg poiriu. 3. Darbuotojai turi teis, kuri galima riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir

visuomens sveikatos sumetimais: a) b) c) priimti faktikai pateiktus pasilymus sidarbinti; iuo tikslu laisvai judti valstybi nari teritorijoje; apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekdami dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinim reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus; d) pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui laikydamiesi Komisijos priimtuose europiniuose reglamentuose nustatyt slyg. 4. is straipsnis netaikomas darbui valstybs tarnyboje.

III-134 STRAIPSNIS Europiniai statymai arba pagrind statymai nustato priemones, reikalingas III-133 straipsnyje apibrtai darbuotoj judjimo laisvei gyvendinti. Jos priimamos pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.

Constitution/lt 97

iais europiniais statymais ir pagrind statymais vis pirma siekiama: a) b) utikrinti glaud nacionalini darbinimo tarnyb bendradarbiavim; naikinti administracines procedras ir praktik bei darbinimo laisvose darbo vietose teisei gyti btinus nustatytus laikotarpius, taikomus pagal nacionalinius teiss aktus arba ankstesnius valstybi nari susitarimus, kurie trukdyt liberalizuoti darbuotoj judjim; c) naikinti visus nustatytus laikotarpius ir kitus pagal nacionalinius teiss aktus arba pagal anksiau tarp valstybi nari sudarytas sutartis numatytus apribojimus, kit valstybi nari darbuotojams nustatanius kitokias slygas laisvai pasirinkti darb negu savo valstybs darbuotojams; d) nustatyti tinkam mechanizm darbo pasilymams ir darbo praymams susieti bei pasilai ir paklausai darbo rinkoje subalansuoti taip, kad vairiuose regionuose ir pramons akose bt ivengta didesns gyvenimo ir uimtumo lygio smukimo grsms.

III-135 STRAIPSNIS Valstybs nars pagal bendr program skatina jaun darbuotoj mainus.

Constitution/lt 98

III-136 STRAIPSNIS 1. Socialins apsaugos srityje europiniai statymai ir pagrind statymai nustato priemones,

btinas laisvam darbuotoj judjimui gyvendinti, vedant sistem, kaip migruojantiems samdomiems ir savarankikai dirbantiems asmenims ir j ilaikytiniams utikrinti: a) pagal keleto valstybi statymus nustatom vis prilyginamj laikotarpi sudt, kad jie gyt ir isaugot teis socialines imokas ir kad bt galima apskaiiuoti t imok dyd; b) 2. socialini imok mokjim asmenims, gyvenantiems valstybi nari teritorijose. Tais atvejais, kai Tarybos nar mano, kad io straipsnio 1 dalyje nurodytas europinio statymo

ar pagrind statymo projektas paveikt jos socialins apsaugos sistemos pagrindinius aspektus, skaitant jos apimt, ilaidas ar finansin struktr, ar paveikt tos sistemos finansin pusiausvyr, ji gali prayti, kad klausimas bt perduotas svarstyti Europos Vadov Tarybai. Tokiu atveju III-396 straipsnyje nurodyta procedra yra sustabdoma. Po svarstymo Europos Vadov Taryba per 4 mnesius nuo sustabdymo: a) grina projekt Tarybai, kuri nutraukia III-396 straipsnyje nurodytos procedros sustabdym, arba b) prao Komisijos pateikti nauj pasilym; atveju i pradi pasilytas aktas laikomas nepriimtu.

Constitution/lt 99

2 poskirsnis sisteigimo laisv

III-137 STRAIPSNIS Vadovaujantis io poskirsnio nuostatomis vienos valstybs nars nacionalini subjekt sisteigimo laisvs kitos valstybs nars teritorijoje apribojimai udraudiami. Draudiami ir apribojimai vienos valstybs nars nacionaliniams subjektams, sisteigusiems kitos valstybs nars teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves. Vienos valstybs nars pilieiai kitos valstybs nars teritorijoje turi teis imtis savarankikai dirbani asmen veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti mones, ypa bendroves, apibrtas III-142 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis paiomis slygomis, kurios sisteigimo alies teiss aktuose yra numatytos jos paios subjektams, ir laikantis 4 skirsnio nuostat dl kapitalo ir mokjim.

III-138 STRAIPSNIS 1. Europiniai pagrind statymai nustato priemones, leidianias pasinaudoti sisteigimo laisve

tam tikros ries veikloje. Jie priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 2. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija vykdo pagal 1 dalyje idstytas nuostatas joms

tenkanias pareigas, pirmiausia:

Constitution/lt 100

a)

pirmenyb paprastai teikdamos tokioms veiklos rims, kurioms suteikta sisteigimo laisv, ypa skatina gamybos ir prekybos vystym;

b)

utikrindamos valstybi nari kompetenting institucij glaud bendradarbiavim, kad bt nustatyta vairi ri veiklos padtis Sjungoje;

c)

panaikindamos bet kokias administracines procedras ir praktik, atsiradusi laikantis nacionalini teiss akt arba anksiau tarp valstybi nari sudaryt susitarim, kuri nepanaikinus bt trukdoma sisteigimo laisvei;

d)

utikrindamos, jog vienos valstybs nars darbuotojai, samdomi kitos valstybs nars teritorijoje, galt pasilikti toje teritorijoje, kad imtsi savarankikai dirbani asmen veiklos, jei jie tenkina slygas, kurias bt turj tenkinti, jei bt atvyk t valstyb tuo metu, kai ketino imtis tokios veiklos;

e)

leisdamos vienos valstybs nars nacionaliniams subjektams sigyti ir naudoti em ir pastatus, esanius kitos valstybs nars teritorijoje, jei tai neprietarauja III-227 straipsnio 2 dalyje nurodytiems principams;

f)

kiekvienoje svarstomoje veiklos srityje palaipsniui naikindamos sisteigimo laisvs apribojimus, taikomus atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi steigimo valstybs nars teritorijoje slygoms, ir slygoms, kuri reikia laikytis, kad pagrindins mons darbuotojams bt leista eiti su toki atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi valdymu ar prieira susijusias pareigas;

Constitution/lt 101

g)

kiek btina koordinuodamos apsaugos priemones, kuri valstybs nars reikalauja i bendrovi, apibrt III-142 straipsnio antroje pastraipoje, imtis nari ir kit asmen interesams apsaugoti, siekiant utikrinti toki priemoni lygiavertikum Sjungoje;

h)

sitikindamos, kad valstybi nari teikiama pagalba neikreipia sisteigimo slyg.

III-139 STRAIPSNIS Veiklai, kuri bet kurioje valstybje yra susijusi, nors ir laikinai, su vieosios valdios funkcij vykdymu, io poskirsnio nuostatos netaikomos. Europiniais statymais ir pagrind statymais galima nustatyti, kad tam tikroms veiklos rims is poskirsnis netaikomas.

III-140 STRAIPSNIS 1. is poskirsnis ir pagal j patvirtintos priemons neturi poveikio valstybi nari statym ir kit

teiss akt, kurie numato kitokio reimo taikym usienio subjektams ir yra pateisinami vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir jos sveikatos sumetimais, nuostat taikymui. 2. Europiniais pagrind statymais derinamos io straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalins

nuostatos.

Constitution/lt 102

III-141 STRAIPSNIS 1. Europiniai pagrind statymai palengvina asmenims pradti veikl ir verstis ja kaip

savarankikai dirbantiems asmenims. Jie apima: a) diplom, paymjim ir kit oficialias kvalifikacijas patvirtinani dokument abipus pripainim; b) valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostat dl galimybi pradti veikl ir ja verstis kaip savarankikai dirbantiems asmenims koordinavim. 2. Laipsnikas apribojim medikams, paramedikams ir farmacininkams panaikinimas priklauso

nuo to, kaip vairiose valstybse narse bus koordinuojamos j profesins veiklos slygos.

III-142 STRAIPSNIS Bendrovs, kurtos pagal valstybs nars teis ir Sjungoje turinios savo registruotas buveines, centrin administracij ar pagrindin verslo viet, iame poskirsnyje prilyginamos tos valstybs nars pilietyb turintiems fiziniams asmenims. Bendrovs tai bendrovs, kurios veikia pagal civilin ar komercin teis, skaitant kooperatyvus ir kitus pagal viej ar privatin teis veikianius juridinius asmenis, iskyrus nesiekianiuosius pelno.

Constitution/lt 103

III-143 STRAIPSNIS Valstybs nars sudaro kit valstybi nari nacionaliniams subjektams tokias pat slygas dalyvauti bendrovi, apibrt III-142 straipsnio antroje pastraipoje, kapitale, kokias turi jos paios nacionaliniai subjektai, nepaeisdamos kit Konstitucijos nuostat taikymo.

3 poskirsnis Laisv teikti paslaugas

III-144 STRAIPSNIS Pagal poskirsn Sjungoje udraudiami laisvs teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybi nari nacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje valstybje narje negu valstyb, kurios nacionaliniu subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos. Europiniais statymais arba pagrind statymais galima nustatyti io poskirsnio nuostat taikym ir paslaugas teikiantiems treiosios alies pilieiams, sisteigusiems Sjungoje.

III-145 STRAIPSNIS ioje Konstitucijoje paslaugos tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos u umokest ir kuri nereglamentuoja nuostatos dl laisvo asmen, preki ir kapitalo judjimo.

Constitution/lt 104

Paslaugas sudaro: a) b) c) d) pramoninio pobdio veikla; komercinio pobdio veikla; amatinink veikla; laisvj profesij veikla.

Nepaeidiant sisteigimo laisvei skirto 2 poskirsnio, paslaug teikiantis asmuo, kad galt j teikti, gali laikinai savo veikla verstis toje valstybje narje, kur paslauga teikiama, tomis paiomis slygomis, kurias toji valstyb taiko savo nacionaliniams subjektams.

III-146 STRAIPSNIS 1. Laisv teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtas III skyriaus 7

skirsnis. 2. Bank ir draudimo paslaug, susijusi su kapitalo judjimu, liberalizavimas turi bti

derinamas su kapitalo judjimo liberalizavimu.

Constitution/lt 105

III-147 STRAIPSNIS 1. Europiniu pagrind statymu nustatomos priemons siekiant liberalizuoti koki nors

konkrei paslaug. Jis priimamas pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 2. Kalbant apie io straipsnio 1 dalyje minimus europinius pagrind statymus, pirmenyb

paprastai teikiama toms paslaugoms, kurios daro tiesiogin poveik gamybos snaudoms arba kuri liberalizavimas padeda skatinti prekyb prekmis.

III-148 STRAIPSNIS Jei valstybi nari bendra ekonomin padtis ir atitinkamo ekonominio sektoriaus padtis leidia, valstybs nars stengiasi paslaugas liberalizuoti labiau negu pareigoja europiniai pagrind statymai, priimti gyvendinant III-147 straipsnio 1 dal. iuo tikslu Komisija atitinkamoms valstybms narms teikia rekomendacijas.

III-149 STRAIPSNIS Kol laisvs teikti paslaugas apribojimai dar nepanaikinti, valstybs nars tuos apribojimus taiko visiems III-144 straipsnio pirmojoje pastraipoje apibdintiems paslaugas teikiantiems asmenims, nedarydamos jokio skirtumo dl j nacionalins priklausomybs arba gyvenamosios vietos.

Constitution/lt 106

III-150 STRAIPSNIS io poskirsnio reglamentuojamiems klausimams taikomi III-139III-142 straipsniai.

3 SKIRSNIS LAISVAS PREKI JUDJIMAS

1 poskirsnis Muit sjunga

III-151 STRAIPSNIS 1. Sjunga apima vis prekyb prekmis apimania muit sjunga, kurioje tarp valstybi nari

udraudiami importo ir eksporto muitai bei visi jiems lygiaveriai mokesiai, o j santykiams su treiosiomis alimis nustatomas Bendrasis muit tarifas. 2. io straipsnio 4 dalis ir 3 poskirsnis dl kiekybini apribojim udraudimo taikomi valstybi

nari kilms produktams, taip pat valstybse narse laisv apyvart ileistiems i treij ali vetiems produktams.

Constitution/lt 107

3.

I treiosios alies veti produktai laikomi valstybje narje ileistais laisv apyvart, jei

toje valstybje narje yra atlikti importo formalumai ir sumokti moktini muitai arba jiems lygiaveriai mokesiai ir jei visi ie muitai ir mokesiai ar j dalis nebuvo grinti. 4. Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami importo ir eksporto muitai bei lygiaverio

poveikio mokesiai. is draudimas galioja ir fiskalinio pobdio muitams. 5. Remdamasi Komisijos pasilymu, Taryba priima europinius reglamentus ir sprendimus,

nustatanius Bendrojo muit tarifo muitus. 6. a) b) c) Atlikdama iame straipsnyje jai patiktus udavinius, Komisija atsivelgia : poreik skatinti valstybi nari ir treij ali prekyb; tokius konkurencijos slyg Sjungoje pokyius, kurie didint moni konkurencingum; Sjungai reikaling aliav ir pusgamini tiekimo poreikius; todl Komisija rpinasi, kad nebt ikreipiamos valstybi nari konkurencijos slygos gatav preki atvilgiu; d) btinyb vengti didesnio valstybi nari ekonominio gyvenimo trikdymo ir utikrinti racionali gamybos pltot bei vartojimo didinim Sjungoje.

Constitution/lt 108

2 poskirsnis Bendradarbiavimas muitins veiklos srityje

III-152 STRAIPSNIS Konstitucijos taikymo srityje europiniais statymais arba pagrind statymais nustatomos priemons valstybi nari tarpusavio bei j ir Komisijos bendradarbiavimui muitins veiklos srityje gerinti.

3 poskirsnis Kiekybini apribojim udraudimas

III-153 STRAIPSNIS Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai importo ir eksporto apribojimai, taip pat visos lygiaverio poveikio priemons.

III-154 STRAIPSNIS III-153 straipsnis nekliudo taikyti preki importo, eksporto ar tranzito draudim arba apribojim, jei jie yra pateisinami visuomens dorovs, vieosios tvarkos arba visuomens saugumo, moni, gyvn ar augal sveikatos bei gyvybs apsaugos, nacionalini meno, istorijos ar archeologijos vertybi apsaugos bei pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos sumetimais. Taiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavalika diskriminacijos priemone ar uslptu valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimu.

Constitution/lt 109

III-155 STRAIPSNIS 1. Valstybs nars visas valstybines komercinio pobdio monopolijas pertvarko taip, kad bt

utikrinta, jog n vienas valstybi nari nacionalinis subjektas nebus diskriminuojamas preki pirkimo ir pardavimo slyg atvilgiu. is straipsnis taikomas kiekvienai staigai, per kuri valstyb nar teisikai ar faktikai, tiesiogiai ar netiesiogiai priiri ir nustato valstybi nari tarpusavio import ir eksport arba turi jam didesns takos. is straipsnis taip pat taikomos monopolijoms, kurias valstyb perleidia kitiems. 2. Valstybs nars nesiima joki nauj priemoni, prietaraujani io straipsnio 1 dalyje

numatytiems principams arba galini riboti su muit ir kiekybini apribojim udraudimu valstybi nari tarpusavio prekyboje susijusi straipsni taikymo srit. 3. Jei valstybin komercinio pobdio monopolija grindiama teiss normomis, kuriomis

siekiama padti lengviau realizuoti ems kio produktus arba gauti u juos kuo didesn peln, taikant straipsn turt bti imamasi veiksm, kad atitinkamiems gamintojams bt utikrintos lygiaverts uimtumo ir gyvenimo lygio apsaugos priemons.

4 SKIRSNIS KAPITALAS IR MOKJIMAI

III-156 STRAIPSNIS

Pagal skirsn udraudiami visi kapitalo judjimo ir mokjim tarp valstybi nari bei tarp valstybi nari ir treij ali apribojimai.

Constitution/lt 110

III-157 STRAIPSNIS 1. III-156 straipsnis netrukdo taikyti treiosioms alims koki nors 1993 m. gruodio 31 d. pagal

nacionalin ar Sjungos teis galiojusi apribojim dl kapitalo judjimo treisias alis ar i j, susijusio su tiesioginmis investicijomis skaitant investicijas nekilnojamj turt su sisteigimu, finansini paslaug teikimu ar vertybini popieri sileidimu kapitalo rinkas. Pagal nacionalin teis galiojani apribojim Estijoje ir Vengrijoje atvilgiu, i data yra 1999 m. gruodio 31 d. 2. Europiniais statymais arba pagrind statymais teisinamos priemons dl kapitalo judjimo

treisias alis ir i j, susijusios su tiesioginmis investicijomis skaitant investicijas nekilnojamj turt su sisteigimu, finansini paslaug teikimu ar vertybini popieri sileidimu kapitalo rinkas. Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi pasiekti, kad, nepaeidiant kit Konstitucijos nuostat, kapitalo judjimas tarp valstybi nari bei treij ali bt kuo laisvesnis. 3. Nukrypdama nuo io straipsnio 2 dalies, tik europiniu statymu arba pagrind statymu Taryba

gali nustatyti priemones, kurios reikt atang Sjungos teisje liberalizuojant kapitalo judjim treisias alis ar i j. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.

III-158 STRAIPSNIS 1. III-156 straipsnis nepaeidia valstybi nari teiss:

Constitution/lt 111

a)

taikyti atitinkamas savo mokesi statym nuostatas, pagal kurias iskiriami mokesi moktojai dl j skirtingos padties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atvilgiu;

b)

imtis vis reikaling priemoni, kad bt ukirstas kelias nacionalini statym ir kit teiss akt paeidimams, ypa apmokestinimo ir finans staig rizik ribojanios prieiros srityje, arba nustatyti duomen apie kapitalo judjim deklaravimo tvark administravimo ar statistins informacijos tikslais, arba imtis priemoni, pateisinam vieosios tvarkos ar visuomens saugumo poiriu.

2. 3.

is skirsnis nekliudo taikyti su Konstitucija suderinam sisteigimo teiss apribojim. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priemons ir tvarka neturi tapti laisvo kapitalo judjimo

ir mokjim, kaip nustatyta III-156 straipsnyje, savavalika diskriminavimo priemone ar uslptu apribojimu. 4. Jei nra priimtas III-157 straipsnio 3 dalyje numatytas europinis statymas ar pagrind

statymas, Komisija arba, jei atitinkamai valstybei narei pateikus praym Komisija per tris mnesius nepriima europinio sprendimo, Taryba gali priimti europin sprendim, patvirtinant, kad vienos ar keleto treij ali atvilgiu valstybs nars priimtos ribojanios priemons mokesi srityje turi bti laikomos atitinkaniomis Konstitucij tiek, kiek jas pateisina vienas i Sjungos tiksl, ir kiek jos neprietarauja tinkamam vidaus rinkos veikimui. Taryba, valstybei narei pateikus praym, sprendia vieningai.

Constitution/lt 112

III-159 STRAIPSNIS Tais atvejais, kai dl kapitalo judjimo treisias alis ar i j susidarius iimtinms aplinkybms ekonomins ir pinig sjungos veikimui kyla arba gali kilti dideli sunkum, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali treij ali atvilgiu priimti europinius reglamentus arba sprendimus dl ne ilgiau kaip eis mnesius trunkani apsaugos priemoni, jei jos btinai reikalingos. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

III-160 STRAIPSNIS Prireikus siekti III-257 straipsnyje nurodyt tiksl ukertant keli terorizmui ir susijusioms veikoms bei kovojant su jomis, europiniuose statymuose apibriama administracini priemoni sistema, susijusi su kapitalo judjimu ir mokjimais, pavyzdiui, l, finansinio turto ar ekonominio pelno, priklausanio fiziniams arba juridiniams asmenims, grupms ar nevalstybiniams subjektams arba j valdomo, aldymas. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima europinius reglamentus arba europinius sprendimus, gyvendinanius pirmojoje pastraipoje minimus europinius statymus. iame straipsnyje minti aktai apima btinas nuostatas dl teisini apsaugos priemoni.

Constitution/lt 113

5 SKIRSNIS KONKURENCIJOS TAISYKLS

1 poskirsnis monms taikomos taisykls

III-161 STRAIPSNIS 1. Kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudiami: visi moni susitarimai, moni asociacij

sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb ir kuri tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas vidaus rinkoje, btent tie, kuriais: a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos slygos; b) c) d) ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos; dalijamasi rinkomis arba tiekimo altiniais; lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos slygos, dl ko jie patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt;

Constitution/lt 114

e)

sutartys sudaromos tik kitoms alims priimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis arba komercin paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutari dalyku.

2. 3. -

Visi pagal straipsn draudiami susitarimai arba sprendimai savaime yra niekiniai. Taiau io straipsnio 1 dalis gali bti paskelbta netaikytina: moni susitarimams arba toki susitarim rims, moni asociacij sprendimams arba toki sprendim rims, suderintiems veiksmams arba toki veiksm rims,

kurie padeda tobulinti preki gamyb ar paskirstym arba skatina technikos ar ekonomikos paang, kartu sudarydami slygas vartotojams siningai dalytis gaunama nauda, ir kurie: a) b) atitinkamoms monms nenustato joki apribojim, nebtin iems tikslams pasiekti; nesuteikia tokioms monms galimybs panaikinti konkurencij didelei atitinkam produkt daliai.

Constitution/lt 115

III-162 STRAIPSNIS

Kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudiamas bet koks vienos ar keleto moni piktnaudiavimas dominuojania padtimi vidaus rinkoje arba didelje jos dalyje, galintis paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Toks piktnaudiavimas konkreiai gali bti: a) nesining pirkimo ar pardavimo kain arba koki nors kit nesining prekybos slyg tiesioginis ar netiesioginis nustatymas; b) c) gamybos, rink arba technikos raidos ribojimas paeidiant vartotoj interesus; nevienod slyg taikymas lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dl ko jie patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt; d) vertimas sudaryti sutartis kitoms alims prisiimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis ir komercin paskirtis neturi nieko bendra su toki sutari dalyku.

III-163 STRAIPSNIS Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima europinius reglamentus dl III-161 ir III-162 straipsniuose nustatyt princip taikymo. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Constitution/lt 116

Reglament paskirtis vis pirma yra: a) numatyti vienkartines ir periodikai mokamas baudas ir taip utikrinti, kad bt laikomasi III161 straipsnio 1 dalyje ir III-162 straipsnyje nurodyt draudim; b) nustatyti III-161 straipsnio 3 dalies taikymo isamias taisykles atsivelgiant tai, kad btina utikrinti veiksming prieir ir kiek manoma supaprastinti administravim; c) d) prireikus apibrti III-161 ir III-162 straipsni taikymo vairiose kio akose srit; apibrti atitinkamas Komisijos ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo funkcijas taikant ioje pastraipoje idstytas nuostatas; e) nustatyti nacionalins teiss akt ir io skirsnio, taip pat iam straipsniui taikyti priimt europini reglament santyk.

III-164 STRAIPSNIS Kol sigalios III-163 straipsniui taikyti priimti europiniai reglamentai, susitarim, sprendim ir suderint veiksm leistinumo ir piktnaudiavimo dominuojania padtimi vidaus rinkoje klausimus valstybi nari valdios institucijos sprendia pagal savo nacionalin teis ir III-161 straipsn, ypa jo 3 dal, ir pagal III-162 straipsn.

Constitution/lt 117

III-165 STRAIPSNIS 1. Nepaeisdama III-164 straipsnio, Komisija utikrina, kad bt taikomi III-161 ir III-162

straipsniuose nustatyti principai. Valstybs nars praymu arba savo iniciatyva ir bendradarbiaudama su jai padedaniomis valstybi nari kompetentingomis institucijomis, Komisija tiria tariamus mint princip paeidimus. Nustaiusi padaryt paeidim, ji silo atitinkamas priemones jam paalinti. 2. Jei 1 dalyje nurodytas paeidimas nepaalinimas, Komisija priima motyvuot europin

sprendim, kuriame fiksuojamas princip paeidimas. Komisija gali paskelbti savo sprendim ir galioti valstybes nares imtis padiai atitaisyti reikaling priemoni, kuri slygas ir aplinkybes ji nustato. 3. Komisija gali priimti europinius reglamentus, susijusius su susitarim rimis, dl kuri

Taryba prim europin reglament pagal III-163 straipsnio 2 pastraipos b punkt.

III-166 STRAIPSNIS 1. Valstybinms monms ir monms, kurioms valstybs nars suteikia specialias arba iimtines

teises, valstybs nars nenustato ir nepalieka galiojanij joki priemoni, kurios prietarauja Konstitucijai, ypa I-4 straipsnio 2 daliai ir III-161III-169 straipsniams.

Constitution/lt 118

2.

monms, kurioms yra patikta teikti bendros ekonomins svarbos paslaugas, arba biudeto

plauk duodanioms monopolinms monms, yra taikomos Konstitucijos nuostatos, ypa konkurencijos taisykls, jei i nuostat taikymas nei teisikai, nei faktikai netrukdo atlikti joms patikt speciali uduoi. Prekybos vystymui neturi bti daroma tokio poveikio, kuris prietaraut Sjungos interesams. 3. Komisija utikrina io straipsnio taikym ir prireikus priima atitinkamus europinius

reglamentus arba sprendimus.

2 poskirsnis Valstybi nari teikiama pagalba

III-167 STRAIPSNIS 1. Iskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija nustato kitaip, valstybs nars arba i jos valstybini

itekli bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras mones arba tam tikr preki gamyb, ikraipo konkurencij arba gali j ikraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro poveik valstybi nari tarpusavio prekybai. 2. a) Vidaus rinkai neprietarauja: socialinio pobdio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkam produkt dl j kilms;

Constitution/lt 119

b) c)

pagalba gaivalini nelaimi ar kit ypating vyki padarytai alai atitaisyti; pagalba, teikiama tam tikr Vokietijos Federacins Respublikos region, patyrusi al dl Vokietijos padalijimo, kiui, jei tokia pagalba reikalinga dl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui kompensuoti. Po penkeri met nuo Sutarties dl Konstitucijos Europai sigaliojimo, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti punkt panaikinant europin sprendim.

3. a)

Vidaus rinkai neprietaraujania gali bti laikoma: pagalba, skirta region, kuriuose yra neprastai emas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, taip pat III-424 straipsnyje nurodyt region, ekonominiam vystymuisi skatinti, atsivelgiant j struktrin, ekonomin ir socialin padt;

b)

pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbi projekt vykdymui skatinti arba kurios nors valstybs nars ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;

c)

pagalba, skirta tam tikros ekonomins veiklos ri arba tam tikr ekonomikos srii vystymuisi skatinti, jei ji netrikdo prekybos slyg taip, kad prietaraut bendram interesui;

d)

pagalba, skirta kultrai remti ir paveldui isaugoti, jei tokia pagalba prekybos slyg ir konkurencijos Sjungoje nepaveikia taip, kad prietaraut bendram interesui;

Constitution/lt 120

e)

kitos pagalbos rys, kurios gali bti nurodytos europiniuose reglamentuose arba sprendimuose, priimtuose Tarybos, remiantis Komisijos pasilymu.

III-168 STRAIPSNIS 1. Komisija kartu su valstybmis narmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybse esamas

pagalbos sistemas. Valstybms narms ji silo atitinkamas priemones, reikalingas vidaus rinkai palaipsniui vystyti arba jai veikti. 2. Jei, papraiusi suinteresuotas alis pateikti savo pastabas, Komisija nustato, jog tam tikra

valstybs nars ar i valstybini itekli teikiama pagalba yra pagal III-167 straipsn nesuderinama su vidaus rinka arba kad tokia pagalba netinkamai naudojama, ji priima europin sprendim, pagal kur reikalaujama, kad atitinkama valstyb nar per Komisijos nustatyt laik toki pagalb panaikint ar pakeist. Jei atitinkama valstyb nar per nustatyt laik nevykdo tokio europinio sprendimo, Komisija ar kita suinteresuota valstyb nar, nukrypdama nuo III-360 ir III-361 straipsni, gali klausim perduoti tiesiogiai Europos Sjungos Teisingumo Teismui. Kurios nors valstybs nars praymu Taryba, nukrypdama nuo III-167 straipsnio arba III-169 straipsnyje numatyt europini reglament, gali vieningai priimti europin sprendim, kad tam tikra tos valstybs teikiama ar numatoma teikti pagalba neprietarauja vidaus rinkai, jei toks sprendimas pateisinamas iimtinmis aplinkybmis. Jei dl tokios pagalbos Komisija jau yra pradjusi ios dalies pirmojoje pastraipoje nurodyt procedr, atitinkamai valstybei narei pateikus Tarybai praym toji procedra sustabdoma, kol Taryba pareikia savo nuomon.

Constitution/lt 121

Taiau, jei Taryba per tris mnesius po minto praymo pateikimo savo nuomons nepareikia, sprendim priima Komisija. 3. Apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalb valstybs nars pranea Komisijai laiku, kad

ji galt pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal III-167 straipsn yra nesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda io straipsnio 2 dalyje numatyt procedr. Atitinkama valstyb nar savo pasilyt priemoni negyvendina, kol nepriimamas galutinis sprendimas. 4. Komisija gali priimti europinius reglamentus, susijusius su valstybs pagalbos rimis, dl

kuri Taryba pagal III-169 straipsn nustat, kad 3 dalyje numatyta pareiga praneti gali bti netaikoma.

III-169 STRAIPSNIS Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti europinius reglamentus dl III-167 ir III-168 straipsni taikymo, kurie pirmiausia nustatyt slygas, kuriomis yra taikoma III-168 straipsnio 3 dalis, bei pagalbos ris, kurioms mintoje dalyje nurodyta pareiga praneti netaikoma. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Constitution/lt 122

6 SKIRSNIS FISKALINS NUOSTATOS

III-170 STRAIPSNIS 1. Jokia valstyb nar tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari produkt

jokiais savo vidaus mokesiais, didesniais u tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius nacionalinius produktus. Be to, jokia valstyb nar neapmokestina kit valstybi nari produkt tokio pobdio vidaus mokesiais, kurie suteikt netiesiogin apsaug kitiems produktams. 2. Vienai valstybei narei eksportuojant produktus kitos valstybs nars teritorij, grinami

vidaus mokesiai nevirija vidaus mokesi, kuriais jie buvo tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti. 3. Taikant kitokius mokesius negu apyvartos mokesiai, akcizas ar kitos netiesioginio

apmokestinimo formos, negalima grinti u eksport kitas valstybes nares sumokt mokesi ar nuo j atleisti ir skirti kompensacinius mokesius importui i kit valstybi nari, iskyrus atvejus, kai numatytos nuostatos ribotam laikui i anksto Komisijos pasilymu yra patvirtintos Tarybos priimtu europiniu sprendimu.

Constitution/lt 123

III-171 STRAIPSNIS Europiniu statymu arba pagrind statymu Taryba nustato priemones dl apyvartos mokesius, akcizus ir kitas netiesioginio apmokestinimo formas reglamentuojani teiss akt suderinimo, btino vidaus rinkos sukrimui ar veikimui bei siekiant ivengti konkurencijos ikraipymo. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, sprendia vieningai.

7 SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

III-172 STRAIPSNIS 1. Iskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija numato kitaip, III-130 straipsnyje nurodytiems tikslams

pasiekti taikomas is straipsnis. Europiniai statymai arba pagrind statymai nustato valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostat, skirt vidaus rinkos sukrimui ar veikimui, derinimo priemones. ie statymai priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 2. io straipsnio 1 dalis netaikoma fiskalinms nuostatoms, nuostatoms, susijusioms su laisvu

asmen judjimu bei samdom darbuotoj teismis ir interesais.

Constitution/lt 124

3.

Komisija savo pasilymuose dl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotoj apsaugos,

pateiktuose pagal 1 dal, orientuojasi aukto lygio apsaug, ypa atsivelgdama visas moksliniais faktais pagrstas naujoves. Pagal atitinkamus savo galiojimus io tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas ir Taryba. 4. Jei europiniu statymu ar pagrind statymu arba Komisijos europiniu reglamentu patvirtinus

kuri nors derinimo priemon valstyb nar mano, kad III-154 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia ilaikyti nacionalines nuostatas, tas nuostatas ir j ilaikymo motyvus ji pranea Komisijai. 5. Be to, jei, nepaeidiant 4 dalies, europiniu statymu ar pagrind statymu arba Komisijos

europiniu reglamentu patvirtinus kuri nors derinimo priemon valstyb nar mano, kad dl to jai ikyla bding problem ir todl ji turi priimti naujais moksliniais rodymais pagrstas nacionalines nuostatas, reglamentuojanias aplinkos ar darbo aplinkos apsaug, numatytas nuostatas ir j teisinimo motyvus ji pranea Komisijai. 6. Komisija, gavusi 4 ir 5 dalyse nurodytus praneimus, per eis mnesius priima europin

sprendim, patvirtinant arba atmetant ias nacionalines nuostatas, prie tai patikrinusi, ar jos nra savavalikos diskriminacijos priemon arba uslptas valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai. Komisijai per termin neprimus sprendimo, 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalins nuostatos laikomos patvirtintomis.

Constitution/lt 125

Kai klausimas sudtingas ir nekelia pavojaus moni sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybei narei praneti, kad ioje dalyje nurodytas terminas pratsiamas dar vienam ne ilgiau kaip eis mnesius trunkaniam laikotarpiui. 7. Jei pagal 6 dal valstybei narei leidiama ilaikyti arba priimti nacionalines nuostatas,

nukrypstanias nuo derinimo priemons, Komisija nedelsdama nagrinja, ar silyti pakeisti t priemon. 8. Jei valstyb nar ikelia konkrei visuomens sveikatos problem tokioje srityje, kuriai buvo

skirtos ankstesns derinimo priemons, ji atkreipia j Komisijos dmes, o i nedelsdama nagrinja, ar silyti atitinkamas priemones. 9. Nukrypdama nuo III-360 ir III-361 straipsniuose numatytos tvarkos, Komisija ir bet kuri

valstyb nar gali tiesiogiai kreiptis Europos Sjungos Teisingumo Teism, jei mano, kad kita valstyb nar piktnaudiauja iame straipsnyje numatytais galiojimais. 10. iame straipsnyje nurodytos derinimo priemons atitinkamais atvejais apima ir apsaugos

slyg, leidiani valstybms narms dl vienos ar keli III-154 straipsnyje nurodyt neekonomini prieasi imtis laikin priemoni, kurioms taikoma Sjungos kontrols tvarka.

III-173 STRAIPSNIS Nepaeisdama III-172 straipsnio, europiniu pagrind statymu Taryba nustato valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostat, skirt vidaus rinkos sukrimui ar veikimui, derinimo priemones. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, sprendia vieningai.

Constitution/lt 126

III-174 STRAIPSNIS Nustaiusi, kad valstybi nari statym ir kit teiss akt skirtumai ikraipo konkurencijos slygas vidaus rinkoje ir kad t ikraipym reikia paalinti, Komisija konsultuojasi su atitinkamomis valstybmis narmis. Jei per ias konsultacijas nesusitariama, europiniai pagrind statymai nustato priemones, btinas siekiant t ikraipym paalinti. Gali bti priimtos bet kurios kitos Konstitucijoje numatytos atitinkamos priemons.

III-175 STRAIPSNIS 1. Jei bt prieasi manyti, kad kokios nors valstybs nars statym ir kit teiss akt

nuostatos primimas ar pakeitimas gali sukelti III-174 straipsnyje apibdint ikraipym, valstyb nar, nordama imtis toki veiksm, konsultuojasi su Komisija. Komisija, pasikonsultavusi su valstybmis narmis, atitinkamoms valstybms rekomenduoja tokias priemones, kurios padt ivengti io ikraipymo. 2. Jei valstyb nar, kuri nori priimti ar pakeisti savo nacionalines nuostatas, nesilaiko Komisijos

pateiktos jai rekomendacijos, kitos valstybs nars neprivalo dl to pagal III-174 straipsn keisti savo nacionalini nuostat, kad paalint tok ikraipym. Jei valstybs nars, kuri ignoravo Komisijos rekomendacij, sukeltas ikraipymas daro al tik jai paiai, III-174 straipsnis netaikomas.

Constitution/lt 127

III-176 STRAIPSNIS Kuriant vidaus rink ar jai veikiant, europiniais statymais arba pagrind statymais nustatomos priemons, kuriomis diegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienod intelektins nuosavybs teisi apsaug visoje Sjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir prieiros tvarka Sjungos lygiu. Tarybos europinis statymas nustato, kokiomis kalbomis bus sudaryti europiniai instrumentai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.

II SKYRIUS EKONOMIN IR PINIG POLITIKA

III-177 STRAIPSNIS Siekiant I-3 straipsnio tiksl, valstybi nari ir Sjungos veikla, kaip numatyta Konstitucijoje, apima ekonomins politikos, kuri yra grindiama glaudiu valstybi nari ekonomins politikos koordinavimu, vidaus rinka bei bendr tiksl apibrimu ir kuri yra vykdoma vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, primim. Be to, ir kaip numatyta Konstitucijoje, bei laikantis joje nustatyt procedr, i veikla apima bendr valiut eur ir vienos bendros pinig politikos ir valiut kurso politikos nustatym ir vykdym, kuri pagrindinis tikslas yra ilaikyti stabilias kainas ir, nepaeidiant io tikslo, remti Sjungos bendras ekonomins politikos kryptis vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu.

Constitution/lt 128

i valstybi nari ir Sjungos veikla turi atitikti tokius pagrindinius principus: stabilios kainos, patikimi vieieji finansai ir monetarins slygos bei tvarus mokjim balansas.

1 SKIRSNIS EKONOMIN POLITIKA

III-178 STRAIPSNIS Valstybs nars, vykdydamos savo ekonomin politik, stengiasi prisidti prie I-3 straipsnyje apibrt Sjungos tiksl siekimo ir atsivelgia III-179 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendras gaires. Valstybs nars ir Sjunga veikia vadovaudamosi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam itekli paskirstymui, ir laikydamosi III-177 straipsnyje numatyt princip.

III-179 STRAIPSNIS 1. Valstybs nars savo ekonomin politik vertina kaip bendro intereso reikal ir j koordinuoja

Taryboje pagal III-178 straipsn. 2. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, parengia valstybi nari ir Sjungos

ekonomins politikos bendrj gairi projekt ir savo ivadas pateikia Europos Vadov Tarybai.

Constitution/lt 129

Europos Vadov Taryba, remdamasi Tarybos praneimu, aptaria ivad dl valstybi nari ir Sjungos ekonomins politikos bendrj gairi. Remdamasi ia ivada, Taryba priima rekomendacij, kurioje idstomos ios bendrosios gairs. Apie savo rekomendacij ji pranea Europos Parlamentui. 3. Siekiant utikrinti glaudesn valstybi nari ekonomins politikos koordinavim ir tolyd

valstybi nari ekonomins veiklos rezultat suartjim, Taryba, remdamasi Komisijos pateiktais praneimais, vykdo kiekvienos valstybs nars ir Sjungos ekonomini pokyi stebsen, taip pat stebi, ar vykdoma ekonomin politika atitinka 2 dalyje mintas bendrsias gaires, ir reguliariai atlieka bendr vertinim. Siekdamos gyvendinti daugiaal prieir, valstybs nars Komisijai siunia informacij apie svarbias priemones, kuri jos imasi ekonomins politikos srityje, ir kitoki j poiriu reikaling informacij. 4. Kai laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos yra nustatyta, kad valstybs nars ekonomins

politikos kryptys neatitinka 2 dalyje nurodyt bendrj gairi arba jos gali kelti grsm deramam ekonomins ir pinig sjungos veikimui, Komisija gali spti t valstyb nar. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali nutarti vieai paskelbti savo rekomendacijas. ios dalies taikymo srityje Taryba sprendia neatsivelgdama atitinkamai valstybei narei atstovaujanio Tarybos nario balsavim. Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % kit Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj.

Constitution/lt 130

Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus t kit Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien nar, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma. 5. Tarybos pirmininkas ir Komisija daugiaals prieiros rezultatus pranea Europos

Parlamentui. Jei Taryba vieai paskelbia savo rekomendacijas, jos pirmininkas gali bti kvieiamas atvykti Europos Parlamento atitinkamos kompetencijos komitet. 6. Europiniais statymais gali bti nustatytos isamios 3 ir 4 dalyse mintos daugiaals

prieiros taisykls.

III-180 STRAIPSNIS 1. Nepaeisdama joki kit Konstitucijoje nustatyt procedr, Taryba, remdamasi Komisijos

pasilymu, gali priimti europin sprendim, nustatant ekonomin padt atitinkanias priemones, ypa jei kyla dideli sunkum dl tam tikr produkt tiekimo. 2. Tais atvejais, kai valstyb nar patiria sunkum dl gaivalini nelaimi arba jai gresia dideli

sunkumai dl iimtini aplinkybi, kuri ji negali kontroliuoti, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti europin sprendim dl Sjungos finansins pagalbos tam tikromis slygomis suteikimo tai valstybei narei. Apie priimt sprendim Tarybos pirmininkas pranea Europos Parlamentui.

Constitution/lt 131

III-181 STRAIPSNIS 1. L pereikvojimas sskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybs Bendrijos

institucijoms ar organams, valstybi nari centrinms vyriausybms, regioninms, vietos ar kitoms valdios institucijoms, kitoms vieosios teiss reglamentuojamoms organizacijoms arba valstybinms monms Europos centriniame banke ar nacionaliniuose centriniuose bankuose (toliau nacionaliniai centriniai bankai) yra draudiami. Taip pat draudiama Europos centriniam bankui ar nacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai i j pirkti skolos priemones. 2. 1 dalis netaikoma valstybei nuosavybs teise priklausanioms kredito staigoms, kurioms

nacionaliniai centriniai bankai ir Europos centrinis bankas centrini bank atsarg pasilos atvilgiu taiko tok pat status, kaip privaioms kredito staigoms.

III-182 STRAIPSNIS Draudiamos visos rizikos ribojimu nepagrstos priemons ir nuostatos, suteikianios Sjungos institucijoms, staigoms ar organams, valstybi nari ar centrinei valdiai, regioninms, vietos ar kitoms valdios institucijoms, kitoms vieosios teiss reglamentuojamoms organizacijoms arba valstybinms monms privilegij naudotis finans staigomis.

Constitution/lt 132

III-183 STRAIPSNIS 1. Sjunga neatsako u valstybi nari centrins valdios, regionini, vietos ar kit valdios

institucij, kit vieosios teiss reglamentuojam organizacij ar valstybini moni sipareigojimus arba j neprisiima, taiau nepaeidia bendro konkretaus projekto vykdymo savitarpio finansini garantij. Valstyb nar neatsako arba neprisiima atsakomybs u kitos valstybs nars centrins valdios, regionini, vietos ar kit valdios institucij, kit vieosios teiss reglamentuojam organizacij arba valstybini moni sipareigojimus, taiau nepaeidia bendro konkretaus projekto vykdymo savitarpio finansini garantij. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti europinius reglamentus ar sprendimus,

apibrianius svokas dl III-181 ir III-182 straipsniuose ir iame straipsnyje nurodyt draudim taikymo. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

III-184 STRAIPSNIS 1. 2. Valstybs nars vengia pervirinio valstybs biudeto deficito. Kad bt galima nustatyti dideles klaidas, Komisija stebi biudeto bkls ir valstybs skolos

pokyius valstybse narse. Ji ypa tikrina biudetins drausms laikymsi pagal iuos du kriterijus: a) ar planuojamo arba faktinio valstybs biudeto deficito santykis su bendruoju vidaus produktu virija tam tikr pamatin vert, iskyrus atvejus, kai:

Constitution/lt 133

i) ii)

tas santykis smarkiai ir nuolat majo ir pasiek lyg, artim pamatinei vertei, arba pamatins verts perviris yra tik iimtinis ir laikinas, ir tas santykis ilieka artimas pamatinei vertei;

b)

ar valstybs skolos santykis su bendruoju vidaus produktu virija tam tikr pamatin vert, iskyrus atvejus, kai tas santykis pakankamai maja ir patenkinamai spariai artja prie pamatins verts.

Pamatins verts yra nurodytos Protokole dl pervirinio deficito procedros. 3. Jei valstyb nar neatitinka reikalavim pagal vien ar abu kriterijus, Komisija parengia

praneim. Komisijos praneime taip pat atsivelgiama, ar valstybs biudeto deficitas yra didesnis u valstybs investicij ilaidas, be to, vertinami ir kiti atitinkami veiksniai, taip pat tos valstybs nars vidutins trukms ekonomikos ir biudeto bkl. Komisija taip pat gali parengti praneim, jei, nors pagal tuos kriterijus reikalavimai ir vykdomi, ji mano, kad kokioje nors valstybje narje galimas pervirinio deficito pavojus. 4. Ekonomikos ir finans komitetas, steigtas pagal III-192 straipsn, parengia nuomon apie

Komisijos praneim. 5. Jei Komisija mano, kad valstybje narje yra susidars arba gali susidaryti pervirinis

deficitas, ji pateikia nuomon tai valstybei narei ir atitinkamai pranea Tarybai.

Constitution/lt 134

6.

Apsvarsiusi atitinkamos valstybs nars norimas pareikti pastabas ir nuodugniai jas

vertinusi, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, nusprendia, ar yra susidars pervirinis deficitas. Tokiu atveju ji, nepagrstai nedelsdama, pagal Komisijos rekomendacij atitinkamai valstybei narei pateikia rekomendacijas, kaip per tam tikr nurodyt laikotarp toki padt itaisyti. Atsivelgiant 8 dal, ios rekomendacijos vieai neskelbiamos. Taikant i straipsnio dal, Taryba sprendia neatsivelgdama atitinkamai valstybei narei atstovaujanio Tarybos nario balsavim. Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % kit Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj. Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus t kit Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma. 7. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, priima 811 dalyse nurodytus europinius

sprendimus ir rekomendacijas. Ji sprendia neatsivelgdama atitinkamai valstybei narei atstovaujanio Tarybos nario balsavim. Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % kit Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj.

Constitution/lt 135

Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus t kit Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien nar, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma. 8. Jei Taryba priima europin sprendim, kuriuo konstatuojama, kad nurodytu laikotarpiu,

atsivelgiant jos rekomendacijas, nebuvo imtasi veiksming priemoni, ji savo rekomendacijas gali vieai paskelbti. 9. Jei valstyb nar ir toliau nevykdo Tarybos rekomendacij, Taryba gali priimti europin

sprendim t valstyb nar spti, kad ji per nurodyt laik deficitui sumainti imtsi priemoni, kurios, Tarybos nuomone, yra reikalingos padiai itaisyti. Tokiu atveju Taryba gali pareikalauti i atitinkamos valstybs nars pagal konkret grafik teikti ataskaitas, kad galt tikrinti tos valstybs nars pastangas sureguliuoti deficit. 10. Kol valstyb nar nevykdo pagal 9 dal priimto europinio sprendimo, Taryba gali nusprsti

taikyti arba, prireikus, sugrietinti vien ar kelet i i priemoni: a) pareikalauti i atitinkamos valstybs nars prie ileidiant obligacijas ir vertybinius popierius paskelbti papildom informacij, kuri nurodys Taryba; b) pasilyti Europos investicij bankui persvarstyti savo paskol teikimo politik atitinkamos valstybs nars atvilgiu;

Constitution/lt 136

c)

pareikalauti i atitinkamos valstybs nars neti Sjungai atitinkamo dydio indl be palkan, kol pervirinis deficitas, Tarybos manymu, bus itaisytas;

d)

skirti atitinkamo dydio baudas.

Apie patvirtintas priemones Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlament. 11. Taryba kai kurias arba visas 6, 8, 9 ir 10 dalyse nurodytas priemones panaikina, jei, jos

manymu, pervirinis deficitas toje valstybje narje buvo itaisytas. Jei Taryba anksiau buvo vieai paskelbusi rekomendacijas, panaikinusi 8 dalyje mint europin sprendim, ji nedelsdama vieai paskelbia, kad pervirinio deficito toje valstybje narje nra. 12. Teise pateikti iekin, numatyta III-360 ir III-361 straipsniuose, negalima naudotis remiantis

16, 8 ir 9 dalimis. 13. Kitos nuostatos, susijusios su iame straipsnyje numatytos procedros gyvendinimu, yra

idstytos Protokole dl pervirinio deficito procedros. Tarybos europinis statymas nustato atitinkamas priemones, pakeisianias mint protokol. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, sprendia vieningai. Laikydamasi kitu ios dalies nuostat Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, prima europinius reglamentus arba sprendimus, nustatanius isamias minto protokolo taikymo taisykles ir apibrimus. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Constitution/lt 137

2 SKIRSNIS PINIG POLITIKA

III-185 STRAIPSNIS 1. Pagrindinis Europos centrini bank sistemos tikslas palaikyti kain stabilum.

Nepaeisdama io tikslo, Europos centrini bank sistema remia Sjungos bendrsias ekonomins politikos kryptis, kad padt siekti I-3 straipsnyje nustatyt tiksl. Europos centrini bank sistema veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam itekli paskirstymui, ir laikantis III-177 straipsnyje numatyt princip. 2. a) b) c) d) 3. Pagrindiniai Europos centrini bank sistemos udaviniai yra ie: nustatyti ir gyvendinti Sjungos pinig politik; atlikti usienio valiutos operacijas pagal III-326 straipsn; laikyti ir valdyti valstybi nari oficialisias usienio valiutos atsargas; skatinti skland mokjimo sistem veikim. 2 dalies c punkto taikymas nepaeidia valstybi nari vyriausybi teiss laikyti ir valdyti

apyvartines usienio valiutos las.

Constitution/lt 138

4. a) b)

Su Europos centriniu banku konsultuojasi: dl bet kurio silomo Sjungos akto, patenkanio jo galiojim srit; nacionalins institucijos dl bet kurios taisykls, patenkanios jo galiojim srit, projekto, taiau laikantis III-187 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka Tarybos nustatyt apribojim ir slyg.

Europos centrinis bankas gali Sjungos institucijoms, staigoms ar organams arba nacionalinms institucijoms teikti nuomones klausimais, patenkaniais jo galiojim srit. 5. Europos centrini bank sistema prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galt

sklandiai vykdyti savo politik, susijusi su rizikos ribojimu pagrsta kredito staig prieira ir finans sistemos stabilumu. 6. Tarybos priimamais europiniais statymais galima skirti Europos centriniam bankui specialius

udavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrsta kredito ir kit finans staig, iskyrus draudimo mones, prieira. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, sprendia vieningai.

III-186 STRAIPSNIS 1. Europos centrinis bankas turi iimtin teis duoti leidim Sjungoje ileisti eur banknotus.

Tokius banknotus gali ileisti Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai. Tik Europos centrinio banko ir nacionalini centrini bank ileisti banknotai Sjungoje turi teistos mokjimo priemons status.

Constitution/lt 139

2.

Valstybs nars gali ileisti eur monetas Europos centriniam bankui patvirtinus emisijos

apimt. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti europinius reglamentus, nustatanius priemones apyvartai skirt monet nominalams ir techniniams duomenims derinti tokiu mastu, koks btinas utikrinti j sklandi apyvart Sjungoje. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku.

III-187 STRAIPSNIS 1. Europos centrini bank sistemai vadovauja sprendimus priimantys Europos centrinio banko

organai Valdanioji taryba ir Vykdomoji valdyba. 2. Europos centrini bank sistemos statutas yra idstytas Protokole dl Europos centrini

bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto. 3. Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto 5 straipsnio 1, 2 ir 3

dalys, 17 ir 18 straipsniai, 19 straipsnio 1 dalis, 22, 23, 24 ir 26 straipsniai, 32 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalys, 33 straipsnio 1 dalies a punktas ir 36 straipsnis gali bti i dalies keiiami europiniu statymu: a) b) arba remiantis Komisijos pasilymu ir pasikonsultavus su Europos centriniu banku; arba remiantis Europos centrinio banko rekomendacija ir pasikonsultavus su Komisija.

Constitution/lt 140

4.

Taryba priima europinius reglamentus ir sprendimus, nustatanius Europos centrini bank

sistemos ir Europos centrinio banko statuto 4 straipsnyje, 5 straipsnio 4 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu: a) b) arba remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku; arba remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija ir pasikonsultavusi su Komisija.

III-188 STRAIPSNIS Naudodamiesi Konstitucijos ir Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto jiems suteiktais galiojimais ir vykdydami juose nustatytas uduotis bei pareigas, nei Europos centrinis bankas, nei nacionalinis centrinis bankas, nei bet kuris j sprendimus priimani organ narys nesiekia gauti ar nepriima joki Sjungos institucij, staig ar organ, valstybi nari vyriausybi ar bet kurio kito subjekto nurodym. Sjungos institucijos, staigos ar organai ir valstybi nari vyriausybs sipareigoja gerbti princip ir nesiekti paveikti Europos centrinio banko ar nacionalini centrini bank sprendimus priimani organ nari, jiems atliekant savo uduotis.

III-189 STRAIPSNIS Kiekviena valstyb nar utikrina, kad jos nacionalins teiss aktai, skaitant jos nacionalinio centrinio banko statut, bt suderinti su Konstitucija ir Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statutu.

Constitution/lt 141

III-190 STRAIPSNIS 1. Kad vykdyt Europos centrini bank sistemai patiktus udavinius, Europos centrinis bankas pagal Konstitucijos nuostatas ir laikydamasis Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statute nustatyt slyg, priima: a) europinius reglamentus, reikalingus Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto 3 straipsnio 1 dalies a punkte, 19 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnyje ir 25 straipsnio 2 dalyje nurodytiems udaviniams atlikti ir tais atvejais, kurie numatyti III-187 straipsnio 4 dalyje nurodytuose europiniuose reglamentuose ir sprendimuose; b) europinius sprendimus, reikalingus pagal Konstitucij ir Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statut Europos centrini bank sistemai patiktiems udaviniams vykdyti; c) 2. rekomendacijas ir nuomones. Europos centrinis bankas gali nutarti paskelbti savo europinius sprendimus, rekomendacijas ir

nuomones. 3. III-187 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka Taryba priima europinius reglamentus,

nustatanius ribas ir slygas, kuri laikydamasis Europos centrinis bankas turi teis monms, nesilaikanioms jo europiniuose reglamentuose ir sprendimuose nustatyt reikalavim, skirti vienkartines arba periodikai mokamas baudas.

Constitution/lt 142

III-191 STRAIPSNIS Nepaeidiant Europos centrinio banko galiojim, europiniu statymu arba pagrind statymu nustatomos priemons, reikalingos naudoti eur kaip bendr valiut. is statymas arba pagrind statymas priimamas pasikonsultavus su Europos centriniu banku.

3 SKIRSNIS INSTITUCINS NUOSTATOS

III-192 STRAIPSNIS 1. Siekiant skatinti valstybi nari politikos koordinavim tokiu mastu, koks reikalingas vidaus

rinkai veikti, steigiamas Ekonomikos ir finans komitetas. 2. a) b) Komitetui keliami ie udaviniai: Tarybos ar Komisijos praymu arba savo iniciatyva teikti ioms institucijoms nuomones; tirti ir vertinti valstybi nari ir Sjungos ekonomin ir finansin padt ir apie j reguliariai praneti Tarybai ir Komisijai, ypa apie finansinius santykius su treiosiomis alimis ir tarptautinmis institucijomis;

Constitution/lt 143

c)

nepaeidiant III-344 straipsnio, padti pasirengti III-159 straipsnyje, III-179 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalyse, III-180, III-183, III-184 straipsniuose, III-185 straipsnio 6 dalyje, III-186 straipsnio 2 dalyje, III-187 straipsnio 3 ir 4 dalyse, III-191, III-196 straipsniuose, III-198 straipsnio 2 ir 3 dalyse, III-201 straipsnyje, III-202 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei III-322 ir III326 straipsniuose nurodytam Tarybos darbui ir atlikti kitas Tarybos jam paskirtas patariamojo ir parengiamojo pobdio uduotis;

d)

bent kart per metus itirti kapitalo judjimo ir mokjim laisvs padt, susidarani taikant Konstitucij ir Sjungos aktus; tyrimas apima visas priemones, susijusias su kapitalo judjimu ir mokjimais; io tyrimo rezultatus komitetas pranea Komisijai ir Tarybai.

Valstybs nars, Komisija ir Europos centrinis bankas skiria ne daugiau kaip po du komiteto narius. 3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima europin sprendim, nustatant isamias

Ekonomikos ir finans komiteto sudarymo nuostatas. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku ir komitetu. Apie tok sprendim Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlament. 4. Be io straipsnio 2 dalyje nurodyt udavini, jei yra ir kol yra valstybi nari, kurioms

taikoma III-197 straipsnyje nurodyta iimtis, komitetas tiria ir vertina t valstybi nari pinig ir finans padt, bendrj mokjim sistem ir apie tai reguliariai pranea Tarybai ir Komisijai.

Constitution/lt 144

III-193 STRAIPSNIS Dl klausim, patenkani III-179 straipsnio 4 dalies, III-184 straipsnio, iskyrus 13 dal, III-191, III-196 straipsni, III-198 straipsnio 3 dalies ir III-326 straipsnio taikymo srit, Taryba arba valstyb nar gali prayti Komisijos atitinkamai pateikti rekomendacij arba pasilym. Komisija praym inagrinja ir nedelsdama pateikia Tarybai savo ivadas.

4 SKIRSNIS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBMS NARMS, KURI VALIUTA YRA EURO

III-194 STRAIPSNIS 1. Siekdama utikrinti, kad tinkamai veikt ekonomin ir pinig sjunga ir pagal atitinkamas

Konstitucijos nuostatas, Taryba, vadovaudamasi atitinkama III-179 ir III-184 straipsniuose nustatyta tvarka, iskyrus pastarojo straipsnio 13 dalyje nustatyt tvark, patvirtina specialias priemones, skirtas valstybms narms, kuri valiuta yra euro: a) b) sustiprinti j biudetins drausms koordinavim ir prieir; nustatyti joms taikomas ekonomins politikos gaires utikrinant j suderinamum su visai Sjungai priimtomis gairmis ir j prieira.

Constitution/lt 145

2.

Dl 1 dalyje nurodyt priemoni balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybms narms, kuri valiuta yra euro.

Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % i Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj. Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus i Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien nar, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma.

III-195 STRAIPSNIS Valstybi nari, kuri valiuta yra euro, ministr susitikim tvarka nustatoma Protokole dl euro grups.

III-196 STRAIPSNIS 1. Siekdama utikrinti euro viet tarptautinje pinig sistemoje, Taryba, remdamasi Komisijos

pasilymu, priima europin sprendim, nustatant bendrsias pozicijas dl ekonominei ir pinig sjungai ypa svarbi dalyk kompetentingose tarptautinse finans institucijose ir konferencijose. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

Constitution/lt 146

2.

Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali patvirtinti atitinkamas priemones siekdama

utikrinti vienod atstovavim tarptautinse finans institucijose ir konferencijose. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku. 3. Dl 1 ir 2 dalyse nurodyt priemoni balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja

valstybms narms, kuri valiuta yra euro. Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % i Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj. Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus i Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien nar, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma.

5 SKIRSNIS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

III-197 STRAIPSNIS

1.

Valstybs nars, dl kuri Taryba nra primusi sprendimo, kad jos tenkina eurui vesti

reikalingas slygas, toliau vadinamos valstybmis narmis, kurioms taikoma iimtis.

Constitution/lt 147

2. a)

Valstybms narms, kurioms taikoma iimtis, netaikomos ios Konstitucijos nuostatos: ekonomins politikos bendrj gairi dali, susijusi su euro zona apskritai (III-179 straipsnio 2 dalis), primimas;

b) c) d) e) f) g)

priverstins pervirinio deficito itaisymo priemons (III-184 straipsnio 9 ir 10 dalys); Europos centrini bank sistemos tikslai ir udaviniai (III-185 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys); euro emisija (III-186 straipsnis); Europos centrinio banko aktai (III-190 straipsnis); priemons, reglamentuojanios euro naudojim (III-191 straipsnis); susitarimai dl pinig ir kitos priemons, susijusios su valiutos kurso politika (III-326 straipsnis);

h)

Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nari paskyrimas (III-382 straipsnio 2 dalies);

i)

Europiniai sprendimai, nustatantys bendrsias pozicijas dl Ekonominei ir pinig sjungai ypa svarbi klausim kompetentingose tarptautinse finans institucijose ir konferencijose (III-196 straipsnio 1 dalis);

Constitution/lt 148

j)

priemons, utikrinanios vienod atstovavim tarptautinse finans institucijose ir konferencijose (III-196 straipsnio 2 dalis).

Todl a-j punktuose nurodytuose straipsniuose valstybs narsyra tos valstybs nars, kuri valiuta yra euro. 3. Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto IX skyriuje nustatyta,

kad valstybs nars, kurioms taikoma iimtis, ir j nacionaliniai centriniai bankai neturi teisi ir prievoli Europos centrini bank sistemoje. 4. Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kurioms taikoma iimtis, balsavimo teiss

sustabdomos Tarybai priimant 2 dalyje nurodytuose straipsniuose ivardytas priemones ir iais atvejais: a) priimant rekomendacijas valstybms narms, kuri valiuta yra euro, daugiaals prieiros sistemoje, skaitant stabilumo programas ir spjimus (III-179 straipsnio 4 dalis); b) patvirtinant priemones dl pervirinio deficito, susijusias su valstybmis narmis, kuri valiuta yra euro (III-184 straipsnio 6, 7, 8 ir 11 dalys). Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % kit Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj.

Constitution/lt 149

Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus i kit Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien nar, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma.

III-198 STRAIPSNIS

1.

Ne reiau kaip kart per dvejus metus arba valstybs nars, kuriai taikoma iimtis, praymu,

Komisija ir Europos centrinis bankas pateikia Tarybai praneim apie valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, paang, padaryt vykdant savo sipareigojimus siekiant dalyvauti ekonominje ir pinig sjungoje. iuose praneimuose pirmiausia nagrinjama, ar kiekvienos t valstybi nari nacionalins teiss aktai, skaitant jos nacionalinio centrinio banko statut, atitinka III-188 ir III-189 straipsnius bei Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statut. Praneimuose taip pat nagrinjama, ar pasiektas auktas tvaraus suartjimo laipsnis inagrinjant, kiek kiekviena i t valstybi nari atitinka iuos kriterijus: a) tvarus kain stabilumas; ar jis pasiektas, sprendiama pagal infliacijos lyg, artim daugiausia trij valstybi nari, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygiui; b) valstybs finansins padties tvarumas; ar jis pasiektas, sprendiama pagal bendrojo alies biudeto be pervirinio deficito, kuris nustatomas pagal III-184 straipsnio 6 dal, padt; c) Europos pinig sistemos valiutos kurso mechanizmo nustatyt normali svyravimo rib laikymasis bent dvejus metus ivengiant nuvertjimo euro atvilgiu;

Constitution/lt 150

d)

valstybs nars pasiektas suartjimo ir jos dalyvavimo Europos pinig sistemos valiutos kurso mechanizme tvarumas, kur atspindi ilgalaiks palkan normos.

ioje straipsnio dalyje numatyti keturi kriterijai ir atitinkami laikotarpiai, per kuriuos turi bti j paisoma, yra isamiau idstyti Protokole dl suartjimo kriterij. Komisijos ir Europos centrinio banko praneimuose taip pat atsivelgiama rink integracijos rezultatus, einamosios sskaitos mokjim balans bkl ir pokyius, ir nagrinjami vienam gaminiui tenkani darbo snaud ir kit kain rodikli pokyiai. 2. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir po svarstymo Europos Vadov Taryboje, Taryba,

remdamasi Komisijos pasilymu, priima europin sprendim, nustatant, kurios i valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, tenkina reikalingas slygas pagal 1 dalyje nurodytus kriterijus, ir panaikina iimtis atitinkamoms valstybms narms. Taryba sprendia gavusi valstybms narms, kuri valiuta yra euro, atstovaujani savo nari kvalifikuotos daugumos rekomendacij. Tarybai gavus Komisijos pasilym, ie nariai rekomendacij pateikia per 6 mnesius. Antrojoje pastraipoje nurodyt kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj. Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus i Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien nar, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma.

Constitution/lt 151

3.

Jei 2 dalyje nustatyta tvarka nusprendiama panaikinti iimt, Taryba, remdamasi Komisijos

pasilymu, priima europinius reglamentus arba sprendimus, neataukiamai nustatanius kurs, kuriuo euro pakeiia tos valstybs nars valiut, ir kitas priemones, reikalingas eurui kaip bendrai valiutai toje valstybje narje vesti. Taryba sprendia remdamasi valstybms narms, kuri valiuta yra euro, ir suinteresuotai valstybei narei atstovaujani nari vieningu sutarimu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

III-199 STRAIPSNIS 1. Jei yra ir kol yra valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, taip pat nepaeidiant III-187

straipsnio 1 dalies, Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto 45 straipsnyje nurodyta Europos centrinio banko Bendroji taryba sudaroma kaip treias Europos centrinio banko sprendimus priimantis organas. 2. Jei yra ir kol yra valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, i valstybi nari atvilgiu

Europos centrinis bankas: a) b) c) stiprina nacionalini centrini bank bendradarbiavim; stiprina valstybi nari pinig politikos koordinavim siekiant utikrinti kain stabilum; vykdo valiutos kurso mechanizmo veikimo monitoring;

Constitution/lt 152

d)

rengia konsultacijas nacionalini centrini bank kompetencijai priklausaniais ir finans staig bei rink stabilumui poveik daraniais klausimais;

e)

atlieka Europos bendradarbiavimo pinig srityje fondo buvusius udavinius, kuriuos vliau perm Europos pinig institutas.

III-200 STRAIPSNIS Kiekviena valstyb nar, kuriai taikoma iimtis, savo valiutos kurso politik laiko bendro intereso reikalu. Taip darydama ji atsivelgia bendradarbiaujant gyt valiutos kurso mechanizmo patirt.

III-201 STRAIPSNIS 1. Tais atvejais, kai dl bendro mokjim balanso sutrikimo arba dl disponuojamos valiutos

ries valstybs nars, kuriai taikoma iimtis, mokjim balansui ikyla sunkum arba didel j grsm, ypa kai tie sunkumai gali kliudyti veikti vidaus rinkai ar gyvendinti bendr prekybos politik, Komisija nedelsdama itiria tos valstybs padt ir veiksmus, kuri ta valstyb, naudodamasi visomis savo turimomis priemonmis, msi ar gali imtis pagal Konstitucij. Komisija nurodo, koki priemoni tai valstybei narei ji rekomenduoja imtis.

Constitution/lt 153

Jei valstybs nars, kuriai taikoma iimtis, veiksm ir Komisijos pasilyt priemoni nepakanka veikti kilusius ar gresianius sunkumus, Komisija, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finans komitetu, rekomenduoja Tarybai suteikti savitarpio pagalb ir tinkamus tos pagalbos bdus. Komisija reguliariai pranea Tarybai apie padt ir tolesnius jos pokyius. 2. Taryba priima europinius reglamentus arba sprendimus dl savitarpio pagalbos ir jos teikimo

slyg bei tvarkos nustatymo. Savitarpio pagalba gali bti teikiama pirmiausia tokiomis formomis: a) suderintas kreipimasis kitas tarptautines organizacijas arba tose tarptautinse organizacijose, kurias valstybs nars, kurioms taikoma iimtis, gali kreiptis; b) priemons, reikalingos ivengti prekybos sraut nukreipimo tais atvejais, kai sunkumus patirianti valstyb nar, kuriai taikoma iimtis, treiosioms alims palieka arba vl nustato kiekybinius apribojimus; c) 3. kit valstybi nari pagal j susitarim teikiami riboti kreditai. Jei Komisijos rekomenduotos savitarpio pagalbos Taryba nesuteikia arba jei suteiktos

savitarpio pagalbos ir naudot priemoni nepakanka, Komisija leidia sunkumus patirianiai valstybei narei, kuriai taikoma iimtis, imtis apsaugos priemoni, kuri slygas nustato Komisija. Taryba gali mint leidim panaikinti, o slygas pakeisti.

Constitution/lt 154

III-202 STRAIPSNIS 1. Kai staiga sutrinka mokjim balansas, o III-201 straipsnio 2 dalyje nurodytas europinis

sprendimas tuoj pat nepriimamas, atitinkama valstyb nar, kuriai taikoma iimtis, gali prevencine tvarka imtis reikaling apsaugos priemoni. Tokios priemons turi kuo maiausiai trikdyti vidaus rinkos veikim ir neturi bti taikomos platesniu mastu nei tikrai btina staiga ikilusiems sunkumams veikti. 2. Komisijai ir kitoms valstybms narms apie 1 dalyje nurodytas apsaugos priemones

praneama ne vliau kaip prie joms sigaliojant. Komisija gali rekomenduoti Tarybai suteikti savitarpio pagalb pagal III-201 straipsn. 3. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finans

komitetu, gali priimti europin sprendim, nustatant, kad atitinkama valstyb nar pirmiau mintas apsaugos priemones turi pakeisti, sustabdyti arba panaikinti.

Constitution/lt 155

III SKYRIUS KIT SRII POLITIKA

1 SKIRSNIS UIMTUMAS

III-203 STRAIPSNIS Pagal skirsn Sjunga ir valstybs nars veikia siekdamos vystyti suderint uimtumo strategij, ypa ugdydamos kvalifikuot, profesiniu poiriu pasirengusi ir mokani prisitaikyti darbo jg bei darbo rinkas, prisitaikanias prie ekonomikos pokyi, kad bt pasiekti I-3 straipsnyje nurodyti tikslai. III-204 STRAIPSNIS 1. Valstybs nars savo uimtumo politika padeda siekti III-203 straipsnyje nurodyt tiksl

nuosekliai laikydamosi pagal III-179 straipsnio 2 dal priimt valstybi nari ir Sjungos ekonomins politikos bendrj gairi. 2. Valstybs nars, atsivelgdamos nacionalin praktik, susijusi su socialini partneri

pareigomis, uimtumo skatinim laiko bendru reikalu ir savo veikl iuo poiriu Taryboje derina pagal III-206 straipsn.

Constitution/lt 156

III-205 STRAIPSNIS 1. Sjunga siekti didelio uimtumo padeda skatindama valstybi nari bendradarbiavim bei

remdama, o prireikus ir papildydama, j veikl. Taip veikiant gerbiama valstybi nari kompetencija. 2. tiksl siekti didelio uimtumo atsivelgiama nustatant ir gyvendinant Sjungos politikos ir

veiklos kryptis.

III-206 STRAIPSNIS 1. Europos Vadov Taryba, remdamasi bendru Tarybos ir Komisijos metiniu praneimu, kasmet

svarsto uimtumo padt Sjungoje ir patvirtina dl to padarytas ivadas. 2. Vadovaudamasi Europos Vadov Tarybos ivadomis, Taryba, remdamasi Komisijos

pasilymu, kasmet priima gaires, kurias valstybs nars atsivelgia savo uimtumo politikoje. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Region komitetu, Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Uimtumo komitetu. ios gairs atitinka bendrsias gaires, priimtas pagal III-179 straipsnio 2 dal. 3. Kiekviena valstyb nar pateikia Tarybai ir Komisijai metin praneim apie pagrindines

priemones, kuri buvo imtasi uimtumo politik gyvendinant pagal io straipsnio 2 dalyje mintas uimtumo politikos gaires.

Constitution/lt 157

4.

Taryba, remdamasi io straipsnio 3 dalyje mintais praneimais ir susipainusi su Uimtumo

komiteto nuomone, valstybi nari uimtumo politikos gyvendinim kasmet nagrinja atsivelgdama uimtumo politikos gaires. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimti valstybms narms skirtas rekomendacijas. 5. Remdamosi to nagrinjimo rezultatais, Taryba ir Komisija parengia Europos Vadov Tarybai

bendr metin praneim apie uimtumo padt Sjungoje ir uimtumo gairi gyvendinim.

III-207 STRAIPSNIS Europiniai statymai arba pagrind statymai gali nustatyti skatinamsias priemones valstybi nari bendradarbiavimui skatinti ir j veiklai uimtumo srityje paremti imantis iniciatyvos pltoti keitimsi informacija ir geriausia praktika, teikti lyginamj analiz ir patarimus, taip pat skatinti naujovikus metodus ir vertinti patirt, ypa remiantis bandomaisiais projektais. Jie priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. ie europiniai statymai arba pagrind statymai neapima valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostat suderinimo.

III-208 STRAIPSNIS Valstybi nari uimtumo ir darbo rinkos politikos koordinavimui skatinti Taryba paprasta bals dauguma priima europin sprendim, steigiant patariamj status turint Uimtumo komitet. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Constitution/lt 158

Komiteto udaviniai yra ie: a) b) stebti uimtumo padt bei uimtumo politikos kryptis Sjungoje ir valstybse narse; nepaeidiant III-344 straipsnio, Tarybos ar Komisijos praymu arba savo iniciatyva formuluoti nuomones ir padti rengti III-206 straipsnyje nurodyt Tarybos veikl. Vykdydamas savo galiojimus, komitetas konsultuojasi su socialiniais partneriais. Kiekviena valstyb nar ir Komisija skiria po du komiteto narius.

2 SKIRSNIS SOCIALIN POLITIKA

III-209 STRAIPSNIS Sjunga ir valstybs nars, atsivelgdamos pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine pasiraytoje Europos socialinje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijoje, siekia didinti uimtum, kurti geresnes gyvenimo bei darbo slygas, kad palaikant j gerjim bt galima siekti j suderinimo, deramos socialins apsaugos, socialini partneri dialogo, mogikj itekli pltots siekiant nuolatinio didelio uimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi.

Constitution/lt 159

iuo tikslu Sjunga ir valstybs nars veikia, atsivelgdamos vairias nacionalins praktikos formas, ypa sutartini santyki srityje, ir btinum ilaikyti Sjungos ekonomikos konkurencingum. Jos tiki, kad tokia raida vyks ne tik dl socialini sistem suderinimui palankaus vidaus rinkos veikimo, bet ir dl Konstitucijoje numatytos tvarkos ir valstybi nari statym bei kit teiss akt nuostat suderinimo.

III-210 STRAIPSNIS 1. Siekdama gyvendinti III-209 straipsnyje nurodytus tikslus, Sjunga remia ir papildo

valstybi nari veikl iose srityse: a) b) c) d) e) f) vis pirma darbo aplinkos gerinimo siekiant rpintis darbuotoj sveikata ir sauga; darbo slyg; darbuotoj socialinio draudimo ir socialins apsaugos; darbuotoj socialins apsaugos nutraukus darbo sutart; darbuotoj informavimo ir konsultavimosi su jais; darbuotoj ir darbdavi kolektyvini interes atstovavimo ir gynimo, skaitant bendrus sprendimus, atsivelgiant 6 dal;

Constitution/lt 160

g) h) i) j) k) 2. a)

Sjungos teritorijoje teistai gyvenani treij ali piliei darbinimo slyg; i darbo rinkos istumt asmen integracijos, nepaeidiant III-283 straipsnio; moter ir vyr lygi galimybi darbo rinkoje ir vienodo poirio darbe; kovos su socialine atskirtimi; socialins apsaugos sistem modernizavimo, nepaeidiant c punkto. io straipsnio 1 dalyje: europiniai statymai arba pagrind statymai gali nustatyti priemones, skirtas valstybi nari bendradarbiavimui skatinti imantis iniciatyvos tobulinti inias, pltoti keitimsi informacija ir geriausia praktika, remti naujovikus metodus ir vertinti patirt, iskyrus valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim;

b)

atsivelgiant kiekvienoje valstybje narje esamas slygas ir technines taisykles, europiniai pagrind statymai gali io straipsnio 1 dalies ai punktuose nurodytose srityse nustatyti btiniausius laipsniko gyvendinimo reikalavimus. iuose europiniuose pagrind statymuose vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinius varyti maj bei vidutini moni krim ir pltojim.

Visais atvejais, ie europiniai statymai arba pagrind statymai priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.

Constitution/lt 161

3.

Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Region

komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, vieningai priima europinius statymus arba pagrind statymus 1 dalies c, d, f ir g punktuose nurodytose srityse. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti europin sprendim, kad prasta teiskros procedra bt taikoma 1 dalies d, f ir g punktams. Ji, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai. 4. Valstyb nar gali socialiniams partneriams j bendru praymu patikti gyvendinti europinius

pagrind statymus, priimtus pagal io straipsnio 2 ir 3 dalis, ar prireikus gyvendinti europinius reglamentus ar sprendimus, priimtus pagal III-212 straipsn. iuo atveju ji utikrina, kad ne vliau negu europinis pagrind statymas turi bti perkeltas nacionalin teis arba europinis reglamentas ar sprendimas gyvendintas, socialiniai partneriai tarpusavio susitarimu jau bt dieg reikiamas priemones, o atitinkama valstyb nar privalo imtis vis reikiam priemoni, kad bet kuriuo metu galt utikrinti, jog rezultatai, kurie turi bti pasiekti pagal t pagrind statym, reglament ar sprendim, bus pasiekti. 5. a) Pagal straipsn priimti europiniai statymai ir pagrind statymai: neturi takos valstybi nari teisei nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistem principus ir neturi trikdyti j finansins pusiausvyros; b) negali kliudyti jokiai valstybei narei ir toliau taikyti arba imtis grietesni apsaugos priemoni, atitinkani Konstitucij.

Constitution/lt 162

6.

is straipsnis netaikomas darbo umokesiui, teisei jungtis asociacijas, teisei streikuoti arba

teisei imtis lokaut.

III-211 STRAIPSNIS 1. Komisija skatina socialini partneri konsultavimsi Sjungos lygiu ir patvirtina visas

tinkamas priemones j dialogui palengvinti utikrinant alims lygiavert param. 2. 1 dalies tikslais Komisija, prie pateikdama pasilymus socialins politikos srityje,

konsultuojasi su socialiniais partneriais dl galimos Sjungos veikimo linkms. 3. Jei po 2 dalyje nurodyto konsultavimosi Komisija mano, kad tikslinga Sjungai imtis

veiksm, ji su socialiniais partneriais konsultuojasi dl numatomo pasilymo turinio. Socialiniai partneriai pateikia Komisijai nuomon arba prireikus rekomendacij. 4. Pasinaudodami 2 ir 3 dalyse nurodytu konsultavimusi, socialiniai partneriai gali informuoti

Komisij apie savo ketinim inicijuoti III-212 straipsnyje numatyt proces. i procedra negali

trukti ilgiau kaip devynis mnesius, jeigu suinteresuoti socialiniai partneriai bei Komisija drauge nenusprendia jos pratsti.

III-212 STRAIPSNIS 1. Socialini partneri pageidavimu j dialogas Sjungos lygiu gali baigtis sutartiniais

santykiais, skaitant susitarimus.

Constitution/lt 163

2.

Sjungos lygiu sudaryti susitarimai yra gyvendinami pagal socialiniams partneriams bei

valstybms narms bding ir nusistovjusi tvark bei praktik, arba, dl klausim, kuriems taikomas III-210 straipsnis, juos pasiraiusioms alims bendrai papraius ir remiantis Komisijos pasilymu Tarybos priimtais europiniais reglamentais arba sprendimais. Apie tai praneama Europos Parlamentui. Taryba sprendia vieningai, kai atitinkamame susitarime yra viena arba kelios nuostatos, susijusios su viena i srii, kurioms pagal III-210 straipsnio 3 dal reikia bals vieningumo.

III-213 STRAIPSNIS Siekiant gyvendinti III-209 straipsnyje nurodytus tikslus ir nepaeidiant kit Konstitucijos nuostat, Komisija skatina valstybi nari bendradarbiavim ir sudaro slygas derinti j veiksmus visose socialins politikos srityse pagal skirsn, pirmiausia dl klausim, susijusi su: a) b) c) d) e) f) g) uimtumu; darbo teise ir darbo slygomis; pagrindiniu ir auktesniuoju profesiniu mokymu; socialine apsauga; nelaiming atsitikim darbe ir lig prevencija; darbo higiena; teise jungtis asociacijas ir kolektyvinmis derybomis tarp darbdavi ir darbuotoj.

Constitution/lt 164

iuo tikslu Komisija glaudiai bendradarbiauja su valstybmis narmis atlikdama tyrimus, teikdama nuomones bei organizuodama konsultacijas ir nacionaliniu lygiu kylaniais ir tarptautinms organizacijoms rpimais klausimais, ypa dl iniciatyv, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia praktika ir rengti reikiamus elementus periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama Europos Parlamentui. Prie teikdama iame straipsnyje numatytas nuomones Komisija konsultuojasi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.

III-214 STRAIPSNIS 1. Kiekviena valstyb nar utikrina, kad bt taikomas principas u vienod ar vienodos verts

darb abiej lyi darbuotojams mokti vienod umokest. 2. iame straipsnyje umokestis tai prastas bazinis arba minimalus darbo umokestis arba

alga ir koks nors kitas atlygis grynaisiais arba natra, kur darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna i darbdavio u savo darb. Vienodas umokestis nediskriminuojant dl lyties reikia, kad: a) b) umokestis u t pat vienetin darb apskaiiuojamas taikant t pat mato vienet; valandinis umokestis u t pat darb yra vienodas.

Constitution/lt 165

3.

Europiniai statymai arba pagrind statymai nustato priemones, skirtas utikrinti, kad bt

taikomas moter ir vyr lygi galimybi ir vienodo poirio uimtumo bei profesins veiklos srityje principas, skaitant vienodo umokesio u vienod arba vienodos verts darb principas. Jie priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 4. Siekiant utikrinti visik moter ir vyr lygyb per vis darbing ami, vienodo poirio

principas nekliudo valstybms narms toliau taikyti arba nustatyti priemones, numatanias konkreias lengvatas, padedanias nepakankamai atstovaujamai lyiai verstis profesine veikla arba alinanias ar kompensuojanias nepalankias profesins karjeros slygas.

III-215 STRAIPSNIS Valstybs nars stengiasi ilaikyti esam mokam atostog sistem lygiavertikum.

III-216 STRAIPSNIS Komisija parengia metin praneim, apibdinant paang, padaryt gyvendinant III-209 straipsnyje nurodytus tikslus, skaitant demografin padt Sjungoje. T praneim ji perduoda Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetui.

III-217 STRAIPSNIS Valstybi nari ir Komisijos bendradarbiavimui socialins apsaugos politikos klausimais skatinti Taryba paprasta bals dauguma priima europin sprendim, steigiant patariamj status turint Socialins apsaugos komitet. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Constitution/lt 166

Komiteto udaviniai yra ie: a) b) c) stebti socialin padt ir socialins apsaugos politikos raid valstybse narse ir Sjungoje; skatinti keitimsi informacija, patirtimi ir gera praktika tarp valstybi nari ir Komisijos; nepaeidiant III-344 straipsnio, Tarybos ar Komisijos praymu arba savo iniciatyva rengti praneimus, formuluoti nuomones ar imtis kitokio darbo patenkanio j galiojim srit. Vykdydamas savo galiojimus komitetas umezga tinkamus ryius su socialiniais partneriais. Kiekviena valstyb nar ir Komisija skiria po du komiteto narius.

III-218 STRAIPSNIS Savo metiniame praneime Europos Parlamentui Komisija atskir skyri skiria socialins padties pokyiams Sjungoje. Europos Parlamentas gali paprayti Komisijos parengti praneimus apie tam tikras socialins padties problemas.

Constitution/lt 167

III-219 STRAIPSNIS 1. Siekiant pagerinti darbuotoj galimybes sidarbinti vidaus rinkoje ir taip padti kelti

gyvenimo lyg, steigiamas Europos socialinis fondas; jo paskirtis padti darbuotojams sidarbinti ir padidinti j geografin ir profesin mobilum Sjungoje bei sudaryti slygas jiems prisitaikyti prie pramons permain ir gamybos sistem pokyi, ypa vykstant profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui. 2. Fond administruoja Komisija. udavin Komisijai atlikti padeda Komisijos nario

pirmininkaujamas komitetas, sudarytas i vyriausybi, profesini sjung ir darbdavi organizacij atstov. 3. Su iuo fondu susijusios gyvendinimo priemons nustatomos europiniais statymais. ie

statymai priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.

Constitution/lt 168

3 SKIRSNIS EKONOMIN, SOCIALIN IR TERITORIN SANGLAUDA

III-220 STRAIPSNIS Siekdama skatinti savo visokeriop darn vystymsi, Sjunga pltoja ir vykdo savo veikl, padedani stiprinti jos ekonomin, socialin ir teritorin sanglaud. Sjunga ypa siekia mainti vairi region vystymosi lygio skirtumus ir nepalankiausias slygas turini region atsilikim. iuo poiriu ypatingas dmesys skiriamas kaimo vietovms, pramons pereinamojo laikotarpio takojamoms vietovms bei dideli ir nuolatini gamtini arba demografini trkum turinioms vietovms, pavyzdiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai iaur esantiems regionams bei sal, pasienio ir kalnuotoms vietovms.

III-221 STRAIPSNIS Valstybs nars savo ekonomin politik vykdo ir j koordinuoja taip, kad bt siekiama ir III-220 straipsnyje nurodyt tiksl. Kuriant ir gyvendinant Sjungos politik ir veiksmus bei gyvendinant vidaus rink, atsivelgiama iuos tikslus ir prisidedama prie j gyvendinimo. Sjunga remia i tiksl gyvendinim veiksmais, kuri ji imasi panaudodama Struktrinius fondus (Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo Orientavimo skyri; Europos socialin fond; Europos regioninio vystymosi fond), Europos investicij bank ir kitus esamus finansinius instrumentus.

Constitution/lt 169

Komisija kas treji metai pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Region komitetui bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetui praneim apie ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos srityje pasiekt paang ir apie tai, kaip vairios iame straipsnyje numatytos priemons padjo jos siekti. Prireikus prie io praneimo pridedami atitinkami pasilymai. Europiniai statymai arba pagrind statymai gali nustatyti bet kokias su fondais nesusijusias specialias priemones, nepaeidiant priemoni, priimt kitose Sjungos politikos srityse. Jie priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.

III-222 STRAIPSNIS Europos regioninio vystymosi fondo paskirtis padti itaisyti pagrindinius Sjungos region pusiausvyros sutrikimus prisidedant prie atsiliekani region vystymosi bei struktrinio prisitaikymo ir nuosmuk patiriani pramonini region pertvarkos.

III-223 STRAIPSNIS 1. Nepaeidiant III-224 straipsnio, struktrini fond udaviniai, prioritetiniai tikslai ir sranga,

galinti apimti fond grupavim, jiems taikytinos bendros taisykls ir nuostatos, reikalingos j veiksmingumui ir fond koordinavimui tarpusavyje bei su kitais esamais finansiniais instrumentais utikrinti, apibriami europiniuose statymuose. Europiniu statymu steigtas Sanglaudos fondas teikia finansin param aplinkos apsaugos ir transeuropini tinkl projektams transporto infrastruktros srityje.

Constitution/lt 170

Visais atvejais ie europiniai statymai priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 2. Pirmosios nuostatos dl struktrini fond ir Sanglaudos fondo, kurios priimamos po

Sutarties dl Konstitucijos Europai pasiraymo dien galiojani nuostat, nustatomos Tarybos priimtu europiniu statymu. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai.

III-224 STRAIPSNIS Su Europos socialiniu fondu susijusios gyvendinimo priemons teisinamos europiniais statymais. ie statymai priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo Orientavimo skyriui bei Europos socialiniam fondui taikomi atitinkamai III-231 straipsnis ir III-219 straipsnio 3 dalis.

Constitution/lt 171

4 SKIRSNIS EMS KIS IR UVININKYST

III-225 STRAIPSNIS Sjunga apibria ir gyvendina bendr ems kio ir uvininkysts politik. ems kio produktai tai emdirbysts, gyvulininkysts bei uvininkysts produktai ir tiesiogiai su jais susij pirminio perdirbimo produktai. Nuorodos bendr ems kio politik arba ems k ir vartojamas terminas ems kis suprantami kaip apimantys ir uvininkyst, pripastant io sektoriaus specifin pobd.

III-226 STRAIPSNIS 1. 2. Vidaus rinka taip pat apima ems k ir ems kio produkt prekyb. Iskyrus tuos atvejus, kai III-227III-232 straipsniuose numatyta kitaip, taisykls dl vidaus

rinkos sukrimo ir veikimo taikomos ir ems kio produktams. 3. 4. I priede ivardytiems produktams taikomi III-227III-232 straipsniai. ems kio produkt vidaus rinkos veikimas ir pltojimas turi vykti kartu su bendra ems

kio politika.

Constitution/lt 172

III-227 STRAIPSNIS 1. a) Bendros ems kio politikos tikslai yra ie: didinti ems kio naum skatinant technikos paang bei utikrinant racionali ems kio gamybos pltot ir kuo geresn gamybos veiksni, ypa darbo jgos, panaudojim; b) tokiu bdu utikrinti deram ems kiu besiverianios bendruomens gyvenimo lyg, ypa didinant ems kyje dirbani asmen asmenines pajamas; c) d) e) 2. stabilizuoti rinkas; garantuoti pakankam tiekim; utikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas. Kuriant bendr ems kio politik ir numatant konkreius jos gyvendinimo bdus,

atsivelgiama : a) ems kio veiklos savitum, kuris priklauso nuo ems kio socialins struktros ir nuo struktrini bei gamtini vairi ems kio region skirtum; b) c) tai, kad atitinkami pokyiai turi vykti palaipsniui; tai, kad ems kis valstybse narse yra glaudiai susijs su visa ekonomika.

Constitution/lt 173

III-228 STRAIPSNIS 1. Kad bt pasiekti III-227 straipsnyje nurodyti tikslai, nustatomos bendro ems kio rink

organizavimo formos. Atsivelgiant produkt, organizavimo formos gali bti ios: a) b) c) 2. bendros konkurencijos taisykls; privalomas vairi nacionalini rinkos organizavimo form koordinavimas; Europos rinkos organizavimas. io straipsnio 1 dalyje numatyta bendro organizavimo forma gali apimti visas priemones,

kurios yra btinos III-227 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, pirmiausia kain reguliavim, pagalb vairi produkt gamybai ir pardavimui, j laikym bei likuio tvarkym ir bendrus importo ir eksporto stabilizavimo mechanizmus. Bendro organizavimo forma siekiama tik t tiksl, kurie yra nurodyti III-227 straipsnyje, ir paalinama bet kokia Sjungos gamintoj ar vartotoj diskriminacija. Bendra kain politika grindiama bendrais kriterijais ir vienodais apskaiiavimo metodais. 3. Kad bt pasiekti 1 dalyje nurodyt bendro organizavimo form tikslai, gali bti steigtas

vienas arba keletas ems kio orientavimo ir garantij fond.

Constitution/lt 174

III-229 STRAIPSNIS Kad bt pasiekti III-227 straipsnyje nurodyti tikslai, bendros ems kio politikos sistemoje galima numatyti pirmiausia tokias priemones : a) veiksming pastang koordinavim profesinio mokymo, mokslini tyrim ir ems kio ini skleidimo srityse; jis gali apimti bendr projekt ir institucij finansavim; b) bendras priemones, skatinanias vartoti tam tikrus produktus.

III-230 STRAIPSNIS 1. Konkurencijos taisyklms skirtas skirsnis ems kio produkt gamybai ir prekybai taikomas

tik tokiu mastu, koks nustatomas europiniais statymais arba pagrind statymais pagal III-231 straipsnio 2 dal, atsivelgiant III-227 straipsnyje nurodytus tikslus. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti europin reglament arba sprendim,

leidiant teikti pagalb: a) b) sunkiomis struktrinmis ar gamtos slygomis dirbanioms monms apsaugoti; pagal ekonominio vystymosi programas.

Constitution/lt 175

III-231 STRAIPSNIS 1. Komisija pateikia pasilymus dl bendros ems kio politikos krimo ir gyvendinimo,

skaitant nacionalini rink organizavimo bd pakeitim viena i III-228 straipsnio 1 dalyje numatyt bendro organizavimo form ir iame skirsnyje nurodyt priemoni gyvendinim. iuose pasilymuose turi bti deramai atsivelgta iame skirsnyje nurodyt ems kio klausim tarpusavio priklausomyb. 2. Europiniais statymais arba pagrind statymais nustatoma III-228 straipsnio 1 dalyje

numatyta bendro ems kio rink organizavimo forma ir kitos nuostatos, kuri reikia bendros ems kio politikos ir bendros uvininkysts politikos tikslams pasiekti. Jie priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima europinius reglamentus arba sprendimus dl

kain, rinkliav, pagalbos ir kvot nustatymo bei vejybos galimybi nustatymo ir skyrimo. 4. io straipsnio 2 dalyje numatytomis slygomis nacionalines rinkos organizavimo formas

galima pakeisti bendro organizavimo forma, numatyta III-228 straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) bendro organizavimo forma valstybms narms, kurios nepritaria iai priemonei ir kurios atitinkamai produkcijai turi sav organizavimo form, suteikia lygiavertes atitinkam gamintoj uimtumo ir gyvenimo lygio garantijas atsivelgiant galimus pertvarkymus ir specializacij, kurios ilgainiui prireiks; b) tokia organizavimo forma garantuoja Sjungoje prekybos slygas, panaias esamas nacionalinje rinkoje.

Constitution/lt 176

5.

Jei bendro tam tikr aliav rinkos organizavimo forma yra nustatoma pirmiau negu bendro

susijusi perdirbt produkt rinkos organizavimo forma, aliavos, naudojamos perdirbtiems produktams, kurie yra skirti eksportui treisias alis, gali bti importuojamos Sjung i kitur.

III-232 STRAIPSNIS Jei valstybje narje tam tikram produktui yra taikoma tam tikra nacionalin rinkos organizavimo forma arba lygiaverts vidaus taisykls, turinios takos kit valstybi panaios produkcijos konkurencingumui, valstybs nars, importuojanios produkt i valstybs nars, kurioje tokia rinkos organizavimo forma arba taisykls egzistuoja, nustato jo importui kompensacinius mokesius, iskyrus atvejus, kai ta valstyb nar yra nustaiusi eksportui kompensacinius mokesius. Komisija priima europinius reglamentus arba sprendimus, kuriuose ie mokesiai nustatomi tokio dydio, kuris reikalingas pusiausvyrai atkurti. Ji taip pat gali leisti taikyti kitas priemones, nustatydama konkreias j gyvendinimo slygas ir tvark.

Constitution/lt 177

5 SKIRSNIS APLINKA

III-233 STRAIPSNIS 1. a) b) c) d) Sjungos aplinkos politika padeda siekti i tiksl: isaugoti, saugoti ir gerinti aplinkos kokyb; saugoti moni sveikat; apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos iteklius; remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninms ar pasaulinms aplinkos problemoms sprsti. 2. Sjungos aplinkos politika siekiama aukto apsaugos lygio atsivelgiant skirting Sjungos

region bkls vairov. i politika yra grindiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencini veiksm, kad ala aplinkai pirmiausia turt bti atitaisoma ten, kur yra jos altinis, ir kad al atlygina terjas. iuo poiriu aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkanios derinimo priemons prireikus apima ir apsaugos slyg, leidiani valstybms narms dl neekonomini aplinkos prieasi imtis laikin priemoni, kartu taikant joms Sjungos kontrols tvark. 3. Rengdama aplinkos politik Sjunga atsivelgia :

Constitution/lt 178

a) b) c) d) 4.

turimus mokslinius ir techninius duomenis; aplinkos slygas vairiuose Sjungos regionuose; galim veiklos arba neveikimo naud ir ilaidas; visos Sjungos ekonomin bei socialin vystym ir darn jos region vystym. Atitinkamose savo kompetencijos srityse Sjunga ir valstybs nars bendradarbiauja su

treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis. Sjungos bendradarbiavimo bdai gali bti nustatomi Sjungos ir atitinkam treij ali susitarimuose. Pirmoji pastraipa nepaeidia valstybi nari kompetencijos vesti derybas tarptautinse institucijose ir sudaryti tarptautinius susitarimus.

III-234 STRAIPSNIS 1. Europiniais statymais arba pagrind statymais nustatoma, koki veiksm reikia imtis, kad

bt pasiekti III-233 straipsnyje nurodyti tikslai. Jie priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 2. Nukrypdama nuo io straipsnio 1 dalies ir nepaeisdama III-172 straipsnio, Taryba vieningai

priima europinius statymus arba pagrind statymus, nustatanius: a) b) i esms fiskalinio pobdio nuostatas; priemones, turinias takos:

Constitution/lt 179

i) ii)

miesto ir kaimo planavimui; kiekybiniam vandens itekli valdymui arba tiesiogiai ar netiesiogiai t itekli buvimui;

iii) c)

ems naudojimui, iskyrus atliek tvarkym;

priemones, turinias didels takos valstybi nari skirting energijos altini pasirinkimui ir energijos tiekimo bendrai struktrai.

Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali vieningai priimti europin sprendim, kad pirmoje pastraipoje nurodytose srityse galima taikyti prast teiskros procedr. Visais atvejais Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 3. Siektinus prioritetinius tikslus nustatanios bendrosios veiksm programos teisinamos

europiniais statymais. ie statymai priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. ioms programoms gyvendinti reikalingos priemons priimamos laikantis, priklausomai nuo aplinkybi, 1 arba 2 dalyje numatyt slyg. 4. Nepaeidiant tam tikr Sjungos patvirtint priemoni, aplinkos politik finansuoja ir

gyvendina valstybs nars. 5. Nepaeidiant principo, kad al atlygina terjas, jei 1 dalimi grindiama priemon susijusi

su snaudomis, kurios neatitinka valstybs nars valdios institucij galimybi, tokioje priemonje derama forma numatomos:

Constitution/lt 180

a) b) 6.

laikinos iimtys ir/arba finansin parama i Sanglaudos fondo. Pagal straipsn patvirtintos apsaugos priemons neukerta kelio jokiai valstybei narei ir

toliau laikytis arba patvirtinti grietesnes apsaugos priemones. Tokios priemons privalo bti suderinamos su Konstitucija. Apie jas praneama Komisijai.

6 SKIRSNIS VARTOTOJ APSAUGA

III-235 STRAIPSNIS 1. Siekdama remti vartotoj interesus ir utikrinti vartotoj aukto lygio apsaug, Sjunga

padeda utikrinti vartotoj sveikat, saug ir ekonominius interesus, taip pat skatinti j teis informacij, vieiamj veikl ir jungtis organizacijas savo interesams ginti. 2. a) Sjunga 1 dalyje nurodyt tiksl padeda siekti: priemonmis, kurios pagal III-172 straipsn priimamos dl vidaus rinkos sukrimo ar veikimo; b) priemonmis, kuriomis remiama, papildoma ir stebima valstybi nari vykdoma politika.

Constitution/lt 181

3.

io straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos priemons patvirtinamos europiniais statymais

arba pagrind statymais. ie statymai priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 4. Aktai, priimti pagal 3 dal, jokiai valstybei narei nekliudo ir toliau taikyti arba nustatyti

grietesnes apsaugines nuostatas. Tokios nuostatos turi neprietarauti Konstitucijai. Apie jas praneama Komisijai.

7 SKIRSNIS TRANSPORTAS

III-236 STRAIPSNIS 1. Konstitucijos tiksl iame skirsnyje reglamentuojamais klausimais turi bti siekiama vykdant

bendr transporto politik 2. io straipsnio 1 dalis gyvendinama europiniais statymais arba pagrind statymais,

atsivelgiant transporto ypatumus. Jie priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. iais europiniais statymais arba pagrind statymais nustatomos: a) bendros taisykls, taikomos tarptautiniam transportui, vykstaniam valstybs nars teritorij ar i jos arba vykstaniam per vienos ar keleto valstybi nari teritorij;

Constitution/lt 182

b) c) d) 3.

slygos, kuriomis vejai ne rezidentai gali valstybje narje teikti transporto paslaugas; priemons transporto saugumui gerinti; bet kuri kita atitinkama priemon. Priimant 2 dalyje nurodytus europinius statymus arba pagrind statymus, atsivelgiama

atvejus, kai j taikymas gali turti didels takos gyvenimo ir uimtumo lygiui tam tikruose regionuose bei transporto rangos eksploatavimui.

III-237 STRAIPSNIS Kol nepriimami III-236 straipsnio antroje dalyje nurodyti europiniai statymai arba pagrind statymai, jokia valstyb nar negali vairi nuostat, reglamentavusi i srit 1958 m. sausio 1 d., arba, stojaniosioms valstybms j stojimo dien, keisti taip, kad kit valstybi nari vejams jos bt tiesiogiai ar netiesiogiai maiau palankios nei jos nacionaliniams vejams, iskyrus atvejus, kai Taryba vieningai priima europin sprendim, nustatant iimt.

III-238 STRAIPSNIS Valstybs pagalba yra suderinama su Konstitucija, jei ji skirta transporto koordinavimo reikmms arba jei ji kompensuoja tam tikrus sipareigojimus, siejamus su vieosios paslaugos svoka.

Constitution/lt 183

III-239 STRAIPSNIS Bet kuriose pagal Konstitucij patvirtintose priemonse, susijusiose su transporto tarifais ir veimo slygomis, turi bti atsivelgiama ekonomin vej padt.

III-240 STRAIPSNIS 1. Sjungoje transporto srityje draudiama bet kokia diskriminacija, pasireikianti tuo, kad

vejai u t pai preki veim tais paiais marrutais taiko skirtingus transporto kainius ir nustato skirtingas slygas vien dl veam preki kilms ar paskirties alies. 2. io straipsnio 1 dalis nekliudo priimti kit europini statym arba pagrind statym pagal

III-236 straipsnio antr dal. 3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima europinius reglamentus arba sprendimus io

straipsnio 1 daliai gyvendinti. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. Taryba gali vis pirma priimti reikiamus europinius reglamentus ir sprendimus, kad institucijos galt utikrinti, jog bus laikomasi 1 dalyje nustatytos taisykls ir vartotojai gals naudotis visais jos teikiamais pranaumais.

Constitution/lt 184

4.

Komisija savo iniciatyva ar kurios nors valstybs praymu tiria 1 dalyje minimos

diskriminacijos atvejus ir, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, priima reikiamus europinius sprendimus vadovaudamasi 3 dalyje nurodytais europiniais reglamentais ir sprendimais.

III-241 STRAIPSNIS 1. Visoms valstybms narms draudiama Sjungoje atliekamoms transporto operacijoms taikyti

tarifus ir slygas, susijusias su kokiu nors paramos ir apsaugos elementu, i kuri galt turti naudos viena ar kelios konkreios mons ar pramons akos, iskyrus atvejus, kai tai leidiama Komisijos priimtu europiniu sprendimu. 2. Komisija savo iniciatyva ar kurios nors valstybs nars praymu tiria 1 dalyje nurodytus

tarifus ir slygas, pirmiausia atsivelgdama atitinkamos regionins ekonomins politikos reikalavimus, nepakankamai isivysiusi region poreikius ir politini aplinkybi smarkiai veikiam region problemas, o taip pat toki tarif ir slyg padarinius vairi transporto ri konkurencijai. Pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, Komisija priima reikiamus europinius sprendimus. 3. io straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas tarifams, nustatytiems konkurencijai

utikrinti.

III-242 STRAIPSNIS Be transporto tarif, vejo nustatomi mokesiai arba rinkliavos u veim per sienas neturi viryti pagrsto dydio, atsivelgiant tokio veimo realisias ilaidas.

Constitution/lt 185

Valstybs nars stengiasi tokias ilaidas mainti. Komisija gali teikti valstybms narms rekomendacijas dl io straipsnio gyvendinimo.

III-243 STRAIPSNIS io skirsnio nuostatos netrukdo taikyti Vokietijos Federacins Respublikos numatyt priemoni, jeigu tokios priemons yra reikalingos tam tikruose Federacins Respublikos regionuose dl Vokietijos padalijimo atsiradusioms nepalankioms ekonominms slygoms kompensuoti. Po penkeri met nuo Sutarties dl Konstitucijos Europai sigaliojimo, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti straipsn panaikinant europin sprendim.

III-244 STRAIPSNIS Prie Komisijos i valstybi nari vyriausybi paskirt ekspert sudaromas patariamasis komitetas. Komisija savo nuoira konsultuojasi su iuo komitetu transporto klausimais.

III-245 STRAIPSNIS 1. is skirsnis taikomas geleinkeli, keli ir vidaus vanden transportui.

Constitution/lt 186

2.

Europiniai statymai arba pagrind statymai gali nustatyti atitinkamas priemones jr ir oro

transportui. Jie priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.

8 SKIRSNIS TRANSEUROPINIAI TINKLAI

III-246 STRAIPSNIS 1. Kad padt pasiekti III-130 ir III-220 straipsniuose nurodytus tikslus ir suteikt Sjungos

pilieiams, kio subjektams ir regioninms bei vietinms bendruomenms galimyb gauti vis vidaus sien neturinios erdvs teikiam naud, Sjunga prisideda prie transeuropini tinkl krimo ir pltojimo transporto, telekomunikacij ir energetikos infrastruktr srityse. 2. Atvir ir konkurencing rink sistemoje Sjunga savo veikla siekia remti nacionalini tinkl

tarpusavio ry ir sveik, taip pat galimyb tokiais tinklais naudotis. Ji ypa atsivelgia poreik sujungti salas, regionus, neturinius prieigos prie jros, bei periferinius regionus su centriniais Sjungos regionais.

Constitution/lt 187

III-247 STRAIPSNIS 1. a) Tam, kad pasiekt III-246 straipsnyje nurodytus tikslus, Sjunga: nustato gaires, apimanias transeuropini tinkl srityje numatyt priemoni tikslus, prioritetus ir bendras kryptis; iose gairse nustatomi bendr interes projektai; b) gyvendina priemones, kuri, gali paaikti, reikia siekiant utikrinti tinkl tarpusavio sveik, ypa techninio standartizavimo srityje; c) gali remti valstybi nari remiamus bendr interes projektus, nustatytus a punkte nurodytose gairse, ypa rengdama galimybi studijas, teikdama paskol garantijas arba palkan subsidijas; Sjunga taip pat gali prisidti prie konkrei projekt valstybse narse transporto infrastruktros srityje finansavimo per Sanglaudos fond. Savo veikloje Sjunga atsivelgia galim projekt ekonomin gyvybingum. 2. io straipsnio 1 dalyje nurodytos gairs ir kitos priemons nustatomos europiniais statymais

arba pagrind statymais. ie statymai priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. Gairms ir bendr interes projektams, susijusiems su valstybs nars teritorija, reikalingas tos valstybs nars sutikimas.

Constitution/lt 188

3.

Palaikydamos ry su Komisija, valstybs nars tarpusavyje koordinuoja nacionaliniu lygiu

gyvendinam politik, kuri gali turti didel tak gyvendinant III-246 straipsnyje nurodytus tikslus. Komisija, glaudiai bendradarbiaudama su valstybmis narmis, gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui skatinti. 4. Sjunga gali bendradarbiauti su treiosiomis alimis savitarpio interesus atitinkantiems

projektams skatinti ir tinkl tarpusavio sveikai utikrinti.

9 SKIRSNIS MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGIJ PLTRA BEI KOSMOSAS

III-248 STRAIPSNIS 1. Sjungos tikslas stiprinti savo mokslin bei technologin pagrind, sukuriant Europos

mokslini tyrim erdv, kurioje laisvai judt mokslo darbuotojai, mokslins inios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augim, taip pat pramons srityje, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi pagal kitus Konstitucijos skyrius. 2. io straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais Sjunga visoje Sjungoje skatina mones, skaitant

masias ir vidutines, mokslini tyrim centrus ir universitetus plsti aukto lygio mokslinius tyrimus ir tobulinti technologijas. Ji remia j pastangas tarpusavyje bendradarbiauti pirmiausia siekiant, kad skirting valstybi mokslo darbuotojai galt laisvai bendradarbiauti, o mons galt inaudoti vidaus rinkos potencial, ypa padarant prieinamas nacionalines viesias sutartis, apibriant bendrus standartus ir alinant teisines bei fiskalines tokio bendradarbiavimo klitis.

Constitution/lt 189

3.

Visa Sjungos veikla mokslini tyrim ir technologij pltros srityje, skaitant

demonstravimo veikl, pasirenkama ir vykdoma remiantis iuo skirsniu.

III-249 STRAIPSNIS Siekdama III-248 straipsnyje nurodyt tiksl, Sjunga vykdo toliau nurodyt veikl, papildani valstybi nari vykdom veikl: a) skatina moni, mokslini tyrim centr ir universitet tarpusavio bendradarbiavim, gyvendina mokslini tyrim, technologij pltros ir demonstravimo programas; b) skatina Sjungos bendradarbiavim su treiosiomis alimis ir tarptautinmis organizacijomis mokslini tyrim, technologij pltros ir demonstravimo srityse; c) skleidia ir veiksmingai panaudoja Sjungos mokslini tyrim, technologij pltros ir demonstravimo veiklos rezultatus; d) skatina mokslo darbuotoj mokym ir laisv judjim Sjungoje.

III-250 STRAIPSNIS 1. Sjunga ir valstybs nars savo mokslini tyrim ir technologij pltros veikl koordinuoja

taip, kad nacionalin politika ir Sjungos politika bt tarpusavyje suderintos.

Constitution/lt 190

2.

Glaudiai bendradarbiaudama su valstybmis narmis, Komisija gali imtis bet kokios

naudingos iniciatyvos 1 dalyje nurodytam koordinavimui skatinti, ypa iniciatyv, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia praktika ir rengti reikiamus elementus periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama Europos Parlamentui.

III-251 STRAIPSNIS 1. Visas Sjungos finansuojamas veiklos sritis reglamentuojanti daugiamet pagrind programa

nustatoma europiniu statymu. is statymas priimamas pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. i pagrind programa: a) nustato mokslinius ir technologinius tikslus, kuri siekiama III-249 straipsnyje nurodyta veikla, ir apibria jos atitinkamus prioritetus; b) c) nurodo tokios veiklos bendrsias kryptis; apibria Sjungos finansinio dalyvavimo, vykdant pagrind program, maksimali bendr sum ir isamias taisykles bei atitinkam jos dal kiekvienai nustatytai veiklos sriiai. 2. Keiiantis aplinkybms daugiamet pagrind programa patikslinama arba papildoma.

Constitution/lt 191

3.

Tarybos europinis statymas nustato konkreias programas daugiametei pagrind programai

gyvendinti kiekvienoje veiklos srityje. Kiekvienoje konkreioje programoje nustatomos isamios gyvendinimo taisykls, apibriama jos trukm ir numatomos reikalingos priemons. Konkreiose programose nustatyt reikaling l suma negali viryti maksimalios bendros sumos, nustatytos pagrind programai ir kiekvienai veiklos sriiai. Toks statymas priimamas pasikonsultavus su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 4. Papildant daugiametje pagrind programoje numatytas veiklos sritis, europiniame statyme

nustatomos priemons, reikalingos Europos mokslini tyrim erdvs gyvendinimui. Jis priimamas pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.

III-252 STRAIPSNIS 1. Daugiamats pagrind programos gyvendinimui europiniai statymai arba pagrind statymai

nustato: a) b) moni, mokslini tyrim centr ir universitet dalyvavimo taisykles; mokslini tyrim rezultat sklaid reglamentuojanias taisykles.

ie europiniai statymai arba pagrind statymai priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 2. gyvendinant daugiamet pagrind program Europiniai statymai gali nustatyti papildomas

programas, kuriose dalyvauja tik tam tikros valstybs nars, kurios jas finansuoja, atsivelgiant galim Sjungos dalyvavim.

Constitution/lt 192

ie europiniai statymai nustato papildomoms programoms taikytinas taisykles, svarbiausia, reglamentuojanias ini skleidim ir prieinamum kitoms valstybms narms. Jie priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu ir gavus atitinkam valstybi nari sutikim. 3. gyvendinant daugiamet pagrind program, europiniai statymai, suinteresuotoms

valstybms narms pritarus, gali numatyti dalyvavim mokslini tyrim ir pltros programose, kurias vykdo kelios valstybs nars, taip pat dalyvavim toms programoms vykdyti sukurtose struktrose. ie europiniai statymai priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 4. gyvendindama daugiamet pagrind program, Sjunga gali nusprsti bendradarbiauti su

treiosiomis alimis ar tarptautinmis organizacijomis Sjungos mokslini tyrim, technologij pltros ir demonstravimo srityse. Konkrets tokio bendradarbiavimo bdai gali bti nustatomi Sjungos ir atitinkam treij ali susitarimuose.

III-253 STRAIPSNIS Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti europinius reglamentus arba sprendimus kurti bendras mones ar kokias nors kitas struktras, reikalingas Sjungos mokslini tyrim, technologij pltros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.

Constitution/lt 193

III-254 STRAIPSNIS 1. Siekdama skatinti mokslin ir technin paang, pramons konkurencingum ir gyvendinti

savo politik, Sjunga parengia Europos kosmoso politik. iuo tikslu ji gali skatinti bendras iniciatyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologij pltr bei koordinuoti kosmoso tyrinjimams ir panaudojimui reikalingas pastangas. 2. Siekiant padti gyvendinti 1 dalyje nurodytus tikslus, europiniai statymai arba pagrind

statymai nustato reikalingas priemones, kurios gali sudaryti Europos kosmoso program. 3. Sjunga umezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentra.

III-255 STRAIPSNIS Kiekvien met pradioje Komisija siunia Europos Parlamentui ir Tarybai praneim. Praneime pateikiama informacija apie veikl, susijusi su moksliniais tyrimais, technologij pltra bei rezultat skleidimu, prajusiais metais ir apie einamj met darbo program.

Constitution/lt 194

10 SKIRSNIS ENERGETIKA

III-256 STRAIPSNIS 1. Kuriant vidaus rink ar jai veikiant ir atsivelgiant poreik isaugoti ir gerinti aplink,

Sjungos energetikos politika siekiama: a) b) c) utikrinti energijos rinkos veikim; utikrinti energijos tiekimo saugum Sjungoje; ir skatinti energijos vartojimo efektyvum bei taupym ir nauj bei atsinaujinani energijos form pltojim. 2. Nepaeidiant kit Konstitucijos nuostat taikymo, 1 dalyje nurodyti tikslai pasiekiami

priemonmis, teisintomis europiniais statymais arba pagrind statymais. Tokie statymai arba pagrind statymai priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. Nepaeidiant III-234 straipsnio 2 dalies c punkto, europiniai statymai ar pagrind statymai neturi poveikio valstybs nars teisei apibrti savo energijos altini naudojimo slygas, jos pasirinkimui tarp dviej skirting energijos altini ir jos bendrai energijos tiekimo struktrai.

Constitution/lt 195

3.

Nukrypstant nuo 2 dalies, Tarybos priimtu europiniu statymu arba pagrind statymu

nustatomos joje nurodytos priemons, kai jos pirmiausia yra fiskalinio pobdio. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.

IV SKYRIUS LAISVS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDV

1 SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

III-257 STRAIPSNIS 1. Sjunga sukuria laisvs, saugumo ir teisingumo erdv, kurioje gerbiamos pagrindins teiss

bei skirtingos valstybi nari teisins sistemos ir tradicijos. 2. Ji utikrina, kad nebus asmen kontrols jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja

valstybi nari solidarumu paremt bendr prieglobsio, imigracijos ir iors sien kontrols politik, kuri bt teisinga treij ali pilieiams. iame skyriuje asmenys be pilietybs prilyginami treij ali pilieiams.

Constitution/lt 196

3.

Sjunga stengiasi utikrinti aukt saugumo lyg prevencijos bei kovos su nusikalstamumu,

rasizmu ir ksenofobija priemonmis, taip pat policijos ir teismini institucij bei kit kompetenting institucij veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonmis, taip pat tarpusavyje pripastant nuosprendius baudiamosiose bylose, o prireikus derinant baudiamuosius statymus. 4. Sjunga sudaro palankias slygas pasinaudoti teisingumu, ypa taikydama teismini ir

neteismini sprendim tarpusavio pripainimo princip civilinse bylose.

III-258 STRAIPSNIS Europos Vadov Taryba apibria laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs teiskros ir veiksm planavimo strategines gaires.

III-259 STRAIPSNIS Nacionaliniai parlamentai utikrina, kad remiantis 4 ir 5 skirsniais teikiami pasilymai ir teiskros iniciatyvos neprietaraut subsidiarumo principui pagal Protokol dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo.

Constitution/lt 197

III-260 STRAIPSNIS Nepaeisdama III-360III-362 straipsni, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti europinius reglamentus arba sprendimus, nustatanius priemones, kuriomis valstybs nars, bendradarbiaudamos su Komisija, objektyviai ir nealikai vertina, kaip valstybi nari institucijos gyvendina iame skyriuje nurodyt Sjungos politik, ypa siekiant sudaryti slygas nuodugniai taikyti tarpusavio pripainimo princip. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai supaindinami su vertinimo turiniu ir rezultatais.

III-261 STRAIPSNIS Siekiant utikrinti, kad Sjungoje bt skatinamas ir stiprinamas operatyvus bendradarbiavimas vidaus saugumo veiklos srityje, Taryboje kuriamas nuolatinis komitetas. Nepaeisdamas III-344 straipsnio, jis palengvina valstybi nari kompetenting institucij veiksm koordinavim. Atitinkam Sjungos staig ir organ atstovai gali dalyvauti io komiteto darbe. Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams nuolat praneama apie darb.

III-262 STRAIPSNIS is skyrius neatleidia valstybi nari nuo pareigos palaikyti viej tvark ir utikrinti vidaus saugum.

Constitution/lt 198

III-263 STRAIPSNIS Taryba priima europinius reglamentus, kad bt utikrintas valstybi nari atitinkam padalini, taip pat i padalini ir Komisijos administracinis bendradarbiavimas iame skyriuje numatytose srityse. Ji sprendia remdamasi Komisijos pasilymu, atsivelgdama III-264 straipsn ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

III-264 STRAIPSNIS 4 ir 5 skirsniuose nurodyti aktai kartu su III-263 straipsnyje nurodytais europiniais reglamentais, utikrinaniais administracin bendradarbiavim iuose skirsniuose numatytose srityse, priimami: a) b) remiantis Komisijos pasilymu, arba ketvirtadalio valstybi nari iniciatyva.

2 SKIRSNIS PATIKRINIM PRIE SIENOS, PRIEGLOBSIO IR IMIGRACIJOS POLITIKA

III-265 STRAIPSNIS 1. Sjunga kuria politik, siekdama:

Constitution/lt 199

a)

utikrinti, kad nebt jokios asmen, neatsivelgiant j pilietyb, kontrols jiems kertant vidaus sienas;

b) c) 2.

tikrinti asmenis ir veiksmingai stebti iors sien kirtim; laipsnikai vesti integruot iors sien valdymo sistem. io straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniai statymai arba pagrind statymai nustato priemones dl:

a) b) c) d) e)

viz ir kit leidim trumpam apsigyventi alyje bendros politikos; iors sienas kertantiems asmenims taikomos kontrols; slyg, kuriomis treij ali pilieiai trump laik gali laisvai keliauti Sjungoje; bet kurios priemons, btinos laipsnikai sukurti integruot iors sien valdymo sistem; utikrinti, kad nebt jokios asmen, neatsivelgiant j pilietyb, kontrols jiems kertant vidaus sienas;

3.

is straipsnis neturi takos valstybi nari kompetencijai, susijusiai su j sien geografine

demarkacija pagal tarptautin teis.

Constitution/lt 200

III-266 STRAIPSNIS 1. Sjunga kuria bendr prieglobsio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politik

treiosios alies pilieiams, kuriems reikia tarptautins apsaugos, siekdama silyti atitinkam status ir utikrinti negrinimo principo gyvendinim. i politika privalo neprietarauti 1951 m. liepos 28 d. enevos konvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui dl pabgli statuso bei kitoms atitinkamoms sutartims. 2. io straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniai statymai arba pagrind

statymai nustato bendros Europos prieglobsio sistemos priemones, kurias sudaro: a) b) visoje Sjungoje galiojantis vienodas prieglobsio statusas treij ali pilieiams; vienodas papildomos apsaugos statusas treij ali pilieiams, kuriems, negavus Europos prieglobsio, reikia tarptautins apsaugos; c) d) bendra laikinos apsaugos sistema perkeltiesiems asmenims masinio antpldio atveju; vienodo prieglobsio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atmimo bendros procedros; e) kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstyb nar yra atsakinga u praymo suteikti prieglobst arba papildom apsaug svarstym; f) prieglobsio arba papildomos apsaugos praytoj primimo slyg reikalavimai;

Constitution/lt 201

g)

partneryst ir bendradarbiavimas su treiosiomis alimis, siekiant valdyti prieglobsio, papildomos arba laikinos apsaugos praani moni antpldius.

3.

Vienoje arba keliose valstybse narse dl staigaus treij ali piliei antpldio

susidarius nepaprastajai padiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti europinius reglamentus arba sprendimus, apimanius laikinsias priemones atitinkam valstybi nari labui. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

III-267 STRAIPSNIS 1. Sjunga kuria bendr imigracijos politik, kuria siekiama visais etapais utikrinti veiksming

migrant sraut valdym, palank reim teistai valstybse narse gyvenantiems treij ali pilieiams bei neteistos imigracijos ir prekybos monmis prevencij ir sustiprintas kovos su jomis priemones. 2. io straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniai statymai arba pagrind

statymai nustato priemones iose srityse: a) atvykimo ir apsigyvenimo slyg bei ilgalaiki viz ir leidim gyventi, taip pat leidim eimoms susijungti idavimo valstybse narse reikalavim; b) teistai valstybje narje gyvenani treij ali piliei teisi apibrimo, skaitant slygas, reglamentuojanias judjimo ir apsigyvenimo laisv kitose valstybse narse;

Constitution/lt 202

c)

neteistos imigracijos ir gyvenimo be leidimo, skaitant be leidimo gyvenani asmen isiuntim ir repatriacij;

d) 3.

kovos su prekyba monmis, ypa moterimis ir vaikais. Sjunga gali sudaryti susitarimus su treiosiomis alimis dl treij ali piliei, kurie

netenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos i valstybi nari teritorijoje slyg, readmisijos j kilms arba provenencijos valstybes. 4. Europiniai statymai arba pagrind gali nustatyti paskat ir paramos valstybi nari

veiksmams teikimo priemones, siekiant skatinti j teritorijose teistai gyvenani treij ali piliei integracij, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim. 5. is straipsnis neturi takos valstybi nari teisei nustatyti j teritorij i treij ali iekoti

samdomo arba savarankiko darbo atvykstani treij ali piliei primimo apimtis.

III-268 STRAIPSNIS iame skirsnyje idstytai Sjungos politikai ir jos gyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybs pasidalijimo tarp valstybi nari principas, skaitant jo finansinius padarinius. Prireikus pagal skirsn priimti Sjungos aktai numato atitinkamas io principo gyvendinimo priemones.

Constitution/lt 203

3 SKIRSNIS TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINSE BYLOSE

III-269 STRAIPSNIS 1. Sjunga su usieniu susijusiose bylose pltoja teismin bendradarbiavim, kuris grindiamas

neteismini sprendim tarpusavio pripainimo principu. is bendradarbiavimas gali apimti valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinimo priemoni patvirtinim. 2. io straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniuose statymuose arba pagrind

statymuose nustatomos priemons, ypa kai jos btinos vidaus rinkos tinkamam veikimui, kuriomis siekiama utikrinti: a) b) c) d) e) neteismini sprendim tarpusavio pripainim ir vykdym; teismini ir neteismini dokument teikim kitoje valstybje; valstybse narse statym ir jurisdikcijos kolizijai taikom teiss norm suderinamum; bendradarbiavim renkant rodymus; veiksming teis teisingum;

Constitution/lt 204

f)

civiliniam procesui tinkamai veikti trukdani klii alinim, jei reikia skatinant civilinio proceso norm suderinamum valstybse narse;

g) h) 3.

alternatyvi gin sprendimo metod krim; param teisj ir teism darbuotoj mokymui. Nukrypstant nuo 2 dalies, su usieniu susijusios eimos teiss priemons nustatomos Tarybos

priimtame europiniame statyme arba pagrind statyme. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti europin sprendim, apibriant tuos su usieniu susijusius eimos teiss aspektus, kuriems galima taikyti pagal prast teiskros procedr priimtus aktus. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.

4 SKIRSNIS TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDIAMOSIOSE BYLOSE

III-270 STRAIPSNIS 1. Teisminis bendradarbiavimas baudiamosiose bylose Sjungoje grindiamas nuosprendi ir

teismo sprendim tarpusavio pripainimo principu bei apima valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim io straipsnio 2 dalyje ir III-271 straipsnyje nurodytose srityse.

Constitution/lt 205

Europiniai statymai ir pagrind statymai nustato priemones, skirtas: a) nustatyti taisykles ir procedras, kad bt utikrintas vis nuosprendi ir teismo sprendim form pripainimas visoje Sjungoje; b) c) d) ukirsti keli ir sprsti jurisdikcijos kolizijas tarp valstybi nari; remti teisj ir teismini institucij darbuotoj mokym; palengvinti su procesais baudiamosiose bylose ir sprendim vykdymu susijus bendradarbiavim tarp valstybi nari teismini arba joms prilygstani institucij. 2. Europiniais pagrind statymais galima nustatyti tokias minimalias taisykles, koki reikia

teismo nuosprendi ir sprendim tarpusavio pripainimui bei policijos ir teism bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobdio baudiamosiose bylose palengvinti. iose taisyklse atsivelgiama skirtingas valstybi nari teisines tradicijas ir sistemas. Jos yra susijusios su: a) b) c) valstybi nari tarpusavio rodym leistinumu; asmen teismis baudiamajame procese; nusikaltimo auk teismis;

Constitution/lt 206

d)

bet kuriais kitais konkreiais baudiamojo proceso aspektais, kuriuos europiniu sprendimu Taryba yra nustaiusi i anksto; sprendim, gavusi Europos Parlamento pritarim, Taryba priima vieningai.

ioje straipsnio dalyje nurodyt minimali taisykli primimas neukerta kelio valstybms narms ilaikyti arba vesti auktesnio lygio asmen apsaug. 3. Kai Tarybos nar mano, kad ioje straipsnio 2 dalyje nurodytas europinio pagrind statymo

projektas paveikt pagrindinius jos baudiamosios teiss sistemos aspektus, ji gali prayti, kad pagrind statymo projektas bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tokiu atveju III-396 straipsnyje nurodyta procedra yra sustabdoma. Po svarstymo Europos Vadov Taryba per 4 mnesius nuo io sustabdymo: a) grina projekt Tarybai, kuri nutraukia III-396 straipsnyje nurodytos procedros sustabdym, arba b) prao Komisijos arba projekt pateikusi valstybi nari grups pateikti nauj projekt; iuo atveju i pradi pasilytas aktas laikomas nepriimtu. 4. Jeigu iki 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos Europos Vadov Taryba nesiima joki

veiksm arba jeigu per 12 mnesi laikotarp nuo naujo projekto pateikimo pagal 3 dalies b punkt europinis pagrind statymas nepriimamas, ir ne maiau kaip tredalis valstybi nari siekia tviriau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamo pagrind statymo projektu, jos atitinkamai pranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Constitution/lt 207

iuo atveju leidimas pradti I-44 straipsnio 2 dalyje ir III-419 straipsnio 1 dalyje nurodyt tvirtesn bendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl tvirtesnio bendradarbiavimo.

III-271 STRAIPSNIS 1. Europiniais pagrind statymais galima nustatyti minimalias taisykles dl nusikalstam veik

ir sankcij apibrimo tarpvalstybinio pobdio ypa sunki nusikaltim srityse; tok nusikaltim pobd lemia toki veik pobdis arba poveikis, arba ypatingas poreikis kovoti su jomis, remiantis bendru pagrindu. ios nusikaltim sritys yra: terorizmas, prekyba monmis bei seksualinis moter ir vaik inaudojimas, neteista prekyba narkotikais, neteista prekyba ginklais, pinig plovimas, korupcija, mokjimo priemoni klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas. Nusikalstamumo raidos pagrindu Taryba gali priimti europin sprendim, nustatant kitas nusikaltim sritis, atitinkanias ioje straipsnio dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai. 2. Jei valstybi nari baudiamj statym ir kit teiss akt nuostat suderinimas pasirodo

btinas utikrinant Sjungos politikos veiksming gyvendinim srityje, kurioje taikomos derinimo priemons, europiniuose pagrind statymuose galima nustatyti btiniausias taisykles dl nusikalstam veik ir sankcij apibrimo atitinkamoje srityje. Tokie statymai priimami pagal t pai procedr kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepaeidiant III-264 straipsnio.

Constitution/lt 208

3.

Jeigu Tarybos nar mano, kad 1 arba 2 dalyje nurodytas europinio pagrind statymo

projektas paveikt pagrindinius jos baudiamosios teiss sistemos aspektus, ji gali prayti, kad pagrind statymo projektas bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tokiu atveju, kai taikoma III396 straipsnyje nurodyta procedra, i procedra sustabdoma. Po svarstymo Europos Vadov Taryba per 4 mnesius nuo io sustabdymo: a) grina projekt Tarybai, kuri nutraukia III-396 straipsnyje nurodytos procedros, kai ji taikoma, sustabdym, arba b) prao Komisijos arba projekt pateikusi valstybi nari grups pateikti nauj projekt; iuo atveju i pradi pasilytas aktas laikomas nepriimtu. 4. Jeigu iki io straipsnio 3 dalyje minimo laikotarpio pabaigos Europos Vadov Taryba nesiima

joki veiksm arba jeigu per 12 mnesi laikotarp nuo naujo projekto pateikimo pagal io straipsnio 3 dalies b punkt europinis pagrind statymas nepriimamas, ir ne maiau kaip tredalis valstybi nari siekia tviriau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamo pagrind statymo projektu, jos atitinkamai pranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. iuo atveju leidimas pradti I-44 straipsnio 2 dalyje ir III-419 straipsnio 1 dalyje nurodyt tvirtesn bendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl tvirtesnio bendradarbiavimo.

III-272 STRAIPSNIS Europiniai statymai arba pagrind statymai gali nustatyti priemones valstybi nari veiksmams nusikaltim prevencijos srityje skatinti ir remti, iskyrus valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostat derinim.

Constitution/lt 209

III-273 STRAIPSNIS 1. Eurojust uduotis yra remti ir stiprinti nacionalini tyrimo ir baudiamojo persekiojimo

institucij bendradarbiavim dl sunki nusikaltim, susijusi su dviem ar daugiau valstybi nari, arba kai reikalingas baudiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis valstybi nari institucij ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija. iuo atvilgiu europiniais statymais nustatoma Eurojust struktra, veikla, veiksm ir uduoi sritis. Tos uduotys gali apimti: a) kriminalini nusikaltim tyrim pradjim ir silym kompetentingoms nacionalinms institucijoms pradti baudiamj persekiojim, ypa kai tai susij su veikomis, nukreiptomis prie Sjungos finansinius interesus; b) c) a punkte nurodyt tyrim ir baudiamojo persekiojimo koordinavim; teisminio bendradarbiavimo, taip pat sprendiant jurisdikcijos kolizijas ir glaudiai bendradarbiaujant su Europos teisminiu tinklu, stiprinim. Europiniais statymais taip pat nustatomos priemons dl Europos Parlamento ir nacionalini parlament dalyvavimo vertinant Eurojust veikl. 2. Vykdant 1 dalyje nurodyt baudiamj persekiojim ir nepaeidiant III-274 straipsnio,

teisminio proceso formalius veiksmus atlieka kompetentingi nacionaliniai pareignai.

Constitution/lt 210

III-274 STRAIPSNIS 1. Siekiant kovoti su Sjungos finansiniams interesams kenkianiais nusikaltimais, Tarybos

priimamu europiniu statymu Eurojust pagrindu galima kurti Europos prokuratr. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai. 2. Europos prokuratra yra atsakinga, prireikus kartu su Europolu, u sunki nusikaltim,

susijusi su ne viena valstybe nare, ir paeidim, nukreipt prie Sjungos finansinius interesus, tyrim, kaltinink ir j bendrinink baudiamj persekiojim ir kaltinimo palaikym teisme, kaip nustatyta io straipsnio 1 dalyje nurodytame europiniame statyme. Toki paeidim atvilgiu valstybi nari kompetentinguose teismuose ji vykdo prokuroro funkcijas. 3. io straipsnio 1 dalyje nurodytame europiniame statyme apibriamos Europos prokuratrai

taikytinos bendrosios taisykls, jos funkcij vykdym reglamentuojanios slygos, jos veiklai taikytinos procesins normos, taip pat rodym leistinum reglamentuojanios taisykls ir vykdant funkcijas naudojam procesini priemoni teisminei perirai taikytinos normos. 4. Europos Vadov Taryba tuo paiu metu ar vliau gali priimti europin sprendim, i dalies

pakeiiant io straipsnio 1 dal, siekdama iplsti Europos prokuratros galiojimus, kad jie apimt tarpvalstybinio pobdio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai i dalies pakeiiant io straipsnio 2 dal, kiek tai susij su ne vien valstyb nar lieiani sunki nusikaltim kaltininkais ir j bendrininkais. Europos Vadov Taryba sprendim priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarim ir pasikonsultavusi su Komisija.

Constitution/lt 211

5 SKIRSNIS POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

III-275 STRAIPSNIS 1. Sjunga nustato policijos bendradarbiavim ukardant, iaikinant ir tiriant nusikalstamas

veikas, kuriame dalyvauja vis valstybi nari kompetentingos institucijos, skaitant policijos, muitins ir kitas specializuotas teissaugos tarnybas. 2. io straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniai statymai arba pagrind statymai nustato priemones dl: a) b) atitinkamos informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo, analizavimo ir keitimosi ja; paramos darbuotoj mokymui ir bendradarbiavimo keitimosi darbuotojais, ranga nusikaltim iaikinimo tyrim srityse; c) bendr tyrimo metod, taikom sudtingoms organizuoto nusikalstamumo formoms nustatyti, vertinimo. 3. Tarybos europiniai statymai arba pagrind statymai gali nustatyti iame straipsnyje nurodyt

institucij operatyvaus bendradarbiavimo priemones. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.

Constitution/lt 212

III-276 STRAIPSNIS 1. Europolo uduotis yra remti ir stiprinti valstybi nari policijos ir kit teissaugos tarnyb

veiksmus bei j tarpusavio bendradarbiavim ukardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybi nari, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais. 2. Europiniai statymai nustato Europolo struktr, veikim, veiksm ir uduoi sritis. Tos

uduotys gali apimti: a) informacijos, ypa perduotos valstybi nari arba treij ali institucij ar organ, rinkim, kaupim, apdorojim, analizavim ir keitimsi ja; b) valstybi nari kompetenting institucij arba jungtini tyrimo grupi prireikus kartu su Eurojust, bendrai atliekam tyrimo ir operatyvini veiksm koordinavim, organizavim ir gyvendinim. Europiniai statymai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamos Europolo veiklos prieiros procedras. 3. Bet kok operatyv veiksm Europolas privalo atlikti kartu su valstybs nars ar valstybi

nari, su kuri teritorija tai susij, institucijomis ir su j sutikimu. Prievartos priemoni taikymas yra kompetenting nacionalini institucij iimtin pareiga.

Constitution/lt 213

III-277 STRAIPSNIS Tarybos europiniai statymai arba pagrind statymai nustato slygas ir apribojimus, kuri laikantis III-270 ir III-275 straipsniuose nurodytos kompetentingos institucijos gali veikti kitos valstybs nars teritorijoje kartu su tos valstybs institucijomis ir j sutikimu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.

V SKYRIUS SRITYS, KURIOSE SJUNGA GALI IMTIS RMIMO, KOORDINAVIMO ARBA PAPILDOMJ VEIKSM

1 SKIRSNIS VISUOMENS SVEIKATA

III-278 STRAIPSNIS 1. moni sveikatos aukto lygio apsauga utikrinama nustatant ir gyvendinant visas Sjungos

politikos ir veiklos kryptis. Sjunga, savo veikla papildydama valstybi nari politik, siekia gerinti visuomens sveikat, taip pat ukirsti keli moni negalavimams ir ligoms bei paalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai altinius. Tokia veikla taip pat apima:

Constitution/lt 214

a)

kov su labiausiai sveikat pakertaniomis ligomis skatinant j prieasi, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat skleidiant informacij ir pltojant vietim sveikatos klausimais;

b)

stebsen, iankstin spjim dl dideli tarpvalstybinio pobdio grsmi sveikatai ir kov su jomis.

Sjunga papildo valstybi nari veikl mainant su narkotikais siejam al sveikatai, taip pat pltojant informavim ir prevencij. 2. Sjunga skatina valstybi nari bendradarbiavim iame straipsnyje nurodytose srityse ir

prireikus remia j veiksmus. Ji ypa skatina valstybi nari bendradarbiavim, kad j sveikatos paslaugos, kai jos yra tarpvalstybinio pobdio, geriau papildyt viena kit. Valstybs nars, palaikydamos ry su Komisija, savitarpikai koordinuoja politikos kryptis ir programas 1 dalyje nurodytose srityse. Komisija, palaikydama glaud ry su valstybmis narmis, gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui remti, ypa iniciatyv, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama Europos Parlamentui. 3. Sjunga ir valstybs nars skatina bendradarbiavim visuomens sveikatos srityje su

treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis.

Constitution/lt 215

4.

Nukrypstant nuo I-12 straipsnio 5 dalies ir I-17 straipsnio a punkto bei remiantis I-14

straipsnio 2 dalies k punktu, europiniais statymais arba pagrind statymais padedama siekti iame straipsnyje nurodyt tiksl, nustatant ias priemones bendroms saugumo problemoms sprsti: a) priemones, nustatanias auktus mogaus kilms organ ir mediag, kraujo ir kraujo darini kokybs bei saugos standartus; ios priemons jokiai valstybei narei negali kliudyti ir toliau laikytis grietesni apsaugos priemoni arba jas vesti; b) veterinarijos ir fitosanitarijos srii priemones, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugoti visuomens sveikat; c) priemones, nustatanias auktus vaist ir medicinos tikslams naudojam prietais kokybs bei saugos standartus; d) stebsenos, iankstinio spjimo dl dideli tarpvalstybinio pobdio grsmi sveikatai ir kovos su jomis priemones. Europiniai statymai arba pagrind statymai priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. 5. Europiniai statymai arba pagrind statymai taip pat gali nustatyti skatinamsias priemones,

skirtas saugoti ir gerinti moni sveikat ir pirmiausia kovoti su tarpvalstybinio pobdio labiausiai sveikat pakertaniomis ligomis, taip pat priemones, kuri tiesioginis tikslas apsaugoti visuomens sveikat, kai tai susij su tabako vartojimu ir piktnaudiavimu alkoholiu, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim. Jie priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.

Constitution/lt 216

6.

iame straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu,

taip pat gali priimti rekomendacijas. 7. Sjunga savo veikloje pripasta valstybi nari atsakomyb u j sveikatos politikos

apibrim ir u sveikatos paslaug ir sveikatos prieiros organizavim bei teikim. Valstybi nari atsakomyb apima sveikatos paslaug ir sveikatos prieiros valdym bei tam paskirt itekli paskirstym. io straipsnio 4 dalies a punkte nurodytos priemons neturi takos nacionalinms nuostatoms dl organ ir kraujo donorysts ar naudojimo medicinos tikslams.

2 SKIRSNIS PRAMON

III-279 STRAIPSNIS 1. Sjunga ir valstybs nars utikrina, kad bt sudarytos Sjungos pramons

konkurencingumui reikalingos slygos. Tuo tikslu pagal atvir ir konkurencing rink sistem j veikla yra siekiama: a) b) spartinti pramons prisitaikym prie struktrini pokyi; skatinti palankios aplinkos, moni, ypa maj ir vidutini, iniciatyvai ir pltrai visoje Sjungoje krim;

Constitution/lt 217

c) d)

skatinti aplinkos, palankios monms bendradarbiauti, krim; siekti geriau panaudoti inovacij, mokslini tyrim ir technologij pltros politikos sukuriam pramons potencial.

2.

Valstybs nars konsultuojasi tarpusavyje, palaikydamos ry su Komisija, o prireikus

koordinuoja savo veikl. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui remti, ypa iniciatyv, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama Europos Parlamentui. 3. Sjunga 1 dalyje idstyt tiksl padeda siekti vykdydama savo politikos kryptis ir veikl

pagal kitas ios Konstitucijos nuostatas. Remiant valstybse narse vykdomus veiksmus, europiniai statymai arba pagrind statymai gali nustatyti konkreias priemones 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim. Jos priimamos pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. is skirsnis nesuteikia Sjungai pagrindo imtis koki nors priemoni, galini ikreipti konkurencij arba turini mokesi nuostat ar nuostat, susijusi su samdom darbuotoj teismis ir interesais.

Constitution/lt 218

3 SKIRSNIS KULTRA

III-280 STRAIPSNIS 1. Sjunga prisideda prie valstybi nari kultr klestjimo, gerbdama j nacionalin ir

regionin vairov ir kartu ikeldama bendr kultros paveld. 2. Sjunga veikia siekdama skatinti valstybes nares bendradarbiauti, o prireikus paremti ir

papildyti j veikl iose srityse: a) b) c) d) 3. Europos taut kultros ir istorijos geresnio painimo ir populiarinimo, europins reikms kultros paveldo isaugojimo ir apsaugos, nekomercini kultrini main, menins ir literatrins krybos, skaitant audiovizualin srit. Sjunga ir valstybs nars skatina bendradarbiavim kultros srityje su treiosiomis alimis ir

kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis, ypa su Europos Taryba. 4. Sjunga kultros aspektus atsivelgia imdamasi veiksm pagal kitas ios Konstitucijos

nuostatas, vis pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultr vairov.

Constitution/lt 219

5. a)

Kad padt pasiekti iame straipsnyje mintus tikslus: europiniai statymai arba pagrind statymai nustato skatinamuosius veiksmus, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim. ie teiss aktai priimami pasikonsultavus su Region komitetu;

b)

Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima rekomendacijas.

4 SKIRSNIS TURIZMAS

III281 STRAIPSNIS 1. Sjunga papildo valstybi nari veikl turizmo sektoriuje, ypa skatindama Sjungos moni

konkurencingum iame sektoriuje. iuo tikslu Sjunga savo veiksmais siekia: a) b) skatinti palankios moni pltrai aplinkos iame sektoriuje sukrim; remti valstybi nari bendradarbiavim, ypa keiiantis gera praktika;

Constitution/lt 220

2.

Europiniame statyme arba pagrind statyme nustatomos konkreios priemons veiksmams

valstybse narse papildyti, kad bt pasiekti iame straipsnyje nurodyti tikslai, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim.

5 SKIRSNIS VIETIMAS, JAUNIMAS, SPORTAS IR PROFESINIS MOKYMAS

III-282 STRAIPSNIS 1. Sjunga siekti vietimo kokybs gerinimo padeda skatindama valstybi nari

bendradarbiavim, o prireikus remdama ir papildydama j veikl. Sjunga visikai pripasta valstybi nari atsakomyb u mokymo turin ir vietimo sistem organizavim bei gerbia j kultrin ir kalb vairov. Sjunga prisideda skatinant Europos sporto reikalus, kartu atsivelgdama jo specifin pobd, savanorika veikla paremtas struktras bei jo socialin ir vietimo funkcij. Sjunga savo veiksmais siekia: a) pltoti europin pakraip vietimo srityje, ypa mokant valstybi nari kalb ir jas populiarinant;

Constitution/lt 221

b)

skatinti student ir dstytoj mobilum, inter alia skatinant akademin diplom ir studij trukms pripainim;

c) d) e)

skatinti vietimo staig bendradarbiavim; pltoti keitimsi informacija ir patirtimi bendrais valstybi nari vietimo sistem klausimais; skatinti plsti jaunimo ir socialins-pedagogins pakraipos mokymo specialist mainus bei skatinti jaunim dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime;

f) g)

skatinti nuotolinio mokymo vystymsi; pltoti europin pakraip sporto srityje, skatinant siningum bei atvirum sporto varybose ir u sport atsaking organizacij bendradarbiavim, taip pat saugant sportinink, ypa jaun sportinink, fizin ir moralin integralum.

2.

Sjunga ir valstybs nars skatina bendradarbiavim vietimo ir sporto srityje su treiosiomis

alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis, ypa su Europos Taryba. 3. a) Siekiant gyvendinti iame straipsnyje mintus tikslus: europiniai statymai arba pagrind statymai nustato skatinamuosius veiksmus, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim. Jie priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu;

Constitution/lt 222

b)

Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima rekomendacijas.

III-283 STRAIPSNIS 1. Sjunga gyvendina profesinio mokymo politik, kuri remia ir papildo valstybi nari

veiksmus, kartu pripaindama visik valstybi nari atsakomyb u profesinio mokymo turin ir organizavim. Sjunga savo veiksmais siekia: a) palengvinti prisitaikym prie pramons permain, ypa vykdant profesin mokym ir perkvalifikavim, b) tobulinti pradin ir tstin profesin mokym siekiant palengvinti profesin integracij ir reintegracij darbo rink, c) palengvinti profesinio mokymo prieinamum ir skatinti profesijos mokytoj ir mokom asmen, ypa jaunimo, mobilum, d) e) 2. skatinti vietimo ar mokymo staig ir moni bendradarbiavim mokymo srityje, pltoti keitimsi informacija ir patirtimi bendrais valstybi nari mokymo sistem klausimais. Sjunga ir valstybs nars skatina bendradarbiavim profesinio mokymo srityje su

treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis.

Constitution/lt 223

3. a)

Siekiant gyvendinti iame straipsnyje nurodytus tikslus: europiniai statymai arba pagrind statymai nustato reikalingas priemones, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt derinim. Jie priimami pasikonsultavus su Region komitetu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu;

b)

Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima rekomendacijas.

6 SKIRSNIS CIVILIN SAUGA

III-284 STRAIPSNIS 1. Sjunga skatina valstybi nari bendradarbiavim, siekdama didinti gaivalini nelaimi arba

mogaus sukelt katastrof prevencijos ir apsaugos nuo j sistem veiksmingum. Sjunga savo veiksmais siekia: a) remti ir papildyti valstybi nari veiksmus nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu ukertant keli pavojams, rengiant civilins saugos darbuotojus bei reaguojant gaivalines nelaimes ir mogaus sukeltas katastrofas Sjungoje;

Constitution/lt 224

b) c) 2.

skatinti greit, veiksming nacionalini civilins saugos tarnyb bendradarbiavim Sjungoje; skatinti tarptautinio civilins saugos darbo nuoseklum. io straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus pasiekti padedanios reikalingos priemons

nustatomos europiniais statymais arba pagrind statymais, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim.

7 SKIRSNIS ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

III-285 STRAIPSNIS 1. Tinkamam Sjungos veikimui btinas veiksmingas Sjungos teiss gyvendinimas valstybse

narse laikomas bendro intereso reikalu. 2. Sjunga gali remti valstybi nari pastangas gerinti savo administracinius gebjimus

gyvendinant Sjungos teis. Tokiais veiksmais gali bt keitimosi informacija ir valstybs tarnautoj main palengvinimas bei mokymo program rmimas. N viena valstyb nar neprivalo pasinaudoti ia parama. iuo tikslu reikalingos priemons nustatomos europiniais statymais, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim.

Constitution/lt 225

3.

is straipsnis nepaeidia valstybi nari sipareigojim gyvendinti Sjungos teis arba

Komisijos prerogatyv ir pareig. Jis nepaeidia ir kit Konstitucijos nuostat, numatani valstybi nari administracin bendradarbiavim tarpusavyje ir su Sjunga.

IV ANTRATIN DALIS ASOCIACIJA SU UJRIO ALIMIS IR TERITORIJOMIS

III-286 STRAIPSNIS 1. Ne Europos alys ir teritorijos, palaikanios ypatingus santykius su Danija, Pranczija,

Nyderlandais ir Jungtine Karalyste, sudaro asociacij su Sjunga. i ali ir teritorij (toliau alys ir teritorijos) sraas yra II priede. i antratin dalis taikoma Grenlandijai, atsivelgiant Protokolo dl Grenlandijai skirt priemoni konkreias nuostatas. 2. ios asociacijos tikslas skatinti t ali ir teritorij ekonomin ir socialin vystymsi bei

umegzti glaudius j tarpusavio ekonominius santykius ir su Sjunga. Asociacija pirmiausia turi bti naudinga i ali ir teritorij gyventoj interesams ir gerovei, kad ekonomin, socialin ir kultrin raida atitikt j siekius.

Constitution/lt 226

III-287 STRAIPSNIS Asociacija siekiama i tiksl: a) prekybai su alimis ir teritorijomis valstybs nars taiko t pat reim, kok jos pagal Konstitucij nustato viena kitai; b) kiekviena alis ar teritorija prekybai su valstybmis narmis ir kitomis alimis bei teritorijomis taiko tok pat reim kaip ir Europos valstybei, su kuria palaiko ypatingus santykius; c) valstybs nars prisideda prie investicij, kuri reikia i ali ir teritorij laipsnikam vystymuisi; d) Sjungos finansuojamoms investicijoms skelbiami konkursai ir pasilymai yra lygiais pagrindais atviri visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra valstybs nars arba ali ir teritorij nacionaliniai subjektai; e) valstybi nari santykiuose su alimis ir teritorijomis piliei ir moni sisteigimo teis be jokios diskriminacijos reglamentuojama pagal III antratins dalies I skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnio nuostatas dl sisteigimo laisvs ir taikant mintame poskirsnyje numatyt tvark, atsivelgiant aktus, priimtus pagal III-291 straipsn.

Constitution/lt 227

III-288 STRAIPSNIS 1. Importo muitai ali ir teritorij kilms prekms, importuojamoms valstybes nares,

draudiami taip, kaip draudiami muitai valstybi nari tarpusavio prekyboje pagal Konstitucij. 2. Importo muitai prekms, importuojamoms alis ir teritorijas i valstybi nari arba kit ali

ir teritorij, draudiami pagal III-151 straipsnio 4 dal. 3. Taiau alys ir teritorijos gali rinkti muitus savo vystymosi ir industrializavimo reikmms

arba savo biudeto plaukoms papildyti. Pirmesnje pastraipoje minimi muitai negali viryti i valstybs nars, su kuria alis ar teritorija palaiko ypatingus santykius, importuojamoms prekms taikom muit. 4. io straipsnio 2 dalis netaikoma alims ir teritorijoms, kurios dl ypating joms privalom

tarptautini pareigojim jau taiko nediskriminacin muit tarif. 5. Prekms, importuojamoms alis ir teritorijas, taikom muit nustatymas ar bet koks j

pakeitimas nei teisikai, nei faktikai, nei tiesiogiai ar netiesiogiai neturi diskriminuoti importo i skirting valstybi nari.

Constitution/lt 228

III-289 STRAIPSNIS Jei, taikant III-288 straipsnio 1 dal, muit, taikom prekms, veamoms i treiosios alies al arba teritorij, dydis gali nukreipti prekybos sraut kurios nors valstybs nars nenaudai, i gali prayti Komisij pasilyti kitoms valstybms narms imtis priemoni padiai pataisyti.

III-290 STRAIPSNIS Atsivelgiant visuomens sveikatos, visuomens saugumo arba vieosios tvarkos nuostatas, darbuotoj judjimo i ali ir teritorij valstybes nares ir darbuotoj judjimo i valstybi nari alis ir teritorijas laisv reglamentuojama pagal III-291 straipsn priimtais aktais.

III-291 STRAIPSNIS Atsivelgdama ali ir teritorij asociacijos su Sjunga gyt patirt, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, vieningai priima europinius statymus, pagrind statymus, reglamentus ir sprendimus dl i ali ir teritorij asociacijos su Sjunga isami taisykli ir tvarkos. ie statymai ir pagrind statymai priimami pasikonsultavus su Europos Parlamentu.

Constitution/lt 229

V ANTRATIN DALIS SJUNGOS IORINIAI VEIKSMAI

I SKYRIUS VISUOTINAI TAIKOMOS NUOSTATOS

III-292 STRAIPSNIS 1. Savo veiksmuose tarptautinje arenoje, skirtuose engti platesn pasaul, Sjunga

vadovaujasi principais, paskatinusiais jos paios sukrim, vystymsi ir pltr: demokratijos, teisins valstybs, mogaus teisi ir pagrindini laisvi visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos mogaus orumui, lygybs ir solidarumo principais bei Jungtini Taut Chartijos princip laikymusi ir tarptautine teise. Sjunga siekia pltoti santykius ir partneryst su treiosiomis alimis bei tarptautinmis, regioninmis arba pasaulinmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi pirmojoje pastraipoje nurodyt princip. Ji skatina bendr problem daugiaalius sprendimus, ypa priimamus Jungtini Taut struktroje. 2. Sjunga nustato ir gyvendina bendr politik ir veiksmus bei siekia daug bendradarbiauti

visose tarptautini santyki srityse, kad a) apgint savo bendras vertybes, pagrindinius interesus, saugum, nepriklausomyb ir vientisum;

Constitution/lt 230

b) c)

tvirtint ir remt demokratij, teisin valstyb, mogaus teises ir tarptautin teis; isaugot taik, ukirst keli konfliktams ir stiprint tarptautin saugum pagal Jungtini Taut Chartijos tikslus ir principus, Helsinkio Baigiamojo akto principus ir Paryiaus Chartijos tikslus, skaitant susijusiuosius su iors sienomis;

d)

skatint besivystani ali ekonomin, socialin ir aplinkos apsaugos tvar vystymsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurd;

e)

skatint vis valstybi integracij pasaulio ekonomik, skaitant laipsnik tarptautins prekybos apribojim panaikinim;

f)

padt kurti tarptautines priemones aplinkos kokybs isaugojimui ir gerinimui bei pasaulio gamtos itekli tausojaniam valdymui, siekiant utikrinti tvar vystymsi;

g)

padt tautoms, valstybms ir regionams veikti gaivalines nelaimes arba mogaus sukeltas katastrofas;

h)

remt tarptautin sistem, grindiam tvirtesniu daugiaaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu.

3.

Sjunga laikosi 1 ir 2 dalyse nurodyt princip ir siekia tiksl, pltodama ir gyvendindama

vairias ioje antratinje dalyje numatytas Sjungos iorini veiksm sritis bei kit savo politikos krypi iorinius aspektus.

Constitution/lt 231

Sjunga utikrina savo iorini veiksm vairi srii bei j ir kit savo politikos krypi nuoseklum. Taryba ir Komisija, kurioms padeda Sjungos usienio reikal ministras, utikrina nuoseklum ir bendradarbiauja iuo tikslu.

III-293 STRAIPSNIS 1. Remdamasi III-392 straipsnyje nurodytais principais ir tikslais, Europos Vadov Taryba

nustato Sjungos strateginius interesus ir tikslus. Europos Vadov Tarybos europiniai sprendimai dl Sjungos strategini interes ir tiksl yra susij su bendra usienio ir saugumo politika bei kitomis Sjungos iorini veiksm sritimis. Tokie sprendimai gali bti susij su Sjungos santykiais su konkreia valstybe arba regionu, arba gali bti teminio pobdio. Jie nustato j trukm ir priemones, kuri Sjunga ir valstybs nars gali imtis. Europos Vadov Taryba priima sprendim vieningai, remdamasi rekomendacija, kuri prima Taryba pagal kiekvienai sriiai nustatytas nuostatas. Europos Vadov Tarybos europiniai sprendimai gyvendinami Konstitucijoje numatyta tvarka. 2. Sjungos usienio reikal ministras bendros usienio ir saugumo politikos srityje ir Komisija

kitose iorini veiksm srityse Tarybai gali teikti bendrus pasilymus.

Constitution/lt 232

II SKYRIUS BENDRA USIENIO IR SAUGUMO POLITIKA

1 SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

III-294 STRAIPSNIS 1. Atsivelgdama savo iorini veiksm principus ir tikslus Sjunga apibria ir gyvendina

visas usienio ir saugumo politikos sritis apimani bendr usienio ir saugumo politik. 2. Valstybs nars lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir beslygikai remia

Sjungos usienio ir saugumo politik. Valstybs nars veikia ivien, kad stiprint ir pltot savitarpio politin solidarum. Jos nesiima joki veiksm, prietaraujani Sjungos interesams arba galini sumenkinti jos, kaip tarptautini santyki darn skatinanios jgos, veiksmingum. Taryba ir Sjungos usienio reikal ministras utikrina, kad i princip bt laikomasi. 3. a) Sjunga vadovauja bendrai usienio ir saugumo politikai: apibrdama bendras gaires;

Constitution/lt 233

b)

priimdama europinius sprendimus, nustatanius: i) ii) iii) veiksmus, kuri Sjunga turi imtis; pozicijas, kurias Sjunga turi priimti; i ir ii papunkiuose nurodyt europini sprendim gyvendinimo priemones;

c)

stiprindama sisteming valstybi nari bendradarbiavim gyvendinant politik.

III-295 STRAIPSNIS 1. Europos Vadov Taryba nustato bendros usienio ir saugumo politikos, skaitant gynybinio

pobdio reikalus, bendras gaires. Kai tai reikalinga dl tarptautini vyki, Europos Vadov Tarybos pirmininkas suaukia Europos Vadov Tarybos neeilin posd, kad nustatyt Sjungos politikos strategines kryptis toki vyki akivaizdoje. 2. Taryba, remdamasi Europos Vadov Tarybos apibrtomis bendromis gairmis ir

strateginmis kryptimis, priima bendrai usienio ir saugumo politikai nustatyti ir gyvendinti btinus europinius sprendimus.

Constitution/lt 234

III-296 STRAIPSNIS 1. Sjungos usienio reikal ministras, kuris pirmininkauja Usienio reikal tarybai, savo

pasilymais prisideda rengiant bendr usienio ir saugumo politik bei utikrina Europos Vadov Tarybos ir Tarybos priimt europini sprendim gyvendinim. 2. Bendros usienio ir saugumo politikos reikalais Sjungai atstovauja usienio reikal

ministras. Sjungos vardu jis veda politin dialog su treiomis alimis ir ireikia Sjungos pozicij tarptautinse organizacijose ir tarptautinse konferencijose. 3. Vykdyti galiojimus Sjungos usienio reikal ministrui padeda Europos iorini veiksm

tarnyba. Savo darbe i Tarnyba bendradarbiauja su valstybi nari diplomatinmis tarnybomis, o j sudaro Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos atitinkam padalini pareignai bei valstybi nari nacionalini diplomatini misij laikinai komandiruotas personalas. Europos iorini veiksm tarnybos struktra ir veikimas nustatomi Tarybos priimtu europiniu sprendimu. Taryba sprendia remdamasi Sjungos usienio reikal ministro pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei gavusi Komisijos sutikim.

III-297 STRAIPSNIS 1. Kai dl tarptautins situacijos Sjungai reikia operatyviai veikti, reikalingus europinius

sprendimus priima Taryba. Tokiais sprendimais nustatomi veiksm tikslai, sritis, priemons, kurias Sjunga gali naudoti, taip pat veiksm gyvendinimo slygos, o prireikus ir trukm.

Constitution/lt 235

Jei pasikeiia aplinkybs, turinios esmins takos tokiu europiniu sprendimu reglamentuojamam klausimui, Taryba persvarsto sprendimo principus bei tikslus ir priima reikalingus europinius sprendimus. 2. io straipsnio 1 dalyje nurodyti europiniai sprendimai pareigoja valstybes nares laikytis

nusistatyt pozicij ir savo veikloje jomis vadovautis. 3. Jei, vadovaujantis io straipsnio 1 dalyje nurodytu europiniu sprendimu, numatoma nustatyti

tam tikr nacionalin pozicij arba imtis nacionalini veiksm, informacij atitinkama valstyb nar turi pateikti laiku, kad prireikus bt galima i anksto pasikonsultuoti Taryboje. Reikalavimas i anksto pateikti informacij netaikomas priemonms, kuriomis tokie sprendimai tik perkeliami nacionalin lygmen. 4. Jei pasikeitus situacijai ir neperirjus io straipsnio 1 dalyje nurodyto europinio sprendimo

ikyla neivengiama btinyb, valstybs nars, atsivelgdamos tokio sprendimo bendrus tikslus, skubos tvarka gali patvirtinti reikalingas priemones. Apie visas tokias priemones atitinkama valstyb nar nedelsdama pranea Tarybai. 5. Jei gyvendinant iame straipsnyje nurodyt europin sprendim ikyla dideli sunkum,

valstyb nar apie juos pranea Tarybai, kuri juos aptaria ir ieko tinkam sprendim. Tokie sprendimai neturi prietarauti veiksm tikslams ar menkinti j veiksmingumo.

III-298 STRAIPSNIS Taryba priima europinius sprendimus, kuriais ireikiamas Sjungos poiris tam tikr geografinio arba teminio pobdio dalyk. Valstybs nars utikrina, kad j nacionalin politika atitikt Sjungos pozicijas.

Constitution/lt 236

III-299 STRAIPSNIS 1. Bet kuri valstyb nar, Sjungos usienio reikal ministras arba Komisijos remiamas

ministras gali perduoti Tarybai svarstyti bet kur su bendra usienio ir saugumo politika susijus klausim ir atitinkamai teikti jai iniciatyvas arba pasilymus. 2. Tais atvejais, kai reikalingas skubus sprendimas, Sjungos usienio reikal ministras savo

iniciatyva arba valstybs nars praymu per keturiasdeimt atuonias valandas, o nepaprastosios padties atveju dar greiiau, suaukia neeilin Tarybos posd.

III-300 STRAIPSNIS 1. iame skyriuje nurodytus europinius sprendimus Taryba priima vieningai.

Bet kuri balsuojant susilaikiusi Tarybos nar savo susilaikym gali pateisinti padarydama oficial pareikim. Tokiu atveju ji nra pareigojama taikyti europinio sprendimo, bet pripasta, kad tas sprendimas pareigoja Sjung. Atitinkama valstyb nar, paisydama savitarpio solidarumo, nesiima joki veiksm, galini prietarauti arba kliudyti tuo sprendimu grindiamai Sjungos veiklai, o kitos valstybs nars gerbia jos pozicij. Jei itaip savo susilaikym pateisinusios Tarybos nars sudaro ne maiau kaip tredal valstybi nari, atstovaujani ne maiau kaip vienam tredaliui Sjungos gyventoj, sprendimas nepriimamas. 2. Nukrypdama nuo io straipsnio 1 dalies, Taryba kvalifikuota bals dauguma:

Constitution/lt 237

a)

priima Sjungos veiksmus arba pozicij nustatanius europinius sprendimus remdamasi su Sjungos strateginiais interesais ir tikslais susijusiu Europos Vadov Tarybos europiniu sprendimu, nurodytu III-293 straipsnio 1 dalyje;

b)

priima Sjungos veiksmus arba pozicij nustatant europin sprendim, remdamasi pasilymu, kur pateikia Sjungos usienio reikal ministras Europos Vadov Tarybos specialiu praymu jos paios arba ministro iniciatyva;

c)

priima europin sprendim, gyvendinant Sjungos veiksmus arba pozicij nustatant europin sprendim;

d)

priima europin sprendim, susijus su specialaus atstovo paskyrimu pagal III-302 straipsn.

Jei Tarybos nar pareikia, kad dl esmini ir konkreiai nurodyt su nacionaline politika susijusi prieasi ji ketina prietarauti europinio sprendimo, kuris turi bti priimamas kvalifikuota bals dauguma, primimui, dl jo nebalsuojama. Sjungos usienio reikal ministras, glaudiai konsultuodamasis su atitinkama valstybe nare, ieko jai priimtino sprendimo. Jeigu jam nepavyksta, Taryba kvalifikuota bals dauguma gali prayti, kad tas klausimas bt perduotas Europos Vadov Tarybai vieningai priimti europin sprendim. 3. Remdamasi I-40 straipsnio 7 dalimi Europos Vadov Taryba gali vieningai priimti europin

sprendim, nustatant, kad io straipsnio 2 dalyje nenurodytais atvejais Taryba sprendim priima kvalifikuota bals dauguma.

Constitution/lt 238

4.

io straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobdio sprendimams.

III-301 STRAIPSNIS 1. Europos Vadov Tarybai ir Tarybai apibrus Sjungos bendr poir pagal I-40 straipsnio 5

dal, Sjungos usienio reikal ministras ir valstybi nari usienio reikal ministrai koordinuoja savo veikl Taryboje. 2. Valstybi nari diplomatins misijos bei Sjungos delegacijos treiosiose alyse ir prie

tarptautini organizacij bendradarbiauja ir prisideda rengiant ir gyvendinant io straipsnio 1 dalyje nurodyt bendr poir.

III-302 STRAIPSNIS Sjungos usienio reikal ministro pasilymu Taryba gali skirti specialj galiotin ir suteikti jam galiojimus konkreiais politikos klausimais. Specialusis galiotinis vykdo savo galiojimus priirint ministrui.

III-303 STRAIPSNIS Sjunga gali sudaryti susitarimus su viena ar keliomis valstybmis arba tarptautinmis organizacijomis iame skyriuje numatytose srityse.

Constitution/lt 239

III-304 STRAIPSNIS 1. Sjungos usienio reikal ministras konsultuojasi su Europos Parlamentu ir j informuoja

pagal I-40 straipsnio 8 dal ir I-41 straipsnio 8 dal. Jis utikrina, kad bt tinkamai atsivelgta Europos Parlamento poir. Specialieji atstovai gali dalyvauti informuojant Europos Parlament. 2. Europos Parlamentas gali teikti Tarybai ir Sjungos usienio reikal ministrui paklausimus

arba rekomendacijas. Du kartus per metus jis svarsto paang, padaryt gyvendinant bendr usienio ir saugumo politik, skaitant bendr saugumo ir gynybos politik.

III-305 STRAIPSNIS 1. Valstybs nars koordinuoja savo veikl tarptautinse organizacijose ir tarptautinse

konferencijose. Tokiuose forumuose jos palaiko bendrsias Sjungos pozicijas. koordinavim organizuoja Sjungos usienio reikal ministras. Tarptautinse organizacijose ir tarptautinse konferencijose, kuriose dalyvauja ne visos valstybs nars, dalyvaujaniosios palaiko bendrsias pozicijas. 2. Remdamosi I-16 straipsnio 2 dalimi, valstybs nars, atstovaujamos tarptautinse

organizacijose arba tarptautinse konferencijose, kuriose dalyvauja ne visos valstybs nars, informuoja nedalyvaujanisias valstybes nares ir Sjungos usienio reikal ministr visais bendro intereso klausimais.

Constitution/lt 240

Valstybs nars, kurios yra ir Jungtini Taut Saugumo Tarybos nars, veikia ivien ir isamiai informuoja kitas valstybes nares ir Sjungos usienio reikal ministr. Valstybs nars, kurios yra Saugumo Tarybos nars, vykdydamos savo funkcijas gina Sjungos pozicijas bei interesus nepaeisdamos savo pareig pagal Jungtini Taut Chartij. Sjungai apibrus pozicij Jungtini Taut Saugumo Tarybos darbotvark trauktu klausimu, Saugumo Taryboje posdiaujanios valstybs nars prao pakviesti Sjungos usienio reikal ministr Sjungos pozicijai pristatyti.

III-306 STRAIPSNIS Valstybi nari diplomatins ir konsulins atstovybs bei Sjungos delegacijos treiosiose alyse ir tarptautinse konferencijose bei j atstovybs prie tarptautini organizacij bendradarbiauja utikrindamos pagal skyri priimt Sjungos pozicijas ir veiksmus nustatani europin sprendim laikymsi ir j gyvendinim. Jos bendradarbiauja keisdamosi informacija ir atlikdamos bendrus vertinimus. Jos padeda gyvendinti Europos piliei teises apsaug treij ali teritorijoje pagal I-10 straipsnio 2 dalies c punkt ir pagal III-127 straipsn patvirtintas priemones.

Constitution/lt 241

III-307 STRAIPSNIS 1. Nepaeisdamas III-344 straipsnio, Politinis ir saugumo komitetas stebi tarptautin padt

bendrai usienio ir saugumo politikai priklausaniose srityse ir, Tarybos, Sjungos usienio reikal ministro praymu arba savo iniciatyva pateikdamas Tarybai nuomones, padeda nubrti politikos kryptis. Jis taip pat, nepaeisdamas Sjungos usienio reikal ministro kompetencijos, stebi sutart politikos krypi gyvendinim. 2. io skyriaus taikymo srityje Politinis ir saugumo komitetas Tarybos ir Sjungos usienio

reikal ministro atsakomybe atlieka III-309 straipsnyje nurodyt krizi valdymo operacij politin prieir ir joms strategikai vadovauja. Taryba gali galioti komitet krizs valdymo operacijos tikslu ir metu, kaip nustatyta Tarybos, imtis atitinkam priemoni, susijusi su tos operacijos politine prieira ir strateginiu vadovavimu.

III-308 STRAIPSNIS Bendros usienio ir saugumo politikos gyvendinimas nedaro poveikio I-13I-15 ir I-17 straipsniuose ivardyt Sjungos kompetencij vykdymui nustatyt procedr taikymui ir Konstitucijoje numatyt institucij galiojim atitinkamai apimiai. Taip pat mintuose straipsniuose nurodytos politikos gyvendinimas nedaro poveikio Sjungos kompetencij pagal skyri vykdymui nustatyt procedr taikymui ir Konstitucijoje numatyt institucij galiojim atitinkamai apimiai.

Constitution/lt 242

2 SKIRSNIS BENDRA SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

III-309 STRAIPSNIS 1. I-41 straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas, kurias vykdydama Sjunga gali naudoti civilines ir

karines priemones, sudaro bendros nusiginklavimo operacijos, humanitarins ir gelbjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konflikt prevencijos ir taikos palaikymo, kovini pajg vykdomos krizi valdymo misijos, skaitant taikdaryst ir padties stabilizavim po konflikto. Visos ios misijos gali padti kovoti su terorizmu, taip pat remiant treisias alis, savo teritorijose besistengianias veikti terorizm. 2. Taryba priima su io straipsnio 1 dalyje nurodytomis misijomis susijusius europinius

sprendimus, apibrianius j tikslus, srit ir gyvendinimo bendrsias slygas. Sjungos usienio reikal ministras, priirimas Tarybos bei palaikydamas glaud nuolatin ry su Politiniu ir saugumo komitetu, utikrina toki misij civilini ir karini aspekt koordinavim.

III-310 STRAIPSNIS 1. Pagal europinius sprendimus, priimtus remiantis III-309 straipsniu, Taryba gali pavesti

gyvendinti misij valstybi nari, kurios nori j vykdyti ir turi tam reikalingus pajgumus, grupei. Tokios valstybs nars kartu su Sjungos usienio reikal ministru dl misijos valdymo susitaria tarpusavyje.

Constitution/lt 243

2.

Misijos vykdyme dalyvaujanios valstybs nars savo iniciatyva arba kitos valstybs nars

praymu reguliariai informuoja Taryb apie pasiekt paang. ios valstybs nedelsdamos informuoja Taryb, jei misijos vykdymas susijs su rimtomis pasekmmis arba dl to reikia i dalies keisti 1 dalyje nurodytuose europiniuose sprendimuose apibrtos misijos tiksl, apimt ir slygas. Tokiais atvejais reikalingus europinius sprendimus priima Taryba.

III-311 STRAIPSNIS 1. I-41 straipsnio 3 dalimi steigiama agentra gynybos pajgum, mokslini tyrim, sigijim ir

ginkluots vystymo srityje (Europos gynybos agentra), kuri priiri Taryba, vykdo ias uduotis: a) padeda nustatyti valstybi nari karini pajgum tikslus ir vertinti, kaip valstybs nars laikosi dl i pajgum duot sipareigojim; b) skatina operacij vykdymo poreiki suderinim bei veiksming, suderinam pirkimo metod primim; c) silo daugiaalius projektus, siekiant gyvendinti karini pajgum tikslus, utikrina valstybi nari gyvendinam program koordinavim ir konkrei bendradarbiavimo program valdym; d) remia gynybos technologij mokslinius tyrimus bei koordinuoja ir planuoja bendr mokslini tyrim veikl ir technini sprendim bsimiems operacij vykdymo poreikiams tenkinti tyrim;

Constitution/lt 244

e)

padeda nustatyti ir, jei reikia, gyvendina visas gynybos sektoriaus pramons ir technologij pagrindo stiprinimui bei karini ilaid veiksmingumo didinimui naudingas priemones.

2.

Europos gynybos agentra yra atvira visoms valstybms narms, pageidaujanioms dalyvauti

jos veikloje. Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, priima europin sprendim, apibriant agentros statut, bstins viet ir veiklos nuostatus. Tame sprendime turt bti atsivelgta veiksmingo dalyvavimo Agentros veikloje lyg. Agentroje sudaromos atskiros grups, jungianios bendruose projektuose dalyvaujanias valstybes nares. Agentra vykdo savo uduotis prireikus palaikydama ry su Komisija.

III-312 STRAIPSNIS 1. I-41 straipsnio 6 dalyje nurodytame nuolatiniame struktrizuotame bendradarbiavime

pageidaujanios dalyvauti valstybs nars, atitinkanios kriterijus ir prisimusios sipareigojimus dl karini pajgum, kurie nurodyti Protokole dl nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo, apie savo ketinim pranea Tarybai ir Sjungos usienio reikal ministrui. 2. Per tris mnesius nuo io straipsnio 1 dalyje nurodyto praneimo Taryba priima europin

sprendim, nustatant nuolatin struktrizuot bendradarbiavim ir dalyvaujani valstybi nari sra. Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma pasikonsultavusi su Sjungos usienio reikal ministru. 3. Bet kuri valstyb nar, pageidaujanti vliau dalyvauti nuolatiniame struktrizuotame

bendradarbiavime, apie savo ketinim pranea Tarybai ir Sjungos usienio reikal ministrui.

Constitution/lt 245

Taryba priima europin sprendim, patvirtinant atitinkamos valstybs nars, kuri atitinka Protokolo dl nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose nurodytus kriterijus ir prisiima ten nurodytus sipareigojimus, dalyvavim. Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma, pasikonsultavusi su Sjungos usienio reikal ministru. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujanioms valstybms narms atstovaujantys Tarybos nariai. Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55% Tarybos nari, atstovaujani dalyvaujanioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65% i valstybi gyventoj. Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35% dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma. 4. Jei dalyvaujanti valstyb nar nebeatitinka kriterij arba nebesugeba vykdyti Protokolo dl

nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose nurodyt sipareigojim, Taryba gali priimti atitinkamos valstybs nars dalyvavim sustabdant europin sprendim. Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma. Balsavime dalyvauja tik Tarybos nariai, atstovaujantys dalyvaujanioms valstybms narms, iskyrus atitinkam valstyb nar. Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55% Tarybos nari, atstovaujani dalyvaujanioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65% i valstybi gyventoj. Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus Tarybos nari skaiius, atstovaujantis daugiau kaip 35% dalyvaujani valstybi nari gyventoj, pridjus vien, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma.

Constitution/lt 246

5.

Bet kuri dalyvaujanti valstyb nar, kuri pageidauja pasitraukti i nuolatinio struktrizuoto

bendradarbiavimo, apie savo ketinim pranea Tarybai, kuri paymi, kad atitinkama valstyb nar nuolatiniame struktrizuotame bendradarbiavime nebedalyvauja. 6. Nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo sistemoje Tarybos priimti europiniai sprendimai

ir rekomendacijos, iskyrus nurodytuosius io straipsnio 25 dalyse, priimami vieningai. Taikant i dal, bals vieningum sudaro tik dalyvaujani valstybi nari atstov balsai.

3 SKIRSNIS FINANSINS NUOSTATOS

III-313 STRAIPSNIS 1. skyri gyvendinant patiriamos institucij administracins ilaidos finansuojamos i

Sjungos biudeto. 2. Einamosios ilaidos, susidaranios gyvendinant skyri, taip pat yra finansuojamos i

Sjungos biudeto, iskyrus tokias ilaidas, kurios atsiranda dl karinio arba gynybinio pobdio operacij, ir atvejus, kai Taryba nusprendia kitaip.

Constitution/lt 247

Kai ilaidos nefinansuojamos i Sjungos biudeto, jas finansuoja valstybs nars pagal bendrojo nacionalinio produkto dyd, jeigu Taryba nenusprendia kitaip. Valstybs nars, kuri atstovai pagal III-300 straipsnio 1 dalies antrj pastraip Taryboje yra padar oficial pareikim, neprivalo prisidti prie ilaid, atsirandani dl karinio arba gynybinio pobdio operacij, finansavimo. 3. Taryba priima europin sprendim, nustatant konkreias procedras, garantuojanias

galimyb greitai pasinaudoti Sjungos biudeto asignavimais skubiam iniciatyv bendros usienio ir saugumo politikos srityje finansavimui ir ypa pasirengimui I-41 straipsnio 1 dalyje ir III-309 straipsnyje nurodytoms misijoms. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. I Sjungos biudeto nefinansuojama pasirengimo I-41 straipsnio 1 dalyje ir III-309 straipsnyje nurodytoms misijoms veikla finansuojama i valstybi nari na sudaryto pradinio fondo. Taryba, remdamasi Sjungos usienio reikal ministro pasilymu, kvalifikuota bals dauguma priima europinius sprendimus, nustatanius: a) b) c) pradinio fondo steigimo ir finansavimo procedras, ypa fond skiriamas sumas; pradinio fondo administravimo procedras; finans kontrols procedras.

Constitution/lt 248

Kai pagal I-41 straipsnio 1 dal ir III-309 straipsn numatyta uduotis negali bti finansuojama i Sjungos biudeto, Taryba galioja Sjungos usienio reikal ministr naudotis fondu. Sjungos usienio reikal ministras dl i galiojim gyvendinimo atsiskaito Tarybai.

III SKYRIUS BENDRA PREKYBOS POLITIKA

III-314 STRAIPSNIS Pagal III-151 straipsn sukurdama muit sjung, Sjunga bendram labui prisideda prie darnaus pasaulio prekybos pltojimo, laipsniko tarptautins prekybos ir tiesiogini usienio investicij apribojim panaikinimo bei muit ir kit klii mainimo.

III-315 STRAIPSNIS 1. Bendra prekybos politika grindiama vienodais principais, ypa keiiant muit normas,

sudarant susitarimus dl muit tarif ir prekybos, susijusius su prekyba prekmis ir paslaugomis bei intelektins nuosavybs komerciniais aspektais, tiesioginmis usienio investicijomis, liberalizavimo priemoni suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonmis, pavyzdiui, taikytinomis dempingo ar subsidij atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sjungos iorini veiksm principais ir tikslais.

Constitution/lt 249

2.

Europiniuose statymuose nustatomos priemons, apibrianios bendros prekybos politikos

gyvendinimo sistem. 3. Kai reikia dertis dl susitarim su viena arba keliomis treiosiomis alimis ar tarptautinmis

organizacijomis ir juos sudaryti, taikomas III-325 straipsnis, atsivelgiant io straipsnio specialias nuostatas. Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri galioja Komisij pradti reikalingas derybas. Taryba ir Komisija yra atsakingos u tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitikt Sjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles. ias derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padti Komisijai atlikti i uduot, ir laikydamasi toki nurodym, kuriuos Taryba gali jai teikti. Apie deryb eig Komisija reguliariai atsiskaito specialiajam komitetui ir Europos Parlamentui. 4. Sprendimus dl deryb ir io straipsnio 3 dalyje nurodyt susitarim sudarymo Taryba priima

kvalifikuota bals dauguma. Sprendimus dl deryb ir susitarim prekybos paslaugomis, intelektins nuosavybs komercini aspekt ir tiesiogini usienio investicij srityse sudarymo Taryba priima vieningai, kai iuose susitarimuose numatomos nuostatos, pagal kurias vidaus taisykli primimui yra reikalingas bals vieningumas. Taryba taip pat sprendia vieningai dl susitarim sudarymo: a) prekybos kultros ir audiovizualinmis paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad ie susitarimai gali pakenkti Sjungos kultr ir kalb vairovei;

Constitution/lt 250

b)

prekybos socialinmis, vietimo ir sveikatos paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad ie susitarimai gali labai sutrikdyti nacionalin i paslaug organizavim ir pakenkti valstybi nari atsakomybei jas teikti.

5.

Deryboms ir tarptautini susitarim sudarymui transporto srityje taikomos III antratins

dalies III skyriaus 7 skirsnio ir III-325 straipsnio nuostatos. 6. Naudojimasis iuo straipsniu suteiktais galiojimais bendros prekybos politikos srityje neturi

poveikio Sjungos ir valstybi nari kompetencijos atskyrimui ir nesudaro prielaid valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostat suderinimui, kiek tokio suderinimo nereikalaujama Konstitucijoje.

IV SKYRIUS BENDRADARBIAVIMAS SU TREIOSIOMIS ALIMIS IR HUMANITARIN PAGALBA

1 SKIRSNIS VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS

III-316 STRAIPSNIS 1. Sjungos politika vystomojo bendradarbiavimo srityje vykdoma vadovaujantis Sjungos

iorini veiksm principais ir tikslais. Sjungos ir valstybi nari vystomojo bendradarbiavimo politika papildo ir stiprina viena kit.

Constitution/lt 251

Sjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos pagrindinis tikslas yra sumainti, o ilgainiui ir panaikinti skurd. Sjunga atsivelgia vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo gyvendinamos politikos srityse, kurios gali turti takos besivystanioms alims. 2. Sjunga ir valstybs nars laikosi sipareigojim ir atsivelgia tikslus, kuriuos jos patvirtino

Jungtinse Tautose ir kitose kompetentingose tarptautinse organizacijose.

III-317 STRAIPSNIS 1. Europiniai statymai arba pagrind statymai nustato priemones, btinas vystomojo

bendradarbiavimo politikai gyvendinti, kurios gali bti siejamos su daugiametmis bendradarbiavimo su besivystaniomis alimis programomis arba teminio pobdio programomis. 2. Sjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su treiosiomis alimis ir kompetentingomis

tarptautinmis organizacijomis, padedanius siekti III-292 ir III-316 straipsniuose nurodyt tiksl. Pirmoji pastraipa nepaeidia valstybi nari kompetencijos vesti derybas tarptautinse institucijose ir sudaryti susitarimus. 3. Europos investicij bankas pagal savo statute nustatytas slygas prisideda prie 1 dalyje

nurodyt priemoni gyvendinimo.

Constitution/lt 252

III-318 STRAIPSNIS 1. Siekdamos skatinti, kad j veiksmai papildyt vienas kit ir bt veiksmingi, Sjunga ir

valstybs nars koordinuoja savo vystomojo bendradarbiavimo politik ir konsultuojasi tarpusavyje dl savo pagalbos program, taip pat ir tarptautinse organizacijose ir per tarptautines konferencijas. Jos gali imtis bendr veiksm. Prireikus valstybs nars prisideda prie Sjungos pagalbos program gyvendinimo. 2. 3. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos remti 1 dalyje nurodyt koordinavim. Sjunga ir valstybs nars su treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis

organizacijomis bendradarbiauja neperengdamos savo atitinkamos kompetencijos rib.

2 SKIRSNIS EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREIOSIOMIS ALIMIS

III-319 STRAIPSNIS 1. Nepaeisdama kit Konstitucijos, ypa III-316 - III-318 straipsni, nuostat, Sjunga

gyvendina ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo su treiosiomis alimis, iskyrus besivystanias alis, ypa finansins pagalbos, veiksmus. Tokie veiksmai atitinka Sjungos vystomojo bendradarbiavimo politik ir yra vykdomos vadovaujantis jos iorini veiksm principais ir tikslais. Sjungos ir valstybi nari veiksmai vieni kitus papildo ir sustiprina.

Constitution/lt 253

2.

Europiniai statymai arba pagrind statymai nustato priemones, reikalingas io straipsnio 1

dalies gyvendinimui. 3. Sjunga ir valstybs nars su treiosiomis alimis ir kompetentingomis tarptautinmis

organizacijomis bendradarbiauja neperengdamos savo atitinkamos kompetencijos rib. Sjungos bendradarbiavimo bdai gali bti nustatomi Sjungos ir atitinkam treij ali susitarimuose. Pirmoji pastraipa nepaeidia valstybi nari kompetencijos vesti derybas tarptautinse institucijose ir sudaryti susitarimus.

III-320 STRAIPSNIS Kai dl situacijos treiojoje alyje Sjungai reikia teikti skubi finansin pagalb, reikalingus europinius sprendimus, remdamasi Komisijos pasilymu, priima Taryba.

Constitution/lt 254

3 SKIRSNIS HUMANITARIN PAGALBA

III-321 STRAIPSNIS 1. Sjungos operacijos humanitarins pagalbos srityje vykdomos vadovaujantis Sjungos

iorini veiksm principais ir tikslais. Toki operacij paskirtis suteikti laikin pagalb ir param monms treiosiose alyse, nukentjusiems nuo gaivalini nelaimi ar mogaus sukelt katastrof, ir juos apsaugoti, siekiant patenkinti dl i vairi situacij atsiradusius humanitarinius poreikius. Sjungos ir valstybi nari operacijos viena kit papildo ir sustiprina. 2. Humanitarins pagalbos operacijos vykdomos laikantis tarptautins teiss princip ir

nealikumo, neutralumo bei nediskriminavimo princip. 3. Europiniai statymai arba pagrind statymai nustato priemones, apibria struktr, kurioje

gyvendinamos Sjungos humanitarins pagalbos operacijos. 4. Sjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su treiosiomis alimis ir kompetentingomis

tarptautinmis organizacijomis, padedanius siekti io straipsnio 1 dalyje ir III-292 straipsnyje nurodyt tiksl. Pirmoji pastraipa nepaeidia valstybi nari kompetencijos vesti derybas tarptautinse institucijose ir sudaryti susitarimus.

Constitution/lt 255

5.

Siekiant sukurti struktr jauniesiems europieiams bendrai prisidti prie Sjungos

humanitarins pagalbos operacij, steigiamas Europos savanorikos humanitarins pagalbos korpusas. Europiniuose statymuose apibriamos io korpuso veiklos taisykls ir tvarka. 6. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos Sjungos ir valstybi nari veiksm

koordinavimui remti, kad Sjungos ir ali humanitarins pagalbos priemons bt veiksmingesns ir geriau papildyt viena kit. 7. Sjunga utikrina, kad jos ir tarptautini organizacij bei institucij, ypa einani

Jungtini Taut sistem, humanitarins pagalbos operacijos bt koordinuojami ir suderinti.

V SKYRIUS RIBOJANIOS PRIEMONS

III-322 STRAIPSNIS 1. Kai europinis sprendimas, priimtas pagal II skyri, numato ekonomini ir finansini santyki

su viena ar keletu treij ali visik nutraukim ar dalin apribojim, Taryba kvalifikuota bals dauguma, remdamasi bendru Sjungos usienio reikal ministro ir Komisijos pasilymu, priima reikalingus europinius reglamentus ar sprendimus. Apie tai ji pranea Europos Parlamentui.

Constitution/lt 256

2.

Kai pagal II skyri priimtas europinis sprendimas taip numato, Taryba pagal 1 dalyje

nurodyt procedr gali patvirtinti ribojanias priemones, nukreiptas prie fizinius ar juridinius asmenis,grupes ar nevalstybinius subjektus. 3. iame straipsnyje nurodyti aktai apima reikalingas nuostatas dl teisini apsaugos priemoni.

VI SKYRIUS TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

III-323 STRAIPSNIS 1. Sjunga gali sudaryti susitarim su viena arba keliomis treiosiomis alimis arba

tarptautinmis organizacijomis, kai tai yra numatyta Konstitucijoje arba kai susitarimo sudarymas yra btinas norint Sjungos politikos srii ribose pasiekti vien i Konstitucijos nurodyt tiksl, arba kai j numato Sjungos teisikai privalomas aktas, arba kai jis gali turti poveik bendroms taisyklms ar keisti j apimt. 2. Sjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sjungos institucijoms ir valstybms narms.

Constitution/lt 257

III-324 STRAIPSNIS Sjunga gali su viena arba keletu treij ali ar tarptautini organizacij sudaryti asociacijos susitarimus, siekiant steigti asociacij, numatani abipuses teises ir pareigas, bendr veikl ir speciali tvark.

III-325 STRAIPSNIS 1. Nepaeidiant III-315 straipsnyje nustatyt konkrei nuostat, derybos dl susitarim tarp

Sjungos ir treij ali arba tarptautini organizacij vedamos ir jie sudaromi toliau idstyta tvarka. 2. Taryba leidia pradti derybas, priima derybinius nurodymus, leidia pasirayti ir sudaryti

susitarimus. 3. Kai numatytas sudaryti susitarimas iimtinai ar daugiausiai yra susijs su bendra usienio ir

saugumo politika, Komisija arba Sjungos usienio reikal ministras teikia rekomendacijas Tarybai, o i priima europin sprendim, kuriuo galioja pradti derybas ir kuriuo, atsivelgiant numatyto sudaryti susitarimo dalyk, skiriamas Sjungos deryb grups derybininkas arba vadovas. 4. Taryba gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti special komitet, su kuriuo

konsultuojantis turi bti vedamos derybos. 5. Taryba, remdamasi derybininko pasilymu, priima europin sprendim, kuriuo galiojama

pasirayti susitarim ir prireikus laikinai j taikyti jam dar nesigaliojus.

Constitution/lt 258

6.

Taryba, remdamasi derybininko pasilymu, priima europin sprendim dl susitarimo

sudarymo. Iskyrus tuos atvejus, kai susitarimas susijs iimtinai su bendra usienio ir saugumo politika, Taryba priima europin sprendim dl susitarimo sudarymo: a) gavusi Europos Parlamento pritarim iais atvejais: i) ii) asociacijos sutartims; Sjungos prisijungimui prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos; iii) susitarimams, nustatantiems konkrei institucin struktr organizuojant bendradarbiavimo procedras; iv) v) susitarimams, turintiems svarbi padarini Sjungos biudetui; susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma prasta teiskros procedra arba speciali teiskros procedra, kai reikia Europos Parlamento pritarimo. Skubiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti dl pritarimo termino. b) pasikonsultavusi su Europos Parlamentu kitais atvejais. Europos Parlamentas savo nuomon pateikia per tok laik, kur Taryba gali nustatyti atsivelgdama reikalo skubum. Nepateikus nuomons per t laik, Taryba gali imtis veiksm.

Constitution/lt 259

7.

Sudarydama susitarim, Taryba gali, nukrypdama nuo 5, 6 ir 9 dali nuostat, galioti

derybinink Sjungos vardu patvirtinti susitarimo pakeitimus, kai susitarimas numato, kad jie priimami supaprastinta tvarka arba kai juos priima pagal t susitarim steigtas organas; Taryba gali tokiam galiojimui nustatyti konkreias slygas. 8. Laikydamasi tos tvarkos, Taryba visais atvejais sprendia kvalifikuota bals dauguma.

Taiau ji sprendia vieningai, kai susitarimas priklauso sriiai, kurioje Sjungos aktams priimti reikia bals vieningumo, taip pat ir asociacijos susitarim ir III-319 straipsnyje nurodyt susitarim su valstybmis kandidatmis atveju. 9. Taryba, remdamasi Komisijos ar Sjungos usienio reikal ministro pasilymu, priima

europin sprendim, kuriuo sustabdomas susitarimo taikymas ir nustatomos pozicijos, kurios Sjungos vardu priimamos susitarimu steigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisin gali turinius aktus, iskyrus aktus, papildanius arba pakeiianius susitarimo institucin struktr. 10. 11. Europos Parlamentas nedelsiant ir isamiai informuojamas visais ios tvarkos etapais. Valstyb nar, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija gali gauti Teisingumo Teismo

nuomon dl to, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su Konstitucijos nuostatomis. Jei Teisingumo Teismo nuomon yra neigiama, numatytas sudaryti susitarimas negali sigalioti, jei jis nra i dalies pakeistas arba Konstitucija neperirta.

Constitution/lt 260

III-326 STRAIPSNIS 1. Nukrypdama nuo III-325 straipsnio Taryba, remdamasi Europos centrinio banko arba

remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, stengdamasi, kad bt pasiektas bendras sutarimas, atitinkantis tiksl kain stabilum, gali sudaryti oficialius susitarimus dl euro valiutos kurso sistemos treij valstybi valiut atvilgiu. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba sprendia vieningai ir pagal 3 dalyje numatyt tvark. Taryba, remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija arba remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, stengdamasi, kad bt pasiektas bendras sutarimas, atitinkantis tiksl kain stabilum, gali priimti, pakoreguoti ar panaikinti centrin euro kurs valiutos kurso sistemoje. Apie centrinio euro kurso primim, pakoregavim ar panaikinim Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlament. 2. Jeigu nra 1 dalyje nurodytos valiutos kurso sistemos, skirtos vienai ar keletui treij

valstybi valiut, Taryba, remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija arba remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, gali suformuluoti bendras valiutos kurso politikos i valiut atvilgiu gaires. ios bendros gairs nepaeidia svarbiausio Europos centrini bank sistemos tikslo palaikyti kain stabilum. 3. Nukrypdama nuo III-325 straipsnio, kai Sjunga turi dertis su viena ar keliomis valstybmis

ar tarptautinmis organizacijomis dl susitarim, susijusi su pinig ar usienio valiutos kurso reimo reikalais, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, sprendia dl deryb organizavimo priemoni ir susitarim sudarymo. ie sprendimai garantuoja, kad Sjunga ireikia bendr pozicij. Komisija visokeriopai dalyvauja derybose.

Constitution/lt 261

4.

Nepaeisdamos Sjungos kompetencijos ir susitarim dl Ekonomins ir pinig sjungos,

valstybs nars gali vesti derybas tarptautinse organizacijose ir sudaryti susitarimus.

VII SKYRIUS SJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINMIS ORGANIZACIJOMIS IR TREIOSIOMIS ALIMIS BEI SJUNGOS DELEGACIJOMIS

III-327 STRAIPSNIS 1. Sjunga visais tinkamais bdais bendradarbiauja su Jungtini Taut organais ir jos

specializuotomis agentromis, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija. Sjunga taip pat palaiko tinkamus ryius su kitomis tarptautinmis organizacijomis. 2. Sjungos usienio reikal ministrui ir Komisijai pavedama gyvendinti straipsn.

Constitution/lt 262

III-328 STRAIPSNIS 1. 2. Sjungos delegacijos treiosiose alyse ir tarptautinse organizacijose atstovauja Sjungai. Sjungos delegacijos yra Sjungos usienio reikal ministro prieiroje. Jos veikia glaudiai

bendradarbiaudamos su valstybi nari diplomatinmis ir konsulinmis atstovybmis.

VIII SKYRIUS SOLIDARUMO SLYGOS GYVENDINIMAS

III-329 STRAIPSNIS 1. Valstybei narei patyrus teroro akt, gaivalin nelaim arba mogaus sukelt katastrof, jos

politins valdios institucij praymu kitos valstybs nars teikia jai pagalb. iuo tikslu Taryboje valstybs nars tarpusavyje suderina savo veiksmus. 2. Remiantis bendru Komisijos ir Sjungos usienio reikal ministro pasilymu Tarybos

priimtame europiniame sprendime nustatomos priemons, skirtos Sjungai gyvendinti I-43 straipsnyje nurodyt solidarumo slyg. Taryba laikosi III-300 straipsnio 1 dalies, kai is sprendimas yra gynybinio pobdio. Apie tai informuojamas Europos Parlamentas.

Constitution/lt 263

ios straipsnio dalies taikymo tikslais ir nepaeidiant III-344 straipsnio, Tarybai padeda Politikos ir saugumo komitetas remdamasis bendros saugumo ir gynybos politikos kontekste ipltotomis struktromis ir III-261 straipsnyje nurodytas komitetas, kurie prireikus pateikia bendras nuomones. 3. Siekdama sudaryti slygas Sjungai ir jos valstybms narms imtis efektyvi veiksm,

Europos Vadov Taryba reguliariai vertina grsmes, su kuriomis susiduria Sjunga.

Constitution/lt 264

VI ANTRATIN DALIS SJUNGOS FUNKCIONAVIMAS

I SKYRIUS INSTITUCINS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS INSTITUCIJOS

1 poskirsnis Europos Parlamentas

III-330 STRAIPSNIS 1. Tarybos europinis statymas ar pagrind statymas nustato reikalingas priemones Europos

Parlamento nari rinkimams remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise pagal visose valstybse narse taikom vienod tvark arba pagal visoms valstybms narms bendrus principus.

Constitution/lt 265

Taryba sprendia vieningai, remdamasi Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi vis jo nari daugumos patvirtint pritarim. is statymas ar pagrind statymas sigalioja po to, kai j patvirtina valstybs nars pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. 2. Europos Parlamento europinis statymas nustato nuostatus ir bendrsias slygas,

reglamentuojanias jo nari pareig vykdym. Europos Parlamentas veikia savo iniciatyva, papras Komisijos nuomons ir pritarus Tarybai. Taryba sprendia vieningai dl vis taisykli ar slyg, susijusi su nari ar buvusi nari apmokestinimu.

III-331 STRAIPSNIS Europinis statymas nustato I-46 straipsnio 4 dalyje nurodytas politines partijas Europos lygiu reglamentuojanius nuostatus, ypa taisykles dl j finansavimo.

III-332 STRAIPSNIS

Europos Parlamentas, sprsdamas vis savo nari bals dauguma, gali paprayti, kad Komisija pateikt bet kok atitinkam pasilym klausimais, kuriais, jo nuomone, Konstitucijai gyvendinti reikalingas Sjungos teiss aktas. Jeigu Komisija nepateikia pasilymo, apie prieastis ji pranea Europos Parlamentui.

Constitution/lt 266

III-333 STRAIPSNIS Atlikdamas savo pareigas, Europos Parlamentas ketvirtadalio savo nari praymu gali sudaryti laikinj Tyrimo komitet, kuris, nepaeisdamas kitoms institucijoms ar organams Konstitucija suteikt galiojim, tirt tariamus paeidimus ar netinkam administravim taikant Sjungos teis, iskyrus atvejus, kai tuos tariamus faktus nagrinja teismas, ir tol, kol bus baigtas tos bylos teisminis nagrinjimas Pateiks savo ataskait, laikinasis Tyrimo komitetas nustoja veikti. Europos Parlamento europiniu statymu nustatomos isamios naudojimosi tyrimo teise reglamentuojanias nuostatas. Europos Parlamentas veikia savo iniciatyva, gavs Tarybos ir Komisijos pritarim.

III-334 STRAIPSNIS Pagal I-10 straipsnio 2 dalies d punkt, kiekvienas Sjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybje narje gyvenantis ar savo registruot buvein turintis fizinis arba juridinis asmuo turi teis individualiai arba kartu su kitais asmenimis pateikti Europos Parlamentui peticij bet kokiu reikalu, priklausaniu Sjungos veiklos sritims ir turiniu jam ar jai tiesiogin poveik.

Constitution/lt 267

III-335 STRAIPSNIS 1. Europos Parlamentas renka Europos ombudsmen. Pagal I-10 straipsnio 2 dalies d punkt ir I-

49 straipsn, jis yra galiotas priimti kiekvieno Sjungos pilieio arba kiekvieno valstybje narje gyvenanio ar savo registruot buvein turinio fizinio arba juridinio asmens skundus dl netinkamo administravimo atvej Sjungos institucij, staig ar organ veikloje, iskyrus Europos Sjungos Teisingumo Teism, kai is vykdo teismo funkcijas. Ombudsmenas, eidamas savo pareigas, tyrimus, kuriuos jis mano esant reikalingus, atlieka arba savo paties iniciatyva, arba remdamasis jam tiesiogiai ar per Europos Parlamento nar pateiktais skundais, iskyrus atvejus, kai tariamieji faktai yra ar buvo nagrinjami teismine tvarka. Tais atvejais, kai ombudsmenas nustato netinkamo administravimo atvej, jis iuo reikalu kreipiasi atitinkam institucij, staig ar organ, kurie per tris mnesius privalo informuoti j apie savo poir. Paskui ombudsmenas siunia praneim Europos Parlamentui ir atitinkamai institucijai, staigai ar organui. Skund pateiks asmuo informuojamas apie toki tyrim rezultatus. Ombudsmenas Europos Parlamentui pateikia metin praneim apie savo tyrim rezultatus. 2. Ombudsmenas renkamas po kiekvien Europos Parlamento rinkim visai Parlamento

kadencijai. Ombudsmenas gali bti renkamas kitai kadencijai. Europos Parlamento praymu Teisingumo Teismas gali ombudsmen atleisti, jei jis nebeatitinka ioms pareigoms keliam reikalavim arba yra kaltas padars sunk nusiengim.

Constitution/lt 268

3.

Atlikdamas savo pareigas ombudsmenas yra visikai nepriklausomas. Atlikdamas savo

pareigas jis nesiekia gauti ir nepriima jokios institucijos, staigos ar organo nurodym. Per savo kadencij ombudsmenas negali turti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo. 4. Europos Parlamento europinis statymas nustato nuostatus ir bendrsias slygas,

reglamentuojanias ombudsmeno pareig atlikim. Europos Parlamentas veikia savo iniciatyva, papras Komisijos nuomons ir pritarus Tarybai.

III-336 STRAIPSNIS Europos Parlamentas renkasi metines sesijas. Neaukiamas jis susirenka antrj kovo mnesio antradien. Daugumos vis savo nari, Tarybos ar Komisijos praymu Europos Parlamentas gali rinktis trumpesnes neeilines sesijas.

III-337 STRAIPSNIS 1. Europos Parlamentas iklauso Europos Vadov Taryb ir Taryb Europos Vadov Tarybos

darbo tvarkos taisyklse bei Tarybos darbo tvarkos taisyklse nustatytomis slygomis. 2. Komisija gali dalyvauti visuose Europos Parlamento posdiuose ir jos paios praymu yra

iklausoma. Ji odiu arba ratu atsako Europos Parlamento ar jo nari jai pateiktus klausimus.

Constitution/lt 269

3.

Europos Parlamentas vieame posdyje apsvarsto Komisijos jam pateikt bendr metin

praneim.

III-338 STRAIPSNIS Iskyrus atvejus, kai Konstitucijoje nustatyta kitaip, Europos Parlamentas sprendia atiduot bals dauguma. Kvorumo dydis nustatomas Darbo tvarkos taisyklse.

III-339 STRAIPSNIS Europos Parlamentas savo nari bals dauguma priima savo Darbo tvarkos taisykles. Europos Parlamento posdi mediaga skelbiama Konstitucijoje ir jo Darbo tvarkos taisyklse nustatyta tvarka.

III-340 STRAIPSNIS Jei Europos Parlamente siloma pareikti nepasitikjim Komisijos veikla, balsuoti dl pasilymo jis gali tik prajus ne maiau kaip trims dienoms nuo tokio pasilymo pateikimo ir tik atviru balsavimu.

Constitution/lt 270

Jei pasilymas pareikti nepasitikjim priimamas dviem tredaliais atiduot bals, atitinkani vis Europos Parlamento nari daugum, Komisijos nariai atsistatydina kolektyviai, o Sjungos usienio reikal ministras atsistatydina i pareig Komisijoje. Jie lieka eiti pareigas ir toliau tvarko einamuosius reikalus tol, kol yra pakeiiami pagal I-26 ir I-27 straipsni nuostatas. iuo atveju Komisijos nari, paskirt juos pakeisti, kadencija baigiasi t dien, kuri bt pasibaigusi pareigot kolektyviai atsistatydinti Komisijos nari kadencija.

2 poskirsnis Europos Vadov Taryba

III-341 STRAIPSNIS 1. Balsuojant kiekvienas Europos Vadov Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam. Dalyvaujani nari arba j atstov susilaikymas balsuojant neukerta kelio Europos Vadov Tarybai priimti sprendimus, kurie turi bti priimti vieningai. 2. 3. Europos Vadov Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirminink, kad j iklausyt. Sprendimus procedriniais klausimais ir dl savo darbo tvarkos taisykli primimo Europos

Vadov Taryba priima paprasta bals dauguma. 4. Europos Vadov Tarybai padeda Tarybos generalinis sekretoriatas.

Constitution/lt 271

3 poskirsnis Ministr Taryba

III-342 STRAIPSNIS Taryba renkasi aukiama savo pirmininko iniciatyva arba vieno i jos nari ar Komisijos praymu.

III-343 STRAIPSNIS 1. Balsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne

daugiau kaip vienam. 2. Tais atvejais, kai Taryba sprendimus priima paprasta bals dauguma, ji sprendimus priima

savo nari bals dauguma. 3. Dalyvaujani nari arba j atstov susilaikymas balsuojant neukerta kelio Tarybai priimti

aktus, kurie turi bti priimti vieningai.

III-344 STRAIPSNIS 1. I valstybi nari vyriausybi nuolatini atstov sudarytas komitetas yra atsakingas u

Tarybos darbo rengim ir Tarybos jam pavest uduoi atlikim. Tarybos darbo tvarkos taisyklse numatytais atvejais komitetas gali priimti procedrinius sprendimus.

Constitution/lt 272

2.

Tarybai padeda generalinis sekretoriatas, u kurio veikl yra atsakingas Tarybos paskirtas

generalinis sekretorius. Taryba paprasta bals dauguma sprendia dl generalinio sekretoriato organizavimo. 3. Taryba paprasta bals dauguma sprendia dl procedrini klausim ir dl savo darbo tvarkos

taisykli primimo.

III-345 STRAIPSNIS Taryba paprasta bals dauguma gali Komisijos prayti atlikti bet kur tyrim, Tarybos nuomone, pageidautin siekiant bendr tiksl, ir pateikti jai atitinkamus pasilymus. Jei Komisija nepateikia pasilymo, apie to prieastis ji informuoja Taryb.

III-346 STRAIPSNIS Taryba priima europinius sprendimus, nustatanius ioje Konstitucijoje numatyt komitet veiklos nuostatus. Ji sprendia paprasta bals dauguma, pasikonsultavusi su Komisija.

Constitution/lt 273

4 poskirsnis Europos Komisija

III-347 STRAIPSNIS Komisijos nariai susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos. Valstybs nars gerbia j nepriklausomum ir nesiekia paveikti j, kai jie atlieka savo uduotis. Per savo kadencij Komisijos nariai negali turti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo. Praddami eiti savo pareigas, jie ikilmingai pasiada savo kadencij ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius sipareigojimus, ypa savo pareig siningai ir apdairiai elgtis nustoj eiti ias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamsias pareigas ar gauti tam tikr naud. Paeidus iuos sipareigojimus, Teisingumo Teismas, Tarybai paprasta bals dauguma ar Komisijai kreipusis, gali nusprsti, kad atitinkamas narys, atsivelgiant aplinkybes, arba atstatydinamas pagal III-349 straipsnyje numatyt tvark, arba netenka teiss pensij ar vietoj jos mokamas imokas.

III-348 STRAIPSNIS 1. Iskyrus prasto pakeitimo ar mirties atvej, Komisijos narys savo pareigas nustoja eiti, kai

atsistatydina arba yra atstatydinamas.

Constitution/lt 274

2.

dl atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atsiradusi laisv viet likusiam to nario

kadencijos laikui Taryba bendru sutarimu su Komisijos pirmininku, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir pagal I-26 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, paskiria nauj tos paios pilietybs nar. Taryba, remdamasi Komisijos pirmininko pasilymu, gali vieningai nusprsti toki laisv viet nieko nebeskirti, ypa tada, kai iki nario kadencijos pabaigos yra lik maai laiko. 3. Atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atveju pirmininkas pakeiiamas likusiam kadencijos

laikui pagal I-27 straipsnio 1 dal. 4. Atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atveju Sjungos usienio reikal ministras

pakeiiamas likusiam kadencijos laikui pagal I-28 straipsnio 1 dal. 5. Vis Komisijos nari atsistatydinimo atveju, jie lieka eiti savo pareigas ir toliau tvarko

einamuosius reikalus tol, kol likusiam j kadencijos laikui yra pakeiiami pagal I-26 ir I-27 straipsnius.

III-349 STRAIPSNIS Jei kuris nors Komisijos narys nebeatitinka ioms pareigoms keliam reikalavim arba yra kaltas padars sunk nusiengim, Teisingumo Teismas, Tarybai paprasta bals dauguma ar Komisijai kreipusis, gali j atstatydinti.

Constitution/lt 275

III-350 STRAIPSNIS Nepaeidiant I-28 straipsnio 4 dalies, Komisijai priklausanias atlikti pareigas struktrikai padalija ir jos nariams paskirsto jos pirmininkas pagal I-27 straipsnio 3 dal. Komisijos kadencijos laikotarpiu pirmininkas gali pertvarkyti i pareig paskirstym. Komisijos nariai atlieka pareigas, kurias, vadovaudamasis jam suteiktais galiojimais, jiems paveda primininkas.

III-351 STRAIPSNIS Komisija sprendia savo nari bals dauguma. Kvorumo dydis nustatomas Darbo tvarkos taisyklse.

III-352 STRAIPSNIS 1. Komisija priima savo Darbo tvarkos taisykles, kad utikrint savo ir savo padalini veikim.

Ji utikrina, kad ios taisykls bt paskelbtos. 2. Komisija kasmet ne vliau kaip likus vienam mnesiui iki Europos Parlamento sesijos

pradios paskelbia bendr praneim apie Sjungos veikl.

Constitution/lt 276

5 poskirsnis Europos Sjungos Teisingumo Teismas

III-353 STRAIPSNIS Teisingumo Teismas posdiauja kolegijose, didiojoje kolegijoje arba visa sudtimi, pagal Europos Sjungos Teisingumo Teismo statut.

III-354 STRAIPSNIS Teisingumo Teismui padeda atuoni generaliniai advokatai. Teisingumo Teismo praymu Taryba, sprsdama vieningai, gali priimti europin sprendim padidinti generalini advokat skaii. Generalinio advokato pareiga vieame posdyje visikai nealikai ir nepriklausomai teikti motyvuotas ivadas dl byl, kuriose pagal Europos Sjungos Teisingumo Teismo Statut reikalingas jo dalyvavimas.

III-355 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo teisjai ir generaliniai advokatai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina atitinkamos j alies reikalavimus, keliamus aukiausioms teisjo pareigoms, arba yra pripaintos kompetencijos teiss specialistai; jie skiriami valstybi nari vyriausybi bendru sutarimu, pasikonsultavus su III-357 straipsnyje numatyta patariamja kolegija.

Constitution/lt 277

Kas treji metai yra keiiama dalis teisj ir generalini advokat Europos Sjungos Teisingumo Teismo statute nustatytomis slygomis. Teisingumo Teismo pirminink teisjai renka i savo nari trej met kadencijai. Jis gali bti perrenkamas kitai kadencijai. Teisingumo Teismas priima savo Procedros reglament. reglament patvirtina Taryba.

III-356 STRAIPSNIS Europos Sjungos Teisingumo Teismo statutas nustato Bendrojo Teismo teisj skaii. Statutas gali numatyti, kad Bendrajam Teismui padeda generaliniai advokatai. Bendrojo Teismo nariai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina auktoms teisjo pareigoms keliamus reikalavimus. Jie skiriami valstybi nari vyriausybi bendru sutarimu, pasikonsultavus su III-357 straipsnyje numatyta patariamja kolegija. Bendrojo Teismo sudtis kas treji metai i dalies atnaujinama. Bendrojo Teismo pirminink teisjai renka i savo nari trej met kadencijai. Jis gali bti perrenkamas kitai kadencijai. Suderins su Teisingumo Teismu, Bendrasis Teismas nustato savo Procedros reglament. reglament patvirtina Taryba. Jei Statutas nenumato kitaip, Konstitucijos nuostatos dl Teisingumo Teismo taikomos Bendrajam Teismui.

Constitution/lt 278

III-357 STRAIPSNIS Steigiama patariamoji kolegija, kuri prie valstybi nari vyriausybms skiriant, kaip nurodyta III355 ir III-356 straipsniuose, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisj ir generalin advokat, pateikia nuomon dl kandidat tinkamumo eiti tas pareigas. Patariamj kolegij sudaro septyni asmenys, kurie yra parenkami i buvusi Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nari, nacionalini aukiausij teism nari, pripaintos kompetencijos teisinink, i kuri vien silo Europos Parlamentas. Taryba priima sprendim, kuriuo nustatomos patariamosios kolegijos darbo taisykls, ir europin sprendim, kuriuo skiriami jos nariai. Taryba veikia Teisingumo Teismo pirmininko iniciatyva.

III-358 STRAIPSNIS 1. Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso pirmja instancija nagrinti ir sprsti III-365, III-367,

III-370, III-372 ir III-374 straipsniuose nurodytus iekinius arba bylas, iskyrus tas, kurios priskirtos specializuotajam teismui, steigtam pagal III-359 straipsn, ir tas, kurios pagal Europos Sjungos Teisingumo Teismo statut yra paliktos Europos Sjungos Teisingumo Teismui. Statutas gali numatyti Bendrojo Teismo jurisdikcij kitoms iekini ar byl kategorijoms. Apeliacinis skundas dl Bendrojo Teismo sprendim pagal i straipsnio dal Teisingumo Teismui gali bti paduodamas tik teiss klausimais ir neperengiant Statute nustatyt rib bei jame idstytomis slygomis. 2. Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti ir sprsti iekinius ar bylas, keliamas dl

specializuotj teism.

Constitution/lt 279

Bendrojo Teismo sprendimus pagal i dal iimties tvarka, neperengdamas Europos Sjungos Teisingumo Teismo Statute nustatyt rib ir jame nustatytomis slygomis, Teisingumo Teismas gali perirti tais atvejais, kai yra didelis pavojus, kad bus paveikta Sjungos teiss vienov ar darnumas. 3. Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti ir sprsti klausimus, pateiktus pagal III-369

straipsn dl preliminaraus nutarimo, Europos Sjungos Teisingumo Teismo Statuto nustatytose konkreiose srityse. Tais atvejais, kai Bendrasis Teismas mano, kad byloje reikalingas principinis sprendimas, galintis turti takos Sjungos teiss vienovei ar darnumui, jis gali perduoti byl Teisingumo Teismui, kad is priimt sprendim. Bendrojo Teismo sprendimus klausimais, perduotais dl preliminaraus nutarimo, tais atvejais, kai yra didelis pavojus, kad bus paveikta Sjungos teiss vienov arba darnumas, iimties tvarka Statute nustatytomis slygomis ir neperengdamas jame nustatyt rib gali perirti Teisingumo Teismas.

III-359 STRAIPSNIS 1. Europiniais statymais gali bti steigiami specializuotieji teismai prie Bendrojo Teismo, kurie,

kaip pirmoji instancija, nagrint ir sprst konkreiose srityse ikeltus tam tikr kategorij iekinius ar bylas. Jie priimami Komisijos pasilymu, pasikonsultavus su Teisingumo Teismu, arba praant Teisingumo Teismui, pasikonsultavus su Komisija. 2. Europinis statymas, kuriuo steigiamas specializuotasis teismas, nustato to teismo

organizavimo taisykles ir jam suteikiamos jurisdikcijos mast.

Constitution/lt 280

3.

Apeliaciniai skundai dl specializuotj teism priimt sprendim Bendrajam Teismui gali

bti paduodamas tik teiss klausimais arba, jei tai buvo nustatyta europiniame statyme dl specializuotojo teismo steigimo, gali bti paduodamas apeliacinis skundas ir dl su byla susijusi fakt. 4. Specializuotj teism nariai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni

ir kurie tenkina teisjo pareigoms keliamus reikalavimus. Sprsdama vieningai, juos skiria Taryba. 5. Specializuotieji teismai Teisingumo Teismo pritarimu nustato savo Procedros reglament.

reglament patvirtina Taryba. 6. Jei europinis statymas, steigiantis specializuot teism, nenustato kitaip, Konstitucijos

nuostatos dl Europos Sjungos Teisingumo Teismo ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatos taikomos specializuotiesiems teismams. Statuto I antratin dalis ir jo 64 straipsnis visais atvejais taikomi specializuotiesiems teismams.

III-360 STRAIPSNIS Jei Komisija mano, kad kuri nors valstyb nar nevykd kokios nors pareigos pagal Konstitucij, ji iuo reikalu pareikia pagrst savo nuomon, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimyb idstyti savo samprotavimus. Jei atitinkama valstyb nar per Komisijos nustatyt laik neatsivelgia t nuomon, Komisija gali perduoti reikal svarstyti Europos Sjungos Teisingumo Teismui.

Constitution/lt 281

III-361 STRAIPSNIS Valstyb nar, kuri mano, kad kita valstyb nar nevykd kokios nors pareigos pagal Konstitucij, gali iuo reikalu kreiptis Europos Sjungos Teisingumo Teism. Valstyb nar, prie praddama byl prie kit valstyb nar dl tariamo kurio nors sipareigojimo pagal Konstitucij nevykdymo, pirmiau kreipiasi iuo reikalu Komisij. Suteikusi suinteresuotoms valstybms narms galimyb viena kitai idstyti savo samprotavimus ir juos atsakyti ir odiu, ir ratu, Komisija pareikia savo pagrst nuomon. Jei Komisija per tris mnesius nuo tos dienos, kai j buvo kreiptasi, nepareikia savo nuomons, tai neukerta kelio iuo reikalu kreiptis Teism.

III-362 STRAIPSNIS 1. Jei Europos Sjungos Teisingumo Teismas nustato, kad valstyb nar nevykd kurio nors

sipareigojimo pagal Konstitucij, reikalaujama, kad ta valstyb nar imtsi btin priemoni Teismo sprendimui vykdyti. 2. Jei Komisija mano, kad atitinkama valstyb nar nesim btin priemoni io straipsnio 1

dalyje nurodytam sprendimui vykdyti, tai ji, suteikusi tai valstybei galimyb pateikti savo samprotavimus, gali kreiptis Europos Sjungos Teisingumo Teism. Tai darydama, ji nurodo i tos valstybs nars pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujamo sumokti vienkartinio mokjimo arba baudos dyd.

Constitution/lt 282

Jei Teismas nustato, kad atitinkama valstyb nar nevykd jo sprendimo, jis gali paskirti jai u tai sumokti vienkartin arba baudos mokjim. i procedra neturi paeisti III-361 straipsnio nuostat. 3. Jeigu pagal III-360 straipsn Komisija kreipiasi Europos Sjungos Teisingumo Teism,

remdamasi tuo, kad atitinkama valstyb nar nevykd savo sipareigojim praneti apie europin pagrind statym perkelianias nuostatas, ji gali, jei mano esant tai reikalinga, nurodyti vienkartinio ar baudos mokjimo, mokamo atitinkamos valstybs nars, dyd, kur ji pagal aplinkybes laiko tinkamu. Jei Teismas nustato paeidim, jis gali paskirti atitinkamai valstybei narei sumokti vienkartin arba baudos mokjim, nevirijant Komisijos nurodyto dydio. Mokjimo pareiga sigalioja Teismo sprendime nustatyt dien.

III-363 STRAIPSNIS Tarybos europiniai statymai ir reglamentai gali suteikti Europos Sjungos Teisingumo Teismui neribot jurisdikcij skirti juose numatytas baudas.

III-364 STRAIPSNIS Nepaeidiant kit Konstitucijos nuostat, Europos Sjungos Teisingumo Teismui europiniu statymu galima suteikti jame nustatytos apimties jurisdikcij ginuose, susijusiuose su Europos intelektins nuosavybs teises sukuriani akt, priimt remiantis Konstitucija, taikymu.

Constitution/lt 283

III-365 STRAIPSNIS 1. Europos Sjungos Teisingumo Teismas priiri europini statym ir pagrind statym,

Tarybos, Komisijos, Europos centrinio banko akt, iskyrus rekomendacijas ir nuomones, ir Europos Parlamento ir Europos Vadov Tarybos akt, galini turti teisini padarini treiosioms alims, teistum. Jis taip pat priiri Sjungos staig ar organ akt, galini turti teisini padarini treiosioms alims, teistum. 2. Taikant 1 dal, Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti

valstybs nars, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos pateiktus iekinius dl kompetencijos trkumo, esminio procedrinio reikalavimo paeidimo, Konstitucijos ar kokios nors su jos taikymu susijusios teiss normos paeidimo arba piktnaudiavimo galiojimais. 3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis slygomis Europos Sjungos Teisingumo Teismo

jurisdikcijai priklauso sprsti Audito Rm, Europos centrinio banko ir Region komiteto dl savo prerogatyv gynimo pateiktus iekinius 4. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali 1 ir 2 dalyse numatytomis slygomis pateikti iekin

dl jam skirto akto arba akto, kuris yra tiesiogiai ir konkreiai su juo susijs, ir dl teiss akto, tiesiogiai su juo susijusio ir dl kurio nereikia patvirtinti gyvendinanias priemones. 5. Sjungos staigas ar organus steigiantys aktai gali nustatyti konkreias slygas ir bdus,

reguliuojanius fizini ar juridini asmen pateiktus iekinius dl i staig ar organ akt, galini jiems turti teisini padarini.

Constitution/lt 284

6.

iame straipsnyje numatyti iekiniai pateikiami per du mnesius nuo to akto paskelbimo arba

nuo praneimo apie j iekovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai iekovas apie j suino.

III-366 STRAIPSNIS Jei iekinys yra pagrstas, Europos Sjungos Teisingumo Teismas atitinkam teiss akt paskelbia negaliojaniu. Taiau jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojaniu akto padariniai lieka galutiniai.

III-367 STRAIPSNIS Jei Europos Parlamentas, Europos Vadov Taryba, Taryba, Komisija ar Europos centrinis bankas, paeisdami Konstitucij, nesiima veiksm, valstybs nars ir kitos Sjungos institucijos gali kreiptis Europos Sjungos Teisingumo Teism su iekiniu dl io paeidimo nustatymo. i nuostata tokiomis paiomis slygomis taikoma Sjungos staigoms ir organams, nesiimanioms veiksm. Iekinys priimamas tiktai tuo atveju, jeigu institucija, staiga ar organas buvo pirmiau paragintas imtis veiksm. Jei per du mnesius po tokio paraginimo ta institucija, staiga ar organas neapibria savo pozicijos, iekinys gali bti pateikiamas per kitus du mnesius.

Constitution/lt 285

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo pirmojoje ir antrojoje pastraipose numatyta tvarka gali paduoti Teismui skund, kad Sjungos institucija, staiga ar organas to asmens atvilgiu neprim kokio nors akto, iskyrus rekomendacij ar nuomon.

III-368 STRAIPSNIS Institucija, staiga ar organas, kurio aktas buvo paskelbtas negaliojaniu arba kurios neveikimas pripaintas prietaraujaniu Konstitucijai, privalo imtis btin priemoni Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti. i pareiga nepaeidia joki pareig, galini atsirasti taikant III-431 straipsnio antrj pastraip.

III-369 STRAIPSNIS Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti preliminar nutarim dl: a) b) Konstitucijos aikinimo; Sjungos institucij, staig ir organ akt galiojimo ir iaikinimo;

Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti klausim reikia isprsti, gali prayti Teism priimti dl jo preliminar nutarim.

Constitution/lt 286

Tokiam klausimui ikilus nagrinjant byl valstybs nars teisme, kurio sprendimas pagal nacionalin teis negali bti toliau apskundiamas, tas teismas dl jo turi kreiptis Teism. Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme nagrinjant byl, susijusi su kalinamu asmeniu, Teismas veikia kuo maiau delsdamas.

III-370 STRAIPSNIS Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti ginus, susijusius su alos atlyginimu, numatytu III-431 straipsnio antrojoje ir treiojoje pastraipose.

III-371 STRAIPSNIS Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti dl Europos Vadov Tarybos ar Tarybos pagal I59 straipsn priimt akt teistumo tik valstybs nars, kurios atvilgiu Europos Vadov Taryba ar Taryba prim nutarim, praymu ir tik dl procedrini reikalavim, nustatyt mintame straipsnyje. Toks praymas turi privalo bti pateiktas per vien mnes nuo tokio nutarimo primimo dienos. Teismas sprendia per mnes nuo praymo pateikimo.

Constitution/lt 287

III-372 STRAIPSNIS Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti Sjungos ir jos tarnautoj ginus neperengiant Sjungos pareign tarnybos nuostatuose ir kit tarnautoj darbinimo slygose nustatyt rib ir laikantis jose numatyt slyg.

III-373 STRAIPSNIS Neperengiant toliau nustatyt rib, Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti ginus dl: a) valstybi nari pareig pagal Europos investicij banko statut vykdymo. iuo atveju Banko direktori valdyba naudojasi Komisijai pagal III-360 straipsn suteiktais galiojimais; b) Europos investicij banko Valdytoj tarybos priimt sprendim. iuo atveju bet kuri valstyb nar, Komisija ar Banko direktori valdyba gali pateikti iekinius III-365 straipsnyje nustatyta tvarka; c) Europos investicij banko direktori valdybos priimt sprendim. Iekinius dl toki sprendim gali pateikti tik valstybs nars arba Komisija III-365 straipsnyje numatytomis slygomis ir tik dl to, kad nesilaikoma Banko statuto 19 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalyse nustatytos tvarkos;

Constitution/lt 288

d)

nacionalini centrini bank sipareigojim vykdymo pagal Konstitucij ir Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statut. iuo atveju Europos centrinio banko valdaniosios tarybos galiojimai nacionalini centrini bank atvilgiu yra tokie pat, kaip ir tie, kurie pagal III-360 straipsn yra suteikti Komisijai valstybi nari atvilgiu. Jeigu Europos Sjungos Teisingumo Teismas nustato, kad nacionalinis centrinis bankas nevykd sipareigojimo pagal Konstitucij, reikalaujama, kad tas bankas imtsi btin priemoni Teismo sprendimui vykdyti.

III-374 STRAIPSNIS Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kuri Sjungos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitrain ilyg, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viej ar pagal privatin teis.

III-375 STRAIPSNIS 1. Iskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija numato Europos Sjungos Teisingumo Teismo

jurisdikcij, valstybi nari teism jurisdikcijai priklauso sprsti ginus, kuri viena i ali yra Sjunga. 2. Valstybs nars sipareigoja gin dl Konstitucijos aikinimo ar taikymo nesprsti kitais

bdais nei numatyta Konstitucijoje. 3. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti visus valstybi nari tarpusavio ginus,

susijusius su Konstitucijos dalyku, jei tokie ginai pateikiami jam pagal special ali susitarim.

Constitution/lt 289

III-376 STRAIPSNIS Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso I-40 ir I-41 straipsni bei V antratins dalies II skyriaus nuostatos dl bendros usienio ir saugumo politikos ir III-293 straipsnio nuostatos tiek, kiek jos susijusios su bendra usienio ir saugumo politika. Taiau Teismo jurisdikcijai priklauso priirti kaip laikomasi III-308 straipsnio ir priimti sprendimus dl pagal III-365 straipsnio 4 dalyje numatytas slygas pateikt byl, perirint II skyriaus V antratins dalies pagrindu Tarybos priimt europini sprendim, nustatani ribojanias priemones, nukreiptas prie fizinius ir juridinius asmenis, teistum.

III-377 STRAIPSNIS Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, vykdant savo galiojimus, susijusius su III antratins dalies IV skyriaus 4 ir 5 skirsni nuostatomis dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs, nepriklauso priirti, ar valstybs nars policijos ar kit teissaugos tarnyb atliktos operacijos yra teistos ar proporcingos arba kaip valstybs nars vykdo joms priklausanias pareigas palaikyti viej tvark bei utikrinti vidaus saugum.

III-378 STRAIPSNIS Nors III-365 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra pasibaigs, bet kuri teismo proceso, kuriame ginijama Sjungos institucijos, staigos ar organo priimta bendro taikymo priemon, alis gali remtis III-365 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, kad Europos Sjungos Teisingumo Teismas t akt pripaint netaikytinu.

Constitution/lt 290

III-379 STRAIPSNIS 1. Iekinio pateikimas Europos Sjungos Teisingumo Teisme nesustabdo ginijamo akto

galiojimo. Taiau jei Teismas mano, kad tai reikalinga dl susiklosiusi aplinkybi, jis gali sustabdyti ginijamo akto taikym. 2. Nagrinjamose bylose Europos Sjungos Teisingumo Teismas gali nustatyti reikalingas

laikinsias apsaugos priemones.

III-380 STRAIPSNIS Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimai vykdomi III-401 straipsnyje numatytomis slygomis.

III-381 STRAIPSNIS

Europos Sjungos Teisingumo Teismo statutas nustatomas protokolu. Europiniu statymu gali bti i dalies pakeistos Statuto nuostatos, iskyrus I antratin dal ir 64 straipsn. Jis priimamas Teisingumo Teismo praymu ir pasikonsultavus su Komisija arba Komisijos pasilymu ir pasikonsultavus su Teisingumo Teismu.

Constitution/lt 291

6 poskirsnis Europos centrinis bankas

III-382 STRAIPSNIS 1. Europos centrinio banko Valdanioji taryba susideda i Europos centrinio banko

Vykdomosios valdybos ir valstybi nari nacionalini centrini bank valdytoj, netaikant III-197 straipsnyje nurodytos iimties. 2. Vykdomj valdyb sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi kiti nariai.

Vykdomosios valdybos pirminink, pirmininko pavaduotoj ir kitus narius kvalifikuota bals dauguma skiria Europos Vadov Taryba i pripaint autoritet ir profesin patirt pinig ar bankininkysts srityse turini asmen pagal Tarybos rekomendacij, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centrinio banko Valdanija taryba. J kadencija yra atuoneri metai, ir jie negali bti paskirti kitai kadencijai. Vykdomosios valdybos nariais gali bti tik valstybi nari pilieiai.

III-383 STRAIPSNIS 1. Tarybos pirmininkas ir Komisijos narys gali dalyvauti Europos centrinio banko Valdaniosios

tarybos posdiuose be teiss balsuoti.

Constitution/lt 292

Tarybos pirmininkas gali pateikti Europos centrinio banko Valdaniajai tarybai svarstyti pasilymus. 2. Europos centrinio banko pirmininkas kvieiamas dalyvauti Tarybos posdiuose, kai ji

svarsto su Europos centrini bank sistemos tikslais ir udaviniais susijusius klausimus. 3. Europos centrinis bankas parengia Europos Parlamentui, Europos Vadov Tarybai, Tarybai ir

Komisijai metin praneim apie Europos centrini bank sistemos veikl ir apie apie pinig politik prajusiais bei einamaisiais metais. Europos centrinio banko pirmininkas praneim pateikia Europos Parlamentui, kuris dl jo gali surengti visuotin svarstym, ir Tarybai. Europos centrinio banko pirmininkas ir kiti Vykdomosios valdybos nariai Europos Parlamento praymu arba savo pai iniciatyva gali bti iklausyti kompetentinguose Europos Parlamento organuose.

7 poskirsnis Audito Rmai

III-384 STRAIPSNIS 1. Audito Rmai tikrina vis Sjungos pajam ir ilaid sskaitas. Jie taip pat tikrina vis

Sjungos steigt staig ar organ vis pajam ir ilaid sskaitas, jei tokio tikrinimo nedraudia tos staigos ar organo steigimo dokumentas.

Constitution/lt 293

Audito Rmai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai sskait patikimumo ir pagal jas atlikt operacij teistumo ir tvarkingumo patikinimo pareikim, kuris yra skelbiamas Europos Sjungos oficialiajame leidinyje. is pareikimas gali bti papildomas konkreiais kiekvienos svarbios Sjungos veiklos srities vertinimais. 2. Audito Rmai tikrina, ar visos pajamos buvo gautos ir visos ilaidos padarytos teistai bei

tvarkingai, taip pat ar finans valdymas yra patikimas. Atlikdami darb, jie vis pirma pranea apie neatitikimus. Pajam auditas atliekamas, atsivelgiant Sjungai moktinas ir Sjungai faktikai sumoktas sumas. Ilaid auditas atliekamas atsivelgiant prisiimtus sipareigojimus ir atliktus mokjimus. i ri auditas gali bti atliekamas prie udarant atitinkam finansini met sskaitas. 3. Auditas remiasi pateiktais apskaitos dokumentais ir prireikus atliekamas vietoje kitose

Sjungos institucijose ar bet kurios pajamas ir ilaidas Sjungos vardu tvarkanios staigos ar organo patalpose ir valstybse narse, taip pat bet kurio i biudeto imokas gavusio fizinio ar juridinio asmens patalpose. Valstybse narse auditas atliekamas kartu su nacionalinmis audito staigomis arba, jei ios staigos neturi reikiam galiojim, su kompetentingomis nacionalinmis tarnybomis. Audito Rmai ir valstybi nari nacionalins audito staigos bendradarbiauja pasitikjimo dvasia ir toliau likdamos nepriklausomos. ios staigos ir tarnybos Audito Rmus informuoja, ar jos ketina dalyvauti atliekant audit.

Constitution/lt 294

Kitos institucijos, Sjungos vardu pajamas ir ilaidas tvarkantys staigos ar organai, i biudeto imokas gav fiziniai ar juridiniai asmenys ir nacionalins audito staigos arba, jei ios staigos neturi reikiam galiojim, kompetentingos nacionalins tarnybos Audito Rm praymu teikia jiems bet kokius dokumentus bei informacij, reikalingus atliekant savo uduot. Audito Rm teis gauti Europos investicij banko turim informacij apie Sjungos pajam ir ilaid tvarkym reglamentuojama Audito Rm, io banko ir Komisijos susitarimu. Jei nra susitarimo, Audito Rmai vis tiek gali susipainti su io banko tvarkom Sjungos ilaid ir pajam auditui reikalinga informacija. 4. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Audito Rmai parengia metin praneim. Jis

siuniamas kitoms institucijoms ir kartu su i institucij atsakymais Audito Rm pastabas yra skelbiamas Europos Sjungos oficialiajame leidinyje. Jie taip pat gali bet kada vienos i kit institucij praymu pateikti pastabas konkreiais klausimais, ypa speciali praneim forma, ir pareikti nuomones. Savo metinius praneimus, specialius praneimus ar nuomones jie priima savo nari bals dauguma. Taiau tam tikr kategorij praneimams ar nuomonms tvirtinti pagal savo Darbo tvarkos taisykles jie gali sudaryti vidaus kolegijas. Jie padeda Europos Parlamentui ir Tarybai gyvendinti biudeto vykdymo prieiros galiojimus.

Constitution/lt 295

Jie priima savo Darbo tvarkos taisykles. ias taisykles patvirtina Taryba.

III-385 STRAIPSNIS 1. Audito Rm nariai parenkami i asmen, savo valstybse priklausani ar priklausiusi

nepriklausomo audito staigoms arba turini ioms pareigoms ypa tinkam kvalifikacij. J nepriklausomumas neturi kelti abejoni. 2. Audito Rm nariai skiriami eeri met kadencijai. Jie gali bti paskiriami kitai kadencijai.

Taryba priima europin spendim, nustatant nari sra, sudaryt remiantis kiekvienos valstybs nars pateiktais pasilymais. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. I savo tarpo trej met kadencijai jie isirenka Audito Rm pirminink. Jis gali bti perrenkamas kitai kadencijai. 3. Eidami savo pareigas, Audito Rm nariai nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybs ar bet

kurio kito subjekto nurodym. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos. 4. Per savo kadencij Audito Rm nariai negali turti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo.

Praddami eiti savo pareigas, jie ikilmingai pasiada savo kadencij ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius sipareigojimus, ypa savo pareig siningai ir apdairiai elgtis nustoj eiti ias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamsias pareigas ar gauti tam tikr naud.

Constitution/lt 296

5.

Iskyrus prasto pakeitimo ar mirties atvejus, Audito Rm nario kadencija baigiasi jam

atsistatydinus arba j atstatydinus Teisingumo Teismo sprendimu pagal 6 dal. taip atsiradusi laisv viet skiriama likusiam to nario kadencijos laikui. Iskyrus atstatydinimo atvej, Audito Rm nariai savo pareigas eina tol, kol yra pakeiiami. 6. Audito Rm narys gali bti atleistas i pareig arba netekti teiss pensij ar kitas vietoj jos

mokamas imokas tiktai tuo atveju, kai Teisingumo Teismas Audito Rm praymu pripasta, kad jis nebeatitinka keliam reikalavim ar nevykdo su iomis pareigomis susijusi sipareigojim.

2 SKIRSNIS SJUNGOS PATARIAMIEJI ORGANAI

1 poskirsnis Region komitetas

III-386 STRAIPSNIS Region komiteto nari skaiius nevirija 350. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, vieningai priima europin sprendim, nustatant komiteto sudt.

Constitution/lt 297

Komiteto nariai ir tiek pat pakaitini nari skiriami penkeriems metams. Jie gali bti paskiriami kitai kadencijai. Jie tuo paiu metu negali bti ir Europos Parlamento nariais. Taryba priima europin spendim, nustatant nari ir pakaitini nari sra, sudaryt remiantis kiekvienos valstybs nars pateiktais pasilymais. Pasibaigus I-32 straipsnio 2 dalyje nurodyto mandato, kuriuo remiantis jie buvo pasilyti, galiojimo laikui, komiteto nari kadencija automatikai baigiasi, ir paskui jie likusiam kadencijos laikui keiiami ta paia tvarka.

III-387 STRAIPSNIS I savo nari dvej su puse met kadencijai Region komitetas isirenka pirminink ir biur. Komitet Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos praymu suaukia jo pirmininkas. Jis gali susirinkti ir savo iniciatyva. Jis priima savo Darbo tvarkos taisykles.

III-388 STRAIPSNIS Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija su Region komitetu konsultuojasi Konstitucijoje numatytais atvejais ir visais kitais atvejais, kai viena i i institucij mano, kad tai reikalinga, ypa su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu susijusiais atvejais.

Constitution/lt 298

Prireikus Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija nustato komitetui termin, per kur jis turt pateikti savo nuomon ir kuris negali bti trumpesnis kaip vienas mnuo nuo tos dienos, kai pirmininkas gauna atitinkam praneim. Jei terminui pasibaigus nuomon nepateikiama, tai nekliudo toliau veikti. Kai konsultuojamasi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija Region komitet informuoja apie nuomons paklausim. Manydamas, kad reikalas susijs su konkreiais regioniniais interesais, Region komitetas gali dl jo pareikti savo nuomon. Jis gali pareikti nuomon ir savo iniciatyva. Komiteto nuomon kartu su jo posdi protokolu siuniami Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2 poskirsnis Ekonomikos ir socialini reikal komitetas

III-389 STRAIPSNIS Ekonomikos ir socialini reikal komiteto nari skaiius nevirija 350. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, vieningai priima europin sprendim, nustatant komiteto sudt.

Constitution/lt 299

III-390 STRAIPSNIS Ekonomikos ir socialini reikal komiteto nariai skiriami penkeriems metams. Jie gali bti paskiriami kitai kadencijai. Taryba priima europin spendim, nustatant nari sra, sudaryt remiantis kiekvienos valstybs nars pateiktais pasilymais. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Komisija. Ji gali prayti Europos organizacij, kurios atstovauja vairioms ekonominio ir socialinio gyvenimo sritims ir pilietinei visuomenei, ir kurioms daro poveik Sjungos veikla, nuomons.

III-391 STRAIPSNIS I savo nari dvej su puse met kadencijai Ekonomikos ir socialini reikal komitetas isirenka pirminink ir biur. J Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos praymu suaukia jo pirmininkas. Jis gali susirinkti ir savo iniciatyva. Jis priima savo Darbo tvarkos taisykles.

Constitution/lt 300

III-392 STRAIPSNIS Konstitucijoje numatytais atvejais Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija konsultuojasi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu. ios institucijos su juo gali konsultuotis visais, j manymu, reikalingais atvejais. Jis gali pateikti nuomon ir savo iniciatyva. Prireikus Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija nustato komitetui termin, per kur jis turt pateikti savo nuomon ir kuris negali bti trumpesnis kaip vienas mnuo nuo tos dienos, kai pirmininkas gauna atitinkam praneim. Jei terminui pasibaigus nuomon nepateikiama, tai nekliudo toliau veikti. Komiteto nuomon kartu su jo posdi protokolu siuniami Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

3 SKIRSNIS EUROPOS INVESTICIJ BANKAS

III-393 STRAIPSNIS Europos investicij bankas yra juridinis asmuo. Jo nariai yra valstybs nars. Europos investicij banko statutas yra nustatomas protokolu.

Constitution/lt 301

Tarybos priimamu europiniu statymu galima i dalies keisti Europos investicij banko statut. Europos investicij banko praymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Komisija arba Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos investicij banku, Taryba sprendia vieningai.

III-394 STRAIPSNIS Europos investicij banko udavinys naudojantis kapitalo rinka ir savo itekliais prisidti prie darnios ir stabilios vidaus rinkos vystymosi Sjungos interesui. iuo tikslu bankas, nesiekdamas pelno, pirmiausia teikia paskolas ir garantijas, visuose ekonomikos sektoriuose palengvinanias projekt finansavim: a) b) menkiau ivysiusi region vystymosi projektus; projektus, skirtus monms modernizuoti ar pertvarkyti arba naujoms veiklos rims, reikalingoms kuriant vidaus rink ar jai veikiant, pltoti, kai i projekt dl j masto ar pobdio nemanoma finansuoti vien atskir valstybi nari vairiomis turimomis lomis; c) kelioms valstybms narms svarbius projektus, kai i projekt dl j masto ar pobdio nemanoma finansuoti vien atskirt valstybi nari vairiomis turimomis lomis. Atlikdamas udavin, Europos investicij bankas sudaro palankias slygas finansuoti investicij programas, savo veikl derindamas su struktrini fond ir kit Sjungos finansini instrument pagalba.

Constitution/lt 302

4 SKIRSNIS SJUNGOS INSTITUCIJOMS, STAIGOMS IR ORGANAMS TAIKOMOS BENDROSIOS NUOSTATOS

III-395 STRAIPSNIS 1. Tais atvejais, kai pagal Konstitucij Taryba sprendia remdamasi Komisijos pasilymu, ji gali

i dalies pakeisti pasilym tik sprsdama vieningai, iskyrus I-55 ir I-56 straipsniuose, III-396 straipsnio 10 ir 13 dalyse, III-404 straipsnyje ir III-405 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Kol Taryba nra nusprendusi, Komisija savo pasilym gali keisti bet kuriuo Sjungos akto

primimo procedros metu.

III-396 STRAIPSNIS 1. Kai pagal Konstitucij europiniai statymai ar pagrind statymai priimami pagal prast

teiskros procedr, taikomos ios nuostatos. 2. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasilym.

Pirmasis svarstymas 3. 4. Europos Parlamentas priima savo pozicij pirmuoju svarstymu ir j perduoda Tarybai. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, atitinkamas aktas priimamas ta redakcija,

kuri atitinka Europos Parlamento pozicij.

Constitution/lt 303

5.

Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai, ji priima savo pozicij pirmuoju

svarstymu ir j perduoda Europos Parlamentui. 6. Taryba isamiai informuoja Europos Parlament apie motyvus, paskatinusius j priimti savo

pozicij pirmuoju svarstymu. Komisija isamiai informuoja Europos Parlament apie savo pozicij. Antrasis svarstymas 7. a) Jei per tris mnesius nuo tokio praneimo Europos Parlamentas: patvirtina Tarybos pozicij, pateikt pirmuoju svarstymu, arba nepriima jokio sprendimo, atitinkamas aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri atitinka Tarybos pozicij; b) savo nari bals dauguma atmeta Tarybos pozicij, priimt pirmuoju svarstymu, silomas aktas laikomas nepriimtu; c) savo nari bals dauguma pasilo Tarybos pozicijos, priimtos pirmuoju svarstymu, pakeitimus, tai pakeistas tekstas siuniamas Tarybai ir Komisijai, kurie pateikia savo nuomon dl t pakeitim. 8. Jei per tris mnesius nuo Europos Parlamento pakeitim gavimo Taryba kvalifikuota bals

dauguma: a) b) patvirtina visus tuos pakeitimus, tas teiss aktas laikomas priimtu; nepatvirtina vis pakeitim, Tarybos pirmininkas, susitars su Europos Parlamento pirmininku, per eias savaites suaukia Taikinimo komiteto posd.

Constitution/lt 304

9.

Taryba sprendia vieningai dl pakeitim, dl kuri Komisija pateikia neigiam nuomon.

Taikinimas 10. Taikinimo komitetui, sudarytam i Tarybos nari arba j atstov ir tiek pat nari,

atstovaujani Europos Parlamentui, keliama uduotis per eias savaites nuo jo suaukimo pasiekti, remiantis Parlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis pozicijomis, susitarim dl bendro teksto kvalifikuota Tarybos nari arba j atstov bals dauguma ir nari, atstovaujani Europos Parlamentui, bals dauguma. 11. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posdiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos

siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas. 12. Jei per eias savaites nuo posdio suaukimo, Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro

teksto, silomas teiss aktas laikomas nepriimtu. Treiasis svarstymas 13. Jei per t laik Taikinimo komitetas patvirtina bendr tekst, Europos Parlamentas,

sprsdamas atiduot bals dauguma, ir Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, per eias savaites nuo to pritarimo turi atskirai priimti t akt pagal tekst. Jei jos to nepadaro, silomas aktas laikomas nepriimtu. 14. iame straipsnyje nurodyti trij mnesi ir ei savaii terminai Europos Parlamento arba

Tarybos iniciatyva pratsiami atitinkamai ne daugiau kaip vienu mnesiu ir dviem savaitmis.

Constitution/lt 305

Specialiosios nuostatos 15. Kai Konstitucijoje numatytais atvejais europinis statymas ar pagrind statymas valstybi

nari grups iniciatyva, Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo praymu pateikiamas priimti pagal prast teiskros procedr, netaikoma 2 dalis, 6 dalies antrasis sakinys ir 9 dalis. Tokiais atvejais, Europos Parlamentas ir Taryba Komisijai perduoda silom akt ir savo pozicijas, priimtas pirmuoju ir antruoju svarstymu. Europos Parlamentas ar Taryba procedros eigoje gali prayti Komisijos nuomons, kuri Komisija taip pat gali pateikti savo iniciatyva. Ji taip pat gali, jei mano esant tai reikalinga, dalyvauti Taikinimo komiteto posdiuose pagal 11 dal.

III-397 STRAIPSNIS Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi tarpusavyje ir bendru susitarimu numato savo bendradarbiavimo bdus. Tuo tikslu jos gali, vadovaudamosi Konstitucija, sudaryti susitarimus tarp institucij, kurie gali bti privalomojo pobdio.

III-398 STRAIPSNIS 1. Europos Sjungos institucijas, staigas ir organus, jiems vykdant savo uduotis, remia atvira,

veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija.

Constitution/lt 306

2.

Vadovaujantis pagal III-427 straipsn priimtais Tarnybos nuostatais ir darbinimo slygomis,

europiniais statymais tuo tikslu nustatomos nuostatos.

III-399 STRAIPSNIS 1. Sjungos institucijos, staigos ir organai utikrina skaidrum savo veikloje ir, taikydamos I-50

straipsn, savo darbo tvarkos taisyklse nustato visuomens susipainimo su j dokumentais konkreias nuostatas. Europos Sjungos Teisingumo Teismui, Europos centriniam bankui ir Europos investicij bankui I-50 straipsnio 3 dalies nuostatos ir is straipsnis taikomas tik jiems vykdant administracinio pobdio uduotis. 2. Europos Parlamentas ir Taryba utikrina dokument, susijusi su teiskros procedromis,

skelbim I-50 straipsnio 3 dalyje nurodytame europiniame statyme nustatytomis slygomis.

III-400 STRAIPSNIS 1. a) Taryba priima europinius reglamentus ir sprendimus, nustatanius: Europos Vadov Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko, Sjungos usienio reikal ministro, Komisijos nari, Europos Sjungos Teisingumo Teismo pirminink, nari bei sekretori ir Tarybos generalinio sekretoriaus algas, imokas ir pensijas; b) Audito Rm pirmininko ir nari darbinimo slygas, vis pirma j algas, imokas ir pensijas,

Constitution/lt 307

c) 2.

kitas vietoj darbo umokesio mokamas imokas asmenims, nurodytiems a ir b punktuose. Taryba priima europinius reglamentus ir sprendimus, nustatanius imokas Ekonomikos ir

socialini reikal komiteto nariams.

III-401 STRAIPSNIS Tarybos, Komisijos ar Europos centrinio banko aktai, kuriais asmenims, iskyrus valstybes nares, skiriama pinigin prievol, yra vykdomi privaloma tvarka. Vykdym reglamentuoja civilinio proceso taisykls, galiojanios toje valstybje, kurioje jis vykdomas. Vykdomj rat neatliekant joki formalum, tik patikrinus sprendimo autentikum, prie sprendimo prideda nacionalin institucija, kuri iam tikslui paskiria kiekvienos valstybs nars vyriausyb ir apie kuri pranea Komisijai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismui. Suinteresuota alis, kai jos praymu atlikti ie formalumai, gali pradti sprendimo vykdymo procedr pagal nacionalin teis kreipdamasi tiesiogiai kompetenting institucij. Vykdym galima sustabdyti tik Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Taiau sprendim vykdymo tinkamumo kontrol priklauso nacionalini teism jurisdikcijai.

Constitution/lt 308

II SKYRIUS FINANSINS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS DAUGIAMET FINANSIN PROGRAMA

III-402 STRAIPSNIS 1. 2. Pagal I-55 straipsn daugiamet finansin programa priimama maiausiai penkeriems metams. Finansin programa nustato didiausi metin l sum, skirt finansiniams

sipareigojimams pagal ilaid kategorij vykdyti ir didiausi metin ilaid sum mokjim asignavimams vykdyti. Ilaid kategorij yra nedaug ir jos atitinka pagrindines Sjungos veiklos kryptis. 3. Finansin programa nustato visas kitas sklandiai metinio biudeto procedros eigai

reikalingas nuostatas. 4. Jeigu iki pasibaigiant ankstesnei finansinei programai Taryba neprim europinio statymo,

nustatanio nauj finansin program, iki to statymo primimo yra pratsiamos ankstesns programos paskutiniams metams nustatytos virutins ribos ir kitos nuostatos. 5. Finansinei programai skirtos priimti procedros metu Europos Parlamentas, Taryba ir

Komisija imasi vis reikaling priemoni, sudarani slygas skmingai ubaigti procedr.

Constitution/lt 309

2 SKIRSNIS SJUNGOS METINIS BIUDETAS

III-403 STRAIPSNIS Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodio 31 d.

III-404 STRAIPSNIS Europiniais statymais nustatomas Sjungos metinis biudetas pagal ias nuostatas: 1. Kiekviena institucija iki liepos 1 d. sudaro savo ilaid ateinantiems metams smat. Komisija

konsoliduoja ias smatas parengdama biudeto projekt, kuriame gali bti skirtingos smatos. Preliminarus biudeto projektas susideda i pajam smatos ir ilaid smatos. 2. Komisija pasilym dl biudeto projekto Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ne vliau

kaip iki t met, po kuri tas biudetas bus vykdomas, rugsjo 1 d. Procedros metu Komisija gali pakeisti biudeto projekt, kol dar nra suauktas 5 dalyje nurodytas Taikinimo komitetas. 3. Taryba priima savo pozicij dl biudeto projekto ir j perduoda Europos Parlamentui ne

vliau kaip iki t met, po kuri tas biudetas bus vykdomas, spalio 1 d. Taryba isamiai informuoja Europos Parlament apie motyvus, paskatinusius j priimti savo pozicij.

Constitution/lt 310

4. a) b) c)

Jei per keturiasdeimt dvi dienas nuo tokio praneimo gavimo Europos Parlamentas: patvirtina Tarybos pozicij, biudet nustatantis europinis statymas yra priimamas; nepriima sprendimo, biudet nustatantis europinis statymas laikomas priimtu; savo nari bals dauguma priima pakeitimus, i dalies pakeistas projektas perduodamas Tarybai ir Komisijai. Europos Parlamento pirmininkas, sutikus Tarybos pirmininkui, nedelsdamas suaukia Taikinimo komiteto posd. Taiau, jei per deimt dien nuo projekto perdavimo Taryba informuoja Europos Parlament, kad ji patvirtino visus jo silomus pakeitimus, Taikinimo komitetas nesirenka.

5.

Taikinimo komitetui, sudarytam i Tarybos nari arba j atstov ir tiek pat nari,

atstovaujani Europos Parlamentui, keliama uduotis per dvideimt vien dien nuo jo suaukimo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos pozicijomis, kvalifikuota Tarybos nari arba j atstov bals dauguma ir Europos Parlamentui atstovaujani nari bals dauguma pasiekti susitarim dl bendro teksto. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posdiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas. 6. Jei per 5 dalyje nurodyt dvideimt vienos dienos laikotarp Taikinimo komitetas susitaria dl

bendro teksto, Europos Parlamentas ir Taryba per keturiolika dien nuo to susitarimo dienos turi kiekvienas atskirai patvirtinti bendr tekst. 7. Jei per 6 dalyje nurodyt keturiolikos dien laikotarp:

Constitution/lt 311

a)

Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina bendr tekst arba nepriima sprendimo, arba jei viena i i institucij patvirtina bendr tekst, o kita nepriima sprendimo, biudet nustatantis europinis statymas laikomas galutinai priimtu pagal bendr tekst, arba

b)

Europos Parlamentas vis savo nari bals dauguma ir Taryba atmeta bendr tekst, arba jei viena i i institucij atmeta bendr tekst, o kita nepriima sprendimo, Komisija pateikia nauj biudeto projekt, arba

c)

Europos Parlamentas vis savo nari bals dauguma atmeta bendr tekst, o Taryba j patvirtina, Komisija pateikia nauj biudeto projekt, arba

d)

Europos Parlamentas patvirtina bendr tekst, o Taryba j atmeta, Europos Parlamentas per keturiolika dien nuo Tarybos atmetimo dienos vis savo nari bals dauguma ir trij penktadali atiduot bals dauguma gali nusprsti patvirtinti visus ar kai kuriuos 4 dalies c punkte nurodytus pakeitimus. Kai Europos Parlamento pakeitimas nepatvirtinamas, ilaikoma Taikinimo komitete sutarta pozicija dl biudeto eiluts, kuriai taikytas pakeitimas. Tuo remiantis, biudet nustatantis europinis statymas laikomas galutinai priimtu.

8.

Jei per 5 dalyje nurodyt dvideimt vienos dienos laikotarp Taikinimo komitetas nesusitaria

dl bendro teksto, Komisija pateikia nauj biudeto projekt.

Constitution/lt 312

9.

Ubaigus iame straipsnyje nustatyt procedr, Europos Parlamento pirmininkas paskelbia,

kad biudet nustatantis europinis statymas galutinai priimtas. 10. Kiekviena institucija naudojasi iuo straipsniu jai suteiktais galiojimais, vadovaudamasi

Konstitucija ir ja remiantis priimtais aktais, ypa atsivelgdama Sjungos nuosavus iteklius ir pajam bei ilaid pusiausvyr.

III-405 STRAIPSNIS 1. Jei finansini met pradioje europinis statymas, nustatantis biudet, galutinai nepriimtas,

suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai prajusi finansini met biudeto atitinkamo skyriaus asignavim daliai, gali bti ileista kiekvien mnes pagal bet kur biudeto skyri, laikantis III-412 straipsnyje nurodyto europinio statymo; taiau ta suma negali viryti biudeto projekto tame paiame skyriuje numatyt asignavim vienos dvyliktosios dalies. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir vadovaudamasi kitomis 1 dalyje nustatytomis

slygomis, gali priimti europin sprendim, leidiant ilaidas, virijanias vien dvyliktj dal, pagal III-412 straipsnyje nurodyt europin statym. Taryba nedelsdama perduoda sprendim Europos Parlamentui. Laikantis I-54 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyt europini statym, europinis sprendimas nustato reikalingas priemones dl l, skirt utikrinti io straipsnio taikym. Jis sigalioja prajus trisdeimiai dien nuo jo primimo, jei per laikotarp Europos Parlamentas savo nari bals dauguma nenusprendia i ilaid sumainti.

Constitution/lt 313

III-406 STRAIPSNIS Bet kurie neinaudoti asignavimai, iskyrus asignavimus personalo ilaikymui, finansini met pabaigoje III-412 straipsnyje nurodytame europiniame statyme numatytomis slygomis gali bti perkelti, bet tik kitus finansinius metus. Grupuojant ilaid straipsnius pagal j pobd arba paskirt, asignavimai klasifikuojami atskirais skyriais ir, jei reikia, poskyriais pagal III-412 straipsnyje nurodyt europin statym. Ilaidos Europos Parlamento, Europos Vadov Tarybos ir Tarybos, Komisijos, Europos Sjungos Teisingumo Teismo,

nustatomos atskirose biudeto dalyse, nepaeidiant speciali nuostat dl tam tikr bendr ilaid.

Constitution/lt 314

3 SKIRSNIS BIUDETO VYKDYMAS IR VYKDYMO PATVIRTINIMAS

III-407 STRAIPSNIS Biudet, bendradarbiaudama su valstybmis narmis, vykdo Komisija laikydamasi III-412 straipsnyje nurodyto europinio statymo, savo paios atsakomybe ir neperengdama nustatyt asignavimo rib, atsivelgdama patikimo finans valdymo princip. Siekdamos utikrinti, kad asignavimai bt naudojami pagal princip, valstybs nars bendradarbiauja su Komisija. III-412 straipsnyje nurodytame europiniame statyme valstybms narms nustatomi biudeto vykdymo kontrols ir audito sipareigojimai ir su tuo susijusios pareigos. Juo nustatomos kiekvienos institucijos pareigos ir isamios taisykls, kuriomis vadovaudamasi kiekviena institucija daro savo ilaidas. Laikydamasi III-412 straipsnyje nurodytame europiniame statyme nustatyt rib ir slyg, Komisija gali perkelti asignavimus i vieno biudeto skyriaus ar poskyrio kit.

III-408 STRAIPSNIS Kasmet Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai prajusi finansini met biudeto vykdymo ataskaitas. Komisija savo ruotu jiems nusiunia Sjungos turto ir sipareigojim finansin ataskait.

Constitution/lt 315

Komisija taip pat teikia Europos Parlamentui ir Tarybai Sjungos finans vertinimo praneim, pagrst pasiektais rezultatais, ypa atsivelgdama pagal III-409 straipsn Europos Parlamento ir Tarybos pateiktas pastabas.

III-409 STRAIPSNIS 1. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, patvirtina, kad Komisija biudet

vykd. iuo tikslu Taryba ir Europos Parlamentas inagrinja III-408 straipsnyje minimas sskaitas, finansin ataskait ir vertinimo praneim, Audito Rm metin praneim kartu su institucij, kuriose buvo atliktas auditas, atsakymais Audito Rm pastabas, III-384 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje mint patikinimo pareikim ir bet kuriuos kitus atitinkamus specialius Audito Rm praneimus. 2. Prie patvirtindamas, kad Komisija biudet vykd, arba kitais tikslais, susijusiais su jo

galiojim biudeto gyvendinimo srityje vykdymu, Europos Parlamentas gali paprayti Komisijos, kad ji pateikt rodymus dl ilaid vykdymo arba finans kontrols sistemos veikimo. Komisija teikia Europos Parlamentui vis jo praymu reikaling informacij. 3. Komisija imasi vis atitinkam priemoni, kad atsivelgt biudeto vykdym

patvirtinaniuose sprendimuose padarytas pastabas ir kitas Europos Parlamento pastabas dl ilaid vykdymo, taip pat Tarybos pastabas, pridedamas prie jos priimt rekomendacij dl biudeto vykdymo. 4. Europos Parlamento ar Tarybos praymu Komisija pranea apie priemones, kuri buvo imtasi

atsivelgiant ias pastabas ir komentarus, ypa apie padaliniams, kurie yra atsakingi u biudeto vykdym, duotus nurodymus. ie praneimai siuniami ir Audito Rmams.

Constitution/lt 316

4 SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

III-410 STRAIPSNIS Daugiamet finansin programa ir metinis biudetas sudaromas eurais.

III-411 STRAIPSNIS Komisija, praneusi atitinkam valstybi nari kompetentingoms institucijoms, gali turimas las kurios nors valstybs nars valiuta pakeisti kitos valstybs nars valiut, jei to reikia, kad tokias las bt galima naudoti Konstitucijoje numatytiems tikslams. Komisija kiek galdama stengiasi toki keitim nedaryti, jei ji turi grynj pinig ar likvidaus turto jai reikalinga valiuta. Ryius su kiekviena valstybe nare Komisija palaiko per atitinkamos valstybs paskirt institucij. Atlikdama finansines operacijas, ji naudojasi atitinkamos valstybs nars emisijos banko arba kurios nors kitos tos valstybs nars patvirtintos finans institucijos paslaugomis.

III-412 STRAIPSNIS 1. a) Europinis statymas nustato: finansinio pobdio taisykles, pirmiausiai nurodanias biudeto sudarymo ir vykdymo bei sskait pateikimo ir audito tvark;

Constitution/lt 317

b)

taisykles, numatanias susijusi su finansais asmen, ypa galiojimus suteikiani pareign ir apskaitos pareign, atsakomybs kontrol.

Europinis statymas priimamas pasikonsultavus su Audito Rmais. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima europin reglament, nustatant bdus ir

tvark, kaip biudeto pajamos, numatytos pagal susitarimus dl Sjungos nuosav itekli, tampa prieinamos Komisijai, ir nustato priemones, taikomas prireikus patenkinti grynj pinig poreik. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Audito Rmais. 3. Iki 2006 met gruodio 31 d. Taryba visais iame straipsnyje nurodytais atvejais sprendia

vieningai.

III-413 STRAIPSNIS Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija utikrina, kad finansins priemons bt prieinamos, kad Sjunga galt vykdyti savo teisinius sipareigojimus treiosioms alims.

III-414 STRAIPSNIS Vykdant iame skyriuje nurodytas biudetines procedras, Komisijos iniciatyva rengiami nuolatiniai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirminink susitikimai. Siekdami sudaryti slygas io skyriaus gyvendinimui, pirmininkai imasi vis reikaling priemoni, skatinani konsultavimsi ir institucij, kurioms jie pirmininkauja, pozicij suderinim.

Constitution/lt 318

5 SKIRSNIS KOVA SU SUKIAVIMU

III-415 STRAIPSNIS 1. Sjunga ir valstybs nars Sjungos finansiniams interesams kenkianiam sukiavimui ir

kitoms neteisto veikoms prieinasi imdamosi pagal straipsn nustatyt priemoni. i priemoni paskirtis yra atgrasinti ir valstybse narse bei visose Sjungos institucijose, staigose ir organuose utikrinti veiksming apsaug. 2. Valstybs nars prie Sjungos finansiniams interesams kenkiant sukiavim imasi t pai

priemoni, kuri jos imasi prie savo pai finansiniams interesams kenkiant sukiavim. 3. Nepaeisdamos kit Konstitucijos nuostat, valstybs nars derina savo veiksmus, skirtus

Sjungos finansiniams interesams nuo sukiavimo apsaugoti. iuo tikslu jos, Komisijos padedamos, organizuoja glaud ir reguliar kompetenting institucij bendradarbiavim. 4. Europiniais statymais arba pagrind statymais nustatomos btinos priemons Sjungos

finansiniams interesams kenkianio sukiavimo prevencijos ir kovos su juo srityse, kad valstybse narse ir visose Sjungos institucijose, staigose ir organuose bt sudaryta veiksminga ir lygiavert apsauga. Jie priimami pasikonsultavus su Audito Rmais. 5. Komisija, bendradarbiaudama su valstybmis narmis, kasmet pateikia Europos Parlamentui

ir Tarybai praneim apie priemones, kuri imamasi iam straipsniui gyvendinti.

Constitution/lt 319

III SKYRIUS TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS III-416 STRAIPSNIS Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas turi atitikti Konstitucij ir Sjungos teis. Toks bendradarbiavimas neturi susilpninti vidaus rinkos ar ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos. Jis neturi bti klitimi prekybai tarp valstybi nari ar jos diskriminavimas ir neturi ikreipti konkurencijos tarp j.

III-417 STRAIPSNIS Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas neturi paeisti j nesitraukusi valstybi nari kompetencijos, teisi ir sipareigojim. Tos valstybs nars netrukdo j sitraukusioms valstybms j vykdyti.

III-418 STRAIPSNIS 1. Prasidjs tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybms narms, jei laikomasi

vis dalyvavimo slyg, nustatyt europiniame sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendradarbiauti. Jis taip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be vis t slyg, laikomasi toje struktroje jau priimt akt. Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujanios valstybs nars utikrina, kad jos skatina jame dalyvauti kuo didesn valstybi nari skaii.

Constitution/lt 320

2.

Komisija ir prireikus Sjungos usienio reikal ministras, reguliariai informuoja Europos

Parlament ir Taryb apie tvirtesnio bendradarbiavimo raid.

III-419 STRAIPSNIS 1. Valstybs nars, kurios nori pradti tviriau bendradarbiauti vienoje i ioje Konstitucijoje

nurodyt srii, iskyrus iimtins kompetencijos ir bendros usienio ir saugumo politikos sritis, pateikia praym Komisijai, nurodydamos silomo tvirtesnio bendradarbiavimo apimt ir tikslus. Dl jo Komisija gali pateikti pasilym Tarybai. Jei Komisija nepateikia pasilymo, ji atitinkamoms valstybms narms pranea nepateikimo motyvus. Leidim pradti tvirtesn bendradarbiavim suteikia Tarybos europinis sprendimas, priimtas remiantis Komisijos pasilymu ir gavus Europos Parlamento pritarim. 2. Valstybi nari, siekiani tvirtesnio tarpusavio bendradarbiavimo bendros usienio ir

saugumo politikos srityje, praymas pateikiamas Tarybai. Jis perduodamas Sjungos usienio reikal ministrui, kuris pateikia nuomon dl numatomo tvirtesnio bendradarbiavimo suderinamumo su Sjungos bendra usienio ir saugumo politika, ir Komisijai, kuri pateikia savo nuomon vis pirma dl to, ar numatomas tvirtesnis bendradarbiavimas suderinamas su kita Sjungos politika. Jis taip pat siuniamas Europos Parlamentui susipainti. Leidimas vykdyti tvirtesn bendradarbiavim suteikiamas Tarybos vieningai priimtu europiniu sprendimu.

Constitution/lt 321

III-420 STRAIPSNIS 1. Kiekviena valstyb nar, norinti sitraukti jau vykstant tvirtesn bendradarbiavim vienoje i

III-419 straipsnio 1 dalyje nurodyt srii, apie savo ketinim pranea Tarybai ir Komisijai. Komisija per keturis mnesius nuo praneimo gavimo dienos patvirtina atitinkamos valstybs nars dalyvavim. Prireikus ji vertina, ar dalyvavimo slygos vykdytos, ir patvirtina pereinamojo laikotarpio priemones, reikalingas tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau priimtiems aktams taikyti. Taiau, jei Komisija mano, kad dalyvavimo slygos nevykdytos, ji nurodo priemones, kurias reikia patvirtinti siekiant vykdyti ias slygas, ir nustato dalyvavimo praymo persvarstymo termin. Pasibaigus iam terminui, ji persvarsto praym antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Jei Komisija mano, kad dalyvavimo slygos vis dar nevykdytos, atitinkama valstyb nar gali perduoti t klausim Tarybai svarstyti, ir i priima sprendim dl praymo. Taryba sprendia laikydamasi I-44 straipsnio 3 dalies. Komisijos pasilymu ji taip pat gali patvirtinti antrojoje pastraipoje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones. 2. Bet kuri valstyb nar, norinti sitraukti jau vykstant tvirtesn bendradarbiavim bendros

usienio ir saugumo politikos srityje, pranea apie savo ketinim Tarybai, Sjungos usienio reikal ministrui ir Komisijai. Pasikonsultavusi su Sjungos usienio reikal ministru ir prireikus vertinusi, ar dalyvavimo slygos vykdytos, Taryba patvirtina atitinkamos valstybs nars dalyvavim. Taryba, remdamasi Sjungos usienio reikal ministro pasilymu, taip pat gali patvirtinti bet kokias pereinamojo laikotarpio priemones, kurios reikalingos tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau priimt akt taikymui. Taiau jei Taryba mano, kad kurios nors dalyvavimo slygos nevykdytos, ji nurodo priemones, kurias reikia priimti siekiant vykdyti ias slygas, ir nustato dalyvavimo praymo persvarstymo termin.

Constitution/lt 322

Taikant i dal Taryba sprendia vieningai ir laikydamasi I-44 straipsnio 3 dalies.

III-421 STRAIPSNIS Ilaidas, atsirandanias gyvendinant tvirtesn bendradarbiavim, iskyrus institucijoms reikalingas administracines ilaidas, apmoka dalyvaujanios valstybs nars, jeigu visi Tarybos nariai, sprsdami vieningai ir pasikonsultav su Europos Parlamentu, nenusprendia kitaip.

III-422 STRAIPSNIS 1. Kai Konstitucijos nuostata, kuri gali bti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma,

kad Taryba sprendia vieningai, Taryba, sprsdama vieningai ir I-44 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali priimti europin sprendim kvalifikuota bals dauguma. 2. Kai Konstitucijos nuostata, kuri gali bti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma,

kad Taryba priima europinius statymus ar pagrind statymus pagal speciali teiskros procedr, Taryba, sprsdama vieningai ir I-44 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali priimti europin sprendim veikti pagal prast teiskros procedr. Taryba sprendia, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. 3. io straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobdio sprendimams.

Constitution/lt 323

III-423 STRAIPSNIS Taryba ir Komisija utikrina veiklos, kurios imamasi tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje, nuoseklum, ir tokios veiklos suderinamum su Sjungos politikos kryptimis bei tuo tikslu bendradarbiauja.

VII ANTRATIN DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

III-424 STRAIPSNIS Atsivelgdama Gvadelupos, Pranczijos Gvianos, Martinikos, Reuniono, Azor, Maderos ir Kanar sal ekonomins ir socialins struktros padt, kuri sunkina j atokumas, izoliuotumas, maumas, sunkios topografins ir klimato slygos, ekonominis priklausomumas nuo keleto produkt, o i veiksni pastovumas ir derinys labai riboja i region vystymsi, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, priima europinius statymus, pagrind statymus, reglamentus ir sprendimus, kuriais siekiama btent iems regionams nustatyti Konstitucijos, taip pat bendr politikos krypi taikymo slygas. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Pirmoje pastraipoje nurodyti aktai pirmiausia skirti tokioms sritims kaip muit ir prekybos politika, fiskalin politika, laisvosios zonos, ems kio ir uvininkysts politika, aliav ir btino vartojimo preki tiekimo slygos, valstybs pagalbos bei paramos i struktrini fond ir pagal horizontalisias Sjungos programas gavimo slygos.

Constitution/lt 324

Taryba priima pirmojoje pastraipoje nurodytus aktus atsivelgdama atokiausi region ypatumus ir ribotas galimybes ir nesumenkindama Sjungos teisins tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendros politikos krypi vientisumo bei darnos.

III-425 STRAIPSNIS Konstitucija jokiu bdu nepaeidia valstybi nari taisykli, reglamentuojani nuosavybs sistem.

III-426 STRAIPSNIS Kiekvienoje valstybje narje Sjunga naudojasi plaiausia teisi apimtimi, suteikiama juridiniams asmenims pagal j nacionalins teiss aktus. Ji gali sigyti kilnojamj ir nekilnojamj turt bei juo disponuoti ir bti alimi teismo procese. iuo tikslu Sjungai atstovauja Komisija. Taiau Sjungai atstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susij su j atitinkama veikla.

III-427 STRAIPSNIS Sjungos pareign tarnybos nuostatai ir kit tarnautoj darbinimo slygos nustatomos europiniu statymu. Jis priimamas pasikonsultavus su suinteresuotomis institucijomis.

Constitution/lt 325

III-428 STRAIPSNIS Komisija, laikydamasi Tarybos paprasta bals dauguma priimto europinio reglamento ar sprendimo numatyt rib ir slyg, gali rinkti bet koki informacij ir daryti bet kok patikrinim, reikaling jai patiktoms uduotims atlikti.

III-429 STRAIPSNIS 1. Nepaeidiant Protokolo dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko

statuto 5 straipsnio, europiniu statymu arba pagrind statymu nustatomos priemons statistinei informacijai pateikti, jei to reikia Sjungos veiklai vykdyti. 2. Statistin informacija pateikiama laikantis nealikumo, patikimumo, objektyvumo, mokslinio

nepriklausomumo, ilaid efektyvumo ir statistinio konfidencialumo princip. Ji netampa pernelyg sunkia nata kio subjektams.

III-430 STRAIPSNIS Sjungos institucij nariai, komitet nariai, Sjungos pareignai ir kiti tarnautojai, netgi nustoj eiti savo pareigas, neturi teiss atskleisti informacijos, kuri jie yra sipareigoj saugoti kaip profesin paslapt, ypa informacijos apie mones, j verslo ryius ar snaud sudedamsias dalis.

Constitution/lt 326

III-431 STRAIPSNIS Sjungos sutartin atsakomyb reglamentuoja atitinkamai sutariai taikoma teis. Deliktins atsakomybs atveju Sjunga pagal bendrus valstybi nari statymams bdingus principus atlygina bet koki al, kuri, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar j tarnautojai. Nukrypdamas nuo antrosios pastraipos, Europos centrinis bankas pagal bendrus valstybi nari statymams bdingus principus atlygina bet koki al, kuri padaro pats bankas ar jo tarnautojai, atlikdami savo pareigas. Asmenin jos tarnautoj atsakomyb Sjungai reglamentuoja nuostatos, numatytos jiems taikomuose tarnybos nuostatuose arba darbinimo slygose.

III-432 STRAIPSNIS Sjungos institucij bstins vieta nustatoma bendru valstybi nari vyriausybi sutarimu.

III-433 STRAIPSNIS Taryba vieningai priima europin reglament, nustatant Sjungos institucijose vartojamas kalbas reglamentuojanias taisykles, nepaeisdama Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto.

Constitution/lt 327

III-434 STRAIPSNIS Valstybi nari teritorijose Sjunga Protokole dl Europos Sjungos privilegij ir imunitet numatytomis slygomis naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurie yra btini jos udaviniams atlikti.

III-435 STRAIPSNIS Konstitucijos nuostatos neturi paveikti teisi ir pareig, kylani i susitarim, sudaryt iki 1958 m. sausio 1 d. arba stojanioms valstybms iki stojimo dienos, tarp vienos ar keleto valstybi nari ir vienos ar keleto treij ali. Jei tokie susitarimai yra nesuderinami su Konstitucija, atitinkama valstyb nar ar atitinkamos valstybs nars stengiasi paalinti egzistuojant nesuderinamum. Prireikus valstybs nars viena kitai padeda siekti io tikslo ir prireikus nustato bendr poir. Taikydamos pirmojoje pastraipoje minimus susitarimus, valstybs nars atsivelgia tai, kad nuolaidos, kurias kiekviena valstyb nar daro pagal Konstitucij, yra neatskiriama Sjungos dalis ir dl to jie yra neatsiejamai susij su institucij krimu, kurioms galias suteik Konstitucija, ir tuo, kad visos valstybs nars daro vienodas nuolaidas.

Constitution/lt 328

III-436 STRAIPSNIS 1. a) Konstitucija nekliudo taikyti ias taisykles: jokia valstyb nar neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidim ji laiko prietaraujaniu esminiams savo saugumo interesams; b) kiekviena valstyb nar gali imtis priemoni, kurias mano esant btinas apsaugoti esminiams savo saugumo interesams, susijusiems su ginkl, amunicijos ir karins paskirties mediag gamyba ar prekyba; ios priemons neturi kenkti gamini, kurie nra specialiai skirti karo tikslams, konkurencijos vidaus rinkoje slygoms. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali vieningai priimti europin sprendim, keiiant

1958 m. balandio 15 d. gamini, kuriems taikomos 1 dalies b punkto nuostatos, sra.

Constitution/lt 329

IV DALIS BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

IV-437 STRAIPSNIS Ankstesni Sutari panaikinimas 1. i Sutartis dl Konstitucijos Europai panaikina Europos bendrijos steigimo sutart, Europos

Sjungos sutart ir Protokole dl akt ir sutari, kurie papild ar i dalies pakeit Europos bendrijos steigimo sutart ir Europos Sjungos sutart, numatytomis slygomis, aktus ir sutartis, kurie papild ar i dalies jas pakeit, atsivelgiant io straipsnio 2 dal. 2. a) b) c) d) Panaikinamos: Danijos Karalysts, Airijos bei Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalysts ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir vedijos Karalysts bei

Constitution/lt 330

e)

ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos

stojimo sutartys. Taiau, a d punktuose nurodyt Sutari nuostatos ir Protokole dl Danijos Karalysts, Airijos ir Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalysts ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir vedijos Karalysts stojimo sutari ir akt idstytos arba nurodytos nuostatos lieka galioti ir j teisin galia ilaikoma pagal t protokol; e punkte nurodytos Sutarties nuostatos ir Protokole dl ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto idstytos arba nurodytos nuostatos lieka galioti ir j teisin galia ilaikoma pagal t protokol.

Constitution/lt 331

IV-438 STRAIPSNIS Perimamumas ir teisinis tstinumas 1. ia Sutartimi steigta Europos Sjunga pakeiia Europos Sjungos sutartimi steigt Europos

Sjung ir Europos bendrij. 2. ios Sutarties sigaliojimo dien esamos institucijos, staigos ir organai, nekeisdami t dien

buvusios sudties, vykdo savo galiojimus pagal i Sutart, atsivelgdami IV-439 straipsn, kol gyvendinant i Sutart nepriimamos naujos nuostatos arba kol nesibaigia j kadencija. 3. Institucij, staig ir organ aktai, priimti remiantis IV-437 straipsniu panaikintomis

sutartimis ir aktais, lieka galioti. J teisin galia ilieka tol, kol gyvendinant i Sutart ie aktai nepanaikinami, neanuliuojami arba i dalies nepakeiiami. Tas pat taikoma valstybi nari susitarimams, sudarytiems remiantis IV-437 straipsniu panaikintomis sutartimis ir aktais. ios Sutarties sigaliojimo dien galiojusios kitos Bendrijos ir Sjungos acquis sudedamosios dalys, ypa tarpinstituciniai susitarimai, Taryboje posdiavusi valstybi nari vyriausybi atstov priimti sprendimai ir susitarimai, valstybi nari sudaryti susitarimai dl Sjungos ar Bendrijos funkcionavimo arba susij su Sjungos ar Bendrijos veiksmais, Europos Vadov Tarybos ar Tarybos priimtos deklaracijos, skaitant priimtas per tarpvyriausybines konferencijas, taip pat rezoliucijos ar kitos pozicijos bei valstybi nari bendru susitarimu priimti su Sjunga ar Bendrija susij dokumentai, taip pat ilaiko savo gali, kol neibraukiami arba i dalies nepakeiiami.

Constitution/lt 332

4.

Europos Bendrij Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teismin praktika dl

IV-437 straipsniu panaikint sutari ir akt, taip pat j taikymui priimt akt ir konvencij aikinimo ir taikymo lieka mutatis mutandis Sjungos teiss, ypa Konstitucijos lyginamj nuostat, aikinimo altiniu. 5. Prie sigaliojant iai Sutariai pradt administracini ir teisini procedr tstinumas

garantuojamas remiantis Konstitucija. U ias procedras atsakingos institucijos, staigos ir organai tuo tikslu imasi vis deram priemoni.

IV-439 STRAIPSNIS Su tam tikromis institucijomis susijusios pereinamojo laikotarpio nuostatos Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su Europos Parlamento sudtimi, kvalifikuotos bals daugumos nustatymu Europos Vadov Taryboje ir Taryboje, skaitant tuos atvejus, kai balsuoja ne visi Europos Vadov Tarybos ar Tarybos nariai, ir Komisijos sudtimi, skaitant Sjungos usienio reikal ministr, numatomos Protokole dl pereinamojo laikotarpio nuostat, susijusi su Sjungos institucijomis ir organais.

Constitution/lt 333

IV-440 STRAIPSNIS Teritorin taikymo sritis 1. i Sutartis taikoma Belgijos Karalystei, ekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos

Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Pranczijos Respublikai, Airijai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderland Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Slovnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, vedijos Karalystei bei Jungtinei Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalystei. 2. Pagal III-424 straipsn i Sutartis taikoma Gvadelupai, Pranczijos Gvianai, Martinikai,

Reunionui, Azor, Maderos ir Kanar saloms. 3. II priede ivardytoms ujrio alims ir teritorijoms taikomi specials susitarimai dl

asociacijos, idstyti ios Sutarties III dalies IV antratinje dalyje. i Sutartis netaikoma ujrio alims ir teritorijoms, specialiais ryiais susijusioms su Jungtine Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyste, kurios netrauktos t sra. 4. nar. i Sutartis taikoma Europos teritorijoms, u kuri iors santykius atsako kuri nors valstyb

Constitution/lt 334

5.

i Sutartis taikoma Aland saloms su iimtimis, kurios pirm kart buvo numatytos

Konstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytoje Sutartyje ir kurios buvo atkartotos Protokolo dl Danijos Karalysts, Airijos ir Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalysts ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir vedijos Karalysts stojimo sutari ir akt V antratins dalies 5 skirsnyje. 6. a) b) Nukrypstant nuo io straipsnio 15 dali: i Sutartis netaikoma Farer saloms; i Sutartis taikoma Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts Akrotirio ir Dekelijos suverenioms bazi teritorijoms tik tiek, kiek reikia gyvendinti susitarimams, pirm kart numatytiems Protokole dl Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts suvereni bazi teritorij Kipre, pridtame prie Stojimo akto, kuris yra neatsiejamas nuo Konstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytos Sutarties, ir kuris buvo atkartotas Protokolo dl ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto II dalies III antratinje dalyje; c) i Sutartis taikoma Norman saloms ir Meno salai tik tiek, kiek reikia gyvendinti susitarimams dl i sal, kurie pirm kart buvo idstyti Konstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoje Sutartyje ir kurie buvo atkartoti Protokolo dl Danijos Karalysts, Airijos ir Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalysts ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir vedijos Karalysts stojimo sutari ir akt II antratins dalies 3 skirsnyje.

Constitution/lt 335

7.

Atitinkamos valstybs nars iniciatyva Europos Vadov Taryba gali priimti europin

sprendim, i dalies pakeiiant 2 ir 3 dalyse nurodytos Danijos, Pranczijos ar Nyderland alies ar teritorijos status Sjungos atvilgiu. Europos Vadov Taryba sprendim priima vieningai, pasikonsultavusi su Komisija.

IV-441 STRAIPSNIS Regionins sjungos i Sutartis nekliudo egzistuoti regioninms sjungoms tarp Belgijos ir Liuksemburgo ar tarp Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderland, arba j kurti, jei taikant i Sutart negalima pasiekti i regionini sjung tiksl.

IV-442 STRAIPSNIS Protokolai ir priedai Prie ios Sutarties pridedami protokolai ir priedai sudaro neatskiriam ios Sutarties dal.

Constitution/lt 336

IV-443 STRAIPSNIS prasta periros procedra 1. Bet kurios valstybs nars vyriausyb, Europos Parlamentas ar Komisija gali teikti Tarybai

pasilymus dl ios Sutarties keitimo. Tokius pasilymus Europos Vadov Tarybai teikia Taryba ir apie tai praneama nacionaliniams parlamentams. 2. Jei Europos Vadov Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, paprastja

balsu dauguma priima sprendim nagrinti pasilytus pakeitimus, Europos Vadov Tarybos pirmininkas suaukia nacionalini parlament, valstybi nari valstybi ar vyriausybi vadov, Europos Parlamento ir Komisijos atstov konvent. Dl institucini pakeitim pinig srityje taip pat konsultuojamasi su Europos centriniu banku. Konventas nagrinja pasilytus pakeitimus ir bendru sutarimu priima io straipsnio 3 dalyje numatytai valstybi nari vyriausybi atstov konferencijai skirt rekomendacij. Europos Vadov Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, paprasta bals dauguma gali nusprsti neaukti konvento, jei pasilyt pakeitim apimtis neduoda tam pagrindo. Pastaruoju atveju Europos Vadov Taryba nustato galiojimus valstybi nari vyriausybi atstov konferencijai. 3. Valstybi nari vyriausybi atstov konferencij aukia Tarybos pirmininkas ios Sutarties

pakeitimams bendru sutarimu nustatyti. Pakeitimai sigalioja visoms valstybms narms juos ratifikavus pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

Constitution/lt 337

4.

Jei prajus dvejiems metams po sutarties, i dalies pakeiianios i Sutart pasiraymo, keturi

penktadaliai valstybi nari yra j ratifikav, o viena ar daugiau valstybi nari yra susidrusios su sunkumais j ratifikuojant, is klausimas perduodamas svarstyti Europos Vadov Tarybai.

IV-444 STRAIPSNIS Supaprastinta periros procedra 1. Kai III dalyje numatyta, kad Taryba sprendimus tam tikroje srityje arba tam tikru atveju turi

priimti vieningai, Europos Vadov Taryba gali priimti europin sprendim, leidiant Tarybai toje srityje arba tuo atveju priimti sprendim kvalifikuota bals dauguma. i dalis netaikoma karinio pobdio sprendimams arba sprendimams gynybos srityje. 2. Kai III dalyje numatyta, kad Taryba turi priimti europinius statymus arba pagrind statymus

pagal speciali teiskros procedr, Europos Vadov Taryba gali priimti europin sprendim, leidiant tokius europinius statymus arba pagrind statymus priimti pagal prast teiskros procedr. 3. Apie bet koki iniciatyv, kurios Europos Vadov Taryba imasi io straipsnio 1 arba 2 dalies

pagrindu, praneama nacionaliniams parlamentams. Jei per eis mnesius nuo tokio praneimo dienos nacionalinis parlamentas pareikia nepritarim, io straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytas europinis sprendimas nra priimamas. Jei nepareikiamas nepritarimas, Europos Vadov Taryba gali priimti mint sprendim.

Constitution/lt 338

Europos Vadov Taryba, gavusi Europos Parlamento savo nari bals dauguma patvirtint pritarim, io straipsnio 1 ir 2 dali nurodytus europinius sprendimus priima vieningai.

IV445 STRAIPSNIS Supaprastinta Sjungos vidaus politikos ir veiksm periros procedra 1. Bet kurios valstybs nars vyriausyb, Europos Parlamentas arba Komisija gali teikti Europos

Vadov Tarybai pasilymus perirti visas III dalies III antratins dalies nuostatas dl Sjungos vidaus politikos ir veiksm arba j dal. 2. Europos Vadov Taryba gali priimti europin sprendim, i dalies keiiant III dalies III

antratins dalies visas nuostatas arba j dal. Europos Vadov Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija bei Europos centriniu banku, institucini pakeitim pinig srityje atveju sprendia vieningai. Toks europinis sprendimas nesigalioja, kol jam nepritaria valstybs nars pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. 3. io straipsnio 2 dalyje nurodytas europinis sprendimas negali padidinti ia Sutartimi Sjungai

suteiktos kompetencijos.

Constitution/lt 339

IV-446 STRAIPSNIS Galiojimo trukm

i Sutartis sudaryta neribotam laikui.

IV-447 STRAIPSNIS Ratifikavimas ir sigaliojimas 1. Auktosios Susitarianios alys i Sutart ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines

nuostatas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei. 2. i Sutartis sigalioja 2006 m. lapkriio 1 d., jeigu visi ratifikavimo dokumentai deponuoti,

arba, jei taip nepadaroma, pirm antro mnesio dien po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja paskutin valstyb signatar.

Constitution/lt 340

IV-448 STRAIPSNIS Autentiki tekstai ir vertimai 1. i vienu originaliu egzemplioriumi sudaryta Sutartis, kurios tekstai airi, angl, ek, dan,

est, graik, ispan, ital, latvi, lenk, lietuvi, maltiei, oland, portugal, prancz, slovak, slovn, suomi, ved, vengr ir vokiei kalbomis turi vienod teisin gali, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybs archyvuose, kuri po vien patvirtint kopij persiunia kiekvienai valstybs signatars vyriausybei. 2. i Sutartis gali bti iversta ir bet kurias kitas valstybi nari nustatytas kalbas, kurios pagal

j konstitucin tvark yra oficialios kalbos visoje j teritorijoje arba jos dalyje. Atitinkamos valstybs nars pateikia patvirtint toki vertim kopij, kuri yra deponuojama Tarybos archyvuose.

Constitution/lt 341