Myers. .Socialine - psichologija.2008.LT

SOCIALIN
PSICHOLOGIJA
SOCIALIN
PSICHOLOGIJA
David G.Myers
POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA
FP
UDK 316.6 Mi-92
Versta i: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2
I angl kalbos vert Donatas Masilionis Mokslin redaktor dr. Dalia Bagdinien Redaktor Laima Arnatkeviit
Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. Vertimas lietuvi kalb, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 UAB Poligrafija ir informatika", 2008
Turinys I
Apie autori Pratarm 14 15
1 skyrius. vadas socialin psichologij Kas yra socialin psichologija? Svarbiausios socialins psichologijos tezs Mes kuriame savo socialin tikrov Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga Socialin aplinka formuoja ms elgsen Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgsen Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialin psichologija ir mogikosios vertybs Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai Subjektyvs mokslo aspektai Psichologinse svokose slypi vertybs Apibendrinimas A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas? Atkreipkime dmes. Ajau seniai tai inojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija Hipotezi formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas Koreliacija ir prieastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: prieasties ir pasekms paieka Kontrol: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamj paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorini tyrim apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :
19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32
32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51
Post scriptum: kodl a paraiau i knyg
TURINYS
I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS 2 skyrius. A socialiniame pasaulyje Dmesio centras ir iliuzijos Mokslini tyrim ivada.Kaijaudinams dl to, kad atrodome susijaudin Apibendrinimas Savojo A samprata: kas a esu? Ms pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda save Galimi A Socialinio A raida Ms atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Skm ir neskm Aplinkini nuomon A" ir kultra K slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultrin psichologij Savs painimas Elgesio paaikinimas Elgesio prognozavimas Mokslini tyrim ivada. Smoningos valios iliuzija Jausm prognozavimas Savianalizs imintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savs vertinimas Savs vertinimo motyvacija Tamsioji savs vertinimo pus Apibendrinimas Suvokiama savikontrol Saviveiksmingumas Kontrols pobdis Imoktas bejgikumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo katai Apibendrinimas alikas palankumas sau Teigiam ir neigiam vyki aikinimas Ar mes visi galime bti geresni u vidutiniokus? Atkreipkime dmes alikas palankumas sau - kaip a myliu save? Leiskite suskaiiuoti bdus Nepagrstas optimizmas
52 53 54
Tariamas vienodumas ir iskirtinumas Kas yra alikas palankumas sau Mintys apie savs vertinim ir alik palankum sau Padedantis prisitaikyti alikas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti alikas palankumas sau
92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101
56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62
Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savs menkinimas spdio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa ididumo pavojai, teigiamo mstymo galia 3 skyrius. Socialiniai sitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialin aplink? Suadinimas vyki suvokimas ir interpretavimas sitikinim tvarumas
101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127
66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88
Prisiminim apie save ir savo pasaul konstravimas Savo nuostat praeityj e atkrimas Ankstesnio elgesio atkrimas Apibendrinimas Kaip sprendiame apie socialin aplink? Intuityvs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdta savikliova Patvirtinimo alikumas Kaip ivengti perdtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipikumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prietaraujantis mstymas Iliuzinis mstymas Iliuzin koreliacija Kontrols iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslini tyrim ivada. Neigiamos emocijos lemia investuotojpesimizm Apibendrinimas
128 129 130 130
89 90
Kaip traktuojame socialin aplink? Prieastingumo priskyrimas: mogui ar situacijai
TURINYS
Numanomos savybs Racionalios atribucijos Pagrindin atribucijos klaida Kodl mes darome atribucijos klaid? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodl tyrinjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialins aplinkos lkesiai Atkreipkime dmes. Isipildymo psichologija vertybini popieri biroje Mokytoj lkesiai ir moksleivi mokymosi rezultatai Kaip i kit sulaukti to, ko tikims Apibendrinimas Ivados Atkreipkime dmes. Kaip msto urnalistai: paintinis alikumas iniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elges? Kada nuostatos prognozuoja elges Kada socialin taka tam, k sakome, yra maiausia ribas
132 132 133 136 136 140 141 141
Nepakankamas pateisinimas K slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso suvelninim Disonansas primus sprendimus Savs suvokimas Raikos bdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidin motyvacija Teorij palyginimas Disonansas kaip suadinimas
172
174 175 176 177 179 181 182 183 183 184
142 142 144 146 147
Savs suvokimas, kai sau neprietaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save
II dalis. SOCIALIN TAKA
186
149 150 150 152 153 155 155
5 skyrius. Genai, kultra ir lytis Koki tak mums daro mogikoji prigimtis ir kultrin vairov? Genai, evoliucija ir elgsena Kultra ir elgsena Atkreipkime dmes. Kultrinis gyvnas Kultrin vairov Normos: laukiamas elgesys Kultriniai panaumai Mokslini tyrim ivada. Praeiviprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus? Savarankikumas versus poreikis bti susijusiam
187
188 189 191 192 193 194 195
K slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentins socialins psichologijos atradim Kada kiti veiksniai maiausiai veikia elgsen 156 156
196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216
Kada nagrinjamos konkreiam elgesiui bdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos bna tvirtos Mokslini tyrim ivada. Js negavote laiko: prietarai pranaauja diskriminuojant elges Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada odis tampa sitikinimu Atkreipkime dmes. odis virsta sitikinimu Kojos tarpduryje" reikinys Piktybiki ir morals veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasins nuostatos Socialiniai judjimai Apibendrinimas Kodl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: spdio valdymas Savs pateisinimas: paintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158
Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucin psichologij Atkreipkime dmes. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultra ir lytis: kultros diktatas? Skirtingi lyi vaidmenys skirtingose kultrose Lyi vaidmen pokyiai bgant laikui Bendraami perduodama kultra
TURINYS
Apibendrinimas Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt? Biologija ir kultra K slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyi panaumus ir skirtumus Situacijos galia ir mogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo norm krimo tyrimai Mokslini tyrim ivada. Ukreiamas iovulys Atkreipkime dmes. Masin apgaul Ascho studija apie grups darom spaudim Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperiment etika Kokios paklusnumo prieastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dmes. Auk suasmeninimas Valdios artumas ir teistumas Institucin valdia Ilaisvinantis grups poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos K slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusim Situacijos galia Pagrindin atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspti galim konformistikum? Grups dydis Vieningumas Sutelktumas Padtis Vieoji reakcija Ankstesni sipareigojim nebuvimas Apibendrinimas Kodl elgiamasi konformistikai? Apibendrinimas
218 218 218
Kas elgiasi konformistikai? Asmuo Kultra Socialiniai vaidmenys
252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270
220 220 221
Vaidmen sukeitimas Apibendrinimas Ar norime bti kitokie? Reaktyvusis pasiprieinimas
222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239
Unikalumo rodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip bti individualybe bendruomenje 7 skyrius. tikinjimas Kokie yra tikinjimo bdai? Pagrindinis bdas alutinis bdas Skirtingi bdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra tikinjimo elementai? Kas sako? Pranejas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslini tyrim ivada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove K sako? Praneimo turinys Logika versus emocijos Prietaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas
272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293
240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252
Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus primimas? Asmenin versus iniasklaidos taka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amiaus? Apie k jie msto? Apibendrinimas Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarim Kojos tarpduryje" reikinys tikinimo elementai Pranejas Praneimas
TURINYS
Auditorija Grups poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti tikinjimui? Asmeninio sipareigojimo sustiprinimas K slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinim sitikinim ibandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostat stiprinimo) programos Vaik apsauga nuo bendraami spaudimorkyti Vaik apsauga nuo reklamos takos Ivados apie nuostat stiprinim Apibendrinimas Post scriptum: kaip bti atviram, taiau ne naiviam
293 294 295 296 296
Polinkio rizik" atvejis Ar grups sustiprina nuomones? Grups poliarizacijos eksperimentai Grups poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dmes. Grups poliarizacija Poliarizacijos aikinimas
322 324 324 325 327 328 328 329 331
296 297 297 298 298 299 300 301
Informacin taka Normatyvin taka Apibendrinimas Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mstymo poymiai K slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupin mstym Grupinio mstymo teorijos kritika
331 333
333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343
301
Kaip ivengti grupinio mstymo Grupinis problem sprendimas
8 skyrius. Grups taka Kas yra grup? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons? Kit moni buvimas Minia: didel kit moni sankaupa Kodl mus suadina kit moni buvimas? Nuogstavimas dl vertinimo Dmesio iblakymas Kit moni buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons stengiasi maiau? Daug rank maai dirba Socialinis dykinjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons netenka savojo A? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grups dydis Fizinis anonimikumas Suadinanti ir dmes blakanti veikla Savimons susilpnjimas Apibendrinimas Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms nuomon?
303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310
K slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup? Nuoseklumas Pasitikjimas savimi Pasitraukimas i daugumos Ar lyderyst yra maumos taka?
Atkreipkime dmes. Transformacin bendruomens lyderyst 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grups mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348
311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietar prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtils ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietar subtilybs Nesmoningi prietarai Prietarai lyi atvilgiu Lyi stereotipai Seksizmas: palankus ir prieikas Diskriminacija pagal lyt Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietar altiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361
10
TURINYS
Socialin nelygyb: nevienoda socialin padtis ir prietarai Socializacija Autoritarin asmenyb Religija ir prietarai Konformizmas Institucin parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietar altiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo oio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jauiams pranaesni u kitus alikumas vidinei grupei Socialins padties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietar Apibendrinimas Kokie yra paintiniai prietar altiniai? Kategorizavimas: moni skirstymas grupes Spontanikas kategorizavimas Suvokti panaumai ir skirtumai Skirtingumas: isiskiriani moni suvokimas Skirtingi mons Gyvi pavyzdiai Ypatingi vykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? alikas palankumas grupei Teisingo pasaulio reikinys Apibendrinimas Kokios yra prietar pasekms? Amini stereotipai Diskriminacijos poveikis: isipildanti pranayst Stereotipo grsm Ar stereotipai paveria moni sprendimus tendencingais? K slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotip grsm Stiprs stereotipai yra svarbs Stereotipai aikinim ir prisiminimus paveria alikais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime suvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai eidiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reikinys Instinkt teorija ir evoliucin psichologija Nervini proces taka
362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392
Gen taka Biochemin taka Agresija kaip atsakas frustracij Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykin deprivacija Agresija kaip imokta socialin elgsena Agresijos nauda Imokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvum? Nemalons vykiai Skausmas Kartis Ipuoliai Suadinimas Agresijos uuominos iniasklaidos taka: pornografija ir seksualinis smurtas Ikreiptas seksualins tikrovs suvokimas Agresija prie moteris Mokymas kritikai vertinti iniasklaid iniasklaidos taka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mstymui iniasklaidos taka: kompiuteriniai aidimai Kokius aidimus aidia vaikai Kompiuterini aidim poveikis vaikams K slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius aidimus Grups taka Mokslini tyrim ivada. Ar provokuojamos grups agresyvesns u pavienius asmenis? Apibendrinimas
403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430
432 433
435 436 436 436
393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402
Kaip mainti agresij? Katarsis? Atkreipkime dmes. Klinikinio tyrjo Martino Seligmano katarsio analiz Socialinio imokimo poiris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurt palaikani kultr 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meils jausmas Kas lemia draugyst ir patrauklum? Art(im)umas
438 439 441 441
443 446 447
TURINYS
11
Tarpusavio sveika Tarpusavio sveikos laukimas Paprasiausia ekspozicija
447 448 449
Post scriptum : kaip mylti 12 skyrius. Pagalba Kodl padedame? Socialiniai mainai ir socialins normos Atpildas
490 492 494 494 495
Atkreipkime dmes. Mums patinka tai, kas susij su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas K slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklum K reikia - patrauklus? Panaumas versus kito papildymas Ar panas mons buriasi draugn? Ar prieybs traukia? K slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultrin vairov Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dmes. Blogis stipresnis u gr Atribucija (priskyrimas) Savivert ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertint Tarpasmenini santyki nauda Apibendrinimas Kas yra meil? Aistringoji meil Aistringosios meils teorija Meils variacijos: kultra ir lytis Draugikoji meil Apibendrinimas Kas sudaro slygas artimiems santykiams? Prieraiumas Prieraiumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dmes. Ar internetas sukuria intymum, ar izoliacij? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Isiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 . 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456
K slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirt ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialins normos Evoliucin psichologija Giminaii globa Abipusikumas Pagalbos teorij palyginimas ir vertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dmes. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudinink skaiius Pastebjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513
K slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudinink reakcij Interpretavimas Atsakomybs prisimimas Dar kart apie tyrim etik Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trkumas Panaumas Mokslini tyrim ivada. Vidins grups naripanaumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padti? Asmenybs bruoai Religiniai sitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugum? Maiau neapibrtumo, daugiau atsakomybs Kalts jausmas ir rpinimasis savo vaizdiu Altruizmo socializavimas Moralinio sitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dmes. ydgelbtojpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520
12
TURINYS
Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams ini apie altruizm gijimas Apibendrinimas
534 535 535
IV dalis. SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialin psichologija klinikoje Kas ikreipia klinikini sprendim tikslum? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592
Post scriptum: socialins psichologijos ini taikymas gyvenime .. 536
13 skyrius. Konfliktai ir j sprendimas Kas sukelia konflikt? Socialins dilemos Kalinio dilema Bendr itekli tragedija Socialini dilem sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis vaizdio suvokimas Pernelyg supaprastintas mstymas Suvokimo poslinkis Mokslini tyrim ivada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taik? Kontaktas Ar desegregacija gerina poir kit ras? Kada desegregacija pagerina poir kit ras? Mokslini tyrim ivada. Santykiai, kurie galjo bti Bendradarbiavimas Bendra iorin grsm sutelkia Atkreipkime dmes. Kodl svarbu, kas nugals? Auktesni tikslai skatina bendradarbiauti
537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564
Iliuzin koreliacija Pavluota nuomon ir perdta savikliova Pasitvirtinanios diagnozs Klinikini ir statistini prognozi palyginimas Ivados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dmes. Gydytojo poiris Kokie paintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Ikraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mstymas yra depresijos prieastis, ar pasekm? K slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vieniumas Kai jauiams vienii ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebjimais socialinse situacijose Perdtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija lig Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas
593
594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614
Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasi atvilgiu .... 565 Atkreipkime dmes. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grup ir auktesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitraas Sutaikinimas Laipsnikas ir abipusis tampos mainimas (LAM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomens teisi konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579
Kokie yra socialiniai psichologiniai poiriai gydym? Vidini pokyi suadinimas iorine elgsena Ijimas i udaro rato Socialini gdi mokymas Aikinimo stiliaus terapija Pokyi isaugojimas pasitelkus vidines skms atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemons taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikat ir gerov? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikjimas ir sveikata
TURINYS
13
Skurdas, nelygyb ir sveikata Artimi santykiai ir laim Draugyst ir laim Santuoka ir laim Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam
615 616 616 617 619 619
Mokslini tyrim ivada. Grups poliarizacija natralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galv geriau nei viena? Ar eios galvos taip pat gerai kaip dvylika? I laboratorijos gyvenim: imituojamos ir realios prisiekusij iuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652
15 skyrius. Socialin psichologija teisme Ar liudytoj parodymai patikimi? tikinam liudytoj taka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dmes. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumainti klaid kiek Mokslini tyrim ivada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumainti klaid skaii per akistat Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro tak prisiekusij sprendimams? Teisiamojo savybs Fizinis patrauklumas Panaumas prisiekusiuosius Teisjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro tak prisiekusiajam? Prisiekusij supratingumas Nurodym supratimas Statistins informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusij supratingumo Prisiekusij atranka Mirties bausms" prisiekusieji Apibendrinimas Koki tak prisiekusiesiems daro grup? Maumos taka Grups poliarizacija Atlaidumas
621 623 623 624 627 628 630 630
Post scriptum : kaip imintingai vadovautis psichologijos mokslu 655
16 skyrius. Socialin psichologija ir aprpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksm Apibendrinimas Kaip utikrinti aprpint gyvenim Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670
631 632 633 634 636
Vartojimo mainimas Apibendrinimas Socialin psichologija apie materializm ir turtus Stiprjantis materializmas Turtai ir gerov Materializmas nuvilia
636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650
mogaus gebjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dmes. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laim Aprpintos ateities ir ilikimo link Mokslinityrimivada. Nacionalins gerovs matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip iuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Svok odynlis Bibliografija Rodykls
671 672 674 674
675 676 678 687 776
Apie autori I
Ajovos universitete gijsfilosofijosdaktaro laipsn, Davidas Myersas (David Myers) savo profesin veikl pltoja Miigano Hope kolede, kuriame skaito daugyb psichologijos kurs ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledo studentai buvo j pakviet pasakyti kalb per ikilming auktosios mokyklos baigimo diplom teikimo ceremonij ir irink ymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdeimtyje studij bei periodini leidini, tarp j Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rao ne tik mokslinius straipsnius bei vadovlius. Jo vieiamojo pobdio tekst psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdeimtyje urnal, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra ileids plaiam skaitytoj ratui skirt knyg, pavyzdiui, The Pursuit of Happiness (Laims siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils (Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo moni santyki komisijos pirmininkas, padjo kurti materialins paramos skurstanioms eimoms centr, yra pasaks imtus kalb kolede ir vairiose bendruomense. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra paras straipsni bei studij^ Quiet World (Tylos pasaulis") apie kurtum. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas monms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas itisus metus darb vainja dviraiu ir aidia krepin. Davidas ir Carol Myersai turi du snus ir dukter.
Pratarm I
Nors monijos istorija tsiasi daugyb imtmei, moksliniai mogaus socialins elgsenos tyrimai prasidjo vos prie imtmet. Koki idj puot silo socialin psichologija! Taikydami gausyb vairi tyrimo metod, sukaupme reikming valg apie sitikinimus ir iliuzijas, meil ir neapykant, konformizm ir savarankikum. Daugelio mogaus elgesio prieasi dar nepavyko atskleisti, taiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti daugel intriguojani klausim: Kaip ms smoningas ir nesmoningas mstymas valdo poelgius? Kodl kartais eidiame kitus, o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip, uuot sugniau kumt, galime draugikai itiesti rank?
Atsakymai iuos ir daugel kit klausim (tai ios mano knygos misija) prapleia savs suvokimo ribas ir leidia pajusti mus veikianias socialines jgas. Kai man buvo pasilyta parayti i knyg, sivaizdavau, kad jos stilius turt bti ir solidiai mokslinis, ir iltai mogikas, pagrstas grietais faktais ir intelektualiai provokuojantis. Jis turt atskleisti svarbius socialinius reikinius taip, kaip juos supranta ir aikina mokslas. Jis turt skatinti skaitytoj mstyti - tyrinti, analizuoti, iekoti principini ssaj su kasdieniais vykiais. Nutariau perteikti socialins psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvj men tradicija. Mokant klasikins literatros, filosofijos, gamtos moksl, laisvj men lavinimo sistema siekia suteikti ini, praplsti ms mstymo ribas, ilaisvinti j nuo dabarties apribojim. Socialin psichologija irgi siekia i tiksl. Tikiuosi, kad mano knyga pads skaitytojui tapti valgesniu.
16
PRATARM
Struktra
Knygos anginiame skyriuje apvelgiami socialinje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. Be to, skaitytojai perspjami, kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizds ir inomi. Poskyryje Svarbiausios socialins psichologijos tezs" apvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialins tikrovs krimas, socialin intuicija, socialins aplinkos taka, asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos), biologin elgsena ir socialins psichologijos princip taikymas kasdieniame gyvenime. Taip skaitytojas supaindinamas su tais dalykais, apie kuriuos bus kalbama toliau. Knygos struktra pagrsta socialins psichologijos apibrimu. Pirmojoje dalyje nagrinjamas socialinis mstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus, kiek tiesos yra ms spdiuose, intuicijoje ir aikinimuose. Antrojoje dalyje aptariama socialin taka - subtilios mus veikianios socialins jgos: kultrin nuostat prigimtis, konformizmas, tikinjimas, grupi taka. Treiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai, kurie kartais bna neigiami, o kartais - teigiami. Jie gali svyruoti nuo prietar iki agresijos, nuo simpatijos iki pagalbos. ios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir j sprendimo bdai. Ketvirtojoje dalyje apvelgiama, kaip ankstesniuose skyriuose aptartos svokos taikomos realiame gyvenime. Nors apie tai usimenama kiekviename skyriuje, ioje dalyje isamiau apvelgiamas socialins psichologijos princip taikymas sveikatos prieiros, ekologijos srityse ir teismuose. Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa anga, apvelgiania svarbiausius klausimus. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu, kad skaitytojui bt lengviau suvokti jo struktr. Nordamas, kad i struktra bt kuo aikesn, kiekvien skyri dalijau tris-keturis poskyrius. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apvalga, o baigiamas apibendrinimu, kuriame pakartojamos esmins svokos ir tezs. Svarbiausios svokos tekste parykintos, alia, paratje, pateikiant apibrim. Apibrimus rasite ir knygos pabaigoje esaniame svok odynlyje. Paratse rasite ne tik apibrimus, bet ir citat i vairi senj bei iuolaikini altini, kurie yra tarsi tiltas, jungiantis socialin psichologij ir literatr, religij, sport, moksl bei populiarij kultr.
Knygos tekstas pavairinamas intarpais, kuriuose apraomi vairs mokslini tyrim aspektai. Intarpuose Atkreipkime dmes" labiau sigilinama skyriuje aptart tem. Intarpuose Mokslini tyrim ivada" dmiau apvelgiama mokslinio tyrimo eiga, domesni eksperimentai, kuriais, pavyzdiui, siekiama isiaikinti, kodl iovaujame, kaip elgiasi praeiviai gatvje, kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. Intarpuose K slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslinink pasakojimus apie tai, kas paskatino juos susidomti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reikiniu. Kiekvien skyri baigiu rubrika Post scriptum", kurioje, siekdamas paskatinti skaitytoj mstyti, pateikiu kelet provokacini klausim.
Padkos
Nors ant ios knygos virelio - tik viena pavard, prie jos rengimo prisidjo visas mokslinink brys. Nors n vienas i i moni neatsako u tai, k paraiau a (ir turbt n vienas nesutikt su viskuo, kas parayta), j pasilymai padjo tobulinti i knyg. Ypa dkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) u jo na 9 skyri (Prietarai"). Noriu nuoirdiai padkoti u pagalb Mike Aamodtui (Radfordo universitetas), Robertui Arkinui (Ohajo universitetas), Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas), Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas), Susanai Beers (Sweet Briaro koledas), George Bishopui (Singapro nacionalinis universitetas), Galenui V. Bodenhausenui (iaurs Vakar universitetas), Martinui Boltui (Kalvino koledas), Amy Bradfield (Ajovos universitetas), Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas), Timothy C. Brockui (Ohajo universitetas), Jonathonui D. Brownui (Vaingtono universitetas), Fredui B. Bryantui (Lojolos universitetas ikagoje), Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas), Davidui Bussui (Teksaso universitetas), Thomasui Cafferty (Piet Karolinos universitetas), Jerome M. Chertkoffui (Indianos universitetas), Russellui Clarkui (iaurs Teksaso universitetas), Dianai T. Cordovai (Jeilio universitetas), Karen A. Couture (Niu Hempyro koledas), Cynthiai Crown
PRATARM
17
(Ksaviero universitetas), Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje), Anthony Doobui (Toronto universitetas), Davidui Dunningui (Kornelio universitetas), Alice H. Eagly (iaurs Vakar universitetas), Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas), Philipui Finney (Pietryi Misrio universitetas), Carie Forden (Klariono universitetas), Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas), Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde), Carrie B. Fried (Vinonos universitetas), Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla), Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas), Davidui A. Gershaw (Vakar Arizonos koledas), Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas), Mary Alice Gordon (Piet metodist universitetas), Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas), Allenui Hartui (Amhersto koledas), Elaine Hatfield (Havaj universitetas), Jamesui L. Hiltonui (Miigano universitetas), Bertui Hodgesui (Gordono koledas), Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone), Maritai Inglehart (Miigano universitetas), Chesteriui Insko (iaurs Karolinos universitetas), Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas), Meighan Johnson Dorterio koledas), Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas), Judi Jones (Piet Dordijos koledas), Deanai Julkai (Portlendo universitetas), Martinui Kaplanui (iaurs Ilinojaus universitetas), Timothy J. Kasseriui (Nokso koledas), Janicei Kelly (Perdju universitetas), Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas), Norbertui Kerrui (Miigano Universitetas), Charlesui Kiesleriui (Misrio universitetas), Maijorie Krebs (Ganono universitetas), Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas), Travisui Langley (Hendersono universitetas), Maurice J. Levesque (Elono universitetas), Helenai E. Linkey (Maralo universitetas), Dianei Martichuski (Kolorado universitetas), Johnui W. McHoskey (Ryt Miigano universitetas), Danieliui N. Mclntoshui (Denverio universitetas), Annie McManus (Parklendo koledas), Davidui McMillenui (Misisips universitetas), Robertui Millardui (Vasaro koledas), Arthurui Milleriui (Majamio universitetas), Teru Morton (Vanderbilto universitetas), Toddui D. Nelsonui (Kalifornijos universitetas), K. Paului Nesselroadei Jr. (Simpsono koledas), Darrenui Newtsonui (Virdinijos universitetas), Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas), Chrisui O'Sullivanui (Buknelio
universitetas), Ellenai E. Pastorino (Valencijos bendruomens koledas), Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledas), Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone), Terry E. Pettijohn (Mersihursto koledas), Scottui Piousui (Veslio universitetas), Nicholasui Reutermanui (Piet ilinojaus universitetas Edvardsvilyje), Robertui D. Ridge (Brighamo Youngo universitetas), Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledas), Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose), Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas), Lindai ilkai (Masaiusetso- Lovelio universitetas), Royce Singletonui Jr. (Holy Kroso koledas), Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas), Christinei M. Smith (Grand Valey universitetas), Richardui A. Smithui (Kentukio universitetas), C. R. Snyderiui (Kanzaso universitetas), Markui Snyderiui (Minesotos universitetas), Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledas), Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas), Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koled Parke), Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas), Homerui Stavely (Kyno koledas), JoNell Strough (Vakar Virdinijos universitetas), Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo), Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas), Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas), Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas), Rhodai Unger (Montklero universitetas), Billy Van Jonesui (Abilene krikionikasis koledas), Mary Stewart Van Leeuwen (Ryt koledas), Ann L. Weber (iaurs Karolinos universitetas Aevilyje), Danieliui M. Wegneriui (Harvardo universitetas), Gary Welse (Ajovos universitetas), Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledas), Bernardui Whitley (Balio universitetas), Carolynai Whitney (v. Michaelio universitetas), Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas), Midge Wilson (DePaulo universitetas). Labai dkoju visiems, pateikusiems savo komentarus apie rengiam knyg: Nancy L. Ashton (Richardo Stoktono koledas Niu Dersyje), Stevenui H. Baronui (Montgomerio bendruomens koledas), Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas), Traci Craig (Aidaho universitetas), Madeleinei Fugere (Ryt Konektikuto universitetas), Tresmainei Grimes (Ajonos koledas), Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas), Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas), Joachimui Kru-
18
TURINYS
egeriui (Brauno universitetas), Diannei Leader (Dordijos technologijos institutas), Deborah Long (Ryt Karolinos universitetas), Amy Lyndon (Ryt Karolinos universitetas), Kim MacLin (iaurs Ajovos universitetas), Rusty Mclntyre (Amhersto koledas), Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje), Gregui Poolui (St. Mary universitetas), Michellei R. Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje), Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledas), Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas, Niujorko universitetas), Cheryl
Terrance (iaurs Dakotos universitetas), Christopheriui Trego (Floridos bendruomens koledas Deksonvilyje), Dougui Woody (iaurs Kolorado universitetas), Elissai Wurf (Mulenbergo koledas). Dkoju visai knygos leidim organizavusiai komandai. Bendradarbiavimas su iais monmis pavert knygos krim diugia ir skatinania patirtimi. David G. Myers davidmyers.org
vadas socialin psichologij
Kas yra socialin psichologija? Svarbiausios socialins psichologijos tezs Mes kuriame savo socialin tikrov Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga Socialin aplinka formuoja ms elgsen Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgsen Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialin psichologija ir mogikosios vertybs Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas? Atkreipkime dmes. A jau seniai tai inojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija Hipotezi formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas Eksperimentiniai tyrimai: prieasties ir pasekms paieka Laboratorini tyrim apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodl a paraiau i knyg
Ms gyvenimus sieja tkstaniai nematom gij." Herman Melville
ienas vyras turjo pasiptusi ir savanaud mon. i moteris augino dvi dukras, kurios taip pat buvo pasiptusios ir savanauds. O vyro dukt buvo miela ir maloni. i miela ir maloni dukra, kuri mes inome kaip Pelen, anksti suprato, kad jai dera dirbti, kas liepta, ksti ugauliojimus ir nesistengti pranokti savo seser. Taiau, kriktamots fjos padedama, Pelen sugebjo patekti didel puot, kurioje atkreip graaus princo dmes. Kai vliau simyljs princas pamat skurdiai atrodani Pelen j eminusiuose namuose, ne i karto j atpaino. Netiktina? Klausydamiesi ios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. Despotikos pamots akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienok vaidmen, tad, nuolanki ir nepatraukli, ji labai skyrsi nuo tos avios ir graios btybs, kuri mat princas. Namuose Pelen buvo sulindusi savo kiaut. Per puot ji jautsi graesn, todl vaikiojo, kalbjo ir ypsojosi tarsi tokia ir bt.
Kas yra socialin psichologija?

socialin psichologija (soiai psychology) Mokslas apie moni mstym, tak kitiems ir tarpusavio santykius.
ioje knygoje altiniai nurodomi skliausteliuose. Visas altinio apraas pateikiamas knygos gale esaniame literatros srae.
Prancz filosofas ir raytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutikt su tuo, kas ia papasakota apie Pelen. Jis buvo sitikins, kad mes, mons, vis pirma esame tam tikr aplinkybi veikiamos btybs". Mes negalime bti atskirti nuo situacij, nes jos mus formuoja ir lemia ms galimybes" (p. 59-60, perfrazuota). Socialin psichologija yra mokslas, tiriantis mus supani aplinkybi tak, ypating dmes skiriantis ms poiriui vienas kit ir abipusiam poveikiui. Tiksliau pasakius, tai mokslinis moni nuomoni apie kitus, takos jiems ir santyki tyrinjimas (r. 1.1 paveiksl). Socialin psichologija siterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. Socialin psichologija, jei lyginsime j su sociologija (mokslu apie santykius tarp moni ir moni grupi), daugiau dmesio kreipia individus, tirdama juos tokiais metodais, kuriuose daniausiai naudojami eksperimentai. Palyginti su asmenybs psichologija, socialin psichologija maiau dmesio kreipia individ skirtumus ir daugiau tai, kaip individai apskritai vienas kit suvokia ir veikia. Socialin psichologija vis dar tebra jauna mokslo aka. Apie pirmuosius socialins psichologijos eksperimentus buvo rayta vos daugiau nei prie imtmet (1898), o pirmosios socialins psichologijos publikacijos pasirod apie 1900 metus Pranczijoje, Italijoje ir Vokietijoje (Smith, 2005). Tik XX a.
1 s k y r i u s . VADAS S O C I A L I N P S I C H O L O G I J
21
Socialin psichologija yra mokslas apie
1.1 PAVEIKSLAS Socialin psichologija yra...
Socialin mstym Kaip mes suvokiame save ir kitus Kuo mes tikime Ms sprendimai Ms nuostatos
Socialin tak Kultra ir biologin prigimtis Reikalavimai, kuriems privalome paklusti tikinjimas moni grups
Socialinius santykius Iankstins nuostatos Agresija Patrauklumas ir intymumas Pagalba
ketvirtajame deimtmetyje socialin psichologija gavo dabartin pavidal. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo, kai psichologai m krybingai tyrinti tikinjim ir kareivi moral, is mokslas tapo toks aktualus, kok j matome iandien. Socialin psichologija tiria mstym, tarpusavio tak, santykius, keldama kiekvienam i ms aktualius klausimus. tai keletas pavyzdi:
Koki socialinio pasaulio dal mes paprasiausiai sivaizduojame? Kaip paaiks
vlesniuose skyriuose, ms socialinis elgesys keiiasi ne tik keiiantis aplinkybms, bet ir priklausomai nuo to, kaip mes j a s interpretuojame. Laimingai ved mons kandi savo sutuoktinio pastab (Kodl tu niekada nepadedi daikt savo viet?") susies su iorinmis prieastimis (Jam tikriausiai iandien buvo sunki diena"). Nelaimingai ved mons t pai pastab aikins bjauriu charakteriu (Jis visada prieikai nusiteiks!") ir todl gali j atitinkamai reaguoti. Be to, laukdami i savo sutuoktinio prieikumo, jie gali eidianiai elgtis ir itaip skatinti laukiam prieikum. Ar galtumte paklusti iauriam sakymui? Kaip nacistin Vokietija galjo
sugalvoti sunaikinti eis milijonus yd ir gyvendinti s u m a n y m ? ie iaurumai vyko i dalies dl to, kad mons vykd sakymus. Jie var kalinius traukinius, grdo j u o s duus ir nuodijo dujomis. Kaip mons galjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normals? Tuo susidomjo Stanley Milgramas (1974). Jis atliko eksperiment, kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresn elektros ok eksperimento dalyviui, sunkiai gebaniam imokti reikiam kiek odi. Kaip pamatysime 6 skyriuje, eksperimento rezultatai buvo gsdinantys: beveik du tredaliai eksperimento dalyvi visikai pakluso sakymui.
22
ANGA
Padti?
Ar pasipelnyti?
Vien rudens dien O h a j o valstijos Kolumbo mieste i
arvuoto automobilio ikrito maiai su pinigais, ir du milijonai doleri isibarst gatvje. Keleto sustojusi automobili vairuotojai padjo surinkti 100 000 doleri. Sprendiant i to, kad dingo 1 900 000 doleri, kur kas daugiau vairuotoj sustojo, kad pasipinigaut. Kai po keli mnesi panas incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte, rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelb didij pinig dal (Bowen, 1988). Kokios situacijos skatina mones bti paslaugius arba godius? Ar tam tikra kultrin aplinka, tarkime, kaimo arba mao miestelio, skatina paslaugum?
iuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai, kaip mons vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. Btent tai ir tiria socialin psichologija. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir sitikinimus, prisitaikym ir nepriklausomum, meil ir neapykant.
Svarbiausios socialins psichologijos tezs

Kokios yra svarbiausios socialins psichologijos ivados - j aprpianios temos? Daugelyje akademini srii deimi tkstani tyrim rezultatus, tkstani tyrj ivadas ir imt teoretik valgas galima sujungti kelias pagrindines idjas. Biologija mums silo tokius principus, kaip natralioji atranka ir prisitaikymas. Sociologija remiasi socialins struktros ir organizacijos koncepcijomis. Muzika priklauso nuo ms supratimo apie ritm, melodij ir harmonij. Kokios koncepcijos yra socialins psichologijos svarbiausi idj pagrindiniame srae? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikt prisiminti po to, kai pamirite daugum detali? Toliau pateiktas mano sudarytas didij idj, kuri niekada nereikt pamirti" sraas, kuris isamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (r. 1.2 paveiksl).
Mes kuriame savo socialin tikrov

Mes, mons, jauiame nepaliaujam poreik aikinti savo elgsen, kaip nors j pagrsti ir itaip padaryti j tvarking, nuspjam ir kontroliuojam. Js ir a galime skirtingai reaguoti panaias situacijas, nes mes skirtingai mstome. Kaip mes reaguosime draugo eidim, priklausys nuo to, ar tai vertinsime kaip prieikum, ar tiesiog kaip neskming dien. 1951 metais vykusios amerikietikojo futbolo rungtyns tarp Prinstono ir Dartmuto universitet komand yra klasikinis pavyzdys, kaip nuomons veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril, 1954; taip pat r. Loy ir Andrews, 1981). ios varybos igarsjo kaip pagieos rungtyns - tai buvo iurkiausios ir bjauriausios varybos abiej universitet istorijoje. Prinstono AllAmerican" komanda buvo upulta briu, aidjai sugrsti krv ir galiau-
1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ
23
SVARBIAUSIOS SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TEZS

1. Mes konstruojame savo socialin realyb 2. Ms socialin intuicija yra stipri, o kartais ir pavojinga 3. Nuostatos formuoja elgsen SOCIALINIS M S T Y M A S S O C I A L I N TAKA 4. Socialin taka formuoja elgsen 5. Polinkiai formuoja elgsen 6. Socialin elgsena tai ir biologin elgsena 7. Jausmai ir veiksmai kit moni atvilgiu kartais bna negatyvs, o kartais pozityvs SOCIALINIAI SANTYKIAI
Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialins psichologijos tezs
siai sulauytomis nosimis jga ivaryti i aidimo. vyko mutyns, abiejose komandose buvo sueist. ios varybos niekaip nederjo su tarpuniversitetins sporto lygos auktesniosios klass aristokratikumu. Netrukus po varyb abiej universitet psichologai parod studentams film apie rungtynes. Studentai atliko mokslinink stebtoj vaidmenis ir sek kiekvien taisykli paeidim bei paeidjus. Ar ie stebtojai" galjo bti nealiki? Pavyzdiui, Prinstono universiteto studentai pastebjo dvigubai daugiau savo varov taisykli paeidim nei pamat j kolegos i Dartmuto. Ivada: objektyvi realyb egzistuoja, taiau mes j danai velgiame pro savo sitikinim bei vertybi akinius. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. Daniausiai gana greitai ir tiksliai, kiek to reikia kasdienybje, perprantame moni elgsen. Jei elgesys yra nuoseklus ir iskirtinis, mes tai priskirame prie charakterio savybi. Pavyzdiui, jei kas nors danai laido kandias pastabas, galima nusprsti, kad is mogus yra bjauraus bdo, ir pradti jo vengti. Ms sitikinimai apie save taip pat svarbs. Ar esame optimistai? Ar manome, kad kontroliuojame padt? Ar save laikome pranaesniais, ar menkesniais? Atsakymai iuos klausimus lems ms emocijas ir veiksmus. Svarbu, kaip mes suvokiame pasaul ir save.
Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga

Mes intuityviai jauiame baim (ar skristi pavojinga?), pasinaudojame spdiais (ar galiu juo pasitikti?) ir santykiais (ar a jai patinku?). Intuicija da-
24
ANGA
ro tak prezidentams krizi metu, azartini aidim lojams prie loimo stalo, prisiekusiesiems vertinant nusikaltim ir personalo direktoriams, kai jie susitinka su kandidatais darb. Tokia intuicija yra prasta. I ties psichologijos mokslas atskleidia ms pasmons aves - intuityvaus proto ukulisius, apie kuriuos Freudas niekada nra kalbjs. Mstymas, prieingai nei mes galvojome madaug prie deimtmet ar dar anksiau, daniau vyksta ne scenoje", o ukulisiuose". Kaip vliau pamatysime, automatiko informacijos apdorojimo", implicitins (neireiktosios) atminties", euristikos", spontaniko bruo priskyrimo", momentini emocij ir neodinio komunikavimo tyrimai atskleidia ms intuicijos galimybes. Ir mstymas, ir atmintis, ir nuostatos veikia dviem lygmenimis - smoningai ir apgalvotai bei nesmoningai ir automatikai. iandienos mokslininkai tai vadina dvigubu informacijos apdorojimu". Mes inome daugiau, nei manome, kad inome. Intuicija yra milinika. Daniau nei mes numanome, mstymas vyksta u ekrano", o rezultatai retkariais parodomi ekrane". Taiau intuicija bna ir pavojinga. tai pavyzdys: gyvenime mes daniausiai automatikai, tai yra intuityviai sprendiame apie vairi dalyk tikimyb pagal tai, kaip greitai galv ateina pavyzdiai. Ypa po 2001 m. rugsjo 11-osios neiojams atmintyje sirusius lktuv katastrofos vaizdinius. Todl dauguma moni labiau bijo skristi nei vaiuoti automobiliu, ir daugelis link vaiuoti tolimus atstumus, kad tik ivengt galimo pavojaus skrendant lktuvu. O i ties beveik trisdeimt eis kartus saugiau skristi lktuvu nei vaiuoti automobiliu. Net ms nuojauta apie save danai bna klaidinga. Savo prisiminimais mes nesmoningai pasitikime labiau nei dert. Mes netiksliai skaitome savo mintis, neigiame, kad mums daro tak kokie nors dalykai. Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus - kaip blogai jausims po met, jei dabar neteksime darbo arba nutrks meils ryys, ir kaip gerai po met jausims, jei laimsime loterijoje. Mes taip pat danai klaidingai numatome savo ateit - artjantys prie amiaus vidurio mons vis dar tebeperka anktokus drabuius (tikiuosi numesti kelet svar"), retai kas sau pasako kur kas realistikiau (veriau nusipirksiu laisvok rb; mano amiaus mons link priaugti svorio"). Tad ms intuicija verta dmesio ir dl savo neapsakomos galios, ir dl nerim kelianio pavojaus. Primindami intuicijos naud ir perspdami apie jos spendiamus spstus, socialiniai psichologai siekia sutvirtinti ms mstym. Daugelyje situacij mums pakankamai gerai pasitarnauja greiti ir tikslingi" sprendimai. Taiau kai svarbus tikslumas - pavyzdiui, kai baim yra pagrsta, savo gebjimus reikia naudoti atsivelgiant tai, t. y. impulsyvi intuicij patartina tramdyti kritiniu mstymu. Ms intuicija ir nesmoningas informacijos apdorojimas danai bna galingi, o kartais -pavojingi reikiniai.
25
Socialin aplinka formuoja ms elgsen

Mes esame, kaip jau seniai pastebjo Aristotelis, socialiniai gyvnai. Mes kalbame ir mstome odiais, kuriuos imokome i kit. Mes troktame bendrauti, priklausyti ir norime, kad apie mus gerai galvot. Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybikai vertino Teksaso universiteto student socialin elgsen, pasil jiems nuolatos neioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. Tuo metu, kai studentai nemiegodavo, kas 12 minui 30-iai sekundi nepastebimai sijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (skaitant ir paskait laik), studentai beveik 30 procent laiko praleisdavo kalbdami. Ryi palaikymas mogui labai svarbus. Kadangi esame socialiniai sutvrimai, mes reaguojame mus supani aplink. Kartais socialins aplinkybs veria mus elgtis visikai kitaip, nei elgtums tradicikai. I ties ypa nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus, ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su iaurumu. Naciai daugel i pairos padori moni pavert holokausto rankiais. Kitos situacijos gali skatinti didel dosnum ar uuojaut. Po rugsjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo uverstas labdaringomis maisto bei drabui siuntomis, o savanoriai sil savo pagalb. Situacijos gali akivaizdiai parodo poirio 2003 met kar Irake kaita. Visuomens nuomons tyrimai parod, kad amerikieiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritar karui. Kitose alyse gyvenantys mons tam rytingai prieinosi. Pasakykite man, kur gyvenate, ir a gana tiksliai atspsiu js nuostatas prasidjus karui. (Pasakykite, koks js isilavinimas ir kokiomis iniasklaidos priemonmis naudojats, ir a dar tiksliau atspsiu js poir kar.) Nesvarbu, kaip istorija vertins kar, viena yra aiku: mus supanti aplinka turi takos iam vertinimui. Kultra padeda apibrti situacij. Ms poiris punktualum, atvirum ir rengimosi stili keiiasi kartu su kultrine situacija. Ar moters gro siesite su kilnumu bei dailiai sudtu knu, priklauso nuo to, kada ir kuriame pasaulio krate gyvenate. Ar socialin teisingum apibriate kaip lygyb (visi gauna vienodai), ar kaip teisingum (tas, kas daugiau dirba, nusipelno daugiau), priklauso nuo to, ar js ideologija formavosi veikiama kapitalizmo, ar socializmo. Ar esate ekspresyvus, ar udaras, nerpestingas ar oficialus, i dalies priklauso nuo js kultrini bei etnini akn. Ar vis dmes sutelkiate save - savo asmeninius poreikius, trokimus bei moral, - ar savo eim, gimin ir visuomens grupes, priklauso nuo to, kaip esate paveiktas iuolaikinio vakarietiko individualizmo.
26
ANGA
Socialin psicholog Hazel Markus (2005) apibendrina: mons yra lanksts". Kitaip tariant, mes prisitaikome prie socialins aplinkos. Ms nuostatas ir elgsen formuoja iorins socialins slygos.
Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgsen

Vidins jgos taip pat svarbios. Mes nesame pasyvs it vjariiai augalai, paklstantys socialiniams vjams. Ms elgsen veikia vidins nuostatos. Ms politins nuostatos lemia pasirinkim balsuojant. Nuo ms poirio rkym priklausys, ar leisims bendraami kalbami rkyti. Ms poiris neturtinguosius turi takos ms pasiryimui juos paremti. (Kaip vliau pamatysime, nuostatos priklauso ir nuo elgsenos, dl to mes tvirtai tikime tuo, kam buvome sipareigoj arba dl ko esame kentj). Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveik elgsenai. Atsidr toje paioje situacijoje, skirtingi mons gali elgtis skirtingai. Vienas mogus, daugel met praleids kaljime u savo politines pairas, gali bti kupinas kartlio ir stengtis keryti. Kitas, kaip Piet Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela, gali siekti santarvs ir vienybs su savo buvusiais prieais.
Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena

XXI amiaus pradioje socialin psichologija atkreipia ms dmes tai, kad socialin elgsena turi biologin pagrind. Svarbu, k mes galvojame apie vairias situacijas, taiau ms mstymas slepia biologin imint. Kas studijavo psichologijos pradmenis, ino, kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. Plot apibria jo ilgis ir plotis, o mus - biologija ir potyriai. Evoliuciniai psichologai (r. 5 skyri) primena, kad paveldta mogikoji prigimtis i anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklmis, kurios ms pirmtakams padjo ilikti ir reprodukuotis. Mumyse slypi genai t protvi, kurie igyveno ir turjo palikuoni (o j vaikai - taip pat). Tad evoliuciniai psichologai tiria, kaip natralioji atranka slygoja ms veiksmus ir elgsen, kai mes susirandame partner, tuokiams, neapkeniame, aidiame, rpinams ir dalijams savo vargais bei diaugsmais. Gamta mums suteik milinikas galimybes imokti ir prisitaikyti. Mes jautriai reaguojame savo socialin aplink. Jei kiekvienas psichologinis reikinys (kiekviena mintis, kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis, vadinasi, galime nagrinti ir neurobiologij, nuo kurios priklauso socialin elgsena. Kurios smegen sritys leidia mums patirti meil ir paniek, bti paslaugiems ir agresyviems, formuoja ms suvokim ir sitikinimus? Kaip smegenys, protas ir elgsena sudaro vien darni sistem? iuos klausimus kelia socialin neurologija (Heatherton ir kiti, 2004; Ochsner ir Lieberman, 2001).
socialin neurologija (soiai neuroscience) Biologinio ir socialinio poiri socialini ir emocini savybi neurologines bei psichologines prieastis visuma.
27
Socialiniai neurologai nesistengia aikinti tokios sudtingos socialins elgsenos, kaip noras padti ar eisti, vien tik paprastais neuron ar molekuli mechanizmais. Taiau nordami suprasti meil ar neapykant, privalome atsivelgti ir vidin (biologin), ir iorin (socialin) poveik. Protas ir knas yra vieninga sistema. Streso hormonai daro tak ms jausmams bei veiksmams. Dl socialinio atstmimo padidja kraujospdis. Socialin parama stiprina imunin sistem. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. Atspindime biologins, psichologins, socialins tak sveik. Todl iuolaikiniai psichologai tiria elges iais skirtingais analizs lygmenimis.
Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime

Todl socialin psichologija gali nuviesti js gyvenim, irykinti subtilias jgas, slygojanias js mstym bei veiksmus. Kaip vliau pamatysime, socialin psichologija pateikia daug idj, kaip geriau suvokti save, susirasti draug ir daryti tak monms, kaip atgniauti kumius ir draugikai itiesti rank. Socialins psichologijos valgos taikomos kitose mokslo akose. Remdamiesi socialinio mstymo, socialins takos ir socialini santyki principais galime sprsti apie moni sveikat bei gerov, apie juridines procedras bei prisiekusij sprendimus teismuose ir skatinti tok elges, nuo kurio priklauso moni ilikimui palanki aplinka. Psichologijos mokslas, kaip vienas i poiri mog, nesiekia atsakyti esminius bties klausimus: kokia gyvenimo prasm? Koks turt bti gyvenimo tikslas? Kokia ms paskirtis? Socialin psichologija pateikia metod, kaip suformuluoti ir rasti atsakymus kelet nepaprastai domi ir svarbi klausim. Socialin psichologija susijusi su gyvenimu - ms gyvenimu: ms sitikinimais, nuostatomis, santykiais. Toliau iame skyriuje isamiau aptarsime socialin psichologij. I pradi pasiirsime, kaip pai socialini psicholog vertybs akivaizdiai, nors ir subtiliai, veikia j darb. Vliau susitelksime prie svarbiausio io skyriaus tikslo: socialins psichologijos mechanizmo supratimo. Kaip atsiranda socialin psichologija? Kaip ji ieko socialinio mstymo, socialins takos, socialini santyki paaikinim? Kaip galtume pasinaudoti iomis analizs priemonmis, nordami tapti gudresni?
APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialins psichologijos tezs

Socialin psichologija yra mokslas apie moni mstym, tak kitiems ir tarpusavio santykius. Jos pagrindiniai tikslai - paaikinti: Kaip mes suvokiame savo socialin aplink. Kaip mus veikia socialin intuicija ir kaip ji kartais apgauna.
Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. Tikiuosi, kad jos pads vertinti, ar gerai suvokte poskyrio mediag.
28
ANGA
Kaip ms socialin elgsen formuoja kiti mons, ms nuostatos, asmenins savybs ir prigimtis.
Kaip socialins psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo akose.
Socialin psichologija ir mogikosios vertybs

Socialini psicholog vertybs siskverbia j darbus ir akivaizdiais, ir ne i karto pastebimais bdais. Kokie jie?
Socialin psichologija - labiau atsakymo klausimus strategija nei duomen rinkinys. Moksle, kaip ir teismuose, asmenin nuomon neleistina. Kai yra teisiamos idjos, nuosprendis priklauso nuo rodym. Taiau ar i ties socialiniai psichologai tokie objektyvs? Juk jie irgi mons, tad ar j vertybs - asmeniniai sitikinimai apie tai, kas pageidautina ir kaip mons turt elgtis - neatsispindi j darbe? Jei taip, ar socialin psichologija gali bti pagrsta mokslikai?
Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai

Vertybs ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslini tyrim temas. Neatsitiktinai XX a. penktajame deimtmetyje, kai Europoje siautjo faizmas, vyravo iankstini nuostat tyrimai; etajame deimtmetyje, kai buvo madinga visiems atrodyti panaiai, o skirtingi poiriai - netoleruojami, imtas tirti konformizmas; septintajame deimtmetyje atkreiptas didesnis dmesys agresij, nes pagausjo riaui ir iaugo nusikalstamumas; feministinis judjimas atuntajame deimtmetyje suadino nauj lyi ir moter diskriminacijos tyrim bang; devintajame deimtmetyje atgijo dmesys ginklavimosi varyb psichologiniams aspektams, o deimtajame deimtmetyje labiau susidomta kultrine, rasine ir seksualins orientacijos vairove. Taigi socialin psichologija atspindi socialin istorij. Skiriasi ne tik atskir laikotarpi, bet ir skirting kultr vertybs. Europoje mons didiuojasi tautikumu. kotai labiau skiriasi nuo angl, o austrai - nuo vokiei nei Miigano ir Ohajo valstij gyventojai. Todl Europoje susiformavo stipri socialinio tapatumo" teorija, o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dmesio skyr asmeniui - kaip jis msto apie kitus asmenis, kaip ie j veikia, kaip jie susij tarpusavyje (Fiske, 2004; Tajfel, 1981; Turner, 1984). Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rmsi ir Europos, ir iaurs Amerikos mokslinink patirtimi (Feather, 2005). Vertybi tak taip pat iliustruoja mons, kuriuos traukia vairs mokslai (Campbell, 1975; Moynihan, 1979). O js universitete ar rykiai skiriasi humanitarini, gamtos ir socialini moksl studentai? Ar socialin psicho-
29
logija ir sociologija vilioja mones, palyginti rytingai nusiteikusius mesti ik tradicijoms, kurti ateit, o ne saugoti praeit? Ir galiausiai vertybs yra socialins psichologins analizs objektas. Socialiniai psichologai tiria, kaip vertybs formuojasi, kodl jos keiiasi ir kaip jos daro tak nuostatoms bei veiksmams. Taiau ie tyrimai neatsako klausim, kurios vertybs teisingos".
Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai

Mes retai atpastame subtilius vertybini sipareigojim virsmo objektyvia tiesa bdus. Panagrinkime tris maiau akivaizdius bdus, kuriais vertybs skverbiasi psichologij.
Subjektyvs mokslo aspektai

Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nra absoliuiai objektyvus. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knyg. Jie gamt interpretuoja, vartodami savo pai imstytas kategorijas. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime pasaul velgiame per iankstins nuomons akinius. Minutlei stabtelkite: k js matote 1.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatin, uostinjant em? Neturdami ios iankstins informacijos, dauguma moni jo nepastebs. Taiau kai i koncepcija gimsta js galvoje, ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavim, todl sunku nepastebti uns.
Mokslas ne iaip aprao ir aikina gamt; jis yra ms santykio su gamta dalis; jis apibdina gamt pagal ms tyrimo metod." Werner Heisenberg, Physics and Philosophy, 1958 (Fizika ir filosofija")
30
ANGA
kultra (culture) Didels moni grups puoseljami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai, idjos, nuostatos ir tradicijos.
socialin pateiktis (soiai representation) Socialiai kartu igyvenami sitikinimai - plaiai paplitusios idjos bei vertybs, tarp j ms prielaidos ir kultros ideologija. Socialin pateiktis padeda suprasti pasaul.
itaip veikia ms protas. Skaitydami iuos odius nesuvokiate, kad taip pat reaguojate ir savo nos. Js protas blokuoja ko nors suvokim, jei esate i anksto tam nusiteik. i tendencija i anksto vertinti tikrov vadovaujantis lkesiais - viena svarbiausi mogaus proto savybi. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties poirio arba kil i tos paios kultrins aplinkos, j prielaid gali niekas ir neuginyti. Tai, k mes laikome savaime suprantamu dalyku - bendri sitikinimai, kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes, 1990; Moscovici, 1988) - danai yra svarbiausi, taiau maiausiai inagrinti. Taiau kartais kas nors i alies atkreipia dmes ias prielaidas. XX a. devintajame deimtmetyje feminists ir marksistai atskleid kai kurias galutinai neitirtas socialins psichologijos prielaidas. Feministin kritika atkreip dmes subtilius alikumus - pavyzdiui, kai kuri mokslinink, labiau linkusi socialins lyi elgsenos skirtumus interpretuoti biologikai (Unger, 1985), politin konservatizm. Kritikai marksistai atkreip dmes konkurencinius, individualistinius alikumus - pavyzdiui, prielaid, kad konformizmas yra neigiamas, o individualus atlygis - teigiamas. inoma, ir feminists, ir marksistai taip pat dar savo prielaidas. Tai ypa mgsta pastebti akademinio politinio tikslumo" kritikai. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) rodinja, kad paangs socialiniai psichologai kartais jauiasi priversti neigti grupi skirtumus ir daryti prielaid, kad grupi skirtum stereotipai kyla ne i realaus gyvenimo, o i rasizmo. Treiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdi, kaip iankstins nuostatos veikia ms interpretacijas. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai, ms elgsen labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realyb.
Psichologinse svokose slypi vertybs

Ms sitikinimui, kad psichologija nra objektyvi, turi takos supratimas, kad pai psicholog vertybs gali stipriai veikti j teorijas ir nuomones. Psichologai gali vertinti mones kaip brandius arba nebrandius, prisitaikanius arba sunkiai prisitaikanius, psichikai sveikus arba nesveikus. Jie kalba, tarsi skelbt faktus, o i ties jie daro vertybmis grindiamus vertinimus. tai keletas pavyzdi: Gero gyvenimo apibrimas. Vertybs taip pat daro tak svok apibrimui. Imkime, pavyzdiui, bandymus apibrti, k reikia gyventi gerai. Asmenybs psichologas Abrahamas Maslowas garsjo sensityviais save realizavusi" moni, kurie patenkin ilikimo, saugumo, priklausymo" bei saviverts poreikius, realizuoja savo mogikj potencial, apibrimais. Tik nedaugelis skaitytoj pastebjo, kad moni saviraikos pavyzdius Maslowas pasirinko veikiamas asmenini vertybi. Dl to save realizavusi moni apibdinimas - kad jie yra spontaniki, savarankiki, paslaptingi ir taip toliau - atspindjo Maslowo asmenines vertybes.
31
Jei jis bt rmsis kitais herojais - tarkim, Napoleonu, Aleksandru Makedonieiu ar Johnu D. Rockefelleriu - saviraikos apraymas bt kitoks (Smith, 1978). Profesionals patarimai. Psicholog patarimai taip pat atspindi patarianij asmenines vertybes. Kai psichiatrai pataria mums, kaip gyventi, kai vaik ugdymo specialistai moko, kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirpinant kit moni lkesiais, jie ireikia savo asmenines vertybes. (Vakaruose daniausiai orientuojamasi individualistines vertybes, skatinanias daryti tai, kas geriausia man". Kitose kultrose labiau prasta atsivelgti tai, kas geriausia mums".) Daugelis moni, nesuvokdami, kad egzistuoja paslptos vertybs, sutinka su specialisto" nuomone. Taiau profesionals psichologai negali atsakyti klausimus, koks turt bti aukiausias moralinis sipareigojimas, tikslas ir gyvenimo prasm. Svok krimas. Paslptos vertybs sismelkia netgi moksliniais tyrimais grindiamus psichologijos svok apibrimus. sivaizduokite, kad atlikote asmenybs test ir psichologas, suskaiiavs js atsakym takus, pranea: Js saviverts rodikliai aukti. Nerimo rodikliai - emi. O js ego - nepaprastai stiprus". tai kaip, - pagalvojate js. - A irgi taip maniau, taiau gera tai igirsti." Po to kitas psichologas pateikia jums pana test. Dl kakokio keisto sutapimo is testas sudarytas i t pai klausim. Vliau psichologas jums sako, kad tikriausiai esate perdtai gynybikas, nes js savs slopinimo rodiklis auktas. Kaip ia gali bti? - stebits. - Anas psichologas apie mane taip graiai kalbjo." Taip galjo atsitikti, nes visos ios klis apibdina t pat atsakym rinkin (tendencij kalbti graiai apie save ir nepripainti problem). Kaip tai reikt pavadinti: aukta saviverte ar gynybikumu? Abu apibdinimai atspindi tam tikra vertybe grindiam sprendim. Etikei klijavimas. Nra pagrindo kaltinti socialin psichologij dl to, kad jos odynas remiasi vertybmis, nuo kuri priklauso vairs sprendimai. Tai galioja ir kasdienei kalbai. Ar mes mog, dalyvaujant partizaniniame kare, pavadinsime teroristu", ar kovotoju u laisv", priklausys nuo ms poirio ios kovos tiksl. Ar per kar uvusius civilius gyventojus laikysime nekalt gyvybi praradimu", ar papildomais nuostoliais", atspinds ms poir iuos uvusiuosius. Ms politins pairos lemia, ar visuomens pagalb pavadinsime socialine rpyba", ar pagalba skurstantiems". Kai , j i e " iauktina savo al ir jos mones, tai yra nacionalizmas; kai taip elgiams mes" - tai patriotizmas. Asmenins vertybs lemia, kaip mogus pavadins ne vedybinius santykius: atvira santuoka" ar neitikimybe". Smegen plovimas" - tai toks socialinis poveikis, kuriam mes nepritariame. Ikrypimai" - lytiniai santykiai, kuri mes nepraktikuojame. Pastabose apie ambicingus" vyrus ir agresyvias" moteris yra paslptas poiris.
32
ANGA
Kaip rodo ie pavyzdiai, vertybs gldi ms psichikos sveikatos ir saviverts apibrimuose, ms psichologiniuose patarimuose, kaip gyventi, ir ms psichologiniuose apibendrinimuose. ioje knygoje a atkreipsiu dmes kitus neireiktj vertybi pavyzdius. Mes neteigiame, kad implicitins, arba neireiktosios, vertybs yra blogai. Tiesiog norime pastebti, kad mokslinis interpretavimas, net reikini vardijimo lygyje, yra mogaus veikla, todl natralu ir neivengiama, kad iankstiniai sitikinimai bei vertybs daro tak socialini psicholog mintims ir atsispindi j darbuose. Ar turtume atmesti moksl dl to, kad jame yra ir subjektyvioji pus? Prieingai: kaip tik todl, kad mstymas visada susijs su interpretavimu, atliekant mokslin analiz reikalingi tyrjai, turintys vairi alikum. Nuolatos gretindami sitikinimus su kiek manoma geriau parinktais faktais, galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingum. Sistemingas stebjimas ir eksperimentavimas padeda isivalyti akinius, pro kuriuos stebime tikrov.
APIBENDRINIMAS Socialin psichologija ir mogikosios vertybs

Socialini psicholog ipastamos vertybs akivaizdiai veikia j mokslini tyrim tem ir studij krypi pasirinkim. Vertybs pasireikia ir subtiliau - kaip paslptos svok formulavimo, psichologini apibendrinim ir duodam patarim prielaidos. is vertybi skverbimasis moksl nra iskirtinai bdingas tik socialinei psichologijai. Btent dl to, kad mogus retai bna nealikas, nordami patikrinti savo puoseljam idj tikrovikum turime sistemingai stebti bei eksperimentuoti.
A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas?
Ar socialins psichologijos teorijos pateikia naujas mogaus bsenos valgas? O gal jos tik aprao akivaizdius dalykus?
Daugelis ioje knygoje pateikt ivad gali jums bti inomos, nes socialin psichologija galioja visur. Mes nuolatos stebime mones, galvojanius apie kitus, daranius jiems tak ir bendraujanius tarpusavyje. Verta inoti, kok poveik daro veido iraika, kaip kit mog priversti k nors atlikti, nuteikti draugikai ar prieikai. imtmeius filosofai, raytojai ir poetai stebjo socialin elgsen ir j komentavo. Mes kiekvienas esame susij su socialine psichologija. Ar tai reikia, kad, kitais odiais tariant, socialin psichologija yra sveikas protas? Nebiau ras ios knygos, jei taip manyiau. Tiesa, reikia pri-
33
painti, kad socialin psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama, kad ji triviali, nes kalba apie akivaizdius dalykus, o kita vertus, sakoma, kad ji pavojinga, nes iuo mokslu galima naudotis manipuliuojant monmis. Antrj priekait socialinei psichologijai nagrinsime 7 skyriuje, o dabar paanalizuokime pirmj. Ar socialin psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasiausiai grindia tai, k bet kuris mgjas ino intuityviai? Raytojas Cullenas Murphy (1990) btent taip ir man: Kasdien socialini moksl atstovai stebi pasaul. Ir kasdien jie atranda, kad moni elgesys daniausiai yra toks, kokio buvo galima tiktis". Madaug prie pus imtmeio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panaia panieka reagavo socialini mokslinink atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusi amerikiei kari tyrimus. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apvelg iuos tyrimus, pateik pavyzdius ir juos paaikino. Kai k a ia atpasakosiu: 1. Auktesn isilavinim turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau isilavin. (Intelektualai maiau pasireng karo sukeliamam stresui nei tie, kurie vadovaujasi gatvs imintimi.) 2. I pietini valstij kil kariai geriau nei iaurieiai pakeldavo tropin klimat. (Pietieiai labiau priprat prie auktos temperatros.) 3. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodiai siekdavo paauktinimo. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekim motyvacijai). 4. Juodaodiai i pietini valstij noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais i Piet nei i iaurs. (Karininkai i Piet buvo labiau prat ir geriau mokjo bendrauti su juodaodiais.) Skaitydami iuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite, kad jie paremti sveiku protu. Jei taip, turbt nustebsite suinoj, k Lazarsfeldas nuolatos kartojo: Kiekvienas i teigini yra visika prieingyb tam, kas buvo i ties pastebta Nes i ties tyrimais nustatyta, kad maesn isilavinim turintys kariai prisitaikydavo blogiau. Pietieiai n kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei iaurieiai. Juodaodiai labiau negu baltieji troko bti paauktinti, ir taip toliau. Jei i karto btume paskelb tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipaino Schlesingeris], skaitytojas juos taip pat bt pavadins akivaizdiais." Problema ta, kad sveik prot mes pasitelkiame post factum. vykiai bna kur kas akivaizdesni" ir labiau nuspjami po to, kai vyksta, negu prie vyk. Eksperimentai parod, kad suinoj, koks turi bti eksperimento rezultatas, mons nustoja juo stebtis - bent jau maiau stebisi nei tada, kai supaindinami tik su eksperimento procedra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff, 1977). Panaiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime, kad kas nors atsitiks, kol tai neatsitinka. Tik tada mes staiga aikiai pamatome, kas iprovokavo
34
ANGA
pavluotos nuomons alikumas (hindsight bias) Perdtas gebjimo numatyti vyki eig jiems jau vykus vertinimas. Dar inomas kaip a jau seniai tai inojau" reikinys.
t vyk ir nesistebime. Po rinkim ar pasikeitus situacijai vertybini popieri biroje daugumos komentatori tokia vyki raida nestebina: Situacij rinkoje jau seniai reikjo taisyti". Po 2005 metais uragano Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrod savaime suprantama, kad oficialioji valdia turjo numatyti i situacij: buvo atlikti krantini pylim paeidiamumo tyrimai, demografins apklausos parod, kad daug gyventoj neturjo automobili ir gyveno taip skurdiai, jog negalt sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje, o meteorolog prognozs aikiai rod saugos priemoni ir atsarg kaupimo btinyb. Kaip yra pasaks dan filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas, gyvenimas yra gyvenamas priek, taiau jis suprantamas velgiant atgal". Jei is pavluotos nuomons alikumas (arba a jau seniai tai inojau" reikinys) yra skvarbus, dabar galite pajusti, jog apie tai jau irgi inojote. I ties, beveik bet kuris manomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas - po to, kai j suinote. Galite pademonstruoti reikin. Surinkite grup moni, vienai grups daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis, o kitai - prieingus. Pavyzdiui, vienai grupei pasakykite:
Socialiniai psichologai pastebjo, kad rinkdamiesi draugus ar simyldami mes daniausiai avims monmis, kuri savybs skiriasi nuo msiki. Tikriausiai senoje patarlje, kad prieybs traukia viena kit", yra iminties.
Kitai grupei pasakykite:

Socialiniai psichologai pastebjo, kad rinkdamiesi draugus ar simyldami mes daniausiai avims monmis, kuri savybs panaios ms. Tikriausiai senoje patarlje toks tok paino ir alaus pavadino" yra iminties.
Papraykite, kad mons i pradi paaikint rezultat. Po to paklauskite, ar jis juos nustebino, ar ne. Visi eksperimento dalyviai turt atsakyti, kad pateiktas rezultatas j nenustebino. I ties galime pasitelkti visas savo inomas patarles ir beveik bet kur rezultat paversti logiku. Jei socialinis psichologas teigia, kad isiskyrimas sustiprina meils ry, danas atsako: Ir u tai jums moku pinigus? Visi ino, kad isiskyrimas velnina ird". Jei paaikt, kad isiskyrimas susilpnina trauk, tas pats pilietis pasakyt: T jau kartodavo mano senel: kas i aki - tas ir i irdies." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turjo progos smagiai pakikenti, kai papra Leicesterio (Anglija) universiteto studentus vertinti skirtingas patarles. Igird posak: Baim stipresn u meil", dauguma student sutiko, kad jis teisingas. Taiau lygiai t pat pasak ir studentai, kuriems buvo pateiktas prieingas patarls variantas: Meil stipresn u baim". Panaiai teigiamai buvo vertinamos patarls Nukrits negali padti krintani)am",
35
atkreipkime dmes
A jau seniai tai inojau

urnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino sociologij, psichologij ir kitus socialinius mokslus tuo, kad jie daniausiai tesugeba velgti tik akivaizdius dalykus arba patvirtina banalybes". Pats ianalizavs socialini moksl duomenis, jis neaptiko idj ar ivad, kuri nebt galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citat odyne".. Taiau kad galtume atsijoti vienas kitam prietaraujanius posakius, reikalingas mokslinis tyrimas. tai kelios viena kitai prietaraujanios patarls: Kas teisingiau: kad... Per daug virj sugadina sultin. Plunksna galingesn u kard. Seno uns nemanoma imokyti nauj triuk. Kraujas tirtesnis u vanden. Kas dvejoja, tas klysta. Persptas yra i anksto apsiginklavs. ar kad... Dvi galvos geriau nei viena. Darbai kalba garsiau nei odiai. Mokytis niekada nevlu. Kai daug gimini, maai draug. Prie okdamas apsidairyk. Neperoks griovio, nesakyk op!"
Nukrits gali padti krintaniajam." Taiau a labiausiai mgstu dvi labai vertinamas patarles: Protingi kuria patarles, o kvailiai jas kartoja" (autentika patarl) ir jos perdirbinys: Kvailiai kuria patarles, o protingi jas kartoja". (Daugiau viena kitai prietaraujani patarli rasite skyrelyje Atkreipkite dmes. A jau seniai tai inojau".) Pavluotos nuomons alikumas kelia problem daugeliui psichologijos student. Kartais rezultatai i ties stebina (pavyzdiui, olimpini aidyni bronzos medali laimtojai digauja labiau u ikovojusius sidabro medalius). Vadovliuose skaitant apie eksperiment rezultatus, mediaga danai atrodo lengva, netgi akivaizdi. Vliau, atliekant test, kai reikia pasirinkti vien i keli galim ivad, uduotis gali tapti stebtinai sudtinga. Neinau, kas nutiko, - vliau aimanuoja sutriks studentas. - Maniau, jog visk moku." Pozicijos a jau seniai tai inojau" pasekms gali bti pratingos. Ji gali sukelti arogancij - intelektini gali pervertinim. Be to, manant, jog rezultatus galima nuspti, labiau linkstama kaltinti sprendimus priimanius asmenis u blogus pasirinkimus, kurie retrospektyvoje atrodo akivaizds", o ne pagirti u gerus sprendimus, kurie taip pat atrodo akivaizds". Po rugsjo 11-osios artjanios nelaims enklai atrodo buv akivaizds. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleist arba klaidingai interpretuot kali (Gladwell, 2003). CV inojo, kad Al Qaedos agentai atvyko al. FTB agentas nusiunt pagrindin bstin praneim, perspdamas Biur ir Niujork apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siuniant studentus mokytis Jungtini Valstij civilins aviacijos uni-
36
ANGA
Lengva bti imintingam po laiko." erlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle, The Problem of Thor Bridge Toro tilto problema").
Viskas, kas svarbu, jau pasakyta." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947)
versitetuose bei koleduose". FTB neatkreip dmesio perspjim ir nesugebjo jo susieti su praneimais, kad teroristai planuoja panaudoti lktuvus kaip ginkl. vykus nelaimei, specialij tarnyb veiksm kritikai auk: Bukagalviai! Kodl jie nesugebjo sujungti tak?" Taiau tai, kas akivaizdu po laiko, retai bna aiku prie vykius. valgybos darbuotojai verste uversti krvomis beverts informacijos, kurioje sksta trupinliai vertingos. Tad analitikai privalo rinktis, kuri informacij tikrinti. Per eerius metus iki rugsjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turjo 68 000 neitirt praneim. Pavluotos nuomons nenaudingumas yra akivaizdus. Mes taip pat kartais kaltiname save u kvailas klaidas" - kad galbt galjome geriau pasielgti su kokiu nors mogumi ar teisingiau vertinti tam tikr situacij. velgdami atgal matome, kaip galjome elgtis. Privaljau inoti, kad semestro pabaigoje bsiu labai uimtas, ir turjau anksiau pradti rayti t straipsn." Taiau kartais bname per grieti sau. Mes pamirtame, kad anksiau visikai nebuvo aiku, kas dabar jau yra akivaizdu. Gydytojai, kuriems pasakomi ir ligos simptomai, ir mirties prieastis (nustatyta per skrodim), kartais stebisi, kodl buvo nustatyta klaidinga diagnoz. Tuo tarpu kitiems gydytojams, kuriems buvo pasakyti tik simptomai, liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti, 1988). Itisus imtmeius sveikas protas ir medicinin praktika teig, kad viduri iltins sukelt kariavim galima veiksmingai gydyti nuleidiant krauj, ir tik XIX a. viduryje kakas nepatingjo atlikti eksperiment - suskirstyti pacientus dvi grupes, kuri vienai nuleidiamas kraujas, o kitai tiesiog leidiama ilstis lovoje. Pasirod, kad tiems pacientams, kuriems buvo nuleista kraujo, seksi n kiek ne geriau negu tiems, kuriems i procedra nebuvo atlikta. Ar prisiekusieji sunkiau apsisprst dl gydytoj nekompetentingumo, jei jie bt priversti numatyti, o ne velgti atgal? Tad ar turtume daryti ivad, kad sveikas protas daniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka. Taiau kartais tradicin imintis neklysta, o kartais bna diskutuotina: ar laim yra inoti ties, ar puoselti iliuzijas? Ar bti su kitais, ar gyventi ramioje vienatvje? Nuomons nieko nevertos; kad ir k atrastume, visada atsiras mogus, kuris tai buvo numats. (Markas Twainas juokavo, kad Adomas buvo vienintelis mogus, kuris sakydamas k nors reikminga inojo, jog niekas kitas ito dar nra pasaks.) Taiau kuri i daugybs konkuruojani idj geriausiai atitinka tikrov? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes, kada nuvalkiota tiesa apie sveik prot pasitvirtina. Esm yra ne tai, kad sveikas protas klysta. Veikiau tai, kad sveikas protas daniausiai bna teisus po to, kai kakas jau vyko. Dl to mes lengvai apgaudinjame save, galvodami, kad inome ir inojome daugiau nei i ties. Btent dl to mums reikalingas mokslas - kad padt atskirti realyb nuo iliuzij ir tikras pranaystes nuo paprasiausio gudrumo po laiko.
37
APIBENDRINIMAS A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas?
Kaip ir daugelis vyki, socialins psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizds. Taiau eksperimentai rodo, kad rezultatai atrodo akivaizdesni" po to, kai suinomi faktai. is pavluotos nuomons alikumas danai skatina mones per daug pasikliauti savo sprendim bei pranaysi pagrstumu.
Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija

Aptarme kelet intriguojani klausim, kuriuos socialin psichologija ieko atsakym. Taip pat pamatme, kaip subjektyvs, danai nesmoningi procesai veikia socialini psicholog darbus. Dabar panagrinkime mokslinius metodus, kurie socialin psichologij paveria mokslu. Prie darydami apibendrinimus, socialiniai psichologai kuria teorijas, surikiuojanias j stebjim rezultatus ir leidianias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus, leidianius prognozuoti elgsen taikant koreliacinius tyrimus, kurie danai atliekami natralioje aplinkoje. Jie taip pat siekia paaikinti elgsen, atlikdami eksperimentus, kuri metu kontroliuojamomis slygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksni. Atlik mokslinius tyrimus, jie ieko bd, kaip, remiantis tyrim rezultatais, bt galima padti monms kasdieniame gyvenime. Jau rame, kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. Stebti mones parkuose, gatvje, mokyklose ar universitete - universalus hobis. Stebdami susikuriame nuomones apie tai, k mons vieni apie kitus galvoja, kaip vienas kit veikia ir kaip bendrauja. Socialiniai psichologai profesionalai daro t pat, tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopiau (danai atlikdami eksperimentus, kuri metu sukuriamos miniatirins socialins dramos, susiejanios prieast ir pasekm). Ir tai jie daro danai. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti, 2003), atlikta 25 000 tyrim, kuri metu itirti 8 milijonai moni.
Niekas taip galingai neprapleia proto, kaip gebjimas sistemingai ir teisingai tyrinti visa, k galime gyvenime stebti." Markas Aurelijus, Meditacijos
Hipotezi formulavimas ir tikrinimas

Mums, socialiniams psichologams, sunku sugalvoti k nors patrauklesnio nei pats mogaus buvimas. Grumtynse su prigimtimi mes isiaikiname jos paslaptis ir susisteminame savo spjimus bei ivadas. Teorija yra kompleksinis princip, paaikinani ir nuspjani stebimus vykius, rinkinys. Teorijos - tai mokslins stenogramos.
teorija (theory) Kompleksinis princip, paaikinani ir nuspjani stebimus vykius, rinkinys.
38
ANGA
hipotez (hypothesis)
Patikrinamas teiginys, jog tarp paskir vyki gali egzistuoti ryys.
Kasdienje kalboje teorija" danai reikia maiau negu fakt" - pasikliovimo kopi vidurin skersin tarp teorinio spjimo ir fakto. Pavyzdiui, mons gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teorij kaip tiesiog teorij". Alanas Leshneris, Amerikos mokslo paangos asociacijos vadovas, pastebi, kad evoliucija tikrai yra tik teorija, taiau sunkio jga - taip pat tik teorija" (2005). mons danai tvirtina, kad sunkio jga - tai faktas. Bet i ties\\ faktas yra tai, kad imesti raktai nukrenta ant ems. Sunkio jga teorinis paaikinimas, pagrindiantis tokius faktus. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. Faktai - tai pripainti teiginiai apie tai, k stebime. Teorijos yra idjos, apibendrinanios ir paaikinanios faktus. Mokslas surstas i fakt, lygiai kaip namas surstas i akmen, - sak Julesas Henris Poincar, - taiau fakt rinkinys yra toks pat mokslas, kaip akmen krva - namas." Teorijos ne tik apibendrina, jos leidia kurti patikrinamas prognozes, vadinamas hipotezmis. Hipotezs tarnauja keliems tikslams. Vis pirma jos leidia patikrinti teorij, parodydamos, kaip teorija gali bti ikreipta. Kuriant prognozes, teorija padeda teisingai pasirinkti. Antra, prognozs nustato mokslini tyrim krypt. Bet kuri mokslin sritis spariau subrs, jei mokslininkai jaus, kuria kryptimi reikia eiti. Teorins prognozs silo naujas mokslini tyrim sritis; jos pataria tyrjams iekoti dalyk, apie kuriuos jie galbt niekada nebt pagalvoj. Treia, ger teorij savyb prognozuoti gali paversti jas praktinmis. Pavyzdiui, ibaigta agresijos teorija leist prognozuoti, kada agresijos tiktis ir kaip j kontroliuoti. Kaip pareik vienas iuolaikins socialins psichologijos pradinink Kurtas Lewinas, nieko nra praktikesnio u ger teorij". Panagrinkime, kaip tai veikia. Tarkim, mes pastebime, kad plikaujantys, besityiojantys ar upuldinjantys mons danai veikia grupmis arba minioje. Todl pagrstai galime teigti, kad kit moni buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimikiems ir maina j varymsi. Truputl paimprovizuokime. Galbt galtume i idj patikrinti sukurdami laboratorin eksperiment, imituojant mirties bausms vykdym elektros kdje. Kas bt, jei grups moni papraytume sukelti elektros ok nelaimingai aukai, taiau niekas i j neinot, kuris grups narys sukelia ok? Ar ie mons, kaip leidia spti ms teorija, sukelt stipresn ok nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimikumu: ar mons sukelt stipresn ok, jei galt slpti savo veidus? Jei rezultatai hipotez patvirtint, ja bt galima remtis praktikoje. Gal bt galima sumainti policinink brutalum, liepiant jiems segti didelius enklus su pavardmis, vainti automobiliais su dideliais atpainimo numeriais ar filmuojant j vykdomus aretus - beje, pastaruoju metu visa tai daugelyje miest tapo prasta. Taiau kaip nusprsti, kad viena teorija geresn u kit? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausyb stebjim, 2) pateikia aikias prognozes,
39
kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teorij, b) sukurdami nauj tyrim srit ir c) silydami praktinius jos panaudojimo bdus. Daniausiai teorijas atmetame ne todl, kad jos klaidingos. Veikiau jos, kaip ir seni automobiliai, pakeiiamos naujesnmis bei geresnmis.
Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas

Apie socialini psichologini tyrim metodus suinosite tolesniuose skyriuose. Taiau jau dabar usukime ukulisius ir trumpai pavelkime, kaip ie tyrimai atliekami. To pakaks, kad galtumte vertinti duomenis ir kritikai vertinti kasdienius socialinius vykius. Socialiniai psichologiniai tyrimai gali bti vykdomi skirtingose vietose. Jie gali bti atliekami laboratorijoje arba natroje (kasdienje aplinkoje). Taip pat skiriasi ir metodai - tyrimai gali bti koreliaciniai (keliant klausim, ar du ir daugiau veiksni yra natraliai susij) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu, kad bt galima nustatyti jo poveik kitam). Jei norite bti kritikas laikraiuose ir urnaluose skelbiam psichologini tyrim skaitytojas, pravartu suprasti, kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperiment. Pirmiausia panagrinkime koreliacini tyrim pranaumus (danai natralioje aplinkoje analizuojami svarbs kintamieji) ir trkumus (neapibrtas prieasties ir pasekms interpretavimas). Kaip pamatysime 14 skyriuje, iandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su mogaus sveikata. I toki mokslinink galime paminti Douglas Carroll i Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithbei Paul Bennett (1994). Iekodami galimo ryio tarp socialins ekonomins padties ir sveikatos, mokslininkai nuvyko sensias Glasgovo kapines. Kaip pirmin informacij apie sveikat jie nuo paminkl lenteli nusira 843 moni gyvenimo trukm. Socialins padties rodikliu mokslininkai pasirinko paminkl aukt, teigdami, kad tai atspindi jo kain, taigi ir buvusi prabang. Kaip parodyta 1.4 paveiksle, auktesni paminklai buvo susij su ilgesniu ir vyr, ir moter gyvenimu. Carrollas ir jo kolegos aikina, kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrintojai patvirtino ry tarp socialins padties ir ilgaamikumo. Reiausiai apgyvendintuose kotijos regionuose, kuriuose nedarbo lygis emiausias, buvo daugiausia ilgaami. Jungtinse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamikumu (vargams ir emesns socialins padties monms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). iuolaikinje Britanijoje uimama padtis koreliuoja su ilgaamikumu. Buvo atliktas toks tyrimas. Deimt met buvo stebima 17 350 valstybs tarnautoj. emesnio rango vadov mirtingumo tikimyb buvo 1,6 karto didesn nei aukiausiojo rango administratori. Kanceliarijos darbuotoj mirtingumo tikimyb buvo 2,2 karto, o darbinink - 2,7 karto didesn (Adler ir kiti, 1993, 1994). Socialin padtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmeio ir gyvenamosios vietos.
natriniai (lauko) tyrimai (field research) Natralioje, realioje aplinkoje, u laboratorijos rib atliekami tyrimai. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natraliai vykstani ryi tarp kintamj tyrimas. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai, kuri metu siekiama isiaikinti prieastiespasekms ryius, manipuliuojant vienu ar daugiau veiksni (nepriklausom kintamj) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (ilaikant juos pastovius).
40
ANGA
1.4 PAVEIKSLAS Socialins padties ir ilgaamikumo ryys Aukti paminklai amino mones, kurie gyveno ilgiau.
66 65 | H Vyrai Moterys
(0 oj ( O i c d > > O ) Z
E
64 63 62 61 60 59 58
emi
Vidutinio aukio
Aukti
Paminkl auktis
Koreliacija ir prieastingumas
Socialins padties ir ilgaamikumo santykis iliustruoja mstymo klaid, kuriai sunkiai atsispiria ir mgjai, ir profesionals socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdiui, socialin padtis ir sveikata), kyla palusi pagunda daryti ivad, kad vienas slygoja kit. Galime manyti, kad socialin padtis veikia sveikat. Bet gal yra atvirkiai? Gal sveikata lemia energingum bei skm? Gal ilgiau gyvenantys mons sukaupia didesnius turtus (ir dl to pasistato brangesnius paminklus kapinse)? O gal visk lemia koks nors treias kintamasis, pavyzdiui, mityba (ar turtuoliai link maitintis kitaip nei varguomen)? Koreliacija parodo esant ry, taiau nebtinai prieast ar pasekm. Koreliaciniai tyrimai leidia prognozuoti, taiau negali pasakyti, ar, pakeitus vien kintamj (pavyzdiui, socialin padt), pasikeis ir kitas (pavyzdiui, sveikata). Koreliacijos ir prieastingumo maiatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. tai kitas realiai egzistuojantis ryys tarp saviverts ir mokymosi rezultat. Stipriai ireikt savivert turini vaik mokymosi rezultatai taip pat yra aukti. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju, galime teigti ir prieingai: gerai besimokani vaik savi vert daniausiai bna aukta.) Kaip manote, kodl egzistuoja is ryys (r. 1.5 paveiksl)? Kai kurie mons tiki, kad sveikas poiris save" padeda daugiau pasiekti. Tad mokant vaik sukurti geresn savo vaizd, galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. Tuo tikdamos 30 JAV valstij dieg daugiau nei 170 savivert skatinani taisykli. Taiau kiti, tarp j ir psichologai Williamas Damonas (1995), Robynas Dawesas (1994), Markas Leary (1998), Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003), abejoja, ar savivert i ties yra arvai, kurie apsaugo vaikus" nuo nepaangumo (narkotik ar nusikalstamumo). Gal atvirkiai: problemos ir neskms j menkina. Gal savivert daniau atspindi tai, kas mus supa. Gal j suformuoja sunkiai ikovoti laimjimai. Kol jums
Mokslininkai pastebjo neymi, taiau teigiam koreliacij tarp paaugli pomgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio ikivedybinius lytinius santykius, pornografij, satanizm, narkotikus bei alkohol (Landers, 1988). Kaip bt galima paaikinti ry?
41
KORELIACIJA X Socialin padtis Savivert 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai
1.5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir prieastingumas Dviej kintamj koreliacij gali paaikinti bet kuri i trij kombinacij. Arba vienas gali bti kito prieastimi, arba abu yra veikiami treio kintamojo". Y
GALIMI AIKINIMAI
seksis, apie save galvosite gerai; padarykite kvail klaid, patirkite neskm, ir pasijusite kvailai. Norvegijos mokslininkai, ityr 635 moksleivius, teigia, kad auksini vaigdi grandinl u teising rayb ir suavtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivert (Skaalvik ir Hagtvet, 1990). Galbt saviverts ir pasiekim moksle sveika yra abipus, kaip parod beveik 6000 vokiei septintok tyrimas (Trautwein ir kiti, 2006). Savi vert bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todl, kad tai susij su intelektu ir eimos socialine padtimi. Kad tokia galimybs egzistuoja, minima dviejuose tyrimuose. Vieno i j imtis - 1600 visos Amerikos jaunuoli, o kito - 715 Minesotos valstijos jaunuoli (Bachman ir O'Malley, 1977; Maruyama ir kiti, 1981). Kai tyrjai statistikai paalino intelekto ir eimos socialins padties poveik, koreliacija tarp saviverts ir mokymosi rezultat inyko. Koreliacija nurodo ry tarp dviej kintamj ir ireikia j koeficientu, ymimu raide r: nuo -1,0 (vieno kintamojo reikm maja proporcingai kito kintamojo didjimui) iki +1,0 (abiej kintamj reikms didja ir maja kartu). Savivert ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0,6). Tapai dvyni intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0,8). Koreliacijos tyrim stiprioji pus yra ta, kad ji bdinga realioms situacijoms, todl galima tyrinti veiksnius, kuri negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip ras, lytis, socialin padtis). Didiausias toki tyrim trkumas - j nevienareikmikumas. Tai labai svarbu, todl verta pakartoti dvideimt etj kart, jei 25 kartus pakartojus monms tai nepadar spdio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja), inodami vien, galime numatyti kit, taiau koreliacija neatskleidia prieasties ir rezultato. Taiau progresyvs koreliaciniai metodai gali parodyti ir prieasties-pasekms ryius. Laiko interval koreliacija atskleidia vyki sek (pavyzdiui, parodo, ar pakit mokymosi rezultatai daniau stebimi prie, ar po saviver-
42
ANGA
ts pokyi). Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus, leidianius atmesti trikdanius" kintamuosius. itaip, pavyzdiui, inyko koreliacija tarp mokymosi rezultat ir saviverts, kai buvo atmesti intelekto ir eimos socialins padties veiksniai. Prisiminkime ir anksiau mint treij kintamj, pavyzdiui, mityb. Atsivelgdami tai, grup kot mokslinink domjosi, ar paalinus rkymo poveik iliks ryys tarp socialins padties ir ilgaamikumo, nes dabar auktesn padt uimantys mons rko maiau. Taip ir atsitiko. Todl buvo spjama, kad kai kurie kiti veiksniai, pavyzdiui, padidjs stresas ir sumajs kontrols pojtis, taip pat gali turti takos vargingai gyvenanij mirtingumui.
Apklausos
atsitiktin imtis (random sample) Apklausos procedra, kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes bti trauktas tyrim.
Kaip mes apskaiiuojame tokius kintamuosius, kaip socialin padtis ir sveikata? Vienas bdas yra apklausti reprezentatyv moni skaii. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes, sudarydami atsitiktin imt - toki, kuri patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. Stebina tai, kad apklaus atsitiktinai parinkt 1200 moni tiek miestuose, tiek visoje alyje, mes 95 procent tikslumu (su trij ir maiau procent paklaida) galime apibdinti vis populiacij. sivaizduokite didiul sot, kuriame yra 50 procent baltj ir 50 procent raudonj pupeli. Atsitiktinai paimkite 1200 pupeli ir galite bti tikri 95 proc., kad skirtumas tarp abiej ri svyruos nuo 47 iki 53 procent, nesvarbu, ar sotyje yra 10 000, ar 100 milijon pupeli. Jei raudonsias pupeles laikytume vieno kandidato prezidentus rmjais, o baltsias - kito, suprastume, kodl nuo 1950 met Gallupo instituto atliekam prierinkimini apklaus rezultatai vidutinikai dviem ar maiau procent nesutampa su rinkim rezultatais. Kaip keli kraujo laai byloja apie vis kn, taip atsitiktin imtis atspindi vis populiacij. Nereprezentatyvios imtys. Imties dydis apklausoje nra viskas, - svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriam populiacij. 1984 metais vieno laikraio apvalginink Anna Landers prim vienos laiko autors pasilym apklausti skaitytojas, ar meils jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. Skaitytojos klausimas buvo toks: Ar btumte patenkinta ir pamirtumte seks, jei js draugas jus apkabint ir velniai elgtsi?" I daugiau nei 100 000 moter 72 procentai atsak taip". Apklausa susidomjo visas pasaulis. Atsakydama kritikams Landers (1985, p. 45) tikino, jog imtis galbt ir neatspindi vis Amerikos moter. Taiau apklausa pateik nuoird ir verting tam tikro visuomens sluoksnio poir. Taip yra todl, kad beveik 70 milijon moni, atstovaujani visoms gyvenimo sritims, skaito mano skilt". Bet kyla klausimas, ar 70 milijon skaitytoj atspindi vis populiacij? Ar viena i 700 apklausoje dalyvavusi skaitytoj ireikia likusi 699 nuomones?
43
Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais, kai savaitratis Literary Digest 10-iai milijon amerikiei isiuntinjo atvirlaikius su klausimu apie prezidento rinkimus. I daugiau kaip 2 milijon grint atvirlaiki atrod, kad Alfo Landono persvara prie Franklin D. Roosevelt bus triukinama. Kai po keli dien buvo suskaiiuoti tikrieji rinkim rezultatai, paaikjo, kad Landonas nugaljo tik dviejose valstijose. urnalas isiuntinjo atvirlaikius su klausimu tik tiems monms, kuri pavardes surado telefon knygose ir automobili registracijos rauose, itaip praleids tuos, kurie nesteng turti nei telefono, nei automobilio (Cleghorn, 1980). Klausini tvarka. Jei imtis reprezentatyvi, privalome atsivelgti ir kitus paklaidos altinius, pavyzdiui, uduodam klausim tvark. Amerikiei pritarimas gj ir lesbiei partnerystei padidja, jei i pradi pasiteiraujama j nuomons apie gj santuokas. Partneryst atrodo nuosaikesn alternatyva (Moore, 2004). Atsakym variantai. Panagrinkime, kok didiul poveik turi atsakym variantai. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klaus Anglijos rinkj, kiek, j manymu, procent turt sudaryti atominse elektrinse gaminama elektros energija, vidutinikai buvo nurodyta 41 proc. Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procent elektros energijos, j manymu, turt bti pagaminta 1) atominse, 2) iluminse elektrinse ir 3) kitais bdais. Buvo atsakyta, kad atominse elektrinse reikt gaminti 21 procent visos elektros energijos. Klausimo formulavimas. Klausimo formulavimas taip pat gali turti takos atsakymams. Vienos apklausos metu buvo nustatyta, kad tik 23 procentai amerikiei mano, jog j vyriausyb per daug ileidia remdama varginguosius. Taiau 53 procentai galvojo, kad vyriausyb per daug ileidia socialinei rpybai {Time, 1994). Panaiai kitos apklausos metu dauguma pasisak u pagalbos usienio alims mainim ir u didesnes dotacijas bad patinantiems kratams (Simon, 1996). Klausim pateikimas - labai delikatus dalykas. Net subtils intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman, 1988; Schuman ir Kalton, 1985). K nors drausti" reikia neleisti". Taiau 1940 metais 54 procentai amerikiei pasisak u tai, kad Jungtins Valstijos udraust" pasisakymus prie demokratij, o 75 procentai - kad Jungtinse Valstijose tokios kalbos nebt leidiamos". Atlikus nacionalin apklaus 2003 met pabaigoje paaikjo, kad 55 procentai amerikiei palaiko Konstitucijos patais, leidiani tik vyro ir moters santuok", nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procent palaik patais, draudiani tuoktis gjams (Moore, 2004). Net jei mons dl kurio nors dalyko turi tvirt nuomon, klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turti takos atsakymui.
44
ANGA
formuluot (framing) Klausimo ar problemos pateikimo bdas; formuluot gali labai paveikti moni sprendimus ir nuomones.
Kart jaunas vienuolis, paklauss, ar melsdamasis gali rkyti, sulauk grieto draudimo. Paklausk kitaip, patar draugas: paklausk, ar gali rkydamas melstis (Crossen, 1993).
Klausim pateikimo tvarka, formulavimas, silomi atsakym variantai sudaro slygas nesiningiems politikams manipuliuoti apklausomis, demonstruojant visuomens pritarim savo pairoms. Konsultantai, reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti ms sprendimus, skirtingomis formuluotmis apribodami pasirinkimo galimybes. Todl nenuostabu, kad 1994 metais msos perdirbjai lobistai pasiprieino naujam JAV statymui dl maisto preki etikei, kuriuo buvo reikalaujama nurodyti, kad, pavyzdiui, jautienoje yra 30 procent riebal", o ne 70 procent liesos msos ir 30 procent riebal". Devyni i deimties koledo student mano, kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS, jei jo veiksmingumas siekia 95 proc.". Taiau igird, kad galimyb usikrsti siekia 5 proc.", tik 4 i 10 student teigia, kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti, 1992). Yra toks pasakojimas apie sulton, kuris susapnavo, kad neteko vis savo dant. Buvo sukviesti iniuoniai iaikinti sapn. Pirmasis pasak: Deja! Prarasti dantys reikia, kad matysite, kaip mirs js giminaiiai". pyks sultonas sak nubausti blogj prana penkiasdeimia ryki kiri. Antrasis iniuonis paaikino, kad sultono laukia puikus likimas: Js gyvensite ilgiau u visus savo giminaiius!" Patenkintas sultonas sak idininkui atneti gerajam iniuoniui penkiasdeimt aukso monet. Pakeliui id apstulbs idininkas tar jam: Js sapno aikinimas n kiek nesiskiria nuo pirmojo". Taip, - atsak imintingasis sapn aikintojas.Taiau atminkite vien dalyk: svarbu ne tik tai, k sakai, bet ir kaip sakai".
Eksperimentiniai tyrimai: prieasties ir pasekms paieka

Tai, kad tiriant natraliai susijusius vykius beveik nemanoma atskirti prieast nuo pasekms, daugel socialini psicholog skatina, jei tik manoma ir etika, kasdienius procesus imituoti laboratorijose. ios imitacijos kakiek primena aerodinaminius tunelius. Aeronautikos ininieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparat parametr stebjim vairiausiomis natraliomis slygomis. Ir atmosferini slyg, ir skraidymo aparat vairov pernelyg sudtinga. Vietoje to ininieriai imituoja tikrov, kuri gali kontroliuoti. Tada galima manipuliuoti vjo slygomis ir tiksliai stebti j poveik konkreiai sparno struktrai.
Kontrol: manipuliavimas kintamaisiais

nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys, kuriuo manipuliuoja tyrjas.
Kaip ir aeronautikos ininieriai, socialiniai psichologai eksperimentuoja, kad sukurt svarbi ms kasdienio gyvenimo socialini situacij imitacijas. Vienu metu keisdamas vien ar du veiksnius, vadinamus nepriklausomais kintamaisiais, tyrjas isiaikina, koki tak jie mums daro. Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos ininieriui atrasti aerodinamikos principus, taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mstymo, socialins takos ir socialini santyki principus.
45
I viso trys ketvirtadaliai socialins psichologijos mokslini tyrim pagrsti eksperimentais (Higbee ir kiti, 1982), o kas treias tyrimas buvo atliekamas mokslinse laboratorijose (Adair ir kiti, 1985). Kad suvoktume, kas yra laboratorinis eksperimentas, panagrinkime du eksperimentus, simbolizuojanius mokslinius iankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus, apie kuriuos bus raoma tolesniuose skyriuose. Kiekvienas i i eksperiment gali padti paaikinti koreliacinius ryius tarp prieasties ir pasekms. Iankstinio nusistatymo prie nutukusius mones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. Pirmasis eksperimentas susijs su iankstiniu nusistatymu prie nutukusius mones. Vyrauja nuomon, kad nutukliai yra lti, tings ir nevalyvi (Ryckman ir kiti, 1989). Ar itokios nuostatos gimdo diskriminavim? Nordamas tai isiaikinti, Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrim, kuriame dalyvavo 370 apkni moter nuo 16 iki 24 met amiaus. Kai po septyneri met tyrim pakartojo, du tredaliai moter, palyginti su kontroline madaug 5000 normalaus svorio moter grupe, vis dar tebebuvo nutukusios, tarp j maiau buvo itekjusi bei gaunani dideles algas. Netgi pakoregavus rezultatus, atsivelgus skirtumus pagal gebjim testo duomenis, ras ir tv pajamas, i nutukusi moter metins pajamos buvo 7000 doleri maesns u vidurk. Atsivelgus kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas, gali pasirodyti, kad diskriminavim bt galima paaikinti tuo, jog nutukimas susijs su emesne socialine padtimi. Taiau negalime bti tuo tikri. (Ar galite nurodyti kokias nors kitas prieastis?) tyrim sijung socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994, 1995). 76-i Minesotos universiteto student (vaikin) jie papra telefonu susipainti su 76 studentmis. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partners nuotrauka. Pusei j buvo parodytos apknios (ne tikrosios pokalbio partners); kitai daliai - normalaus svorio merginos. Pirmiausia vaikin buvo paprayta papasakoti, kok spd paliko tos merginos. Vliau, analizuojant pokalbius su merginomis, paaikjo, kad jei buvo manoma jas esant apknias, jos paios kalbjo ne taip iltai ir nuotaikingai. Akivaizdu, kad kakokios vaikin balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbi partneres elgtis taip, kad pasitvirtint teiginys, jog tokios moterys nra geidiamos. ia pasireik iankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. Prisimin pamots elgesio poveik, reikin galtume pavadinti Pelens efektu". Per televizij rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. Pasitelkdami antrj pavyzd, kaip eksperimentai paaikina prieastingum, panagrinkime, k bendra turi televizijos laid irjimas ir vaik elgesys. Vaikai, kurie iri daug smurtini televizijos laid, bna agresyvesni u irinius maiau toki laid. Todl perasi ivada, kad vaikai mokosi i to, k mato ekrane. Tikiuosi, kad jau atpastate, jog ia yra koreliacinis ryys. 1.5 paveikslas mums primena, jog yra dar dvi kitos prieasties-pasekms inter-
Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremt valg. Kai kurios i j nagrinjamos skyreliuose K slepia moksliniai tyrimai", kuriuose plaiau aptariami tyrim pavyzdiai.
Pastaba: nutukimas koreliavo su eimynine padtimi ir pajamomis.
Tai, kokios moters normalaus svorio ar apknios - nuotrauka jiems parodyta, buvo nepriklausomas kintamasis.
46
ANGA
priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis, kuris itaip vadinamas dl to, kad gali priklausyti nuo manipuliacij nepriklausomu kintamuoju.
pretacijos, neteigianios, jog televizija yra vaik agresyvumo prieastis. (Kokios jos?) Todl socialiniai psichologai perkl televizijos irjim laboratorij, kur galjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiek. Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas, mokslininkai gali stebti, kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradins mokyklos moksleiviams parod XX a. deimtajame deimtmetyje populiariausio - ir smurtinio - televizijos serialo Galingieji reinderiai" (Power Rangers) epizod, kurio nerod kitiems. J maiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvi veiksm nei nemaiusieji. Stebti agresyvs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. Tokie eksperimentai rodo, kad televizija gali bti viena i agresyvaus vaik elgesio prieasi. Iki iol matme, kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatirin realyb, mes galime keisti vien veiksn, po to kit ir nustatyti, kaip jie pavieniui arba kartu veikia mones. O dabar labiau pasigilinkime, kaip vykdomas eksperimentas. Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamsias dalis. Vien i j - kontrol - k tik aptarme. Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais, visa kita stengdamiesi ilaikyti be pakitim. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamj paskirstymas.
Atsitiktinis tiriamj paskirstymas: didysis korektorius

Prisiminkite, kaip nenoriai, remdamiesi koreliaciniu ryiu, darme prielaid, kad nutukimas lm emesn socialin padt (dl diskriminavimo) arba kad smurto stebjimas yra agresyvumo prieastis (1.1 lentelje pateikta daugiau pavyzdi). Atliekantis apklaus tyrjas gali imatuoti bei statistikai vertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti, ar ssajos iliks. Taiau nemanoma kontroliuoti vis veiksni, galini iskirti nutukusius ir nenutukusius mones, irinius smurtines laidas ir neirinius. Galbt skiriasi irinij smurtines laidas isilavinimas, kultra, intelektas - arba jie skiriasi dar daugybe kit poymi, kuriuos tyrjas neatsivelg. Atsitiktinis tiriamj paskirstymas vienu kiriu panaikina visus iuos paalinius veiksnius. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai, kiekvienas mogus turi vienod galimyb irti smurtines laidas arba j neirti. Tad visi manomi abiej grupi dalyvi poymiai - eimynin padtis, intelektas, isilavinimas, pradinis agresyvumas - vidutinikai turt bti madaug tokie patys. Pavyzdiui, vienoda tikimyb, kad abiejose grupse bus aukto intelekto moni. Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentikos grups, bet koks agresyvumo skirtumas tarp i dviej grupi nari privalo bti kakaip susijs su vieninteliu i grupi skirtumu - ar j nariai irjo smurto vaizdus, ar j neirjo (r. 1.6 paveiksl).
atsitiktinis tiriamj paskirstymas (random assignment) Toks dalyvi paskirstymas eksperimente, kad kiekvienas mogus turt vienod tikimyb atsidurti tam tikrose slygose. (Atkreipkite dmes skirtum tarp atsitiktinio tiriamj paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktins atrankos apklausose. Atsitiktinis tiriamj paskirstymas leidia daryti ivad apie prieast ir pasekm. Atsitiktin atranka leidia apibendrinti, taikant ivadas visai populiacijai.)
47
1.1 LENTEL. Koreliacini ir eksperimentini tyrim poymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subrstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai imoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos paymius galima prognozuoti profesin skm? Ar aidiant smurtinius aidimus padidja agresyvumas? Ar irti komedij vieniems linksmiau nei irti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunani moni savivert yra stipresn? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Usirayti kurs per intemet ar auditorijoje Imokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis
Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Js atsakykite) (Js atsakykite) aisti smurtinius ar nesmurtinius aidimus Agresyvumas
Eksperimento etika
Ms pavyzdys apie TV laid poveik parodo, kad atliekant kai kuriuos eksperimentus btina laikytis etikos. Socialiniai psichologai neturt tai paiai vaik grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. Reikt tik trumpam pakeisti socialin patirt ir ufiksuoti pokyius. Kartais eksperimentas bna nealingas, netgi malonus patyrimas, kuriam dalyviai smoningai pritaria. Taiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos, kai skirtumas tarp nealingo ir rizikingo yra neaikus. Kurdami intensyvaus mstymo bei emocij reikalaujanius eksperimentus, socialiniai psichologai danai rizikuoja i rib perengti. Eksperimentuose neprivalo bti to, k Eiliotas Aronsonas, Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. Tai, kas vyksta laboratorijoje (pavyzdiui, elektros oko panaudojimas tiriant agresyvum), neprivalo turti atitikmens kasdienybje. Daugeliui mokslinink i realizmo ris yra
kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento pavirinis panaumas kasdienes situacijas.
1.6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamj paskirstymas Eksperimentai, kai mons atsitiktinai paskiriami arba eksperimentin, arba kontrolin (kurioje neeksperimentuojama) grup. Tai suteikia tyrjui pasitikjimo, kad bet kuriuos vlesnius skirtumus kakaip sukl eksperimentinis poveikis.
Nes
Agresyvumas
48
ANGA
eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvi [sitraukimas eksperiment.
apgaul (deception) Tyrimo situacija, kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinjami.
reikiamos savybs (demand characteristics) enklai, signalizuojantys eksperimento dalyviui, kokio elgesio i jo tikimasi.
kasdienika ir nesvarbi. Taiau eksperimentuotojas turt remtis eksperimento realizmu, skatinaniu eksperimento dalyvius sitraukti veiksm. Eksperimentuotojai nenori, kad mons smoningai apsimetint arba nuobodiaut; jie nori iprovokuoti realius psichologinius procesus. Pavyzdiui, prievarta pasirinkti, ar sukelti kam nors intensyv, ar veln elektros ok, gali bti realistinis agresyvumo matas. Praktikai jis imituoja real agresyvum. Kad pavykt sukurti eksperimento realizm, kartais tenka apgauti mones, pateikiant jiems tikinam legend. Jei gretimame kambaryje esaniam mogui i ties nra sukeliamas elektros okas, eksperimentuotojas nenori, kad eksperimento dalyviai tai inot (inykt eksperimento realizmas). Tad siekiant tiesos efekto madaug tredalyje socialini psichologini tyrim (nors is skaiius maja) naudota apgaul (Korn ir Nieks, 1993; Vitelli, 1988). Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozi, kad eksperimento dalyviai, uoliai stengdamiesi bti gerais subjektais", nedaryt vien tik to, ko i j tikimasi, arba i usispyrimo nesielgt prieingai. Todl nenuostabu, teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny, kad atlikus apklaus apie religingum, 1990 m., kai religija buvo valstybs persekiojama, tik 15 procent Ukrainos respondent pareik buv tikintys, bet 70 procent respondent - kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen, 1998). Pageidaujamus atsakymus gali iprovokuoti ir tyrjo odiai, ir subtils balso niuansai. Norint iki minimumo sumainti ias reikiamas savybes - enklus, kurie tarsi reikalauja" tam tikro elgesio - eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu. Tyrjams danai tenka savotikai balansuoti, kad sukurt patraukianius, taiau tuo pat metu etikus eksperimentus. inodami, kad kakam sukeliate skausm arba jausdami stipr socialin spaudim, kurio tikslas - pamatyti, ar pakeisite savo nuomon arba elgsen, galite pajusti diskomfort. Tokie eksperimentai kelia sen kaip pasaulis klausim, ar tikslas pateisina priemones. Socialini psicholog apgauls, palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriam klaidinim ar netgi su televizijos laid slapta kamera" arba realybs ou" poktais, paprastai bna trumpalaiks ir velnios. Ir vis dlto: ar gautos inios pateisina moni apgaudinjim bei sukelt grauat? Universitet etikos komitetai dabar periri socialinius psichologinius tyrimus, siekdami utikrinti, kad j metu su monmis bt elgiamasi humanikai. Amerikos psicholog asociacijos (2002), Kanados psicholog asociacijos (2000) ir Brit psicholog asociacijos (2000) sukurti etikos principai veria tyrjus: Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperiment, kad gaut informuot sutikim. Sakyti ties. Apgaul naudoti tik tada, jei ji btina ir pateisinama reikmingu tikslu, o ne dl to, kad bt sukurti aspektai, skatinantys tiriamj nor dalyvauti".
informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas, reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek, kad jie galt sprsti, ar dalyvauti eksperimente.
49
Nekenkti monms ir nesukelti jiems diskomforto. Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. Ataskaita dalyviams. Eksperiment baigus, isamiai visk paaikinti, taip pat ir apgaul, jei ji buvo. Vienintelis atvejis, kai taikytina ios taisykls iimtis, - jei grtamasis ryys verst dalyvius krimstis, tarkime, supratus, kad jie buvo kvaili arba iaurs. Eksperimentuotojas turt pasakyti pakankamai ir bti dmesingas, kad mons, ieidami i laboratorijos, jaustsi bent jau ne blogiau nei prie ateidami j. O dar geriau, jei dalyviai pasijust atlyginti, kak nauja suinoj apie psichologini tyrim pobd. Kai elgiamasi pagarbiai, tik nedaugelis dalyvi bna nepatenkinti dl patirtos apgauls (Epley ir Huff, 1998; Kimmel, 1998). I ties, sako socialins psichologijos gynjai, kur kas didesn nerim bei tamp kelia profesoriai, egzaminuodami ir grindami itaisytus darbus, nei eksperimentus atliekantys mokslininkai.
ataskaita (debriefing) Tyrimo paaikinimas jo dalyviams, pasibaigus eksperimentui. Paprastai pasakoma apie apgaul, jei ji buvo, ir klausiama dalyvi, k jie suprato, kaip jauiasi.
Laboratorini tyrim apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime

Kaip rodo vaik, televizijos ir smurto tyrimai, socialin psichologija kasdien patirt supina su laboratorine analize. ioje knygoje mes darysime t pat daugiausia naudosims laboratorini tyrim ivadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdiais. Socialin psichologija demonstruoja normali laboratorini tyrim ir kasdienio gyvenimo sveik. Kasdiens patirties padiktuotos nuojautos danai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus, kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. i sveik atskleid televizijos irjimo eksperimentas su vaikais. Tai, k stebime kasdien, paskatino eksperimentinius tyrimus. Su gautais rezultatais buvo supaindinti atsakingi televizijos program ir valstybins politikos formuotojai. Televizijos poveikio duomenys - juose apibendrintos ir natroje, ir laboratorijoje gautos ivados - tinka ir daugelio kit srii, tarp j pagalbos, vadovavimo stiliaus, depresijos ir saviveiksmingumo, tyrimams. Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybs atspindys. Laboratorin psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas, o ne banalybes", - tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). Taiau apibendrindami laboratorini tyrim duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome bti atsargs. Nors laboratorijoje atsiskleidia svarbiausia mogaus gyvenimo dinamika, ji vis dlto yra supaprastinta, kontroliuojama realyb. Laboratorinis eksperimentas mums pasako, kokio efekto galime tiktis i kintamojo X, jei visi kiti aspektai nekinta, tuo tarpu realiame gyvenime itaip niekada nebna. Be to, kaip vliau pamatysite, dau-
gelyje eksperiment dalyvauja universitet studentai. Nors dl to galbt lengviau tapatintis su jais, vargu ar studentai yra atsitiktin imtis visos monijos poiriu. Ar gautume panaius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amiaus, isilavinimo ir kultr monmis - klausim neatsakyta. Kad ir kaip bt, moni mstymo bei kit savybi (pavyzdiui, nuostat) turinys ir j mstymo bei veiksm procesas (pavyzdiui, nuostat poveikis elgesiui ir atvirkiai) yra skirtingi. Kultrinius skirtumus labiau ireikia turinys nei procesas. vairi kultr mons gali bti skirtingos nuomons, taiau j susikuria panaiais bdais. Panagrinkime tai tokius pavyzdius: Remiantis apklausomis, Puerto Riko auktj mokykl studentai jauiasi vieniesni nei j kolegos JAV. Taiau abiejose kultrose vieniumo dmenys yra beveik tie patys: drovumas, gyvenimo tikslo neapibrtumas, ema savivert (Jons ir kiti, 1985). Etnins grups skiriasi pagal paangum ir nusikalstamum, taiau ie skirtumai tra paviriniai", teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). Kaip eimos struktra, bendraami taka ir tv isilavinimas leidia prognozuoti paangum ar nusikalstamum vienos etnins grups mastu, taip bus ir kitose grupse.
Ms elgsena gali skirtis, taiau j veikia tos paios socialins aplinkybs.
APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija

Remiantis spjimais bei ivadomis, kuriamos socialins psichologijos teorijos. Gera teorija igrynina faktus, paversdama juos trumpu pagrst pagrindini teigini srau. iais teiginiais galime vadovautis, kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teorij suformuluoti nauj mokslinio tyrimo tem ar pasilyti praktin teorijos taikymo aspekt. Didioji dalis socialini psichologini tyrim yra arba koreliaciniai, arba eksperimentiniai. Koreliaciniai tyrimai, kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas, atskleidia ry tarp kintamj, pavyzdiui, tarp isilavinimo ir pajam dydio. Naudinga inoti, kad du dalykai susij tarpusavyje, taiau retai kada aiku, kuris j yra kito prieastis. Tirdami prieast ir pasekm, socialiniai psichologai, kiek leidia galimybs, atlieka eksperimentus. Sukurdami miniatirin kontroliuojam realyb, eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir isiaikinti, kaip jos, pavieniui ar kartu, veikia elgsen. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinkt asmen grups - eksperimentin ir kontrolin. Pirmoji patiria eksperimentin poveik, antroji - ne. Tada bet kok eksperimento metu atsiradus skirtum tarp i dviej grupi galime priskirti nepriklausomam kintamajam (r. 1.7 paveiksl). Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai sureisuoja situacijas, kurios iprovokuoja dalyvi emocijas. T darydami jie privalo vadovautis profesine etika, pavyzdiui, gauti informuot tiriamj sutikim jiems nepakenkti, o eksperiment baigus atskleisti apgaul, jei ji laikinai buvo naudojama. Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidia patikrinti vairias idjas ir vliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei ivadas.
51
1.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis
Privalumai Danai atliekamas natralioje aplinkoje
Trkumai Ne visada aikus prieastingumas
Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius, galima tirti prieastis ir pasekmes
Trkumai Danai naudojama dirbtin laboratorijos aplinka
Post scriptum: kodl a paraiau i knyg

Kiekvien skyri baigiu trumpais asmeniniais apmstymais apie socialins psichologijos humanikum. Kvieiu ir jus pamstyti.
ioje knygoje su diaugsmu pateikiu jums efektyvius, aikiai suformuluotus socialins psichologijos principus, ir viliuosi, kad juos taip pat su diaugsmu priimsite. Esu sitikins, kad ie principai prapls js prot ir praturtins gyvenim. Jei perskaiius i knyg js kritinis mstymas taps atresnis ir js geriau suprasite, kaip ir kodl vieni kitus veikiame, kodl mes vienus mylime, padedame jiems, o kit neapkeniame ir jiems kenkiame - a kaip autorius bsiu patenkintas, o js, tikiuosi, bsite patenkinti kaip skaitytojai. Turiu vilties, kad raau sutramds aistr, inodamas, kad daugelis skaitytoj iuo metu bando apibrti savo gyvenimo tiksl, tapatum, vertybes bei nuostatas. Raytojas Chaimas Potokas prisimena, kaip mama j ragino atsisakyti raymo: Tapk neurochirurgu. Tada tu daugeliui moni igelbsi gyvyb ir udirbsi kur kas daugiau pinig". Potokas atsak: Mama, a nenoriu gelbti moni gyvybi; a noriu jiems parodyti, kaip reikia gyventi iandien" (cituojama i Peterson, 1992, p. 47). Daugel ms, psichologijos dstytoj, rayti skatina ne tik noras dalinti u dyk" psichologijos inias, bet ir padti monms gyventi geriau - imintingiau, prasmingiau, jausmingiau. iuo poiriu mes esame panas kit srii dstytojus bei kit knyg autorius. Kodl mes raome? - klausia teologas Robertas McAfee Brownas. - A tvirtinu, kad labiau nei bet koks atlyginimas... rayti mus skatina noras kak pakeisti. Mes raome, nes esame [sitikin], jog galime kak pakeisti. is skirtumas" gali bti naujas groio suvokimas, nauja valga apie save, patirtas diaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama i Marty, 1988). I ties a raau, tikdamasis, kad kritinis mstymas pads sudrausminti intuicij, uuojauta sutaurins kritikum ir iliuzij pakeis supratimas.
Socialinis mstymas
ios knygos struktra atitinka socialins psichologijos apibrim, kad tai yra mokslinis moni nuomoni apie kitus (pirmoji dalis), takos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santyki (treioji dalis) tyrimas. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai, kaip moksliniai socialins psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. Pirmojoje dalyje aptariamos mokslins studijos apie tai, kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu painimu). Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logikos yra ms socialins nuostatos, aikinimai ir sitikinimai? Ar ms spdis apie paius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi ms socialinis mstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms, kaip priartinti j prie realybs? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialins aplinkos sveik. Kaip socialin aplinka formuoja ms tapatum? Kaip asmeniniai interesai paveikia ms socialin vertinim ir motyvuoja socialin elgsen? Treiajame skyriuje analizuojami stebinantys, o kartais gana juokingi ms nuomoni apie socialin aplink formavimosi bdai. Taip pat perspjama apie socialinio mstymo spstus ir patariama, kaip j ivengti bei imintingiau mstyti. Ketvirtajame skyriuje nagrinjami ryiai tarp ms mstymo ir veiksm, tarp nuostat ir elgsenos: ar ms nuostatos lemia elgsen? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal i sveika yra abipus?
socialiniame pasaulyje
mesio centras ir iliuzijos Mokslini tyrim ivada. Kai jaudinams dl to, kad atrodome susijaudin avojo A samprata: kas a esu? Ms pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio A raida A" ir kultra K slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultrin psichologij Savs painimas Mokslini tyrim ivada .Smoningos valios iliuzija avs vertinimas Savs vertinimo motyvacija Tamsioji savs vertinimo pus uvokiama savikontrol Saviveiksmingumas Kontrols pobdis Imoktas bejgikumas versus apsisprendimas alikas palankumas sau Teigiam ir neigiam vyki aikinimas Ar mes visi galime bti geresni u vidutiniokus? Atkreipkime dmes. alikas palankumas sau - kaip a myliu save? Leiskite suskaiiuoti bdus Nepagrstas optimizmas Tariamas vienodumas ir iskirtinumas Kas yra alikas palankumas sau Mintys apie savs vertinim ir alik palankum sau risistatymas Tariamas kuklumas Savs menkinimas spdio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa - ididumo pavojai, teigiamo stymo galia
Yra trys ypatingi dalykai: plienas, deimantas ir savs painimas." Benjamin Franklin
iekvienas esame savo pasaulio centras. Kasdien ms savasis A susiduria su ikiais. Asmeninis pavyzdys: jei pablogjo js rega, su ia problema kovojate neiodami arba akinius, arba kontaktinius lius. Jei pablogjo klausa, bsiu teisus trim atvejais i keturi, kad ios problemos js neisprendte - nesinaudojate klausos aparatu. Kadangi mano paties klausa nusilpusi, visada stebjausi iuo prietaringumu. Kodl tie, kuriems sutrikusi klausa, iskyrus labai silpnai girdinius, klausos aparato nelaiko akiniais ausims"? Amerikieiai i dalies gali pasiteisinti sakydami, kad klausos aparatai yra brangesni. Taiau netgi Didiojoje Britanijoje ir Australijoje, kur jais aprpina nacionalins sveikatos apsaugos sistemos, daugelis neprigirdini jais nesinaudoja. Dl savo vaizdio - mes esame ris, ileidianti milijardus plauk daams, dant balikliams ir plastinms operacijoms, - nenorime, kad kas nors pagalvot (o siaube!), jog ms klausa nra tobula arba kad mes senstame. Taiau ar i ties kam nors rpi, kad man i ausies kyo maytis daikiukas? Gal jie taip susidomj savimi, kad mans net nepastebi? Ar nekuiuojantis mano pablogjusi klausa (be klausos aparato) nebt labiau pastebima nei klausos aparatas?
Dmesio centras ir iliuzijos

dmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas, kad kiti yra itin dmesingi ms ivaizdai bei elgsenai.
permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija, kad kiti gali lengvai pastebti ms slepiamas emocijas.
Susitelk save, mes pervertiname kit dmes mums. Dmesio centro efektas reikia, kad esame link matyti save scenos centre, todl intuityviai pervertiname, kiek kit moni dmesio tenka mums. Thomas Gilovichas, Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dmesio centro efekto tyrim. Jie papra Kornelio universiteto student prie einant patalp, kurioje buvo kiti studentai, apsivilkti markinlius su priblokianiu atvaizdu. iuos markinlius apsivilk drovs studentai spjo, kad beveik pus bendraami juos pastebs. O i ties pastebjo tik 23 procentai student. Tai, kas tinka pasakyti apie ms keistokus rbus, negraius plaukus, klausos aparatus, galioja ir ms emocijoms: nerimui, dirglumui, pasibjaurjimui, apgavystms ar avjimuisi (Gilovich ir kiti, 1998). Aikiai suvokdami savo emocijas, mes danai susikuriame permatomumo iliuzij. Jei jauiams laimingi, t btinai iduoda ms veidas, ir mes manome, kad kiti pastebs. O i ties esame kur kas labiau nepermatomi" nei sivaizduojame.
2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E
PASAULYJE
55
Mes taip pat pervertiname savo socialini neskmi bei apsirikim akivaizdum. Kai netyia jungiame bibliotekos apsaugos sistem ar susivokiame, kad esame vienintelis sveias, vakarien atjs be dovanos eimininkui, galime sutrikti (visi galvoja, kad a esu bukagalvis"). Taiau tyrimai rodo, kad kiti ms nerimo prieasties daniausiai nepastebi ar greitai pamirta (Savitsky ir kiti, 2001). Dmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tra tik du i daugelio pavyzdi, kaip vyksta savasties ir mus supanio socialinio pasaulio sveikos. tai daugiau j: Socialin aplinka daro tak ms savimonei. Lygindami save su kitomis kultromis, rasmis ar kita lytimi, pastebime savo skirtumus ir aplinkini reakcijas iuos skirtumus. T dien, kai raiau iuos odius, mano tik k i Nepalo sugrs draugas, baltaodis amerikietis, papasakojo, kad gyvendamas kaimelyje jis drovjosi, jog yra baltasis; po valandos mano draug juodaod amerikiet papasakojo, kad bdama Afrikoje drovjosi, jog yra amerikiet. Egoizmas veikia ms nuomones. Mes nesame objektyvs, nealiki vyki vertintojai. Kai artimuose - vedybiniuose - ryiuose kyla problemos, atsakomyb u jas daniau primetame savo partneriui. Tik nedaugelis isiskyrusi kaltina save. Kai namuose, darbe ar aisdami patiriame skm, manome, jog esame to verti. Varydamiesi dl premij mokslininkai retai kada per maai vertina savo indl. Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premij u insulino atradim, Bantingas pareik, jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukd nei prisidjo. MacLeodas, kalbdamas apie atradim, nepamindavo Bantingo (Ross, 1981). Rpestis dl savs motyvuoja ms socialin elgsen. Ms veiksmai danai bna strateginiai. Nordami sudaryti teigiam spd, mons kankinasi dl savo ivaizdos (net jei rbai ir menki netobulumai pastebimi maiau nei manome, iorinis patrauklumas apskritai, kaip vliau pamatysime, turi reikms). Kaip ir valgs politikai, mes stebime kit moni lkesius bei elgsen ir atitinkamai modeliuojame savj. Rpinimasis savo vaizdiu turi didels takos ms elgsenai. Socialiniai santykiai padeda apibrti savj A. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dmes tai, kad skirtingi santykiai lemia skirting saviraik. Mes galime bti vienokie, bendraudami su mama, kitokie - su draugais ir dar kitokie - su dstytojais. Nuomon apie save priklauso nuo to, su kuo mes tuo metu bendraujame. Kaip matome i i pavyzdi, tarp ms ir kit moni vyksta abipusiai mainai. Nuo to, k mes apie save galvojame ir k sau jauiame, priklau-
56
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
mokslini tyrim ivada
Kai jaudlnams dl to, kad atrodome susijaudin

Ar kada nors drovjots, bendraudami su jums patinkaniu asmeniu, ir nerimavote, kad js drovumas labai pastebimas? O gal kada drebjote, kalbdami prie auditorij, ir mante, kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) i savo ir kit mokslinink tyrim inojo, kad mons pervertina savo vidini bsen akivaizdum". mons, paprayti meluoti, mano, kad kiti pastebs j apgavyst - juk tai taip akivaizdu. Paprayti paragauti bjauraus skonio grimo mano, kad visi pastebi j pasibjaurjim kur jie vos gali nuslpti. Daugelis moni, kuriems reikia perskaityti praneim klasje ar prie auditorij teigia nerimaujantys ne tik dl praneimo, bet ir dl to, kad visi matys j nerim. Jei skaitant praneim virpa keliai ir dreba rankos, sitikinimas, kad visi tai pastebi, gali peraugti ilgalaik nerim. Tai panau nemigos baim, kuri neleidia umigti, ar nerim dl mikiojimo, kuris sustiprina mikiojim. (A pats mikiojau ir lankiau kalbos terapijos usimimus, todl inau.) Savitsky ir Gilovichas domjosi, ar permatomumo iliuzija" bdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti j pasirodymus. Nordami tai suinoti, jie savo laboratorij poromis pakviet 40 Kornelio universiteto student. Vienas i j stovdavo ant pakylos, o kitas sddavo. Savitsky pasilydavo tem pavyzdiui, Geriausi ir blogiausi dalykai ms gyvenime", ir papraydavo stovinio dalyvio kalbti ia tema 3 minutes. Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbdavo kita tema. Vliau jie vertindavo, ar labai susijaudin jie patys atrod kalbdami (nuo 0 - visikai ramus iki 10 - labai susijaudins), ir ar kitas asmuo atrod susijaudins. Kokie buvo rezultatai? Apie save mons man, kad atrod labiau susijaudin (vidutinikai 6,65), negu vertino j partneriai (5,25). Skirtumas pakankamas, kad bt statistikai reikmingas (nepanau, kad toks skirtumas ioje tiriamj imtyje bt atsirads dl atsitiktins variacijos). 27 i 40 tyrimo dalyvi (68 proc.) man, kad jie atrod labiau susijaudin negu partneriai. Nordami sitikinti duomen patikimumu, Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus. Jie papra eksperimento dalyvi kalbti prie pasyvi auditorij kuri nesijaudino, nes jiems nereikjo kalbti. Bet ir vl kalbjusieji pervertino savo susijaudinimo matomum. Vliau Savitsky ir Gilovichas svarst: jei oratoriams bt pasakyta, kad j susijaudinimas nepastebimas, gal tai padt jiems Vertinimo tipas Kalbtojo savs Kontrolins Nuraminimo inojimo slygos slygos slygos vertinimas 3,04 3,35 3,50 3,90 2,83 2,69 3,62 3,94 3,50* 4,20* 4,23* 4,65* 2.1 LENTEL. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbtoj ir stebtoj akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. laboratorij jie pasikviet dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minui pasirengimo papra j tris minutes kalbti apie tarprasinius santykius universitete. Kalba buvo rainjama vaizdo juost. Vienos grups nariams (kontrolins slygos) nebuvo duota daugiau joki nurodym. Kita - eksperimentin - grup buvo padalyta pusiau. Visiems ios grups nariams buvo pasakyta: Tikriausiai nerimaujate. Tai visikai natralu..." Jiems buvo paaikinta, kad mons jaudinasi, kaip seksis kalbti, ir kad visi matys, kokie jie susijaudin. Pusei j (nuraminimo slygos) dar buvo pasakyta: Nereikia jaudintis dl to, k kiti pagalvos... Veriau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Jei susijaudinsite, nepradkite dl to nerimauti". Kitai pusei grups (inojimo slygos) buvo paaikinta permatomumo iliuzija: Tyrimais rodyta, kad auditorija nepastebi js susijaudinimo taip labai, kaip jums atrodo... Kalbantieji mano, kad visi mato j susijaudinim bet i tikrj taip nra... Turdami tai galvoje, atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Jei susijaudinsite, inokite, kad tik js tai pastebite". Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokyb ir susijaudinimo lyg ( kart 7 bal skalje). Juos vertino ir stebjusieji pasisakym. 2.1 lentelje matome, kad supaindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalb ir pasirodym negu tie, kurie kalbjo kontrolinmis slygomis ar buvo nuraminti. Dar daugiau, stebtoj vertinimai sutapo su kalbjusiojo savs vertinimu. Taigi kit kart kai jaudinsits dl to, kad kitiems atrodote susijaudin, prisiminkite i eksperiment ivad: kiti mons pastebi maiau negu jums atrodo.
Kalbos kokyb Atsipalaidavimas Stebtojo vertinimas Kalbos kokyb Santrumas
* Kiekvienas i i rezultat statistikai smarkiai skiriasi nuo rezultat kontrolinmis ir nuraminimo slygomis.
2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE
57
so, kaip mes interpretuojame vykius, kaip juos prisimename ir kaip reaguojame aplinkinius. Savo ruotu kiti mons padeda mums geriau suvokti save. Dl i prieasi n viena psichologijos tema iandien nra labiau tyrinjama nei savasis A. 2005 metais internetinio psichologijos tyrim archyvo PsycINFO" knyg bei straipsni santraukose svoka savasis A buvo paminta 13 580 kart - devynis kartus daugiau nei 1970 metais. Savs supratimas rikiuoja ms mintis, jausmus ir veiksmus. Jis padeda prisiminti praeit, vertinti dabart ir prognozuoti ateit - ir taip prisitaikyti. Tolimesniuose skyriuose pamatysime, kiek daug ms poelgi (daugiau negu man atrod) kontroliuojami ne smoningai, o automatikai. Taiau savasis A lemia ilgalaik planavim, tiksl iklim ir susivaldym. Jis sivaizduoja alternatyvas, lygina save su kitais, valdo reputacij ir santykius. Be to, kaip pastebjo Markas Leary (2004), savasis A kartais gali bti klitis, siekiant gyvenimo pilnatvs. Religin meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirpinimo, nuraminant savj A, mainant potrauk materialiems malonumams, nukreipiant j kita kryptimi. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: Visur ir visada mistika skatina savojo A praradim, susiliejim su kakuo didesniu". Toliau iame skyriuje apvelgsime savojo A samprat (kaip mes suprantame save) ir savojo A iraik (kokiu bdu savs supratimas veikia ms nuostatas bei veiksmus).
Niekas taip nedomina moni kaip mons. Be to, daugumai moni pats domiausias asmuo yra jis pats." Roy F. Baumeister, The Selfin Soiai Psychology, 1999 (Savasis A socialinje psichologijoje")
APIBENDRINIMAS Dmesio centras ir iliuzijos

Susirpin tuo, kok spd darome kitiems, esame link tikti, kad kiti kreipia mus daugiau dmesio negu i tikrj yra (dmesio centro efektas). Taip pat esame link tikti, kad ms emocijos yra akivaizdesns negu i tikrj (permatomumo iliuzija).
Savojo A samprata: kas a esu?

Kad ir k mes darytume artimiausius atuoniasdeimt met iame pasauliniame erdvlaivyje, k sumanytume ir sukurtume, su kuo susipaintume ir sveikintums, visk perfiltruosime per save. Kaip ir ar tiksliai mes save pastame? Kas nulemia savojo A samprat?
Kadangi esate unikali ir sudtinga btyb, sakin A esu " galite ubaigti labai vairiai. (Kokius penkis atsakym variantus galtumte pateikti?) i atsakym visuma apibria js savojo A samprat.
savojo A samprata (self-concept) mogaus atsakymai klausim Kas a esu?"
Ms pasaulio centras: kaip mes suvokiame save

Svarbiausia js dalis yra savasis A. inote, kas js esate, kam priklauso ita ranka, kieno prisiminimus ir patirt igyvenate.
58
dalis. S O C I A L I N I S M S T Y M A S
A schema
(self-schema) Nuomon apie save, kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojim.
Nordami suprasti, i kur kyla savojo A pojtis, neurologai tiria smegen veikl, nuo kurios priklauso savivoka. Kai kurie tyrimai rodo, kad svarb vaidmen ia atlieka deinysis smegen pusrutulis. Suleiskite anestetik kairij miego arterij, ir deinysis pusrutulis umigs", o js tikriausiai sunkiai atpainsite savo veid. Vienas pacientas, kuriam buvo sualotas deinysis pusrutulis, nesuprato, kad kairioji ranka yra jo ir jis gali j valdyti (Decety ir Sommerville, 2003). Vidurin priekakio iev - neuron takelis tarp smegen pusrutuli, esantis tuoj pat u aki - atrodo, palaiko savojo A pojt. Jis bna aktyvesnis, kai mstote apie save (Zimmer, 2005). Savojo A sampratos elementai, konkrets sitikinimai, kuriais vadovaudamiesi apibriate save, yra A schemos (Markus ir Wurf, 1987). Schemos - tai mintins struktros, kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaul. A schemos - suvokimas, kad esame atletiki, nutuk, imintingi ar dar kokie nors - daro didel tak ms socialins informacijos apdorojimui. Nuo i schem priklauso, kaip suvokiame, simename bei vertiname ir kitus mones, ir save. Jei svarbiausi viet js savojo A sampratoje uima sportas (jei viena i js A schem - bti sportininku), tada js pastebite kit moni ivaizd ir j fizinius gebjimus. Js greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informacij, sutampani su js A schema (Kihlstrom ir Cantor, 1984). Savojo A samprat sudaranios A schemos padeda sisteminti ir atkurti vairius patyrimus.
Nuoroda save
Panagrinkime, koki tak atminiai daro ms A. is reikinys inomas kaip nuorodos save efektas: kai informacija yra aktuali savojo A sampratai, mes j greitai apdorojame ir gerai simename (Higgins ir Bargh, 1987; Kuiper ir Rogers, 1979; Symons ir Johnson, 1997). Jei ms paklausia, ar konkretus pasakymas, pavyzdiui, mgstantis bendrauti", tinka mums apibdinti, vliau posak prisimename geriau nei tuomet, jei klausiama, ar jis tinka apibdinti kuriam nors kitam mogui. Jei ms paprao palyginti save su apsakymo herojumi, heroj mes atsimename geriau. Po dviej dien i pokalbio su kuriuo nors mogumi mes geriausiai prisimename tai, k jis sak apie mus (Kahan ir Johnson, 1992). Taigi prisiminim sankaupa apima mus labiausiai dominant objekt - mus paius. Tai, apie k galvojame susiedami informacij su savimi, atsimename geriausiai. Nuorodos save efektas patvirtina pamatin ties: save suvokiame kaip pasaulio centr. Kadangi esame link save matyti scenos centre, danai pervertiname kit moni dmes mums. Paprastai manome, jog esame atsakingi net u tuos vykius, kuriuose atlikome tik neym vaidmen (Fenigstein, 1984). Sprsdami apie kito mogaus veikl ar elges danai spontanikai lyginame j su savimi (Dunning ir Hayes, 1996). Ir jei kalbdami su kitu mogumi igirstame, kad kakas paminjo ms vard, ms klausos radaras t pai akimirk perkelia dmes objekt.
nuorodos save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informacij susijusi su paiu savimi.
PASAULYJE
59
Galimi A
Savojo A samprat sudaro asmenins schemos, ne tik apibdinanios, kas mes esame dabar, bet ir kuo galime tapti - galimi A. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti, 1989; Markus ir Nurius, 1986) pastebi, kad galimi A yra vaizdiniai to, kokie mes svajojame bti - turtingi, liekni, aistringai mylimi ir mylintys. Galim A kartais lemia ir baim, kokiais mes galime tapti - neturiniais darbo, nemylimais, patyrusiais neskm moksle. ie galimi A motyvuoja ms elges, ikeldami konkreius gyvenimo, kurio ilgims, tikslus.
galimi A (possible selves)
Vaizdiniai to, kuo mes svajojame a r b a ,abai bijome tapti ateityje,
Socialinio A raida
Savojo A samprata tapo viena svarbiausi socialins psichologijos tem, nes ji suteikia krypt ms mstymui ir elgesiui (r. 2.1 paveiksl). Taiau kas apibria savojo A sampratas? Dvynuk tyrimai rodo, kad asmenyb ir savojo A samprata priklauso nuo genetini veiksni, taiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui. Savojo A sampratai daro tak: ms atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, kuriuos susiformuojame, savs lyginimas su kitais, ms skms ir neskms, kultrin aplinka.
Ms atliekami vaidmenys
gydami nauj vaidmen - universiteto studento, tvo, prekybos atstovo - i pradi jauiame drovum. Taiau tai, kas prasidjo kaip vaidyba gyvenimo teatre, palaipsniui absorbuojasi savs supratim. Pavyzdiui, priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam, apie k i ties nelabai tegal2.1 PAVEIKSLAS Savojo A samprata Kas a esu? Savs vertinimas Savosios verts pajautimas Savasis A
Savs painimas Kaip a galiu save paaikinti ir prognozuoti?
Socialinis A Mano, kaip studento, eimos nario ir draugo, vaidmenys; grups tapatumas
60
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
vojame. Pamaiktav apie savo organizacij, mes stengiams pateisinti savo odius, labiau jais tikdami. Be to, stebdami save galime ir atsiskleisti; galime pradti manyti, jog laikoms pair, kurias isakme. Vaidmuo tampa tikrove (r. 4 skyri).
Socialinis tapatumas
Savojo A samprat - suvokim, kas esate - sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmenini savybi) suvokimas, bet ir socialinis tapatumas. Socialinis apibrimas, kas js esate - js ras, religija, lytis, profesija ir t. t. - taip pat parodo, kas js nesate. Kai priklausome maai didesns grups daliai, savo socialin tapatum daniausiai suvokiame; kai priklausome daugumai, apie socialin tapatum galvojame maiau. Jei esate vienintel moteris vyr grupje arba vienintelis kanadietis tarp europiei, savo iskirtinum suvokiate labiau. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodi arba baltaodis tarp daugumos juodaodi, labiau jauiate savo etnin tapatum ir atitinkamai reaguojate. Britanijoje, kur anglai kot atvilgiu vyrauja santykiu 10:1, kotai savo tapatum i dalies supranta kaip skirtingum nuo angl. Bti kotu tam tikra prasme reikia nemgti angl arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn, 1992). Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du tredaliai kot teig, kad save laiko pirmiausia kotais; maiau kaip vienas i ei save laik britu. O Anglijoje tik 31 proc. save pirmiausiai laik anglais (Scottish Life, 2004). Pastebjau maumos tapatumo reikin viename kotijos viebutyje, kuriame neseniai buvau apsistojs. Svei knygoje visi anglai savo tautyb nurod britai", tuo tarpu visi kotai (kurie yra tokie patys britai) nurod kotai".
Etninis tapatumas isamiau apraytas 9 ir 13 skyriuose.
Socialiniai palyginimai
socialinis palyginimas (soiai comparison) Savo gebjim ir nuomoni vertinimas, lyginant save su kitais.
Kaip mes nusprendiame, kad esame turtingi, imintingi ar emo gio? Vienas bd yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger, 1954). Tai padeda nustatyti standart, pagal kur sprendiame, turtingi esame ar vargai, imintingi ar bukaproiai, aukti ar emo gio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. Socialinis palyginimas padeda suprasti, kodl mokiniai yra geresns nuomons apie savo gebjimus moksle, jei lanko mokykl, kurioje mokosi vos keli labai gabs mokiniai (Marsh ir kiti, 2000). Baig vidurin mokykl labai gerais paymiais, daugelis savo gebjimais pasitikini mokini pasijunta nesaugiai, stoj didelius universitetus, kuriuose bna dideli konkursai, nes ia stoja daug student, kurie savo mokykloje buvo pirmnai. Stambi uvis" patenka didesn tvenkin. Socialinis palyginimas turi didel reikm. Jauiams gras, kai kiti atrodo nepatraukls, imintingi, kai kiti atrodo buki, rpestingi, kai kiti atrodo beirdiai. Matydami savo koleg veiklos rezultatus, negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti, 1995; Stapel ir Suls, 2004).
PASAULYJE
61
Todl slapia galime diaugtis kolegos neskme, ypa jei i neskm ar nelaim patyr mogus, kuriam mes pavydime, ir jei tokia neskm mums negresia (Lockwood, 2002; Smith ir kiti, 1996). Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kani. Kai pagerja moni pajamos, socialin padtis ar skm, jie sugrietina standartus, pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. Kai mons gerai jauiasi ir kopia auktyn skms laiptais, jie iri vir, o ne emyn (Gruder, 1977; Suls ir Tesch, 1978; Wheeler ir kiti, 1982). Susidr su konkurentais, giname savo susvyravus pasitikjim savimi, manydami, jog konkurentas yra privilegijuotoje padtyje (pavyzdiui, tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor, 1999] paaikjo, jog, j manymu, varovai turi geresn trener ir daugiau laiko treniruotms).
Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649)
Skm ir neskm
Savojo A samprata priklauso ne tik nuo ms vaidmen, socialinio tapatumo bei palyginimo, bet ir kasdiens patirties. Jei imams sudting, taiau reali uduoi ir jas skmingai vykdome, jauiams kompetentingesni. Itobulinusios savigynos gdius, reikalingus apsiginti nuo seksualini upuolik, moterys jauiasi maiau paeidiamos, maiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandra, 1990). Patyr skm moksle, studentai ima aukiau vertinti savo mokymosi gebjimus, o tai danai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson, 1984; Marsh ir Young, 1997). Jei stengiantis i vis jg pavyksta k nors pasiekti, atsiranda didesnio pasitikjimo savimi ir galios jausmas. Kaip buvo pastebta 1 skyriuje, principas skm stiprina savosios verts pojt" paskatino kelis psichologus tyrintojus inagrinti klausim, ar galima padidinti pasiekimus, stiprinant savivert teigiamomis frazmis (Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). Savo verts pajautim stiprina ne tik tai, kad vaikams sakoma, kokie jie nuostabs, bet ir sunkiai ikovoti laimjimai. Jausmai yra atsakas tikrov. Prastas savs vertinimas kartais i ties kelia problem. Savo vert jauiantys mons, palyginti su tais, kurie menkai save vertina, yra laimingesni, maiau jautrs neskmms, juos reiau kamuoja skrandio opos bei nemiga, jie reiau tampa priklausomi nuo narkotik bei alkoholio, o patyr neskm bna atkaklesni (Brockner ir Hulton, 1978; Brown, 1991; Tafarodi ir Vu, 1997). Taiau kritikai rodinja, kad beveik t pat galima teigti ir atvirktine prasme: problemos bei neskms menkina savivert. Nugalint sunkumus ir gyjant nauj gdi, ms skm augina vilt ir didesn pasitikjim savimi.
Aplinkini nuomon
Kai kiti apie mus galvoja gerai, ir mes patys apie save imame geriau galvoti. Vaikai, kuriuos kiti pavadina talentingais, darbiais ar paslaugiais, diegia ias idjas savojo A samprat ir elgsen (r. 3 skyri). Jei etnini maum studentai jauia stereotip apie j akademinius gebjimus grsm ar-
62
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
ba jei moterys jauia stereotip apie j menk matematikos bei tikslij moksl imanym grsm, ir vieni, ir kiti gali nesitapatinti su iomis sritimis. Uuot kovoj su tokiu iankstiniu vertinimu, jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele, 1997, r. 9 skyri). Sociologas Charlesas H. Cooley (1902) ms prot, suvokiant paius save, tarsi veidrodiu naudotis sivaizduojama kit moni nuomone apie mus, pavadino veidrodiniu savuoju A. Cooley teig, kad mes suvokiame savo atspindius, spdami, kaip atrodome kitiems. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino i koncepcij, pastebdamas, jog ms savojo A sampratai svarbu ne tai, k kiti apie mus galvoja, o tai, k mes sivaizduojame juos galvojant. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. (Sakome komplimentus, taiau susilaikome nuo paaip.) Todl kiti gali pervertinti ms pagyrimus ir savo vaizd susikurti kiek pagraint (Shrauger ir Schoeneman, 1979). Kaip pamatysime, vaizdio sureikminimas rykiausiai pastebimas Vakar alyse. Shinobu Kitayama (1996) pranea, kad apsilankiusius iaurs Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausyb kompliment, kuriuos amerikieiai draugai sako vienas kitam. Kai Kitayama ir jo kolegos paklaus moni, prie kiek dien jie paskutin kart k nors pagyr, standartinis amerikiei atsakymas buvo - vakar. Japonijoje, kur mons labiau link gdytis, jei k nors nuvyl, o ne didiuotis savo laimjimais, standartinis atsakymas buvo - prie keturias dienas. Ms protvi likimas priklaus nuo kit moni nuomons apie juos. Tikimyb ilikti jiems garantuodavo bendruomens apsauga. J gdos ir menkos savi verts jausmas buvo grindiamas biologine - bendruomens - imintimi. Mes, j palikuonys, turime pana giliai siaknijus poreik priklausyti, todl kankinams ir imame maiau save vertinti, kai susiduriame su socialine atskirtimi, pastebi Markas Leary (1998). Jis teigia, kad savivert yra psichologinis matas, kuriuo remdamiesi vertiname kit moni poir mus ir atitinkamai reaguojame.
A" ir kultra
Kaip js ubaigte anksiau pateikt teigin A esu "? Gal paminjote savo asmenines savybes, pavyzdiui, a esu siningas", a esu auktas" arba a esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodte ir savo socialin tapatyb, pavyzdiui, a esu uvis", a esu MacDonaldas" arba a esu musulmonas"? Kai kuriose kultrose, ypa industriniuose Vakaruose, dominuoja individualistins nuostatos. Tapatumas yra labai udaras. Paauglyst yra laikas, kai nutolstama nuo tv, gyjamas pasitikjimas savo jgomis ir apibriamas asmeninis, nepriklausomas A. Jei mog iraut su aknimis ir perkelt kit al, jo tapatumas - kaip unikalaus asmens su konkreiais gebjimais, savybmis, vertybmis ir svajonmis - ilikt nepaliestas.
individualizmas (individualism) Koncepcija, teigianti, kad pirmenyb yra teikiama ne grups, bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibdinamas kaip asmenini savybi visuma, o ne tapatinimasis su grupe.
63
Vakarietika psichologija teigia, kad js gyvenimas taps turtingesnis, jei apibrite galimus savuosius A ir tiksite savo asmenins kontrols galia. Vakar literatra, pradedant Iliada" ir baigiant Heklberio Fino nuotykiais", labiau liaupsina savo jgomis pasikliaujant heroj nei mog, pateisinant kit lkesius. Kino filmuose vaizduojami iurkts herojai, besiprieinantys valstybs aparatui. Dainos skelbia: Privalau bti savimi" ir garbina didiausi i vis meili" - meil sau (Schoeneman, 1994). Individualizmas klesti ten, kur prieinama prabanga, mobilumas, miestietikas gyvenimo bdas ir iniasklaida (Freeman, 1997; Marshall, 1997; Triandis, 1994). Daugumoje Azijos, Afrikos ir Centrins bei Piet Amerikos kultr labiau vertinamas kolektyvizmas. ios kultros puoselja tai, k Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju A. mons yra savikritikesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti, 1999). Pavyzdiui, malajieiai, indai, japonai ir Kenijos gyventojai, tarkime, masaj genties atstovai, kur kas daniau nei australai, amerikieiai ir britai teigin A esu " ubaigt nuoroda grup, su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti, 2001; Ma ir Schoeneman, 1997). alyse, kuri puoseljamas kolektyvizmas, kalbant reiau sakoma a" (Kashima ir Kashima, 1998, 2003). ia sakoma nujau kin", o ne a nujau kin", nes veiksnys yra aikus gramatikai arba i konteksto. Skirstyti kultras individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu, nes individualizmo atvilgiu visose kultrose esama vairi moni (Oyserman ir kiti, 2002a, b). Skirtinguose tos paios alies geografiniuose regionuose ir skirting politini pair moni grupse taip pat esama ir skirting individualizmo apraik. Jungtini Valstij havajieiams ir Pietuose esani valstij gyventojams kolektyvizmo jausmas bdingesnis nei kalnuotose Vakar valstijose, pavyzdiui, Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen, 1999). Konservatyvi pair asmenys daniausiai bna ekonominiai individualistai (neapdkite mans mokesiais ir nenurodinkite man") bei moraliniai kolektyvistai (udrauskite amoralum"). Liberals mons daniau bna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. Nepaisant individuali ir tarpkultrini skirtum, tyrintojai ir toliau laiko individualizm ir kolektyvizm svarbiais kultriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti, 2005). Kolektyvizmo pasekm yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai, bet ir kitoks mstymo bdas, teigia socialins psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought (Minties geografija"). tai trys objektai: panda, bedion, bananas. Sakykite, kuriuos i j galima susieti? Gal pand ir bedion, nes jos priklauso gyvn kategorijai? Azijieiai daniau nei amerikieiai velgia santykius: bedion da banan. Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (r. 2.2 paveiksl), japonai isyk prisimin 60 kart daugiau fono detali nei amerikieiai ir pastebjo daugiau ssaj (varl alia jros augalo).
kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybs teikimas savosios grups (danai savo gimins ar darbo kolektyvo) tikslams; atitinkamai apibriamas ir asmens tapatumas. abipusiai priklausomas savasis A (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryiais su kitais monmis.
64
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
2.2 PAVEIKSLAS Azijietikasis ir vakarietikasis mstymas Kai azijieiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena, jie daniau atsimindavo aplink ir santykius tarp uv. Amerikieiai daugiau dmesio skirdavo vienai didelei uviai (Nisbett, 2003).
Amerikieiai daugiau dmesio skiria pagrindiniam objektui, pavyzdiui, didelei uviai, ir maiau - aplinkai (Nisbett, 2003). I i tyrim Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro ivad, kad Ryt Azijos atstovamas bdingesnis holistinis mstymas - jie objektus ir mones suvokia atsivelgdami j tarpusavio ryius ir ssajas su aplinka. mogaus, kurio savasis A abipusiai labiau priklausomas nuo kit, bendrumo su kitais pojtis stipresnis. Jei tokie mons atskiriami nuo eimos, koleg, ger draug, jie praranda socialinius ryius, apibrianius j tapatum. Jie turi ne vien, bet kelet a": a" su tvais, a" darbe, a" su draugais (Cross ir kiti, 1992). Kaip matome 2.3 paveiksle ir 2.2 lentelje, abipusiai priklausomas nuo kit A yra susitapatins su socialine grupe. Kalbamasi ne tiesmukai, bet mandagiai (Holtgraves, 1997). Gyvenimo visuomenje tikslas - ne tiek sustiprinti savj A, kiek sukurti harmoning santyk su bendruomene ir j remti. Kava individualiam skoniui - latte be kofeino, su liesu pienu, labai karta" - nieko nestebina iaurs Amerikos espresso kavinukse, bet keistokai atrodyt Seule, pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). Korjieiai labiau vertina ne savo unikalum, o tradici-
2.3 PAVEIKSLAS Savs, kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo, supratimo formavimas Nepriklausomas A pripasta santykius su kitais. Taiau abipusiai priklausomas savasis A yra labiau integruotas kitus (Markus ir Kitayama, 1991).
Nepriklausomas poiris save
Abipusiai priklausomas poiris save
2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E
65
2.2 LENTEL. Savojo A samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis, apibriamas asmeninmis savybmis ir tikslais A - asmeniniai laimjimai ir pasitenkinimas; mano teiss ir laisvs Panaumui Bk teisus paiam sau" Individualistins Vakar Abipusiai priklausomas Socialinis, apibriamas ryiais su kitais Mes - grupiniai tikslai ir solidarumas; ms socialin atsakomyb bei santykiai Egoizmui mogus ne sala" Kolektyvistins Azijos ir treiojo pasaulio
Kas svarbu
Nepritariu Samprat apibdinantis motto Pamatins kultros
jas ir bendruomens proius (Choi ir Choi, 2002 ir 2.4 paveikslas). Reklamose ia reiau akcentuojama laisv rinktis paiam ir daniau vaizduojamos moni grups (Markus, 2001). Kolektyvistinse kultrose savs vertinimas glaudiai susijs su tuo, k kiti galvoja apie mane ir mano grup". Savojo A samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). Vieno tyrimo metu keturi i penki Kanados student ir tik vienas i trij Kinijos ir Japonijos student pritar teiginiui, jog nuomon apie save (savo vidin A) ilieka nepakitusi, kad ir kokios vairios bt veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti, 2004). Kilusiems i individualistini kultr savivert yra labiau asmenin ir maiau priklausoma nuo santyki su kitais. Jei ms asmeniniam tapatumui ikyla grsm, tampame piktesni ir niresni nei tada, kai grsm ikyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti, 1999). Japonai atkakliai siekia tikslo, net kai nesiseka (nenordami nuvilti kit moni lkesi). Individualistini ali gyventojai labiau stengiasi, kai jiems sekasi, nes skm didina savivert (Heine ir kiti, 2001). Vakar ali individualistai mgsta lyginti save su kitais. Tai taip pat didina j savivert. Azijos ali kolektyvistai da-
Reikia ugdyti savyje ryt aukoti maj A A interes." Kin posakis
dl
didiojo
2.4 PAVEIKSLAS. Kur pietuk pasirinktumte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasil amerikieiams isirinkti vien i i pietuk, 77 procentai tiriamj isirinko t, kuris buvo kitos spalvos. Pasilius t pai uduot azijieiams, tik 31 procentas dalyvi isirinko kitos spalvos pietuk. is rezultatas patvirtina, kokie vairs yra kultriniai iskirtinumo ir konformistikumo prioritetai, paymi Kim ir Markus.
66
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
k slepia moksliniai tyrimai
Hazel Markus apie kultrin psichologij

Mes pradjome bendradarbiauti garsiai stebdamiesi. Shinobu stebjosi, kodl amerikiei gyvenimas yra toks keistas. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japon keistenybes. Kultrins psichologijos tikslas yra nepastamus dalykus paversti pastamais, o pastamus - nepastamais. Susidrimai kultros plotmje mus tikina, kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. Kelias savaites Japonijoje skaiiusi paskaitas studentams, gerai mokantiems angl kalb Hazel stebjosi, kodl jie tokie tyls - joki klausim, joki komentar. Ji patikino studentus, kad j domina kitokia nei jos paios nuomon, tad kodl niekas tai nereaguoja? Kur ginai, debatai ir kritiko mstymo poymiai? Net kai ji pateik paprast klausim: Kur yra geriausia makaron parduotuv?", - pasigirdo gils atodsiai, po kuri sek: Kaip ia pasakius". Negi japon studentai niekam neteikia pirmenybs, neturi savo mini, nuomoni bei nuostat? Kas dedasi j galvose? Kaip painti mog, jei jis nesako, k galvoja? Shinobu stebjosi, kodl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodl amerikieiai jauia poreik nuolatos vienas kit pertraukinti, nekti visi kartu, net kai kalba profesorius. Kodl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinja, kodl taip konkuruoja? Kodl atrodo, jog intelekt jie tapatina su gebjimu i kito mogaus ispausti" visk k gali, netgi tarpusavyje, kai visi vienas kit gerai pasta? Shinobu savo nusistebjim isak amerikieiams eimininkams, kurie savo sveius verste uveria gausybe vairiausi pasirinkti veriani klausim. Norite vyno ar alaus, gaivinamj grim ar suli, kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svei nereikmingais sprendimais? Juk eiminink puikiai ino, kas kada geriausiai tinka atsigaivinti, tad gali paprasiausiai tai ir patiekti. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel m svarstyti, aria tik nebus raktas jos patirt paeminim Japonijoje. Jie atuoniese nuvyko pranczik restoran ir, kaip tokiose vietose priimta, visi m studijuoti meniu. Prijo padavjas ir atsistojo Hazel Rose Markus, Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama, Miigano universitetas alia. Hazel pasak, kok isirinko ukand ir pagrindin patiekal. Po to sek temptas pokalbis tarp pakvietusio restoran japono ir jo japon svei. Visiems buvo atneti tie patys patiekalai. Tai labai sutrikd Hazel. Jei pats negali pasirinkti patiekal, kaip gali mgautis vakariene? Kokia prasm duoti valgiarat, jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaiktindama alia Kyoto ventyklos Hazel prijo krykel ir prie vienos atakos pamat lentel su urau paprastas takas". Kas gi nors pasirinkti paprast tak? Suprantama, kaip tikra amerikiet Hazel pasirinko nepaprast. Taiau is atved u ventyklos teritorijos esant svartyn. Paprastas takas reik, kad kelias yra tinkamas ir geras, o ne nuobodus ir nedomus. ie mainai paskatino imtis eksperimentini tyrim ir primin, kad galima gyventi ir kitaip nei esame prat. Iki iol daugiausia psichologijos darb para mokslininkai, kil i vidurins europiei ir amerikiei klass. Jie tyrinja Europos ir Amerikos vidurins klass atstovus. Kituose socialiniuose ir kultriniuose kontekstuose mogus bei gyvenimo prasm gali bti suprantami kitaip, ir ie skirtumai darys tak psichologinei savijautai. Btent is supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultrins psichologijos srityje.
67
niausiai save lygina su tais, kuriems geriau sekasi. Tai skatina savs tobulinim (White ir Lehman, 2005). Tad kada, js nuomone, bus didiausia tikimyb, jog kolektyvistins Japonijos ir individualistini Jungtini Valstij studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laim ir pakili nuotaika? Japon studentams, teigia Kitayama ir Markus (2000), laim tolygi teigiamiems socialiniams potyriams - artimumo, draugikumo ir pagarbos jausmui. Amerikiei studentai laim danai sieja su neutraliomis emocijomis - kai jauiasi naudingi, iskirtiniai ir keliantys pasigrjim. Kolektyvistinse kultrose konfliktai danai kyla tarp grupi; individualistinse kultrose subrandinama daugiau pavieni nusikaltli, ia daniau skiriasi eimos (Triandis, 2000). Kai Kitayama (1999), deimt met dsts ir dirbs mokslin darb Amerikoje, aplank savo japonikj alma mater - Kioto universitet, magistrantai bei doktorantai apstulbo", igird apie vakarietikj nepriklausomo savojo A samprat. A atkakliai jiems aikinau i vakarietikj savojo A samprat - ir galiausiai jie pradjo tikti, kad i ties dauguma amerikiei savojo A su niekuo nesieja. Taiau vienas klausytojas, giliai atsiduss, galiausiai itar: Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais - pavyzdiui, Vakarams veikiant urbanistin Japonij ar Japonijos studentams atvykus mokytis Vakar alis, ar savojo A samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeiia veikiami vakarietikos paauktinimo pareigose specifikos, grindiamos ne darbo stau, o individualiais pasiekimais, tikinjami pasikliauti savo galimybmis" bei maitinami kino filmais, kuriuose policininkas herojikai suiumpa nusikaltl, nepaisant to, kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia, kad pasikeiia. Ibuv Brit Kolumbijos universitete septynis mnesius, Japonijos studentai m labiau vertinti save. Ilgalaiki Kanados imigrant savivert taip pat yra stipresn nei neseniai atvykusij (ir t, kurie gyvena Azijoje).
Savs painimas
Paink save", - ragino vienas senovs graik iminius. Be abejo, mes stengiams tai daryti. Mes noriai formuojame nuomon apie save ir nedvejodami aikiname, kodl btent itaip jauiams ir elgiams. Taiau ar i ties mes gerai save pastame? Yra vienas dalykas, vienintelis visoje Visatoje, apie kur mes inome daugiau nei galtume suinoti stebdami i alies, - teig C. S. Lewisas (1952, p. 18-19). - Ir tas dalykas esame [mes patys]. Mes neiojams vidin informacij esame supaindinti." I ties. Taiau kartais mes manome, kad inome, bet vidin informacija bna klaidinga. Tai neivengiama kai kuri domi mokslini tyrinjim ivada.
68
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Elgesio paaikinimas
I ties neinau, kodl esu toks lidnas". VVilliam Shakespeare, Venecijos pirklys, 1596
fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padjjas.
Kodl pasirinkote t universitet, kuriame studijuojate? Kodl smogte savo kambario draugui? Kodl nepamilote to ypatingo mogaus? Kartais mes inome kodl. Kartais - ne. Paklausti, kodl mes vienaip ar kitaip pasielgme arba vienaip ar kitaip jautms, pateikiame tikinamus atsakymus. Taiau kai prieastys yra subtilios, jas aikindami danai klystame. Mes galime atmesti reikmingus veiksnius ir ipsti nereikmingus. Tyrim metu mons aikino, jog niri nuotaik jiems sukelia neskms, gyvenimo beprasmybs jausmas, o jaudul einant kabaniu tiltu - avi praeiv (Schwarz ir Clore, 1983; Dutton ir Aron, 1974). Taip pat mons prat neigti, kad juos veikia iniasklaida, taiau sutinka, kad ji veikia kitus. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) papra, kad Kolumbijos universiteto studentai leist su jais ibandyti serij vis stipresni elektros smgi. Jie pademonstravo, kaip mons klysta skaitydami savo mintis. Prie eksperiment kai kurie studentai igr placebo tablet, kuri, kaip buvo pasakyta, sukels irdies ritmo bei kvpavimo sutrikimus, skrandio spazmus - panaiai kaip elektros okas. Nisbettas ir Schachteris tikjosi, kad mons oko simptomus priims kaip tablets poveik ir todl paks stipresn ok nei negavusieji placebo. I ties poveikis buvo milinikas. Tie dalyviai, kurie vartojo placebo, pakl keturis kartus stipresn elektros ok. Paklausti, kodl, j nuomone, taip atsitiko, tablets jie nemindavo. Kai tiriamiesiems buvo paaikintas tablets poveikis, jie sutiko, kad i galjo turti tok poveik kitiems, taiau ne jiems. Bdingas atsakymas buvo: A net nepagalvojau apie tablet". Taip pat daug klausim kelia tyrimai, kuri metu mons aprainjo savo nuotaikas - kiekvien dien itisus du ar tris mnesius (Stone ir kiti, 1985; Weiss ir Brown, 1976; Wilson ir kiti, 1982). Tiriamieji fiksavo ir veiksnius, galinius turti takos j nuotaikoms: savaits dien, orus, miego trukm ir taip toliau. Kiekvieno tyrimo pabaigoje mons vertindavo, kaip kiekvienas veiksnys paveik j nuotaikas. Stebtina tai (turint galvoje, kad tiriamj dmesys buvo nukreiptas j kasdienes nuotaikas), kad tiriamj nuomon apie kurio nors veiksnio tak j nuotaikoms maai tesutapo su realiu poveikiu. ie duomenys atskleidia atri problem: kaip i ties mes suvokiame savo diaugsmo ar lidesio prieastis? O kaip mes suprantame savo valios laisv? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will, 2002 (Smoningos valios iliuzija"), mons mano, kad jei mintis kilo anksiau u veiksm, vadinasi, jie veik savo valia. Wegneris atliko eksperiment, kurio metu du mons turjo valdyti kompiuterio pel, slystani specialia lentele su maais paveikslliais. Pelei klaidiojant lentele, eksperimento dalyviai per ausines igirsdavo nupiet objekt pavadinimus ir galdavo sustoti ties bet kuriuo i j. Net tada, kai vienas asmuo - fiktyvus tiriamasis - tyia sustabdydavo pel
ties tam tikru paveikslliu, tikrieji eksperimento dalyviai manydavo, kad pel sustodavo btent j valia. ioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityv asmeninio veiksmingumo pojt. Kitais atvejais, pavyzdiui, iekodami vandens su virgulmis arba pakeldami rankas hipnozs seanso metu, mons klaidingai mano, kad juos veikia kakokia iorin valia. Tad tikdami, kad jie valingai kak padar (arba nepadar), mons kartais klysta. (r. Mokslini tyrim ivada. Smoningos valios iliuzija")
Elgesio prognozavimas
Prognozuodami savo elges mons taip pat klysta. Jei paklaustume, ar jie vykdyt sakym sukelti kam nors stipr elektros ok, ar dvejot padti aukai, jei alia bt dar keletas moni, dauguma neigt, kad gali pasiduoti tokiai takai. Taiau, kaip pamatysime, eksperimentai rodo, jog daugelis i ms pasiduodame takai. tai k pastebjo Sidney Shraugeris (1983), papras universiteto student nuspti, kokia tikimyb, kad jie per artimiausius du mnesius patirs kelet vyki (simyls, susirgs ir taip toliau): j prognozs n kiek nebuvo tikslesns nei vidutin mogaus patirtis. mons taip pat danai klysta prognozuodami, kaip klostysis j santykiai. Draugaujanios poros, irdamos pro roinius akinius, prognozuoja, kad j santykiai tsis ilgai. Sutelkdami dmes vien tik teigiamus dalykus, simyljliai gali bti sitikin, kad jie visada myls vienas kit. Danai j draugai ir eimos nariai bna valgesni, teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997), atlik tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. Stebdami js elges, js pastami, ko gero, gali geriau prognozuoti nei js pats (pavyzdiui, ar susitik nauj mog js bsite nervingas, ar nekus [Kenny, 1994]). Kaip imokti tiksliau nuspti savo poelgius? Prognozuojant elgsen, patariama prisiminti ankstesn elges panaiose situacijose (Osberg ir Shrauger, 1986, 1990). Tad nordami nuspti ateit, atsivelkite praeit. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebjo, kad mums kartais geriau sekasi nuspti ne savo, o kit moni veiksmus. Likus penkioms savaitms iki Gelsvj narciz dienos" - kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio, Epley ir Dunningas papra student pasakyti, ar jie nusipirks bent po vien narciz, ir spti, kiek j draug pasielgs taip pat. Daugiau nei keturi i penki teig, kad narciz nupirks. Taiau i ties nupirko tik 43 procentai student, ir tai buvo ariau j prognozs, kad taip pasielgs 56 procentai kit student. Laboratoriniame aidime u pinigus 84 procentai tiriamj prognozavo, kad bendrame loime sieks abipuss naudos, nors i ties tai padar tik 61 procentas (is skaiius labiau sutapo su j prognozmis, kad bendradarbiaus 64 procentai kit eksperimento dalyvi). Lao Dz buvo teisus, sakydamas: Tas, kuris pasta kitus, yra mokytas. Tas, kuris pasta save, yra iminius". Atrodo, dauguma moni yra labiau mokyti nei imintingi.
70
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
Smoningos valios iliuzija

Paprastai kasdieniame gyvenime panorj atlikti kok nors veiksm, pavyzdiui, pakelti rank, j ir atliekame. inoma, pamat rezultat darome ivad, kad veiksmo prieastis buvo ms valia. Kartais patiriame reikin, kur psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino smoningos valios iliuzija". mogui, kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padjjo) ranka, valdant kompiuterio pel" atrodys, kad btent jis sustabd pel" langelyje, nors i tikrj tai padar jo partneris. Wegneris, Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarst: ar galima priversti mog pasijusti taip, lyg jis kelt savo rank, kai i tikrj pakeliama kito mogaus ranka? J pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja, kaip socialins psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir krybika reisra. 2.5 pav. matome prie veidrod stovini tiriamj. Kita mergina (asistent), stovinti u ios, savo rankas kia rankoves, kuriose i tikrj turt bti tiriamosios merginos rankos. Tiriamoji ino, kad ten ne jos rankos; ji nesuvokia ir nejauia j kaip savo. Bet ar ji pajus koki nors netiesiogin i rank kontrol? Nordami tai suinoti, mokslininkai papra asistents atlikti rankomis kelet judesi, pavyzdiui, parodyti OK gest". Igirdusi praym tiriamoji galjo numatyti stebim rank judesius. Ji teig, kad tuo momentu pasijuto iek tiek kontroliuojanti svetimas rankas, lyg pati bt privertusi jas judti (2.6 pav.). Pradinmis (kontrolinmis) slygomis, kai judesiai buvo atliekami garsiai nepapraius (todl nebuvo galimybs j numatyti), kontrols jausmas buvo silpnas. Kai tiriamoji sivaizduodavo veiksm ir jis bdavo atliekamas tuojau pat, ji jausdavo tam tikr atsakomyb. Neurologai surado bedioni veidrodinio atspindio neuronus" - smegen lsteles, reaguojanias arba paties individo, arba stebim pana kito individo judes (Rizzolatti ir kiti, 1996). Galbt ir aprayto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatym su veidrodine (atspindta) savo smegen veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kit moni poelgius, ar jauiams lyg i dalies btume juos sukl? Jei taip, galbt is vikarinio veikimo (veikimo u kit") reikinys yra mogikosios empatijos, kai jauiame, kjauia kiti, altinis? reikin gerai ino sporto aistruoliai, kno kalba subtiliai mgdiojantys aidjo veiksmus aiktje.
Suvokta stebim rank kontrol (nuo 1 = nekontroliuojama, iki 7 = didel kontrol)
2,05
Kontrolins slygos Gudesio negalima numatyti)
Eksperimentins slygos (numatomas judesys)
n I
2.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. Nuotrauka deinje: tiriamoji ir asistent. Danielio Wegnerio nuotr.
2.6 PAVEIKSLAS Smoningos valios iliuzija irdami save veidrodyje ir stebdami svetim rank judesius, didesn kontrol jaut tie tiriamieji, kurie galjo judesius numatyti.
71
Jausm prognozavimas
Daugelis svarbi sprendim gyvenime susij su ms jausm prognozmis. Ar susituoks su ia moterimi a sipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinks i profesij bsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti btent ten patirsiu malonum? O gal didesn tikimyb, kad isiskirsiu, perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes inome, kaip jausims neilaik egzamino, laimj svarbias rungtynes ar pusvalandio krosu sumain tamp. inome, kas mus pradiugina ir kas sukelia susirpinim ar nuobodul. Kartais galime klaidingai nuspti savo reakcij. Paklaustos, kaip jausis, jei per pokalb dl darbo igirs seksualini uuomin, dauguma moter, kurias apklaus Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001), atsak, kad pasipiktins. Taiau kai i ties buvo pateikti tokie klausimai, dauguma moter isigando. Emocij prognozi" tyrimai rodo, kad sunkiausia nuspti bsim savo emocij intensyvum ir trukm (Wilson ir Gilbert, 2003). mons klaidingai numat, kaip jie jausis prajus kuriam laikui po nutrkusios meils, gav dovan, pralaimj rinkimus, laimj varybas ar eisti (Gilbert ir Ebert, 2002; Loewenstein ir Schkade, 1999). tai keli pavyzdiai: Kai jaunuoliams parodomos erotikos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo, kurio metu mergina prao liautis", scenarijus, jaunuoliai prisipasta, kad gali ir nesusilaikyti. Jei erotins nuotraukos nerodomos, jie daniau neigia gal bti seksualiai agresyvs. Ramios bsenos mogus lengviau klysta spdamas, kaip jausis ir elgsis susijaudins. Dl ios prieasties pasiduodama aistrai, sulaukiama nepageidaujam ntum, o seksualiniai prievartautojai, nuoirdiai paadj niekada daugiau", vl prievartauja. Alkani pirkjai impulsyviai perka daugiau (ios spurgos tokios puikios!") negu tie, kurie buvo pavaiinti gaballiu mlyni kekso (Gilbert ir Wilson, 2000). Alkanas mogus negalvoja apie riebaluose virt spurg kaloringum. Persivalgs jis nebepajgia sivaizduoti, kokia skani gali bti i spurga vakare su stikline pieno. Tik vienas i septyni atsitiktini rkali (surkani maiau nei vien cigaret per dien) spja, kad rkys ir po penkeri met. Taiau jie nepakankamai vertina narkotik poreikio gali, nes po penkeri met teberko madaug pus (Lynch ir Bonnie, 1994). mons pervertina iltesns iemos, sumajusio svorio, didesnio televizijos kanal skaiiaus ir pailgjusio laisvalaikio tak j savijautai. Net tokie ekstremals vykiai, kaip laimjimas loterijoje ar paralyius po autoavarijos, ilgalaikei laimei turi maesn poveik nei daugelis mano.
72
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
poveikio vertinimo paklaida (impact bias) Emocijas suklusi vyki poveikio ilgalaikikumo pervertinimas.
Aaros gali lkuriuoti per nakt, bet diaugsmas ateina su aura." Ps 30,6* * ia ir toliau ventojo Rato itraukos cituojamos i: ventasis Ratas: Senasis ir Naujasis Testamentas, 2-as papildytas leid., vert Antanas Rubys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT), Vilnius, Katalik pasaulis, 1999.
Atrodo, jog ms intuityvi teorija yra tokia: mes norime. Pasiekiame. Esame laimingi. Jei tai bt tiesa, is skyrius bt trumpesnis. Taiau tikrovje, pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000), mes danai neteisingai norime". sivaizduojantys savo idilikas atostogas saloje, saul, bang m ir sml gali nusivilti, pastebj, kad jiems labai trksta grietai surikiuotos dienos, intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus ukandiavimo pyragliais". Mes manome, kad jei nugals ms kandidatas ar komanda, ilgai bsime patenkinti. Taiau daugelis tyrim patvirtina, kad nesame atspars poveikio vertinimo paklaidai - pervertiname emocijas suklusi vyki poveikio ilgalaikikum. Tokio emocinio pakilimo pdsakai inyksta greiiau nei tikims. Dar labiau poveikio vertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvi vyki. Kai mons, kuriems atliekamas IV tyrimas, prognozuoja, kaip jausis po penki savaii suinoj rezultatus, jie spja, jog susirpins igird blog naujien, o igird ger, pajus diaugsm. Taiau po penki savaii igird blog naujien jie bna prislgti maiau negu tikjosi, o igird ger - ne taip smarkiai diaugiasi (Sieff ir kiti, 1999). Kai Gilbertas su kolegomis (1998) papra profesori-asistent spti, kaip jie jausis po keleri met gav arba negav dstytojo darb, dauguma man, kad teigiamu atveju jie bsi laimingesni. Jei negauiau darbo, lugt mano gyvenimo tikslai. Tai bt siaubinga." Taiau apklausti po keleri met negavusieji dstytojo darbo jautsi beveik tokie pat laimingi kaip ir j gavusieji. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia, kad poveikio alikumas svarbus, nes moni emocins prognozs" - bsim emocij numatymas - veikia j sprendimus. Jei mogus pervertina stiprum ir trukm to malonumo, kur pajus sigijs nauj automobil ar pasidars plastin operacij, jis gali neapgalvotai investuoti nauj Mercedes" ar radikal ivaizdos pagrainim. Pabandykime tai suasmeninti. Gilbertas ir Wilsonas silo sivaizduoti, kaip jaustums po met, jei ikristume i universiteto. Ar btume laimingesni, ar nelaimingesni, palyginti su iandiena? Galvodami apie tai turbt susimstte, k i katastrofa galt reikti: nebeliks draugik pasisveikinim ir juokeli, krepinio varyb, skubaus klaviatros tarkjimo. Nors js tikriausiai visuomet viso ito pasigesite, po kiek laiko js laims jausmui apskritai takos turs du dalykai: a) vykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson, 2000). Sutelk dmes neigiam vyk, atmetame kit dalyk, prisidedani prie ms laims, svarb ir todl klystame manydami, jog ms kania tsis aminai. Niekas, k esate sutelk savo dmes, nepakeis padties taip stipriai, kaip manote", - teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). Be to, teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003), mons nevertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. i sistem sudaro emocini traum racionalus aikinimas, nuvertinimas, atlaidumas, ribojimas. Kadangi apie savo psichologinio imuniteto sistem" beveik nieko neinome
73
(Gilbertas ir Wilsonas reikin vadina imuniniu atmetimu), i ties su negalumu, nutrkusiais meils ryiais, neilaikytais egzaminais, negautu dstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimjimais mes susitaikome greiiau nei manytume. Ironika, teigia Gilbertas su kolegomis (2004), bet svarbiausi neigiami vykiai (kurie suadina ms psichologin gynyb) mus slegia trumpiau nei nereikmingi suerzinimai (nesuadinantys gynybos mechanizmo). Kitaip tariant, mes esame atspars.
imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija nevertinti savo galimybi atgauti dvasines ir fizines jgas po stresini vyki.
Savianalizs imintis ir iliuzijos

Tad ms intuicija gali stulbinamai klysti dl to, kas mus paveik, ir k mes jausime bei darysime. Taigi nesutirtinkime spalv. Kai elgesio prieastys aikios ir sutampa su ms intuicija, mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman, 1987). Kai elgsenos prieastys nebna tokios akivaizdios, jos nebna aikios ir paiam mogui. Kaip bus paaikinta 3 skyriuje, mes nesuvokiame daug ko, kas vyksta ms galvoje. Suvokimo ir atminties tyrimai rodo, kad mes geriau suprantame savo mstymo rezultatus nei procesus. Taiau kai nusistatome vidin laikrod, kad jis mus paadint reikiamu laiku, arba kai tam tikr laik pasmonje gldjusi problem isprendia vienas spontanikas nuvitimas, mes skiname pasmoningos proto veiklos vaisius. Krybingi mokslininkai ir menininkai danai negali nupasakoti valg paskatinusio proceso. Timothy Wilsonas (1985, 2002) pateikia drsi idj: ms socialin elgsen kontroliuojantys mstymo procesai skiriasi nuo elgsen paaikinani mstymo proces. Tad aikindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstanias nuostatas, kurios ir nulemia ms elgsen. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino, kad smoningai ireiktos nuostatos daikt ir moni atvilgiu paprastai gana gerai leidia prognozuoti elgsen. Taiau jei eksperimento dalyviai i anksto papraomi ianalizuoti savo jausmus, j ataskaitos apie nuostatas tampa beverts. Pavyzdiui, simyljli por pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti, ar po keli mnesi jie dar bus kartu. Taiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turjo ivardyti visas prieastis, dl kuri, j nuomone, santykiai buvo geri arba blogi, ir tik po to vertinti savo laim. i por nuostatos nebeturjo reikms prognozuojant santykius! Tikriausiai dl smulkios santyki analizs dmesys nukrypdavo lengvai odiais apibdinamus veiksnius, kurie i ties buvo maiau svarbs nei tie santyki aspektai, kuriuos sunkiau ireikti odiais. Mes danai esame svetimi patys sau", - daro ivad Wilsonas (2002). Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) dav monms parsineti namus vien i dviej plakat. Tie, kuri i anksto buvo paprayta nurodyti savo pasirinkimo prieastis, isirinko humoristin plakat (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti odiais). Taiau po keli savaii j pasitenkinimas pasirinkimu, palyginti su tais, kurie rinkosi intuityviai ir todl parsine kitokius plakatus, sumajo. Intuityvs moni veido bruo-
Galvojimas apie save yra prakeiksmas, sukeliantis visik painiav". Theodore Roethke, The Collected Poems of Theodore Roethke, 1975 (Rinktiniai eilraiai")
74
I dalis. S O C I A L I N I S M S T Y M A S
dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslptos, arba implicitins (automatins), ir ireiktos (smoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atvilgiu. odiais ireiktos atviros nuostatos gali keistis kartu su isilavinimu arba dl tikinjimo; neireiktos, arba implicitins, nuostatos keiiasi ltai kartu su patirtimi, formuojania naujus proius.
vertinimai taip pat bna nuoseklesni, lyginant su logikai pagrstais vertinimais, rao Gary Levine ir jo kolegos (1996). Pirmasis spdis daniausiai nemeluoja. ie faktai rodo, kad mes vadovaujams dvigubomis nuostatomis, teigia Wilsonas su kolegomis (2000). Ms automatins neireiktos, arba implicitins, nuostatos kurio nors mogaus ar dalyko atvilgiu danai skiriasi nuo smoningai kontroliuojam ireikt,, arba eksplicitini, nuostat. Pavyzdiui, galime bti i vaikysts isaugoj instinktyvi baim ar antipatij monms, kuriems dabar odiais reikiame pagarb ir pripainim. Nors ireiktas nuostatas galima gana lengvai keisti, paymi Wilsonas, neireiktos, arba implicitins, nuostatos, kaip ir seni proiai, kinta liau". Taiau jei nauja nuostata tenka danai vadovautis, ji gali pakeisti senj. Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano, kad Wilsonas perdeda teigdamas, jog sau mes esame nepains. J tyrim rezultatai rodo, kad, akcentuojant prieastis, nuostatos tampa ne tokios reikmingos jausm skatinamos elgsenos prognozei. Jei, uuot nurods analizuoti savo meils santykius, Wilsonas bt papras labiau sigilinti savo jausmus (kaip jauiats, kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"), nuostat apibdinimas bt galjs suteikti daugiau informacijos. Atrodo, jog kitos elgsenos sritys - tarkime, sprendimas, kurioje auktojoje mokykloje mokytis, vertinant kain, karjeros galimybes ir 1.1. - yra labiau apgalvotos. ioms sritims naudingiausia ne jausm, o prieasi analiz. Nors irdis turi sav argument, kartais nulemia protas. I i savs painimo ribotum tyrimo galima padaryti dvi praktines ivadas. Pirmoji ivada taikytina psichologinms apklausoms. Tiriamojo pateikta informacija apie save danai negalima pasitikti. Klaidingas savs supratimas riboja mokslin subjektyvios asmenins informacijos naud. Antroji ivada taikytina ms kasdieniam gyvenimui. Nuoirdumas apibdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja i apibdinim validumo. Asmeniniai liudijimai bna labai tikinantys (tuo mes sitikinsime 15 skyriuje Socialin psichologija teisme"). Taiau ie liudijimai gali bti ir klaidingi. Turdami galvoje i potenciali klaid maiau bijosime kit, nebsime tokie patikls.
APIBENDRINIMAS Savojo A samprata: kas a esu?

Savs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. Apdoroj informacij apie save, geriau j simename (is reikinys vadinamas nuorodos save efektu). Savojo A samprata susideda i dviej element: A schemos, nuo kurios priklauso, kaip mes apdorojame sau aktuali informacij, ir galim savj A, apie kuriuos svajojame arba kuri baiminams. Savs vertinimas atspindi, kaip suvokiame vairius savo asmenybs aspektus bei gebjimus. Savojo A samprat veikia daug kas, taip pat ir ms vaidmenys, savs palyginimai su kitais, socialinis tapatumas, nuomon apie tai, kaip mus vertina kiti, ms skms ir neskms.
75
Kultra taip pat formuoja savj A. Kai kurie mons, ypa individualistinse Vakar kultrose, mano es nepriklausomi (nepriklausomas savasis A). Azijos ir treiojo pasaulio ali atstovai jauiasi labiau priklausomi nuo kit (abipusiai priklausomas savasis A). Kaip bus isamiau paaikinta 5 skyriuje, ie kontrastai prisideda prie kultrini socialins elgsenos skirtum. Savs painimas yra keistai klaidingas. Danai negalime paaikinti savo elgesio. Kai veiksniai, darantys tak ms elgsenai, nra tokie akivaizds, kad bet kas juos pamatyt, mes patys j taip pat nepastebime. Subtils, neireikti, arba implicitiniai, procesai, kontroliuojantys ms elgsen gali atrodyti kitokie nei smoningi, ireikti jos aikinimai. Taip pat esame link klaidingai prognozuoti savo emocijas, nepakankamai vertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparum ir todl pervertiname emocini reakcij reikmingus vykius trukm.
Savs vertinimas
monms reikalingas savosios verts pojtis, kur jie motyvuojami stiprinti. Taiau ipstas" savs vertinimas turi ir tamsij savo pus.
Ar savivert - visapusis savs vertinimas - yra vis A schem ir galim savj A suma? Jei save laikote patraukliu, atletiku, imintingu - vertu turto ir meils, ar js savivert bna aukta? Taip, teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001), utikrintumas tam tikrose srityse (tai gali bti ivaizda, imintis ar dar kas nors) yra svarbus savs vertinimui. Vieni gali save vertinti u puikius mokymosi rezultatus ir fizin patrauklum, tuo tarpu kiti u meil Dievui ir moralini nuostat laikymsi." Pirmuoju atveju mogaus savivert bus aukta, jei jis manys ess protingas ir graus, o antruoju - jei moralus. Taiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) rodinja, kad vilgsnis savs vertinim i apaios auktyn" nra visaapimantis. Jie mano, kad prieastiniai ryiai veikia ir prieinga kryptimi. Labiau tiktina, kad mons, kurie i esms save vertina gerai - t. y., kuri savivert aukta teigiamai vertins ir savo ivaizd, ir gebjimus, ir kitas savybes. Jie panas kdikio sulaukusius tvus, i meils besiavinius jo rank ir koj piriukais bei plaukais: nebna taip, kad tvai pirmiausia vertint savo kdikio rank ir koj pirtus, o tik po to sprst, ar visas" kdikis yra avus. Kad patikrint savo spjim, ar nuo bendrojo savs vertinimo priklauso savs suvokimas (i viraus emyn"), Brownas ir Duttonas Vaingtono universiteto studentams papasakojo apie galim savyb, kuri jie pavadino integruotu gebjimu". Jie iliustravo svokos prasm studentams trimis odiais, pavyzdiui, automobilis", plaukimas" ir atrakcionas" ir papra sugalvoti vien visas ias tris reikmes apimant od. (Uuomina: is odis prasideda raide p.). Auktai save vertinantys mons daniau teigdavo tur gebjim, jei jiems buvo pasakyta, kad is gebjimas labai svarbus, o ne tada, kai buvo sakoma, kad is gebjimas nenaudingas. Matyt, bdami apie save i esms geros nuomons, mes pagrainame konkreias A schemas (a sugebu integruotis") ir savo galimus A.
savivert (self-esteem) Visapusis mogaus savs vertinimas arba savosios verts pojtis.
76
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
Savs vertinimo motyvacija

Motyvacija yra ms painimo sistemos variklis (Dunning, 1999; Kunda, 1990). Patyr neskm, auktai save vertinantys mons isaugo savj vert manydami, jog kitiems monms taip pat nesiseka, arba pernelyg ikeldami save kit atvilgiu (Agostinelli ir kiti, 1992; Brown ir Gallagher, 1992). Juo labiau mons bus susijaudin, paveikti neskms, juo labiau saugos save komentuodami i neskm (Brown ir Rogers, 1991). Abrahamas Tesseris (1988) teigia, kad poreikis isaugoti savivert" leidia prognozuoti daugyb domi fakt, netgi nesutarimus tarp broli ir seser. Jei esate vyras, gal turite panaaus amiaus brol, o jei moteris - seser? Jei taip, kai augote, mons jus tikriausiai lygindavo. Tesseris daro prielaid, kad jei aplinkiniai vien i js laiko gabesniu, kitas stengsis elgtis taip, kad isaugot savivert. (Tesseris mano, kad didiausia grsm kyla vyresniam vaikui, turiniam labai gab jaunesn brol ar ses.) Turintys brol, kurio gabumai labai skiriasi, daniausiai prisimena, kad vaikystje nesutardavo. Suaug panai gabum broliai daniau prisimena, kad vaikystje tarp j nebuvo trinties. Grsm savivertei kelia ir draugai, nes j skm pavojingesn nei svetim moni (Zuckerman ir Jost, 2001). J taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-). Nors turti bendr interes yra sveika, identiki karjeros tikslai gali kelti tamp ir pavyd (Clark ir Bennett, 1992). Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje, grsm tapatumui galima sumainti teigiant: Mano gabusis partneris, su kuriuo esame labai artimi, yra dalis mans" (Lockwood ir kiti, 2004). Kokios prieastys skatina isaugoti arba stiprinti savivert? Markas Leary (1998, 2003) tiki, kad jausmas, jog esi vertingas, yra tarsi kuro matuoklis. Ryiai padeda ilikti ir gerai jaustis. Tad saviverts matuoklis perspja mus apie socialinio atstmimo pavoj, skatindamas jautriau reaguoti kit moni lkesius. Tyrimai patvirtina, kad socialinis atstmimas maina ms savivert ir stiprina pritarimo poreik. Paniekinti ar apgauti, mes jauiams nepatraukls arba nevisaveriai. Kaip ir akinanti ibint viesa, is jausmas gali skatinti veikti - tobulti ir iekoti pritarimo bei pripainimo kitur.
Tamsioji savs vertinimo pus

Menkas savs vertinimas kelia depresijos, narkotik vartojimo ir kai kuri ri nusikaltim pavoj. Menkos saviverts mogui netgi pasisekimas visuomenje gali sukelti pasibjaurjim, nerim, kad jis niekada nepasieks toki auktum, koki i jo tikimasi (Wood ir kiti, 2005). (Jei jums labai gerai pasisek aidimas, vieas pasirodymas ar egzaminas mokykloje, gal dabar nerimaujate, kad kit kart visus nuvilsite?) Stipri savivert skatina iniciatyvum, gebjim atkurti fizines bei dvasines jgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti, 2003). Taiau paaugli berniuk, per anksti" pradju-
77
si lytin gyvenim, savivert daniau bna stipresn nei vidutin. Gauj lyderi, ekstremali etnocentrik ir terorist savivert taip pat bna auktesn, pastebi Robynas Davvesas (1994, 1998). Pajut, kad j savivertei gresia pavojus, mons tai reaguoja emindami kitus, o kartais ir smurtaudami. Stipr ego susiformavs jaunuolis, pajuts, kad gali bti imestas i savo socialins aplinkos, gali pasidaryti pavojingas. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grup student vaikin gsdino, kad jie neilaikys testo, o kitoje, kontrolinje, grupje to nedar. Reaguodami galim neskm tik sripria saviverte pasiymintys vaikinai tapo pastebimai prieikesni (r. 2.7 paveiksl). Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) papra 540 savanori student parayti straipsnel, kur kitas tariamas studentas arba labai igyr (puikus rainys!") arba kandiai sukritikavo (blogiausias mano kada nors skaitytas rainys!"). Po to kiekvienas rainio autorius su kitu studentu aid reakcijos greiio ibandymo aidim. Jei oponentas pralaimdavo, rainio autorius galjo j atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukms triukmu. Turintieji stipriausi ego - tie, kurie pritar tokiems savimeil glostantiems teiginiams, kaip a esu gabesnis u kitus" buvo ypa agresyvs". J triukmo atakos buvo tris kartus didesns nei t, kuri savivert buvo normali. eista savigarba skatina duoti atkirt. Entuziastingi saviverts alinink pareikimai svyruoja nuo fantazijos iki taukal", - teigia Baumeisteris (1996), manantis, kad jis tikriausiai paskelbs daugiausia darb apie savivert". Saviverts poveikis - nedidelis, ribotas ir ne visada teigiamas." Labai save vertinantys vyrukai, sako Baumeisteris, daniau eidinja, pertraukia kitus ir ne kalbasi, o kalba (prieingai nei drovesni, kuklesni, nuoaliau besilaikantys mons, kuri savivert menka). Darau ivad, kad savikontrol deimt kart vertingesn u savivert." Ar mons, kuri ego stipriai ireiktas ir kurie retsykiais blogai pasielgia, slepia vidinio saugumo ir saviverts stok? Ar kategoriki, narciziki as-
Po itiek met, kad ir kaip bt gaila, patariu jums: umirkite savivert ir stiprinkite savikontrol bei savidrausm. Naujausiuose darbuose pripastama, kad tai naudinga ir individui, ir visuomenei." Roy Baumeister, 2005
Kontrolin grup Grup, patyrusi grsm 2.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas ikis Pajut grsm, tik itin gerai save vertinantys mons tapdavo prieikesni arogantiki, grubs ir nedraugiki (i Heatherton ir Vohs, 2000). Menkas savs vertinimas Bsena Stiprus savs vertinimas
78
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
menys i ties turi silpn ego ir tai slepia po pompastiku ioriniu blizgesiu? Daugelis tyrintoj band rodyti, kad itokia ior slepia menk savivert. Taiau chuligan, gauj nari, genocid vykdani diktatori ir li savimyl tyrimai neatskleid joki silpnos saviverts pdsak. Hitlerio savivert buvo labai aukta", - pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). Tai, k Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino tamsija stiprios saviverts puse", prietarauja faktui, jog menkai save vertinantys mons kiek daniau susiduria su vairiomis klinikinmis problemomis: nerimu, vieniumo jausmu ir mitybos sutrikimais. Bdami blogos nuotaikos ar pajut grsm jie greiiau visk pradeda irti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kit moni poelgius, mano, kad artimieji j nemyli (Murray ir kiti, 1998, 2002; Ybarra, 1999). Chuliganai demonstruoja gynybin, save stiprinani saviverts form, teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos i Turku (Suomija) universiteto (1999). Tikrai save gerbiantys" - jauiantys savj vert ir nesistengiantys bti dmesio centre bei nepykstantys u kritik - daniau gina chuligan aukas. Kai jauiams utikrintai, esame maiau gynybiki (Eptein ir Feist, 1988; Jordan ir kiti, 2003). Taip pat nebname plonaodiai" ir greiti kritikuoti - maiau klausoms t, kuriems patinkame, ir nepuolame plsti t, kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti, 1989). Naujausi tyrimai rodo, kad savivert, kaip ir nuostatos, pasireikia dviem formomis - ireiktja (smoninga) ir paslptja (nesismoninta). Ireiktj savivert psichologai matuoja naudodami apklausas (Jauiu, kad esu vertinga asmenyb"), o paslptoji savivert matuojama keletu subtilesni bd - nuo individui patinkani savo vardo raidi pasirinkimo iki kompiuteriu skaiiuojamo reakcijos laiko, per kur individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus odius. mogus, surinks didelius verius ireiktosios saviverts tyrimuose, gali prastai pasirodyti paslptosios saviverts tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi, kad moter abiej saviverts form veriai nuoseklesni negu vyr). Kai nuoseklum galima pastebti, t. y. kai mons teigiamai save vertina ir smoningai, ir nesmoningai, jie saugiau jauiasi, elgiasi ne taip gynybikai, maiau paklsta prietarams (Jordan ir kiti, 2003, 2005). Prieingai nei menka, stipri savivert labiau reikiama ne paymiais, ivaizda, pinigais ar kit moni pritarimo paiekomis. Ji sklinda i vidaus ir palaiko ger nuotaik (Kernis, 2003; Schimel ir kiti, 2001). Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002, 2003, 2004, 2005) tai patvirtino tyrimais, kuriuos atliko su Miigano universiteto studentais. Studentai, kuri savivert buvo menkiausia, kurie jautsi itin priklausomi nuo iorini jg - daniau patyr stres, pykt, bendravimo problemas, vartojo narkotikus, piktnaudiavo alkoholiu ir daniau sksdavosi mitybos sutrikimais nei tie, kuri savivert rmsi gilesniais, su asmeniniais bruoais susijusiais aspektais.
79
Ironika, pastebi Crocker ir Lora Park (2004), kad besirpinantys saviverte, pavyzdiui, mginantys tapti gras, turtingi ar populiars, gali nepastebti, nuo ko i ties priklauso gyvenimo kokyb. Be to, stengdamiesi visada gerai galvoti apie save, galime pradti ignoruoti kritik, labiau kritikuoti, o ne suprasti kitus, jausti didesn poreik ne paprasiausiai mgautis veikla, o siekti pergali. Ilgainiui rpestis savo verte gali baigtis jausmu, kad nei kompetencijos, nei bendravimo, nei autonomikumo poreikiai nebuvo realizuoti, pastebi Crocker ir Park. Juo maiau rpinams savo vaizdiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais, juo geresns nuotaikos bname.
APIBENDRINIMAS Savs vertinimas

Saviverts motyvacija veikia paintinius procesus. Susidr su neskme, auktai save vertinantys mons palaiko savo verts jausm manydami, kad nesiseka ir kitiems, bei perddami savo pranaum. t Nors aukt savivert turti naudingiau negu em tyrintojai nustat, kad daugelio nusikaltli savivert yra auktesn negu vidutin. Jei stipriai ireiktam mogaus ego kyla paeminimo grsm dl socialinio atstmimo, toks mogus gali tapti agresyvus.
Suvokiama savikontrol
Keletas mokslini tyrim krypi kalba apie suvokiamos savikontrols svarb. Kokios koncepcijos kyla i i tyrim?
Iki iol aikinoms savojo A samprat, raid ir savs painim. Dabar, analizuodami savo veiksmus, pasiirkime, kuo svarbi savojo A samprata. Savojo A veikimas yra ribotas, pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998, 2000; Muraven ir kiti, 1998). Save kontroliuojantys mons - prisiveliantys valgyti ridiklius, o ne okolad arba slopinantys blogas mintis greiiau nuleidia rankas, susidr su neisprendiamomis problemomis. Jei mons siekia kontroliuoti kino filmo sukelt lides, sumaja j fizin itverm. Savikontrol reikalauja pastang, todl sekina ribotus valios iteklius. Ji veikia panaiai kaip raumenys, daro ivad Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrol, ir raumenys nusilpsta po didels tampos, atsistato pailsjus ir stiprja treniruojantis. Taiau savojo A samprata daro tak ms elgsenai (Graziano ir kiti, 1997). mons, laikantys save darbiais ir manantys, kad j gyvenimas klostosi skmingai, gav sudtingas uduotis pasiekia geresni rezultat u tuos, kurie mano es nevykliai (Ruvolo ir Markus, 1992). Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimyb, kad sugebsite suplanuoti ir skmingai gyvendinti savo planus, iaugs. Suvokiama savikontrol yra svarbi.
80
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
Saviveiksmingumas
saviveiksmingumas
(self-efficacy)
Pojtis, kad esame kompetentingi ir veiksmingi. Jis skiriasi nuo savosios verts pojio. Bomboneio piloto saviveiksmingumas gali bti stiprai ireiktas, o savivert menka.
Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandra (1997, 2000), tirdamas saviveiksmingum ir darydamas teorinius apibendrinimus, pastebjo teigiamo mstymo gali. Optimistinis poiris savo kompetencij bei gali duoda dividendus (Bandra ir kiti, 1999; Maddux ir Gosselin, 2003). Vaikai ir suaugusieji, turintys stipr savi veiksmingumo pojt, bna itvermingesni, ramesni ir maiau depresyvs. Be to, jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda ikelti sudtingus tikslus ir itverti sunkumus. Daugiau nei imtu tyrim patvirtinta, kad pagal saviveiksmingum galima prognozuoti darbuotojo produktyvum (Stajkovic ir Luthans, 1998). Ikilus problemoms, stiprus saviveiksmingumo pojtis leidia darbuotojams ilikti ramiems ir iekoti sprendim, o ne mstyti apie savo silpnybes. Kompetencija ir atkaklumas - kelias pergal. O kartu su pergalmis auga pasitikjimas savimi. Saviveiksmingum, kaip ir savivert, maitina sunkiai ikovoti laimjimai. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgsen. Tai pastebjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusij pasmon veikdama odiais, adinaniais arba teigiamus, arba neigiamus senjimo stereotipus. Tiriamiesiems 0,066 sekunds buvo rodomi arba neigiami odiai (blogja", pamirta", nusens"), arba teigiami (gudrus", imintingas", patyrs"). Eksperimento dalyviai smoningai galjo suvokti tik viesos blyksteljim. Taiau t, kuriems buvo pateikti teigiamos reikms odiai, atminties saviveiksmingumas" (pasitikjimas savo atmintimi) buvo didesnis. Stebjusieji neigiamos reikms odius patyr prieing efekt. Pana reikin galime aptikti ir u laboratorijos sien: Kinijoje dominuoja teigiami senjimo vaizdiai, todl atminties saviveiksmingumas gali bti didesnis, senyvo amiaus mons maiau skundiasi atminties silpnjimu, nei Vakar alyse (Schacter ir kiti, 1991). Jei tikite, kad galite kak padaryti, ar is sitikinimas btinai kak pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: js galimybs kontroliuoti rezultatus. Pavyzdiui, galite manyti ess geras vairuotojas (stipriai ireiktas saviveiksmingumas), taiau jausti girt vairuotoj keliam pavoj (ema kontrol). Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas, taiau bijodami diskriminavimo dl amiaus, lyties ar ivaizdos galite manyti, kad js perspektyvos abejotinos.
Kontrols pobdis
A visikai nedalyvauju visuomens gyvenime", - skundsi vienias keturiasdeimt keleri met vyrikis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. io paragintas, vyrikis nujo okius, kur su juo paoko kelios moterys. Man tiesiog pasisek, - tvirtino vyrikis. - Tai daugiau niekada nepasikartos." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui, pastarajam tai
81
padjo ikristalizuoti idj, kuri jis jau kuris laikas band suformuluoti. Roterio eksperiment metu ir jo klinikinje praktikoje vieni mons teigdavo nuolatos , jaui", jog visk, kas jiems nutinka, valdo vienokios ar kitokios iorins jgos, tuo tarpu kiti manydavo, kad visk, kas jiems nutinka, lemia j pai pastangos bei gdiai" (cituojama i Hunt, 1993, p. 334). K js manote? Ar mons daniau bna savo likimo kalviai, ar aplinkybi aukos? Ar jie - savo gyvenimo dramaturgai, reisieriai ir aktoriai, ar situacij belaisviai? i dimensij Rotteris pavadino kontrols pobdiu. Kartu su Pharesu jis sukr 29 poras teigini, skirt mogaus kontrols pobdiui vertinti. sivaizduokite, kad atliekate test. Kuo labiau tikite? a. Ilgainiui iame pasaulyje mogus sulaukia pagarbos, kurios nusipeln. a. A pats atsakingas u visk, kas su manimi vyksta. ar b. Deja, mogaus verts niekas nepripasta, kad ir kaip jis stengtsi. b. Kartais jauiu, kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. b. Pasaul valdo keli gali turintys mons, ir maas mogelis nedaug k ia bepakeis.
kontrols pobdis (locus of control) moni elgesio ir pasekmi kontrols suvokimas: ar jos kontroliuojamos i vidaus, j pai pastangomis bei veiksmais, ar i iors atsitiktinumo arba iorini jg.
ar
a. Kiekvienas mogus gali turti takos valdios sprendimams.
ar
Jei atsakydami iuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakym a", reikia, js tikite, jog kontroliuojate savo likim (vidinis kontrols pobdis). Jei daugiau b" - tikite, kad j valdo atsitiktinumas arba iorins jgos (iorinis kontrols pobdis). Tai parodyta 2.8 paveiksle. Tiems, kurie mano, kad save kontroliuoja, turt geriau sektis mokytis, mesti rkyti, naudotis saugos diru, sprsti problemas eimoje, udirbti daugiau pinig ir atsisakyti greito malonumo ilgalaiki tiksl labui (Findley ir Cooper, 1983; Lefcourt, 1982; Miller ir kiti, 1986). Nuo to, kaip suvokiame kontrol, priklauso ir neskms prieasi supratimas. Galbt pastate student, laikani save aukomis - dl blog paymi kaltinanius tai, ko jie nepajgs kontroliuoti, pavyzdiui, kvailum ar blogus" dstytojus, vadovlius ar testus. Tokiems studentams patarus laikytis optimistikesns nuostatos - patikti, kad pastangos, protis mokytis ir savidrausm gali pakeisti padt - j paymiai paprastai pagerja (Noel ir kiti, 1987; Peterson ir Barrett, 1987). Apskritai studentai, manantys, kad jie kontroliuoja padt - pavyzdiui, sutinkantys su teiginiu A galiu skmingai atsispirti pagundai", arba prietaraujantys teiginiui A ileidiu per daug pinig" - gauna geresnius paymius, diaugiasi geresniais santykiais ir bna geresns psichikos sveikatos (Tangney ir kiti, 2004). Klestintys mons labiau link neskmes laikyti atsitiktinumu arba nusprsti: man reikia keisti poir". Gyvybs draudimo agentai, manantys,
Jei mano protas suvokia, o irdis gali patikti, inau, kad galiu tai pasiekti. alin narkotikus! Tegyvuoja viltis! A esu is tas!" Jesse Jackson, The March on Washington, 1983 (Pirmyn Vaington").
82
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
2.8 PAVEIKSLAS Kontrols pobdis
STA
O
nuo mans. Jei pasistengsiu, nugalsiu iosey lenktynse."
tikinkite save, kad turite trkum, ir tikrai j gysite." Richard Bach, lllusions: Adventures of
Reluctant Messiah, 1977 (Iliuzijos: Mesijo, nelinkusio juo bti, klajons")
kad neskmes galima kontroliuoti (Tai sunku, taiau jei usispirsite, reikalai pagers"), sudaro daugiau draudimo sutari. Tikimyb, kad jau pirmaisiais metais jie mes darb, yra dvigubai maesn nei j pesimistikesni koleg (Seligman ir Schulman, 1986). Tie universiteto plaukimo komandos nariai, kurie pripasta optimistin aikinamj stili", daniau nei pesimistai pasiekia auktesni rezultat nei i j tikimasi (Seligman ir kiti, 1990). Kaip poemoje Eneida" sako romn poetas Vergilijus, Jie gali, nes tiki, kad gali".
Imoktas bejgikumas versus apsisprendimas

Kontrols pojio nauda pastebima ir tiriant gyvnus. Narve udaryti unys, kuriems diegta, kad nepavyks ivengti smgi, tampa bejgiki. Vliau tokie unys baugiai susigia net ir tada, kai gali ivengti bausms. Imok asmenins kontrols (skmingai iveng pirmj smgi) unys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. Tyrintojas Martinas Seligmanas (1975, 1991) pastebjo panaias imokto bejgikumo apraikas ir tarp moni. Pavyzdiui, kamuojami depresijos arba engiami mons tapdavo pasyvs, nes man, kad nuo j pastang niekas nepriklauso. Ir bejgius unis, ir depresijos apimtus mones kamuoja valios paralyius, pasyvus nuolankumas ir netgi apatija, pasireikianti nejudrumu (r. 2.9 paveiksl). Kita vertus, savikontrol treniruoti naudinga. Toki ivad padar Makvaiuniversiteto Sidnjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). ro Pavyzdiui, studentai, kurie kasdien stiprino savikontrol atlikdami pratimus,
imoktas bejgikumas (learned helplessness)
Imoktas bejgikumas ir nuolankumas, kai mogus ar gyvnas suvokia, kad negali kontroliuoti pasikartojani nemaloni vyki.
83
2.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalons vykiai Suvokiamas kontrols stygius Imoktas bejgikumas Imoktas bejgikumas Kai gyvnai ir mons patiria nekontroliuojamus nemalonius vykius, jie imoksta jaustis bejgiai ir nuolanks.
reguliariai mokydamiesi, planuodami savo laik, geriau save kontroliavo kitose situacijose - laboratorijoje ar laikydami egzaminus. Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ityr asmenins kontrols svarb, taikydamos dvejop elgesio model prestiiniuose Konektikuto valstijos seneli globos namuose. Vienai pacient grupei buvo akcentuojama ms pareiga paversti i staig namais, kad bt galima ja didiuotis ir jaustis laimingiems". Pacientai buvo rpestingai ir nuoirdiai globojami. Po trij savaii dauguma pacient savo bkl vertino kaip dar labiau pablogjusi, tokia pati buvo tyrj bei slaugi nuomon. Kitoje grupje buvo skatinama asmenin kontrol. Buvo akcentuojamos galimybs rinktis bei daryti tak slaugos nam politikai ir kiekvieno atsakomyb u tai, kad , j o gyvenimas tapt toks, kokio pats nori". iems pacientams buvo leidiama priimti nedidelius sprendimus, duodami smulks pareigojimai. Po trij savaii 93 procentai ios grups pacient pasijuto es valesni, aktyvesni bei laimingesni. Tyrimai patvirtina, kad tos sistemos, kurios skatina asmenin kontrol, i ties gerina sveikat ir didina laims pojt (Deci ir Ryan, 1987). tai keletas pavyzdi: Kaliniai, kuriems leidiama bent kiek kontroliuoti savo aplink - perstatyti kdes, perjungti televizoriaus kanalus, jungti ir ijungti vies - patiria maesn stres, reiau serga ir vykdo maiau vandalizmo akt (Ruback ir kiti, 1986; Wener ir kiti, 1987). Veikimo laisv atliekant uduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai bna siningesni (Miller ir Monge, 1986). Ligonini pacientai, vaik dareli aukltiniai ir seneli globos nam gyventojai, kuriems suteikta teis rinktis, k valgyti pusryiams, kada irti kino film ar kada keltis, ilgiau gyvena ir tikrai jauiasi laimingesni (Timko ir Moos, 1989). Nakvyns nam gyventojai, manantys, kad jie negali kontroliuoti savo privatumo, kad turi maai galimybi rinktis, kada valgyti ir kiek miegoti, daniau pesimistikai vertina ir galimybes susirasti gyvenamj bst bei darb (Burn, 1992). Visose tirtose alyse mons, kurie man, jog gali rinktis patys, buvo labiau patenkinti gyvenimu (2.10 pav.). alyse, kuriose mons jaut tur daugiau laisvs, buvo ir daugiau patenkint gyvenimu (Inglehart ir Welzel, 2005).
84
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Per plataus pasirinkimo katai

Ar gali bti per daug laisvs ir apsisprendimo teisi? Svartmoro koledo psichologas Barry Schvvartzas (2000, 2004) tvirtina, kad iuolaikinse individualistinse kultrose esama laisvs pertekliaus", todl maja pasitenkinimas gyvenimu ir didja klinikins depresijos kamuojam moni skaiius. Galimybi rinktis gausa gali sukelti paralyi arba tai, k Schwartzas vadina laisvs tironija". Turdami galimyb rinktis i 30 skirting ri demo ir okolado, mons bna maiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada, kai renkasi i ei variant (Iyengar ir Lepper, 2000). Kartu su didesnmis pasirinkimo galimybmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau prieasi gailtis. Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo, kaip btinyb rinktis gali baigtis apgailestavimu. Pasilykite darbuotojams nemokam kelion Paryi ar Havajus, ir jie bus labai patenkinti. Bet jei suteiksite jiems galimyb pasirinkti vien i dviej, j laims jausmas gali sumati. mons, pasirink Paryi, apgailestaus, kad nelabai ilta, nra vandenyno, o pasirink Havajus pasiges garsi muziej. Taigi galima paaikinti, kodl neseniai atliktame tyrime 11 koled absolventai, ilgai iekoj darbo ir vertin vairius pasilymus, rado geriau apmokam darb, negu tikjosi, taiau jaut maesn pasitenkinim (Iyengar ir kiti, 2006). Kit eksperiment metu mons jaut didesn pasitenkinim dl btinybs apsisprsti (pavyzdiui, kai ipardavimo slygos neleidia grinti ar apkeisti pirkinio), nei tada, kai galdavo keisti savo sprendim (pavyzdiui, kai leidiama grinti prek ir susigrinti visus pinigus arba j pakeisti). Juokinga, kad monms patinka ir jie pasiry mokti u galimyb keisti savo pasirinkim. Taiau laisv gali trukdyti psichologiniams procesams, nuo kuri priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert, 2002). i taisykl gali padti paaikinti dom socialin fenomen (Myers, 2000a): nacionalins apklausos rodo, kad mons buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais, kai isiskirti buvo sunkiau (preks grinti ir apkeisti negalima"). iandien, nepaisant didesns laisvs ivengti neskming vedyb ir mginti i naujo, mons maiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. Nors laisv gali gauti kratutines formas, asmenin kontrol daniausiai padeda mogui geriau jaustis. Psichologiniai suvokiamos savikontrols tyrimai yra palyginti nauji, taiau atsakomybs u savo gyvenim ir savo galimybi realizavimo akcentavimas nra naujas. Knygose apie greit praturtjim nuolat kartojamas motyvas tu visk gali". J randame ir XX a. etojo deimtmeio bestseleryje - Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking (Teigiamo mstymo galia"): Jei teigiamai mstysite, pasieksite teigiam rezultat. Tai - akivaizdi tiesa". i mint taip pat rasime daugybje knyg bei vaizdajuosi, patariani, kaip padti sau ir raginani siekti skms pasitelkus teigiamas nuostatas.
85
Piet Afrikos
Nigerija Uganda Zimbabv Respublika
Afrikos visuomens pietas nuo> Sacharos
Piet Azijos visuomens
Konfucianistjns visuomens
Pokomunistins Ryt Europos visuomens
Marokas Jordanija Azerbaidanas Iranas Alyras Albanija Bosnija
Islamiskos i i . j visuorpenes
Pokomunistins Vakar Europos visuomens j
Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras il Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija veicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Pranczija i a u r s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija vedija Didioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija
Lotynu Ame ika
Katalikikos Vakar ! Europios visu
Protestantikos I visuomens | 2.10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individ suvoktos galimybs laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 alyse (Inglehart ir VVelzel, 2005).
-r
0,7 0,8
-h
0,9 1,0
86
I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS
Savikontrols tyrinjimai teikia didesn pasitikjim tokiomis tradicinmis dorybmis kaip atkaklumas ir viltis. Bandra (2004b) pabria, kad socialinis tikinjimas (tu turi visk, ko reikia skmei pasiekti") bei savs tikinjimas (A manau, jog galiu, manau, jog galiu") didina saviveiksmingum. Padeda ir modeliavimas, kai matome kitus, kurie stengsi ir jiems pavyko. Bet, jo nuomone, svarbiausias saviveiksmingumo altinis yra skminga patirtis. Skm sukuria tvirt tikjim savo veiksmingumu." Jei pradins pastangos sumainti svor, mesti rkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo skmingos, js saviveiksmingumas auga. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslinink grup vieningai teigia: Jei visus vaikus girsite vien u tai, kad jie yra savimi, sumas pagyrimo vert. Geriau girti ir skatinti savivert, pripastant gerus darbus... tai skatina geriau elgtis, padeda tobulti; ie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro mogaus laims, bet ir prie visuomens tobuljimo".
APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrol

Kelios tyrim kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrols jausmo naud. Tie mons, kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasiymi vidine kontrole, geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. Imoktas bejgikumas danai irykja, kai pastangos pataisyti situacij pasirodo bevaiss. Gebjimapsisprsti, prieingai, palaiko skmingos veiklos ir gebjimo pataisyti situacij patirtis. Kai monms pateikiama daug pasirinkimo galimybi, jie gali bti maiau patenkinti rezultatu, negu gav maesn pasirinkimo laisv.
alikas palankumas sau

Mums aktualios informacijos apdorojim stipriai veikia alikumas. Mes lengvai atleidiame neskmes sau, prisiimame nuopelnus u skm ir manome daugeliu poiri es geresni. Toks saviverts klimas padeda mgautis viesija stipraus savs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsij.
Plaiai manoma, kad daugelis i ms kenia dl silpnos saviverts. Humanistins krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padar ivad, kad dauguma jo pastam neapkenia savs, laiko save beveriais ir nevertais meils". Daugelis humanistins psichologijos populiarintoj vieningai teig: Mes visi turime nevisavertikumo kompleks, - pastebi Johnas Powellas (1989). Demostravimas, kad io komplekso neturime - tik vaidyba." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: Nenoriu priklausyti n vienam klubui, kuris priimt mane savo gretas." O i ties daugelis ms yra geros nuomons apie save. Tiriant savivert, net maai bal surink mons renkasi vidutinius tarp galim vertinim. (Silpnos saviverts mogus tokius teiginius kaip A turiu ger idj" atsako:
87
iek tiek" arba kartais".) Be to, viena i labiausiai provokuojani, taiau tvirtai nusistovjusi socialins psichologijos ivad yra susijusi su aliko palankumo sau galia.
alikas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti.
Teigiam ir neigiam vyki aikinimas

Daugyb eksperiment parod, kad igird, jog jiems kakas pavyko, mons priskiria nuopelnus sau. Skm jie apibdina kaip savo gebjim bei pastang rezultat, taiau dl neskms kaltina vairius iorinius veiksnius, tokius kaip laims stoka arba problemos neisprendiamumas" (Campbell ir Sedikides, 1999). Sportininkai, kalbdami apie savo pergales, daniausiai nuopelnus priskiria sau, taiau dl pralaimjim bd suveria blogiems stabdiams, nevykusiam teisjui, ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam aidimui (Grove ir kiti, 1991; Lalonde, 1992; Mullen ir Riordan, 1988). 0 kaip manote, koki atsakomyb prisiima vairuotojai vykus avarijai? Draudimo bendrovi bylose avarijas jie komentuoja madaug taip: Staiga neinia i kur ioko automobilis, kurio nebuvo manoma pastebti, trenksi mano automobil ir dingo..." Kai privaiavau sankry, mano regjimo lauk ustojo tvora, ir a nepastebjau kito automobilio..." Pstysis atsitrenk mano automobil ir parkrito po juo..." (Toronto News, 1977) is reikinys ypa pastebimas situacijose, kai reikia ir gabum, ir skms (aidimai, egzaminai, darbo paiekos): nugaltojai aikina, kad skm peln dl savo sugebjim, o pralaimjusieji kaltina atsitiktinum. Jei a laimiu odi loto, reikia, kad inau daug odi ir gerai imanau j rayb, taiau jei pralaimiu - tai todl, kad kas gi po raids q pasirinkt ne w?" Politikai, patyr pergal, taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbtumu, tarnavimu rinkjams, reputacija ir strategija), o pralaimjus kalt versti aplinkybms, kuri jie negali kontroliuoti (rinkimins apylinks partine sudtimi, oponento populiarumu, politikos tendencijomis) (Kingdon, 1967). Kai korporacij pelnas auga, j vadovai mielai ima didiules premijas u puik vadovavim. Kai patiria nuostolius - o ko gi dar galima tiktis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reikinys (teigiam rezultat priskyrimas sau, o neigiam - iors veiksniams) - viena i stipriausiai veikiani alikumo form. Sau palanki atribucija skatina eimynin nesantaik, darbuotoj nepasitenkinim ir veda aklaviet deryb metu (Kruger ir Gilovich, 1999). Tad nenuostabu, kad isiskyrusieji dl to kaltina partner (Gray ir Silver, 1990), o vadovai kalt dl blog rezultat suveria tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai, 1994; Rice, 1985). (Darbuotojai labiau link suversti kalt kokioms nors iorinms prieastims - netinkamam tiekimui, per dideliam darbo krviui, sunkaus bdo bendradarbiams, neaikioms uduotims.) Nenuostabu, kad atlygio paskirstym, pavyzdiui, algos padidinim, mons laiko teisingesniu, jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti, 1997). Isaugoti teigiam savo vaizd mums padeda atsiribojimas nuo neskms, o skms atveju - sitikinimas, kad esame jos nusipeln. Pavyzdiui, a bu-
sau palanki atribucija (self-serving attributions) aliko palankumo sau forma. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau, o neigiamus iors veiksniams.
88
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
vau labai gerai vertintas per ekonomikos egzamin", taiau per istorijos egzamin profesorius man para patenkinam paym". Dl neskms ar nepripainimo apkaltin kokius nors iorinius veiksnius jauiams geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti, 2003). Noriau pripastame savo neskm, patirt tolimoje praeityje, kai buvome kitokie, ankstesnieji A", pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). Apibdindami save, kokie buvo iki studij, Vaterlo universiteto studentai pateik beveik vienodai teigiam ir neigiam teigini. Apibdindami dabartinius save jie nurod tris kartus daugiau teigiamybi. A gijau ini ir suaugau, esu geresnis", - mano dauguma moni. Mulkiai vakar, empionai iandien.
Ar mes visi galime bti geresni u vidutiniokus?

alikas palankumas sau taip pat pasireikia tuo, kad mons lygina save su kitais. Jei VI amiaus kin filosofas Lao Dz buvo teisus, teigdamas, jog niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto mogus, kuris nort save pergudrauti, ieikvoti ar pervertinti", vadinasi, daugelis ms esame truput beproiai. Nes daugeliu subjektyvi ir socialiai pageidautin aspekt mons laiko save geresniais u vidutiniokus. Lygindami save su kitais, dauguma moni laiko save etikesniais, kompetentingesniais, draugikesniais, intelektualesniais, graesniais, ne tokiais prietaringais, sveikesniais ir netgi valgesniais bei objektyvesniais (r.: Atkreipkime dmes. alikas palankumas sau kaip a myliu save? Leiskite suskaiiuoti bdus"). Atrodo, kad kiekviena bendruomen panai Garrisono Keilloro pramanyt Vobegono eero kaim, kur visos moterys stiprios, visi vyrai gras, o vaikai pranoksta vidutinybes". Galbt viena i tokio optimizmo prieasi yra ta, kad nors 12 procent moni jauiasi es vyresni nei i ties, net 66 procentai mano atvirkiai - laiko save jaunesniais nei i ties {Public Opinion, 1984). Visa tai primena Freudo anekdot apie vyr, kuris pasak savo monai: Jei kuris nors i ms mirs, a persikelsiu gyventi Paryi". Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko aliko palankumo sau eimoje tyrim. Jie pastebjo, kad jauni ved kanadieiai daniausiai bdavo sitikin, jog jie daugiau laiko skiria nam tvarkymui ar vaik prieirai nei mano j partneriai. Vlesniame 265 vedusi amerikiei por, turini vaik, tyrime vyrai pareik, kad atlieka 42 proc. darb namuose. O j monos tvirtino, kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. darb. Kai tyrintojai stebjo tikrj padt (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamj veikl), paaikjo, kad i tikrj vyrai namuose atliko 39 proc. darb (Lee ir Waite, 2005). Pagrindin taisykl tokia: kai grups nariai vertina, kiek jie prisidjo prie bendro tikslo, gauta suma paprastai virija 100 proc. (Savitsky ir kiti, 2005). Kiekvien vakar a ir mano mona sumesdavome drabuius prie skalbini pintins miegamajame. Ryt kuris nors suddavome juos pintin. Kai
89
atkreipkime dmes
alikas palankumas sau - kaip a myliu save? Leiskite suskaiiuoti bdus

Viena, kas sieja visus mones, nepaisant amiaus, lyties, religijos, ekonomins padties ar etnikumo, - teigia Dave Barry (1998), - yra giliai viduje gldinti nuomon, kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". Mes taip pat manome es geresni nei vidutiniai daugeliu kit subjektyvi ir pageidautin aspekt. tai kaip reikiasi alikas palankumas sau: Etika. Dauguma verslinink laiko save moralesniais u vidutin verslinink (Baumhart, 1968; Brenner ir Molander, 1977). Vienos nacionalins apklausos metu buvo pateiktas klausimas: Kaip vertinate savo moral ir vertybes skalje nuo 1 iki 100 (100 - tobula)?" Penkiasdeimt procent apklausos dalyvi vertino save 90 arba didesniu balu; tik vienuolika procent vertino save 74 arba maiau bal(Lovett, 1997). Profesin kompetencija. 90 procent verslinink laiko savo veikl svarbesne u koleg (French, 1968). Australijoje 86 procentai moni savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutinikai ir tik vienas procentas - prasiau nei vidutinikai (Headey ir VVearing, 1987). Daugelis chirurg yra sitikin, kad j pacient mirtamumas yra maesnis nei vidutinis (Gawande, 2002). t Dorybs. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokykl moksleivi laiko save siningesniais, atkaklesniais, originalesniais, draugikesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens, 1993,1995). t Intelektas. Dauguma moni laiko save auktesnio intelekto, graesniais ir kur kas maiau prietaringais nei vidutinis tos paios amiaus grups ar socialins padties atstovas (Public Opinion, 1984; VVylie, 1979). T, kuris kuo nors pra noksta kitus, mons paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall, 2001). Tolerancija. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procent baltj amerikiei teig, kad j iankstinis nusistatymas prie juodaodius skalje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau bal. Taiau apskritai baltaodiai man, kad 44-ies procent kit baltj iankstinio nusistatymo prie juodaodius rodiklis yra auktas (5 arba daugiau). Parama tvams. Dauguma suaugusij mano, kad jie padeda savo seniems tvams daugiau nei j broliai ar seserys (Lerner ir kiti, 1991). Sveikata. Los Andelo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma j kaimyn, o universiteto studentai paprastai yra sitikin, kad gyvens madaug 10 met ilgiau nei prognozuojama statistikai (Larwood, 1978; C. R. Snyder, 1978). valgumas. Mes manome, kad kit moni odiai bei darbai atskleidia j prigimt. Ms asmenins mintys - taip pat. Tad dauguma ms esame sitikin, kad kitus perprantame geriau nei jie mus. Taip pat manome, kad save pastame geriau nei kiti pasta save (Pronin ir kiti, 2001). Tik mauma auktj mokykl student laiko save naivesniais ar patiklesniais u kitus, o daugelis mano, kad jie yra maiau naivs ir patikls (Levine, 2003). Vairavimas. Dauguma vairuotoj - netgi tie, kurie po autoavarij buvo atsidr ligoninje - yra sitikin, kad vairuoja saugiau ir yra labiau gud nei vidutinis vairuotojas (Guerin, 1994; McKenna ir Myers, 1997; Svenson, 1981). Dave Barry buvo teisus.
mona pasil, kad tuo rpiniausi a, pagalvojau: Hm? A ir taip tai darau 75 kartus i 100". Tad paklausiau monos, kaip danai, jos manymu, ji surenkanti skalbinius. O, - atsak ji, - madaug 75 kartus i 100." Subjektyvs elgsenos aspektai (pavyzdiui, drausmingas") suadina didesn palankum sau nei objektyvs (pavyzdiui, punktualus"). Studentai danai laiko save geresniais ir intelektualesniais u kitus (Allison ir kiti, 1989;
90
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
Van Lange, 1991). O dauguma moni mano, kad jie labiau nei kiti rpinasi aplinka, badaujaniais bei domisi socialinmis problemomis, taiau nemano, kad sprendiant ias problemas daugiau aukoja laiko ir pinig (White ir Plous, 1995). Isilavinimas nepanaikina aliko palankumo sau; jis bdingas net socialiniams psichologams, manantiems, kad jie yra labiau etiki nei kolegos (Van Lange ir kiti, 1997). Subjektyvios savybs padeda laisvai konstruoti savus skms apibrimus (Dunning ir kiti, 1989, 1991). Vertindamas savo sportinius gebjimus a mstau apie tai, kaip aidiu krepin, o ne apie tas skausmingas savaites, kurias praleidau kaip Maosios lygos beisbolo aidjas, slapstydamasis aikts deinje. Vertindamas savo vadovavimo gebjimus" a sivaizduoju gars lyder, kurio stilius panaus mano. Apibrdami neaikius kriterijus savais terminais, kiekvienas i ms manome veiki palyginti skmingai. Vienos stojamj auktsias mokyklas egzamin tarybos apklausos metu i 829 000 abiturient n vienas savo gebjimo sutarti su kitais (subjektyvi, pageidautina savyb) nevertino kaip emesnio u vidutin, 60 procent apklaustj sak es tarp 10 procent geriausij, o 25 procentai - tarp vieno procento geriausij! Savo vaizd stipriname ir sureikmindami dalykus, kurie mums gerai sekasi. Tie, kurie jauiasi es asai" studijuodami vadin informatikos kurs, vis semestr labiau vertina ratingum ioje srityje. Tie, kuriems nesiseka, bus labiau link niekinti kompiuteri fanatikus ir teigti, kad j vaizdiui darbo su kompiuteriu gdiai nebtini (Hill ir kiti, 1989). mons velgia vienas kit su tam tikru ironiku alikumu: paprastai save laikome maiau aliku negu kitus (Ehrlinger ir kiti, 2005; Pronin ir kiti, 2002). I tikrj netgi manome es maiau paeidiami aliko palankumo sau! Pripastame kakok abstrakt alikum ir matome, kad kiti yra aliki. Bet paklausti apie tam tikrus bruous ar elges (pavyzdiui, vertindami savo pai etik ar patrauklum), save vertiname kaip objektyv.
Nepagrstas optimizmas
Optimizmas - tai teigiamas poiris gyvenim. Optimistas, - pastebi H. Jacksonas Brownas (1990, p. 79), - kiekvien ryt prieina prie lango ir sako: Labas rytas, Viepatie. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viepatie, jau rytas!". Taiau daugeliui ms, pasak Neilo Weinsteino (1980, 1982), bdingas nepagrstas optimizmas bsim gyvenimo vyki atvilgiu". I dalies todl, jog pesimistikai vertina kit moni likimus (Shepperd, 2003), studentai mano, jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti ger darb, didel alg, sigyti nam ir ivengti toki bd, kaip alkoholizmas, infarktas nesulaukus 40 met ar atleidimas i darbo. Linda Perloff (1987) pastebi, kad iliuzinis optimizmas padidina ms paeidiamum. Manydami, kad esame atspars nelaimms, nesiimame atsar-
Ateities vaizdai yra tokie roiniai, kad nuo j galt parausti net Pollyanna". Shelley E. Taylor, Positive lllusions, 1989 (Teigiamos iliuzijos")
91
gumo priemoni. Vienos apklausos metu 137 asmenys, padav praymus tuoktis, tiksliai vertino, kad pus santuok baigiasi skyrybomis, taiau tikimyb, kad isiskirs patys, vertino 0 procent (Baker ir Emery, 1993). Seksualiai aktyvios students, reguliariai nevartojanios kontraceptini priemoni, man, kad joms, prieingai nei kitoms bendramokslms, gresia kur kas maesnis nepageidaujamo ntumo pavojus (Burger ir Burns, 1988). kotijoje ir Jungtinse Valstijose dauguma vyresni paaugli mano, kad jie maiau nei bendraamiai rizikuoja usikrsti IV (Abrams, 1991; Pryor ir Reeder, 1993). Lengvabdikai nesinaudojantys saugos dirais, neigiantys rkymo al ir umezgantys neskmingus santykius primena mums, kad aklas optimizmas, kaip ir ididumas, gali baigtis nelaime. Azartini aidim mgjai optimistai bna atkaklesni u pesimistus net ir tada, kai vis daniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu, 2004). Jei mons, dirbantys vertybini popieri biroje ar nekilnojamojo turto versle, mano, kad j intuicija pranaesn u konkurent, jiems gali tekti skaudiai nusivilti. Net XVII amiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numat, kad mons pervertins savo galimybes pasipelnyti. is absurdikas tikjimas savo skme, sak jis, - kyla i ididaus pasiptimo, kuris bdingas daugumai moni, kai kalbama apie j gebjimus" (Spiegei, 1971, p. 243). Optimizmas akivaizdiai nugali pesimizm, skatindamas saviveiksmingum bei teigiamai veikdamas sveikat ir bendrj savijaut (Armor ir Taylor, 1996; Segerstrom, 2001). Optimistai paprastai tiki, kad ateityje jie bus laimingesni, ir is sitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff, 1999). Jei buvo didesn tikimyb, kad visus ikius nugals ir igyvens optimistikai nusiteik ms protviai, o ne j kaimynai pesimistai, nereikia stebtis, kad esame link bti optimistais (Haselton ir Nettle, 2006). Tuo tarpu truputis realizmo - arba apsauginio pesimizmo, kaip tai vadina Julie Norem (2000), gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavoj. stojusieji universitet ir pervertinantys savo akademinius gabumus danai kenia dl saviverts sumajimo (Robins ir Beer, 2001). Apsauginis pesimizmas skatina bti pasirengusius sutikti problemas ir jas sprsti. Kin patarl sako: Bk pasiruos pavojui, kol yra taika". Perdtu optimizmu tryktantiems studentams (kuriems daniausiai lemta gauti blogesnius paymius) praverst truputis nepasitikjimo savimi, nes tai paskatint daugiau mokytis (Prohaska, 1994; Sparrell ir Shrauger, 1984). Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. Toki pat gabum, bet rpestingesni j kolegos, baimindamiesi susikirsti per egzamin, nirtingai mokosi ir gauna geresnius paymius (Goodhart, 1986; Norem ir Cantor, 1986; Showers ir Ruben, 1987). Taigi naudingas ir pozityvus, ir negatyvus mstymas. Ivada: kad sektsi universitete ir u jo rib, reikia vilt isauganio optimizmo ir poreik stengtis palaikanio pesimizmo.
apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problem numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti.
O Dieve, bk mums maloningas ir imokyk ramiai susitaikyti su dalykais, kuri negalima pakeisti, suteik drsos pakeisti tai, k reikt keisti, ir iminties atskirti vien nuo kito." Reinhold Niebuhr, The Serenity Prayer, 1943 (Ramybs malda")
92
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Tariamas vienodumas ir iskirtinumas

tariamo vienodumo efektas (fale consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems prastus.
Mes turime keist polink stiprinti savo vaizd pervertindami arba nevertindami to, kad kiti msto bei veikia kaip ir mes. Mes stipriname savo pozicij pervertindami teigiam kit nuomon apie mus. is reikinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement, 1994; Marks ir Miller, 1987; Mullen ir Goethals, 1990). Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalin partij, mes pervertiname kit moni bendramintikum, nes mums ito norisi (Babad ir kiti, 1992; Koestner, 1993). Pradedame manyti, jog visi visk supranta kaip ir mes. Blogai pasielg ar neatlik uduoties, guodiams galvodami, kad tokios klaidos bdingos visiems. Kam nors pamelavs, melagis t kit mog pradeda laikyti nesiningu (Sagarin ir kiti, 1998). Melagis spja, kad ir kiti msto bei elgiasi taip kaip jis: A meluoju, taiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas, nordami mokti maesnius mokesius, arba meluojame, kad nerkome, tikriausiai perdtai ipuiame panaiai besielgiani moni skaii. Jei pajuntame geism kitam asmeniui, galime klaidingai tiktis, jog ir is panaiai reaguos. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo, kad: mons, vogiomis slenkantys du tuo metu, kai juo draudiama naudotis, mano (daniau nei nesimaudantieji), kad daug kas itaip elgiasi (Monin ir Norton, 2003). Po sunkaus fizinio krvio itrok mons sivaizduoja, kad pasiklydusius labiau kamuoja trokulys nei alkis. tai kodl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruots 88 procentai itrokusi tiriamj spjo, kad ir kiti nors gerti, o prie treniruot taip man tik 57 procentai. mons, kuri gyvenimas keiiasi, mano, kad keiiasi pasaulis. Sulaukusiems kdikio tvams pasaulis atrodo pavojingesnis. Besilaikantys dietos tiki, kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti, 2003). Slepiantys neigiam poir kit ras mano, kad ir daugelis kit yra susiformav neigiamus stereotipus (Krueger, 1996). Tad ms sitikinimai apie kit moni stereotipus gali t pasakyti ir apie ms pai stereotipus.
Visi sako, kad a nuo galvos iki koj esu i plastiko. Negaliu stovti alia radiatoriaus, nes isilydysiu. sidjau (krt) implantus, taiau Los Andele taip daro absoliuiai visos" Aktor Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert, 1997)
Mes matome daiktus ne tokius, kokie jie yra, - raoma Talmude. - Mes matome daiktus tokius, kokie esame patys." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikti todl, kad ivados daromos remiantis ribotu skaiiumi moni, prie kuri priskiriame ir save (Dawes, 1990). Kodl neperkelti savs kitus", kai turime nepakankamai informacijos; kodl kitiems nepriskirti savo ini ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto, spjant galim kit moni reakcij? Be to, mes esame labiau link tapatintis su tais, kurie msto ir elgiasi panaiai kaip mes, ir tuo remdamiesi vertiname aplink.
93
Kai kalbame apie gebjimus arba kai mums sekasi, daniau pasireikia tariamo iskirtinumo efektas (Goethals ir kiti, 1991). Mes pataikaujame savo vaizdiui, kai galvojame es iskirtinai talentingi ir morals. Tad danai igeriantys, taiau saugos dirus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mgj igerti skaii ir nepakankamai vertina (tariamas iskirtinumas) prisisegani saugos dirus skaii (Suls ir kiti, 1988). Tad savo neskmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku, o dorybes - labiau iskirtinmis nei i ties. Apibendrindami pasakysime, kad savigyra, iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis aliko palankumo sau altinis (r. 2.11 paveiksl).
tariamo iskirtinumo efektas (fale uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebjim, pageidautino arba skmingo elgesio panaum [ kitus mones.
Kas yra alikas palankumas sau

Kodl mons pervertina savo privalumus? Vienas i galim paaikinim kad alikas palankumas sau yra alutinis informacijos apie save pat apdorojimo ir siminimo proceso produktas. Lyginant save su kitais reikia pastebti, vertinti bei prisiminti kit ir savo poelgius. Be to, yra daugyb galimybi suklysti apdorojant informacij (Chambers ir Windschitl, 2004). Prisiminkime tyrimus, kuri metu buvo pastebta, jog abu sutuoktiniai mano atliek didesn nam ruoos darb dal. Ar taip nra todl, kad, kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979), mes geriau prisimename tai, k darme, nei tai, ko nedarme arba tik stebjome, kaip daro kiti? A lengvai sivaizduoju, kaip surenku skalbinius, taiau blogiau prisimenu, kad pamirdavau tai padaryti.
alikas palankumas sau Nuomon, kad skms sulaukme dl savo gabum bei dt pastang, o nesisek, nes stigo laims ir pakenk iorins aplinkybs
Pavyzdys Labai gerai ilaikiau istorijos egzamin todl, kad daug mokiausi. Kadangi dstytojas buvo neobjektyvus, sociologijos egzamin ilaikiau patenkinamai. 2.11 PAVEIKSLAS aliko palankumo sau poveikis
Palankesnis savs vertinimas
Savo tvams a esu geresnis negu sesuo.
Nepagrstas optimizmas
Nors 50 proc. santuok iyra, inau, jog manoji ilgai bus laiminga.
Tariamas vienodumas ir iskirtinumas
inau, kad dauguma moni pritars man, jog klimato atilimas kelia grsm.
94
Tad ar alikas suvokimas yra paprasiausia suvokimo klaida, emocinis nukrypimas, atsirandantis apdorojant informacij? O gal taip pasireikia ms egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleid, kad mes turime daugyb motyv. Nordami save painti, stengiams vertinti savo kompetencij (Dunning, 1995). Siekdami save sutvirtinti, stengiams patikrinti savojo A samprat (Sanitioso ir kiti, 1990; Swann, 1996, 1997). Teisindamiesi bname ypa suinteresuoti sustiprinti savo vaizd (Sedikides, 1993). Savs vertinimo motyvacija stiprina alik palankum sau. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006), galva yra irdies tsinys".
Mintys apie savs vertinim ir alik palankum sau

Esu tikras, kad js, kaip ir kiti skaitytojai, pastebsite, jog alikas palankumas sau arba maina js pai atsitiktin neadekvatumo pojt, arba prietarauja jam. Nra abejoni, kad aliko palankumo sau veikiami mons gali jaustis menkesni u kitus, ypa tuos, kuriems geriau sekasi, kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis aliku palankumu sau. Kai kuriuos mones i ties kamuoja menka savivert. Teigiama savivert duoda tam tikros naudos.
Padedantis prisitaikyti alikas palankumas sau

Savs vertinimas turi ne tik tamsij pus, bet ir viesij. Kai atsitinka malons dalykai, gerai save vertinantys mons labiau nei nevertinantys stengiasi bti malons ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti, 2003). Tikdamas, kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiam savybi nei kolegos, mogus gali bti geros nuomons apie save ir teigiamas poiris jam pads grumtis su kasdiene tampa", - teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). alikas palankumas sau ir su juo susij pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologini streso pasekmi (Snyder ir Higgins, 1988; Taylor ir kiti, 2003). Gerai nusiteik mons bna palanks ir sau. Jie pateisina save, jei nesiseka eksperimento metu, arba suvokia save kaip labiau valdanius situacij negu yra i tikrj. Kai mons vertina save ir kit poir save bdami prislgti, jie neskuba girtis (daugiau apie tai - 14 skyriuje). alikas palankumas sau padeda suvelninti neigiamus streso padarinius. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotoj, kurie isigelbjo i Pasaulio prekybos centro po rugsjo 11-osios teroro ipuolio, emocin atsparum. Mokslininkai nustat, kad atspariausi buvo tie, kurie mokjo pabrti savo vert. Jeffas Greenbergas, Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo baims valdymo teorijoje" nurodo kit prieast, kodl teigiama savivert susijusi su prisitaikymu - ji slopina nerim bei mirties baim. Vaikystje imokstame, kad jei laikysims tv nustatyt taisykli, bsime mylimi ir
95
globojami; jei nesilaikysime, ms gali nemylti ir negloboti. Todl ger elges siejame su saugumo pojiu. Greenbergas ir jo kolegos teigia, kad teigiama savivert - kai manome es geri ir saugs - netgi padeda ivengti mirties baims. J tyrimai rodo, kad priminimas, jog esame mirtingi (tarkime, paraant trump rain apie mirt), stiprina pojt, kad esame vertingi. Be to, susidrus su grsme, savivert slopina nerim. Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai, sau padedanios valgos gali teikti praktin imint. Galbt teisinga tikti, kad esame imintingesni, stipresni ir socialiniu poiru labiau klestintys nei yra i ties. Apgavikai gali skmingiau vaidinti siningus, jei jie tiki es garbingi. Tikjimas savo pranaumu taip pat gali skatinti siekti daugiau - kuriant isipildanias pranaystes - ir sunkiu metu isaugoti vilt.
Trukdantis prisitaikyti alikas palankumas sau

Nors sau padedantis ididumas gali apsaugoti nuo depresijos, kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. Tie, kurie dl savo socialini problem kaltina kitus, danai jauiasi nelaimingesni u tuos, kurie pripasta savo klaidas (C. A. Anderson ir kiti, 1983; Newman ir Langer, 1981; Peterson ir kiti, 1981). Bany Schlenkerio (1976; Schlenker ir Miller, 1977a, 1977b) atlikti tyrimai parod, kaip savanaudikumas gali apnuodyti kolektyv. Studij laikais Schlenkeris buvo roko grups gitaristas ir pastebjo, kad roko grupi nariai daniausiai pervertina savo indl kolektyvo skm ir nepakankamai neskm. Maiau, kaip daug ger grupi iyra dl problem, kurias sukelia panaaus pobdio puikyb". Vliau, dirbdamas Floridos universiteto socialins psichologijos dstytoju, Schlenkeris tyr savanaudikumo apraikas. Devyni eksperiment metu grupei moni jis pateikdavo t pai uduot. Po to melagingai informuodavo, kad j grupei pavyko arba ne. Skmingai uduot veikusi grupi nariai daniau tvirtindavo, kad jie jauiasi atsakingi u grups rezultatus nei tariamai uduoties nevykdiusi grupi nariai. Jei dauguma grups nari mano, kad jiems per maai mokama, kad jie nepakankamai vertinami, gali kilti nesutarimai ir pavydas. Universitet vadovai ir dekanai pripasta reikin. Devyniasdeimt ar daugiau procent auktj mokykl dstytoj laiko save pranaesniais u kolegas (Blackburn ir kiti, 1980; Cross, 1977). Todl kai paskelbiama, kad bus didinami atlyginimai ir jie padidja pusei arba dar maesnei daliai kolektyvo, daugelis pajunta neteisyb. alikas palankumas sau taip pat lemia nepagrstai ger nuomon apie savo grup. is reikinys vadinamas aliku palankumu grupei. Kai grups panaios, savj kiekvienas laiko pranaesne (Codol, 1976; Jourden ir Heath, 1996; Taylor ir Doria, 1981). Dauguma universiteto studeni klubo nari mano, kad j kolegs yra ne tokios pasiptls ir snobs, kaip kit klub nars (Biernat ir kiti, 1996).
Pergal suranda imt tv, taiau pralaimjimas yra nalaitis". Grafas Galeazzo Ciano, The Ciano Diaries, 1938 (Ciano dienoraiai")
alikas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausani nari teigiam poelgi aikinimas iorinmis prieastimis; neigiam poelgi priskyrimas j charakteriui (pateisinant tokius pat savo grups nari poelgius).
96
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Svetimas ydas turime prie akis, o savas - u nugaros". Seneka, De /ra, 43 m. po Kr.
53 procentai suaugusi oland savo santuok ar gyvenim nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kit; tik vienas procentas mano, kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden, 1997). eiasdeimt ei procentai amerikiei savo vyriausio vaiko lankom mokykl vertina labai gerai arba gerai. Taiau beveik tiek pat - eiasdeimt keturi procentai - alies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman, 1996). Dauguma korporacij prezident ir gamybos vadov pernelyg optimistikai prognozuoja savo mons gamybos apimtis bei pltr (Kidd ir Morgan, 1969; Lanvood ir Whittaker, 1977).
Apsimestinis nuolankumas yra savs menkinimas. Tikrasis nuolankumas yra smoningas kit didingumo pripainimas." Jonathan Sacks, Didiosios Britanijos vyriausiasis rabinas, 2000
Nieko nauja, kad mons save ir savo grup vertina palankiai. Antikinse graik dramose tragizmo altinis buvo hubris - puikyb. Kaip ms eksperiment, taip ir graik tragedij herojai nebuvo smoningai blogi; tiesiog jie buvo per daug geros nuomons apie save. Literatroje nuolatos vaizduojami puikybs spstai. Teologai puikyb nuo seno laiko pirmja i septyni didij nuodmi. Jei puikyb gimininga alikam palankumui sau, tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savs niekinimas? Nuolankumas nereikia, jog gras mons stengiasi tikti es bjaurs, o protingi - tikinti save, kad jie ltapdiai. Apsimestinis kuklumas i ties gali bti puikybs priedanga. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia, kad dauguma student puikuojasi es geresni, nes nepasirodo, kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panaus negalvojim apie save nei apsimestin kuklum. Jis leidia mogui laisvai diaugtis savo gabumais ir taip pat nuoirdiai pripainti kit moni talentus.
APIBENDRINIMAS alikas palankumas sau

Nors manoma, kad dauguma moni per maai save vertina, mokslininkai pastebi, kad i ties bdingesnis yra alikas palankumas sau. Eksperimentai ir praktika rodo, kad dl neskmi danai kaltiname aplinkybes, o skm vertiname kaip savo nuopeln. Dauguma moni save laiko geresniais u kitus vairi pageidautin savybi bei gebjim prasme. Pasitikdami savimi, mes nepagrstai optimistikai irime savo ateit. Mes pervertiname savo nuomoni ir keistum panaum kit (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebjim bei dorybi panaum kit moni (tariamas iskirtinumas). I dalies toks supratimas kyla i noro stiprinti savivert, kuri saugo nuo depresijos, taiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupi konfliktus. alikas palankumas sau gali padti prisitaikyti, pasimgauti maloniais gyvenimo vykiais. Kai nutinka kas nors bloga, pasireikia trukdantis prisitaikyti aliko palankumo sau aspektas - ki t kaltinimas ar jausmas, kad esame apgauti negav to, ko nusipelnme".
97
Prisistatymas
Atrodo, jog mons link ne tik pernelyg gerai galvoti apie save, bet ir kitiems save itaip pateikti. Kaip spdio valdymo" taktika gali slygoti apsimestin kuklum ir neperspektyvi elgsen?
Jau matme, kad savasis A yra ms pasaulio centras, kad savs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos, taiau puikyb skatina pervertinti save. Galbt jums kilo klausimas, ar gyrimasis visada bna nuoirdus. Ar mons ir jauia tai, k sako? O gal jie usideda grai kauk, kai nepasitiki savimi?
Tariamas kuklumas
I ties yra duomen, kad mons kartais pristato save kitaip, nei jauiasi es. Taiau akivaizdiausias pavyzdys yra ne apgaulingas ididumas, o tariamas kuklumas. Galbt prisimenate, kaip kas nors ne gyrsi, o menkino save. Toks susimenkinimas gali reikti subtiliai slepiam egoizm, nes btent taip iprovokuojamos paguodianios tiesos". Pasak Jauiausi it kvailys", galite paskatinti draug jus utikrinti: Tu visk padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip o, kad a nebiau toks bjaurus", gali iprovokuoti bent jau toki reakcij: Nusiramink. Pastu dar negraesni". Yra dar viena prieastis, dl kurios mons menkina save ir giria kitus. Sumenkinus savo gebjimus, galima sumainti darbdavi keliamus reikalavimus ir darbo apimt (Gibson ir Sachau, 2000). sivaizduokime trener, kuris prie svarbias varybas giria varov. Ar jis nuoirdus? Kai treneris vieai liaupsina savo prieininkus, jis demonstruoja kuklum bei ger sportin dvasi ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo bsimo rezultato. Tokiu bdu pergal tampa pagyrimo vertu pasiekimu, o pralaimjim galima pateisinti puikia varov gynyba". Kuklumas, sak XVII a. filosofas Francis Baconas, yra tik viena i puikavimosi meno" ri. Robertas Gouldas, Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebjo, kad laboratorinje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galim oponent, taiau tik vieai. Anonimikai savo bsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. Su tariamu kuklumu mons pasakoja ir apie savo laimjimus. Per apdovanojim ceremonij pagerbtieji kilniai dkoja kitiems u param. Gavusi Akademijos priz, Maureen Stapleton pareik dkojanti savo eimai, vaikams, draugams ir visiems, kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprietarauja gerai inomam faktui, jog skm mons mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Nordami atsakyti klausim, Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasil studentams aprayti jiems svarbi skming patirt. Tie, kuri buvo paprayta nurodyti pavardes ir kurie tikjosi, kad j pasakojimas bus vieai perskaitytas, danai pamindavo, jog sulauk pagalbos ar emocinio palaiky-
Nuolankumas danai bna tik triukas, kuriuo ididumas emina save, kad vliau iauktint." La Rochefoucauld, Maxims, 1665 (Maksimos")
98
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
mo. Tie, kurie ra anonimikai, retai apie tai usimindavo; jie mieliau iuos pasiekimus priskirdavo sau. Baumeisteriui ir liko ie rezultatai pasufleravo idj apie pavirutinik dkingum" - nenuoirdiai reikiam dkingum siekiant sudaryti nuolankumo spd, nors irdies gilumoje studentai nuopelnus skyr sau. Pavirutinikas dkingumas gali pasireikti tada, kai mes, panaiai kaip Maureen Stapleton, pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jauiams dl kit moni mums reikiam jausm. Jei manome, kad kiti mons dl ms skms prads mums pavydti arba niekinti - reikinys, kur Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina pranaumo pavojumi" - galime sumenkinti savo laimjimus ir pademonstruoti dkingum. Labai daug pasiek natraliai tampa kukls.
Savs menkinimas
Kartais mons maina skms galimybes susikurdami vairias klitis skmei ir daro tai toli grau ne nordami sau pakenkti, o apsisaugoti (Arkin ir kiti, 1986; Baumeister ir Scher, 1988; Rhodewalt, 1987): I ties a nesu nevyklis - viskas bt buv gerai, jei ne i problema ". Kodl mons turt kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite, kad uoliai saugome savo vaizd, dl neskmi kaltindami aplinkybes. Ar suprantate, kodl bijodami neskms per pokalb dl darbo mons gali iki inakt lbauti, o uuot ruosi sunkiam egzaminui, aisti kompiuterinius aidimus? Kai savo paties vaizdis priklauso nuo veiklos rezultat, neskm sunkiau igyvenama, jei buvo stengtasi, nei atvirkiai - nieko nedarius, bet i anksto parengus pasiaikinim. Jei patiriame neskm save kokiu nors bdu menkindami, galime guostis, kad esame kompetentingi; o jei tokiomis aplinkybmis pasiseka, ms savivaizdis gali sustiprti. Menkinimas apsaugo ir savivert, ir vaizd, leisdamas mums dl neskms kaltinti laikinas ar mums nepavaldias aplinkybes (Blogai jauiausi"; Prajusi nakt vlai grau"), o ne talento ar gebjim stok. i Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasilyta savs menkinimo teorija pasitvirtino. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta, jog bus stebimas ryys tarp vaist poveikio ir intelektins veiklos. sivaizduokite, jog esate vienas i eksperimente dalyvaujani Diuko universiteto student. Js atsakote sunkius gebjim testo klausimus ir jums pasakoma: Js rezultatai - vieni geriausi!" Jauiats netiktinai. Prie atsakant kitus klausimus jums siloma pasirinkti vien i dviej preparat skatinant intelektin veikl arba slopinant. Kur pasirinksite? Dauguma student pasirinko preparat, kuris turt trikdyti j mstym, ir itaip susikr palankias aplinkybes galimai neskmei pateisinti. Mokslininkai ufiksavo ir kit savs menkinimo bd. Baimindamiesi neskms, mons yra link: Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinms varyboms (Rhodewalt ir kiti, 1984)
Be bandym nebna neskmi; be neskmi nebna paeminimo." VVilliam James, Principles of Psychology, 1890 (Psichologijos principai")
savs menkinimas (self-handicapping) Savo vaizdio saugojimas elgiantis taip, kad patyrus neskm bt lengviau pasiaikinti.
99
Suteikti savo oponentui palankesn padt (Shepperd ir Arkin, 1991) Nerodyti pastang pradioje, kad nesuadint lkesi, kuri gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee, 1987) Nedti vis pastang vykdant sunki, sitraukimo reikalaujani uduot (Hormuth, 1986; Pyszczynski ir Greenberg, 1987; Riggs, 1992; Turner ir Pratkanis, 1993).
Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko, k gi tu patyrei?" Neinomas autorius
spdio valdymas
Pralaimjusi jaunesnms varovms, teniso vaigd Martina Navratilova prisipaino: Bijojau aisti i vis jg... Labai bijojau suinoti, kad jos gali nugalti mane tada, kai aidiu i vis jg, nes jei jos tai gali, su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder, 1987). alikas palankumas sau, tariamas kuklumas ir savs menkinimas atspindi rpinimsi savo vaizdiu. Mes vairiai manipuliuojame savo kuriamu spdiu ir nepriklausomai nuo to, ar norime bauginti, ar pasirodyti bejgiai, esame socialiniai gyvnai, vaidinantys publikai. Prisistatymas - tai ms pageidaujamo vaizdio pateikimas kitiems ir patiems sau. Mes valdome savo kuriamus spdius. Mes atleidiame, pateisiname arba atsipraome, kad sutvirtintume savo savivert ir patikrintume savo vaizd (Schlenker ir Weigold, 1992). Pastamose situacijose tai vyksta nesmoningai. Nepastamose - pavyzdiui, pobvyje su monmis, kuriems norime patikti, arba kai kalbams su mogumi, kur simyljome, rpestis dl keliamo spdio labai sustiprja, todl nebname tokie kukls, kaip su draugais, kurie mus gerai pasta (Leary ir kiti, 1994; Tice ir kiti, 1995). Kiti netgi ruodamiesi fotografuotis imgina prie veidrod vairias minas. Taip elgiams net jei aktyvus savs pristatymas eikvoja energij ir tai gali bti sumajusio veiksmingumo prieastis. Pavyzdiui, sumaja atkaklumas dalyvaujant varginaniame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti, 2005). Jei mons taip rpinasi savo vaizdiu, nenuostabu, kad jie gali menkinti save, kad neskm nesumenkint vaizdio. Taip pat nenuostabu, kad mons kenkia savo sveikatai - deginasi, nors nuo to oda greiiau sensta ir padidja pavojus susirgti odos viu; tampa anoreksikais; pasiduoda koleg spaudimui rkyti, gerti, vartoti narkotikus (Leary ir kiti, 1994). Nenuostabu, jog mons bna kuklesni kilus pavojui, kad juos, pavydiui, gali demaskuoti savivert tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti, 1980; Riess ir kiti, 1981; Weary ir kiti, 1982). Profesor Smith sako maiau pabrianti savo darbo reikmingum, kai j pristato profesionaliems kolegoms, nei tada, kai darb pateikia studentams. Kai kuriems monms smoningas prisistatymas yra gyvenimo bdas. Jie nuolatos stebi savo elgsen, fiksuoja aplinkini reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialin raik, kad gaut pageidaujam efekt. Gav aukt
prisistatymas (self-presentation) Saviraikos aktas ir elgsena, kuria siekiama sudaryti palank arba savo idealus atitinkant spd.
100
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrol siekiant sukurti norim [spd.
Vieoji nuomon visada yra tironikesn atvilgiu t, kurie akivaizdiai jos bijo, nei t, kurie yra jai abejingi." Bertrand Russell, The Conquest of Happiness, 1930 (Laims ukariavimas")
Jei beisbolo aiktje kamuoliukas galv pataiko amerikieiui, jis kelia byl. Jei kamuoliukas galv trenkia japonui, is sako: Man tai teikia garb. A pats kaltas. Man ten nereikjo stovti." Oficialusis Japonijos teisinink asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai, kodl jo alyje teisinink yra perpus maiau negu Vaingtone ir jo priemiesiuose, Newsweek, 1996, vasario 26
vert pagal savo elgesio tikrinimo skal (pavyzdiui, kurie sutinka su teiginiu: Esu links bti toks, kok mons nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai - jie keiia savo elgsen priklausomai nuo aplinkybi (Gangestad ir Snyder, 2000; Snyder, 1987). Prisitaikydami prie aplinkybi jie paprastai ireikia nuostatas, kuriomis i ties nesivadovauja (Zanna ir Olson, 1982). Bdami tarp moni jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. Kaip pastebjo Markas Leary (2004), danai tikrasis A skiriasi nuo to, kur demonstruojame kitiems. Menkiau save tikrinantys maiau rpinasi tuo, k apie juos mano kiti. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas, todl daniau kalba ir veikia taip, kaip jauia ir mano es reikalinga (McCann ir Hancock, 1983). Paklausti, k jie galvoja apie gj eimas, tokie mons pasako, k i ties mano, nekreipdami dmesio kit sitikinimus (Klein ir kiti, 2004). Galite sivaizduoti, kad maai savo elges tikrinantis mogus atrodo kaip bejausmis stuobrys, o labai tikrinantis savo elges gali elgtis nesiningai, kaip apgavikas. Dauguma ms esame tarp i kratutinum. Pateikti save taip, kad sukurtume pageidaujam spd, yra subtilus menas. mons nori, kad juos laikyt gabiais, taiau tuo pat metu ir kukliais bei siningais (Carlston ir Shovar, 1983). Kuklumas daro ger spd, o kyrus gyrimasis - blog. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomen: mes danai demonstruojame maesn savivert nei patys i ties jauiame (Miller ir Schlenker, 1985). Taiau kai mums kas nors ypa gerai pavyksta, apsimestinis kuklumas (pavyko, bet kas ia tokio") gali bti suprastas kaip vaidyba. Norint padaryti ger spd - parodyti, kad esame kukls, taiau kompetentingi - reikia gdi. Labiausiai save kukliais vaizduoja t kultr atstovai, kuriose vertinamas santrumas, pavyzdiui, Kinijoje ir Japonijoje (Heine, 2005; Mezulis ir kiti, 2004). Kinijoje ir Japonijoje bdingas maesnis alikas palankumas sau. Vaikai ia imoksta dalytis skme ir prisiimti atsakomyb u neskm. Jei man nepavyko, tai yra mano, o ne grups kalt" (Anderson, 1999). Nepaisant noro tinkamai prisistatyti, viso pasaulio mons rpinasi savo prestiu (Brown, 2003; Sedikides ir kiti, 2005). Buvo pastebta, kad alikas palankumas sau bdingas oland moksleiviams ir studentams, belg krepininkams, Indijos induistams, japon studentams ir vairuotojams, Izraelio ir Singapro moksleiviams, Australijos studentams ir darbininkams, Kinijos studentams, Honkongo studentams ir sporto urnalistams bei vis amiaus grupi pranczams (Brown ir Kobayashi, 2002, 2003; Codol, 1976; de Vries ir van Knippenberg, 1987; Falbo ir kiti, 1997; Feather, 1983; Hagiwara, 1983; Hallahan ir kiti, 1997; Yik ir kiti, 1998; Jain, 1990; Liebrand ir kiti, 1986; Lefebvre, 1979; Murphy-Berman ir Sharma, 1986; Sedikides ir kiti, 2003, abcls tvarka).
101
APIBENDRINIMAS Prisistatymas
t Bdami socialiniai gyvnai, savo odius ir veiksmus deriname prie auditorijos. Mes stebime save, savo veikl ir kreipiame j pageidaujamam [spdiui sukurti. Tokia spdio valdymo taktika paaikina tariam kuklum kai mons menkina save, liaupsina bsimus konkurentus arba vieai priskiria nuopelnus kitiems, nors patys mano kitaip. t Kartais mons menkina save, kad apsaugot savivert ir galt pasiteisinti itikus neskmei. Prisistatymas rodo nor sukurti ger savo vaizd ir iorinei (aplinkai), ir vidinei (sau patiems) auditorijai. Nuolat save stebintys asmenys savo elges pritaiko konkreiai iorinei auditorijai, o nepasiymintys savistaba nesistengia to daryti ir todl gali pasirodyti netaktiki.
Post scriptum:
^
dvejopa tiesa - ididumo pavojai, teigiamo mstymo galia

iame skyriuje buvo pateiktos dvi simintinos teorijos - apie saviveiksmingum ir alik palankum sau. Teorija apie saviveiksmingum skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. Net jei i karto nepasisek, privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti, kad nepasitikjimas savimi pakenkt. Stipri savivert taip pat padeda prisitaikyti. Kai tikime savimi, maesn tikimyb susirgti depresija ir didesn - sulaukti skms. Teorija apie iliuzin optimizm ir kitas aliko palankumo sau formas primena, kad norint suprasti savj A socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neutenka. Teigiamas mstymas gali bti rezultatyvus tik tada, kai dl neskmingos santuokos, neturto ar depresijos atsakomyb prisiimame sau. Kokia gda! Jei tik btume labiau pasisteng, buv drausmingesni, ne tokie kvaili... Jei neprisipastame, kad kartais sunkumai atspindi socialins aplinkos despotizm, gali kilti pagunda teigti, jog mons patys kalti dl savo problem ir neskmi arba netgi per atriai kaltinti save u neskmes. Didiausi lkesiai gimdo ne tik didiausius pasiekimus, bet ir didiausius nusivylimus. i dvejopa - saviveiksmingumo ir aliko palankumo sau - tiesa primena tai, apie k Pascalis mst prie 300 met: n viena tiesa nra savaime pakankama, nes pasaulis sudtingas. Bet kuri tiesa, atskirta nuo j papildanios, yra tik pus tiesos.
Socialiniai sitikinimai ir vertinimai
Kaip suvokiame savo socialin aplink?

Suadinimas vyki suvokimas ir interpretavimas sitikinim tvarumas Prisiminim apie save ir savo pasaul konstravimas
Kaip sprendiame apie socialin aplink?

Intuityvs vertinimai Perdta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mstymas Nuotaika ir vertinimai
Mokslini tyrim ivada. Neigiamos emocijos lemia investuotoj pesimizm Kaip traktuojame socialin aplink?
Prieastingumo priskyrimas: mogui ar situacijai Pagrindin atribucijos klaida Kodl mes darome atribucijos klaid?
Socialins aplinkos lkesiai Atkreipkime dmes. Isipildymo psichologija vertybini popieri biroje
Mokytoj lkesiai ir moksleivi mokymosi rezultatai Kaip i kit sulaukti to, ko tikims
Ivados Atkreipkime dmes. Kaip msto urnalistai: paintinis alikumas iniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas
metais praus uraganui Katrina" televizija rod vaizdus, kaip neturtingi juodaodiai gyventojai be maisto ir vandens strig Naujojo Orleano sporto rmuose ir Susirinkim namuose siautjant visuotinei suirutei. Televizijos urnalistai be problem patekdavo Naujj Orlean, filmuodavo pagalbos maldaujanius mones, o valdios institucijoms paslaptingai nesisek suteikti pagalb ir parpinti autobusus evakuacijai. Po daugelio dien, kai mir deimtys moni, o j knai buvo palikti gatvse, pagalbos pagaliau buvo sulaukta, o visuomen m kaltinti valdi. Kuo galima paaikinti vlavim padti? Vietos valdios neveiksnumu? Prezidento, kuris tuo metu, kai ugriuvo uraganas, atostogavo, beirdikumu? George Bushas nesirpina juodaodiais", per televizijos labdaros koncert uragano aukoms paremti teig repo vaigd Kanye Westas. Ar vyriausyb bt greiiau suteikusi pagalb, jei dauguma auk bt baltaodiai? Tokiai nuomonei pritar du tredaliai nacionalinje apklausoje dalyvavusi afrikiei kilms amerikiei (Bumiller, 2005). Trys i keturi baltj amerikiei nesutiko, kad lt vyriausybs reakcij galima sieti su nukentjusij rase. A u d ra nieko nediskriminuoja, to nedarysime ir teikdami pagalb", - utikrino prezidentas Bushas. Tokie sitikinimai visuomenje natraliai susiformuoja, kai suvokiame ir prisimename vykius, laikydamiesi savo prielaid; vertiname vykius, pasikliaudami savo intuicija, numanomomis taisyklmis, kurios nukreipia nuomon, savo nuotaikomis; aikiname vykius, kartais priskirdami juos situacijos, o kartais - asmenybs takai; tikims vyki, o tai kartais juos priaukia. iame skyriuje nagrinsime, kaip suvokiame, vertiname, aikiname savo gyvenim visuomenje ir kaip ms lkesiai veikia kitus mones.
Kaip suvokiame savo socialin aplink?

Netiktini mokslini tyrim rezultatai atskleidia, kad dl iankstinio vertinimo ms suvokimas ir interpretacija gali bti tendencinga, o klaidinga informacija gali bti tendencing prisiminim prieastimi.
Pirmame skyriuje atkreipme dmes reikming fakt apie mogaus prot - ms iankstin nuomon slygoja informacijos suvokim bei interpretacij. Savo pasaul kuriame irdami pro teorijos akinius. inoma, ianks-
104
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
tin nuomon svarbi", - sutinka mons, taiau jie nepajgia suvokti jos poveikio masto. vilgtelkime vien kit provokacin eksperiment. Vienoje grupje buvo tiriama, kaip iankstinis vertinimas veikia informacijos suvokim ir interpretacij. Kitoje grupje moni nuomons buvo paveikiamos po j supaindinimo su nauja informacija, siekiant patikrinti, kaip pirtos idjos provokuoja tendencingus prisiminimus. Pagrindin ivada tokia: mes reaguojame ne objektyviai egzistuojani, bet ms susikonstruot realyb.
Suadinimas
Dar prie mums pradedant suvokti aplinkin pasaul dirgikliai, kuriuos nekreipiame dmesio, gali subtiliai paveikti tai, kaip aikinsime ir prisiminsime vykius. sivaizduokite, kad dalyvaujate eksperimente, kurio metu usidjs ausines atidiai klausots neaikiai tariam sakini, pavyzdiui, Mes stovjome ant kranto". Tuo metu kit aus lygiagreiai sakomas kitas odis (up arba pinigai), bet js smoningai jo neigirstate. Taiau itas odis suadina" sakinio aikinim (Baars ir McGovern, 1994). Ms atminties sistema - tai asociacij voratinklis, Suadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. Suadinimo eksperimentai atskleidia, kaip viena mintis, netgi nesmoninga, gali paveikti kit mint ar veiksm. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperiment. Jie papra tiriamj sudaryti sakinius su odiais senas", imintingas" ir pensininkas". Vliau jie stebdavo, kaip ie mons liau eidavo lifto link negu tie, kurie nebuvo paveikti su amiumi susijusi odi. Liau jusieji net nesuvok, kad jie eina ltai ar kad jie tik k stebjo odius, kurie suadino mintis apie senjim. Danai mstym ir elges suadina vykiai, kuri net nesuvokiame. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebjo, kad olandai studentai greiiau atpaindavo su valymu susijusius odius, jei prie tai buvo uuod valiklio kvap. Vlesniuose eksperimentuose kiti studentai, uuod valiklio kvap, per dien prisimindavo daugiau su valymu susijusi darb ir netgi valgydami trupant pyragait stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Visi ie poveikiai kildavo tiriamiesiems smoningai nesuvokiant kvapo ir jo takos. Suadinimo eksperimentai turi analog ir kasdieniame gyvenime: Jei vieni namuose irime bais film, suaktyvinamos emocijos ir, patiems to nesuvokiant, suadinamas mstymas, kuris veria triukmus namuose priskirti galimam silauliui. Toliau iame skyriuje suinosime, kad prislgta nuotaika suadina neigiamas asociacijas. Taiau dl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesn, o ateitis - viesesn. Smurto stebjimas skatina dviprasmikus veiksmus (praeivio stumteljim) ir odius (niuksas") suprasti kaip agresyvius.
suadinimas
(priming)
Konkrei asociacij aktyvinimas atmintyje.
3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I
105
Daugelis psichologijos student, skaitydami apie psichologinius sutrikimus, praddavo aikintis savo pai nerimo ir prastos nuotaikos prieastis. Panaiai bsimieji medikai, skaitydami apie lig simptomus, pradeda jaudintis dl savo galvos skausm ar kariavimo. Daugelyje tyrim suadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis - per trumpas, kad bt smoningai suvoktas. Nors nespjame pamatyti, protas gali t ufiksuoti. Labai trumpas ir todl nesptas pajusti elektros smgis padidina vliau patirto smgio suvokt stiprum. Jei mogui prie akis akimirksn msteli odis duona", vliau jis greiiau randa susijusius odius, pavyzdiui, sviestas", o ne svoris" ar sniegas". Ikislenkstinis dirgiklis - spalvos pavadinimas - leidia greiiau atpainti t spalv kompiuterio ekrane, o nepamatytas, bet msteljs neteisingas spalvos pavadinimas proces sultina (Epley ir kiti, 1999; Merikle ir kiti, 2001). Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar odis suadina atsak vlesn uduot. Tyrimai apie tai, kaip skiepyta mintis ar vaizdas gali suadinti interpretacijas ir prisiminimus, iliustruoja vien i XXI amiaus socialins psichologijos pamokym: daug socialins informacijos apdorojame automatikai. Tai yra netyia, nematydami, nesmoningai.
vyki suvokimas ir interpretavimas

Suvokdami ir suprasdami kitus mones daniausiai esame tiksls, nepaisant keleto stulbinam ir sigaljusi alikum bei logini klaid (Jussim, 2005). I pirmo vilgsnio mog daniau vertiname teisingai negu neteisingai. Kuo geriau pastame mones, tuo tiksliau galime skaityti j mintis ir jausmus. Bet kartais iankstinis vertinimas bna klaidingas. vadiniame psichologijos kurse visada aptariamas iankstinio vertinimo ir lkesi poveikis. Prisiminkime 1 skyriuje pateikt dalmatino nuotrauk. Arba panagrinkime i fraz: GERIAU VIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebjote ia koki nors klaid? Suvokiame daugiau nei pastebi akis. Tas pat pasakytina ir apie socialin suvokim. Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo mogaus, net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du mones. Teiginys, kad Didiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra neblogas", jo garbintojams gali skambti menkinaniai, taiau kaip pagyrimas atrodyti tam, kas j niekina. Kai socialin informacij galima interpretuoti vairiai, tampa svarbi iankstin nuomon (Hilton ir von Hippel, 1990). Roberto Vallone, Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parod, koks stiprus gali bti iankstins nuomons poveikis. Jie pro-
106
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Jei esate kuo nors sitikin, tai veikia su sitikinimu susijusios informacijos suvokim. Jei al laikote prieika, jos neaikius veiksmus bsite link interpretuoti kaip io prieikumo poym." Politologas Robert Jervis (1985)
izraelietikai ir proarabikai nusiteikusiems studentams pademonstravo eias televizijos naujien itraukas apie 1982 metais vykdytas civili moni udynes dviejose Libano stovyklose. Kaip parodyta 3.1 paveiksle, kiekviena grup televizij laik prieika j atvilgiu. Tai paplits reikinys: sporto aistruoliai mano, kad teisjai palaiko varovus; kandidatai prezidentus ir j rmjai beveik visada mano, kad iniasklaida jiems nepalanki. Taiau tai bdinga ne tik sporto mgjams ir politikams. iniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. Neobjektyviausiai mons vertina objektyvum", - pastebjo vienas ini komentatorius (Ponievvozik, 2003). I ties, moni poiriu tendencingum galima pasinaudoti tiriant j nuostatas (Saucier ir Miller, 2003). Pasakykite man, kur js velgiate tendencingum, ir a tursiu rakt js nuostatas. Ms nuomon apie pasaul netgi prietaraujanius rodymus gali paversti palaikaniais. Pavyzdiui, Rossas ir Lepperis, talkininkaudami Charlesui Lordui (1979), papra student vertinti dviej tariamai nauj mokslini tyrim rezultatus. Pus tiriamj pasisak u mirties bausm, o pus jai nepritar. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino student nuomones apie mirties bausm, o kito - joms prietaravo. Rezultatai: ir mirties bausms alininkai, ir prieininkai buvo palanks j sitikinimus atitinkantiems rodymams, taiau grietai kritikavo jiems prietaraujanius. Abi grupes supaindinus su vairiais identikais rodymais, prietaravim ne sumajo, o padaugjo. Ar btent todl politikoje, religijoje ir moksle dviprasmika informacija danai tampa konflikt prieastimi? JAV kandidat prezidentus debatai daniausiai tik sustiprina ankstesnius sitikinimus. Tik vienas i deimties moni, prie debatus rmusi kur nors kandidat, manydavo, kad jo favoritas pralaimjo (Kinder ir Sears, 1985). Taigi, sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997), po debat abiej kandidat rmjai tik sustiprino savo param. Dar
3.1 PAVEIKSLAS Proizraelietikai ir proarabikai nusiteikusios student grups, pamaiusios televizijos naujien reportaus apie skerdynes Beirute, buvo sitikinusios, kad iniasklaida iuo klausimu yra tendencinga. altinis: Duomenys paimti i Vallone, Ross ir Lepper, 1985.
Proizraelietika C) / C .iO 8 C r 2 7 o
O)
Neutrali o S -O
C 5
c S 4 < / > O 2 3
JS
o N Antiizraelietika Proizraelietikai nusiteik studentai Proarabikai nusiteik studentai
107
daugiau, kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumajo infliacija, t pastebjo tik 8 proc. demokrat. Respublikonai (i j 47proc. pastebjo infliacijos majim) buvo panaiai nepastabs ir neigiamai nusiteik demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks, 2004). Partikumas formuoja iankstin nuomon. Be to, tiriant moni iankstines socialines ir politines nuostatas, buvo manipuliuojama iankstine nuomone ir pastebtas stulbinamas jos poveikis vairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) papra Oregono universiteto student apibdinti vyro veido iraik (r. 3.2 paveiksl). Tie, kuriems buvo pasakyta, kad tai buvs gestapo vadovas, atsakingas u Antrajame pasauliniame kare vykdytus barbarikus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovykl kaliniais, intuityviai nusprend, kad jo veidas atrodo iaurus. (Ar galite irti t vos tramdom paaip?) Tie, kuriems buvo pasakyta, kad is vyras yra pogrindinio antinacistinio judjimo lyderis, igelbjs tkstani yd gyvybes, jo veido iraik palaik ilta ir malonia. (Tik pavelkite, kokios rpestingos jo akys, o lpos beveik ypsosi.) Film krjai, manipuliuodami fonu, kuriame matomas veidas, gali kontroliuoti irov reakcijas veikj emocijas. Tai vadinama Kuleovo efektu", pagerbiant rus reisieri, sumaniai valdius moni daromas ivadas, manipuliuojant tuo, k jie ino. Kuleovas pademonstravo reikin trimis trumpais filmukais, kuriuose buvo rodomas neutralios iraikos aktoriaus veidas, taiau prie tai buvo parodyta viena i trij skirting scen: mirusi moteris, lkt sriubos, aidianti mergait. Dl to pirmame filme aktorius atrodydavo lidnas, antrame - susimsts, o treiame - laimingas. Interpretavimo procesas taip pat veikia kit moni nuomon apie mus. Kai apie kit mog kalbame gerai arba blogai, panekovai ias savybes link sieti su mumis paiais, teigia Lynda Mae, Donalas arlstonas ir Johnas Skowronskis (1999; Carlston ir Skowronski, 2005). is reikinys vadinamas spontaniku bruo priskyrimu. Jei nuolat kalbame, kad aplink vien lieuvautojai, mons nesmoningai gali tokiais palaikyti mus paius. Pavadinkite k nors bukagalviu, ir kiti manys, kad js toks esate. Apibdinkite k nors kaip jautr, mylint bei gailiaird, ir js atrodysite panaus tok. Atrodo, jog vaikikame kalambre - kas apie kit sako, apie save pasisako" slypi imintis. Esm tai kokia: objektyvi realyb egzistuoja, taiau mes j irime pro savo sitikinim, nuostat ir vertybi akinius. Tai - viena i prieasi, dl kurios ms sitikinimai yra tokie svarbs; jie veikia visas ms interpretacijas.
3.2 PAVEIKSLAS Nusprskite patys: ar io mogaus veido iraika yra iauri, ar maloni? Jei jums pasakyt, kad is mogus buvo nacis, ar jo veido iraik apibdintumte kitaip?
sitikinim tvarumas
sivaizduokite moiut, kuri vakare pravirkus kdikiui nusprendia, kad maitinimas i buteliuko sukl vaikui pilvo skausmus. Gerai pagalvojus, kar-
108
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Mes girdime ir suvokiame tik tai, k jau daugma inome." Henry David Thoreau, 1817-1862
sitikinim tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradini koncepcij laikymasis ir tikjimas j teisingumu net tada, kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti.
vs pienas labiau tinka veriukui nei kdikiui". Jei paaiks, kad kdikis smarkiai kariuoja, ar moiut vis tiek atkakliai tvirtins, kad maitinimas i buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson, 1982)? Kad tai isiaikint, Lee Rossas, Craigas Andersonas ir j kolegos pateik tiriamiesiems klaiding teigin, o vliau paband j sukompromituoti. J tyrimas atskleid, kad jei mons klaidingame teiginyje velgia logik, j paneigti be galo sunku. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo peramas teiginys, tvirtinant, kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus rodymus. Po to bdavo praoma paaikinti, kodl tai yra tiesa. Ir galiausiai mokslininkai visikai diskredituodavo pradin teigin, pasakydami ties: i informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui, be to, pusei eksperimento dalyvi buvo teigta prieingai. Taiau madaug 75 proc. eksperimento dalyvi savo sitikinim isaugojo tikriausiai todl, kad vis dar tebetikjo tuo, kas buvo sakoma. is reikinys, dar vadinamas sitikinim tvarumu, rodo, kad sitikinimai gali suveti ir ilikti, nepaisant juos pagimdiusi rodym diskreditavimo. Kit sitikinim tvarumo pavyzd pateik Andersonas, Lepperis ir Rossas (1980). Jie papra tiriamj inagrinti vien arba du praktinius atvejus ir nusprsti, ar rizikuoti link mons bus geri, ar blogi gaisrininkai. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys, kai tokio tipo asmuo buvo geras, o atsargusis - blogas gaisrininkas. Kita grup nagrinjo praktinius atvejus, peranius prieing ivad. Vliau eksperimento dalyviai turjo ratu pagrsti savo ivadas, pavyzdiui, ar rizikuoti link asmenys yra drss, o atsargieji bails. Suformuluotas aikinimas galjo egzistuoti nepriklausomai nuo j lmusi aplinkybi. Informacij paneigus, eksperimento dalyviai vis tiek laiksi savo ir atitinkamai man, kad rizikuoti link mons bna arba geresni, arba, atvirkiai, blogesni gaisrininkai. is eksperimentas taip pat rodo, kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir j tariam teisingum, juo atsargiau vertiname prietaraujani informacij. Isiaikin, kodl tariamasis gali bti kaltas, kodl ugauliojantis nepastamasis itaip elgiasi arba kodl gali pakilti mums patraukli akcij vert, galime taip ir nepakeisti savo nuomons (Davies, 1997; Jelalian ir Miller, 1984). Faktas akivaizdus: nuo sitikinim ir lkesi priklauso, kaip interpretuosime vykius. Paprastai iankstin nuomon bna naudinga, kaip kad mokslininkams naudingos teorijos, duodanios idj naujoms prielaidoms ir vyki interpretacijoms. Taiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pai nuomoni kaitais. Kaip tik todl, kaip paaikjo, Marso kanalai", kuriais taip avjosi XX a. astronomai, tra emiko intelekto produktas. Kitas pavyzdys: vokieiai buvo sitikin, kad dl euro vedimo pakilo kainos. Jie pervertino kain augim, lygindami kainas restorano valgiaraiuose - ankstesnisias kainas markmis ir naujsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti, 2004). Kaip sako kin patarl, du tredaliai to, k matome, yra u ms regjimo lauko".
109
{sitikinim tvarumas gali turti svarbi padarini. Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005), patikrin skiepyt ir kompromituojani informacij apie 2003 metais prasidjus kar Irake. Karui pltojantis Vakar iniasklaida prane ir vis kartojo kelet teigini (pavyzdiui, kad Irako pajgos udo karo belaisvius), kurie vliau pasirod klaidingi ir buvo ataukti. Bet amerikieiai prim toki informacij, nes ji atitiko j iankstines nuostatas, o jie buvo link jas ilaikyti (vokieiai ir australai buvo link abejoti karo prieasi motyvais). Ar galima veikti sitikinimus? tai: paaikinkite prieingai. Charlesas Lordas, Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksiau aprayt poirio mirties bausm tyrim, papildydami j dviem variantais. Vis pirma, kai kuri eksperimento dalyvi jie papra vertinant faktus bti kiek manoma objektyvesniais ir nealikesniais". is praymas buvo bevertis. Ir mirties bausms alininkai, ir prieininkai, kuriems buvo pateiktas is praymas, buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie, kuriems apie objektyvum ir nealikum nebuvo usiminta. Treiosios eksperimento dalyvi grups mokslininkai papra prieingo dalyko - paklausti savs, ar vertintumte taip pat teigiamai arba neigiamai, jei lygiai toks pats tyrimas duot prieingus rezultatus". sivaizduodami prieingus duomenis, ie mons ne taip tendencingai vertino rodymus, atitinkanius j poir arba prietaraujanius jam. Eksperiment metu Craigas Andersonas (1982; Anderson ir Sechler, 1986) pastebdavo, kad paaikinus, kodl prieinga teorija gali bti teisinga - kodl atsargus, o ne links rizikuoti mogus gali bti geresnis gaisrininkas, - sitikinimas susilpnja arba jo bdavo atsisakoma. I ties, aikindami bet kuriuos alternatyvius, o ne tik prieingus rezultatus, mons priversti apsvarstyti vairias galimybes (Hirt ir Markman, 1995).
Niekas neneigia, kad nauji faktai gali pakeisti moni sitikinimus. Vaikai galiausiai juk nustoja tikti Kald Seneliu. Mes tik teigiame, kad tokie pokyiai vyksta ltai ir kad sitikinimams pakeisti danai reikia svaresni rodym nei jiems sukurti." Lee Ross ir Mark Lepper, 1980
Prisiminim apie save ir savo pasaul konstravimas

Ar sutinkate su iuo teiginiu:
Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse, kuri krauname informacij ir i kurios prireikus i informacij galsime iimti. Retkariais k nors ioje skrynioje" pametame ir tada sakome, j o g pamirome.
Su iuo teiginiu sutiko madaug 85 procentai universiteto student (Lamai, 1979). tai kaip tai apibdino vienas urnalas: Mokslas rod, kad per gyvenim sukaupti patyrimai puikiausiai isaugomi atmintyje". I ties psichologiniai moksliniai tyrimai rod prieingai. Daugelis prisiminim nra potyri kopijos, saugomos prisiminim banke. Mes i ties konstruojame prisiminimus tuo metu, kai juos itraukiame. Kaip paleontologas, darantis ivad apie dinozauro ivaizd pagal kaul fragmentus, mes rekonstruojame savo tolim praeit remdamiesi dabartiniais jausmais ir lkesiais (Hirt, 1990; Ross ir Buehler, 1994). Todl galime lengvai (taiau nesmoningai) pakeisti savo prisiminimus, kad jie tenkint ms dabartines i-
Prisiminimai nepanas knygos skaitym, jie veikiau primena knygos raym i fragmentini pastab." John F. Kihlstrom, 1994
110
klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos traukimas [ prisiminim apie vyk.
nias. Vienas mano sn pasiskund: Negavome Criket urnalo birelio numerio". Kai jam parodme, kur yra urnalas, snus su pasitenkinimu atsak: Puiku, a inojau, kad j gavau". Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja moni prielaidomis apie j praeit, gana didel dalis moni susikuria klaidingus prisiminimus. Paprayti sivaizduoti vaikysts laikus, kaip bgo, suklupo, pargriuvo, ikio rank pro lang ar kaip per vestuves apvert puno taur, madaug ketvirtadalis moni igalvot vyk prisimena kaip i ties vykus (Loftus ir Bernstein, 2005). Iekodamas tiesos protas kartais kuria neties. Eksperiment, kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 moni, metu Elizabeth Loftus (2003) atskleid tendencij interpretuoti mums patinkanius, bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. Eksperimento dalyviai bdavo vykio liudininkai, gaudavo (arba ne) apie j klaiding informacij ir po to atlikdavo prisiminim atkrimo test. i eksperiment metu buvo danai pastebimas klaidingos informacijos efektas. mons klaiding informacij traukdavo savo prisiminimus. Jie enkl duokite keli" prisimindavo kaip stop" enkl, plaktuk - kaip atsuktuv, urnal Vogue - kaip Mademoiselle, daktar Henderson - kaip daktar Davidson, pusryi j avainius - kaip kiauinius, variai nusiskutus vyr - kaip vyruk su sais. teigta klaidinga informacija gali netgi iprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystje tariamai patirt seksualin smurt, teigia Loftus. is procesas veikia ms socialinio ir fizinio pasaulio suadintus prisiminimus. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minui pakalbti su mogumi. Tie, kuriems vliau buvo pasakyta, kad jie iam mogui patiko, j prisimin kaip atsipalaidavus, malon ir laiming. Tie, kuriems buvo pasakyta, kad jie iam mogui nepatiko, prisimin j kaip nerving, nemalon ir nelabai laiming.
Savo nuostat praeityje atkrimas

K js galvojote apie branduolin energij prie penkerius metus? Apie prezident George W. Bush arba ministrus pirmininkus Paul Martin ir Tony Blair? Apie savo tvus? Jei js nuostatos pasikeit, ar suvokiate i pokyi mast? Mokslininkai iuos klausimus tyrinjo atlikdami eksperimentus. Jie gaudavo bauginanius atsakymus. mons, kuri nuostatos pasikeiia, danai atkakliai tvirtina, kad jie visada laiksi daugma tos paios nuomons, kaip ir dabar. Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklaus Karnegi Melono universiteto studentus. Buvo klausiama, ar studentai gali reguliuoti studij program. Po savaits jie sutiko parayti kritik rain apie student tak studij programai. Po io rainio j nuostatos pasikeit - padidjo kritikas tokios takos vertinimas. Paprayti prisiminti, kaip jie atsak klausim prie rain, studentai prisimin", kad buvo tokios pat nuomons ir neig, jog eksperimentas juos paveik.
mogus niekada neturt gdytis prisipainti klyds, nes prisipaindamas jis parodo, kad iandien yra protingesnis nei vakar." Jonathan Swift, Thoughts on Various Subjects, 1711 (Mintys apie vairius dalykus")
111
Stebdami panaiai savo ankstesnes nuostatas neigianius Klarko universiteto studentus, mokslininkai D. R. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) prijo ivad, kad greitis, mastas ir utikrintumas", su kuriuo studentai perirjo savo istorijas, buvo netiktini". Kaip pastebjo George Vaillantas (1977), tyrs suaugusius mones per vis j gyvenim, vikrai virsta petelikmis ir vliau danai bna sitikin, kad jaunystje jie buvo maos peteliks. Branda mus visus paveria melagiais". Teigiama prisiminim interpretacija praskaidrina ms prisiminimus. Terence Mitchell, Leigh Thompson ir j kolegos (1994, 1997) teigia, kad prisiminimuose dominuoja roin retrospektyva - malons vykiai prisimenami kaip dar malonesni, nei buvo i tikrj. Universiteto studentai, ivyk trij savaii kelion motociklais, vyresnio amiaus mons, su gidu nukeliav Austrij, atostogav absolventai teig patyr maloni spdi. Vliau iuos potyrius jie prisimin kaip dar malonesnius, kiek manoma sumaindami nemalonius ar nuobodius dalykus ir prisimindami tik gerus. Tad gerai praleist laik keliaujant po kotij dabar (sugrs darb, kur spaudia terminai ir visi man trukdo) a romantizuoju kaip tikr palaim. Rkas ir maalai virto miglotais prisiminimais. Gamtos grois ir gaivus jros oras tebra su manimi. Kai patiriame k nors teigiama, dalis malonumo tenka lkesiams, dalis - tikram patyrimui ir dalis - roinei retrospektyvai. Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebjo, kad pasikeitus santykiams mes peririme ir savo prisiminimus. Jie papra, kad universiteto studentai vertint savo nuolatinius partnerius. Po dviej mnesi studentai tai pakartojo. Tie, kurie buvo labai simylj, kalbjo apie meil i pirmo vilgsnio. Tie, kurie nutrauk santykius, daniau teig savo partner pain kaip irzl savanaud. Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) t pat reikin pastebjo tarp 373 neseniai susituokusi por, kuri dauguma teig esanios labai laimingos. Po dvej met poros, kuri reikalai pakrypo blogj pus, tvirtino, kad joms viskas ir visada seksi blogai. Rezultatai baugina, sako Holmberg ir Holmesas: Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis emyn. Juo blogesnis js dabartinis poiris savo partner - juo blogiau jis prisimenamas, o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas". Nebna taip, kad visikai neprisimintume, kaip jautms, tiesiog kai prisiminimai tampa migloti, juos ima valdyti nauji jausmai. Karta i kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes i dalies dl to, kad klaidingai prisimena savo jaunysts vertybes, tarsi bt mst panaiai kaip dabar. Visais laikais paaugliai savo tvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais, arba apgailtinais (Bornstein ir kiti, 1991).
Kelions bna avios tik prisiminimuose." Paul Theroux, The Observer
Ankstesnio elgesio atkrimas

Atkurdami prisiminimus, galime perirti savo istorij. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003), po netiktai pasibaigusi rin-
112
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Savimeil su ms atmintimi kreia iurpius triukus." Raytojas Joseph Conrad, 1857-1924
kim Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasil prisiminti, kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkim likus dviems mnesiams. Studentai pademonstravo klaidingai prisimin savo prognozes priartidami jas prie tikrj rinkim rezultat. Ms atmintis netiksliai atkuria ir elgsen. Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas, Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parod skelbim, raginant valyti dantis. Vliau, tariamai kito eksperimento metu, tie patys studentai prisimin, kad tas dvi savaites jie val dantis daniau, nei io raginimo negirdj studentai. Panaiai, sprendiant i apklaus, mons mano, kad surkoma kur kas maiau cigarei nei j parduodama (Hali, 1985). Jie taip pat prisimena balsav aktyviau nei bna i ties ufiksuota (Census Bureau, 1993). Socialins psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebjo, kad ie faktai turi ry su vykiais, apraytais George Onvello romane 1984-ieji", kuriame buvo btina prisiminti, kad vykiai vyko pageidaujamu bdu". I ties, teigia Greenwaldas, mumyse visuose gldi totalitarinis ego", kuris periri praeit, kad ji atitikt ms iandienin poir. Todl maai kalbame apie blog elges ir daug - apie ger. Kartais sivaizduojame, kad patobuljome, todl galime klaidingai prisiminti praeit, tarsi ji nuo dabarties skirtsi labiau nei i tikrj. i tendencija patvirtina msling nuosekli duomen por: sportuojantys, dalyvaujantys psichoterapijos ir savs tobulinimo (svorio reguliavimo, metimo rkyti) programose, paprastai pasiekia tik neymiaus pagerjimo. Taiau jie patys danai tvirtina, es patyr didel naud (Myers, 2004). Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaikina, kodl taip yra: normalu, kad sugai tiek daug laiko, dj tiek pastang ir ileid tiek pinig savo bklei pagerinti, mons galvoja: Gal dar ne viskas tobula, taiau anksiau buvo dar blogiau; tad i programa man labai padjo". 14 skyriuje pamatysime, kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nra atspars ioms tendencijoms. Mes atsirenkame, interpretuojame ir prisimename vykius, kad taip patvirtintume savo mintis, sampratas. Ms socialiniai vertinimai yra stebjim ir lkesi, logikos ir aistr miinys.
APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialin aplink?

Iankstin nuomon stipriai veikia ms interpretacijas ir prisiminimus. Tyrim metu buvo pastebtas atminties suadinimo reikinys: iankstin nuomon stipriai veikia informacijos suvokim bei interpretacijas. Kit eksperiment metu klaidingos nuomons buvo pateiktos po to, kai tiriamieji susipaino su informacija. ie eksperimentai atskleid, kad prie vyk susiformavusi nuomon lemia tendencing suvokim bei interpretacijas, o po vykio gauta informacija veikia tai, k mogus prisimena. sitikinim tvarumas - tai reikinys, kai mons sikimba" savo pradini nuomoni ir prieasi, kodl j sitikinimas gali bti teisingas, net jei jo pagrindas ir sugriaunamas.
113
Ms atmintis toli grau nra praeities fakt saugykla. I tikrj ji formuojama tada, kai atkuriame prisiminimus J stipriai veikia nuostatos ir jausmai, pasireik atkrimo metu.
Kaip sprendiame apie socialin aplink?

Kaip jau esame pastebj, ms paintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys, taiau retkariais klaidina. Paprastai ie mechanizmai tarnauja gerai. Taiau kartais gydytojai susidaro klaiding nuomon apie pacientus, darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus, vienos rass mons susidaro klaiding nuomon apie kit ras, o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. Dl to nustatomos klaidingos diagnozs, kyla streikai, randasi prietarai, skiriasi eimos. Tad kaip - ir ar teisingai - mons daro intuityvius socialinius sprendimus?
Kai istorikai prads rayti apie pirmj socialins psichologijos mokslo imtmet, pastaruosius 30 met jie, be abejons, pavadins socialinio painimo era. Atsivelgdami suvokimo, pateikimo ir prisiminimo mechanizm tirianios kognityvins psichologijos paang, socialiniai psichologai atskleid socialini vertinim formavimosi ypatumus. Pasiirkime, kokius ms socialins intuicijos stebuklus bei klaidas atskleid moksliniai tyrimai.
Intuityvs vertinimai
K gali ms intuicija - gebjimas k nors suprasti i karto, neargumentuojant ir neanalizuojant? Intuityvaus valdymo" propaguotojai sitikin, kad turtume siklausyti savo vidin bals. Jie teigia, kad vertindami kitus turtume pasikliauti intuicij valdaniu deiniuoju smegen pusrutuliu. Priimdami ar atleisdami i darbo bei investuodami turtume siklausyti savo nuojaut. Susidarydami nuomon, turtume sekti filmo vaigdi karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdiu, ijungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinmis galiomis. Ar intuityvi sprendim alininkai teiss teigdami, kad svarbi informacij galima gauti nedelsiant, smoningai neanalizuojant? O gal teiss skeptikai, sakantys, kad intuicija - tai sitikinimas savo teisumu ignoruojant realyb"? Preliminars moksliniai tyrimai byloja, kad pasmon i ties kontroliuoja elgsen. Kaip aikina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999), didij mogaus kasdienio gyvenimo dal nulemia ne jo smoningi ketinimai bei pasirinkimai, o mstymo procesai, kuriuos suadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo ms smoningo suvokimo bei kontrols". Kai usidega raudonas viesoforo signalas, mes j reaguojame nesmoningai paspausdami stabd. I ties, pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998), kad apskritai galtume k nors daryti (pavyzdiui, vairuoti, draugauti, okti), veiksmo suadinimas turi bti atskirtas nuo neefektyvios (t. y. ltos, nuoseklios,
114
naudojanios iteklius) smoningos protins veiklos, kitaip neivengiamai dominuos neveiklumas".
Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aikus mstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir smoningas. autimatikas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mstymas, vykstantis be pastang, prastas ir nepavaldus protui.
irdis turi savus argumentus, kuri neino protas", - pastebjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Prajus trims imtmeiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes inome daugiau nei galvojame, kad inome. Informacijos apdorojimo pasmonje tyrimai patvirtina, kad galimybs suinoti, kas vyksta ms prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Ms mstymas i dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, smoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - i dalies - automatikas (impulsyvus, nereikalaujantis pastang ir nesmoningas). Automatiko mstymo procesas vyksta ne ekrane", o ten, kur nepasiekia vilgsnis - u supratimo rib. Panagrinkime iuos automatiko mstymo, kur mes danai vadiname intuicija, pavyzdius: Schemos - mstymo struktros - nesmoningai, intuityviai valdo ms patyrim suvokim bei interpretavim. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seks, ms reakcija priklauso ne tik nuo igirsto odio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocins reakcijos danai vyksta beveik spontanikai, nespjus smoningai pagalvoti. Regim ar girdim informacij neuronai perkelia smegen sensorin komutatori - gumbur (lot. thalamus), o i jo - emocij valdymo centr migdol (lot. amygdala), smegen ievei net nespjus sikiti (LeDoux, 2002). Ms protviai, kurie intuityviai bijojo i krm sklindanio garso, i ties patys neinojo, ko bijo, taiau j ilikimo ir gen tstinumo tikimyb buvo didesn nei j smoningesni pusbroli. Pakankamai patyr mons gali intuityviai rasti udavinio sprendim. Situacija suadina j atmintyje saugom informacij. Tiksliai neinodami, kaip tai vyksta, atpastame draugo bals itarus jam telefonu vos vien od. achmat meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kuri nepastebi naujokai, ir danai kit jim pasirenka vos vilgtelj lent.
Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesn patirt - mes prisimename aikiai (smoningai), o kitus - gdius ir atitinkamas nuotaikas - neslygikai, smoningai neinodami ir neteigdami, kad inome. Tai galioja mums visiems, taiau stulbinamai akivaizdiai pasireikia po smegen traum, kai mogus negali aikiai atkurti prisiminim. Viena toki traum patyrusi moteris niekaip neatpaindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai rank turdavo i naujo prisistatyti. Kart gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuk, ir moteris i skausmo paoko. Kai kit dien gydytojas vl pasirod, moteris jo vis tiek nepaino (smoninga atmintis). Taiau ji isaugojo neslygin atmint, todl rankos paspausti nenorjo.
115
Tokie pat ryks yra regjimo lauko susiaurjimo atvejai. Po chirurgins operacijos ar insulto praradusi u regjim atsakingos smegen ievs dal moni regjimo laukas gali susiaurti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdels, tokie mons teigia nieko nemat. Atspj, ar lazdels yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: Teisingai atspjote". Taigi ie mons ino daugiau nei mano in. Atrodo, jog egzistuoja mai slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinkime visiems savaime suprantamu atrodant gebjim intuityviai atpainti veid. Kai k nors irite, js smegenys suskaido regimj informacij tokius segmentus kaip spalva, gylis, judjimas bei forma ir kiekvien j apdoroja, prie vl surinkdamos visum. Galiausiai kakokiu bdu js smegenys palygina suvokt vaizd su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir tai! Akimirksniu ir be joki pastang js atpastate savo senel. Jei intuicija yra kako inojimas be logikos analizs, tai suvokimas yra intuicijos tobulyb. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti dom poveik. Jei geometrin figra rodoma trumpiau nei 0,01 sekunds, mons tvirtina nemat nieko, iskyrus viesos blyksn. Taiau vliau jie pirmiausia reaguoja matytas figras. Tad daugelis rutinik painimo funkcij vyksta automatikai, nesmoningai, mums j nesuvokiant. Protas veikia kaip didel korporacija. Kontroliuojama smon dalyvauja sprendiant svarbius, sudtingus ar naujus klausimus, o prastas uduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. is itekli delegavimas leidia daugel situacij reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys ino daug daugiau negu mums pasako.
Intuicijos apribojimai
Aptarme, kaip automatinis mstymas gali mus paversti imintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie painim tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad esama vieningos nuomons, jog pasmon nra tokia imintinga, kaip buvo manoma anksiau". Pavyzdiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali suadinti silpn trumpalaik reakcij - kurios pakanka jei ne smoningam suvokimui, tai bent jau pojiui sukelti - nra rodym, kad pasmonei siuniamos nuorodos galt perprogramuoti" j skmei. I ties yra gana daug rodym, kad tokios nuorodos ito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ityr ne tik klaidingus pavluotus sprendimus, bet ir ms gebjim kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus sitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgikai buvo atskirti smegen pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminani savo poelgi aikinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja
116
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
ir engia kelis ingsnius po to, kai eksperimentatorius deinj - neverbalin - smegen pusrutul nusiunia trump signal eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tiktin paaikinim (A usinorjau gerti"). Iliuzinis mstymas taip pat aptariamas daugybje naujausi studij apie socialins informacijos primim, saugojim ir atkrim. Suvokimo tyrjai analizuoja, k iliuzinis, apgaulingas mstymas gali pasakyti apie ms normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mstymo galimybmis atskleisti normal informacijos apdorojim. ie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mstymo emlap, kuriame bt aikiai paymti pavojai. Kai kalbsime apie ias veiksmingo mstymo formas, prisiminkite, kad aikinimas, kaip mons susikuria klaidingus sitikinimus, nerodo, kad visi sitikinimai yra klaidingi. Taiau norint atpainti apgaul, pravartu inoti, kaip ji sukuriama.
Perdta savikliova
Iki iol matme, kad ms painimo sistema veiksmingai ir automatikai apdoroja milinik kiek informacijos. Taiau is veiksmingumas susijs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija danai klysta. Paprastai i klaid nesuvokiame. Intelektinis pasiptimas", pasireikiantis vertinant ankstesnes savo inias (a jau seniai tai inojau"), daro tak ir vertinant esamas inias bei prognozuojant elgsen. Nors inome ne kart suklyd, planuodami ateit bname optimistikesni - tikims visk atlikti laiku, isaugoti ryius ir laikytis prastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami perdtos savikliovos reikin, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateik tiriamiesiems klausimus, praydami rayti trkstam informacij, pavyzdiui, Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei myli ir maesnis nei myli". Dauguma moni per daug pasitikjo savimi: beveik 30 proc. atvej teisingi atsakymai toli grau neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. sitikin. Siekdami isiaikinti, ar darant sprendimus socialinje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukr nedidel aidim. Jie papra Stenfordo universiteto student atspti, kaip nepastamas mogus atsakyt tokius klausimus: Ar sudtingam egzaminui ruoiats vienas, ar su draugais?" Savo konspektus vertintumte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" inodami klausim pobd, bet ne paius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turjo atspti, apie jo isilavinim, pomgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako enkl - apie visk, kas, j nuomone, galt praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinjo 20 klausim, kuri kiekvienas turjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedjai band atspti savo tiriamj atsakymus ir vertinti savo pasitikjim prognozs tikslumu.
perdtos savikliovos reikinys (overconfidence phenomenon) Polinkis bti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo sitikinim ir vertinim tikslum.
Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 myli.
117
Pokalbio vedj spjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. auktesnis nei spliojant aklai. Taiau vidutinikai 75 proc. pasitikjo savo spjim teisingumu. Spjant savo kambario draug atsakymus, 68 proc. prognozi buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvi buvo sitikin, kad atsps teisingai. Labiausiai pasitikjusieji savimi daniausiai pervertindavo savo galimybes. mons taip pat pernelyg pasitiki savimi sprsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesn seksualin patirtis arba kam pirmenyb teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironika tai, kad kuo didesnis neimanymas, tuo didesnis pasitikjimas savimi. Reikia bti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai ilaik gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebjimus iose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos inios, danai nesuvokia, kad jiems j ir trksta. I raidi, sudarani od psichologija", sudlioj ilg kit odi sra, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti odius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkr reikin eksperimentais, patvirtindami, kad ini stoka palaiko pasitikjim savimi. Tolesni tyrimai parod, kad is nekompetentingumo neinojimas" daniausiai pasireikia sprendiant i pairos nesudtingas uduotis, tokias kaip odi dliojimas i raidi, sudarani od psichologija". Sprsdamas sudtingas, sunkiai veikiamas uduotis mogus daniau suvokia, kad ne visk sugeba (Burson ir kiti, 2006). is nekompetentingumo neinojimas padeda paaikinti stulbinam Davido Dunningo (2005) darbuotoj vertinimo tyrim ivad: tai, k kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, k pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebjo, kaip mogus eina kambar, atsisda, perskaito or prognoz ir ieina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik i io stebjimo, neturdami daugiau joki duomen, jie turjo vertinti mogaus intelekt. J veri koreliacija su io mogaus intelekto veriais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir mogaus intelekto koreliacija su jo paties veriu - 0,32! Jei neinojimas gali suteikti pasitikjimo savimi, tai galime savs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbjome apie tai, kaip mons klysta pervertindami savo emocini reakcij gerus ar blogus vykius ilgalaikikum. Ar prognozuoti savo elges sekasi geriau? Kad tai isiaikint, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsjo mnes papra koledo student atsakyti klausimus, ar jie mes mokykl, pasirinks pagrindin disciplin, kitais metais nusprs gyventi ne student miestelyje ir t. t. Nors vidutinikai 84 proc. student tikjo savo prognozi teisingumu, i ties klydo beveik dvigubai daniau. Net kai jautsi visikai tikri dl savo prognozi, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos skms galimybs, pavyzdiui, laikant svarb egzamin, pasitikjimas bna didiausias, kol yra daug laiko iki rezultat paskelbimo.
118
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Imintingas mogus per daug gerai ino savo silpnybes, kad laikyt save neklystaniu; o tas, kuris ino daugiausia, geriausiai supranta, kiek maai jis ino." Thom Jefferson, Writings (Ratai")
Egzamino dien neskms galimyb atrodo didesn, ir pasitikjimas paprastai sumaja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro ivad, kad dauguma student taip pat pervertina save numatydami, kiek utruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias uduotis. Tai bdinga ne tik studentams: Planavimo klaida Kiek iandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turti laisvo laiko po mnesio? Dauguma i ms pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko tursime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionals planuotojai taip pat daniausiai klysta numatydami projekt vykdymo laik ir kain. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau ididiai pareik, kad 120 milijon doleri verts stadionas su nuleidiamu stogu bus pastatytas 1976 met olimpinms aidynms. Stogas buvo ubaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijon doleri. 1985 metais oficialiai apskaiiuota, kad Bostono Didiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo doleri ir bus ubaigtas iki 1998 met. 2005 metais kaina buvo iaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdta biros maklerio savikliova. Investicij ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybini popieri bir, pamirta, jog kai vienas biros makleris, igirds akcij kain, itaria: Parduodu!", kitas sako: Perku!" Akcijos kaina yra i dviej su pasitikjimu priimt sprendim vidurkis. Tad nors tai atrodo netiktina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicini fond, kuriuos sudar investicij analitikai, pelno rodikliai n kiek nebuvo geresni u atsitiktinai pasirinkt vertybini popieri peln. Perdta politin savikliova. Pernelyg savimi pasitikinij idjos gali sukelti sumait. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 met kariavo prie vis Europ. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame deimtmetyje siunt JAV ginklus ir karius, siekdamas igelbti demokratij Piet Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiunt savo armij Kuveit, o 2003 metais paadjo sutriukinti armijas, kurios puls Irak. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelb, kad ilaisvintame Irake netrukus sivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.
Apie atomin bomb: Tai yra kvailiausias dalykas, kur kada nors esame padar. Bomba niekada nesprogs, ir a tai tvirtinu kaip sprogmen ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945
Kas lemia perdt savikliov? Kodl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savs realistikiau? Yra kelios prieastys. Vis pirma, savo klaidingus sprendimus mons link prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo deimtmeio pabaigoje vairiems mokslo ir vyriausybs ekspertams pasils, remiantis savo poiriu, parengti prognozes apie valdios perspektyvas Soviet sjungoje, Piet Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkeri met komunizmas lugo, Piet Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada iliko vieninga. Ekspertai, kuri pasitikjimas savo prognozmis siek 80 proc., tei-
119
ss buvo tik 40 proc.. Taiau prisimin savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laiksi nuomons, kad i esms jie buvo teiss. Daugelis sak: a buvau beveik teisus"; grieto kurso alininkams beveik pavyko vykdyti perversm prie Gorbaiov"; Kvebeko separatistai beveik nugaljo per referendum dl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suveds de Klerk ir Mandel pereinant prie juodaodi daugumos valdymo Piet Afrikos Respublikoje, bt buv pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku imuti politikos ekspert, vertybini popieri rinkos analitik, psichiatr ir sporto prognozuotoj nepamatuot pasitikjim savimi.
Jei k nors inodami manote, jog tai inote, o neinodami prisipastate, kad neinote, esate imintingi." Konfucijus, The Analects (Anaiektai")
Patvirtinimo alikumas
mons nesistengia iekoti informacijos, kuri paneigtj sitikinimus. Tai rod P. C. Wasonas (1960) - beje, js taip pat galite pamginti, - pateikdamas monms trij skaii - 2, 4, 6 - sek, atitinkani jo sugalvot taisykl (taisykl buvo paprasta: bet kuri trij didjani skaii seka). Kad mons atspt i taisykl, Wasonas silydavo jiems sugalvoti trij skaii sek. Kiekvien kart Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisykl. Kai mons bdavo tikri atspj taisykl, jie turdavo liautis kr sekas ir j pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teiss, taiau niekada neabejojantys buvo 23 i 29 moni. Jie daniausiai susikurdavo koki nors klaiding taisykl (pavyzdiui, kad skaiiai turi skirtis dvejetu) ir po to iekodavo sitikinim patvirtinani rodym (pavyzdiui, pateikdami skaiius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spjim. Uoliai bandome patvirtinti savo sitikinimus, taiau nesistengiame iekoti juos paneigiani rodym. is reikinys vadinamas patvirtinimo alikumu. Patvirtinimo alikumas padeda paaikinti, kodl ms savivaizdis ilieka taip stulbinaniai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperiment, atlikt Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebjo, kad studentai ieko, sukelia ir prisimena grtamj ry, patvirtinant j sitikinimus apie save. mons ieko toki draug ir sutuoktini, kurie juos vertint visada taip pat, net ir neigiamos nuomons atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savs patikrinimu, kur galime stebti, pavyzdiui, pobvyje, jei ten yra mogus, laikantis save valdingu. Tik atvyks toks mogus pirmiausia iekos panekov, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo poir jis reik taip, kad usitarnaut norim pagarb. Pasibaigus pobviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiksi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip tikinamai reiksi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad io pobvio patirtis patvirtins jo savivaizd.
patvirtinimo alikumas (confirmation bias) Polinkis iekoti informacijos, patvirtinanios iankstin nuomon.
Kaip ivengti perdtos savikliovos

Kokias ivadas leidia daryti perdtos savikliovos tyrimai? Pirmoji ivada reikia atsargiai vertinti kategorikus pareikimus. Net ir sitikin savo teisumu mons gali klysti. Pasitikjimas ir kompetencija nebtinai turi sutapti.
120
Trys dalykai padeda skmingai sumainti perdt savikliov. Vienas i j - greitas grtamasis ryys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lojai, spjantys, kokie irg ansai laimti lenktynes, gauna kasdien grtamj ry. Todl abiej grupi ekspertai gana gerai vertina savo prognozi tikslum (Fischhoff, 1982). Siekiant sumainti planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tiksl smulkesnes dalis ir vertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai i j. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad itaip elgiantis galima realiau vertinti darbo baigimo laik. Kai imama svarstyti, kodl idja galt bti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji i ties teisinga (Koehler, 1991). Tad treias bdas sumainti perdt savikliov - priversti mog pagalvoti, dl kokios prieasties sprendimas gali bti klaidingas; tai yra, priversti gilintis kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes vis silym bei rekomendacij nutartis ir nurodyti prieastis, kodl i silym ar rekomendacij gali nepavykti gyvendinti. Taiau turtumte bti atids, kad nesumenkintume moni pasitikjimo savimi taip, jog jie itisai usiimint savianalize, nuolat abejot savimi ir galiausiai netekt ryto. Kai pasitikjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo imintimi, jie gali isigsti, nedalyvauti ireikiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrstas pasitikjimas savimi padeda prisitaikyti.
Euristika: trumpiausias protavimo kelias

Turdama labai maai laiko apdoroti gausyb informacijos, ms painimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes netiktinai lengvai susidarome spd, nuomon ir kuriame paaikinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mstymo strategijos. Daugelyje situacij ms staigs apibendrinimai - Tai pavojinga!" - yra adaptyvs. i intuityvi patarj sparta padeda mums ilikti. Biologinis mstymo tikslas - veikiau utikrinti, kad iliktume gyvi, o ne rpintis teisumu. Taiau kai kuriose situacijose skubdami klystame.
euristika (heuristic) Mstymo strategija, leidianti greitai ir veiksmingai nusprsti
Tipikumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grup psicholog bendravo su 30-ies ininieri bei 70-ies teisinink grupe ir glaustai apibendrino savo spdius. Atsitiktiniu bdu i tirtos imties buvo pasirinktas is apraymas:
Frenkas yra du kartus isiskyrs ir didij laisvalaikio dal praleidia golfo klube. Kalbdamasis klubo bare jis daniausiai gailisi, kad band sekti savo tvo, kur gerb, pdomis. Uuot ilgas valandas kankinsis prie knyg, veriau jis bt imoks maiau ginytis su monmis. Klausimas: Kokia tikimyb, kad Frenkas yra teisininkas, o ne ininierius?
121
Paprayti atspti Frenko profesij, daugiau nei 80 proc. student man, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Taiau kaip, js manymu, pasikeit student vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupje, i kurios buvo atrinktas apraymas, yra 70 proc. ininieri? Niekaip. Studentai visikai neatsivelg ininieri ir teisinink santyk grupje; j manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie k nors sprsdami intuityviai lyginame su ms protuose esaniais atitinkamais vaizdiniais, reikia, vadovaujams tipikumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos ri, tipikumas paprastai yra neblogas kelias ties. Taiau ne visada. Panagrinkime pavyzd. Linda yra 31 met amiaus, netekjusi, staiokika ir labai isilavinusi. Universitete ji studijavo filosofij. Kai Linda buvo student, jai labai rpjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prie branduolin energetik demonstracijose. Kas, js nuomone, turint galvoje apibdinim, labiau tiktina: a. Linda yra banko kasinink. b. Linda yra banko kasinink ir aktyvi feminist. Didesn dalis mano, kad labiau tiktinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipik feminists vaizd (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimyb didesn: kad Linda yra ir banko kasinink, ir feminist ar kad tik banko kasinink (nepaisant to, ar ji yra feminist, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryio tarp dviej vyki tikimyb negali bti didesn u bet kurio i i vyki tikimyb.
tipikumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant prieingos galimybs, kad koks nors mogus ar dalykas priklauso konkreiai grupei, jei jis panaus tipik ios grups nar.
Pasiekiamumo euristika
Panagrinkime klausim: kur esama daugiau gyventoj - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakte iuos klausimus, vadovaudamiesi pirma galv atjusia mintimi. Jei pavyzdiai yra ms atmintyje - sakykime, kiek gyventoj yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Daniausiai taip ir bna, tad mums i painimo taisykl, vadinamoji pasiekiamumo euristika (r. 3.1 lentel), labai padeda. Taiau kartais i taisykl apgauna. Kai igirstame inom vienos lyties moni sra (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties neinom moni srau (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vliau populiari asmen vardus prisimename lengviau. iuo atveju dauguma moni labiau prisimins moterikus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryki, lengvai sivaizduojam vyki, pavyzdiui, gerai inom lig, tikimyb taip pat gali atrodyti didesn nei vyki, kuriuos sunku sivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti vykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vliau susipina su ms
pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Paintin taisykl, reikianti, kad dalyk tikimyb yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susij pavyzdiai i karto ateina galv mes t dalyk laikome prastu.
122
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
3.1 LENTEL. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipikumo Apibrimas Greiti sprendimai, ar kuris nors mogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkveimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko vaizd. Paaugli smurto vertinimas po susiaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetim.
Pasiekiamumo
Greitai susidaroma nuomon apie galimus [vykius.
Nauj spdi sureikminim, dl kurio, pavyzdiui, galima pradti bijoti suklysti.
Dauguma moni rodinja dramatikai, o ne kiekybikai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894
pairomis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas sigilins ir sijauts (A galiu lengvai sivaizduoti vykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo sitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdiui, meils roman mgjai gali susikurti ibaigtus erotikos scenarijus, kurie darys tak j pai seksualinms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika irykina pagrindin socialinio mstymo princip: mons sunkiai parenka konkreius pavyzdius bendrybms patvirtinti, taiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdiu. Todl nenuostabu, kad 9 i 10 kanadiei, igird ar perskait apie iprievartavimus, apiplimus ir sumuimus, pervertina - daniausiai su didele paklaida - smurtini nusikaltim kiek (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebtis, kad po keleto plataus iniasklaidos dmesio nusipelniusi apiplim ir nuudym Piet Afrikos Respublikos gyventojai teig, es 1998-2004 metais nusikalstatumas alyje padvigubjo, nors i tikrj jis buvo gerokai sumajs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaikina, kodl ryks pasakojimai gali daryti didesn poveik nei statistika ir kodl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportaai apie lktuv katastrofas yra ilik daugumos ms atmintyje, ypa po 2001 rugsjo 11-osios, danai manome, kad skristi lktuvu pavojingiau nei vaiuoti automobiliu. O i ties nuo 2000 iki 2002 met JAV keliautoj tikimyb ti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesn nei lktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lktuv keleivi pavojingiausia kelions atkarpa yra vaiavimas oro uost. Netrukus po rugsjo 11-osios teroro ipuoli, daugeliui moni atsisakius kelioni lktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaiiavau: jei skraidys 20 proc. maiau amerikiei, o tas nenuskristas mylias jie nuvaiuos automobiliais, per metus galime tiktis 800 papildom miri keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smals vokiei tyrintoj (ir kodl gi a to nesugalvojau?) palyginti i prognoz su avarij keliuose statistika. Paaikjo, kad per paskutinius tris 2001 met mnesius, palyginti su prie tai buvusi
123
penkeri met tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose uvo madaug 350 monmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys uv per ipuol, nuud ne tik 266 mones keturiuose lktuvuose, bet, patys to neinodami, ir daug daugiau moni Amerikos keliuose. Dabar inoma, kad naivios statistins intuicijos ir i to kylanios baims grindiamos ne apskaiiavimais ar mstymu, o emocijomis, deraniomis su pasiekiamumo euristika. Ileidus i knyg tikriausiai vl bus ir gamtos katastrof, ir teroro ipuoli, ir vl bus skatinamos ms baims, budrumas, vl naujiems dalykams bus sutelkiami visi itekliai. Teroristai, padedami iniasklaidos, vl gali pasiekti savo tiksl, sekindami ms iteklius, atitraukdami dmes nuo paprast, nedramatik, klasting rizikos form, kurios vis glemiasi gyvybes. Pavyzdiui, kasdien dl rotaviruso mirta tiek vaik, kiek tilpt keturis lktuvus (Glass, 2004). Bet vis dlto dramatiki vykiai gali priversti susirpinti realiomis grsmmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padar uraganai Katrina" ir Rita". Jie privert visuomen atkreipti dmes prognozes, kad pasaulinis klimato atilimas, dl kurio kyla jros lygis ir danja stichini nelaimi, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.
Atsakymas ankstesniame puslapyje pateikt klausim: 37 milijonai Tanzanijos gyventoj - ymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventoj. Dauguma moni, kuri atmintyje gyvi Irako vykiai, spja klaidingai.
Faktams prietaraujantis mstymas

Lengvai sivaizduojami (prieinami painimui) vykiai stipriai veikia ms kalts, gailesio, nusivylimo ar palengvjimo jausmus. Jei ms palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu taku, lengvai sivaizduojame, kaip aidimas galjo pasisukti kita linkme ir todl jauiame dar didesn apmaud (arba palengvjim). sivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. sivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, k kit kart galtume padaryti kitaip, geriau pasiruotame ateiiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinse aidynse atlet emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko gyvendinti savo viltis. Taiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prietaraujant mstym - modeliavim mintyse to, kas galjo bti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medali laimtojai (kuriems nesunku sivaizduoti, kad galjo nelaimti jokio medalio) diaugiasi labiau nei laimjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau sivaizduoti, kad galjo laimti auks). Panaiai juo didesn tos paios kategorijos (pavyzdiui B+) tak skaii studentai surenka, juo blogiau jie jauiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavs B+ kategorijos vertinim, studentas, kuriam iki A - pritrko tik vieno tako, jauiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu taku pereng B+ rib. Toks faktams prietaraujantis mstymas bdingas tada, kai galime lengvai sivaizduoti alternatyv rezultat (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).
faktams prietaraujantis mstymas (counterfactual thinking) Alternatyvi scenarij ir rezultat, kurie galjo bti, taiau nevyko, sivaizdavimas.
124
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
Jei nedaug pavluojame lktuv ar autobus, sivaizduojame, kad btume suspj, jei tik btume ivyk prastu laiku, pasirink prast marrut, nesustoj pasikalbti. Jei pavluojame pusvaland arba vykstame prastu marrutu, kitoki galimyb modeliuoti bna sunkiau, todl taip nenusimename. Jei pakeit egzamino atsakym suinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasiadsime kit kart pasikliauti intuicija. Taiau prieingai student nuomonei, daniau atsakym keiiame i neteisingo teising (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimjs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galjo laimti (Sanna ir kiti, 2003).
Ms skms pojtis grindiamas faktams prietaraujaniu mstymu. Kai iaip taip pavyksta ivengti ko nors nemalonaus - kai paskutin minut mu vart ivengiame pralaimjimo arba kai stovime visai alia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime sivaizduoti neigiam, prietaring situacij (kad pralaimjome rungtynes arba kad ant ms ukrito varveklis), todl manome, kad mums pasisek" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, neskm" reikia vyk, kurio vis dlto buvo galima lengvai ivengti. Juo vykis reikmingesnis, juo intensyvesnis faktams prietaraujantis mstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys mons, netek sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoj staigia mirtimi mirus vaik, daniausiai prisipasta, kad prisimena bei analizuoja vyk (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas iliko gyvas jo mainai kaktomua susidrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu uvo jo mona, dukt ir motina. Jis pasakojo: Itisus mnesius a mintyse perkratinjau tos dienos vykius. A nuolatos i naujo igyvendavau t dien, keisdamas vyki sek taip, kad bt ivengta nelaims" (Sittser, 1994). Taiau dauguma Azijos ir Vakar kultr moni to, k padar, gailisi maiau nei to, ko nesugebjo padaryti. Pavyzdiui: O, kad a biau rimiau irjs mokslus auktojoje mokykloje!" Arba: Reikjo pasakyti tvui, kad j myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusij apklausos duomenys atskleid, kad danai gailimasi dl nepakankamai rimto poirio mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar maiau gailtums, jei daniau idrstume ieiti u savo patogaus bvio rib - rizikuoti, nebijoti neskms ir bent jau pamginti?
mons... daniau tenka teisintis dl veiklumo nei dl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).
Iliuzinis mstymas
Dar vienas veiksnys, darantis tak ms kasdieniam mstymui, yra dsningum iekojimas atsitiktiniuose vykiuose. i tendencija gali nuvesti vairiausiais klystkeliais.
125
Iliuzin koreliacija
Lengva velgti ry ten, kur jo nra. Tikdamiesi pastebti reikmingus ryius, lengvai susiejame atsitiktinius vykius, pasitelkdami iliuzin koreliacij. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parod monms tariamo 50 dien trukusio debes sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasak, kuriomis dienomis debesys buvo isklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. i informacija tebuvo atsitiktinis rezultat miinys: kartais, isklaidius debesis, lydavo, kartais ne. Taiau mons buvo sitikin remdamiesi savo nuomone apie debes isklaidymo poveik - kad jie i ties pastebjo ry tarp debes sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad danai atsitiktinius vykius mons laiko j sitikinim patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikr ry, tiktina, jog pastebsime ir prisiminsime ry patvirtinanius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su vykiais, pastebsime ir prisiminsime koreliacij tarp nuojautos ir vlesnio vykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neprast vyki nepasitaik. Jei pagalvojus apie draug jis paskambina, pastebime ir prisimename sutapim. Taiau nepastebime vis t kart, kai apie draug galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzin koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryio sivaizdavimas arba sivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryys nei i ties yra.
Kontrols iliuzija
Tendencija atsitiktinius vykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrols iliuzij - idj, kad mes darome tak atsitiktiniams vykiams. Dl to lojai nesiliauja lo, o visi kiti daro vairiausius netiktinus dalykus. Azartiniai aidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrols iliuzij, eksperimentuodama su azartiniais aidimais. mons, kurie patys pasirinko, kokius skaiius ymti loterijos bilietuose, paprayti parduoti biliet norjo keturis kartus didesns kainos negu tie, kurie turjo biliet su atsitiktiniais skaiiais. aisdami su nerangiu ir nervingu mogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei aisdami su vitriu, pasitikiniu oponentu. Metant kauliukus ar sukant rat, moni savikliova iauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdeimt eksperiment parod, kad mons elgiasi taip, tarsi jie galt prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius vykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartini aidim dalyvi stebjimai patvirtina iuos eksperimentinius duomenis. aidiantys kauliukais meta velniai, nordami imesti maus skaiius, ir staigiai, kai nori, kad ikrist dideli (Henslin, 1967). Azartini aidim versl maitina loj iliuzijos. Lojai laimjimus tapatina su savo gebjimais bei valgumu. Pralaimjimai virsta beveik pataikymais" ar atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varyb totalizatoriuje - blogais teisj sprendimais arba netiktai atokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrols iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojam vyki suvokimas kaip kontroliuojam arba kaip labiau kontroliuojam nei i ties.
126
dalis. S O C I A L I N I S M S T Y M A S
Vertybini popieri biros makleriams taip pat patinka galios jausmas", kur jiems sukelia galimyb rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi i kontrol reikt, kad jie gali pranokti rinkos vidurk. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimyb kontroliuoti". Deja, kontrols iliuzija lemia perdt savikliov, danai pasibaigiani nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)
Statistin ypa aukt rodikli ar ekstremalaus elgesio tendencija grti atgal vidurk.
Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebjo dar vien galimyb kontrols iliuzijai atsirasti: mes nepajgs atpainti regresijos vidurkio link. Kadangi egzamin rezultatus i dalies lemia atsitiktinumas, dauguma student, vien syk gav ypa aukt egzamino vertinim, kit syk gauna emesn. Kadangi pirmasis j vertis yra auktai palubse", antrasis greiiausiai smuktels (regresuos") iki bendro student vidurkio, o ne dar aukiau pakels lubas". Btent dl ios prieasties nuosekliai dirbantis, taiau niekada aukiausio vertinimo negaunantis studentas kartais kurs baigia turdamas geriausi vidurk. Ir prieingai, tiktina, kad per pirmj egzamin blogesnius paymius gav studentai pasitaisys. Jei gav prastus vertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi konsultant, is jausis padjs, jei vliau studentai gaus geresnius paymius, net jei jo konsultacijos neturs jokio poveikio. I ties, kai viskas nusirita iki emiausio tako, griebiams bet ko, ir tiktina, kad visuomet - ar kreiptums psichiatr, ar pradtume laikytis dietos, ar manktintis, ar skaitytume knyg kaip padti sau" - sulauksime pagerjimo, o ne tolesnio blogjimo. Kartais suprantame, kad vykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kakas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atnea siaubing smgi, paprastai galima tiktis, kad reikalai pagers. Taiau danai nesugebame velgti ios regresijos ir nustembame, kodl pirmaisiais metais sublizgjs" beisbolo naujokas antraisiais aidia vidutinikai. Gal jis m per daug pasitikti savimi? Tapo drovesnis? Pamirtame, kad iskirtinis aidimas turi tendencij regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausms pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parod, kaip kontrols iliuzija gali persismelkti moni santykius. Jis pasil Boudoino koledo studentams pripratinti menam ketvirtos klass berniuk Harold kiekvien ryt ateiti mokykl 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo mokykl laik, svyravus tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turdavo sprsti, kaip tai reaguoti - pagirti Harold ar ibarti. Kaip ir reikjo tiktis, studentai paprastai pagirdavo j, kai is atvykdavo iki puss devyni, ir pabardavo, kai pavluodavo. Kadangi Schaffneris buvo uprogramavs kompiuter taip, kad jis rodyt atsitiktin atvykimo laik, po barimo rezultatai pagerdavo (artdavo prie 8:30). Pavyzdiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galjai bti tikras, kad jis gaus pastab, o kit dien atsitiktinai parinktas jo atvykimo mokykl laikas greiiausiai ne-
128
sieks 8:39. Tad nors barimas neturjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma student buvo sitikin pastab veiksmingumu. is eksperimentas iliustruoja provokuojani Tversky ir Kahnemano ivad: ms prigimtyje gldi tai, kad danai jauiams nubausti, kai turime k nors pradiuginti, ir diaugiams, galdami nubausti. Nors i ties, ir tai ino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas u teising poelg paprastai bna veiksmingesnis ir sukelia maiau neigiam pasekmi.
Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susij su veiksmingu, taiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir ms emocijos. Mes esame ne bejausms skaiiavimo mainos, o emocionalios btybs. Naujausi lyginamieji laiming ir lidini moni tyrimai atskleidia, kaip glaudiai emocijos susipynusios su painimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi mons - ypa gedintys ar prislgti - bna labiau susitelk save ir link apmstymus. Prislgta nuotaika skatina intensyv mstym, paiekas informacijos, kuri savo aplink paverst labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir prieingai, laimingi mons yra patiklesni, iltesni, jautresni. Netiktai pradiuginti, pavyzdiui, prekybos centre gav ma dovanl, vliau per apklaus, nesusijusi su apsipirkimu, jie teigs, kad j automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei t, kurie dovanli negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakar vokieiams, digaujantiems dl nacionalins rinktins pergals pasaulio empionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, ijusiems i irdiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoirds, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prie) 1990 met amerikietikojo futbolo rungtyni tarp Alabamos ir Auburno komand laimjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimyb bei jo padariniai atrod maesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugikesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greiiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Taiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys i karto peroks kitas ves. Roinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika suadina neigiam vyki prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su monmis, suprastja savivaizdis. Viltys dl ateities tampa miglotesns. Kit moni elgesys atrodo grsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastja ms investavimo prognozs. (r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Neigiamos emocijos lemia investuotoj pesimizm".) Naujojo Piet Velso universiteto socialin psicholog Joseph Forgas (1999) danai stulbindavo, kad blogai nusiteikusi moni prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su j nuotaika". Kad perprast nuotaikos si-
128
dalis.
SOCIALINIS
MSTYMAS
Neigiamos emocijos lemia investuotoj pesimizm

Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliot, normalaus intelekto pacient, kuris po smegen traumos prarado galimyb justi emocijas. Mes kalbjoms daugel valand, bet jo veide n karto nepastebjau jokios emocijos elio - nei lidesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas visk supranta, taiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kit monijausmus, todl prarado darb eim vliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliot panaiems pacientams loiant ikeldavo toki uduot, kurios nevykdius grsdavo didels baudos. Paaikjo, kad ie aidjai, palyginti su monmis, turiniais normalias emocijas, liau susiprasdavo vengti pralaimjim lemianios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mstyti ir veikti. Ar trikdaniu emocij poveikiu galtume paaikinti trumparegiko nuostoli vengimo" reikin, kai mons, siekdami sumainti rizik sutinka gauti maesn peln? Vertybiniai popieriai duoda didesn peln negu obligacijos. Dar daugiau, sigydami daugelio moni vertybini popieri, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcij indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumaina vienos investicijos rizik. Taiau mons mieliau investuoja saugias obligacijas. Nordami panagrinti trumparegik nuostoli vengim Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukr sprendimo primimo uduot, kuri buvo panai sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie dav dalyviams po 20 doleri ir papra elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o
skiriami dovan ekiai likusiai pinig sumai. Dviej tur metu dalyviai turjo nusprsti, ar investuos, ar pasitaupys vien doler. Jei dalyvis nusprsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monet. Jei ji ikrisdavo aversu, dalyvis doler prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turdami tok pasirinkim elgtumts per pirmj tur? Dauguma eksperimento dalyvi pirmojo turo metu ryosi investuoti. Kodl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 tur bt tik 13% tikimyb baigti aidim su maiau negu 20 doleri.) Taigi 4 i 5 dalyvi pirmojo turo metu pasirinko investavim. 3.3 pav. matome, kad vliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu bdavo prarad doler. i taisykl galiojo normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kuri smegenys buvo sualotos, taiau emocijos ir intelektas liko nepaeisti. Treioji grup - normalias emocijas prarad mons, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir bdavo prie tai prarad doler. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kart toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocij turdavo daugiau pinig (vidutinikai 25,70 doleri), negu normals dalyviai (22,80 doleri) ir emocij neprarad pacientai (20,07 doleri). Tyrintojai paymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo primim. Taiau kartais imintingiau nekreipti jas dmesio ir pasidomti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis u kilogram intuicijos.
Dalyviai nepaeistomis smegenimis Emocij neprarad pacientai I Pacientai be emocij
c o
o.
84% 80
62%
85%
75%
3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegen traumos metu buvo paeistas gebjimas jausti emocijas, rizikingame peln adaniame aidime investuodavo daniau (ir protingiau), net jei prie tai buvo pralo. altinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimjus Pralaimjus
60
40
< D
O. C/D
20
129
3.4 PAVEIKSLAS Kaip mogus vertina vaizdajuostje ufiksuot savo paties elges, stipriai priklauso nuo dabartins jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebjo maiau teigiam poelgi. altinis: Forgas ir kiti, 1984.
Pastebti neigiami poelgiai
Pastebti teigiami poelgiai
skverbim", Forgasas pradjo eksperimentuoti. sivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) teigia ger arba blog nuotaik ir po to duoda irti vaizdajuost (nufilmuot ivakarse), kur su kakuo kalbats. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, k matote, ir jauiats gal tvardytis, bti dmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, irdami t pai vaizdajuost matote save visikai kitok - sitempus, nerving ir neriliai kalbant (r. 3.4 paveiksl). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jauiate palengvjim, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaik, ir visi reikalai ima atrodyti viesiau. domu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaik kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia poir pasaul, i dalies paskatindamos ankstesns patirties ir atitinkam nuotaik prisiminimus. Kai esame blogai nusiteik, mintys bna slogesns. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitk. Tad kai emocijos suadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprast, savaimin" mstym nuotaikos veikia maiau nei sudting, reikalaujant pastang" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos daniau veikia, kai vertiname isiskirianius, o ne tipikus mones ir sudtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.
APIBENDRINIMAS Kaip sprendiame apie socialin aplink?

Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatiku, efektyviu ir intuityviu mstymu. Ms painimo, nors apskritai ir prisitaikanio, kaina yra atsitiktins klaidos. Kadangi daniausiai nesuvokiame, kaip mstymo klaidos randasi, pravartu isiaikinti, kaip mes susikuriame ir isaugome klaidingus [sitikinimus.
130
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Vis pirma, mes danai pervertiname savo sprendimus. is perdtos savikliovos reikinys i dalies kyla dl to, kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame, kodl esame teiss nei kodl klystame. Be to, mons turi didesn polink iekoti informacijos, patvirtinanios, o ne paneigianios j sitikinimus.
Antra, igird pramanytas, bet tikinamas istorijas ar netgi bevert informacij, mes danai nekreipiame dmesio verting pagrindin informacij. Taip yra i dalies todl, kad vliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryki informacija.
Treia, mus danai blako asmenins kontrols ir koreliacijos iliuzijos. Kyla pagunda sivaizduoti ry ten, kur jo nra (iliuzin koreliacija), ir manyti, kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius vykius (kontrols iliuzija).
Ir galiausiai nuotaikos siskverbia ms sprendimus. Gera arba bloga nuotaika suadina su ja susijusi patyrim prisiminimus, suteikia kolorit vlesnms t potyri interpretacijoms. Blakydamos mus, nuotaikos gali lemti mstymo pavirutinikum, kai apie k nors turime susidaryti nuomon.
Kaip traktuojame socialin aplink?

monms rpi perprasti kitus, o socialiniams psichologams rpi paaikinti ias valgas. Tad kaip - ir kaip tiksliai - mons interpretuoja kit poelgius? Atribucijos teorija silo kelet atsakym.
Ms sprendimai apie kitus mones priklauso nuo to, kaip mes aikiname j elges. Nuo ms aikinimo priklausys, ar nuudym vertinsime kaip mogudyst, kaip btinj gint ar kaip ygdarb. Nuo ms aikinimo priklausys, ar benam laikysime mogumi, neturiniu iniciatyvos, ar nedarbo ir socialins rpybos netobulumo auka.
Prieastingumo priskyrimas: mogui ar situacijai

Mes be paliovos analizuojame ir aptarinjame vykius, ypa kai patiriame k nors nemalonaus ar netikta (Bohner ir kiti, 1988; Weiner, 1985). Jei sumaja darbuotoj produktyvumas, ar darome prielaid, kad jie aptingo? O gal sumajo rengini efektyvumas? Ar berniukas, muantis savo bendraklasius, yra agresyvus? Gal tai tik reakcija nesiliaujanias patyias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985, 1988) teigia, kad sutuoktiniai danai analizuoja savo partnerio elges, ypa neigiam. Prieikumas daniau nei iltas apsikabinimas skatina partner pasidomti: kodl? Sutuoktini pasirinkti atsakymai koreliuoja su j pasitenkinimu santuoka. Kai santuoka neskminga, neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines ivadas (,ji pavlavo, nes a jai nerpiu"). Laimingos poros nemalonius poelgius daniau sieja su iorinmis aplinkybmis (,ji pavlavo dl intensyvaus eismo"). Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (,Jis man atne gli, nes nori sekso"), arba praturtinti santykius
131
(Jis atne gli, kad parodyt, kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham, 1996; Weiner, 1995). Antonia Abbey (1987, 1991, 1998) ir jos kolegos ne kart pastebjo, kad vyrai daniau nei moterys partners draugikum supranta kaip subtili seksualin uuomin. is klaidingas velnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas - gali iprovokuoti veiksmus, kuriuos moterys (ypa amerikiets) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti, 1991; Pryor ir kiti, 1997; Saal ir kiti, 1989). Daugelis vyr mano, kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moter ird, o i tikrj jos tai daniausiai reaguoja kaip priekabiavim (Rotundo ir kiti, 2001). Klaidingas priskyrimas ypa bdingas vadovaujani padt uimantiems vyrams. Virininkas gali klaidingai interpretuoti nuolank ar draugik pavaldins elges ir, galvodamas tik apie save, rti moter kaip seko objekt (Bargh ir Raymond, 1995). Vyrai apie seks galvoja daniau nei moterys (r. 5 skyri). Be to, j nuomone, kiti mons, taip pat ir moterys, irgi panaiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprayt tariamo vienodumo efekt). Tad vyrai pervertina mandagi moters ypsen suprasdami j kaip seksualiai reikming (Nelson ir LeBoeuf, 2002). Klaidingo priskyrimo reikinys gali padti paaikinti viso pasaulio vyr demonstruojam kategorikum sekso klausimais bei didesn vairi kultr, pradedant Bostonu ir baigiant Bombjumi, vyr polink pateisinti prievartavimus kaltinant auk dl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth, 1988; Muehlenhard, 1988; Shotland, 1989). Moterys daniau t pat elges vertina kaip perdt savikliov ir grubum (Schutte ir Hosch, 1997). Klaidingas priskyrimas taip pat paaikina, kodl 23 proc. Amerikos moter tvirtina, kad jos buvo veriamos santykiauti, ir tik 3 proc. Amerikos vyr prisipasta kada nors privert moter tai daryti (Laumann ir kiti, 1994). Atribucijos teorija analizuoja, kaip mes suvokiame moni elges. vairs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis paiomis bendromis prielaidomis. Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995), kiekviena i i teorij mogaus od apibria kaip rib, skiriani vien 'prieasi rinkin' nuo kito. \ saul atsuktoje epidermio pusje yra iorins, arba aplinkos slygojamos, jgos, nukreiptos kno vid, o vidinje pusje yra vidins, arba asmenins jgos, nukreiptos ior. Kartais ios jgos veikia kartu, o kartais prieingomis kryptimis, ir j dinamin sveika pasireikia kaip stebimas veiksmas." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyr sveiko proto psichologij", kuria remdamiesi mons analizuoja kasdienius vykius. Heideris prijo ivad, kad elgsen, daugumos nuomone, lemia vidins (pavyzdiui, charakteris) arba iorins (pavyzdiui, situacija) prieastys. Mokytojas gali splioti, ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabum stoka (dispozicin atribucija), ar gimtos savybs ir socialins aplinkybs (situacin atribucija). Vieni mons labiau link manyti, kad elges lemia
klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aikinimas ne ta prieastimi.
atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai, kaip mes interpretuojame kit moni elges[, pavyzdiui, siedami j arba su vidiniais bruoais (ilgalaikmis savybmis, motyvais ir nuostatomis), arba su iorinmis aplinkybmis.
dispozicin atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su mogaus charakteriu bei kitomis savybmis. situacin atribucija (situational attribution) Aikinimas, kad elgsen lemia aplinka.
132
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
nekintanios asmenins savybs, kiti - kad aplinkybs (Bastian ir Haslam, 2006; Robins ir kiti, 2004).
Numanomos savybs
Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebjo, kad esama polinkio kit moni ketinimus ir nusiteikimus sieti su j veiksmais. Matydamas, kaip Rikas sarkastikai replikuoja Lindai, a darau ivad, kad Rikas yra nedraugikas. Joneso ir Daviso atitinkam ivad teorija" apibr slygas, kuriomis tokie aikinimai labiausiai tiktini. Pavyzdiui, normalus ar tiktinas poelgis mums pasako apie mog maiau nei neprastas. Tai, kad Samanta pokalbio dl darbo metu nusiteikusi sarkastikai, nors i ties turt bti maloni, mums apie j pasako daugiau, nei jos sarkazmas draug rate. Stebtina, kaip lengvai mes sprendiame apie savybes. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete, Jamesas Ulemanas (1989) papra student siminti tokius teiginius, kaip: Kitoje gatvs pusje bibliotekinink nea senuts pirkinius". Studentai tuojau pat, nepagalvoj ir nesmoningai, vardijo savyb. Kai vliau jiems buvo padedama prisiminti sakin, vertingiausia uuomina buvo ne odis knygos" (turjs priminti bibliotekinink) ar krepiai" (primint pirkinius), bet paslaugi" - apibdinantis spjam savyb, kuri ir js, nujauiu, spontanikai priskyrte bibliotekininkei.
Racionalios atribucijos
Kaip teigia atitinkam ivad teorija, atribucijos (priskyrimai) danai bna racionalios. Kaip patvirtinim, kad poelgius aikiname racionaliai, atribucijos teorijos krjas Haroldas Kelley (1973) apra, kaip mes pasinaudojame iniomis apie nuoseklum, iskirtinum ir bendrum (r. 3.5 paveiksl). Komentuodami, kodl Edgaras turi problem su savo kompiuteriu, dauguma moni teisingai rmsi iniomis apie nuoseklum (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su iuo kompiuteriu?), iskirtinum (ar Edgarui kyla sunkum dirbant ir su kitais kompiuteriais, ar tik su iuo?) ir bendrum (ar kitiems monms kyla panai sunkum su iuo kompiuteriu?). Jei paaiks, kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkum su iuo ir su kitais kompiuteriais, mes tikriausiai nusprsime, kad problemos susijusios su paiu Edgaru, o ne su jo kompiuteriu. Nuoseklumas: Iskirtinumas: Bendrumas: Ar ioje situacijoje mogus elgiasi nuosekliai? Ar ioje situacijoje mogus elgiasi specifikai? Ar panaiai ioje situacijoje elgiasi kiti mons?
Tad ms racionalus protas poelgius danai vertina logikai. Taiau Kelley taip pat pastebjo, kad pripainus tiktinas prieastis, kitos galimos prieastys paprastai atmetamos. Jei galime nurodyti vien ar dvi prieastis, ko-
133
Nuoseklumas: Ar ioje situacijoje mogus daniausiai elgiasi taip? (Jei taip, iekome paaikinimo.)
3.5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar, aikindamiesi kieno nors elges, iekosime vidini, ar iorini prieasi, priklausys nuo trij veiksni: nuoseklumo, iskirtinumo ir bendrumo. Pabandykite patys sukurti pavyzdius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styv (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kit (didelis iskirtinumas), mes tai priskirsime iorinms prieastims (ia kakuo dtas Styvas). Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styv ir jei ji taip pat kritikuoja daugyb kit moni (maas iskirtinumas), mes tai siesime su vidinmis prieastimis (ia kakuo dta Meri).
Iorin atribucija (situacijai, kurioje mogus atsidr)
didelis iskirtinumas)
TAIP
Iskirtinumas: Ar ioje situacijoje mogus elgiasi kitaip negu kiti?
NE
(maas iskirtinumas)
Vidin atribucija (mogaus vidiniams bruoams)
Bendrumas: Ar kiti ioje situacijoje elgiasi panaiai?
dl studentas blogai ilaik egzamin, kitas tiktinas prieastis danai nekreipiame dmesio arba jas atmetame (McClure, 1998). Pasvarstykime tok klausim: ar mons labiau link nepakankamai vertinti, ar pervertinti labai garsios pavards, pavyzdiui, Busho, paplitim Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino. Pasirodo, mons nepakankamai vertina inomos pavards - tokios kaip Busho - paplitim, palyginti su kita paprasta pavarde - pavyzdiui, Stevensono. Taip elgiamasi todl, kad pastam pavard jie sieja su prezidentu Bushu, taigi nekreipia dmesio kitas pavards inomumo prieastis.
Pagrindin atribucijos klaida

Svarbiausia socialins psichologijos ivada atkreipia dmes socialins aplinkos poveik. Bet kuriuo metu ms vidin bsena, vadinasi, ir tai, k sakome bei darome, priklauso nuo aplinkybi (taip pat ir nuo ms pai). Eksperiment metu ufiksuota, kad moni reakcijas kartais stipriai veikia ir neymus dviej situacij skirtumas. Tai pastebjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. ir 19:00 vai. Tyls vilgsniai pasitikdavo mane 8:30, o 19:00 turdavau nutraukti linksmybes. Abiem atvejais buvo ir labiau, ir maiau neki student, taiau situaciniai skirtumai buvo rykesni nei individuals. Atribucij tiriantys mokslininkai pastebjo vien bendr problem. Aikindami kurio nors mogaus elgsen danai nepakankamai vertiname situacijos poveik ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. Tad netgi inodamas apie paros laiko poveik, a jauiau milinik pagund galvoti, kad 19 valand auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 ryt sdintys tyleniai". is situacijos takos nepaisymas, kur Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida, pastebimas daugelio eksperiment metu. Pirmame tokio pobdio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateik Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvi kalbas, palaikanias arba puolanias Kubos lyder Fidel Castro. Kai buvo pasakyta, kad pats debat dalyvis pasirinko vien ar kit pozicij, studentai gana
pagrindin atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) tak kit moni elgsenai. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu, nes mes danai manome, kad elgsena atitinka nusiteikim.)
134
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
3.6 PAVEIKSLAS Pagrindin atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas, remianias ar puolanias Fidel Castro, mons atitinkamas nuostatas priskyr kalb autoriams net ir tada, kai diskusij vadovas pasakydavo, koki kalb (remiani ar puolani) reikia parengti. altinis: Jons ir Harris, 1967.
U Castro
80
Castro palaikanios kalbos kalbos
70
Prie Castro nukreiptos
3 60
0 3 00
50 c
(D
Prieikos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prie Castro.
40 ( O 30 20 Prie Castro 10 Nusprend kalbti apie Castro Buvo pareigoti kalbti apie Castro
logikai dar ivad, kad i pozicija atspindi to mogaus asmenines nuostatas. Bet kas gi nutiko, kai studentams buvo pasakyta, jog vien ar kit pozicij nustat diskusijos vedjas? Tie, kurie tik apsimeta, kad laikosi kurios nors pozicijos, argumentuoja stipriau, nei bt galima tiktis (Allison ir kiti, 1993; Miller ir kiti, 1990). Tad nors studentai ir inojo, kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro, tai nesutrukd jiems teigti, jog diskusijos dalyvis i ties pats buvo nusiteiks paremti Castro (r. 3.6 paveiksl). Atrodo, jog studentai galvojo: Taip, a inau, kad jam buvo paskirta tokia pozicija, taiau manau, jog jis i ties ja tiki". Atsispirti iai klaidai taip sunku, kad net inodami, jog patys paskatinome kito mogaus poelg, vis tiek iorin tak vertiname nepakankamai. Primet savo nuomon kitam, mons vis tiek link manyti, jog pastarasis i ties taip galvoja (Gilbert ir Jons, 1986). Kai per interviu moni papraoma save pagirti arba sukritikuoti, paaikja, kad jie labai gerai suvokia, kodl btent itaip elgiasi. Taiau nesuvokia, kok poveik patys daro kitiems. Jei Chuanas elgiasi kukliai, jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklum. Chuanas puikiai supras savo elges, taiau pamanys, jog vargo Bobo savivert yra maa (Baumeister ir kiti, 1988). Trumpai tariant, mes manome, kad kiti yra tokie, koks yra j elgesys. Stebdami susigusi Pelen despotikuose namuose, mons (nekreipdami dmesio situacij) daro ivad, kad mergina drovi; okdamas su ja per pokyl, princas Pelen mato kaip labai mandagi ir avi asmenyb. Susimstyti veria eksperimentas, kur atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti, 1977). Jis atskleid, kaip nuvertinamos socialins slygos. io eksperimento metu buvo atkurta tai, k patyr Rossas, kai i doktoranto tapo profesoriumi. Per doktorantros egzamin odiu Rossas jautsi nusiemins, nes talentingi profesoriai jo klausinjo dalyk, kuriuose patys specializavosi. Po ei mnesi Rossas jau egzaminavo kitus ir turjo galimyb uduoti sudtingus klausimus i savo mgstam tem. Vliau nusimins
135
3.7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai, ir stebtojai man, kad atsitiktinai klausinti paskirtas asmuo inojo kur kas daugiau. O i ties paskirti vaidmenys tik sukl tok spd. Nesugebjimas to vertinti ir yra atribucijos klaida. altinis: duomenys i Ross, Amabile ir Steinmetz, 1977.
Dalyvi vertinimai
Stebtoj vertinimai
Rosso studentas prisipaino, kad jis jautsi lygiai taip pat - nepatenkintas dl savo neimanymo ir suavtas akivaizdiu egzaminuotoj talentu. Eksperimentas, kur Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz, imitavo viktorin. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyr egzaminatori, dar keliems - viktorinos dalyvi, o likusiems - stebtoj vaidmenis. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasil sugalvoti sudtingus klausimus, kurie rodytj gil iprusim. Bet kuris i ms galime sugalvoti toki klausim i srities, kuri gerai imanome: Kur yra Beinbrido sala?", Kaip mir kotijos karalien Marija Stiuart?", Kurio emyno pakrant ilgesn: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukl jums pojt, kad nesate pakankamai apsiviet, suprasite eksperimento rezultatus.* Visi privaljo inoti, kad klausiantysis bus pranaesnis. Taiau ir viktorinos dalyviai, ir stebtojai (bet ne klausiantieji) padar klaiding ivad, kad tie, kurie pateikia klausimus, i ties ino daugiau u kitus tyrimo dalyvius (r. 3.7 paveiksl). Vlesnis tyrimas parod, kad is klaidingas spdis nra emo intelekto atspindys. Intelektuals ir sumans mons link daniau daryti atribucijos klaid (Block ir Funder, 1986). Socialin tak turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius, dl to mons danai bna link pervertinti j inias bei intelekt. Pavyzdiui, danai manoma, kad gydytojai puikiai imano ir su medicina nesusijusius klausimus. Panaiai studentai danai pervertina savo dstytoj talent. (Kaip ir mintame eksperimente, kai dstytojai pateikia klausimus i
* Beinbrido sala yra prieais Pugeto ssiaur prie Sietlo. Karalien Elbieta I sak nukirsdinti galv savo pusseserei Marijai Stiuart. Nors Afrikos emyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis u Europos, Europos pakrant yra ilgesn. (Ji labiau vingiuota, su daugybe lank, i geografin ypatyb turjo takos Europos vaidmeniui jr prekybos istorijoje.)
136
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
srities, kuri jie imano.) Kai kas nors i i student patys tampa dstytojais, paprastai nustemba, kad dstytojai ne tiek jau daug imano. Kad pailiustruotume pagrindin atribucijos klaid, pakanka prisiminti savo patirt. Pasiryusi gyti nauj draug, Bev plaiai nusiypso ir nekantraudama pasineria pobvio linksmybes. Visi atrodo atsipalaidav ir laimingi, juokauja ir nekuiuojasi. Bev klausia savs: Kodl tokiais atvejais visi bna atsipalaidav, o a - sitempusi ir drovi?" Nors i ties visi kiti taip pat nervinasi ir daro t pai atribucijos klaid: jie mano, kad Bev bei kiti yra tokie, kokie dedasi es - pasitikintys ir linksmi.
Kodl mes darome atribucijos klaid?

Iki iol nagrinjome tendencing kit moni elgesio aikinim: danai nekreipiame dmesio, kaip stipriai mus veikia aplinkybs. Kodl nevertiname j poveikio kit moni elgesiui, prieingai nei komentuodami savj?
Perspektyvinis ir situacinis supratimas

Skirtumas tarp veikjo ir stebtojo. Atribucijos teorijos krjai nurodo, kad aplinkinius velgiame i kitos perspektyvos nei save (Jons ir Nisbett, 1971; Jons, 1976). Kai veikiame mes, ms dmes valdo aplinka. Kai stebime kito mogaus veiksmus, ms dmesio centre atsiduria is asmuo, o aplinka tarsi nutolsta. Nors ir igyvendamas dl savo veiksm - mano grauatis buvo tokia didel, kad trokau i ten inykti" - Auvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo pareigingas SS karininkas", negaljs parodyti net menkiausi emocij". Taiau Hossas buvo sitikins, kad tokie pat stoiki stovyklos kaliniai ydai tiesiog neujaut vieni kit. Rass bruoas",- man jis, ydams vedant tautieius duj kameras. Vis dmes stebtojas sutelkia kit asmen, todl ir mano, kad is yra visko, kas nutinka, prieastis. Tarsi aktoriai esame link priskirti savo elges tai situacijai, kurioje esame. Jei i mintis teisinga, ko galime tiktis situacijas sukeitus vietomis? Kas bt, jei mes matytume save ir pasaul taip, kaip mus ir pasaul mato kiti, be to, j akimis? Ar tai nepanaikint atribucijos klaidos? O gal j apverst? Pasiirkime, ar jums pavyks atspti, koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. sivaizduokite, kad esate Stormso eksperimento dalyvis. Js sdite prieais kit student, su kuriuo privalote kelet minui pasikalbti. alia js stovi televizijos kamera, filmuojanti js matom vaizd. Prieais jus alia studento sitaiss stebtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. Po to js kartu su stebtoju svarstote, ar js elgesys labiau priklaus nuo js asmenini savybi, ar nuo situacijos. Klausimas: Kuris i js - dalyvis ar stebtojas - maesn reikm skirs situacijai? Pasak Stormso, stebtojas (dar vienas pagrindins atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). Kas atsitikt, jei pakeistume situacij, jums ir ste-
137
btojui duodami pairti vaizdajuost, kurioje jums eksperimentas bt parodytas i stebtojo, o jam - i js matymo tako? (Tokiu atveju js matytumte save, o stebtojas - tai, k matte js). Tokia manipuliacija sukeist atribucijas: stebtojas js elges daugiausia aikint atsivelgdamas situacij, su kuria js susidrte, o js savo elges aikintumte atsivelgdami savo asmenines savybes. Prisimenant patyrim i stebtojo perspektyvos - matant" save i alies - pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich, 1989). Ianalizavs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro ivad, kad vykio dalyvio-stebtojo skirtumas danai bna minimalus. Paprastai, stebdami kit, mons bna empatiki, kai prie tai patys bna patyr analogik situacij ir aikin savo elges joje. Kai vienas mogus elgiasi blogai stebint kitam, abu pateikia be galo skirtingus situacijos aikinimus. Tendencingumas dl vaizdo kameros perspektyvos. Buvo atlikta keletas eksperiment, kuri metu mons vaizdajuostje stebjo tariamj, per policijos apklaus prisipastant vykdius nusikaltim. irdami prisipainimo ra, nufilmuot tariamj nukreipta kamera, mons manydavo, kad prisipainimas yra nuoirdus. Kai jie stebdavo prisipainim, nufilmuot detektyv nukreipta kamera, manydavo, kad prisipainimas igautas prievarta (Lassiter ir kiti, 1986, 2005). Kameros perspektyva dar tak moni nuomonei apie kaltum netgi tada, kai teisjas juos perspjo ito vengti (Lassiter ir kiti, 2002). Teismuose dauguma prisipainim raoma kamer nukreipus prisipastantj. Kaip ir galima tiktis, pastebjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991), kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes, beveik visuomet tariamieji bdavo apkaltinami. Lassiteris pastebi, kad, atsivelgiant iuos tyrim rezultatus, Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dmes ir pareignui, ir tariamajam, pavyzdiui, abu juos filmuojant i profilio. Ilgainiui perspektyvos keiiasi. Kai kakada matytas mogus pamau usimirta, vis labiau irykja painties aplinkybs. Kaip matme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatorikame atribucijos klaidos eksperimente, vos tik igird ginant pozicij, kuri j ginaniajam buvo primesta, mons mano, kad mogus i ties taip galvoja. Jerry Burgeris (1997) rod, jog po savaits i pozicij jie jau aikins atsivelgdami situacij. Kit dien po JAV prezidento rinkim Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkj apklaus apie rinkim rezultat prieastis. Dauguma teig, kad rezultatus nulm asmenins kandidat savybs ir pozicijos (nugaljs valdaniosios partijos atstovas buvo populiaresnis). Kai po met mokslininkai to paties paklaus kit rinkj, tik tredalis teig, kad sprendim lm kandidat savybs. Dabar daugiau buvo rezultatus siejani su tokiomis aplinkybmis, kaip gyventoj optimizmas ir tvirta ekonomika.
Vaizduotje jis m atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus... Bet vaiko, igyvenusio t laim, nebebuvo. Tai buvo lyg kakieno kito atsiminimai." Levas Tolstojus, Ivano lljiiaus mirtis", 1886
138
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
O js - ar paprastai esate tylus, ar nekus, ar tai priklauso nuo situacijos? Daniausiai atsakoma: priklauso nuo situacijos". Taiau paprayti apibdinti draug, koks jis buvo prie penkerius metus, mons paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes. Tyrintojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi, kad prisimindami praeit tarsi stebime kit mog. Daugumai i ms senasis A" yra lyg kitas asmuo, palyginti su iandieniniu tikruoju A". Savimon. Aplinkybs taip pat gali keisti ms poir save. Pamat save per televizij, dmes sutelkiame save. irdami veidrod, klausydamiesi magnetofono juostel rayto savo balso, irdami savo nuotraukas ar pildydami biografin klausimyn, mes taip pat susikaupiame, smoningai suvokdami save, o ne situacij. Prisimindami nenusisekusius santykius, kurie pradioje atrod kaip neskstantis Titanikas", mons lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid, 1999). Robertas Wicklundas, Shelley Duval ir j bendradarbiai ityr savimons poveik (Duval ir Wicklund, 1972; Silvia ir Duval, 2001). Kai ms dmesys nukreiptas save, danai sau priskiriame didesn atsakomyb. Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai papra student sivaizduoti save menamose situacijose. Kai kuri student savimon buvo suadinta privertus sivaizduoti, jog galvodami apie t situacij jie girdi savo irdies tvinksnius. Palyginti su tais, kurie man paprasiausiai gird kakokius paalinius garsus, tiriamieji, kuriems buvo suadinta savimon, prisim sau didesn atsakomyb u vaizdin. Kai kuri moni savimon yra pakankamai ireikta. Eksperiment metu mons, kurie demonstravo stipri savimon (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: Paprastai a bnu dmesingas savo vidiniams pojiams"), elgsi panaiai kaip ir tie, kurie, irdami veidrod, dmes sutelkdavo save (Carver ir Scheier, 1978). Tad mons, susikoncentrav save - trumpai, eksperimento metu arba todl, kad j savimon stipri - stebi save atidiau nei kiti, o savo elgsen daniau sieja su vidiniais veiksniais ir maiau - su situacijomis. Visi ie eksperimentai atskleidia atribucijos klaidos itakas: prieastis randame ten, kur j iekome. Kad tai patvirtintumte savo patirtimi, atsakykite tai tok klausim: ar js socialins psichologijos dstytojas yra tylenis, ar kalbus mogus? Spju, kad js manote, jog jis mgsta bendrauti. Taiau pasigilinkime: js dmesys bna sutelktas dstytoj, kai jis yra vieumoje. Dstytojas taip pat stebi savo elges - auditorijoje, posdiuose, namuose. A nekus? - gali paklausti js dstytojas. - K gi, viskas priklauso nuo situacijos. Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais, gana daug bendrauju. Taiau susirinkimuose ir nepastamoje aplinkoje bnu gana drovus." Kadangi gerai inome, kaip situacija keiia elges, save matome vairesn nei kitus (Baxter ir Goldberg, 1987; Kammer, 1982; Sande ir kiti, 1988). Naidelas yra irzlus, Fiona atsipalaidavusi. A - kaip kada."
savimone
(self-awareness) Smoninga bsena, kai dmesys sutelkiamas save. Ji padeda monms bti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybms.
139
Kultriniai skirtumai. Kultrin patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes, 1980; Watson, 1982). Vakarietika patirtis nuteikia galvoti, kad mons, o ne situacijos lemia vykius. prasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green, 1981). Js tai galite!"- tikinja populiarioji vakarietika pozityvaus mstymo psichologija. Vaikai, augdami vakarietikoje kultroje, imoksta elges tapatinti su asmeninmis savybmis (Rholes ir kiti, 1990; Ross, 1981). Kai buvo pirmokas, mano snus pateik ger pavyzd. I odi: Tomas, vartai, u, ukliti, rankov, jis sudliojo sakin Tomo rankov ukliuvo u vart". Mokytoja, laikydamasi vakarietik princip, sakin itais itaip: Tomas ukliuvo rankove u vart". Teisingas" sakinys turjo parodyti, kad vykio prieastis yra Tomas. Pagrindin atribucijos klaida bdinga visoms kultroms (Krull ir kiti, 1999). Taiau Ryt Azijos krat mons kiek didesn reikm teikia situacijai. Todl vertindami socialin kontekst jie reiau daro prielaid, kad kit moni elgsena atspindi j savybes (Choi ir kiti, 1999; Fanvell ir Weiner, 2000; Masuda ir Kitayama, 2004). Kai kuriose kalbose akcentuojama iorin atribucija. Ispanikoje idiomoje sakoma ne a pavlavau", o pavluoti mane privert laikrodis". Kolektyvistinse kultrose galvojant apie kitus mones asmeniniai j motyvai prisimenami reiau (Lee ir kiti, 1996; Zebrowitz-McArthur, 1988). ia neskubama interpretuoti elgsen kaip vidini asmens savybi atspind (Newman, 1993). Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus, jis reiau nei amerikietis prieasi iekos mogaus charakteryje (Ji yra maloni") ir daniau aplinkybse (Jos draugs buvo su ja") (Miller, 1984). Taiau atribucijos klaidos fundamentalumas reikiasi tuo, kad ji labai stipriai veikia ms interpretacijas. Britanijos, Indijos, Australijos ir Jungtini Valstij mokslininkai pastebjo, kad nuo atribucijos priklauso moni poiris neturtinguosius ir bedarbius (Furnham, 1982; Pandey ir kiti, 1982; Skitka, 1999; Wagstaff, 1983; Zucker ir Weiner, 1993). Tie, kurie skurd ir nedarb sieja su asmeninmis savybmis (Jie paprasiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"), toki moni atvilgiu paprastai bna nusiteik nedraugikai (r. 3.8 paveiksl). Dl dispozicins atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybmis. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija (Ar mes btume nors kiek turtingesni, jei gyventume tokiomis pat moni pertekliaus, nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos slygomis?"). Vidurins klass atstovai labiau nei maiau pasiturintieji link manyti, kad moni elgsen galima isiaikinti ianalizavus vidines prieastis. Ar suvokdami atribucijos klaid galime turti naudos? Kart, priimant darb dstytoj, padjau pravesti pokalb su pretendentais. Su vienu kandidatu i karto kalbjoms net eiese; kiekvienas turjome galimyb pateikti du tris klausimus. Po pokalbio ijau mstydamas: Koks sunkus io mogaus bdas". Su antrja kandidate susipainau asmenikai, gerdamas kav,
Dauguma neturting moni nra tinginiai... Anksti ryt jie keliauja autobusais... Jie rpinasi kit moni vaikais... Jie valo gatves. Ne ne, jie ne tinginiai." I pastoriaus Jesse Jacksono kalbos, pasakytos Nacionaliniame demokrat partijos suvaiavime, 1988 m., liepa.
140
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
3.8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Ms emocijos priklauso nuo poirio kieno nors netinkam elges.
Dispozicin atribucija (is vyras yra nedraugikas.)
Nepalanki reakcija (Man is vyras nepatinka.)
Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege.)
Situacin atribucija ( vyr neteisingai vertino.)
Ujauianti reakcija (A j suprantu.)
ir i karto paaikjo, kad mus sieja bendras artimas draugas. Besikalbant vis stiprjo spdis, kad i moteris - nuoirdi, patraukli ir jaudinanti". Tik vliau prisiminiau pagrindin atribucijos klaid ir i naujo vertinau savo ivadas. Vyro nelankstum ir moters nuoirdum palaikiau j charakterio savybmis, o i ties, kaip supratau vliau, tai i dalies slygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos.
Kodl tyrinjame atribucijos klaidas

iame skyriuje, kaip ir ankstesniame, aikinami kai kurie ms socialinio mstymo ribotumai ir klaidos. Skaitant apie jas gali susidaryti spdis, kad, kaip pasak vienas mano studentas, socialiniai psichologai jauia malonum mulkindami mones". I ties eksperimentai nra skirti mirtingj kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina); j tikslas atskleisti, k mes galvojame apie save ir apie kitus. Jei jus okiruoja mogaus gebjimas pasiduoti iliuzijoms ir savs apgaudinjimui, atminkite, kad ms mstymui apskritai bdingas lankstumas. Iliuzinis mstymas danai tra alutinis ms proto strategijos supaprastinti sudting informacij produktas. Jis dubliuoja ms suvokimo mechanizmus, kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius, taiau kartais klaidina. Antroji prieastis, dl kurios reikia sutelkti dmes atribucijos klaid, yra humanistin. Vienas i socialins psichologijos didij humanizuojani teigini", pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001), skelbia, kad kai mogus turi problem, nereikt dl to kaltinti vien tik jo paties. Neskm, negalumas ar nelaim kur kas daniau, nei norima pripainti, itinka dl iorini aplinkybi."
141
Treioji dmesio sutelkimo tendencingumus prieastis ta, kad mes daniausiai nekreipiame j u o s dmesio. Kaip ir kit alikum, pavyzdiui, aliko palankumo sau (2 skyrius), atvejais mons mano, kad maiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti, 2004). Mano nuojauta sako, kad analizuodami klaidas bei tendencingumus js pastebsite daugiau netiktum, iki bei naudos, nei nagrindami virtines logini ir intelektini rodym. Btent todl pasaulinje literatroje taip danai vaizduojama puikyb bei kitos ydos. Socialin psichologija padeda painti savo mstymo klaidas, vildamasi, kad tapsime racionalesni ir realistikesni. i viltis nra bergdia: psichologijos studentai elgsen suvokia ne taip supaprastintai, kaip tokie pat isilavin gamtos moksl studentai (Fletcher ir kiti, 1986).
APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialin aplink?

t Atribucijos teorija aikina, kaip mes suvokiame kit moni elges. Klaidinga atribucija - elgesio aikinimas remiantis ne ta prieastimi - pagrindin seksualinio priekabiavimo prieastis. Auktesn padt uimantis asmuo (daniausiai vyras) draugikum supranta kaip seksualin kvietim. Nors paprastai mes mstome logikai, taiau mgindami suprasti kit moni elges danai darome pagrindin atribucijos klaid (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). Kit moni elges mes taip primygtinai vertiname atsivelgdami j bdo savybes bei nuostatas, kad nepastebime net akivaizdi situacijos reikalavim. i atribucijos klaida atsiranda i dalies todl, kad ms dmesio centre bna asmuo, o jo veikimo aplinkybs tarsi nukeliamos antr plan. Kai veikiame mes, dmes paprastai sukoncentruojame savo reakcijas, ir situacija tampa suprantamesn.
Socialins aplinkos lkesiai

Ianalizav, kaip suvokiame ir vertiname kitus - veiksmingai, lanksiai, bet kartais klaidingai skyri baigsime mintimis apie socialinius sitikinimus. Ar jie k nors reikia? Ar keiia tikrov?
Socialiniai sitikinimai ir vertinimai yra svarbs, nes turi poveikio gali. Jie daro tak ms jausmams bei veiksmams ir sukuria savj realyb. Kai idjas patvirtiname [savo elgesiu], jos tampa, pasak sociologo Roberto Mertono (1948), isipildaniomis pranaystmis - klaidingais sitikinimais, inicijuojaniais isipildym. Jei tikinti greitu banko lugimu klientai skuba atsiimti pinigus, toks klaidingas sitikinimas gali sukurti savj realyb, pastebi Mertonas. Kai mons tikinami, kad akcij kaina nepaprastai iaugs, taip ir atsitinka (r. Atkreipkime dmes. Isipildymo psichologija vertybini popieri biroje"). Tirdamas eksperimentuotojo tendencingum Robertas Rosenthalis (1985) pastebjo, kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip, kaip i j tikimasi. Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos vairi moni nuotraukos ir paprayta vertinti j skm gyvenime. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys apraymai ir pateiktos tos paios nuotraukos. Geresni veri tikjsi eksperi-
isipildanioji pranayst (self-fulfilling prophecy) sitikinimas, kuris pavirsta realybe.
142
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
atkreipkime dmes
Isipildymo psichologija vertybini popieri biroje

1981 met sausio 6-sios vakar populiarus Floridos patarjas investicij klausimais Josephas Granville savo klientams isiunt tokio turinio telegramas: Akcij kainos staigiai kris; parduokite rytoj". inia apie Granville patarim pasklido greitai, ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybini popieri biros istorijoje. Akcij kaina krito beveik 40 milijard doleri. Madaug prie 50 met Johnas Maynardas Keynesas toki vertybini popieri biros psichologij palygino su populiariais groio konkursais, kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraiai. Reikdavo irinkti eis veidus i imto, o rinkdavo daniausiai laikrai konsultantai. Tad, kaip rao Keynesas, kiekvienas konkurentas privaljo irinkti ne tuos veidus, kurie jam atrodo graiausi, o tuos, kurie, jo nuomone, suavs konkurentus". Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas, kurios jiems patinka, o tokias, kurias palankiai vertins kiti investuotojai. ia svarbiausia - atspti kito investuotojo veiksmus. Kaip paaikino vienas Volstryto fond valdytojas, galite sutikti arba nesutikti su Granville poiriu, taiau tai daniausiai nieko nereikia". Jei manote, kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas, paskubkite jas parduoti, kol akcij kaina nenukrito dar labiau. Jei manote, jog kiti pirks, aplenkite juos. Isipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. spalio 19-osios pirmadienis, kai Dovv Jons Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. Toki krizi metu iniasklaidos gand malnas i paskutinij ieko pai blogiausi naujien, kad galt pakomentuoti esam krizs situacij. Paskelbtos naujos inios dar labiau sumaina moni lkesius, o akcij kainos krinta dar labiau. is procesas veikia ir atvirkiai, kai skelbiamos geros naujienos, o akcij kainos kyla. 2000 met baland noringa technologij rinka vl pademonstravo isipildymo psichologij kuri dabar buvo pavadinta impulsyviuoju investavimu". Dvejus metus energingai supirkinj akcijas (nes j kainos kilo), mons pradjo kartligikai jas pardavinti (nes kainos m kristi). Tokie smarksrinkossvyravimai - nelogikas aktyvumas", lydimas kracho - daniausiai bna sukurti, pastebjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000).
mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie, kurie man, kad j eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus mones palaikys nevykliais. Dar labiau savo prietaringumu stulbina pastebjimas, kad dstytoj nuomon apie savo studentus pasitvirtina. Jei dstytojas sitikins, kad jo studentas gabus matematikai, ar is pasieks ger rezultat? Panagrinkime.
Mokytoj lkesiai ir moksleivi mokymosi rezultatai

Mokytojai i vien mokini tikisi daugiau, i kit - maiau. Galbt tai pastebjote, jei js brolis ar sesuo anksiau u jus baig mokykl arba jei jums buvo klijuojama gabaus" ar negabaus" moksleivio etiket, arba jei susidrte su vadinamaisiais labai bei vidutinikai gabiais moksleiviais. Galbt pokalbiai mokytoj kambaryje jau nulm js reputacij. Arba gal naujas mokytojas kruopiai istudijavo js mokymosi rezultatus, isiaikino js eimos socialin padt. Ar mokytojo lkesiai daro tak moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu, kad mokytojo poiris mokin koreliuoja
143
su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomons apie tuos mokinius, kuriems gerai sekasi. Taip yra daugiausia todl, kad mokytojai ino, k sugeba j mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim, 2005). Taiau ar mokytojo nuomon yra mokinio mokymosi rezultat prieastis, ar pasekm? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacin tyrim (1978), kurio metu apklaus 4300 brit moksleivi ir gauti rezultatai sako: taip. Pagerjus mokytoj poiriui mokin ne tik pagerjo paangumas, bet pasitvirtino ir prieingas teiginys. Ar galime mokytoj lkesi efekt" patikrinti eksperimentais? Tarkime, teigiame mokytojui, jog Dana, Sali, Todas ir Manuelis - keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai - yra nepaprastai gabs. Ar mokytojas su jais elgsis iskirtinai ir stengsis, kad j rezultatai bt labai geri? Btent tai pastebjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson, atlik plaiai inom eksperiment. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradins mokyklos moksleiviai, apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu), kad j intelektas stulbina, intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais i ties pralenk visus. Atrodyt, kad tokie ryks rezultatai reikia, jog nuskriaustj" vaik problemos mokykloje kyla i to, kad mokytojai daug i j ir nesitiki. Duomenys netrukus buvo paskelbti iniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovli studentams. Vlesn analiz parod, kad mokytoj lkesiai nra tokie reikmingi, kaip daugumai pasirod po io tyrimo (Spitz, 1999). Paties Rosenthalio teigimu tik keturi i deimties (i beveik 500 aprayt) eksperiment patvirtindavo, kad mokytoj lkesiai turjo reikming tak mokymosi rezultatams (Rosenthal, 1991, 2002). Kukls lkesiai nesulugdo gabaus vaiko, lygiai kaip ir dideli lkesiai nepadaro stebuklo - nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. mogikoji prigimtis nra tokia lanksti. Atrodo, jog dideli lkesiai skatina atsiliekaniuosius, kuriems teigiamas mokytojo poiris yra tarsi gaivaus oro gurknis (Madon ir kiti, 1997). Kaip tokie lkesiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrjai prijo ivad, kad mokytojai gabiems moksleiviams" daniau ypsosi, pritariamai linkioja ir daniau juos pavelgia. Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dmesio gabiems" mokiniams, kelti jiems didesnius reikalavimus, daniau j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinti (Cooper, 1983; Harris ir Rosenthal, 1985, 1986; Jussim, 1986). Vieno tyrimo metu Elisha Babadas, Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbanius su u kadro paliktais moksleiviais, su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis, arba kalbanius apie juos. irovams - ir vaikams, ir suaugusiems - pakako atsitiktini 10 sekundi trukms itrauk, kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas, suprasti, ar mokytojas kalba apie ger, ar apie blog mokin, ir ar mokytojui is mokinys patinka (perskaitte teisingai: 10 sekundi.) Nors mokytojai gali manyti, kad moka slpti savo jausmus, moksleiviai jautriai reaguoja j veido iraik ir kno kalb (r. 3.9 paveiksl).
144
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
3.9 PAVEIKSLAS Isipildanios pranaysts Mokytoj lkesiai gali tapti isipildaniomis pranaystmis. Bet daniausiai mokytoj lkesiai tiksliai atitinka tikrov (Jussim ir Harber, 2005).
Mokytojo lkesiai Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus. Manau, kad ji taip pat yra labai gabi."
Mokytojo elgesys Daniau ypsosi Renai daugiau jai aikina, daniau [ j kreipiasi, leidia jai ilgiau atsakinti,
Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai.
msmm
Skaitydamas apie eksperimentus, kuriuose buvo tiriamas mokytoj lkesi poveikis, susidomjau moksleivi lkesi taka mokytojams. Be abejons, daugel kart prie praddami lankyti kurs, girdjote komentarus: profesorius Smitas - domus" arba profesorius Donsas - nuobodyb". Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979; Feldman ir Theiss, 1982) pastebjo, kad tokie lkesiai gali veikti ir besimokantj, ir pedagog. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai, kurie tikjosi, kad juos mokys puikus mokytojas, laik j (nieko neinant apie mokini lkesius) kompetentingesni ir domesniu nei moksleiviai, kuri lkesiai buvo maesni. Teigiamai mokytojo atvilgiu nusiteik moksleiviai daugiau ir imoko. Per pakartotin eksperiment Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir papra ekspert vertinti j darb. Kaip gabesni buvo vertinti tie mokytojai, kuriems buvo paskirtas moksleivis, savo lkesius reikiantis neverbaliniu bdu. Kad patikrint, ar tai bdinga tikrovje, Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrj grup atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurins mokyklos klasse, kuriose dst tik k atvykusi mokytoja. Individuali pokalbi metu dviej klasi mokiniams buvo pasakyta, kad ir kit dviej klasi moksleiviai, ir tyrjai yra labai geros nuomons apie nauj mokytoj. Palyginti su dviem kontrolinmis klasmis, tie mokiniai, kuriems buvo teigti teigiami lkesiai, pamokose buvo dmesingesni. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau vertinti ir teig, kad mokytoja dsto daug aikiau. Atrodo, kad moksleivi poiris mokytoj toks pat svarbus, kaip ir mokytojo poiris juos.
Kaip i kit sulaukti to, ko tikims

Taigi eksperimentuotoj ir mokytoj lkesiai, kurie daniausiai bna pagrsti ir tiksliai vertinantys, kartais tampa isipildaniosiomis pranaystmis. Ar tai vyksta danai? Ar i kit sulaukiame to, ko tikims? Tyrimai rodo, kad isipildani pranaysi pasitaiko darbe (kai vadovai puoselja didesnes ar maesnes viltis), teismuose (kai teisjai instruktuoja prisiekusiuosius)
145
ir policijoje (kai tardytojai, turintys nuomon apie tariamojo kaltum ar nekaltum, tardo tariamuosius ir daro jiems spaudim) (Kassin ir kiti, 2003; Rosenthal, 2003). Ar isipildaniosios pranaysts veikia santykius? Bna atvej, kai neigiami lkesiai kurio nors mogaus atvilgiu veria mus bti perdtai malonius jam, o tai savo ruotu paskatina mog bti malon su mumis - ir itaip paneigti ms lkesius. Taiau tiriant socialin sveik daniau pastebima, kad tam tikru mastu mes gauname tai, ko tikims (Olson ir kiti, 1996). Laboratorini aidim metu prieikumas beveik visada susilaukia prieikumo: mons, kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti, lengvai paskatina juos bti tokius (Kelly ir Stahelski, 1970). Jei viena alis kit laiko agresyvia, lengvai sieidiania ir kertinga, tai paskatina kit al demonstruoti tok elges savigynos tikslais; itaip sukuriamas pragaitingas uburtas ratas. Tikjimasis, kad mona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugikai ir meiliai, gali paveikti mano bendravim su ja ir itaip paskatinti j patvirtinti mano sitikinim. Tad ar intyms santykiai bna sklandus, kai partneriai idealizuoja vienas kit? Ar teigiamos iliuzijos apie kito mogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna, sukeldamos nepamatuotus lkesius, ir tas mogus galiausiai netenka avesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996, 2000) stebjo simyljusias Vaterlo universiteto student poras. ioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras enklas. Tai padjo slopinti konfliktus, didino pasitenkinim ir skatino pasijusti princesmis arba princais tas ir tuos, kurie save laik varlmis. Lengviau tapti panaesniam tok mog, kok mus mylintis sivaizduoja. Taip pat ir sutuoktiniai, kurie kremtasi, kad partneris j nemyli ir nesiavi, net menkus eidimus priima kaip nuvertinim, atitinkamai nustoja vertinti partner ir nuo jo nutolsta. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti, 2003). Meil padeda kurti savj realyb. Keletas eksperiment, kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984), parod, kad klaidingas poiris pasaul kitiems gali tapti paskata patvirtinti iuos sitikinimus. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. Snyderis, Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrim, kuris laikomas klasikiniu. Jie papra student vaikin pasikalbti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka), kuri jie laik patrauklia arba nepatrauklia. Vien tik to, k telefoninio pokalbio metu sak merginos, analiz parod, kad tariamai patrauklios kalbjo iliau nei tariamai nepatrauklios. Klaidingi vaikin sitikinimai virto isipildaniomis pranaystmis, nes skatino juos kalbti taip, kad merginos patvirtint vyr susikurt stereotip: geidiami mons yra gras. Elgsena pasitvirtina ir tada, kai bendraujama su partneriais, besivadovaujaniais klaidingais sitikinimais. Jei apie mog manoma, kad jis yra vieni-
Norint vertinti mokytojo ar dstytojo nuoirdum bei susidomjim, pakanka nedidelio, kelias sekundes trunkanio veiksmo (Ambady ir Rosenthal, 1992,1993).
elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Isipildaniosios pranaysts ris, pasireikianti tuomet, kai moni socialiniai lkesiai paskatina juos elgtis taip, kad kiti mons atsakydami savo elgesiu patvirtintj lkesius.
146
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Juo labiau savo elgesiu jis stengsi parodyti, kad ji jam labai miela, juo labiau Lotty skleidsi ir grajo, juo labiau jis avjosi ir darsi malonesnis; ir taip jie keliavo ne pagieos, o didios dorybs ratu". Elizabeth von Arnim, The Enchanted April, 1922 (Kerintis balandis")
as - jis maiau bendrauja (Rotenberg ir kiti, 2002). Vyrai, apie kuriuos manoma, kad jie niekina moteris, elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel, 2002). Maloniai sutikti kandidatai darb pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. sivaizduokite, jog esate vienas i 60 jaunuoli, dalyvavusi Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. Kiekvienas vaikinas turjo pasikalbti su viena i mergin ir vertinti, ar ji gali dirbti dstytojos asistente. Prie pokalb vaikinui buvo pasakoma, kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo avisi, arba nesiavi. (sivaizduokite, kad jums pasako, jog mogus, su kuriuo netrukus susipainsite, prasitar, kad rimtai jumis domisi ir nort susidraugauti, arba - kad visikai nesidomi.) Rezultatas - elgsenos patvirtinimas: kandidats, tariamai besiavinios pokalbio partneriu, daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). Ridge ir Reberas mano, jog tai gali bti viena i seksualinio priekabiavimo prieasi. Jei vyrui atrodo, kad moters elgesys patvirtina jo sitikinimus, jis gali taip jai meilintis, kad is meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tok elges vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtin arba kaip priekabiavim. Lkesiai daro tak ir vaik elgesiui. Pamat iukles trijose klasse, Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) papra mokytoj, kad vienos klass mokiniams jie kelet kart primint, jog jie privalo laikytis tvarkos ir varos. Po i priminim iukli kiekis iukli dje padidjo nuo 15 iki 45 proc., taiau tik kur laik. Kitoje klasje, kur irgi tik 15 proc. iukli buvo metama iukli d, mokiniai buvo nuolatos giriami u tai, kad jie laikosi varos bei tvarkos. Tai truko atuonias dienas. Po dviej savaii paaikjo, kad eksperimentas pasiteisino: iukli d buvo metama 80 proc. iukli. Sakykite vaikams, kad jie darbts ir mandags (o ne tings ir grubs), ir galite tiktis, kad jie pasistengs pateisinti js nuomon. ie eksperimentai padeda suprasti, kaip socialiniai sitikinimai, pavyzdiui, sigalj stereotipai apie negaliuosius arba tam tikros rass ar lyties asmenis, gali savaime pasitvirtinti. Kit moni elgesys su mumis atspindi tai, kaip mes ir kiti juos vertiname. Tendencija pateisinti kit lkesius, kaip ir kiekvienas socialinis reikinys, turi ribas. Lkesiai danai leidia prognozuoti elges paprasiausiai todl, kad bna tiksls (Jussim, 2005).
APIBENDRINIMAS Socialins aplinkos lkesiai

sitikinimai kartais nepriklauso nuo ms. iaip jau ms nuomons apie mones turi real pagrind. Taiau eksperimentuotoj tendencingumo ir mokytoj lkesi tyrimai rodo, kad klaidingi sitikinimai apie gabius ir negabius mones gali paskatinti atitinkam mokytoj ir tyrj santyk su jais. Tai gali lemti geresn (arba blogesn) mokymsi ir todl sukelti spd, kad pasitvirtina prielaida, kuri i ties yra klaidinga.
147
Panaiai kasdieniame gyvenime danai sulaukiame to, ko tikims (elgsenos patvirtinimo). Jei prie susitikim suinome, kad sutiksime proting ir patraukl mog, po susitikimo gali ilikti spdis, kad i ties tas mogus labai protingas ir patrauklus.
Ivados
Socialinio painimo tyrimai rodo, kad ms informacijos apdorojimo galimybs spdingai efektyvios ir prisitaikanios (savo imone - kaip panaus diev!", - suunka Shakespeare Hamletas), taiau neapsaugotos nuo klaid ir neteising nuomoni (iaudin galva", - yra pasaks T. S. Eliotas). Kokias praktines ivadas ir valgas apie mogikj prigimt leidia padaryti ie tyrimai?
Apvelgme kelet prieasi, kodl mons kartais patiki tuo, kuo reikt abejoti. Negalime lengvai numoti ranka iuos eksperimentus: daugumoje j dalyvavo isilavin mons, danai universitet studentai. Be to, ie nuspjami ikraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada, kai atlygis u teisingus atsakymus skatino mones mstyti optimaliai. Kaip pastebjo vienas tyrjas, iliuzijoms bdingas ilgalaikikumas, prieingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic, 1972). Tad kognityvins socialins psichologijos tyrimai atspindi plai panoram, randam groinje literatroje, filosofijoje ir religijoje. Daugelis psicholog pavent savo gyvenim stulbinani mogaus proto gali tyrimams. Esame pakankamai imintingi, kad pajgtume perprasti savo genetin kod, irastume kalbanius kompiuterius ir nusistume mones Mnul. mogaus protui triskart valio. Na, gal dukart valio - nes proto paskirtis sprsti efektyviai ms intuicij pakerta labiau, nei manome. Pernelyg lengvai susidarome ir puoseljame klaidingus sitikinimus. Vedami iankstini sitikinim ir perdtos savikliovos, tikinti ryki igalvot istorij, sivaizduodami ry ir kontrol ten, kur j gal apskritai nra, kuriame savo socialinius sitikinimus ir po to darome tak kitiems, kad jie iuos sitikinimus patvirtint. Grynasis intelektas, - pastebjo raytoja Madeleine L'Engle, - yra ypa netikslus instrumentas." Taiau ar ie eksperimentai tebuvo tik intelektuals triukai, ikrsti nelaimingiems dalyviams, itaip priveriant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia, kad laboratorijose ms intuicija pervertinama. Eksperiment metu monms paprastai bna pateikiami abejoni nekeliantys faktai ir perspjama, kad tikrinamas j gebjimas argumentuoti. Gyvenime retai kada esame perspjami: tai faktai. O dabar tempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite iuos klausimus". Kasdiens neskms danai bna ne paios svarbiausios, taiau ne visada. Klaidingi spdiai, interpretacijos ir sitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. Net neymus tendencingumas gali turti didel socialin poveik, kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodl tiek daug benami? Nelaiming? Turini polink udyti? Ar mano draug myli mane, ar trokta mano pinig?
Sukurdami ias problemas, mes nesiekme apmulkinti moni. Visos ms problemos mus paius apmulkino." Amos Tversky (1985)
148
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
mogaus proto umojai yra gils kaip vandenys, o protingas mogus gali j semtis." Pat 20,5.
Paintinis alikumas siskverbia net rafinuot mokslin mstym. mogikoji prigimtis nedaug tepasikeit per 3000 met nuo to laiko, kai Senojo Testamento psalmininkas pastebjo, kad niekas negali pamatyti savo klaid". Ar tai per daug cinika? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kvieia sivaizduoti, kad kakoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos, kad geriau paint moni gimin. Js atiduodate jam socialins psichologijos vadovl, ir padkojs ateivis inyksta erdvje. Pasigailj, kad atidavte knyg (ito labai tikiuosi), kaip pasijusite pasil socialins psichologijos analiz? Socialin psichologijos nuolatin rpinimsi moni silpnybmis turt atsverti pozityvesnis poiris mogikj prigimt", teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a, b). Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria, kad mons vienas kit suvokia stebtinai tiksliai (nors retai tobulai), taiau danai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireikia logins klaidos ir alikumai, tokie kaip pagrindin atribucijos klaida, tariamas vienodumas, per didelis pasikliovimas netobula euristika, alikas palankumas sau ir kt.". Elegantika ms mstymo netobulum analiz jau pati savaime yra duokl mogikajai iminiai. (rodinjimas, kad mogaus mstymas yra iliuzinis, neigt pats save, nes tai taip pat bt tik iliuzija. Taip pat logika bt tokia ivada: Visi apibendrinimai klaidingi, skaitant ir ".) Kaip medicinos mokslas daro prielaid, kad kiekvienas organas atlieka tam tikr funkcij, taip ir elgsenos tyrjai mano, kad ms mstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder, 1987; Kruglanski ir Ajzen, 1983; Swann, 1984). Mstymo proiai, lemiantys klaidingus sitikinimus, ir stulbinanti intuicijos klaid statistika paprastai gerai tarnauja. Danai klaidos yra alutinis mstymo produktas, atsirandantis mginant supaprastinti gaut sudting informacij. Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas i t modernij mokslinink, kurie pirmieji apra mogikojo supratimo ribas. Simonas tvirtina, kad nordami susidoroti su realybe, mes j supaprastiname. Panagrinkime sudtingos achmat partijos pavyzd: galim pozicij ir rezultat kiekis yra didesnis nei daleli skaiius visatoje. Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinanias - euristines - taisykles. Euristika kartais prisideda prie ms pralaimjimo. Taiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. Iliuzijomis taip gali baigtis su ilikimu susijs euristinis mstymas. Daugeliu bd euristika daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Tikjimas, kad galima kontroliuoti vykius, padeda isaugoti vilt ir skatina stengtis. Ar aplinkybes galime kontroliuoti, ar ne, aukiausi rezultat galime pasiekti pasitelk pozityv mstym. Optimizmas atsiperka. Netgi galime teigti, kad sitikinimai panas mokslines teorijas - jie gali bti klaidingi, taiau naudingi kaip apibendrinimai. Kaip sako socialins psichologijos specialist Susan Fiske (1992), Mstymas skirtas veiklai".
149
atkreipkime dmes
Kaip msto urnalistai: paintinis alikumas iniasklaidoje

tai kaip yra", - kiekvien CBS ini laid ubaigdavo VValteris Cronkite. Tai urnalistikos idealas: pateikti tikrov toki kokia ji yra. Laikraio The Wall Street Journal reporteri nurodymuose korespondentui is idealas suformuluotas paprastai: Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarjusiomis iankstinmis nuomonmis, be paliovos temptai stengdamasis surasti patvirtinani rodym, kai j nra, ir nekreipdamas dmesio ioms nuomonms prietaraujanius faktus... vykiai, o ne iankstin nuomon turt bti vis reporta pagrindas" (Blundell, 1986, p. 25). Nortume, kad taip bt. Taiau urnalistai yra mons, teigia Indianos universiteto urnalistikos profesor Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? (Kaip msto urnalistai?") urnalistai, kaip ir eiliniai mons bei mokslininkai, kuria tikrov". Todl iame skyriuje aptartos paintins paklaidos pasireikia iniasklaidoje bent jau eiais bdais. 1. Iankstin nuomon gali paveikti interpretacij. Paprastai reporteriai seka paskui idj", nuo kurios gali priklausyti, kaip informacija bus pateikta. Praddamas nuo minties, kad benamiai yra nevykusi psichikos sveikatos program produktas, korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikm informacij nekreipdamas dmesio kitus sudtingus veiksnius. 2 Patvirtinimo alikumas gali nukreipti urnalistus prie altini ir klausim, kurie patvirtins j iankstin nuomon. Tikdamasis pateikti sensacing pasakojim apie tai, kad nutekjusios radioaktyviosios dalels sukelia ntumo komplikacijas, korespondentas gali paimti interviu i asmens, palaikanio i idj ir i kito mogaus, kur rekomendavo pirmasis panekovas. 3. sitikinim tvarumas gali padti isaugoti iankstin nuomon, nepaisant jai prietaraujani fakt. Godusis" Ivanas Boesky, 1987 m. laukdamas teismo nuosprendio u skandaling prekyb vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija, iekojo savanorio darbo, kako I ties, klausia Stocking ir Grossas, kaip, turint galvoje t informacijos kiek, kur reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti, manoma ivengti ms protus skverbusio iliuzinio mstymo? Taiau yra ir teigiamas aspektas. Supaindinti su iomis tendencijomis urnalistai, nagrindami skirtingas ivadas, iekodami altini ir pateikdami klausimus, galinius paneigti j mintis, iekodami statistini duomen ir tik po to parinkdami jiems bdingus epizodus bei atmindami, kad gera linkintys mons sprendia, i anksto neinodami i sprendim pasekmi, gali jas atpainti ir pasistengti ivengti. 6. 4. tokio, ko ieko dauguma suki, siekdami padaryti spd teisjams", - su panieka pastebjo reporteris. Antra vertus, apie meluojant sugaut politik jei jis yra gerbiamas, gali bti raoma: supainiojo" arba pamiro". tikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrsta informacija. Kaip ir skaitytojus, urnalistus gali labiau tikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aikiaregystes nei objektyvs moksliniai tyrimai. Juos gali labiau suavti inia, kad naujas gydymo bdas kak tariamai igyd", nei io gydymo bdo skmingumo statistika. Suduus lktuvui, urnalistai gali aprayti bauginanius kelioni lktuvu pavojus iais laikais", nekreipdami dmesio tikrj skrydi saugumo statistik. 5. vykiai gali atrodyti tarpusavyje susij, nors i ties taip nra. Stulbinantis sutapimas - tarkime, trij maumoms atstovaujani sportinink problemos, susijusios su narkotik vartojimu - gali paskatinti reporterius velgti ry tarp rass ir ios problemos, nesant patvirtinani rodym. Pavluotas nuomons alikumas sudaro palankias slygas analizei po fakto". Neskmingas prezidento Carterio mginimas ilaisvinti amerikieius kaitus Irane buvo pasmerktas i pat pradi"; taip tvirtino urnalistai po to, kai suinojo, kad kait nepavyko ilaisvinti. Neskmingi sprendimai akivaizdiai kvaili atrodo po laiko.
150
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Painimo klaidos ... egzistuoja dabartyje, nes praeityje jos leido monms igyventi ir reprodukuotis." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000)
Nesuvarytas protas nra per daug sitikins savo teisumu; jis siekia suprasti kit vyr ir moter protus; nesuvarytas protas nealikai pasveria j interesus, palygindamas su savaisiais." Learned Hand, The Spirit of Liberty, 1952 (Laisvs dvasia")
Ar, siekdami tobulinti savo teorijas, neturtume taip pat stengtis maiau daryti socialinio mstymo klaid? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol, kol vaiko protas galiausiai imoksta tiksliai ir automatikai apdoroti skaitmenin informacij. Mes manome, kad toks gebjimas neatsiranda savaime, nes argi reikt met metais vargti lavinantis? Psicholog Robyn Dawes (1980), nusivylusi, kad daugyb tyrim parod, [jog] moni galimybs smoningai apdoroti informacij, ypa socialin, yra labai ribotos", pasil taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialin informacij. Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki, kad ugdymas i ties gali padti ivengti tam tikr ri klaid. tai k jie silo: Mokyti mones matyti socialins intuicijos klaid prieastis. Rengti kursus, skirtus kasdienms logikos ir socialini sprendim problemoms analizuoti. Iklaus tok kurs mons i ties veikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti, 1988; Nisbett ir kiti, 1987). Kelti i kurs efektyvum, pateikiant kuo daugiau konkrei, vaizding epizod ir kasdienio gyvenimo pavyzdi. Mokytis toki simintin ir nauding posaki kaip: Tai patirties dalykas", I kur js itraukte pavyzd?" arba Galite pateikti melaging statistik, taiau ia labiau tikt gerai parinktas pavyzdys".
APIBENDRINIMAS Ivados
Socialini sitikinim ir vertinim tyrimai parodo, kaip suformuojami bei isaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys sitikinimai. Todl subalansuotoje socialinje psichologijoje vertinama ir socialinio mstymo galia, ir jo keliami pavojai.
Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas

Ar puikybs ir klaid tyrim rezultatai per daug emina? inoma, galime priimti kari ties apie ms ribotumus, taiau diaugtis gilesn reikm turinia tiesa, kad mons yra daugiau nei mainos. Ms subjektyvios, bendramogikos patirtys - tai meno ir muzikos, draugysts ir meils, mistiniai ir religiniai igyvenimai. Kognityvins ir socialins psichologijos mokslininkai, tiriantys iliuzin mstym, nesirengia i ms padaryti bejausmi robot. Jie ino, kad emocijos praturtina mogaus patirt ir kad intuicija yra svarbus krybinio kvpimo altinis. Taiau ie mokslininkai primena, kad polinkis klysti labai aikiai parodo, kaip svarbu lavinti prot. Normanas Cousinsas (1978) tai pa-
151
vadino didiausia tiesa apie mokymsi: jo tikslas - atrakinti mogaus prot ir lavinti j kaip gebant konceptualiai, analitikai, nuosekliai mstyti organ". Socialini vertinim klaid bei iliuzij tyrim rezultatai pataria mums bti atlaidesniems kitiems, kukliai prisimenant, kad ir patys galime klysti. Jie taip pat skatina nesileisti bauginamiems arogantikumo t, kurie nesugeba pamatyti, kokie j pai polinkiai ir klaidos. Mes, mons, esame be galo imintingos, bet klystanios btybs. Esame ors, bet ne dievai. is nuolankumas ir nepasitikjimas mogumi yra ir religijos, ir mokslo pagrindas. Todl nenuostabu, kad daugelis iuolaikinio mokslo pradinink buvo religingi, o tai skatino j nuolank poir gamt ir skeptik - mog (Hooykaas, 1972; Merton, 1938). Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai, krybin nuojauta ir skepticizmas. Kad atskirtume tikrov nuo iliuzijos, reikia ir nealiko smalsumo, ir praktinio tikslumo. tai kokia nuostata gali bti naudinga visais atvejais: kritikumas, taiau ne cinizmas, smalsumas, taiau ne patiklumas, atvirumas, taiau ne nuolankumas.
Atimkite i paprasto mogaus gyvenimo vilt, ir bsite atm jo laim". Henrik Ibsen, Laukin antis", 1884
Elgesys ir nuostatos
Kaip nuostatos lemia elges?

Kada nuostatos prognozuoja elges
K slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentins socialins psichologijos atradim Mokslini tyrim ivada. Js negavote laiko: prietarai pranaauja diskriminuojant elges Kada elgesys lemia nuostatas?
Vaidmenys Kada odis tampa sitikinimu
Atkreipkime dmes. odis virsta sitikinimu

Kojos tarpduryje" reikinys Piktybiki ir morals veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasins nuostatos Socialiniai judjimai
Kodl elgesys veikia nuostatas?

Prisistatymas: spdio valdymas Savs pateisinimas: paintinis disonansas
K slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso suvelninim

Savs suvokimas Teorij palyginimas
Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save
as sieja tai, kas mes esame, su tuo, kdaromel Filosofai, teologai ir pedagogai jau seniai svarsto, koks ryys sieja mint ir veiksm, charakter ir elgsen, asmenin gyvenim ir jo iraik visuomenje. Mokymas, psicholog konsultacijos, vaik ugdymas yra grindiami prielaida, kad asmeniniai sitikinimai ir jausmai nulemia ms elgsen, ir kad j pakeisti galime tik pakeit savo irdis bei protus. Socialiniai psichologai sutaria: inoti moni nuostatas - tai nuspti j poelgius. Devyniolika lktuv pagrobj, kuriuos antiamerikietikos nuostatos paskatino saviudikam terorizmui rugsjo 11-j, byloja, kad radikals sitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. Taiau 1964 metais Leonas Festingeris padar ivad, jog nra rodym, patvirtinani, kad pasikeitus nuostatoms pasikeiia ir elgsena. Festingeris man, kad ryys tarp nuostat ir elgsenos yra prieingas; ms elgesys yra tarsi arklys, o nuostatos - veimas. Kaip pasak Robertas Abelsonas (1972), mes esame labai gerai itreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgi prieastis, taiau nelabai gebame elgtis taip, kaip turtume dl inom prieasi". iame skyriuje nagrinsime nuostat ir elgesio sveik. Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas, jie turi omenyje sitikinimus bei jausmus, susijusius su asmeniu arba vykiu, kurie iprovokuoja vienok ar kitok poelg. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija kok nors dalyk - ar ji reikiama sitikinimais, jausmais, ar elgesiu - apibria mogaus nuostat (Eagly ir Chaiken, 2005). Taigi mogaus nuostata kavos atvilgiu gali bti neigiama, prancz atvilgiu - neutrali, o kaimyn- teigiama. Nuostatos - tai efektyvus pasaulio vertinimo bdas. Kai mes privalome greitai k nors reaguoti, ms reakcij gali nukreipti nuojautos. Pavyzdiui, mogus, kuris tiki, kad tam tikros etnins grups atstovams bdingas tingumas ir agresyvumas, gali jausti antipatij ir juos diskriminuoti. Nuostat tyrimai - vieni svarbiausi socialinje psichologijoje ir tai buvo viena pirmj io mokslo tyrinjimo srii. Beveik vis praeit imtmet mokslininkus domino, koki tak nuostatos turi veiksmams. iuos tris aspektus galima sidmti kaip EEP: emocijos (jausmai), elgesio tendencija ir painimas (mstymas) (r. 4.1 paveiksl).
Kiekvieno veiksmo protvis yra mintis." Ralph VValdo Emerson, Essays, 1841 (Es", Pirmoji serija)
nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija, danai grindiama sitikinimais, o ireikiama jausmais ir elgesio ketinimais.
4.1 PAVEIKSLAS Nuostat aspektai Painimas (mstymas)
Kaip nuostatos lemia elges?

Kaip ir kokiomis slygomis nuostatos nulemia ms poelgius? Kodl socialiniai psichologai pradioje buvo nusteb dl tariamai menko ryio tarp nuostat ir elgsenos?
Emocijos
Tariamai nuostat galiai stpr smg sudav socialins psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969), apvelgs daugel mokslo darb apie vairias moni
Elgesys
154
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
nuostatas ir poelgius. Wickeris pasil okiruojani tez: vargiai galima prognozuoti moni elgsen remiantis j nuostatomis. Student poiris apgavystes nedaug teturi bendra su paiu apgaudinjimu. Nuostatos banyios atvilgiu tik slyginai susijusios su dalyvavimu miiose kiekvien sekmadien. Pasisakymai apie rases ne k tepasako apie galim elges konkreiose situacijose.
Gali bti pageidautina pamirti nuostatos svok". Allan VVicker, 1971
Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys, Danielio Batsono ir jo bendradarbi (1997, 2001, 2002) odiais tariant, gali bti morali veidmainyst" (kai sudaromas moralumo spdis, taiau vengiama su moraliu elgesiu susijusi nuostoli). Tiriant ias ssajas monms buvo pateikta patraukli uduotis (bei galimyb laimti 30 doleri verts loterijos bilietus) ir nuobodi uduotis, kuri atlikus prizai nebuvo skiriami. Tyrimo dalyviai vien uduot turjo parinkti sau, o kit - tariamam antrajam eksperimento dalyviui. Tik vienas i dvideimties teig, kad sau skirti patrauklesn uduot yra moralu, taiau taip pasielg 80 proc. dalyvi. Vlesni moralins veidmainysts tyrim dalyviams buvo idalytos monetos, kurias jie (jeigu norjo) galjo mesti niekam nematant ir itaip pasirinkti uduot. Taiau nusprend mesti monet net 90 procent eksperimento dalyvi pasirinko patraukli uduot! (Ar taip atsitiko todl, kad jie patys galjo nutarti, k lemia viruje atsidrusi monetos pus?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiej monetos pusi priklijavo lipdukus su uduotimi. Ir vis tiek 24 i 28 metusi monet sau pasirinko patraukli uduot. Kai moralumas susiduria su godumu, nugali godumas. Jei mons sako viena, o daro kita, nra ko stebtis, kad mginimai pakeisti elgsen keiiant nuostatas danai lunga. Perspjimai apie rkymo al rkalius veikia tik i dalies. mons pagaliau pradeda suvokti, kad smurtins televizijos laidos slopina jautrum ir skatina brutalum, todl jie vis aktyviau reikalauja maiau rodyti smurto, taiau kaip ir anksiau iri reportaus apie mogudystes. Lytinio vietimo programos danai veikia poir lytin susilaikym ir prezervatyv naudojim, taiau is poveikis nra ilgalaikis. Atrodo, esame veidmaini populiacija. Kalbant apie tai, kas kontroliuoja elgsen, vis daniau pabriama iorin socialin taka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai, kaip nuostatos bei asmenyb. Pradinei tezei, kad nuostatos lemia veiksmus, buvo paprietarauta XX a. septintajame deimtmetyje, suformulavus antitez, kad nuostatos i esms nieko nelemia. Tez. Antitez. O kur sintez? Stebinantis faktas, kad mons danai saviena, o daro kita, paskatino psichologus isiaikinti, kodl. inoma, mes rodinjome, kad sitikinimai bei jausmai kartais privalo turti takos. I tieTai, k dabar ruoiuosi paaikinti, atrodo taip akivaizdu, kad stebiuosi, S
4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS
155
kodl dauguma psicholog (taip pat ir a) apie tai nepagalvojo iki XX a. atuntojo deimtmeio. Privalau pats sau priminti, kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol, kol jos nesuinome.
Kada nuostatos prognozuoja elges

Ms elgesys ir ireiktos nuostatos skiriasi, nes jas veikia skirtingi veiksniai. Daugyb skirting veiksni. Vienas socialins psichologijos ekspertas suskaiiavo 40 skirting veiksni, apsunkinani elgesio ir nuostat ry (Triandis, 1982; taip pat r. Kraus, 1995). Taiau jei mums pavykt neutralizuoti kit veiksni tak elgsenai - visas kitas slygas ilaikyti vienodas, - ar pagal nuostatas bt galima tiksliai prognozuoti poelgius?
Kada socialin taka tam, k sakome, yra maiausia

Socialiniai psichologai, kitaip nei gydytojai, kurie gali pamatuoti puls, niekada negauna tiesiogini duomen apie nuostatas. Mes matuojame ireikiamas nuostatas. Kaip ir kitus poelgius, odin iraik veikia iorins aplinkybs. Kartais sakome tai, k, ms nuomone, kiti nort igirsti. 2002 met pabaigoje daugelis JAV statym leidj, jausdami po rugsjo 11-osios al apmusius baim, pykt ir patriotin kart, vieai balsavo u prezidento Busho planuojam kar su Iraku, nors patys abejojo (Nagourney, 2002). Stipri socialin taka - kritikos baim - vieo vardinio balsavimo metu ikreip tikruosius interesus. i dien socialiniai psichologai turi puiki bd subtiliai vertinti nuostatas. Vienas i j - veido raumen reakcijos teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty, 1981). Mokslininkai tikisi, kad taip galima pakankamai tiksliai ufiksuoti vos pastebim ypsn ar mikroskopin raumen reakcij ir vertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atvilgiu. Kitas metodas silo fiktyvj keli" ird. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaikinama, kad jis tikras. Tyrjai pademonstruoja, kaip puikiai is tariamas detektorius parodo tiriamj nuostatas (kurios buvo isiaikintos dar iki eksperimento). Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. Vieno tyrimo metu studentai, prijungti prie tokio detektoriaus, stipriau laiksi iankstini nusistatym (Sigall ir Page, 1971). Nenuostabu, kad mons, i pradi tikinti, jog melo detektorius i ties veikia, sako ties - vadinasi, melo detektorius suveik! (Kaip ironika: mons apgaunami, kad pasakyt teisyb.) Kitas subtilus nuostat matavimas - neireiktj asociacij testas (angl. implicit association test, IAT). Jo metu matuojant reakcijos laik vertinama, kaip greitai mons susieja svokas (Greenwald ir kiti, 2002, 2003). Pavyzdiui, norint vertinti neireiktsias nuostatas rasi atvilgiu, stebima, ar mons ilgiau utrunka teigiamos reikms odius siedami su juodaodi, ar su baltaodi veidais. 126 tyrimuose IAT testu matuot neireiktj nuostat
A turiu susidars nuomon, gana tvirt nuomon, bet ne visada su ja sutinku." Prezidentas George H. W. Bush
156
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
koreliacija su paties deklaruotomis ireiktosiomis nuostatomis vidutinikai buvo lygi 0,24 (Hofmann ir kiti, 2005). (r. K slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R. Banaji apie eksperimentins socialins psichologijos atradim".)
Kada kiti veiksniai maiausiai veikia elgsen

Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos, bet ir konkreti situacija. Kaip bus ne kart raoma 5 ir 8 skyriuose, socialin taka gali bti milinika tokia didel, kad paskatina mones atsisakyti pai giliausi savo sitikinim.
k s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i
Mahzarin R. Banaji apie eksperimentins socialins psichologijos atradim

Bdama penkiolikos met Indijoje baigiau vidurin mokykl ir turjau tik vien tiksl - palikti saug eimos prieglobst ir pradti domesn bei labiau jaudinant gyvenim kaip sekretors padjja. Gerai mokjau spausdinti, todl tikjausi susikurti nepriklausomyb, apsigyvendama u kvartalo nuo savo tv. Mano mama, nors pati kolede nesimok, kalbjo mane stoti koled. Sutikau, kad pasimokysiu semestr o tada bsiu laisva rinktis savo keli. Pirmojo semestro Nizamo kolede pabaiga atjo ir prajo, mama apie mano planus neklausinjo, taigi nereikjo aikintis. Vien kart prie vykdama namo atostogauti u penkis dolerius nusipirkau penki tom 1968 metais ileist Socialins psichologijos vadov" (atrod, kad u tiek maai pinig sigijau tiek daug knyg!). Kelion namo traukiniu truko 24 valandas, o jai baigiantis a jau buvau prarijusi" vien tom ir aikiai inojau, kad is mokslas, eksperimentais tyrinjs socialinius procesus, bus mano ateities kelias. Psichofizika ir marksistin sociologija, kuriomis domjausi iki tol, buvo i karto umirtos. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suved mane su trimis nuostabiais monmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vaingtono universitete. Jeilio universitete, vis dar domdamasi atminties tyrimais, suinojau, kad atmintis pasireikia ireiktja (smoninga) ir neireiktja (nesmoninga) formomis. Pagalvojau, galbt tai galiot ir nuostatoms, sitikinimams, vertybms? Abejodama uraiau odius Neireiktosios nuostatos" kaip svarb pasilym. Neinojau, kad ie odiai uims pagrindin viet kit dviej deimtmei ms su studentais tyrinjimuose. Mgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. Mes tyrinjome nesmoning socialin painim. I imt tyrinjim, taikant neireiktj asociacij test, ir i milijon test rezultat suinojome, kad mons turi ini (stereotip) ir jausm (nuostat), apie kuriuos net nenutuokia ir kurie danai neatitinka smoningos iraikos. Jau inome, kad smegen poievio Mahzarin R. Banaji Harvardo universitetas
(subcortical brain) aktyvumas gali bti tas nepriklausomas rodmuo, parodantis neireiktsias nuostatas. moni neireiktosios nuostatos skiriasi. Tokios nuostatos ir stereotipai numato elges realiame gyvenime. Optimistikai teigiame, kad neireiktsias nuostatas, netgi gana senas, gali pakeisti patirtis. alyje, kurioje gimiau ir uaugau, - Indijoje - buvau pripratusi prie moni, kurie laikosi savo sitikinim, pagrst socialine klase, kasta, sekta, kalba, religija. Kasdien galdavau igirsti tok pasakym: Ko tiktis i yktaus marvadio?" Mano antrojoje tvynje - Amerikoje - sitikinimai apie socialines grupes atrod ne tokie svarbs, bet j poveik, pasimusi didinamj stikl galjau pastebti. Dviej kultr stebjimas suadino mano domjimsi smone ir trimis jgomis, lemianiomis socialin elges: mogaus evoliucine istorija, mogaus gyvenimo raida ir konkreia situacija. Pastarosios gali pirm kart pajutau Indijoje skaitydama Socialins psichologijos vadov". Tai jis atved mane psichologij ir Amerik.
157
Tad ar galime ived vidurk aikiau pamatyti savo nuostat pasekmes? Prognozuoti moni elgsen - tai splioti, kaip smgiuos beisbolo ar kriketo aidjas. Beveik nemanoma numatyti, koks bus smgis, nes jis priklausys ne tik nuo smgiuotojo, bet ir nuo metiko, ir kit atsitiktini veiksni. Kai apibendriname daugelio smgi rezultatus, neutralizuojame iuos prognozes apsunkinanius veiksnius. Paindami aidjus, galime prognozuoti j apytikr rezultat. Galime pateikti tok mokslinio tyrimo pavyzd: moni poiris religij menkai teleidia prognozuoti, ar ateinant savaitgal jie ateis pamaldas (nes tai dar priklausys nuo or, kunigo, savijautos ir t. t.). Taiau religiniai sitikinimai leidia gana gerai prognozuoti tikinij elgsen tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen, 1974; Kahle ir Berman, 1979). ie duomenys apibdina kaupimo princip: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada, kai nagrinjame mogaus elgsen apskritai, o ne pavienius poelgius.
A prietarauju pats sau? Na, gerai, prietarauju. (Esu didelis, ir manyje daug telpa.)" Walt VVhitman, Song ofMyself;
1855
(Daina apie save")
Kada nagrinjamos konkreiam elgesiui bdingos nuostatos

Kitos (papildomos) slygos gali pagerinti nuostat prognostin tikslum. Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977, 2005), kai tiriama apibendrinta nuostata - tarkime, poiris azijieius (o elgesys bna konkretus, pavyzdiui, sprendimas padti ar nepadti konkreiam azijieiui), - neturtume tiktis tikslaus atitikmens tarp odi ir veiksm. I ties, rao Fishbeinas ir Ajzenas, 26 i 27-i tyrim parod, kad nuostatos neprognozuoja elgesio. Taiau visi 26 tyrimai patvirtino, kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija, ji padeda prognozuoti poelgius. Tad poiris tokias svokas, kaip sveikatingumas ir valumas", menkai leidia prognozuoti galim dietos laikymsi ir manktinimsi. Ar mogus bgioja, daugiau priklauso nuo jo nuomons apie bgiojimo naud ir katus. O pasak Ajzeno ir Fishbeino elgesio planavimo teorijos", dar efektyviau prognozuoti leidia inios apie ketinimus, suvokiam saviveiksmingum ir kontrol (r. 4.2 paveiksl). Dar daugiau, daugyb eksperimentini tyrim rodo, kad nauji ketinimai iprovokuoja ir nauj elges (Webb ir Sheeran, 2006). Vlesni tyrimai - j buvo atlikta per 700, ir juose dalyvavo per 276 000 asmen - patvirtino, kad konkreios, apibrtos nuostatos i ties leidia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner, 2001; Six ir Eckes, 1996; Wallace ir kiti, 2004). Pavyzdiui, inodami, koks asmens poiris prezervatyvus, galime gana patikimai prognozuoti, ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti, 2001). 0 remdamiesi poiriu atliek perdirbim (taiau ne bendra nuostata aplinkos apsaug), galime prognozuoti, ar mogus riuos atliekas (Oskamp, 1991). Nordami tikinti mones pakeisti sveikat lemianius proius, geriausi rezultat pasieksime keisdami poir konkrei praktik. Iki iol kalbjome apie dvi slygas, kurioms esant nuostat inojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek manoma sumainame kit veiksni tak nuostatoms bei poelgiams, ir 2) kai nuostata bdinga stebimai elgse-
158
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
4.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu, Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleid, kad a) nuostatos, b) suvoktos socialins normos ir c) kontrols pojtis nulemia ketinimus, o ie - elges. Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atvilgiu, poiris bgiojim daug geriau leidia numatyti, ar mogus ryis bgioti.
Nuostata elgesio atvilgiu Esu pasiruos sportuoti". Subjektyvios normos | Atrodo, mano kaimynai bgioja ir sportuoja."
Ketinimas elgtis Pradsiu kit savait".
Suvokta kontrol A lengvai galiu tai padaryti."
nai. Yra ir treia slyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau, kai jos bna tvirtos.
Kada nuostatos bna tvirtos

Dauguma ms poelgi bna automatiki. Mes veikiame pagal inom scenarij, nesusimstydami. Susitik mog koridoriuje automatikai jam itariame: Labas". Apmokdami sskait restorane klausimKaip patiko maistas?" atsakome Buvo puikus", net jei jis mums pasirod prastas. Tai prisitaikymo reakcija. Ji palieka erdvs ms protui rpintis kitais dalykais. prastiems veiksmams - prisisegti saugos dir, igerti kavos, ateiti paskait - nebtina smoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood, 1998). Kaip teig filosofas Alfredas Northas Whiteheadas, civilizacija tobulja, didindama operacij, kurias galima atlikti negalvojant, skaii". Naujose situacijose, kuriose ms elgesys bna maiau automatikas, nuostatos pasireikia stipriau. Neturdami scenarijaus, prie k nors darydami pagalvojame. Taigi jei mones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prie k nors darant, ar jie bus teisingesni sau? Tai norjo isiaikinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976). Prajus dviem savaitm po 120-ies Minesotos universiteto student nuostat apie lygi darbinimo galimybi politik tyrimo Snyderis ir Swannas pakviet juos pabti prisiekusiaisiais diskriminavimo dl lyties byloje. Mokslininkai nustat, kad student nuostatos leido prognozuoti j nuosprend tik tuo atveju, kai prie teism jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas, skirtos kelios minuts surikiuoti savo mintis ir poirius" apie lygias darbinimo galimybes. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada, jei mes apie jas galvojame. Smoningi mons paprastai suvokia savo pairas (Miller ir Grush, 1986). Todl galime pasilyti dar vien bd, padedant monms susitelkti: paskatinti j savimon, pavyzdiui, pasilant k nors atlikti prieais veidrod (Carver ir Scheier, 1981). Galbt ir js prisimenate, kaip j kambar su dideliu veidrodiu staiga naujai pamatte save. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa-
Galvoti lengva, veikti sunku, o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje." Vokiei poetas Goethe, 1749-1832
159
naius rezultatus: paragindami mones susivokti savyje, skatiname juos elgtis taip, kad odiai nesiskirt nuo darb (Froming ir kiti, 1982; Gibbons, 1978). Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebjo, kad beveik visi auktj mokykl studentai tvirtina, jog apgaudinti - nemoralu. Taiau ar jie klausyt Shakespeare Polonijaus patarimo: Bk teisingas paiam sau"? Dieneris ir Wallbomas dav Vaingtono universiteto studentams anagram sprendimo uduot (paaikin, jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurod, kad nuskambjus skambuiui darbas turi bti nutrauktas. Lik vieni, sukiavo 71 proc. s t u d e n t - j i e dirbo ir po skambuio. I t student, kuri savimon buvo suadinta (jie dirbo prieais veidrod ir klaussi magnetofono juostel rayto savo balso) sukiavo tik 7 procentai. Ar
Neabejotinai avi harmonija, kai odiai ir darbai eina koja kojon." Montaigne, Essays, 1588 (Es")
Js negavote laiko: prietarai pranaauja diskriminuojant elges

Jau inome, kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus, ypa jei nejauiame socialinio spaudimo. Po rugsjo 11osios teroro ipuoli kai kurie mons susidar labai aik poir[[arabus. Dl to Miigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomjo, kaip is poiris Amerikos arabus galt paveikti elges su jais. Jie suplanavo vertinti universiteto student rasines nuostatas, o vliau paiekoti koreliacijos tarp j ireikiam nuostat ir natralaus elgesio situacijoje, garantuojaniojeanonimikum. (Gal inote, kaip tai padaryti?) Mokslininkai norjo: pirma, 2002 met pavasario semestro pradioje pateikti 1000-iui psichologijos pirmakursi klausimynus ir tvirtinti vienuolika teigini apie arabus amerikieius. Studentai turjo galimyb rinktis atsakym skalje nuo 1 (labai nepritariu") iki 10 (labai pritariu") vertindami tokius teiginius, kaip: svarbiausia Amerikos arab yda - pasiptimas, arogancija ir sitikinimas, kad jie yra irinktoji etnin grup"; jei Amerikoje bus labai daug arab, ms alis bus ne tokia saugi"; jei suinoiau, kad tursiu gyventi viename bendrabuio kambaryje su arabu, prayiau kito kambario". Tarp kit klausim, kuriuos turjo atsakyti studentai, buvo ir toks: ar nortumte vliau dalyvauti tyrime elektroniniu paDkojame, kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti. Konkursas iai stipendijai gauti bna labai didelis, ir ji skiriama tik keliems irinktiesiems. Stipendija padengia 4 met mokymosi ilaidas ... iais metais pavlavome isisti iuos laikus, nes konkurso dalyvi buvo labai daug ... Mes diaugiams, kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. Sveikiname!.. Praome per 48 valandas jtfsakyti laik ir formaliai sutikti priimti stipendij. Jei to nepadarysite, stipendija bus paskirta kitam studentui... Kitai pusei buvo praneama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galjo atsakyti laik jei norjo likti stipendijos laukianij srae). Jei gautumte tok pasiklydus" laik ir neinotumte, jog dalyvaujate eksperimente, ar grintumte j siuntjui, kad pertu?" Ityrus j nuostatas ir gavus sutikim, 500 i student (visi Amerikos europieiai) po dviej savaii patys to neinodami turjo dalyvauti gudriame eksperimente. Jie gavo pasiklydus" elektronin laik adresuot mogui arba arabika pavarde (dalyviai vaikinai gavo laik, adresuot Mohammedui Hameedui, o merginos - Hassanai Hameed), arba europietika (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). Pus student gavo laik kad adresatas laimjo prestiin stipendij. io laiko gavim reikjo patvirtinti per 48 valandas:
160
Apie dorybes lengviau pamokslauti, nei bti doram." La Rochefoucauld, Maxims, 1665 (Maksimos")
parduotuvse aki lygyje taisyti veidrodiai padt monms prisiminti savo poir vagiliavim? Ar prisimenate anksiau apraytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame j Batsonas ir jo bendradarbiai pastebjo, kad pastaius veidrodius elgesys i ties ima atitikti moralines nuostatas. Kai mons mesdavo monet irdami veidrod, jie sinigai pasakydavo, kuria puse moneta nukrito. Lygiai pus eksperimento dalyvi, kuri savimon buvo suadinta, lengvesn uduot perleido kitam asmeniui. Apibendrindami pasakysime, kad, priklausomai nuo aplinkybi, nuostatos ir poelgiai gali bti labai glaudiai susij tarpusavyje arba visikai nesusij (Kraus, 1995). Veiksmus galime prognozuoti, jeigu kit veiksni taka yra minimali, nuostatos yra bdingos konkreiam elgesiui, nuostatos yra tvirtos, taip pat kai mums jos primenamos arba suadinama savimon.
sist j[ tikrajam adresatui? Laik siuntjui grino 26 proc. mergin ir tik 16 proc. vaikin. Ar tikrojo adresato pavard turjo reikms? 4.3 paveiksle matome, kad tikrai turjo. Eksperimento dalyviai (prie Amerikos arabus nusistat labiau negu prie Afrikos, Azijos kilms bei ispanakalbius amerikieius) buvo maiau link persisti ger ini apie laimt stipendij, jei adresato pavard buvo arabika. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau-
siai pastebimas tarp t student, kurie atsakindami [ anksiau pateikto klausimyno klausimus ireik didesn nei vidutinis nusistatym prie Amerikos arabus. Dar daugiau, tokie studentai mieliau persisdavo laik, adresuot mogui arabika pavarde, jei jame praneama naujiena bdavo bloga (4.4 pav.). Taigi po rugsjo 11-osios vyki prietarais grstos nuostatos tikrai lm subtil, bet tiesiogiai susijus diskriminuojant elges.
Ger naujien persiuntimas 50

| Adresatas europietika pavarde
Blog naujien persiuntimas 50

Adresatas europietika pavarde Adresatas arabika pavarde
40 2 30 S 20 10
Adresatas arabika pavarde
40 2 30 c
10
JUL
Silpnos Stiprios Prietarais grstos nuostatos 4.3 PAVEIKSLAS Prietarais grst nuostat poveikis persiuniant geras naujienas monms europietika ar arabika pavarde 4.4 PAVEIKSLAS
Silpnos Stiprios Prietarais grstos nuostatos
Prietarais grst nuostat poveikis persiuniant blogas naujienas monms europietika ar arabika pavarde
161
APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elges?

Kas sieja ms vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas, danai grindiamas sitikinimais) ir poelgius? Liaudies imintis teigia, kad elgesys priklauso nuo poirio, taiau remiantis nuostatomis retai galima nuspti veiksmus. Be to, pakeitus moni nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgsen. Tai paskatino socialinius psichologus isiaikinti, kokia io reikinio prieastis. Atsakymas: ir ms nuostat iraikas, ir elgsen lemia vairs veiksniai. Nuostatos leis prognozuoti elgsen jei 1) kit veiksni taka kiek manoma sumainama, 2) nuostatos labai glaudiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdiui, tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kakas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi). Esant ioms slygoms, ms nuostatos ir veiksmai yra glaudiai susij tarpusavyje.
Kada elgesys lemia nuostatas?

Jei per pastaruosius 25 metus socialin psichologija mus ko nors ir imok, tai tikrai imok, kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti, bet ir veiksmais priversti save mstyti. Kas patvirtina teigin?
O dabar panagrinkime labiau pritrenkiani idj, kad elgesys formuoja nuostatas. I ties kartais giname savo sitikinimus. Taiau taip pat tiesa, kad pamau ir patikime tuo, k giname. Socialins psichologijos teorijos kvp daugel tyrim, kurie patvirtino teigin. Taiau, prie kalbdami apie ias teorijas, pasiirkime, k dar reikia isiaikinti. Domdamiesi rodymais, kad elgsena veikia nuostatas, paspliokite, kodl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialini psicholog aikinimais. Panagrinkime iuos atvejus: t Sarai hipnozs bsenoje liepta nusiauti batelius, kai ant grind nukris knyga. Po penkiolikos minui knyga nukrenta, ir Sara tyliai nusiauna batelius. Sara, - klausia hipnotizuotojas, - kodl nusiavte batelius?" Na... mano kojos sukaito ir pavargo, - atsako Sara. - iandien buvo ilga diena". Veiksmas kuria paaikinim. Dordui laikinai implantuoti elektrodai t smegen srit, kuri kontroliuoja galvos judesius. Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu suadina elektrodus, Dordas~pasuka galv. Neinodamas, kad elektrodai valdomi per atstum, Dordas gana logikai paaikina, kodl jis pasuko galv: Iekojau lepets". Igirdau triukm". Buvau sunerims". Norjau vilgtelti po lova". Atrius Kerols priepuolius pavyko suvelninti chirurgikai atskyrus smegen pusrutulius. Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerols regjimo lauko pusje trumpai parodydavo nuo-
Mintis yra veiksmo vaikas." Benjamin Disraeli, Vivian Grey, 1826
162
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
gos moters atvaizd, taigi reaguodavo deinysis, neverbalinis smegen pusrutulis. Kerols veide pasirodydavo nedrsi ypsena ir ji sukikendavo. Paklausta kodl, ji sukurdavo - ir tikriausiai pati patikdavo - tikinam paaikinim: Ak, ta maina juokinga". Kito paciento, Frenko, kuriam buvo atlikta panai operacija, deinysis smegen pusrutulis buvo dirginamas trumpai sumuojaniu odiu ypsena". Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusiypsoti. Paklaustas kodl, Frenkas paaikindavo: Labai juokingas eksperimentas". Daugelyje socialini psichologini situacij taip pat galima pastebti, kad elgsena veikia psichinius procesus. Toliau pateikiami savs tikinimo - elgesio suformuot nuostat - pavyzdiai.
Vaidmenys
vaidmuo (role) Taisykli rinkinys, apibriantis, kaip mons, uimantys atitinkam socialin padt, turt elgtis konkreioje situacijoje.
N vienas mogus ilgesn laiko tarp negalt rodyti" vienokio veido bdamas vienas, o kitokio - bdamas tarp moni, nes galiausiai susipainiot, kuris i veid yra tikrasis." Nathaniel Havvthorne, 1850
odis vaidmuo pasiskolintas i teatro meno srties ir reikia veiksmus t moni, kurie turt juos atlikti uimdami tam tikr socialin padt. gydami nauj socialin vaidmen, mes i pradi jauiams nenuoirds. Taiau i tampa retai kada trunka ilgai. Prisiminkite save naujame vaidmenyje - gal pirmosiomis darbo dienomis, o gal universitete ar student draugijoje. Gal, pavyzdiui, pirmj savait student miestelyje js per daug jautriai reagavote savo naujj status ir karygikai stengts su aknimis irauti mokyklinius proius. Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. Js stebjote savo kalb ir veiksmus, nesijautte savimi. Bet vien dien patyrte kak nauja: js entuziazmas student draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos gijo natralumo. Vaidmuo jums m tikti taip, kaip paneioti dinsai ar markinliai. Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikr laiko tarp praleisti dirbtiniame kaljime, kur, vadovaujant Philipui Zimbardo (1971; Haney ir Zimbardo, 1998), sukr Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai. Zimbardo norjo isiaikinti, ar brutalumo kaljime prieastis - blogi kaliniai, ar piktavaliai priirtojai? O gal institucinis priirtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir iurkiais net ir gailiairdius mones? Ar mons kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurt moguje? Zimbardo atsitiktins atrankos principu vienus studentus paskyr priirtojais, teik jiems uniformas, policininiko lazdas bei vilpukus ir paaikino, kad jie privalo priversti kalinius" laikytis kaljimo taisykli. Antroji grup student - kaliniai" - buvo urakinti kamerose ir aprengti juos eminaniais drabuiais. Po pirmosios linksmos dienos, kai priirtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis, eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebjo, kad jie pakliuvo situacijos spstus. Priirtojai m nepagarbiai elgtis su kalinius, o kai kurie netgi sugalvojo itin iauri ir eminani taisykli. Vieni kaliniai palo, kiti maitavo, o treius apm apatija.
163
Zimbardo (1972) ra, kad vis labiau buvo painiojama tikrov ir realyb, vaidmuo ir tikrasis A. ... is kaljimas, kur mes sukrme, pamau siurb mus savo, kaljimo, tikrov". Pastebjs socialin patologij, po ei dien Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperiment, kur buvo planavs tsti dvi savaites. Svarbu ne tai, jog mes nepajgiame atsispirti primestiems vaidmenims. Kit kart pakartojus imitacinio kaljimo eksperiment, taiau dzgiant BBC televizijos kameroms, priirtojai nesuiaurjo (Reicher ir Haslam, 2002, 2006; Zimbardo, 2006). Isamios vaidmen tyrim ivados atskleidia, kad tai, kas yra nerealu (primestas vaidmuo), gali subtiliai pavirsti realybe. Praddami dstytojo, kario ar verslininko karjer mes imams vaidmens, kuris kuria ms nuostatas. sivaizduokite, jog atliekate vergo vaidmen ne eias dienas, o itisus deimtmeius. Jei kelios dienos pakeit Zimbardo kaljimo" student elgsen, sivaizduokite, kokius pdsakus palikt deimtmeius demonstruotas nuolankumas. eiminink tai gali paveikti dar labiau, nes jis pats renkasi vaidmen. Buvs vergas Frederickas Douglassas prisimena, kaip pasikeit jo eiminink, kai susimst apie savo vaidmen:
Mano naujoji eiminink i ties buvo tokia, kokia atrod, kai a j pirm kart susitikau prie dur - maloni ir velni moteris... Jos gerumas mane apstulbino. Nesusigaudiau net, kaip turiau elgtis. Ji buvo visikai nepanai kitas baltsias moteris, kurias a buvau mats ... Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi, kas j pamatydavo, pajusdavo palengvjim. Jos veidas buvo it dangika ypsena, o balsas - raminanti muzika. Deja deja! i kilniaird moteris neilgai tokia buvo. Ji jau laik savo rankose lemting neribotos valdios nuod, kurie netrukus pradjo veikti, taur. Linksmos vergvalds akys netrukus paraudo i pykio; saldus ir melodingas balsas virto atriais ir siaubingai nedarniais garsais; o angelik veid pakeit demonika kauk. (Douglass, 1845, p. 5 7 - 5 8 . )
Kada odis tampa sitikinimu

mons danai pataikauja vieni kitiems. Jie veriau sakys ger naujien nei blog ir atsivelgs tai, koki padt uima panekovas (Manis ir kiti, 1974; Tesser ir kiti, 1972; Tetlock, 1983). Priversti odiu ar ratu liudyti tai, dl ko abejoja, mons danai jauiasi tarsi apgavikai. Taiau jie pradeda tikti tuo, k sako -jei nebuvo papirkti ar priversti itaip liudyti:"Jei savo odiams neturime tikinam iorini paaikinim, odis virsta sitikinimu (Klaas, 1978). Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes, 1978; Higgins ir McCann, 1984) pademonstravo, kaip odis virsta sitikinimu. Jie papra universiteto student perskaityti vieno mogaus asmenybs apraym ir trumpai apibdinti j kitam mogui, kuriam, kaip galvojo studentai, apraytasis arba pa-
164
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
atkreipkime dmesj
odis virsta sitikinimu

Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) apra, kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikjo iuo brimu. Pradjau burti i delno dar bdamas paauglys, kad prisiduriau prie pajam, gaunam u triuk rodym. Burti i delno pradjau pats tokiais brimais netikdamas. Taiau inojau, kad jei noriu tai parduoti", privalau elgtis atitinkamai. Po keleri met jau tvirtai tikjau brimu i delno. Kart amin atils Stanley Jahsas, kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir mogus, kur a gerbiau, taktikai pasil dom eksperiment: kad a tyia sakyiau prieingai, nei man rodo delno linijos. Ibandiau tai su keliais klientais. Mano nuostabai ir siaubui, brimas buvo lygiai toks pat skmingas, kaip ir anksiau. Nuo to laiko a domiuosi tomis galiomis, kurios tikina mus - ir brj i delno, ir jo klient - kad yra tai, ko nra.
tinka, arba nepatinka. T, kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis, studentai apibdindavo palankiau. Ivardij teigiamus bruous jie taip pat charakterizuojamj lygindavo su savimi. Paprayti prisiminti, k jie perskait, teigiam savybi studentai prisimindavo daugiau nei i ties buvo skait. Trumpai tariant, mes link pakeisti savo pasakojimus atsivelgdami klausytojus, o paskui ir patys tuo patikime.
Kojos tarpduryje" reikinys

Daugelis galime prisiminti atvej, kai sutik prisidti prie projekto ar jo organizavimo sitraukme kur kas labiau nei ketinome, ir prisiekme, kad ateityje panaiai praomas atsisakysime. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai, patvirtinantys teorij, jog elgesys formuoja nuostatas", teigia: norint sulaukti didels paslaugos reikia pasistengti, kad pradioje jums padaryt nedidel paslaug. Populiariausias io kojos tarpduryje" reikinio pavyzdys: tyrjai, apsimet savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais, papra Kalifornijos gyventoj, kad ie leist aiktelje prie namo pastatyti didiulius netvarkingai uraytus skydus Vairuok atidiai". Leidim dav tik 17 procent. Kit gyventoj i pradi buvo paprayta maiau: ar jie sutikt prie savo automobilio lango pritvirtinti madaug 7 cm dydio ura Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. Kai po dviej savaii t pai moni buvo paprayta leisti j namo aiktelje pastatyti didiulius, bjaurius skydus, sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser, 19^6). io projekto pagalbininkas, vaikiojs nuo namo prie namo ir neinojs, pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta, vliau sak buvs apstulbintas, kad vienus mones tikinti lengva, o kit - nemanoma" (Ornstein, 1991). Kiti tyrjai kojos tarpduryje" reikin susiejo su altruizmu. Patricios Pliner ir jos bendradarbi (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesi gyventoj sutiko paaukoti Viu serganij
kojos tarpduryje" reikinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis, i pradi patenkinus nedidel pageidavim, vliau patenkinti ir didesn praym.
165
draugijai, kai j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai. I t, kurie buvo i vakaro paprayti (ir sutik) segti reklamin ios akcijos enklel, aukojanij skaiius buvo beveik dvigubai didesnis. Angel Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rao, kad savanorikos kraujo donorysts kampanijos metu apsilankus pas mones ir baigiant pokalb fraze: Tad tikims, kad sulauksime js, ar taip? [pauz atsakymui]", donor skaiius iaugo nuo 62 iki 81 procento. Interneto pokalbi svetainse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) papra pagalbos (Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pato, kad jis veikt. Gal js galtumte atsisti man elektronin laik?"). Pasisiliusi padti skaiius iaugo iki 16 proc. nuo buvusi dviej, kuomet buvo prayta kukliau (Esu naujokas visuose iuose kompiuteri reikaluose. Ar galite pasakyti, kaip galiau susipainti su kurio nors asmens duomenimis?"). Nicolas Guguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1,6 iki 4,9 proc.) padidino Pranczijos interneto vartotoj, paaukojusi nuo lauko min nukentjusi vaik organizacijai, skaii, pirmiausia pakviet pasirayti peticij prie lauko minas. Atkreipkite dmes: kaip ir daugiau nei imto kit eksperiment, i kojos tarpduryje" reikiniui tirti skirt eksperiment metu dl pirmojo veiksmo enklelio neiojimo, savo ketinimo atskleidimo, pasiraymo po peticija - buvo apsisprsta savanorikai (Burger ir Guadagno, 2003). Mes ne kart sitikinsime, kad jei mons sipareigoja vieiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pai valia, jie bna labiau sitikin, kad daro kak prasmingo. Socialins psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina mulkiu". Kiek pamenu, a visada buvau prekybinink, auk rinkj ir vairiausi operatori taikinys." Kad geriau suprast, kodl mons vieni kitiems sako taip", jis trejet met staavosi vairiose prekybos, auk rinkimo ir reklamos struktrose tirdamas, kaip jos naudoja poveikio priemones". ias priemones jis iband atlikdamas paprastus eksperimentus. Viename toki ekperiment Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinjo kojos tarpduryje" reikinio versij- emai paleisto kamuolio metod. metod, kaip teigiama, taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. Kai klientas nusprendia pirkti nauj automobil dl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus, pardavjas panaikina kainos skirtum papildomai priskaiiuodamas u priedus, kuriuos klientas tikjosi gausis veltui, arba pasitardamas su savo virininku, kuris udraudia sudaryti sandor, nes patirsime nuostol". Sakoma, kad itaip didesn dalis klient sutinka mokti daugiau, nei bt sutik i karto. Oro bendrovse, viebuiuose taip pat naudojama panai taktika, tik kelias vietas lktuve arba kelet kambari viebutyje silant su didele nuolaida ir itaip tikintis, kad j negavs klientas pasirinks brangesn variant.
Lengvai rasite paslaugi moni, jei ugdysite tuos, kurie jau elgsi paslaugiai." Publilius Syrus, 42 m. pr. Kr.
emai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika, naudojama norint priversti mones su kuo nors sutikti. mons, sutik su pirmuoju pageidavimu, danai neprietarauja, jeigu pageidavimas padidja. mons, kuriems i karto pateikiamas didesnis pageidavimas, yra maiau link su juo sutikti.
166
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebjo, kad tai i ties veiksminga. Kai jie pakviet vadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. ryto, atjo tik 24 proc. kviestj. Taiau jeigu studentai jau buvo sutik dalyvauti eksperimente neinodami jo vykdymo laiko, vliau, pakvietus atvykti 7 vai. ryto, i j atjo 53 proc. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebjo, kad is principas veikia net tada, kai mons ino, jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini, 1988). Nekaltas pradinis sipareigojimas - sugrinti atvirlaik, norint gauti daugiau informacijos ir dovanl, sutikti iklausyti informacij apie investavimo galimybes - danai paskatina didesniam sipareigojimui. Prekybininkai kartais panaudoja ma sipareigojim gali, kad susaistyt mones prekybinmis sutartimis. Daugelyje Amerikos valstij priimti statymai, leidiantys per kelet dien vertinti namus pristatomas prekes ir, nepanorus j sigyti, nutraukti pirkimo sutart. Nordamos ivengti io statymo padarini, daugelis bendrovi naudoja tai, kas vienos enciklopedij leidyklos darbuotoj mokymo programoje vadinama labai svarbia psichologine priemone, neleidiania klientams nutraukti sutarties" (Cialdini, 1988, p. 78). ios bendrovs upildyti sutart patiki klientui, o ne prekybos atstovui. Upild sutart patys, mons daniausiai laikosi savo sipareigojim. Apie kojos tarpduryje" reikin pravartu inoti. Jei kas nors bando mus sugundyti - finansikai, politikai, seksualiai - paprastai mgina gauti pradin sutikim. Praktin ivada: prie sutikdami padaryti ma paslaug pagalvokite, kas gali vykti vliau.
Piktybiki ir morals veiksmai

Principas, kad nuostatas formuoja elgesys, galioja ir amoraliems veiksmams. Blogis kartais kyla i palengva didjani sipareigojim. Lengvabdikas piktybikas poelgis gali praskinti keli dar blogesniam. Piktybiki veiksmai pagrauia juos daraniojo moralin jautrum. Perfrazuojant mint i La Rochefoucauld Maksim" (1665), ne taip sunku rasti mog, n karto nepasidavus pagundai; daug sunkiau rasti tok, kuris jai pasidav tik vien kart. Itars nekalt mel" ir pagalvojs nebuvo taip jau baisu", asmuo gali pasiryti ir didesniam melui. Kitas piktybik veiksm poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame link skaudinti tuos, kuri nemgstame, bet ir nemgstame t, kuriuos skaudiname. Keletas tyrim (Berscheid ir kiti, 1968; Davis ir Jons, 1960; Glass, 1964) patvirtino, kad skaudin nekalt auk - nesvarbu, ar skaudiais komentarais, ar elektros srove - agresoriai daniausiai ima kaltinti savo auk, itaip teisindami savo iaurum. Tai ypa akivaizdu tada, kai iauriai elgtis jie bdavo prikalbinti, o ne priversti. Kai k nors padaryti sutinkame patys, prisiimame ir didesn atsakomyb. Tai bdinga karo metui. Bdavo, kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvi stovykl priirtojai gerai elgdavosi su kaliniais, taiau tai truk-
167
davo neilgai. Kareiviai, kuriems sakoma udyti, i pradi gali tai reaguoti su pasilyktjimu, juos net gali pykinti, taiau neilgai (Waller, 2002). Danai jie menkina savo prieus eminaniomis pravardmis. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. Pavergs kit tikriausiai tikins save, kad vergai turi savybi, pateisinani i priespaud. Kaljimo priirtojai, dalyvav egzekucijose, patiria moralinio isilaisvinimo" jausm tikj (labiau negu tie priirtojai, kurie egzekucijose nedalyvavo), kad j aukos nusipeln tokio likimo (Osofsky ir kiti, 2005). Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralins nejautros. Juo labiau vienas mogus skaudina kit ir atitinkamai keiia savo nuostatas, juo lengviau sekasi tai daryti. Sin rdija. Piktybiki veiksmai formuoja savj A, taiau, laimei, t pat daro ir morals veiksmai. Sakoma, jog ms bd parodo tai, kaip mes elgiams, kai manome, jog niekas nemato. Atlikdami charakterio tyrimus, mokslininkai pateikdavo vaikams vairi pagund tokiose situacijose, kai atrodydavo, jog niekas nemato. Pagalvokite, kas vyksta vaiko smonje, kai jis atsispiria pagundai. Vieno jaudinanio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradins mokyklos mokiniams parod viliojant baterijomis maitinam ir valdom robot, bet udraud su juo aisti, kol paties Freedmano nebus klasje. Pusei klass Freedmanas prisak grietai, o kitai pusei - nelabai grietai. Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. Po keli savaii kitas mokslininkas, neturjs ryio su ankstesniais vykiais, paliko vaikus aisti toje paioje klasje su tais paiais aislais. I 18 vaik, kurie buvo grietai perspti, 14 dabar laisvai aid su robotu; taiau du tredaliai t, kuri buvo velniau perspti neaisti, jo neliet. Anksiau smoningai nusprend neaisti su iuo aislu, velniau spti vaikai turbt sismonino savo sprendim. i nauja nuostata kontroliavo vlesnius j veiksmus. Tad jie veiksm sismonino, kai draudimas nesielgti taip, kaip norisi, buvo pakankamai grietas, taiau kartu ir pakankamai velnus, kad ilikt galimybs rinktis pojtis. Moralus poelgis, ypa jei jis ne primestas, o pasirinktas, ugdo ir moral mstym. Eksperimentai patvirtina, kad pozityvi nuostata kurio nors mogaus atvilgiu skatina j pamgti. Jei darome paslaug eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis, daniausiai t asmen ir pamgstame (Blanchard ir Cook, 1976). Verta prisiminti i ivad: jei norite k nors labiau pamilti, elkits taip, tarsi jau btumte labiau pamil. 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaid, kad darant kam nors paslaug gimsta ir simpatija. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalins Asambljos tarnautojas, j trikd kito svarbaus statym leidjo prieikumas Tad Franklinas nusprend laimti jo palankum:
A ... nesistengiau gyti j o palankumo rodydamas vergik pagarb, bet po kurio laiko pritaikiau kit metod. Igirds, kad savo bibliotekoje jis turi labai ret ir domi knyg, paraiau j a m ratel, ireikdamas savo trokim atidiai paskaityti
Savs pai apibrimai nra konstruojami galvoje; juos nukala ms poelgiai." Robert McAfee Brown, Creative Dislocation: The Movement of Grace, 1980 (Krybikas sutrikdymas: gailestingumo judjimas")
Mes mylime mones ne tiek u tai, k gera jie mums padar, kiek u tai, k gera mes padarme jiems." Lev Tolstoj, Vojna i mir, 1867-1869 (Karas ir taika")
168
i knyg ir praydamas padaryti paslaug - keletui dien man j paskolinti. Jis nedelsdamas man atsiunt knyg, o a grinau madaug po savaits, aikiai parodydamas j a m savo palankum. Kai mes kit kart susitikome rmuose, jis pasikalbjo su manimi (ko niekada nebuvo dars anksiau), be to, labai maloniai; nuo to laiko jis visada parodydavo, kad yra pasirengs visada man pasitarnauti, tad mes tapome puikiais draugais, ir ms draugyst tssi iki pat j o mirties (cituojama i: Rosenzweig, 1972, p. 769).
Tarprasinis bendravimas ir rasins nuostatos

Jei morals veiksmai kuria moralias nuostatas, ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumainti rasinius prietarus - panaiai kaip reikalavimas prisisegti saugos dirus paskatino palankesn poir juos? Tai buvo vieni i socialini moksl atstov argument JAV Aukiausiajame teisme 1954 metais, kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasin segregacij mokyklose. Mokslininkai teig madaug taip: jei lauksime, kol pasikeis moral pamokslaudami ir mokydami - rasinio teisingumo teks ilgai laukti. Taiau jei teisikai tvirtinsime moralius veiksmus, galsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas. i mintis prietarauja prielaidai, jog negalima teisikai tvirtinti moralumo". Taiau i ties panaikinus rasin segregacij pasikeit ir nuostatos. Panagrinkime kai kurias io socialinio eksperimento ivadas: Po Aukiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodi amerikiei pritar bendr baltiesiems ir juodiesiems mokykl steigimui, o ms dienomis beveik visi baltaodiai amerikieiai pasisako u tokias mokyklas. (Daugiau pavyzdi apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje.) 1964 m. paskelbus Piliei teisi akt, per deimtmet 20 proc. maiau baltj amerikiei savo gyvenamuosius rajonus, draugus, bendradarbius ar bendramokslius vardijo tik kaip baltuosius. Kontaktai tarp rasi atstov pltsi. Amerikiei, pasisakani u leidim juodaodiams sikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per t pat laikotarp padaugjo nuo 65 iki 87 proc. (ISR Newsletter, 1975). Taigi nuostatos taip pat keitsi. Po to buvo ileista daugiau prie diskriminacij nukreipt akt, mainani skirtumus tarp religij, klasi bei rasi. Kai amerikieiai pradjo atitinkamai elgtis, jie pradjo ir atitinkamai mstyti (Greeley ir Sheatsley, 1971; Taylor ir kiti, 1978).
Mes daroms teisingi, kai teisingai elgiams, susivaldantys, kai valdoms, ir drss, kai drsiai elgiams." Aristotelis
Socialiniai judjimai
Jau matme, kad visuomens taisykls ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. Visuomens poirio rasines problemas reikmingumas pera mint, kad yra galimyb, o taip pat ir pavojus t pai idj panaudoti politi-
169
niam visuomens socializavimui. XX a. ketvirtajame deimtmetyje daugeliui vokiei dalyvavimas masiniuose naci mitinguose, uniform dvjimas, demonstracijos ir ypa viei pasisveikinimai Heil Hitler" reik absoliut elgsenos ir sitikinim nesutapim. Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rao, kad tuos, kurie abejojo Hitleriu, vokikasis pasisveikinimas veik ypa stipriai. Nusprend j laikyti iorinio panaumo su kitais poymiu, daugelis patirdavo ... diskomfort dl prietaravimo tarp savo odi ir jausm. Negaldami sakyti to, k galvoja, ie mons stengsi ilaikyti savo psichin pusiausvyr, smoningai prisiversdami tikti tuo, k sako" (p. 27). i praktik taiko ne tik totalitariniai reimai. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vliav ar kai gieda nacionalin himn - vieumas yra patriotini jausm ugdymo priemon. Prisimenu, kai besimokydamas pradinje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovs Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydi pratybose. Po daugybs toki usimim, kai jausdavoms es rus atakos objektai, daugelis ms pradjome bijoti rus. Stebtojai atkreip dmes tai, kad XX a. septintajame deimtmetyje kovotoj u pilietines teises protesto ygiai sustiprino demonstrant atsidavim. J veiksmai ireik pribrendusi idj ir dieg j kovotoj u pilietines teises irdis. Panaiai devintojo deimtmeio pabaigoje kils judjimas angl kalboje vartoti ir vyrikos, ir moterikos gimini vardius sustiprino ias nuostatas. mons mano, kad galingiausias socialumo ugdymo bdas yra smegen plovimas. is terminas buvo sugalvotas siekiant apibdinti tai, kas nutiko Korjoje karo belaisviams amerikieiams XX a. etajame deimtmetyje. Nors mini kontrols" programa toli grau nebuvo tokia neveikiama, kaip bt galima sprsti pagal termin, jos rezultatai vis dlto veria susirpinti. imtai karo belaisvi talkino savo kalintojams. Dvideimt vienas belaisvis nusprend pasilikti, kai jiems buvo suteikta teis sugrti Amerik. O daugelis sugrusij m tikti, kad nors komunizmas Amerikoje neprigis, manau, jog Azijai jis tinka" (Segal, 1954). Edgaras Scheinas (1956), apklauss daugel karo belaisvi jiems grtant namo, ra, kad vienas i priirtoj metod buvo nuoseklus reikalavim didinimas. Jie visada praddavo nuo nereikming reikalavim ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius. Tad po to, kai belaisvis imokdavo" sakyti ar rayti nereikmingus dalykus, buvo reikalaujama, kad jis padaryt pareikimus svarbesniais klausimais." Be to, kalintojai visada stengdavosi, kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvaut, ar tai bt ko nors kopijavimas, ar dalyvavimas grupinse diskusijose, ar savikritiki rainiai, ar vieos ipaintys. Padars pareikim belaisvis pajusdavo vidin sitikinim ir veiksm atitikimo poreik. Todl belaisviai danai tikindavo save, kad pasielg teisingai Pradk nuo ma dalyk ir augink juos" buvo efektyvus kojos tarpduryje" metodo taikymo bdas, skmingai praktikuojamas ir iandien, socializuojant teroristus ir budelius (r. 6 skyri).
Nordami manipuliuoti mogaus savivaizdiu, galite naudoti nedidelius sipareigojimus, kurie pilieius paveria 'pareignais', potencialius pirkjus 'klientais', belaisvius 'kolaborantais'." Robert Cialdini, Influence, 1988 (taka")
170
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
O dabar leiskite paprayti js suvaidinti teoretikus. Paklauskite savs: kodl iuose i realaus gyvenimo paimtuose pavyzdiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pairas?
APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas?

Ryys tarp nuostat ir veiksm galioja ir atvirktine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis iprovokuoti veiksm, bet ir veiksmais suadinti mint. Veikdami mes sustipriname idj kuria grindiami veiksmai, ypa jei u juos jauiams atsakingi. Daugyb fakt patvirtina princip. Socialini vaidmen slygojami poelgiai formuoja nuostatas. Tai, k sakome ar raome, taip pat gali inspiruoti bsimas nuostatas. Kojos tarpduryje" reikinio tyrimai rodo, kad sipareigoj atlikti nedidel veiksm vliau mons lengviau sutinka ir su didesniu. Veiksmai taip pat daro tak ms moralinms nuostatoms: mes esame link pateisinti tai, k padarme. Taip pat ir su rasinmis ar politinmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialin smoningum: mes ne tik giname tai, kuo tikime, bet ir tikime tuo, k giname. Politiniai ir socialiniai veiksmai gali teisinti elges, kuris pakeis daugelio moni nuostatas.
Kodl elgesys veikia nuostatas?

Kokios teorijos padeda paaikinti, kad nuostatos kyia i poelgi? Kaip ios konkuruojanios teorijos atspindi mokslinio aikinimo proces?
Matme, kad vairs poymiai it upeliai suteka vien up: veiksm poveik nuostatoms. Ar iuose pastebjimuose yra koks nors raktas mslei - kodl veiksmas keiia nuostatas - minti? Socialiniai psichologai taria, kad yra trys galimos prieastys. Prisistatymo teorija kelia prielaid, kad dl strategini prieasi ireikiame nuostatas, dl kuri atrodome nuosekls. Paintinio disonanso teorija teigia, kad siekdami sumainti diskomfort mes stengiams pateisinti savo veiksmus. Savs suvokimo teorija tvirtina, kad veiksmai atskleidia ms esm (kai esame netikri dl savo jausm ar sitikinim, analizuojame savo poelgius, k, turbt, daryt ir kiti). Panagrinkime ias teorijas.
Prisistatymas: spdio valdymas

Pirmasis aikinimas, kodl elgsena daro poveik nuostatoms, prasideda paprasta idja, kuri, galbt, prisimenate i 2 skyriaus. Kuris i ms nekreipia dmesio tai, k mons galvoja? Mes ileidiame nesuskaiiuojam daugyb pinig drabuiams, dietoms, kosmetikai, o dabar dar ir plastinms operacijoms - ir visa tai darome i rpesio: o k kiti apie mus pagalvos. Savo darom ger spd danai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu, ge-
171
resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary, 1994, 2001, 2004b). Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. Kad ito ivengtume, deriname nuostatas su veiksmais. Nordami atrodyti nuosekls, galime sufalsifikuoti savo nuostatas. Net jei tai reikt iok tok nenuoirdum ar veidmainyst, valdyti savo darom spd gali bti naudinga. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija. Ar ms rytas atrodyti nuosekliais paaikina, kodl nuostatos daniausiai prisitaiko prie poelgi? Tam tikru mastu, taip - mons kur kas maiau keiia nuostatas, jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamginti sukelti ger spd (Paulhus, 1982; Tedeschi ir kiti, 1987). Taiau ms apvelgti nuostat pokyiai slepia kur kas daugiau nei prisistatym, nes pakitusias nuostatas mons atskleidia ir tiems, kurie n nenujauia, kaip jie anksiau elgsi. Dvi kitos teorijos paaikina, kodl mons sismonina prisistatym kaip nuoird nuostat keitim.
Savs pateisinimas: paintinis disonansas

Viena i teorij teigia, kad ms nuostatos keiiasi todl, jog esame suinteresuoti isaugoti savo patirties nuoseklum. Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) paintinio disonanso teorijos ivada. i teorija paprasta, taiau jos taikymo galimybs - labai plaios, todl paintinio disonanso" svoka tapo iuolaikinio isilavinusio mogaus odyno dalimi. Teorija rodinja, kad mes jauiame tamp (disonans"), kai dvi vienu metu mstomos mintys arba nuomons (painimas") psichologikai nesuderinamos, tad nusprend k nors pasakyti ar padaryti igyvename prietaringus jausmus. Festingeris tvirtina, kad stengdamiesi sumainti i tamp mes danai pakoreguojame mintis. i paprasta idja ir kai kurios su ja susijusios stulbinanios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslini tyrim (Cooper, 1999). Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi elgsenos ir nuostat nesuderinamum. Mes suvokiame ir viena, ir kita. Tad, jei pajuntame neatitikim, galbt veidmainiavim, pajuntame spaudim, kad kak reikia keisti. Tai paaikina, kodl vienos apklausos metu pus rkali brit prietaravo nerkantiems, beveik ivien tikjusiems, kad rkymas i ties kenkia, kaip sako mons" (Eiser ir kiti, 1979). Jungtinse Valstijose 40 procent rkali - ir tik 13 proc. nerkanij - rkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad, 2002). Tarptautins politikos nuostat programos direktorius pastebjo, kad po 2003 m. karo Irake kai kurie amerikieiai stengsi suvelninti savo paintinio disonanso pojt" (Kuli, 2003). Svarbiausia karo prieastis, kaip teigiama, buvo ta, jog Saddamas Husseinas, prieingai nei dauguma kit brutali diktatori, kuriuos pasaulis toleravo, turjo masinio naikinimo ginkl ir kl grsm JAV bei Didiosios Britanijos saugumui. Kai karas prasidjo, tik 38 proc. amerikiei man, kad karas yra pateisinamas net ir tada, jei
paintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa, kylanti tada, kai mogus vienu metu suvokia dviej tip prietaring informacij. Pavyzdiui, disonansas gali atsirasti tada, kai suvokiame, kad ms elgesys beveik nepateisinamai prietaravo ms nuostatoms arba nusprendme atiduoti pirmenyb vienai alternatyvai, nors bt buv logika pasirinkti kit.
172
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Primiau sunk sprendim. inodamas tai, k inau iandien, priimiau tok pat sprendim." George W. Bush, 2005 m. gruoio 12 d.
Irakas neturi masinio naikinimo ginkl (Gallupo institutas, 2003). Beveik keturi i penki amerikiei tikjo, kad j kariniai daliniai iuos ginklus suras, o madaug tiek pat pritar, kad kar reikjo pradti (Duffy, 2003; Newport ir kiti, 2003). Kai per kar tokie ginklai nebuvo nei panaudoti, nei rasta j tiek, kad kelt grsm, kar palaikiusieji patyr prietaringus jausmus, kurie dar paatrjo suvokus, kiek visa tai pareikalavo l ir moni auk, pamaius po karo sisiautjus chaos Irake, sustiprjus antiamerikietikoms nuotaikoms Europoje bei musulmonikuose kratuose ir suvokus, kad tai pakurst teroristines nuotaikas. (Indonezijoje, Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliei tiki, kad Osama bin Ladenas teisingai elgiasi, sprsdamas pasaulio reikalus" [Pew, 2003].) Kad suvelnint prietaravim, pastebima Tarptautins politikos nuostat programoje, kai kurie amerikieiai dar kart prisimin svarbiausius vyriausybs argumentus dl karo. Dabar buvo i naujo minimos tokios prieastys, kaip engiamos tautos ivadavimas i tironiko ir genocidinio reimo bei pagrind taikingiems ir demokratikiems Artimiesiems Rytams klojimas. Prajus mnesiui po karo buvusi maumos nuomon virto daugumos poiriu: 58 proc. amerikiei pasisak u kar, net jei Irake ir nebt rasta masinio naikinimo ginkl (Gallupo institutas, 2003). Nesvarbu, ar masinio naikinimo ginklai bus rasti, ar ne, - teig respublikon partijos vieosios nuomons tyrjas Frankas Luntzas (2003), - nes prieastis, dl kurios buvo pradtas karas, pasikeit." Paintinio disonanso teorija aikina savs tikinimo reikin ir pateikia kelet stulbinani prognozi. Pasiirkime, ar js galjote jas numatyti.
Nepakankamas pateisinimas
sivaizduokite, jog dalyvaujate eksperimente, kur sureng krybingasis Festingeris ir jo studentas J. Merrillas Carlsmithas (1959). Jums itis valand reikia atlikinti nuobodias uduotis, pavyzdiui, be paliovos sukioti medin dur ranken. Kai baigiate, tyrjas (Carlsmithas) paaikina, kad jo tikslas - itirti, kaip lkesiai veikia darbo proces. U dur laukiantis kitas dalyvis privals tikti, kad eksperimentas bus domus. I pairos labai susikrimts tyrjas (kur Festingeris valand valandas mok, kol jo vaidyba tapo labai tikinama), paaikina, kad asistentas, kuris paprastai tikinja kitus dalyvius, negals atvykti seans. Grydamas rankas tyrjas maldauja: Gal js galtumte j pavaduoti?". , Tai daroma mokslo labui, be to, jums sumokjo, todl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris i ties yra tyrjo asistentas), jog tik k patyrte didel malonum. I ties? - klausia tariamasis eksperimento dalyvis. - Prie savait mano draug dalyvavo iame eksperimente ir sak, kad jis nuobodus." O ne, - atsakote js, - jis i ties labai domus. Besukindamas tas rankenas, gerai pasimanktinsite. Esu tikras, kad jums labai patiks." Galiausiai dar kas nors, tiriantis, kaip mons reaguoja iuos ekspe-
173
+1,5
+1,1
E
Pasakiau, kad nuobodus eksperimentas yra domus. Neturjau pakankamo motyvo itaip pasielgti. Hm, 0 gal jis buvo savaip domus..." Pasakiau, kad nuobodus eksperimentas yra domus. Taiau turjau pakankam prieast 20 doleri atlyg - itaip pasielgti."
S1+0,! i1? 2 a o
Slyga: Disonanso -0,5
If
-1,0
Kontrolin (jokio melo) Jokio disonanso 20 doleri Nerykus disonansas
1 doleris
Rykus disonansas
i
i
4.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia, kad kai savo veiksm negalime pateisinti ioriniu atpildu ar prievarta, mes patiriame disonans, kur suvelninti galime tikdami, kad pasielgme teisingai. altinis: Duomenys i: Festinger ir Carlsmith, 1959.
rimentus, paprao, kad atsakytumte klausimus apie i savo patirt sukiojant dur ranken. 0 dabar apie prognoz: kuriai slygai esant lengviausiai patiktumte savo mau melu ir teigtumte, kad eksperimentas i ties buvo domus? Gav u tai tiek, kiek buvo sumokta kai kuriems dalyviams - vien doler, ar dosnesn- 20 doleri umokest? Prieingai vyraujaniai nuomonei, kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis, Festingeris ir Carlsmithas rmsi eidiama prielaida: gavusieji vien doler (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai link savo nuostatas derinti su veiksmais. Turdami nepakankamai savo veiksmus pateisinani aplinkybi, jie patirs didesn diskomfort (disonans) ir todl bus labiau suinteresuoti patikti tuo, k padar. Gavusieji 20 doleri turs pakankam savo poelgio pateisinim ir todl turt patirti maesn diskomfort. 4.5 paveiksle matome, kad rezultatai patvirtino i intriguojani prognoz.* Daugyb vliau atlikt eksperiment patvirtino, kad veiksmai labiausiai veik nuostatas tada, kai monms atrodydavo, kad jie turi pasirinkimo laisv ir gali numatyti savo veiksm pasekmes. Vieno eksperimento dalyviams reikjo magnetofono juost rayti anekdotus, kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdiui: Kaip suinoti, kad advokatas meluoja? Jo lpos kruta.") ie skaitymai daniau suformuodavo neigiam poir advokatus tada, kai bu-
nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso suvelninimas, iekant vidini poelg pateisinani prieasi, kai iorinio pateisinimo nepakanka".
Yra dar vienas io XX a. etajame deimtmetyje atlikto eksperimento aspektas, apie kur retai usimenama. sivaizduokite, jog js galiausiai vl susitinkate su tyrju, kuris siningai paaikina vis tyrim. Js ne tik suinote, kad buvote apgautas, bet i js dar papraoma grinti 20 doleri. Ar sutiktumte? Festingeris ir Carlsmithas rao, kad visi Stenfordo universiteto studentai neprietaraudami grino pinigus. Tai yra iankstinis 6 aprayt skyriuje stulbinani nuolaidumo ir konformistikumo tyrim pavyzdys. Kaip vliau pamatysime, jei aplinkybs yra aikios ir apibrtos, mons daniausiai atitinkamai reaguoja j keliamus reikalavimus.
174
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
vo galima ne priverstinai, o paiam pasirinkti, skaityti ar ne (Hobden ir 01son, 1994). Kito eksperimento metu mons u niekingus 1,5 dolerio turjo parayti rain. Kai rainyje reikjo rodinti k nors tokio, kuo autoriai netikjo - sakykime, btinum padidinti mokest u moksl - per ma atlyg gav autoriai jaut iek tiek didesn palankum tokiai politikai. Remiant kitai rasei palanki politik, gali ger pus pasikeisti js poiris ne tik politik, bet ir rases. Tai ypa akivaizdiai pasireikia tada, kai susiduriama su prietaravimais arba jei manoma, kad svarbs mons i ties perskaitys parayt rain (Leippe ir Eisenstadt, 1994; Leippe ir Elkin, 1987). Jausdami atsakomyb u savo odius, mons patys pradeda labiau jais tikti. Apsimetimas tampa sitikinimu. Anksiau pastebjome, kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. Vaikams bus lengviau reikalavim neaisti su viliojaniu aislu paversti sitikinimu [kad negalima su juo aisti], jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. Kai tvas ar motina sako: Sutvarkyk savo kambar, Doni, nes kitaip a tau nusuksiu sprand", - Doniui nereiks iekoti vidinio motyvo tai daryti. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas. Atkreipkite dmes tai, kad paintinio disonanso teorija pabria ne santykin atlygio ar bausms u kiekvien veiksm efektyvum, o tai, kas inspiruoja elgtis taip, kaip pageidaujama. Pagal i teorij Donis turt sakyti: Tvarkau savo kambar, nes noriu, kad jis bt tvarkingas", o ne: Tvarkau savo kambar todl, kad tvai man sprand nusuks, jei ito nepadarysiu". Kai studentai sitikin, kad patys sutiko atlikti pasilyt visuomenei nauding darb, jie lengviau apsisprendia dalyvauti ir kitose savanorikose akcijose nei tie, kurie jauiasi es priversti tai daryti (Stukas ir kiti, 1999). Taigi galioja principas: nuostatos kyla i veiksm, u kuriuos mes jauiams bent i dalies atsakingi.
k slepia teorija
Leonas Festingeris
apie disonanso suvelninim
Po 1934 met ems drebjimo Indijoje u nelaims zonos rib pasklido gandai, kad netrukus laukia dar didesns nelaims. Man atrod, jog ie gandai gali bti nerimo pateisinimas" - inojimas, pateisinantis usitsusi baim. i idja padjo man sukurti disonanso suvelninimo teorij, teigiani, kad savo pasaulir mons sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. Leonas Festingeris 1920-1989
Pjr J^T^
175
Pasak ios teorijos, autoritarinis valdymas efektyvus bna tik valdiai kontroliuojant, nes mons nra link prievartinio poelgio paversti vidiniu sitikinimu. C. S. Lewiso knygos The Horse and His Boy, 1974 (Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: Blogiausia, kad pabuvs vergu ir visk dars per prievart pastebi, jog ir niekieno neveriamas nebesugebi prisiversti" (p. 193). Disonanso teorija tvirtina, kad skatinti ir padrsinti reikia taip, kad tai sukelt pageidaujam elges. Taiau ji taip pat atkreipia dmes, kad vadovai, mokytojai ir tvai turt skatinti tik tiek, kiek btina pageidaujamam poelgiui suadinti.
Disonansas primus sprendimus

Suvokiama pasirinkimo laisv ir atsakomyb pabriama turint omenyje tai, kad sprendimai sukelia disonans. Susidr su svarbiu sprendimu - koki auktj mokykl stoti, su kuo draugauti, kok darb pasirinkti, - mes danai atsiduriame tarp dviej vienodai patraukli alternatyv. Galbt prisimenate atvej, kai k nors sipareigoj skausmingai suvokte, kaip to, ko atsisakte, patrauklumas disonuoja su to, k pasirinkote, nepatogumu. Jei nusprendte gyventi student miestelyje, galbt suvokte, kad atsisakte erdvaus buto dl ankto, triukmingo bendrabuio. Jei nusprendte gyventi ne student miestelyje, galbt suvokte, kad is sprendimas reikia didesn atstum nuo student miestelio ir nuo draug ir kad teks patiems gamintis valg. Prim svarbius sprendimus, paprastai suvelniname disonans, iauktindami pasirinkt alternatyv ir nuvertindami atmest. Atlikdamas pirm i paskelbt disonanso eksperiment (1956) Jackas Brehmas papra Minesotos universiteto moter vertinti atuonis gaminius, tokius kaip kaip skrudintuvas, radijo imtuvas ir plauk diovintuvas. Po to Brehmas parod moterims du gaminius, kuriuos jos vertino labai panaiai, ir pasak, kad vien i j jos gali pasiimti. Vliau, i naujo vertindamos tuos paius atuonis gaminius, moterys pirmenyb suteik pasirinktam ir maiau vertino atmest daikt. Atrodo, kai jau esam pasirink, ol kitapus tvoros neatrodo alesn. Jei tursime galvoje paprastus sprendimus, sprendimo virsmas sitikinimu gali sukelti perdt savikliov (Blanton ir kiti, 2001). Tai, k nusprendiau, privalo bti teisinga." Efektas gali pasireikti labai greitai. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebjo, kad dalyvavusieji laybose per irg lenktynes kur kas optimistikiau irjo layb rezultatus nei tie, kurie dar tik ruosi dalyvauti. Per tas kelias akimirkas eilje prie layb langelio niekas nepasikeit, iskyrus tai, kad pasitraukdamas nuo jo mogus jau bna padars ryting veiksm ir atitinkamai j igyvens. I savo patirties, gytos patariant, kur dstytoj priimti darb, inau, jog kartais tarp dviej galimybi bna labai nedidelis skirtumas. Kompetencija dstytojo, vos ne vos gavusio darb, i pairos beveik nesiskiria nuo negavusio io darbo, taiau tik tol, kol praneate savo sprendim.
Kiekvieno apsisprendimo metu js esms, priimanios sprendimus, centre vyksta nestiprus pokytis, paveriantis j truput kitokia nei iki tol." C. S. Lewis, Mere Christianity, 1942 (Paprasiausia krikionyb")
176
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Geriausiai save galime painti ne mstydami, o veikdami." Goethe, 1749-1832
Sprendimai patys sukuria juos palaikanius pateisinimus. Danai ie pateisinimai bna pakankamai tvirti, ir kai vienas i j paalinamas - tarkime, pradinis, - sprendimas dl to nelunga. Alison nusprendia parvykti namo, jei lktuvo bilieto kaina nevirys 400 doleri. Paaikja, kad bilietas nra brangesnis, tad Alison j usisako ir pradeda galvoti apie kitus kelions privalumus, kurie jai kelia diaugsm. Atvaiavus biliet kas paaikja, kad bilietai pabrango iki 475 doleri. Taiau Alison jau apsisprendusi. Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant emai paleisto kamuolio taktik, monms, teigia Robertas Cialdinis (1984, p. 103), niekada neauna galv, kad i papildom prieasi galjo apskritai nebti, jei i pat pradi nebt priimtas sprendimas".
Savs suvokimas
Nors disonanso teorija inspiravo daugel mokslini tyrim, jos analizuojamus reikinius gali paaikinti ir paprastesn teorija. Pagalvokime, kuo remdamiesi darome ivadas apie kit moni nuostatas. Mes stebime, kaip mogus elgiasi konkreioje situacijoje, ir paaikiname jo elges atsivelgdami arba to mogaus savybes bei nuostatas, arba aplinkos poveik. Matydami, kaip tvai priveria maj Siuzi pasakyti atsipraau", jos atsipraym mes siejame su situacijos poveikiu, o ne su asmeniniu mergaits apgailestavimu. Kai Siuzi atsiprao niekieno neveriama, sprendim atsiprayti priskiriame paiai Siuzi (r. 4.6 pav.) Savs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas, 1972) daro prielaid, kad mes panaiai vertiname ir savo pai elges. Kai ms nuostatos silpnos arba neapibrtos, mes stebime save lyg i alies. Kit asmen nuo-
savs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija, teigianti, kad nebdami tikri dl savo nuostat mes sprendiame apie jas taip, kaip galvot kitas mus stebintis mogus, analizuodamas ms elges ir aplinkybes, kurioms esant jis vyko.
Kodl veiksmai veikia nuostatas? 4.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla i poelgio Prisistatymas
(spdio valdymas)
177
statas atpastame atidiai stebdami, kaip jie elgiasi, kai j niekas nevaro. Panaiai suvokiame ir savo nuostatas. Kai girdiu save kalbant, suvokiu savo nuostatas; kai stebiu savo veiksmus, suprantu, ar tvirti mano sitikinimai. Tai ypa bdinga tada, kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti ioriniais suvarymais. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo, kokie mes esame. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasil panaiai aikinti emocijas. Jis teig, kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. Tarkime, moteris mike susiduria su riaumojaniu lokiu. I baims padanja jos pulsas, isiskiria adrenalinas ir moteris pabga. Vadinasi, baim moteris patiria matydama. Kai mir brolis Henry, Jamesas puol gili depresij, bet tikino save elgtis taip, lyg gyvenim bt galima valdyti. Netrukus jis tai galjo daryti i tikrj. Kai universitete turiu skaityti paskait, pabundu prie aur ir nebegaliu umigti. Todl darau ivad, kad tikriausiai jaudinuosi. Ar mons, suvok, kad sutiko atlikti nedidel pageidavim, pradeda save laikyti paslaugiais, neatsisakaniais pagelbti? Ar dl ios prieasties kojos tarpduryje" reikinio eksperiment dalyviai vliau sutiko patenkinti didesnius praymus? I ties taip, tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). Poelgis gali keisti savojo A samprat.
Galiu stebti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir paalinis stebtojas." Anne Frank, The Diary of a Young Giri, 1947 (Dienoratis")
Raikos bdai ir nuostatos

Js, kaip i pradi ir a, galite skeptikai vertinti savs suvokimo reikm. Taiau eksperimentai, kuri metu tiriamas veido iraikos poveikis, silo bd, kaip efekt patirti. Kai Jamesas Lairdas (1974, 1984), prijungs prie student veid elektrodus - sutraukite iuos raumenis", suraukite antakius" - privert juos raukytis, ie teig pajut pykt. domiau ibandyti kit Lairdo atradim: priversti ypsotis mons jautsi es laimingesni, o karikatros jiems atrod juokingesns. Paskatinti nutaisyti laiming (o ne pikt ar lidn) veid mons gali prisiminti daugiau diugi akimirk arba pastebti, kad laims bsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird, 2003). irdami savo veido iraikas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti, 1998). Visi mes esame tai patyr. Bname suirz, taiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldia duris, ir tai priveria mus elgtis maloniai ir mandagiai. Kaip sekasi?" Puikiai, ai. O kaip tau?" Na, neblogai..." Jei ms jausmai nra intensyvs, malonus elgesys gali i esms juos pakeisti. Sunku ypsotis ir tuo pat metu bti sudirgusiam. Kai Mis Pasaulis pasirodo ypsodamasi, galimas daiktas, ji stengiasi jaustis laiminga. inomi dain autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome, gali bti pravartu vilpauti linksm melodij". Veiksmais galime suadinti jausmus. Netgi eisena gali turti takos savijautai. Kai liovsi skaityti skyri pakilsite nuo knygos, pavaikiokite maais ingsneliais vilkdami kojas ir nudelb akis. Tai puikiausias bdas pasijusti prislgtiems. Sdkite vis dien apatika poza, dsaukite, atsakinkite tyliu, lidnu balsu, ir js melancholija usits", pastebi Williamas Jamesas (1890, 463). Norite pasijusti ge-
178
I dalis. SOCIALINIS
MSTYMAS
Pasak vokiei psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbi (1988), monms karikatros atrodo juokingesns, kai jie laiko pietuk sukand dantimis (sijungia ypsen sukeliantys raumenys), o ne tada, kai pietukas yra suspaustas tarp lp (dirba su ypsena nesuderinami raumenys).
Laisva emocijos raika ioriniais enklais j suintensyvina. Antra vertus, kiek manoma slopinant visus iorinius enklus, ms emocijos suvelnja." Charles Darwin, The Expression of the Emotions in Man and Animals, 1887 (moni ir gyvn emocij raika")
riau? Minutl pavaikiokite plaiais ingsniais, mojuodami rankomis ir irdami priek. Jei veido iraika veikia jausmus, tai gal imituodami kit moni veido iraik geriau suprastume, k jie jauia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento ivados leidia teigti, kad suprastume. Jie papra Dartmuto koledo student stebti mog, patiriant elektros ok. Vieniems stebtojams buvo liepta pamaius oko reakcij nutaisyti skausming veido iraik. Jei, kaip teigia ne tik Freudas, ireikdami emocij mes galime jos atsikratyti, tai skausminga veido iraika turt veikti raminamai (Cacioppo ir kiti, 1991). I ties, palyginti su tais, kurie nesisteng dirbtinai keisti savo veido iraikos, skausming grimas nutais studentai pamat, kaip stebimas mogus patiria elektros ok, smarkiau prakaitavo, o j pulsas padandavo. Imituodami kito mogaus emocijas, stebtojai labiau jas sijausdavo. Ivada: kad pajustume, k jauia kiti mons, mgdiokime j veido iraikas. Ties pasakius, nereikia n stengtis. Stebdami kit moni veidus, kno laikysen, klausydamiesi j balso, natraliai ir nesmoningai akimirksniu mgdiojame juos (Hatfield ir kiti, 1992). Mes sinchronizuojame savo judesius, kno laikysen ir balso ton. itaip elgdamiesi geriau suvokiame, k ie mons jauia. Be to, tai skatina usikrsti emocijomis", o is reikinys padeda suprasti, kodl smagu bti tarp laiming moni ir slogu tarp prislgt (14 skyrius). Veido iraika taip pat turi takos ms nuostatoms. domaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty papra Albertos universiteto student patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galv. Kas buvo palankiausi laidos atvilgiu? Tie, kurie linkiojo galva. Kodl? Wellsas ir Petty spja, kad pozityvios mintys sutampa su linkiojimu galva ir nedera su jos purtymu. Ibandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jauiats labiau pritaris linksdamas galva, ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panaiai atrado, kaip abloniki veiksmai sukelia ablonik mstym. Vieno eksperimento metu
179
Natralus mgdiojimas ir emocij infekcija". Sutariantys mons, kaip ie du savanoriai, nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbi (1994) tyrimo metu, jauia didesn tarpusavio ry.
jis apreng dalyvius gelbjimo liemenmis, pritvirtino svarmenis prie rie ir kulkni ir papra oriai pavaikioti, kaip vaikto nutuk mons. Po to jie turjo papasakoti spdius apie mog, perskait apraym apie j. Nutukusius mones imitavusieji (labiau negu kontrolins grups dalyviai) aprayt mog apibdino kaip turint nutukusiems monms bding bruo (draugik, nerang, liguist). Kito eksperimento dalyvi buvo paprayta vaikioti ltai, kaip vaikto pagyven mons. ie dalyviai aprayt asmen apibdino vyresniems monms bdingais stereotipiniais bruoais. Veiksmas daro tak mstymui.
Per didelis pateisinimas ir vidin motyvacija

Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efekt - maiausias paskatinimas, kuris paskatina kak padaryti, daniausiai bna paveikiausias siekiant, kad jiems i veikla patikt ir kad jie j tst. Paintinio disonanso teorija silo tai toki io reikinio interpretacij: kai iorini paskat nepakanka poelgiui pateisinti, atsiradus prietaravim suvelniname vidiniu jo pateisinimu. Savs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aikindami savo poelg mons atkreipia dmes tuometines slygas. sivaizduokite, kad girdite, kaip kakas imintingai" silo padidinti mokest u moksl, nes u tok silym gavo 20 doleri. inoma, is pareikimas atrodys ne toks nuoirdus, nei tuo atveju, kai manytumte, kad is mogus pasak savo nuomon ne u atlyg. Galbt panaias ivadas darome ir stebdami save. Savs suvokimo teorija engia dar vien ingsn. Prieingai nuomonei, jog atpildas visada sustiprina motyvacij, i teorija teigia, kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslpt kain. Atlyginant monms u tai, k jie ir taip mgsta daryti, galima pratinti juos darb susieti su atlygiu. Taip silpninamas j sitikinimas, kad jie tai daro dl malonumo. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991, 1997) Roesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete, taip pat Annos Boggiano ir jos koleg (1985, 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai rod, kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. Pradkite mokti monms
per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidins motyvacijos slopinimas, paperkant mones, kad jie daryt tai, k jau ir taip daro; tada jie savo veiksmus gali laikyti iorikai kontroliuojamais, o ne savaime patraukliais.
180
4.7 PAVEIKSLAS Vidin ir iorin motyvacija Kai mons be atpildo arba neveriami daro tai, kas jiems patinka, jie supranta, kad taip tenkina savo pomg. Iorinis atpildas sumenkina vidin motyvacij, ir jie pradeda savo veiksmus sieti su iuo skatinimu. Jokio iorinio atpildo Savs suvokimas: Darau tai, nes tas man patinka." Vidin motyvacija
Iorinis atpildas (pvz., doleriais)
Savs suvokimas: D i j ^ K tai, nes man moka."
Iorin motyvacija
u aidim menant msles ar sprendiant kryiaodius, ir ilgainiui jie tuo usiimins reiau nei tie, kurie aidia negaudmi umokesio. Paadkite vaikui atlyginti u tai, k jis ir taip su diaugsmu daro (sakykime, aisti su graiais spalvotais ymekliais), ir jo aidim paversite darbu (r. 4.7 pav.). Yra tokia pasaka, puikiai atskleidianti per didelio pateisinimo efekto raid. Vienoje gatvje, kurioje kiekvien popiet triukmingai aisdavo vaikai, gyveno vienias senas mogus. Triukmas j erzino, todl vien dien jis pasikviet berniukus prie savo dur ir pasak, kad jam labai patinka linksmi vaik balsai. Jis paadjo kiekvienam duoti po 50 cent, jei jie sugr ir rytoj. Kit dien vaikai sugujo prie senio nam ir aid aistringiau nei bet kada. Vyrikis jiems sumokjo ir paadjo atlyginti ir kit dien. Vaikai vl sugro kaudami, o senukas vl jiems sumokjo, taiau kart tik po 25 centus. Kit dien vaikai gavo tik po 15 cent, ir senukas paaikino, kad jo menki itekliai iseko. Bet gal galtumte rytoj ateiti aisti u 10 cent?" Nusivyl berniukai pasak senukui, kad nebesugr. Jie aikino, kad u 10 cent itis popiet aisti prie jo nam neapsimoka. Pasak savs suvokimo teorijos, nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso, nes mons vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell, 1984; Tang ir Hali, 1994). (Kaip ir pasakos heroj, simyljusi medkirt ir vliau suinojusi, kad tai princas.) Ir jei pagyrimas u ger darb padeda jaustis kompetentingesniais ir skmingesniais, jis i ties gali sustiprinti ms vidin motyvacij. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti krybingum (Eisenberger k kiti, 1999, 2001, 2003). Per didelio pateisinimo efektas pasireikia tada, kai kas nors i anksto pasilo nebtin atpild, akivaizdiai siekdamas kontroliuoti elgsen. Svarbu, kokia atpildo rekm: atpildas ir pagyrimas informuoja mones apie j pasiekimus (kai mons ima galvoti, kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidin motyvacij. Atpildas, kuriuo siekiama kontroliuoti ir tikinti, kad btent tai yra pastang prieastis (Dariau dl pinig"), sumaina malonios uduoties patrauklum (Rosenfeld ir kiti, 1980; Sansone, 1986).
4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR N U O S T A T O S
181
Tad kaip galime ugdyti moni pasitenkinim uduotimis, kurios nra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. Jonas gali pirm kart nenorti eiti pas mones silyti preki. Tokiais atvejais tvai, mokytojai ar vadovai turt taikyti atitinkamas priemones, skatinanias elgtis taip, kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble, 1985; Workman ir Williams, 1980). Kai mogus paklsta, jam reikia pasilyti vidin io poelgio motyv: Mans nestebina, kad tau taip seksi lankantis pas klientus, nes tu esi valgi ir puikiai moki bendrauti su monmis". Jei mokiniams suteiksime pakankam motyv atlikti uduot ir girdami padsime jiems jaustis imananiais, galbt sustiprinsime j pasitenkinim bei susidomjim konkreiu dalyku. Kai pateisinam aplinkybi bna per daug taip nutinka, kai mokytojai nurodinja, kaip reikia elgtis, ir skatina, kad galt kontroliuoti - vaik noras mokytis gali sumati (Deci ir Ryan, 1985, 1991). Mano jaunesnysis snus per savait mikliai prarydavo" 6-8 knygas, kol bibliotekoje nepradjo veikti skaitytoj klubas, paadjs vakarl tiems, kurie per tris mnesius perskaitys 10 knyg. Po trij savaii snus per savaitinius vizitus bibliotek pradjo imti tik vien arba dvi knygas. Kodl? Nes, inai, tereikia perskaityti 10 knyg."
Teorij palyginimas
Susipainome su vienu paaikinimu, kodl elgesys turt paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). Susipainome ir su dviem paaikinimais, kodl elgesys natraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida, kad savo poelg pateisiname siekdami sumainti vidin diskomfort, ir 2) savs suvokimo teorijos prielaida, kad mes stebime savo elges ir darome logikai pagrstas ivadas apie savo nuostatas, panaiai kaip stebdami kitus mones sprendiame apie j nuostatas. Atrodyt, kad pastarieji du paaikinimai prietarauja vienas kitam. Kuris i j teisingas? Neginijam argument surasti sunku. Daugeliu atvej abu jie leidia tiktis toki pat prognozi, ir kiekvien i j mes galime pakoreguoti, kad jis apimt daugum ia aptart ivad (Greenwald, 1975). Darylas Bernas (1972), savs suvokimo teoretikas, teigia, kad abi ios teorijos daro uuomin lojalumo bei estetikos klausimus. Tai byloja apie mogikojo veiksnio tak mokslinms teorijoms (r. 1 skyri). Gamtai negalioja nei disonanso, nei savs suvokimo teorija. Abi teorijjos yra mogaus fantazijos vaisius - krybiki bandymai supaprastinti ir paaikinti tai, k pastebjome. Moksle nra neprasta, kad kur nors princip, pavyzdiui, nuostatos kyla i veiksm", galima nuspti vadovaujantis keletu teorij. Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebjosi, kad viena i nuostabi gamtos savybi" yra gausyb puiki galimybi" j apibdinti: Nesuprantu, kodl tikslius fizikos dsnius galima ireikti tokia gausybe bd" (p. 53-55). Kaip skirtingi keliai gali atvesti t pat tak, taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie
182
to paties principo. Kad ir kaip bt, tai tik sustiprina ms tikjim iuo principu. Jis virsta tikinamu ne tik dl patvirtinani duomen, bet ir todl, kad paremtas daugiau nei viena teorija.
Disonansas kaip suadinimas

Ar galime teigti, kad kuri nors teorija yra geresn? Vienas svarbus aspektas akivaizdiai patvirtina disonanso teorij. Prisiminkime, kad disonansas apibriamas kaip suadinta nemalonios tampos bsena. Kad sumaintume i tamp, mes turtume keisti savo nuostatas. Savs suvokimo teorija nieko nesako apie tamp, kuri atsiranda, kai ms veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. i teorija tik daro prielaid, kad kai ms nuostatos apskritai yra netvirtos, mes savo elges bei aplinkybes laikome nuostat supratimo raktu (kaip mogus, sakantis: I kur man inoti, k galvoju, kol neigirdau, k pasakiau?" [Forster, 1976]). Ar tariamai disonans iprovokuojanios aplinkybs (pavyzdiui, priimant sprendimus ar atliekant veiksmus, prietaraujanius ms nuostatoms) i ties veikia nemaloniai? Be abejo, jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes, u kurias mogus jauiasi atsakingas (Cooper, 1999). Jei niekam negirdint pasakote tai, kuo netikite, disonansas bus minimalus. Jis bus kur kas didesnis, jei js odius lyds nemalons rezultatai - jei kas nors jus igirs ir patiks, jei neigiamas poveikis bus nepataisomas, jei nukents mogus, kuris jums patinka. Be to, jei jausits atsakingas u ias pasekmes - tarkim, negalite lengvai ignoruoti io veiksmo, nes sutikote j padaryti arba galjote numatyti jo pasekmes - kils nemalonus prietaravimas. Kad tai vyko, gali iduoti sustiprjs prakaitavimas ir padanjs pulsas (Cacioppo ir Petty, 1986; Croyle ir Cooper, 1983; Losch ir Cacioppo, 1990). Kodl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todl, teigia Claude Steele (1988) savs tvirtinimo teorija, kad tokie veiksmai trikdo. Jie veria mus jaustis kvailai. Jie kelia grsm jausmui, kad esame patikimi ir geri. Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save tvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei verts pojt. Kaip manote, kas nutinka, kai monms, atlikusiems j nor neatitinkanius veiksmus, pasilome atkurti savivert, pavyzdiui, gerais darbais? Keli eksperiment metu Steele pastebjo, kad kai savasis A buvo atkurtas, mons (ypa tie, kurie atjo eksperimentus turdami tvirt savojo A samprat) jaut kur kas maesn poreik teisintis (Steele ir kiti, 1993). Tie, kuri savivert stipriai ireikta ir tvirta, taip pat reiau teisina save (Holland ir kiti, 2002). Tad disonansas i ties kelia tamp, ypa jei kyla grsm saviverts ir orumo jausmui. Taiau ar btina vidin tampa tam, kad atsirast nuostat, kaip poelgio padarinio, efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano, kad taip. Kai alkoholis sumaina disonanso sukelt nepasitenkinim, nuostat, kaip poelgio padarinio, efektas inyksta. Viename i savo eksperiment Steele ir jo kolegos papra Vaingtono universiteto student parayti es, kuriame
savs tvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija, teigianti, kad a) mons, nepageidautinai elgdamiesi, danai patiria grsm savo vaizdiui, ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kit savojo A aspekt. Jei vienoje srityje ikyla grsm moni savivaizdiui, jie tai kompensuoja arba i naujo sutelkdami dmes, arba savo poelgiais pagerindami situacij kurioje nors kitoje srityje.
183
bt palankiai atsiliepiama apie mokesio u moksl padidinim. Studentai sumaino dl to kilus disonans velnindami savo nusistatym prie mokest u moksl - kol po nemaloni raini jie neigr alkoholio, kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtins degustavimo eksperimento dalis.
Nuostabu, kad ir po 40 met nuo paintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebra tokia pat stipri ir domi." Socialins psichologijos
Savs suvokimas, kai sau neprietaraujama

Disonansas sukelia nepasitenkinim, todl pasielgus prie savo nuostatas tenka save tikinti. Taiau disonanso teorija negali paaikinti vis fakt. Kai mons gina pozicij, sutampani ar beveik sutampani su j nuomone, procedros, kurios paprastai sumaina nepasitenkinim, nuostat pokyio nepanaikina (Fazio ir kiti, 1977, 1979). Disonanso teorija taip pat negali paaikinti per didelio pateisinimo efekto, nes jei sumokama u tai, k patinka daryti, neturt kilti didel tampa. O kaip tada, kai veiksmas neprietarauja jokiai nuostatai - kai, pavyzdiui, mons tra provokuojami ypsotis arba susiraukti. ia taip pat neturt bti jokio disonanso. Visais iais atvejais savs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. Trumpai tariant, atrodo, kad disonanso teorija skmingai paaikina procesus, kuriuos sukelia aikiai apibrt nuostat neatitinkantys veiksmai: mes jauiame tamp, o kad j sumaintume, pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. Taip disonanso teorija aikina nuostat kait. Kai ms nuostatos dar nra apibrtos, savs suvokimo teorija atskleidia j. formavimosi proces. Veikdami bei mstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas, kurios lems vlesn ms elgsen (Fazio, 1987; Roese ir Olson, 1994).
ekspertas Jack W. Brehm (1999)
APIBENDRINIMAS Kodl elgesys veikia nuostatas?

Trys konkuruojanios teorijos aikina, kodl ms veiksmai daro poveik[ nuostatoms. Prisistatymo teorija teigia, kad mons, ypa tikrinantys savo elges, kad sudaryt ger spd, nuostatas pakoreguoja taip, kad atrodyt, jog jos sutampa su veiksmais. Yra pakankamai rodym, kad mons, vieai reikdami savo nuostatas, pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytoj. Taiau i teorija taip pat rodo, kad nuostatos i ties keiiasi. t Dvi teorijos teigia, kad veiksmai atitinkamai keiia nuostatas. Pagal disonanso teorij nuostatos keiiasi dl tampos, kuri patiriame, kai ms poelgiai arba svarbs sprendimai prietarauja nuostatoms. Kad i tamp sumaintume, iekome vidini pateisinani motyv. Disonanso teorija, be to, teigia, kad juo maiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus iorinmis aplinkybmis, juo labiau jauiams u juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostat kaita kyla. t Savs suvokimo teorija daro prielaid kai kai nuostatos silpnos, paprasiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes, kuriomis jie vyksta, ir atitinkamai vertiname nuostatas. Viena i domesni savs suvokimo teorijos ivad yra per didelio pateisinimo efektas": atlyginant monms u j mgstam veikl galima paversti malonum nuobodiu darbu (jei is atlyginimas skatina i veikl sieti su atlygiu). Faktai patvirtina abiej teorij teiginius ir pera ivad kad kiekviena j apibdina tai, kas vyksta, esant tam tikroms slygoms.
184
Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save

Jei norite k nors paversti proiu, darykite tai. Jei nenorite ko nors paversti proiu, nedarykite to. Kad atsikratytumte proio, pakeiskite j kita veikla. Epiktetas, graik filosofas stoikas
iame skyriuje apraytas principas, kad nuostatos kyla i veiksm, leidia daryti svarbi gyvenimik ivad: jei norime reikmingai save pakeisti, nereikia laukti nei nuvitimo, nei kvpimo. Kartais reikia tiesiog veikti - pradti rayti straipsn, paskambinti telefonu, aplankyti mog - nors mums ir nesinori to daryti. Jacues Barzunas (1975) suvok, kad veiksmas teikia energijos ir patar pradedantiems raytojams dirbti net ir tada, kai sumanymai ir vaizduot nekelia pasitikjimo:
Jei esate per daug kukls vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui, i j s vis tiek reikalaujama, kad raytumte. Prisiverskite patikti, kad norite priversti k nors sutikti su j s nuomone; kitaip tariant, pasirinkite tez ir pradkite j detaliai aikinti ... I pradi tai pareikalaus nedideli pastang - tik formulavimo - taiau vliau pastebsite, kad j s pretenzingumas tirpsta, o j o viet uima susidomjimas. Tema j u s uvaldys, kaip uvaldo visus profesionalius raytojus (p. 173-174).
Jei norime nugalti nemalonius emocinius igyvenimus, privalome... altakraujikai ianalizuoti prieastis, kurios skatint kitokius, prieingus polinkius, kuriuos norime puoselti." VVilliam James, What is an Emotion? 1884 (Kas yra emocijos?")
Nuostat, kaip veiksm padarinio, fenomenas nra nei nelogikas, nei stebuklingas. Tai, kas mus skatina veikti, taip pat gali skatinti ir mstyti. Raydami rain ar atlikdami vaidmenis, susiduriame su prieingais poiriais verianiais mus inagrinti argumentus, kuriuos kitu atveju neatkreiptume dmesio. Taip pat ir informacij geriausiai atsimename tada, kai esame j idst savo odiais. tai k man para vienas studentas: A i ties nesupratau savo sitikinim tol, kol j nevardijau". Todl bdamas dstytojas ir autorius turiu sau priminti, jog neprivalau visada pateikti galutin ivad. Geriau skatinti studentus mstyti, pasitelkus teorijos silomas prielaidas ir priveriant juos aktyviai klausyti bei skaityti. Raant ias pastabas toks spdis stiprja. Prie imt met toki pat ivad padar filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): Be reakcijos nebus suvokimo, be tinkamos iraikos nebus spdio - tai didysis principas, kurio mokytojas privalo niekada nepamirti".
Socialin taka
Iki iol daugiausia nagrinjome vidinius reikinius - kaip mes vienas apie kit galvojame. Dabar paanalizuokime iorinius reikinius - kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus. Todl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbsime apie pagrindin socialins psichologijos problem - socialins takos gali. Kokios yra tos nematomos socialins jgos, kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialins takos tyrimai apvieia tas nematomas virveles, kuriomis socialinis pasaulis mus valdo. ioje dalyje atskleisime tas subtilias jgas, ypa kultros tak (5 skyrius), socialinio konformizmo poveik (6 skyrius), tikinjimo principus (7 skyrius), dalyvavimo grups gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendr vis i veiksni reikm kasdiense situacijose. Atsivelgdami iuos takos veiksnius galsime geriau suprasti moni nuotaikas ir elges, lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms, bti imintingesni ir patys tampyti savo virveles".
Genai, kultra ir lytis
Koki tak mums daro mogikoji prigimtis ir kultrin vairov? Genai, evoliucija ir elgsena Kultra ir elgsena Atkreipkime dmsi Kultrinis gyvnas Mokslini tyrim ivada. Praeivi prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus? Savarankikumas versus poreikis bti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucin psichologij Atkreipkime dmes. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultra ir lytis: kultros diktatas? Skirtingi lyi vaidmenys skirtingose kultrose Lyi vaidmen pokyiai bgant laikui Bendraami perduodama kultra Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt? Biologija ir kultra K slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyi panaumus ir skirtumus Situacijos galia ir mogus Post scriptum: ar turtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais?
Gimstame vienodi, tampame skirtingi." Konfucijus, The Analects (Analektai")
itos civilizacijos, esanios u keli viesmei nuo ms, mokslininkai, kuriems patikta itirti homo sapiens, artdami prie ems pajuto kylant jaudul. J tyrimo planas buvo stebti du atsitiktinai pasirinktus mones. Pirmasis stebjimo objektas - Janas, kovingas atrialieuvis Los Andelo advokatas, uaugs Nevilyje, taiau persikls Amerikos Vakarus, nes norjo patirti Kalifornijos gyvenimo bd". Janas turjo meils nuotyk ir isiskyr, dabar skmingai gyvena su antrja mona. Draugai j apibdina kaip turint savo nuomon, pasitikint savimi, linkus konkuruoti ir iek tiek dominuoti. Antrasis stebjimo objektas - japon Tomoko - gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiej sutuoktini tv nam. Tomoko didiuojasi, kad yra gera dukt, itikima mona ir rpestinga motina. Draugai j apibdina kaip mandagi, maloni, pagarbi, jautri ir besirpinani savo eima. Kokias ivadas apie mogikj prigimt gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai, stebdami i ma dviej skirting lyi bei kultr moni imt? Ar jie nebandys daryti prielaid, kad ie du mons atsovauja skirtingiems poriams? O gal juos nustebins po ioriniais skirtumais slypintys panaumai? Klausimai, ikil mokslininkams i kitos civilizacijos, iandien aktuals ir j kolegoms emje: kuo mes, mons, skiriams? Kuo esame panas? ie svarbiausi socialin vairov atspindintys klausimai tapo, kaip isireik istorikas Arthuras Schlesingeris (1991), pavojinga ms laik problema". Ar esame pajgs imokti priimti kultrini skirtum draskomo pasaulio vairov, vertinti savo kultrin tapatum ir pripainti mogikojo panaumo laipsn? Esu sitikins, kad galime. Kad pamatytume, kodl, panagrinkime monijos evoliucijos ir kultros itakas. Ir pasiirkime, kaip tai gali padti suprasti lyi panaumus bei skirtumus.
Koki tak mums daro mogikoji prigimtis ir kultrin vairov?

iuolaikiniame mstyme dominuoja du poirio mogikuosius panaumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis, pabriantis moni giminyst, ir kultrinis, akcentuojantis j vairov. Beveik visi sutinka, kad reikalingi abu: ms genai formuoja prisitaikanias smegenis, kurios yra tarsi kietasis diskas, priimantis kultros programin rang.
5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS
189
Daugeliu svarbi aspekt Janas ir Tomoko labiau panas nei skirtingi. Kadangi jie yra vienos didels eimos su bendrais protviais nariai, tai panai ne tik j biologija, bet ir elgsena. Kiekvienas i j suvokia pasaul, jauia trokul ir imoksta gimtj kalb, naudodamasis vienodais gimtais mechanizmais. Ir Janui, ir Tomoko labiau patinka saldus nei rgtus skonis, jie abu optin spektr skaido panaias spalvas. Jie ir j giminaiiai visame pasaulyje ino, k reikia suraukti antakiai ar ypsena. Janas ir Tomoko - ir visi kiti mons - yra socialins btybs. Jie jungiasi grupes, prisitaiko ir pripasta socialinio statuso skirtumus. Jie u gera moka geru, baudia u eidimus ir gedi mirus vaikui. Bdami kdikiai, madaug 8 mnesi amiaus jie pradjo bijoti nepastam moni, o subrend imoko palankumo savo grupei. Susidr su monmis, kuri nuostatos arba savybs nra panaios, jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. Antropologas Donaldas Brownas (1991, 2000) nustat kelis imtus toki universali elgsenos ir kalbos modeli. Ateiviai mokslininkai, kur beusuk surast mones besilinksminanius ir okanius, besijuokianius ir verkianius, dainuojanius ir besimeldianius. Visur mons labiau link gyventi draugje - eimose ar grupse, o ne pavieniui. Visur ir visada eimos dramos - nuo graik tragedij, kin groins literatros iki meksikiei muilo oper - pasiymi panaiu siuetu (Dutton, 2006). Tas pat bdinga ir nuotyki istorijoms, kuriose stiprus ir drsus vyras, padedamas iminting senoli, nugali blog nuostabios moters ar igsdint vaik diaugsmui. ie panaumai apibria ms mogikj prigimt. velgiant giliau, mes i ties visi esame giminaiiai.
Genai, evoliucija ir elgsena

Universals poelgiai, apibriantys mogikj prigimt, kyla i ms biologinio panaumo. Galime sakyti mano protviai kil i Airijos" ar mano aknys - Kinijoje" ar esu italas", bet antropologai teigia, kad madaug prie 100 000 met visi gyvenome Afrikoje (Shipman, 2003). Dl klimato kaitos ir galimybi apsirpinti maistu ie ankstyvieji humanoidai per Afrik migravo Azij, Europ, Australij ir galiausiai abu Amerikos emynus. Prisitaikydami prie naujos aplinkos ie pirmieji mons isiugd skirtumus, kurie, vertinant antropologikai, yra palyginti neseni ir pavirutiniki. Pavyzdiui, t, kurie liko Afrikoje, odos pigmentas buvo tamsesnis - Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai apsauga nuo tropik sauls" (2002). Tie, kurie nukeliavo toliau iaur nuo ekvatoriaus, gijo viesesn od, gebani sintetinti vitamin D esant maesniam sauls viesos kiekiui. Taiau istorikai visi esame afrikieiai. I ties buvome afrikieiai taip neseniai, kad nepakako laiko sukaupti daug nauj gen variant", pastebi Pinkeris (2002, 143). Tad jei mokslininkai, atvyk i kitos civilizacijos, tyrint ms genus, mes, mons - netgi
190
II d a l i s . S O C I A L I N TAKA
natralioji atranka (,natrai selection) Evoliucijos procesas, kurio metu gamta atrenka savybes, geriausiai padedanias organizmams igyventi ir daugintis konkreioje aplinkoje.
iorikai skirtingi Janas ir Tomoko - atrodytume stulbinamai panas, kaip viengeniai. Ms yra daugiau nei impanzi, taiau genetikai jos vairesns. Kad paaikint ms ir vis kit ri savybes, brit gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukr evoliucijos teorij. Jis patar sekti paskui genus. Darvvinui u idj, kad natralioji atranka skatina evoliucij, filosofas Danielis Dennettas (2005) pasil skirti aukso medal kaip u geriausi kada nors ikelt idj". Supaprastinta i teorija skambt taip: Individai turi daug skirting palikuoni. ie palikuonys varosi dl ilikimo savo aplinkoje. Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina j galimybes daugintis ir ilikti ioje aplinkoje. Tie palikuonys, kurie igyvena, perduoda genus ateinanioms kartoms. Taigi laikui bgant populiacijos savybs gali kisti.
evoliucin psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas, remiantis natraliosios atrankos principais.
Psichologija stovs ant nauj pamat." Charles Darwin, The Origin of Species, 1859 (Ri kilm")
Natralioji atranka reikia, kad formuojasi daugiau tam tikr gen - t, kuri nulemtos savybs padidina galimyb igyventi taip ilgai, kad sptum susilaukti palikuoni ir juos iauklti. Pavyzdiui, sniegingoje Arkties gamtoje poliarini loki genai, nulemiantys stor maskuojanios baltos spalvos kail, nugaljo genetinje konkurencijoje ir dabar dominuoja. Kartoje dykum aplinkoje daugelyje ri dominuoja genai, programuojantys vasaros mig (iemos miego atitikmuo vasar). Kalbant biologikai, svarbiausias gyvenimo tikslas - sulaukti vaikaii. Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. Evoliucin psichologija tiria, kaip natralioji atranka suteikia pirmenyb ne tik konkreiam kontekstui tinkanioms fizinms savybms - poliarini mek kailiams, iknosparni garso lokacijai, moni gebjimui skirti spalvas - bet ir psichologinms savybms bei socialinei elgsenai, padedaniai genams ilikti bei plisti (Buss, 2005). Evoliuciniai psichologai sako, kad mes, mons, esame tokie, kokie esame, dl to, jog i ms protvi palikuoni gamta atsirinko tuos, kurie turjo ms savybes - pavyzdiui, tuos, kurie labiau vertino veln maisting bei kaloring maist ir nemgo kartaus, rgtaus, danai nuodingo prieskonio. Neturintiems i pomgi tikimyb ilikti ir savo genais prisidti prie palikuoni buvo maesn. Bdami judrios gen mainos, mes neiojame savo protvi palikimprivilegij prisitaikyti. Ilgims visko, kas protviams padjo ilikti, plisti ir puoselti savo atalas, kad jos taip pat galt igyventi ir daugintis. irdies paskirtis - varinti krauj", - pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). Smegen paskirtis", - priduria jis, - valdyti organus ir elgsen taip, kad evoliucija vykt maksimaliai skmingai. tai ir viskas." Evoliucinis poiris irykina mogikosios prigimties universalum. Mes ne tik isaugome pomg tam tikram maistui, bet ir panaiai atsakome tai
191
90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote, kad nesusituokusioms poroms turti vaik yra blogai?
5.1 PAVEIKSLAS Kultriniai skirtumai ie atsakymai 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atlikt apklaus parodo ms kultrin vairov. altinis: Gallup ir Lindsey, 1999.
Indija
Singapras Taivanas Jungtins Amerikos Valstijos
Kanada
Didioji Britanija
Vokietija
Islandija
tokius socialinius klausimus: kuo a turiau pasitikti ir ko bijoti? Kam turiau padti? Kada ir su kuo turiau tuoktis? Kam turiau paklusti ir k galiu valdyti? Evoliucins psichologijos specialistai tvirtina, kad emocijomis ir elgsena ireikti ms atsakymai iuos klausimus yra tokie patys, kokie buvo ir ms protvi atsakymai. Kadangi ios socialins uduotys bendros visiems monms, visi link jas panaiai sprsti. Pavyzdiui, visi mons skirsto kitus pagal j gali ir socialin padt. Ir visi turi idj dl ekonominio teisingumo (Fiske, 1992). Evoliucins psichologijos specialistai irykina ias universalias savybes, atsiradusias natraliosios atrankos keliu. Taiau kultros nustato konkreias taisykles, kuriomis vadovaujantis reikia sprsti iuos socialinius gyvenimo klausimus.
isitiesk visu giu, dvikoje bedione. Ryklys galbt greiiau plaukia, gepardas greiiau bga, iurlys greiiau skrenda, kapucinas mikliau laipioja, dramblys stipresnis, raudonmedis ilgiau gyvens. Taiau tu esi labiausiai i vis apdovanotas." Richard Dawkins, The Devil's Chaplain, 2003 (Velnio kapelionas")
Kultra ir elgsena
Galbt svarbiausias panaumas ir ms, kaip ries, skiriamasis bruoas gebjimas imokti ir prisitaikyti. Evoliucija pareng mus krybikai gyventi kintaniame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos, pradedant ekvatoriaus diunglmis ir baigiant Arkties ledynais. Palyginti su bitmis, paukiais ir unimis, gamta mus laiko u ilgesnio genetikos pavadlio. Todl ironika, kad mogikoji biologija sudaro slygas kultrinei vairovei. Ji leidia vienos kultros atstovams vertinti tiesum, skatinti atvirum ar palankiai irti ikivedybinius lytinius santykius, tuo tarpu kitose kultrose ie dalykai gali bti nepriimtini (r. 5.1 pav.). Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005, p. 29) pastebi: evoliucija sutvr mus kultrai". (r. skyrel Atkreipkime dmes. Kultrinis gyvnas")
kultra (culture) Didels moni grups puoseljami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai, idjos, nuostatos ir tradicijos.
192
Gino dalyviai, palaikantys prigimties" pus, patys save taip prigsdino gen galia bei neivengiamumu, kad nepastebjo svarbiausio dalyko: juk genai yra j pusje." Matt Ridley, Nature via Nurture, 2003 (Prigimtis via patirtis")
Evoliucin psichologija atsivelgia aplinkos tak. Ji pripasta, kad mus formuoja prigimties ir patirties sveika. Genai nra stabilus dalykas. J raika priklauso nuo aplinkos. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuoli tyrimo metu irykjo geno nukrypimas, didins rizik susirgti depresija, bet tik stipraus streso, pavyzdiui, skyryb, atveju (Caspi ir kiti, 2003). Nei stresas, nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. Ji kildavo tik j sveikoje. Gamta mus, mones, pasirinko ne tik dl dideli smegen bei biceps, bet ir dl socialins kompetencijos. \ pasaul ateiname pasireng imokti kalb, susisaistyti ryiais ir kartu su kitais rpintis maistu, globoti jaunus ir saugoti save. Tad gamta mus i anksto parengia mokytis, nesvarbu, kokiai kultrai priklausytume (Fiske ir kiti, 1998). Kultrinis poiris, nors ir pripasta, kad elgsenai svarbs evoliucionav genai, pabria mogaus gebjim prisitaikyti. Konfucijus teig: moni prigimtis panai, juos skiria proi skirtumai". Kultr tyrintojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi, kad skirtingi visi ir likome. Nepaisant vietimo sistemos tobuljimo, neiname vientisos globalios kultros link, nepastebime kultr susiliejimo. Kultrinis visuomens paveldas - nepaprastai tvarus dalykas" (p. 46).
atkreipkime dmes
Kultrinis gyvnas
Aristotelio teigimu, esame socialiniai gyvnai. Mes, mons, bent vienu bruou esame panas [vilkus ir bites: puikiai jauiams bdami grupse ir drauge dirbdami. Roy Baumeisterio nuomone, esame kakas daugiau - kultriniai gyvnai (taip jis pavadino savo knyg - The Cultural Animal, Oxford University Press, 2005). mons labiau negu kiti gyvnai geba panaudoti kultros galias gyvenimui pagerinti. Baumeisteris rao: Kultra-geriausia socialumo iraika". Kultrai turtume dkoti u tai, kad bendravimui naudojame kalb vaiuojame viena kelio puse, iem valgome vaisius ir u juos bei automobilius atsiskaitome pinigais. Kultra leidia ilikti ir daugintis, o gamta apdovanojo mus smegenimis, kurios, kaip niekas kitas, suteikia galimyb bti kultringais. Kiti gyvnai taip pat turi kultros ir kalbos uuomazg. Buvo pastebta, kad bedions imoksta nusiplauti maist ir gebjim perduoda savo palikuonims. impanzs iek tiek geba kalbti. Taiau n viena ris nepajgia i kartos kart kaupti paangios patirties taip, kaip mons. Ms protviai XIX a. neturjo automobili, vandentiekio namuose, elektros, oro kondicionieri, interneto, multimedijos grotuv, lipni lapeli. U tai, kad iandien visa tai turime, reikt dkoti kultrai. Intelektas skatina naujovi krim o kultra leidia joms plisti - paskleisti informacij ir naujoves laike bei erdvje. Baumeisteris pastebi, kad darbo pasidalijimas - dar vienas didiulis ir galingas kultros pranaumas". Vieni i ms dirba ems kyje, stato namus, o kiti - skaitantys i knygmgaujasi j darbo vaisiais. I tikrj knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultros pavyzdys. Nors tik vieno laimingojo pavard yra ant ios knygos virelio, i tikrj j kr tyrintoj, apvalginink, padjj, redaktori komanda. Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemons tampa ini, kurios yra galinga paangos jga, platinimo bdu. Baumeisteris daro ivad kad kultra yra ikirtin mogaus ypatyb. Kultra padeda mums tapti kakuo daugiau negu talent, pastang, kit individuali bruo visuma. Kultradidiausia dovana, koki esame gav ... Pavieniui btume tik neprotingi gyvuliai, palikti aplinkybi valiai. Drauge galime ilaikyti sistem leidiani pagerinti gyvenim sau, savo vaikams ir tiems, kurie ateis po ms."
5 s k y r i u s . G E N A I , KULTRA IR LYTIS
193
Kultrine vairov
Kalb, paproi ir elgsenos ypatum vairov pera mint, kad i esms elgsena ne nustatyta i anksto, bet programuojama sociumo. Todl genetinis pavadlis gana ilgas. tai k teig sociologas Ianas Robertsonas (1987):
Amerikieiai valgo austres, taiau nevalgo sraigi. Pranczai valgo sraiges, taiau nevalgo skri. Zulusai valgo skrius, taiau nevalgo uvies. ydai valgo uv, taiau nevalgo kiaulienos. Indusai valgo kiaulien, bet nevalgo jautienos. Rusai valgo jautien, bet nevalgo gyvai. Kinai valgo gyvates, bet nevalgo moni. Naujosios Gvinjos Jal geniai mogiena yra delikatesas, (p. 67)
Jei visi gyventume homogenikose etninse grupse atskiruose pasaulio regionuose, kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena, kultrin vairov bt maiau susijusi su ms kasdieniu gyvenimu. Japonijoje, turinioje 127 milijonus gyventoj, i kuri 126 milijonai yra japonai, kultriniai skirtumai neyms. Prieingai yra Niujorke, kur dauguma gyventoj susiduria su iais skirtumais kelet kart per dien, nes i 8 milijon miesto gyventoj tredalis gim usienyje, ir n viena etnin grup mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. Kultrin vairov mus supa vis glaudiau. Pasaulis darosi panaus didiul kaim, kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu patu, reaktyviniais lktuvais ir tarptautine prekyba. Amerikietikus" dinsus 1872 m. irado emigrantas i Vokietijos Levi Straussas, viename Pranczijos miestelyje irast medvilnin audin panaudojs genes stiliaus kelnms, kurias dvjo Genujos jreiviai (Legrain, 2003). Nuo Shakespeare Antonijaus ir Kleopatros", Verdio Aidos" iki Forsterio Kelions Indij" mene ir literatroje atsispindi nuostabi kultr sveika. Ms dienomis neinomas pranaas" pasak, kad niekas taip neapibdina globalizacijos, kaip princess Dianos mirtis: Anglijos princes su savo egiptieiu draugu patenka autoavarij Pranczijos tunelyje, vaiuodami vokiku automobiliu su olandiku varikliu, kur vairuoja belgas, igrs per daug kotiko viskio. Juos japonikais motociklais lydi ital paparaciai. Sualotuosius brazilikais vaistais gydo amerikietis gydytojas." vairiose tautose egzistuoja kultrin vairov. Pavyzdiui, JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalum ir autonomij (Niu Hempyro valstijos devizas - Gyventi laisvam arba mirti"), tuo tarpu pietinse valstijose labiau vertinami mogika iluma, bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti, 2002). Kitokia kultra kartais gali priblokti. Amerikieiai vyrai gali nejaukiai pasijusti, kai Artimj Ryt valstybi vadovai, sutikdami JAV prezident, buiuoja j skruost. Vokiei studentui, nepratusiam danai bendrauti su ponu profesoriumi, gali atrodyti keista, kad tame universitete, kuriame a dirbu, dstytoj kabinet durys visada atviros studentams. Iraniet student, pirm kart Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's, ilgai rausiasi popieriniame maielyje, iekodama valgymo ranki, kol susivo-
194
kia, kad kiti lankytojai keptus bulvi iaudelius ima pirtais. Daugelyje pasaulio vietovi geriausios js ir mano manieros bt etiketo paeidimas! Japonijoje besilankantys usienieiai sunkiai perpranta socialinio aidimo taisykles kada nusiauti batus, kaip sipilti arbatos, kada teikti dovanas ir kada jas ivynioti, kaip elgtis su auktesns ar emesns socialins padties asmeniu. Migrantai ir pabgliai dabar labiau nei bet kada sumaio kultras. Rytai yra Rytai, o Vakarai yra Vakarai, ir niekada jie nesusitiks", ra XIX a. brit raytojas Rudyardas Kiplingas. Taiau iandien Rytai ir Vakarai, Piets ir iaur susitinka nuolatos. Italija tapo namais daugeliui alban, Vokietija - turkams, Anglija - pakistanieiams, o i to kilo ir draugyst, ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. liepos mnes). Vienas i ei kanadiei, vienas i dvylikos amerikiei yra imigrantas. Dirbdami, aisdami ir gyvendami su skirting kultr monmis, geriau galime suprasti, koki tak mums daro ms kultra, ir gerbti kultr skirtumus. Jei norime, kad konflikt padalytame pasaulyje sivyraut taika, turime gerbti skirtumus ir vertinti panaumus.
Normos: laukiamas elgesys

normos
(norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisykls. Normos nurodo, kaip dera" elgtis. (Kitaip sakant, normos apibria daugumos elges, - tai, kas yra normalu.)
Sprendiant i etiketo taisykli, visose kultrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. iuos socialinius lkesius arba normas danai laikome neigiama, kalinania ir veriania aklai tsti tradicijas jga. Normos i ties varo ir kontroliuoja - taip skmingai ir taip subtiliai, kad j beveik nejauiame. Kaip uvis vandenyje, taip kiekvienas i ms esame pasinr savo kultr ir, nordami suprasti jos tak, privalome i jos itrkti. Kai matome olandus elgiantis taip, k usienieiai pavadint olandiku stiliumi - sako oland psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997), mes danai net nepagalvojame, kad itoks elgesys tikrai bdingas olandams." Nra geresnio bdo painti savos kultros normas, kaip kelions, leidianios pastebti, kad kas nors elgiasi vienaip, o mes - kitaip. Gyvendamas kotijoje savo vaikams turjau aikinti, kad europieiai valgo ms laikydami akut kairje rankoje. Taiau mes, amerikieiai, manome, kad mandagu i pradi ms susipjaustyti, o po to akut perimti dein rank. Sutinku, kad tai nra efektyvu. Taiau mes valgome itaip." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrstos ir varanios. Daugumai vakariei musulmoni moter ydo dvjimas atrodo nepagrstas ir varantis, taiau itaip nemanoma daugumoje musulmonik kultr. Spektaklis sklandiai vyksta, jei aktoriai gerai moka vaidmenis. Taip ir socialiniai santykiai reikiasi sklandiai, kai mons ino, ko kada tiktis. Normos - tai tarsi socialini mechanizm alyva. Neaikiose situacijose, kai neinome, kokios normos galioja, mes stebime, kaip elgiasi kiti, ir atitinkamai elgiams patys. vairios kultros skiriasi ekspresyvumo ir asmenins erdvs normomis. Tlam oficialios elgsenos iaurieiui ekspresyvios Viduremio jros kult-
195
ros atstovas gali atrodyti iltas, avus, nedalykikas ir gaitantis laik". Viduremio jros krat atstovui iaurs europietis gali atrodyti dalykikas, altas ir pernelyg galvojantis apie laik" (Triandis, 1981). oficiali vakarien vluojanius Lotyn Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatikas j partneri i iaurs Amerikos punktualumas. iaurs amerikieiai Japo- nijoje gali pasigesti aki kontakto tarp praeivi. (r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Praeivi prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose".) Asmenin erdv - tai tarsi burbulas arba apsaugin zona, kuri susikuriame nordami isaugoti distancij tarp savs ir kit. Keiiantis situacijai, kinta ir burbulo dydis. Su nepastamais monmis stengiams ilaikyti madaug 1,2 m ar didesn atstum. Neperpildytuose autobusuose, tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdv ir gerbiame kit. Draugams leidiame prieiti ariau, danai per 60-90 cm. mons skirtingi: vieniems reikia daugiau asmenins erdvs, kitiems maiau (Smith, 1981; Sommer, 1969; Stockdale, 1978). Amiaus grups taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi ilaikyti didesn atstum nei vaikai. Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. Dl neinom prieasi ariau ekvatoriaus gyvenanioms tautoms bdinga maesn asmenin erdv, ia mgstama vienas kit liesti bei glbesiuotis. Pavyzdiui, britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei pranczams ir arabams; iaurs Amerikos gyventojai siekia ilaikyti didesn asmenin erdv nei Lotyn Amerikos ali atstovai. Kad pamatytumte, kaip veikia sibrovimas kito mogaus asmenin erdv, paaiskite aidim erdvs paeidjas". Atsisskite arba atsistokite madaug per 30 cm nuo draugo ir pradkite pokalb. Stebkite, ar panekovas muistosi, iri alin, atsitraukia ar kitaip isiduoda, kad jauia diskomfort? Tai yra sujaudinimo, kur pastebjo sibrovim asmenin erdv tiriantys mokslininkai, poymiai (Altman ir Vinsel, 1978).
asmenin erdv (personai space) Apsaugin zona - tai erdv, kuri norime isaugoti aplink save. Jos dydis priklauso nuo to, kaip artimai pastame esanius alia.
Mano asmenyb prasideda madaug 30 coli prieais mano nos." W. H. Auden,1907-1973
Kultriniai panaumai
Kultr skirtumus apsprendia mogaus gebjimas prisitaikyti. Taiau po plonu kultrini skirtum sluoksniu tarpkultriniai psichologai velgia esmin universalum" (Lonner, 1980). Kadangi priklausome tai paiai riai, procesai, kuriais grindiami skirtingi poelgiai, visur daugma vienodi. Sulauk 4 ar 5 met vaikai pradeda protauti", t. y. pradeda nutuokti, k galvoja kiti (Norenzayan ir Heine, 2005). Jei jie mato, kaip i kito vaiko jam nepastebint paimamas aislas, nepriklausomai nuo kultros geba numanyti, kad tas vaikas galvos, jog aislas vis dar ten pat. Universaliosios draugikumo normos. Visame pasaulyje mons laikosi gimining draugysts norm. Atlik tyrimus Didiojoje Britanijoje, Italijoje, Honkonge ir Japonijoje, Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) iskyr kelet kultrini norm skirtum, apibriant draugo vaidmen.
196
Praeivi prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose

Mano universitete ir tame mieste, kuriame gyvenu, paprastai mons prasilenkdami pavelgia vienas kitam akis ir nusiypso. Britanijoje, kurioje praleidau du metus, tokie mikrosusidrimai pasitaiko reiau. Europieiui ms pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti iek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui. O Vidurio Vakar Amerikoje aki kontakto vengimas, sociolog vadinamas pilietiniu neatidumu", gali bti palaikytas abejingumo demonstravimu. Nordama imatuoti kultr skirtumus praeiviams prasilenkiant, Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautin mokslinink grup atliko paprast eksperiment Jungtinse Valstijose ir Japonijoje. Jame patys to neinodami dalyvavo 1000 amerikiei ir japon psij. is tyrimas iliustruoja, kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrim natraliomis slygomis. Kaip matome 5.2 pav., eksperimentuotojo padjjas, madaug u 12 pd pamats ateinant psij, gali pasirinkti vien i trij elgesio variant: 1) vengim (iri tiesiai [priek); 2) vilgteljim mog maiau negu sekund; 3) vilgsn ir ypsen. I paskos einantis stebtojas fiksuoja psiojo reakcij. Ar jis pavelgs padjj? Ar nusiypsos? Ar linktels galv? Ar pasisveikins odiu? (Padjjas atsitiktinai pasirinkdavo vien i trij elgesio variant. Stebtojas neinojo, kaip jis pasielgs. Taip buvo sukurtos aklos" eksperimento slygos.) Galima bt tiktis, kad nepriklausomai nuo kultros pstieji turt pavelgti, nusiypsoti, linktelti galv ir pasisveikinti su tuo praeiviu, kuris pirmasis taip pasielgs, ypa jei tai - moteris. 5.3 pav. matome, kad kultr skirtumai buvo pritrenkiantys. Tyrimo grups hipotez pasitvirtino: atsivelgiant didesn japon pagarb privatumui ir kultrin j santrum bendraujant su iorinmis grupmis, amerikieiai buvo daug daniau link nusiypsoti praeiviui, linktelti galv ar pasisveikinti su juo. Mokslininkai daro ivad kad Japonijoje nra spaudimo atsakyti praeivio ypsen nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nra sipareigojimo atsiliepti jo pasveikinim". Amerikoje, prieingai, yra norma atsakyti draugikumo apraik.
'
Dalyvis:
Pavienis praeivis, arti jo nra kit moni.
Eksperimentuotojo padjjas:
Parodo iniciatyv pasisveikinti m a d a u g ties 3,5 m atstumu iki praeivio.
15 Stebtojas:
M a d a u g 10 m u konfederato. Stebi dalyvio reakcij, kai padjjas ranka parodo, kada pradti stebjim.
Vengimas
vilgteljimas
vilgsnis ir ypsena
Slyga 5.2 PAVEIKSLAS Praeivi prasilenkimo iliustracija altinis: Patterson ir kiti, 2006. 5.3 PAVEIKSLAS Amerikiei ir japon psij reakcija altinis: pagal Patterson ir kiti, 2006.
5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR L Y T I S
197
Pavyzdiui, Japonijoje ypa svarbu netrikdyti draugo, vieai j kritikuojant. Taiau taip pat yra ir akivaizdiai universali norm: gerbti draugo asmenin gyvenim; kalbantis irti akis; neatskleisti jo paslapi. Universalieji bruoai. Visame pasaulyje mons link apibdinti kitus pagal ias savybes: emocin stabilum, draugikum, atvirum, gebjim sutarti ir siningum (John ir Srivastava, 1999; McCrae ir Costa, 1999). Jei testas imatuoja iuos penkis svarbiausius" js asmenybs bruous, jis pakankamai gerai apibdina js asmenyb, kad ir kur gyventumte. Dar daugiau. Neseniai 49 alyse atliktas tyrimas atskleid, kad vairiose tautose penkis svarbiausius asmenybs bruous (pavyzdiui, siningum ir ekstraversij) mons vertina ne taip skirtingai, kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti, 2005). Australai save laiko nepaprastai draugikais. Vokikai kalbantys veicarai save laiko labai siningais. Kanadieiai save vadina maloniais. I tikrj ie nacionaliniai stereotipai yra perdti - tikrieji skirtumai visai nedideli. Universalieji socialiniai sitikinimai. Honkongo socialins psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia, kad yra ir penki universalieji socialiniai sitikinimai. Jie atliko tyrimus 38-iose alyse ir prijo ivad, kad savo kasdieniame gyvenime mons taiko ias socialines sampratas: cinizm, socialin sudtingum, atpild u stropum, dvasingum ir likim (r. 5.4 pav.). Savo gyvenim mons reguliuoja pagal iuos sitikinimus. Cinizmo alininkai bna maiau patenkinti gyvenimu, palankiau vertina beatodairik atkaklum bei deiniosios pakraipos politik. Manantys, kad u stropum atlyginama, link pasivsti tyrimams, planavimui ir konkurencijai. Universaliosios socialins padties normos. Rogeris Brownas (1965, 1987; Kroger ir Wood, 1992) pastebjo dar vien universali norm. Kur tik mons sukuria socialines hierarchijas, ten jie su auktesn padt uimaniais monmis kalba taip pat pagarbiai, kaip kalbdami su nepastamais monmis. O su uimaniais emesn socialin padt jie kalba familiariau, kreipiasi juos vardu, tarsi kalbtsi su draugu. Pacientai savo gydytoj krei-
Penki didieji socialiniai sitikinimai

/v-!
Klausimyno teiginio pavyzdys Stiprios asmenybs linkusios inaudoti kitus." Reikalus reikia sprsti atsivelgiant konkreias aplinkybes." .Pavyks, jei i ties pasistengsi.' .Tikjimas stiprina psichikos sveikat. Nuo likimo priklauso mogaus skms ir neskms."
5.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai.
198
II d a l i s . S O C I A L I N T A K A
Knygoje The Female Eunuch (Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dmes, kaip meils kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvnli lygmens riukas, cukrelis, pyragiukas, katyt, vityt.
piasi daktare", o gydytojai danai atsako kreipdamiesi pacient vardu. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panaiai, t. y. nelygiaveriai. Daugumoje kalb galimos dvi antrojo asmens vardio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdiui, Sie ir du vokiei kalboje, vous ir tu - prancz, usted ir tu - ispan). Familiarij form mons paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar eimos nariais, bet ir kalbdami su vaikais bei unimis) ir pavaldiniais. Vokietis vaikas jauiasi pamalonintas, kai nepastami mons j kreipiasi ne vardiu du", bet Sie". is pirmasis Browno universaliosios normos aspektas - kad kreipinio forma atspindi ne tik socialin atstum, bet ir socialin padt - koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasilo auktesnio socialinio statuso asmuo. Europoje, kur dauguma por savo bendravim pradeda mandagiu, oficialiu ,js" ir vliau pereina prie artimesnio tu", kakas privalo parodyti iniciatyv didesniam artimumui. Kaip manote, kas t padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis, turtingesnis ar inomesnis i judviej gali pasakyti: Kreipkims vienas kit tu". i norma prasiskverbia visas artimumo raikos formas, ne tik kalb. Labiau priimtina skolintis raikl i draugo, pavaldinio arba udti rank jam ant peties, negu taip atsainiai elgtis su nepastamais monmis ar virininkais. Panaiai ir universiteto, kuriame dirbu, prezidentas pirmas pasikvieia dstytojus savo namus, o tik paskui ie pasikvieia j. Taigi artimum reguliuoja auktesn padt uimantis asmuo. Kraujomaios tabu. Nors skirtingose kultrose normos skiriasi, mons turi kai kuri bendr taisykli. Tvai negali turti lytini santyki su savo vaikais, o artimi broliai ir seserys - vieni su kitais. Atrodo, is tabu paeidiamas daniau nei kakada man psichologai, taiau i norma vis dar yra visuotin. Turdami galvoje biologines kraujomaios bausmes, evoliucins psichologijos specialistai puikiai supranta, kodl mons visame pasaulyje prie j nusiteik. Karo normos. Yra netgi tarpkultrins normos, kaip kariauti. udant prieus galioja taisykls, kuri laikomasi imtmeius. Priimta dvti uniformas, pagal kurias galima atskirti karius, pasiduoti pakeliant rankas auktyn, humanikai elgtis su belaisviais (jei kariai nenuudomi, kol spja pasiduoti, vliau reikia juos maitinti). Nors ios normos tarpkultrins, jos nra universalios. Kai Irako pajgos jas sulau ir puol ikl baltas, vliavas bei sureng pasalas perreng karius civili drabuiais, Jungtini Valstij karo atstovas pareik, kad abu ie veiksmai - rimiausi karo taisykli nesilaikymo pavyzdiai" (Clarke, 2003). Taigi vienos normos bdingos tik tam tikrai kultrai, kitos - universalios. Kultros galia pasireikia kintaniomis normomis, nors daug lemia genetinis polinkis arba, kitaip tariant, mogikoji prigimtis, kuria galima pa-
199
aikinti kai kuri norm universalum. Taigi prigimt galime priimti kaip universal dalyk, o patirt - kaip kultrikai specifik. Iki iol iame skyriuje teigme, kad esame biologiniai gimins, nes priklausome vienai moni eimai. Pripainome, kad egzistuoja kultr vairov. r Taip pat pastebjome, kaip skirtingose kultrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. Prisiminkime, kad svarbiausias socialins psichologijos tikslas J
roj
Esu tikras, kad [jei] iuolaikin psichologija bt isivysiusi, tarkime, Indijoje, pSChologai bt atrad
. _ ,
. . . . . . . . . . ..
specialistas
E W j||j ams
daugum t princip, kuriuos airaoo vaKarieciai.
Tarpkulturines psichologijos
- ne sudaryti skirtum sra, o isiaikinti universalius elgsenos principus. Mus domina tai, k tarpkultrins psichologijos tyrintojas Walteris Lonneris (1989) vadina universalija psichologija - psichologija, kuri bt tokia pat pagrsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje, kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Nuostatos ir elgsena skirtingose kultrose visada skirsis, taiau nuostat poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas maiau. Nigerijoje ir Japonijoje paaugli vaidmuo apibriamas kitaip nei Europoje ir iaurs Amerikoje, taiau visose kultrose lkesiai vaidmen atvilgiu daro tak socialiniams santykiams. Beveik prie imt met G. K. Chestertonas ra: jei kas nors suprato, kodl Bondo gatvje mons dvi juodas skrybles, turjo taip pat suvokti, kodl Timbuktu mons puoiasi raudonomis plunksnomis".
^993^
APIBENDRINIMAS Koki tak mums daro mogikoji prigimtis ir kultrin vairov?

Kuo mes, mons, esame panas ir kuo skiriams, ir kodl? Evoliucins psichologijos mokslininkai tiria, kaip natralioji atranka skatina elgesio bruous, nuo kuri priklauso gen perdavimas. Nors evoliucijos palikimo dalis yra mogui bdingas gebjimas imokti ir prisitaikyti (ir todl skirtis vienas nuo kito), evoliucinis poiris pabria giminingum kur slygoja ms bendra mogikoji prigimtis. Kultrinis poiris irykina moni vairov - elgsen idjas bei tradicijas, padedanias apibrti grup ir perduodamas i kartos kart Skirting kultr poiri bei elgsenos vairov byloja, koki tak mums daro kultrins normos bei vaidmenys. Tarpkultrins psichologijos specialistai bando isiaikinti moni esmin universalum". Nepaisant skirtum, kultros turi tam tikr bendr norm, pavyzdiui, draugo privatumo gerbimas, kraujomaios tabu.
Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus?

Ir evoliucins, ir tarpkultrins psichologijos specialistai mgina paaikinti lyi skirtumus. Prie praddami nagrinti j poirius, vilgtelkime esminius klausimus: kiek mes, vyrai ir moterys, esame panas? Kiek skiriams? Ir kodl?
moni vairov apibdina daugyb dimensij. gis, svoris, plauk spalva -tai tik kelios i j. Taiau savojo A sampratai ir socialiniams santykiams apibrti svarbiausios dimensijos yra ras ir ypa - lytis, tad mons pir-
200
lytis
(gender)
Psichologijoje - biologins arba socialiai slygojamos savybs, pagal kurias mons apibria vyr ir moter.
miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti, 1992). Kai gimte, visi pirmiausia norjo suinoti, berniukas ar mergait?" Kai gimsta vaikas hermafroditas, turintis vyrik ir moterik lytini organ derin, ir eima, ir gydytojai tradicikai jauia poreik nustatyti tikrj vaiko lyt ir chirurgikai panaikinti dviprasmikum. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turti lyt. Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. Taiau tarp vyro ir moters, kalbant sociologikai, i esms nra nieko. 9 skyriuje nagrinsime, kaip rasin ir lytin priklausomyb veikia kit moni poir mus bei elges su mumis. O dabar panagrinkime tik lyi savybes. Kokie poelgiai universals vyrams? O moterims? I 46 mogaus genomo chromosom 45 yra belyts", - pastebi Judith Rich Harris (1998). Tad vyrai ir moterys panas pagal daugel fizini savybi, pavyzdiui, pagal ami, kada pradeda sdti, vaikioti, kada ima dygti dantys. Jie panas ir daugeliu psichologini savybi - odynu, krybingumu, intelektu, saviverts ir laims pojiu. Vyrai ir moterys vienodai jauia, ilgisi, beprotikai myli savo vaikus, panaios ir j smegenys (nors vyrai turi daugiau neuron, o moterys daugiau neuronini ryi). Taigi prieinga lytis" i ties yra beveik identika. Bet ar turtume daryti ivad, kad vyrai ir moterys yra i esms tokie patys, iskyrus kai kuriuos anatominius keistumus, kurie svarbs tik ypatingais atvejais? I ties skirtum yra, ir btent jie, o ne daugyb panaum, uvaldo ms dmes ir atrodo reikmingi. Ir moksle, ir kasdieniame gyvenime skirtumai adina susidomjim. Palyginti su vyrais, statistin moteris turi 70 proc. daugiau riebal ir 40 proc. maiau raumen, yra apie 12 cm emesn ir sveria apie 20 kg maiau;
jautresn kvapams bei garsams;

Net ir pagal fizines savybes individuals skirtumai tarp vyr ir individuals skirtumai tarp moter gerokai pranoksta lyi skirtumus. Dono Schollanderio pasaulio rekordas, kai per 1964 met Olimpines aidynes jis 400 metr laisvu stiliumi nuplauk per 4 minutes ir 12 sekundi, 2000-j olimpiadoje jam tebt leids uimti septint viet tarp moter, o nuo vyr nugaltojo Brooke Bennetto jis bt atsiliks 7 sekundmis.
dvigubai paeidiamesn nerimo bei depresijos.
Palyginti su moterimis, statistinis vyras liau subrsta (dvejais metais), taiau anksiau mirta (vidutinikai pasaulyje - penkeriais metais);
jam tris kartus daniau diagnozuojamas ADHD (dmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas), jis keturis kartus labiau links saviudyb, penkis kartus labiau tiktina, kad j nutrenks aibas; daniau geba krutinti ausis.
XX a. atuntajame deimtmetyje mokslininkai nerimavo, kad itokie lyi skirtum tyrimai gali sustiprinti stereotipus. Ar lyi skirtumai bus laikomi moter trkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris - kad jos maiau fizikai agresyvios, globjikesns ir socialiai jautresns, - ioms savybms diaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisi, dauguma moni jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza, 2002;
201
Swim, 1994). Todl nenuostabu, kad daugumos moni sitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly, 1994; Haddock ir Zanna, 1994). Palyginkime vyr ir moter socialinius ryius, dominavim, agresyvum ir seksualum. Apra iuos skirtumus galsime gilintis, kaip jie aikintini evoliuciniu ir kultriniu poiriais. Ar lyi skirtumai atspindi natraliosios atrankos tendencijas? Ar ie skirtumai yra kultros - vaidmen, kuriuos danai vaidina vyrai bei moterys, ir situacij, kuriose jie veikia, - atspindys? O gal lyt formuoja ir genai, ir kultra?
Nereikt nuogstauti dl tiesmukiko rasini bei iyi skirtum tyrimo; mokslui nepaprastai reikia ger darb, kurie... pasakyt mums, k privalome padaryti, kad padtume per maai atstovaujamiems visuomens monms pasiekti skm.
Savarankikumas versus poreikis bti susijusiam

Pagal laikysen ir elgsen skirtumas tarp vyr gali svyruoti nuo nuomaus konkurencingumo iki velnaus globjikumo. Taip pat skiriasi ir moterys. Neneigdamos ito, psichologs Nancy Chodorovv (1978, 1989), Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982, 1990) prijo ivad, kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenyb artimiems, draugikiems santykiams. Palyginti su berniukais, mergaits bendrauja draugikiau ir aidia ne taip agresyviai, pastebi Eleanor Maccoby (2002), remdamasi savo deimtmeius trukusiais moksliniais lyi raidos tyrimais. O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais, ie skirtumai didja. Individualistinse kultrose suaugusios moterys labiau linkusios apibdinti save santyki poiriu, noriau priima pagalb, daugiau bendrauja ir yra dmesingesns kit moni santykiams (Addis ir Mahalik, 2003; Gabriel ir Gardner, 1999; Tamres ir kiti, 2002; Wathins ir kiti, 1998, 2003). Vyrai daniau kalba apie uduotis ir santykius su didesnmis grupmis, moterys - apie asmeninius santykius (Tannen, 1990). Moter pokalbiai telefonu su draugmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe, 2000). Dirbdamos kompiuteriu, moterys daugiau laiko sugaita sisdamos elektroninius laikus, kuriuose ireikia daugiau jausm (Crabtree, 2002; Thomson ir Murachver, 2001). Grupse moterys labiau dalijasi savo igyvenimais ir silo didesn param (Dindia ir Allen, 1992; Eagly, 1987). Patyr stres, vyrai laikosi principo kovok arba pabk". J reakcija grsm daniausiai pasireikia kova. Beveik vis tyrim metu, pastebi Shelley Taylor (2002), stres patyrusios moterys vadova vosi principu rpinkis ir susidraugauk"; jos ieko draug ir eimos paramos. Tarp pirmakursi student 5 i 10 vyr ir 7 i 10 moter sako, jog labai svarbu padti tiems, kurie susidr su sunkumais" (Sax ir kiti, 2002). Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rao, kad vyrai turi didesn polink profesijoms, kurios stiprina nelygyb (prokuroro, korporacijos reklamuotojo); moterys linkusios dirbti nelygyb mainanius darbus (visuomeninio gynjo, labdaros reklamuotojo). Atlikus darbo prioritet tyrimus su 640 000 asmen paaikjo, kad vyrai kiek labiau siekia didesnio udarbio, paauktinim pareigose, iki ir valdios, o moterys labiau vertina darb pagal daro bo laik, asmeninius ryius ir galimyb padti kitiems (Konrad ir kiti, 2000).
Negalime kaip struiai slpti galvas smlyje, bijodami socialiai nepatogi atradim." Evoliucins psichologijos specialist Sandra Scarr (1988)
Moters balso kitokybje gldi rpesio etika." Carol Gilligan, In a Different Voice, 1982 (Kitokiu balsu")
202
Prieingai, nei mano daugelis moter, gana lengva umegzti ilgalaikius, pastovius, artimus ir abipus pasitenkinim teikianius santykius su biiuliu. inoma, tokiu biiuliu gali bti tik nifaundlendas." Dave Barry, Dave Barry's Complete Guide to Guys, 1995 (Deivo Brio isamus vadovas vaikinams")
empatija (empathy) Netiesioginis kito mogaus jausm igyvenimas; savs sivaizdavimas kito vietoje.
Kaip manote, ar vakariets moterys labiau pasikliauja individualistine kultra ir prisiderina prie jos? O gal moteriku ryiu grindiama gyvenimo filosofija galt padti gali orientuot Vakar visuomen (kuriai bdinga nesirpinimas vaikais, vieniumas ir polinkis depresij) transformuoti dmesingum vertinani visuomen?
I ties daugumoje iaurs Amerikos globos srii (socialinis darbas, vietimas, slauga) moter dirba gerokai daugiau nei vyr. Moterys kaip motinos, dukterys, seserys ir moiuts jungia eimas (Rossi ir Rossi, 1990). Moterys daugiau laiko praleidia besirpindamos ikimokyklinio amiaus vaikais ir pagyvenusiais tvais (Eagly ir Crovvley, 1986). Palyginti su vyrais, jos perka tris kartus daugiau dovan ir sveikinimo atviruk, parao bema keturis kartus daugiau asmenini laik ir 10-20 proc. daniau skambina umiest draugams, draugms bei giminms (Putnam, 2000). Papraytos parodyti j asmenyb apibdinanias nuotraukas, moterys daniau rodo tv nuotraukas bei tas, kuriose jos ufiksuotos su kitais monmis (Clancy ir Dollinger, 1993). Kad bt patenkintos vedybiniu gyvenimu, moterims ypa svarbus abipuss paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci, 1994). inoma, jog ypsomasi priklausomai nuo situacijos. Taiau daugiau nei 400 tyrim atskleid, kad kontakt poreik moterys daniau reikia ypsena (LaFrance ir kiti, 2003). Pavyzdiui, Marianne LaFrance (1985), ianalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotrauk, ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987), ityrusios 1100 nuotrauk urnaluose bei laikraiuose ir stebjusios 1300 asmen prekybos centruose, parkuose bei gatvse, prijo ivad, kad moterys ypsosi daniau. Moterys kur kas daniau apibdina save kaip empatikas - gebanias pajusti, k igyvena kitas mogus, diaugtis su tais, kurie diaugiasi, ir verkti su tais, kurie verkia. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorini tyrim metu, nors iek tiek maiau. Mergaits labiau sijauia reaguodamos joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt, 1990). Patyrusios slegiani spdi laboratorini tyrim metu ar realiame gyvenime, moterys labiau nei vyrai reikia empatij patinantiems panaius igyvenimus (Batson ir kiti, 1996). Stebint kit patiriam skausm, moterims suaktyvja su empatija susij smegen centrai, o vyr smegenys toki pokyi nefiksuoja (Singer ir kiti, 2006). Moterys greiiau pravirksta arba prisipasta jautriai reaguojanios kit sielvart (Eisenberg ir Lennon, 1983). 12 proc. amerikiei vyr ir 43 proc. moter teigia, kad verk dl karo Irake (Gallupo institutas, 2003). Visa tai padeda paaikinti, kodl ir vyrai, ir moterys teigia, kad draugyst su moterimis yra artimesn, malonesn ir globjikesn nei draugyst su vyrais (Rubin, 1985; Sapadin, 1988). Nordami bendrauti su empatiku bei supratingu mogumi, kuriam galt atskleisti savo diaugsmus bei skausmus, ir vyrai, ir moterys daniausiai kreipiasi moter. Moter bei vyr empatija skiriasi ir tuo, kad moterys paprastai geriau nei vyrai velgia kit moni emocijas. Ianalizavusi 125 vyr ir moter jautrumo neodiniams enklams tyrimus, Judith Hali (1984) pastebjo, kad moterys apskritai geriau ifruoja kit moni siuniamus emocinius signalus. Pavyzdiui, parodius dviej sekundi filmo itrauk su prislgtos moters veidu, moterys tiksliau atspdavo, ar ji kak kritikuoja, ar aptaria savo skyrybas.
203
Moterys taip pat geriau geba reikti emocijas ne odiais, teigia Hali. Ypa teigiamas emocijas, tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996). Jie papra, kad mons prisimint tuos atvejus, kai jautsi laimingi, lidni ir pikti. Parodius penki sekundi trukms negarsintus filmukus, kuriuose ufiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas, stebtojai kur kas tiksliau galjo spti moter nei vyr emocijas. Taiau vyrai iek tiek skmingiau pastebdavo pykt.
Mergaits yra empatikesns ir geriau moka suprasti kit emocijas, todi jos reiau serga autizmu, kur Simonas Baron-Cohenas (2004, 2005) pavadino kratutiniu vyrikuoju protu".
Socialinis dominavimas
sivaizduokime du mones: pirmasis yra drsus, autokratikas, iurktus, dominuojantis, valingas, savarankikas ir stiprus", antrasis - mylintis, priklausomas, svajingas, emocionalus, nuolankus ir silpnas". Jei pirmasis mogus jums asocijuojasi su vyru, o antrasis - su moterimi, nesate vieninteliai itaip galvojantys, sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a, 15). Nuo Azijos iki Afrikos, nuo Europos iki Australijos mons vyrus laiko verlesniais, agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. Beveik 80 000 moni tyrimai 70-yje ali atskleid, kad vyrai gali ir laimjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel, 2005). i nuomon ir lkesiai atitinka realyb. I esms kiekvienoje visuomenje vyrai socialiai dominuoja. N vienoje inomoje visuomenje moterys nedominuoja (Pratto, 1996). Kaip pamatysime, vairiose kultrose lyi skirtumai yra nevienodi, bet pamau jie nyksta, nes moterys vis daniau uima vadovaujanius postus. Taiau atkreipkime dmes iuos faktus: 2006 metais tik 16 proc. pasaulio statym leidj buvo moterys (IPU,
2006).
Vyrams labiau nei moterims rpi socialinis dominavimas ir jie labiau link remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas, padedanias isaugoti grupi nelygyb (Eagly ir kiti, 2003; Sidanius ir Pratto, 1999). 2005 metais amerikieiai vyrai labiau rm mirties bausm ir kar Irake (Gallup, 2005). Vyrai sudaro pus prisiekusij teisme, taiau net 90 proc. tarp irinkt prisiekusij pirminink ir daugum lyderi specialiai suburtose laboratorinse grupse (Colarelli ir kiti, 2006; Davis ir Gilbert, 1989; Kerr ir kiti, 1982). Moter atlyginimai industrinse alyse vidutinikai siekia 77 proc. vyr atlyginim. Tik apie penktadal atlyginim skirtumo galima paaikinti lyi isilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank, 2003). Kaip bdinga uimantiems auktesn padt, vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai, daniau vairuoja automobil ir apmoka didij dal sskait (Laner ir Ventrone, 1998, 2000).
204
Kai kurie lyi skirtumai nekoreiiuoja su padtimi ir gaiia. Pavyzdiui, moterys nepriklausomai nuo turimos valdios linkusios daugiau ypsotis (Hali ir kiti, 2005).
agresija (aggression) Fizinis ar odinis poelgis, kuriuo siekiama k nors skaudinti. Laboratorini eksperiment metu tai gali pasireikti piktybikai sukeliant elektros ok ar sakant tokius dalykus, kurie turt ugauti kito mogaus jausmus.
Vyr bendravimo stilius atspindi j socialin valdi. Situacijose, kai vaidmenys nra grietai apibrti, vyrai labiau link vadovauti direktyviai, o moterys - demokratikai (Eagly ir Johnson, 1990). Vyrai puikiai atlieka direktyvi, uduotis susitelkusi lyderi vaidmen; moterims geriau sekasi permain siekianti" lyderyst, kuriai pirmenyb teikia vis daugiau organizacij, nes moterys geriau geba suburti komand ir palaikyti tinkam klimat (Eagly ir kiti, 2003; van Engen ir Willemsen, 2004). Vyrai daniau nei moterys siekia pergals, pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti, 1994). Be to, vyrai daniau rizikuoja (Byrnes ir kiti, 1999). Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biros makleri ataskaitos. Tyrimas parod, kad vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. daugiau operacij biroje (Barber ir Odean, 2001). Sandoriai kainuoja pinigus, o vyrams prekiauti seksi ne geriau negu moterims, todl jie prarado 2,65 proc., o moterys - tik 1,72 proc. Vyr sandoriai buvo rizikingesni, ir vyrai labiau dl to nukentjo. Raydamos moterys daniau vartoja prielinksn su", maiau kiekyb nusakani odi ir daniau vartoja esamj laik. Viena kompiuterin programa, sukurta lyi skirtumams pagal vartojamus odius ir sakini struktr atpainti, skmingai (80 proc. tikslumu i 920 pozicij) atpaino brit groins ir negroins literatros krini autori lyt (Koppel ir kiti, 2002). Vyr bendravimo stilius atspindi savarankikumo poreik, o moter - poreik bti susijusioms. Vyrai daniau elgiasi kaip turintys valdi - kalba kategorikai, kyriai pertraukinja, lieia ranka, daniau dmiai iri, maiau ypsosi (Anderson ir Leaper, 1998; arli, 1991; Ellyson ir kiti, 1991). Konstatuodamos faktus, moterys stengiasi daryti tak ne taip tiesmukai - reiau pertraukinja, elgiasi jautriau, mandagiau, ne taip liai. Tad ar galima pareikti, kad (prisimenant XX a. deimtojo deimtmeio bestselerio pavadinim) vyrai kil i Marso, o moterys - i Veneros? Ties sakant, pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998), vyr ir moter kalbjimo stilius keiiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. Didija dalimi stilius, kur mes laikome bdingu vyrams, i ties bdingas uimantiems aukt padt ir turintiems valdi monms (ir vyrams, ir moterims) (Hali ir kiti, 2006). Pavyzdiui, studentai daniau linksi galv kalbdami su profesoriumi negu su savo bendraamiais, o moterys linksi daniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti, 2004). Vyrai ir aukt socialin padt uimantys asmenys link garsiau kalbti ir daniau pertraukinti (Hali ir kiti, 2005). Be to, mons yra skirtingi. Bna dvejojani ir pagarbiai besielgiani vyr ir tiesmukik bei kategorik moter. Tad akivaizdu, kad teigdami, es vyrai ir moterys kil i skirting planet, per daug visk supaprastiname.
Agresija
Agresija psichologai laiko tok elges, kuriuo siekiama skaudinti. Ms pasaulyje mediokl, mutyns ir karas yra vyriki usimimai. Per apklausas
205
vyrai daniau nei moterys prisipasta es agresyvs. Laboratorini eksperiment metu vyrai i ties demonstruoja didesn agresyvum, pavyzdiui, sukeldami, j manymu, skausming elektros ok (Knight ir kiti, 1996). Kanadoje aretuot vyr ir moter santykis yra 8:1 (Statistics Canada, 2001). Jungtinse Amerikos Valstijose, kuriose 92 proc. kalini yra vyrai, is santykis lygus 10:1 (FBI, 2001). Beveik visi teroristai saviudiai - jauni vyrai (Kruglanski ir Golec, spaudoje). Taiau prisiminkime, kad lyi skirtumai priklauso ir nuo slyg. Provokacija atotrk tarp lyi gali sumainti (Bettencourt ir Kernahan, 1997; Richardson, 2005). O kalbant apie ne tokias atrias agresijos formas - tarkime, rankos paklim prie eimos nar, fizin ar odin smurt - paaikja, kad moterys n kiek ne maiau agresyvios nei vyrai (Bjorkvist, 1994; White ir Kowalski, 1994). I ties, sako Johnas Archeris (2000, 2002, 2004), ianalizavs daugelio tyrim rezultatus, moterys gali netgi turti didesn polink agresyviems veiksmams. Taiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau link aloti kitus.
Seksualumas
Poirio seks bei atkaklumo atvilgiais taip pat egzistuoja atotrkis tarp lyi. Vyr ir moter fiziologins ir odins reakcijos seksualius dirgiklius yra labiau panaios nei skirtingos" (Griffitt, 1987). Taiau pasvarstykime: Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui Galiu save sivaizduoti besijauiant (-i) patogiai ir besimgaujant (-i) atsitiktiniais" lytiniais santykiais su vairiais partneriais" pritar 48 proc. vyr ir 12 proc. moter (Bailey ir kiti, 2000). Vienas 48 alyse atliktas tyrimas parod, kaip skirtingose alyse skiriasi poiris seksualin laisv. Pavyzdiui, suomiai santykinai pakants, o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt, 2005). Bet visose alyse vyrai, o ne moterys labiau troko nevaromo sekso. Neseniai Amerikos vietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirio milijono auktj mokykl pirmo kurso student apklaus taip pat gauti panas duomenys. Teiginiui Jei du mons i ties vienas kitam patinka, nieko bloga, kad tai baigiasi lytiniais santykiais, net jei jie vienas kit pasta labai trumpai" pritar 58 proc. vyr ir tik 34 proc. moter (Pryor ir kiti, 2005). Apklausus 3400 atsitiktinai parinkt 18-59 met amerikiei, perpus maiau (25 proc.) vyr nei moter (48 proc.) teig, kad pirmojo lytinio akto prieastis buvo meil partneriui. Kaip danai jie galvoja apie seks? Kasdien" arba kelis kartus per dien" atsak 19 proc. moter ir 54 proc. vyr (Laumann ir kiti, 1994). Lyi skirtumai poirio seks atvilgiu persikelia ir elgsen. Bet kur pasaulyje, iskyrus kelet iimi, - rao tarpkultrins psichologijos spe-
206
cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990, 244), - vyrai daniau nei moterys yra seksualini veiksm iniciatoriai". Palyginti su lesbietmis, gjai daniau teigia, jog juos domina nepareigojantis seksas, jie labiau reaguoja vizualius dirgiklius ir jiems labiau rpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti, 1994). Amerikoje poromis gyvena 47 proc. lesbiei ir tik 24 proc. gj (Doyle, 2005). Gjams nra bdingas padidintas seksualumas, - pastebi Stevenas Pinkeris (1997). - Tai tiesiog tokie vyrai, kuri geismus suadina ne moterys, o kiti vyrai." I ties, pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje; Baumeister ir kiti, 2001), vyrai ne tik daniau svajoja apie seks, atlaidiau j iri bei ieko daugiau partneri, bet ir greiiau susijaudina, daniau geidia sekso, daniau masturbuojasi, jie sunkiau pakelia viengungyst, reiau atsisako sekso, daniau rizikuoja, ileidia daugiau pinig lytiniams santykiams bei mgsta didesn seksualin vairov. Vienu metu 52 alyse buvo apklausti 16 288 mons, tiriant, kiek sekso partneri jie geidia turti kit mnes. 29 proc. vieni vyr ir 6 proc. moter norjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt, 2003, 2005). Taigi ir heteroseksuali, ir homoseksuali moni apklaus rezultatai buvo beveik identiki (29 proc. gj ir 6 proc. lesbiei norjo daugiau nei vieno partnerio). Seksualumas visur suprantamas kaip kakas, k turi moterys ir ko nori vyrai", - teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979, p. 253). Todl nenuostabu, pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs, kad visose kultrose moter seksualumas vertinamas labiau nei, vyr. Tai atspindi lyi asimetrija pagal prostitucij ir pirimsi bei paproiai, kad vyrai daniausiai silo pinigus bei dovanas, daniau sako komplimentus ar sipareigoja atsilyginti moteriai u suteiktas seksualines paslaugas. Sekso srityje, pastebi autoriai, moterys retai moka u seks. Panaiai kaip ir profsjungos, kurios nepalankiai iri streiklauius, mainanius nuolatini darbuotoj vert, dauguma moter nepritaria toms, kurios silo pig seks", maindamos j pai seksualumo vert. Statistikos duomenimis, 185 alyse, ten, kur vyr yra maiau, yra daugiau ni paaugli - nes kai vyr trksta, moterys konkuruoja viena su kita, silydamos pig - nepareigojant - seks" (Barber, 2000; Baumeister ir Vohs, 2004). Kai moter maiau, j seksualumo vert iauga, ir jos reikalauja didesnio sipareigojimo. Lyi skirtum atskleidia ir seksualins fantazijos (Ellis ir Symons, 1990). Vyrams skirtuose erotiniuose kriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. Meils romanuose, kuri pagrindin rinka yra moterys, veln vyr emocikai sudegina jo itikima meil romano herojei. T pastebjo ne tik sociologai. Moteris gali suavti keturi valand filmas su subtitrais, kuriame vyras ir moteris trokta santyki, taiau taip j ir nepasiekia, pastebi humoristas Dave Barry (1995). - Vyrai ito NEGALI PAKSTI. Jie pritars 45 sekundes trunkaniam trokimui, taiau po to nors, kad visi nusi-
207
rengt. O paskui turt bti automobili lenktyns. Filmas, pavadintas Nuogaliai automobili lenktynse", tikrai bt populiarus tarp vyr." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybs, taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panaumai. Tad prisiminkime: individuals skirtumai yra kur kas didesni nei lyi skirtumai. Vargu ar galima teigti, kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja prieingoms lytims. Jie greiiau skiriasi kaip dvi rankos - panaios, taiau ne tokios pat, susikibus deranios viena su kita, taiau atrodanios skirtingai.
APIBENDRINIMAS Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus?

Berniukai ir mergaits bei vyrai ir moterys panas daugeliu poiri. Taiau j skirtumams skiriamas didesnis dmesys. Socialins psichologijos specialistai lyi skirtumus tiria lyginamuoju - savarankikumo ir poreikio bti susijusiam - aspektu. Moterys paprastai bna rpestingesns, empatikesns ir save daniau apibdina santyki prasme. Be to, vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo, agresijos ir seksualumo atvilgiais. Visose inomose kultrose vyrai link turti daugiau socialins galios. Jie greiiau negu moterys griebiasi fizins agresijos. Seksualumas - dar viena sritis, kurioje pastebimi lyi skirtumai. Vyrai daniau inicijuoja seksualinius santykius, jie trokta turti daugiau partneri, o moter seksualum labiau kvepia emocinis potraukis.
Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus?

Aikinant lyi skirtumus, dmesys buvo suteiktas dvi pagrindines prieastis: evoliucij ir kultr.
Kaip manote, kodl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybs, kodl skiriasi j interesai ir gebjimai? Ar dl to, kad juos taip auklja, ar dl biologini skirtum?" Toki nacionalin apklaus atliko Gallupo institutas (1990). Tarp 99 proc. atsakiusij klausim (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) aukljim" ir biologinius skirtumus" nurod beveik vienodas skaiius respondent. inoma, biologini skirtum nepaneigsi - jie ryks. Vyrai tur daugiau raumen, kurie reikalingi mediojant; moterys gali maitinti krtimi. Ar biologiniai lyi skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdiomis reprodukcijos ir kno sandaros ypatybmis? O gal vyr ir moter genai, hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais, kurie slygoja elgsenos skirtumus?
208
Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai

Atsivelgdamas tai, kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvum, dominavim ir seksualum, evoliucins psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teig, o vliau daugelis tai pakartojo, kad mes negalime pakeisti savo ries evoliucijos istorijos, o kai kurie skirtumai tarp ms neabejotinai yra ios istorijos funkcija". Evoliucin psichologija neprognozuoja joki lyi skirtum tose srityse, kuriose jos abi susidr su tais paiais prisitaikymo sunkumais (Buss, 1995b). Abiej lyi mons 4 kart reaguoja prakaituodami, mgsta pana maist, jiems vienodai ikyla psls nutrintose vietose. Taiau evoliucin psichologija, atsivelgdama lyt, gali prognozuoti, kaip skiriasi meilinimosi, poros pasirinkimo ir reprodukcijos atvilgiu svarbs elgsenos skirtumai. Pasvarstykime, pavyzdiui, vyr seksualin iniciatyvum. Vidutinikai vyras per savo gyvenim pagamina daugyb trilijon spermatozoid, dl to sperma, palyginti su kiauinliais, yra pigi. (Jei esate vyras, kol perskaitysite sakin, pagaminsite 1000 spermatozoid.) Be to, kol moteris ineioja tik vien vaisi, po to j maitina, vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugel moter. Moterys vaiko gimim investuoja maiausiai devynis mnesius, o vyrai kartais - tik devynias sekundes. Tad, teigia evoliucins psichologijos specialistai, moterys savs pratsimui atidiai ieko sveiko ir galsianio ilaikyti partnerio. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dl galimybs laimti gen totalizatoriuje. Moterys reprodukcij velgia imintingai, o vyrai - siekdami gausos. Vyrai ieko derlingos dirvos, kurioje galt pasti savo skl. Moterys ieko vyr, kurie galt padti joms rpintis atalomis - finansikai patikim, monogamik ti, o ne klajojani storievi. Be to, teigia evoliucin psichologija, fizikai dominuojantis vyras galjo lengviau turti moter, dl to per daugel kart sustiprjo vyr agresyvumas bei polinkis dominuoti. Tos genetikai slygojamos savybs, kurios padjo Montesumai II tapti actek karaliumi, buvo perduotos jo palikuonims, kuriuos pagimd 4000 jo moter (Wright, 1998). Jei ms protvi motinos turjo naudos i to, kad gebjo suprasti savo vaik ir garbintoj emocijas, tai natralioji atranka galjo ugdyti moter gebjim pastebti emocijas. Visos ios prielaidos grindiamos principu: gamta atrenka tokias savybes, kurios leidia perduoti genus ateities kartoms. iame procese maai kas vyksta smoningai. Nedaugelis moni, apimti aistros, stabteli pagalvoti: Noriu savo genus perduoti palikuonims". Vyrai, atlik skaiiavimus, nepuola stoti eil prie spermos bank. Atvirkiai, tvirtina evoliucins psichologijos specialistai, ms natrals trokimai - tai gen bdas sukurti daugiau gen. Emocijos tarnauja evoliucijos programai, panaiai kaip alkio jausmas reikia kno poreik maistui. Medicinos tyrintojas Lewisas Thomas (1971) atskleid giluminius evoliucijos tikslus, vaizdingai apraydamas, kaip kandies patinlis reaguoja pa-
Vita tra kiauinio priemon kitam kiauiniui sukurti." Samuel Butler, 1835-1901
209
teles skleidiam kvap, kurio vienos molekuls pakanka, kad per myli nuo jos esani patinli plaukeliai imt virpti, ir ie, aistros apimti, skrist prie vj. Taiau abejotina, ar kandis patinas suvokia, kad j traukia cheminis aerozolis. Prieingai, jis tikriausiai staiga pastebi, kad diena tapo puiki, oras svaigus ir kad pats metas pamanktinti senus sparnelius, tad apsisuka ir nuskrenda prie vj. mons yra gyvos ikasenos - ankstesns natraliosios atrankos sukurt mechanizm rinkiniai", - sako Davidas Bussas (1995a). Evoliucins psichologijos specialistai irgi mano, jog tai padeda paaikinti ne tik vyr agresyvum, bet ir skirtingas vyr bei moter seksualines nuostatas bei elgsen. Vyras daniausiai klysta, moters ypsen interpretuodamas kaip seksualin susidomjim, bet jei tai pasitvirtina, jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. Evoliucin psichologija taip pat teigia, kad vyrai stengiasi silyti tai, ko trokta moterys - materialius iteklius ir gebjim apginti. Povai patinai iskleidia uodegas, o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. Vieno eksperimento metu paaikjo, kad paaugliai didesn svarb teikia turjimui daug pinig", kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney, 2003). Vyr laimjimai i esms yra meilinimosi demonstravimas", - sako Glennas Wilsonas (1994). Moterys gali pasididinti krtis, lyginti raukles ar nusiurbti riebalus, kad atrodyt jaunesns (ir vaisingesns). Be abejons, pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992), aplinkybs, kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenyb pasirinkdami por, patvirtina iuos teiginius. Atkreipkime dmes iuos faktus: Atlikus tyrimus su 37 skirting kultr atstovais, pradedant Australija ir baigiant Zambija, paaikjo, kad vyrus traukia jaunatvikos ivaizdos moterys, kuri kno formos signalizuoja apie j vaisingum. O moteris traukia vyrai, kuri turtai, galia ir ambicijos leidia tiktis itekli, reikaling palikuonims auginti (r. 5.5 pav.). Didesnis vyr domjimasis kno formomis juos taip pat paveria pagrindiniais pornografijos vartotojais. Taiau esama ir panaum: kad ir kur gyvent, Indonezijos saloje ar San Paule, ir vyrai, ir moterys trokta gerumo, meils ir kad jais avtsi. Vyrai link vesti jaunesnes moteris. Be to, juo vyras vyresnis, juo labiau jis vertina didesn amiaus skirtum tarp jo ir irinktosios. trei deimtmet eng vyrai link vesti tik nedaug jaunesnes moteris. kop septint deimtmet renkasi ir veda vidutinikai deimia met jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe, 1992). Vis amiaus grupi moterys teikia pirmenyb tik truput u jas vyresniems vyrams. Evoliucins psichologijos specialistai sako, kad ir ia susiduriame su natraliosios atrankos iankstiniu vyr nusiteikimu avtis tomis moter savybmis, kurios siejasi su vaisingumu. Apibendrins iuos duomenis Bussas (1999) rao, kad jautsi iek tiek nustebs, jog visame pasaulyje aspektai, kuriems rinkdamiesi por vyrai ir
210
5.5 PAVEIKSLAS Veiksniai, kuriems teikiama pirmenyb renkantis por Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbi eiuose emynuose ir penkiose salose apklaus daugiau negu 10 000 moni, atstovaujani vairioms rasms, religijoms ir politinms sistemoms. Paaikjo, kad vyrai teikia pirmenyb bruoams, liudijantiems jaunyst ir sveikat, taip pat ir reprodukcin. O moterys teik pirmenyb vyrams, kurie turi itekli ir uima tam tikr socialin padt. altinis: Buss, 1994b.
moterys teikia pirmenyb, skiriasi btent taip, kaip numato evoliucins psichologijos specialistai. Lygiai kaip gyvai, aukio ir vor baim atskleidia, kokie ilikimo pavojai grs ms protviams, taip ir ms su partneryste susij trokimai parodo, koki itekli reikjo protviams, kad jie galt reprodukuotis. Mumyse gldi skm patyrusi protvi trokimai."
Mintys apie evoliucin psichologij

Neneigdami natraliosios atrankos - gamtos proces, kuriais atrenkamos fizins bei elgsenos savybs, padedanios genams ilikti, - kritikai mato dvi evoliucinio aikinimo problemas. Pirmoji: evoliucins psichologijos specialistai savo teorij pradeda nuo reikinio (pavyzdiui, vyr ir moter seksualins iniciatyvos skirtumo) ir po to grta atgal, stengdamiesi sukonstruoti jo paaikinim. is metodas primena funkcionalizm - teorij, kuri dominavo XX a. treiajame deimtmetyje. Kodl pasireik is elgesys? Todl, kad jis tarnauja iai funkcijai." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaims silydamas pavluot aikinim, pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). Ivengti pavluotos nuomons alikumo galima sivaizduojant, kad viskas vyko prieingai. Pamginkime tai padaryti. sivaizduokite, jog moterys yra stipresns ir fizikai agresyvesns. Puiku! - gali kas nors pasakyti. Tai pads geriau apsaugoti j vaikus." O jeigu vyrai niekada neturt nevedybini lytini santyki, ar i itikimyb neliudyt evoliucijos iminties? Norint uauginti palikuon iki brandos, reikia kur kas daugiau nei atiduoti sperm, tad ir vyrai, ir moterys laimi kartu investuodami savo vaikus. Itikimi savo sutuoktinms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirpinti, kad j vaikai galt igyventi ir perduoti genus. Monogamija taip pat padidina vyr tikrum dl tvysts. (Tai, beje, yra evoliuciniai aikinimai, kodl mons ir kitos gyvn rys, kuri jaunikliams reikalinga ilgalaik tv globa, yra
Lyi elgsenos skirtumai galjo bti aktuals ms protviams, renkantiems akneles ir mediojantiems voveres iaurs Afrikos lygumose, taiau j apraikos iuolaikinje visuomenje yra akivaizdiai maiau pritaikomos". iandienin visuomen yra orientuota informacij - didiuliai bicepsai ir tryktantis testosteronas nra svarbiausias dalykas kompiuteri mons prezidentui." Douglas Kenrick (1987)
211
link poruotis ir bti monogamiki. Meil tarp vyro ir moters yra universali dl genetins naudos: itikim patin palikuonys reiau davo nuo plrn.) Evoliucins psichologijos specialistai sako, kad j teorij alikumo kritika yra absoliuiai klaidinga". alikumas ne maiau aktualus ir kultriniuose aikinimuose, kodl vyrai ir moterys skiriasi. Nes kultra socializuoja j elgsen! Kai vaidmen skirtumai pasireikia skirtingu laiku ir skirtingose vietose, kultrai" geriau pavyksta iuos vaidmenis apibdinti nei paaikinti. Evoliucins psichologijos specialistai tvirtina, kad j sritis toli grau nra splions atgaline data, o empirinis mokslas, evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis, gautais stebint gyvnus, vykdant tarpkultrinius stebjimus ir atliekant hormon bei genetikos tyrimus. Kaip ir daugelyje mokslo srii, stebjimai kvepia teorijas, ikelianias naujas prognozes, ku-
Kai kurie kritikai bando neigti evoliucin mokym. (r. skyrel Atkreipkime dmes. Evoliucijos mokslas ir religija")
atkreipkime dmes
Evoliucijos mokslas ir religija

Prajo pusantro imtmeio po Charleso Darwino Ri kilms" (The Origin ofSpecies) pasirodymo, bet tsiasi diskusijos dl jo didiosios idjos, kad kiekvienas ems sutvrimas kilo i kito sutvrimo. Intensyviausiai ios diskusijos pltojamos Jungtinse Valstijose, kuriose tik 38 proc. suaugusij tiki, kad mogus isivyst i ankstyvesni ri" (Harris Poli, 2005). is evoliucinis skepticizmas yra tvarus, nors moksliniai rodymai, tokie kaip naujausi DNR tyrim duomenys, jau seniai tikino 95 proc. mokslinink, kad mogus isivyst per milijonus met" (Gallup, 1996). Kai kurie vyraujanio mokslo kritikai sutinka, kad mogaus raidos istorija labai ilga, bet gina valdomos evoliucijos - protingo krimo" - teorij kuri laiko alternatyva Darvvino teorijos silomam akl bandym ir klaid" keliui (Behe, 1998). Daugumai mokslinink mutacija ir natralioji atranka paaikina gyvybs atsiradim ir iradingus jos krinius. Pavyzdiui, mogaus akis - ininerijos stebuklas, koduojantis ir perduodantis didiul sraut informacijos - sudaryta i detali, isibarsiusi po vis gyvnij". Tai leidia gamtai atsirinkti tas mutacijas, kurios laikui bgant gali pagerinti detals struktr (Dennett, 2005). I tikrj daugelis mokslinink mgsta cituoti gars genetiko (ir rus staiatiki atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posak: Biologijoje niekas nra svarbu, iskyrus evoliucijos vies". Amerikos mokslo paangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundiasi dl poliarizacijos, kuri sukl antimokslini ir antireligini kratutinum alininkai. Jo nuomone, nordami isklaidyti tamp tarp mokslo ir religijos, turtume kiekviena proga aikinti plaiajai visuomenei, kad mokslas ir religija nra konkurentai. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos." Daugelis mokslinink, sutinkani su Leshneriu, mano, jog mokslas gali atsakyti klausimus kada?" ir kaip?", o religija - klausimus kas?" ir kodl?". v. Augustinas V amiuje numat iuolaikini religing mokslo moni poir: Visata buvo sukurta ne visikai tobulos formos, bet jai buvo suteiktas gebjimas keistis i beforms materijos stebukling form ir struktr rinkin" (VVilford, 1999). Kosmologai teigia, kad Visata i tikrj stebuklinga. Jei sunkio jga bt nors truput stipresn ar silpnesn, arba jei anglies protonas svert bent kiek daugiau ar maiau, Visata niekada ms nebt sukrusi (bet ji buvo visikai teisi taip pasielgdama). Nors yra klausim, kuriuos mokslas atsakyti nepajgia, kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro ivad: gamta buvo iradinga ir suman sukurti save kopijuojanias, informacij apdorojanias sistemas (mus). Nors, atrodo, buvome kuriami vis aminyb, ios krybos rezultatas - ms be galo sudtingas, prasmingas, viltingas buvimas.
212
Bendroji evoliucijos teorija
Natraliosios atrankos slygojama evoliucija
iJ
Vidurins pakopos evoliucins teorijos Abipusio altruizmo teorija Tv investicij ir lytins atrankos (selekcijos) teorija
X/
Tv-vaik konflikto teorija
^
1 hipotez: Ryse, kuriose lytys skiriasi pagal tv investicijas, daugiau investuojanti lytis bus irankesn rinkdamasi partner.
Vi
3 hipotez: Lytis, tvikai maiau investuojanti atal labiau konkuruos tarpusavyje dl galimybs poruotis su daugiau investuojania lytimi.
Konkreios evoliucins hipotezs
2 hipotez: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atal savo itekliais, patels pasirenka patinus i dalies atsivelgdamos j gebjim bei nor paremti itekliais.
LJ
Konkreios prognozs, padarytos remiantis hipotezmis 1 prognoz: Moterys isiugd palankum auktesn padt uimantiems vyrams. 2 prognoz: Moterys isiugd palankum vyrams, rodantiems enklus, bylojanius apie pasiryim investuoti jas ir j atal. 3 prognoz: Moteris isiskirs su vyru, nepajgianiu paremti itekliais, kuri buvo tiktasi, arba kuris iuos iteklius skirs kitoms moterims ir j vaikams.
5.6 PAVEIKSLAS Prognozs, daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija.
rias galima patikrinti (r. 5.6 pav.). ios prognozs atkreipia dmes neinomus reikinius ir leidia patvirtinti, paneigti ar perirti teorij. Taiau kritikai tvirtina, kad empiriniai rodymai menkai tepatvirtina evoliucins psichologijos prognozes (Buller, 2005). Be to, jie nerimauja, kad evoliucija pagrsti spliojimai apie lyt tik tvirtina vyr ir moter stereotipus" (Small, 1999). Ar evoliucijos pasekme aikinant gauj smurt, udant pavyd ir prievartavimus galima tvirtinti ir pateisinti vyr agresyvum kaip natral dalyk? Ir jei evoliucins psichologijos specialistai tikins vis daugiau moni, kad tai natralu, ar visi turtume sigyti nam apsaugos sistemas? Taiau atminkite, atsako evoliucins psichologijos specialistai, evoliucijos imintis yra praeities imintis. Ar ios tendencijos vis dar gyvybingos - tai kitas klausimas. Evoliucins psichologijos kritikai pripasta, kad evoliucija padeda paaikinti ir ms bendrumus, ir skirtumus (tam tikra vairov padeda ilikti). Taiau jie tvirtina, kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidia prognozuoti santuokos form vairovs (vieno sutuoktinio, keli
213
sutuoktini i eils, daugelio vyr, sutuoktini main) skirtingose kultrose. Evoliucin teorija taip pat negali paaikinti vos per kelet deimtmei vykusi elgsenos pokyi skirtingose kultrose. Atrodo, svarbiausia, k mums dav gamta, tai gebjimas prisitaikyti - imokti ir keistis. Visi sutinka, jog ia slypi formuojanti kultros galia.
Lytis ir hormonai
Jei genai nulemia lyties savitumus, vadinasi, jie veikia ms organizm. Vyrikos lyties embrionuose genai reguliuoja sklidi formavimsi, o ios gamina vyrik ivaizd lemiant lytin hormon testosteron. Tyrimai rodo, kad mergaits, kurios iki gimimo patyr testosterono pertekli, linkusios berniokikai elgtis aisdamos (Hines, 2004). Kit tyrim metu stebti be vyriko lyties organo gim berniukai, kurie buvo auginami kaip mergaits (Reiner ir Gearhart, 2004). Nepaisant to, kad jie buvo rengiami suknelmis, su jais elgiamasi kaip su mergaitmis, dauguma i j renkasi tipikus vyrikus aidimus ir ilgainiui - daniausiai patirdami emocin stres - susikuria vyrik tapatum. Atrodo, jog testosteronas susijs su agresija. Gyvnams suleidus testosterono, padidja j agresyvumas. Kalbant apie mones, nusikaltli vyr testosterono lygis bna auktesnis nei normalus; taip pat ir Nacionalins futbolo lygos aidj bei padkusi student korporacij nari (Dabbs, 2000). Be to, ir moni, ir bedioni agresyvumo skirtumai pasireikia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultra dar nebna padariusi didesnio poveikio) ir maja suaugus, kai testosterono lygis nukrenta. N vienas i i fakt nra tikinamas, o visi kartu jie tikina daugel mokslinink, kad lytiniai hormonai yra svarbs. Taiau, kaip netrukus pamatysime, svarbi ir kultra. Kai mons brsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amiaus, vyksta domus dalykas. Moterys tampa kategorikesns ir labiau pasitikinios savimi, o vyrai - empatikesni ir maiau link dominuoti (Lowenthal ir kiti, 1975; Pratt ir kiti, 1990). Viena i galim majanio lyi skirtumo prieasi yra hormon pokyiai. Kita prieastis - vaidmens keliami reikalavimai. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas, kad romantik santyki ir ankstyvos tvysts laikotarpiu socialiniai lkesiai abi lytis skatina pabrti tas savybes, kurios atitinka j vaidmenis. Rodydami dmes, rpindamiesi ir apsaugodami vyrai parykina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreik (Gutmann, 1977). Stengdamosi patikti ir augindamos maus vaikus jaunos moterys varo savo impulsyv nor elgtis kategorikai ir nepriklausomai. Manoma, kad tiek vyrai, tiek moterys, baig iuos jaun suaugusi moni vaidmenis, danai leidia reiktis toms savybms, kurias anksiau slopino. Kiekvienas j tampa labiau dvilyiu - gebaniu bti ir kategoriku, ir globojaniu.
Puikiausi mons savo asmenyje sutuokia abi lytis." Raiph VValdo Emerson, Journals, 1843
dvilytis (androgynous) Vyrik ir moterik savybi miinys.
214
APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus?

Evoliucins psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai, kaip evoliucija galjo nulemti tokius lyi elgsenos skirtumus, kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. Jie teigia, kad gamta tuoktuvi aidime pirmenyb teikia patinams, rodantiems seksualin iniciatyv pateli atvilgiu - ypa t, kurifizins savybs byloja apie vaisingum- ir besistengiantiems agresyviai dominuoti, rungiantis su kitais patinais. Taigi moterys, kurioms daug svarbiau neeikvoti savo maesni reprodukavimosi galimybi, pirmenyb teikia tiems vyrams, kurie pajgt pasirpinti vaikais. Kritikai sako, kad evoliuciniai aikinimai kartais tra pavluotos splions, nepajgianios vertinti kultrins vairovs. Jie taip pat diskutuoja, ar pakanka empirini rodym evoliucins psichologijos teorijoms paremti, ir nerimauja, kad ios teorijos sustiprins vyrikus stereotipus. Biologija (pavyzdiui, vyrikieji ir moterikieji hormonai) svarbi lyi skirtumams, bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. Visi sutinka, kad gamta mus apdovanojo netiktinu pajgumu prisitaikyti prie kintani aplinkybi.
Kultra ir lytis: kultros diktatas?

Kultros tak iliustruoja lyi vaidmen skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko.
lyi vaidmenys (genderrole) Vyr ir
Kultra, kaip pastebjome, yra tai, kuo didels moni grups dalijasi ir k perduoda i kartos kart - idjos, nuostatos, elgesio taisykls bei tradicijos. Kultros reikm atspindi lkesiai, kaip turt elgtis vyrai ir moterys, ir panieka, kuri jie patiria nepateisin i lkesi (Kite, 2001). Visose alyse dirbti nam ruoos darbus ir rpintis vaikais paprastai padeda mergaits, o berniukai daugiau laiko praleidia aisdami be prieiros (Edwards, 1991). Net iuolaikinse iaurs Amerikos eimose, kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros, vyrai atlieka didij dal nam kio remonto darb, o moterys rpinasi vaik prieira (Bianchi ir kiti, 2000; Biernat ir Wortman, 1991). Sakoma, jog lyi socializacija mergaitms suteik aknis", o berniukams sparnus". XX a. knygose vaikams, apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu, mergaits keturis kartus daniau nei berniukai vaizduojamos naudojanios nam apyvokos daiktus (pavyzdiui, luot, adat, puodus ir keptuves), o berniukai penkis kartus daniau nei mergaits buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdiui, akes, plg ar ginkl). Suaugus tikrov skiriasi nedaug: Visur, - pranea Jungtins Tautos (1991), moterys atlieka didij dal nam ruoos darb." Ir visur valgio gaminimas bei ind plovimas yra tie nam ruoos darbai, kuriais dalijamasi maiausiai". Ianalizavus, kas kuo usiima 185 bendruomense, paaikjo, kad vyrai medioja vris ir kerta mik, moterys atlieka madaug 90 proc. valgaminimo bei skalbimo darb, ir abi lytys beveik vienodai usiima laukininkysts darbais ir karvi melimu. Tokie vyr ir moter elgsenos lkesiai apibria lyi vaidmenis.
moter elgesio lkesi (norm) rinkinys.
215
Kokia santuoka, js nuomone, teikia didesn pasitenkinim?"
] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi nam ruoos darbus Vyras aprpina eim
Argentina [ Meksika Hondras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru
* 5.7 PAVEIKSLAS
>
Vaidmenys, kuriems pritaria abi lytys, skirtingose alyse skiriasi. altinis: Duomenys i 2003 met Pew Global Attitudes apklausos.
Ar kultra konstruoja lyi vaidmenis? O gal lyi vaidmenys paprasiausiai atspindi natraliai vyrams ir moterims bding elgsen? Lyi vaidmen vairov skirtingose kultrose ir skirtingais laikotarpiais byloja, kad kultra i ties konstruoja ms, kaip lyi atstov, vaidmenis.
Skirtingi lyi vaidmenys skirtingose kultrose

Tarptautinis tyrim centras Pew Global Attitudes 2003 m. apklausoje 38 000 moni pateik klausim: ar gyvenimas teikia didesn pasitenkinim, kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rpinasi vaik aukljimu, ar kai moterys lieka namuose ir rpinasi vaikais, o vyras aprpina eim? 41-je alyje dauguma respondent pasirinko pirmj atsakymo variant (r. 5.7 pav.). Taiau atsakymai skirtingose alyse rykiai skiriasi. Egiptieiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1, tuo tarpu vietnamieiai palaik daugumos nuomon santykiu 11:1. Australijoje ir Skandinavijos alyse pastebta didiausia lyi lygyb, o Viduriniuose Rytuose ir iaurs Afrikoje maiausia (Soiai Watch, 2006). Net ir industrinse alyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujanius postus moterys uima santykiu 1:10, o Australijoje bei Jungtinse Amerikos Valstijose - beveik 1:2 (ILO, 1997, Wallace, 2000). iaurs Amerikoje dauguma gydytoj ir stomatolog yra vyrai, Rusijoje dauguma gydytoj - moterys, o Danijoje dauguma stomatolog yra moterys.
Jungtinse Tautose visada inojome, kad ms veikia, siekiant paangos, priklauso nuo to, ar skmingai susiklost partneryst su Afrikos kininke bei jos vyru." JTO generalinis sekretorius Kofis A. Annanas, 2002
216
Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina, kad mergait paskambint berniukui ir paskirt pasimatym? Atsakiusieji taip" procentais 1950 1999 29% 70%
Lyi vaidmen pokyiai bgant laikui

Prajusio imtmeio antrojoje pusje - per trump istorijos atkarp - lyi vaidmenys rykiai pasikeit. 1938 metais vienas i penki amerikiei pritar, kad itekjusi moteris gali dirbti versle ar pramonje net jei turi gebant j ilaikyti vyr". 1996 metais tam pritar keturi i penki amerikiei (Niemi ir kiti, 1989; NORC, 1996). 1967 metais 57 proc. Amerikos auktj mokykl pirmakursi buvo sitikin, kad geriausia, kai itekjusi moter veikla apsiriboja namais ir eima". 2005 metais iam teiginiui pritar tik 20 proc. (Astin ir kiti, 1987; Pryor ir kiti, 2005). 1965 metais n viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. Amiaus pabaigoje 30 proc. io fakulteto absolvent sudar moterys. Nuo 1960 met iki amiaus pabaigos moter dalis tarp absolvent auktosiose medicinos mokyklose iaugo nuo 6 iki 50 proc., o teiss - nuo 3 iki 50 proc. (AMA, 2004; Hunt, 2000; Richardson, 2005). Amerikoje XX a. septintojo deimtmeio viduryje itekjusi moteris nam ruoai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras, o deimtojo deimtmeio viduryje - j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti, 2000). Jungtini Valstij statistikos biuras apklaus 21 000 vyr ir moter, k jie veik per prajusias 24 valandas. Dirbanios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rpindamosi namais ir eimos nariais (Darbo departamentas, 2004). Per tas 24 valandas 35 proc. vyr ir 66 proc. moter gamino maist ar plov indus. Vyriki ir moteriki vaidmenys kinta daugumoje kultr. Tai patvirtina didjantis moter skaiius ali parlamentuose nuo Maroko iki vedijos (Inglehart ir Welzel, 2005; Tarptautin parlamentin sjunga, 2006). Tokie sparts pokyiai skirtingose kultrose byloja, kad lyi vaidmenis apibria ne vien evoliucija ir biologija - laikas taip pat juos keiia.
Bendraami perduodama kultra

Kultros, kaip ir grietininiai ledai, bna vairaus skonio. Volstryte vyrai daugiausia dvi kostiumus, o moterys - sijonus bei sukneles; kotijoje daugelis vyr oficialiomis progomis dvi klostuotus sijonus; kai kuri prie ekvatoriaus gyvenani taut (ne vis) vyrai ir moterys apskritai nieko nedvi. Kaip itokias tradicijas perduoda karta i kartos? Vyraujanti prielaida, kuri Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida, yra tokia: nuo to, kaip tvai auklja vaikus, priklauso, kuo ie taps. iuo klausimu sutaria ir Freudo alininkai, ir bihevioristai, ir ios knygos autorius. Kratutins vaik meils ir skriaudimo palyginimas atskleid, kad tv aukljimas i ties daro poveik. Be to, vaikai perima didel dal tv puoseljam vertybi, tarp j - politines ir religines pairas. Taiau jei vaik asmenybes formuoja tv pavyzdys bei rpinimasis, toje paioje eimoje augantys vaikai turt bti labai panas, tiesa?
217
i prielaid paneigia stulbinantys ir spdingi pastarj met evoliucins psichologijos duomenys, dl kuri visi sutaria. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: Du vienos eimos vaikai [vidutinikai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat, kiek atsitiktinai parinkt vaik poros". Duomenys, gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir vaikintus brolius bei seseris, rodo, kad genetiniu poveikiu galima paaikinti madaug 50 proc. individuali asmenybs bruo. Aplinkos, taip pat ir nam poveikiu galima paaikinti tik iki 10 proc. j asmenybs bruo. Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. skirtum? Tai - bendraami taka, tvirtina Harris. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rpi, k mano j bendraamiai, o ne k galvoja tvai. Vaikai ir paaugliai aidimus, muzikin skon, kalbos manieras ir netgi keiksmaodius daugiausia imoksta i bendraami. vilgteljus atgal, tai atrodo logika. Juk btent su bendraamiais jie aidia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs eimas. Panagrinkime tai tokius dalykus: Ikimokyklinukai tv raginami danai atsisako ragauti kok nors patiekal tol, kol jis nepatiekiamas grupei vaik, kuriems patinka. Nors rkani tv vaikai rko daniau, atrodo, jog didesn poveik daro bendraamiai. Vaikai turi rkani draug, kurie tikinja, kad rkyti malonu, ir silo cigarei. t Imigrant vaikai paprastai uauga teikdami pirmenyb savo nauj bendraami gimtajai kalbai bei normoms. Jie gali pakeisti kod" sugr savo namus, taiau irdimi ir protu lieka su bendraamiais. Panaiai kurti girdini tv vaikai, lankantys mokykl kurtiesiems, daniausiai atsisako tv tradicij ir perima kurij tradicijas. Taigi jei grup vaik lankyt t pai mokykl, gyvent tame paiame regione ir tarp t pai bendraami, taiau sukeistume j tvus, teigia Harris (1996), pasiekdama savo argument ribas, tie vaikai suaug turt bti panas". Tv taka svarbi, bet i esms ji netiesiogin: tvai padeda vaikams pasirinkti mokykl, gyvenamj rajon ir bendraamius, o tai savo ruotu lemia, ar vaikai praleidins pamokas, vartos narkotikus, ar merginos anksti pastos. Be to, vaikai danai mgdioja truput vyresnius u save, kurie mgdioja dar vyresnius, o ie mgdioja jauniausius suaugusius tv kartoje. Sveika tarp tv ir vaik grupi bna gana laisva, tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. Ir moni, ir primat kultrose pokyius inicijuoja jaunimas. Kai viena bedion atranda geresn bd maistui nuplauti arba kai mons ikelia naujas mados ar lyi vaidmen idjas, paprastai tai bna jaunos bedions arba jauni mons, ir ias idjas noriau priima jauni suaugusieji. Tad nors kultros tradicijos ilieka, pati kultra kinta
218
APIBENDRINIMAS Kultra ir lytis: kultros diktatas?

Labiausiai itirti vaidmenys - lyi vaidmenys - atspindi tam tikr biologin tak taiau taip pat iliustruoja ir stipr kultros poveik. Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams, o ne moterims uimti dominuojani padt visuomenje. Skirtingose kultrose ir skirtingais laikotarpiais lyi vaidmenys labai skiriasi. Nuo XX a. vidurio moterys Jungtinse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia. Didiausia kultrin taka gaunama ne tiesiogiai i tv, o per bendraamius.
Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt?

Biologija ir kultra neegzistuoja izoliuotai, nes kultra veikia tai, k dav biologija. Tad kaip sveikauja biologija ir kultra? Ir kaip asmuo sveikauja su aplinkybmis?
Biologija ir kultra
Neprivalome evoliucijos ir kultros laikyti konkurentmis. Kultrins normos subtiliai, taiau stipriai veikia ms nuostatas bei elgsen, taiau jos nra nepriklausomos nuo biologijos. Viskas, kas socialu ir psichologika, galiausiai yra biologika. Kit lkesiai mus veikia todl, kad tai mumyse uprogramuota biologikai. Be to, kultra gali pabrti tai, k paveldime biologikai. Jei genai ir hormonai lemia, kad vyrai fizikai agresyvesni nei moterys, kultra iuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis, skatinaniomis tiktis, kad vyrai turi bti tvirtesni, o moterys - velnesns ir malonesns. Biologija ir kultra taip pat gali sveikauti. iandieninis genetikos mokslas parodo, kaip patirtis naudojasi genais, kad pakeist smegenis (Quartz ir Sejnowski, 2002). Aplinka gali stimuliuoti genus, kurianius naujus isiakojanius smegen lsteli receptorius. Regos dirgikliai priveria genus tobulinti smegen srit, atsaking u regjim. Tv prisilietimas aktyvina genus, kurie ateityje pads vaikui veikti stresines situacijas. Genai mus ne tik varo, jie prisitaiko ir reaguoja dirgiklius. Kai biologins savybs veikia reakcij aplink, biologija ir patirtis veikia viena kit. mons vienaip reaguoja David Beckham ir kitaip - Woody Allen. Kadangi vyrai 8 proc. auktesni ir vidutinikai turi dvigubai didesn raumen mas, jiems lemta gyti kitoki gyvenimo patirt nei moterims. Arba panagrinkime tok dalyk: vyrauja nuomon, kad vyras turi bt auktesnis u mon. Viename tyrime tik vienas i 720 susituokusi por neatitiko ios normos (Gillis ir Avis, 1980). Galima tik splioti, kaip tai paaikinti psichologikai: galbt bdami pranaesni giu (ir amiumi) vyrai gali ilaikyti socialin virenyb moter atvilgiu. Taiau taip pat galima iekoti
sveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdiui, biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdiui, aplinkos).
219
Socializacija
Lkesiai lyi
X
Kiti veiksniai (pvz., biologin taka)
5.8 PAVEIKSLAS Lyi socialins elgsenos skirtum socialinio vaidmens Lyi elgsenos teorija vairs veiksniai, taip pat vaikysts slygos ir gytos patirtys, rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. Vyr ir moter elgsen veikia su j skirtingais vaidmenimis susij lkesiai, gdiai ir sitikinimai. altinis: Adaptuota i: Eagly, 1987; Eagly ir Wood, 1991.
skjrtumai
vaidmen
8M9i
Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyi ^
"
n a X 7
Su lytimi susij^ gebjimai bei sitikinimai
ir evoliucijos iminties, kuria grindiama i kultrin norma: jei mons teikt pirmenyb to paties gio partneriams, aukti vyrai ir emo gio moterys danai likt be partneri. Tad evoliucija reikalauja, kad vyrai bt auktesni u moteris, o kultra to paties reikalauja i sutuoktini. Tad tiktina, kad gio norma yra biologijos ir kultros rezultatas. Alice Eagly ir Wendy Wood (1999; Eagly, 1987) pltoja teorij apie tai, kaip sveikauja biologija ir kultra (r. 5.8 pav.). Jos sitikinusios, kad darbo pasidalijim tarp lyi lemia vairs veiksniai, tarp j - biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystje. Suaugusij gyvenime tiesiogin lyi socialins elgsenos skirtum pasekm yra vaidmenys, kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyi. Bdami stipresni ir greitesni, vyrai daniau atlieka fizins jgos reikalaujanius vaidmenis. Moter gebjimas gimdyti ir auginti vaikus slygoja tai, kad jos daniau atlieka globjik savybi reikalaujanius vaidmenis. Tad kiekviena lytis stengiasi, kad j elgsena atitikt iuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo sitikinimus bei gebjimus. Prigimtis ir ugdymas sudaro pinkl raizgin". Eagly prognozuoja, kad vienodjant vaidmen uduotims lyi skirtumai palaipsniui mas". I ties, pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999), kultrose, kuriose lyi vaidmenys labiau lygiaveriai, lyi skirtumai pagal prioritetus renkantis por (vyrai ieko jaunysts ir gebjim atlikti nam kio darbus, moterys ieko socialins padties ir gero udarbio), yra maesni. Daugjant moter, pasirinkusi formaliai vyrikas profesijas, j pai vyrikumo ar moterikumo sampratos skirtumai taip pat sumajo (Twenge, 1997). Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panai vaidmen, j psichologiniai skirtumai maja. Nors prigimtis reikalauja, kad vyrai atlikt jgos reikalaujanias uduotis, o moterys rpintsi kdikiais, Wood ir Eagly (2002) daro ivad, kad moter ir vyr elgsena yra gana lengvai formuojama, ir abiej lyi atstovai pajgs atlikti visus manomus organizacinius vaidmenis". Majanti vyr gio bei agresyvumo reikm iandieniams auktos socialins padties vaidmenims ir majantis gimstamumas reikia, kad moteris maiau varo ntumas ir vaik auginimas. Kai tai siterpia ir prie diskriminacij nukreipti statymai bei konkurencins slygos, verianios samdyti talentingiausius (neatsivelgiant lyt), lyi nelygyb dar labiau maja.
220
Alice Eagly apie lyi panaumus ir skirtumus

Savo darb apie lytis pradjau nuo projekto apie socialin tak XX a. atuntojo deimtmeio pradioje. Kaip ir daugelis to meto aktyvi feminisi maniau, kad nepaisant neigiam kultrini stereotip apie moteris, moter ir vyr elgsena i esms yra ekvivalentika. Per daugel met mano poiris reikmingai pasikeit. Pastebjau, kad kai kurie moter ir vyr poelgiai iek tiek skiriasi, ypa kai prisimenami lyi vaidmenys. mons neturt manyti, kad ie skirtumai btinai neigiamai atsiliepia moterims. Didesnis moter polinkis atsivelgti kit moni poreikius ir demokratikiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacij gali bti privalumas. Ties pasakius, mano atlikti lyi stereotip tyrimai rodo, kad jei atsivelgsime ir neigiamas, ir teigiamas savybes, iuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro. Taiau meilumas ir rpestingumas - savybs, priskiriamos moterims, - gali sumainti j gali bei veiksmingum situacijose, kuriose reikalingas kategorikas ir konkurencingas elgesys. Alice Eagly, iaurs Vakar universitetas
Situacijos galia ir mogus

Bna trivialios tiesos ir didiosios tiesos, - sak fizikas Nielsas Bohras. Trivialios tiesos prieyb yra paprasiausia netiesa. Didiosios tiesos prieyb yra kita tiesa." Kiekviename ios dalies apie socialin tak skyriuje skelbiama didioji tiesa: situacijos galia. ios didiosios tiesos apie iorinio poveikio gali pakakt ms elgsenai paaikinti, jei btume pasyvs tarsi vjariiai augalai. Taiau mes, prieingai nei vjariiai augalai, nesame blakomi aplinkos visas puses. Mes veikiame ir reaguojame, atsakome ir gauname atsakymus. Mes galime atsispirti socialins situacijos spaudimui, o kartais netgi j pakeiiame. Dl ios prieasties a nutariau kiekvieno socialins takos" skyriaus pabaigoje atkreipti dmes didiosios tiesos prieyb: asmens gali. Galbt kultros galios akcentavimas kelia diskomfort. Daug kam nepatinka mintis, kad iorins jgos lemia elgsen: save mes laikome laisvomis btybmis, savo veiksm iniciatoriais (na, bent jau ger veiksm). Jauiame, kad tikjimas socialiniu determinizmu gali atvesti tai, k filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino blogu tikjimu" - atsakomybs vengim ir kalts u savo likim suvertim kitiems monms ar aplinkybms. I ties, socialin kontrol (situacijos galia) ir asmenin kontrol (mogaus galia) konkuruoja viena su kita n kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultriniai argumentai. Svarbs ir socialiniai, ir asmeniniai elgsenos aikinimai, nes vienu metu esame ir socialins aplinkos kriniai, ir jos krjai, Taip pat galime bti ir gen bei aplinkos sveikos produktas. Taiau tiesa ir tai, kad ateitis tikrai bus, ir ms reikalas nusprsti, kokia kryptimi ji pasuks. Tai, k renkams iandien, lemia rytdienos situacij.
Pamstymui: jei Bohro teiginyje slypi didioji tiesa, tai kas yra io teiginio prieyb?
221
Socialins aplinkybs i ties stipriai veikia mones. Taiau mons taip pat veikia socialines aplinkybes. Ir mons, ir situacijos sveikauja. Klausimas, ar iorins situacijos, ar vidinis nusiteikimas (arba kultra ar evoliucija) lemia elgsen, tolygus klausimui, ar kambario plot nulemia jo ilgis, ar plotis. i sveika vyksta bent trimis bdais (Snyder ir Ickes, 1985): Bet kuri socialin situacija skirtingus mones veikia skirtingai. Kadangi ms protai realyb suvokia skirtingai, kiekvienas i ms atitinkamai reaguoja situacijas. Be to, vieni mons (grups ar asmenys) jautriau reaguoja socialines situacijas nei kiti (Snyder, 1983). Pavyzdiui, japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lkesiams (Argyle ir kiti, 1978). mons danai patys renkasi situacij (Ickes ir kiti, 1997). Turdami galimyb rinktis, aktyvs mons renkasi situacijas, skatinanias socialin sveik. Rinkdamiesi auktj mokykl js pasirinkote bti veikiami tam tikr socialini aplinkybi. Maai tiktina, kad aistringi politiniai liberalai sikurs Orindijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rm nariais. Jie greiiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir silies aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian, o ne Times of London) - kitaip tariant, pasirinks j polinkius sutvirtinant socialin pasaul. mons danai susikuria situacijas. Prisiminkime, kad ms iankstin nuosmon gali pasitivirtinti: jei tikims, kad kuris nors mogus turt bti ekstravertas, prieikas, moterikas ar seksualus, ms bendravimas su juo gali paskatinti btent toki elgsen, kuri sivaizdavome. Kas sukuria socialin situacij, jei ne sociumas? Liberali aplink sukuria liberalai. Tai, kas vyksta studeni draugijoje, sukuria jos nars. Socialin aplinka - tai ne oras, ne tai, kas mums nutinka. Ji labiau panai namus, kuriuos patys susikuriame. Tad gali turi ir mons, ir situacijos. Mes kuriame savo socialin pasaul, o jis kuria mus.
Tiesos odiai visada bna paradoksals." Lao-Dz, The Simple Way (Paprastas bdas")
APIBENDRINIMAS Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt|?

Biologiniai ir kultriniai aikinimai neprivalo bti prietaringi. Ties pasakius, jie tarpusavyje sveikauja. Biologiniai veiksniai veikia kultrini kontekst o kultra remiasi prigimtiniais dalykais. Didioji tiesa apie socialins takos gali bus tik pusiau tiesa, jei atskirsime papildani ties: asmens gali. mons ir situacijos sveikauja bent trimis bdais. Vis pirma mons skiriasi tuo, kad skirtingai interpretuoja situacijas ir jas reaguoja. Antra, daugel situacij kurios daro jiems tak pasirenka patys. Treia, mons prisideda prie socialini situacij susidarymo.
222
Post scriptum: ar turtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais?

Abipusio prieastingumo teorija leidia teigti, kad mons arba reaguoja aplink, arba j veikia. Abu poiriai teisingi, nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai, ir architektai. Taiau ar vienas poiris teisingesnis u kit? Imintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didiuotis savo laimjimais ir pernelyg save kaltinti u esamas problemas), o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tvikai globjiki ir link manipuliuoti). Taiau turbt bt pravartu daniau daryti ir prieing prielaid - save laikyti laisvais aktoriais ir manyti, kad kiti yra veikiami aplinkos. Tada velgdami save manytume, kad esame saviveiksmingi, o santykiuose su kitais iekotume supratimo ir socialini reform. (Jei manysime, kad kitus mones veikia situacijos, labiau j u o s sijausime, o ne impozantikai smerksime nemalonius poelgius, kuriuos laisva valia pasirinko amorals", sadistiki" ar tings" mons.) Dauguma religij skatina atsakyti u save, taiau neteisti kit. Ar taip yra dl gimto moni polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus u j padarytas nuodmes?
Konformizmas
Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo norm krimo tyrimai Mokslini tyrim ivada. Ukreiamas iovulys Atkreipkime dmes. Masin apgaul Ascho studija apie grups darom spaudim Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo prieastys? Atkreipkime dmes. Auk suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus K slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusim Kaip nuspti galim konformistikum? Grups dydis Vieningumas Sutelktumas Padtis Vieoji reakcija Ankstesni sipareigojim nebuvimas Kodl elgiamasi konformistikai? Kas elgiasi konformistikai? Asmuo Kultra Socialiniai vaidmenys Ar norime bti kitokie? Reaktyvusis pasiprieinimas Unikalumo rodymas Post scriptum: kaip bti individualybe bendruomenje
Visa, kas lugdo asmenyb, yra despotizmas, kad ir kokiu vardu j vadintume." John Stuart Mill, On Liberty, 1859 (Apie laisv")
e abejons, esate patyr tok reikin: pasibaigus polemikai lektoriaus kalbai ar koncertui, netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. J pavyzdiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacij. Paskui jau atsistoja ir tie, kurie, jei nebt buv paskatinti, bt mandagiai paploj sddami patogiose kdse. Kai sdite tarp i moni, viena js dalis nori ir toliau sdti (is lektorius visai neatspindjo mano pair"). Taiau ar liksite sdti, kai aplink visi stojasi? Bti vieno asmens mauma nra lengvas dalykas. Tikriausiai ir js nors trumpam atsistosite su visais, nebent jums labai nepatiko tai, k girdjote. itokio konformistiko elgesio situacijos kelia io skyriaus klausimus: Kodl, mons, nepaisant j vairovs, bdami didelje grupje daniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybmis mons elgiasi konformistikai? Ar kai kurie mons labiau link elgtis konformistikai? Kas prieinasi spaudimui elgtis konformistikai? Ar konformistikumas yra tokia bloga savyb, kaip leidia manyti klusnios bandos" vaizdis? O gal reikt tai vadinti grupiniu solidarumu" arba socialiniu jautrumu"?
Socialinis spaudimas, kur mums daro bendruomen, yra pagrindinis moralini vertybi ramstis." Amitai Etzioni, The Spirit of Community, 1993 (Bendruomens dvasia")
Kas yra konformizmas?

Pradkime nuo paskutinio klausimo. Ar konformizmas yra gera, ar bloga savyb? klausim nra mokslu pagrsto atsakymo, taiau turdami omenyje bendras vertybes galime teigti, jog kartais elgtis konformistikai yra blogai (kai dl to vairuojama igrus arba pasielgiama rasistikai), kartais - gerai (kai sukliudo brautis eil prie teatro), ir dar kitais atvejais tai nereikminga (kai teniso aidjai dvi balt aprang). Individualistinse Vakar kultrose, kuriose pasidavimas bendraami spaudimui nekelia susiavjimo, odyje konformizmas" slypi neigiama prasm. Kaip jaustumts igird, kad kakas jus pavadino tikru konformistu" (prisitaikliu)? tariu, kad sieistumte. iaurs Amerikoje ir Europoje socialins psichologijos specialistai, priklausydami individualistinms kultroms, konformizmui teikia neigiam reikm (prisitaikymas, nuolankumas, paklusnumas), o ne teigiam (bendruomeninis jautrumas, reagavimas, komandinis aidimas). Japonijoje veikti ivien su kitais yra ne silpnumo, o tolerancijos, savitvardos ir brandos poymis (Markus ir Kitayama, 1994). Japonijoje, - pa-
6 skyrius. KONFORMIZMAS
225
stebi Lance Morrow (1983), - visur jauiama ramyb, kuri atsiranda, kai mons tiksliai ino, ko gali tiktis vienas i kito." Ivada: mes pasirenkame ms vertybes bei poirius atitinkanias sampratas. Etikets ir apibdina, ir vertina, ir jos neivengiamos. Be etikei negalime aptarinti io skyriaus tem. Tad isiaikinkime tai i etikei prasm: konformizmas (prisitaikymas), nuolaidumas, paklusnumas, pritarimas. Elgtis konformistikai nereikia vien tik veikti taip, kaip kiti mons; tai reikia ir jausti kit moni veiksm tak. Tai reikia veikti kitaip, nei kad btume pasielg, jei btume buv vieni. Tad konformizmas yra elgsenos arba sitikinim pakeitimas, siekiant prisiderinti prie kit. Kai bdami minioje pakylate ir digaujate dl pergalingo vario, ar tai - konformizmas? Kai kartu su milijonais kit moni geriate pien arba kav, ar elgiats konformistikai? Kai palaikote kit nuomon, kad moterims labiau tinka ilgi, o ne trumpi plaukai, ar tai konformizmas? Galbt taip, o gal ir ne. Viskas priklauso nuo to, ar js elgtumts ir manytumte taip pat, jei nebtumte grupje. Ar paoktumte i diaugsmo dl vario, jei btumte vienintelis sirgalius tribnoje? Yra kelios konformizmo rys (Nail ir kiti, 2000). Panagrinkime tris: nuolaidum, paklusnum ir pritarim. Kartais prisitaikome prie lkesio ar pageidavimo i ties nepritardami tam, k darome. Usiriame kaklarait ar apsivelkame suknel, nors mums nepatinka to daryti. is iorinis prisitaikymas yra nuolaidumas. Paklstame, kad sulauktume atpildo arba ivengtume bausms. Jei ms nuolaidum sukelia aiki komanda, tai vadinama paklusnumu. Kartais nuoirdiai darome tai, kam paakino minia. Galime kaip ir milijonai kit gerti pien, nes esame tikinti, kad pien gerti sveika. is nuoirdus, vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. Pritarimas kartais iplaukia i nuolaidumo. Kaip buvo pabrta 4 skyriuje, nuostatas lemia elgsena. Paprastai mes pateisiname savo elges, jei prisiimame atsakomyb u j.
konformizmas (conformity) Elgsenos ar sitikinim pakeitimas, siekiant prisiderinti prie kit nuolaidumas (compliance) Konformistikas vieo elgesio modelis, kai atsivelgiama uuominomis ar aikiai ireikt pageidavim bet slopinant vidin pasiprieinim. paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuk paliepim. pritarimas (acceptance) Konformizmas, kai elgsena ir sitikinamai atitinka socialin spaudim
APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas?

Yra dvi konformizmo elgsenos ar sitikinim pakeitimo pasiduodant grups spaudimui formos. Nuolaidumas- pritarimas grups nuomonei jauiant vidin pasiprieinim. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas - nusileidimas tiesmukam paliepimui. Pritarimas - kai sitikinimai ir elgsena atitinka socialin spaudim.
Klasikiniai konformizmo tyrimai

Kaip socialiniai psichologai tyr konformizm laboratorijoje? K j gauti duomenys byloja apie socialin poveik ir blogio prigimt?
Mokslininkai, tiriantys konformizm, sukuria miniatirin socialin pasaul mikrokultr laboratorijoje, kuri supaprastintai atkuria svarbi kasdieni so- <
226
dalini sveik ypatybes. Kai kurie i i tyrim atskleid toki stulbinam dalyk, kad ir kiti tyrintojai iuos tyrimus kartojo, plaiai aptarinjo, kol jie usitarnavo klasikini" eksperiment vard. Mes aptarsime tris eksperimentus, i kuri kiekvienas pateikia savo metod konformizmui studijuoti ir atskleidia stulbinam dalyk.
Sherifo norm krimo tyrimai

Pirmasis i trij klasikini tyrim 5 skyriuje nagrint kultros gali sukurti ir pratsti socialines normas sujungia su iame skyriuje aptariamu konformizmu. Muzaferas Sherifas (1935, 1937) kl klausim, ar laboratorijoje manoma stebti socialini norm radimsi. Kaip biologai stengiasi atskirti virus, kad galt su juo eksperimentuoti, taip ir Sherifas norjo iskirti norm krimsi ir po to su juo eksperimentuoti. Jei btumte vieno i Sherifo eksperiment dalyvis, sdtumte tamsiame kambaryje, o per keturis su puse metro nuo js pasirodyt viesos spindullis. I pradi nieko nevykt. Po to kelet sekundi viesos spindullis pasiblakyt ir inykt. Tada turtumte atspti, kiek pasislinko is spindulys. Tamsiame kambaryje nemanoma nustatyti atstumo, tad js netvirtai itartumte: eis colius". Eksperimentuotojas pakartot procedr. kart pasakytumte: deimt coli". Toliau kartojant eksperiment, js vertinim vidurkis bt apie atuonis colius. Kit dien sugrtumte, ir prie js prisijungt kiti du, kurie vakar patyr t pat. Kai viesa ugsta pirm kart, tie du pasako savo vakarykt spjim. Vien col", - sako vienas. Du colius", - sako kitas. Truput sutrik, js vis tiek sakytumte: eis colius". Ar pasikeist js atsakymas, jei is grupinis patyrimas bt pakartotas t pai ir dar dvi dienas i eils? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai, kuriuos tyr Sherifas, savo vertinimus pakeit pastebimai. Kaip parodyta 6.1 paveiksle, i eksperiment metu daniausiai isikristalizuodavo grups norma. (i norma buvo klaidinga. Kodl? viesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule, vadinama autokinetiniu reikiniu.) Sherifas ir kiti naudojo metod siekdami atsakyti klausimus apie moni pasidavim taigai. Kai po met eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu mogumi atskirai, ar jie vertino savaip, ar tebesilaik grups normos? domu, kad jie tebesilaik grups normos (Rohrer ir kiti, 1954). (Ar tai reikia nuolaidum, ar pritarim?) Nustebinti tariamos kultros galios tvirtinti klaidingus sitikinimus, Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) iaurs Vakar universiteto laboratorijoje tyr, kaip perduodami klaidingi sitikinimai. Pasinaudodami autokinetiniu reikiniu, jie liep eksperimentuotojo padjjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti klausim, kiek pasislinko viesos takas. Po to is pasitraukdavo i eksperimento, ir jo viet uirrtdavo tikrasis dalyvis, kur, savo ruotu, pakeisdavo kitas. Klastot iliko (nors madama) pen-
autokinetinis reikinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judjimas (kinetic). Tariamas nekintamo viesos tako judjimas tamsoje.
227
10 Individualiai Grupje
6.1 PAVEIKSLAS Sherifo norm krimo eksperiment grups pavyzdys
5 6
^ ^ ^
mogus
Trij moni vertinimai sutampa, kai jie pakartotinai vertina tariam viesos tako pasislinkim altinis: Duomenys i: Sherif ir Sherif, 1969, p. 209.
( 0 ( 0 E ( '0 ^ O. c o
r\
2 mons __
6 mons Pirmoji diena Antroji diena Treioji diena Ketvirtoji diena
kiose eksperimento dalyvi komandose. ie mons tapo netyiniais kultrins apgauls perdavimo suokalbininkais". i eksperiment ivada: ms poiris realyb i ties nepriklauso tik nuo ms. Kartais pasidavimo taigai pavyzdiai gali pralinksminti. Utenka vienam mogui nusikosti, nusijuokti ar nusiiovauti, ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti t pat. (r. Mokslini tyrim ivada. Ukreiamas iovulys.") Foninis juokas, transliuojamas per humoro laidas, apeliuoja ms atvirum taigai. Foninis juokas bna labai taigus, jei manome, kad juokiasi mus panas mons, o ne mus nepanai moni grup. Bdami tarp laiming moni, patys galime pasijusti laimingi. reikin Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino nuotaikos ssaja". Tiriant brit medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebta, kad tai paiai darbo grupei priklausani moni nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. Kit socialins infekcijos form Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina chameleono efektu". sivaizduokite, kad dalyvaujate viename i j eksperiment ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padjja, kuri retkariais arba pasitrina veid, arba pajudina pd. Ar js - kaip ir kiti eksperimento dalyviai - pasitrinsite veid kartu su tuo mogumi, kuris j pasitryn, ir kartu pajudinsite pd? Jei taip, tai visai tiktina, kad is poelgis bus automatikas, atliktas be jokio smoningo ketinimo prisitaikyti, ir jis paskatins jus jausti tai, k jauia kitas mogus (Neumann ir Strack, 2000). Ricko van Baareno ir jo koleg (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidia, kad toks mgdiojimas padeda kitam mogui jus pamgti ir prireikus pagelbti. Mes mieliau gelbstime surinkti ikritusius raiklius tam mogui, kuris elgiasi panaiai kaip mes. Atrodo, mgdiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinig labdarai. Pasidavimas taigai gali bti ir didelio masto reikinys. 1954 met kovo 4 mnesio pabaigoje Sietlo laikraiai prane apie u 80 myli iaur esaniame mieste vykus atsitikim - suskilusius priekinius automobili stiklus.
Kodl iovaujantis mogus ukreia iovuliu kit?" Robert Burton, Anatomy of Melancholy, 1621 (Melancholijos anatomija")
228
Ukreiamas iovulys
iovauti yra bdinga visiems stuburiniams gyvnams. iovauja primatai. Taip pat ir kats, krokodilai, paukiai, vliai, netgi uvys. Kodl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi, kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dmesio kasdien elges. O jam patinka tyrinti, pavyzdiui, juok ar iovavim. Jo nuomone, nordamas tyrinti iovavim natralioje aplinkoje, gali turti tik chronometr urain ir raikl. Provine teigia, kad iovavimas - pastovi veiksm seka", trunkanti apie 6 sekundes, - prasideda giliu kvpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumsukelianiu) ikvpimu. iovulys danai kartojasi, vien nusiiovavim nuo kito skiria vos minut. Ir vyrams, ir moterims vienodai danai pasitaiko nusiiovauti. Net visikai paralyiuoti pacientai, kurie negali pajudinti kno, pajgia iovauti. Tai rodo, kad iovulys - spontanikas elgesys. Kada iovaujame? Kai esame apsnd. ia nieko stebtina. Tik domu, kad mons, kurie Provine praymu ra iovavimo dienorat, suskaiiavo, kad jie daugiau iovauja valand po nubudimo, o ne per valand iki umigdami. Danai vos pabud iovaudami roms. Taip elgiasi ir pabud i miego unys bei kats. Kai iovauja kiti mons. Nordamas itirti, ar iovulys, kaip ir juokas, gali bti ukreiamas, Provine parod tiriamiesiems penki minui trukms filmuk kuriame vyrikis nuolat iovavo. 55 proc. tiriamj nusiiovavo. O irdami filmuk kuriame mons ypsojosi, nusiypsojo tik 21 proc. tiriamj. iovaujantis veidas - lyg dirgiklis, kuris suaktyvina iovavimo model, nesvarbu, ar iovulio veiksmas rodomas nespalvotai, ar auktyn kojomis, ar nufotografuota tik iovaujaniojo burna. Suradus smegen veidrodinio atspindio neuronus", kurie bna aktyvs kartojant ar mgdiojant matytus veiksmus, galima sukurti biologin mechanizm paaikinant, kodl mes taip danai iovaujame matydami iovaujant kitus. Provine norjo isiaikinti, kuri iovaujaniojo veido dalis yra paveikiausia, todl rod tiriamiesiems vis iovaujanio mogaus Kai mums nuobodu. Kai Provine papra eksperimento dalyvi 30 minui per televizij irti techninio patikrinimo lentel, jie iovavo 70 proc. daniau negu kontrolins grups tiriamieji, irj ne tokius nuobodius muzikinius vaizdo klipus. iovul gali sukelti ir tampa. Danai iovauja desantininkai, besirengiantys pirmajam uoliui paraiutu, sportininkai prie start smuikininkai, laukiantys savo eils eiti scen. Mano draug skundsi, kad darbe danai jauiasi nesmagiai, nes mokantis nauj dalyk jos nerimas, ar viskas pavyks, nuolat pasireikia iovulio priepuoliu". veid veid kuriame nesimat iovaujaniojo burnos; vien tik burn ir neiovaujant besiypsant veid (kontrolin slyga). 6.2 pav. matome, kad iovaujaniojo veidas sukeldavo iovul net tuomet, kai nesimatydavo burnos. Taigi burnos prisidengimas iovaujant, atrodo, nieko nereikia. Provine teigia, kad netgi galvojimas apie iovul paprastai j sukelia. reikin tikriausiai pastebjote skaitydami skyrel. Pastebjau ir a. Skaitydamas Provine tyrinjimus apie ukreiam iovul a nusiiovavau keturis kartus (ir pasijutau truput kvailai).
Kiek kart
Kiek moni
Kiek kart
Kiek moni
Kiek kart
6.2 PAVEIKSLAS. Kurios veido dalys sukelia iovul? Robertas Provine (2005) sudar 4 grupes po 30 moni ir kiekvienai parod skirtingus penki minui trukms vaizdo raus: kai vyras ypsosi, kai iovauja, o dviem grupms - kai dalis rodomo veido udengta. iovaujaniojo burna paskatino kelet kart nusiiovauti, bet paveikesns buvo iovaujaniojo akys ir mimika.
229
Balandio 14-osios ryt buvo praneta apie pana vyk mieste, esaniame u 65 myli, o dar po kiek laiko - u 95 myli esaniame mieste. Iki vakaro priekini stikl skilinjimo banga pasiek Sietl. Balandio 15 dien Sietlo policija gavo per 3000 praneim apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen, 1958). T vakar Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui praydamas pagalbos. Man tuo metu buvo 11 met, ir a gyvenau Sietle. Prisimenu, kaip mes apirinj ome savo automobilio priekin stikl, baimindamiesi, kad po vandenilins bombos bandym Ramiajame vandenyne ant Sietlo m lyti radioaktyvusis lietus. Taiau balandio 16-j laikraiai para, kad tikrasis kaltininkas gali bti masinis pasidavimas taigai. Nuo balandio 17-osios skund nebebuvo. Vliau paaikjo, kad automobili stikl skilinjimo prieastis buvo pati paprasiausia - apgadinti keliai. Kodl tai pastebjome tik po balandio 14-osios? Pasidav taigai, atidiai irjome priekinius stiklus, o ne pro juos. Pasidavimas taigai ne visada taip pralinksmina. Ugrobimai, NSO stebjimai ir netgi saviudybs danai kyla bangomis (r. Atkreipkime dmes. Masin apgaul"). Netrukus po to, kai 1774 metais buvo ileistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas Jaunojo Verterio kanios", jaunuoliai Europoje m dvti geltonas kelnes ir juodus varkus, kaip rengsi Goethe apraytas jaunuolis vardu Verteris. Knygos sukelta mados epidemija atrod juokingai, taiau kitas knygos poveikis, dl kurio knyga kai kur buvo netgi udrausta, nebuvo toks juokingas. Romane Verteris, atstumtas moters, kurios irdies jam nepavyko ukariauti, nusiauna pistoletu. Po knygos ileidimo pasipyl praneimai, kad jaunuoliai mgdioja desperatik Verterio veiksm. Po dviej imt met sociologas Davidas Phillipsas patvirtino, kad egzistuoja saviudiko elgesio pamgdiojimo reikinys, ir pavadino j Verterio efektu". Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985, 1989) teigia, kad inom saviudybi ir mirtimi pasibaigusi autoavarij bei privai lktuv katastrof (kurios kartais bna umaskuotos saviudybs) padaugja po plaiai iniasklaidoje aprayt saviudybi. Pavyzdiui, per mnes po 1962 rugpjio 6 dien vykusios Marilyn Monroe saviudybs Jungtinse Valstijose uregistruota 200 saviudybi daugiau nei prasta. Be to, saviudybi padaugja tik tuose regionuose, kuriuose iniasklaida jas aprao. Juo daugiau informacijos apie tokius vykius, juo daugiau nelaiming vyki. Nors ne vis tyrim metu buvo pastebtas saviudybi mgdiojimo reikinys, jis iaikjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinje ligoninje, kur per vienerius metus nusiud 14 pacient, o vienoje mokykloje, kurioje per 18 dien nusiud du moksleiviai, buvo dar septyni bandymai nusiudyti, be to, 23 moksleiviai prisipaino, kad galvojo apie saviudyb (Joiner, 1999; Jonas, 1992). Ir Vokietijoje, ir Jungtinse Valstijose saviudybi skaiius truput padidjo po saviudybi muilo operose ir, ironika, po rimt dram, ku-
230
atkreipkime dmes
Masin apgaul
Masinis pasidavimas [taigai yra masins apgauls - spontaniko klaiding sitikinim iplitimo - pasekm. Kartais jis tampa masine isterija": nusiskundim kno negaliomis banga mokykloje ar darbe, nors jokio organinio pagrindo simptomams nebna. Viena vidurin mokykla, kurioje moksi 2000 moksleivi, buvo udaryta dviem savaitms, nes 170 moksleivi ir darbuotoj kreipsi gydytojus dl skrandio sutrikim, galvos svaigimo ir skausmo, mieguistumo. Tyrjai kruopiausiai iekojo virus, mikrob, pesticid, herbicid - ko nors, kas galjo sukelti negalavimus - ir... nieko nerado (Jons ir kiti, 2000). Po 2001 m. rugsjo 11-osios visose Jungtinse Valstijose be jokios akivaizdios prieasties daugel moksleivi m kamuoti nieintys raudoni brimai (Talbot, 2002). is brimas, prieingai nei virusas, plito regimuoju bdu". mones iberdavo po to, kai jie pamatydavo brimus (net jei tarp j ir ibertj nebdavo kontakto). Taip pat buvo pastebta, kad prastos odos ligos - egzema, spuogai, odos isausjimas tvankiose klasse - paatrjo galbt dl nerimo. Kaip ir daugeliu kit masins isterijos atvej, gandai vert mones stebti prastus, kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip bdingus vaik lankomai mokyklai. Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprao kitus prajusio tkstantmeio masins apgauls atvejus. inoma, kad viduramiais Europos vienuolynuose pasireikdavo imituojanios elgsenos protrkiai. Viename dideliame Pranczijos vienuolyne tuo metu, kai buvo manoma, kad moni siel gali apssti vrys, viena vienuol pradjo miaukti kaip kat. Galiausiai visos vienuols tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". Praneama, kad Vokietijos vienuolyne viena vienuol pradjo kandioti savo drauges ir netrukus visos io vienuolyno vienuols m kandioti viena kit". Laikui bgant, kandiojimosi manija iplito ir kituose vienuolynuose. 1947 met birelio 24 Kennethas Arnoldas, pilotuodamas asmenin lktuv netoli Reinjero kalno, danguje pastebjo devynis vytinius objektus. sitikins, kad mat usienio raketas, jis mgino apie tai praneti FTB. Kadangi FTB biuras buvo udarytas, jis nuvyko vietos laikraio redakcij ir prane apie pusmnulio formos objektus, kurie judjo tarsi vir vandens paleista lkt". Kai po to naujien agentra Associated Press 150yje laikrai paskelb apie pastebtus objektus, antrai krjai sukr skraidani lki" pavadinim visame pasaulyje sukeldami didiul bang praneim apie 1947 met vasar pastebtus skraidanius objektus.
riose analizuojama saviudybs problema (Gould ir Shaffer, 1986; Hafner ir Schmidtke, 1989; Phillips, 1982). Phillipsas teigia, kad labiausiai saviudyb link paaugliai. is faktas gali paaikinti atsitiktines pamgdiojanias paaugli saviudybes.
Ascho studija apie grups darom spaudim

Sherifo autokinetini eksperiment dalyviai buvo susidr su neapibrta realybe. Panagrinkime ne toki paini suvokimo problem, su kuria susidr jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996). tai k Aschas prisimin i savo lankymosi tradiciniame Sederyje per yd Velykas:
Paklausiau greta mans sdinio dds, kodl atidarytos durys. Jis atsak: Pranaas Elijas vakar aplanko kiekvieno ydo namus ir gurkteli vyno i j a m paliktos taurs".
231
i naujiena m a n e nustebino, todl pasitikslinau: Ar jis i ties ateina? Ar jis tikrai gurkteli v y n o ? " Dd atsak: Jei labai atidiai stebsi taur kai durys bus atidarytos, pamatysi, kad vyno truput sumas". Taip ir atsitiko. M a n o vilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurs. Buvau pasirys pamatyti, ar kas nors pasikeis. M a n e tai jaudino, todl sunku tvirtinti, ar palei taur kakas vyko ir ar vyno i ties truput sumajo (Aron ir Aron, 1989, p. 27). Etalonin linija 6.3 PAVEIKSLAS Pavyzdi palyginimas Solomono Ascho konformistikumo tyrime Eksperimento dalyviai turjo nusprsti, kuri i palyginimui pateikt linij atitinka etalonin. Palyginimo linijos
Po daugelio met psichologas Aschas laboratorijoje atkr savo vaikysts patyrim. sivaizduokite, kad esate vienas i savanori Ascho tyrimo dalyvi. Js esate etas tarp septyni moni. Paaikins, kad dalyvausite suvokimo vertinim tyrime, eksperimentuotojas prao pasakyti, kuri i 6.3 paveiksle parodyt linij atitinka etalonin. Nesunku pastebti, kad tai antroji linija. Tad nenuostabu, kad penki prie jus atsakinj mons pasako: antroji linija". Kitas palyginimas taip pat lengvas, ir js nusiteikiate paprastam testui. Taiau treiasis bandymas nustebina. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliuiai aikus, pirmas dalyvis pateikia klaiding atsakym. Kai antrasis atsako taip pat, js atsiloiate ir imate spoksoti korteles. Treiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais. Js andikaulis atvimpa, pradedate prakaituoti. Kas ia vyksta? - klausiate savs. - Ar jie akli, ar a?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinja lygiai taip pat. Po to eksperimentuotojas pavelgia jus. Jums kyla klausimai: Kaip yra i ties? Ar kolegos sako teisingai, ar mano akys?" Daugelis auktj mokykl student Ascho eksperiment metu patyr konflikt. Teisingai atsak 99 proc. kontrolins grups dalyvi, kurie atsakinjo individualiai. Aschas svarst: jei keletas moni (tariamieji eksperimento dalyviai) pateikt vienodus klaidingus atsakymus, ar eksperimento dalyviai teigt tai, k kitu atveju bt paneig? Nors kai kurie dalyviai visada laiksi savo poirio, trys ketvirtadaliai bent vien kart pasek kit nuomone. Taigi 37 proc. atsakym buvo nulemti konformistikumo (o gal turtume sakyti: bylojo apie pasitikjim kitais?"). Tai reikia, jog 63 proc. moni elgsi nekonformistikai. Eksperiment duomenimis, pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006), dauguma moni sako ties net tada, kai kiti to nedaro". Nepaisant daugelio eksperimento dalyvi parodytos nepriklausomybs nuo aplinkini, Ascho (1955) nuomon dl konformistikumo buvo tokia pat aiki, kaip ir teisingi atsakymai jo klausimus: Tai, kad isilavin ir geranoriki jaunuoliai balt noriai pavadina juodu, veria susirpinti. Tai kelia klausim, kokie yra ms mokymo metodai ir vertybs, nes jie nulemia poelgius." Ascho procedra tapo imt vlesni eksperiment standartu. iuose eksperimentuose trko konformizmo kasdienio realizmo", kaip mes j pavadinome 1 skyriuje, taiau ia pakako eksperimentinio realizmo". mons emocikai sitrauk veiksm. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina, kadangi
Leiskime tam, kuris rado ties, j paskelbti, neklausdami, kam ji naudinga ar kas jai nepritaria." Henry George, The Irish Land Question, 1881 (Airi krato klausimas")
232
II
dalis.
S O C I A L I N TAKA
Pastaba: profesin etika reikalauja paaikinti eksperiment jam pasibaigus (r. 1 skyri). sivaizduokite, jog esate eksperimentuotojas, kuris tik k baig seans su konformistiku dalyviu. Ar galtumte paaikinti apgaul taip, kad mogus nepasijust ess patiklus ir kvailas?
nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo silyta nei atpildo u komandin aidim", nei bausta u individualizm. Jei mons itaip prisitaiko esant tik minimaliai takai, tai koks bus j nuolaidumas susidrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galt priversti Amerikos ar Didiosios Britanijos piliet vykdyti iaurius veiksmus? Spiau, jog ne: j mogikosios, demokratins ir individualistins vertybs skatint prieintis tokiam reikalavimui. Be to, odiniai toki eksperiment dalyvi pareikimai toli grau neprilygsta agresyviam veiksmui; js ir a niekada nepaklustumte prievartai sukelti kam nors skausm. O gal pasiduotume? itok klausim kl socialins psichologijos specialistas Stanley Milgramas.
Milgramo paklusnumo eksperimentai

Milgramo (1965, 1974) eksperimentais buvo tiriama, kas nutinka, kai valdios reikalavimai prietarauja sinei. Tai labiausiai inomi ir prietaringiausi socialins psichologijos eksperimentai. Galbt labiau nei bet kuris kitas empirinis indlis socialini moksl istorij, - pastebi Lee Rossas (1988), - jie tapo ms visuomens bendro intelektinio paveldo - istorini vyki, biblini paraboli ir klasikins literatros - dalimi, kuria nevaromai remiasi rimti mstytojai, diskutuodami apie mogaus prigimt ir monijos istorij." tai Milgramo, krybingo menininko, raiusio apsakymus ir staiusio pjeses, sureisuota scena: du vyrai ateina Jeilio universiteto Psichologijos laboratorij dalyvauti imokimo ir siminimo tyrime. Grietas eksperimentuotojas pilku techniko varku paaikina, kad tai yra bausms poveikio imokimui tyrimas. Eksperimento metu vienas i dalyvi privalo imokyti kit dalyv sra odi por ir bausti u klaidas, sukeldamas vis intensyvesn elektros ok. Kad pasiskirstyt vaidmenimis, eksperimento dalyviai i kepurs traukia popierlius. Vienas dalyvis, santrus 47 met buhalteris, eksperimentuotojo padjjas, apsimeta, kad jo lapelyje parayta mokinys", ir nuvedamas gretim kambar. Mokytojas" (atjs eksperiment pagal skelbim laikratyje) gauna nestipr elektros ok (kad patirt, k jaus jo mokinys"), o po to stebi, kaip eksperimentuotojas priria mokin prie kds ir prie jo rieo pritvirtina elektrod. Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrta pagrindin kambar (r. 6.4 pav.), kur mokytojas uima savo viet prieais oko generatori" su jungikliais nuo 15 iki 450 volt. tampos reikms didja 15V intervalais. Jungikliai paymti etiketmis: Lengvas okas", Labai stiprus okas", Pavojinga: nepaprastai stiprus okas" ir taip toliau. Ant 435 ir 450 volt jungikli etikei parayta XXX". Kiekvien kart, kai mokinys atsako neteisingai, eksperimentuotojas mokytojui liepia padidinti tamp vienu intervalu". Kiekvien kart perjungiant jungikl sublyksi viesos, spragteli rel ir suskamba skambutis. Jei eksperimento dalyvis paklsta eksperimentuotojo nurodymams, jis igirsta, kaip, esant 75, 90 ir 105 volt tampai, mokinys dejuoja. Esant 120
6.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas altinis: Milgram, 1974.
233
volt, mokinys aukia, kad okas sukelia skausm. Kai tampa pakyla iki 150 volt, jis aukia: Eksperimentuotojau, ileiskite mane i ia! A atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 volt, jo protestas pasireikia agoniku riksmu, ir jis atkakliai praosi ileidiamas. Kai tampa pakyla iki 300 ir 315 volt, mokinys aukia, kad daugiau neatsakinsis. Gavs 330 volt ok, jis nutyla (r. 6.1 lentel). Atsakydamas mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperiment, eksperimentuotojas pareikia, jog tyljim reikia laikyti neteisingu atsakymu. Kad priverst eksperimento dalyv tsti, eksperimentuotojas vartoja ias keturias odinio raginimo formas: 1 raginimas: Praom tsti. 2 raginimas: Eksperimentui reikia, kad j tstumte. 3 raginimas: Tsti btina. 4 raginimas: Js neturite kitos ieities; privalote tsti. Kaip ilgai js paklustumte? Milgramas papasakojo apie eksperiment 110 psichiatr, auktj mokykl student ir vidurinei klasei atstovaujani suaugusij. Visi man, kad jie nustot klausyti esant madaug 135 volt tampai;
6.1 LENTEL. Mokinio reakcijos Milgramo irdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. Ileiskite mane i ia. Sakiau, kad mano irdis nesveika. Man darosi neramu dl jos. Praau, ileiskite mane. Atsisakau tsti. Ileiskite mane. Ak! Ileiskite mane! (Rkdamas) (Rkdamas) Ak! Negaliu paksti skausmo. Ileiskite mane i ia! (Garsiau) Ak! Ei, i ties skauda.
Ak! Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Mano irdis streikuoja. Ileiskite mane i ia! Neturite teiss mans ia laikyti! Ileiskite mane! Ileiskite mane i ia! Ileiskite mane i ia! Mano irdis! Ileiskite! Ileiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Ileiskite mane i ia. Pakaks. A toliau nebedalyvausiu eksperimente. Ak! Ak! Ak! Ileiskite mane i ia. (Desperatikas i ia. (Desperatikas riksmas) riksmas) Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Ileiskite. Ar girdite? Ileiskite mane
21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V
(Desperatikas riksmas) Kategorikai atsisakau toliau atsakinti. Ileiskite mane i ia. Js negalite mans ia laikyti. Ileiskite mane. Ileiskite mane i ia. (Vis stiprjantis riksmas) Sakiau, jog daugiau neatsakinsiu. A nebedalyvauju iame eksperimente. (Intensyvus ilgas riksmas) Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Mano irdiai negera. Ileiskite mane! Sakau jums. (Isterikai) Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Neturite teiss mans ia laikyti. Ileiskite mane! Ileiskite mane! Ileiskite mane! Ileiskite mane i ia! Ileiskite mane! Ileiskite mane! to Authority, New York: Harper & Row, 1974, p. 56-57.
altinis: Stanley Milgram, Obedience
234
II
dalis.
n vienas neketino viryti 300 volt. Suprasdamas, jog savs vertinimas gali bti tendencingas, Milgramas paklaus, kaip ilgai, j manymu, paklust kiti. Beveik n vienas nesitikjo, kad bt paklstama iki XXX ribos. (Psichiatrai spjo, jog taip ilgai gali itverti madaug vienas i tkstanio.) Taiau kai Milgramas atliko eksperiment su keturiasdeimia 20-50 met amiaus vairi profesij asmen, 26 i j (65 proc.) kl tamp iki 450 volt. Ties pasakius, tie, kurie pasiek 450 volt, pakluso sakymui tsti procedr tol, kol po dar dviej bandym eksperimentuojs paliep baigti. Milgramas tikjosi, kad klusni eksperimento dalyvi nebus daug, ir planavo pakartoti eksperiment Vokietijoje, kad galt vertinti kultrinius skirtumus, taiau gauti rezultatai j sutrikd (A. Milgram, 2000). Tad uuot nuvyks Vokietij, Milgramas mokinio protestams suteik dar daugiau taigos. Kai mokinys buvo riamas prie kds, mokytojas girddavo j usimenant apie nedidel irdies yd" ir eksperimentuotojo patikinimus, kad nors elektros okas gali sukelti skausm, jis nesuardo audini". Kupini kanios mokinio protestai nedav joki rezultat; i 40 eksperimento dalyvi 25 (63 proc.) visikai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (r. 6.5 pav.).
Milgramo eksperiment etika

Milgram sujaudino eksperimento dalyvi paklusnumas. Jo taikomos procedros taip pat privert susimstyti daugel socialini psicholog (Miller, 1986). iuose eksperimentuose mokinys" negaudavo jokio elektros oko (jis isilaisvindavo i elektros kds ir jungdavo magnetofon, kuriame buvo rayti protestai). Taiau kai kurie kritikai teig, jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgsi taip, kaip ie elgsi su savo aukomis: prie dalyvi vali sukeldavo jiems stres. I ties, daugelis mokytoj" patirdavo kani. Jie pra100
Mokinys nusiskundia, jog skauda
6.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvi, paklususi eksperimentuotojo reikalavimams, nepaisant mokinio protest ir nevykusi atsakym, iraika procentais. altinis: Milgram, 1965.
jS 90
Maldauja ileisti
80 70
-o
(D
aukia ir atsisako l atsakinti
60 50 40 75 Vidutinis" 150 Stiprus" 225 Labai stiprus" 300 375 Intensyvus" Pavojingas gyvybei" 450 XXX"
oko intensyvumo augimas
235
kaituodavo, drebdavo, mikiodavo, kramtydavo lpas, dejuodavo, o kartais pratrkdavo desperatikai juoktis. Laikraio New York Times apvalgininkas guodsi, kad eksperiment keliam iaurum nieko netariantiems dalyviams pranoksta tik iprovokuotas j pai iaurumas" (Marcus, 1974). Kritik nuomone, eksperimente galjo keistis dalyvi savivoka. Vieno dalyvio m o n a ( t u r d a m a o m e n y j e n a c i m i r t i e s s t o v y k l o s v i r i n i n k A d o l f
Eichmann) jam pasak: Gali save vadinti Eichmannu". CBS televizijos kanalas iuos prietaringus rezultatus pavaizdavo dviej valand filme. Blogio pasaulis toks siaubingas, kad niekas nedrso skverbtis jo paslaptis. Iki io momento!", - buvo pareikta TV Guide paskelbtoje ios programos reklamoje (Elms, 1995). Gindamasis Milgramas atkreip dmes daugiau kaip dvideimties eksperiment, kuriuose dalyvavo vir 1000-io vairiausi moni, ivad svarb. Jis taip pat primin kritikams, kad po to, kai apgaul buvo atskleista ir eksperimentas paaikintas, eksperimento dalyviai j palaik. Apklausti po eksperimento, 84 proc. dalyvi pasak, kad diaugiasi jame dalyvav; tik vienas procentas gailjosi, kad savanorikai sutiko jame dalyvauti. Prajus vieneriems metams, psichiatras apklaus 40 labiausiai kentjusi eksperimento dalyvi ir padar ivad, kad, nepaisant laikino streso, n vienam j nebuvo padaryta ala. Milgramo nuomone, etinis aspektas buvo siaubingai ipstas":
Poveikio savivertei poiriu io eksperimento pasekms j o dalyviams yra menkesns nei universiteto studentams, laikantiems eilin egzamin ir negaunantiems paymio, kurio tikjosi ... Atrodo, j o g mes susitaikome su faktu, kad egzaminas sukelia stres, tamp ir atitinkamai veikia savivert. Taiau susidr su naujus faktus atskleidianiais procesais, esame labai nepakants (Blass, 1996).
Kokios paklusnumo prieastys?

Milgramas atskleid ne tik paklusnumo valdiai fakt; jis taip pat ianalizavo klusnumo prieastis. Vlesniuose eksperimentuose jis keit socialines slygas ir gauti rezultatai siek nuo visiko nepaklusimo iki 93 proc. klusnumo. Klusnum lm keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos, valdios artumas ir teistumas, valdios institucinis prestias ir kito - nepaklusnaus eksperimento dalyvio ilaisvinantis elgesys.
Atstumas iki aukos

Kai nematydavo besimokanij" (o ie - mokytoj"), Milgramo eksperiment dalyviai nerodydavo jokios uuojautos. Kai auka bdavo toli ir mokytojai" negirddavo j skund, beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. Tokiomis aplinkybmis mokinio poveikis, palyginti su eksperimentuotojo poveikiu, buvo maesnis. Taiau kas nutikt, jei
236
II
dalis.
Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente slyio" slygomis laiko aukos rank prispauds prie elektros smg sukelianios plokts. Daniausiai mokytojas" bdavo gailestingesnis aukai, jei ji bdavo ariau.
ir mokinio praymai, ir eksperimentuotojo nurodymai bt girdimi vienodai? Kai mokinys bdavo tame paiame kambaryje, tik" 40 proc. dalyvi pakluso duoti jam 450 volt elektros smg. Klusnumas sumajo iki 30 proc., kai buvo pareikalauta, kad mokytojas laikyt mokinio rank prispauds prie elektros smg sukelianios ploktels. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia skaudinti toli esant arba nuasmenint mog. mons nereaguoja netgi dideles tragedijas. Budeliai nuasmenina aukas, jiems ant galv uddami gobtuvus. Karo etika leidia bombarduoti bejg kaim i 12 000 metr aukio, taiau neleidia auti beginkl kaimiet. Kautynse su prieu, kur mato, daugelis kareivi arba neaudo, arba audo nesitaikydami. Taiau taip retai elgiasi tie, kurie gauna sakym udyti audant i artilerijos pabkl ar kovini lktuv toli esant prie (Padgett, 1989). Taigi paprastai labiausiai ujauiame tuos, kuriuos galime suasmeninti. Btent todl raginimai apsaugoti negimus kdik, padti alkanam ar ginti gyvnus beveik visada turi suasmeninimo aspekt: taigi nuotrauk ar apraym. Galbt dar taigesn yra ultragarsin vaisiaus nuotrauka. Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nij apklausa parod, kad pasiryimas gimdyti sustiprdavo pamaius kuo detalesn ultragarsin vaisiaus nuotrauk.
atkreipkime dmes
Auk suasmeninimas
Nekaltos aukos suadina didesn uuojaut, jei jos yra suasmeninamos. Per ems drebjim Irane uvo 3000 moni, taiau tai visi greit pamiro, o kai t pai savait strigs ulinio achtoje Italijoje uvo berniukas, gedjo visas pasaulis. Prognozuojama atominio karo auk statistika yra beasmen, j sunku suvokti. Tad tarptautins teiss profesorius Rogeris Fischeris pasil auk suasmeninimo bd: Taip jau yra, kad prezident visur lydi jaunas vyras, daniausiai laivyno karininkas. Jis nea lagaminl su kodais branduoliniam ginklui paleisti. sivaizduoju prezident sdint tabo posdyje ir diskutuojant apie branduolin kar kaip apie abstrakt dalyk. Jis gali paskelbti tai toki ivad: Sprendimas yra teigiamas. Perduokite Alfa linija XYZ". Toks argonas nuasmenina informacij. Tad mano silymas labai paprastas. dkitei mint kod ma kapsul ir implantuokite j alia savanorio irdies. Savanoris, lyddamas prezident neiotsi su savimi didiul msininko peil. Jei prezidentas kada nors nusprst paleisti branduolin ginkl tai padaryti galt tik savo rankomis nuuds mog. Dordai, - pasakyt prezidentas, - apgailestauju, bet deimtys milijon moni privalo ti." Tada prezidentas privalt pavelgti vien j ir suprast, kas yra mirtis - nekalto mogaus mirtis. Kraujas ant Baltj rm kilimo sugrint realyb. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone, igirdau: O Dieve, tai siaubinga. Versdami prezident k nors nuudyti, ikreiptume jo sprendim. Jis gali niekada nepasiryti paspausti mygtuk."
altinis: Bulletin Pritaikyta i: Roger Fisher, Preventing Nuclear War", of the Atomic Scientists, 1981 kovas, p. 1 1 - 1 7 .
237
Valdios artumas ir teistumas

Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. Kai Milgramas nurodindavo telefonu, paklusnumo rodikliai sumajo iki 21 proc. (nors daugelis melavo sakydami, jog paklsta). Kiti tyrimai taip pat patvirtino, kad jei pageidavim reikiantis asmuo yra arti, klusnumas padidja. mogus greiiau sutiks paskolinti deimt cent, pasirayti peticij ar paragauti naujos picos (Kleinke, 1977; Smith ir kiti, 1982; Willis ir Hamm, 1980), jei lengvai palytsime jo rank. Taiau valdia turi bti suvokta kaip teista. Kitame eksperimento epizode kakas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu, ir jis turjo ieiti i laboratorijos. Jis pasak, kad rengimai automatikai registruoja duomenis, todl mokytojas" gali vienas tsti eksperiment. Eksperimentuotojui ijus, vadovavim perm kitas asmuo, kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (i ties tai buvo antrasis padjjas). Tarnautojas nusprend", jog elektros oko stiprum reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir dav atitinkamus nurodymus mokytojui. iuo atveju 80 proc. mokytoj atsisak paklusti. Padjjas, ddamasis pasipiktins tokiu nepaklusnumu, ssdavosi prie elektros oko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmen. Dauguma nepaklusni eksperimento dalyvi dl to protestuodavo. Kai kurie bandydavo ijungti generatori. Vienas stiprus vyras pakl uolj padjj ir nusvied j per kambar. Toks maitas prie neteist valdi rykiai kontrastavo su pagarbumu, kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. Tai taip pat kontrastuoja su ligonins medicinos seser elgsena. Vieno tyrimo metu paskambino nepastamas gydytojas ir paliep suleisti pacientui aikiai per didel vaist doz (Hofling ir kiti, 1966). Mokslininkai vienai medicinos seser grupei ir medicinos mokyklos studentms papasakojo apie eksperiment ir paklaus, kaip jos reaguot. Beveik visos atsak, kad nurodymo nevykdyt. Viena sesel pasak, kad atsakyt itaip: Atleiskite, pone, taiau a nesu galiota leisti vaistus be raytinio nurodymo, ypa taip stipriai virijanius prast doz, be to, a it vaist neinau. Jei galiau, mielai tai padaryiau, taiau is reikalavimas prietarauja ligonins pozicijai ir mano etikos supratimui." Taiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didel vaist doz, visos, iskyrus vien, pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacient). Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass, 1995; Rank ir Jacobson, 1977), ios vadovavosi inomu scenarijumi: gydytojas (teista valdia) liepia - medicinos sesuo paklsta. Nuolaidumas teistai valdiai taip pat reiksi keistu rektalins ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis, 1981). Gydytojas paskyr sulainti laus pacientui, sirgusiam deins ausies udegimu. Recepte gydytojas vietoje sulainti dein aus" para sutrumpintai sulainti R aus".* Perskaiiusi
* angl. dein" - right", taiau R reikia ir rectum, lot. tiesioji arna. - Red. past.
sivaizduokite, kad galite arba apsaugoti 25000 moni gyvybi nuo potvynio bangos kitoje planetos pusje, arba 250 moni nuo lktuvo katastrofos js oro uoste, arba artim draug nuo autoavarijos. K pasirinksite?
238
nurodym, klusni medicinos sesuo sulaino laus klusnaus paciento tiesij arn. i klusni slaugytoja suprast kelet Jungtini Valstij restoran vadybinink, kurie pakluso policijos pareignais apsimetusi skambintoj reikalavimams (ABC News, 2004). Apsimetlis pareignas bendrais bruoais apibdindavo darbuotoj ar klient. Vadybininkui pritaikius apibdinim kuriam nors mogui, skambintojas sakmiu balsu pareikalaudavo j irengti ir patikrinti, ar nieko nepavog. Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastm al septyniolikmet klient, kuri atitiko skambintojo apibdinim, ir, telefonu klausydamasis nurodym, apiekojo j, netgi jos kno ertmes. Kitas restorano Piet Dakotoje vadybininkas, priverts 19 met darbuotoj mergin isirengti nuogai, aikino, kad jis visai nenorjo taip elgtis, tiesiog dar tai, k jam liep skambins mogus". Jo gynjas vliau teig, kad vadybininkas bijojs, jog nepakluss gali prarasti darb arba ssti kaljim. Po kito incidento darbuotoja padav skund dl seksualinio priekabiavimo, nes darbo vadov j apiekojo, klausydamasi telefonu nurodym i policijos".
Institucin valdia
Jei valdios prestias yra svarbus, galimas dalykas, kad Jeilio universiteto prestias suteik Milgramo eksperimentui galios. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvi sak, kad jie nebt paklus, jei ne Jeilio universiteto reputacija. Kad sitikint, ar tai tiesa, Milgramas perkl eksperiment Bridporto miest Konektikuto valstijoje. Jis sikr kukliame komerciniame pastate ir pasivadino Bridporto moksliniais bendradarbiais". Kaip manote, kiek tiriamj visikai pakluso per prast mokinys turi irdies yd" eksperiment? Nors klusni tiriamj buvo gana daug (48 proc.), vis dlto is skaiius buvo daug maesnis negu Jeilyje (65 proc.). Kasdieniame gyvenime institucij remiama valdia taip pat turi socialin gali. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draug psichiatr, kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardio (Kalifornijos valstija), nuo kurio grasino nuoksis jo pacientas Alfredas. Kai logiki psichiatro kalbinjimai neprivert Alfredo pasitraukti, psichiatrui teliko viltis, kad netrukus i policijos atvyks krizi specialistas. Nors specialistas neatvyko, vykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. Jis isitrauk savo megafon ir rikteljo stovjusiems prie skardio: Koks asilas paliko furgon vidury kelio, ublokuodamas kit automobil? A vos j neatsitrenkiau. Tutuojau patraukite." Igirds iuos odius, Alfredas klusniai nulipo, patrauk automobil ir, netars n odio, sdo policijos automobil, kuris j nuve netoliese esani ligonin.
Jei vyriausiasis kariuomens vadas liept pulkininkui leitenantui eiti kamp ir atsistoti ant galvos, a, bdamas jo vietoje, taip ir padaryiau." Oliver North, 1987
Ilaisvinantis grups poveikis

ie klasikiniai eksperimentai atskleidia neigiam konformizmo pus. Taiau konformistikas elgesys gali bti ir konstruktyvus. Socialins psichologs Susan Fiske, Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) paymi, kad ugnia-
239
gesiai, dirb liepsnojaniame Pasaulio prekybos centre, buvo tikrai drss", bet jie i dalies pakluso savo virinink reikalavimams, i dalies - grupei". Kartais konformizmas gali ilaisvinti. Galbt prisimenate, kaip teistai piktinots nesiningu dstytoju, taiau dvejojote, ar vertajam prietarauti. Vienam kitam studentui prabilus apie neteising dstytojo elges, js pasekte j pavyzdiu ir pasijutote laisviau. Milgramas ufiksavo ilaisvinant konformizmo poveik, pasodindamas mokytoj kartu su dviem savo padjjais. Eksperimento metu abu padjjai prieinosi eksperimentuotojui, kuris po to tikrajam dalyviui liep tsti darb savarankikai. Ar jis taip ir padar? Ne. 90 proc. dalyvi pasek tariamaisiais dalyviais - pasiprieino.
Mintys apie klasikinius tyrimus

Kalbant apie Milgramo eksperiment rezultatus, daniausiai atkreipiamas dmesys nesenus istorinius vykius - nacistins Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno, amerikieio leitenanto Williamo Calley, 1968 m. vykdiusio udynes My Lai kaime Vietname, ir ne taip seniai vykusi etnini valym" Irake, Ruandoje, Bosnijoje bei Kosove vykdytoj pasiaikinimus: A tik vykdiau sakymus". Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. Vienas udyni My Lai kaime dalyvis prisimena:
[Leitenantas Calley] sak man audyti. Tad a pradjau audyti. Paleidau mones kokias keturias apkabas. ... Jie maldavo: Ne, ne". Motinos glaud prie savs vaikus. ... O m e s vis audme. Jie gr rankas ir maldavo. (Wallace, 1969)
Saugus" mokslinis paklusnumo eksperiment kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto. Be to, dalis tyiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocid perengia paklusimo ribas (Miller, 2004). Kai kurie holokausto vykdytojai buvo budeliai savanoriai", kuri nereikjo versti udyti (Goldhagen, 1996). Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kit konformizmo eksperiment savo socialiniu spaudimu: ia i ties reikalaujama paklusti. Taiau ir Ascho, ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikr bendrum. Jie rodo, kad nuolaidumas gali ugoti morals jausm. iuose eksperimentuose pavyko priversti mones elgtis prie savo sin. Tai daugiau nei akademin pamoka; tyrimas sustiprino jautrum kasdieniams moraliniams konfliktams. Be to, ie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos inomus socialinius-psichologinius principus: ry tarp elgsenos bei nuostat, aplinkybi ir pagrindins atribucijos klaidos gali.
Jungtini Valstij kariuomenje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems, neteistiems sakymams.
Elgsena ir nuostatos
4 skyriuje kalbjome apie tai, kad elgesys nebepriklauso nuo nuostat, kai iorins aplinkybs nugali vidinius sitikinimus. ia aptarti eksperimentai
240
II
dalis.
Stanley Milgramas apie paklusim

Dirbdamas pas SolomonE. Asch klausiau savs, ar jo konformizmo eksperiment negalima plaiau panaudoti. sivaizdavau pana eksperiment taiau jo metu grup tiriamj turt priversti kit tiriamj sukelti elektros ok protestuojaniai aukai. Norint pamatyti, kokio stiprumo okas bt sukeliamas nesant grups spaudimo, buvo reikalinga kontrol. Kas nors, veikiausiai eksperimentuotojas, turt liepti sukelti elektros ok. Taiau tada ikilo kitas klausimas: kokio stiprumo ok tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie moni pasiryim vykdyti destruktyvius sakymus. Mane tai sujaudino. Supratau, kad is paprastas klausimas yra svarbus, ir kad j galima tiksliai atsakyti. altinis: Sutrumpinta i iai knygai skirto originalo ir i: Milgram, 1977, Alexandrai Milgram leidus. Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorin procedra suteik mokslin iraik nerimui dl valdios, nerimui, kuris buvo jga primestas mano kartos atstovams, ypa ydams dl Antrojo pasaulinio karo iaurum. Holokaustas taip paveik mano psichik kad a susidomjau klusnumu ir sukriau atitinkam tyrimo form
Gal a buvau per daug patriotikas", - teig buvs kankintojas Jeffrey Benzienas, Piet Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas lapio maio" metod. Daugel kart jis umaudavo lapi mai ant aukos galvos, beveik udusindamas mog. Toks saugumo policijos teroras, kur ji paprastai neigdavo vykdiusi, naudotas siekiant priversti kaltinamj iduoti, pavyzdiui, kur paslpti ginklai. A dariau siaubingus dalykus", - prisipaino Benzienas, atsipraydamas savo auk, taiau jis tvirtino tik vykds sakymus.
iliustruoja mint taisykl. Ascho eksperiment dalyviai, bdami vieni, beveik visada atsakydavo teisingai. Taiau viskas pasikeisdavo, kai vienas asmuo atsidurdavo prie grup. Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugaljo silpnesn (toli esani auk). Nors draskomi prietaravim, kuriuos kl aukos praymai ir eksperimentuotojo nurodymai, trokimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu bti geru eksperimento dalyviu, pakluso stulbinamai daug moni. Kodl eksperimento dalyviai nepajg isivaduoti i i gniaut? Kaip jie papuol ias pinkles? sivaizduokite, jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente. Tarkime, pirm kart mokiniui atsakius klaidingai, eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 volt elektros srov. Pasuk jungikl, igirstate mokinio riksm, jo skundimsi irdies veiklos sutrikimais ir praym pasigailti. Ar tstumte eksperiment? Manau, kad ne. Prisiminkite, kaip pamau paklinama abangas (kojos tarpduryje" reikinys, 4 skyrius), ir palyginkite tariam eksperiment su tuo, k patyr tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. Pradioje jie buvo sipareigoj nedaug - sukelti 15 volt elektros ok, todl neprotestavo. Js taip pat sutiktumte tiek padaryti. Kai eksperimento dalyviai pasiek 75 volt tamp ir igirdo pirm mokinio dejon, jie jau penkis kartus buvo paklus. Per kit eksperiment jie buvo paprayti atlikti iek tiek ekstremalesn veiksm. Kai 22 kartus paklus eksperimento dalyviai sukl mokiniui 330 volt elektros ok, dalyvi patiriamas vidinis konfliktas buvo truput sumajs. J psichologin bsena buvo kitokia nei eksperimento pradio-
241
je. Kaip matme 4 skyriuje, iorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kit spirals principu. Todl Milgramas (1974, p. 10) apibendrina:
Daugelis nuvertina auk. Danai girdjome tokius komentarus, kaip: Jis buvo toks kvailas ir usispyrs, kad nusipeln elektros oko". Atlikusieji prie auk nukreipt veiksm jaut poreik j nuvertinti, kad bausm atrodyt pateisinama dl aukos intelekto bei charakterio yd.
moni elgesys stipriai paveikia juos paius. Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgus mog, netapus io poelgio auka bei vergu." Ralph Waldo Emerson, Representative Men: Goethe, 1850 (Tipikas mogus: Get")
XX a. atuntojo deimtmeio pradioje Graikij valdiusi karin chunta kaltink auk" princip naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros, 1988, 2002; Staub, 1989, 2003). Ten, kaip ir rengiant karininkus nacistinje Vokietijoje, karikiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus, vertindami j pagarb ir klusnum valdiai. Taiau vien i savybi bsimam kankintojui nepakanka. Tad pirmiausia kandidatui patikdavo saugoti kalinius, vliau - paeiliui - jie dalyvaudavo sumimo bri veikloje, mudavo kalinius, stebdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys. Pamau klusnus, taiau kitais poiriais padorus mogus virsdavo iaurumo rankiu. Nuolaidum seka pritarimas. Masaiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleid, kokios jgos gali paversti pilieius mirties rankiais. Atliks genocido tyrimus visame pasaulyje, Staubas (2003) parodo, kur tai gali nuvesti. Labai danai kritika sukelia paniek, kuri teisina iaurum, o teisintas iaurumas veda brutalum ir galiausiai sisteming udym. ie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. Staubo ivada - mons gali prasti udyti kitus mones, tarsi tai nieko nereikt" (1989, 13) - veria sunerimti. Taiau mons gali elgtis ir didvyrikai. Per naci holokaust Le Chambon kaimo gyventojai Pranczijoje priglaud 5000 yd ir kit pabgli. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai, persekiojimus patyrusios maumos palikuonys, kuriuos j valdia bei pastoriai buvo imok prieintis, kai reikalaujama paklusnumo, prietaraujanio Evangelijos doktrinai" (Rochat, 1993; Rochat ir Modigliani, 1995). Kai buvo sakyta iduoti slepiamus ydus, vyriausiasis pastorius parod nepaklusnumo pavyzd: Nepastu yd-pastu tik mones". Neinodami, koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks ikentti, pasiprieinusieji vykd pirmj sipareigojimo akt ir - stiprinami savo sitikinim, autoritet ir vienas kito - iki pat kaimo ivadavimo 1944 m. isilaik nepaklus. Visais atvejais stipriausiai naci okupacij sureaguota pradioje. Suteikta pagalba sustiprino sipareigojim, kuris dar labiau skatino teikti pagalb.
Situacijos galia
Pagrindin 5 skyriaus ivada, kad kultra stipriai veikia ms gyvensen, ir svarbiausia io skyriaus ivada, kad tiesiogini aplinkybi galia prilygsta socialini aplinkybi galiai, yra susijusios. Kad tuo sitikintumte, sivaiz-
242
Kad ir kaip skaudu, istorijos negalima igyventi i naujo, bet jei j pasitinkame drsiai, dar kart jos igyventi nereikia." Maya Angeiou, Eilratis, skirtas prezidento inauguracijai, 1993 m. sausio 20 d.
duokite, kad paeidte kokias nors nereikmingas normas: atsistojote vidury paskaitos; mte garsiai dainuoti restorane; aidte golf vilkdami kostium. Kaip stipriai veikia socialiniai vartai, suvokiame stengdamiesi j atsikratyti. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbti liai. Eksperimento dalyviams reikjo sivaizduoti, kad jie su kitais trimis tariasi, k reikt pasiimti igyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje. Student vaikin buvo paprayta, kad vienas j terpt tris moteris niekinanias frazes, pavyzdiui: Manau, vyrukai bt patenkinti, jei saloje bt daugiau moter". Kaip jie reaguot tokias moteris eminanias pastabas? Tik 5 proc. sivaizavo, kad niekaip nereaguot arba laukt, k pasakys kiti. Taiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus trauk diskusijas, kuriose eksperimentuotoj padjjas i ties mesteljo tokias frazes, nereagavo net 55 (o ne 5) proc. tiriamj. Tai dar kart patvirtina norm spaudimo gali ir tai, kad sunku prognozuoti net ir ms pai elgsen. Milgramo eksperimentai taip pat suteikia ini apie blog. Blogis kartais kyla i keli supuvusi vaisi - tok blogio vaizd detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puol udikai. Realiame gyvenime vaizd siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinmis yd udynmis, Saddamo Husseino kurd naikinimu, Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. Taiau blogis randasi ir i socialini jg - kaip dl kario, drgms ir bakterij gali supti visa statin obuoli. Pasauliui iurp sukl amerikiei karo policinink elgesys su irakieiais belaisviais Abu Graibo kaljime. Karikiai buvo patyr stres, ierzinti t, kuriuos atjo ilaisvinti, siutinti draug miri, pasiilg nam, jie neturjo grietos valdios. Bloga situacija tapo blogo elgesio prieastimi (Fiske ir kiti, 2004). Aplinkybs gali paskatinti mones pritarti melui ar iaurumui. Tai ypa akivaizdu tada, kai didelis blogis kyla i visos grandins maesni - taip danai nutinka didelse, sudtingose bendruomense. Vokietijos valstybs tarnautojai nustebino naci lyderius savo pasiryimu tvarkyti holokausto dokumentus. inoma, jie neud yd, o tik dliojo popierius (Silver ir Geller, 1978). Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. Milgramas tyr blogio suskaidym, savo eksperimentus netiesiogiai traukdamas dar 40 dalyvi. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros ok, ie turdavo toliau tsti tik imokimo test. kart pakluso 37 i 40. Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: blog linkstama pamau, ingsnelis po ingsnelio, smoningai neketinant daryti pikta. Nesmoningai sau kenkiame ir k nors vilkindami, atidliodami (Sabini ir Silver, 1982). Studentas ino, kad po keli savaii baigiasi referato paraymo terminas. Kiekvienas jo raymo atitolinimas - truputis aidim, truputis televizijos - atrodo pakankamai nekaltai. Taiau pamau nukrypimas nuo referato raymo grafiko didja, nors smoningai tai nebuvo planuota.
243
Pagrindin atribucijos klaida

Kodl i klasikini eksperiment rezultatai taip danai priblokia? Ar dl to, kad tikims, jog mons veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite, kad pagrindin atribucijos klaida - tai tendencija aikinti kit veiksmus j vidinmis nuostatomis, o ne situacija. Nestebina bjauriai besielgiantis iurktus mogus, taiau i maloniai atrodani moni tikims kitko. Blogi mons daro blogus darbus, geri - gerus. Daug kart girdjome, kad beprasm" rugsjo 11-osios teroro akt vykd beproiai", pikti bailiai", demoniki" pabaisos. Kok spd susikuriate, kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperiment dalyvius? Dauguma moni, igird apie vien ar du paklusniuosius, mano juos esant agresyvius, altus, negailestingus - net ir tada, kai suino, jog toks elgesys bdingas daugeliui (Miller ir kiti, 1973). iaurum, manome mes, sukelia iauri irdis. Gnteris Bierbraueris (1979) paband paalinti nepakankam socialini jg vertinim (pagrindin atribucijos klaid). Jis nurod universiteto studentams stebti eksperimento kartojim arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmen. Studentai spjo, kad kartojant Milgramo eksperiment j draugai tik minimaliai paklus. Bierbraueris teig, kad nors socialini moksl specialistai sukaup duomen, rodani, jog ms elgesys priklauso nuo socialins istorijos ir gyvenamosios aplinkos, dauguma tebetiki, jog vidins moni savybs atsiskleidia savaime: geri mons daro gerus darbus, o blogi - blogus. Kyla pagunda manyti, jog Eichmannas ir Auvico mirties stovyklos virininkai buvo necivilizuotos pabaisos. I tikrj blog pakurst piktas antisemitizmas. Vien tik socialin situacija nepaaikina, kodl toje paioje bendruomenje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi iauriai, o kiti - maloniai ir velniai. Vadai ne vis laik elgsi kaip pabaisos. Po sunki dienos darbjie ilsdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. Tarp 14-os moni, suformulavusi Galutin sprendim, kuris dav ali gatv nacistiniam holokaustui, atuoni turjo Europos universitet mokslo daktaro laipsn (Patterson, 1996). Kaip ir dauguma kit naci, iorikai Eichmannas nesiskyr nuo paprast, eilini piliei (Arendt, 1963; Zillmer ir kiti, 1995). Teigiama, jog Mohamedas Atta, rugsjo 11-osios ipuoli lyderis, buvo geras vaikinas" ir puikus studentas, kils i normalios eimos. Zacarias Moussaoui, galjs tapti dvideimtuoju rugsjo 11-osios teroristu, labai mandagiai elgsi usiraydamas skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. moteris jis kreipdavosi pagarbiai. Antrojo Pasaulio prekybos centr sirusio lktuvo pilotas buvo apibdinamas kaip draugikas, ramus jaunuolis, kaip ir protingas, draugikas, labai mandagus" pilotas, nukreips lktuv Pentagon. Jei jie gyvent kaimynystje, vargiai atitikt ms susikurt pabais vaizd. Jie buvo niekuo neisiskiriantys" mons (McDermott, 2005). Kaip teig Milgramas (1974, p. 6), svarbiausia ms tyrimo ivada: paprasti mons, kurie dirba savo prastus darbus ir nejauia kokio nors ypa-
Eichmannas nejaut neapykantos ydams, bet di to, kad jis neturjo joki jausm, buvo tik blogiau. Jei Eichmann vaizduotume kaip pabais, jis atrodyt maiau pavojingas negu buvo i ties. Nuud pabais galite ramiai miegoti, nes j nra tiek daug. Taiau jei Eichmannas buvo normalus, situacija tampa kur kas pavojingesn." Hannah Arendt, Eichmann in Jerusalem, 1963 (Eichmannas Jeruzalje")
244
Remdamasis tkstani moni stebjimais galiau pasakyti,... kad jei tokia mirties stovykl sistema, kokia buvo sukurta nacistinje Vokietijoje, bt kurta Jungtinse Valstijose, ioms stovykloms vidutinio dydio mieste pavykt surinkti reikiam personal." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje 60 minui", 1979
tingo prieikumo, gali tapti destruktyvaus proceso rankiais". Kaip ponas Rodersas danai primindavo savo laid irovams ikimokyklinukams, kartais geri mons daro blogus dalykus". Todl turtume atsargiau vertinti politikos lyderius, kuri avesys uliliuoja ir imame galvoti, kad jie niekada nedarys nieko bloga. Veikiant blogio jgoms net puiks mons kartais pasikeiia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aikinimus (Tsang, 2002). Todl ir paprasti kareiviai gali paklusti sakymams audyti beginklius civilius, paprasti darbuotojai - nurodymui gaminti nekokybikus gaminius, o eiliniai grupi nariai - paklusti sakymui brutaliai tyiotis i naujok. Ar situacijos analiz kenkiant pateisina tuos, kurie kenkia? Ar tai atleidia juos nuo atsakomybs? Arthuras Milleris (2006) pastebi, kad irint nespecialist akimis, atsakymas iki kakurio lygmens bt taip". Bet psichologai, studijuojantys blogio aknis, teigia kitaip. Paaikinti - nereikia pateisinti. Suprasti - nereikia atleisti. Galima atleisti mogui, kurio elgesio nesuprantate, ir galima suprasti kak, ko negalime atleisti. Dar daugiau, priduria Jamesas Walleris (2002), suprat, koks kasdienikas yra blogis, maiau stebims, turime maiau galimybi netyia prisidti prie blogio ir galbt geriau moksime jam pasiprieinti". Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrim eksperiment (r. 6.2 lentelje pateikt santrauk): konformistiko elgesio aplinkybs laboratorijoje skiriasi nuo reali, gyvenimik situacij. Kaip danai ms prao atspti linij ilg ar sukelti elektros ok? Ir degtukas, ir mikas dega panaiai, tad darome prielaid, jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panaiai vyksta (Milgram, 1974). Kai lyginame degant degtuk ir degant mik, privalome atsargiai daryti apibendrinimus. Taiau kontroliuojami eksperimentai su deganiais degtukais gali suteikti ini apie degim, kuri negalime gauti stebdami mik gaisrus. Taip ir socialins psichologijos eksperimentas padeda geriau itirti elges, kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidia. Eksperimentas - unikali situacija, taiau panai yra ir kiekviena socialin situacija. Analizuodami, kaip atlieka-
6.2 LENTEL. Klasikini paklusnumo tyrim santrauka Tema Norm krimas Tyrjas Sherifas Metodas Pasidavimo taigai, kad viesos takas tariamai pasislenka, vertinimas Pavyzdys i gyvenimo Kitoks vyki interpretavimas, igirdus, kaip juos aikina kiti; pritarimas, jog maistas, kuris visiems labai patinka, yra skanus Aplinkini elgesio mgdiojimas, pavyzdiui, tatuiruoi darymas Kareiviai ir darbuotojai, vykdantys abejotinus sakymus
Konformizmas
Aschas
Sutikimas su kit moni akivaizdiai klaidingomis nuomonmis, teiginiais Paklusimas sakymui sukelti kitam mogui elektros ok
Paklusnumas
Milgramas
245
mos vairiausios atskiros uduotys, ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieko bendrj princip, slypini po iorine vairove. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsak vienus klausimus, taiau ikl kitus: 1) Kartais mons elgiasi konformistikai, kartais ne. Kada jie bna konformistiki? 2) Kodl mons elgiasi konformistikai? Kodl jie neignoruoja grups ir nesirpina bti teiss prie save"? 3) Ar yra asmenybs tipas, turintis polink elgtis konformistikai? Kitame poskyryje panagrinsime kiekvien i i klausim atskirai.
APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai

Trij tip klasikiniai eksperimentai iliustruoja, kaip mokslininkai tyr konformizm. Muzaferas Sherifas pastebjo, kad kit moni nuomon buvo reikminga vertinant iliuzin viesos tako pasislinkim Teising" atsakym normos susiformavo ir isilaik tyrim sekoje. Solomonas Aschas naudojo uduot, kuri buvo tokia pat aiki, kaip Sherifo uduotis neapibrta. Aschas paliep eksperimento dalyviams iklausyti, kuri i trij lyginamj linij etaloninei prilygina kiti, ir po to nusprsti patiems. Igird klaidingus atsakymus, 37 proc. eksperimento dalyvi juos pakartojo. Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleid ekstremal nuolaidum. Esant optimalioms slygoms - teistam, ia pat esaniam virininkui ir atokiau esaniai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdio - 65 proc. suaugusi eksperimento dalyvi pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojant elektros ok rkianiai nekaltai aukai, esaniai gretimame kambaryje. ie klasikiniai eksperimentai atskleidia keli reikini gali Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. Dl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostat leidiani atlikti dar blogesn veiksm. Situacijos gali matome, kai geri mons, susidr su skaudiomis aplinkybmis, elgiasi smerktinai (kai kuriuos mones tokios aplinkybs gali paskatinti elgtis didvyrikai). Pagrindin atribucijos klaida veria mus manyti, kad blogai elgiasi blogi mons, o geri mons elgiasi gerai. Taip pat nuvertinama situacijos galia, skatinanti mones prisitaikyti prie neteisybs ar kapituliuoti prie iaurum.
Kaip nuspti galim konformistikum?

Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistikai, kitos - maiau. Kokias slygas pasirinktumte, nordami iprovokuoti didiausi konformizm?
Socialins psichologijos specialistai kl tok klausim: jei net Ascho neprievartin, nedviprasmika situacija galjo sukurti aplinkybes, kuri iprovokuotas konformistikumas siek 37 proc., ar kitomis aplinkybmis konformizmo lygis nebt dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebjo, kad konformistikumas didja sudtingjant uduotims arba jei dalyvis jauiasi ne-
246
II
dalis.
kompetentingas. Juo maiau pasitikime savo sprendimais, juo labiau pasiduodame kit moni takai. Grups savybs taip pat turi reikms. Didiausias konformistikumas bna, kai grup sudaro trys ar daugiau moni, ji darni, vieninga ir uima svarbi padt. Taip pat kai reaguoti tenka vieai ir be iankstinio sipareigojimo. Panagrinkime kiekvien aplinkybi atskirai.
Grups dydis
Kad laboratorini eksperiment metu gautume didel efekt, grup neprivalo bti didel. Aschas bei kiti mokslininkai pastebjo, kad 3-5 mons gali nulemti kur kas didesn konformizm nei vienas ar du. Kai grup sudaro daugiau nei penki mons, efektas susilpnja (Gerard ir kiti, 1968; Rosenberg, 1961). Atlikdami lauko eksperiment Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o, 2-j, 3-j, 5-i, 10-ies ir 15-os asmen grupi papra stabtelti judrios Niujorko gatvs kelkratyje ir pasiirti auktyn. Kaip parodyta 6.6 paveiksle, kuo didesn grup suiurdavo auktyn, tuo daugiau praeivi jais pasekdavo. Svarbu ir tai, kaip grup sukomplektuota". Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateik studentams teismo prisiekusij atvej. Prie pareikdami savo nuomon, studentai pasiirjo vaizdajuost, kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai isak savo nuomon. Eksperimentas parod, kad student nuomon buvo labiau konformistika tada, kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grups po du mones, o ne tuomet, kai keturi tariami dalyviai savo nuomon pateik kaip bendr vienos grups. Panaiai dvi grups po tris mones iprovokavo didesn konformistikum nei viena ei moni grup, o trys grups po du mones dar didesn. Akivaizdu, kad kelioms maoms grupms tarpusavyje sutariant, j pozicija tampa paveikesn.
6.6 PAVEIKSLAS Grups dydis ir konformistikumas Praeivi, kurie, pamgdiodarni pulkel moni, taip pat pavelg vir, procentas didjo atitinkamai didjant mintai grupei (nuo vieno iki penki). altinis: Milgram, Bickman ir Berkowitz, 1969. ^
90
80
70
8 60
' jj
i
^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojanios grups dydis 15
247
6.7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistikumui Kai kas nors, pateikdamas teisingus atsakymus, sutrikdo grups vieningum, prisitaikoma keturis kartus reiau. altinis: Asch, 1955.
6 7 8 Kritinis bandymas
Vieningumas
sivaizduokite, jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente, kuriame visi, iskyrus vien, atsakinj mons pateikia t pat klaiding atsakym. Ar is vieno savarankiko tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tok pat ilaisvinant poveik, kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus kelet eksperiment buvo pastebta, kad kam nors paeidus grups vieningum, ji tampa ne tokia takinga (Allen ir Levine, 1969; Asch, 1955; Morris ir Miller, 1975). 6.7 pav. pavaizduota, kad mons beveik visada reikia savo nuomon, jei prie juos tai bna padars bent vienas asmuo. Toki eksperiment dalyviai vliau sakydavo, kad nekonformistikam dalyviui jausdavo iltus, prielankius jausmus. Taiau jie neigdavo, kad is dalyvis jiems turjo takos: Jei jo ir nebt buv, vis tiek biau atsaks taip pat". Bti vieno asmens mauma yra sunku; prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dl vieno prietaraujanio nario. Per pastaruosius 50 met tik 1 i 10 Jungtini Valstij Aukiausiojo teismo sprendim buvo priimti, nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. Daniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels, 2005). ie eksperimentai pera praktin ivad, kad u k nors kovoti lengviau, jei randame bent vien bendramint. T pripasta daugelis religini grupi. Kristus savo apatalus siunt poromis; turdami tai galvoje, mormonai, pavyzdiui, taip pat siunia po du misionierius. Draugo parama teikia drsos. Stebint besilaikant savo pozicijos asmen - net jei jis ir neteisus - gali sustiprti ms pai savarankikumas. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai ufiksavo po to, kai eksperimento dalyviams liep stebti vien nedidels keturi moni grupels nar, kuris suklydo mlynus dirgiklius pavadindamas aliais. Nepaisydami, kad jis klydo, j stebj eksperimento dalyviai demonstravo didesn savarankikum - net tada, kai visi kiti raudonas skaidres vadino oraninmis, j teisingi atsakymai sudar 76 proc. Tie, kurie minto pavyzdio nestebjo, 70 proc. daniau elgsi konformistikai.
Mano nuomon ir sitikinimai sustiprja ir bna skmingi, kai tik juos pripasta dar vienas protas." Novalis, Fragment (Fragmentas")
248
Sutelktumas
Maumos, kuri nepriklauso grupei, su kuria tapatinams - kito universiteto ar kitos religijos atstov, - nuomon mus trikdo maiau nei tokia pati ms grups maumos nuomon (Clark ir Maass, 1988). Heteroseksualas, kovojantis u gj teises, lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas. mons daniau patenkina pageidavimus netgi t, kurie gim t pai dien, yra bendravardiai ar kuri panas pirt antspaudai (Burger ir kiti, 2004; Silvia, 2005).
sutelktumas (cohesiveness)
Mes" jausmas; grups nari tarpusavio susisaistymo, pavyzdiui, pagal simpatijas, patrauklum mastas.
Juo grup labiau sutelkta, juo didesn gali ji turi savo nariams. Pavyzdiui, auktj mokykl student draugij nariai link kartu linksmintis, ypa kai labiau suartja (Crandall, 1988). Priklausantys tai paiai etninei grupei gali jausti pana savos grups spaudim prisitaikyti" - kalbti, elgtis ir rengtis taip, kaip daro visi". I juodaodi, kurie vaidina baltuosius", ar i baltaodi, vaidinani juodaodius", gali aipytis j aplinkoje (Contrada ir kiti, 2000). Grups poveik patiria ir tie eksperimento dalyviai, kurie grups atvilgiu nusiteik palankiai (Berkowitz, 1954; Lott ir Lott, 1961; Sakurai, 1975). Jie nenori prietarauti kit nuomonei. Bijodami bti atstumti, ie mons link nusileisti, ypa tiems, kurie priklauso daugumai (Hogg, 2001). Savo veikale Essay Concerning Human Understanding (Apie mogikj supratim") XVII a. filosofas Johnas Locke vertino sutelktumo veiksn: Tarp deimi tkstani neatsiras n vieno, kuris bt toks stiprus ir nejautrus, kad galt atsispirti klubo nari antipatijai bei pasmerkimui". Kaip matysime 11 skyriuje Patrauklumas", esame link pamgti tuos, kurie panas mus. Taigi mons stengiasi prisiderinti prie juos panai moni nuomons. Pavyzdiui, geriau vertiname muzikos krin, jei pastebime, kad jis patiko panaiems mus monms. Neigiam nuomon ireikiame, jei muzika patiko nepanaiems mus monms.
Padtis
Kaip ir buvo galima numanyti, uimantys auktesn padt daniausiai turi didesn tak (Driskell ir Mullen, 1990). Jaunesnieji grups nariai - netgi jaunesnieji socialiniai psichologai - pripasta labiau pasiduodantys grups nuomonei negu vyresnieji grups nariai (Jetten ir kiti, 2006). Neatsargaus perjimo per gatv tyrime, kuriame, to neinodami, dalyvavo 24 000 psij, buvo pastebta, jog neatsargi psij sumadavo nuo 25 proc. iki 17 proc., kai tarp j atsirasdavo atsargiai per gatv einantis tariamas eksperimento dalyvis, ir padiddavo iki 44 proc., kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti, 1990). Atsargaus psiojo drausminantis poveikis bna dar didesnis, jei jis gerai apsirengs. Atrodo, jog Australijoje mog kuria" ir rbai. Michaelas Walkeris, Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebjo, kad Sidnio pstieji buvo labiau link bendradarbiauti, kai juos kreipdavosi gerai apsirengs apklaus atliekantis darbuotojas, nei kai klausindavo prastai apsirengs.
249
Milgramas (1974) ra, kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio isilavinimo mons noriau vykd eksperimentuotojo paliepimus nei labiau isilavin. Davs 450 volt elektros ok, 37 met suvirintojas atsisuko eksperimentuotoj ir pagarbiai paklaus: Kas toliau, profesoriau?" Kitas dalyvis, teologijos fakulteto profesorius, nepakluss reikalavimui jungti 150 volt elektros srov, pasak: Nesuprantu, kodl eksperimentas sumanytas taip, kad io mogaus gyvybei kyla pavojus", ir apibr eksperimentuotoj klausimais apie tokio darbo etik".
Vieoji reakcija
Vienas pirmj klausim, kur mokslininkai iekojo atsakymo, buvo toks: ar vieai atsakinjant prisitaikoma labiau? Gal i ties mons daugiau dvejoja, bet vieumoje nenori pasirodyti netur nuomons? Dabar jau iaikinta: eksperiment metu atsakinjant vieai, prisitaikoma labiau nei atsakinjant ratu. Igirdus kit dalyvi atsakymus, Ascho eksperiment dalyviai bt patyr maesn grups poveik, jei jie bt galj atsakyti ratu inodami, kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. Lengviau laikytis savo sitikinim, kai esame vieni balsavimo kabinoje, o ne kai stovime prie grup.
Ankstesni sipareigojim nebuvimas

1980 metais grynaveisl kumelait Rizika tapo antrja, nugaljusia Kentukio ristn lenktynse. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyder irg Kodeks. Kai po paskutinio poskio jie iniro greta vienas kito, Kodeksas asteljo link Rizikos, kumelait akimirksn sutriko ir neymiai pralaimjo lenktynes. Ar Kodeksas savo onu paliet Rizik? O gal Kodekso raitelis netgi sudav jai rimbu per galv? Lenktyni teisjai susirinko pasitarti. Trumpai pasvarst, jie nusprend, kad joki paeidim nebuvo ir kad nugaljo Kodeksas. is sprendimas sukl skandal. Dar kart perirjus televizijos raus paaikjo, jog Kodeksas i ties onu prisiliet Rizikos, lenktyni favorits. Buvo pareiktas protestas. Lenktyni teisjai pasitar dar kart, taiau sprendimo nepakeit. Ar ikart po lenktyni paskelbta inia turjo takos teisj pasiryimui nekeisti sprendimo? To niekada nesuinosime. vyk tegalime tik pakartoti laboratorijoje - sukuriant slygas sipareigoti nedelsiant arba nesudarant toki slyg - ir stebti, ar is sipareigojimas kaip nors veikia. Taigi sivaizduokite, kad dalyvaujate Ascho eksperimente. Eksperimentuotojas parodo linij ir prao, kad js pirmas atsakytumte. Kai js pareikiate savo nuomon, sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai, eksperimentuotojas leidia jums dar pagalvoti. Ar susidr su prieinga grups nuomone pakeisite savo sprendim? Realiai beveik niekada itaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard, 1955): kart vieai sipareigoj laikoms savo odio. Geriausiu atveju sprendim pakeiiame pasikeitus aplinkybms (Saltzstein ir Sandberg, 1979). Todl ga-
250
Kas niekada nepakeit savo nuomons, tie save myli labiau nei ties." Joubert, Penses (Mintys")
lime manyti, kad uoli vanden ar gimnastikos varyb teisjai retai kada pakeis savo vertinimus pamat, kaip vertina kiti kolegos, taiau jie gali derinti savo vlesnius vertinimus. Ankstesni sipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo kalbinjimams. Kai imitacins prisiekusij grups priima sprendimus, balsai daniau pasiskirsto po lygiai tada, kai balsuojama vieai, o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun, 1985). Vieai sipareigoj mons nenoriai keiia sprendimus. Imintingi tikintojai tai ino. Prekybininkai klausimus formuluoja taip, kad pritartume, o ne prietarautume tam, k jie reklamuoja. Aplinkosaugininkai ragina sipareigoti rinkti antrines aliavas, taupyti energij ar vainti autobusais ir pastebi, kad mons legviau paklsta, kai raginimai saugoti aplink neveria sipareigoti asmenikai (Katzev ir Wang, 1994). 14-17 met paaugliai, pakartotinai vieai sipareigoj saugoti skaistyb iki vedyb, daniau susilaiko nuo lytini santyki ar juos nukelia vlesniam laikui nei tam nesipareigoj jaunuoliai (Bearman ir Bruckner, 2001; Brckner ir Bearman, 2005). (Jeigu sulauo sipareigojim, jie reiau naudoja prezervatyvus.)
APIBENDRINIMAS Kaip nuspti galim konformistikum?

Atlikdami konformizmo tyrimus, eksperimentuotojai atskleid, kas skatina elgtis konformistikai. Tam tikros aplinkybs ar slygos bna ypa veiksmingos. Pavyzdiui, grups savybs: mons labiausiai prisitaiko, kai susiduria su vieningais trij ar daugiau patraukli ir aukt padt uimani moni teiginiais. Konformistikumas sumaja, jei suformuotas elgesys ar sitikinimas nra vieningas. Konformistikum stiprina grups susitelkimas. Juo auktesn padt uima elges ar sitikinim formuojantis asmuo, juo labiau pasireikia konformistikumas. Danai prisitaikoma, kai savo nuomon reikia pareikti vieai (grups akivaizdoje). Jei asmuo sipareigojo kakaip elgtis ar kakuo tikti, jis greiiau laikysis sipareigojimo, o ne prisitaikys.
Kodl elgiamasi konformistikai?

Ar js matote an debes, kuris labai panaus kupranugar?", - klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. Kaip kain k jis tikrai atrodo lyg kupranugaris", - atsako Polonijus. Man regis, jisai panaus ebenkt", - kiek vliau sako Hamletas. Jo kupra kaip ebenkties", pritaria Polonijus. O gal kaip banginio?" - svarsto Hamletas. Visai kaip banginio", - sutinka Polonijus.* Klausimas: kodl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu?
tai a, amerikietis, klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. Lektoriui baigus pasiruoiau kartu su visais paploti. Taiau auditorija ne plojo,
* Vert A. Churginas.
251
o m krumpliais barbenti stalus. K tai reik? Gal jie nepritar? Tikriausiai ne kiekvienas idrst vieai rodyti nepalankum vieiniam ymiam asmeniui. Be to, vokiei veiduose nepastebjau nepasitenkinimo. Ne, nusprendiau, tikriausiai tokios bna vokikos ovacijos. Tada ir a pradjau barkinti krumpliais. Kas paskatino elgtis konformistikai? Kodl a neplojau, kai kiti barbeno? Yra dvi galimybs: a) nusileisti grupei, kad btum priimtas ir pripaintas arba b) kad gautum svarbi informacij. Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) ias dvi galimybes pavadino normatyvine taka ir informacine taka. Normatyvin taka yra prisitaikymas prie minios", vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. Galbt Polonijus norjo sulaukti Hamleto, auktesn nei jis padt uimanio Danijos princo, palankumo. Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grups danai atmeta nuolatos nukrypstanius kolegas (Miller ir Anderson, 1979; Schachter, 1951). Ypa tada, kai nuomons isiskiria ne tik eimoje", bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti, 2003). Parlamento ar Kongreso nariams leistina prietarauti planams skelbti kar, kol debatai vyksta alies viduje. Taiau prasidjus konfliktui tikimasi, kad kiekvienas parems ms karius". Kaip inome, socialin atskirtis bna skaudi; nukrypus nuo grups norm danai tenka mokti emocijomis. Gerardas (1999) prisimena, kad viename i jo konformizmo eksperiment draugikai nusiteiks eksperimento dalyvis nusimin, pasipra leisti ieiti i patalpos, o kai sugro, atrod
ibals ir sukrstas. A susirpinau ir pasiliau nutraukti seans. Jis rytingai atsisak ir ts visus kitus 36 bandymus, n karto nenusileisdamas kitiems. Kai eksperimentas pasibaig, ir a j a m paaikinau buvusias pinkles, jis atsipalaidavo ir su palengvjimu atsiduso. Jo veidas atgavo buvusi spalv. Paklausiau, ko jis buvo ijs. Nusi vemti", - atsak vaikinas. Jis nenusileido, taiau kokia kaina! Jis labai norjo, kad kolektyvas j priimt ir pamgt, taiau bijojo prieingos reakcijos, nes laiksi savo nuomons ir prietaravo kitiems grups nariams. tai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys.
normatyvin taka (normative influence) Konformizmas, grindiamas mogaus noru patenkinti kit lkesius siekiant isikovoti pripainim. informacin taka (informational influence) Konformizmas, grindiamas faktais, suinotais i kit moni.
Jei nuogstaujate, kad pavluosite laiv, prisiminkite Titanik Neinomas autorius
Kartais didel nukrypimo kaina skatina mones pritarti tam, kuo jie netiki, arba bent jau ugniauti savo nepritarim. Bijojau, kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu", - teig vienas vokiei karininkas, aikindamas savo nenor prieintis masinms egzekucijoms (Waller, 2002). Kai kurie kareiviai dalyvavo udynse My Lai kaime, bijodami karinio tribunolo u nepaklusnum. Ypa normatyvin taka skatina nuolaidum t moni, kurie buvo aipymosi i kit liudininkais, arba kurie nori daryti kajer (Hollander, 1958; Janes ir Olson, 2000). Kaip prisimena Johnas F. Kennedy (1956), prie patenkant Kongres man buvo priminta, kad norint sutarti reikia pritarti" (p. 4). Antra vertus, pritarti skatina informacin taka. Esant neapibrtoms aplinkybms, kokias buvo patek autokinetinio eksperimento dalyviai, kiti mons gali tapti svarbiu informacijos altiniu. Paskiras asmuo gali svarsty-
252
ti: Nenutuokiu, kiek pasislinko viesos takas. Taiau atrodo, jog is vyrukas ino." Emorio universiteto neurolog grup, nordama itirti, kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujani moni smegenys, funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyr dalyvi smegenis, kol jie, iklaus kit dalyvi atsakymus, atsakinjo suvokimo klausimus (Berns ir kiti, 2005). (Pateikta uduotis: reikjo mintyse pasukti figr ir pasirinkti jos atitikmen i keleto galimybi.) Kai dalyviai, prisitaikydami prie neteisingo kit dalyvi atsakymo, patys atsakydavo neteisingai, suaktyvdavo suvokim reguliuojanios, o ne smoningus sprendimus priimanios smegen sritys. Kai dalyviai prietaraudavo grups nuomonei, suaktyvdavo su emocijomis susijusios smegen sritys. Tokie rezultatai pera ivad, kad monms prisitaikant veikiamas j suvokimas. Tad rpindamiesi socialiniu vaizdiu patiriame normatyvin tak. Trokdami bti teisingi - informacin tak. Kasdieniame gyvenime normatyvin ir informacin takos danai reikiasi kartu. A nenorjau bti vienintelis, plojs mintoje Vokietijos universiteto salje (normatyvin taka), taiau kit elgesys parod man, kaip ireikti savo pritarim (informacin taka). Eksperimentuose, kuriuose tiriama, kada mons elgiasi konformistikai, kartais bna apribota arba normatyvin, arba informacin taka. Daniau prisitaikoma esant kit moni akivaizdoje. Taip reikiasi normatyvin taka (nes mons gauna t pai informacij ir kai reaguoja vieai, ir individualiai). Antra vertus, danai elgiamasi konformistikai, kai eksperimento dalyviai jauiasi nekompetentingi, kai pateikiama sudtinga uduotis ir kai svarbu jaustis teisiems - visa tai yra informacins takos poymiai.
APIBENDRINIMAS Kodl elgiamasi konformistikai?

Eksperimentai atskleidia dvi konformistiko elgesio prieastis. Normatyvinei takai pasiduodame i noro bt priimti: mes norime bti mgstami. Tai, kad labiau prisitaikoma reaguojant vieai, atspindi normatyvin tak. Informacin tak kuria kit moni pateikti duomenys apie realyb. Tendencija prisitaikyti, priimant sudtingesnius sprendimus, atspindi informacin tak: mes norime bti teiss.
Kas elgiasi konformistikai?

Konformizmas kinta ne tik keiiantis aplinkybms, bet ir monms. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste i asmenybs savyb rykiausia?
Ar kai kurie mons apskritai labiau pasiduoda (arba, pasakyiau, yra atviresni) socialinei takai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti konformistais", o kitus nepriklausomais"? Iekodami prisitaikym skatinani veiksni, mokslininkai sutelk dmes tris prognostines prielaidas: asmenyb, kultr ir socialinius vaidmenis.
253
Asmuo
XX a. septintojo deimtmeio pabaigoje ir atuntajame deimtmetyje, tiriant asmenini savybi ir konformistikumo ssajas, buvo pastebtos tik j uuominos (Mischel, 1968). Prieingai nei situaciniai veiksniai, kuriuos buvo galima pademonstruoti, asmenins savybes nedaug tegaljo prognozuoti paskiro mogaus elgsen. Manyta, kad norint suinoti, ar konkretus asmuo bus konformistikas, agresyvus ar paslaugus, svarbiau inoti aplinkybi detales nei to mogaus psichologini test rezultatus. Milgramas (1974) padar tai toki ivad: Esu tikras, kad klusnum ir neklusnum lemia sudtingos, su asmenybs savybmis susijusios prieastys. Taiau inau, kad mes j dar neisiaikinome" (p. 205). Mintis, kad asmeniniai bruoai turi menk poveik, XX a. devintajame deimtmetyje paskatino itirti, kokioms aplinkybms esant mogaus elges galima sieti su jo asmeninmis savybmis. Tyrimai patvirtina princip, su kuriuo susidrme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos, savybs) retai tiksliai ipranaauja konkret poelg, jie leidia apibendrintai prognozuoti, kaip mogus elgsis vairiomis aplinkybmis (Eptein, 1980; Rushton ir kiti, 1983). ia gali praversti tai tokia analogija: prognozuoti, kaip pasielgtumte konkreioje situacijoje, yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti js atsakym vienintel testo klausim. O js galimas konformistikumas (arba draugikumas ar agresyvumas) vairiomis aplinkybmis prognozuojamas lengviau, kaip ir bendrasis testo i daugelio klausim rezultatas. Asmenybs savybs lengviau padeda numatyti elgsen, kai socialin taka yra silpna. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami grietoje" aplinkoje; aiks reikalavimai trukd reiktis asmenybi skirtumams. Taiau vis tiek Milgramo eksperiment dalyviai labai skyrsi savo paklusnumu, ir todl yra rimtas pagrindas tarti, kad kartais paklusnumas priklauso nuo prieikumo, pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lkesius (Blass, 1990; 1991). Laisvesnse" situacijose - pavyzdiui, kai du nepastami mons sdi laukiamajame, ir j elgesys nereguliuojamas jokiais enklais - asmenybs turi dar didesnes galimybes suspindti (Ickes ir kiti, 1982; Monson ir kiti, 1982). Bet net ir sudtingomis aplinkybmis individai skiriasi. Praneimuose apie prievart Abu Graibo kaljime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus, kurie, nepaisydami pajuok ir karo lauko teismo grsms, neprisidjo prie savo koleg (O'Connor, 2004). Leitenantas Davidas Suttonas nutrauk vien incident ir spjo vadovyb. Jis teig: Nenoriu vertinti, bet i tikrj a maiau nederam dalyk ir apie juos praneiau". un priirtojas Williamas Kimbro nepasidav stipriam spaudimui" dalyvauti nederamose apklausose". Specialistas Josephas Darby suvilp vilpuku, pateikdamas karo policijai rodym. Darby kakas pavadino iurke", buvo grasinama su juo susidoroti u nepritarim bendrai nuomonei, todl jam buvo suteikta apsauga. 0 motina diaugsi: Brangusis, a labai didiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu, nes gris visada nugali blog, o tiesa - ilaisvina" (ABC News, 2004).
254
domu atkreipti dmes profesional nuomoni vytuokl. Neatmetant neginijamos socialini jg galios, dabar vis labiau pripastamos individualios asmens savybs ir gimti polinkiai. Kaip ir anksiau minti nuostat tyrintojai, asmenybs tyrintojai tikslina ir i naujo patvirtina ry tarp to, kas mes esame, ir to, k darome. J pastangomis iandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareikimu: Kiekvienas psichologinis vykis priklauso nuo mogaus bsenos ir socialins aplinkos, nors santykinai j reikm skirtingais atvejais skiriasi" (p. 12).
Kultra
Ar kultrinis fonas padeda prognozuoti galim konformistik elges? I ties padeda. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose alyse pakartojo Ascho konformizmo eksperiment ir daugeliu atvej nustat pana konformistikumo santyk - 31 proc. Libane, 32 proc. Honkonge, 34 proc. Brazilijoje - taiau 51 proc. Zimbabvs Bantu gentyje, kur u nekonformistik elges buvo taikomos grieiausios sankcijos. Kai Milgramas (1961) naudojo kitoki konformizmo tyrimo metodik, siekdamas palyginti Norvegijos ir Pranczijos studentus, jis nuolatos pastebdavo, kad Pranczijos studentai maiau link elgtis konformistikai. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 ali atlikta 133 tyrim analiz parod, kaip kultrins vertybs veikia konformistikum. Palyginti su individualistinmis visuomenmis, kolektyvistini visuomeni, kuriose tradicija puoselti darnius santykius padeda apibrti savj A, nariai labiau pasiduoda kit moni takai. Kaip manote, kokie buvo pakartotini paklusnumo eksperiment Australijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Jordanijoje, Piet Afrikoje ir Jungtinse Valstijose rezultatai, palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panaus arba netgi auktesnis - Miunchene 85 proc. (Blass, 2000). Taiau kultros kinta. Kartojant Ascho eksperimentus su Didiosios Britanijos, Kanados ir Jungtini Valstij universitet studentais kartais sulaukiama maesnio konformizmo nei prie du ar tris deimtmeius (Lalancette ir Standing, 1990; Larsen, 1974, 1990; Nicholson ir kiti, 1985; Perrin ir Spencer, 1981). Taigi konformistikumas bei paklusnumas yra universalios savybs, taiau jos priklauso ir nuo kultros, ir nuo laiko.
A nenoriu prisitaikyti prie io pasaulio." Woody Guthrie
Socialiniai vaidmenys
Pasaulis - tai scena, o vyrai, moterys - tik aktoriai: kiekvienam skirta, kada ieiti ir eiti; kiekvienas per savo ami atlieka daug vaidmen. VVilliam Shakespeare
Vaidmen teorijos alininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjess Kaip jums tai patinka" herojus akas mano, kad socialinis gyvenimas panaus vaidyb teatro scenoje - su visa jos butaforija, kaukmis ir scenarijais. Konfor-
255
mizmas turi daug bendro su iais vaidmenimis. Socialiniai vaidmenys suteikia iek tiek interpretacijos laisvs, taiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. Studentas privalo ateiti egzamin, parengti kursinius darbus ir gauti bent minimal vertinim. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdiui, pstieji privalo laikytis deins kelio puss ir atsargiai pereiti gatv), j nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. Tikram, apibrtam vaidmeniui btinas atitinkamas norm rinkinys. A i karto galiu sudaryti ilg sra norm, apibriani mano kaip profesoriaus ar tvo elges. Nors asmenin vaizd galiu sukurti paeisdamas maiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykikum, retai kada atvykstu per anksti), jei paeisiau pagrindines taisykles (neateiiau paskaitas, skriausiau vaikus), galiau bti atleistas i darbo arba prarasti tvysts teises. Vaidmenys daro reikming poveik. 4 skyriuje aikinoms, kad paprastai mons sisavina savo vaidmenis. Per pirm pasimatym ar pradj nauj darb, vaidmen galite atlikti smoningai. Pavertus vaidmen vidiniu sitikinimu, savikontrol sumaja. Kas atrod dirbtina, tampa nuoirdu. T patiria daugelis imigrant, Taikos Korpuso darbuotoj, usieniei student ir aukiausio rango vadov. Atvykus nauj al, reikia laiko, kad imoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybmis - prisitaikyti, kaip a prisitaikiau prie vokiei, kurie krumpliais barbeno stalus. Prisitaik naujoje alyje beveik visi repatriantai, sugr savo gimtin, vl patiria tamp (Sussman, 2000). J elgsena, vertybs ir tapatumas nepastebimai pasikeit siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. Kad vl susigrint vidin darn, reemigrantai privalo i naujo prisitaikyti prie savosios kultros. Pagrobtos laikrai magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo, kokia reikminga vaidmens galia. 1974 metais, bdama devyniolikos, ji buvo pagrobta jaun revoliucionieri, pasivadinusi Simbiono isilaisvinimo armija. Netrukus Hearst vieai paskelb, kad prisijungia prie pagrobj ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo, turting tv ir suadtinio. Ji pra, kad mons pamgint suprasti joje vykusius pokyius". Po dvylikos dien stebjimo kamera ufiksavo j dalyvaujant ginkluotame banko apiplime. Prajus devyniolikai mnesi Hearst buvo suimta. Po dvej kalinimo ir perprogramavimo" met ji vl msi turtingos paveldtojos vaidmens, skmingai" itekjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje, tapo motina ir raytoja, daug laiko skiriania labdaringai veiklai (Johnson, 1988; Schiffman, 1999). Jei Patricia Hearst vis t laik i ties bt buvusi pasiventusi revoliucionier, arba jei ji tik bt apsimetinjusi, kad bendradarbiauja su savo pagrobjais, mons bt j suprat. Taiau, kaip ra Philipas Brickmanas, jie niekaip negaljo suprasti (ir dl to XX a. atuntajame deimtmetyje is pagrobimas buvo viena didiausi sensacij), - kad ji pajgia bti tikra turt paveldtoja, paskui tikra revoliucionier ir po to vl tikra turt paveldtoja". Nei jums, nei man, be abejons, nebt galj to nutikti - o gal bt?
256
Turtinga paveldtoja Patricia Hearst kaip revoliucionier Tania14 ir kaip turtinga priemiesio gyventoja.
^p B * B P CvN SSf*P H M
.
^
L -1 T
' i* 1 i1
i
1
Ir taip, ir ne. Kaip pamatysime paskutinje io skyriaus dalyje, ms veiksmai priklauso ne tik nuo socialins situacijos, bet ir nuo ms polinki. Ne visi vienodai reaguoja prievart. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje js ir a btume reagav skirtingai. Kai kurios socialins situacijos daugum normali" moni gali priversti pasielgti nenormaliai". Tai paaikja i eksperiment, kuri metu gerus ketinimus turintiems monms sukuriamos nepalankios situacijos - taip stebima, kas paims vir: grio ar blogio pradas. Deja, danai nugali blogis. Puiki moni poelgiai danai nebna puiks.
Vaidmen sukeitimas
Vaidmen atlikimas taip pat gali bti teigiamas dalykas. Smoningai atlikdami nauj vaidmen, sijausdami padt t, kuri vaidmenys kitokie, mons gali keistis. Kartais vaidmenys atliekami poromis, kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai - tvo ir vaiko, dstytojo ir studento, gydytojo ir paciento, darbdavio ir darbuotojo, policininko ir pilieio. Susikeitus vaidmenimis gali bti lengviau suprasti kit. Tad derybininkas ar grups lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi alis apsikeisti vaidmenimis, kad viena rodint kitos pozicij. Arba galima paprayti, kad kiekviena alis prie pateikdama atsakym perfrazuot pagrindin kitos alies mint (tai sukelt kitos alies pasitenkinim). Jei kada sivelsite sudting gin su draugu ar tvais, pamginkite sijausti kito mogaus mintis ir jausmus, ir tik paskui reikti savuosius. Toks smoningas trumpalaikis konformistikumas gali pagerinti js santykius. Iki iol iame skyriuje teigme, kad esame biologiniai gimins, nes priklausome vienai moni riai. Pripainome, kad egzistuoja kultr vairov. Taip pat pastebjome, kad skirtingose kultrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. Prisiminkime, kad svarbiausias socialins psichologijos tikslas - ne sudaryti skirtum sra, o isiaikinti universalius elgsenos principus. Mus
257
domina tai, k tarpkultrins psichologijos tyrintojas Walteris Lonneris (1989) vadina universalija psichologija - psichologija, kuri bt tokia pat pagrsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje, kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Socialiniai vaidmenys skirtingose kultrose visada skiriasi, taiau nuostat poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas maiau. Nigerijoje ir Japonijoje paaugli vaidmuo apibriamas kitaip nei Europoje ir iaurs Amerikoje, taiau visose kultrose vaidmen lkesiai daro tak konformizmui socialiniuose santykiuose.
Didioji Dvasia, padaryk taip, kad a nekritikuoiau savo kaimyno tol, kol nenueisiu iki Mnulio apsiavs jo mokasinais." Amerikos indn malda
APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistikai?

[ klausim Kas elgiasi konformistikai?" gauta nedaug konkrei atsakym. Bendrieji asmenybs savybi vertinimai menkai prognozuoja konkreius konformistikus poelgius, taiau yra patikimesni vertinant polink elgtis konformistikai apskritai (bei kit socialini elges). Savybs stipriausias veiksnys silpnose" situacijose, kai individuali skirtum neugoia socialins jgos. Nors konformizmas bei paklusnumas yra universals, kultra socializuoja mones ir daugiau ar maiau veikia j socialin atsakomyb. Socialiniai vaidmenys reikalauja iokio tokio konformistikumo. Paklusimas kit lkesiams svarbi uduotis, imantis naujo socialinio vaidmens.
Ar norime bti kitokie?

Ar mons kada nors aktyviai prieinasi socialiniam spaudimui? Ar, veriami daryti A, jie darys Z? Kas paskatint itok nekonformistik elges?
iame skyriuje buvo pabriama socialini jg galia. Todl dert j ubaigti vl prisimenant mogaus gali. Mes nesame biliardo kamuoliukai, judantys ten, kur mus pastums. Mes galime veikti atsivelgdami savas vertybes, o ne iorines jgas. inodami, kad kakas bando mus priversti, galime elgtis prieingai.
Reaktyvusis pasiprieinimas
mons vertina savo laisvs pojt ir saviveiksmingum. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus, kad pradeda kelti grsm laisvei, mons ima maitauti. Prisiminkime Romeo ir Diuljet, kuri meil gimini prieinimasis tik dar labiau sutvirtino. Arba vaikus, kurie savo laisv ir nepriklausomyb teigia elgdamiesi prieingai nei reikalauja tvai. Todl imintingi tvai savo vaikams ne sakinja, o silo rinktis: Laikas tvarkytis. K renkiesi: voni ar du?" Psichologinio reaktyviojo pasiprieinimo teorij, teigiani, jog mons i ties veikia taip, kad isaugot savo laisves, patvirtina eksperimentai, parodantys, jog bandymai suvaryti mogaus laisv danai bumerangu i-
reaktyvusis pasiprieinimas (reactance) Motyvas, skatinantis isaugoti arba atkurti asmens laisvs jausm. Reaktyvusis pasiprieinimas kyla, kai kas nors grasina ms veiksm laisvei.
258
provokuoja neprisitaikym (Brehm ir Brehm, 1981; Nail ir kiti, 2000). iandieninio vakarietiko universiteto moterys maiau demonstruoja tradicin moterik kuklum, nei to reikalaut tradicin kultra (Cialdini ir kiti, 1998). Reaktyvusis pasiprieinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkohol. Jaunuoli nuo 18 iki 24 met apklausa, atlikta Kanados aling proi centre, atskleid, kad 69 proc. vyresni nei 21 m. jaunuoli (kai leidiama pirkti alkohol), per prajusius metus buvo pasigr, o tarp jaunesni nei 21 metai buvo pasigr 77 proc. Jungtinse Valstijose 56 auktosiose mokyklose atlikta student apklausa parod, kad tarp 21 met amiaus jaunuoli 21 proc. sudar abstinentai, tuo tarpu tarp jaunesni student abstinent buvo 19 proc. (Engs ir Hanson, 1989).
Unikalumo rodymas
sivaizduokite pasaul, kuriame visi mons elgiasi konformistikai ir tarp j nra joki skirtum. Ar tokiame pasaulyje mons bt laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogum, ar vienodumas kuria jauki, patogi, maloni aplink? mons jauiasi nepatogiai labai isiskirdami i kit. Taiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijauiama atrodant kaip visi. Kaip parod C. R. Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai, mons geriau jauiasi sivaizduodami es bent kiek kitokie. Be to, savo elgesiu jie stengiasi rodyti savo iskirtinum. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) tikino studentus, kad j 10 svarbiausi nuostat" arba rykiai skiriasi, arba beveik identikos 10 000 kit student nuostatoms. Konformistikumo tyrimo eksperimente tie, kuri unikalumo pojtis buvo sulugdytas, savo iskirtinum daniausiai stengsi rodyti neprisitaikydami prie grups. Mums, gyvenantiems Vakaruose, iskirtinumas yra svarbiausia ms tapatumo dalis (Vignoles ir kiti, 2000). Ir socialin taka, ir unikalumo trokimas aikja sigilinus populiariausius vaik vardus. Tvai, norintys duoti vaikui domesn vard, konkreiu laikotarpiu danai pasirenka tuos paius vardus. 2 0 0 2 metais populiariausi JAV mergaii vard deimtuke buvo Madison, Aleksis ir Olivija. Tie, kurie XX a. septintajame deimtmetyje norjo isiskirti i minios, pavadindami savo dukrel Rebeka ir manydami, kad tai originalu, netrukus pamat, kad tapo naujos minios dalimi, pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . Hillary, X X a. devintojo deimtmeio pabaigoje-deimtojo pradioje buvs populiarus vardas, m atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbj) po to, kai igarsjo Hillary Clinton. Nors vard populiarumas iblsta, pastebi Orenstein, jis gali vl atgyti vlesnse kartose. Maksas, Rouz ir Sofi skamba arba kaip seneli nam gyventoj, arba kaip smlio dje aidiani vaik vardai. Tai, kad mes save laikome unikaliais, atskleidia ir spontanikos savojo A sampratos". Williamas McGuire ir jo kolegos i Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer, 1978; McGuire ir kiti, 1979) rao, jog vaik
Kai tatuiruots ant pei bus pradtos laikyti masiniu reikiniu - ir reik labiau konformistikum, o ne individualum - tiktina, kad j populiarumas sumas.
259
papraius papasakoti apie save", jie daniausiai ivardija savo iskirtines savybes. Usienyje gim vaikai daniau nei kiti link paminti savo gimimo viet. Rausvaplaukiai daniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plauk spalv. Stambs ir smulks vaikai daniausiai nurodo savo kno svor. Panaiai ir savo lyt mes labiau suvokiame bdami su kitos lyties monmis (Cota ir Dion, 1986). Kai kartu su deimia kit - kaip paaikjo, vien moterimis - dalyvavau Amerikos psicholog asociacijos posdyje, t pai akimirk suvokiau savo lyt. Baigiantis kitai dienai per pertraukl pajuokavs, kad prie vyr tualeto bus trumpa eil, paskatinau greta sdini moter atkreipti dmes tai, kas nebuvo jai atj galv - grups sudt pagal lyt. Taisykl tokia, teigia McGuire, kad mogus suvokia save pagal tai, kiek jis skiriasi nuo kit". Tad , j e i a esu juodaod moteris tarp baltj moter, save suvoksiu kaip juodaod; patekus tarp juodaodi vyr mano odos spalva taps nesvarbi, ir a save labiau suvoksiu kaip moter" (McGuire ir kiti, 1978). i valga padeda suprasti, kodl baltaodiai, uaug tarp kit rasi moni, link susikurti stipr baltaodio tapatum, kodl kiekviena maumos grup linkusi suvokti savo iskirtinum ir kaip su tuo susijusi kultrin aplinka. Daugumos atstovai, maiau dmesio kreipdami ras, priklausanius maumai gali laikyti pernelyg jautriais. Retkariais gyvendamas kotijoje, kur mano amerikietikas akcentas iduoda, kad esu usienietis, a suvokiu savo nacionalin tapatum ir esu jautrus tam, kaip kiti j reaguoja. Net kai dviej skirting kultr atsovai yra beveik tapats, jie vis tiek pastebi savo skirtumus, kad ir kokie mai jie bt. Netgi trivials skirtumai gali iprovokuoti paniek bei konflikt. Jonathanas Swiftas reikin ijuok Guliverio kelionse", pateikdamas pasakojim apie smailiagali kar su bukagaliais. Skirtumas tarp j buvo tai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramuti kiauinio lukt smailiajame, o bukagaliams - bukajame gale. irint pasauliniu mastu, skirtumai tarp kot ir angl, serb ir kroat, iaurs Airijos katalik ir protestant gali atrodyti neyms. Taiau mai skirtumai gali reikti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor, 1992). Konkurencija paprastai bna stipriausia, kai kita grup labiausiai panai jus. Nors atrodo, jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos, visi, deja, esame panas tuo, kad norime jaustis iskirtiniai ir kad pastebime, kuo skiriams. Taiau kaip aikiai parod aliko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai, stengiams atpainti ne iaip sau iskirtinum, o teisinga kryptimi besivystant iskirtinum. Siekiame ne paprasiausiai skirtis nuo vidutiniok, o bti u juos geresni.
Kai esu Amerikoje, n kiek neabejoju, jog esu yd, taiau labai abejoju, ar i ties esu amerikiet. O kai nuvykstu Izrael, inau, kad esu amerikiet, taiau labai abejoju, ar esu yd." Leslie Fiedler, Fiedler on the Roof, 1991 (Fiedler ant stogo")
Savimon, btybs savojo A pripainimas, negali egzistuoti be kito", kako, kas nra a"." C. S. Lewis, The Problem ofPain, 1940 (Skausmo problema")
APIBENDRINIMAS Ar norime bti kitokie?

Socialins psichologijos pabriam socialinio spaudimo gali reikia papildyti mogaus galios akcentu. Mes nesame marionets. Kai socialin prievarta tampa akivaizdi, mons danai patiria reaktyvj pasiprieinim - paskat prieintis prievartai, kad isaugot savo laisves.
260
Nesijauiame patogiai, jei labai skiriams nuo kitos grups, taiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti. Todl elgiams taip, kad isaugotume savo unikalumo ir individualumo pojt. Grupje labiausiai suvokiame tai, kuo skiriams nuo kit.
Post scriptum: kaip bti individualybe bendruomenje

Usiimk savo reikalais. Abejok autoritetais. Daryk tai, kas patinka. Siek savo laims. Galvok apie save. Nemeluok sau. Esi atsakingas sau. iuos ir panaius odius girdime nuolatos, ye/ gyvename Europoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje ir juo labiau Jungtinse Valstijose. Prielaida, kad individualizmas yra gerai, o konformizmas - blogai, yra tai, k 1 skyriuje pavadinome socialine pateiktimi", bendra grups idja. Visi ms mitiniai kultriniai herojai - pradedant Heklberiu Finu ir baigiant erloku Holmsu ar Neo i trilogijos Matrica" - prieinosi nustatytoms taisyklms: pripaino asmens teisi virenyb ir palaik besiprieinant. 1831 metais prancz raytojas Alexis de Tocueville, pabuvojs Amerikoje, sukr termin individualizmas". Jis ra, kad individualistai niekam nesijauia skolingi ir beveik nieko i kit nesitiki. Jie pranta mstyti apie save atsietai ir sivaizduoja, kad patys valdo savo likim". Prajus imtmeiui, psichiatras Fritzas Perlsas (1972) knijo radikalj individualizm Gestaltinje maldoje": A rpinuosj s a v o reikalais, o tu rpinkis savaisiais. iame pasaulyje a esu ne tam, kad pateisiniau tavo lkesius. Ir tu iame pasaulyje esi ne tam, kad pateisintum manuosius. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritar: tai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks, kad galiu bti visikai patenkintas ir visikai save ireikti?" Kaip pastebjome 2 skyriuje, vargu, ar is klausimas svarbus daugelio kit kultr, tarp j Azijos, Piet Amerikos ir didiosios dalies Afrikos monms. Ten, kur vertinama bendruomen, konformizmas yra priimtinas. Vaikai danai demonstruoja savo solidarum dvdami uniformas. Prisiriimas giliai siaknijs. Siekiant isaugoti darn, konfrontacija ir nepritarimas slopinami. Isikis kuolas kalamas gilyn", - sako japonai. Amitai Etzioni (1993), buvs Amerikos sociolog asociacijos prezidentas, ragina mus pereiti prie bendruomeninio" individualizmo, kuris individualizm gretina su bendruomenikumu. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). Bendruomenikumas remiasi individualumo pavertimu ventenybe", - aikina jis. Taiau jis taip pat tvirtina pagrindin solidarumo vert..., kad tuo, kuo esame, tampame bendraudami su kitais". Kaip ir vairi Vakar krat pilieiai, dauguma ios knygos skaitytoj naudojasi neprisitaikanio individualizmo privalumais. Taiau bendruomenininkai primena mums, kad mes taip pat esame socialins btybs, turinios pamatin poreik priklausyti. Konformizmas nra nei yda, nei privalumas. Mes privalome ilaikyti savojo a" ir mes", nepriklausomybs ir prisiriimo, privatumo ir bendruomenikumo, individualumo ir socialinio tapatumo poreiki pusiausvyr.
tikinjimas
Kokie yra tikinjimo bdai? Pagrindinis bdas alutinis bdas Skirtingi bdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra tikinjimo elementai? Kas sako? Pranejas Mokslini tyrim ivada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove K sako? Praneimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena tikinimo elementai Grups poveikis K slepia moksliniai tyrimai. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinim Kaip galima atsispirti tikinjimui? Asmeninio sipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostat stiprinimo) programos Ivados apie nuostat stiprinim Post scriptum: kaip bti atviram, taiau ne naiviam
Polinkis be ilyg priimti tiek sen ties, tiek nauj propagand ir sekti ja yra silpnyb, kuri vis dar tebevyrauja moni protuose." Charlotte Perkins Gilman, Human Work, 1904 (mogaus darbas")
tikinjimas (persuasion) Praneimo sukeltas sitikinim, nuostat ar elgsenos pokyi procesas.
Atmink, kad pakeisti savo nuomon ir paklausyti to, kuris teisingai kalba, nereikia prarasti laisv." Markas Aurelijus Antoninas, Meditacijos, viii. 16, p. 121-180.* * I senosios graik kalbos vert Eugenija Ulinait
osephas Goebbelsas, Vokietijos tautos vietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 met, suprato tikinjimo gali. Gavs teis kontroliuoti spaud, radijo programas, kino filmus ir menus, jis pasiryo tikinti vokiei taut pripainti naci ideologij. Kitas nacistas, Julius Streicheris, leido antisemitins pakraipos savaitrat Der Strmer (500 000 egz. tirau), vienintel, kur nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. Streicheris taip pat leido antisemitikas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbdavo per masinius mitingus, kurie tapo nacistins propagandos dalimi. Koki tak dar Goebbelso, Streicherio ir kit naci propagandin veikla? Ar jie, kaip per Streicherio teism Niurnberge tvirtino sjungininkai, i ties nuodijo daugybs milijon moni protus" (Bytwerk, 1976)? Daugumai vokiei nepavyko diegti neapykantos ydams. Taiau daugelis ja usideg. Kai kurie m pritarti antisemitinei veiklai. O dauguma arba neturjo savo nuomons, arba buvo bauginti ir tapo milinikos genocido programos vykdytojais, arba bent jau netrukd j gyvendinti. Jei milijonai moni nebt paklus, holokausto nebt buv (Goldhagen, 1996). Atotrkis tarp amerikiei ir Vakar Europos gyventoj" atskleidia tikinjimo gali - toki ivad padar Pew tyrim centras po 2003 metais atliktos apklausos apie kar Irake. Pavyzdiui, prie pat kar atliktos apklausos rod, kad europieiai (ir kanadieiai) karo nepalaik santykiu madaug 1:2, tuo tarpu amerikieiai beveik tokiu paiu santykiu kar rm (Burkholder, 2003; Moore, 2003; Pew, 2003). Prasidjus karui, amerikieiai j rm apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti, 2003). Iskyrus Izrael, visose kitose alyse apklausose dalyvav asmenys nepritar Irako puolimui. Nepalaikome n vienos puss diskusijoje. Debatus, ar vertjo pradti kar, paliksime istorijai. Taiau galime pasakyti, kad didiulis atotrkis tarp amerikiei ir j tolim pusbroli bei pusseseri kitose alyse byloja tikinjimo naudai. Kas dieg amerikieiams palank poir kar? Kas kit valstybi pilieius privert jam nepritarti? ias nuostatas, bent jau i dalies, taip pat formavo tikinantys praneimai, paskatin pus amerikiei patikti, kad Saddamas buvo tiesiogiai susijs su rugsjo 11-osios ipuoliais, o keturis i penki amerikiei - patikti, jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy, 2003; Gallup, 2003; Newport ir kiti, 2003). Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi, kad kultra paprastai formuojasi leisdamasi i viraus emyn, nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idj sklaid. Tad amerikieiai ir kitur gyvenantys mons stebjo du skirtingus karus (della Cava, 2003; Friedman,
7 skyrius. TIKINJIMAS
263
2003; Goldsmith, 2003; Krugman, 2003; Tomorrow, 2003). Priklausomai nuo to, kur gyvenate, js galjote igirsti, kad Amerika ilaisvina Irak" arba kad Amerika siver Irak". Daugeliui amerikiei atrod, kad kit ali iniasklaida palaik vyraujanias antiamerikietikas nuostatas ir menkino Saddamo keliam grsm. Daug kam u Amerikos rib atrod, jog amerikiei iniasklaida buvo alikai palanki karo veiksmams. Nesvarbu, kuo buvo grindiamas alikumas ir koks informacijos kiekis nulm vienok ar kitok poir, aiku viena: priklausomai nuo to, kur gyveno, mons gaudavo iek tiek skirting informacij (kuri aptarinjo ir kuria tikjo). tikinjimas - svarbus dalykas. tikinjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveik gyvenimo bd. Lig kontrols centras pranea, kad i dalies dl sveikatingumo propagavimo kampanij amerikiei rkali skaiius sumajo iki 23 proc. - tapo perpus maesnis palyginti su rkali skaiiumi prie 40 met. Kanados statistikos biuras pranea apie pana rkanij skaiiaus sumajim Kanadoje. O JAV auktj mokykl pirmakursi, teigiani, jog negeria alaus, skaiius iaugo nuo 25 proc. 1981 m. iki 57 proc. 2005 m. (Pryor ir kiti, 2005). Labiau nei kada nors per pastaruosius deimtmeius iprus fizins bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarei. Kaip rodo ie pavyzdiai, tikinjimas gali duoti ir pragaitingus, ir naudingus rezultatus. Pats savaime is metodas nra nei geras, nei blogas. Informacijos tikslas bei turinys slygoja teigiam ar neigiam jos vertinim. Blog tikinjim vadiname propaganda". Ger - vietimu". vietimas, palyginti su propaganda, labiau pagrstas faktais ir ne toks imperatyvus. tikinjim vadiname vietimu" tada, kai juo patikime, o propaganda" - kai netikime (Lumsden ir kiti, 1980). Per pastaruosius deimt met amerikieiai m labiau remti gj teises, j partnerysts sjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni, 2005). Vieni mons mano, kad nuostatos keiiasi dl vietimo", kiti - dl propagandos". Poiris pats savaime nesusidaro. Todl tikinimas - tiek vieiamasis, tiek propagandinis - neivengiamas. I ties, tikinjimo esama visur - politikoje, rinkodaroje, pirlybose, vaik aukljime, derybose, religijoje ir teismo nutartyse. Todl socialiniai psichologai analizuoja, kas veiksmingai ir ilgam keiia nuostatas. Kokios aplinkybs lemia tikinimo poveik? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus tikindami? sivaizduokite, jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. Arba dvasininkas, siekiantis sustiprinti savo parapijiei meil artimui ir labdaros veikl. Arba sivaizduokite, jog norite raginti taupyti energij, skatinti kdiki maitinim krtimi arba remti politin kandidat. K galite padaryti, kad js patys ir js praneimas bt tikinamesni? O jei nerimaujate, kad panaiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama, kokias taktikas turtumte reaguoti? Kad atsakyt iuos klausimus, socialiniai psichologai daniausiai tiria tikinjim panaiai kaip geologai tiria erozij - trump, kontroliuojam eks-
Zodiai turi gali. Jie neblanksta. Tai, kas prasideda kaip garsas, tampa veiksmu." Rabinas Abrahamas Heschelis, 1961
264
Fanatikas yra tas, kuris negali pakeisti nuomons ir nenori pakeisti temos." VVinstonas Churchillis, 1954
periment metu stebdami vairi veiksni poveik. is poveikis nra stiprus, bet gali paveikti netvirtintas, su asmenine vertybi sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly, 1989; Petty ir Krosnick, 1995). Taiau tai padeda suprasti, kaip per ilgesn laik galima sukelti didel poveik.
Kokie yra tikinjimo bdai?

Kokiais dviem bdais pasireikia taka? Kokios ries paintiniai procesai vyksta kiekvieno j metu ir kokios i proces pasekms?
Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas, Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyr, kaip veikia tikinjimas karo slygomis. Vildamiesi sutvirtinti kari moralin dvasi, Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyr mokomj film ir istorini kino kronik poveik naujok nuostatoms bei poiriui kar. Po karo gr Jeilio universitet jie toliau tyr, nuo ko priklauso praneimo tikinamumas. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai, susij su informacijos perteikju, paia informacija, jos perdavimo kanalu ir auditorija. Kaip parodyta 7.1 paveiksle, norint tikinti, tenka veikti kelet klii. Kiekvienas veiksnys, kuris padeda veikti klitis tikinjimo procese, padidina tikinimo tikimyb. Pavyzdiui, jei altinio patrauklumas padidina dmesingum praneimui, tikimyb, kad juo patiksite, didja. Jeilio universiteto mokslinink tikinjimo tyrimai leidia gana gerai suprasti, kada gali pavykti tikinti. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia, kad taip pat svarbi ir reakcija tikinani informacij. Jei praneimas aikus ir lengvai suprantamas, taiau pagrstas abejotinais argumentais, iai informacijai bus nesunku paprietarauti, ir praneimas netikins. Jei praneimas argumentuotas tikinamai, jis sukels palankesnes mintis ir tikinimas bus lengviau priimtas. is paintinio atsako" poiris padeda suprasti, kodl vienose situacijose tikinti pavyksta, o kitose - ne.
7.1 PAVEIKSLAS Kad iprovokuot veiksm, [taigus praneimas privalo veikti kelet klii. Taiau ne tiek svarbu prisiminti pat praneim, kiek savo reakcij. Ar juo tiki? Ar j supranta? Ar kreipia dmes I praneim? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar j prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo
N H ^ Jokio veiksmo
altinis: Pritaikyta i: W. J. McGuire, An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness", Behavioral and Management Sciences in Marketing, red. H. L. Davis ir A. J. Silk, 1978. Copyright 1978. Perspausdinta leidyklai John VViley & Sons, Inc." leidus.
265
Pagrindinis bdas
Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986; Petty ir Wegener, 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993, 1998) eng dar vien ingsn. Jie ikl teorij, kad galima tikinti, einant vienu i dviej keli. Kai mons suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyk, jie daniausiai pasirenka pagrindin tikinimo bd - argumentus. Jei argumentai svars ir pagrsti, yra tikimyb, jog pavyks tikinti. Jei praneimas argumentuotas silpnai, mstantys mons tai pastebs ir suras kontrargument.
pagrindinis tikinimo bdas (centrai route to persuasion) Procesas, kai tikinjami mons sutelkia dmes argumentus ir reaguodami msto palankiai.
alutinis bdas
Taiau kartais argumentai nra pats svarbiausias dalykas. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajgiame atidiai mstyti. Jei mes isiblak, jei mums nedomu ar esame usim kitkuo, tiesiog pristigsime laiko apmstyti praneimo turin. Uuot gilinsi argumentus, mes galime naudoti alutin tikinimo bd - daug nesvarstydami sutelkiame dmes enklus, kurie skatina pritarim be isamaus apmstymo. Kai mons bna isiblak ar nesuinteresuoti, jie greiiau tikinami paprastais ir girdtais teiginiais nei naujais, nors reikianiais t pat. Tad nesuinteresuotiems ar isiblakiusiems monms pasakymas nedk vis kiauini vien krep" turs didesn poveik, nei patarimas nerizikuok viskuo dl vieno sumanymo" (Howard, 1997). Imintingi reklamos krjai atsivelgia vartotojo mstysen. Jie taip elgiasi i ger paskat, turdami galvoje tai, kad pirkjas danai apsisprendia negalvodamas, pavyzdiui, apsipirkindamas spontanikai nusprendia nusipirkti kokio nors preks enklo led (Dijksterhuis ir kiti, 2005). Antraeilis dalykas, pavyzdiui, vokika muzika, gali pastmti mog pirkti vokik vyn, o kiti, girddami pranczik melodij, usinors prancziko vyno (North ir kiti, 1997). Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje - priemonse, kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaik dmes - vizuals vaizdai paprastai naudojami kaip alutins uuominos. Cigarei reklamoje neaikinama rkymo nauda - joje rkymas susiejamas su groiu bei malonumu. Tas pat daroma ir gaivij grim reklamoje, kurioje, pasitelkiant jaunysts, gyvybingumo ar laiming poliarini loki vaizdus, propaguojami tikri produktai". Antra vertus, kompiuteri reklamoje, kuri suinteresuoti, logikai mstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikr laik, retai vaizduojamos Holivudo vaigds ar garss sportininkai; ia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kain.
alutinis tikinimo bdas (peripheral route to persuasion) Procesas, kai mones paveikia atsitiktinai veiksniai, pavyzdiui, kalbaniojo patrauklumas.
Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir kyriai juos kartoti lozunguose, kol juos supras visi pilieiai iki vieno." Adolf Hitler, Mein Kampf (Mano kova")
Skirtingi bdai skirtingiems tikslams pasiekti

Pagrindinis reklamos krjo, pamokslininko ir netgi dstytojo tikslas nra vien priversti mones atkreipti dmes informacij. Daniausiai svarbiausias tikslas susijs su elgsenos pakeitimu. Ar vienodai tiktina, kad abiem tikinjimo bdais vienodai pavyks pasiekti tiksl? Petty ir jo kolegos
266
(1995) pastebi, kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu bdu gali sukelti ilgiau trunkanius pokyius. Kai mons atidiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus, jie pasikliauja ne vien tik tikinjimo argumentais, bet ir savo pai mintimis, kurias sukelia ie argumentai. tikina ne tiek argumentai, kiek j sukeliamos mintys. Ir kai mons msto giliai, o ne pavirutinikai, labiau tiktina, kad bet koks nuostat pokytis iliks ilgai ir darys poveik elgsenai (Petty ir kiti, 1995; Verplanken, 1991). Taigi labiau tiktina, kad pagrindinis bdas padeda suformuoti iliekanius" nuostat ir elgesio pokyius, o alutinis - neesminius ir laikinus nuostat pokyius. Lytinio vietimo specialistai ino, kad nuostatas pakeisti lengviau negu elges. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaikjo, kad pritarimo susilaikymui nuostatos iek tiek sustiprjo, bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser, 2005). Panaiai ir informacija apie IV grsm labiau veikia nuostatas, kad reikia naudoti prezervatyvus, bet ne praktin j naudojim (Albarracin ir kiti, 2003). Abiem atvejais atrodo, kad siekiant ir nuostat, ir elgesio pokyi, reikia skatinti mones aktyviai apmstyti savo sitikinimus. (Toliau pateiksime pavyzd, kaip medicininio vietimo specialistams pavyko traukti paauglius nerkymo programas.) N vienam i ms neutenka laiko isamiai inagrinti visas problemas. Kartais naudojams alutiniu tikinimo bdu, taikydami nesudtingus euristikos metodus, pavyzdiui, pasitikk ekspertais" arba isamiais praneimais reikia pasitikti" (Chaiken ir Maheswaran, 1994). Mano rajono gyventojams kart teko sudtinga uduotis - balsuoti dl teistos vietins ligonins nuosavybs. Neturjau nei laiko, nei intereso gilintis mint klausim (raiau i knyg). Taiau pastebjau, kad visi referendumo rmjai arba man iaip patiko, arba a juos laikiau ekspertais. Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikti - ir atitinkamai balsavau. Visi mes darome nesudtingus sprendimus, naudodami kitus euristikos metodus: jei pranejas kalba iraikingai ir patraukliai, demonstruoja gerus ketinimus, pateikia kelet argument (dar geriau, jei skirtingi argumentai pasiekia mus i skirting altini), mes daniausiai pasirenkame lengvesn alutin tikinimo bd ir, daug nesvarstydami, pritariame praneimui (r. 7.2 pav.).
APIBENDRINIMAS Kokie yra tikinjimo bdai?

Kartais pavyksta [tikinti, kai mons sutelkia dmes argumentus ir palankiai reaguoja. Toks sistemingas, arba pagrindinis tikinimo bdas pasireikia tada, kai mons msto analitikai arba yra susij su aptariamu klausimu. Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mstymo, tikinimas gali vykti naudojant greiiau veikiant alutin bd", kai mons naudojasi euristika arba atsitiktiniais enklais, priimdami nesudtingus sprendimus. Kadangi pagrindinis tikinjimo bdas reikalauja daugiau ir giliau mstyti, jis yra ilgalaikikesnis ir turi daugiau takos elgsenai.
267
Lesli ekonominis planas turi prasm! A balsuosiu u Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas Intensyvus Nuodugnus Sutinkama arba prietaraujama tikinimas
Analizuojanti ir motyvuota
tikinami argumentai skatina ilgalaik pritarim
Neanalizuojanti ir nemotyvuota alutinis bdas
Neintensyvus Naudojami alutiniai enklai Apytikrs nuomons euristika
enklai suadina simpatij ir pritarim, taiau danai tik laikinai Lesli atrodo miela, a balsuosiu u Lesli!"
7.2 PAVEIKSLAS. Pagrindinis ir alutinis tikinimo bdai Reklamuojant kompiuterius daniausiai pasirenkamas pagrindinis tikinjimo darant prielaid, jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuteri savybes kainas. Reklamuojant gaiviuosius grimus paprastai pasirenkamas alutinis paprasiausiai susiejant produkt su avesiu, malonumu ir gera nuotaika. atveju informacijos apdorojimas daniau skatina ilgalaikes nuostatas.
bdas, ir j bdas, Pirmuoju
Kokie yra tikinjimo elementai?

Socialiniai psichologai tiria tikinimo sudedamsias dalis. Tarp j - keturios pagrindins dalys: 1) pranejas, 2) praneimas, 3) jo perdavimo bdas ir 4) auditorija. Kitaip tariant, kas, k, kokiu bdu ir kam sako? Kaip ie veiksniai nulemia pagrindinio ar alutinio tikinimo bdo pasirinkim?
Kas sako? Pranejas

sivaizduokite, kad I. M. Raitas, vidutinio amiaus amerikietis, iri vakaro inias. J pradioje rodoma, kaip nedidelis radikal brelis degina Amerikos vliav. Tuo metu vienas j per megafon aukia, kad jei kokia vyriausyb naudoja represijas, tauta turi teis j pakeisti arba nuversti. ... Nuversti toki vyriausyb - moni teis ir pareiga!" Supyks ponas Raitas tarsteli savo monai: Vemt norisi nuo itos komunistins propagandos". Kitoje ini laidos dalyje kandidatas prezidentus, pasisakydamas mitinge prie mokesi padidinim, pareikia: Ms vyriausyb turt vadovautis taupumo principu. Visi valstybs tarnautojai privalo suprasti, jog korupcija ir vaistymas - labai sunks nusikaltimai." Akivaizdiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusiypso: tai kur logikas mstymas. itas vyras man patinka."
268
O dabar sukeiskime scenas. sivaizduokime, jog ponas Raitas girdi t pai revoliucin kalb apie tautos teis" per liepos 4-osios ikilmes, skirtas Nepriklausomybs Deklaracijai (i kurios ir paimti odiai apie tautos teises ir pareigas) paminti, o komunist oratori - perskaitant sakin apie taupum i Pirmininko Mao Dzeduno citat" (btent i ia jis paimtas). Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebjo, kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranejo. Vieno eksperimento metu, kai socialist ir liberal lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identikas pozicijas vartodami tuos paius odius, kiekvienas i j puikiai tikino savo partijos narius (Wiegman, 1985). Svarbu ne tik teiginys, bet ir kas j sako. Kodl vienas kalbtojas tikina labiau, kitas - maiau?
Patikimumas
Bet kuris i ms patiks greiiau, kad manktintis naudinga, jei tai skelbs Karalikoji draugija ar Nacionalin moksl akademija, o ne bulvarinis laikratis. Taiau altinio patikimumo (suvokto imanymo ir pasitikjimo) poveikis madaug po mnesio sumaja. Nors patikimo mogaus praneimas bt tikinamas, jo poveikis gali iblsti, kai apie altin pamirtama arba altinis atsiejamas nuo praneimo. O nepatikimo mogaus poveikis laikui bgant gali padidti (jei mons geriau prisimena teigin, o ne prieast, dl kurios reikt j nekreipti dmesio) (Cook ir Flay, 1978; Gruder ir kiti, 1978; Pratkanis ir kiti, 1988). is atidtas tikinimas, atsirads po to, kai mons pamiro praneimo altin ar ry su juo, vadinamas mieganiojo efektu. Suvokiamas imanymas. Kaip tampama autoritetingu ekspertu"? Vienas bdas - kalbti apie dalykus, kuriems auditorija palanki, todl kalbantysis atrodo ess imintingas. Kitas bdas - bti pristatytam dalyko inovu. Dr. Deimso Randlo, Kanados stomatolog asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau tikina nei Dimo Randlo, vietins vidurins mokyklos moksleivio, kartu su bendraklasiais atlikusio dant higienos tyrim" (Olson ir Cal, 1984). XX a. septintj-atuntj deimtmeiais tyr marihuanos paplitim tarp vidurini mokykl moksleivi, Miigano universiteto mokslininkai padar ivad, kad atsitiktiniai pamokymai, gauti i nepatikim altini, nedar jokio poveikio (Bachman ir kiti, 1988). Taiau jei ie pamokymai susij su patikimu altiniu, pavyzdiui, moksliniu praneimu apie biologin ir psichologin ilgalaikio marihuanos vartojimo poveik, jie gali atlikti svarb vaidmen, maindami ... narkotik vartojim". Dar vienas bdas atrodyti tikinamai - utikrintai kalbti. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) papra iaurs Karolinos universiteto student vertinti utikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posdyje. Pavyzdiui:
patikimumas (credibility) tikimumas. Patikimas pranejas laikomas ir ekspertu, ir vertu pasitikjimo. mieganiojo efektas (sleeper effect) Udelstas praneimo poveikis, kai atmesta pradin informacija ima veikti, nes mes prisimename pat praneim bet umirome atmetimo prieast.
Tikk inovu." Vergilijus, Eneida, 19 m. pr. Kr.
269
KLAUSIMAS: Kiek madaug laiko js ten stovjote, kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Utikrintai] Dvideimt minui. To pakako, kad padiau poniai Deivid atsigauti. [Abejojant] Atrodo, madaug, hm, gal dvideimt minui. Kaip tik tiek, kad spiau padti savo draugei poniai Deivid, na, suprantate, atsigauti. Studentams utikrintai pateikiami parodymai pasirod kompetentingesni ir tikinamesni. Suvokiamas pasitikjimas. Kalbos stilius taip pat daro poveik pasitikjimui kalbtoju. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebjo, kad jei raant parodymus vaizdajuost liudytojai iri klausianiajam tiesiai akis, o ne emyn, jie sukelia didesn pasitikjim. Pasitikjim taip pat didina auditorijos tikjimas, kad kalbtojas nesistengia j tikinti. Eksperimentiniame variante to, kas vliau tapo televizijos reklamos bdu filmuojant slapta kamera", Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger, 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrant ir doktorant pokalbi. (I ties jie klaussi magnetofonini ra.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdiui, apie student miestelio tvark), tariamai nieko netariantys kalbtojai dar didesn poveik nei tie, apie kuriuos buvo pasakyta, kad jie ino, jog j slapta klausomasi. Be abejo, kodl mons, manantys, kad j niekas nesiklauso, turt bti nenuoirds? Mes taip pat laikome nuoirdiais tuos, kurie rodinja tai, kas prietarauja j asmeniniams interesams. Alice Eagly, Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masaiusetso universiteto studentams pateik kalb, kurioje buvo usipuolama bendrov, terianti up. Kai tyrjos sak, kad tai - patyrusio verslininko, kandidatuojanio politikus, kalba arba bendrovs rmj auditorijai skirta kalba, studentams ji atrod nealika ir tikinama. Kai buvo paaikinta, jog i prie versl nukreipt kalb aplinkosaugos aktyvistams sako ekologin judjim remiantis politikas, klausytojai kalbaniojo argumentus aikino jo asmeniniu arba auditorijos alikumu. Pasiryimas nukentti dl savo sitikinim - tai yra padar Gandhi, Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kit didi asmenybi - taip pat padeda tikinti klausytojus pranejo nuoirdumu (Knight ir Weiss, 1980). Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) i Piet Kalifornijos universiteto pastebjo, kad pasitikjimas bei patikimumas iauga, kai mons kalba greitai. Iklaus magnetofono juostel raytas kalbas greitai kalbaniuosius (madaug 190 angl kalbos odi per minut) mons vertino kaip objektyvesnius, intelektualesnius ir kompetentingesnius u ltakalbius (madaug 110 odi per minut). Jie taip pat pastebjo, kad juo greiiau kalba-
270
ma, juo labiau tikinama. Johnas F. Kennedy, ypa taigus oratorius, kartais pasakydavo 300 odi per minut. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip, kad pranejas atrodyt ir patyrs, ir vertas pasitikjimo. Farmacijos bendrovi skausm malinani vaist reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis mogus, kuris utikrintai tvirtina, jog dauguma gydytoj rekomenduoja vaistus, kuriuose svarbiausias yra j gaminamas komponentas (o is komponentas, be abejo, - aspirinas). Paveikti toki alutini vaizdio enkl nelink analizuoti irovai gali nevalingai patikti, kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. Taiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. U savo produkcijos reklamavim Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijon doleri ne dl to, kad jis yra sportini rb ekspertas.
Patrauklumas ir simpatijos
Daugelis ms neigia, kad sporto ir pramog verslo atstov nuomon daro mums tak. Jie ino, kad reta vaigd" nusimano apie produkt, kur reklamuoja. Be to, mes inome, kad pasikvietus populiar asmen siekiama tikinti. Ne tik nugirstame, k Jenifer Lopez sako apie drabuius ar automobilius. i reklama grindiama kita paveikaus kalbtojo savybe - patrauklumu. Galime manyti, kad patrauklumas ir simpatijos nedaro takos, taiau mokslininkai pastebjo prieing reikin. Greiiau igirstame mones, kurie mums patinka. reikin gerai ino organizuojantys labdaros akcijas. Pakanka net trumpo pokalbio su mogumi, kad j labiau pamgtume ir labiau reaguotume jo odius (Burger ir kiti, 2001). Kai kalbtojas mums patinka, esame atviresni jo argumentams (pagrindinis tikinjimo bdas). Vliau, pamaius produkt, ikyla teigiamos asociacijos (alutinis tikinjimo bdas). Analizuojant praktin taikym (r. 7.1 lentel) galima pastebti, jog simpatijos skatina pasitikjim. Patrauklumas - plati svoka. Vienas jo aspekt yra fizinis patrauklumas. Argumentai, ypa emociniai, bna paveikesni, kai juos pateikia gras mons (Chaiken, 1979; Dion ir Stein, 1978; Pallak ir kiti, 1983). Kitas patrauklumo aspektas - panaumas. Kaip bus pabrta 11 skyriuje, mums daniausiai patinka mus panas mons. Be to, jie daro mums poveik. iuo faktu skmingai pasinaudota reklaminje nerkymo kampanijoje, kurioje jaunuoliai kreipiasi jaunim, kaltindami rkal pramon dl daromos alos ir rinkodaros bd (Krisberg, 2004). mons, kurie elgiasi taip kaip mes, subtiliai mgdiodami ms pozicijas, daro didesn tak. (r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove".) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis, Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurins mokyklos juodaodiams moksleiviams parod vaizdo informacij apie tai, kaip reikia rpintis dantimis. Kai kit dien stomatologas patikrino vaik dantis, paaikjo, kad t, kurie buvo igird infor-
patrauklumas (attractiveness) Savybs, kurios patinka publikai. Patrauklus kalbtojas (danai jis kuo nors panaus publik) bna paveikiausias tais klausimais, kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenyb.
271
7.1 LENTEL. ei tikinimo principai Principas Autoritetas: mons sutinka su patikimais ekspertais. Simpatijos: mons palankiau reaguoja tuos, kurie jiems patinka. Socialinis rodymas: mons priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdius, tarsi patvirtinanius, kaip reikia mstyti, jausti ir veikti. Abipusikumas: mons jauia pareig atsilyginti. Nuoseklumas: paprastai mons gerbia savo vieus sipareigojimus. Taikymas rodykite savo imanym; ivardykite problemas, kurias esate isprend, ir mones, kuriems esate padj. Isikovokite draug pripainim ir darykite tak monms. Sukurkite ryius, grindia mus panaiais interesais, nebijokite pagirti. Inaudokite koleg pavyzd - sekite gerbiamais monmis.
Dosniai dalinkite savo laik ir iteklius. Kiek duodi, tiek gauni. Papraykite, kad kiti urayt arba ireikt odiu savo ketinimus. Nesakykite: Praau tai padaryti iki..." Pasistenkite klausdami igauti paad. Paaikinkite, kuri informacija ir galimybs i ties yra iskirtins.
Retenyb: mons vertina tai kas reta.
altinis: Knygoje Influence: Science and Practice (taka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprao eis principus, kuriais grindiami moni santykiai ir taka. (iame poskyryje aptariame du pirmuosius.)
macij i juodaodio stomatologo, dantys buvo stropiau ivalyti. prasta, kad palankiau reaguojama pamokymus, igirstus i savo grups atstov (Van Knippenberg ir Wilke, 1992; Wilder, 1990). Ar panaumas svarbesnis u patikimum? Kartais taip, kartais ne. Timothy Brockas (1965) pastebjo, kad da parduotuvs klientams didesn tak daro pasakojimas paprasto mogaus, nusipirkusio tok pat da kiek, kok jie planuoja pirkti, o ne eksperto, neseniai nusipirkusio 20 kart daugiau da, tikinjimai. Antra vertus, prisiminkime, jog aptariant burnos higien, garsus stomatologas (nepanaus, taiau patyrs) tikino labiau negu moksleivis (panaus, taiau nepatyrs). Tokie i pairos prietaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo. Jie pera mint, kad veikia neatrastas veiksnys: kad panaumas svarbesnis esant veiksniui X, o patikimumas svarbesnis, kai veiksnio X nra. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado, jog pagal veiksn X galima sprsti, ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas, ar objektyvi realyb. Kai pasirenkant svarbios asmenins vertybs, skonis ar gyvenimo bdas, tikinamiausi bna panas kalbtojai. Taiau kai reikia vertinti faktus, pavyzdiui, kur daugiau ikrenta krituli, Sidnjuje ar Londone, labiau tikina nepanaus kalbtojas. Nepanaus kalbtojas pateikia maiau alik poir.
272
mokslini t y r i m ivada
Eksperimentai su virtualia socialine tikrove

Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomjo nauju klausimu, virtualios tikrovs tyrim laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutiks savo koleg suvokimo tyrintoj JackLoomis Pamats student vaikiojant po laboratorij su almu, ir Blascovichius j usidjo. Jam i karto pasirod, kad per gili virtuali duob atsirado permesta lenta. Nors Blascovichius inojo, kad laboratorijoje duobs nra, jis negaljo suvaldyti baims ir prisiversti pereiti lenta. I ios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galt pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima bt pasilyti monms tikrovikus potyrius, kuriuos tyrintojas galt kontroliuoti ir keisti? Ar tai padt socialiniams psichologams tirti konformizm toli vienas nuo kito esantiems monms dalyvauti virtualiuose susitikimuose, stebti moni reakcijas kit fizin negali tyrinti tikinjim? Virtualios moni sveikos gali rod Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. Virtualios sveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai usiddavo virtualios tikrovs almus ir atsissdavo prie virtual mog kompiuteriu sukurt vyr ar moter, kuris 3 minutes aipydavosi i universiteto apsauginink, reikalavusi visada neiotis tapatybs atpainimo dokument Virtualusis asmuo tikrovikai judino lpas, mirksjo akimis, linksjo galva. Tiriamieji buvo padalyti dvi grupes. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu, jis atkartodavo savanorio studento judesius, udelsdamas 4 sekundes. Jei studentas pakeldavo galv ir pasiirdavo vir, virtualusis chameleonas dar t pat. Ankstesni tyrimai su realiais monmis atskleid, kad toks mgdiojimas skatina pamgti mgdiojant mog, adina empatij ir stiprina tarpusavio ry (r. 11 skyri). Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai, kurie bendravo" su juos mgdiojaniu kompiuteriniu kolega, pamgo j labiau negu tie, kurie nebuvo mgdiojami (netgi atmetus duomenis septyni student, kurie smoningai pastebjo mgdiojimo fakt). Mgdiotoj" studentai laik domesniu, siningesni, taigesniu; skyr jam daugiau dmesio (reiau irjo al); buvo kiek labiau link sutikti su igirstais teiginiais. Jimas Blascovichius (2002) man, kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialins tikrovs galimybes. Dirgikli krimas, imituojant kito asmens dalyvavim maiau kainuoja, reikalauja maiau pastang ir, svarbiausia, leidia lengviau kontroliuoti eksperiment negu dalyvaujant tikriems monms". mones, net ir apmokytus eksperimentuotojo padjjus, kontroliuoti sunku. Virtualius mones" galima visikai kontroliuoti. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus.
Virtualios socialins tikrovs eksperimentas. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikjas, kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimik ir judesius, buvo ir labiau mgstamas, ir taigesnis.
K sako? Praneimo turinys

Svarbu ne tik kas sako, bet ir k sako. Jei jums reikt pradti akcij dl mokesi u moksl ar draudimo rkyti, arba auk badaujantiesiems rinkimo kampanij, tikriausiai svarstytumte, kaip sukurti pagrindinio tikinjimo bdo recept. Paprasta logika atvest prie vieno ar kito ios problemos aspekto: Koks teiginys labiau tikins: logikas ar veikiantis emocijas? Ar moni nuomon labiau veiks pozicija, tik truput besiskirianti nuo jiems priimtinos, ar i esms kitokia? Ar reikt reikti tik savo poir, ar vertinti bei paneigti prieingus poirius? Jei pateiksite abu poirius, tarkime, dalyvaudami bendruomens susirinkime, ar geriau kalbti pirmam, ar pabaigoje? Aptarkime kiekvien i aspekt.
Logika versus emocijos

Tarkime, js dalyvaujate auk rinkimo badaujantiems kratams kampanijoje. Ar geriausia bt sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti spding statistik? O gal geriau pavyks apeliuojant jausmus - pavyzdiui, pateikiant kvap gniauiani istorij apie badaujant vaik? inoma, argumentai gali bti ir logiki, ir emocingi. Aistr galima sieti su logika. Taiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus, sakydamas: mogus juk vadovaujasi protu"? O gal imintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: Daniau apeliuokite moni jausmus, ird bei silpnybes ir reiau - logik"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. Auktesnio isilavinimo, analitikai mstantys mons labiau reaguoja racionalius argumentus nei maiau isilavin ar maesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti, 1983, 1996; Hovland ir kiti, 1949). Mstanti, suinteresuota publika renkasi pagrindin tikinimo keli; ji labiausiai reaguoja pagrstus argumentus. Nesuinteresuota publika renkasi alutin tikinjimo keli; juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken, 1980; Petty ir kiti, 1981). Sprendiant i interviu prie svarbius rinkimus, daugelis rinkj bna abejingi. Kam amerikieiai atiduos pirmenyb, lengviau prognozuoti pagal j emocin reakcij kandidatus, o ne j nuomon apie kandidat savybes ir tiktin veikl (Abelson ir kiti, 1982). 2004 met Jungtini Valstij prezidento rinkimuose daugeliui amerikiei, pritariani demokrat kandidatui Johnui Kerry, vis dlto labiau patiko George W. Bushas. Jie laik j rytingesni, avinga asmenybe", ir u j balsavo. Taip pat svarbu, kaip formavosi nuostatos. Kai pirmin nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas, vTiesa visada yra svariausias argumentas." Sofoklis, Phaedra, 496-406 m. pr. Kr.
Nuomon formuoja emocijos, o ne intelektas." Herbert Spencer, Soiai Statics, 1851 (Socialin statika")
274
7.3 PAVEIKSLAS mones, kurie skait ir ukandiavo, tikinti buvo lengviau nei tuos, kurie skait neukandiaudami. altinis: Duomenys i Janis, Kaye ir Kirschner, 1965.
100
Skaitydami neukandiavo Skaitydami ukandiavo
Vio gydymas
Karins pajgos Temos
Kelion Mnul
Trimaiai kino filmai
liau lengviau bus tikinti apeliuojant jas; kai pirmin nuomon suformuojama logikais argumentais, ir vliau bus lengviau tikinti panaaus pobdio argumentais (Edwards, 1990; Fabrigar ir Petty, 1999). Nauji igyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrst nuostat. Taiau norint pakeisti informacija pagrst nuostat, gali prireikti daugiau informacijos. Teigiam emocij poveikis. Informacija bna taigesn, jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965; Dabbs ir Janis, 1965) pastebjo, kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo tikinti, jei jiems skaitant taigius faktus buvo leidiama valgyti ems rieutus ir gerti pepsikol (r. 7.3 pav.). Panaiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebjo, kad Kento universiteto studentus labiau veik liaudies poezija, kai j lyddavo maloni gitaros muzika, nei eils neskambant muzikai. Tie, kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant velniai muzikai, gali digauti dl i rezultat. Malons pojiai danai sustiprina taigum - i dalies sustiprindami teigiam mstym (jei mons motyvuojami mstyti) ir i dalies susiedami malonius pojius su praneimu (Petty ir kiti, 1993). Kaip buvo pastebta 3 skyriuje, bdami gerai nusiteik pasaul velgiame pro roinius akinius. Taiau taip pat darome skubesnius, impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame alutiniais veiksniais (Bodenhausen, 1993; Braverman, 2005; Schwarz ir kiti, 1991). Bdami nusimin daugiau svarstome, todl silpni argumentai netikina. Tad jei negalite pateikti svari argument, pasistenkite pakelti publikos nuotaik ir turkite vilties, kad js pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai, per daug apie j negalvojant. Baims poveikis. Praneimas taip pat gali buti efektyvus, jei pateikiant j suadinamos neigiamos emocijos. Baim gali bti veiksminga, kai stengia-
275
masi tikinti mones maiau rkyti, daniau valyti dantis, pasiskiepyti nuo stabligs ar atsargiau vairuoti automobil (Muller ir Johnson, 1990). Kanados vyriausyb tiki, jog vaizdiai rodant rkaliams, kokie baiss dalykai gali jiems nutikti, sustiprja patarim taiga, todl ji reikalauja, kad cigarei gamintojai ant kiekvieno pakelio pateikt ryki informacij apie rkymo keliam pavoj (Newman, 2001). Taiau koki baim reikt sukelti? Ar utenka suadinti tik nedidel baim, stengiantis moni neigsdinti tiek, kad jie nebekreipt dmesio praneim? O gal juos reikia mirtinai igsdinti? Howardo Leventhalio ir jo koleg (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers, 1988) atlikti eksperimentai rodo, kad juo labiau mons igsdinami, juo labiau jie reaguoja. Baim sukeliani praneim taiga naudojasi ne tik rkymo antireklama, bet ir perspjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo igrus. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebjo, kad Pranczijos jaunuoli polink vairuoti igrus maina baim sukeliantys vaizdai, Pranczijos vyriausyb iuos vaizdus trauk valstybins televizijos laidas. Baim adinantys praneimai skatina mones atlikti vairius tyrimus, pavyzdiui, pasidaryti krt mamogram, pasitikrinti sklidi bkl, atlikti odos vio profilaktinius tyrimus. Sara Banks, Peteris Salovey ir j kolegos (1995) 40-66 met amiaus moterims, nepasidariusioms mamogram, parod mokomuosius filmus apie mamografij. Tik pus irjusij teigiamai pateikt informacij (pabriani, kad mamograma gali igelbti gyvyb, nes leidia anksti diagnozuoti v) per 12 mnesi pasidar tyrimus. Taiau itaip pasielg du tredaliai irjusij baim sukeliani informacij (pabriant, kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybs). Pavyzdiui, susirpinim sukelianti informacija apie cholesterolio keliam pavoj gali paskatinti mones valgyti nerieb ir maai cholesterolio turint maist (Millar ir Millar, 1966). Jei suadinama baim susirgti, mogus labiau susidomi informacija apie lig ir apsisaugojimo nuo jos bdus (Das ir kiti, 2003; Ruiter ir kiti, 2001). Gsdinantys praneimai geriau veikia, kai reikia ukirsti keli blogam dalykui (pavyzdiui, viui), o ne paskatinti ger dalyk, pavyzdiui, palaikyti ger fizin bkl (Lee ir Aaker, 2004). Baims jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. Daugelis bijani susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytini santyki ir nenaudoja prezervatyv. Daugelis rkali, pagsdint, kad dl rkymo anksiau mirs, ir toliau teberko. Kai baim susiduria su malonius pojius adinaniais veiksmais, pastebi Eiliotas Aronsonas (1997), danai ne elgsena pasikeiia, o paneigiama baim. Jei nepasakoma, kaip ivengti pavojaus, gsdinanti informacija tampa lugdanti, todl sukelia atmetimo reakcij (Leventhal, 1970; Rogers ir Mewborn, 1976). Dl ios prieasties baim skatinantys praneimai bna efektyvesni, jei ne tik gsdina dl galimos grsms, bet ir padeda rasti sprendim ir pasi-
276
Jei studijavusieji raymo mn ir sutaria kuriuo nors klausimu, tai tikrai iuo: patikimiausias bdas sudominti skaitytoj ir ilaikyti jo dmes yra aikumas, tikslumas ir konkretumas." VViliam Strunk ir E. B. VVhite, The E/ements of Style, 1979 (Stiliaus elementai")
justi galiniu j gyvendinti (Devos-Comby ir Salovey, 2002; Maddux ir Rogers, 1983; Ruiter ir kiti, 2001). Reklama, atkreipianti dmes su lytiniais santykiais susijusi rizik, siekia ne tik igsdinti ( A I D S udo"), bet ir pateikti apsisaugojimo strategij: susilaikyti nuo lytini santyki, naudoti prezervatyvus, laikytis monogamini santyki. XX a. devintajame deimtmetyje AIDS baim daugel vyr privert saugotis. Apklausus 5000 homoseksuali vyr paaikjo, kad AIDS piko laikotarpiu - nuo 1984 iki 1986 met - teigsi, kad susilaiko nuo lytini santyki arba yra monogamiki, padaugjo nuo 14 iki 39 proc. (Fineberg, 1988). Vaizdingoje propagandoje danai eksploatuojama baim. Naciai laikratyje Der Sttirmer pasakodami nebtas istorijas apie ydus, kurie tariamai valgo iurki ms, prievartauja ne ydes moteris ir apgauls bdu ivilioja asmenines santaupas, sukl baim imtams tkstani moni. Streicherio argumentai, kaip ir didioji nacistins propagandos dalis, buvo ne logiki, o emocingi. iuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiks bei konkrets nurodymai, kaip kovoti su pavojumi": ivardytos yd parduotuvls, kad mons galt j vengti, skaitytojai buvo skatinami praneti pavardes vokiei, kurie lankosi yd parduotuvse ir naudojasi yd specialist paslaugomis, skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono yd sraus (Bytwerk ir Brooks, 1980).
Prietaringumas
sivaizduokite tai toki scen: Nikol atvyksta namo pavasario atostog ir tikisi savo stambaus sudjimo, vidutinio amiaus tv ukrsti Judraus ir sveiko" gyvenimo bdu. Ji kasdien nubga 5 mylias. Nikols tvas sako, kad jo mankta - tai nardymas po TV kanalus". Nikol svarsto: Kaip ijudinti tt? Ar prikalbinti j pamginti nuosaikiai manktintis, tarkime, kasdien pasivaikioti, ar pabandyti j traukti daugiau pastang reikalaujani ritmin gimnastik arba bgiojim? O gal, jei paprayiau imtis sudtingesni pratim, ttis leistsi kompromis ir nors kakiek manktintsi? Taiau kita vertus jis gali pamanyti, jog a pakvaiau, ir nieko nedaryti." Kaip ir Nikol, socialiniai psichologai gali rodinti ir viena, ir kita. Nesutikimas sukelia diskomfort, o diskomfortas skatina mones keisti savo nuomon (prisiminkite 4 skyriuje aprayt disonanso efekt). Tad gal didesnis nesutarimas galt sukelti didesnius pokyius? Taiau, kita vertus, nemalonia informacija mons gali nepatikti. Nesutinkantys su ini laidos ivadomis klausytojai j vedj vertina kaip alik, nepatikim ir nevert pasitikjimo. mons lengviau priima ini, kuri jiems daugiau ar maiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken, 1992; Zanna, 1993). Tad didesnis nesutarimas gali sukelti maesnius pokyius. Eiliotas Aronsonas, Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teig, kad remiant pozicij, itin prietaraujani klausaniojo pozicijai, patikimas altinis - toks, kur sunku paneigti - gali labiausiai pakeisti nuomon. Kai T.
277
7.4 PAVEIKSLAS Prietaringumas sveikauja su informacijos altinio patikimumu. Tik labai patikimas informacijos altinis gali veiksmingai rodyti kratutin pozicij. altinis: Aronson, Tumer ir Carlsmith, 1963. Maas Vidutinis Prietaringumas Didelis
S. Eliotas igirdavo kitiems nepatinkant eilrat, mons labiau juo patikdavo nei tada, kai jis tik santriai pagirdavo krin. Taiau kai Misisips valstijos pedagoginio instituto student Agns Stearns vertino nepatinkant eilrat, jos liaupss nebuvo n kiek taigesns nei santrus pagyrimas. Tad, kaip parodyta 7.4 paveiksle, prietaravimas ir patikimumas veikia vienas kit: prieingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbtojo patikimumo. Tad atsakymas Nikols klausim: Ar man vertt ginti kratutin pozicij?" bt toks: Viskas priklauso nuo aplinkybi". Ar Nikol j dievinaniam tvui yra iskirtinis autoritetas? Jei taip, ji gali bandyti pirti vis sveikatingumo program. Jei ne, ji bt imintingesn apsiribodama nuosaikesniu silymu. Atsakymas taip pat priklauso nuo to, ar i tema aktuali Nikols tvui. Labai sigilinusieji kur nors dalyk bna link sutikti tik i dalies. Santriai prietaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus, ypa jei is teiginys visikai prieingas tam, su kuriuo jie i dalies jau sutiko (Pallak ir kiti, 1972; Petty ir Cacioppo, 1979; Rhine ir Severance, 1970). Jei Nikols tvas dar negalvojo apie manktinimsi arba jam tai nerpi, Nikol galbt gali bti kategorikesn nei tuo atveju, jei tvas bt rytingai nusiteiks nesimanktinti. Tad jei esate patikimas autoritetas, o js auditorijai silomas klausimas maai terpi - veikite: propaguokite kitok poir.
Vienpusiai versus dvipusiai argumentai

Besistengiantieji tikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: k daryti su oponento argumentais. Sutikus su jais, auditorijoje galima sukelti smy ir susilpninti savo pozicij. Antra vertus, informacija gali atrodyti teisingesn ir labiau nuginkluojanti, jei pripastami oponent argumentai. Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojani paprast dvipusi teigini gali, paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui. Jutos universiteto auditorij korpuse prie iukli di buvo iklijuoti tokie uraai: Praau nemesti aliuminio skardini!!!!! Mes-
278
7.5 PAVEIKSLAS Pradins nuomons sveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimjus Antrajame pasauliniame kare, Amerikos kari skeptik poir teigin apie Japonijos gali labiau pakeit dvipus komunikacija. I karto iam teiginiui pritariani kari sitikinim sustiprino vienpusis praneimas. altinis: Howland, Lumsdaine ir Sheffield, 1949.
Vienpusis Praneimas
Dvipusis
Oponentai sivaizduoja, jog mus sutriukina pakartodami savo nuomon ir nekreipdami jokio dmesio msik." Goethe, Maxims and Reflections (Maksimos ir refleksijos")
kite jas konteiner, esant pirmame aukte alia jimo." Kai paskutiniame, taigiai paraytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir j reaguota - Galbt tai nepatogu, bet labai svarbu!!!", - 80 procent skardini (dvigubai daugiau nei iki skelbim pasirodymo ir daugiau, nei pakabinus bet kur kit skelbim) buvo sumesta special konteiner. Antrajame pasauliniame kare nugaljus Vokietij, JAV armija nenorjo, kad kariai atsipalaiduot ir galvot, jog kova su Japonija bus lengvesn. Tad jau mintas socialins psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei vietimo skyriuje pareng dvi radijo laidas, kuriose buvo rodinjama, kad karas Ramiajame vandenyne tsis dar bent dvejus metus. Viena i i laid buvo vienpus: joje nebuvo pripastama, kad esama ir kitoki argument, pavyzdiui, kad lengviau kovoti ne su dviem, o su vienu prieu. Kita laida buvo dvipus: joje buvo paminti prieingi argumentai ir j u o s atsakyta. Kaip parodyta 7.5 paveiksle, informacijos efektyvumas priklaus nuo klausytojo. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems, kurie iam teiginiui jau buvo pritar. Kreipimasis, kuris pripaino prieingus argumentus, buvo veiksmingesnis tarp t, kurie su iuo teiginiu nesutiko. Eksperimentai taip pat parod, kad jei mons yra (arba bus) supaindinami su prieingais argumentais, dvipusis informacijos pateikimas bna taigesnis ir jo poveikis ilieka ilgiau (Jons ir Brehm, 1970; Lumsdaine ir Janis, 1953). Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesn, jei gynjas anksiau nei kaltintojas pateikia patirtos alos rodymus (Williams ir kiti, 1993). Tikriausiai vienpusis praneimas informuot auditorij skatina iekoti kontrargument, o pranej laikyti neobjektyviu. Tad politikas, kalbdamas iprususiai auditorijai, pasielgt imintingai, reaguodamas opozicijos teiginius. Taigi jei js auditorijai bus pateiktas prieingas poiris, pateikite jai dvipusius argumentus. i sveika - tipikas tikinjimo tyrim pavyzdys. Optimist labiausiai veikia teigiantis tikinjimas (Pagal naujj plan mokestis u moksl sumaja mainais u darb universitete"). Pesimistui veiksmingesnis yra nei-
279
giantis tikinjimas (Visi i kitos valstijos atvyk studentai privals atidirbti universitete, kitaip jiems teks mokti u moksl") (Geers ir kiti, 2003). Galbt nortsi, kad tikinimo kintamj poveikis bt paprastas. (Tada bt lengviau studijuoti skyri.) Deja, daugumos kintamj, pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998), poveikis bna sudtingas - vienose situacijose jie sustiprina taigum, o kitose sumaina." Ir studentai, ir mokslininkai ieko paprasiausi princip. Taiau jei tikrov yra sudtinga, tai ir ms principai privalo bti sudtingi.
Pirmumas versus naujumas

sivaizduokite, jog konsultuojate gars politik, kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dl dvikalbio mokymo teisinimo. Likus trims savaitms iki rinkim abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro ini laid ir paskelbti i anksto paruot pareikim. Metant monet paaikja, kad js konsultuojamas politikas gali pasirinkti, ar kalbs pirmas, ar antras. Visi laukia js patarimo, nes ino, kad studijavote socialin psichologij. Mintyse perkratote visk, k kakada buvote perskaits. Ar bt geriau kalbti pirmam? moni iankstin nuomon veikia j interpretacijas. Be to, jei susiformavus sitikinim sugriauti sunku, tada pasisakant pirmam galima pateikti idjas, kurios utikrins, kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalb mons darysis palankesni pirmojo kalbtojo atvilgiu. Be to, paprastai didiausias dmesys skiriamas tam, kas igirstama pirmiausia. Antra vertus, tai, kas igirstama vliausiai, prisimenama geriausiai. Tad gal i ties geriausia kalbti paskutiniam? Pirmoji js argument grup atspindi labiausiai prast dalyk, pirmumo efekt: pirmoji pateikta informacija bna taigiausia. Pirmieji spdiai yra svarbs. Pavyzdiui, ar velgiate skirtum tarp i dviej apibdinim? t Donas yra protingas, darbtus, impulsyvus, kritikas, usispyrs ir pavydus. Donas yra pavydus, usispyrs, kritikas, impulsyvus, darbtus ir protingas. Solomonas Aschas (1946) iuos sakinius pateik studentams Niujorke. Tie, kurie skait epitetus, idstytus nuo protingas iki pavydus, asmen vertino palankiau, nei tie, kurie skait ivardytus atvirkia tvarka. Pirmesn informacija turjo takos vlesns informacijos interpretavimui, sukeldama pirmumo efekt. Panaus efektas pastebimas eksperimentuose, kuri metu monms pavyksta atspti 50 procent atsakym. Tie, kurie atspja eksperimento pradioje, atrodo gabesni nei tie, kurie skmingai spja po neskming bandym pradioje (Jons ir kiti, 1968; Langer ir Roth, 1975; McAndrew, 1981). Keistai pirmumo efektas pasireikia rinkimuose: kandidatui, kurio pavard pirmoji srae, sekasi labiau (Moore, 2004). Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) iaurs Vakar universiteto studentams pateik tikros civilins bylos sutrumpint stenogram. Jie suskirst iekovo liudijim bei rodymus vien grup, o gynybos - kit. Studentai perskait ir vienos, ir ki-
pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos slygos vienodos, pradioje pateikta informacija paprastai daro didiausi poveik.
280
7.6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du taigs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija juos reaguoja prajus tam tikram laikui, pirmasis teiginys [gyja pranaum (pirmumo efektas). Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio, pranaesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas).
Prognozuojamas pirmumo efektas:
Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu
Prognozuojamas naujumo efektas:
(laikas)
2-as teiginys
Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu
naujumo efektas (recency effect) Kartais vliausiai pateikta informacija turi didiausi poveik. Naujumo efektas retesnis nei pirmumo.
tos grups liudijimus bei rodymus. Kai po savaits jie sugro pareikti savo nuomon, dauguma palaik t poir, kur perskait pirmiausia. O kaip dl prieingos galimybs? Ar ms gebjimas geriau prisiminti naujesn informacij nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyr tai, k sako patarl: Tas, kuris pirmasis atskleidia savo argumentus, atrodo teisus tol, kol neateina kitas ir neatlieka krymins apklausos". I savo patirties (ir i atminties eksperiment) inome, kad pastarosios dienos vykiai gali ugoti reikmingus ankstesnius. Kad tuo sitikint, Milleris ir Campbellas kitai student grupei dav perskaityti tik vienos grups parodymus. Po savaits mokslininkai dav perskaityti kitus parodymus ir ikart pareikti savo nuomon. Rezultatai buvo prieingi ankstesniems - pasireik naujumo efektas. Tikriausiai prisimiro didioji dalis prie savait skaityt argument. Umirimas sukuria naujumo efekt, 1) kai abu teiginius skiria nemaas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. Kai po dviej paeiliui igirst teigini seka laiko tarpas, paprastai pasireikia pirmumo efektas (r. 7.6 pav.). Tai ypa bdinga, jei pirmasis teiginys skatina mstyti (Haugtvedt ir Wegener, 1994). Tad k dabar galtumte patarti debatuose dalyvaujaniam politikui?
Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas

Norint tikinti, reikia bendrauti. Bendraujama vairiai: akis ak, raytiniais dokumentais, per televizij ar radij, naudojantis reklama. Nepaisant to, kasdien psichologija akcentuoja parayto odio gali. Kaip mes stengiams sukviesti mones rengin universitete? Ikabiname skelbimus. Kaip priveriame vairuotojus sumainti greit ir nenuleisti aki nuo kelio? Pastatome enklus su uraais: Vairuok atsargiai". Kaip skatiname studentus neiuklinti universiteto teritorijoje? Student miestelio skelbim lentoje ir prie laik dui ikabiname skelbimus, raginanius neiuklinti.
Aktyvi patirtis ar pasyvus primimas?

Ar odiniai raginimai taigesni? Nebtinai. Tie i ms, kurie kalba vieai kaip dstytojai arba oratoriai, taip simyli savo pai odius, kad kyla pagunda pervertinti j gali. Paklauskite universiteto student, kuris j studij
281
aspektas buvo vertingiausias arba k jie prisimena i pirmo kurso, ir tik nedaugelis, kad ir kaip bt lidna, prisimins puikias paskaitas, kurias mes, dstytojai, sivaizduojame perskait. Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperiment su 12 banyi lankani tikinij. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prie ir po pamokslo, smerkianio rasin fanatizm ir neteisingum. Per antrj pokalb paklausti, gal jie k nors skait ar girdjo apie rasinius prietarus ir diskriminacij, tik 10 proc. apklaustj spontanikai prisimin pamoksl. Kai likusij 90 proc. buvo tiesiai paklausta, ar j dvasininkas yra kalbjs apie prietarus arba diskriminavim per pastarsias por savaii", daugiau nei 30 proc. sak negirdj nieko. Ivada: pamokslai nepadar jokio poveikio rasinms nuostatoms. Kai apie tai susimstome, pamatome, kad pamokslininkui tenka veikti daug klii. Kaip buvo parodyta 7.1 lentelje, taigus pranejas privalo pateikti informacij taip, kad ne tik prikaustyt dmes, bet kad informacija bt suprantama, tikinanti, simintina bei patraukli. Rpestingai apgalvotame kreipimesi privalo bti atsivelgta visus iuos tikinjimo elementus. Ar lengva mones tikinti? Panagrinkime du gerais ketinimais grindiamus atvejus. Kalifornijos valstijos Skripso kolede per savait trukusi kampanij prie iuklinim studentai buvo raginami isaugoti Skripso student miestel gra", isivalyti iukles" ir t. t. Skrajuts su iais raginimais kiekvien ryt buvo dedamos student laik dutes ir kabinamos visose gerai matomose student miestelio skelbim lentose. Likus dienai iki kampanijos pradios socialins psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) alia iukli ds, stovinios ant aligatvio, kuriuo vaikto daug moni, numet kelet iukli. Po to jis pasitrauk al ir stebjo 180 praeivi elges. Niekas nepakl n vienos iukls. Paskutin kampanijos dien jis vl testavo 180 praeivi. Ar dabar praeiviai puol vykdyti raginimus? Tik 2 i 180 praeivi pakl iukles. Taiau pasyviai pateikta informacija ne visada bna bergdia. Vaistinje prekiaujama dviej ri aspirinu, i kuri viena ris labai reklamuojama, o kita nereklamuojama. Jei nekreipsime dmesio tai, kaip greitai ios skirtingos aspirino tablets tirpsta burnoje, bet kuris vaistininkas jums patvirtins, kad abi rys visikai vienodos. Aspirinas yra aspirinas. Ms organizmas negali pajusti jokio skirtumo. Taiau kiens gali j pajusti. Reklamuojamas aspirinas milijonams moni parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. Ar, turdama toki gali, iniasklaida gali turtingam politikui padti nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirm prezidento rinkim tur ileidusieji daugiausiai pinig surenka daugiausiai bals (Grush, 1980; opensecrets.org, 2005). Reklama neinom kandidat paveria inomu. Kaip pamatysime 11 skyriuje, paprasiausia neprast dirgikli ekspozicija gimdo simpatij. Dar nuostabiau, kad paprasiausias kartojimas gali priversti patikti teiginiu. To-
Daugybs apklaus dalyviai sutinka, kad iniasklaida veikia nuostatas, taiau tik kit moni, o ne j pai (Duck ir kiti, 1995).
282
kie trivials teiginiai, kaip gyvsidabrio lydimosi temperatra auktesn nei vario", laikomi teisingesniais prajus savaitei po to, kai buvo pirm kart perskaityti ir vertinti. Mokslininkas Halas Arkesas (1990) iuos faktus laiko gsdinaniais". Politikos manipuliatoriai gerai ino, kad tikimas melas gali istumti pagrstas tiesas. Kartojamos klis gali ugoti sudting realyb. Net pakartojus, kad reklaminis teiginys (Ryklio kremzls gydo artrit") yra neteisingas, terpus j tarp kit teising ir klaiding teigini ir pateikus pagyvenusiems monms, vliau jis gali bti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti, 2005). Kadangi mons jau bus umir, kad teiginys buvo pripaintas neteisingu, vien atpain j gali palaikyti tikinamu. Teiginio kartojimas daro j sklandesn - jis vis lengviau itariamas, taigi tampa ir tikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh, 2000). Kiti veiksniai, pavyzdiui, besirimuoj antys odiai ar sakinio ritmika, taip pat padidina sklandum bei tikimum. Teiginys skubos darb velnias nea" i esms reikia t pat, k ir skubant priveliama klaid", taiau atrodo teisingesnis. Kas lemia sklandum (inomumas, ritmas, rimavimas), lemia ir patikimum. Jei pasyviai pateikta informacija kartais bna paveiki, o kartais ne, ar galime i anksto apibrti temas, kuriose tikinjimas bus skmingas? ia galioja paprasta taisykl: kuo svarbesnis klausimas, tuo silpnesnis tikinjimas. Lengva parodyti reklamos gali tokiais nereikmingais klausimais, kaip aspirinas. tikinjimas aktualesnmis temomis, pavyzdiui, apie rasizm, tose vietose, kuriose tvyro rasin tampa, primena Sizifo darb. Udavinys nra nemanomas, taiau, kad j vykdytum, nepakanka vieno stumteljimo. Kaip matme 4 skyriuje Elgesys ir nuostatos", aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. Kai k nors darome, pabriame idj to, k padarme, ypa jei jauiame atsakomyb. Dar daugiau, labiausiai nuostatos sutvirtja ir veikia elges, jei jos kyla i ms pai patirties. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis, patirtimi paremtos nuostatos bna tikresns, stabilesns, maiau baiminasi puolimo. ie principai aikiai matomi daugelyje tyrim. Pavyzdiui, veiksmingiausia IV profilaktikos priemon yra ta, kuri suteikia monms ne tik informacijos, bet ir formuoja elges, pavyzdiui, padeda kategorikai atsisakyti lytini santyki ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti, 2005).
Asmenin versus iniasklaidos taka

Ar suvokiate, kad niekada nesulauksite skms, raydama knygas vaikams?" J. K. Rowlings agentas prie pasirodant knygai Haris Poteris ir iminties akmuo"
tikinjimo tyrimai rodo, kad mus labiau veikia ne iniasklaida, o asmeniniai kontaktai. iuolaikins pardavimo strategijos siekia tvirtinti asmenins informacijos i lp lpas" gali per virusin rinkodar", gand krim", diegiamus" pardavimus (Walker, 2004). Nebuvo tikimasi, kad Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos - Haris Poteris ir iminties akmuo" - tiraas buvo tik 500 egzempliori), kol vaikai vienas per kit jos neipopuliarino.
283
Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmenins takos gali. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Miigano valstijos Ann Arboro mieste tyr politinio turinio tikinjim. Jie gyventojus, nusprendusius nebalsuoti u miesto statuto pakeitimus, suskirst tris grupes. Grupje, kuri mat bei girdjo informacij tik per iniasklaidos priemones, 19 proc. pakeit savo nuomon ir balsavo u pakeitimus. Grupje, kuriai keturis kartus buvo atsista informacija, skatinanti pritarti statuto pakeitimams, u" balsavo 45 proc. Treiai grupei priklausantys asmenys, pas kuriuos apsilank agitatoriai, u statuto pakeitimus balsavo 75 proc. Kito eksperimento metu Johno Faruharo ir Nathano Maccoby (1977; Maccoby ir Alexander, 1980; Maccoby, 1980) vadovaujama mokslin grup siek sumainti vidutinio amiaus moni irdies lig skaii trijuose mauose Kalifornijos valstijos miestuose. Kad palygint santykin privataus asmens ir iniasklaidos poveik, jie prie praddami projekt ir kiekvien trejus metus trukusio projekto met pabaigoje apklausdavo ir medicinikai itirdavo 1200 moni. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos, iskyrus t, kuri buvo skelbiama iniasklaidoje. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija, radijas ir spauda, taip pat gyventojams buvo siuniami laikai, kuriais siekta supaindinti mones su irdies kraujagysli susirgim rizika bei priemonmis j sumainti. Vatsonvilyje, be kampanijos, vykdomos per iniasklaid, buvo asmenikai kontaktuojama su dviem tredaliais moni, kurie dl savo kraujospdio, svorio ir amiaus pateko didels rizikos grup. Taikydami elgsenos kaitos principus, mokslininkai padjo jiems suformuluoti konkreius tikslus ir sustiprino j skms jausm. Kaip parodyta 7.7 pav., po vieneri, dvej ir trej met kontrolinio Treisio miesto didels rizikos grups gyventojams rizika iliko beveik tokia pat,
7.7 PAVEIKSLAS irdies kraujagysli lig rizikos pokytis nuo pradinio tako (0) po vieneri, dvej ir trej vietimo sveikatingumo klausimais met. altinis: Maccoby, 1980.
Vatsonvilis (iniasklaida ir tiesioginis bendravimas)
Tyrimo metai
284
kaip ir anksiau. Gilrojaus miesto, kuris buvo uverstas raginimais per iniasklaid, didels rizikos grups gyventojai pakeit savo proius ir iek tiek sumaino rizik. Labiausiai pasikeit tie Vatsonvilio gyventojai, su kuriais buvo bendraujama asmenikai ir kuriems buvo pateikiama informacija per iniasklaid. Ar patys esate patyr asmenin tak? velgiant retrospektyviai, dauguma auktj mokykl student teigia, kad i savo draug bei kit student jie suinojo daugiau nei i knyg ar profesori. Edukologai patvirtino student intuityvi ivad: asmeniniai santykiai ne paskait metu daro didel poveik student brandai (Astin, 1972; Wilson ir kiti, 1975). iniasklaidos taka: du etapai. Nors asmens taka daniausiai bna didesn nei iniasklaidos, pastarosios nedert menkinti. Tie, kurie asmenikai daro tak ms nuomonei, privalo i kakur semtis idj, ir is altinis danai bna iniasklaida. Elihu Katzas (1957) pastebjo, kad iniasklaidos poveikis danai reikiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi iniasklaida-nuomon formuojantys asmenys, antrasis - nuo pastarj link eilini moni. Didelse grupse btent iuos nuomons lyderius ir naujos krypties krjus - takinguosius" - labiausiai trokta patraukti savo pus vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry, 2003). Nuomons lyderis - asmuo, suvokiamas kaip dalyko ekspertas. Juo gali bti pokalbi laidos vedjas ir redakcins skilties krjas; gydytojas, mokytojas, mokslininkas - kiekvienas mogus, kuris sugeba rinkti informacij ir skleisti j tarp draug ir eimoje. Jei noriu vertinti kompiuterin rang, kreipiuosi savo snus, kurie daug ini pasisemia i spausdinto teksto. Dviej etap komunikacijos modelis primena, kad iniasklaidos taka subtiliai sismelkia kultr. Net jei iniasklaida daro neym tiesiogin poveik moni nuostatoms, netiesioginis poveikis gali bti didelis. Ta saujel vaik, kurie auga neirdami televizoriaus, vis tiek neivengia televizijos poveikio. Jei ie vaikai negyvena kaip atsiskyrliai, jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojaniuose aidimuose. Jie prao tv nupirkti su televizija susijusius aislus, kuriuos turi j draugai. ie vaikai maldauja arba reikalauja, kad bt leista irti j draug mgstamas televizijos programas. Tvai gali udrausti irti televizori, taiau jie negali ijungti" televizijos takos. iniasklaidos ri palyginimas. Sulygindami vis iniasklaid nuo reklamini lapeli iki televizijos, per daug visk supaprastiname. vairi iniasklaidos ri lyginamieji tyrimai atskleid, kad juo iniasklaida yra ariau gyvenimo, juo taigesn joje skelbiama informacija. Tai tai kokia taigumo seka: odin (akis ak), vaizdo raas, garso raas ir raytin informacija. Kad dar labiau supainiotume reikalus, pridursime, jog geriausiai suprantama ir simenama raytin informacija. Supratimas - vienas pirmj tikinjimo proceso etap (prisiminkime 7.1 pav.). Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976)
dviej etap komunikacija (two-step flow of communication) Procesas, kurio metu iniasklaidos [taka danai pasireikia per nuomon formuojanius mones, kurie, savo ruotu, daro tak kitiems.
285
7.8 PAVEIKSLAS Nesudtingas praneimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina, kai yra [rayta vaizdo juost. Sudtingi praneimai taigiausi pateikti ratu. Tad informacijos taigum nulemia jos sudtingumo ir pateikimo formos atitikmuo. Sudtingas praneimas Ratu garsintas Vaizdo juostoje altinis: Chaiken ir Eagly, 1978.
rodinjo, kad sudtinga informacija bna tikinamiausia, jeigu ji pateikta ratu, nes tada j kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. Masaiusetso universiteto studentams mokslininks pateik paprast arba sudting informacij ratu, garsint ir rayt vaizdo juostoje. io tyrimo rezultatai pateikti 7.8 pav.: sudtinga informacija i ties buvo taigiausia, kai ji buvo pateikta ratu, o nesudtinga - rayta vaizdo juostoje. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo temp, neatsivelgdama gavjus. Be to, ji skatina mones sutelkti dmes alutinius aspektus (pavyzdiui, kalbtojo ivaizd), nukreipdama dmes nuo paties praneimo (Chaiken ir Eagly, 1983).
Kam sakoma? Auditorija

Kaip matme 6 skyriuje, pagal moni savybes ne visada galima prognozuoti j reakcij socialin tak. Konkreti savyb gali sustiprinti vien tikinjimo (r. 7.1 pav.) etap, bet kliudyti kitam. emos saviverts mons danai ltai msto, todl juos sunku tikinti. Auktos saviverts mons gali suprasti informacij, taiau pasikliauti savo nuomone. Ivada: lengviausia paveikti vidutins saviverts mones (Rhodes ir Wood, 1992). Panagrinkime dvi praneimo gavj savybes: ami ir mstymo ypatybes.
Kokio jie amiaus?

Priklausomai nuo amiaus mons turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. Socialiniai psichologai pateikia du i skirtum aikinimus. Pirmasis susijs su amiaus tarpsniu: kintant amiui keiiasi ir moni nuostatos (pavyzdiui, vyresnio amiaus mons tampa konservatyvesni). Antrasis susijs su karta: daniausiai vyresni moni nuostatos, kurias jie susikr bdami jauni, ilieka nepakitusios; kadangi ios nuostatos skiriasi nuo t, kurias susikuria iuolaikiniai jauni mons, tarp kart atsiranda atotrkis. Faktai daniausiai patvirtina pastarj aikinim. Pakartotins jaunesni ir vyresni moni apklausos per kelet met parod, kad vyresni moni nuostatos keiiasi maiau nei jaunesni. Kaip pastebi Davidas Searsas (1979,
286
1986), mokslininkai beveik be iimties pastebi kart, o ne amiaus tarpsnio poveik". Paauglyst ir treiojo gyvenimo deimtmeio pradia - svarbs mogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin, 1989). Tuo metu susiformavusios nuostatos ilieka nepakitusios vidutiniame amiuje. Todl jauniems monms patartina atidiai rinktis socialin aplink - grupes, kurias jie silieja, iniasklaid ir vaidmenis. Analizuodamas Nacionalinio nuomoni tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) suinojo, kad, pavyzdiui, amerikieiai, eioliktojo gimtadienio sulauk XX a. septintajame deimtmetyje, iki iol ilieka liberalesni politini pair. Kaip nupjauto medio rievs po daugelio met atskleidia buvusi sausr ymes, taip ir dabartins nuostatos gali atspindti tokius prie kelet deimtmei buvusius vykius, kaip karas Vietname ar kova u piliei teises XX a. septintajame deimtmetyje. ie vykiai formavo paaugli ir jaunuoli protus. Dauguma moni iuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostat ir vertybi sistem. Labai domus Vermonto valstijos Beningtono koledo pavyzdys. XX a. ketvirtojo deimtmeio pabaigoje-penktojo deimtmeio pradioje Beningtono koledo students, kilusios i privilegijuot, konservatyvi eim, susidr su laisvos dvasios aplinka, kuriai ton dav kairuolikai nusiteik jauni dstytojai. Vienas profesorius, socialins psichologijos ekspertas Theodore Newcombas, vliau neig, kad dstytojai stengsi savo studentes paversti geromis maomis liberalmis". Taiau dstytojams pavyko tai padaryti. Students tapo kur kas liberalesns nei bdinga j socialinei aplinkai. Be to, Beningtone suformuotos nuostatos iliko. Prajus pusei amiaus, Beningtono koledo absolvents, jau engusios atuntj deimtmet, per 1984 met prezidento rinkimus balsavo u demokrat partijos kandidat santykiu 3:1, tuo tarpu kitos bendraams, turinios auktj isilavinim, santykiu 3:1 balsavo u respublikon partijos kandidat (Alwin ir kiti, 1991). Per spdi kupin laikotarp suformuotos pairos iliko, ir j nepakeit viso gyvenimo patirtis. Patyrimas, gytas paauglystje ir ankstyvoje jaunystje, stipriai formuoja asmenyb, nes palieka gil ir ilgalaik spd. Kai Howardas Schumanas ir Jacueline Scott (1989) papra tiriamj nurodyti vien arba du svarbiausius nacionalins ar pasaulins reikms vykius per prajusi pus amiaus, dauguma prisimin savo paauglysts ar savo trisdeimtmeio pradios vykius. Tiems, kurie Didij depresij ar Antrj pasaulin kar igyveno bdami 16-24 met, ie vykiai ugo judjim dl pilietini teisi, Kennedy nuudym XX amiaus septintojo deimtmeio pradioje, Vietnamo kar, kosmonaut isilaipinim Mnulyje to paties deimtmeio pabaigoje ir moter judjim atuntajame deimtmetyje - vykius, kurie sir atmintyje t, kuriems btent t vyki metu buvo 16-24 met. Todl galime tiktis, kad i dien jaunimas simintinais vykiais, pakeitusiais istorijos eig, pavadins George W. Busho rinkimin kampanij, 2001 m. rugsjo 11-osios terorist ipuol ir kar Irake.
287
Negalima sakyti, kad vyresni mons yra nelanksts. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. atlikti tyrimai atskleid, kad et ar septint deimtmet kopusi moni seksualins ar rasins pairos tapo liberalesns nei jiems bnant trisdeimties ar keturiasdeimties. Igyven seksualin revoliucij, kuri prasidjo XX a. septintajame ir sisibavo atuntajame deimtmeiais, ie vidutinio amiaus mons bgant metams aikiai keitsi. Tik nedaugeliui i ms kintanios kultrins normos nedaro jokio poveikio. Be to, Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslini tyrim rezultatai pera ivad, kad vyresnio amiaus mons savo gyvenimo pabaigoje gali vl lengviau keisti nuostatas galbt dl to, kad jos paprasiausiai silpsta.
Apie k jie msto?

Svarbiausias pagrindinio kelio tikinim aspektas - ne informacija, bet reakcija, kuri ji sukelia mogaus galvoje. Ms protas - ne visk sugerianti kempin. Jei informacija sukelia palanki reakcij, mes ja patikime. Jei skatina iekoti kontrargument - nepatikime. Kas sptas, tas pasiruos atremti. Kokiomis aplinkybmis randasi kontrargumentai? Viena i j yra perspjimas, kad kakas pabandys jus tikinti. Jei savo eimai nortumte pasakyti, kad ketinate nutraukti studijas, greiiausiai tiktumts, kad eimos nariai kalbins jus tsti moksl. Tad tikriausiai sudarytumte kontrargument, atremiani kiekvien manom j argument, sra. Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo, kaip sunku tokiu atveju tikinti mones. Jie perspjo grup vienos Kalifornijos valstijos vidurins mokyklos moksleivi, kad ie netrukus igirs panekes tema Kodl paaugliams nereikt leisti vairuoti automobilio". Persptieji liko itikimi savo nuomonei. Kiti, nepersptieji, j pakeit. Teismuose advokatai taip pat kartais perspja prisiekusiuosius, kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta, kad perspjimas neutralizuoja neigiam poveik (Dolnik ir kiti, 2003). Dmesio atitraukimas silpnina gebjim pateikti prieingus argumentus. odin tikinim taip pat galima sustiprinti nukreipiant dmes kitus dalykus taip, kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby, 1964; Keating ir Brock, 1974; Osterhouse ir Brock, 1970). is metodas danai taikomas politinje reklamoje. Regimu vaizdu prikaustomas dmesys, kad neanalizuotume odi. Ypa gerai veikia dmesio atitraukimas, kai pateikiama nesudtinga informacija (Harkins ir Petty, 1981; Regan ir Cheng, 1973). Kartais dmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklamin skelbim. tai kodl reklama, rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas, danai nesimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman, 2005; Bushman ir Bonacci, 2002).
Bti persptam ir todl pasirengusiam... labai racionalu, jei ms sitikinimai teisingi; taiau jei sitikinimai klaidingi, is perspjimas bei pasirengimas tik prisids prie to, kad ms klaida bus nepataisoma." C. S. Lewis, Screwtape Proposes a Toast, 1965 (Silomas tostas")
288
painimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mstyti ir analizuoti. J[ galima [vertinti pagal pritarim tokiems teiginiams, kaip abstraktaus mstymo svoka man yra patraukli", ir nepritarim tokiems teiginiams, kaip a galvoju tiek, kiek privaloma."
Nesuinteresuota auditorija remiasi alutiniais signalais. Prisiminkime du tikinimo bdus: pagrindin - sisteminant ir mstant, ir alutin - paremt euristika. Kaip ir keliaujant per miest: pagrindiniame kelyje tai pajudama i vietos, tai vl sustojama, kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. O alutinis kelias panaus miest lenkiant greitkel, kuriuo zvimbdami pasiekiame tiksl. Analitikai mstantys ir didel painimo poreik turintys mons mgsta visk atidiai apgalvoti; jie teikia pirmenyb pagrindiniam bdui (Cacioppo ir kiti, 1996). Tie, kurie taupo" savo protinius iteklius ir nepasiymi dideliu painimo poreikiu, reaguoja tokius alutinius signalus kaip kalbtojo patrauklumas ir jauki aplinka. i paprasta teorija - kad labai svarbu, kokios mintys kyla reaguojant gaut informacij, paskatino daryti vairias prognozes, kuri daugum patvirtino Petty, Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti, 1987; Harkins ir Petty, 1987; Leippe ir Elkin, 1987). Daugyb eksperiment padjo nustatyti, kas skatina mstym: retoriniai klausimai;
keli oratori dalyvavimas (pavyzdiui, leidiant kiekvienam i trij oratori pateikti po vien argument, o ne vienam visus tris argumentus); skatinimas pajusti atsakomyb u informacijos vertinim arba jos perdavim;
patogi kno padtis priimant informacij; praneimo pakartojimas; dmesio sutelkimas.
Tyrjai taip pat nustat, kad visiems iems metodams galiojo viena bendra taisykl: skatinant mstym, svariai pateikta informacija yra dar taigesn, o silpnai pateikta tampa (dl kontrargumentavimo) dar maiau tikinanti. i teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. Efektyviems kalbtojams rpi ne tik j vaizdis ir pateikiama informacija, bet ir galima klausytoj reakcija. Geriausi dstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mstyti. Jie pateikia retorinius klausimus, intriguojanius pavyzdius ir kelia sudtingas problemas. Visa tai skatina sisavinti informacij pagrindiniu bdu. Per paskaitas, kuriose maiau skatinama aktyviai dalyvauti, galima patiems rinktis, kaip apdoroti informacij. Kai galvojama apie dstom mediag ir argumentus, dalykas imokstamas geriau. Paskutiniosiomis 1980 met prezidento rinkim kampanijos, kurioje kandidat galimybs buvo labai panaios, dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus, siekdamas palankiai nuteikti rinkjus. Jo apibendrinantis pareikimas per kandidat prezidentus debatus prasidjo dviem tikinamais retoriniais klausimais, kuriuos jis danai kartojo paskutin rinkimins kampanijos savait: Ar dabar gyvenate geriau nei prie ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvse nusipirkti tai, ko norite,
289
nei prie ketverius metus?" Dauguma moni atsak neigiamai, ir Reaganas, i dalies dl to, kad pasirinko pagrindin tikinjimo keli, laimjo didesne nei buvo tiktasi persvara.
APIBENDRINIMAS Kokie yra tikinjimo elementai?

Kas [tikinjim padaro veiksming? Mokslininkai nustat keturis veiksnius: pranej (kas sako), praneim (kas sakoma), kanal (sakymo bd) ir auditorij (kam sakoma). Gebantys tikinti kalbtojai priimami kaip pasitikjimo verti ekspertai. mons, kurie kalba nedvejodami, greitai, irdami monms tiesiai akis, yra taigesni. Taip pat taigesni ir nesuinteresuoti kalbtojai. Patrauklus kalbtojas taip pat atrodo taigus, kai kalbama apie skon ir asmenines vertybes. t Informacija savaime yra tikinanti; susieta su maloniais potyriais, ji tampa dar tikinamesn. Bdami geros nuotaikos mons paprastai apsisprendia daug nesvarstydami. Gsdinanti informacija taip pat gali bti veiksminga, ypa jei jos gavjas gali imtis apsisaugojimo veiksm. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomons, priklauso nuo pranejo patikimumo. O kuri informacija - vienpus ar dvipus - geriau tikins, priklauso nuo keleto dalyk. Jei auditorija sutinka su informacija, neturi kontrargument, jei maai tiktina, kad vliau ji svarstys prieingus teiginius, veiksmingiausi bna vienpusiai argumentai. Jei auditorija yra rafinuotesn arba dar nesutinka su teiginiu, paveikiausia bna dvipus informacija. Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai, kurie argumentai pranaesni: pateikti pradioje ar vliau? Daniausiai pastebimas pirmumo efektas. Jei praneimus skiria laiko tarpas, ankstesns informacijos poveikis sumaja; jei sprendimas priimamas i karto igirdus antrj praneim gali pasireikti naujumo efektas. Kitas svarbus aspektas - informacijos pateikimo bdas. Paprastai veiksmingiausias bna tiesioginis kreipimasis. Taiau kai informacija sudtinga, veiksminga gali bti ir ratu pateikta informacija. O iniasklaida gali bti veiksminga tada, kai klausimas nereikmingas arba neinomas. Ir galiausiai svarbu, kas gauna informacij. Svarbus auditorijos amius: jaunimas lengviau keiia savo nuostatas. K auditorija msto, girddama informacij? Ar ji msto palankiai? Ar ji prietarauja? Ar ji perspta i anksto?
Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai?

Kokius tikinjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judjimai (kultai")?
1997 met kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekjai nusprend, kad atjo metas nusimesti savo knus - sielos talpyklas" - ir murktelti NSO (neatpaint skraidant objekt), sekant paskui HalioBopo komet, keliaujani dangaus vart link. Jie suvalg pudingo arba obuoli padao su fenobarbitaliu ir ugr patiekal" degtine, po to ant galv usimov plastikinius maielius, kad miegodami udust. T pai dien Ka-
290
kultas (naujasis religinis judjimas) (cult [new religious movemenf\) Grup, kuriai paprastai bdinga: 1) savitas ritualas ir tikjimas, susijs su jos pasiventimu dievybei arba mogui, 2) atsiskyrimas nuo piktos" supanios kultros ir 3) charizmatikas lyderis. (Sekta - prieingai - yra pagrindins religijos alutinis darinys.)
nados pranczikos srities v. Kazimiero kaime susprogo kotedas, sukeldamas tikr pragar ir nusinedamas penki moni - paskutinij i 74 Sauls ventyklos ordino nari, nusiudiusi Kanadoje, veicarijoje ir Pranczijoje - gyvybes. Visi jie tikjosi bsi perkelti Sirijaus vaigd, esani u devyni viesmei. Daugeliui kyla klausimas: kas priveria mones atsisakyti senojo tikjimo ir stoti panaias sektas? Ar tok keist elges turtume aikinti asmenybs keistenybmis? O gal j patyrimas iliustruoja socialins takos ir tikinimo dinamik? Turkime omenyje du dalykus. Vis pirma, i analiz retrospektyvi. Joje tikinimo principai naudojami kaip kategorijos, siekiant paaikinti stulbinant ir kartais nerim keliant socialin reikin faktui vykus. Antra, paaikinus, kodl mons kakuo tiki, nieko nepasakoma apie i sitikinim teisingum. Logikai tai jau kitas klausimas. Religijos psichologija gali paaikinti, kodl teistas tiki Diev, o ateistas - ne, taiau ji negali pasakyti, kuris i j yra teisus. Paaikin kok nors sitikinim, jo nepaaliname. Tad jei kas nors nori paneigti sitikinimus, sakydamas: Tu tuo tiki, nes...", galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakym provokuojani replik (Esm, arkivyskupe, tokia: js tikite tuo, kuo tikite, todl, kad buvote itaip aukljamas"): Gali bti. Taiau faktas, kad todl, jog buvote atitinkamai aukltas, js tikite, kad a tikiu tuo, kuo tikiu, nes buvau kitaip aukltas". Per pastaruosius deimtmeius ipopuliarjo keletas kult. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau link vadinti naujaisiais religiniais judjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo banyia, Jimo Joneso Tautos ventov, Davido Koresho Dovydo aka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai. Suno Myungo Moono kultas yra krikionybs, antikomunizmo ir paties Moono, kaip naujojo mesijo, lovinimo miinys, rads pasekj visame pasaulyje. Atsiliepdami Moono pareikim - Mano noras privalo bti js noras", - daugelis moni pavent save ir savo pajamas Susivienijimo banyiai. 1978 metais pasaul sukrt 914 Jimo Joneso pasekj, kartu su juo atkeliavusi Gajan i San Francisko, saviudybs, vykdytos pagal Joneso sakym, igrus vynuogi grimo, sumaiyto su trankvilizatoriais, nuskausminaniais vaistais ir mirtina kalio cianido doze. 1993 metais i vidurins mokyklos imestas Davidas Koreshas panaudojo savo talent siminti ventj Rat ir apkerti mones, uvaldydamas sektos, pasivadinusios Dovydo aka (angl. Branch Davidan) pasekj dal. Laikui bgant, kulto nariai palaipsniui neteko pinig bankuose ir kito turto. Koreshas taip paveik vyrus, kad jie m laikytis celibato, o pats miegojo su j monomis bei dukromis ir 19 i savo mon" tikino, kad jos turi gimdyti jo vaikus. Kai apsupus kulto bstin kilo susiaudymas, kurio metu uvo ei kulto nariai ir keturi federaliniai agentai, Koreshas savo pasekjams pareik, kad jie netrukus mirsi ir kartu su juo pateksi tiesiai dang. Federaliniai
291
agentai tankais atakavo bstin, tikdamiesi vliau paleisti aarines dujas, taiau puolimo pabaigoje 86 mons uvo liepsnose, apmusiose bstin. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualini paslaug. Du kartus paalintas i muzikos mokytojo pareig u homoseksualius ryius su mokiniais, jis siek pasiventimo isikastruojant, k padar dar 17 kartu su Marshallu uvusi vyr, priklausiusi Dangaus vart kultui (Chua-Eoan, 1997; Gardner, 1997). 1971 metais Applewhite susibiiuliavo su psichiatrins ligonins medicinos seserimi ir astrologe mgja Bonnie Lu Nettles, kuri charizmatik Applewhite m vaizduotis kaip kosmologin keli kit lygmen". Aistringai melsdamasis, jis tikino savo pasekjus isiadti eim, sekso, narkotik ir turt, addamas jiems kelion kosminiu laivu isigelbjim. Kaip tokie dalykai gali vykti? Kas paskatina mones itaip beslygikai paklusti? Ar turtume tai aikinti charakterio savybmis ir kaltinti aukas? Ar turtume numoti j u o s ranka kaip patiklius pamilius arba bukus keistuolius? O gal j elgsen galima paaikinti mums jau inomais konformizmo, paklusimo, disonanso, tikinimo bei grups takos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes, nes mus taip pat veikia ios jgos?
Nuostatas kuria elgsena

Kaip daug kart buvo rodyta 4 skyriuje, savanorikus, vieus ar danai kartojamus sipareigojimus mons paprastai paveria vidiniais sitikinimais. Atrodo, jog tai ino kult lyderiai.
Klusnumas gimdo pritarim

Naujieji atsivertliai netrunka suinoti, kad naryst kulto bendruomenje nra paprastas dalykas. Juos greitai paveria aktyviais nariais. Kulto bendruomens ritualai, agitacija ir l rinkimas sutvirtina naujok tapatum. Kaip dalyvaujantieji socialins psichologijos eksperimentuose pradeda tikti tuo, ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills, 1959; Gerard ir Mathewson, 1966), taip ir kulto naujokai tampa pasiventusiais tikjimo skleidjais. Juo didesnis asmeninis sipareigojimas, juo didesnis poreikis j pateisinti.
Kojos tarpduryje" reikinys

Kaip mus skatina sipareigoti? Tai retai bna staigus ir smoningas sprendimas. Nra taip, kad mogus imt ir nusprst: Man atsibodo tradicin religija. Susirasiu kit". Ir verbuotojai neprieina gatvje prie mogaus ir nesako: Sveikas, a esu munistas. Gal nori prie ms prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas kojos tarpduryje" principas. Susivienijimo banyios verbuotojai pasikvieia mones piet, po to savaitgal iltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenim. Per savaitgali ivykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti, sijungti bendr veikl ir diskusijas. Vliau potencials atsivert-
292
liai raginami usirayti ilgiau trunkanius mokymus ivykose. Naujoko veikla tampa vis aktyvesn, kol galiausiai jis pareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. stojus kult, i pradi pinigins aukos bna savanorikos, vliau privalomos. Jimas Jonesas i nauj kulto nari reikalavo 10 proc. pajam dydio auk, taiau netrukus reikalavimai iaugdavo iki 25 proc. Galiausiai jis sak kulto nariams atiduoti visk, k turi. Darbo krvis taip pat nuolat didjo. Buvusi kulto nar Grace Stoen prisimena i progresij:
Niekas niekada nebuvo daroma drastikai. Dl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug ipeti. Pamau reikjo kako atsisakyti, vliau palengva atiduoti vis daugiau, taiau visada tai buvo daroma labai palengva. Tai stulbino, nes kartais atsissdavai ir pasakydavai sau: Nieko sau, a tiek daug atsisakiau. A labai daug atiduodu". Taiau jis tai darydavo taip i lto, kad tikindavai save: A nujau j a u taip toli, tad, po galais, koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman, 1979, p. 236)
tikinimo elementai
Kult naudojam tikinjim taip pat galime analizuoti, naudodamiesi iame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7.9 pav.): kas (pranejas) k (praneimas) kam (auditorija) pasak.
Pranejas
Skmingai veikiantys kultai turi charizmatikus lyderius - mones, kurie pritraukia ir nukreipia narius. Kaip ir tikinjimo eksperimentuose, veiksmingas pranejas - tai toks mogus, kur auditorija laiko imananiu ir patikimu, pavyzdiui, toks kaip tvas" Moonas. Jimas Jonesas, siekdamas gyti pasitikjim, demonstruodavo aikiaregyst". Atj banyi naujokai prie pamaldas turdavo prisistatyti. Po to vienas i Joneso padjj greitai paskambindavo naujoko namus ir prisistatydavo: Sveiki. Mes atliekame apklaus ir nortume uduoti kelet klausim". Vienas i buvusi bendruomens nari prisimena, kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi naujok pavarde:
Ar esate mane kada nors prie tai mats? K gi, j s gyvenate ten ir ten, js telefono numeris toks ir toks, j s svetainje stovi tokie ir tokie baldai, o ant sofos tokia ir tokia pagalv... Dar kart klausiu, ar prisimenate, kad kada nors biau buvs j s namuose? (Conway ir Siegelman, 1979, p. 234). 7.9 PAVEIKSLAS Kintamieji, darantys poveik taigiam komunikavimui Realiame gyvenime ie kintamieji gali tarpusavyje sveikauti; vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. Pranejas
Patikimumas Imanymas Pasitikjimas Patrauklumas
KAS SAKO?
K? Praneimo turinys
Logika vs emocijos Prietaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas
KAIP? Kanalas
Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs iniasklaida
KAM? Auditorija
Analizuojanti ar reaguojanti vaizd Amius
294
Pasitikjimas - kitas patikimumo aspektas. Kult tyrintoja Margaret Singer (1979) pastebjo, kad vidurins klass baltaodius jaunuolius lengviau uverbuoti, nes jie patiklesni. Jiems trksta emesns klass atstov (kurie ino, kaip atsispirti sukiams) gatvs iminties" ir auktesns klass jaunuoli (kuriuos nuo vaikysts lydi perspjimai, kad saugotsi vaik pagrobj) atsargumo. Daugel religini judjim bendruomeni nari uverbavo draugai arba gimins, mons, kuriais jie pasitikjo (Stark ir Bainbridge, 1980).
Praneimas
Gyvai, emocingai pateikta informacija ir iluma bei palankumas, kuriais grup apgaubia vienius ar prislgtus mones, gali turti stulbinam poveik: pasitikk mokytoju, siliek ms eim; mes inome vienintel teising" atsakym. inia skelbiama vairiais kanalais: per paskaitas, diskutuojant maose grupse ir darant tiesiogin socialin spaudim.
Auditorija
Daniausiai verbuojami jauni - iki 25 met amiaus mons, kurie yra dar palyginti atviri ir kuri nuostat bei vertybi sistema dar gerai nesuformavusi. Vieni j, pavyzdiui, Jimo Joneso pasekjai, yra menkesnio isilavinimo, jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prietaring argument. Taiau daugumos kult bendruomeni nariai yra isilavin vidurins klass atstovai, kurie susiavj idealais nepastebi juose slypini prietaravim ir to, kad raginantieji bti nesavanaudikais patys yra gods, kad apsimeta besirpin kitais, o i ties yra abejingi. Potencials atsivertliai daniausiai bna atsidr gyvenimo krykelje, igyvena asmenin kriz, atostogauja arba bna toli nuo nam. Jie turi poreiki; kulto ipainjai silo jiems atsakymus (Lofland ir Stark, 1965; Singer, 1979). Gail Maeder stojo Dangaus vart judjim po to, kai bankrutavo jos medvilnini markinli parduotuv. Davidas Moore stojo kult bdamas 19 met, k tik baigs mokykl ir iekodamas savo gyvenimo kelio. Socialini ir ekonomini suirui laikotarpiai ypa paranks tiems, kurie sumaityje gali parodyti tariamai paprast prasm (O'Dea, 1968; Sales, 1972). Dauguma saviudi sprogdintoj Viduriniuose Rytuose (ir kitur - Malyje, Madride, Londone) buvo jauni vyrai, i paauglysts pereinantys suaugyst. Kaip ir kitus kulto narius, juos valdo religinmis tiesomis besivadovaujantys veikjai, diegiantys jaunuoliams mint, kad jie yra gyvieji kankiniai", kad susinaikindami pelnys amin palaim ir didvyrio lov. Patvirtindamas atsiads savo gyvybs, kiekvienas kandidatas vieai sipareigoja - parao testament, atsisveikinimo laikus, rao atsisveikinim vaizdo juostoje. Psichologinis toki veiksm poveikis - jausmas, kad kelio atgal nra (Kruglanski ir Golec de Zavala, 2005). Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose maose patalpose, kur grup diegia aistring neapykant prieui.
294
Grups poveikis
Kultai taip pat iliustruoja tai, kas bus ms kito skyriaus tema: grups poveik jos nari poiriams bei elgsenai. Kultas paprastai atskiria narius nuo j ankstesni socialins paramos sistem ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. Tada gali vykti tai, k Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina socialine implozija": ioriniai ryiai silpsta tol, kol grups socialiai susitraukia vid, ir kiekvienas mogus bendrauja tik su kitais grups nariais. Atskirti nuo eimos nari ir ankstesni draug, ie mons praranda galimyb igirsti kitoki nuomon. Dabar grup formuoja tapatum ir apibria realyb. Kadangi u prietaravimus kulto vadovai pyksta arba baudia, tariamas vieningumas padeda isklaidyti abejoni likuius. Be to, stresas ir emocinis suadinimas siaurina dmesio lauk, padarydamas bendruomens narius imlesnius abejotiniems argumentams, socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausanius grupei" (Baron, 2000). Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vio) i pradi kr grup, kurios nariai tebuvo jiedu, sutvirtindami vienas kito nenormal mstym - tok reikin psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotyb - pranc.). Kai prie j prisijung kiti mons, grups socialin izoliacija sudar slygas keistam mstymui vystytis. Kaip rodo diskusijos apie smokslo teorij internete (Dangaus vart kultas sumaniai naudojosi internetu, verbuodamas naujus narius), virtualios grups gali skatinti paranoj. i metod - sipareigojim didinimo, tikinjimo ir grups izoliacijos galia nra neribota. Susivienijimo banyia uverbuodavo maiau nei vien i 10 apsilankiusij seminaruose (Ennis ir Verrilli, 1989). Dauguma stojusij Dangaus vart kult prie mint lemting dien j paliko. Davidas Koreshas vald derindamas tikinjim su gsdinimu ir smurtu. Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni, jis taip pat vis daniau turjo griebtis bauginim. Jis gsdino fiziniu susidorojimu su tais, kurie palikdavo bendruomen, mu u neklusnum ir naudodavo narkotikus, siekdamas neutralizuoti linkusius ginytis narius. Savo veiklos pabaigoje jis ne tik alojo protus, bet ir naudojo fizin smurt. Kai kurios kult naudojamos poveikio technikos panaios tas, kurias naudoja priimtinesns, visuotinai pripaintos grups. Pavyzdiui, budist ir katalik vienuolynuose gyvena gimining siel atsiskyrliai. Student draugij nariai sako, kad pradinis galim kandidat bombardavimas meile" primena j pai verlj" laikotarp. Draugij nariai perspektyvius naujokus apgaubia dmesiu ir priveria juos pasijusti ypatingais. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai iek tiek izoliuojami, atskiriami nuo ankstesni draug, kurie nesutiko duoti priesaikos. Jie studijuoja savo naujosios grups istorij bei taisykles. Jie kenia ir aukoja grupei savo laik. I naujj nari reikalaujama paklusti visiems grups reikalavimams. Viso to rezultatas - naujas draugijos narys. Tai, kas ia pasakyta, taip pat galioja ir terapinms grupms, kuriose gydoma priklausomyb nuo alkoholio ir narkotik. Intensyvios savipagalbos
295
grups suformuoja darn socialin kokon", pasiymi stipriai ireiktais sitikinimais ir savo grups nariams daro didel tak (Galanter, 1989, 1990). Kita konstruktyvaus tikinjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija, kuri socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko taikomosios socialins psichologijos sritimi" (1978, p. 101). Kaip ir Strongas, psichiatras Jerome Frankas (1974, 1982) prie daugel met pripaino, kad norint pakeisti alingas nuostatas bei elgsen, reikia pasitelkti tikinjim. Frankas pastebjo, kad psichoterapija, panaiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grups, 1) suteikia palaikanius, patikimus socialinius ryius, 2) demonstruoja kompetencij ir teikia vilt, 3) logikai ar mitologikai paaikina vairius patiriamus sunkumus, parodo nauj perspektyv ir 4) silo ritualus bei mokymosi patirt, kurie ada naujus ramybs ir laims igyvenimus. Student ir studeni klubus, savipagalbos grupes ir psichoterapij pavyzdiais pasirinkau ne todl, kad juos sumenkiniau, o kad pailiustruoiau dvi ivadas. Pirma, jei naujuosius religinius judjimus aikiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekj bejgikumu, galime padaryti klaiding ivad, jog esame atspars socialinio valdymo metodams. I ties vairios grups - ir nesuskaiiuojama daugyb politini lyderi, ugdytoj ir kit tikintoj - skmingai taiko daugel i metod. Mokym ir doktrinos brukim vietim ir propagand, atvertim ir prievart, psichoterapij ir proto kontrol skiria tik neryki riba. Antra, tai, kad Jimas Jonesas ir kiti kult lyderiai piktam panaudojo tikinjim, nereikia, kad tikinjimas pats savaime yra blogas dalykas. Branduolin energij galima panaudoti ir namams apviesti, ir miestams nuo ems paviriaus nuluoti. Seksualin energija leidia diaugtis pasiaukojania meile arba inaudoti mones, siekiant egoistinio pasitenkinimo. tikinjant galima ir suteikti ini, ir apgaudinti. inodami, kad ios jgos gali bti panaudotos piktam, privalome bti budrs ir neleisti j naudoti amoraliais tikslais. Taiau ios jgos paios savaime nra nei blogos, nei geros; ar j poveikis bus konstruktyvus, ar destruktyvus, priklauso nuo to, kaip mes jas naudojame. Pripainti tikinjim netinkamu tik todl, kad j galima panaudoti apgaudinjimui, yra tas pat, kaip pat valgym pripainti netinkamu, nes galima apsiryti.
APIBENDRINIMAS Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai?

Religini kult skm atskleidia, kaip vyksta tikinjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. Atrodo, kad kult skm lemia trys svarbiausi metodai: sipareigojanio elgesio skatinimas (apraytas 4 skyriuje), veiksming tikinjimo princip (aprayt iame skyriuje) taikymas, kult nari izoliavimas bendramini grupse (jas aptarsime 8 skyriuje).
296
Kaip galima atsispirti tikinjimui?

inagrinj tikinjimo ginkluot", aptarkime prieinimosi jam taktikas. Kaip paruoti mones, kad jie pajgt atsispirti nepageidaujamam tikinjimui?
Kovos men treneriai gynybini pozicij, smgio nukreipimo ir gynybos technikoms sisavinti skiria tiek pat laiko, kiek ir mokymui pulti. Socialins takos kovos lauke", - pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002), mokslininkai didesn dmes sutelk puolim naudojant tikinim, nei gynyb. Patikima natraliai, tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990, 1993). Sutikti su taigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. Suprasti tvirtinim (pavyzdiui, kad grafitiniai pietukai pavojingi sveikatai) reikia patikti - bent jau laikinai, kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesmoningas pritarimas. Jei dmes blakantis vykis trukdo paneigti tvirtinim, pritarimas ilieka ilgiau. Taiau pasitelkus logik, informacij bei suinteresuotum, atsispirti melui galima. Jei dl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju, galime dar kart pagalvoti, kaip esame prat reaguoti autoritet. Prie skirdami laik ar pinigus, galime pasistengti gauti daugiau informacijos. Galime abejoti tuo, ko nesuprantame.
Asmeninio sipareigojimo sustiprinimas

6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasiprieinimo bdas. Prie susiremdami su kit moni nuomone, vieai sipareigokite dl savo pozicijos. Gindami savo sitikinimus, nebsite tokie imls (o gal reikt sakyti - ne tokie atviri?) tam, k sako kiti. Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusij nuomons tyrimas gali skatinti tviriau laikytis isakyt pozicij, dl to prisiekusieji daniau atsiduria aklavietje.
Williamas McGuire apie nuostatos stiprinim

Turiu prisipainti, kad, atlikdamas imunizacijos darb jauiausi kaip ponas Teisuolis, nes tyriau, kaip galima padti monms prieintis bandymams jais manipuliuoti. Po to, kai buvo paskelbti ms tyrim rezultatai, paskambino vienas reklamos vadovas ir pasak: Labai domu, profesoriau. Su malonumu apie tai perskaiiau". Gana tiesiai jam atsakiau: Labai malonu tai girdti, taiau i ties a esu prieingoje pusje. Js stengiats tikinti mones, o a bandau juos imokyti prieintis". Ak, nemenkinkite savs, profesoriau, - atsak vadovas. - Js pasiekimus VVilliamas McGuire, Jeilio universitetas mes galime panaudoti maindami konkurent reklamos poveik". Ir i ties, pasidar beveik prasta, kad reklamuotojai pamint kit preki pavadinimus ir sumenkint j reklaminius teiginius.
297
sitikinim ibandymas
Kaip galime skatinti mones sipareigoti laikytis savo sitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais, Charlesas Kiesleris (1971) pasil vien bd: velniai upulti j pozicij. Kiesleris pastebjo, kad kai sitikin dl savo nuomons mons priveriami reaguoti veikiant pakankamai stipriai, bet nesiekiant priblokti, j nuomon stiprja. tai k aikino Kiesleris: Kai usipuolate sitikinusius mones ir js puolimas ne itin stiprus, js skatinate juos elgtis dar ekstremaliau, ginant savo ankstesnes nuomones. Tam tikra prasme j sipareigojimas laikytis sitikinimo ipleiamas, nes daugja veiksm, atitinkanij sitikinim" (p. 88). Gal galite prisiminti tok gino moment, kai suinteresuotieji msi retorikos, pereidami vis ekstremalesn pozicij.
Kontrargumentai
Yra antra prieastis, dl kurios velnus ipuolis gali sukelti pasiprieinim. Kaip ir skiepai nuo lig, net silpni argumentai skatina iekoti kontrargument ir, puolimui sustiprjus, jais pasinaudoti. Williamas McGuire (1964) tai pastebjo atlikdamas daugel eksperiment. McGuire kl tok klausim: ar galima mones paskiepyti" nuo tikinjimo panaiai kaip skiepijama nuo virus? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protin apsaug moni, iauklt ideologinje aplinkoje be mikrob", t. y. turini nesugriaunamus sitikinimus? Ir ar bt galima juos paskiepyti" nuo bsim tikinjim, suteikus nedidel doz iems sitikinimams grsm kelianios informacijos? Btent itaip McGuire ir padar. Jis pasirinkdavo tokio tipo inomas tiesas kaip: Jei tik manoma, kaskart pavalgius patariama valyti dantis", po to pademonstruodavo, kaip ias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdiui, buvo teigiama, jog gausu autoriteting rodym, kad per danai valant dantis galima paeisti dantenas). Taiau jei prie atakuojant sitikinimus mons bna imunizuoti" nedideliais ipuoliais, ir jei perskaito arba parao nedidel kontrargumentuojant rain, jie daug geriau geba prieintis rimtesniam ipuoliui. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka, kad tinkami kontrargumentai - puikus prieinimosi tikinjimui bdas, taiau svarsto, kaip juos surasti, kai reikia reaguoti oponent, ypa jei is (kaip dauguma iuolaikini politini veikj) turi milinik finansin pranaum. J manymu, atsakymas yra gynyba naudojant nuod parazit" - nuodai (svars kontrargumentai) derinami su parazitu (enklais, primenaniais iuos argumentus, pamaius oponento reklam). Cialdinio ir jo koleg atliekam tyrim dalyviams parodyta inoma politin reklama tikindavo maiau, jei jie prie tai bdavo pamat reklamos kopij su antireklamos elementais. Tai skmingai taiko, pavyzdiui, prie rkym nukreipta reklama, reklaminiame Marlboro Man" klipe rsios gamtos fone vaizduodami... kosjant ir nukarus kauboj.
nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas moni nuostat puolimas, kad stipresni puolim atveju jie turt priemoni iems ipuoliams atremti.
298
II dalis.
SOCIALIN
TAKA
Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostat stiprinimo) programos

Ar nuostat stiprinimas i ties gali padti monms pasiruoti prieintis nepageidaujamam tikinjimui? Taikomieji rkymo prevencijos ir vartotoj vietimo tyrimai teikia vili.
Vaik apsauga nuo bendraami spaudimo rkyti

Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslinink grup patikjo auktesni klasi moksleiviams sustiprinti septintok atsparum bendraami spaudimui rkyti ir pademonstravo, kaip galima praktikai pritaikyti laboratorini tyrim duomenis. Pasiprieinti reklamai, teigianiai, jog rko nepriklausomos moterys, septintokai buvo mokomi itaip: Jei ji priklausoma nuo tabako - j i nra nepriklausoma". Taip pat jie kr imprivizacijas, kuriose moksleiviai, pavadinti viiukais" u tai, kad atsisako cigarets, turdavo atsakyti madaug itaip: Biau tikras viiukas, jei rkyiau tik dl to, kad tau padaryiau spd". I tokiuose usimimuose dalyvavusi septintok ir atuntok perpus maiau pradjo rkyti, palyginti su kitos mokyklos neskiepytais" mokiniais, nors ir vienu, ir kitu atveju rkani tv buvo tiek pat (r. 7.10 pav.). Kitos mokslinink grups patvirtino, kad nuostat stiprinimo procedros, ypa jei jas kartais papildo kit gdi mokymas, maina rkani paaugli skaii (Botvin ir kiti, 1995; Evans ir kiti, 1984; Flay ir kiti, 1985). Daugumoje nauj tyrim pabriama prieinimosi socialiniam spaudimui strategija. Vieno tyrimo metu etos-atuntos klasi moksleiviams buvo rodomi filmai, kuriuose arba buvo raginama nerkyti, arba pateikiama informacija apie rkym. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas, kai reikdavo atsisakyti cigarets moksleivi pasilytais bdais (Hirschman ir Leventhal,
7.10 PAVEIKSLAS Mokykloje, kurioje buvo atliktas skiepijimas" nuo rkymo, rkanij buvo kur kas maiau nei kontrolinje, kurioje buvo taikomas tradicinis vietimas apie rkymo al. altinis: McAlister ir kiti, 1980; Telch ir kiti, 1981.
4 9 Septinta klas
12
16 21 Atunta klas Tyrimo laikas (mnesiai)
33 Devinta klas
299
1989). Prajus pusantr met, i t, kurie irjo nerkyti raginanius filmus, rkyti pradjo 31 proc. moksleivi. I t, kurie atliko cigarets atsisakanij vaidmenis, rkyti pradjo tik 19 proc. moksleivi. Apie rkymo ir narkotik al aikinaniose programose taip pat taikomi ir kiti tikinjimo bdai. Informacijai perteikti pasitelkiami patraukls bendraamiai. Jie skatina moksleivius patiems visk vertinti (tai apie k galtum pamstyti"), priveria juos vieai papasakoti apie savo nuostatas (logikai nusprendiant nerkyti ir paskelbiant savo sprendim, klass draugams nurodant apsisprendimo prieastis). Kai kurioms i i rkymo prevencijos program tereikia nuo dviej iki ei akademini valand, ir jose naudojama i anksto paruota spausdinta bei vaizdin mediaga. iandien bet kuri mokykla ar mokytojas, norintis naudoti socialin-psichologin rkymo prevencijos metod, tai gali padaryti lengvai, nebrangiai ir tiktis, kad labai sumas rkali skaiius ir jiems gydyti reikalingos ilaidos.
Vaik apsauga nuo reklamos takos

Airija, Belgija, Danija, Graikija, Italija ir vedija riboja reklam vaikams, o kitos Europos alys ketina tai padaryti (McGuire, 2002). Jungtinse Valstijose, pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold (tikinjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda"), vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklamini intarp. Prie du deimtmeius, - rao Levine, - vaikai pieno gr du kartus daugiau nei limonado. Dl reklamos dabar is santykis tapo atvirktinis" (2003, p. 16). Rkaliai danai dar paauglystje pasirenka mgstamas cigaretes", - buvo raoma bendrovs Philip Morris, vienos i pagrindini tabako reklamos, kuriai per metus ileidiama 11,2 milijardo doleri, ataskaitoje (FTC, 2003). i dien paauglys - tai potencialus klientas rytoj, ir didioji dauguma rkali pirm kart usirk dar paauglystje" (Lichtblau, 2003). Tai paaikina, kodl kai kurios cigarei ir nerkomojo tabako bendrovs agresyviai veriasi su reklamomis universitetus, remdamos vakarlius, silydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten, kur studentai vartoja alkohol). Visa i veikla- tai dalis 12,5 milijardo verts nikotino rinkodaros programos pradedantiesiems" rkaliams (Farrell, 2005). Tikdamiesi apriboti reklamos tak, mokslininkai tyr, kaip padti vaikams susikurti imunitet televizijos reklamos poveikiui. iuos tyrimus i dalies paskatino studijos, atskleidusios, kad vaikai, ypa nuo 8 iki 11 met, 1) nepajgia atskirti reklamos nuo eilins laidos ir nesuvokia reklamos tikslo tikinti, 2) beatodairikai pasitiki televizijos reklama, 3) geidia reklamuojam gamini ir kyriai prao tv, kad juos nupirkt (Adler ir kiti, 1980; Feshbach, 1980; Palmer ir Dorr, 1980). Atrodo, jog vaikai yra reklamuotojo svajon: patikls, paeidiami, jiems lengva parduoti. Pasitelkusios iuos duomenis, piliei grups kreipsi toki produkt reklamuotojus (Moody, 1980): Kai prityrs reklamos skelbjas ileidia mi-
Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet k, ko nemat per televizij."
Erma Bombeck
300
Kai kalbama apie orientavimsi vaikus, mes, General Mills bendrov, sekame Procter and Gamble modeliu: nuo lopio iki kapo"... Esame sitikin, kad klientus reikia pritraukti anksti ir ilaikyti juos vis gyvenim." Wayne Chilicki, General Mills (citata i Motherhood Project, 2001)
lijonus, kad nepatyrusiems, patikliems vaikams parduot alingus sveikatai gaminius, tok dalyk galima pavadinti tik eksploatavimu". Motin pareikime reklamuotojams" (Motherhood Project, 2001) gausus Amerikos motin susivienijimas ireik tai tok pasipiktinim:
M u m s vaikai yra nekainojama dovana. Jums j i e yra klientai, o vaikyst - tai rinkos segmentas", kur reikia inaudoti ... Nuolat perengdami rib tarp vartotoj o poreiki patenkinimo ir j sukrimo, brys j s isilavinusi ir krybing ekspert studijuoja, analizuoja, tikinja ir manipuliuoja ms vaikais ... Pagrindiniai j s praneimai skelbia: Tu iandien nusipelnei pertraukos." Daryk taip, kaip tau patinka." Vadovaukis savo instinktais. Patenkink savo trokul." Tiesiog imk ir padaryk." Rib nra." Jauti poreik?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esm: gyvenime svarbiausia bti savanaudiui, materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinim.
Kitoje barikad pusje - tie, kurie turi komercini interes ir tvirtina, kad reklama leidia skiepyti vartotojo gdius ir, dar svarbiau, ilaikyti televizijoms vaik programas. Jungtini Valstij federacin prekybos komisija, mgindama sprsti, ar reikia vesti naujus sveikatai kenksming maisto produkt reklamos per televizij bei jaunesnio amiaus irovams rodom film apribojimus, ir spaudiama mokslinink bei politik, laiksi aukso vidurio" taisykls. Tuo tarpu mokslininkai kl klausim, ar galima imokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980; Cohen, 1980) vadovaujami mokslininkai maoms Los Andelo srities pradini mokykl moksleivi grupms praved tris pusvalandines pamokas, kuriose analizavo televizijos reklam. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai j stebint ir aptariant. Pavyzdiui, parodius aislo reklam, jis tuojau pat bdavo paduodamas vaikams, silant su juo atlikti t pat, k jie mat reklamoje. Toks patyrimas padjo vaikams realistikiau suprasti reklam. Vartotoj utarjai baiminasi, kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti. Geriau igryninti or nei dvti dujokaukes. Tvai skundiasi, kad vaikams skirtos preks reklamuojamos ir idliojamos emutinse parduotuvi lentynose, kur vaikai juos greiiau pamato, ima ir kyriai prao nupirkti, kol pavarg tvai nusileidia. Todl, ragina Motin kodeksas reklamos skelbjams", reikia udrausti reklam mokyklose, jaunesniems nei 8 met vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose, taip pat reklam, skatinani [vaik ir paaugli] egoizm ir orientacij greit [poreiki] patenkinim" (Motherhood Project, 2001).
Ivados apie nuostat stiprinim

Turim sitikinim tvirtinimas turbt nra geriausias bdas prieintis smegen plovimui". Jei tvai nerimauja, kad j vaikai gali tapti kulto nariais, jie turt paaikinti jiems apie vairius kultus ir imokyti pateikti kontrargumentus.
301
Dl tos paios prieasties tikybos mokytojai turi stebti, kad banyiose bei mokyklose nesusidaryt sterili ideologin aplinka". veikta ataka veikiau sustiprins sitikinimus nei juos sugriaus, ypa jei grsm keliani informacij galima inagrinti kartu su bendraminiais. Kultai taiko princip, perspdami savo narius, kaip eimynykiai bei draugai puls iuos j naujus sitikinimus. Kai pateikiami laukiami argumentai, kulto narys jau bna paruos kontrargumentus. Kita ivada ta, kad tikintojui neskmingas argumentas gali bti blogiau nei nieko nedarymas. Ar suprantate kodl? Atmetusieji argument tampa atspars naujai galimai informacijai. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasil studentams parayti rain, propaguojant grietas aprangos normas. Kadangi tai prietaravo student pozicijai ir rainius buvo ketinama skelbti, jie visi nusprend nerayti rainio - net ir tie, kuriems u tai buvo pasilytas atlygis. Atsisakius pinig, student kratutin nuomon ir sitikinimas dl per griet reikalavim aprangai dar labiau sustiprjo. Atvirai prie grietus reikalavimus pasisak studentai m intensyviau prieintis ioms taisyklms. Atmetusieji raginimus mesti rkyti panaiai gali tapti atsparesni vlesniems raginimams. Neveiksmingas tikinjimas, stimuliuodamas klausytojo savisaug, gali duoti prieing rezultat. Jis gali ugrdinti ird" ir paversti j atsparia bsimiems raginimams.
APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti tikinjimui?

Kaip mons prieinasi tikinjimui? Iankstinis vieas sipareigojimas laikytis savo pozicijos, kur stimuliuoja velnus ipuolis prie j gimdo pasiprieinim vlesniam tikinjimui. velnus ipuolis taip pat gali stiprinti nuostatas, t. y. sukurti imunitet skatinant iekoti prieing argument, kuri prireiks rimtesniu atveju. Tai leidia daryti paradoksali ivad kad vienas i nuostat stiprinimo bd yra ikis joms, taiau i ataka [prie nuostatas] negali bti stipresn u turimas nuostatas.
0*1
o s t
scr
iPtum:
I M kaip bti atviram, taiau ne naiviam

Kadangi esame tikinjami, ms uduotis - rasti aukso vidur tarp patiklumo ir cinizmo. Kai kurie mons sako, kad pasiduoti tikinjimui yra silpnyb. Mus ragina: galvok pats". Taiau ar usisklendimas nuo informacijos reikia doryb, ar fanatizm? Kaip gyventi bnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu iliekant kritikam tikinjimo argument atvilgiu? Bti atviri tegalime galvodami, kad kiekvienas sutiktas mogus tam tikra prasme yra u mus pranaesnis. Kiekvienas sutiktas mogus k nors imano labiau nei a, todl gali mane ko nors imokyti. Bendraudamas tikiuosi pasimokyti i jo ir galbt atsakyti tuo paiu, pasidalindamas savo iniomis.
302
Nordami bti kritiki, galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrim rezultatais. Ar norite imokti prieintis tikinjimui, taiau kartu girdti reikming informacij? Atidiai klausykite ir kritikai mstykite. Prisiverskite prietarauti. Igird politiko kalb, aptarkite j su kitais. Kitaip tariant, ne tik klausykite, bet ir reaguokite. Jei nuodugni analiz informacij sugriauna, vadinasi, ji tiek ir teverta. O jei analiz ios informacijos nepaneigia, ji iliks ilgai.
Grups taka
Kas yra grup? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons? Kit moni buvimas Minia: didel kit moni sankaupa Kodl mus suadina kit moni buvimas? Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons stengiasi maiau? Daug rank maai dirba Socialinis dykinjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons netenka savojo A? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Savimons susilpnjimas Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms nuomon? Polinkio rizik" atvejis Ar grups sustiprina nuomones? Atkreipkime dmsi Grups poliarizacija Poliarizacijos aikinimas Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mstymo poymiai K slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupin mstym Grupinio mstymo teorijos kritika Kaip ivengti grupinio mstymo Grupinis problem sprendimas K slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup? Nuoseklumas Pasitikjimas savimi Pasitraukimas i daugumos Ar lyderyst yra maumos taka? Atkreipkime dmes. Transformacin bendruomens lyderyst Post scriptum: ar grups mums kenkia?
Niekada neabejokite tuo, kad nedidel mstani, sipareigojusi piliei grup gali pakeisti pasaul." Antropolog Margaret Mead
auna jau beveik baigia savo kasdien pasibgiojim. Protas j ragina dar bgti, o knas maldauja likusius eis kvartalus eiti psiomis. Ji nusileidia ir sultina temp. Kit dien aplinkybs tos paios, tik dabar kartu bga ir jos draug bei draugas. Tauna savo marrut nubga dviem minutmis greiiau. Ji svarsto: Negi bgau greiiau tik todl, kad kartu buvo Geil ir Chos? Ar kompanijoje visada bgiau greiiau?" Paprastai visi esame kokios nors grups dalis. Pasaulyje ne tik gyvena 6,4 milijardo moni, bet ir yra 200 valstybi, keturi milijonai maesni bendruomeni, 20 milijon ekonomikos organizacij ir imtai milijon kit formali bei neformali grupi - pasimatym atjusi poreli, eim, banyi, pasinekuiuoti susirinkusi namiki. Kaip ios grups veikia paskir asmen? Tarpusavio sveika grupje danai daro stipr poveik. Intelektuals auktj mokykl studentai bendrauja su kolegomis, itaip gilindami vieni kit akirat. Jauni padauos laistosi su kitais padauomis, stiprindami vieni kit asocialius polinkius. Kaip ios grups veikia savo nari nuostatas? Kas skatina grup priimti imintingus arba kvailus sprendimus? mons daro tak savo grupms. Klasika tapusio kino filmo 12 pikt vyr" (12 Angry Men, 1957) pradioje 12 nepatikli prisiekusij, tiriani mogudysts byl, sugua prisiekusij kambar. Diena buvo karta. Pavarg prisiekusieji beveik sutar. Visi nekantrauja paskelbti nuosprend ir apkaltinti paaugl tvo nuudymu. Taiau vienas j, Henry Fondos knytas personaas, nepalaiko kaltinimo. Prasideda kartos diskusijos, ir prisiekusieji vienas po kito keiia nuomon, kol sutaria: paauglys nekaltas. Sudtingose teismo bylose vienas mogus retai priveria vis grup pakeisti nuomon. Taiau istorij kuria maumos, gebanios palenkti daugum. Kas padeda maumai - arba lyderiui - tikinti kitus?
Kas yra grup?

Atsakymas klausim atrodo aikus tol, kol keli mons nepalygina savo samprat. Ar bgiojimo partneriai yra grup? Ar lktuvo keleiviai - grup? Ar grup yra mons, tapatinantys save vieni su kitais ir jauiantys, kad priklauso vieni kitiems? Ar grup - tai turini bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikini moni brys? Ar grup susiformuoja tada, kai mons tampa organizuoti? Kai j tarpusavio ryiai tsiasi tam tikr laik? Tai tik keli socialinje psichologijoje vartojami grups apibrimai (McGrath, 1984).
8 s k y r i u s . GRUPS TAKA
305
Grupi dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia, kad visoms grupms bendra tai, jog j nariai veikia vienas kit. Todl jis grup apibria kaip du ar daugiau moni, palaikani tarpusavio ryius ir darani vieni kitiems tak. Be to, pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialins psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987), grups save suvokia kaip mes", o visus kitus - kaip jie". Tad bgiojimo partneriai i ties yra grup. Grups susidaro dl daugelio prieasi - kad patenkint poreik priklausyti, kad suteikt informacijos, kad atsilygint, kad gyvendint tikslus. Pagal Shaw apibrim vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nra grup. Nors fizikai jie yra kartu, taiau tai labiau pavieni moni brys nei tarpusavio ryiais susieta grup (taiau kiekvienas j gali bti nematomos internetins pokalbi svetains, taigi grups, narys). Kartais skirtumas tarp pavieni moni kompiuteri auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryiais susiet moni veiklos bna nerykus. Kartais mons vien bdami kartu daro vieni kitiems tak. Per sporto varybas jie gali save vadinti mes"komandos aistruoliais, palyginti su ,jais", kurie remia kit komand. iame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvins takos pavyzdius: socialinio palengvinimo, socialinio dykinjimo ir nuasmeninimo. ie trys reikiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sveikai (mes tai vadiname minimaliomis grups situacijomis"). Po to inagrinsime tris socialins takos tarpusavio ryius palaikaniose grupse pavyzdius: grups poliarizacij,, grupini mstym ir maumos tak.
grup (group) Du ar daugiau moni, ilgiau nei kelias akimirkas palaikani tarpusavio ryius, darani vieni kitiems tak ir save suvokiani kaip mes".
APIBENDRINIMAS Kas yra grup?

Grup atsiranda, kai du ar daugiau moni sveikauja ilgiau nei kelias akimirkas, daro vienas kitam tak, save suvokia kaip mes".
Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons?

Pradkime nuo paprasiausio socialins psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas mogus daro mums tak? Buvimas" reikia, kad kiti nekonkuruoja, neskatina, nebaudia ir i ties nieko nedaro, iskyrus tai, jog tiesiog bna alia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai. Ar paprasiausias kit moni buvimas veikia bgim, valgym, raym arba egzamino skm? Atsakymo klausim paieka - mokslinis detektyvas. dalyviai (co-actors) Dalyviai, individualiai atliekantys nekonkurencing veikl.
Kit moni buvimas

Daugiau nei prie imtmet Normanas Triplettas (1899), psichologas, domjsis dvirai lenktynmis, pastebjo, kad lenktyniaudami bryje dviratininkai vaiuoja greiiau nei bdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. Prie
306
socialinis palengvinimas (soiai facilitation) 1) Pirmin reikm - moni polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai imoktas uduotis, kai alia yra kit moni. 2) Dabartin reikm dominuojanios (tiktinos) reakcijos sustiprjimas dl to, kad yra kit moni.
paskelbdamas savo spjim (kad kit moni buvimas gerina rezultatus), Triplettas atliko vien pirmj socialins psichologijos istorijoje laboratorini eksperiment. Vaikai, kuriems buvo liepta suvynioti val mekers rit, atlikdavo tai greiiau bdami kartu nei pavieniui. Vliau paaikjo, kad jei alia yra kit moni, eksperimento dalyviai greiiau atlieka daugybos veiksmus ar ibraukia nurodytas raides. Esant kitiems monms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudtingus mechaninius veiksmus, pavyzdiui, laiko metalin lazdel taip, kad ji nenuslyst nuo deimties cent monetos dydio disko, besisukanio ant patefono (F. W. Allport, 1920; Dashiell, 1930; Travis, 1925). is socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvn. Jei kartu yra kit tos paios ries atstov, skruzdls ikasa daugiau smlio, vitos sulesa daugiau grd, o seksualiai aktyvios iurki poros daniau poruojasi (Bayer, 1929; Chen, 1937; Larsson, 1956). Taiau kiti tyrimai atskleid, jog kai kurias uduotis kit tos paios ries atstov buvimas trukdo atlikti. Pavyzdiui, tarakonai, ilgauodegs papgos ir alieji kikiliai tokiais atvejais liau veikia labirintus (Allee ir Masure, 1936; Gats ir Allee, 1933; Klopfer, 1958). is trikdantis poveikis pastebimas ir tarp moni. Jei alia yra kit moni, blogiau simenami bereikmiai skiemenys, sunkiau surandamas ijimas i labirinto pieinyje, prasiau atliekami sudtingi daugybos veiksmai (Dashiell, 1930; Pessin, 1933; Pessin ir Husband, 1933). Teiginys, kad kit buvimas kartais padeda, o kartais trukdo atlikti uduotis, - beveik toks pat tikslus, kaip or prognoz kotijoje, kur daniausiai sakoma, jog gali bti saulta, taiau gali ir palyti. Apie 1940-uosius metus tyrimai ioje srityje liovsi ir nevyko 25-erius metus, kol j nesuadino nauja idja. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomjo, ar i prietaring duomen nebt galima suderinti. Kaip danai krybinio pakilimo momentais nutinka, Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam, kad paaikint kitus. Jis prisimin gerai inom eksperimentins psichologijos princip: suadinimas sustiprina bet kur tuo metu dominuojant atsak. Stipresnis suadinimas padeda geriau atlikti paprastas uduotis, kai labiausiai tiktina, kad teisingas yra dominuojantis" atsakymas. Suadinti mons greiiausiai suvokia tokias nesudtingas anagramas, kaip pygaras. Atliekant sudtingas uduotis, kur teisingas atsakymas nra labai aikus, didesnis suadinimas skatina neteising atsakym. Bdami susirpin, mons blogiau sprendia sudtingas anagramas. Ar is principas negalt atskleisti socialinio palengvinimo msls? Atrod logika daryti prielaid, kad kit moni buvimas turi suadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti, 1997). (Visi prisimename, kaip atsidr prie auditorij pajusdavome tamp arba susijaudinim.) Jei socialinis suadinimas palengvina dominuojani reakcij, jis turt padti atlikti lengvas uduotis ir kliudyti atlikti sudtingas.
8 s k y r i u s . G R U P S TAKA
307
8.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudting veiksm Kit buvimas Socialinio suadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prietaringus duomenis ir pasil prielaid, kad kit moni buvimo slygojamas suadinimas sustiprina dominuojani reakcij (teising atsakym tik lengvas ar gerai imoktas uduotis).
a Suadinimas
Sustiprina J B dominuojani reakcij Apsunkina sudting veiksm
Taikant i prielaid, prietaringi rezultatai tapo logiki. Susukti val rit, atlikti nesudtingus daugybos veiksmus, valgyti - lengvos uduotys, kurias mokame reaguoti, arba teisinga reakcija jas buvo normaliai dominuojanti. Dl to kit moni buvimas padjo jas atlikti. sisavinti nauj informacij, surasti keli i labirinto ir isprsti sudtingus aritmetikos udavinius buvo sunkesns uduotys, ir tikimyb, kad tiriamieji gals juos i karto teisingai atlikti, buvo maesn. iais atvejais kit moni buvimas padidino neteising atsakym skaii. Abiem atvejais veik visuotin taisykl - suadinimas palengvina dominuojani reakcij (r. 8.1 pav.). Tai, kas i pradi atrod nesuderinama, netiktai tapo logika. Tokie paprasti ir elegantiki Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimstyti apie tai, apie k pagalvojo Thomas H. Huxley, pirm kart perskaits Danvino veikal Ri kilm": Kaip kvaila, kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu, kai Zajoncas parod. Taiau galbt visos detals m taip tvarkingai dliotis tik irint retrospektyviai. Kilo klausimas, ar is sprendimas ilaikyt ibandym eksperimentais. Atlikus beveik 300 tyrim, kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanori, paaikjo, kad sprendimas ibandym ilaik (Bond ir Titus, 1983; Guerin, 1993, 1999). Socialinis suadinimas palengvina dominuojani reakcij, nesvarbu, teisinga ji ar klaidinga. Pavyzdiui, Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebjo, kad dalyvaujant kitiems monms, studentai greiiau perpranta nesudting labirint, bet daugiau laiko sugaita, kol perpranta sudting (lygiai kaip ir tarakonai!). Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebjo, kad geri biliardo aidjai (kuri rezultatyvumas, netiesiogiai juos stebint, siek 71 proc.) aid dar geriau (80 proc.), kai juos m stebti keturi irovai. Prasti aidjai (kuri rezultatyvumas prie tai siek 36 proc.) atidiai stebimi m aisti dar blogiau (25 proc.). Sportininkai, aktoriai ir muzikai atlieka gerai imoktus veiksmus, ir tai paaikina, kodl jiems geriau sekasi girdint palaikani minios reakcij. Daugiau nei 80 000 student ir profesionali sportinink varyb Kanadoje, Jungtinse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parod, kad namuose komandos laimi madaug 6 rungtynes i 10 (iek tiek maiau beisbolo bei amerikietikojo futbolo ir iek tiek daugiau krepinio bei europietikojo futbolo; r. 8.1 len-
Paprasiausias socialinis kontaktas... skatina gyvybingum, kuris didina kiekvieno dirbaniojo efektyvum." Kari Mane, Das Kapital, 1867 (Kapitalas")
Atradimas - tai gebjimas pamatyti, k visi mat, ir pagalvoti apie tai, apie k niekas nepagalvojo." Albert von Szent-Gyorgyi, The Scientist Speculates, 1962 (Mokslininkas msto")
308
8.1 LENTEL. Savo aikts pranaumas pagrindini sporto ak komandoms Sporto aka Beisbolas Amerikietikasis futbolas Ledo ritulys Krepinis Europietikasis futbolas ianalizuot rungtyni skaiius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimtos rungtyns procentais 54,3 57.3
61,1
64.4 69,0
tel). Taiau aidimo namuose pranaum taip pat gali slygoti ir tai, kad aidjai gerai pasta aiktel, neivarginti kelions, kontroliuoja teritorij, todl jauiasi dominuojantys, ir, girddami palaikanius aistruoli ksnius, labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus, 1993).
Minia: didel kit moni sankaupa

Taigi mons i ties reaguoja esanius alia. Taiau ar stebtoj buvimas i tikrj veikia mones? Stresinje situacijoje draugas gali padti atsipalaiduoti. Taiau bdami ne vieni mons daugiau prakaituoja, daniau kvpuoja, labiau sitempia j raumenys, pakyla kraujospdis, padanja pulsas (Geen ir Gange, 1983; Moore ir Baron, 1983). Net draugika auditorija gali taip paveikti, kad sudtingos uduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister, 1998). Jei js pirmj fortepijono koncert susirinks visi gimins, vargu ar grosite geriau. Kuo moni daugiau, tuo j poveikis stipresnis (Jackson ir Latan, 1981; Knovvles, 1983). Kartais suadinimas ir gausios publikos dmesys kliudo netgi tam, k puikiai mokame ir darome nesusimstydami: pavyzdiui, kalbjimui. tampai pasiekus kratutin lyg, galima net uspringti. Mikiojantys mons prie didel auditorij mikioja stipriau nei kalbdami tik su vienu ar dviem monmis (Mullen, 1986). Bnant minioje taip pat suintensyvja teigiamos arba neigiamos reakcijos. alia esantys draugiki mons yra netgi labiau mgstami, o nedraugiki labiau nemgstami (Schiffenbauer ir Schiavo, 1976; Storms ir Thomas, 1977). Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979, 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. Eksperiment metu padjjas turjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio rao arba irti kino komedij. Kai visi sddavo glaudiai, padjjui lengviau pavykdavo iprovokuoti juok ar plojimus. Kino teatr direktoriai ir sporto aistruoliai ino (o mokslininkai t patvirtino), kad gera sal" yra pilna sal (Aiello ir kiti, 1983; Worchel ir Brown, 1984).
Stiprus suadinimas pilnose salse taip pat didina stres. Taiau minia sukelia maesn tamp salse, suskirstytose daug erdvi, leidiani atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti, 1996, 2000).
8 s k y r i u s . GRUPS TAKA
309
Gal pastebjote, kad 35 student grup atrodo artimesn ir linksmesn 35 viet auditorijoje, o ne isibarsiusi 100 viet auditorijoje. Taip yra i dalies todl, kad mes greiiau atkreipiame dmes kit moni juok ar plojimus ir prie j prisijungiame, kai esame arti. Taiau, kaip pastebjo Gary Evansas (1979), susigrdimas taip pat ir audrina. Jis tyr Masaiusetso universiteto 10 student grupes 20 pd ploio ir 30 pd ilgio arba 8 pd ploio ir 12 pd ilgio patalpose. Palyginti su tais, kurie buvo didesnje patalpoje, susigrdus i pulsas buvo danesnis, o kraujospdis auktesnis (tai rodo suadinim). Atlikdami sudtingas uduotis jie dar daugiau klaid. Susigrdimo poveik taip pat pastebjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987), tyr universiteto studentus Indijoje. Susigrdimas daro pana poveik kaip ir minia irov: sustiprina suadinim, kuris palengvina dominuojani reakcij.
Kodl mus suadina kit moni buvimas?

Jei k nors mokate gerai, kit akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovsite). Tomis paiomis aplinkybmis veiksmas, kuris jums sunkiai sekasi, gali tapti nemanomu. Kodl kiti mons sukelia ms susijaudinim? Yra duomen, patvirtinani bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt, 2001): tai - nuogstavimas dl vertinimo, dmesio iblakymas ir kit moni buvimas.
Nuogstavimas dl vertinimo
Nickolas Cottrellas tar, kad stebtojai gali sukelti baim, ar jie mus vertina. Nordamas patikrinti, ar egzistuoja nuogstavimas dl vertinimo, Cottrellas su bendradarbiais (1968) urio stebtojams akis, tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. Prieingai nei stebint auditorijai, vien tik moni uritomis akimis buvimas nepagerino prastos reakcijos. Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello ivad: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprja tada, kai mons jauiasi vertinami. Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bgikai, pamat pievelje sdini moter, paspartindavo temp, taiau tik tada, jei ji bdavo j u o s atsisukusi veidu, o ne nugara (Worringham ir Messick, 1983). Nuogstavimu dl vertinimo taip galima paaikinti, kodl mons geriausiai uduot atlieka tarp pranaesni koleg (Seta, 1982); kodl suadinimas atslgsta, kai tarp svarbi moni atsiranda ir toki, kuri nuomon nra svarbi (Seta ir Seta, 1992); kodl ypa priklausomus nuo aplinkini nuomons moni buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti, 1980; Geen ir Gange, 1983); kodl socialinio palengvinimo poveikis bna didiausias tada, kai kiti mons yra nepastami ir juos sunku stebti (Guerin ir Innes, 1982).
nuogstavimas dl vertinimo (evaluation apprehension) Rpinimasis, kaip esame vertinami.
310
II
dalis.
Susidrovjimas, kai esame vertinami, taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus, kuriuos geriausiai atliekame automatikai (Mullen ir Baumeister, 1987). Jei drovs krepininkai, mesdami lemtingus baudos metimus, analizuoja savo kno judesius, jie daniau nepataiko.
Dmesio iblakymas
Glennas Sandersas, Robertas Baronas ir Danny Moore (1978; Baron, 1986), aikindami nuogstavim dl vertinimo, paeng dar toliau. Jie teig, kad, domdamiesi, kaip sekasi kitiems grups nariams arba kaip reaguoja auditorija, mes iblakome savo dmes. tampa, atsirandanti tarp dmesio skyrimo kitiems ir uduoiai, perkrauna ms painimo sistem ir sukelia susierzinim. Mes nebegalime susitelkti. tamp sukelia ne tik kito mogaus buvimas, bet ir tokie dirgikliai, kaip ryki viesa (Sanders, 1981a, 1981b).
Kit moni buvimas

Taiau Zajoncas sitikins, kad suadinti gali ir kit moni buvimas, net jei nenuogstaujama dl vertinimo ir ilaikomas dmesys. Prisiminkime, kad palengvinimo poveik jauia ir gyvnai. Tai pera mint, kad suadinimo mechanizmas yra gimtas ir bdingas didiajai gyvnijos daliai. (Gyvnai tikriausiai smoningai nesirpina tuo, kaip juos vertina kiti gyvnai.) Kalbant apie mones, dauguma bgik spariau bga bdami drauge su kuo nors, net jei tas mogus nevertina bgiko rezultat ir su juo nerungtyniauja. Dabar pats laikas prisiminti ios teorijos tiksl. Kaip pastebjome 1 skyriuje, teorija - lyg mokslin stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebjim vairov. Socialinio palengvinimo teorija daro tai skmingai. Tai paprastas daugelio mokslini duomen apibendrinimo bdas. Teorija taip pat padeda daryti aikias prognozes, kurios 1) leidia patvirtinti arba keisti teorij, 2) nurodo nauj tyrim krypt ir 3) silo praktinius taikymo bdus. Socialinio palengvinimo teorija silo tokias pirmj dviej tip prognozes: 1) teorijos esm (kad kit moni buvimas suadina ir kad is socialinis suadinimas sustiprina dominuojani reakcij) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrim krypiai suteik nauj gyvenim. Ar i teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik splioti. Kaip parodyta 8.2 paveiksle, daugelyje naujos statybos staig atskiri biurai perkelti dideles atviras erdves, perskirtas emomis pertvaromis. Ar dl to atsirads suvokimas, kad greta yra kiti mons, padeda sklandiau atlikti gerai imoktas uduotis, ar trukdo krybingai sprsti sudtingas problemas? Ar galite sugalvoti kit ios teorijos taikymo praktikoje bd?
APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons?

Pagrindins socialins psichologijos problemos susijusios su kit moni buvimu. Pirmuosiuose ios srities eksperimentuose buvo pastebta, kad uduotys atliekamos geriau, kai kas nors stebi
311
8.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvmis suprojektuotuose biuruose mons dirba, greta dirbant kitiems monms. Kaip tai gali atsiliepti darbuotoj efektyvumui? altinis: nuotrauka gauta i bendrovs Herman Miller Inc.
arba jos atliekamos grupje. Kiti mokslininkai atkreip dmes, kad moni buvimas gali trukdyti atlikti uduotis. Atsivelgs iuos duomenis Robertas Zajoncas pritaik visiems inom eksperimentins psichologijos princip: suadinimas palengvina dominuojani reakcij. Kadangi kit moni buvimas kelia jaudul, faktas, kad esama stebtoj arba dirbama grupje, padeda atlikti lengvas uduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija). t Buvimas minioje ar anktose erdvse panaiai suadina ir palengvina dominuojani reakcij pasireikim. Taiau kodl kit moni buvimas suadina? Eksperimentai pera ivad, kad suadinimas kyla i dalies dl to, jog nuogstaujama dl vertinimo, o i dalies dl to, jog iblakomas dmesys kai dmes reikia padalinti ir kitiems, ir uduoiai, kyla tampa. Kiti eksperimentai, tarp j ir atlikti su gyvnais, veria daryti ivad kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada, kai nesijauti vertinamas ir niekas neblako dmesio.
Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons stengiasi maiau?

Ar traukdami virv komandoje, vienoje virvs pusje esantys atuoni mons trauks tokia jga, kuri bt lygi atuoni pavieniui traukiani moni jg sumai? Jei ne, - kodl? Ir koki asmenini pastang galime tiktis i dirbani grupje?
Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada, kai mons siekia asmenini tiksl ir kai j pastangas (mekers valo susukim rit, aritmetikos udavini sprendim ir pan.) galima vertinti individualiai. ios situacijos
312
II
dalis.
panaios prastas, su kokiomis susiduriame darbe, taiau ne tokias, kai mons sutelkia pastangas, kad pasiekt bendr tiksl ir kai individualias pastangas sudtinga vertinti. Tokios veiklos pavyzdys - komandinis virvs traukimas. Kitas pavyzdys - organizuotas l rinkimas, kai gautos pajamos u parduotus saldainius panaudojamos klass ivykai apmokti. Arba visos klass vykdomas projektas, u kur visi gauna vienodus paymius. Ar atliekant bendras uduotis - kai grups rezultatas priklauso nuo individuali pastang - komandos dvasia didina produktyvum? Ar mrininkai kloja plytas spariau dirbdami komandoje, ar pavieniui? Atsakyti iuos klausimus pads laboratorinis imitavimas.
Daug rank maai dirba

Beveik prie imtmet prancz ininierius Maxas Ringelmannas (apie tai rao Kravitz ir Martin, 1986) pastebjo, kad kolektyvins virv traukiani moni pastangos prilygsta vos pusei asmenini pastang sumos. Tai prietarauja prielaidai, kad vienybje - galyb" ir pera ivad, jog grupinis uduoi atlikimas maina asmenin suinteresuotum. O gal blogus rezultatus nulm darbo koordinavimo trkumai? Gal traukdami virv mons dar traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masaiusetso universiteto mokslinink grup, vadovaujama Alano Inghamo (1974), imoningai paalino i problem, priversdami eksperimento dalyvius galvoti, kad virv traukia ir kiti, nors i ties jie trauk vieni. Eksperimento dalyviams buvo uriamos akys, paskiriama pirmoji pozicija (r. 8.3 pav. parodyt rengin) ir liepiama i vis jg traukti. inodami, kad traukia vieni, jie traukdavo 18 procent smarkiau nei tada, kai manydavo, kad kartu su jais traukia du-penki jiems u nugaros stovintys mons.
8.3 PAVEIKSLAS Virvs traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys mons traukdavo virv silpniau, kai manydavo, kad u j esantys mons traukia kartu. altinis: Ingham, Levinger, Graves ir Peckham, 1974. Alano G. Inghamo nuotrauka.
313
Mokslininkai Bibbas Latan, Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979; Harkins ir kiti, 1980) iekojo ir kit bd tirti iam reikiniui, kur jie pavadino socialiniu dykinjimu. Jie pastebjo, kad garss ei moni ksniai ar plojimai buvo tredaliu silpnesni, nei sukelti vieno mogaus. Taiau kaip ir traukiant virv, grupinis triukmas yra ne toks efektyvus. Tad Latan ir jo bendradarbiai, sekdami Inghamo pavyzdiu, Ohajo valstijos universitete atliko eksperiment, kurio metu privert eksperimento dalyvius patikti, kad jie aukia ir ploja ne vieni. eiems eksperimento dalyviams buvo uriamos akys, jie susodinami ratu ir duodamos usidti ausins, per kurias sklisdavo toks kurtinantis aukiani ar plojani moni triukmas, kad jie negirddavo savo ksm ar plojim, juo labiau kit moni. Per skirtingus bandymus jiems bdavo liepiama aukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. Tie, kuriems apie eksperiment buvo papasakota, spjo, kad dalyviai auks garsiau, darydami tai kartu su kitais, nes maiau varsi. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireik socialinio dykinjimo efektas: kai eksperimento dalyviai man, kad kiti penki taip pat aukia arba ploja, jie sukeldavo tredaliu silpnesn triukm nei tada, kai tikjo, jog tai daro vieni. Socialinis dykinjimas pasireikdavo netgi tada, kai eksperimente dalyvaudavo mokykl sporto komand aistruoli vadovs, kurios bdavo tikinamos, kad j ksniai - pavieniui arba su grupe - palaiko komand (Hardy ir Latan, 1986). domu tai, kad tie, kurie plojo ir pavieniui, ir su grupe, nelaik savs dykintojais; jie man, kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. Panaiai nutinka, kai studentai vykdo grupinius projektus, u kuriuos vertinami bendrai. Williamsas teigia, kad visi pripasta, jog tokiais atvejais atsipalaiduojama, taiau n vienas nesutinka, kad atsipalaiduoja btent jis. Politologas Johnas Sweeney (1973), tiriantis socialinio dykinjimo pasekmes politikoje, reikin stebjo atlikdamas eksperiment Teksaso universitete. Studentai energingiau myn dviraio treniruoklio pedalus (matuojant j pagaminam elektros energij), kai inojo, jog yra asmenikai stebimi, o ne tada, kai man, kad j rezultatas sumuojamas kartu su kit eksperimento dalyvi rezultatais. Bdami grupje, mons susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grups pastangomis. I io ir dar 160 kit tyrim (Karau ir Williams, 1993 ir 8.4 pav.) matome, kaip ikreipiama viena socialin palengvinim slygojani psichologini jg- nuogstavimas dl vertinimo. Socialinio dykinjimo eksperiment dalyviai buvo sitikin, kad yra vertinami tik tada, kai veikia vieni. Bnant grupje (traukiant virv, aukiant ir t. t.), rpestis dl vertinimo sumadavo. Kai mons neturi atsiskaityti asmenikai ir negali vertinti savo pastang, atsakomyb itirpsta tarp vis grups nari (Harkins ir Jackson, 1985; Kerr ir Bruun, 1981). Ir prieingai, socialinio palengvinimo eksperimentuose vertinimo tikimyb buvo didesn. Atsidr dmesio centre, mons smoningai stebi savo elges (Mullen ir Baumeister, 1987). Tad principas - kai
socialinis dykinjimas (soiai loafing) Polinkis maiau stengtis, kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo, nei tada, kai pastangos vertinamos individualiai.
tranas (free rider) mogus, gaunantis naudos i grups, taiau maai duodantis jai.
314
II
dalis.
8.4 PAVEIKSLAS Grupei didjant, pastangos maja Statistikai apdorojus 49 tyrim, kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvi, duomenis paaikjo, kad grupei didjant, pastangos maja (dykinjama). Diagramoje takais paymti jungtiniai i tyrim duomenys. altinis: VVilliams, Jackson ir Karau, i n Soiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups, red. D. A. Schroeder, 1992. Praeger Publishers, leidimo duomenys: Publishing Group, Inc., VVestport, CT.
100
95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75
g
>
C
TD
70
0 1
10 Grups dydis
15
16
mus stebi, rpestis dl vertinimo sustiprja ir pasireikia socialinio palengvinimo fenomenas - ilieka. Kai inykstame minioje, nuogstavimas dl vertinimo sumaja ir pasireikia socialinis dykinjimas (r. 8.5 pav.). Vienas i bd suadinti suinteresuotum - padaryti taip, kad bt galima pamatuoti kiekvieno asmenin indl. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvien aidj. Ir grupje, ir pavieniui mons stengiasi labiau, kai galima vertinti kiekvieno j pastangas: universiteto plaukikai per estafets plaukim pasiekia geresni rezultat, jei kas nors stebi ir skelbia j asmeninius laimjimus (Williams ir kiti, 1989).
Socialinis dykinjimas kasdieniame gyvenime

Kaip plaiai paplits socialinis dykinjimas? Laboratorijoje is reikinys pastebimas ne tik tada, kai mons tempia virv, mina dvirat, aukia ar ploja, bet ir kai pumpuoja vanden ar or, vertina eilraius ar straipsnius, kuria idjas, spausdina ar stebi signalus. Ar galima iuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbinink darbo produktyvum? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebta, kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procent daugiau gamini, kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis idirbis, nors jie inojo, kad tai neturs takos umokesiui (Faulkner ir Williams, 1996). Pagalvokite: agurk konserv fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydio agurko pusel ir dti j stiklain. Deja, darbininkams kyla pagunda dti bet kokio dydio pusel, nes j darbo rezultat nemanoma nustatyti (stiklainiai, prie pasiekdami kokybs kontrols skyri, patenka bendr surinktuv). Williamsas, Harkinsas ir Latan (1981) rao, jog remiantis socialinio dykinjimo moksliniais tyrimais, rekomenduojama individuali gamyb padaryti pastebim", ir kelia klausim: kiek agurk darbininkas galt sudti, jei jam bt mokama tik u teisingai atlikt darb?"
315
Asmenins pastangos vertinamos
Nuogstaujama dl vertinimo
n
|
Socialinis palengvinimas
8.5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinjimas? Kai moni nemanoma vertinti arba jie neprivalo atsiskaityti, dykinjimo tikimyb didja. Plaukimo varybose vertinamas kiekvieno plaukiko gebjimas nugalti. Virvs traukimo varybose n vienas komandos narys nra atsakingas asmenikai, tad atsipalaiduoti arba dykinti gali kas nori.
Suadinimas
pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui
Nenuogstaujama dl vertinimo
Socialinis dykinjimas
Mokslininkai rado socialinio dykinjimo fakt vairiose tautose ir kratuose, ypa - vertindami ems kio gamybos rezultatus buvusiose komunistinse alyse. Komunizmo krimo Rusijoje metais kolkieiai vien dien dirbdavo viename lauke, kit - kitame ir buvo maai atsakingi u kur nors konkret darb. Jie turjo ir maus sklypus asmeniniam naudojimui. Po vienos analizs paaikjo, kad ie sklypai tesudar vien procent visos dirbamos ems, taiau i j buvo gaunama 27 procentai viso soviet ems kio derliaus (H. Smith, 1976). Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudar 13 procent visos dirbamos ems, taiau i j buvo gaunamas tredalis derliaus (Spivak, 1979). Kai Kinija leido kininkams pardavinti maisto produktus, atlikdavusius atidavus prievoles valstybei, maisto pramons rezultatai per metus pagerjo 8 procentais - 2,5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church, 1986). O kaipgi kolektyvistins kultros, nesuvarytos komunistinio reimo? Latan ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti, 1985) pakartojo triukmo suklimo eksperimentus Japonijoje, Tailande, Taivane, Indijoje ir Malaizijoje. Ir k gi jie pastebjo? iose alyse socialinis dykinjimas taip pat buvo akivaizdus. Septyniolika vliau atlikt tyrim Azijoje patvirtino, kad kolektyvistinse kultrose socialinio dykinjimo maiau nei individualistinse (Karau ir Williams, 1993; Kugihara, 1999). Kaip pastebjome 2 skyriuje, kolektyvistinse kultrose yra didelis lojalumas eimai ir darbo grupms. Be to, moter (kaip aikinome 5 skyriuje) individualizmas maesnis nei vyr ir dl to jos maiau socialiai dykinja. iaurs Amerikoje darbininkai, nemokantys profsjungos ar profesini asociacij nario mokesio arba savanorikai nedirbantys ioms organizacijoms, vis tiek yra patenkinti i i organizacij gaunama nauda. Kaip ir visuomenins televizijos irovai, neaukojantys pinig savo irimai stoiai per auk rinkimo kampanij. ia galima velgti dar vien socialinio dykinjimo prieast. Kai atpildas paskirstomas po lygiai, neatsivelgiant as-
316
II
dalis.
SOCIALIN TAKA
menin indl, didiausi naud gauna grups tranas. Taigi mons suinteresuoti atsipalaiduoti, kai nra stebimos j asmenins pastangos. Tad tranams palankios situacijos, vieno lyderio odiais tariant, gali tapti rojumi parazitams". Taiau, be abejons, kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. Kartais tikslas bna toks patrauklus, o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios, kad komandos dvasia padeda ilaikyti reikiam tamp arba j suintensyvina. Ar per olimpin irklavimo regat atuonviets valties irkluotojai stengiasi maiau nei vienviets ar dviviets valties irkluotojai? Faktai rodo, jog ne. Grupje dykinjama maiau, kai uduotis yra sudtinga, patraukli arba udeganti (Karau ir Williams, 1993). Atliekant sudtingas uduotis gali atrodyti, kad pastangos tam btinos (Harkins ir Petty, 1982; Kerr, 1983; Kerr ir Bruun, 1983). Kai kitus grups narius laikome nepatikimais arba nepajgiais tinkamai prisidti, dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins, 2000; Williams ir Karau, 1991). Papildomas grups paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikr standart taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski, 1989; Shepperd ir Wright, 1989). Kai grups nariai tiki, kad labai stengdamiesi pasieks rezultat, u kuriuos bus atlyginta, temptai dirba visi (Shepperd ir Taylor, 1999). Grups nariai maiau dykinja ir tada, kai jauiasi es draugai arba tapatina save su grupe, o ne su paalieiais (Davis ir Greenlees, 1992; Karau ir Williams, 1997; Worchel ir kiti, 1998). Net jei tik tikimasi, kad teks su kakuo vl bendrauti, atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti, 2001). Jei kursin darb atliekate kartu su kolegomis, kuriuos teks danai matyti, yra tikimyb, kad jausits labiau suinteresuoti nei tuo atveju, jei su jais niekada daugiau nesimatytumte. Latan rao, kad Izraelio kibucuose uauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose kiuose (Leon, 1969). Sutelktumas suintensyvina pastangas. Tad ar orientuotose grupes kultrose socialiai dykinjama maiau? Kai kurie i i duomen sutampa su kasdieni darbo grupi tyrim rezultatais. Kai grupms ikeliami sudtingi tikslai, kai joms atlyginama u grups skm ir kai vyrauja sipareigojimo komandai dvasia, visi dirba temptai (Hackman, 1986). Jei grups maos ir sukomplektuotos i vienodos kompetencijos moni, jie taip pat gali savo indl laikyti svarbiu (Comer, 1995). Nors socialinis dykinjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmenins atsakomybs yra prastas reikinys, daug rank ne visuomet maai dirba.
APIBENDRINIMAS Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons stengiasi maiau?

Tirdami socialin palengvinim mokslininkai analizuoja, kaip atliekamos uduotys, kai vertinama individualiai. Taiau mons danai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebdami atsakingi asmenikai.
317
Atlikdami tokias sumuojamas uduotis", grupi nariai dirba ne taip temptai. ie duomenys sutampa su kasdienmis situacijomis, kai bendra atsakomyb kelia pagund pataupyti jgas grups sskaita.
Taiau grups nariai gali stengtis labiau, jei siekiama svarbaus tikslo, galimas atlygis reikmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia.
Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons netenka savojo A?

Grupje mogus gali netekti savimons. Di to prarandamas individualumas ir santrumas. Kas sukelia tok nuasmeninim?
2003 met baland, sekdami paskui amerikiei karius, engianius Irako miestus, nevaromai siautjo plikautojai, itrk i akylos Saddamo Husseino policijos kontrols. Ligonins neteko lov, Nacionalin biblioteka prarado deimtis tkstani senovini rankrai ir pavirto smilkstaniais griuvsiais. Universitetai neteko kompiuteri, kdi ir net elektros lempui. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno krini, - daugumos j nebuvo spta iimti i ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns, 2003a, 2003b; Lawler, 2003c; Polk ir Schuster, 2005). Nuo t laik, kai ispan konkistadorai nusiaub actekus ir inkus, nebuvo prarasta tiek daug per tok trump laik", - ra urnalas Science (Lawler, 2003a). Jie atvykdavo gaujomis: siverdavo 50 moni grup, pasitraukdavo, tada plsteldavo kita", - pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler, 2003b). Tokie praneimai vert likus pasaul stebtis: kas nutiko plikautoj morals jausmui? Kokios tokio elgesio prieastys? Kodl nebuvo to tiktasi?
Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni

Kaip matme ankstesniuose poskyriuose, socialinio palengvinimo eksperimentai rodo, kad grup gali veikti kaip dirgiklis ir ilaisvinti nuo atsakomybs. Suadinimui susijungus su sumajusia atsakomybe ir susilpnjus prastiems suvarymams, gali vykti stulbinami dalykai. mons gali atlikti vairiausius veiksmus - nuo neymaus suvarymo sumajimo (mtyti maist valgykloje, piktai aukti ant teisjo, klykti per roko koncert) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo, orgij, vagysi) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo, mait, liniavim). Tokius nevaromus poelgius sieja tai, kad visus juos iprovokuoja grups galia. Grups gali sujaudrinti, sukelti pojt, jog susidrme su kakuo u mus galingesniu. Sunku sivaizduoti vien roko aistruol, kartligikai klykiant per roko koncert, vien Oklahomos universiteto student, raginant k nors nusiudyti, ar netgi vien policinink, muant negalint apsiginti vairuotoj. Tam tikrose situacijose bdami grupje mons lengvai pamirta
318
II
dalis.
nuasmeninimas (deindividualization) Savimons ir nuogstavimo dl vertinimo praradimas; tai vyksta esant grupje ir patekus situacijas, skatinanias paklusti grups normoms - nesvarbu, geroms ar blogoms.
prastas normas, praranda tapatumo pojt, paklsta grups ar minios normoms - kitaip tariant, tampa, kaip pavadino Leonas Festingeris, Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952), nuasmenintais. Kokios aplinkybs sukelia i psichologin bsen?
Grups dydis
Grup ne tik veikia savo narius, bet ir gali juos pakeisti neatpastamai. Pasipiktins krepinio aistruolis pasislepia nepatenkintj minioje. Liniuotoj gauja leidia tiktis, kad jos nariai nebus persekiojami juridikai; liniuotojai tai suvokia kaip grupin veiksm. Plikautojai, gaujoje tap beveidiais, gali laisvai plikauti. Ianalizavs 21 atvej, kai minia stebjo mog, grasinant nuokti nuo pastato ar tilto, Leonas Mannas (1981) padar ivad kad mons paprastai nesiima provokacij dien arba nebdami minioje. Taiau jei didel minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimikiems, tai bdavo pretekstas provokacijoms ir priekabms. Brianas Mullenas (1986) aprao pana lino gauj poveik: juo didesn gauja, juo daugiau jos nari praranda savj A ir ima elgtis vrikai, pavyzdiui, deginti, kankinti ar kitaip aloti auk. Kiekviename i pavyzdi, pradedant sporto aistruoli miniomis ir baigiant liniuotoj gaujomis, baim, k pagalvos kiti, inyksta. Kadangi visi taip daro", kiekvienas savo poelg gali teisinti situaciniu, o ne individualiu sprendimu.
Gauja yra kn bendrija, laisva valia atsisakanti sveiko proto." Ralph Waldo Emerson, Compensation (Kompensacija"), Essays, First Series, 1841
Fizinis anonimikumas
Ar galime tvirtinti, kad minios poveikis stiprina anonimikum? Ne, negalime. Taiau norint sitikinti, ar anonimikumas i ties susilpnina savikontrol, galima atlikti eksperimentus. Zimbardo (1970, 2002) tokio eksperimento idj pasil jo studentai, kuriems kilo klausimas, kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane Musi valdovas" staiga tampa pabaisomis, vien isida veidus. Nordamas paeksperimentuoti su itokiu anonimikumu, Zimbardo apreng Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais, primenaniais Kukluksklano aprang (r. 8.6 pav.). Papraytos skirti moteriai elektros ok, jos dvigubai ilgiau laik mygtuk nuspaust, nei tos, kuri veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardmis. Pana anonimikum kuria internetas. Milijonai moni, kuriems siaub kl gauj siautjimai Bagdade, tomis paiomis dienomis piratavo siraindami muzikos krinius. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis bti suiuptam, sirayti kieno nors autorin nuosavyb savo kompiuter, po to MP3 grotuv tiesiog neatrod labai amoralu. Buvo pastebta, kad interneto pokalbi ir naujien svetaini teikiamas anonimikumas taip pat skatina prieikesn, labiau kartakoik" elges nei tada, kai pokalbiai vyksta akis ak (Douglas ir McGarty, 2001).
319
8.6 PAVEIKSLAS Nevardytos moterys bejgms aukoms daniau skirdavo stipresn elektros ok nei tos, kurias buvo galima atpainti.
Nordami patikrinti, kaip tai pasireikia gatvse, Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) papra, kad tais atvejais, kai i paskos vaiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturi rat, vairuotoja sustot degant raudonam viesoforo signalui ir delst 12 sekundi. Laukiant buvo raomas upakalyje stovinio automobilio garsinis signalas (velniai agresyvus veiksmas). Automobili su nenuleistu virumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautsi palyginti anonimiki, praddavo signalizuoti tredaliu greiiau, du kartus daniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau, palyginti su tais, kuri automobili virus buvo atviras. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslinink grup iradingai pademonstravo, kaip mones veikia buvimas grupje ir anonimikumas. Vis ventj dienos ivakarse jie stebjo 1352 Sietlo vaikus, lankanius kaimyn namus ir praanius saldaini. Kai vaikai lankydavosi viename i 27 nam po vien arba su grupe, tyrjas juos sutikdavo iltai, pakviesdavo vidun, pasilydavo isirinkti vien saldain ir ieidavo i kambario. Pasislp stebtojai ufiksavo, kad bdami grupje, vaikai dvigubai daniau paimdavo dar vien saldain, palyginti su pavieniui atjusiais. Taip pat ir tie, kurie ilikdavo anonimiki, dvigubai daniau perengdavo padorumo ribas, palyginti su tais vaikais, kuri bdavo papraoma pasakyti savo vard, pavard ir kur jie gyvena. Kaip parodyta 8.7 paveiksle, keiiantis situacijai stipriai keitsi ir padorumo rib perengimo laipsnis. Kai vaikai, susiliej su grupe, prarasdavo savo individualum ir pasijusdavo anonimiki, dauguma j pasiimdavo dar vien saldain. ie eksperimentai privert pagalvoti, kaip veikia uniform dvjimas. Ruodamiesi miui, kai kuri gentini kultr kariai (kaip ir kai kurie fanatiki sportini komand aistruoliai) nuasmenina save, nusidaydami knus bei veidus ir usiddami kaukes. Po mio vienose kultrose lik prieai udomi,
320
II
dalis.
8.7 PAVEIKSLAS Vaikai daniau perengdavo padorumo ribas paimdami dar vien saldain Vis ventj dienos ivakarse, kai bdavo grupje, kai jausdavosi anonimiki, o ypa - kai tapdavo nuasmeninti bdami grupje ir anonimiki. altinis: Diener ir kiti, 1976.
Atpastami Anonimiki
Pavieniui
Grupje
kankinami arba sukapojami, kitose kultrose - imami kaip karo belaisviai. Robertas Watsonas (1973) labai atidiai atliko antropologinius tyrimus ir padar ivad, kad kultrose, kuri kariai nuasmeninami, iauriai susidorojama su prieais. Andrew Silke (2003) ityr, kad 206 i 500 smurto ipuoli iaurs Airijoje vykd kaukmis, gobtuvais ar kitaip usimaskav upuolikai. Palyginti su neusimaskavusiais upuolikais, anonimikieji sukl rimtesnius sualojimus ir vykd daugiau upuolim ir vandalizmo akt. Ar iorinis anonimikumas visada ilaisvina ms blogiausias savybes? Laimei, ne. Visose iose situacijose mons reagavo aikius asocialius enklus. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia, kad panaus kukluksklanink apdaras, kur dvjo Zimbardo eksperiment dalyvs, galjo skatinti prieikum. Dordijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys, prie nusprsdamos, kok elektros ok sukelti kitam mogui, apsivilko medicinos sesers uniformomis. Vliau, kai nusiseg korteles su pavardmis ir tapo anonimikos, sukeldamos elektros ok jos elgsi ne taip agresyviai kaip tada, kai buvo inomos j pavards ir pabrta asmens tapatyb. Ianalizav 60 nuasmeninimo tyrim, Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998; Reicher ir kiti, 1995) padar ivad, kad anonimikumas maina savivok, skatina tapatinimsi su grupe, reagavim iorinius situacijos enklus, kurie gali bti ir neigiami (kukluksklano uniformos), ir teigiami (medicinos seser uniformos).
Suadinanti ir dmes blakanti veikla

Danai prie dideli grupi agresijos protrkius atsitinka kas nors nereikminga, kas atkreipia dmes ir suerzina. kaujantis, skanduojantis, plojantis ar okantis moni brys jaudrina ir susilpnina savimon. Vienas Munist kulto pasekjas prisimena, kaip nuasmeninaniai paveik skandavimas io-io":
Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir m vis intensyviau skanduoti, i o i o - i o , I O - I O - I O ! JE! JE! PAU!!! is v e i k s m a s privert m u s pasijusti
8 skyrius. GRUPS TAKA
321
grupe, tarsi kakokiu keistu bdu mes visi kartu btume patyr kak svarbaus. io-io energija mane ir igsdino, ir suteik jaukumo, nes iame skandavime buvo kakas, kas veik atpalaiduojamai, teik energijos ir kartu t energij ilaisvino (Zimbardo ir kiti, 1977, p. 186).
Dalyvaudami pamaldose, vykstaniose gotikinje katedroje, jauiams panardinti vientisoje udaroje visatoje ir besimeldianij bryje prarandame diig savs pojt." Yi-Fu Tuan, 1982
Edo Dienerio (1976, 1979) eksperimentai parod, kad tokie veiksmai, kaip akmen mtymas ar dainavimas draugje, gali tapti pretekstu pasijusti nevaromam. Veikiant impulsyviai ir stebint, ar kiti daro t pat, kyla malonumas, kuris pats save sustiprina. Kai matome, kad kiti elgiasi taip, kaip mes, manome, jog ir jie jauia t pat, ir ms pai emocijos taip pat stiprja (Orive, 1984). Be to, impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dmes. aukdami ant teisjo negalvojame apie asmenines vertybes, o reaguojame tik susiklosiusi situacij. Vliau, kai stabtelime pagalvoti, k padarme ar pasakme, kartais pajuntame grauat. Kartais. O kartais iekome nuasmeninanios kolektyvins patirties, oki, maldos, grupini susidrim, kad galtume mgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojiu.
Savimons susilpnjimas
Savimon silpninanti grups patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. Edo Dienerio (1980), Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980, 1989) atlikti eksperimentai rodo, kad prarad savimon, nuasmeninti mons maiau varosi, maiau save kontroliuoja ir labiau link veikti bei reaguoti situacij negalvodami apie savo vertybes. ie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimons eksperimentus ir patvirtina j ivadas. Savimon yra nuasmeninimo prieyb. Stiprios savimons mons bdami prie veidrod ar televizijos kamer labiau save kontroliuoja ir j elgesys aikiau ireikia j nuostatas. Prie veidrod ragaudami vairi ri srius, jie suvalgo maiau riebaus srio (Sentyrz ir Bushman, 1998). Stipri savimon turintys mons taip pat bna maiau link apgaudinti (Beaman ir kiti, 1979; Diener ir Wallbom, 1976). Maiau apgaudinja ir tie, kurie jauiasi es iskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti, 1982). Susivokusi ar laikinai priverst taip jaustis moni odiai, pasakyti vliau, daniau sutampa su veiksmais, ikilus panaioms aplinkybms. iuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdieni situacij. Tokios savimon silpninanios aplinkybs, kaip alkoholio vartojimas, veikia nuasmeninaniai (Hull ir kiti, 1983). O nuasmeninimo galimyb maja esant savimon skatinanioms aplinkybms: atsidrus prie veidrod ar televizijos kamer, maame miestelyje, esant rykiam apvietimui, segint dideles korteles su pavardmis, kai vyrauja dmesio neblakanti tyla, kai dvimi saviti rbai ir gyvenama privaiuose namuose (Ickes ir kiti, 1978). Kai paauglys ruoiasi vakarl, tvai galt jam patarti: Linksminkis, bet neumirk, kas esi". Kitaip tariant, diaukis bdamas tarp moni, taiau neprarask savs; isaugok savo tapatyb; netapk nuasmenintu.
322
II
dalis.
SOCIALIN TAKA
APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons netenka savojo A?

Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis suadinimas ir pasidalijama atsakomybe, mons gali pamirti prastus vartus ir prarasti savo individualyb. Tokia deindividualizacija, arba nuasmeninimas, ypa tiktina tada, kai, bdami minioje, dvdami maskuojanius drabuius ar kostiumus, susijaudin ir isiblak mons pasijunta anonimiki. Dl to silpsta savimon bei savikontrol ir stiprja reakcija nauj situacij, nesvarbu, teigiam ar neigiam Nuasmeninimas reikiasi silpniau, jei stipri mogaus savimon.
Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms nuomon?

Konfliktai danai siplieskia, kai mons abiejose pusse kalba tik su panaiai mstaniais. Ar kontaktai su bendraminiais sustiprina iankstines nuostatas? Jei taip, kodl?
grups poliarizacija (group polarization) Grups galia sustiprinti prie tai buvusias jos nari nuomones; nari nuomoni supanajimas, o ne isiskyrimas.
Kok poveik - ger ar blog - daniau daro tarpusavio sveika grupje? Policijos brutalumas ir gauj smurtas byloja apie destruktyv grupi poveik. Taiau paramos grupi lyderiai, vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupi naud, socialini bei religini judjim lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatum, bendraujant su panaiai mstaniais monmis. Ma grupi tyrimai padjo isiaikinti gero ir blogo grups poveikio prieastis: danai grupje vykstanios diskusijos sustiprina pradin jos nari polink. Grups poliarizacijos tyrimas iliustruoja, kaip domus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas ivadas, kurias vliau pakeiia teisingesns ivados. Tai yra vienas i mokslini detektyv, apie kur galiu kalbti kaip tiesioginis liudininkas, nes buvau vienas i jo dalyvi.
Polinkio rizik" atvejis

Pirmoji mokslin studija, apibendrinusi per 300 tyrim, buvo tuometinio Masaiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. Ruodamas j i pramons vadybos srities, Stoneris patikrino visuotinai paplitus sitikinim, kad grupse mons bna atsargesni nei pavieniui. Jis pateik problemines uduotis, kurias atlikdami eksperimento dalyviai privaljo patarti menamiems veikjams, kiek jie turt rizikuoti. sivaizduokite, jog esate io eksperimento dalyvis. K js patartumte tokioje situacijoje:
Helena yra raytoja, kuri, kaip teigiama, yra talentinga, taiau iki iol pragyvenimui usidirba raydama pigius nuotyki romanus. Neseniai jai kilo mintis parayti ger roman. Jei Helena j parayt ir romanas bt palankiai sutiktas, jis reik-
323
mingai paveikt literatrin gyvenim ir stipriai prisidt prie jos karjeros. Antra vertus, jei Helenai nepavykt gyvendinti savo sumanymo arba romanas patirt neskm, ji bt veltui ivaisiusi daug laiko ir energijos. sivaizduokite, kad Helenai duodate patarim. Nurodykite maiausi tikimyb, kuri js laikytumte priimtina, kad Helena pamgint rayti roman. Helena turt pamginti rayti roman, jei tikimyb, kad jis sulauks pasisekimo, yra ne maesn kaip 1 i 10 7 i 10 2 i 10 8 i 10 3 i 10 9 i 10 4 i 10 10 i 10 (Pastarj nurodykite tuo atveju, jei manote, 5 i 10 kad Helena turt rayti roman tik bdama 6 i 10 visikai tikra, jog jis bus geras.)
Kai tai nusprsite, pamginkite spti, k patart ios knygos vidutinis" skaitytojas. Atsak dvylika panai klausim, penki ar daugiau eksperimento dalyvi juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendr sprendim. Kaip manote, kokie, palyginti su individualiais, buvo grups sprendimai? Ar dalyviai grupje labiau rizikuodavo, ar laiksi atsargiau, ar nekeit savo nuomons? Vis nuostabai, grupi sprendimai daniausiai bdavo rizikingesni. is polinkio rizikuoti reikinys" iprovokavo aib grupins rizikos tyrim, kurie parod, kad rizik skatina ne tik grups vieningumas - po trumpos diskusijos dalyviai, priimdami sprendim individualiai, taip pat pakeiia savo nuomon. Dar daugiau, mokslininkai skmingai pakartojo Stonerio rezultatus, eksperimentuodami su vairaus amiaus, skirting profesij ir vairi tautybi monmis. Per aptarim nuomons suartdavo. Taiau domu tai, kad grup sutardavo dl maesnio (rizikingesnio) skaiiaus nei siek nari nuomoni pradinis vidurkis. Tai buvo domi msl. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netiktas, ir ne i karto paaikinamas. Kaip tai vyksta? Ir kaip tai paplit? Ar teismo prisiekusij, verslo komitet ir karini organizacij diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaikina, kodl 16-os, 17-os met amiaus paaugliai, vairuodami automobil ir vedami du keleivius, vaiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti, 2000)? Po keleri tyrim met pastebjome, kad polinkis rizik pasireikia ne visada. Galjome parayti dilem uduotis, kurias sprsdami mons tapdavo atsargesni. Vienoje toki dilem buvo pasakojama apie jaun vedus vyr (pavadinkime j Roderiu), turint du mokyklinio amiaus vaikus ir utikrint, taiau prastai apmokam darb. Roderiui pakanka pinig btiniausioms reikmms, taiau jis negali mgautis prabanga. J pasiekia informacija, kad vienos kuklios bendrovs akcij vert netrukus gali patrigubti, jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas, arba labai sumati, jei io produkto nepavyks parduoti. Roderis neturi joki santaup. Nordamas in-
324
II
dalis.
ra
3
I +
A grup
D O
vestuoti ios bendrovs akcijas, jis svarsto, ar parduoti savo gyvybs draudimo polis. Ar velgiate bendr princip, kuris leist prognozuoti rizikingesn patarim, aptarus Helen situacij, ir atsargesn - aptarus Roderio situacij? Jei esate tokie, kaip dauguma, net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Roderiui. Pasirodo, yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. Grups, diskutavusios apie Roderio dilem, dar maiau rizikavo negu iki diskusijos.
c io sD K / 0)
CL Prie diskusij
B grup
Ar grups sustiprina nuomones?

Po diskusijos
8.8 PAVEIKSLAS Grups poliarizacija Grups poliarizacijos hipotez teigia, kad diskusija sustiprina nuostat, kuriai pritaria grups nariai.
Suprat, kad grup ne visada skatina rizikuoti, nusprendme, kad diskusijos grupje turi tendencij sustiprinti pradinius jos nari poirius. Tai leido mokslininkams pasilyti reikin, kur pranczai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grups poliarizacija, apibendrinti taip: diskusija daniausiai sustiprina vidutin grups nari polink.
Grups poliarizacijos eksperimentai

is naujas poiris diskusij grupje poveik paskatino patyrinti, kokioms nuostatoms grups dauguma pritaria arba prieinasi. Ar j aptarimas sustiprins pradines paskir asmen nuomones, kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupje ne tik mgstantys rizikuoti sprs rizikingiau, bet ir netolerantikieji taps atsainesniais, o dosnieji - labiau filantropikais? Btent tokia yra grups poliarizacijos hipotez (r. 8.8 pav.) Deimtys tyrim patvirtina grups poliarizacijos hipotez. Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebjo, kad diskusija sustiprino prancz student iankstin teigiam nuostat savo prezidento ir neigiam nuostat amerikiei tautos atvilgiu. Mititoshi Isozaki (1984) pastebjo, kad Japonijos universitet studentai po to, kai aptar autovyk, buvo labiau sitikin, kad kaltas vairuotojas. Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustat, kad prancz studentai m dar labiau nemgti tam tikr moni, kai grupje aptar neigiamus spdius. Glenas Whyte (1993) ra, kad grups skatina galvoti, jog per daug investuota, kad bt galima nutraukti versl", dl to daugelis bendrovi praranda dideles pinig sumas. Kanados verslo studentai sivaizdavo, kad turi nusprsti, ar reikia investuoti daugiau, viliantis ivengti nuostoli tsiant lunganius projektus (pavyzdiui, ar imti riziking paskol, siekiant apsaugoti ankstesn investicij). Pastebtas bdingas poveikis: 72 procentai student nutar vl investuoti, nors jei jie bt vieni mst apie nauj investicij, vargu ar bt nusprend tai daryti. Svarstant sprendim grupje, 94 procentai student pritar papildomam investavimui.
325
Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai, dl kuri grups nuomons skyrsi. Vliau t pai pair mons bdavo izoliuojami. Ar diskusijos su panaiai mstaniais pairas sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrk tarp dviej ali? Toks klausimas buvo ikils man ir George Bishopui. Tad mes sudarme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurini mokykl moksleivi grupes ir paprame j atsakyti - prie diskusij ir po jos - taip suformuluotus klausimus apie nuosavybs teis ir neaptvertas nam valdas, kad jie liet ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop, 1970). Pastebjome, kad diskusijos tarp panaiai mstani moksleivi i ties padidino pradin atotrk tarp dviej grupi (r. 8.9 pav.).
Labai tendencingos grups
<) (/ O
E
"o c
C
O C) < "D O
Grups poliarizacija kasdieniame gyvenime

Kasdieniame gyvenime mons daugiausia bendrauja su tais, kuri poiriai panas j pai (r. 11 skyri arba paprasiausiai pavelkite savo draug rat.) Ar kasdienis bendramini bendravimas sustiprina bendr poir? Ar nuobods tampa nuobodesni, o linksmuoliai - linksmesni? Bna vairiai. Dl savaiminio berniuk ir mergaii susiskirstymo berniuk ir mergaii grupes laikui bgant irykja j prie tai buv neyms lyi skirtumai, pastebi Eleanor Maccoby (2002). Berniukai, bdami su kitais berniukais, aisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia, o mergaitms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai. Nagrinjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme, respublikon partijos paskirti teisjai link balsuoti kaip respublikonai, o demokrat paskirti teisjai - kaip demokratai", - pastebjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). Taiau ios tendencijos irykja tik tarp bendramini teisj. Respublikon partijos paskirtas teisjas, posdiaudamas kartu su dar dviem respublikonais, balsuoja kur kas konservatyviau, nei posdiaudamas bent su vienu demokrat partijos paskirtu teisju. Tuo tarpu demokrat paskirtas teisjas elgiasi panaiai, tik renkasi prieing ideologin krypt." Grups poliarizacija mokyklose. Kit realaus gyvenimo atitikmen laboratorijoje stebimam reikiniui edukologai pavadino akcentuacijos (irykinimo") reikiniu: laikui bgant pradiniai skirtumai tarp auktj mokykl student grupi dar labiau irykja. Jei koledo X studentai i pat pradi yra intelektualesni u koledo Y studentus, studij metais is atotrkis daniausiai dar labiau padidja. Taip pat ir nepriklausantys student ar studeni draugijoms bna liberalesni politini pair, ir studij metais is skirtumas sustiprja (Pascarella ir Terenzini, 1991). Mokslininkai mano, kad taip yra i dalies dl to, jog grupi nariai sustiprina bendrus polinkius. Grups poliarizacija bendruomense. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomense, nes mons patys atsiskiria. Davidas Brooksas (2005) pastebi:
Prie diskusij 8.9 PAVEIKSLAS
Po diskusijos
Diskusija sustiprino homogenik tendencing ir netendencing moksleivi grupi poliarizacij. Kalbant apie rasinius klausimus, tendencingi moksleiviai tapo dar alikesni, o netendencingi - dar maiau aliki. altinis: duomenys i Myers ir Bishop, 1970.
326
II
dalis.
Dviejuose procesuose Piet Afrikos Respublikos teismai suvelnino bausmes suinoj, kaip socialiniai ir psichologiniai reikiniai, tarp j nuasmeninimas ir grups poliarizacija, skatina grups narius mogudystei (Colman, 1991). Ar pritartumte, kad teismai turt atsivelgti socialinius ir psichologinius reikinius kaip velninanias aplinkybes?
Triukmingos vietos ... traukia triukmingus tipus ir tampa dar triukmingesns. Kuklios vietos ... traukia kuklius ir tampa dar kuklesns." Kaimynijos virsta aidiniais rmais, kur nuomons rikoetu atsimua nuo vienmini. io proceso rezultatas Jungtinse Valstijose - dar labiau susiskaidiusi visuomen. Nuo 1976 iki 2000 met beveik padvigubjo skaiius t rinkimini apylinki, kuriose 60 proc. ir daugiau rinkj balsuoja u t pat kandidat (Bishop, 2004). Stojantieji auktsias mokyklas reiau laikosi centro" politini pair. 1983 metais centristais save vadino 60 proc., o 2005aisiais - tik 45 proc. student. Jie daniau priskiria save kairiesiems" arba deiniesiems" (Pryor ir kiti, 2005). Universitetiniuose miesteliuose student telkimasis baltj" draugijas bei brolijas ir etnini maum brimasis savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialini grupi antagonizm (Sidanius ir kiti, 2004). Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikjimas, kuriuos individai paprastai demonstruoja aisdami tarpusavyje, dar sustiprja, jei aidia grup prie grup (Winquist ir Larson, 2004). Kilus konfliktui bendruomenje, panaiai mstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais, sustiprindami bendras tendencijas. Gauj nusikalstamum skatina tai, kad panai savybi ir panaaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruous (Cartwright, 1975). Jei js kvartal atsikelia gyventi antras nekontroliuojamas penkiolikmetis, - teigia Davidas Lykkenas (1997), - ala, kuri jie padarys drauge, greiiausiai bus daugiau nei dvigubai didesn u t, kuri pirmasis penkiolikmetis padaryt bdamas vienas ... Gauja pavojingesn nei pavieniai jos nariai". I ties nepriirimos bendraami grups" yra svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo pranaas", teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999). Be to, eksperimentai parod, kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibrus su kitais nusikaltliais, padaugja nusikaltim, ir tai ne naujiena n vienam mokslininkui, tirianiam grups poliarizacij (Dishion ir kiti, 1999). Grups poliarizacija internete. Elektroninis patas bei internetins pokalbi svetains - tai naujos galimybs panaiai mstantiems monms rasti vieniems kitus ir telktis grupes. Pavyzdiui, interneto svetainje myspace.com yra deimtys tkstani bendramini grupi, diskutuojani apie religij, politik, pomgius, automobilius, muzik ir 1.1. Nesuskaiiuojama gausyb virtuali grupi internete sudaro galimybes kovotojams u taik ir neonaciams, apkiautliams ir vandalams, teroristams, pasveikusiems nuo vio monms atsiriboti nuo kit moni susitelkiant grupes ir atsiduodant bendriems rpesiams, interesams bei planams (Gerstenfeld, 2003; McKenna ir Bargh, 1998, 2000; Sunstein, 2001). Ar diskusijos neodine kalba ireikiant niuansus gali sukelti grups poliarizacij? Ar sustiprja pacifistins kovotoj u taik nuostatos ir paatrja karini grupuoi teroristiniai polinkiai? Elektroninis patas, interneto paiekos sistema Google ir pokalbi svetains labai padeda maoms grupms suburti bendraminius ir pavien neapykant sutelkti
8 skyrius. GRUPS
TAKA
327
atkreipkime dmes
Grups poliarizacija
Julijaus Cezario alinink dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojani bendramini grups gali: Antonijus: Bet jeigu vien jo rbas sualotas Taip sugraudino tyras js sielas, Tai js pat Cezar pavelkit, Kaip iauriai j subad idavikas. Pirmas pilietis: O, iurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O, kilniadvasis Cezaris! altinis: VVilliam Shakespeare, Julijus Cezaris", III veiksmas, ii scena. Vert A. Churginas. Treiasis pilietis: O, nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorliai ir igamos! Penktasis pilietis: O, vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Kerto! Pirmyn, surast juos! Deginkit! Naikinkit! udykit! Pjaukit! Galas idavikams!
pavojing jg", - pastebi Robertas Wrightas (2003). Jis spja, kad plintant interneto ryiui, jo skatinama poliarizacija dids. Ar esate kada nors mat bent vien Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo ra? Jie labai spdingi, o naudojant internet dar efektyviau veiks tikslin auditorij". Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristini interneto svetaini nuo 1997 iki 2005 met pabaigos padaugjo nuo keliolikos iki 4700, t. y. j daugjo keturis kartus greiiau negu interneto svetaini apskritai (Ariza, 2006). Grups poliarizacija teroristinse organizacijose. Atlik teroristini organizacij, isibarsiusi visame pasaulyje, analiz, Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987; McCauley, 2002) atkreipia dmes tai, jog terorizmas nra spontanikas reikinys. Jis kyla tarp moni, kuriuos suvienija bendros nelaims. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami ie mons darosi vis sunkiau nuspjami. Visuomenin situacija tai dar paatrina. Dl to kyla smurtas, kurio pavieniai, grup nesusibr mons niekada neiprovokuot. Pavyzdiui, rugsjo 11-osios teroristai gim ilgo proceso, kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendramini tarpusavio sveikos poveikis, metu. Prie tapdami teroristais, pastebi Nacionalins mokslo tarybos ekspert grup, mons izoliuojami nuo kitaip mstani, potencials taikiniai dehumanizuojami, netoleruojami nuomoni skirtumai (Smelser ir Mitchell, 2002). Laikui bgant grupi nariai ima skirstyti pasaul mus" ir juos" (Moghaddam, 2005; Qirko, 2004). Arielis Merari (2002), Artimj Ryt ir ri Lankos saviudi terorist tyrintojas, sitikins, kad aukljant bsim saviud terorist svarbiausia yra grups taka. Kiek inau, nebuvo n vieno saviudiko teroro akto, kuris bt vykdytas dl asmenins ugaidos." Terorist organizacijos Salafi Jihad (ilamikojo fundamentalizmo judjimas, kurio dalis yra al Qaeda) nari tyrimo duomenimis, 70 proc. j orga-
Ziniasklaidos gausa ir visuomens susiskaldymas reikia, kad monms tapo kur kas lengviau susiburti bendramini grupes. Kai kuri miest gyventojai nemgsta prezidento Busho. Kiti klausosi radijo stoi, nepalaikani Billo Clintono. Tokiose grupse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa." David Brooks, The Era of Distortion, 2004 (Ikraipym era")
328
II
dalis.
nizacij stojo bdami emigrantai. Ivyk sveias alis iekoti darbo ar isilavinimo, jie m daug dmesio skirti savo musulmonikajam tapatumui, danai lankydavosi meetje, gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais, kurie kartais traukdavo juos udaras grupes, siliusias abipus emocin ir socialin param" bei bendrojo tapatumo tobulinim" (Sageman, 2004). udyns taip pat yra grupinis reikinys, kurio prieastis - udik poveikis vienas kitam (Zajonc, 2000). Apklauss daugel kaltinamj terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi, kad labai sunku paveikti mog, jei ,jis jau verda terorizmo katile. irint ateit, veiksmingiausia antiteroristin politika bt neleisti potencialiems teroristams bti uverbuotiems."
Poliarizacijos aikinimas
Kodl grups pozicija bna atresn nei paskir nari vidutin nuomon? Mokslininkai tikjosi, kad atskleidus grupi poliarizacijos paslapt pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. Isprendus maas msles, kartais surandamas raktas didesnms. I keli pasilyt grups poliarizacijos teorij dvi ilaik kruopi mokslin kritik. Vienoje i teorij kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus, o kitoje apie tai, kaip grups nariai vertina save kit nari atvilgiu. Pirmoji teorija - pavyzdys to, kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine taka (taka, atsirandania susidrus su faktais). Antroji teorija yra normatyvins takos (takos, grindiamos mogaus trokimu, kad kiti j priimt arba juo avtsi) pavyzdys.
Informacin taka
Pasak tikinam aikinim, diskusija grupje gimdo idjas, dauguma kuri sustiprina vyraujant poir. Diskutuojant paprastai ikeliamos visai grupei inomos idjos, o ir nepamintos jos daro poveik diskusijai (Gigone ir Hastie, 1993; Larson ir kiti, 1994; Stasser, 1991). Kitos mintys taip pat gali bti grindiamos tikinamais faktais, kuriuos ne visi grups nariai prie tai bus atkreip dmes. Svarstant, kaip turt pasielgti raytoja Helen, kas nors gali pasakyti: Helen turt parayti t roman, nes ji nedaug ktepraras. Jei rimto romano sumanymas nepavyks, Helen visada gals sugrti prie pigi nuotyki roman." Tokiuose teiginiuose danai bna iek tiek informacijos apie argumentus bei uuomin apie to mogaus pozicij aptariamu klausimu. Net ir neinodami tikrosios kit moni nuomons, bet girddami tikinamus argumentus, diskusijos dalyviai vis tiek keiia savo pozicij (Burnstein ir Vinokur, 1977; Hinsz ir kiti, 1997). Argumentai yra svarbs patys savaime. Taiau kad poiris pasikeist nepakanka vien tik igirsti argumentus. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keiia poir nei pasyvus klausymasis. Dalyviai ir stebtojai girdi tas paias idjas, taiau vardydami jas dalyviai tarsi sipareigoja nekeisti nuomons. Juo daniau grups nariai kartoja vienas kito idjas, juo labiau jie jas simena ir joms pritaria (Brauer ir kiti,
329
1995). Vien tik uraius savo idjas besiruoiant diskusijai virtualioje erdvje, irykja tam tikra poiri poliarizacija (Liu ir Latan, 1998). Tai iliustruoja 7 skyriuje ireikt mint. moni protai nra tuios lentels, kuriose tikintojai gali rayti, kas jiems patinka; pasirinkus pagrindin tikinjimo bd darosi nepaprastai svarbu, k mons galvoja igird informacij. I ties, vos por minui pagalvojus kuriuo nors klausimu, nuomon gali sutvirtti (Tesser ir kiti, 1995). (Gal galite prisiminti, kaip pajutote savo poirio krypt pagalvoj apie jums patinkant arba nepatinkant asmen.) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos, bet kitaip mananiu mogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir uimti dar konkretesn pozicij (Fitzpatrick ir Eagly, 1981).
Normatyvin taka
Antrasis poliarizacijos aikinimas apima savs lyginim su kitais. Pasak tikinanios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos, mes stengiams vertinti savo nuomon bei gebjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. Mus labiausiai tikina referentins grups" - tokios, su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti, 1990; Hogg ir kiti, 1990). Be to, nordami bti mgstami ir pastebj, kad kiti taip pat pritaria ms poiriui, galime j tviriau ireikti. Kai praome moni (kaip ir a anksiau praiau js) atspti, kaip kiti reaguos tokius klausimus, kaip Helen dilema", jie daniausiai demonstruoja pliuralistin neimanym: jie nesuvokia, ar kiti remia tendencij, kuriai socialiai teikiama pirmenyb (iuo atveju idja parayti roman). Tipikas mogus patars rayti roman, net jei jo skms tikimyb yra 4 balai i 10, bet sps, kad dauguma kit patars rayti tik tuo atveju, jei skms tikimyb yra 5 arba 6 balai i 10. (is faktas primena alik palankum sau: visi mano ireiki daugiau socialiai pageidautin bruo bei nuostat negu vidutinis mogus.) Diskutuodami dauguma moni sitikina, jog jie nepajgia, kaip tikjosi, pranokti kit. Ties pasakius, tie kiti danai yra juos pralenk ir laikosi tvirtesns nuomons, kodl reikt rayti rimt roman. Nevaromi klaidingai suprastos grups normos, jie tampa laisvi dar tviriau reikti savo prioritetus. Gal prisimenate atvej, kaip norjote su kuo nors ivykti pasilinksminti, taiau n vienas i js nedrso engti pirmo ingsnio, manydami, kad kitas nenors. Toks pliuralistinis neimanymas trukdo umegzti santykius (Vorauer ir Ratner, 1996). Arba gal prisimenate, kaip js ir kiti grups nariai elgts atsargiai ir santriai, kol kakas nepralau led, sakydamas: K gi, jei atvirai, a manau..." Netrukus visi nustebote suvok, kiek daug bendro tarp js. Kartais, kai profesorius pasitikslina, ar yra klausim, niekas neatsiliepia, ir kiekvienas studentas sivaizduoja, kad tik jam vienam ne viskas aiku. Kiekvienas mano, jog j tylti veria drovumas, o kiti tyli todl, kad visk suprato.
socialinis palyginimas (soiai comparison) Savo gebjim ir nuomoni vertinimas, lyginant save su kitais.
pliuralistinis neimanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas sivaizdavimas, k dauguma mano, jauia ar kaip reaguoja.
330
II
dalis.
8.10 PAVEIKSLAS Sprendiant rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis), inia apie kit nuomon nor rizikuoti sustiprindavo. Sprendiant atsargumo" dilemas (kaip Roderio atvejis), igird kit nuomon mons tapdavo atsargesni. altinis: Myers, 1978.
10 i 10 9 i 10 8 i 10 7 i 10 6 i 10
C O 'N IE
Atsargumo reikalaujantys klausimai
5 i 10 4 i 10 3 i 10 2 i 10 1 i 10 Nesusipain Susipainimas su kit moni nuomone Susipain
Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) gerai inom reikin ityr pritaik laboratorinio eksperimento metod. Jie papra moni perskaityti nesuprantam straipsn ir paprayti pagalbos, jei susidurt su i ties rimta problema, stengdamiesi suprasti rain". Nors n vienas i eksperimento dalyvi pagalbos nepra, jie man, kad kiti nesivarys. Tad jie klaidingai spjo, kad nepraantiems pagalbos monms jos ir nereikjo. Norint veikti itok pliuralistin neimanym reikia, kad alia atsirast galintis pralauti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendr reakcij. i socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus, kuri dalyviai bdavo supaindinami su kit moni pozicija, bet ne su j argumentais. Tai iek tiek panau situacij, kai prie eidami balsuoti perskaitome vieosios nuomons apklausos rezultatus arba rinkj nuomones. Ar susipain su kit moni pozicija mons keiia savo atsakymus, jei prie tai nebuvo diskutav ir sipareigoj palaikyti socialiai palanki pozicij? Kaip rodo 8.10 pav., jie elgiasi itaip. Dl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai bna silpnesn nei iprovokuota diskusijos. Taiau stebina tai, kad mons ne paprasiausiai prisitaiko prie grups, o engia vien ingsn toliau. Ar jie taip elgiasi, kad isiskirt i grups? Ar tai dar kart nerodo ms poreikio bti iskirtiniais (6 skyrius)? inojimas, k renkasi kiti, taip pat prisideda prie bandos jausmo, ipopuliarinanio pasirenkamas dainas, knygas ir filmus. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko io reikinio eksperimentus. Jie papra 14 341 interneto vartotoj pasiklausyti ir - jei patiks - parsisisti iki tol jiems negirdtas dainas. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrjai leido pamatyti, kokias dainas parsisiunt ankstesni dalyviai. Tarp i informacij gavusij populiarios dainos tapo dar populiaresns, o nepopuliarios - dar nepopuliaresns.
331
Grups poliarizacijos analiz parodo, kokie sudtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. Kad ir kaip nortume kuo paprasiau paaikinti reikin, viena teorija retai kada apima visus aspektus. Kadangi mons yra sudtingos btybs, rezultat danai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. Grups diskusijose dominuoja tikinantys argumentai, kai aptariamas klausimas susijs su faktais (Ar esama nusikaltimo sudties?"). Socialinis palyginimas visada bna susijs su vert nusakaniais sprendimais (Koki bausm reikt skirti?") (Kaplan, 1989). Daugeliu klausim, turini ir faktin, ir vertybin aspektus, abu veiksniai reikiasi kartu. Pastebjus, kad kiti jauia t pat (socialinis palyginimas), randami argumentai (informacin taka) tam, k slapta palaiko visi.
APIBENDRINIMAS Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms nuomon?

Diskusijos grupje gali duoti ir teigiamus, ir neigiamus rezultatus. Mgindami suprasti dom fakt kad grups diskusija skatina rizik mokslininkai pastebjo, kad diskusija i ties sustiprina pirmin, - tiek riziking tiek atsarg - dominuojant poir. Kasdieniame gyvenime grup taip pat daniausiai sustiprina nuomon. Grups poliarizacijos reikinys tapo langu, pro kur mokslininkai galjo stebti grups tak. Eksperimentai patvirtino dvejop grups tak: informacin ir normatyvin. Diskusijos metu surinkta informacija daniausiai palaiko alternatyv kuriai i pradi buvo teikiama pirmenyb, ir skatina dar labiau j remti.
Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus?

Kada grups taka trukdo teisingai nusprsti? Kada grups skatina gerus sprendimus, ir kaip galima paveikti grupes, kad jos priimt optimalius sprendimus?
Ar socialiniai psichologiniai reikiniai, kuriuos aptarme pirmuosiuose atuoniuose skyriuose, bdingi tokioms sudtingoms grupms, kaip korporacins tarybos arba prezidento kabinetas? Ar ia yra vietos savs pateisinimui? alikam palankumui sau? Tapatinimuisi su mes", provokuojaniam konformistik elges ir neigianiam nuomoni skirtum? Vieam sipareigojimui, skatinaniam prieintis pokyiams? Grups poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971, 1982) klaus: gal ie reikiniai padt paaikinti gerus ir blogus grupinius sprendimus, kuriuos padar kai kurie XX a. JAV prezidentai ir j patarjai. Kad tai isiaikint, jis ianalizavo sprendim primimo procedras, atvedusias kelet dideli neskmi: Pearl Harboras. Per 1941 met pabaigoje vykdyt Pearl Harboro uosto antpuol (dl kurio Jungtins Valstijos sitrauk Antrj pasaulin kar)
332
II
dalis.
Havajuose esantys kariuomens vadai gaudavo informacij apie Japonijos rengimsi kakuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. Po to karin valgyba prarado radijo ry su japon lktuvneiais, kurie m skristi tiesiai Havajus. Likus dar kelioms minutms oro valgybos lktuvai galjo pastebti lktuvneius arba perspti apie pavoj. Taiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomens vadai nesim i atsargumo priemoni. Ir tai rezultatas: nenuskambjo joks pavojaus signalas, ir visikai nepasiruousi gintis karin baz buvo upulta. Nuostoliai: nuskandinta 18 laiv, numuta 170 lktuv ir uvo 2400 moni. siverimas Kiauli lank. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarjai nusprend nuversti Fidel Castro siverdami Kub su 1400 CV apmokyt kubiei pabgli. Netrukus beveik visi siverusieji uvo arba buvo paimti nelaisv, Jungtins Valstijos paemintos, o Kuba tapo dar artimesne tuometins SSRS sjungininke. Suinojs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebjo: Kaip mes galjome bti tokie kvaili?" Vietnamo karas. Nuo 1964-j iki 1967-j prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo antradienio priepieiuose" dalyvaujantys politikos patarjai eskalavo Vietnamo kar, remdamiesi prielaida, kad JAV vykdomi bombardavimai i oro, augmenijos naikinimas ir prieo paiek bei sunaikinimo misijos privers iaurs Vietnam ssti prie deryb stalo, ir tam supratingai pritars Piet Vietnamo gyventojai. Jie ts kar, nekreipdami dmesio vyriausybs valgybos ekspert ir beveik vis JAV sjunginink perspjimus. Dl to uvo beveik 5000 amerikiei ir milijonas vietnamiei, amerikieiai tapo suprieinti, prezidentas buvo priverstas atsistatydinti, susidar milinikas biudeto deficitas, prisidjs prie XX a. atuntojo deimtmeio kuro kain infliacijos.
grupinis mstymas (groupthink) Mstymo bdas sutelktoje grupje, kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis, kad ugoia alternatyvi sprendim realistin vertinim." Irvingas Janisas (1971)
Janisas buvo sitikins, kad ios klaidos atsirado pasireikus tendencijai ugniauti nuomoni skirtumus dl harmonijos grupje, ir reikin pavadino grupiniu mstymu (r. skyrel K slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupin mstym"). Be to, bendrysts jausmas kelia produktyvum (Mullen ir Copper, 1994). Taiau priimant sprendimus darnios grups gali atneti nuostoli. Janisas man, kad aplinkai, kurioje mezgasi grupinis mstymas, bdingi ie poymiai: draugikumas, sutelktumas; nuo prieingai manani;
santykinis grups izoliavimasis
direktyvinio lyderio, kuris leidias suprasti, kokius sprendimus jis vertina palankiai, buvimas.
Planuojant lidnai pasibaigusi invazij Kiauli lank, naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarjai mgavosi stipria vienybs dvasia. Plano kritika buvo ugniauiama, argumentai atmetami, ir prezidentas netrukus pritar ipuoliui.
333
Irvingas Janisas apie grupin mstym

Mintis apie grupin mstym man ov galv skaitant Arthuro Schlesingerio ataskait apie tai, kaip Kennedy administracija nusprend siverti [Kiauli [lank. I pradi buvau suglums: kaip galjo tokie protingi bei valgs mons kaip Johnas F. Kennedy ir jo patarjai patikti kvailu ir chaotiku CV planu? Pradjau splioti, ar ia nepasireik kokia nors psichologin infekcija, pavyzdiui, socialinis konformikumas ar bendros nuomons paieka, kuri buvau pastebjs maose sutelktose grupse. Vlesni tyrimai (kuriems i pradi padjo mano dukra Charlotte, rengusi baigiamj vidurins mokyklos darb) mane Irvingas Janisas tikino, kad subtils grupms bdingi procesai trukd jiems atidiai vertinti rizik ir pasiginyti. Kai po to analizavau kitas JAV usienio politikos neskmes ir Votergeito skandalo dangstym pastebjau tuos paius alingus grupinius procesus.
(1918-1990)
Grupinio mstymo poymiai

Remdamasis archyvine mediaga ir dalyvi bei stebtoj prisiminimais, Janisas nustat atuonis grupinio mstymo poymius. ie simptomai yra kolektyvin disonanso mainimo forma, pasireikianti, kai grups nariai stengiasi isaugoti teigiam grups pojt susidr su grsme (Turner ir kiti, 1992, 1994). Pirmieji du grupinio mstymo poymiai skatina pervertinti grups gali ir teisingum. t Nepaeidiamumo iliuzija. Visos Janiso tirtos grups buvo pernelyg optimistikos, ir tai sutrukd joms pastebti gresianio pavojaus enklus. Igirds, jog jo vadovaujamos karins pajgos prarado radijo ry su japon lktuvneiais, admirolas Kimmelas, vyriausiasis Pearl Harboro jr pajg vadas, pajuokavo, kad japonai tikriausiai ruoiasi apsupti Honolulu Deimantin Smaigal. Japonai taip ir padar, taiau kai Kimmelas aipsi i ios minties, net tokio vykio tikimyb buvo atmesta kaip nemanoma. Visuotinis tikjimas grups moralumu. Grups nariai mano, kad j grup yra savaime morali, ir nekreipia dmesio etinius bei moralinius dalykus. Kennedy grup inojo, kad patarjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. Williamas Fulbrightas abejojo dl invazijos Kub moralumo. Taiau komanda neatsivelg ias moralines dvejones ir j neaptar. Grupi nariai usidaro savame mini rate: t Racionalizavimas. Grups atmeta ikius, kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. Prezidento Johnsono antradienio priepiei" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aikindami ir pateisindami karo eskalavim nei i naujo apmstydami priimtus sprendimus ir juos vertindami. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynyb ir teisinimsi.
334
II
dalis.
Rasti geriausi problemos sprendim galima tik laisvai j aptarus." John Stuart Mill, On Liberty, 1859 (Apie laisv")
Stereotipikas poiris oponent. Kolektyv, kuriems bdingas grupinis mstymas, nariai savo prieus laiko pernelyg blogais, kad bt galima leistis su jais diskusijas, arba per silpnais ir neintelektualiais, kad jie galt atremti planuotus veiksmus. Kennedy alininkai tikino save, jog Castro kariuomen yra tokia silpna, o liaudies parama tokia menka, kad jo reim be vargo gali nuversti vienas brys.
Ir galiausiai, grup jauia spaudim bti vieninga: Spaudimas elgtis konformistikai. Tiems, kurie suabejodavo grups nuomone ir planais, jos nariai duodavo griet atkirt pasitelkdami tai argumentus, tai ugauliojimus. Kart, kai prezidento Johnsono padjjas Billas Moyersas atvyko posd, prezidentas pajuokavo: tai, atvyko ponas Liaukims Bombardav". Dauguma posdio dalyvi prezidento replik sureagavo pritariamai. Savicenzra. Kadangi nesutarimai danai trikdydavo, o grup siekdavo vieningumo, grups nariai savo nuogstavimus ugniaudavo arba atmesdavo. Praslinkus keliems mnesiams po siverimo Kiauli lank Arthuras Schlesingeris (1965, p. 255) priekaitavo sau: Per daug tyljau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salje, nors mano kalts jausm velnino supratimas, kad prietaraudamas maai k pasiekiau, iskyrus tai, jog biau ivadintas kyriu." Vieningumo iliuzija. Savicenzra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuzij. Dar daugiau, tariamas konsensas tariamai patvirtina grups sprendim. Toks tariamas konsensas buvo ms aptartais neskmi atvejais. Adolfo Hitlerio patarjas Albertas Speeras (1971) Hitler supusi atmosfer apibdino kaip toki, kurioje spaudimas prisitaikyti ugniaudavo bet kok krypteljim al. Nuomoni skirtumo nebuvimas sukr vieningumo iliuzij:
Normaliomis aplinkybmis nuo realybs atitrkusius mones atsitokti priveria aplinkini paaipa ir kritika. Jie pradeda suprasti, kad jais nepasitiki. Treiajame Reiche toki korektyv nebuvo, ypa tiems, kurie priklaus aukiausiam sluoksniui. Prieingai, kiekviena saviapgaul bdavo pabrtinai irykinama tarsi kreiv veidrodi salje, virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu, kuris n kiek neprimin niraus iorinio pasaulio. Nemaiau nieko, vien tik savo veido atspind. Jokie ioriniai veiksniai nesutrikd imt nesikeiiani veid vienodumo, ir visi ie veidai buvo mano (p. 379).
Grupinis mstymas Titanike". Nepaisydamas keturi perspjim apie priekyje stksanius ledkalnius ir sargybinio maldavim duoti ironus, kapitonas Edvvardas Smithas - svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo - sak visu greiiu plaukti pirmyn nakties tams Vyravo nepaeidiamumo iliuzija (Net Dievas negalt paskandinti io laivo", - buvo pasaks kapitonas). Taip pat buvo daromas spaudimas (gulos nariai aipsi i sargybinio, kad is nemato be iron, ir atmet jo nuogstavimus). Ir dar buvo proto sargas" (Titaniko" telegrafistas, nesugebjs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir isamiausio perspjimo apie ledkalnius).
Proto sargai. Kai kurie grups nariai saugo j nuo informacijos, galinios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. Prie Kiauli lankos antpuol Robertas Kennedy pasivedjo Schlesinger al ir pasak: Neprietarauk." Jungtini Valstij sekretorius Deanas Rushas nuslp diplomatijos ir vyriausybs valgybos ekspert perspjimus,
335
Socialins slygos 1. Didelis sutelktumas. 2. Grups izoliuotumas. 3. Nesirpinimas metodikomis informacijos paiekos ir vertinimo procedromis. 4. Direktyvin lyderyst. 5. Didelis stresas ir netikjimas, kad galima rasti geresn sprendim u t, kur palankiai vertina lyderis ar kiti takingi asmenys.
1. 2. 3. Nuomoni sutapimo paieka 4. 5. 6. 7. 8.
Grupinio mstymo poymiai Nepaeidiamumo iliuzija. Tikjimas savaiminiu grups moralumu. Kolektyvinis racionalus pagrindimas. Stereotipinis poiris kitas grupes. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. Savicenzra. Vieningumo iliuzija. Proto sargai.
1.
2.
3. 4. 5.
6. 7.
Nevykusi sprendim enklai Neisami alternatyv apvalga. Neisami tiksl apvalga. Silpna pasirinkt sprendim rizikos analiz. Prasta informacijos paieka. Atrankos paklaida apdorojant turim informacij. Negebjimas i naujo vertinti kitas alternatyvas. Negebjimas dirbti atsivelgiant aplinkybes.
8.11 PAVEIKSLAS Teorin grupinio mstymo
nepritarianius invazijai. itaip jie tapo prezidento proto sargais'' saugodami j nuo nemaloni fakt, o ne nuo realios grsms. Grupinis mstymas gali sukliudyti iekoti prieingos informacijos, j aptarti ir svarstyti kitas galimybes (r. 8.11 pav.). Situacija, kai lyderis pritaria idjai ir kai grup atsiriboja nuo prieing poiri, gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley, 1989). Brit psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano, kad grupiniu mstymu galima paaikinti ir kar Irake. Jie, o taip pat ir kiti mokslininkai, mano, kad abu - ir Saddamas Husseinas, ir George W. Bushas buvo apsistat vienminiais patarjais, nutild prietaraujanius ir gaudavo filtruot informacij, kuri daniausiai patvirtindavo j prielaidas: Irako prielaid, es galima pasiprieinti siverusioms pajgoms, ir Jungtini Valstij prielaid, kad po skmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis, ir po to netrukus suklests demokratija.
analiz altinis: Janis ir Mann, 1977, p. 132.
Grupinio mstymo teorijos kritika

Nors Janiso idjos bei pastebjimai sulauk miliniko dmesio, kai kurie mokslininkai juos vertina skeptikai (Fuller ir Aldag, 1998; t'Hart, 1998). Duomenys buvo retrospektyvs, tad Janisas galjo pasirinkti jo teorij patvirtinanius atvejus. Vliau atlikti eksperimentai atskleid, kad t direktyvin lyderyst kartais bna susijusi su nekokybikais sprendimais dl to, kad pavaldiniai jauiasi per daug silpni arba nesaugs, kad idrst pasisakyti (Granstrom ir Stiwne, 1998; McCauley, 1998); grups teikia pirmenyb daugumos poir patvirtinaniai, o ne jam prietaraujaniai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti, 2000);
336
II
dalis.
Tiesa gimsta draugikuose ginuose."
Filosofas David Hume,

17111776
siekdami koleg pripainimo ir pritarimo bei socialiai tapatindamiesi su grupe, jos nariai gali ugniauti prietaringas mintis (Hogg ir Hains, 1998; Turner ir Pratkanis, 1997).
Taiau draugyst nebtinai privalo peraugti grupin mstym (Esser, 1998; Mullen ir kiti, 1994). Saugios, darnios grups (tarkime, eima) gali netrukdyti kiekvienam turti savo nuomon. Sutelktoje grupje vyraujanios normos gali skatinti konsens, kuris veda grupin mstym, arba nuo to apsaugani kritin analiz (Postmes ir kiti, 2001). Artimi bendramoksliai ir kolegos, apsikeisdami savo straipsni rankraiais, i ties tikisi kritinio vertinimo: Perspk mane apie klaidas". Laisvos dvasios atmosfera taip pat skatina vaising sutelktos grups darb. Ityr daugyb tikr vyki Phillipas Tetlockas su bendradarbiais (1992) prijo ivad, kad net teisingai parinkus grupines procedras kartais priimami pragaitingi sprendimai. Kai 1980 metais prezidentas Carteris ir jo patarjai planavo kait Irane gelbjimo akcij, jie rinko vairias nuomones ir realistikai svarst galimus pavojus. Jei ne problema su malnsparniu, gelbjimo operacija bt pavykusi. (Carteris vliau sak, kad jei jis bt isiunts dar vien sraigtasparn, bt buvs perrinktas prezidentu.) Perfrazuodami pon Roders galime pasakyti, kad gera komanda kartais padaro blog dalyk. Analizuodamas grupinio mstymo teorijos kritik, Paulas Paulusas (1998) primena Leono Festingerio (1987) pastebjim, kad nekinta tik nepatikrinama teorija. Jei teorij galima patikrinti, ji keisis. Ji privalo keistis. Tobul teorij nra." Tad, aikino Festingeris, turtume klausti ne ar teorija yra teisinga, ar klaidinga, o veikiau kiek i teorija aprpia empirin srit ir kaip ji turi bti patobulinta". Irvingas Janisas, kuris iki mirties 1990 metais tikrino ir tobulino savo teorij, bt pritars tiems, kurie toliau j keist. itaip moksle apgraibomis iekome kelio ties, tikrindami idjas, lygindami jas su tikrove, perirdami ir po to vl tikrindami.
Kaip ivengti grupinio mstymo

Nevykusi grupi dinamika padeda paaikinti daugel neskming sprendim: per daug virj kartais sugadina sriub. Taiau jei lyderis yra atviras, darni komanda gali prisidti prie sprendim kokybs. Kartais dvi ar daugiau galv bna geriau nei viena. Iekodamas slyg, gimdani gerus sprendimus, Janisas ianalizavo dvi tariamai skmingas akcijas: po Antrojo pasaulinio karo prezidento Trumano administracijos sukurt Maralo plan vl pastatyti Europ ant koj ir prezidento Kennedy administracijos veiksmus, trukdiusius 1962 metais buvusiai SSRS rengti raketines bazes Kuboje. Janiso (1982) rekomendacijose ukirsti keli grupiniam mstymui yra daug efektyvi grupini procedr, kurios buvo taikomos abiem atvejais: Bkite objektyvs - neremkite n vienos pozicijos.
337
Skatinkite kritik vertinim; paskirkite velnio advokat". O dar geriau, palankiai priimkite nuoirdiai prietaraujaniojo silymus. Tai dar labiau skatins originaliai mstyti ir pads komandai siklausyti skirtingus poirius, teigia Charlan Nemeth ir jos kolegos (2001a, 2001b). Retkariais suskirstykite grup pogrupius ir vl sujunkite, kad igirstumte skirtingas nuomones. Palankiai iklausykite ekspert ir koleg kritik. Prie gyvendindami sprendim suaukite paskutinio anso" posd, kad igirstumte visas dar likusias dvejones. Kai imamasi toki veiksm, sprendimo primimas gali utrukti, taiau jis bus kokybikesnis ir naudingesnis.
Grupinis problem sprendimas

Ne kiekvien sprendim grupinis mstymas sugadina. Tam tikromis aplinkybmis dvi galvos i ties yra geriau nei viena. Patrickas Laughlinas ir Johnas Adamopoulos (1980, 1996; Laughlin ir kiti, 2003) tai rod pateikdami vairias intelektualias uduotis. Panagrinkime vien j, reikalaujani rasti analogij:
odis teigti yra susijs su odiu neigti taip pat, kai veikti su: a. b. c. d. e. suvaryti oponuoti drausti pagreitinti trukdyti
Dauguma auktj mokykl student, atsakindami vieni, nesuprato io klausimo, taiau pasitar atsak teisingai (trukdyti). Be to, pastebjo Laughlinas, jei du dalyviai i ei pradioje pasirenka teising atsakym, du kartus i trij jiems pavyksta tikinti kitus. Jei teising atsakym pasirenka tik vienas, jam pavyksta tikinti tik vien kart i keturi. Sprendiant kebli login uduot trys, keturios ar penkios galvos geriau negu dvi (Laughlin ir kiti,
2006).
Kad kelios galvos geriau nei viena, Dellas Warnickas su Glennu Sandersu (1980) ir Verlinas Hinszas (1990) patvirtino analizuodami nusikaltimo liudinink parodym ir darbo atrankos pokalbi vaizdo raus. Apklausiami visi kartu, liudininkai suteikdavo daug tikslesn informacij nei apklausiami individualiai. Keletas oponent, kritikuojantys vienas kit, gali padti grupei ivengti kai kuri paintini paklaid ir pasilyti puiki idj (McGlynn ir kiti, 1995; Wright ir kiti, 1990). Idj generavimas" bendraujant internetu suteikia erdvs krybinei miniai (Gallupe ir kiti, 1994). Taiau mokslininkai prietarauja paplitusiai nuo-
338
II
dalis.
monei, kad bendraujant akis ak mstoma krybikiau ir sukuriama daugiau idj nei dirbdant pavieniui (Paulus ir kiti, 1995, 1997, 1998, 2000, Stroebe ir Diehl, 1994). Prieingai paplitusiai nuomonei, kad idj generavimas veiksmingiausias, kai dalyviai spjami nekritikuoti", ginai skatina kurti idjas, ir tada krybinis mstymas perengia vienos problemos sprendimo ribas (Nemeth ir kiti, 2004). Dauguma mano es produktyvesni dirbdami komandoje (i dalies dl to, kad neproporcingai prisiima nuopelnus sau u kit pasilytas idjas). Taiau mokslininkai danai pastebi, kad dirbdami pavieniui mons pateikia daugiau ger idj nei dirbdami grupje (Rietzschel ir kiti, 2006). Didels idj generavimo grups bna ypa neefektyvios: kaip teigia socialinio dykinjimo teorija, visuomet atsiranda tran, gyvenani kit sskaita. Pasak normatyvins takos teorijos, jie veria kitus jaustis nedrsiai silant originalias idjas. Dl to atsiranda gamybos blokavimas" - idjos prarandamos laukiant eils pasisakyti (Nijstad ir kiti, 2003). Kaip rod DNR atradjai Johnas Watsonas ir Francis Crickas, dviej oponent pokalbis gali aktyvinti krybik mstym. Watsonas vliau prisimin, kaip jiems su Cricku pasisek, nes jie nebuvo patys talentingiausi tarp siekusi atskleisti genetin kod. Talentingiausia mokslinink buvo tokia protinga, kad retai pra patarim" (cit. Cialdini, 2005). Jeigu esi labiausiai apdovanotas asmuo (ar tokiu save laikai), kam prayti kit pagalbos? Kaip Watsonas ir Crickas, psichologai Danielis Kahnemanas ir velionis Amosas Tversky bendradarbiavo tirdami intuicij ir jos tak ekonominiams sprendimams (r. 3 skyri ir io skyriaus intarp K slepia Nobelio premija"). Vincentas Brownas ir Paulas Paulusas (2002) atrado tris bdus, kaip patobulinti grupin problem sprendimo darb: Derinkite grupin ir individual idj generavim. Tyrim duomenys silo pradioje taikyti grupin problem sprendim, o paskui individual, bet ne atvirkiai ir ne vien tik individual. Kai grupje ikeliamos naujos idjos, asmenins idjos gali kilti nepriklauomai nuo grups taisykls vienu metu leisti kalbti tik vienam mogui. Reikalaukite, kad grups nariai bendraut ratu. Dar vienas bdas pasinaudoti grups privalumais ivengiant taisykls kalbti paeiliui - pareikalauti, kad grups nariai usirayt savo mintis ir paskui jas perskaityt, o ne kalbt ir klausyt. Brownas ir Paulusas ura main ir idj papildymo proces, kurio metu kiekvienas yra aktyvus, pavadino raymo turmu" (,Jirainwriting"). Taikykite elektronin idj generavimo bd. Ivengti odi lavinos, atsirandanios sprendiant problemas didesnse grupse galima leidiant monms formuluoti idjas ir dalintis jomis kompiuteri tinkle.
Kai grups nariai sujungia savo idjas ir skirtingas valgas, danai rezultatas bna ne grupinis mstymas, o grupinis problem sprendimas. Grupi imintis akivaizdi ir laboratorijoje, ir kasdieniame gyvenime.
339
k slepia Nobelio premija
Dvi galvos geriau nei viena

1969 met pavasar per pietus susitikau su savo jaunesniuoju kolega i Jeruzals hebraj universiteto Amosu Tversky, su kuriuo aptarme ms pai nuolat kartojamus klaidingus sprendimus. Taip kilo idja kartu usiimti intuicijos tyrimais. Man ir anksiau patiko bendradarbiauti, taiau is bendradarbiavimas buvo nuostabus. Amosas labai imintingas ir linksmas mogus. Mes valand valandas praleisdavomerimtaidirbdami ir tuo pat metu be paliovos digaudami. Jis dirbo pasitikdamas ir elegantikai, todl diaugiausi, kad ios savybs veik ir mano idjas. Kai kartu rame pirmj straipsn, supratau, kaip stipriai jis skiriasi nuo tos dvejoni kupinos studijos, kuri biau paras vienas. Visos ms idjos buvo bendros. Beveik visus bendrus projektus, skaitant klausimynus ir straipsnius, atlikdavome bdami greta vienas kito. Laikms taisykls kiekvien nesutarim aikintis tol, kol abu bsime patenkinti sprendimu. Danielis Kahnemanas, Prinstono universitetas, 2002 met Nobelio premijos laureatas Didiausi ms bendradarbiavimo diaugsmai ir galbt skm kilo i ms gebjimo pltoti vienas kito mintis: sakydamas pusiau suformuluot idj inojau, kad Amosas j supras galbt aikiau nei a, ir jei i idja yra vertinga, Amosas tai pastebs. Mes su Amosu mgavoms stebuklu bti sies, dedanios auksinius kiauinius, bendrasavininkiais - jungtinis protas buvo geresnis u individual. Mes buvome komanda ir ja ilikome ilgiau nei deimtmet. U darb atlikt per intensyvaus bendradarbiavimo laikotarp, buvo paskirta Nobelio premija.
Or prognozs. Joelis Myersas, didels privaios or prognozi agentros prezidentas (1997) teigia, kad dviej kartu dirbani progozuotoj prognoz bus tikslesn negu dvi atskirai parengtos prognozs". aidim ou. Susipainiojusiam aidimo Kas taps milijonieriumi" aidjui vertingas gelbjimosi ratas" - galimyb paklausti auditorijos patarimo". Paprastai auditorija pataria imintingiau negu aidjo intuicija. Google. Google tapo galinga paiekos sistema, darb kinkiusi minios imint", kaip j vadina Jamesas Surowieckis (2004). Google vertina prisijungim prie puslapio X kaip vien bals vertinant puslap. Prisijungimas laikomas vertingesni, jei kreipiamasi i puslapio, kuris jau yra gerai vertintas. Pasinaudojus demokratine iniatinklio dvasia Google svetainei prireikia maiau negu vienos deimtosios sekunds, kad nukreipt jus ten, kur reikia. Taigi galime daryti ivad: kai susijungia daugelio skirting moni inios, visi drauge galime bti gudresni negu kiekvienas atskirai. Mes esame lyg pulkas s. N viena sis neturi tobulo navigacijos jausmo, taiau laikydamasis drauge s pulkas gali tiksliai orientuotis. Pulkas gudresnis u vien
s.
340
II
dalis.
APIBENDRINIMAS Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus?

Sprendim, suklusi kelias tarptautinio lygio neskmes, analiz rodo, kad grups sutelktumas gali trukdyti realistikai vertinti situacij. Ypa tada, kai visi labai nori vienybs, kai jie izoliuojami nuo prietaraujani idj ir kai lyderis leidia suprasti, ko jis nori i grups. iam perdtam harmonijos siekimui, pavadintam grupiniu mstymu, bdinga: 1) nepaeidiamumo iliuzija, 2) racionalizavimas, 3) neginytinas tikjimas grups moralumu, 4) stereotipikas poiris [ oponentus, 5) spaudimas elgtis konformistikai, 6) savicenzra, 7) vieningumo iliuzija ir 8) proto sargai", saugantys grup nuo nemalonios informacijos. Kritikai pastebjo, kad vieni Janiso grupinio mstymo modelio aspektai (pavyzdiui, direktyvin lyderyst) priimant nevykusius sprendimus daro didesn tak nei kiti (pavyzdiui, sutelktumas). Taiau ir eksperimentuose, ir realiame gyvenime grups kartais nusprendia imintingai. Ivengti grupinio mstymo padeda objektyvumo siekimas, raginimas pasitelkti velnio advokat", grups iskyrimas ir vliau sujungimas sprendimo primimo procese, indlio i iors paieka, paskutinio anso" pasitarimas prie pradedant gyvendinti sprendim. Grupinio problem sprendimo tyrimai rodo: grup gali bti tikslesn negu individas, grup sukuria daugiau ir geresni idj, jei yra nedidel arba jei didelje grupje po diskusijos vyksta individualus idj generavimas.
Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup?

Grup veikia paskirus mones, taiau kada ir kaip ie daro tak grupei? Kas suteikia galios lyderiui?
Kiekviename ios dalies apie socialin tak skyriuje primenama apie ms, kaip individ, gali. Jau isiaikinome, kad mus formuoja kultra, taiau mes taip pat kuriame kultr ir renkams kultrines situacijas; spaudimas elgtis konformistikai kartais ugniauia imintingus sprendimus, taiau jis taip pat gali ugdyti individualum ir laisvs pojt; tikinimas i ties turi galios, taiau mums neudrausta prieintis tikinjimui vieai sipareigojant ir numatant tikinimo poveik.
iame skyriuje pabrme grups tak atskiram mogui, tad j baigsime apvelgdami, kaip pavienis mogus gali veikti grup. io skyriaus pradioje aptarme film 12 pikt vyr", kuriame vienas prisiekusysis palenkia savo pus 11 kit. Nors prisiekusij kambaryje toks reikinys pasitaiko retai, daugum socialini judjim pradeda nedidel mauma, kuri palaipsniui gali tapti dauguma. Istorija, - ra Ralphas Waldo Emersonas, - tai maum ir pavieni moni galios metratis". Prisiminkime
341
Kopernik, Galileo Galilj, Martin Luther King jaunesnj, Susan B. Anthony. Amerikiei judjim u piliei teises ieb vienos juodaods moters, Rosos Parks, atsisakymas uleisti viet autobuse Alabamos valstijos Montgomerio mieste. Technikos istorij taip pat rao novatorikos maumos. Konstruodamas savo garlaiv Fulton's Folly" Robertas Fultonas kent nuolatines patyias: Vis t laik nesulaukiau n vieno padrsinanio, viltingo odio, ilto palinkjimo" (Cantril ir Bumstead, 1960). I tikrj, jei maumos poiris niekada nebt nugaljs, istorija bt statika ir nekintanti. Kas suteikia maumai taigumo? K turjo padaryti Arthuras Schlesingeris, kad priverst Kennedy komand apsvarstyti jo abejones dl invazijos Kiauli lank? Eksperimentai, kuriuos Paryiuje pradjo Serge Moscovici, padjo isiaikinti kelis maumos takos veiksnius: nuoseklum, pasitikjim savimi ir atsiribojim nuo daugumos. Atkreipkite dmes, kad iame tekste, kur tik k perskaitte, maumos taka" reikia ne etnines maumas, o maumos nuomon.
Nuoseklumas
Nenukrypstanti nuo savo pozicijos mauma yra taigesn u svyruojani. Moscovici ir jo kolegos (1969, 1985) pastebjo, kad, jei mauma mlynas skaidres nuolatos vadina aliomis, likusieji retkariais gali su tuo sutikti. Taiau jei mauma svyruoja ir vien tredal mlyn skaidri vadina mlynomis, o likusias aliomis, niekas kitas niekada nesutiks su teiginiu, kad skaidrs alios. Eksperimentai byloja ir patirtis patvirtina, kad nonkonformizmas, ypa ilgalaikis, danai turi skausmingas pasekmes, o buvimas mauma yra nemalonus (Levine, 1989; Lcken ir Simon, 2005). Tai padeda paaikinti maumos ltumo efekt - savo poiriui itikimos maumos neskubjim pasisakyti (Bassili, 2003). Jei, kaip Emersonas, nusprendte bti mauma, pasirenkite patyioms - ypa jei ginijamasi daugumai svarbiu klausimu ir jei problem norima isprsti pasiekus vieningo sutarimo (Kameda ir Sugimori, 1993; Kruglanski ir Webster, 1991; Trost ir kiti, 1992). Kolegos js kitoki nuomon gali aikinti psichologinmis ypatybmis (Papastamou ir Mugny, 1990). Kai Charlan Nemeth (1979) tariam prisiekusij grup trauk dar du mones, kurie turjo prietarauti daugumos nuomonei, dauguma m j nemgti. Taiau visi pripaino, kad i dviej moni atkaklumas privert juos dar kart apgalvoti savo pozicij. itaip elgdamasi mauma gali skatinti kritin mstym (Martin, 1996; Mucchi-Faina ir kiti, 1991; Peterson ir Nemeth, 1996). Studentai, kurie turi vairi rasi draug ar grupse yra diskutav apie rasin vairov, msto ne taip supaprastintai (Antonio ir kiti, 2004). Nesutinkantieji su grups nuomone surenka daugiau informacijos, naujovikiau svarsto ir priima teisingesnius sprendimus. Kaip patvirtinim, kad norint daryti tak nebtina turti draug, Nemeth cituoja Oscar Wilde: Mums nepatinka ginai; jie visada bna vulgars ir danai - tikinami".
t, kuris pasikliauja savo nuojauta ir tvirtai ja vadovaujasi, kreipiasi visas pasaulis." Ralph Waldo Emerson, Nature, Address and Lectures: The American Scholar, 1849 (Prigimtis, adresas ir pamokymai: amerikietis mokslininkas")
342
II
dalis.
Kai kurios skmingai dirbanios bendrovs vertino krybikum bei novatorikum, kur paskatino maum, pateikiani naujas idjas ir skatinani kolegas naujovikai mstyti, poiris. Korporacija 3M igarsjo tuo, kad vertina asmenin iniciatyv", skatina savo darbuotojus gaiti laik fantastikoms idjoms. Priklijuojam lapeli lipni mediaga - tai nevyks Spencerio Silverio bandymas sukurti labai stiprius klijus. Artas Fry, ilgai vargs ymdamas reikalingas vietas giesmyne popieriaus skiautelmis, pagalvojo: Man reikia ymeklio, kurio kratas bt lipnus". Jis buvo ta mauma, kurios poiris galiausiai veik rinkodaros departamento skeps (Nemeth, 1997).
Pasitikjimas savimi
Nuoseklumas ir atkaklumas byloja apie pasitikjim savimi. Be to, Nemeth ir Joelas Wachtleris (1974) ra, jog kiekvienas apie pasitikjim savimi bylojantis maumos poelgis, pavyzdiui, atsisdimas svarbiausi viet prie stalo, danai priveria daugum susimstyti. Valingas ir tvirtas maumos pasitikjimas savimi gali paskatinti daugum i naujo apsvarstyti savo pozicij. Ypa kai dalykas susijs ne su faktais, o su nuomone. Atlikusi tyrimus Italijos Paduvos miesto universitete, Anne Maass ir jos kolegos (1996) pastebjo, kad maumos tikinamiau atsakinja klausimus, jei reikia pareikti asmenin nuomon (I kurios alies Italijai reikt daugiausiai importuoti naft?"), nei klausimus, susijusius su faktais (I kurios alies Italija importuoja daugiausiai naftos?").
Pasitraukimas i daugumos
Atkakli mauma paneigia vieningumo iliuzij. Kai mauma nuolat abejoja daugumos imintingumu, pastaroji daniau ima dvejoti ir netgi gali perimti maumos pozicij. Tirdamas Pitsburgo universiteto studentus, Johnas Levine (1989) pastebjo, kad maumos atstovas, pasitrauks i daugumos, netgi labiau tikindavo nei tas, kuris vis laik gyn maumos nuomon. Atlikdama imitacinius teismo prisiekusij eksperimentus Nemeth pastebjo, kad prieingai negu 12 pikt vyr" scenarijuje - kai tik dauguma ima irti, pasitraukianij pavyzdiu greitai paseka ir kiti, sukeldami sniego lavinos efekt. Ar ie maumos tak stiprinantys veiksniai bdingi tik maumoms? Sharon Wolf ir Bibbas Latan (1985; Wolf, 1987) bei Russellas Clarkas (1995) mano, kad ne. Jie rodinja, kad tie patys socialiniai veiksniai tarnauja ir daugumoms, ir maumoms. Informacin (tikinam argument) bei normatyvin (socialinio palyginimo) taka skatina ir grup skaidytis prieingus polius bei sudaro slygas maumos takai. Jei nuoseklumas, pasitikjimas savimi ir pasitraukimas i kitaip manani tarpo stiprina maum, tie patys kintamieji stiprina ir daugum. Tiek daugumos, tiek maumos pozicijos socialinis poveikis priklauso nuo j palaikani galios, usispyrimo ir skaiiaus.
343
Taiau Anne Maass ir Russellas Clarkas (1984, 1986) sutinka su Moscovici, kad maumoms daniau pavyksta tikinti mones pakeisti nuomon ir pritarti j poiriui. O ianalizav grupi raid, Johnas Levine ir Richardas Morelandas (1985) padar ivad, kad nauji nariai kaip mauma kitaip veikia grup nei senbuviai. Naujokai daro tak pasinaudodami dmesiu, kurio sulaukia, ir senbuvi smoningumu. sitvirtinusieji pajunta tur didesnes galimybes prietarauti ir lyderiauti. Teiginyje, kad paskiri asmenys gali daryti poveik grupei, yra subtilios ironijos. Dar visai neseniai mintis, kad mauma gali priversti susvyruoti daugum, buvo socialins psichologijos specialist maumos idja. Taiau nuosekliai ir atkakliai rodindami, Moscovici, Nemeth, Maass, Clarkas ir kiti tikino daugum grups takos tyrintoj, kad maumos tak verta tyrinti. Ir tikriausiai neturt stebinti tai, su kokiu susidomjimu kai kurie i i mokslinink atlieka tokius tyrimus. Anne Maass (1998) m domtis, kaip maumos gali daryti tak socialiniams pokyiams, nes ji uaugo pokarinje Vokietijoje ir girdjo senels prisiminimus apie faizm. Charlan Nemeth (1999) ia sritimi susidomjo bdama vizituojania profesore Europoje ir dirbdama su Henriu Tajfelu bei Serge Moscovici. Mes trys buvome paalieiai" a amerikiet katalik, o jie per Antrj pasaulin kar gyvi ilik Ryt Europos ydai. Savo darbe mme vis labiau atsivelgti maumos jautrum vertybms ir kov u jas".
Ar lyderyst yra maumos taka?

1910 metais vyko spdingos lenktyns tarp norveg ir angl, kurie pirmi pasieks Piet aigal. J pirmieji pasiek norvegai, skmingai vadovaujami Roaldo Amundseno. Anglai, nevykusiai vadovaujami Roberto Falcono Scotto, aigalio nepasiek; Scottas ir trys jo komandos nariai uvo. Amundsenas pademonstravo lyderysts, to, kaip kai kurie mons mobilizuoja ir nukreipia grupes, poveik. George W. Busho prezidentavimas - tai vieno mogaus valdios" pavyzdys, pastebi Michaelas Kinsley (2003). Kol Bushas nepareik, jog Saddamas kelia didiul grsm ir privalo pasitraukti", ... i nuomon nebuvo populiari. Tok reikin galima vairiai pavadinti, taiau vienas pavadinimas bt lyderyst. Jei bti lyderiu reikia vesti mones ten, kur jie nenori, tai George W. Bushas parod, kad jis yra tikras lyderis." Vieni lyderiai paskiriami arba irenkami oficialiai; kiti ikyla neformaliai, i grups tarpo. Lyderio skm danai priklauso nuo aplinkybi - puikus ininieri grups vadovas nebtinai taip pat skmingai vadovaut pardavim agentams. Vieniems monms puikiai sekasi bti uduoties lyderiais - tai yra organizuoti darb, nustatyti standartus ir sutelkti dmes tiksl. Kitiems puikiai sekasi socialin lyderyst - sutelkti grup darbui, sprsti konfliktus ir palaikyti kolektyvo narius.
lyderyst (leadership) Procesas, kuriuo tam tikri grups nariai skatina ir nukreipia grup. uduoties lyderyst (task leadership) Lyderyst, susijusi su darbo organizavimu, standart nustatymu ir susitelkimu tikslui pasiekti. socialin lyderyst (soiai leadership) Lyderyst, susijusi su grups sutelkimu darbui, konflikt sprendimu ir kolektyvo nari palaikymu.
344
II
dalis.
transformacin lyderyst (transformational lydership)
Lyderyst, kai didel tak daro lyderio vizija ir kvpimas.
Uduoties lyderi stilius danai bna direktyvinis - is stilius bna vaisingas, jei lyderis duoda tinkamus nurodymus (Fiedler, 1987). Kadangi ie lyderiai orientuojasi tiksl, jie geba taip sutelkti grup, kad ji gyvendint savo misij. Eksperimentai rodo, kad konkrei, sudting tiksl ir reguliari ataskait apie atlikt darb derinys padeda siekti ger rezultat (Locke ir Latham, 1990). Socialini lyderi stilius danai bna demokratikas - tokie lyderiai deleguoja valdi kitiems, palankiai vertina komandos nari indl ir, kaip matme, padeda ivengti grupinio mstymo. Daugelis eksperiment parod, kad socialinio tipo lyderis palankiai veikia bendr kolektyvo klimat. Grups nariai bna labiau patenkinti, jei dalyvauja priimant sprendimus (Spector, 1986; Vanderslice ir kiti, 1987). Kai darbuotojams deleguojama uduoi kontrol, didja j suinteresuotumas siekti ger rezultat (Burger, 1987). Galdami dalyvauti priimant sprendimus, mons labiau pritaria sprendimui (van den Bos ir Spruijt, 2002). Todl vertinanius vidin grups klimat ir jauianius pasididiavim laimjimais palankiau veikia socialinis lyderis, koki galime rasti daugelyje bendrovi, siekiani pereiti prie dalyvaujanio valdymo. Toks valdymo stilius paplits vedijoje ir Japonijoje (Naylor, 1990; Sundstrom ir kiti, 1990). Moterys lyders bna demokratikesns nei vyrai (Eagly ir Johnson, 1990). Kakada buvusi populiari ikilios asmenybs" lyderysts teorija, teigusi, kad visi didieji lyderiai turi tam tikr bendr bruo, prarado ger vard. Dabar inome, kad efektyvs lyderysts stiliai kinta priklausomai nuo situacijos. Gerai imanantys darb gali nepaksti uduoties lyderio, tuo tarpu neimanantys gali bti jam palanks. Taiau pastaruoju metu socialiniai psichologai vl m domtis, kokios savybs bdingos geram lyderiui (Hogan ir kiti, 1994). Brit socialiniai psichologai Peteris Smithas ir Monir Tayeb (1989) rao, kad Indijoje, Taivane ir Irane atlikti tyrimai parod, jog gabi anglies acht, bank ir valstybini staig vadov rezultatai bna aukti atliekant ir uduoties, ir socialins lyderysts testus. Tokie vadovai ir aktyviai domisi, kaip sekasi dirbti, ir jautriai reaguoja pavaldini poreikius. Tyrimai taip pat parod, kad veiksminga laboratorini grupi, darbo komand ir dideli korporacij lyderi elgsena padeda maumos poir paversti tikinamu. Tokie lyderiai kelia pasitikjim, nuosekliai laikydamiesi savo tiksl. Jie keri pasitikjimu savimi, ir tai adina greta esani pasitikjim (Bennis, 1984; House ir Singh, 1987). kvepiantys lyderiai daniausiai turi patraukli veiklos vizij, gebjim bendrauti su kitais aikia ir paprasta kalba, be to, yra pakankamai optimistiki ir pasitikintys, kad kvpt kitus. Tiriant 50 oland bendrovi paaikjo, kad aukiausia morale pasiymjo tos, kuriose vadovai skatino kolegas paaukoti asmeninius interesus kolektyvo labui" (de Hoogh ir kiti, 2004). Tokia transformacin lyderyst skatina susitapatinti su grups uduotimis ir jai sipareigoti. Transformaciniai lyderiai, daugelis kuri yra charizmatiki, energingi, savimi pasitikintys eks-
345
atkreipkime dmes
Transformacin bendruomens lyderyst

Kaip stulbinam transformacins lyderysts (nuoseklios, pasitikinios, kvepianios) pavyzd galime panagrinti Walto ir Mildred Woodward, Vaingtono Bainbrido salos laikraio savinink ir redaktori, veikl Antrojo pasaulinio karo metais ir du deimtmeius po jo. Btent i Bainbrido 1942 met kovo 30 dien buvo perkelti internuot asmen stovyklas pirmieji i beveik 120 000 Vakar kranto gyventoj - japon kilms amerikiei. Jie buvo spti prie 6 dienas ir, lydimi ginkluotos sargybos, suvaryti kelt iplukdyti, o krante liko raudantys draugai bei kaimynai (vienas i j buvo draudimo agentas, mano tvas). Savo laikratyje Bainbridge Review (1942) Woodwardai ra: Ar galima kuo nors pateisinti despotik tok skub sakym evakuotis, jei pavelgsime puikias j charakteristikas po gruodio 7-osios (Pearl Harboro bombardavimo), piliei teisi statym j pai armij paauktus giminaiius, Amerikos padorum". Karo metu Woodwardai buvo vieninteliai laikraio redaktoriai Vakar krante, pasisak prie internavim Jie paved savo darbuotojui Pauliui Ohtaki, kuris anksiau dirbo ne vis darbo dien kart per savait parayti straipsn apie tai, kaip sekasi internuotiems j bendruomens nariams. Ohtaki ir kit urnalist parayti straipsniai Plaui udegimas smogia", Senelis Koura", Manzanare gim pirmasis kdikis" primin likusiems namuose j kaimynus ir pareng juos grusius graiai sutikti. Tai buvo visika prieingyb tam iankstiniam nusistatymui, su kuriuo buvo sutikti kit Vakar kranto bendruomeni nariai. Ten laikraiai palaik internavim ir skatino prieikum japonams. Ikent kelet tuling ipuoli Woodwardai vliau gavo daug apdovanojim u drs Buvo netgi parayta knyga Snow Falling on Cedars (Apsnigti kedrai") ir pastatytas filmas. 2004 met kovo 30 dien pastatytas paminklas toje vietoje, i kurios iplauk keltas su internuotaisiais. Buvs internuotasis, dabar Bainbrido salos japon bendruomens prezidentas Frankas Kitamoto kalbjo: is paminklas - VValtui ir Millie Woodwardams, Kenui Myersui, Genevivei VVilliams ir daugeliui kit, kurie mus rm, kurie met ik prievartiniam ikeldinimui, nepabijoj bti apaukti nepatriotais. VValtas Woodwardas yra pasaks, kad jeigu galima sulauyti mogaus teisi statym Amerikos japon atvilgiu, t pat galima padaryti ir nutukusi amerikiei ar mlynaki amerikiei atvilgiu." Prisimindamas Woodward transformacin lyderyst, jaunasis urnalistas Ohtaki (1999) pastebjo, kad Bainbrido saloje nepasireik prieikumas grtantiems namo japonams, kuris buvo toks bdingas kitur. Manau, tai - didelis Woodward nuopelnas." Kai jis paklaus Woodward, kodl jie taip elgsi, juk galima buvo visk mesti ir nekentti kai kuri pikt skaitytoj ipuoli, jie atsak: Juk taip elgtis buvo teisinga."
travertai, siekia aukt standart, kvepia mones priimti j vizij, skiria jiems asmenin dmes (Bono ir Judge, 2004). Organizacijose tokie lyderiai danai sukuria angauotas, pasitikinias, veiksmingas komandas (Turner ir kiti,
2002).
Reikia pasakyti, kad grups taip pat daro tak lyderiams. Kartais esantys minios priekyje paprasiausiai pajunta, kurlink ji traukia. Politikai ino, kaip interpretuoti visuomens nuomoni tyrimus. Gebantis knyti grups poir greiiau taps lyderiu; pernelyg radikaliai nuo grups standart nukrypstantis lyderis gali bti atmestas (Hogg ir kiti, 1998). Imintingi lyderiai daniausiai laikosi daugumos ir protingai naudoja savo tak. Retais atvejais sutapus aplinkybms lyderio savybs pagimdo istorinio masto asmenyb, paymi Deanas Keithas Simontonas (1994). Kad atsirast Winstonas Churchillis arba Margaret Thatcher, Thomas Jeffersonas arba Karlas Marxas, Napoleo-
346
II
dalis.
nas arba Adolfas Hitleris, Abrahamas Lincolnas arba Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis, reikia, kad sutapt tinkama asmenyb, tinkamas laikas ir tinkama vieta. Kai intelektualus, profesionalus, rytingas, pasitikintis savimi ir kitus kvepiantis asmuo atsiduria savo vietoje, jis gali tapti empionu, Nobelio premijos laureatu ar paskatinti socialin revoliucij.
APIBENDRINIMAS Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup?

Nors danai nugali daugumos nuomon, kartais mauma gali paveikti ar netgi pakeisti daugumos pozicij Maumos argumentai, net jei netikins daugumos pakeisti poirio, gali priversti j suabejoti ir nagrinti kitas galimybes. Neretai tai lemia geresnius arba krybikesnius sprendimus. Eksperimentuose mauma bna takingiausia, kai ji nuosekliai ir atkakliai laikosi savo poirio, kai jos veiksmai rodo pasitikjim savimi, ir kai ji pamau atsiriboja nuo daugumos. Pasitelkdami uduoties ir socialins lyderysts gdius, formals ir neformals grupi lyderiai daro nevienod tak Nuosekliai gyvendinantys savo tikslus ir spinduliuojantys pasitikjim savimi jaus, kad jais pasitikima ir jais sekama.
Post scriptum: ar grups mums kenkia?

Esu priverstas pripainti, kad skaitant skyri nenuosekliai gali susidaryti spdis, jog grups apskritai yra alingos. Grups veikia j audrinaniai, jose patiriame didesn stres, jauiame didesn tamp, atlikdami sudtingas uduotis daniau darome klaidas. sitrauk grup, kuri mums suteikia anonimikumo, pamgstame dykinti, o nuasmeninimas atpalaiduoja ydingus polinkius. Policijos brutalumas, lino teismas, gauj destrukcija ir terorizmas visa tai yra grupiniai reikiniai. Diskusijos grupje danai poliarizuoja poirius, sustiprindamos rasistines arba prieikas nuostatas. Grup gali slopinti nuomoni skirtum, sukurdama homogenizuot grupin mstym, kurio pasekm - pratingi sprendimai. Todl nenuostabu, kad loviname paskirus asmenis, kurie idrsta pasiprieinti grupei siekdami tiesos ir teisingumo. Labai tiktina, kad grups yra didiulis blogis. Visa tai tiesa, taiau ne visikai. Kita tiesos pus - kad mes, kaip socialins btybs, gyvename grupmis. Kaip ir ms tolimieji protviai esame priklausomi vienas nuo kito, kad galtume prasimaitinti, turti bendramini ir saugiai jaustis. Be to, kai esame nusiteik palankiai, grupje atsiskleidia tai, kas mumyse geriausia. Bdami draugje, bgikai bga greiiau, irovai juokiasi garsiau, o duodantieji tampa dosnesni. Savitarpio pagalbos grupse sustiprja pasiryimas atsisakyti alkoholio, antsvorio ir atkakliau mokytis. Bendramini grupse sustiprja moni smoningumas. Bendravi-
347
mas, grindiamas dvasiniais dalykais, kartais labai sustiprina sielos sveikat", - pastebjo XIV-XV a. gyvens teologas Tomas Kempietis, - ypa kai tikintieji susitinka, kalba ir veikia kartu". Priklausomai nuo to, kok polink grup sustiprina arba ilaisvina, jos poveikis gali bti ir labai alingas, ir labai naudingas. Tad pasirinkdami grup turtume elgtis imintingai ir apdairiai.
Socialiniai santykiai
Socialin psichologija - tai mokslas, tiriantis moni nuomon apie kitus, poveik vienas kitam ir tarpusavio bendravim. Pirmoje dalyje aikinoms apie moni nuomon apie kitus, antroje dalyje - apie vien kitiems darom tak, o dabar aptarsime tarpusavio santykius. Ms jausmai kitiems monms ir veiksmai kartais bna neigiami, o kartais - teigiami. 9 skyriuje Prietarai: antipatija kitokiam" ir 10 skyriuje Agresija: kai eidiame kitus" nagrinsime neigiamus moni santyki aspektus: kodl kartais nemgstame vieni kit ar net nekeniame, kodl ir kada vienas kit eidiame. 11 skyrius Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meils jausmas" ir 12 skyrius Pagalba" skirti patrauklesniems aspektams: kodl konkrets mons mums patinka, kodl juos mylime? Kada silome pagalb draugams arba nepastamiesiems? Galiausiai 13 skyriuje Konfliktai ir j sprendimas" aptarsime socialini konflikt genez ir teisingus bei taikius sprendim bdus.
Prietarai: antipatija kitokiam1
Kokia prietar prigimtis ir kaip jie mus veikia?

Prietarai: subtils ir atviri Rasiniai prietarai Prietarai lyi atvilgiu
Kokie yra socialiniai prietar altiniai?

Socialin nelygyb: nevienoda socialin padtis ir prietarai Socializacija Institucin parama
Kokie yra motyvaciniai prietar altiniai?

Frustracija ir agresija: atpirkimo oio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jauiams pranaesni u kitus Suinteresuotumas vengti prietar
Kokie yra paintiniai prietar altiniai?

Kategorizavimas: moni skirstymas grupes Skirtingumas: isiskiriani moni suvokimas Atribucija: ar pasaulis teisingas?
Kokios yra prietar pasekms?

Amini stereotipai Diskriminacijos poveikis: isipildanti pranayst Stereotipo grsm Ar stereotipai paveria moni sprendimus tendencingais?
K slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotip grsm Post scriptum: ar galime suvelninti prietarus?
io skyriaus bendraautorius yra Stevenas J. Spenceris, Vaterlo universiteto Psichologijos katedros docentas ir vedjas.
1
Prietarai. Atsitiktin nuomon, neturinti akivaizdaus patvirtinimo." Ambrose Bierce, The Devil's Dictionary, 1911 (Velnio odynas")
rietarai bna vairi ri - palanks savo grupei arba nepalanks, reikiantys nusiteikim prie iaurs ryt liberalus" arba piet prasiokus", arab teroristus" arba Amerikos kitatikius", emagius, nutukusius arba negraius mones. Rugsjo 11-osios ipuoliai ir j padariniai yra puikus neapykantos ir prietar pasekmi pavyzdys:
Ms terorizmas nukreiptas prie Amerik. Tai - palaimintas terorizmas", - tai odiai i Osamos bin Ladeno pasisakymo apie apie rugsjo 11-osios ipuol vaizdo rao. Jei [ oro uost] eina vyras apmuturiuota galva, perjuosta ventiliatoriaus laidu, j reikia sustabdyti", - i JAV kongreso nario Johno Cooksey interviu, transliuoto per radij po rugsjo 11-osios ipuolio.
Netrukus po rugsjo 11-osios siliepsnojo prieikumas arab kilms monms. Niujorko priemiestyje vyrikis stengsi automobiliu pervaiuoti pakistaniet, aukdamas, kad daro tai dl savo alies" (Brown, 2001). Teksaso valstijos Dentono miesto meetje buvo susprogdinta bomba (Thomson, 2001). Bostono universitete subadytas studentas i Artimj Ryt, o Kolorado universitete ant bibliotekos sienos studentai daais ipurk ura Arabai, lauk". Tai nebuvo pavieniai vykiai. Per savait po rugsjo 11-osios ipuolio Amerikos ir arab antidiskriminacinis komitetas uregistravo daugiau nei 250 smurto akt prie Amerikos arabus studentus universitet miesteliuose (cnn.com, 2001). Per JAV gyventoj apklaus, atlikt prajus eiems mnesiams po rugsjo 11-osios ipuolio, paaikjo, kad poiris pakistanieius ir palestinieius yra toks pat neigiamas, kaip ir narkotik prekeivius (Fiske, 2002). 2006 metais, karui Irake tsiantis jau ketvirtus metus, antimusulmonikos nuotaikos Amerikoje pasiek aukiausi tak. 46 proc. gyventoj ireik neigiam poir islam (beveik dvigubai daugiau negu 2002 met pradioje), o 58 proc. tikjo, kad neproporcingai daug musulmon yra iaurs ekstremistai (Cohen, 2006). Kitos grups taip pat susiduria su giliai siaknijusiais prietarais. Turintys antsvorio, ypa baltaods moterys, sunkiai gali rasti partner ir darb. Koreliaciniai tyrimai atskleid, kad antsvorio turintiems monms sudtingiau sukurti eim, rasti norim darb ir kad jie gauna maesn atlyginim. Eksperimentuose (kai kuri moni ivaizd pakeitus taip, kad jie atrodyt nutuk) jie buvo vertinami kaip nepatraukls, menkesnio intelekto, nelaimingi, nedisciplinuoti ir nesusilaukiantys skms (Gortmaker ir kiti, 1993; Hebl
9 skyrius. PRIETARAI
351
ir Heatherton, 1998; Pingitore ir kiti, 1994). Ties pasakius, diskriminacija dl antsvorio pranoksta rasin bei lytin ir pasitaiko paiuose vairiausiuose darbo santykiuose - samdant, skiriant tarnyb, paauktinant, atlyginant, baudiant ir atleidiant i darbo (Roehling, 2000).
Kokia prietar prigimtis ir kaip jie mus veikia?

Kuo prietarai" skiriasi nuo stereotip", diskriminavimo", rasizmo" ir seksizmo"? Kokie prietarai bdingi iems laikams?
Svokos prietaras, stereotipas, diskriminavimas, rasizmas, seksizmas danai i dalies sutampa. Isiaikinkime jas. Kiekviena ia aprayta situacija buvo susijusi su prieiku tam tikros grups vertinimu. O tai - neigiamas iankstinis grups ir jos nari vertinimas - ir yra prietar esm. (Kai kuriuose prietar apibrimuose taip pat minimas ir teigiamas vertinimas, taiau beveik visada terminas prietarai" reikia neigiamas tendencijas - arba tai, k Gordonas Allportas savo klasikiniame darbe The Nature of Prejudice (Prietar prigimtis") pavadino antipatija, grindiama klaidingu ir nelanksi apibendrinimu" [1954, p. 9].) Prietarai yra nuostata. Kaip matme 4 skyriuje, nuostata yra iskirtinis jausm, polinki veikti ir sitikinim derinys. is derinys - tai nuostat APP: afektas (jausmai), poelgi tendencija (polinkis veikti) ir painimas (sitikinimai). Prietaringas mogus gali nemgti t, kurie yra kitokie, ir diskriminuojamai elgtis, tikdamas, kad jie - neiprus ir pavojingi. Kaip ir daugelis nuostat, prietarai yra sudtingi, juose gali bti globjiko prisiriimo, padedanio ilaikyti objekt nuskriaustojo padtyje. Prietarams bdingi neigiami vertinimai gali kilti dl emocini asociacij, poreikio pateisinti poelg ar neigiam sitikinim, vadinam stereotipais. Sukurti stereotip reikia apibendrinti. Siekdami supaprastinti pasaul, mes darome apibendrinimus: britai yra santrs, amerikieiai - draugingi. Profesoriai yra isiblak. tai kai kurie naujausiuose tyrimuose ufiksuoti plaiai paplit stereotipai: XX a. devintajame deimtmetyje moterys, prie savo pavards raiusios Ms.", buvo laikomos kategorikesnmis ir ambicingesnmis nei tos, kurios prie pavards ra Miss" ar Mrs" (Dion, 1987; Dion ir Cota, 1991; Dion ir Schuller, 1991). Dabar, kai santrumpa Ms" tapo daug populiaresn, stereotipas pasikeit. Usispyrusiomis ir ambicingomis laikomos mergautin pavard pasiliekanios itekjusios moterys (Crawford ir kiti, 1998; Etaugh ir kiti, 1999).
prietaras (prejudice) Neigiamas iankstinis grups ir jos nari vertinimas.
stereotipas (stereotype) sitikinimas apie moni grups asmenines savybes. Stereotipai kartais bna per daug apibendrinti, netiksls ir atspars naujai informacijai.
352
III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI
prasti stereotipai: Dangus - tai vieta, kurioje stovi amerikietikas namas, valgomas kinikas maistas, veikia brit policija, vainja vokiki automobiliai ir grimasi prancz menu. Pragaras - vieta, kurioje stovi japonikas namas, veikia kin policija, valgomas brit maistas, silomas vokikas menas ir prancziki automobiliai." Autorius neinomas, pateikta Yueh-Ting Lee (1996)
Vieosios nuomons tyrimai rodo, kad europieiai stereotipikai vertina vieni kitus. Vokieiai laikomi darbiais, pranczai - mgstaniais malonumus, britai - altais ir bejausmiais, italai - lengvai simyliniais, olandai - patikimais. (Tiktina, kad ie duomenys patikimi, nes juos pateik Amsterdamo universiteto darbuotojai Willemas Koomenas ir Michielas Bahleris, 1996.) Piet europieiai laikomi emocingesniais ir ne tokiais darbiais kaip iaurs europieiai (Linssen ir Hagendoorn, 1994). Stereotipas, kad pietieiai yra ekspresyvesni, galioja netgi atskiros alies viduje: Jamesas Pennebakeris ir jo bendradarbiai (1996) rao, kad 20-yje iaurs pusrutulio ali (taiau ne eiose Piet pusrutulio alyse) pietieiai laikomi ekspresyvesniais u iaurieius.
diskriminavimas (discrimination) Nepateisinamas neigiamas elgesys grups ar jos nari atvilgiu. rasizmas (racism) 1) Prietaringa nuostata ir diskriminuojantis elgesys tam tikros rass atstov atvilgiu arba 2) institucin praktika (net jei jos neskatina prietarai), tam tikros rass ar lyties atstovus pajungianti kit labui. seksizmas (sexism) 1) Prietaringa nuostata ir diskriminuojantis elgesys tam tikros lyties atstov atvilgiu arba 2) institucin praktika (net jei jos neskatina prietarai), vienos lyties atstovus pajungianti kitos lyties atstov labui.
Tokie apibendrinimai gali bti daugiau ar maiau teisingi (ir ne visada neigiami). Pietinse iaurs pusrutulio alyse i ties yra daugiau smurto. Pietini io pusrutulio krat gyventojai patys teigia es ekspresyvesni u iaurieius. Mokytoj stereotipai apie skirtingos lyties, etnins ir klasins priklausomybs mokini mokymosi skirtumus danai atspindi tikrov (Madon ir kiti, 1998). Stereotipai, - pastebi Lee Jussimas, Clarkas McCauley ir YuehTing Lee (1995), - gali bti teigiami arba neigiami, tiksls arba netiksls." Tikslus stereotipas gali bti netgi pageidautinas. Mes j vadiname jautrumu vairovei" arba kultriniu smoningumu daugiakultriniame pasaulyje". Laikytis stereotipo, kad britams punktualumas svarbesnis nei meksikieiams, reikia suprasti, ko galima tiktis, kur ir kaip reikia elgtis, kad sulauktume kuo maesnio pasiprieinimo. Problemos dl stereotip kyla tada, kai jie bna perdtai apibendrinti arba akivaizdiai klaidingi. Manyti, kad dauguma Amerikos socialins rpybos klient yra juodaodiai, reikia perdtai apibendrinti, nes tai paprasiausiai netiesa. Universiteto student stereotipuose apie konkreias grupes ir j narius (pavyzdiui, tuos, kuriems usienio kalb kursai patinka labiau nei ekonomikos arba futbolas - labiau nei tenisas) yra tiesos, taiau ie stereotipai perdti. Stereotipikai vertinam grupi nariai daug savitesni nei manoma (Brodt ir Ross, 1998). Prietarai yra neigiamas poiris; diskriminavimas - neigiamas elgesys. Prietaringa nuostata danai bna diskriminacijos prieastis (Dovidio ir kiti, 1996). Taiau, kaip buvo pabrta 4 skyriuje, nuostatos ir elgesys danai bna silpnai tarpusavyje susij. I prietaringos nuostatos nebtinai privalo atsirasti prieiki veiksmai, ir priespauda ne visa kyla dl prietar. Rasizmas ir seksizmas reikiasi institucikai netgi tada, kai ios praktikos neskatina prietarai. Jei odinmis rekomendacijomis grindiama darbinimo praktika yra tokia, kad bendrovje, kurioje dirba vien baltaodiai, atmetami potencials nebaltaodiai darbuotojai, toki praktik galime pavadinti rasistine - net jei darbdavys ir neketino diskriminuoti.
353
Prietarai: subtils ir atviri

Prietarai geriausiai iliustruoja dvigub nuostat sistem (2 skyrius). Ms ireiktosios (smoningos) ir implicitins (neireiktosios, automatins) nuostatos dl to paties dalyko gali skirtis. Tai rodo tyrimai, atlikti naudojant neireiktj asociacij test (4 skyrius). I vaikysts gali bti ilikusi impulsyvi kokio nors mogaus baim ar antipatija, nors uaug jam reikiame tik pagarb ir susiavjim. Ireiktsias nuostatas gali labai pakeisti isilavinimas, o neireiktosios gali pasikeisti tik keiiantis proiams (Kawakami ir kiti, 2000). Mokslininkai i Ohajo ir Viskonsino universitet (Devine, 1989, 2005), Jeilio ir Harvardo universitet (Banaji, 2004), Indianos (Fazio ir kiti, 1995), Kolorado (Wittenbrink ir kiti, 1997), Vaingtono (Greenwald ir kiti, 2000), Niujorko (Bargh ir Chartrand, 1999) universitet pripaino, kad prietarais paremtas stereotipinis vertinimas gali bti nesmoningas. Kai kuriuose tyrimuose dalyviams prie akis trumpai msteldavo odiai ar veidai, kurie suadindavo" (automatikai suaktyvindavo) kokius nors rasinius, lyties ar amiaus stereotipus. Suadinti stereotipai vliau gali j elges padaryti alik, monms to n nesuvokiant. Pavyzdiui, suadinti vaizdais apie afrikiei kilms amerikieius, jie gali prieikiau reaguoti eksperimentuotojo tyia pateikt ugaul praym. Ianalizav smoning (ireiktj) ir nesmoning (neireiktj) prietar skirtumus, galime nagrinti dvi labiausiai paplitusias prietar ris: rasinius ir lytinius.
Rasiniai prietarai
Pasauliniu mastu kiekviena ras yra mauma. Pavyzdiui, ne ispan kilms baltaodiai sudaro tik penktadal pasaulio gyventoj, o per kit imtmet jie taps viena atuntja. Dl mobilumo ir migracijos per pastaruosius du imtmeius rass susimai. J santykiai kartais bna prieiki, o kartais draugiki. Molekulins biologijos specialistui odos spalva yra paprasta mogaus charakteristika, kontroliuojama maulyio genetinio skirtumo tarp rasi. Be to, gamta neskirsto moni aikiai apibrtas rasines kategorijas. mons, o ne prigimtis lemia, kad kartais Tigeris Woodsas vadinamas afrkiei kilms amerikieiu" (pagal protvi linij jis turi 25 procentus afrikietiko kraujo) arba azijiei kilms amerikieiu" (jis taip pat turi 25 procentus tailandietiko ir 25 procentus kin kraujo) - o kartais netgi indnu arba olandu (nes turi vien atuntja ir vienokio, ir kitokio kraujo). Daugelis prietaringais laiko kitus mones. 1997 metais Gallupo instituto atliktos apklausos metu 44 procentai baltaodi amerikiei aplinkinius vertino kaip labai prietaringus (5 ir daugiau 10 bal sistemoje). Kiek g i j sau suteik aukt bal? Tik 14 procent (Whitman, 1998).
A esu kaukafinazijietis", sako Tigeris VVoodsas (1997), nordamas pabrti savo kaukazietik, afrikietik, indnik ir azijietik kilm.
354
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
Ar rasiniai prietarai nyksta?

Anglikai raantys psichologai odius baltieji" ir juodieji" daniausiai rao didija raide, taip pabrdami, kad tai yra tik socialinei aplinkai pritaikytos rasi etikets, o ne afrikietikos ar europietikos kilms ar odos spalvos nuorodos.
Keliose JAV valstijose juodaodiai vairuotojai daug reiau greitkeliuose virydavo greit, taiau policija juos stabdydavo ir apiekodavo daniau (Lamberth, 1998; Staples 1999a, 1999b). Tiriant padt viename Niu Dersio valstijos greitkelyje tarp automobili vairuotoj ir keleivi buvo 13,5 proc. juodaodi, tarp virijusi greit - 15 proc., bet 35 proc. tarp sustabdyt vairuotoj.
Kas teiss: tie, kurie taria u kiekvieno kampo slypint fanatizm, ar tie, kurie mano es neprietaringi? Ar rasiniai prietarai yra atgyvena? Prietarai gali labai greitai pasikeisti: 1942 metais dauguma amerikiei sutiko su teiginiu, kad tramvajuose ir autobusuose negrams turi bti atskiros vietos" (Hyman ir Sheatsley, 1956). iandien toks klausimas atrodyt keistas, nes is prietaras beveik inyko. 1942 metais tik maiau nei tredalis vis baltaodi (ir tik 1 i 50 JAV pietuose) palaik bendr baltaodiams ir juodaodiams mokykl idj; 1980-siais jai pritar 90 procent baltaodi. Jei atsivelgsime tai, koks maytis laiko tarpsnis mus skiria nuo 1942-j ar netgi nuo vergovs JAV laik, sutiksime, kad pokyiai labai ryks. Nuo XX a. penktojo deimtmeio, kai Kennethas Clarkas ir Mamie Clark (1947) rod, jog daugelis yra nusiteik prie juodaodius, pasikeit ir afrikiei kilms amerikiei poiris. 1954 metais paskelbs istorin nutarim, kad rasin segregacija mokyklose yra antikonstitucin, Aukiausiasis Teismas atkreip dmes Clark eksperiment: afrikiei kilms Amerikos vaikams leidus pasirinkti balt ar juod ll, dauguma pasirinko balt. XX a. etajame-atuntajame deimtmeiais atlikti tyrimai parod, kad kuo toliau, tuo daugiau afrikiei kilms vaik rinkdavosi juodas lles. O suaug juodaodiai m laikyti baltaodius ir juodaodius panaiais pagal tokias savybes kaip intelektas, tingumas ir priklausomumas (Jackman ir Senter, 1981; Smedley ir Bayton, 1978). Skirting rasi mones dabar sieja bendri poiriai ir siekiai, pastebi Amitai Etzioni (1999). Daugiau nei 9 i 10 juodaodi ir baltaodi sako, kad galt balsuoti u juodaod kandidat prezidentus. Daugiau nei 8 i 10 abiej grupi atstov sutinka, jog teikiant brandos atestat i moksleivi turt bti reikalaujama pagrindini ini i istorijos ir visiems amerikieiams bendr idj". Panaiai tiek pat abiej grupi atstov siekia, kad su visais bt elgiamasi teisingai, be prietar ar diskriminavimo". Madaug du tredaliai abiej grupi sutinka, kad moraliniai bei etiniai standartai smunka. Dl toki bendr ideal, pastebi Etzioni, Jungtinse Valstijose ir daugumoje Vakar demokratini ali buvo ivengta tokio gentins santvarkos siekio, kuris drask Kosov ir Ruand. Tad ar galime daryti ivad, kad Jungtins Valstijose ir Kanadoje rasiniai prietarai inyko? Ne, jei atkreipsime dmes 7649 nusikaltim dl neapykantos, vykdyt 2004 metais (FTB, 2005). Kaip rodo 9.1 pav., nedidel dalis baltj atsisakyt balsuoti u juodaod kandidat prezidentus. Tai padeda suprasti, kodl pus afrikiei kilms amerikiei teigia per pastarj mnes patyr diskriminacij - trys i deimties sako, kad tai vyko parduotuvse, o du i deimties - kad restorane arba darbe (Gallup, 1997). Ar toks poiris tikslus? Gal ir taip, teigia Teisingumo departamentas (Lichtblau, 2005). Vieno tyrimo metu buvo analizuojamas policink elgesys su vairuo-
355
tojais keliuose. Paaikjo, kad afrikieiai ir Lotyn Amerikos kilms amerikieiai apiekomi keturis kartus daniau negu baltieji, jie dukart daniau aretuojami ir triskart daniau surakinami antrankiais, prie juos be reikalo panaudojama jga. Ar artjame prie rasi lygybs? Jungtinse Valstijose baltaodiai mgsta lyginti dabart su priespauda praeityje, todl pastebi radikalius pokyius. Juodaodiai lygina dabartin padt su sivaizduojamu idealiu pasauliu, kurio dar nepasiek, todl mato maesn paang (Eibach ir Ehrlinger, 2006).
Prietar subtilybs
Subtilios prietar formos paplitusios dar labiau. Eksperimentais buvo vertinamas moni elgesys su baltaodiais ir juodaodiais. Kaip pamatysime 12 skyriuje, baltieji vienodai padeda bet kam, kam reikia pagalbos, iskyrus tuos atvejus, kai pagalbos prao esantis toli (tarkime, klaidingu telefono numeriu paskambins mogus perduoda ini su juodaodiams bdingu dialektu). Panaiai, paliepus skirti elektros ok, kad imokyt" atlikti uduot, baltieji juodaodiams skirdavo tok pat (jei ne silpnesn) ok, kaip ir baltaodiams iskyrus tuos atvejus, kai jie bdavo pyk arba gaunantis elektros ok asmuo negaldavo atkeryti ar suinoti, kas tai padar (Crosby ir kiti, 1980; Rogers ir Prentice-Dunn, 1981). Tad prietariai ir diskriminacija irykja tada, kai juos galima kaip nors pateisinti. Australijoje, Didiojoje Britanijoje, Olandijoje, Pranczijoje, Vokietijoje subtils prietarai (kai perdedami etniniai skirtumai, demonstruojamas altumas imigrantams, kai mons atstumiami dl tariamai nerasini prieasi) pakeiia akivaizdius (Pedersen ir Walker, 1997; Tropp ir Pettigrew,
356
III d a l i s . S O C I A L I N I A I
SANTYKIAI
2005a). Kai kurie mokslininkai iuos subtilius prietarus vadina naujuoju rasizmu" arba kultriniu rasizmu". iuolaikiniai prietarai reikiasi, kai teikiame pirmenyb tam, kas yra pastama, panau ir patogu (Dovidio ir kiti, 1992; Esses ir kiti, 1993a; Gaertner ir Dovidio, 2005). Analizuodama ratu atliekamas apklausas, Janet Swim ir jos bendradarbiai (1995, 1997) pastebjo subtil (iuolaikin") seksizm, prilygstant subtiliam (iuolaikiniam") rasizmui. Abi formos irykja neigiant, kad egzistuoja diskriminacija, ir prieinimusi pastangoms tvirtinti lygyb (pavyzdiui, moterys, siekdamos lygi teisi, per daug reikalauja"). Tendencingum galime pastebti ir elgesyje. Btent tai ir tyr grup mokslinink, vadovaujam Iano Ayresi (1991). Grups nariai aplank 90 automobili prekiautoj viename ikagos rajone ir vadovavosi vieninga strategija: dertis dl kuo maesns kainos u nauj automobil, kuris perpardavintojui kainavo madaug 11 000 JAV doleri. Baltaodiai vyrai nusiderjo vidutinikai iki 11 362 doleri. Baltosioms moterims buvo pasilyta madaug 11 504 doleri kaina; juodaodiams vyrams pavyko nusiderti iki 11 783 doleri, o juodaodms moterims iki 12 237 doleri, t. y. jos nupirko automobil beveik 8 procentais brangiau negu baltaodis vyras. Siekdami itirti galim diskriminavim darbo rinkoje, Masaiusetso technologijos instituto mokslininkai isiunt 5000 gyvenimo apraym, atsiliepdami 1300 vairi skelbim, silani darb (Bertrand ir Mullainathan, 2003). vien i 10 nusist gyvenimo apraym, kuri autoriams atsitiktinai priskirti baltj vardai (Emily, Gregas), buvo atsiliepta. Kai gyvenimo apraym autoriams buvo priskirti juodaodi vardai (Lakisha, Jamalas), atsiliepta vien i 15 apraym. iuolaikiniai prietarai reikiasi netgi rasiniu jautrumu. Dl to kyla perdta reakcija izoliuot maum atstovus - ir perdtai giriant j laimjimus, ir per-
357
9.2 PAVEIKSLAS Prietarai dl veido iraikos Kuriame pieinyje nebejauiama pykio? Kurtas Hugenbergas ir Galenas Bodenhausenas universiteto studentams parod veidus, kuri iraika keitsi nuo piktos iki laimingos. Prietaringiausi studentai (pagal neireiktj rasistini nuostat test) juodaodi veiduose, palyginti su baltj, daniau velgdavo pykt esant neapibrtai veido iraikai.
dtai kritikuojant j klaidas (Fiske, 1989; Hart ir Morry, 1997; Hass ir kiti, 1991). ie prietarai taip pat gali reiktis perdtu globjikumu. Pavyzdiui, Kentas Harberis (1998) pateik baltiesiems Stenfordo universiteto studentams vertinti prastai parayt rain. Tie, kurie man, kad rainio autorius yra juodaodis, vertino j geriau nei tie, kurie man, kad autorius yra baltasis, be to, student kritika retai kada buvo atri. Tikriausiai vengdami atrodyti aliki, vertintojai globjikai elgsi su juodaodiais raini autoriais, taikydami jiems nevienodus standartus. itoks neobjektyvus gyrimas ir nepakankama kritika" gali sutrukdyti maum studentui siekti aukt mokymosi rezultat, pastebi Harberis.
Nesmoningi prietarai
Kaip paplit nesmoningi prietarai afrikiei kilms amerikiei atvilgiu? Eksperimentai parod, kad jie veikia vairiose situacijose. Pavyzdiui, iradingai parengtuose Anthony Greenwaldo ir jo bendradarbi eksperimentuose (1998, 2000) devyniems i 10-ies baltj prireik daugiau laiko teigiamos reikms odius (pavyzdiui, taika" ir rojus") susieti su juodaodi veidais, ir daug maiau - su baltj veidais. Negalima pamirti, kad eksperimento dalyviai buvo visikai neprietaringi arba prietaringi labai neymiai. Jie tiesiog impulsyviai reagavo. Be to, teigia Kurtas Hugenbergas ir Galenas Bodenhausenas (2003), juo neireiktieji prietarai stipresni, juo greiiau mons juodaodi veiduose velgia pykt (r. 9.2 pav.). vairiuose eksperimentuose Joshua Corellas su bendradarbiais (2002, 2006) ir Anthony Greenwaldas bei jo bendradarbiai (2003) tyrimo dalyviams dav uduot ekrane ivydus vyr, laikant pistolet arba nepavojing daikt (pavyzdiui, proektori ar butel), akimirksniu nuspausti mygtuk auti" ar-
358
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
ba neauti". Eksperiment dalyviai (viename i j ir baltaodiai, ir juodaodiai) daniau nepagrstai aud" juodaodius. Atlik nemaai panai eksperiment, Keithas Payne (2001) ir Charlesas Juddas su bendradarbiais (2004) pastebjo, kad pamat juodaodio vaizd tyrimo dalyviai galvodavo apie pistolet: jie greiiau atpaindavo pistolet ir daniau juo palaikydavo, tarkim, verliarakt. Panaiai Jennifer Eberhardt su bendradarbiais (2004) pademonstravo ir atvirktin poveik. Matydami ginklus mons labiau pastebi juodaodi veidus. Netgi policijos pareignai link stereotipikai atrodanius afrikiei kilms amerikieius laikyti nusikaltliais. ie tyrimai leidia paaikinti, kodl Niujorko policininkai 41 kart iov Amadou Diallo (juodaod imigrant), kai is i savo upakalins kelni kiens trauk pinigin. Atrodo, skirtingos smegen sritys bna aktyvios stereotipikai vertinant ir nesmoningai, ir smoningai (Correll ir kiti, 2006; Cunningham ir kiti, 2004; Eberhardt, 2005). Didiausi pasibjaurjim sukeliani grupi (pavyzdiui, narkoman ar benami) nuotraukos migdol suaktyvina labiau negu kaktos iev (Harris ir Fiske, 2006). Atrodo, nesmoningi prietarai suadina primityvesnes su baime susijusias smegen sritis (migdol), o smoningas apdorojimas tampriai susijs su kaktos ieve, atsakinga u smoning mstym. Net prietarus tiriantys socialini moksl specialistai nepajgia jiems atsispirti, pastebi Anthony Greenwaldas ir Ericas Schuhas (1994). Jie tyr tendencij socialini moksl srities straipsniuose cituoti ne yd (Erickson, McBride ir taip toliau) ir yd (Goldstein, Siegel ir taip toliau) kilms autori tekstus. Ianalizav 30 000 citat, kuri 17 000 buvo paimtos i straipsni apie prietarus, tyrjai pastebjo dom fakt: palyginti su autoriais ydais, kit tautybi autoriai 40 procent daniau cituodavo ne ydus. (Greenwaldas ir Schuhas negaljo nusprsti, ar autoriai ydai pernelyg citavo savo kolegas ydus, ar kit tautybi autoriai per maai citavo savo kolegas ydus, ar buvo ir taip, ir kitaip.)
Prietarai lyi atvilgiu

Kaip plaiai paplit prietarai apie moteris? 5 skyriuje aptarme lyi vaidmen normas - moni supratim apie tai, kaip moterys ir vyrai privalt elgtis. ia inagrinsime lyi stereotipus - moni sitikinimus apie tai, kaip moterys ir vyrai i ties elgiasi. Norma nurodo, o stereotipas apibdina.
Lyi stereotipai
Visi vyr usimimai taip pat yra ir moter usimimai, ir visais atvejais moteris yra tik maesnis vyras". Platonas, Respublika
Stereotip tyrimai leidia padaryti dvi nepaneigiamas ivadas: lyi stereotipai yra ryks ir, kaip danai bna, tie, kam jie taikomi, stereotipams neprietarauja. Vyrai ir moterys sutinka, kad knyg galima vertinti pagal jos virel, kuris asocijuojasi su lytimi. Vieno tyrimo metu Mary Jackman ir Mary Senter (1981) pastebjo, kad lyi stereotipai kur kas stipresni u rasinius. Pavyzdiui, tik 22 proc. vyr man, kad abiej lyi atstovai yra vienodai
359
emocionals. Lik 78 procent apklaustj 15 kart daniau emocingesnsmis laik moteris, ne vyrus. O kokia buvo moter nuomon? J atsakymai tesiskyr vienu procentu. Atminkite, kad stereotipai - tai moni grupei taikomi apibendrinimai; jie gali bti teisingi, klaidingi, arba pernelyg ipstai paremti grdeliu tiesos. 5 skyriuje pastebjome, kad vyrai ir moterys i ties iek tiek skiriasi savo socialiniais ryiais, empatija, socialine galia, agresyvumu ir seksualiniu iniciatyvumu (taiau ne intelektu). Tad ar galime daryti ivad, kad lyi stereotipai teisingi? Kartais stereotipai pernelyg akcentuoja skirtumus. Taiau ne visada, pastebi Janet Swim (1994). Ji nustat, kad Pensilvanijos universiteto student stereotipiniai vyr ir moter nekantrumo, neodinio jautrumo, agresyvumo ir t. t. vertinimai yra logiki tikrj lyi skirtum apibendrinimai. Be to, tokie stereotipai atspars laikui ir kultrai. Apibendrindami 27 alyse sukauptus duomenis, Johnas Williamsas ir jo bendradarbiai (1999, 2000) pastebjo, kad visur moterys laikomos taikingesnmis, o vyrai - mgstaniais bendrauti. Nuolatos pasireikiantys lyi stereotipai skatina evoliucins psichologijos specialistus tikti, kad jie atspindi gimt, nekintam realyb (Lueptow ir kiti, 1995). Stereotipai (sitikinimai) nra prietarai (nuostatos). Stereotipai gali palaikyti prietarus. Taiau ir be prietar galima tikti, kad vyrai ir moterys yra skirtingi, taiau lygs". Todl pasiirkime, kaip mokslininkai tiria prietarus apie vyrus ir moteris.
Seksizmas: palankus ir prieikas

Sprendiant i to, k mons sako mokslininkams per apklausas, nuostatos moter atvilgiu keitsi taip pat spariai, kaip ir rasins nuostatos. 1937 metais tik tredalis amerikiei teig, kad balsuot u kompetenting moter, kuri j partija skirt kandidate prezidentus; 2005 metais jau 86 procentai sak, kad itaip pasielgt (Jons, 2005; Jons ir Moore, 2003). 1967 metais 56 proc. Amerikos auktj mokykl pirmakursi sutiko su teiginiu, kad geriausia, kai itekjusi moter veikla apsiriboja namais bei eima"; 2002 metais su iuo teiginiu sutiko tik 22 procentai (Astin ir kiti, 1987; Sax ir kiti, 2002). Alice Eagly su bendradarbiais (1991) bei Geoffrey Haddockas ir Markas Zanna (1994) taip pat teigia, kad mons instinktyviai neireikia moter atvilgiu neigiam emocij, nors itaip elgiasi su kitomis grupmis. Daugumai moterys patinka labiau nei vyrai. Jie mano, kad moterys yra supratingesns, malonesns ir paslaugesns. Palankus stereotipas, kur Eagly (1994) pavadino moterys yra nuostabios" efektu, sukuria palanki nuostat. Taiau poiris lyt danai bna prietaringas, rao Peteris Glickas, Susan Fiske ir j bendradarbiai (1996, 2000, 2001), 19-oje ali atlik 15 000 apklaus. J duomenimis, palankus seksizmas (Moterys jautresns nei vyrai") danai pasireikia kartu su prieiku seksizmu (Kai tik vyras sipareigoja, moteris i karto udeda trump pavad").
Moterys yra nuostabios pirmiausia todl, kad jos [laikomos] mielomis. [Vyrai] laikomi konkurencingesniais, labiau dominuojaniais, palyginti su moterimis, ir tai, manoma, padeda jiems sulaukti didesns skms darbe, ypa profesijose, kuriose dominuoja vyrai." Alice Eagly (1994)
360
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
Stereotipai apie vyrus taip pat sudaro prietaringas opozicijas. Peteris Glickas ir jo bendradarbiai (Glick ir kiti, 2004) teigia, kad pasireikia prietaringas seksizmas vyr atvilgiu: palanki nuostata reikia, kad vyrai vertinami kaip galingi, o prieika - kaip amorals. mons, kurie pritaria palankiam seksizmui moter atvilgiu, link pritarti ir palankiam seksizmui vyr atvilgiu. Tokie vienas kit papildantys seksistiniai poiriai vyrus ir moteris gali prisidti prie status quo lyi santykiuose (Jost ir Kay, 2005).
Diskriminacija pagal lyt

Tiems, kuriuos jaudina tendencingas lyi vertinimas, turime ger naujien. 1968 m. buvo labai ireklamuotas Philipo Goldbergo atliktas negatyvi prietar apie moteris mokslinis tyrimas. Konektikuto koledo studentms jis pateik kelis trumpus straipsnius ir papra juos vertinti. Vienais atvejais studentms buvo sakoma, kad straipsnio autorius yra vyras (pavyzdiui, Johnas T. McKay), kitais - kad moteris (pavyzdiui, Joan T. McKay). Straipsniai, kuriuos tariamai buvo paraiusios moterys, buvo vertinti blogiau. Teisyb: moterys buvo nusiteikusios prie kitas moteris. Nordamas pademonstruoti lyties prietar subtilum, gavau Goldbergo mediag ir pakartojau eksperimentus su savo studentais. Jie (vaikinai ir merginos) neparod jokio polinkio menkinti moter darb. Tad Janet Swim, Eugene Borgida, Geoffrey Maruyama ir a (1989) studijavome literatr, susirainjome su mokslininkais ir siekme suinoti visa, kas manoma, apie lytin alikum, pasireikiant vertinant vyr ir moter darb. Ms nuostabai, atsitiktinai ikylantis alikumas vienodai reikdavosi tiek vyr, tiek moter atvilgiu. Taiau apibendrinus 104 tyrimus, kuriuose dalyvavo beveik 20 000 moni, paaikjo: nra jokio skirtumo. Nuomonei apie kieno nors darb daniausiai neturjo takos, ar jis buvo priskiriamas vyrui, ar moteriai. Apibendrinusi poirio moteris ir vyrus kaip lyderius, profesorius ir pan., tyrim rezultatus, Alice Eagly (1994) teigia: Eksperimentai nepatvirtino jokios visuotins tendencijos nuvertinti moter darb." Ar spariai nyksta lytinis alikumas Vakar alyse? Ar moter judjimai dar turi darbo? Kaip ir rasiniai, lytiniai prietarai nyksta, taiau subtilus alikumas ilieka. Vien tok alikum galime pastebti analizuojadami, kaip tvai pranea apie vaiko gimim (Gonzalez ir Koestner, 2005). ini, kad gim berniukas, tvai paskelbia ididiau negu apie mergaits gimim, bet pranedami, kad gim mergait, jie atrodo laimingesni. Gimus vaikui, tvai berniuk sieja s u padtimi, o mergait - su santykiais. Pasaulyje, esaniame u demokratini Vakar ali rib, moter diskriminacija daug rykesn. Du tredaliai pasaulio vaik, nelankani mokyk o s _ m e rgaits (Jungtins Tautos, 1991). Visur labiau laukiama gimstant berniuko. Jungtinse Valstijose 1941 metais 38 proc. kdikio laukiani tv sak, kad jei gals turti tik vien vaik, labiau nort berniuko; 24 proc.
Klausimas: Mizoginija" yra neapykanta moterims. Kokiu odiu apibdinama neapykanta vyrams? Atsakymas: Daugumoje odyn tokio odio nra.
361
tv labiau norjo mergaits; o 23 proc. sak, kad jiems nesvarbu, kas gims. 2003 m. atsakymai nepasikeit: 38 proc. labiau norjo berniuko (Lyons, 2003; Simmons, 2000). Plaiai naudojant ultragars vaisiaus lyiai nustatyti ir atsirandant vis daugiau galimybi nutraukti ntum, ie norai daro poveik berniuk ir mergaii gimim skaiiui. Neseniai Kinijoje atlikus gyventoj suraym paaikjo, kad 100-ui mergaii gimsta 120 berniuk (Walker, 2006). Panas skirtumai pastebimi Taivane (119 berniuk imtui mergaii), Singapre (118 berniuk imtui mergaii), kai kuriose Indijos srityse (120 berniuk imtui mergaii). Tad galutinis rezultatas yra deimtys milijon dingusi moter". Baigdami pasakysime, kad atviras prieikumas moter ir kitokios odos spalvos moni atvilgiu iandien pasitaiko kur kas reiau nei prie keturis deimtmeius. Tas pat pasakytina ir apie prietarus homoseksual atvilgiu. Taiau metodai, kurie jautriai fiksuoja subtilius prietarus, vis dar rodo, kad i tendencija dar gaji. O kai kuriose pasaulio alyse moter diskriminacija tiesiogine odio prasme kelia grsm j gyvybei. Todl reikia dmiai ir atidiai nagrinti socialinius, emocinius ir paintinius prietar altinius.
APIBENDRINIMAS Kokia prietar prigimtis ir kaip jie mus veikia?

t Prietarai yra iankstin neigiama nuostata. Stereotipai yra sitikinimai apie kit grup, kurie gali bti tiksls arba netiksls, perdtai apibendrinti, taiau grindiami dalele tiesos. Diskriminavimas yra nepateisinamas neigiamas elgesys. Rasizmas ir seksizmas gali reiktis prietaringomis nuostatomis, diskriminacija arba engiania institucine praktika (net jei ji nra smoningai prietaringa). Prietarai pasireikia ir subtiliomis, nesmoningomis, ir atviromis, smoningomis formomis. Mokslininkai sukr subtilius klausimynus ir netiesioginius bdus moni nuostatoms bei elgesiui vertinti ir nesmoningiems prietarams nustatyti. t Rasiniai prietarai Amerikoje vyravo iki XX a. septintojo deimtmeio. Vliau jie m silpti, bet vis dar egzistuoja. Panaiai pastaraisiais deimtmeiais sumajo ir prietar apie moteris. Taiau poirio vyrus ir moteris stereotipai, kai kurie alikumai vis dar bdingi Amerikoje ir juo labiau visame pasaulyje. Nors prietar maja, j vis dar yra.
Kokie yra socialiniai prietar altiniai?

Kokios socialins slygos gimdo prietarus? Kaip visuomen juos isaugo?
Yra keletas prietar altini. Tai socialins padties skirtumai ir moni trokimas iuos skirtumus pateisinti bei isaugoti. Prietarus mes galime perimti sddami ant tv keli, kai mums aikinama, kokie moni skirtumai yra svarbs. Taip pat ir socialins institucijos gali veikti remdamosi prietarais ir juos skatindamos. Pirmiausia panagrinkime, kaip prietarai gali apsaugoti savivert ir socialin padt.
Nebna nekalt prietar, nebent dl kokios nors prieasties jie patys inyksta." VVilliam Hazlitt, (1778-1830), On Prejudice (Apie prietarus")
362
Socialin nelygyb: nevienoda socialin padtis ir prietarai

Prisiminkite: nevienoda socialin padtis gimdo prietarus. Savininkai vergus laiko tinginiais, neatsakingais, neambicingais - t. y. priskiria jiems tokias savybes, kurios pateisint vergij. Istorikai nesutaria, kokios prieastys lemia nevienod socialin padt. Taiau esant tokiai nelygybei prietarai padeda pateisinti ekonomin bei socialin pranaum t, kuri rankose yra turtai ir valdia. Pasakykite, kokie ekonominiai santykiai sieja dvi grupes, ir a pasakysiu, k jos viena apie kit galvoja. Galime pateikti gausyb pavyzdi i istorijos. Iki pastarojo meto prietarai labiausiai vejo ten, kur anksiau veik vergoviniai santykiai. XIX a. politikai pateisino imperialistin ekspansij, kolonizuojamas tautas vadindami emesnmis", saugotinomis", nata", kuri tenka vilkti (G. W. Allport, 1958, p. 204-205). Prie penkis deimtmeius sociolog Helen Mayer Hacker (1951) pastebjo, kad emesn socialin juodaodi ir moter padtis aikinama stereotipikai: juodaodiai ir moterys yra lto mstymo, emocingi, primityvs ir patenkinti" pavaldinio vaidmeniu. Juodaodiai buvo laikomi emesniais", o moterys - silpnomis". Juodaodiai netrukd tol, kol buvo jiems skirtoje vietoje; moter vieta buvo namuose. Theresa Vescio ir jos bendradarbiai (2005) patikrino aikinim. Jie pastebjo, kad valdingi vyrai, vertinantys moteris kaip emesnes, jas labai giria, bet maiau atlygina, taip sumenkindami j veikl.Toks globjikumas leidia vyrams ilaikyti gali. ie faktai leidia Peterio Glicko ir Susanos Fiske pasilyt prieiko" ir palankaus" seksizmo perskyr taikyti ir kitiems prietarams. Kitas grupes laikome kompetentingomis arba vertomis simpatijos, taiau vienu kartu abiej savybi daniausiai nepriskiriame. Mes gerbiame auktesn padt uimani kompetencij ir jauiame simpatij tiems, kurie neprietarauja, kad juos laikome emesns padties. Jungtinse Valstijose, teigia Fiske ir jos bendradarbiai (1999), daniausiai gerbia ieivius i Azijos, ydus, vokieius, netradicini pair moteris, atkaklius afrikiei kilms amerikieius ir homoseksualus, taiau nerodo jiems ypatingos simpatijos. Tradicikai teigiama, kad pavaldinio status turintys afrikiei kilms amerikieiai, ispanakalbiai gyventojai, tradicini pair moterys, nevyriki homoseksualai ir negals mons yra maesnio intelekto, taiau jie mgstami u emocines, dvasines, menines ar sportines savybes, Kai kurie mons pastebi ir pateisina socialins padties skirtumus. Tie, kuri socialinio dominavimo orientacija yra stipri, mones skirsto pagal hierarchij. Jie nori, kad j grup turt aukt padt - t. y. nori bti hierarchijos virnje. Aukta socialin padtis taip pat skatina i orientacij (Guimond ir kiti, 2003). Jimas Sidanius, Felicia Pratto ir j kolegos (Pratto r kiti, 1994; Sidanius ir kiti, 1996; Sidanius ir Pratto, 1999) teigia, kad noras ilikti virnje skatina aukto socialinio statuso moni prietarus ir j
socialinio dominavimo orientacija (soiai dominance orientation) Motyvacija siekti, kad savoji grup dominuot kit socialini grupi atvilgiu.
363
param prietarus pateisinanioms politinms pairoms. I ties mons, siekiantys socialiai dominuoti, danai palaiko hierarchijoms palanki politik, pavyzdiui, mokesi mainim turtingiesiems, ir prieinasi hierarchij griaunaniai politikai, pavyzdiui, pozityviomis akcijomis. Socialinio dominavimo orientacijos mons taip pat teikia pirmenyb tokioms veiklos sritims, kurios sustiprina j socialin padt ir isaugo hierarchij - politikai ir verslui. Jie vengia hierarchij griaunanios socialins veiklos, pavyzdiui, socialinio darbo. Socialin padtis gali gimdyti prietarus, taiau yra moni, kurie jos siekia ir labiau nei kiti stengiasi i padt isaugoti.
Socializacija
Prietarus skatina socialin nelygyb ir kiti socialiniai altiniai, tarp kuri yra ir ms gytos vertybs bei nuostatos. eimos socializacijos poveikis atsiskleidia vaik prietaruose. Netgi vaik neireiktosios rasins nuostatos atspindi j tv ireiktuosius prietarus (Sinclair ir kiti, 2004).
Autoritarin asmenyb
XX a. penktajame deimtmetyje Kalifornijos universiteto Berklio filialo mokslininkai - du i kuri buvo pabg i nacistins Vokietijos - msi neatidliotinos mokslins misijos: atskleisti nepaprastai alingo antisemitizmo, suklusio milijon yd udynes ir pavertusio daugel milijon europiei abejingais stebtojais, aknis. Tirdami suaugusius amerikieius Theodoras Adorno ir jo bendradarbiai (1950) pamat, kad prieikumas ydams danai gyvuodavo kartu su prieikumu kitoms maumoms. Atrod, jog prietarai labiau susij ne su kokia nors konkreia grupe, o su mstymu apie tuos, kurie yra kitokie. Be to, kritiki, etnocentriki mons buvo link autoritarizm - netoleravo silpnumo, pritar bausmms ir jaut nuolanki pagarb autoritetams. Tai rod j pritarimas tokiam teiginiui: klusnumas ir pagarba autoritetui yra svarbiausios dorybs, kuri vaikai privalo imokti". Remdamiesi iais teiginiais Adorno ir jo bendradarbiai (1950) sukr autoritarins asmenybs, kuri ypa linkusi pasiduoti prietarams ir stereotipams, teorij. Autoritarik moni vaikysts tyrimai atskleidia, kad jie danai bna vaikystje patyr griet drausm. Spjama, kad dl to jie ugniauia savo prieikum bei impulsus ir primeta" juos kitoms grupms. Atrodo, jog autoritarikoje aplinkoje augani vaik nesaugumas veria juos perdtai rpintis savo pai valdia bei socialine padtimi ir visk vertinti grietomis kategorijomis klaidinga-teisinga". Dl to jie negali paksti dviprasmybi, daniausiai bna nuolanks turintiems gali ir agresyvs arba link bausti silpnesnius ir paeidiamesnius. Mokslininkai kritikavo iuos tyrimus u tai, kad juose dmesys buvo sutelktas deiniesiems bding autoritarizm, ir liko nepastebtas kairuolikas dogmatizmas. Taiau pagrindin i tyrim ivada tebegalioja ir ms dienomis:
etnocentrizmas (ethnocentrism) Tikjimas savo etnins bei kultrins grups pranaumu ir atitinkamas vis kit grupi niekinimas. autoritarin asmenyb (authoritarian personality) Asmenyb, pritarianti paklusnumui valdiai ir netolerantika kitoki grupi bei emesns padties moni atvilgiu.
364
autoritarikumo tendencijos, kurios kartais grsmingai reikiasi etninmis tampomis, kyla ekonominio nuosmukio ir socialini neramum laikais (Doty ir kiti, 1991; Sales, 1973). iuolaikinje Rusijoje autoritarinio mstymo mons palaiko marksistins-leninins ideologijos atgaivinimo idj ir prieinasi demokratinms reformoms (McFarland ir kiti, 1992, 1996). Be to, iuolaikiniai deiniojo autoritarizmo tyrimai, kuriuos atliko Manitobos universiteto psichologas Bobas Altemeyeris (1988, 1992), patvirtina, kad i ties yra moni, kuri baim ir prieikumas reikiasi prietar forma. Moralinio pranaumo pojtis gali engti koja kojon su brutalumu emesniais laikom atvilgiu. vairios prietar formos - juodaodi, homoseksual ir lesbiei, moter, pagyvenusi moni, storuli, sergani AIDS, benami atvilgiu - i ties sugyvena tame paiame moguje (Bierly, 1985; Crandall, 1994; Peterson ir kiti, 1993; Snyder ir Ickes, 1985). Altemeyeris daro ivad, kad deinieji autoritaristai daniausiai bna lygi galimybi fanatikai". Ypa stebina mons, pasiymintys aukta socialinio dominavimo orientacija ir ireiktomis autoritarins asmenybs savybmis. Altemeyeris (2004) rao, jog nra nieko nuostabaus, kad iuos dvigubus ireiktus poymius" pastebime paiuose prietaringiausiuose ms visuomens atstovuose". Taiau labiausiai stebina ir didiausi nerim kelia tai, kad jie demonstruoja blogiausius kiekvieno asmenybs tipo bruous. Siekdami auktos socialins padties jie vairiai manipuliuoja, tuo pat metu ilikdami dogmatiki bei etnocentriki. Altemeyeris rodinja, kad nors toki moni palyginti nedaug, jie i anksto nusiteik bti tusij lyderiais. Nors autoritarizmas ir socialinis dominavimas gali pasireikti drauge, taiau atrodo, kad jie turi skirting ideologin pagrind. Autoritarizmas labiau siejasi su rpinimusi saugumu ir kontrole, o socialinis dominavimas - su asmens padtimi grupje (Cohrs ir kiti, 2005). Pavyzdiui, viename tyrime buvo palyginta, kaip ie du konstruktai susij su palankumu karui Irake. Autoritarizmas skatino pritarti karui kaip galimybei nuslopinti Irako grsm Jungtinms Valstijoms. Socialinis dominavimas skatino pritarti karui kaip ilikimo garantui. Abu konstruktai lm palankum karui ir stiprino prietarus.
Religija ir prietarai
Besinaudojantieji socialine nelygybe ir tuo pat metu vieai teigiantys, es visi mons lygs", turi kaip nors pateisinti savo padt. Ar gali bti geresnis pateisinimas u tikjim, kad Dievas ved esam socialin tvark? Williamas Jamesas ra, kad visi iaurs poegiai maskuojami dievobaimingumu" (1902, p. 264). Beveik kiekvienoje alyje teisindami esam tvark lyderiai manipuliuoja religija. Tai, kad religija pasitelkiama neteisybei pateisinti, leidia paaikinti por fakt, susijusi su krikionybe - vyraujania religija iaurs Amerikoje: 1) rasiniai prietarai bdingesni'lankantiems banyi, o ne jos nelan-
365
kantiems, 2) ipastantys tradicin arba fundamentalistin krikionyb yra prietaringesni u tuos, kurie ipasta naujesnes religijas (Altemeyer ir Hunsburger, 1992; Batson ir kiti, 1993; Woodberry ir Smith, 1998). inojimas apie dviej kintamj - religijos ir prietar - tarpusavio ssajas nieko nepasako apie j prieastingum. io prieastingumo gali apskritai nebti. Galbt maiau isilavin mons yra ir didesni fundamentalistai ir prietaringesni. Galbt prietarai skatina religingum ir nauj religini idj, reikaling prietarams pateisinti, krim. O gal religija kuria prietarus, skatindama mones tikti, kad nuskurdintos maumos paios atsakingos u savo padt, nes visi gavo laisv vali. Jei religija kuria prietarus, religingesni parapijieiai turt bti prietaringesni. Taiau trys faktai nuosekliai t paneigia. 24 i 26 reguliariai banyi lankani parapijiei buvo maiau prietaringi u retkariais telankanius (Batson ir Ventis, 1982). Gordonas Allportas ir Michaelas Rossas (1967) pastebjo, jog tie, kuriems religija savaime yra galutinis tikslas (kurie, pavyzdiui, sutinka su teiginiu: Mano religiniai sitikinimai i ties yra mano poirio gyvenim pagrindas"), yra maiau prietaringi u tuos, kuriems religija yra labiau priemon siekti kit tiksl (kurie sutinka su teiginiu: Svarbiausia mano domjimosi religija prieastis yra ta, kad banyios lankymas - maloni socialin veikla"). Ir tie, kurie pagal Gallupo atsidavimo religijai" indeks gauna aukiausius verius, palankiau sutinka nauj kitos rass kaimyn (Gallup ir Jons, 1992). Protestant pastoriai ir Romos Katalik Banyios kunigai labiau rm judjim u piliei teises nei pasaulieiai (Fichter, 1968; Hadden, 1969). Vokietijoje 45 proc. dvasinink prisijung prie Konfesins Banyios, kuri buvo kurta siekiant pasiprieinti naci reimui (Reed, 1989). Tad koks gi ryys tarp religijos ir prietar? Atsakymas priklauso nuo to, kaip formuluosime klausim. Jei religingum apibrime kaip priklausym banyiai arba pasiryim bent pavirutinikai pritarti tradicinei religijai, tada galima teigti, kad religingesni mons yra didesni rasistai. Fanatikai savo fanatizm danai grindia religija. Taiau jei religingum vertinsime kitaip, tarkim, sakysime, kad labai pasivent mons yra maiau prietaringi, bus lengviau suprasti iuolaikinio judjimo u piliei teises, kurio lyderiai buvo daug pastori ir kunig, religines aknis. Gordonas Allportas daro tai toki ivad: Religijos vaidmuo paradoksalus. Ji ir kuria prietarus, ir juos alina" (1958, p. 413).
Mes esame tokie religingi, kad mokame neapksti, taiau nepakankamai religingi, kad myltume vienas kit". Jonathan Swift, Thoughts on Various Subjects, 1706 (Mintys apie vairius dalykus")
Konformizmas
Susiformavusius prietarus palaiko inercija. Jei prietarai yra pripastami, daugelis eina lengviausio pasiprieinimo keliu ir prisitaiko prie vyraujanios nuomons. Jie ne tiek jaus poreik neksti, kiek patikti ir bti pripainti.
366
XX a. etajame deimtmetyje Thomaso Pettigrew (1958) Piet Afrikos Respublikoje ir Jungtini Amerikos Valstij Pietuose atlikti baltj tyrimai parod, kad labiausiai prisitaikiusieji prie socialini norm buvo ir prietaringiausi; maiau prisitaikiusieji maiau vadovavosi vyraujaniais prietarais. Nonkonformizmo kain skausmingai suprato Arkanzaso valstijos Liti Roko miesto, kuriame buvo gyvendintas 1954 met JAV Aukiausiojo Teismo sprendimas dl mokykl desegregacijos, dvasininkai. Dauguma j pritar bendr juodaodiams ir baltiesiems mokykl steigimui, taiau garsiai savo nuomons nereik; jie baiminosi, kad vieai remdami i idj praras parapijiei palankum ir pinigines aukas (Campbell ir Pettigrew, 1959). Kiti to paties laikotarpio pavyzdiai - Indianos valstijos plieno lydytojai ar Vakar Virdinijos angliakasiai. Ir plieno liejykl, ir anglies acht darbininkai palaik juodaodi ir baltj integracij. Taiau j gyvenamosiose vietose galiojo grietos segregacijos norma (Minard, 1952; Reitzes, 1953). Buvo aiku, kad prietaringumas rodo ne asmenybs liguistum", o paprasiausi socialin norm. Konformizmas taip pat palaiko ir lytinius prietarus. Jei galvojame, kad moters vieta yra vaik kambarys ir virtuv, - ra savo es 1891 metais George Bernardas Shaw, - elgiams visikai taip, kaip angl vaikai, kurie galvoja, kad papgos vieta yra narvas, kadangi jie papgos niekur kitur nra mat." Vaik, maiusi moteris kitur, - dirbani moter vaik, - poiris vyrus ir moteris ne toks stereotipikas (Hoffman, 1977). Tai, apie k ia buvo kalbta, teikia iek tiek vilties. Jei prietarai nra giliai sir, keiiantis tradicijoms ir normoms prietarai gali silpti. Tai i ties ir vyksta.
Institucin parama
Socialins institucijos (mokyklos, vyriausyb, iniasklaida) gali palaikyti prietarus per vie politik, pavyzdiui, segregacij, arba savo pasyvumu palaikydamos status quo. Iki XXa. atuntojo deimtmeio daugelis bank netekjusioms moterims ir maum atstovams nesuteikdavo paskol, todl dauguma nam savinink buvo susituokusios baltaodi poros. Panaiai politiniai lyderiai gali ir atspindti, ir stiprinti vyraujanias pairas. Kai 1957 metais Arkanzaso valstijos gubernatorius Orville Faubusas ubarikadavo Liti Roko Centrins vidurins mokyklos duris, kad sutrukdyt integracijai, jis ne tik atstovavo savo rinkjams - jis teisino j pairas. Mokyklos taip pat sutvirtina vyraujanias kultrines nuostatas. Analizuojant 134 vaik pasakojimus, paraytus iki 1970 met, paaikjo, kad veikj berniuk buvo tris kartus daugiau negu mergaii (Women on Words and Images, 1972). Kas iuose apsakymuose buvo vaizduojamas kaip iniciatyvus, drsus ir sumanus? Atsakymas - klasikins vaik skaitini serijos Dikas ir Dei-
367
n" itraukoje: Dein pargriuvo ant aligatvio, jos rieduiai guli alia, mergait girdi, kaip Markas aikina savo mamai:
- Ji nemoka iuoti, - pasak Markas. - A jai padsiu. - A noriu jai padti. - Pavelk j, mama. - Tik pavelk. - Ji juk tik mergait. - Ji pasiduoda.
Kad prietarus palaiko institucijos, danai nepastebima. Paioje XX a. atuntojo deimtmeio pradioje, kai pasikeits poiris vyrus ir moteris leido naujai suvokti itokius apraymus, ie (mums) akivaizds stereotipiki vertinimai buvo pastebti ir padtis pradjo keistis. Kokie iuolaikiniai institucinio tendencingumo pavyzdiai vis dar lieka nepastebti? tai vienas, kurio dauguma ms nepajgme pastebti, nors jis buvo mums prie akis: ianalizavs 1750 moni nuotrauk urnaluose ir laikraiuose, Dane Archeris ir jo bendradarbiai (1983) pastebjo, kad madaug du tredaliai vyr nuotrauk, taiau maiau nei pus moter nuotrauk buvo portretins. Iplts savo tyrimus Archeris pastebjo, kad toks tendencingumas vaizduojant veidus yra gana paplits. io tendencingumo pavyzdi jis rado 11 ali periodiniuose leidiniuose, 920 portret, nutapyt per daugiau kaip ei imtmei laikotarp, ir Kalifornijos universiteto Santa Kruzo filialo student pieiniuose. Georgia Nigro ir jos bendradarbiai (1988), ityr daugel urnal, tarp j ir Ms, patvirtino, kad tendencingo veid vaizdavimo reikinys gyvuoja. Mokslininkai mano, kad vyr veid ir moter kn irykinimas ir atspindi, ir palaiko lytinius prietarus. Atlik tyrim Vokietijoje, Norbertas Schwarzas ir Ewa Kurz (1989) patvirtino, kad mons, kuri veidai nuotraukose irykinti, atrodo intelektualesni ir ambicingesni. Taiau vis tiek geriau, kai vaizduojamas visas knas, negu kai niekas apskritai ne vaizduojama. Kai Ruth Thibodeau (1989) ityr 42 met laikraio New Yorker karikatras, ji rado vienintel atvej, kai afrikiei kilms amerikietis karikatroje buvo pavaizduotas atsietai nuo savo rass. Filmai bei televizija knija ir sustiprina dominuojanias kultrines nuostatas. Bukagalviai, ipstomis akimis afrikiei kilms amerikieiai liokajai ir kambarins XX a. ketvirtojo deimtmeio kino filmuose buvo sitvirtins stereotipas. iandien dauguma ms tokius vaizdius palaikyt ugauliais, taiau net pairj iuolaikins televizijos komedij, kurioje pavaizduotas nusikalsti links afrikiei kilms amerikietis, vliau, kai kitas juodaodis bus apkaltintas upuolimu, lengviau tuo patiksime (Ford, 1997). Smurtinga juodj muzikant regio muzika ir juoduosius, ir baltuosius klausytojus skatina galvoti, kad juodaodiai link smurt (Johnson ir kiti, 2000).
368
APIBENDRINIMAS Kokie yra socialiniai prietar altiniai

Socialin aplinka kuria ir palaiko prietarus keliais bdais. Socialiai ir ekonomikai pranaesnis moni sluoksnis danai pateisina savo padt prietaringais sitikinimais. Reikms turi ir skirtingas aukljimas: vien prietaringumas bna skatinamas, o kit - slopinamas. eima, religins bendruomens ir plaioji visuomen gali stiprinti arba mainti prietarus. Socialins institucijos (valdia, mokyklos, iniasklaida) taip pat palaiko prietarus, kartais per viej politik kartais savo neveiklumu.
Kokie yra motyvaciniai prietar altiniai?

Socialins situacijos gali gimdyti prietarus, taiau motyvacija sukelia ir prieikum prietarams, ir nor bti nealikam. Prietar altinis gali bti neviltis, lygiai kaip ir trokimas savo grup laikyti pranaesne. Taiau kartais mons bna suinteresuoti vengti prietar.
Frustracija ir agresija: atpirkimo oio teorija

Kaip pamatysime 10 skyriuje, skausmas ir frustracija (trukdymas pasiekti tiksl) danai adina prieikum. Kai frustracijos prieastis baugina arba yra neinoma, savo prieikum daniausiai nukreipiame kitur. Perkeltos agresijos" reikinys galjo bti viena prieasi, provokavusi afroamerikiei lino teismus JAV pietuose pasibaigus Pilietiniam karui: nuo 1882 iki 1930 met daugiau lino atvej vykdavo tais metais, kai krisdavo medvilns kainos ir padiddavo nusivylimas ekonomika (Hepworth ir West, 1988; Hovland ir Sears, 1940). Atrodo, kad per pastaruosius deimtmeius neapykantos skatinam nusikaltim skaiius nesvyravo kartu su nedarbo lygiu (Green ir kiti, 1998). Taiau kai gyvenimo lygis kyla, bendruomens tampa atviresns vairovei ir antidiskriminaciniams statymams (Frank, 1999). Etnin rimt lengviau isaugoti klestjimo laikais. Perkeltos agresijos taikiniai keiiasi. Pralaimjus Pirmajame pasauliniame kare ir po to prasidjus ekonominei suirutei daugelis vokiei ydus laik niekais. Dar gerokai prie Hitleriui ateinant valdi vienas vokiei lyderis aikino: ydas - patogus objektas ... Jei nebt yd, antisemitai turt juos irasti" (cituojama G. W. Allport, 1958, p. 325). Ankstesniais laikais mons iliedavo savo pykt ant ragan, vieai jas degindami arba skandindami. Ms dienomis tie amerikieiai, kurie po rugsjo 11-osios ipuoli jaut daugiau pykio, o ne baims, buvo prieikesni imigrantams ir Vidurini Ryt gyventojams (Skitka ir kiti, 2004). Aistros kursto prietarus. Konkurencija yra svarbus frustracijos altinis, kuris gali sustiprinti prietarus. Kai dvi grups varosi dl darbo, gyvenamojo ploto ar socialinio prestio, vienos grups tikslo isipildymas kitai grupei gali sukelti frustracij.
369
Tad realistinio grupi konflikto teorija teigia, kad prietarai atsiranda tada, kai grups varosi dl nepakankam itekli (Esses ir kiti, 1998). Suderintos ekologijos principas - Gause dsnis - teigia, kad didiausia konkurencija vyksta tarp ri, kuri poreikiai vienodi. Pavyzdiui, kai kurie Vakar europieiai sutinka su tokiu teiginiu: Per pastaruosius penkerius metus mane panaiems monms ekonomikai seksi blogiau nei daugumai [raykite alies maumos grup]." ie nusivyl mons turi labai stiprias iankstines nuostatas (Pettigrew ir Meertens, 1995). Kanadoje nuo 1975 met prieinimasis imigracijai kilo ir krito kartu su nedarbo lygiu (Palmer, 1996). Jungtinse Valstijose maiausiai udirbantys mons labiausiai baiminasi, kad imigrantai atims i j darb (AP/Ipsos, 2006; Pew, 2006). Panaiai juodaodi atvilgiu prietaringiausi tie baltieji, kurie socialinje-ekonominje hierarchijoje yra ariausiai j (Greeley ir Sheatsley, 1971; Pettigrevv, 1978; Tumin, 1958). Susikirtus interesams gali atsirasti prietar.
realistinio grupi konflikto teorija (realistic group conflict teory) Teorija, teigianti, kad prietarai kyla dl to, jog grups varosi dl nepakankam itekli.
Tas, kuris nepatenkintas savimi, nuolatos pasirengs keryti." Nietzsche, The Gay Science, 1882-1887 (Nerimtas mokslas")
Socialinio tapatumo teorija: kai jauiams pranaesni u kitus

mons - linkusi burtis grupes ris. Ms protviai imok mus igyventi ir apsiginti gyvenant grupmis. Dl savos grups skms paprastai diaugiamasi, dl jos udomi kiti ir aukojama sava gyvyb. Todl nenuostabu, kad save taip pat apibriame pagal priklausym grupei, pastebi Austrijos socialiniai psichologai Johnas Turneris (1981, 2001, 2004), Michaelis Hoggas (1992, 2003, 2005) ir j kolegos. Savojo A samprata - suvokimas, kas esame - apima ne tik asmenin tapatum (asmenini savybi bei nuostat suvokim), bet ir socialin tapatum (Chen ir kiti, 2006). Fiona apibdina save kaip moter, austral, leiborist partijos alinink, Naujojo Piet Velso universiteto student, MacDonaldo eimos nar. iuos socialinius tapatumus neiojams tarsi kortas ir atitinkamai jomis aidiame. Dirbdamas kartu su velioniu brit socialiniu psichologu Henriu Tajfelu, Turneris pasil socialinio tapatumo teorij. Turneris ir Tajfelas pastebjo iuos dalykus: Mes skirstome kategorijas: mums naudinga mones, skaitant mus paius, skirstyti kategorijas. Kai k nors pavadiname indu, kotu ar autobuso vairuotoju, stenografikai j apibdiname. Mes tapatiname: siejame save su tam tikromis grupmis (ms vidins grups) ir itaip gyjame savivert. Mes lyginame: grupes, su kuriomis tapatinams, lyginame su kitomis (iorinmis grupmis) ir su ms grupei palankiu alikumu. Save vertiname i dalies pagal naryst grupje. Pojtis mes" sustiprina savojo A samprat. Tai malonus pojtis. Mes ne tik siekiame pagarbos sau, bet ir didiuojams savo grupe (Smith ir Tyler, 1997). Be to, jei savo grup
socialinis tapatumas (soiai identity) Ms savojo A sampratos mes" aspektas; atsakymo klausim Kas a esu?" dalis, kuri yra susijusi su ms grupe.
vidin grup (ingroup) Mes" - grup moni, turini bendr priklausymo ir tapatumo pojt. iorin grup (outgroup) Jie" - grup, kuri mons laiko aikiai skirtinga arba atskirta nuo j vidins grups.
370
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
laikome pranaesne, jauiams dar geriau. Tarsi galvotume: Esu X [js grups pavadinimas]. X yra gera. Vadinasi, a taip pat esu geras." mons, nesusikr teigiamo asmeninio tapatumo, danai siekia saviverts tapatindamiesi su grupe. Todl daugelis jaunuoli pasididiavim galia ir tapatum randa stodami gaujas. Daugelis radikali patriot apibria save pagal nacionalin tapatum (Staub, 1997, 2005). Ir daugelis sutrikusi moni suranda savo tapatum liedamiesi prie nauj religini judjim, savitarpio pagalbos grupi ar klub (r. 9.3 pav.).
alikumas vidinei grupei

Apibrdami save pagal ras, religij, lyt, profesij taip pat pasakome ir kuo nesame. I rato, kur traukiami mes" (vidin grup), ibraukiami J i e " (iogrup). Tad vien priklausymas grupei gali skatinti alikum vidinei grupei. Paklauskite vaik: Kurie vaikai geresni: js mokyklos ar greta esanios?" Absoliuiai visi utikrins, kad j mokyklos vaikai yra geresni. Taip pat ir suaugusiems - juo daiktas ariau, juo jis atrodo didesnis. Daugiau nei 80 procent ir baltj, ir juodaodi tvirtina, kad j gyvenamajame rajone santykiai tarp skirting rasi apskritai geri, taiau maiau nei 60 procent mano, kad rasiniai santykiai geri visoje alyje (Sack ir Elder, 2000). Kartais susieja vien ta pati gimimo diena, ir to pakanka, kad laboratorinio eksperimento metu usimegzt glaudesnis bendradarbiavimas (Miller ir kiti, 1998). alikumas vidinei grupei yra dar vienas teigiamos savojo A sampratos (r. 2 skyri) siekimo pavyzdys. Mes tiek daug galvojame apie grup, kad rad bet koki prieast galvoti apie save kaip apie grup, taip ir padarome o po to demonstruojame alikum vidinei grupei. Net formuojant rykias
alikumas vidinei grupei (ingroup bias)
Tendencija palankiai vertinti savo grup.
9.3 PAVEIKSLAS Asmeninis tapatumas kartu su socialiniu tapatumu skatina savivert.
Individualus laimjimas Asmeninis tapatumas ir pasididiavimas alikas palankumas sau
Grupinis laimjimas Socialinis tapatumas ir pasididiavimas
alikumas vidinei grupei
371
grupes be jokio loginio pagrindo - tarkime, tiesiog burt keliu sudarant grupes X ir Y - atsiranda tam tikras alikumas vidinei grupei (Billig ir Tajfel, 1973; Brewer ir Silver, 1978; Locksley ir kiti, 1980). Kurto Vonneguto romane Farsas" (Slapstick) kompiuteriai visiems monms suteik antrj vard; tada visi Narcizai-11" pajuto vienas kitam artum ir atsiribojo nuo Aviei-13". ia ir vl matome alik palankum sau (r. 2 skyri), kuris padeda pasiekti teigiamesn socialin tapatum: mes" esame geresni u , juos", net jei mus" ir juos" apibria atsitiktinai! Atlik serij eksperiment Tajfelas ir Michaelas Billigas (1974; Tajfel, 1970, 1981, 1982) pastebjo, kiek nedaug reikia, kad iprovokuotume palankum mums ir neteisingumo. jiems. Vieno tokio tyrimo metu Tajfelas ir Billigas brit paaugli papra vertinti iuolaikinius abstrakius paveikslus ir po to pasak, kad jie bei kai kurie kiti dalyviai Paulo Klee men vertino palankiau negu Wassily Kandinsky darbus. Galiausiai, net nesusitik su kitais Klee mgj grups nariais, paaugliai paskirst gautus pinigus ir Klee, ir Kandinsky mgj grupi nariams. iame ir kituose eksperimentuose, netgi itaip primityviai apibriant grupes, bdavo sukuriamas palankumas vidinei grupei. Davidas Wilderis (1981) apibendrino tipik rezultat: Turdami galimyb padalyti 15 tak [turini pinigin vert] subjektai daniausiai savo grupei skiria 9 arba 10 tak ir 5 arba 6 takus - kitai grupei". Mes taip pat labiau bname link bti aliki vidinei grupei, kai grup maa, o jos socialin padtis emesn u iorins grups (Ellemers ir kiti, 1997; Mullen ir kiti, 1992). Kai priklausome maai grupei, kuri supa didesn, taip pat labiau suvokiame savo naryst; kai ms grup sudaro daugum, apie j maiau galvojame. Bti studentu usienieiu, homoseksualu, lesbiete, rase ar lytimi priklausyti maumai kokiame nors socialiniame sambryje - reikia atriau pajusti savo socialin tapatum ir atitinkamai reaguoti. Socialinis tapatumas padeda prisitaikyti prie socialini grups norm. Aukojams dl komandos, eimos, tautos. Juo svarbesnis ms socialinis tapatumas, juo stipriau prisiriame prie savo grups ir juo prietaringiau reaguojame kitos grups keliam grsm (Crocker ir Luhtanen, 1990; Hinkle ir kiti, 1992). Izraelio istorikas ir buvs Jeruzals mero pavaduotojas Meronas Benvenisti (1988) ra, kad Jeruzals ydams ir arabams socialinis tapatumas toks svarbus savojo A sampratai, kad nuolatos jiems primena, kas jie nra. Tad savo gatvje, kurioje gyveno ir ydai, ir arabai, Benvenisti vaikai - didiam jo nusivylimui - negijo n vieno draugo arabo." Kai ms grupei sekasi, taip pat galime pasijusti geriau, stipriau su ja tapatindamiesi. Paklausti apie rungtynes futbolo komandai laimjus, auktj mokykl studentai danai atsako mes nugaljome". Paklausti apie rungtynes j komandai pralaimjus, studentai bna labiau link atsakyti pralaimjo." Vidins grups love labiausiai link naudotis tie, kuri ego buvo suduotas smgis, pavyzdiui, suinojus, kad j krybinio testo" rezultatai prasti (Cialdini ir kiti, 1976). Mes taip pat galime naudotis draugo love - iskyrus atvejus,
Stengiams teigiamai apibrti savo grup, kad bt galima teigiamai vertinti save." John C. Turner (1984)
Tautyb yra dvasinio ir geografinio bendrumo pojtis - malonumas, kur patiriate didiuodamiesi savo istorija, savo tautiei elgsenos ypatybmis, muzika ir pastamais jus supanio pasaulio garsais. Nemanau, kad kuri nors kultra yra geresn. Tik manau, kad yra kultra, kurioje mogus labiausiai jauiasi kaip namuose". Bill VVilson, kotijos nacionalist partijos aktyvistas, 2003
372
SANTYKIAI
kai draugas pranoksta mus srityje, kuri svarbi ms tapatumui (Tesser ir kiti, 1988). Jei save laikote puikiu psichologijos studentu, jums, greiiausiai, daugiau malonumo suteiks puiks draugo rezultatai matematikos srityje. alikumas vidinei grupei reikiasi palankiu savosios grups vertinimu. itoks palankumas gali atspindti 1) simpatij vidinei grupei, 2) antipatij iorinei grupei arba ir viena, ir kita. Ar etninis pasididiavimas sukelia prietarus? Ar stiprus moterikasis tapatumas skatina feministes nemgti nefeminist? Ar lojalumas konkreiai student draugijai skatina jos narius smerkti jokioms draugijoms nepriklausanius studentus arba kit draugij narius? Ar teisingas pirmasis teiginys, kad palankiai vertinama sava grup, nereikiant prieikumo kitoms grupms? Eksperimentai patvirtina abu atvejus. Iorins grups stereotipai klesti tada, kai mons atriai jauia savosios vidins grups tapatum, pavyzdiui, kai jie bna kartu su kitais vidins grups nariais (Wilder ir Shapiro, 1991). Per klubo posd labiausiai pajuntame, kad skiriams nuo kito klubo nari. Kai baiminams aliko ms grups vertinimo, labiausiai stengiams sumenkinti iorin grup (Vivian ir Berkowitz, 1993). Visiems bdingas emocijas (meil, vilt, paniek, pasipiktinim) mes priskiriame vidins grups nariams, bet nenorime j velgti iorinse grupse (Leyens ir kiti, 2003). Ttis, mama ir a, sesuo ir Taiau alikumas vidinei grupei kyla tiek i sitikinimo, kad savoji grup tetul sako, kad visi mus yra gera (Brewer, 1979), tiek ir i sitikinimo, kad kitos grups yra blogos panas mons yra Mes, o (Rosenbaum ir Holtz, 1985). Netgi kai kit" nra (pavyzdiui, negyvenamoje visi likusieji - Jie. Ir Jie saloje ilieka keli mons), mogus pradeda mgti mus" (Gaertner ir kiti, gyvena u jr mari, o Mes 2006). Tad atrodyt, jog teigiamus jausmus savajai grupei nebtinai privalo gyvename kitapus kelio. dubliuoti atitinkami neigiami jausmai iorinms grupms. Pasiventimas savajai Taiau ar galima tuo tikti? Jie rasei, religijai ar socialinei grupei kartais i anksto nuteikia mog nuvertinti Mus laiko tik tam tikrais Jais!" kitas rases, religijas ar socialines grupes. Taiau tai nra privaloma pasekm. Rudyard Kipling, 1926 Remdamiesi universiteto student tyrimais, Chistopheris Wolsko ir kiti (2000) (cituojama Mullen, 1991) pastebi, kad daugiakultrinis poiris nelemia atresnio grupi skirtum suvokimo. Taiau kai kurie daugiakultrikumo pagimdyti stereotipai palanks iorinms grupms. Autoriai teigia, kad nordami bti psichologikai ir socialiai sveiki, privalome vienodai suvokti ir savo unikalum, ir grups tapatum, ir mogikj bendrum apskritai.
Socialins padties, savigarbos ir priklausymo poreikis

Socialin padtis yra reliatyvi svoka: kad galtume jaustis uim tam tikr padt, reikia, jog alia bt esani emiau u mus. Tad vienas i prietar ar bet kurio socialinio statuso sistemos psichologini privalum yra pranaumo pojtis. Dauguma ms galime prisiminti, kaip slapta digavome dl kito neskms: galbt, kai matme, kaip baudia brol ar seser, arba kaip studij draugas neilaik egzamino. Europoje ir iaurs Amerikoje prietaringesni yra esantys ant emiausios socialins-ekonomins pakopos arba slystantys emyn bei tie, kuri teigiamam vaizdiui ikilo grsm (Lemyre ir
373
Smith, 1985; Pettigrew ir kiti, 1998; Thompson ir Crocker, 1985). Vieno tyrimo metu emesns socialins padties studeni draugijos nars apie kitas kalbjo nepagarbiau nei auktesn padt uimanios draugijos nars (Crocker ir kiti, 1987). Galbt mons, kuri socialin padtis saugi, jauia maesn poreik bti pranaesni. Daugybje tyrim, kuri dalyviai bdavo skatinami galvoti apie mirt (pavyzdiui, parayti trump rain apie mirties keliamas emocijas), jie taip pat pasijusdavo nesaugs, daug palankesni vidinei grupei ir taresni iorins grups atvilgiu (Greenberg ir kiti, 1990; 1994; Harmon-Jons ir kiti, 1996; Schimel ir kiti, 1999; Solomon ir kiti, 2000). Kito tyrimo metu paaikjo, kad baltieji, galvodami apie mirt, gali netgi pajusti didesn simpatij rasistams, rodinjantiems savosios grups pranaum (Greenberg ir kiti, 2001). Galvodami apie mirt valdome baim. Nuo mirties grsms atsiribojama eminant tuos, kurie kelia nerim, metant ik j pasaulirai. Kadangi mons ir taip jauiasi paeidiami dl savo mirtingumo, prietarai sutvirtina t sitikinim sistem, kuriai ikyla grsm. Galvodami apie mirt mons taip pat gali siekti toki kolektyvini patiri, kaip bendrumas ir altruizmas (McGregor ir kiti, 2001). Primenant, kad vis laukia mirtis, galima sustiprinti svarbias visuomens iniciatyvas. Prie 2004 met Jungtini Valstij prezidento rinkimus visuomenei buvo priminta apie mirt - paprayta prisiminti, kaip jie jautsi po rugsjo 11osios ipuoli, parodytos nuotraukos apie tos dienos vykius. Rezultatas: padidjo parama prezidentui George Bushui ir jo antiterorizmo politikai (Landau ir kiti, 2004). Irane pateikus studentams uuominas apie mirt, padidjo j parama saviudi terorist ipuoliams prie Jungtines Valstijas (Pyszczynski ir kiti, 2006). Visa tai pera mint, kad vyras, abejojantis savo jgomis ir savarankikumu, savo vyrikj vaizd gali stiprinti teigdamas, jog moterys apgailtinai silpnos ir nesavarankikos. I ties, kai Joelis Grube, Randy Kleinhesselinkas ir Kathleen Kearney (1982) pateik Vaingtono universiteto jaunuoliams stebti vaizdo juostoje raytus jaun moter pokalbius dl darbo, nelabai palankiai save vertinantiems vyrams nepatiko stiprios, netradicini pair moterys. Palankiai save vertinantys vyrai itokioms moterims teik pirmenyb. Eksperimentai patvirtina ry tarp savojo vaizdio ir prietar: kai mons jauiasi utikrintai, jie palankiau vertina iorin grup; kai j savivertei ikyla grsm, savo vert jie stengiasi stiprinti menkindami iorin grup (Fein ir Spencer, 1997; Spencer ir kiti, 1998). Arizonos universiteto mokslinink grup nesutinka, kad iors grups grsms prigimtis veikia suvokim apie j (Cottrell ir Neuberg, 2005; Maner ir kiti, 2005). Pavyzdiui, kai grasinama vidins grups saugumui, mons akylai iekos iorins grups pykio enkl. Tyrjams suadinus eksperimento dalyvi susirpinim saugumu (pavyzdiui, parodius baisius filmukus), baltieji pastebjo juodaodi vyr ir arab veiduose daugiau pykio.
Susijaudin, mgdiodami pranaesnius u save ir su jais lygindamiesi js klojate ilgalaiks neskms pamat; js priveriate brolius ir seseris neksti vienas kito." Samuel Johnson, cituojama James Bosvvell,
Life of Samuel Johnson, 1791
(Samuelio Johnsono gyvenimas") baims valdymas

(terror management)
Pagal baims valdymo teorij" mons naudoja apsaugines emocines ir paintines reakcijas (tarp j - tvirt prisiriim prie kultrins pasauliros ir prietar), susidr su mintimis apie savo mirtingum
374
SANTYKIAI
Niekinama iorin grup tarnauja dar vienam tikslui - poreikiui sustiprinti vidin grup. Kaip pamatysime 13 skyriuje, bendro prieo suvokimas suvienija grup. Auktosios mokyklos dvasia tviriausia bna tada, kai vyksta rungtyns su stipriausiu varovu. Darbinink draugikum labiausiai stiprina bedras prieikumas administracijai. Kad tvirtint naci reim Vokietijoje, Hitleris pasinaudojo yd grsms" mitu. Niekinant iorin grup galima sustiprinti vidin. Kai poreikis priklausyti yra patenkinamas, mons noriau pripasta iorines grupes, rao Mario Mikulinceris ir Phillipas Shaveris (2001). Vieno eksperimento metu grups Izraelio student pasmonje jie suadino priklausomybs pojt tokiais odiais kaip meil, parama, apkabinimas, o kitus studentus veik neutraliomis svokomis. Po to studentai turjo skaityti rain, kur tariamai para arba j kolega ydas, arba arabas. Tie studentai, kuri pasmon buvo veikiama neutraliais odiais, tariamo ydo studento rain pripaino geresniu nei tariamo arabo. Tie, kuri pasmon buvo diegtas priklausymo pojtis, tokio alikumo neparod.
Suinteresuotumas vengti prietar

Suinteresuotumas veria mones ne tik bti prietaringais, bet ir vengti prietar. Kad ir kaip stengtums ugniauti nepageidaujamas mintis, - apie maist, roman su draugo partnere, kritikum kitos grups atvilgiu, - kartais nepavyksta nuvyti j alin (Macrae ir kiti, 1994; Wegner ir Erber, 1992). Tai ypa bdinga vyresnio amiaus monms, kur gebjimas slopinti nepageidaujamas mintis ir tuo paiu ugniauti senus stereotipus pamau silpsta (Bartholow ir kiti, 2006; von Hippel ir kiti, 2000). Patricia Devine ir jos bendradarbiai (1989, 2000) rao, kad ir maai, ir labai prietaringi mons kartais reaguoja panaiai. Visi patiriame, kad nepageidaujamos (disonuojanios) mintys bei jausmai ilieka ilgai. Sulauyti prietaring prot nra lengva. Susidrus su maumos atstovu gali nevalingai sijungti stereotipinis mstymas. Ir suprantantys, ir smerkiantys homoseksualus gali pasijusti nejaukiai, autobuse sddami alia homoseksualo (Monteith, 1993). Susidr su nepastamu juodaodiu netgi besididiuojantys es neprietaringi gali reaguoti atsargiai. E. J. Vanmanas su bendradarbiais (1990) atliko tok eksperiment: baltiesiems buvo rodomos skaidrs, vaizduojanios baltuosius ir juodaodius, ir liepta tariamai su jais bendrauti bei nusprsti, ar mogus, kur pamat, jiems patikt. Nors eksperimento dalyviai man, kad juodaodiai jiems patinka labiau nei baltieji, j veido iraika bylojo k kita. Prietaisai parod, kad ivydus juodj, buvo aktyvesni tie eksperimento dalyvio veido raumenys, kurie dirba susiraukiant, o ne ypsantis. Emocij apdorojimo centras smegenyse taip pat tampa aktyvesnis, kai mogus pamato nepastam kitos rass atstov (Hart ir kiti, 2000). Prietarus tiriantys mokslininkai tvirtina, kad j galima ivengti (Crandall ir Eshelman, 2003; Kunda ir Spencer, 2003). Noras vengti prietar gali skatinti mones keisti savo mintis bei jausmus. Suvok atotrk tarp to, kaip jie turt jaustis, ir kaip i ties jauiasi, stiprios savimons mons pajunta kalt
375
ir bando nuslopinti savo prietaring reakcij (Bodenhausen ir Macrae, 1998; Macrae ir kiti, 1998; Zuwerink ir kiti, 1996). Skirtingai nei aplinkos diktuojamas poreikis (kai nesinori bti blogai vertinamiems), vidinis suinteresuotumas vengti iankstini nuostat (nes bti prietaringam - negerai) sumaina net nesmoningus j pasireikimus, pastebi Devine ir jos bendradarbiai (2005). Ivada: veikti tai, k Devine vadina proiu vadovautis prietarais", nra lengva. Jei pastebite, kad vadovaujats nevalingomis prielaidomis ar jausmais, nenusiminkite: tai normalu. Svarbu, k js darote tai suvok. Ar leidiate, kad ie jausmai diktuot slygas js elgsenai? Ar, prieingai, juos kompensuojate stebdami savo elgsen ir taisydami j kitose situacijose?
APIBENDRINIMAS Kokie yra motyvaciniai prietar altiniai?

moni suinteresuotumas veikia prietarus. Neviltis gimdo prieikum kur mons kartais ilieja ant atpirkimo oi" ar konkuruojani grupi. mons taip pat suinteresuoti laikyti save ir savo grupes pranaesnmis u kitas grupes. Net primityvi naryst grupje skatina palankiau vertinti savj grup nei kitas. Ikilusi grsm vaizdiui ir poreikis priklausyti kam nors sustiprina alikum vidinei grupei. Pabaigai - linksmesn gaida: suinteresuotumas vengti prietar gali padti monms veikti prot jais vadovautis.
Kokie yra paintiniai prietar altiniai?

K d suprastume stereotipus ir prietarus, pravartu prisiminti, kaip dirba ms protas. Kaip a mstymas apie pasaul ir jo supaprastinimas veikia ms stereotipus? Ir kaip stereotipai veikia sprendimus?
Naujesnis poiris prietarus, kur paskatino stereotip studijos (9.4 pav.), vadovaujasi naujais socialinio mstymo tyrimais. Svarbiausia mintis: stereotipikus sitikinimus ir prietaringas nuostatas lemia ne tik socialins slygos ir galimyb tokiu bdu nukreipti savo prieikum, bet ir faktas, kad tai yra normalaus moni mstymo alutiniai produktai. Daugelis stereotip kyla ne tiek i pagieingos irdies, kiek i proto veiklos. Kaip ir iliuzijos, kurios yra ms gebjimo interpretuoti pasaul alutinis produktas, stereotipai gali bti ms bandymo supaprastinti sudting pasaul alutinis produktas.
Kategorizavimas: moni skirstymas grupes

Vienas i bd supaprastinti ms aplink yra kategorizavimas - pastangos sutvarkyti pasaul sugrupuojant objektus (Macrae ir Bodenhausen, 2000, 2001). Biologas klasifikuoja augalus ir gyvnus. mogus klasifikuoja mones. Taip darosi lengviau apie juos mstyti. Jei grups nariai turi tam tikr
376
SANTYKIAI
9.4 PAVEIKSLAS Psichologini straipsni, kuriuose paminti stereotipai (ar io odio vediniai), skaiius deimtmeiais
altinis: PsycINFO.
8000
6000
4000
2000
1966-1975
1976-1985
1986-1995
1996-2005
panaum, jei dauguma tarptautins mokslinink draugijos nari yra imintingi, o dauguma krepinink - aukti, inodami, kad mons priklauso vienai i i grupi, jau tursime naudingos iankstins informacijos (Macrae ir kiti, 1994). Stereotipai kartais subalansuoja naudingos informacijos ir ieikvot pastang santyk" (Sherman ir kiti, 1998). Stereotipai parodo painimo veiksmingum.
Spontanikas kategorizavimas
Ypa lengva ir naudinga pasikliauti stereotipais, kai trksta laiko (Kaplan ir kiti, 1993), esame susirpin (Gilbert ir Hixon, 1991), esame pavarg (Bodenhausen, 1990), esame susijaudin (Esses ir kiti, 1936; Stroessner ir Mackie, 1993) ir esame per jauni, kad pajgtume vertinti vairov (Biernat, 1991).
Etnikumas ir lytikumas iandieniniame pasaulyje yra veiksmingos kategorijos. sivaizduokime Tom, 45 met amiaus afrikiei kilms amerikiet, Naujojo Orleano nekilnojamojo turto agent. tariu, kad js juodaodio vyro" vaizdis nustelbia kitas kategorijas: vidutinio amiaus", verslininkas" ir JAV pietini valstij gyventojas". Eksperimentai atskleidia, kad rasei tam tikras kategorijas priskiriame spontanikai. Panaiai kaip spalv visum skaidome atskiras spalvas, taip negalime atsispirti pagundai skirstyti mones pagal rases. Tiems, kuri protviai buvo labai vairs, priklijuojame paprastas Juodojo" ar baltojo" etiketes, tarsi ios kategorijos i ties bt juodos ir baltos. Vertindami kit odius mons danai bna pamir, kas k pasak, taiau prisimena, kas kokios rass buvo (Hevvstone ir kiti, 1991; Stroessner ir kiti, 1990; Taylor ir
377
kiti, 1978). itoks kategorizavimas pats savaime nereikia prietar, taiau jis sukuria jiems pagrind. Ties pasakius, jis btinas prietarams. Socialinio tapatumo teorija teigia, kad atriai jauiantiems savo socialin tapatum svarbu teisingai suskirstyti mones mus ir juos. Nordami patikrinti, ar tai tiesa, Jimas Blascovichius ir jo bendradarbiai (1997) palygino turinius rasini prietar mones (kurie atriai jaut savo rasin tapatum) su j neturiniais. Ir vieni, ir kiti vienodai greitai suklasifikavo baltus, juodus ir pilkus ovalus. Taiau kiek laiko prireik kiekvienai grupei, kad jie suskirstyt mones pagal ras? Prietaringieji utruko ilgiau, ypa kai jiems buvo parodyti ne visai aikios rass moni veidai (r. 9.5 pav.), ir j noras suskirstyti mones arba mus" (savo rass atstovus), arba juos" (kitos rass atstovus) buvo akivaizdesnis. Prietarams reikalingas moni skirstymas pagal rases.
9.5 PAVEIKSLAS moni skirstymas pagal rases
Suvokti panaumai ir skirtumai

sivaizduokite tokius objektus: obuolys, kd, pietukas. Tendencija vienai grupei priklausanius objektus laikyti panaesniais nei i ties yra, labai stipri. Ar obuoliai buvo raudoni? Ar vis kdi atkalts buvo tiesios? Ar visi pietukai buvo geltoni? Kai klasifikuojame dvi to paties mnesio dienas, sivaizduojame, kad jos yra artimesns pagal oro temperatr, palyginti su dviem skirting mnesi dienomis. mons spja, kad atuoni dien, sakykime, lapkriio 15 ir 23, temperatros skirtumas yra maesnis nei t pai atuoni dien vidutins temperatros skirtumas tarp lapkriio 30 ir gruodio 8 (Krueger ir Clement, 1994). Tas pats principas galioja ir monms. Priskirdami k nors vienai ar kitai grupei - sportinink, studijuojani dram, matematikos dstytoj - panaumus grups viduje ir skirtumus tarp grupi danai perdedame (S. E. Taylor, 1981; Wilder, 1978). Grupavimas gali sukelti iorins grups homogenikumo efekt - sitikinim, kad visi jie" yra panas ir skiriasi nuo ms" ir nuo ms grups" (Ostrom ir Sedikides, 1992). Kadangi mums apskritai patinka mons, kurie, kaip sivaizduojame, panas mus, ir nepatinka tie, kuriuos laikome kitokiais, natralus rezultatas yra alikumas vidinei grupei (Byrne ir Wong, 1962; Rokeach ir Mezei, 1966; Stein ir kiti, 1965). Vien tai, kad sprendim prim grup, gali paskatinti paalieius pervertinti grups vieningum. Jei konservatoriai nedidele persvara laimi rinkimus, analitikai daro ivad, kad mons tapo konservatyvs". Jei panaia persvara laimi liberalai, rinkj nuostatos ilieka beveik nepakitusios, taiau dabar teigiama, kad al apm liberalios nuotaikos". Ar sprendim priima grups dauguma, ar paskirtas grups vadovas, mons link manyti, kad jis atspindi visos grups poir (Allison ir kiti, 1985-1996). Per 1994 m. vykusius rinkimus JAV respublikonai gavo daugum kongrese, surink 53 procentus bals (iuose rinkimuose nedalyvavo didioji dalis suaugusi gyven-
Atsakykite negalvodami: kokios rass yra i moteris? Maiau prietaringi mons atsako greiiau, ir. j baim suklysti yra maesn (tarsi galvot: Argi tai svarbu?").
iorins grups homogenikumo efektas (outgroup homogeneity effect) Manymas, kad iorins grups nariai yra panaesni vienas kit nei vidins grups nariai. Todl Jie yra panas; mes esame skirtingi".
378
SANTYKIAI
Moterys labiau panaios viena kit nei vyrai." Lordas (ne ledi) Chesterfieldas
toj). Analitikai tai pavadino Amerikos politikos revoliucija", ems nuoliaua", vandenyno pokyiais". Netgi 2000-j met JAV prezidento rinkimai, praktikai pasibaig lygiosiomis, buvo interpretuojami kaip pralaimjusio kandidato, Alo Gore, nepripainimas, nors jis i ties gavo daugiau rinkj bals. Kalbdami apie savo grup greiiau velgiame joje vairov: Daugelis neeuropiei veicarus laiko homogenika tauta. Taiau veicarijos gyventojai save laiko skirtingais - kalbaniais pranczikai, vokikai ir italikai. Daugelis angl kilms amerikiei visus kilusius i Lotyn Amerikos gyventojus sumeta" vien krv. O i Meksikos, Kubos, Puerto Riko ar kitos Lotyn Amerikos alies kil mons mato reikmingus skirtumus (Huddy ir Virtanen, 1995). Studeni draugijos nars kiekvienos kitos draugijos nares laiko ne tokiomis skirtingomis kaip jos paios (Park ir Rothbart, 1982).
alikumas savosios rass atvilgiu

(om-race bias)
Tendencija tiksliau atpainti savo rass atstov veidus.
Apskritai, juo geriau k nors pastame, juo geriau matome ten esani vairov (Brown ir Wootton-Millward, 1993; Linville ir kiti, 1989). Juo maiau pastame, juo daniau mstome stereotipais. Juo grup maesn ir silpnesn, juo maiau jai skiriame dmesio ir juo daniau vertiname stereotipikai (Fiske, 1993; Mullen ir Hu, 1989). Mes skiriame dmes galingiesiems. Galbt pastebjote tok dalyk: jie - bet kurios kitos, ne js, rasins grups nariai - panas netgi savo ivaizda. Daugelis i ms prisimintume nemaloni situacij, kai supainiojome du kitos rass mones ir kaip kito vardu pavadintas mogus pasak: Manote, kad mes visi panas". Johno Brighamo, June Chance, Alvino Goldsteino bei Roy Malpasso Jungtinse Valstijose ir Haydeno Elliso kotijoje atlikti eksperimentai parod, kad kit rasi mons i ties atrodo panaesni nei savo rass (Chance ir Goldstein, 1981, 1996; Ellis, 1981; Meissner ir Brigham, 2001). Baltiesiems studentams parodius kelet baltaodi ir kelet juodaodi veid atvaizd ir po to papraius atpainti juos, maiytus tarp kit nuotrauk, pastebimas alikumas savosios rass atvilgiu. Studentai tiksliau atpasta baltj veidus nei juodaodi ir danai klysta atpaindami juodaodi veidus, kuri apskritai nebuvo mat. Kaip rodo 9.6 pav., juodaodiai lengviau atpasta kit juodaod nei baltj (Bothwell ir kiti, 1989). Panaiai ispan kilms amerikieiai greiiau atpasta kitus Lotyn Amerikos gyventojus, matytus prie por valand, nei angl kilms amerikieius (Platz ir Hosch, 1988). Tai galioja ir u laboratorijos sien, pastebi Danielis Wrightas ir jo bendradarbiai (2001). Baltaodis arba juodaodis mokslininkas Piet Afrikos Respublikos ir Anglijos prekybiniuose centruose kreipdavosi juodaodius arba baltuosius. Vliau paprayti atpainti tuos mokslininkus, mons geriau atpaindavo priklausiusius j rasei. Tai nereikia, kad mes nepajgiame velgti skirtum kit rasi moni veiduose. Veikiau irdami kitos rass at-
379
9.6 PAVEIKSLAS alikumas savosios rass atvilgiu

Baltieji eksperimento dalyviai tiksliau atpasta baltj veidus nei juodaodi; juodaodiai eksperimento dalyviai tiksliau atpasta juodaodi veidus nei baltj. Nuotraukoje vaizduojamo mogaus ras altinis: P. G. Devine ir R. S. Malpass, 1985.
stov veidus pirmiausia pastebime grup (tai senas mogus"), o ne individualius bruous. Susidr su savo grups atstovu maiau dmesio kreipiame ras ir bname atidesni individualioms savybms (Levin, 2000).
Skirtingumas: isiskiriani moni suvokimas

Kiti ms pasaulio suvokimo bdai taip pat gimdo stereotipus. Saviti mons ir simenantys arba ekstremals vykiai danai uvaldo ms dmes ir ikreipia vertinimus.
Skirtingi mons
Ar esate kada nors atsidr situacijoje, kai buvote vienintelis pagal ras, lyt ar tautyb? Jei taip, tai dl to, kad skyrts nuo kit, tikriausiai buvote labiau pastebimas ir sulaukte padidinto dmesio. Juodaodis tarp baltj, vyras tarp moter ar moteris tarp vyr yra labiau pastebimi, todl paprasiau sutirtinti j gersias arba blogsias savybes (Crocker ir McGraw, 1984; S. E. Taylor ir kiti, 1979). Daniausiai manome, kad ikiliausias grupje (krintantis akis) yra u visk atsakingas (Taylor ir Fiske, 1978). Jei stebsime Do, vidutins reikms grups nar, pamanysime, kad jo taka grupei yra didesn nei vidutin. Ar pastebjote, kad ir jus kiti apibdina pagal rykiausias savybes bei poelgius? Pasakykite monms, kad tas ar anas yra paraiutininkas ir tenisininkas, silo Lori Nelson ir Dale Milleris (1995), ir jie apie t mog galvos kaip apie paraiutinink. Jei papraysite, kad iam mogui irinkt dovan knyg, jie parinks knyg apie paraiutizm, o ne apie tenis. mogus, namuose laikantis ir alt, ir un, bus labiau laikomas ali, o ne un myltoju. mons taip pat atkreipia dmes tuos, kurie nepateisina lkesi (Bettencourt ir kiti, 1997). Kaip ir iem ydinti gl, intelektas labiau pastebimas ten, kur jo nesitikima", - sak Stephenas Carteris (1993, p. 54), apraydamas savo kaip juodaodio intelektualo patyrim. Iskirtinumo suvokimas emos socialins padties, bet labai gabiems asmenims darbe padeda patraukti dmes, taiau jie taip pat turi ir atkakliau dirbti, kad rodyt, jog tikrai yra gabs (Biernat ir Kobrynowicz, 1997).
380
SANTYKIAI
Ellen Langer ir Lois Imber (1980) pademonstravo, kaip kuo nors isiskiriantiems monms rodomas dmesys. Harvardo studentams jos parod vaizdajuost, kurioje nufilmuotas skaitantis mogus. Studentai rod didesn dmes, kai jiems bdavo teigiama, kad tai ne iaip sau mogus, bet sergantis viu, homoseksuaas ar milijonierius. Jie pastebdavo savybes, kurias neatkreipdavo dmesio kiti irovai, ir vertino kategorikiau. Tie, kurie man, jog vyras serga viu, pastebjo ypatingus veido bruous ir kno judesius, todl laik j labiau isiskirianiu i daugumos" nei kiti irovai. Dmesys, kur skiriame kitokiems monms, sukuria iliuzij, kad jie skiriasi labiau nei i ties. Jei kas nors manyt, kad js intelekto koeficientas prilygsta genijaus intelektui, jie tikriausiai jumyse pastebt tai, k kitu atveju visai neatkreipt dmesio. Skirtingumas stiprina savimon. Bdami tarp baltj, juodaodiai kartais jauia iskirtin dmes. Daugelis teigia, kad juos spokso, susidomj juos aptarinja ir blogai aptarnauja (Swim ir kiti, 1998). Kartais klystame manydami, kad aplinkiniai reaguoja ms iskirtinum. Dartmuto koledo mokslininkai Robertas Kleckas ir Angelo Strenta (1980) tai pastebjo, kai leido koledo studentms patirti, k jauia mogus sudarkytu veidu. Merginos man, kad eksperimento tikslas yra vertinti, kaip mons reaguos nugrimuot ant veido rand; randas per vis skruost drieksi nuo deins ausies iki lp. Tikrasis eksperimento tikslas buvo pasiirti, kaip paios students, priverstos jaustis kitokiomis, suvoks aplinkini elges su jomis. Nugrimavus veidus, tyrjas kiekvienai dalyvei leido paiai veidrodlyje pamatyti tobulai atrodant rand. Kai mergina paddavo veidrodl, tyrjas patepdavo rand drkinamuoju skysiu", kad grimas nesutrkint". I ties tariamas drkinamasis skystis" rand nuvalydavo. Po to vykdavo ird veriantis veiksmas. Jauna moteris, siaubingai drovdamasi savo tariamai sudarkyto veido, kalbdavosi su kita moterimi, kuri nemat jokio sudarkymo ir neinojo, kas buvo vyk anksiau. Jei esate kada nors panaiai drovjsi, pavyzdiui, dl fizins negalios, spuogo ar dl neklusni plauk, turbt suprasite i susidrovjusi moter. Palyginti su tomis, kurioms buvo teigta, kad pokalbio partners paprasiausiai galvoja, es joms yra alergija, moterys sudarkytais veidais" labai jautriai reagavo tai, kaip panekovs jas iri. Joms atrod, kad ios labiau sitempusios, neatidios ir globjikos. I ties stebtojai, kurie vliau peririnjo vaizdo juost ir analizavo, kaip eksperimento dalyvs elgsi su panekovmis sudarkytais veidais", nepastebjo joki elgesio skirtum. Drovdamosi dl to, kad yra kitokios, merginos sudarkytais veidais" klaidingai interpretavo elges bei komentarus, kuri kitu atveju nebt pastebjusios. Tad drovaus maumos atstovo ir daugumos bendravimas gali sukurti tamp, nors ir bt grindiamas gerais ketinimais (Devine ir kiti, 1996). Tomas, apie kur inoma, kad jis homoseksualus, susitinka su Bilu, kuris yra heteroseksualus. Tolerantikas Bilas nori bendrauti kaip su visais. Taiau neb-
381
damas tikras dl savs, jis truput varosi. Tomas, tikdamasis prasto neigiamo poirio, Bilo dvejojim klaidingai palaiko prieikumu ir jauia apmaud. Kiekvienas gali patirti k nors panaaus. Sudarantys daugum (viename tyrime tai buvo Manitobos [Kanados provincija] baltieji) danai vadovaujasi nuomonmis, metastereotipais" apie tai, pagal kokius stereotipus juos vertina mauma (Vorauer ir kiti, 1998). Netgi palyginti neprietaringi Kanados baltieji, Izraelio ydai ar Amerikos krikionys gali pajusti, kad maumos laiko juos prietaringais, arogantikais ar globjikais. Jei Dordas nerimauja, kad Gamalas j laiko tipiku isilavinusiu rasistu", kalbdamasis su Gamalu jis bus atsargesnis. Stigmos pojtis. mons skiriasi stigmos pojiu - tuo, kiek, j manymu, kiti vertins juos stereotipikai. Pavyzdiui, homoseksualai ir lesbiets skiriasi savo tarumu, jog aplinkiniai visus j poelgius interpretuos j homoseksualumo prasme (Lewis ir kiti, 2006; Pinel, 1999, 2004). Matyti save visur prasismelkiani prietar auka yra ir gerai, ir blogai (Branscombe ir kiti, 1999; Dion, 1998). Blogai, kadangi sivaizduojantys danai tamp aukomis patiria stres dl nuolatins stereotip ir sivaizduojamo prieikumo baims, todl j savijauta bna bloga. Europoje gyvenantys amerikieiai, kurie jauiasi es stigmatizuoti, t. y. mano, kad europieiai juos niekina, igyvena didesn nerim nei tie, kurie mano, kad juos irima normaliai. Gerai, kadangi suvokus prietarus apsaugoma savivert. Jei koks nors mogus yra bjaurus, sakome sau: K gi, jo bjaurumas nra skirtas man asmenikai". Be to, prietar ir diskriminavimo suvokimas sustiprina socialinio tapatumo pojt ir padeda mums prisijungti prie sociali kolektyvini veiksm. stigmos pojtis
(stigma consciousness)
Asmens tikjimasis, kad jis patirs diskriminacij,
Gyvi pavyzdiai
Ms protas taip pat renkasi iskirtinius atvejus kaip trumpiausi keli grupms vertinti. Ar juodaodiai yra geri sportininkai? Na, yra Venus ir Serena Williams bei Shauille O'Nealas. Taip, sakyiau, jie - geri sportininkai." Atkreipkite dmes atsakym lmus mstymo proces: stingant bendravimo su konkreia socialine grupe patirties, prisimenami ios grups pavyzdiai ir jais remiantis daromi apibendrinimai (Sherman, 1996). Be to, susidrus su, tarkime, nedraugiku juodaodiu, gali bti suadinamas stereotipinis mstymas, skatinantis kiek galima sumainti kontaktus su ia grupe (Hendersen-King ir Nisbett, 1996). Apibendrinant pavienius atvejus, gali kilti problem. Gyvi pavyzdiai, nors ir greiiau ikylantys atmintyje, retai kada bdingi didesnei grupei. yms sportininkai, nors ir neeiliniai bei simintini, nra geriausi pavyzdiai, kai reikia daryti ivadas apie talenting sportinink pasiskirstym visoje etninje grupje. Sudarantys maum labiau isiskiria, todl dauguma taip pat gali juos pervertinti. Sakykite, kiek js alyje yra musulmon? Nemusulmonik ali gyventojai danai perdeda santyk. Pavyzdiui, Jungtinse Valstijose per
382
III dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
Ispanakaibi 19%^
Juodaodiai 30%
sivaizduojama JAV gyventoj sudtis, 1990 m. Ispanakalbiai 9%
Tikroji JAV gyventoj sudtis, 1990 m.
9.7 PAVEIKSLAS Gyvventoj daugumos pervertinimas

altinis: 1990 Gallup Poli (Gats, 1993)
2003 Gallupo apklaus maiau nei 0,5 procento gyventoj teig es musulmonai (Saad, 2003). 1990 met Gallupo apklausos ataskaitoje sakoma, kad vidutinis amerikietis labai ipuia JAV juodaodi ir ispan kilms gyventoj skaii (r. 9.7 pav.). Vlesns Gallupo apklausos metu paaikjo, kad vidutinis amerikietis galvoja, jog 21 proc. vyr yra homoseksuals ir 22 proc. moter yra lesbiets (Robinson, 2002). Kartotini tyrim duomenimis, tik 34 proc. vyr ir 1-2 proc. moter yra homoseksualios orientacijos (National Center for Health Statistics, 1991; Smith, 1998, Tarmann, 2002). Myronas Rothbartas ir jo bendradarbiai (1978) atskleid, kad iskirtiniai atvejai taip pat skatina stereotipus. Jie pateik Oregono universiteto studentams 50 skaidri, kuri kiekvienoje buvo nurodytas vyro gis. Vienai student grupei pateikt 10 vyr gis buvo truput didesnis nei 6 pdos (6 pdos ir 4 coliai). Kitai student grupei buvo nurodyta, kad i 10 vyr gis gerokai virija 6 pdas (6 pdos ir 11 coli). Vliau paklausti, kiek vyr buvo auktesni nei 6 pd, studentai, kuriems buvo parodyti vidutinikai auktagiai vyrai, j skaii padidino 5 procentais. Tie, kuriems buvo parodyti labai aukto gio vyrai, prisimindami klydo 50 procent. Vlesniame eksperimente studentams buvo pateikta 50-ies vyr, i kuri 10 vykd arba nesmurtinius (pavyzdiui, kak suklastojo), arba smurtinius nusikaltimus (pavyzdiui, iprievartavo), veiksm apraymai. Didioji dalis student, kuriems buvo parodytas smurtini nusikaltim sraas, perdtai vertino nusikalstam veiksm skaii. Iskirtini, ekstremali atvej galia uvaldyti dmes leidia paaikinti, kodl viduriniosios klass atstovai taip perdtai vertina tarp j ir emesns klass esanius skirtumus. Juo maiau mes inome apie tam tikrus mones, juo reikmingesni mums gyvi pavyzdiai (Quattrone ir Jons, 1980). Prieingai nei teigia stereotipai apie ilaikomas karalienes", besi vainjanias kadilakais, skurde gyvenani moni siekiai daniausiai yra tokie patys kaip ir viduriniosios klass, ir jie mieliau apsirpint patys nei priimt visuomens param (Cook ir Curtin, 1987).
Ypatingi vykiai
Stereotipai remiasi prielaida, kad priklausymas grupei ir asmenins savybs yra susijusios tarpusavyje (italai yra emocingi", ydai gudrs", buhalteriai - pedantai"). Net geriausiais atvejais dmesys neprastiems vykiams gali lemti ivadas apie iliuzines ssajas. Kadangi ypatingus vykius reaguojame jautriau, dar greiiau pastebime vienu metu vykstanius du neprastus vykius. Davidas Hamiltonas ir Robertas Giffordas (1976) klasikiniame eksperimente pademonstravo iliuzin koreliacij. Jie parod studentams skaidres, kuriose buvo teigiama, kad vairs mons, A grups" arba B grups" nariai, padar kak pageidautina arba nepageidautina. Pavyzdiui, A grups narys Donas aplank sergant draug ligoninje". A grup apibdino dvi-
383
gubai daugiau teigini nei B grup, taiau abiejose grupse keturiems nepageidautiniems poelgiams teko devyni pageidautini. Kadangi teiginiai apie B grup ir nepageidautinus veiksmus buvo retesni, j sutapimas - pavyzdiui, B grups narys Alenas lenk stovinio automobilio sparn ir neinformavo apie vyk" - buvo neprastas derinys, atkreips moni dmes. Todl studentai perdtai vertino maumos" grups (B) nepageidautin veiksm dan ir buvo jai grietesni. Atminkime tai, kad A grups nari skaiius buvo dvigubai didesnis, o B grups nari atlikt nepageidautin veiksm santykis i ties buvo toks pat, kaip ir A grups nari. Be to, studentai neturjo jokio iankstinio nusiteikimo B grups atvilgiu ir gavo informacij sistemingiau, nei gaut kasdieniame gyvenime. Nors mokslininkai ginijasi, kodl itaip vyksta, jie sutaria, kad atsiranda iliuzin koreliacija, kuri yra dar vienas rasini stereotip altinis (Berndsen ir kiti, 2002). iniasklaida atspindi ir maitina reikin. Kai vyras, prisipains, kad yra homoseksualus, k nors nuudo arba iprievartauja, jo homoseksualumas danai bna paminimas. Kai t pat padaro heteroseksualas, jo seksualin orientacija retai kada bna paminima. Kai Markas Chapmanas ov John Lenon, o Johnas Hinckley jaunesnysis - prezident Reagan, buvo atkreiptas dmesys j abiej psichikos ligos fakt. Ir upuolimai, ir gydymasis psichiatrijos ligoninje - palyginti reti dalykai, todl j deriniui iniasklaida skyr ypating dmes. Tokie reportaai sustiprina koreliacijos tarp 1) polinkio smurt ir 2) homoseksualumo ar psichikos sutrikim iliuzij. Prieingai nei studentai, vertin grupes A ir B, mes danai bname i anksto alikai nusiteik. Vlesni Davido Hamiltono ir Terrence Rose atlikti tyrimai (1980) rodo, kad dl iankstini stereotip galime velgti" koreliacijas ten, kur j nra. ie mokslininkai dav Kalifornijos universiteto Santa Barbaros filialo studentams perskaityti sakinius, kuriuose vairiais bdvardiais apibdinami skirting profesini grupi nariai (Buhalteris Juanas yra drovus ir atidus"). I ties kiekviena profesija buvo vienodai danai apibdinama kiekvienu bdvardiu; buhalteriai, gydytojai ir pardavimo agentai vienodai danai buvo drovs, turtingi ir mokantys bendrauti. Taiau studentai galvojo, kad jie daniau skait apie drovius buhalterius, turtingus gydytojus ir nekius pardavjus. Student turimi stereotipai paskatino juos velgti koreliacij ten, kur jos nebuvo, itaip tvirtinant savo stereotipus.
Atribucija: ar pasaulis teisingas?

Bandydami suprasti kit moni veiksmus, danai padarome tai, kas 3 skyriuje buvo pavadinta pagrindine atribucijos klaida: moni poelgius taip danai aikiname j vidiniu nusiteikimu, kad neatkreipiame dmesio aplinkybes. i klaida atsiranda i dalies dl to, kad dmes sutelkiame mones, o ne situacijas. Pirmiausia atkreipiamas dmesys ras arba lyt, o kitos aplinkybs paprastai maiau pastebimos. Retai kada bdavo pastebima, kad ver-
384
SANTYKIAI
g elgsen slygoja vergov; prieingai, verg elgesys buvo aikinamas j prigimtimi. Iki pastarojo meto panaiai aikinome numanomus skirtumus tarp moter ir vyr. Kadangi sunku buvo velgti, kaip mones varo lyi vaidmenys, vyr ir moter elges aikinome iskirtinai j gimtomis savybmis. Kuo labiau mons tiki, kad mogikosios savybs nesikeiia, tuo stipresni yra j stereotipai (Levy ir kiti, 1998).
alikas palankumas grupei

Thomas Pettigrew (1979, 1980) parod, kaip atribucijos klaidos slygoja alik grups nari poelgi aikinim. Savo grups nariams leidiame abejoti: Ji paaukojo, nes yra geros irdies; jis atsisak, nes to reikalavo susiklosiusios aplinkybs". Aikindami kit grupi nari elges, mes daniausiai galvojame apie blogiausia: Jis paaukojo, kad gyt palankum; ji atsisak, nes yra savanaud". Todl, kaip jau anksiau pastebjome iame skyriuje, stumteljimas, kur baltieji palaiko paprasiausiu nerangumu", jei stumteljo kitas baltasis, virsta smurto veiksmu", jei stumteli juodaodis (Duncan, 1976). Gerus ne grups nari poelgius daniausiai atmetame. Juos galime laikyti ypatingu atveju" (Jis i ties isilavins ir darbtus - visai nepanaus kitus..."), laimingu atsitiktinumu ar iskirtiniu privalumu (Ji tikriausiai stojo todl, kad ioje medicinos mokykloje trksta moter"), aplinkybmis (Esant tokioms aplinkybms, k dar galjo padaryti yktus kotas, jei ne sumokti vis sskait?") ar aikinti papildomomis pastangomis (Studentai i Azijos gauna geresnius paymius, nes jie labai daug mokosi"). Nepalankiose aplinkybse esanioms ir kuklum pabrianioms grupms (pavyzdiui, kinams) is alikas palankumas grupei (Fletcher ir Ward, 1989; Heine ir Lehman, 1997; Jackson ir kiti, 1993) nra bdingas. alikas palankumas grupei gali subtiliai atsispindti ms kalboje. Grup Paduvos (Italija) universiteto mokslinink, vadovaujam Anns Maass (1995, 1999), pastebjo, kad kito vidins grups nario teigiami poelgiai danai bna apibdinami kaip jo bendrieji charakterio bruoai (pavyzdiui, Karen yra paslaugi"). Kai atitinkamai pasielgia ne grups narys, daniausiai sakoma, kad tai ypatingas, pavienis veiksmas (Karmen atidar duris vyrui, kuris jo pasiramsiuodamas lazdele"). Kai poelgis bna neigiamas, ypatingumas sukeiiamas vietomis: Erikas j stumteljo" palyginti su Enrikas elgsi agresyviai". Maass grupei tarnaujant tendencingum vadina lingvistiniu tarpgrupiniu tendencingumu. Anksiau pastebjome, kad kaltinant auk galima pateisinti kaltinaniojo pranaum (r. 9.1 lentel). Noras kaltinti atsiranda tada, kai iorins grups neskms susiejamos sujos nari ydomis, pastebi Milesas Hewstone (1990): Jiems nepasisek, nes yra kvaili; mums nepasisek, nes mes nesistengme". Jei su moterimis, juodaodiais ar ydais buvo pasielgta blogai, vadinasi, jie patys kakaip turjo tai iprovokuoti. Kai britai, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, privert grup vokiei civili pasivaikioti po Bergeno-Belzeno
alikas palankumas grupei

(group-serving bias)
Grupei nepriklausani nari teigiam poelgi aikinimas iorinmis prieastimis; neigiam poelgi priskyrimas j charakteriui (pateisinant tokius pat savo grups nari poelgius).
385
9.1 LENTEL. Kaip socialinis tapatumas palaiko stereotipus Vidin grup

Nuostata Suvokimas Neigiamo poelgio aikinimas Palankumas Heterogenikumas (mes esame skirtingi) Situacijomis
Iorin grup
meiimas Homogenikumas (jie yra panas) Charakterio savybmis
koncentracijos stovykl, vienas j pastebjo: Kokie siaubingi nusikaltliai turjo bti ie kaliniai, jei su jais buvo itaip elgiamasi". (Toks alikas palankumas savo grupei iliustruoja motyvus, grindianius ir prietar, ir painimo reikinius. Motyvacija ir painimas, emocijos ir mstymas - neatskiriami.)
Teisingo pasaulio reikinys

Daugelyje eksperiment, atlikt Vaterlo ir Kentukio universitetuose, Melvinas Lerneris ir jo bendradarbiai (Lerner, 1980; Lerner ir Miller, 1978) pastebjo, jog pakanka vien tik stebti terorizuojam nekalt mog, kad auka atrodyt menkesn. Lerneris (1980) pastebjo, jog toks aukos nuvertinimas kyla i poreikio tikti, kad a esu teisingas mogus, gyvenantis teisingame pasaulyje, kuriame mons gauna tai, ko nusipelno". Jis teigia, kad mus nuo pat ankstyvos vaikysts moko, jog u gera atlyginama, o u bloga - baudiama. Atkaklus darbas ir doryb duoda naudos; tingumas ir amoralumas - ne. Nuo ia iki prielaidos, kad klestintys mons privalo bti geri, o keniantys nusipeln savo likimo - tik vienas maytis ingsnelis. Daug tyrim atskleid teisingo pasaulio reikin (Hafer ir Begue, 2005). sivaizduokite, kad dalyvaujate Lernerio emocij iraikos suvokimo eksperimente (Lerner ir Simmons, 1966). Vienai dalyvei atsitiktins atrankos bdu tenka atlikti siminimo uduot. Kai tik ji suklysta, gauna stiprius elektros smgius. Js kartu su kitais stebite jos emocin reakcij. Po to, kai pamatote, kad auka gavo stipr smg, tyrjas paklausia, kaip js tai vertinate. Kaip atsakytumte? Kad j ujauiate? Bt galima to tiktis. Ralphas Waldo Emersonas ra: Kankiniui nemanoma nuplti garbs". Deja, prieingai, eksperimentai parod, kad kankinius galima paeminti. Kai stebtojai bdavo bejgiai pakeisti aukos likim, jie danai j atstumdavo. itokius rezultatus numat romn satyrikas Juvenalis: Gauja romn seka paskui Likim... ir neapkenia t, kuriuos jis pasmerk". Linda arli ir jos bendradarbiai (1989, 1999) rao, kad teisingo pasaulio reikinys veikia ms emocijas seksualins prievartos auk atvilgiu. arli pateik monms isamius santyki tarp vyro ir moters apraymus. Pavyz-
teisingo pasaulio reikinys

(Just-world phenomenon)
moni polinkis tikti, kad pasaulis yra teisingas ir todl mons gauna tai, ko nusipelno, o nusipelno to, k gauna.
386
SANTYKIAI
Teisingo pasaulio reikinys. Autorins teiss The New Yorker Collection, 1981, Robert Mankoff, i cartoonbank.com. Visos teiss isaugotos. Pasaulyje nra teisybs
v. o ~ o
-
Pasaulyje yra iek tiek teisybs

G o
o
l
(
f
V
Pasaulis yra teisingas

U o
'M
Klasikinis pavyzdys - Senojo Testamento pasakojimas apie Job, ger mog, kur itiko siaubinga neskm. Jobo draugai taria, kad jis padar kak pikta, jei itaip kenia, nes pasaulis yra teisingas.
diui, moteris pavakarieniavo su savo virininku, paskui nuvaiavo jo namus, abu igr po taur vyno. Vieniems buvo duotas vyki apraymas su laiminga pabaiga: Tada jis nusived mane prie sofos. Jis pam mane u rankos ir papra tekti u jo". Tokia pabaiga, velgiant retrospektyviai, nieko nenustebino, ir jie avjosi vyro bei moters charakterio savybmis. Kiti gavo tos paios situacijos apraym su kitokia pabaiga: Tada jis tapo labai grubus ir stumteljo. Jis pargriov mane ant sofos ir iprievartavo". Perskait toki pabaig mons man, kad tai buvo neivengiama, ir apkaltino moter dl elgesio, kuris pirmajame scenarijuje atrod ess be priekait. Juo stipresnis iki rugsjo 11-osios teroro ipuoli buvo jausmas, kad pasaulis yra teisingas, juo didesn stres mons patyr po i vyki ir juo labiau troko kerto (Kaiser ir kiti, 2004). Taigi nors sitikinimas, kad pasaulis yra teisingas, gali bti siejamas su trokimu atkurti teisingum, jis labiau siejamas su poiriu, kad pasaulis jau yra teisingas. Pavyzdiui, prieinimasis vairioms antidiskriminacinms programoms kyla ne tik dl prietar, bet ir dl nuomons, kad tai paeist teisingumo ir teisybs standart (Bobocel ir kiti, 1998). i tyrim rezultatai veria teigti, kad mons bna abejingi socialinei neteisybei ne todl, jog jiems nerpi teisingumas, bet todl, jog jie nemato jokios neteisybs. Manantys, kad pasaulis teisingas, yra sitikin, kad seksualins prievartos aukos elgsi provokuojaniai (Borgida ir Brekke, 1985), kad sumuta sutuoktin pati iprovokavo mutynes (Summers ir Feldman, 1984), kad vargai nenusipeln gyventi geriau (Furnham ir Gunter, 1984), kad ligoniai patys atsakingi u savo lig (Gruman ir Sloan, 1983). Tokie sitikinimai leidia skms lydimiems monms teigti, kad ir jie nusipeln to, k turi. Turtingieji ir sveikieji gali manyti, kad j skm ir kit neskm yra pelnyta. Susiedami skm su dorybe, o nelaim su moralinmis klaidomis, laimingieji gali jausti pasididiavim ir vengti atsakomybs u nelaiminguosius.
387
mons niekina nevykl netgi tada, kai jo nelaim akivaizdiai slygojo neskm. mons ino, kad azartini loim rezultatai yra tik skm arba neskm, kuri neturt daryti takos loj vertinimui. Taiau vis tiek negali atsispirti pagundai vertinti lojus pagal j laimjim dydius. Nekreipdami dmesio tai, kad protingas sprendimas gali duoti blogus rezultatus, jie pralaimjusius laiko ne tokiais gabiais (Baron ir Hershey, 1988). Advokatai ir vertybini popieri biros makleriai gali taip pat save vertinti pagal rezultatus ir imti didiuotis, kai pasiseka, ar smerkti save, kai nepavyksta. Taiau laikantis prielaidos, kad pasaulis yra teisingas, atmetami nekontroliuojami veiksniai, kurie gali niekais paversti geriausias pastangas.
APIBENDRINIMAS Kokie yra paintiniai prietar altiniai?

Pastarj met moksliniai tyrimai rodo, kad stereotipai, kuriais grindiami prietarai, kyla i ms mstysenos, kuriai bdinga supaprastinti pasaul[. mons suskirstomi pagal kategorijas sureikminant panaum grups viduje ir skiriamuosius grupi poymius. Isiskiriantis mogus, pavyzdiui, maumos atstovas, domina labiausiai. Mes pastebime tokius jo skirtumus, kuriuos iaip nekreiptume dmesio. Kai vienu metu vyksta du neeiliniai vykiai (pavyzdiui, maumos atstovas vykdo neprast nusikaltim), pasireikia iliuzin koreliacija tarp mogaus ir poelgio. Poelgi aikinimas charakterio savybmis gali sukelti alik palankum grupei: kai iorins grups nari neigiami poelgiai aikinami j charakterio savybmis, o teigiami poelgiai sumenkinami. t Aukos kaltinimas taip pat kyla i plaiai paplitusio sitikinimo, kad mons gauna tai, ko nusipeln, nes pasaulis yra teisingas.
Kokios yra prietar pasekms?

Svarbu inagrinti ne tik prietar prieastis, bet ir j pasekmes. Stereotipai gali tsivirtinti amiams: j buvimas neleidia jiems keistis. Stereotipai taip pat gali sukurti savj realyb. Net jei i pradi stereotipai bna neteisingi, j buvimas gali paversti juos teisingais. Neigiami tvirtinimai, grindiami prietarais, gali pakenkti moni veiklos rezultatams ir daryti poveik diskriminavimo interpretavimui.
Amini stereotipai
Prietarai - tai iankstinis vertinimas, kurio nemanoma ivengti: n vienas i ms nesame abejingi socialiniams vykiams, visi skaiiuojame rodymus, patvirtinanius ar paneigianius ms iankstines nuomones. Iankstinis vertinimas veikia dmes, interpretavim ir prisiminimus Jei individ priskiriame kuriai nors kategorijai, pavyzdiui, tam tikrai rasei ar lyiai, mintyse i karto ikyla tai kategorijai bdingos savybs. Johanne Huartas su bendradarbiais (2005) atliko tyrim, kuriame dalyvavo Belgijos universiteto studentai. Studentams buvo parodyti veidai, sukurti panaudojant 70 proc. vy-
388
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
0% (moters veidas)
10%
20%
30%
40%
50%
9.8 PAVEIKSLAS Kategorizavimas veikia atmint

Jei mogui bdavo parodytas 70 proc. vyro veidas, vliau j prisimindavo kaip labiau vyrik bruo (Huart ir kiti, 2005).
Etikets veikia tarsi kaukianios sirenos, mus apkurtindamos ir neleisdamos pastebti subtilesni skirtum, kuriuos kitu atveju btume suvok". Gordon Allport,
The Nature ofPrejudice, 1954
(Prietar prigimtis")
rams bding bruo ir 30 proc. - moterims (arba atvirkiai). Tie, kuriems buvo parodyti daugiau vyrik bruo turintys veidai, vliau (kaip ir reikjo tiktis) teig, kad tai buvo vyrikio veidas, taiau jiems klaidingai atrod, kad tai buvo gerokai vyrikesni bruo veidas (kaip 9.8 pav. pavaizduota, tarkime, 80 proc. vyrik bruo turinti nuotrauka). Prietarai veikia ir ms aikinimus. Kai grups narys pasielgia taip, kaip buvo tiktasi, tai ikart pastebime: ms spjimai pasitvirtino. Kai grups nario poelgis nesutampa su ms lkesiais, j galime aikinti ypatingomis aplinkybmis (Crocker ir kiti, 1983). Kai mogus neatitinka stereotipo, jis gali atrodyti kitoks. Kai vieniems monms pasakome, kad krepin aid Marija, o kitiems, kad - Markas, Marija gali bti laikoma sportikesne nei Markas (Biernat, 2003). Taigi nuo stereotip priklauso kito mogaus elgesio interpretavimas (Kunda ir Sherman-Williams, 1993; Sanbonmatsu ir kiti, 1994; Stangor ir McMillan, 1992). Galbt ir js galite prisiminti, kaip, nors ir labai stengts, negaljote pakeisti kito mogaus nuomons apie jus ir buvote klaidingai suprastas. Tikimyb, kad bsite klaidingai suprastas, kyla tada, kai kiti i js tikisi ko nors nemalonaus (Wilder ir Shapiro, 1989). Williamas Ickesas ir jo bendradarbiai (1982) tai pademonstravo atlikdami eksperiment su studentiko amiaus vaikin poromis. Vien kiekvienos poros nar tyrjai melagingai perspdavo, kad jo porininkas yra vienas nedraugikiausi moni, su kuriais pastaruoju metu yra tek kalbti". Po to abu eksperimento dalyviai bdavo supaindinami ir penkias minutes paliekami vieni du. Kitos eksperimentins grups studentams buvo teigta, kad j porininkai yra labai draugiki. Abiej eksperimentini grupi nariai buvo draugiki naujam pastamam. Ties pasakius, tie, kurie tikjosi, kad naujas pastamas bus nedraugikas, ypa stengsi bti draugiki, ir j ypsenos bei kiti draugikumo enklai iprovokavo atitinkam reakcij. Taiau (prieingai tiems, kurie i anksto buvo nuteikti palankiai) tie, kurie tikjosi, kad kitas eksperimento dalyvis bus nedraugikas, atsakomj draugikum aikino savo perdtu draugikumu: su naujuoju pastamu, es, elgsi tarsi su vaiku. Vliau jie iuo mogumi maiau pasitikjo ir jo elges vertino kaip nelabai draugik. Nepaisant nuoirdaus partnerio draugikumo, neigiamas alikumas paskatino iuos studentus velgti" prieikum, slypint u prievartins ypsenos". Jiems niekada nebt taip atrod, jei nebt tuo tikj.
389
60%
70%
80%
90%
100% (vyro veidas)
Mes i ties pastebime faktus, nesutampanius su stereotipu, taiau net ir jie daro maesn poveik nei galtume tiktis. Susidr su nebdingu atveju, perkeldami j kit kategorij galime igelbti stereotip (Brewer ir Gaertner, 2004; Hewstone, 1994; Kunda ir Oleson, 1995, 1997). Brit vaik susikurtas draugikj mokyklos policinink (kuriuos jie laiko ypatinga kategorija) vaizdis nepagerina policinink vaizdio apskritai (Hevvstone ir kiti, 1992). is skirstymas potipius - moni, nukrypstani nuo standarto, priskyrimas kitai grupei - padeda isaugoti stereotip, kad policininkai yra nedraugiki ir pavojingi. Kitas bdas priimti prietaring informacij pripainti, kad stereotipas negalioja absoliuiai visiems. Nam savininkai, kuri juodaodiai kaimynai yra malons, gali susidaryti nauj stereotip apie isilavinusius vidurins klass juodaodius". is skirstymas pogrupius pogrupio stereotipo formavimas - sukelia neymius stereotipo pokyius, nes stereotipas tampa labiau diferencijuotas (Richards ir Hevvstone, 2001). Potipiai yra grups iimtis; pogrupiai pripastami kaip grups dalis.
skirstymas [ potipius
(subtyping) moni, nukrypstani nuo stereotipo, skirstymas grupes, laikant juos ypatinga, kitokiomis savybmis isiskiriania, kategorija.
skirstymas pogrupius
(subgrouping) moni, neatitinkani stereotipo, priskyrimas naujam pogrupiui, priskiriant jam ir nauj stereotip.
Diskriminacijos poveikis: isipildant! pranayst

Nuostatos gali sutapti su socialine hierarchija ne tik dl to, kad taip galima j paaikinti, bet ir dl diskriminacinio ios hierarchijos poveikio aukoms. Nemanoma be paliovos kalti mogui galv teigini apie jo reputacij ir nepakeisti jo charakterio", - ra Gordonas Allportas (1958, p. 139). Jei pirt spragteljimu galtume baigti visokeriop diskriminacij, bt naivu, jei baltj dauguma itart juodaodiams: Tautieiai, baigsi sunks laikai! Dabar galite apsivilkti kostiumus arba ieigines sukneles ir bti portfelius neiojaniais virininkais bei specialistais". Priespaudai pasibaigius, ji dar veikia tarsi socialins pagirios. Savo darbe The Nature of Prejudice (Prietar prigimtis") Allportas iskyr 15 galim engimo pasekmi. Allportas man, kad visas jas galima suskirstyti du pagrindinius tipus - savs kaltinim (pasitraukimas, neapykanta sau, agresyvumas savo grups atvilgiu) ir aplinkybi kaltinim (atkirtis, tarumas, didiavimasis savo grupe). Jei priespauda sukelia neigiam padarini - tarkime, padidja nusikalstamumas - mons gali tuo teisinti diskriminavim: Jei iuos mones sileisime savo kvartal, nekilnojamojo turto vert staiga kris".
390
SANTYKIAI
Suprantama, engiami mons isiugdo stipr prieikum kultrai, kurios egzistavim jie utikrina savo darbu, ir kurios turt tegauna menk dal". Sigmund Freud,
The Future ofan lllusion, 1927
(Iliuzijos ateitis")
Matematikos pamokos kietos!" Paaugli kalba kalbanti" ll Barb (vliau iimta i prekybos)
Ar btent toks yra diskriminavimo poveikis aukoms? Privalome bti apdairs, kad nesutirtintume spalv. Juodaodi kultra ir stilius daugeliui - garbingas paveldas, ne tik reakcija represijas (Jons, 2003). Tad kol baltaodi jaunimas mokosi nepabrti etnini skirtum ir vengti stereotip, jauni afrikiei kilms amerikieiai vis labiau didiuojasi savo etnikumu ir vis palankiau vertina etninius skirtumus", - pastebi Charlesas Juddas ir jo kolegos (1995). Taiau kaip parod pora eksperiment, kuriuos atliko Carlas Wordas, Markas Zanna ir Joelis Cooperis (1974), socialiniai sitikinimai gali bti save patvirtinantys. Pirmojo eksperimento dalyviai Prinstono universiteto baltaodiai studentai ved darbo interviu su baltaisiais ir juodaodiais mokslo asistentais, kurie atliko kandidat darb vaidmenis. Kai kandidatas bdavo juodaodis, interviu vedjai sddavo toliau, padarydavo 50 procent daugiau kalbos klaid, interviu trukdavo ketviriu valandos trumpiau nei interviu su baltuoju kandidatu. sivaizduokite, kad su jumis kalbasi mogus, sdintis toli nuo js, mikiojantis ir palyginti greitai ubaigiantis pokalb. Ar tai neturt takos js prisistatymui arba js nuomonei apie interviu vedj? Kad tai isiaikint, tyrjai atliko antr eksperiment, kurio metu specialiai parengti interviu vedjai elgsi su studentais taip, kaip pirmajame eksperimente buvo elgiamasi su juodaodiais arba baltaisiais kandidatais. Perirjus vaizdo raus paaikjo, kad tie, su kuriais buvo elgiamasi kaip su juodaodiais pirmajame eksperimente, atrod nervingesni ir maiau kompetentingi. Be to, interviu dalyviai patys juto skirtum: tie, su kuriais buvo elgiamasi kaip su juodaodiais, savo panekovus vertino kaip neadekvaius ir nelabai draugikus. Tyrjai padar ivad, kad dalis juodaodi darbo rezultat problem" susij su ... paia bendravimo aplinka". Kaip ir isipildanti pranayst (prisiminkime 3 skyri), prietarai veikia savo objektus.
Stereotipo grsm
stereotipo grsm
(stereotype threat) Trikdantis nuogstavimas, susidrus su neigiamu stereotipu, kad juo remiantis mogus bus vertinamas. Prieingai nei isipildani pranaysi, kurios paties sugalvot reputacij kala [ savojo A samprat stereotipo grsms poveikis yra betarpikas.
Atsidr situacijoje, kai kiti tikisi, kad jums nesiseks, dl atsiradusio nerimo galite patvirtinti tok sitikinim. A esu septint deimt kops emagis vyras. Kai mane pasirenka savo krepinio komand jaunesni ir auktesni aidjai, danai tariu, kad jie mano, jog a komandai bsiu vargas, todl pradedu nepasitikti savimi ir blogiau aisti. Claude Steele ir jo bendradarbiai reikin vadina stereotipo grsme - baims bti vertintam remiantis neigiamu stereotipu (Steele, 1997; Steele ir kiti, 2002). Stevenas Spenceris, Steele ir Diane Quinn (1999) atliko kelet eksperiment, kuriuose dalyvavusiems vyrams ir moterims, turintiems panaius matematikos pagrindus, pateik labai sunk matematikos test. Kai buvo pasakyta, kad nesitikima skirting vyr ir moter rezultat ir kad ia nebus vertinamas joks grupinis stereotipas, moter rezultatai prilygdavo vyr rezultatams. Kai buvo pasakyta, kad io skirtumo tikimasi, moterys labai rykiai patvirtino joms
391
primest stereotip (r. 9.9 pav.). Nusiminusios dl nepaprastai sunki testo klausim jos, matyt, m dar labiau baimintis, ir tai pablogino j rezultatus. Stereotipus gali iprovokuoti iniasklaida. Paulas Daviesas ir jo bendradarbiai (2002, 2005) vyrams ir moterims parod kelet komercini reklam ir pasak, kad bus tikrinama, kaip jie simin detales. Pusei eksperimento dalyvi buvo parodytos tik neutralios reklamos; kitai pusei - reklamos, kuriose kartais bdavo vaizduojamos bukagalvs" moterys. Pamaiusios stereotipinius portretus, moterys net tik blogiau u vyrus atliko matematikos test, bet ir maiau domjosi matematikos ir tikslij moksl studijomis bei karjera ioje srityje. Ar rasiniai stereotipai gali bti isipildantys? Steele ir Joshua Aronsonas (1995), pateik sudtingus verbalinio gebjimo testus baltiesiems ir juodaodiams, patvirtino, kad gali. Juodaodi rezultatai buvo blogesni u baltj tik tada, kai ie testai buvo atliekami esant didelei stereotip grsmei. Jeffas Stone ir jo bendradarbiai (1999) teigia, kad stereotip baim taip pat daro poveik ir sportiniams rezultatams. Juodaodiai pasirod blogiau nei prasta, kai golfo uduotis buvo pavadinta sportinio intelekto" testu, o baltieji pasirod blogiau, kai ta pati uduotis buvo pavadinta gimt sportini gebjim" testu. Neigiam stereotip priminimas - baltieji negali auktai iokti" arba Juodaodiai nesugeba mstyti" - gali neigiamai paveikti rezultatus, teigia Stone (2000). Jei mokiniams pasakoma, kad jie rizikuoja patirti neskm (tai bdinga maum paramos programoms), mokiniai, sako Steele (1997), gali atsiriboti nuo mokyklos ir iekoti saviverts patvirtinimo kitur (r. 9.10 pav.). I ties nuo atuntos iki deimtos klass afrikiei kilms amerikiei mokini mokymosi rezultat ir saviverts ryys silpnja (Osborne, 1995). Be to, studentai, kuriems teigiama, kad jie auktj mokykl ar akademin grup pateko dl lyties ar rass, danai mokosi blogiau u tuos, kuriems buvo teigta, kad jie yra gabs (Brown ir kiti, 2000). Todl geriau skatinti studentus tikti savo galimybmis, pastebi Steele. Kitame jo vadovaujam grups mokslinin-
9.9 PAVEIKSLAS Neatsparumas stereotipams ir moter bei vyr matematikos testo rezultatai
Stevenas Spenceris, Claude Steele ir Diane Quinn (1999) pateik vienodai gabiems vyrams ir moterims sunk matematikos test. Kai eksperimento dalyviams buvo teigta, kad vyr ir moter rezultatai turt skirtis, moterys test atliko blogiau nei vyrai. Kai stereotipo grsms neliko (pasakius, kad tikimasi vienod rezultat), moterys test atliko taip pat skmingai, kaip ir vyrai.
Skirtumas tarp vyr ir moter rezultat didelis, kai jo buvo tiktasi
Skirtumas tarp vyr ir moter rezultat, kai jo nebuvo tiktasi
392
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
k eksperimente juodaodiai studentai tinkamai reagavo j raini kritik, kai jiems buvo pasakyta: Nesivarginiau, jei perskaits js laik nebiau susidars nuomons, kad galite pasiekti auktesnius standartus, kuriuos esu minjs" (Cohen ir kiti, 1999). Taiau kaip stereotipo grsm kenkia rezultatams? Vienas kelias - paintinis. Stereotipo grsm iblako dmes: pastangos, reikalingos stereotipui paneigti, reikalauja intensyvesns protins veiklos ir apsunkina siminim (Croizet ir kiti, 2004; Schmader ir Johns, 2003; Steele ir kiti, 2002). Kitas poveikis - motyvacinis: dl stereotip grsms labiau bijomasi suklysti ir todl gali bti sunkiau atlikti uduotis (Keller ir Dauenheimer, 2003; Seibt ir Foster, 2004), o stereotipo grsm lydintis psichologinis susijaudinimas gali pakenkti sudting test rezultatams (Ben-Zeev ir kiti, 2004; O'Brien ir Crandall, 2003). (Prisiminkime 8- skyri Grups taka": kit buvimo keliamas susijaudinimas danai pagerina lengv uduoi rezultatus ir trukdo atlikti sunkias uduotis.) Jei neigiamo stereotipo grsm gali pakenkti rezultatams, tai gal teigiami stereotipai gali juos pagerinti? Margaret Shih, Toddas Pittinsky ir Nalini Ambady (1999) patvirtino i galimyb. Kai azijiei kilms amerikietms prie atliekant matematikos test buvo uduoti biografiniai klausimai, kurie siejosi su j lytimi, rezultatai rykiai pablogjo (palyginti su kontroline grupe). Kai moterims buvo primintas j azijietikas tapatumas, rezultatai pagerjo. Neigiami stereotipai trukdo siekti ger rezultat, o teigiami, atrodo, padeda.
Ar stereotipai paveria moni sprendimus tendencingais?

Tafp, stereotipai paveria sprendimus tendencingais, taiau ia yra ir teigiamas aspektas: atskirus asmenis mons danai vertina palankiau nei grupes, kurioms jie priklauso (Miller ir Felicio, 1990). Anne Locksley, Eugene Borgida ir Nancy Brekke pastebjo, kad vertinant pastam mog stereotipai daro minimal arba nedaro jokio poveikio nuomonei apie mog" (Bor-
9.10 PAVEIKSLAS Stereotipo grsm

Neigiamo stereotipo keliama grsm gali pabloginti rezultatus ir paskatinti
atsiriboti.
Pablogj rezultatai (Students blogai ilaiko matematikos egzamin.)
Kultriniai stereotipai (Moterims nesiseka matematika.)
Stereotipo grsm (Student gali neilaikyti matematikos egzamino.)
Atsiribojimas ouo stereotipu paenklintos srities (Matematika nra svarbi mano bsimam darbui.)
393
Claude Steele apie stereotip grsm

XX a. devintojo deimtmeio pabaigoje per vien posd Miigano universiteto komitete, kur buvo svarstomos [vairiausios universiteto problemos, pastebjau dom dalyk: vienodais rezultatais ilaik stojamuosius (SAT), maumoms priklausantys studentai vliau gaudavo blogesnius paymius nei j kolegos i vyraujanios grups. Netrukus Stevenas Spenceris, Joshua Aronsonas ir a pastebjome, kad tai yra nacionalinis reikinys; jis buvo stebimas daugelyje auktj mokykl ir kitose grupse, kur gebjimams buvo priskiriami neigiami stereotipai, pavyzdiui, moter, studijuojani auktj matematik. Blogesnius mokymosi rezultatus lm ne grupi pasiruoimo skirtumas. Jie buvo bdingi visiems pasiruoimo lygiams (nustatomiems pagal SAT rezultatus). Galiausiai mes atlikome laboratorin tyrim suinteresuotai grupei pateikdami uduot i srities, kuri pagal galiojusius stereClaude Steele otipus jiems negaljo sektis. Taip pat pastebjome, kad neskms galima ivengti, kai stereotipas, atliekant t pai uduot, praranda aktualum: kai paalinama stereotip grsm" - taip mes galiausiai pavadinome reikin. ie duomenys paskatino tyrinti toliau: isiaikinti, kaip sumainti stereotip grsm ir neigiamjos poveik. Pamau mes supratome du svarbius dalykus: pirma - gyvenimo aplinkybs turi didel reikm psichikai ir antra tokie aspektai, kaip amius, ras ir lytis, reikmingai prisideda kuriant ias aplinkybes.
gida ir kiti, 1981; Locksley ir kiti, 1980, 1982). Jie tai pastebjo pateik Minesotos universiteto studentams pramanus apie Nenss gyvenimo naujienas. Tariam telefonini pokalbi apraymuose Nens pasakojo draugei, kaip ji reagavo tris skirtingas situacijas (pavyzdiui, kai prie jos parduotuvje kibo niekingas tipas). Vieniems studentams buvo pateikti pasakojimai, kur Nens reagavo rytingai (liep tam tipui pasitraukti), kitiems - kur ji buvo pasyvi (paprasiausiai nekreip dmesio, kol mogus nepasitrauk). O dar viena student grup gavo t pai informacij, tik tas asmuo buvo ne vardu Nens, o Polas. Kit dien studentai prognozavo, kaip Nens (arba Polas) elgsis kitose situacijose. Ar tai, kad studentai inojo asmens lyt, turjo kok nors poveik j prognozms? Jokio. Tikjimui, kad asmuo elgsis rytingai, dar tak tik tai, k studentai suinojo apie asmen prie dien. Asmens lyties inojimas netgi neturjo jokio poveikio j nuomonei apie vyrikum ar moterikum. Lyi stereotipai liko gulti ant lentynos; studentai vertino Nens ir Pol kaip mones. iuos duomenis galima paaikinti prisiminus 3 skyriuje aprayt svarb princip. Turint 1) bendrj (pagrindin) informacij apie grup ir 2) triviali, bet ryki informacij apie konkret jos nar, rykioji informacija paprastai ugoia bendrosios informacijos poveik. Tai ypa bdinga, kai asmuo neatitinka tradicinio tos grups nario vaizdio (Fein ir Hilton, 1992; Lord ir kiti, 1991). Pavyzdiui, sivaizduokite, kad jums pasako, kaip dauguma moni elgsi dalyvaudami konformistikumo tyrimo eksperimente, paskui js stebite
394
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
trump interviu su vienu i tariam eksperimento dalyvi. Ar reaguosite kaip tipikas irovas - pasikliausite tuo, k igirdote per interviu ir nekreipsite dmesio pagrindin informacij apie tai, kaip dauguma moni elgsi i ties? mons danai tiki tokiais stereotipais, taiau nekreipia juos dmesio, kai gauna tikinam, bet klaiding informacij. Todl dauguma tiki, kad politikai yra sukiai", bet ms senatorius Donsas yra doras". Nenuostabu, kad mons yra labai blogos nuomons apie politikus, taiau daniausiai vl irenka tuos paius. ie duomenys leidia paaikinti msl, aptart skyriaus pradioje. inome, kad lyties stereotipai yra 1) stiprs, taiau 2) menkai teveikia vertinant vyro ar moters darb. Dabar matome, kodl. mons gali turti stiprius lyties stereotipus, taiau nekreipti j u o s dmesio vertindami konkret asmen.
Stiprs stereotipai yra svarbs

Taiau stiprs ir tariamai aktuals stereotipai i ties veikia ms nuomon apie kitus (Krueger ir Rothbart, 1988). Kai Thomas Nelsonas, Monica Biernat ir Melvinas Manisas (1990) pateik studentams vertinti vyr ir moter g nuotraukose, jie vyrus laik auktesniais net ir tada, kai jie ir moterys buvo vienodo gio, arba kai buvo pasakyta, kad ioje imtyje lytis neturi nieko bendra su giu, ir net tada, kai u tikslum buvo silomos pinigins premijos. Vlesniame tyrime Nelsonas, Michele Acker ir Manisas (1996) Miigano universiteto studentams parod kit universiteto ininerijos ir medicinos fakultet student nuotraukas ir kiekvieno studento interes apraymus. Net kai buvo pasakyta, kad ioje imtyje yra vienodas vyr ir moter skaiius i kiekvieno fakulteto, tas pats interes apraymas buvo daniau priskiriamas medicinos fakulteto studentei, kai jis bdavo pridtas prie moters nuotraukos. Tad netgi inant, kad stiprus lyties stereotipas niekuo dtas, jo galiai nemanoma atsispirti.
Stereotipai aikinim ir prisiminimus paveria alikais

Stereotip poveikis taip pat gali pasireikti aikinant vykius, pastebi Davidas Dunningas ir Davidas Shermanas (1997). Jei monms pasakoma: Kai kam pasirod, kad politiko pareikimai buvo neteisingi", - jie pagalvos, kad politikas melavo. Jei pasakoma: Kai kam pasirod, kad fiziko teiginiai buvo neteisingi", - mons pagalvos, kad fizikas tik suklydo. Jei pasakoma, kad du mons susikivirijo, daniausiai padaroma ivada, jog vyko mutyns, jei ie du mons yra miko darbininkai, taiau jei besikivirijantieji yra eimyninio gyvenimo konsultantai, manoma, kad tai buvo tik odi dvikova. Moters rpinimasis savo fizine bkle laikoma tutybe, jei ji yra modelis, ir smoningumu - jei ji yra triatlonininke. Po kurio laiko mons danai atpasta" klaidingus vykio apraymus, kurie sutampa su j stereotipiniu aikinimu. Lygiai kaip kaljimas veikia kalinius, daro ivad Dunningas ir Shermanas, taip ir ms stereotip paintinis kaljimas" veikia ms spdius.
395
Kartais susidarome nuomon arba pradedame su kuo nors bendrauti remdamiesi beveik vien stereotipu. Tokiais atvejais galima labai tendencingai vertinti ir prisiminti mones. Pavyzdiui, Charlesas Bondas ir jo bendradarbiai (1988) pastebjo, kad, pain savo pacientus baltieji psichiatrini ligoni sanitarai vienodai danai uvelka tramdomuosius markinius ir baltiesiems, ir juodaodiams. Taiau guldomiems ligonin juodaodiams pacientams tramdomuosius markinius jie uvilkdavo daniau nei baltiesiems. Kaip matome, stereotipai turjo takos. itoks tendencingumas gali reiktis ir subtiliau. Johno Darley ir Pageto Grosso (1983) eksperimente Prinstono universiteto studentai irjo vaizdajuost apie ketvirtok mergait Han. Ji buvo nufilmuota arba skurdiame miesto kvartale, leidiant suprasti, kad yra emesns klass tv vaikas, arba prabangioje priemiesio aplinkoje, darant uuomin, kad yra isilavinusi moni dukra. Papraytos atspti Hanos gabumus, abi irov grups nesivadovavo Hanos socialine kilme; kiekviena grup Hanos gebjimus vertino pagal mergaits lankom klas. Kitiems studentams buvo parodyta ir antra vaizdajuost, kurioje Hana laiko test odiu ir per j vienus klausimus atsako teisingai, o kitus - klaidingai. Tie, kurie buvo susipain su auktesnei socialinei klasei priklausania Hana, man, kad mergaits atsakymai rodo j esant labai gabi, ir vliau prisimin, kad ji daugum klausim atsak teisingai; tie, kurie susipaino su Hana kaip emesnio socialinio sluoksnio atstove, gabumus vertino kaip menkesnius nei reikalaut jos klas ir prisimin, kad mergait neteisingai atsak daugiau nei pus klausim. Taiau prisiminkime: abi grups irjo t pai vaizdajuost. Tad matome, jog tada, kai stereotipai ryks, o informacija apie asmen dviprasmika (ne taip, kaip Nenss ir Polo atveju), stereotipai gali subtiliai paversti sprendimus apie individus alikais. Ir galiausiai mes mones vertiname grieiau, kai j elgesys griauna ms stereotipus (Bettencourt ir kiti, 1997). Moteris, subaranti t, kuris bando ulsti prie j eilje prie kino teatro biliet kasos (Praau stoti eils gal"), atrodo rytingesn u panaiai reaguojant vyr (Manis ir kiti, 1988). JAV Aukiausiasis Teismas, kuriam padjo psichologs Susan Fiske ir jos bendradarbi (1991) liudijimai, tok stereotip taikym velg vienos didiausi alies apskaitos bendrovi Price Waterhouse politikoje, kai Ann Hopkins nebuvo paauktinta partneres. I 88 kandidat paauktinim Hopkins, vienintel moteris, dav bendrovei didiausi peln ir visais poiriais buvo darbti bei tiksli. Kitais poiriais jai reikjo baigti groio mokyklos kursus", kur ji bt imokusi moterikiau vaikioti, kalbti ir rengtis...". Inagrinjs i byl ir mokslinius darbus apie stereotipus, 1989 metais Aukiausiasis Teismas nusprend, kad skatinti vyrus, o ne moteris elgtis rytingai, reikia veikti atsivelgiant lyt":
Mes posdiaujame ne todl, kad nusprstume, ar ponia Hopkins yra avi, o kad isiaikintume, ar partneriai neigiamai reagavo j todl, jog ponia Hopkins yra
396
SANTYKIAI
moteris ... Darbdavys, prietaraujantis rytingumui moter, kuri pareigos reikalauja ios savybs, udaro moter nepakeniam uburt rat: ji netenka darbo, jei elgiasi rytingai, ir taip pat netenka darbo, jei itaip nesielgia.
APIBENDRINIMAS Kokios yra prietar pasekms?

Vadovavimosi prietarais ir stereotipais padariniai gali bti svarbs, ypa kai prietarai ir stereotipai bna giliai [siaknij, kai sprendiama apie nepastamus mones ir kai daromi sprendimai, galiojantys visai grupei. Kai stereotipai sitvirtina, jie daniausiai palaiko patys save ir prieinasi pokyiams. Jie sukuria savj realyb per isipildanias pranaystes. Prietarai taip pat gali pakenkti veiklos rezultatams, kai mons ima nuogstauti, kad kiti juos vertins stereotipikai. Stereotipai lemia, kaip mes suvokiame kitus mones ir interpretuojame vykius.
Post scriptum: ar galime suvelninti prietarus?

Socialiniams psichologams geriau sekasi paaikinti prietarus nei juos paalinti. Kadangi prietarus lemia daugelis tarpusavyje susijusi veiksni, juos igyvendinti nra paprasta. Taiau galime tiktis, kad atsiras bd, kaip juos suvelninti (apie tai kituose skyriuose): jei nevienoda socialin padtis skatina kurti prietarus, galime stengtis kurti santykius, grindiamus bendradarbiavimu ir vienoda padtimi. Jei prietarai danai pateisina diskriminacij, galime reikalauti, kad nebt diskriminuojama. Jei socialins institucijos palaiko prietarus, galime i param panaikinti (pavyzdiui, tikinti iniasklaid, kad ji propaguot rasin santarv). Jei iorins grups atrodo labiau nepanaios ms vidin grup negu i ties, galime pasistengti individualizuoti atskirus j narius. Jei nesmoningi prietarai skatina poelgius, dl kuri jauiame kalt, iuo kalts jausmu galime pasinaudoti kaip paskata atsikratyti prietarais grsto proio. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 metais daugelis i prienuodi buvo taikoma, ir rasiniai bei lyi prietarai i ties sumajo. Moksliniai socialins psichologijos tyrimai taip pat padjo pralauti diskriminacij. Mes labai rizikavome liudydami Ann Hopkins naudai, dl to nra joki abejoni", - vliau ra Susan Fiske (1999).
Kiek mums buvo inoma, niekas iki tol diskriminacijos dl lyties bylose nebuvo pritaiks socialins psichologijos mokslo ini apie stereotipus. ... Jei mums pavyks, naujausius mokslinius stereotip tyrim duomenis galsime i apdulkju-
397
si urnal perkelti molingus teisini debat apkasus, kur jie gali bti naudingi. Jei nepavyks, galime pakenkti klientei, apmeiti socialin psichologij ir sugriauti mano kaip mokslininks reputacij. Tuokart negaljau inoti, kad liudijimas Aukiausiajame Teisme bus skmingas.
Dabar telieka stebti, ar per imtmet paanga toliau pltosis ar, kaip danai nutinka gyventoj skaiiaus augimo ir itekli majimo laikais, antagonizmas ir vl prasiver, tapdamas atviru prieikumu.
Agresija: kai eidiame kitus
Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reikinys Agresija kaip atsakas frustracij Agresija kaip imokta socialin elgsena Kas lemia agresyvum? Nemalons vykiai Suadinimas Agresijos uuominos iniasklaidos taka: pornografija ir seksualinis smurtas iniasklaidos taka: televizija iniasklaidos taka: kompiuteriniai aidimai
K slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas smurtinius kompiuterinius aidimus apie
Grups taka
Mokslini tyrim ivada. Ar provokuojamos agresyvesns u pavienius asmenis? grups
Kaip mainti agresij? Katarsis?

Atkreipkime dmes. Klinikinio tyrjo Martino katarsio analiz Seligmano
Socialinio imokimo poiris Post scriptum: kaip keisti smurt palaikani kultr
ors atsargi Woody Alleno pranayst, kad XX a. deimtajame deimtmetyje moni grobimas taps dominuojania socialins sveikos forma", neisipild, prabg metai nebuvo rams. Galbt rugsjo 11-osios ipuolis buvo dramatikiausias smurto aktas, taiau ne jis nusine daugiausia moni gyvybi. Madaug tuo pat metu per geni kar Konge uvo madaug 3 milijonai moni. Dalis j buvo ukapoti maetmis, kiti mir i bado ir nuo lig, pabg nuo teroro i savo kaim (Sengupta, 2003). Kaimynins Ruandos, kurioje per 1994 met genocido vasar buvo iudyta madaug 750 000 moni (tarp j pus tutsi genties), gyventojai inojo apie mogaus gebjim udyti (Dutton ir kiti, 2005; Staub, 1999). Tai inojo ir Sudano Darfuro srities gyventojai, kai j alies vyriausyb drauge su ginkluotosiomis pajgomis iki 2005 met pabaigos per teroro kampanij nuud daugiau kaip 400 000 moni, o 2,5 milijono ivar i nam. itokia neapykanta bei destrukcija nra retenyb daugelyje Artimj Ryt bei Afrikos ali. Visame pasaulyje ginklams bei kariuomenei kasdien ileidiama daugiau nei du milijardai doleri, u kuriuos bt galima pamaitinti bei ilavinti milijonus skurstanij ir saugoti juos supani aplink. Per pastarj imtmet vyko madaug 250 kar, per kuriuos uvo 110 milijon moni. i mirusij tauta" savo skaiiumi virija Pranczijos, Belgijos, Olandijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos ir vedijos gyventoj skaii kartu sudjus (r. 10.1 pav.). ias aukas nusine ne tik karai, bet ir genocidas: pavyzdiui, 1915-1923 metais Osman imperijos vykdytas genocidas prie armnus, 1937 met 250 000 kin skerdyns Nankinge, kai jie pasidav japon kariuomenei, 1971 met Pakistano genocidas prie Bangladeo gyventojus, nusines tris milijonus gyvybi, ir 1,5 milijono Kambodos gyventoj,
120
100
Ms tarpusavio elgesys yra keisiausias, labiausiai neprognozuojamas ir labiausiai nepaaikinamas i vis reikini, su kuriais esame priversti taikstytis. Visame pasaulyje monijai nra nieko pavojingesnio u pai monij." Lewis Thomas (1981)
Ar yra koks nors bdas apsaugoti monij nuo karo grsms?" Albertas Einsteinas, i laiko Sigmundui Freudui, 1932
(O 'ro w c
10.1 PAVEIKSLAS Kruviniausias amius

XX a. monija buvo labiausiai isilavinusi ir labiausiai udanti per vis istorij (duomenys i Renner, 1999). Sudjus genocid ir mogaus sukelt badmei aukas, dl masini riaui" uvo madaug 182 milijonai moni (VVhite, 2000). Amiaus pabaigoje toki miri majo (Human Security Centre, 2005).
2 o 0
Q W _
> p.b s E o ra
c
O o
>N 'Z
Nuo I iki XV a.
XVI a.
XVII a.
XVIII a.
XIX a.
XX a. (iki 1995 met)
imtmetis
400
SANTYKIAI
Kiekvienas pagamintas autuvas, kiekvienas nuleistas vandenis karo laivas, kiekviena iauta raketa galiausiai reikia vagyst i t, kurie badauja ir nebuvo pavalgydinti, ir i t, kurie la, bet nebuvo aprengti." Prezidento Dvvighto Eisenhowerio kalba, pasakyta Amerikos laikrai redaktori draugijai, 1953
nuudyt nuo 1975 met prasidjusio teroro laikais (Dutton ir kiti, 2005; Sternberg, 2003). Hitlerio vykdytas milijon yd genocidas, Stalino - milijon rus, Mao - milijon kin genocidas ir indn naikinimas Amerikoje nuo Kolumbo laik iki pat XX a. yra nepaneigiami faktai, tad galime teigti, kad iaurumo pilna visame pasaulyje. Ar mes esame panas mitologin Minotaur, kuris buvo pusiau mogus, pusiau vris? Kaip pateisinti t 1941 met vidurvasario dien, kai Lenkijos Jebwabne miestelnai, makabriko smurto pagauti, iud savo miesto ydus, i 1600 yd palikdami tik tuzin gyv (Gross, 2001)? Kaip paaikinti polink kelti skausm? tai keturi io skyriaus klausimai: Ar agresija nulemta biologikai, ar mes jos imokstame? Kokios aplinkybs skatina prieikumo protrkius? Ar iniasklaida daro tak agresijai? Kaip galima sumainti agresij?
Taiau i pradi turime paaikinti agresijos svok.
Kas yra agresija?

mogudi brolijos iaurs Indijoje nariai nuo 1550-j iki 1850-j pasmaug daugiau nei du milijonus moni, tvirtindami, jog tai daro deivs Kali garbei. Taiau mons vartoja termin agresyvus" ir veikliam prekybos darbuotojui apibdinti. Socialiniai psichologai atskiria pasitikini, energing, ryting elgsen nuo tos, kuri sukelia skausm, aloja ar naikina. Pirmoji vadinama atkaklumu, antroji - agresija. 5 skyriuje agresij apibrme kaip fizin ar odin poelg, kuriuo siekiama kam nors sukelti skausm. i svoka neapima netyins alos, pavyzdiui, autoavarij, susidrim aligatvyje ir veiksm, sukeliani skausm, kurio negalima ivengti padedant monms, pavyzdiui, dant gydymo ar pagalbos saviudiams. ia svoka apibdinami smgiai veid ir spyriai, grasinimai ir ugauliojimai, netgi apkalbos ar paaipos; eksperimentuose tai galimyb rinktis, kok skausm suteikti kitam, pavyzdiui, kokio stiprumo elektros smg skirti. ia svoka apibdiname ir turto niokojim, mel ir kitok elges, kurio tikslas - skaudinti. is apibrimas apima dvi skirtingas agresyvumo ris. vri socialinei agresijai bdingas pykio rodymas, ir tyliajai agresijai - aukos tykojimas. Socialin ir tylioji agresija susijusi su skirtingomis smegen sritimis. moni pasaulyje psichologai skiria prieikj" ir instrumentin" agresij. Prieikj agresij sukelia pyktis, jos tikslas - sueisti. Instrumentin agresija reikia, kad siekimas sukelti skausm yra tik priemon kuriam nors kitam tikslui gyvendinti.
agresija
(aggression)
Fizinis ar odinis poelgis, kuriuo siekiama kam nors sukelti skausm.
prieikoji agresija
(hostile aggression)
Agresija, kuri sukelia pyktis ir kuri yra galutinis tikslas (dar vadinama emocine agresija). instrumentin agresija
(instrumentai aggression)
Agresija, kuri yra priemon kitam tikslui pasiekti.
10 kyriu*. AGRESIJA
101
Didioji dalis terorizmo ipuoli yra instrumentins agresijos iraika. Beveik vis saviudik terorizmo kampanij bendras bruoas yra tas, kad jos turi konkret nereligin strategin tiksl", - daro ivad Robertas Pape (2003), istudijavs 1980-2001 metais saviudi vykdytus bomb sprogdinimus. is tikslas - priversti liberalias demokratikas valstybes ivesti karines pajgas i teritorij, kurias teroristai laiko savo gimtine". Arie Kruglanskis ir Shira Fishman (2006) pastebi, kad terorizmo aktus retai vykdo psichikos sutrikim turintys mons. Vykstant konfliktams daniausiai tai naudojama kaip strateginis ginklas. Dauguma kar yra instrumentin agresija. 2003 metais amerikiei ir brit lyderiai Irako puolim apibdino ne kaip siek udyti irakieius, bet kaip instrumentin ilaisvinimo ir apsisaugojimo nuo numanomo masinio naikinimo ginklo veiksm. Prieikoji agresija yra karta"; instrumentin agresija - alta". Dauguma mogudysi yra prieikosios agresijos iraika. Beveik puss j prieastis - ginai, kit - meils trikampiai arba skandalai, paskatinti alkoholio ar narkotik (Ash, 1999). ios mogudysts yra impulsyvs, emocingi veiksmai, ir tai paaikina 110 ali duomenys, kurie rodo, jog vedus mirties bausm mogudysi nesumajo (Costanzo, 1998; Wilkes, 1987). Taiau kai kurios mogudysts ir daugelis kit smurtini kerto bei seksualins prievartos akt yra instrumentins agresijos padariniai (Felson, 2000). Po 1919 met daugiau nei 1000 gauj vykdyt mogudysi buvo altakraujikai apskaiiuotos.
Kokios yra agresijos teorijos?

Analizuodami prieikosios ir instrumentins agresijos prieastis, socialiniai psichologai sutelk dmes tris pagrindines prielaidas: 1) egzistuoja biologikai siaknijusios agresijos paskatos; 2) agresija yra natrali reakcija frustracij; 3) agresijos imokstama.
Agresija kaip biologinis reikinys

Filosofai ginijasi, ar mogus i prigimties yra nepiktybikas, patenkintas kilnus laukinis", ar gyvulys. Pirmasis poiris, kurio laiksi XVIII a. prancz filosofas Jeanas-Jacueas Rousseau (1712-1778), dl socialini piktadarybi kaltina ne mogaus prigimt, o visuomen. Antroji idja, kuri siejama su angl filosofu Thomasu Hobbesu (1588-1679), visuomens statymus laiko btinu mogaus gyvulikumo suvarymo bei kontrols rankiu. XX a. gyvulikj" poir - kad agresyvios paskatos yra gimtos ir todl neivengiamos - palaik Sigmundas Freudas Vienoje (Austrija) ir Konradas Lorenzas Vokietijoje.
402
SANTYKIAI
Instinkt teorija ir evoliucin psichologija

Freudas man, kad moni agresyvumas kyla i savinaikos impulso. is impulsas nukreipia primityvaus mirties poreikio (kuris yra mirties instinktas") energij kitus mones. Lorenzas, gyvn elgsenos ekspertas, agresyvum laik prisitaikymo, o ne savinaikos forma. Ir Freudas, ir Lorenzas laiksi teorijos, kad agresyvioji energija yra instinktyvi (neimokta ir universali). Jei ios energijos neiliesime, ji kaupsis tol, kol sprogs, arba kol atitinkamas stimulas jos neilaisvins". Prielaida, kad agresija yra instinktas, nepasitvirtino, nes tariam mogaus instinkt sra palaipsniui buvo traukti beveik visi manomi moni poelgiai. 1924 metais Vienoje ileistoje socialini moksl knyg apvalgoje buvo ivardyta beveik 6000 tariam instinkt (Barash, 1979). Socialini moksl specialistai stengsi paaikinti socialin poe\g[}[ pavadindami. sismoninimas suteikiant pavadinim yra labai domus: Kodl avys laikosi krvoje?" Todl, kad jas veikia bandos instinktas". I kur jos ino, kad yra valdomos bandos instinkto?" Pairkite jas: jos visada laikosi krvoje!" Instinkt teorija taip pat nepajgia paaikinti skirting moni ir skirting kultr agresyvumo skirtum. Kaip, remiantis mogaus agresyvumo instinktu, paaikinti, kuo taikingi irokzai prie siveriant baltiesiems skiriasi nuo karing irokz po baltj invazijos (Hornstein, 1976)? Nors i ties biologiniai veiksniai daro tak agresyvumui, vis dlto agresija nra instinktyvus elgesys. Taiau ms tolimj protvi agresyvumas kartais paddavo prisitaikyti, pastebi evoliucins psichologijos specialistai Davidas Bussas ir Toddas Shackelfordas (1997). Agresyviais veiksmais buvo stengiamasi apsirpinti itekliais, apsiginti nuo ipuoli, bauginti arba paalinti dl pateli besivaranius konkurentus ir atgrasyti partnerius nuo seksualins neitikimybs. Kai kuriose ikiindustrinse visuomense bti geru kariu reik uimti auktesn padt ir turti geresnes reprodukcijos galimybes (Roach, 1998). Bussas ir Shackelfordas mano, kad agresija kaip prisitaikymo bdas leidia paaikinti palyginti didel vyr agresyvum kit vyr atvilgiu per vis monijos istorij. Tai nereikia, ... jog vyrams bdingas agresijos instinktas" - tam tikra uslopinta energija, kurios perteklius privalo bti ilaisvintas. Veikiau vyrai i savo protvi paveldjo psichologinius mechanizmus", kurie padidina tikimyb, kad j genai bus perduoti bsimoms kartoms.
instinktyvus elgesys
(instinctive behavior)
Natralus, neimoktas elgesys, bdingas visiems tam tikros ries atstovams.
Nervini proces taka

Kadangi agresyvus elgesys yra sudtingas, smegenyse nra vienintelio tako, kuris j kontroliuot. Taiau mokslininkai atrado, kad ir mons, ir gyvnai turi nervines sistemas, valdanias agresij. Kai tyrim metu ios smegen sritys bdavo suadinamos, agresyvumas padiddavo, kai slopinamos sumadavo. Taigi romius gyvnus galima siutinti, o agresyvius - nuraminti.
10 s k y r i u s . A G R E S I J A
403
Vieno eksperimento metu mokslininkai prie valdingos bedions smegen srities, kuri reguliuoja agresij, prijung elektrod. Maesnioji bedion, kuriai buvo duotas elektrod suadinantis jungiklis, imoko j paspausti tuo metu, kai bedion tirone tapdavo grsminga. Taip pat galima veikti ir mogaus smegenis. Vienai moteriai neskausmingai elektra suadinus atitinkam smegen ievs srit, ji siuto ir trenk sien savo gitar, vos nepataikydama psichiatrui galv (Moyer, 1976, 1983). Tad ar smurtauti linkusi moni smegenys yra nenormalios? Kad tai isiaikint, Adrianas Raine ir jo bendradarbiai (1998, 2000) tyr mogudi smegen aktyvum ir matavo vyr su asocialaus elgesio reguliavimo sutrikimais smegen pilkosios mass kiek. Jie nustat, kad esant ramybs bsenos priekins mogudi smegen ievs dalies, kuri slopina gilesni agresyvum reguliuojani smegen srii darb, aktyvumas buvo sumajs 14 procent (iskyrus tuos, kurie buvo patyr tv prievart), o vyr su elgesio reguliavimo sutrikimais - 15 procent. Kaip patvirtina kiti mogudi ir mirties bausms laukianij tyrimai, nenormalios smegenys gali slygoti nenormaliai agresyvi elgsen (Davidson ir kiti, 2000; Lewis, 1998; Pincus, 2001).
Gen taka
Paveldimumas daro tak nerv sistemos jautrumui agresijos enklams. Jau seniai inoma, jog galima ivesti agresyvias gyvn veisles. Kartais tai daroma praktiniais sumetimais (gaidi, skirt petynms, veisli ivedimas). Kartais tokios veisls ivedamos moksliniais tikslais. Suomi psicholog Kirsti Lagerspetz (1979) poravo tarpusavyje paias agresyviausias ir paias ramiausias baltsias peles. Pakartojusi i procedr daugiau kaip 26 kartoms, ji ived niri ir rami peli ris. Ir primat, ir moni agresyvumas skiriasi (Asher, 1987; Olvveus, 1979). Temperament, rodant ms mum ir reakcij, atsineame ateidami pasaul. Vliau jam daro tak simpatins nerv sistemos reaktyvumas (Kagan, 1989). Kdikystje atsiskleids mogaus temperamentas daniausiai lieka nepakits (Larsen ir Diener, 1987; Wilson ir Matheny, 1986). Tas, kuris sulauks atuoneri met nra agresyvus, greiiausiai nebus agresyvus ir sulauks keturiasdeimt atuoneri (Huesmann ir kiti, 2003). Tapats dvyniai, apklausti atskirai, daniau nei netapats vieningai patvirtins, kad jie yra agresyvaus temperamento" arba kad jie sivelia petynes (Rowe ir kiti, 1999; Rushton ir kiti, 1986). Jei vienas i tapai dvyni (taiau tik vienas i penki netapai), yra teistas, paprastai nusikalsta ir kitas (Raine, 1993). Ilgalaikiai keli imt Naujosios Zelandijos vaik stebjimai parod, kad agresyvumas priklauso ir nuo geno, pakeiianio nervini impuls perdavimo pusiausvyr, ir nuo blogo suaugusij elgesio su vaiku (Caspi ir kiti, 2002; Moffitt ir kiti, 2003). Vien tik blogi" genai ar vien bloga" aplinka nele-
404
SANTYKIAI
mia, kad suaugs mogus bus agresyvus ar asocialus. Didesn tikimyb, kad tok gen turintis vaikas jautriau reaguos blog elges su juo. Prigimtis ir aukljimas veikia vienas kit.
Biochemin taka
Biochemin kraujo sudtis taip pat veikia nervin jautrum agresijos skatinimui. Alkoholis. Ir laboratoriniai eksperimentai, ir policijos duomen suvestins rodo, kad agresyv elges gali iprovokuoti aplinka ir alkoholis (Bushman, 1993; Taylor ir Chermack, 1993; Test, 2002). Atkreipkime dmes iuos faktus: Eksperimentai parod, kad apsvaig mons skiria stipresn elektros ok ir bna piktesni, jei tenka sprsti konfliktus (MacDonald ir kiti, 2000). 65 proc. mogudysi ir 55 proc. buitini mutyni vykd arba iprovokavo igr ar narkotikais svaiginsi asmenys (Amerikos psicholog asociacija, 1993). Jei eimoje smurtaujantys alkoholikai pradeda gydytis ir nustoja gr, jie daniausiai nustoja ir smurtauti (Murphy ir O'Farrell, 1996).
Alkoholis skatina agresyvum, slopindamas savimon, maindamas gebjim vertinti pasekmes. monms alkoholis asocijuojasi su agresija (Bartholow ir Heinz, 2006; Ito ir kiti, 1996; Steele ir Southwick, 1985). Alkoholis nuasmenina ir atpalaiduoja. Testosteronas. Gyvnus hormonai veikia kur kas stipriau nei mones. Taiau mogaus agresyvumas koreliuoja su vyrikuoju lytiniu hormonu testosteronu. Pasvarstykime:
Galtume ivengti dviej tredali vis nusikaltim, paprasiausiai uaidydami visus fizikai sveikus jaunus vyrus nuo 12 iki 28 met amiaus." David Lykken,
The Antisocial Personalities,
Testosterono kiek mainantys vaistai gali slopinti smurtauti linkusi vyr agresyvum. Sulaukus 25 met testosterono kiekis pradeda mati, nuo io amiaus ima mati ir padarom smurtini nusikaltim skaiius. Kalini, kurie buvo nuteisti u suplanuotus, o ne iprovokuotus nusikaltimus, testosterono lygis danai bna auktesnis nei vykdiusi nesmurtinius nusikaltimus asmen (Dabbs, 1992; Dabbs ir kiti, 1995, 1997, 2001). Paaugliai bei suaug vyrai, kuri testosterono lygis auktas, daniau nusikalsta, daniau vartoja narkotikus ir agresyviau reaguoja provokacijas (Archer, 1991; Dabbs ir Morris, 1990; Ohveus ir kiti, 1988). Turint ginkl kyla testosterono lygis. Kuo labiau jis pakyla, tuo priekabesnis mogus tampa (Klinesmith ir kiti, 2006).
1995 (Asocialios asmenybs")
405
Testosteronas, sako Jamesas Dabbsas (2000), yra maa molekul, daranti didel poveik". Suleidus testosterono, mogus akimirksniu netaps agresyvus, taiau nedidel testosterono kiek turintys vyrai yra sunkiau iprovokuojami (Geen, 1998). Testosteronas veikia panaiai kaip maitinimo elementas: jam isikrovus, viskas pastebimai sultja. emas serotonino lygis. Kitas veiksnys, slygojantis smurt, yra neuromediatoriaus serotonino, kur priima daugyb impulsus kontroliuojani priekini smegen skili receptori, trkumas. Ir primat, ir moni populiacijoje nusikalsti linkusiems vaikams ir suagusiesiems bdingas maas serotonino kiekis (Bernhardt, 1997; Mehlman, 1994; Wright, 1995). Be to, sumainus serotonino kiek laboratorijos slygomis, paatrja moni reakcija pasibjaurjim kelianius vykius, rytingiau apsisprendiama skirti elektros smg. Biologijos ir elgesio sveika. Svarbu atminti, kad ryys tarp testosterono, serotonino ir elgsenos pasireikia abiem kryptimis. Pavyzdiui, testosteronas gali skatinti dominavim bei agresij, taiau dominavimas arba agresyvumas taip pat kelia testosterono lyg (Mazur ir Booth, 1998). Po pasaulio futbolo empionato arba po svarbi krepinio rungtyni nugaltoj komandos aistruoli testosterono lygis pakyla, o pralaimjusij - nukrinta (Bernhardt ir kiti, 1998). Nugaltoj komandos aistruoliai vsdami pergal paprastai vartoja alkohol. Tuo tikriausiai galima paaikinti Kardifo universiteto mokslinink teigin, kad nugaltoj,, o ne pralaimjusij futbolo ir regbio komand aistruoliai daniau vykdo upuolimus (Sivarajasingham ir kiti, 2005). Taigi nerv sistema, genai ir biocheminiai procesai lemia, kad kai kurie mons agresyviai reaguoja konfliktus bei provokacijas. Taiau ar agresyvumas yra tokia neatskiriama mogaus prigimties dalis, kad nemanoma bt pasiekti taikos? Amerikos psicholog asociacija ir Tarptautin psicholog taryba suvienijo kitas organizacijas, siekdamos, kad bt pritarta pareikimui dl smurto, kur pareng vairi ali mokslininkai (Adams, 1991): Mokslikai klaidinga [sakyti, kad] karas ar bet koks kitas smurtinis moni elgesys yra genetikai uprogramuotas [arba kad] kar sukelia instinktai" ar kokia nors kita prieastis". Tad, kaip pamatysime, sumainti moni agresyvum galima.
Kai kurie prievartautojai, nordami isivaduoti i io potraukio ir sutrumpinti savo kalinimo laik, pageidavo, kad juos ikastruot. Ar reikt patenkinti j pageidavim? Jei taip ir jei tai panaikint galimyb jiems panaiai nusikalsti ateityje, ar reikt sutrumpinti i nusikaltli kalinimo laik arba panaikinti bausm?
Agresija kaip atsakas frustracij

Vakaras. ilta. Dvi valandas mokts ir dabar, pavarg ir itrok, pasiskolinate i draugo kelet monet ir traukiate prie artimiausio gaivinamj grim automato. Kai jis praryja monetas, beveik pajuntate burnoje altos, gaivinanios kolos skon. Taiau paspaud mygtuk nieko neigirstate. Vl paspaudiate. Po to paspaudiate pinig grinimo mygtuk. Dar kart paspau-
406
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
frustracijos-agresijos teorija
(frustration-aggression theory) Teorija, teigianti, kad frustracija skatina agresyv elges.
frustracija
(frustration) Trukdymas tikslingam elgesiui.
perklimas
(displacement) Agresijos nukreipimas objekt, kuris nra frustracijos altinis. Apskritai naujasis taikinys kelia maesn grsm arba yra labiau priimtinas socialiai.
diate pasirinkto grimo mygtuk. Vis tiek nieko. Vis maigote mygtukus. Po to pradedate juos dauyti. Galiausiai - purtyti automat. Nieko nepe ir prarad pinigus kblinate atgal prie moksl. Ar js kambario draugams reikt bti atsargesniems? Ar tikimyb, kad pasakysite ar padarysite k nors ugaulaus, padidjo? Viena pirmj psichologini agresijos teorij, populiarioji frustracijosagresijos teorija, atsakyt, kad taip. Frustracija visada veda kok nors agresyvum", - teigia Johnas Dollardas ir jo bendradarbiai (1939, p. 1). Frustracij gali sukelti bet kas (pavyzdiui, blogai veikiantis automatas), kas mums trukdo pasiekti tiksl. Frustracija stiprja, kai noras pasiekti tiksl labai tvirtas, kai tikims atpildo ir kai yra visikas slopinimas. Apklausdami britus, keltu vykusius Pranczij, Rupertas Brownas ir jo bendradarbiai (2001) pastebjo, kad t dien, kai prancz vejybos laivai blokavo uost, trukdydami brit kelionei, agresyviai nusiteikusi keleivi buvo kur kas daugiau. Kai keleiviams buvo sutrukdyta pasiekti tiksl, jie m daniau (tarsi karikatr herojai) pritarti pranczo, ipylusio kav, eidinjimui. Kaip matome 10.2 pav., agresija nebtinai isilies kaip atsakas provokacij. Kertingum imokstame nuslopinti, ypa inodami, kad kiti gali tam nepritarti arba u tai nubausti, ir savo neigiamas emocijas nukreipiame saugesnius taikinius. Perklim iliustruoja seniai inoma istorija apie vyrik, kuris, paemintas virininko, iplsta mon, apaukia sn, spiria uniui, o is kanda laikaneiui (kuris eina namo ir ikeikia savo mon). Taiau eksperimentuose ir realiame gyvenime agresija pasireikia tada, kai taikinys yra panaus j o s kurstytoj ir truput erzina (Marcus-Newhall ir kiti, 2000; Miller ir kiti, 2003; Pedersen ir kiti, 2000). Kai mogus slopina pykt, iprovokuot ankstesns situacijos, net trivialus eidimas, toks, kur normaliomis aplinkybmis n dmesio nekreipt, gali iprovokuoti emocin sprogim (gal kada nors apaukte kambario draug po to, kai sugeds automatas surijo js pinigus ir nedav pageidautos preks). Vieno eksperimento metu Eduardo Vasuezas su kolegomis (2005) provokavo kelet Piet Kalifornijos universiteto student, supeikdami j anagTiesiogin
10.2 PAVEIKSLAS Klasikin frustracijosagresijos teorija

Frustracija yra motyvas agresyviai elgtis. Bausms baim arba nepritarimas agresijai, nukreiptai frustracijos altin, gali priversti nukreipti agresij kit taikin ar netgi save. altiniai: Dollard ir kiti, 1939; Miller, 1941. Agresyvaus poelgio kurstymas
ior nukreipta agresija
Perkelta
save nukreipta agresija (pvz., saviudyb)
Frustracija (tikslas)
Kita papildoma reakcija (pvz., usisklendimas)
407
ram sprendimo testo rezultatus. Netrukus po to ie studentai turdavo nustatyti, kiek laiko kitas tariamas studentas atlikdamas uduot turi laikyti rank gelianiai altame vandenyje. Jei is tariamas studentas dar ir nestipriai eisdavo, jis bdavo baudiamas stipriau, liepiant laikyti rank altame vandenyje ilgiau, bet itaip nesielgdavo provokacijos nepatyr studentai. Vasuezas paymi, kad agresijos perklimas padeda suprasti, kodl iprovokuotas ir dar pykt jauiantis asmuo gali veln ugauliojim reaguoti siiu, o partnerio kritik - iauria prievarta. Politikos apvalgininkai pastebi, kad visikai suprantamas didiulis amerikiei pasipiktinimas rugsjo 11-osios vykiais sustiprino ryt upulti Irak. Amerikieiai iekojo, kur ilieti savo pykt, ir surado objekt - tiron Saddam Hussein, kuris kakada buvo j sjungininkas. Tikroji io karo prieastis, - pastebjo Thomas Friedmanas (2003), - buvo ta, kad po rugsjo 11-osios Amerika turjo kam nors arab musulmon pasaulyje suduoti smg... Mes smogme Saddamui dl labai paprastos prieasties: galjome tai padaryti ir dl to, kad jis ito nusipeln, ir dl to, kad jis buvo centrin io pasaulio figra." Karo alininkas viceprezidentas Richardas Cheney (2003), atrodo, sutinka su iuo teiginiu. Paklaustas, kodl dauguma kit pasaulio ali nepritar invazijai, jis atsak: Jos nepatyr rugsjo 11-osios".
Patikslinta frustracijos-agresijos teorija

Frustracijos-agresijos teorijos laboratoriniai tyrimai dav prietaringus rezultatus: kartais frustracija sustiprindavo agresyvum, o kartais ne. Pavyzdiui, jei frustracija suvokiama - taip buvo vieno eksperimento metu, kai dalyvis trukd grupei sprsti problemas, nes blogai veik jo klausos aparatas (o ne dl savo neatidumo) - tada ji sukelia ne agresij, o susierzinim (Burnstein ir Worchel, 1962). Leonardas Berkowitzas (1978, 1989) suprato, kad ankstesnje teorijoje per daug sureikmintas frustracijos ir agresijos ryys, todl jis i teorij pakoregavo. Berkowitzas sukr teorij, kad frustracija sukelia pykt - emocin nusiteikim agresyviam poelgiui. Pyktis kyla tada, kai mogus, sukls frustracij, galjo pasielgti ir kitaip (Averill, 1983; Weiner, 1981). Uvaldytas emocij mogus ypa links pratrkti, kai yra stimuliuojamas agresyvi uuomin (r. 10.3 pav.). Kartais agresija gali pratrkti ir nesant joki papildom agresyvi dirgikli. Taiau, kaip pamatysime, su agresija susij dirgikliai stiprina agresyvum (Carlson ir kiti, 1990). Teroristai supranta, kad j veiksmai sukelia pykt. Socialiniai psichologai Clarkas McCauley (2004) ir Richardas Wagneris (2006) pastebi, kad kartais terorist tikslas bna vykdyti tok akt, kuris priverst stipr pykus prie pernelyg grietai reaguoti, o tai gali pasitarnauti terorist interesams. Frustracija gali bti nesusijusi su deprivacija. Tie, kurie patiria didiul seksualin frustracij, tikriausiai nesusilaiko nuo lytini santyki. Didiausi ekonomin nusivylim patiriantys mons tikriausiai nra Afrikos ln
Atkreipkite dmes tai, kad

frustracijos-agresijos teorija
skirta paaikinti prieikj, o ne instrumentin agresij.
408
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
10.3 PAVEIKSLAS Supaprastinta Leonardo Berkowitzo patikslintos

-
Nepagrsta frustracija
Pyktis
+
k Agresija
frustracijos-agresijos teorijos santrauka
agresijos uuominos
MHHV^ F 1
Blogis kantriai keniamas, kol manoma, kad jis neivengiamas, taiau jis gali tapti nepakeniamu, kai pasiloma, kaip galima bt jo ivengti." Alexis de Tocueville, 1856
skurdiai. Kai XX a. ketvirtajame deimtmetyje Amerik apm ekonomin depresija, vyravo skurdas, bet smurtini nusikaltim buvo nedaug. Saviudiai bomb sprogdintojai palestinieiai taip pat nebuvo labiausiai nuskriausti tarp savo tautiei. Kaip ir iaurs Airijos kariuomen (IRA), Italijos raudonosios brigados ar Vokietijos Bader-Meinhofo grupuot, dauguma i moni priklaus vidurinei klasei (Krueger ir Maleckova, 2003; Pettigrew, 2003). Taip pat ir rugsjo 11-osios teroristai buvo tikri profesionalai ir daug keliav po pasaul. Kolektyvinis paeminimas bei antagonizmas kur kas labiau skatina terorizm nei skurdas. Kaip 1969 metais pastebjo Nacionalin smurto prieasi ir prevencijos komisija, ekonomin paanga gali padidinti frustracij ir eskaluoti smurt. Spariai modernjaniose alyse pleiantis urbanizacijai iauga gyventoj ratingumas, pradedama geriau suvokti materialias galimybes. Bet kadangi materialin gerov kyla ltai, didjantis atotrkis tarp nor ir galimybi didina frustracij. Nors skurdas sumaja, frustracija ir politinio pobdio agresyvumas gali didti (Feierabend ir Feierabend, 1968, 1972). Svarbiausia ne tai, kad skurdas ir socialin neteisyb nesusij su socialiniais neramumais, o tai, kad frustracij sukelia atotrkis tarp lkesi ir galimybi. Kai pasiekimai sutampa su lkesiais ir kai pajamos leidia gyvendinti trokimus, mons patiria ne frustracij, o pasitenkinim (Solberg ir kiti, 2002).
Santykin deprivacija
Kai lyginame save su kitais, emocijos danai bna sudtingos. Darbinink gerovs pojtis priklauso nuo to, ar j atlyginimas yra pakankamas, palyginti su kit, dirbani pana darb (Yuchtman, 1976). Padidinus atlyginim policininkams, galima kuriam laikui pakelti j, taiau palauti gaisrinink dvasi. Tokie jausmai, vadinami santykine deprivacija, paaikina, kodl pasitenkinimas gyvenimu danai bna maesnis ir kodl nusikalstamumas bdingas toms bendruomenms ir alims, kuriose didel socialin nelygyb (Hagerty, 2000; Kawachi ir kiti, 1999). Jis taip pat paaikina, kodl Ryt vokieiai sukilo prie komunistin reim: j gyvenimo lygis buvo auktesnis nei kai kuriose Vakar Europos valstybse, taiau daug emesnis nei kaimyn Vakar vokiei (Baron ir kiti, 1992).
santykin deprivacija (relative deprivation) Asmens suvokimas, kad jis yra maiau pasiturintis, lyginant su kitais.
409
Termin santykin deprivacija sukr mokslininkai, tyr Amerikos kareivi gyvenim Antrojo pasaulinio karo metais (Merton ir Kitt, 1950; Stouffer ir kiti, 1949). Ironika, kad tarnavusieji karinse oro pajgose igyveno didesn frustracij dl paauktinimo temp nei tarnavusieji karo policijoje, kurie paauktinimo laukdavo ilgiau. Karinse oro pajgose paauktinimo buvo sulaukiama greitai, ir dauguma kariki tikriausiai laik save geresniais nei vidutinis (alikas palankumas sau). Todl j pretenzijos pranoko pasiekimus. Koks to rezultatas? Frustracija. Vienas i galim itokios frustracijos altini yra televizijos programose bei reklamoje vaizduojama prabanga. Kultrose, kuriose televizoriai labai paplit, televizija padeda absoliui deprivacij (neturjim to, k turi kiti) paversti santykine deprivacija (kai jauiamasi skurdesniu). Karen Hennigan ir jos bendradarbiai (1982) analizavo nusikalstamum Amerikos miestuose tuo metu, kai atsirado televizija. 34 miestuose, kuriuose 1951 metais plaiai paplito televizija, vagysi (pavyzdiui, dvirai ir daikt i parduotuvi lentyn) skaiius pastebimai okteljo. Kituose 34 miestuose, kuriuose dl vyriausybs sikiimo televizijos vedimas buvo atidtas iki 1955 met, panaus vagysi uolis vyko 1955 metais.
Namas gali bti didelis arba maas; kol aplinkiniai namai yra tokie pat mai, savasis patenkina visus gyvenamojo bsto reikalavimus. Taiau jei alia mao namo ikyla rmai, jis i mao namo virsta lnele." Kari Marx Moters nepasitenkinimas auga proporcingai jos evoliucijai." Elizabeth Cady Stanton,
1815-1902,
Amerikos sufraist
Agresija kaip imokta socialin elgsena

Agresijos teorijose, grindiamose instinktais ir frustracija, daroma prielaida, kad smurt skatina emocijos, kurios stumia" agresyvum i vidaus. Socialins psichologijos specialistai tvirtina, kad imokimas taip pat paskatina agresyv elges.
Agresijos nauda
I savo patyrimo ir stebjim inome, kad bti agresyviam danai apsimoka. Eksperiment metu roms gyvnai buvo paversti nuomiais petukais. Antra vertus, dideli pralaimjimai gimdo nuolankum (Ginsburg ir Allee, 1942; Kahn, 1951; Scott ir Marston, 1953). Galima imokti naudotis agresyvumu. Vaikas, savo agresyviais veiksmais skmingai gsdinantis kitus vaikus, greiiausiai taps vis agresyvesnis (Patterson ir kiti, 1967). Agresyvs ledo ritulio aidjai - tie, kurie daniausiai u iurkt aidim alinami i aiktels - mua daugiau vari nei neagresyvs (McCarthy ir Kelly, 1978a, 1978b). Ledo ritul aidiantys Kanados paaugliai, kuri tvai pritaria fizikai agresyviam aidimui, demonstruoja agresyviausi aidimo stili (Ennis ir Zanna, 1991). iais atvejais agresija yra instrumentin, nes ji padeda sulaukti tam tikro atpildo. T pat galime pasakyti ir apie teroristinius veiksmus, kurie valdios neturintiems monms padeda atkreipti visuomens dmes. Nuuds vien, igsdinsi tkstant", - sako senovs kin patarl. Margaret Thatcher teig,
410
SANTYKIAI
kad negavs vieumo deguonies", terorizmas, be abejons, susilpnt. Toki ivad daro ir Jeffrey Rubinas (1986). Tai primena XX a. atuntojo deimtmeio incidentus, kai nuogi irovai kelioms sekundms ibgdavo futbolo aikt, kad juos parodyt televizija. Kai televizijos kanalai nustojo juos rodyti, is reikinys inyko.
Imokimas stebint
socialinio imokimo teorija
(soiai learning theory) Teorija, teigianti, kad socialins elgsenos imokstame stebdami, pamgdiodami, sulaukdami paskatinimo ir bausms.
Albertas Bandra (1997) pasil socialinio agresijos imokimo teorij. Jis mano, kad mes imokstame agresyvumo ne tik patirdami jo naud, bet ir stebdami kitus. Kaip ir daugel kit socialini poelgi, agresyvum isiugdome stebdami kit veiksmus bei agresyvaus elgesio pasekmes. sivaizduokite toki vieno Bandros eksperimento (Bandra ir kiti, 1961) situacij. Stenfordo vaik lopelyje vaikui duodama domi krybin uduotis. Kitame kambario gale sudti alaviniai kareivliai, medinis plaktukas ir didiul pripuiama ll. Ten sdi suaugusi moteris. Kiek paaidusi su alaviniais kareivliais, moteris pakyla ir deimt minui talo pripuiam ll. Ji dauo ll mediniu plaktuku, spardo j, mto ir aukia: Trenk jai nos... Partrenk ant ems... spirk." Baigus stebti pykio protrk vaikas nuvedamas kit kambar, kuriame yra daug labai domi aisl. Taiau po dviej minui tyrja nutraukia vaiko aidim, paaikindama, kad ia yra jos geriausi aislai ir ji turi palikti juos kitiems vaikams". Nusivyls vaikas keliauja trei kambar, kuriame yra vairi aisl, skirt agresyviems ir neagresyviems aidimams. Du i i aisl yra pripuiama ll bei medinis plaktukas. Vaikai, kurie nebuvo mat suaugusiojo agresyvumo, retai kada patys praddavo aisti ar kalbti agresyviai. Nors ir nusivyl, jie vis tiek aisdavo ramiai. Tie, kurie mat suaugusiojo agresij, daug daniau paimdavo medin plaktuk ir talydavo ll. Stebdami suaugusij agresyvum vaikai praddavo maiau varytis. Be to, jie danai mgdiodavo suaugusiojo veiksmus ir kartodavo jo odius. Taigi vaikai imokdavo elgtis agresyviai. Bandra (1979) mano, kad kasdieniame gyvenime su agresija susiduriame eimoje, subkultroje ir iniasklaidoje.
inomo Bandros eksperimento metu vaikai, stebj suaugusio mogaus agresij, nukreipt prie ll Bobo, buvo link pakartoti matyt agresij.
411
eima. Agresyvi vaik tvai danai baudia vaikus fizikai ir drausmina juos aukdami bei mudami (Patterson ir kiti, 1982). Danai ie tvai vaikystje irgi buvo baudiami fizikai (Bandra ir Walters, 1959; Straus ir Gelles, 1980). Nors dauguma skriaudiam vaik netampa nusikaltliais ar fizines bausmes taikaniais tvais, 30 procent j vliau iurkiai elgdavosi su savo vaikais - keturis kartus daniau nei vidutinikai (Kaufman ir Zigler, 1987; Widom, 1989). Smurtas danai gimdo smurt. Kad polinkis smurt priklauso nuo eimos, parodo tos kultros bei eimos, kuriose nra vieno i tv (Triandis, 1994). Davidas Lykkenas (2000) apskaiiavo, kad be tvo augantys vaikai patiria septynis kartus daugiau iurktumo, jie daniau alinami i mokyklos, pabga i nam, tampa tvais paauglystje ir vykdo smurtinius nusikaltimus. Vieno i tv (daniausiai tvo) nebuvimo ssaja su polinkiu smurtauti pastebima vairiose rasse, skirtingas pajamas gaunaniose, skirtingo isilavinimo ir skirtingose vietose gyvenaniose eimose (Staub, 1996; Zill, 1988). Be to, vieno brit ilgalaikio tyrimo, kai 33 metus nuo pat gimimo buvo stebima daugiau nei 10 000 vaik, rezultatai parod, kad rizika, jog vaikai kels problem, padiddavo po tv skyryb (Cherlin ir kiti, 1998). Esm ne ta, kad eim, kuriose nra tvo, vaikai labiau link nusikalsti ar smurtauti (globojami rpestingos motinos ir gimini, dauguma toki vaik skmingai brsta). To negalima aikinti tik tvo nebuvimu. Paprasiausiai, kai nra tvo, rizika, kad vaikas prads smurtauti, yra didesn. Kultra. U nam sien taip pat randame smurto pavyzdi. Bendruomense, kuriose avimasi mao" vaizdiu, agresyvumas lengvai perduodamas i kartos kart (Cartwright, 1975; Short, 1969). Pavyzdiui, smurtavimu pasiymini paaugli gauj jaunesnieji nariai agresyvumo pavyzdius gauna i vyresnij. Visiems ikagos paaugliams tikimyb, kad ims smurtauti, yra vienoda, taiau jei paauglys mat, kaip naudojamas ginklas, i tikimyb padidja dvigubai (Bingenheimer ir kiti, 2005). takos turi ir kitos prieastys. Parodykite socialiniams psichologams mog i ekonomikai silpnos nedemokratins alies, kurioje vyrauja didel ekonomin nelygyb, kurioje vyrai rengiami karui ir kuri iuo metu kariauja, ir jie jums parodys mog, nusiteikus pritarti agresyviam elgesiui (Bond, 2003). Richardas Nisbettas (1990, 1993) ir Dovas Cohenas (1996, 1998) tyrinjo subkultros poveik. Jie rao, kad draugiki Jungtini Valstij baltieji, apsigyven Naujosios Anglijos ir Vidurio Atlanto regionuose, sukr kitoki kultr nei labiau Pietus apsigyven pagyrnai ir garbtrokos baltieji (daugelis j - tolimi mano kot ir airi kilms giminaiiai). Pirmieji buvo emdirbiai ir amatininkai; antrieji - agresyvesni: mediotojai ir gyvuli augintojai. Iki i dien Amerikos miestuose, kuriuose gyvena pietieiai, baltaodi vykdom mogudysi skaiius didesnis nei ten, kur gyvena iaurieiai. Agresija kaip reakcijos forma tvirtinama tiek per asmenin patirt, tiek stebint aplink. Taiau kada pasireikia agresija? Bandra (1979) rodinjo, kad
412
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
10.4 PAVEIKSLAS Socialinio imokimo poiris agresij

Emocinis susijaudinimas, liks patyrus k nors pasibjaurtina, skatina agresyvum. Ar agresyvumas ar kas nors panaaus i ties pasireik, priklauso nuo to, koki pasekmi imokome tiktis. altinis: Bandra, 1979, 1997.
Nemalons vykiai
Atpildas ir katai
w H
Emocinis suadinimas
Priklausomyb Pasiekimai Usisklendimas ir rezignacija Agresyvumas Kno simptomai Nusiraminimas vartojant narkotikus ir alkohol Konstruktyvus problem sprendimas
Laukiamos pasekms
agresyvius veiksmus skatina vairs nemalons patyrimai - frustracija, skausmas, eidimai (r. 10.4 pav.). Tokie potyriai sujaudrina. Taiau ar pasielgsime agresyviai, priklauso nuo pasekmi, kuri tikims. Agresija labiau tiktina, kai esame susijaudrin ir kai elgtis agresyviai atrodo saugu arba naudinga.
APIBENDRINIMAS Kokios yra agresijos teorijos?

inomos dvi agresijos formos: prieikoji agresija, kylanti i toki emocij kaip pyktis ir skirta skaudinti, ir instrumentin agresija, naudojama siekiant kito kokio nors tikslo. Yra trys plaios agresijos teorijos. Instinkt teorija, kuri daniausiai siejama su Sigmundu Freudu ir Konradu Lorenzu, teigia, kad agresyvi energija kaupiasi panaiai kaip vanduo utvankoje. Turimi duomenys nelabai patvirtina poir, taiau inoma, kad agresyvumas priklauso nuo paveldimumo, chemins kraujo sudties ir smegen funkcij. Antroji teorija teigia, kad pykt bei prieikum sukelia frustracija. Agresyvios uuominos didina pykt ir gali iprovokuoti agresij. Frustracija patiriama ne todl, kad jauiame deprivacij, o dl atotrkio tarp lkesi ir realios padties. Socialinio imokimo teorija agresyvum traktuoja kaip imokt elgsen. Remdamiesi asmenine patirtimi ir stebdami kitus padarome ivad kad agresyvumas gali bti naudingas. Socialinis imokimas lemia eimos, subkultros ir iniasklaidos tak agresijai.
Kas lemia agresyvum?

Kokiomis slygomis elgiams agresyviai? Inagrinjome kelet agresijos teorij. Dabar nuodugniau analizuosime, kaip agresij veikia nemalons vykiai, suadinimas, iniasklaida ir grups kontekstas.
Nemalons vykiai
Agresyvum danai paskatina koks nors nemalonus patyrimas: skausmas, kartis, upuolimas, ar grstis.
Skausmas
Nathanas Azrinas (1967) atliko eksperimentus su iurkmis narve, kurio grotomis bdavo paleidiama elektros srov. Azrinas norjo suinoti, ar page-
413
rs iurki santykiai nutraukus elektros smgius j kojas. Jis planavo skirti smg, o iurkms priartjus vienai prie kitos, j nutraukti. Didelei mokslininko nuostabai eksperimento nepavyko atlikti. Vos pajutusios skausm iurks puldavo viena kit, nespjus ijungti elektros srovs. Juo stipresnis bdavo elektros smgis (ir skausmas), juo nirtingesni bdavo ipuoliai. Ar tai galioja tik iurkms? Mokslininkai pastebjo, kad daugelio ri gyvnai vieni kitiems yra iaurs tiek, kiek patys patiria iaurumo. Kaip aikino Azrinas (1967), skausm ipuoliu reagavo
daugybs veisli iurks. Vliau pastebjome, kad elektros smgis suadindavo agresij kai poromis bdavo kartu tam tikr ri pels, iurknai, oposumai, meknai, maosios bedions, laps, nutrijos, kats, vliai, vovers, ekai, raudonosios vovers, bantam veisls gaidiai, aligatoriai, viai, amfibijos ir keli ri gyvats, tarp j smaugliai, barkuols, rudosios iurkins gyvats, varins ir juodosios. Elektros smgis sukeldavo agresij daugybei skirting gyvn. Visi, kurie elektros smg reaguodavo prieikai, puldavo greitai ir nuosekliai, tarsi pagal komand - lygiai taip pat, kaip ir iurks.
iandienins etikos rekomendacijos riboja skausming dirgikli naudojim tyrimuose,
Gyvnai per daug nesirinko savo auk. Jie puldavo savo ar kitos ries gyvnus, skudurines lles ar netgi teniso kamuoliukus. Mokslininkai taip pat kaitaliojo skausmo altin. Jie pastebjo, kad ipuolius skatina ne tik dirginimas elektra, bet ir kartis bei psichologinis skausmas" - pavyzdiui, tokios pat reakcijos sulaukiama nepalesinus alkan balandi, kurie prat gauti grd, kai snapu baksteli disk. Kaip inome, is psichologinis skausmas" dar vadinamas frustracija. Skausmas ir monms adina agresyvum. Daugelis i ms galime prisiminti panaiai jautsi, kai susimume kojos pirt ar kai skaudjo galv. Leonardas Berkowitzas ir jo kolegos tai pademonstravo papra vienos grups Viskonsino universiteto student laikyti rank drungname, o kitos grups - gelianiai altame vandenyje. Studentai, kurie laik panardin rank alt vanden, buvo labiau suirz ir labiau link dirginti kit mog stipriu nemaloniu garsu. Atsivelgdamas iuos rezultatus, Berkowitzas (1983, 1989, 1998) ikl mint, kad ne frustracija, o nemalonus dirgiklis yra pagrindinis agresyvaus elgesio stimuliatorius. Frustracija, be abejons, nra malonus jausmas. Taiau bet koks nepasitenkinim keliantis vykis - neisipildiusi viltis, eidimas ar fizinis skausmas - gali sukelti emocin protrk. Net depresin bsena padidina prieiko agresyvaus elgesio tikimyb.
Kartis
Jau ne vien imtmet kuriamos teorijos apie klimato tak mogaus veiklai. Hipokratas (apie 460-377 m. pr. Kr.), lygindamas to meto Graikijos civilizacij su laukiniais kratais - iandienine Vokietija ir veicarija, man, kad nekultringum" slygoja atiaurus iaurs Europos klimatas. Vliau anglai savo kultros pranaum" siejo su idealiu Anglijos klimatu. Prancz
414
SANTYKIAI
mstytojai t pat skelb apie Pranczij. Kadangi keiiantis kultrai klimatas ilieka nepakits, teorijos apie jo tak kultrai pagrstumas labai abejotinas. Taiau laikini klimato svyravimai gali veikti elgsen. Agresij skatinaniais dirgikliais laikomi nemalons kvapai, cigarei dmai ir utertas oras (Rotton ir Frey, 1985). Taiau labiausiai i vis dirgikli ityrintas kartis. Williamas Griffittas (1970; Griffitt ir Veitch, 1971) pastebjo, kad, palyginti su studentais, atsakinjusiais klausimus normalios temperatros patalpoje, tie, kurie atsakinjo itin kartoje patalpoje (per 32C), teig es labiau pavarg ir piktesni, rod didesn prieikum nepastamam mogui. Vlesni eksperimentai patvirtino, kad kartis skatina ir kertavim (Bell, 1980; Rule ir kiti, 1987). Ar realybje nemalonus kartis didina agresyvum taip pat, kaip ir laboratorijoje? Faktai rodo, kad: Kario kamuojamo Arizonos valstijos Fynikso miesto vairuotojai, kuri automobiliuose nra oro kondicionieriaus, daniau garsiai signalizuoja strigusiam automobiliui (Kenrick ir MacFarlane, 1986). Per 1986-1988 m. beisbolo lygos sezonus kamuoliuko mujai dviem tredaliais kart daniau pataikydavo atmuj, jei temperatra bdavo auktesn nei 32C, palyginti su rungtynmis esant emesnei nei 27C temperatrai (Reifman ir kiti, 1991). Esant auktai oro temperatrai metikai nebdavo piktesni - jie neprasiengdavo daniau ir mesdavo skmingai. Jie tiesiog daniau pataikydavo atmuj. Maitai, 1967-1971 metais vyk 79 JAV miestuose, daniau kildavo kartomis nei vsiomis dienomis. N vienas nekilo iem. eiuose miestuose atlikti tyrimai parod, kad smurtini nusikaltim padanja kartomis dienomis (Anderson ir Anderson, 1984; Cohn, 1993; Cotton, 1981, 1986; Harries ir Stadler, 1988; Rotton ir Frey, 1985). Visame iaurs pusrutulyje daugiau smurtini nusikaltim vykdoma ne tik kartomis dienomis, bet ir kartesni met laiku, kartesn vasar, tais metais, kai vidutin oro temperatra bdavo auktesn, kartesnio klimato miestuose ir srityse (Anderson ir Anderson, 1998, 2000). Andersonas ir jo kolegos prognozuoja, kad, jei pasaulio klimatas atils madaug 2C, vien Jungtinse Valstijose kasmet padaugs maiausiai 50000 rimt nusikaltim.
Ar ie faktai reikia, kad diskomfortas skatina agresyvum? Nors tokia ivada atrodo tiktina, ryys tarp temperatros ir agresyvumo lieka nerodytas. mons i ties gali bti irzlesni esant kartam, tvankiam orui. O laboratorijoje aukta temperatra i ties padidina sujaudinim ir skatina prieikas mintis ir jausmus (Anderson ir kiti, 1999). Taiau gali bti ir kit veiksni. Galbt kartais vasaros vakarais mons labiau plsta gatves. Tada gali
415
dominuoti kiti grups takos veiksniai. Mokslininkai vis dar ginijasi, gal kariui pasiekus tam tikr rib, smurtas liautsi (Bell, 2005; Bushman ir kiti, 2005a, 2005b; Cohn ir Rotton, 2005).
Ipuoliai
Kai mogus upuolamas ar eidiamas, jis i ties gali tapti daug agresyvesnis. Keletas eksperiment, tarp j Kennichi Ohbuchi ir Toshihiro Kambaros (1985), atlikti Osakos universitete, patvirtina, kad smoningi ipuoliai provokuoja kertauti. Daugumoje i eksperiment vienas mogus varosi su kitu, kuris greiiau sureaguos dirgikl. Po kiekvieno bandymo nugaltojas sprendia, kokio stiprumo elektros smg skirti pralaimjusiam. I ties kiekvienas eksperimento dalyvis rungtyniauja su uprogramuotu tariamu oponentu, kuris nuolatos didina elektros srov. Ar tikrieji dalyviai elgiasi gailestingai? Vargu. Danesn reakcija akis u ak".
Suadinimas
Iki iol matme, kad vairs nemalonius igyvenimus keliantys dirgikliai adina pykt. Ar kitos suadinimo rys, pavyzdiui, atsirandanios manktinantis ar susijaudinus seksualiai, veikia panaiai? sivaizduokime, jog trumpai pabgiojusi Tauna vali sugrta namo ir suino, kad jai skambino draugas, kuris buvo t vakar paskyrs pasimatym, ir paliko inut, jog jo planai pasikeit. Kas labiau tiktina: ar kad Tauna labiau supyks i ini igirdusi po pabgiojimo, ar jei prie tai bus snusteljusi? Ar mankta sumaino agresyvum? Kad rastume atsakym, panagrinkime, kaip interpretuojame ir vardijame savo organizmo bsenas. Atlik eksperiment Stanley Schachteris ir Jerome Singeris (1962) pastebjo, kad suadinim galime igyventi labai vairiai. Eksperimente dalyvavusiems Minesotos universiteto vyrams jie suleisdavo adrenalino. Po injekcijos j knai parausdavo, imdavo smarkiau plakti irdis, padandavo kvpavimas. Persptieji, kad vaistas sukels tok poveik, beveik nerodydavo joki emocij. inoma, organizmo reakcij jie galjo paaikinti vaisto poveikiu. Kit vyr grup Schachteris ir Singeris tikino, kad vaistas neturi jokio alutinio poveikio. Ir paskui suved juos vien patalp kartu su agresyviai arba euforikai nusiteikusiais monmis. Kaip ie vyrai jautsi ir k dar? Bdami alia agresyviai nusiteikusio asmens jie pajusdavo pykt, o alia apimto euforijos - pralinksmdavo. Ir ia galiojo tas pats principas: tam tikra organizmo bsena sukelia vienokias ar kitokias emocijas, priklausomai nuo to, kaip mogus i bsen interpretuoja ir vardija. Kiti eksperimentai rodo, kad suadinimo negalima atsieti nuo emocij, kaip man Schachteris. Kai mogus paveiktas fizikai, suintensyvja beveik visos emocijos (Reisenzein, 1983). Pavyzdiui, Paulas Bineris (1991) rao, kad monms nemalonus radijo trakesys, ypa tada, kai jie suerzinami rykia
416
SANTYKIAI
10.5 PAVEIKSLAS Prieikosios agresijos elementai

Nemaloni situacija gali sukelti agresij, iprovokuodama prieik mstym, prieikus jausmus ir suadinim. ios reakcijos skatina daniau velgti nor kenkti ir agresyviai reaguoti. altinis: Anderson, Deuser ir DeNeve, 1995.
Nemaloni situacija Skausmas arba diskomfortas Frustracija Ipuolis arba eidimas Minia
Prieikos ir prisimir
Suadinimas
Agresyvios reakcijos
viesa. O Dolfas Zillmannas (1988), Jenningsas Bryantas ir j bendradarbiai pastebjo, kad mons, tik k nulip nuo dviraio treniruoklio arba pasiirj The Beatles koncerto ra, savo susijaudinim klaidingai aikina provokacija. J reakcija bna agresyvesn. Nors logikai mstant nortsi sakyti, kad pabgiojusi Tauna ramiau sutiks ini apie atidt pasimatym, ie tyrimai rodo, kad suadinimas stiprina emocijas. Seksualinis ir kitoks suadinimas, pavyzdiui, pyktis, gali stiprinti vienas kit (Zillmann, 1989). Meil niekada nebna tokia aistringa kaip po barnio ar po igsio. Laboratorijoje erotiniai dirgikliai labiau sujaudina tuos mones, kurie tik k buvo igsdinti. Panaiai susijaudinimas, kils pasivinus kalneliais atrakcion parke, gali pratrkti meils jausmais savo partneriui. Frustracij adinanti ugauli situacija ar kartis didina suadinim. Kai itaip atsitinka, suadinimas kartu su prieikomis mintimis bei jausmais gali baigtis agresyviais veiksmais (r. 10.5 pav.).
Agresijos uuominos
Kaip jau pastebjome anksiau, smurtas bna labiausiai tiktinas tada, kai agresij reikiantys signalai tarsi istumia susitvenkus pykt. Leonardas Berkowitzas (1968, 1981, 1995) ir kiti pastebjo, kad vienas toki signal yra ginklo vaizdas, ypa jei jis susiejamas su smurtu, o ne su pramoga. Viename eksperimente vaikai, tik k aid su aisliniais pistoletais, daniau norjo sugriauti kito vaiko statinius i kaladli. Kitame eksperimente pykinti Viskonsino universiteto studentai stipresnius elektros smgius savo aukoms skirdavo tada, kai alia bdavo autuvas ar revolveris (tariamai paliktas po ankstesnio eksperimento), nei tada, kai alia guldavo badmintono rakets (Ber-
417
kowitz ir LePage, 1967). autuvas adina agresij ir nor bausti (Anderson ir kiti, 1998; Dienstbier ir kiti, 1998). Tai, k mato akys, mato" ir protas. Tai patvirtina ginklo kaip smurto arba laisvalaikio priemons suvokimas. Mediotojams pamaius ginkl nekyla agresyvi mini, o su mediokle nesusijusiems monms - kyla (Bartholow ir kiti, 2004). Tad Berkowitzas nenustebo, kad Jungtinse Valstijose, alyje, kurios gyventojai turi 200 milijon ginkl, pus mogudysi buvo vykdytos naudojant pistolet, ir kad namuose laikomi pistoletai daniau panaudojami prie namikius nei prie sibrovlius. Pistoleto turjimas ne tik sudaro slygas smurtui, - ra jis, - bet ir gali j skatinti. Gaiduk nuspaudia pirtas, taiau ir gaidukas gali pritraukti pirt." Berkowitzo taip pat nestebina ir tai, kad alyse, kuriose neleidiama namuose laikyti aunamojo ginklo, vykdoma maiau mogudysi. Palyginti su Jungtinmis Valstijomis, Didiojoje Britanijoje yra keturis kartus maiau gyventoj, ir ia vykdoma eiolika kart maiau mogudysi. Jungtinse Valstijose kasmet vykdoma 10 000 mogudysi panaudojus aunamj ginkl, Australijoje - apie tuzin, Britanijoje apie du tuzinus ir Kanadoje - 100. Kai Vaingtonas prim statym, ribojant galimybes turti aunamj ginkl, su aunamuoju ginklu susijusi mogudysi ir saviudybi sumajo 25 procentais. Kiti mogudysi ar saviudybi bdai nepasikeit, taip pat ie skaiiai nesumajo kaimyniniuose rajonuose, kur is statymas negalioja (Loftin ir kiti, 1991). Mokslininkai taip pat tyr smurto rizik namuose, kuriuose yra aunamj ginkl ir kuriuose j nra. Tai gana prietaringas tyrimas, nes ie nam kiai gali skirtis daugeliu kit poymi. Viename tyrime, kur rm Susirgim kontrols centras, buvo lyginami tos paios lyties, rass, amiaus ir to paties rajono gyventojai, turintys aunamj ginkl ir jo neturintys. io tyrimo rezultatas tragikomikas: laikantys namuose ginkl (danai tam, kad apsisaugot) bdavo nuudomi 2,7 karto daniau - ir beveik visada tai padarydavo eimos narys arba artimas pastamas (Kellerman, 1993, 1997). Kitas tyrimas padjo nustatyti, kad namuose, kuriuose laikomas ginklas, mogudysts tikimyb iauga penkis kartus (Taubes, 1992). Neseniai atliktas nacionalinis tyrimas parod kiek silpnesn ry tarp aunamojo ginklo turjimo ir mogudysts ar saviudybs. Palyginti su kitais tos paios lyties, rass bei amiaus monmis, laikantieji namuose aunamj ginkl 41 procentu daniau tampa mogudysi aukomis ir 3,4 karto daniau nusiudo (Wiebe, 2003). Namuose laikomas ginklas danai reikia, kad petyns virs laidotuvmis, o kania - saviudybe. Ginklas ne tik simbolizuoja agresij, bet ir psichologikai atitolina agresori nuo aukos. Kaip moko Milgramo paklusnumo tyrimai, atstumas iki aukos lemia iaurum. Peiliu galima nuudyti mog, taiau pulti peiliu sunkiau nei per atstum paspausti gaiduk (r. 10.6 pav.).
10.6 PAVEIKSLAS 2002 metais Jungtinse Valstijose mogudystse panaudoti ginklai

altinis: FTB nusikaltim ataskaitos.
Rankos, kojos 7% Kiti ginklai
aunamasis ginklas 67%
6%
418
SANTYKIAI
iniasklaidos taka: pornografija ir seksualinis smurtas

XX a. septintajame-deimtajame deimtmeiuose penkis kartus iaugs smurtini nusikaltim, ypa padarom nepilnamei, skaiius skatina susimstyti, kokios yra to prieastys. Alkoholis skatina agresyvum, taiau jo vartojimas nuo septintojo deimtmeio labai stipriai nepadidjo. Agresij skatinantys biologiniai veiksniai (testosteronas, genai, nerviniai impulsai) taip pat nepaaikina i pokyi. O gal smurt skatina individualizmas ir materializmas? O gal atotrkis tarp galing turtuoli ir bejgi varg? Gal piln eim majimas ir eim, kuriose nra tvo, gausjimas? O gal tak daro iniasklaida, rodydama smurt ir nevarom seksualum? Pastarasis klausimas kyla todl, kad smurto bei seksualins prievartos didjimas sutampa su didjania galimybe stebti luoinimo bei seksualinio turinio vaizdus iniasklaidoje, kuri atsirado nuo XX a. septintojo deimtmeio seksualins revoliucijos". Ar i koreliacija - atsitiktinis sutapimas? Kad tai isiaikint, mokslininkai ityr pornografijos (kuri Websterio angl kalbos odynas apibdina kaip erotinius vaizdus, skirtus lytiniam susijaudinimui sukelti) socialines pasekmes bei kine ir televizijoje rodomo smurto poveik. Jungtinse Valstijose pornografija tapo didesniu verslu nei profesionalus futbolas, beisbolas ir krepinis kartu pamus. Pornografiniai kabelins ir palydovins televizijos tinklai, kino teatrai, kino filmai bei pornografins TV kanalai viebuiuose, seksas telefonu ir sekso urnalai, madaug 400 000 mokam interneto puslapi - visa tai kasmet duoda madaug 10 milijard doleri pelno (National Research Council, 2002; Rich, 2001; Schlosser, 2003). Vienoje universiteto student apklausoje 57 procentai vaikin ir 37 procentai mergin pareik, kad iekojo seksui skirt interneto tinklapi, taiau tik 6 procentai vaikin ir vienas procentas mergin tai dar danai (Banfield ir McCabe, 2001). Socialiniuose psichologiniuose pornografijos tyrimuose dmesys daugiausia sutelkiamas seksualinio smurto vaizdavim. Bdingas seksualinio smurto epizodas, kai vyras priveria moter lytikai santykiauti. I pradi ji bando prieintis ir kovoja su upuoliku. Palaipsniui moteris seksualiai susijaudina, ir jos prieinimasis maja. Pabaigoje ji rodoma apimta ekstazs ir praanti tsti. Visi esame skait arba mat nepornografin toki vyki eig: ji prieinasi, jis atkakliai siekia. Rytingas vyras suiumpa ir per jg pabuiuoja protestuojani moter. Po keli akimirk stmusios vyr alin rankos stipriai spaudia j prie savs, o moters prieinimsi nugali neabota aistra. Filme ir knygoje Vtr nublokti" Skarlet O'Hara neama lov protestuoja ir spardosi, o prabudusi dainuoja. Socialiniai psichologai teigia, kad irint scenas, kuriose vyras nugali ir sujaudina moter, gali susiformuoti ikreiptas supratimas apie tai, kaip mo-
419
terys i ties reaguoja seksualin prievart, ir sustiprti vyr agresyvumas, bent jau laboratorijos slygomis.
Ikreiptas seksualins tikrovs suvokimas

Ar stebint seksualin smurt sutvirtinama iprievartavimo mitologija" - kad kai kurios moterys palankiai vertina seksualin prievart - ir kad ne visai nereikia ne"l Kad tai isiaikint, Neilas Malamuthas ir Jamesas Checkas (1981) vienai grupei Manitobos universiteto vaikin parod du neseksualaus turinio filmus, kitai grupei - du filmus, kuriuose vaizduojama, kaip vyras iprievartauja moter. Po savaits per kito eksperimentuotojo atlikt apklaus irjusieji filmus, kuriuose vaizduojamas moters iprievartavimas, buvo labiau link pateisinti smurt prie moteris. Kiti tyrimai patvirtina, kad pornografijos demonstravimas sustiprina tikjim iprievartavimo mitologija (Oddone-Paolucci ir kiti, 2000). Pavyzdiui, tris vakarus praleid irdami seksualinio smurto filmus, Charleso Muilino ir Danielo Linzo (1995) eksperimente dalyvav vyrai pamau vis maiau reaguodavo prievartavim ir muim per veid. Palyginti su tais, kurie toki film neirjo, ie vyrai po trij dien maiau ujaut smurto namuose aukas ir j traumas laik maesnmis. Edwardas Donnersteinas, Danielas Linzas ir Stevenas Penrodas (1987) klausia, ar gali bti geresnis bdas piktam mogui priversti kitus ramiai reaguoti moter kankinim ir j kn kapojim dalimis, nei vis iauresni film rodymas? Atkreipkite dmes tai, kad teiginys (es daugeliui moter patinka, kai jas paima") yra suformuluotas taip subtiliai, kad j sunku atremti kontrargumentais. Atsivelgdami tai, kad iniasklaidoje danai vaizduojama, kaip moter pasiprieinimas itirpsta valingo vyro glbyje, neturtume stebtis, kad netgi moterys danai tiki, jog kitoms gali patikti, kai jas veikia jga nors n viena itaip negalvoja apie save (Malamuth ir kiti, 1980).
Pornografija, seksualin agresyvum vaizduojanti kaip malon aukai, skatina pritarti prievartai lytiniuose santykiuose". Vieninga socialini moksl atstov nuomon, ireikta per JAV vyriausiojo chirurgo surengt seminar pornografijos ir visuomens sveikatos klausimais (Koop, 1987)
Agresija prie moteris

Koreliaciniai tyrimai. Faktai byloja, kad pornografija prisideda prie agresyvaus vyr elgesio su moterimis. Koreliaciniai tyrimai rodo, kad tokia galimyb yra. Johnas Courtas (1985) pastebjo, kad visame pasaulyje, kai XX a. septintajame ir atuntajame deimtmeiais pornografija iplito plaiau, uregistruot iprievartavim skaiius staiga iaugo - iskyrus tas alis ir regionus, kuriuose pornografija buvo kontroliuojama. (Prietaraujantys iai tendencijai atvejai, tarkime, Japonijos, kur galima rasti juodosios pornografijos, taiau iprievartavim skaiius nra didelis, mums primena, kad kiti veiksniai taip pat yra svarbs.) 1960-1974 metais Havajuose uregistruot iprievartavim skaiius iaugo devynis kartus, vliau, kai laikinai buvo vesti pornografijos suvarymai, sumajo ir vl iaugo, kai ie suvarymai buvo panaikinti.
420
SANTYKIAI
Danai irint filmus, kuriuose vaizduojamas greitas, nepareigojantis seksas, taip pat sumaja potraukis savo partneriui, iauga pakantumas lytiniams santykiams ne eimoje, didja moter nuolankumas jas seksualiai inaudojantiems vyrams, vyrai daniau suvokia moter tik kaip sekso objekt. (altinis: Myers, 2000)
Kitame koreliaciniame tyrime Larry Baronas ir Murray Strausas (1984) pastebjo, kad tarp sekso urnal (toki kaip Hustler ir Playboy) pardavimo 50 JAV valstij ir iprievartavim skaiiaus kiekvienoje valstijoje buvo aikus ryys, netgi vedus pataisas, vertinanias kitus veiksnius, pavyzdiui, jaun vyr procent kiekvienoje valstijoje. Aliaska pirmavo ir pagal sekso urnal pardavim, ir pagal iprievartavim skaii. Nevada buvo antra pagal abu rodiklius. Lytinius nusikaltimus vykd kanadieiai ir amerikieiai, daniausiai prisipaindavo irj pornografijos vaizdus. Pavyzdiui, Williamas Marshallas (1989) paskelb, kad Ontarijo provincijoje prievartautojai ir vaik tvirkintojai pornografij irjo kur kas daniau nei lytini nusikaltim nevykd vyrai. FTB taip pat paymi, kad nusikaltliai, vykd daug mogudysi, buvo ir aktyvs pornografijos vartotojai; tas pat sakoma Los Andelo policijos departamento praneime apie vaik tvirkintojus (Bennett, 1991; Ressler ir kiti, 1988). Eksperimentiniai tyrimai. Nors laboratorijoje galima tirti tik kai kuriuos trumpalaikius poelgius, kontroliuojami eksperimentai atskleidia tai, ko nepajgia koreliaciniai tyrimai - prieast bei pasekm. iuos rezultatus vieningai apibendrina 21 socialini moksl atstovas: smurtin pornografija skatina netoleruotin elges su moterimis" (Koop, 1987). Vienas i mokslinink, Edwardas Donnersteinas (1980), 120-iai Viskonsino universiteto vaikin parod neutral, erotin arba seksualins prievartos film. Vliau vaikinai, kuriems buvo pasakyta, jog ia yra tariamai kito eksperimento dalis, turjo mokyti" kit vyr arba moter beprasmi skiemen ir galjo patys pasirinkti, kokio stiprumo elektros smg skirti u neteisingus atsakymus. Tie, kurie buvo irj film apie iprievartavim, skirdavo pastebimai stipresnius smgius (r. 10.7 pav.), ypa jei mokydavo" moter ir bdavo supyk. Jei toki eksperiment etika kelia jums nerim, bkite tikri, kad ir mokslininkai supranta, kok prietaring ir galing patyrim jie suteikia dalyviams.
Stengiams, kad poiris smurt prie moteris ir pornografij prilygt bent jau poiriui rasistin ir kukluksklano literatr." Gloria Steinem (1988)
10.7 PAVEIKSLAS
Pasiirj seksualinio smurto film universiteto studentai skirdavo stipresnius nei prie tai elektros smgius, ypa moterims. altinis: Donnerstein, 1980.
Neutralus
Erotinis Filmo turinys
Seksualins prievartos
421
10.1 LENTEL. Penkiose alyse apklaust moter, teigiani, jog buvo iprievartautos, skaiius procentais
alis Apklaust moter imtis Iprievartauta ar bandyta iprievartauti 23 proc. iprievartaut ar patyrusi seksualini smurt 17 proc. patyrusi kriminalinio pobdio seksualin smurt 25 proc. 19 proc. 28 proc. 22 proc.
Kanada Vokietija Naujoji Zelandija Jungtin Karalyst Jungtins Valstijos Seulas, Korja
Moterys 95 koleduose bei universitetuose Vyresnio amiaus paaugls, Berlynas Psichologijos students 22-j universitet students 32-j koled bei universitet students Suaugusios moterys
altinis: Tyrimai, paskelbti Koss, Heise ir Russo (1994) bei Krah (1998)
iuose eksperimentuose dalyvavo tik smoningai apsisprend mons. Be to, po eksperimento mokslininkai veiksmingai demaskuodavo bet kokius mitus, kuriais rmsi ie filmai (Check ir Malamuth, 1984). Mokslinis ir humanitarinis i eksperiment pagrindimas: Vienos rpestingai parengtos nacionalins apklausos metu 22 procentai moter teig, kad yra patyrusios vienoki ar kitoki seksualin vyr prievart (Laumann ir kiti, 1994). Kitos apklausos metu 18 procent moter teig, jog yra patyrusios tai, kas atitinka iprievartavimo apibrim (Tjaden ir Thoennes, 2000). ei i septyni prievartautojai buvo i pastam rato. Kitose industrinse alyse atlikt apklaus rezultatai panas (r. 10.1 lentel). Madaug trys i keturi nepastamo vyro vykdyt iprievartavim ir beveik visi pastam vyr padaryti iprievartavimai bdavo nuslepiami nuo policijos. Tad iprievartavim statistika yra labai sumainta, turint galvoje tikr skaii. Moterys labiausiai rizikuoja bdamos su tokiais vyrais, kurie pornografijos veikiami ima elgtis palaidai ir susikuria prieikas nuostatas (r. 10.8 pav.).
Mokymas kritikai vertinti iniasklaid

Kaip dauguma vokiei tyliai toleravo degradavim skatinanius antisemitinius vaizdus, palaikiusius ir stiprinusius holokaust, taip ir dauguma moni iandien toleruoja tok moter vaizdavim, kuris skatina seksualin priekabiavim, inaudojim ir prievartavim. Tad ar reikt statymais udrausti rodyti moter eminimo arba smurto naudojimo prie jas vaizdus?
10.8 PAVEIKSLAS Seksualiai agresyvs vyrai

Moteris prievartaujani vyr elgesiui danai bdingas nuasmeninto sekso ir agresyvaus elgesio derinys, teigia Neilas Malamuthas (1996, 2003).
422
SANTYKIAI
Vertinant asmens ir kolektyvo teisi svarb, daugumoje Vakar ali pasisakoma u asmens teises. Daugelis psicholog kaip cenzros alternatyvai pirmenyb teikia mokymui kritikai vertinti iniasklaid". Prisiminkime, kad pornografijos poveik tiriantys mokslininkai skmingai atkr eksperimento dalyvi jautrum ir paaikino jiems tikrj moter reakcij seksualin smurt. Ar pedagogai negalt panaiai mokyti kritikai vertinti tai, k propaguoja iniasklaida? Atkreipiant dmes pornografijoje pateikiam moters vaizd ir seksualinio priekabiavimo bei smurto problemas, bt manoma paneigti mit, kad moterims patinka seksualin prievarta. Mes utopikai ir galbt naiviai viliams, - sako Edwardas Donnersteinas, Danielis Linzas ir Stevenas Penrodas (1987, p. 196), - kad galiausiai sigals mokslo atskleista tiesa ir visuomen sitikins, kad itokie vaizdiai emina ne tik tuos, kurie juose vaizduojami, bet ir tuos, kurie juos iri." Ar naivu to tiktis? Panagrinkime iuos faktus: neudraudus rkymo JAV rkali skaiius nuo 42 procent 1965 metais sumajo iki 21 procento 2004 metais (CDC, 2005). Nors nebuvo vesta cenzra rasizmui, iniasklaidoje beveik inyko anksiau buv dani afrikiei kilms amerikiei kaip nesubrendusi, prietaring kloun vaizdiai. Iaugus visuomens smoningumui, scenaristai, prodiuseriai ir iniasklaidos vadovai nusprend, kad eminantys maum atstov vaizdiai nepriimtini. Ne taip seniai jie nusprend, kad narkotikai, kitaip nei vaizduojama daugelyje XX a. septintojo ir atuntojo deimtmei film bei dain, nra patraukls, bet yra pavojingi - ir marihuan vartojani vidurini mokykl auktesnij klasi moksleivi skaiius nuo 37 procent 1979 metais sumajo iki 12 procent 1992-aisiais, o 1996 metais vl paoko iki 23 procent, kai visuomens balsas prie narkotikus nusilpo, o narkotik vartojimas vl imtas minti kai kuriose dainose bei filmuose (Johnston ir kiti, 1996). Ar ateis tokia diena, kai nejaukiai prisiminsime laikus, kada mons buvo linksminami filmais, vaizduojaniais inaudojim, kno alojim ir seksualin prievart?
iniasklaidos taka: televizija

Jau suinojome, kad stebint agresyvius veiksmus gali atsiskleisti agresyvs vaiko polinkiai, ir kad itaip galima imokyti vaikus nauj agresijos bd. Taip pat suinojome, kad pamat seksualin smurt daugelis pykusi vyr patys pajunta nor smurtauti prie moteris. Ar televizija irgi veikia panaiai? Nors nauj duomen rasti sunku (iniasklaidos prieiros finansavimas XX a. deimtajame deimtmetyje sumajo), turime tokius faktus: daugumoje industrinio pasaulio ali beveik visuose namuose (pavyzdiui, Australijoje 99,2 proc.) yra televizorius, t. y., iose alyse mons daniau turi televizori nei telefon (Trewin, 2001). Daugumoje nam ki yra daugiau nei vienas televizorius. tai kodl tv teiginiai apie tai, k iri j vaikai, maai atitinka pai vaik tvirtinimus (Donnerstein, 1998). 140 ali transliuoda-
423
ma MTV ir visame pasaulyje - CNN kanalus, televizija kuria globalin popkultr (Gundersen, 2001). Vidutinikai televizorius bna jungtas septynias valandas per par, ir prie jo praleidiamos trys-keturios valandos. Tai reikia, jog sulauks 80 met mogus bus praleids vis deimtmet prie televizoriaus. Moterys iri televizori daugiau nei vyrai, nebaltieji daugiau nei baltieji, ikimokyklinukai ir pensininkai - daugiau nei dirbantieji ar besimokantieji, maiau isilavin daugiau nei labiau isilavin (Comstock ir Scharrer, 1999). Dauguma i faktai apie amerikiei televizijos irjimo proius tinka ir europieiams, australams bei japonams (Murray ir Kippax, 1979). Kok socialin elges modeliuoja televizija? 1994-1997 metais Nacionalinio smurto per televizij tyrimo (National Television Violence Study, 1997) darbuotojai temptai analizavo apie 10 000 pagrindini televizijos tinkl ir kabelins televizijos kanal program. Ir k gi jie pastebjo? eiose i deimties program buvo smurto element (fizins prievartos veiksm, kuriais grasinama sualoti ar nuudyti, arba kuriais sualojama ar nuudoma"). Per mutynes ant ems parkrits mogus daniausiai atsikelia ir muasi dar stipriau - prieingai nei tikrose mutynse, kuri dauguma trunka iki pirmojo smgio (daniausiai lus andikauliui ar rankai). 73 procentuose smurto scen upuolikai liko nenubausti. 58 procentuose nebuvo matyti, kad auka patirt skausm. Vaik programose tik 5 procentuose panai laid buvo parodyta, kad smurtas turi ilgalaiki pasekmi; dviejuose tredaliuose laid smurtas buvo vaizduojamas kaip keliantis juok. K tai duoda? Apibendrindami turime pasakyti, kad televizorius savo elektromagnetines bangas vaik akis spinduliuoja daugiau valand, nei jie praleidia mokykloje. Ties pasakius, daugiau valand nei vaikas skiria bet kuriai kitai veiklai, kol nemiega. Baigs pradin mokykl, vidutinis vaikas per televizij bna pamats apie 8000 mogudysi ir 100 000 kit smurto veiksm (Huston ir kiti, 1992). Apmstydamas 22 metus, kuriuos jis praleido skaiiuodamas iaurumus, iniasklaidos tyrintojas George Gerbneris (1994) linai konstatavo: monijos istorija ino daug kraugerik laikotarpi, taiau n vienas nepasiymjo tokia gausybe smurto vaizd kaip dabartinis. Mus utvind smurto vaizd banga, kokios pasaulis dar nebuvo mats ... ir kuri sismelkia kiekvienus namus meistrikai sureisuotomis rykiomis brutalumo scenomis." Kitas televizijos kritikas apskaiiavo, kad monija isiudyt per 50 dien, jei tikrovje mogudysts vykt taip danai, kaip televizijoje (Medved, 1995). Ar irimiausiu laiku rodomi nusikaltimai skatina tok elges? O gal netiesiogiai dalyvaudami agresyviuose veiksmuose irovai ikrauna agresyvi energij? Pastaroji mintis yra hipotezs apie katars versija. iniasklaidos gynjai danai cituoja teigin ir primena, kad smurtas atsirado anksiau nei televizija. Debatuose su televizijos kritiku iniasklaidos gynjas gali rodinti: Televizija niekuo neprisidjo prie yd ir indn genocido. Ji tik
katarsis (catharsis) Emocin ikrova. Pagal katarsio teorij atpalaiduojant" agresyvi energij agresyviai elgiantis arba pasitelkus vaizduot, agresij skatinanios prieastys praranda gali.
424
SANTYKIAI
Vienas didiausi televizijos indli yra tas, kad ji mogudyst grino namus, kur jai ir vieta. mogudysts vykdymo irjimas per televizij gali bti geras vaistas. Ji gali padti mogui veikti savo prieikumus." Alfred Hitchcock
atspindi irov skon ir stengiasi tikti jam". Sutinku, - atsakyt kritikas, taiau tiesa ir tai, kad per t laik, kai Amerikoje yra televizija, uregistruot smurtini nusikaltim skaiius didjo kelet kart greiiau nei gyventoj skaiius. Nemanau, jog norite pasakyti, kad populiars aktoriai yra tik pasyvs atlikjai ir visikai neveikia irov smons arba kad reklamos transliuotoj tikjimas iniasklaidos galia tra tik iliuzija." Gynjas tai atsakyt: Smurto epidemij sukelia daugyb veiksni. Televizija gali netgi sumainti agresyvum, atitraukdama mones nuo gatvs arba suteikdama jiems nekalt galimyb isikrauti". Televizijos irjimo ir agresyvumo tyrim tikslas - isiaikinti subtilesn ir gilesn poveik nei daro atsitiktins pamgdiojanios" mogudysts, patraukianios irov dmes. i tyrim metu klausiama, kaip televizija veikia irovo elgsen ir mstyml
Televizijos poveikis elgsenai

Ar irovai mgdioja smurto vaizdus? Yra gausyb fakt, kai mons pakartojo televizijoje parodytus nusikaltimus. Vienoje 208 kalini apklausoje 9 i 10 prisipaino, kad nauj kriminalini triuk imoko irdami laidas apie nusikaltimus. Keturi i deimties sak, jog band pakartoti konkreius per televizij matytus nusikaltimus (TV Guide, 1977). Ryys tarp televizijos irjimo ir elgsenos. Nusikaltli pasakojimai nra moksliniai rodymai. Todl mokslininkai atlieka koreliacinius tyrimus ir eksperimentuoja nagrindami smurto stebjimo poveik. Dirbant su moksleiviais plaiai taikoma apklausa, padedanti isiaikinti, ar televizijos irjimas leidia prognozuoti vaik agresyvum. Tam tikru mastu tai manoma. Juo daugiau smurto televizijos programoje, kuri iri vaikas, juo is yra agresyvesnis (Eron, 1987; Turner ir kiti, 1986). Ryys nestiprus, taiau nuolat pastebimas iaurs Amerikoje, Europoje ir Australijoje. Jis isipltoja netiesiogin agresij". Didiojoje Britanijoje mergaits, kurios irjo televizijos programas apie paskalas, apkalbas, socialin atskirt, paios daniau panaiai elgsi (Coyne ir Archer, 2005). Tad ar galime daryti ivad, kad smurto laid irjimas skatina agresij? Galbt js jau manote, kad dl to, jog tai yra koreliacinis tyrimas, prieasties ir pasekms poveikis galt bti abipusis. Galbt agresyviems vaikams labiau patinka agresij vaizduojanios laidos. O gal yra koks nors treias veiksnys, pavyzdiui, emesnis intelektas, dl kurio kai kuriems vaikams labiau patinka agresij demonstruojanios laidos, ir jie patys elgiasi agresyviau. Mokslininkai sukr du bdus iems alternatyviems aikinimams patikrinti. Aikinim paslptu treiuoju veiksniu" jie tikrina statistikai iskirdami kai kuri i galim veiksni tak. Pavyzdiui, Williamas Belsonas (1978; Muson, 1978) tyr 1565 Londono berniukus. Palyginti su tais, kurie irjo nedaug smurtini laid, irjusieji daug (ypa irjusieji tikrovi-
425
k smurt, o ne animaciniuose filmuose) prisipaino per prajusius eis mnesius vykd 50 procent daugiau smurto veiksm (pavyzdiui, ipliau telefono aparat telefono bdelje"). Belsonas taip pat inagrinjo 22 tiktinus treiuosius veiksnius, pavyzdiui, eimos dyd. Danai ir retai irintys smurtines laidas irovai skyrsi ir potenciali treij veiksni atvilgiu. Tad Belsonas spjo, kad danai irintieji tokias laidas i ties labiau link smurtauti. Panaiai Leonardas Eronas ir Rovvellas Huesmannas (1980, 1985), apklaus 875 atuonmeius, nustat, kad smurto stebjimas susijs su agresyvumu, netgi statistikai atmetus kelis akivaizdius treiuosius veiksnius. Apklaus iuos asmenis 19-aisiais gyvenimo metais, tyrjai pastebjo, kad pagal atuonmei smurtini program irjim galima prognozuoti, koks agresyvus bus mogus, kai jam sukaks devyniolika, taiau pagal atuonmeio agresyvum nebuvo galima prognozuoti, kad sulauks devyniolikos jis irs smurtines laidas. Agresyvumas sek po irjimo, bet ne atvirkiai. Be to, tie, kurie vaikystje buvo daugiausiai irj smurtini laid, sulauk 30ies daniausiai vykdydavo nusikaltimus (r. 10.9 pav.) Vlesniuose tyrimuose ie duomenys buvo vairiai patvirtinti. Pastebta koreliacija tarp atuonmei smurtini laid irjimo ir smurtavimo prie sutuoktin suaugus. Pastebta koreliacija tarp smurtini laid irjimo paauglystje ir dalyvavimo upuolimuose, apiplimuose ar grasinant sualoti (Johnson ir kiti,
2002).
0,8
>o 75 0,7 1^0,6 i 0,5 tu D C ^ ,0,4 'c ] 0,3 E

i 0,2
B 0,1 D 0,0
ni
Maas Vidutinis Didelis Televizijos irjimo 8-aisiais gyvenimo metais danis
-o
10.9 PAVEIKSLAS Vaik televizijos irjimo proiai ir nusikalstamumas Smurto irjimas atuntaisiais gyvenimo metais slygoja rimtus kriminalinius nusikaltimus sulaukus 30 met. altinis: (1984). Eron ir Huesmann
Pastebta koreliacija tarp ikimokyklinuk smurtini laid irjimo ir po 2-6 mnesi irykjusio polinkio petis (Gentile ir kiti, 2004). Visuose tyrimuose mokslininkai atsivelg galim treij veiksn", pavyzdiui, emesn intelekt ar prieikum. Kitas susimstyti veriantis faktas: ten, kur atsiranda televizija, iauga nusikalstamumas ir padaugja mogudysi. Nuo 1957 iki 1974 met Kanadoje ir Jungtinse Valstijose per televizij mus rodyti smurtines laidas, mogudysi skaiius padvigubjo. Rajonuose, kuriuose televizija atsirado vliau, mogudysi skaiius taip pat okteljo vliau. Baltj gyvenamoje Piet Afrikos Respublikos dalyje, kurioje televizijos nebuvo iki 1975 met, panaiai (madaug dvigubai) mogudysi padaugjo tik po 1975 met (Centenvall, 1989). O atidiai tirtame Kanados miestelyje, kuriame televizija atsirado vlai, netrukus po to aidim aiktelse vaikai m elgtis daug agresyviau (Williams, 1986). Atkreipkite dmes tai, kad ie tyrimai iliustruoja, kaip iuolaikiniai mokslininkai manipuliuoja koreliacini tyrim duomenimis, nordami pirti mint apie prieasties ir pasekms ry. Taiau daugyb galim treij veiksni gali visikai atsitiktinai sutapti su pomgiu irti smurtines laidas ir agresyvumu. Laimei, eksperimentinis metodas leidia kontroliuoti iuos paa-
426
SANTYKIAI
Tada paprasiausiai leiskime, kad ms vaikai klausytsi bet kieno sukurt bet koki istorij ir itaip savo protus sileist mintis, prieingas toms, kurias, ms nuomone,
linius veiksnius. Jei atsitiktine tvarka atrinktiems vaikams vieniems parodysime smurtin film, o kitiems - nesmurtin, bet kok vlesn agresyvumo skirtum tarp i dviej grupi galsime paaikinti vieninteliu veiksniu, skirianiu ias grupes: k vaikai irjo.
Televizijos irjimo eksperimentai Novatorikuose Alberto Bandros ir Richardo Walterso (1963) eksperimentuose maiems vaikams kartais buvo rovaikai privalt turti domas ne gyvas, o nufilmuotas suaugusysis, muantis pripst ll. Poveikis uaug?" buvo beveik toks pat. Po to Leonardas Berkowitzas ir Russellas Geenas (1966) Platonas, Respublika, pastebjo, kad pyk ir pasiirj smurtin film universiteto studentai elg360 m. pr. Kr. davosi agresyviau nei panaiai pyk, bet nesmurtinius filmus irj studentai. i laboratorini eksperiment ir auganio visuomens susirpinimo pakako, kad XX a. atuntojo deimtmeio pradioje JAV vyriausiasis chirurgas usakyt 50 nauj mokslini tyrim. ie ir 100 vlesni tyrim patvirtino, kad irint smurt agresyvumas sustiprja (Anderson ir kiti, 2003). Pavyzdiui, Ross Parke (1977) Jungtinse Valstijose ir Jacueso Leyenso (1975) Belgijoje vadovaujamos mokslinink grups internatuose gyvenantiems amerikiei ir belg berniukams bei mergaitms rodydavo arba serij smurtini, arba nesmurtini film. tai k ir viena, ir kita mokslinink grup nuolatos pastebdavo: Smurtiniai kino filmai ... skatino irov agresyvum." Palyginti su savaite prie i film irjim, ten, kur juos rodydavo, padaugdavo mutyni. Panaiai Dolfas Zillmannas ir Jamesas Weaveris (1999) suaugusiems vyrams ir moterims keturias dienas i eils rod smurtinius arba nesmurtinius kino filmus. Penkt dien dalyvaudami kitame projekte tie, kurie irjo smurtinius filmus, buvo prieikesni eksperimentuotojo asistentei. iuose eksperimentuose nebuvo iprovokuoti upuolimai ar mutyns agresyvumas daugiau reiksi stumteljimu laukiant eilje piet, grubiu komentaru, grasinaniu gestu. Taiau stulbina duomen sutapimas. Negalima paneigti, - pareik Amerikos psicholog asociacijos jaunimo smurto komisija 1993 metais, - kad irint smurt, agresija didja". Tai ypa veikia agresyvius asmenis. Stipriausi poveik smurto irjimas daro tada, kai realistikai pavaizduot smurto akt vykdo patrauklios ivaizdos mogus, kuris lieka nenubaustas, ir kai tuo paiu neparodoma sualojimo sukelta kania (Bushman, 1995; Donnerstein, 1998). Bradas Bushmanas ir Craigas Andersonas (2001) daro ivad, kad smurto irjimas skatina agresyvum daug labiau, nei pasyvus rkymas susirgim plaui viu, kalcio vartojimas - kaul stiprum ir nam darbai - pasiekimus moksle. Kaip ne visi nori pripainti, kad tik rkymas sukelia v, taip ir ia reikmingi ir kiti veiksniai. Nerim kelia per ilg laik padaromas poveikis, kur korporacijos linkusios nuslpti. Taiau rodymai yra priblokiantys", sako Bushmanas ir Andersonas: irint smurto vaizdus per televizij tampama daug agresyvesniu". Tyrim baz didel, metodai vairs, gaunami duomenys nuosekls - pritaria garsiausi smurto iniasklaidoje tyrj i Nacionalinio psichikos sveikatos instituto grup (Anderson ir kiti, 2003).
427
Ms isami apvalga ... neabejotinai rodo, kad smurto vaizdavimas iniasklaidoje gali padidinti agresyvaus ir smurtinio elgesio tikimyb ir artimiausiu metu, ir vliau." Kodl televizijos irjimas veikia elges? Atsivelgdami tai, kad koreliacini ir eksperimentini tyrim duomenys sutampa, mokslininkai aikinosi, kodl smurto irjimas daro itok poveik. Pagalvokime apie tris galimybes (Geen ir Thomas, 1986). Pirma, socialin smurt lemia ne pati agresija, o jos sukeltas suadinimas (Mueller ir kiti, 1983; Zillmann, 1989). Kaip pastebjome anksiau, suadinimas daniausiai prasiveria: viena suadinimo forma skatina kit. Kiti mokslini tyrim duomenys patvirtina, kad smurto vaizdai atpalaiduoja vartus. Suaugs mogus, talantis pripuiam ll Bandros eksperimente, itokius protrkius tarsi pavert teistais ir sumaino vaiko gebjim valdytis. Smurto vaizdai iprovokuoja atitinkamas mintis ir suadina agresij (Berkovvitz, 1984; Bushman ir Geen, 1990; Josephson, 1987). Atrodo, kad panaiai veikia ir dainos, kuriose minimas seksualinis smurtas (Barongan ir Hali, 1995; Johnson ir kiti, 1995; Pritchard, 1998). iniasklaidos propaguojami vaizdiniai taip pat skatina mgdioti. Bandros eksperimentuose dalyvav vaikai kartojo konkreius poelgius, kuri liudininkais buvo. Komercin televizija veriama rodinti, kad ji neskatina irov mgdioti, k pamat: savo reklamose ji kalbanti tik apie vartojim. Taiau ar teiss iniasklaidos atstovai tvirtindami, kad televizija tik atspindi visuomens polink smurtauti? Kad menas vaizduoja gyvenim? Ir kad filmuose" rodomas tikras gyvenimas? Ties pasakius, televizijos laidose agresyvi situacij skaiius keturis kartus virija velni veiksm skaii. Ir kitais poiriais televizija kuria nerealaus pasaulio model. Taiau yra ir ger naujien. Jei televizijoje modeliuojami bendravimo ir problem sprendimo bdai i ties skatina, ypa jaunus irovus, mgdioti, bt naudinga rodyti prosocialaus elgesio pavyzdius. 12 skyriuje suinosime, kad subtili televizijos taka i ties gali mokyti vaikus teigiamai elgtis.
Viena pagrindini didelio smurtini nusikaltim skaiiaus iuolaikinse JAV yra gausus smurto vaizdavimas iniasklaidoje." I socialins psichologijos eksperto Craigo A. Andersono parodym JAV Senato prekybos, mokslo ir transporto komitetui, 2000 m. kovo 21 d.
prosocialus elgesys
(prosocial behavior)
Teigiamas, konstruktyvus, naudingas elgesys; asocialaus elgesio prieyb.
Televizijos poveikis mstymui

Sutelkme dmes televizijos poveik elgesiui. Mokslininkai taip pat tyr smurto vaizd irjimo poveik mstymui: ar prisiirj smurto tampame nejautrs iaurumui? Ar ie vaizdai ikreipia tikrovs suvokim? Ar smurtas sukelia agresyvias mintis? Jautrumo mainimas. Vl ir vl kartokite emocijas suadinanius dirgiklius, pavyzdiui, nevankius odius. Kas vyks? Emocin reakcija inyks". Gana realu tiktis, kad nuo tkstani iauri veiksm mogus taip pat emocikai atbuks. Daniausia reakcija gali bti tokia: Tai mans visikai nejaudina". Btent tai pastebjo Victoras Cline ir jo bendradarbiai (1973) ityr 121 Ju-
428
SANTYKIAI
tos valstijos berniuko, irjusio brutal bokso ma, fiziologin sujaudinim. Palyginti su berniukais, maai iriniais televizij, danai irinij reakcija bdavo ne susirpinimas, o abejingumas. inoma, ie berniukai galjo skirtis ne vien televizijos irjimo proiais. Taiau seksualinio smurto vaizd poveikio jauniems vyrams tyrimuose pastebimas panaus atbukimas. Be to, Ronaldo Drabmano ir Margaret Thomas (1974, 1975, 1976) atlikti eksperimentai patvirtino, kad tokie vaizdai didina abejingum: tiek vliau irint kino kadrus su triukmingomis petynmis, tiek stebint besimuanius vaikus. Apklausus 5456 vidurini klasi moksleivius paaikjo, kad didel j dalis iri brutalius filmus (Sargent ir kiti, 2002). Du tredaliai moksleivi buvo mat film Klyksmas" (Scream). Tokie irjimo proiai leidia paaikinti, kodl, nepaisant ypa iauraus smurto demonstravimo (o gal reikt sakyti dl to, kad jis demonstruojamas), Gallupo instituto atliktose jaunimo apklausose paaugli nuo 13 iki 17 met amiaus, manani, jog filmuose rodoma per daug smurto, nuo 42 procent 1977 metais sumajo iki 27 procent 2003 metais. Filmuose ir televizijoje vis atviriau rodant sekso scenas - nuo 1998 iki 2005 met Amerikos televizijose beveik padvigubjo geriausiu metu rodom seksualinio turinio laid skaiius (Kaiser, 2005), - paaugli susirpinimas dl ios kino tendencijos taip pat sumajo. Susidaro spdis, jog iandieniniai paaugliai kur kas maiau jautrs akivaizdiam smurto bei sekso vaizdavimui nei j tvai, bdami tokio paties amiaus", - teigia Gallupo instituto darbuotoja Josephine Mazzuca (2002).
socialiniai scenarijai (soiai scripts) Per kultr perteikiamos elgesio vairiose situacijose taisykls.
Savo vaik nemokome, kad normals santykiai - tai girt apsinuoginusi nepastam moni vakarliai kartoje vonioje, bet tok vaizd jie mato sijung laid Realyb". Nuo ankstyvos jaunysts atakuojami tokiais vaizdais, jie pradeda galvoti, kad itoks elgesys yra priimtinas ir netgi normalus.' 1 JAV senatorius Barack Obama, 2005
Socialiniai scenarijai. Atsidr naujoje situacijoje ir nebdami tikri, kaip reikia elgtis, tampame priklausomi nuo socialini scenarij - kultros numatyt elgesio taisykli. Prisiirj veiksmo film jaunuoliai gali pritaikyti ekrane matyt scenarij konfliktams realiame gyvenime sprsti. Susidr su ikiu jie gali elgtis kaip tikri vyrai": igsdinti arba paalinti grsms altin. Panaiai paaugliai, nuolatos geriausiu televizijos laiku matydami laidas su seksualinmis uuominomis ir veiksmais (daniausiai impulsyviais ir trumpalaikiais santykiais), gali iuos seksualinius scenarijus vliau perkelti realius santykius (Kunkel ir kiti, 2001; Sapolsky ir Tabarlet, 1991). Taigi juo daugiau seksualini vaizd paaugliai mato (net kontroliuojant kitus ankstyvos seksualins veiklos prediktorius), juo labiau jie link savo bendraamius vertinti kaip seksualiai aktyvius, susiformuoti liberalias seksualines nuostatas, anksiau pradti lytin gyvenim (Escobar-Chaves ir kiti, 2005; Martino ir kiti, 2005). Pakeistas suvokimas. Ar virtualus televizijos pasaulis keiia realaus pasaulio suvokim? George Gerbneris ir jo bendradarbiai i Pensilvanijos universiteto (1979, 1994) nusprend, kad btent is televizijos poveikis yra pats galingiausias. J atliktos paaugli ir suaugusij apklausos rodo, kad televizijos irjimui skiriantys daug laiko (keturias ir daugiau valand per die-
429
n) labiau akcentuoja smurt juos supaniame pasaulyje ir bijo bti asmenikai upulti, skirtingai nei maiau irintieji (dvi ar maiau valand per dien). Panaiai - kad nesijauia saugios - prisipano ir Piet Afrikos Respublikos moterys, kurioms buvo parodytas smurtas prie moteris (Reid ir Finchilescu, 1995). Atlikus nacionalin 7-11 met amiaus vaik apklaus Amerikoje paaikjo, kad danai irintieji televizori jauia didesn sibrovimo namus ar kad kas nors nuskriaus gatvje" baim, skirtingai nei reiau irintieji (Peterson ir Zill, 1981). Kognityvinis suadinimas. Naujausi duomenys rodo, kad irint smurtinius filmus kyla idjos apie agresyvius veiksmus (Bushman, 1998). Pamat smurt, mons prieikiau vertina kit poelgius (ar stumteljo smoningai?). Interpretuodami odinius homonimus suteikia jiems agresyvesn prasm (od smgis" supranta kaip agresyv veiksm, o ne, pavyzdiui, kaip kamuolio smgiavim vartus), greiiau atpasta agresyvi prasm turinius odius. Galbt labiausiai televizija veikia ne savo produkcijos kokybe, bet kiekybe. Palyginti su aktyvesnmis poilsio rimis, televizijos irjimas siurbia mogaus energij ir slopina nuotaikas (Kubey ir Csikszentmihalyi, 2002). Be to, televizija kasmet atima i mogaus per tkstant valand, kurias jis galt skirti kitai veiklai. Jei per metus praleidiate tkstant ir daugiau valand irdami televizij, pagalvokite, kaip kitaip btumte galj panaudoti laik, jei neturtumte televizoriaus. Ar iandien btume kitokie? Aikindamas, kodl XX a. atuntajame deimtmetyje ir vliau taip sumajo pilietinis aktyvumas bei naryst vairiose organizacijose, Robertas Putnamas (2000) ra, kad kiekviena papildoma valanda, praleista prie televizoriaus, konkuruoja su pilietinei veiklai skirtu laiku. Televizija vagia laik i klub, savanorikos banytins ir politins veiklos.
Juo daugiau laiko savo brendimo laikotarpiu jaunuoliai praleidia prie televizoriaus, juo maesnis bna j politinis aktyvumas [jie reiau dalyvauja rinkimuose, susirinkimuose, reiau aukoja, maiau link usiimti savanorika veikla]." Robert Putnam,
Bowling A/one, 2000
(Boulingas vienam")
iniasklaidos taka: kompiuteriniai aidimai

Moksliniai debatai dl iniasklaidoje rodomo smurto poveikio i esms baigsi", - teigia Douglasas Gentile ir Craigas Andersonas (2003). Dabar mokslininkai savo dmes nukreip kompiuterinius aidimus, kuri populiarumas iaugo ir kurie darosi vis brutalesni. Edukaciniai tyrimai rodo, kad kompiuteriniai aidimai yra puiki mokymo priemon, - pastebi Gentile ir Andersonas. - Jei kompiuteriniai aidimai sveikatos temomis gali mokyti sveik proi, o skrydi imitavimo aidimai gali padti imokti skraidyti, tai ko galime tiktis i mogudystes imituojani aidim?"
Kokius aidimus aidia vaikai

2007 metais kompiuterini aidim verslas sulauk savo trisdeimtpenkmeio. Nuo pirmojo kompiuterinio aidimo, sukurto 1972 metais - elektroninio stalo teniso - perjome prie smurtini aidim (Anderson, 2004; Gentile ir Anderson, 2003). XX a. pabaigoje per metus buvo nuperkama apie 200
430
SANTYKIAI
Laikms taisykls, kad neleisime naudoti smurto prie mones." Noian Bushnell,
bendrovs Atari krjas
milijon kompiuterini aidim, ir vidutinis 2-17 met amiaus aidjas juos aisdavo septynias valandas per savait. Per vien ketvirtos klass mokini apklaus 59 procentai mergaii ir 73 procentai berniuk teig, kad jie labiausiai mgsta smurtinius aidimus (Anderson, 2003, 2004). Raide S" (suaugusiems) paymti aidimai tariamai skirti ne jaunesniems kaip 17 met amiaus asmenims, taiau danai jie bna reklamuojami ir jaunesniems. Federacin prekybos komisija nustat, kad keturiais i penki atvejais iuos aidimus lengvai galjo nusipirkti jaunesnio amiaus vaikai (Pereira, 2003). Gentile (2004) pastebi, kad populiariame aidime Didioji automobilio vagyst" jaunuoliams siloma tapti psichopatais. Galite automobiliu vaiuoti ant psij, galite grobti automobilius, galite vaiuodami audyti i mainos, galite apsilankyti raudonj ibint kvartale, isirinkti prostitut, automobilyje usiimti su ja seksu, nuudyti j ir susigrinti pinigus." Trimatje erdvje galite partrenkti mog ir trypti j tol, kol prads kosti krauju. Tada galsite stebti, kaip jis mirta. Susan Persky ir Jamesas Blaschovichius (2005) teigia, kad aidimai virtualiojoje realybje ada vis daugiau realizmo, kov ir smurto.
Kompiuterini aidim poveikis vaikams

Nuogstavimai dl smurtini kompiuterini aidim sustiprjo po to, kai Kentukio, Arkanzaso ir Kolorado valstijose paaugliai vykd siaubingus smurtinius nusikaltimus, kuriuos jie danai atlikdavo virtualiai - aisdami. Ikilo klausimas: ko imoksta vaikai, valand valandas aisdami upuolikus ir gabalus kapodami mones? Daugelis rkali mirta ne nuo irdies lig. Daugelis vaik, su kuriais buvo iurkiai elgiamasi, netampa iurkts. Ir dauguma moni, praleidiani imtus valand aisdami udynes, nedaro nusikaltim. ie faktai leidia kompiuterini aidim gamintojams, panaiai kaip ir tabako gamintojams ar televizijos verslo atstovams, tvirtinti, kad j produkcija nealinga. Nra joki rodym, kad smurtiniai kompiuteriniai aidimai skatina agresyv elges", - pareik Interaktyviosios skaitmenins programins rangos asociacijos prezidentas Dougas Lowensteinas (2000). Taiau Gentile ir Andersonas ivardija kelet prieasi, kodl smurtiniai aidimai gali turti didesn poveik nei smurtins televizijos laidos. aisdami jaunuoliai susitapatina su smurtaujaniu personau ir atlieka jo vaidmen; aktyviai kartoja smurtinius veiksmus, o ne vien pasyviai stebi; atlieka smurtini veiksm sek - pasirenka aukas, sigyja ginkl bei amunicijos, tyko, nusitaiko, nuspaudia gaiduk; nuolatos patiria smurto ir upuolimo grsm; be paliovos kartoja smurtinius veiksmus; apdovanojami u skming agresij.
431
Dl i prieasi karins organizacijos per apmokymus (turimais duomenimis, per Antrj pasaulin kar daugelis abejojo j nauda) skiria kariams upuolim imituojanius aidimus. Taiau k atskleid moksliniai tyrimai? Craigas Andersonas (2003, 2004; Anderson ir kiti, spaudoje) apibendrina trisdeimt ei tyrim duomenis ir aprao penkis visuose juose pastebtus veiksnius. aidiant smurtinius aidimus daniau, palyginti su nesmurtiniais, susijaudinama - padanja pulsas ir padidja kraujospdis. daniau mstoma agresyviai - pavyzdiui, Bradas Bushmanas ir Andersonas (2002) pastebjo, kad paaid tokius aidimus, kaip Diukas Niukemas" ar Mirtinos grumtyns", universiteto studentai daniau spdavo, kad vyras, kurio automobil tik k atsitrenk kita maina, reaguos agresyviai - keiksis, ispirs lang ar prads mutis. sustiprja agresyvs jausmai - padidja frustracija bei prieikumas. padanja agresyvs poelgiai - paaid smurtinius kompiuterinius aidimus, vaikai ir jaunuoliai agresyviau aidia su savo bendraamiais, daniau ginijasi su mokytojais ir daniau sivelia petynes. is poveikis pastebimas ir laboratorijoje, ir u j o s rib, jis minimas pasakojimuose apie save, mokytoj, tv praneimuose, jo prieastys nurodytos 10.10 pav. Ar taip atsitinka tik todl, kad prieikai nusiteikusius vaikus traukia tokie aidimai? Ne. Netgi kontroliuojant tokius veiksnius kaip asmenybs tipas ir temperamentas, smurtiniai kompiuteriniai aidimai slopina jautrum smurto vaizdams ir stiprina agresyv elges (Bartholow ir kiti, 2005). Douglasas Gentile ir jo bendradarbiai (2004) atlik paaugli tyrimus pastebjo, kad net neagresyvs, bet mgstantys iaurius kompiuterinius aidimus paaugliai 10 kart daniau sitraukia petynes nei toki aidim neaidiantys bendraamiai (tarp i - tik 4 proc.). Pradj aisti smurtinius kompiuterinius aidimus buv rams vaikai daniau link sivelti petynes.
10.10 PAVEIKSLAS Danai aidiami smurtiniai aidimai Smurtiniai kompiuteriniai aidimai ir polinkis agresij
Agresijai pritariantys sitikinimai ir nuostatos Agresyvaus elgesio modeliai Agresyvus jautrumo praradimas
Agresyvus suvokimas
Agresyvs lkesiai
altinis: Craig A. Anderson ir Brad J. Bushman (2001).
Padidjusio agresyvumo asmenyb
432
SANTYKIAI
Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius aidimus

Suprasdamas aling poveik, kur, kaip ufiksavo smurto tyrjai, daro televizija bei kinas, ir pastebjs, kad kompiuteriniai aidimai darosi vis agresyvesni, sunerimau. Todl reaguodami didjant visuomens susirpinim kartu su doktorante Karen Dili pradjome koreliacinius ir eksperimentinius tyrimus. Dl j buvau pakviestas liudyti JAV Senato pakomitetyje ir konsultuoti vairiausias vyriausybines bei visuomenines, taip pat tv ir vaik rmimo organizacijas. Nors smagu matyti, kad tyrimai daro teigiam poveik, kompiuterini aidim verslininkai i vis jg stengsi paneigti mokslini tyrim rezultatus, panaiai kaip prie 30 met cigarei gamintojai aipsi i fundamentali medicinos mokslo tyrim, klausdami, kiek Marlboro" cigarei turi surkyti pel, kad susirgt viu. A taip pat gaudavau gana bjauri kompiuterini aidim mgj laik, o gausyb praani informacijos paskatino mane teikti inias bei atsakyti klausimus interneto tinklalapyje www.psychology.iastate.edu/faculty/caa. Craig A. Anderson, Ajovos universitetas Daugelis moni mano, kad geriausias bdas isiaikinti sudting dalyk- surasti kitaip manani ir abiem pusms duoti vienodai laiko. Informuojant apie smurto vaizdaviminiasklaidoje daniausiai suteikiama vienodai laiko verslo atstovams ir j mgstamiems ekspertams", cituojantiems raminanius neatsakingo keturmeio odius, sukelianius spd, kad ms imanymas labai ribotas. Jei visi konkreios srities ekspertai sutaria, ar i teisingumo" ir pusiausvyros" idja yra logika? O gal dert prayti, kad ekspertai paskelbt koleg perirtus originalius mokslinius straipsnius konkreiu klausimu?
sumaja prosociali poelgi - paaid smurtinius kompiuterinius aidimus, mons reiau padeda u sienos dejuojaniam asmeniui ir delsia silyti pagalb bendraamiams. Gav uduot priimti sprendim jie daniau inaudos partnerius, o ne pasitiks jais ir bendradarbiaus (Sheese ir Graziano, 2005). Sumajusi smegen srii, susiet su emocijomis, veikla rodo, kad tokie mons tampa maiau jautrs smurtui (Bartholow ir kiti, 2006).
Sunku imatuoti augant pakantum iaurumui Amerikoje, bet jis akivaizdus visose srityse, pradedant iauriais kompiuteriniais aidimais, kurie yra pagrindinis berniuk usimimas." Susan Sontag, Regarding the Torture of Others, 2004 (Apie kit kankinim")
Be to, juo daugiau smurto aidimuose, juo stipresnis j poveikis. Kompiuteriniai aidimai i ties tapo agresyvesni. Tai paaikina, kodl naujesni tyrimai fiksuoja didesn j poveik. Nors dar daug k reikia isiaikinti, ie tyrimai rodo, kad prieingai katarsio hipotezei - kaip rodinja vienas piliei laisvi gynjas, manantis, jog smurtiniai aidimai gali turti raminam poveik" (Heins, 2004), - smurto treniruots didina, o ne maina nusikalstamum. Todl Andersonas, kaip atsakingas mokslininkas (2003, 2004), ragina tvus isiaikinti, k veikia j vaikai, ir pasirpinti, kad iniasklaidos dieta, bent jau namuose, bt sveika. Tvai gali nepajgti kontroliuoti, k vaikas iri, aidia ir valgo sveiuodamasis. Jie negali kontroliuoti iniasklaidos
433
daromos takos vaik bendraami kultrai. (Todl silymas tvams tiesiog sakyti ne" yra naivus.) Taiau tvai gali pasirpinti vaikais namuose ir daugiau laiko skirti alternatyviems usimimams. Pasitarus su kitais tvais galima sukurti vaikams palanki aplink. O mokykla gali mokyti vaikus kritikai vertinti iniasklaidos turin.
Grups taka
Aptarme, kas skatina mog agresyviai elgtis. Jei frustracija, eidimai bei agresyvaus elgesio pavyzdiai stiprina asmens polink agresyvum, tai gali panaiai veikti ir grup. Kilus maitams, agresija iplinta prajus kuriam laikui po pirmo agresyvaus veiksmo. Matydami, kaip niekieno netrikdomi plikai grobia televizorius, statymams itikimi stebtojai gali pamirti moralinius suvarymus ir imti mgdioti plikautojus. Grups gali sustiprinti agresyvi reakcij i dalies dl to, kad jos isklaido atsakomyb. Kare sprendimus pulti daniausiai priima strategai, esantys toli nuo fronto linijos. Jie duoda sakymus, kuriuos vykdo kiti. Ar itoks atsiribojimas neprisideda prie agresyvi uduoi skyrimo? Jacuelin Gaebelein ir Anthony Manderis (1978) atliko ios situacijos imitacin laboratorin tyrim. Jie papra Grynsboro universiteto (iaurs Karolina) student skirti elektros smg arba patarti kitiems, kokio stiprumo smg skirti. Kai smgio gavjas, kaip ir dauguma masins agresijos auk, nebdavo kaltas dl provokacijos, eksperimento dalyviai, esantys fronto linijoje", skirdavo silpnesn elektros smg nei rekomenduodavo patarjai, kurie jautsi ne tokie atsakingi u sukelt skausm. Asmenin atsakomyb maja didjant ne tik atstumui, bet ir grups nari skaiiui. (Prisiminkite 8 skyriuje aprayt nuasmeninimo reikin.) Brianas Mullenas (1986), ianalizavs duomenis apie 60 vykdyt lino nuosprendi 1899-1946 metais, pastebjo dom dalyk: juo didesns buvo liniuotoj gaujos, juo iauriau buvo udoma ir juo baisiau niokojami moni knai. Socialin infekcija" sustiprina grups agresyvum, panaiai kaip sustiprina kitus kratutinius polinkius. Galimi pavyzdiai - jaunimo gaujos, fut-
Socialin infekcija. Kai XX a. deimtojo deimtmeio viduryje 17 jaunikli nalaii drambli patin perkl Piet Afrikos Respublikos park, jie tapo nevaldoma paaugli gauja ir nuud 40 baltj raganosi. 1998 metais sunerim parko darbuotojai kartu su jaunikliais apgyvendino eis vyresnius, stipresnius drambli patinus. Rezultatas: siautjimai netrukus aprimo (Slotow ir kiti, 2000).
434
SANTYKIAI
Labiausiai karo barbarikumas pasireikia tuo, kad pajungia mones bendriems veiksmams, prie kuriuos asmenikai kiekvienas j sukilt visa savo esybe." Elien Key, War, Peace, and the Future, 1916 (Karas, taika ir ateitis")
bolo aistruoliai, plikaujantys kareiviai, miest riauininkai ir psichosocialinis teroras mokyklose - Skandinavijoje j vadina mobingu, - kai grups moksleivi nuolat erzina ir terorizuoja silpnesnius mokinius (Lagerspetz ir kiti, 1982). Mobingas" - tai bandos veikla. Turintys asociali polinki, augantys eimose, kuriose stinga dmesio ir nenorintys mokytis jaunuoliai savo socialin tapatum gali pajusti gaujoje. Stiprjant grups tapatumui, didja spaudimas prisitaikyti ir nuasmeninimas (Staub, 1996). Asmeninis tapatumas silpsta atsiduodant grups interesams, patiriant diaugsm, kad visi yra kaip vienas. Danai tokio proceso rezultatas yra socialin infekcija - grups skatinamas susijaudinimas, nesivarymas ir poliarizacija. Gaujos nariai laikosi kartu tol, kol sukuria eimas, pasensta, gauna darb, patenka kaljim ar mirta, teigia gauj tyrintojas Arnoldas Goldsteinas (1994). Jie apibria savo teritorij, nusistato savo spalvas, meta ik varovams, kartais vykdo nusikaltimus ir muasi dl narkotik, teritorijos, garbs, mergin ar eidim. XX a. skerdyns, nusineusios 150 milijon gyvybi, buvo ne individuali veiksm rezultatas", pastebi Robertas Zajoncas (2000). Genocidas nra mogudysts daugiskaita." Skerdyns yra socialinis reikinys, kurio prieastis - moraliniai imperatyvai": kolektyvinis mentalitetas (taip pat vaizdiai, retorika ir ideologija), kuris mobilizuoja grup ar taut nepaprastiems veiksmams. Ruandos tutsi, Europos yd ar Amerikos indn skerdyns buvo kolektyvinis nusikaltimas, pareikalavs plaios paramos, organizuotumo ir aktyvumo. Prie praddami genocid Ruandos hut vyriausyb ir verslo lyderiai nupirko bei idalijo du milijonus kin gamybos maei. Yoramo Jaffe ir Yoelo Yinono (1983) Izraelyje atlikti eksperimentai patvirtina, kad grup gali sustiprinti polink agresyvum. Vieno tokio eksperimento metu universiteto studentai, supykdyti tariamo eksperimento dalyvio, atsiteis skirdami jam daug stipresnius elektros smgius, taiau taip elgsi dirbdami grupje, o ne pavieniui. Kito eksperimento (Jaffe ir kiti, 1981) dalyviai pavieniui ir grupmis turjo elektros smg kaip bausm skirti tam, kuris neteisingai atliks angl kalbos uduotis. Kaip parodyta 10.11 pav., tariami elektros smgiai vis stiprjo, o buvimas grupje sustiprindavo i nuostat. Kai aplinkybs iprovokuoja agresyvum, grup danai j sustiprina.
10.11 PAVEIKSLAS Sustiprintas agresyvumas grupje Kai mons rinkosi, kokio stiprumo elektros smg skirti kaip bausm u neteisingus atsakymus, jie nuosekliai didindavo elektros srov. Sprendimus priimant visai grupei i tendencija tik rykjo. altinis: Jaffe ir kiti, 1981. 8,00
2 Eksperimento faz
435
Ar provokuojamos grups agresyvesns u pavienius asmenis?

Agresijos tyrintojai naudoja krybingus metodus, vertindami agresyvumo stiprum. vairiuose eksperimentuose jie naudoja skirtingas taktikas: elektros smgio, stipraus garso skyrim eidim. Holly McGregor ir jos bendradarbiams (1998) uuomin suteik du atvejai. Vienas virjas buvo apkaltintas upuolimu ir suimtas u tai, kad dviej policinink maist pripyl atraus padao. Kitas atvejis - smurtas eimoje: tvai savo vaik prievarta maitino atriu padau. Taip kilo idja, kad galima imatuoti agresyvum liepiant nusprsti, kiek kitas mogus turi suvalgyti atraus padao. Tai padar psichologai Bruce Meieris i Getisburgo koledo ir Verlinas Hinszas i iaurs Dakotos valstybinio universiteto (2004), palygindami grupi ir individ agresyv elges. Jie pasak eksperimento dalyviams, kurie veik arba individualiai, arba po tris, kad yra tiriamos ssajos tarp asmenybs tipo ir mgstamo maisto, taigi jiems teks ragauti ir vertinti atr pada Eksperimentuotojas paaikino, kad jis pats neinos, kiek padao kiekvienas dalyvis ar grup suvalgys, ir kad porcijas turs pasirinkti patys dalyviai. Tada eksperimento dalyviai mediniu pagaliuku paragavo atri pada, o eksperimentuotojas ijo parsineti kitos grups arba asmens tariamai pasirinkto padao. Jis parsine puodel su 48 gramais padao, kur vliau visi daIndividas Grup altinis: 10.2 LENTEL. Pateikto atraus padao kiekis gramais altinis Individas 58,2 71,1 Meier ir Hinsz, 2004. Objektas Grup 71,0 92,9 lyviai turjo suvalgyti. Tada jie paeiliui turjo puodel pilti tiek padao, kiek tariamai turjo suvalgyti kitas mogus. (I tikrj niekas nebuvo veriamas nieko valgyti.) 10.2 lentelje pateikti stulbinami rezultatai. Grups skirdavo 24 proc. daugiau padao negu paskiri asmenys. Taip pat grupms buvo skiriama 24 proc. daugiau padao negu pavieniams dalyviams. Taigi kenksmingomis slygomis sveika su grupe (kaip altiniu arba objektu) stiprina individo agresij Tai ypa aikiai buvo pastebima grups viduje. Grups nariai, gav 48 gramus bjauraus atraus padao, atsikerijo pada skyrusios grups nariams pildami po 93 gramus padao. Meieris ir Hinszas paymi, kad grups ne tik agresyviau reaguoja provokacij bet ir i kit grupi sulaukia daugiau prieikumo negu i pavieni asmen.
(r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Ar provokuojamos grups agresyvesns u pavienius asmenis?") Tiriant agresyvum yra daugyb prog paklausti, ar socialins psichologijos laboratorini tyrim duomenis galima taikyti kasdieniame gyvenime. Ar laboratorins slygos, skatinanios skirti elektros smg, prilygsta aplinkybms, kurios adina nor ugaulioti ar trenkti veid? Craigas Andersonas ir Bradas Bushmanas (1997; Bushman ir Anderson, 1998) atkreip dmes tai, kad socialin psichologija tiria agresyvum laboratorijoje bei realybje, ir gauti duomenys stulbinamai sutampa. Abiem atvejais agresyvumo galimyb galima sieti su iais veiksniais: Veikjai vyrai Agresyvios arba A tipo asmenybs Anonimikumas Provokacija
436
SANTYKIAI
Alkoholio vartojimas Smurto irjimas
Ginklai Grups sveika
Laboratorijoje galime kontroliuoti aplink ir patikrinti teorijos pagrstum. Realyb sufleruoja idjas ir yra vieta teorijoms taikyti. Agresijos tyrimai rodo, jog ryys, esantis tarp laboratorini tyrim ir sudtingo realaus pasaulio didina psichologijos indl monijos gerov. Su patirtimi gyta nuojauta kvepia teorijas, kurios skatina laboratorinius tyrimus, o pastarieji gilina nuovok bei gebjim taikyti psichologijos inias sprendiant realias problemas.
APIBENDRINIMAS Kas lemia agresyvum?

Agresyvum lemia daugelis veiksni. Vienas i j - nemaloni patirtis: frustracija, diskomfortas, skausmas, priekabiavimas veiksmais ir odiais. Bet koks suadinimas, netgi mankta ar seksualinis sujaudinimas, gali peraugti pykt. Agresijos uuominos, pavyzdiui, ginklo turjimas, didina agresyvaus elgesio tikimyb. Stebint smurt 1) vidutinikai sustiprja agresyvus elgesys, ypa jei mogus provokuojamas, 2) sumaja jautrumas smurto vaizdams ir pasikeiia realus smurto suvokimas. Tokie patys reikiniai pastebimi ir tyrinjant smurtins pornografijos, kuri gali sustiprinti vyr agresyvum moter atvilgiu bei ikreipti j poir prievartaujamos moters savijaut poveik. Televizija kasdien veikia milijonus moni gausybe smurtini vaizd. Viena i koreliacini ir eksperimentini tyrim ivad yra ta, kad iauraus smurto rodymas per televizij koreliuoja su agresyviu elgesiu. Danai aidiant smurtinius kompiuterinius aidimus, mstymas, jausmai bei elgesys gali tapti agresyvesni. aidim poveikis stipresnis negu televizijos ir kino film, nes labiau traukia veiksm. Daug smurtini nusikaltim padaroma grupje. Paskir asmen provokuojanios aplinkybs provokuoja ir grup. Iskaidydama atsakomyb ir poliarizuodama veiksmus, grup gali sustiprinti agresyvum.
Kaip mainti agresij?

Inagrinjome instinkt, frustracijos-agresijos bei socialinio imokimo agresijos teorijas ir kruopiai isiaikinome, kas veikia agresij. Tad kaip j sumainti? Ar teorija ir moksliniai tyrimai gali pasilyti agresijos kontroliavimo bdus?
Katarsis?
Jaunuolius reikt imokyti ileisti pykt", - pataria Ann Landers (1969). Jei mogus kaupia pykt, reikia rasti bd jam ileisti. Privalu nuleisti gar." itaip tvirtino inomas psichiatras Fritzas Perlsas (1973). Tam tikras prietar isakymas ... nuleidia gar ... konflikt galima isprsti odiais, o ne veiksmais". Taip rodinjo Andrew Sullivanas (1999) New York Times Ma-
437
gazine straipsnyje apie neapykantos paskatintus nusikaltimus. Visos ios mintys paremtos hidrauliniu modeliu", teigianiu, kad agresyvi energij reikia ileisti panaiai kaip vanden i utvankos. Katarsio koncepcija paprastai priskiriama Aristoteliui. Nors Aristotelis i ties nieko nekalbjo apie agresij, jis rodinjo, kad emocij galima atsikratyti jas patiriant, ir kad klasikini tragedij irjimas sukelia gailesio ir baims katars (atsikratym"). Jis man, kad jeigu emocija suadinta, j reikia ilaisvinti (Butcher, 1951). Katarsio hipotez buvo iplsta, traukiant j emocij ikrov, tariamai manom ne tik stebint dram, bet ir prisimenant bei i naujo igyvenant praeities vykius, ireikiant emocijas ir atliekant vairius veiksmus. Darydami prielaid, kad agresyvus veiksmas ar fantazija padeda atsikratyti susikaupusios agresijos, kai kurie psichiatrai ir lyderiai skatina mones tuo tikslu talyti vieniems kitus putplasio vzdais arba dauyti lov teniso rakete ir rkti. tikinti, kad katarsis veiksmingai ikrauna emocijas, mons agresyviau reaguos eidim, tikdamiesi itaip pakelti sau nuotaik (Bushman ir kiti, 2001). Kai kurie psichologai, tikdami, jog katarsis gydo, pataria tvams skatinti vaik emocin ikrov aidiant agresyvius aidimus. Katarsio teorija patikjo daug kas. Kas antras mogus pritaria teiginiui, jog sekso vaizdai padeda atsikratyti seksualins tampos" (Niemi ir kiti, 1989). Taiau kitos nacionalins apklausos metu paaikjo, jog daugelis amerikiei taip pat pritaria ir teiginiui, kad sekso vaizdai skatina vyr seksualin agresij". Tad ar katarsio teorija yra pagrsta? I ties, pastebi mokslininkas Bradas Bushmanas (2002), emocij ikrova maina pykt lygiai taip, kaip benzinas gesina gaisr". Jei irint erotik galima atsikratyti seksualins tampos, tai ten, kur prekiaujama sekso urnalais, turt bti maai iprievartavim. Pasiirjus erotikos, geismas turt sumati, vyrai nustot moteris laikyti sekso objektu ir pradt tinkamai su jomis elgtis. Taiau tyrimai rodo, kad yra prieingai (Kelley ir kiti, 1989; McKenzie-Mohr ir Zanna, 1990). Filmai, kuriuose atvirai rodomos sekso scenos, stiprina libido, adina fantazij ir skatina vairiaus pobdio seksualinius veiksmus. Socialiniai psichologai beveik sutaria, kad, prieingai nei man Freudas, Lorenzas ir j pasekjai, smurtas nesukelia katarsio (Geen ir Quanty, 1977). Pavyzdiui, Robertas Armsas ir jo bendradarbiai rao, kad Kanados ir Amerikos futbolo, imtyni ir ledo ritulio irovai po varyb bna agresyvesni nei prie varybas (Arms ir kiti, 1979; Goldstein ir Arms, 1971; Russell, 1983). Atrodo, kad net karas nepadeda atsikratyti agresyvi jausm. Po karo nuudym daniausiai padaugja (Archer ir Gartner, 1976). Atlikdamas laboratorinius katarsio tyrimus, Bradas Bushmanas (2002) pasil pykusiems dalyviams dauyti boksinink kriau arba prisimenant juos supykdius asmen, arba galvojant apie tai, kaip tapti fizikai stipresniu. Treioji grup nedau kriaus. Vliau, kai buvo leista supykdiusiam asmeniui atkeryti stipriu garsu, tie eksperimento dalyviai, kurie dau kriau
Atjo metas kart ir visiems laikams paleisti kulk pai katarsio hipotezs ird. sitikinimo, kad stebint smurt (arba j ileidiant") galima atsikratyti prieikum, nra patvirtin jokie moksliniai tyrimai." Carol Travis (1988, p. 194)
438
SANTYKIAI
atkreipkime dmes
Klinikinio tyrjo Martino Seligmano katarsio analiz

Johnas Bradshaw bestseleryje Homecoming: Reclaiming and Championing Your Inner Child (Sugrimas: kaip susigrinti vaik savyje ir leisti jam vadovauti-) detaliai aprao kelet vaizduote pagrst technik: kaip paprayti, kad vidinis vaikas atleist, kaip isiskirti su vienu i savo tv ir susirasti kit (pavyzdiui, Jz), kaip glostyti savo vidin vaik kaip rayti savo vaikysts istorij. ie metodai vadinami vienu odiu - katarsis, reikianiu igyventi praeityje traumavusi ir tebetraumuojani vyki emocijas. Katars patirti nuostabu, o stebti - spdinga. Verkti, nirti ant seniai numirusi tv, glausti prie krtins sueist ma berniuk kuriuo kakada buvote - visa tai jaudina. Jei nesusigraudinsite iki aar, esate akmeniniai. Daugel valand po to galite jaustis apsival ir nurim - galbt piraltinis: Martin E. P. Seligman, What You Can Change and What You Can't: The Complete Guide to SelfImprovement, Alfred A. Knopf, 1994, p. 238-239. m kart per deimt met. Prabusti, visk pradti i naujo, ir vl pajusti nauj kelioni auksm Katarsis kaip gydymo metodas inomas jau daugiau nei imtmet. Tai buvo pagrindinis psichoanalitinio gydymo bdas. Didiausias katarsio patrauklumas yra malonus prisiminimo jausmas. Pagrindinis trkumas - nra joki rodym kad tai padeda. Kai domits, kiek moni tai mgsta, igirstate begal liaupsi. Kai vertinate, ar kas nors pasikeit, paaikja, kad katarsio nauda yra menka.
Duodantis vali grubiems gestams padidina savo pykt." Charles Darwin, The Expression of Emotion in Man and Animals, 1872 (moni ir gyvn emocij raika")
galvodami apie asmen, buvo piktesni ir elgsi agresyviausiai. Tie, kurie nedar nieko, buvo maiau agresyvs nei nuleidinj gar" dauydami bokso kriau. Kai kurie eksperimentai parod, kad agresija taip pat provokuoja agresij. Ebbe Ebbesenas ir jo bendradarbiai (1975) apklaus 100 ininieri bei technik netrukus po to, kai jie gavo praneimus apie atleidim i darbo. Vieniems buvo uduoti klausimai, leidiantys parodyti prieikum savo darbdaviui arba virininkui, pavyzdiui, Ar galite prisiminti atvej, kai bendrov pasielg su jumis neteisingai?" Vliau ie mons atsakinjo klausimus, kuriais buvo vertinamas j poiris bendrov ir vadovus. Ar ankstesn galimyb nuleisti gar" sumaino prieikum? Deja, prieikumas padidjo. Ireiktas prieikumas padidja. Atrodo girdta? Prisiminkime i 4 skyriaus, kad iaurus veiksmas tvirtina iaurum. Be to, kaip pastebjome analizuodami Stanley Milgramo paklusnumo eksperimentus, net ir nelabai agresyvs veiksmai gali skatinti juos pateisinti. mons emina savo aukas, kad pateisint vlesn agresij. Kertas kartais (trumpam) sumaina tamp ar net suteikia malonum (Ramirez ir kiti, 2005). Taiau ilgainiui jis sukelia dar daugiau neigiam jausm. Net kai mons dauo bokso kriau tikdami itaip isikrausi, pasekms bna prieingos - jei tampa agresyvesni, rao Bushmanas ir jo bendradarbiai (1999, 2000, 2001). ia kaip sename anekdote, - sako Bushmanas (1999), - kur klausiama, kaip patekti Carnegie Hali" koncert sal. Atsa-
439
kymas: mginti, mginti ir dar kart mginti. Kaip tapti labai piktu mogumi? Mginti, mginti ir dar kart mginti." Tad ar nebt geriau savo pykt ir agresyvum it din udaryti butel? Vargu ar naudinga slopinti nepasitenkinim, nes tuomet vis prisimenamos nuoskaudos, mintyse kalbamasi su savimi. Bradas Bushmanas su bendradarbiais (2005) tyr toki apmstym al. Bjaurus eksperimentuotojas provokuodavo dalyv tokiais eidimais, kaip Kodl neklausai nurodym? Kalbk garsiau!". Vliau pusei dalyvi buvo skirta dmes atitraukianti uduotis - parayti rain apie student miestelio kratovaizd. Kita grup buvo priversta prisiminti dalyvavim eksperimente ir aprayti savo patirt. Po to juos nestipriai eisdavo tariamas eksperimento dalyvis, kuriam jie turdavo skirti atraus padao porcij. Dalyviai, kuri dmesys buvo atitrauktas ir pyktis jau sumajs, skirdavo nedidel porcij, o tie, kurie vis dar nesitverdavo pykiu, paskirdavo dvigubai didesn porcij. Laimei, yra neagresyvi bd jausmams ireikti ir parodyti kitiems, kaip mus veikia j elgesys. Pavyzdiui, kaltinimai su vardiu tu" pakeiiami frazes su vardiu a": A pykstu" arba Mane erzina, kai palieki neplautus indus". Tokiu atveju savo jausmus pasakome taip, kad kitam mogui bt lengviau tinkamai reaguoti (Kubany ir kiti, 1995). Galime elgtis rytingai nebdami agresyvs.
Socialinio imokimo poiris

Jei agresyvios elgsenos imokstama, yra vilties, kad j galima kontroliuoti. Trumpai apvelkime, kas daro tak agresijai, ir pasvarstykime, kaip to ivengti. Tokie nemalons patyrimai kaip frustruoti lkesiai ir asmeniniai ipuoliai skatina prieikum. Tad bt imintinga neadinti monse klaiding, tui vili. Laukiamas atpildas skatina instrumentin agresij. Tad greiiausiai turtume mokyti reaguoti draugikai, neagresyviai. Per eksperimentus vaikai elgiasi taikiau, kai aukltojai nekreipia dmesio j agresyv elges ir paskatina u draugikum (Hamblin ir kiti, 1969). Bausm u agresyvum duoda maiau naudos. Bausms baim sulaiko nuo agresijos tik tada, kai bausm yra didel, neatidliotina ir tikra, kai derinama su skatinimu u pageidaujam elges ir kai baudiamasis nra pyks (R. A. Baron, 1977). Taiau bausms poveikis turi ribas. Dauguma mirtin agresyvi veiksm bna impulsyvs, kartakoiki, iprovokuoti gino, eidimo ar ipuolio. Tad svarbu ukirsti keli agresijai dar prie jai pasireikiant. Privalome mokyti taikiai sprsti konfliktus. Jei gyvybei pavojinga agresija bt altakraujika ir instrumentin, galtume tiktis, kad ji bus sustabdyta iki sps pasireikti ir vliau nusikaltlis bus grietai nubaustas. Toki mogudysi skaii bt galima sumainti vedus mirties bausm. Taiau ms pasaulyje klesti impul-
440
SANTYKIAI
syvios mogudysts (Costanzo, 1998). Taigi agresijai reikia ukirsti keli iki jai pasireikiant. Reikia mokyti neagresyvi konflikto sprendimo bd. Fizins bausms gali daryti ir neigiam alutin poveik. Bausm aversinis (pasibjaurjim sukeliantis) stimuliavimas. Ji modeliuoja elges, kur reikia nutraukti. Be to, bausm yra prievarta (prisiminkite, kad retai kada internalizuojame veiksmus, kurie buvo primesti, pasitelkiant stipr iorin pateisinim). Dl i prieasi smurtaujantys paaugliai ir vaikus skriaudiantys tvai danai bna kil i eim, kuriose drausm buvo gavusi griet fizini bausmi form. Kad pasaulis bt taikesnis, galtume maiems vaikams rodyti jautrumo ir bendradarbiavimo pavyzd ir u tai skatinti, galbt mokyti tvus, kaip drausminti vaikus nenaudojant smurto. Tokios programos pagrstos tv mokymu, kaip tvirtinti pageidaujamus poelgius ir pozityviai formuluoti teiginius (Kai baigsi tvarkyti savo kambar, galsi eiti aisti", o ne Jei nesutvarkysi savo kambario, neieisi i nam"). Viena agresyvumo pakeitimo programa" moko jaunuolius ir j tvus bendrauti, kontroliuoti pykt ir rasti moralinius sprendimus (Goldstein ir kiti, 1998). Jei stebint agresij silpsta savidrausm ir auga noras mgdioti, bt galima kino filmuose bei televizijoje maiau rodyti brutali ir numoginani vaizd, t. y. imtis panai priemoni, kuri buvo imtasi siekiant mainti rasizm ir moter diskriminacij. Taip pat galima naudoti vairias ugdymo formas, stiprinanias vaik atsparum iniasklaidoje vaizduojamo smurto poveikiui. Abejodami, kad televizija atsivelgs faktus ir pakeis savo program turin", Eronas ir Huesmannas (1984) Ilinojaus valstijos Oak Parko mieste dirbo su 170 vaik, aikindami jiems, kad televizija nekuria tikroviko pasaulio vaizdo, kad agresyvumo mastai nra tokie dideli ir jo poveikis nra toks, kaip gali atrodyti irint televizij, ir kad agresyvus elgesys - netinkamas elgesys. (Remdamiesi nuostat tyrim duomenimis, Eronas ir Huesmannas siek, kad vaikai patys padaryt tokias ivadas ir televizijos kritik teiginiais pagrst savo sitikinimus.) Po dvej met paaikjo, kad smurtinio turinio televizijos laidos dar jiems maesn tak nei vaikams, kurie nebuvo imokyti kritikai vertinti iniasklaid. Kiek vliau Stenfordo universiteto mokslinink atliktame tyrime per 18 pamok vaikai buvo tikinjami maiau irti televizori ir aisti kompiuterinius aidimus (Robinson ir kiti, 2001). Vaikams mus skirti televizijai tredaliu maiau laiko, mokykloje, palyginti su kontroline mokykla, agresijos sumajo 25 procentais. Agresyvs dirgikliai taip pat skatina agresyvum. Todl perasi ivada, kad reikt riboti galimyb laikyti tokius ginklus, kaip pistoletas. 1974 metais Jamaika ved griet ginkl kontrol ir susiaudymo scen televizijoje bei kine cenzr (Diener ir Crandall, 1979). Panaios programos gali reikmingai mainti smurt. Taiau jei agresyvaus elgesio prieastys tokios sudtingos ir taip sunku jas kontroliuoti, ar manoma pritarti optimistinei Andrew Carnegie prognozei, kad XX a. mo-
441
gaus nuudymas kels tok pat pasipiktinim, kok dabar kelia mogienos valgymas". Nuo 1900-j, kai Carnegie itar iuos odius, buvo nuudyta apie 200 milijon moni. Lidna, kad nors iais laikais daug daugiau inome apie mones, mogus vis dar tebra nemonikas". Taiau kultra gali keistis. Vikingai ud ir pl, - pastebi Natalie Angier, - o j palikuonys vedijoje beveik 200 met nekariavo."
APIBENDRINIMAS v Kaip mainti agresij?

Kaip sumainti agresij? Katarsio hipotez pataria ilieti pykt, bet taip agresyvumas tik sustiprja, o ne sumaja. Socialinio imokimo poiris silo kontroliuoti agresyvum neutralizuojant j sukelianius veiksnius - mainant aversin stimuliavim skatinant u draugik elges, savo pavyzdiu mokant tokio elgesio ir ukertant keli agresyviai reakcijai.
Post scriptum: kaip keisti smurt palaikani kultr

1960 metais Jungtinse Valstijose (atsipraau kitur gyvenani skaitytoj, taiau mes, amerikieiai, turime ypating problem su smurtu) vienam uregistruotam smurtiniam nusikaltimui teko 3,3 policininko. 1993 metais kiekvienam policininkui teko 3,5 nusikaltimo (Walinsky, 1995). Nuo to laiko nusikaltim skaiius sumajo i dalies dl to, kad iandien turime eis kartus daugiau kalini nei 1960 metais. Taiau maame student miestelyje, kuriame 1960 metais nereikjo policinink, dabar samdomi ei etatiniai ir septyni ne vis dien dirbantys policininkai, be to, studentams universiteto miestelyje nakt teikiamos transporto paslaugos. Amerikieiai turi daugyb savigynos idj: Nusipirkti ginkl savisaugai. (Turime... 211 milijon aunamj ginkl..., tad rizika bti nuudytam - danai tai padaro eimos narys - patrigubja ir penkis kartus iauga saviudybs pavojus [Taubes, 1992]. Saugesns tautos, pavyzdiui, Kanada ar Didioji Britanija, vykdo nusiginklavimo namuose politik.) Pastatyti daugiau kaljim. (Dar visai neseniai nusikalstamumas nuolat didjo. Be to, socialiniai ir fiskaliniai dviej milijon moni, daugiausia vyr, kalinimo katai yra miliniki.) gyvendinti taisykl trys kartai ir baigta", pagal kur trei kart u smurtin nusikaltim nuteistas asmuo bt kalintas iki gyvos galvos. (Taiau ar mes i ties esame pasiruo finansuoti visus naujus kaljimus ir kaljim ligonines bei slaugos namus, kuri mums prireiks, kad galtume patalpinti ir pasirpinti senstaniais nuteistaisiais?)
442
SANTYKIAI
Sulaikyti nuo brutali nusikaltim paalinant didiausius nusikaltlius, kaip tai daroma Irane ir Irake - vykdant mirties bausm. Kad parodytume, jog udyti blogai, reikia nuudyti udik. (Taiau beveik visuose miestuose ir valstijose, kur nusikalstamumas didiausias, jau ir taip galioja mirties bausm. Kadangi dauguma mogudysi vykdoma impulsyviai arba apsvaigus nuo narkotik ar alkoholio, mogudiai retai susimsto apie pasekmes.)
U bausms iaurum kur kas svarbesn jos neivengiamyb. Nacionalin tyrim taryba (1993) pranea, kad 50 procent padidjus tikimybei bti sulaikytam ir kalintam, nusikalstamumas sumaja dvigubai, palyginti su tuo atveju, kai padvigubinamas kalinimo laikas. Taiau vis tiek buvs FTB direktorius Louisas Frenchas skeptikai vertina teiginius, kad geriausia ieitis - grietesn ar greiiau paskiriama bausm: Gsdinantis statym nepaisymo lygis, kuris pasklido it maras, turi kur kas blogesnes pasekmes nei statym vykdymo problemos. Nusikalstamumo ir riaui, kuri prieastis - beviltikas skurdas, vaik neprieira ir piktnaudiavimas narkotikais, nemanoma isprsti vien pleiant kaljim tinkl, kalinant ir didinant policinink skaii". Reagavimas nusikaltim po to, kai jis vyko, tolygus vio gydymui pleistru. Alternatyv poir silo pasakojimas apie skstaniojo gelbjim sraunioje upje. Skmingai suteiks pirmj pagalb, gelbtojas pastebi dar vien su stichija kovojani moter ir j taip pat igelbsti. Igelbjs pustuzin skstanij, gelbtojas staiga apsisuka ir ima bgti, o up tuo metu atnea dar vien besiblakant mog. Ar nesiruoiate igelbti to vyro?" - klausia stebtojas. Po galais, ne! - suunka gelbtojas. - Bgu auktup isiaikinti, kas iuos mones stumia up!" Be abejons, mums reikia policijos ir socialini darbuotoj, kurie padeda kovoti su socialins patologijos maru. Gerai, kad umuame uodus, taiau bt geriau, jei galtume nusausinti pelkes - perirti savo kultr, pasiprieinti socialinms negerovms, gadinaniomis jaunim, ir igryninti mogaus prigimtin moralum.
atrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meils jausmas
Kas lemia draugyst ir patrauklum?

Art(im)umas Atkreipkime dmes. Mums patinka tai, kas susij su mumis Fizinis patrauklumas K slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklum Panaumas versus kito papildymas K slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultrin vairov Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dmes. Blogis stipresnis u gr Tarpasmenini santyki nauda
Kas yra meil?

Aistringoji meil Draugikoji meil
Kas sudaro slygas artimiems santykiams?

Prieraiumas Teisingumas Atsiskleidimas Atkreipkime dmes. Ar internetas sukuria intymum, ar izoliacij?
Kaip nutraukiami santykiai?

Skyrybos Isiskyrimo procesas
Post scriptum: kaip mylti
Man pakanka nedidels draug pagalbos." John Lennon ir Paul McCartney, Seranto Peperio vieni irdi klubo orkestras" (SGT. Pepper's Lonely Hearts Club Band, 1967).
adangi gyvenime esame vieni nuo kit priklausomi, santykiai yra ms egzistavimo pagrindas. Pradioje buvo trauka tarp vyro ir moters, kuriems mes skolingi u tai, kad esame. Aristotelis mones vadino socialiniais gyvnais". I ties turime tai, k iuolaikiniai psichologai vadina poreikiu priklausyti - susisaistyti su kitais monmis ilgalaikiais, artimais ryiais. Socialiniai psichologai Roy Baumeisteris ir Markas Leary (1995) atskleid, kaip stipriai veikia poreikio priklausyti suformuotas socialinis patrauklumas: Savitarpio ryiai ms protviams padjo ilikti. Mediojant laukin vr ar statant nam deimt rank geriau nei dvi. I vyro ir moters meils ryio gimsta vaikai, kuri tikimyb ilikti daug didesn, jei jais rpinasi du artimi ir vienas kit palaikantys tvai. Vaikams ir j globjams prisiriimas yra viena i ilikimo slyg. Jei, nepaaikin prieasi, atskirsime kur nors i tv nuo pradedanio vaikioti kdikio, ir vien, ir kit gali apimti panika, kol jie vl nesusijungs tvirtame glbyje. Nepriirimi ar aukljami globos staigose vaikai gali uaugti be vilties ir nerimastingi. Universiteto studentai daugiausiai laiko praleidia bendraudami ir palaikydami vairius santykius. Kiek laiko praleidiate kalbdamiesi su kitais? Vieno tyrimo metu buvo ianalizuota 10 000 puss minuts trukms ra. Studentai vis laik buvo prisiseg prie diro raymo renginius, kurie fiksavo j elges. Paaikjo, kad 28 procentus laiko jie kalbjo, neskaitant to laiko, kai klaussi (Mehl ir Pennebaker, 2003). Visiems monms mintys apie tikrai artimus, kaip jie sivaizduoja, santykius, yra paios svarbiausios, sukelianios daugiausiai emocij. Surad sielos biiul, kuriam galime patikti savo paslaptis, jauiams pripainti ir vertinti. simylj patiriame nesutramdom diaugsm. Ilgdamiesi pripainimo ir meils, ileidiame milijardus kosmetikai, drabuiams ir dietoms. Net tiems monms, kurie apsimeta, kad tai jiems nerpi, i ties patinka bti pripaintiems (Carvallo ir Gabriel, 2006). Itremti, kalinti ar izoliuoti mons skausmingai ilgisi artimj ir gimtj viet. Atstumti susiduriame su depresijos rizika (Nolan ir kiti, 2003). Laikas slenka liau, o gyvenimas atrodo beprasmikesnis (Twenge ir kiti, 2003). Apgautiems, tapusiems naliais ar laikinai apsigyvenusiems svetimoje vietoje socialini ryi praradimas sukelia skausm, vienium ar udarum. Prarad sielos draug, suaugusieji tampa pavyds, pameta galv arba lidi, daniau msto apie mirt ir gyvenimo trapum.
poreikis priklausyti (need to belong) Poreikis susisaistyti su kitais monmis ryiais, kurie utikrina ilgalaikius teigiamus tarpusavio santykius.
11 s k y r i u s . P A T R A U K L U M A S IR I N T Y M U M A S
445
Mintys apie mirt dar labiau sustiprina poreik priklausyti, bti su tais, kuriuos mylime (Mikulincer ir kiti, 2003; Wisman ir Koole, 2003). Po rugsjo 11-osios teroro ipuoli milijonai amerikiei telefonu ir kitais bdais band susisekti su tais, kuriuos myli. Panaiai netikta klass draugo, bendradarbio ar eimos nario mirtis suburia mones, j skirtumai tampa nereikmingi.
Mes i ties esame socialiniai gyvnai. Jauiame poreik priklausyti. Kaip bus patvirtinta 14 skyriuje, kam nors priklausydami, jausdami artim ryi teikiam stipryb, bname sveikesni ir laimingesni. Kiplingas Williamsas (2002) i Australijos Naujojo Piet Velso universiteto tyrinjo, kas nutinka, kai ms poreikiui priklausyti sutrukdo atstmimas (atskyrimas i visuomens arba ignoravimas). Visur - mokykloje, darbe, namuose - socialin elgsena reguliuojama atstmimu. Tad k reikia bti atstumtam, kai js vengia, kai nusuka vilgsn al, nesikalba? mons (ypa moterys) atstmim reaguoja prislgta nuotaika, nerimu, sieidimu, mgina atkurti santykius ir galiausiai usisklendia. Tyla yra emocinis eidimas" ir siaubingas ginklas", sako tie, kurie yra tai patyr i eimos nari ar bendradarbi. Eksperimentuose mons, kuriuos imeta i paprasiausio aidimo kamuoliu, jauiasi atstumti ir prislgti. Kartais atstmimas tampa sunkus. Keli tyrim metu Jean Twenge ir jos bendradarbiai (2001, 2002; Baumeister ir kiti, 2002) vieniems monms leido pasijusti socialiai priimtiems. Kiti patyr atskirt: jiems arba buvo pasakyta (remiantis asmenybs testu), kad jie greiiausiai gyvenim baigs vienii", arba kad kiti eksperimento dalyviai, su kuriais jie susipaino, nenori, jog jie b t j grupje. Tie, kurie pasijuto atstumti, ne tik maiau rpinosi savimi (pavyzdiui, blogiau nei leido j galimybs ilaik ini patikrinimo test), bet ir maiau kontroliavo savo elges: maiau igr pasilyto sveikatai naudingo, bet neskanaus grimo, daugiau suvalg kenksming sveikatai, bet skani pyragaii. Be to, jie buvo link eminti juos eidus asmen arba skirti jam stipraus garso atak. Jei nedidel patirtis laboratorijos slygomis gali sukelti tok agresyvum, ra mokslininkai, kyla klausimas, kokias agresyvumo tendencijas gali sukelti keletas svarbi atmetim ar nuolatinis atstmimas". Williams ir jo bendradarbius (2000) nustebino tai, kad vadinamj kompiuterin atstmim" galima patirti netgi i t, su kuriais niekada nesame susitik. (Galbt esate patyr tok jausm, kai jus niekas nekreip dmesio interneto pokalbi svetainje arba kai nebuvo atsakyta js elektroninius laikus.) Mokslininkai papra 1486 eksperimento dalyvi i 62 ali internetu aisti disko mtymo aidim su kitais dviem aidjams (i ties tai buvo kompiuteriniai aidimo partneriai). Tie, kurie patyr i dviej tariam aidj atstmim, buvo blogesns nuotaikos ir kai vliau reikjo atlikti suvokimo uduot, daniau sutikdavo su klaidingais kit dalyvi sprendimais. Be to, vlesniame eksperimente buvo pastebta, kad i asmen smegen
446
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
11.1 PAVEIKSLAS Atstmimo skausmas Naomi Eisenberger, Matthevv Liebermanas ir Kiplingas VVilliamsas (2003) teigia, kad socialinis atstmimas suadina panai fizinio skausmo sukelt smegen reakcij.
\t \i
*
M i
< 1 -IMI W |
^L N
i
i ": r ;
& jh i %
" it
Priekinis juostinis vingis
Deinysis pilvinis priekaktis
Jei eksperimentai patvirtina dramatikus atstmimo padarinius, kokio galima bt tiktis ilgalaikio nuolatinio atstmimo poveikio tikrame gyvenime?
ievs sritys, kurios reaguoja skausm, buvo aktyvesns (r. 11.1 pav.). Kiti rodymai taip pat patvirtina, kad mons ir kiti gyvnai socialin ir fizin skausm reaguoja panaiai (MacDonald ir Leary, 2005). Atrodo, atstmimas sukelia tikr skausm. Kad atstmimas sukelia stres, Williamsas ir keturi jo bendradarbiai (2000) pastebjo, kai sutart dien kiekvien i j nieko nepaaikin ignoravo kiti keturi kolegos. Prieingai nei buvo tiktasi, is atstmimo aidimas sukl ne juok, bet sutrukd darbui, kliud maloniai bendrauti ir privert susirpinti, paranojikai nerimauti ir pajusti dvasios trapum". Kai sutrukdoma giluminiam poreikiui priklausyti, jauiams imuti i vi. Roy Baumeisteris (2005) silo pagrindin atstmimo tyrinjim ivad. Jei tik k atstumtiems monms suteikiama galimyb umegzti nauj draugyst, jie nori ir netgi troktj pasinaudoti". Baumeisteris paymi, kad galimyb priklausyti duoda dividend.
Mano kolegos sociologai teigia, kad maum grups, kurios jauiasi iskirtos, pasiymi tokiais pat elgesio modeliais, kokius mes sukuriame laboratorijoje: sustiprja j agresyvumas ir asocialus elgesys, sumaja noras bendradarbiauti ir laikytis taisykli, susilpnja protin veikla, daniau pasireikia savinaika, isiblakymas ir pan. Jei mums pavykt sukurti visuomen, kuri neiskirt kai kuri savo piliei ir visi joje jaustsi priimami bei vertinami, daugelio i elgesio modeli galia tikriausiai susilpnt.
Kas lemia draugyst ir patrauklum?

Kokie veiksniai skatina simpatij ir meil? Pradkime nuo veiksni, kurie lemia patrauklum: artimumo, fizinio patrauklumo, panaumo ir pojio, kad esame mgstami.
Kas lemia, kad vienas mogus jauia kitam simpatij arba meil? Nedaug klausim apie mogaus prigimt kelia didesn susidomjim. Muilo oper, populiariosios muzikos, roman ir daugumos kasdieni pokalbi pagrindin
447
tema yra meil - kaip ji praysta ir nuvysta. Gerokai anksiau nei suinojau apie socialin psichologij, siminiau Dale Carnegie patarim, kaip sigyti draug ir daryti tak monms". Apie simpatij ir meil tiek daug prirayta, kad visi galimi ir prietaraujantys aikinimai jau yra pateikti. Kas daniausiai sukelia simpatij ir meil? Ar irdis tampa velnesn, kai mylimo mogaus nra alia? O gal, pasak posakio, jei i aki - tai ir i irdies?
Ar jus traukia panas? O gal prieybs? Ar svarbus fizinis grois? Kas paskatina artimiems santykiams? Pradkime nuo t veiksni, kurie padeda usimegzti draugystei, paskui panagrinsime tuos, kurie padeda isaugoti bei gilinti santykius, itaip patenkindami ms poreik priklausyti.
Art(im)umas
Nuspti, ar du mons yra draugai, galima remiantis artimumu. Artumas taip pat gali sukelti prieikus jausmus; upuolami ir nuudomi daniausiai gyvenantys netoliese. Taiau kur kas daniau artimumas sukelia simpatij. Nors svarstantiems apie paslaptingas romantikos meils itakas tai gali atrodyti trivialu, taiau sociologai pastebjo, kad daniausiai tuokiasi gyvenantys tame paiame rajone, dirbantys toje paioje bendrovje arba t pat darb, sdintys toje paioje auditorijoje (Bossard, 1932; Burr, 1973; Clarke, 1952; McPherson ir kiti, 2001). Pew (2006) atliko susituokusi ar ilgamei partneri tyrim. Paaikjo, kad 38 procentai tiriamj susipaino darbe arba mokykloje, kiti - savo gyvenamajame rajone, banyioje, sporto salje ar dar vaikystje. Apsidairykite. Jei tuoksits, js irinktasis arba irinktoji greiiausiai bus gyvens, dirbs ar moksis visai greta js.
artimumas (proximity) Geografinis artumas. Artumas (tiksliau, funkcinis atstumas") leidia veiksmingai prognozuoti simpatij.
Tarpusavio sveika
Svarbesnis u geografin yra funkcinis" atstumas: kaip danai susikerta moni keliai. Mes susidraugaujame su monmis, kurie vaikto pro tas paias duris, stato automobilius tose paiose aiktelse, ilsisi tose paiose poilsiavietse. Atsitiktinai apgyvendinti viename kambaryje universiteto studentai, kuriems, suprantama, sunku ivengti danos sveikos, greiiau taps gerais draugais nei prieais (Nevvcomb, 1961). Mano universitete vaikinai ir merginos kakada gyveno prieingose student miestelio pusse. Suprantama, jie skundsi, jog trksta vieniems kit draugijos. Dabar, kai jie gyvena tuose paiuose bendrabuiuose ir vaikto tais paiais aligatviais, naudojasi tais paiais foj, tomis paiomis skalbyklomis, vaikin ir mergin draugysts yra kur kas danesns. Tokia tarpusavio sveika sudaro monms galimyb i-
448
III d a l i s . S O C I A L I N I A I S A N T Y K I A I
Kai esu toli nuo to, kur myliu, myliu t, kuris yra arti." E. Y. Harburg, Finian's Rainbow, London: Chappell Music, 1997 (Finiano vaivorykt")
tyrinti panaumus, pajusti vienas kitam simpatij ir suvokti save kaip socialin vienet (Arkin ir Burger, 1980). Tad jei esate naujokas mieste ir norite susirasti draug, pasistenkite gauti but netoli pato dui, raomj stal - netoli kavos aparato, viet automobiliui statyti - netoli pagrindinio pastato. Tokia yra draugysts architektra. Toki kontakt galimyb leidia paaikinti netikt fakt. Sakykime, jog js turite identik dvyn, kuris k nors simyljo. Ar js (juk js toks panaus brol ar seser) taip pat netraukt is asmuo? Pasirodo, ne, teigia tyrintojai Davidas Lykkenas ir Auke Tellegenas (1993); tik pus identik dvyni prisimena, kad jiems patiko brolio ar sesers pasirinktas partneris, ir tik 5 procentai pasak: Galjau simylti savo brolio ar sesers irinktj ar irinktj". Romantika meil danai primena pd spaudus smlyje, sako Lykkenas ir Tellegenas. Jei danai matoms, galime susiavti beveik bet kuriuo mogumi, iek tiek panaiu mus ir atsiliepianiu ms meil. (Vlesni tyrimai parod, kad tapai dvyni pasirinkti partneriai taip pat bna panas [Rushton ir Bons, 2005]). Kodl artimumas sukelia simpatij? Viena prieastis - buvimas alia; aiku, jog galimybi susipainti su mogumi, lankaniu kit universitet ar gyvenaniu kitame mieste, yra maiau. Taiau svarbu ne vien tai. Daugumai moni j kambario draugai ar greta gyvenantys kaimynai patinka labiau nei tie, kurie gyvena per du kambarius nuo j. Vargu ar galime sakyti, kad gyvenantys per kelis kambarius nuo ms, auktu emiau ar aukiau yra itin tolimi. Be to, gyvenantys arti gali tapti ir prieais, ir draugais. Tad kodl artimumas daniau baigiasi meile nei prieikumu?
Tarpusavio sveikos laukimas

Artimumas ne tik leidia pamatyti panaumus ir parodyti vienas kitam dmes. Vien tik laukiant tarpusavio sveikos, simpatija taip pat sustiprja. Johnas Darley ir Ellen Berscheid (1967) tai pastebjo Minesotos universiteto merginoms pateik dviprasmik informacij apie dvi kitas merginas, su viena kuri jos tikjosi artimai pabendrauti. Paklaustos, kaip joms patinka ios merginos, eksperimento dalyvs pirmenyb teikdavo tai, su kuria tikjosi susipainti. Kai tikims susidraugauti, simpatija didja (Berscheid ir kiti, 1976). Net per rinkimus balsavusieji u pralaimint kandidat pradeda pritarti laiminiojo kandidato mintims (Gilbert ir kiti, 1998). is reikinys padeda prisitaikyti. Lkesiais grindiama simpatija - kai tikims, kad kakas bus mielas ir su juo bus lengva bendrauti - stiprina tikimyb, kad bus kuriami malons santykiai (Klein ir Kunda, 1992; Knight ir Vallacher, 1981; Miller ir Marks, 1982). Ir ar gerai, kad esame nusiteik pamgti tuos, kuriuos danai matome? Gyvenime apstu ryi, kuri mes nesirenkame, bet kuriuos nuolat turime palaikyti - su kambario draugais, broliais ir seserimis, seneliais, mokytojais, mokslo draugais, bendradarbiais. Jei
449
ie mons mums patinka, tai, be abejo, santykiai su jais yra geresni, ir ms gyvenimas tampa laimingesnis ir produktyvesnis.
Paprasiausia ekspozicija
Artimumas skatina simpatij ne tik dl to, kad sudaro slygas tarpusavio sveikai bei simpatijos numatymui, bet ir dl dar vienos prieasties: daugiau nei 200 eksperiment parod, jog prieingai negu sako sena patarl, painimas neskatina paniekos. Jis veikiau gimdo velnum (Bornstein, 1989, 1999). Paprasiausia vairi nauj dirgikli - beprasmi skiemen, kinik hieroglif, muzikos krini, veid - ekspozicija skatina mones juos palankiau vertinti. Ar turk kalbos odiai nansoma, saricik ir afivorbu reikia k nors geresnio arba blogesnio nei odiai iktitaf biwojni ir kadirga! Miigano universiteto studentai, dalyvav Roberto Zajonco (1968, 1970) eksperimentuose, pirmenyb teik bet kuriam i i odi, jei j matydavo daniau. Juo daniau jie matydavo beprasm od ar kin hieroglif, juo daniau sakydavo, kad jis reikia kak gera (r. 11.2 pav.). Pastebjau, jog tai puikus pavyzdys, kur galima demonstruoti auditorijoje. Periodikai ekrane trumpam parodykite tam tikrus beprasmius odius. Semestro pabaigoje studentai iuos odius" vertins teigiamiau nei kitus beprasmius odius, kuri niekada nebuvo mat. Kitas pavyzdys: kokios js mgstamiausios abcls raids? Skirting tautybi ir amiaus mons pirmenyb teikia toms raidms, kurios yra j varduose, ir toms, kurios j kalboje pasitaiko daniausiai (Hoorens ir kiti, 1990,
paprasiausia ekspozicija (mere-exposure effect) Reikinys, kai nauji dirgikliai yra labiau mgstami arba palankiau vertinami, jei vertintojui jie demonstruojami kartotinai.
enklai, primenantys kin hieroglifus
Vyr veidai
Turk kalbos odiai
11.2 PAVEIKSLAS Paprasiausia ekspozicija Student palankiausiai vertinti kartotiniai stimulai. altinis: Zajonc, 1968.
Santykinis reikms gerumo" vertinimas
Poirio palankumas I Rodyta danai
Santykinis reikms gerumo" vertinimas
I Rodyta retai
450
SANTYKIAI
atkreipkime dmes
Mums patinka tai, kas susij su mumis

mons mgsta gerai galvoti apie save, daniausiai jie taip ir daro. Mums bdingas ne tik alikas palankumas sau (r. 2 skyri), bet ir tai, k Brettas Pelhamas, Matthew Mirenbergas ir Johnas Jonesas (2002) vadina implicitiniu (neireiktuoju) egoizmu: mgstame tai, kas susij su mumis. Tai gali bti vardo raids, taip pat mons, vietovs ir daiktai, kuriuos pasmonje siejame su savimi (Jons ir kiti, 2002; Koole ir kiti, 2001). Jei nepastamo mogaus veide pastebime panaius savo bruous, tas veidas mums labiau patinka (DeBruine, 2004). Taip pat mus labiau traukia mons, kuri atsitiktinai parinktas kodas panaus ms gimimo dat Labai tiktina, kad sutuoktiniu pasirinksime mog, kurio vardas ar pavard (bent pati pirmoji raid) panas ms (Jons ir kiti, 2004). Atrodo, jog itokie prioritetai subtiliai veikia svarbius sprendimus, tarp j gyvenamosios vietos bei karjeros pasirinkim rao Pelhamas ir jo kolegos. Filadelfijoje, kuri yra didesn u Deksonvil, yra 2,2 kart daugiau vyr vardu Dekas. Taiau ia yra 10,4 kart daugiau vyr vardu Filipas. Panaiai Virdinija By mieste yra neproporcingai daug moter vardu Virdinija. Ar tai tik miesto pavadinimo taka vaiko vard renkantiems tvams? Ar, tarkim, Dordijos valstijoje vaikams daniau suteikiamas Dordo arba Dordijos vardas? Galbt, taiau tai nepaaikina, kodl valstijoje yra gana daug moni, kuri pavard sutampa su valstijos pavadinimu. Pavyzdiui, Kalifornijoje yra neproporcingai daug moni kuri pavard prasideda skiemenimis Kali" (pavyzdiui, Kalifano). Panaiai ir didiuosiuose Kanados miestuose yra daugiau nei bt galima tiktis moni, kuri pavards sutampa su miest pavadinimais. Toronte akivaizdiai daug moni, kuri pavards prasideda skiemeniu tor". Be to, moterys, vardu Dordija, neproporcingai danai persikelia Dordijos valstij o Virdinijos - Virdinijos valstij Toks judjimas leidia paaikinti, kodl Sent Luiso mieste 49 procentais (alies mastu) daugiau vyr vardu Luisas, ir kodl moni kuri vardai yra Hill (kalva), Park (parkas), Lake (eeras) ar Rock (uola) neproporcingai daug miestuose, kuri pavadinim dalis yra ie odiai (pavyzdiui, Park Siio mieste). monms patinka vietovs, kuri pavadinimai skamba panaiai kaip j vardai", - daro ivad Pelhamas, Mirenbergas ir Jonesas. Dar keisiau - ir a ia nieko neperdedu - yra tai, kad mons netgi renkasi profesij kurios pavadinimas panaus j vard Vyr vardai Deris, Denisas ir Valteris Jungtinse Valstijose yra vienodai populiars (kiekvienas i vard atskirai pamus suteiktas 0,42 procentui vis JAV vyr). Taiau tarp Amerikos stomatolog daugiau Denis (fonetinis sskambis: stomatologas angl. dentist) nei Deri ar Valteli Taip pat ir moter stomatologi Deniz yra 2,5 karto daugiau nei toki pat populiari JAV vard Beverly ar Tem. Vyr vardai Dordas (George) ar Defris (Geoffrey) labai dani tarp ems moksl (geolog geofizik ir geochemik) atstov. O per 2000 met JAV prezidento rinkim kompanij mons, kuri pavards prasideda raidmis B" ir G", daniau paremdavo atitinkamai Busharba Gore. Skaitydamas apie implicitiniu egoizmu grindiamus prioritetus stabteljau ir susimsiau: ar dl to man labai patiko kelion Fort Myers? Kodl a raiau apie nuotaikas, iniasklaidir santuok (mood, media, mariage)? Kodl dirbau su profesoriumi Murdochu?
1993; Kitayama ir Karasawa, 1997; Nuttin, 1987). Pranczai studentai didij raid W", reiausiai sutinkam prancz kalboje, vertino kaip nemgstamiausi. Japonams studentams ne tik labiau patinka j varduose esanios raids, bet ir j gimimo datas atitinkantys skaiiai. is vardo raidi efektas" reikia kur kas daugiau nei dan kartojimsi (r. Atkreipkime dmes. Mums patinka tai, kas susij su mumis"). Paprasiausia ekspozicija prietarauja sveiko proto diktuojamai prognozei, kad danai girdima muzika ar danai ragaujami valgiai sukels nuobo-
451
dul, sumas domjimasis jais (Kahneman ir Snell, 1992). Nebent jei kartojama be pertraukos. (Net geriausia daina vargina, jei ji girdima per danai", - sako korjiei patarl.) O saikingai kartojamas dalykas paprastai labiau pamgstamas. Kai 1889 metais buvo baigtas statyti Eifelio boktas, paryieiai i jo aipsi kaip i groteskiko" (Harrison, 1977). iandien jis yra mgstamas Paryiaus simbolis. 1913 metais Stravinskio sukurtas ventasis pavasaris" buvo kritik ir publikos supeiktas. iandien is krinys - visame pasaulyje pripainta klasika. Ar Paryiaus Luvro muziejaus lankytojai i ties dievina Mon Liz", ar jie tiesiog mgaujasi matydami pastam veid? Galimas daiktas, ir viena, ir kita: atpainti Mon Liz reikia j pamgti. Eddie Harmon-Jonesas ir Johnas Allenas (2001) tyr reikin eksperimentais. Rodant moters veid irinioj o skruost raumenys (ypsena) bdavo aktyvesni tada, jei tas veidas bdavo parodomas ne pirm kart. Paprasiausia ekspozicija sukelia malonius pojius. Zajoncas ir jo bendradarbiai Williamas Kunst-Wilsonas bei Richardas Morelandas ra, jog net demonstravimas stebtojui neinant suadina simpatij (Kunst-Wilson ir Zajonc, 1980; Moreland ir Zajonc, 1977; Wilson, 1979). Ties pasakius, ekspozicijos poveikis netgi stipresnis tada, kai mogus neino, kad yra jos veikiamas (Bornstein ir D'Agostino, 1992). Vieno eksperimento metu students viena ausimi klaussi prozos itraukos rao. Jos turjo garsiai kartoti odius, lyginti juos su paraytu tekstu ir iekoti klaid. Tuo tarpu per kit ausin jos girdjo trumpas negirdtas melodijas. io eksperimento metu students privaljo sutelkti dmes odin informacij ir nekreipti dmesio muzik. Vliau, kartu su anksiau negrotomis pakartojus girdtas melodijas, jos i melodij neatpaino. Taiau vis tiek joms labiausiai patiko tos melodijos, kurias jau buvo girdjusios. Atkreipkite dmes, kad iuose eksperimentuose apie tai, k mons mat ar girdjo daugiau uuomin suteik momentiniai pojiai, o ne smoningi dirgikli vertinimai. Tikriausiai ir js galite i karto prisiminti, kaip kakas intuityviai patiko ar nepatiko, bet smoningai negalite paaikinti, kodl. Zajoncas (1980) tvirtina, kad emocijos danai bna greitesns u mint. Gana netikt Zajonco teigin, kad emocijos yra pusiau nepriklausomos nuo mstymo (emocija pasireikia anksiau nei suvokimas"), neseniai patvirtino smegen tyrimai. Emocijas ir suvokim valdo skirtingos smegen sritys. Jei paeisime bedions migdol (emocijas reguliuojani smegen srit), jos emocin reakcija bus sutrikusi, taiau paintins funkcijos nepaeistos. Jei paeisime hipokamp (atmint valdani smegen srit), bedions smegen paintin funkcija sutriks, taiau emocin reakcija liks nepaeista (Zola-Morgan ir kiti, 1991). Ekspozicijos reikm prisitaikant yra milinika", pastebi Zajoncas (1998). Tai uprogramuotas" reikinys, lemiantis patrauklum bei prisiriim. Jis padjo ms protviams skirstyti mones pastamus bei nekelian-
452
SANTYKIAI
ius grsms ir potencialiai pavojingus. Nuo paprasiausios ekspozicijos priklauso, kaip vertiname kitus mones: mums patinka tie, kuriuos pastame (Swap, 1977). Yra ir prieinga io reikinio forma: mons, kurie mums patinka (pavyzdiui, besiypsantys nepastamieji) atrodo labiau pastami (Garcia-Marques ir kiti, 2004). Neigiama io reikinio pus, kaip jau pastebjome 9 skyriuje, tokia: susidr su nepastamais dalykais daroms atsargs. Gal todl bendraudami su kitokiais nei patys esame, danai jauiame primityv, nesmoning iankstin nusistatym. Nuogstavimas ar iankstinis neigiamas nusistatymas ne visada yra stereotipik sitikinim iraika; kartais ie sitikinimai atsiranda vliau kaip intuityvi jausm pateisinimas. Mes netgi patys sau labiau patinkame tada, kai atrodome taip, kaip esame prat save matyti. aismingo eksperimento metu Theodore Mita, Marshallas Dermeris ir Jeffrey Knightas (1977) nufotografavo Viskonsino universiteto Milvokio filialo studentes ir vliau kiekvienai j parod tikrj fotografij ir jos veidrodin atvaizd. Paklaustos, kuris atvaizdas labiau patinka, dauguma studeni pirmenyb skyr veidrodiniam atvaizdui - tam, kur pratusios matyti. (Todl nenuostabu, kad savo nuotraukas visada laikome nevykusiomis".) Kai tas paias dvi nuotraukas parod artimoms draugms studentms, joms labiau patikdavo tikroji nuotrauka - atvaizdas, kuryas buvo pratusios matyti. iuo reikiniu naudojasi politikai ir reklamos specialistai. Kai mons nejauia ypatingo palankumo prekei ar politikui, vien nuolat j rodant galima daugiau parduoti arba surinkti daugiau bals (McCullough ir Ostrom, 1974; Winter, 1973). Be paliovos rodant t pai reklam, pirkjai danai nesusimstydami, nesmoningai perka reklamuot prek. Jei kandidatai nelabai inomi, daniausiai nugali tas, kuris daugiausiai matomas iniasklaidoje (Patterson, 1980; Schaffner ir kiti, 1981). Paprasiausios ekspozicijos poveik imanantys politikos strategai login argumentavim pakeit trumpais reklaminiais kiais, kurie kala smegenis kandidato pavard ir trump praneim.
Paprasiausia ekspozicija. Jeigu Vokietijos kancler Angel Merkei panai daugum ms, jai turt labiau patikti ne jos tikrasis atvaizdas (deinje), o gerai pastamas veidrodinis atvaizdas (kairje), kur ji kasryt valydamasi dantis mato veidrodyje.
453
Vis gerbiamas Vaingtono valstijos Aukiausiojo teismo pirmininkas Keithas Callow suprato tai 1990 metais, kai pralaimjo savo oponentui Charlesui Johnsonui. Johnsonas, neinomas advokatas, kuris dalyvaudavo nedidelse kriminalinse bei skyryb bylose, savo kandidatr ikl remdamasis principu, kad teisjui privalomi ibandymai". N vienas i j nevykd tikros rinkimins kampanijos, o iniasklaida ias rungtynes dl Aukiausiojo teismo pirmininko posto nekreip dmesio. Rinkim dien abiej kandidat pavards buvo atspausdintos paprasiausiai viena alia kitos, be jokios papildomos informacijos. Ir tai koks buvo rezultatas: Johnsonas nugaljo surinkdamas 53 procentus bals, o Callow surinko tik 47 procentus. Rinkiminje apylinkje Johnson yra kur kas daugiau nei Callow", - vliau aikino apstulbusiai teisinink bendruomenei pralaimjs teisjas. I ties, didiausias valstijos laikratis telefon knygoje suskaiiavo 27 Charlesus Johnsonus. Taip pat buvo vienas vietinis teisjas vardu Charlesas Johnsonas. O gretimo miesto kabelins televizijos, transliuojamos visoje valstijoje, diktorius irgi buvo vardu Charlesas Johnsonas. Priversti rinktis i dviej neinom pavardi, dauguma rinkj pasirinko patogi, pastam Charleso Johnsono pavard.
Fizinis patrauklumas
k kreipiate (ar kreipte) dmes per pasimatym? nuoirdum? Gro? Charakter? Humoro jausm? Ikalb? Rafinuot, proting moni nedomina tokios iorins savybs, kaip ivaizda; jie ino, kad grois - tik ior", ir kad apie knyg negalima sprsti pagal virel". Jie bent jau ino, kad itaip turt galvoti. Ciceronas yra patars: Nepasiduok regimybei". sitikinimas, kad ivaizda nra svarbi, gali bti dar vienas pavyzdys, kaip stengiams paneigti jos darom poveik. Galime rasti itisas snis mokslini tekst, rodani, jog ivaizda yra svarbi. io poveikio nuoseklumas ir skvarbumas kelia nerim. Grai ivaizda - didelis turtas.
Vertinti turtume pagal prot, o ne pagal ivaizd." Ezopas, Pasakios
Patrauklumas ir pasimatymai
Patinka jums ar ne, taiau remiantis jaunos moters patrauklumu galima gana tiksliai spti, kaip danai ji eina pasimatymus. Jauno vyro patrauklumas tokio tikslumo neduos (Berscheid ir kiti, 1971; Krebs ir Adinolfi, 1975; Reis ir kiti, 1980, 1982; Walster ir kiti, 1966). Be to, moterys daniau nei vyrai sako, kad veriau jau negraus ir iltas nei patrauklus ir altas mogus (Fletcher ir kiti, 2004). Ar tai reikia, kad moterims geriau sekasi klausyti Cicerono patarimo? Filosofas Bertrandas Russellas (1930, p. 139) man, jog ne: Apskritai moterys linkusios pamilti vyr u jo charakter, o vyrai pamilsta moter u jos ivaizd". O gal tai tik atspindi fakt, jog vyrai daniau pirmieji umezga paint? Jei moterys turt pirmosios parodyti dmes, ar ivaizda joms tapt tokia pat svarbi kaip ir vyrams?
Asmeninis grois yra [taigesn rekomendacija nei geriausias rekomendacinis laikas." Aristotelis, Diogenes Laertius
454
SANTYKIAI
11.3 PAVEIKSLAS Kas patraukliausia moterims ir kas - vyrams

altinis: Fox televizijos kanalas dinamikos News, usiregistravusi 1999.
rinkj n u o m o n s apklausa,
Respondents moterys
Respondentai
vyrai
Kad patikrint, ar tikrai vyrams didesn tak daro ivaizda, mokslininkai studentams ir studentms pateik informacij apie prieingos lyties atstov kartu su to asmens nuotrauka. Arba leisdavo jiems trumpai susipainti ir vliau kiekvieno j paklausdavo, ar nenort artimai draugauti su nauju pastamuoju ar pastamja. iuose eksperimentuose vyrai i ties labiau vertino fizin moter patrauklum. Tas pat buvo pastebta ir visuomens nuomons tyrim metu (r. 11.3 pav.) (Feingold, 1990, 1991; Sprecher ir kiti, 1994). Galbt tai nujausdamos moterys labiau rpinasi savo ivaizda ir sudaro beveik 90 procent kosmetins chirurgijos pacient (ASAPS, 2005). Taiau moterys taip pat kreipia dmes vyro ivaizd. Vieno tyrimo metu Elaine Hatfield ir jos bendradarbiai (1966) suporavo 752 Minesotos universiteto pirmakursius kompiuteriniam Susipainimo savaits" vakarui. Mokslininks kiekvienam studentui pateik asmenybs bei gabum testus, taiau poras parinko atsitiktinai. oki vakar poros dvi su puse valandos oko ir kalbjosi, paskui padar trump pertraukl, kad vertint partnerius. Ar asmenybs bei gabum testai leido teisingai prognozuoti traukos poveik? Ar eksperimento dalyviams labiau patiko pasiymintys aukta saviverte, emu nerimo lygiu, ar tie, kurie skyrsi nuo j pagal polinkio bendrauti rodikl? Mokslininkai ianalizavo ilg galimybi sra. Ir pastebjo, kad svarbus buvo tik vienas dalykas: fizinis patrauklumas (mokslininkai j vertino prie tyrim). Juo patrauklesn buvo mergina, juo labiau ji patiko vaikinui, ir juo labiau jis jai norjo vl paskirti pasimatym. Grois teikia malonumo. Nuo ivaizdos priklauso netgi rinkim rezultatai. Tai parod Alexanderio Todorovo (2005) ir jo koleg atliktas tyrimas. Prinstono universiteto studentams jie parod dviej i 95 kandidat Jungtini Valstij Senat nuotraukas (pav. 11.4) ir dviej i 600 kandidat Atstov Rmus 2000 metais nuotraukas. Sprsdami tik pagal ivaizd (tinkamesnis pasirod kompetentingiau atrods, o ne velnaus kdikiko veido kandidatas), studentai atspjo 72 procentus laimjusij rinkimuose Senat ir 67 procentus - Atstov Rmus.
455
11.4 PAVEIKSLAS Kuris i i dviej kandidat [ Jungtini Valstij Senat atrodo kompetentingesnis?
S p r s d a m i tik pagal ivaizd, m o n s 7 i 10 kart atspjo, kuris kandidatas S e n a t ar Atstov Rmus nugaljo rinkimuose (i Todorov ir kiti, 2 0 0 5 ) . ( 2 0 0 4 metais rinkjai Viskonsino valstijos S e n a t irinko Russell Feingold, nuotrauka kairje.)
Suderinamumas
Ne kiekvienas sukuria eim su priblokianiai patrauklia ar patraukliu. Tad kaip mons sueina por? Sprendiant i Bernardo Mursteino (1986) ir kit mokslinink tyrim, por renkams madaug tokio pat patrauklumo partner kaip ir patys esame. Keli tyrim metu buvo pastebta, kad sutuoktini, simyljli ir netgi student draugij nariai yra labai panas (Feingold, 1988). mons link pasirinkti draugus ir ypa sutuoktinius, kurie gerai dera" ne tik pagal intelekt, bet ir pagal patrauklum. Eksperimentai patvirtina suderinamumo apibrim. Rinkdamiesi ir inodami, kad kitas mogus irgi laisvai renkasi, ar itarti taip", ar ne", mons danai kreipiasi madaug tokius pat (ar net maiau) patrauklius, kaip jie patys (Berscheid ir kiti, 1971; Huston, 1973; Stroebe ir kiti, 1971). Jie ieko patraukliai atrodanio partnerio, taiau atsivelgia ir savo paties patrauklum. Fizinis atitikimas taip pat gali bti ger santyki laidas, pastebjo Gregory White (1980), tirdamas Kalifornijos universiteto Los Andelo filialo poras. Tie, kurie buvo panaiausi pagal fizin patrauklum, po devyni mnesi daniausiai vienas kit giliai pamildavo. Galbt ie moksliniai tyrimai galt paskatinti pagalvoti apie laimingus sutuoktinius, kurie nra vienodai patraukls. Maiau patrauklus asmuo turi kit kompensuojani savybi. Kiekvienas partneris socialin rink atnea lygiavert turt, ir tai lemia atitikim. Paini skelbimai byloja apie tokius mainus (Cicerello ir Sheehan, 1995; Koestner ir Wheeler, 1988; Rajecki ir kiti, 1991). Vyrai daniausiai silo turt ar socialin padt ir ieko jaunysts bei patrauklumo; moterys elgiasi prieingai: Patraukli, protinga, liekna 26 met moteris ieko malonaus, turinio profesij vyro". Savo pajamas bei isilavinim nurodantys vyrai ir savo jaunyst bei ivaizd nurodanios moterys sulaukia daugiausiai atsiliepim (Baize ir Schroeder, 1995). Verting savybi suderinamumas leidia paaikinti, kodl jaunos graios moterys danai iteka u vyresni, auktesns socialins padties vyr (Elder, 1969; Kanazawa ir Kovar, 2004).
Jei norite susituokti imintingai, tuokits su sau lygiu." Ovidijus, 43 m. pr. Kr.-17 m. e. m.
suderinamumas (matching phenomenon) Tendencija pasirinkti partneriais tuos, kurie gerai dera" pagal patrauklum bei kitas savybes.
Meil danai yra ne kas kita kaip mainai tarp moni, kurie gauna tai, ko gali tiktis atsivelgdami savo vert asmenybi rinkoje." Erich Fromm, The Same Society, 1955 (Ta pati visuomen")
456
SANTYKIAI
Fizinio patrauklumo stereotipas

Ar patrauklumo prieastis - tik viliojanti ivaizda? Atrodo, kad ne, pastebi Vicky Houston ir Ray Bullas (1994). Jie papra grimuotojos j asistentei sukurti ant veido ryk rand, kraujosrv ar gimt dm. Vliau asistent vaiuodavo Glazgovo priemiestiniu traukiniu. Kai jos veidas bdavo bjauriai sudarkytas, tiek vyrai, tiek moterys vengdavo ssti alia. Be to, kaip suaugusieji aliki patraukli suaugusij atvilgiu, taip ir vaikai aliki patraukliems vaikams (Dion, 1973; Dion ir Berscheid, 1974; Langlois ir kiti, 2000). Sprendiant pagal tai, kaip ilgai jie k nors spokso, netgi 3 mnesi kdikiams, kuriems serialai dar nra iplov smegen", labiau patinka patraukls veidai (Langlois ir kiti, 1987). Suaugusieji panaiai tendencingai vertina vaikus. Margaret Clifford ir Elaine Hatfield (Clifford ir Walster, 1973) Misrio valstijos penktok mokytojams pateik vienod informacij apie berniuk arba mergait, taiau vieniems pridjo patrauklaus, o kitiems nepatrauklaus vaiko nuotrauk. Mokytojai vertino, kad patrauklus vaikas yra intelektualesnis ir jam geriau sekasi mokykloje. sivaizduokite, jog aidim aiktelje turite sudrausminti neklusn vaik. Ar js, kaip ir moterys, kurias tyr Karen Dion (1972), nepatraukliam vaikui parodysite maiau ilumos bei takto? Lidna, bet dauguma ms esame veikiami Barto Simpsono efekto" - manome, kad negras vaikai yra maiau gabs ir socials nei j patraukls bendraamiai. Dar daugiau - manome, kad gras mons turi tam tikr pageidautin savybi. Jei kit skirtum nra, graius mones laikome laimingesniais, patrauklesniais, komunikabilesniais, intelektualesniais ir manome, kad jiems labiau sekasi, taiau negalvojame, kad jie yra siningesni ar labiau rpinasi kitais (Eagly ir kiti, 1991; Feingold, 1992b; Jackson ir kiti, 1995). Remdamiesi iais duomenimis galime apibrti fizinio patrauklumo stereotip: gera tai, kas grau. Vaikai stereotip perpranta gana anksti. Danai jie toki ivad padaro klausydamiesi suaugusij sekam pasak. Snieguol ir Pelen yra graios, todl ir mielos. Ragana ir Pelens sesers - bjaurios, todl ir blogos. Jei nori bti mylimas eimoje, grois nepakenks", teigia viena atuonmet mergait. Arba, kaip pasak kita vaik darelio aukltin, paklausta, k reikia bti graiai: Tai tarsi bti princese. Visi tave myli" (Dion, 1979). Prisiminkime visuotin avjimsi princese Diana ir kritik, skirt antrajai princo Charleso monai Camillai Parker-Bowles. Jei fizinis patrauklumas toks svarbus, pakeitus moni ivaizd visam laikui turt pasikeisti ir aplinkini reakcija juos. Taiau ar etika keisti mogaus ivaizd? itokias manipuliacijas plastins chirurgijos specialistai ir ortodontai kasmet atlieka milijonams moni. Kai nepatenkintiems savimi monms itiesinami ir ibalinami dantys, persodinami arba nudaomi plaukai, ilyginamos veido raukls, nusiurbiami riebalai ir padidinamos, pakeliamos arba sumainamos krtys, jie diaugiasi rezultatais, nors kai kurie nepatenkinti pacientai pageidauja operacijas kartoti (Honigman ir kiti, 2004).
fizinio patrauklumo stereotipas (physical-attractiveness stereotype) Nuomon, kad fizikai patraukls mons taip pat turi ir kit socialiai pageidautin savybi: kas yra graus, tas yra geras.
457
Siekdamas itirti itoki pokyi poveik, Michaelas Kalickas (1977) Harvardo universiteto student papra vertinti atuonias moteris pagal nuotraukas i profilio, darytas prie plastin operacij ir po jos. Studentai man, kad po plastins operacijos moterys atrod ne tik graesns, bet ir malonesns, jautresns, patrauklesns, dmesingesns, labiau mgstamos aplinkini ir 1.1. Pirmasis spdis. Nors patrauklumas yra svarbus, tai nereikia, jog fizin ivaizda visada nustelbia kitas savybes. Yra moni, kurie kitus vertina pagal ivaizd (Livingston, 2001). Be to, nuo patrauklumo tikriausiai labiausiai priklauso pirmasis spdis, kuris darosi vis svarbesnis, nes visuomen tampa vis judresn, vis labiau urbanizuota, o kontaktai su monmis trunka vis trumpiau (Berscheid, 1981). Nors interviu vedjai gali nesutikti, patrauklumas ir tvarkingumas daro tak pirmajam spdiui per darbo interviu (Cash ir Janda, 1984; Mack ir Rainey, 1990; Marvelle ir Green, 1980). Tai leidia paaikinti, kodl patraukls mons gauna prestiikesn darb ir daugiau udirba (Engemann ir Owyang, 2003; Persico ir kiti, 2004). Patricia Roszell su bendradarbiais (1990) atliko nacionalins kanadiei imties tyrim, kuriame interviu vedjai vertino kiekvieno dalyvio patrauklum balais nuo 1 (negraus) iki 5 (stulbinamai patrauklus). Jos nustat, kad kiekvienas papildomas patrauklumo balas mogui vidutinikai per metus udirbdavo" 1988 dolerius. Irene Hanson Frieze ir jos kolegs (1991) tok pat tyrim atliko su 737 verslo administravimo magistrais, vertinusios juos pagal nuotraukas nuo 1 iki 5 bal. Kiekvienas papildomas patrauklumo balas vyrams per metus papildomai udirbdavo" 2600 doleri, o moterims - 2150 doleri. Pirmojo spdio susidarymo greitis ir jo taka mstymui paaikina, kodl taip aktualizuojamas grois. Stebjs veid 0,013 sekunds dal (pernelyg trump laik k nors irti), mogus jau gali sprsti apie jo patrauklum (Olson ir Marshuetz, 2005). Skirstant odius gerus ir blogus, patrauklus veidas padeda greiiau surasti gerus odius. Grois suvokiamas greitai ir paskatina teigiam mstym. Ar teisingas stereotipas graus yra geras"? Ar gras mons i ties turi ir kit pageidautin savybi? Tokios nuomons imtmeius laiksi labai profesionaliais save laik mokslininkai. Jie stengsi nustatyti tam tikrus fizinius bruous (neramus vilgsnis, nusklembtas smakras) padsianius prognozuoti nusikalstam elges. O gal Levas Tolstojus buvo teisus raydamas, kad kyla keista iliuzija ..., jog grois yra gris"? is stereotipas turi iek tiek tiesos. Patraukls vaikai ir jaunuoliai yra iek tiek labiau atsipalaidav, atviresni ir socialiai nulifuoti" (Feingold, 1992b; Langlois ir kiti, 2000). Williamas Goldmanas ir Philipas Lewisas (1977) tai pademonstravo, papra 60 Dordijos universiteto vaikin paskambinti trims studentms ir penket minui pakalbti su kiekviena i j. Vliau vaikinai ir merginos patrauk-
Netgi doryb puikiame kne yra puikesn." Vergilijus, Eneida
458
SANTYKIAI
Ellen Berscheid apie patrauklum

Puikiai prisimenu t popiet, kai pradjau suprasti toli siekianias fizinio patrauklumo pasekmes. Doktorant Karen Dion (dabar Toronto universiteto profesor) suinojo, kad kai kurie ms Vaiko raidos instituto mokslininkai surinko ikimokyklinuk populiarumo vertinimus ir nufotografavo kiekvien vaik. Nors mokytojos ir aukltojos mus tikinjo, kad visi vaikai gras" ir kad negali bti jokio diskriminavimo pagal fizin patrauklum Dion keliems monms pasil vertinti kiekvieno vaiko ivaizd ir po to iuos vertinimus mginome lyginti su populiarumu. Tai paEllen Berscheid Minesotos universitetas dar supratome, kad pataikme it pirtu ak: patraukls vaikai buvo ir populiars. Ties pasakius, poveikis buvo kur kas galingesnis nei manme, o jo pasekmes tyrintojai vis dar aikinasi, i 1
m i
liausius nematomus panekovus vertino kaip turinius iek tiek geresnius bendravimo gdius ir simpatingesnius. Fizikai patraukls mons taip pat danai bna populiaresni, labiau link bendrauti ir iskirtinesni: vyrai tradicikai vyrikesni, o moterys - moterikesns (Langlois ir kiti, 1996). ie nedideli skirtumai tarp patraukli ir nepatraukli moni tikriausiai susij su isipildaniomis pranaystmis. Patraukls mons labiau vertinami, j u o s palankiau irima, todl daugelis j isiugdo didesn pasitikjim savimi. (Prisiminkite 2 skyriuje aprayt eksperiment, kai su vyrais telefonu iliau bendraudavo tos moterys, kurias kalbantis vyras sivaizduodavo esant patrauklias.) Remiantis ia analize, mokjimas bendrauti priklauso ne nuo ivaizdos, o nuo kit moni elgesio su jumis ir nuo js poirio save ar priimate save tok, koks esate, ar patinkate sau ir ar patogiai jauiats.
K reikia - patrauklus?
Patrauklum apibdinau taip, tarsi jis bt objektyvus matas, kaip, pavyzdiui, gis. Grietai kalbant, patrauklumas yra tai, kas grau visiems, visur ir visada. Suprantama, jog groio samprata keiiasi. Groio standartus, pagal kuriuos renkama Mis Visata, vargu ar galima taikyti planetos mastu. vairi taut mons vairiais laikais nordami atitikti tuometinius groio standartus, prasidurdavo ausis, pasiilgindavo kaklus, nusidaydavo plaukus ar od, persivalgydavo, kad bt apkns, badaudavo, kad suplont, sisprausdavo odinius drabuius, kad krtys atrodyt maesns, arba naudodavo silikon bei liemenles su dklais, kad jos atrodyt didesns. Neturtingose kultrose skurdiai gyvenantiems ir alkaniems monms putlus knas atrodo patrauklus. Turtingose kultrose pasiturintiems monms grois labiau siejasi su lieknumu (Nelson ir Morrison, 2005). Nepaisant vis i skirtum, ilieka tvirtas tiek kultrinis, tiek tarpkultrinis sutarimas, kas patrauklu, ir kas ne", - pastebi Judith Langlois ir jos bendradarbiai (2000).
459
Groio standartai skiriasi skirtingose kultrose. Taiau kai kurie mons atrodo
Ironika, bet kad btum i ties patrauklus, turi atitikti vidurk (Rhodes, 2006). Judith Langlois ir Lorri Roggman (1990, 1994) i Teksaso universiteto, Anthony Little ir Davidas Perrettas (2002), dirb kartu su Ianu PentonVoaku i v. Andriaus universiteto, daugyb nuotrauk perved skaitmenin sistem ir sukr kompiuterin apibendrint" portret. Beveik visais atvejais itaip perkurti veidai monms atrod patrauklesni nei tikrieji (11.5 pav.). Be to, tai rodo, kad patraukls veidai suvokiami kaip tarpusavyje panaesni negu nepatraukls (Potter ir kiti, 2006). Kompiuteriu sukurti vidurk atitinkantys veidai daniausiai bna idealiai simetriki - dar viena itin patraukli (ir vaising) moni savyb (Gangestad ir Thornhill, 1997; Mealey ir kiti, 1999; Shackelford ir Larsen, 1997). Mokslininkai, vadovaujami Gillian Rhodes (1999, 2006) ir Iano Penton-Voako
patraukls beveik visame pasaulyje.
11.5 PAVEIKSLAS Kas pasulyje aviausia?

K a s m e t i n i a i Mis Vokietija" rinkimai silo duomenimis. atsakym, alies Regensburgo Vokietijos pasil Braunas (Gruendl, nufotogparemt vienos
universiteto student grup kartu su vienu televizijos kanalu rinktis. Christofas ir jo b e n d r a d a r b i a i 2 0 0 5 ) 2 0 0 2 metais
rafavo 2 2 Mis Vokietija" konkurso finalistes be grimo ir u k u o s e n o s . sukomponavo Mis Vokietija". centre m o n m s Mis Vokietija" Tada virtualij Prekybos pateikus kompiuteriu i vis j
vis finalisi ir virtualiosios nuotraukas, irinko jie patraukliausia
virtualij p r e t e n d e n t . Tikroji Mis Vokietija" tikriausiai nusivyl suinojuirinko si, kad visi g r a e s n e bet ji gali nusiraminti ios m e r g i n o s niekada niekas nesutiks.
jos virtualij konkurent,
460
SANTYKIAI
(2001), pademonstravo, kad sujungus bet kuri veido pus sujos veidrodiniu atvaizdu ir itaip suformavus idealiai simetrik nauj veido versij, ivaizda truput pagerja. I keli toki simetrik veid sukuriamas netgi dar graesnis veidas. Evoliucija ir patrauklumas. Tie psichologai, kurie laikosi evoliucinio poirio, i patraukliam partneriui teikiam pirmenyb aikina reproduktyvumo strategija (r. 5 skyri). Jie daro prielaid, kad grois reikia biologikai svarbi informacij: sveikat, jaunyst ir vaisingum. Laikui bgant vyrai, kuriems labiau patiko vaisingo amiaus moterys, reproduktyvumu pranoko tuos, kurie turjo intymi ryi su dar nesubrendusiomis arba tomis, kurioms jau prasidjo menopauz. ie psichologai taip pat daro prielaid, jog evoliucija lemia, kad moterys palankiau vertina tas vyr savybes, kurios byloja apie atsakingum ir gebjim ilaikyti eim. Tai, kaip mano Davidas Bussas (1989), paaikina, kodl apklausus 37 tautose - nuo Australijos iki Zambijos - vyrus paaikjo, kad jiems labiau patinka vaisingum pabrianios moters savybs. Be to, tai paaikina, kodl fizikai patrauklios moterys linkusios tuoktis su aukt socialin padt uimaniais vyrais ir kodl vyrai taip rytingai varosi demonstruodami savo lov bei turtus. Rinkdamiesi potencialius partnerius, rao Normanas Li ir jo bendradarbiai (2002), vyrai ieko bent minimalaus fizinio patrauklumo, moterys - socialins padties bei itekli, o gerum bei iprusim palankiai vertina ir vieni, ir kiti. Evoliucins psichologijos specialistai taip pat ityr, kaip vyrai ir moterys reaguoja kitus bruous, siejamus su vaisingumu. Sprendiant i efekting manekeni bei groio konkurs nugaltoj, vyrus visada labiausiai traukia moterys, kuri liemuo 30 procent siauresnis nei klubai - itokie matmenys labiausiai siejasi su vaisingumu (Singh, 1993, 1995; Singh ir Young, 1995; Streeter ir McBurney, 2003). Moters vaisingum mainantys faktoriai - bloga mityba, ntumas, menopauz - taip pat keiia jos figr. Sprsdamos apie vyrus kaip potencialius partnerius, moterys taip pat teikia pirmenyb tam tikram liemens ir klub apimties santykiui, bylojaniam apie sveikat ir energij, o ovuliacijos dienomis akivaizdiai rodo palankum ryki vyrik bruo turintiems vyrams (Gangestad ir kiti, 2003; Macrae ir kiti, 2002). Tai pagrsta evoliucikai, pastebi Jaredas Diamondas (1996): raumeningas grauolis greiiau nei prakaulus vyrukas pajgdavo rasti maisto, pastatyti nam ir nugalti varovus. Taiau iuolaikins moterys pirmenyb teikia dideles pajamas gaunantiems vyrams (Singh, 1995). Tad visose alyse groio industrija yra didelis verslas ir jis vis pleiasi. Vis daugiau azijiei, brit, vokiei ir amerikiei darosi plastines operacijas (Wall, 2002). Pavyzdiui, Jungtinse Valstijose 2004 metais buvo atlikta 11,9 milijono toki procedr kaip riebal nusiurbimas, krt padidinimas ir botulino injekcijos (ASAPS, 2005). Beverli Hilse dabar plastins chirurgijos specialist yra dvigubai daugiau nei pediatr (People, 2003). Tur-
Valdia - geriausias afrodiziakas." Henry Kissinger, 1971
461
tingi mons susitvarko skilusius ar patamsjusius dantis. Vis daugiau moni alina raukles bei kno padribas. Evoliucins psichologijos specialistai teigia, kad mes vadovaujams pirminiais impulsais. Patrauklumas ir dauginimasis, kaip valgymas ar kvpavimas, yra per daug svarbs, kad paliktume juos kultrini ugaid valiai. Socialinis palyginimas. Nors poros pasirinkimo psichologijoje yra biologins iminties, patrauklumas nra aikiai apibrtas. Kas yra patrauklu, taip pat priklauso nuo js palyginamojo standarto. Douglasas Kenrickas ir Sara Gutierres (1980) savo eksperimento dalyvi papra apsilankyti Montanos universiteto bendrabui vaikin kambariuose ir pasakyti: i savait miest atvyksta ms draugas ir mes nortume j supaindinti su mergina, taiau negalime apsisprsti, daryti tai ar ne, tad nusprendme atlikti apklaus... Norime, kad js vertintumte jos patrauklum... nuo 1 iki 7 bal". Pamat jaunos gana patrauklios merginos nuotrauk tie, kurie tik k irjo televizijos serial arlio angelai", kuriame vaidina trys graios moterys, mergin i nuotraukos vertino kaip maiau patraukli nei tie, kurie io serialo neirjo. Laboratoriniai eksperimentai patvirtina kontrasto efekt". Vyrams, kurie neseniai vart reklaminius laikrai puslapius, vidutinio groio moterys ar netgi j pai monos atrod maiau patrauklios (Kenrick ir kiti, 1989). irint pornografinius filmus, imituojanius aistring seks, sumaja pasitenkinimas savuoju partneriu (Zillmann, 1989). Seksualiai susijaudinus, prieingos lyties atstovas laikinai gali atrodyti patrauklesnis. Taiau daug irint virtuali sekso scen savasis partneris atrodo ne toks patrauklus. Panaiai veikiama ir savojo A samprata. Pamat patraukl tos paios lyties asmen mons jauiasi es. maiau patraukls nei pamat negra (Brown ir kiti, 1992; Thornton ir Maurice, 1997). Tai ypa bdinga moterims. Vyrai, susidr su dominuojaniais ir skm patirianiais vyrais, suvokia save kaip maiau geidiamus. Dl iuolaikins iniasklaidos per vien valand galime pamatyti toki daugyb patrauklesni ir laimingesni u mus moni, kokios n vienas ms protvis nebt ivyds per metus ar netgi per vis savo gyvenim", - teigia Sara Gutierres ir jos bendradarbiai (1999). Tokie neeiliniai palyginamieji standartai apgaulingai skatina nuvertinti potencialius partnerius bei paius save ir ileisti daugyb milijard kosmetikai, dietoms, papildams ir plastinms operacijoms. Taiau netgi kasmet atliekant 11,9 milijono plastini operacij, moni pasitenkinimas gyvenimu nepadidja. Jei kiti tiesina, balina dantis, o js - ne, lygindami save su kitais galite pajusti nepasitenkinim savo normaliais natraliais dantimis. Jei ir vis bendraami dantys bt natrals, tokio nepasitenkinimo nepatirtumte. Patrauklumas t, kuriuos mylime. Diskusij apie patrauklum ubaikime optimistine gaida. Vis pirma, pagal patraukl septyniolikmets mergaits veid
XX a. etajame deimtmetyje moterys dulki siurbliu siurbdavo kilimus. Naujojo tkstantmeio pradioje nusiurbiamos moterys. Ms dulki siurbliai atsisuko prie mus!" New York Times skilties redaktor Maureen Dowd apie riebal nusiurbim (2000 m. sausio 19 d.)
Meil tra bjaurus triukas, kur mums ikreia, kad pratstume r." Raytojas W. Somerset Maugham, 1874-1965
462
SANTYKIAI
Ar a tave myliu dl to, kad esi grai, o gal esi grai, kad tave myliu?" avusis princas i Rodgerso ir Hammersteino miuziklo Pelen"
stulbinamai nepatikimai prognozuojama, kaip ji atrodys bdama 30 ar 50 met. Kartais vidutins ivaizdos, taiau turinti miel, patraukli bruo paaugl tampa patrauklia moterimi (Zebrowitz ir kiti, 1993, 1998). Antra, mes ne tik manome, kad patraukls mons yra mgstami, bet ir kad mgstami mons yra patraukls. Galbt galite prisiminti mones, kurie jums m atrodyti patrauklesni, kai juos pamgote. J fiziniai trkumai tapo nepastebimi. Alanas Grossas ir Christine Crofton (1977) parod studentams nuotrauk po to, kai jie perskait palank arba nepalank io mogaus asmenybs apraym. Tie, kurie buvo apibdinami kaip malons, paslaugs ir dmesingi, studentams atrod patrauklesni. Atradus save panai bruo, is mogus mums taip pat atrodo patrauklesnis (Beaman ir Klentz, 1983; Klentz ir kiti, 1987). Be to, meil mato tik gro: juo labiau moteris myli vyr, juo jis jai atrodo fizikai patrauklesnis (Price ir kiti, 1974). O juo labiau mons simylj vienas kit, juo maiau patraukls jiems atrodo visi kiti prieingos lyties atstovai (Johnson ir Rusbult, 1989; Simpson ir kiti, 1990). Kitoje tvoros pusje ol gali bti alesn, - sako Rowlandas Milleris ir Jeffrey Simpsonas (1990), - taiau laimingi sodininkai daniausiai ito nepastebi."
Panaumas versus kito papildymas

I to, kas ligiol buvo pasakyta, galima daryti ivad, kad Levas Tolstojus buvo visikai teisus: Meil priklauso ... nuo susitikim danumo ir nuo ukuosenos, ir nuo suknels spalvos bei sukirpimo". Taiau kai mons geriau pasta vienas kit, kiti veiksniai lemia, ar paintis virs draugyste.
Ar panas mons buriasi draugn?

Henry Jamesas taip apibdina George Eliot (raytojos Mary Ann Evans literatrinis slapyvardis): Ji didingai bjauri - nuostabiai lykti. Jos kakta ema, bukos pilkos akys, didiul nukarusi nosis, milinika burna, pilna dideli nelygi dant, o smakras ir andikaulis qui n'en finissent
Dl vieno galime bti tikri: mons, kurie buriasi draugn, yra panas. Draugus, susiadtinius ir sutuoktinius kur kas daniau nei atsitiktines poras sieja panas poiriai, sitikinimai ir vertybs. Be to, juo vyras ir mona panaesni vienas kit, juo jie yra laimingesni ir juo maesn skyryb tikimyb (Byrne, 1971; Caspi ir Herbener, 1990). Tokie koreliaciniai duomenys intriguoja. Taiau kur ia prieastis ir kur pasekm - tebra msl. Ar dl panaumo pamgstama? O gal supanajame su tuo, kur mgstame? Panaumas kelia simpatij. Kad suprastume, kas yra prieastis ir kas pasekm, atliksime eksperiment. sivaizduokime, kad per student vakarl Laura sitraukia ilg diskusij apie politik, religij bei asmenines simpatijas ir antipatijas su Lesu ir Lonu. Laura ir Less pastebi, kad j nuomons sutampa beveik dl visko, o su Lonu Laura sutinka tik dl keli dalyk. Po to Laura svarsto: Less i ties yra intelektualus... ir toks simpatikas... tikiuosi, kad mes dar susitiksime". Savo eksperimentais Donnas Byrne (1971) ir jo bendradarbiai atskleid, k i ties patyr Laura. Jie daug kart pastebjo, kad juo kito mogaus pairos panaesns ms, juo is mogus mums atro-
pas (nesibaigiantys - pranc.)... Ir iame begaliniame bjaurume gyvena galingas grois, kuris per kelet minui uvaldo ir suavi prot, tad galiausiai js, kaip ir a, j simylite."
463
do malonesnis. Panaius save simpatikesniais laiko ne tik studentai, bet ir vaikai bei pagyvenusieji, vairi profesij mons ir vairi kultr atstovai. Kai kiti msto taip, kaip mes, mes ne tik pripastame j nuostatas, bet ir darome teigiamas ivadas apie j charakter (Montoya ir Horton, 2004). Ar panaumas skatina simpatij, buvo tirta realiose situacijose, dmes kreipiant tai, kas ir kam simpatizuoja. Theodore Newcombas (1961) Miigano universitete tyr dvi 17-os student, kurie nepainojo vieni kit, grupes. Pagyven 13 savaii bendrabutyje, tie, kurie i karto labiausiai sutardavo, daniausiai umegzdavo glaudius draugikus santykius. Vien draug grup sudar penki men studentai, kuri kiekvienas laiksi liberali pair ir labai domjosi intelektualiais dalykais. Kit grup sudar trys konservatyvi pair veteranai, studijuojantys ininerijos moksl fakultete. Royce Lee ir Michaelas Bondas (1996) pastebjo, kad dviejuose Honkongo universitetuose kambario draugai graiai sutardavo eis mnesius, jei sutapdavo j vertybs ir asmenybs bruoai, taiau draugyst tsdavosi dar ilgiau, kai jie manydavo es panas. Kaip danai atsitinka, tikrov svarbi, taiau nuomon dar svarbesn. monms patinka ne tik bendraminiai, bet ir panaiai besielgiantys. Subtilus pamgdiojimas skatina palankum. Ar esate pastebj, kad tam, kuris kartu su jumis linksi galva ir kartoja js odius, pajuntate tam tikr ry ir simpatij? Tai bdinga visems, teigia Rickas van Baarenas ir jo bendradarbiai (2003a, 2003b). Olandijos restoranuose padavjai, kurie paprasiausiai pakartoja kliento usakym, gauna didesnius arbatpinigius. Be to, paskatinti su kuo nors umegzti ryius, mons ima daniau j mgdioti, pavyzdiui, kartu su juo nesmoningai judinti koj ar liesti veid. Mgdiojimas sustiprina ry, pastebi Jessica Lakin ir Tanya Chartrand (2003), o ryio trokimas skatina mgdioti. Apklaus bema 1000 studentiko amiaus jaunuoli, Peteris Bustonas ir Stephenas Emlenas (2003) pastebjo, kad trokimas turti pana biiul gerokai nusveria nor, kad jie bt gras. Patraukls mons ieko patraukli draug. Turtingi mons nori turting draug. eimai atsidav mons nori panai draug. Jaunavedi tyrimai atskleidia, kad panaios nuostatos ir vertybs suveda mones por ir leidia prognozuoti j pasitenkinim santuoka (Luo ir Klohnen, 2005). i ivad pagrindu dirba viena psicholog kurta interneto paini svetain, kuri silo surasti vieniiams por pagal laimingoms poroms bding panaum (Carter ir Snow, 2004; Warren, 2005). Tad panaumas gimdo pasitenkinim. Panas mons i ties laikosi draugje. Tikriausiai ir js tai pastebjote, surad ypating draug, pritariant js idjoms, besivadovaujant panaiomis vertybmis, puoseljant panaias
Draugai yra tie, kurie pritaria tavo poiriui, vertindami, kas yra gerai ir kas - blogai, tie, kurie draugauja su tais paiais kaip ir tu, tie, kuri prieai yra tie patys kaip tavo... Mums patinka tie, kurie panas mus ir siekia t pai tiksl." Aristotelis, Retorika
464
SANTYKIAI
viltis, sielos brol, kuriam patinka tokia pati muzika, tokia pati veikla ir netgi toks pat maistas. Nepanaumas sukelia antipatij. Paprastai klystame sivaizduodami tariam vienodum, t. y. galvojame, kad kiti msto panaiai kaip mes. Pastebj, kad kakieno poiris skiriasi, galime pajusti antipatij iam mogui. Jei nuostat skirtumai ypa kertasi su ms grietais moraliniais sitikinimais, antipatija sustiprja, ir io mogaus imame dar labiau alintis (Skitka ir kiti, 2005). Bendrapartieiai danai nra tokie palanks vienas kitam, kokie nepalanks bna opozicins partijos nariams (Rosenbaum, 1986; Hoyle, 1993). Apskritai skirtingos nuomons simpatij slopina labiau, negu panaios j skatina (Singh ir kiti, 1999, 2000). Ypa sunku pamgti kitoki pair nar savo grupje, kurioje tikimasi panaumo (Chen ir Kenrick, 2002). Tai galbt padeda paaikinti, kodl partneri ar kambario draug emocins reakcijos ir nuostatos per ilgesn laik supanaja (Anderson ir kiti, 2003; Davis ir Rusbult, 2001). Nuostat suderinimas" padeda umegzti ir isaugoti artimus santykius, ir is reikinys gali paskatinti partnerius perdtai vertinti savo nuostat panaumus (Kenny ir Acitelli, 2001; Murray ir kiti, 2002). Rasines nuostatas veikia tai, ar kitos rass atstovus laikome panaiais save, ar nepanaiais. Kai viena moni grup kit grup laiko kitokia" kitaip kalbania, kitaip gyvenania, kitaip galvojania - didja konflikto tikimyb. Iskyrus tokius intymius ryius kaip partneryst, patrauklum labiau lemia bendramintikumas nei odos spalva. Dauguma baltj teigia, kad jiems labiau patinka ir jie labiau link dirbti ne su kitaip galvojaniu baltuoju, bet su panaiai mstaniu juodaodiu (Insko ir kiti, 1983; Rokeach, 1968). Baltieji, manantys, kad juodaodiai pritaria j vertybms, turi maiau rasini prietar (Biernat ir kiti, 1996). Kultrinis rasizmas" ilieka todl, kad kultriniai skirtumai yra gyvenimo realyb, teigia Jamesas Jonesas (1988, 2003, 2004). Juodaodi kultra daugiau orientuota iandien - spontanika, ekspresyvi, dvasinga ir emocinga. Baltj kultra labiau orientuota ateit, materialistin, visa ko varomoji jga ia yra laimjimai. Uuot stengsi panaikinti iuos skirtumus, sako Jonesas, veriau pasistenkime geriau suprasti, kad jie gali neti vairovs daugiakultrins bendruomens kultrin audin". Vienose situacijose daugiau pranaum teikia ekspresyvumas, o kitose - orientacija ateit. Kiekviena kultra gali daug pasimokyti i kitos. Tokiose alyse kaip Kanada, Didioji Britanija ir Jungtins Valstijos, kur migracija ir nevienodas gimstamumas sudaro slygas vairovei, svarbiausia mokyti mones gerbti tuos, kurie yra kitokie, ir diaugtis jais. Turint galvoje vis didjani kultrin vairov ir gimt atsargum suvokiant skirtumus, tai i ties gali bti didiausias socialinis ms laik ikis. (r. skyrel K slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultrin vairov".)
465
Jamesas Jonesas apie kultrin vairov

Kai buvau Jeilio universiteto doktorantas, gavau pasilym parayti knyg apie prietarus. Nenordamas, kad skaitytojai pasijust asmenikai kaltinami prietaringumu, knyg pavadinau Prejudice and Racism (Prietarai ir rasizmas") ir paaikinau, kaip rasins problemos isikerojusios visuomenje. I ties prietarai yra ne rasin, o kultrin problema. Europietiki ir afrikietiki Amerikos kultros aspektai skiriasi, ir ie skirtumai yra dirva, kurioje dygsta kultrinis rasizmas - nepakantumas tiems, kuri Jamesas Jonesas Delavero universitetas kultra yra kitokia. iandieniniame pasaulyje, kuriame vyksta etninis maiymasis, privalome imokti priimti kultrin vairov net jei iekome vienijani ideal,
* fhjl
Ar prieybs traukia?
Ar ms netraukia kitokie mons, kuri skirtumai papildo ms savybes? Mokslininkai inagrinjo klausim, palygindami ne tik draug ir sutuoktini nuostatas bei sitikinimus, bet ir j ami, religij, ras, rkymo proius, ekonomin padt, isilavinim, g, intelekt ir ivaizd. iais ir kitais aspektais vis tiek dominuoja panaumas (Buss, 1985; Kandel, 1978). Gudrs paukiai laikosi bryje. Taip pat elgiasi ir turtingi, protestantai, auktagiai, ivaizds mons. Ir vis dlto: argi ms netraukia mons, kuri poreikiai bei asmenins savybs papildo ms pai poreikius ir asmenyb? Ar sadistas ir mazochistas negalt atrasti tikros meils? Netgi urnalas Reader s Digest ra, kad prieybs traukia... Mgstantieji bendrauti tuokiasi su vieniiais, naujovi mgjai - su tais, kurie nekenia pokyi, vaistnai - su yktuoliais, avantiristai - su atsargiaisiais" (Jacoby, 1986). Sociologas Robertas Winchas (1958) rodinjo, kad kalbaus ir dominuoti norinio mogaus poreikiai natraliai papildyt drovaus ir nuolankaus asmens poreikius. i logika atrodo tikinama, ir dauguma ms galtume prisiminti poras, kurios savo skirtumus laiko vienas kit papildaniais: Mano vyras ir a idealiai tinkame vienas kitam. A esu Vandenis - rytingas mogus. Jis, Svarstykls, sunkai apsisprendia. Taiau jis visada su malonumu pritaria mano sprendimams". Nors i mintis atrodo tikinama, stebina tai, kad mokslininkai nepajgia jos pagrsti. Pavyzdiui, daugum moni traukia ekspresyvs ir bendraujatys asmenys (Friedman ir kiti, 1988). Gal tai ypa bdinga tiems, kurie jauiasi prislgti? Gal prislgti mons ieko toki, kuri linksmumas ukrst ir juos? Prieingai, btent neprislgtiems monms labiausiai patinka laiming moni draugija (Locke ir Horowitz, 1990; Rosenblatt ir Greenberg, 1988,
466
SANTYKIAI
vienas kito papildymas (complementarity) Populiari nuomon, ypa apie dviej moni santykius, kad kiekvienas j papildo tai, ko trksta kitam.
1991; Wenzlaff ir Prohaska, 1989). Kai esate blogos nuotaikos, kito mogaus kunkuliuojantis temperamentas gali erzinti. Kontrasto efektas, dl kurio vidutinikai patraukls mons jauiasi negras grai moni draugijoje, taip pat priveria nusiminusius mones labiau pajusti savo lides linksm moni draugijoje. Santykiams stiprjant gali atsirasti tam tikras vienas kito papildymas (netgi bendraujant tapatiems dvyniams). Taiau atrodo, kad labiau mgstami ir partnerius pasirenkami tie, kuri poreikiai bei vidins savybs yra panas (Botwin ir kiti, 1997; Buss, 1984; Fishbein ir Thelen, 1981a, 1981b; Nias, 1979). Galbt kada nors atrasime, kaip skirtumai (ne tik heteroseksualumas) sukelia simpatij. Viena i galimybi - dominavimas-nuolankumas (Dryer ir Horowitz, 1997). Nesiavime tais, kuriuose matome blogiausias ms pai savybes (Schimel ir kiti, 2000). Taiau tyrintojas Davidas Bussas (1985) abejoja dl vienas kito papildymo: Niekada patikimai nebuvo pademonstruotas ... prieybi polinkis tuoktis ar susieiti por, iskyrus vienintel lyi - prieyb."
Mums patinka tie, kuriems patinkame mes

Simpatija paprastai bna abipus. Artimumas ir patrauklumas svarbs bendravimo pradioje, o panaumas lemia ilgalaik patrauklum. Jei jauiame gil poreik priklausyti, jaustis mgstami ir priimti, ar ignoruosime simpatij t moni, kuriems mes patinkame? Argi besiavintys vienas kitu nra ir geriausi draugai? I ties, pagal tai, ar mogus jauia simpatij kitam, galime spti, ar kitas simpatizuoja pirmajam (Kenny ir Nasby, 1980). Taiau ar simpatija kitam mogui yra kito mogaus simpatijos prieastis? Pasakojimai apie simyljimus pera mint, jog taip (Aron ir kiti, 1989). Pastebjus, kad patrauklus mogus i ties jauia simpatij, prabunda romantikos meils jausmai. Eksperimentai tai patvirtina: mons, kuriems pasakoma, kad kiti jauia jiems simpatij arba jais avisi, paprastai irgi pajunta velnum (Berscheid ir Walster, 1978). Panagrinkime iuos Ellen Berscheid ir jos bendradarbi (1969) duomenis: studentams kitas studentas, pasakantis apie juos atuonis teigiamus dalykus, patinka labiau negu tas, kuris pasako septynis teigiamus dalykus ir vien neigiam. Mes jautriai reaguojame netgi maiausi kritik. Raytojas Larry L. Kingas apibendrina daugelio moni mintis, prisipaindamas: Per savo gyvenim supratau, kad geros recenzijos kakodl nepriveria autoriaus pasijusti taip gerai, kaip blogos recenzijos priveria pasijusti blogai". Ar vertintume save, ar kitus, neigiama informacija yra paveikesn, nes bdama nelabai prasta ji uvaldo dmes (Yzerbyt ir Leyens, 1991). Rinkjams didesn tak turi kandidato prezidentus silpnybs nei stipriosios puses (Klein, 1991), ir reikin yra pastebj bei juo naudojasi tie, kurie organizuoja nepalankias kampanijas. Roy Baumeisteris ir jo bendradarbiai
Paprasatai vyras labiau domisi ta moterimi, kuri domisi juo, o ne ta, kurios graios kojos." Aktor Marlene Dietrich (1901-1992)
467
atkreipkime dmes
Blogis stipresnis u gr
Jau atkreipme dmes, kad skirtingos nuostatos skiria labiau negu sutampanios suartina. Kritika uvaldo dmes ir veikia emocijas labiau nei pagyrimai. Roy Baumeisteris, Ellen Bratslavsky, Catrin Finkenauer ir Kathleen Vohs (2001) sako, jog tai tra ledkalnio virn: Kasdieniame gyvenime blogi vykiai sukelia sunkesnes ir ilgiau trunkanias pasekmes nei panas geri vykiai". Pasvarstykime: Destruktyvs veiksmai artimus santykius ardo labiau nei konstruktyvs juos kuria. (Skaudius odius atsimename ilgiau nei malonius.) Bloga nuotaika labiau veikia mstym ir simena nei gera. (Nepaisant natralaus optimizmo, apie blogas emocijas suklusius vykius mstyti lengviau nei apie gerus.) Neigiamoms emocijoms apibdinti turime daugiau odi nei teigiamoms, o mons, paprayti pasakyti emocij reikiant od, daniausiai pasako neigiam prasmi odius. Labai bloga aplinka eimoje stipriau pakenkia genetikai paveldtam intelektui nei gera padeda j ugdyti. (Blogi tvai gali apleisti i prigimties gabius vaikus; geriems tvams tenka daugiau pavargti, kad ne tokius gabius vaikus iaugint intelektualius.) Blog reputacij lengviau gyti ir sunkiau paslpti nei ger. (Vienintelis melas gali sugriauti doro mogaus reputacij.) Bloga sveikata labiau kenkia laims jausmui nei gera teikia laims. (Skausmas sukelia kur kas didesn kani nei komfortas - diaugsm.) Bdos veria grumtis su jomis ir saugo nuo mirties bei negalumo. Ilikimo prasme blogis gali bti blogesnis nei gris - geras. Blogis gali bti viena i tiktin prieasi, dl kurios pirmieji psichologai jam skirdavo kur kas daugiau dmesio nei griui. Nuo 1887 met urnale Psychological Abstracts (psichologins literatros vadove) pasirod 13 062 straipsniai, kuriuose mini-
(Daniausiai prisimenami ie trys odiai: lidesys, pyktis mas pyktis, 83 345 straipsniai apie nerim ir 105 281 straipsniai, kuriuose kalbama apie depresij. 17-ai straipsni iomis ir baim.) temomis teko tik vienas, skirtas teigiamiems diaugsmo (1476 Pavieni neigiam vyki (traum) poveikis trunka ilgiau nei pavieni labai ger vyki. (Mirtis labiau skatina iekoti gyvenimo prasms nei gimimas.) t Eiliniams blogiems vykiams skiriama daugiau dmesio ir apie juos daugiau mstoma nei apie gerus vykius. (Prarad pinigus mons nusimena labiau nei diaugtsi gav toki pat sum.) straipsniai), pasitenkinimo gyvenimu (5357 straipsniai) ar laims (4826 straipsni) jausmams. Panaiai baims" tema (26 651 straipsniai) triumfavo prie drs" (1158 straipsniai). Taiau blogio jga tikriausiai yra geriausia pozityviosios psichologijos vystymosi prieastis", teigia Baumeisteris ir jo kolegos. Kad bt galima veikti atskir blog vyki gali grio mogui reikia daug daugiau nei blogio".
(2001) pastebi, kad visur galioja viena taisykl: blogis stipresnis u gr. (r. skyrel: Atkreipkime dmes. Blogis stipresnis u gr".) Jau seniai pripainta, kad mums patinka tie, kuriems, ms nuomone, mes patinkame. vairi laik mstytojai, pradedant antikos filosofu Hekatu (Jei nori, kad tave mylt, mylk pats") ir baigiant Ralphu Waldo Emersonu (Vienintelis bdas turti draug yra paiam juo bti") ir Dale Carnegie (Dosniai dalink pagyrimus"), numat fakt. Jie tik nenumat slyg, kuriomis is principas veikia.
Jei 60 000 moni pasako, kad jiems labai patiko koncertas, o po to vienas, eidamas pro al, tarsteli, jog jis buvo nevyks, a igirstu tik komentar." Muzikantas Dave Matthews,
2000
468
SANTYKIAI
Atribucija (priskyrimas)
Kaip jau matme, meilikavimas gali jus kai kur atvesti. Taiau ne visur. Jei pagyrimas aikiai prietarauja tam, kas ms iniomis yra tiesa (jei kakas sako: Tavo plaukai atrodo nuostabiai", - o js j netrinkote kelet dien), galite nustoti gerbti meilikautoj ir pradti splioti, ar io komplimento neskatina slapti motyvai (Shrauger, 1975). Todl danai manome, jog kritika bna nuoirdesn nei pagyrimai (Coleman ir kiti, 1987). Laboratoriniai eksperimentai patvirtina tai, k jau minjome ankstesniuose skyriuose: reakcija priklauso nuo atribucijos. Ar mes meilikavim priskiriame palankumo siekimui - savanaudikai strategijai? Ar mogus stengiasi priversti kak jam nupirkti, prie savo vali priimti j kaip seksualin partner, padaryti jam paslaug? Jei taip, tai ir meilikautojas, ir jo pagyrimas netenka patrauklumo (Gordon, 1996; Jons, 1964). Taiau jei nra akivaizdaus slapto motyvo, galime palankiai priimti ir meilikavim, ir meilikautoj.
palankumo siekimas (ingratiation) Strategij, toki kaip meilikavi mas, naudojimas siekiant kito mogaus palankumo.
Savivert ir patrauklumas
Elaine Hatfield (Walster, 1965) domjosi, ar kito mogaus parodytas palankumas teikia didesn pasitenkinim, jei anksiau is mogus buvo nepalankiai nusiteiks (panaiai kaip maistas atrodo skanesnis, jei esi labai ialks). Nordama patikrinti i idj, ji kelioms Stenfordo universiteto merginoms dav susipainti arba su labai palankia, arba su labai nepalankia j asmenybs analize, taip vien pasitikjim savimi suadindama, o kit - paeisdama. Po to Hatfield papra, kad ios merginos vertint kelet moni, tarp j ir patraukl vyr, kuris prie pat eksperiment su kiekviena j buvo draugikai pabendravs ir pakviets pasimatym (n viena neatsisak). Kaip manote, kurioms moterims labiausiai patiko is vyras? Toms, kuri savivert laikinai buvo sutrikdyta ir kurioms reikjo socialinio palaikymo. (Po eksperimento Hatfield beveik valand kalbjosi su kiekviena mergina, aikindama eksperiment. Autor teigia, kad n vienos eksperimento dalyvs nesutrikd jos ego sumenkinimas ar sulugdytas pasimatymas.) Tai paaikina, kodl kartais, reaguojant ego eidiant atmetim, aistringai simylima. Taiau, deja, menkos saviverts asmenys link sumenkinti partnerio reikiam susiavjim. Be to, jie nepakankamai vertina partner, ir dl i santyki jauiasi es maiau laimingi (Murray ir kiti, 2000). Jei esate nepatenkintas savimi, greiiausiai pesimistikai galvosite ir apie savo santykius. Jei esate savimi patenkintas, didesn tikimyb, kad labiau pasitiksite ir savo partnerio ar sutuoktinio poiriu jus.
Kaip pasiekti, kad kiti jus vertint

Jei po nepalankumo sulauktas palankumas teikia tok didiul pasitenkinim, tada galbt labiausiai turt patikti tas mogus, kuris anksiau ms nemgo, bet staiga pradjo simpatizuoti? O gal labiausiai turt patikti mo-
469
gus, kuris mums jaut simpatij i pat pradi (ir todl labiausiai palaik)? Rjus nekuiuojasi su savo kambario draugo pussesere Sofija. Po pirmos usimim savaits Rjus igirsta paskalas, es Sofija laiko j lktoku. Laikui einant Rjus pamato, kad Sofijos nuomon apie j nuolatos gerja; pamau mergina pradeda j vertinti kaip proting, dmesing ir av. Ar Rjui Sofija bt patikusi labiau, jei ji i pat pradi bt gerai apie j galvojusi? Jei Rjus paprasiausiai tik skaiiuoja pagyras, atsakymas bt taip". Taiau jei i pradi jo nemgusi Sofija bt dar tikinamiau rodiusi pasikeitus poir, Rjui ji greiiausiai patikt labiau nei tuo atveju, jei bt j vertinusi teigiamai i pat pradi. Kad sitikint, kuris i i spjim teisingesnis, Eiliotas Aronsonas ir Darwynas Linderis (1965) Rjaus patyrimo mechanizm patikrino imoningu eksperimentu. Jie leido" 80-iai Minesotos universiteto mergin nugirsti, kaip jas vertina kita mergina. Vienos apie save girdjo vien teigiamus atsiliepimus, kitos - vien neigiamus. Dar kitos girdjo vertinimus, kurie keitsi arba i neigiam teigiamus (kaip Sofija vertino Rj), arba i teigiam neigiamus. i bei kit eksperiment duomenys tokie: vertinantis asmuo buvo ypa mgstamas, kai jo vertinimas gerjo, ir ypa, kai gerjo palengva paneigiant ankstesn kritik (Aronson ir Mettee, 1974; Clore ir kiti, 1975). Galbt malons Sofijos odiai, igirsti po nelabai maloni, buvo paveikesni. O gal kur laik nesakomi, ie odiai tapo ypa malons. Aronsonas man, kad nuolat rodomas palankumas gali prarasti savo vert. Kai vyras penkiimtj kart itaria: Oho, brangioji, tu puikiai atrodai",jo odiai gali turti kur kas maesn poveik nei, tarkim: Ei, brangioji, i suknel tau netinka". mog, kur beprotikai mylite, sunku pamaloninti, taiau lengva eisti. Tai pera ivad, kad didesn tikimyb, jog atviri, siningi santykiai - kai mons girdi vienas kito vertinim bei pripainim, taiau ilieka siningi - teiks didesn pasitenkinim nei nuolatin tampa, kylanti vadovaujantis panaiais kaip Dale Carnegie patarimais dosniai dalyti pagyrimus". tai kaip tai apra Aronsonas (1988):
Kai santykiai tampa vis artimesni, svarbiau darosi tai, kas tikra - gebjimas ne daryti spd, bet siningai atskleisti vis save, net jei ne viskas bt malonu... Jei du mons nuoirdiai patinka vienas kitam, j santykiai ilgiau teiks abipus pasitenkinim, kai jie sugebs ireikti ir teigiamus, ir neigiamus jausmus, o ne stengsis vis laik bti vienas kitam malons" (p. 323).
Neapykanta, kuri visikai nugali meil, perauga meil, ir tokia meil bna stipresn nei ta, kuri nra ibandyta neapykantos." Benedictas Spinoza, Etika
Kad mus eist iki irdies gelmi, reikia, kad kartu veikt ir prieas, ir draugas: kad prieas apmeit, o draugas tai pranet." Mark Twain, Pudd'n head Willson's New Calendar, 1987
Bendraudami daniausiai patys cenzruojame savo neigiamas emocijas. Todl, pastebi Williamas Swannas ir jo bendradarbiai (1991), kai kurie mons nesulaukia koreguojanio grtamojo atsako. Gyvendami maloni iliuzij pasaulyj e jie atstumia potencialius draugus. Tikras draugas tas, kuris nebijo praneti blog naujien. I ties mus mylintis mogus, kad ir koks siningas bt, privalo irti mus pro roinius akinius. Kai Sandra Murray ir jos bendradarbiai (1996,
Niekas neatrodo tobulas tol, kol jo nesimylime." Andy Rooney
470
SANTYKIAI
1997) tyr draugaujanias ir susituokusias poras, jie pastebjo, kad laimingiausios buvo (ir bgant laikui tapo dar laimingesns) tos poros, kuri partneriai idealizavo vienas kit ir savo partner vertino net geriau nei is - pats save. Ms meils objektas atrodo patrauklus ne tik fizikai, bet ir socialiai. Be to, skmingiausios sutuoktini poros daniausiai problemas sprendia nepuldami isyk kritikuoti savo partnerio ir neiekodami, kuris suklydo (Karney ir Bradbury, 1997). Geriems santykiams siningumas svarbus, taiau taip pat svarbus ir galvoti, kad kitas mogus i esms yra geras.
Tarpasmenini santyki nauda

Paklausti, kodl jie su kakuo draugauja, kuo partneriai juos traukia, dauguma gali i karto atsakyti, tarkime, taip: Man patinka Kerol, nes ji miela, imintinga ir apsiskaiiusi". iame paaikinime trksta - ir socialins psichologijos specialistai mano, jog tai yra svarbiausia - ms pai. Patrauklumui reikia ir to mogaus, kuris traukia, ir to, kur traukia. Tad psichologikai tikslesnis atsakymas bt toks: Man Kerol patinka dl to, kad a gerai jauiuosi bdamas su ja". Mus traukia mons, su kuriais gera ir malonu bti. Patrauklumas gimsta irinioj o akyse (ir prote). Esm gali bti ireikta paprasta patrauklumo atpildo teorija: mums patinka tie, kurie mus apdovanoja arba kuriuos siejame su pasitenkinim teikianiu atpildu. Jei santykiai teikia didesn atlyg nei reikalauja snaud, jie mums patiks, ir mes norsime iuos santykius tsti. Ypa jei ie santykiai duoda daugiau naudos, lyginant su kitais santykiais (Rusbult, 1980). mons bna abipusiai patraukls tada, kai kiekvienas patenkina kito poreikius (Byers ir Wang, 2004). Savo Maksimose (1665) La Rochefoucauld teig: Draugyst - tai abipusiai mainai: keiiamasi asmeniniais privalumais bei palankumu, o laimi savivert". Mums patinka bti ne tik su tais monmis, kurie mus apdovanoja; pagal antrj atlygio principo variant, mums patinka ir tie, kuriuos siejame su maloniais igyvenimais. Pasak teoretik Donno Byrne ir Geraldo Clore (1970), Alberto Lotto ir Benice Lott (1974), Jano De Houwero ir jo bendradarbi (2001), atitinkamomis slygomis teigiamas emocijas kelia ir daiktai, ir mons, primenantys malonius vykius. Kai po temptos savaits ilsims prieais idin ir mgaujams geru maistu, grimu bei muzika, tikriausiai pajuntame ypating ilum mus supantiems monms. Maiau patiks tas, su kuriuo susipainome kamuojami nepakeliamo galvos skausmo. Pavvelas Levvickis (1985) patikrino teigin, kad simpatij veikia asociacijos. Vieno eksperimento metu Varuvos universiteto studentai galjo vienodomis galimybmis (50:50) sprsti, kuri i dviej moter fotografij (A ar B 11.6 pav.) atrodo draugikesn. Kiti studentai, bendrav su malonia, draugika tyrja, panaia moter A, j pasirinko santykiu 6:1. Per kit eksperiment tyrja su puse dalyvi elgsi nedraugikai. Kai ie vliau turjo pasirinkti i dviej moter, jie beveik visi atmet t, kuri buvo panai tyrj.
patrauklumo atpildo teorija (reward theory of attraction) Teorija, teigianti, jog mums patinka tie, kuri elgesys mus apdovanoja arba kuriuos mes siejame su atlygi teikianiais vykiais.
471
Tyrja
Moteris A
Moteris B
(Galbt prisimenate atvej, kai gerai arba blogai elgts su mogumi, primenaniu jums kit mog.) Kiti eksperimentai irgi patvirtina, kad asociacijos gali sukelti simpatij ar antipatij. Viename i toki eksperiment studentai, kurie turjo vertinti mones bdami jaukiame kambaryje, reik jiems didesn simpatij nei tie, kurie turjo atlikti uduot bdami nemaloniai kartoje patalpoje (Griffitt, 1970). Kito eksperimento metu dalyviai turjo vertinti mones, nufotorafuotus arba elegantikame, prabangiame, arba apleistame, nevariame kambaryje (Maslow ir Mintz, 1956). Ir ia malons spdiai, kuriuos adino elegantika aplinka, buvo perkelti vertinamiems monms. Elaine Hatfield ir Williamas Walsteris (1978) iuose moksliniuose tyrimuose velg praktin naud: Romantikos vakariens, ivykos teatr, vakarojimai namuose, kartu leidiamos atostogos visada yra svarbu... Jei norite, kad js santykiai bt stiprs, abu ir toliau juos turite sieti su maloniomis patirtimis." i paprasta patrauklumo teorija - teigianti, kad mums patinka mons, kurie mums kuo nors atsilygina, - padeda suprasti, kodl visus traukia mieli, keliantys pasitikjim ir dmesingi asmenys (Fletcher ir kiti, 1999; Regan, 1998; Wojciszke ir kiti, 1998). i mint patvirtina ir atpildo teorija: Artimumas yra naudingas. Norint gauti naudos i draugysts su asmeniu, kuris gyvena ar dirba arti, reikia maiau laiko bei pastang. Mums patinka patraukls mons, nes tikims, jog jie turi ir kit pageidautin savybi, todl tursime naudos bendraudami su jais. Jei kit nuomon yra panai, jauiams pamaloninti, nes darome prielaid, kad jiems patinkame. Be to, su bendraminiais pasitikriname savo pairas. Mums ypa patinka mons, kuriuos paskatinome galvoti taip, kaip galvojame patys (Lombardo ir kiti, 1972; Riordan, 1980; Sigall, 1970).
11.6 PAVEIKSLAS Simpatij veikia asociacijos Pabendrav su draugika tyrja, eksperimento dalyviai jaut didesn simpatij [ j panaiai moteriai nuotraukoje (moteris A), o ne tai, kuri buvo nepanai (moteris B). Bendravusieji su nedraugika tyrja, veng pasirinkti j panai moter (Lewicki, 1985).
472
SANTYKIAI
Mums patinka jausti kit simpatij, tad ir mylime tuos, kurie mus myli. Simpatija paprastai bna abipus. Mums patinka tie, kuriems mes patinkame.
APIBENDRINIMAS Kas lemia draugyst ir patrauklum?

Ar du mons yra draugai, lengviausia spti pagal j artimum vienas kitam. Artimumas sudaro slygas tolimesniam bendravimui ir abipusikiems santykiams, leidia pamatyti panaumus ir pajusti simpatij. Antrasis pradins fizins traukos veiksnys yra fizinis patrauklumas. Ir laboratoriniai tyrimai, ir lauko eksperimentai skiriant pasimatymus nepastamam asmeniui patvirtindavo, kad labiau simpatizuojama patraukliems monms. Taiau kasdieniame gyvenime mons renkasi ir tuokiasi su tais, kurie yra madaug panaaus patrauklumo (arba j patrauklumo stygi atsveria kitos savybs). Teigiamos atribucijos apie patrauklius mones apibria fizinio patrauklumo stereotipprielaid jog tai, kas grau, yra gera. Kitam mogui jauiam simpatij labai sustiprina poiri, sitikinim ir vertybi panaumas. Panaumas yra prielaida simpatijai; prieybs retai viena kit traukia. Mes taip pat mieliau draugaujame su tais, kuriems patinkame patys. Pagal patrauklumo atpildo teorij mums patinka mons, kuri elges su mumis priimame kaip dovan arba kuriuos mes siejame su maloniais vykiais.
Kas yra meil?

Kas yra tai, k vadiname meile"? Ar aistringa meil gali tstis ilgai? Jei ne, kas gali j pakeisti?
Meil yra gamtos bdas suteikti mums gyvenimo prasm." Paul VVebster, Love Is a Many Splendored Thing
(Meil yra
puikus dalykas")
Meil yra sudtingesnis jausmas nei simpatija, todl j sunkiau imatuoti ir tyrinti. mons meils trokta, dl jos gyvena ir mirta. Taiau tik pastaraisiais metais meil tapo svarbia socialins psichologijos tema. Dauguma patrauklumo tyrintoj tyr tai, k lengviausia itirti - atsitiktini paini sukeltas reakcijas. Veiksniai, darantys tak pradinei simpatijai, kuri pajuntame kitam mogui - artimumas, patrauklumas, panaumas, mums reikiama simpatija bei kitos pasitenkinim kelianios savybs - taip pat daro tak ir ms ilgalaikiams artimiems santykiams. Tad nuomon, kuri greitai vienas apie kit susidaro draugaujanios poros, yra j draugysts ilgalaikikumo laidas (Berg, 1984; Berg ir McQuinn, 1986). I ties, jei iaurs Amerikoje romantikos paintys bt umezgamos atsitiktinai, neatsivelgiant artimum bei panaum, dauguma katalik (bdami mauma) tuoktsi su protestantais, dauguma juodaodi - su baltaisiais, o baigusieji universitetus vienodai tuoktsi ir su kolegomis absolventais, ir su ikritusiais i universiteto. Tad pirmasis spdis yra svarbus. Taiau ilgalaik meil nra vien tik stiprjanti pradin simpatija. Todl socialiniai psichologai dmes nuo velnaus patrauklumo, patiriamo per pirmuosius susitikimus, perkl ilgalaiki artim santyki tyrinjimus.
473
Aistringoji meil
Mokslikai tiriant romantikj meil, kaip ir bet kur kit kintamj, pirmiausia reikia j apibrti ir imatuoti. Yra bd imatuoti agresyvum, altruizm, prietarus ir simpatij - taiau kaip imatuoti meil? Kaip a tave myliu? Leisk suskaiiuoti bdus", - ra Elisabeth Barrett Browning. Socialini moksl atstovai iskyr daug bd. Psichologas Robertas Steinbergas (1988) meil laiko trikampiu, kurio kratines sudaro aistra, intymumas ir sipareigojimas (r. 11.7 pav.). Remdamiesi antikine filosofija, sociologas Johnas Alanas Lee (1988) ir psichologai Clyde Hendrickas bei Susan Hendrick (1993, 2003) iskiria tris pagrindinius meils tipus: eros (atsiskleidianti aistra), ludus (nesipareigojantis aidimas) ir storge (draugyst), - kurios, kaip ir trys pagrindins spalvos, susimaiydamos formuoja antrinius meils tipus. Kai kurios meils rys, ypa eros ir storge, pranaauja puikius santykius; kitos, pavyzdiui, ludus, - menkaverius. Vieni elementai - abipusis supratimas, abipus parama, diaugsmas bti mylimojo draugijoje - bendri visoms meils rims. Kiti - kiekvienu atveju skirtingi. Jei patiriame aistring meil, j ireikiame fizikai, norime, kad ms santykiai bt iskirtiniai, giliai avims savo partneriu. Tai atsispindi ms akyse, tvirtina Zickas Rubinas. Jis atliko eksperimentus, kuriuose dalyvavo imtai Miigano universiteto simyljli. Vliau, laboratorijos laukiamajame, atskirtame vienpusiu veidrodiu, jis sureng lengvai simyljusi" ir stipriai simyljusi" por akistat. Rubino gautas rezultatas js nenustebins: stipriai simyljusios poros paskendo vienas kito vilgsnyje. Gianas Gonzaga (2001) ir kiti pastebjo, kad kalbdamiesi simyljliai taip pat linkioja galva, ypsosi ir palinksta priek. Aistringoji meil yra emocinga, jaudinanti, intensyvi. Elaine Hatfield (1988) j apibr kaip gilaus trokimo bti su kitu mogumi bsen" (p.
Intymumas (simpatija)
aistringoji meil (passionate love) Stiprus trokimas bti su kitu mogumi. Aistringi simyljliai yra panir vienas kit pajunta ekstaz sulauk partnerio meils ir jauiasi nepaguodiami, kai i meil praranda.
11.7 PAVEIKSLAS Roberto Steinbergo (1988) Aistra (susiavjimas) Akla meil (aistra + sipareigojimas) Sprendimas/ sipareigojimas (tuia meil) meils, kaip trij pagrindini . . . . f 1 ^ 4 koncepcija
474
SANTYKIAI
193). Sulauks atsako, mogus jauiasi patenkintas ir laimingas; nesulauks jauia tutum ir nevilt. Kaip ir kitos emocinio susiavjimo formos, aistringoji meil susijusi su svaigiais pakilimais ir nusiminimo tarpsniais, puikia nuotaika ir slegiania kania. Mes niekada nebname tokie bejgiai prie kani kaip simylj", - sak Freudas. Aistringoji meil uvaldo simyljusio mintis, kurios sukasi tik apie mylim asmen. Robertas Gravesas eilratyje Symptoms ofLove (Meils simptomai") ra: Klausytis, ar nepasigirs beldimas duris, laukti, kol bus duotas enklas". Aistringoji meil - kai jauiats apssti meils kitam. Kaip pastebjo Sarah Meyers ir Ellen Berscheid (1997), mes suprantame, kad jei kakas sako: A myliu tave, bet nesu tavs simyljs", - jis nori pasakyti: Tu man patinki. Tu man rpi. Manau, jog tu esi nuostabi. Taiau tu mans netrauki". A jauiu storge (draugikj meil), bet ne eros (aistr).
Aistringosios meils teorija

Aikindama, kas yra aistringoji meil, Hatfield atkreipia dmes tai, kad kiekvien suadinim galima paversti bet kuria emocija, irint kam priskiriame suadinim. Emocijos veikia ir kn, ir prot: ir suadinim, ir jo vardijim bei interpretavim. sivaizduokite, kad smarkiai plaka irdis ir dreba rankos. K js patiriate - baim, nerim ar diaugsm? Fiziologikai emocijos reikiasi labai panaiai. Todl suadinim galite patirti kaip diaugsm, jei esate apimti euforijos; kaip pykt, jei aplinka prieika; kaip aistring meil - jei romantika. iuo poiriu aistringoji meil yra psichologin biologinio suadinimo, kur sukelia patrauklus asmuo, iraika. Jei aistra i ties yra meils" suadinta bsena, tada viskas, kas jaudina, turt stiprinti meils jausm. Keli eksperiment metu studentai, seksualiai sujaudinti erotins literatros ar vaizd, rod didesn palankum moterims pavyzdiui, vertindami savo draug, meils skalje skirdavo auktesn bal (Carducci ir kiti, 1978; Dermer ir Pyszczynski, 1978; Stephan ir kiti, 1971). Stanley Schachterio ir Jerome Singerio (1962) dviej veiksni emocij teorijos alininkai tvirtina, kad kai vyrai susiduria su moterimi jau bdami susijaudin, jie danai klaidingai mano, kad yra tam tikra dalimi jos sujaudinti. Pagal i teorij suadinimas, kur sukelia bet koks altinis, turt stiprinti aistringus jausmus - su slyga, kad protas tam tikra dalimi suadinim sies su romantiniu stimulu. reikin patvirtino Brit Kolumbijos universitete eksperimentav Donaldas Duttonas ir Arthuras Aronas (1974). Jie papra, kad jauna patraukli moteris kelet kart pakartot toki situacij: ant siauro 450 pd ilgio judanio tilto, kabanio 230 pd auktyje vir uolomis apsuptos Kapilano ups, prieit prie jauno vyro ir prayt upildyti anket. Kai vyras baigdavo pildyti, moteris uraydavo savo pavard ir telefono numer ir pasilydavo paskambinti, jei is panort suinoti daugiau apie projekt. Dauguma vyr paimdavo telefono numer, ir pus pamusij paskambindavo. Prieingai, jei moteris prieidavo ant emo, tvirto tilto arba jei
dviej veiksni emocij teorija (two-factor theory of emotion) Suadinimas x apibdinimas = emocija.
475
ant aukto tilto prieidavo tyrjas vyras, kalbintieji retai paskambindavo duotuoju numeriu. ia ir vl matome, kad fizinis suadinimas atveria keli romantikai. Siaubo filmai, pasivainjimai kalneliais atrakcion parke ir fiziniai pratimai nuteikia panaiai, ypa patraukli moni atvilgiu (Foster ir kiti, 1998; White ir Kight, 1984). is poveikis neaplenkia ir sutuoktini. T, kurie kartu usiima jaudinania veikla, santykiai bna geriausi. Ir po nenuobodios, suadinanios laboratorins uduoties (pavyzdiui, lenktyni keturpsia) poros taip pat bna labiau patenkintos savo santykiais (Aron ir kiti, 2000). Adrenalinas velnina ird. Taigi atrodo, kad aistringoji meil - ir biologinis, ir psichologinis reikinys. Socialinio psichologo Arthuro Arono ir jo bendradarbi (2005) tyrimai rodo, kad aistringoji meil suadina atpildo asociacijas, dl to padidja dopamino gamyba (11.8 pav.)
Adrenalinas, kurio padaugja bnant dideliame auktyje, gali paversti aistr dar aistringesne. (Savotikas gilesns meils pasitelkiant chemij" reikinys)." Elaine Hatfieid ir Richard Rapson (1987)
Meils variacijos: kultura ir lytis

Visada kyla pagunda daryti prielaid, kad dauguma moni jauia ir msto panaiai kaip mes. Pavyzdiui, mes manome, kad meil yra pagrindin vedyb prielaida. Vieno tyrimo duomenimis daugumoje kultr (88 proc. i 166 tirt kultr) i ties egzistuoja romantikos meils koncepcija, kuri atspindi flirtas ar tradicija poroms kartu pabgti (Jankovviak ir Fischer, 1992). Taiau kai kuriose kultrose, ypa tose, kuriose paprastai vedybos planuojamos i anksto, meil daniausiai ateina po vedyb, o ne prie jas. Ar vyrai ir moterys skirtingai patiria aistringj meil? Mylini ir nustojusi mylti vyr bei moter tyrimai atskleidia tam tikrus netiktumus. Dauguma moni, tarp j ir ia cituojamo laiko laikraio patarim skilties redaktoriui autorius, mano, kad moterys simyli greiiau:
Gerb. dr. Brothersai, Ar js manote, kad tai moterika, kai devyniolikmetis taip giliai simyli, jog jam atrodo, kad apsivert visas pasaulis? Manau, jog i ties esu iprotjs, nes tai man yra nutik jau kelet kart, ir atrodo, kad meil man staiga tarsi vzdu tvoja per galv ... Mano tvas sako, kad itaip simyli mergaits, ir kad vyrukams itaip nebna - bent jau neturt bti. iuo poiriu negaliu savs pakeisti, ir tai man kelia rpest. - P. T. (cituojama i Dion ir Dion, 1985)
11.8 PAVEIKSLAS simyljlio smegenys

Stipriai simyljusi jaunuoli smegen rezonanso magnetinio nuotraukose pavyzdiui, kuri
m a t o m e sritis, (caudate
u o d e g u o t j branduol nucleus), veikla s u a k t y v j a irint mylimojo n u o t r a u k (irint kito p a s t a m o jokio poveikio altinis: nuotrauk nepastebima).
Aron ir kiti, 2 0 0 5 .
P. T. nusiramint, suinojs, jog btent vyrai simyli greiiau (Dion ir Dion, 1985; Peplau ir Gordon, 1985). Vyrai taip pat liau nustoja mylj ir reiau nei moterys nutraukia iki vedybinius meils santykius. Taiau simyljusios moterys bna tokios pat emocingos kaip ir j partneriai arba dar emocingesns. Jos daniau teigia jauianios euforij, apsvaigusios ir nerpestingos", tarsi skrajot padebesiais". Moterims taip pat
476
SANTYKIAI
iek tiek labiau nei vyrams svarbus intymumas ir jos labiau rpinasi savo partneriu. Vyrai daniau nei moterys galvoja apie aismingus j santyki aspektus (Hendrick ir Hendrick, 1995).
Draugikoji meil
Nors aistringoji meil dega kartai, ji neivengiamai iblsta. Juo ilgiau trunka santykiai, juo maiau juose bna emocini pakilim bei nuosmuki (Berscheid ir kiti, 1989). Aistr galima jausti kelet mnesi, netgi por met. Taiau n vienas pakyljimas negali trukti aminai. simyljimas - tai puikiausios dvi su puse dienos gyvenime", - juokauja komikas Richardas Lewisas. Naujumas, intensyvus domjimasis vienas kitu, meils jaudulys, svaigus skraidymo padebesiais" pojtis inyksta. Po dvej santuokos met sutuoktiniai jausmus parodo madaug du kartus reiau nei ikart po vedyb (Huston ir Chorost, 1994). Visose pasaulio kultrose po madaug ketveri santuokos met pastebimas rykus skyryb gausjimas (Fisher, 1994). Jei artimi santykiai ilieka, jie vis labiau nusistovi, taiau vis tiek ilieka ilti. Juos Hatfield vadina draugikja meile. Prieingai nei gaivalika aistringoji meil, draugikoji meil yra santresn: tai gilus, velnus prisiriimas. Ji suadina kitas smegen sritis (Aron ir kiti, 2005), bet yra tokia pat tikra. Koisan genties atstov Nisa, gyvenanti Kalahario dykumoje Afrikoje, aikina: Kai du mons i pradi bna kartu, j irdys liepsnoja, ir j aistra yra labai stipri. Po kurio laiko liepsna atvsta ir tokia ilieka. ie mons ir toliau tebemyli vienas kit, taiau kitaip - iltai ir patikimai" (Shostak, 1981). Tie, kurie ino dain Priklausomas nuo meils" (Addicted to Love), nenustebs suinoj, kad romantikoji meil stiprja ir pasiekia rib taip pat, kaip stiprja priklausomyb nuo kavos, alkoholio bei kit narkotik. I pradi narkotikas stipriai suadina, pasiekiama auktuma". Vartojant toliau, stiprja pasiprieinimas ir isivysto tolerancija. Kiekis, kuris kakada stipriai stimuliavo, jau nebesuteikia malonumo. Taiau nustoj vartoti narkotin mediag nesugrtate ten, kur pradjote. Greiiau atvirkiai - pasireikia abstinencijos simptomai: nerimas, depresija, niri nuotaika. Taip atsitinka ir simyljus. Ugninga aistra ima blsti. Romantik prarad santykiai laikomi savaime suprantamu dalyku, kol visai nutrksta. Tada suviliotas ir apgautas simyljlis (nalys, isiskyrlis) nustemba, koks tuias atrodo gyvenimas be mogaus, kuriam jau seniai nustojo jausti aistring prieraium. Galvodami apie tai, kas prajo, jie nepastebi, k dar turi (Carlson ir Hatfield, 1992). Laikui bgant aistringoji meil blsta, o kit veiksni, pavyzdiui, bendr vertybi, reikm auga. Tai matome analizuodami jausmus Indijos gyventoj, kurie arba buvo tv sutuokti dar vaikystje, arba susituok i meils. Usha Gupta ir Pushpa Singhas (1982) Daipure, Indijoje, 50 por papra upildyti meils vertinimo skal. Susituokusieji i meils ir igyven drauge ilgiau nei penkerius metus teig, kad j meils jausmas silpsta. Ir prie-
draugikoji meil (companionate love) velns jausmai tiems, su kuriais ms gyvenimas tampriai persipyns.
Kai du mones veikia ariausios, beprotikiausios ir permainingiausios aistros, i j dar reikalaujama, kad prisiekt nuolatos likti ioje nenormalioje ir sekinanioje jaudulio bsenoje tol, kol juos iskirs mirtis." George Bernard Shaw
477
11.9 PAVEIKSLAS Romantikoji meil i anksto suplanuotose santuokose arba vedus i meils (Daipuras, Indija) altinis: Gupta ir Singh, 1982.
0-1
1-2
2-5
5-10
10 ir daugiau
Santuokos trukm
ingai, tie, kuri vedybos buvo i anksto suplanuotos, teig, kad, prajus tam tikram laikui po vedyb j meil tapo stipresn (r. 11.9 pav.). Intensyvi romantikoji meil blsdama danai sukelia nusivylim, ypa tiems, kurie romantikj meil laiko svarbiausia ir kuriant eim, ir j sukrus. Jeffrey Simpsonas, Bruce Campbellas ir Ellen Berscheid (1986) taria, jog staigus skyryb skaiiaus per pastaruosius du deimtmeius padidjimas bent i dalies susijs su tuo, kad vis labiau sureikminamos stiprios teigiamos emocijos (pavyzdiui, romantikoji meil), kurias, laikui bgant, gali bti ypa sunku palaikyti". Palyginti su iaurs Amerikos gyventojais, azijieiai maiau dmesio skiria savo jausmams ir daugiau - praktiniams socialinio prisiriimo aspektams (Dion ir Dion, 1988; Sprecher ir kiti, 1994, 2002). Tad jie reiau nusivilia. Azijieiams taip pat nebdingas egocentrikas individualizmas, kuris ilgainiui gali pakenkti santykiams ir baigtis skyrybomis (Dion ir Dion, 1991, 1996; Triandis ir kiti, 1988). Silpstantis abipusis avjimasis gali bti natralus prisitaikymas, reikalingas ries ilikimui. Aistringosios meils rezultatas danai bna vaikai, kuriems ilikti padeda sumajs tv potraukis vienas kitam (Kenrick ir Trost, 1987). Taiau igyvenus santuokoje daugiau nei 20 met ir ijus uaugintiems vaikams, romantiki jausmai atsinaujina ir sutuoktiniai vl netrukdomi gali skirti dmes vienas kitam (Hatfield ir Sprecher, 1986; White ir Edwards, 1990). N vienas vyras ar moteris i ties neino, kas yra meil, kol kartu nepragyvena ketvirio amiaus", - sak Markas Twainas. Jei ryys buvo artimas ir teik abipus malonum, draugikoji meil, siaknijusi gausybje bendr patyrim, pagilja.
APIBENDRINIMAS Kas yra meil?

t Mokslininkai meile vadina draugysts, aistros ir nepareigojanio aidimo derin. Aistringoji meil - tai gluminantis ekstazs ir susirpinimo, pakilios nuotaikos ir skausmo miinys. Dviej veiksSenk kartu su manimi! Geriausia dar prie akis." Robert Browning
478
SANTYKIAI
ni emocij teorija teigia, kad romantikomis aplinkybmis kils susijaudinimas, kurio pradia gal net susijusi su skaudiais [vykiais, gali peraugti [ aistr. Net kai santykiai labai puiks, pradinis romantikas pakilumas nusistovi virsdamas pastoviu, velniu ryiu, vadinamu draugikja meile.
Kas sudaro slygas artimiems santykiams?

Nuo ko priklauso artim santyki pakilimai ir nuosmukiai? Panagrinsime kelet prieasi: prieraiumo stili, teisingum ir savs atskleidim.
Prieraiumas
Meil yra labiau biologinis imperatyvas nei pasirinkimas. I prigimties esame socialins btybs, kurioms lemta susisaistyti su kitais. Kaip jau pastebjome io skyriaus pradioje, poreikis priklausyti padeda prisitaikyti. Bendradarbiavimas padjo monijai ilikti. Kovodami ms protviai nebuvo galingiausi, taiau mediodami bei gindamiesi nuo grobuoni grupmis jie bdavo stipresni. Kadangi gyvenantieji grupse iliko ir dauginosi, iandien turime genus, nulemianius iuos ryius. Ms priklausomyb kdikystje stiprina mogikuosius saitus. Vos gimus bdingos vairios socialins reakcijos - meil, baim, pyktis. Taiau pirmoji ir rykiausia j yra meil. Beveik nuo pirm kdikysts dien labiau pripastame tuos, kuriuos matome, girdime. iaukame ir ypsoms, kai tvai parodo dmes. Bdami atuoni mnesi ropojame prie mamos ar tvo ir klykiame, kai nuo j atskiria. Vl pas juos atsidr, lipte prie j prilimpame. Socialinis prieraiumas, veriantis kdikius bti arti t, kurie jais rpinasi, yra svarbi ilikimo slyga. Nepriirimi, apleisti vaikai gali tapti udari, bails, tyls. Psichiatras Johnas Bowlby (1980, p. 442), Pasaulins sveikatos organizacijos usakymu tyrs benami vaik psichikos sveikat, ra: Intymus prisiriimas yra tai, apie k sukasi mogaus gyvenimas ... I io intymaus prieraiumo [mons semiasi] stiprybs ir gyvenimo diaugsmo." Mokslininkai palygino prieraiumo ir meils prigimties vairov - tarp tv ir vaik, tarp draug ir tarp sutuoktini ar simyljli (Davis, 1985; Maxwell, 1985; Sternberg ir Grajek, 1984). Kai kurie elementai - abipusis supratimas ir abipus parama, buvimo su mylimu mogumi vertinimas ir diaugimasis tuo - bendri visiems meils ryiams. Taiau aistringajai meilei bdingi ir saviti bruoai: fizinis velnumas, iskirtinumo tikjimasis ir intensyvus avjimasis mylimu asmeniu. Aistringj meil igyvena ne tik simyljliai. Aistringja meile galime vadinti ir stipri abipus tv ir kdikio meil, kuri suadina tas paias smegen sritis, kaip ir simyljli aistra. Phillipas Shaveris ir jo bendradarbiai
479
(1988) paymi, kad vieneri met kdikiai, kaip ir simylj jaunuoliai, diaugiasi fiziniu velnumu, jauiasi prislgti, kai bna atskirti, stipriai reikia velnum, kai vl atsiduria tv glbyje, ir jauia didel malonum sulauk mylim moni dmesio bei meils. inodami, kaip skirtingai kdikiai bendrauja su savo globjais, Shaveris ir Cindy Hazan (1993, 1994) kl klausim, ar kdiki prieraiumo stilius nepersiduoda suaugusij santykiams.
Prieraiumo stiliai
Madaug 7 i 10 kdiki bei vaik ir beveik tokiai pat daliai suaugusij bdingas saugus prieraiumas (Baldwin ir kiti, 1996; Jons ir Cunningham, 1996; Mickelson ir kiti, 1997). Kai vaikas atsiduria nepastamoje aplinkoje (paprastai laboratorijos patalpoje), bet su motina, jis nerpestingai aidia, patenkintas tyrinja aplink. Jei motina ieina, vaikas sunerimsta; kai ji sugrta, vaikas bga prie motinos, apsikabina, paskui vl paleidia ir toliau tsia savo tyrinjimus bei aidimus (Ainsworth, 1973, 1979). Daugelis mokslinink mano, kad is saugus prieraiumas formuoja pasitikjimu paremt suaugusiojo intymi santyki model, padedant veikti konfliktus (Miller ir Rempel, 2004). Saugiai besijauintys suaugusieji lengvai suartja su monmis ir nesibaimina, kad taps per daug priklausomi ar bus palikti. simylj jie mgaujasi seksualumu ir patikimais, pareigojaniais santykiais. iais santykiais jie daniausiai bna patenkinti ir ilgai juos ilaiko (Feeney, 1996; Feeney ir Noller, 1990; Simpson ir kiti, 1992). Kim Bartholomew ir Leonardas Horowitzas (1991) pasil prieraiumo model, kai prieraiumo stilius nustatomas pagal savivaizd (teigiam arba neigiam) ir kit moni suvokim (teigiam arba neigiam). Saugiai besijauiani moni savs ir kit suvokimas yra teigiamas (11.1 lentel). Jie jauia savo vert ir jauiasi mylimi. Taip pat tikisi, kad kiti priims j meil ir j atsilieps. mons, pasiymintys nerimastingu prieraiumu (dar vadinamu ambivalentiku), apie kitus msto teigiamai, o save laiko nevertais. Nepastamoje situacijoje toks kdikis labiau glaudiasi prie motinos. Jei motina ieina, kdikis verkia; kai ji sugrta, jis gali bti prieikas arba abejingas. Nerimastingo, prietaringo bdo suaugusieji maiau pasitiki kitais, todl yra egoistikesni ir pavydsni. Jie gali kelis kartus nutraukti santykius su tuo paiu mogumi. Konfliktus jie sprendia emocingai ir danai supyksta (Cassidy, 2000; Simpson ir kiti, 1996). Draugai, suteikiantys vienas kitam laisv ir pripastantys vienas kito galimybes, prieingai, bna labiau patenkinti santykiais (Deci ir kiti, 2006). mons, kitus suvokiantys neigiamai, pasiymi arba vengiamuoju, arba baimingu prieraiumu. Abiems stiliams bdingas vengimas. Nors nedrss vaikai link greitai susijaudinti, atskirti nuo tv jie pernelyg nesielvartauja ir santriau prisiglaudia vl susitik. Artimumo vengiantys vaikai uaug maiau reikms skiria santykiams ir daniau juos nutraukia. Jie taip pat dasaugus prieraiumas (secure attachment) Prieraiumas, grindiamas pasitikjimu ir intymumu.
11.1 LENTELE Prieraiumo stiliai Kim Bartholomew ir Leonardas Horowitzas (1991) pasil keturis skirtingus prieraiumo stilius, kurie nustatomi pagal mogaus savivaizd ir kit moni suvokim. Prieraiumo stiliai Teigiamas Saugus Vengiamasis Neigiamas Nerimastingas Baimingas
nerimastingas prieraiumas (preoccupied attachment) Prieraiumas, kuriam bdingas nepasitikjimas savimi, nerimas, ambivalentikumas.
vengiamasis prieraiumas (dismissive attachment) Santykiai, pasiymintys vengimu ir nepasitikjimu kitais.
baimingas prieraiumas (fearful attachment) Santykiai, pasiymintys vengimu ir baime bti atstumtam.
480
SANTYKIAI
niau patiria atsitiktinius vienos nakties nuotykius. iuos du stilius galima apibdinti taip: man labai svarbu jaustis nepriklausomam ir savarankikam" (vengiamasis); suartdamas su kitais monmis, jauiuosi nejaukiai" (baimingas). Kai kurie mokslininkai iuos skirtingus prieraiumo stilius, kurie buvo tyrinti 62 kultrose, aikina tv jautrumu (Schmitt ir kiti, 2004). tai kaip tai apibendrina Cindy Hazan (2004): ankstyvasis prieraiumo patyrimas suformuoja vidini modeli arba mstymo apie santykius pagrind". Tad jautri, atidi motin, sukuriani patikimo ir saugaus pasaulio spd, vaikai paprastai bna saugiai prierais, pastebi Mary Ainsworth ir Erikas Eriksonas (1963). Vieno tyrimo metu Izraelyje buvo analizuojami imto senelsdukros-dukraits grandini prieraiumo stiliai. Paaikjo, kad jie nesikeiia i kartos kart (Besser ir Priel, 2005). Patyr puoseljani ir dmesing tv glob jaunuoliai vliau daniausiai sukuria iltus ir palaikanius santykius su savo partneriais (Conger ir kiti, 2000). Kiti mokslininkai mano, kad prieraiumo stilius gali atspindti paveldt temperament (Harris, 1998). Nerams, danai usiplieskiantys paaugliai uaug sunkiau sukuria tvirtus santykius (Donnellan ir kiti, 2005). Atrodo, jog ankstyvojo prieraiumo stilius yra ateities santyki pagrindas.
Teisingumas
teisingumas (equity) Slyga, pagal kuri i santyki gaunamas atpildas yra proporcingas indliui iuos santykius. Pastaba: teisingas atpildas nebtinai privalo bti vienodas.
Jei abu partneriai siekia vien savo asmenini tiksl, draugyst lugs. Todl bendruomen moko vadovautis, kaip tai pavadino Elaine Hatfield, Williamas Walsteris ir Ellen Berscheid (1978), teisingumo principu: tai, k js ir js partneris gaunate i santyki, turt bti proporcinga judviej indliui iuos santykius. Jei du mons gauna vienod atpild, j indlis taip pat turt bti vienodas; kitaip vienas i j manys, kad tai neteisinga. Jei abu jauia, kad gauna tiek, kiek deda, abu suvoks, jog santykiai teisingi. Nepastami ir atsitiktinai susipain mons isaugo teisingus santykius: dabar tu man paskolink savo konspektus, vliau a tau paskolinsiu savuosius. A pasikvieiu tave savo vakarl, tu pasikvieti mane savj. Ilgai draugaujantys, taip pat kambario draugai ir simyljliai nejauia panai sipareigojim - konspektai u konspektus, vakarlis u vakarl (Berg, 1984). Teisingus santykius jie palaiko vairiais mainais (Kodl tau nepasilikus vakariens, kai usuksi pas mane palikti konspekt?") ir galiausiai nustoja registruoti, kuris ir kiek skolingas.
Ilgalaikis teisingumas
Meil yra subtiliausia egoizmo ris." Holbrook Johnson
Ar kvaila manyti, kad draugysts ir meils aknys yra teisinguose mainuose? Juk kartais, reaguodami mylimo mogaus poreikius, k nors duodame nesitikdami jokios naudos sau. I ties, umezgusiems lygiaverius, ilgalaikius santykius nerpi greitas atpildas. Margaret Clark ir Judsonas Millsas
481
(1979, 1993; Clark, 1984, 1986) tvirtina, kad mons netgi kankinasi, kad ivengt bet kokios main naudos skaiiavim. Kai padedame geram draugui, nenorime, kad jis nedelsdamas atsilygint tuo paiu. Kai kas nors pakvieia pavakarieniauti, kur laik palaukiame, prie pakviesdami t mog vakariens, kitaip mogus ms atsakomj pakvietim palaikys paprasiausiu socialins skolos grinimu. Tikri draugai jauia ir patenkina vienas kito poreikius netgi tada, kai atsakyti tuo paiu nra manoma (Clark ir kiti, 1986, 1989). Laimingi sutuoktiniai neskaiiuoja, kiek jie duoda ir kiek gauna (Buunk ir Van Yperen, 1991). Kai pastebi, kad partneris aukoja savo asmeninius interesus, pasitikjimas juo iauga (Wieselquist ir kiti, 1999). Eksperimentai su Merilendo universiteto studentais, kuriuos atliko Clarkas ir Millsas, patvirtino, kad esant tikrai draugystei nauda neskaiiuojama. Kai santykiai bdavo palyginti formals, main adekvatumas stiprindavo moni simpatij vienas kitam, taiau adekvai main siekimas madavo, kai ie du mons siekdavo draugysts. Clarkas ir Millsas mano, kad vedyb sutartys, kuriose kiekvienas partneris tiksliai nurodo, ko tikisi i kito, meil ne stiprina, o griauna. Tik kai mogus teigiamai elgiasi savo noru, jo elgsen galime aikinti meils jausmu. Anksiau pastebjome, kaip teisingumo principas pasireikia suderinamumu: paprastai romantikus santykius abu partneriai nea vienod vert. Daniausiai jie atitinka vienas kit patrauklumu, socialine padtimi ir t. t. Jei neatitinkama vienoje srityje, pavyzdiui, patrauklumo, bna skirtum ir kurioje nors kitoje - pavyzdiui, socialins padties - srityje. Taiau susumavus visk, poros daniausiai proporcingai atitinka viena kit. Niekas nesako ir tik nedaugelis pagalvoja: Mainau savo puiki ivaizd tavo dideles pajamas". Taiau teisingumo taisykl galioja - ypa ilgalaikiuose santykiuose.
Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas

Tie, kuri santykiai teisingi, bna jais labiau patenkinti (Fletcher ir kiti, 1987; Hatfield ir kiti, 1985; Van Yperen ir Buunk, 1990). Tie, kurie mano, kad j santykiai neteisingi, jauia diskomfort: laimjusysis gali jaustis kaltas, o manantis, jog sandris neskmingas, gali jausti stipr susierzinim. (Pagal aliko palankumo sau princip, dauguma vyr mano, kad jie daugiau prisideda prie nam ruoos nei pripasta j monos - perteklin naud" gaunantis asmuo ne toks jautrus neteisingumui.) Robertas Schaferis ir Patricia Keith (1980) apklaus kelis imtus vairaus amiaus sutuoktini, atkreipdami dmes tuos, kurie man j santuok esant iek tiek neteising, nes vienas i sutuoktini per maai prisideda prie maisto gaminimo, nam ruoos, vaik aukljimo ir materialins gerovs. Neteisingumas kainuoja: jaut neteisingum savo atvilgiu buvo labiau prislgti ir nusivyl. Augindamos vaikus monos danai jauiasi gaunanios per maai, o vyrai - per daug, todl pasitenkinimas santuoka sumaja. Per medaus mnes ir iaugin bei ileid vaikus sutuoktiniai daniau jauia, kad
482
SANTYKIAI
Suvoktas neteisingumas
4.
tampa vedybiniuose santykiuose
santykiai pagrsti teisingumu ir bna labiau patenkinti savo santuoka (Feeney ir kiti, 1994). Kai abu partneriai nevaromi duoda ir gauna bei kartu priima sprendimus, didel tikimyb, kad jie isaugos ir meil. Kai jauiamas neteisingumas, kyla nepasitenkinimas santuoka, teigia Nancy Grote ir Margaret Clark (2001), atlikusios ilgalaikius sutuoktini tyrimus. Taiau jos teigia, kad neteisingumas ir nepasitenkinimas abipusiai veikia vienas kit: nepasitenkinimas vedybomis stiprina neteisingumo jausm (r. 11.10 pav.).
11.10 PAVEIKSLAS Suvoktas neteisingumas skatina tamp vedybiniuose santykiuose, kuri savo ruotu stiprina suvokt neteisingum. altinis: pritaikyta i Grote ir Clark, 2001.
Atsiskleidimas
Gils, draugiki santykiai yra intyms. Mes atsiveriame ir jauiams priimti. malon jausm patiriame nusisekus santuokai arba artimai draugaudami - kai santykiai yra tokie, jog nerimas uleidia viet pasitikjimui ir galime atsiverti, nebijodami prarasti artimo mogaus meils (Holmes ir Rempel, 1989). Tokiems santykiams bdinga tai, k Sidney Jourardas pavadino atsiskleidimu (Derlega ir kiti, 1993). Santykiams giljant, partneriai vis labiau atsiskleidia ir vis geriau vienas kit pasta. Moksliniai tyrimai rodo, kad is intymumas patinka daugeliui. Mums malonu, kai paprastai santrus mogus pasako, kad kakas mumyse privert j atsiverti", ir dalijasi slapta informacija (Archer ir Cook, 1986; D. Taylor ir kiti, 1981). Kai kitas mogus mus iskiria ir atsiveria, jauiams pamaloninti. Mums ne tik patinka tie, kurie atsiveria, bet ir mes atsiveriame tiems, kurie mums patinka. Ir tada pajuntame jiems dar didesn simpatij (Collins ir Miller, 1994). Neturdami galimybi atsiverti, jauiams vienii (Berg ir Peplau, 1982; Solano ir kiti, 1982). Eksperimentais buvo tiriamos atsiskleidimo prieastys ir pasekms. Kas labiausiai skatina atskleisti intymiausias savo sielos kerteles - tas, kuriomis labiausiai didiuojams, ir tas, kuri gdijams? Ir kok poveik tai daro tiems, kuriems visk atskleidiame? Geriausiai tai apibria abipusio atsiskleidimo svoka: atvirum atsakoma atvirumu (Berg, 1987; Miller, 1990; Reis ir Shaver, 1988). Tiems, kurie su mumis buvo atviri, atsiveriame labiau. Taiau intymumas retai gimsta akimirksniu. (Antraip toks mogus gali pasirodyti nediskretikas ir silpnas.) Deramo intymumo raida yra tokia: a truput atsiskleidiu, js truput atsiskleidiate - taiau ne per daug. Vliau js atsiskleidiate labiau, ir a atsakau tuo paiu. simyljlius giljantis artimumas jaudina. Augantis intymumas sukelia stipri aistr", - pastebi Roy Baumeisteris ir Ellen Bratslavsky (1999). Tai padeda paaikinti, kodl mons, pasirytantys pakartotinei santuokai po skyryb, paprastai j pradeda nuo danesni lytini santyki, ir kodl aistra bna stipriausia tada, kai po araus konflikto vl grtama intymum. Kai kurie mons - daniausiai moterys - yra tobuli nuodmklausiai"; jie lengvai igauna intymius prisipainimus netgi i t, kurie iaip jau nra
atsiskleidimas (self-disclosure) Savo intymiausi savybi atskleidimas kitiems.
abipusis atsiskleidimas (disclosure reciprocity) Polinkis adekvaiai atsiliepti partnerio atvirum.
483
atlapairdiai (Miller ir kiti, 1983; Pegalis ir kiti, 1994; Shaffer ir kiti, 1996). Tokie mons moka klausyti. Kalbdamiesi jie bna dmesingi ir sukuria spd, kad jiems domu (Purvis ir kiti, 1984). Susidomjim jie parodo ir paskatinaniomis frazmis. iuos mones psichologas Carlas Rogersas (1980) pavadino augti skatinaniais" klausytojais. Jie nuoirdiai atskleidia savo ir pripasta kit moni jausmus, yra empatiki, jautrs bei dmesingi klausytojai. Koks itokio atsiskleidimo poveikis? Humanistins psichologijos specialistas Sidney Jourardas (1964) rodinjo, kad nusiimdami kaukes, leisdami painti mus tokius, kokie esame, stipriname meil. Jis man, kad atsiverti kitam ir kaip atsak pajusti kito atvirum yra malonu. Pavyzdiui, turdami artim draug, su kuriuo galime kalbti apie grsmes savivaizdiui, lengviau jas veikiame (Swann ir Predmore, 1985). Tikra draugyst - tai ypatingi santykiai, padedantys skmingai pltoti kitus santykius. Kai bnu su savo draugu, - ra romn mstytojas Seneka, - manau, kad esu vienas ir galiu laisvai kalbti apie visk." Geriausia santuoka ir yra draugyst, sutvirtinta sipareigojimu. Intymus atsiskleidimas taip pat yra vienas i draugikosios meils teikiam malonum. Draugai ir sutuoktiniai atsiskleisdami vienas kitam rodo pasitenkinim savo santykiais ir daniau ilgai juos isaugo (Berg ir McQuinn, 1986; Hendrick ir kiti, 1988; Sprecher, 1987). Vieno tyrimo metu paaikjo, kad tie, kurie tuokdamiesi myljo vienas kit vienodai stipriai ir vienodai gerai vienas kit paino, ilgai isaugo meil (NefF ir Karney, 2005). Sutuoktini, pritariani teiginiui Stengiuosi dalytis savo intymiausiomis mintimis bei jausmais su savo partneriu", pasitenkinimas santuoka daniausiai bna vienas didiausi (Sanderson ir Cantor, 2001). Gallupo instituto atliktos nacionalins sutuoktini apklausos duomenimis, 75 procentai por, kartu lankani pamaldas (ir 57 procentai nesimeldiani kartu) teig, kad j santuoka labai laiminga (Greeley, 1991). Bendra, i irdies kylanti malda yra intymus, dvasingas nuolankumo patyrimas. Kartu besimeldiantieji taip pat daniau sako, jog aptaria savo eimos problemas, vienas kit gerbia ir laiko gerais partneriais. Mokslininkai taip pat pastebjo, kad moterys daniau nei vyrai atskleidia savo nuogstavimus bei silpnybes (Cunningham, 1981). Kaip sak raytoja feminist Kate Millett (1975): Moterys ireikia, o vyrai - ugniauia". Taiau iuolaikiniai vyrai, ypa tie, kurie laikosi egalitarinio poirio lyi vaidmenis, vis daniau atskleidia intymius jausmus ir mgaujasi santykiais, grindiamais abipusiu pasitikjimu bei atvirumu. Ir tai, sako Arthuras Aronas ir Elaine Aron (1994), yra meils esm - kai dvi asmenybs susijungia, atsiveria ir susitapatina; dvi asmenybs, kuri kiekviena isaugo savo individualum, taiau veikia bendrai, mgaujasi panaumais ir remia viena kit (r. 11.11 pav.). Jei taip yra, gal mes galime stiprinti artimum pasitelkdami tai, k patyrme draugysts pradioje, - klausia Aronai ir j bendradarbiai (1997). Tad
Kas yra tikras draugas? Atsakysiu. Tai mogus, su kuriuo tu drsti bti savimi." Frankas Crane, A Definition of Friendship (Draugysts apibrimas")
11.11 PAVEIKSLAS Meil: dalinis asmenybi sutapimas - js tampate dalimi mans, o a - js dalimi Skelbiama A. L. Weber ir J. H. VVeber, Perspective on Close Relationships. 1994 Pearson Education. Perspausdinta gavus leidim. altinis: Aron ir Aron, 1994.
484
SANTYKIAI
jie 45 minutms suporavo savanorius studentus su kitais, jiems nepastamais studentais. Pirmsias 15 minui jie aptarinjo asmeninius, taiau nelabai intymius dalykus, pavyzdiui: Kada paskutin kart dainavai pats sau?" Kitas 15 minui jie praleido kalbdami intymesnmis temomis, pavyzdiui: Koks pats brangiausias tavo prisiminimas?" Per paskutinisias 15 minui buvo siloma dar labiau atsiverti, pavyzdiui, pateikiant tokius klausimus: Ubaikite sakin: Noriau turti mog, su kuriuo galiau dalytis..." arba Kada paskutin kart verkte kito mogaus akivaizdoje? O bdami vieni?" Palyginti su kontroline grupe, 45 minutes praleidusia kalbantis nereikmingomis temomis (Koki mokykl baigei?", Kokia mgstamiausia vent?"), tie, kuriems teko vis labiau atsiverti, pokalbio pabaigoje pasijuto stulbinamai artimi savo partneriams - ties pasakius, artimesni nei 30 procent artimiausi draug", - ra mokslininkai. inoma, ie santykiai dar nepasiymjo tikrai draugystei bdingu lojalumu ir sipareigojimu. Taiau is eksperimentas stulbinamai rodo, kaip lengvai gali atsirasti artimumo jausmas, jei yra slygos atsiskleisti. Tam tinka ir internetas. (r. skyrel: Atkreipkime dmes. Ar internetas sukuria intymum, ar izoliacij?")
atkreipkime dmes
Ar internetas sukuria intymum, ar izoliacij?

Js, io vadovlio skaitytojau, beveik be abejons esate vienas i milijardo (2005 met duomenimis) moni pasaulyje, besinaudojani internetu. Kad 75 procentai iaurs Amerikos nam ki bt telefonizuoti, prireik septyni deimtmei. Internetas siskverb [ 75 procentus nam per madaug septynerius metus (Putnam, 2000). Pus Europos Sjungos, du tredaliai Kanados, Amerikos ir Australijos piliei naudojasi elektroniniu patu, naro internete ir, galbt, varto adres katalogus, skaito naujienas ar lankosi pokalbi svetainse (lnternetworldstats.com ir WorldFastbook). Kaip manote: ar bendravimas internete yra nevyks realaus bendravimo pakaitalas? O gal tai - nuostabus bdas iplsti paini rat? Ar internetas padeda bendrauti, ar atima laik kur bt galima skirti tiesioginiams santykiams? Panagrinkime tai. Argumentas: Internetas, kaip ir spauda bei telefonas, ipleia bendravimo galimybes, o bendravimas sudaro slygas santykiams usimegzti. Atsiradus spaudai, maiau nekamasi, o paplitus telefonams - maiau bendraujama betarpikai, taiau ir spauda, ir telefonas padeda veikti laik ir, nepaisant skiriani atstum, susisiekti vieniems su kitais. Socialiniai ryiai - tai ryi tinklas, o internetas yra puikiausias tokio pobdio tinklas. Jis sudaro slygas veiksmingai bendrauti su eima, draugais ir bendraminiais, taip pat ir tais, kuri kitaip niekada nebtume surad: galbt kaip ir mes sergani istine skleroze, kolekcionuojani v. Mykolo statulles ar susiavjusi Hariu Poteriu. Kontrargumentas: Tai tiesa, taiau bendravimas internetu yra skurdus. ia nra tiesioginio kontakto teikiamos niuans, reikiam neodiniais signalais ir fiziniais prisilietimais, galimybs. Iskyrus paprastus enklus, pavyzdiui, ypsen reikiant :-), elektroninse inutse nra gest, veido iraikos ir balso tembro. Todl nenuostabu, kad jas taip lengva klaidingai suprasti. Ekspresyvi e-mocij" nebuvimas sudaro slygas atsirasti dviprasmybms. Pavyzdiui, i balso galima suprasti, ar kalbama rimtai, paaipiai ar sarkastikai. Justino Krugerio ir jo koleg (2006) atlik-
485
ti tyrimai rodo, jog bendraujanti danai galvojama, kad juokelis" bus vienodai suprastas ir gautas elektroniniu patu, ir pasakytas odiu, bet i ties paraytas jis nra toks aikus kaip pasakytas. Dl virtuali diskusij anonimikumo retkariais kyla ugningas karas". Internetas, kaip ir televizija, atima laik, kuris galt bti skirtas tikriems santykiams. Meil internetu nra technins paangos nulemtas simyljli draugysts ekvivalentas. Kibernetinis seksas yra dirbtinis intymumas. Individualizuotas pasilinksminimas internete pakeiia susibrimus brido partijai. Dl tokio dirbtinumo ir izoliacijos reikia apgailestauti, nes ms protvi istorija lm, kad mums reikia tikr santyki, kupin humoro ir juoko. Tad nenuostabu, jog Stenfordo universiteto mokslinink atlikta 4000 suaugusij apklausa parod, kad 25 procentai moni dl internete praleidiamo laiko maiau laiko skiria tiesioginiam bendravimui su eimos nariais bei draugais ar pokalbiams su jais telefonu (Nie ir Erbring, 2000). Argumentas: Dauguma moni nemano, kad internetas izoliuoja. Kita nacionalin apklausa parod, jog interneto vartotojai apskritai, o moterys - ypa, yra sitikin, kad elektroninis patas sustiprino ryius su giminmis bei draugais, kontaktai su jais tapo danesni" (Pew, 2000). Galbt internetas pakeiia tiesiogin bendravim taiau jis taip pat pakeiia ir televizij Gal vietiniam knygynui ir blogai, kad intemeto knygyne vienu klavio spusteljimu galite nusipirkti knyg taiau tai jums sutaupo laiko bendravimui. Darbas namuose naudojantis internetu taip pat suteikia galimyb daugiau laiko skirti eimai. Kodl sakoma, kad internetu umegzti santykiai yra nereals? Bendraujant internete ivaizda ir gyvenamoji vieta tampa nesvarbios. Ivaizda, amius ir ras netrukdo monms su jumis bendrauti. Svarbesni yra kiti dalykai - interes ir vertybi bendrumas. Dirbant ir diskutuojant specializuotuose interneto tinklalapiuose uimama padtis yra maiau reikminga, todl ios diskusijos atviresns bei vyksta aktyviau. Bendravimas internetu skatina spontanikesnius atsivrimus nei tiesioginis pokalbis (Joinson, 2001). Dauguma intemetini flirt nieko gero neduoda. Visi, kurie, mano iniomis, band susipainti per internet... sutinka, jog kvaila vaistyti valand valandas taukiant su kakuo, su kuo susitikus paaikja, kad tas mogus - tikras bjauryb", pastebjo viena moteris i Toronto (Dicum, 2003). Taiau internetu usimezgusi draugyst ar romantiki santykiai daniau trun-
ka bent dvejus metus, teigia Katelyn McKenna, Johnas Barghas ir j bendradarbiai (Bargh ir kiti, 2002, 2004; McKenna ir Bargh, 1998,2000; McKenna ir kiti, 2002). Vieno eksperimento metu jie pastebjo, kad susipain internete mons labiau atsiskleidia, bna nuoirdesni ir maiau apsimetinja. Jiems taip pat labiau patiko mons, su kuriais jie 20 minui nekuiavosi internetu, nei tie, su kuriais t pat laik bendravo tiesiogiai. Tai galiojo ir tais atvejais, kai, ito neinodami, eksperimento dalyviai susipaindavo su tuo paiu mogumi abiejuose kontekstuose. Apklausa parod, kad internete usimezgusi draugyst mons vertina vienodai palankiai, kaip ir tikrus santykius. Pew (2006) tyr vienius draugo iekanius interneto vartotojus ir nustat, kad 74 procentai internet naudojo romantikiems santykiams palaikyti, o 37 procentai lanksi virtualiose pasimatym svetainse. Kontrargumentas: Internetas leidia monms bti tokiems, kokie jie yra i tikrj, taiau galima ir apsimesti tokiu, kokiu nesi. Kartais tuo naudojamasi siekiant seksualiai inaudoti. Interneto sekso puslapiai, kaip ir kitos pornografijos formos, ikreipia seksualumo suvokim tikrojo partnerio patrauklum skatina vyrus galvoti apie moteris tik kaip apie sekso objektus, seksualin prievart laikyti paprastu dalyku, kurti vaizduotje netinkamo seksualinio elgesio scenarijus, didina susijaudinim ir maina savidrausm bei skatina seksui be meils. Galiausiai, teigia Robertas Putnamas (2000), bendravimo internetu naud varo du kiti faktai: skaitmeninis suskirstymas" pabria socialin bei isilavinimo nelygyb tarp turinij kompiuter ir jo neturini. Kibernetin balkanizacija" suteikia galimyb rasistins mstysenos baltaodiams susirasti vienas kit. Skaitmenin suskirstym galima panaikinti mainant kompiuteri bei interneto paslaug kainas ir didinant vie interneto prieig skaii. Balkanizacija yra bdinga interneto savyb. Debatams dl interneto socialini pasekmi tsiantis, svarbiausias klausimas, - sako Putnamas (p. 108), - bus ne kok poveik internetas daro mums, bet k mes su juo darome ... Kaip paaboti i perspektyvi technologij kad sutvirtintume bendruomeninius ryius? Kaip tobulinti technik kad didt socialinis aktyvumas, stiprt grtamasis ryys ir socialiniai signalai? Kaip panaudoti greitos, pigios bendravimo priemons galimybes, siekiant sutvirtinti iuo metu irstant bendruomeni audin?"
486
SANTYKIAI
APIBENDRINIMAS Kas sudaro slygas artimiems santykiams?

Nuo kdikysts iki senatvs prieraiumas yra vienas svarbiausi mogaus gyvenime. Saugus prieraiumas, bdingas tvirtai santuokai, byloja apie laiming gyvenim. Didiausia tikimyb, kad draugikoji meil iliks, bna tada, kai abu partneriai jauia, jog j partneryst yra lygiavert, ir abu mano, kad i i santyki gauna tiek, kiek dj patys. Vienas i draugikosios meils privalum - galimyb intymiai atsiverti, ir i bsena pasiekiama laipsnikai, kai partneriai vis didjant kito atvirum atsako tuo paiu.
Kaip nutraukiami santykiai?

Meil danai mirta. Kokie veiksniai skatina santuokos irim? Kaip daniausiai poros isiskiria arba atnaujina savo santykius?
Vienas vyras 1971 metais para meils laik savo monai, djo j butel, ukimo ir met Ramj vandenyn tarp Sietlo ir Havaj. Po deimties met Guamo papldimyje j surado ia bgiojs mogus. Laike buvo raoma:
Jei tuo metu, kai is laikas tave pasieks, a bsiu senas ir ilas, inosiu, kad m s meil tokia pat gaivi kaip iandien. Galbt praeis savait, o gal ne vieneri metai, kol is laikas tave pasieks ... Jei j i s tavs niekada nepasiekt, m a n o irdyje vis tiek rayta, j o g a stengsiuosi visais bdais rodyti tau savo meil. Tavo vyras Bobas.
Su moterimi, kuriai buvo skirtas is meils laikelis, buvo susisiekta telefonu. Kai jai perskait ratel, moteris prapliupo juoku. Ir juo ilgiau ji klaus, juo labiau juoksi. Mes isiskyrme", - galiausiai pasak ji ir numet ragel. itaip atsitinka danai. Lygindami netenkinanius santykius su atidumu ir velnumu, kur, kaip sivaizduojame, galtume patirti kitur, daniau skiriams - dvigubai daniau nei XX a. septintajame deimtmetyje. Dabar beveik pus amerikiei ir 40 procent kanadiei vedyb baigiasi skyrybomis. Ilgalaikiams santykiams reikia ilgalaiks meils bei pasitenkinimo, taiau taip pat reikia bti abejingam kitiems galimiems partneriams, bijoti santuokos nutraukimo kat ir bti moraliai sipareigojusiam (Adams ir Jons, 1997; Miller, 1997). Septintuoju ir atuntuoju deimtmeiais padaugjus dirbani moter ir dl to sumajus socialinms ir ekonominms klitims skirtis, skyryb pagausjo. Mes gyvename ilgiau, taiau mylime trumpiau," maiktauja Osas Guinessas (1993, p. 309). Karalikiesiems Vindzoro rmams gerai inomi iuolaikini vedyb pavojai britams. Pasakos apie princesi Margaretos ir Anos, princ Charleso ir Endriu vedybas subyrjo, o ypsenas pakeit alti vilgsniai. Netrukus po tuoktuvi 1986 metais su princu Endriu, Sara Ferguson postringavo: Man labai patinka jo imintis, jo avesys, ivaizda. A j dievinu". Endriu j o s euforij atsak tuo paiu: Ji - tai geriausia, kas galjo nutikti mano gyve-
437
nime". Po eeri met Endriu nusprend, kad Saros draugai yra miesionys", Sara aipsi i Endriu kaip siaubingai netayto", ir abu nutar, jog viskas baigta (Time, 1992).
Kai buvau jaunas, daviau sau paad nevesti toi, kol nesurasiu idealios moters. K gi, a j radau, bet ji, deja,
Skyrybos
Skirtingose alyse skyryb skaiius yra nevienodas: nuo 0,01 procento per metus Bolivijoje, Filipinuose ir Ispanijoje iki 4,7 procento Jungtinse Valstijose. Norint prognozuoti skyryb tempus skirtingose kultrose, pravartu inoti j puoseljamas vertybes (Triandis, 1994). Individualistinse kultrose (kuriose meil siejama su jausmais, ir mons klauso savo irdies) skyryb bna daugiau nei bendruomeninius santykius palaikaniose kultrose (kuriose meil siejama su sipareigojimu, ir mons savs klausia: K pasakys kiti?"). Individualistai tuokiasi iki abu vienas kit mylsime", kolektyvistai - visam gyvenimui. Individualistai i vedyb tikisi daugiau aistros ir asmeninio pasitenkinimo, dl to j santykiuose bna daugiau tampos (Dion ir Dion, 1993). Apklaus duomenimis, 78 procentai Amerikos moter ir 29 procentai Japonijos moter pritaria: skmingoms vedyboms reikia tikros meils" (American Enterprise, 1992). Taiau net ir Vakar visuomense tie, kurie umezga santykius, ketindami isaugoti juos ilg laik, sukuria sveikesnius, ramesnius ir patvaresnius partnerikus ryius (Arriaga, 2001; Arriaga ir Agnew, 2001). Tie, kuri sipareigojimas eimai trunka ilgiau negu jai stimul davs geismas, danai konfliktuoja ir bna nelaimingi. Vienos nacionalins apklausos rezultatai atskleid, kad tie, kurie jautsi ved nelaimingai, taiau santuok isaugojo, pakartotinai apklausti po penkeri met daniausiai atsakydavo, kad j santuoka yra labai" arba gana" laiminga (Popenoe, 2002). Ir prieingai, savimylos" - tie, kurie labiau susitelkia savo trokimus bei vaizd - santykius umezga vengdami sipareigojim, tad tikimyb, kad j santykiai truks ilgai, yra maesn (Campbell ir Foster, 2002). Skyryb rizika taip pat priklauso nuo to, kas su kuo tuokiasi (Fergusson ir kiti, 1984; Myers, 2000; Tzeng, 1992). mons daniausiai ilaiko santuok, jei: susituokia bdami vyresni nei 20 met; abu bna uaug stabiliose eimose, kuriose yra abu tvai; prie santuok gana ilgai draugauja; yra sveiki ir panaaus isilavinimo; turi ger darb ir stabilias pajamas; gyvena maame mieste arba kyje; prie santuok negyveno kartu arba nepradjo lauktis vaiko; yra tikintys; yra panaaus amiaus ir isilavinimo, ipasta t pai religij.
lauk idealaus vyro." Robert Schuman, prancz valstybs veikjas (1886-1963)
488
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
Aistringoji meil daugeliu poiri yra pakitusios smons bsena ... iandien daugelyje valstij galioja statymai, reikalaujantys, kad tuokdamasis mogus nebt apsvaigs. Taiau aistringoji meil yra tam tikras apsvaigimas." Roy Baumeister, Meanings of Life, 1991 (Gyvenimo prasms")
N vienas i i veiksni pats savaime nelemia santuokos stabilumo. Visi jie koreliuoja su laiminga santuoka, bet nebtinai yra jos prieastis. Taiau jei kuriam nors mogui netinka n vienas i i dalyk, jo santuoka beveik tikrai iirs. Jei tinka visi ie komponentai, tikimyb, kad sutuoktiniai bus kartu iki pat mirties, labai didel. Matyt, anglai, dar prie kelet imtmei teig, kad kvaila tuoktis apsvaigus nuo aistringos meils, buvo teiss. Jie man, kad geriau rinktis partner, su kuriuo sieja stabili draugyst ir panai kilm, interesai, proiai bei vertybs (Stone, 1977).
Isiskyrimo procesas
Nutraukiant ryius kur laik trunka nerimo, jog partneris prarandamas, laikotarpis, po to ateina gilus lidesys, vliau - emocins skyrybos ir grimas normal gyvenim (Hazan ir Shaver, 1994). Netgi tik k isiskyrusius, kurie jau seniai nebemyli vienas kito, danai nustebina noras bti alia buvusio partnerio. Gils ir ilgalaikiai ryiai retai kada nutrksta greitai; isiskyrimas yra procesas, o ne vykis. Draugaujanios poros skiriasi tuo skausmingiau, kuo artimesni bei ilgesni buvo j santykiai ir kuo maiau jie turi alternatyv (Simpson, 1987). Roy Baumeister ir Sar Wotman (1992) stebina tai, kad prajus keletui mnesi ar metams po skyryb mons prisimena, kad atstumti kito meil buvo sunkiau nei patirti, jog atstumiama j pai meil. J sielvartas kyla i kalts jausmo, kad skaudino kit, i nusiminimo matant susisielojus mylimj ar i neinojimo, kaip reaguoti. Skyrybos atnea ir kit skausming patiri: tvai ir draugai okiruoti, santuokos priesaika sulauyta, tvysts teiss - suvarytos. Taiau vis tiek kasmet milijonai por pasiryta sumokti i kain, kad nutraukt, j nuomone, skausmingus, o ne pasitenkinim teikianius santykius. Tyrimas, kuriame dalyvavo 328 sutuoktini poros, atskleid, jog eimoje vyraujant nesutarimams ir stingant pasitenkinimo santuoka jausmo, deimt kart daniau jauiama depresija (O'Leary ir kiti, 1994). Jei santuoka yra labai laiminga", gyvenimas taip pat atrodo labai laimingas" (r. 11.12 pav.) Kai santykiai palyja, tie, kurie neturi geresni alternatyv arba mano, kad santykius per daug investavo (laiko, energijos, bendr draug, turto ir galbt vaik prasme), ieko santyki nutraukimo alternatyv. Caryl Rusbult ir jos bendradarbiai (1986, 1987, 1998) ityr tris lyjani santyki pagerinimo bdus (r. 11.2 lentel). Vieni mons elgiasi lojaliai - laukia, kol aplinkybs pagers. Problemos per daug skausmingos, kad apie jas bt galima kalbti, o skyryb rizika per didel, tad lojalusis partneris itvermingai laukia, tikdamasis, kad seni geri laikai ir vl sugr. Kiti (ypa vyrai) pradeda nepaisyti; jie nekreipia dmesio partner ir leidia santykiams blogti. Kai nekreipiama dmesio skausming nepasitenkinim, vyksta umaskuotos emocins skyrybos, nes partneriai maiau kalbasi ir pamau pradeda gyventi vienas be kito. Treti link kalbtis apie jauiamas problemas ir imtis ak-
489
70 60 50 40 30 20
-O
(D
11.12 PAVEIKSLAS
57,6%
Nacionalinio nuomoni tyrim centro 23 076 susituokusi amerikiei tyrimai, 1972-2004 m.
c 10 o 0
11,1%
5,0%
Santuoka labai laiminga
Santuoka gana laiminga
Santuoka nelabai laiminga
tyvi veiksm, pavyzdiui, iekoti patarimo, stengtis pasikeisti, kad santykiai pagert. 115 tyrim, kuriuose buvo apklausta 45 000 por, rodo, kad nelaimingi partneriai nesutaria, vadovauja, kritikuoja ir emina vienas kit. Laimingos poros daniau sutaria, pritaria, sutinka su pasilymu ir juokiasi (Karney ir Bradbury, 1995; Noller ir Fitzpatrick, 1990). Kur laik stebjs 2000 por, Johnas Gottmanas (1994, 1998) prijo ivad, kad skmingose santuokose nebtinai nra konflikt. Greiiau ioms poroms bdinga tai, kad jos geba suderinti skirtumus ir kritik atsverti meile. Skmingose santuokose teigiama sveika (ypsena, prisilietimai, komplimentai, juokas) danesn nei neigiama (sarkazmas, nepritarimas, ugauliojimai) - santykiu 5:1. Ne sielvartas ir ne ginai pranaauja skyrybas, teigia Tedas Hustonas ir jo bendradarbiai (2001), remdamiesi neseniai susituokusij stebjimais (dauguma sutuoktini pradioje konfliktuoja). Blog santuokos ateit pranaauja altumas, nusivylimas ir beviltikumas. Ypa, kai udaro bdo vyrai susituokia su kritikomis moterimis, pastebi Williamas Swannas ir jo bendradabiai (2003, 2006). Kartais dl to, kad moksi bendrauti be kandi paaip ir impulsyvi reakcij, skmingai bendraujanios poros kovoja" siningai (isako savo jausmus, o ne eidinja) ir nuasmenina konflikt, pavyzdiui, tokiomis fra-
11.2 LENTEL. Reakcija santyki blogjim Pasyvi Konstruktyvi Destruktyvi Lojalumas: laukiama pagerjimo Aktyvi Isakymas: siekiama pagerinti santykius Pasitraukimas: santykiai nutraukiami
Nepaisymas: nekreipiama dmesio partner
altinis: Rusbult ir kiti, 1986, 1987, 1998, 2001.
490
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
zmis: inau, jog tai ne tavo kalt" (Markman ir kiti, 1988; Notarius ir Markman, 1993; Yovetich ir Rusbult, 1994). Ar santykiai pagert, jei partneriai nutart daniau elgtis taip, kaip elgiasi laimingos poros - maiau skstis ir kritikuoti, daniau pritarti ir sutikti, skirti laiko pokalbiams apie savo rpesius, kartu kasdien melstis ar aisti? Jei nuostatas lemia poelgiai, gal meil nulemia veiksmai? iuos klausimus kl Joan Kellerman, Jamesas Lewisas ir Jamesas Lairdas (1989). Jie inojo, kad aistring simyljli vilgsniai daniausiai bna ilgi ir abipusiai (Rubin, 1973). Ar gilus vilgsnis akis veikia ir nesimyljus (panaiai kaip 45 minutes trukusi provokacija atsiverti suartino nepastamus studentus)? Kad tai isiaikint, mokslininkai papra nepastam vyr ir moter dvi minutes dmiai irti vienas kitam rankas arba akis. Vliau irjusieji akis sak, jog vienas kitam buvo pajut trauk bei velnum. Imituojama meil buvo bepradedanti busti. Robertas Sternbergas (1988) mano, kad atskleidiant jausmus, pradin aistra gali virsti ilgalaike meile:
Ir jie ilgai ir laimingai gyveno" nebtinai yra mitas, taiau kad virst tikrove, laim turi bti grindiama skirtingais abipusi santyki deriniais. Por, kurios tikisi, kad j aistra tsis aminai, arba kad j intymumui nekils jokie pavojai, laukia nusivylimas ... Privalome nuolatos stengtis suvokti, kurti ir atkurti savo romantikus santykius. Santykiai yra konstrukcijos, kurios laikui bgant ima trikti, jei lieka nepriirimos ir netobulinamos. Negalime tiktis, kad santykiai klostysis savaime, lygiai kaip negalime tiktis, kad nepriirimas pastatas pats pasirpins savimi. Privalome pasirpinti, kad santykiai bt kuo geresni.
APIBENDRINIMAS Kaip nutraukiami santykiai?

Meil danai trunka neilgai. XX amiuje iaugus skyryb skaiiui, mokslininkai isiaikino santuokos irimo prieastis. Viena i prieasi- individualistin kultra, kurioje labiau vertinami jausmai nei sipareigojimai. Svarbs ir tokie aspektai, kaip sutuoktinio amius, isilavinimas, vertybs bei panaumas. Mokslininkai taip pat tiria skyryb arba santyki atkrimo proces: siekia isiaikinti teigiamus bei nekonfliktikus bendravimo stilius, kurie bdingi sveikoms, stabilioms santuokoms.
BV^I Post scriptum: S I kaip mylti

Du iandieninio gyvenimo faktai yra neginijami: pirma, artimi, ilgalaikiai santykiai yra laimingo gyvenimo poymis. Nacionalinis nuomoni tyrim centras nuo 1972 met apklaus 43 295 amerikiei. Paaikjo, kad 40 procent susituokusi, 23 procentai niekada nesusituokusi, 20 procent isiskyrusi ir 16 procent nutraukusi santykius pareik, kad j gyvenimas la-
491
bai laimingas". Panas ir Kanadoje bei Europoje atlikt nacionalini apklaus rezultatai (Inglehart, 1990). Antra, artimi, ilgalaikiai santykiai nyksta. Skirtingai nei prie kelet deimtmei, iandien mons daniau persikelia gyventi kitur, gyvena vieni, skiriasi ir keiia partnerius. Atsivelgiant psichologinius vedybins meils dmenis - pana mstym, socialin ir seksualin intymum, lygiaverius emocinius ir materialinius mainus - galima paprietarauti prancz posakiui: Meil umua laik, o laikas udo meil". Taiau norint, kad meil neiblst, reikia pastang. Reikia stengtis kasdien rasti laiko pasikalbti apie dienos vykius. Reikia stengtis neprikaiioti ir nesibarti, o isakyti ir iklausyti vienas kito nuoskaudas, nuogstavimus bei svajones. Reikia pastang, kad santykiai virst beklass socialins lygybs utopija" (Sarnoff ir Sarnoff, 1989), kurioje abu partneriai nevaromi duoda ir gauna, kartu sprendia problemas ir kartu diaugiasi gyvenimu. Jei rpinsims savo santykiais, manomas ilgalaikis pasitenkinimas, teigia Johnas Harvey ir Julia Omarzu (1997). Santyki tyrintoja Patricia Noller (1996) i Australijos pritaria: Brandiai meilei ... tokiai, kuri isaugo santuok, sukurdama aplink, kurioje kiekvienas eimos narys gali skleistis ... bdingas sitikinimas, kad meil - tai skirtybi bei silpnybi pripainimas; kad meil - tai vidinis apsisprendimas mylti kit ir ilgalaikis sipareigojimas j saugoti; ir galiausiai, kad meil yra kontroliuojama ir kad simyljliai j privalo puoselti bei auginti." Tie, kurie sipareigoja sukurti lygiaverius, intymius ir vienas kit palaikanius santykius, gali sulaukti ilgalaiks draugikosios meils teikiamo saugumo ir laims. Jei kas nors tave ilgai ilgai myli, - aikino imintingas senasis Odinis Arklys Velvetiniam Triuiui, - ne paprasiausiai aidia, bet TIKRAI myli, - tu tampi Tikras.
- Ar tai atsitinka i karto, panaiai kaip susieidus, - paklaus Triuis, - ar po truputl? - Tai nevyksta i karto, - atsak Odinis Arklys. - Tu daraisi simyljs. Tai trunka ilgai. tai kodl tai retai nutinka monms, kurie lengvai nutraukia santykius, arba yra atraus bdo, arba kuriais reikia labai rpintis. Apskritai, kol tapsi Tikru, beveik visi plaukai bus nusitryn nuo meili glostym, akys ivirtusios, snariai nusilp, o pats bsi labai aptrius. Taiau ie dalykai visikai nra svarbs, nes kai esi Tikras, negali bti bjaurus, iskyrus tiems monms, kurie nesupranta. (M. Williams, The Velveteen Rabbit [Velvetinis Triuis"])
Pagalba
Kodl padedame?
Socialiniai mainai ir socialins normos K slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirt ir profesinius interesus Evoliucin psichologija Pagalbos teorij palyginimas ir vertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dmes. Empatinio altruizmo nauda ir kaina
Kada padedame?
Liudinink skaiius K slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudinink reakcij Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trkumas Panaumas Mokslini tyrim ivada. Vidins grups nari panaumas ir pagalba
Kas skatina padti?

Asmenybs bruoai Religiniai sitikinimai
Kaip sustiprinti paslaugum?

Maiau neapibrtumo, daugiau atsakomybs Kalts jausmas ir rpinimasis savo vaizdiu Altruizmo socializavimas Atkreipkime dmes. yd gelbtoj poelgiai ir nuostatos
Post scriptum: socialins psichologijos ini taikymas gyvenime
girds Niujorko poeminio traukinio dundes Everettas Sandersonas nuoko ant bgi ir nurko artjani vies link, kad igelbt Michell De Jesus, ketveri met mergait, nukritusi nuo platformos. Likus trims sekundms iki tos akimirkos, kai traukinys bt pervaiavs mergait, Sandersonas perdav j viruje stoviniai miniai. Traukiniui atidundjus, Sandersonui nepavyko i pirmo karto uokti ant platformos. Paskutin akimirk susirinkusieji utemp Sanderson auktyn (Young, 1977). Jeruzalje yra kalva, ant kurios auga imtai pasaulio teisuoliams pasodint medi. Po kiekvienu mediu yra lentel su pavarde krikionio europieio, kuris igelbjo vien ar daugiau yd nuo naci holokausto. ie teisuoliai ne ydai" inojo, kad jei pas juos surast slepiam yd, ir eimininko, ir besislapstanioj o laukt vienodas likimas. Daugeliui itaip ir atsitiko (Hellman, 1980; Wiesel, 1985). Nesuskaiiuojama daugyb gelbtoj liko neinomi. Deimtys moni turdavo rytis herojikam poelgiui, kad per kar naci teritorijoje igyvent vienas ydas. Orkestro dirigent Kondrad Latte, vien i 2000 ilikusi gyv yd Berlyne, gelbjo 50-ies j slpusi vokiei heroizmas (Schneider, 2000). Po rugsjo 11-osios vienas blogio aktas suadino nesuskaiiuojam daugyb gerumo akt. Daugyb moni aukojo krauj, maist bei drabuius, i visos irdies duodami k nors, kas padt nukentjusiems. Kai kurie buvo pasiaukojamai altruistiki. Kai lktuvas pataik Pasaulio prekybos centro iaurin bokt, Edas Emery pietinio bokto 90-ajame aukte surinko kolegas i Patiktini tresto, palydjo juos 12 aukt emyn, grdo perpildyt lift, palauk, kol usidarys durys, ir pasuko atgal 97- aukt, tikdamasis padti evakuoti dar eis kolegas, kurie rainjo kompiuteriuose saugom informacij. Deja, kai po keli akimirk lktuvas trenksi pastat emiau Edo Emery biuro, jis pats pakliuvo spstus. Netoliese buvs Edo kolega Edwardas McNally rpinosi, kaip padti savo artimiausiems monms. Kai grindys po juo pradjo linkti, jis paskambino monai Lizai ir padiktavo savo gyvybs draudimo poliso numerius ir imok sumas. Jie apsikeit paskutiniais atsisveikinimo odiais. Jis pasak, jog a jam - visas pasaulis, ir kad jis mane myli", - vliau prisimin ponia McNally (New York Times, 2002). Taiau jos telefonas suskambjo dar kart, McNally susidrovjs pasak, kad monos 40-ojo gimtadienio proga nupirko jiems abiems kelion Rom. Liza, tu tursi j ataukti." Yra gausyb ne toki dramatik pagalbos, globos ir uuojautos akt: nieko nepraydami u pagalb, mons pasako, kaip kur nors nukakti, aukoja pinigus, duoda krauj, savanorikai aukoja savo laik.
Meil gydo mones - ir tuos, kurie j silo, ir tuos, kurie j priima." Psichiatras Karlas Meningeris, 1893-1990
494
SANTYKIAI
Kodl ir kada mons padeda? Kas padeda? K galima padaryti, kad sumaintume abejingum ir pagausintume pagalbos atvej?
altruizmas (altruism) Akstinas padidinti kito mogaus gerov, smoningai negalvojant apie asmeninius interesus.
Tai svarbiausi io skyriaus klausimai. Altruizmas yra egoizmo prieingyb. Altruistikas mogus rpinasi ir padeda net tada, kai nesitiki atpildo arba niekas jo nesilo. Jzaus parabol apie gailestingj samariet - tai klasikinis altruizmo pavyzdys:
Vienas mogus keliavo i Jeruzals Jerich ir pakliuvo plik rankas. Tie ireng j, sumu ir nujo sau, palikdami pusgyv. Atsitiktinai tuo paiu keliu jo vienas kunigas. Jis pamat, bet prajo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro t viet eidamas, j mat ir prajo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samarietis, utiks j, pasigailjo. Jis prijo prie jo, upyl ant aizd aliejaus ir vyno, aptvarst jas; paskui, ukls ant savo gyvulio, nugabeno ueig ir slaug j. Kit dien jis isim du denarus, padav ueigos eimininkui ir tar: Slaugyk j; o jeigu ileisi k viraus, sugrs a tau atsilyginsiu". (Lk 10: 30-35)
Samarietis yra altruizmo pavyzdys. Apimtas uuojautos, jis skiria nepastamajam savo laik, energij ir pinigus, nesitikdamas nei juos susigrinti, nei sulaukti dkingumo.
Kodl padedame?
Tirdami pagalbos aktus, socialins psichologijos specialistai analizuoja, kokiomis aplinkybmis mons itaip elgiasi. Prie aptardami eksperiment duomenis, panagrinkime, kas gali skatinti teikti pagalb.
Socialiniai mainai ir socialins normos

Keletas pagalbos teorij teigia, kad pagalba naudinga ir jos teikjui, ir gavjui. Daroma prielaida, kad moni santykiai grindiami socialine ekonomika". Vyksta ne tik materialiniai bei piniginiai, bet ir socialiniai mainai meile, paslaugomis, informacija, padtimi (Foa ir Foa, 1975). Tai darydami vadovaujams minimaks" strategija - stengiams iki minimumo sumainti snaudas ir gauti maksimali naud. Socialini main teorija neteigia, kad smoningai skaiiuojame snaudas bei naud, tik primena, kad ios aplinkybs lemia ms poelgius. Tarkime, student miestelyje vyksta savanorikos kraujo donorysts kampanija ir kas nors paprao, kad js dalyvautumte. Argi nelygintumte donorysts snaud (adatos drio, laiko, nuovargio) su tomis snaudomis (kalts jausmas, nepritarimas), kurias patiltumte nedav kraujo? Ar taip pat nepalygintumte donorysts naudos (pasitenkinimo, kad kakam padjote, nemo-
socialini main teorija (social-exchange theory) Teorija, teigianti, kad moni sveika - tai abipusikumas, kuriuo siekiama maksimaliai padidinti kiekvieno gaunam naud ir iki minimumo sumainti snaudas.
12 s k y r i u s . P A G A L B A
495
kamo maitinimo) su ta nauda, kuri patiltumte nedav kraujo (sutaup laiko, nepajut diskomforto ir nerimo)? Pagal socialini main teorij, kuri paremia Jane Allyn Piliavin ir jos bendradarbi (1982, 2003) atlikti Viskonsino valstijos kraujo donor tyrimai, tokie subtils skaiiavimai vyksta prie nusprendiant, padti ar nepadti. Tartum nordami pateisinti savo rodom uuojaut, mons aukoja labdarai daugiau, kai jiems pasiloma kokia nors prek, pavyzdiui, saldainiai ar vaks. Net jei jie ios preks nenori (ir patys jos niekada nepirkt), vyksta socialiniai mainai (Holmes ir kiti, 1997).
Atpildas
Padti skatinantis atpildas gali bti iorinis arba vidinis. Kai verslininkai aukoja pinigus siekdami pagerinti savo korporacijos vaizd, arba kai kas nors pasisilo pavti, tikdamasis dkingumo ar draugysts, atpildas yra iorinis. Duodame, kad gautume. Todl lengviausiai padedame tiems, kurie mums patraukls, kuri pritarimo troktame (Krebs, 1970; Unger, 1979). Atlygis gali bti ir vidinis. Teikdami pagalb taip pat sustipriname savivert. Beveik visi kraujo donorai, kuriuos tyr Jane Piliavin, sutiko, kad, duodami kraujo jie didiuojasi savimi", pajunta pasitenkinim savimi". Duokite kraujo, - ragina Raudonojo Kryiaus plakatas, - ir js pajusite pasitenkinim." Tai paaikina, kodl mons, bdami toli nuo savo nam, padeda nepastamiesiems, kuri daugiau niekada nepamatys. Teigiamas pagalbos poveikis savivertei - viena i prieasi, kodl tiek daug moni gerai jauiasi padar ger darb. Mnesio trukms 85 por tyrimas atskleid, kad emocin pagalba partneriui buvo naudinga t pagalb teikianiajam: kljo paties nuotaik (Gleason ir kiti, 2003). Piliavin (2003) ir Susan Andersen (1998) nurodo deimtis tyrim, patvirtinani, kad dalyvaudami visuomeninio darbo projektuose, mokyklos organizuotoje mokymo tarnyboje" arba mokydami kitus vaikus jaunuoliai gyja socialinius gdius ir susiformuoja teigiamas socialines vertybes. Kur kas maesn rizika, kad ie jaunuoliai vykdys nusikaltim, anksti pastos ar nebaigs mokyklos, bei didesn tikimyb, kad taps aktyviais pilieiais. Panaiai savanorika veikla atnea naudos suaugusij dvasinei bklei ir netgi sveikatai. Daranius gerus darbus daniausiai lydi skm. Tokia kat ir naudos analiz gali pasirodyti eminanti, taiau gindami i teorij norime paklausti, ar vidinio pasitenkinimo jausmas suteikus pagalb prietarauja mogikumui? Ar dauguma ms poelgi yra ne asocials, o prosocials"? Ar mes patiriame pasitenkinim myldami? Bt kur kas blogiau, jei patirtume malonum rpindamiesi tik savimi. Teisingai, - pritars kai kurie skaitytojai. - Taiau vis tiek atpildo teorijos pera mint, kad paslauga niekada nebna vien tik altruizmo aktas. Mes tik vadiname altruistiku" poelg, u kur akivaizdiai nebna atlyginta. Jei pagalbos aukianiai moteriai padedame, kad sulauktume socialinio pritari-
,,mons nevertina ger darb, jei negauna u juos atpildo." Ovidijus, Epistulae ex Ponto (Laikai i Ponto")
496
SANTYKIAI
egoizmas (egoism) Paskata (kuria tariamai grindiami visi poelgiai) didinti savo gerov. Prieyb altruizmui, kuriuo siekiama didinti kit moni gerov.
mo, maiau sielvartautume, ivengtume kalts jausmo, pagerintume savo vaizd, - ar i ties elgiams altruistikai?" is argumentas primena B. F. Skinnerio (1971) pagalbos analiz. Skinneris teig, kad gerus moni darbus pripastame tik tada, jei j negalime paaikinti. J poelg aikiname vidiniu nusistatymu tik tada, kai neturime kit argument. Kai iorins prieastys akivaizdios, nuopelnus priskiriame joms, o ne asmeniui. Taiau atpildo teorija turi vien trkum. Ji lengvai isigimsta aikinim vardijant. Jei kas nors sutinka savanorikai dalyvauti mokymo pagalbos programoje, kyla pagunda poelg aikinti gaunamu pasitenkinimu. Taiau itokia atpildo interpretacija veda uburt klausim-atsakym rat: kodl ji sutiko savanorikai padti?" Dl vidinio pasitenkinimo." I kur inai, kad atsiras vidinis pasitenkinimas?" O dl ko gi dar ji bt sutikusi savanorikai padti?" Dl tokio aikinimo egoizmas - idja, kad visus poelgius skatina asmeninis interesas - gijo prast reputacij. Kad ieitume i io uburto rato, privalome atpild ir katus apibrti nepriklausomai nuo suteiktos pagalbos. Jei socialinis pritarimas skatina padti, tai atlikdami eksperimentus turtume pastebti, kad pritarimas suteikus pagalb didina nor padti. Taip ir yra (Staub, 1978).
Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirt ir profesinius interesus

Kai man buvo keturiolika met, patyriau didel traum - mano eima i Vankuverio persikl gyventi Kalifornij I mokyklos prezidento tapau pajuokos objektu dl drabui, akcento, elgesio. Buvau lanks bokso treniruotes, tad netrukus pelniau visai kitoki reputacij negu ta, kuria diaugiausi Kanadoje. Smukau vis emiau ir emiau, kelet kart pabuvojau nepilnamei pataisos namuose, o vliau buvau suimtas u vairavim apsvaigus nuo narkotik. I kaljimo pabgau, pakeleivingomis mainomis atsikapsiau iki miko ruoos aiktels Oregone, vliau grau atgal Brit Kolumbij. Bandomajam laikotarpiui buvau priimtas universitet baigiau j su pagyrimu ir buvau priimtas psichologijos doktorantr Harvardo universitete. Nordamas mokytis Harvarde, turjau grti Jungtines Valstijas. Jausdamas kalt dl savo praeities Kalifornijoje, nujau policij ir ikeniau po to kilus skandal. Daugelio moni dDennisas Krebsas Simono Frazerio universitetas ka man buvo atleista. Po trej studij Harvarde met tapau io universiteto profesoriumi. Galiausiai grau Brit Kolumbij vadovauti Simono Frazerio universiteto Psichologijos katedrai. Nors jauiuosi nejaukiai, nutariau atskleisti i istorij kad paskatiniau mones nepasiduoti net ir pralaimjus. Energija, kuri skyriau moralumui tyrinti, kilo i poreikio suprasti, kodl a elgiausi neteisingai, o mano domjimsi altruizmu paskatino dosnumas moni, padjusi man veikti ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^
497
Vidinis atpildas
Iki iol daugiausia nagrinjome iorin atpild u pagalb. Taip pat privalome inagrinti ir vidinius veiksnius, tokius kaip padedanioj o emocin bsena ar asmenins savybs. pagalbos teikiam naud eina ir vidinis atlygis sau. Bdami alia sielvarto apimto mogaus, patys galime patirti sielvart. Moters klyksmas u lango sujaudina ir sukelia tamp. Jei klyksm palaikius aismingu jaudulys nepraeis, tikriausiai arba galvosite apie j toliau, arba padsite, kad itaip sumaintumte savo nerim (Piliavin ir Piliavin, 1973). Dennisas Krebsas (1975) pastebjo: tie Harvardo universiteto studentai, kuri fiziologin reakcija ir j pai teiginiai rod didiausi susijaudinim reaguojant kito patiriam stres, labiausiai tam mogui ir paddavo. Kalt. Sielvartas nra vienintel neigiama emocija, kuri stengiams nuslopinti. Per vis raytin istorij kalts jausmas suvokiamas kaip skausminga emocija - tokia skausminga, kad visaip stengiams ivengti kalts pojio. Kaip pastebjo Everettas Sandersonas, igelbjs nuo metro stoties platformos nukritusi mergait, J e i nebiau pasistengs igelbti tos maos mergaits, jei biau tiesiog stovjs kaip kiti, biau mirs pats sau. Nuo tada biau nebegerbs savs." vairios kultros yra oficialiai tvirtinusios kalts mainimo bdus: gyvuli ir moni aukojim, aukas javais ir pinigais, atgail, ipaint, isigynim. Senovs Izraelyje nuodms buvo periodikai perkeliamos atpirkimo oiui", kur po to paleisdavo tyrus, kad is nusinet moni kalt. Siekdami itirti kalts padarinius, socialiniai psichologai skatino mones nusiengti: pameluoti, paskirti elektros smg, apversti stal su kruopiai idliotomis kortelmis, sugadinti main, apgauti. Po to kalts slegiamiems eksperimento dalyviams bdavo pasilomas bdas sumainti kalts jausm: prisipainti, sumenkinti nuskriaust mog ar atlikti ger darb, kuris atsvert blog poelg. Rezultatai buvo stulbinamai nuosekls: mons bdavo pasiry daryti visk, kas manoma, kad atsikratyt slogaus kalts jausmo ir susigrint turt savivaizd. sivaizduokite, jog esate vieno toki eksperiment, kuriuos Davidas McMillenas ir Jamesas Austinas (1971) atliko su Misisips universiteto studentais, dalyvis. Nordamas gauti paskol studijoms, kartu su kitu studentu atvykstate eksperiment. Netrukus eina tyrjo bendradarbis ir apsimets, jog jau dalyvavo iame eksperimente, pasako, kad ieko pamestos knygos. Jis umezga pokalb ir usimena, jog eksperimento dalyviams reikia atlikti test, pasirenkant teising atsakym i keli galim, ir kad daniausiai teisingas atsakymas yra B". Jam ijus pasirodo eksperimentuotojas, paaikina eksperimento taisykles ir paklausia: Ar kuris nors jau esate dalyvavs iame eksperimente arba k nors apie j girdjs?"
498
SANTYKIAI
Ar pameluosite? Elgesys t, kurie dalyvavo eksperimente ir nesak teisybs, pera mint, kad pameluotumte. Kai baigiate atsakinti testo klausimus (ir dar neinote rezultat), eksperimentuotojas sako: Galite eiti. Taiau jei turite laiko, galtumte padti man vertinti atsakymus." Kaip manote - j e i btumte pamelavs, gal paaukotumte iek tiek laiko? Sprendiant pagal rezultatus, atsakymas ir vl bt taip". Vidutinikai tie, kurie nesusigund pameluoti, savanorikai paskyr tik dvi minutes. Tie, kurie pamelavo, norjo reabilituoti savivaizd-jie vidutinikai paaukojo net 63 minutes. Vien i io eksperimento pamokym puikiai suformulavo septynmet mergait. Ji para: Nemeluok, nes kitaip gyvensi jausdamas kalt" (ir poreik jos atsikratyti). Noras padaryti k nors gera po to, kai pasielgta blogai, atspindi poreik sumainti asmenin kalt, atkurti savivaizd ir susigrinti teigiam viej vaizd. Isipirkti gerais poelgiais labiau stengiams, kai apie ms piktadarybes ino ir kiti (Carlsmith ir Gross, 1969). Apskritai kalts jausmas skatina gerumui. Skatindamas prisipainti, atsiprayti, stengtis daugiau nedaryti alos, kalts jausmas didina jautrum ir padeda isaugoti artimus santykius. Suaugusiesiems vidinis altruizmo atlygis - gera savijauta, kuri patiria kraujo donoras ar mogus, padjs kam nors surinkti pasklidusius popierius kompensuoja nemalonius veiksmo aspektus (Cialdini, Kenrick ir Baumann, 1981; Williamson ir Clark, 1989). Tad kai suaugusysis jauiasi kaltas, nusimins ar iaip blogos nuotaikos, pagalba kitam (ar bet kuris kitas nuotaik keliantis potyris) padeda neutralizuoti blogus jausmus. Scenarijaus blogai jautiesi - gerai elgiesi" iimtys. Ar visada i socializuot suaugusij galime tiktis taisykls blogai jautiesi - gerai elgiesi"? Ne. 10 skyriuje matme, kad viena blogos nuotaikos forma - pyktis - gali sukelti daug k, tik ne uuojaut. Kita iimtis - gilus sielvartas. Palaidoj sutuoktin ar vaik arba isiskyr mons danai patiria intensyvaus gedulo laikotarp. Tai trukdo rpintis kitais (Aderman ir Berkowitz, 1983; Gibbons ir Wicklund, 1982). spdingame laboratoriniame sielvarto tyrime, kai sielvartaujantis mogus domisi tik savimi, Williamas Thompsonas, Claudia Cowan ir Davidas Rosenhanas (1980) Stenfordo universiteto studentams dav pasiklausyti paskutines valandas gyvenanio viu serganiojo odi (jie turjo sivaizduoti, kad is mogus yra j geriausias prieingos lyties draugas). Kai kuri eksperimento dalyvi dmesys buvo nukreiptas j pai rpest bei sielvart:
Jis (ji) gali mirti, ir tu jo neteksi, niekada nebegalsi su juo (ja) pasikalbti. Arba, dar blogiau, jis (ji) mirs i lto. Tu inosi, kad kiekviena su juo (ja) praleista minut gali bti paskutin. Itisus mnesius privalsi bti linksma(-s), nors tave grau lidesys. Tu matysi, kaip jis (ji) mirta, kol galiausiai liksi viena(-s).
499
Kit eksperimento dalyvi dmesys buvo nukreiptas draug:

Jis vis laik praleidia lovoje vis laukdamas, tiesiog laukdamas ir vildamasis, jog kakas vyks. Bet kas. Jis jums sako, kad neinia - sunkiausia.
Mokslininkai rao, kad nepriklausomai nuo to, kur ra eksperimento dalyviai iklaus, is patyrimas juos sukrt ir sujaudino, taiau n vienas nesigailjo, kad dalyvavo iame tyrime (nors kai kurie kontrolins grups dalyviai, klaussi nuobodaus rao, gailjosi). Ar eksperimento dalyvi nuotaika turjo takos j paslaugumui? Kai tuoj po eksperimento jo dalyviams buvo suteikta galimyb anonimikai padti studentei atlikti mokslin tyrim, padjo 25 procentai t, kuri dmesys buvo nukreiptas save paius, ir 83 procentai t, kuri dmesys buvo nukreiptas kit mog. Abi grups buvo vienodai sujaudintos, taiau tik tiems eksperimento dalyviams, kurie rpinosi kitu, pagalba teik ypating pasitenkinim. Trumpai tariant, taisykl J e i esi blogos nuotaikos, daryk gerus darbus" galioja tik tiems, kurie sugeba pamatyti kit ir kuriems altruizmas teikia malonum (Barnett ir kiti, 1980; McMillen ir kiti, 1977). Jei depresija ar sielvartas neuvaldo visikai, mons bna jautrs ir paslaugs. Gerai jautiesi - gerai elgiesi". Ar laimingi mons nepaslaugs? Prieingai. Psichologai pastebjo: laimingi mons bna paslaugs. i taisykl galioja ir vaikams, ir suaugusiesiems, nepriklausomai nuo to, ar ger nuotaik sukelia skm, diugios mintys ar kiti teigiami patyrimai (Salovey ir kiti, 1991). Viena moteris pasakojo, kaip jautsi bdama simyljusi:
Darbe vos galjau susivaldyti neaukusi, kokia esu laiminga. Darbas seksi gerai; lengvai susidorodavau su viskuo, kas anksiau erzindavo. Taip pat jauiau stipr nor padti kitiems; norjau su jais pasidalyti savo diaugsmu. Kai sulo Mers raomoji mainl, a tiesiog okau jai padti. Merei! Buvusiai savo prieininkei!" (Tennov, 1979, p. 22)
Laimingumo ir paslaugumo eksperimentuose pagalba bna vairi: gali reikti paskolinti pinig kokiam nors mogui, padti sutvarkyti dokumentacij eksperimentuotojui, pagelbti moteriai, kuriai ant ems pabiro popieriai. tai pora pavyzdi. Mokslininkai i Opols (Lenkija) Dariuszas Dolinskis ir Richardas Nawratas (1998) pastebjo, kad teigiamos atsipalaidavimo emocijos kelia nuotaik ir adina nor padti. sivaizduokite, jog esate vienas i nieko netariani j eksperimento dalyvi. Sugrtate prie automobilio, kur buvote trumpam paliks draudiamoje vietoje, ir u valytuvo (kur ukiami baudos kvitai u neteising parkavim) randate baudos kvit pana popierl. Nusimins paimate tariam baudos kvit ir pajuntate palengvjim pamat, jog tai tik reklama (ar raginimas nemokamai duoti kraujo). Po keleto akimirk prie js prieina studentas ir prao skirti 15 minui atsakant klausimus -
Keista, kad simylj troktame diuginti kitus." P. G. VVodehouse, The Mating Season, 1949 (Poravimosi sezonas")
500
12.1 PAVEIKSLAS Sutikusi perduoti praneim telefonu prajus nuo 0 iki 20 minui po to, kai gavo nemokam preks pavyzd, skaiius procentais I kontrolins grups dalyvi, kurie negavo dovanos, padjo tik 10 procent. altinis: Isen ir kiti, 1976.
100 90 ( O | 80 < D 8 70
o.
1 tyrimas
c o
60
>o
"(U
50
z? 40 'B5 c o 30 aT o 20 c o
CL
10 8 10 12 Laikas minutmis 14 16 18 20
kad padtumte man ubaigti magistro darb". Ar patirtas palengvjimas bus paskata padti? 62 procentai moni, kuri baim k tik prajo, noriai sutiko padti - beveik dvigubai daugiau palyginti su tais, kuriems u valytuvo nebuvo ukitas baudos kvit panaus popierlis arba jis buvo prilipdytas ant automobilio dureli (ne ten, kur paliekami baudos kvitai). Kito eksperimento metu Alice Isen, Margaret Clark ir Markas Schwartzas (1976) papra, kad j bendradarb paskambint monms, kurie madaug prie 20 minui gavo nemokam popieriaus laikams pavyzdi. Ji sakydavo, kad surinkusi (tariamai neteising) numer ileido paskutinius deimt cent ir praydavo telefonu perduoti praneim. Kaip parodyta 12.1 pav., noras perduoti praneim telefonu didjo pirmsias penkias minutes gavus dovan. Vliau, gerai nuotaikai blstant, paslaugumas silpo. Jei lidni mons kartais bna labai paslaugs, kaip gali bti, kad laimingi mons taip pat link padti? Eksperimentai rodo, kad veikia keli veiksniai (Carlson ir kiti, 1988). Pagalbos teikimas suvelnina blog nuotaik ir palaiko ger. (Galbt prisiminsite, kaip kam nors padjote rasti keli ir kaip po to gerai jautts.) Savo ruotu gera nuotaika skatina teigiamas mintis ir kuria teigiam savivert, o tai nuteikia geriems poelgiams (Berkowitz, 1987; Cunningham ir kiti, 1990; Isen ir kiti, 1978). Bdami geros nuotaikos - gav dovan ar patyr skm - mons daniau msto pozityviai ir bna paslaugs. Teigiamai mstantys daniausiai ir elgiasi teigiamai.
Socialins normos
Danai padedame kitiems ne dl to, kad smoningai apskaiiuojame io poelgio naud ms asmeniniams interesams, bet dl subtilesni asmeninio intereso form: kakas mums sako, jog privaltume itaip pasielgti. Turtume padti kaimynui persikraustyti. Turtume sugrinti rast pinigin. Turtu-
12 s k y r i u s . PAGALBA
501
me apsaugoti savo bendraygius nuo pavoj. Normos atspindi socialinius lkesius. Jos nurodo, kaip mons privalo elgtis. Studijuojantys paslaugum mokslininkai nustat dvi socialines normas, kurios skatina altruizm: abipusikumo ir socialins atsakomybs normas. Abipusikumo norma. Sociologas Alvinas Gouldneris (1960) tvirtino, kad vienas i universali moralini kodeks yra abipusikumo norma: tiems, kurie mums padeda, turime atsakyti pagalba, o ne blogais darbais. Gouldneris buvo sitikins, kad i norma tokia pat universali, kaip ir kraujomaios draudimas. Mes investuojame" kitus mones ir tikims dividend. Politikai ino, kad tas, kuris padaro paslaug, vliau gali pats tiktis paslaugos. Patu atsiuniamuose klausimynuose ir parduodant prekes kartais silomos ir nedidels dovanls arba asmenins kortels, tikintis moni lojalumo. Abipusikumo norma galioja netgi santuokoje. Kartais duodama daugiau nei gaunama. Taiau ilgainiui mainai turt susibalansuoti. Jei visuose iuose sandoriuose tik gaunama, bet ne duodama, paeidiama abipusikumo norma. Abipusikumas leidia apibrti socialin kapital: param, informacijos srautus, pasitikjim ir bendradarbiavim - kuris padeda isaugoti sveik bendruomen. Kai kaimynai priiri vienas kito namus, kaupiamas socialinis kapitalas. i norma ypa akivaizdi, kai mons vieai reaguoja gaut paslaug. Laboratorinje veikloje, kaip ir kasdieniame gyvenime, trumpalaiks paintys skatina didesn egoizm nei ilgalaikiai santykiai. Taiau net anonimikai mons kartais elgiasi teisingai ir atsilygina u jiems padaryt ger. Vieno eksperimento metu Markas Whatley su bendradarbiais (1999) pastebjo, jog universiteto studentai noriau aukojo tam labdaros fondui, kuris anksiau jiems buvo nupirks saldaini (r. 12.2 pav.). Kai mons negali atsilyginti tuo paiu, priimdami paslaug jie gali jausti grsm arba paemiBe paslaugos nim. Tad idids, stipriai ireiktos saviverts Gav paslaugmons retai kreipiasi pagalbos (Nadler ir Fisher, 1986). Gaunant neprayt pagalb, savivert gali truput sumati (Schneider ir kiti, 1996; Shell ir Eisenberg, 1992). Tyrimai rodo, kad itaip gali atsitikti tiems, kurie yra pripastami, ypa kai is pripainimas nesusijs su mogaus kompetencija ir skme ateityje (Pratkanis ir Turner, 1996). Socialins atsakomybs norma. Abipusikumo norma primena gavimo ir davimo pusiausvyr socialiniuose santykiuose. Taiau jei abipusikumas bt vienintel norma, samarietis nebt gerasis samarietis. Jzaus palyginime kalbama apie kak
r J
abipusikumo norma (reciprocity norm) Lkestis, kad u pagalb bus atsilyginama pagalba, o ne kenkimu. Jei nenueisi kieno nors laidotuves, jo artimieji neateis tavo." Yogi Berra
socialinis kapitalas (soiai capital) Abipus parama ir bendradarbiavimas socialiniuose tinkluose.
12.2 PAVEIKSLAS Asmenin ir viea reakcija paslaug

mons noriau rm jiems e k s p e r i m e n t , j e i prie tai eksperimentuotojas buvo padars nedidel nelikda-
p a s l a u g , j u o l a b i a u , jei j atsakomasis poelgis
....
Asmeniskai
lf. x .
vo
paslaptyje. VVhatley ir kiti,
Vieai
altinis: 1999.
humanikesnio, apie tai, kas akivaizdu kituose jo
vieumo lygis
502
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
socialins a t s a k o m y b s norma (social-responsibility norm)
Lkestis, kad m o n s p a d s tiems, kurie yra n u o j priklausomi.
palyginimuose: Jei mylite tik tuos, kurie jus myli [abipusikumo norma aut.], koki teis turite tiktis pagyrimo?" O a jums sakau: mylkite savo prieus <...>." (Mt 5: 46, 44) Kita socialin norma skatina padti tiems, kurie yra priklausomi ir negali atsakyti tuo paiu: vaikams, labai nuskurdusiems bei negaliems - visiems, kurie, kaip manoma, nepajgs duoti tiek, kiek gauna. Socialin atsakomyb reikia sitikinim, kad reikia padti kiekvienam, kam pagalbos reikia, nesitikint atpildo (Berkowitz, 1972b; Schwartz, 1975). i taisykl skatina padti mogui su ramentais, pavyzdiui, pakelti nukritusi knyg. Indijoje, kurioje galioja palyginti kolektyvistin tradicija, mons yra socialiai atsakingesni nei individualistiniuose Vakaruose (Baron ir Miller, 2000). Atsakingumas reikia sipareigojim padti net tada, kai gali kilti nedidelis pavojus gelbtojo gyvybei, arba kai mogus, kuriam reikalinga pagalba - tarkime, nepastamasis, kuriam reikia transplantuoti kaul smegen iulpus, - nra eimos narys. Net tada, kai pagalba lieka anonimika ir negalima tiktis jokio atsako, mons danai padeda vargstantiesiems (Shotland ir Stebbins, 1983). Taiau socialins atsakomybs principu jie vadovaujasi pasirinktinai: padeda tiems, kuriems pagalbos reikia ne dl j pai apsileidimo. i norm, ypa bding konservatori partijos nariams (Skitka ir Tetlock, 1993), bt galima suformuluoti taip: duok monms tai, ko jie nusipeln. Jei ie mons yra aplink y b i - pavyzdiui, stichins nelaims - aukos, bk dosnus. Taiau jei problem prieastis - tingumas, amoralumas ar valgumo stoka, jie verti to, ko nusipeln. Tad socialin atsakomyb tampriai susijusi su atribucija. Jei pagalbos poreikio prieasi negalima kontroliuoti - padedame. Jei situacija susijusi su asmeniniu pasirinkimu, teisingumas nereikalauja, kad iam mogui padtume; sakome, jog tai yra jo paties klaida (Weiner, 1980). Udo Rudolphas ir jo bendradarbiai (2004), ianalizav tris deimtis ios problemos tyrim, teigia, kad svarbiausia - ar js atribucijos suadina simpatij, kuri ir motyvuoja padti (12.3 pav.). sivaizduokite, jog esate Viskonsino universiteto studentas ir dalyvaujate Richardo Barneso, Williamo Ickeso ir Roberto Kiddo (1979) tyrime. Jums paskambina Tonis Frimanas" ir prisistato, kad jis yra js kolega, klausan-
Dirgiklis 12.3 P A V E I K S L A S Atribucijos ir p a g a l b a i a m e vokiei darbi ( 2 0 0 4 ) priklausomai mokslininko bendrapasilytame skiriasi nemalonuo
Atribucija
Emocijos
Veiksmas
Iorin: individo nekontroliuojama
U d o R u d o l p h o ir jo modelyje pagalba nios situacijos simpatijos
Vidin: individo kontroliuojama
suvokimo,
Simpatijos nesukelia
Pagalbos nesuteikia
interpretacijos ir sukeltos lygio.
503
tis vadin psichologijos kurs. Jis prao, kad padtumte pasirengti artjaniam egzaminui ir sako js pavard rads klausytoj srae. Man atrodo, jog mano konspektai nevyk, - aikina Tonis. - A moku konspektuoti, taiau kartais tiesiog neturiu noro, tad dauguma ura, kuriuos turiu, nelabai tinka ruotis egzaminui". Ar ujaustumte Ton? Ar jaustumts pasiaukoj paskolindami jam savo uraus? Jei esate panas iame eksperimente dalyvavusius studentus, tikriausiai btumte link padti maiau, nei tuo atveju, jei Tonis tiesiog pasakyt, kad vienas jis nepajgia to padaryti. Socialins atsakomybs normos reikalauja padti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia ir kurie labiausiai jos nusipelno. Lytis ir pagalbos gavimas. Jei i ties kito mogaus poreiki suvokimas stipriai nulemia nor padti, ar moterys sulaukia daugiau pagalbos nei vyrai, nes manoma, kad jos yra silpnesns ir labiau priklausomos? Tikrai taip. Alice Eagly ir Maureen Crowley (1986) istudijavo 35 mokslinius darbus, kuriuose buvo lyginama pagalba aukoms vyrams ir moterims. (Visuose iuose darbuose buvo apraomi trumpi susitikimai su nepastamaisiais, kuriems reikjo padti: situacijos, kuriose mons tikisi, kad vyrai elgsis riterikai, pastebi Eagly ir Crowley.) Vyrai daniau silsi padti, jei pagalbos reikdavo moteriai. Moterys pagalb sil vienodai ir vyrams, ir moterims. Keletas eksperiment parod, kad sugedus automobiliui (pavyzdiui, prakiurus padangai), moteris sulaukdavo kur kas daugiau pasilym padti nei vyrai (Penner ir kiti, 1973; Pomazal ir Clore, 1973; West ir kiti, 1975). Panaiai paviens pakelje automobilius stabdanios moterys sulaukia kur kas daugiau pasilym pavti nei pavieniai vyrai ar poros (Pomazal ir Clore, 1973; M. Snyder ir kiti, 1974). Suprantama, elgtis riterikai su vieniomis moterimis gali skatinti ne vien altruizmas. Nenuostabu, kad patrauklioms moterims vyrai padeda daniau nei nepatrauklioms (Mims ir kiti, 1975; Stroufe ir kiti, 1977; West ir Brown, 1975). Moterims tam tikrose situacijose ne tik daniau siloma padti, bet ir jos paios daniau ieko pagalbos (Addis ir Mahalik, 2003). Jos dvigubai daniau nei vyrai kreipiasi gydytoj ar psichiatr. Moterys daniau skambina radijo patarim laidas, jos sudaro universitet konsultacini centr klient daugum. Moterys atviresns draug pagalbai. Tel Avivo universiteto pagalbos paiekos ekspert Arie Nadler (1991) aikina tai lyi skirtumais pagal savarankikum ir tarpusavio priklausomyb (r. 5 skyri).
Kai nuskendo Titanikas", isigelbjo 70 procent moter ir 20 procent vyr. Pirmos klass keleivi isigelbjimo tikimyb buvo 2,5 karto didesn nei treios klass keleivi. Taiau dl lyties slygojam altruizmo norm treios klass keleivi moter isigelbjimo galimyb buvo didesn (47 procentai) nei pirmos klass keleivi vyr (31 procentas).
Evoliucin psichologija
Kitok poir pagalb pateikia evoliucijos teorija. Galbt i 5 ir 11 skyri prisimenate, kad pagal evoliucin psichologij svarbiausia - perduoti genus. Genai valdo mus taip, kad maksimaliai padidint tikimyb ilikti (Schmitt ir Pilcher, 2004). Kai ms protviai mirdavo, j genai ilikdavo, nulemdami toki elgsen, kurios dka bt perduoti naujoms kartoms.
504
SANTYKIAI
Kaip teigia populiarios Richardo Dawkinso (1976) knygos The Selfish Gene (Savanaudis genas") pavadinimas, evoliucin psichologija pateikia eminant mogaus vaizd, kur psichologas Donaldas Campbellas (1975a, 1975b) pavadino biologiniu gilios, savanauds prigimtins nuodms" patvirtinimu. Genai, i anksto nuteikiantys mones aukotis dl kit asmen interes, nebt atlaik konkurencijos. Taiau genetinis savanaudikumas turt nuteikti dviej tip nesavanaudei ar netgi pasiaukojaniai pagalbai: giminaii globai ir abipusikumui.
Giminaii globa
uv didvyriai nesusilaukia vaik. Jei dl pasiaukojimo turima maiau palikuoni, galima tiktis, kad didvyrikum lemiantys genai populiacijoje palaipsniui inyks. E. O. VVilson, On Human Nature, 1978 (Apie mogaus prigimt")
giminaii atranka [kin selection) Idja, kad evoliucija skatina altruizm artimiems giminaiiams, kad isaugot bendrus genus.
Genai veria rpintis savo giminaiiais. Tad viena i pasiaukojimo form, kuri turt padidinti gen ilikimo tikimyb, yra aukojimasis savo vaikams. Labiau tiktina, kad genus perduos tie tvai, kurie vaik gerov ikelia aukiau u savj, o ne tie, kurie jais nesirpina. Evoliucins psichologijos specialistas Davidas Barashas (1979, p. 153) ra: Tuo, kad patinka patys sau, genai sau ir padeda, net jei yra skirtinguose knuose". Genetinis egoizmas (biologiniu lygmeniu) skatina tv altruizm (psichologiniu lygmeniu). Nors evoliucija skatina aukotis savo vaikams, iems maiau rpi isaugoti tv genus. Todl tvai daniausiai bna labiau pasivent savo vaikams nei vaikai - tvams. Kiti giminaiiai turi bendr gen proporcingai j biologiniam artimumui. Js turite pus bendr gen su savo broliais bei seserimis ir vien atuntadal - su pusbroliais bei pussesermis. Giminaii atranka - palankumas tiems, kurie turi bendr gen - paskatino evoliucins biologijos specialist B. S. Haldane pajuokauti, kad nors jis neaukot savo gyvenimo dl brolio, pasiaukot dl trij broli arba devyni pusbroli. Haldane nebt nustebs, kad identiki dvyniai labiau palaiko vienas kit negu neidentiki (Segal, 1984). Vieno laboratorinio eksperimento metu dvyniai dvigubai daniau bendradarbiavo, kai buvo aidiama i pinig (Segal ir Hershberger, 1999). Svarbiausia ne tai, kad mes nustatome genetin artimum prie paddami, bet kad gamta (kaip ir kultra) mus programuoja rpintis giminmis. Kai NBA komandos Toronto Raptors" aidjas Carlosas Rogersas nutar nutraukti karjer ir paaukoti inkst savo seseriai (kuri mir prie persodinim), mons avjosi pasiaukojania meile. Taiau tokie artim giminaii poelgiai nra visikai netikti. Ko mes i ties nesitikime (ir todl tai gerbiame)tai altruizmo toki moni, kaip Everettas Sandersonas, kuris rizikavo gyvybe gelbdamas nepastam mog. Turime bendr gen su daugeliu moni, ne vien tik su savo giminaiiais. Visi mlynakiai turi bendr gen. Kaip nustatyti, su kuo labiausiai esame susieti genetikai? Kaip rodo mlynaki moni pavyzdys, vienas i genetinio giminingumo poymi yra fizinis panaumas. Be to, evoliucijos eigoje genetiniai mainai buvo danesni tarp kaimyn nei tarp svetimali. Ar dl
505
to labiau padedame panaiems save ir gyvenantiems netoliese? Eils tvarka, kuria teikiama pagalba monms po stichini nelaimi ir kitose situacijose, kai sprendiamas gyvybs ar mirties klausimas, neturt stebinti evoliucins psichologijos specialisto: jauniems padedama pirmiau nei seniems, eimos nariams - pirmiau nei draugams, kaimynams - pirmiau nei nepastamiesiems (Burnstein ir kiti, 1994; Form ir Nosow, 1958). Kai kurie evoliucins psichologijos specialistai atkreipia dmes tai, kad gimins atranka lemia etnin alikum vidinei grupei - nesuskaiiuojamos daugybs praeities ir dabartini konflikt altin (Rushton, 1991). E. O. Wilsonas (1978) pastebjo, jog gimins atranka - civilizacijos prieas. Jei mons skatinami... palaikyti savo gimines bei gent, pasaulyje manoma tik dalin harmonija" (p. 167).
Tarkime, js vaikiojate prie tvenkinio ir matote skstant vaik. Jei pagalvosite: Juk u iuos savo batus tik k sumokjau 200 doleri, o vanduo juos sugadins, taigi vaiko negelbsiu", - bsite pabaisa. O pasaulyje tokioje situacijoje yra milijonai vaik. Nors truputis pinig medikamentams ar maistui igelbt j gyvybes. Taiau mes kakodl nelaikome savs
Abipusikumas
Genetinis egoizmas lemia ir abipusius santykius. Biologas Robertas Triversas tvirtina, jog vienas asmuo padeda kitam tikdamasis, jog, esant reikalui, taip pat sulauks pagalbos (Binham, 1980). Duodantysis tikisi vliau tapti gaunaniuoju, o u neatsilyginim bus baudiama tuo paiu. Apgavikus, iverstakailius ir idavikus niekina visi. Abipusikumas rykiausias maose, izoliuotose grupse, kuriose danai susitinkama ir danai pagelbstima. Draugikos babuin patels, kurios artimai bendrauja su savo bendraamiais, turi pranaum dauginantis: j palikuonys daniau igyvena iki pirmojo gimtadienio (Silk ir kiti, 2003). Jei iknosparnis vampyras dien ar dvi praleidia be maisto, jis prao savo partnerio atryti maisto, kad galt igyventi (Wilkinson, 1990). iknosparnis donoras tai daro noriai, nes praranda maiau nei laimi iknosparnis gavjas. Taiau itokiomis paslaugomis keiiasi tik tos poros, kurios siningai dalyvauja gavimo ir davimo mainuose. Tie, kurie visada ima ir niekada neduoda, bei tie, kurie neturi jokio ryio su iknosparniu donoru, lieka alkani. Draug turti - naudinga. Dl panai prieasi abipusiai ryiai kaimuose rykesni nei dideliuose miestuose. Maose mokyklose, miestuose, banyiose, darbo komandose ir bendrabuiuose palankios slygos bendruomens dvasiai, kuri skatina mones rpintis vieni kitais. Palyginti su ma miesteli ar kaimo monmis, gyvenantieji dideliuose miestuose ne taip noriai perduoda ini telefonu, reiau isiunia pamestus" laikus, vangiai dalyvauja apklausose, reiau padeda pasiklydusiam vaikui ar daro nedideles paslaugas (Hedge ir Yousif, 1992; Steblay, 1987). Jei genetinje konkurencijoje nugali asmeninis interesas, kodl padedame nepastamiems monms? Kodl padedame tiems, kurie, turdami ribotus iteklius bei gebjimus, negali atsakyti tuo paiu? Ir kas veria kareivius pulti prie granatas? Vienas i atsakym, kur i pradi rm Darvvinas (po to j atmet savanaudiki gen teoretikai, o dabar jis ir vl pripas-
pabaisomis, kasdien pietaudami ir neaukodami pinig vargstantiems pasaulio vaikams. Kodl taip yra?" Filosofas psichologas Joshua Greene (cit. Zimmer, 2004).
506
SANTYKIAI
Kaip gamta nemgsta tutumos, taip ji nemgsta ir altruizmo. Antra vertus, visuomen j dievina." Evoliucins psichologijos specialistas Davidas Barashas, The Conflicting Pressures of Selfishness and Altruism, 2003 (Prietaringos egoizmo ir altruizmo tampos")
tarnas), yra grupin atranka: kai grups konkuruoja, ilgiau ilieka tos, kuriose tarp nari egzistuoja abipusis altruizmas (Krebs, 1998; McAndrevv, 2002; Sober ir Wilson, 1998). Labiausiai jis pastebimas vabzdi, kurie gyvuoja kaip vieno kno lstels, bendruomense. Bits ir skruzdls pasiventusios dirba savo kolonijos naudai. mons taip pat lojals savo grupei, bet ne taip stipriai. Jie aukojasi mums", kartais prieindamiesi jiems". Donaldas Campbellas (1975) pasil kit altruizmo aikinim: moni bendruomens sukr etines bei religines taisykles, kurios veikia kaip biologinio tendencingumo, nukreipto asmenin interes, stabdiai. Tokie Dievo sakymai, kaip mylk savo artim", primena, jog privalome subalansuoti rpinimsi savimi ir rpinimsi grupe ir itaip prisidti prie grups ilikimo. Richardas Davvkinsas (1976) pateik panai ivad: Pasistenkime mokytis dosnumo ir altruizmo, nes visi gimstame savanaudiai. Suprat, ko nori ms savanaudiki genai, bent jau tursime galimyb pakeisti j struktr, ko niekada nra siekusi jokia kita ris" (p. 3).
Pagalbos teorij palyginimas ir vertinimas

Galbt jau pastebjote socialini main, socialini norm ir evoliucinio poirio altruizm panaumus. Kaip pavaizduota 12.1 lentelje, kiekvienas i poiri iskiria du prosocialaus elgesio tipus: abipusius mainus kiek tu man - tiek a tau" ir beslygik paslaugum. Be to, pateikia tris vienas kit papildanius paaikinimo lygius. Jei evoliucinis poiris teisingas, ms genetika turt pasireikti psichologiniuose ir sociologiniuose reikiniuose. Kiekviena teorija siekia logikos. Taiau kiekvien i j galima apkaltinti spekuliatyvumu ir vykusi fakt aikinimu. Kai pradedame nuo inomo dalyko (davimo ir gavimo kasdieniame gyvenime) ir aikiname tai numanomu socialini main procesu, abipusikumo norma" ar biologinmis aknimis, gali bti taip, kad ne aikiname, o tik suteikiame pavadinim. Sunku nepritarti teiginiui, kad poelg lemia poreikis ilikti. velgiant restrospektyviai, lengva pagalvoti, kad itaip ir turjo bti. Jei bet kur poelg jam vykus galime paaikinti kaip socialini main, norm ar natraliosios atrankos pasekm, i teorij paneigti negalime. Todl kiekvienos teorijos tikslas yra sukurti prognozes, leidianias j patikrinti.
12.1 LENTEL. Altruizmo teorij palyginimas Teorija Socialini main Socialini norm Evoliucin Aikinimo lygmuo Psichologinis Sociologinis Biologinis Iorikai atlyginama pagalba Iorinis atpildas u pagalb Abipusikumo norma Abipusikumas I vidaus skatinama pagalba Nelaim vidinis atpildas u pagalb
Socialins atsakomybs norma Giminaii atranka
507
Veiksminga teorija taip pat pateikia nuosekli schem, leidiani apibendrinti vairiausius pastebjimus. Pagal kriterij visos trys altruizmo teorijos vertinamos aukiausiu lygiu. Kiekviena i j pateikia plai perspektyv, paaikinani ir ilgalaikius sipareigojimus, ir spontanik pagalb.
Tikrasis altruizmas
Viena Holando miesto Miigane bendrov, turinti kelet tkstani darbuotoj, jau 50 met daugiau kaip 10 procent savo pelno skiria labdarai su viena slyga: visada isaugoti anonimikum. Kitame mieste savs nevardijantys labdariai 2005 metais sipareigojo padengti vis Miigano valstybin universitet ar bendruomens koled stojusi Kalamazo valstybins mokyklos abiturient mokymo ilaidas - nuo 65 iki 100 procent, priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Ar tokius neinomus geradarius - gelbtojus, kraujo donorus, Taikos Korpuso savanorius - skatina aukiausias nesavanaudiko rpinimosi kitais tikslas? O gal tai tra tik tam tikra asmenins naudos iraika, pavyzdiui, atpildo siekimas, bausms ar kalts vengimas ar sielvarto malinimas? Abrahamas Lincolnas pailiustravo filosofin klausim kalbdamasis su arkli traukiamo veimo keleiviu. Paaikins, kad savanaudikumas skatina gerus poelgius, Lincolnas igirdo siaubingai viegiani kiaul. Jos pareliai lindo dumblin tvenkin, ir kilo pavojus, kad jie pasks. Lincolnas papra, kad veikas sustot, ioko i veimo, nubgo ir itrauk parelius i pelks. Jam sugrus, bendrakeleivis paklaus: Na, Eibai, kur iame maame epizode yra savanaudikumas?" Dieva, Edai, ia buvo pats didiausias savanaudikumas. A vis dien neturiau ramybs, jei biau paliks t kiaul, sielvartaujani dl savo pareli. Tai padariau, kad nereikt krimstis, supranti?" (Sharp, cituojama Batson ir kiti, 1986). Iki ms dien psichologai bt sutik su Lincolnu. Taiau Danielis Batsonas (2001; Batson ir Powell, 2003) teigia, kad paslaugumas gali bti ir savanaudikas, ir nesavanaudikas (r. 12.4 pav.). Igyvendami stres dl kito mogaus kani norime padti sau, stengdamiesi arba ivengti nemalonios situacijos (kaip ventikas ir levitas), arba padti (kaip samarietis). Taiau, rao Batsonas ir grup prieraiumo tyrintoj, vadovaujam Mario Mikulincerio (2005), mums taip pat bdinga ir empatija, ypa atvilgiu to, prie kurio esame prisiri. Mylintys tvai kenia, kai kenia j vaikai, ir diaugiasi, kai diaugiasi jie - tokio empatikumo trksta skriaudiantiems vaikus bei kitiems iauriems nusikaltliams (Miller ir Eisenberg, 1988). Taip pat empatiki esame t, su kuriais tapatinams, atvilgiu. 1997 met rugsj milijonai moni, kurie niekada nebuvo prisiartin prie Anglijos princess Dianos ariau kaip per 50 myli (taiau kurie jautsi j past i imt bulvarini laikrai ir 44 straipsni urnale People), verk dl jos ties ir dl jos nalaiiais likusi sn (nors neispaud n aaros dl be-
empatija (empathy) Netiesioginis kito mogaus jausm igyvenimas; savs sivaizdavimas kito vietoje.
508
SANTYKIAI
12.4 PAVEIKSLAS Egoistins ir altruistins paskatos suteikti pagalb Stres patirianio mogaus vaizdas gali sukelti lides, sumius su empatija. Mokslininkai sutaria, kad stresas adina egoizm. Taiau jie ginijasi, ar empatija gali suadinti tikrj altruizm. altinis: Batson, Fultz ir Schoenrade, 1987.
veik milijono anonimik Ruandos gyventoj, nuo 1994 met nuudyt ar uvusi apleistose pabgli stovyklose). Bdami empatiki, dmes sutelkiame ne tiek savo, kiek kenianiojo jausmus. Tikroji simpatija ar uuojauta skatina padti kitam dl jo paties. Tokia empatija kyla natraliai. Net vienos dienos kdikiai verkia garsiau, kai girdi verkiant kit kdik (Hoffman, 1981). Ligoninse vieno kdikio verksmas kartais sukelia itis verksm chor. Dauguma pusantr met sulaukusi vaik, pastebj, kad nepastamas mogus netyia imet raikl ar segtuk ir jam nesiseka jo pasiekti, btinai pagelbs (Warneken ir Tomasello, 2006). Tai silo ivad, kad mumyse uprogramuota empatija. Primatams taip pat bdinga empatija, ir tai reikia, kad altruizmo jausmas susiformavo anksiau negu mogus (de Waal, 2005). Vieno eksperimento metu dauguma bengalikj makak atsisak naudotis joms maist tiekianiu renginiu, jei juo naudodamasi kita bedion patirdavo elektros smg (Masserman ir kiti, 1964). stres reaguoti danai skatina rpestis ir empatija. 1983 metais mons per televizij stebjo, kaip Australijoje kils mik gaisras nulav imtus nam netoli Melburno. Vliau Paulas Amato (1986) analizavo pinigines bei materialias aukas. Jis pastebjo, kad tie, kurie buvo supyk ar abejingi, aukojo maiau nei tie, kurie jaut arba stres (buvo okiruoti ar pasibjaurj), arba empatij (jaut uuojaut ir nerimavo dl auk). Nordama atskirti egoistin streso mainim nuo empatijos skatinamo altruizmo, Batsono vadovaujama mokslinink grup atliko tyrimus. Mokslininkai fiksavo, ar tiriamieji savo susijaudinim maino pasialindami, ar paddami mogui, kuriam reikia pagalbos. Rezultatai buvo patikimi: suadinus empatij, mons paprastai teikdavo pagalb. Syk Batsonas ir jo bendradarbiai (1981) papra Kanzaso universiteto studeni stebti keniani jaun moter, kuriai tariamai buvo sukeliamas
509
elektros okas. Per pertrauk akivaizdiai nusiminusi auka paaikino eksperimentuotojui, kad vaikystje nukrito ant elektrins tvoros ir yra labai jautri elektros srovei. Eksperimentuotojas pasil stebiniajai (tikrajai io eksperimento dalyvei) pasikeisti vietomis su stebimja moterimi. Prie tai pus eksperimento dalyvi buvo tikintos (itaip suadinant j empatij), kad kenianti moteris yra giminingos sielos, kad kaip ir jos, vertina tuos paius dalykus bei domisi tuo paiu. Kai kurios dalyvs taip pat buvo tikintos, kad j dalyvavimas eksperimente pasibaig, ir joms jau nebereiks stebti moters kani. Taiau kadangi empatija buvo suadinta, visos eksperimento dalyvs noriai sutiko susikeisti vietomis su auka. Ar tai ir yra altruizmas? Markas Schalleris ir Robertas Cialdinis (1988) tuo abejojo. Jie atkreip dmes tai, kad empatikas mogus jaudinasi matydamas keniant kit. Schalleris ir Cialdinis atliko eksperiment: tikino eksperimento dalyvius, kad j nuotaik pakels humoristini tekst raai. To pakako, kad, nepaisant suadintos empatijos, eksperimento dalyviai neskubt padti. Schalleris ir Cialdinis padar ivad, jog inodami, kad tuojau pasijusime geriau, neskubame padti net ir bdami empatiki. Visi sutinka, kad kartais pagalba bna arba visikai egoistika (siekiant atpildo ar norint ivengti bausms), arba i dalies egoistika (siekiant vidinio pasitenkinimo arba norint sumainti savo stres). O ar yra treioji paslaugumo ris - tikrasis altruizmas, kuriuo siekiama pagerinti kito mogaus padt (patiriant laim tik kaip netiesiogin pasekm)? Ar itokio altruizmo altinis yra empatija? Cialdinis (1991) bei jo kolegos Markas Schalleris ir Jimas Fultzas tuo abejojo. Jie atkreip dmes tai, kad nra toki eksperimento slyg, kurios padt atmesti visus manomus egoistinio paslaugumo aikinimus. Kiti duomenys pera ivad, kad grynasis altruizmas tikrai egzistuoja. Empatiki mons padeda nekreipdami dmesio tai, kad niekas nesuinos apie j pagalb. Jie rpinasi tol, kol nepradeda rpintis kiti (Fultz ir kiti, 1986). Jei pastangos padti yra neskmingos, jie jauiasi blogai net ir nebdami dl to kalti (Batson ir Weeks, 1996). mons kartais nori padti kenianiam asmeniui net tikdami, kad tai laikina kania, kuri sukl nuotaik veikiantys" vaistai (Schroeder ir kiti, 1988). Taiau atlik 25 egoizmo versus altruistikos empatijos eksperimentus, Batsonas (2001) ir kiti (Dovidio, 1991; Staub, 1991) pastebjo, kad rpinamasi savo, o ne kit gerove. Batsonas, kadais studijavs filosofij ir teologij, pradjo tyrimus, jausdamas susiavjim pagalvojus, kad jei atrastume bd sitikinti, ar rpestingumas yra nuoirdus, ar savanaudikas, galtume naujai pavelgti mogaus prigimt" (1999a). Po dviej deimtmei jis mano turs atsakym. Nuoirdus empatijos sukeltas altruizmas yra mogaus prigimties dalis" (1999b). Ir tai, sako Batsonas, teikia vili, kurias patvirtina moksliniai tyrimai, kad empatija keiia poir niekinamus mones - serganiuosius AIDS, benamius, kalinius ir kitus maum atstovus. (r. skyrel: Atkreipkime dmes. Empatinio altruizmo nauda ir kaina".)
510
SANTYKIAI
atkreipkime dmes
Empatinio altruizmo nauda ir kaina

Kad ir k darytume sau ar kitiems, i ties visada visk darome sau, apibendrina Kanzaso universiteto altruizmo tyrintojas Danielis Batsonas ir jo bendradarbiai (2004). Taiau jie mano, kad padti skatina ne tik egoizmas; taip pat yra ir nuoirdus altruizmas, siaknijs empatijoje, simpatijoje bei susirpinimu kit gerove. Mes esame nepaprastai socials sutvrimai. Pasvarstykite: Empatinis altruizmas skatina jautri pagalb. Empatija skatina ne tik galvoti apie kito mogaus kanias, bet ir jas palengvinti. slopina agresij. Parodykite Batsonui mog, empatik potencialios agresijos objektui, ir jis jam parodys mog, kuris nepritars agresijai ir kuris yra tiek pat atlaidus, kiek ir piktas. Apskritai moterys yra empatikesns nei vyrai ir maiau linkusios pritarti karui ar kitoms agresijos formoms (Jons, 2003). skatina bendradarbiauti. Atlikdami laboratorinius eksperimentus Batsonas ir Nadia Ahmad pastebjo, kad konfliktinje situacijoje labiau vienas kitu pasitiki ir bendradarbiauja vienas kito atvilgiu empatiki mons. Suasmeninus iorin grup, susipainus su jos nariais, geriau suprantamas j poiris. pagerina poir stigmatizuotas grupes. Jei sigilinsite kito mogaus poir, tai, k jis jauia, - galbt labiau suprasite benamius, serganius AIDS, kriminalinius nusikaltlius. Taiau empatijos adinamas altruizmas taip pat yra susijs su atsakomybe, pastebi Batsono tyrim grup. Toks altruizmas gali bti alingas. Rizikuojant savo gyvybe dl kit kartais galima i ties jos netekti. Siekiant daryti gera, galima pridaryti ir alos, nesmoningai paeminant pagalbos gavj arba slopinant jo suinteresuotum veikti paiam. negali patenkinti vis poreiki. Lengviau bti empatikam mogaus, kuriam reikia pagalbos, atvilgiu nei, tarkime, Motinai emei, kuri niokojama, kuriai gresia klimato atilimo pasekms, o kartu kyla pavojus ir ms palikuonims. isieikvoja. Jausti kito mogaus skausm yra nelengva, dl to galime stengtis vengti empatij provokuojani situacij, jaustis perdeg" ar pavarg nuo uuojautos". gali skatinti iskirtin palankum, neteisingum ir abejingum didesniam bendrajam griui. Empatija, bdama konkreti, sukelia alikum vaiko, eimos ar naminio gyvno atvilgiu. Moraliniai principai, bdami universals, veria rpintis visais monmis. Moralumu grindiamas planavimas yra dar platesn svoka. Empatiki mons paeidia savo pai teisingumo ir teistumo standartus, iskirtinai palankiai elgdamiesi su mogumi, kurio padt sijauia (Batson ir kiti, 1997). Ironika, jog empatijos suadintas altruizmas gali kelti didiul grsm bendrajam griui, [skatindamas] susiaurinti savo rpest nukreipiant j tik tuos, kuriais a ypa rpinuosi ( draug kuriam reikia pagalbos), ir taip besielgdamas a galiu nepastebti kraujuojanios minios", - teigia Batsonas ir jo kolegos (1999). Todl nenuostabu, jog labdara taip danai teikiama artimiausioje aplinkoje.
Vietnamo kare 63 kareiviai buvo apdovanoti Garbs medaliais u tai, kad savo knu prideng draugus nuo sprogim (Hunt, 1990). Beveik visi jie buvo i darni taktins kovos grupi. Dauguma metsi ant rankini granat. 59 paaukojo savo gyvybes. Prieingai nei kitiems altruistams (pavyzdiui, 50 000 neyd kilms asmen, kurie, kaip manoma, nuo naci igelbjo 200 000 yd), iems kariams nebuvo kada svarstyti apie gd, kuri patirt dl savo bailumo, ar apie aminyb kaip atpild u pasiaukojim. Taiau kakas juos skatino itaip pasielgti.
511
APIBENDRINIMAS Kodl padedame?

Yra trys pagalbos teorijos. Socialini main teorija daro prielaid, kad pagalb kaip ir kitus socialius poelgius, skatina trokimas gauti maksimal atlyg, kuris gali bti iorinis ir vidinis. Blogai pasielg mons daniau silo pagalb. Bloga nuotaika taip pat skatina paslaugum. Galiausiai veikia trikdantis dsnis gerai jautiesi - gerai elgiesi": laimingi mons yra paslaugs. Socialins normos taip pat veria padti. Abipusikumo norma skatina padti tiems, kurie padjo mums. Socialins atsakomybs norma ragina padti vargstantiems tol, kol jiems to reikia, net jei jie negali atsilyginti tuo paiu. Moterys, i dalies dl poirio, kad joms labiau reikia pagalbos, sulaukia daugiau pasilym padti negu vyrai (ypa i vyr). Evoliucin psichologija daro prielaid jog yra dvi pagalbos rys: pasiventimas giminaiiams ir abipusikumas. Taiau dauguma evoliucins psichologijos specialist mano, kad savanaudiki mons turi didesn tikimyb perduoti savo genus palikuonims nei pasiaukojantys, todl visuomen privalo formuoti paslaugumo kultr. ias tris teorijas galima vertinti pagal tai, kaip jos apibdina prosocial elges: ar remiasi posakiu akis u ak", ar supranta j kaip beslygik paslaugum. Kiekvien i j galima kritikuoti u hipotetinius pamstymus ar samprotavimus apie tai, kas jau vyko, taiau jos pateikia nuosekli schem kaip apibendrinti prosocialaus elgesio stebjimus. Be paslaugumo, kur skatina iorinis bei vidinis atpildas ir noras ivengti bausms ar sielvarto, yra ir nuoirdus, empatinis altruizmas. Daugelis empatik moni jauia poreik padti tiems, kurie atsidr bdoje, kurie lidi, net jei i pagalba yra anonimin arba neturs jokio poveikio j pai nuotaikai.
Kada padedame?
Kokios aplinkybs skatina padti arba nepadti? Kaip ir kodl nor padti veikia liudinink skaiius ir j elgesys, nuotaikos, asmenins savybs ir vertybs?
1964 m. kovo 13 d. 28-eri met baro vadybinink Kitty Genovese, 3-i valand ryto grusi savo but Niujorko Kvinso rajone, buvo upulta ir sualota peiliu. Jos klyksmas ir maldavimas padti - O, Dieve, jis mane subad! Praau, padkite man! Praau, padkite man!" - paadino kai kuriuos kaimynus (tiksliau - 38, kaip pranea New York Times tyrimas, nors vliau dl io skaiiaus buvo abejojama). Daugelis prijo prie lang ir pamat bgant upuolik, kuris netrukus vl sugro. Niekas neikviet policijos tol, kol upuolikas nepabgo. Netrukus moterik mir. Kodl Genovese kaimynai neskubjo padti? Ar jie bejausmiai? Abejingi? Apatiki? Jei taip - toki moni yra daug. Grdamas namus metro septyniolikmetis Andrew Mormille buvo sueistas peiliu pilv. Kai upuolikai ilipo i vagono, 11 kit keleivi stebjo, kaip jaunuolis mirtinai nukraujavo.
512
SANTYKIAI
Apsipirkdama Eleanor Bradley suklupo ir susilau koj. Alpdama ir kamuojama skausmo ji maldavo padti. 40 minui pirkj srautas tiesiog prasiskirdavo ir praplaukdavo pro j. Galiausiai taksi vairuotojas nuve moterik pas gydytoj (Darley ir Latan, 1968). 2000 metais pasibaigus Birelio paradui daugiau nei milijonui vietini gyventoj ir turist vaiktinjant saultame centriniame Niujorko parke, 60 moter tapo brelio girt jaunuoli seksualinio priekabiavimo aukomis. Kelet dien po io vykio iniasklaidos dmesys buvo nukreiptas seksualiai agresyvios gaujos psichologij ir policijos neveiklum (dvi aukos kreipsi netoliese buvus policinink, kuris visikai nesureagavo). O tkstaniai vaiktinjusi moni? Kodl jie visa tai toleravo? Daugelis stebjusij turjo mobiliuosius telefonus, tad kodl jie neikviet policijos (Dateline, 2000)?
okiruoja ne tai, jog ia apraytais atvejais nesugebta padti, bet kad aplinkiniai (mintieji 38, 11 ir imtai bei tkstaniai moni) nereagavo. Kodl? Ar tokioje arba panaioje situacijoje js irgi taip elgtumts? Socialins psichologijos specialistus sudomino ir sujaudino liudinink pasyvumas net ir tokiais atvejais, kaip Kitty Genovese nuudymas. Tad jie atliko eksperimentus, siekdami isiaikinti, kokiais atvejais mons padeda nelaimje. Vliau jie iplt klausim, suformuluodami j taip: kas gali padti nelaims atveju aukodamas pinig, duodamas kraujo ar skirdamas laiko? Panagrinkime iuos eksperimentus, prie tai aptar pagalb skatinanias aplinkybes ir padedani savybes.
Liudinink skaiius
Nelaiming atvej liudinink pasyvumas paskatino apvalgininkus rayti apie moni susvetimjim", apatij", abejingum" ir nesmoning sadizm". Nesikiim siedami su charakterio savybmis, galime save raminti, kad mes bdami dmesingi - padtume. Taiau ar i ties liudininkai buvo tokie beirdiai? Socialins psichologijos specialistai Bibbas Latan ir Johnas Darley (1970) nebuvo tuo tikri. Jie imitavo nelaimes ir pastebjo, kad esant didesniam liudinink skaiiui reaguojani skaiius sumadavo. Iki 1980 met buvo atlikta apie 60 vairi eksperiment, kuriuose pagalbos teikimas, kai pagalb teikiantieji manydavo, kad jie yra vieni, buvo palyginamas su pagalbos teikimu, kai alia buvo daugiau moni. Beveik 90 procent atvej (dalyvi skaiius siek apie 6000), pavieniai liudininkai buvo labiau link padti (Latan ir Nida, 1981). Bendraujant internete mogus taip pat daniau atsiliepia pagalbos praym (pavyzdiui, pasakyti bibliotekos svetains adres), jei mano, kad tok praym gavo jis vienas (Blair ir kiti, 2005). Kai yra daug moni, tikimyb sulaukti pagalbos gali bti netgi maesn. Kai Latan, Jamesas Dabbsas (1975) ir kiti 145 j bendradarbiai 1497
513
Bandoma padti Ar imasi atsakomybs? Ar suvokia j kaip nelaim? Ar pastebjo vyk? Pagalba nesuteikiama Pagalba nesuteikiama Pagalba nesuteikiama
12.5 PAVEIKSLAS Latan ir Darley sprendim medis Tik vienas kelias veda pagalb. Kiekvienoje krykelje kit liudinink buvimas gali nukreipti mog abejingumo kryptimi. altinis: Darley ir Latan, 1968.
kart keldamiesi liftu netyia" pamesdavo monetas ar pietukus, 40 procent atvej jiems paddavo, jei lifte bdavo dar vienas asmuo, ir tik 20 procent - kai lifte bdavo ei keleiviai. Kodl moni buvimas slopina nor padti? Latan ir Darley spja, kad kuo didesnis liudinink skaiius, tuo maesn tikimyb, kad kas nors pastebs vyk, be to, sumaja ir tikimyb, kad vykis bus suvoktas kaip problema ar nelaim, ir kad bus imtasi atsakingai veikti (r. 12.5 pav.).
Pastebjimas
Prajus dvideimiai minui po to, kai Eleanor Bradley nugriuvo ant aligatvio moni pilname mieste ir susilau koj, prieinate js. Js akys bestos prieais jus einanij nugaras (nedera spoksoti tuos, su kuriais prasilenkiate), js mintys sukasi apie dienos vykius. Ar tai nesumains tikimybs, kad pastebsite susialojusi moter? Ar bt kitaip, jei aligatvis bt visikai tuias? Kad tai isiaikint, Latan ir Darley (1968) Kolumbijos universitete dav vyrams upildyti anket kambaryje, kuriame jie buvo arba vieni, arba kartu su dviem nepastamaisiais. Kol jie pild anketas (ir buvo stebimi vienpusiame veidrodyje), buvo imituota avarin situacija: kambar pro ventiliaci-
Johnas M. Darley apie liudinink reakcij

Priblokti Kitty Genovese mogudysts, Bibbas Latan ir a susitikome vakariens ir pradjome kalbti apie liudinink reakcij. Kadangi ms sritis - socialin psichologija, galvojome ne apie abejing" moni asmenybs trkumus, o apie tai, kad bet kuris, atsidrs toje situacijoje, galjo reaguoti taip pat, kaip ie mons. Kol baigme vakarieniauti, padarme ivad kad tok abejingum galjo lemti keletas veiksni. Po to mms Johnas M. Darley, Prinstono universitetas eksperiment ir tyrme kiekvien i veiksni atskirai.
514
SANTYKIAI
jos ang m skverbtis dmai. Studentai, kurie pild anket bdami vieni, danai valgsi po kambar ir dmus pastebdavo beveik t pai akimirk neprajus n penkioms sekundms. Dirbdami kartu su kitais, studentai irdavo savo lap. Kad pastebt dmus, jiems prireikdavo madaug 20 sekundi.
Interpretavimas
Pastebj dviprasmik vyk, privalome j interpretuoti. sivaizduokite ess kambaryje, kur skverbiasi dmai. Nors ir sunerimote, js nenorite savo reakcija trikdyti kit. Imate valgytis. Visi rams ir abejingi. Pagalvojate, kad viskas gerai, nuvejate mintis apie dmus ir vl imats darbo. Netrukus dmus pastebi kitas mogus, bet atkreips dmes tariam js ramum, reaguoja panaiai. Tai yra informacinio poveikio pavyzdys (r. 6 skyri). Kiekvienas mogus kito poelgius supranta kaip jo mstymo atspind. Dl tokio klaidingo vyki interpretavimo gali bti pavluotai praneama apie gaisrus staigose, restoranuose, kitose bendrojo naudojimo patalpose (Canter ir kiti, 1980). Klaiding interpretavim lemia tai, k Thomas Gilovichas, Kennethas Savitsky ir Victoria Husted Medvec (1998) vadina permatomumo iliuzija - polinkiu pervertinti kit gebjimus skaityti" ms bsenas. i mokslinink eksperiment dalyviai nelaims atveju manydavo, kad j rpestis pastebimas labiau nei buvo i ties. Taiau susirpinimas ir nerimas nra toks pastebimas, kaip sivaizduojame. Igyvendami savo emocijas manome, kad jas kiaurai mato ir kiti. Kartais kiti mons i ties gali perskaityti ms jausmus, taiau danai mes puikiai apsimetame es rams. Tai 8 skyriuje buvo pavadinta pliuralistiniu neimanymu" - nesuvokimu, k kiti apie mus galvoja ir kokius mus mato. Itikus nelaimei galima galvoti: A atrodau labai susirpins". Taiau manome, kad kiti yra rams, tad gal tai ir nra nelaim". Btent tai ir patvirtino Latan ir Darley eksperimentas. Dirbusieji pavieniui pastebj dmus paprastai truput padvejodavo, paskui pakildavo, nueidavo iki ventiliacins angos, pauostydavo, pavduodavo ranka, dar kiek padvejodavo ir nueidavo praneti apie vyk. Ir prieingai - tie, kurie dirbo trise, nepajuddavo. I 24 atuoniose grupse dirbusi student tik vienas per pirmsias keturias minutes prane apie dmus (r. 12.6 pav.). io eias minutes trukusio eksperimento pabaigoje dmai buvo tokie tirti, kad trukd matyti, mons trynsi akis ir kosiojo. Taiau vis tiek tik trijose i atuoni grupi praneti apie problem ijo tik vienas mogus. Taip pat domu, kad grups pasyvumas turjo takos jos nari nuomonms. I kur atsirado dmai? Dl nuotkio oro kondicionavimo sistemoje". iame pastate yra chemijos laboratorijos". Tai garas i vamzdi". N vienas nepasak: Gaisras". Grups nari abejingumas veik kit dalyvi poir situacij. Sureisuota eksperimentin dilema imituoja realias situacijas. Ar klyksmas u lango yra tik aismingas kvailiojimas, ar upulto mogaus pagalbos auks-
515
12.6 PAVEIKSLAS Eksperimentas utvindant kambar dmais Apie besiskverbianius patalp dmus kur kas daniau pranedavo asmenys, dirbantys pavieniui, nei tie, kurie dirbo grupse po tris. altinis: 1968. Darley ir Latan,
Laikas, prabgs nuo dm pasirodymo, minutmis
mas? Ar berniuk petyns yra draugikos, ar nuomios? Ar susmuks tarpduryje mogus miega, ar yra apsvaigs nuo narkotik, ar rimtai serga, o galbt j itiko diabetin koma? Be abejons, is klausimas buvo ikils ir tiems, kurie prajo pro Sidney Brookins (AP, 1993). Brookins, kuriai dl sumuimo buvo sukrstos smegenys, mir dvi dienas iguljusi prie savo daugiabuio namo dur Mineapolyje. is klausimas galjo kilti ir tiems, kurie 2003 metais stebjo internete, kaip 21-eri met Brandonas Vedasas mirta nuo didels narkotik dozs. Gstant jo gyvybei, publika, kuri spliojo, ar Brandonas neapsimetinja, nepajg atpainti poymi, pagal kuriuos bt nustaiusi jo gyvenamj viet ir praneusi policijai (Nichols, 2003). Prieingai nei reakcijos dmus eksperimentas, ios kasdiens situacijos susijusios su kitu tbtiniu poreikiu. Kad sitikint, jog tokiose situacijose reikiasi liudininko efektas, Latan ir Judith Rodin (1969) atliko eksperiment, kurio metu inscenizavo, kad moteris patiria nelaim. Kolumbijos universiteto mokslo darbuotoja pateik studentams klausimyn ir pro uuolaida udengtas duris ijo gretim kabinet. Po keturi minui dalyviai igirdo (tai buvo magnetofoninis raas), kaip ji lipa ant kds, nordama pasiekti popierius. Po to pasigirdo riksmas, garsus ltanios kds trakteljimas ir moters kritimo ant grind garsas. O, Dieve, mano koja... a... a... negaliu jos pajudinti, - kkiojo moteris. - Ak, ... mano kulknis... a... negaliu... nuo savs... nukelti io daikto." Prireik dviej minui, kad jos dejons atkreipt kitoje patalpoje buvusij dmes. I dirbusi pavieniui 70 procent igird neaikius garsus atjo pairti arba bent garsiai paklausdavo, gal reikia pagalbos. I dirbusi po du padti pasisil tik 40 procent dalyvi. Tie, kurie nieko nedar, situacij suvok kaip nepavojing. Lengvai pasitemp", - sak vieni. Nenorjau jos trikdyti", - aikino kiti. Tai dar kart patvirtina liudininko efekt. Didjant nelaimingo vykio liudinink skaiiui mons reiau padeda. Didesnis stebinij skaiius nelaiduoja didesnio saugumo.
liudininko efektas (bystander effect) Reikinys, kai mogus neskuba padti, jei yra daugiau stebtoj.
516
SANTYKIAI
Interpretavimas taip pat veikia moni reakcij gatvje vykdomus nusikaltimus. Vyro ir moters mutyni eksperimento, kur atliko Lance Shotlandas ir Margaret Straw (1976), duomenimis, moteriai suukus: Pasitraukite, a js nepastu!", alia esantys sikidavo konflikt 65 procentus atvej, ir tik 19 procent atvej, kai ji aukdavo: Traukis! Ir kodl a u tavs itekjau!" Atrodo, jog tariamas sutuoktini barnis nekelia tokio noro padti, kaip nepastam moni konfliktas.
Atsakomybs prisimimas
Nepastabumas ir klaidingas interpretavimas nra vienintels liudininko efekto prieastys. Kartais nelaim bna akivaizdi. Maiusieji ir girdjusieji Kitty Genovese tragedij suprato, kas vyksta. Taiau viesos ir siluetai kaimyn languose reik, kad vyk stebi ir kiti. Tai sumaino atsakomyb. Nedaugelis i ms esame buv mogudysts liudininkai. Taiau visi esame patyr, kad kit moni buvimas greta slopina reakcij. Pravaiuodami pro nelaims itikt vairuotoj greitkelyje reiau sustosime padti nei pamat j kaimo kelyje. Siekdami itirti stebinij neveiklum itikus nelaimei, Darley ir Latan (1968) imitavo Genovese dram. Jie nuved eksperimento dalyvius - Niujorko universiteto studentus - skirtingas patalpas, kur bdami jie igirsdavo pagalbos auksm. Kad sukurt i situacij, Darley ir Latan papra student laboratorijos vidaus telefonu aptarti universiteto gyvenimo problemas. Jiems buvo utikrintas visikas anonimikumas. Diskusijos metu, kai eksperimentuotoja jungdavo savo mikrofon, eksperimento dalyviai igirsdavo, kaip vien asmen itinka priepuolis. Jam buvo vis sunkiau kalbti, ir jis pra pagalbos. I t, kurie buvo patikinti, jog niekas j nesiklauso, 85 procentai ijo iekoti pagalbos. I t, kurie buvo sitikin, kad kiti keturi eksperimento dalyviai taip pat girdi pagalbos auksm, sureagavo tik 31 procentas. Ar jie buvo abejingi? Kai galiausiai pasirod eksperimentuotoja, dauguma dalyvi tuojau pat ireik susirpinim. Daugeliui drebjo rankos, prakaitavo delnai. Jie man, kad vyko nelaim, taiau neturjo ryto veikti. Po eksperiment su dmais ir imituotu priepuoliu Latan ir Darley paklaus eksperimento dalyvi, ar kit moni buvimas jiems turjo takos. inome, kad kit moni buvimas labai veikia. Taiau beveik visi dalyviai neig jaut kit moni tak. Daniausiai jie atsakydavo: inojau, kad yra ir kit moni, taiau biau reagavs visikai taip pat, jei j ir nebt buv". is atsakymas patvirtina tai, kad mes danai neinome, kodl elgiams vienaip ar kitaip. tai kodl eksperimentai daug atskleidia. Atlikus nereagavusi stebtoj apklaus ikart po tikros nelaims, liudininko efektas nebt pasireiks. Miest gyventojai vieoje vietoje retai bna vieni. tai kodl miestieiai bna ne tokie paslaugs kaip kaimo mons. Emocinis nuovargis, kur sukelia gausyb uuojautos ir sijautimo reikalaujani kontakt, dar labiau su-
Knygoje Thirty-Eight Witnesses (Trisdeimt atuoni liudininkai") A. M. Rosenthalis rao apie Kitty Genovese nuudym ir klausia, kaip toli mogus turi bti nuo mogudysts vietos, kad bt atleistas nuo atsakomybs. U kvartalo? U vienos mylios? U tkstanio myli?
517
maina paslaugum viso pasaulio didmiesiuose (Yousif ir Korte, 1995). Nuovargis ir proto perkrova paaikina Roberto Levine ir jo bendradarbi (1994) 36-uose JAV miestuose atlikto eksperimento (kai jie gatvje netyia numesdavo raikl, papraydavo ikeisti banknot ar sankryoje apsimesdavo es akli) rezultatus. Juo didesnis ir juo tankiau apgyvendintas buvo miestas, juo reiau mons paddavo. Levine ir jo bendradarbiai (2001, 2003) pastebjo, kad skirtingose pasaulio vietose skiriasi ir paslaugumas (r. 12.7 pav.). Ekonomikai isivysiusiose alyse mons reiau padeda nepastamajam, o kultrose, kuriose tradicikai vertinami biiuliki santykiai, pagalbos sulaukiama daniau. Itisos tautos buvo katastrof, netgi genocido, stebtojomis. Visi pasyviai reagavome, kai Ruandoje buvo nuudyti 800 000 moni. Kai yra daug potenciali veikj, kiekvienas jauiasi ess maiau atsakingas", - pastebi Ervinas Staubas (1997). Mes u tai neatsakome", - tvirtina taut, kuri i tragedija nepaliet, lyderiai. Psichologas Peteris Suedfeldas (2000), kaip ir holokaust igyvens Staubas, tvirtina, kad atsakomybs padalijimas taip pat paaikina, kodl didioji dauguma Europos gyventoj pasyviai stebjo, kaip buvo persekiojami, iveami i nam ir udomi j tvynainiai ydai".
Dar kart apie tyrim etik

Atliekant iuos eksperimentus ir vl ikyla tyrimo etikos klausimas: ar dora versti nieko netarianius mones stebti alpstantj? Ar etika imituoti priepuol, kad, tegu ir mokslinio tyrimo tikslu, priverstum mones rinktis, ar baigti pokalb ir kviesti pagalb? Ar prietarautumte dalyvavimui tokiame tyrime? Atkreipkite dmes, kad prieingu atveju eksperimentas lugt. Mokslininkai visada pateikdavo laboratorini eksperiment dalyviams ataskait. Paaikins reakcijos priepuol eksperiment, kuris tikriausiai buvo labiausiai slegiantis, eksperimentuotojas idalijo dalyviams klausimyn. Visi ligi vieno atsak, kad apgaul buvo pateisinama ir kad jie ateityje mielai dalyvaut panaiuose eksperimentuose. N vienas nepareik nepasitenkinimo. Pasak kit mokslinink, daugumos i eksperiment dalyvi nuomone, jiems tai buvo pamokantis ir etikai pateisinamas patyrimas (Schwartz ir Gotlieb, 1981). Lauko eksperiment metu eksperimentuotojo pagalbininkas paddavo nukentjusiajam, jei niekas kitas ito nepadarydavo, itaip sudarydamas spd, kad problema isprsta. Atminkite, kad socialinis psichologas sipareigojs dvigubai: jis privalo apsaugoti eksperimento dalyvius ir iekoti tinkam poveikio moni elgsenai bd. Tokie tyrimai gali atskleisti, koks poveikis yra nepageidaujamas ir atvirkiai. Atrodo, jog etinis principas yra toks: jei socialiniai psichologai atlieka tyrimus nepamirdami pasirpinti eksperimento dalyvi savijauta, jie vykdo sipareigojimus visuomenei.
518
SANTYKIAI
10 Rio de aneiras, Brazilija Viena, Austrija Kopenhaga, Danija anchajus, Kinija Praha, ekijos Respublika
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Pam
Susialojs mogus
Stokholmas, vedija Budapetas, Vengrija Tel Avivas, Izraelis Roma, Italija Bankokas, Tailandas
Aklasis
Sofija, Bulgarija Amsterdamas, Olandija Niujorkas, JAV Kvala Lumpras, Malaizija
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Padjusieji, procentais
12.7 PAVEIKSLAS Pagalbos nepastamiesiems skirtumai Siekdami palyginti skirting miest ir kultr atstov paslaugum, Robertas Levine ir jo bendradarbiai atliko tokius eksperimentus: atsitiktinai" numesdavo raikl, lubiodami dl tariamai sualotos kojos pamesdavo urnalus arba apsimesdavo aklais sankryoje usidegus aliai viesoforo viesai. Pametusiems raikl Rio de aneire praeiviai paduodavo j keturis kartus daniau nei Niujorke ar Kvala Lumpre. (ia pateikti 14 ali atlikt eksperiment duomenys.) altinis: R. V. Levine (2003). The Kindness of Strangers. American Scientist, 91, 226-233.
519
Pagalba, kai kas nors jau padeda

Jei agresyvaus elgesio stebjimas gali sustiprinti agresyvum (r. 10 skyri), o abejingo - abejingum, ar pagalbos teikimo pavyzdiai skatina padti? sivaizduokite, jog igirstate trenksm, po kurio seka kkiojimai ir dejons. Jei kas nors pasakyt: O! Atsitiko nelaim! Darykime k nors!" - ar kiti sijungt pagalb? Akivaizdu, kad prosocialaus elgesio pavyzdiai i ties skatina altruizm: Jamesas Bryanas ir Mary Ann Test (1967) pastebjo, kad Los Andelo vairuotojai daniau silydavosi padti moteriai, kurios automobilio padanga bdavo nuleista, jei ketvirtis mylios iki jos jie bdavo mat k nors padedant moteriai pakeisti rat. Kito eksperimento metu Bryanas ir Test pastebjo, kad Niu Dersio pirkjai per Kaldas daniau mesdavo pinig Gelbjimo Armijos auk dut, jei matydavo, jog tik k kakas itaip pasielg. Phillipe Rushtonas ir Anne Campbell (1977) pastebjo, kad suaug britai noriau nemokamai duodavo kraujo, jei bdavo papraoma eksperimentuotojo padjjui k tik sutikus bti donoru. Ypatingi gerumo ir dosnumo pavyzdiai, apie kuriuos papasakojau skyriaus pradioje, danai suadina, Jonathano Haidto (2003) odiais, pakyljim,, ypating ilumos ir erdvs pojt krtinje", galint sukelti iurpul, aaras ar ugniauti gerkl ir kvpim dar labiau aukotis. Taiau pavyzdiai praktikoje kartais prietarauja tam, k skelbiame. Tvai gali sakyti vaikui: Elkis, kaip a mokau, o ne taip, kaip a elgiuosi". Eksperimentai rodo, kad vaikai perima moralines vertybes ir i pamokym, ir i pavyzdi (Rice ir Grusec, 1975; Rushton, 1975). Susidr su veidmainiais, vaikai mgdioja ir j elges, ir odius.
Pamgdiodami i ties didesne daiimi esame tas, kas esame. Svarbiausia pasirinkti gerus pavyzdius ir atidiai juos istudijuoti." Lordas Chesterfieldas, Laikai. 1750 m. sausio 18 d.
Laiko trkumas
Darley ir Batsonas (1973) gailestingojo samarieio parabolje iskyr dar vien pagalbos teikimo prieast. Ir kunigas, ir levitas buvo usim, svarbs mons, tikriausiai skubantys atlikti savo pareig. Kuklus samarietis, be abejo, turjo daugiau laiko. Kad pamatyt, ar skubantys mons pasielgs taip, kaip pasielg kunigas ir levitas, Darley ir Batsonas imoningai atkr aprayt situacij. Susikaup prie trumpo improvizuoto pokalbio (kuris pusei dalyvi buvo apie gailestingj samariet) ra, Prinstono teologijos seminarijos studentai buvo nusisti gretimame pastate sikrusi ra studij. Pakeliui jiems teko praeiti pro vyr, kuris, susmuks tarpduryje, kosjo ir dejavo. Viena student grup studij buvo nusista pasakius, kad raui bus pasirengta tik po keleto minui, taiau galima eiti jau dabar". Du tredaliai i student
520
SANTYKIAI
sustojo padti vyrui. Kiti buvo perspti: O, js vluojate. Jie jau laukia js. Paskubkite". I i student padti sustojo tik 10 procent. Apibendrindami iuos duomenis Darley ir Batsonas ra:
Neskubantis mogus gali sustoti ir pasilyti pagalb bdos itiktam mogui. Skubantis mogus tikriausiai praeis pro al. Ironika, jog jis tikriausiai praeis pro al net skubdamas diskusij apie gailestingj samariet, itaip netyia patvirtindamas jo pamok. (I ties kelis kartus diskusij apie gailestingj samariet j seminaristai tiesiogine prasme ulipo ant nukentjusiojo!)
Ar apie seminarijos studentus, kurie galiausiai skubjo padti eksperimentuotojui, sprendiame neteisingai? Galbt jie norjo padti, bet turjo rinktis - eiti arba pasirpinti nukentjusiuoju. Kitoje gailestingojo samarieio situacijos imitacijoje Batsonas ir jo bendradarbiai (1978) nukreip 40 Kanzaso universiteto student kit pastat. Pusei dalyvi buvo pasakyta, kad jie vluoja; likusieji inojo, kad jie turi daug laiko. Pus kiekvienos i i grupi man, kad j dalyvavimas gyvybikai svarbus eksperimentuotojui, kiti galvojo, kad j dalyvavimas nebtinas. Rezultatai buvo tokie: tie, kurie neskubdami jo nesvarb susitikim, daniausiai sustodavo padti. Ir prieingai, it Baltasis Triuis i Alisos stebukl alyje" vluojantys labai svarb susitikim labai retai sustodavo padti. Ar galime daryti ivad, kad skubantieji buvo beirdiai? Ar seminaristai, pamat nukentjus mog, smoningai nekreip j dmesio? Ne. Susijaudin, paskend savo mintyse, skubdami padti eksperimentuotojui, jie paprasiausiai nerado laiko bdos itiktam mogui. Labai danai, pastebi socialiniai psichologai, elgesys priklaus ne nuo sitikinim, o nuo aplinkybi.
Panaumas
Kadangi panaumas kelia simpatij (r. 11 skyri), save panaiems bname empatikesni ir paslaugesni (Miller ir kiti, 2001). Panaumo tendencingumas atsispindi ir aprangoje, ir sitikinimuose. Timas Emswilleris ir jo bendradarbiai (1971) papra, kad vieni eksperimento pagalbininkai apsirengt konservatyviai, kiti - iaukianiai ir, prij prie konservatyvi" ir hipiuojani" Perdju universiteto student, paprayt deimties cent paskambinti telefonu. Maiau nei pus student dav monet tiems, kurie buvo apsireng kitaip nei jie. Apsirengusius panaiai suelp du tredaliai student. Ir kotijoje nepakantumo gjams laikais pirkjai danai atsisakydavo pakeisti pinigus tiems, kurie dvdavo medvilninius markinlius su gjus palaikaniu urau (Gray ir kiti, 1991). (r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Vidins grups nari panaumas ir pagalba".) Jokio kito veido nepastame geriau u savj. Taigi kai Lisa DeBruine (2002) pasil Makmasterio universiteto studentams porin internetin aidim, jie labiau pasitikjo ir buvo dosnesni, kai tariamo antrojo aidjo nuo-
521
Vidins grups nari panaumas ir pagalba

Panaumas skatina simpatij, o simpatija skatina pagalb. Ar mons daniau pasisilo padti tiems, kurie turi panai bruo? Nordami isiaikinti panaumo-pagalbos santyk, Markas Levinas, Amy Prosser bei Davidas Evansas Lankasterio universitete ir Stephenas Reicheris v. Andriaus universitete (2005) nusprend itirti kai kuri Lankasterio universiteto student, kurie save vadino netoliese sikrusio Manchester United futbolo klubo sirgaliais, elges. Pasinaudoj Johno Dariey ir Danielio Batsono (1973) garsiojo eksperimento apie gerj samariet patirtimi, jie kiekvien naujai atvykus eksperimento dalyv pasisdavo laboratorij gretimame pastate. is pakeliui sutikdavo bgiojant eksperimentuotojo padjj vilkint arba Manesterio, arba j konkurent- Liverpulio futbolo komandos sirgaliaus markinliais. Bgikas prie pat eksperimento dalyv tariamai suklupdavo ir, susims u kulknies, dejuodavo. 12.8 pav. matome, kad Manesterio komandos sirgalius paprastai sustodavo padti ios komandos markinliais vilkiniam bgikui, o Liverpulio komandos sirgaliaus markinliais vilkiniam daniausiai ne. Mokslininkai svarst, kas atsitikt, jei Manesterio komandos sirgaliams primintume apie vis futbolo sirgali giminyst. Visi jie - futbolo sirgaliai, o ne oponentai, kurie futbolo sirgalius vadina agresyviais chuliganais. Taigi eksperimentas buvo pakartotas kai k pakeitus. Prie susiduriant su bgiku dalyviams buvo paaikinama, kad eksperimento tikslas - tyrinti teigiamus futbolo sirgali bruous. I tikrj ramybs drumstjai yra tik nedidel sirgali dalis, taigi tyrimo metu norta isiaikinti, k sirgaliams duoda meil iam nuostabiam aidimui". Dabar bgikas vilkjo arba Manesterio, arba Liverpulio futbolo komandos sirgaliaus markinlius, taigi buvo vienas i ms, i sirgali". 12.9 pav. matome, kad tariamai kulkn pasitempusiam bgikui buvo padedama nepriklausomai nuo to, kurios komandos markinlius jis vilkjo, o neutralius markinlius dviniajam buvo padedama daug reiau. Lankasterio tyrj grup daro ivad kad abiej eksperiment principas vienodas: mons link padti savo grups nariams apibriant juos ir siauresne (Manesterio futbolo komandos sirgaliai), ir platesne grupe (visi futbolo sirgaliai). Jei futbolo sirgalius galima tikinti padti prieinink komandos sirgaliams, jei jie pagalvoja apie visus sirgalius vienijanius dalykus, tai ir kiti prieininkai galt elgtis taip pat. Vienas i bd sustiprinti nor padti - formuoti tokius socialinius tapatumus, kurie apimt kuo didesn moni grup.
100
100
60
Liverpulio markinliai
Liverpulio markinliai
Neutrals markinliai
12.8 PAVEIKSLAS. Manchester United komandos sirgaliai, suteik pagalb j komandos arba Liverpulio komandos markinliais vilkintiems monms, procentais
12.9 PAVEIKSLAS. Bendroji sirgali tapatumo slyga: Manchester United komandos sirgaliai, suteik pagalb j komandos arba Liverpulio komandos markinliais vilkintiems monms, procentais
522
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
12.10 PAVEIKSLAS Panaumas skatina bendradarbiauti Lisa DeBruine (2002) eksperimento dalyvi veido bruous (kairje) papild nepastam moni (deinje) veido bruoais ir itaip sumodeliavo veid, parodyt viduryje. ia nuotrauka pristatytai tariamai aidjai eksperimento dalyviai buvo dosnesni nei kitoms nepastamoms aidjoms.
trauka bent keletu bruo priminjuos paius (r. 12.10 pav.). A pasitikiu savimi. Net gimimo datos ar vardo sutapimas, pirt atspaud panaumas skatina palankum ir paslaugum (Burger ir kiti, 2004). Ar alikumas dl panaumo bdingas ir rass atvilgiu? XX a. atuntajame deimtmetyje mokslininkai tyrinjo klausim ir gavo prietaringus rezultatus: Vieni tyrimai patvirtino alikum tai paiai rasei (Benson ir kiti, 1976; Clark, 1974; Franklin, 1974; Gaertner, 1973; Gaertner ir Bickman, 1971; Sissons, 1981). Kiti tyrimai tokio alikumo nepatvirtino (Gaertner, 1975; Lerner ir Frank, 1974; Wilson ir Donnerstein, 1979; Wispe ir Freshley, 1971). Dar kit tyrim dalyviai, ypa kai jiems tekdavo bti akis ak, buvo labiau aliki kai reikdavo padti kitos rass atstovui (Dutton, 1971, 1973; Dutton ir Lake, 1973; Katz ir kiti, 1975).
Ar yra koks nors vienas i i pirmo vilgsnio prietaring fakt paaikinimas? Nedaug kas nori atrodyti prietaringi. Tad galbt mons kur kas palankesni savajai rasei, taiau slepia alikum, kad isaugot teigiam vaizd? Jei taip, alikumas savajai rasei turt pasireikti tik tada, kai abejingum bt galima paaikinti ne rasiniais argumentais. Btent tai ir patvirtino Samuelio Gaertnerio ir Johno Dovidio (1977, 1986) eksperimentai. Delavero universiteto baltaods merginos neskubdavo padti nei juodaodei, nei baltaodei,ye/ bdavo daugiau vykio liudinink (nepadjau iai juodaodei, nes buvo daugiau moni, kurie galjo padti"). Kai kit paalini nebdavo, jos vienodai paddavo ir baltaodms, ir juodaodms. Atrodo, kad kai elgesio taisykls yra aikios, baltieji nediskriminuoja juodaodi; kai taisykls dviprasmikos ar prietaringos, rasinis panaumas gali paskatinti atsakym alikum (Saucier ir kiti, 2005).
523
Neseniai Vaingtone po vakariens grdamas savo viebut patyriau tai, k eksperiment dalyviai patiria laboratorinmis slygomis. Tuioje gatvje prie mans prijo gerai apsirengs, i pairos susirpins vyrikis ir papra vieno dolerio. Jis paaikino, kad tik k atvyko i Londono ir, aplanks holokausto muziej, atsitiktinai paliko savo pinigin taksi. Taigi jis strigo mieste neturdamas 24 doleri taksi, kad nuvaiuot pas savo draug Vaingtono priemiestyje. - Tad kaip js ten nuvaiuosite su vienu doleriu? - paklausiau. - A praiau moni, taiau niekas nenorjo padti, - atsak jis vos ne aarodamas. - Tad pagalvojau, kad galbt surinksiu reikiam sum praydamas maiau. - O kodl nenorite vaiuoti metro? - pasiteiravau. - Metro sustoja madaug u penki myli nuo tos vietos, kuri man reikia nusigauti, - paaikino vyrikis. - Dieve, kaip a ten nusigausiu. Jei man padtumte, pirmadien a jums isisiau pinigus. Ir tai a tapau altruizmo gatvje eksperimento dalyviu. Kadangi uaugau mieste ir danai lankausi Niujorke bei ikagoje, esu priprats prie elget ir niekada jiems nieko neduodu. Taiau vis tiek laikau save jautriu mogumi. Be to, is vyrukas nebuvo panaus anksiau sutiktus elgetas. Jis buvo puikiai apsirengs. Atrod inteligentikas. Jo pasakojimas buvo tikinamas. Be to, jis buvo panaus mane! Jei jis meluoja, yra tikras mlas, pamaniau sau, ir duoti jam pinig bt kvaila, naivu, be to, itaip a paremiau iukl. Jei jis sako ties, o a nuo jo nusisuksiu, tada a pats esu mlas. Vyras pra vieno dolerio. A jam daviau 30 doleri ir uraiau savo pavard bei adres. Nepastamasis dkingai pam pinigus ir inyko naktyje. Pamau pradjau suvokti - ir, kaip paaikjo, teisingai - kad pasielgiau kaip mulkis. Juk a gyvenau Didiojoje Britanijoje, kodl nepatikrinau, k is vyras ino apie Anglij? Kodl nenusivediau jo iki telefono bdels, kad paskambint draugui? Kodl bent jau nesodinau jo taksi ir nesumokjau vairuotojui, o paprasiausiai atidaviau pinigus? Ir kodl, vis gyvenim ivengdavs mulkinim, kart suklupau? Man patinka galvoti, kad esu atsparus etniniams stereotipams, todl turjau kukliai prisipainti, kad taip atsitiko ne tik dl to, jog is vyras kreipsi mane labai imoningai bei asmenikai, bet ir todl, kad jis buvo paprasiausiai mane panaus.
APIBENDRINIMAS Kada padedame?

Skirtingos aplinkybs skirtingai veikia altruizm Kai nelaiming vyk[ stebinij skaiius didja, tikimyb, kad kas nors 1) pastebs vyk, 2) suvoks j kaip nelaiming ir 3) imsis atsakomybs, maja. Pagalbos suteikimo eksperimentai kelia etikos problem, taiau leidia mokslininkams atrasti, kas daro tak mogaus elgesiui.
524
SANTYKIAI
Kada mons bna labiausiai link padti? Svarbiausia aplinkyb - pamat, kad kakas kitas padeda.
Kita aplinkyb: kai jie niekur neskuba. Tie, kurie skuba, padeda reiau. Individuals aspektai, tokie kaip nuotaika, taip pat svarbs.
Esame link padti tiems, kurie panas mus.
Kas skatina padti?

Aptarme, kaip apsisprendim padti lemia vidins (pavyzdiui, kalts jausmas ar nuotaika) ir iorins (pavyzdiui, socialins normos, liudinink skaiius, laiko stoka ar panaumas) prieastys. Dabar analizuosime padedaniojo charakter: asmenybs bruous bei religines vertybes.
Asmenybs bruoai
Be abejons, Motinos Teress tipo asmenybs isiskiria tam tikrais bruoais. Susidr su panaiais atvejais vieni mons ateis pagalb, kiti - nesivargins. Tad kokie mons link padti? Daugel met socialiniai psichologai nepajg iskirti vienintelio asmenybs bruoo, kuris padt prognozuoti paslaugum bent taip, kaip situacijos, kalts ir nuotaikos veiksniai. Buvo pastebtas neymus ryys tarp paslaugumo ir kai kuri asmenybs kintamj, pavyzdiui, socialinio pritarimo poreikio. Taiau apskritai asmenybs testais nepavykdavo iskirti padedanij asmen tipo. yd gelbtoj nacizmo laikais tyrim duomenys panas: nors aplinkybs turi takos apsisprendimui padti, nra jokio konkretaus altruistins asmenybs bruo rinkinio (Darley, 1995). Panai ivad padar konformizmo tyrintojai (r. 6 skyri). Atrodo, kad ir konformizmas labiau priklauso nuo situacijos nei nuo matuojam asmenybs bruo. Taiau galbt prisimenate i 2 skyriaus: tai, kokie esame, veikia t, k darome. Nuostatos bei savybs retai leidia prognozuoti konkret veiksm, kur (o ne nekintant Motinos Teress tipo altruizm) daniausiai tiria altruizmo eksperimentai. Taiau jos leidia tiksliau prognozuoti galim elges daugelyje situacij. Asmenybs tyrintojai sureagavo i problem. Vis pirma jie atrado individualius paslaugumo skirtumus ir parod, kad laikui bgant ie skirtumai ilieka, ir kad tos paios grups atstovai juos pastebi (Hampson, 1984; Penner, 2002; Rushton ir kiti, 1981). Kai kurie mons paslaugesni u kitus. Antra, iuo metu mokslininkai bando susisteminti paslaugiems monms bdingas savybes. mons, kuriems bdingos teigiamos emocijos, empatija ir saviveiksmingumas, daniausiai bna dmesingi ir paslaugesni (Bierhoff ir kiti, 1991; Eisenberg ir kiti, 1991; Krueger ir kiti, 2001). Treia, nuo asmenybs priklauso ir reakcija konkrei situacij (Carlo ir kiti, 1991; Romer ir kiti, 1986; Wilson ir Petruska, 1984). mons, kuri savojo elgesio tikrinimas stipriai ireiktas, atsiliepia kit moni lkesius ir todl bna paslaugs, jei ma-
Yra ... prieasi, dl kuri asmenybs savybs turt bti palyginti nesvarbios, nustatant galim moni reakcij nelaiming vyk. Viena j yra ta, kad aplinkybs labai lemia sprendim." Bibb Latan ir John Darley (1970, p. 115)
525
no, kad u paslaugum bus socialiai atlyginta (White ir Gerstein, 1987). Tie, kurie vadovaujasi vidiniais interesais ir kuri savojo elgesio tikrinimas silpnai ireiktas, kit moni nuomon maai kreipia dmesio. i asmens ir aplinkybi sveik patvirtino 172 lyginamieji (tirta beveik 50000 moni) vyr ir moter paslaugumo tyrimai. Ianalizavusios rezultatus, Alice Eagly ir Maureen Crowley (1986) apibendrino, kad potencialiai pavojingoje situacijoje, kai nepastamiems monms reikia pagalbos (pavyzdiui, prakiurus automobilio padangai arba pargriuvus metro), vyrai padeda daniau. (Eagly ir Crowley taip pat rao, kad i 6767 moni, apdovanot Carnegie medaliu u didvyrikum gelbstint mones, 90 procent yra vyrai.) Taiau saugesnse situacijose, pavyzdiui, savanorikai silant pagalb eksperimentuotojui ar negaliems vaikams, moterys padeda iek tiek daniau. Taigi skirtingomis aplinkybmis pasireikia lyi skirtumai. Vyrai daniau buvo link rizikuoti gyvybe gelbdami ydus, paaukoti inkst, bti Taikos korpuso savanoriais (Becker ir Eagly, 2004). I ties, teigia Darrenas George ir jo bendradarbiai (1998), moterys draugo ar draugs problemas reaguoja su didesne empatija ir daugiau laiko skiria pagalbai.
Religiniai sitikinimai
Naci povandeniniai laivai 1943 metais skandino sjunginink laivus greiiau nei ie stat naujus. I Niujorko uosto iplauk desantinis laivas Doresteris" su 902 vyrais ir pasuko Grenlandijos link (Elliott, 1989; Kurzman, 2004; Parachin, 1992). Tarp gulos nari buvo keturi kapelionai: metodist pastorius George Foxas, rabinas Alexanderis Goode, katalik kunigas Johnas Washingtonas ir reformat pastorius Clarkas Polingas. Vis j nerimaudami lauk namikiai. Likus madaug 150 myli iki tikslo, Doresteris" pateko naci povandeninio laivo U-456" akirat. Kai Dorester" pataik torpeda, jis m sksti. Teko skubiai evakuotis. Kadangi nutrko elektros tiekimas, lydintys laivai, nieko neinodami apie tragedij, plauk tamsoje. Laive sivyravo chaosas, nes panikos apimti vyrai puol i trium be gelbjimosi liemeni ir oko perpildytas gelbjimosi valtis. Pakil staiai pasvirus den, keturi dvasininkai m kreipti mones prie gelbjimo vali. Jie atidar des su gelbjimo liemenmis ir m jas dalyti, kantriai kalbindami jreivius. Kai mimanas Johnas Mahoney pasuko atgal trium pasiimti pirtini, rabinas Goode jam pasak: Nesirpink. A turiu dvi poras". Tik vliau Mahoney suprato, kad rabinas neturjo antros poros, jis atidav savsias. Atsidrs lediniame, tepaluotame vandenyje, Williamas Bednaras igirdo, kaip dvasininkai meldiasi, praydami suteikti drsos, ir surado savyje jg pasiekti plaust. Dar tebebdamas ant denio, Frady Clarkas su pagarbia baime stebjo, kaip dvasininkai teikia paskutin gelbjimosi liemen ir galiausiai atiduoda savsias. oks vanden ir atsigrs atgal, Clarkas pamat neumirtam regin: keturi dvasininkai stovjo denyje susikabin ran-
526
SANTYKIAI
Religija yra filantropijos motina."

Frank Emerson Andrews, Attitudes Toward Giving, 1953
(Poiriai davim")
komis ir meldsi lotyn, hebraj ir angl kalbomis. Kiti vyrai netvarkingu briu prisijung, kai Doresteris" jau grimzdo jr. Tai buvo nuostabiausia, k kada nors maiau ar tikiuosi pamatyti", - sak Johnas Laddas, vienas i 230 isigelbjusij. Ar dvasinink didvyrikumas reikia, kad tikjimas ugdo drs ir jautrum? Daugumoje pagalbos tyrim buvo nagrinjami spontaniki veiksmai. Nedidel nelaim sukelia tik iek tiek didesn tikini moni atsakomyb (Trimble, 1993). Mokslininkai dabar tyrinja ir planuot pagalb - pavyzdiui, nuolatin savanorikai teikiam pagalb sergantiesiems AIDS, vyresniuosij broli" ir vyresnij seser" popamokin pagalb jaunesniems moksleiviams, student miesteli paslaug tarnyb. Kai smoningai nusprendiama teikti ilgalaik pagalb, religiniai sitikinimai leidia geriau spti, ko galima tiktis i pagalb silaniojo. Remdamiesi savanorysts, pavyzdiui, pagalbos AIDS pacientams, analize, Markas Snyderis, Allenas Omoto ir Gil Clary (Clary ir Snyder, 1993, 1995; Clary ir kiti, 1998, 1999) iskyr eis motyvus. Kai kurie j susij su atpildo tikimybe - kai norima prisijungti prie grups, bti vertintam, praplsti darbo perspektyvas, sumainti kalts jausm, gyti gdi ar sustiprinti savivert. Kiti motyvai susij su religinmis ar bendramogikomis vertybmis bei rpesiu kitais monmis. Student ir visuomens tyrim metu turintys religini sitikinim teig savanorikai pagalbai (pavyzdiui, dirbdami repetitoriais, dalyvaudami gelbjimo komandose ir kampanijose u socialin teisingum) skiri daugiau valand nei netikintys mons (Benson ir kiti, 1980; Hansen ir kiti, 1995; Penner, 2002). Amerikieiai, kuriuos Gallupo tyrjai priskyr stipriai sipareigojusij" kategorijai, savanorikam darbui skyr vidutinikai dvi valandas per savait, o nesipareigojs" apklaus dalyvis neskyr n trupuio laiko (Winseman, 2005). Vlesnje Gallupo apklausoje (Colasanto, 1989) paaikjo, kad savanorikai labdar ir socialines paslaugas teik 28 procentai t, kurie religij laik nelabai svarbiu dalyku" gyvenime, ir 50 procent t, kurie religij laik labai svarbiu dalyku". Kitos Gallupo apklausos duomenimis, 37 procentai lankanij banyi kart per metus arba reiau ir 76 procentai lankanij kiekvien savait susimsto apie pareig vargams" (Wuthnow, 1994). Samo Levensono smojus - prireikus duoti, kai kurie mons sustoja ties nieko nedavimo riba" - retai gali bti taikomas banyios ir sinagogos nariams. Gallupo apklausos atskleid, kad banyios ar sinagogos nelankantys amerikieiai teig labdarai skiriantys 1,1 procento savo pajam (Hodgkinson ir kiti, 1990). Reguliariai lankantieji banyi buvo pustreio karto dosnesni. ie 24 procentai gyventoj skyr 48 procentus vis surenkam auk. Kiti trys ketvirtadaliai amerikiei ne likusi dal. 1990 ir 1992 met Gallupo ir 2001 met Nepriklausomo sektoriaus apklaus duomenys patvirtino koreliacij tarp religini sitikinim ir filantropijos (Hodgkinson ir Weitzman, 1990, 1992).
527
Ar religini sitikinim ssajos su planuota pagalba pasireikia ir kitokioje visuomenini organizacij veikloje? Robertas Putnamas (2000) ianalizavo 22 organizacijas, tarp j - klub pagal pomgius, profesini asociacij, savipagalbos grupi ir paslaugas teikiani klub nacionalins apklausos duomenis. Btent priklausymas religinms grupms, - rao jis, - yra labiausiai susijs su kitomis pilietinio aktyvumo formos, tokiomis kaip dalyvavimas rinkimuose, teismo prisiekusij darbe, bendruomens projektuose, kaimynko bendrabvio reikaluose ir labdaringoje veikloje" (p. 67).
APIBENDRINIMAS Kas skatina padti?

t Prieingai nei situacijos bei nuotaika, asmenybs savybs tik i dalies nulemia paslaugum Taiau nauji duomenys rodo, kad vieni mons yra paslaugesni u kitus, ir kad asmenybs ar lyties poveikis gali priklausyti nuo situacijos. Religiniai [sitikinimai leidia prognozuoti altruizm pasireikiant ilgalaike savanorika veikla ir dalyvavimu labdaros akcijose.
Kaip sustiprinti paslaugum?

Ar galime veiksnius, slopinanius paslaugum pakeisti j skatinaniais? O gal galima imokyti paslaugumo pasitelkus socializacij?
Mes, socialini moksl atstovai, siekiame suprasti moni elges ir iekoti bd jam tobulinti. Kaip tyrim rezultatus panaudoti paslaugumui stiprinti? Vienas i bd skatinti altruizm - pakeisti j slopinanius veiksnius. Jei skubantys ir savo mintyse paskend mons maiau link padti, ar galime sugalvoti bdus, kurie skatint juos sultinti temp ir atkreipti dmes tai, kas vyksta alia? Jei kit moni buvimas maina atsakomybs pojt, kaip galime j padidinti?
Maiau neapibrtumo, daugiau atsakomybs

Jei Latan ir Darley sprendim medis (r. 12.5 pav.) nurodo dilem, su kuria susiduria stebintieji, galbt padjus monms teisingai interpretuoti vyk ir imtis atsakomybs, jie tapt aktyvesni. Leonardas Bickmanas ir jo bendradarbiai (1975, 1977, 1979) patikrino i prielaid, atlikdami sek eksperiment, kuri esm - reikalavimas praneti apie nusikaltim. Atliekant eksperiment, prekybos centro ar knygyno pirkjai tapdavo preki vagysts liudininkais. Kai kurie pirkjai mat uraus, raginanius atkreipti dmes preki vagystes ir informuojanius, kaip apie jas praneti, taiau i ura poveikis buvo nedidelis. Kiti liudininkai girdjo praeivio interpretacij: Pairk j. Ji vagia. Ji sidjo prek savo rankin." (Paskui praeivis pasi-
528
SANTYKIAI
traukdavo iekoti savo vaiko.) Treti igirsdavo j priduriant: Mes matme. Turtume praneti. Tai ms pareiga". Abu ie komentarai paskatindavo praneti apie nusikaltim. Jau nebeabejojama asmenins takos galia. Robertas Fossas (1978) apklaus kelis imtus kraujo donor ir pastebjo, kad naujokai, prieingai nei veteranai, daniausiai ateidavo duoti kraujo kieno nors pakviesti. Leonardas Jasonas ir jo bendradarbiai (1984) patvirtino, kad draug paskatinimas duoti kraujo kur kas veiksmingesnis nei plakatai ir skelbimai iniasklaidoje. Neodiniai raginimai taip pat gali bti veiksmingi, jei jie suasmeninami. Markas Snyderis ir jo bendradarbiai (1974; Omoto ir Snyder, 2002) pastebjo, kad stabdantieji pakeleivingas mainas sulaukdavo dvigubai daugiau pasilym pavti, jei irdavo vairuotojams tiesiai akis, ir kad dauguma savanori pagalbinink AIDS pacientams i veikl sitrauk kieno nors paveikti asmenikai. Suasmeninimas padeda mogui pasijusti maiau anonimiku ir labiau atsakingu. Tai inojo pinigus i mans ikaulijs sukius. Henry Solomonas ir Linda Solomon (1978; Solomon ir kiti, 1981) tyrinjo anonimikumo sumainimo bdus. Jie pastebjo, kad prisistat vienas kitam - pasak pavard, ami ir t. t. - mons daniau paddavo ligotam asmeniui nei anoniminiai stebtojai. Panaiai, kai eksperimentuotoja sutikdavo kitos pirkjos vilgsn ir iltai jai nusiypsodavo prie eidama lift, pastaroji greiiau nei kitos silydavosi padti, jei eksperimentuotoja itardavo: Po galais. Palikau savo akinius. Ar kas nors gali man pasakyti, kuriame aukte prekiaujama skiais?" Netgi po trivialaus pokalbio (Atleiskite, ar js ne Suzie Spear sesuo?" Ne") ukalbintoji vliau bdavo kur kas paslaugesn. Paslaugumas taip pat stiprja, kai yra tikimyb ir vl susitikti su nukentjusiuoju bei kitais liudininkais. Naudodami laboratorijos vidaus telefon, Jody Gotlieb ir Charlesas Carveris (1980) privert Majamio universiteto studentus patikti, kad jie aptarinja universiteto gyvenimo problemas su kitais studentais. (I ties kit diskusijos dalyvi balsai buvo rayti magnetofono juostel.) Kai tariam diskusijos dalyv itiko dusulio priepuolis ir ji auksi pagalbos, jai nedelsdami padjo tie, kurie tikjosi, jog netrukus diskusijos dalyviai susitiks akis ak. Trumpai tariant, viskas, kas suasmenina stebtoj - asmeninis praymas, aki kontaktas, prisistatymas, tikjimasis, jog teks bendrauti - didina nor padti. Asmeninis traktavimas veria stebtojus geriau suvokti save ir labiau priartti prie altruistini ideal. Prisiminkite i ankstesni skyri, kad suadinus savimon, nuostatos ir veiksmai nuosekliau sutampa tiek k nors darant prie veidrod, tiek ir prie televizijos kamer. Ir prieingai, nuasmeninti" mons jauia maesn atsakomyb. Tad savimon skatinanios aplinkybs kortels su pavardmis, inojimas, kad jus stebi ir vertina, netrikdanti tyla taip pat turt skatinti paslaugum. Tai patvirtino Shelley Duval, Virginia Duval ir Robertas Neely (1979). Prie suteikdami galimyb Piet Kaliforni-
529
jos universiteto merginoms paaukoti laiko ir pinig vargstantiems monms, tyrjai parod j atvaizdus televizoriaus ekrane arba pateik eksperimento dalyvms upildyti biografinio pobdio klausimynus. Merginos, kuri savimon buvo suadinta, aukojo daugiau. Panaiai ir pstieji, kuriuos kakas tik k nufotografavo, daniau paddavo kitam psiajam surinkti ikritusius popierius (Hoover ir kiti, 1983). mons, kuri savimon suadinta, daniau gyvendina savo idealus.
Kalts jausmas ir rpinimasis savo vaizdiu

Jau anksiau pastebjome, kad jauiantys kalt mons stengiasi j sumainti ir susigrinti savivert. Tad gal gilindami moni suvokim apie nusiengimus galime sustiprinti j nor padti? itok klausim kl Richardo Katzevo (1978) vadovaujama Rydo koledo mokslinink grup. Tad kai Portlendo meno muziejaus lankytojai nepaklusdavo uraui Praau neliesti", eksperimentuotojas juos subardavo: Praome neliesti eksponat. Jei visi juos lies, eksponatai susigadins". Panaiai, kai Portlendo zoologijos sodo lankytojai erdavo mekas, tyrjai kai kuriems j padarydavo pastab: Neerkite vri. Argi neinote, kad galite jiems pakenkti?" Abiem atvejais 58 procentai kaltais pasijutusi sudraustj netrukus pasisilydavo padti kitam eksperimentuotojui, kuriam netyia" kas nors ikrisdavo. ioje situacijoje paddavo tik vienas tredalis nesudrausmint lankytoj. Kalt jauiantis mogus - paslaugus mogus. mons taip pat rpinasi savo vaizdiu. Kai Robertas Cialdinis ir jo kolegos (1978) papra Arizonos valstijos student palydti zoologijos sod vaikus nusikaltlius, tai sutiko padaryti tik 32 procentai. Kiti studentai buvo paprayti kur kas daugiau - sipareigoti dvejus metus bti nusikaltusi vaik konsultantais. Sulauks atsisakymo padti - utrenkt prie nos dur", - praantysis pateik kit praym - palydti vaikus zoologijos sod: Na, jei nenorite ito, tai gal padarytumte bent tiek?" Pritaikius metod, padti sutiko dvigubai daugiau - 56 procentai. Cialdinis ir Davidas Schroederis (1976) silo dar vien praktik bd suadinti rpinimsi savivaizdiu: papraykite tokios maos aukos, kad sunku bt atsisakyti nepasijutus yktuoliu. Tai jie suprato, susidr su visuomeninio judjimo Jungtinis kelias" agitatore. Kai agitator pra Cialdinio paaukoti j organizacijos veiklai, is dels tol, kol agitator neitar magikos formuls, sugriovusios visus kontrargumentus: Net ir vienas centas bus naudingas". Mane subtiliai prikalbino, - prisimin Cialdinis. - Ir ms bendravimui buvo bdinga dar viena domi savyb. Kai nustojau kosti (a i ties uspringau, bandydamas atsisakyti), daviau ne vien cent, kur minjo agitator, bet toki sum, kuri paprastai duodu teistiems labdaros rinkjams. Ji man padkojo, nekaltai nusiypsojo ir nukeliavo toliau." Ar Cialdinio reakcija nebdinga? Kad tai isiaikint, jis ir Schroederis papra auk rinkj kreiptis priemiesio gyventojus. Kai agentas sakyda-
utrenkt prie nos dur metodas (door-in-the-face technique) Nuolaidos gavimo strategija. Kai kas nors i pradi atsisako patenkinti didel praym (utrenkia duris prie nos), praantis pareikia labiau pagrst pageidavim
530
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
vo: A renku pinigus Amerikos vio draugijai", 29 procentai gyventoj vidutinikai paaukodavo po 1,44 dolerio. Kai agentas pridurdavo: Net ir vienas centas bus naudingas", - 50 procent gyventoj vidutinikai paaukodavo po 1,54 dolerio. Pakartojs eksperiment, Jamesas Weyantas (1984) gavo panaius rezultatus: fraz net ir vienas centas bus naudingas" aukojanij skaii padidino nuo 39 iki 57 procent. O kai Amerikos vio draugija patu kreipsi 6000 moni praydama paaukoti, tie, kuri buvo praoma ma sum, aukojo noriau nei tie, kuri buvo praoma didesni sum - ir i j vidutinikai buvo surinkta ne maiau (Weyant ir Smith, 1987). Kreipiantis ankstesnius aukotojus, didesnius protingus pageidavimus bna atsakoma didesnmis aukomis (Doob ir McLaughlin, 1989). Taiau einant namus rinkti auk daugiau surenkama, kai praoma maesni auk, kuri neduoti nepatogu, o ir savo kaip altruisto vaizd galima isaugoti. Pavadinus mog paslaugiu taip pat gerinamas jo kaip nesavanaudio savivaizdis. Kai Konektikuto valstijos moterys aukojo labdarai, Robertas Krautas kai kurioms j sak: Js esate dosni". Po dviej savaii ios moterys noriau nei nepavadintos dosniomis aukojo kitai labdaringai organizacijai.
Altruizmo socializavimas
Jei altruizmo galima imokti, kaip galtume j socializuoti? Yra penki bdai (r. 12.11 pav.).
Moralinio sitraukimo ugdymas

yd gelbtojus nacistinje Europoje, Amerikos judjimo prie vergij lyderius ir gydytojus misionierius siejo maiausiai vienas bendras bruoas: savo rat, kuriame galiojo j moralins vertybs bei teisingumo taisykls, jie traukdavo kitokius negu jie mones. Juos galima vadinti moraliai traukianiais. Apie tai byloja viena gelbtoja, kuri apsimet esanti nia, siek-
12.11 PAVEIKSLAS Praktiniai paslaugumo skatinimo bdai Kaip galime skatinti paslaugum?
i
Paslaugum varani prieasi panaikinimas i 1 Neapibrtumo mainimas ir a t s a k o m y b s didinimas 1 Kalts j a u s m o adinimas, skatinimas rpintis savo [vaizdi 1 Moralinio sitraukimo mokymas 1 Altruizmo modeliavimas Altruizmo
socializavimas
1
ini apie altruizm gijimas
Praktinis mokymas
Paslaugumo priskyrimas altruizmui
531
dama apsaugoti ni pasislpusi yd - itaip traukdama netrukus gimsiant kdik savo asmenin tapatumo rat (Fogelman, 1994). Moralin atskirtis - tam tikr moni (ir gyvn) istmimas i savojo moralinio rpesio rato - veikia prieingai. Moralin atskirtis pateisina visokeriop skriaud, pradedant diskriminavimu ir baigiant genocidu (Opotow, 1990; Staub, spaudoje; Tyler ir Lind, 1990). T, kuriuos mes laikome nevertais, taip pat gyvn, kurie yra u ms rpesio rato, inaudojimas arba iaurus elgesys su jais tampa priimtini, netgi tinkami. Naciai paalino ydus i savo moralins bendruomens. Bet kuris mogus, prisidedantis prie pavergimo, mirties bri ar kankinim, praktikuoja panai atskirt. Moraliniu atskyrimu sunkiau kaltinti tuos, kurie savo rpest, dmes ir finansin param skiria saviems monms" (pavyzdiui, vaikui), taiau atsiriboja nuo kit. Tai paaikina ir visuomens empatijos nebuvim karo atnetiems nuostoliams. uv kare paprastai yra ms uvusieji". Pavyzdiui, dauguma amerikiei ino, kad Vietnamo kare uvo apie 58 000 Amerikos piliei (visos 58 248 pavards raytos Vietnamo karo memoriale). Taiau nedaug amerikiei ino, kad iame kare uvo ir apie 2 milijonus vietnamiei. Irako karo metu amerikiei kareivi mirtys kelia daug didesn susirpinim negu informacija apie irakieius, kuri va kelet kart daugiau. Todl pirmasis ingsnis altruizmo socializavimo link yra atsivelgimas alikum vidinei grupei, skatinant palankum giminaiiams bei savo geniai, pleiant rat moni, kuri gerov mums turt rpti. Danielis Batsonas (1983) atkreipia dmes religin praktik. Religijos ipleia giminysts svokos turin, ragindamos brolikai ir seserikai" mylti visus Dievo vaikus", nes visi esame viena eima". Jei visi esame vienos eimos nariai, kiekvienas gali turti mums moralini pretenzij. Riba tarp ms" ir , j " isitrina. Taip pat naudinga raginti privilegijuotus mones pasijusti kito kailyje (Batson ir kiti, 2003). Kad su kitais elgtumeis taip, kaip nortum, kad jie elgtsi su tavimi", reikia perimti kito mogaus poir.
moralin atskirtis (moral exclusion) Nuostata, kad tam tikri mons ar grups yra u ribos, kur galioja asmenins moralins vertybs ir teisingumo taisykls. Moralinis [traukimas reikia, kad kiti mons yra traukiami savj moralinio rpesio rat.
monij mes laikome savo eima." Pasaulio religij parlamentas, Towards a Global Ethic, 1993 (Pasaulins etikos link")
Altruizmo modeliavimas
Anksiau atkreipme dmes, kad matydami, kaip kiti nekreipia dmesio, ir patys neskubame padti. Tie, kuriuos augino ypa grietai baudiantys tvai - dauguma nepilnamei teiss paeidj ir nepataisom nusikaltli, turi kur kas maiau empatijos bei rpestingumo kit atvilgiu. Matydami kitus padedant arba apie tai perskait, tampame paslaugesni. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) pastebjo, jog geriau ne vieinti nesuvaldomo mokesi vengimo, iuklinimo ir paaugli girtavimo atvejus, o pabrti ir kaip norm apibrti visuotin moni smoningum, varos laikymsi bei abstinencij. Vieno eksperimento metu jie papra Suakmenjusi medi nacionalinio parko lankytoj neliesti ant tak gulinios suakmenjusios medienos. Kai kuriems taip pat buvo pasakyta: Ankstesni lankytojai pasiimdavo suakmenjusi medi ak". Kiti, kuriems buvo pa-
532
SANTYKIAI
Vaikai gali imokti altruizmo, draugikumo ir susitvardymo irdami televizijos laidas, pateikianias tokio elgesio pavyzdius." Nacionalinis psichikos sveikatos institutas, Television and Behavior, 1982 (Televizija ir elgsena")
sakyta, jog ankstesni lankytojai nieko neliet", nes norjo, kad parkas bt isaugotas, kur kas reiau pasiimdavo ant tako gulinius eksponatus. Galbt ir dosnum galima iugdyti, paprasiausiai mokesi formas traukiant papildom eilut, kurioje reikt nurodyti - ir itaip bt galima apie jas suinoti - kiek procent metini pajam sudaro paaukotos sumos (Ayres ir Nalebuff, 2003). mons kartais aptarinja arbatpinigi dyd, kur aikiai apibria atitinkamos taisykls, taiau neino, koki savo pajam dal skyr labdarai. Kokia didel pavyzdio galia, tikinamai rod Europos krikioni eimos, rizikavusios savo gyvybe XX a. ketvirtajame-penktajame deimtmeiuose gelbdamos ydus, bei etojo deimtmeio piliei teisi judjimo aktyvistai. Abiem atvejais i iskirtini altruist santykiai su bent vienu i tv buvo ilti ir artimi, is tvas taip pat buvo tvirtas moralistas" arba pasivents humanistiniams tikslams (London, 1970; Oliner ir Oliner, 1988; Rosenhan, 1970). J eimos, draugai ir banyia imok padti ir rpintis kitais. i orientacija prosocialias vertybes" padjo jiems traukti savo rpesio zon kitus mones ir jaustis atsakingiems u kit moni gerov, pastebi Ervinas Staubas (1989, 1991, 1992). Staubas (1999) prisimena: bdamas yd kilms vaikas, Budapete a igyvenau holokaust ir nacistins Vokietijos bei jos sjunginink vykdom daugumos Europos yd naikinim. Mane igelbjo krikion moteris, kuri daug kart rizikavo gyvybe, kad padt man bei ms eimai, ir Raoulis Wallenbergas, vedas, atvyks Budapet ir, apsiginklavs drsa, imintimi ir visiku pasiventimu, igelbjs deimi tkstani yd, kuri lauk duj kameros, gyvybes. ie du didvyriai nebuvo pasyvs stebtojai, ir mano darbas - tai bdas netapti tokiu." (r. Atkreipkime dmes. yd gelbtoj poelgiai ir nuostatos.") Ar per televizij rodomi teigiami pavyzdiai skatina paslaugum panaiai kaip agresyvi scen vaizdavimas skatina agresyvum? I ties prosocials per televizij rodomi pavyzdiai turi netgi didesn tak nei asocials. Susan Hearold (1986) statistikai sujung 108 prosociali program palyginimus su neutraliomis. Ji pastebjo, kad vidutinikai irovas, irdamas prosocialias, o ne neutralias programas, bdavo [bent jau laikinai] perkeltas nuo 50-osios iki 74-osios prosocialios elgsenos - daniausiai altruizmo - procentils." Vieno tokio tyrimo metu mokslininks Lynette Friedrich ir Aletha Stein (1973; Stein ir Friedrich, 1972) keturias savaites kasdien rod ikimokyklinio amiaus vaikams televizijos serialo Pono Roderso kaimynai" epizodus, kurie buvo traukti j ugdymo program. (Serialo Pono Roderso kaimynai" tikslas - skatinti vaik socialin ir emocin raid.) Per t laik vaikai i emesnio isilavinimo eim tapo atidesni, paslaugesni ir aikiau reik savo jausmus. Vliau atlikus tyrim paaikjo, kad tie darelinukai, kurie irjo keturias Pono Roderso" serijas, ir atlikdami testo uduotis, ir aisda-
12 skyrius. PAGALBA
533
atkreipkime dmes
yd gelbtoj poelgiai ir nuostatos

Gris, kaip ir blogis, neatsiranda vienu ypu. yd gelbtojai neydai danai praddavo nuo nedidelio sipareigojimo - dien ar dvi k nors paslpti. eng vien ingsn, jie pasijusdavo es kitokie - mons, kurie teikia pagalb. Tada jie sijungdavo intensyviau. ms valdyti i yd savinink konfiskuot fabrik Oskaras Schindleris pradjo nuo smulki paslaug savo darbininkams ydams, kurie jam udirbo gra peln Palaipsniui jis m vis labiau rizikuoti, kad juos apgint. Schindleris gavo leidim greta fabriko kurti darbinink bendrabuius. Jis igelbjo atskirtas eimas ir vl krv suved artimuosius. Kai m artintis rusai, Schindleris igelbjo apie 1200 yd, savo gimtajame mieste steigdamas fiktyv fabrik ir darbindamas jame daugel kvalifikuot darbinink". Kiti, tokie kaip Raoulis VVallenbergas, pradjo nuo to, kad atsiliep asmenin pagalbos praym ir baig daugel kart rizikuodami savo gyvybe. VVallenbergas tapo vedijos ambasadoriumi Vengrijoje, kur igelbjo deimtis tkstani yd, apsaugodamas juos nuo sunaikinimo Auvico koncentracijos stovykloje. Vienas i gavusi j igelbjusius asmens dokumentus buvo eiametis Ervinas Staubas, dabar Masaiusetso universiteto socialins psichologijos specialistas, kurio patyrimas paMiunchenas. 1948. Oskaras Schindleris su keletu per Antrj pasaulin kar jo igelbt yd. altinis: Rappoport ir Kren, 1993. skatino j pavsti savo gyvenim tam, kad suprast, kodl vieni mons kuria blog, kiti pasyviai stebi, o treti padeda.
mi su llmis ireikdavo j prosocial turin (Friedrich ir Stein, 1975; taip pat Coates ir kiti, 1976).
Praktinis mokymasis
Ervinas Staubas (2005) parod, kad kaip negatyvus elgesys formuoja negatyvias nuostatas, taip ir pagalba didina jos tikimyb ateityje. Vaikai ir suaugusieji mokosi veikdami. Staubas ir jo studentai atliko kelet tyrim su dvylikameiais vaikais. Paaikjo, kad vaikai, paskatinti pagaminti aisliuk ligoninje gulintiems vaikams ar meno mokytojai, tapo paslaugesni. Taip atsitiko ir su tais vaikais, kurie jaunesniuosius mok dlioti dliones ar naudotis pirmosios pagalbos priemonmis. Staubas pastebi, kad vaikai isiugdo su paslaugumu susijusias vertybes, sitikinimus ir gdius. Pagalbos teikimas padeda jiems patenkinti teigiamo savivaizdio poreikius. Platesniu mastu paslaugumo mokymas" ir savanorikos veiklos programos, trauktos mokykl programas, didina tiki-
534
myb, kad suaug jie bus visuomenikesni, aktyvesni, socialiai atsakingi ir lyderiaujantys (Andersen, 1998; Putnam, 2000). Nuostatos yra elgesio padarinys. Pagalbos teikimas stiprina supratim, kad esi rpestingas ir paslaugus, o tai savo ruotu skatina bti paslaugiu.
Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams

per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidins motyvacijos slopinimas, paperkant mones, kad jie daryt tai, k jau ir taip daro; tada jie savo veiksmus gali laikyti iorikai kontroliuojamais, o ne savaime patraukliais.
Kitas altruizmo socializacijos bdas pagrstas tuo, kas 4 skyriuje buvo pavadinta per didelio pateisinimo efektu: kai veiksmo pateisinimas yra labiau nei pakankamas, mogus veiksm gali priskirti iorinei paskatai, o ne vidiniam motyvui. Tad atlygindami monms u tai, k jie jau ir taip daro, slopiname j vidin motyvacij. princip galime suformuluoti ir teigiamai: esant tik pakankamam motyvui gerai dirbti (kai tai manoma, atpratindami mones nuo papirkinjim ir grasinim), galime juos skatinti taip pat elgtis savo pai iniciatyva. Danielis Batsonas ir jo bendradarbiai (1978, 1979) pritaik per didelio pateisinimo efekt. Keletas eksperiment, kuriuose dalyvavo Kanzaso universiteto studentai, patvirtino, kad daniausiai altruistikais pasijuntama sutikus padti u ai, arba kai nebdavo jauiamas socialinis spaudimas. Jei u paslaug buvo silomas atlygis arba jei bdavo jauiamas socialinis spaudimas, padjusieji nesijaut es altruistai. Kito eksperimento metu mokslininkai tikino studentus, kad padti juos privert j klusnumas (Manau, jog tiesiog neturime i ko rinktis") arba uuojauta (iam vyrukui i ties reikia padti"). Vliau, paprayti savanorikai pagelbti vietinei paslaug agentrai, sutiko 25 procentai student, tikjusi, jog ankstesnis j paslaugumas buvo paprasiausias klusnumas, ir 60 procent t, kurie buvo paskatinti laikyti save ujauianiais. Kokia ivada perasi? Kai mons savs klausia, kodl a padedu", geriausia, jei aplinkybs leidia jiems atsakyti: Todl, kad pagalba buvo reikalinga, o a esu dmesingas, dosnus ir paslaugus mogus". Nors atpildas, atlikdamas kontroliuojanio papirkimo funkcij, slopina vidin motyvacij, komplimentas, kurio nesitikima, gali paskatinti mones pasijusti kompetentingais ir vertingais. Jei student Do bus kreipiamasi odiais: Jei nustosi bijoti ir duosi kraujo, ms draugija gaus priz u tai, kad daugiausia paaukojo kraujo", jis nelabai nors savo donoryst susieti su altruizmu. Jei Doslin bus pamaloninta odiais: Nuostabu, kad bdama tokia uimta nusprendei surasti valandl ir duoti kraujo", ji tikriausiai susikurs savs kaip altruists savivaizd ir kit kart vl dalyvaus akcijoje (Piliavin ir kiti, 1982; Thomas ir Batson, 1981; Thomas ir kiti, 1981). Siekiant daugiau moni nuteikti pagalbai tokiose situacijose, kuriose daniausiai nepadedama, pravartu suadinti pareigos jausm, kuris skatint paslaugum. Delia Cioffi ir Randy Garneris (1998) pastebjo, kad madaug tik 5 procentai student, elektroniniu patu gav praneimus apie po savaits student miestelyje vyksiani kraujo donorysts kampanij, dav kraujo. Ki-
535
tos student grups tyrjai papra, kad jei jie mano, jog galbt duos kraujo", inut atsakyt taip". Taip" atsak 29 procentai, kraujo dav - 8 procentai. O treioji grup buvo paprayta atsakyti ne", jei jie neketina dalyvauti akcijoje. Neatsiliep 71 procentas tiriamj, leisdami suprasti, kad galbt duosi kraujo. sivaizduokite, jog priklausate iai treiai grupei. Ar js nusprstumte neatsakyti odeliu ne", kadangi jauiats es dmesingi ir, tiktina, duosite kraujo? Ir galbt dl ios prieasties jus bt lengviau patraukti plakatais bei agitaciniais lapeliais? Matyt, btent itaip ir atsitiko, nes 12 procent ios grups student - net dvigubai daugiau nei prasta - atjo duoti kraujo. Tikjimas moni paslaugumu tikriausiai turjo takos, kai Vroclavo (Lenkija) gatvse Dariuszas Dolinskis (2000) stabd praeivius klausdamas, kaip nueiti nesam Zubrickio gatv arba kaip surasti neskaitom adres. Visi sustabdytieji neskmingai band padti. I j du tredaliai (dvigubai daugiau nei likusij) pagelbjo kitam mogui, kai is madaug u 100 metr papraydavo penket minui pasaugoti sunk krep arba dvirat.
ini apie altruizm {gijimas

Mokslininkai surado dar vien bd altruizmui stiprinti, ir jis taps maloniu baigiamuoju io skyriaus akcentu. Kai kurie specialistai nerimauja, kad socialins psichologijos inios gali pakeisti moni elgsen, ir itaip tapti nevalidios (Gergen, 1982). Ar inojimas, kas slopina altruizm, sumains j skatinani veiksni taka? Kartais toks informavimas" yra ne problema, o tikslas. Arthuro Beamano ir jo bendradarbi (1978) atlikti eksperimentai su Montanos universiteto studentais parod, jog suprat, kodl kit akivaizdoje maja noras padti, mons ima keistis teigiama - paslaugumo - linkme. Kai kuriems studentams per paskait mokslininkai paaikino, kaip liudinink neveiklumas gali paveikti nelaimingo vykio interpretavim ir atsakomybs jausm. Kiti studentai iklaus arba kit paskait, arba neiklaus jokios. Po dviej savaii kito eksperimento, atlikto kitoje vietoje dalyviai (kartu su niekaip nereaguojaniu eksperimentuotojo padjju) turjo eiti arba pro pargriuvus, arba pro dviraio prispaust mog. Padti sustojo tik ketvirtadalis t, kurie nebuvo girdj jokios paskaitos, ir dvigubai daugiau informuotj". Perskait skyri js turbt irgi kai kuo pasikeitte. O gal inojimas, kas veikia reakcijas, nekeiia js nuostat ir poelgi?
APIBENDRINIMAS Kaip sustiprinti paslaugum?

Moksliniai duomenys pera ivad kad paslaugum galima stiprinti trimis bdais. Pirma, galime keisti veiksnius, slopinanius paslaugum ir galime pasistengti sumainti nelaimingo vykio neapibrtum apeliuodami [ mog asmenikai bei stiprindami atsakomybs jausm.
536
SANTYKIAI
Antra, galime taikyti nuobaudas ar utrenkt prie nos dur" metod, kad priverstume pajusti kalt ar susirpinti savivaizdiu.
Treia, galime mokyti altruizmo.- Televizijos laidose vaizduojam prosociali pavyzdi tyrimas byloja apie iniasklaidos gali mokant teigiamos elgsenos. Matydami, kaip suaugusieji padeda vieni kitiems, vaikai patys bna link atitnkamai elgtis. Jei norime iugdyti monse altruizm privalome prisiminti per didelio pateisinimo efekt: priverstinai darant ger darb meil jam sumaja. Jei monms pateikiame pakankam motyv apsisprsti padaryti ger darb jie savo poelg aikins savo altruizmu ir todl bus labiau link padti. gij ini apie altruizm - kaip js dabar - mons taip pat gali geriau suprasti ir tinkamiau reaguoti kit poreikius.
Post scriptum: socialins psichologijos ini taikymas gyvenime

Tie i ms, kurie tiria, dsto ir rao apie socialin psichologij, tai daro tikdami, jog is darbas yra svarbus, kad nagrinja monijai svarbius reikinius. Tad studijuodami socialin psichologij galime praplsti savo mstym ir gyventi bei veikti geriau suvokdami aplink ir jautriau reaguodami kitus mones. Bent jau mes itaip manome. Tad mums bna labai malonu, kai esami ar buv studentai patvirtina ias ms prielaidas pasakojimais apie tai, kaip jie socialins psichologijos teorij susiejo su gyvenimu. Baigiant rayti paskutin pastraip, pas mane usuko buvusi student, iuo metu gyvenanti Vaingtone. Ji usimin, kad neseniai buvo atsidrusi psij sraute, plaukianiame pro be smons ant aligatvio gulint vyr. Prisiminiau socialins psichologijos kurs ir pasakojimus, kodl tokiose situacijose mons nepadeda. Tada pagalvojau: jei a taip pat praeisiu pro al, tai kas jam pads?" Moteris paskambino pagalbos telefonu ir kartu su nukentjusiuoju bei kitais prie jos prisijungusiais praeiviais lauk, kol atvyks pagalba.
on fliktai ir j sprendimas
Kas sukelia konflikt?

Socialins dilemos Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Mokslini tyrim ivada. Klaidingas suvokimas ir karas
Kaip pasiekti taik?

Kontaktas Mokslini tyrim ivada. Santykiai, kurie galjo bti Bendradarbiavimas Atkreipkime dmes. Kodl svarbu, kas nugals? Atkreipkime dmes. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Bendravimas Sutaikinimas
Post scriptum: asmens ir bendruomens teisi konfliktas
D
Jei norite taikos, siekite teisingumo." Popieius Paulius VI
konfliktas (conflict) Numanomas veiksm ar tiksl nesuderinamumas.
taika (peace) Mao prieikumo ir agresyvumo aplinkybs, kai pltojami abipusiai naudingi santykiai.
augelio ali lyderiai vairiausiomis kalbomis kalba vienodai, madaug itaip: Ms alies ketinimai visikai taiks. Taiau mes inome, jog yra kit ali, kurios savo naujais ginklais kelia mums grsm. Todl privalome apsiginti nuo galim ipuoli. itaip elgdamiesi mes apginsime savo gyvenimo bd ir isaugosime taik." (Richardson, 1960). Beveik kiekviena alis tvirtina, kad jai rpi tik taika, taiau nepasitikdama kitomis alimis ginkluojasi saugumo sumetimais. Dl to pasaulyje ginklams ir kariuomenei kasdien ileidiama 2 milijardai doleri, o tuo tarpu imtai milijon moni mirta dl blogos mitybos ir lig. itokio konflikto (numanomo veiksm ar tiksl nesuderinamumo) elementai panas visuose lygmenyse, nuo ginklavimosi varyb sukeliamo konflikto, religini grupuoi diskusij apie doktrin iki korporacij vadov nesutarim su darbininkais dl atlyginim ir iki eimynini vaid. Nesvarbu, ar j poiris teisingas, ar ne, konfliktuojantys mons jauia, kad vienai puse laimjus, kita - pralaims. Mes norime taikos ir saugumo." Mes taip pat, taiau js mums grasinate." Noriu, kad ijungtum muzik." O a noriu jos klausytis." Mes norime didesnio atlyginimo." Mes neturime galimybi jo padidinti." Kartais atsitinka, kad pralaimi visi. Pavyzdiui, JAV nacionalins ledo ritulio lygos aidjams ir klub savininkams nesusitarus dl didiausio galimo atlyginimo buvo atauktas 2005 met sezonas. Nekonfliktiki asmeniniai ar kolektyviniai santykiai bt nuobods. Konfliktas reikia aktyvum, sipareigojim ir prisiriim. Jei konfliktas suprantamas ir pripastamas, jis gali padti nutraukti inaudojim, atnaujinti ir pagerinti moni santykius. Vengiantys konflikt retai kada atkreipia dmes savo problemas ir jas isprendia, Taika, paia teigiamiausia prasme, yra daugiau nei atviro konflikto gniauimas, daugiau nei tempta, trapi, pavirin ramyb. Taika - krybingai valdomo konflikto rezultatas. Ji pasiekiama tada, kai alys suderina savo nuomoni skirtumus ir randa bendr vidurk. Mes pasiekme, kad bt padidinti atlyginimai. Js pasiekte, kad padidt pelnas. Dabar mes padedame vieni kitiems siekti organizacijos tiksl." Royce Anderson (2004) mano, kad taika - tai aplinkybs, kuriomis individai, eimos, grups, bendruomens ir (ar) tautos patiria maiau smurto ir harmoningai tarpusavyje bendrauja". iame skyriuje kalbsime apie konflikt ir sutaikinim, keldami klausimus, kokie veiksniai sukelia ir gilina konflikt, o kokie padeda palaikyti taik: Kokios socialins situacijos skatina konflikt? Kaip klaidingas suvokimas kursto konflikt? Ar kontaktai su prieika puse maina konflikt?
13 s k y r i u s . K O N F L I K T A I IR J S P R E N D I M A S
539
Kada bendradarbiavimas, bendravimas ir tarpininkavimas padeda susitaikyti?
Kas sukelia konflikt?

Socialini psichologini tyrim metu buvo nustatyti keli konflikto veiksniai. Stebina (ir kartu palengvina ms udavin) tai, kad ie veiksniai pasireikia visuose socialinio konflikto lygmenyse, neiskiriant nei tarptautini, nei grupini, nei asmenini konflikt.
Socialins dilemos
Kai kurios didiausi grsm monijos ateiiai kelianios problemos - branduolinis ginklas, pasaulinis klimato atilimas, gyventoj perteklius, gamtini itekli majimas - atsiranda tada, kai alys siekia savanaudik interes. Ironika, bet itaip jos kenkia paios sau. Brangs taros mainimo rengimai pareikalaut daug l. Be to, pati ms sukelta tara - trivialus dalykas." Daugelio argumentai panas, ir dl to oras bei vanduo yra uterti. Kai kuriose alyse, tv manymu, naudinga turti daug vaik, nes jie pads eimos kyje ir globos senatvje. Taiau kai daugiavaiki eim yra daug keliose kartose i eils, atsiranda kolektyvinis niokojimas dl gyventoj pertekliaus. Individualiai naudingas pasirinkimas nuskriaudia visuomen. Tad prie mus ikyla dilema: kaip asmeninius interesus suderinti su visuomens gerove? Siekdami iliustruoti ir panagrinti i problem, socialiniai psichologai atliko laboratorinius eksperimentus ir atskleid daugelio socialini konflikt esm. Socialiniai psichogai, tyrinjantys konflikt, patiria panai situaci kaip astronomai, - pastebjo konflikt tyrintojas Mortonas Deutschas (1999). - Mes negalime atlikti didelio masto socialini eksperiment, taiau galime nustatyti konceptualius panaum tarp didelio ir mao masto vyki, kaip astronomai nustat panaumus tarp planet ir Niutono obuolio. tai kodl laboratorini eksperiment aidimai gali pagilinti supratim apie kar, taik ir socialin teisingum." Panagrinkime du laboratorinius socialini spst eksperimentus: kalinio dilem ir bendr itekli tragedij.
socialiniai spstai (soiai trap) Situacija, kurioje konfliktuojanios puss, siekdamos asmenini interes, elgiasi abipusiai alingai. Pavyzdiai galt bti kalinio dilema ir bendr itekli tragedija.
Kalinio dilema
Viena dilema kyla i istorijos apie du tariamuosius, kuriuos atskirai tardo apygardos prokuroras (Rapoport, 1960). Jie nusikalto kartu, taiau apygardos prokuroro turimi kaliai leidia apkaltinti juos vykdius tik maesn nusikaltim. Tad jis sukuria situacijas, skatinanias kiekvien i j prisipainti asmenikai:
540
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
Jei kalinys A prisipains, o kalinys B - ne, apygardos prokuroras atleis A nuo bausms ir jo prisipainim panaudos apkaltinti B (ir atvirkiai, jei B prisipains, o A - ne). Jei prisipains abu, jiems bus skirta vidutinio grietumo bausm. Jei neprisipains n vienas, abu bus nubausti velniau.
13.1 paveiksle parodyta matrica, kurioje apibendrintos ios galimybs. Ar js, turdami tok pasirinkim, prisipaintumte, jei prie prisipaindami neturtumte galimybs pasikalbti su kitu kaltinamuoju? Siekdami sumainti galim bausm dauguma prisipaint, nepaisydami to, kad prisipain abu gaus grietesnes bausmes nei tuo atveju, kai abu neprisipaint. Atkreipkite dmes tai, kad, nepriklausomai nuo antrojo kaltinamojo sprendimo, kiekvienam i j yra geriau prisipainti. Jei antrasis irgi prisipasta, pirmasis gauna ne griet, o vidutinio grietumo bausm. Jei antras tariamasis neprisipasta, pirmasis paleidiamas laisv. Madaug 2000 tyrim (Dawes, 1991) dalyvav vairi universitet studentai susidr su kaltinamiesiems ikilusia btinybe rinktis prisipainti (pasitraukti) ar bendradarbiauti, tiesa, rizikuodami" ne laisve, o etonais, pinigais ar takais u studijuojam kurs. Kaip parodyta 13.2 paveiksle, priimdamas bet kur sprendim asmuo yra links pasitraukti (nes pasinaudoja kito mogaus bendradarbiavimu arba apsisaugo nuo inaudojimo). Taiau - ir ia ikyla klitis - nebendradarbiaudamos abi puss pasiekia blogesn rezultat nei pasitikdamos ir gaudamos naudos abi. i dilema danai atveda nemaloni padt, kai abi puss supranta, jog galt turti naudos, taiau nesugebdamos bendrauti ir nepasitikdamos viena kita, stringa" nebendradarbiavimo situacijoje.
Kaltinamasis A 13.1 PAVEIKSLAS Klasikin kalinio dilema Kiekviename langelyje skaiius vir [striains yra kaltinamojo A rezultatas. Jei abu kaltinamieji prisipains, abu bus nuteisti penkeriems metams. Jei n vienas neprisipains, kiekvienas bus nuteistas vieneriems metams. Jei prisipains tik vienas, jis bus paleistas mainais u rodymus, reikalingus kitam apkaltinti, o is bus nubaustas deimiai met. Jei btumte vienas i kaltinamj ir negaltumte bendrauti su kitu, ar prisipaintumte? Prisipasta itrauki 5 metai i 5 c/l* >n ro ra 2
"(0
^Neprisipasta radarbia 10 met
"d c o
CLCL
V)
5 metai 1 metai
Kaltinamasis B S > [q N 0 3 O. (0
m
n
Z< D 1 metai
541
Dalyvis A 1 reakcija (pasitraukti) 2 reakcija (bendradarbiauti)
13.2 PAVEIKSLAS Laboratorin kalinio dilemos versija
S S O D (0 i 2 -5 0 Q < 0 >
> t(D O.
-6
12
(0 O
3 (0 -o m 2
-e cu
-6
12
Skaiiai reikia tam tikr atpild, pavyzdiui, pinigin. Kiekviename langelyje skaiius vir striains yra A dalyvio rezultatas. Prieingai nei klasikinje kalinio dilemoje (nusprsti galima tik vien kart), daugumoje laboratorini tyrim buvo galima aisti kelet kart.
cm? < D _Q
Bendr itekli tragedija

Daugelyje socialini dilem dalyvauja daugiau nei dvi alys. Klimato atilimo prieastys - mik naikinimas ir anglies dvideginio, kur imeta automobiliai, krosnys ir anglimi krenamos elektrins, kiekio didjimas. Kiekvienas kur ryjantis sportinis automobilis nestipriai atrina i problem, o kiekvieno automobilio sukelta ala idalijama daugybei moni. Kad galt modeliuoti tokias nemalonias socialines situacijas, mokslininkai sukr laboratorines panai dilem, apimani daugel moni,versijas. Klasting socialini dilem prigimt ekologas Garrettas Hardinas (1968) metaforikai pavadino bendr itekli tragedija. iam pavadinimui jis panaudojo palyginim su centrinje senj Anglijos miest dalyje buvusiomis bendromis ganyklomis. iandien bendrais itekliais gali bti vadinami oras, vanduo, banginiai, sausainiai ir visi kiti bendri, taiau riboti itekliai. Saikingai naudojami itekliai gali patys atsinaujinti tokiu tempu, kokiu yra naudojami. ol ataugs, banginiai dauginsis, o sausaini d bus i naujo pripildyta. Jei saiko nebus, kils bendr itekli tragedija. sivaizduokite 100 kinink, turini bendr ganykl, kurioje gali ganytis 100 karvi. Kai kiekvienas gano po vien karv, ganykla naudojama optimaliai. Dabar sivaizduokite, kad vienas j pradeda svarstyti: Jei ganykl atsivesiu antr karv, mano pelnas padvigubs, o pievos nuganysiu tik vienu procentu per daug". Taigi is kininkas atgena antr karv. Taip pat pasielgia ir kiti kininkai. Koks rezultatas? Bendr itekli tragedija - purvyn vietoj pievos. Uterta aplinka yra daugybs ma tar suma, o kiekvienas terjas (ir aplinka) laimt daugiau, jei liautsi ters. Mes iukliname vieose vietose - bendrabui foj, parkuose, zoologijos soduose - taiau savo asmeninje teritorijoje palaikome var. Eikvojame gamtinius iteklius, nes asme-
bendr itekli tragedija (Tragedy of the Commons) Bendri itekliai yra visi skirstomi itekliai, taip pat oras, vanduo, energijos altiniai ir maistas. Tragedija vyksta tada, kai vieni mons suvartoja daugiau nei galima, o nuostolius paskirsto visiems.
542
SANTYKIAI
nenulins sumos aidimas (non-zero-sum games) Santykiai, kuri rezultat suma nebtinai lygi nuliui. Bendradarbiaudami abu situacijos dalyviai gali laimti, konkuruodami abu gali pralaimti. (Dar vadinama miri motyv situacijomis.)
nin, tarkime, ilgo maudymosi po kartu duu, nauda nusveria i pairos nereikmingus katus. Bangini mediotojai man, kad jeigu nemedios jie, medios kiti, ir kad sumediojus kelis banginius vargu ar ris prads nykti. ia ir slypi tragedijos pradia. Kiekvieno reikalas (isaugojimas) tampa niekieno reikalu. Ar toks individualizmas yra bdingas tik Amerikai? Kaori Sato (1987) kolektyvistins Japonijos kultros studentams suteik galimyb kirsti - u real atlyg - medius menamame mike. Studentai po lygiai dalijosi medi sodinimo katus, ir rezultatas buvo panaus kaip Vakar kultrose: daugiau nei pus medi buvo nukirsta anksiau nei spt uaugti iki pelningiausio dydio. Sato eksperimento mikas man primena sausaini dut, kuri pripildome kart per savait. Mums reikt taupyti sausainius, kiekvien dien sukramsnojant po du ar tris, kad j utekt savaitei - tol, kol j papildysime. Kadangi taisykli nra ir baiminams, jog kitas eimos narys netrukus ieikvos visus iteklius, stengiams prisivalgyti sausaini kimdami juos vien po kito. Rezultatas - per 24 valandas sausaini vent baigiasi, o d vis likusi savait stovi tuia. Kai itekliai nra paskirstyti, mons danai suvartoja daugiau nei dert (Herlocker ir kiti, 1997). Jei aplink stal, prie kurio sdi deimt moni, ratu siuniamas dubuo su bulvi koe, tikimyb, kad keletas pirmj sids neproporcingai daug, bus didesn nei tada, jei aplink stal ratu bt siuniama lkt su deimia vit kuleli. Kalinio dilema ir bendr itekli tragedija turi kelis bendrus bruous. Pirma, abiem atvejais monms kyla pagunda savo elges teisinti situacija (privaljau apsisaugoti nuo oponento inaudojimo"), o savo partnerio poelgius aikinti jo savybmis (,ji buvo godi",, jis nebuvo vertas pasitikjimo"). Dauguma niekada nesuvokia, kad j partneriai juos vertina, darydami t pai pagrindin atribucijos klaid (Gifford ir Hine, 1997; Hine ir Gifford, 1996). Pasipt, savimylos, save susitelk mons ypa nelink suprasti kit moni poirio (Campbell ir kiti, 2005). Antra, motyvai danai keiiasi. I pradi mons labai nori lengvai usidirbti pinig, vliau kiek galima sumainti savo nuostolius ir galiausiai isaugoti savo orum bei ivengti pralaimjimo (Brockner ir kiti, 1982; Teger, 1980). ie motyvai yra stulbinamai panas tuos, kurie palaik Vietnamo karo XX a. septintajame deimtmetyje eskalavim. I pradi prezidento Johnsono kalbose buvo reikiamas susirpinimas demokratija, laisve ir teisingumu. Konfliktui pleiantis, prezidentas m rpintis Amerikos garbs isaugojimu ir paeminimo, kur sukelt pralaimtas karas, ivengimu. Panaiai atsitiko ir Irako kare, kuris prasidjo kaip gynybin reakcija masinio naikinimo ginkl tikimyb. Treia, dauguma reali konfliktini situacij, toki kaip kalinio dilema ir bendr itekli tragedija, yra nenulins sumos aidimas. Dviej ali pelno
543
ir nuostolio suma nebtinai turi bti lygi nuliui. Abi alys gali laimti, abi gali pralaimti. Kiekvieno aidimo metu asmeniniai interesai suprieinami su grups gerove. Kiekvienas aidimas - velniki socialiniai spstai, parodantys, kaip gali bti padaryta ala, net jei mons elgiasi logikai". Niekas tyia neplanavo suildyti ems atmosferos anglies dvideginio skraiste. Ne visi egoistiniai poelgiai veda kolektyvin prat. Kai bendroje teritorijoje visko yra daug, - kaip buvo XVII a. kapitalizmo ekonomisto Adamo Smitho (1776, p. 18) laikais, - mons, siekiantys maksimaliai padidinti peln, taip pat gali duoti bendruomenei tai, kojai reikia: Mes vakarien tikims gauti ne dl msininko, aludario ar kepjo dosnumo, - ra Smithas,o dl to, kad jie rpinasi savo interesais."
Socialini dilem sprendimas

Kaip galime paskatinti mones bendradarbiauti vardan j bendros naudos tokiose situacijose, kurios i ties yra socialiniai spstai? Laboratoriniai dilem tyrimai atskleidia kelis bdus (Gifford ir Hine, 1997). Reguliavimas. Jei mokesi mokjimas bt pagrstas laisva valia, kiek moni juos mokt? inoma, nemokt daugelis. Btent dl to iuolaikin visuomen nesikliauja labdara, kad galt ilaikyti mokyklas, parkus ir palaikyti socialin bei karin saugum. Taip pat kuriamos taisykls bendriesiems itekliams apsaugoti. vejyb ir mediokl ilgai reguliavo sezonikumas ir limitai: pavyzdiui, Tarptautin bangini mediokls komisija nustato ir suderina kvotas, kurios leidia atsinaujinti bangini populiacijai. Kasdieniame gyvenime reguliavimas susijs su katais - reikalavim administravimo ir statym vykdymo prieiros bei sumajusios asmenins laisvs katais. Tad kyla keblus politinis klausimas: kada reguliavimo katai virija naud? Geriausia - nedaug. Yra dar vienas bdas socialinms dilemoms isprsti: sumainti grup. Kai bendr itekli vartotoj maiau, jie jauia didesn atsakomyb ir yra smoningesni (Kerr, 1989). Grupei didjant, daniau pagalvojama: A nieko negaliu pakeisti". Taip pateisinimas atsisakymas bendradarbiauti (Kerr ir Kaufman-Gilliland, 1997). Maose grupse stipriau jauiamas santykis su bendra skme. Tai, kas stiprina grups tapatum, stiprina ir bendradarbiavim. Netgi kelet minui trukusi diskusija ar tikjimas, kad grups narys turi bendr panaum su kitais, gali sustiprinti mes" pojt ir bendradarbiavim (Brewer, 1987; Orbell ir kiti, 1988). Be to, ma grupi nariai, prieingai nei dideli, daniau tenkinasi lygia su visais turim itekli dalimi (Allison ir kiti, 1992). Ramiojo vandenyno iaurs Vakaruose esanioje saloje, kurioje a uaugau, ms maa gyvenviet naudojosi bendru altiniu. Kartomis vasaros dienomis, kai vandens lygis
Tuo, kas priklauso didiuliam skaiiui moni, maiausiai rpinamasi." Aristotelis
544
SANTYKIAI
rezervuare nukrisdavo, usidegdavo lemput, praneanti 15-ai eim, kad reikia taupyti. Suprasdami savo atsakomyb ir jausdami, kad taupyti btina, visi taupme. Rezervuaras n karto nebuvo idivs. Kai grup didel, tarkime, mieste, savanorikai taupyti sekasi sunkiau. Kadangi vieno mogaus padaryta ala tarsi pranyksta tarp daugelio kit, kiekvienas asmuo gali save tikinti, jog jis nra asmenikai atsakingas. Todl kai kurie politologai ir socialiniai psichologai rodinja, kad esant reikalui, bendri itekliai turt bti padalyti maesnes dalis (Edney, 1980). Savo 1902 metais paraytoje knygoje Abipus pagalba" {Mutual Aid) rus revoliucionierius Piotras Kropotkinas ikl mint, kad maos bendruomens, o ne vyriausyb, turt priimti vieningus ir visiems naudingus sprendimus (Gould, 1988). Evoliucijos psichologas Robinas Dunbaras (1996) pastebi, kad maisto rinkj ir mediotoj bendruomens keliaudavo grupmis po 30-35 mones, o geni kaimuose gyvendavo apie 150 moni - pakankamai daug, kad utikrint param ir apsaug, ir pakankamai maai, kad bt manoma palaikyti kontrol. Jo nuomone, toks natraliai optimalus grups dydis bt geriausias ir verslo organizacijoms, religinms bendruomenms, kariniams daliniams. Bendravimas. Nordami isprsti socialin dilem, mons privalo bendrauti. Laboratorijos slygomis, kaip ir gyvenime, grups bendravimas kartais isigimsta, virsdamas grasinimais ir prasivardiavimais (Deutsch ir Krauss, 1960). Taiau daniau bendravimas skatina bendradarbiauti (Bornstein ir kiti, 1988, 1989). Aptariant problem formuojamas grups tapatumas, imama rpintis kiekvieno gerove. Tai skatina kurti grups taisykles, iekoti sutarimo ir veria grups narius vadovautis tomis taisyklmis. Bendradarbiauti nusiteikiama ir likus akis ak su kitu mogumi (Bouas ir Komorita, 1996; Drolet ir Morris, 2000; Kerr ir kiti, 1994, 1997; Preitt, 1998). Tai patvirtina Robyno Daweso (1980, 1994) eksperimentas. sivaizduokite, kad eksperimentuotojas jums ir eiems nepastamiesiems pateik tok silym: kiekvienas galite pasilikti po 6 dolerius arba idalinti juos kitiems, inodami, kad eksperimentuotojas padvigubins js dovan ir kiekvienam nepastamajam duos po 2 dolerius. Apie js sprendim pasilikti pinigus ar juos atiduoti nesuinos niekas. Tad jei visi septyni bendradarbiausite ir atiduosite, savo kienes sidsite po 12 doleri. Jei tuos 6 dolerius pasiliksite tik js, o kiti atiduos, js kienje tursite 18 doleri. Jei js atiduosite, o kiti pinigus pasiliks, netursite nieko. Akivaizdu, jog bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas, taiau tam reikia pasiaukojimo, pasitikjimo ir rizikos. Dawesas pastebjo, kad be pasitarimo pinigus atidav 30 procent eksperimento dalyvi, o pasitar - apie 80 procent. Atviras, aikus, tiesus bendravimas maina nepasitikjim. Nebendraujantys, bdami sitikin, kad kiti nebendradarbiaus, paprastai patys atsisako bendradarbiauti (Mess ir Sivacek, 1979; Pruitt ir Kimmel, 1977). Tas, kuris nepasitiki, beveik niekada nebendradarbiauja (kad apsisaugot nuo inau-
Esu sitikins, kad rus ir kin elgesiui tarimai dl ms ketinim turi tok pat poveik, kok ms elgesiui daro tarimai dl j ketinim. Tai reikt, kad mes darome didel poveik j elgesiui - kad laikydami juos prieikai nusiteikusiais usitikriname j prieikum" JAV senatorius J. VViliamas Fulbrightas (1971)
545
dojimo galimybs). Nebendradarbiavimas savo ruotu gilina nepasitikjim (K dar a galiu padaryti? iame pasaulyje uo uniui gerkl perkanda."). Eksperimentai parod, kad bendravimas tirpdo nepasitikjim, sudarydamas slygas abiem pusms naudingam sutarimui. Atpildo pakeitimas. Kai eksperimentuotojai pakeiia atpildo matric taip, kad bendradarbiauti dar labiau apsimokt, o inaudojimo galimyb mat, bendradarbiavimas stiprja (Komorita ir Barth, 1985; Pruitt ir Rubin, 1986). Keiiant atpild lengviau isprsti gyvenimikas dilemas. Kai kuri miest greitkeliuose vargina automobili kamiai, o dang goia imetamos dujos, nes monms patinka patogiai vaiuoti nuosavu automobiliu darb. Visi ino, kad vienas automobilis situacijos nepaatrina. Kad pakeist poir asmeninius katus ir naud, daugelis miest dabar skatina darb vaiuoti vienu automobiliu keliems monms: skiria speciali juost greitkelyje arba maina mokest u vaiavim mokamais keliais. Apeliavimas altruizm. 12 skyriuje isiaikinome, kad atsakomybs u kitus skatinimas ugdo altruizm. Tad gal altruistini motyv iklimas paskatint mones veikti bendram griui? Duomenys prietaringi. Viena vertus, inojimas, kad nebendradarbiauti nenaudinga, nieko labai nekeiia. Dalyvaudami laboratoriniuose tyrimuose mons suvokia, kad j savanaudiki sprendimai abipusiai destruktyvs, taiau vis tiek juos daro. U laboratorijos rib perspjimai apie prat ir apeliavimai tausoti sulauk nedidelio atgarsio. 1976 metais atjs valdi prezidentas Carteris netrukus pareik, kad Amerikos reakcija energetin kriz turt bti moralinis karo atitikmuo" ir paragino taupyti. Kit vasar amerikieiai suvartojo benzino daugiau nei bet kada anksiau. io imtmeio pradioje visi inojo, kad vyksta pasaulinis klimato atilimas, bet rekordikais kiekiais pirko benzin ryjanius sportinius automobilius. Kaip nuostatos ne visada keiia elges, taip ir inojimas, kas yra gerai, nebtinai skatina daryti gera. Taiau vis tiek dauguma moni jauiasi socialiai atsakingi, laikosi socialins atsakomybs, abipusikumo bei teisingumo norm ir vykdo savo sipareigojimus (Kerr, 1992). Problema - kaip panaudoti ias savybes. Viena ieitis - charizmatikas, pasiaukojantis lyderis, gebantis paskatinti bendradarbiauti (De Cremer, 2002). Kitas bdas - apibrti situacijas taip, kad jos stiprint bendradarbiavimo norm. Lee Rossas ir Andrew Wardas (1996) papra Stenfordo universiteto bendrabui valdytoj atrinkti studentus, kurie, j nuomone, bt labiausiai link bendradarbiauti arba nusialinti atliekant kalinio dilemos eksperiment. Paaikjo, jog abi student grups buvo vienodai linkusios bendradarbiauti. Bendradarbiavimui didiausi tak turjo tai, ar mokslininkai eksperiment vadindavo Volstryto aidimu" (iuo atveju bendradarbiavo tredalis dalyvi), ar Bendruomens aidimu" (bendradarbiavo du tredaliai).
546
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
Konflikt srityje dar niekada tiek daug moni nebuvo dkingi tokiai maai saujelei kit." Sero VVinstono Churchillio odiai, pasakyti 1940 rugpjio 20 d. Bendruomeni rmuose
Bendravimas taip pat veikia altruizmo standartus. Kai laboratorini eksperiment dalyviams leidiama bendrauti, jie danai apeliuoja socialins atsakomybs norm: jei dabar mus iduosi, su savo idavyste tursi gyventi vis likus gyvenim" (Dawes ir kiti, 1977). Atkreipdami tai dmes, Robynas Davvesas (1980) ir jo bendradarbiai paskait eksperimento dalyviams trump paskait apie grups naud, inaudojim ir etik. Po to dalyviai sprend dilemas. Apeliavimas pasiteisino: eksperimento dalyviai atsisak vienkartins asmenins naudos dl bendro grio. (Prisiminkite 12 skyri, kuriame buvo raoma apie moni, reguliariai klausani pamokslus banyiose ir sinagogose, savanorikumo ir auk santyk.) Ar itokie apeliavimai gali paveikti ikilus didelio masto dilemoms? Jeffery Scottas Mio ir jo bendradarbiai (1993) pastebjo, kad perskait (kaip ir js) apie bendr itekli tragizm, kino teatro lankytojai iuklino maiau nei tie, kurie skait apie balsavim. Be to, kai bendradarbiavimas akivaizdiai naudingas visiems, galima apeliuoti socialin atsakomyb (Lynn ir Oldenuist, 1986). Pavyzdiui, jei tikima, kad visuomeninis transportas padeda sutaupyti laiko, juo bus naudojamasi, ypa jei dar tikima, kad taip sumas ir aplinkos tara (Van Vugt ir kiti, 1996). Kovodami u piliei teises daugelis demonstrant eidinjimus, muim ir kalinim ksdavo ne vien dl savs. Karo metais mons taip pat aukojasi dl kit. Winstonas Churchillis, kalbdamas apie Didiosios Britanijos m, sak, kad Karalikj oro pajg pilotai veik pasiaukojamai. Daugyb moni dkingi tiems, kurie skrido m inodami, jog vargiai besugr - davo 70 procent pilot, iskridusi eilin kovin uduot (Levinson, 1950). Apibendrindami pasakysime, jog galime iki kratutinumo sumainti destruktyv socialini dilem spst poveik nustatydami taisykles, reguliuojanias savanaudikus poelgius, kurdami maas grupes, sudarydami slygas bendrauti, keisdami atpild taip, kad bendradarbiauti bt kuo naudingiau, ir pasitelkdami tikinamas altruistinio elgesio normas.
Konkurencija
Prieikumas danai kyla tada, kai grups varosi dl prestiini darb, gyvenamojo ploto ar itekli. Kai interesai susikerta, kyla konfliktas - tai patvirtina 9 skyriuje aptartas realistinio grupi konflikto reikinys. Po 2005 met ruden daugelyje Pranczijos miest kilusi musulmoniko jaunimo riaui vienas emigrantas i Alyro paaikino: Nra ieities, nra gamykl, nra darbo. Jie mato tiek daug neteisybs" (Sciolino, 2005). Nordami itirti konkurencijos poveik, galime suburti dvi grupes, liepti joms konkuruoti dl itekli ir pairti, kas vyks. Btent tai padar Muzaferas Sherifas (1966) su bendradarbiais, atlik sek stulbinam eksperiment, kuriuose dalyvavo vienuolikos-dvylikos met berniukai. iems eksperimentams j kvp paauglysts prisiminimai apie graik armijos siverim Turkijos provincij 1919 metais.
547
Jie i karto kairje ir deinje pradjo udyti mones. [Tai] mane giliai sukrt. I karto panorau suprasti, kodl mons taip elgiasi ... Norjau gyti toki ini ar toki specializacij, kurios padt suprasti tarpgrupinio barbarikumo prieastis. (Cituojama i Aron ir Aron, 1989, p. 131)
Istudijavs socialin barbarikumo prigimt, susidarytas ivadas Sherifas patikrino trij savaii vasaros stovyklose. Vieno tokio tyrimo metu jis dvi grupes padalijo 22 vienas kito nepastanius Oklahoma Siio berniukus, atskirais autobusais nuve juos berniuk skaut stovykl ir kurdino parko nameliuose madaug puss mylios atstumu vienus nuo kit. Didij pirmosios savaits dal vaikai neinojo, kad yra ir kita grup. Kartu dalyvaudami vairioje veikloje - ruodami valg, ikylaudami, tvarkydami tvenkin, tiesdami kabant tilt - jie netruko susidraugauti. Grups pasivadino Barkaliais" ir Ereliais". Ant vieno namelio atsidaro uraas Mielieji namai", bylojantis apie ger berniuk nuotaik. Taip buvo sukurtas grups tapatumas ir paruota dirva konfliktui. Baigiantis pirmajai savaitei Barkaliai" savo beisbolo aiktje" pastebjo Erelius". Kai stovyklos vadovai pasil vairias rungtis (beisbolo, virvs traukimo, tvarkos nameliuose konkurs, lobio iekojimo ir 1.1.) tarp abiej grupi, vaikai silym sutiko entuziastingai. Tai buvo rungtyns laimti-pralaimti". Visas laimikis (medaliai, peiliai) turjo atitekti turnyr laimjusiai grupei. Koks buvo rezultatas? Stovykla palaipsniui virto atviru karo lauku. Visa tai primin Williamo Goldingo roman Musi valdovas", vaizduojant berniuk, ilaipint negyvenamoje saloje, socialin susiskaidym. Sherifo tyrime konfliktas prasidjo tada, kai per varybas abi grups pradjo pravardiuotis. Netrukus jis peraugo iukli kar" valgykloje, vliav deginim, nameli plim ir galiausiai - mutynes. Paprayti apibdinti kit grup, berniukai sakydavo, kad jie" yra niekai", gudrs pasiptliai", smirdiai", tuo tarpu savo grups narius vadino drsiais", itvermingais", draugikais". Konkurencija, kai vieni laimi, o kiti pralaimi, sukl intensyv konflikt, sukr neigiam iorins grups vaizd ir stipri vidins grups darn bei didiavimsi ja. Grups poliarizacija, be abejo, tik dar paatrino konflikt. Eksperimentins grups konkuruoja labiau nei pavieniai mons konkurencij skatinaniose situacijose (Wildschut ir kiti, 2003). Tai, kas aprayta, tarp abiej grupi vyko nesant joki kultrini, fizini ar ekonomini skirtum, o berniukai buvo savo bendruomeni grietinl". Sherifas ra, kad jei kas tuo metu bt aplanks stovykl, bt padars ivad, kad tai yra idykusi, nesivaldani ir iauri jaunuoli gaujos" (1966, p. 85). O i ties bjauriai elgtis juos paskatino netikusios aplinkybs. Vlesni tyrimai parod, kad konkurencija gimdo konflikt, ypa jei a) manoma, kad tokie itekliai kaip pinigai, darbas ar valdia, yra riboti ir visi negali laimti (kito nauda yra mano nuostolis), ir jei b) iorin grup smarkiai isiskiria kaip galima konkurent (Esses ir kiti, 2005). Tad tie, kurie mano, jog imig-
Maai inomas faktas: Kaip galjo Sherifas nesikidamas stebti berniukus ir j nedrausminti? Jis tapo stovyklos kvediu (VVilliams, 2002).
548
SANTYKIAI
rantai yra j konkurentai darbo rinkoje, bus neigiamai nusiteik imigrant ir imigracijos atvilgiu. Laimei, kaip netrukus pamatysime, Sherifas ne tik pavert nepastamuosius prieais - vliau jis prieus padar draugais.
Suvoktas neteisingumas
Tai nesininga!" Tai apiplimas!" Mes nusipelnme geresni slyg!" Tokie komentarai bdingi konfliktams, kuriuos sukelia suvoktas neteisingumas. Taiau kas yra teisingumas"? Pasak kai kuri socialini psicholog, mons teisingum suvokia kaip lygyb - proporcing atpildo paskirstym pagal indl (Walster ir kiti, 1978). moni tarpusavio santykiai (darbdavio-darbuotojo, dstytojo-studento, vyro-monos, kolegos-kolegos) bus teisingi, jeigu mano atlygis _ js atlygis mano indlis ~ js indlis Jei js indlis yra didesnis, o naudos gausite maiau nei a, js jausits inaudojami ir bsite nepatenkinti; a galiu jaustis inaudotoju ir mane gali grauti kalts jausmas. Taiau gali bti, kad js esate jautresnis neteisingumui (Greenberg, 1986; Messick ir Sentis, 1979). Galime pritarti lygybs principu grindiamam teisingumo apibrimui, taiau abejoti, ar tokie santykiai yra lygiaveriai. Koks indlis atrodys tinkamas kolegoms? Vyresniajam gali labiau patikti atlyginimo nustatymas pagal darbo sta, o jaunesniajam - pagal produktyvum. Kaip manote, kurio principas nugals? Turintys valdi daniausiai pajgia tikinti save ir kitus, kad jie nusipeln to, k gauna (Mikula, 1984). Tai buvo pavadinta auksine" taisykle: kas moka pinigus, tas ir muzik usako. inodami, kad js grup gavo per didel atlyg, galite pajusti kolektyvin kalt, lygiai kaip ir pavieniai mons gali jaustis kalti gav tai, ko nenusipeln. Noras atstatyti teisingum gali paskatinti atsiprayti arba pasilyti kompensacij (Mallet ir Swim, 2003). Taiau inaudotojas taip pat gali pasijusti geriau, nuvertindamas kit indl. Kaip pamename i 9 skyriaus, skriaudjas gali apkaltinti auk ir itaip isaugoti savo tikjim, kad pasaulis teisingas. O kaip reaguoja inaudojamieji? Elaine Hatfield, Williamas Walsteris ir Ellen Berscheid (1978) mato tris galimybes. Inaudojamieji gali susitaikyti su savo padtimi ir j pateisinti (mes esame vargai, bet laimingi"). Jie gali reikalauti kompensacijos konfliktuodami, pridarydami sunkum savo inaudotojui ar netgi j apgaudindami. Jei tai nepavyksta, jie gali keryti. domi teisingumo teorijos ivada (patvirtinta eksperimentais): juo labiau mons jauiasi kompetentingi ir vertingi (juo labiau jie vertina savo indl), juo labiau jie jausis nepakankamai atlyginti ir todl bus labiau pasiry keryti (Ross ir kiti, 1971). Labiausiai protestuoja ir prieinasi tie, kurie galbt dl savo aukto isilavinimo mano es verti daugiau nei gauna.
Su kitais elkis 20 procent geriau nei nortum, kaip jie elgtsi su tavim, kad sumaintum subjektyvi klaid" Linus Pauling (1962)
549
Kritikai teigia, kad nealikumas nra vienintelis manomas teisingumo apibrimas. (Taiau ar galite sivaizduoti kok nors kit?) Edwardas Sampsonas (1975) sako, kad teisingumo teoretikai klysta teigdami, jog ekonominiai principai, kuriais vadovaujasi kapitalistiniai Vakarai, yra universals. Kai kuriose nekapitalistinse kultrose teisingumas apibriamas ne kaip nealikumas, o kaip lygyb arba netgi kaip poreiki tenkinimas: I kiekvieno pagal sugebjimus, kiekvienam pagal poreikius" (Kari Mara). Lyginant su individualistais amerikieiais, mons, iauklti kolektyvizmo, bdingo Kinijos ir Indijos kultroms, dvasia, teisingum daniau apibria kaip lygyb ar poreiki tenkinim (Hui ir kiti, 1991; Leung ir Bond, 1984; Murphy-Berman ir kiti, 1984). Kuo remiantis reikt skirti atpild? Pagal nuopelnus? Siekiant lygybs? Atsivelgiant poreikius? Kokiu nors j deriniu? Politikos filosofas Johnas Rawlsas (1971) silo pagalvoti apie ateit, kurioje ms vieta ekonomikos piramidje neinoma. Kokiam teisingumo standartui teiktume pirmenyb? Gregory Mitchellas ir jo bendradarbiai (1993) teigia, kad studentai nort tam tikro atlygio u produktyvum, taiau vertina ir lygyb, kuri padt patenkinti j poreikius, jei jie atsidurt piramids apaioje.
Paskirstymo problemos sprendimai nra trivials. Dl teisingumo peasi vaikai, skundiasi kolegos, ieinama i grups, kunkuliuoja aistros, o tautos kariauja. Kaip ino tvai, darbdaviai, mokytojai ir prezidentai, daniausia reakcija paskirstym yra tokia: sprendimas nesiningas." Arnold Kahn ir VVilliam Gaeddert (1985)
Klaidingas suvokimas
Prisiminkime, jog konfliktas yra suvoktas veiksm ar tiksl nesuderinamumas. Daugelyje konflikt yra maa dalis tikrai nesuderinam tiksl, taiau didiausia problema yra klaidingas kito mogaus motyv bei tiksl suvokimas. Ereliai" ir Barkaliai" i ties turjo nesuderinam tiksl. Taiau j subjektyvus suvokimas pagilino iuos skirtumus (r. 13.3 pav.). Ankstesniuose skyriuose aikinoms klaidingo suvokimo genez. alikas palankumas sau skatina pavienius mones ir grupes priskirti sau nuopelnus u gerus darbus ir atsisakyti atsakomybs u blogus, nesuteikiant kitiems tokios pat abejotinos privilegijos. Tendencija pateisinti save dar labiau skatina neigti, blog poelgi al (Vadinate tai smgiu? A prie jo vos prisilieiau!"). Dl pagrindins atribucijos klaidos kiekvienas kito prieikum laikome atitinkamo nusiteikimo atspindiu. Vliau informacij atrenkame ir interpretuojame taip, kad ji atitikt iankstin nuomon. Grups daniausiai poliarizuoja ias save pateisinanias tendencijas. Vienas i grupinio mstymo simptom yra polinkis savo grup laikyti moralia ir tvirta, o kit - ydinga ir silpna. Dauguma moni terorizm laiko brutalumo apraika, bet kitiems tai yra ventas karas". I ties vien tik priklausymas grupei suadina alikum vidinei grupei. O neigiami stereotipai apie iorin grup paprastai yra atspars juos neigiantiems rodymams. Tad neturtume stebtis suinoj, kad konfliktas formuoja ikreipt vienas kito vertinim. Kad ir kur gyventume, vis tiek neklysime sakydami, jog tuo metu, kai ms alis paskutin kart kariavo, ji buvo prisidengusi dory-
13.3 PAVEIKSLAS Daugelyje konflikt bna ir tikrai nesuderinam tiksl, ir juos supanio klaidingo suvokimo. Klaidingas suvokimas
Tikrasis nesuderinamumas
550
SANTYKIAI
Agresyvumas skatina patriotizm, o patriotizmas naikina nuomoni skirtum." Maureen Dowd, 2003
bs skraiste. Ar nesireng ji karui juodindama prie? O jos pilieiai ar pritar vyriausybs sprendimui kariauti ir mitingavo, mojuodami vliavomis? Psichologai Ervinas Staubas ir Danielis Bar-Talas (2003) sako, jog sivlusi sunkiai sprendiam konflikt grup savo tikslus laiko ypa svarbiais, didiuojasi mumis" ir labai nuvertina juos", tiki, kad tapo auka, patriotizm, solidarum ir lojalum priliygina grups poreikiams, vertina pasiaukojim ir gniauia kritik.
Nors viena konfliktuojanti pus i ties gali elgtis moraliau, esm yra ta, kad prieo vaizd galima nesunkiai prognozuoti. Netgi klaidingo suvokimo tipus lengva prognozuoti.
Veidrodinis vaizdio suvokimas

Konfliktuojani ali klaidingi vertinimai stulbinamai panas. Konfliktuojantys mons panaiai dorybes priskiria sau, o ydas - kitiems. Amerikiei psichologas Urie Brofenbrenneris (1961) 1960 metais lankydamasis tuometinje Soviet Sjungoje, kur su eiliniais pilieiais bendravo rusikai, nustebo igirds, kad ie mons apie Amerik kalba taip, kaip amerikieiai kalba apie juos. Rusai sak, kad JAV vyriausybs politika - militaristin ir agresyvi, inaudotojika ir melaginga, kad ja negalima pasitikti. Ltai ir skausmingai prisiveriau suprasti, kad rus susikurtas ms vaizdis buvo stebtinai panaus ms poir j u o s - jis buvo veidrodinis." Psicholog (Tobin ir Eagles, 1992; White, 1984) ir politolog (Jervis, 1985) atlikta amerikiei ir rus pair analiz parod, kad veidrodinio vaizdio suvokimo principas veik suvokim ir XX a. devintajame deimtmetyje. Tas pats veiksmas (povandenini laiv patruliavimas prie kitos alies krant, ginkl pardavimas maesnms tautoms) atrod agresyvesnis, kai tai dar jie. Kai susikerta dviej ali poiriai, bent viena j klaidingai supranta kit. O esant tokiam klaidingam supratimui, pastebjo Brofenbrenneris, atsiranda psichologinis reikinys, kurio pasekmi sunkumas neturi analog... nes iems vaizdiams bdinga tai, kad jie pasitvirtina!'''. Jei A tikisi, kad B bus prieikai nusiteiks, A gali elgtis su B taip, kad B pateisins A lkesius, ir prasids uburtas ratas. Mortonas Deutschas (1986) aikino:
Igirstate melagingus gandus, kad draugas apie jus bjauriai kalba; js j paeminate; po to jis jus apkalba, patvirtindamas js lkesius. Jei Ryt ir Vakar politikai yra sitikin, kad gali kilti karas, ir mgina sustiprinti savo karin saugum, kitos alies reakcija pateisins pradin poir.
551
Neigiamas veidrodinis vaizdio suvokimas buvo klitis taikai daugelyje pasaulio viet: Abi yd-arab konflikto puss atkakliai tvirtina, kad mes" privalome rpintis savo saugumu ir ginti savo teritorij, o ,jie" nori mus sunaikinti ir ugrobti ms emes. ia mes" esame vietiniai, o jie" - sibrovliai. Mes" esame aukos, o jie" - agresoriai (Bar-Tal, 2004; Heradstveit, 1979). Matant itok didiul nepasitikjim sunku dertis. iaurs Airijos Olsterio universitete J. A. Hunteris ir jo bendradarbiai (1991) parod studentams katalikams ir protestantams vaizdo ra, kaip protestantai upuola katalik laidotuvi procesij ir kaip katalikai upuola protestant laidotuvi procesij. Dauguma student kitatiki ipuol vertino kaip kraujo trokim", taiau saviki ipuol teisino poreikiu gintis arba atsiteisti. Terorizmas stebtoj akimis atrodo panaiai. Viduriniuose Rytuose 2001 metais buvo atlikta visuomens nuomons apklausa. 98 proc. Palestinos gyventoj man, kad 29 palestiniei nuudym meetje per ginkluot izraeliei upuolim galima vadinti terorizmu, taiau 82 proc. j neman, kad terorizmu galima laikyti 21 izraelieio jaunuolio nuudym per saviudi palestiniei ipuolius (Kruglanski ir Fishman, 2006). Panai buvo ir izraeliei reakcija terorizm, alikai suvokiant blogus palestiniei ketinimus (Bar-Tal, 2004). Tokiuose konfliktuose, pastebi Philipas Zimbardo (2004), dalyvauja dviej kategorij mons - geri, tokie kaip MES, ir blogi, tokie kaip JIE". Konfliktuojanios alys paprastai perdtai vertina skirtumus, sako Davidas Shermanas, Leifas Nelsonas ir Lee Rossas (2003). Pritariantys tokiems diskusiniams klausimams, kaip imigracija ir pozityvios akcijos, nra itin liberals, o oponentai - konservatyvs, kaip mano j prieininkai. Johnas Chambersas, Robertas Baronas ir Mary Inman (2006) klaidingo suvokimo reikin patvirtino tirdami nuomon apie abortus ir politik. Vienai pusei atrodo, kad jie ir prieininkai skiriasi labiau, negu i tikrj: prieininkai daniau nei patys" man pritardavo kitai nuomonei. Toks klaidingas kitokio poirio suvokimas sukelia kultr karus. Ralpho White (1996, 1998) nuomone, serbai pradjo kar su bosniais i dalies dl perdtos sekuliaresni Bosnijos musulmon baims, kuri tikjim jie klaidingai siejo su Vidurini Ryt islamo fundamentalistais ir fanatikais teroristais. Konflikt isprsti galima atsisakius tokio ikreipto sovokimo ir mginant suprasti kit moni poir. Taiau tai nra lengva, pastebi Robertas Wrightas (2003): sivaizduoti save moni, darani jums bjaurius dalykus, vietoje - sunkiausia moralin uduotis". Destruktyvus veidrodinis vaizdio suvokimas taip pat bdingas ir ma grupi bei pavieni moni konfliktinms situacijoms. Kaip matme dilemos eksperimentuose, abi puss gali sakyti: Mes norime bendradarbiauti.
veidrodinis vaizdio suvokimas (mirror-image perceptions) Abipusis poiris, kurio danai laikosi konfliktuojanios alys; pavyzdiui, kiekviena save gali laikyti moralia ir taikia, o kit ydinga ir agresyvia.
Kad karas su terorizmu bt skmingas, reikia suprasti, kodl tokia didel pasaulio dalis Amerikai jauia antipatij. Jei mons, tokie pat kaip js ir a, uaug tampa saviudiais sprogdintojais arba juos palaiko, turi bti kakokia prieastis." Robert VVright, Two Years Later, a Thousand Years Ago, 2003 (Po dvej met, prie tkstant met")
552
SANTYKIAI
Amerikieiai - geri mons, taiau j lyderiai - blogi." Bagdado darovi pardavjas Adulas Gesanas po 1998 met Amerikos ipuolio prie Irak
Taiau j nenoras veria mus gintis." Tok poir atskleid Kennethas Thomasas ir Louisas Pondy (1977), apklaus vadovus. Paprayti apibdinti neseniai vykus konflikt, tik 12 procent vadov man, kad kita pus norjo bendradarbiauti; 74 procentai laik save linkusiais bendradarbiauti. Vadovai aikino, kad jie sil", informavo" ir rekomendavo", tuo tarpu j prieininkas reikalavo", nesutiko su viskuo, k a sakau" ir atmet". Grupi konfliktus danai kursto iliuzija, kad prieik valstybi vadovai yra blogi, taiau eiliniai mons, nors kontroliuojami ir manipuliuojami, mus palaiko. Suvokimas blogas lyderis - gera tauta buvo bdingas amerikiei ir rus poiriui vieniems kitus altojo karo metais. Jungtins Valstijos pradjo kar Vietname, tikdamos, jog srityse, kuriose dominuoja komunistinio Vietkongo teroristai", daugelis moni yra j sjungininkai ir laukia ivadavimo. Kaip vliau paaikjo, ie sitikinimai buvo tik tuios viltys. 2003 metais Jungtins Valstijos pradjo kar Irake, manydamos, jog ioje alyje yra platus tinklas pogrindinink, kurie sukils, remdami koalicines pajgas, kad padt vesti saugum ir teisingum" (Phillips, 2003). Deja, is pogrindis buvo nerealus, o po karo atsirads saugumo vakuumas sudar slygas plikavimui, sabotaui ir nuolatiniams ipuoliams prie Amerikos pajgas. Dl danjani ipuoli Vakar alys turjo atsisakyti verslo interes Irake.
Pernelyg supaprastintas mstymas

Kai tarptautins krizs sukelia tamp, bna sunkiau logikai mstyti (Janis, 1989). Poiris prie tampa pernelyg supaprastintas ir stereotipikas, danai vertinama savarankikai. Peterio Carnevale ir Tahiros Probst (1998) atlikti eksperimentai rodo, kad netgi pats konflikto laukimas slopina mstym ir trukdo krybikai sprsti problemas. Psichologas Phillipas Tetlockas (1988), analizuodamas rus ir amerikiei retorik nuo 1945 met, pastebjo, jog j mstymas nelankstus. Berlyno blokados, Korjos karo ir rus invazijos Afganistan metais politiniai praneimai bdavo pernelyg supaprastinami, pasitelkiant bereikmius bdvardius geras-blogas". Kitais laikais, ypa kai soviet generaliniu sekretoriumi tapo Michailas Gorbaiovas (r. 13.4 pav.), politiniuose pareikimuose bdavo pripastama, jog kiekvienos alies motyvai yra sudtingi. Mokslininkai taip pat analizavo politin retorik prie kylant dideliems karams, netiktiems kariniams ipuoliams, konfliktams Artimuosiuose Rytuose ir revoliucijoms (Conway ir kiti, 2001). Beveik visada puolaniosios alies lyderiai prie vykdydami agresyvius veiksmus demonstruodavo pernelyg supaprastint mes esame geri, jie - blogi" mstym. Taiau trivialios retorikos paprastai bdavo atsisakoma prie naujus amerikiei ir rus susitarimus, rao Tetlockas. Jo optimizmas pasitvirtino, kai 1988 metais prezidentas Reaganas vyko Maskv pasirayti JAV ir Rusijos vidutinio nuotolio branduolins ginkluots sutarties, o vliau Gorbaiovas apsilank Niu-
13 skyrius. KONFLIKTAI IR J SPRENDIMAS
553
13.4 PAVEIKSLAS JAV pareikimai Soviet pareikimai JAV ir soviet politini pareikim 1977-1986 m. sudtingumas altinis: Tetlock, 1988.
Sovietai siveria . Afganistan; Reaganas tampa JAV prezidentu
paskelbiamas soviet generaliniu sekretoriumi

_L_
1977
1978
1979
1980
1981
1982
1983
1984
1985
1986
1987
1988
Metai
jorke ir paadjo Jungtinms Tautoms, kad i Ryt Europos ives 500 000 soviet kari:
Noriau tikti, kad ms viltis atitiks bendros pastangos ubaigti kar, konfrontacijos ir regionini konflikt, gamtos niokojimo, bado ir siaubingo skurdo bei politinio terorizmo er. Tai ms bendras tikslas, ir pasiekti j galime tik veikdami ivien.
Suvokimo poslinkis
Jei konfliktas susijs su klaidingu suvokimu, kintant konflikto eigai turt kisti ir supratimas. I ties i taisykl pasitvirtina stulbinamai. Tie patys procesai, kurie sukuria prieo vaizd, gali j pakeisti, kai prieas tampa sjungininku. Taip kraugeriki, iaurs, klastingi, atsikiusiais dantimis" Antrojo pasaulinio karo ,japoks" netrukus iaurs amerikieiams (Gallup, 1972) ir iniasklaidai tapo intelektualiais, darbiais, drausmingais, sumaniais sjungininkais". Vokieiai, nekeniami po dviej pasaulini kar, vliau kl susiavjim, vl nekeniami ir vl avintys, daugiau nebekaitinami tariamu j nacijai bdingu iaurumu. Kol Irakas puol Iran, netgi naudodamas chemin ginkl ir masikai udydamas kurdus, daugelis ali j rm. Ms prieo prieas yra ms draugas. Kai Irakas baig kariauti su Iranu ir siver gausius naftos iteklius turint Kuveit, Irako poelgis staiga tapo barbarikas". Ms prie vaizdis keiiasi stulbinamai lengvai. Klaidingo supratimo ir konflikto santykis primena, kad jei susikrei ikreipt prieo vaizd, nereikia, jog esi iprotjs. Kai imame su kuo nors konfliktuoti, akimoju klaidingai savo motyvus bei veiksmus vertiname tik kaip gerus, o prieininko - tik kaip blogus. Pastarasis msto ir vertina analogikai.
554
SANTYKIAI
Klaidingas suvokimas ir karas

Dauguma ioje knygoje pristatom tyrim pateikia duomenis i laboratorini eksperiment ar apklaus metu analizuot moni nuostat, elgesio, suvokimo. Taiau yra ir kit bd atlikti tyrimus. Kai kurie socialiniai psichologai, ypa Europoje, nagrinja moni panekesius. Studijuodami tekstus ar klausydamiesi pokalbijie tyrinja, kaip mons aikina ir konstruoja savo gyvenimo vykius (Edwards ir Potter, 2005). Kiti mokslininkai tyrinja mogaus elges istoriniame kontekste. Pavyzdiui, Irvingas Janisas (1972) analizavo grupinio mstymo tak istorinms neskmms, o Phillipas Tetlockas (2005)-tariam politikos ekspert vertinimo klaidas. Ralphas K. VVhite, igarsjs dar XX a. ketvirtojo deimtmeio pabaigoje su kolegomis socialiniais psichologais Kurtu Levvinu ir Ronaldu Lippittu atliktais demokratins ir autokratins lyderysts tyrimais, be abejons yra ilgiausiai socialins psichologijos srityje dirbantis mokslininkas. Man rengiant nauj knygos leidim 2004 metais, bdamas 97 met jis paskelb straipsn, kuriame apibendrino savo tyrimus (1968,1984,1986) apie klaidingo suvokimo tak karams. Ianalizavs 10 kar, vykusi XX amiuje, VVhite daro ivad kad kiekvien kar lydjo nors vienas i trij klaidingo suvokimo aspekt: nepakankamas prieo galios vertinimas; racionalus savo motyv ir elgesio aikinimas ir ypa prieo vaizdavimas piktavaliu. VVhite nuomone, nepakankamo prieo galios vertinimo pavyzdiais galt bti Hitlerio vykdytas Rusijos upuolimas, Japonijos karas prie Jungtines Valstijas, Jungtini Valstij pradtas karas prie Vietnam ir Korj. Racionalus savo motyv ir elgesio aikinimas ir prieo vaizdavimas piktavaliu - skiriamieji karo bruoai. XXI a. pradioje karui besirengianios Jungtins Valstijos ir Irakas vienas kit vadino blogio siknijimu". George W. Bushui Saddamas Husseinas buvo kraugerys tironas" ir pamilis", grasinantis civilizuotam pasauliui masinio naikinimo ginklais, o Irako valdiai Busho vyriausyb buvo blogio gauja", grasinanti pasauliui savo ydingais planais ir troktanti Vidurini Ryt naftos" (Zajonc, 2003). Tiesa nebtinai slypi kur nors tarp i nesuderinam poiri. Taiau veiksmingas suvokimas yra neapykantos prieyb", daro ivad VVhite, susumuodamas savo kaip taikos psichologo patirt. Empatija - sijautimas kit moni mintis ir jausmus - yra vienas svarbiausi veiksni ukertant keli karui.... Empatija pads dviem ar daugiau taut ivengti klaidingo suvokimo, vedanio niekam nereikalingus karus."
Tad kai prireikia sprsti dilem, susijusi su ribotais itekliais ar suvoktu neteisingumu, konfliktas trunka tol, kol kas nors padeda abiem konfliktuojanioms pusms pakeisti poir ir iekoti kompromis. Patarimas: konfliktuodami negalvokite, kad kitas nepajgus suvokti t vertybi ir moralini nuostat, kurias vertinate js. Veriau pagalvokite, kad jis tikriausiai tik kitaip mato i situacij.
APIBENDRINIMAS Kas sukelia konflikt?

Kai sveikauja du mons, dvi grups ar dvi alys, j poreikiai ir tikslai gali sukelti konflikt. Daugelis socialini problem kyla monms egoistikai siekiant savo interes ir taip kenkiant kolektyvo interesams. Kalinio dilemos ir bendr itekli tragedijos eksperimentiniai tyrimai patvirtina asmenins gerovs ir visuomens interes susidrim. Realiame gyvenime, kaip ir dalyvaudami laboratoriniuose eksperimentuose, galime ivengti i prietaravim nustatydami taisykles, reguliuojanias savanaudikus veiksmus, kurdami nedideles bendruomenes, kuriose kiek-
555
vienas jaustsi atsakingas u kit, sudarydami slygas bendrauti ir taip sumaindami nepasitikjim keisdami atpildo sistem taip, kad bendradarbiauti bt naudinga, ir pasitelkdami altruistines normas. Kovojant dl ribot itekli, santykius danai apraizgo prietarai, sivyrauja prieikumas. Atlik savo plaiai inomus eksperimentus Muzaferas Sherifas pastebjo, kad konkurencija nepastamuosius netrukus paveria prieais, iebdama tikr kar netgi tarp visikai taiki berniuk. Konfliktus taip pat sukelia neteisingumo pojtis. mons teisingum apibria kaip indliui proporcing atpildo paskirstym. Konfliktai kyla tada, kai mons nesutinka dl savo indlio dydio ir tuo paiu - dl gauto atlygio teisingumo. Konflikt daniausiai lemia maa dalis tikrai nesuderinam tiksl, kuriuos supa klaidingas prieininko motyv ir tiksl suvokimas. Konfliktuojanios alys paprastai msto viena apie kit pagal veidrodinio vaizdio suvokimo princip Kai kiekviena j mano, kad mes taiks, o jie - prieiki", viena kitos atvilgiu jos gali elgtis taip, kad patvirtint i prieininks nuomon. Tarptautinius konfliktus kartais taip pat kursto blogo lyderio - geros tautos" iliuzija.
Kaip pasiekti taik?

Nors prieininkai gali sukelti destruktyv konflikt, manoma kitas jgas panaudoti konstruktyviam konflikto sprendimui. Kokie yra taikos ir harmonijos palaikymo bdai?
Matme, kaip socialiniai spstai, konkurencija, suvoktas neteisingumas ir klaidingas suvokimas iebia konfliktus. Nors vaizdas nirus, jis nra beviltikas. Kartais, kai prieikumas perauga draugyst, atgniauiami kumiai ir draugikai itiesiama ranka. Socialiniai psichologai sutelk dmes keturi tip strategij prieams sutaikyti. iuos tipus galime prisiminti kaip konflikt sprendimo pagrind: kontakt, bendradarbiavim, bendravim ir sutaikinim.
Apie kar inome daugiau nei apie taik, apie udym daugiau nei apie gyvenim." Generolas Omaras Bradley, 1893-1981, buvs JAV armijos tabo vadas
Kontaktas
Ar nesusidraugaut dvi konfliktuojanios grups arba asmenys priverstinai artimai bendraudami, kad geriau paint vieni kitus? Nebtinai. 3 skyriuje matme, kaip neigiami lkesiai sustiprina vertinimo tendecingum ir sukuria isipildanias pranaystes. Esant tampai, bendravimas gali baigtis kova. Taiau 11 skyriuje matme, kad artimumas ir kartu atsirandanti tarpusavio sveika, sveikos laukimas ar paprasiausia ekspozicija didina simpatij. 4 skyriuje aikinoms, kaip panaikinus desegregacij sumajo rasiniai prietarai, patvirtindami, kad nuostatas formuoja elgsena". Jei is socialins psichologijos principas dabar atrodo tikinamai, atminkite: visi dalykai taip atrodo, kai juos pastame. 1896 metais teiginys, kad rasins atskirties panaikinimas gali veikti rasines nuostatas, netikino JAV Aukiausiojo Teismo. Tuo metu atrod, kad statym leidyba yra bejg panaikinti rasizm" (byla Plessy prie Ferguson").
556
SANTYKIAI
Neseniai atlikta metaanaliz patvirtina, kad kontaktai leidia prognozuoti tolerantikas nuostatas. Linda Tropp ir Thomas Pettigrew (2005a; Pettigrew ir Tropp, 2006) kruopiai ianalizavo 516 tyrim, kuriuose dalyvavo 250 555 mons i 38 ali, duomenis. 94 proc. tyrim patvirtino, kad danesni kontaktai maina prietar apraikas. Tai bdingiausia daugumos poiriui maumas (Tropp ir Pettigrew, 2005b). Galime pastebti, kad nuo XX a. septintojo deimtmeio Jungtinse Valstijose sumajo ir atskirtis, ir prietarai. Ar i nuostat raid lm tarprasiniai kontaktai? Ar tie, kurie i ties patyr desegregacij, pajuto jos poveik?
Ar desegregacija gerina poir kit ras?

Mokykl desegregacija atne apiuopiam naud, pavyzdiui, daugiau juodaodi m studijuoti auktosiose mokyklose ir skmingai jas baig (Stephan, 1988). Ar mokykl, gyvenamj kvartal ir darbo viet desegregacija taip pat yra socialiai teigiamas dalykas? Faktai yra prietaringi. Viena vertus, daugelis tyrim, atlikt XX a. netrukus po desegregacijos, parod, kad pastebimai pagerjo baltaodi poiris juodaodius. Tarprasiniai vairi socialini sluoksni kontaktai nepriklausomai nuo to, kas esi pardavjas ar pirkjas, prekybinio laivyno jreivis, valstybs tarnautojas, policininkas, kaimynas ar studentas - sumaino prietar poveik (Amir, 1969; Pettigrew, 1969). Pavyzdiui, baigiantis Antrajam pasauliniam karui JAV armija i dalies desegregavo kai kurias savo auli kuopas (Stouffer ir kiti, 1949). Paklausti, k mano apie desegregacij, jai pritar 11 procent segreguot ir 60 procent desegreguot baltaodi kareivi. Kai Mortonas Deutschas ir Mary Collins (1951) atliko usakomj natralistin eksperiment, rezultatai buvo panas. Vykdydama valstijos statym, Niujorko valdia desegregavo savo gyvenamuosius kvartalus skirdama butus nepriklausomai nuo gyventoj rass. Niuarke (Niudersio valst.) panaiuose kvartaluose abipus ups juodaodiai ir baltaodiai buvo apgyvendinti skirtinguose pastatuose. Desegreguotame kvartale apklausiamos baltosios moterys buvo kur kas palankesns miri gyvenamj nam atvilgiu ir daniau sak, kad m geriau vertinti juodaodius. Kontaktuojant klaidingi stereotipai m nykti. Viena moteris pareik: Man i ties tai pradjo patikti. Matau, jog jie yra tokie patys mons kaip ir mes." ie faktai turjo takos 1954 met Aukiausiojo Teismo sprendimui desegreguoti JAV mokyklas ir XX a. septintajame deimtmetyje kilusiam judjimui u piliei teises (Pettigrew, 1986, 2004). Ianalizavs visus tyrimus Walteris Stephanas (1986) prijo ivados, kad desegregacijos poveikis rasinms nuostatoms buvo nedidelis. Reikmingesn pasekm buvo ta, kad padaugjo galimybi juodaodiams mokytis miriose (arba baltj) auktosiose mokyklose, gyventi miriuose gyvenamuosiuose rajonuose ir dirbti mirioje aplinkoje. Panaiai ir daugelis moksleivi main program padar maesn negu tiktasi poveik programose dalyvavusi jaunuoli poiriui juos priimanias
557
alis. Pavyzdiui, Pranczij mokytis atvyk amerikieiai moksleiviai daniausiai apgyvendinami su kitais amerikieiais ir j stereotipinis poiris pranczus paprastai nepasikeiia (Stroebe ir kiti, 1988). Kontaktai taip pat nesumaino Ruandos tutsi neapykantos savo kaimynams hutams ir daugelio vyr seksizmo moter atvilgiu, nors jie nuolat gyvena ir dirba su moterimis. Nesunku smerkti homoseksualus ar imigrantus, su kuriais niekada nesame susidr, taiau taip pat galima su panieka irti ir tuos, kuriuos matome danai. Tad desegregacija kartais pagerina poir kitas rases, o kartais - ne, ypa jei prisideda nerimas ar grsms suvokimas (Pettigrew, 2004). ie prietaravimai suadino mokslinink smalsum. Kaip paaikinti iuos skirtumus? Iki iol kalbjome apie vairius desegregacijos pavyzdius. Tikroji desegregacija vyksta vairiais bdais ir labai skirtingomis slygomis.
Kada desegregacija pagerina poir kit ras?

Ar tarprasiniai kontaktai gali bti vienu i toki veiksni? Atrodo, kad taip. Mokslininkai aplank deimtis desegreguot mokykl ir stebjo, su kuo konkreios rass vaikai valgo, kalbasi ir leidia laik. Ras turi takos kontaktams. Baltieji itin danai bendrauja su baltaisiais, o juodaodiai - su juodaodiais (Schofield, 1982, 1986). Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos Dartmuto universiteto student elektronins inuts. Paaikjo, kad juodaodiai, nors sudar tik 7 proc. vis student, 44 proc. savo inui siunt kitiems juodaodiams studentams (Sacerdote ir Marmaros, 2005). Ta pati pai pasirinkta segregacija buvo akivaizdi ir Piet Afrikos Respublikos desegreguotame papldimyje. Tai pastebjo Johnas Dixonas ir Kevinas Durrheimas (2003) vien vidurvasario (gruodio 30-osios) popiet fiksav, kur briuojasi juodaodiai, baltieji ir indai papldimio lankytojai (r. 13.5 pav.). Desegreguotose kaimynijose, kavinse ar restoranuose gali nepavykti paskatinti miri sveik (Clack ir kiti, 2005; Dixon ir kiti, 2005a, 2005b). Pastangos sudaryti slygas kontaktams kartais padeda, o kartais bna bevaiss. Kart pas mus atvyko moksleiviai i protestantik mokykl, - aikino vienas iaurs Airijos katalikas jaunuolis pasibaigus mokykliniam renginiui (Cairns ir Hewstone, 2002). - Tai turjo bti tam tikras ... bendravimas, taiau to buvo per maai. Ne dl to, kad mes nenorjome; tiesiog tai buvo keblu." Tarpkultrinio bendravimo stoka gali kilti i pliuralistinio neimanymo": dauguma juodaodi ir baltaodi teigia pageidaujantys danesni kontakt, taiau klaidingai mano, kad kita pus neatsakys jiems tuo paiu. (r.: Mokslini tyrim ivada. Santykiai, kurie galjo bti".) Draugyst. Daugiau vili teikiantys senesni pardavj, kareivi, kaimyn tyrimai atskleid kur kas daugiau tarprasini kontakt, nei reikia sumainti tampai, kuri bdinga prasidedaniam tarpgrupiniam bendravimui. Ilgalaikiai juodaodi bei baltaodi kaltinamj, juodaodi bei baltaodi mergaii
558
SANTYKIAI
13.5 PAVEIKSLAS Desegregacija nebtinai reikia bendravim Kai is Skotburgo papldimys Piet Afrikos Respublikoje tapo atviras" ir desegreguotas, juodaodiai (paymta juodais takais), baltaodiai (balti takai) ir indai (pilki takai) vis tiek telkdavosi su savo rass monmis. altinis: Dixon ir Durrheim,
2003.
vasaros stovyklose, juodaodi bei baltaodi kambario draug universitete, juodaodi, spalvotj ir baltaodi Piet Afrikos gyventoj asmenini kontakt stebjimai taip pat patvirtino, kad tai duoda naudos (Clore ir kiti, 1978; Foley, 1976; Holtman ir kiti, 2005; Van Laar ir kiti, 2005). Juo daugiau Vokietijoje ar Didiojoje Britanijoje besimokantys amerikieiai moksleiviai kontaktavo su tenykiais gyventojais, juo teigiamesnis buvo j poiris j u o s (Stangor ir kiti, 1996). Eksperimentai patvirtino, kad susidraugavus su iorins grups nariais, poiris i grup bna daug teigiamesnis (Pettigrew ir Tropp, 2000; Wright ir kiti, 1997). Svarbu ne tik turti ini apie kitus mones, bet ir umegzti emocinius ryius, atsirandanius artimai susidraugavus ir mainanius tamp (Hewstone, 2003; Pettigrew ir Tropp, 2000). Taiau grups rykumas" taip pat padeda nutiesti tilt tarp moni. Jei apie savo draug nuolat galvosite tik kaip apie paskir mog, ie ryiai neperaugs apibendrinim ir neapims kit jo aplinkos moni (Miller, 2002). Tad idealiu atveju turtume umegzti draugyst u grups rib, taiau taip pat pripainti, kad naujasis draugas atstovauja ir kitiems i jo aplinkos, su kuriais, pasirodo, ir mes turime daug bendra. Greiiausiai mieliau susidraugausime su monmis, kuri iorins grups tapatumas i pradi yra minimalus - jei juos i esms laikome tokiais, kokie esame mes, o nejauiame grsm dl to, kad jie kitokie. Jei simpatija
559
Santykiai, kurie galjo bti

Tikriausiai galite prisiminti atvej, kai tikrai norjote umegzti su kuo nors kontakt. Galbt mogus buvo jums patrauklus. Taiau abejodami, ar js jausmus bus atsakyta, nerizikavote. Gal kitos rass atstov norjote pasikviesti prie savo stalo valgykloje ar skaitykloje, taiau nerimavote, kad jis nepatikliai reaguos js kvietim. Tikriausiai tokiose situacijose kitas asmuo i tikrj atsiliept js nor umegzti kontakt taiau jis mano, jog js santrumas rodo abejingum ar netgi prietaringum Taigi prasilenkiate lyg du laivai nakt, ir u tai galite dkoti 8 skyriuje aptartam pliuralistiniam neimanymui" - klaidingam sivaizdavimui, k jauia kitas mogus. Psichologs Jacquie Vorauer i Manitobos universiteto tyrimai (2001,2005; Vorauer ir Sakamoto, 2006) iliustruoja reikin. Vorauer nuomone, umezgant naujus santykius perdtai tikima, jog visi pastebi ms jausmus. Manydami, kad ms jausmai akivaizds, patiriame permatomumo iliuzijos" reikin, apie kur kalbjome 2 skyriuje. Taigi paiam gali atrodyti, jog kno kalba aikiai rodo romantik susidomjim o mogus, kuriam ie jausmai skirti, i tikrj nieko nepastebi. Jei kitas mogus patiria iltus jausmus, bet taip pat pervertina j akivaizdum santykiai, kurie galjo usimegzti, ugsta. Vorauer teigia, kad tas pats reikinys danai pakia koj prietar neturintiems monms, kurie nort daugiau bendrauti su kitos rass ar socialins grups atstovais. Jei baltaodiai mano, kad juodaodiai laiko juos prietaringais, o juodaodiai mano, kad baltaodiai susikr apie juos stereotipus, ir vieni, ir kiti nedrs engti pirmojo ingsnio. Toks susirpinimas yra svarbiausias tebesitsianios neformalios segregacijos Piet Afrikos Respublikoje veiksnys", - mano Gillian Finchilescu (2005). Nordamos pakartoti ir ipltoti Vorauer darbus, Nicole Shelton ir Jennifer Richeson (2005) pradjo serij koordinuot tyrim ir elgesio test. Pirmame tyrime Masaiusetso universiteto baltaodiai studentai laik save labiau negu vidutinikai susidomjusiais tarprasiniais kontaktais ir draugystmis. J nuomone, baltaodiai studentai to trokta labiau negu juodaodiai. Juodaodiai studentai pasiymjo veidrodiniu vaizdio suvokimu: j nuomone, juodaodiai studentai tokius santykius iri palankiau negu baltaodiai. Tipikas studentas galvoja: Noriau bendrauti su kitos rass atstovais, taiau jie to nenori". Ar pliuralistinis neimanymas bdingas ir kitais atvejais? Antrojo tyrimo metu Shelton ir Richeson papra baltaodi Prinstono universiteto student sivaizduoti savo reakcij jei j valgykl pastebt pulkel netoliese gyvenani juodaodi (arba baltaodi) student. Ar nortumte prie j prisijungti? Kokia tikimyb, kad vienas j pakvies jus prissti kartu? Ir vl baltaodiai man, kad jie labiau negu kitos rass atstovai nort umegzti kontakt Kaip mons aikina savo neskmes umezgant tarprasinius santykius? Treiame tyrime Shelton ir Richeson pakviet juodaodius ir baltaodius Prinstono universiteto studentus apsvarstyti toki situacij: valgykloje jie pastebi pastamus kitos rass studentus, taiau nei jie, nei sdintys studentai nesiryta pirmajam ingsniui. Nepriklausomai nuo rass, tyrimo dalyviai savo pai nenor engti pirmj ingsn daniausiai aikino atstmimo baime, o sdini student nerytingum-j susidomjimo stoka. Ketvirt kart Shelton ir Richeson kartojo tyrim su kitokiomis instrukcijomis, taiau gavo panaius rezultatus. Ar pliuralistinis neimanymas pasireikia ir realiose situacijose arba norint umegzti kontakt su vienu mogumi? Penktajame tyrime Shelton ir Richeson pasil juodaodiams ir baltaodiams Prinstono universiteto studentams nagrinti draugysts raid". Dalyvis pateik apie save svarbiausius duomenis ir buvo nufotografuotas. Tada visa mediaga tariamai buvo ineta kit kambar kitam eksperimento dalyviui. Vliau pirmajam dalyviui buvo atneti to kito dalyvio - tos paios lyties, bet kitos rass - duomenys. Jo buvo klausiama: Ar labai nerimaujate, kad nepatiksite kitam dalyviui?" Ar bijote, kad kitas asmuo nenors su jumis draugauti?" Nepriklausomai nuo rass, dalyviai spjo, kad jie labiau negu kitos rass atstovas nori draugauti, bet baiminasi bti atstumti. Ar toks klaidingas suvokimas slopina ir tikrus kontaktus? etajame tyrime Shelton ir Richeson patvirtino, kad baltaodiai Prinstono universiteto studentai, kurie buvo labiausiai link pasiduoti pliurastistiniam neimanymui (jie man, kad bijo bti atstumti kitos rass labiau negu juodaodiai), per kitas septynias savaites umezg maiau tarprasini kontakt. Jacuie Vorauer, Nicole Shelton ir Jennifer Richeson netvirtina, kad vien klaidingas suvokimas apsunkina romantik santyki umezgim ar tarprasines draugystes. Taiau dl klaidingo suvokimo mons nerizikuoja engti pirmojo ingsnio. Suprat reikin ir pripain, kad kit moni santrumas galbt atspindi tokius pat kaip ir ms motyvus bei jausmus, lengviau umegsime paint ir potenciali draugyst paversime tikra.
560
draugui perauga simpatij kitiems jo aplinkos nariams, kakuriuo metu j grups tapatumas privalo tapti rykus. Tad, norint sumainti prietar bei konflikt, pravartu i pradi sumainti grups skirtingum, po to j pripainti ir vliau perengti jo ribas. Apklausos, kuriose dalyvavo apie 4000 europiei, parod, kad draugyst - viena svarbiausi skming santyki prielaida: jei turite draug, priklausant kokiai nors maumai, daug greiiau pritarsite ios maumos imigracijai. Tai pasakytina apie Vakar vokiei poir turkus, prancz poir azijieius ir iaurs afrikieius, oland - surinamieius ir turkus, brit poir ieivius i Vest Indijos ir Azijos, iaurs Airijos protestant ir katalik poir vien kitus (Brown ir kiti, 1999; Hamberger ir Hewstone, 1997; Paolini ir kiti, 2004; Pettigrew, 1997). Panaiai ir mons, turintys pastam gj, yra ne tokie prieiki j atvilgiu (Herek, 1993; Kaiser, 2001). Poirio senyvo amiaus mones, psichikos ligonius, serganiuosius AIDS ir negaliuosius tyrimai patvirtina, kad ryiai paprastai suponuoja teigiam poir (Hewstone, 2003; Pettigrew, 1998). Lygiaveriai kontaktai. Desegregacijai pritariantys socialiniai psichologai niekada neteig, kad poir pagerina bet kokie kontaktai. Jie tikjosi blog rezultat tais atvejais, kai buvo bendraujama konkurencijos slygomis, kai ryi nepalaik vadovyb, ir kai santykiai bdavo nelygiaveriai (Pettigrew, 1988; Stephan, 1987). Iki 1954 met daugelis rasiniais prietarais besivadovaujani baltj danai bendraudavo su juodaodiais kaip su bat valytojais ir nam darbininkais. Kaip matme 9 skyriuje, tokie nelygiaveriai kontaktai gimdo nuostatas, kurios tik tvirtina nelygyb. Todl svarbu lygiaveriai kontaktai, pavyzdiui, pardavj, kari, kaimyn, teisiamj, stovyklautoj. Neformalus bendravimas koleduose ir auktosiose mokyklose, kuriose mokosi vairi taut jaunimas, yra naudingas visiems studentams, - rao Miigano universiteto mokslinink Patricia Gurin ir jos kolegos, remdamiesi nacionalini akademini apklaus duomenimis (2002). Tokie ryiai ugdo intelekt ir skatina pripainti skirtumus kaip naudingus bendruomenei - iais duomenimis buvo grindiamas 2003 met JAV Aukiausiojo Teismo sprendimas, kad rasin vairov yra privalomas auktojo mokslo interesas, ir kad juo galima vadovautis priimant auktsias mokyklas.
lygiaveriai kontaktai (equal-status contact) Lygiavertikumu grindiami ryiai. Kaip nevienodos, taip ir tos paios socialins padties moni santykiai formuoja atitinkamas nuostatas. Tad norint, kad prietar sumat, tarprasinius kontaktus turt umegzti tos paios socialins padties mons.
Bendradarbiavimas
Nors lygiaveriai kontaktai gali bti naudingi, kartais vien tik j gali nepakakti. J nepakako, kai Muzaferas Sherifas nutrauk Ereli" ir Barkali" varybas ir abi komandas trauk nekonkurencin veikl, sudarydamas joms slygas kartu irti filmus, valgyti. Tuo metu prieikumas tarp j buvo toks didelis, kad bet koks kontaktas baigdavosi patyiomis ir puolimais. Kai Erel"
561
aplankydavo Barkalius", erelieiai ragino iluoti purv". Buvo akivaizdu, jog i dviej grupi desegregavimas neskatino socialins integracijos. K taikdarys gali padaryti, susidrs su sisenjusiu prieikumu? Prisiminkime skming ir neskming desegregavim. Miriose auli kuopose ne tik usimezg lygiaveriai juodaodi ir baltaodi kontaktai - jie tapo priklausomi vieni nuo kit. Jie drauge kovsi su bendru prieu ir siek bendro tikslo. Ar tai reikia, kad yra antras veiksnys, leidiantis prognozuoti teigiam desegregacijos poveik? Jei konkurencija skiria, gal bendradarbiavimas vienija? Panagrinkime, kaip mones veikia bendri nemalonumai. Visuose konfliktuose - nuo vaid eimoje iki konkuruojani komand ir taut konflikt - bendra grsm ir tikslai ugdo vienybs jausm.
Bendra iorin grsm sutelkia

Ar kada nors esate kartu su kitais tap blogo oro auka, jaut patyias per primim grup, buv nubausti mokytojo, persekiojami ar pajuokti dl socialins padties, rass ar religijos? Jei taip, tai tikriausiai prisimenate, jog pajutote simpatij tiems, kurie patyr t pat, k ir js. Galbt, kai vienas kitam padjote nusipurtyti snieg ar kai kartu grmts su bendru prieu, socialiniai skirtumai neteko reikms. itokia draugyst danai usimezga tarp moni, patiriani bendr grsm. Tai pastebjo Johnas Lanzetta (1955), pateiks karinio jr laivyno atsargos karinink grupms po keturis mones problem sprendimo uduotis ir vliau per garsiakalb pranes, kad atsakymai neteisingi, produktyvumas neleistinai emas, o mstymas - kvailas. Kitos grups i patyi negirdjo. Lanzetta pastebjo, kad patyrusieji patyias tapo draugikesni, daugiau bendradarbiavo, maiau ginijosi ir maiau konkuravo tarpusavyje. Jie kartu pateko bd. Rezultatas - grups sutelktumas. Bendras prieas Sherifo stovyklos eksperimentuose - ir daugelyje vliau atlikt eksperiment - suvienydavo konkuruojanias berniuk grupes (Dion, 1979). Tarprasini kivir metu panaiai sustiprja didiavimasis savo grupe. Toronte diskriminuojami kinai studentai tampa draugikesni kit kin atvilgiu (Pak ir kiti, 1991). Vien tik priminus iorin grup (tarkime, konkuruojani mokykl), iauga dmesingumas savajai grupei (Wilder ir Shapiro, 1984). Atriai suvokdami, kas yra J i e " , suvokiame, kas esame mes". Kare prie labai aiki iorin grsm ypa sustiprja priklausymo grupei jausmas. Daugiau moni dalyvauja pilietinse organizacijose (Putnam, 2000). Pilieiai vienijasi su savo lyderiu ir remia savo karius. Tai vyko po rugsjo 11-osios katastrofos ir ikilus kit teroristini ipuoli grsmei. Pasak New York Times, bent jau kuriam laikui Niujorke inyko rasinis antagonizmas" (Sengupta, 2001). Anksiau laikiau save paprasiausiu juodaodiu, - sak atuoniolikmetis Louisas Johnsonas, apmstydamas savo gyve-
Negaljau susivaldyti nepasaks [Gorbaiovui]: tik pagalvokite, koks lengvas bt ms udavinys iuose posdiuose, jei pasauliui staiga imt grasinti kokios nors ries kitos planetos gyventojai. [Mes suprastume] kart ir visiems laikams, kad ioje emje i ties esame mons, gyvenantys kartu." Ronaldas Reaganas, kalba, pasakyta 1985 m. gruodio 4 d.
562
SANTYKIAI
100 90 Rugsjo 80 11-oji 1 \ 70 60 A A 50 40 30 20 10 0 ._... 2001 13.6 PAVEIKSLAS Iorin grsm gimdo grups vienyb
Pritarimas George W. Busho veiklai Karas Irake v A v ^ y v
i 2002
i 2003 Apklaus datos
i 2004 2005
J 2006
Kaip rodo prezidento George Busho populiarumo pakilimai ir nuosmukiai, nacionaliniai konfliktai formuoja viej nuomon (Gallup, 2006).
Turime iors prie." George W. Bush, 2005
nim iki rugsjo 11-osios, - taiau dabar vis labiau jauiuosi amerikietis." Inagrinjus Niujorko mero pokalbius rugsjo 11-j ir jo spaudos konferencijas prie i nelaim ir po jos, pastebta, kad odis mes" buvo vartojamas du kartus daniau (Liehr ir kiti, 2004; Pennebaker ir Lay, 2002). George W. Busho veiklos vertinimas atspindjo grsms paskatint susivienijim. Prie pat rugsjo 11-j tik 51 procentas amerikiei pritar prezidentinei Busho veiklai. Po tragedijos j teigiamai vertino net 90 procent. is prezidentas, rugsjo 10 vertintas vidutinikai, spalio 10 tapo ms lyderiu", kovojaniu prie tuos, kurie ms nekenia". Vliau Busho populiarumas po truput majo, bet prasidjus karui Irake jis vl m kilti (r. 13.6 pav.). Kai Sheldonas Solomonas su bendradarbiais (2004) papra amerikiei student prisiminti rugsjo 11-osios vykius (o ne artjant egzamin), jie daniau pritar teiginiui: A palaikau drsius prezidento Busho ir jo administracijos veiksmus Irake". Nordami suburti darni grup, jos lyderiai gali netgi sumodeliuoti grsming iors prie. i taktik iliustruoja George Orwello romanas 1984ieji": alies lyderis pasinaudoja pasienio konfliktu su dviem kitomis valstybmis, kad sumaint neramumus savo alies viduje. Retkariais prieas pasikeiia, taiau jis visada yra. Atrodo, kad aliai i ties reikia prieo. Turdami bendr prie, pasaulis, tauta, grup tampa nepaprastai vieningi. Grsm vienija ir kitus pasaulio kratus. Saviudiai sprogdintojai Izraelyje paskatino ministro pirmininko Arielio Sharono alininkus mitinguoti, o kai Izraelio gynybins pajgos ud palestinieius ir naikino j namus, musulmon grupuots susivienijo ireikdamos pykt Sharonui (Pettigrew, 2003). Jungtinms Valstijoms upuolus Irak, Pew tyrim centro (2003) atliktos Indonezijos ir Jordanijos musulmon apklausos parod, jog kyla antiamerikietikos nuotaikos. 2002 met vasar 53 procent jordaniei poiris amerikieius buvo teigiamas, o po karo j sumajo iki atuoniolikos procent. Prie kar biau pasaks, kad jei Osama (bin Ladenas) yra atsakingas u dviej dangoraii sunaikinim, mes juo negalime didiuotis, - pasak 21 met islamo teiss studentas i Sirijos. - Taiau jei tai padaryt dabar, mes juo didiuotums" (Rubin, 2003).
563
atkreipkime dmes
Kodl svarbu, kas nugals?

Kodl viso pasaulio sporto aistruoliams taip svarbu, kas nugals? Kodl niujorkieiams svarbu, kad du tuzinai George Steinbrennerio multimilijonieri (beisbolo komanda New York Yankees - red. past.), kuri dauguma gim kitose valstijose ar alyse, laimt Pasaulio taurs rungtynes? Kodl visikai normals suaugusieji beprotikai remia savo komand ir bna labai prislgti jai pralaimjus kasmetiniame NCAA krepinio Kovo beprotybs" turnyre? Ir kodl per futbolo Pasaulio taurs rungtynes kiekvienas aistruolis svajoja apie savo alies pergal? Teorija ir faktai rodo, kad konkurencijos aknys yra gilios. Pabunda kakoks pirmyktis pradas, ir vos aiktje pasirodo du konkurentai, minia suia. Jei dvi valandas kunkuliuoja aistros dl paprasiausio auktyn emyn okiojanio oraninio kamuolio, kakas tikrai yra uprogramuota genuose. Ms protviai, gyven laikais, kai kaimynins gentys galjo bet kada upulti ir plikauti, inojo, kad solidarumas utikrina saugum (tie, kurie nesilaik grupse, paliko maiau palikuoni). Ir mediojant, ir ginantis, ir puolant deimt rank yra geriau nei dvi. Pasaulio dalinimas mus" ir juos" atnea ir blogybes - tokias kaip rasizmas ir karas, - ir naud: visuomens solidarum. Kad atskirt mus" ir juos", ms protviai - nuo kuri nedaug tenutolo dabartiniai sporto aistruoliai - atitinkamai rengdavosi arba isidaydavo. Bdami socialios btybs, mes gyvename grupse, dl j digaujame, udome ir vame. Ir save apibriame pagal savo grupes. Savojo A sampratai - suvokimui, kas esame - svarbu ne tik asmeniniai bruoai bei nuostatos, bet ir socialinis tapatumas. Ms socialinis tapatumas - supratimas, kas yra grup stiprina savojo A samprat bei didiavimsi, ypa kai manome, jog kaip grup esame pranaesni. Jausdami teigiamo tapatumo stygi, daugelis jaunuoli gali ir tapatum kompensuoja burdamiesi gaujas. Dauguma patriot save apibdina pagal nacionalin tapatum. Grups apibrimas pagal tai, kas mes" esame, taip pat leidia suprasti, kuo mes nesame. Daugelyje socialins psichologijos eksperiment buvo pastebta, kad suskirsius dalyvius grupes - netgi atsitiktines - sustiprja alikumas vidinei grupei. Paklauskite vaik: Kurie vaikai geresni: i tavo mokyklos ar i [kitos gretimos]?" Visi kaip vienas atsakys, kad geresni j mokyklos vaikai. Suburkite mones vien pagal j gimimo datas ar paskutin j vairuotojo paymjimo numerio skaii, ir jie pajus tam tikr artimum ir palankum vieni kitiems. Grups smon yra tokia stipri, kad mes" atrodome geresni u juos" net tada, kai mus" ir juos" bname suskirstyti atsitiktinai. Amerika po rugsjo 11-osios pademonstravo, kaip, susidrus su bendru prieu, grup staiga solidarizuojasi. Kaip parod Muzafero Sherifo stovyklos eksperimentas, konkurencija sukuria prieus. Konkurencijos ir atsipalaidavusios minios anonimikumo kurstomos aistros per sporto varybas, itikus neskmei, gali pasiekti kulminacij-aistruoliai ima tyiotis i varov rkti ant arbitr, mtyti juos alaus skardines. Patyrus skm, tapatinimasis su grupe dar labiau sustiprja. Aistruoliai gerbia save u laimjimus ir u tai, kad jauia ry su sportininkais, kai j komanda nugali. Paklausti apie svarbi pergal futbolo varybose, studentai daniausiai atsako: Ms nugaljome". Jie maudosi lovs spinduliuose, pastebi Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (1976). Varybas pralaimjus studentai daniau sako: Jie pralaimjo". Ironika, kad intensyviausius jausmus jauiame labiausiai mus panaiems konkurentams. Freudas jau seniai pripaino, kad prieikum kelia nedideli skirtumai. Pavydiausiai rungiasi kaimynini miest varovai; kiekvieno kantono gyventojai kitus velgia su panieka. Giminingos rass laikosi viena nuo kitos itiestos rankos atstumu; piet vokieiai negali paksti iaurs vokiei; anglai vairiausiais bdais meiia kotus, o ispanai niekina portugalus". Ne kart bdamas kotijoje turjau progos stebti daugel knygoje The Xenophobe's Guide to the Scots (Patarimai ksenofobui apie kotus") aprayt pavyzdi kaip kotai skirsto nekotus 1) anglus ir 2) kitus. Kaip komandos Cubs" aistruoliai digauja, kai ji laimi arba kai pralaimi komanda VVhite Sox", taip kot futbolo aistruoliai digauja, kai laimi kotija arba kai pralaimi Anglija. O! Jie pralaimjo", - neslp diaugsmo vienas bulvarinis kot laikratis, kai 1996 metais Europos taurs turnyre Anglija pralaimjo Vokietijai.
564
Auktesni tikslai skatina bendradarbiauti

auktesnis tikslas (superordinate goal) Bendras tikslas, reikalaujantis kolektyvini pastang; tikslas, panaikinantis skirtumus tarp moni.
Su vienijania iorine grsme glaudiai siejasi auktesni tiksl, kurie suvienija visus grups narius ir reikalauja kolektyvini pastang, poveikis. Kaip tik tokius tikslus ikl Sherifas, siekdamas sutaikyti prieikai nusiteikusius stovyklautojus. Jis sutrikd vandens tiekim stovyklai, priversdamas abi grupes dirbti kartu, kad vl turt vandens. Vliau vaikams teko rasti bendr kalb, kad bendromis jgomis galt isinuomoti gantinai brangi kino juost. Kai ivykoje sugedo" autobusas, vienas i personalo nari netoliese atsainiai paliko virv, paskatindamas kakur berniuk pasilyti visiems kartu patempti autobus, kad is usivest. Kai variklis usived, berniukai m pleknoti vienas kitam per peius, diaugdamiesi veik autobus". Po to, kai siekdami auktesni tiksl berniukai drauge paplujo, jie kartu pavalg ir susdo aplink lau. Usimezg draugyst tarp skirting grupi nari ir prieikumas staiga sumajo (r. 13.7 pav.). Paskutin dien berniukai nusprend grti namo vienu autobusu. kart jie jau nesigrupavo. Kai autobusas priartjo prie nam Oklahoma Sityje, jie visi kaip vienas spontanikai udainavo Oklahoma" ir atsisveikino vieni kitiems linkdami skmingai parvykti. Atskirdamas ir iprovokuodamas konkurencij, Sherifas nepastamuosius pavert ariais prieininkais. Ikls auktesnius tikslus, jis prieus pavert draugais. Ar Sherifo eksperimentai - tik vaikiki aidimai? O gal galima suvienyti ir konfliktuojanius suaugusiuosius, ikeliant jiems bendrus tikslus? itok klausim pateik Robertas Blake ir Jane Mouton (1979). J suorganizuotuose dviej savaii trukms eksperimentuose, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1000 vadov, suskirstyt 150 grupi, buvo tiriami svarbiausi situacij, kokiose veik ir Barkaliai" su Ereliais", aspektai. I pradi kiekviena grup veik atskirai, vliau konkuravo su kita grupe ir galiausiai abi bendradarbiavo
13.7 PAVEIKSLAS Po varyb Ereliai" ir Barkaliai" vieni apie kitus atsiliepdavo nepalankiai. Kolektyvinis darbas siekiant auktesni tiksl prieikum sumaino. altinis: Sherif, 1966, p. 84.
100
Nugaljus Laikas
Iklus auktesnius tikslus
565
siekdamos bendr tiksl. Eksperiment rezultatai neginijamai rod, kad suaugusieji reaguodavo kaip ir jaunieji Sherifo eksperiment dalyviai". Papildydami iuos duomenis, Samuelis Gaertneris, Johnas Dovidio ir j bendradarbiai (1993, 2000) teigia, kad kolektyvinis, vien darni grup suburiantis darbas veikia ypa palankiai. Visiems susdus u bendro stalo (o ne prieingose jo pusse) buvs alikumas kitos grups atvilgiu sumaja, naujoji grup pasivadina bendru vardu ir su gera nuotaika pradeda dirbti. Mes" ir jie" tampa mumis". Nordamos nugalti Vokietij, Italij ir Japonij Antrajame pasauliniame kare, Jungtins Valstijos ir buvusioji SSRS kartu su kitomis valstybmis sudar sjunginink grup. Kol JAV turjo tiksl nugalti bendr prie, tol ji pritar ir rusams. Ekonominis bendradarbiavimas tarptautinje prekyboje taip pat motyvuoja isaugoti taik. Michaelis Shermeris (2006) pastebi: Preks kerta tokias sienas, kurios armijoms yra nepraeinamos." Pavyzdiui, Kinijos ekonomika yra taip persipynusi su Vakar ali ekonomikomis, kad tokia tarpusavio priklausomyb stipriai sumaina karo tarp Kinijos ir Vakar galimyb. Kolektyvins Barkali" ir Ereli" pastangos baigsi skme. Ar bt pasiekta ta pati harmonija, jei vanduo bt taip ir liks ijungtas, kino filmas neperkamas, o autobusas sugeds? Tikriausiai ne. Stepheno Vorchelio ir jo bendradarbi (1977, 1978, 1980) eksperimentai su Virdinijos universiteto studentais patvirtino, kad skmingas dviej grupi bendradarbiavimas stiprina j ryius. Taiau jei anksiau konfliktavusioms grupms bendradarbiauti nepavyksta, ir jei jos gali i neskm priskirti viena kitai, konfliktas tik paatrs. Sherifo eksperimente berniukai jaut grupin prieikum, tad negebjim surinkti pakankamai pinig kino filmui bt galj paaikinti prieinink yktumu" ir savanaudikumu". Tai bt konfliktin situacij paatrin, o ne suvelnin.
Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasi atvilgiu

Iki iol atkreipme dmes aikiai menk tipiko mokykl desegravimo (ypa jei trksta emocini draugysts sait ir vienodos padties ryi) socialin naud. Ir taip pat atkreipme dmes socialin skmingo konkuruojani grupi bendradarbiavimo naud. Ar ie faktai nra pakankama prieastis kurti alternatyv tradicinei desegregacijai? Kelios paskirai dirbusios mokslinink grups teig, kad tai manoma. Kiekviena j kl klausim, ar nebt galima skatinti draugysts tarp skirting rasi, konkurencin mokymosi model keiiant kolektyviniu ir nepabloginant akademini rodikli. Atsivelgiant labai vairius i mokslinink taikytus metodus - visi jie dirbo su miriomis moksleivi grupmis, kurios kartais konkuravo su kitomis grupmis - gauti rezultatai stulbina ir teikia vili. Ar kolektyvinje veikloje, pavyzdiui, miriose sporto komandose ir klass projektuose, dalyvaujantys moksleiviai yra maiau tendencingi? Robertas Slavinas ir Nancy Madden (1979) tyr 2400 moksleivi i 71 vidurins mokyklos
566
SANTYKIAI
Tai i ties buvo jaudinantis vykis. Mano mokiniai ir a suradome bd, kaip panaikinti atskirt pagal pirmin jos model!" Elliot Aronson, Drifting My Own Way, 2003 (Plaukiu savo keliu")
Amerikoje apklaus duomenis ir gavo vili teikianius rezultatus. Kartu aidiantys ir dirbantys skirting rasi moksleiviai daniau turi kitos rass draug, j poiris kitas rases yra teigiamas. Tai patvirtino ir Charlesas Greenas su kolegomis (1988), apklaus 3200 Floridos valstijos vidurini klasi moksleivi. Mokykl, kuriose buvo sukurtos vairi rasi mokymosi komandos", moksleivi poiris rases buvo teigiamesnis palyginti su tradicini, konkuruojani mokykl moksleivi pairomis. Ar remdamiesi iais koreliuojaniais duomenimis galime daryti ivad, kad kolektyvin vairi rasi asmen veikla teigiamai veikia ir rasines nuostatas? Kad tai suinotume, reikia atlikti eksperimentus. Moksleivius atsitiktins atrankos bdu suskirstykite dvi grupes: daugiaras ir vienalyt. Slavinas (1985, 2003) ir jo kolegos padalijo klases daugiarases vairaus mokymosi paangumo keturi-penki moksleivi komandas. Komandos nariai kartu sddavo, kartu moksi vairiausi dalyk, o savaits gale rungdavosi su kitomis komandomis. Visi gerai pasirod komand nariai prisiddavo prie bendro rezultato varydamiesi su geriau besimokaniais moksleiviais arba stengdamiesi pagerinti savo pai rezultatus. Visi turjo vienod skms galimyb. Be to, komand nariai buvo suinteresuoti padti vieni kitiems pasiruoti kassavaitiniam matematikos, raybos ar istorini dat ini tikrinimui. Komand konkurencija ne atskyr moksleivius, o subr ir skatino remti vieniems kitus. Eilioto Aronsono (1978, 2004; Aronson ir Gonzalez, 1988) vadovaujami mokslininkai iprovokavo grups bendradarbiavim naudodami dlions" metod. vairiose Teksaso ir Kalifornijos pradinse mokyklose jie suskirst vaikus grupes po eis vairi rasi ir skirting rezultat moksle pasiekusius asmenis. Paskui kiekvien mokymosi dalyk padalijo eias dalis. Kiekvienas moksleivis tapdavo savo dalies ekspertu. Kai buvo mokomasi apie il, vienas moksleivis tapdavo ils istorijos ekspertu, kitas - geografijos, treias - kultros. I pradi visi skirting grupi istorikai", geografai" ir t. t. susirink kartu imokdavo savo mediag. Paskui jie grdavo savo grup ir aikindavo i mediag savo draugams. Kitaip sakant, kiekvienas grups narys turjo po dlions gaball. Todl savimi pasitikintys moksleiviai privaldavo klausytis drovij ir i j mokytis, o pastarieji netrukus suprato, kad gali savo bendraamiams pasilyti kak svarbaus. Kelios mokslinink grups - Minesotos universitete vadovaujama Davido Johnsono ir Rogerio Johnsono (1987, 2003, 2004), Stenfordo universitete vadovaujama Elizabeth Cohen (1980), Tel Avivo universitete vadovaujama Shlomo Sharano ir Yael Sharan (1976, 1994), ir Kolorado universitete vadovaujama Stuarto Cooko (1985) - sukr kitokius kolektyvinio mokymosi metodus. Kokias ivadas galime padaryti i i, pasak vieno skaiiavimo, 818-os (Druckman ir Bjork, 1994) mokslini tyrim? Mokydamiesi kartu moksleiviai ne tik sisavina mediag, bet imoksta ir kit dalyk. Kolektyvinis mokymasis, sako Slavinas ir Cooperis (1999), gerina vis moksleivi akade-
567
atkreipkime dmes
Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas

17 odi, pasakyt 1947 m. balandio 10 d., visiems laikams pakeit beisbol ir tapo socialins psichologijos princip ibandymu. Kai per Bruklino Dodgers" komandos parodomsias rungynes su maosios lygos geriausiu klubu Monrealio Royals" atjo eil et kart paduoti kamuol, radijo diktorius Redas Barbens perskait Dodgers" prezidento Brancho Rickey pareikim: iandien Bruklino Dodgers" sudar kontrakt su Monrealio Royals" ir nusipirko Jackie Roosevelt Robinson. Jis nedelsiant pasirodys komandoje". Po penki dien Robinsonas tapo pirmuoju nuo 1887 met afrikiei kilms amerikieiu, aidusiu pagrindinje beisbolo lygoje. Ruden isipild Dodgers" aistruoli svajon dalyvauti Pasaulio varyb serijoje. Robinson kuriam dl rass teko iksti patyias, bti apmtytam atriais daiktais ir stengtis ivengti tyia galv paleist kamuoli, Sporting News irinko geriausiu met naujoku, o apklausose jis buvo antras pagal populiarum mogus Amerikoje po Bingo Crosby. Rasizmas beisbole buvo panaikintas visiems laikams. Skatinamas metodist morals ir trokimo, kad beisbolas suklestt, Rickey apie praneim galvojo jau kur laik - rao socialins psichologijos ekspertai Anthony Pratkanis ir Marlene Turner (1994 a, b). Prie trejus metus Niujorko mero Vienybs komiteto pirmininkas sociologas papra Rickey, kad is desegreguotsavo komand, [tai Rickey atsak papraydamas duoti jam laiko (kad nesusidaryt spdis, jog jis pasamd juodaodius aidjus jausdamas spaudim) ir patarti, kaip tai geriausia padaryti. 1945 metais Rickey buvo vienintelis beisbolo komandos savininkas, balsuojantis prie draudim juodaodiams aisti beisbol. 1947 metais jis pradjo veikti vadovaudamasis iais principais, kuriuos isiaikino Pratkanis ir Turner: Suformuoti nuomon, kad pokyiai neivengiami. Nepalikti jokios vilties, kad protestais ar pasiprieinimu bt galima pasukti laikrod atgal. Diktorius Redas Barberis, tradicinis Amerikos pietini valstij atstovas, prisimin, kaip 1945 metais Rickey pakviet j piet ir ramiai, bet tvirtai pareik, kad jo valgai ieko juodaodio aidjo, kur galiau ileisti aisti kartu su baltaisiais Dodgers" komandos nariais. Neinau, nei kas jis toks, nei kur jis yra, taiau netrukus jis pasirodys". Supyks Barberis i pradi norjo pasitraukti i savo pareig, taiau vliau nusprend susitaikyti su neivengiamybe ir isaugoti geriausi pasaulyje sporto komentatoriaus darb". 1947 metais Rickey taip pat dalykiJackie Robinsonas ir Branchas Rickey kai pasikalbjo su aidjais, paaddamas isisti kiton komandon bet kur, atsisakius aisti su Robinsonu. Sudaryti slygas lygiaveriams kontaktams ir ikelti auktesn tiksl. Vienas sociologas paaikino Rickey: kai dmesys sutelkiamas visk nustelbiant tiksl [juo] suinteresuoti mons atitinkamai prisitaiko". Vienas aidjas, kuris i pradi prietaravo, vliau padjo Robinsonui imokti geriau smgiuoti, aikindamas: Komandoje reikia suvienyti jgas, kad laimtum". Panaikinti prietarus. Rickey rod keli taiau ir kiti jam padjo. I Piet Amerikos kils komandos lyderis Pee Wee Reese parod pavyzd, atsissdamas valgyti kartu su Robinsonu. Kart Cincinatyje, kai minia nesiliov ugauliojus lauk i aikts negr!", Reese paliko savo pozicij nujo finio viet kur stovjo Robinsonas, nusiypsojo, pasak kelet odi ir, stebint nuiuvusiai miniai, apkabino j per peius. Taikiai nutraukti prieikumo grandin. Rickey, kuriam buvo reikalingas aidjas, turintis pakankamai stiprybs nekeryti, kai j puola", kartu su Robinsonu imitavo vairiausius ugauliojimus ir grub aidim kur jis patirs per varybas, ir pasiek, kad Robinsonas pasiadt smurt neatsakinti smurtu. Kai i Robinsono aipydavosi ir baksnodavo, jis leisdavo tai reaguoti draugams. itaip komanda tapo darnesn. Robinsonas ir Bobas Felleris buvo pirmieji beisbolo aidjai, irinkti panteon. Gavs apdovanojim Robinsonas papra, kad alia jo atsistot motina Mallie, mona Rachel ir jo draugas Branchas Rickey.
568
SANTYKIAI
minius pasiekimus; kartu gerja ir tarpgrupiniai skirtingos rass bei etnins kilms moksleivi santykiai". Aronsonas ra, kad tarpusavyje susijusi dlions" klasi vaikai, palyginti su tradicikai dirbani klasi vaikais, labiau pamgsta ir vienas kit, ir mokykl, pagerja j savivert" (1980, p. 232). Taip pat pradeda pltotis ir tarprasin draugyst. Gerja maumas sudarani student egzamin rezultatai (galbt dl to, kad dabar jiems mokytis padeda bendraamiai). Pasibaigus eksperimentams, daugelis mokytoj ir toliau taiko kolektyvinio mokymosi metod (D. W. Johnson ir kiti, 1981; Slavin, 1990). Aiku, - ra tarprasini santyki ekspertas Johnas McConahay (1981), - kad kolektyvinis mokymasis yra efektyviausias i mums inom bd pagerinti tarprasinius santykius desegreguotose mokyklose". Ar turjome tai inoti anksiau?" 1954 metais JAV Aukiausiajame Teisme Gordonas Allportas kalbjo daugelio socialini psicholog vardu, teigdamas, kad prietarus ... galima sumainti lygiaveriais daugumos ir maumos grupi kontaktais, siekiant bendro tikslo" (1954, p. 281). Kolektyvinio mokymosi eksperimentai patvirtino Allporto valg, optimistikai nuteikiani Robert Slavin ir jo bendradarbius (1985, 2003): Prajus 30 met po to, kai Allportas suformulavo pagrindinius kolektyvinio mokymosi principus, pagaliau turime praktikus ir patvirtintus metodus, kaip diegti kontakto teorij klasse, kuriose panaikinta rasin atskirtis. Moksliniai kolektyvinio mokymosi tyrimai yra vieni skmingiausi edukacini mokslini tyrim istorijoje." Taigi skatinantys bendradarbiauti lygiaveriai kontaktai teigiamai veikia stovyklaujanius berniukus, gamybos vadovus, universitet studentus ir moksleivius. Ar princip galima taikyti visiems moni santykiams? Ar eimos tampa darnesns kartu dirbdamos em, remontuodamos nam, iplaukdamos vienstiebiu burlaiviu? Ar statant kluon, kartu dainuojant arba sergant u futbolo komand formuojasi bendruomeninis tapatumas? Ar tarptautin supratim skatina tarptautinis bendradarbiavimas moksle ir kosmose, bendros pastangos pamaitinti pasaul ir isaugoti iteklius, draugiki asmeniniai skirting ali moni kontaktai? Yra poymi, kad visus iuos klausimus galima atsakyti teigiamai (Brewer ir Miller, 1988; Desforges ir kiti, 1991, 1997; Deutsch, 1985, 1994). Tad ms suskaldytam pasauliui ikilo svarbus udavinys - susitarti dl auktesni tiksl bei suformuoti kolektyvines pastangas jiems gyvendinti.
Grup ir auktesnio lygmens tapatumai

Kasdieniame gyvenime danai deriname daugyb tapatum (Gaertner ir kiti, 2000; 2001; Hewstone ir Greenland, 2000; Huo ir kiti, 1996). Tapatinams su savo grupe (kaip vienas i tv ar vaikas) ir vliau tapatum pranokstame (jausdami savo auktesnj tapatum kaip eima). eim ir korporacij susiliejimai skatina prisiminti, kas buvome ir kas esame. Pasididiavimas savo etnine kilme gali papildyti ms bendruomenin ar tautin tapatum. Ms daugialypis socialinis tapatumas, kuris i dalies sutampa su ki-
569
t moni tapatumais, leidia pasiekti socialin darn (Brewer ir Pierce, 2005; Crisp ir Hewstone, 1999, 2000). Rugsjo 11-osios teroro ipuoliai padjo Amerikos juodaodiams ir baltaodiams prisiminti, kad jie turi bendr grups tapatum". (Dovidio ir kiti, 2004). Taiau kaip mons suderina etnin ir tautin tapatum etnikai miriose kultrose? Jie gali turti tai, k tapatumo tyrintoja Jean Phinney (1990) vadina dvikultriu" tapatumu, kai mogus save tapatina ir su etnine kultra, ir su didesne kultra. Anglijoje gyvenantys etnikai smoningi ieiviai i Azijos taip pat gali jaustis britais (Hutnik, 1985). Kanados pranczai taip pat daugiau ar maiau gali laikyti save kanadieiais (Driedger, 1975). Ispan kilms amerikieiai, isaugantys stipr prisiriim prie kubietikumo" (arba savo meksikietikos ar puertorikietikos kilms), taip pat gali jaustis amerikieiais (Roger ir kiti, 1991). W. E. B. DuBois savo knygoje The Souls of Black Folk (Juodaodi sielos") aikina: Amerikos negras [trokta] ... bti ir negras, ir amerikietis". Laikui bgant su naujja kultra tapatinamasi vis labiau. Buv Ryt ir Vakar vokieiai pradeda laikyti save vokieiais" (Kessler ir Mummendey, 2001). Antrosios kartos kinai imigrantai Australijoje ir Jungtinse Valstijose iek tiek maiau jauia savo kinikj tapatum, o alies tapatum jauia stipriau nei pirmos kartos imigrantai (Rosenthal ir Feldman, 1992). Taiau imigrant vaikaiiai danai puikiai jauiasi ilaikydami savo etnin tapatum (Triandis, 1994). Mokslininkai domjosi, ar didiavimasis savo grupe netrukdo tapatintis su didesne kultra. Kaip pastebjome 9 skyriuje, save i dalies vertiname narysts grupje prasme. Jei savo grup (mokykl, darbdav, eim, ras ar taut) laikome gera, esame patenkinti ir savimi. Todl teigiamas etninis tapatumas gali stiprinti teigiam savivert. Taip pat veikia ir pagrindins kultros tapatumas. Neymi" moni, neturini nei etninio, nei pagrindinio tapatumo (r. 13.1 lentel) savivert danai bna ema. Priklausantys dviems kultroms, ir su abiem save tapatinantys paprastai pasiymi teigiama saviverte (Phinney, 1990). Jie prisitaiko prie bet kurios kultros kalbos ir elgsenos (LaFromboise ir kiti, 1993). Tsiasi diskusijos, kuri ideal geriau laikytis: daugiakultrini (auktinani skirtumus) ar asimiliacini (vertinani asmenini vertybi ir proi
Daugumos ms tapatumai susilieja, ir tai jungia mus su labai skirtingomis grupmis. Mes galime mgti tai, kuo esame, nejausdami neapykantos tam, kuo nesame. Galime puoselti savo tradicijas net jei mokoms i kit ir gerbiame j mokym." Kofis Annanas, paskaita, perskaityta Nobelio Taikos premijos teikimo ceremonijoje, 2001
13.1 LENTEL. Etninis ir kultrinis tapatumas Tapatinimasis su etnine grupe Tapatinimasis su daugumos grupe stiprus silpnas stiprus dvikultrinis atskirtas silpnas asimiliuotas neymus
570
SANTYKIAI
derybos (bargaining) Konflikto sprendimas ali tiesiogini deryb keliu. tarpininkavimas (mediation) Neutralios treiosios alies dalyvavimas sprendiant konflikt, palengvinant bendravim ir teikiant silymus.
priderinim prie vyraujanios kultros). Vienoje pusje tikintieji, kaip skelbia Kanados paveldo departamentas (2006), kad daugiakultrikumas garantuoja visiems pilieiams galimyb isaugoti savo tapatum, diiuotis savo kilme ir priklausomybe. Pripainimas suteikia kanadieiams saugumo ir pasitikjimo savimi jausm, daro juos atvirus ir imlius kitokioms kultroms." Kitoje pusje tie, kurie pritaria Didiosios Britanijos rasins lygybs komisijos pirmininkui Trevorui Phillipsui (2004), nerimaujaniam, kad daugiakultrikumas, uuot ugds bendrsias vertybes, atskiria mones. Toks poiris paskatino Ruandos vyriausyb oficialiai pareikti, kad nra jokio etnikumo. Visi esame ruandieiai". Po skerdyni etniniu pagrindu Ruandos vyriausybs dokumentuose, jos kontroliuojamo radijo laidose ir laikraiuose inyko odiai hutai" ir tutsiai" (Lacey, 2004). Tarp daugiakultrikumo ir asimiliacijos siterpia vairovs vienov". io poirio laikosi sociologas Amitai Etzioni ir kiti (2005). Visi visuomens nariai gerbia pagrindines vertybes ir institucijas, kurios laikomos visos visuomens struktros dalimi, ir yra joms itikimi. Taiau kartu kiekviena visuomens grup gali ilaikyti savo subkultr - elgsen, proius ir institucijas, - jei ji nesikerta su bendrja kryptimi." Oland socialinis psichologas Maykelas Verkuytenas (2005) pastebi: kuo daugiau pritariani daugiakultrikumui, tuo maiau besitapatinani su savo etnine grupe ir sureikminani iorines grupes. Visikai prieingai elgiasi maumos, kurias daugiakultrikumas skatina tapatintis su vidine grupe. Kurdamos vienijanius idealus, tokios imigrant alys kaip Jungtins Valstijos, Kanada ir Australija iveng etnini kar. iose alyse airiai ir italai, vedai ir kotai, ieiviai i Azijos ir Afrikos retai kada udo, gindami savo etnin tapatum. Taiau imigrant alis drasko atskirumo ir vientisumo, didiavimosi kilme ir tautos vienybs, vairovs pripainimo ir bendr vertybi siekimo prietaravimai. Bendruomens, teisinanios vairovs vienov, idealas yra Jungtini Valstij moto: E pluribus unum - viena i daugelio.
Bendravimas
Konfliktuojanios puss turi ir kit bd savo skirtumams sprsti. Kai vyras ir mona, profsjungos ir administracija, alis X ir alis Y nesutaria, jie gali vienas su kitu tiesiogiai dertis. Jie gali paprayti treios alies tarpininkauti teikiant silymus ir padedant derybose. Arba gali kreiptis arbitra, galiodami j ianalizuoti ir isprsti savo nesutarimus.
Derybos
arbitraas (arbitration) Konflikto sprendimas pasitelkus neutrali treij al, kuri susipasta su abiej ali teiginiais ir priima sprendim.
Jei norite nusipirkti arba parduoti nauj automobil, kas geriau - pradti derybas kratutiniu silymu, kad pasidalijus skirtum rezultatas bt palankus, ar pradti nuoirdiu, pasitikjimu pagrstu silymu? Eksperimentai klausim neatsako. Viena vertus, daugiau praantys daugiau ir gauna. Robertas Cialdinis, Leonardas Bickmanas ir Johnas Cacioppo
571
(1979) aprao bding atvej: kontroliniame tyrime jie kreipsi vairius Chewrolet" automobili prekybos atstovus, klausdami naujo sportinio automobilio Monte Carlo" modelio su konkreiais priedais kainos. Eksperimentiniame tyrime jie kreipsi kitus prekybos atstovus ir i pradi derdavosi grieiau, klausdami kito automobilio kainos ir j atmesdami (Man reikia automobilio u maesn kain. i per didel"). Kai vliau jie paklausdavo tokio pat modelio Monte Carlo", kokio klaus kontroliniame tyrime, kainos, ji bdavo maesn vidutinikai 200 doleri. Derdamiesi galime sumainti antrosios alies lkesius ir priversti j nusileisti (Yukl, 1974). Taiau grietumas kartais gali duoti ir prieing rezultat. Daugelis konflikt kyla ne dl nekintamo dydio pyrago, o dl tokio pyrago, kuris, konfliktui tsiantis, maja. Taiau besiderantieji danai nepajgia suvokti bendr interes ir apie 20 procent atvej derasi dl pralaimti-pralaimti" sandori, kurie abiems pusms yra nuostolingi (Thompson ir Hrebec, 1996). Pralaimti-pralaimti" scenarijus - laiko gaiinimas. Kai streikas usitsia, pralaimi ir profsjungos, ir administracija. Grieta pozicija taip pat gali sumainti susitarimo galimyb. Jei oponentas laikosi tokio pat grieto poirio, abi besidaranios puss rizikuoja strigti pozicijose, i kuri n viena alis negali pasitraukti nepakenkusi savo reputacijai. Likus kelioms savaitms iki 1991 met karo Persijos lankoje prezidentas Bushas vieai grasino spirti Saddamui upakal". Saddamas Husseinas, demonstruodamas ne maiau vyrik narsum, grasino priversis kitatikius amerikieius" plaukioti savo pai kraujyje". Po itoki karing pareikim abiems pusms buvo sunku ivengti karo ir tuo paiu isaugoti orum.
Tarpininkavimas
Treioji, tarpininkaujanioji, alis gali pateikti silym, kurie konfliktuojanioms alims leist padaryti nuolaid neprarandant orumo (Pruitt, 1998). Jei mano nuolaid galima priskirti tarpininkui, kuris gauna toki pai nuolaid i mano prieininko, tai n vieno i ms nebus galima kaltinti bailiu paklusimu kitos alies reikalavimams. Kaip laimti-pralaimti" paversti laimti-laimti"? Tarpininkai gali padti sprsti konfliktus, sudarydami slygas konstruktyviam bendravimui. Svarbiausia j uduotis - padti konfliktuojanioms alims i naujo apmstyti problem ir viena kitos interesus (Thompson, 1998). Daniausiai abi konfliktuojanios puss turi laimjimo-pralaimjimo" nuostat: jiems pavyko, jei oponentas nepatenkintas rezultatu, ir nepavyko, jei oponentas patenkintas (Thompson ir kiti, 1995). Tarpininkas i laimj imo-pralaimjimo orientacij turi pakeisti bendradarbiavimo nuostata laimti-laimti", ragindamas atmesti konfliktinius reikalavimus ir pagalvoti apie vienas kito poreikius, interesus bei tikslus. Atlikdama eksperimentus Leigh Thompson (1990a, 1990b)
572
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
integruojantys susitarimai (integrative agreements) Abiem pusms naudingi susitarimai, pasiekiami suderinus abiej ali interesus ir gaunam naud.
pastebjo, kad patyr derybininkai lengviau randa abipusiai nauding pasilym ir abiem alims palankius sprendimus. Klasikinis tokio sprendimo pavyzdys - istorija apie dvi seseris, kurios ginijosi dl apelsino (Follett, 1940). Galiausiai jos rado kompromis ir padalijo apelsin pusiau. Paskui viena j i savosios apelsino dalies ispaud sultis, o kita apelsino iev panaudojo kepdama pyrag. Deanas Pruittas ir jo bendradarbiai, atlik eksperimentus Niujorko universiteto Bufalo filiale, skatino derybininkus iekoti integruojani susitarim (Johnson ir Johnson, 2003; Pruitt ir Lewis, 1975, 1977). Jei seserys bt pasakiusios, kam joms reikia apelsino, tikriausiai bt susitarusios pasidalyti apelsin taip, kad viena bt gavusi visas jo sultis, o kita - vis iev. Tai bt integruojanio susitarimo pavyzdys. Palyginti su kompromisiniais susitarimais, kai kiekviena alis praranda kak svarbaus, integruojantys susitarimai trunka ilgiau. Kadangi itokie susitarimai naudingi abiems pusms, jie pagerina tolimesnius santykius (Pruitt, 1986). Klaidingo suvokimo atskleidimas kontroliuojant bendravim. Bendravimas danai padeda sumainti klaiding suvokim, kuris gali isipildyti. Galbt ir js prisimenate patyr k nors panaaus, kaip i universiteto student:
Danai ilgesn laik nebendravus Martos tyljim a palaikau jos antipatija man. Ji, savo ruotu, galvoja, kad mano tyljimas reikia, jog pykstu a. Mano tyljimas skatina jos tyljim, dl to a dar labiau nutylu ..., kol proces nutraukia koks nors vykis, priveriantis mudvi bendrauti. Ir tada paaikja, kad mes klaidingai galvojome viena apie kit.
itokio konflikto rezultatas danai priklauso nuo to, kaip mons vienas kitam perteikia savo jausmus. Rogeris Knudsonas ir jo bendradarbiai (1980) pakviet sutuoktini poras Ilinojaus universiteto psichologijos laboratorij ir pasil i naujo igyventi ankstesnius konfliktus, atliekant atitinkamus vaidmenis. Prie pokalb, pokalbio metu ir po pokalbio (kuris danai sukeldavo tiek pat emocij, kiek ir buvs konfliktas) poros buvo atidiai stebimos ir joms buvo uduodami klausimai. Poros, kurios veng aikintis konflikto prieastis - negebanios aikiai isakyti savo pozicijos ar nepajgianios suprasti savo sutuoktinio pozicijos - ijo i laboratorijos klaidingai manydamos, kad sutaria. Ir prieingai, tos poros, kurios aikinosi konflikto esmisak savo pozicij ir atsivelgdavo vienas kito poir - i ties sutar labiau ir geriau suprato vienas kit. Tai leidia paaikinti, kodl por, kurios atvirai dalijasi savo rpesiais, santuoka paprastai bna laiminga (Grush ir Glidden, 1987). Tokios ivados paskatino kurti naujas programas, skirtas mokyti sutuoktinius ir vaikus konstruktyviai sprsti konfliktus (Horowitz ir Boardman, 1994). Konstruktyviai sprendiant konflikt galima susitaikyti ir pasiekti tikresn harmonij. Psichologai Ianas Gotlibas ir Catherine Colby (1988) pataria, kaip
573
13.2 LENTEL. Kaip konstruktyviai ginytis

Nedarykite neskubkite teisintis nevenkite argument, netylkite ir nepasitraukite nesinaudokite asmenine informacija apie kit mog, siekdami suduoti jam smg emiau juostos ir paeminti nekelkite klausim, nesusijusi su konfliktu neapsimeskite, jog pritariate, kai i ties tik slepiate paniek neaikinkite oponentui, k jis jauia neusipulkite netiesiogiai, kritikuodami mog ar dalykus, kuriuos oponentas vertina nekenkite oponentui, didindami jo nesaugum ar gsdindami Darykite ginykits vieni, kad nematyt vaikai aikiai apibrkite klausim ir savais odiais pakartokite oponento argumentus atskleiskite savo neigiamus ir teigiamus jausmus palankiai priimkite odius apie js elges paaikinkite, su kuo sutinkate ir su kuo nesutinkate bei kas kiekvienam i js yra svarbiausia uduokite klausimus, padedanius oponentui rasti tinkamus odius laukite, kol nurims spontaniki protrkiai, neatsakydami tuo paiu teikite pozityvius silymus, leidianius abiems pasitaisyti
ivengti destruktyvi gin ir ginytis teigiamai (r. 13.2 lentel). Pavyzdiui, vaikai suino, kad konfliktas - normalus dalykas, kad mons gali imokti sutarti su kitokiais, kad daugum klausim galima isprsti pasiekiant abipuss naudos, ir kad nesmurtin bendravimo strategija yra alternatyva petuk ir j auk strategijai. i smurto prevencijos programa ... nemoko pasyvumo, - pastebi Deborah Prothrow-Stith (1991, p. 183). - Ji moko panaudoti pykt taip, kad neskaudintume nei savs, nei savo bendraami, o keistume pasaul." Davidas Johnsonas ir Rogeris Johnsonas (1995, 2000, 2003) pirm-devint klasi moksleiviams eiose mokyklose praved madaug dvylikos valand konflikt sprendimo mokymus ir gavo daug vili teikianius rezultatus. Prie mokymus dauguma moksleivi siveldavo kasdienius konfliktus: vieni kitus emindavo ir tyiodavosi, konfliktuodavo dl tvarkos aidim aiktelje, dl daikt - ir visuose iuose konfliktuose beveik visada bdavo nugaltojas ir pralaimtojas. Po mokym vaikai daniau rasdavo kiekvien tenkinanius sprendimus, skmingiau tarpininkaudavo draugams, isaugodavo iuos gdius ir taikydavo juos itisus mokslo metus tiek mokykloje, tiek u j o s rib. Kai iuos gdius sisavina visi mokiniai, mokykla tampa ramesn, o paangumo rodikliai pagerja. Konflikto tyrintojai rao, kad svarbiausia yra pasitikjimas (Ross ir Ward, 1995). Jei tikite, kad kito mogaus ketinimai yra geri, lengviau atskleisti savo poreikius ir problemas. Nepasitikdami galite baimintis, kad js atvirumas bus panaudotas prie jus.
574
III
dalis.
SOCIALINIAI
SANTYKIAI
ms [yra] psichologinis barjeras, tarumo barjeras, atmetimo barjeras, baims bti apgautais barjeras, haliucinacij barjeras..."
Tarp Egipto prezidento Anwaro al-Sadato kreipimasis
Izraelio
kneset, 1977
Kai dvi alys nepasitiki viena kita ir bendrauja neproduktyviai, tarpininkas - eimos santyki konsultantas, profsjung atstovas, diplomatas - kartais gali padti. Danai tarpininku bna asmuo, kuriuo pasitiki abi puss, XX a. devintajame deimtmetyje musulmonas i Alyro tarpininkavo Irano ir Irako konflikte, o Romos Popieius padjo isprsti geografin gin tarp Argentinos ir ils (Carnevale ir Choi, 2000). tikins abi alis i naujo apgalvoti konflikt, kuris vienai aliai reikia pergal, o kitai - pralaimjim, tarpininkas daniausiai paragina kiekvien j nustatyti savo tikslus ir idstyti juos pagal svarb. Kai tikslai suderinami, prioritet nustatymas padeda kiekvienai aliai nusileisti dl maiau svarbi tiksl (Erickson ir kiti, 1974; Schulz ir Pruitt, 1978). Piet Afrikos Respublikoje buvo pasiekta taika, kai juodaodiai ir baltaodiai pilieiai utikrino vieni kitiems j svarbiausius prioritetus - apartheidas buvo pakeistas daugumos valdia, utikrintos baltj teiss ir apsaugotas j turtas (Kelman, 1998). Kai ir administracija, ir profsjungos patiki, kad administracijos produktyvumo ir pelno siekis yra suderinamas su profsjung reikalavimais didinti atlyginimus, jos abi gali pradti iekoti abiem pusms naudingo sprendimo. Jei darbuotojai atsisakys vidutinikai svarbios jiems, taiau administracijai labai reikmingos naudos (pavyzdiui, bendrovs apmokamos stomatologins pagalbos) ir jei administracija atsisakys vidutinikai verting susitarim, kuri labai nenori darbuotojai (pavyzdiui, nelankstaus darbo grafiko), naudos gali turti abi puss (Ross ir Ward, 1995). Kiekviena pus, uuot galvojusi, kad daro nuolaid, gali laikyti derybas bandymu apsikeisti etonais, u kuriuos gaus vertingesni dalyk. Kai alys susitaria bendrauti tiesiogiai, jos paprastai nesitiki, kad toks bendravimo bdas savaime isprs konflikt. Grsmingo, tempto konflikto kartyje emocijos danai trukdo suprasti kito poir. Pasitikjim didina laims ir dkingumo jausmai, o pyktis j maina (Dunn ir Schweitzer, 2005). Sunkiausia kalbtis gali bti kaip tik tada, kai to labiausiai reikia (Tetlock, 1985). Todl tarpininkas danai nustato susitikimo tvark, kad kiekvienai aliai padt suprasti viena kit ir kiekviena jaustsi suprasta. Tarpininkas gali paprayti konfliktuojani ali apriboti savo argumentus fakt konstatavimu, apimaniu apibdinim, kaip jos jauiasi ir kaip reaguoja tam tikrus oponento veiksmus: Man patinka muzika. Taiau kai tu garsiai j paleidi, man sunku susikaupti. Dl to a tampu irzlus." Tarpininkas gali paprayti susikeisti vaidmenimis ir ginti kit pozicij arba paaikinti, k kitas mogus patiria. (Eksperimentai rodo, kad empatija sulaiko nuo stereotip ir skatina bendradarbiauti - Batson ir Moran, 1999; Galinsky ir Moskowitz, 2000). Arba tarpininkas gali paprayti gino dalyvi prie atsakant pakartoti oponento odius: mano garsi muzika tave erzina, kai mokaisi". Neutrali treioji alis taip pat gali pateikti abipusiai priimtin silym, kurie bt atmesti - reaktyviai nuvertinti", - jeigu juos pasilyt kuris nors
1? SKYRIUS, KONFLIKTAI IR JY SPRENDIMAS
D/D
i konfliktuojanij. Constance Stillinger ir jos bendradarbiai (1991) pastebjo, kad silymas atsisakyti branduolinio ginklo, kur amerikieiai atmet priskirdami j tuometinei Soviet Sjungai, pasirod priimtinesnis, kai t pasil neutrali treioji alis. Panaiai mons danai reaktyviai nuvertina prieininko silom nuolaid (Jiems tai tikriausiai nieko nereikia"); ta pati nuolaida, pasilyta treiosios alies, gali pasirodyti daugiau nei simbolinis gestas. ie konflikt sprendimo principai, pagrsti laboratoriniais eksperimentais ir praktine patirtimi, padjo ir tarptautini, ir pramonini konflikt tarpininkams (Blake ir Mouton, 1962, 1979; Fisher, 1994; Wehr, 1979). Viena nedidel arab ir yd kilms amerikiei grup, kuriai vadovavo socialinis psichologas Herbertas Kelmanas (1997), praved seminarus takingiems arabams ir izraelitams. Kita socialins psichologijos specialist grup, vadovaujama Ervino Staubo ir Laurie Ann Pearlman (2004, 2005a, b), nuo 1999 iki 2003 met Ruandoje padjo tarpininkams bei urnalistams suprasti to krato moni patirtas traumas ir savo straipsniais padti jas pamirti ir pasiekti susitarim. Taikydami ia aptartus metodus, Kelmanas ir jo kolegos isklaidydavo neteising nuomon ir skatindavo mokym dalyvius krybikai iekoti sprendim, kurie pasitarnaut bendram labui. Bdami izoliuoti, mokym dalyviai galjo nevaromai kalbtis su savo oponentais ir nebijoti, kad rinkjai kritikuos juos u j odius. Ir koks gi buvo rezultatas? Abiej ali atstovai daniausiai praddavo suprasti vieni kit poir ir reakcij.
Arbitraas
Kai kuriuos konfliktus bna taip sunku sprsti, o juos sukl interesai bna tokie skirtingi, kad nemanoma surasti visiems priimtino sprendimo. Bosnijoje ir Kosove serbai ir musulmonai negaljo vienu metu gyti jurisdikcijos tai paiai gimtajai teritorijai. Isiskyrusi sutuoktini gine dl vaiko globos abu tvai negali turti visikos teiss. iais ir daugeliu kit atvej (nuominink ginuose dl namo remonto darb sskaitos, sportinink ginuose dl atlyginim, ali - dl teritorijos) tarpininkas gali padti isprsti konflikt, taiau gali ir nepadti. Jei tarpininkui nepavyksta padti, alys gali kreiptis arbitra, kad dar vienas tarpininkas paskirt susitarimo bd. Ginininkai daniausiai labiau nori sprsti gin be arbitrao, kad rezultatas priklausyt nuo j pai. Neilas McGillicuddy ir kiti (1987) pastebjo tai atlik eksperiment, kuriame dalyvavo gin sprendimo centro lankytojai. Kai mons inodavo, kad jiems teks sutikti su arbitrao sprendimu, jei tarpininkavimas bus neskmingas, jie labiau stengdavosi isprsti problem, demonstruodavo maesn prieikum ir todl daniau susitardavo. Tais atvejais, kai skirtumai atrodo dideli ir nesuderinami, arbitrao perspektyva gali paskatinti ginininkus aldyti savo pozicijas, viliantis gyti pranaum, kai arbitras parinks kompromis. Kovojant su ia tendencija, kai kurie ginai, pavyzdiui dl konkrei beisbolo aidj atlyginim, yra sprendiami
Tiriant tarpininkavimo poveik irykja vienas faktas: juo blogesni yra ali tarpusavio santykiai, juo maesn tikimyb, kad tarpininkavimas bus skmingas." Kenneth Kressel ir Dean Pruitt (1985)
576
pateikiant galutinio silymo arbitra", kurio metu arbitras parenka vien i dviej galutini silym. Prie skirdamas galutin sprendim, arbitraas skatina kiekvien al pateikti proting silym. Taiau daniausiai galutinis silymas nebna toks imintingas, koks galt bti, jei konfliktuojanios puss savo silym pasiirt i oponento pozicij. Deryb tyrintojai rao, kad dauguma gininink dl perdtos savikliovos pernelyg usispiria (Kahneman ir Tversky, 1995). Skmingam tarpininkavimui danai trukdo abiej gino dalyvi sitikinimas, kad jo tikimyb laimti pasitelkus arbitra padids dviem tredaliais (Bazerman, 1986, 1990).
Sutaikinimas
Kartais tampa ir tarinjimai bna tokie dideli, kad bendravimas, juolab konflikto isprendimas, tampa nemanomas. Kiekviena alis gali viena kitai grasinti, daryti spaudim arba keryti. Deja, itokius veiksmus daniausiai atsakoma tuo paiu, itaip eskaluojant konflikt. Tad ar kitos alies patenkinimo, beslygikai bendradarbiaujant, strategija gali duoti norim rezultat? Danai ne. Laboratorini eksperiment duomenimis, paslaugieji bna inaudojami 100 proc. Politine prasme vienaalis pacifizmas apskritai nepriimtinas.
Laipsnikas ir abipusis tampos mainimas (LAM)

laipsnikas ir abipusis tampos mainimas, LAM (graduated and reciprocated initiatives in tension reduction, GRIT) Strategija, sukurta tarptautinei tampai mainti.
Socialinis psichologas Charlesas Osgoodas (1962, 1980) rm trei-sutaikinimo - alternatyv, pakankamai stipri, kad neskatint inaudojimo. Osgoodas j pavadino laipsniku ir abipusiu tampos mainimu (LAM). Angl kalba tai sutrumpintai vadinama GRIT ir reikia rytingum. LAM tikslas - pakeisti konflikto spirals" krypt abipusio tampos mainimo link. LAM grindiama tokiomis socialins psichologijos svokomis, kaip abipusikumo norma ir motyv atribucija. Naudojant LAM metod reikia, kad viena alis, pareikusi nor taikytis, atitinkamai sumaint tamp. Taigi iniciatorius turi pareikti nors mainti tamp, vieai praneti apie kiekvien taikymosi veiksm prie pradedant j vykdyti ir pakviesti prieinink atsakyti tuo paiu. Tokie pareikimai padeda prieininkui teisingai interpretuoti iuos veiksmus, kuriuos kitu atveju jis galt palaikyti silpnumu arba apgaule. Jie taip pat vieai skatina kit pus laikytis abipusikumo normos. Vliau iniciatorius rodo savo patikimum ir nuoirdum tiksliai atlikdamas taikymosi veiksmus. Taip sustiprinamas spaudimas atsakyti tuo paiu. Jei taikymosi veiksmai vairs - pavyzdiui, pasiloma medicinin pagalba, udaroma karin baz ir panaikinamas prekybos draudimas - iniciatoriui nereikia labai aukotis vienoje srityje, o prieininkas turi didesn galimyb rinktis, kokiomis priemonmis iuos veiksmus atsakyti. Jei prieininkas atsiliepia savanorikai, savo veiksmais jis gali suvelninti savo paties nuostatas.
577
LAM yra sutaikinamoji strategija, bet ne nuoseklaus pasidavimo planas". Likusieji plano aspektai apsaugo asmeninius kiekvienos alies interesus, utikrindami galimyb atsiteisti. Pradiniai taikinamieji ingsniai nra rizikingi ir nekelia pavojaus n vienos alies saugumui; greiiau atvirkiai, jie apskaiiuoti taip, kad abi alys galt pradti mainti tamp. Jei viena alis imasi agresyvi veiksm, kita atsako tuo paiu, leisdama aikiai suprasti, kad ji ito netoleruos. Taiau atsakomasis veiksmas negali bti pernelyg stiprus, i naujo eskaluojantis konflikt. Jei prieininkas atsako teigiamai, jo veiksmus reikia atsakyti adekvaiai, o gal net ir palankiau. Mortonas Deutschas (1993) pataria derybininkams bti tvirtiems, teisingiems ir draugikiems": tvirtai prieintis bauginimui, inaudojimui ir nevariems triukams; bti teisingiems laikantis savo moralini princip ir kitos alies amoralius poelgius neatsakyti tuo paiu, nors i ir provokuot; draugikai parodyti nor bendradarbiauti ir bendradarbiavim atsakyti bendradarbiavimu". Ar LAM strategija i ties veiksminga? Laboratorini eksperiment duomenimis pasiteisino paprasta strategija kiek man - tiek tau", kai bendrauti pradedama bendradarbiavimu ir atitinkamai reaguojama paskutin kitos alies atsakym (Axelrod ir Dion, 1988; Parks ir Rumble, 2001; Van Lange ir Visser, 1999). Nors strategija kiek man - tiek tau" i pradi bna paremta draugikumu, ja vadovaujantis netrukus imama bausti u nebendradarbiavim, nors taip pat greitai atleidiama tiems oponentams, kurie vl ima bendradarbiauti. Ilgalaikiuose (1976-1988) eksperimentuose, atliktuose Ohajo universitete, Svennas Lindskoldas ir jo bendradarbiai pastebjo stipr pritarim vairiems LAM etapams". Laboratoriniuose eksperimentuose praneus apie ketinim bendradarbiauti, bendradarbiavimas i ties suintensyvdavo. Kartotiniai sutaikinimo veiksmai i ties didina pasitikjim (nors alikas palankumas sau skatina savo veiksmus laikyti efektyvesniais ir maiau prieikais negu varovo). Jg pusiausvyra i ties apsaugo nuo inaudojimo. Lindskoldas netvirtino, kad laboratoriniai eksperimentai atspindi sudting kasdien gyvenim. Jis greiiau teig, kad eksperimentai suteikia galimyb suformuluoti bei patikrinti tokius teorinius principus, kaip abipusikumo norma ir alikas palankumas sau. Kaip pastebjo Lindskoldas (1981), btent teorijos, o ne pavieniai eksperimentai, naudojamos pasauliui aikinti".
Neteigiu, kad individualaus elgesio principus galima tiesmukai taikyti taut poelgiams. Noriu tik pasakyti, kad itokie principai gali padti susivokti tarptautiniuose santykiuose, kur juos ir galima patikrinti." Charles E. Osgood (1966)
Taikymai realiose situacijose

Panaios LAM strategijos retkariais buvo taikomos u laboratorijos rib ir dav vilting rezultat. Per Berlyno kriz XX a. septintojo deimtmeio pradioje JAV ir rus tank vamzdiai buvo nukreipti vien kitus. tampa sumajo, kai amerikieiai pamau atitrauk savo tankus. kiekvien amerikiei ingsn rusai atsakydavo tuo paiu. Maos Izraelio ir Egipto nuolaidos (pavyzdiui, kai Izraelis leido Egiptui i naujo atidaryti Sueco kanal, kad juo galt praplaukti laivai Izrael) padjo sumainti tamp ir pradti derybas (Rubin, 1981).
578
SANTYKIAI
Daugeliui reikmingiausias LAM ibandymas buvo vadinamasis Kennedy eksperimentas (Etzioni, 1967). 1963 met birelio 10-j prezidentas Kennedy pasak kalb Taikos strategija". Jis pastebjo, kad problemas sukr mogus ... tad mogus gali jas ir isprsti", o po to vardijo savo pirm veiksm taikos link: Jungtins Valstijos nutraukia visus branduolinius bandymus atmosferoje ir j neatnaujins, jei kuri nors kita alis neprads itoki bandym. Tuometinje Soviet Sjungoje Kennedy kalba buvo paskelbta visa. Po penki dien Chruiovas padar atsakomj ingsn, pareikdamas, kad jis sustabdo strategini bombonei gamyb. Netrukus buvo padaryti kiti abipusiai veiksmai: Jungtins Valstijos sutiko parduoti Rusijai kviei, o rusai sutiko tarp dviej ali nutiesti kartojo ryio linij", ir netrukus abi alys pasira branduolini bandym nutraukimo susitarim. Kuriam laikui ios taikos iniciatyvos pagerino abiej valstybi santykius. Ar iuo metodu galima suvelninti tamp tarp moni? Yra pakankamai prieasi to tiktis. Kai santykiai tempti ir nra jokio ryio, gali pakakti tik uuominos susitaikym: velnaus atsakymo, iltos ypsenos, subtilaus prisilietimo - kad abi puss pradt mainti tamp tol, kol bendradarbiavimas ir kitokio pobdio kontaktai vl tampa manomi.
APIBENDRINIMAS Kaip pasiekti taik?

Nors konfliktus lengvai iebia ir kursto socialins dilemos, konkurencija bei klaidingas suvokimas, kai kurie veiksniai, tokie kaip kontaktas, bendradarbiavimas, bendravimas bei sutaikinimas, prieikum gali paversti harmonija. Nepaisant kai kuri ankstesni tyrim duomen, kiti tyrimai rodo, kad mokykl desegregacija tik neymiai paveik rasines nuostatas. Taiau sudarius galimyb atsirasti emociniams ryiams ir tapatinimuisi su iorine grupe, prieikumas danai sumaja. Kontaktai ypa naudingi kartu stengiantis veikti bendr grsm arba pasiekti bendr tiksl. Remdamiesi idjomis, kilusiomis atliekant bendros veiklos eksperimentus, keletas mokslinink grupi konkurencin mokymsi klasje pakeit kolektyviniu mokymusi ir gavo puikius rezultatus. Konfliktuojanioms alims danai sunkiai sekasi bendrauti. Treioji alis tarpinink gali padti ragindama oponentus nuo konkurencijos pereiti prie bendradarbiavimo, kad abi puss galt laimti. Tarpininkai taip pat gali taip struktrizuoti bendravim kad vietoje klaidingo suvokimo paskatint abipus supratim ir pasitikjim. Kai susitarti nepavyksta derybomis, konfliktuojanios alys gali kreiptis arbitr, kuris arba paskiria slygas, arba parenka vien i dviej galutini silym. Kartais tampa bna tokia didel, kad nuoirdus bendravimas tampa nemanomas. Tokiais atvejais nedideli vienos alies taikinamieji veiksmai gali suadinti atsakomuosius kitos alies taikinamuosius veiksmus. Vienos i toki strategij - laipsnikos ir abipuss tampos mainimo iniciatyvos (LAM) - tikslas yra suvelninti tarptautin tamp. Profsjung ir darbdavi, taip pat tarptautini konflikt tarpininkai kartais pasitelkia kit strategij. Jie moko konfliktuojanias alis konflikto ir taikos dinamikos, tikdamiesi, kad supratimas gali padti umegzti taikius, pasitenkinim teikianius santykius.
579
Post scriptum: asmens ir bendruomens teisi konfliktas

Daugelis socialini konflikt - tai kova tarp asmenini ir kolektyvini teisi. Asmens teis turti aunamj ginkl prietarauja jo gyvenamojo kvartalo teisei saugum gatvje. Asmens teis rkyti prietarauja visuomens teisei var or. Pramonininko teis versl prietarauja bendruomens teisei vari aplink. Kai kurie socialins psichologijos specialistai, taip pat ir a, tikdamiesi suderinti asmenines ir bendramogikas vertybes, tyrinja, kaip galima suderinti skirtingus interesus bendros gerovs labui. Komunos alininkai palankiai iri individualios iniciatyvos skatinim ir supranta, kodl lugo marksistin ekonomika. Jei tuo metu biau buvs, tarkime, Albanijoje, sak komunos idjai simpatizuojantis sociologas Amitai Etzioni (1991), a tikriausiai rodiniau, kad bendruomen turi per daug, o asmuo - per maai teisi." Taiau komunos alininkai taip pat abejoja ir dl kito kratutinumokratutinio individualizmo ir nuolaidiavimo savo silpnybms: Rpinkis savo reikalais" XX a. septintajame deimtmetyje, atuntajame (Egoizmo deimtmetyje"), devintajame (Godumas yra gerai") ir deimtajame (Sek paskui savo laim") deimtmeiuose. Jie sako, kad nevaroma asmenin laisv ardo socialin kultrin audin, o nevaroma komercin laisv niokoja vis ms aplink. Sekant prancz revoliucionieriais, komunos alinink moto galt bti Laisv, lygyb ir brolyb". Pastaruosius penkiasdeimt met individualizmas Vakaruose nuosekliai stiprjo. Tvai pradjo labiau vertinti savo vaik savarankikum bei pasitikjim savimi ir maiau rpintis j klusnumu (Alwin, 1990; Remley, 1988). Aprangos ir ukuosen stiliai tapo vairesni, iaugo asmenin laisv, o bendros vertybs m nykti (Putnam, 2000; Schlesinger, 1991). Komunos alininkai nepropaguoja grimo XX a. etj deimtmet, kai lyi vaidmenys buvo labiau apriboti ir nelygiateisiai. Prieingai, jie silo siekti Vakar individualizmo ir Ryt kolektyvizmo, vyrikojo savarankikumo ir globjiko moteriko prieraiumo, rpinimosi asmens teismis ir visuomenins gerovs, laisvs ir brolybs, mstymo apie save ir mstymo apie mus vidurkio. Visuomen sutinka su tam tikromis asmens teisi pataisomis bendros gerovs labui, pavyzdiui, neprietarauja, kad oro uostuose bt tikrinamas bagaas, rengti girtumo laipsnio nustatymo punktai ir apribotas automobili greitis autostradose. Aplinkosauginiai asmens teisi (terti, medioti banginius, naikinti mikus) suvarymai taip pat byloja apie trumpalaiki laisvi mainus ilgalaik bendruomenin naud. Kai kurie individualistai perspja, kad itokie asmens laisvs suvarymai gali pastmti svarbesni laisvi praradim. Jei iandien leidiame tikrinti baga, rytoj tikrintojai gali pasibels-
t a i yra asmens amius." Prezidentas Ronaldas Reaganas, 1982 metais kreipdamasis Volstryto finansininkus
Nra jokios visuomens. Yra tik mons ir eimos." Ministr pirminink Margaret Thatcher po irinkimo treiai kadencijai
580
SANTYKIAI
ti ms nam duris. Jei iandien sutinkame su cigarei reklamos ar pornografijos televizijoje cenzra, rytoj bus pradtos iiminti knygos i ms bibliotek. Jei iandien sutinkame, kad bt draudiama turti pistoletus, rytoj bus atimti mediokliniai autuvai. Ar gindami daugumos interesus i ties rizikuojame suvaryti pagrindines maum laisves? Komunos alininkai tai atsako: jei rpinimosi asmens teismis nesuderinsime su rpinimusi kolektyvine gerove, rizikuosime sukelti didesn pilietin netvark, kuri paskatins grinti autokratij. Viena yra tikra: kol konfliktas tarp asmens ir kolektyvo teisi tsiasi, mokymas suprasti kitas kultras bei kit lyt gali irykinti alternatyvias kultrines vertybes ir parodyti ms pai pripaintas vertybes.
Socialins psichologijos taikymas
ioje knygoje stengiausi laboratorinius tyrimus sieti su gyvenimu, socialins psichologijos principus ir faktus - su kasdieniais vykiais. Knyg baigsime prisimindami daugel i princip ir taikydami juos trijuose praktiniuose kontekstuose. 14 skyriuje Socialin psichologija klinikoje" bus kalbama apie socialins psichologijos ini panaudojim psichikos bei fizinei sveikatai vertinti ir stiprinti. 15 skyriuje Socialin psichologija teisme" bus tiriamas prisiekusij ir priimani sprendimus socialinis mstymas ir socialin taka. 16 skyriuje Socialin psichologija ir aprpinta ateitis" svarstoma, kokie socialins psichologijos principai gali padti ivengti ekologins katastrofos, kurios link stumia gyventoj gausjimas, vartojimo didjimas ir pasaulinis klimato atilimas.
Socialin psichologija klinikoje
Kas ikreipia klinikini sprendim tikslum? Iliuzin koreliacija Pavluota nuomon ir perdta savikliova Pasitvirtinanios diagnozs Klinikini ir statistini prognozi palyginimas Ivados geresniam gydymui Atkreipkime dmes. Gydytojo poiris Kokie paintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija K slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vieniumas Nerimas ir drovumas Sveikata, liga ir mirtis Kokie yra socialiniai psichologiniai poiriai gydym? Vidini pokyi suadinimas iorine elgsena Ijimas i udaro rato Pokyi isaugojimas pasitelkus vidines skms atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemons taikymas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikat ir gerov? Artimi santykiai ir sveikata Artimi santykiai ir laim Post scriptum: kaip jaustis laimingesniam
J
Gyvenimas nesusideda vien tik i fakt bei vyki. J sudaro mini, aminai siauiani mogaus galvoje, audra." Mark Twain, 1835-1910
klinikin psichologija
(clinical psychology) moni, turini psichologini problem, tyrimas, vertinimas ir gydymas.
ei esate tipikas auktosios mokyklos studentas, greiiausiai ne kart jautts truput prislgtas. Gal kartais bdavote nepatenkintas gyvenimu, jausdavote netikrum dl ateities, netekdavote apetito bei energijos, nepajgdavote susikaupti, o gal svarstydavote, ar verta gyventi. Galbt atrodydavo, kad yra dalyk, keliani grsm karjerai. Galbt nusiminte nutrauk ryius. Tokiais atvejais savos situacijos apmstymai tik dar labiau blogina savijaut. Madaug 10 procent vyr ir beveik dvigubai didesniam skaiiui moter krizs pasireikia ne laikinais nuotaikos pablogjimais, o vienu ar daugiau depresijos epizod, be jokios aikios prieasties trunkani itisas savaites. Tarp daugybs klestini taikomosios socialins psichologijos srii yra viena, kurioje socialins psichologijos svokos siejamos su depresija ir kitomis problemomis, pavyzdiui, vieniumu, nerimu ir fizinmis negaliomis, o pastaruoju metu - su laime ir gerove. Socialin ir klinikin psichologij jungianiais moksliniais tyrimais iekoma atsakym keturis svarbius klausimus: Kaip mes, eiliniai mons ir profesionals psichologai, galime prisidti priimant teisingus sprendimus arba paveikti poir mones? Kaip poiris save ir kitus yra susijs su depresija, vieniumu, nerimu ir sveikatos pablogjimu? Kaip galima pakeisti prisitaikyti trukdant mstym? Kaip sveikat ir laim veikia artimi, tvirti santykiai?
Kas ikreipia klinikini sprendim tikslum?

Ar tai, kas veikia socialinius sprendimus, kuriuos aptarme 2-4 skyriuose, taip pat veikia ir pacient bsenos vertinimus? Jei taip, tai koki paklaid klinicistai (ir j pacientai) turt vengti?
Norint apsaugoti mog nuo klaid reikia duoti, o ne atimti. inojimas, kad kakoks dalykas yra klaidingas, yra tiesa." Arthur Schopenhauer, 1888-1960
Lygtinio paleidimo komisija kalbasi su nuteistu prievartautoju ir svarsto, ar j galima paleisti laisv. Klinikin psicholog svarsto, ar jos pacient rimtai linkusi saviudyb. Gydytojas mato paciento simptomus ir sprendia, ar rekomenduoti invazin testavim. Mokyklos socialin darbuotoja svarsto, ar nugirstas vaiko grasinimas tebuvo poktas, vyrikumo demonstravimas, vienkartinis protrkis, ar signalas, kad mokykloje brsta agresorius. Kiekvienas i specialist privalo apsisprsti, ar priimti subjektyviai, ar objektyviai patvirtint sprendim. Ar jie turt vadovautis intuicija, nuojau-
14 s k y r i u s . S O C I A L I N P S I C H O L O G I J A K L I N I K O J E
585
Yra a l t e r n a t y v i p a i n i m o bd, kuriems negalioja m o k s l i n i a i m e t o d a i ir k u r i u o s r e i k t vertinti ir priimti klinikins p s i c h o l o g i j o s prakti-
14.1 PAVEIKSLAS Klinikin intuicija Kai Narina Nunez, Debra Ann Poole ir Amin Memon (2003) atliko nacionalin klinikini ir neklinikini psicholog apklaus, jos iskyr dvi kultras": vien daniausiai skeptik alternatyv" atvilgiu, kit paprastai tam pritariani. altinis: Nunez, Poole ir Memon.
Nesutinka
tomis, vidine imintimi? O gal jie turt pasikliauti statistins analizs ir kompiuterizuot program formulmis? Kai irdis grumiasi su protu, dauguma klinikini psicholog pasikliauja irdimi. Jie klausosi, k jiems kuda patirtis - tylus balselis, siuniantis signalus. Kaip parodyta 14.1 paveiksle, klinikiniai psichologai kur kas daniau nei kiti (labiau orientuoti tyrimus) palankiai vertina nemokslinius painimo bdus". Jausmai nugali formules. Klinikiniai sprendimai taip pat yra ir socialiniai, todl jie neatspars iliuzinei koreliacijai, pavluotos nuomons keliamam perdtai savikliovai ir klaidingoms diagnozms, kurios paios save patvirtina (Garb, 2005; Maddux, 1993). Pasiirkime, kodl atkreipus psichikos sveikatos darbuotoj dmes spdi (taip pat ir klaiding) susidarym, galima padti ivengti rimt klaid (McFall, 1991, 2000).
Iliuzin koreliacija
1 skyriuje isiaikinome, kad koreliacija gali bti reikminga arba nereikminga, priklausomai nuo to, kaip statistikai ji yra paplitusi. Pavyzdiui, jei du js draugai yra mlynakiai gjai, ar galime daryti ivad, kad visi gjai yra mlynakiai? inoma, ne. Taiau jei mogus neino, kas yra iliuzin koreliacija, jis gali taip pamanyti. 3 skyriuje pastebjome, kad kartais norisi surasti koreliacij ten, kur jos nra. Jei manome, kad du dalykai siejasi (pavyzdiui, nujauiame bsimus vykius), lengva pasiduoti iliuzinei koreliacijai. Net nesusij duomenys gali priminti atvejus, kai nuojauta ir vykiai atsitiktinai buvo susij, bet galime greitai umirti visus tuos, kai nuojautos nepasitvirtino ir nutiko tai, ko nesitikjome. Gydytojai, kaip ir visi kiti, gali pasiduoti iliuzinms koreliacijoms. Jei gydytojas mano, kad seksualin potrauk tai paiai lyiai jauiantys asmenys
586
IV d a l i s . S O C I A L I N S P S I C H O L O G I J O S
TAIKYMAS
tam tikras Rorschacho raalo dmi testo uduotis atliks panaiai, jis gali, remdamasis savo patirtimi, patikti, kad pastebjo tokias ssajas. Kad suprastume, kada koreliacija yra iliuzin, psichologijos mokslas pataria naudoti paprast metod: papraykite vieno gydytojo, kad jis atlikt ir asmens testavim, tada kito gydytojo papraykite vertinti to paties asmens bruous ar simptomus. Pakartokite i procedr su daugeliu moni. Ar testo rezultatai i tikrj koreliuoja su aptiktais simptomais? Kai kurie testai tikrai padeda prognozuoti. Kiti, tokie kaip Rorschacho raalo dmi ar nupiek mog" testai, koreliuoja daug silpniau, negu atrodo tiems, kurie juos taiko (Lilienfeld ir kiti, 2000, 2005). Tad kodl klinicistai pasitiki neinformatyviais ar neaikiais testais? Tai pads suprasti Lorenas Chapmanas ir Jean Chapman (1969, 1971). Jie universiteto studentams ir gydytojams praktikams pasil ianalizuoti kai kuri test rezultatus ir diagnozes. Kai studentai ar klinicistai tikdavosi konkretaus ryio, daniausiai jie j ir matydavo, nekreipdami dmesio duomenis. Pavyzdiui, klinicistai, kurie buvo sitikin, kad tars mons, atlikdami test nupiek mog", pieia keistas akis, velgdavo ry net tais atvejais, kai keistas akis bdavo nupie netarieji. Tikdami, jog tarp dviej dalyk egzistuoja ryys, jie ir matydavo io ryio patvirtinimus. Objektyvumo dlei privalome pasakyti, kad iliuzinis mstymas bdingas ir politikos analitikams, istorikams, sporto urnalistams, personalo direktoriams, biros makleriams bei daugeliui kit specialist, tarp j ir psichologams teoretikams. Kaip mokslininkas, a danai nepastebdavau savo teorins analizs trkum. A taip tvirtai tikdavau, kad mano poiris ir yra tiesa, jog ir labai stengdamasis nesijausdavau klysts. Tai ypa aikiai matoma recenzijose, kurios raomos kiekvienai mokslinei publikacijai. Per pastaruoSavo klaidas kas gali sius 30 met perskaiiau deimtis savo rankrai recenzij ir pats buvau pastebti?" deimi kit autori publikacij recenzentas. Mano patirtis sako, kad kur Ps 19,13 kas lengviau pastebti kito nerpesting mstym nei suvokti savj.
Pavluota nuomon ir perdta savikliova

Kaip reaguojame, kai nusiudo pastamas mogus? Viena daniausi reakcij - mintis, kad mes ar kuris nors kitas saviudiui artimas mogus privaljo tai numatyti ir j sulaikyti (Mes turjome tai inoti!"). Po laiko sugebame atpainti galimos saviudybs ir pagalbos auksmo signalus. Vieno eksperimento dalyviams buvo pateiktas depresijos apimto asmens apraymas. Kai kuriems i j buvo pasakyta, kad is asmuo vliau nusiud, o kiti to neinojo. Tie, kurie inojo apie i saviudyb, daniau nei inojusieji tik apie depresij teigdavo, kad ito buvo galima tiktis" (Goggin ir Range, 1985). Dar daugiau - tie, kuriems buvo pasakyta apie saviudyb, blogiau vertino aukos eim. Mintis a privaljau tai inoti", kai tragedija jau vykusi, eimos nariams, draugams ir psichoterapeutams gali sukelti kalts jausm.
587
Davidas Rosenhanas (1973) ir septyni jo bendradarbiai pateikia spding pavluoto aikinimo pavyzd. Nordami patikrinti psichikos sveikatos darbuotoj klinikin mstym, kiekvienas i mokslinink usiregistravo skirtinguose psichiatrijos ligonini primimo skyriuose, sksdamiesi, kad girdi balsus". Jie nurod klaidingas pavardes bei profesijas, taiau siningai pateik savo gyvenimo apraymus, apibdino emocines bsenas ir nepademonstravo joki kit simptom. Daugumai buvo diagnozuota schizofrenija, ir jie buvo dviems arba trims savaitms paguldyti ligonin. Po to ligoninse dirb klinicistai pseudopacient gyvenimo istorijose iekojo ankstyvj simptom ir poelgi ligoninje, kurie patvirtint" bei paaikint" diagnoz. Rosenhanas pasakoja apie vien pseudopacient, kuris interviu vedjui siningai papasakojo, kad ankstyvoje vaikystje jo santykiai su motina buvo labai artimi, o nuo tvo jis buvo gana nutols. Taiau paauglysts metais ir vliau jie su tvu suartjo, o santykiai su motina atvso. Dabartiniai santykiai su mona daniausiai artimi ir ilti. Trintis buvo minimali, iskyrus atsitiktinius apsiodiavimus. Vaikus jis mudavo retai. Interviu vedjas, inodamas", jog is mogus serga schizofrenija, problem paaikino itaip:
io 39 met baltaodio vyro ... artim santyki dvilypumas, prasidjs ankstyvoje vaikystje, yra aikiai ireiktas. ilti santykiai su motina atvso paauglysts metais. Nutol santykiai su tvu apibdinami kaip labai intensyvs. Emocikai nestabilus. Bandymai kontroliuoti emocijas bendraujant su mona ir vaikais baigiasi pykio protrkiais ir vaik muimu. Ir nors pacientas sako, jog turi kelis gerus draugus, dvilypum galima velgti ir iuose santykiuose.
Vliau Rosenhanas kai kuriems personalo nariams (kurie buvo girdj apie jo prietaring eksperiment, taiau abejojo, ar tokios klaidos bt galjusios vykti j klinikoje) pasak, kad per artimiausius tris mnesius vienas ar daugiau pseudopacient stengsis atsigulti j ligonin. Po trij mnesi jis papra personalo atspti, kuris i 193 per t laik paguldyt ligoni buvo apsimetlis. Bent vienas personalo narys nurod 41 i paguldytj. Nors i ties nebuvo n vieno.
Pasitvirtinanios diagnozs
Iki iol matme, kad psichikos sveikatos darbuotojai kartais numano esant iliuzin koreliacij ir kad pavluoti aikinimai gali bti klaidingi. Treioji klinikini sprendim problema yra ta, kad mons gali pateikti informacij, kuri patvirtina klinicisto lkesius. Kad pajustumte, kaip reikin galima tirti eksperimentikai, sivaizduokite, jog atjote pasimatym su nepastamu mogumi, kuriam buvo pasakyta, kad esate nesuvarytas ir draugikas. Nordamas tuo sitikinti, naujasis js pastamas pokalb terpia, pavyzdiui, tokius klausimus: Ar esate kada nors padar k nors beprotika kit
588
TAIKYMAS
moni akivaizdoje?" Ar tok klausim atsakytumte kiek kitaip, jei inotumt, kad prie tai buvote apibdintas kaip drovus ir santrus? Minesotos universitete atlikdamas eksperimentus, Markas Snyderis (1984), bendradarbiaudamas su Williamu Swannu ir kitais, papra interviu vedj patikrinti kai kurias hipotezes apie asmens savybes. Snyderis ir Swannas pastebjo: mons danai ieko informacijos, patvirtinanios, kad kuris nors asmuo turi spjam savyb. Nordami suinoti, ar mogus yra ekstravertas, jie pasinaudoja ekstraverto savybi reikalaujaniomis aplinkybmis (K darytumte, kad vakarlio dalyviai isijudint?"). Tikrinant, ar asmuo intravertas, paprastai klausiama: Kas jums trukdo bti atviram?" Tie, kuriuose iekoma ekstraverto savybi, paprastai nurodo polink bendrauti, o tariami intravertai atsiskleidia kaip drovs. Prielaidos padeda susikurti tokius moni vaizdius, kokius juos norime matyti. Russellas Vaio ir jo kolegos (1981) iuos tyrimus pakartojo Indianos universitete ir taip pat pastebjo, kad tie, kuriems buvo uduodami ekstravertiki klausimai", vliau i ties save laik komunikabilesniais nei tie, kuriems buvo uduodami intravertiki klausimai". Be to, jie i ties m daug lengviau bendrauti. Vliau eksperimentuotojo padjja pasikalbjo su kiekvienu dalyviu, ir i j elgesio spjo, kurie eksperimento klausimai jiems buvo prie tai pateikti. Jos spjimai pasitvirtino 70 procent. Kituose eksperimentuose Snyderis su bendradarbiais (1982) band priversti dalyvius iekoti poelgi, kurie paneigt tikrinamos savybs buvim. Vieno eksperimento metu jie pasak interviu vedjui: Reikt iekoti atvej, kai mogus ... neatitinka turimo stereotipo". Kito eksperimento metu Snyderis (1981a) pasil 25 dolerius tam, kuris sukurs klausimyn, padedant daugiausiai suinoti apie ... apklausiamj". Patvirtinimo alikumas iliko: tiriant ekstravertikum vengta intravertik" klausim. Ar Snyderio eksperimentai padjo jums suprasti, kodl t, kuriems taikoma psichoterapija, poelgiai patvirtina juos gydani terapeut pasirinkt teorij (Whitman ir kiti, 1963)? Kai Haroldas Renaud ir Floydas Estessas (1961) klausinjo apie gyvenim 100 sveik, skmingai gyvenani suaugusi vyr, jie nustebo, kad i vaikyst buvo kupina traumuojani vyki", tempt santyki ir klaiding tv sprendim - btent t veiksni, kuriais aikinamos psichikos problemos. Kai psichoterapeutai ieko traumuojani patyrim ankstyvoje vaikystje, j nuojauta danai pasitvirtina. Todl Snyderis (1981) spja, kad:
Kaip mstote, Taip ir iekote: Ko norite, T ir rasite." Robert Brovvning, 1812-1889
Psichiatras, (klaidingai) tikintis, kad suaugusi homoseksuali vyr santykiai su j motinomis vaikystje buvo blogi, gali stropiai iekoti prisiminim (ar igalvot atvej), bylojani apie tamp tarp homoseksuali pacient ir j motin, taiau lygiai taip pat stropiai neklausinti apie tai heteroseksuali pacient. Nra jokios abejons, kad bet kuris mogus gali prisiminti trint tarp savs ir motinos, kad ir kokie nereikmingi bei pavieniai bt ie incidentai.
589
Klinikini ir statistini prognozi palyginimas

Atsivelgdami pavluotos nuomons bei diagnozs pasitvirtinimo tendencijas, neturtume nustebti, kad dauguma klinicist bei pokalbio vedj labiau pasitiki savo intuicija nei statistika (pavyzdiui, ankstesni paymiai ar gabum testo rezultatai - prognozuojant skm auktojoje ar profesinje mokykloje). Taiau kai mokslininkai palygina statistines ir intuityvias prognozes, daniausiai laimi statistika. Statistins prognozs i ties nra patikimos, taiau intuicija - netgi ekspert - yra dar nepatikimesn (Faust ir Ziskin, 1988; Meehl, 1954; Swets ir kiti, 2000). Prajus trims deimtmeiams po to, kai buvo rodytas statistini prognozi pranaumas prie intuityvias, Paulas Meehlas (1986) pateik svarbesni fakt, lyginant su ankstesniais:
Socialiniuose moksluose, rodaniuose, kad [tiek daug] tyrim, vykdom ta paia kryptimi kaip i, pateikia tokius vienodus rezultatus, nra jokio prietaravimo ... Kai peririte 90 tyrim, kuriuose prognozuojami vairiausi dalykai - nuo futbolo rungtyni rezultat iki kepen lig - ir vargiai randate bent pustuzin, patvirtinani nors menkiausi klinicisto pranaum, laikas padaryti praktin ivad.
Labai gabus jaunuolis, kuriam gyvenime tikriausiai pasiseks. Jis yra pakankamai intelektualus, kad pasiekt diding tiksl, jei nenukryps nuo tikslo ir nepristigs motyv." Intuityvi inspektoriaus reakcija Erico Harriso mintis apie mogudyst", likus pustreio mnesio iki jo vykdyt masini udyni Kolambino vidurinje mokykloje
Atlik 134 tyrim, prognozuojani moni elgsen ar nustatani psichologines arba medicinines diagnozes, metaanaliz, grup Minesotos universiteto mokslinink prijo panai ivad (Grove ir kiti, 2000). Tik atuoniuose tyrimuose, kurie buvo atlikti medicinos, psichikos sveikatos ar vietimo institucijose, klinikins prognozs pralenk mechanines" (statistines). Statistins prognozs buvo tikslesns atuonis kartus (63 tyrimuose), likusi tyrim rezultatai buvo vienodi. Taip, bet gal praktikams bt seksi kitaip, jei jiems bt galj patys vesti interviu? Taip, rao mokslininkai: kai klinicistams tokia galimyb buvo suteikta, jiems seksi kur kas blogiau. I ties, akmuo mestas klinicist dar, - padar ivad mokslininkai. - Atsivelgiant bendr j prognozi netikslum, palyginti su mechaninmis, klinikini prognozi alininkams tampa sunku rodyti, kad j prognozs yra [tikslesns ir ekonomikesns]." O jei statistines prognozes suderintume su klinikine intuicija? Kas bt, jei profesionaliems klinicistams pateiktume statistin kurio nors mogaus studij paangumo (arba rizikos, kad bus sulauytas pasiadjimas, pagal kur asmuo paleistas i kalinimo vietos, arba saviudybs rizikos) prognoz ir papraytume j patikslinti arba patobulinti i prognoz? Deja, keletas tyrim parod, kad itaip pasielgus prognoz buvo tikslesn tada, kai patobulinimus" nebuvo kreipiama dmesio (Dawes, 1994). Tad kodl tiek daug klinicist ir toliau daro ivadas remdamiesi Rorschacho raalo dmi testais ir vadovaujasi intuicija sprsdami, ar paleistasis i kalinimo staigos laikysis pasiadjimo, ar yra saviudybs rizika, ar ne, ar bus iurkiai elgiamasi su vaikais, ar ne? I dalies vien dl paprasiausio neima-
Meehlo darb poveikis klinikinei praktikai psichikos sveikatos srityje gali bti apibendrintas vienu odiu: nulinis. Meehlas buvo pagerbtas, 1962 metais labai jaunas irinktas [Amerikos psicholog asociacijos] prezidentu, neseniai irinktas Nacionalin moksl akademij - ir pamirtas." Robyn M. Dawes (1989)
590
TAIKYMAS
nymo, sako Meehlas, taiau taip pat ir dl ,klaidingai suprastos etikos svokos":
Jei a bandau prognozuoti k nors svarbaus apie student, nusikaltl ar depresijos kamuojam pacient, taikydamas ne veiksmingas, o neveiksmingas priemones, tuo pat metu imdamas i io asmens ar mokesi moktojo deimteriopai daugiau pinig nei reikt tikslioms prognozms, elgiuosi neetikai. Tai, kad itaip besielgiant mane laiko geresniu, draugikesiu ir mielesni prognozuotoju, i ties yra nevyks pasiteisinimas.
itokie odiai sukreia. Ar Meehlas, kuris visikai nenurao klinikini vertinim, menkina vertintoj intuicij? Kad pamatytume, jog jie teiss, panagrinkime stojanij magistratr ar doktorantr asmenini galimybi vertinimus, kuriuos atlieka interviu vedjai. Dawesas (1976) paaikino, kodl statistika paremtos prognozs taip danai bna tikslesns u intuityvias, ypa vertinant magistratros ar doktorantros studij rezultatus:
Kas veria mus galvoti, kad bsime objektyvesni pasinaudoj puss valandos interviu (su studentais) nei remdamiesi (standartizuotais) kintamaisiais, tokiais kaip baigiamj egzamin paymi vidurkio rezultatai ar rekomendacini laik vertinimai? Man logikiausias toks paaikinimas - mes pervertiname savo kognityvinius gebjimus. Ir tai i ties rodo tik ms pasiptim. Panagrinkime, pavyzdiui, baigiamj paymi vidurk. Daugumai stojanij magistratr ar doktorantr is vidurkis ivedamas bent jau i pusketvirt met studij paymi ir i ne maiau kaip 28 dalyk, o, atsivelgiant ketviri sistemos populiarum, gal net i 50... Taiau mes, sikniaub aplank, i kurio skaitome klausimus, neva turtume vertinti tiksliau nei per tris su puse met vertino 2040 profesori ... Galiausiai, jei mes i ties nenorime kreipti dmesio baigiamj paymi vidurk, atrodyt, kad vienintel prieastis taip elgtis bt sitikinimas, jog kandidatas yra ypa gabus, nors jo vertinimai ito galbt neparodo. Taiau koki geresni talento rodym galime turti, nei rpestingai sukurto gabum patikrinimo testo rezultatai? Ar mes i ties manome, kad esame pasiruo vertinti iuos
Kristaus vardu maldauju tavs pagalvoti, kad tu galbt klysti." Noriau, kad is uraas bt uraytas ant kiekvienos banyios, kiekvienos mokyklos bei kiekvieno teismo ir, jei galiu tai pasakyti, ant kiekvienos Jungtini Valstij [statym leidybos institucijos sienos." Teisjas Learnedas Handas, 1951, pakartodamas Oliverio Cromvvellio kreipimsi ( kotijos banyi 1650 metais
gabumus geriau nei Edukacin vertinimo komisija, kad ir koki trkum ji turt?
Dawesas (2005), tris deimtmeius tyrinjs klausim, daro ivad, kad trkstant rodym naudotis klinikine intuicija, o ne statistinmis prognozmis, yra paprasiausiai neetika".
Ivados geresniam gydymui

Profesionals klinicistai yra neatsparus klastingoms klaidoms ir alikumui", daro ivad Jamesas Madduxas (1993). Jie danai tampa iliuzins koreliacijos aukomis; per danai patiki savo pai atlikta pavluota fakt analize; neino, kad klaidingos prognozs gali paios save patvirtinti; danai pervertina savo klinikin intuicij.
591
atkreipkime dmes
Gydytojo poiris
i knyga man padeda geriau suprasti moni poelgius, kuriuos stebiu darbe kaip onkologini lig specialistas ir didelio gydytoj personalo vadovas. tai keletas pavyzdi: Medicininiai [raai yra reikinio a tai jau seniai inojau" pavyzdys. Inspektuojantys gydytojai, kurie vertina koleg paraytas ligos istorijas, danai mano, kad tokias ligas kaip vys ar apendicitas galima pastebti daug ankstyvesnje stadijoje ir greiiau gydyti. Kai inai teising diagnoz, lengva nupasakoti ankstyvuosius simptomus. Daugeliui mano pastam gydytoj vidin motyv - nor padti monms ir nuolat tobulti, - paskatinus pasirinkti i profesij netrukus nustelbia geras atlyginimas. Diaugsmas greitai iblsta. Iorinis atpildas tampa medicinins praktikos prieastimi, o netekus altruistini paskat, dirbama dl dar didesns skms", kuri matuojama pajamomis. alikas palankumas sau reikiasi nuolat. Kai viskas klojasi gerai, mes, gydytojai, su diaugsmu nuopelnus priskiriame sau. Kai nepasiseka - kai pacientui nustatoma klaidinga diagnoz, kai jis nepasveiksta arba mirta, - kalt suveriame kitiems: buvo pateikta neadekvati informacija arba pacientas jau buvo pasmerktas. A taip pat pastebiu daug sitikinimo tvarumo" pavyzdi. Net kai pateikiami faktai, pavyzdiui, apie AIDS perdavimo bdus, mons vis tiek atkakliai klaidingai galvoja, jog tai yra tik gj liga", arba kad reikt baimintis, jog j pasigaus kandus uodui. Dl to a savs klausiu: kaip, remdamasis iomis iniomis, galiu geriau tikinti mones, k jie privalo inoti ir k privalo daryti? I ties, kai stebiu medik nuostatas ir priimamus sprendimus, jauiuosi atsidrs didiulje socialins psichologijos laboratorijoje. Kai stengiesi suprasti tai, kas vyksta aplinkui, socialins psichologijos valgos atrodo nekainojamos, todl primygtinai rekomenduoiau parengiamj medicinos studij studentams j studijuoti. Burton F. VanderLaan, ikaga, Ilinojaus valstija
Ivadas psichikos sveikatos darbuotojams lengviau suformuluoti nei jas praktikai taikyti: sidmkite, kad kliento odinis pritarimas tam, k sakote, dar nerodo js odi validumo. Saugokits polinkio matyti ryius, kuriuos tikits pamatyti ar kuriuos patvirtina lengvai prisimenami spdingi pavyzdiai. Savo uraais pasikliaukite labiau nei atmintimi. Pripainkite, kad pavluota nuomon gali sukelti perdt savikliov arba paskatinti grietai save smerkti u tai, kad nenumatte padarini. Saugokits polinkio uduoti klausimus, leidianius daryti prielaid, kad js iankstin nuomon yra teisinga; taip pat apsvarstykite ir prietaraujanias idjas bei jas patikrinkite (Garb, 1994).
APIBENDRINIMAS Kas ikreipia klinikini sprendim tikslum?

Psichiatrai ir klinikiniai psichologai, diagnozuodami ir gydydami pacientus, gali remtis iliuzinmis koreliacijomis. Pavluoti moni problem aikinimai kartais gali bti per daug paprasti. Ties pasakius, tai gali sukelti per didel pasitikjim klinikiniu vertinimu.
592
TAIKYMAS
Bendraujant su pacientais klaidingos diagnozs kartais paios save patvirtina, nes interviu vedjai ieko fakt ir prisimena informacij, patvirtinani tai, ko ieko.
Priimant intuityvius sprendimus lengva suklysti. i klaid moksliniai tyrimai rodo, kad prognozuojant btina kruopiai tikrinti intuicija grindiamas ivadas ir remtis statistika.
Mokslinis metodas negali atsakyti [ visus klausimus, ir j pat gali paveikti alikumas. Taiau, laimei, is metodas gali padti atskirti ties nuo melo, jei inome apie alikumus, kurie gali paveikti i irdies kylanius" sprendimus.
Kokie paintiniai procesai lydi elgsenos problemas?

Viena labiausiai intriguojani psichologijos srii yra paintiniai procesai, lydintys psichologinius sutrikimus. Kokie yra apimt depresijos, vieni, neryting ar iinkusi sirgti moni prisiminimai, atribucijos ir lkesiai?
Depresija
Kaip visi inome i patirties, depresijos apimtiems monms bdingas negatyvus mstymas. Jie gyvenim iri pro tamsius akinius. Sergantiems sunkia depresija - kai jauiamasi beveriais, bejgiais, nesidomima draugais nei eima, kai sutrinka miegas ar valgymo proiai - neigiamas mstymas uprogramuoja neskmes. Bdami pesimistai, jie sureikmina blogus patyrimus ir sumenkina gerus. Pasilymus prisiminti gerus dalykus" ir pavelgti viesij reikalo pus" jie priima kaip beviltikai netikrovikus. tai jaunos depresija serganios moters mintys: Mano tikrasis A yra bevertis ir neadekvatus. Negaliu toliau dirbti, nes strigau abejonse." (Burns, 1980, p. 29)
Ikraipymas ar realizmas?
Ar visi depresijos apimti mons yra tokie pesimistai? Kad tai suinot, Lauren Alloy ir Lyn Abramson (1979; Alloy ir kiti, 2004) tyr lengvai depresyvius ir visikai sveikus auktj mokykl studentus. Jos papra student stebti, ar paspaudus mygtuk usidega viesa. domu tai, kad depresija serganys studentai gana tiksliai vertindavo, k jie gali kontroliuoti. O nuotaikos sutrikim neturini student sprendimai buvo ikreipti, jie savo galimybes pervertindavo. Nepaisant nuolatinio rpinimosi savimi, lengv depresij igyvenantys mons paprasiau prisiderina prie kit moni jausm (Harkness ir kiti, 2005). Depresyvus realizmas, dar vadinamas karios patirties imintimi", pastebimas vairiuose kontrols ar gdi vertinimuose (Ackermann ir DeRu beis, 1991; Alloy ir kiti, 1990). Shelley Taylor (1989, p. 214) aikina:
prasta pervertinti s a v o kompetencij ir kit simpatijas. Sergant depresija, taip nesielgiama. N o r m a l s m o n s s a v o p o e l g i u s link pateisinti. Apimti depresijos
depresyvus realizmas (depressive realism) Lengvos depresijos apimt moni polinkis vertinti, aikinti ir prognozuoti tiksliai, o ne pataikaujant sau.
593
(jei depresija nra gili) savo skmes ir neskmes vertina tiksliau. Normaliomis aplinkybmis mons save vertina teigiamai. Sergantys depresija iskiria ir savo teigiamas, ir neigiamas savybes. Paprastai mons skm laiko savo asmeniniu nuopelnu, bet neprisiima atsakomybs u patirt neskm. Depresija skatina prisiimti atsakomyb ir u skm, ir u neskm. Esame prat manyti, kad galime kontroliuoti tai, kas vyksta alia ms. Apimti depresijos tampame atsparesni iai iliuzijai. Paprastai mons tiki, kad j laukia puiki ateitis ir tik iek tiek nemaloni patiri. Itikus depresijai, jie realiau suvokia savo ateit. Ties pasakius, depresijos periodais nebdinga nei padidinta savigarba, nei kontrols iliuzija, nei nerealistikos ateities vizijos. Atrodo, kad depresija serganiuosius galima apibdinti taip: lidnesni, bet imintingesni".
Gyvenimas yra menas bti gerai apgautam." VVilliam Hazlitt, 1778-1830
Depresijos apimt moni mstymas grindiamas atsakomybs jausmu. Pavyzdiui, jei neilaiks egzamino jauiate kalt, galite nusprsti, jog esate negabus arba tinginys, ir jausits prislgti. Jei neskm siesite su neteisingu egzaminavimu ar kitomis nuo js nepriklausaniomis aplinkybmis, galite pajusti pykt. Daugiau nei 100-o tyrim, kuriuose dalyvavo 15 000 asmen, duomenimis, tiems, kurie jaut depresij, daniau nei kitiems buvo artimesnis negatyvus aikinimo stilius (Peterson ir Steen, 2002; Sweeney ir kiti, 1986). Kaip matome 14.2 pav., toks aikinimo stilius neskmes ar pralaimjimus priskiria nekintamoms (tai tsis aminai"), globalioms (tai turs takos viskam, k a darau") ir vidinms (tai mano kalt") prieastims. Abramson ir jos bendradarbiai (1989) sako, jog pesimistinio, per daug apibendrinto, save kaltinanio mstymo pasekm - slegiantis beviltikumo pojtis.
aikinimo stilius (explanatory style) prastas gyvenimo vyki aikinimo bdas. Vadovaujantis neigiamu, pesimistiniu, depresyviu aikinimo stiliumi, neskm aikinama stabiliomis, globaliomis ir vidinmis prieastimis.
Ar negatyvus mstymas yra depresijos prieastis, ar pasekm?

Geriau painti depresij padeda jos prieasties-pasekms aikinimas panaiai kaip atsakant klausim, kas pirmiau - vita ar kiauinis": ar depresija yra negatyvaus mstymo prieastis, ar negatyvus mstymas sukelia depresij? Depresins nuotaikos provokuoja negatyv mstym. Kaip matme 3 skyriuje, nuotaikos be jokios abejons veikia mstym. Kai jauiams laimingi, mstome diugiai. Jauiame, kad pasaulis yra geras. Taiau vos tik nuo14.2 PAVEIKSLAS Depresyvus aikinimo stilius Depresija siejama su neigiamu, pesimistiku neskmi aikinimu bei interpretavimu.
Optimistinis atribucijos stilius ,Ne, tai laikina."
Ar i neskm... Stabili?
Depresyvus atribucijos stilius Taip, ji iliks."
Ne, visa kita yra gerai."
Globali?
Taip, tai mane sulugdys,
tai nebuvo mano kalt."
Vidin?
Taip, a pats kaltas
594
IV
dalis.
SOCIALINS PSICHOLOGIJOS
TAIKYMAS
Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas

Prie kelerius metus, rinkdama mediag moksliniam darbui apie stresini vyki valdym kalbjausi su daugeliu viu serganimoni. Nustebau suinojusi, kad kai kuriems monms i patirtis buvo naudinga, be to, ji paskatino suvokti, k reikia sipareigojimai. Daugelis j sak, kad susirg viu jie tapo geresni. Tie, kurie prisitaik prie ligos, irgi jautsi geriau, nes buvo sitikin, kad vliau gals savo lig kontroliuoti ir kad tikrai igis, nors i j lig istorij inojome, kad vys gali pasikartoti. Tai paskatino susidomti, kaip net blogiausias situacijas galima sivaizduoti esant geromis, ir pradjau tirti ias teigiamas iliuzijas". Vykdydami savo mokslinius tyrimus greitai pamatme, kad teigiamoms iliuzijoms nebtina traumin patirtis. Dauguma moni, tarp j ir auktj mokykl studentai, sivaizduoja esanShelley Taylor, Kalifornijos universiteto Los Andelo filialas tys geresni nei vidutiniai, geriau kontroliuojantys aplinkybes nei i ties pajgt, ir tiki, kad ateityje patirs daugiau teigiam dalyk nei i tikrj galt bti. ios iliuzijos nra blogo prisitaikymo poymiai, greiiau prieingai. Gera psichikos sveikata gali priklausyti nuo gebjimo matyti dalykus truput geresnius nei jie yra i ties ir matyti naud net tada, kai reikalai atrodo prasti.
Entuziastingam ir optimistikam mogui, tikiniam, jog viskas, kas atsitiks, teiks malonum, daniausiai taip ir atsitinka, tuo tarpu abejingam ar prislgtam mogui daniausiai viskas bna prieingai." Aristotelis, Retorikos menas"
taika subjra, mintys pakrypsta kitu keliu. Roines spalvas keiia tamsios. Dabar bloga nuotaika adina neigiamus prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Santykiai atrodo apkart, savivaizdis blikta, ateitis atrodo miglota, o mons daug grsmingesn (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Depresijai stiprjant, prisiminimai lidnja, o lkesiai silpsta; kai depresija inyksta, mintys praskaidrja (Barnett ir Gotlib, 1988; Kuiper ir Higgins, 1985). Tad igyvenantys depresij savo tvus prisimena kaip atstumianius ir baudianius. Taiau j veikusieji tvus prisimena taip pat teigiamai, kaip ir niekada nesusidr su depresija (Lewinsohn ir Rosenbaum, 1987). (Kai depresijos kamuojamus mones girdite blogai kalbant apie savo tvus, atminkite: nuotaika keiia prisiminimus.) Edwardas Hirtas ir jo kolegos (1992), tirdami Indianos universiteto krepinio aistruolius, isiaikino, kad net laikinas nusiminimas dl neskms gali aptemdyti mintis. Kai aistruoliai bdavo prislgti komandai pralaimjus arba digaudavo dl pergals, mokslininkai praydavo j nuspti bsimus komandos ir savo pai rezultatus. Po pralaimjimo studentai niriau vertindavo ne tik komandos, bet ir savo galimus rezultatus mtant strlytes, sprendiant anagramas, susirandant irdies draug arba draug. Kai reikalai nesiklosto taip, kaip norime, gali atrodyti, jog jie niekada gerai nesiklostys. Prislgta nuotaika taip pat veikia elgsen. Usisklends, nirus, links skstis mogus niekam nekelia diaugsmo nei malonumo. Stephenas Strackas ir Jamesas Coyne (1983) pastebjo, kad prislgti mons neklydo manydami, jog kitiems j elgesys nepatinka. J pesimizmas ir bloga nuotaika suke-
595
lia socialin atskirt (Carver ir kiti, 1994). Depresyvus elgesys kitiems taip pat gali sukelti depresij. Studentai, kuri kambario draugus kamuoja depresija, danai bna nusimin (Burchill ir Stiles, 1988; Joiner, 1994; Sanislow ir kiti, 1989). Depresija usikreia ir simyljliai (Katz ir kiti, 1999). Depresijos kamuojamiems monms kyla pavojus isiskirti, bti atleistiems i darbo arba atstumtiems artimj ar biiuli, ir tai depresij dar labiau pagilina (Coyne ir kiti, 1991; Gotlib ir Lee, 1989; Sacco ir Dunn, 1990). Jie taip pat gali iekoti moni, kuri nepalankumas patvirtint ir dar labiau sumenkintj savivaizd (Lineham, 1997; Swann ir kiti, 1991). Vieno eksperimento dalyviams buvo leista pasirinkti, ar skaityti palank, ar nepalank j asmenybs vertinim. Tik 25 procentai auktos saviverts ir net 82 procentai depresijos kamuojam moni nusprend pasirinkti nepalank vertinim (Giesler ir kiti, 1996). Depresijos bsena sukelia kognityvines ir elgsenos pasekmes. Ar i bsena taip pat turi kognityvines itakas? Neigiamas mstymas sukelia depresin nuotaik. Depresija yra natrali reakcija didel stres: darbo netekim, skyrybas arba atstmim - tai, kas paeidia ms poir save ir savo vert (Hamilton ir kiti, 1993; Kendler ir kiti, 1993). Tokia nuotaika gali bti adaptyvi; prislgtumo ir neveiklumo periodu gytas supratimas vliau gali padti kuriant geresnius ryius su pasauliu. Taiau mons, kurie greitai pasiduoda depresijai, jiems nepalankius vykius reaguoja galvodami tik apie save ir save kaltindami (Mor ir Winuist, 2002; Pyszczynski ir kiti, 1991). J savivert svyruoja vytuokls principu: auktyn-emyn, priklausomai nuo to, k kada patira - paskatinim ar grsm (Butler ir kiti, 1994). Kodl kai kuriuos mones taip veikia nestiprs stresai? Faktai rodo, kad kai streso sukeltos mintys peririmos remiantis neigiamomis nuostatomis, daniausias rezultatas - depresija (Robinson ir Alloy, 2003). Colinas Sacksas ir Daphne Bugental (1987) keli jaun moter papra susipainti su vyrikiu, kuris kartais elgdavosi altai ir nedraugikai, sukurdamas nejauki atmosfer. Pesimists, kurios nepalankius vykius daniausiai siedavo su nekintamomis, globaliomis ir vidinmis prieastimis, prieingai nei optimists, socialinio pobdio neskm reaguodavo depresyviai. Be to, bdavo prieikesns monms, su kuriais susipaindavo vliau. J neigiamas mstymas sukeldavo blog nuotaik, kuri provokuodavo negatyvi elgsen. Susan Nolen-Hoeksema (2003) teigia, kad toks depresyvus mstymas bdingesnis moterims. Susidr su problemomis vyrai yra link griebtis veiklos, o moterys - mstyti (daniausiai per daug). Vaik, paaugli ir suaugusij tyrimai u laboratorijos rib patvirtina, kad tie, kurie visk aikina pesimistikai, daniau nemalonius vykius reaguoja depresyviai. Viename pustrei met trukms tyrime kas eios savaits buvo stebimi universiteto studentai (Alloy ir kiti, 1999). Pirm kart depresij
596
IV
dalis.
TAIKYMAS
save sutelkts dmesys ir savs kaltinimas
Neigiamos patirtys
Prislgta nuotaika
_
ir elgsenos pasekms
14.3 PAVEIKSLAS Udaras depresijos ratas
patyr tik vienas procentas t, kurie stodami universitet buvo nusiteik optimistikai, o buvusi pesimist - net 17 procent. Gilios depresijos sudedamosios dalys yra iankstinis pesimizmas ir neskm", - rao Martinas Seligmanas (1991, p. 78). Be to, tie, kurie ubaig gydymo kurs ir nebekamuojami depresijos isaugo neigiam poir aplink, susidr su nemalonumais, vl patiria depresij (Seligman, 1992). Jei depresija pasikartoja optimistikesnio bdo monms, jie atsistato greiiau (Metalsky ir kiti, 1993; Needles ir Abramson, 1990). Remdamiesi iais duomenimis, Peteris Lewinsohnas ir jo bendradarbiai (1985) suformulavo nuosekl depresijos apibrim. J poiriu, neigiamas depresijos kamuojamo mogaus savivaizdis, neigiamos atribucijos ir neigiami lkesiai yra svarbiausios udaro rato grandys, o sisukti is ratas gali patyrus akademin ar profesin neskm, vykus konfliktui eimoje, igyvenus socialin atskirt (r. 14.3 pav.). Patyr stres, depresijai neatspars mons mato tik save ir savo kalt (Pyszczynski ir kiti, 1991; Wood ir kiti, 1990a, 1990b). Tai kelia depresyvi nuotaik, kuri drastikai keiia mogaus mintis bei veiksmus, o tai toliau blogina savijaut, didina kalts jausm ir gilina depresij. Eksperimentuose lengv dalyvi nusiminim praskaidrindavo uduotis, nukreipianti dmes iorines problemas (Nix ir kiti, 1995). Todl depresija yra ir neigiam patiri prieastis, ir pasekm. Martino Seligmano (1991, 1998, 2002) nuomone, save sutelktas dmesys ir savs kaltinimas paaikina, kodl isivysiusiose Vakar valstybse depresija yra pasiekusi epidemijos mast. Pavyzdiui, tikimyb, kad iais laikais jauni suaugusieji iaurs Amerikos gyventojai patirs depresij, yra tris kartus didesn nei j seneli laikais - nepaisant to, kad seneli gyvenimo standartai buvo emesni, o sunkum jie patyr daugiau (Cross-National Collaborative Group, 1992; Swindle ir kiti, 2000). Seligmanas taip pat mano, kad religijos ir eimos takos silpnjimas bei individualizmo stiprjimas gimdo beviltikumo ir kalts jausmus neskms atveju. Neilaikytas egzaminas, lugusi karjera ar santuoka kelia nevilt, o bdami vienii neturime k atsiremti. Jei, kaip rao pabrt vyrikum propaguojantis urnalas Fortune, visk galite padaryti patys" kliaudamiesi savo verlumu, energingumu, jga ir ambicijomis", kas tada kaltas dl neskms? Nevakarietikose kultrose, kur glauds santykiai ir bendradarbiavimas yra norma, gili depresija reiau siejama su kalts jausmu patyrus asmenin neskm. Pavyzdiui, Japonijoje depresija susirgs mogus jauia gd, jeigu jauia, kad apvyl savo eim ir bendradarbius (Draguns, 1990). Mstymo stiliaus ssajos su depresija paskatino socialins psichologijos specialistus tirti mstymo struktras, susijusias su kitokioms problemoms. Kaip save iri tie, kuriuos kamuoja perdtas vieniumas, drovumas ar piktnaudiavimas narkotinmis mediagomis? Kaip jie prisimena ir kam priskiria savo skmes bei neskmes ir j prieastis? I k sutelktas j dmesys - save ar kitus?
597
Vieniumas
Jei depresij galima palyginti su psichologiniu peralimu, tai vienium su galvos skausmu. Nuolatinis ar laikinas vieniumo jausmas kelia skausmingas mintis, kad socialini ryi turime maiau nei nortume ir kad jie yra neprasmingi. Jenny de Jong-Gierveld (1987), tirdama suaugusiuosius Olandijoje, pastebjo, kad nesusituok ir po vien gyvenantys mons daniau jauiasi vienii. Jai pasirod, kad iems laikams bdingas asmeninio pasitenkinimo akcentavimas ir santuokos bei eimos nuvertinimas gali provokuoti vienium" (taip pat ir depresij). Darbas, reikalaujantis danai keliauti, taip pat keiia eimyninius bei socialinius ryius ir didina vienatv (Dili ir Anderson, 1999).
Kai jauiams vienii ir atstumti

Taiau vieniumo jausmas ne visada bna susijs su vienatve. Galima pasijusti vieniam netgi vakarlyje. A m e r i k o j e jautiesi vienias, bet ne vienas", guodsi Mary Pipher (2002). ia yra minia, bet nra bendruomens." Jos dukra pastebjo: Los Andele yra 10 milijon gyventoj, taiau niekas neino mano vardo". mogus gali bti visikai vienas, kaip a dabar, raydamas iuos odius savo kabinete universitete 5000 myli nuo nam, taiau nesijausti vienias. Kad pasijustume vienii, turime jaustis imesti i grups, nemylimi aplinkini, negalintys dalytis asmeniniais rpesiais, kitokie ir susvetimj (Beck ir Young, 1978; Davis ir Franzoi, 1986). Tokia bsena padidina aukto kraujospdio ir irdies lig rizik (Hawkley ir kiti, 2006). Paaugliai daniau nei suaugusieji pasijunta vienii. Bet kuriuo paros metu sulauk inuts su klausimu, k jie veikia ir kaip jauiasi, paaugliai daniau nei suaugusieji teig, jog bdami vieni jauiasi vienii (Larsen ir kiti, 1982). Vyrai ir moterys jausdavosi vienii kiek kitokiomis aplinkybmis - vyrai negaldami bendrauti su savo grupe, moterys - neturdamos draugik ryi (Berg ir McQuinn, 1988; Stokes ir Levin, 1986). Sakoma, jog vyrai bendrauja petys pet, o moterys - akis ak. Taiau visi (taip pat ir neseniai tap naliais ar nalmis), netek mogaus, prie kurio buvo prisiri, gali pasijusti vienii (Stroebe ir kiti, 1996). Tokie jausmai skatina prisitaikyti. Vieniumas veria iekoti socialini ryi, kurie padt igyventi.
Kai neigiamai galvojame apie kitus

Vienii mons, panaiai kaip ir kamuojami depresijos, jauiasi taip, tarsi bt pasmerkti tik nepastoviems ir nuolat lungantiems socialiniams ryiams. Panaiai kaip sergantys depresija, jie visk iri pesimistikai, mano, kad bendraudami atrodo netik, kaltina save dl nevykusi socialini santyki, yra sitikin, kad nepajgia kontroliuoti daugelio dalyk (Anderson ir kiti, 1994; Christensen ir Kashy, 1998; Snodgrass, 1987). Be to, apie kitus jie irgi galvoja neigiamai. Vienii studentai, sugrupuoti su tos paios lyties nepastamuoju
598
IV
dalis.
TAIKYMAS
14.4 PAVEIKSLAS Nuolatinio drovumo, vieniumo ir depresijos sveika Itisins rodykls rodo pirmin prieasties-pasekms krypt, reziumuoja Jody Dili ir Craigas Andersonas (1998).
ar nepastamja arba su pirmakursiu draugu, apie porinink daniau galvoja neigiamai (Jons ir kiti, 1981; Wittenberg ir Reis, 1986). Kaip parodyta 14.4 paveiksle, vieniumas, depresija ir drovumas kartais stiprina vienas kit. is negatyvus poiris gali ir atspindti, ir veikti mogaus elgsen. Galvojimas, kad socialiniu poiriu esi nieko vertas, ir pesimizmas apskritai gali trukdyti vieniiems monms mainti vienium. Vieniiems monms bna sunku prisistatyti, skambinti telefonu, sijungti grupi veikl (Nurmi ir kiti, 1996, 1997; Rook, 1984; Spitzberg ir Hurt, 1987). Taiau jie, kaip ir silpn depresij igyvenantys mons, jautriau reaguoja kitus, geriau moka atpainti emocijas (Gardner ir kiti, 2005). Vienium, kaip ir depresij, veikia genetika: identiki dvyniai daug daniau negu netapats jauiasi vidutinikai ar ypa vienii (Boomsma ir kiti, 2006). Kadangi patys atsiskleidia ltai, lengvai suartjanius vienii mons vertina niekinamai (Rotenberg, 1997). Jie danai bna drovs ir menkos saviverts (Check ir Melchior, 1990; Vaux, 1988). Kalbdami su nepastamu mogumi, jie daugiau laiko skiria sau ir maiau domisi panekovu nei tie, kurie nesijauia vienii (Jons ir kiti, 1982). Po itoki pokalbi nauji pastami danai atsitraukia, nes susidaro blog spd apie vienius mones (Jons ir kiti, 1983).
Nerimas ir drovumas
Drovumas yra socialinio nerimo forma, kuriai bdingas baiktumas ir rpinimasis, k galvoja kiti (Anderson ir Harvey, 1988; Asendorpf, 1987; Carver ir Scheier, 1986). Atjs interviu dl darbo, eidamas pirmj pasimatym, engdamas patalp, piln nepastam moni, okdamas ar dainuodamas svarbiai publikai arba (pati daniausia fobija) sakydamas kalb, beveik kiekvienas mogus pajunta nerim. Kai kurie, ypa drovs arba greitai sutrinkantys, jauia nerim beveik kiekvienoje situacijoje, kurioje gali bti
599
vertinami, pavyzdiui, pietaudami su bendradarbiu. iems monms nerimas yra labiau bdo savyb nei laikina bsena.
Kai abejojame savo gebjimais socialinse situacijose

Dl ko jauiame nerim socialinse situacijose? Kodl kai kurie mons tampa savo pai drovumo kaitais? Barry Schlenkeris ir Markas Leary (1982b, 1985; Leary ir Kowalski, 1995) atsako iuos klausimus, taikydami prisistatymo teorij. Kaip prisimenate i 2 ir 4 skyri, prisistatymo teorija remiasi prielaida, kad prisistatydami mes siekiame daryti ger spd. Socialinio nerimo modelis yra aikus: nerimaujame tada, kai norime kitiems padaryti ger spd, bet abejojame, ar sugebsime. is principas leidia paaikinti daugyb mokslini teigini, kuri kiekvieno teisingum js galite patvirtinti asmenine patirtimi. Didiausi nerim jauiame, kai bname su takingais, aukt padt uimaniais monmis, kuri nuomon mums svarbi; inodami, kad mus vertins, pavyzdiui, suadtinio ar suadtins tvai; susidrovj (kokie danai bna drovs mons), susitelk save ir tai, kaip mus vertina; susikoncentrav tai, kas svarbu ms savivaizdiui, pavyzdiui, kai universiteto profesorius supaindina kolegas su savo idja; arba neprastomis aplinkybmis, pavyzdiui, per pirmj ok mokykloje ar per pirmj oficiali vakarien, kai nesame tikri, ar gebame tinkamai elgtis. Daugumai moni visose iose situacijoje kyla noras apsisaugoti: maiau kalbti, vengti tem, kurios atskleist neimanym, bti sitempusiems, nebti kategorikiems, bti maloniems, ypsotis. Ironika, bet pastangos padaryti ger spd danai sulaukia atvirktinio rezultato (Broome ir Wegner, 1994; Meleshko ir Alden, 1993). Taiau laikui bgant, drovs mons danai tampa mgstami. Jie ne tokie egoistiki, patraukls kuklumu, jautrumu bei diskretikumu (Gough ir Thorne, 1986; Paulhus ir Morgan, 1997; Shepperd ir kiti, 1995).
Perdtas situacijos suasmeninimas

Palyginti su kitais, drovs mons (tarp j paaugliai) atsitiktinius vykius sieja su savimi (Fenigstein, 1984; Fenigstein ir Vanable, 1992). Kai jiems parodomas, j manymu, tiesiogiai interviu i j imantis mogus (i ties - raas vaizdajuostje), jie suvokia mog kaip ne tok geranorik ir dmesing (Pozo ir kiti, 1991). Drovs, nerimastingi mons danai per daug suasmenina situacijas, dl to ima nerimauti, o kratutiniais atvejais tampa paranojikai. Be to, jie sureikmina kit moni poir j u o s ir vertinim. Jei jauiasi nesusiukav arba turi veido defekt, mano, kad visi tai pastebi ir atitinkamai vertina. Jie
600
IV d a l i s . S O C I A L I N S P S I C H O L O G I J O S T A I K Y M A S
gali drovtis netgi savo drovumo. Jie nort nustoti pergyventi dl to, kad nuraus, kad neino, k galvoja kiti ar dl to, k reikt sakyti. Siekdami sumainti nerim kai kurie mons griebiasi alkoholio, kuris slopina drovum (Hull ir Young, 1983). Tad drovs mons turi didesn polink nuo neskmi gydytis" alkoholiu. O besigydydantys nuo alkoholizmo drovuoliai, patyr stres ar neskm, daniau nei kiti vl grta prie alkoholio. Nerimas, piktnaudiavimas alkoholiu yra savs menkinimas. Pavadinus save jautriu, droviu, depresyviu ar igrusiu, galima pasiteisinti dl neskms (Snyder ir Smith, 1986). Simptom barikados yra savotika ego apsauga. Kodl a neturiu irdies draugo ar draugs? Todl, kad esu drovus, ir kitiems nelengva painti tikrj mane." Simptomas yra strategin gudryb, kuria siekiama paaikinti neigiamus rezultatus. Kas nutikt, jei paalintume itokios gudrybs poreik, pasilydami mogui patogi nerimo ir galimos neskms aikinimo alternatyv? Ar jo drovumas ilikt? Susan Brodt ir Philipas Zimbardo (1981) atliko eksperiment. Laboratorinmis slygomis drovios ir drsios universiteto merginos turjo bendrauti su patraukliu vyru, tariamu eksperimento dalyviu. Prie pokalb merginos susirinko maoje, labai triukmingoje patalpoje. Daliai drovij buvo pasakyta, kad nuo triukmo joms gali smarkiau plakti irdis, o tai yra danas nerimo simptomas. Tad kai ios moterys vliau kalbjosi su vyrikiu, jos dl irdies plakimo ir bendravimo problem galjo kaltinti triukm, o ne drovum ar socialin neatitikim. Palyginti su kitomis droviomis merginomis, kurios tokio paaikinimo negirdjo, girdjusios buvo gerokai drsesns. Prasidjus pokalbiui, jos kalbjosi sklandiai ir nebijojo klausinti. Ties pasakius, prieingai nei kalbant apie drovias merginas (kurias panekovas lengvai atpaino kaip drovias), i jis negaljo atskirti nuo nesidrovini.
Sveikata, liga ir mirtis

elgesio medicina (behavioral medicine) Tarpdalykin sritis, jungianti ir taikanti elgsenos ir medicinos inias apie sveikat ir ligas. sveikatos psichologija (health psychology) Psichologini sveikatos ir lig itak tyrimas. Tai psichologijos indlis elgesio medicin.
Industriniame pasaulyje bent pus miri siejamos su proiais - cigarei, alkoholio, narkotik ir kenksmingo maisto vartojimu; reakcija stres; judjimo stoka ir gydytojo nurodym nepaisymu. Bandant itirti ir pakeisti i elgsen radosi nauja tarpdalykin sritis - elgesio medicina. Psichologijai ia tenka sveikatos psichologijos posritis. Sveikatos psichologijos specialistai tiria reakcijas ligos simptomus, emocij bei ligos supratimo tak sveikatai.
Reakcija lig
Kaip mons nusprendia, kad serga? Kaip jie aikina jauiamus simptomus? Kas veria juos kreiptis gydytoj ir vykdyti jo nurodymus? Simptom pastebjimas. Yra nemaa tikimyb, kad js neseniai patyrte bent vien i i fizini negalavim: galvos, pilvo, raumen, snari skausmus, slog, spengim ausyse, padidjus prakaitavim, rank alim, irdies permuimus, svaigim, diarj arba viduri ukietjim (Pennebaker, 1982).
601
iuos simptomus reikia vertinti. Ar jie nereikmingi? O gal js susirgote ir reikalinga medicinin pagalba? Tikriausiai nepraeina n savait, kad nesiimtumte patys sprsti apie kurio nors simptomo reikmingum. Pastebti ir isiaikinti kno signalus yra tolygu pastebti ir isiaikinti automobilio variklio darbo sutrikimus. Danai i signal nepastebime, nebent jie bna aiks ir stiprs. Dauguma ms, vien tik pasiklaus, kaip dirba variklis, nepasakysime, ar jau laikas keisti tepalus. Panaiai dauguma ms negalime vertinti savo pulso, cukraus kiekio kraujyje ar kraujospdio. mons spja apie savo kraujospd pagal tai, kaip jauiasi. O savijauta ne visada atitinka kraujo spaudim (Baumann ir Leventhal, 1985). Be to, ankstyvieji daugelio lig - tarp j vio ir irdies lig - poymiai yra subtils ir juos nelengva pastebti. Simptom aikinimas. Ar a sergu? Kai skausmas bna stiprus, klausimai tampa konkretesni ir svarbesni. Ar maa cista atitinka gerybinio naviko apibrim? Ar skausmas pilve yra toks atrus, kad galima tarti apendicit? Ar skausmas krtinje tra, kaip mano daugelis infarkto auk, tik spazmai? Pus, o gal ir daugiau infarkto auk nesuspja kreiptis gydytoj ir nesulaukia medicinins pagalbos (Friedman ir DiMatteo, 1989). Nuo ko priklauso simptom aikinimai? Pajut simptomus, juos vertiname vadovaudamiesi turimomis iniomis apie ligas (Bishop, 1991). Medicinos fakultetuose tai kartais duoda juoking rezultat. Besimokydami studentai suino vairi lig simptomus. Kadangi patys taip pat ne vien j patiria, danai susieja juos su neseniai imoktomis ligomis. (is voktimas gali bti plaui udegimo pradia.") Galbt pastebjote, jog ir psichologijos studentai patiria poveik, skaitydami apie psichikos sutrikimus. Socialiai sukurti sutrikimai. Silpn simptom bendrumas ir neaikumas atveria duris taigai. 1989 met balandio 13-j apie 2000 irov susirinko Santa Monikos miesto koncert salje Kalifornijoje klausytis 600 vidurini mokykl moksleivi koncerto. Vos prasidjus programai moksleiviai, kuri nerv sistema jautri, pradjo skstis galvos skausmu ir svaigimu, pilvo skausmais ir pykinimu. Galiausiai 247 moksleiviai susirgo. Visus teko evakuoti. Gelbtojai m teikti pagalb pievelje prieais koncert sal. Vlesni tyrimai nieko neatskleid - nebuvo diagnozuota joki lig, nepastebta joki aplinkos utertumo fakt. Simptomai greitai inyko ir nepersidav publikai. Atrodo, jog i staigi epidemija buvo socialinio pobdio (Small ir kiti, 1991). Ar lygiai taip pat gali atsirasti ir prasti negalavimai? Galbt mogui kilusi mintis, jog jo kasdieniai pojiai atitinka inomos ligos simptomus, vliau gali bti panaudota panaiems simptomams aikinti? Pamela Kato ir Diane Ruble (1992) teigia, kad btent tai leidia paaikinti, kodl daugelis moter yra sitikinusios, jog dvi ar tris dienas prie menstruacijas jos bna labiau prislgtos, sitempusios ir sudirgusios.
602
IV
dalis.
TAIKYMAS
Ar vadinamasis priemenstruacinis sindromas (PMS) yra socialiai sukurtas sutrikimas? Kaip matme 4 skyriuje, iliuzin koreliacija atsiranda tada, kai mons pastebi ir prisimena atvejus, patvirtinanius j sitikinimus, ir nepastebi j sitikinimams prietaraujani atvej. Todl moteris, jauianti tamp dien prie menstruacijas, i tamp gali aikinti PMS. Taiau jei i moteris panaiai jauiasi prajus savaitei po menstruacij, arba nejaus tampos prie kitas menstruacijas, tikimyb, kad iuos sitikinimams prietaraujanius atvejus ji pastebs ir prisimins, yra maesn. Daugelis mokslinink mano, kad kai kurios moterys patiria ne tik menstruacij sukeliam diskomfort, bet ir priemenstruacin tamp (Hurt ir kiti, 1992; Richardson, 1990; Schmidt ir kiti, 1998). Todl Amerikos psichiatr asociacija atri PMS form (vadinampriemenstruaciniu disforiniu sutrikimu) trauk psichikos lig sra. Tai buvo padaryta nepaisant Amerikos psicholog asociacijos ir Psichiatr asociacijos moter komiteto prietaravim, kad menstruacij nereikt sieti su patologija - psichikos sutrikimu (DeAngelis, 1993). Kanadoje ir Australijoje buvo atlikta keletas tyrim, kuri metu moter buvo paprayta rayti nuotaik dienorat (Hardie, 1997; r. 14.5 pav.). Nors daugelis moter prisimena, kad prie paskutines mnesines jautsi blogai, j pai raai dienoratyje danai rodo, kad menstruacij ciklo laikotarpiu emociniai svyravimai bna neyms. Be to, moter, pripastani, kad jas kamuoja PMS, nuotaik svyravimai nesiskiria nuo ito nepripastani. Vieno tyrimo duomenys atskleid, kad moter, teigusi, jog jauia atrius priemenstruacinius simptomus, savijauta nedaug skyrsi nuo kit moter savijautos (Galiant ir kiti, 1992). Taip pat prieingai, nei mano kai kurie darbdaviai, moter fiziniai ir protiniai gebjimai nepriklauso nuo menstruacinio ciklo. Toki ivad
14.5 PAVEIKSLAS Menstruacijos, reali ir prisimenama nuotaika Cathy McFarland ir jos bendradarbiai (1989) pastebjo, kad eksperimente dalyvavusi Ontarijo provincijos moter nuotaikos menstruacinio ciklo laikotarpiu nekito. Taiau ios moterys prisimin, kad j nuotaika apskritai buvo blogesn prie pat menstruacijas bei per jas ir geresn kitomis ciklo dienomis.
Prisimenama nuotaika yra blogesn nei realiai ufiksuota
| Reali nuotaika I Prisimenama nuotaika
3 o D
C
( O O)
o
0 Q
Tarp menstruacij
603
padar Leta Hollingworth savo 1914 metais apgintoje daktaro disertacijoje (ji analizavo kasdien darytus moter raus, o ne prisiminimus). Nuo to laiko daugelis mokslinink patvirtino jos ivadas (Rosenberg, 1984; Sommer, 1992). Be to, PMS potyriai skirtingose kultrose skiriasi, taiau nepriklauso nuo moter biologini skirtum. Kritikai sako, kad ito ir reikt tiktis i socialiai sukurto sutrikimo (Richardson, 1993; Rodin, 1992; Usher, 1992). Kai PMS patikros lape yra tiek daug kasdieni simptom - bejgikumo jausmas, lidesys, irzlumas, galvos skausmai, nemiga, bodjimasis (arba padidjs susidomjimas) seksu - kas nesisks PMS?", - klausia Carol Tavris (1992). Ar man reikia gydytis? Kai mogus pastebi simptom ir nusprendia, kad tai rimta, jo sprendim kreiptis medicinins pagalbos gali lemti keletas veiksni. medikus daniau kreipiamasi manant, kad simptom prieastis yra fiziologin, o ne psichologin (Bishop, 1987). Taiau jei mogus jauiasi sutriks, jei mano, kad kreipdamasis gydytojus patirs daugiau kat ir nepatogum, arba jei nori ivengti inios apie sunki lig, jis gali delsti. JAV nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis, vyrai ir moterys skirtingai sprendia, kada kreiptis gydytoj: moterys nurodo daugiau simptom, vartoja daugiau receptini ir nereceptini vaist ir 40 procent daniau lankosi pas gydytoj. Moterys 50 procent daniau lankosi ir pas psichoterapeut (Olfson ir Pincus, 1994). Ar moterys serga daniau? Tikrai ne. Galimas dalykas, kad vyrai yra maiau atspars ligoms. Greta kit problem, vyrus daniau vargina padidjs kraujospdis, jie daniau serga skrandio opa ir viu, j amiaus vidurkis yra trumpesnis. Tad kodl moterys daniau kreipiasi gydytoj? Galbt moterys daugiau dmesio skiria savo vidinei bsenai. Galbt jos greiiau pripasta savo silpnybes" ir kreipiasi pagalbos (Bishop, 1984). O gal moterys paprasiausiai lengviau suranda laiko apsilankyti pas gydytoj (Marcus ir Siegel, 1982). Pacientai labiau klauso gydytojo nurodym, kai juos sieja ilti santykiai, kai gydytojas padeda planuoti gydym ir patraukliai pateikia alternatyvas. Jie lengviau sutinka operuotis, jei pasakoma, kad tikimyb ilikti gyvam po operacijos yra 40 procent", o ne kad tikimyb neigyventi operacijos yra 60 procent" (Rothman ir Salovey, 1997; Wilson ir kiti, 1987). itokia naudingai pateikta" informacija taip pat geriau tikina naudoti preparatus nuo sauls, mesti rkyti ir isitirti dl IV (Detweiler ir kiti, 1999; Salovey ir kiti, 2002; Schneider ir kiti, 2000). monms geriau sakyti, kad preparatas nuo sauls spinduli isaugo sveik, jaun od", nei teigti, jog nenaudojant io preparato sumaja galimyb isaugoti sveik, jaun od."
Kai vyras negali paaikinti moters veiksm, jis pirmiausiai pagalvoja apie jos fiziologin bkl." Clare Boothe Luce, Slam the Door Softly, 1970 (Tyliai utrenkite duris")
Emocijos ir sveikata
Ar ms emocijos leidia prognozuoti tikimyb susirgti infarktu, insultu, viu bei kitoms ligoms (r. 14.6 pav.)? Panagrinkime kai kuriuos duomenis.
604
TAIKYMAS
14.6 PAVEIKSLAS Streso sukeltos neigiamos emocijos gali vairiai veikti sveikat. Tai ypa pasakytina apie depresyvius ir greit supykstanius mones. irdies ligos
Neigiamos emocijos
Nusilps imunitetas
Autonomins nerv sistemos poveikiai (skrandio opos, galvos skausmai, padidjs kraujospdis)
Nustatyta, jog irdies ligomis daniau serga ambicingi, siekiantys dominuoti, nekantrs ir svarbiausia - greitai supykstantys, vadinamieji A tipo" asmenys (Smith ir Ruiz, 2002; Williams, 1993). stres pykiu reaguojantiems monms isiskiria daugiau streso hormon, kurie, kaip manoma, paspartina apna ant irdies arterij sieneli formavimsi. Depresija taip pat padidina vairi kit susirgim rizik. Net negili depresija yra didesnis neatsparumo ligoms veiksnys nei rkymas ir jo sukeliami alutiniai poveikiai (Anda ir kiti, 1993). Prajus metams po infarkto, depresijos kamuojami mons dvigubai daniau rizikuoja patirti vairius irdies negalavimus (Frasure-Smith ir kiti, 1995, 1999). Apnuodijimas, kur sukelia neigiamos emocijos, didina depresijos bei nerimo kamuojam ltinmis ligomis sergani moni skaii (Cohen ir Rodriguez, 1995). George Vaillantas (1997), tirdamas grup Harvardo universiteto absolvent vyr nuo vidutinio amiaus iki senatvs, pastebjo sielvarto ir neigiam emocij poveik. I t, kurie bdami 52 met amiaus, mokslininko nuomone, gyveno subalansuotai" (nepiktnaudiavo alkoholiu, nevartojo trankvilizatori ir nebuvo kreipsi psichiatr), tik 5 procentai mir sulauk 75 met. I Vaillanto pavadint prislgtais" (piktnaudiavo alkoholiu arba vartojo trankvilizatorius, arba buvo lanksi pas psichiatr), io amiaus sulauk mir 38 procentai.
Optimizmas ir sveikata
Yra gausyb pasakojim, kaip staiga pablogja sveikata dl ko nors praradus vilt, arba kaip staiga imama sveikti sugrus optimizmui. Kai devynmeio Defo kepenis simet vys, gydytojai baiminosi paties blogiausio. Taiau Defas neprarado optimizmo. Jis yra pasirys tapti mokslininku ir tirti vio ligas. Vien dien Defas pasijunta pakiliai: gydytojas, neakivaizdiai domjsis jo liga ir tuo metu keliavs po al, nusprendia sustoti ir apirti Def. Defas galvoja, kiek daug jis nori papasakoti gydytojui ir parodyti sa-
605
vo dienorat, kur ra nuo pat ligos pradios. T dien miest gaub rkas. Lktuvas, kuriuo skrido gydytojas, nukreipiamas kit aerouost, i kurio gydytojas iskrenda galutin savo kelions tak. Igirds i naujien, Defas tyliai pravirksta. Kit ryt prisideda plaui udegimas, pakyla temperatra, ir Defas guli bejgis. Vakare j itinka koma. Kit popiet berniukas mirta (Visintainer ir Seligman, 1983). Norint isiaikinti ry tarp nuostat ir lig, reikia tirti ne vien dramatikas istorijas. Jei neviltis ir vys itinka vienu metu, kyla klausimas, ar nusiminim sukl vys, ar nesveikstama stokojant vilties? Kad isprst pirmumo klausim, mokslininkai 1) iprovokuodavo beviltikumo jausm, sukeldami nekontroliuojam stres, ir 2) stebjo, ar yra ryys tarp nevilties paaikinimo ir susirgim ateityje. Stresas ir liga. Akivaizdiausius beviltikumo, kuris 2 skyriuje buvo pavadintas imoktu bejgikumu, poveikio poymius galima pastebti atliekant eksperimentus su gyvnais, kuriems skiriami nestiprs, taiau nekontroliuojami elektros smgiai, leidiamas didelis triukmas ar sukeliama spstis. Tai neiprovokuoja toki lig kaip vys, taiau sumaina organizmo atsparum. iurkms, kurioms buvo suleista vio lsteli ir skirti kartotiniai elektros smgiai, kuri jos negaldavo ivengti, daniau isivystydavo augliai ir jos greiiau nugaidavo palyginti su tomis, kurios gaudavo smgius, bet galdavo j ivengti, arba negaudavo joki smgi. Be to, kai nekontroliuojami elektros smgiai bdavo skiriami jaunoms iurkms, prie tai suleidus vio lsteli, ir vl pakartojami joms jau suaugus, auglio isivystymo tikimyb bdavo dvigubai didesn, palyginti su iurkmis, kurios jaunos gaudavo kontroliuojamus elektros smgius (Visintainer ir Seligman, 1985). diegtas bejgikumo jausmas daro gyvn pasyvesn, o kraujo tyrimai rodo nusilpus imunitet. Suprantama, jog mons skiriasi nuo iurki. Taiau vis daugiau fakt patvirtina, kad po sunki igyvenim mons tampa neatspars ligoms (Segerstrom ir Miller, 2004). Ilgalaikis stresas silpnina imunin sistem, taigi ir atsparum infekcijoms bei piktybiniams augliams (Cohen, 2002). Pastebta, jog imunin sistem neigiamai veikia sutuoktinio mirtis, stresas, patiriamas leidiantis kosminiam laivui, ir netgi tampa per egzamin sesij (Jemmott ir Locke, 1984). Panagrinkime tai tokius duomenis. Laikinas stresas paatrino savanorikai apkrstj gripo virusu simptomus (Dixon, 1986). Jaunavedi, kurie pykdavosi aptardami savo problemas, imunin sistema kit dien bdavo silpnesn (Kiecolt-Glaser ir kiti, 1993). vedijoje atlikto isamaus tyrimo duomenimis, stresas darbe rizik susirgti gaubtins arnos viu padidina 5,5 karto (Courtney ir kiti, 1993). Vio rizika iuo atveju nepriklaus nuo toki veiksni, kaip amius, rkymas, alkoholio vartojimas ar fizins savybs.
606
IV
dalis.
TAIKYMAS
Palyginti su pareigingais studentais, nerpestingieji teig reiau patiriantys stres ir reiau sergantys semestro pradioje, taiau jam baigiantis pajuntantys didesn stres ir sergantys daniau. (Kuriam tipui priskirtumte save?) Tiksliau sakant, pritingintieji ir daniau sirgdavo, ir gaudavo blogesnius paymius (Tice ir Baumeister, 1997).
Aikinimo stilius ir ligos. Jei nekontroliuojamas stresas veikia sveikat, slopina imunin sistem ir skatina pasyv, beviltik nuolankum, ar pesimistai yra maiau atspars ligoms? Keletas tyrim patvirtino, kad pesimistinis nemaloni vyki aikinimo stilius (kai sakoma: Tai tsis ilgai ir viskas lugs, a pats esu kaltas") padidina susirgim tikimyb. Christopheris Petersonas ir Martinas Seligmanas (1987) ianalizavo 94 ymiausi beisbolo aidj pasisakymus spaudoje ir vertino, kaip danai jie pesimistikai aikindavo nemalonius vykius, pavyzdiui, pralaimtas svarbias varybas (iekodami stabili, globali ir vidini prieasi). Tie, kurie itaip aikindavo daniausiai, gyveno trumpiau. Optimistai, kurie nekintamas, globalias ir vidines prieastis priskiravo maloniems vykiams, gyveno ilgiau nei pesimistai. Keletas tyrim atlikta stebint moni gyvenimus ilgesn laik. Vienas tyrimas atskleid, kad optimistikiausi 1946 met Harvardo universiteto absolventai tebebuvo sveikiausi ir po 34 met. Dar vieno per 50 met trukusio tyrimo, kurio dmesio centre buvo kataliks vienuols, duomenimis, tos, kurios bdamos 22 met amiaus, buvo nusiteikusios pozityviai, gyveno vidutinikai septyneriais metais ilgiau nei pesimistikesns tos paios vienuolijos seserys (Danner ir kiti, 2001). Svarbu pastebti, kad sveikas gyvenimo bdas - manktinimasis, sveika mityba, saikingas alkoholio vartojimas - bdingas daugeliui optimistikos mstysenos ilgaami (Peterson ir Bossio, 2000). Remdamiesi savo tyrimais, Howardas Tennenas ir Glennas Affleckas (1987) sutinka, kad teigiamas, optimistinis aikinimo stilius apskritai yra geras vaistas. Kad tikjimas gydo, inome i placebo poveikio. (Jei manote, kad gydymas bus veiksmingas, jis toks ir bus, net jei i ties bt neveiksmingas.) Tennenas ir Affleckas taip pat primena, kad nra to gero, kuris neieit bloga. Optimistai gali save laikyti nepaeidiamais ir nesiimti atsargumo priemoni. (Optimistai rkaliai nevertina tabako derv keliamos rizikos sveikatai [Segerstrom ir kiti, 1993].) O kai reikalai labai pablogja, kai optimistas susiduria su alinania liga, tai j gali labai sukrsti. Optimizmas yra naudingas sveikatai. Taiau atminkite: net ir optimist mirtingumas - imtaprocentinis.
APIBENDRINIMAS Kokie paintiniai procesai lydi elgsenos problemas?

Socialiniai psichologai aktyviai tyrinja sergani depresija, vieni, turini socialinio pobdio problem ir somatinmis ligomis sergani moni atribucijas bei lkesius. Depresijos apimt moni aikinimo stilius yra neigiamas, jie vykius aikina stabiliomis, globaliomis ir vidinmis
607
prieastimis. Nepaisant pesimizmo, lengv depresij jauiantys mons laboratorini tyrim metu msto stulbinamai realistikai. Depresija gali sukti udar rat kai dl negatyvi mini pradedama kaltinti save ir atvirkiai. Vieniumas - tai izoliacijos ir nepritapimo jausmas, taip danai sutinkamas individualistinse visuomense. Kaip ir depresija, vieniumas taip pat gali sukti udar rat kai atitolimo jausmas paskatina socialiai nepriimtin elges. Dauguma moni nerimauja tada, kai yra vertinami, taiau drovs individai labai nerimauja ir kasdienje, draugikoje aplinkoje. Atsiranda dar vienas udaras ratas - nerimas sukelia netikus, atstumiant elges. Spariai besivystanti sveikatos psichologijos sritis tyrinja, kada mons nusprendia, kad jie serga, kaip jie aikina savo simptomus ir kada kreipiasi medicinins pagalbos bei kaip vykdo gydytojo nurodymus. Ji taip pat tiria neigiam emocij poveik ir ligos, streso bei pesimistinio aikinimo stiliaus ssajas.
Kokie yra socialiniai psichologiniai poiriai gydym?

Aptarme mstymo bdus, kurie yra susij su gyvenimo problemomis, pradedant depresija ir baigiant ligustu drovumu bei somatinmis ligomis. Ar galima kaip nors gydyti iuos prisitaikyti trukdanius mstymo bdus?
Nra socialins-psichologins terapijos. Taiau terapija yra socialiniai kontaktai, ir socialiniai psichologai silo j principus traukti egzistuojanius gydymo metodus (Forsyth ir Leary, 1997; Strong ir kiti, 1992). Aptarsime tris poirius.
Vidini pokyi suadinimas iorine elgsena

4 skyriuje aptarme daugel paprasto, taiau veiksmingo principo rodym: poelgiai veikia nuostatas. Vaidmenys, kuriuos atliekame, dalykai, kuriuos sakome ir darome, sprendimai, kuriuos priimame, kuria mus. Remiantis principu, kad nuostatas lemia elgsena, siloma keletas psichoterapijos metod. Elgesio terapijos specialistai stengiasi keisti elgsen ir daro prielaid, kad tokiu bdu keisis ir vidins nuostatos. Mokant rytingumo i pradi mogus mokosi veikti rytingai situacijose, kai jis yra palaikomas, paskui palaipsniui tokiu tampa kasdieniame gyvenime. Racionali emocin terapija remiasi prielaida, kad mes patys kuriame savo emocijas. Pacientams pateikiami nam darbai": kalbti ir veikti taip, kad kilt kitokios emocijos. Pavyzdiui, pasiprieinti valdingam giminaiiui, liautis galvoti, kad esi nepatrauklus, ir paskirti kam nors pasimatym.
608
TAIKYMAS
Savitarpio pagalbos grupi dalyviai subtiliai skatinami keisti elgesio proius - reikti pykt, verkti, veikti demonstruojant savivert, reikti teigiamus jausmus.
Visi ie metodai remiasi prielaida, kad jei negalime tiesiogiai kontroliuoti jausm, galime netiesiogiai juos veikti keisdami elgsen. Eksperimentai patvirtina, kad nuo to, k sakome apie save, gali priklausyti ms savijauta. Vieno eksperimento metu studentai buvo paskatinti parayti save liaupsinanius rainius (Mirels ir McPeek, 1977). Vliau, prisistatydami kitam eksperimentuotojui, ie studentai isiskyr auktesne saviverte, palyginti su tais studentais, kurie ra rain aktualiu socialiniu klausimu. Dar keliuose kituose eksperimentuose Edwardas Jonesas ir jo bendradarbiai (1981; Rhodewalt ir Augustsdottir, 1986) sudar tokias slygas, kad studentai per interviu prisistatyt arba save girdami, arba menkindami. Ir ia vieas prisistatymas - optimistikas arba pesimistikas - vliau atsispindjo atsakant savs vertinimo test. Sakyti - reikia tikti net ir tuo, k kalbi apie save. Tai buvo ypa akivaizdu, kai studentai buvo priversti pajusti atsakomyb u tai, kaip jie save pateikia. Suvokiamo pasirinkimo svarba buvo akivaizdi Pamelos Mendonca ir Sharon Brehm (1983) eksperimente. Jos vienai antsvor turini vaik grupei, kuri netrukus turjo pradti svorio mainimo program, pasil pasirinkti labiau patinkant liesjimo bd. Vliau eksperimentators periodikai primindavo, kad vaikai patys pasirinko. Kitiems vaikams, kurie tuo pat metu dalyvavo tokioje paioje atuoni savaii programoje, nebuvo suteikta galimyb rinktis. Tie, kurie jautsi atsakingi u rezultatus, buvo numet daugiau svorio ir po atuoni savaii, ir prajus trims mnesiams.
Ijimas i udaro rato

Jei depresij, vienium ir socialin nerim palaiko nesibaigianti neigiam patyrim, neigiamo mstymo ir save lugdanios elgsenos virtin, j reikt nutraukti bet kuriuo manomu bdu - keiiant aplink, mokantis konstruktyvios elgsenos, keiiant mstym. Keletas skirting terapijos metod padeda itrkti i udaro rato, vedanio depresij.
Socialini gdi mokymas

Depresija, vieniumas ir drovumas nra labai retos problemos. Kur laik pabuv alia serganio depresija galime susierzinti ir patys pajusti depresyvi nuotaik. Vieni ir drovi moni nuomone, vairiose situacijose jie gali sudaryti nevyklio spd. Tokiais atvejais galt padti socialini gdi keitimas. Stebdamas ir vliau imgindamas naujus elgsenos modelius saugioje aplinkoje, mogus gali imokti pasitikti ir drsiau jaustis vieumoje. Kai mogus pradeda mgautis imintingu elgesiu, pradeda ir geriau save vertinti. Tai rod Frances Haemmerlie ir Robertas Montgomery (1982, 1984,
609
1986), atlik kelet reikming tyrim, kuriuose dalyvavo drovs ir savimi nepasitikintys studentai. Nepasitikintys savimi ir stokojantys patirties asmenys, bendraudami su kitos lyties atstovais, gali sau sakyti: A retai einu pasimatymus, vadinasi, esu netiks ir man nereikt iekoti meils". Kad jie pradt galvoti kitaip, Haemmerlie ir Montgomery paakindavo tyrime dalyvavusius studentus maloniai bendrauti su prieingos lyties atstovais. Vieno eksperimento metu vaikinai atsak pateiktus klausimus ir por kart skirtingomis dienomis turjo ateiti laboratorij. Ten jie kaskart 12 minui mgaudavosi maloniais pokalbiais su merginomis (i viso su eiomis). Vaikinai galvojo, kad jos taip pat dalyvauja eksperimente. I ties merginos buvo bendradarbs, papraytos natraliai ir draugikai pasikalbti su kiekvienu vaikinu. i pustreios valandos trukusi pokalbi poveikis buvo netiktinas. tai k vliau ra vienas eksperimento dalyvis: Dar niekada nebuvau sutiks tiek daug mergin, su kuriomis biau galjs taip maloniai pasikalbti. Pasikalbjus su keliomis merginomis, mano pasitikjimas savimi taip sustiprjo, kad visikai nesijaudinau, kaip bdavo anksiau". pastebjim patvirtino daugelis fakt. Prieingai nei kontrolins grups vaikinai, eksperimento dalyviai, dar kart testuoti po savaits ir po ei mnesi, teig, jog bdami su merginomis jaudinasi ir nerimauja maiau. Be to, lik vieni su patrauklia nepastama moterimi jie daniau praddavo pokalb. Jie i ties pradjo daniau skirti i anksto neplanuotus pasimatymus. Haemmerlie ir Montgomery atkreipia dmes tai, kad viskas vyko ne tik nekonsultuojant vaikin, bet gal kaip tik todl, kad jie nebuvo konsultuojami. Skmingi savarankiki poelgiai skatino juos laikyti save socialiai kompetentingais. Po septyni mnesi mokslininkai juos dar kart apklaus. Tuo metu vaikinai jau buvo patyr toki skm, kad galjo isaugoti vidines savo skms atribucijas. Skm skm veda,- reziumuoja Haemmerlie (1987), - jei tik nra joki iorini veiksni, kuriais mogus galt pagrsti i skm!"
Aikinimo stiliaus terapija

I udaro depresijos, vieniumo ir drovumo rato galima ieiti mokantis socialini gdi, sukuriant teigiamas patirtis, keiianias savivok ir mstysen. Kai kurie mons turi socialini gdi, taiau bendraudami su pernelyg kritikais draugais ir eima jie tikjo, kad toki gdi neturi. Tokiems monms gali padti savi verts ir poirio savo ateit pakeitimas. Viena i kognityvins terapijos, siekianios io tikslo, ri yra aikinimo stiliaus terapija, kuri pasil socialins psichologijos specialistai (Abramson, 1988; Gillham ir kiti, 2000; Greenberg ir kiti, 1992). Vienos tokios programos metu depresijos slegiami studentai buvo mokomi pakeisti jiems bdingas atribucijas. I pradi Mary Anne Layden (1982) jiems paaikindavo atribucijas, bdingas daugumai nesergani depresija moni, ir i atribucij privalumus (kai nuopelnai u skm priskiriami sau ir
610
TAIKYMAS
kai suprantama, jog aplinkybs gali pasukti reikalus blogj pus). Pateikusi vairiausi uduoi, ji padjo studentams suprasti, kaip jie patys vertina savo skmes ir neskmes. Vliau prasidjo gydymas: Layden paliep studentams rayti skmi ir neskmi dienorat paymint, kaip jie patys prisidjo prie skms, ir atkreipiant dmes iorines j neskms prieastis. Kai po mnesio studentai buvo testuoti ir gauti duomenys palyginti su kontroline grupe, kuriai is gydymas nebuvo skirtas, j savivert buvo sustiprjusi, o atribucijos stilius tapo pozityvesnis. Juo optimistikesnis tapo j aikinimo stilius vykius, juo labiau nyko depresija. Keisdami atribucijas, studentai pakeit savo emocijas.
Pokyi isaugojimas pasitelkus vidines skms atribucijas

Du aptarti principai - kad pakeitus elgesio modelius galima pakeisti savs suvokim ir vyki vertinimus, itaip ieinant i udaro rato, - leidia daryti vien bendr ivad: pasiekti rezultatai ilgiausiai ilieka tada, kai mogus tai sieja ne su gydymo programa, o su veiksniais, kuriuos gali pats kontroliuoti. Paprastai prievartiniai metodai suadina drastikiausius ir staigiausius elgsenos pokyius (Brehm ir Smith, 1986). Nepageidaujam elgsen paversdamas nepaprastai brangiai atsieinania arba trikdania, o sveikesn elgsenypa naudinga, psichoterapeutas gali pasiekti greit ir spding rezultat. Taiau, kaip mums primena 30 met trunkantys moksliniai socialins psichologijos tyrimai, problema yra ta, kad prievartiniai elgsenos pokyiai nra ilgalaikiai. Pavyzdiui, Marta jaudinasi dl nedidelio antsvorio, ji nusivylusi, kad nieko negali padaryti. Marta galvoja apie kelias skirtingas svorio kontrols programas. Kiekviena i i program ada geriausius rezultatus. Marta pasirenka vien j, ir jai sakoma laikytis grietos 1200 kalorij dietos. Be to, ji privalo kasdien registruotis ir pasakyti, kiek kalorij suvartojo, taip pat kart per savait ateiti pasisverti, kad ji ir instruktor tiksliai inot, kaip sekasi. Tikdama programos veiksmingumu ir nenordama daryti sau keblum, Marta stropiai laikosi vis reikalavim ir su malonumu stebi, kaip tirpsta jos kilogramai. i unikali programa i ties veiksminga!", - sako Marta, pasiekusi usibrt svorio rib. Lidna, taiau pasibaigus programai Marta patiria tai, k patiria daugelis: buvs svoris atsistato (Jeffery ir kiti, 2000). Gatvje Marta pamato savo instruktor. Sumiusi ji pereina kit gatvs pus ir apsimeta jos nepastebinti. Deja, instruktor j atpasta ir maloniai pasilo visk pakartoti. Pripaindama, jog pirm kart programa dav gerus rezultatus, Marta sutinka ir pradeda antr grietos dietos raund. Martos patyrimas tapatus keleto svorio metimo eksperiment, tarp j ir j to, kur atliko Janet Sonne ir Deanas Janoffas (1979), dalyvi patiriai. Pus eksperiment dalyvi, kaip ir Marta, buvo tikinti, kad dalyvavimas pro-
611
gramoje pakeit j mitybos proius. Kitiems buvo pasakyta, kad ie pokyiai - j pai nuopelnas. Abi eksperimento dalyvi grups numet svorio. Taiau kai po 11 savaii eksperimento dalyviai pasisvr vl, tie, kurie tikjo galintys savo svor reguliuoti patys, svr maiau. Jie, kaip ir anksiau apraytame drovumo tyrime dalyvav studentai, patvirtino saviveiksmingumo naud. Imok skmingai susidoroti su problema ir patikj, kad patys tai padar, jie labiau pasitikjo savimi ir todl daugiau pasiek. Pabr, k galima pasiekti pakeitus elgsen ir mstysen, privalome prisiminti, kad viskam yra ir ribos. Socialini gdi mokymasis ir teigiamas mstymas neada nuolatini pergali, u kurias mus visi mylt ir avtsi. Be to, laikinas lidesys, vieniumo ir drovumo jausmas yra visikai normali bsena atitinkamomis aplinkybmis. Susirpinti ir keisti mstysen bei elgsen reikia tik tada, kai ios emocijos tampa ltinio pobdio ir kamuoja be aikios prieasties.
Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemons taikymas

Psichologai vis daniau pritaria, kad socialin taka - kai vienas mogus daro poveik kitam - yra svarbiausias dalykas psichoterapijoje. Stanley Strongas (1991) pateikia tai tok pavyzd. Trisdeimtmeio slenkst perengusi moteris kreipiasi psichoterapeut dl depresijos. Psichoterapeutas atsargiai bando isiaikinti jos jausmus bei situacij. Moteris skundiasi savo bejgikumu ir vyro reikalavimais. Nors ir avdamasis pacients pasiventimu, psichoterapeutas padeda jai suprasti, kad ji imasi atsakomybs u vyro problemas. Moteris protestuoja. Taiau psichoterapeutas atkakliai laikosi savo. Laikui bgant, pacient pradeda suprasti, kad jos vyras galbt nra toks silpnas, kaip ji maniusi. Jai ima aikti, kaip galima gerbti ir vyr, ir save pai. Kartu su terapeutu ji planuoja kiekvienos savaits strategij. Po ilgalaikio psichoterapeuto ir pacients bendradarbiavimo moters nebeslegia depresija ir ji pradeda kitaip elgtis. Ankstyvojoje psichoterapinio gydymo analizje dmesys buvo sutelktas tai, kaip psichoterapeutai rodo savo kompetencij, suadina pasitikjim ir kaip is pasitikjimas stiprina j poveik (Strong, 1968). Vlesnje analizje maiau dmesio skiriama psichoterapeutui ir daugiau - paciento mstysenai (Cacioppo ir kiti, 1991; McNeill ir Stoltenberg, 1988; Neimeyer ir kiti, 1991). Tokie alutiniai poymiai, kaip psichoterapeuto patikimumas gali sukelti mini, kurias psichoterapeutas silo pacientui pasvarstyti. Taiau apgalvotas pagrindinis tikinimo kelias utikrina ilgalaikius nuostat bei elgsenos pokyius. Todl psichoterapeutai turt siekti ne mandagaus paciento palankumo, o stengtis keisti jo mstysen. Laimei, dauguma pacient, praddami psichoterapijos kurs, yra skatinami pasirinkti pagrindin keli ir, vadovaujami psichoterapeuto, analizuoti savo problemas. Psichoterapeuto uduotis - pateikti argumentus ir kelti klausimus, kurie
612
TAIKYMAS
suadint palankias mintis. Psichoterapeuto valga maiau svarbi nei mintys, kurias jis suadina pacientui. Psichoterapeutas privalo visk pateikti taip, kad klientas igirst ir suprast, kas i ties sakoma, kad pritart, o ne prietaraut, ir kad turt pakankamai laiko visk apmstyti. Klausimai (Kaip js reaguojate tai, k a tik k pasakiau?") gali paskatinti klient mstyti. Martinas Heesackeris (1989) pateikia 35 met Deivo pavyzd. Pastebjs tai, k neig Deivas - piktnaudiavim alkoholiu - konsultantas, remdamasis iniomis, kad Deivas yra intelektualus mogus, kuriam patinka nenuginijami rodymai, privert j patikti diagnoze ir prisijungti prie gydymo paramos grups. Konsultantas pasak: Jei mano diagnoz klaidinga, a j mielai pakeisiu. Taiau pervelkime alkoholiu piktnaudiaujanij savybi sra, kad sitikintume, ar a teisus." Po to konsultantas i lto vardijo, leisdamas Deivui pagalvoti apie kiekvien teigin. Kai konsultantas baig, Deivas atsilo kdje ir suuko: Negaliu patikti: a esu prakeiktas alkoholikas!" Savo 1620 metais ileistame veikale Penses (Mintys") filosofas Pascalis numat princip: mones paprastai labiau tikina prieastys, kurias jie atranda patys, o ne prieastys, atrastos kit". dsn verta prisiminti.
APIBENDRINIMAS Kokie yra socialiniai psichologiniai poiriai gydym?

Iorins elgsenos pokyiai sukelia vidinius pokyius. Save lugdanias neigiamas nuostatas ir elgsen galima nutraukti mokant sumaniau elgtis, sudarant slygas teigiamoms patirtims, itaip keiiant savivok ir mstysen Savijautos pagerjimas ilgiausiai ilieka, jei pacientas tai sieja su savo gebjimais, o ne su gydymo programa. Psichikos sveikatos specialistai taip pat pripasta, kad norint pakeisti paciento nuostatas, reikia taikyti tikinjimo metod. Psichoterapeutai, kuriems padeda eksperto ir patikimo panekovo vaizdis, pateikdami nenuginijamus argumentus ir keldami klausimus siekia suadinti sveik mstym.
Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikat ir gerov?

Psichin ir fizin savijauta yra dar viena svarbi socialins psichologijos tema. Artimi santykiai, draug meil ir palaikymas lemia ir sveikat, ir laim.
Savitarpio santykiai yra streso altinis. Pragaras - tai kiti", - ra Jeanas Paulis Sartre. Kai reprezentatyvi suaugusij brit apklaus atlik Peteris Warras ir Roy Payne (1982) teiraudavosi, kas vakar jiems sukl emocin tamp, jei apskritai sukl, dauguma atsakydavo, kad eimos nariai". O stresas, kaip matme, silpnina imunin sistem ir paatrina tokius sveikatos sutrikimus, kaip irdies kraujagysli ligos, padidjs kraujospdis.
613
Taiau antra vertus, artimi santykiai ne tiek kenkia sveikatai, kiek j gerina ir stiprina laims jausm. Paklausti, kas vakar sukl malonum, tos paios apklausos dalyviai daug daniau atsakydavo: eima". Artimi santykiai gali kelti atriausi irdies skausm, taiau taip pat ir didiausi diaugsm.
Artimi santykiai ir sveikata

Atuoni kelerius metus truk tyrimai, apklausiant tkstanius moni, leido padaryti ivad: sveikata labai priklauso nuo artim santyki (Berkman, 1995; Ryff ir Singer, 2000). Vienii mons paprastai daniau patiria gil stres, prasiau miega, daniau udosi, tad ir tikimyb susirgti jiems yra didesn (Cacioppo ir kiti, 2002a, 2002b, 2003). Turint artim draug, giminaii, biiuli religinje ar kitokioje bendruomenje ankstyvos mirties tikimyb, palyginti su maai bendraujaniais, yra maesn. Bendraujantys, prierais, iekantys draugijos ne tik turi daugiau biiuli, bet, kaip parod eksperimentai, yra atsparesni virusams (r. 14.7 pav., Cohen ir kiti, 1997, 2003). Be to, susituok mons bna sveikesni ir gyvena ilgiau negu nesusituok. Nacionalinis sveikatos statistikos centras (2004) teigia, kad nepriklausomai nuo amiaus, lyties, rass ir pajam susituok mons yra sveikesni. Jie maiau skundiasi galvos ir nugaros skausmais, patiria maiau streso, maiau rko ir saikingiau vartoja alkohol. Be to, atlikus penkerius metus trukus 423 vyresnio amiaus susituokusi por tyrim buvo nustatyta, kad tie, kurie aktyviai teik socialin param (pavedavo draugus ir kaimynus, paddavo jiems tvarkyti vairius reikalus, emocikai palaikydavo savo sutuoktin ir pan.) gyveno ilgiau, netgi vertinus tokius veiksnius, kaip amius, lytis, pradin sveikata ir ekonomin padtis (Brown ir kiti, 2003). Suomijoje atlikto 700 moni lig tyrimo duomenimis, moterims geresn poveik daro gebjimas duoti negu vien tik imti (Vaananen ir kiti, 2005). Socialini ryi praradimas didina rizik susirgti. Ianalizavus 96 000 suomi nali tyrimo duomenis paaikjo, kad savait po partnerio mirties sutuoktiniui padvigubja pavojus numirti (Kaprio ir kiti, 1987).
14.7 PAVEIKSLAS Peralimo danumo ir socialumo santykis Suleidus peralimo lig virus, socialiai aktyvs mons bdavo atsparesni ligai. altinis: Cohen ir kiti, 2003.
emas
Vidutinis Socialumas
Auktas
614
TAIKYMAS
Nacionalins moksl akademijos tyrimas atskleid, kad k tik tap naliais tampa maiau atspars ligoms, padidja ir j mirtingumas (Dohrenwend ir kiti, 1982). Ityrus 30 000 vyr paaikjo, kad nutrkus santuokai, vyrai pradeda daugiau gerti alkoholio ir rkyti, maiau valgyti darovi ir daugiau - aldyto maisto (Eng ir kiti, 2001).
Pasitikjimas ir sveikata
Taigi tarp socialins paramos ir sveikatos yra ryys. Kodl? Galbt turintieji artimus ryius sveikiau maitinasi, daugiau manktinasi ir maiau rko bei geria. Galbt draugai ir eimos nariai padeda palaikyti savivert. Galbt draugai ir pastami padeda tinkamai vertinti ir igyventi skaudius vykius (Taylor ir kiti, 1997). Daugiau nei 80 tyrim patvirtino, kad yra ryys tarp socialini santyki, irdies-kraujagysli sistemos ir imunins sistemos veiklos (Uchino ir kiti, 1996). Tad kai jauiams eisti, nemgstami ar netenkame darbo, draugo patarimas, pagalba ir paguoda i ties gali bti geras vaistas (Cutrona, 1986; Rook, 1987). Net kai apie problem neusimename, draugai iblako ir padeda jaustis, kad bet kuriuo atveju esame pripainti, mgstami ir gerbiami. Apie mus kankinanius jausmus galime pasipasakoti tam, kur laikome artimu draugu. Vieno tyrimo metu Jamesas Pennebakeris ir Robinas O'Heeronas (1984) tyr saviudybi ir autoavarij auk sutuoktinius. T, kurie vieni kent netekties sielvart, sveikata buvo blogesn nei t, kurie dalijosi savo jausmais. Pennebakerio (1990) atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo per 700 studeni, 1 i 12 prisipaino vaikystje patyrusi seksualin prievart. Palyginti su tomis studentmis, kurios patyr kitokio pobdio psichologines traumas, pavyzdiui, tv mirt ar skyrybas, seksualins prievartos aukos daniau skundsi galvos skausmais, skrandio ligomis bei kitais sveikatos sutrikimais, ypa jei jos niekam iki tol neprasitar apie i paslapt. Siekdamas atskirti artim santyki guodiani, ipaintin dal, Pennebakeris papra gedini sutuoktini pasakoti apie juos kankinanius skaudius vykius. Paprayti apibdinti trivial vyk, mons buvo sitemp ir jautsi taip tol, kol nepasipasakojo apie savo bdas. Ir tik tada atsipalaidavo. Atrodo, kad padeda ir dienoraio apie asmenines bdas raymas. Kai itaip pasielg vieno eksperimento dalyviai savanoriai, kitus eis mnesius po eksperimento jie maiau skundsi sveikatos sutrikimais. Viena dalyv paaikino: Nors su niekuo nekalbjau apie tai, k raiau, galjau tai iksti, veikti skausm, o ne stengtis j ugniauti. Dabar galiu apie tai ramiai galvoti." Net jei tai tra pokalbis su dienoraiu", ir net jei raoma tik apie savo svajones bei gyvenimo tikslus, tai verta daryti (King, 2001). Kiti eksperimentai patvirtina, kad naudinga apie slegianius patyrimus pasipasakoti, o ne juos slopinti. Viename toki eksperiment Stephenas Lepore ir jo kolegos (2000) pademonstravo studentams slegianio turinio skaid-
Draugyst yra puikiausias prienuodis nuo vis nelaimi." Seneka, 5 m. pr. Kr.-65 m. po Kr.
615
res bei kino juost apie holokaust. Vliau juos arba aptardavo, arba ne. Po dviej dien tie, kurie aptar skaidres ir film, jaut maesn stres ir juos maiau kankino kyrios mintys. Netgi tik mintyse perkratant nesen stres klusi" problem - prisimenant j ir jos sukeltus jausmus - lengviau su ja susidorojama, pagerja nuotaika (Rivkin ir Taylor, 1999).
Skurdas, nelygyb ir sveikata

sitikinome, jog tarp sveikatos ir kontrols pojio, bdingo teigiamam aikinimo stiliui, yra ryys. Taip pat sitikinome, kad yra ryys tarp sveikatos ir socialins paramos. Kontrols bei paramos pojtis, sveikatos apsauga bei mityba yra tie veiksniai, kurie leidia paaikinti, kodl ekonomin padtis susijusi su ilgaamikumu. Prisiminkime 1 skyriuje aprayt senj kotijos Glazgo kapini paminkl analiz: tie, kuri paminklai buvo brangiausi ir aukiausi (tai bylojo apie prabang), gyveno ilgiausiai (Carroll ir kiti, 1994). Taiau net ir iandien kotijoje, Jungtinse Valstijose ir Kanadoje vargingai gyvenantys mons labiau rizikuoja mirti per anksti. Skurdas yra viena i ankstyvos mirties prieasi. Turtingas - reikia, sveikas. Skurdo ir prastos sveikatos koreliacij galime stebti vairiomis kryptimis. Prasta sveikata kerta per kien. Taiau daugiausia rodym turime, kad skurdas blogina sveikat (Sapolsky, 2005). Tai kaipgi veikia skurdas? Atsakymai galt bti ie: a) nepasiekiama kokybika medicinos prieira, b) netinkamas gyvenimo bdas (daug daniau rko neisilavin maas pajamas gaunantys mons) ir ypa c) didelis stresas. Neturtas - tai padidinta rizika patirti stres, neigiamas emocijas ir sveikatai nepalankias slygas (Adler ir Snibbe, 2003; Galio ir Matthews, 2003). Bti neturtingam - reikia daniau patirti miego trkum dl papildomo darbo, udirbti nepakankamai pinig sskaitoms apmokti, naudotis perpildytu visuomeniniu transportu, gyventi utertoje aplinkoje, dirbti sunk fizin darb ir bti nuolat kontroliuojamam. Net ir primatai, kurie maiausiai kontroliuoja savo aplink (yra socialins maitinimosi hierarchijos apaioje), bna maiausiai atspars peralimo lig virusui (Cohenirkiti, 1997). Skurdas ir j lydintis stresas paaikina, kodl nepasiturini maum atstov tiktina gyvenimo trukm yra trumpesn. Pavyzdiui, Jungtinse Valstijose vidutinis baltaodis gyventojas gali tiktis sulaukti 78 met, o vidutinis juodaodis - tik 73 (CDC, 2005). Skurdu galima paaikinti ir keist, bet rodyt koreliacij tarp intelekto ir sveikatos. Mokslininkas Ianas Deary ir jo kolegos (2005) i Edinburgo universiteto pastebjo i koreliacij, inagrinj 1932 m. birelio 1 d. atlikto i esms vis 1921 metais gimusi kot intelekto testo duomenis. Perirj mirties registracijos raus jie, kaip ir kiti tyrintojai kitose alyse, pastebjo, kad tikimyb sulaukti pensinio amiaus i dalies priklauso nuo intelekto koeficiento, kai jums buvo 11 met. Tiesiog negalite trukdyti geram prediktoriui". Deary nuomone, i dalies emo intelekto rizikos veiksnys panaus nutukimo ar aukto kraujospdio
616
TAIKYMAS
rizikos veiksn: emo intelekto asmenys nelink atsisakyti rkymo net inodami apie jo al, todl daniau mirta nuo plaui vio. Taip pat prisideda skurdo keliamas stresas ir kontrols stoka. mons mirta jaunesni tuose regionuose, kuriuose vyrauja nelygyb (Kawachi ir kiti, 1999; Lynch ir kiti, 1998; Marmot ir Wilkinson, 1999). Didiojoje Britanijoje ir Jungtinse Valstijose pajam skirtumai yra didesni, o prognozuojama gyvenimo trukm maesn nei Japonijoje ir vedijoje. Ten, kur per pastarj deimtmet iaugo nelygyb, pavyzdiui, Ryt Europoje ir Rusijoje, stipriai sumajo ir gyvenimo trukm. Ar nelygyb yra tik skurdo rodiklis? Prietaringi duomenys rodo, kad skurdas - svarbus veiksnys, taiau nelygyb - taip pat. Johnas Lynchas ir jo bendradarbiai (1998, 2000) teigia, kad nepriklausomai nuo pajam, ankstyvos mirties rizika yra didesn tose visuomense, kuriose yra didelis atotrkis tarp pajam. Kenksminga ne tik bti neturtingam, bet ir gyvenant tokioje aplinkoje jaustis neturtingu, palyginti su kitais. Roberto Sapolsky (2005) nuomone, tuo galima paaikinti, kodl Jungtins Valstijos, kuriose gyventoj pajam nelygyb didiausia Vakar alyse, uima pasaulyje pirm viet pagal sveikatos apsaugai skiriamas las ir 29 viet pagal tiktin gyvenimo trukm.
Artimi santykiai ir laim

Pasiguosti dl nemaloni jausm yra sveika ne tik knui, bet ir sielai. Toki ivad silo tyrimai, rodantys, kad mons bna laimingesni, kai juos palaiko draugai ir eima. Kai kuriuose tyrimuose, apibendrintuose 2 skyriuje, lyginamos konkurencingos ir individualistins Jungtini Valstij, Kanados, Australijos kultros su kolektyvistinmis Japonijos ir daugelio besivystani ali kultromis. Individualistinse kultrose pabriama nepriklausomyb, asmeninio gyvenimo slaptumas ir didiavimasis asmeniniais laimjimais. Kolektyvistinse kultrose glaudesni socialiniai ryiai apsaugo nuo vieniumo, susvetimjimo, skyryb ir streso sukeliam lig.
Draugyst ir laim
Kituose lyginamuosiuose tyrimuose stebimi maai arba daug artim santyki turintys asmenys. Kai esame prisiri prie draug, su kuriais galime pasidalyti intymiomis mintimis, jauiame dvejop poveik, teigia XVII a. filosofas Francisas Baconas. Tada ms diaugsmas padvigubja, o atriausias sielvartas sumaja perpus." Taip atrodo ir skaitant atsakymus klausim, kur amerikieiams pateik Nacionalinis nuomoni tyrimo centras (Burt, 1986): Su kuo per pastaruosius eis mnesius aptarinjote jums svarbius dalykus?" Palyginti su tais, kurie nepaminjo n vieno artimo draugo, 60 procent paminjusi penkis ar daugiau jautsi labai laimingi". Kiti duomenys taip pat patvirtina socialini ryi svarb. Draugyst stiprina savivert ir gerina savijaut (Hartup ir Stevens, 1997). Pavyzdiui:
Vargas vienam, kai jis parpuola, kai nra kam jo pakelti." Ekleziastas 4,10b
617
laimingiausi universiteto studentai yra tie, kurie jauiasi patenkinti savo meils reikalais (Emmons ir kiti, 1983); turintieji artim santyki geriau veikia stres, taip pat ir artimj netekt, seksualin prievart, darbo praradim, lig (Abbey ir Andrews, 1985; Perlman ir Rook, 1987); i 800 Hobarto ir Williamo Smitho koled absolvent, kuriuos apklaus Wesley Perkinsas, tie, kurie karjeros privalumus" - dideles pajamas ir profesin skm bei presti - vertino labiau nei draugyst ir darn eimoje, dvigubai daniau nei j bendramoksliai apibdindavo save kaip gana" arba labai" nelaimingus (Perkins, 1991). Paklausti Ko reikia js laimei" arba Kas js gyvenimui suteikia prasm", dauguma vis pirma vardijo artimus santykius su eima, draugais ar mylimaisiais (Berscheid, 1985; Berscheid ir Peplau, 1983). Laims nerekia iekoti toli nuo nam.
Santuoka ir laim
Daugiau nei devyni i deimties pasakys, kad patys artimiausi yra santuokiniai ryiai. Ar santuoka susijusi su laims pojiu? O gal laimingesnis yra malonum iekantis viengungis nei supaniotas" ir sukaustytas" santuokos Jungo"? Gausyb duomen rodo, kad dauguma moni jauiasi laimingesni bdami prie ko nors prisiri, nei prieingai. Deimi tkstani europiei ir amerikiei apklausos patvirtino viena: palyginti su viengungiais ar naliais, juolab su isiskyrusiais, turintys eim teigia es laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu (Gove ir kiti, 1990; Inglehart, 1990). Pavyzdiui, nuo 1972 met atliktose reprezentatyviose 43 000 amerikiei apklausose 23 procentai niekada nesituokusi suaugusij ir net 40 procent susituokusij teig es labai laimingi" (NORC, 2005). is santuokos ir laims ryys pastebimas visose etninse grupse (Parker ir kiti, 1995). Be to, pagal pasitenkinim santuoka galima geriau prognozuoti laim apskritai nei pagal pasitenkinim darbu, finansais ar bendruomene (Lane, 1998). Tarp nesusituokusij yra daugiau saviudi ir sergani depresija (Stack, 1992; r. 14.8 pav.). I ties, maai nuo ko laims jausmas priklauso labiau, nei nuo artimos, palaikanios, teisingos, intymios, vis gyvenim trunkanios draugysts. Ar santuoka, kaip danai manoma, labiau veikia vyr nei moter laims jausm? Atsivelgdami moterims tenkant didesn buities darb krv ir vaik aukljimo rpesius, galime tiktis, jog taip. Taiau laims jausmo atvilgiu atotrkis tarp susituokusi ir niekada neturjusi eimos vyr yra tik truput didesnis nei tarp moter. Europos apklaus ir kit 93 tyrim duomenimis, santuokin laim vienodai svarbi ir vyrams, ir moterims (Inglehart, 1990; Wood ir kiti, 1989). Nors neskminga santuoka daniau slegianiai veikia moter nei vyr, mit, kad netekjusios moterys laimingesns nei itekjusios, reikt pamirti. Visame Vakar pasaulyje ir santuokoje gyvenantys vy-
Saul velgia eim, kuri juokauja susdusi prie piet stalo, ir nra nieko geresnio u tai." C. S. Lewis, Membership, 1949 (Naryst")
618
TAIKYMAS
14.8 PAVEIKSLAS Santuokiniai ryiai ir depresija Nacionalinio psichikos sveikatos instituto atliktas psichikos sutrikim tyrimas parod, kad nesusituok suaugusieji 2 - 4 kartus daniau jauia depresij. Susituok (pirmoji santuoka) Niekada neved Isiskyr vien kart Gyvenantys nesusituok Isiskyr du kartus
rai, ir moterys daniau teigia es laimingi nei tie, kurie niekada nebuvo susituok arba isiskyr. Taiau santuokos kokyb svarbesn nei pati santuoka. mons, kurie teigia, kad j santuoka teikia pasitenkinim, kurie vis dar tebemyli savo partner, retai jauiasi nelaimingi ir nepatenkinti gyvenimu, jie retai patiria depresij. Dauguma susituokusi moni i ties tvirtina, kad j santuoka yra laiminga. Jungtinse Valstijose beveik du tredaliai susituokusij savo santuok laiko labai laiminga. Trys i keturi tvirtina, kad sutuoktinis yra geriausias draugas. Keturi i penki - kad ir vl tuoktsi su tuo paiu mogumi. Dl to dauguma i moni yra apskritai patenkinti gyvenimu. Kodl susituok mons yra laimingesni? Ar santuoka teikia laim, ar, atvirkiai, tuokiasi laimingi mons? Gal laimingi mons yra patrauklesni kaip partneriai? Ar niurzgs arba kamuojami depresijos mons daniau lieka be eimos arba isiskiria? Be abejons, su laimingais monmis bti smagiau. Be to, jie lengviau bendrauja, yra patikimi, ujauiantys ir atidesni (Myers, 1993). Nelaimingi mons, kaip jau esame pastebj, daniau bna vienii. Depresins nuotaikos kelia tamp ir eimoje, o tai dar labiau gilina depresij (Davila ir kiti, 1997). Taigi teigiamai nusiteik, laimingi mons lengviau umezga laim teikianius santykius. Taiau, kaip teigia Oslo universiteto sociologas Arne Mastekaasa (1995), dauguma mokslinink mano", kad santuokos ir laims ry vis pirma lemia" naudingas santuokos poveikis. Pagalvokime: jei laimingiausi mons anksiau sukuria eim, vyresniame amiuje (palaipsniui tuokiantis vis maiau laimingiems) skirtumas tarp susituokusi ir nesusituokusi laims jausmo turt mati. (Vyresni, maiau laimingi, k tik susituok mons turt sumainti vidutin susituokusi laiming moni skaii, o nesusituokusij grupje turt likti vis daugiau nelaiming moni.) Taiau duomenys nepatvirtina ios prognozs. Tai pera ivad, kad artimi eimyniniai ryiai daugumai moni duoda dividendus. Rutgerso universiteto mokslinink grup 15 met stebjo 1380 Niu Dersio valstijos suaugusij (Honvitz ir kiti, 1997). Jie patvirtino, kad gyvenantys santuokoje reiau patiria depresij netgi atsivelgus ikisantuokin laim. Santuoka padidina laim bent jau dl dviej prieasi. Pirma, susituok mons turi daugiau galimybi mgautis ilgalaikiais, palaikaniais, artimais
619
santykiais ir maesn vienatvs tikimyb. Todl nenuostabu, kad Kalifornijos universiteto Los Andelo filialo darbuotojo Roberto Coombso atlikta medicinos student vaikin apklausa parod, kad susituok studentai studijas baig reiau patirdamai stres ir nerim (Coombs, 1991). Skminga santuoka - tai galimyb turti puik patikim kompanion, mylimj, draug. Yra ir antra, prozikesn, prieastis, dl kurios santuoka teigiamai koreliuoja su laims jausmu ar bent jau saugo nuo kani. Vedybos susijusios su sutuoktinio ir tvo vaidmenimis, o tai stiprina savivert (Crosby, 1987). Tiesa, daug vaidmen gali kelti stres. Ms emocijos gali bti perkrautos, ir itaip i ties atsitinka. Taiau kiekvienas vaidmuo taip pat teikia naud, padt, kelius praturtti ir ivengti streso, su kuriuo susiduriame kitose gyvenimo srityse. Savasis A su daugybe tapatum yra panaus dvaro rmus su daugybe kambari. Kai usiliepsnojo vienas Vindzoro pilies sparnas, didioji pilies dalis iliko tinkama naudotis karalikajai eimai ir turistams. Kai ms asmeninis tapatumas stovi ant keli koj, neteks vienos i j jis vis tiek isilaiko. Jei a k nors pripainioju darbe, galiu sau pasakyti, jog esu geras vyras ir tvas, o visk ianalizavus paaikja, kad ie vaidmenys man ir yra svarbiausi.
APIBENDRINIMAS Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikat ir gerov?

Sveikat bei laim veikia ne tik socialinis painimas, bet ir socialiniai santykiai. Tie, kurie diaugiasi artimais, palaikaniais santykiais, turi maesn tikimyb susirgti ir per anksti numirti. Tokie santykiai, sudarydami galimyb dalytis intymiais jausmais, padeda veikti stres. Artimi santykiai teikia laim. Palaikantys artimus, ilgalaikius ryius su draugais ir eimos nariais geriau veikia netektis ir jauiasi laimingesni. Pavyzdiui, susituok suaugusieji, palyginti su nesusituokusiais, kur kas daniau tvirtina es labai laimingi ir jiems gresia maesn depresijos rizika. Atrodo, jog taip yra todl, kad laimingi, draug turintys mons daugiau pasiekia ir geriau jauiasi.
Post scriptum: kaip jaustis laimingesniam

Prie kelerius metus paraiau knyg The Pursuit of Happiness (Siekiant laims"), kurioje pateikiau svarbiausius mokslini laims tyrim duomenis. Kai redaktoriai norjo rayti paantrat Kas padaro mones laimingais?", juos perspjau: tai klausimas, kur negali atsakyti nei i, nei jokia kita knyga. Tai, k suinojome, paprasiausiai susij su laime. Tad knygos paantrat buvo pakeista taip: Kas yra laimingas ir kodl?" Taiau 400 iniasklaidoje skelbt interviu apie laim daniausiai buvo klausiama: K mons gali padaryti, kad bt laimingi?" Netvirtindamas, jog inau sveikatos ir laims formul, pateikiu 10 moksliniais tyrimais paremt punkt, apie kuriuos verta pamstyti:
620
TAIKYMAS
1. Supraskite, kad ilgalaik laim pasiekiama ne j kuriant". mons prisitaiko prie kintani aplinkybi, netgi prie turt ar negalumo. Tad turtai kaip ir laim: visikas j nebuvimas gimdo varg, bet nei jie, nei jokie kiti ms geidiami dalykai laims neutikrina. 2. Tapkite savo laiko eimininkais. Laimingi mons jauiasi es savo gyvenimo eimininkais, ir ia danai padeda mokjimas planuoti: ikelti tikslus ir numatyti kasdienes uduotis. Nors mes danai pervertiname savo dienos galimybes (ir dl to nusiviliame), daniausiai nepakankamai vertiname, kiek daug galtume pasiekti per metus, jei kiekvien dien siektume nors mayts paangos. 3. Vaidinkite, kad esate laimingi. Kartais tam tikras mintis galime suadinti dirbtinai. Prisivert ypsotis, mons pasijunta geriau; bdami susirauk, galvoja, jog visas pasaulis nusiteiks prieikai. Tad nutaisykite laiming veid. Kalbkite taip, tarsi btumte teigiamos savi verts ir lengvai bendraujantis optimistas. Veiksmai gali suadinti jausmus. 4. Iekokite tokio darbo ir laisvalaikio praleidimo bd, kad galtumte pritaikyti savo gebjimus. Laimingi mons danai jauiasi tarsi ant bangos - sijaut uduot, kuri juos ibando, taiau nepalauia. Brangiausios poilsio formos (plaukiojimas jachta) danai maiau traukia nei sodininkyst, bendravimas ar amatai. 5. /stokite judjimo " judjim. Gausyb mokslini darb rodo, kad usiimant aerobika ne tik tampama sveikesniais ir energingesniais, bet ir atsparesniais depresijai ir nerimui. Sveikas protas gyvena sveikame kne. 6. Miegokite tiek, kiek reikia. Laimingi mons gyvena aktyviai ir energingai, taiau skiria pakankamai laiko miegui ir vienatvei. Daugel moni kamuoja miego deficitas, dl to atsiranda nuovargis, sumaja budrumas, blogja nuotaika. 7. Atiduokite pirmenyb artimiems santykiams. Artima draugyst su tais, kurie jumis labai rpinasi, gali padti veikti sunkius laikus. Guodimasis naudingas ir sielai, ir knui. Pasirykite puoselti savo artimiausius santykius: nemanykite, jog artimiausi jums mons tokie iliks savaime, rodykite jiems tok pat gerum, kur rodote kitiems, tvirtinkite santykius, pramogaukite kartu ir viskuo dalykits. Kad atnaujintumte savo meils jausm - mylkite. 8. Nesusikoncentruokite tik save. Padkite vargstantiems. Laimingieji yra paslaugesni (gerai besijauiantys daro gerus darbus). Darydami gerus darbus, patys pasijusite geriau. 9. Raykite dienorat. Tie, kurie kasdien stabteli pamstyti apie teigiamus savo gyvenimo aspektus (sveikat, draugus, eim, laisv, isilavinim, pojius, natrali aplink ir 1.1.), geriau jauiasi. 10. Puoselkite savo dvasin pasaul. Daugeliui moni stiprybs ir vilties teikia tikjimas, kuris taip pat padeda galvoti ne tik apie save. Daugyb mokslini tyrim rodo, kad tikintys mons yra laimingesni ir lengviau veikia krizes.
Socialin psichologija teisme
Ar liudytoj parodymai patikimi?

tikinam liudytoj taka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos poveikis Atkreipkime dmes. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumainti klaid kiek Mokslini tyrim ivada. Atsakomosios reakcijos liudytojams Teisiamojo savybs Teisjo nurodymai Papildomi veiksniai
poveikis
Kokie kiti veiksniai daro {tak prisiekusij sprendimams?
Kas daro tak prisiekusiajam?

Prisiekusij supratingumas Prisiekusij atranka Mirties bausms" prisiekusieji
Koki tak prisiekusiesiems daro grup?

Maumos taka Grups poliarizacija Atlaidumas Mokslini tyrim ivada. Grups poliarizacija natralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galv geriau nei viena? Ar eios galvos taip pat gerai kaip dvylika? I laboratorijos gyvenim: imituojamos ir realios prisiekusij iuri
Post scriptum: kaip imintingai vadovautis psichologijos mokslu
Teismo sal yra kovos laukas, kuriame advokatai kaunasi dl prisiekusij prot." James Randi, 1999
ai buvo labiausiai ireklamuota kriminalin byla per vis monijos istorij: amerikietikojo futbolo didvyris, aktorius ir televizijos laidos vedjas O. J. Simpsonas buvo apkaltintas brutaliai nuuds savo mon, su kuria nebegyveno, ir pastam vyrik. Kaltintojai tvirtino, kad rodymai tikinami. Simpsono elgesys atitiko prast grasinimo ir smurto prie sutuoktin model. Teismo ekspertiz patvirtino, kad nusikaltim vietose rasta Simpsono kraujo, o auk kraujo buvo ant jo pirtini, automobilio, netgi ant jo kojini miegamajame. Jo kelions mogudysi naktimis ir pabgimas, kai buvo rengiamasi j suimti, kaltintoj nuomone, buvo papildomi vykdyto nusikaltimo rodymai. Simpsono advokatai teig, kad pareignas, Simpsono dvare tariamai rads kruvin pirtin, galjo bti paveiktas rasini prietar. Be to, jie tvirtino, kad Simpsonui nra utikrintas nealikas teismas. Ar prisiekusieji, tarp kuri buvo 10 moter, galjo bti palanks vyro, tariamai skriaudusio ir nuudiusio moter, atvilgiu? Ir kokia buvo tikimyb, kad prisiekusieji atsivelgs teisjo nurodymus nekreipti dmesio alik vyki apraym iniasklaidoje prie prasidedant teismui? i byla ikl ir kit klausim, kurie buvo tiriami taikant socialins psichologijos eksperimentus: Nebuvo n vieno tiesioginio io nusikaltimo liudininko. Koki tak turi tiesioginio liudininko parodymai? Kiek patikimi yra liudininko prisiminimai? Kas leidia liudinink laikyti patikimu? Simpsonas buvo graus, turtingas ir garsus. Ar prisiekusieji gali, kaip turt bti, nekreipti dmesio teisiamojo patrauklum ir socialin padt? Kaip prisiekusieji suvokia toki specifin informacij, kaip DNR tyrim statistin tikimyb? Kriminalinje byloje prisiekusij daugum sudar moterys ir juodaodiai, taiau joje buvo ir trys vyrai: vienas lotyn amerikietis ir du baltaodiai amerikieiai. Paskesnje civilinje byloje, kur Simpsonui buvo ikeltas iekinys dl padarytos alos atlyginimo, devyni prisiekusieji buvo baltaodiai. Ar dl savo asmenini savybi prisiekusieji nedaro alik sprendim? Jei taip, tai ar teisininkai gali pasinaudoti prisiekusij atrankos procesu ir susirinkti sau palankius prisiekusiuosius? Tokiose bylose kaip i prie paskelbiant sprendim 12 prisiekusij tariasi. Koki tak prisiekusieji daro vienas kitam svarstymo metu? Ar mauma gali nugalti daugum? Ar 12 prisiekusij priima tok pat sprendim kaip ir ei?
15 s k y r i u s . S O C I A L I N P S I C H O L O G I J A T E I S M E
623
itokie klausimai jaudina advokatus, teisjus ir kaltinamuosius. Socialin psichologija gali padti atsakyti iuos klausimus. Tai pripaino ir teiss fakultetai universitetuose, kurie pradjo samdyti teiss ir socialini moksl" profesorius. Tai pripaino ir advokatai: jie pradjo naudotis psicholog konsultant paslaugomis. Teismo sal galima sivaizduoti kaip miniatirin pasaulio model, kur kasdieniai socialiniai procesai ir j pasekms matomos i labai arti. Kriminalinse bylose psichologiniai veiksniai gali turti takos tokiems sprendimams, kaip sumimas, tardymas, patraukimas baudiamojon atsakomybn, derybos dl rodym, bausms ir paleidimo u ustat. I penki JAV apygard teismams perduodam kriminalini byl keturios niekada nepatenka teism (JAV teisingumo departamentas, 1980). Todl didioji teismo advokat darbo dalis yra ne tikinjimas teismo salje, bet posdiai pasitarim kambaryje" (Saks ir Hastie, 1978, p. 119-120). Net ir pasitarim kambaryje sprendimai grindiami spliojimais, kaip galt pasielgti prisiekusieji ar teisjas. Nepriklausomai nuo to, ar byla sulauks prisiekusij sprendimo, ar ne, socialin dinamika teismo salje yra svarbi. Todl panagrinkime dvi veiksni, kurie buvo intensyviai tiriami, grupes: 1) liudytojo parodymus bei j tak sprendimams apie kaltinamj ir 2) prisiekusij, kaip atskir moni ir grups, savybes.
Ar liudytoj parodymai patikimi?

Kol teismo salje brsta drama, prisiekusieji igirsta parodymus, susidaro nuomon apie kaltinamj, iklauso teisjo instrukcijas ir paskelbia nuosprend. Panagrinkime kiekvien etap atskirai, praddami nuo liudytoj parodym.
tikinam liudytoj taka

3 skyriuje atkreipme dmes tai, kad pasakojimai ir asmeniniai parodymai gali bti labai tikinami ir netgi veiksmingesni nei pagrsta, taiau abstrakti informacija. Nra geresnio bdo baigti gin nei pasakyti: A tai maiau savo akimis!" Atminties tyrintoja Elizabeth Loftus (1974, 1979) pastebjo, jog tais, kurie mat", i ties buvo tikima net rodius, kad j parodymai neteisingi. Kai studentai buvo supaindinti tik su netiesioginiais tariamos mogudysts bylos rodymais, nuosprendiui pritar 18 procent eksperimento dalyvi. Kiti studentai buvo supaindinti su ta paia informacija, papildyta vieno liudininko parodymais. inodami, kad kakas pareik: tai jis!", - nuosprendiui pritar 72 procentai. Treiajai grupei advokatas paneig i parodym vert (liudininkas mato silpnai ir buvo be akini). Ar kompromitacija sumenkino parodymus? iuo atveju nelabai: 68 procentai vis tiek pritar nuosprendiui.
624
IV
dalis.
TAIKYMAS
Jamesas Newsome
Vlesni eksperimentai parod, kad kompromitacija gali sumainti teigiani, kad teisiamasis yra kaltas, skaii (Whitley, 1987), taiau liudytojo pasakojim sunku itrinti i prisiekusij atminties, nebent jam prietaraut kitas liudytojas (Leippe, 1985). Tai leidia paaikinti, kodl, palyginti su kriminalinmis bylomis, kuriose nra liudytoj (kaip Simpsono byloje), igird liudytoj parodymus prisiekusieji daniau nusprendia, kad tariamasis yra kaltas (Visher, 1987). Ar prisiekusieji negali pastebti, kad parodymai klaidingi? Kad tai isiaikint, Gary Wellsas, R. C. L. Lindsay ir j bendradarbiai Albertos universitete imitavo imtus kalkuliatori vagysi matant liudininkams. Po to jie papra kiekvieno liudininko i keleto nuotrauk atpainti nusikaltl. Prisiekusij vaidmen atlik eksperimento dalyviai stebjo liudinink apklaus ir vertino j parodymus. Ar neteisingais liudininkais tikima reiau nei tais, kurie teikia tikslius parodymus? io eksperimento metu buvo patikta 80 procent ir teising, ir neteising liudijim (Wells ir kiti, 1979). Todl mokslininkai padar ivad, kad stebtojai nesugeba atskirti klaidingai liudijani, kad atpaino nusikaltl" (Wells ir kiti, 1980). Vliau atliktame eksperimente Lindsay, Wellsas ir Carolyn Rumpel (1981) imitavo vagyst tokiomis slygomis, kai liudininkai vienais atvejais galjo atidiai ir ilgai stebti vag, o kitais - ne. Prisiekusieji labiau tikjo liudininkais, kai slygos stebti nusikaltim buvo geros. Bet ir tada, kai stebjimo slygos buvo tokios blogos, kad du tredaliai liudinink teig atpain nekalt mog, 62 procentai prisiekusij vis tiek tikjo liudininkais. Wellsas ir Michaelas Leippe (1981) taip pat pastebjo, kad prisiekusieji skeptikiau vertina tuos liudytojus, kurie blogai prisimena neesmines detales, nors j parodymai danai bna tiksliausi. Prisiekusieji galvoja, kad liudytojas, galintis prisiminti, jog kambaryje kabjo trys paveikslai, i ties yra atidus" (Bell ir Loftus, 1988, 1989). Deja, tie, kurie atkreipia dmes detales, daniausiai nesidmi nusikaltlio veido. tikinamai paliudijus trims vyk maiusiems liudytojams, niekada anksiau nesusidrs su teissauga ikagietis Jamesas Newsome buvo nuteistas kalti iki gyvos galvos u tai, kad tariamai nuov maisto preki parduotuvs savinink. Kaltinamasis buvo paleistas po penkiolikos met, pagal pirt atspaudus suradus tikrj nusikaltl. Dennisas Emersonas, profesionalus nusikaltlis, buvo 7,62 cm auktesnis u James Newsome ir jo plaukai buvo ilgesni (Chicago Tribne, 2002).
Dennisas Emersonas
Kai akys apgauna

Ar danai liudytoj parodymai bna netiksls? Yra gausyb istorij apie nekaltus mones, met metus praleidusius kaljimuose tik todl, kad liudytojai nuoirdiai klydo (Brandon ir Davies, 1973; Doyle, 2005). Prie septyniasdeimt met Jeilio universiteto teiss profesorius Edwinas Borchardas (1932) ufiksavo 65 atvejus, kai buvo nuteisti mons, kuri nekaltumas v-
Nekaltas Jamesas Newsome, kur klaidingai atpaino liudytojai, ir tikrasis nusikaltlis.
625
liau buvo rodytas (jie buvo paleisti, patenkinus malons praymus, arba buvo iteisinti, atnaujinus byl). Daugumai nuosprendis buvo skirtas todl, kad liudininkai suklydo juos atpaindami", o kai kuriems nuteistiesiems tik per plauk nebuvo vykdyta mirties bausm. iais laikais DNR tyrimai igelbjo daugiau nei 130 kalintj u nusikaltimus, kuri jie nevykd; i j per 78 procentai buvo klaidingo liudytoj atpainimo aukos (Stambor, 2006). Kitos analizs ivada: i 1,5 milijono Amerikoje kasmet nubaudiam kriminalini nusikaltli 0,5 procento yra apkaltinama neteisingai, ir beveik 4500 i i 7500 klaiding nuosprendi yra paremta tariamu atpainimu (Cutler ir Penrod, 1995). Nordami vertinti liudytoj prisiminim tikslum, privalome suinoti, kaip danai jie pataiko" ir nepataiko". Vienas bdas surinkti toki informacij - imituoti nusikaltimus ir vliau surinkti vyk maiusi liudinink parodymus. Tai buvo daroma daug kart, ir kartais rezultatai keldavo nerim. Pavyzdiui, Kalifornijos universitete Heivarde menam profesoriaus upuolim mat 141 studentas. Po septyni savaii, kai Robertas Buckhoutas (1974) papra atpainti upuolik i ei pateikt nuotrauk, 60 procent student nurod nekalt mog. Todl nenuostabu, kad reali nusikaltim tiesiogini liudinink parodymai kartais prietarauja vienas kitam. Vlesni tyrimai patvirtino, kad danai liudytojai nepamatuotai pasitiki savimi. Pavyzdiui, Brianas Bornsteinas ir Douglasas Zickafoose (1999) pastebjo, kad vidutinikai 74 procentai student buvo tikri, kad prisimin, kas lanksi j auditorijoje, taiau teiss buvo tik 55 procentai. inoma, ne visi liudytojai vienodai pasitiki savimi. Wellsas ir jo kolegos (2002) rao, kad prisiekusieji labiausiai tiki savimi pasitikiniais liudytojais. Tose bylose, kuri sprendimai buvo panaikinti atlikus DNR tyrimus, liudytojai labai pasitikiniai teig atpain nusikaltl. Todl tai, kad liudytoj parodymai yra tik vidutinikai patikimi (iskyrus atvejus, kai, tarkim, kaltinamasis bna iskirtins ivaizdos), kelia nerim. Pasitikjim savimi su parodym tikslumu galima lyginti atsivelgiant tai, kaip ilgai liudytojas mat nusikaltl: stebjusieji ilgesn laik paprastai ir pasitiki labiau, ir reiau klysta (Lindsay ir kiti, 1998; Wells ir kiti, 2002). Taiau kai kurie mons, nesvarbu, teiss, ar ne, bna kategorikesni. Ir tai, sako Michaelas Leippe (1994), paaikina, kodl klaidingai liudijantys taip danai bna taigs. ie faktai tikrai bt nustebin 1972 met JAV Aukiausiojo teismo narius. Dabar suprantame, kad priimdamas sprendim, apibriant JAV teismo organ sistemos pozicij dl liudytoj atpainim, Aukiausiasis Teismas apsiriko. Jis pareik, kad tarp veiksni, kuriuos reikia atsivelgti vertinant atpainimo tikslum, yra liudytojo demonstruojamas sitikinimas" (Wells ir Murray, 1983). Klaidos siskverbia ms suvokim bei prisiminimus, nes protas - tai ne vaizdajuost. mons gana tiksliai atpasta veid fotografijoje, parodius
sitikinimas nra fakto patikimumo testas." Oliver VVendell Holmes,

Collected Legal Papers
(Rinktiniai teisiniai straipsniai")
Kartais liudytoj gebjimas prisiminti detales bna spdingas. Johnas Yuille ir Judith Cutshall (1986), inagrinj pasakojimus apie mogudyst, vien popiet vykdyt judrioje Brit Kolumbijos provincijos Barnabio miesto gatvje, nustat, kad liudytojai prisimin detales 80 procent tikslumu.
626
IV
dalis.
TAIKYMAS
15.1 PAVEIKSLAS Kartais tikti reikia matyti

Kultriniai lkesiai daro poveik suvokimui, prisiminimams ir j atpasakojimui. 1947 metais atlikdamas gand eksperiment, Gordonas Allportas ir Leo Postmanas parod piein, kuriame pavaizduotas baltaodis vyras, laikantis rankoje skustuv, ir papra eksperimento dalyvi papasakoti apie piein kitam, kuris vliau perpasakot treiam ir taip toliau. Perpasakojus et kart, skustuvas i baltaodio vyro rankos atsidr juodaodio rankoje. altinis: Allport G. W. ir L. Postman (1947, 1975). Pieinys i Gordon W. Allport ir Leo Postman, The Psychology of Rumor, 1947 ir atnaujintas 1975 metais Holto, Rineharto ir VVinstono. Perspausdinta gavus leidjo sutikim. Graphic Presentation Services iliustracija.
j kartu su kitomis. Taiau Sterlingo universiteto veid tyrintoja Vicki Bruce (1998) nustebo, kad mogaus regai sunku susidoroti" su subtiliais rakurs, iraikos ar apvietimo skirtumais. Savo prisiminimus mes i dalies grindiame situacijos suvokimu, o i dalies - savo lkesiais, sitikinimais ir dabartinmis iniomis (r. 15.1 ir 15.2 pav.). Matyti nusikaltimai ar patirtos traumos paveikia taip stipriai, kad liudytoj prisiminimai gali bti ikraipyti. Charlesas Morganas su bendradarbiais i Jeilio universiteto ir kariuomens psichologais (2004) fiksavo streso poveik atminiai, igyvenimo mokyklose stebdami daugiau kaip 500 kareivi - tariam karo stovykl kalini, kurie buvo mokomi iksti maisto ir miego trkum kartu su intensyviais tardymais. Esant tokioms slygoms greit-
15.2 PAVEIKSLAS Lkesiai daro poveik suvokimui

Ar apatiniame deiniajame kampe pavaizduotas veidas, ar figra? altinis: Fisher, 1968, pritaikyta Loftus, 1979. Anne Canevari Green pieinys.
627
ja irdies plakimas ir daugja streso hormon. Ileisti i stovyklos ir kit dien paprayti i 15 asmen grups atpainti griet tardytoj, tik 30 proc. dalyvi nurod teisingai. Streso nesuklus tardytoj atpaino 62 proc. dalyvi. Mokslininkai daro ivad: Prieingai populiariai nuomonei, kad dauguma moni niekada neumirta jiems grasinusio mogaus veido, kur aikiai mat daugiau negu pus valandos, i tikrj dauguma nepajgia teisingai atpainti savo kankintojo". Skyrelyje Atkreipkime dmes. Liudytojo parodymai" kalbama apie tai, kad ypa didel klaiding prisiminim rizika atsiranda pernelyg pasitikint gebjimu siminti kitos rass veidus (Brigham ir kiti, 2006; Meissner ir kiti, 2005).
Prisiminkite 9 skyriuje aptart alikum savajai rasei tendencij tiksliau atpainti savo rass atstov veidus.
Klaidingos informacijos efektas

Elizabeth Loftus ir jos bendradarbiai (1978) pademonstravo prisiminimo eig. Vaingtono universiteto studentams jie parod 30 skaidri, kuriose buvo ufiksuota automobilio susidrimo su psiuoju vyki eiga. Svarbiausioje skaidrje matsi automobilis Datsun", stovintis prie enklo Sustokite" arba Uleiskite keli". Vliau pusei student, be kit klausim, buvo pateiktas toks: Ar pro automobil Datsun", stovint prie enklo Sustokite", pravaiavo kita maina?" Likusiems studentams buvo pateiktas tas pats klausimas, tik vietoj odi prie enklo Sustokite" jiems buvo pasakyta prie enklo Uleiskite keli". Vliau visi studentai pamat abi 15.3 paveiksle parodytas skaidres ir turjo prisiminti, kuri i j mat anksiau. Teisingai atsak 75 procentai student, kuriems patektas klausimas sutapo su tuo, k jie mat. Ir tik 41 procentas student, kuriems buvo uduotas klaidinantis klausimas, atsak teisingai; kiti daniau neig tai, k mat i ties, ir prisimindavo" nuotrauk, kurios niekada nebuvo mat! Kituose io klaidingos informacijos efekto tyrimuose Loftus (1979a, 1979b, 2001) pastebjo, kad pateikus taigius klausimus, liudininkai gali patikti, jog raudona viesoforo viesa i ties buvo alia, arba kad plikas buvo su sais, nors i ties jis j neturjo. Policininkai ir advokatai, apklausiantys liudininkus, daniausiai savo klausimus formuluoja taip, kaip patys interpretuoja vyk. Todl inant, kaip lengvai liudytojai pasiduoda klaidinaniai informacijai, ypa jei tiki, kad klausiantysis yra gerai informuotas, ir kai taigs klausimai yra pakartojami, verta susirpinti (Smith ir Ellsworth, 1987; Zaragoza ir Mitchell, 1996). Nerim kelia ir tai, jog klaidingi prisiminimai sivaizduojami es tikri. Jie gali bti tokie pat tikinami kaip ir autentiki - tikinamai nuoirds, taiau nuoirdiai klaidingi. Tai pasakytina ir apie maus vaikus (kurie yra ypa imls klaidingai informacijai), ir apie suaugusiuosius. Vaik imlum taigai rod Stephenas Ceci ir Maggie Bruck (1993a, b, 1995), 10 savaii kart per savait (i viso 10 savaii) kartodami vaikams klausim: Susikaupk, pagalvok ir pasakyk, ar kada nors tau itaip yra atsitik". Pavyzdiui, Ar prisimeni, kaip vaiavai ligonin su pelkautais ant pirto?" Stulbina tai,
klaidingos informacijos efektas

(misinformation effect) Klaidingos informacijos traukimas prisiminim apie vyk.
628
TAIKYMAS
atkreipkime dmes
Liudytojo parodymai
1984 metais a buvau 22 met universiteto student. Mano paymi vidurkis buvo puikus ir ateit a irjau viesiomis akimis. Vien tamsi nakt kakas sibrov mano but, rm peil kakl ir iprievartavo. Kol tai vyko, nusprendiau, kad jei Dievui padedant liksiu gyva, pasirpinsiu, kad mano prievartautoj suiupt ir nubaust. Mano protas greitai atsiskyr nuo kno ir pradjo registruoti kiekvien upuoliko smulkmen. Atidiai j ityrinjau: veid plaukus, antakius, smakr. temptai klausiausi balso, kalbos, odi. Iekojau, ar yra rand, tatuiruoi, visko, kas galt padti j atpainti. Galiausiai, kai man atrod, jog praslinko aminyb, kai tik mano prievartautojas prarado budrum ankst ryt pabgau i buto, susisupusi tik antklod. A likau gyva. T pai dien pradjau savo upuoliko patraukimo teisiamojon atsakomybn proces. Keturias valandas prasdjau su policijos dailininku ir skrupulingai perirjau knygas su imtais nosi, aki, antaki, plauk augimo linij, nervi ir lp, i naujo iki smulkmen prisimindama upuolim kol galiausiai buvo sukurtas fotorobotas. Kit dien pirmajame laikraio puslapyje buvo ispausdintas mano prievartautojo atvaizdas. Tai buvo silo galas. Byloje atsirado pirmas tariamasis. Po keli dien a sdjau prie eil nuotrauk ir i j irinkau upuolik. A j suiupau. inojau, jog tai btent jis. Visikai pasitikjau savimi. Buvau tuo tikra. Kai po ei mnesi byla buvo perduota teismui, a, stovdama ant liudytoj pakylos ir laikydama rank ant Biblijos, prisiekiau sakyti visties ir nieko daugiau, iskyrus ties". Remiantis mano, vykio liudytojos, parodymais, Ronaldas Cottonas buvo nuteistas kalti iki gyvos galvos. Ronaldas Cottonas jau daugiau niekada nebeivys dienos viesos. Jis daugiau neiprievartaus n vienos moters. Per 1987 met pakartotin bylos nagrinjim gynyba pristat kit kaltinamj, Bobby Poole, kuris gyrsi mane iprievartavs. Teisme jis neig, kad mane iprievartavo. Paklausta, ar kada nors esu maiusi vyr pabrtinai atsakiau, kad niekada gyvenime prie tai nesu jo maiusi. Kita auka pasak t pat. Ronaldas Cottonas antr kart buvo nuteistas kalti iki gyvos galvos be galimybs bti paleistam u ustat. 1995 metais, prabgus 11 met nuo to laiko, kai pirm kart atpainau Ronald Cotton kaip savo prievartautoj mans Jennifer Thompson, iaurs Karolinos valstija, JAV paklaus, ar nesutikiau duoti kraujo mginio, kad bt galima atlikti DNR test ir jo rezultatus palyginti su nusikaltimo kaliais. Sutikau, nes inojau, kad Ronaldas Cottonas mane iprievartavo, ir DNR tai tik patvirtins. is testas sustabdys visas bsimas Cottono apeliacijas. Niekada nepamiriu tos dienos, kai suinojau DNR testo rezultatus. Buvau virtuvje, kai detektyvas ir apygardos prokuroras man pasak: Ronaldas Cottonas js neiprievartavo. Tai buvo Bobby Poole". J odiai trenk tarsi perknas. Vyras, kurio, mano tvirtu sitikinimu, gyvenime niekada prie tai nebuvau maiusi, buvo tas, kuris laik rms peil man kakl mane sualojo, iprievartavo, sugniud mano dvasi atm i mans mano siel. Tas, dl kurio nusikaltimo neabejojau ir kurio veidas tebesivaidendavo naktimis, buvo nekaltas. Praleids kaljime 11 met Ronaldas Cottonas buvo paleistas laisv ir tapo pirmuoju iaurs Karolinos valstijoje, iteisintu dl sunkaus nusikaltimo remiantis DNR testo duomenimis. Bobby Poole, iki gyvos galvos nuteistas u kitus nusikaltimus ir mirtantis nuo vio, prisipaino iprievartavs mane bei kitas aukas ir dl to n kiek nesigrau. Dabar Ronald Cotton ir mane kakas siejo iame iauriame nusikaltime - mes abu buvome aukos. Taiau dl savo vaidmens jo byloje jauiau kalt ir gd. Mes buvome to paties amiaus, tad a inau, ko jis neteko per tuos 11 kaljime praleist met. A toliau gyvenau, naudojausi galimybmis ir gydiau savo aizdas, baigiau universitet eimoje radau pasitikjim ir meil. Darbe imokau pasitikti savimi. Savo graiuose vaikuose maiau viesios ateities vilt. Ronaldas Cottonas visus iuos metus praleido vienas kaljime, gindamasis nuo smurto, ir tai buvo jo gyvenimas. Prajus kuriam laikui po to, kai Ronald Cotton paleido laisv, per ms advokatus papraiau galimybs su juo susitikti, kad galiau pasakyti, jog apgailestauju, ir paprayti atleidimo. Galiausiai, atleid vienas kitam, Ronas ir a pasijutome ilaisvinti. Dabar velgiu atgal, nesitikdama susidraugauti su Ronu, bet diaugiuosi, kad mano klaida nekainavo jo gyvybs.
629
15.3 PAVEIKSLAS Klaidingos informacijos efektais

Kai parodius vien i i dviej nuotrauk uduodamas klausimas, atitinkantis kelio enkl kitoje nuotraukoje, dauguma moni prisimena" mat enkl, kurio jie i ties nemat. altinis: Loftus, Miller ir Burns, 1978. Nuotraukos spausdinamos Elizabeth Loftus maloniai leidus.
kad, kai t pat klausim uduodavo naujas suaugusysis, 58 procentai ikimokyklinuk pateikdavo klaidingus ir danai labai isamius pasakojimus apie prasimanyt vyk. Vienas berniukas paaikino, kad brolis rsyje stumteljo j malk rietuv, ir jo pirtas pateko pelkautus. Ir tada mes nuvykome ligonin, mane nuve ten mamyt, tvelis ir Kolinas ms maina, nes ligonin yra toli. Ir gydytojas aptvarst va it pirt." Igird tokius vaizdius pasakojimus, psichologai danai apsikvailindavo. Jie negaldavo atskirti prasimanyt ir tikr istorij, negaldavo to padaryti ir vaikai. Pasakius, kad tokio vykio niekada nebuvo, kai kurie protestuodavo. Bet tai i ties buvo. A tai prisimenu!" ie duomenys privert Bruck ir Cec (1999, 2004) pagalvoti apie klaiding kaltinim galimyb vaik seksualinio inaudojimo bylose, kai vaik prisiminimus paveikia danai kartojami taigs klausimai ir trksta patvirtinani rodym. Bruck ir Cecio teigimu, daugumai ikimokyklinio amiaus ir daugeliui vyresni vaik patei-
630
IV
dalis.
TAIKYMAS
kus taigius pokalbio klausimus, jie klaidingai papasakos apie vykius, kuri nebuvo, pavyzdiui, kaip mat maisto produkt vagyst savo darelyje. Net ketvirtadalis Amerikos ir Didiosios Britanijos student sivaizduotus vaikysts vykius (kaip kumiu idau lang ar kaip slaugytoja m odos mgin) prisimena taip, lyg tai bt vyk i tikrj (Garry ir kiti, 1996; Mazzoni ir Memon, 2003). I dalies toki vaizduots hipertrofij sukelia pats sivaizdavimo procesas, kuris suaktyvina tas smegen sritis, kurias veikia ir patirtis (Gonsalves ir kiti, 2004).
Perpasakojimas
Perpasakodami vykius mons pasitelkia prisiminimus, nesvarbu, teisingi jie ar ne. Tikslus atpasakojimas vliau leidia atsispirti klaidinaniai taigai (Bregman ir McAllister, 1982). iaip jau, juo daniau perpasakojame istorij, juo labiau patikime joje esaniu melu. Wellsas, Fergusonas ir Lindsay (1981) tai patvirtino, vagysts imitacijos liudininkams dav parepetuoti bsimus atsakymus klausimus prie ulipant ant liudytoj pakylos. is eksperimentas sustiprino liudytoj pasitikjim savimi ir padidino tikimyb, kad prisiekusieji, igird klaidingus parodymus, apkaltins nekalt mog. 4 skyriuje atkreipme dmes tai, kad kalbdami danai siekiame siteikti klausytojams, ir taip pasielg patys pradedame tikti savo pai ikreipta informacija. sivaizduokite, jog esate liudininkai gino, peraugusio mutynes, kuri metu vienas mogus sueid kit, byloje. Sueistasis kreipsi teism. Prie teismo proces jus apklausia meilikaujantis vieno j advokatas. Ar js nepakeisite savo mutyni versijos taip, kad ji bt naudinga io advokato klientui? Jei taip, ar panaiai neikreipsite savo prisiminim ir teismo posdyje? Blairas Sheppardas ir Neilas Vidmaras (1980) teigia, kad atsakymas abu iuos klausimus yra taip". Jie vieniems Vakar Ontarijo universiteto studentams paskyr mutyni liudytoj, o kitiems - advokat bei teisj vaidmenis. Vliau, apklausiami kaltinamojo advokat, liudytojai duodavo kaltinamajam palankesnius parodymus. Kitame eksperimente Vidmaras ir Nancy Laird (1983) pastebjo, kad liudytojai savo parodymuose nepraleisdavo svarbi fakt; jie tiesiog pakeisdavo balso ton ir parinkdavo odius, priklausomai nuo to, ar buvo iekovo, ar atsakovo liudytojai. Taiau net ir ito pakako, kad tie, kurie klaussi parodym, susidaryt alik spd. Tad liudytoj prisiminimus gali ikreipti ne tik taigs klausimai, bet ir j pai perpasakojimai, kurie gali bti subtiliai pritaikyti auditorijai.
Kaip sumainti klaid kiek

Koki konstruktyvi veiksm galima imtis, kad liudytojai ir prisiekusieji daryt maiau klaid? klausim kl buvusi JAV Generalin prokuror Janet Reno, kuri kaip Kanados teisins reformos komisijos vadov prie 10
631
Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams

Nusikaltimo liudininkas, irdamas atpainimui irikiuotus mones: O, Dieve ... Neinau... Tai vienas i tdviej, ... taiau a neinau ... O, i ties... is vyrukas buvo truput auktesnis nei paymtas antru numeriu ... Tai vienas i t dviej, taiau neinau..." Prajus keliems mnesiams per teismo proces: Ar esate tikras, kad tai buvo antras numeris? Gal tik spjote?" Liudytojo atsakymas: Nebuvo joki abejoni... A buvau visikai tikras." (Misrio valstija prie Hutching 1994, aprayta VVells ir Bradfield, 1998). Kaip paaikinti, kad liudytojo atmintyje sitvirtina tai, kuo i pradi jis abejojo? klausim kl Gary VVellsas ir Amy Bradfield (1998,1999). Moksliniai tyrimai parod, kad suinojus, jog kitas liudininkas atpaino t pat mog, ir kelet kartus igirdus t pat klausim bei pasirengus kryminei apklausai, pasitikjimas sustiprja (Ls ir VVells, 1994; Shaw, 1996; VVells ir kiti, 1981). Ar atpainimo metu atliekaniojo apklaus atsakomoji reakcija gali daryti tak ne tik pasitikjimui, bet ir ankstesnio pasitikjimo sitvirtinimui (A tai inojau i pat pradi")? Siekdami tai isiaikinti, VVellsas ir Bradfield atliko du eksperimentus, kuriuose 352 Ajovos valstijos studentai turjo perirti neryk parduotuv einanio vyro vaizdo ra Netrukus u kameros matymo lauko jis nuud apsaugos darbuotoj. Vliau studentams buvo duotas kriminalins bylos nuotrauk rinkinys ir paprayta atpainti nusikaltl (jo nuotraukos mintame rinkinyje nebuvo). Visi 352 studentai teig atpain. Tada eksperimentuotojas pateikdavo atsakomj reakcij. Tai buvo arba patvirtinimas (Gerai. Js atpainote tikr tariamj"), arba paneigimas (I ties tariamasis buvo numeris "), arba jokios informacijos. Galiausiai po kurio laiko vis student paklaus: Ar tuo metu, kai atpainote nusikaltlio nuotrauk buvote tikri, kad tai tas pats asmuo, kur matte vaizdajuostje?" (Atsakym skal: nuo 1 labai abejojau iki 7 - buvau visikai sitikins.) Eksperimentas dav du stulbinamus rezultatus. Pirma, atsitiktini eksperimentuotojo komentar poveikis buvo milinikas. I t, kuriems buvo pateikta patvirtinanti informacija, savo tikrum priimant pradin sprendim 6 arba 7 balais vertino 58 procentai liudinink. is procentas buvo keturis kartus didesnis negu t liudinink, kurie nebuvo gav jokios grtamosios informacijos (14 procent laik save visikai sitikinusiais), ir 11 kart virijo liudinink, gavusi paneigiani informacij sitikinim savo teisumu (visikai sitikinusiais save laik tik 5 procenLabai abejojantys S ( C E 0 1 C 1 5 4 3 2 Visikai. sitikin 6
I | Eksperimento dalyviai, kurie teig, kad atsakomoji reakcija nepadar jiems poveikio, i -ties buvo ne maiau paveikti. Paneigimas I Patvirtinimas
tai). Neturt stebinti, kad sulaukus patvirtinanios atsakomosios reakcijos liudinink pasitikjimas sustiprja. Taiau juk ia buvo j prisiminimai apie savo sitikinim dar nesulaukus jokios atsakomosios reakcijos. Eksperimento dalyviai nesusivok, kad j sprendimams kakas dar poveik. Antrasis stulbinamas faktas: paklausti, ar atsakomoji reakcija turjo kok nors poveik j atsakymams, 58 procentai teig, kad ne". Be to, sitikinusieji, jog nejuto jokio poveikio, grups mastu buvo paveikti n kiek ne maiau negu tie, kurie teig poveik pajut (r. 15.4 pav.). ios ivados siekia giliau nei tik prisiekusij tyrimai. ia ir vl matome socialini psichologini mokslini tyrim poreik. Kaip danai pastebi socialiniai psichologai - prisiminkime Milgramo paklusnumo eksperimentus - teiraudamiesi, kaip mogus pasielgt, arba klausdami, kaip paaikint savo veiksmus, kartais gauname klaidingus atsakymus. Benjaminas Franklinas buvo teisus, sakydamas: Trys dalykai yra neprasto tvirtumo: plienas, deimantas ir savs painimas". tai kodl mums reikalingos ne tik apklausos, kuriose praoma, kad mons pasiaikint, bet ir eksperimentai, kai matome, k jie i ties daro.
Atsakomoji reakcija Atsakomoji reakcija padar man poveik" nepadar man poveikio"
15.4 PAVEIKSLAS Liudinink pasitikjimas klaidingu atpainimu gavus patvirtinant arba paneigiant grtamj ry (2-as eksperimentas)
Atkreipkite dmes tai, jog dalyviai, teig, kad atsakomoji reakcija nepadar jiems jokio poveikio, buvo ne maiau jos paveikti. altinis: VVells ir Bradfield, 1998.
632
IV
dalis.
TAIKYMAS
i liudytoj galbt reikt reikalauti realistikesns priesaikos: Ar prisiekiate sakyti ties, vis ties arba tai, k js, js nuomone, prisimenate?" Elizabeth Loftus, Memory in Canadian Courts of Law, 2003 (Atmintis Kanados teismuose").
met kreipsi Gary Wells, nordama igirsti jo silymus. Po to Teisingumo departamentas sudar mokslinink, advokat ir teistvarkos pareign grup, kuri turjo parengti statymo prieiros principus Liudytoj parodymai: statym vykdymo vadovas" (Technical Group, 1999; Wells ir kiti, 2000). J silymai buvo panas daugel t, kurie buvo pateikti naujausioje Kanados liudytoj atpainimo procedr apvalgoje (Yarmey, 2003a). iame vadove buvo aprayta, kaip a) mokyti policijos tardytojus ir kaip b) organizuoti tariamojo atpainimo i keli moni procedr.
Mokyti policijos tardytojus

Ronaldas Fisheris ir jo bendradarbiai (1987, 1989), inagrinj patyrusi Floridos policijos detektyv atlikt liudinink apklaus garso raus, pastebjo bding j struktr. Pradj neapibrtu klausimu (Papasakokite man, k prisimenate"), vliau detektyvai pertraukdavo liudinink klausimais, reikalaujaniais glausto atsakymo (Kokio jis buvo gio?"). Vadove Liudytoj parodymai" sakoma, kad apklausos pradioje reikt leisti liudininkams papasakoti, k jie prisimena. Prisiminimai bus isamesni, jei tardytojas pads patardamas i pradi prisiminti aplinkybes, paskatins sivaizduoti vykio viet ir tuo metu kilusias mintis bei jausmus. Netgi parodius vykio vietos nuotraukas, tarkime, eil prie kasos parduotuvje ir kasinink, kuri buvo apiplta, galima suadinti tikslius prisiminimus (Cutler ir Penrod, 1988). Skirdamas liudininkams pakankamai laiko papasakoti visk, k jie prisimena, ir nepertraukindamas, vliau tardytojas gali padti pagalbiniais klausimais (Ar balsas buvo kuo nors neprastas? Gal tas mogaus isiskyr ivaizda ar drabuiais?"). Kai Fisheris ir jo bendradarbiai (1989, 1994) imok detektyvus apklausos meno, i liudinink buvo gauta 50 procent daugiau informacijos, o klaiding liudijim nepadaugjo. Apibendrinus 42 tyrim duomenis paaikjo, kad kognityvi apklausa reikmingai padeda prisiminti detales neprarandant tikslumo (Kohnken ir kiti, 1999). Reaguodami iuos rezultatus, dauguma iaurs Amerikos ir visi Anglijos bei Velso policijos padaliniai dieg i kognityvios apklausos" metodik (Geiselman, 1996; Kebbell ir kiti, 1999). FTB i metodik trauk savo mokymo program (Bower, 1997). Yra vili, kad i procedra pads gauti daugiau informacijos i vis odini pasakojim ir medicinini tyrim. Atminties pervalg atliekantys tardytojai privalo atidiai stengtis, kad j klausimuose nebt paslpt prielaid. Loftus ir Guido Zannis (1975) pastebjo, jog klausimai, turintys paslpt prielaid (Ar pastebjote, kad is priekinis ibintas buvo sudauytas?") suklaidindavo dvigubai daniau nei j neturintys klausimai (Ar pastebjote sudauyt priekin ibint?"). Kai liudininkams pateikiama perirti labai daug fotorobot, vliau jie sunkiau atpasta nusikaltl (Brigham ir Cairns, 1988). Klaidos ypa tiktinos tada, kai liudininkas privalo stabtelti, pagalvoti ir palyginti veidus. Fo-
633
torobot sukurti padj liudininkai vliau sunkiau pajgia atpainti tikrj veid i daugelio (Wells ir kiti, 2005). odiu apibdinus pliko veid, vliau bna sunkiau j atpainti i nuotrauk. Kai kuri mokslinink manymu, odiai nustelbia" todl, kad atmintyje sitvirtina odinis veido apraymas; kiti yra sitikin, kad odinis apibdinimas pakeiia pasmonin suvokim arba padaro j nepasiekiam (Fallshore ir Schooler, 1995; Meissner ir kiti, 2001; Schooler, 2002). Akistatoje daniausiai atpastama automatikai ir be didesni pastang. Reikalingas veidas pamatomas tiesiog staiga (Dunning ir Stern, 1994). Neseniai Davido Dunningo ir Scotto Perrettos (2002) atliktuose tyrimuose neklydo beveik 90 procent liudinink, kurie tariamj atpaino greiiau nei per 10-12 sekundi, ir 50 procent t liudinink, kuriems atpainti prireik ilgesnio laiko. Kiti tyrimai paneigia 10-12 sekundi taisykl, taiau patvirtina, kad greiiau atpastantys liudininkai paprastai bna tikslesni (Weber ir kiti, 2004). Pavyzdiui, Timas Valentine su bendradarbiais (2003) stebjo 640 liudinink, kurie Londono policijoje dalyvavo akistatose. Jei liudininkas tariamj atpaindavo greitai, beveik 9 kartus i 10-ies jis buvo teisus. Liau atpastantys teiss buvo tik 4 kartus i 10. Jaunesni liudininkai ir tie, kurie nusikaltl buvo mat ilgiau nei minut, buvo tikslesni u pagyvenusius liudininkus ir tuos, kurie mat nusikaltl trumpiau nei vien minut.
Nealika akistata? Johnas Brighamas, Davidas Ready ir Stacy Spier (1990) sako, jog tariamojo atvilgiu ji yra teisinga tada, kai kiti akistatoje dalyvaujantys tariamieji yra gantinai panas j."
Kaip sumainti klaid skaii per akistat

Rono Shatfordo byla rodo, kaip gali suklaidinti akistatai irikiuot moni eils tvarka (Doob ir Kirshenbaum, 1973). Kai Toronto priemiestyje buvo apiplta parduotuv, kasinink tegaljo prisiminti, kad nusikaltlis neryjo kaklaraiio ir buvo labai tvarkingai apsirengs bei gana graus". Kai graios ivaizdos Shatford policija pastat eil kartu su 11 nepatraukli vyr, kurie visi ryjo kaklaraiius, kasinink tuojau pat nurod j kaip upuolik. Kai ilgam nuteistas Shatfordas buvo praleids kaljime 15 mnesi, kitas mogus prisipaino vykds nusikaltim. Shatfordo byla pradta svarstyti i naujo ir jis pripaintas nekaltu. Gary Wellsas (1984, 1993, 2005) vadove Liudytoj parodymai" rao, kad vienas i bd sumainti klaiding atpainim skaii yra priminti liudininkui, kad tarp irikiuotj nebtinai yra mogus, kur jis mat. Kitas bdas - parodyti liudininkams vari" rikiuot, kurioje nebt n vieno tariamojo, ir atsijoti tuos liudininkus, kurie vis tiek nurod kaltinink. Tie, kurie toki klaid nedaro, paprastai reiau klysta stebdami tariamj eil. Deimtys Europoje, iaurs Amerikoje ir Piet Afrikos Respublikoje atlikt tyrim rodo, kad klaid taip pat sumaja tada, kai liudininkai iri akistatai atrinktus mones paeiliui (Lindsay ir Wells, 1985; Meissner ir kiti, 2005; Steblay ir kiti, 2001). Kai visi tariamieji kartu irikiuojami vienoje eilje, liudininkams kyla pagunda isirinkti t, kuris, j manymu, labiausiai panaus nusikaltl. Stebint po vien tariamj paeiliui, liudininko klaidos
634
TAIKYMAS
tikimyb sumaja. Jei liudininkai turi pervelgti daugyb nuotrauk ar eil irikiuot asmen, didja tikimyb, kad jie nurodys labiausiai pana nusikaltl. (Jei akistatoje dalyvauja ne vienos rass atstovai, liudininkas gali pasirinkti bet kur nusikaltlio rass mog, ypa jei liudininko ir nusikaltlio rass skiriasi [Wells ir Olson, 2001]. Kai liudininkas mato akistatai parinktus mones paeiliui po vien, jis lygina kiekvien mog su atmintyje esaniu nusikaltlio atvaizdu ir daro neataukiam sprendim - mogus atitinka atvaizd arba ne (Gronlund, 2004a, 2004b). ios nieko nekainuojanios procedros - akistatos policijoje - panaios gerus eksperimentus. Jose yra kontrolin grup (atpainimui irikiuot niekuo nekaltinam asmen grup arba tariamj grup, i kurios menami liudininkai bando irinkti tariamj, remdamiesi vien tik anksiau gautu jo apibdinimu). ia yra eksperimentuotojas, neinantis hipotezs (pareignas, nenutuokiantis, kuris yra tariamasis). Klausimai yra parengti pagal scenarij ir neutrals, tad juose nra subtilaus konkretaus atsakymo reikalavimo (procedra neleidia suprasti, kad tarp irikiuotj yra tariamasis). Taip pat draudiami pasitikjim skatinantys komentarai po akistatos (Js j nutverte!"), kol neduodami parodymai teisme. Tokia procedra sumaina mogikj patvirtinimo alikum (kai turint idj iekoma j patvirtinani rodym). Akistatos skmingai gali bti organizuotos ir per kompiuter (MacLin ir kiti, 2005). Nors abipusiai aklas tyrimas yra gerai inomas psichologams, jis dar nesulauk populiarumo kriminalistikoje (Wells ir Olson, 2003). Taiau jo laikas gali netrukus ateiti. Niu Dersio valstijos teisingumo ministras, siekdamas sumainti galimyb paveikti liudytojus, sak visoje valstijoje naudoti aklo tyrimo metod ir rengti pavienio palyginimo akistatas, kad bt kiek manoma sumainta paprasiausio irikiuot moni lyginimo ir panaiausio tariamj irinkimo galimyb (Kolata ir Peterson, 2001; Wells ir kiti, 2002). Policija galbt prads naudoti Seano Pryke, Rodo Lindsay ir j bendradarbi (2004) ibandyt metod. Jie papra student atpainti grupje prie tai apsilankius mog pagal daugel savybi: atskirai pateiktas veido, kno ir balso ypatybes. Ivada: liudininkas, atpastantis t pat asmen ir pagal veid, ir pagal kn, ir pagal bals, beveik niekada nesuklys.
Mokyti prisiekusiuosius
Ar prisiekusieji logikai vertina liudytoj parodymus? Ar jie supranta, kad atpainimo patikimumas priklauso nuo aplinkybi, supani akistat suvestus asmenis? Ar jie ino, reikia ar nereikia atsivelgti liudytojo pasitikjim savimi? Ar jie supranta, kad prisiminim atkrimas gali priklausyti nuo ankstesni klaidinani klausim, vykio metu patirto streso, laiko, skirianio vyk nuo apklausos, tariamojo ir liudininko rass, liudininko geb-
635
15.1 LENTEL. taka liudytoj parodymams Reikinys Liudinink ekspert pritarimas* Prisiekusij pritarimas*
Klausimo formulavimas. Liudytojo parodymams apie vyk gali turti takos klausim formuluots. Nurodymai liudytojui per akistat. Policijos nurodymai gali turti takos liudytojo norui atpainti nusikaltl. Pasitikjimo kaita. Liudytojo pasitikjimui gali turti takos veiksniai, nesusij su atpainimo tikslumu. alikumas, atsirads dl fotorobot panaudojimo. Parodius tariamojo fotorobot, tikimyb, kad liudytojas nurodys tariamj per akistat, padidja. Informacija po laiko. Liudytoj parodymuose apie vyk danai atsispindi ne tik tai, k jie i ties mat, bet ir vliau gauta informacija. Nuostatos ir lkesiai. Liudytojo vykio suvokimui bei jo prisiminimams gali turti takos jo nuostatos bei lkesiai. Rasinis alikumas.
98%
85%
98% 95%
41% 50%
95%
59%
94%
60%
92%
81%
Liudytojai bna tikslesni, atpaindami savos, o ne kit rasi atstovus.
90%
47% 38%
Tikslumas vers u s pasitikjimas. Liudytojo pasitikjimas savimi patikimu ir, j nuomone, tikslumo 87% * reikin psichologai laiko nra patikimas atpainimo juo galimarodiklis. naudotis teisme teikiant parodymus."
altinis: Duomenys apie ekspertus i: S. M. Kassin, V. A. Tubb, H. M. Hosch ir A. Memon (2001). Duomenys apie prisiekusiuosius i: T. R. Benton, D. F. Ross, E. Bradshaw, W. N. Thomas ir G. S. Bradshaw (2006)
jimo prisiminti kitas detales? Kanadoje, Didiojoje Britanijoje ir Jungtinse Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad prisiekusieji nepajgia vertinti daugumos i veiksni, kurie, kaip inoma, daro tak liudytojo parodymams (Cutler ir kiti, 1988; Devenport ir kiti, 2002; Noon ir Hollin, 1987; Wells ir Turtle, 1987; Yarmey, 2003a, 2003b). Dabar danai kvieiami (daniausiai t daro gynyba) liudytoj parodym ekspertai, itaip ugdomos ir prisiekusij kompetencijos. Ekspert uduotis yra pateikti prisiekusiesiems informacij, panai t, kuri js dabar skaitote, ir padti jiems vertinti kaltintojo bei gynjo liudytoj parodymus. 15.1 lentelje, kuri buvo sudaryta apklausus 64 liudytoj parodym tyrjus, yra ivardyti reikiniai, dl kuri labiausiai sutariama. Vliau parodymai buvo palyginti su 111 Tenesio valstijoje atrinkt prisiekusij parodymais. Kai prisiekusieji supaindinami su slygomis, kuriomis galima pasiekti didesnio liudytoj parodym patikimumo, jie pajgia geriau velgti skirtum (Cutler ir kiti, 1989; Devenport ir kiti, 2002; Wells, 1986). Be to, advokatai ir teisjai pripasta kai kuri i veiksni svarb sprendiant, kada prayti atmesti akistatos parodymus (Stinson ir kiti, 1996, 1997).
636
IV
dalis.
TAIKYMAS
APIBENDRINIMAS Ar liudytoj parodymai patikimi?

Socialiniai psichologai atliko imtus eksperiment ir atskleid, kad liudinink parodym tikslumas priklauso nuo sprendim primimo ir prisiminimo bd. Kai kurie liudininkai bna ypa kategoriki ir sitikin savo teisumu. Tokiais liudininkais labiau tikima, nors i tikrj kategorikumas yra tik asmenin savyb, kuri neutikrina informacijos tikrumo. mogaus akys - ne vaizdo kamera. Jos jautrios viesos, situacijos ir kitokiems pokyiams, kurie gali klaidinti atpainimo metu. Pateiks klaiding informacij liudininkas gali pats ja patikti. Nuolat kartojant nusikaltimo vyki sek gali sivelti klaid. Liudininkas tai gali prisiminti kaip tikrov. Siekiant sumainti toki klaid atsiradimo galimybes, interviu vedjams patariama leisti liudininkams patiems pasakoti, k jie prisimena, nepertraukinti, skatinti sivaizduoti vyk ir tuometin emocin bsen. Pagerinti liudytoj parodym vertinim ir, inoma, padti priimti teisingesn nuosprend gali prisiekusij mokymas apie liudytoj daromas klaidas.
Kokie kiti veiksniai daro tak prisiekusij sprendimams?

Ar kaltinamojo patrauklumas ir jo panaumas prisiekusiuosius gali pastaruosius nuteikti alikai? Kaip stropiai prisiekusieji vykdo teisjo nurodymus?
Teisiamojo savybs
Pasak garsaus advokato Clarence Darrow (1933), prisiekusieji retai pripasta kaltu mog, kuris jiems patinka, taip pat retai iteisina t, kuris nepatinka. Jis teig, kad svarbiausias advokato udavinys - priversti prisiekusiuosius pamgti teisiamj. Ar Darrovv teisus? Ar teisinga jo nuomon, kad su nusikaltimu susij faktai yra santykinai nesvarbs"? Darrow perdjo. Ityrus per 3500 kriminalini ir 4000 civilini byl paaikjo, kad keturis kartus i penki teisjas pritar prisiekusij sprendimui (Kalven ir Zeisel, 1966). Nors ir teisjas, ir prisiekusieji gali klysti, prisiekusieji daniausiai pamirta savo alikum, sutelkia dmes faktus ir vieningai priima sprendim (Saks ir Hastie, 1978; Visher, 1987). Faktai i ties yra svarbs. Taiau kai prisiekusij praoma vertinti (ar is kaltinamasis galt smoningai vykdyti nusikaltim) - svarbs bna ne tik faktai. Kaip pastebjome 7 skyriuje, kalba bna taigesn, jei kalbtojas pasitiki savimi ir yra patrauklus. Prisiekusieji negali nesusidaryti spdio apie teisiamj. Ar jie gali pamirti spd ir sprsti byl, remdamiesi tik faktais?
637
Sprendiant i atlaidesnio vertinimo, kurio danai sulaukdavo aukt padt uimantys kaltinamieji (McGillis, 1979), atrodo, jog ilieka tam tikras kultrinis alikumas. Taiau tikros bylos labai skiriasi pagal nusikaltimo r, kaltinamojo padt, ami, lyt ir ras, todl sunku iskirti veiksnius, daranius tak prisiekusiesiems. Eksperimentuotojai kontroliavo iuos veiksnius, pateikdami tariamiems prisiekusiesiems tuos paius bylos faktus ir keisdami, pavyzdiui, kaltinamojo ivaizdos arba panaumo prisiekusiuosius aspektus.
Fizinis patrauklumas
11 skyriuje atkreipme dmes stereotipin fizinio patrauklumo vertinim: gras mons yra geri. Michaelas Efranas (1974) ikl klausim, ar is stereotipas suteiks alikumo student sprendimams kaltinamojo apgavyste atvilgiu. Savo student Toronto universitete jis paklaus, ar kaltinamojo patrauklumas turt poveik j nuosprendiui. Studentai paneig: Ne, neturt". Ar jie klydo? Taip. Kai kitus studentus Efranas supaindindavo su patrauklaus arba nepatrauklaus kaltinamojo apraymu ir nuotrauka, patraukliausi mog studentai vertindavo kaip maiausiai kalt ir sil jam maiausi bausm. Kiti eksperimentai patvirtino, kad tada, kai rodym nedaug arba jie dviprasmiki, teisingumas nebna aklas kaltinamojo ivaizdai (Mazzella ir Feingold, 1994). Tai pastebjo Diane Berry ir Leslie Zebrowitz-McArthur (1988), papraiusios nusprsti, ar kalti yra kdikiko ir subrendusio veido tariamieji. Kdikiko veido suaugusieji (didelmis, apvaliomis akimis ir mau smakru) atrod naivesni, ir juos daniau pripaindavo kaltais dl nusikaltim, padaryt per aplaidum, taiau reiau - dl smoning kriminalini nusikaltim. Pripainti kaltais nepatraukls mons atrodo pavojingesni, ypa jei jie bna vykd seksualinius nusikaltimus (Esses ir Webster, 1988). Richardas Wisemanas (1998) per BBC televizij atliko plataus masto eksperiment, pateikdamas irovams silauimo kalius, taiau dviem variantais. Vieni irovai mat tariamj, kurio vaidmen atliko aktorius, sukrs tipik nepatrauklaus, kreiva nosimi, maomis akimis nusikaltlio portret. I 64 000 moni, skambinusi pareikti savo verdikt, 41 procentas laik j kaltu. Kitose Didiosios Britanijos vietovse irovams buvo parodytas patrauklus, kdikiko veido, didelmis ydromis akimis tariamasis. U tai, kad jis kaltas, pasisak tik 31 procentas skambinusij. Nordami patikrinti, ar toki rezultat galima tiktis ir realiame gyvenime, Chrisas Downsas ir Phillipas Lyonsas (1991) nusikaltlius lydini policinink papra vertinti fizin patrauklum 1742 kaltinamj, stojusi prie 40 Teksaso valstijos teisj u nusikaltimus. Ir sunkius (pavyzdiui, klastojimas), vidutiniko sunkumo (priekabiavimas), ir smulkius (svaiginimasis vieoje vietoje) nusikaltimus padariusiems nepatraukliems kaltinamiesiems teisjai skirdavo didesnius ustatus ir baudas (r. 15.5 pav.). Kaip paaikinti tok ryk poveik? Ar nepatraukls mons uima ir emesn socialin padt? Ar i ties jie labiau vengia nusikalsti ar nusikalsta, kaip galbt mano
638
IV
dalis.
TAIKYMAS
15.5 PAVEIKSLAS Patrauklumas ir teismo sprendimai Galf Kousto mieste (Teksaso valstija) i maiau patraukli kaltinamj teisjai reikalauja didesnio ustato ir skiria didesnes baudas. altinis: i Downs ir Lyons, 1991.
1400
teisjai? O gal teisjai tiesiog nekreipia dmesio romn valstybs veikjo Cicerono patarim: Imintingo mogaus aukiausias gris ir svarbiausia pareiga yra atsispirti ivaizdai" .
Panaumas prisiekusiuosius
Jei Clarence Darrow buvo tik i dalies teisus, pareikdamas, kad simpatijos ar antipatijos daro poveik prisiekusij nuosprendiams, tai ir kiti veiksniai, nuo kuri priklauso simpatija, turt bti svarbs. Vienas j - 11 skyriuje apraytas panaumo kaip preteksto simpatijai principas. Prisiekusiojo vaidmen atliekantys asmenys didesn simpatij jauia kaltinamajam, kuris laikosi panai nuostat, ipasta t pai religij, yra tos paios rass ir (ar) lyties (seksualini nusikaltim bylose) (Selby ir kiti, 1977; Towson ir Zanna, 1983; Ugwuegbu, 1979). Rasinis prisiekusij alikumas paprastai bna nedidelis, taiau jie link truput palankiau vertinti savo rass tariamuosius (Mitchell ir kiti, 2005). tai keletas pavyzdi: Kai Paulas Amato (1979) supaindindavo Australijos studentus su parodymais apie kairij arba deinij pair mog, vykdius silauim i politini paskat, tais atvejais, kai kaltinamojo ir student politins pairos sutapdavo, studentai kalts irdavo maiau. Kai Cookie ir Walteris Stephanai (1986) patikjo anglikai kalbantiems monms teisti upuolimu kaltinam asmen, ie mons daniau galvodavo, jog tariamasis yra nekaltas, jei parodymai bdavo pateikiami angl kalba, o ne veriami i ispan ar taj kalbos. Kai tariamojo ras sutampa su nusikaltliui taikomu stereotipu, tarkime, baltaodis tariamasis kaltinamas l ieikvojimu arba juodaodis kaltinamas automobilio vagyste, tariami prisiekusieji silo grietesnius nuosprendius ir bausmes (Jons ir Kaplan, 2003; Mazzella ir Feingold, 1994). Netu-
639
rintys rasini prietar baltaodiai tendencingiau elgiasi tose bylose, kuriose rasiniai aspektai nra akivaizds (Sommers ir Ellsworth, 2000, 2001). Craigas Haney (1991) rao, kad byl, kuriose kaltinamajam gresia mirties bausm, nuosprendi duomenys rodo, jog juodaodiai yra per grietai baudiami ir nepakankamai vertinami kaip nukentjusieji, arba bna ir viena, ir kita". Vienos 80 000 kriminalini byl, iaikint 1992-1993 metais, analizs duomenimis, JAV federaliniai teisjai, i kuri tik 5 procentus sudar juodaodiai, juodaodiams skirdavo 10 procent ilgesn kalinimo laik nei baltaodiams, kai nusikaltimai buvo vienodo sunkumo ir ankstesn tariamj nusikalstama veika tokia pati {Associated Press, 1995). Be to, juodaodiai, nuud baltaod, daniau baudiami mirties bausme nei baltaodiai, nuud juodaod (Butterfield, 2001). Du neseniai atlikti tyrimai patvirtino, kad grietesnio nuosprendio paprastai sulaukia tipiki juodaodiai tariamieji. Irene Blair su bendradarbiais (2004) atskleid, kad Floridoje panaius nusikaltimus vykd juodaodiai ir baltaodiai gauna panaias bausmes, taiau tarp pai juodaodi grietesnes bausmes gauna iskirtinai afrikietikos ivaizdos tariamieji. Jennifer Eberhardt su bendradarbiais (2006) nustat, kad per du deimtmeius juodaodiams vyrams, teistiems u baltaodio nuudym, beveik dvigubai daniau buvo skiriama mirties bausm, jeigu jie buvo tipikos afrikietikos ivaizdos (toki buvo 58 proc., o pasiymj ne tokiais rykiais afrikietikais bruoais - tik 24 proc.). Tad atrodo, jog labiau simpatizuojame tam tariamajam, su kuriuo galime tapatintis. Jei manome, kad nevykdytume tokio nusikaltimo, galime daryti prielaid, jog tas, kuris yra panaus mus, taip pat negalt jo vykdyti. Tai paaikina, kodl iprievartavimo, kur vykd pastamas vyras, bylose vyrai daniau nei moterys tariamj iteisina (Fischer, 1997). Tai paaikina, kodl per nacionalin apklaus, atlikt prie Simpsono teism, 77 procentai baltaodi ir tik 45 procentai juodaodi teigdavo, kad rodymai prie j yra gana svars" (Smolowe, 1994). Be to, tai leidia paaikinti, kodl pyktis isiliejo riaumis, kai buvo iteisinti baltaodiai policininkai, vzdais sumu afrikiei kilms amerikiet Rodney King (teisme tarp prisiekusij nebuvo n vieno juodaodio). mons ginijosi: jei neginkluotas baltaodis bt sulaikytas po automobilio gaudyni, kuriose bt dalyvav keturi juodaodiai policininkai, ir ie policininkai bt nufilmuoti vaizdo kamera be gailesio muantys sulaikytj, ar tie patys prisiekusieji bt juos iteisin? Idealiu atveju prisiekusieji alikum turt palikti u teismo dur ir teismo proces pradti atviru protu. Apie tai kalbama etojoje JAV Konstitucijos pataisoje: Kaltinamasis privalo turti teis nevilkinam ir vie objektyvi prisiekusij teism". Objektyvumo prasme teisin sistema panai moksl Ir i mokslinink, ir i prisiekusij tikimasi, kad jie atsijos ir pasvers rodymus. Ir teismai, ir mokslas remiasi taisyklmis, apibrianiomis, kokie rodymai yra tiesiogiai susij su svarstomu dalyku. Ir teismai, ir moks-
Skirting rasi atstovai skirtingai suvok Simpsono kaltum arba nekaltum. Baltaods moterys, kuri tapatumas skatino atkreipti dmes lyt, man, jog Simpsonas yra kaltas. Afrikiei kilms amerikiets, kurioms ras buvo svarbiausias j tapatumo dmuo, nelaik Simpsono kaltu. (Fairchild ir Cowan, 1997; Nevvman ir kiti, 1997)
640
TAIKYMAS
las rpestingai visk registruoja, darydami prielaid, kad kiti, gav tuos paius rodymus, nusprs panaiai. Kai rodymai aiks ir juos sigilinama (pavyzdiui, dar kart perskaitoma, aptariami parodymai), alikumo galimyb sumaja iki kratutins ribos (Kaplan ir Schersching, 1980). rodym kokyb svarbiau nei asmenin prisiekusiojo nuomon.
Teisjo nurodymai
Prisiminkime teismo salse vykusias dramas, kai advokatas suukdavo: Gerbiamasis teisjau, a prietarauju!", - ir tai igirds teisjas sutikdavo su prietaravimu, atmesdamas oponento klausim ar liudytojo pastab. Ar veiksmingi tokie atvejai? iuo metu beveik visose JAV valstijose galioja seksualins prievartos aukos apsaugos statymai, draudiantys arba ribojantys parodymus apie aukos ankstesn lytin gyvenim, nes tokie parodymai, nors ir nebdami susij su konkreia byla, skatina prisiekusiuosius palankiau irti kaltinamo prievartavimu tvirtinimus, kad moteris pati sutiko lytikai santykiauti (Borgida, 1981; Cann ir kiti, 1979). Jei tikinamus, neteistus ar alikus tokio pobdio parodymus gynybai vis tiek pavykt terpti arba jei tai pareikt liudytojai, ar prisiekusieji ir tada, teisjo reikalavimu, nekreipt dmesio? Ir ar teisjo priminimo Svarbu ne tai, patinka jums kaltinamasis ar nepatinka, o tai, ar jis vykd nusikaltim" pakanka? Labai tiktina, kad ne. Keletas eksperimentuotoj rao, kad prisiekusieji rpinasi proceso teisingumu (Fleming ir kiti, 1999), taiau kartais jiems bna sunku nekreipti dmesio nepriimtinus parodymus, pavyzdiui, apie ankstesnes kaltinamojo bausmes. Vieno tyrimo metu Stanley Sue, Ronaldas Smithas ir Cathy Caldwell (1973) pateik Vaingtono universiteto studentams parduotuvs apiplimo ir ten vykdytos mogudysts bei kaltintojo ir gynjo pozicij apraymus. Kai kaltinimo pozicija bdavo silpna, tariamojo niekas neapkaltindavo. Kai bdavo pridtas tariamojo telefoninio pokalbio raas, madaug vienas tredalis nusprsdavo, jog is asmuo yra kaltas. Teisjo nurodymai, kad raas nra teistas rodymas ir dl to j nereikt kreipti dmesio, nesumaindavo jo kaip kalio poveikio. I ties, Sharon Wolf ir Davidas Montgomery (1977) pastebjo, kad teisjo nurodymai nekreipti dmesio parodymus (Jie negali lemti bylos svarstymo. Negalite kitaip pasielgti, turite juos atmesti.") gali grti bumerangu ir sustiprinti parodym poveik. Galbt itokie pareikimai didina prisiekusij reaktyvj pasiprieinim. Arba atkreipia prisiekusij dmes neteik- ; tinus parodymus, kaip dabar js dmes paveiksiu a, liepdamas neirti savo nos, kol neperskaitysite io sakinio. Teisjams lengviau ibraukti neteiktinus parodymus i teismo posdio stenogramos nei i prisiekusij atminties. Advokatai kartais sako: Nuskambjusio varpo neatauksi".
reaktyvusis pasiprieinimas (reactance) Motyvas, skatinantis isaugoti arba atkurti asmens laisvs jausm. Reaktyvusis pasiprieinimas kyla, kai kas nors grasina ms veiksm laisvei.
641
Tai ypa pasakytina apie emocijas provokuojani informacij (Edwards ir Bryan, 1997). Kai prisiekusiesiems papasakojama apie ankstesn tariamojo nusikalstamj veik (ukapojo moter"), teisjo nurodymai nekreipti tai dmesio daniau suveikia bumerangu nei tada, kai neteiktina informacija ne taip stipriai veikia emocijas (upuol, panaudodamas ginkl"). Net jei prisiekusieji vliau tvirtina, kad jie nekreip dmesio neteiktin informacij, j kitos informacijos suvokimas gali bti pakits. Prisiekusiesiems taip pat bna sunku nekreipti dmesio iki teismo proceso iniasklaidos sukelt triukm. Tai buvo ypa akivaizdu atliekant eksperiment, kuriame dalyvavo prisiekusieji ir sunks nusikaltliai (Steblay ir kiti, 1999). Geoffrey Kramerio ir jo bendradarbi (1990) atliktame eksperimente beveik atuoniems imtams tariam prisiekusij (kuri dauguma i ties buvo prisiekusiaisiais) buvo pateikti iniasklaidos praneimai apie ankstesnes bausmes vyro, kaltinamo prekybos centro apiplimu. Prie jiems parodant teismo posdio vaizdo ra, vieni j bdavo perspjami nekreipti dmesio iniasklaidos sukelt triukm, kiti - ne. Teisjo perspjimo poveikis buvo nulinis. mons, kuri nuomon iniasklaida paveikia, daniausiai neigia ios takos poveik, ir todl sunkiai ivengia alikumo (Moran ir Cutler, 1991). Atliekant eksperimentus, netgi pareikalavus, kad tariami prisiekusieji pasiadt bti objektyvs ir nekreipt dmesio ankstesn informacij, nepavykdavo paalinti minto iniasklaidos poveikio (Dexter ir kiti, 1992). Atrodo, kad O. J. Simpsono advokatai ne be prieasties nerimavo dl iniasklaidos dmesio teismui dar neprasidjus. Taip pat ne be reikalo teisjas pareikalavo, kad prisiekusieji neirt televizijos laid ia tema ir, kol vyko teismas, juos izoliavo. Teisjai gali tiktis, ir ia jiems iek tiek padeda mokslini tyrim duomenys, kad kol vyksta tyrimas, prisiekusieji, kurie prisimena neteiktinus parodymus, bus drausminami, ir dl to grupiniams prisiekusij sprendimams itokie parodymai neturs didels takos (London ir Nunez, 2000). Siekdami kiek manoma sumainti neteiktin parodym poveik, teisjai taip pat gali i anksto perspti prisiekusiuosius, kad tam tikros ries parodymai, pavyzdiui, ankstesnis seksualins prievartos aukos intymus gyvenimas, neturi ryio su byla. Kai prisiekusij nuomon tokie parodymai jau bna paveik, teisjo perspjimai praranda dal poveikio (Borgida ir White, 1980; Kassin ir Wrightsman, 1979). Todl, teigia Vicki Smith (1991), mokymai prie teismo proces yra naudingi. Susipain su teisinmis procedromis ir rodymo standartais prisiekusieji pradeda geriau suvokti teismo proces ir rytingiau susilaiko nuo ivad, kol nra igird visos informacijos teisme. O dar geriau, jei teisjai turt galimyb prisiekusiesiems dar neigirdus parodym rayti juos vaizdajuost ir paalinti tai, kas nepriimtina. Tiesiogini ir rayt vaizdajuostje parodym poveikis yra beveik toks pat kaip ir tiesiogini bei vaizdajuostje rayt akistat (Cutler ir kiti, 1989; Miller ir Fontes, 1979). Galbt ateityje teismo salse bus ekranai. Kritikai prietarau-
642
TAIKYMAS
ja, kad vaizdo raai, juolab kupiruoti, apriboja prisiekusij galimybes stebti kaltinamojo ir kit reakcijas liudytojo parodymus. alininkai tvirtina, kad vaizdo raas ne tik leidia teisjui ikirpti nepriimtinus parodymus, bet ir paspartina proces bei leidia liudytojams kalbti apie svarbiausius vykius, kol jie dar neiblso atmintyje.
Papildomi veiksniai
Aptarme tris teismo procesui reikmingus veiksnius - liudytoj parodymus, teisiamojo savybes ir teisjo nurodymus. Mokslininkai taip pat tyrinja ir kit veiksni tak. Pavyzdiui, Miigano universitete Norbertas Kerras ir jo bendradarbiai (1978, 1981, 1982) inagrinjo iuos klausimus: ar grietos bausms (pavyzdiui, mirties) tikimyb skatina prisiekusiuosius elgtis atlaidiau ir ar dl to Los Andelo prokurorai nepra O. J. Simpsonui skirti mirties bausms? Ar patyrusi prisiekusij sprendimai skiriasi nuo naujok? Ar kaltinamieji baudiami grieiau, kai auka atrodo patraukli arba yra labai nukentjusi? Kerro moksliniai tyrimai pera ivad, kad atsakymas visus tris klausimus yra taip". Marko Alicke ir Teresos Davis (1989) bei Michaelo Enzle ir Wendy Hawkins (1992) atlikti eksperimentai rodo, kad prisiekusij sprendimams apkaltinti ir nubausti gali turti takos aukos savybs, net kai kaltinamasis j neino. Panagrinkime 1984 met metro budruolio" Bernardo Goetzo byl. Kai Niujorko metro keturi paaugliai prijo prie Goetzo ir pareikalavo 5 doleri, is isigands isitrauk pistolet ir ov juos. Vienas j tapo dalinai paralyiuotas. Kai Goetz apkaltino pasiksinimu nuudyti, visuomen j aktyviai palaik, remdamasi i dalies tuo, jog jaunuoliai, kaip paaikjo, buvo vykd daug nusikaltim ir kad trys i j turjo paslp igalstus atsuktuvus. Nors Goetzas viso ito neinojo, kaltinimai ksinimusi nuudyti buvo atmesti ir paliktas tik kaltinimas dl neteisto aunamojo ginklo laikymo.
APIBENDRINIMAS Kokie kiti veiksniai daro tak prisiekusij sprendimams?

Paprastai bylos faktai bna pakankamai tikinami, kad prisiekusieji priimt objektyv sprendim. Taiau jei [kaiiai yra dviprasmiki, prisiekusieji daniau interpretuoja juos vadovaudamiesi iankstine nuomone, ir labiau simpatizuoja patraukliam arba panaiam [juos kaltinamajam. Ar prisiekusieji vykdo teisjo nurodymus nekreipti dmesio [ iniasklaidos praneimus iki teismo arba nepriimtinus parodymus? Imituojamuose teismo posdiuose teisjo nurodym kartais bdavo klausoma, taiau danai, ypa kai teisjas perspdavo po to, kai prisiekusieji jau bdavo susidar nuomon, jie i perspjim nepaisydavo. Mokslininkai taip pat ityr kit veiksni, pavyzdiui, galimos bausms grietumo ir aukos savybi, poveik.
643
Kas daro tak prisiekusiajam?

Nuosprendis priklauso nuo to, kas vyksta teismo salje - nuo liudytoj parodym, kaltinamojo savybi ir teisjo nurodym. Taiau nuosprendis taip pat priklauso nuo to, kaip kiekvienas prisiekusysis apdoroja informacij.
Verta pamstyti apie teismo sals poveik statistiniam prisiekusiajam". Taiau n vienas prisiekusysis nra abstrakiai statistinis; kiekvienas j teismo sal atsinea savo nuostatas ir kiekvienas j yra asmenyb. Ar diskutuodami prisiekusieji daro poveik vienas kitam? ie faktai kelia du pagrindinius klausimus: 1) kaip kiekvieno prisiekusiojo nuostata koreguoja bendr sprendim? 2) koki tak jam daro prisiekusij grupinis aptarimas?
Prisiekusij supratingumas
Siekdami inagrinti prisiekusij supratingum, Nancy Pennington ir Reidas Hastie (1993) kelet kart parod prisiekusiesiems, parinktiems i teismo prisiekusij sra, teismo proceso raus. Priimdami sprendimus, prisiekusieji pirmiausia sukurdavo versij, kuri visiems parodymams suteikdavo prasm. Pavyzdiui, pasiirj, kaip buvo nagrinjama mogudysts byla, vieni prisiekusieji nusprend, kad per gin kaltinamasis supyko, tai paskatino j paiupti peil ir mirtinai ubadyti nukentjusj. Kiti spjo, kad isigands kaltinamasis iupo peil ir panaudojo j savigynai, kai vliau susidr su nukentjusiuoju. Pradj tirti byl, prisiekusieji danai nustemba, suinoj, kad kiti mst kitaip. Tai pera ivad, ir j patvirtina moksliniai tyrimai, kad veiksmingiausiai prisiekusiuosius galima tikinti tada, kai advokatai parodymus pateikia odine forma. Sunki nusikaltim bylose, kuriose apkaltinimo nacionalinis vidurkis yra 80 procent, kaltintojas pasakojimo form naudoja daniau nei gynjas.
Nurodym supratimas
Vliau prisiekusieji privalo iklausyti teisjo informacij apie nuosprendi kategorijas. Kad tie nurodymai bt veiksmingi, prisiekusieji turi juos suprasti. Daugelis tyrim parod, kad jie j nesupranta dl teisj vartojamo profesinio argono. Priklausomai nuo bylos ries, prisiekusiesiems gali bti pasakyta, kad standartinis rodymas yra kali persvara", akivaizds ir tikinami kaliai" arba kaliai, nekeliantys pagrst abejoni". Tokias frazes teisin bendruomen gali suprasti vienaip, o prisiekusieji - visai kitaip (Kagehiro, 1990). Teisjas taip pat gali priminti prisiekusiesiems, kad nedaryt skubot ivad, kai svarsto kiekvien nauj parodym fakt. Taiau ir student, ir tariam prisiekusij, parinkt i tikr perspektyvi prisiekusij sra, tyrimai rodo, jog ukaitus kraujui mons veikia skubotai, ir tai daro tak naujos informacijos interpretavimui (Carlson ir Russo, 2001).
644
TAIKYMAS
0. J. Simpsono advokatas Alanas Dershovvitzas rodinjo iniasklaidai, jog tik 1 i 1000 vyr, smurtaujani prie savo monas, vliau jas nuudo. Kritikai atsak, jog nusikaltimo tikimyb bna kur kas didesn, jei a) anksiau jis smurtavo, ir b) jo mona buvo nuudyta. Remdamasis turimais duomenimis Jonas Merzas ir Jonathanas Caulkinsas (1995) apskaiiavo, jog i tikimyb yra 0,81.
Stephenas Adleris (1994), susipains su bylomis ir pasikalbjs su prisiekusiaisiais, pastebjo, kad dl vairiausi prieasi daugyb nuoirdi, rimt moni nepastebi svarbiausi dalyk, gilinasi neturinius ryio su byla klausimus, pasiduoda alikumui, nevelgia pigiausio apeliavimo simpatij ar neapykant ir sulugdo reikal". Imeldos Marcos, kuri buvo kaltinama, kad i Filipin Respublikos imtus milijon doleri perved asmenines sskaitas Amerikos bankuose, byloje advokatai paalino visus, kurie inojo, koki viet ji um savo vyro sukurtoje alies diktatroje. Patek prisiekusij suol mons, kurie nebuvo pajgs suvokti sudting finansini sandori, simpatizavo buvusiai groio karalienei poniai Marcos, kuri, juodai apsirengusi, gniau saujoje roani ir luostsi aaras (Adler, 1994).
Statistins informacijos supratimas

O. J. Simpsono buvusios monos ir jo draugo nuudym vietose paimto kraujo tyrimai parod, kad kraujo baltym sudtis sutampa su Simpsono, o ne su aukos kraujo baltym sudtimi. Suinoj, kad tik 1 i 200 moni turi toki kraujo grup, kai kas spjo, jog tikimyb, kad btent Simpsonas yra nusikaltlis, siekia 99,5 procento. Taiau 1 i 200 reikia, kad nusikaltliu galjo bti bet kuris i maiausiai 40 000 moni, gyvenani Los Andelo srityje, - pastebjo gynjas. Dl i argument trys i penki asmen neatsivelgia kraujo tyrimus, teigia Williamas Thompsonas ir Edwardas Schumannas (1987). I ties ir kaltintojas, ir gynjas klydo. kaliai svarbs, nes kelet i 40 000 moni galima pagrstai laikyti tariamaisiais. Taiau argumentuojant 99,5 procento tikimybe, nekreipta dmesio tai, kad tariamasis buvo apkaltintas i dalies dl to, kad jo kraujo grup atitiko mginius. Kai tikslesni DNR tyrimai parod, kad Simpsono kraujas sutampa su rastuoju, kaltintojas tvirtino, jog tokio sutapimo tikimyb yra 1 i 170 milijon, tuo tarpu gynyba rod, kad ekspertai nesutaria dl DNR tyrim patikimumo. Labiau tiktina, kad kaltinamieji, kuri kaltinimas paremtas DNR tyrimais, bus pripainti nekaltais, jei jie gyvena dideliame mieste, kuriame dar kieno nors DNR duomenys gali sutapti (Koehler ir Maachi, 2004) Taiau Gary Wellsas (1992), taip pat Keithas Niedermeieris ir jo bendradarbiai (1999) teigia, kad net jei mons (tarp j ir prityr teisjai) suvokia statistin tikimyb, jie gali likti netikinti. Kai pasakoma, kad 80 procent bendrovs ydrieji autobusai" ir tik 20 procent bendrovs Pilkieji autobusai" autobus padang protektori sutampa su autobuso, partrenkusio un, rat atspaudais, retas mano, kad kalti yra ydrieji autobusai". Pliki skaiiai leidia modeliuoti tikinam alternatyv scenarij - kad vyk sukl vienas i 20 procent Pilkj" autobus. Jei pasakoma, kad liudininkas atpaino ydrj autobus, mons daniausiai nusprs, kad ydrj autobus" bendrov yra kalta, net jei bus rodyta, jog tokie atpainimai pasitvirtina tik 80 procent. Pirmuoju atveju tiktinas alternatyvus scenarijus psichologi-
645
kai atskiria pasakymus, jog yra 80 procent tikimyb, kad kakas yra teisinga, ir kad parodym teisingumo tikimyb siekia 80 procent. Atrodo, jog skaiius privalu papildyti tikinamu pasakojimu. Toronte viena moteris, rao Wellsas, siekusi gauti finansin param vaikui i tariamo tvo, pralaimjo byl, nors kraujo tyrimas 99,8 procento patvirtino, kad jos nurodytas vyras yra vaiko tvas. Moteris pralaimjo todl, kad vyras tikinamai paneig tarimus.
Kaip pasiekti didesnio prisiekusij supratingumo

Pirmasis etapas siekiant teisingesni nuosprendi yra prisiekusij klaidingo mstymo, aikinantis teisj nurodymus ir statistin informacij, mechanizmo suvokimas. Antras etapas - galimybi prisiekusiesiems naudotis teismo posdi stenogramomis sudarymas, uuot vertus juos siminti sudting teismo proceso informacij (Bourgeois ir kiti, 1993). Treias etapas - aikesni ir veiksmingesni informacijos pateikimo bd krimas ir panaudojimas ( udavin iuo metu sprendia keletas socialini psicholog). Pavyzdiui, kai teisjas tiksliai nurodo, kokio tikslumo (tarkime, 51,71 ar 91 procento) rodymai yra reikalingi, prisiekusiesiems nekyla joki neaikum ir jie atitinkamai reaguoja (Kagehiro, 1990). inoma, reikia rasti paprastesn bd pasakyti prisiekusiesiems neskirti mirties bausms u nuudym, jei yra pateisinam aplinkybi, nei toks, koks raytas mirties bausms akte Ilinojaus valstijoje: Jei js, inagrinj visus parodymus, vieningai neigiate, kad yra velninani aplinkybi ir nereikt skirti mirties bausms, privaltumte pasirayti verdikt, reikalaujant, kad teismas skirt kitoki nei mirties bausm" (Diamond, 1993). Kai prisiekusiesiems nurodymai pateikiami suprantamai ir aikiai, jie maiau pasiduoda teisjo alikumui (Halverson ir kiti, 1997). Phoebe Ellsworthas ir Robertas Mauro (1998) itaip apibendrina nirias prisiekusiuosius tiriani mokslinink ivadas: Teisiniai nurodymai daniausiai yra suformuluojami taip, kad net ir stropiausiai bandant juos suprasti, apima neviltis... Kalba yra profesin ir... n kiek nebandoma nei vertinti prisiekusij klaidingos iankstins nuomons apie statym, nei suteikti naudingo teisinio vietimo."
Prisiekusij atranka
Ar advokatai, inodami apie asmeninius prisiekusij skirtumus, gali taikydami atrank pasirinkti tuos, kurie bt jiems lojals? vairs pasakojimai patvirtina, kad kartais tai manoma padaryti. Vienas Amerikos advokat asociacijos prezidentas drsiai pareik: Advokatai puikiai jauia mogaus elgsenos niuansus, ir tai jiems padeda pastebti menkiausius alikumo ar negebjimo tinkamai sprsti poymius" (Bigam, 1977). inodami, kad vertinant kitus galima klysti, socialiniai psichologai abejoja, ar prisiekusij atrankose advokatai vadovaujasi socialiniais Geigerio
Saugokits liuteron, ypa skandinav; jie beveik visada apkaltina." Clarence Darrow, How to Pick a Jury, 1936 (Kaip pasirinkti prisiekusiuosius")
646
TAIKYMAS
0. J. Simpsono advokatai teisme taip pat naudojosi prisiekusij atrankos konsultanto paslaugomis ir laimjo (Lafferty, 1994). Paskelb iteisinamj nuosprend ir susitik su spaudos atstovais advokatai nedelsdami padkojo konsultantui.
skaitikliais. Kasmet madaug 6000-iuose Amerikos teism byl konsultantai - kai kurie j yra socialini moksl atstovai ir priklauso Amerikos teismo proceso konsultant draugijai - padeda advokatams parinkti prisiekusiuosius ir sukurti strategij (Gavzer, 1997; Miller, 2001). Keliuose plaiai pagarsjusiuose teismo procesuose buvo panaudota mokslin prisiekusij atranka", siekiant padti advokatams atskirti tuos, kurie galt pasiduoti antipatijai. inomas teismo procesas, susijs su buvusiais prezidento Nixono kabineto nariais konservatoriais Johnu Mitchellu ir Maurice Stansu. Apklausa parod, kad gynjo poiriu blogiausias prisiekusysis bt liberalas, ydas, demokratas, prenumeruojantis New York Times arba Post, klausantis Walterio Cronkite, besidomintis politika ir gerai informuotas apie Votergeito skandal" (Zeisel ir Diamond, 1976). I pirm devyni byl gynyba, pasikliaudama moksliniais" atrankos metodais, laimjo septynias (Hans ir Vidmar, 1981; Wrightsman, 1978). (Taiau negalime inoti, kiek i i devyni byl gynyba bt laimjusi ir netaikydama mokslins prisiekusij atrankos.) Dabar daugelis advokat naudojasi moksliniais prisiekusij atrankos metodais, siekdami paalinti tuos, kurie yra neobjektyvs klient atvilgiu, ir dauguma tvirtina es patenkinti rezultatais (Gayoso ir kiti, 1991; Moran ir kiti, 1994). Dauguma prisiekusij, teisjui papraius pakelti rank, jei apie i byl esate skait k nors, kas galt nuteikti alikai", nepripasta tur susidar iankstin nuomon. Norint tai isiaikinti, reikt klausinti detaliau. Pavyzdiui, teisjui leidus advokatui patikrinti potenciali prisiekusij poir narkotikus, pastarasis gali nuspti, kok sprendim prisiekusieji priims prekybos narkotikais byloje (Moran ir kiti, 1990). Panaiai mons, pripastantys, jog jie nelabai pasitiki psichiatr parodymais", sunkiau sutiks, kad psichikos sutrikimas galt bti lengvinanti aplinkyb (Cutler ir kiti, 1992). mons skirtingai vertina konkreius bylos aspektus. Rasiniai prietarai yra svarbs bylose, kuriose gali ikilti rasini problem; atrodo, jog lytis turi reikms tik seksualins prievartos ir smurto prie moteris bylose; tikjimas asmenine, o ne grupine atsakomybe yra susijs su privai asmen bylomis dl bendrovi padarytos alos atlyginimo (Ellsworth ir Mauro, 1998). Nepaisant susiavjimo moksline prisiekusij atranka ir nuogstavim dl galim etini problem, eksperimentai rodo, kad pairos ir asmenins savybs ne visada leidia prognozuoti bsim nuosprend. Nra joki magik klausim, kuriuos reikt uduoti potencialiems prisiekusiesiems, nei garantij, kad konkreti apklausa atskleis svarbiausias nuostat ir elgsenos, asmenybs ir elgsenos ssajas", perspja Stevenas Penrodas ir Brianas Cutleris (1987). Michaelas Saksas ir Reidas Hastie (1978) jiems pritaria: Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kaliai yra kur kas galingesnis prisiekusij nuosprendio veiksnys nei prisiekusij asmenins savybs" (p. 68). I ties, bna byl, kai prisiekusij atrankos konsultantai gali reikmingai pakreipti bylos eig, taiau tokie atvejai yra negauss ir reti", - priduria Neilas Kresselas ir Dorit Kressel (2002). Vieas prisiekusij pasiadjimas teismo sa-
647
lje siekti teisingumo ir teisjo nurodymai elgtis teisingai" daugum prisiekusij veikia pareigojaniai. Atliekant eksperimentus buvo pastebta, kad prisiekusij asmenyb ir nuostatos yra svarbs esant dviprasmikiems parodymams. Be to, pastebi Gary Moranas ir jo bendradarbiai, ar js nenortumte mokslinink pagalbos gyvybikai svarbioje byloje, jei mokslin prisiekusij atranka bt bent kiek pranaesn u advokato nuojaut apie prisiekusiojo polinkius? Taiau svarbiausios yra situacij variacijos, ypa kalbant apie parodymus. Saksas ir Hastie daro ivad, jog kalbant apie moni apskritai, o ne vien prisiekusij, elgsen, svarbu yra tai, kad nepaisant kiekvieno ms unikalumo, esamus skirtumus stipriai goia panaumai. Be to, vairov aplinkybi, su kuriomis galime susidurti, yra kur kas didesn nei vairov moni, kurie su jomis susiduria" (p. 69). Taigi prisiekusij asmenins savybs ir nuostatos turi reikms, taiau dar svarbesnis yra situacijos teisme (ypa rodym) svarumas.
Mirties bausms" prisiekusieji

Prisiekusysis gali nulemti neaikios bylos baigt. Mirties bausmei neprietaraujantys ir todl tinkantys bti prisiekusiaisiais bylose, kuriose yra mirties bausms nuosprendio tikimyb, danai labiau pritaria kaltintojui nei kaltinamojo konstitucinms teisms ir mano, kad teismai danai pataikauja nusikaltliams (Bersoff, 1987). Paprasiau sakant, tiems, kurie pritaria mirties bausmei, labiau rpi nusikalstamumo paabojimas ir maiau - teismo proceso teisingumas. Kai teismas atmeta potencialius prisiekusiuosius, kurie dvejoja dl mirties bausms - ko nusprend nedaryti kaltintojai O. J. Simpsono byloje, - jis suformuoja prisiekusij iuri, kuri bna labiau linkusi balsuoti u tai, jog tariamasis yra kaltas. Socialini moksl atstovai yra visikai vieningi ... dl alikumo poveikio skiriant mirties bausm", - rao Craigas Haney (1993). Mokslini tyrim duomenys yra vieningi", - rao Phoebe Ellsworthas (1985, p. 46): Bylose, kuriose galima didiausia bausm, kaltinamiesiems tenka susidurti su papildoma klitimi, kuri sukuria prisiekusieji, manantys, kad teisiamasis yra kaltas". Be to, lengvai apkaltinantiems prisiekusiesiems danai bdingas autoritarikumas - grietumas, polinkis bausti, velninani aplinkybi ignoravimas ir panieka emesns padties monms (Gerbasi ir kiti, 1977; Luginbuhl ir Middendorf, 1988; Moran ir Comfort, 1982, 1986; Werner ir kiti, 1982). Kadangi teisin sistema veikia remdamasi tradicijomis ir precedentais, panaaus pobdio moksliniai duomenys tik i lto keiia teisin praktik. 1986 metais JAV Aukiausiasis Teismas bals dauguma atmet emesnio teismo sprendim, kad mirties bausms" prisiekusieji i ties yra alika imtis. Ellsworthas (1989) mano, kad iuo atveju Aukiausiasis Teismas neatsivelg tikinamus ir nuoseklius rodymus i dalies todl, kad aukiausiai bausmei pritaria ideologikai" ir dl sumaities, kuri kilt, jei reikt i naujo
Prisiekusysis, kurio netrikdo galimyb pasisti mog myriop... taip pat lengvai nekreips dmesio teisiamojo nekaltumo prezumpcij, sutiks su kaltintojo pateiktais faktais ir pateiks sprendim: kaltas". Byla VVitherspoonas prie Ilinojaus valstij", 1968
648
TAIKYMAS
Vidutinis mogudysi skaiius, tenkantis 100 000 gyventoj Jungtinse Valstijose: 9 valstijose, kuriose galioja mirties bausm: 9,3 altinis: Scientific American, 2001 m. vasario mn.
perirti tkstani mirties bausms vykdymo laukiani nuteistj nuosprendius. Jei Aukiausiasis Teismas kada nors panort priimti tok sprendim, tekt suformuoti prisiekusij grupes: kuri a) viena sprst, ar tariamas mogudyste, u kuri gali bti skiriama mirties bausm, yra kaltas, ir b) antroji surinkt papildomus parodymus apie mogudyst paskatinusius veiksnius ir nusprst, ar skirti mirties, ar kalinimo bausm. Taiau klausimas i ties yra gilesnis: ar, remiantis JAV Konstitucija, mirties bausms nereikt udrausti kaip iaurios ir neprastos". Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Vakar Europoje ir didiojoje Piet Amerikos dalyje mirties bausm yra panaikinta. iose alyse, kaip ir Jungtinse Valstijose, vieoji nuomon palaiko sigaljusi praktik (Costanzo, 1997). Taiau atrodo, kad Amerikoje pasisakani u mirties bausms reikalingum skaiius maja. 1994 metais u mirties bausm pasisak 80 procent JAV gyventoj, o 2005 metais - jau tik 64 procentai (Carroll, 2004; Moore, 2006). JAV ilgai buvo svarstoma, ar teismai skiria bausm sutartinai, ar jie j taiko vadovaudamiesi rasiniu alikumu, ir ar teistas udymas stabdo neteist udym. Socialini moksl atsakymai iuos klausimus yra aiks, pastebi socialiniai psichologai Markas Costanzo (1997), Craigas Haney ir Deana Logan (1994). Panagrinkime nusikaltim prevencijos klausim. Tose valstijose, kuriose galioja mirties bausm, mogudysi skaiius nra maesnis. mogudysi skaiius nesumajo, kai valstijos ved mirties bausm, ir jis neiaugo, kai valstijos i bausm panaikino. Apimti aistros, mons negalvoja, kokios bus nusikaltimo pasekms (pavyzdiui, galimas prevencinis veiksnys - kaljimas iki gyvos galvos be galimybs bti paleistam u ustat). Be to, mirties bausm taikoma nenuosekliai (Teksaso valstijoje 40 kart daniau nei Niujorko valstijoje). Ir ji daniau paskiriama neturtingiems kaltinamiesiems, kuriems paprastai kliva silpni advokatai (Economist, 2000). Apstulb socialini moksl atstovai klausia, kokia logika, nekalbant apie humanizm, sikibus laikytis ipuoselt prielaid bei intuityvi spjim, jei mokslas neginijamai jiems prietarauja? Kodl nepatikrinus ms kultrini idj? Jei jos pasitvirtint, juo joms geriau. Jei subyrt atsimuusios prietaraujani rodym sien, juo joms blogiau. Tai yra kritinio mstymo idealai, palaikantys ir psichologijos moksl, ir pilietin demokratij.
APIBENDRINIMAS Kas daro tak prisiekusiajam?

Socialinius psichologus domina ne tik liudinink, teisj, prisiekusij sveikos, taiau ir tai, kas vyksta tarp prisiekusij ir paskiro prisiekusiojo viduje. Didel susirpinim kelia prisiekusij gebjimas suprasti [rodymus, ypa jei jie papildomi statistins tikimybs, kad asmuo galjo [vykdyti nusikaltim nagrinjimu. Advokatai teismuose danai kreipiasi prisiekusij konsultantus, kad ie padt atrinkti palankiausiai kaltinamojo atvilgiu nusiteikusius prisiekusiuosius. Pavyzdiui, netinkamu prisiekusiuoju gali bti pripaintas asmuo, kuris iki teismo i iniasklaidos inojo apie nusikaltim.
649
Bylose, kuriose kaltinamajam gali bti skiriama mirties bausm, gali bti diskvalifikuotas bet kuris bsimas prisiekusysis, jei jis i principo nepritaria mirties bausmei. Socialiniai psichologai prietarauja, kad tokia praktika i esms yra alika, taiau Aukiausiasis Teismas mano kitaip.
Koki tak prisiekusiesiems daro grup?

Nuo koki veiksni priklauso prisiekusij iankstini nuomoni susiliejimas bendr sprendim?
sivaizduokite, kad prisiekusieji tik k iklaus byl ir ijo prisiekusij kambar pasitarti. Harry Kalvnas ir Hansas Zeiselas (1966) teigia, kad yra tikimyb, jog madaug du i trij prisiekusij ne i karto sutars dl bendro sprendimo. Taiau po diskusij 95 procentai prisiekusij ieina i posdi kambario pasiek konsens. Akivaizdu, jog ia reikiasi grups taka. Jungtinse Valstijose 300 000 kart per metus maos atrinktos i trij milijon moni prisiekusij grups susirenka, kad priimt bendr sprendim (Kagehiro, 1990). Ar jiems ir prisiekusiesiems bet kurioje kitoje pasaulio alyje daro poveik socialin taka, formuojanti kitas sprendimus priimanias grupes - maumos ir daugumos taka, grups poliarizacija, grupinis mstymas? Pradkime nuo paprasto klausimo: ar galtume prognozuoti prisiekusij verdikt, jei inotume j pradinius poirius? statymas neleidia stebti prisiekusij darbo proceso, tad mokslininkai j imituoja, pavesdami tariamiems prisiekusiesiems inagrinti ir apsvarstyti byl taip, kaip tai daryt prisiekusij teismas. Ilinojaus universitete Jamesas Davisas, Robertas Holtas, Norbertas Kerras ir Garoldas Stasseris tyr vairias grupini sprendim, tarp j ir tariam prisiekusij, prognozi matematines schemas (Davis ir kiti, 1975, 1977, 1989; Kerr ir kiti, 1976). Ar koks nors matematinis pradini sprendim derinys leidia prognozuoti galutin grupin sprendim? Davisas ir jo bendradarbiai pastebjo, kad geriausios prognostins schemos skiriasi atsivelgiant bylos pobd. Taiau keliuose eksperimentuose geriausiai pasitvirtino dviej tredali daugumos" schema: daniausiai grup pritardavo tam verdiktui, kur i pat pradi palaik bent du tredaliai prisiekusij. Jei nepavyksta pasiekti tokio daugumos sutarimo, tiktina, kad prisiekusiesiems nepavyks paskelbti nuosprendio. Panaiai Kalvno ir Zeiselo atliktuose prisiekusij tyrimuose 9-iems i 10-ies sprendim dauguma bdavo pritarusi pirmojo balsavimo metu. Nors galime fantazuoti, kad kada nors drss prisiekusieji pajgs nusverti daugumos nuomon, itaip atsitinka retai.
Maumos taka
Retai, taiau kartais nugali maumos nuomon. Tipika 12 moni prisiekusij iuri yra panai ma akademin grup: trys tyliausieji kalba maai, o trys aktyviausieji uima daugiau nei pus laiko (Hastie ir kiti, 1983). Mitchello ir Stanso byloje keturi prisiekusieji, kurie pasisak u iteisinim, buvo
650
TAIKYMAS
atkakls, daug kalbjo ir galiausiai pasiek savo. I maumos takos tyrim inome, jog maum sudarantys prisiekusieji taigiausi bna elgdamiesi nuosekliai, atkakliai ir pasitikiniai. Ir ypa tada, kai gali patraukti k nors i daugumos savo pus (Gordijn ir kiti, 2002; Kerr, 1981).
Grups poliarizacija
Prisiekusieji ir kitais bdais gali pakeisti kit asmen nuomon. Atliekant eksperimentus svarstymai danai sustiprindavo pradin poir. Pavyzdiui, Robertas Bray ir Audrey Noble (1978) supaindino Kentukio universiteto studentus su 30 minui trukms mogudysts bylos garso rau. Vliau, darydami prielaid, kad teisiamj pripaino kaltu, jie pasil kalinimo bausm. Labai autoritarikai nusiteikusi student grups i pradi sil grietas bausmes (56 kalinimo metus), o po svarstymo - dar grietesnes (68 metus). Neautoritarikos grups i pradi buvo atlaidesns (sil 38 metus), o po svarstymo tapo dar atlaidesns (sil 29 metus). Kad prisiekusij grupje gali vykti poliarizacija, patvirtina ambicingas Reido Hastie, Steveno Penrodo ir Nancy Pennington (1983) atliktas tyrimas. Masaiusetso valstijoje jie subr 69-ias dvylikos prisiekusij grupes. Kiekvienai j buvo pademonstruota realiai vykusi mogudysts byla, kur vairius vaidmenis atliko patyrs teisjas ir advokatai. Tada tyrimo dalyviai galjo neribot laik aptarti byl posdi kambaryje. Kaip pavaizduota 15.6 paveiksle, kaliai buvo inkriminuojantys: keturi i penki prisiekusij prie svarstym balsavo, kad teisiamasis yra kaltas, taiau nebuvo sitikin, ar tai tyin mogudyst. Po svarstymo beveik visi sutiko, jog teisiamasis yra kaltas, ir dauguma palaik grietesn kaltinim - kaltinim antrojo laipsnio mogudyste. Svarstant j pradin nuomon sustiprjo.
Atlaidumas
Daugelis eksperiment irykino, kas dar veikia bylos eig: abejojantys prisiekusieji tampa atlaidesni, ypa jei kaliai nra labai rimti (MacCoun ir Kerr, 1988). Tai patvirtina teigin, kad laimi du tredaliai", nes jei dauguma i
15.6 PAVEIKSLAS Prisiekusij grups poliarizacija mogudysts bylos eksperi mente 828 Masaiusetso valstijos prisiekusieji pareik savo pradinius sprendimus, po to 3 - 5 dienas analizavo byl. Aptarimas sustiprino pradioje turt nuomon, kad tariamasis yra kaltas. altinis: 1983. i Hastie ir kiti, ( O S >> N ( XJ D 1 S '</) S C
o.
0,60 0,50 0,40 0,30 0,20
i Sprendimas j pasitarimo pradioje
1 Sprendimas | pasitarimo pabaigoje
11
1
Neapsisprend Nekaltas
0,10
I
s-
Netyin mogudyst
Antrojo laipsnio Pirmojo laipsnio mogudyst mogudyst
15 s k y r i u s . S O C I A L I N P S I C H O L O G I J A TEISME
651
Grups poliarizacija natralioje teismo aplinkoje

Imituojamose prisiekusij iuri svarstymas danai sustiprina asmeninius prisiekusij sitikinimus. Ar tokia grups poliarizacija vyksta ir tikrame teisme? Cassas Sunsteinas, Davidas Schkade ir Lisa Ellman (2004) pademonstravo, kaip mokslininkai, tyrinjantys socialins psichologijos reikinius, gali semtis duomen i natralios aplinkos. Jie rmsi 14 874 teisj balsavimais 4958-iose Jungtini Valstij trij teisj komisijos ivaiuojamosiose teismo sesijose. (io apeliacinio teismo posdiuose beveik visada dalyvauja trij teisj komisija.) Bihevioristini pair teiss profesorius Sunsteinas su bendradarbiais i pradi kl klausim, ar teisj sprendimai atspindi juos paskyrusio prezidento - respublikono arba demokrato - ideologij. I tikrj, sprsdami ideologins pakraipos bylas dl pritariamj veiksm, aplinkos apsaugos, politikos kampanij finansavimo, abort, demokrat paskirti teisjai daniau negu respublikon paskirti teisjai buvo link pritarti liberalesniam nuosprendiui. Nieko stebtina. ito ir siekia prezidentai bei j partijos nariai, ikeldami Kongrese savo bendramini teisj kandidatras. Ar tokios tendencijos sustiprs, jei trij teisj komisij sudarys vienos partijos paskirti teisjai? Ar trys respublikon paskirti teisjai bus konservatyvesni u vien? Ar trys demokrat paskirti teisjai bus liberalesni u vien? O gal teisjai priims sprendimus, nepasiduodami savo koleg komisijoje takai? 15.2 lentelje matome tyrim rezultatus. Atkreipkite dmes: jei komisij sudaro vienos partijos paskirti teisjai, priimdami sprendim jie labiau pasiduoda savo partijos ideologijai. Sunsteino komanda teigia, kad trij bendramini poliarizacija pastebima daugelyje teiss srii, tarp j bylose dl pritariamj veiksm, politini kampanij finansavimo, lytins diskriminacios, seksualinio priekabiavimo, korporacijos paslapi atskleidimo, negalij diskriminacijos, rasins diskriminacijos, aplinkosaugos reikalavim". (io reikinio mokslininkai nepastebjo bylose dl abort ir skiriant mirties bausm. ia teisjai balsavo pagal savo sitikinimus.) Sunsteinas su bendradarbiais silo pavyzd: jei visi trys teisjai mano, kad pritariamj veiksm programa prietarauja konstitucijai, ir n vienas teisjas negali jiems paprietarauti, pasitarim kambaryje po pasikeitimo nuomonmis bus priimtas sprendimas, kad ji tikrai prietarauja konstitucijai". Taip pasireikia grups poliarizacija, kuri yra vienas spdingiausi iuolaikini socialini moksl atradim: bendramini grup turi polink kratutinumus".
15.2 LENTEL. Liberali" individuali teisj ir trij teisj komisij balsavimo proporcija Individuali teisj balsavimas Partija* Byl pavyzdiai Politini kampanij finansavimas Pritariamieji veiksmai Aplinkos apsauga Seksualin diskriminacija 13 byl vidurkis R 0,28 0,48 0,46 0,35 0,38 D 0,46 0,74 0,64 0,51 0,51 RRR 0,23 0,37 0,27 0,31 0,34 RRD 0,30 0,50 0,55 0,38 0,39 RDD 0,35 0,83 0,62 0,49 0,50 DDD 0,80 0,85 0,72 0,75 0,61 Individuali teisj balsavimas pagal komisijos sudt
* R - respublikon paskirtas teisjas, D - demokrat paskirtas teisjas.
652
TAIKYMAS
Tegul geriau deimt kalt moni ivengia bausms nei nukenia vienas nekaltas." VVilIiam Blackstone, 1769
pradi pasisako u iteisinim,, daniausiai ir sprendim tok priima (Stasser ir kiti, 1981). Be to, u iteisinim pasisakanti mauma turi daugiau galimybi tikinti kitus nei mauma, pasisakanti u apkaltinim (Tindale ir kiti, 1990). ia ir vl tyrimai su prisiekusiaisiais patvirtina laboratorini tyrim rezultatus. Kalvnas ir Zeiselas (1966) rao, kad tais atvejais, kai dauguma pralaimi, ji daniausiai pritaria silymui iteisinti (plg. Mitchello ir Stanso byl). Teisjas nesutinka su prisiekusij sprendimu daniausiai dl to, kad prisiekusieji iteisina, o teisjas nort skirti bausm. Ar atlaidumo didjim bt galima aikinti informacijos poveikiu" (kur daro taigs argumentai)? Principai nekaltas, kol nerodyta kalt" ir rodym patikimumas" rodymo nat perkelia ant kaltintoj pei. Galbt dl to tariamojo nekaltum patvirtinantys parodymai veikia taigiau. O gal normatyvin taka" teisingais besijauianius prisiekusiuosius skatina elgtis atlaidiau, ypa jei kiti prisiekusieji yra suinteresuoti apginti potencialiai nekalt teisiamj.
Ar dvylika galv geriau nei viena?

8 skyriuje matme, kad tada, kai reikia sprsti logines uduotis, reikalaujanias objektyvaus atsakymo, grupiniai sprendimai daniausiai pranoksta individualius sprendimus. Ar t pat galime pasakyti apie prisiekusiuosius? Aptardami byl, prisiekusieji daro normatyvin spaudim, savo sprendimais siekdami pakeisti kit prisiekusij sprendimus. Taiau jie taip pat dalijasi informacija, itaip praplsdami vienas kito inias apie byl. Tad ar informacin taka teigiamai veikia kolektyvin sprendim? Duomenys, nors negauss, teikia vili. Grup sukaupia daugiau informacijos apie teismo proces nei pavieniai asmenys (Vollrath ir kiti, 1989). Bediskutuojant kartais dingsta alikumas, inyksta iankstins nuomons ir imama analizuoti kalius. Atrodo, jog dvylika galv yra geriau nei viena.
Ar eios galvos taip pat gerai kaip dvylika?

Puoseljant britik paveld, Jungtinse Valstijose ir Kanadoje prisiekusij iuri sudaro 12 asmen, o j udavinys - sutarimo keliu priimti viening sprendim. Taiau keliose XX a. atuntojo deimtmeio pradioje apeliacijai pateiktose bylose JAV Aukiausiasis Teismas paskelb, kad civilinse ir kriminalinse bylose, kuriose potencialiai nemanoma mirties bausm, teismams gali pakakti ei prisiekusij iuri. Be to, Aukiausiasis Teismas patvirtino valstijos teis priimti ir nevieningus sprendimus, netgi paremdamas vien tok Luizianos valstijoje, priimt devyniems prisiekusiesiems balsavus u" ir trims - prie" (Tanke ir Tanke, 1979). Aukiausiasis Teismas rod, kad nra pagrindo manyti, jog maesns apimties prisiekusij
653
iuri arba turinios leidim skelbti nutarim nepasiekus konsenso, inagrins byl ar nusprs blogiau nei tradicins prisiekusij iuri. Aukiausiojo Teismo prielaidos sukl ir teiss mokslinink, ir socialini psicholog kritikos lavin (Saks, 1974, 1996). Tam tikra kritikos dalis paprasiausiai rmsi statistika. Pavyzdiui, jei 10 procent visos bendruomens sudaro juodaodiai, tai tikimyb, kad tarp 12-os joje renkam prisiekusij bus bent vienas juodaodis, yra 72 procentai, bet tik 47 procentai, jei prisiekusij iuri sudaro 6 asmenys. Tad maesns apimties prisiekusij iuri blogiau atspindi bendruomens vairov. Ir jeigu konkreioje byloje vienas etadalis prisiekusij i pradi pasisako u iteisinim, tai 6 asmen iuri tai reik tik vien, o 12 asmen iuri - du balsus. Aukiausiasis Teismas dar prielaid, kad psichologikai abi situacijos bus vienodos. Taiau jei prisimenate, kas buvo kalbama apie konformistikum, vienam mogui prieintis grups spaudimui kur kas sunkiau nei dviem monms. Vertinant psichologiniu poiriu, prisiekusij pasidalijimas santykiu 10 prie 2 nra ekvivalentikas santykiui 5:1. Todl nenuostabu, kad 12 prisiekusij iuri dvigubai daniau nei 6 prisiekusij iuri nepavyksta priimti vieningo sprendimo (Ellsworth ir Mauro, 1998, Saks ir Marti, 1997). Prisiekusij iuri tyrintojas Michaelas Saksas (1998) apibendrina: Didesnse prisiekusij iuri daniau nei maesnse bna maum grupi atstovai, jos tiksliau prisimena teisme pateiktus parodymus, daugiau laiko skiria svarstymams, daniau abejoja ir daniau priima 'teisingus' verdiktus". Paskelbus kai kuriuos mintus tyrimus, 1978 metais Aukiausiasis Teismas atmet Dordijos valstijos 5 asmen prisiekusij iuri (nors ioje valstijoje tebegalioja 6 asmen iuri). Paskelbdamas Aukiausiojo Teismo sprendim, teisjas Harry Blackmunas rmsi ir logika, ir eksperiment duomenimis, rodindamas, jog 5 asmen iuri bus maiau reprezentatyvios, ne tokios patikimos ir ne tokios objektyvios (Grofman, 1980). Ironika, kad dauguma i duomen i ties lygino 6 ir 12 asmen iuri, ir jais buvo paremti pasisakymai prie ei prisiekusij iuri. Taiau vieai pareikus nuomon dl ei prisiekusij iuri ir j apgynus, Aukiausiojo Teismo nepavyko tikinti, kad jiems galioja tie patys argumentai (Tanke ir Tanke, 1979).
Neprimusios vieningo sprendimo prisiekusij iuri retai kada kelia problemas. I 59 511 JAV federalini kriminalini byl, svarstyt per pastaruosius 13 met, tik 2,5 procent baigsi tuo, kad prisiekusieji neprim vieningo sprendimo, ir itaip baigsi tik 0,6 procento i 67 992 federalini civilini byl (Saks, 1998).
Mes atidiai inagrinjome [socialini moksl tyrim duomenis], nes jie, o ne tik teisin nuojauta, pateikia duomenis, padedanius sprsti, ar vis maesns sudties prisiekusij iuri pajgs gyvendinti Konstitucijos etojoje pataisoje apibrtus tikslus bei funkcijas." Teisjas Harry Blackmunas, Ballew prie Dordijos valstij", 1978
I laboratorijos gyvenim: imituojamos ir realios prisiekusij iuri

Galbt skaitydami skyri klauste savs to paties, ko klaus ir kai kurie kritikai (Tapp, 1980; Vidmar, 1979): ar nra didiulio skirtumo tarp universiteto student, aptarinjani hipotetin byl, ir prisiekusij, sprendiani mogaus likim? I ties yra. Viena yra priimti tariam nuosprend turint minimali informacij ir visai kas kita - sprsti problemik byl ir analizuoti galimas rimtas pasekmes. Todl Reidas Hastie, Martinas Kaplanas, Jamesas Davisas, Eugene Borgida ir kiti papra savo eksperiment daly-
654
TAIKYMAS
vi, kurie kartais bdavo parenkami i prisiekusij sra, perirti byl tyrim imitacijas. Jos bdavo tokios tikrovikos, kad eksperiment dalyviai netgi pamirdavo, jog tai tik imitacija (Thompson ir kiti, 1981). Student, atliekani prisiekusij vaidmenis, iuri taip pat aktyviai sitrauk svarstymus. Kai slapta pasiklausiau, apie k kalba tariami prisiekusieji, - prisimena Norbertas Kerras (1999), - susiavjau j valgiais argumentais, j stulbinamais prisiminimais bei i prisiminim ikraipymais, prietarais, bandymais tikinti arba priversti ir drsa vienam stoti prie vis grup. ia ivydau daugyb psichologini situacij, kurias tyrinjau! Nors studentai suprato, kad tai tik teismo proceso imitavimas, jie i ties stengsi rasti teising sprendim." JAV Aukiausiasis Teismas (1986) diskutavo apie prisiekusij iuri tyrim naud, priimdamas sprendim dl mirties bausmei pritariani prisiekusij atrinkimo svarstyti bylas, kuriose gali bti skiriama aukiausia bausm. Kaltinamieji turi konstitucin teis teising teismo proces ir nealik prisiekusij iuri". Nesutinkantys su tokiu atrankos sprendimu teisjai rodinjo, kad i konstitucin teis paeidiama, kai parenkami tik tie prisiekusieji, kurie pritaria mirties bausmei. ie teisjai argumentavo mokslinink, tyrusi vairias situacijas ir taikiusi vairias metodikas, gaut rezultat vieningumu". Taiau dauguma teisj ireik rimtas abejones dl i tyrim verts prognozuojant prisiekusij elgsen". Nepritariantys teisjai tai atsak, kad teismai neleidia prisiekusiesiems dalyvauti eksperimentuose, todl kaltinamiesiems, kuriems gresia mirties bausm, neturt bti udrausta kreiptis vienintel galim j iteisinimo altin". Mokslininkai taip pat gina imitacinius tyrimus, atkreipdami dmes, kad tai yra praktikas, nebrangus bdas kontroliuojamomis slygomis tirti svarbius klausimus (Dillehay ir Nietzel, 1980; Kerr ir Bray, 2005). Kai mokslininkai pradjo vykdyti tikrovikesnius eksperimentus, laboratoriniai duomenys danai pasitvirtindavo. Niekas neteigia, kad supaprastinta eksperimentins prisiekusij iuri veikla atspindi tai, kas vyksta teismo salje. Eksperimentai tik padeda formuluoti teorijas, padedanias suprasti sudting pasaul. Gerai pagalvojus, prisiekusij veiklos imitacijos n kiek nesiskiria nuo kit socialins psichologijos eksperiment, kurie visi yra supaprastinti sudtingos tikrovs variantai. ioje tikrovs imitacijoje vienu metu leisdamas veikti tik vienam ar dviem veiksniams, eksperimentuotojas isiaikina, kaip mus veikia atitinkam aspekt pokyiai. O tai ir yra socialins psichologijos eksperimentinio metodo esm.
APIBENDRINIMAS Koki tak prisiekusiesiems daro grup?

Prisiekusij iuri yra grup, veikiama t pai dalyk kaip ir kitos socialins grups. Pavyzdiui, ikalbingiausi prisiekusieji kalba daugiausiai, o tyleniai - maiausiai.
655
Prieingi prisiekusij poiriai gali dar labiau sustiprti ir isiskirti. Jei [rodymai nra labai tikinami, pasitarim metu prisiekusieji gali tapti atlaidesni. Tradicin 12 prisiekusij iuri kilo i Anglijos teism. Tyrim duomenimis, tokio dydio iuri sudaro pakankamai skirting poiri ir orientacijos asmenys, jie geriau prisimena informacij.
Mokslininkai taip pat ityr ir suabejojo prielaidomis, kuriomis buvo grindiami keli pastarojo laikotarpio JAV Aukiausiojo Teismo sprendimai, teisinantys maesnio skaiiaus prisiekusij iuri ir leidiantys priimti nevieningus sprendimus.
Imituojamos iuri nra tokios pat kaip tikros, todl privalome bti atids, apibendrindami mokslini tyrim duomenis ir perkeldami juos teismo sal. Taiau, kaip ir visi kiti socialins psichologijos eksperimentai, laboratoriniai eksperimentai, kuriuose dalyvauja prisiekusieji, padeda formuluoti teorijas bei principus, kuriais galime pasinaudoti interpretuodami sudting pasaul.
Post scriptum: kaip imintingai vadovautis psichologijos mokslu

Kaip teigia madinga postmodernistin" idja, tiesa yra socialinis konstruktas, o inios atspindi jas suformavusias kultras. I ties, kaip danai pastebime ioje knygoje, neretai vadovaujams savo nuojauta, alikumu ir kultriniais polinkiais. Socialini moksl atstovai neatspars patvirtinimo alikumui, sitikinim tvarumui, perdtai savikliovai ir iankstins nuomons galiai. Ms iankstins idjos bei vertybs veikia teorijas, interpretacijas, tem pasirinkim ir kalbsen. Atsivelgdami psichologijos mokslo vertybes, privaltume nusivalyti aprasojusius akinius, pro kuriuos irime pasaul. Atsivelgdami savo alikum bei klaidas, galime laviruoti tarp dviej kratutinum - naivaus poirio vertybi kupin psichologij apsimetant, kad ji neatsivelgia vertybes, ir nevaromo subjektyvizmo, atmetanio mokslinius duomenis kaip alikum rinkin. Apimti nuolankumo dvasios, galime tikrinti patikrinamas idjas. Jei manome, kad aukiausia bausm labiau nei kitos galiojanios bausms stabdo nusikalstamum (arba kad jo nestabdo), galime isakyti savo nuomon, kaip tai padar JAV Aukiausiasis Teismas. Taiau galime ir paklausti, ar valstijose, kuriose galioja mirties bausm, vykdoma maiau mogudysi, ar j sumajo vedus mirties bausm ir ar j padaugjo tose valstijose, kuriose mirties bausm buvo panaikinta. Kaip matme, Aukiausiasis Teismas, atsivelgdamas aktualius socialini moksl duomenis, udraud penki prisiekusij iuri ir baigia mokykl desegregacij. Taiau jis ignoravo mokslinius duomenis svarstydamas tokius klausimus: ar mirties bausm turi takos mainant nusikalstamum, ar visuomen supranta mirties bausm kaip tai, k draudia JAV Konstitucija (iauri ir neprasta bausm"), ar teismai pasirinktinai skiria bausm, ar vadovaujasi rasiniu alikumu, ir ar potencials prisiekusieji, kurie buvo atrinkti dl to, kad pritaria mirties bausmei, nra alikai nusiteik apkaltinti.
656
TAIKYMAS
sitikinimai bei vertybs i ties veik teisj ir specialist bei diletant vertinimus. Ir btent dl to privalome imintingiau mstyti - paaboti savo nuojaut ir alikum ir remtis turimais moksliniais rodymais. Jei ms sitikinimai pasitvirtina, viskas gerai. Jei ne, tai ne. Tokiu nuolankumu ir grindiamas psichologijos mokslas bei kritinis mstymas.
ocialin psichologija ir aprpinta ateitis
Aplinkos kvietimas imtis veiksm Kaip utikrinti aprpint gyvenim Socialin psichologija apie materializm ir turtus
Stiprjantis materializmas Turtai ir gerov Materializmas nuvilia
Atkreipkime dmes. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laim

Aprpintos ateities ir ilikimo link
Mokslini tyrim ivada. Nacionalins gerovs matavimai Post scriptum: kaip iuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai?
Ar galime pastmti mones ir tautas aprpintos ateities link? Tokiam postmiui pagal svarb prilygt tik du vykiai per pastaruosius du imtus met: ems kio revoliucija ir pramons revoliucija. ios revoliucijos vyko laipsnikai, spontanikai ir didia dalimi nesmoningai. O dabartinis postmis turt bti visikai smoningas veiksmas.... Jei mums pavykt is sumanymas, jis turt nepaprast reikm moni ilikimui emje." VVilliam D. Ruckelshaus, buvs Gamtos apsaugos agentros direktorius, Toward a Sustainable World, 1989 (Aprpinto pasaulio link")
Gyventi gera. iais laikais vidutinis iaurs Amerikos gyventojas mgaujasi tokia prabanga, kokia prajusiais imtmeiais nesinaudojo net karaliai. Jis turi du, tualet, oro kondicionieri, mikrobang krosnel, keliauja lktuvais, iem valgo vieius vaisius, naudojasi plaiaekrane skaitmenine televizija, elektroniniu patu ir lipniais ura lapeliais. Taiau saulto patogum ir komforto dangaus horizonte jau kaupiasi tamss gamtos katastrof debesys. Jungtini Taut, Britanijos karalikosios draugijos ir Jungtini Valstij nacionalins moksl akademijos tyrim duomenys leidia daryti ivad: didjantis gyventoj skaiius ir augantis vartojimas virija ems ekologinius pajgumus (16.1 paveikslas).
Aplinkos kvietimas imtis veiksm

Materialine prasme dauguma moni dabar gyvena geriausius laikus, taiau mogaus veikla daro klimatui toki [tak, kuri, jei nebus imtasi pokyi, prilygs masinio naikinimo ginklui.
1950 metais emje gyveno 2,5 milijardo moni ir buvo 50 milijon automobili. iandien joje gyvena 6,6 milijardai moni ir yra 500 milijon automobili, o dl besivystani ali ekonomikos augimo automobili keliuose vis daugja (N. Myers, 2000). Automobiliai ne tik sukelia atliek alinimo problem, bet ir degina kur. Automobili kuro deginimas, kaip ir anglies bei naftos naudojimas elektrai gaminti ir pastatams ildyti, sukelia anglies dvideginio pervir, kuris kartu su ems kio ir pramons iskiriamomis iltnamio efekt sukelianiomis dujomis prisideda prie pasaulinio klimato atilimo.
1,4 $ c o E ( :=, O "D O -Q- ( < t D D > E w S M I I < *) D U 0,4 Galimi gamtos itekliai (bendri biopajgumai)
Pdsakas: monijos suvartojami gamtos itekliai
16.1 PAVEIKSLAS Ekologini pajgum virijimas Toki itekli, kaip em, mediena, uvys ir kuras, poreikis vis labiau virija natrali regeneracij. altinis: www.footprintnetwork.org, 2006.
0,2 ? (0i (D C O) Q 1961 1971 1981 1991 2002
ii
16 s k y r i u s . S O C I A L I N P S I C H O L O G I J A IR A P R P I N T A A T E I T I S
659
Jungtini Valstij ir dar 10-ies ali moksl akademij bendrame pareikime (2005) remiantis patikimais duomenimis teigiama, kad vyksta reikmingas klimato atilimas: Klimato pokyi grsm yra aikiai matoma ir nuolat didjanti". Nuo 1998 met buvo ufiksuoti penkeri iliausi per vis istorij metai (WMO, 2005). Kyla vandenyn temperatra. Traukiasi ledynai, plonja ledas aigaliuose. Kyla jr lygis. Tirpsta aminasis alas. Science redaktorius Donaldas Kennedy (2006) pastebi: Prajusio imtmeio atilimo padariniai vis aikiau pasireikia danesniais klimato slyg kratutinumais". Keiiantis klimatui, vis prastesni darosi uraganai ir kario bangos, sausros ir potvyniai, taigi didja draudimo imokos nukentjusiems nuo gamtos katastrof (Rohter, 2004). Krituliams vis daniau ikrentant lietumi, o ne sniegu, lii sezonais bna daugiau potvyni, o sausr sezonais maiau itirpsta sniego bei ledyn, maitinani upes. Kai kuri mokslinink nuomone, tai yra nacionalinio saugumo klausimas: ir terorist ipuoliai, ir klimato atilimas yra masinio naikinimo ginklai. Pasaulinis klimato atilimas daro tak ne tik klimato, bet ir gamtos pokyiams. Mediai ir krmai ukariauja iaurs Amerikos tundr, istumdami jai bdingas ris. Augmenija ir gyvnija palaipsniui slenka aigali ir auktikalni link, siliedamos i teritorij ekosistemas. Pieiau Sacharos dykumos drieksi pusiau sausringi ems kio plotai ir ganyklos pamau virsta dykuma. Ekosistemas visame pasaulyje veikia ne tik pasaulinis klimato atilimas, bet ir pavojai dl mogaus veiklos. Didjant gyventoj skaiiui auga itekli, skirt patenkinti svarbiausias moni reikmes (maisto, aprangos, pastogs) ir prabangos geidius, poreikis. Didioji dalis viso pasaulio mik jau ikirsta, dabar, pleiant pasli plotus, ganyklas ir ruoiant medien gyvenviei statyboms, naikinami tropiniai mikai. Inaikinus mikus, prasideda dirvos erozija, maiau absorbuojama iltnamio efekt sukeliani duj, todl padanja potvyniai, keiiasi oro temperatra, nyksta daugelio ri gyvnai. Dl auganio gyventoj apetito uvims ir ekosistemos naikinimo IIoje i 15-os vandenyno vejybos rajon sumajo 7-i i 10-ies pagrindini kasmet sugaunam uv ri kiekis (Karavellas, 2000; McGinn, 1998). I dalies dl pernelyg intensyvios vejybos labai sumajo lai, Atlanto menki, juodalopi menki, silki ir kit ri uv. Vartojimui ir gyventoj skaiiui nuolat augant (nepaisant majanio gimstamumo, r. 16.2 pav.), tara, pasaulinis klimato atilimas, aplinkos naikinimas atrodo neivengiami dalykai. Tenka pripainti, kad em nepajgia neribotai tenkinti isivysiusi ali vartojimo poreiki, tuo labiau, kad prognozuojamas ir besivystani ali, siekiani geresni gyvenimo standart, vartojimo augimas. Taigi protingesnio vartojimo poreikis tapo pasaulins reikms btinybe" (Heap ir Kent, 2000). Siekiant, kad monija igyvent ir klestt, kai kuriuos dalykus privalu keisti.
Klimato pokyiai - atriausia problema, su kuria iandien susiduriame. Ji baisesn net u terorizmo grsm." Brit vyriausiasis mokslo patarjas Davidas Kingas, 2004
Prognozuojama, kad nuo dabar iki 2050 met gyventoj emje padaugs 2,6 milijardais. Tai virija bendr 1950 met ems gyventoj skaii. Beveik vis prieaug sudarys neturtingiausi ali gyventojai. Prognozuojama, kad 51 alyje, tarp j Vokietijoje, Italijoje ir Japonijoje, gyventoj mas (Cohen, 2005).
660
TAIKYMAS
16.2 PAVEIKSLAS Pasaulio gyventoj skaiiaus didjimas altinis: Gyventoj informacijos biuras, 2006.
Labai greitai mes visi iplauksime pilvais vir kaip padvsusios uvys apleistame akvariume. Silau tok planetos antkapio ra: ...Mes galjome j igelbti, taiau buvome per daug lengvabdiki ir tings". Kurt Vonnegut, Nots from My Bed of Gloom, 1990 (Uraai i mano nusiminim lovos")
Jei vyksta pasaulinis klimato atilimas, jei jis yra potencialus masinio naikinimo ginklas ir jei, kaip mano dauguma mokslinink, jis vyksta pirmiausia dl mogaus sukurto iltnamio efekto, tai kodl pasaulinio klimato atilimo klausimas nelaikomas aktualiausiu? Kodl tik 28 procentai amerikiei labai" nerimauja dl pasaulinio klimato atilimo? Ar dl to, kad, kaip mano Gallupo instituto darbuotoja Lydia Saad (2003), alt iemos dien pasaulinis atilimas gali skambti patraukliai"? Gal monms labiau rpt ivengti pasaulio kaitimo"? Prisiminkite i ankstesni skyri, kad labai svarbu, kokia etiket klijuojama. Kalba kuria mstym. Ms suvokimas ir nuostatos formuojasi priklausomai nuo to, kaip apibdiname mog - kaip prisitaikant" ar kaip ,jautr".
661
APIBENDRINIMAS Aplinkos kvietimas imtis veiksm

Isivysiusi pasaulio valstybi gyventojai mgaujasi technologini naujovi sukurtais patogumais ir komfortu, apie kokius prie imt met net nesvajota. Mokslininkai teigia, kad grimztame [ globali kriz. Didjantis gyventoj skaiius ir augantis vartojimas virija ems pajgumus, todl kyla rimtos taros, pasaulinio klimato atilimo, aplinkos naikinimo problemos.
Kaip utikrinti aprpint gyvenim

Nors gyventoj skaiiaus didjimas ir augantis vartojimas virija ems pajgumus, pasinaudoj naujomis technologijomis ir sumain vartojim galime usitikrinti aprpint gyvenim.
Tad k daryti? Valgyti, gerti ir linksmintis, nes rytoj laukia pratis? O gal elgtis taip, kaip elgsi dauguma kalinio dilemos tyrimo dalyvi - siekti asmenini interes paneigiant bendruosius? (Po galais, irint pasauliniu mastu, a suvartoju be galo maai; tai man teikia malonum, o monijai kainuoja nedaug.") Gryti rankas ir prisiekti nepaleisti vaik kani pasaul? Ar gimstamumas bei gerov btinai privalo sukelti katastrof? Optimistikiau mstantys apie ateit mato du kelius gerov: a) didinti technologij efektyvum ir ems kio produktyvum ir b) riboti vartojim bei mainti tar.
Naujosios technologijos
Vienas i keli gerovs ateit yra tobulinti ekologikas technologijas. Naujieji aldytuvai sunaudoja tik pus prie deimtmet gamintiems aldytuvams reikiamo energijos kiekio (Heap ir Comim, 2005). Kaitinamsias elektros lemputes istm fluorescensins, patu siuniamus laikus bei preki katalogus - elektroniniai laikai ir prekyba internetu, o anksiau darb vainj darbuotojai dabar dirba namuose. Yra ger ini ir automobili srityje. i dien vidutinio amiaus suaugusieji vairuoja automobilius, kurie su tuo paiu kuro kiekiu nuvaiuoja dvigubai toliau ir dvideimt kart maiau teria or nei j pirmieji automobiliai. Ateityje tursime hibridinius automobilius, kurie taupys kur, naudodami elektros energij ir kitas kuro ris: bus varomi etanoliu (pavyzdiui, pagamintu i soj pupeli ar kit darovi) arba naudos etanolio ir benzino miin. I tiktin ateities technologij galime paminti 20 met viesianius diodus be lempui; ultragarses skalbykles, kurioms nereikia vandens, ilumos ir skalbimo priemoni; tinkamas perdirbti ir kompostuojamas plastmases; automobilius vandeniliu ir deguonimi varomais varikliais, kurie aplink i-
662
TAIKYMAS
skiria vanden; ypa lengvas mediagas, tvirtesnes u plien; stogus bei kelius, kurie tuo pat metu akumuliuoja sauls energij (N. Myers, 2000). vertinant naujovi spart (kas prie imtmet galjo sivaizduoti iandienin pasaul?) ateityje tikrai atsiras sprendim, kuri kol kas net nesivaizduojame. inoma, sako optimistai, ateityje daugiau moni gyvens geriau materialia prasme, reiks maiau aliav, ir bus maiau teriani atliek.
Vartojimo mainimas
Antras kelias aprpint ateit yra vartojimo kontrol. Nors Jungtini Valstij gyventojai sudaro tik 5 proc. pasaulio gyventoj, jie suvartoja net 26 proc. visos energijos (USGS, 2006). Gal ir sivaizduojame, kad maiau isivysiusios alys kakodl maiau nusipelno geresni gyvenimo slyg, vis tik turime numatyti, jog j vartojimas augs. Kadangi tai ir vyksta, Jungtins Valstijos ir kitos isivysiusios valstybs privalo vartoti maiau. Jei ekonomikos pltra leist visoms alims automobili skaiiumi prilygti amerikieiams, pasaulyje automobili padaugt 13 kart - iki 6 milijard (N. Myers, 2000). Dl eimos planavimo sumajo gyventoj prieaugis isivysiusiose alyse. Pagerjus aprpinimui maistu, net ir maiau isivysiusiose valstybse moterims atsiradus galimybei lavintis ir gijus daugiau teisi, gimstamumas sumajo. Taiau net jei gimstamumas staiga visur sumat iki 2,1 vaiko vienai moteriai, gyventoj prieaugis dar kur laik didt dl didelio jaun moni skaiiaus. Atsivelgiant tai, kad jau virijome ems pajgumus, vartojimas turt tapti nuosaikesnis. K ia prasme galime padaryti, turdami galvoje, jog apetitas daiktams nuolatos auga - mons nori asmenini kompiuteri, oro kondicionieri, daugiau keliauti per atostogas? Vienas bdas - vieoji politika, motyvuojanti elgtis kitaip. Esm yra ta, kad didindami mokesius gauname maiau naudos, o paskatindami - daugiau. Daugelyje miest i mokesi surenkami pinigai panaudojami dvirai takams tiesti, vieajam transportui subsidijuoti, itaip skatinant iekoti alternatyv automobiliams. Jei greitkeliai ugrsti, galime kurti greitaeiges eismo juostas, taip skatindami mones vaiuoti po kelis vienu automobiliu, nes vaiuojantys po vien bt baudiami. Jungtinse Valstijose miriu kuru varom automobil perkantis vartotojas gauna teis mokesi nuolaid. Kai kuriose valstijose vairuotojams, vairuojantiems tok automobil, leidiama vaiuoti eismo juostomis, skirtomis veantiems keleivius, nors jie vaiuoja vieni. Greggas Easterbrookas (2004) pastebi, kad jei prie 10 met Jungtinse Valstijose benzino kaina bt padidinta 50 cent, kaip buvo siloma,
Mes nedarysime nieko, kas galt pakenkti ms ekonomikai, nes svarbiausia yra Amerikoje gyvenantys mons." Prezidentas George Bushas, 2001, aikindamas savo sprendim neprisijungti prie Kioto pasaulinio atilimo sutarties, dl kurios derasi daugiau nei 100 valstybi
Tas, kuris nori bti pasaulio lyderiu, privalo mokti rpintis visa eme, o ne tik Amerikos pramone." Europos Sjungos Komisijos prezidento Romano Prodi atsakymas, 2001
663
dabar alyje bt vainjama maesniais ir ekonomikesniais automobiliais (taip buvo padaryta Europoje, kurioje benzino kaina yra didesn), taigi reikt importuoti maiau naftos. Dl maesnio naftos importo savo ruotu bt sumajs ir jos suvartojimas, todl sultt pasaulinis klimato atilimas, sumat duj kainos, ekonomik slgt maesnis prekybos deficitas. Ekonomistas Robertas Frankas (1999), gerai imanantis socialin psichologij, pataria, kaip socialiai atsakinga rinkos ekonomika galt skatinti naujoves ir racional vartojim. Jo silymas paprastas: apmokestinti ne pajamas, o ilaidas, t. y. i pajam atimti santaupas ir galbt aukas labdarai. Mokestis galt bti progresyvinis su didelmis lengvatomis ilaikytiniams ir didesniu procentu vaistnams. Frankas tvirtina, kad progresyviniai mokesiai (pradedant, tarkime, 20 procent mokesiu, jei keturi asmen eima per metus vartojimui ileidia 30 000 doleri, ir pakeliant j iki 70 procent, kai ileidiama daugiau nei 500 000 doleri) turt skatinti vartoti saikingiau. Tokia sistema skatint taupyti ir investuoti, o nebtin prabangos preki, toki kaip 18 500 doleri kainuojantis vaikikas aisliukas Range Rover", kainos bt didinamos. Tie, kurie anksiau pirko Lincoln Navigator", dabar protingiau ileist pinigus sigydami Ford Focus". Vieoji politika galt pateikti verslui ir pramonei daugiau postmi tausoti ir grietinti sankcijas u vartojim. Pasaulini klimato pokyi Pew centras (The Pew Center on Global Climate Change) pateik kelet rekomendacij: pasil vesti privalom praneim apie iltnamio efekt sukelianias dujas sistem ir sugrietinti anglies itekli saugojimo reikalavimus. Vieosios politikos paangos centras sukr Akcinink aljans, kuris analizuoja tikrj privai verslo moni kain, atsivelgdamas tokius veiksnius, kaip eikvojami itekliai, tara, traumos darbo vietoje. Aljansas skatina atsivelgti iuos veiksnius ir taip priversti korporacijas bti atsakingas. Kad visuomen imt remti toki politik, jos smoningumas turt keistis, panaiai kaip XX a. septintajame deimtmetyje kilus pilietini teisi judjimui ir atuntajame deimtmetyje - moter judjimui. Tokie pokyiai neivengiami, nes atmosferos temperatra kyla, o benzino ir kit ikasamj kuro atsarg ims stigti. Ar yra vilties, kad iki ikylant krizei moni prioritetai nuo pinig kaupimo persikels prasms paiekas, nuo agresyvaus vartojimo - suderinamumo puoseljim? Britanijos vyriausybs plane, kaip siekti aprpintos raidos, akcentuojamas dmesys asmeninei gerovei ir socialinei sveikatai (16.3 pav.). Galbt socialin psichologija gali padti atrasti bd, kaip siekti gerovs, nagrindama materializm, informuodama mones, kad ekonomikos pltra automatikai nepagerina mogaus morals, paddama jiems suprasti, kodl materializmas ir pinigai neatnea pasitenkinimo.
664
IV
dalis.
TAIKYMAS
16.3 PAVEIKSLAS Bendri Jungtins Karalysts aprpintos raidos principai"

Brit vyriausyb apibdina aprpintos visuomens raidos strategij kaip toki, kai iandieniniai poreikiai patenkinami neatimant ios galimybs i bsim kart. Norime gyventi nevirydami aplinkos pajgum ir sukurti teising visuomen. i tiksl sieksime pasitelkdami aprpinani ekonomik, ger valdym ir ivystyt moksl." Socialin psichologija galt prisidti, paveikdama moni elges, kad jie
Gyvenimas nevirijant aplinkos pajgum

Pagarba aplinkai, gamtiniams itekliams ir biovairovei; ms gyvenamosios aplinkos gerinimas; utikrinimas, kad btini natrals itekliai nebt eikvojami ir ilikt ateities kartoms.
Stiprios, sveikos ir teisingos visuomens krimas

Vis dabar gyvenani moni ir ateities visuomens nari skirting poreiki patenkinimas, skatinant asmenin gerov, socialin santaik ir dalyvavim, visiems lygi galimybi utikrinimas.
Aprpinanios ekonomikos siekimas

Stiprios, stabilios ir aprpinanios ekonomikos, kuri suteikt gerov ir galimybes visiems visuomens nariams, krimas. Esant tokiai ekonomikai aplinkosaugos ir socialinius katus padengt terjai (terjo mokestis) ir bt skatinamas veiksmingas itekli naudojimas.
Atsakingas mokslo pasiekim taikymas

Politika, formuojama ir gyvendinama remiantis pagrstais moksliniais rodymais, turint galvoje mokslo neapibrtum (atsivelgti atsargumo princip) ir visuomens nuostatas bei vertybes.
Gero valdymo rmimas

Aktyvus veiksmingos valdymo sistemos rmimas visuose visuomens sluoksniuose, skatinant moni krybingum, energingum ir vairov.
APIBENDRINIMAS Kaip utikrinti aprpint gyvenim

monija gali rengtis aprpintai ateiiai didindama technologij efektyvum. Reikia skatinti veiksm ir nuostat pokyius, galinanius kontroliuoti gyventoj skaii ir vartojim. ia gali padti domjimasis socialine psichologija, teikiania idj, kaip turtume elgtis ir kokiomis nuostatomis vadovautis. Per pastaruosius 40 met vyko sparts kultriniai pokyiai, o pasaulin kriz juos vl gali paskatinti.
Socialin psichologija apie materializm ir turtus

Kaip socialin psichologija galt padti geriau suprasti materializmo pokyius? Kiek laims galima nusipirkti u pinigus ir kiek jos gali suteikti vartojimas? Ir kodl materializmas bei ekonomikos augimas nesukelia ilgalaikio pasitenkinimo?
Ar galima u pinigus nusipirkti laim? Tik nedaugelis atsakyt, kad taip. Bet jei paklaustume: Ar truput daugiau pinig padaryt jus truput laimingesn?", - dauguma i ms pritariamai linkiot galva. prasta manyti, kad turtai ir gerov yra susij. iuo sitikinimu paremtas, Juliet Schor (1998) odiais, dirbk ir ileisk" ciklas - kai daugiau dirbama turint tiksl daugiau ileisti.
16 s k y r i u s . S O C I A L I N P S I C H O L O G I J A IR A P R P I N T A ATEITIS
665
Stiprjantis materializmas
Nors em prao, kad vartotume ne taip intensyviai, rykiausiai materializmas reikiasi Jungtinse Valstijose. Gallupo apklausos (1990) duomenimis, 1 i 2 moter, 2 i 3 vyr ir 4 i 5 moni, gaunani per 75 000 doleri metin alg, nort bti turtingi. Nors pagalvojus, kad pus moni pasaulyje udirba maiau kaip 2 dolerius per dien, 75 000 doleri pajamos per metus rodo, kad jie jau yra nepaprastai turtingi (Shah, 2005). iuolaikinio amerikieio svajon - gyvenimas, laisv ir perkama laim. Materializmas suklestjo XX a. atuntajame ir devintajame deimtmeiuose. Svariausius duomenis teikia Los Andelo universitetas Kalifornijoje ir Amerikos vietimo tarybos metin beveik ketvirio milijono auktj mokykl pirmakursi apklausa. Dalis manani, kad tapti turtingais" yra labai svarbu arba svarbiausia", iaugo nuo 39 procent 1970 metais iki 74 procent 2005-aisiais (r. 16.4 pav.). Proporcija su tais, kurie man, jog labai svarbu susikurti prasming gyvenimo filosofij" pasikeit prieing pus. Materialistins nuostatos sustiprjo, o dvasins - smuko. Vertybs pakito itin smarkiai. I 19 ivardyt tiksl Amerikos auktj mokykl pirmakursiai dabar pirmuoju nurodo turtingum". is tikslas nustelbia ne tik prasming gyvenimo filosofij", bet ir siek tapti autoritetu savo srityje", pagelbti nelaimje" bei iauginti vaikus".
Turtai ir gerov
Ar nevaromas vartojimas i ties utikrina ger gyvenim"? Ar turtai teikia psichologin komfort (arba yra su juo susij)? Ar mons tapt laimingesni, jei paprast gyvenim galt ikeisti gyvenim rmuose, slidinji-
16.4 PAVEIKSLAS Materializmo pokyiai, remiantis daugiau nei 200 000 JAV auktj mokykl pirmakursi (visa student imtis - 1 3 milijon) apklausos duomenimis ... susikurti prasming gyvenimo filosofij altinis: Dey, Astin ir Kom, 1991 ir vlesns metins ataskaitos.
1965
1970
1975
1980
1985
1990
1995
2000
2005
666
IV d a l i s . S O C I A L I N S P S I C H O L O G I J O S T A I K Y M A S
m Alpse ir keliones verslo klase? Ar btume laimingesni, jei laimtume loterijoje ir galtume pasirinkti vien i jos silom galimybi: madaug 13 m ilgio jacht, prabang nam ant rat, autorini drabui kolekcij, prabang automobil ir asmenin nam priirtoj? Socialin psichologija ir turimi faktai duoda kai kuriuos atsakymus. Galime isiaikinti turt ir gerovs ry, pateik paprast klausim: ar turtingos alys yra laimingesns? Pastebima iokia tokia koreliacija tarp alies turtingumo ir gerovs (jei kalbame apie laim ir pasitenkinim gyvenimu). Turtingose alyse yra daugiau gyvenimu patenkint moni. Pavyzdiui, skandinavai daniausiai yra turtingi ir patenkinti, o bulgarai - nei tokie, nei tokie (16.5 pav.). XX a. deimtojo deimtmeio duomenys atskleidia, kad alyse, kuriose vienam gyventojui tenka apie 10 000 doleri BNP (madaug tokia padtis buvo Airijoje prie dabartin ekonomikos uol), alies turtjimas neprognozuoja gerovs augimo. Geriau yra bti airiu arba bulgaru. Taiau vidutinio airio ir vidutinio norvego laims jausmas nelabai skyrsi (nors norvego perkamoji galia buvo dvigubai didesn u airio) (Inglehart, 1990, 1997).
16.5 PAVEIKSLAS Nacionaliniai turtai ir gerov, remiantis 1995 met Pasaulio banko ir 2000 met Pasaulio vertybi tyrimo duomenimis Subjektyvus gerovs indeksas - tai laims ir pasitenkinimo gyvenimu derinys (moni, apibdinani save a) kaip labai laimingus" arba laimingus", procentas minus nelaiming" procentas; b) moni, 10-ties tak pasitenkinimo gyvenimu skalje vertinani save 7 takais ir daugiau procentas minus vertinani save 4 ir maiau tak procentas). altinis: Ronald Inglehart, 2006.
667
Galime uduoti dar vien klausim: ar tos paios alies turtingi mons yra laimingesni u kitus? Skurdiose alyse, kur maos pajamos danai kelia grsm pagrindiniams mogaus poreikiams, bti santykinai pasituriniu i ties reikia didesn gerov (Argyle, 1999). Turtingose alyse, kur dauguma stengia sigyti btiniausius dalykus, turtai taip pat turi reikms i dalies dl to, kad turintys daugiau pinig gali labiau kontroliuoti savo gyvenim (Johnson ir Krueger, 2006). Palyginti su neturtingomis alimis, pajamos turi reikms. Taiau kai komfortas jau bna pasiektas, daugiau pinig daro neym poveik. Vertybi tyrintojas Ronaldas Inglehartas (1990, p. 242) teigia, kad pajam ir laims jausmo koreliacija yra stulbinamai silpna". Net labai turtingi mons - pavyzdiui, Forbes duomenimis, 100 turtingiausi amerikiei, - teigia es tik truput laimingesni nei vidutinikai (Diener ir kiti, 1985). Net ir laimjusij loterijoje diaugsmo banga bna trumpalaik (Brickman ir kiti, 1978). Kaip pastebi Richardas Ryanas (1999), pasitenkinimo tarpsnis neilgai trunka". Galime uduoti ir trei klausim: ar, laikui bgant, laims jausmas didja kartu su auganiais turtais? Ar bendra moni gerov kyla, ekonomikai alyje igyvenant pakilim? 1957 metais, kai ekonomistas Johnas Galbraithas Jungtines Valstijas apibdino kaip turting krat, vieno Amerikos gyventojo pajamos buvo apie 9000 doleri (pagal 2000-j met dolerio vert). iandien Jungtins Valstijos yra dvigubai turtingesns (r. 16.6 pav.). Nors potvynis jacht kelia labiau nei valtel, beveik vis gyvenimo laivai iek tiek pakilo auktyn. Perkamoji galia padvigubjo i dalies dl to, kad daugyb itekjusi moter upldo darbo rink. Amerikoje iandien vienam mogui tenka dvigubai daugiau automobili, amerikieiai daugiau nei dvigubai daniau pietauja resto-
28 000 USD 24 000 USD Asmenins pajamos (pagal 2000 m. JAV dolerio vert) 20 000 USD 16 000 USD 12 000 USD 8 000 USD 4000 USD
100% 90% 80% 70% 60% 50% 40%
16.6 PAVEIKSLAS Ar ekonomikos augimas pagerino moni dvasin bsen?

Nors pajamos, nepaisant infliacijos, iaugo, mons nesijauia es laimingesni. altinis: ikagos universiteto Nacionalinio nuomoni tyrimo centro bendrosios nacionalins apklausos. Duomenys apie pajamas i Gyventoj suraymo biuro (1975) ir leidinio Economic Indicators.
Labai laimingi mons, procentais
30% 20% 10%
0 USD 1957
0 1965 1973 1981 1989 1997 2005
668
TAIKYMAS
ranuose, j paslaugoms dirba visas naujj technologij pasaulis. Nuo 1960 met nam ki, naudojani indaploves, padaugjo nuo 7 iki 50 procent, turini drabui diovykles - nuo 20 iki 71 procento, oro kondicionierius nuo 15 iki 73 procent. 1950 metais 29 proc. amerikiei kasdien mgavosi duu, o 1999 metais 75 proc. jau vadino tai btinybe (Myers, 2000a). Tad ar iuolaikiniai amerikieiai, tikintys, kad labai svarbu" bti turtingam ir stebintys, kaip palaipsniui didja j turtai, yra laimingesni? Ar kavos aparatai, praneim gavikliai ir lagaminai su ratukais padidina laims jausm? Deja, ne. Nuo 1957 met amerikiei, teigiani, kad yra labai laimingi", sumajo nuo 35 iki 34 procent. Dvigubai turtingesni nra laimingesni. Tuo tarpu dvigubai padaugjo skyryb, daugiau kaip dvigubai - paaugli saviudybi, daug daugiau moni, ypa jaunuoli ir jaun suaugusij, serga depresija. visuomens turtingjim ir dvasios silpnjim galtume pavadinti Amerikos paradoksu". iandien turime didiulius namus ir sulauytus eim likimus, dideles pajamas ir silpn moral, daugiau patogi automobili ir daugiau agresijos keliuose. Lenktyniaujame pajamomis pragyvenimui, taiau danai nemokame susikurti gyvenimo. Diaugiams gerove, taiau troktame tikslo. Puoseljame savo laisv, taiau ilgims ryi. Gausos laikais jauiame dvasin alk (Myers, 2000a). Sunku nedaryti netiktos ivados: per pastaruosius penkis deimtmeius tap turtingesni, mes n kiek netapome laimingesni. Tas pat pasakytina ir apie Europos alis bei Japonij, rao Richardas Easterlinas (1995). Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje staiga padaugjo eim, turini automobilius, centrin ildym ir telefon, bet jie n kiek netapo laimingesni. Kinijoje prabgus sparios ekonomikos pltros deimtmeiui (prie deimt met tik keletas moni turjo telefonus, 40 proc. - spalvotus televizorius, o dabar toki yra dauguma), Gallupo apklausos atskleid moni, patenkint dabartiniu gyvenimu" skaiiaus majim (Burkholder, 2005). Ivada netikta, nes ji demaskuoja iuolaikin materializm: ekonomikos augimas nepagerino gyventoj dvasins bsenos.
Materializmas nuvilia
Stebina, kad ekonomikos augimas turtingose alyse nepajg suteikti pasitenkinimo. Dar labiau stebina tai, kad labiausiai turt siekiantys mons daniausiai jauia maesn pasitenkinim gerove. Tai labai aikiai pastebima kiekvienoje kultroje, kuri analizavau", - rao Richardas Ryanas (1999). Siekite iorini tiksl - turt, groio, populiarumo ir pasieksite nerim, depresij psichosomatines ligas (Eckersley, 2005; Sheldon ir kiti, 2004). Timas Kasseris (2000, 2002) daro ivad, kad tie, kuriems svarbu artimi ryiai, asmeninis tobuljimas ir naas bendruomenin gyvenim", gyvena kokybikiau.
669
Prisiminkite, kas prajus mnes jums sukl didiausi pasitenkinim? Kennonas Sheldonas ir jo bendradarbiai (2001) pateik klausim (ir panaius, susijusius su prajusios savaits bei semestro vykiais) vairioms universiteto student grupms. Vliau jie papra vertinti, kaip is malonus vykis patenkino 10 skirting poreiki. Kaip labiausiai su iuo vykiu susijusius emocinius poreikius studentai minjo savi vert, dvasins giminysts su kitais jausm ir autonomikum (kontrols pojt). Pasitenkinimo jausm keliani veiksni srao pabaigoje buvo pinigai ir prabanga. Susitapatinantys su brangiais daiktais reiau jauiasi gerai, rao Emily Solberg, Edas Dieneris ir Michaelas Robinsonas (2003). Materialistai danai sakosi jaui palyginti didel atotrk tarp to, ko nori, ir to, k turi, jie palaiko maiau artim ir maloni santyki. Todl valstybi vadovai turt rpintis pragyvenimo lygio kilimu, neskatinant materializmo ir vartotojikumo, kurie mog daro priklausomu. Tad kodl taip yra? Kodl 41 procentas amerikiei, palyginti su 13 procent 1973 metais, oro kondicionieri automobilyje laiko btinybe" (Schor, 1998)? Ir kaip vakardienos prabangos dalykai taip greitai tampa iandienos btinybe ir rytdienos atgyvena? Vartojimo psichologija yra grindiama dviem principais. Pirmasis yra mogaus gebjimas prisitaikyti. Antrasis - ms polinkis lyginti save su kitais.
Kodl mokate pinigus u tai, kas nra duona, ir savo udarbiu - u tai, kas nepasotina?" Iz 55,2
mogaus gebjimas prisitaikyti

Prisitaikymo lygio reikinys - tai ms polinkis apie nauj patirt (pavyzdiui, garsus, temperatr, pajamas) sprsti lyginant su neutraliu lygiu, kuris buvo nustatytas ankstesns patirties. Savo neutral lyg (kai garsas neatrodo nei stiprus, nei tylus; temperatra - nei karta, nei alta; vykiai - nei malons, nei nemalons) nustatome i savo patirties. Tada pastebime ir reaguojame pokyius auktyn arba emyn nuo io lygmens. Jei ms dabartiniai laimjimai pranoksta ankstesniuosius, jauiams patyr skm ir patenkinti. Bname patenkinti, jei gerja ms socialinis prestias, pajamos ar buitin technika namuose. Taiau ilgainiui prie to priprantame. Tai, kas anksiau reik gerov, dabar atrodo paprasiausia btinybe, o tai, kas kakada buvo natralu, dabar reikia nepritekli. Tad ar manoma sukurti socialin roj? Donaldas Campbellas (1971) teigia, kad ne. Jei rytoj atsibustumte utopiniame pasaulyje be sskait, be lig, nuoirdiai mylimi, pajustumte euforij, bet tik kuriam laikui. Ilgainiui js prisitaikymo lygis pasikeist, ir vl kartais jaustumts patenkintas (kai laimjimai pranoksta lkesius), kartais - nelaimingas (kai jie bna maesni), o kartais jaustumts neutraliai. Prie kai kuri vyki, pavyzdiui, partnerio mirties, danai visikai neprisitaikoma, ir praradimo jausmas ilieka (Diener ir kiti, 2006). 2 skyriuje
prisitaikymo lygio reikinys (adaptation-level phenomenon) Tendencija prisitaikyti prie tam tikro lygmens stimuliuojani veiksni ir reagavimas [ nukrypimus nuo io lygmens.
670
IV
dalis.
TAIKYMAS
16.7 PAVEIKSLAS Poveikio vertinimo paklaida

Kaip isiaikinome 2 skyriuje, mons paprastai pervertina emocij ilikim po reikming diaugsming ir nelaiming vyki. altinis: pagal de Botton, 2004.
Po svarbaus diaugsmingo vykio tikjoms tokio emocij lygio
Po svarbaus nelaimingo vykio tikjoms tokio emocij lygio
Laikas
kalbjome, kad mogui bdinga nepakankamai vertinti savo gebjim prisitaikyti. Sunku nuspti savo bsim teigiam ir neigiam emocij intensyvum bei trukm. is reikinys vadinamas poveikio vertinimo paklaida" (Wilson ir Gilbert, 2003; r. 16.7 pav.). Pakylta bsena, kuri pajuntame sulauk to, ko norjome - turt, gero paymio per egzamin, mylimos komandos pergals - igaruoja spariau nei galime tiktis. Kartais ms norai yra klaidingi". Kai universiteto pirmakursiai, rengdamiesi dalyvauti bendrabuio kambari skirstymo loterijoje, prognozavo, kaip jausis dl vienoki ar kitoki gyvenimo slyg, daniausiai jie vardijo materialius dalykus: Bsiu laimingas gyvendamas graiame, patogioje vietoje sikrusiame bendrabutyje". Taiau jie klydo. Pasikalbjus su jais po met paaikjo, kad j laim lm socialiniai aspektai ir bendruomenikumas, rao Elizabeth Dunn ir jos bendradarbiai (2003). I ties, teigia Leafas Van Bovenas ir Thomas Gilovichius (2003) remdamiesi apklaus ir eksperiment duomenimis, laim teikia teigiamas (danai socialinis) patyrimas. Ne daiktai yra geriausi dalykai.
Polinkis lyginti save su kitais

socialinis palyginimas
(soiai comparison) Savo gebjim ir nuomoni vertinimas, lyginant save su kitais.
Gyvenimas danai sukasi apie socialinius palyginimus. i palyginim esm gerai atspindi anekdotas apie du turistus, pamaiusius lok. Vienas nusiima kuprin ir i jos isitraukia sportini bateli por. Kam tu juos auniesi? - klausia antrasis. - Lokio juk nepralenksi". Man nereikia pralenkti lokio, - atsako pirmasis. - Man tik reikia aplenkti tave". Panaiai ir laims jausmas priklauso nuo palyginimo su kitais, ypa savo grupje (Lyubomirsky, 2001; Zagefka ir Brown, 2005). Gera ar bloga nuo-
671
atkreipkime dmes
Socialinis palyginimas, priklausymas ir laim

Mfezy gim piet Afrikos kaimelyje. Ji uaugo eimoje, kuri neturjo pinig prabangai, taiau niekada nesijaut neturtinga. Taiau nuo ankstyvos vaikysts ji inojo, kad tiesa gldi Xhosa posakyje Umntu ngumtu ngaabantu". Ivertus tai reikia: mog kuria kiti mons". Kai Mfezy norjo Rodo universitete gauti psichologijos magistro laipsn, interviu metu jos buvo paklausta, kaip ji, kilusi i tokios neturtingos aplinkos, gali suprasti geriau gyvenanius mones. Ji atsak, kad nra kilusi i neturtingos" aplinkos. Jos nuomone, od neturtingas" vartoja tik turtingi mons, klijuoaltinis: Peter Millar's Guguletu Journal, The lona Community dami etiket maiau turtingiems. Mfezy papasakojo, kad kaimelio, i kurio ji kilusi, bendruomen buvo lyg viena eima. Kiekviena moteris buvo jai tarsi motina. Visi jaut atsakomyb u jos gerov. Ji visada jaut nuoirdi meil. Kaip tokioje situacijoje ji galt bti neturtinga"? Mfezy nesiek romantizuoti skurdo, taiau niekada, net nepritekliaus metu, ji nesijaut neturtinga".
taika priklauso nuo to, su kuo lyginams. Jauiams ltapdiai tik kai kiti yra imintingesni ir greitesni. Kai vienas profesionalus sportininkas pasirao sutart metams u 15 milijon doleri, jo komandos draugas, gaunantis 8 milijonus, gali jaustis maiau patenkintas. Willas Campbellas knygoje Brother to a Dragonfly (Laumirgio brolis") rao: Ms skurdas tapo realybe. Ne todl, kad turime maiau, tiesiog kaimynai turi daugiau". (r. skyrel Atkreipkime dmes. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laim".) Kartligikai siekdami prabangos, lyginams su daugiau pasiekusiais: kopdami skms ar gerovs laiptais daniausiai lyginams su kolegomis, esaniais ant auktesns pakopos arba greta ms, o ne su tais, kurie yra emiau. mons, gyvenantys bendruomenje, kurioje yra keletas labai turting moni, daniausiai jauiasi nelabai patenkinti lygindami save su jais. Atotrkis tarp turtuoli ir neturtingj Jungtinse Valstijose didja, pastebi Michaelas Hagerty (2000), ir tai paaikina, kodl didjanti gausa neprideda laims. Hagerty pastebi, kad didjant pajam nelygybei vis daugiau moni turi turtingus kaimynus. Televizijos kuriamas turtingo gyvenimo modelis tik sustiprina santykins deprivacijos" jausm ir trokim turti daugiau (Schor, 1998). Prisitaikymo ir socialinio palyginimo reikiniai veria stabtelti. Galime suprasti, kad iekant pasitenkinimo materialiuose dalykuose reikia nuolatos didinti prabang. Laimei, galime prisitaikyti ir prie paprastesnio gyvenimo. Jei dl ms pasirinkimo ar btinybs perkamoji galia sumaja, i pradi jauiams apriboti, taiau vliau is jausmas nyksta. Aaros gali lkuriuoti per nakt, bet diaugsmas ateina su aura", - sakoma Psalmi knygoje. Taigi savo gebjimui prisitaikyti ir pasirinkti su kuo lygintis turime dkoti u
672
IV
dalis.
TAIKYMAS
tai, kad emocijos po reikming gyvenimo vyki (darbo praradimo ar suluoinusios nelaims) isisklaido greiiau, negu dauguma mano (Gilbert ir kiti, 1998).
Aprpintos ateities ir ilikimo link

Kaip individai ir kaip pasaulio visuomen susiduriame su sudtingomis socialinmis ir politinmis problemomis. Kaip demokratinje visuomenje priversti mones rinktis vertybes, pabrianias laim, o ne materialum? Kaip rinkos ekonomika gali suderinti klestjim ir suvarymus, kurie btini, norint isaugoti gyvyb planetoje? Ar siekdami sumainti vartojim galime pasikliauti tokiomis technikos naujovmis, kaip alternatyvs energijos altiniai? Kaip pagrindinis ms tikslas - isaugoti em vaikaiiams - turt apriboti kiekvieno i ms laisves - laisv vainti automobiliais, deginti ir iuklinti, kur tik sigeidiame? Postmaterialistins vertybs plaiai paplis, kai mons, vyriausybs ir korporacijos engs iuos ingsnius: supras gyventoj skaiiaus ir vartojimo didjimo tak tarai, klimato pokyiams ir aplinkos niokojimui, suvoks, kad materialins vertybs nesuteikia laims, vertins ir skatins dalykus, kurie gyvenime reikia daugiau negu ekonomikos augimas.
Jei pasaulis turi pasikeisti gerj pus, turi keistis moni smon", sak ek poetas ir prezidentas Vaclavas Havelas (1990). Privalome pajusti didesn atsakomyb u pasaul, tai yra atsakomyb u kak auktesnio nei mes patys". Jei mons supras, kad kalnai nenaudojam kompaktini plokteli, retai dvim drabui prigrstos spintos, prabangi automobili pilni garaai negarantuoja geresnio gyvenimo, gal j smon pasikeis. Socialin padt rods iskirtinis vartojimas galbt taps netakto poymiu? Psichologija galt prisidti prie aprpintos ateities prisitaikymo ir socialinio palyginimo teorijomis. Eksperimentai rodo, kad emesni moni palyginimo standartai atvsina prabangos kartin ir atnaujina pasitenkinim. Dviej toki eksperiment metu Marshallas Dermeris ir jo bendradarbiai (1979) papra universiteto studeni sivaizduoti, kad jos gyvena skurde. Susipainusios su apraymais, koks nirus buvo gyvenimas Milvokyje 1900 metais ir apraiusios savo pai sivaizdavim, kaip jos jaustsi bdamos apdegusios ar suluointos, students tapo labiau patenkintos savo esamu gyvenimu. Kito eksperimento metu Jennifer Crocker ir Lisa Galio (1985) pastebjo, kad tie, kurie penkis kartus ubaig sakin: A diaugiuosi, kad nesu ..." jautsi maiau prislgti ir labiau patenkinti gyvenimu nei tie, kurie ubaig
673
tok sakin: Noriau bti ..." Suprat, kad kitiems yra blogiau, diaugiams tuo, k turime. Verkiau dl to, kad neturiu bat, - sako pers patarl, - tol, kol nesutikau mogaus, kuris neturjo koj." Socialinis palyginimas su esaniais emiau padeda pajusti pasitenkinim. Socialiniai psichologai prisideda prie aprpintos ateities tirdami, kas yra geras gyvenimas. Jei materialins vertybs nepagerina gyvenimo kokybs, tai kas j pagerina? Artimi, palaikantys santykiai. Kaip matme 11 skyriuje, poreik priklausyti patenkina artimi, paremiantys santykiai. Tie, kurie turi artim draug arba ger eim, kur kas daniau teigia es labai laimingi". Puiks santykiai umezgami ir prasm bei viltis randama religinse bendruomense ir kitose laisvanorikose organizacijose. Tai paaikina Nacionalinio nuomoni tyrimo centro 1972 met apklausos, kurioje dalyvavo 42 000 amerikiei, duomenis: i retai lankanij banyi arba jos niekada nelankanij labai laimingi teig es 26 procentai, i lankanij banyi kelet kart per savait - 47 procentai. Teigiami mstymo proiai. Optimizmas, savivert, suvokta kontrol bei ekstravertikumas taip pat yra laimingo gyvenimo poymiai. Gyvenimo pilnatv. gdi reikalaujantis darbas ir laisvalaikis taip pat reikia laiming gyvenim. Tarp susijaudinimo, patyrus sukrtim ar stres, ir tarp apatijos dl neveikiamo nuobodulio, rao Mihaly Czikszentmihalyi (1990, 1999), yra riba, kai mons patiria gyvenimo pilnatv. Tai optimali bsena, kai pasinr veikl prarandame savs ir laiko pojt. Apklausos metu fiksuodami savo veikl elektroniniuose dienynuose, mons teigia, kad didesn pasitenkinim jauia ne bdami pasyvs, o kai usimirta pasinr prasming veikl. Ties pasakius, juo maiau kat reikalauja laisvalaikio veikla (kuri daniausiai bna ir aktyvesn), juo laimingesni yra ja usiimantys mons. Dauguma laimingesni jauiasi dirbdami sode, o ne plaukdami motoriniu laivu; bendraudami su draugais, o ne irdami televizori. Nedaug resurs reikalaujantis poilsis daniausiai teikia didiausi pasitenkinim.
Nepastebjome, kad ms ekonomika, aplinka ir visuo-
Puiki inia: tai, kas utikrina i ties ger gyvenim - artimi santykiai, viltis ir tikjimas, teigiamos savybs, aktyvi veikla - ilieka ilgai. i mintis miela Butano karaliaus Jigme Singye Wangchuko irdiai. Jis yra sitikins, kad bendroji nacionalin laim yra svarbesn nei bendrasis nacionalinis produktas". Butano studij centro darbuotojas Sandris Tidemanas (2003) aikina: bendrosios nacionalins laims ... tikslas yra skatinti paang ir aprpinim, rpinantis gyvenimo kokybe, o ne vien tik gamyba ir suvartojimu". Dabar gyvenimo kokyb pradeda vertinti ir kitos alys. (r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Nacionalins gerovs matavimai".)
men sudaro visum. Siekdami geriausios manomos gyvenimo kokybs susitelkiame tik ekonomikos pltr." Ministras pirmininkas Tony Blairas knygos A Better Ouality ofLife, 1999 (Geresn gyvenimo kokyb") angoje
674
IV
dalis.
TAIKYMAS
Nacionalins gerovs matavimai

Miestas klesti ne tada, kai jis turtingas, o tada, kai jame gyvenantys mons yra laimingi." Taip teigia buvs Bogotos meras Enrique Penalosa, inicijuodamas kampanij gyvenimo kokybei mieste gerinti. io tikslo ketinama siekti pastaius nauj mokykl ir padidinus j lankomum 34 proc., sutvarkius ir steigus daugiau kaip 1200 park, diegus efektyvi tranzito sistem ir smarkiai sumainus mogudysi skaii (Gardner ir Assadourian, 2004). Penalosos idjoms pritaria vis didjantis socialini mokslinink ir valdymo planavimo specialist skaiius. Britanijoje Naujosios ekonomikos fondas pasil alies paangos matus", pagal kuriuos vertinama socialin alies sveikata, ir paskelb Klestinios visuomens gerovs manifest". Fondo devizas yra toks: Tikime ekonomika, kuri atsivelgia mones ir planet". Jie ragina alies paang vertinti ne tik matuojant finansinius dydius, bet ir sritis, kurios suteikia monms pasitenkinimo ir laims. Naujosios ekonomist kartos, tyrinjanios ekonomins ir psichologins gerovs ryius, atstovas brit ekonomistas Andrew Oswaldas (2006) pastebi, kad ekonomist tikjimas pltros svarba blsta. Tai yra gerai. Galbt pamau i mintis leis aknis ir rytdienos politik galvose." Ilinojaus universitete dirbantis psichologas Edas Dieneris (2005) sukr Subjektyvi gerovs ir negerovi alyje rodikli vadov" (Guidelines for National Indicators ofSubjective WellBeing and lll-Being), kuriam jau pritar daugelis ikiliausi mokslinink pasaulyje. Vadovas skirtas naujais bdais vertinti mo Laims jausm, kuris daniausiai reikia ger nuotaik. Paprastai moni praoma atsakyti plaiai apklausose naudojam klausim: Bendrai pamus, kaip jums sekasi pastaruoju metu - ar galtumte teigti, kad esate labai laimingas, gana laimingas, nelabai laimingas?" Pasitenkinim gyvenimu, kai moni praoma vertinti savo gyvenim. Pasitenkinim konkreia gyvenimo sritimi, kai monms reikia vertinti pasitenkinim savo fizine sveikata, darbu, laisvalaikiu, santykiais, eima ir bendruomene. Gyvenimo kokyb, kai lyginama mogaus aplinka, sveikata ir jo paties supratimas apie tai. nijos paang. Dieneris pastebi, kad subjektyvs gerovs pasaulyje matavimai, tokie kaip pasitenkinimo gyvenimu ir laims vertinimas, gali praversti politik ginuose", nustatant bet koki intervencij poveik mogui. Dabar manoma vertinti iuos rodiklius: Teigiamas emocijas, kurios apima nedidel suadinim (pasitenkinimas), vidutin suadinim (malonumas) ir stipr suadinim (euforija) bei teigiam reakcij kitus mones (prisiriimas) ir veikl (interesai ir sipareigojimai). Neigiamas emocijas, kurios apima pykt, lides, nerim stres frustracij pavyd kalt ir gd vienium ir bejgikum. Galima paprayti moni prisiminti ir ufiksuoti teigiam ir neigiam emocij dan.
APIBENDRINIMAS Socialin psichologija apie materializm ir turtus

Sprendiant i to, k auktj mokykl studentai laiko vertybmis, ir i prabangos kartins", bdingos XX a. pabaigos Amerikai, amerikieiai (ir kiek maiau kit Vakar ali gyventojai) gyvena materialistiniame amiuje. Turting ali gyventojai i ties teigia es laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu nei neturting ali gyventojai (taiau skirtumas maja, keliaujant i vidutinikai turting labai turtingas alis). Ar kurios nors alies turtuoliai yra laimingesni u darbininkus? iek tiek, taiau ir vl pastebsime, kad daugiau pinig duoda majant rezultat (tai aikiai pastebima tiriant superturtuo-
675
lius ir mones, kurie laimjo loterijoje). Ar ekonominis augimas padaro mones laimingesnius? Visai ne, ir apie tai byloja sumajs moni, teigiani, kad jie yra laimingi, ir padaugjs serganij depresija skaiius, kai nuo XX a. septintojo deimtmeio kratas m turtti. Materializmas neteikia pasitenkinimo dl dviej prieasi: prisitaikymo lygio ir socialinio palyginimo. Greit prantame prie didjani pajam ir vartojimo. O lygindami save su kitais galime pamatyti, kad santykinai ms padtis nepasikeit. Nordami sukurti aprpint ateit turime ir kaip individai, ir kaip visuomen skatinti artimus ryius, pasitikjimu paremtus socialinius tinklus, pozityv mstym ir domi veikl.
mfiak Post scriptum: kaip iuolaikiniame pasaulyje WBA gyventi atsakingai?

Privalome pripainti, kad ... esame viena eima, ems bendruomen, turinti bendr likim. Kad sukurtume aprpint pasaulio bendruomen, grindiam pagarba gamtai, universaliomis mogaus teismis, ekonominiu teisingumu ir taikos kultra, turime susivienyti. Siekdami io tikslo, mes, ems mons, prisiimame atsakomyb vieni u kitus, u visa, kas gyva, ir u bsimas kartas. Preambul, ems Chartija, www.earthcharter.org
Kai skaitau ir raau apie gyventoj prieaug, pasaulin klimato atilim, materializm, vartotojikum, prisitaikym, palyginim ir aprpinim, kyla noras pasvarstyti: ar a esu atsakymo ias problemas dalis? A galiu teisingai kalbti. Taiau ar darau tai, k sakau? Nordamas bti siningas, privalau pasakyti, kad visko pasitaiko. Itisus metus darb vainju dviraiu. Taiau prajusiais metais nuskridau 80 000 myli reaktyviniais lktuvais. Mes apiltinome savo 108 met senumo nam, pastatme ekonomik krosn ir iemos dienomis termostat nustatome 19C. Taiau kadangi uaugau ten, kur vasaros bna vsios, negaliu sivaizduoti, kaip gyveniau be oro kondicionieriaus tvankiomis vasaros dienomis. Siekdamas kontroliuoti iltnamio efekt sukeliani duj iskyrim, a paprastai ijungiu vies ir kompiuterio monitori, kai nebnu savo kabinete, o aplink nam mes prisodinome medi. Taiau a prisidjau prie Piet Amerikos mik naikinimo, valgiau importin jautien ir griau kav su pienu. Kartai pritariau, kai 1973 metais Jungtinse Valstijose greitis buvo apribotas iki 55 myli per valand, nes tai leidia taupyti kur, ir nusivyliau, kai 1995 metais io apribojimo buvo atsisakyta. Taiau dabar, kai mano miest juosianiame greitkelyje leistinas greitis yra 70 myli per valand, a nevaiuoju liau net (ia nuraudau) tada, kai nesimato kit automobili. Namuose mes riuojame popieri, skardines ir butelius. Taiau kas savait gauname tiek korespondencijos ir periodini leidini, kad jais upildome trij kubini pd konteiner.
676
IV dalis. SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS
Neblogai, sakau sau. Taiau vargu ar tai yra drsus atsakymas gresiani kriz. Ms pro-pro-provaikaiiai negals klestti ioje planetoje, jei dauateities ir ilgalaiki vertybi giau nei ei milijardai (tai kur kas maiau nei rytdienos devyni milijardai) konfliktas." gyventoj reikalaus panaaus dydio ekologinio ploto. E. O. Wilson, Tad kaip galima aktyviai gyventi iuolaikiniame pasaulyje, mgaujantis The Future of Life, 2002 jo groiu bei patogumais, kartu nepamirtant ekologijos? Netgi judjimo u (Gyvybs ateitis") paprastesn gyvenim lyderiai, kurie, kaip ir a, tris kartus skrido lktuvu puikioje aplinkoje surengtas konferencijas, ieko sprendim, kaip turtume gyventi iuolaikiniame pasaulyje. Kokioms taisyklms js pritariate arba nepritariate? Grietesniems reikalavimams automobili ir sunkveimi kurui? Automobili taros tikrinimams? Draudimui deginti lapus, kad mat smogas? Jei gyvenate alyje, kurioje auktos kuro kainos skatina vainti maais, ekonomikais automobiliais, ar nortumte, kad kuras bt pigesnis (dl to amerikieiai gali vairuoti didelius automobilius)? Jei esate amerikietis, ar pritartumte didesnms benzino bei naftos kainoms, kad bt galima taupyti iteklius ir stabdyti pasaulin klimato atilim? Ar tiktina, kad monija pajgs sustabdyti pasaulin atilim ir itekli eikvojim? Jei biologas E. O. Wilsonas (2002) yra teisus, sakydamas, kad evoliucijos eigoje mons imoko jausti atsakomyb tik u asmenin teritorij, savo giminaiius ir savo laik, ar galime tiktis, kad monija isiugdys platesnio masto altruizm" - rpinimsi tolimais palikuonimis? Ar iandieniniai daiktai, bylojantys apie uimam padt, pavyzdiui, Hummer" marks automobilis, su vienu galonu benzino nuvaiuojantis vos 10 myli, rytoj taps gdingomis relikvijomis? Ar iandieninis turting ir inom" gyvenimo bdas, kurio daugelis pavydi, virs neskoningumo etalonu ateityje, kai rpintis ilikimu bus btinyb? O gal rpinimasis savimi ir skms simboli demonstravimas visada go rpinimsi savo nematytais pro-provaikaiiais?
Pagrindin aplinkosaugos dilem kelia artimiausios
Epilogas |
Jei perskaitte vis i knyg, js vadas socialin psichologij baigtas. Pratarmje ireikiau vilt, kad i knyga bus ir solidiai mokslika, ir iltai mogika, grindiama grietais faktais ir intelektualiai provokuojanti". Js, o ne a, sprsite, ar tiksl pasiekiau. Taiau galiu pasakyti, kad supaindindamas su ia disciplina kaip autorius patyriau didel diaugsm. Jei priimdami mano dovan js patyrte nors iek tiek malonumo, jaudinots ir pasijutote praturtj, mano diaugsmas yra dar didesnis. Esu sitikins, kad socialins psichologijos inios pads kritiniam mstymui tramdyti intuicij, supratimui - valdyti iliuzijas ir uuojautai - polink kritikuoti. iuose 16 skyri sukauptos socialins psichologijos inios apie tikjim ir tikinjim, meil ir neapykant, konformizm ir nepriklausomyb. ia trumpai supaindinama su neatsakytais intriguojaniais klausimais: kaip nuostatos lemia ms veiksmus, o veiksmai - nuostatas? Kodl mons kartais skaudina vieni kitus, o kartais vieni kitiems padeda? Kas kursto socialinius konfliktus ir kaip sugniautus kumius galime paversti draugikai itiesta ranka? Atsakydami iuos klausimus, pleiame savo akirat. Kaip pastebjo Oliveris Wendellas Holmesas, kai protas pribrsta didesnio masto idjoms, jis niekada negrta savo pradines ribas". Toks buvo mano patyrimas, galbt studijuodami bei kitus kursus ir js tai patyrte ir tapote dar labiau isilavin. David G. Myers davidmyers.org
Svok odynlis
Abipusiai priklausomas savasis A {interdependent self). Asmeninio tapatumo grindimas ryiais su kitais monmis. 63 psl. (2 sk.) Abipusis atsiskleidimas (disclosure reciprocity). partnerio atvirum. 482 psl. (11 sk.) Polinkis adekvaiai atsiliepti
Abipusikumo norma (reciprocity norm). Lkestis, kad u pagalb bus atsilyginama pagalba, o ne kenkimu. 501 psl. (12 sk.) Agresija (aggression). Fizinis ar odinis poelgis, kuriuo siekiama k nors skaudinti. Laboratorini eksperiment metu tai gali pasireikti piktybikai sukeliant elektros ok ar sakant tokius dalykus, kurie turt ugauti kito mogaus jausmus. 204 psl. (5 sk.); 400 psl. (10 sk.) Aistringoji meil {passionate love). Stiprus trokimas bti su kitu mogumi. Aistringi simyljliai yra panir vienas kit, pajunta ekstaz sulauk partnerio meils ir jauiasi nepaguodiami, kai i meil praranda. 473 psl. (11 sk.) Aikinimo stilius {explanatory style). prastas gyvenimo vyki aikinimo bdas. Vadovaujantis neigiamu, pesimistiniu, depresyviu aikinimo stiliumi, neskm aikinama stabiliomis, globaliomis ir vidinmis prieastimis. 593 psl. (14 sk.) Altruizmas {altruism). Akstinas padidinti kito mogaus gerov, smoningai negalvojant apie asmeninius interesus. 494 psl. (12 sk.) Apgaul {deception). Tyrimo situacija, kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinjami. 48 psl. (1 sk.) Apsauginis pesimizmas {defensive pessimism). Problem numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti. 91 psl. (2 sk.) Arbitraas {arbitration). Konflikto sprendimas pasitelkus neutrali treij al, kuri susipasta su abiej ali teiginiais ir priima sprendim. 570 psl. (13 sk.) Artimumas (proximity). Geografinis artumas. Artumas (tiksliau, funkcinis atstumas") leidia veiksmingai prognozuoti simpatij. 447 psl. (11 sk.) Asmenin erdv {personal space). Apsaugin zona - tai erdv, kuri norime isaugoti aplink save. Jos dydis priklauso nuo to, kaip artimai pastame esanius alia. 195 psl. (5 sk.) A schema {self schema). Nuomon apie save, kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojim. 58 psl. (2 sk.) Ataskaita {debriefing). Tyrimo paaikinimas jo dalyviams, pasibaigus eksperimentui. Paprastai pasakoma apie apgaul, jei ji buvo, ir klausiama dalyvi, k jie suprato, kaip jauiasi. 49 psl. (1 sk.) Atribucijos teorija {atribution theory). Teorija apie tai, kaip mes interpretuojame kit moni elges, pavyzdiui, siedami j arba su vidiniais bruoais (ilgalaikmis savybmis, motyvais ir nuostatomis), arba su iorinmis aplinkybmis. 131 psl. (3 sk.) Atsiskleidimas (se/f-disclosure). Savo intymiausi savybi atskleidimas kitiems. 482 psl. (11 sk.)
ODYNLIS
Atsitiktin imtis (random sample). Apklausos procedra, kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes bti trauktas tyrim. 42 psl. (1 sk.) Atsitiktinis tiriamj paskirstymas (<random assignment). Toks dalyvi paskirstymas eksperimente, kad kiekvienas mogus turt vienod tikimyb atsidurti tam tikrose slygose. (Atkreipkite dmes skirtum tarp atsitiktinio tiriamj paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktins atrankos apklausose. Atsitiktinis tiriamj paskirstymas leidia daryti ivad apie prieast ir pasekm. Atsitiktin atranka leidia apibendrinti, taikant ivadas visai populiacijai.) 46 psl. (1 sk.) Auktesnis tikslas (.superordinate goal). Bendras tikslas, reikalaujantis kolektyvini pastang; tikslas, panaikinantis skirtumus tarp moni. 564 psl. (13 sk.) Autokinetinis reikinys (autokinetic phenomenon). Savaiminis (auto) judjimas (kinetic). Tariamas nekintamo viesos tako judjimas tamsoje. 226 psl. (6 sk.) Automatikas informacijos apdorojimas (automatic processing). Numanomas, arba intuityvus, mstymas, vykstantis be pastang, prastas ir nepavaldus protui. 114 psl. (3 sk.) Autoritarin asmenyb (<authoritarian personality). Asmenyb, pritarianti paklusnumui valdiai ir netolerantika kitoki grupi bei emesns padties moni atvilgiu. 363 psl. (9 sk.) Baims valdymas (terror management). Pagal baims valdymo teorij" mons naudoja apsaugines emocines ir paintines reakcijas (tarp j - tvirt prisiriim prie kultrins pasauliros ir prietar), susidr su mintimis apie savo mirtingum. 373 psl. (9 sk.) Baimingas prieraiumas (fearful attachment). Santykiai, pasiymintys vengimu ir baime bti atstumtam. 479 psl. (11 sk.) Bendr itekli tragedija (Tragedy of the Commons). Bendri itekliai yra visi skirstomi itekliai, taip pat oras, vanduo, energijos altiniai ir maistas. Tragedija vyksta tada, kai vieni mons suvartoja daugiau nei galima, o nuostolius paskirsto visiems. 541 psl. (13 sk.) Dalyviai (co-actors). Dalyviai, individualiai atliekantys nekonkurencing veikl. 305 psl. (8 sk.) Dmesio centro efektas (spotlight effect). Klaidingas sitikinimas, kad kiti yra itin dmesingi ms ivaizdai bei elgsenai. 54 psl. (2 sk.) Depresyvus realizmas (depressive realism). Lengvos depresijos apimt moni polinkis vertinti, aikinti ir prognozuoti tiksliai, o ne pataikaujant sau. 592 psl. (14 sk.) Derybos (bargaining). Konflikto sprendimas ali tiesiogini deryb keliu. 570 psl. (13 sk.) Diskriminavimas (discrimination). Nepateisinamas neigiamas elgesys grups ar jos nari atvilgiu. 352 psl. (9 sk.)
679
Dispozicin atribucija (dispositional attribution). Poelgio siejimas su mogaus charakteriu bei kitomis savybmis. 131 psl. (3 sk.) Draugikoji meil (companionate love). velns jausmai tiems, su kuriais ms gyvenimas tampriai persipyns. 476 psl. (11 sk.) Dviej etap komunikacija (two-step flow of communication). Procesas, kurio metu iniasklaidos taka danai pasireikia per nuomon formuojanius mones, kurie, savo ruotu, daro tak kitiems. 284 psl. (7 sk.) Dviej veiksni emocij teorija (two-factor theory of emotion). Suadinimas x apibdinimas = emocija. 474 psl. (11 sk.) Dvigubos nuostatos (dual attitudes). Skirtingos paslptos, arba implicitins (automatins), ir ireiktos (smoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atvilgiu. odiais ireiktos atviros nuostatos gali keistis kartu su isilavinimu arba dl tikinjimo; neireiktos, arba implicitins, nuostatos keiiasi ltai kartu su patirtimi, formuojania naujus proius. 74 psl. (2 sk.) Dvilytis (androgynous). Vyrik ir moterik savybi miinys. 213 psl. (5 sk.) Egoizmas (egoism). Paskata (kuria tariamai grindiami visi poelgiai) didinti savo gerov. Prieyb altruizmui, kuriuo siekiama didinti kit moni gerov. 496 psl. (12 sk.) Eksperimentiniai tyrimai (experimental research). Tyrimai, kuri metu siekiama isiaikinti prieastiespasekms ryius, manipuliuojant vienu ar daugiau veiksni (nepriklausom kintamj) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (ilaikant juos pastovius). 39 psl. (1 sk.) Eksperimento realizmas (experimental realism). Dalyvi sitraukimas eksperiment. 48 psl. (1 sk.) Elgesio medicina (behavioral medicine). Tarpdalykin sritis, jungianti ir taikanti elgsenos ir medicinos inias apie sveikat ir ligas. 600 psl. (14 sk.) Elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation). Isipildaniosios pranaysts ris, pasireikianti tuomet, kai moni socialiniai lkesiai paskatina juos elgtis taip, kad kiti mons atsakydami savo elgesiu patvirtint j lkesius. 145 psl. (3 sk.) Empatija (empathy). Netiesioginis kito mogaus jausm igyvenimas; savs sivaizdavimas kito vietoje. 202 psl. (5 sk.); 507 psl. (12 sk.) Etnocentrizmas (ethnocentrism). Tikjimas savo etnins bei kultrins grups pranaumu ir atitinkamas vis kit grupi niekinimas. 363 psl. (9 sk.) Euristika (heuristic). Mstymo strategija, leidianti greitai ir veiksmingai nusprsti. 120 psl. (3 sk.) Evoliucin psichologija (evolutionary psychology). Elgsenos evoliucijos tyrimas, remiantis natraliosios atrankos principais. 190 psl. (5 sk.)
680
ODYNLIS
Faktams prietaraujantis mstymas (counter/actual thinking). Alternatyvi scenarij ir rezultat, kurie galjo bti, taiau nevyko, sivaizdavimas. 123 psl. (3 sk.) Fiktyvus tiriamasis {confederate). padjjas. 68 psl. (2 sk.) Eksperimentuotojo
Instinktyvus elgesys (instinctive behavior). Natralus, neimoktas elgesys, bdingas visiems tam tikros ries atstovams. 402 psl. (10 sk.) Instrumentin agresija (instrumental aggression). Agresija, kuri yra priemon kitam tikslui pasiekti. 400 psl. (10 sk.) Integruojantys susitarimai (integrative agreements). Abiem pusms naudingi susitarimai, pasiekiami suderinus abiej ali interesus ir gaunam naud. 572 psl. (13 sk.) sitikinim tvarumas (belief perseverance). Atkaklus savo pradini koncepcij laikymasis ir tikjimas j teisingumu net tada, kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti. 108 psl. (3 sk.) Imoktas bejgikumas (learned helplessness). Imoktas bejgikumas ir nuolankumas, kai mogus ar gyvnas suvokia, kad negali kontroliuoti pasikartojani nemaloni vyki. 82 psl. (2 sk.) Iorin grup (outgroup). Jie" - grup, kuri mons laiko aikiai skirtinga arba atskirta nuo j vidins grups. 369 psl. (9 sk.) Iorins grups homogenikumo efektas (outgroup homogeneity effect). Manymas, kad iorins grups nariai yra panaesni vienas kit nei vidins grups nariai. Todl ,jie yra panas; mes esame skirtingi". 377 psl. (9 sk.) Isipildanioji pranayst (self-fulfilling prophecy). sitikinimas, kuris pavirsta realybe. 141 psl. (3 sk.) tikinjimas (persuasion). Praneimo sukeltas sitikinim, nuostat ar elgsenos pokyi procesas. 262 psl. (7 sk.) Kasdienis realizmas (mundane realism). Eksperimento pavirinis panaumas kasdienes situacijas. 47 psl. (1 sk.) Katarsis (catharsis). Emocin ikrova. Pagal katarsio teorij, atpalaiduojant" agresyvi energij agresyviai elgiantis arba pasitelkus vaizduot, agresij skatinanios prieastys praranda gali. 423 psl. (10 sk.) Klaidingas priskyrimas (misattribution). Klaidingas elgesio aikinimas ne ta prieastimi. 131 psl. (3 sk.) Klaidingos informacijos efektas (misinformation effect). Klaidingos informacijos traukimas prisiminim apie vyk. 110 psl. (3 sk.); 627 psl. (15 sk.) Klinikin psichologija (clinical psychology). moni, turini psichologini problem, tyrimas, vertinimas ir gydymas. 584 psl. (14 sk.) Kojos tarpduryje" reikinys (foot-in-the-door phenomenon). Polinkis, i pradi patenkinus nedidel pageidavim, vliau patenkinti ir didesn praym. 164 psl. (4 sk.) Kolektyvizmas (collectivism). Pirmenybs teikimas savosios grups (danai savo gimins ar darbo kolektyvo) tikslams; atitinkamai apibriamas ir asmens tapatumas. 63 psl. (2 sk.) Konfliktas (conflict). Numanomas veiksm ar tiksl nesuderinamumas. 538 psl. (13 sk.)
Fizinio patrauklumo stereotipas (physical-attractiveness stereotype). Nuomon, kad fizikai patraukls mons taip pat turi ir kit socialiai pageidautin savybi: kas yra graus, tas yra geras. 456 psl. (11 sk.) Formuluot (framing). Klausimo ar problemos pateikimo bdas; formuluot gali labai paveikti moni sprendimus ir nuomones. 44 psl. (1 sk.) Frustracija (frustration). 406 psl. (10 sk.) Trukdymas tikslingam elgesiui.
Frustracijos-agresijos teorija (frustration-aggression theory). Teorija, teigianti, kad frustracija skatina agresyv elges. 406 psl. (10 sk.) Galimi A (possible selves). Vaizdiniai to, kuo mes svajojame arba labai bijome tapti ateityje. 59 psl. (2 sk.) Giminaii atranka (kin selection). Idja, kad evoliucija skatina altruizm artimiems giminaiiams, kad isaugot bendrus genus. 504 psl. (12 sk.) Grup (group). Du ar daugiau moni, ilgiau nei kelias akimirkas palaikani tarpusavio ryius, darani vieni kitiems tak ir save suvokiani kaip mes". 305 psl. (8 sk.) Grups poliarizacija (group polarization). Grups galia sustiprinti prie tai buvusias jos nari nuomones; nari nuomoni supanajimas, o ne isiskyrimas. 322 psl. (8 sk.) Grupinis mstymas (groupthink). Mstymo bdas sutelktoje grupje, kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis, kad ugoia alternatyvi sprendim realistin vertinim." Irvingas Janisas (1971). 332 psl. (8 sk.) Hipotez (hypothesis). Patikrinamas teiginys, jog tarp paskir vyki gali egzistuoti ryys. 38 psl. (1 sk.) Iliuzin koreliacija (illusory correlation). Nesamo ryio sivaizdavimas arba sivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryys nei i ties yra. 125 psl. (3 sk.) Imuninis atmetimas (immune neglect). Tendencija nevertinti savo galimybi atgauti dvasines ir fizines jgas po stresini vyki. 73 psl. (2 sk.) Individualizmas (individualism). Koncepcija, teigianti, kad pirmenyb yra teikiama ne grups, bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibdinamas kaip asmenini savybi visuma, o ne tapatinimasis su grupe. 62 psl. (2 sk.) Informacin taka (informational influence). Konformizmas, grindiamas faktais, suinotais i kit moni. 251 psl. (6 sk.) Informuotas sutikimas (informed consent). Etinis principas, reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek, kad jie galt sprsti, ar dalyvauti eksperimente. 48 psl. (1 sk.)
ODYNLIS
681
Konformizmas ( c o n f o r m i t y ) . Elgsenos ar sitikinim pakeitimas, siekiant prisiderinti prie kit. 225 psl. (6 sk.) Kontrols iliuzija (illusion of control). Nekontroliuojam vyki suvokimas kaip kontroliuojam arba kaip labiau kontroliuojam nei i ties. 125 psl. (3 sk.) Kontrols pobdis (locus of control). moni elgesio ir pasekmi kontrols suvokimas: ar jos kontroliuojamos i vidaus, j pai pastangomis bei veiksmais, ar i iors atsitiktinumo arba iorini jg. 81 psl. (2 sk.) Kontroliuojamas informacijos apdorojimas (<controlled processing). Aikus mstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir smoningas. 114 psl. (3 sk.) Koreliaciniai tyrimai (correlational research). Natraliai vykstani ryi tarp kintamj tyrimas. 39 psl. (1 sk.) Kultas (naujasis religinis judjimas) {cult [new religious movement]). Grup, kuriai paprastai bdinga: 1) savitas ritualas ir tikjimas, susijs su jos pasiventimu dievybei arba mogui, 2) atsiskyrimas nuo piktos" supanios kultros ir 3) charizmatikas lyderis. (Sekta - prieingai yra pagrindins religijos alutinis darinys.) 290 psl. (7 sk.) Kultra {culture). Didels moni grups puoseljami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai, idjos, nuostatos ir tradicijos. 30 psl. (1 sk.); 191 psl. (5 sk.) Laipsnikas ir abipusis tampos mainimas, LAM {graduated and reciprocated initiatives in tension reduction, GRIT). Strategija, sukurta tarptautinei tampai mainti. 576 psl. (13 sk.) Lyi vaidmenys {gender role). Vyr ir moter elgesio lkesi (norm) rinkinys. 214 psl. (5 sk.) Lyderyst {leadership). Procesas, kuriuo tam tikri grups nariai skatina ir nukreipia grup. 343 psl. (8 sk.) Lygiaveriai kontaktai {equal-status contact). Lygiavertikumu grindiami ryiai. Kaip nevienodos, taip ir tos paios socialins padties moni santykiai formuoja atitinkamas nuostatas. Tad norint, kad prietar sumat, tarprasinius kontaktus turt umegzti tos paios socialins padties mons. 560 psl. (13 sk.) Lytis {gender). Psichologijoje - biologins arba socialiai slygojamos savybs, pagal kurias mons apibria vyr ir moter. 200 psl. (5 sk.) Liudininko efektas {bystander effect). Reikinys, kai mogus neskuba padti, jei yra daugiau stebtoj. 515 psl. (12 sk.) Mieganiojo efektas {sleeper effect). Udelstas praneimo poveikis, kai atmesta pradin informacija ima veikti, nes mes prisimename pat praneim, bet umirome atmetimo prieast. 268 psl. (7 sk.) Moralin atskirtis {moral exclusion). Nuostata, kad tam tikri mons ar grups yra u ribos, kur galioja asmenins moralins vertybs ir teisingumo taisykls. Moralinis traukimas reikia, kad kiti mons yra traukiami savj moralinio rpesio rat. 531 psl. (12 sk.)
Natralioji atranka {natural selection). Evoliucijos procesas, kurio metu gamta atrenka savybes, geriausiai padedanias organizmams igyventi ir daugintis konkreioje aplinkoje. 190 psl. (5 sk.) Natriniai (lauko) tyrimai (field research). Natralioje, realioje aplinkoje, u laboratorijos rib atliekami tyrimai. 39 psl. (1 sk.) Naujumo efektas {recency effect). Kartais vliausiai pateikta informacija turi didiausi poveik. Naujumo efektas retesnis nei pirmumo. 280 psl. (7 sk.) Nenulins sumos aidimas {non-zero-sum games). Santykiai, kuri rezultat suma nebtinai lygi nuliui. Bendradarbiaudami abu situacijos dalyviai gali laimti, konkuruodami abu gali pralaimti. (Dar vadinama miri motyv situacijomis.) 542 psl. (13 sk.) Nepakankamo pateisinimo efektas {insufficient justification effect). Disonanso suvelninimas, iekant vidini poelg pateisinani prieasi, kai iorinio pateisinimo nepakanka". 173 psl. (4 sk.) Nepriklausomas kintamasis {independent variable). Eksperimentinis veiksnys, kuriuo manipuliuoja tyrjas. 44 psl. (1 sk.) Nerimastingas prieraiumas {preoccupied attachment). Prieraiumas, kuriam bdingas nepasitikjimas savimi, nerimas, ambivalentikumas. 479 psl. (11 sk.) Normatyvin taka {normative influence). Konformizmas, grindiamas mogaus noru patenkinti kit lkesius siekiant isikovoti pripainim. 251 psl. (6 sk.) Normos {norms). Priimtino ir laukiamo elgesio taisykls. Normos nurodo, kaip dera" elgtis. (Kitaip sakant, normos apibria daugumos elges, - tai, kas yra normalu.) 194 psl. (5 sk.) Nuasmeninimas {deindividualization). Savimons ir nuogstavimo dl vertinimo praradimas; tai vyksta esant grupje ir patekus situacijas, skatinanias paklusti grups normoms - nesvarbu, geroms ar blogoms. 318 psl. (8 sk.) Nuogstavimas dl vertinimo {evaluation apprehension). Rpinimasis, kaip esame vertinami. 309 psl. (8 sk.) Nuolaidumas {compliance). Konformistikas vieo elgesio modelis, kai atsivelgiama uuominomis ar aikiai ireikt pageidavim, bet slopinant vidin pasiprieinim. 225 psl. (6 sk.) Nuorodos save efektas {self-reference effect). Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informacij, susijusi su paiu savimi. 58 psl. (2 sk.) Nuostata {attitude). Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija, danai grindiama sitikinimais, o ireikiama jausmais ir elgesio ketinimais. 153 psl. (4 sk.) Nuostatos stiprinimas {attitude inoculation). Lengvas moni nuostat puolimas, kad stipresni puolim atveju jie turt priemoni iems ipuoliams atremti. 296 psl. (7 sk.)
682
ODYNLIS
Pagrindin atribucijos klaida {fundamental attribution error). Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) tak kit moni elgsenai. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu, nes mes danai manome, kad elgsena atitinka nusiteikim.) 133 psl. (3 sk.) Pagrindinis tikinimo bdas {central route to persuasion). Procesas, kai tikinjami mons sutelkia dmes argumentus ir reaguodami msto palankiai. 265 psl. (7 sk.) Paklusnumas {obedience). Prisitaikymas vykdant tiesmuk paliepim. 225 psl. (6 sk.) Palankumo siekimas {ingratiation). Strategij, toki kaip meilikavimas, naudojimas siekiant kito mogaus palankumo. 468 psl. (11 sk.) Paprasiausia ekspozicija {mere-exposure effect). Reikinys, kai nauji dirgikliai yra labiau mgstami arba palankiau vertinami, jei vertintojui jie demonstruojami kartotinai. 449 psl. (11 sk.) Pasiekiamumo euristika {availability heuristic). Paintin taisykl, reikianti, kad dalyk tikimyb yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susij pavyzdiai i karto ateina galv, mes t dalyk laikome prastu. 121 psl. (3 sk.) Patikimumas {credibility). tikimumas. Patikimas pranejas laikomas ir ekspertu, ir vertu pasitikjimo. 268 psl. (7 sk.) Patrauklumas {attractiveness). Savybs, kurios patinka publikai. Patrauklus kalbtojas (danai jis kuo nors panaus publik) bna paveikiausias tais klausimais, kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenyb. 270 psl. (7 sk.) Patrauklumo atpildo teorija {reward theory of attraction). Teorija, teigianti, jog mums patinka tie, kuri elgesys mus apdovanoja arba kuriuos mes siejame su atlyg teikianiais vykiais. 470 psl. (11 sk.) Patvirtinimo alikumas {confirmation bias). Polinkis iekoti informacijos, patvirtinanios iankstin nuomon. 119 psl. (3 sk.) Pavluotos nuomons alikumas {hindsight bias). Perdtas gebjimo numatyti vyki eig jiems jau vykus vertinimas. Dar inomas kaip a jau seniai tai inojau" reikinys. 34 psl. (1 sk.) Painimo poreikis {need for cognition). Motyvacija mstyti ir analizuoti. J galima vertinti pagal pritarim tokiems teiginiams, kaip abstraktaus mstymo svoka man yra patraukli", ir nepritarim tokiems teiginiams, kaip a galvoju tiek, kiek privaloma." 288 psl. (7 sk.) Paintinis disonansas {cognitive dissonance). tampa, kylanti tada, kai mogus vienu metu suvokia dviej tip prietaring informacij. Pavyzdiui, disonansas gali atsirasti tada, kai suvokiame, kad ms elgesys beveik nepateisinamai prietaravo ms nuostatoms arba nusprendme atiduoti pirmenyb vienai alternatyvai, nors bt buv logika pasirinkti kit. 171 psl. (4 sk.)
Per didelio pateisinimo efektas {overjustification effect). Vidins motyvacijos slopinimas, paperkant mones, kad jie daryt tai, k jau ir taip daro; tada jie savo veiksmus gali laikyti iorikai kontroliuojamais, o ne savaime patraukliais. 179 psl. (4 sk.); 534 psl. (12 sk.) Perdtos savikliovos reikinys {overconfidence phenomenon). Polinkis bti labiau sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo sitikinim ir vertinim tikslum. 116 psl. (3 sk.) Perklimas {displacement). Agresijos nukreipimas objekt, kuris nra frustracijos altinis. Apskritai naujasis taikinys kelia maesn grsm arba yra labiau priimtinas socialiai. 406 psl. (10 sk.) Permatomumo iliuzija {illusion of transparency). Iliuzija, kad kiti gali lengvai pastebti ms slepiamas emocijas. 54 psl. (2 sk.) Pirmumo efektas {primacy effect). Jei visos kitos slygos vienodos, pradioje pateikta informacija paprastai daro didiausi poveik. 279 psl. (7 sk.) Pliuralistinis neimanymas {pluralistic ignorance). Klaidingas sivaizdavimas, k dauguma mano, jauia ar kaip reaguoja. 329 psl. (8 sk.) Poreikis priklausyti {need to belong). Poreikis susisaistyti su kitais monmis ryiais, kurie utikrina ilgalaikius teigiamus tarpusavio santykius. 444 psl. (11 sk.) Poveikio vertinimo paklaida {impact bias). Emocijas suklusi vyki poveikio ilgalaikikumo pervertinimas. 72 psl. (2 sk.) Prieikoji agresija {hostile aggression). Agresija, kuri sukelia pyktis ir kuri yra galutinis tikslas (dar vadinama emocine agresija). 400 psl. (10 sk.) Prietaras (prejudice). Neigiamas iankstinis grups ir jos nari vertinimas. 351 psl. (9 sk.) Priklausomas kintamasis (dependent variable). Matuojamas kintamasis, kuris itaip vadinamas dl to, kad gali priklausyti nuo manipuliacij nepriklausomu kintamuoju. 46 psl. (1 sk.) Prisistatymas (self-presentation). Saviraikos aktas ir elgsena, kuria siekiama sudaryti palank arba savo idealus atitinkant spd. 99 psl. (2 sk.) Prisitaikymo lygio reikinys (adaptation-level phenomenon). Tendencija prisitaikyti prie tam tikro lygmens stimuliuojani veiksni ir reagavimas nukrypimus nuo io lygmens. 669 psl. (16 sk.) Pritarimas (acceptance). Konformizmas, kai elgsena ir sitikinamai atitinka socialin spaudim. 225 psl. (6 sk.) Prosocialus elgesys {prosocial behavior). Teigiamas, konstruktyvus, naudingas elgesys; asocialaus elgesio prieyb. 427 psl. (10 sk.) Rasizmas (racism). 1) Prietaringa nuostata ir diskriminuojantis elgesys tam tikros rass atstov atvilgiu arba 2)
ODYNLIS
683
institucin praktika (net jei jos neskatina prietarai), tam tikros rass ar lyties atstovus pajungianti kit labui. 352 psl. (9 sk.) Reaktyvusis pasiprieinimas (reactance). Motyvas, skatinantis isaugoti arba atkurti asmens laisvs jausm. Reaktyvusis pasiprieinimas kyla, kai kas nors grasina ms veiksm laisvei. 257 psl. (6 sk.); 640 psl. (15 sk.) Realistinio grupi konflikto teorija {realistic group conflict teory). Teorija, teigianti, kad prietarai kyla dl to, jog grups varosi dl nepakankam itekli. 369 psl. (9 sk.) Regresija vidurkio link {regression toward the average). Statistin ypa aukt rodikli ar ekstremalaus elgesio tendencija grti atgal vidurk. 126 psl. (3 sk.) Reikiamos savybs {demand characteristics). enklai, signalizuojantys eksperimento dalyviui, kokio elgesio i j o tikimasi. 48 psl. (1 sk.) Santykin deprivacija {relative deprivation). Asmens suvokimas, kad jis yra maiau pasiturintis, lyginant su kitais. 408 psl. (10 sk.) Sau palanki atribucija {self-serving attributions). aliko palankumo sau forma. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau, o neigiamus - iors veiksniams. 87 psl. (2 sk.) Saugus prieraiumas {secure attachment). Prieraiumas, grindiamas pasitikjimu ir intymumu. 479 psl. (11 sk.) Sveika {interaction). Vieno veiksnio (pavyzdiui, biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdiui, aplinkos). 218 psl. (5 sk.) Savs tvirtinimo teorija {self-affirmation theory). Teorija, teigianti, kad a) mons, nepageidautinai elgdamiesi, danai patiria grsm savo vaizdiui, ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kit savojo A aspekt. Jei vienoje srityje ikyla grsm moni savivaizdiui, jie tai kompensuoja arba i naujo sutelkdami dmes, arba savo poelgiais pagerindami situacij kurioje nors kitoje srityje. 182 psl. (4 sk.) Savs menkinimas {self-handicapping). Savo vaizdio saugojimas elgiantis taip, kad patyrus neskm bt lengviau pasiaikinti. 98 psl. (2 sk.) Savs suvokimo teorija {self-perception theory). Teorija, teigianti, kad nebdami tikri dl savo nuostat mes sprendiame apie jas taip, kaip galvot kitas mus stebintis mogus, analizuodamas ms elges ir aplinkybes, kurioms esant jis vyko. 176 psl. (4 sk.) Savimon {self-awareness). Smoninga bsena, kai dmesys sutelkiamas save. Ji padeda monms bti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybms. 138 psl. (3 sk.) Saviveiksmingumas {self efficacy). Pojtis, kad esame kompetentingi ir veiksmingi. Jis skiriasi nuo savosios verts pojio. Bomboneio piloto saviveiksmingumas gali bti stiprai ireiktas, o savivert - menka. 80 psl. (2 sk.)
Savivert {self-esteem). Visapusis mogaus savs vertinimas arba savosios verts pojtis. 75 psl. (2 sk.) Savo elgesio tikrinimas {self-monitoring). Savikontrol siekiant sukurti norim spd. 100 psl. (2 sk.) Savojo A samprata {self-concept). mogaus atsakymai klausim Kas a esu?" 57 psl. (2 sk.) Seksizmas {sexism). 1) Prietaringa nuostata ir diskriminuojantis elgesys tam tikros lyties atstov atvilgiu arba 2) institucin praktika (net jei jos neskatina prietarai), vienos lyties atstovus pajungianti kitos lyties atstov labui. 352 psl. (9 sk.) Situacin atribucija {situational attribution). kad elgsen lemia aplinka. 131 psl. (3 sk.) Aikinimas,
Skirstymas pogrupius {subgrouping). moni, neatitinkani stereotipo, priskyrimas naujam pogrupiui, priskiriant jam ir nauj stereotip. 389 psl. (9 sk.) Skirstymas potipius {subtyping). moni, nukrypstani nuo stereotipo, skirstymas grupes, laikant juos ypatinga, kitokiomis savybmis isiskiriania, kategorija. 389 psl. (9 sk.) Socialin lyderyst {social leadership). Lyderyst, susijusi su grups sutelkimu darbui, konflikt sprendimu ir kolektyvo nari palaikymu. 343 psl. (8 sk.) Socialin neurologija {social neuroscience). Biologinio ir socialinio poiri socialini ir emocini savybi neurologines bei psichologines prieastis visuma. 26 psl. (1 sk.) Socialin pateiktis {social representation). Socialiai kartu igyvenami sitikinimai - plaiai paplitusios idjos bei vertybs, tarp j ms prielaidos ir kultros ideologija. Socialin pateiktis padeda suprasti pasaul. 30 psl. (1 sk.) Socialin psichologija {social psychology). Mokslas apie moni mstym, tak kitiems ir tarpusavio santykius. 20 psl. (1 sk.) Socialins atsakomybs norma {social-responsibility norm). Lkestis, kad mons pads tiems, kurie yra nuo j priklausomi. 502 psl. (12 sk.) Socialiniai scenarijai {social scripts). Per kultr perteikiamos elgesio vairiose situacijose taisykls. 428 psl. (10 sk.) Socialiniai spstai {social trap). Situacija, kurioje konfliktuojanios puss, siekdamos asmenini interes, elgiasi abipusiai alingai. Pavyzdiai galt bti kalinio dilema ir bendr itekli tragedija. 539 psl. (13 sk.) Socialinio dominavimo orientacija {social dominance orientation). Motyvacija siekti, kad savoji grup dominuot kit socialini grupi atvilgiu. 362 psl. (9 sk.) Socialinio imokimo teorija {social learning theory). Teorija, teigianti, kad socialins elgsenos imokstame stebdami, pamgdiodami, sulaukdami paskatinimo ir bausms. 410 psl. (10 sk.)
684
ODYNLIS
Socialinis dykinjimas (social loafing). Polinkis maiau stengtis, kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo, nei tada, kai pastangos vertinamos individualiai. 313 psl. (8 sk.) Socialinis kapitalas {social capital). Abipus parama ir bendradarbiavimas socialiniuose tinkluose. 501 psl. (12 sk.) Socialinis palengvinimas (social facilitation). 1) Pirmin reikm - moni polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai imoktas uduotis, kai alia yra kit moni. 2) Dabartin reikm - dominuojanios (tiktinos) reakcijos sustiprjimas dl to, kad yra kit moni. 306 psl. (8 sk.) Socialinis palyginimas {social comparison). Savo gebjim ir nuomoni vertinimas, lyginant save su kitais. 60 psl. (2 sk.); 329 psl. (8 sk.); 670 psl. (16 sk.) Socialinis tapatumas {social identity). Ms savojo A sampratos mes" aspektas; atsakymo klausim Kas a esu?" dalis, kuri yra susijusi su ms grupe. 369 psl. (9 sk.) Socialini main teorija {social-exchange theory). Teorija, teigianti, kad moni sveika - tai abipusikumas, kuriuo siekiama maksimaliai padidinti kiekvieno gaunam naud ir iki minimumo sumainti snaudas. 494 psl. (12 sk.) Stereotipas {stereotype). sitikinimas apie moni grups asmenines savybes. Stereotipai kartais bna per daug apibendrinti, netiksls ir atspars naujai informacijai. 351 psl. (9 sk.) Stereotipo grsm {stereotype threat). Trikdantis nuogstavimas, susidrus su neigiamu stereotipu, kad juo remiantis mogus bus vertinamas. Prieingai nei isipildani pranaysi, kurios paties sugalvot reputacij kala savojo A samprat, stereotipo grsms poveikis yra betarpikas. 391 psl. (9 sk.) Stigmos pojtis {stigma consciousness). Asmens tikjimasis, kad jis patirs diskriminacij. 381 psl. (9 sk.) Suderinamumas {matching phenomenon). Tendencija pasirinkti partneriais tuos, kurie gerai dera" pagal patrauklum bei kitas savybes. 455 psl. (11 sk.) Sutelktumas {cohesiveness). Mes" jausmas; grups nari tarpusavio susisaistymo, pavyzdiui, pagal simpatijas, patrauklum, mastas. 248 psl. (6 sk.) Suadinimas (priming). Konkrei asociacij aktyvinimas atmintyje. 104 psl. (3 sk.) Sveikatos psichologija {health psychology). Psichologini sveikatos ir lig itak tyrimas. Tai psichologijos indlis elgesio medicin. 600 psl. (14 sk.) alikas palankumas grupei (group-serving bias). Grupei nepriklausani nari teigiam poelgi aikinimas iorinmis prieastimis; neigiam poelgi priskyrimas j charakteriui (pateisinant tokius pat savo grups nari poelgius). 95 psl. (2 sk.); 384 psl. (9 sk.) alikas palankumas sau (self-serving palankiai save vertinti. 87 psl. (2 sk.) bias). Polinkis
alikumas savosios rass atvilgiu (own-race bias). Tendencija tiksliau atpainti savo rass atstov veidus. 378 psl. (9 sk.) alikumas vidinei grupei (ingroup bias). Tendencija palankiai vertinti savo grup. 370 psl. (9 sk.) alutinis tikinimo bdas (peripheral route to persuasion). Procesas, kai mones paveikia atsitiktiniai veiksniai, pavyzdiui, kalbaniojo patrauklumas. 265 psl. (7 sk.) Taika (peace). Mao prieikumo ir agresyvumo aplinkybs, kai pltojami abipusiai naudingi santykiai. 538 psl. (13 sk.) Tariamo iskirtinumo efektas (false uniqueness effect). Tendencija nepakankamai vertinti savo gebjim, pageidautino arba skmingo elgesio panaum kitus mones. 93 psl. (2 sk.) Tariamo vienodumo efektas (false consensus effect). Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems prastus. 92 psl. (2 sk.) Tarpininkavimas (mediation). Neutralios treiosios alies dalyvavimas sprendiant konflikt, palengvinant bendravim ir teikiant silymus. 570 psl. (13 sk.) Teisingo pasaulio reikinys (just-world phenomenon). moni polinkis tikti, kad pasaulis yra teisingas ir todl mons gauna tai, ko nusipelno, o nusipelno to, k gauna. 385 psl. (9 sk.) Teisingumas (equity). Slyga, pagal kuri i santyki gaunamas atpildas yra proporcingas indliui iuos santykius. Pastaba: teisingas atpildas nebtinai privalo bti vienodas. 480 psl. (11 sk.) Teorija (theory). Kompleksinis princip, paaikinani ir nuspjani stebimus vykius, rinkinys. 37 psl. (1 sk.) Tipikumo euristika (representativeness heuristic). Tendencija manyti, kartais nepaisant prieingos galimybs, kad koks nors mogus ar dalykas priklauso konkreiai grupei, jei jis panaus tipik ios grups nar. 121 psl. (3 sk.) Tranas (free rider). mogus, gaunantis naudos i grups, taiau maai duodantis jai. 313 psl. (8 sk.) Transformacin lyderyst (transformational lydership). Lyderyst, kai didel tak daro lyderio vizija ir kvpimas. 344 psl. (8 sk.) Uduoties lyderyst (task leadership). Lyderyst, susijusi su darbo organizavimu, standart nustatymu ir susitelkimu tikslui pasiekti. 343 psl. (8 sk.) Utrenkt prie nos dur metodas (door-in-the-face technique). Nuolaidos gavimo strategija. Kai kas nors i pradi atsisako patenkinti didel praym (utrenkia duris prie nos), praantis pareikia labiau pagrst pageidavim. 529 psl. (12 sk.)
ODYNLIS
685
Vaidmuo (rol). Taisykli rinkinys, apibriantis, kaip mons, uimantys atitinkam socialin padt, turt elgtis konkreioje situacijoje. 162 psl. (4 sk.) Veidrodinis vaizdio s u v o k i m a s (mirror-image perceptions). Abipusis poiris, kurio danai laikosi konfliktuojanios alys; pavyzdiui, kiekviena save gali laikyti moralia ir taikia, o kit - y d i n g a ir agresyvia. 551 psl. (13 sk.) Vengiamasis p r i e r a i u m a s (dismissive attachment). Santykiai, pasiymintys v e n g i m u ir nepasitikjimu kitais. 479 psl. (11 sk.)
Vidin grup (ingroup). M e s " - grup moni, turini bendr priklausymo ir tapatumo pojt. 369 psl. (9 sk.) Vienas kito papildymas (complementarity). Populiari n u o m o n , ypa apie dviej moni santykius, kad kiekvienas j papildo tai, ko trksta kitam. 466 psl. (11 sk.) e m a i paleisto kamuolio metodas (low-ball technique). Taktika, n a u d o j a m a norint priversti m o n e s su kuo nors sutikti. m o n s , sutik su pirmuoju pageidavimu, danai neprietarauja, j e i g u pageidavimas padidja. mons, kuriems i karto pateikiamas didesnis pageidavimas, yra maiau link su j u o sutikti. 165 psl. (4 sk.)
Knygos iliustracij autorini teisi savininkai:

2 skyrius 2.3 pav. i: H. Markus and S. Kitayama, 1991, Culture and the self: Implications for cognition, emotion and motivation", Psychological Review, 98, p. 224-253. Copyright 1991 by the American Psychological Association. Reprinted by permission. 2.4 pav.: Reprinted by permission of Dr. Hazel Rose Markus. 2.7 pav. i: T. F. Heatherton and K. D. Vohs, 2000, Interpersonal evaluations following threats to self: Role of self esteem", Journal of Personality and Social Psychology, 78, p. 725-736. Copyright 2000 by the American Psychological Association. Reprinted by permission. 2.10 pav. i: R. Inglehart and C. Welzel, 2005, Modernization, Cultural Change, and Democracy. Copyright by Cambridge University Press. Reprinted with permission of Cambridge University Press. 3 skyrius 3.4 pav. i: J. P. Forgas, C. H. Bower and S. E. Kranz, 1984, The Influence of Mood on Perceptions of Social Interactions", Journal of Experimental Social Psychology, 20. Reprinted with permission from Elsevier. 4 skyrius 4.3, 4.4 pav.: Reproduced by permission of Brad J. Bushman, Ph.D., Institute for Social Research, University of Michigan. 5 skyrius 5.2, 5.3 pav. i: Miles L. Patterson, Y. Iizuka, M. E. Tubbs, J. Ansel, and J. Anson, 2006. Passing encounters East and West: Comparing Japanese and American pedestrian interactions." Paper presented to the Society of Personality and Social Psychology convention. 5.5, 5.6 pav. i: D. M. Buss, The strategies of human mating", 1994, American Scientist, 82, p. 239-249. Reprinted with permission of Sigma XI. 5.7 pav.: Reprinted with permission of the Pew Global Attitudes Project, http://pewglobal.org. 5.8 pav. i: A. H. Eagly and W. Wood, 1991, Explaining sex differences in social behavior: A meta-analytic perspective", Personality and Social Psychology Bulletin, 17, p. 306-315. Reprinted by permission of Sage Publications, Inc. 6 skyrius 6.4 pav. i: Stanley Milgram, 1974, Diagram of relationship of participants, Milgram's Obedience Experiment", from Obedience to Authority: An Experimental View. Copyright 1974 by Stanley Milgram. HarperCollins Publishers and Pinter and Martin, Ltd. Reprinted by permission of the publishers. 6.1 lentel i: Stanley Milgram, 1974, The learner's schedule of protests in Milgram's 'Heart Disturbance' experiments: 75 to 300 volts", from Obedience to Authority: An Experimental View. Copyright 1974 by Stanley Milgram. HarperCollins Publishers and Pinter and Martin, Ltd. Reprinted by permission of the publishers. 6.5 pav. i: the Milgram Obedience Experiment, from S. Milgram, 1965, Some conditions of obedience and disobedience to authority", Human Relations, 18, p. 57-76; p. 198. Text from Roger Fisher in Preventing nuclear war", Bulletin of the Atomic Scientists, March 1981, p. 11-17. Copyright 2006 by Bulletin of the Atomic Scientists, Chicago, IL 60637. Reproduced by permission of Bulletin of the Atomic Scientists: The Magazine of Global Security, Science, and Survival. 9 skyrius 9.6 pav. i: P. G. Devine and R. S. Malpass, 1985, Orienting strategies in differential face recognition", Personality and Social Psychology Bulletin, 11, p. 33-40. Reprinted by permission of Sage Publications, Inc. 10 skyrius 10.10 pav. i: C. Anderson and B. Bushman, 2001, Effects of violent video games on aggressive behavior, aggressive cognition, aggressive effect, psychological arousal and prosocial behavior: A meta-analytic review of the scientific literature", Psychological Science, 12, No. 5, p. 353-359. Reprinted by permission of Blackwell Publishing. 11 skyrius 11.2 pav. i: R. B. Zajonc, 1968, Attitudinal effects of mere exposure", Journal of Personality and Social Psychology, 9, Monograph
686
Supplement No. 2, part, 2. Copyright 1968 by the American Psychological Association. Reprinted by permission. 11.12 pav.: Reprinted by permission of the National Opinion Research Center. 12 skyrius 12.2 pav. i: M. A. Whatley, J. M. Webster, R. H. Smith and A. Rhodes, 1999, The effect of a favor on public and private compliance: How internalized is the norm of reciprocity?" Basic and Applied Social Psychology, 21, p. 251-259. Reprinted by permission of Lawrence Erlbaum Associates. 12.4 pav. i: C. D. Batson, J. Fultz and P. A. Schoenrade, 1987, Distress and empathy: Two qualitatively distinct vicarious emotions with different motivational consequences", Journal of Personality, 55:1, Spring 1987. Reprinted by permission of Blackwell Publishing. 12.7 pav.: Adapted from R. V. Levine, 2003. The kindness of strangers." American Scientist 91, p. 226-233. Reprinted by permission of Dr. Robert Levine. 13 skyrius 13.4 pav. i: R. E. Tetlock, 1988, Monitoring the integrative complexity of American and Soviet policy rhetoric: What can be learned?" Journal of Social Issues, Vol. 454, No. 2, p. 101-131. Reprinted by permission of Blackwell Publishing. 13-6 pav.: Gallup 6/10/03. www.gallup.com. 14 skyrius 14.1 pav. i: N. Nunez, D. Poole and A. Memon, 2003, Psychology's two cultures revisited: Implications for the integration of science and practice", Scientific Review of Mental Health Practice. Reprinted by permission. 590 p. tekstas i: R. M. Dawes, 1976, Shallow psychology" in J. S. Carroll and J. W. Payne, eds., Cognition and Social Behavior, p. 563. Reprinted by permission of Lawrence Erlbaum Associates and the author. 14.4 pav. i: J. Dill and C. Anderson, Loneliness, shyness and depression: The etiology and interpersonal relationships of everyday problems in living", in Recent Advances in Interpersonal Approaches to Depression, T. Joiner and J. Coyne, eds., 1998. American Psychological Association. Copyright 1998 by the American Psychological Association. Reprinted by permission. 15 skyrius 15.2 pav. i: G. H. Fisher, 1968, Ambiguity of form: Old and new", Perception and Psychophysics, 4, p. 189-192. Reprinted with permission of Psychonomic Society, Inc. 15.1 lentel i: S. Kassin, V. Tubb, H. Hosch and A. Memon, 2001, On the 'General Acceptance' of eyewitness testimony research: A new survey of the experts." American Psychologist 56, p. 405-416. Copyright 2001 by the American Psychological Association. Reprinted by permission. 16 skyrius 16.2 pav.: Reprinted by permission of the Population Reference Bureau. 16.4 pav.: Adapted with permission from Life Goals of First-year College Students in the U.S., 1966-2005. From UCLA Higher Education Research Institute. 2005. The American Freshman: National Norms for Fall 2005. 16.5 pav. i: R. F. Inglehart, (in press) in Frances Hagopian (ed.), Cultural change and democracy in Latin America", in Contemporary Catholicism, Religious Pluralism and Democracy in Latin America. South Bend: Notre Dame University Press. Used with permission. NUOTRAUKOS: 1 skyrius p. 29: R. C. James 2 skyrius p. 64: Image courtesy of Takahiko Masuda, Ph.D. (see Masuda and
Nisbett, 2001); p. 68: Courtesy Hazel Rose Markus; p. 68: Photo courtesy Mel Manis; p. 70: Courtesy, Daniel M. Wegner 3 skyrius p. 107: Bettmann/Corbis Images; p. 140: Esbin-Anderson/Image Works 4 skyrius p. 156: Courtesy, Mahzarin Banaji.; p. 174 Courtesy Leon Festinger; p. 176 Colin Young-Wolff/PhotoEdit; p. 178 Courtesy Fritz Strack; p. 179: Bemieri, E, Davis, J., Rosenthal, R. and Knee, C. (1994). Interactional synchrony and rapport: Measuring synchrony in displays devoid of sound and facial affect. Personality and Social Psychology Bulletin 20, 303-311 5 skyrius p. 220: Courtesy, Alice Eagly 6 skyrius p. 228: From Provine, Robert. Yawning". American Scientist, Volume 93, Fig. 6, page 536; p. 236: Stanley Milgram, 1965, from the film Obedience, distributed by the Pennsylvania State University, PCR; p. 240 Courtesy Alexandra Milgram; p. 246: James A. Sugar/Corbis Images; p. 256 Bettmann/Corbis Images; Peter Kramer/Getty Images 7 skyrius p. 272: Figures courtesy of Jeremy Bailenson, Nick Yee, and Stanford's Virtual Human Interaction Lab, http://vhil.Stanford, edu; p. 296: Courtesy William McGuire, Yale University 8 skyrius p. 311: Courtesy Herman Miller, Inc.; p. 312: Courtesy Alan G. Ingham; p. 319: Phillip Zimbardo; p. 333: Courtesy Irving Janis; p. 339: Courtesy Daniel Kahneman 9 skyrius p. 353: Andrew Redington/Getty Images; p. 356-357: Figure created using stimuli from Hugenberg, K. and Bodenhausen, G. V. (2000). Facing Prejudice: Implicit Prejudice and the Perception of Facial Threat. Psychological Science 6, 640-643. Used with permission of authors. Photos courtesy, Kurt Hugenberg; p. 370 Brand X Photos/ PhotoDisc Website; Digital Vision/PhotoDisc Website; p. 377: James Blascovich; p. 388-389 Huart, Johanne, Corneille, Olivier, Becquart, Emilie: Face-based categorization, context-based categorization, and distortions in the recollection of gender ambiguous faces . Journal of Experimental Social Psychology 41 (2005) 598-608, Fig. 1 10 skyrius p. 410 Albert Bandra; p. 432: Courtesy, Craig A. Anderson; p. 433: Gus van Dyk, Pilanesberg 11 skyrius p. 452 AP/Wide World Photos; p. 455: Courtesy, Senator Russ Feingold; Courtesy, Tim Michels; p. 458-459 Rick Smolan/Stock Boston; John Lund/Getty Images; Catherine Karnow/ Wood fin Camp; Marc Romanelli/Getty Images; Oliver Bodmer/Zuma Press; from Braun, C, Gruendl, M., Marberger, C. and Scherber, C, 2001, Beautycheck-Causes and Consequences of Human Facial Attractiveness as presented at The German Students Award 2000/2001; p. 462: Granger Collection; p. 465: Courtesy James M. Jones; p. 471 Dr. Pawel Lewicki, University of Tulsa, Oklahoma 12 skyrius p. 496: Courtesy, Dennis Krebs; p. 513: Courtesy John M. Darley, Princeton University; p. 522 Courtesy Lisa DeBruine; p. 533: Page Collection/ Gamma Press 13 skyrius p. 558: Courtesy, John Dixon, Lancaster University; p. 567: AP/Wide World Photos 14 skyrius p. 594 Courtesy Shelley Taylor 15 skyrius p. 624 Chicago Tribune website; p. 629 Courtesy Elizabeth Loftus
Bibliografija |
Abbey, A. (1987). Misperceptions of friendly behavior as sexual interest: A survey of naturally occurring incidents. Psychology of Women Quarterly, 11, 173-194. Abbey, A. (1991). Misperception as an antecedent of acquaintance rape: A consequence of ambiguity in communication between women and men. In A. Parrot (Ed.), Acquaintance rape. New York: John Wiley. Abbey, A., and Andrews, F. M. (1985). Modeling the psychological determinants of life quality. Social Indicators Research, 16, 1-34. Abbey, A., McAuslan, P., and Ross, L. T.(1998). Sexual assault perpetration by college men: The role of alcohol, misperception of sexual intent, and sexual beliefs and experiences. Journal of Social and Clinical Psychology, 17, 167-195. Abelson, R. (1972). Are attitudes necessary? In B. T. King and E. McGinnies (Eds.), Attitudes, conflict and social change. New York: Academic Press. Abelson, R. P., Kinder, D. R., Peters, M. D., and Fiske, S. T. (1982). Affective and semantic components in political person perception. Journal of Personality and Social Psychology, 42, 619-630. Abrams, D. (1991). AIDS: What young people believe and what they do. Paper presented at the British Association for the Advancement of Science conference. Abrams, D., Wetherell, M., Cochrane, S., Hogg, M. A., and Turner, J. C. (1990). Knowing what to think by knowing who you are: Self-categorization and the nature of norm formation, conformity and group polarization. British Journal of Social Psychology, 29, 97-119. Abramson, L. Y. (Ed.). (1988). Social cognition and clinical psychology: A synthesis. New York: Guilford. Abramson, L. Y., Metalsky, G. I., and Alloy, L. B. (1989). Hopelessness depression: A theorybased subtype. Psychological Review, 96, 358-372. Acitelli, L. K., and Antonucci, T. C. (1994). Gender differences in the link between marital support and satisfaction in older couples. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 688-698. Ackermann, R., and DeRubeis, R. J. (1991). Is depressive realism real? Clinical Psychology Review, 11, 565-584. Adair, J. G., Dushenko, T. W., and Lindsay, R. C. L. (1985). Ethical regulations and their impact on research practice. American Psychologist, 40, 59-72. Adams, D. (Ed.) (1991). The Seville statement on violence: Preparing the ground for the constructing of peace. UNESCO. Adams, J. M., and Jones, W. H. (1997). The conceptualization of marital commitment: An integrative analysis. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 1177-1196. Addis, M. E., and Mahalik, J. R. (2003). Men, masculinity, and the contexts of help seeking. American Psychologist, 58, 5-14. Aderman, D., and Berkowitz, L. (1970). Observational set, empathy, and helping. Journal of Personality and Social Psychology, 14, 141-148. Aderman, D., and Berkowitz, L. (1983). Self-concern and the unwillingness to be helpful. Social Psychology Quarterly, 46, 293-301. Adler, N. E., Boyce, T., Chesney, M. A., Cohen, S., Folkman, S., Kahn, R. L., and Syme, S. L. (1993). Socioeconomic inequalities in health: No easy solution. Journal of the American Medical Association, 269, 3140-3145. Adler, N. E., and Snibbe, A. C. (2003). The role of psychosocial processes in explaining the gradient between socioeconomic status and health. Current Directions in Psychological Science, 12, 119-123. Adler, R. P., Lesser, G. S., Meringoff, L. K., Robertson, T. S., and Ward, S. (1980). The effects of television advertising on children. Lexington, MA: Lexington Books. Adler, S. J. (1994). The jury. New York: Times Books.
Adorno, T., Frenkel-Brunswik, E., Levinson, D., and Sanford, R. N. (1950). The authoritarian personality, New York: Harper. Affleck, G., Tennen, H., and Apter, A. (2000). Optimism, pessimism, and daily life with chronic illness. In E. C. Chang (Ed.), Optimism and pessimism. Washington, DC: APA Books. Agostinelli, G., Sherman, S. J., Presson, C. C., and Chassin, L. (1992). Self-protection and self-enhancement biases in estimates of population prevalence. Personality and Social Psychology Bulletin, 18, 631-642. Agres, S. J. (1987). Rational, emotional and mixed appeals in advertising: Impact on recall and persuasion. Paper presented at the American Psychological Association convention. (Available from Lowe Marschalk, Inc., 1345 Avenue of the Americas, New York, NY, 10105.) Aiello, J. R., and Douthitt, E. Z. (2001). Social facilitation from Triple to electronic performance monitoring. Group Dynamics: Theory, Research, and Practice, 5, 163-180. Aiello, J. R., Thompson, D. E., and Brodzinsky, D. M. (1983). How funny is crowding anyway? Effects of room size, group size, and the introduction of humor. Basic and Applied Social Psychology, 4,193207. Ainsworth, M. D. S. (1973). The development of infant-mother attachment. In B. Caldwell and H. Ricciuti (Eds.), Review of child development research (Vol. 3). Chicago: University of Chicago Press. Ainsworth, M. D. S. (1979). Infant-mother attachment. American Psychologist, 34, 932-937. Ajzen, I. (1982). On behaving in accordance with one's attitudes. In M. P. Zanna, E. T. Higgins, and C. P. Herman (Eds.). Consistency in social behavior: The Ontario Symposium, vol. 2. Hillside, NJ: Erlbaum. Ajzen, I. (2002). Perceived behavioral control, self-efficacy, locus of control, and the theory of planned behavior. Journal of Applied Social Psychology, 32, 665-683. Ajzen, I., and Fishbein, M. (1977). Attitude-behavior relations: A theoretical analysis and review of empirical research. Psychological Bulletin, 84, 888-918. Albarracin, D., Johnson, B. T., Fishbein, M., and Muellerleile, P. A. (2001). Theories of reasoned action and planned behavior as models of condom use: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 127, 142161. Albee, G. (1979, June 19). Politics, power, prevention, and social change. Keynote address to Vermont Conference on Primary Prevention of Psychopathology. Alicke, M. D., and Davis, T. L. (1989). The role of a posteriori victim information in judgments of blame and sanction. Journal of Experimental Social Psychology, 25, 362-377. Allee, W. C., and Masure, R. M. (1936). A comparison of maze behavior in paired and isolated shell-parakeets (Melopsittacus undulatus Shaw) in a two-alley problem box. Journal of Comparative Psychology, 22, 131-155. Allen, V. L., and Levine, J. M. (1969). Consensus and conformity. Journal of Experimental Social Psychology, 5, 389-399. Allen, V. L., and Wilder, D. A. (1980). Impact of group consensus and social support on stimulus meaning: Mediation of conformity by cognitive restructuring. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 1116-1124. Allison, S. T., Beggan, J. K., McDonald, R. A., and Rettew, M. L. (1995). The belief in majority determination of group decision outcomes. Basic and Applied Social Psychology, 16, 367-382. Allison, S. T., Jordan, M. R., and Yeatts, C. E. (1992). A cluster-analytic approach toward identifying the structure and content of human decision making. Human Relations, 45, 49-72.
Allison, S. T., Mackie, D. M., and Messick, D. M. (1996). Outcome biases in social perception: Implications for dispositional inference, attitude change, stereotyping, and social behavior. Advances in Experimental Social Psychology, 28, 53-93. Allison, S. T., Mackie, D. M., Muller, M. M., and Worth, L. T. (1993) Sequential correspondence biases and perceptions of change: The Castro studies revisited. Personality and Social Psychology Bulletin, 19, 151-157. Allison, S. T., McQueen, L. R., and Schaerfl, L. M. (1992). Social de cision making processes and the equal partitionment of shared resources. Journal of Experimental Social Psychology, 28, 23-42. Allison, S. T., and Messick, D. M. (1985). The group attribution error. Journal of Experimental Social Psychology, 21, 563-579. Allison, S. T., and Messick, D. M. (1987). From individual inputs to group outputs, and back again: Group processes and inferences about members. In C. Hendrick (Ed.), Group processes: Review of personality and social psychology, Vol. 8. Newbury Park, CA: Sage. Allison, S. T., Messick, D. M., and Goethals, G. R. (1989). On being better but not smarter than others: The Muhammad Ali effect. Social Cognition, 7, 275-296. Allison, S. T., Worth, L. T., and King, M. W, C. (1990). Group decisions as social inference heuristics. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 801-811. Alloy, L. B., and Abramson, L. Y. (1979). Judgment of contingency in depressed and nondepressed students: Sadder but wiser? Journal of Experimental Psychology: General, 108, 441-485. Alloy, L. B., Abramson, L. Y., Whitehouse, W. G., Hogan, M. E., Tashman, N. A., Steinberg, D. L., Rose, D. T., and Donovan, P. (1999) Depressogenic cognitive styles: Predictive validity, information processing and personality characteristics, and developmental origins. Behaviour Research and Therapy, 37, 503-531. Alloy, L. B., Albright, J. S., Abramson, L. Y., and Dykman, B. M. (1990). Depressive realism and nondepressive optimistic illusions: The role of the self. In R. E. Ingram (Ed.), Contemporary psychological approaches to depression: Theory, research and treatment. New York: Plenum. Allport, F. H. (1920). The influence of the group upon association and thought. Journal of Experimental Psychology, 3, 159-182. Allport, G. (1954). The nature of prejudice. Cambridge, MA: AddisonWesley. Allport, G. W. (1958). The nature of prejudice (abridged). Garden City, NY: Anchor Books. Allport, G. W., and Ross, J. M. (1967). Personal religious orientation and prejudice. Journal of Personality and Social Psychology, 5, 432-443. Altemeyer, B. (1988). Enemies offreedom: Understanding right-wing authoritarianism. San Francisco: Jossey-Bass. Altemeyer, B. (1992). Six studies of right-wing authoritarianism among American state legislators. Unpublished manuscript, University of Manitoba. Altemeyer, B., and Hunsberger, B. (1992). Authoritarianism, religious fundamentalism, quest, and prejudice. International Journal for the Psychology of Religion, 2, 113-133. Altemeyer, R. (in press). Highly dominating, highly authoritarian personalities. Journal of Social Psychology. Altman, I., and Vinsel, A. M. (1978). Personal space: An analysis of E. T. Hall's proxemics framework. In I. Altman and J. Wohlwill (Eds.), Human behavior and the environment. New York: Plenum Press. Alwin, D. F. (1990). Historical changes in parental orientations to children. In N. Mandell (Ed.), Sociological studies of child development, Vol. 3. Greenwich, CT: JAI Press.
BIBLIOGRAFIJA
689
Alwin, D. F., Cohen, R. L., and Newcomb, T. M. (1991). Political attitudes over the life span: The Bennington women afterfiftyyears. Madison, WI: University of Wisconsin Press. Amabile, T. M., and Glazebrook, A. H. (1982). A negativity bias in interpersonal evaluation. Journal of Experimental Social Psychology, 18, 1-22. Amato, P. R. (1979). Juror-defendant similarity and the assessment of guilt in politically motivated crimes. Australian Journal of Psychology, 31, 79-88. Amato, P. R. (1986). Emotional arousal and helping behavior in a reallife emergency. Journal of Applied Social Psychology, 16, 633-641. Ambady, N., and Rosenthal, R. (1992). Thin slices of expressive behavior as predictors of interpersonal consequences: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 111, 256-274. Ambady, N., and Rosenthal, R. (1993). Half a minute: Predicting teacher evaluations from thin slices of nonverbal behavior and physical attractiveness. Journal of Personality and Social Psychology, 64, 431-441. American Enterprise (1992, January/ February). Women, men, marriages and ministers. P. 106. American Psychological Association (1993). Violence and youth: Psychology's response. Vol I: Summary report of the American Psychological Assocation Commission on Violence and Youth. Washington, DC: Public Interest Directorate, American Psychological Association. American Psychological Association (2002). Ethical principles of psychologists and code of conduct 2002. Washington, DC: APA (www.apa.org/ethics/code2002.html). Amir, Y. (1969). Contact hypothesis in ethnic relations. Psychological Bulletin, 71, 319-342. Anda, R., Williamson, D., Jones, D., Macera, C., Eaker, E., Glassman, A., and Marks, J. (1993). Depressed affect, hopelessness, and the risk of ischemic heart disease in a cohort of U.S. adults. Epidemiology, 4, 285-294. Andersen, S. M. (1998). Service Learning: A National Strategy for Youth Development. A Position Paper issued by the Task Force on Education Policy. Washington, DC: Institute for Communitarian Policy Studies, George Washington University. Andersen, S. M., and Chen, S. (2002). The relational self: An interpersonal social-cognitive theory. Psychological Review, 109, 619-645. Anderson, C. A. (1982). Inoculation and counter-explanation: Debiasing techniques in the perseverance of social theories. Social Cognition, 1, 126-139. Anderson, C. A. (1999). Attributional style, depression, and loneliness: A cross-cultural comparison of American and Chinese students. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 482-499. Anderson, C. A. (2003). Video games and aggressive behavior. In D. Ravitch and J. P. Viteritti (Eds.), Kids stuff: Marking violence and vulgarity in the popular culture. Baltimore, MD: Johns Hopkins University Press. Anderson, C. A. (2004). An update on the effects of violent video games. Journal of Adolescence, 27, 113-122. Anderson, C. A., and Anderson, D. C. (1984). Ambient temperature and violent crime: Tests of the linear and curvilinear hypotheses. Journal of Personality and Social Psychology, 46, 91-97. Anderson, C. A., and Anderson, K. B. (1998). Temperature and aggression: Paradox, controversy, and a (fairly) clear picture. In R. G. Geen and E. Donnerstein (Eds.), Human aggression: Theories, research, and implications for social policy. San Diego, CA: Academic Press. Anderson, C. A., Anderson, K. B., Dorr, N., DeNeve, K. M., and Flanagan, M. (2000). Temperature and aggression. In M. P. Zanna (Ed.),
Advances in Experimental Social Psychology. San Diego, CA: Academic Press. Anderson, C. A., Benjamin, A. J., Jr., and Bartholow, B. D. (1998). Does the gun pull the trigger? Automatic priming effects of weapon pictures and weapon names. Psychological Science, 9, 308-314. Anderson, C. A., Berkowitz, L., Donnerstein, E., Huesmann, R. L., Johnson, J., Linz, D., Malamuth, N., and Wartella, E. (in press). The influence of media violence on youth. Psychological Science in the Public Interest. Anderson, C. A., and Bushman, B. J. (1997). External validity of trivial" experiments: The case of laboratory aggression. Review of General Psychology, 1, 19-41. Anderson, C. A., and Bushman, B. J. (2001). Effects of violent video games on aggressive behavior, aggressive cognition, aggressive affect, physiological arousal, and prosocial behavior: A meta-analytic review of the scientific literature. Psychological Science, 12, 353-359. Anderson, C. A., and Bushman, B. J. (2002). Media violence and the American public revisited. American Psychologist, 57, 448-450. Anderson, C. A., Carnagey, N. L., and Eubanks, J. (2003). Exposure to violent media: The effects of songs with violent lyrics on aggressive thoughts and feelings. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 960-971. Anderson, C. A., Carnagey, N. L., Flanagan, M., Benjamin, A. J., Eubanks, J., and Valentine, J. C. (in press). Violent video games: Specific effects of violent content on aggressive thoughts and behavior. Advances in Experimental Social Psychology. Anderson, C. A., Deuser, W. E., and DeNeve, K. M. (1995). Hot temperatures, hostile affect, hostile cognition, and arousal: Tests of a general model of affective aggression. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 434^48. Anderson, C. A., and Harvey, R. J. (1988). Discriminating between problems in living: An examination of measures of depression, loneliness, shyness, and social anxiety. Journal of Social and Clinical Psychology, 6, 482^91. Anderson, C. A., Horowitz, L. M., and French, R. D. (1983). Attributional style of lonely and depressed people. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 127-136. Anderson, C. A., Lepper, M. R., and Ross, L. (1980). Perseverance of social theories: The role of explanation in the persistence of discredited information. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 1037-1049. Anderson, C. A., Lindsay, J. J., and Bushman, B. J. (1999). Research in the psychological laboratory: Truth or triviality? Current Directions in Psychological Science, 8, 3-9. Anderson, C. A., Miller, R. S., Riger, A. L., Dill, J. C., and Sedikides, C. (1994). Behavioral and characterological attributional styles as predictors of depression and loneliness: Review, refinement, and test. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 549-558. Anderson, C. A., and Morrow, M. (1995). Competitive aggression without interaction: Effects of competitive versus cooperative instructions on aggressive behavior in video games. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 1020-1031. Anderson, C. A., and Sechler, E. S. (1986). Effects of explanation and counterexplanation on the development and use of social theories. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 24-34. Anderson, C., Keltner, D., and John, O. P. (2003). Emotional convergence between people over time. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 1054-1068.
690
BIBLIOGRAFIJA
Anderson, K. J., and Leaper, C. (1998). Meta-analyses of gender effects on conversational interruption: Who, what, when, where, and how. Sex Roles, 39, 225-252. Angier, N. (2003, November 11). Is war our biological destiny? New York Times (www.nytimes.com). Annin, P. (1999, April 19). Big money, big trouble. Newsweek, p. 59. Antill, J. K. (1983). Sex role complementarity versus similarity in married couples. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 145-155. AP (1993, June 10). Walking past a dying man. New York Times (via Associated Press). Apsler, R. (1975). Effects of embarrassment on behavior toward others. Journal of Personality and Social Psychology, 32, 145-153. Archer, D., and Gartner, R. (1976). Violent acts and violent times: A comparative approach to postwar homicide rates. American Sociological Review, 41, 937-963. Archer, D., Iritani, B., Kimes, D. B., and Barrios, M. (1983). Face-ism: Five studies of sex differences in facial prominence. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 725-735. Archer, J. (1991). The influence of testosterone on human aggression. British Journal of Psychology, 82, 1-28. Archer, J. (2000). Sex differences in aggression between heterosexual partners: A meta-analytic review. Psychological Bulletin, 126, 651-
Arkin, R. M., and Maruyama, G. M. (1979). Attribution, affect, and college exam performance. Journal of Educational Psychology, 71, 85-93. Armitage, C. J., and Conner, M. (2001). Efficacy of the theory of planned behaviour: A meta-analytic review. British Journal of Social Psychology, 40, 471-499. Armor, D. A., and Taylor, S. E. (1996). Situated optimism: Specific outcome expectancies and self-regulation. In M. P. Zanna (Ed.), Advances in experimental social psychology, vol. 30. San Diego, CA: Academic Press. Arms, R. L., Russell, G. W., and Sandilands, M. L. (1979). Effects on the hostility of spectators of viewing aggressive sports. Social Psychology Quarterly, 42, 275-279. Aron, A., and Aron, E. (1989). The heart of social psychology, 2nd ed. Lexington, MA: Lexington Books. Aron, A., and Aron, E. N. (1994). Love. In A. L. Weber and J. H. Harvey (Eds.), Perspective on close relationships. Boston: Allyn and Bacon. Aron, A., Dutton, D. G., Aron, E. N., and Iverson, A. (1989). Experiences of falling in love. Journal of Social and Personal Relationships, 6, 243-257. Aron, A., Melinat, E., Aron, E. N., Vallone, R. D., and Bator, R. J. (1997). The experimental generation of interpersonal closeness: A procedure and some preliminary findings. Personality and Social Psy680. chology Bulletin, 23, 363-377. Archer, J. (2002). Sex differences in physically aggressive acts between Aron, A., Norman, C. C., Aron, E. N., McKenna, C., and Heyman, heterosexual partners: A meta-analytic review. Aggression and VioR. E. (2000). Couples' shared participation in novel and arousing aclent Behavior, 7, 313-351. tivities and experienced relationship quality. Journal of Personality Archer, R. L., and Cook, C. E. (1986). Personalistic self-disclosure and and Social Psychology, 78, 273-284. attraction: Basis for relationship or scarce resource. Social PsychoAronson, E. (1988). The social animal. New York: Freeman. logy Quarterly, 49, 268-272. Aronson, E. (1997). Bring the family address to American PsychologiArendt, H. (1963). Eichmann in Jerusalem: A report on the banality of cal Society annual convention, reported in APS Observer, July/Auevil. New York: Viking Press. gust, p. 17, 34, 35. Argyle, M. (1986). The psychology of happiness. London: Methuen. Aronson, E. (2000). Nobody left to hate: Teaching compassion after CoArgyle, M. (1999). Causes and correlates of happiness. In D. Kahneman, lumbine. New York: Freeman/Worth. E. Diener, and N. Schwartz (Eds.), Foundations ofliedonic psychoAronson, E. (2002). Building empathy, compassion, and achievement in logy: Scientific perspectives on enjoyment and suffering. New York: the jigsaw classroom. In J. Aronson (Ed.), Improving academic achieRussell Sage Foundation. vement: Impact of psychological factors on education. San Diego, Argyle, M., and Henderson M. (1985). The anatomy of relationships. CA: Academic Press. London: Heinemann. Aronson, E., Blaney, N., Stephan, C., Sikes, J., and Snapp, M. (1978). Argyle, M., Shimoda, K., and Little, B. (1978). Variance due to perThe jigsaw classroom. Beverly Hills, CA: Sage Publications. Aronson, E., Brewer, M., and Carlsmith, J. M. (1985). Experimentasons and situations in England and Japan. British Journal of Social tion in social psychology. In G. Lindzey and E. Aronson (Eds.), Handand Clinical Psychology, 17, 335-337. book of social psychology, vol. 1. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Arkes, H. R. (1990). Some practical judgment/decision making research. Aronson, E., and Gonzalez, A. (1988). Desegregation, jigsaw, and the MePaper presented at the American Psychological Association convention. xican-American experience. In P. A. Katz and D. Taylor (Eds.), Towards Arkin, R. M., Appleman, A., and Burger, J. M. (1980). Social anxiety, the elimination of racism: Profiles in controversy. New York: Plenum. self-presentation, and the self-serving bias in causal attribution. JourAronson, E., and Linder, D. (1965). Gain and loss of esteem as deternal of Personality and Social Psychology, 38, 23-35. minants of interpersonal attractiveness. Journal of Experimental SoArkin, R. M., and Baumgardner, A. H. (1985). Self-handicapping. In cial Psychology, 1, 156-171. J. H. Harvey and C. Weary (Eds.), Attribution: Basic issues and apAronson, E., and Mettee, D. R. (1974). Affective reactions to appraisal plications. New York: Academic Press. from others. Foundations of interpersonal attraction. New York: AcaArkin, R. M., and Burger, J. M. (1980). Effects of unit relation tendencies demic Press. on interpersonal attraction. Social Psychology Quarterly, 43, 380-391. Aronson, E., and Mills, J. (1959). The effect of severity of initiation on Arkin, R. M., Cooper, H., and Kolditz, T. (1980). A statistical review liking for a group. Journal of Abnormal and Social Psychology, 59, of the literature concerning the self-serving attribution bias in inter177-181. personal influence situations. Journal of Personality, 48, 435-^48. Aronson, E., I\irner, J. A., and Carlsmith, J. M. (1963). CommunicaArkin, R. M., Lake, E. A., and Baumgardner, A. H. (1986). Shyness tor credibility and communicator discrepancy as determinants of opiand self-presentation. In W. H. Jones, J. M. Cheek, and S. R. Briggs nion change. Journal of Abnormal and Social Psychology, 67, 31(Eds.), Shyness: Perspectives on research and treatment. New York: 36. Plenum.
BIBLIOGRAFIJA
691
Arriaga, X. B. (2001). The ups and downs of dating: Fluctuations in satisfaction in newly formed romantic relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 754-765. Arriaga, X. B., and Agnew, C. R. (2001). Being committed: Affective, cognitive, and conative components of relationship commitment. Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 1190-1203. ASAPS (2003). Statistics 2002. The American Society for Aesthetic Plastic Surgery (www.surgery.org). Asch, S. E. (1946). Forming impressions of personality. Journal of Abnormal and Social Psychology, 41, 258-290. Asch, S. E. (1955, November). Opinions and social pressure. Scientific American, p. 31-35. Asendorpf, J. B. (1987). Videotape reconstruction of emotions and cognitions related to shyness. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 541-549. Ash, R. (1999). The top 10 of everything 2000. New York: DK Publishing. Asher, J. (1987, April). Born to be shy? Psychology Today, p. 56-64. Aspinwall, L. G., and Taylor, S. E. (1997). A stitch in time: Self-regulation and proactive coping. Psychological Bulletin, 121, 417^36. Associated Press (1995, September 25). Blacks are given tougher sentences, analysis shows. Grand Rapids Press, p. A3. Astin, A. W. (1972). Four critical years. San Francisco: Jossey-Bass. Astin, A. W., Green, K. C., Korn, W. S., and Schallt, M. (1987). The American freshman: National norms for Fall 1987. Los Angeles: Higher Education Research Institute, UCLA. (b) Augoustinos, M., and Innes, J. M. (1990). Towards an integration of social representations and social schema theory. British Journal of Social Psychology, 29, 213-231. Averill, J. R. (1983). Studies on anger and aggression: Implications for theories of emotion. American Psychologist, 38, 1145-1160. Axelrod, R., and Dion, D. (1988). The further evolution of cooperation. Science, 242, 1385-1390. Axsom, D. (1989). Cognitive dissonance and behavior change in psychotherapy. Journal of Experimental Social Psychology, 25, 234-252. Axsom, D., and Cooper, J. (1985). Cognitive dissonance and psychotherapy: The role of effort justification in inducing weight loss. Journal of Experimental Social Psychology, 21, 149-160. Axsom, D., Yates, S., and Chaiken, S. (1987). Audience response as a heuristic cue in persuasion. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 30-40. Ayres, I. (1991). Fair driving: Gender and race discrimination in retail car negotiations. Harvard Law Review, 104, 817-872. Ayres, I., and Nalebuff, B. (2003, April 15). Charity begins at Schedule A. New York Times (www.nytimes.com). Azrin, N. H. (1967, May). Pain and aggression. Psychology Today, p. 2733. Babad, E., Bernieri, F., and Rosenthal, R. (1991). Students as judges of teachers' verbal and nonverbal behavior. American Educational Research Journal, 28, 211-234. Babad, E., Hills, M., and O'Driscoll, M. (1992). Factors influencing wishful thinking and predictions of election outcomes. Basic and Applied Social Psychology, 13, 461476. Bachman, J. G., Johnston, L. D., O'Malley, P. M., and Humphrey, R. N. (1988). Explaining the recent decline in marijuana use: Differentiating the effects of perceived risks, disapproval, and general lifestyle factors. Journal of Health and Social Behavior, 29, 92-112. Bachman, J. G., and O'Malley, P. M. (1977). Self-esteem in young men: A longitudinal analysis of the impact of educational and occupational attainment. Journal of Personality and Social Psychology, 35, 365-380.
Bailey, J. M., Gaulin, S., Agyei, Y., and Gladue, B. A. (1994). Effects of gender and sexual orientation on evolutionary relevant aspects of human mating psychology. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 1081-1093. Bailey, J. M., Kirk, K. M., Zhu, G., Dunne, M. P., and Martin, N. G. (2000). Do individual differences in sociosexuality represent genetic or environmentally contingent strategies? Evidence from the Australian Twin Registry. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 537-545. Baize, H. R., Jr., and Schroeder, J. E. (1995). Personality and mate selection in personal ads: Evolutionary preferences in a public mate selection process. Journal of Social Behavior and Personality, 10,517-536. Baker, L. A., and Emery, R. E. (1993). When every relationship is above average: Perceptions and expectations of divorce at the time of marriage. Law and Human Behavior, 17, 439-450. Baldwin, M. W., Keelan, J. P. R., Fehr, B., Enns, V., Koh-Rangarajoo, E. (1996). Social-cognitive conceptualization of attachment working models: Availability and accessibility effects. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 94-109. Banaji, M. R. and Bhaskar, R. (2000). Implicit stereotypes and memory: The bounded rationality of social beliefs. In D. L. Schacter and E. Scarry (Eds.), Memory, brain, and belief Cambridge, MA: Harvard University Press. Bandra, A. (1979). The social learning perspective: Mechanisms of aggression. In H. Toch (Ed.), Psychology of crime and criminal justice. New York: Holt, Rinehart and Winston. Bandra, A. (1997). Self-efficacy: The exercise of control New York: Freeman. Bandra, A. (2000). Social cognitive theory: An agentic perspective. Annual Review of Psychology, 52, 1-26. Bandra, A., Pastorelli, C., Barbaranelli, C., and Caprara, G. V. (1999). Self-efficacy pathways to childhood depression. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 258-269. Bandra, A., Ross, D., and Ross, S. A. (1961). Transmission of aggression through imitation of aggressive models. Journal of Abnormal and Social Psychology, 63, 575-582. Bandra, A., and Walters, R. H. (1959). Adolescent aggression. New York: Ronald Press. Bandra, A., and Walters, R. H. (1963). Social learning and personality development. New York: Holt, Rinehart and Winston. Banfield, S. and McCabe, M. P. (2001). Extra relationship involvement among women: Are they different from men? Archives of Sexual Behavior, 30, 119-142. Banks, S. M., Salovey, P., Greener, S., Rothman, A. J., Moyer, A., Beauvais, J., and Epel, E. (1995). The effects of message framing on mammography utilization. Health Psychology, 14, 178-184. Barash, D. (1979). The whisperings within. New York: Harper and Row. Barash, D. P. (2003, November 7). Unreason's seductive charms. Chronicle of Higher Education (www.chronicle.com/free/v50/ill/ llb00601.htm). Barber, B. M., and Odean, T. (2001). The Internet and the investor. Journal of Economic Perspectives, 15, 41-54. Barber, N. (2000). On the relationship between country sex ratios and teen pregnancy rates: A replication. Cross-Cultural Research, 34, 327-333. Bargh, J. A. (1994). The four horsemen of automaticity: Awareness, intention, efficiency, and control in social cognition. In R. S. Wyer and T. K. Srull (Eds.), Handbook of social cognition, 2nd ed. (Vol. 1). Hillsdale, NJ: Erlbaum.
692
BIBLIOGRAFIJA
Bargh, J. A. (1997). The automaticity of everyday life. In R. S. Wyer, Jr. (Ed.), Advances in Social Cognition, Vol. 10. Mahwah, NJ: Erlbaum. Bargh, J. A., and Chartrand, T. L. (1999). The unbearable automaticity of being. American Psychologist, 54, 462-479. Bargh, J. A., McKenna, K. Y. A., and Fitzsimons, G. M. (2002). Can you see the real me? Activation and expression of the true self on the Internet. Journal of Social Issues, 58, 33-48. Bargh, J. A., and Raymond, P. (1995). The naive misuse of power: Nonconscious sources of sexual harassment. Journal of Social Issues, 51, 85-96. Barnes, R. D., Ickes, W., and Kidd, R. F. (1979). Effects of the perceived intentionality and stability of another's dependency on helping behavior. Personality and Social Psychology Bulletin, 5, 367-372. Barnett, M. A., King, L. M., Howard, J. A., and Melton, E. M. (1980). Experiencing negative affect about self or other: Effects on helping behavior in children and adults. Paper presented at the Midwestern Psychological Association convention. Barnett, P. A., and Gotlib, I. H. (1988). Psychosocial functioning and depression: Distinguishing among antecedents, concomitants, and consequences. Psychological Bulletin, 104, 97-126. Baron, J., and Hershey, J. C. (1988). Outcome bias in decision evaluation. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 569-579. Baron, J., and Miller, J. G. (2000). Limiting the scope of moral obligations to help: A cross-cultural investigation. Journal of Cross-Cultural Psychology, 31, 703-725. Baron, L., and Straus, M. A. (1984). Sexual stratification, pornography, and rape in the United States. In N. M. Malamuth and E. Donnerstein (Eds.), Pornography and sexual aggression. New York: Academic Press. Baron, R. A. (1977). Human aggression. New York: Plenum Press. Baron, R. S. (1986). Distraction-conflict theory: Progress and problems. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology, Orlando, FL: Academic Press. Baron, R. S. (2000). Arousal, capacity, and intense indoctrination. Personality and Social Psychology Review, 4, 238-254. Baron, R. S., David, J. P., Inman, M., and Brunsman, B. M. (1997). Why listeners hear less than they are told: Attentional load and the teller-listener extremity effect. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 826-838. Baron, R. S., Hoppe, S. I., Kao, C. F., Brunsman, B., Linneweh, B., and Rogers, D. (1996). Social corroboration and opinion extremity. Journal of Experimental Social Psychology, 32, 537-560. Baron, R. S., Kerr, N. L., and Miller, N. (1992). Group process, group decision, group action. Pacific Grove, CA: Brooks/Cole. Barongan, C., and Hall, G. C. N. (1995). The influence of misogynous rap music on sexual aggression against women. Psychology of Women Quarterly, 19, 195-207. Barrett, L. F., Lane, R. D., Sechrest, L., Schwartz, G. E. (2000). Sex differences in emotional awareness. Personality and Social Psychology Bulletin, 26, 1027-1035. Barry, D. (1995, January). Bored Stiff. Funny Times, p. 5. Barry, D. (1998). Dave Barry Turns 50. New York: Crown. Bar-Tal, D. (1982). Sequential development of helping behavior: A cognitive-learning approach. Development Review, 2(2), 101-124. Bartholomew, K., and Horowitz, L. (1991). Attachment styles among young adults: A test of a four-category model. Journal of Personality and Social Psychology, 61, 226-244. Bartholomew, R. E., and Goode, E. (2000, May/June). Mass delusions and hysterias: Highlights from the past millennium. Skeptical Inquirer, p. 20-28.
Barzun, J. (1975). Simpile and direct. New York: Harper and Row, p. 173-174. Bass, E., and Davis, L. (1994). The courage to heal. New York: Harper and Row. Bassili, J. N. (2003). The minority slowness effect: Subtle inhibitions in the expression of views not shared by others. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 261-276. Batson, C. D. (1983). Sociobiology and the role of religion in promoting prosocial behavior: An alternative view. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 1380-1385. Batson, C. D. (1999a). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psychology, 6th edition. New York: McGraw-Hill. Batson, C. D. (1999b). Addressing the altruism question experimentally Paper presented at a Templeton Foundation/Fetzer Institute Symposium on Empathy, Altruism, and Agape, Cambridge, MA. Batson, C. D. (2001). Addressing the altruism question experimentally. In S. G. Post, L. B. Underwood, J. P. Schloss, and W. B. Hurlbut (Eds.), Altruism and altruistic love: Science, philosophy, and religion in dialogue. New York: Oxford University Press. Batson, C. D., Ahmad, N., and Stocks, E. L. (2004). Benefits and liabilities of empathy-induced altruism. In A. G. Miller (Ed.), The social psychology of good and evil. New York: Guilford Publications. Batson, C. D., Ahmad, N., Yin, J., Bedell, S. J., Johnson, J. W., Templin, C. M., and Whiteside, A. (1999). Two threats to the common good: Self-interested egoism and empathy-induced altruism. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 3-16. Batson, C. D., Bolen, M. H., Cross, J. A., and Neuringer-Benefiel, H. E. (1986). Where is the altruism in the altruistic personality? Journal of Personality and Social Psychology, 50, 212-220. Batson, C. D., Cochran, P. J., Biederman, M. F., Blosser, J. L., Ryan, M. J., and Vogt, B. (1978). Failure to help when in a hurry: Callousness or conflict? Personality and Social Psychology Bulletin, 4, 97-101. Batson, C. D., Coke, J. S., Jasnoski, M. L., and Hanson, M. (1978). Buying kindness: Effect of an extrinsic incentive for helping on perceived altruism. Personality and Social Psychology Bulletin, 4, 8691. Batson, C. D., Duncan, B. D., Ackerman, P., Buckley, T., and Birch, K. (1981). Is empathic emotion a source of altruistic motivation? Journal of Personality and Social Psychology, 40, 290-302. Batson, C. D., Fultz, J., and Schoenrade, P. A. (1987). Distress and empathy: Two qualitatively distinct vicarious emotions with different motivational consequences. Journal of Personality, 55, 19-40. Batson, C. D., Harris, A. C., McCaul, K. D., Davis, M., and Schmidt, T. (1979). Compassion or compliance: Alternative dispositional attributions for one's helping behavior. Social Psychology Quarterly, 42, 405-409. Batson, C. D., Klein, T. R., Highberger, L., and Shaw, L. L. (1997) Immorality from empathy-induced altruism: When compassion and justice conflict. Journal of Personality and Social Psychology, 68, 1042-1058. Batson, C. D., Kobrynowicz, D., Dinnerstein, J. L., Kampf, H. C., and Wilson, A. D. (1997). In a very different voice: Unmasking moral hypocrisy. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 13351348. Batson, C. D., Lishner, D. A., Carpenter, A., Dulin, L., HarjusolaWebb, S., Stocks, E. L., Gale, S., Hassan, O., and Sampat, B. (2003). ...As you would have them do unto you": Does imagining yourself in the other's place stimulate moral action? Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 1190-1201.
BIBLIOGRAFIJA
693
Batson, C. D., and Moran, T. (1999). Empathy-induced altruism in a prisoner's dilemma. European Journal of Social Psychology, 29, 909924. Batson, C. D., Sager, K., Garst, E., Kang, M., Rubchinsky, K., and Dawson, K. (1997). Is empathy-induced helping due to self-other merging? Journal of Personality and Social Psychology, 73,495-509. Batson, C. D., Schoenrade, P., and Ventis, W. L. (1993). Religion and the individual: A social-psychological perspective. New York: Oxford University Press. Batson, C. D., Sympson, S. C., Hindman, J. L., Decruz, P., Todd, R. M., Jennings, G., and Burris, C. T. (1996). ,,1'be been there, too": Effect on empathy of prior experience with a need. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 474-482. Batson, C. D., and Thompson, E. R. (2001). Why don't moral people act morally? Motivational considerations. Current Directions in Psychological Science, 10, 54-57. Batson, C. D., Thompson, E. R., and Chen, H. (2002). Moral hypocrisy: Addressing some alternatives. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 330-339. Batson, C. D., Thompson, E. R., Seuferling, G., Whitney, H., and Strongman, J. A. (1999). Moral hypocrisy: Appearing moral to oneself without being so. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 525-537. Batson, C. D., and Ventis, W. L. (1982). The religious experience: A social psychological perspective. New York: Oxford University Press. Batson, C. D., and Weeks, J. L. (1996). Mood effects of unsuccessful helping: Another test of the empathy-altruism hypothesis. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 148-157. Baumann, D. J., Cialdini, R. B., and Kenrick, D. T. (1981). Altruism as hedonism: Helping and self-gratification as equivalent responses. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 1039-1046. Baumann, L. J., and Leventhal, H. (1985). I can tell when my blood pressure is up, can't I?" Health Psychology, 4, 203-218. Baumeister, R. F. (1991). Meanings of life. New York: Guilford. Baumeister, R. F., and Bratslavsky, E. (1999). Passion, intimacy, and time: Passionate love as a function of change in intimacy. Personality and Social Psychology Review, 3, 49-67. Baumeister, R. F., Bratslavsky, E., Finkenauer, C., and Vohs, D. K. (2001). Bad is stronger than good. Review of General Psychology, 5, 323-370. Baumeister, R. F., Bratslavsky, E., Muraven, M., and Tice, D. M. (1998). Ego depletion: Is the active self a limited resource? Journal of Personality and Social Psychology, 74, 1252-1265. Baumeister, R. F., Campbell, J. D., Krueger, J. I., and Vohs, K. D. (2003). Does high self-esteem cause better performance, interpersonal success, happiness, or healthier lifestyles? Psychological Science in the Public Interest, 4 (1), 1-44. Baumeister, R. F., Catanese, K. R., and Vohs, K. D. (2001). Is there a gender difference in strength of sex drive? Theoretical views, conceptual distinctions, and a review of relevant evidence. Personality and Social Psychology Review, 5, 242-273. Baumeister, R. F., Catanese, K. R., and Wallace, H. M. (2002). Conquest by force: A narcissistic reactance theory of rape and sexual coercion. Review of General Psychology, 6, 92-135. Baumeister, R. F., Chesner, S. P., Senders, P. S., and Tice, D. M. (1988). Who's in charge here? Group leaders do lend help in emergencies. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 17-22. Baumeister, R. F., and Exline, J. J. (2000). Self-control, morality, and human strength. Journal of Social and Clinical Psychology, 19, 29-42.
Baumeister, R. F., and liko, S. A. (1995). Shallow gratitude: Public and private acknowledgement of external help in accounts of success. Basic and Applied Social Psychology, 16, 191-209. Baumeister, R. F., and Leary, M. R. (1995). The need to belong: Desire for interpersonal attachment as a fundamental human motivation. Psychological Bulletin, 117, 497-529. Baumeister, R. F., Muraven, M., and Tice, D. M. (2000). Ego depletion: A resource model of volition, self-regulation, and controlled processing. Social Cognition, 18, 130-150. Baumeister, R. F., and Scher, S. J. (1988). Self-defeating behavior patterns among normal individuals: Review and analysis of common selfdestructive tendencies. Psychological Bulletin, 104, 3-22. Baumeister, R. F., Smart, L., and Boden, J. (1996). The dark side of high self-esteem. Psychological Review. Baumeister, R. F., Twenge, J. M., and Nuss, C. K. (2002). Effects of social exclusion on cognitive processes: Anticipated aloneness reduces intelligent thought. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 817-827. Baumeister, R. F., and Vohs, K. (in press). Sexual economics: Sex as female resource for social exchange in heterosexual interactions. Personality and Social Psychology Bulletin. Baumeister, R. F., and Wotman, S. R. (1992). Breaking hearts: The two sides of unrequited love. New York: Guilford. Baumgardner, A. H., and Brownlee, E. A. (1987). Strategic failure in social interaction: Evidence for expectancy disconfirmation process. Journal of Personality and Social Psychology, 52, 525-535. Baumgardner, A. H., Kaufman, C. M., and Levy, P. E. (1989). Regulating affect interpersonally: When low esteem leads to greater enhancement. Journal of Personality and Social Psychology, 56, 907-921. Baumhart, R. (1968). An honest profit. New York: Holt, Rinehart and Winston. Baxter, T. L., and Goldberg, L. R. (1987). Perceived behavioral consistency underlying trait attributions to oneself and another: An extension of the actor-observer effect. Personality and Social Psychology Bulletin, 13, 437^147. Bayer, E. (1929). Beitrage zur zeikomponenten theorie des hungers. Zeitschrift fur Psychologie, 112, 1-54. Bazerman, M. H. (1986, June). Why negotiations go wrong. Psychology Today, p. 54-58. Bazerman, M. H. (1990). Judgment in managerial decision making, 2nd ed. NewVork: Wiley. Beaman, A. L., Barnes, P. J., Klentz, B., and McQuirk, B. (1978). Increasing helping rates through information dissemination: Teaching pays. Personality and Social Psychology Bulletin, 4, 406-411. Beaman, A. L., and Klentz, B. (1983). The supposed physical attractiveness bias against supporters of the women's movement: A metaanalysis. Personality and Social Psychology Bulletin, 9, 544-550. Beaman, A. L., Klentz, B., Diener, E., and Svanum, S. (1979). Selfawareness and transgression in children: Two field studies. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1835-1846. Bearman, P. S., and Brueckner, H. (2001). Promising the future: Virginity pledges and first intercourse. American Journal of Sociology, 106, 859-912. Beauregard, K. S., and Dunning, D. (1998). Turning up the contrast: Selfenhancement motives prompt egocentric contrast effects in social judgments. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 606-621. Beauvois, J. L., and Dubois, N. (1988). The norm of internality in the explanation of psychological events. European Journal of Social Psychology, 18, 299-316.
694
BIBLIOGRAFIJA
Beck, A. J., Kline, S. A., and Greenfeld, L. A. (1988). Survey of youth Berglas, S., and Jones, E. E. (1978). Drug choice as a self-handicapping in custody, 1987. U.S. Department of Justice, Bureau of Justice Stastrategy in response to noncontingent success. Journal of Personalitistics Special Report. ty and Social Psychology, 36, 405^117. Beck, A. T., and Young, J. E. (1978, September). College blues. PsyBerkman, L. F. (1995). The role of social relations in health promotion. chology Today, p. 80-92. Psychosomatic Medicine, 57, 245-254. Bell, B. E., and Loftus, E. F. (1988). Degree of detail of eyewitness teBerkowitz, L. (1954). Group standards, cohesiveness, and productivity. stimony and mock juror judgments. Journal of Applied Social PsyHuman Relations, 1, 509-519. chology, 18, 1171-1192. Berkowitz, L. (1968, September). Impulse, aggression and the gun. Psychology Today, p. 18-22. Bell, B. E., and Loftus, E. F. (1989). Trivial persuasion in the courtroBerkowitz, L. (1972). Frustrations, comparisons, and other sources of om: The power of (a few) minor details. Journal of Personality and emotional arousal as contributors to social unrest. Journal of Social Social Psychology, 56, 669-679. Issues, 28, 77-91. (a) Bell, P. A. (1980). Effects of heat, noise, and provocation on retaliatory Berkowitz, L. (1972). Social norms, feelings, and other factors affecting evaluative behavior. Journal of Social Psychology, 110, 97-100. helping and altruism. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental Bellah, R. N. (1995/1996, Winter). Community properly understood: A social psychology (Vol. 6). New York: Academic Press. (b) defense of 'democratic communitarianism'. The Responsive CommuBerkowitz, L. (1978). Whatever happened to the frustration-aggression nity, p. 49-54. hypothesis? American Behavioral Scientists, 21, 691-708. Belson, W. A. (1978). Television violence and the adolescent boy. WestBerkowitz, L. (1981, June). How guns control us. Psychology Today, p. mead, England: Saxon House, Teakfield Ltd. 11-12. Bern, D. J. (1972). Self-perception theory. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology. Vol. 6. New York: Acade- Berkowitz, L. (1983). Aversively stimulated aggression: Some parallels and differences in research with animals and humans. American Psymic Press. chologist, 38, 1135-1144. Bern, D. J., and McConnell, H. K. (1970). Testing the self-perception Berkowitz, L. (1984). Some effects of thoughts on anti- and prosocial explanation of dissonance phenomena: On the salience of premaniinfluences of media events: A cognitive-neoassociation analysis, Psypulation attitudes. Journal of Personality and Social Psychology, 14, chological Bulletin, 95, 410-427. 23-31. Berkowitz, L. (1987). Mood, self-awareness, and willingness to help. Bennett, R. (1991, February). Pornography and extrafamilial child sexual Journal of Personality and Social Psychology, 52, 721-729. abuse: Examining the relationship. Unpublished manuscript, Los AnBerkowitz, L. (1989). Frustration-aggression hypothesis: Examination and geles Police Department Sexually Exploited Child Unit. reformulation. Psychological Bulletin, 106, 59-73. Bennis, W. (1984). Transformative power and leadership. In T. J. Sergiovani and J. E. Corbally (Eds.), Leadership and organizational cul- Berkowitz, L. (1995). A career on aggression. In G. G. Brannigan and M. R. Merrens (Eds.), The social psychologists: Research adventuture. Urbana: University of Illinois Press. res. New York: McGraw-Hill. Benson, P. L., Dehority, J., Garman, L., Hanson, E., Hochscbwender, Berkowitz, L. (1998). Affective aggression: The role of stress, pain, and M., Lebold, C., Rohr, R., and Sullivan, J. (1980). Intrapersonal cornegative affect. In R. G. Geen and E. Donnerstein (Eds.), Human agrelates of nonspontaneous helping behavior. Journal of Social Psygression: Theories, research, and implications for social policy. San chology, 110, 87-95. Diego, CA: Academic Press. Benson, P. L., Karabenick, S. A., and Lerner, R. M. (1976). Pretty pleBerkowitz, L., and Geen, R. G. (1966). Film violence and the cue proases: The effects of physical attractiveness, race, and sex on receiperties of available targets. Journal of Personality and Social Psyving help. Journal of Experimental Social Psychology; 12, 409-415. chology, 3, 525-530. Benvenisti, M. (1988, October 16). Growing up in Jerusalem. New York Berkowitz, L., and LePage, A. (1967). Weapons as aggression-eliciting Times Magazine, p. 34-37. stimuli. Journal of Personality and Social Psychology, 7, 202-207. Ben-Zeev, T., Fein, S., and Inzlicht, M. (2004). Arousal and stereotype Bernard, J. (1976). Sex differences: An overview. New York: MSS Mothreat. Journal of Experimental Social Psychology. dular Publications. Berenbaum, S. A., and Hines, M. (1992). Early androgens are related Bernard, M. M., Maio, G. R., and Olson, J. M. (2003). The vulnerabito childhood sex-typed toy preferences. Psychological Science, 3, lity of values to attack: Inoculation of values and value-relevant at203-206. titudes. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 63-75. Berg, J. H. (1984). Development of friendship between roommates. JourBerndsen, M., Spears, R., and van der Plight, J. (1996). Illusory cornal of Personality and Social Psychology, 46, 346-356. relation and attitude-based vested interest. European Journal of SoBerg, J. H. (1987). Responsiveness and self-disclosure. In V. J. Derlega cial Psychology, 26, 247-264. and J. H. Berg (Eds.), Self disclosure: Theory, research, and theraBerndsen, M., Spears, R., van der Plight, J., and McGarty, C. (2002). py. New York: Plenum. Illusory correlation and stereotype formation: Making sense of group Berg, J. H., and McQuinn, R. D. (1986). Attraction and exchange in condifferences and cognitive biases. In C. McGarty, V. Y. Yzerbyt, and tinuing and noncontinuing dating relationships. Journal of PersonaR. Spears (Eds.), Stereotypes as explanations: The formation of melity and Social Psychology, 50, 942-952. aningful beliefs about social groups. New York: Cambridge UniverBerg, J. H., and McQuinn, R. D. (1988). Loneliness and aspects of sosity Press. cial support networks. Unpublished manuscript, University of MisBernhardt, P. C. (1997). Influences of serotonin and testosterone in agsissippi. gression and dominance: Convergence with social psychology. CurBerg, J. H., and Peplau, L. A. (1982). Loneliness: The relationship of rent Directions in Psychology, 6, 44-48. self-disclosure and androgyny. Personality and Social Psychology Bernhardt, P. C., Dabbs, J. M., Jr., Fielden, J. A., and Lutter, C. D. Bulletin, 8, 624-630. (1998). Testosterone changes during vicarious experiences of win-
BIBLIOGRAFIJA
695
ning and losing among fans at sporting events. Physiology and Behavior, 65, 59-62. Bernieri, F. J., Davis, J. M., Rosenthal, R., and others. (1994, June). Interactional synchrony and rapport: Measuring synchrony in displays devoid of sound and facial affect. Personality and Social Psychology Bulletin, 20, 303-311. Berry, D. S., and Zebrowitz-McArthur, L. (1988). What's in a face: Facial maturity and the attribution of legal responsibility. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 23-33. Berry, J. W., and Kalin, R. (1995). Multicultural and ethnic attitudes in Canada: An overview of the 1991 national survey. Canadian Journal of Behavioural Science, 27, 301-320. Berscheid, E. (1981). An overview of the psychological effects of physical attractiveness and some comments upon the psychological effects of knowledge of the effects of physical attractiveness. In W. Lucker, K. Ribbens, and J. A. McNamera (Eds.), Logical aspects of facial form (craniofacial growth series). Ann Arbor: University of Michigan Press. Berscheid, E. (1985). Interpersonal attraction. In G. Lindzey and E. Aronson (Eds.), The handbook of social psychology. New York: Random House. Berscheid, E. (1999). The greening of relationship science. American Psychologist, 54, 260-266. Berscheid, E., Boye, D., and Walster (Hatfield), E. (1968). Retaliation as a means of restoring equity. Journal of Personality and Social Psychology, 10, 370-376. Berscheid, E., Dion, K., Walster (Hatfield), E., and Walster, G. W. (1971). Physical attractiveness and dating choice: A test of the matching hypothesis. Journal of Experimental Social Psychology, 7,173 189. Berscheid, E., Graziano, W., Monson, T., and Dermer, M. (1976). Outcome dependency: Attention, attribution, and attraction. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 978-989. Berscheid, E., and Peplau, L. A. (1983). The emerging science of relationships. In Kelley, H. H., Berscheid, E., Christensen, A., Harvey, J. H., Huston, T. L., Levinger, G., McClintock, E., Peplau, L. A. and Peterson, D. R. (Eds.), Close relationships. New York: Freeman. Berscheid, E., Snyder, M., and Omoto, A. M. (1989). Issues in studying close relationships: Conceptualizing and measuring closeness. In C. Hendrick (Ed.), Review ofpersonality and social psychology, Vol. 10. Newbury Park, CA: Sage. Berscheid, E., and Walster (Hatfield), E. (1978). Interpersonal attraction. Reading, MA: Addison-Wesley. Berscheid, E., Walster, G. W., and Hatfield (was Walster), E. (1969). Effects of accuracy and positivity of evaluation on liking for the evaluator. Unpublished manuscript. Summarized by E. Berscheid and E. Walster (Hatfield) (1978), Interpersonal attraction. Reading, MA: Addison-Wesley. Bersoff, D. N. (1987). Social science data and the Supreme Court: Lockhart as a case in point. American Psychologist, 42, 52-58. Bertrand, M., and Mullainathan, S. (2003). Are Emily and Greg more employable than Lakisha and Jamal? A field experiment on labor market discrimination. Massachusetts Institute of Technology, Department of Economics, Working Paper 03-22. Bettencourt, A., and Dorr, N. (1997). Collective self-esteem as a mediator of the relationship between allocentrism and subjective wellbeing. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 955-965. Bettencourt, B. A., Dill, K. E., Greathouse, S. A., Charlton, K., and Mulholland, A. (1997). Evaluations of ingroup and outgroup mem-
bers: The role of category-based expectancy violation. Journal of Experimental Social Psychology, 33, 244-275. Bettencourt, B. A., and Miller, N. (1996). Gender differences in aggression as a function of provocation: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 119, 422-447. Beyer, L. (1990, Fall issue on women). Life behind the veil. Time, p. 37. Bianchi, S. M., Milkie, M. A., Sayer, L. C., and Robinson, J. P. (2000). Is anyone doing the housework? Trends in the gender division of household labor. Social Forces, 79, 191-228. Bickman, L. (1975). Bystander intervention in a crime: The effect of a massmedia campaign. Journal of Applied Social Psychology, 5, 296-302. Bickman, L. (1979). Interpersonal influence and the reporting of a crime. Personality and Social Psychology Bulletin, 5, 32-35. Bickman, L., and Green, S. K. (1977). Situational cues and crime reporting: Do signs make a difference? Journal of Applied Social Psychology, 7, 1-18. Bickman, L., and Kamzan, M. (1973). The effect of race and need on helping behavior. Journal of Social Psychology, 89, 73-77. Bierbrauer, G. (1979). Why did he do it? Attribution of obedience and the phenomenon of dispositional bias. European Journal of Social Psychology, 9, 67-84. Bierhoff, H. W., Klein, R., and Kramp, P. (1991). Evidence for the altruistic personality from data on accident research. Journal of Personality, 59, 263-280. Bierly, M. M. (1985). Prejudice toward contemporary outgroups as a generalized attitude. Journal of Applied Social Psychology, 15, 189-199. Biernat, M. (1991). Gender stereotypes and the relationship between masculinity and femininity: A developmental analysis. Journal of Personality and Social Psychology, 61, 351-365. Biernat, M. (2003). Toward a broader view of social stereotyping. American Psychologist, 58, 1019-1027. Biernat, M., and Kobrynowicz, D. (1997). Gender- and race-based standards of competence: Lower minimum standards but higher ability standards for devalued groups. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 544-557. Biernat, M., Vescio, T. K., and Green, M. L. (1996). Selective self-stereotyping. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 1194 1209. Biernat, M., Vescio, T. K., and Theno, S. A. (1996). Violating American values: A Value congruence" approach to understanding outgroup attitudes. Journal of Experimental Social Psychology, 32, 387410. Biernat, M., and Wortman, C. B. (1991). Sharing of home responsibilities between professionally employed women and their husbands. Journal of Personality and Social Psychology, 60, 844-860. Bigam, R. G. (1977, March). Voir dire: The attorney's job. Trial 13, p. 3. Cited by G. Bermant and J. Shepard in The voir dire examination, juror challenges, and adversary advocacy". In B. D. Sales (Ed.), Perspectives in law and psychology (Vol. II): The trial process. New York: Plenum Press, 1981. Billig, M., and Tajfel, H. (1973). Social categorization and similarity in intergroup behaviour. European Journal of Social Psychology, 3, 2752. Biner, P. M. (1991). Effects of lighting-induced arousal on the magnitude of goal valence. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 219-226. Binham, R. (1980, March-April). Trivers in Jamaica. Science, 80, p. 5767.
696
BIBLIOGRAFIJA
Bird, C. E. (1999). Gender, household labor, and psychological distress: The impact of the amount and division of housework. Journal of Health and Social Behavior, 40, 32^15. Bishop, G. D. (1984). Gender, role, and illness behavior in a military population. Health Psychology, 3, 519-534. Bishop, G. D. (1987). Lay conceptions of physical symptoms. Journal of Applied Social Psychology, 17, 127-146. Bishop, G. D. (1991). Understanding the understanding of illness: Lay disease representations. In J. A. Skelton and R. T. Croyle (Eds.), Mental representation in health and illness. New York: Springer-Verlag. Bjrkqvist, K. (1994). Sex differences in physical, verbal, and indirect aggression: A review of recent research. Sex Roles, 30, 177-188. Blackburn, R. T., Pellino, G. R., Bberg, A., and O'Connell, C. (1980). Are instructional improvement programs off target? Current Issues in Higher Education, 1, 31-48. Blake, R. R., and Mouton, J. S. (1962). The intergroup dynamics of winlose conflict and problem-solving collaboration in union-management relations. In M. Sherif (Ed.), Intergroup relations and leadership. New York: Wiley. Blake, R. R., and Mouton, J. S. (1979). Intergroup problem solving in organizations: From theory to practice. In W. G. Austin and S. Worchel (Eds.), The social psychology of intergroup relations. Monterey, CA: Brooks/Cole. Blanchard, F. A., and Cook, S. W. (1976). Effects of helping a less competent member of a cooperating interracial group on the development of interpersonal attraction. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 1245-1255. Blank, H., Fischer, V., and Erdfelder, E. (2003). Hindsight bias in political elections. Memory, 11, 491-504. Blanton, H., Pelham, B. W., DeHart, T., and Carvallo, M. (2001). Overconfidence as dissonance reduction. Journal of Experimental Social Psychology, 37, 373-385. Blascovich, J., Wyer, N. A., Swart, L. A., and Kibler, J. L. (1997). Racism and racial categorization. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 1364-1372. Blass, T. (1990). Psychological approaches to the Holocaust: Review and evaluation. Paper presented to the American Psychological Association convention. Blass, T. (1991). Understanding behavior in the Milgram obedience experiment: The role of personality, situations, and their interactions. Journal of Personality and Social Psychology, 60, 398-413. Blass, T. (1996). Stanley Milgram: A life of inventiveness and controversy. In G. A. Kimble, C. A. Boneau, and M. Wertheimer (Eds.). Portraits of pioneers in psychology, Vol. II. Washington, DC: American Psychological Association. Blass, T. (2000). The Milgram paradigm after 35 years: Some things we now know about obedience to authority. In T. Blass (Ed.), Obedience to authority: Current perspectives on the Milgram paradigm. Mahwah, NJ: Erlbaum. Block J., and Funder, D. C. (1986). Social roles and social perception: Individual differences in attribution and error. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 1200-1207. Blood, R. O., Jr. (1967). Eove match and arranged marriage. New York: Free Press. Blundell, W. E. (1986). Storyteller step by step: A guide to better feature writing. New York: Dow Jones. Cited by S. H. Stocking and P. H. Gross (1989), How do journalists think? A proposal for the study of cognitive bias in newsmaking. Bloomington, IN: ERIC Clearinghouse on Reading and Communication Skills, Smith Research Center, Indiana University.
Bobocel, D. R., Hing, L. S. S., Davey, L. M., Stanley, D. J., and Zanna, M. P. (1998). Justice-based opposition to social policies: Is it genuine? Journal of Personality and Social Psychology, 75, 653-669. Bodenhausen, G. V. (1990). Stereotypes as judgmental heuristics: Evidence of circadian variations in discrimination. Psychological Science, 1, 319-322. Bodenhausen, G. V. (1993). Emotions, arousal, and stereotypic judgments: A heuristic model of affect and stereotyping. In D. M. Mackie and D. L. Hamilton (Eds.), Affect, cognition, and stereotyping: Interactive processes in group perception. San Diego, CA: Academic Press. Bodenhausen, G. V., and Macrae, C. N. (1998). Stereotype activation and inhibition. In R. S. Wyer, Jr., Stereotype activation and inhibition: Advances in social cognition, vol. 11. Mahwah, NJ: Erlbaum. Bodenhausen, G. V., Sheppard, L. A., and Kramer, G. F. (1994). Negative affect and social judgment: The differential impact of anger and sadness. European Journal of Social Psychology, 24, 45-62. Boggiano, A. K., Barrett, M., Weiher, A. W., McClelland, G. H., and Lusk, C. M. (1987). Use of the maximal-operant principle to motivate children's intrinsic interest. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 866-879. Boggiano, A. K., Harackiewicz, J. M., Bessette, J. M., and Main, D. S. (1985). Increasing children's interest through performance-contingent reward. Social Cognition, 3, 400-411. Boggiano, A. K., and Ruble, D. N. (1985). Children's responses to evaluative feedback. In R. Schwarzer (Ed.), Self-related cognitions in anxiety and motivation. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Bohner, G., Bless, H., Schwarz, N., and Strack, F. (1988). What triggers causal attributions? The impact of valence and subjective probability. European Journal of Social Psychology, 18, 335-345. Bond, C. F., Jr., DiCandia, C. G., and MacKinnon, J. R. (1988). Responses to violence in a psychiatric setting: The role of patient's race. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 448-458. Bond, C. F., Jr., and Titus, L. J. (1983). Social facilitation: A meta-analysis of 241 studies. Psychological Bulletin, 94, 265-292. Bond, M. H. (2004). Culture and aggression: From context to coercion. Personality and Social Psychology Review, 8, p. 62-78. Bond, R., and Smith, P. B. (1996). Culture and conformity: A meta-analysis of studies using Asch's (1952b, 1956) line judgment task. Psychological Bulletin, 119, 111-137. Boninger, D. S., Gleicher, F., and Strathman, A. (1994). Counterfactual thinking: From what might have been to what may be. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 297-307. Bonta, B. D. (1997). Cooperation and competition in peaceful societies. Psychological Bulletin, 121, 299-320. Bonta, J., Law, M., and Hanson, K. (1998). The prediction of criminal and violent recidivism among mentally disordered offenders: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 123, 123-142. Borchard, E. M. (1932). Convicting the innocent: Errors of criminal justice. New Haven, CT: Yale University Press. Cited by E. R. Hilgard and E. F. Loftus (1979) Effective interrogation of the eyewitness". International Journal of Clinical and Experimental Hypnosis, 17, 342-359. Borgida, E. (1981). Legal reform of rape laws. In L. Bickman (Ed.), Applied social psychology annual. Vol. 2. Beverly Hills, CA: Sage Publications, p. 211-241. Borgida, E., and Brekke, N. (1985). Psycholegal research on rape trials. In A. W. Burgess (Ed.), Rape and sexual assault: A research handbook. New York: Garland.
BIBLIOGRAFIJA
697
for group identification and well-being. Journal of Personality and Borgida, E., Locksley, A., and Brekke, N. (1981). Social stereotypes and Social Psychology, 77, 135-149. social judgment. In N. Cantor and J. Kihlstrom (Eds.), Cognition, soBrauer, M., Judd, C. M., and Gliner, M. D. (1995). The effects of recial interaction, and personality. Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum. peated expressions on attitude polarization during group discussions. Borgida, E., and White, P. (1980). Judgmental bias and legal reform. UnJournal of Personality and Social Psychology, 68, 1014-1029. published manuscript, University of Minnesota. Brauer, M., Judd, C. M., and Jacquelin, V. (2001). The communicaBornstein, B. H., and Zicafoose, D. J. (1999). I know I know it, I know tion of social stereotypes: The effects of group discussion and inforI saw it": The stability of the confidence-accuracy relationship across mation distribution on stereotypic appraisals. Journal of Personality domains. Journal of Experimental Psychology: Applied, 5, 76-88. and Social Psychology, 81, 463-475. Bornstein, G., and Rapoport, A. (1988). Intergroup competition for the Bray, R. M., and Kerr, N. L. (1982). Methodological considerations in provision of step-level public goods: Effects of preplay communicathe study of the psychology of the courtroom. In N. L. Kerr and R. tion. European Journal of Social Psychology, 18, 125-142. M. Bray (Eds.), The psychology of the courtroom. Orlando, FL: AcaBornstein, G., Rapoport, A., Kerpei, L., and Katz, T. (1989). Withindemic Press. and between-group communication in intergroup competition for public goods. Journal of Experimental Social Psychology, 25, 422-436. Bray, R. M., and Noble, A. M. (1978). Authoritarianism and decisions of mock juries: Evidence of jury bias and group polarization. JourBornstein, R. F. (1989). Exposure and affect: Overview and meta-ananal of Personality and Social Psychology, 36, 1424-1430. lysis of research, 1968-1987. Psychological Bulletin, 106, 265-289. Bregman, N. J., and McAllister, H. A. (1982). Eyewitness testimony: Bornstein, R. F. (1999). Source amnesia, misattribution, and the power The role of commitment in increasing reliability. Social Psychology of unconscious perceptions and memories. Psychoanalytic PsychoQuarterly, 45, 181-184. logy, 16, 155-178. Brehm, J. W. (1956). Post-decision changes in desirability of alternatiBornstein, R. F., and D'Agostino, P. R. (1992). Stimulus recognition and ves. Journal of Abnormal Social Psychology, 52, 384-389. the mere exposure effect. Journal of Personality and Social PsychoBrehm, J. W. (1999). Would the real dissonance theory please stand up? logy, 63, 545-552. American Psychological Society convention, 1999. Bossard, J. H. S. (1932). Residential propinquity as a factor in marriage Brehm, S., and Brehm, J. W. (1981). Psychological reactance: A theoselection. American Journal of Sociology, 38, 219-224. ry offreedom and control. New York: Academic Press. Bothwell, R. K., Brigham, J. C., and Malpass, R. S. (1989). Cross-raBrehm, S. S., and Smith, T. W. (1986). Social psychological approaches cial identification. Personality and Social Psychology Bulletin, 15, to psychotherapy and behavior change. In S. L. Garfield and A. E. 19-25. Bergin (Eds.), Handbook ofpsychotherapy and behavior change, 3rd Botvin, G. J., Schinke, S., and Orlandi, M. A. (1995). School-based heed. New York: Wiley. alth promotion: Substance abuse and sexual behavior. Applied and Brenner, S. N., and Molander, E. A. (1977). Is the ethics of business Preventive Psychology, 4, 167-184. changing? Harvard Business Review, January-February, p. 57-71. Botwin, M. D., Buss, D. M., and Shackelford, T. K. (1997). PersonaliBrewer, M. B. (1979). In-group bias in the minimal intergroup situation: ty and mate preferences: Five factors in mate selection and marital A cognitive-motivational analysis. Psychological Bulletin, 86, 307satisfaction. Journal of Personality, 65, 107-136. 324. Bouas, K. S., and Komorita, S. S. (1996). Group discussion and cooperation in social dilemmas. Personality and Social Psychology Bulle- Brewer, M. B. (1987). Collective decisions. Social Science, 72,140-143. tin, 22, 1144-1150. Brewer, M. B. (1988). A dual process model of impression formation. Bourgeois, M. J., Horowitz, I. A., and Lee, L. F. (1993). Effects of techIn T. Srull and R. Wyer (Eds.), Advances in social cognition, Vol. 1. nicality and access to trial transcripts on verdicts and information proHillsdale, NJ: Erlbaum. cessing in a civil trial. Personality and Social Psychology Bulletin, Brewer, M. B. (2000). Reducing prejudice through cross-categorization: 19, 219-226. Effects of multiple social identities. In S. Oskamp (Ed.), Reducing Bowen, E. (1988, April 4). What ever became of Honest Abe? Time. prejudice and discrimination. Mahwah, NJ: Erlbaum, 2000. Bower, B. (1997). Thanks for the memories: Scientists evaluate intervieBrewer, M. B., and Miller, N. (1988). Contact and cooperation: When wing tactics for boosting eyewitness recall. Science, 151, 246-247. do they work? In P. A. Katz and D. Taylor (Eds.), Towards the eliBower, G. H. (1986). Prime time in cognitive psychology. In P. Eelen mination of racism: Profiles in controversy. New York: Plenum. (Ed.), Cognitive research and behavior therapy: Beyond the condiBrewer, M. B., and Silver, M. (1978). In-group bias as a function of task tioning paradigm. Amsterdam: North Holland Publishers. characteristics. European Journal of Social Psychology, 8, 393-400. Bower, G. H. (1987). Commentary on mood and memory. Behavioral Re- Brickman, P. (1978). Is it real? In J. Harvey, W. Ickes, and R. Kidd (Eds.), search and Therapy, 25, 443-455. New directions in attribution research. Vol. 2. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Bowlby, J. (1980). Loss, sadness and depression. Vol. Ill of Attachment Brickman, P., and Campbell, D. T. (1971). Hedonic relativism and planand loss. London: Basic Books. ning the good society. In M. H. Appley (Ed.), Adaptation-level theBoyatzis, C. J., Matillo, G. M., and Nesbitt, K. M. (1995). Effects of ory. New York: Academic Press. the Mighty Morphin Power Rangers" on children's aggression with Brickman, P., Coates, D. and Janoff-Bulman, R. J. (1978). Lottery winpeers. Child Study Journal, 25, 45-55. ners and accident victims: Is happiness relative? Journal of PersoBradley, W., and Mannell, R. C. (1984). Sensitivity of intrinsic motivanality and Social Psychology, 36, 917-927. tion to reward procedure instructions. Personality and Social PsyBrigham, J. C., and Cairns, D. L. (1988). The effect of mugshot inschology Bulletin, 10, 426-431. pections on eyewitness identification accuracy. Journal ofApplied SoBrandon, R., and Davies, C. (1973). Wrongful imprisonment: Mistaken cial Psychology, 18, 1394-1410. convictions and their consequences. Hamden, CT: Archon Books. Brigham, J. C., Ready, D. J., and Spier, S. A. (1990). Standards for evaBranscombe, N. R., Schmitt, M. T., and Harvey, R. D. (1999). Perceiluating the fairness of photograph lineups. Basic and Applied Social ving pervasive discrimination among African Americans: Implications Psychology, 11, 149-163.
698
BIBLIOGRAFIJA
Brifiol, P., and Petty, R. E. (2003). Overt head movements and persuasion: A self-validation analysis. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 1123-1139. British Psychological Society (2000). Code of conduct, ethical principles and guidelines. Leicester, England: British Psychological Society (www.bps.org.uk/documents/Code.pdf). Broad, W. J., and Hlse, C. (2003, February 3). NASA dismissed advisers who warned about safety. New York Times (www.nytimes.com). Brock, T. C. (1965). Communicator-recipient similarity and decision change. Journal of Personality and Social Psychology, 1, 650-654. Brockner, J., and Hulton, A. J. B. (1978). How to reverse the vicious cycle of low self-esteem: The importance of attentional focus. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 564-578. Brockner, J., Rubin, J. Z., Fine, J., Hamilton, T. P., Thomas, B., and Ttoretsky, B. (1982). Factors affecting entrapment in escalating conflicts: The importance of timing. Journal of Research in Personality, 16, 247-266. Brodt, S. E., and Ross, L. D. (1998). The role of stereotyping in overconfident social prediction. Social Cognition, 16, 228-252. Brodt, S. E., and Zimbardo, P. G. (1981). Modifying shyness-related social behavior through symptom misattribution. Journal of Personality and Social Psychology; 41, 437-449. Bronfenbrenner, U. (1961). The mirror image in Soviet-American relations. Journal of Social Issues, 17(3), 45-56. Broome, A., and Wegner, D. M. (1994). Some positive effects of releasing socially anxious people from the need to please. Paper presented to the American Psychological Society convention. Brown, D. E. (1991). Human universals. New York: McGraw-Hill. Brown, D. E. (2000). Human universals and their implications. In N. Roughley (Ed.), Being humans: Anthropological universality and particularity in transdisciplinary perspectives. New York: Walter de Gruyter. Brown, H. J., Jr. (1990). P.S. I love you. Nashville, TN: Rutledge Hill. Brown, J. (2001, September 13). Anti-Arab passions sweep the U.S. Salon.com (www.salon.com/news/feature/2001/09/13/backlash/ print.html) Brown, J. D. (1986). Evaluations of self and others: Self-enhancement biases in social judgments. Social Cognition, 4, 353-376. Brown, J. D. (1991). Accuracy and bias in self-knowledge: Can knowing the truth be hazardous to your health? In C. R. Snyder and D. F. Forsyth (Eds.), Handbook of social and clinical psychology: The health perspective. New York: Pergamon Press. Brown, J. D. (2003). The self-enhancement motive in collectivistic cultures: The rumors of my death have been greatly exaggerated. Journal of Cross-Cultural Psychology, 34, 603-605. Brown, J. D., Collins, R. L., and Schmidt, G. W. (1988). Self-esteem and direct versus indirect forms of self-enhancement. Journal of Personality and Social Psychology, 55, 445-453. Brown, J. D., and Dutton, K. A. (1994). From the top down: Self-esteem and self-evaluation. Unpublished manuscript, University of Washington. Brown, J. D., and Gallagher, F. M. (1992). Coming to terms with failure: Private self-enhancement and public self-effacement. Journal of Experimental Social Psychology, 28, 3-22. Brown, J. D., and Kobayashi, C. (2002). Self-enhancement in Japan and America. Asian Journal of Social Psychology, 5, 145-167. Brown, J. D., and Kobayashi, C. (2003). Culture and the self-enhancement bias. Journal of Cross-Cultural Psychology, 34, 492^95. Brown, J. D., and Kobayashi, C. (2003). Motivation and manifestation: Cross-cultural expression of the self-enhancement motive. Asian Journal of Social Psychology, 6, 85-88.
Brown, J. D., Novick, N. J., Lord, K. A., and Richards, J. M. (1992). When Gulliver travels: Social context, psychological closeness, and self-appraisals. Journal of Personality and Social Psychology, 62, 717-727. Brown, J. D., and Rogers, R. J. (1991). Self-serving attributions: The role of physiological arousal. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 501-506. Brown, J. D., and Taylor, S. E. (1986). Affect and the processing of personal information: Evidence for mood-activated self-schemata. Journal of Experimental Social Psychology, 22, 436-452. Brown, K. T., Brown, T. N., Jackson, J. S., Sellers, R. M., and Manuel, W. J. (2003). Teammates on and off the field? Contact with Black teammates and the racial attitudes of White student athletes. Journal of Applied Social Psychology, 33, 1379-1403. Brown, P. A. (1995, April 9). Survey shows Americans are different (reporting on Roper Center for Public Opinion Research study). Scripps Howard News Service, Grand Rapids Press, p. A10. Brown, R. (1965). Social psychology. New York: Free Press. Brown, R., Maras, P., Masser, B., Vivian, J., and Hewstone, M. (2001). Life on the ocean wave: Testing some intergroup hypotheses in a naturalistic setting. Group Processes and Intergroup Relations, 4, 81-97. Brown, R., and Smith, A. (1989). Perceptions of and by minority groups: The case of women in academia. European Journal of Social Psychology, 19, 61-75. Brown, R., Vivian, J., and Hewstone, M. (1999). Changing attitudes through intergroup contact: The effects of group membership salience. European Journal of Social Psychology, 29, 741-764. Brown, R., and Wootton-Millward, L. (1993). Perceptions of group homogeneity during group formation and change. Social Cognition, 11, 126-149. Brown, R. P., Charnsangavej, T., Keough, K. A., Newman, M. L., and Rentfrom, P. J. (2000). Putting the affirm" into affirmative action: Preferential selection and academic performance. Journal of Personality and Social Psychology, 79, 736-747. Brown, S. L., Nesse, R. M., Vinokur, A. D., and Smith, D. M. (2003). Providing social support may be more beneficial than receiving it. Psychological Science, 14, 320-327. Brown, V. R., and Paulus, P. B. (2002). Making group brainstorming more effective: Recommendations from an associative memory perspective. Current Directions in Psychological Science, 11, 208-212. Browning, C. (1992). Ordinary men: Reserve police battalion 101 and the final solution in Poland. New York: HarperCollins. Bruce, V. (1998, July). Identifying people caught on video. The Psychologist, p. 331-335. Bruck, C. (1976, April). Zimbardo: Solving the maze. Human Behavior, p. 25-31. Bruck, M., and Ceci, S. J. (1999). The suggestibility of children's memory. Annual Reviezv of Psychology, 50, 419-439. Bryan, J. H., and Test, M. A. (1967). Models and helping: Naturalistic studies in aiding behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 6, 400-407. Buckhout, R. (1974, December). Eyewitness testimony. Scientific American, p. 23-31. Buehler, R., and Griffin, D. (1994). Change of meaning effects in conformity and dissent: Observing construal processes over time. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 984-996. Buehler, R., and Griffin, D. (2003). Planning, personality, and prediction: The role of future focus in optimistic time predictions. Organizational Behavior and Human Decision Processes, 92, 80-90.
BIBLIOGRAFIJA
699
Buehler, R., Griffin, D., and Ross, M. (1994). Exploring the planning fallacy": When people underestimate their task completion times. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 366-381. Buehler, R., Griffin, D., and Ross, M. (2002). Inside the planning fallacy: The causes and consequences of optimistic time predictions. In T. Gilovich, D. Griffin, and D. Kahneman (Eds.), Heuristics and biases: The psychology of intuitive judgment. Cambridge: Cambridge University Press. Buford, B. (1992). Among the thugs. New York: Norton. Bundy, T. (1989, January 25). Interview with James Dobson. Detroit Free Press, 1A, 5A. Burchill, S. A. L., and Stiles, W. B. (1988). Interactions of depressed college students with their roommates: Not necessarily negative. Journal of Personality and Social Psychology, 55, 410-419. Bureau of the Census (1975). Historical abstract of the United States: Colonial times to 1970. Washington, DC: Superintendent of Documents. Bureau of the Census (1993, May 4). Voting survey, reported by Associated Press. Bureau of the Census (1994). Tracking the American dream. Summarized by the Associated Press (Grand Rapids Press, September 13, 1994, p. A4). Bureau of the Census (1998). Statistical abstract of the United States 1996 (Table 1223). Washington, DC: Superintendent of Documents. Bureau of the Census (1999). Statistical abstract of the United States 1996 (Table 65). Washington, DC: Superintendent of Documents. Bureau of the Census (2002). Statistical abstract of the United States 2002. Washington, DC: Superintendent of Documents. Burger, J. M. (1987). Increased performance with increased personal control: A self-presentation interpretation. Journal of Experimental Social Psychology, 23, 350-360. Burger, J. M. (1991). Changes in attributions over time: The ephemeral fundamental attribution error. Social Cognition, 9, 182-193. Burger, J. M., and Burns, L. (1988). The illusion of unique invulnerability and the use of effective contraception. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 264-270. Burger, J. M., and Caldwell, D. F. (2003). The effects of monetary incentives and labeling on the foot-in-the-door effect: Evidence for a self-perception process. Basic and Applied Social Psychology, 25, 235-241. Burger, J. M., and Guadagno, R. E. (2003). Self-concept clarity and the foot-in-the-door procedure. Basic and Applied Social Psychology, 25, 79-86. Burger, J. M., Messian, N., Patel, S., del Prade, A., and Anderson, C. (2004). What a coincidence! The effects of incidental similarity on compliance. Personality and Social Psychology Bulletin, 30, 35^3. Burger, J. M., and Palmer, M. L. (1991). Changes in and generalization of unrealistic optimism following experiences with stressful events: Reactions to the 1989 California earthquake. Personality and Social Psychology Bulletin, 18, 39^13. Burger, J. M., and Pavelich, J. L. (1994). Attributions for presidential elections: The situational shift over time. Basic and Applied Social Psychology, 15, 359-371. Burger, J. M., Soroka, S., Gonzago, K., Murphy, E., Somervell, E. (2001). The effect of fleeting attraction on compliance to requests. Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 1578-1586. Burgess, R. L., and Huston, T. L. (Eds.) (1979). Social exchange in developing relationships. New York: Academic Press.
Burkholder, R. (2003, February 14). Unwilling coalition? Majorities in Britain, Canada oppose military action in Iraq. Gallup Poll Tuesday Briefing (www.gallup.com/poll). Burn, S. M. (1992). Locus of control, attributions, and helplessness in the homeless. Journal of Applied Social Psychology, 22, 1161-1174. Burns, D. D. (1980). Feeling good: The new mood therapy. New York: Signet. Burns, J. F. (2003a, April 13). Pillagers strip Iraqi museum of its treasure. New York Times (www.nytimes.com). Burns, J. F. (2003b, April 14). Baghdad residents begin a long climb to an ordered city. New York Times (www.nytimes.com). Burnstein, E., Crandall, R., and Kitayama, S. (1994). Some neo-Darwinian decision rules for altruism: Weighing cues for inclusive fitness as a function of the biological importance of the decision. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 773-789. Burnstein, E., and Vinokur, A. (1977). Persuasive argumentation and social comparison as determinants of attitude polarization. Journal of Experimental Social Psychology, 13, 315-332. Burnstein, E., and Worchel, P. (1962). Arbitrariness of frustration and its consequences for aggression in a social situation. Journal of Personality, 30, 528-540. Burr, W. R. (1973). Theory construction and the sociology of the family. New York: Wiley. Burros, M. (1988, February 24). Women: Out of the house but not out of the kitchen. New York Times. Burt, R. S. (1986). Strangers, friends and happiness. GSS Technical Report No. 72. Chicago: National Opinion Research Center, University of Chicago. Bushman, B. J. (1993). Human aggression while under the influence of alcohol and other drugs: An integrative research review. Current Directions in Psychological Science, 2, 148-152. Bushman, B. J. (1995). Moderating role of trait aggressiveness in the effects of violent media on aggression. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 950-960. Bushman, B. J. (1998). Priming effects of media violence on the accessibility of aggressive constructs in memory. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 537-545. Bushman, B. J. (2002). Does venting anger feed or extinguish the flame? Catharsis, rumination, distraction, anger, and aggressive responding. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 724-731. Bushman, B. J., and Anderson, C. A. (1998). Methodology in the study of aggression: Integrating experimental and nonexperimental findings. In R. Geen and E. Donnerstein (Eds.), Human aggression: Theories, research and implications for policy. San Diego, CA: Academic Press Bushman, B. J., and Anderson, C. A. (2001). Media violence and the American public: Scientific facts versus media misinformation. American Psychologist, 56, 477-489. Bushman, B. J., and Anderson, C. A. (2002). Violent video games and hostile expectations: A test of the general aggression model. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 1679-1686. Bushman, B. J., and Baumeister, R. (1998). Threatened egotism, narcissism, self-esteem, and direct and displaced aggression: Does selflove or self-hate lead to violence? Journal of Personality and Social Psychology, 75, 219-229. Bushman, B. J., Baumeister, R. F., and Phillips, C. M. (2000). Do people aggress to improve their mood? Catharsis beliefs, affect regulation opportunity, and aggressive responding. Journal of Personality and Social Psychology.
700
BIBLIOGRAFIJA
Bushman, B. J., Baumeister, R. F., and Phillips, C. M. (2001). Do people aggress to improve their mood? Catharsis beliefs, affect regulation opportunity, and aggressive responding. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 17-32. Bushman, B. J., Baumeister, R. F., and Stack, A. D. (1999). Catharsis, aggression, and persuasive influence: Self-fulfilling or self-defeating prophecies? Journal of Personality and Social Psychology, 76, 367376. Bushman, B. J., and Geen, R. G. (1990). Role of cognitive-emotional mediators and individual differences in the effects of media violence on aggression. Journal of Personality and Social Psychology, 58,156-163. Buss, D. M. (1984). Toward a psychology of person-environment (PE) correlation: The role of spouse selection. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 361-377. Buss, D. M. (1985). Human mate selection. American Scientist, 73,47-51. Buss, D. M. (1989). Sex differences in human mate preferences: Evolutionary hypotheses tested in 37 cultures. Behavioral and Brain Sciences, 12, 1^9. Buss, D. M. (1994a). The evolution of desire: Strategies of human mating. New York: Basic Books. Buss, D. M. (1994b). The strategies of human mating. American Scientist, 82, 238-249. Buss, D. M. (1995a). Evolutionary psychology: A new paradigm for psychological science. Psychological Inquiry, 6, 1-30. Buss, D. M. (1995b). Psychological sex differences: Origins through sexual selection. American Psychologist, 50, 164-168. Buss, D. M. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psychology, 6th edition. New York: McGraw-Hill. Buss, D. M., and Shackelford, T. K. (1997). Human aggression in evolutionary psychological perspective. Clinical Psychology Review, 17, 605-619. Buston, P. M., and Emlen, S. T. (2003). Cognitive processes underlying human mate choice: The relationship between self-perception and mate preference in Western society. Proceedings of the National Academy of Sciences, 100, 8805-8810. Butcher, S. H. (1951). Aristotle's theory ofpoetry and fine art. New York: Dover Publications. Butler, A. C., Hokanson, J. E., and Flynn, H. A. (1994). A comparison of self-esteem liability and low trait self-esteem as vulnerability factors for depression. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 166-177. Butler, J. L., and Baumeister, R. F. (1998). The trouble with friendly faces: Skilled performance with a supportive audience. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 1213-1230. Butterfield, F. (2001, April 20). Victims' race affects decisions on killers' sentence, study finds. New York Times, p. A10. Buunk, B. P., Oldersma, F. L., and de Dreu, C. K. W. (2001). Enhancing satisfaction through downward comparison: The role of relational discontent and individual differences in social comparison orientation. Journal of Experimental Social Psychology, 37, 452-467. Buunk, B. P., and van der Eijnden, R. J. J. M. (1997). Perceived prevalence, perceived superiority, and relationship satisfaction: Most relationships are good, but ours is the best. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 219-228. Buunk, B. P., and Van Yperen, N. W. (1991). Referential comparisons, relational comparisons, and exchange orientation: Their relation to marital satisfaction. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 709-717.
Byrne, D. (1971). The attraction paradigm. New York: Academic Press. Byrne, D., and Clore, G. L. (1970). A reinforcement model of evaluative responses. Personality: An International Journal, 1, 103-128. Byrne, D., and Wong, T. J. (1962). Racial prejudice, interpersonal attraction, and assumed dissimilarity of attitudes. Journal of Abnormal and Social Psychology, 65, 246-253. Byrnes, J. P., Miller, D. C., and Schafer, W. D. (1999). Gender differences inrisktaking: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 125,367383. Bytwerk, R. L. (1976). Julius Streicher and the impact of Der Strmer. Wiener Library Bulletin, 29, 4146. Bytwerk, R. L., and Brooks, R. D. (1980). Julius Streicher and the rhetorical foundations of the holocaust. Paper presented to the Central States Speech Association convention. Cacioppo, J. T., Claiborn, C. D., Petty, R. E., and Heesacker, M. (1991). General framework for the study of attitude change in psychotherapy. In C. R. Snyder and D. R. Forsyth (Eds.), Handbook of social and clinical psychology. New York: Pergamon. Cacioppo, J. T., Hawkley, L. C. Crawford, L. E., Ernst, J. M., Burlseon, M. H., Kowalewski, R. B., Malarkey, W. B., Van Cauter, E., and Bernstson, G. G. (2002b). Loneliness and health: Potential mechanisms. Psychosomatic Medicine, 64, 407^17. Cacioppo, J. T., Hawkley, L. C., and Bernstson, G. G. (2003). The anatomy of loneliness. Current Directions in Psychological Science, 12, 71-74. Cacioppo, J. T., Hawkley, L. C., Bernstson, G. G., Ernst, J. M., Gibbs, A. C., Stickgold, R., and Hobson, J. A. (2002a). Do lonely days invade the nights? Potential social modulation of sleep efficiency. Psychological Science, 13, 384-387. Cacioppo, J. T., and Petty, R. E. (1981). Electromyograms as measures of extent and affectivity of information processing. American Psychologist, 36, 441-456. Cacioppo, J. T., and Petty, R. E. (1986). Social processes. In M. G. H. Coles, E. Donchin, and S. W. Porges (Eds.), Psychophysiology. New York: Guilford Press. Cacioppo, J. T., Petty, R. E., Feinstein, J. A., and Jarvis, W. B. G. (1996). Dispositional differences in cognitive motivation: The life and times of individuals varying in need for cognition. Psychological Bulletin, 119, 197-253. Cacioppo, J. T., Petty, R. E., and Morris, K. J. (1983). Effects of need for cognition on message evaluation, recall, and persuasion. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 805-818. Cacioppo, J. T., Priester, J. R., and Bernston, G. G. (1993). Rudimentary determinants of attitudes. II: Arm flexion and extension have differential effects on attitudes. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 5-17. Cacioppo, J. T., Uchino, B. N., Crites, S. L., Snydersmith, M. A., Smith, G., Berntson, G. G., and Lang, P. J. (1991). Relationship between facial expressiveness and sympathetic activation in emotion: A critical review, with emphasis on modeling underlying mechanisms and individual differences. Journal of Personality and Social Psychology, 62, 110-128. Cairns, E., and Hewstone, M. (2002). The impact of peacemaking in Northern Ireland on intergroup behavior. In S. Gabi and B. Nevo (Eds.), Peace education: The concept, principles, and practices around the world. Mahwah, NJ: Erlbaum. Campbell, D. T. (1975). The conflict between social and biological evolution and the concept of original sin. Zygon, 10, 234-249. (a)
BIBLIOGRAFIJA
701
Campbell, E. Q., and Pettigrew, T. F. (1959). Racial and moral crisis: The role of Little Rock ministers. American Journal of Sociology, 64, 509-516. Campbell, W. K., and Foster, C. A. (2002). Narcissism and commitment in romantic relationships: An investment model analysis. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 484-495. Campbell, W. K., and Sedikides, C. (1999). Self-threat magnifies the self-serving bias: A meta-analytic integration. Review of General Psychology, 3, 23-43. Canadian Centre on Substance Abuse (1997). Canadian profile: Alcohol, tobacco, and other drugs. Ottawa: Canadian Centre on Substance Abuse. Canadian Psychological Association (2000). Canadian code of ethics for psychologists. Ottawa: Canadian Psychological Association (www.cpa.ca/ethics2000.html). Cann, A., Calhoun, L. G., and Selby, J. W. (1979). Attributing responsibility to the victim of rape: Influence of information regarding past sexual experience. Human Relations, 32, 57-67. Cantril, H., and Bumstead, C. H. (1960). Reflections on the human venture. New York: New York University Press. Carducci, B. J., Cosby, P. C., and Ward, D. D. (1978). Sexual arousal and interpersonal evaluations. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 449-457. arli, L. L. (1991). Gender, status, and influence. In E. J. Lawler and B. Markovsky (Ed.), Advances in group processes: Theory and research, vol. 8. Greenwich, CT: JAI Press. arli, L. L. (1999). Cognitive reconstruction, hindsight, and reactions to victims and perpetrators. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 966-979. arli, L. L., and Leonard, J. B. (1989). The effect of hindsight on victim derogation. Journal of Social and Clinical Psychology, 8, 331-343. Carlo, G., Eisenberg, N., Troyer, D., Switzer, G., and Speer, A. L. (1991). The altruistic personality: In what contexts is it apparent? Journal of Personality and Social Psychology, 61, 450-458. Carlsmith, J. M., and Gross, A. E. (1969). Some effects of guilt on compliance. Journal of Personality and Social Psychology, 11, 232-239. Carlsmith, J. M., Ellsworth, P., and Whiteside, J. (1968). Guilt, confession and compliance. Unpublished manuscript, Stanford University. Cited by J. L. Freeman, D. O. Sears, and J. M. Carlsmith in Social psychology. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall, 1970, p. 275276. Carlson, J., and Hatfield, E. (1992). The psychology of emotion. Fort Worth, TX: Holt, Rinehart and Winston. Carlson, K. A., and Russo, J. E. (2001). Biased interpretation of evidence by mock jurors. Journal of Experimental Psychology: Applied, 7, 91-103. Carlson, M., Charlin, V., and Miller, N. (1988). Positive mood and helping behavior: A test of six hypotheses. Journal of Personality and Social Psychology, 55, 211-229. Carlson, M., Marcus-Newhall, A., and Miller, N. (1990). Effects of situational aggression cues: A quantitative review. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 622-633. Carlston, D. E., and Shovar, N. (1983). Effects of performance attributions on others' perceptions of the attributor. Journal of Personality and Social Psychology, 44, 515-525. Carnevale, P. J., and Choi, D. W. (2000). Culture in the mediation of international disputes. International Journal of Psychology, 35, 105110.
Carnevale, P. J., and Probst, T. M. (1998). Social values and social conflict in creative problem solving and categorization. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 1300-1309. Carroll, D., Davey Smith, G., and Bennett, P. (1994, March). Health and socio-economic status. The Psychologist, p. 122-125. Carter, S. L. (1993). Reflections of an affirmative action baby. New York: Basic Books. Cartwright, D. S. (1975). The nature of gangs. In D. S. Cartwright, B. Tomson, and H. Schwartz (Eds.), Gang delinquency. Monterey, CA: Brooks/Cole. Carver, C. S., Kus, L. A., and Scheier, M. F. (1994). Effect of good versus bad mood and optimistic versus pessimistic outlook on social acceptance versus rejection. Journal of Social and Clinical Psychology, 13, 138-151. Carver, C. S., and Scheier, M. F. (1978). Self-focusing effects of dispositional self-consciousness, mirror presence, and audience presence. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 324-332. Carver, C. S., and Scheier, M. F. (1981). Attention and self-regulation. New York: Springer-Verlag. Carver, C. S., and Scheier, M. F. (1986). Analyzing shyness: A specific application of broader self-regulatory principles. In W. H. Jones, J. M. Cheek, and S. R. Briggs (Eds.), Shyness: Perspectives on research and treatment. New York: Plenum. Cash, T. F., and Janda, L. H. (1984, December). The eye of the beholder. Psychology Today, p. 46-52. Caspi, A., and Herbener, E. S. (1990). Continuity and change: Assortative marriage and the consistency of personality in adulthood. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 250-258. Caspi, A., McClay, J., Moffitt, T., Mill, J., Martin, J., Craig, I. W., Taylor, A., and Poulton, R. (2002). Role of genotype in the cycle of violence in maltreated children. Science, 297, 851-854. Cassidy, J. (2000). Adult romantic attachments: A developmental perspective on individual differences. Review of General Psychology Special Issue: Adult attachment, 4, 111-131. Catalano, R., Novaco, R., and McConnell, W. (1997). A model of the net effect of job loss on violence, journal of Personality and Social Psychology, 72, 1440-1447. Ceci, S. J., and Bruck, M. (1993). Child witnesses: Translating research into policy. Social Policy Report (Society for Research in Child Development), 7(3), 1-30. Ceci, S. J., and Bruck, M. (1993). Suggestibility of the child witness: A historical review and synthesis. Psychological Bulletin, 113,403^39. Ceci, S. J., and Bruck, M. (1995). Jeopardy in the courtroom: A scientific analysis of children's testimony. Washington, DC: American Psychological Association. Centerwall, B. S. (1989). Exposure to television as a risk factor for violence. American Journal of Epidemiology, 129, 643-652. Chaiken, S. (1979). Communicator physical attractiveness and persuasion. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1387-1397. Chaiken, S. (1980). Heuristic versus systematic information processing and the use of source versus message cues in persuasion. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 752-766. Chaiken, S., and Eagly, A. H. (1976). Communication modality as a determinant of message persuasiveness and message comprehensibility. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 605-614. Chaiken, S., and Eagly, A. H. (1978). Communication modality as a determinant of message persuasiveness and message comprehensibility. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 605-614.
702
BIBLIOGRAFIJA
Chaiken, S., and Eagly, A. H. (1983). Communication modality as a determinant of persuasion: The role of communicator salience. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 241-256. Chaiken, S., and Maheswaran, D. (1994). Neuristic processing can bias systematic processing: Effects of source credibility, argument ambiguity, and task importance on attitude judgment. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 460-473. Chance, J. E., and Goldstein, A. G. (1981). Depth of processing in response to own- and other-race faces. Personality and Social Psychology Bulletin, 7, 475-480. Chance, J. E., Goldstein, A. G. (1996). The other-race effect and eyewitness identification. In Psychological issues in eyewitness identification, (Sporer, S. L., Ed.). Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, Inc. 153-176. Chapman, L. J., and Chapman, J. P. (1969). Genesis of popular but erroneous psychodiagnostic observations. Journal of Abnormal Psychology, 74, 272-280. Chapman, L. J., and Chapman, J. P. (1971, November). Test results are what you think they are. Psychology Today, p. 18-22, 106-107. Chartrand, T. L., and Bargh, J. A. (1999). The chameleon effect: The perception-behavior link and social interaction. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 893-910. Check, J., and Malamuth, N. (1984). Can there be positive effects of participation in pornography experiments? Journal of Sex Research, 20, 14-31. Check, J. M., and Melchior, L. A. (1990). Shyness, self-esteem, and selfconsciousness. In H. Leitenberg (Ed.), Handbook of social and evaluation anxiety. New York: Plenum. Chen, F. F., and Kenrick, D. T. (2002). Repulsion or attraction? Group membership and assumed attitude similarity Journal of Personality and Social Psychology, 83, 111-125. Chen, H. C., Reardon, R., and Rea, C. (1992). Forewarning of content and involvement: Consequences for persuasion and resistance to persuasion. Journal of Experimental Social Psychology, 28, 523-541. Chen, L.-H., Baker, S. P., Braver, E. R., and Li, G. (2000). Carrying passengers as a risk factor for crashes fatal to 16- and 17-year-old drivers. Journal of the American Medical Association, 283, 1578-1582. Chen, S. C. (1937). Social modification of the activity of ants in nestbuilding. Physiological Zoology, 10, 420-436. Cheney, R. (2003, March 16). Comments on Face the Nation, CBS News. Cherlin, A. J., Chase-Lansdale, P. L., and McRae, C. (1998). Effects of parental divorce on mental health throughout the life course. American Sociological Review, 63, 239-249. Chicago Tribune (2002, September 30). When believing isn't seeing. Chicago Tribune (www.chicagotribune.com). Chodorow, N. J. (1978). The reproduction of mother: Psychoanalysis and the sociology of gender. Berkeley, CA: University of California Press. Chodorow, N. J. (1989). Feminism and psychoanalytic theory. New Haven, CT: Yale University Press. Choi, I., and Choi, Y. (2002). Culture and self-concept flexibility. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 1508-1517. Choi, I., Nisbett, R. E., and Norenzayan, A. (1999). Causal attribution across cultures: Variation and universality. Psychological Bulletin, 125, 47-63. Christensen, P. N., and Kashy, D. A. (1998). Perceptions of and by lonely people in initial social interaction. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 322-329. Chua-Eoan, H. (1997, April 7). Imprisoned by his own passions. Time, p. 40-42.
Church, G. J. (1986, January 6). China. Time, p. 6-19. Chwalisz, K., Diener, E., and Gallagher, D. (1988). Autonomic arousal feedback and emotional experience: Evidence from the spinal cord injured. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 820-828. CIA (2002, February). Chiefs of state and cabinet members of foreign governments (www.msad.state.mn.us/onlinecareerfair/human/Bethlockard.htm). Cialdini, R. B. (1984). Influence: How and why people agree to things. New York: William Morrow. Cialdini, R. B. (1988). Influence: Science and practice. Glenview, IL: Scott, Foresman/Little, Brown. Cialdini, R. B. (1991). Altruism or egoism? That is (still) the question. Psychological Inquiry, 2, 124-126. Cialdini, R. B. (1995). A full-cycle approach to social psychology. In G. G. Brannigan and M. R. Merrens (Eds.), The social psychologists: Research adventures. New York: McGraw-Hill. Cialdini. R. B. (2000). Influence: Science and practice, 4th edition. Boston: Allyn and Bacon. Cialdini, R. B. (2003). Crafting normative messages. Current Directions in Psychological Science, 12, 105-109. Cialdini, R. B., Bickman, L., and Cacioppo, J. T. (1979). An example of consumeristic social psychology: Bargaining tough in the new car showroom. Journal of Applied Social Psychology, 9, 115-126. Cialdini, R. B., Borden, R. J., Thorne, A., Walker, M. R., Freeman, S., and Sloan, L. R. (1976). Basking in reflected glory: Three (football) field studies. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 406-415. Cialdini, R. B., Cacioppo, J. T., Bassett, R., and Miller, J. A. (1978) Lowball procedure for producing compliance: Commitment then cost. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 463-476. Cialdini, R. B., Darby, B. L., and Vincent, J. E. (1973). Transgression and altruism: A case for hedonism. Journal of Experimental Social Psychology, 9, 502-516. Cialdini, R. B., Demaine, L. J., Barrett, D. W., Sagarin, B. J., and Rhoads, K. L. V. (2003). The poison parasite defense: A strategy for sapping a stronger opponent's persuasive strength. Unpublished manuscript, Arizona State University. Cialdini, R. B., and Kenrick, D. T. (1976). Altruism as hedonism: A social development perspective on the relationship of negative mood state and helping. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 907-914. Cialdini, R. B., Kenrick, D. T., and Baumann, D. J. (1981). Effects of mood on prosocial behavior in children and adults. In N. EisenbergBerg (Ed.), The development of prosocial behavior. New York: Academic Press. Cialdini, R. B., and Richardson, K. D. (1980). Two indirect tactics of image management: Basking and blasting. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 406-415. Cialdini, R. B., and Schroeder, D. A. (1976). Increasing compliance by legitimizing paltry contributions: When even a penny helps. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 599-604. Cialdini, R. B., Vincent, J. E., Lewis, S. K., Catalan, J., Wheeler, D., and Danby, B. L. (1975). Reciprocal concessions procedure for inducing compliance: The door-in-the-face technique. Journal of Personality and Social Psychology, 31, 206-215. Cialdini, R. B., Wosinska, W., Dabul, A. J., Whetstone-Dion, R., and Heszen, I. (1998). When social role salience leads to social role rejection: Modest self-presentation among women and men in two cultures. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 473^81.
BIBLIOGRAFIJA
703
Cicerello, A., and Sheehan, E. P. (1995). Personal advertisements: A content analysis. Journal of Social Behavior and Personality, 10, 751756. Cinnirella, M. (1997). Towards a European identity? Interactions between the national and European social identities manifested by university students in Britain and Italy. British Journal of Social Psychology, 36, 19-31. Cioffi, D., and Garner, R. (1998). The effect of response options on decisions and subsequent behavior: Sometimes inaction is better. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 463-472. Clancy, S. M., and Dollinger, S. J. (1993). Photographic depictions of the self: Gender and age differences in social connectedness. Sex Roles, 29, 477^95. Clark, K., and Clark, M. (1947). Racial identification and preference in Negro children. In T. M. Newcomb and E. L. Hartley (Eds.), Readings in social psychology. New York: Holt. Clark, M. S. (1984). Record keeping in two types of relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 549-557. Clark, M. S. (1986). Evidence for the effectiveness of manipulations of desire for communal versus exchange relationships. Personality and Social Psychology Bulletin, 12, 414-425. Clark, M. S., and Bennett, M. E. (1992). Research on relationships: Implications for mental health. In D. Ruble, P. Costanzo (Ed.), The social psychology of mental health. New York: Guilford Clark, M. S., and Mills, J. (1979). Interpersonal attraction in exchange and communal relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 12-24. Clark, M. S., and Mills, J. (1993). The difference between communal and exchange relationships: What it is and is not. Personality and Social Psychology Bulletin, 19, 684-691. Clark, M. S., Mills, J., and Corcoran, D. (1989). Keeping track of needs and inputs of friends and strangers. Personality and Social Psychology Bulletin, 15, 533-542. Clark, M. S., Mills, J., and Powell, M. C. (1986). Keeping track of needs in communal and exchange relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 333-338. Clark, R. D., III. (1974). Effects of sex and race on helping behavior in a nonreactive setting. Representative Research in Social Psychology, 5, 1-*. Clark, R. D., III. (1995). A few parallels between group polarization and minority influence. In S. Moscovici, H. Mucchi-Faina, and A. Maass (Eds.), Minority influence. Chicago: Nelson-Hall. Clark, R. D., III., and Maass, S. A. (1988). The role of social categorization and perceived source credibility in minority influence. Europmm Journal of Social Psychology, 18, 381-394. Clarke, A. C. (1952). An examination of the operation of residual propinquity as a factor in mate selection. American Sociological Review, 27, 17-22. Clarke, V. (2003, March 25). Quoted in Street fighting: A volatile enemy. Wall Street Journal, p. Al, A13. Clary, E. G., and Snyder, M. (1993). Persuasive communications strategies for recruiting volunteers. In D. R. Young, R. M. Hollister, and V. A. Hodgkinson (Eds.), Governing, leading, and managing nonprofit organizations. San Francisco: Jossey-Bass. Clary, E. G., and Snyder, M. (1995). Motivations for volunteering and giving: A functional approach. In C. H. Hamilton and W. E. Ilchman (Eds.), Cultures of giving II: How heritage, gender, wealth, and values influence philanthropy. Bloomington, IN: Indiana University Center on Philanthropy.
Clary, E. G., and Snyder, M. (1999). The motivations to volunteer: Theoretical and practical considerations. Current Directions in Psychological Science, 8, 156-159. Clary, E. G., Snyder, M., Ridge, R. D., Copeland, J., Stukas, A. A., Haugen, J., and Miene, P. (1998). Understanding and assessing the motivations of volunteers: A functional approach. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 1516-1531. Cleghorn, R. (1980, October 31). ABC News, meet the Literary Digest. Detroit Free Press. Clifford, M. M., and Walster, E. H. (1973). The effect of physical attractiveness on teacher expectation. Sociology of Education, 46,248-258. Cline, V. B., Croft, R. G., and Courrier, S. (1973). Desensitization of children to television violence. Journal of Personality and Social Psychology, 27, 360-365. Clore, G. L., Bray, R. M., Itkin, S. M., and Murphy, P. (1978). Interracial attitudes and behavior at a summer camp. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 107-116. Clore, G. L., Wiggins, N. H., and Itkin, G. (1975). Gain and loss in attraction: Attributions from nonverbal behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 31, 706-712. cnn.com (2001, September 17). Hate crimes reports up in wake of terrorist attacks. cnn.com/U.S. (www.cnn.com/2001/US/09/16/gen.hate.crimes/) Coates, B., Pusser, H. E., and Goodman, I. (1976). The influence of Sesame Street" and Mister Rogers' Neighborhood" on children's social behavior in the preschool. Child Development, 47, 138-144. Coats, E. J., and Feldman, R. S. (1996). Gender differences in nonverbal correlates of social status. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 1014-1022. Codol, J.-P. (1976). On the so-called superior conformity of the self behavior: Twenty experimental investigations. European Journal of Social Psychology, 5, 457-501. Cohen, D. (1996). Law, social policy, and violence: The impact of regional cultures. Journal of Personality and Social Psychology, 70, 961-978. Cohen, D. (1998). Culture, social organization, and patterns of violence. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 408-419. Cohen, E. G. (1980). Design and redesign of the desegregated school: Problems of status, power and conflict. In W. G. Stephan and J. R. Feagin (Eds.), School desegregation: Past, present, and future. New York: Plenum Press, (a) Cohen, E. G. (1980). A multi-ability approach to the integrated classroom. Paper presented at the American Psychological Association convention. Cohen, G. L., Steele, C. M., and Ross, L. D. (1999). The mentor's dilemma: Providing critical feedback across the racial divide. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 1302-1318. Cohen, M., and Davis, N. (1981). Medication errors: Causes and prevention. Philadelphia: G. F. Stickley Co. Cited by R. B. Cialdini (1989). Agents of influence: Bunglers, smugglers, and sleuths. Paper presented at the American Psychological Association convention. Cohen, S. (1980). Training to understand TV advertising: Effects and some policy implications. Paper presented at the American Psychological Association convention. Cohen, S. (2002). Psychosocial stress, social networks, and susceptibility to infection. In H. G. Koenig and H. J. Cohen (Eds.), The link between religion and health: Psychoneuroimmunology and the faith factor. New York: Oxford University Press.
704
BIBLIOGRAFIJA
Cohen, S., Doyle, W. J., Skoner, D. P., Rabin, B. S., and Gwaltney, J. M., Jr. (1997). Social ties and susceptibility to the common cold. Journal of the American Medical Association, 277, 1940-1944. Cohen, S., Doyle, W. J., Turner, R., Alper, C. M., and Skoner, D. P. (2003). Sociability and susceptibility to the common cold. Psychological Science, 14, 389-395. Cohen, S., Line, S., Manuck, S. B., Rabin, B. S., Heise, E. R., and Kaplan, J. R. (1997). Chronic social stress, social status, and susceptibility to upper respiratory infections in nonhuman primates. Psychosomatic Medicine, 59, 213-221. Cohen, S., and Rodriguez, M. S. (1995). Pathways linking affective disturbances and physical disorders. Health Psychology, 14, 374-380. Cohn, E. G. (1993). The prediction of police calls for service: The influence of weather and temporal variables on rape and domestic violence. Environmental Psychology, 13, 71-83. Colasanto, D. (1989, November). Americans show commitment to helping those in need. Gallup Report, No. 290, p. 17-24. Coleman, L. M., Jussim, L., and Abraham, J. (1987). Students' reactions to teachers' evaluations: The unique impact of negative feedback. Journal of Applied Social Psychology, 17, 1051-1070. Collins, N. L., and Miller, L. C. (1994). Self-disclosure and liking: A meta-analytic review. Psychological Bulletin, 116, 457-475. Colman, A. M. (1991). Crowd psychology in South African murder trials. American Psychologist, 46, 1071-1079. See also, A. M. Colman (1991), Psychological evidence in South African murder trials. The Psychologist, 14, 482^86. Columbia Accident Investigation Board (2003, August). Volume 1. Washington, DC: National Aeronautics and Space Administration and the Government Printing Office. Comer, D. R. (1995). A model of social loafing in real work group. Human Relations, 48, 647-667. Comstock, G., and Scharrer, E. (1999). Television: Whats on, who's watching and what it means. San Diego, CA: Academic Press. Conger, R. D., Cui, M., Bryant, C. M., and Elder, G. H. (2000). Competence in early adult romantic relationships: A developmental perspective on family influences. Journal of Personality and Social Psychology, 79, 224-237. Contrada, R. J., Ashmore, R. D., Gary, M. L., Coups, E., Egeth, J. D., Sewell, A., Ewell, K., Goyal, T. M., and Chasse, V. (2000). Ethnicity-related sources of stress and their effects on well-being. Current Directions in Psychological Science, 9, 136-139. Conway, F., and Siegelman, J. (1979). Snapping: America's epidemic of sudden personality change. New York: Delta Books. Conway, L. G., III, Suedfeld, P., and Tetlock, P. E. (2001). Integrative complexity and political decisions that lead to war or peace. In D. J. Christie, R. V. Wagner, and D. Winter (Eds.), Peace, conflict, and violence: Peace psychology for the 21st century. Englewood Cliffs, NY: Prentice-Hall. Conway, M., and Ross, M. (1985). Remembering one's own past: The construction of personal histories. In R. Sorrentino and E. T. Higgins (Eds.) Handbook of motivation and cognition. New York: Guilford. Conway, M., and Ross, M. (1986). Remembering one's own past: The construction of personal histories. In R. Sorrentino and E. T. Higgins (Eds.), Handbook of motivation and cognition. New York: Guilford. Cook, S. W. (1985). Experimenting on social issues: The case of school desegregation. American Psychologist, 40, 452-460.
Cook, T. D., and Curtin, T. R. (1987). The mainstream and the underclass: Why are the differences so salient and the similarities so unobtrusive? In J. C. Masters and W. P. Smith (Eds.), Social comparison, social justice, and relative deprivation: Theoretical, empirical, and policy perspectives. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Cook, T. D., and Flay, B. R. (1978). The persistence of experimentally induced attitude change. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology. Vol. 11. New York: Academic Press. Cooley, C. H. (1902). Human nature and the social order. New York: Schocken Books. Coombs, R. H. (1991, January). Marital status and personal well-being: A literature review. Family Relations, 40, 97-102. Cooper, H. (1983). Teacher expectation effects. In L. Bickman (Ed.), Applied social psychology annual, Vol. 4. Beverly Hills, CA: Sage. Cooper, J. (1999). Unwanted consequences and the self: In search of the motivation for dissonance reduction. In E. Harmon-Jones and J. Mills (Eds.), Cognitive dissonance: Progress on a pivotal theory in social psychology. Washington, DC: American Psychological Association. Copeland, J., and Snyder, M. (1995). When counselors confirm: A functional analysis. Personality and Social Psychology Bulletin, 21,1210
1221.
Correll, J., Park, B., Judd, C. M., and Wittenbrink, B. (2002). The police officer's dilemma: Using ethnicity to disambiguate potentially threatening individuals. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 1314-1329. Costanzo, M. (1997). Just revenge: Costs and consequences of the death penalty. New York: St. Martin's. Costanzo, M. (1998). Just revenge. New York: St. Martin's. Cota, A. A., and Dion, K. L. (1986). Salience of gender and sex composition of ad hoc groups: An experimental test of distinctiveness theory. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 770-776. Cotton, J. L. (1981). Ambient temperature and violent crime. Paper presented at the Midwestern Psychological Association convention. Cotton, J. L. (1986). Ambient temperature and violent crime. Journal of Applied Social Psychology, 16, 786-801. Cottrell, N. B., Wack, D. L., Sekerak, G. J., and Rittle, R. M. (1968) Social facilitation of dominant responses by the presence of an audience and the mere presence of others. Journal of Personality and Social Psychology, 9, 245-250. Courneya, K. S., and Carron, A. V. (1992). The home advantage in sport competitions: A literature review. Journal of Sport and Exercise Psychology, 14, 13-27. Court, J. H. (1985). Sex and violence: A ripple effect. In N. M. Malamuth and E. Donnerstein (Eds.), Pornography and sexual aggression. New York: Academic Press. Courtney, J. G., Longnecker, M. P., Theoreil, T., and de Verdier, M. G. (1993). Stressful life events and the risk of colorectal cancer. Epidemiology, 4, 407^411. Cousins, N. (1978, September 16). The taxpayers revolt: Act two. Saturday Review, p. 56. Coyne, J. C., Burchill, S. A. L., and Stiles, W. B. (1991). In C. R. Sny der and D. O. Forsyth (Eds.), Handbook of social and clinical psychology: The health perspective. New York: Pergamon. Crabb, P. B., and Bielawski, D. (1994). The social representation of material culture and gender in children's books. Sex Roles, 30, 6979. Crabtree, S. (2002, January 22). Gender roles reflected in teen tech use. Gallup Tuesday Briefing (www.gallup.com). Crandall, C. S. (1988). Social contagion of binge eating. Journal of Personality and Social Psychology, 55, 588-598.
BIBLIOGRAFIJA
705
Crandall, C. S. (1994). Prejudice against fat people: Ideology and selfinterest. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 882-894. Crandall, C. S., and Eshleman, A. (2003). A justification-suppression model of the expression and experience of prejudice. Psychological Bulletin, 129, 414-446. Crano, W. D., and Mellon, P. M. (1978). Causal influence of teachers' expectations on children's academic performance: A cross-legged panel analysis. Journal of Educational Psychology, 70, 39-49. Crawford, M., Stark, A. C., and Renner, C. H. (1998). The meaning of Ms.: Social assimilation of a gender concept. Psychology of Women Quarterly, 22, 197-208. Crawford, T. J. (1974). Sermons on racial tolerance and the parish neighborhood context. Journal of Applied Social Psychology, 4, 1-23. Crisp, R. J., and Hewstone, M. (1999). Differential evaluation of crossed category groups: Patterns, processes, and reducing intergroup bias. Group Processes and Intergroup Relations, 2, 307-333. Crisp, R. J., and Hewstone, M. (2000). Multiple categorization and social identity. In D. Capozza and R. Brown (Eds.), Social identity theory: Trends in theory and research. Beverly Hills, CA: Sage. Crocker, J. (1981). Judgment of covariation by social perceivers. Psychological Bulletin, 90, 272-292. Crocker, J. (1994, October 14). Who cares what they think? Reflected and deflected appraisal. Presentation to the Society of Experimental Social Psychology meeting. Crocker, J. (2002). The costs of seeking self-esteem. Journal of Social Issues, 58, 597-615. Crocker, J., and Gallo, L. (1985). The self-enhancing effect of downward comparison. Paper presented at the American Psychological Association convention. Crocker, J., Hannah, D. B., and Weber, R. (1983). Personal memory and causal attributions. Journal of Personality and Social Psychology, 44, 55-56. Crocker, J., and Luhtanen, R. (1990). Collective self-esteem and ingroup bias. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 60-67. Crocker, J., and Luhtanen, R. (2003). Level of self-esteem and contingencies of self-worth: Unique effects on academic, social, and financial problems in college students. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 701-712. Crocker, J., and McGraw, K. M. (1984). What's good for the goose is not good for the gander: Solo status as an obstacle to occupational achievement for males and females. American Behavioral Scientist, 27, 357-370. Crocker, J., and Park, L. E. (2004). The costly pursuit of self-esteem. Psychological Bulletin, 130, 392^14. Crocker, J., Thompson, L. L., McGraw, K. M., and Ingerman, C. (1987). Downward comparison, prejudice, and evaluations of others: Effects of self-esteem and threat. Journal of Personality and Social Psychology, 52, 907-916. Crocker, J., and Wolfe, C. (2001). Contingencies of self-worth. Psychological Review. Croizet, J. C., Despres, G., Gauzins, M. E., Huguet, P., Leyens, J. P., and Meot, A. (2004). Stereotype threat undermines intellectual performance by triggering a disruptive mental load. Personality and Social Psychology Bulletin, 30, 721-731. Crosby, F., Bromley, S., and Saxe, L. (1980). Recent unobtrusive studies of black and white discrimination and prejudice: A literature review. Psychological Bulletin, 87, 546-563. Crosby, F. J. (Ed.) (1987). Spouse, parent, worker: On gender and multiple roles. New Haven, CT: Yale University Press.
Cross, P. (1977). Not can but will college teaching be improved? New Directions for Higher Education, Spring, No. 17, p. 1-15. Cross, S. E., Liao, M.-H., and Josephs, R. (1992). A cross-cultural test of the self-evaluation maintenance model. Paper presented at the American Psychological Association convention. Crossen, C. (1993). Tainted truth: The manipulation offace in America. New York: Simon and Schuster. Cross-National Collaborative Group (1992). The changing rate of major depression. Journal of the American Medical Association, 268, 3098-3105. Croxton, J. S., Eddy, T., and Morrow, N. (1984). Memory biases in the reconstruction of interpersonal encounters. Journal of Social and Clinical Psychology, 2, 348-354. Croxton, J. S., and Miller, A. G. (1987). Behavioral disconfirmation and the observer bias. Journal of Social Behavior and Personality, 2,145 152. Croyle, R. T., and Cooper, J. (1983). Dissonance arousal: Physiological evidence. Journal of Personality and Social Psychology, 45,782-791. Csikszentmihalyi, M. (1990). Flow: The psychology of optimal experience. New York: Harper and Row. Csikszentmihalyi, M. (1999). If we are so rich, why aren't we happy? American Psychologist, 54, 821-827. Cunningham, J. D. (1981). Self-disclosure intimacy: Sex, sex-of-target, cross-national, and generational differences. Personality and Social Psychology Bulletin, 7, 314-319. Cunningham, M. R., Shaffer, D. R., Barbee, A. P., Wolff, P. L., and Kelley, D. J. (1990). Separate processes in the relation of elation and depression to helping: Social versus personal concerns. Journal of Experimental Social Psychology, 26, 13-33. Cutler, B. L., Moran, G., and Narvy, D. J. (1992). Jury selection in insanity defense cases. Journal of Research in Personality, 26, 165182. Cutler, B. L., and Penrod, S. D. (1988). Context reinstatement and eyewitness identification. In G. M. Davies and D. M. Thomson (Eds.), Context reinstatement and eyewitness identification. New York: Wiley. (a) Cutler, B. L., and Penrod, S. D. (1988). Improving the reliability of eyewitness identification: Lineup construction and presentation. Journal of Applied Psychology, 73, 281-290. (b) Cutler, B. L., and Penrod, S. D. (1995). Mistaken identification: The eyewitness, psychology, and the law. New York: Cambridge University Press. Cutler, B. L., Penrod, S. D., and Dexter, H. R. (1989). The eyewitness, the expert psychologist and the jury. Law and Human Behavior, 13, 311-332. Cutrona, C. E. (1986). Behavioral manifestations of social support: A microanalytic investigation. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 201-208. Dabbs, J. M., Jr. (1992). Testosterone measurements in social and clinical psychology Journal of Social and Clinical Psychology, 11, 302321. Dabbs, J. M., Jr. (2000). Heroes, rogues, and lovers: Testosterone and behavior. New York: McGraw-Hill. Dabbs, J. M., Jr., Carr, T. S., Frady, R. L., and Riad, J. K. (1995). Testosterone, crime, and misbehavior among 692 male prison inmates. Personality and Individual Differences, 18, 627-633. Dabbs, J. M., Jr. and Janis, I. L. (1965). Why does eating while reading facilitate opinion change? An experimental inquiry. Journal of Experimental Social Psychology, 1, 133-144.
706
BIBLIOGRAFIJA
Dabbs, J. M., Jr., and Morris, R. (1990). Testosterone, social class, and antisocial behavior in a sample of 4, 462 men. Psychological Science, 1, 209-211. Dabbs, J. M., Jr., Riad, J. K., and Chance, S. E. (2001). Testosterone and ruthless homicide. Personality and Individual Differences, 31, 599-603. Dabbs, J. M., Jr., Strong, R., and Milun, R. (1997). Exploring the mind of testosterone: A beeper study. Journal of Research in Personality, 31, 577-588. Dallas, M. E. W., and Baron, R. S. (1985). Do psychotherapists use a confirmatory strategy during interviewing? Journal of Social and Clinical Psychology, 3, 106-122. Damon, W. (1995). Greater Expectations: Overcoming the Culture of Indulgence in America 's Homes and Schools. New York: Free Press. Danner, D. D., Snowdon, D. A., and Friesen, W. V. (2001). Positive emotions in early life and longevity: Findings from the Nun Study. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 804-813. Darley, J. (1996). How organizations socialize individuals into evil-doing. In D. Messick and Ann Tenbrunsel (Eds.), Codes of conduct: Behavioral research into business ethics. New York: Russell Sage. Darley, J. M. (1995). Book review essay. Political Psychology. Darley, J. M., and Batson, C. D. (1973). From Jerusalem to Jericho: A study of situational and dispositional variables in helping behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 27, 100-108. Darley, J. M., and Berscheid, E. (1967). Increased liking as a result of the anticipation of personal contact. Human Relations, 20, 29-40. Darley, J. M., and Gross, P. H. (1983). A hypothesis-confirming bias in labelling effects. Journal of Personality and Social Psychology, 44, 20-33. Darley, J. M., and Latane, B. (1968). Bystander intervention in emergencies: Diffusion of responsibility. Journal of Personality and Social Psychology, 8, 377-383. Darley, J. M., Teger, A. I., and Lewis, L. D. (1973). Do groups always inhibit individuals' response to potential emergencies? Journal of Personality and Social Psychology, 26, 395-399. Darley, S., and Cooper, J. (1972). Cognitive consequences of forced noncompliance. Journal of Personality and Social Psychology, 24, 321326. Darrow, C. (1933), cited by E. H. Sutherland and D. R. Cressy, Principles of criminology. Philadelphia: Lippincott, 1966, p. 442. Darwin, C. (1859/1988). The origin of species. Vol. 15 of The Works of Charles Darwin, edited by P. H. Barrett and R. B. Freeman. New York: New York University Press. Das, E. H. H. J., de Wit, J. B. F., and Stroebe, W. (2003). Fear appeals motivate acceptance of action recommendations: Evidence for a positive bias in the processing of persuasive messages. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 650-664. Dashiell, J. F. (1930). An experimental analysis of some group effects. Journal of Abnormal and Social Psychology, 25, 190-199. Dateline (2000, June 20). Dateline NBC. New York: NBC. Davidson, R. J., Putnam, K. M., and Larson, C. L. (2000). Dysfunction in the neural circuitry of emotion regulation - A possible prelude to violence. Science, 289, 591-594. Davies, M. F. (1997). Belief persistence after evidential discrediting: The impact of generated versus provided explanations on the likelihood of discredited outcomes. Journal of Experimental Social Psychology, 33, 561-578. Davies, P. G., Spencer, S. J., Quinn, D. M., and Gerhardstein, R. (2002). Consuming images: How television commercials that elicit
stereotype threat can restrain women academically and professionally. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 1615-1628. Davila, J., Bradbury, T. N., Cohan, C. L., and Tochluk, S. (1997). Ma rital functioning and depressive symptoms: Evidence for a stress generation model. Journal of Personality and Social Psychology, 73, 849-861. Davis, B. M., and Gilbert, L. A. (1989). Effect of dispositional and situational influences on women's dominance expression in mixed-sex dyads. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 294-300. Davis, C. G., Lehman, D. R., Silver, R. C., Wortman, C. B., and Ellard, J. H. (1996). Self-blame following a traumatic event: The role of perceived avoidability. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 557-567. Davis, C. G., Lehman, D. R., Wortman, C. B., Silver, R. C., and Thompson, S. C. (1995). The undoing of traumatic life events. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 109-124. Davis, J. H., Kameda, T., Parks, C., Stasson, M., and Zimmerman, S. (1989). Some social mechanics of group decision making: The distribution of opinion, polling sequence, and implications for consensus. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 1000-1012. Davis, J. H., Kerr, N. L., Atkin, R. S., Holt, R., and Meek, D. (1975). The decision processes of 6- and 12-person mock juries assigned unanimous and two-thirds majority rules. Journal of Personality and Social Psychology, 32, 1-14. Davis, J. H., Kerr, N. L., Strasser, G., Meek, D., and Holt, R. (1977). Victim consequences, sentence severity, and decision process in mock juries. Organizational Behavior and Human Performance, 18, 346365. Davis, J. H., Stasson, M. F., Parks, C. D., Hulbert, L., Kameda, T., Zimmerman, S. K., and Ono, K. (1993). Quantitative decisions by groups and individuals: Voting procedures and monetary awards by mock civil juries. Journal of Experimental Social Psychology, 29, 326-346. Davis, J. L., and Rusbult, C. E. (2001). Attitude alignment in close relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 65-84. Davis, K. E. (1985, February). Near and dear: Friendship and love compared. Psychology Today, p. 22-30. Davis, K. E., and Jones, E. E. (1960). Changes in interpersonal perception as a means of reducing cognitive dissonance. Journal of Abnormal and Social Psychology, 61, 402-410. Davis, L., and Greenlees, C. (1992). Social loafing revisited: Factors that mitigate - and reverse - performance loss. Paper presented at the Southwestern Psychological Association convention. Davis, M. H. (1979). The case for attributional egotism. Paper presented at the American Psychological Association convention. Davis, M. H., and Franzoi, S. L. (1986). Adolescent loneliness, self-disclosure, and private self-consciousness: A longitudinal investigation. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 595-608. Davis, M. H., and Stephan, W. G. (1980). Attributions for exam performance. Journal of Applied Social Psychology, 10, 235-248. Dawes, R. (1998, October). The social usefulness of self-esteem: A skeptical view. Harvard Mental Health Letter, p. 4-5. Dawes, R. M. (1980). Social dilemmas. Annual Review of Psychology, 31, 169-193. Dawes, R. M. (1980). You can't systematize human judgment: Dyslexia. In R. A. Shweder (Ed.), New directions for methodology of social and behavioral science: Fallible judgment in behavioral research. San Francisco: Jossey-Bass.
BIBLIOGRAFIJA
707
Dawes, R. M. (1989, January). Resignation letter to the American Psychological Association. APS Observer, p. 14-15. Dawes, R. M. (1990). The potential nonfalsity of the false consensus effect. In R. M. Hogarth (Ed.), Insights in decision making: A tribute to Hillel J. Einhorn. Chicago: University of Chicago Press. Dawes, R. M. (1991). Social dilemmas, economic self-interest, and evolutionary theory. In D. R. Brown and J. E. Keith Smith (Eds.), Frontiers of mathematical psychology: Essays in honor of Clyde Coombs. New York: Springer-Verlag. Dawes, R. M. (1994). House of cards: Psychology and psychotherapy built on myth. New York: Free Press. Dawes, R. M., McTavish, J., and Shaklee, H. (1977). Behavior, communication, and assumptions about other people's behavior in a commons dilemma situation. Journal of Personality and Social Psychology, 35, 1-11. Dawkins, R. (1976). The selfish gene. New York: Oxford University Press. Dawson, N. V., Arkes, H. R., Siciliano, C., Blinkhorn, R., Lakshmanan, M., and Petrelli, M. (1988). Hindsight bias: An impediment to accurate probability estimation in clinicopathologic conferences. Medical Decision Making, 8, 259-264. De Cremer, D. (2002). Charismatic leadership and cooperation in social dilemmas: A matter of transforming motives? Journal of Applied Social Psychology, 32, 997-1016. De Houwer, J., Thomas, S., and Baeyens, F. (2001). Associative learning of likes and dislikes: A review of 25 years of research on human evaluative conditioning. Psychological Bulletin, 127, 853-869. de Jong-Gierveld, J. (1987). Developing and testing a model of loneliness. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 119-128. de Vries, N. K., and Van Knippenberg, A. (1987). Biased and unbiased self-evaluations of ability: The effects of further testing. British Journal of Social Psychology, 26, 9-15. DeAngelis, T. (1993, September). Controversial diagnosis is voted into latest DSM. Monitor, p. 32-33. Deaux, K., and LaFrance, M. (1998). Gender. In D. Gilbert, S. Fiske, and G. Lindzey (Eds.), The handbook of social psychology, 4th edition. Hillsdale, NJ: Erlbaum. DeBruine, L. M. (2002). Facial resemblance enhances trust. Proceedings of the Royal Society of London, 269, 1307-1312. Deci, E. L., and Ryan, R. M. (1985). Intrinsic motivation and self-determination in human behavior. New York: Plenum. Deci, E. L., and Ryan, R. M. (1987). The support of autonomy and the control of behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 1024-1037. Deci, E. L., and Ryan, R. M. (1991). A motivational approach to self: Integration in personality. In R. Dienstbier (Ed.) Vol. 38. Perspectives on motivation (p. 237-288), Lincoln: University of Nebraska Press. Nebraska Symposium on Motivation. Deci, E. L., and Ryan, R. M. (1997). Behaviorists in search of the null: Revisiting the undermining of intrinsic motivation by extrinsic rewards. Unpublished manuscript, University of Rochester. Delgado, J. (1973). In M. Pines, The brain changers. New York: Harcourt Brace Jovanovich. della Cava, M. R. (2003, April 2). Iraq gets sympathetic press around the world. USA Today (www.usatoday.com). Dembroski, T. M., Lasater, T. M., and Ramirez, A. (1978). Communicator similarity, fear arousing communications, and compliance with health care recommendations. Journal of Applied Social Psychology, 8, 254-269.
DePaulo, B. M., Charlton, K., Cooper, H., Lindsay, J. J., and Mhlenbrock, L. (1997). The accuracy-confidence correlation in the detection of deception. Personality and Social Psychology Review, 1, 346-357. Derlega, V., Metts, S., Petronio, S., and Margulis, S. T. (1993). Selfdisclosure. Newbury Park, CA: Sage. Dermer, M., and Pyszczynski, T. A. (1978). Effects of erotica upon men's loving and liking responses for women they love. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 1302-1309. Dermer, M., Cohen, S. J., Jacobsen, E., and Anderson, E. A. (1979). Evaluative judgments of aspects of life as a function of vicarious exposure to hedonic extremes. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 247-260. Desforges, D. M., Lord, C. G., Pugh, M. A., Sia, T. L., Scarberry, N. C., and Ratcliff, C. D. (1997). Role of group representativeness in the generalization part of the'contact hypothesis. Basic and Applied Social Psychology, 19, 183-204. Desforges, D. M., Lord, C. G., Ramsey, S. L., Mason, J. A., Van Leeuwen, M. D., West, S. C., and Lepper, M. R. (1991). Effects of structured cooperative contact on changing negative attitudes toward stigmatized social groups. Journal of Personality and Social Psychology, 60*, 531-544. Desmarais, S., and Curtis, J. (2001). Gender and perceived income entitlement among full-time workers: Analyses for Canadian national samples, 1984 and 1994. Basic and Applied Social Psychology, 23, 157-168. DeSteno, D. A., and Salovey, P. (1996). Jealousy and the characteristics of one's rival: A self-evaluation maintenance perspective. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 920-932. Detweiler, J. B., Bedell, B. T., Salovey, P., Pronin, E., and Rothman, A. J. (1999). Message framing and sunscreen use: Gain-framed messages motivate beach-goers. Health Psychology, 18, 189-196. Deutsch, M. (1985). Distributive justice: A social psychological perspective. New Haven, CT: Yale University Press. Deutsch, M. (1986). Folie a deux: A psychological perspective on Soviet-American relations. In M. P. Kearns (Ed.), Persistent patterns and emergent structures in a waving century. New York: Praeger. Deutsch, M. (1993). Educating for a peaceful world. American Psychologist, 48, 510-517. Deutsch, M. (1994). Constructive conflict resolution: Principles, training, and research. Journal of Social Issues, 50, 13-32. Deutsch, M. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psychology, 6th edition. New York: McGraw-Hill, 519. Deutsch, M., and Collins, M. E. (1951). Interracial housing: A psychological evaluation of a social experiment. Minneapolis: University of Minnesota Press. Deutsch, M., and Gerard, H. B. (1955). A study of normative and informational social influence upon individual judgment. Journal of Abnormal and Social Psychology, 51, 629-636. Deutsch, M., and Krauss, R. M. (1960). The effect of threat upon interpersonal bargaining. Journal of Abnormal and Social Psychology, 61, 181-189. Devenport, J. L., Stinson, V., Cutler, B. L., and Kravitz, D. A. (2002). How effective are the cross-examination and expert testimony safeguards? Jurors' perceptions of the suggestiveness and fairness of biased lineup procedures. Journal of Applied Psychology, 87, 1042-1054. Devine, P. G. (1989). Stereotypes and prejudice: Their automatic and controlled components. Journal of Personality and Social Psychology, 56, 5-18.
708
BIBLIOGRAFIJA
Devine, P. G., Brodish, A. B., and Vance, S. L. (2004). Self-regulatory processes in interracial interactions: The role of internal and external motivation to respond without prejudice. In J. P. Forgas, K. D. Williams, and W. von Hippel (Eds.), Social motivation: Conscious and unconscious processes. New York: Cambridge University Press. Devine, P. G., Evett, S. R., and Vasquez-Suson, K. A. (1996). Exploring the interpersonal dynamics of intergroup contact. In R. Sorrentino and E. T. Higgins (Eds.), Handbook of motivation and cognition: The interpersonal content, vol. 3. New York: Guilford. Devine, P. G., Hirt, E. R., and Gehrke, E. M. (1990). Diagnostic and confirmation strategies in trait hypothesis testing. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 952-963. Devine, P. G., and Malpass, R. S. (1985). Orienting strategies in differential face recognition. Personality and Social Psychology Bulletin, 11, 33-40. Devine, P. G., Plant, E. A., and Buswell, B. N. (2000). Breaking the prejudice habit: Progress and obstacles. In S. Oskamp (Ed.), Reducing prejudice and discrimination. Mahwah, NJ: Erlbaum, 2000. Devos-Comby, L., and Salovey, P. (2002). Applying persuasion strategies to alter HIV-relevant thoughts and behavior. Review of General Psychology, 6, 287-304. Dexter, H. R., Cutler, B. L., and Moran, G. (1992). A test of voir dire as a remedy for the prejudicial effects of pretrial publicity. Journal of Applied Social Psychology, 22, 819-832. Dey, E. L., Astin, A. W., and Korn, W. S. (1991). The American freshman: Twenty-five year trends. Los Angeles: Higher Education Research Institute, UCLA. Diamond, J. (1996, December). The best ways to sell sex. Discover, p. 78-86. Diamond, S. S. (1993). Instructing on death: Psychologists, juries, and judges. American Psychologist, 48, 423^134. Dicum, J. (2003, November 11). Letter to the editor. New York Times, p. A20. Diekman, A. B., McDonald, M., and Gardner, W. L. (2000). Love means never having to be careful: The relationship between reading romance novels and safe sex behavior. Psychology of Women Quarterly, 24, 179-188. Diekmann, K. A., Samuels, S. M., Ross, L., and Bazerman, M. H. (1997). Self-interest and fairness in problems of resource allocation: Allocators versus recipients. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 1061-1074. Diener, E. (1976). Effects of prior destructive behavior, anonymity, and group presence on deindividuation and aggression. Journal of Personality and Social Psychology, 33, 497-507. Diener, E. (1979). Deindividuation, self-awareness, and disinhibition. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1160-1171. Diener, E. (1980). Deindividuation: The absence of self-awareness and self-regulation in group members. In P. Paulus (Ed.), The psychology of group influence. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Diener, E. (2000). Subjective well-being: The science of happiness, and some policy implications. American Psychologist, 55, 3443. Diener, E., and Crandall, R. (1979). An evaluation of the Jamaican anticrime program. Journal of Applied Social Psychology, 9, 135-146. Diener, E., Diener, M., and Diener, C. (1995). Factors predicting the subjective well-being of nations. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 851-864. Diener, E., Horwitz, J., and Emmons, R. A. (1985). Happiness of the very wealthy. Social Indicators, 16, 263-274.
Diener, E., and Oishi, S. (2000). Money and happiness: Income and subjective well-being across nations. In E. Diener and E. M. Suh (Eds.), Subjective well-being across cultures. Cambridge, MA: MIT Press. Diener, E., Sandvik, E., Seidlitz, L., and Diener, M. (1993). The relationship between income and subjective well-being: Relative or absolute? Social Indicators Research, 28, 195-223. Diener, E. and Seligman, M. E. P. (2002). Very happy people. Psychological Science, 13, 81-84. Diener, E., and Wallbom, M. (1976). Effects of self-awareness on antinormative behavior. Journal of Research in Personality, 10,107-111. Dienstbier, R. A., Roesch, S. C., Mizumoto, A., Hemenover, S. H., Lott, R. C., and Carlo, G. (1998). Effects of weapons on guilt judgments and sentencing recommendations for criminals. Basic and Applied Social Psychology, 20, 93-102. Dill, J. C., and Anderson, C. A. (1999). Loneliness, shyness, and depression: The etiology and interrelationships of everyday problems in living. In T. Joiner and J. C. Coyne (Eds.) The interactional nature of depression: Advances in interpersonal approaches. Washington, DC: American Psychological Association. Dillehay, R. C., and Nietzel, M. T. (1980). Constructing a science of jury behavior. In L. Wheeler (Ed.), Review of personality and social psychology (Vol. 1). Beverly Hills, CA: Sage Publications. Dindia, K., and Allen, M. (1992). Sex differences in self-disclosure: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 112, 106-124. Dion, K. K. (1972). Physical attractiveness and evaluations of children's transgressions. Journal of Personality and Social Psychology, 24, 207-213. Dion, K. K. (1973). Young children's stereotyping of facial attractiveness. Developmental Psychology, 9, 183-188. Dion, K. K., and Berscheid, E. (1974). Physical attractiveness and peer perception among children. Sociometry, 37, 1-12. Dion, K. K., and Dion, K. L. (1985). Personality, gender, and the phenomenology of romantic love. In P. R. Shaver (Ed.), Review of personality and social psychology, vol. 6. Beverly Hills, CA: Sage. Dion, K. K., and Dion, K. L. (1991). Psychological individualism and romantic love. Journal of Social Behavior and Personality, 6, 1733. Dion, K. K., and Dion, K. L. (1993). Individualistic and collectivistic perspectives on gender and the cultural context of love and intimacy. Journal of Social Issues, 49, 53-69. Dion, K. K., and Dion, K. L. (1996). Cultural perspectives on romantic love. Personal Relationships, 3, 5-17. Dion, K. K., and Stein, S. (1978). Physical attractiveness and interpersonal influence. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 97109. Dion, K. L. (1979). Intergroup conflict and intragroup cohesiveness. In W. G. Austin, and S. Worchel (Eds.), The social psychology of intergroup relations. Monterey, CA: Brooks/Cole. Dion, K. L. (1987). What's in a title? The Ms. stereotype and images of women's tides of address. Psychology of Women Quarterly, 11, 2136. Dion, K. L. (1998). The social psychology of perceived prejudice and discrimination. Colloquium presentation, Carleton University. Dion, K. L., and Cota, A. A. (1991). The Ms. stereotype: Its domain and the role of explicitness in title preference. Psychology of Women Quarterly, 15, 403-410. Dion, K. L., and Dion, K. K. (1988). Romantic love: Individual and cultural perspectives. In R. J. Sternberg and M. L. Barnes (Eds.), The psychology of love. New Haven, CT: Yale University Press.
BIBLIOGRAFIJA
709
Dion, K. L., and Schuller, R. A. (1991). The Ms. stereotype: Its generality and its relation to managerial and marital status stereotypes. Canadian Journal of Behavioural Science, 23, 25-40. Dishion, T. J., McCord, J., and Poulin, F. (1999). When interventions harm: Peer groups and problem behavior. American Psychologist, 54, 755-764. Ditto, P. H., Scepansky, J. A., Munro, G. D., Apanovitch, A. M., and Lockhart, L. K. (1997). Motivated sensitivity to preference-inconsistent information. Unpublished manuscript, Kent State University. Dixon, B. (1986, April). Dangerous thoughts: How we think and feel can make us sick. Science, 86, p. 63-66. Dixon, J., and Durrheim, K. (2003). Contact and the ecology of racial division: Some varieties of informal segregation. British Journal of Social Psychology, 42, 1-23. Dohrenwend, B., Pearlin, L., Clayton, P., Hamburg, B., Dohrenwend, B. P., Riley, M., and Rose, R. (1982). Report on stress and life events. In G. R. Elliott and C. Eisdorfer (Eds.), Stress and human health: Analysis and implications of research (A study by the Institute of Medicine/National Academy of Sciences). New York: Springer. Dolinski, D. (2000). On inferring one's beliefs from one's attempt and consequences for subsequent compliance. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 260-272. Dolinski, D., and Nawrat, R. (1998). Fear-then-relief procedure for producing compliance: Beware when the danger is over. Journal of Experimental Social Psychology, 34, 27-50. Dollard, J., Doob, L., Miller, N., Mowrer, O. H., and Sears, R. R. (1939). Frustration and aggression. New Haven, CT: Yale University Press. Dolnik, L., Case, T. L, and Williams, K. D. (2003). Stealing thunder as a courtroom tactic revisited: Processes and boundaries. Law and Human Behavior, 27, 265-285. Donnerstein, E. (1980). Aggressive erotica and violence against women. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 269-277. Donnerstein, E. (1998). Why do we have those new ratings on television. Invited address to the National Institute on the Teaching of Psychology. Donnerstein, E., Linz, D., and Penrod, S. (1987). The question of pornography. London: Free Press. Doob, A. N., and Kirshenbaum, H. M. (1973). Bias in police lineups partial remembering. Journal of Police Science and Administration, 1, 287-293. Doob, A. N., and McLaughlin, D. S. (1989). Ask and you shall be given: Request size and donations to a good cause. Journal of Applied Social Psychology, 19, 1049-1056. Doob, A. N., and Roberts, J. (1988). Public attitudes toward sentencing in Canada. In N. Walker and M. Hough (Eds.), Sentencing and the public. London: Go wer. Doty, R. M., Peterson, B. E., and Winter, D.G. (1991). Threat and authoritarianism in the United States, 1978-1987. Journal of Personality and Social Psychology, 61, 629-640. Douglas, K. M., and McGarty, C. (2001). Identifiability and self-presentation: Computer-mediated communication and intergroup interaction. British Journal of Social Psychology, 40, 399-416. Douglass, F. (1845/1960). Narrative of the life of Frederick Douglass, an American slave: Written by himself (B. Quarles, Ed.). Cambridge, MA: Harvard University Press. Dovidio, J. F. (1991). The empathy-altruism hypothesis: Paradigm and promise. Psychological Inquiry, 2, 126-128.
Dovidio, J. R., Brigham, J. C., Johnson, B. T., and Gaertner, S. L. (1996). Stereotyping, prejudice, and discrimination: Another look. In N. Macrae, M. Hewstone, and C. Stangor (Eds.), Stereotypes and stereotyping. New York: Guilford. Dovidio, J. F., Gaertner, S. L., Anastasio, P. A., and Sanitioso, R. (1992). Cognitive and motivational bases of bias: Implications of aversive racism for attitudes toward Hispanics. In S. Knouse, P. Rosenfeld, and A. Culbertson (Eds.), Hispanics in the workplace. Newbury Park, CA: Sage. Dovidio, J. F., Kawakami, K., and Gaertner, S. L. (2002). Implicit and explicit prejudice and interracial interactions. Journal of Personality and Social Psychology, 82, 62-68. Downs, A. C., and Lyons, P. M. (1991). Natural observations of the links between attractiveness and initial legal judgments. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 541-547. Drabman, R. S., and Thomas, M. H. (1974). Does media violence increase children's toleration of real-life aggression? Developmental Psychology, 10, 418^21. Drabman, R. S., and Thomas, M. H. (1975). Does TV violence breed indifference? Journal of Communications, 25(4), 86-89. Drabman, R. S., and Thomas, M. H. (1976). Does watching violence on television cause apathy? Pediatrics, 57, 329-331. Draguns, J. G. (1990). Normal and abnormal behavior in cross-cultural perspective: Specifying the nature of their relationship. Nebraska Symposium on Motivation 1989, 37, 235-277. Driedger, L. (1975). In search of cultural identity factors: A comparison of ethnic students. Canadian Review of Sociology and Anthropology, 12, 150-161. Driskell, J. E., and Mullen, B. (1990). Status, expectations, and behavior: A meta-analytic review and test of the theory. Personality and Social Psychology Bulletin, 16, 541-553. Drolet, A. L., and Morris, M. W. (2000). Rapport in conflict resolution: Accounting for how face-to-face contact fosters mutual cooperation in mixed-motive conflicts. Journal of Experimental Social Psychology, 36, 26-50. Druckman, D., and Bjork, R. A. (Eds.). (1994). Cooperative learning. Chapter 5 in Learning, remembering, believing: Enhancing human performance. Washington, DC: National Academy Press. Dryer, D. C., and Horowitz, L. M. (1997). When do opposites attract? Interpersonal complementarity versus similarity. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 592-603. DuBois, W. E. B. (1903/1961). The souls of black folk. Greenwich, CT: Fawcett Books. Duck, J. M., Hogg, M. A., and Terry, D. J. (1995). Me, us and them: political identification and the third-person effect in the 1993 Australian federal election. European Journal of Social Psychology, 25, 195-215. Duffy, M. (2003, June 9). Weapons of mass disappearance. Time, p. 2833. Dugger, C. W. (2001, April 22). Abortion in India spurred by sex text skew the ratio against girls. The New York Times. Late edition, p. 12. Dunn, E. W., Wilson, T. D., and Gilbert, D. T. (2003). Location, location, location: The misprediction of satisfaction in housing lotteries. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 1421-1432. Dunning, D. (1995). Trait importance and modifiability as factors influencing self-assessment and self-enhancement motives. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 1297-1306. Dunning, D. (1999). A newer look: Motivated social cognition and the schematic representation of social concepts. Psychological Inquiry,
10, 1-11.
710
BIBLIOGRAFIJA
Dunning, D., Griffin, D. W., Milojkovic, J. D., and Ross, L. (1990). The overconfidence effect in social prediction. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 568-581. Dunning, D., and Hayes, A. E (1996). Evidence for egocentric comparison in social judgment. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 213-229. Dunning, D., Meyerowitz, J. A., and Holzberg, A. D. (1989). Ambiguity and self-evaluation. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 1082-1090. Dunning, D., Perie, M., and Story, A. L. (1991). Self-serving prototypes of social categories. Journal of Personality and Social Psychology, 61, 957-968. Dunning, D., and Perretta, S. (2002). Automaticity and eyewitness accuracy: A 10- to 12-second rule for distinguishing accurate from inaccurate positive identifications. Journal of Applied Psychology, 87, 951-962. Dunning, D., and Sherman, D. A. (1997). Stereotypes and tacit inference. Journal of Personality and Social Psychology, 73, 459-471. Dunning, D., and Stern, L. B. (1994). Distinguishing accurate from inaccurate eyewitness identifications via inquiries about decision processes. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 818-835. Dutton, D. G. (1971). Reactions of restauranteurs to blacks and whites violating restaurant dress regulations. Canadian Journal of Behavioural Science, 3, 298-302. Dutton, D. G. (1973). Reverse discrimination: The relationship of amount of perceived discrimination toward a minority group and the behavior of majority group members. Canadian Journal of Behavioural Science, 5, 34-45. Dutton, D. G., and Aron, A. P. (1974). Some evidence for heightened sexual attraction under conditions of high anxiety. Journal of Personality and Social Psychology, 30, 510-517. Dutton, D. G., and Lake, R. A. (1973). Threat of own prejudice and reverse discrimination in interracial situations. Journal of Personality and Social Psychology, 28, 94-100. Duval, S., Duval, V. H., and Neely, R. (1979). Self-focus, felt responsibility, and helping behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1769-1778. Duval, S., and Wicklund, R. A. (1972). A theory of objective self-awareness. New York: Academic Press. Eagly, A. H. (1987). Sex differences in social behavior: A social-role interpretation. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Eagly, A. H. (1994). Are people prejudiced against women? Donald Campbell Award invited address, American Psychological Association convention. Eagly, A. H. (1995). The science and politics of comparing women and men. American Psychologist, 50, 145-158. Eagly, A. H., Ashmore, R. D., Makhijani, M. G., and Longo, L. C. (1991). What is beautiful is good, but...: A meta-analytic review of research on the physical attractiveness stereotype. Psychological Bulletin, 110, 109-128. Eagly, A. H., and Chaiken, S. (1993). The psychology of attitudes. San Diego, CA: Harcourt Brace Jovanovich. Eagly, A. H., and Chaiken, S. (1998). Attitude structure and function. In D. Gilbert, S. Fiske, and G. Lindzey (Eds.), The handbook of social psychology, 4th edition. New York: McGraw-Hill. Eagly, A. H., and Crowley, M. (1986). Gender and helping behavior: A meta-analytic review of the social psychological literature. Psychological Bulletin, 100, 283-308.
Eagly, A. H., Diekman, A. B., Schneider, M., and Kulesa, P. (2003). Experimental tests of an attitudinal theory of the gender gap in voting. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 1245-1258. Eagly, A. H., Johannesen-Schmidt, M. C., and van Engen, M. L. (2003). Transformational, transactional, and laissez-faire leadership styles: A meta-analysis comparing women and men. Psychological Bulletin, 129, 569-591. Eagly, A. H., and Johnson, B. T. (1990). Gender and leadership style: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 108, 233-256. Eagly, A. H., and Karau, S. J. (2000). Few women at the top: Is prejudice a cause? Unpublished manuscript, Northwestern University. Eagly, A. H., Makhijani, M. G., and Klonsky, B. G. (1992). Gender and the evaluation of leaders: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 111, 3-22. Eagly, A. H., Mladinic, A., and Otto, S. (1991). Are women evaluated more favorably than men? Psychology of Women Quarterly, 15,203216. Eagly, A. H., and Wood, W. (1991). Explaining sex differences in social behavior: A meta-analytic perspective. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 306-315. Eagly, A. H., and Wood, W. (1999). The origins of sex differences in human behavior: Evolved dispositions versus social roles. American Psychologist, 54, 408-423. Eagly, A. H., Wood, W., and Chaiken, S. (1978). Casual inferences about communicators and their effect on opinion change. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 424-435. Easterbrook, G. (2003). The progress paradox: How life gets better while people feel worse. New York: Random House. Easterlin, R. (1995). Will raising the incomes of all increase the happiness of all? Journal of Economic Behavior and Organization, 27,3547. Ebbesen, E. B., Duncan, B., and Konecni, V. J. (1975). Effects of content of verbal aggression on future verbal aggression: A field experiment. Journal of Experimental Social Psychology, 11, 192-204. Economist (2000, June 10). America's death-penalty lottery. The Economist. Edney, J. J. (1980). The commons problem: Alternative perspectives. American Psychologist, 35, 131-150. Edwards, C. P. (1991). Behavioral sex differences in children of diverse cultures: The case of nurturance to infants. In M. Pereira and L. Fairbanks (Eds.), Juveniles: Comparative socioecology. Oxford: Oxford University Press. Edwards, E., and Smith, E. E. (1996). A disconfirmation bias in the evaluation of arguments. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 5-24. Edwards, K. (1990). The interplay of affect and cognition in attitude formation and change. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 202-216. Edwards, K., and Bryan, T. S. (1997). Judgmental biases produced by instructions to disregard: The (paradoxical) case of emotional information. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 849-864. Efran, M. G. (1974). The effect of physical appearance on the judgment of guilt, interpersonal attraction, and severity of recommended punishment in a simulated jury task. Journal of Research in Personality, 8, 45-54. Egan, J. (2003, November 23). Love in the time of no time. New York Times (www.nytimes.com). Ehrlich, P., and Feldman, M. (2003). Genes and cultures: What creates our behavioral phenome? Current Anthropology, 44, 87-95.
BIBLIOGRAFIJA
711
Eibach, R. P., Libby, L. K., and Gilovich, T. D. (2003). When change in the self is mistaken for change in the world. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 917-931. Einon, D. (1994). Are men more promiscuous than women? Ethology and Sociobiology, 15, 131-143. Eisenberg, N., and Lennon, R. (1983). Sex differences in empathy and related capacities. Psychological Bulletin, 94, 100-131. Eisenberg, N., Fabes, R. A., Schaller, M., Miller, P., Carlo, G., Poulin, R., Shea, C., and Shell, R. (1991). Personality and socialization correlates of vicarious emotional responding. Journal of Personality and Social Psychology, 61, 459-470. Eisenberger, N. I., Lieberman, M. D., and Williams, K. D. (2003). Does rejection hurt? An fMRI study of social exclusion. Science, 302, 290292. Eisenberger, R., and Rhoades, L. (2001). Incremental effects of reward on creativity. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 728741. Eisenberger, R., Rhoades, L., and Cameron, J. (1999). Does pay for performance increase or decrease perceived self-determination and intrinsic motivation? Journal of Personality and Social Psychology, 77, 1026-1040. Eiser, J. R., Sutton, S. R., and Wober, M. (1979). Smoking, seat-belts, and beliefs about health. Addictive Behaviors, 4, 331-338. Elder, G. H., Jr. (1969). Appearance and education in marriage mobility. American Sociological Review, 34, 519-533. Eldersveld, S. J., and Dodge, R. W. (1954). Personal contact or mail propaganda? An experiment in voting turnout and attitude change. In D. Katz, D. Cartwright, S. Eldersveld, and A. M. Lee (Eds.), Public opinion and propaganda. New York: Dryden Press. Ellemers, N., Van Rijswijk, W., Roefs, M., and Simons, C. (1997). Bias in intergroup perceptions: Balancing group identity with social reality. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 186-198. Elliott, L. (1989, June). Legend of the four chaplains. Reader's Digest, p. 66-70. Ellis, B. J., and Symons, D. (1990). Sex difference in sexual fantasy: An evolutionary psychological approach. Journal of Sex Research, 27, 490-521. Ellis, H. D. (1981). Theoretical aspects of face recognition. In G. H. Davies, H. D. Ellis, and J. Shepherd (Eds.), Perceiving and remembering faces. London: Academic Press. Ellison, P. A., Govern, J. M., Petri, H. L., and Figler, M. H. (1995). Anonymity and aggressive driving behavior: A field study. Journal of Social Behavior and Personality, 10, 265-272. Ellsworth, P. (1985, July). Juries on trial. Psychology Today, p. 44-46. Ellsworth, P. (1989, March 6). Supreme Court ignores social science research on capital punishment. Quoted by Behavior Today, p. 7-8. Ellsworth, P. C., and Mauro, R. (1998). Psychology and law. In D. Gilbert, S. T. Fiske, and G. Lindzey (Eds.), Handbook of social psychology, 4th ed. New York: McGraw-Hill. Ellyson, S. L., Dovidio, J. F., and Brown, C. E. (1991). The look of power: Gender differences and similarities in visual dominance behavior. In C. Ridgeway (Ed.), Gender and interaction: The role of microstructures in inequality. New York: Springer-Verlag. Elms, A. C. (1995). Obedience in retrospect. Journal of Social Issues, 51, 21-31. Elwork, A., Sales, B. D., and Alfini, J. J. (1982). Making jury instructions understandable. Charlottesville, VA: The Michie Co. Emmons, R. A., Larsen, R. J., Levine, S., and Diener, E. (1983). Factors predicting satisfaction judgments: A comparative examination. Paper presented at the Midwestern Psychological Association.
Emswiller, T., Deaux, K., and Willits, J. E. (1971). Similarity, sex, and requests for small favors. Journal of Applied Social Psychology, 1, 284-291. Eng, P. M., Kawachi, I., Fitzmaurice, G., and Rimm, E. B. (2001). Effects of marital transitions on changes in dietary and other health behaviors in men. Paper presented to the American Psychosomatic Society meeting. Engs, R., and Hanson, D. J. (1989). Reactance theory: A test with collegiate drinking. Psychological Reports, 64, 1083-1086. Ennis, B. J., and Verrilli, D. B., Jr. (1989). Motion for leave to file brief amicus curiae and brief of Society for the Scientific Study of Religion, American Sociological Association, and others. U.S. Supreme Court Case No. 88-1600, Holy Spirit Association for the Unification of World Christianity, et ai, v. David Molko and Tracy Leal. On petition for write of certiorari to the Supreme Court of California. Washington, DC: Jenner and Block, 21 Dupont Circle NW. Ennis, R., and Zanna, M. P. (1991). Hockey assault: Constitutive versus normative violations. Paper presented at the Canadian Psychological Association convention. Enzle, M. E., and Hawkins, W. L. (1992). A priori actor negligence mediates a posteriori outcome. Journal of Experimental Social Psychology, 28(2), 169-185. Epley, N., and Dunning, D. (2000). Feeling 'holier than thou': Are selfserving assessments produced by errors in self- or other prediction? Journal of Personality and Social Psychology 79, 861-875. Epley, N., and Huff, C. (1998). Suspicion, affective response, and educational benefit as a result of deception in psychology research. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 759-768. Epstein, S. (1980). The stability of behavior: II. Implications for psychological research. American Psychologist, 35, 790-806. Epstein, S., and Feist, G. J. (1988). Relation between self- and otheracceptance and its moderation by identification. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 309-315. Erickson, B., Holmes, J. G., Frey, R., Walker, L., and Thibaut, J. (1974). Functions of a third party in the resolution of conflict: The role of a judge in pretrial conferences. Journal of Personality and Social Psychology, 30, 296-306. Erickson, B., Lind, E. A. Johnson, B. C., and O'Barr, W. M. (1978). Speech style and impression formation in a court setting: The effects of powerful and powerless speech. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 266-279. Erikson, E. H. (1963). Childhood and society. New York: Norton. Ernst, J. M., and Heesacker, M. (1993). Application of the elaboration likelihood model of attitude change to assertion training. Journal of Counseling Psychology, 40, 37-45. Eron, L. D. (1987). The development of aggressive behavior from the perspective of a developing behaviorism. American Psychologist, 42, 425-442. Eron, L. D., and Huesmann, L. R. (1980). Adolescent aggression and television. Annals of the New York Academy of Sciences, 347, 319331. Eron, L. D., and Huesmann, L. R. (1984). The control of aggressive behavior by changes in attitudes, values, and the conditions of learning. In R. J. Blanchard and C. Blanchard (Eds.), Advances in the study of aggression, vol. 1. Orlando, FL: Academic Press. Eron, L. D., and Huesmann, L. R. (1985). The role of television in the development of prosocial and antisocial behavior. In D. Olweus, M. Radke-Yarrow, and J. Block (Eds.), Development of antisocial and prosocial behavior. Orlando, FL: Academic Press.
712
BIBLIOGRAFIJA
Esser, J. K. (1998, February-March). Alive and well after 25 years. A review of groupthink research. Organizational Behavior and Human Decision Processes, 73, 116-141. Esser, J. K., and Lindoerfer, J. S. (1989). Groupthink and the space shuttle Challenger accident: Toward a quantitative case analysis. Journal of Behavioral Decision Making, 2, 167-177. Esses, V. M., Dovidio, J. F., Danso, H. A., Jackson, L. M., and Semenya, A. (2004). Historical and modern perspectives on group competition. In C. S. Crandall and M. Schaller (Eds.), The social psychology of prejudice: Historical perspectives. Seattle, WA: Lewinian Press. Esses, V. M., Haddock, G., and Zanna, M. P. (1993a). Values, stereotypes, and emotions as determinants of intergroup attitudes. In D. Mackie and D. Hamilton (Eds.), Affect, cognition and stereotyping: Interactive processes in intergroup perception. San Diego, CA: Academic Press. Esses, V. M., Haddock, G., and Zanna, M. P. (1993b). The role of mood in the expression of intergroup stereotypes. In M. P. Zanna and J. M. Olson (Eds.), The psychology of prejudice: The Ontario symposium, vol. 7. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Esses, V. M., Jackson, L. M., and Armstrong, T. L. (1998). Intergroup competition and attitudes toward immigrants and immigration: An instrumental model of group conflict, journal of Social Issues, 54,699724. Esses, V. M., and Webster, C. D. (1988). Physical attractiveness, dangerousness, and the Canadian criminal code. Journal of Applied Social Psychology, 18, 1017-1031. Etaugh, C. E., Bridges, J. S., Cummings-Hill, M., and Cohen, J. (1999). Names can never hurt me": The effects of surname use on perceptions of married women. Psychology of Women Quarterly, 23,819-823. Etzioni, A. (1967). The Kennedy experiment. The Western Political Quarterly, 20, 361-380. Etzioni, A. (1972, June 3). Human beings are not very easy to change after all. Saturday Review, 45-47. Etzioni, A. (1991, May-June). The community in an age of individualism (interview). The Futurist, p. 35-39. Etzioni, A. (1993). The spirit of community. New York: Crown. Etzioni, A. (1999). The monochrome society. The Public Interest, 137 (Fall), 42-55. Evans, G. W. (1979). Behavioral and physiological consequences of crowding in humans. Journal of Applied Social Psychology, 9, 27-46. Evans, G. W., Lepore, S. J., and Allen, K. M. (2000). Cross-cultural differences in tolerance for crowding: Fact or fiction? Journal of Personality and Social Psychology, 79, 204-210. Evans, G. W., Lepore, S. J., and Schroeder, A. (1996). The role of interior design elements in human responses to crowding. Journal of Personality and Social Psychology, 70, 41-46. Evans, R. I., Smith, C. K., and Raines, B. E. (1984). Deterring cigarette smoking in adolescents: A psycho-social-behavioral analysis of an intervention strategy. In A. Baum, J. Singer, and S. Taylor (Eds.), Handbook of psychology and health: Social psychological aspects of health, vol. 4, Hillsdale, NJ: Erlbaum. Exline, J. J., and Lobel, M. (1999). The perils of outperformance: Sensitivity about being the target of a threatening upward comparison. Psychological Bulletin, 125, 307-337. Fabrigar, L. R., and Petty, R. E. (1999). The role of the affective and cognitive bases of attitudes in susceptibility to affectively and cognitively based persuasion. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 363-381.
Fairchild, H. H., and Cowan, G. (1997). The O. J. Simpson trial: Challenges to science and society. Journal of Social Issues, 53, 583-591. Falbo, T., Poston, D. L., Jr., Triscari, R. S., and Zhang, X. (1997). Selfenhancing illusions among Chinese schoolchildren. Journal ofCrossCultural Psychology, 28, 172-191. Fallshore, M., and Schooler, J. W. (1995). Verbal vulnerability of perceptual expertise. Journal of Experimental Psychology: Learning, Memory, and Cognition, 21, 1608-1623. Farquhar, J. W., Maccoby, N., Wood, P. D., Alexander, J. K., Breitrose, H., Brown, B. W., Jr., Haskell, W. L., McAlister, A. L., Meyer, A. J., Nash, J. D., and Stern, M. P. (1977, June 4). Community education for cardiovascular health. Lancet, 1192-1195. Farwell, L., and Weiner, B. (2000). Bleeding hearts and the heartless: Popular perceptions of liberal and conservative ideologies. Personality and Social Psychology Bulletin, 26, 845-852. Faulkner, S. L., and Williams, K. D. (1996). A study of social loafing in industry. Paper presented to the Midwestern Psychological Association convention. Faust, D., and Ziskin, J. (1988). The expert witness in psychology and psychiatry. Science, 241, 31-35. Fay, N., Garrod, S., and Carletta, J. (2000). Group discussion as interactive dialogue or as serial monologue: The influence of group size. Psychological Science, 11, 481^86. Fazio, R. (1987). Self-perception theory: A current perspective. In M. P. Zanna, J. M. Olson, and C. P. Herman (Eds.), Social influence: The Ontario symposium, vol. 5. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Fazio, R. H., Effrein, E. A., and Falender, V. J. (1981). Self-perceptions following social interaction. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 232-242. Fazio, R. H., Jackson, J. R., Dunton, B. C., and Williams, C. J. (1995). Variability in automatic activation as an unobtrusive measure of racial attitudes: Abona fide pipeline? Journal of Personality and Social Psychology, 69, 1013-1027. Fazio, R. H., Zanna, M. P., and Cooper, J. (1977). Dissonance versus self-perception: An integrative view of each theory's proper domain of application. Journal of Experimental Social Psychology, 13,464479. Fazio, R. H., Zanna, M. P., and Cooper, J. (1979). On the relationship of data to theory: A reply to Ronis and Green wald. Journal of Experimental Social Psychology, 15, 70-76. FBI (2001). Uniform crime reports for the United States. Washington, DC: Federal Bureau of Investigation. FBI (2003). Hate Crime Statistics, 2002. www.fbi.gov/ucr/ucr.htm Feather, N. T. (1983). Causal attributions for good and bad outcomes in achievement and affiliation situations. Australian journal of Psychology, 35, 37-48. (b) Feeney, J., Peterson, C., and Noller, P. (1994). Equity and marital satisfaction over the family life cycle. Personality Relationships, 1, 83-99. Feeney, J. A. (1996). Attachment, caregiving, and marital satisfaction. Personal Relationships, 3, 401-416. Feeney, J. A., and Noller, P. (1990). Attachment style as a predictor of adult romantic relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 281-291. Feierabend, I., and Feierabend, R. (1968, May). Conflict, crisis, and collision: A study of international stability. Psychology Today, p. 2632, 69-70. Feierabend, I., and Feierabend, R. (1972). Systemic conditions of political aggression: An application of frustration-aggression theory. In I. K. Feierabend, R. L. Feierabend, and T. R. Gurr (Eds.), Anger, vio-
BIBLIOGRAFIJA
713
lene e, and politics: Theories and research. Englewood Cliffs, NJ: Prentice Hall. Fein, S., and Hilton, J. L. (1992). Attitudes toward groups and behavioral intentions toward individual group members: The impact of nondiagnostic information. Journal of Experimental Social Psychology, 28, 101-124. Fein, S., and Spencer, S. J. (1997). Prejudice as self-image maintenance: Affirming the self through derogating others. Journal of Personality and Social Psychology, 73, 31-44. Feingold, A. (1988). Matching for attractiveness in romantic partners and same-sex friends: A meta-analysis and theoretical critique. Psychological Bulletin, 104, 226-235. Feingold, A. (1990). Gender differences in effects of physical attractiveness on romantic attraction: A comparison across five research paradigms. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 981-993. Feingold, A. (1991). Sex differences in the effects of similarity and physical attractiveness on opposite-sex attraction. Basic and Applied Social Psychology, 12, 357-367. Feingold, A. (1992). Gender differences in mate selection preferences: A test of the parental investment model. Psychological Bulletin, 112, 125-139. Feingold, A. (1992). Good-looking people are not what we think. Psychological Bulletin, 111, 304-341. Feingold, A., and Mazzella, R. (1998). Gender differences in body image are increasing. Psychological Science, 9, 190-195. Feldman, R. S., and Prohaska, T. (1979). The student as Pygmalion: Effect of student expectation on the teacher. Journal of Educational Psychology, 71, 485-493. Feldman, R. S., and Theiss, A. J. (1982). The teacher and student as Pygmalions: Joint effects of teacher and student expectations. Journal of Educational Psychology, 74, 217-223. Felson, R. B. (1984). The effect of self-appraisals of ability on academic performance. Journal of Personality and Social Psychology, 47,944952. Felson, R. B. (2000). A social psychological approach to interpersonal aggression. In V. B. Van Hasselt and M. Hersen (Eds.), Aggression and violence: An introductory text. Boston: Allyn and Bacon. Fenigstein, A. (1984). Self-consciousness and the overperception of self as a target. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 860870. Fenigstein, A., and Carver, C. S. (1978). Self-focusing effects of heartbeat feedback. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 1241-1250. Fenigstein, A., and Vanable, P. A. (1992). Paranoia and self-consciousness. Journal of Personality and Social Psychology, 62, 129-138. Fergusson, D. M., Horwood, L. J., and Shannon, F. T. (1984). A proportional hazards model of family breakdown. Journal of Marriage and the Family, 46, 539-549. Fernandez-Collado, C., and Greenberg, B. S., with Korzenny, F., and Atkin, C. K. (1978). Sexual intimacy and drug use in TV series. Journal of Communication, 28(3), 30-37. Feshbach, N. D. (1980). The child as psychologist" and economist": Two curricula. Paper presented at the American Psychological Association convention. Feshbach, S. (1980). Television advertising and children: Policy issues and alternatives. Paper presented at the American Psychological Association convention. Festinger, L. (1954). A theory of social comparison processes. Human Relations, 7, 117-140.
Festinger, L. (1957). A theory of cognitive dissonance. Stanford, CA: Stanford University Press. Festinger, L. (1987). Reflections on cognitive dissonance theory: 30 years later. Paper presented at the American Psychological Association convention. Festinger, L., and Carlsmith, J. M. (1959). Cognitive consequences of forced compliance. Journal of Abnormal and Social Psychology, 58, 203-210. Festinger, L., and Maccoby, N. (1964). On resistance to persuasive communications. Journal ofAbnormal and Social Psychology, 68,359-366. Festinger, L., Pepitone, A., and Newcomb, T. (1952). Some consequences of deindividuation in a group. Journal of Abnormal and Social Psychology, 47, 382-389. Feynman, R. (1967). The character ofphysical law. Cambridge, MA: MIT Press. Fichter, J. (1968). America's forgotten priests: Wliat are they saying? New York: Harper. Fiebert, M. S. (1990). Men, women and housework: The Roshomon effect. Men's Studies Review, 8, 6. Fiedler, F. E. (1987, September). When to lead, when to stand back. Psychology Today, p. 26-27. Fiedler, K., Semin, G. R., and Koppetsch, C. (1991). Language use and attributional biases in close personal relationships. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 147-155. Fincham, F. D., and Jaspars, J. M. (1980). Attribution of responsibility: From man the scientist to man as lawyer. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 13). New York: Academic Press. Findley, M. J., and Cooper, H. M. (1983). Locus of control and academic achievement: A literature review. Journal of Personality and Social Psychology, 44, 419-427. Fineberg, H. V. (1988). Education to prevent AIDS: Prospects and obstacles. Science, 239, 592-596. Fischer, G. J. (1997). Gender effects on individual verdicts and on mock jury verdicts in a simulated acquaintance rape trial. Sex Roles, 36, 491-501. Fischhoff, B. (1982). Debiasing. In D. Kahneman, P. Slovic, and A. Tversky (Eds.), Judgment under uncertainty: Heuristics and biases. New York: Cambridge University Press. Fischhoff, B., and Bar-Hillel, M. (1984). Diagnosticity and the base rate effect. Memory and Cognition, 12, 402-410. Fishbein, D., and Thelen, M. H. (1981). Husband-wife similarity and marital satisfaction: A different approach. Paper presented at the Midwestern Psychological Association convention, (a) Fishbein, D., and Thelen, M. H. (1981). Psychological factors in mate selection and marital satisfaction: A review (Ms. 2374). Catalog of Selected Documents in Psychology, 11, 84. (b) Fishbein, M., and Ajzen, I. (1974). Attitudes toward objects as predictive of single and multiple behavioral criteria. Psychological Review, 81, 59-74. Fisher, H. (1994, April). The nature of romantic love. Journal of NIH Research, p. 59-64. Fisher, G. H. (1968). Ambiguity of form: Old and new. Perception and Psychophysics, 4, 189-192. Fisher, R. J. (1994). Generic principles for resolving intergroup conflict. Journal of Social Issues, 50, 47-66. Fisher, R. P., Geiselman, R. E., and Amador, M. (1989). Field test of the cognitive interview: Enhancing the recollection of actual victims and witnesses of crime. Journal of Applied Psychology, 74, 722-727.
714
BIBLIOGRAFIJA
Fisher, R. P., Geiselman, R. E., and Raymond, D. S. (1987). Critical Fletcher, G. J. O., and Ward, C. (1989). Attribution theory and procesanalysis of police interview techniques. Journal of Police Science and ses: A cross-cultural perspective. In M. H. Bond (Ed.), The crossAdministration, 15, 177-185. cultural challenge to social psychology. Newbury Park, CA: Sage. Fisher, R. P., McCauley, M. R., and Geiselman, R. E. (1994). ImproFoa, U. G., and Foa, E. B. (1975). Resource theory of social exchange. ving eyewitness testimony with the Cognitive Interview. In D. F. Ross, Morristown, NJ: General Learning Press. J. D. Read, and M. P. Toglia (Eds.), Adult eyewitness testimony: Cur- Fogelman, E. (1994). Conscience and courage: Rescuers ofjews during rent trends and developments. Cambridge, England: Cambridge Unithe Holocaust. New York: Doubleday Anchor. versity Press. Foley, L. A. (1976). Personality and situational influences on changes in Fiske, A. P., Kitayama, S., Markus, H. R., and Nisbett, R. E. (1998). prejudice: A replication of Cook's railroad game in a prison setting. The cultural matrix of social psychology. In D. Gilbert, S. Fiske, and Journal of Personality and Social Psychology, 34, 846-856. G. Lindzey (Eds.), The handbook of social psychology, 4th edition. Follett, M. P. (1940). Constructive conflict. In H. C. Metcalf and L. UrHillsdale, NJ: Erlbaum. wick (Eds.), Dynamic administration: The collected papers of Mary Fiske, S. T. (1989). Interdependence and stereotyping: From the laboraParker Follett. New York: Harper. tory to the Supreme Court (and back). Invited address, American PsyFord, T. E. (1997). Effects of stereotypical television portrayals of Africhological Association convention. can-Americans on person perception. Social Psychology Quarterly, Fiske, S. T. (1992). Thinking is for doing: Portraits of social cognition 60, 266-278. from Daguerrotype to Laserphoto. Journal of Personality and Social Forgas, J. P. (1994). The role of emotion in social judgments: An introPsychology, 63, 877-889. ductory review and an Affect Infusion Model (AIM). European JourFiske, S. T. (1993). Controlling other people: The impact of power on nal of Social Psychology, 24, 1-24. stereotyping. American Psychologist, 48, 621-628. Forgas, J. P. (1995). Mood and judgment: The affect infusion model Fiske, S. T. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psycholo(AIM). Psychological Bulletin, 117, 39-66. gy, 6th edition. New York: McGraw-Hill. Forgas, J. P. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psychoFiske, S. T. (2002, June). Envy, contempt, pity, and pride: Dangerous inlogy, 6th edition. New York: McGraw-Hill. tergroup emotions on September 11th. Talk given at the APS symForgas, J. P., Bower, G. H., and Krantz, S. E. (1984). The influence of posium Psychological Science perspectives on September 11th". mood on perceptions of social interactions. Journal of Experimental Fiske, S. T., Bersoff, D. N., Borgida, E., Deaux, K., and Heilman, M. Social Psychology, 20, 497-513. E. (1991). Social science research on trial: The use of sex stereotyForgas, J. P., and Moylan, S. (1987). After the movies: Transient mood ping research in Price Waterhouse v. Hopkins. American Psycholoand social judgments. Personality and Social Psychology Bulletin, gist, 46, 1049-1060. 13, 467-477. Fiske, S. T., Xu, J., Cuddy, A. C., and Glick, P. (1999). (Dis)respecting Form, W. H., and Nosow, S. (1958). Community in disaster. New York: versus (Dis)liking: Status and interdependence predict ambivalent steHarper. reotypes of competence and warmth. Journal of Social Issues, 55, Forsyth, D. R., and Leary, M. R. (1997). Achieving the goals of the scien473-489. tist-practitioner model: The seven interfaces of social and counseling Fitzpatrick, A. R., and Eagly, A. H. (1981). Anticipatory belief polaripsychology. The Counseling Psychologist, 25, 180-200. zation as a function of the expertise of a discussion partner. PersoFoss, R. D. (1978). The role of social influence in blood donation. Paper nality and Social Psychology Bulletin, 1, 636-642. presented at the American Psychological Association convention. Flay, B. R., Ryan, K. B., Best, J. A., Brown, K. S., Kersell, M. W., d Foster, C. A., Witcher, B. S., Campbell, W. K., and Green, J. D. (1998). 'Avernas, J. R., and Zanna, M. P. (1985). Are social-psychological Arousal and attraction: Evidence for automatic and controlled prosmoking prevention programs effective? The Waterloo study. Jourcesses. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 86-101. nal of Behavioral Medicine, 8, 37-59. Frank, J. D. (1974). Persuasion and healing: A comparative study ofpsyFleming, M. A., Wegener, D. T., and Petty, R. E. (1999). Procedural chotherapy. New York: Schocken. and legal motivations to correct for perceived judicial biases. JourFrank, J. D. (1982). Therapeutic components shared by all psychotheranal of Experimental Social Psychology, 35, 186-203. pies. In J. H. Harvey and M. M. Parks (Eds.), The master lecture seFletcher, G. J. O., Danilovics, P., Fernandez, G., Peterson, D., and Reries: Vol. 1. Psychotherapy research and behavior change. Washingeder, G. D. (1986). Attributional complexity: An individual differenton, DC: American Psychological Association. ces measure. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 875Frank, M. G., and Gilovich, T. (1989). Effect of memory perspective 884. on retrospective causal attributions. Journal of Personality and SoFletcher, G. J. O., Fincham, F. D., Cramer, L., and Heron, N. (1987). cial Psychology, 57, 399^03. The role of attributions in the development of dating relationships. Frank, R. (1999). Luxury fever: Why money fails to satisfy in an era of Journal of Personality and Social Psychology, 53, 481-489. excess. New York: The Free Press. Fletcher, G. J. O., Simpson, J. A., Thomas, G., and Giles, L. (1999). Ideals in intimate relationships. Journal of Personality and Social Psy- Frank, R. H. (1996). The empty wealth of nations. Unpublished manuscript, Johnson Graduate School of Management, Cornell University. chology, 76, 72-89. Frankel, A., and Snyder, M. L. (1987). Egotism among the depressed: Fletcher, G. J. O., Tither, J. M., O'Loughlin, C., Friesen, M., and OveWhen self-protection becomes self-handicapping. Paper presented at rall, N. (2003). Warm and homely or cold and beautiful? Sex diffethe American Psychological Association convention. rences in trading off traits in mate selection. Paper presented to the Franklin, B. J. (1974). Victim characteristics and helping behavior in a Society for Personality and Social Psychology meeting, Los Angerural southern setting. Journal of Social Psychology, 93, 93-100. les.
BIBLIOGRAFIJA
715
Frasure-Smith, N., Lesperance, F., Juneau, M., Talajic, M., and Bourassa, M. G. (1999). Gender, depression, and one-year prognosis after myocardial infarction. Psychosomatic Medicine, 61, 26-37. Frasure-Smith, N., Lesperance, F., and Talajic, M. (1995). The impact of negative emotions on prognosis following myocardial infarction: Is it more than depression? Health Psychology, 14, 388-398. Freedman, J. L., and Frser, S. C. (1966). Compliance without pressure: The foot-in-the-door technique. Journal of Personality and Social Psychology, 4, 195-202. Freedman, J. L., and Perlick, D. (1979). Crowding, contagion, and laughter. Journal of Experimental Social Psychology, 15, 295-303. Freedman, J. L., and Sears, D. O. (1965). Warning, distraction, and resistance to influence. Journal of Personality and Social Psychology, 1, 262-266. Freedman, J. S. (1965). Long-term behavioral effects of cognitive dissonance. Journal of Experimental Social Psychology, 1, 145-155. Freeh, L. (1993, September 1). Inaugural address as FBI director. Freeman, M. A. (1997). Demographic correlates of individualism and collectivism: A study of social values in Sri Lanka. Journal of CrossCultural Psychology, 28, 321-341. French, J. R. P. (1968). The conceptualization and the measurement of mental health in terms of self-identity theory. In S. B. Sells (Ed.), The definition and measurement of mental health. Washington, DC: Department of Health, Education, and Welfare. (Cited by M. Rosenberg, 1979, Conceiving the self New York: Basic Books.) Friedman, H. S., and DiMatteo, M. R. (1989). Health psychology. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Friedman, H. S., Riggio, R. E., and Casella, D. F. (1988). Nonverbal skill, personal charisma, and initial attraction. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 203-211. Friedman, T. L. (2003, April 9). Hold your applause. New York Times (www.nytimes.com). Friedman, T. L. (2003, June 4). Because we could. New York Times (www.nytimes.com). Friedrich, J. (1996). On seeing oneself as less self-serving than others: The ultimate self-serving bias? Teaching of Psychology, 23, 107-109. Friedrich, L. K., and Stein, A. H. (1973). Aggressive and prosocial television programs and the natural behavior of preschool children. Monographs of the Society of Research in Child Development, 38 (4, Serial No. 151). Friedrich, L. K., and Stein, A. H. (1975). Prosocial television and young children: The effects of verbal labeling and role playing on learning and behavior. Child Development, 46, 27-38. Frieze, I. H., Olson, J. E., and Russell, J. (1991). Attractiveness and income for men and women in management. Journal of Applied Social Psychology, 21, 1039-1057. Froming, W. J., Walker, G. R., and Lopyan, K. J. (1982). Public and private self-awareness: When personal attitudes conflict with societal expectations. Journal of Experimental Social Psychology, 18,476-487. FTC (2003, June 12). Federal Trade Commission cigarette report for 2001 (www.ftc.gov/opa/2003/06/ 2001cigrpt.htm). Fuller, S. R., and Aldag, R. J. (1998). Organizational Tonypandy: Lessons from a quarter century of the groupthink phenomenon. Organizational Behavior and Human Decision Processes, 73, 163-185. Fultz, J., Batson, C. D., Fortenbach, V. A., McCarthy, P. M., and Varney, L. L. (1986). Social evaluation and the empathy-altruism hypothesis. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 761-769. Funder, D. C. (1987). Errors and mistakes: Evaluating the accuracy of social judgment. Psychological Bulletin, 101, 75-90.
Furnham, A. (1982). Explanations for unemployment in Britain. European Journal of Social Psychology, 12, 335-352. Furnham, A., and Gunter. B. (1984). Just world beliefs and attitudes towards the poor. British Journal of Social Psychology, 23, 265-269. Gabrenya, W. K., Jr., Wang, Y.-E., and Latan, B. (1985). Social loafing on an optimizing task: Cross-cultural differences among Chinese and Americans. Journal of Cross-Cultural Psychology, 16, 223-242. Gabriel, S., and Gardner, W. L. (1999). Are there his" and hers" types of interdependence? The implications of gender differences in collective versus relational interdependence for affect, behavior, and cognition. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 642-655. Gaebelein, J. W., and Mander, A. (1978). Consequences for targets of aggression as a function of aggressor and instigator roles: Three experiments. Personality and Social Psychology Bulletin, 4, 465-468. Gaertner, L., Sedikides, C., and Graetz, K. (1999). In search of selfdefinition: Motivational primacy of the individual self, motivational primacy of the collective self, or contextual primacy? Journal of Personality and Social Psychology, 76, 5-18. Gaertner, S. L. (1973). Helping behavior and racial discrimination among liberals and conservatives. Journal of Personality and Social Psychology, 25, 335-341. Gaertner, S. L. (1975). The role of racial attitudes in helping behavior. Journal of Social Psychology, 97, 95-101. Gaertner, S. L., and Bickman, L. (1971). Effects of race on the elicitation of helping behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 20, 218-222. Gaertner, S. L., and Dovidio, J. F. (1977). The subtlety of white racism, arousal, and helping behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 35, 691-707. Gaertner, S. L., and Dovidio, J. F. (1986). The aversive form of racism. In J. F. Dovidio and S. L. Gaertner (Eds.), Prejudice, discrimination, and racism. Orlando, FL: Academic Press. Gaertner, S. L., Dovidio, J. F., Anastasio, P. A., Bachman, B. A., and Rust, M. C. (1993). The Common Ingroup Identity Model: Recategorization and the reduction of intergroup bias. In W. Stroebe and M. Hewstone (Eds.), European Review of Social Psychology, vol. 4. London: Wiley. Gaertner, S. L., Dovidio, J. F., Nier, J. A., Banker, B. S., Ward, C. M., Houlette, M., and Loux, S. (2000). The common ingroup identity model for reducing intergroup bias: Progress and challenges. In D. Capozza and R. Brown (Eds.), Social identity processes: Trends in theory and research. London: Sage. Gaertner, S. L., Mann, J., Murrell, A., and Dovidio, J. F. (2001). Reducing intergroup bias: The benefits of recategorization. In M. A. Hogg and D. Abrams (Eds.), Intergroup relations: Essential readings. Philadelphia, PA: Psychology Press. Galanter, M. (1989). Cults: Faith, healing, and coercion. New York: Oxford University Press. Galanter, M. (1990). Cults and zealous self-help movements: A psychiatric perspective. American Journal of Psychiatry, 147, 543-551. Galinsky, A. D., and Moskowitz, G. B. (2000). Perspective-taking: Decreasing stereotype expression, stereotype accessibility, and in-group favoritism. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 708-724. Galizio, M., and Hendrick, C. (1972). Effect of musical accompaniment on attitude: The guitar as a prop for persuasion. Journal of Applied Social Psychology, 2, 350-359. Gallant, S. J., Popiel, D. A., Hoffman, D. M., Chakraborty, P. K., and Hamilton, J. A. (1992). Using daily ratings to confirm premenstru-
716
BIBLIOGRAFIJA
ai syndrome/late luteal phase disorder. Part I. Effects of demand characteristics and expectations. Psychosomatic Medicine, 54, 149-166. Galio, L. C., and Matthews, K. A. (2003). Understanding the association between socioeconomic status and physical health: Do negative emotions play a role? Psychological Bulletin, 129, 10-51. Gallup, G., Jr. (1984, March). Religion in America. The Gallup Report, Report No. 222. Gallup, G. H. (1972). The Gallup poll: Public opinion 1935-1971. (Vol. 3). New York: Random House, p. 551, 1716. Gallup , G. H., Jr. (1998, December). Remarkable surge of interest in spiritual growth noted as next century approaches. Emerging Trends, p. 1. Gallup, G. H., Jr., and Jones, T. (1992). The saints among us. Harrisburg, PA: Morehouse. Gallup, G. H., Jr., and Lindsay, D. M. (1999). Surveying the religious landscape: Trends in U.S. beliefs. Harrisburg, PA: Morehouse Publishing. Gallup Organization (1990). April 19-22 survey reported in American Enterprise, September/October, 1990, p.92. Gallup Organization (2003). Bush job approval rating www.gallup.com. Gallup Organization (2003, July 8). American public opinion about Iraq. Gallup Poll News Service (www.gallup.com). Gallup Organization (2003, June 10). American public opinion about Iraq. Gallup Poll News Service (www.gallup.com/poll/focus/ sr030610.asp). Gallup Organization (2003, March 29). The gender gap: Have you cried because of the war? Gallup Tuesday Briefing www.gallup.com/poll/ pollinsights. Gallup Poll (1990, July). Reported by G. Gallup, Jr., and F. Newport, Americans widely disagree on what constitutes rich". Gallup Poll Monthly, p. 28-36. Gallup Poll (1997). Black/White relations in the U.S. http://www.gallup.com/poll/special/race/ rcrls.htm Gallupe, R. B., Cooper, W. H., Grise, M. L., and Bastianutti, L. M. (1994). Blocking electronic brainstorms. Journal of Applied Psychology, 79, 77-86. Gangestad, S. W., Simpson, J. A., and Cousins, A. J. (2004). Women's preferences for male behavioral displays change across the menstrual cycle. Psychological Science, 15, 203-207. Gangestad, S. W., and Snyder, M. (2000). Self-monitoring: Appraisal and reappraisal. Psychological Bulletin, 126, 530-555. Gangestad, S. W., and Thornhill, R. (1997). Human sexual selection and developmental stability. In J. A. Simpson and D. T. Kenrick (Eds.), Evolutionary social psychology. Mahwah, NJ: Erlbaum. Garb, H. N. (1994). Judgment research: Implications for clinical practice and testimony in court. Applied and Preventive Psychology, 3, 173183. Garcia, S. M., Weaver, K., Moskowitz, G. B., and Darley, J. M. (2002). Crowded minds: The implicit bystander effect. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 843-853. Gardner, J., and Oswald, A. (2001). Does money buy happiness? A longitudinal study using data on windfalls. Working paper, Department of Economics, Cambridge University. Gardner, M. (1997, July/August). Heaven's Gate: The UFO cult of Bo and Peep. Skeptical Inquirer, p. 15-17. Garry, M., Manning, C. G., Loftus, E. F., and Sherman, S. J. (1996). Imagination inflation: Imagining a childhood event inflates confidence that it occurred. Psychonomic Bulletin and Review, 3, 208-214.
Gastorf, J. W., Suis, J., and Sanders, G. S. (1980). Type A coronaryprone behavior pattern and social facilitation. Journal of Personality and Social Psychology, 8, 773-780. Gates, D. (1993, March 29). White male paranoia. Newsweek, p. 48-53. Gates, M. E, and Allee, W. C. (1933). Conditioned behavior of isolated and grouped cockroaches on a simple maze. Journal of Comparative Psychology, 15, 331-358. Gavanski, I., and Hoffman, C. (1987). Awareness of influences on one's own judgments: The roles of covariation detection and attention to the judgment process. Journal of Personality and Social Psychology, 52, 453-463. Gavzer, B. (1997, January 5). Are trial consultants good for justice? Parade, p. 20. Gawande, A. (2002). Complications: A surgeon's notes on an imperfect science. New York: Metropolitan Books, Holt and Company. Gayoso, A., Cutler, B. L., and Moran, G. (1991). Assessing the value of social scientists as trial consultants: A consumer research approach. Unpublished manuscript, Florida International University. Gazzaniga, M. S. (1985). The social brain: Discovering the networks of the mind. New York: Basic Books. Gazzaniga, M. S. (1992). Nature's mind: The biological roots of thinking, emotions, sexuality, language, and intelligence. New York: Basic Books. Geen, R. G. (1998). Aggression and antisocial behavior. In D. Gilbert, S. Fiske, and G. Lindzey (Eds.), Handbook of social psychology, 4th ed. New York: McGraw-Hill. Geen, R. G., and Gange, J. J. (1983). Social facilitation: Drive theory and beyond. In H. H. Blumberg, A. P. Hare, V. Kent, and M. Davies (Eds.), Small groups and social interaction, Vol. 1. London: Wiley. Geen, R. G., and Quanty, M. B. (1977). The catharsis of aggression: An evaluation of a hypothesis. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 10). New York: Academic Press. Geen, R. G., and Thomas, S. L. (1986). The immediate effects of media violence on behavior. Journal of Social Issues, 42(3), 7-28. Geers, A. L., Handley, I. M., and McLarney, A. R. (2003). Discerning the role of optimism in persuasion: The valence-enhancement hypothesis. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 554-565. Geiselman, R. E. (1996, May 14). On the use and efficacy of the cognitive interview: Commentary on Memon and Stevenage on witness memory. Psycoloquy.96.7.11 .witness-memory.2.tgeiselman (from psyc @ phoenix .princeton .edu @ ukacr 1 .bitnet). Gentile, D. A., and Anderson, C. A. (2003). Violent video games: The newest media violence hazard. In D. A. Gentile (Ed.), Media violence and children. Westport, CT: Ablex. George, D., Carroll, P., Kersnick, R., and Calderon, K. (1998). Gen der-related patterns of helping among friends. Psychology of Women Quarterly, 22, 685-704. Gerard, H. B. (1999). A social psychologist examines his past and looks to the future. In A. Rodrigues and R. Levine (Eds.), Reflections on 100 years of experimental social psychology. New York: Basic Books. Gerard, H. B., and Mathewson, G. C. (1966). The effects of severity of initiation on liking for a group: A replication. Journal of Experimental Social Psychology, 2, 278-287. Gerard, H. B., Wilhelmy, R. A., and Conolley, E. S. (1968). Confor mity and group size. Journal of Personality and Social Psychology, 8, 79-82.
BIBLIOGRAFIJA
717
Gerbasi, K. C., Zuckerman, M., and Reis, H. T. (1977). Justice needs a new blindfold: A review of mock jury research. Psychological Bulletin, 84, 323-345. Gerbner, G. (1993, June). Women and minorities on television: A study in casting and fate. A report to the Screen Actors Guild and the American Federation of Radio and Television Artists. Gerbner, G. (1994). The politics of media violence: Some reflections. In C. Hamelink and O. Linne (Eds.), Mass communication research: On problems and policies. Norwood, NJ: Ablex. Gerbner, G., Gross, L., Morgan, M., and Signorielli, N. (1986). Living with television: The dynamics of the cultivation process. In J. Bryant and D. Zillman (Eds.), Perspectives on media effects. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Gerbner, G., Gross, L., Signorielli, N., Morgan, M., and Jackson-Beeck, M. (1979). The demonstration of power: Violence profile No. 10. Journal of Communication, 29, 177-196. Gergen, K. E. (1982). Toward transformation in social knowledge. New York: Springer-Verlag. Gerrig, R. J. and Prentice, D. A. (1991, September). The representation of fictional information. Psychological Science, 2, 336-340. Gerstenfeld, P. B., Grant, D. R., and Chiang, C. P. (2003). Hate online: A content analysis of extremist Internet sites. Analyses of Social Issues and Public Policy, 3, 29-44. Gibbons, F. X. (1978). Sexual standards and reactions to pornography: Enhancing behavioral consistency through self-focused attention. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 976-987. Gibbons, F. X., Lane, D. J., Gerrard, M., Reis-Bergan, M., Lautrup, C. L., Pexa, N. A., and Blanton, H. (2002). Comparison-level preferences after performance: Is downward comparison theory still useful? Journal of Personality and Social Psychology, 83, 865-880. Gibbons, F. X., and Wicklund, R. A. (1982). Self-focused attention and helping behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 43, 462-474. Gibson, B., and Sachau, D. (2000). Sandbagging as a self-presentational strategy: Claiming to be less than you are. Personality and Social Psychology Bulletin, 26, 56-70. Gibson, B., and Sanbonmatsu, D. M. (2004). Optimism, pessimism, and gambling: The downside of optimism. Personality and Social Psychology Bulletin, 30, 149-160. Giesler, R. B., Josephs, R. A., and Swann, W. B., Jr. (1996). Self-verification in clinical depression: The desire for negative evaluation. Journal of Abnormal Psychology, 105, 358-368. GifTord, R., and Hine, D. W. (1997). I'm cooperative, but you're greedy": Some cognitive tendencies in a commons dilemma. Canadian Journal of Behavioural Science, 29, 257-265. Gifford, R., and Hine, D. W. (1997). Toward cooperation in commons dilemmas. Canadian Journal of Behavioural Science, 29, 167-179. Gigerenzer, G., Todd, P. M. (1999). Simple heuristics that make us smart. New York: Oxford. Gigone, D., and Hastie, R. (1993). The common knowledge effect: Information sharing and group judgment. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 959-974. Gilbert, D. T., and Ebert, J. E. J. (2002). Decisions and revisions: The affective forecasting of escapable outcomes. Unpublished manuscript, Harvard University. Gilbert, D. T., Giesler, R. B., and Morris, K. A. (1995). When comparisons arise. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 227236.
Gilbert, D. T., and Hixon, J. G. (1991). The trouble of thinking: Activation and application of stereotypic beliefs. Journal of Personality and Social Psychology, 60, 509-517. Gilbert, D. T., and Jones, E. E. (1986). Perceiver-induced constraint: Interpretations of self-generated reality. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 269-280. Gilbert, D. T., Krall, D. S., and Malone, P. S. (1990). Unbelieving the unbelievable: Some problems in the rejection of false information. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 601-613. Gilbert, D. T., Lieberman, M. D., Morewedge, C. K., and Wilson, T. D. (2004). The peculiar longevity of things not so bad. Psychological Science, 15, 14-19. Gilbert, D. T., and Malone, P. S. (1995). The correspondence bias. Psychological Bulletin, 117, 21-38. Gilbert, D. T., McNulty, S. E., Giuliano, T. A., and Benson, J. E. (1992). Blurry words and fuzzy deeds: The attribution of obscure behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 62, 18-25. Gilbert, D. T., Pelham, B. W., and Krull, D. S. (1988). On cognitive busyness: When person perceivers meet persons perceived. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 733-740. Gilbert, D. T., Pinel, E. C., Wilson, T. D., Blumberg, S. J., and Wheatley, T. P. (1998). Immune neglect: A source of durability bias in affective forecasting. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 617-638. Gilbert, D. T., Tafarodi, R. W., and Malone, P. S. (1993). You can't not believe everything you read. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 221-233. Gilbert, D. T., and Wilson, T. D. (2000). Miswanting: Some problems in the forecasting of future affective states. In J. Forgas (Ed.), Feeling and thinking: The role of affect in social cognition. Cambridge: Cambridge University Press. Gillham, J. E., Shatte, A. J., Reivich, K. J., and Seligman, M. E. P. (2000). Optimism, pessimism, and explanatory style. In E. C. Chang (Ed.), Optimism and pessimism. Washington, DC: APA Books. Gilligan, C. (1982). In a different voice: Psychological theory and women 's development. Cambridge, MA: Harvard University Press. Gilligan, C., Lyons, N. P., and Hanmer, T. J. (Eds.) (1990). Making connections: The relational worlds of adolescent girls at Emma Willard School. Cambridge, MA: Harvard University Press. Gillis, J. S., and Avis, W. E. (1980). The male-taller norm in mate selection. Personality and Social Psychology Bulletin, 6, 396-401. Gilmor, T. M., and Reid, D. W. (1979). Locus of control and causal attribution for positive and negative outcomes on university examinations. Journal of Research in Personality, 13, 154-160. Gilovich, T. (1987). Secondhand information and social judgment. Journal of Experimental Social Psychology, 23, 59-74. Gilovich, T., and Douglas, C. (1986). Biased evaluations of randomly determined gambling outcomes. Journal of Experimental Social Psychology, 22, 228-241. Gilovich, T., and Eibach, R. (2001). The fundamental attribution error where it really counts. Psychological Inquiry, 12, 23-26. Gilovich, T., Kerr, M., and Medvec, V. H. (1993). Effect of temporal perspective on subjective confidence. Journal of Personality and Social Psychology, 64, 552-560. Gilovich, T., and Medvec, V. H. (1994). The temporal pattern to the experience of regret. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 357-365. Gilovich, T., Medvec, V. H., and Savitsky, K. (2000). The spotlight effect in social judgment: An egocentric bias in estimates of the sa-
718
BIBLIOGRAFIJA
Hence of one's own actions and appearance. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 211-222. Gilovich, T., Savitsky, K., and Medvec, V. H. (1998). The illusion of transparency: Biased assessments of others' ability to read one's emotional states. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 332 346. Gilovich, T., Wang, R. F., Regan, D., and Nishina, S. (2003). Regrets of action and inaction across cultures. Journal of Cross-Cultural Psychology, 34, 61-71. Giner-Sorolla, R., Garcia, M. T., and Bargh, J. (1999). The automatic evaluation of pictures. Social Cognition, 17, 79-96. Ginsburg, B., and Allee, W. C. (1942). Some effects of conditioning on social dominance and subordination in inbred strains of mice. Physiological Zoology, 15, 485-506. Gladwell, M. (2003, March 10). Connecting the dots: The paradoxes of intelligence reform. The New Yorker, p. 83-88. Glass, D. C. (1964). Changes in liking as a means of reducing cognitive discrepancies between self-esteem and aggression. Journal of Personality, 32, 531-549. Gleason, M. E. J., Iida, M., Biger, N., and Shrout, P. E. (2003). Daily supportive equity in close relationships. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 1036-1045. Glenn, N. D. (1980). Aging and attitudinal stability. In O. G. Brim, Jr., and J. Kagan (Eds.), Constancy and change in human development. Cambridge, MA: Harvard University Press. Glenn, N. D. (1981). Personal communication. Glick, P., Fiske, S. J. and 29 others (2000). Beyond prejudice as simple antipathy: Hostile and benevolent sexism across cultures. Journal of Personality and Social Psychology, 79, 763-775. Glick, P., and Fiske, S. T. (1996). The ambivalent sexism inventory: Differentiating hostile and benevolent sexism. Journal of Personality and Social Psychology, 70, 491-512. Glick, P., and Susan, S. T. (2001). An ambivalent alliance: Hostile and benevolent sexism as complementary justifications for gender inequality. American Psychologist, 56, 109-118. Goethals, G. R., Messick, D. M., and Allison, S. T. (1991). The uniqueness bias: Studies of constructive social comparison. In J. Suis and T. A. Wills (Eds.), Social comparison: Contemporary theory and research. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Goethals, G. R., and Nelson, E. R. (1973). Similarity in the influence process: The belief-value distinction. Journal of Personality and Social Psychology, 25, 117-122. Goggin, W. C., and Range, L. M. (1985). The disadvantages of hindsight in the perception of suicide. Journal of Social and Clinical Psychology, 3, 232-237. Goldhagen, D. J. (1996). Hitler's willing executioners. New York: Knopf. Goldman, J. (1967). A comparison of sensory modality preference of children and adults. Dissertation: Thesis (Ph.D.). Ferkauf Graduate School of Humanities and Social Sciences, Yeshiva University. Goldman, W., and Lewis, P. (1977). Beautiful is good: Evidence that the physically attractive are more socially skillful. Journal of Experimental Social Psychology, 13, 125-130. Goldsmith, C. (2003, March 25). World media turn wary eye on U.S. Wall Street Journal, p. A12. Goldstein, A. P. (1994). Delinquent gangs. In A. P. Goldstein, B. Harootunian, and J. C. Conoley (Eds.), Student aggression: Prevention, control, and replacement. New York: Guilford. Goldstein, A. P., Glick, B., and Gibbs, J. C. (1998). Aggression replacement training: A comprehensive intervention for aggressive youth (rev. ed.). Champaign, IL: Research Press.
Goldstein, J. H., and Arms, R. L. (1971). Effects of observing athletic contests on hostility. Sociometry, 34, 83-90. Gonzaga, G., Keltner, D., Londahl, E. A., and Smith, M. D. (2001) Love and the commitment problem in romantic relations and friendship. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 247-262. Goodhart, D. E. (1986). The effects of positive and negative thinking on performance in an achievement situation. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 117-124. Gordijn, E. H., De Vries, N. K., and De Dreu, C. K. W. (2002). Mino rity influence on focal and related attitudes: Change in size, attributions and information processing. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 1315-1326. Gordon, R. A. (1996). Impact of ingratiation on judgments and evaluations: A meta-analytic investigation. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 54-70. Gortmaker, S. L., Must, A., Perrin, J. M., Sobol, A. M., and Dietz, W. H. (1993). Social and economic consequences of overweight in adolescence and young adulthood. New England Journal of Medicine, 329, 1008-1012. Gotlib, I. H., and Colby, C. A. (1988). How to have a good quarrel. In P. Marsh (Ed.), Eye to eye: How people interact. Topsfield, MA: Salem House. Gotlib, I. H., and Lee, C. M. (1989). The social functioning of depressed patients: A longitudinal assessment. Journal of Social and Clinical Psychology, 8, 223-237. Gottlieb, J., and Carver, C. S. (1980). Anticipation of future interaction and the bystander effect. Journal of Experimental Social Psychology, 16, 253-260. Gottman, J. (with N. Silver) (1994). Why marriages succeed or fail. New York: Simon and Schuster. Gottman, J. M. (1998). Psychology and the study of marital processes. Annual Review of Psychology, 49, 169-197. Gough, H. G., and Thorne, A. (1986). Positive, negative, and balanced shyness. In W. H. Jones, J. M. Cheek, and S. R. Briggs (Eds.), Shyness: Perspectives on Research and Treatment. New York: Plenum. Gough, S. (2003, November 3). My journey so far. www.nakedwalk.alivewww.co.uk/about_me.htm Gould, M. S., and Shaffer, D. (1986). The impact of suicide in television movies: Evidence of imitation. New England Journal of Medicine, 315, 690-694. Gould, R., Braunstein, P. J., and Sigall, H. (1977). Attributing ability to an opponent: Public aggrandizement and private denigration. Sociometry, 40, 254-261. Gould, S. J. (1988, July). Kropotkin was no crackpot. Natural History, p. 12-21. Gould, S. J. (1997, October 20). Quoted by J. M. Nash, Evolutionary pop star. Time, p. 92. Gouldner, A. W. (1960). The norm of reciprocity: A preliminary statement. American Sociological Review, 25, 161-178. Gove, W. R., Style, C. B., and Hughes, M. (1990). The effect of marriage on the well-being of adults: A theoretical analysis. Journal of Family Issues, 11, 4-35. Graham, S., Weiner, B., and Zucker, G. S. (1997). An attributional analysis of punishment goals and public reactions to O. J. Simpson. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 331-346. Granstrom, K., and Stiwne, D. (1998). A bipolar model of groupthink: An expansion of Janis's concept. Small Group Research, 29, 32-56. Gray, C., Russell, P., and Blockley, S. (1991). The effects upon helping behaviour of wearing pro-gay identification. British Journal of Social Psychology, 30, 171-178.
BIBLIOGRAFIJA
719
Gray, J. D., and Silver, R. C. (1990). Opposite sides of the same coin: Former spouses' divergent perspectives in coping with their divorce. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 1180-1191. Graziano, W. G., Jensen-Campbell, L. A., and Finch, J. F. (1997). The self as a mediator between personality and adjustment. Journal of Personality and Social Psychology, 73, 392-404. Greeley, A. M. (1991). Faithful attraction. New York: Tor Books. Greeley, A. M., and Sheatsley, R B. (1971). Attitudes toward racial integration. Scientific American, 225(6), 13-19. Green, C. W., Adams, A. M., and Turner, C. W. (1988). Development and validation of the school interracial climate scale. American Journal of Community Psychology, 16, 241-259. Green, D. P., Glaser, J., and Rich, A. (1998). From lynching to gay bashing: The elusive connection between economic conditions and hate crime. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 82-92. Green, M. C., Strange, J. J., and Brock, T. C. (Eds.) (2002). Narrative impact: Social and cognitive foundations. Mahwah, NJ: Erlbaum. Greenberg, J. (1986). Differential intolerance for inequity from organizational and individual agents. Journal of Applied Social Psychology, 16, 191-196. Greenberg, J., Pyszczynski, T., Burling, J., and Tibbs, K. (1992). Depression, self-focused attention, and the self-serving attributional bias. Personality and Individual Differences, 13, 959-965. Greenberg, J., Pyszczynski, T., Solomon, S., Rosenblatt, A., Veeder, M., Kirkland, S., and Lyon, D. (1990). Evidence for terror management theory II: The effects of mortality salience on reactions to those who threaten or bolster the cultural worldview. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 308-318. Greenberg, J., Pyszczynski, T., Solomon, S., Simon, L., and Breus, M. (1994). Role of consciousness and accessibility of death-related thoughts in mortality salience effects. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 627-637. Greenberg, J., Schimel, J., and Martins, A. (in press). Motivation and Emotion. Greenberg, J., Solomon, S., and Pyszczynski, T. (1997). Terror management theory of self-esteem and cultural world views: Empirical assessments and conceptual refinements. Advances in Experimental Social Psychology, 29, 61-142. Greenwald, A. G. (1975). On the inconclusiveness of crucial cognitive tests of dissonance versus self-perception theories. Journal of Experimental Social Psychology, 11, 490-499. Greenwald, A. G. (1980). The totalitarian ego: Fabrication and revision of personal history. American Psychologist, 35, 603-618. Greenwald, A. G. (1992). New look 3: Unconscious cognition reclaimed. American Psychologist, 47, 766-779. Greenwald, A. G., and Banaji, M. R. (1995). Implicit social cognition: Attitudes, self-esteem, and stereotypes. Psychological Review, 102, 4-27. Greenwald, A. G., Banaji, M. R., Rudman, L. A., Farnham, S. D., Nosek, B. A., and Mellott, D. S. (2002). A unified theory of implicit attitudes, stereotypes, self-esteem, and self-concept. Psychological Bulletin, 109, 3-25. Greenwald, A. G., Banaji, M. R., Rudman, L. A., Farnham, S. D., Nosek, B. A., and Rosier, M. (2000). Prologue to a unified theory of attitudes, stereotypes, and self-concept. In J. P. Forgas (Ed.), Feeling and thinking: The role of affect in social cognition and behavior. New York: Cambridge University Press. Greenwald, A. G., Carnot, C. G., Beach, R., and Young, B. (1987). Increasing voting behavior by asking people if they expect to vote. Journal of Applied Psychology, 72, 315-318.
Greenwald, A. G., McGhee, D. E., Schwartz, J. L. K. (1998). Measuring individual differences in implicit cognition: The implicit association test. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 14641480. Greenwald, A. G., Nosek, B. A., and Banaji, M. R. (2003). Understanding and using the implicit association test: I. An improved scoring algorithm. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 197 216. Greenwald, A. G., and Schuh, E. S. (1994). An ethnic bias in scientific citations. European Journal of Social Psychology, 24, 623-639. Griffin, B. Q., Combs, A. L., Land, M. L., and Combs, N. N. (1983). Attribution of success and failure in college performance. Journal of Psychology, 114, 259-266. Griffitt, W. (1970). Environmental effects on interpersonal affective behavior. Ambient effective temperature and attraction. Journal of Personality and Social Psychology, 15, 240-244. Griffitt, W. (1987). Females, males, and sexual responses. In K. Kelley (Ed.), Females, males, and sexuality: Theories and research. Albany: State University of New York Press. Griffitt, W., and Veitch, R. (1971). Hot and crowded: Influences of population density and temperature on interpersonal affective behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 17, 92-98. Griffitt, W., and Veitch, R. (1974). Preacquaintance attitude similarity and attraction revisited: Ten days in a fallout shelter. Sociometry, 37, 163-173. Groenenboom, A., Wilke, H. A. M., and Wit, A. P. (2001). Will we be working together again? The impact of future interdependence on group members' task motivation. European Journal of Social Psychology, 31, 369-378. Grofman, B. (1980). The slippery slope: Jury size and jury verdict requirements - legal and social science approaches. In B. H. Raven (Ed.), Policy studies review annual (Vol. 4). Beverly Hills, CA: Sage Publications. Gross, A. E., and Crofton, C. (1977). What is good is beautiful. Sociometry, 40, 85-90. Gross, J. T. (2001). Neighbors: The destruction of the Jewish community in Jedwabne, Poland. Princeton, NJ: Princeton University Press. Gross, S. R., and Miller, N. (1997). The Golden Section" and bias in perceptions of social consensus. Personality and Social Psychology Review, 1, 241-271. Grossman, M., and Wood, W. (1993). Sex differences in intensity of emotional experience: A social role interpretation. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 1010-1022. Grote, N. K., and Clark, M. S. (2001). Perceiving unfairness in the family: Cause or consequence of marital distress? Journal of Personality and Social Psychology, 80, 281-293. Grove, J. R., Hanrahan, S. J., and Mclnman, A. (1991). Success/failure bias in attributions across involvement categories in sport. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 93-97. Grove, W. M., Zald, D. H., Lebow, B. S., Snitz, B. E., and Nelson, C. (2000). Clinical versus mechanical prediction: A meta-analysis. Psychological Assessment, 12, 19-30. Grube, J. W., Kleinhesselink, R. R., and Kearney, K. A. (1982). Male self-acceptance and attraction toward women. Personality and Social Psychology Bulletin, 8, 107-112. Gruder, C. L. (1977). Choice of comparison persons in evaluating oneself. In J. M. Suis and R. L. Miller (Eds.), Social comparison processes. Washington, DC: Hemisphere Publishing. Gruder, C. L., Cook, T. D., Hennigan, K. M., Flay, B., Alessis, C., and Kalamaj, J. (1978). Empirical tests of the absolute sleeper effect pre-
720
BIBLIOGRAFIJA
dieted from the discounting cue hypothesis. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 1061-1074. Gruman, J. C., and Sloan, R. P. (1983). Disease as justice: Perceptions of the victims of physical illness. Basic and Applied Social Psychology, 4, 39-46. Grunberger, R. (1971). The 12-year-Reich: A social history of Nazi Germany 1933-1945. New York: Holt, Rinehart and Winston. Grush, J. E. (1980). Impact of candidate expenditures, regionality, and prior outcomes on the 1976 Democratic presidential primaries. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 337-347. Grush, J. E., and Glidden, M. V. (1987). Power and satisfaction among distressed and nondistressed couples. Paper presented at the Midwestern Psychological Association convention. Gudykunst, W. B. (1989). Culture and intergroup processes. In M. H. Bond (Ed.), The cross-cultural challenge to social psychology. Newbury Park, CA: Sage. Gueguen, N., and Jacob, C. (2001). Fund-raising on the Web: The effect of an electronic foot-in-the-door on donation. CyberPsychology and Behavior, 4, 705-709. Guerin, B. (1993). Social facilitation. Paris: Cambridge University Press. Guerin, B. (1994). What do people think about the risks of driving? Implications for traffic safety interventions. Journal of Applied Social Psychology, 24, 994-1021. Guerin, B. (1999). Social behaviors as determined by different arrangements of social consequences: Social loafing, social facilitation, deindividuation, and a modified social loafing. The Psychological Record, 49, 565-578. Guerin, B., and Innes, J. M. (1982). Social facilitation and social monitoring: A new look at Zajonc's mere presence hypothesis. British Journal of Social Psychology, 21, 7-18. Guimond, S., Dambrun, N., Michinov, N., and Duarte, S. (2003). Does social dominance generate prejudice? Integrating individual and contextual determinants of intergroup cognitions. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 697-721. Guiness, O. (1993). The American hour: A time of reckoning and the once and future role offaith. New York: Free Press. Gundersen, E. (2001, August 1). MTV is a many splintered thing. USA Today, p. ID. Gupta, U., and Singh, P. (1982). Exploratory study of love and liking and type of marriages. Indian Journal of Applied Psychology, 19,9297. Gurin, P., Dey, E. L., Hurtado, S., and Gurin, G. (2002). Diversity and higher education: Theory and impact on educational outcomes. Harvard Educational Review, 72, 330-366. Gutierres, S. E., Kenrick, D. T., and Partch, J. J. (1999). Beauty, dominance, and the mating game: Contrast effects in self-assessment reflect gender differences in mate selection. Journal of Personality and Social Psychology, 25, 1126-1134. Gutmann, D. (1977). The cross-cultural perspective: Notes toward a comparative psychology of aging. In J. E. Birren and K. Warner Schaie (Eds.), Handbook of the psychology of aging. New York: Van Nostrand Reinhold. Hacker, H. M. (1951). Women as a minority group. Social Forces, 30, 60-69. Hackman, J. R. (1986). The design of work teams. In J. Lorsch (Ed.), Handbook of organizational behavior. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Hadden, J. K. (1969). The gathering storm in the churches. Garden City, NY: Doubleday.
Haddock, G., and Zanna, M. P. (1994). Preferring housewives" to feminists". Psychology of Women Quarterly, 18, 25-52. Haemmerlie, F. M. (1987). Creating adaptive illusions in counseling and therapy using a self-perception theory perspective. Paper presented at the Midwestern Psychological Association, Chicago. Haemmerlie, F. M., and Montgomery, R. L. (1982). Self-perception theory and unobtrusively biased interactions: A treatment for heterosocial anxiety. Journal of Counseling Psychology, 29, 362-370. Haemmerlie, F. M., and Montgomery, R. L. (1984). Purposefully biased interventions: Reducing heterosocial anxiety through self-perception theory. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 900-908. Haemmerlie, F. M., and Montgomery, R. L. (1986). Self-perception theory and the treatment of shyness. In W. H. Jones, J. M. Cheek, and S. R. Briggs (Eds.), A sourcebook on shyness: Research and treatment. New York: Plenum. Hafner, H., and Schmidtke, A. (1989). Do televised fictional suicide models produce suicides? In D. R. Pfeffer (Ed.), Suicide among youth: Perspectives on risk and prevention. Washington, DC: American Psychiatric Press. Hagerty, M. R. (2000). Social comparisons of income in one's community: Evidence from national surveys of income and happiness. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 764-771. Hagiwara, S. (1983). Role of self-based and sample-based consensus estimates as mediators of responsibility judgments for automobile accidents. Japanese Psychological Research, 25, 16-28. Haidt, J. (2003). The moral emotions. In R. J. Davidson (Ed.). Handbook of affective sciences. Oxford: Oxford University Press. Halberstadt, A. G., and Saitta, M. B. (1987). Gender, nonverbal behavior, and perceived dominance: A test of the theory. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 257-272. Halberstadt, J., and Rhodes, G. (2000). The attractiveness of nonface averages: Implications for an evolutionary explanation of the attractiveness of average faces. Psychological Science, 11, 285-289. Hall, J. A. (1984). Nonverbal sex differences: Communication accuracy and expressive style. Baltimore: Johns Hopkins University Press. Hall, T. (1985, June 25). The unconverted: Smoking of cigarettes seems to be becoming a lower-class habit. Wall Street Journal, p. 1, 25. Hallahan, M., Lee, F., and Herzog, T. (1997). It's not just whether you win or lose, it's also where you play the game: A naturalistic, crosscultural examination of the positivity bias. Journal of Cross-Cultural Psychology, 28, 768-778. Halverson, A. M., Hallahan, M., Hart, A. J., and Rosenthal, R. (1997). Reducing the biasing effects of judges' nonverbal behavior with simplified jury instruction. Journal of Applied Psychology, 82,590-598. Hamberger, J., and Hewstone, M. (1997). Inter-ethnic contact as a predictor of blatant and subtle prejudice: Tests of a model in four West European nations. British Journal of Social Psychology, 36,173-190. Hamblin, R. L., Buckholdt, D., Bushell, D., Ellis, D., and Feritor, D. (1969). Changing the game from get the teacher to learn. Transaction, January, p. 20-25, 28-31. Hamilton, D. L., and Gifford, R. K. (1976). Illusory correlation in interpersonal perception: A cognitive basis of stereotypic judgments. Journal of Experimental Social Psychology, 12, 392-407. Hamilton, D. L., and Rose, T. L. (1980). Illusory correlation and the maintenance of stereotypic beliefs. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 832-845. Hamilton, V. L., Hoffman, W. S., Broman, C. L., and Rauma, D. (1993). Unemployment, distress, and coping: A panel study of autoworkers. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 234-247.
BIBLIOGRAFIJA
721
Hampson, R. B. (1984). Adolescent prosocial behavior: Peer-group and situational factors associated with helping. Journal of Personality and Social Psychology, 46, 153-162. Haney, C. (1991). The fourteenth amendment and symbolic legality: Let them eat due process. Law and Human Behavior, 15, 183-204. Haney, C. (1993). Psychology and legal change. Law and Human Behavior, 17, 371-398. Haney, C., and Logan, D. D. (1994). Broken promise: The Supreme Court's response to social science research on capital punishment. Journal of Social Issues, 50, 75-101. Haney, C., and Zimbardo, P. (1998). The past and future of U.S. prison policy: Twenty-five years after the Stanford Prison Experiment. American Psychologist, 53, 709-727. Hans, V. P., and Vidmar, N. (1981). Jury selection. In N. L. Kerr and R. M. Bray (Eds.), The psychology of the courtroom. New York: Academic Press. Hansen, D. E., Vandenberg, B., and Patterson, M. L. (1995). The effects of religious orientation on spontaneous and nonspontaneous helping behaviors. Personality and Individual Differences, 19, 101-104. Harber, K. D. (1998), Feedback to minorities: Evidence of a positive bias. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 622-628. Hardie, E. A. (1997). Prevalence and predictors of cyclic and noncyclic affective change. Psychology of Women Quarterly, 21, 299-314. Hardin, G. (1968). The tragedy of the commons. Science, 162, 12431248. Hardy, C., and Latan, B. (1986). Social loafing on a cheering task. Social Science, 71, 165-172. Haritos-Fatouros, M. (1988). The official torturer: A learning model for obedience to the authority of violence. Journal of Applied Social Psychology, 18, 1107-1120. Haritos-Fatouros, M. (2002). Psychological origins of institutionalized torture. New York: Routledge. Harkins, S. G. (1981). Effects of task difficulty and task responsibility on social loafing. Presentation to the First International Conference on Social Processes in Small Groups, Kill Devil Hills, North Carolina. Harkins, S. G., and Jackson, J. M. (1985). The role of evaluation in eliminating social loafing. Personality and Social Psychology Bulletin, 11, 457-465. Harkins, S. G., Latane, B., and Williams, K. (1980). Social loafing: Allocating effort or taking it easy? Journal of Experimental Social Psychology, 16, 457-465. Harkins, S. G., and Petty, R. E. (1981). Effects of source magnification of cognitive effort on attitudes: An information-processing view. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 401-413. Harkins, S. G., and Petty, R. E. (1982). Effects of task difficulty and task uniqueness on social loafing. Journal of Personality and Social Psychology, 43, 1214-1229. Harkins, S. G., and Petty, R. E. (1987). Information utility and the multiple source effect. Journal of Personality and Social Psychology, 52, 260-268. Harkins, S. G., and Szymanski, K. (1989). Social loafing and group evaluation. Journal of Personality and Social Psychology, 56, 934-941. Harmon, A. (2003, June 29). Online dating sheds its stigma as Losers.com. New York Times (www.nytimes.com). Harmon-Jones, E. (2000). Cognitive dissonance and experienced negative affect: Evidence that dissonance increases experienced negative affect even in the absence of aversive consequences. Personality and Social Psychology Bulletin, 26, 1490-1501.
Harmon-Jones, E., and Allen, J. J. B. (2001). The role of affect in the mere exposure effect: Evidence from psychophysiological and individual differences approaches. Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 889-898. Harmon-Jones, E., Brehm, J. W., Greenberg, J., Simon, L., and Nelson, D. E. (1996). Evidence that the production of aversive consequences is not necessary to create cognitive dissonance. Journal of Personality and Social Psychology, 70, 5-16. Harmon-Jones, E., Greenberg, J., Solomon, S., and Simon, L. (1996). The effects of mortality salience on intergroup bias between minimal groups. European Journal of Social Psychology, 26, 677-681. Harries, K. D., and Stadler, S. J. (1988). Heat and violence: New findings from Dallas field data, 1980-1981. Journal of Applied Social Psychology, 18, 129-138. Harris, J. A. (1999). Review and methodological considerations in research on testosterone and aggression. Aggression and Violent Behavior, 4, 273-291. Harris, J. R. (1998). The nurture assumption. New York: Free Press. Harris, M. J. (1994). Self-fulfilling prophecies in the clinical context: Review and implications for clinical practice. Applied and Preventive Psychology, 3, 145-158. Harris, M. J., and Rosenthal, R. (1985). Mediation of interpersonal expectancy effects: 31 meta-analyses. Psychological Bulletin, 97, 363386. Harris, M. J., and Rosenthal, R. (1986). Four factors in the mediation of teacher expectancy effects. In R. S. Feldman (Ed.), The social psychology of education. New York: Cambridge University Press. Harrison, A. A. (1977). Mere exposure. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 10). New York: Academic Press, p. 39-83. Hart, A. J., and Morry, M. M. (1997). Trait inferences based on racial and behavioral cues. Basic and Applied Social Psychology, 19, 3348. Hart, A. J., Whalen, P. J., Shin, L. M., and others. (2000, August). Differential response in the human amygdala to racial outgroup vs. ingroup face stimuli. Neuroreport: For Rapid Communication of Neuroscience Research, 11, 2351-2355. Hartlage, S., Alloy, A. B., Vazquez, C., and Dykman, B. (1993). Automatic and effortful processing in depression. Psychological Bulletin, 113, 247-278. Hartup, W. W., and Stevens, N. (1997). Friendships and adaptation in the life course. Psychological Bulletin, 121, 355-370. Harvey, J. H., and Omarzu, J. (1997). Minding the close relationship. Personality and Social Psychology Review, 1, 224-240. Harvey, J. H., Town, J. P., and Yarkin, K. L. (1981). How fundamental is the fundamental attribution error? Journal of Personality and Social Psychology, 40, 346-349. Haselton, M. G., and Buss, D. M. (2000). Error management theory: A new perspective on biases in cross-sex mind reading. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 81-91. Hass, R. G., Katz, I., Rizzo, N., Bailey, J., and Eisenstadt, D. (1991). Cross-racial appraisal as related to attitude ambivalence and cognitive complexity. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 83-92. Hastie, R., Penrod, S. D., and Pennington, N. (1983). Inside the jury. Cambridge, MA: Harvard University Press. Hastorf, A., and Cantril, H. (1954). They saw a game: A case study. Journal of Abnormal and Social Psychology, 49, 129-134. Hatfield, E. (1988). Passionate and compassionate love. In R. J. Sternberg and M. L. Barnes (Eds.), The psychology of love. New Haven, CT: Yale University Press.
722
BIBLIOGRAFIJA
Hatfield (Walster), E., Aronson, V., Abrahams, D., and Rottman, L. (1966). Importance of physical attractiveness in dating behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 4, 508-516. Hatfield, E., Cacioppo, J. T., and Rapson, R. (1992). The logic of emotion: Emotional contagion. In M. S. Clark (Ed.), Review of Personality and Social Psychology Newbury Park, CA: Sage. Hatfield, E., and Rapson, R. L. (1987). Passionate love: New directions in research. In W. H. Jones and D. Perlman (Eds.), Advances in personal relationships, Vol. 1. Greenwich, CT: JAI Press. Hatfield, E., and Sprecher, S. (1986). Mirror, mirror: The importance of looks in everyday life. Albany, NY: SUNY Press. Hatfield, E., Traupmann, J., Sprecher, S., Utne, M., and Hay, J. (1985). Equity and intimate relations: Recent research. In W. Ickes (Ed.), Compatible and incompatible relationships. New York: Springer-Verlag. Hatfield (Walster), E., Walster, G. W., and Berscheid, E. (1978). Equity: Theory and research. Boston: Allyn and Bacon. Haugtvedt, C. P., and Wegener, D. T. (1994). Message order effects in persuasion: An attitude strength perspective. Journal of Consumer Research, 21, 205-218. Hazan, C. (2004). Intimate attachment/capacity to love and be loved. In C. Peterson and M. E. P. Seligman (Eds.), The values in action classification of strengths and virtues. Washington, DC: American Psychological Association. Hazan, C., and Shaver, P. R. (1994). Attachment as an organizational framework for research on close relationships. Psychological Inquiry, 5, 1-22. Headey, B., and Wearing, A. (1987). The sense of relative superioritycentral to well-being. Social Indicators Research, 20, 497-516. Heap, B., and Kent, J. (Eds.) (2000). Towards sustainable consumption: A European perspective. London: The Royal Society. Hearold, S. (1986). A synthesis of 1043 effects of television on social behavior. In G. Comstock (Ed.), Public communication and behavior, Vol. 1. Orlando, FL: Academic Press. Heatherton, T. E and Vohs, K. D. (2000). Personality processes and individual differences - interpersonal evaluations following threats to self: role of self-esteem. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 725-736. Hebl, M. R., and Heatherton, T. E (1998). The stigma of obesity in women: The difference is black and white. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 417^126. Hebl, M. R., and Mannix, L. M. (2003). The weight of obesity in evaluating others: A mere proximity effect. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 28-38. Hedge, A., and Yousif, Y. H. (1992). Effects of urban size, urgency, and cost on helpfulness: A cross-cultural comparison between the United Kingdom and the Sudan. Journal of Cross-Cultural Psychology, 23, 107-115. Heesacker, M. (1989). Counseling and the elaboration likelihood model of attitude change. In J. F. Cruz, R. A. Goncalves, and P. P. Machado (Eds.), Psychology and education: Investigations and interventions. (Proceedings of the International Conference on Interventions in Psychology and Education, Porto, Portugal, July, 1987.) Porto, Portugal: Portugese Psychological Association. Heider, F. (1958). The psychology of interpersonal relations. New York: Wiley. Heilman, M. E. (1976). Oppositional behavior as a function of influence attempt intensity and retaliation threat. Journal of Personality and Social Psychology, 33, 574-578.
Heine, S. J., Kitayama, S., Lehman, D. R., Takata, T., Ide, E., Leung, C., and Matsumoto, H. (2001). Divergent consequences of success and failure in Japan and North America: An investigation of self-improving motivations and malleable selves. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 599-615. Heine, S. J., and Lehman, D. R. (1997). Culture, dissonance, and selfaffirmation. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 389-400. Heine, S. J., and Lehman, D. R. (1997). The cultural construction of selfenhancement: An examination of group-serving biases. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 1268-1283. Heine, S. J., Lehman, D. R., Markus, H. R., and Kitayama, S. (1999). Is there a universal need for positive self-regard? Psychological Review, 106, 766-794. Heine, S. J., Takata, T., and Lehman, D. R. (2000). Beyond self-presentation: Evidence for self-criticism among Japanese. Personality and Social Psychology Bulletin, 26, 71-78. Heilman, P. (1980). Avenue of the righteous of nations. New York: Atheneum. Heimlich, R. L. (1997, May). Managing human error in aviation. Scientific American, p. 62-67. Hemsley, G. D., and Doob, A. N. (1978). The effect of looking behavior on perceptions of a communicator's credibility. Journal of Applied Social Psychology, 8, 136-144. Henderson-King, E. I., and Nisbett, R. E. (1996). Anti-black prejudice as a function of exposure to the negative behavior of a single black person. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 654-664. Hendrick, C., and Hendrick, S. (1993). Romantic love. Newbury Park, CA: Sage. Hendrick, C., and Hendrick, S. (2003). Romantic love: Measuring Cupid's arrow. In S. J. Lopez and C. R. Snyder (Eds.), Positive psychological assessment: A handbook of models and measures. Washington, DC: American Psychological Association. Hendrick, S. S., and Hendrick, C. (1995). Gender differences and similarities in sex and love. Personal Relationships, 2, 55-65. Hendrick, S. S., and Hendrick, C. (1997). Love and satisfaction. In R. J. Sternberg and M. Hojjat (Eds.), Satisfaction in close relationships. New York: Guilford Publications. Hendrick, S. S., Hendrick, C., and Adler, N. L. (1988). Romantic relationships: Love, satisfaction, and staying together. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 980-988. Henley, N. (1977). Body politics: Power, sex, and nonverbal communication. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Hennigan, K. M., Del Rosario, M. L., Health, L., Cook, T. D., Wharton, J. D., and Calder, B. J. (1982). Impact of the introduction of television on crime in the United States: Empirical findings and theoretical implications. Journal of Personality and Social Psychology, 42, 461-477. Henry, W. A., Ill (1994, June 27). Pride and prejudice. Time, p. 54-59. Henslin, M. (1967). Craps and magic. American Journal of Sociology, 73, 316-330. Hepworth, J. T., and West, S. G. (1988). Lynchings and the economy: A time-series reanalysis of Ho viand and Sears (1940). Journal of Personality and Social Psychology, 55, 239-247. Heradstveit, D. (1979). The Arab-Israeli conflict: Psychological obstacles to peace (Vol. 28). Oslo, Norway: Universitetsforlaget. Distributed by Columbia University Press. Reviewed by R. K. White, Contemporary Psychology, 1980, 25, 11-12. Herek, G. (1993). Interpersonal contact and heterosexuals' attitudes toward gay men: Results from a national survey. Journal of Sex Research, 30, 239-244.
BIBLIOGRAFIJA
7 23
Herlocker, C. E., Allison, S. T., Foubert, J. D., and Beggan, J. K. Hinkle, S., Brown, R., and Ely, P. G. (1992). Social identity theory pro(1997). Intended and unintended overconsumption of physical, spacesses: Some limitations and limiting conditions. Revista de Psicologia Social, 99-111. tial, and temporal resources. Journal of Personality and Social PsyHinsz, V. B. (1990). Cognitive and consensus processes in group recogchology, 73, 992-1004. nition memory performance. Journal of Personality and Social PsyHerman, C. P., Roth, D. A., and Polivy, J. (2003). Effects of the prechology, 59, 705-718. sence of others on food intake: A normative interpretation. PsychoHinsz, V. B., Tindale, R. S., and Vollrath, D. A. (1997). The emerging logical Bulletin, 129, 873-886. conceptualization of groups as information processors. PsychologiHewstone, M. (1990). The 'ultimate attribution error'? A review of the cal Bulletin, 121, 43-64. literature on intergroup causal attribution. European Journal of SoHirschman, R. S., and Leventhal, H. (1989). Preventing smoking becial Psychology, 20, 311-335. havior in school children: An initial test of a cognitive-development Hewstone, M. (1994). Revision and change of stereotypic beliefs: In seprogram. Journal of Applied Social Psychology, 19, 559-583. arch of the elusive subtyping model. In S. Stroebe and M. Hewstone (Eds.), European review of social psychology, vol. 5. Chichester, En- Hirt, E. R. (1990). Do I see only what I expect? Evidence for an expectancy- guided retrieval model. Journal of Personality and Social Psygland: Wiley. chology, 58, 937-951. Hewstone, M. (2003). Intergroup contact: Panacea for prejudice? The PsyHirt, E. R., and Markman, K. D. (1995). Multiple explanation: A conchologist, 16, 352-355. sider-an-alternative strategy for debiasing judgments. Journal of PerHewstone, M., and Fincham, F. (1996). Attribution theory and research: sonality and Social Psychology, 69, 1069-1088. Basic issues and applications. In M. Hewstone, W. Stroebe, and G. M. Stephenson (Eds.), Introduction to social psychology: A Europe- Hirt, E. R., Zillmann, D., Erickson, G. A., and Kennedy, C. (1992). Costs and benefits of allegiance: Changes in fans' self-ascribed coman perspective. Oxford, England: Blackwell. petencies after team victory versus defeat. Journal of Personality and Hewstone, M., and Greenland, K. (2000). Intergroup conflict. UnpubSocial Psychology, 63, 724-738. lished manuscript, Cardiff University. Hobden, K. L., and Olson, J. M. (1994). From jest to antipathy: DispaHewstone, M., Hantzi, A., and Johnston, L. (1991). Social categorisaragement humor as a source of dissonance-motivated attitude chantion and person memory: The pervasiveness of race as an organizing ge. Basic and Applied Social Psychology, 15, 239-249. principle. European Journal of Social Psychology, 21, 517-528. Hodgins, H. S., and Zuckerman, M. (1993). Beyond selecting informaHewstone, M., Hopkins, N., and Routh, D. A. (1992). Cognitive motion: Biases in spontaneous questions and resultant conclusions. Jourdels of stereotype change: Generalization and subtyping in young penal of Experimental Social Psychology, 29, 387^107. ople's views of the police. European Journal of Social Psychology, Hodgkinson, V. A., and Weitzman, M. S. (1992). Giving and voluntee22, 219-234. ring in the United States. Washington, DC: Independent Sector. Higbee, K. L., Millard, R. J., and Folkman, J. R. (1982). Social psyHodgkinson, V. A., Weitzman, M. S., and Kirsch, A. D. (1990). From chology research during the 1970s: Predominance of experimentation and commitment to action: How religious involvement affects giving and college students. Personality and Social Psychology Bulletin, 8,180-183. volunteering. In R. Wuthnow, V. A. Hodgkinson and Associates Higgins, E. T., and Bargh, J. A. (1987). Social cognition and social per(Eds.), Faith and philanthropy in America: Exploring the role of reception. Annual Review of Psychology, 38, 369^125. ligion in America's voluntary sector. San Francisco: Jossey-Bass. Higgins, E. T., and McCann, C. D. (1984). Social encoding and subseHoffman, C., and Hurst, N. (1990). Gender stereotypes: Perception or quent attitudes, impressions and memory: Context-driven" and morationalization? Journal of Personality and Social Psychology, 58, tivational aspects of processing. Journal of Personality and Social 197-208. Psychology, 47, 26-39. Hoffman, L. W. (1977). Changes in family roles, socialization, and sex Higgins, E. T., and Rholes, W. S. (1978). Saying is believing: Effects of differences. American Psychologist, 32, 644-657. message modification on memory and liking for the person descriHoffman, M. L. (1981). Is altruism part of human nature? Journal of Perbed. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 363-378. sonality and Social Psychology, 40, 121-137. Higgins, E. T., Rholes, W. S., and Jones, C. R. (1977). Category accesHoffrage, U., Hertwig, R., and Gigerenzer, G. (2000, May). Hindsight sibility and impression formation. Journal of bias: A by-product of knowledge updating? Journal of ExperimenExperimental Social Psychology, 13, 141-154. tal Psychology: Learning, Memory, and Cognition, 26, 566-581. Hileman, B. (1999, August 9). Case grows for climate change. ChemiHfling, C. K., Brotzman, E., Dairymple, S., Graves, N., and Pierce, cal and Engineering News, p. 16-23. C. M. (1966). An experimental study in nurse-physician relationsHill, T., Smith, N. D., and Lewicki, P. (1989). The development of selfhips. Journal of Nervous and Mental Disease, 143, 171-180. image bias: A real-world demonstration. Personality and Social Psy- Hogan, R., Curphy, G. J., and Hogan, J. (1994). What we know about chology Bulletin, 15, 205-211. leadership: Effectiveness and personality. American Psychologist, 49, Hilton, J. L. and Darley, J. M. (1985). Constructing other persons: A limit 493-504. on the effect. Journal of Experimental Social Psychology, 21, 1-18. Hogg, M. A. (1992). The social psychology of group cohesiveness: From Hilton, J. L., and von Hippel, W. (1990). The role of consistency in the attraction to social identity. London: Harvester Wheatsheaf. judgment of stereotype-relevant behaviors. Personality and Social Hogg, M. A. (1996). Intragroup processes, group structure and social idenPsychology Bulletin, 16, 430-448. tity. In W. P. Robinson (Ed.), Social groups and identities: DeveloHine, D. W., and Gifford, R. (1996). Attributions about self and others ping the legacy of Henri Tajfel. Oxford: Butterworth Heinemann. in commons dilemmas. European Journal of Social Psychology, 26, Hogg, M. A. (2001). A social identity theory of leadership. Personality 429-445. and Social Psychology Review, 5, 184-200. Hines, M., and Green, R. (1991). Human hormonal and neural correlaHogg, M. A. (2003). Social identity. In M. R. Leary and J. P. Tangey tes of sex-typed behaviors. Review of Psychiatry, 10, 536-555. (Eds.), Handbook of self and identity. New York: Guilford Press.
724
BIBLIOGRAFIJA
Hogg, M. A., and Hains, S. C. (1998). Friendship and group identification: A new look at the role of cohesiveness in groupthink. European Journal of Social Psychology, 28, 323-341. Hogg, M. A., Hains, S. C., and Mason, I. (1998). Identification and leadership in small groups: Salience, frame of reference, and leader stereotypicality effects on leader evaluations. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 1248-1263. Hogg, M. A., Turner, J. C., and Davidson, B. (1990). Polarized norms and social frames of reference: A test of the self-categorization theory of group polarization. Basic and Applied Social Psychology, 11, 77-100. Holland, R. W., Meertens, R. M., and Van Vugt, M. (2002). Dissonance on the road: Self-esteem as a moderator of internal and external self-justification strategies. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 1712-1724. Hollander, E. P. (1958). Conformity, status, and idiosyncrasy credit. Psychological Review, 65, 117-127. Holmberg, D., and Holmes, J. G. (1994). Reconstruction of relationship memories: A mental models approach. In N. Schwarz and S. Sudman (Eds.), Autobiographical memory and the validity of retrospective reports. New York: Springer-Verlag. Holmes, J. G., Miller, D. T., and Lerner, M. J. (1997). Committing altruism under the cloak of self-interest: The exchange fiction. Unpublished manuscript, University of Waterloo. Holmes, J. G., and Rempel, J. K. (1989). Trust in close relationships. In C. Hendrick (Ed.), Review of personality and social psychology, Vol. 10. Newbury Park, CA: Sage. Holtgrves, T. (1997). Styles of language use: Individual and cultural variability in conversational indirectness. Journal of Personality and Social Psychology, 73, 624-637. Holtz, R., and Miller, N. (2001). Intergroup competition, attitudinal projection, and opinion certainty: Capitalizing on conflict. Group Processes and Intergroup Relations, 4, 61-73. Holtzworth, A., and Jacobson, N. S. (1988). An attributional approach to marital dysfunction and therapy. In J. E. Maddux, C. D. Stoltenberg, and R. Rosenwein (Eds.), Social processes in clinical and counseling psychology. New York: Springer-Verlag. Holtzworth-Munroe, A., and Jacobson, N. S. (1985). Causal attributions of married couples: When do they search for causes? What do they conclude when they do? Journal of Personality and Social Psychology, 48, 1398-1412. Hoorens, V. (1993). Self-enhancement and superiority biases in social comparison. In W. Stroebe and M. Hewstone (Eds.), European review of social psychology, vol. 4. Chichester, England: Wiley. Hoorens, V. (1995). Self-favoring biases, self-presentation and the selfother asymmetry in social comparison. Journal of Personality, 63, 793-819. Hoorens, V., and Nuttin, J. M. (1993). Overvaluation of own attributes: Mere ownership or subjective frequency? Social Cognition, 11,177 200. Hoorens, V., Nuttin, J. M., Herman, I. E., and Pavakanun, U. (1990). Mastery pleasure versus mere ownership: A quasi-experimental crosscultural and cross-alphabetical test of the name letter effect. European Journal of Social Psychology, 20, 181-205. Hoover, C. W., Wood, E. E., and Knowles, E. S. (1983). Forms of social awareness and helping. Journal of Experimental Social Psychology, 19, 577-590. Hooykaas, R. (1972). Religion and the rise of modern science. Grand Rapids, MI: Eerdmans.
Horgan, T. G., Mast, M. S., Hall, J. A., and Carter, J. D. (2004). Gender differences in memory for the appearance of others. Personality and Social Psychology Bulletin, 30, 185-196. Hormuth, S. E. (1986). Lack of effort as a result of self-focused attention: An attributional ambiguity analysis. European Journal of Social Psychology, 16, 181-192. Hornstein, H. (1976). Cruelty and kindness. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Horowitz, S. V., and Boardman, S. K. (1994). Managing conflict: Policy and research implications. Journal of Social Issues, 50, 197-211. Horwitz, A. V., White, H. R., Howell- White, S. (1997). Becoming married and mental health: A longitudinal study of a cohort of young adults. Journal of Marriage and the Family, 58, 895-907. Hss, R. (1959). Commandant at Auschwitz: Autobiography. London: Weidenfeld and Nicolson. House, R. J., and Singh, J. V. (1987). Organizational behavior: Some new directions for I/O psychology. Annual Review of Psychology, 38, 669-718. Houston, V., and Bull, R. (1994). Do people avoid sitting next to someone who is facially disfigured? European Journal of Social Psychology, 24, 279-284. Hovland, C. I., Lumsdaine, A. A., and Sheffield, F. D. (1949). Experiments on mass communication. Studies in social psychology in World War II (Vol. III). Princeton, NJ: Princeton University Press. Hovland, C. I., and Sears, R. (1940). Minor studies of aggression: Correlation of lynchings with economic indices. Journal of Psychology, 9, 301-310. Howard, D. J. (1997). Familiar phrases as peripheral persuasion cues. Journal of Experimental Social Psychology, 33, 231-243. Hoyle, R. H. (1993). Interpersonal attraction in the absence of explicit attitudinal information. Social Cognition, 11, 309-320. Huberman, B., and Lukose, R. (1997). Social dilemmas and internet congestion. Science, 277, 535-537. Huddy, L., and Virtanen, S. (1995). Subgroup differentiation and subgroup bias among Latinos as a function of familiarity and positive distinctiveness. Journal of Personality and Social Psychology, 68,97108.
Huesmann, L. R. (2003). Gender differences in the continuity of aggression from childhood to adulthood: Evidence from some recent longitudinal studies. In S. Fein, A. Goethals, and M. Sandstrom (Eds.). Gender and aggression: The 2001 G. Stanley Hall symposium. Mahwah, NJ: Erlbaum, in press. Huesmann, L. R., Lagerspetz, K., and Eron, L. D. (1984). Intervening variables in the TV violence-aggression relation: Evidence from two countries. Developmental Psychology, 20, 746-775. Huesmann, L. R., Moise-Titus, J., Podolski, C. L., and Eron, L. D. (2003). Longitudinal relations between children's exposure to TV violence and their aggressive and violent behavior in young adulthood: 1977-1992. Developmental Psychology, 39, 201-222. Hugenberg, K. and Bodenhausen, G. V. (2003). Facing prejudice: Implicit prejudice and the perception of facial threat. Psychological Science, 14, 640-643. Hui, C. H., Triandis, H. C., and Yee, C. (1991). Cultural differences in reward allocation: Is collectivism the explanation? British Journal of Social Psychology, 30, 145-157. Hull, J. G., and Bond, C. F., Jr. (1986). Social and behavioral consequences of alcohol consumption and expectancy: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 99, 347-360.
BIBLIOGRAFIJA
725
Hyman, R. (1981). Cold reading: How to convince strangers that you Hull, J. G., Levenson, R. W., Young, R. D., and Sher, K. J. (1983). know all about them. In K. Frazier (Ed.), Paranormal borderlands Self-awareness-reducing effects of alcohol consumption. Journal of of science. Buffalo, NY: Prometheus Books. Personality and Social Psychology, 44, 461-473. Ickes, B. (1980). On disconfirming our perceptions of others. Paper preHull, J. G., and Young, R. D. (1983). The self-awareness-reducing efsented at the American Psychological Association convention. fects of alcohol consumption: Evidence and implications. In J. Suis and A. G. Greenwald (Eds.), Psychological perspectives on the self, Ickes, W. (1993). Traditional gender roles: Do they make, and then break, our relationships? Journal of Social Issues, 49, 7185. Vol. 2. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Ickes, W. (2003). Everyday mind reading: Understanding what others Humphrey, R. (1985). How work roles influence perception: Structuralthink and feel. Buffalo, NY: Prometheus Books. cognitive processes and organizational behavior. American SocioloIckes, W., Layden, M. A., and Barnes, R. D. (1978). Objective self-awagical Review, 50, 242-252. reness and individuation: An empirical link. Journal of Personality, Hunt, A. R. (2000, June 22). Major progress, inequities cross 3 genera46, 146-161. tions. Wall Street Journal, p. A9, A14. Hunt, M. (1990). The compassionate beast: What science is discovering Ickes, W., Patterson, M. L., Rajecki, D. W., and Tanford, S. (1982). Behavioral and cognitive consequences of reciprocal versus compenabout the humane side of human kind. New York: William Morrow. satory responses to preinteraction expectancies. Social Cognition, 1, Hunt, M. (1993). The story of psychology. New York: Doubleday. 160-190. Hunt, P. J., and Hillery, J. M. (1973). Social facilitation in a location Ickes, W., Snyder, M., and Garcia, S. (1997). Personality influences on setting: An examination of the effects over learning trials. Journal the choice of situations. In R. Hogan, J. Johnson, and S. Briggs (Eds.), of Experimental Social Psychology, 9, 563-571. Handbook of Personality Psychology. San Diego, CA: Academic Press. Hunter, J. A., Stringer, M., and Watson, R. P. (1991). Intergroup vioIdson, L. C., and Mischel, W. (2001). The personality of familiar and lence and intergroup attributions. British Journal of Social Psychosignificant people: The lay perceiver as a social-cognitive theorist. logy, 30, 261-266. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 585-596. Hunter, J. D. (2002, June 21-22). To change the world". Paper presenILO (1997, December 11). Women's progress in workforce improving ted to the Board of Directors of The Trinity Forum, Denver, Colorado. worldwide, but occupation segregation still rife. International Labor Huo, Y. J., Smith, H. J., Tyler, T. R., and Lind, E. A. (1996). SuperorAssociation press release (www.ilo.org/public/english/bureau/inf/pr/ dinate identification, subgroup identification, and justice concerns: 1997/35.htm) Is separatism the problem; is assimilation the answer? PsychologiImai, Y. (1994). Effects of influencing attempts on the perceptions of pocal Science, 7, 40-45. werholders and the powerless. Journal of Social Behavior and PerHurt, S. W., Schnurr, P. P., Severino, S. K., Freeman, E. W., Gise, L. sonality, 9, 455-468. H., Rivera-Tovar, A., and Steege, J. F. (1992). Late luteal phase Independent Sector (2002). Faith and philanthropy: The connection betdysphoric disorder in 670 women evaluated for premenstrual comween charitable behavior and giving to religion. Washington, DC: plaints. American Journal of Psychiatry, 149, 525-530. Independent Sector. Hurtado, S., Dey, E. L., and Trevino, J. G. (1994). Exclusion or selfIngham, A. G., Levinger, G., Graves, J., and Peckham, V. (1974). The segregation? Interaction across racial/ethnic groups on college camRingelmann effect: Studies of group size and group performance. puses. Paper presented at the American Educational Research AssoJournal of Experimental Social Psychology, 10, 371-384. ciation annual meeting. Huston, A. C., Donnerstein, E., Fairchild, H., Feshbach, N. D., Katz, P. Inglehart, M. R., Markus, H., and Brown, D. R. (1989). The effects of A., and Murray, J. P. (1992). Big world, small screen: The role of tepossible selves on academic achievement - a panel study. In J. P. Forlevision in American society. Lincoln: University of Nebraska Press. gas and J. M. Innes (Eds.), Recent advances in social psychology: An Huston, T. L. (1973). Ambiguity of acceptance, social desirability, and international perspective. North-Holland: Elsevier Science Publishers. dating choice. Journal of Experimental Social Psychology, 9, 32-42. Inglehart, R. (1990). Culture shift in advanced industrial society. PrinHuston, T. L., and Chorost, A. F. (1994). Behavioral buffers on the efceton, NJ: Princeton University Press. fect of negativity on marital satisfaction: A longitudinal study. PerInglehart, R. (1997). Modernization and postmodernization. Princeton, sonal Relationships, 1, 223-239. NJ: Princeton University Press. Huston, T. L., Niehuis, S., and Smith, S. E. (2001). The early marital Insko, C. A., Nacoste, R. W., and Moe, J. L. (1983). Belief congruence roots of conjugal distress and divorce. Current Directions in Psychoand racial discrimination: Review of the evidence and critical evalulogical Science, 10, 116-119. ation. European Journal of Social Psychology, 13, 153-174. Hutnik, N. (1985). Aspects of identity in a multi-ethnic society. New ComIPU (2002, April 10). Women in national parliaments. Inter-Parliamenmunity, 12, 298-309. tary Union (www.ipu.org/wmn-e/world.htm). Hutton, D. G., and Baumeister, R. F. (1992). Self-awareness and attituIsen, A. M., Clark, M., and Schwartz, M. F. (1976). Duration of the de change: Seeing oneself on the central route to persuasion. Persoeffect of good mood on helping: Footprints on the sands of time. Journality and Social Psychology Bulletin, 18, 68-75. nal of Personality and Social Psychology, 34, 385-393. Hyman, H. H., and Sheatsley, P. B. (1956 and 1964). Attitudes toward deIsen, A. M., Horn, N., and Rosenhan, D. L. (1973). Effects of success segregation. Scientific American, 195(6), 35-39, and 211(1), 16-23. and failure on children's generosity. Journal of Personality and SoHyman, I. E., Jr., Husband, T. H., and Billings, F. J. (1995). False mecial Psychology, 27, 239-247. mories of childhood experiences. Applied Cognitive Psychology, 9, Isen, A. M., and Means, B. (1983). The influence of positive affect on 181-197. decision-making strategy. Social Cognition, 2, 28-31. Hyman, I. E., Jr., and Pentland, J. (1996). The role of mental imagery Isen, A. M., Shalker, T. E., Clark, M., and Karp, L. (1978). Affect, in the creation of false childhood memories. Journal of Memory and accessibility of material in memory, and behavior: A cognitive loop. Language, 35, 101-117. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 1-12.
726
BIBLIOGRAFIJA
Isozaki, M. (1984). The effect of discussion on polarization of judgments. Japanese Psychological Research, 26, 187-193. ISR Newsletter (1975). Institute for Social Research, University of Michigan, 3(4), 4-7. Ito, T. A., Miller, N., and Pollock, V. E. (1996). Alcohol and aggression: A meta-analysis on the moderating effects of inhibitory cues, triggering events, and self-focused attention. Psychological Bulletin, 120, 60-82. Ito, T. A., and Urland, G. R. (2003). Race and gender on the brain: Electrocortical measures of attention to the race and gender of multiply categorizable individuals. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 616-626. Iyengar, S. S., and Lepper, M. R. (2000). When choice is demotivating: Can one desire too much of a good thing? Journal of Personality and Social Psychology, 79, 995-1006. Iyer, P. (1993, Fall). The global village finally arrives. Time, p. 86-87. Jackman, M. R., and Senter, M. S. (1981). Beliefs about race, gender, and social class different, therefore unequal: Beliefs about trait differences between groups of unequal status. In D. J. Treiman and R. V. Robinson (Eds.), Research in stratification and mobility (Vol. 2). Greenwich, CT: JAI Press. Jacks, J. Z., and Cameron, K. A. (2003). Strategies for resisting persuasion. Basic and Applied Social Psychology, 25, 145-161. Jackson, J. M., and Latane, B. (1981). All alone in front of all those people: Stage fright as a function of number and type of co-performers and audience. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 73-85. Jackson, J. W., Kirby, D., Barnes, L., and Shepard, L. (1993). Institutional racism and pluralistic ignorance: A cross-national comparison. In M. Wievorka (Ed.), Racisme et modernite. Paris: Editions la Decourverte. Jackson, L. A. (1989). Relative deprivation and the gender wage gap. Journal of Social Issues, 45(4), 117-133. Jackson, L. A., Hunter, J. E., and Hodge, C. N. (1995). Physical attractiveness and intellectual competence: A meta-analytic review. Social Psychology Quarterly, 58, 108-123. Jacobs, R. C., and Campbell, D. T. (1961). The perpetuation of an arbitrary tradition through several generations of a laboratory microculture. Journal of Abnormal and Social Psychology, 62, 649-658. Jacoby, S. (1986, December). When opposites attract. Reader's Digest, p. 95-98. Jaffe, Y., Shapir, N., and Yinon, Y. (1981). Aggression and its escalation. Journal of Cross-Cultural Psychology, 12, 21-36. Jaffe, Y., and Yinon, Y. (1983). Collective aggression: The group-individual paradigm in the study of collective antisocial behavior. In H. H. Blumberg, A. P. Hare, V. Kent, and M. Davies (Eds.), Small groups and social interaction, Vol. 1. Cambridge: Wiley. Jain, U. (1990). Social perspectives on causal attribution. In G. Misra (Ed.), Applied social psychology in India. New Delhi: Sage. James, W. (1890, reprinted 1950). The principles of psychology, vol. 2. New York: Dover Publications. James, W. (1899). Talks to teachers on psychology: And to students on some of life's ideals. New York: Holt, 1922, p. 33. Cited by W. J. McKeachie, Psychology in America's bicentennial year. American Psychologist, 31, 819-833. James, W. (1902, reprinted 1958). The varieties of religious experience. New York: Mentor Books. Jamieson, D. W., Lydon, J. E., Stewart, G., and Zanna, M. P. (1987). Pygmalion revisited: New evidence for student expectancy effects in the classroom. Journal of Educational Psychology, 79, 461-466.
Janes, L. M., and Olson, J. M. (2000). Jeer pressure: The behavioral effects of observing ridicule of others. Personality and Social Psychology Bulletin, 26, 474-485. Janis, I. L. (1971, November). Groupthink. Psychology Today, p. 43-46. Janis, I. L. (1982). Counteracting the adverse effects of concurrence-seeking in policy-planning groups: Theory and research perspectives. In H. Brandstatter, J. H. Davis, and G. Stocker-Kreichgauer (Eds.), Group decision making. New York: Academic Press. Janis, I. L. (1989). Crucial decisions: Leadership in policymaking and crisis management. New York: Free Press. Janis, I. L., Kaye, D., and Kirschner, P. (1965). Facilitating effects of eating while reading on responsiveness to persuasive communications. Journal of Personality and Social Psychology, 1, 181-186. Janis, I. L., and Mann, L. (1977). Decision-making: A psychological analysis of conflict, choice and commitment. New York: Free Press. Jankowiak, W. R., and Fischer, E. F. (1992). A cross-cultural perspective on romantic love. Ethnology, 31, 149-155. Jason, L. A., Rose, T., Ferrari, J. R., and Barone, R. (1984). Personal versus impersonal methods for recruiting blood donations. Journal of Social Psychology, 123, 139-140. Jeffery, R. (1964). The psychologist as an expert witness on the issue of insanity. American Psychologist, 19, 838-843. Jeffery, R. W., Drewnowski, A., Epstein, L. H., Stunkard, A. J., Wilson, G. T., Wing, R. R., and Hill, D. R. (2000). Long-term maintenance of weight loss: Current status. Health Psychology, 19, No. 1 (Supplement), 5-16. Jelalian, E., and Miller, A. G. (1984). The perseverance of beliefs: Conceptual perspectives and research developments. Journal of Social and Clinical Psychology, 2, 25-56. Jellison, J. M., and Green, J. (1981). A self-presentation approach to the fundamental attribution error: The norm of internality. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 643-649. Jemmott, J. B., Ill, and Gonzalez, E. (1989). Social status, the status distribution, and performance in small groups. Journal of Applied Social Psychology, 19, 584-598. Jemmott, J. B., Ill, and Locke, S. E. (1984). Psychosocial factors, immunologic mediation, and human susceptibility to infectious diseases: How much do we know? Psychological Bulletin, 95, 78-108. Jennings, D. L., Amabile, T. M., and Ross, L. (1982). Informal covariation assessment: Data-based vs theory-based judgments. In D. Kahneman, P. Slovic, and A. Tversky (Eds.), Judgment under uncertainty: Heuristics and biases. New York: Cambridge University Press. Jervis, R. (1985). Perceiving and coping with threat: Psychological perspectives. In R. Jervis, R. N. Lebow, and J. Stein (Eds.), Psychology and deterrence. Baltimore: Johns Hopkins University Press. John, O. P., and Srivastava, S. (1999). The Big Five trait taxonomy: History, measurement, and theoretical perspectives. In L. A. Pervin and O. P. John (Eds.), Handbook ofpersonality: Theory and research. New York: Guilford. Johnson, B. T., and Eagly, A. H. (1989). Effects of involvement on persuasion: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 106, 290-314. Johnson, B. T., and Eagly, A. H. (1990). Involvement and persuasion: Types, traditions, and the evidence. Psychological Bulletin, 107,375384. Johnson, C. B., Stockdale, M. S., and Saal, F. E. (1991). Persistence of men's misperceptions of friendly cues across a variety of interpersonal encounters. Psychology of Women Quarterly, 15, 463^75. Johnson, D. (2000, February 1). Illinois, citing faulty verdicts, bars executions. New York Times (www.nytimes.com).
BIBLIOGRAFIJA
727
Johnson, D. J., and Rusbult, C. E. (1989). Resisting temptation: Devaluation of alternative partners as a means of maintaining commitment in close relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 967-980. Johnson, D. W., and Johnson, R. T. (1987). Learning together and alone: Cooperative, competitive, and individualistic learning, 2nd ed. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Johnson, D. W., and Johnson, R. T. (1994). Constructive conflict in the schools. Journal of Social Issues, 50, 117-137. Johnson, D. W., and Johnson, R. T. (1995). Teaching students to be peacemakers: Results of five years of research. Peace and Conflict: Journal of Peace Psychology, 1, 417^38. Johnson, D. W., and Johnson, R. T. (2000). The three Cs of reducing prejudice and discrimination. In S. Oskamp (Ed.), Reducing prejudice and discrimination. Mahwah, NJ: Erlbaum, 2000. Johnson, D. W., and Johnson, R. T. (2003). Field testing integrative negotiations. Peace and Conflict, 9, 39-68. Johnson, D. W., Maruyama, G., Johnson, R., Nelson, D., and Skon, L. (1981). Effects of cooperative, competitive, and individualistic goal structures on achievement: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 89, 47-62. Johnson, E. J., and Tversky, A. (1983). Affect, generalization, and the perception of risk. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 20-31. Johnson, J. D., Jackson, L. A., and Gatto, L. (1995). Violent Attitudes and Deferred Academic Aspirations: Deleterious Effects of Exposure to Rap Music. Basic and Applied Social Psychology, 16, 27-41. Johnson, J. D., Trawaiter, S., and Dovidio, J. F. (2000). Converging interracial consequences of exposure to violent rap music on stereotypical attributions of Blacks. Journal of Experimental Social Psychology, 36, 233-251. Johnson, J. G., Cohen, P., Smailes, E. M., Ksen, S., and Brook, J. S. (2002). Television viewing and aggressive behavior during adolescence and adulthood. Science, 295, 2468-2471. Johnson, J. T., Jemmott, J. B., Ill, and Pettigrew, T. F. (1984). Causal attribution and dispositional inference: Evidence of inconsistent judgments. Journal of Experimental Social Psychology, 20, 567-585. Johnson, M. H., and Magaro, P. A. (1987). Effects of mood and severity on memory processes in depression and mania. Psychological Bulletin, 101, 28^0. Johnson, P. (1988, November 25-27). Hearst seeks pardon. USA Today, p. 3A. Johnson, R. D., and Downing, L. L. (1979). Deindividuation and valence of cues: Effects of prosocial and antisocial behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1532-1538. Johnson, R. W., Kelly, R. J., and LeBlanc, B. A. (1995). Motivational basis of dissonance: Aversive consequences or inconsistency. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 850-855. Johnston, L., O'Malley, P. M., and Bachman, J. G. (1996). National survey results on drug use from the Monitoring the Future study, 1975-1995. Rockville, MD: National Institute on Drug Abuse, U. S. Dept. of Health and Human Services, Public Health Service, National Institutes of Health, Washington, DC. Johnston, V. (2000). Female facial beauty: The fertility hypothesis. Pragmatics and Cognition, 8, 107-122. Joiner, T. E., Jr. (1994). Contagious depression: Existence, specificity to depressed symptoms, and the role of reassurance seeking. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 287-296. Joiner, T. E., Jr. (1999). The clustering and contagion of suicide. Current Directions in Psychological Science, 8, 89-92.
Joinson, A. N. (2001). Self-disclosure in computer-mediated communication: The role of self-awareness and visual anonymity. European Journal of Social Psychology, 31, 177-192. Jonas, K. (1992). Modelling and suicide: A test of the Werther effect. British Journal of Social Psychology, 31, 295-306. Jones, C. S., and Kaplan, M. F. (2003). The effects of racially stereotypical crimes on juror decision-making and information-processing strategies. Basic and Applied Social Psychology, 25, 1-13. Jones, E. E. (1964). Ingratiation. New York: Appleton-Century-Crofts. Jones, E. E. (1976). How do people perceive the causes of behavior? American Scientist, 64, 300-305. Jones, E. E., and Davis, K. E. (1965). From acts to dispositions: The attribution process in person perception. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 2). New York: Academic Press. Jones, E. E., and Harris, V. A. (1967). The attribution of attitudes. Journal of Experimental Social Psychology, 3, 2-24. Jones, E. E., and Nisbett, R. E. (1971). The actor and the observer: Divergent perceptions of the cases of behavior. Morristown, NJ: General Learning Press. Jones, E. E., Rhodewalt, F., Berglas, S., and Skelton, J. A. (1981). Effects of strategic self-presentation on subsequent self-esteem. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 407-421. Jones, E. E., Rock, L., Shaver, K. G., Goethals, G. R., and Ward, L. M. (1968). Pattern of performance and ability attribution: An unexpected primacy effect. Journal of Personality and Social Psychology, 10, 317-340. Jones, E. E., and Sigall, H. (1971). The bogus pipeline: A new paradigm for measuring affect and attitude. Psychological Bulletin, 76, 349364. Jones, J. M. (2004). TRIOS: A model for coping with the universal context of racism? In G. Philogene (Ed.), Racial identity in context: The legacy of Kenneth B. Clark. Washington, DC: American Psychological Association. Jones, J. M. (1988). Piercing the veil: Bi-cultural strategies for coping with prejudice and racism. Invited address at the national conference, Opening Doors: An Appraisal of Race Relations in America", University of Alabama, June 11. Jones, J. M. (2003). TRIOS: A psychological theory of the African legacy in American culture. Journal of Social Issues, 59, 217-242. Jones, J. M. (2003, March 12). Plurality of Americans believe death penalty not imposed often enough: Basic support for death penalty at 70%. The Gallup Organization (www.gallup.com). Jones, J. M. (2003, March 28). Blacks showing decided opposition to war. Gallup Poll News Service (www.gallup.com). Jones, J. M. (2003, May 19). Support for the death penalty remains high at 74%. Gallup News Service (www.gallup.com). Jones, J. M., and Moore, D. W. (2003, June 17). Generational differences in support for a woman president. The Gallup Organization (www.gallup.com). Jones, J. T., and Cunningham, J. D. (1996). Attachment styles and other predictors of relationship satisfaction in dating couples. Personal Relationships, 3, 387-399. Jones, J. T., Pelham, B. W., and Mirenberg, M. C. (2002). Name letter preferences are not merely mere exposure: Implicit egotism as selfregulation. Journal of Experimental Social Psychology, 38, 170-177. Jones, R. A., and Brehm, J. W. (1970). Persuasiveness of one- and twosided communications as a function of awareness there are two sides. Journal of Experimental Social Psychology, 6, 47-56.
728
BIBLIOGRAFIJA
Jones, T. F. and 7 others (2000). Mass psychogenic illness attributed to toxic exposure at a high school. New England Journal of Medicine, 342, 96-100. Jones, W. H., Carpenter, B. N., and Quintana, D. (1985). Personality and interpersonal predictors of loneliness in two cultures. Journal of Personality and Social Psychology, 48, 1503-1511. Jones, W. H., Hobbs, S. A., and Hockenbury, D. (1982). Loneliness and social skill deficits. Journal of Personality and Social Psychology, 42, 682-689. Jones, W. H., Sansone, C., and Helm, B. (1983). Loneliness and interpersonal judgments. Personality and Social Psychology Bulletin, 9, 437-441. Jordan, C. H., Spencer, S. J., Zanna, M. P., Hoshino-Browne, E., and Correll, J. (2003). Secure and defensive high self-esteem. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 969-978. Josephson, W. L. (1987). Television violence and children's aggression: Testing the priming, social script, and disinhibition predictions. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 882-890. Jourard, S. M. (1964), The transparent self Princeton, NJ: Van Nostrand. Jourden, F. J., and Heath, C. (1996). The evaluation gap in performance perceptions: Illusory perceptions of groups and individuals. Journal of Applied Psychology, 81, 369-379. Judd, C. M., Blair, I. V., and Chapleau, K. M. (2004). Automatic stereotypes vs. automatic prejudice: Sorting out the possibilities in the Payne (2001) weapon paradigm. Journal of Experimental Social Psychology, 40, 75-81. Judd, C. M., Park, B., Ryan, C. S., Brauer, M., and Kraus, S. (1995). Stereotypes and ethnocentrism: Diverging interethnic perceptions of African American and White American youth. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 460-481. Jussim, L. (1986). Self-fulfilling prophecies: A theoretical and integrative review. Psychological Review, 93, 429-445. Jussim, L. (1993). Accuracy in interpersonal expectations: A reflectionconstruction analysis of current and classic research. Journal of Personality, 61, 637-668. Jussim, L., Eccles, J., and Madon, S. (1996). Social perception, social stereotypes, and teacher expectations: Accuracy and the quest for the powerful self-fulfilling prophecy. Advances in Experimental Social Psychology. Jussim, L., McCauley, C. R., and Lee, Y. T. (1995). Introduction: Why study stereotype accuracy and inaccuracy? In Y. T. Lee, L. Jussim, and C. R. McCauley (Eds.), Stereotypes accuracy: Toward appreciating group differences. Washington, DC: American Psychological Association. Kagan, J. (1989). Temperamental contributions to social behavior. American Psychologist, 44, 668-674. Kagehiro, D. K. (1990). Defining the standard of proof injury instructions. Psychological Science, 1, 194-200. Kahan, T. L., and Johnson, M. K. (1992). Self effects in memory for person information. Social Cognition, 10, 30-50. Kahle, L. R., and Berman, J. (1979). Attitudes cause behaviors: A crosslagged panel analysis. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 315-321. Kahn, A. S., and Gaeddert, W. P. (1985). From theories of equity to theories of justice. In V. W. O'Leary, R. K. Unger, and B. S. Wallston (Eds.), Women, gender, and social psychology. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Kahn, A. S., Mathie, V. A., and Torgier, C. (1994). Rape scripts and rape acknowledgment. Psychology of Women Quarterly, 18, 53-66.
Kahn, M. W. (1951). The effect of severe defeat at various age levels on the aggressive behavior of mice. Journal of Genetic Psychology, 79, 117-130. Kahneman, D., and Miller, D. T. (1986). Norm theory: Comparing reality to its alternatives. Psychological Review, 93, 75-88. Kahneman, D., and Snell, J. (1992). Predicting a changing taste: Do people know what they will like? Journal of Behavioral Decision Making, 5, 187-200. Kahneman, D., and Tversky, A. (1979). Intuitive prediction: Biases and corrective procedures. Management Science, 12, 313-327. Kahneman, D., and Tversky, A. (1995). Conflict resolution: A cognitive perspective. In K. Arrow, R. Mnookin, L. Ross, A. Tversky, and R. Wilson (Eds.), Barriers to the negotiated resolution of conflict. New York: Norton. Kalick, S. M. (1977). Plastic surgery, physical appearance, and person perception. Unpublished doctoral dissertation, Harvard University. Cited by E. Berscheid in, An overview of the psychological effects of physical attractiveness and some comments upon the psychological effects of knowledge of the effects of physical attractiveness. In W. Lucker, K. Ribbens, and J. A. McNamera (Eds.), Logical aspects of facial form (craniofacial growth series). Ann Arbor: University of Michigan Press, 1981. Kalin, R., and Berry, J. W. (1995). Ethnic and civic self-identity in Canada: Analyses of 1974 and 1991 national surveys. Canadian Ethnic Studies, 27, 1-15. Kalven, H., Jr., and Zeisel, H. (1966). The American jury. Chicago: University of Chicago Press. Kameda, T., and Sugimori, S. (1993). Psychological entrapment in group decision making: An assigned decision rule and a groupthink phenomenon. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 282292. Kammann, R. (1983). Objective circumstances, life satisfactions, and sense of well-being: Consistencies across time and place. New Zealand Journal of Psychology, 12, 14-22. Kammer, D. (1982). Differences in trait ascriptions to self and friend: Unconfounding intensity from variability. Psychological Reports, 51, 99-102. Kanagawa, C., Cross, S. E., and Markus, H. R. (2001). Who am I?" The cultural psychology of the conceptual self. Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 90-103. Kandel, D. B. (1978). Similarity in real-life adolescent friendship pairs. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 306-312. Kanekar, S., and Nazareth, A. (1988). Attributed rape victim's fault as a function of her attractiveness, physical hurt, and emotional disturbance. Social Behaviour, 3, 37-40. Kaplan, J. (1995, March 4-10). Why kids need heroes. TV Guide, p. 2530. Kaplan, M. F. (1989). Task, situational, and personal determinants of influence processes in group decision making. In E. J. Lawler (Ed.), Advances in group processes (vol. 6). Greenwich, CT: JAI Press. Kaplan, M. F., and Schersching, C. (1980). Reducing juror bias: An experimental approach. In P. D. Lipsitt and B. D. Sales (Eds.), Neiv directions in pisycholegal research. New York: Van Nostrand Reinhold, p. 149-170. Kaplan, M. F., Wanshula, L. T., and Zanna, M. P. (1993). Time pressure and information integration in social judgment: The effect of need for structure. In O. Svenson and J. Maule (Eds.), Time pressure and stress in human judgment and decision making. Cambridge: Cambridge University Press.
BIBLIOGRAFIJA
729
Kaprio, J., Koskenvuo, M., and Rita, H. (1987). Mortality after bereavement: A propsective study of 95, 647 widowed persons. American Journal of Public Health, 11, 283-287. Karau, S. J., and Williams, K. D. (1993). Social loafing: A meta-analytic review and theoretical integration. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 681-706. Karau, S. J., and Williams, K. D. (1997). The effects of group cohesiveness on social loafing and compensation. Group Dynamics: Theory, Research, and Practiced, 156-168. Kara velias, D. (2000). Sustainable consumption and fisheries. In B. Heap and J. Kent (Eds.), Towards sustainable consumption: A European perspective. London: The Royal Society. Karney, B. R., and Bradbury, T. N. (1995). The longitudinal course of marital quality and stability: A review of theory, method, and research. Psychological Bulletin, 118, 3-34. Karney, B. R., and Bradbury, T. N. (1997). Neuroticism, marital interaction, and the trajectory of marital satisfaction. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 1075-1092. Kashima, E. S., and Kashima, Y. (1998). Culture and language: the case of cultural dimensions and personal pronoun use. Journal of CrossCultural Psychology, 29, 461^86. Kashima, Y., and Kashima, E. S. (2003). Individualism, GNP, climate, and pronoun drop: Is individualism determined by affluence and climate, or does language use play a role? Journal of Cross-Cultural Psychology, 34, 125-134. Kasser, T. (2000). Two versions of the american dream: Which goals and values make for a high quality of life? In E. Diener and D. Rahtz (Eds.), Advances in quality of life: Theory and research. Dordrecth, Netherlands: Kluwer. Kasser, T. (2002). The high price of materialism. Cambridge, MA: MIT Press. Kasser, T., and Ryan, R. (1996). Further examining the American dream: Differential correlates of intrinsic and extrinsic goals. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 280-287. Kasser, T., and Ryan, R. M. (1993). A dark side of the American dream: Correlates of financial success as a central life aspiration. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 410-422. Kassin, S. M., Goldstein, C. C., and Savitsky, K. (2003). Behavioral confirmation in the interrogation room: On the dangers of presuming guilt. Law and Human Behavior, 27, 187-203. Kassin, S. M., T\ibb, V. A., Hosch, H. M., and Memon, A. (2001). On the general acceptance" of eyewitness testimony research: A new survey of the experts. American Psychologist, 56, 405, 416. Kassin, S. M., and Wrightsman, L. S. (1979). On the requirements of proof: The timing of judicial instruction and mock juror verdicts. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1877-1887. Kato, P. S., and Ruble, D. N. (1992). Toward an understanding of women's experience of menstrual cycle symptoms. In V. Adesso, D. Reddy, and R. Fleming (Eds.), Psychological perspectives on women's health. Washington, DC: Hemisphere. Katz, A. M., and Hill, R. (1958). Residential propinquity and marital selection: A review of theory, method, and fact. Marriage and Family Living, 20, 237-335. Katz, E. (1957). The two-step flow of communication: An up-to-date report on a hypothesis. Public Opinion Quarterly, 21, 61-78. Katz, I., Cohen, S., and Glass, D. (1975). Some determinants of crossracial helping behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 32, 964-970.
Katz, J., Beach, S. R. H., and Joiner, T. E., Jr. (1999). Contagious depression in dating couples. Journal of Social and Clinical Psychology, 18, 1-13. Katzev, R., Edelsack, L., Steinmetz, G., and Walker, T. (1978). The effect of reprimanding transgressions on subsequent helping behavior: Two field experiments. Personality and Social Psychology Bulletin, 4, 126-129. Katzev, R., and Wang, T. (1994). Can commitment change behavior? A case study of environmental actions. Journal of Social Behavior and Personality, 9, 13-26. Kaufman, J., and Zigler, E. (1987). Do abused children become abusive parents? American Journal of Orthopsychiatry, 57, 186-192. Kawachi, I., Kennedy, B. P., and Wilkinson, R. G. (1999). Crime: Social disorganization and relative deprivation. Social Science and Medicine, 48, 719-731. Kawachi, I., Kennedy, B. P., Wilkinson, R. G., and Kawachi, K. W. (Eds.) (1999). Society and population health reader: Income inequality and health. New York: New Press. Kawakami, K., and Dion, K. L. (1993). The impact of salient self-identities on relative deprivation and action intentions. European Journal of Social Psychology, 23, 525-540. Kawakami, K., and Dion, K. L. (1995). Social identity and affect as determinants of collective action: Toward an integration of relative deprivation and social identity theories. Theory and Psychology, 5,551577. Kawakami, K., Dovidio, J. F., Moll, J., Hermsen, S., and Russin, A. (2000). Just say no (to stereotyping): Effects of training in the negation of stereotypic associations on stereotype activation, journal of Personality and Social Psychology, 78, 871-888. Keating, J. P., and Brock, T. C. (1974). Acceptance of persuasion and the inhibition of counterargumentation under various distraction tasks. Journal of Experimental Social Psychology, 10, 301-309. Kebbell, M. R., Milne, R., and Wagstaff, G. F. (1999). The cognitive interview: A survey of its forensic effectiveness. Psychology, Crime, and Law, 5, 101-115. Keelan, J. P. R., Dion, K. K., and Dion, K. L. (1998, January). Attachment style and relationship satisfaction: Test of a self-disclosure explanation. Canadian Journal of Behavioural Science, 30, 24-35. Keller, J., and Dauenheimer, D. (2003). Stereotype threat in the classroom: Dejection mediates the disrupting threat effect on women's math performance. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 371-381. Kellerman, J., Lewis, J., and Laird, J. D. (1989). Looking and loving: The effects of mutual gaze on feelings of romantic love. Journal of Research in Personality, 23, 145-161. Kellermann, A. L. (1997). Comment: Gunsmoke-changing public attitudes toward smoking and firearms. American Journal of Public Health, 87, 910-912. Kellermann, A. L. and 9 others (1993). Gun ownership as a risk factor for homicide in the home. New England Journal of Medicine, 329, 1984-1991. Kelley, H. H. (1973). The process of causal attribution. American Psychologist, 28, 107-128. Kelley, H. H. (1979). Personal relationships: Their structures and processes. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Kelley, H. H., and Stahelski, A. J. (1970). The social interaction basis of cooperators' and competitors' beliefs about others. Journal of Personality and Social Psychology, 16, 66-91.
730
BIBLIOGRAFIJA
Kelley, K., Dawson, L., and Musialowski, D. M. (1989). Three faces of sexual explicitness: The good, the bad, and the useful. In D. Zillmann and J. Bryant (Eds.), Pornography: Research advances and policy considerations. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Kelman, H. C. (1997). Group processes in the resolution of international conflicts: Experiences from the Israeli-Palestinian case. American Psychologist, 52, 212-220. Kelman, H. C. (1998). Building a sustainable peace: The limits of pragmatism in the Israeli-Palestinian negotiations. Address to the American Psychological Association convention. Keltner, D., and Robinson, R. J. (1996). Extremism, power, and the imagined basis of social conflict. Current Directions in Psychological Science, 5, 101-105. Kendler, K. S., Neale, M., Kessler, R., Heath, A., and Eaves, L. (1993). A twin study of recent life events and difficulties. Archives of General Psychiatry, 50, 789-796. Kennedy, D. (2002). POTUS and the fish. Science, 297, 477. Kennedy, J. F. (1956). Profiles in courage. New York: Harper. Kenny, D. A. (1994). Interpersonal perception: A social relations analysis. Storrs, CT: Guilford Press. Kenny, D. A., and Acitelli, L. K. (2001). Accuracy and bias in the perception of the partner in a close relationship. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 439^48. Kenny, D. A., and Nasby, W. (1980). Splitting the reciprocity correlation. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 249-256. Kenrick, D. T. (1987). Gender, genes, and the social environment: A biosocial interactionist perspective. In P. Shaver and C. Hendrick (Eds.), Sex and gender: Review of personality and social psychology, vol. 7. Beverly Hills, CA: Sage. Kenrick, D. T., Baumann, D. J., and Cialdini, R. B. (1979). A step in the socialization of altruism as hedonism: Effects of negative mood on children's generosity under public and private conditions. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 747-755. Kenrick, D. T., and Gutierres, S. E. (1980). Contrast effects and judgments of physical attractiveness: When beauty becomes a social problem. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 131-140. Kenrick, D. T., Gutierres, S. E., and Goldberg, L. L. (1989). Influence of popular erotica on judgments of strangers and mates. Journal of Experimental Social Psychology, 25, 159-167. Kenrick, D. T., and Keefe, R. C. (1992). Age preferences in mates reflect sex differences in reproductive strategies. Behavioral and Brain Sciences, 15, 75-133. Kenrick, D. T., and MacFarlane, S. W. (1986). Ambient temperature and horn-honking: A field study of the heat/aggression relationship. Environment and Behavior, 18, 179-191. Kenrick, D. T., and Trost, M. R. (1987). A biosocial theory of heterosexual relationships. In K. Kelly (Ed.), Females, males, and sexuality. Albany: State University of New York Press. Kernis, M. H. (2003). High self-esteem: A differentiated perspective. In E. C. Chang and L. J. Sanna (Eds.), Virtue, vice, and personality: The complexity of behavior. Washington, DC: APA Books. Kerr, N. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psychology, 6th edition. New York: McGraw-Hill. Kerr, N. L. (1978). Beautiful and blameless: Effects of victim attractiveness and responsibility on mock jurors' verdicts. Journal of Personality and Social Psychology, 4, 479^82. (a) Kerr, N. L. (1978). Severity of prescribed penalty and mock jurors' verdicts. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 1431-1442. (b)
Kerr, N. L. (1981). Effects of prior juror experience on juror behavior. Basic and Applied Social Psychology, 2, 175-193. Kerr, N. L. (1981). Social transition schemes: Charting the group's road to agreement. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 684702. Kerr, N. L. (1983). Motivation losses in small groups: A social dilemma analysis. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 819-828. Kerr, N. L. (1989). Illusions of efficacy: The effects of group size on perceived efficacy in social dilemmas. Journal of Experimental Social Psychology, 25, 287-313. Kerr, N. L. (1992). Norms in social dilemmas. In D. Schroeder (Ed.), Social dilemmas: Psychological perspectives. New York: Praeger. Kerr, N. L., Atkin, R. S., Stasser, G., Meek, D., Holt, R. W., and Davis, J. H. (1976). Guilt beyond a reasonable doubt: Effects of concept definition and assigned decision rule on the judgments of mock jurors. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 282-294. Kerr, N. L., and Bruun, S. E. (1981). Ringelmann revisted: Alternative explanations for the social loafing effect. Personality and Social Psychology Bulletin, 7, 224-231. Kerr, N. L., and Bruun, S. E. (1983). Dispensibility of member effort and group motivation losses: Free-rider effects. Journal of Personality and Social Psychology, 44, 78-94. Kerr, N. L., Garst, J., Lewandowski, D. A., and Harris, S. E. (1997). That still, small voice: Commitment to cooperate as an internalized versus a social norm. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 1300-1311. Kerr, N. L., Harmon, D. L., and Graves, J. K. (1982). Independence of multiple verdicts by jurors and juries. Journal of Applied Social Psychology, 12, 12-29. Kerr, N. L., and Kaufman-Gilliland, C. M. (1994). Communication, commitment, and cooperation in social dilemmas. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 513-529. Kerr, N. L. and Kaufman-Gilliland, C. M. (1997). ...and besides, I probably couldn't have made a difference anyway": Justification of social dilemma defection via perceived self-inefficacy. Journal of Experimental Social Psychology, 33, 211-230. Kerr, N. L., and MacCoun, R. J. (1985). The effects of jury size and polling method on the process and product of jury deliberation. Journal of Personality and Social Psychology, 48, 349-363. Kerr, N. L., Nerenz, D., and Herrick, D. (1979). Role playing and the study of jury behavior. Sociological Methods and Research, 7, 337355. Kessler, T., and Mummendey, A. (2001). Is there any scapegoat around? Determinants of intergroup conflicts at different categorization levels. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 1090-1102. Kidd, J. B., and Morgan, J. R. (1969). A predictive information system for management. Operational Research Quarterly, 20, 149-170. Kiecolt-Glaser, J. K., Malarkey, W. B., Chee, M., Newton, T., Cacioppo, J. T., Mao, H. Y., and Glaser, R. (1993). Negative behavior during marital conflict is associated with immunological down-regulation. Psychosomatic Medicine, 55, 395-409. Kiesler, C. A. (1971). The psychology of commitment: Experiments linking behavior to belief. New York: Academic Press. Kihlstrom, J. F. (1994). The social construction of memory. Address to the American Psychological Society convention. Kihlstrom, J. F., and Cantor, N. (1984). Mental representations of the self. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology, vol. 17. New York: Academic Press.
BIBLIOGRAFIJA
731
Kim, H., and Markus, H. R. (1999). Deviance of uniqueness, harmony or conformity? A cultural analysis. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 785-800. Kimmel, A. J. (1998). In defense of deception. American Psychologist, 53, 803-805. Kinder, D. R., and Sears, D. O. (1985). Public opinion and political action. In G. Lindzey and E. Aronson (Eds.), The handbook of social psychology, 3rd ed. New York: Random House. King, L. A. (2001). The health benefits of writing about life goals. Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 798-807. Kingdon, J. W. (1967). Politicians' beliefs about voters. The American Political Science Review, 61, 137-145. Kinnier, R. T., and Metha, A. T. (1989). Regrets and priorities at three stages of life. Counseling and Values, 33, 182-193. Kinsley, M. (2003, April 21). The power of one. Time, p. 86. Kitayama, S. (1996). The mutual constitution of culture and the self: Implications for emotion. Paper presented to the American Psychological Society convention. Kitayama, S., and Karasawa, M. (1997). Implicit self-esteem in Japan: Name letters and birthday numbers. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 736-742. Kitayama, S., and Markus, H. R. (1995). Culture and self: Implications for internationalizing psychology. In N. R. Godlberger and J. B. Veroff (Eds.), The culture and psychology reader. New York: New York University Press. Kitayama, S., and Markus, H. R. (2000). The pursuit of happiness and the realization of sympathy: Cultural patterns of self, social relations, and well-being. In E. Diener and E. M. Suh (Eds.), Subjective wellbeing across cultures. Cambridge, MA: MIT Press. Kitayama, S., Duffy, S., Kawamura, T., and Larsen, J. T. (2003). Perceiving an object and its context in different cultures: A cultural look at new look. Psychological Science, 14, 201-206. Kitayama, S., Snibbe, A. C., Markus, H. R., and Suzuki, T. (2004). Is there any free" choice? Self and dissonance in two cultures. Psychological Science, in press. Kite, M. E. (2001). Changing times, changing gender roles: Who do we want women and men to be? In R. K. Unger (Ed.), Handbook of the psychology of women and gender. New York: Wiley. Klaas, E. T. (1978). Psychological effects of immoral actions: The experimental evidence. Psychological Bulletin, 85, 756-771. Kleck, R. E., and Strenta, A. (1980). Perceptions of the impact of negatively valued physical characteristics on social interaction. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 861-873. Klein, I., and Snyder, M. (2003). Stereotypes and behavioral confirmation: From interpersonal to intergroup perspectives. Advances in Experimental Social Psychology, 35, 153-235. Klein, J. G. (1991). Negative effects in impression formation: A test in the political arena. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 412^18. Klein, O., Snyder, M., and Livingston, R. W. (in press). Prejudice on the stage. British Journal of Social Psychology. Klein, W. M., and Kunda, Z. (1992). Motivated person perception: Constructing justifications for desired beliefs. Journal of Experimental Social Psychology, 28, 145-168. Kleinke, C. L. (1977). Compliance to requests made by gazing and touching experimenters in field settings. Journal of Experimental Social Psychology, 13, 218-223.
Kleinke, C. L., Peterson, T. R., and Rutledge, R. R. (1998). Effects of self-generated facial expressions on mood. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 272-279. Klentz, B., Beaman, A. L., Mapelli, S. D., and Ullrich, J. R. (1987). Perceived physical attractiveness of supporters and nonsupporters of the women's movement: An attitude-similarity-mediated error (ASME). Personality and Social Psychology Bulletin, 13, 513-523. Klerman, G. L., and Weissman, M. M. (1989). Increasing rates of depression. Journal of the American Medical Association, 261, 22292235. Klohnen, E. C., and Mendelsohn, G. A. (1998). Partner selection for personality characteristics: A couple-centered approach. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 268-278. Klopfer, P. H. (1958). Influence of social interaction on learning rates in birds. Science, 128, 903. Knight, G. P., Fabes, R. A., and Higgins, D. A. (1996). Concerns about drawing causal inferences from meta-analyses: An example in the study of gender differences in aggression. Psychological Bulletin, 119, 410-421. Knight, J. A., and Vallacher, R. R. (1981). Interpersonal engagement in social perception: The consequences of getting into the action. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 990-999. Knight, P. A., and Weiss, H. M. (1980). Benefits of suffering: Communicator suffering, benefitting, and influence. Paper presented at the American Psychological Association convention. Knowles, E. S. (1983). Social physics and the effects of others: Tests of the effects of audience size and distance on social judgment and behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 1263-1279. Knox, R. E., and Inkster, J. A. (1968). Postdecision dissonance at posttime. Journal of Personality and Social Psychology, 8, 319-323. Knudson, R. M., Sommers, A. A., and Golding, S. L. (1980). Interpersonal perception and mode of resolution in marital conflict. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 751-763. Koehler, D. J. (1991). Explanation, imagination, and confidence in judgment. Psychological Bulletin, 110, 499-519. Koestner, R. F. (1993). False consensus effects for the 1992 Canadian referendum. Paper presented at the American Psychological Association. Koestner, R., and Wheeler, L. (1988). Self-presentation in personal advertisements: The influence of implicit notions of attraction and role expectations. Journal of Social and Personal Relationships, 5, 149
160.
Kohnken, G., Milne, R., Memon, A., and Bull, R. (1999). The cognitive interview: A meta-analysis. Psychology, Crime, and Law, 5, 3-27. Kolata, G., and Peterson, I. (2001, July 21). New way to insure eyewitnesses can ID the right bad guy. New York Times (www.nytimes.com). Komorita, S. S., and Barth, J. M. (1985). Components of reward in social dilemmas. Journal of Personality and Social Psychology, 48, 364-373. Konrad, A. ML, Ritchie, J. E., Jr., Lieb, P., and Corrigal E. (2000). Sex differences and similarities in job attribute preferences: A metaanalysis. Psychological Bulletin, 126, 593-641. Koole, S. L., Dijksterhuis, A., and van Knippenberg, A. (2001). What's in a name? Implicit self-esteem and the automatic self. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 669-685. Koomen, W., and Bahler, M. (1996). National stereotypes: Common representations and ingroup favouritism. European Journal of Social Psychology, 26, 325-331.
732
BIBLIOGRAFIJA
Koomen, W., and Dijker, A. J. (1997). Ingroup and outgroup stereotypes and selective processing. European Journal of Social Psychology, 27, 589-601. Koop, C. E. (1987). Report of the Surgeon General's workshop on pornography and public health. American Psychologist, 42, 944-945. Koop, C. E. (1997, June 22). Quoted by J. Fisher and J. Schwartz, Trying to snuff out the tobacco culture. Washington Post, p. Al, A3. Koppel, M., Argamon, S., and Shimoni, A. R. (2002). Automatically categorizing written texts by author gender. Literary and Linguistic Computing, 17, 401-412. Koriat, A., Lichtenstein, S., and Fischhoff, B. (1980). Reasons for confidence. Journal of Experimental Social Psychology: Human Learning and Memory, 6, 107-118. Korn, J. H., and Nicks, S. D. (1993). The rise and decline of deception in social psychology. Poster presented at the American Psychological Society convention. Koss, M. P. (1990, August 29). Rape incidence: A review and assessment of the data. Testimony on behalf of the American Psychological Association before the U.S. Senate Judiciary Committee. Koss, M. P. (1993). Rape: Scope, impact, interventions, and public policy responses. American Psychologist, 48, 1062-1069. Koss, M. P., Dinero, T. E., Seibel, C. A., and Cox, S. L. (1988). Stranger and acquaintance rape. Psychology of Women, 12, 1-24. Koss, M. P., Heise, L., and Russo, N. F. (1994). The global health burden of rape. Psychology of Women Quarterly, 18, 509-537. Krackow, A., and Blass, T. (1995). When nurses obey or defy inappropriate physician orders: Attributional differences. Journal of Social Behavior and Personality, 10, 585-594. Krabe, B. (1998). Sexual aggression among adolescents: Prevalence and predictors in a German sample. Psychology of Women Quarterly, 22, 537-554. Kramer, G. P., Kerr, N. L., and Carroll, J. S. (1990). Pretrial publicity, judicial remedies, and jury bias. Law and Human Behavior, 14, 409438. Kraus, S. J. (1995). Attitudes and the prediction of behavior: A metaanalysis of the empirical literature. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 58-75. Kraut, R. E. (1973). Effects of social labeling on giving to charity. Journal of Experimental Social Psychology, 9, 551-562. Kraut, R. E., and Poe, D. (1980). Behavioral roots of person perception: The deception judgments of customs inspectors and laymen. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 784-798. Kravitz, D. A., and Martin, B. (1986). Ringelmann rediscovered: The original article. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 936-941. Krebs, D. (1970). Altruism - An examination of the concept and a review of the literature. Psychological Bulletin, 73, 258-302. Krebs, D. (1975). Empathy and altruism. Journal of Personality and Social Psychology, 32, 1134-1146. Krebs, D. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psychology, 6th edition. New York: McGraw-Hill. Krebs, D. L. (1998). The evolution of moral behaviors. In C. Crawford and D. L. Krebs (Eds.), Handbook of evolutionary psychology: Ideas, issues, and applications. Mahwah, NJ: Erlbaum. Krebs, D., and Adinolfi, A. A. (1975). Physical attractiveness, social relations, and personality style. Journal of Personality and Social Psychology, 31, 245-253. Kressel, K., and Pruitt, D. G. (1985). Themes in the mediation of social conflict. Journal of Social Issues, 41, 179-198.
Kressel, N. J., and Kressel, D. F. (2002). Stack and sway: The new science of jury consulting. Boulder, CO: Westview Press. Kroger, R. O., and Wood, L. A. (1992). Are the rules of address universal? IV: Comparison of Chinese, Korean, Greek, and German usage. Journal of Cross-Cultural Psychology, 23, 148-162. Krosnick, J. A., and Alwin, D. F. (1989). Aging and susceptibility to attitude change. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 416-425. Krosnick, J. A., and Schuman, H. (1988). Attitude intensity, importance, and certainty and susceptibility to response effects. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 940-952. Krueger, A. B., and Maleckova, J. (2003, June 6). Seeking the roots of terrorism. The Chronicle Review (www.chronicle.com). Krueger, J. (1996). Personal beliefs and cultural stereotypes about racial characteristics. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 536-548. Krueger, J. (1998b). On the perception of social consensus. Advances in Experimental Social Psychology, 30, 163-240. Krueger, J. I., and Funder, D. C. (2003a). Towards a balanced social psychology: Causes, consequences and cures for the problem-seeking approach to social behavior and cognition. Behavioral and Brain Sciences, in press. Krueger, J. I., and Funder, D. C. (2003b). Social psychology: A field in search of a center. Behavioral and Brain Sciences, in press. Krueger, J., and Clement, R. W. (1994). Memory-based judgments about multiple categories: A revision and extension of Tajfel's accentuation theory. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 3547. Krueger, J., and Clement, R. W. (1994). The truly false consensus effect: An ineradicable and egocentric bias in social perception. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 596-610. Krueger, J., and Clement, R. W. (1997). Estimates of social consensus by majorities and minorities: The case for social projection. Personality and Social Psychology Review, 1, 299-313. Krueger, J., and Rothbart, M. (1988). Use of categorical and individuating information in making inferences about personality. Journal of Personality and Social Psychology, 55, 187-195. Krueger, R. F., Hicks, B. M., and McGue, M. (2001). Altruism and antisocial behavior: Independent tendencies, unique personality correlates, distinct etiologies. Psychological Science, 12, 397-402. Kruger, J., and Dunning, D. (1999). Unskilled and unaware of it: How difficulties in recognizing one's own incompetence lead to inflated self-assessments. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 1121-1134. Kruger, J., and Gilovich, T. (1999). I cynicism" in everyday theories of responsibility assessment: On biased assumptions of bias. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 743-753. Kruger, J., Epley, N., and Gilovich, T. (1999). Egocentrism over email. Paper presented to the American Psychological Society meeting. Kruglanski, A. W., and Ajzen, I. (1983). Bias and error in human judgment. European Journal of Social Psychology, 13, 1-44. Kruglanski, A. W., and Webster, D. M. (1991). Group members' reactions to opinion deviates and conformists at varying degrees of proximity to decision deadline and of environmental noise. Journal of Personality and Social Psychology, 61, 212-225. Krugman, P. (2000, June 18). Turn of the century. New York Times (www.nytimes.com). Krugman, P. (2003, February 18). Behind the great divide. New York Times (www.nytimes.com).
BIBLIOGRAFIJA
733
Krull, D. S., Loy, M. H. M., Lin, J., Wang, C.-F., Chen, S., and Zhao, X. (1999). The fundamental attribution error: Correspondence bias in individualist and collectivist cultures. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 1208-1219. Kubany, E. S., Bauer, G. B., Pangilinan, M. E., Muroka, M. Y., and Enriquez, V. G. (1995). Impact of labeled anger and blame in intimate relationships. Journal of Cross-Cultural Psychology, 26, 6583. Kubey, R., and Csikszentmihalyi, M. (2002, February). Television addiction is no mere metaphor. Scientific American, 286, 74-82. Kugihara, N. (1999). Gender and social loafing in Japan. Journal of Social Psychology, 139, 516-526. Kuhn, D., and Lao, J. (1996). Effects of evidence on attitudes: Is polarization the norm? Psychological Science, 7, 115-120. Kuiper, N. A., and Higgins, E. T. (1985). Social cognition and depression: A general integrative perspective. Social Cognition, 3, 1-15. Kuiper, N. A., and Rogers, T. B. (1979). Encoding of personal information: Self-other differences. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 499-514. Kuli, S. (2003, June 4). Quoted in Many Americans unaware WMD have not been found. Program on International Policy Attitudes (http:/ /pipa.org/ whatsnew/html /new_6_04_03.html). Kunda, Z. and Spencer, S. J. (2003). When do stereotypes come to mind and when do they color judgment? A goal-based theoretical framework for stereotype activation and application. Psychological Bulletin, 129, 522-544. Kunda, Z. (1990). The case for motivated reasoning. Psychological Bulletin, 108, 480-498. Kunda, Z., and Oleson, K. C. (1995). Maintaining stereotypes in the face of disconfirmation: Constructing grounds for subtyping deviants. Journal of Personality and Social Psychology, 68, 565-579. Kunda, Z., and Oleson, K. C. (1997). When exceptions prove the rule: How extremity of deviance determines the impact of deviant examples on stereotypes. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 965-979. Kunda, Z., and Sherman-Williams, B. (1993). Stereotypes and the construal of individuating information. Personality and Social Psychology Bulletin, 19, 90-99. Kunda, Z., Fong, G. T., Sanitioso, R., and Reber, E. (1993). Directional questions direct self-conceptions. Journal of Experimental Social Psychology, 29, 63-86. Kunst-Wilson, W. R., and Zajonc, R. B. (1980). Affective discrimination of stimuli that cannot be recognized. Science, 207, 557-558. Kwan, V. S. Y., Bond, M. H., and Singelis, T. M. (1997). Journal of Personality and Social Psychology, 73, 1038-1051. La Rochefoucauld, F. (1665). Maxims. Lafferty, E. (1994, November 14). Now, a jury of his peers. Time, p. 64. LaFrance, M. (1985). Does your smile reveal your status? Social Science News Letter, 70 (Spring), 15-18. LaFrance, M., Hecht, M. A., and Paluck, E. L. (2003). The contingent smile: A meta-analysis of sex differences in smiling. Psychological Bulletin, 129, 305-334. LaFromboise, T., Coleman, H. L. K., and Gerton, J. (1993). Psychological impact of biculturalism: Evidence and theory. Psychological Bulletin, 114, 395^112. Lagerspetz, K. (1979). Modification of aggressiveness in mice. In S. Feshbach and A. Fraczek (Eds.), Aggression and behavior change. New York: Praeger.
Lagerspetz, K. M. J., Bjorkqvist, K., Berts, ML, and King, E. (1982). Group aggression among school children in three schools. Scandinavian Journal of Psychology, 23, 45-52. Laird, J. D. (1974). Self-attribution of emotion: The effects of expressive behavior on the quality of emotional experience. Journal of Personality and Social Psychology, 29, 475-486. Laird, J. D. (1984). The real role of facial response in the experience of emotion: A reply to Tourangeau and Ellsworth, and others. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 909-917. Lakin, J. L., and Chartrand, T. L. (2003). Using nonconscious behavioral mimicry to create affiliation and rapport. Psychological Science, 14, 334-339. Lalancette, M.-F., and Standing, L. (1990). Asch fails again. Social Behavior and Personality, 18, 7-12. Lalonde, R. N. (1992). The dynamics of group differentiation in the face of defeat. Personality and Social Psychology Bulletin, 18, 336 342. Lamal, P. A. (1979). College student common beliefs about psychology. Teaching of Psychology, 6, 155-158. Lamberth, J. (1998, August 6). Driving while black: A statistician proves that prejudice still rules the road. Washington Post, p. CI. Landers, A. (1969, April 8). Syndicated newspaper column. April 8,1969. Cited by L. Berkowitz in The case for bottling up rage. Psychology Today, September, 1973, p. 24-31. Landers, A. (1985, August). Is affection more important than sex? Reader's Digest, p. 44-46. Landers, S. (1988, July). Sex, drugs 'n' rock: Relation not causal. APA Monitor, p. 40. Lane, R. E. (1998). Searching for lost companions in the groves of the market. In D. Kahneman, E. Diener, and N. Schwarz (Eds.), Understanding well-being: Scientific perspectives on enjoyment and suffering. New York: Russell Sage Foundation. Laner, M. R., and Ventrone, N. A. (1998). Egalitarian daters/traditionalist dates. Journal of Family Issues, 19, 468^77. Laner, M. R., and Ventrone, N. A. (2000). Dating scripts revised. Journal of Family Issues, 21, 488-500. Langer, E. J. (1977). The psychology of chance. Journal for the Theory of Social Behavior, 7, 185-208. Langer, E. J., and Benevento, A. (1978). Self-induced dependence. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 886-893. Langer, E. J., and Imber, L. (1980). The role of mindlessness in the perception of deviance. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 360-367. Langer, E. J., and Rodin, J. (1976). The effects of choice and enhanced personal responsibility for the aged: A field experiment in an institutional setting. Journal of Personality and Social Psychology, 334, 191-198. Langer, E. J., and Roth, J. (1975). Heads I win, tails it's chance: The illusion of control as a function of the sequence of outcomes in a purely chance task. Journal of Personality and Social Psychology, 32, 951-955. Langer, E. J., Janis, I. L., and Wofer, J. A. (1975). Reduction of psychological stress in surgical patients. Journal of Experimental Social Psychology, 11, 155-165. Langlois, J. H., and Roggman, L. A. (1990). Attractive faces are only average. Psychological Science, 1, 115-121. Langlois, J. H., Kalakanis, L., Rubenstein, A. J., Larson, A., Hallam, M., and Smoot, M. (2000). Maxims or myths of beauty? A metaanalytic and theoretical review. Psychological Bulletin, 126, 390-423.
734
BIBLIOGRAFIJA
Langlois, J. H., Roggman, L. A., and Musselman, L. (1994). What is average and what is not average about attractive faces? Psychological Science, 5, 214-220. Langlois, J. H., Roggman, L. A., Casey, R. J., Ritter, J. M., RieserDanner, L. A., and Jenkins, V. Y. (1987). Infant preferences for attractive faces: Rudiments of a stereotype? Developmental Psychology, 23, 363-369. Langlois, J., Kalakanis, L., Rubenstein, A., Larson, A., Hallam, M., and Smoot, M. (1996). Maxims and myths of beauty: A meta-analytic and theoretical review. Paper presented to the American Psychological Society convention. Lanzetta, J. T. (1955). Group behavior under stress. Human Relations, 8, 29-53. Larsen, K. (1974). Conformity in the Asch experiment. Journal of Social Psychology, 94, 303-304. Larsen, K. S. (1990). The Asch conformity experiment: Replication and transhistorical comparisons. Journal of Social Behavior and Personality, 5(4), 163-168. Larsen, R. J., and Diener, E. (1987). Affect intensity as an individual difference characteristic: A review. Journal of Research in Personality, 21, 1-39. Larsen, R. J., Csikszentmihalyi, N., and Graef, R. (1982). Time alone in daily experience: Loneliness or renewal? In L. A. Peplau and D. Perlman (Eds.), Loneliness: A sourcebook of current theory, research and therapy. New York: Wiley. Larson, J. R., Jr., Foster-Fishman, P. G., and Keys, C. B. (1994). Discussion of shared and unshared information in decision-making groups. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 446-461. Larsson, K. (1956). Conditioning and sexual behavior in the male albino rat. Stockholm: Almqvist and Wiksell. Larwood, L. (1978). Swine flu: A field study of self-serving biases. Journal of Applied Social Psychology, 18, 283-289. Larwood, L., and Whittaker, W. (1977). Managerial myopia: Self-serving biases in organizational planning. Journal of Applied Psychology, 62, 194-198. Lassiter, G. D., and Dudley, K. A. (1991). The a priori value of basic research: The case of videotaped confessions. Journal of Social Behavior and Personality, 6, 7-16. Lassiter, G. D., and Irvine, A. A. (1986). Videotaped confessions: The impact of camera point of view on judgments of coercion. Journal of Applied Social Psychology, 16, 268-276. Lassiter, G. D., and Munhall, P. J. (2001). The genius effect: Evidence for a nonmotivational interpretation. Journal of Experimental Social Psychology, 37, 349-355. Lassiter, G. D., Geers, A. L., Handley, I. M., Weiland, P. E., and Munhall, P. J. (2002). Videotaped interrogations and confessions: A simple change in camera perspective alters verdicts in simulated trials. Journal of Applied Psychology, 87, 867-874. Lassiter, G. D., Geers, A. L., Munhall, P. J., Handley, I. M., and Beers, M. J. (in press). Videotaped confessions: Is guilt in the eye of the camera? Advances in Experimental Social Psychology. Latane, B., and Dabbs, J. M., Jr. (1975). Sex, group size and helping in three cities. Sociometry, 38, 180-194. Latane, B., and Darley, J. M. (1968). Group inhibition of bystander intervention in emergencies. Journal of Personality and Social Psychology, 10, 215-221. Latane, B., and Darley, J. M. (1970). The unresponsive bystander: Why doesn't he help? New York: Appleton-Century-Crofts.
Latane, B., and Nida, S. (1981). Ten years of research on group size and helping. Psychological Bulletin, 89, 308-324. Latane, B., and Rodin, J. (1969). A lady in distress: Inhibiting effects of friends and strangers on bystander intervention. Journal of Experimental Social Psychology, 5, 189-202. Latane, B., Williams, K., and Harkins. S. (1979). Many hands make light the work: The causes and consequences of social loafing. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 822-832. Laughlin, P. R. (1996). Group decision making and collective induction. In E. H. Witte and J. H. Davis (Eds.), Understanding group behavior: Consensual action by small groups. Mahwah, NJ: Erlbaum. Laughlin, P. R., and Adamopoulos, J. (1980). Social combination processes and individual learning for six-person cooperative groups on an intellective task. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 941-947. Laughlin, P. R., Zander, M. L., Knievel, E. M., and Tan, T. K. (2003) Groups perform better than the best individuals on letters-to-numbers problems: Informative equations and effective strategies. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 684-694. Laumann, E. O., Gagnon, J. H., Michael, R. T., and Michaels, S. (1994). The social organization of sexuality: Sexual practices in the United States. Chicago: University of Chicago Press. Lawler, A. (2003c). Mayhem in Mesopotamia. Science, 301, 582-588. Lawler, A. (2003a). Ten millennia of culture pilfered amid Baghdad chaos. Science, 300, 402^03. Lawler, A. (2003b). Iraq's shattered universities. Science, 300,1490-1491. Layden, M. A. (1982). Attributional therapy. In C. Antaki and C. Brewin (Eds.), Attributions and psychological change: Applications of attributional theories to clinical and educational practice. London: Academic Press. Lazarsfeld, P. F. (1949). The American soldier - an expository review. Public Opinion Quarterly, 13, 311-404. Leary, M. (1994). Self-presentation: Impression management and interpersonal behavior. Pacific Grove, CA: Brooks/Cole. Leary, M. R. (1998). The social and psychological importance of selfesteem. In R. M. Kowalski and M. R. Leary (Eds.), The social psychology of emotional and behavioral problems. Washington, DC: American Psychological Association. Leary, M. R. (1999). Making sense of self-esteem. Current Directions in Psychology, 8, 32-35. Leary, M. R. (2001). Social anxiety as an early warning system: A refinement and extension of the self-presentation theory of social anxiety. In S. G. Hofmann and P. M. DiBartolo (Eds.), From social anxiety to social phobia: Multiple perspectives. Needham Heights, MA: Allyn and Bacon. Leary, M. R., and Buttermore, N. R. (2003). The evolution of the human self: Tracing the natural history of self-awareness. Journal for the Theory of Social Behaviour, 33, 365-404. Leary, M. R., and Kowalski, R. M. (1995). Social anxiety. New York: Guilford. Leary, M. R., Kowalski, R. M., Smith, L., and Phillips, S. (2003). Te asing, rejection, and violence: Case studies of the school shootings. Aggressive Behavior, 29, 202-214. Leary, M. R., Nezlek, J. B., Radford-Davenport, D., Martin, J., and McMullen, A. (1994). Self-presentation in everyday interactions: Effects of target familiarity and gender composition. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 664-673.
BIBLIOGRAFIJA
735
Leary, M. R., Tchvidjian, L. R., and Kraxberger, B. E. (1994). Selfpresentation can be hazardous to your health: Impression management and health risk. Health Psychology, 13, 461^470. Lebow, R. N., and Stein, J. G. (1987). Beyond deterrence. Journal of Social Issues, 43(4), 5-71. LeDoux, J. (1994, June). Emotion, memory and the brain. Scientific American, p. 50-57. LeDoux, J. (1996). The emotional brain: The mysterious underpinnings of emotional life. New York: Simon and Schuster. Lee, F., Hallahan, M., and Herzog, T. (1996). Explaining real-life events: How culture and domain shape attributions. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 732-741. Lee, J. A. (1988). Love-styles. In R. J. Sternberg and M. L. Barnes (Eds.), The psychology of love. New Haven, CT: Yale University Press. Lee, R. Y-P., and Bond, M. H. (1996). How friendship develops out of personality and values: A study of interpersonal attraction in Chinese culture. Unpublished manuscript, Chinese University of Hong Kong. Lee, Y. T. (1996, June 29). Quoted by B. Bower, Fighting stereotype stigma. Science News (www.sciencenews.org). Lefcourt, H. M. (1982). Locus of control: Current trends in theory and research. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Lefebvre, L. M. (1979). Causal attributions for basketball outcomes by players and coaches. Psychological Belgica, 19, 109-115. Legrain, P. (2003, May 9). Cultural globalization is not Americanization. Chronicle of Higher Education (www.chronicle.com/free). Lehman, D. R., Lempert, R. O., and Nisbett, R. E. (1988). The effects of graduate training on reasoning: Formal discipline and thinking about everyday-life events. American Psychologist, 43, 431-442. Leippe, M. R. (1985). The influence of eyewitness nonidentification on mock-jurors. Journal of Applied Social Psychology, 15, 656-672. Leippe, M. R. (1994). The appraisal of eyewitness testimony. In D. F. Ross, J. D. Read, and M. P. Toglia (Eds.), Adult eyezvitness testimony: Current trends and developments. New York: Cambridge. Leippe, M. R., and Eisenstadt, D. (1994). Generalization of dissonance reduction: Decreasing prejudice through induced compliance. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 395^413. Leippe, M. R., and Elkin, R. A. (1987). Dissonance reduction strategies and accountability to self and others: Ruminations and some initial research. Presentation to the Fifth International Conference on Affect, Motivation, and Cognition, Nags Head Conference Center. Lemyre, L., and Smith, P. M. (1985). Intergroup discrimination and selfesteem in the minimal group paradigm. Journal of Personality and Social Psychology, 49, 660-670. Leon, D. (1969). The Kibbutz: A new way of life. London: Pergamon Press. Cited by B. Latan, K. Williams, and S. Harkins (1979), Many hands make light the work: The causes and consequences of social loafing. Journal of Personality and Social Psychology, 1979, 37, 822-832. Lepore, S. J., Ragan, J. D., and Jones, S. (2000). Talking facilitates cognitive-emotional processes of adaptation to an acute stressor. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 499-508. Lepper, M. R., and Greene, D. (Eds.) (1979). The hidden costs of reward. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Lerner, M. J. (1980). The belief in a just world: A fundamental delusion. New York: Plenum. Lerner, M. J., and Miller, D. T. (1978). Just world research and the attribution process: Looking back and ahead. Psychological Bulletin, 85, 1030-1051.
Lerner, M. J., and Simmons, C. H. (1966). Observer's reaction to the innocent victim": Compassion or rejection? Journal of Personality and Social Psychology, 4, 203-210. Lerner, M. J., Somers, D. G., Reid, D., Chiriboga, D., and Tierney, M. (1991). Adult children as caregivers: Egocentric biases in judgments of sibling contributions. The Gerontologist, 31, 746-755. Lerner, R. M., and Frank, P. (1974). Relation of race and sex to supermarket helping behavior. Journal of Social Psychology, 94, 201-203. Leung, K., and Bond, M. H. (1984). The impact of cultural collectivism on reward allocation. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 793-804. Leung, K., and Bond, M. H. (2004). Social axioms: A model of social beliefs in multi-cultural perspective. Advances in Experimental Social Psychology, in press. Leventhal, H. (1970). Findings and theory in the study of fear communications. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 5). New York: Academic Press. Levin, D. T. (2000). Race as a visual feature: Using visual search and perceptual discrimination tasks to understand face categories and the cross-race recognition deficit. Journal of Experimental Psychology: General, 129, 559-574. Levine, G. M., Halberstadt, J. B., and Goldstone, R. L. (1996). Reasoning and the weighting of attributes in attitude judgments. Journal of Personality and Social Psychology, 70, 230-240. Levine, J. M. (1989). Reaction to opinion deviance in small groups. In P. Paulus (Ed.), Psychology of group influence: New perspectives. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Levine, J. M., and Moreland, R. L. (1985). Innovation and socialization in small groups. In S. Moscovici, G. Mugny, and E. Van Avermaet (Eds.), Perspectives on minority influence. Cambridge: Cambridge University Press. Levine, R. (2003). The power ofpersuasion: How we're bought and sold. New York: Wiley. Levine, R. V. (2001). Cross-cultural differences in helping strangers. Journal of Cross-Cultural Psychology, 32, 543-560. Levine, R. V. (2003). The kindness of strangers. American Scientist, 91, 226-233. Levinger, G. (1987). The limits of deterrence: An introduction. Journal of Social Issues, 43(4), 1-4. Levinson, H. (1950). The science of chance: From probability to statistics. New York: Rinehart. Levy, B. (1996). Improving memory in old age through implicit self-stereotyping. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 1092 1107. Levy, S. R., Stroessner, S. J., and Dweck, C. S. (1998). Stereotype formation and endorsement: The role of implicit theories. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 1421-1436. Levy-Leboyer, C. (1988). Success and failure in applying psychology. American Psychologist, 43, 779-785. Lewicki, P. (1985). Nonconscious biasing effects of single instances on subsequent judgments. Journal of Personality and Social Psychology, 48, 563-574. Lewin, K. (1936). A dynamic theory ofpersonality. New York: McGrawHill. Lewinsohn, P. M., and Rosenbaum, M. (1987). Recall of parental behavior by acute depressives, remitted depressives, and nondepressives. Journal of Personality and Social Psychology, 52, 611-619.
736
BIBLIOGRAFIJA
Lewinsohn, P. M., Hoberman, H., Ten, L., and Hautziner, M. (1985). An integrative theory of depression. In S. Reiss and R. Bootzin (Eds.), Theoretical issues in behavior therapy. New York: Academic Press. Lewis, C. S. (1952). Mere Christianity. New York: Macmillan. Lewis, C. S. (1974). The horse and his boy. New York: Collier Books. Lewis, D. O. (1998). Guilty by reason of insanity. London: Arrow. Ley ens, J. P., Camino, L., Parke, R. D., and Berkowitz, L. (1975). Effects of movie violence on aggression in a field setting as a function of group dominance and cohesion. Journal of Personality and Social Psychology, 32, 346-360. Li, N. P., Bailey, J. M., Kenrick, D. T., and Linsenmeier, J. A. W. (2002). The necessities and luxuries of mate preferences: Testing the tradeoffs. Journal of Personality and Social Psychology, 82,947-955. Liberman, A., and Chaiken, S. (1992). Defensive processing of personally relevant health messages. Personality and Social Psychology Bulletin, 18, 669-679. Lichtblau, E. (2003, March 18). U.S. seeks $289 billion in cigarette makers' profits. New York Times (www.nytimes.com). Lichtenstein, S., and Fischhoff, B. (1980). Training for calibration. Organizational Behavior and Human Performance, 26, 149-171. Lickliter, R., and Honeycutt, H. (2003). Developmental dynamics: Toward a biologically plausible evolutionary psychology. Psychological Bulletin, 129, 819-835. Lieberman, M. D., Ochsner, K. N., Gilbert, D. T., and Schacter, D. L. (2001). Do amnesics exhibit cognitive dissonance reduction? The role of explicit memory and attention in attitude change. Psychological Science, 12, 135-140. Liebrand, W. B. G., Messick, D. M., and Wolters, F. J. M. (1986). Why we are fairer than others: A cross-cultural replication and extension. Journal of Experimental Social Psychology, 22, 590-604. Liehr, P., Mehl, M. R., Summers, L. C., and Pennebaker, J. W. (in press). Connecting with others in the midst of stressful upheaval on September 11, 2001. Applied Nursing Research. Lilienfeld, S. O., Wood, J. M., and Garb, H. N. (2000). The scientific status of projective techniques. Psychological Science in the Public Interest, 1, 27-66. Lindsay, D. S., Read, J. D., and Sharma, K. (1998). Accuracy and confidence in person identification: The relationship is strong when witnessing conditions vary widely. Psychological Science, 9, 215-218. Lindsay, R. C. L., and Wells, G. L. (1985). Improving eyewitness identifications from lineups: Simultaneous versus sequential lineup presentation. Journal of Applied Psychology, 70, 556-564. Lindsay, R. C. L., Wells, G. L., and Rumpel, C. H. (1981). Can people detect eyewitness-identification accuracy within and across situations? Journal of Applied Psychology, 66, 79-89. Lindskold, S. (1978). Trust development, the GRIT proposal, and the effects of conciliatory acts on conflict and cooperation. Psychological Bulletin, 85, 772-793. Lindskold, S. (1979). Conciliation with simultaneous or sequential interaction: Variations in trustworthiness and vulnerability in the prisoner's dilemma. Journal of Conflict Resolution, 27, 704-714. Lindskold, S. (1979). Managing conflict through announced conciliatory initiatives backed with retaliatory capability. In W. G. Austin and S. Worchel (Eds.), The social psychology of intergroup relations. Monterey, CA: Brooks/Cole. Lindskold, S. (1981). The laboratory evaluation of GRIT: Trust, cooperation, aversion to using conciliation. Paper presented at the American Association for the Advancement of Science convention.
Lindskold, S. (1983). Cooperators, competitors, and response to GRIT. Journal of Conflict Resolution, 27, 521-532. Lindskold, S., and Aronoff, J. R. (1980). Conciliatory strategies and relative power. Journal of Experimental Social Psychology, 16, 1 7 8 198. Lindskold, S., and Collins, M. G. (1978). Inducing cooperation by groups and individuals. Journal of Conflict Resolution, 22, 679-690. Lindskold, S., and Finch, M. L. (1981). Styles of announcing conciliation. Journal of Conflict Resolution, 25, 145-155. Lindskold, S., and Han, G. (1988). GRIT as a foundation for integrative bargaining. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 335-345. Lindskold, S., Bennett, R., and Wayner, M. (1976). Retaliation level as a foundation for subsequent conciliation. Behavioral Science, 21, 13-18. Lindskold, S., Betz, B., and Walters, P. S. (1986). Transforming competitive or cooperative climate. Journal of Conflict Resolution, 30, 99-114. Lindskold, S., Han, G., and Betz, B. (1986). Repeated persuasion in interpersonal conflict. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 1183-1188. (b) Lindskold, S., Han, G., and Betz, B. (1986). The essential elements of communication in the GRIT strategy. Personality and Social Psychology Bulletin, 12, 179-186. (a) Lindskold, S., Walters, P. S., Koutsourais, H., and Shayo, R. (1981). Cooperators, competitors, and response to GRIT. Unpublished manuscript, Ohio University. Lineham, M. M. (1997). Self-verification and drug abusers: Implications for treatment. Psychological Science, 8, 181-184. Linssen, H., and Hagendoorn, L. (1994). Social and geographical factors in the explanation of the content of European nationality stereotypes. British Journal of Social Psychology, 33, 165-182. Linville, P. W., Gischer, W. G., and Salovey, P. (1989). Perceived distributions of the characteristics of in-group and out-group members: Empirical evidence and a computer simulation. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 165-188. Lipsitz, A., Kallmeyer, K., Ferguson, M., and Abas, A.(1989). Counting on blood donors: Increasing the impact of reminder calls. Journal of Applied Social Psychology, 19, 1057-1067. Little, A., and Perrett, D. (2002). Putting beauty back in the eye of the beholder. The Psychologist, 15, 28-32. Liu, J. H., and Latane, B. (1998). Extremitization of attitudes: Does thought- and discussion-induced polarization cumulate? Basic and Applied Social Psychology, 20, 103-110. Livingston, R. W. (2001). What you see is what you get: Systematic variability in perceptual-based social judgment. Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 1086-1096. Locke, E. A., and Latham, G. P. (1990). Work motivation and satisfaction: Light at the end of the tunnel. Psychological Science, 1, 240246. Locke, K. D. (2003). Status and solidarity in social comparison: Agentic and communal values and vertical and horizontal directions. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 619-631. Locke, K. D., and Horowitz, L. M. (1990). Satisfaction in interpersonal interactions as a function of similarity in level of dysphoria. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 823-831. Locksley, A., Borgida, E., Brekke, N., and Hepburn, C. (1980). Sex stereotypes and social judgment. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 821-831.
BIBLIOGRAFIJA
737
Locksley, A., Hepburn, C., and Ortiz, V. (1982). Social stereotypes and judgments of individuals: An instance of the base-rate fallacy. Journal of Experimental Social Psychology, 18, 23^2. Locksley, A., Ortiz, V., and Hepburn, C. (1980). Social categorization and discriminatory behavior: Extinguishing the minimal intergroup discrimination effect. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 773-783. Lockwood, P. (2002). Could it happen to you? Predicting the impact of downward comparisons on the self. Journal of Personality and Social Psychology, 87, 343-358. Loewenstein, G., and Schkade, D. (1999). Wouldn't it be nice? Predicting future feelings. In D. Kahneman, E. Diener, and N. Schwarz (Eds.), Understanding well-being: Scientific perspectives on enjoyment and suffering. New York: Russell Sage Foundation, p. 85-105. Lofland, J., and Stark, R. (1965). Becoming a worldsaver: A theory of conversion to a deviant perspective. American Sociological Review, 30, 862-864. Loftin, C., McDowall, D., Wiersema, B., and Cottey, T. J. (1991). Effects of restrictive licensing of handguns on homicide and suicide in the District of Columbia. New England Journal of Medicine, 325, 1615-1620. Loftus, E. F. (1974, December). Reconstructing memory: The incredible eyewitness. Psychology Today, p. 117-119. Loftus, E. F. (1979). Eyewitness testimony. Cambridge, MA: Harvard University Press, (a) Loftus, E. F. (1979). The malleability of human memory. American Scientist, 67, 312-320. (b) Loftus, E. F. (1993). The reality of repressed memory. American Psychologist, 48, 518-537. Loftus, E. F. (2000). Remembering what never happened. In E. Tulving (Ed.), Memory, consciousness, and the brain. Philadelphia, PA: Psychology Press/Taylor and Francis. Loftus, E. F. (2001, November). Imagining the past. The Psychologist, 14, 584-587. Loftus, E. F., and Klinger, M. R. (1992). Is the unconscious smart or dumb? American Psychologist, 47, 761-765. Loftus, E. F., and Pickrell, J. (1995). The formation of false memories. Psychiatric Annals, 25, 720-725. Loftus, E. F., and Zanni, G. (1975). Eyewitness testimony: The influence of the wording in a question. Bulletin of the Psychonomic Society, 5, 86-88. Loftus, E. F., Donders, K., Hoffman, H. G., and others. (1989, September). Creating new memories that are quickly accessed and confidently held. Memory and Cognition, 17, 607-616. Loftus, E. F., Miller, D. G., and Burns, H. J. (1978). Semantic integration of verbal information into a visual memory. Journal of Experimental Social Psychology: Human Eearning and Memory, 4, 19-31. Loftus, E., and Ketcham, K. (1994). The myth of repressed memory. New York: St. Martin's Press. Lombardo, J. P., Weiss, R. F., and Buchanan, W. (1972). Reinforcing and attracting functions of yielding. Journal of Personality and Social Psychology, 21, 359-368. London, K., and Nunez, N. (2000). The effect of jury deliberations on jurors' propensity to disregard inadmissable evidence. Journal ofApplied Psychology, 85, 932-939. London, P. (1970). The rescuers: Motivational hypotheses about Christians who saved Jews from the Nazis. In J. Macaulay and L. Berkowitz (Eds.), Altruism and helping behavior. New York: Academic Press.
Lonner, W. J. (1980). The search for psychological universals. In H. C. Triandis and W. W. Lambert (Eds.), Handbook of cross-cultural psychology (vol. 1). Boston: Allyn and Bacon. Lonner, W. J. (1989). The introductory psychology text and cross-cultural psychology: Beyond Ekman, Whorf, and biased I.Q. tests. In D. Keats, D. R. Munro and L. Mann (Eds.), Heterogeneity in crosscultural psychology. Lord, C. G., Desforges, D. M., Ramsey, S. L., Trezza, G. R., and Lepper, M. R. (1991). Typicality effects in attitude-behavior consistency: Effects of category discrimination and category knowledge. Journal of Experimental Social Psychology, 27, 550-575. Lord, C. G., Lepper, M. R., and Preston, E. (1984). Considering the opposite: A corrective strategy for social judgment. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 1231-1243. Lord, C. G., Ross, L., and Lepper, M. (1979). Biased assimilation and attitude polarization: The effects of prior theories on subsequently considered evidence. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 2098-2109. Lorenz, K. (1976). On aggression. New York: Bantam Books. Losch, M. E., and Cacioppo, J. T. (1990). Cognitive dissonance may enhance sympathetic tonus, but attitudes are changed to reduce negative affect rather than arousal. Journal of Experimental Social Psychology, 26, 289-304. Lott, A. J., and Lott, B. E. (1961). Group cohesiveness, communication level, and conformity. Journal of Abnormal and Social Psychology, 62, 408-412. Lott, A. J., and Lott, B. E. (1974). The role of reward in the formation of positive interpersonal attitudes. In T. Huston (Ed.), Foundations of interpersonal attraction. New York: Academic Press. Lovett, F. (1997). Thinking about values (report of December 13,1996 Wall Street Journal national survey). The Responsive Community, 7(2), 87. Lowe, R. H., and Wittig, M. A. (1989). Comparable worth: Individual, interpersonal, and structural considerations. Journal of Social Issues, 45, 223-246. Lowenstein, D. (2000 May 20). Interview. The World, www.cnn.com/ TRANSCRIPTS/0005/20/stc.00.html Lowenthal, M. F., Thurnher, M., Chiriboga, D., Beefon, D., Gigy, L., Lurie, E., Pierce, R., Spence, D., and Weiss, L. (1975). Four stages of life. San Francisco: Jossey-Bass. Loy, J. W., and Andrews, D. S. (1981). They also saw a game: A replication of a case study. Replications in Social Psychology, 1(2), 4559. Lueptow, L. B., Garovich, L., and Lueptow, M. B. (1995). The persistence of gender stereotypes in the face of changing sex roles: Evidence contrary to the sociocultural model. Ethology and Sociobiology, 16, 509-530. Luginbuhl, J. (1992). Comprehension of judges' instructions in the penalty phase of a capital trial: Focus on mitigating circumstances. Law and Human Behavior, 16, 203-218. Luginbuhl, J., and Middendorf, K. (1988). Death penalty beliefs and jurors' responses to aggravating and mitigating circumstances in capital trials. Law and Human Behavior, 12, 263-281. Lumsdaine, A. A., and Janis, I. L. (1953). Resistance to counter-propaganda" produced by one-sided and two-sided propaganda" presentations. Public Opinion Quarterly, 17, 311-318. Lumsden, A., Zanna, M. P., and Darley, J. M. (1980). When a newscaster presents counter-additional information: Education or propaganda? Paper presented to the Canadian Psychological Association annual convention.
738
BIBLIOGRAFIJA
Luntz, F. (2003, June 10). Quoted by T. Raum, Bush insists banned weapons will be found". Associated Press (story.news.yahoo.com). Liis, C. A. E., and Wells, G. L. (1994). Determinants of eyewitness confidence. In D. F. Ross, J. D. Read, and M. P. Toglia (Eds.), Adult eyezoitness testimony: Current trends and developments, p. 348-362. New York: Cambridge University Press. Ls, C. A. E., and Wells, G. L. (1994). Eyewitness identification confidence. In D. F. Ross, J. D. Read, and M. P. Toglia (Eds.), Adult eyewitness testimony: Current trends and developments. Cambridge, England: Cambridge University Press. Lydon, J., and Dunkel-Schetter, C. (1994). Seeing is committing: A longitudinal study of bolstering commitment in amniocenesis patients. Personality and Social Psychology Bulletin, 20, 218-227. Lykken, D. T. (1997). The American crime factory. Psychological Inquiry, 8, 261-270. Lykken, D. T. (1999). Happiness. New York: Golden Books. Lykken, D. T. (2000, Spring). Psychology and the criminal justice system: A reply to Haney and Zimbardo. The General Psychologist, 35, 11-15. Lykken, D. T., and Tellegen, A. (1993). Is human mating adventitious or the result of lawful choice? A twin study of mate selection. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 56-68. Lynch, B. S., and Bonnie, R. J. (1994). Toward a youth-centered prevention policy. In B. S. Lynch and R. J. Bonnie (Eds.), Growing up tobacco free: Preventing nicotine addiction in children and youths. Washington, DC: National Academy Press. Lynch, J. W., Kaplan, G. A., Pamuk, E. R., Cohen, R. D., Heck, K. E., Balfour, J. L., and Yen, I. H. (1998). Income inequality and mortality in metropolitan areas of the United States. American Journal of Public Health, 88, 1074-1080. Lynch, J. W., Smith, G. D., Kaplan, G. A., and House, J. S. (2000). Income inequality and health: A neo-material interpretation. British Medical Journal, 320, 1200-1204. Lynn, M., and Oldenquist, A. (1986). Egoistic and nonegoistic motives in social dilemmas. American Psychologist, 41, 529-534. Lyons, L. (2003, September 23). Oh, boy: Americans still prefer sons. Gallup Poll Tuesday Briefing (www.gallup.com). Lyubomirsky, S. (2001). Why are some people happier than others? The role of cognitive and motivational processes in well-being. American Psychologist, 56, 239-249. Ma, V., and Schoeneman, T. J. (1997). Individualism versus collectivism: A comparison of Kenyan and American self-concepts. Basic and Applied Social Psychology, 19, 261-273. Maass, A. (1998). Personal communication from Universita degli Studi di Padova. Maass, A. (1999). Linguistic intergroup bias: Stereotype perpetuation through language. In M. P. Zanna (Ed.), Advances in Experimental Social Psychology, 31, 79-121. Maass, A., and Clark, R. D., Ill (1984). Hidden impact of minorities: Fifteen years of minority influence research. Psychological Bulletin, 95, 428-450. Maass, A., and Clark, R. D., Ill (1986). Conversion theory and simultaneous majority /minority influence: Can reactance offer an alternative explanation? European Journal of Social Psychology, 16, 305309. Maass, A., Milesi, A., Zabbini, S., and Stahlberg, D. (1995). Linguistic intergroup bias: Differential expectancies or in-group protection? Journal of Personality and Social Psychology, 68, 116-126. Maass, A., Volparo, C., and Mucchi-Faina, A. (1996). Social influence and the verifiability of the issue under discussion: Attitudinal versus objective items. British Journal of Social Psychology, 35, 15-26.
Maccoby, E. E. (2002). Gender and group process: A developmental perspective. Current Directions in Psychological Science, 11, 54-58. Maccoby, N. (1980). Promoting positive health behaviors in adults. In L. A. Bond and J. C. Rosen (Eds.), Competence and coping during adulthood. Hanover, NH: University Press of New England. Maccoby, N., and Alexander, J. (1980). Use of media in lifestyle programs. In P. O. Davidson and S. M. Davidson (Eds.). Behavioral medicine: Changing health lifestyles. New York: Brunner/Mazel. MacCoun, R. J., and Kerr, N. L. (1988). Asymmetric influence in mock jury deliberation: Jurors' bias for leniency. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 21-33. MacDonald, G., Zanna, M. P., and Holmes, J. G. (2000). An experimental test of the role of alcohol in relationship conflict. Journal of Experimental Social Psychology, 36, 182-193. MacDonald, T. K., and Ross, M. (1997). Assessing the accuracy of predictions about dating relationships: How and why do lovers' predictions differ from those made by observers? Unpublished manuscript, University of Lethbridge. Mack, D., and Rainey, D. (1990). Female applicants' grooming and personnel selection. Journal of Social Behavior and Personality, 5, 399407. MacKay, J. L. (1980). Selfhood: Comment on Brewster Smith. American Psychologist, 35, 106-107. MacLeod, C., and Campbell, L. (1992). Memory accessibility and probability judgments: An experimental evaluation of the availability heuristic. Journal of Personality and Social Psychology, 63, 890-902. Macrae, C. N., Alnwick, M. A., Milne, A. B., and Schioerscheidt, A. M. (2002). Person perception across the menstrual cycle: Hormonal influences on social-cognitive functioning. Psychological Science, 13, 532-536. Macrae, C. N., and Bodenhausen, G. V. (2000). Social cognition: Thinking categorically about others. Annual Review of Psychology, 51, 93-120. Macrae, C. N., Bodenhausen, G. V., and Milne, A. B. (1998). Saying no to unwanted thoughts: Self-focus and the regulation of mental life. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 578-590. Macrae, C. N., Bodenhausen, G. V., Milne, A. B., and Jetten, J. (1994). Out of mind but back in sight: Stereotypes on the rebound. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 808-817. Macrae, C. N., and Johnston, L. (1998). Help, I need somebody: Automatic action and inaction. Social Cognition, 16, 400-417. Macrae, C. N., Stangor, C., and Milne, A. B. (1994). Activating social stereotypes: A functional analysis. Journal of Experimental Social Psychology, 30, 370-389. Maddux, J. E. (1993). The mythology of psychopathology: A social cognitive view of deviance, difference, and disorder. The General Psychologist, 29(2), 34-45. Maddux, J. E., and Gosselin, J. T. (2003). Self-efficacy. In M. R. Leary, and J. P. Tangney (Eds.), Handbook of self and identity. New York: Guilford. Maddux, J. E., and Rogers, R. W. (1983). Protection motivation and selfefficacy: A revised theory of fear appeals and attitude change. Journal of Experimental Social Psychology, 19, 469-479. Madon, S., Jussim, L., and Eccles, J. (1997). In search of the powerful self-fulfilling prophecy. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 791-809. Madon, S., Jussim, L., Keiper, S., Eccles, J., Smith, A., and Palumbo, P. (1998). The accuracy and power of sex, social class, and ethnic stereotypes: A naturalistic study in person perception. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 1304-1318.
BIBLIOGRAFIJA
739
Markman, H. J., Floyd, F. J., Stanley, S. M., and Storaasli, R. D. (1988). Prevention of marital distress: A longitudinal investigation. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 56, 210-217. Markman, K. D., and McMullen, M. N. (2003). A reflection and evaluation model of comparative thinking. Personality and Social Psychology Review, 7, 244-267. Marks, G., and Miller, N. (1987). Ten years of research on the false-consensus effect: An empirical and theoretical review. Psychological Bulletin, 102, 72-90. 116. Markus, H. R., and Kitayama, S. (1994). A collective fear of the colMajor, B. (1993). Gender, entitlement, and the distribution of family lalective: Implications for selves and theories of selves. Personality and bor. Journal of Social Issues, 49, 141-159. Social Psychology Bulletin, 20, 568-579. Major, B., Kaiser, C. R., and McCoy, S. K. (2003). It's not my fault: Markus, H., and Kitayama, S. (1991). Culture and the self: Implications When and why attributions to prejudice protect self-esteem. Persofor cognition, emotion, and motivation. Psychological Review, 98, nality and Social Psychology Bulletin, 29, 772-781. 224-253. Malamuth, N. M. (1996). The confluence model of sexual aggression. In D. M. Buss and N. M. Malamuth (Eds.), Sex, power, conflict: Evo- Markus, H., and Nurius, P. (1986). Possible selves. American Psychologist, 41, 954-969. lutionary and feminist perspectives. New York: Oxford University Markus, H., and Wurf, E. (1987). The dynamic self-concept: A social psyPress. chological perspective. Annual Review of Psychology, 38, 299-337. Malamuth, N. M. (2003). Criminal and noncriminal sexual aggressors: Marmot, M. G., and Wilkinson, R. G. (Eds.) (1999). Social determiIntegrating psychopathy in a hierarchical-mediational confluence monants of health. Oxford: Oxford University Press. del. In R. A. Prentky, E. Janus, and M. Seto (Eds.), Sexually coerciMarsh, H. W., Kong, C. K., and Hau, K. T. (2000). Longitudinal mulve behavior: Understanding and management. New York: Annals of tilevel models of the big-fish-little-pond effect on academic selfthe New York Academy of Sciences. concept: Counterbalancing contrast and reflected-glory effects in Malamuth, N. M., and Brown, L. M. (1994). Sexually aggressive men's Hong Kong schools. Journal of Personality and Social Psycholoperceptions of women's communications: Testing three explanations. gy, 78, 337-349. Journal of Personality and Social Psychology, 67, 699-712. Marsh, H. W., and Young, A. S. (1997). Causal effects of academic selfMalamuth, N. M., and Check, J. V. P. (1981). The effects of media exconcept on academic achievement: Structural equation models of lonposure on acceptance of violence against women: A field experiment. gitudinal data. Journal of Educational Psychology, 89, 41-54. Journal of Research in Personality, 15, 436-446. Marshall, R. (1997). Variances in levels of individualism across two culMalamuth, N. M., Haber, S., Feshbach, S., and others. (1980, March). tures and three social classes. Journal of Cross-Cultural PsycholoJournal of Research in Personality, 14, 121-137. gy, 28, 490-495. Malkiel, B. G. (1999). A random walk down Wall Street, revised edition. Marshall, W. L. (1989). Pornography and sex offenders. In D. Zillmann New York: Norton. and J. Bryant (Eds.), Pornography: Research advances and policy Mallett, R. K., and Swim, J. K. (2003). Collective guilt in the United considerations. Hillsdale, NJ: Erlbaum. States: Predicting support for social policies that alleviate social inMartin, R. (1996). Minority influence and argument generation. British justice. In N. Branscombe and B. Doosje (Eds.), Collective guilt: InJournal of Social Psychology, 35, 91-103. ternational perspectives. New York: Cambridge University Press. Marty, M. (1988, December 1). Graceful prose: Your good deed for the Manis, M., Cornell, S. D., and Moore, J. C. (1974). Transmission of day. Context, p. 2. attitude-relevant information through a communication chain. JourMaruyama, G., Rubin, R. A., and Kingbury, G. (1981). Self-esteem nal of Personality and Social Psychology, 30, 81-94. and educational achievement: Independent constructs with a common Manis, M., Nelson, T. E., and Shedler, J. (1988). Stereotypes and socause? Journal of Personality and Social Psychology, 40, 962-975. cial judgment: Extremity, assimilation, and contrast. Journal of PerMarvelle, K., and Green, S. (1980). Physical attractiveness and sex bias sonality and Social Psychology, 55, 28-36. in hiring decisions for two types of jobs. Journal of the National AssoMann, L. (1981). The baiting crowd in episodes of threatened suicide. ciation of Women Deans, Administrators, and Counselors, 44(1), 3-6. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 703-709. Marx, G. (1960). Groucho and me. New York: Dell. Marcus, A. C., and Siegel, J. M. (1982). Sex differences in the use of Maslow, A. H., and Mintz, N. L. (1956). Effects of esthetic surroundings: physician services: A preliminary test of the fixed role hypothesis. I. Initial effects of three esthetic conditions upon perceiving enerJournal of Health and Social Behavior, 23, 186-197. gy" and well-being" in faces. Journal of Psychology, 41, 247-254. Marcus, D. K., and Miller, R. S. (2003). Sex differences in judgments Mastekaasa, A. (1995). Age variations in the suicide rates and self-reof physical attractiveness: A social relations analysis. Personality and ported subjective well-being of married and never married persons. Social Psychology Bulletin, 29, 325-335. Journal of Community and Applied Social Psychology, 5, 21-39. Marcus, S. (1974). Review of Obedience to authority. New York Times Masuda, T., and Kitayama, S. (in press). Perceiver-induced constraint Book Review, January 13, p. 1-2. and attitude attribution in Japan and the U.S.: A case for culture-deMarcus-Newhall, A., Pedersen, W. C., Carlson, M., and Miller, N. pendence of correspondence bias. Journal of Experimental Social Psy(2000). Displaced aggression is alive and well: A meta-analytic rechology, in press. view. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 670-689. Matheson, K., Cole, B., and Majka, K. (2003). Dissidence from witMarkey, P. M., Wells, S. M., and Markey, C. N. (2002). In S. P. Shohin: Examining the effects of intergroup context on group members' hov (Ed.), Advances in Psychology Research, 9, 94-113. Huntingreactions to attitudinal opposition. Journal of Experimental Social Psychology, 39, 161-169. ton, NY: Nova Science.
Mae, L., and Carlston, D. E. (1999). Spontaneous trait transference to familiar communicators: Is a little knowledge a dangerous thing? Journal of Personality and Social Psychology, 77, 233-246. Magnuson, E. (1986, March 10). A serious deficiency": The Rogers Commission faults NASA's flawed" decision-making process. Time, p. 40-42, international ed. Major, B. (1989). Gender differences in comparisons and entitlement: Implications for comparable worth. Journal of Social Issues, 45, 99-
B I B L I O G R A F I J A7740
Matheson, K., and Dursun, S. (2001). Social identity precursors to the hostile media phenomenon: Partisan perceptions of coverage of the Bosnian conflict. Group Processes and Intergwup Relations, 4, 116 125. Maxwell, G. M. (1985). Behaviour of lovers: Measuring the closeness of relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 2, 215-238. Mayer, J. D., and Salovey, P. (1987). Personality moderates the interaction of mood and cognition. In K. Fiedler and J. Forgas (Eds.), Affect, cognition, and social behavior. Toronto: Hogrefe. Mayton, D. M., II, Diessner, R., and Granby, C. D. (1996). Nonviolence and human values: Empirical support for theoretical relations. Peace and Conflict: Journal of Peace Psychology, 2, 245-253. Mazur, A., and Booth, A. (1998). Testosterone and dominance in men. Behavioral and Brain Sciences, 21, 353-363. Mazzella, R., and Feingold, A. (1994). The effects of physical attractiveness, race, socioeconomic status, and gender of defendants and victims on judgments of mock jurors: A meta-analysis. Journal of Applied Social Psychology, 24, 1315-1344. Mazzuca, J. (2002, August 20). Teens shrug off movie sex and violence. Gallup Tuesday Briefing (www.gallup.com). McAlister, A., Perry, C., Killen, J., Slinkard, L. A., and Maccoby, N. (1980). Pilot study of smoking, alcohol and drug abuse prevention. American journal of Public Health, 70, 719-721. McAndrew, F. T. (1981). Pattern of performance and attributions of ability and gender. Journal of Personality and Social Psychology, 7, 583 587. McAndrew, F. T. (2002). New evolutionary perspectives on altruism: Multilevel-selection and costly-signaling theories. Current Directions in Psychological Science, 11, 79-82. McCann, C. D., and Hancock, R. D. (1983). Self-monitoring in communicative interactions: Social cognitive consequences of goal-directed message modification. Journal of Experimental Social Psychology, 19, 109-121. McCarrey, M., Edwards, H. P., and Rozario, W. (1982). Ego-relevant feedback, affect, and self-serving attributional bias. Personality and Social Psychology Bulletin, 8, 189-194. McCarthy, J. F., and Kelly, B. R. (1978). Aggressive behavior and its effect on performance over time in ice hockey athletes: An archival study. International Journal of Sport Psychology, 9, 90-96. (a) McCarthy, J. F., and Kelly, B. R. (1978). Aggression, performance variables, and anger self-report in ice hockey players. Journal of Psychology, 99, 97-101. (b) McCauley, C. (1989). The nature of social influence in groupthink: Compliance and internalization. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 250-260. McCauley, C. (1998). Group dynamics in Janis's theory of groupthink: Backward and forward. Organizational Behavior and Human Decision Processes, 73, 142-163. McCauley, C. R. (2002). Psychological issues in understanding terrorism and the response to terrorism. In C. E. Stout (Ed.), The psychology of terrorism, Vol. 3. Westport, CT: Praeger/ Greenwood. McCauley, C. R., and Segal, M. E. (1987). Social psychology of terrorist groups. In C. Hendrick (Ed.), Group processes and intergroup relations: Review of personality and social psychology, Vol. 9. Newbury Park, CA: Sage. McClure, J. (1998). Discounting causes of behavior: Are two reasons better than one? Journal of Personality and Social Psychology, 74, 720.
McConahay, J. B. (1981). Reducing racial prejudice in desegregated schools. In W. D. Hawley (Ed.), Effective school desegregation. Beverly Hills, CA: Sage. McCrae, R. R., and Costa, P. T., Jr. (1999). A five-factor theory of personality. In L. A. Pervin and O. P. John (Eds.), Handbook of personality: Theory and research. New York: Guilford. McCullough, J. L., and Ostrom, T. M. (1974). Repetition of highly similar messages and attitude change. Journal of Applied Psychology, 59, 395-397. McFall, R. M. (1991). Manifesto for a science of clinical psychology. The Clinical Psychologist, 44, 75-88. McFall, R. M. (2000). Elaborate reflections on a simple manifesto. Applied and Preventive Psychology, 9, 5-21. McFarland, C., and Ross, M. (1985). The relation between current impressions and memories of self and dating partners. Unpublished manuscript, University of Waterloo. McFarland, C., Ross, M., and DeCourville, N. (1989). Women's theories of menstruation and biases in recall of menstrual symptoms. Journal of Personality and Social Psychology, 57, 522-531. McFarland, S. G., Ageyev, V. S., and Abalakina-Paap, M. A. (1992). Authoritarianism in the former Soviet Union. Journal of Personality and Social Psychology, 63, 1004-1010. McFarland, S. G., Ageyev, V. S., and Djintcharadze, N. (1996). Rus sian authoritarianism two years after communism. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 210-217. McGillicuddy, N. B., Welton, G. L., and Pruitt, D. G. (1987). Third party intervention: A field experiment comparing three different models. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 104-112. McGillis, D. (1979). Biases and jury decision making. In I. H. Frieze, D. Bar-Tal, and J. S. Carroll, New approaches to social problems. San Francisco: Jossey-Bass. McGinn, A. P. (1998, June 20). Hidden forces mask crisis in world fisheries. Worldwatch Institute (www.worldwatch.org). McGlone, M. S., and Tofighbakhsh, J. (2000). Birds of a feather flock conjointly (?): Rhyme as reason in aphorisms. Psychological Science, 11, 424-428. McGlynn, R. P., Hibbs, D. D., and Holzhausen, K. G. (1995). Hypothesis generation in groups constrained by evidence, journal of Experimental Social Psychology, 31, 64-81. McGrath, J. E. (1984). Groups: Interaction and performance. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. McGregor, I., Newby-Clark, I. R., and Zanna, M. P. (1998). Epistemic discomfort is moderated by simultaneous accessibility of inconsistent elements. In E. Harmon-Jones and J. Mills (Eds.), Cognitive dissonance theory 40 years later: A revival with revisions and controversies. Washington, DC: American Psychological Association. McGregor, I., Zanna, M. P., Holmes, J. G., and Spencer, S. J. (2001). Conviction in the face of uncertainty: Going to extremes and being oneself. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 472-478. McGuire, A. (2002, August 19). Charity calls for debate on adverts aimed at children. The Herald (Scotland), p. 4. McGuire, W. J. (1964). Inducing resistance to persuasion: Some contemporary approaches. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 1). New York: Academic Press. McGuire, W. J. (1986). The myth of massive media impact: Savagings and salvagings. In G. Comstock (Ed.), Public communication and behavior, Vol. 1. Orlando, FL: Academic Press. McGuire, W. J., and McGuire, C. V. (1986). Differences in conceptualizing self versus conceptualizing other people as manifested in con-
BIBLIOGRAFIJA
741
trasting verb types used in natural speech. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 1135-1143. McGuire, W. J., McGuire, C. V., and Winton, W. (1979). Effects of household sex composition on the salience of one's gender in the spontaneous self-concept. Journal of Experimental Social Psychology, 15, 77-90. McGuire, W. J., McGuire, C. V., Child, P., and Fujioka, T. (1978). Salience of ethnicity in the spontaneous self-concept as a function of one's ethnic distinctiveness in the social environment, journal of Personality and Social Psychology, 36, 511-520. McGuire, W. J., and Padawer-Singer, A. (1978). Trait salience in the spontaneous self-concept. Journal of Personality and Social Psychology, 33, 743-754. McKelvie, S. J. (1995). Bias in the estimated frequency of names. Perceptual and Motor Skills, 81, 1331-1338. McKelvie, S. J. (1997). The availability heuristic: Effects of fame and gender on the estimated frequency of male and female names, journal of Social Psychology, 137, 63-78. McKenna, F. P., and Myers, L. B. (1997). Illusory self-assessments Can they be reduced? British journal of Psychology, 88, 39-51. McKenna, K. Y. A., and Bargh, J. A. (1998). Coming out in the age of the Internet: Identity demarginalization through virtual group participation. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 681-694. McKenna, K. Y. A., and Bargh, J. A. (2000). Plan 9 from cyberspace: The implications of the Internet for personality and social psychology. Personality and Social Psychology Review, 4, 57-75. McKenna, K. Y. A., Green, A. S., and Gleason, M. E. J. (2002). What's the big attraction? Relationship formation on the Internet. Journal of Social Issues, 58, 9-31. McKenzie-Mohr, D. (2000). Fostering sustainable behavior through community-based social marketing. American Psychologist, 55, 531-537. McKenzie-Mohr, D., and Zanna, M. P. (1990). Treating women as sexual objects: Look to the (gender schematic) male who has viewed pornography. Personality and Social Psychology Bulletin, 16, 296-308. McMillen, D. L., and Austin, J. B. (1971). Effect of positive feedback on compliance following transgression. Psychonomic Science, 24, 59-61. McMillen, D. L., Sanders, D. Y., and Solomon, G. S. (1977). Self-esteem, attentiveness, and helping behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 3, 257-261. McNeill, B. W., and Stoltenberg, C. D. (1988). A test of the elaboration likelihood model for therapy. Cognitive Therapy and Research, 12, 69-79. Mead, G. H. (1934). Mind, self, and society. Chicago: University of Chicago Press. Mealey, L., Bridgstock, R., and Townsend, G. C. (1999). Symmetry and perceived facial attractiveness: A monozygotic co-twin comparison. journal of Personality and Social Psychology, 76, 151-158. Medalia, N. Z., and Larsen, O. N. (1958). Diffusion and belief in collective delusion: The Seattle windshield pitting epidemic. American Sociological Review, 23, 180-186. Medvec, V. H., Madey, S. F., and Gilovich, T. (1995). When less is more: Counterfactual thinking and satisfaction among Olympic medalists. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 603-610. Medvec, V. H., and Savitsky, K. (1997). When doing better means feeling worse: The effects of categorical cutoff points on counterfactual thinking and satisfaction. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 1284-1296 Meech, P., and Kilborn, R. (1992). Media and identity in a stateless nation: The case of Scotland. Media, Culture and Society, 14, 245-259.
Meehl, P. E. (1954). Clinical vs. statistical prediction: A theoretical analysis and a review of evidence. Minneapolis: University of Minnesota Press. Mehl, M. R., and Pennebaker, J. W. (2003). The sounds of social life: A psychometric analysis of students' daily social environments and natural conversations. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 857-870. Mehlman, P. T. and 7 others (1994). Low CSF 5-HIAA concentrations and severe aggression and impaired impulse control in nonhuman primates. American Journal of Psychiatry, 151, 1485-1491. Meindl, J. R., and Lerner, M. J. (1984). Exacerbation of extreme responses to an out-group. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 71-84. Meissner, C. A., and Brigham, J. C. (2001). Thirty years of investigating the own-race bias in memory for faces: A meta-analytic review. Psychology, Public Policy, and Law, 7, 3-35. Meissner, C. A., Brigham, J. C., and Kelley, C. M. (2001). The influence of retrieval processes in verbal overshadowing. Memory and Cognition, 29, 176-186. Meleshko, K. G. A., and Alden, L. E. (1993). Anxiety and self-disclosure: Toward a motivational model. Journal of Personality and Social Psychology, 64, 1000-1009. Meilers, B., Hertwig, R., and Kahneman, D. (2001). Do frequency representations eliminate conjunction effects: An exercise in adversarial collaboration. Psychological Science, 12, 269-275. Mendonca, P. J., and Brehm, S. S. (1983). Effects of choice on behavioral treatment of overweight children. Journal of Social and Clinical Psychology, 1, 343-358. Menon, T., Morris, M. W., Chiu, C. Y., Hong, Y. Y. (1999). Culture and the construal of agency: Attribution to individual versus group dispositions. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 701-717. Merari, A. (2002). Explaining suicidal terrorism: Theories versus empirical evidence. Invited address to the American Psychological Association. Merton, R. K. (1938; reprinted 1970). Science, technology and society in seventeenth-century England. New York: Fertig. Merton, R. K. (1948). The self-fulfilling prophecy. Antioch Review, 8, 193-210. Merton, R. K., and Kitt, A. S. (1950). Contributions to the theory of reference group behavior. In R. K. Merton and P. F. Lazarsfeld (Eds.), Continuities in social research: Studies in the scope and method of the American soldier. Glencoe, IL: Free Press. Merz, J. F. and Caulkins, J. P. (1995). Propensity to abuse - propensity to murder? Chance, 8, 14. Messe, L. A., and Sivacek, J. M. (1979). Predictions of others' responses in a mixed-motive game: Self-justification or false consensus? journal of Personality and Social Psychology, 37, 602-607. Messe, L. A., Kerr, N. L., and Sattler, D. N. (1992). But some animals are more equal than others": The supervisor as a privileged status in group contexts. In S. Worchel, W. Wood, and J. Simpson (Eds.) Group process and productivity. Newbury Park, CA:Sage. Messick, D. M., and Sentis, K. P. (1979). Fairness and preference. Journal of Experimental Social Psychology, 15, 418^34. Metalsky, G. I., Joiner, T. E., Jr., Hardin, T. S., and Abramson, L. Y. (1993). Depressive reactions to failure in a naturalistic setting: A test of the hopelessness and self-esteem theories of depression. Journal of Abnormal Psychology, 102, 101-109. Meyers, S. A., and Berscheid, E. (1997). The language of love: The difference a preposition makes. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 347-362.
Michaels, J. W., Blommel, J. M., Brocato, R. M., Linkous, R. A., and Rowe, J. S. (1982). social facilitation and inhibition in a natural setting. Replications in Social Psychology, 2, 21-24. Mickelson, K. D., Kessler, R. C., and Shaver, P. R. (1997). Adult attachment in a nationally representative sample. Journal of Personality and Social Psychology, 73, 1092-1106. Mikula, G. (1984). justice and fairness in interpersonal relations: Thoughts and suggestions. In H. Taijfel (Ed.), The social dimension: European developments in social psychology, Vol. 1, Cambridge: Cambridge University Press. Mikulincer, M., Florian, V., and Hirschberger, G. (2003). The existential function of close relationships: Introducing death into the science of love. Personality and Social Psychology Review, 7, 20-40. Mikulincer, M., and Shaver, P. R. (2001). Attachment theory and intergroup bias: Evidence that priming the secure base schema attenuates negative reactions to out-groups. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 97-115. Milgram, A. (2000). My personal view of Stanley Milgram. In T. B lass (Ed.), Obedience to authority: Current perspectives on the Milgram paradigm. Mahwah, NJ: Erlbaum. Milgram, S. (1961, December). Nationality and conformity. Scientific American, December, p. 45-51. Milgram, S. (1965). Some conditions of obedience and disobedience to authority. Human Relations, 18, 57-76. Milgram, S. (1974). Obedience to authority. New York: Harper and Row. Milgram, S., Bickman, L., and Berkowitz, L. (1969). Note on the drawing power of crowds of different size. Journal of Personality and Social Psychology, 13, 79-82. Milgram, S., and Sabini, J. (1983). On maintaining social norms: A field experiment in the subway. In H. H. Blumberg, A. P. Hare, V. Kent, and M. Davies (Eds.), Small groups and social interaction, Vol. 1. London: Wiley. Millar, M. G., and Millar, K. U. (1996). Effects of message anxiety on disease detection and health promotion behaviors. Basic and Applied Social Psychology, 18, 61-74. Millar, M. G., and Tesser, A. (1992). The role of beliefs and feelings in guiding behavior: The mismatch model. In L. Martin and A. Tesser (Eds.), The construction of social judgment. Hillsdale NJ: Erlbaum. Miller, A. G. (1986). The obedience experiments: A case study of controversy in social science. New York: Praeger. Miller, A. G. (2004). What can the Milgram obedience experiments tell us about the Holocaust? Generalizing from the social psychological laboratory. In A. G. Miller (Ed.), The social psychology of good and evil. New York: Guilford. Miller, A. G., Ashton, W., and Mishal, M. (1990). Beliefs concerning the features of constrained behavior: A basis for the fundamental attribution error. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 635-650. Miller, A. G., Gillen, G., Schenker, C., and Radlove, S. (1973). Perception of obedience to authority. Proceedings of the 81st annual convention of the American Psychological Association, 8, 127-128. Miller, C. E., and Anderson, P. D. (1979). Group decision rules and the rejection of deviates. Social Psychology Quarterly, 42, 354-363. Miller, C. T., and Felicio, D. M. (1990). Person-positivity bias: Are individuals liked better than groups? Journal of Experimental Social Psychology, 26, 408-420. Miller, D. T., Downs, J. S., and Prentice, D. A. (1998). Minimal conditions for the creation of a unit relationship: The social bond between birthday mates. European Journal of Social Psychology, 28, 475.
Miller, D. T., and McFarland, C. (1987). Pluralistic ignorance: When similarity is interpreted as dissimilarity. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 298-305. Miller, D. W. (2001, November 23). Jury consulting on trial. Chronicle of Higher Education, p. A15, A16. Miller, G. R., and Fontes, N. E. (1979). Videotape on trial: A view from the jury box. Beverly Hills, CA: Sage Publications. Miller, J. B. (1986). Toward a new psychology of women, 2nd ed. Boston: Beacon Press. Miller, J. G. (1984). Culture and the development of everyday social explanation. Journal of Personality and Social Psychology, 46, 961978. Miller, K. I., and Monge, P. R. (1986). Participation, satisfaction, and productivity: A meta-analytic review. Academy of Management Journal, 29, 727-753. Miller, L. C. (1990). Intimacy and liking: Mutual influence and the role of unique relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 50-60. Miller, L. C., Berg, J. H., and Archer, R. L. (1983). Openers: Individuals who elicit intimate self-disclosure. Journal of Personality and Social Psychology, 44, 1234-1244. Miller, L. C., Berg, J. H., and Rugs, D. (1989). Selectivity and sharing: Needs and norms in developing friendships. Unpublished manuscript, Scripps College. Miller, L. E., and Grush, J. E. (1986). Individual differences in attitudinal versus normative determination of behavior. Journal of Experimental Social Psychology, 22, 190-202. Miller, N. (2002). Personalization and the promise of contact theory. Journal of Social Issues, 58, 387^410. Miller, N., and Campbell, D. T. (1959). Recency and primacy in persuasion as a function of the timing of speeches and measurements. Journal of Abnormal and Social Psychology, 59, 1-9. Miller, N., and Marks, G. (1982). Assumed similarity between self and other: Effect of expectation of future interaction with that other. Social Psychology Quarterly, 45, 100-105. Miller, N., Maruyama, G., Beaber, R. J., and Valone, K. (1976). Speed of speech and persuasion. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 615-624. Miller, N., Pedersen, W. C., Earleywine, M., and Pollock, V. E. (2003). A theoretical model of triggered displaced aggression. Personality and Social Psychology Review, 7, 75-97. Miller, N. E. (1941). The frustration-aggression hypothesis. Psychological Review, 48, 337-342. Miller, P. A., and Eisenberg, N. (1988). The relation of empathy to aggressive and externalizing/antisocial behavior. Psychological Bulletin, 103, 324-344. Miller, P. A., Kozu, J., and Davis, A. C. (2001). Social influence, empathy, and prosocial behavior in cross-cultural perspective. In W. Wosinska, R. B. Cialdini, D. W. Barrett, and J. Reykowski (Eds.), The practice of social influence in multiple cultures. Mahwah, NJ: Erlbaum. Miller, P. C., Lefcourt, H. M., Holmes, J. G., Ware, E. E., and Saley, W. E. (1986). Marital locus of control and marital problem solving. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 161-169. Miller, R. L., Brickman, P., and Bolen, D. (1975). Attribution versus persuasion as a means for modifying behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 31, 430-441. Miller, R. S. (1997). Inattentive and contented: Relationship commitment and attention to alternatives. Journal of Personality and Social Psychology, 73, 758-766.
BIBLIOGRAFIJA
743
Miller, R. S., and Schlenker, B. R. (1985). Egotism in group members: Moore, D. W. (2004, January 6). A constitutional amendment to ban gay Public and private attributions of responsibility for group performance. marriages. Gallup Poll Tuesday Briefing (www.gallup.com). Social Psychology Quarterly, 48, 85-89. Moore, D. W. (2003, March 11). Half of young people expect to strike it Miller, R. S., and Simpson, J. A. (1990). Relationship satisfaction and rich: But expectations fall rapidly with age. Gallup News Service attendveness to alternatives. Paper presented at the American Psy(www.gallup.com/poll/releases/pr030311 .asp). chological Association convention. Moore, D. W. (2003, March 18). Public approves of Bush ultimatum by Millett, K. (1975). The shame is over. Ms., January, p. 26-29. more than 2-to-l margin. Gallup News Service (www.gallup.com). Mor, N., and Winquist, J. (2002). Self-focused attention and negative Mims, P. R., Hartnett, J. J., and Nay, W. R. (1975). Interpersonal ataffect: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 128, 638-662. traction and help volunteering as a function of physical attractiveMoran, G., and Comfort, J. C. (1982). Scientific juror selection: Sex as ness. Journal of Psychology, 89, 125-131. a moderator of demographic and personality predictors of impaneMinard, R. D. (1952). Race relationships in the Pocohontas coal field. led felony juror behavior. Journal of Personality and Social PsychoJournal of Social Issues, 8(1), 29^14. logy, 43, 1052-1063. Mio, J. S., Thompson, S. C., and Givens, G. H. (1993). The commons Moran, G., and Comfort, J. C. (1986). Neither tentative" nor fragdilemma as a metaphor: Memory, influence, and implications for envimentary": Verdict preference of impaneled felony jurors as a funcronmental conservation. Metaphor and Symbolic Activity, 8, 23^2. tion of attitude toward capital punishment. Journal of Applied PsyMirels, H. L., and McPeek, R. W. (1977). Self-advocacy and self-estechology, 71, 146-155. em. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 45, 1132-1138. Moran, G., and Cutler, B. L. (1991). The prejudicial impact of pretrial Mischel, W. (1968). Personality and assessment. New York: Wiley. publicity. Journal of Applied Social Psychology, 21, 345-367. Mita, T. H., Dermer, M., and Knight, J. (1977). Reversed facial imaMoran, G., Cutler, B. L., and De Lisa, A. (1994). Attitudes toward tort ges and the mere-exposure hypothesis. Journal of Personality and reform, scientific jury selection, and juror bias: Verdict inclination in criSocial Psychology, 35, 597-601. minal and civil trials. Law and Psychology Review, 18, 309-328. Mitchell, G., Tetlock, P. E., Meilers, B. A., and Ordonez, L. D. (1993). Moran, G., Cutler, B. L., and Loftus, E. . (1990). Jury selection in major Judgments of social justice: Compromises between equality and efcontrolled substance trials: The need for extended voir dire. Forenficiency. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 629-639. sic Reports, 3, 331-348. Mitchell, T. R., and Thompson, L. (1994). A theory of temporal adjustMoreland, R. L., and Zajonc, R. B. (1977). Is stimulus recognition a ments of the evaluation of events: Rosy prospection and rosy retrosnecessary condition for the occurrence of exposure effects? Journal pection. In C. Stubbart, J. Porac, and J. Meindl (Eds.), Advances in of Personality and Social Psychology, 35, 191-199. managerial cognition and organizational information processing. GreMorier, D., and Seroy, C. (1994). The effect of interpersonal expectanenwich, CT: JAI Press. cies on men's self-presentation of gender role attitudes to women. Sex Mitchell, T. R., Thompson, L., Peterson, E., and Cronk, R. (1997). Roles, 31, 493-504. Temporal adjustments in the evaluation of events: The rosy view". Morin, R. (1998). Washington Post/ Henry J. Kaiser Family Foundation/ Journal of Experimental Social Psychology, 33, 421-448. Harvard University Studies of Political Values. Washington, DC: WasMoffitt, T., Caspi, A., Sugden, K., Taylor, A., Craig, I. W., Harringhington Post. ton, H., McCIay, J., Mill, J., Martin, J., Braithwaite, A., PoulMorris, W. N., and Miller, R. S. (1975). The effects of consensus-breaton, R. (2003). Influence of life stress on depression: Moderation by king and consensus-preempting partners on reduction of conformity. a polymorphism in the 5-HTT gene. Science, 301, 386-389. Journal of Experimental Social Psychology, 11, 215-223. Monin, B. (2003). The warm glow heuristic: When liking leads to familiarity. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 1035-1048. Morrow, L. (1983, August 1). All the hazards and threats of success. Time, p. 20-25. Monin, B., and Norton, M. I. (2003). Perceptions of a fluid consensus: Moscovici, S. (1985). Social influence and conformity. In G. Lindzey and Uniqueness bias, false consensus, false polarization, and pluralistic E. Aronson (Eds.), The handbook of social psychology, 3rd ed. Hilignorance in a water conservation crisis. Personality and Social Psylsdale, NJ: Erlbaurru chology, 29, 559-567. Moscovici, S. (1988). Notes towards a description of social representaMonson, T. C., Hesley, J. W., and Chernick, L. (1982). Specifying when tions. European Journal of Social Psychology, 18, 211-250. personality traits can and cannot predict behavior: An alternative to Moscovici, S., Lage, S., and Naffrechoux, M. (1969). Influence of a conabandoning the attempt to predict single-act criteria. Journal of Persistent minority on the responses of a majority in a color perception sonality and Social Psychology, 43, 385-399. task. Sociometry, 32, 365-380. Monson, T. C., and Snyder, M. (1977). Actors, observers, and the attribution process: Toward a reconceptualization. Journal of Experimental Moscovici, S., and Zavalloni, M. (1969). The group as a polarizer of attitudes. Journal of Personality and Social Psychology, 12, 124-135. Social Psychology, 13, 89-111. Moskowitz, D. S., Suh, E. J., and Desaulniers, J. (1994). Situational Monteith, M. J. (1993). Self-regulation of prejudiced responses: Impliinfluences on gender differences in agency and communion. Jourcations for progress in prejudice-reduction efforts. Journal of Personal of Personality and Social Psychology, 66, 753-761. nality and Social Psychology, 65, 469-485. Motherhood Project (2001, May 2). Watch out for children: A mothers' Moody, K. (1980). Growing up on television: The TV effect. New York: statement to advertisers. Institute for American Values (www.watTimes Books. choutforchildren.org). Moore, B. S., Underwood, B., and Rosenhan, D. L. (1973). Affect and Moyer, K. E. (1976). The psychobiology of aggression. New York: Haraltruism. Developmental Psychology, 8, 99-104. per and Row. Moore, D. L., and Baron, R. S. (1983). Social facilitation: A physioloMoyer, K. E. (1983). The physiology of motivation: Aggression as a mogical analysis. In J. T. Cacioppo and R. Petty (Eds.), Social psychopdel. In C. J. Scheier and A. M. Rogers (Eds.), G. Stanley Hall Lechysiology. New York: Guilford Press.
ture Series (Vol. 3). Washington, DC: American Psychological Association. Moynihan, D. P. (1979). Social science and the courts. Public Interest, 54, 12-31. Mucchi-Faina, A., Maass, A., and Volpato, C. (1991). Social influence: The role of originality. European Journal of Social Psychology, 21, 183-197. Muehlenhard, C. L. (1988). Misinterpreted dating behaviors and the risk of date rape. Journal of Social and Clinical Psychology, 6, 20-37. Mueller, C. W., Donnerstein, E., and Hallam, J. (1983). Violent films and prosocial behavior. Personality and Social Psychology Bulletin, 9, 83-89. Muldoon, O. (2003). On home ground. Psychologist, 16 (http:// www.bps.org.uk/publications/thepsychologist/0703news.pdf). Mullen, B. (1986). Atrocity as a function of lynch mob composition: A self-attention perspective. Personality and Social Psychology Bulletin, 12, 187-197.(a) Mullen, B. (1986). Stuttering, audience size, and the other-total ratio: A self-attention perspective. Journal of Applied Social Psychology, 16, 139-149. (b) Mullen, B., Anthony, T., Salas, E., and Driskell, J. E. (1994). Group cohesiveness and quality of decision making: An integration of tests of the groupthink hypothesis. Small Group Research, 25, 189-204. Mullen, B., and Baumeister, R. F. (1987). Group effects on self-attention and performance: Social loafing, social facilitation, and social impairment. In C. Hendrick (Ed.), Group processes and intergroup relations: Review ofpersonality and social psychology, Vol. 9. Newbury Park, CA: Sage. Mullen, B., Brown, R., and Smith, C. (1992). Ingroup bias as a function of salience, relevance, and status: An integration. European Journal of Social Psychology, 22, 103-122. Mullen, B., Bryant, B., and Driskell, J. E. (1997). Presence of others and arousal: An integration. Group Dynamics: Theory, Research, and Practice, 1, 52-64. Mullen, B., and Copper, C. (1994). The relation between group cohesiveness and performance: An integration. Psychological Bulletin, 115, 210-227. Mullen, B., Copper, C., and Driskell, J. E. (1990). Jaywalking as a function of model behavior. Personality and Social Psychology Bulletin, 16, 320-330. Mullen, B., and Goethals, G. R. (1990). Social projection, actual consensus and valence. British Journal of Social Psychology, 29, 279282. Mullen, B., and Hu, L. (1989). Perceptions of ingroup and outgroup variability: A meta-analytic integration. Basic and Applied Social Psychology, 10, 233-252. Mullen, B., and Riordan, C. A. (1988). Self-serving attributions for performance in naturalistic settings: A meta-analytic review. Journal of Applied Social Psychology, 18, 3-22. Muller, S., and Johnson, B. T. (1990). Fear and persuasion: A linear relationship? Paper presented to the Eastern Psychological Association convention. Mullin, C. R., and Linz, D. (1995). Desensitization and resensitization to violence against women: Effects of exposure to sexually violent films on judgments of domestic violence victims. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 449^159. Munro, G. D., and Ditto, P. H. (1997). Biased assimilation, attitude polarization, and affect in reactions to stereotype-relevant scientific information. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 636-653.
Munro, G. D., Ditto, P. H., Lockhart, L. K., Fagerlin, A., Gready, M., and Peterson, E. (1997). Biased assimilation of sociopolitical arguments: Evaluating the 1996 U.S. Presidential debate. Unpublished manuscript, Hope College. Muraven, M., Tice, D. M., and Baumeister, R. F. (1998). Self-control as a limited resource: Regulatory depletion patterns. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 774-790. Murphy, C. (1990, June). New findings: Hold on to your hat. The Atlantic, p. 22-23. Murphy, C. M., and O'Farrel T. J. (1996). Marital violence among alcoholics. Current Directions in Psychological Science, 5,183-187. Murphy-Berman, V., Berman, J. J., Singh, P., Pachauri, A., and Kumar, P. (1984). Factors affecting allocation to needy and meritorious recipients: A cross-cultural comparison. Journal of Personality and Social Psychology, 46, 1267-1272. Murphy-Berman, V., and Sharma, R. (1986). Testing the assumptions of attribution theory in India. Journal of Social Psychology, 126,607-616. Murray, J. P., and Kippax, S. (1979). From the early window to the late night show: International trends in the study of television's impact on children and adults. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology, vol. 12. New York: Academic Press. Murray, S. L., Gellavia, G. M., Rose, P., and Griffin, D. W. (2003). Once hurt, twice hurtful: How perceived regard regulates daily marital interactions. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 126-147. Murray, S. L., and Holmes, J. G. (1997). A leap of faith? Positive illusions in romantic relationships. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 586-604. Murray, S. L., Holmes, J. G., Gellavia, G., Griffin, D. W., and Dolderman, D. (2002). Kindred spirits? The benefits of egocentrism in close relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 82, 563-581. Murray, S. L., Holmes, J. G., and Griffin, D. W. (1996). The benefits of positive illusions: Idealization and the construction of satisfaction in close relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 70, 79-98. Murray, S. L., Holmes, J. G., and Griffin, D. W. (1996). The self-fulfilling nature of positive illusions in romantic relationships: Love is not blind, but prescient. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 1155-1180. Murray, S. L., Holmes, J. G., and Griffin, D. W. (2000). Self-esteem and the quest for felt security: How perceived regard regulates attachment processes. Journal of Personality and Social Psychology, 78,478^498. Murray, S. L., Holmes, J. G., MacDonald, G., and Ellsworth, P. C. (1998). Through the looking glass darkly? When self-doubts turn into relationship insecurities. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 1459-1480. Murray, S. L., Rose, P., Bellavia, G. M., Holmes, J. G., and Kusche, A. G. (2002). When rejection stings: How self-esteem constrains relationship-enhancement processes. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 556-573. Murstein, B. L. (1986). Paths to marriage. Newbury Park, CA: Sage. Muson, G. (1978). Teenage violence and the telly. Psychology Today, March, p. 50-54. Musser, L. M., and Graziano, W. F. (1991). Behavioral confirmation in children's interaction with peers. Basic and Applied Social Psychology, 12, 441^456. Muss wetter, T. (2003). Comparison processes in social judgment: Mechanisms and consequences. Psychological Review, 110, 472^89.
BIBLIOGRAFIJA
745
Myers, D. G. (1978). Polarizing effects of social comparison. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 554-563. Myers, D. G. (1993). The pursuit of happiness. New York: Avon. Myers, D. G. (2000). The American paradox: Spiritual hunger in an age of plenty. New Haven, CT: Yale University Press. Myers, D. G. (2000). The funds, friends, and faith of happy people. American Psychologist, 55, 56-67. Myers, D. G., and Bishop, G. D. (1970). Discussion effects on racial attitudes. Science, 169, 778-789. Myers, J. N. (1997, December). Quoted by S. A. Boot, Where the weather reigns. World Traveler, p. 86, 88, 91, 124. Myers, N. (2000). Sustainable consumption: The meta-problem. In B. Heap and J. Kent (Eds.), Towards sustainable consumption: A European perspective. London: The Royal Society. Nadler, A. (1991). Help-seeking behavior: Psychological costs and instrumental benefits. In M. S. Clark (Ed.), Prosocial behavior. Newbury Park, CA: Sage. Nadler, A., and Fisher, J. D. (1986). The role of threat to self-esteem and perceived control in recipient reaction to help: Theory development and empirical validation. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in Experimental Social Psychology, vol. 19. Orlando, FL: Academic Press. Nadler, A., Goldberg, M., and Jaffe, Y. (1982). Effect of self-differentiation and anonymity in group on deindividuation. Journal of Personality and Social Psychology, 42, 1127-1136. Nagar, D., and Pandey, J. (1987). Affect and performance on cognitive task as a function of crowding and noise. Journal of Applied Social Psychology, 17, 147-157. Nagourney, A. (2002, September 25). For remarks on Iraq, Gore gets praise and scorn. New York Times (www.nytimes.com). Nail, P. R., MacDonald, G., and Levy, D. A. (2000). Proposal of a fourdimensional model of social response. Psychological Bulletin, 126, 454-470. National Center for Health Statistics. (1991). Family structure and children's health: United States, 1988, Vital and Health Statistics, Series 10, No. 178, CHHS Publication No. PHS 91-1506 by Deborah A. Dawson. National Council for Research on Women (1994). Women and philanthropy fact sheet. Issues Quarterly, 1(2), 9. National Research Council (1993). Understanding and preventing violence. Washington, DC: National Academy Press. National Research Council (2002). Youth, pornography, and the Internet. Washington, DC: National Academy Press. National Safety Council (2001). Data from 1995 to 1999 summarized in personal correspondence from Kevin T. Fearn, NSC Research and Statistics Department. National Television Violence Study (1997). Thousand Oaks, CA: Sage. Naylor, T. H. (1990). Redefining corporate motivation, Swedish style. Christian Century, 107, 566-570. NCTV (1988). TV and film alcohol research. NCTV News, 9(3-4), 4. Needles, D. J., and Abramson, L. Y. (1990). Positive life events, attributional style, and hopefulness: Testing a model of recovery from depression. Journal of Abnormal Psychology, 99, 156-165. Neimeyer, G. J., MacNair, R., Metzler, A. E., and Courchaine, K. (1991). Changing personal beliefs: Effects of forewarning, argument quality, prior bias, and personal exploration. Journal of Social and Clinical Psychology, 10, 1-20. Nelson, L. J., and Miller, D. T. (1995). The distinctiveness effect in social categorization: You are what makes you unusual. Psychological Science, 6, 246.
Nelson, L., and LeBoeuf, R. (2002). Why do men overperceive women's sexual intent? False consensus vs. evolutionary explanations. Paper presented to the annual meeting of the Society for Personality and Social Psychology. Nelson, T. E., Biernat, M. R., and Manis, M. (1990). Everyday base rates (sex stereotypes): Potent and resilient. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 664-675. Nemeth, C. (1977). Interactions between jurors as a function of majority vs. Unanimity decision rules. Journal of Applied Social Psychology, 7, 38-56. Nemeth, C. (1979). The role of an active minority in intergroup relations. In W. G. Austin and S. Worchel (Eds.), The social psychology of intergroup relations. Monterey, CA: Brooks/Cole. Nemeth, C. J. (1997). Managing innovation: When less is more. California Management Review, 40, 59-74. Nemeth, C. J. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psychology, 6th edition. New York: McGraw-Hill. Nemeth, C. J., Brown, K., and Rogers, J. (2001a). Devil's advocate versus authentic dissent: Stimulating quantity and quality. European Journal of Social Psychology, 31, 1-13. Nemeth, C. J., Connell, J. B., Rogers, J. D., and Brown, K. S. (2001b). Improving decision making by means of dissent. Journal of Applied Social Psychology, 31, 48-58. Nemeth, C., and Chiles, C. (1988). Modelling courage: The role of dissent in fostering independence. European Journal of Social Psychology, 18, 275-280. Nemeth, C., and Wachtier, J. (1974). Creating the perceptions of consistency and confidence: A necessary condition for minority influence. Sociometry, 37, 529-540. Neumann, R., and Strack, F. (2000). Approach and avoidance: The influence of proprioceptive and exteroceptive cues on encoding of affective information. Journal of Personality and Social Psychology, 79, 39-48. New York Times (2002, May 26). Fighting to live as the towers died (www.nytimes.com). Newcomb, T. M. (1961). The acquaintance process. New York: Holt, Rinehart and Winston. Newell, B., and Lagnado, D. (2003). Think-tanks, or think tanks. The Psychologist, 16, 176. Newman, A. (2001, February 4). Rotten teeth and dead babies. New York Times Magazine (www.nytimes.com). Newman, H. M., and Langer, E. J. (1981). Post-divorce adaptation and the attribution of responsibility. Sex Roles, 7, 223-231. Newman, L. S. (1993). How individualists interpret behavior: Idiocentrism and spontaneous trait inference. Social Cognition, 11, 243-269. Newman, L. S., Duff, K., Schnopp-Wyatt, N., Brock, B., and Hoffman, Y. (1997). Reactions to the O. J. Simpson verdict: Mindless tribalism" or motivated inference processes? Journal of Social Issues, 53, 547-562. Newport, F., Moore, D. W., Jones, J. M., and Saad, L. (2003, March 21). Special release: American opinion on the war. Gallup Poll Tuesday Briefing (www.gallup.com/poll/tb/goverpubli/s0030325.asp). Newport, F., and Saad, L. (1997, February 7). Civil trial didn' alter public's view of Simpson case. Princeton, NJ: Gallup News Service, The Gallup Organization. Nias, D. K. B. (1979). Marital choice: Matching or complementation? In M. Cook and G. Wilson (Eds.), Love and attraction. Oxford: Pergamon.
Nichols, J. (2003, February 9). Man overdoses online as chatters watch him die. Grand Rapids Press, p. A20. Nicholson, N., Cole, S. G., and Rocklin, T. (1985). Conformity in the Asch situation: A comparison between contemporary British and U. S. university students. British Journal of Social Psychology, 24, 59-63. Nickerson, C., Schwarz, N., Diener, E., and Kahneman, D. (2003). Zeroing in on the dark side of the American dream: A closer look at the negative consequences of the goal for financial success. Psychological Science, 14, 531-536. Nie, N. H., and Erbring, L. (2000, February 17). Internet and society: A preliminary report. Stanford, CA: Stanford Institute for the Quantitative Study of Society. Niedermeier, K. E., Kerr, N. L., and Messe, L. A. (1999). Jurors' use of naked statistical evidence: Exploring bases and implications of the Wells effect. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 533-542. Nielsen, M. E. (1998). Social psychology and religion on a trip to Ukraine. http://psychwww.com/psyrelig/Ukraine/index.htm Niemi, R. G., Mueller, J., and Smith, T. W. (1989). Trends in public opinion: A compendium of survey data. New York: Greenwood Press. Nigro, G. N., Hill, D. E., Gelbein, M. E., and Clark, C. L. (1988). Changes in the facial prominence of women and men over the last decade. Psychology of Women Quarterly, 12, 225-235. Nisbett, R. (2003). The geography of thought: How Asians and Westerners think differently... and why. New York: Free Press. Nisbett, R. E. (1990). Evolutionary psychology, biology, and cultural evolution. Motivation and Emotion, 14, 255-263. Nisbett, R. E. (1993). Violence and U.S. regional culture. American Psychologist, 48, 441-449. Nisbett, R. E., and Cohen, D. (1996). Culture of honor: The psychology of violence in the South. Boulder, CO: Westview Press. Nisbett, R. E., Fong, G. T., Lehman, D. R., and Cheng, R W. (1987). Teaching reasoning. Science, 238, 625-631. Nisbett, R. E., and Ross, L. (1980). Human inference: Strategies and shortcomings of social judgment. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Nisbett, R. E., and Schachter, S. (1966). Cognitive manipulation of pain. Journal of Experimental Social Psychology, 2, 227-236. Nix, G., Watson, C., Pyszczynski, T., and Greenberg, J. (1995). Reducing depressive affect through external focus of attention. Journal of Social and Clinical Psychology, 14, 36-52. Noel, J. G., Forsyth, D. R., and Kelley, K. N. (1987). Improving the performance of failing students by overcoming their self-serving attributional biases. Basic and Applied Social Psychology, 8, 151-162. Nolan, S. A., Flynn, C., and Garber, J. (2003). Prospective relations between rejection and depression in young adolescents. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 745-755. Noller, P. (1996). What is this thing called love? Defining the love that supports marriage and family. Personal Relationships, 3, 97-115. Noller, P., and Fitzpatrick, M. A. (1990). Marital communication in the eighties. Journal of Marriage and the Family, 52, 832-843. Noon, E., and Hollin, C. R. (1987). Lay knowledge of eyewitness behaviour: A British survey. Applied Cognitive Psychology, 1, 143-153. NORC (1996). General social survey. National Opinion Research Center, University of Chicago (courtesy Tom W. Smith). NORC (National Opinion Research Center) (2003). Marriage and happiness data from National Opinion Research Center General Social Surveys, 1972 to 2002 (www.csa.berkeley.edu:7502). Norem, J. K. (2000). Defensive pessimism, optimism, and pessimism. In E. C. Chang (Ed.), Optimism and pessimism. Washington, DC: APA Books.
Norem, J. K., and Cantor, N. (1986). Defensive pessimism: Harnessing anxiety as motivation. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 1208-1217. Notarius, C., and Markman, H. J. (1993). We can work it out. New York: Putnam. Nunez, N., Poole, D. A., and Memon, A. (in press). Psychology's two cultures revisited: Implications for the integration of science and practice. Scientific Review of Mental Health Practice. Nurmi, J.-E., and Salmela-Aro, K. (1997). Social strategies and loneliness: A prospective study. Personality and Individual Differences, 23, 205-215. Nurmi, J.-E., Toivonen, S., Salmela-Aro, K., and Eronen, S. (1996). Optimistic, approach-oriented, and avoidance strategies in social situations: Three studies on loneliness and peer relationships. European Journal of Personality, 10, 201-219. Nuttin, J. M., Jr. (1987). Affective consequences of mere ownership: The name letter effect in twelve European languages. European Journal of Social Psychology, 17, 318-402. O'Brien, L. T., and Crandall, C. S. (2003). Stereotype threat and arousal: Effects on women's math performance. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 782-789. Ochsner, K. N., and Lieberman, M. D. (2001). The emergence of social cognitive neuroscience. American Psychologist, 56, 717-734. Oddone-Paolucci, E., Genuis, M., and Violato, C. (2000). A meta-analysis of the published research on the effects of pornography. In C. Violata (Ed.), The changing family and child development. Aldershot, England: Ashgate Publishing. O'Dea, T. F. (1968). Sects and cults. In D. L. Sills (Ed.), International encyclopedia of the social sciences (Vol. 14). New York: Macmillan. Ohbuchi, K., and Kambara, T. (1985). Attacker's intent and awareness of outcome, impression management, and retaliation. Journal of Experimental Social Psychology, 21, 321-330. O'Leary, K. D., Christian, J. L., and Mendell, N. R. (1994). A closer look at the link between marital discord and depressive symptomatology. Journal of Social and Clinical Psychology, 13, 33-41. Olfson, M., and Pincus, H. A. (1994). Outpatient therapy in the United States: II. Patterns of utilization. American Journal of Psychiatry, 151, 1289-1294. Oliner, S. P., and Oliner, P. M. (1988). The altruistic personality: Rescuers of Jews in Nazi Europe. New York: The Free Press. Oliver, M. B. (1994). Portrayals of crime, race, and aggression in reality-based" police shows: A content analysis. Journal of Broadcasting and Electronic Media, 38, 179-192. Olson, J. M., and Cal, A. V. (1984). Source credibility, attitudes, and the recall of past behaviours. European Journal of Social Psychology, 14, 203-210. Olson, J. M., Roese, N. J., and Zanna, M. P. (1996). Expectancies. In E. T. Higgins and A. W. Kruglanski (Eds.), Social psychology: Handbook of basic principles. New York: Guilford Press, p. 211-238. Olson, J. M., and Zanna, M. P. (1993). Attitudes and attitude change. Annual Review of Psychology, 44, 117-154. Olweus, D. (1979). Stability of aggressive reaction patterns in males: A review. Psychological Bulletin, 86, 852-875. Olweus, D., Mattsson, A., Schalling, D., and Low, H. (1988). Circulating testosterone levels and aggression in adolescent males: A causal analysis. Psychosomatic Medicine, 50, 261-272. Omoto, A. M., and Snyder, M. (2002). Considerations of community: The context and process of volunteerism. American Behavioral Scientist, 45, 846-867.
BIBLIOGRAFIJA
747
Omoto, A. M., Snyder, M., and Berghuis, J. P. (1993). The psychology of volunteerism: A conceptual analysis and a program of action research. In J. B. Pryor and G. D. Reeder (Eds.), The social psychology of HIV infection. Hillsdale, NJ, Erlbaum. Opotow, S. (1990). Moral exclusion and injustice: An introduction. Journal of Social Issues, 46, 1-20. Orbell, J. M., van de Kragt, A. J. C., and Dawes, R. M. (1988). Explaining discussion-induced cooperation. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 811-819. Orenstein, P. (2003, July 6). Where have all the Lisas gone? New York Times (www.nytimes.com). Orive, R. (1984). Group similarity, public self-awareness, and opinion extremity: A social projection explanation of deindividuation effects. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 727-737. Ornstein, R. (1991). The evolution of consciousness: Of Darwin, Freud, and cranial fire: The origins of the way we think. New York: Prentice-Hall. Osbeck, L. M., Moghaddam, F. M., and Perreault, S. (1996). Similarity and attraction among majority and minority groups in a multicultural context. International Journal of Intercultural Relations, 20, 1-10. Osberg, T. M., and Shrauger, J. S. (1986). Self-prediction: Exploring the parameters of accuracy. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 1044-1057. Osborne, J. W. (1995). Academics, self-esteem, and race: A look at the underlying assumptions of the disidentification hypothesis. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 449-455. Osgood, C. E. (1962). An alternative to war or surrender. Urbana, IL: University of Illinois Press. Osgood, C. E. (1966). Perspective in foreign policy. Palo Alto, CA: Pacific Books. Osgood, C. E. (1980). GRIT: A strategy for survival in mankind's nuclear age? Paper presented at the Pug wash Conference on New Directions in Disarmament, Racine, Wis. Oskamp, S. (1971). Effects of programmed strategies on cooperation in the prisoner's dilemma and other mixed-motive games. Journal of Conflict Resolution, 15, 225-229. Oskamp, S. (1991). Curbside recycling: Knowledge, attitudes, and behavior. Paper presented at the Society for Experimental Social Psychology meeting, Columbus, Ohio. Oskamp, S. (2000). A sustainable future for humanity? How can psychology help? American Psychologist, 55, 496-508. Oskamp, S. (2003). Environmental sustainability is a crucial issue for psychologists. Address to the Western Psychological Association convention. Osterhouse, R. A., and Brock, T. C. (1970). Distraction increases yielding to propaganda by inhibiting counterarguing. Journal of Personality and Social Psychology, 15, 344-358. Ostrom, T. M., and Sedikides, C. (1992). Out-group homogeneity effects in natural and minimal groups. Psychological Bulletin, 112, 536-552. Ouellette, J. A., and Wood, W. (1998). Habit and intention in everyday life: The multiple processes by which past behavior predicts future behavior. Psychological Bulletin, 124, 54-74. Oyserman, D., Coon, H. M., and Kemmelmeier, M. (2002a). Rethinking individualism and collectivism: Evaluation of theoretical assumptions and meta-analyses. Psychological Bulletin, 128, 3-72. Oyserman, D., Kemmelmeier, M., and Coon, H. M. (2002b). Cultural psychology, a new look: Reply to Bond (2002), Fiske (2002), Kita-
yama (2002), and Miller (2002). Psychological Bulletin, 128, 110117. Ozer, E. M., and Bandra, A. (1990). Mechanisms governing empowerment effects: A self-efficacy analysis. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 472-486. Padgett, V. R. (1989). Predicting organizational violence: An application of 11 powerful principles of obedience. Paper presented at the American Psychological Association Convention. Pak, A. W., Dion, K. L., and Dion, K. K. (1991). Social-psychological correlates of experienced discrimination: Test of the double jeopardy hypothesis. International journal of Intercultural Relations, 15, 243-254. Pallak, M. S., Mueller, M., Dollar, K., and Pallak, J. (1972). Effect of commitment on responsiveness to an extreme consonant communication. Journal of Personality and Social Psychology, 23, 429-436. Pallak, S. R., Murroni, E., and Koch, J. (1983). Communicator attractiveness and expertise, emotional versus rational appeals, and persuasion: A heuristic versus systematic processing interpretation. Social Cognition, 2, 122-141. Palmer, D. L. (1996). Determinants of Canadian attitudes toward immigration: More than just racism? Canadian Journal of Behavioural Science, 28, 180-192. Palmer, E. L., and Dorr, A. (Eds.) (1980). Children and the faces of television: Teaching, violence, selling. New York: Academic Press. Paloutzian, R. (1979). Pro-ecology behavior: Three field experiments on litter pickup. Paper presented at the Western Psychological Association convention. Pandey, J., Sinha, Y., Prakash, A., and Tripathi, R. C. (1982). Rightleft political ideologies and attribution of the causes of poverty. European Journal of Social Psychology, 12, 327-331. Papastamou, S., and Mugny, G. (1990). Synchronic consistency and psychologization in minority influence. European Journal of Social Psychology, 20, 85-98. Pape, R. A. (2003, September 22). Dying to kill us. New York Times (www.nytimes.com). Parachin, V. M. (1992, December). Four brave chaplains. Retired Officer Magazine, p. 24-26. Park, B., and Rothbart, M. (1982). Perception of out-group homogeneity and levels of social categorization: Memory for the subordinate attributes of in-group and out-group members. Journal of Personality and Social Psychology, 42, 1051-1068. Parke, R. D., Berkowitz, L., Leyens, J. P., West, S. G., and Sebastian, J. (1977). Some effects of violent and nonviolent movies on the behavior of juvenile delinquents. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 10). New York: Academic Press. Parker, K. D., Ortega, S. T., and VanLaningham, J. (1995). Life satisfaction, self-esteem, and personal happiness among Mexican and African Americans. Sociological Spectrum, 15, 131-145. Parks, C. D., and Rumble, A. C. (2001). Elements of reciprocity and social value orientation. Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 1301-1309. Pascarella, E. T., and Terenzini, P. T. (1991). How college affects students: Findings and insights from twenty years of research. San Francisco: Jossey-Bass. Patterson, D. (1996). When learned men murder. Bloomington, IN: Phi Delta Kappan Publishers. Patterson, G. R., Chamberlain, P., and Reid, J. B. (1982). A comparative evaluation of parent training procedures. Behavior Therapy, 13, 638-650.
Patterson, G. R., Littman, R. A., and Bricker, W. (1967). Assertive behavior in children: A step toward a theory of aggression. Monographs of the Society of Research in Child Development (Serial No. 113), 32, 5. Patterson, T. E. (1980). The role of the mass media in presidential campaigns: The lessons of the 1976 election. Items, 34, 25-30. Social Science Research Council, 605 Third Avenue, New York, NY 10016. Paulhus, D. (1982). Individual differences, self-presentation, and cognitive dissonance: Their concurrent operation in forced compliance. Journal of Personality and Social Psychology, 43, 838-852. Paulhus, D. L., and Lim, D. T. K. (1994). Arousal and evaluative extremity in social judgments: A dynamic complexity model. European Journal of Social Psychology, 24, 89-99. Paulhus, D. L., and Morgan, K. L. (1997). Perceptions of intelligence in leaderless groups: The dynamic effects of shyness and acquaintance. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 581-591. Pauling, L. (1962). Quoted by Etzioni, A. The hard way to peace: A new strategy. New York: Collier. Paulus, P. B. (1998). Developing consensus about groupthink after all these years. Organizational Behavior and Human Decision Processes, 73, 362-375. Paulus, P. B., Brown, V., and Ortega, A. H. (1997). Group creativity. In R. E. Purser and A. Montuori (Eds.), Social creativity, vol. 2. Cresskill, NJ: Hampton Press. Paulus, P. B., Larey, T. S., and Dzindolet, M. T. (1998). Creativity in groups and teams. In M. Turner (Ed.), Groups at work: Advances in theory and research. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Paulus, P. B., Larey, T. S., and Dzindolet, M. T. (2000). Creativity in groups and teams. In M. Turner (Ed.), Groups at work: Advances in theory and research. Hillsdale, NJ: Hampton. Paulus, P. B., Larey, T. S., and Ortega, A. H. (1995). Performance and perceptions of brainstormers in an organizational setting. Basic and Applied Social Psychology, 17, 249-265. Payne, B. K. (2001). Prejudice and perception: The role of automatic and controlled processes in misperceiving a weapon. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 181-192. Pedersen, A., and Walker, I. (1997). Prejudice against Australian Aborigines: Old-fashioned and modern forms. European Journal of Social Psychology, 27, 561-587. Pedersen, W. C., Gonzales, C., and Miller, N. (2000). The moderating effect of trivial triggering provocation on displaced aggression. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 913-927. Pegalis, L. J., Shaffer, D. R., Bazzini, D. G., and Greenier, K. (1994). On the ability to elicit self-disclosure: Are there gender-based and contextual limitations on the opener effect? Personality and Social Psychology Bulletin, 20, 412^20. Pelham, B. W., Mirenberg, M. C., and Jones, J. T. (2002). Why Susie sells seashells by the seashore. Implicit egotism and major life decisions. Journal of Personality and Social Psychology, 82, 469^87. Peng, Y., Zebrowitz, L. A., and Lee, H. K. (1993). The impact of cultural background and cross-cultural experience on impressions of American and Korean male speakers. Journal of Cross-Cultural Psychology, 24, 203-220. Pennebaker, J. (1990). Opening up: The healing power of confiding in others. New York: William Morrow. Pennebaker, J. W. (1982). The psychology of physical symptoms. New York: Springer-Verlag. Pennebaker, J. W., and Lay, T. C. (2002). Language use and personality during crises: Analyses of Mayor Rudolph Giuliani's press conferences. Journal of Research in Personality, 36, 271-282.
Pennebaker, J. W., and O'Heeron, R. C. (1984). Confiding in others and illness rate among spouses of suicide and accidental death victims. Journal of Abnormal Psychology, 93, 473-476. Pennebaker, J. W., Rime, B., and Sproul, G. (1996). Stereotypes of emotional expressiveness of northerners and southerners: A cross-cultural test of Montesquieu's hypotheses. Journal of Personality and Social Psychology, 70, 372-380. Penner, L. A. (2002). Dispositional and organizational influences on sustained volunteerism: An interactionist perspective. Journal of Social Issues, 58, 447-467. Penner, L. A., Dertke, M. C., and Achenbach, C. J. (1973). The flash" system: A field study of altruism. Journal of Applied Social Psychology, 3, 362-370. Pennington, N., and Hastie, R. (1993). The story model for juror decision making. In R. Hastie (Ed.), Inside the juror: The psychology of juror decision making. New York: Cambridge University Press. Penrod, S., and Cutler, B. L. (1987). Assessing the competence of juries. In I. B. Weiner and A. K. Hess (Eds.), Handbook of forensic psychology. New York: Wiley. Penton-Voak, I. S., Jones, B. C., Little, A. C., Baker, S., Tiddeman, B., Burt, D. M., and Perrett, D. I. (2001). Symmetry, sexual dimorphism in facial proportions and male facial attractiveness. Proceedings of the Royal Society of London, 268, 1-7. People (2003, September 1). Nipped, tucked, talking. P. 102-111. Peplau, L. A., and Gordon, S. L. (1985). Women and men in love: Gender differences in close heterosexual relationships. In V. E. O'Leary, R. K. linger, and B. S. Wallston (Eds.), Women, gender, and social psychology. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Pereira, J. (2003, January 10). Just how far does First Amendment protection go? Wall Street Journal, p. Bl, B3. Perkins, H. W. (1991). Religious commitment, Yuppie values, and well-being in post-collegiate life. Reviezv of Religious Research, 32, 244-251. Perlman, D., and Rook, K. S. (1987). Social support, social deficits, and the family: Toward the enhancement of well-being. In S. Oskamp (Ed.), Family processes and problems: Social psychological aspects. Newbury Park, CA: Sage. Perloff, L. S. (1987). Social comparison and illusions of invulnerability. In C. R. Snyder and C. R. Ford (Eds.), Coping with negative life events: Clinical and social psychological perspectives. New York: Plenum. Perls, F. S. (1972). Gestalt therapy [interview]. In A. Bry (Ed.), Inside psychotherapy. New York: Basic Books. Perls, F. S. (1973). Ego, hunger and aggression: The beginning of Gestalt therapy. Random House, 1969. Cited by Berkowitz in The case for bottling up rage. Psychology Today, July, p. 24-30. Perrin, S., and Spencer, C. (1981). Independence or conformity in the Asch experiment as a reflection of cultural or situational factors. British Journal of Social Psychology, 20, 205-209. Perry, L. C., Perry, D. G., and Weiss, R. J. (1986). Age differences in children's beliefs about whether altruism makes the actor feel good. Social Cognition, 4, 263-269. Pessin, J. (1933). The comparative effects of social and mechanical stimulation on memorizing. American Journal of Psychology, 45, 263-270. Pessin, J., and Husband, R. W. (1933). Effects of social stimulation on human maze learning. Journal of Abnormal and Social Psychology, 28, 148-154. Peterson, B. E., Doty, R. M., and Winter, D. G. (1993). Authoritarianism and attitudes toward contemporary social issues. Personality and Social Psychology Bulletin, 19, 174-184.
BIBLIOGRAFIJA
749
Peterson, C., and Barrett, L. C. (1987). Explanatory style and academic performance among university freshmen. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 603-607. Peterson, C., and Bossio, L. M. (2000). Optimism and physical wellbeing. In E. C. Chang (Ed.), Optimism and pessimism. Washington, DC: APA Books. Peterson, C., Schwartz, S. M., and Seligman, M. E. P. (1981). Selfblame and depression symptoms. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 253-259. Peterson, C., and Seligman, M. E. P. (1987). Explanatory style and illness. Journal of Personality, 55, 237-265. Peterson, C., Seligman, M. E. P., and Vaillant, G. E. (1988). Pessimistic explanatory style is a risk factor for physical illness: A thirty-five-year longitudinal study. Journal of Personality and Social Psychology, 55, 23-27. Peterson, C., and Steen, T. A. (2002). Optimistic explanatory style. In C. R. Snyder and S. J. Lopez (Ed.), Handbook of positive psychology. London: Oxford University Press. Peterson, E. (1992). Under the unpredictable plant. Grand Rapids, MI: Eerdmans. Peterson, J. L., and Zill, N. (1981). Television viewing in the United States and children's intellectual, social, and emotional development. Television and Children, 2(2), 21-28. Peterson, R. S., and Nemeth, C. J. (1996). Focus versus flexibility: Majority and minority influence can both improve performance. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 14-23. Pettigrew, T. F. (1958). Personality and socio-cultural factors in intergroup attitudes: A cross-national comparison. Journal of Conflict Resolution, 2, 29-A2. Pettigrew, T. F. (1969). Racially separate or together? Journal of Social Issues, 2, 43-69. Pettigrew, T. F. (1978). Three issues in ethnicity: Boundaries, deprivations, and perceptions. In J. M. Yinger and S. J. Cutler (Eds.), Major social issues: A multidisciplinary view. New York: Free Press. Pettigrew, T. F. (1979). The ultimate attribution error: Extending Allport's cognitive analysis of prejudice. Personality and Social Psychology Bulletin, 55, 461-476. Pettigrew, T. F. (1980). Prejudice. In S. Thernstrom et al. (Eds.), Harvard encyclopedia of American ethnic groups. Cambridge, MA: Harvard University Press. Pettigrew, T. F. (1986). The intergroup contact hypothesis reconsidered. In M. Hewstone and R. Brown (Eds.), Contact and conflict in intergroup encounters. Oxford: Basil Blackwell. Pettigrew, T. F. (1987, May 12). Useful" modes of thought contribute to prejudice. The New York Times, p. 17-20. Pettigrew, T. F. (1988). Advancing racial justice: Past lessons for future use. Paper for the University of Alabama Conference: Opening Doors: An Appraisal of Race Relations in America". Pettigrew, T. F. (1997). Generalized intergroup contact effects on prejudice. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 173-185. Pettigrew, T. F. (1998). Intergroup contact theory. Annual Review of Psychology, 49, 65-85. Pettigrew, T. F. (1998). Reactions toward the new minorities of western Europe. Annual Revieiv of Sociology, 24, 77-103. Pettigrew, T. F. (2003). Peoples under threat: Americans, Arabs, and Israelis. Peace and Conflict, 9, 69-90. Pettigrew, T. F., Jackson, J. S., Brika, J. B., Lemaine, G., Meertens, R. W., Wagner, U., and Zick, A. (1998). Outgroup prejudice in western Europe. European Review of Social Psychology, 8, 241-273.
Pettigrew, T. F., and Meertens, R. W. (1995). Subtle and blatant prejudice in western Europe. European Journal of Social Psychology, 25, 57-76. Pettigrew, T. F. and Tropp, L. R. (2000). Does intergroup contact reduce prejudice: Recent meta-analytic findings. In Oskamp, S., Ed., Reducing prejudice and discrimination. Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, Inc. 93-114. Petty, R. E., and Cacioppo, J. T. (1977). Forewarning cognitive responding, and resistance to persuasion. Journal of Personality and Social Psychology, 35, 645-655. Petty, R. E., and Cacioppo, J. T. (1979). Effects of forewarning of persuasive intent and involvement on cognitive response and persuasion. Personality and Social Psychology Bulletin, 5, 173-176. (a) Petty, R. E., and Cacioppo, J. T. (1986). Communication and persuasion: Central and peripheral routes to attitude change. New York: Springer-Verlag. Petty, R. E., Cacioppo, J. T., and Goldman, R. (1981). Personal involvement as a determinant of argument-based persuasion. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 847-855. Petty, R. E., Haugtvedt, C. P., and Smith, S. M. (1995). Elaboration as a determinant of attitude strength: Creating attitudes that are persistent, resistant, and predictive of behavior. In R. E. Petty and J. A. Krosnick (Eds.), Attitude strength: Antecedents and consequences. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Petty, R. E., and Krosnick, J. A. (Eds). (1995). Attitude strength: Antecedents and consequences. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Petty, R. E., and Wegener, D. T. (1999). The elaboration likelihood model: Current status and controversies. In S. Chaiken and Y. Trope (Eds.). Dual-process theories in social psychology (p. 41-72). New York: Guilford. Petty, R. E., and Wegener, D. T. (1998). Attitude change: Multiple roles for persuasion variables. In D. Gilbert, S. Fiske, and G. Lindzey (eds), Handbook of social psychology, 4th edition. New York: McGraw-Hill. Petty, R. E., Schumann, D. W., Richman, S. A., and Strathman, A. J. (1993). Positive mood and persuasion: Different roles for affect under high and low elaboration conditions. Journal of Personality and Social Psychology, 64, 5-20. Petty, R. E., Wegener, D. T., and Fabrigar, L. R. (1997). Attitudes and attitude change. Annual Review of Psychology, 48, 609-647. Petty, R. E., Wheeler, S. C., and Bizer, G. Y. (2000). Attitude functions and persuasion: An elaboration likelihood approach to matched versus mismatched messages. In G. R. Maio and J. M. Olson (Eds.), Why we evaluate: Functions of attitudes, (p. 133-162). Mahwah, NJ: Erlbaum. Pew (2000, May 10). Tracking online life: How women use the Internet to cultivate relationships with family and friends. Washington, DC: Pew Internet and American Life Project. Pew (2003). Views of a changing world 2003. The Few Global Attitudes Project. Washington, DC: Pew Research Center for the People and the Press (http://people-press.org/reports/pdf/185.pdf). Phillips, D. L. (2003, September 20). Listening to the wrong Iraqi. New York Times (www.nytimes.com). Phillips, D. P. (1982). The impact of fictional television stories on U.S. adult fatalities: New evidence on the effect of the mass media on violence. American Journal of Sociology, 87, 1340-1359. Phillips, D. P. (1985). Natural experiments on the effects of mass media violence on fatal aggression: Strengths and weaknesses of a new approach. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology, Vol. 19. Orlando, FL: Academic Press.
Phillips, D. P., Carstensen, L. L., and Paight, D. J. (1989). Effects of mass media news stories on suicide, with new evidence on the role of story content. In D. R. Pfeffer (Ed.), Suicide among youth: Perspectives on risk and prevention. Washington, DC: American Psychiatric Press. Phinney, J. S. (1990). Ethnic identity in adolescents and adults: Review of research. Psychological Bulletin, 108, 499-514. Pierce, J. P., and Gilpin, E. A. (1995). A historical analysis of tobacco marketing and the uptake of smoking by youth in the United States: 1890-1977. Health Psychology, 14, 500-508. Pierce, J. P., Lee, L., and Gilpin, E. A. (1994). Smoking initiation by adolescent girls, 1944 through 1988. Journal of the American Medical Association, 27, 608-611. Piliavin, I. M., Rodin, J., and Piliavin, J. A. (1969). Good Samaritanism: An underground phenomenon. Journal of Personality and Social Psychology, 13, 289-299. Piliavin, J. A. (2003). Doing well by doing good: Benefits for the benefactor. In C. L. M. Keyes and J. Haidt (Eds.), Flourishing: Positive psychology and the life well-lived. Washington, DC: American Psychological Association. Piliavin, J. A., and Piliavin, I. M. (1973). The Good Samaritan: Why does he help? Unpublished manuscript, University of Wisconsin. Piliavin, J. A., Evans, D. E., and Callero, P. (1982). Learning to Give to unnamed strangers": The process of commitment to regular blood donation. In E. Staub, D. Bar-Tal, J. Karylowski, and J. Reykawski (Eds.), The development and maintenance of prosocial behavior: International perspectives. New York: Plenum. Pimentel, D., Bailey, O., Kim, P., Mullaney, E., Calabrese, J., Walman, J., Nelson, F., and Yao, X. (1999). Will limits of Earth's resources control human numbers? Environment, Development and Sustainability, 1, 19-39. Pincus, J. H. (2001). Base instincts: What makes killers kill? New York: W. W. Norton and Co., Inc. Pinel, E. C. (1999). Stigma consciousness: The psychological legacy of social stereotypes. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 114-128. Pinel, E. C. (2002). Stigma consciousness in intergroup contexts: The power of conviction. Journal of Experimental Social Psychology, 38, 178-185. Pingitore, R., Dugoni, B. L., Tindale, R. S., and Spring, B. (1994). Bias against overweight job applicants in a simulated employment interview. Journal of Applied Psychology, 79, 909-917. Pinker, S. (1997). How the mind works. New York: Norton. Pinker, S. (2002). The blank slate. New York: Viking. Pipher, M. (2002). The middle of everywhere: The world's refugees come to our town. Harcourt. Plaks, J. E., and Higgins, E. T. (2000). Pragmatic use of stereotyping in teamwork: Social loafing and compensation as a function of inferred partner-situation fit. Journal of Personality and Social Psychology, 79, 962-974. Platz, S. J., and Hosch, H. M. (1988). Cross-racial/ethnic eyewitness identification: A field study. Journal of Applied Social Psychology, 18, 972-984. Plaut, V. C., Markus, H. R., and Lackman, M. E. (2002). Place matters: Consensual features and regional variation in American wellbeing and self. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 160-184. Pliner, P., Hart, H., Kohl, J., and Saari, D. (1974). Compliance without pressure: Some further data on the foot-in-the-door technique. Journal of Experimental Social Psychology, 10, 17-22.
Plomin, R., and Daniels, D. (1987). Why are children in the same family so different from one another? Behavioral and Brain Sciences, 10,
1-60.
Pious, S. (1985). Perceptual illusions and military realities: A social-psychological analysis of the nuclear arms race. Journal of Conflict Resolution, 29, 363-389. Pious, S. (1993). The nuclear arms race: Prisoner's dilemma or perceptual dilemma? Journal of Peace Research, 30, 163-179. Pomazal, R. J., and Clore, G. L. (1973). Helping on the highway: The effects of dependency and sex. Journal of Applied Social Psychology, 3, 150-164. Pomerleau, O. F., and Rodin, J. (1986). Behavioral medicine and health psychology. In S. L. Garfield and A. E. Bergin (Eds.), Handbook of psychotherapy and behavior change, 3rd ed. New York: Wiley. Poniewozik, J. (2003, November 24). All the news that fits your reality. Time, p. 90. Poole, D. A., Lindsay, D. S., Memon, A., and Bull, R. (1995). Psychot herapy and the recovery of memories of childhood sexual abuse: U.S. and British practitioners' opinions, practices, and experiences. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 63, 426-437. Popenoe, D. (2002). The top ten myths of divorce. Unpublished manuscript, National Marriage Project, Rutgers University. Porter, N., Geis, F. L., and Jennings (Walstedt), J. (1983). Are women invisible as leaders? Sex Roles, 9, 1035-1049. Postmes, T., and Spears, R. (1998). Deindividuation and antinormative behavior: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 123, 238-259. Postmes, T., Spears, R., and Cihangir, S. (2001). Quality of decision making and group norms. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 918-930. Powell, J. (1989). Happiness is an inside job. Valencia, CA: Tabor. Pozo, C., Carver, C. S., Wellens, A. R., and Scheier, M. F. (1991). Social anxiety and social perception: Construing others' reactions to the self. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 355-362. Prager, I. G., and Cutler, B. L. (1990). Attributing traits to oneself and to others: The role of acquaintance level. Personality and Social Psychology Bulletin, 16, 309-319. Pratkanis, A. R., Greenwald, A. G., Leippe, M. R., and Baumgardner, M. H. (1988). In search of reliable persuasion effects: III. The sleeper effect is dead. Long live the sleeper effect. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 203-218. Pratkanis, A. R., and Ibrner, M. E. (1994a). The year cool Papa Bell lost the batting title: Mr. Branch Rickey and Mr. Jackie Robinson's plea for affirmative action. Nine: A Journal of Baseball History and Social Policy Perspectives, 2, 260-276. Pratkanis, A. R., and Thrner, M. E. (1994b). Nine principles of successful affirmative action: Mr. Branch Rickey, Mr. Jackie Robinson, and the integration of baseball. Nine: A Journal of Baseball History and Social Policy Perspectives, 3, 36-65. Pratkanis, A. R., and Turner, M. E. (1996). The procactive removal of discriminatory barriers: Affirmative action as effective help, journal of Social Issues, 52, 111-132. Pratt, M. W., Pancer, M., Hunsberger, B., and Manchester, J. (1990). Reasoning about the self and relationships in maturity: An integrative complexity analysis of individual differences. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 575-581. Pratto, F. (1996). Sexual politics: The gender gap in the bedroom, the cupboard, and the cabinet. In D. M. Buss and N. M. Malamuth (Eds.), Sex, power, conflict: Evolutionary and feminist perspectives. New York: Oxford University Press.
BIBLIOGRAFIJA
751
Pruitt, D. G., and Rubin, J. Z. (1986). Social conflict. San Francisco: Pratto, F., Sidanius, J., Stallworth, L. M., and Malle, B. F. (1994). SoRandom House. cial dominance orientation: A personality variable predicting social and political attitudes. Journal of Personality and Social Psycholo- Pryke, S., Lindsay, R. C. L., Dysart, J. E., and Dupuis, P. (2004). Multiple independent identification decisions: A method of calibrating eyewitgy, 67, 741-763. ness identifications. Journal of Applied Psychology, 89, 73-84. Pratto, F., Stallworth, L. M., and Sidanius, J. (1997). The gender gap: Pryor, J. B., DeSouza, E. R., Fitness, J., Hutz, C., Kumpf, M., LubDifferences in political attitudes and social dominance orientation. bert, K., Pesonen, O., and Erber, M. W. (1997). Gender differenBritish Journal of Social Psychology, 36, 49-68. ces in the interpretation of social-sexual behavior: A cross-cultural Prentice, D. A., and Carranza, E. (2002). What women and men should perspective on sexual harassment. Journal ofCross-Cultural Psychobe, shouldn't be, are allowed to be, and don't have to be: The conlogy, 28, 509-534. tents of prescriptive gender stereotypes. Psychology of Women QuPryor, J. B. and Reeder, G. D. (1993). The social psychology of HIV arterly, 26, 269-281. infection. Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, Inc. (p. 71) Prentice-Dunn, S., and Rogers, R. W. (1980). Effects of deindividuaPublic Opinion (1984, August/ September). Vanity fare, p. 22. ting situational cues and aggressive models on subjective deindiviPurvis, J. A., Dabbs, J. M., Jr., and Hopper, C. H. (1984). The opeduation and aggression. Journal of Personality and Social Psychoner": Skilled user of facial expression and speech pattern. Personalogy, 39, 104-113. lity and Social Psychology Bulletin, 10, 61-66. Prentice-Dunn, S., and Rogers, R. W. (1989). Deindividuation and the self-regulation of behavior. In P. B. Paulus (Ed.), Psychology of group Putnam, R. (2000). Bowling alone. New York: Simon and Schuster. influence, 2nd ed. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Pyszczynski, T., and Greenberg, J. (1987). Self-regulatory perseveration and the depressive self-focusing style: A self-awareness theory Pressley, C. A., and others (1997). Alcohol and drugs on American colof reactive depression. Psychological Bulletin, 102, 122-138. lege campuses: Issues of violence and harrassment. Carbondale, IL: Pyszczynski, T., Hamilton, J. C., Greenberg, J., and Becker, S. E. Core Institute, Southern Illinois University. (1991). Self-awareness and psychological dysfunction. In C. R. SnyPresson, P. K., and Benassi, V. A. (1996). Illusion of control: A metader and D. O. Forsyth (Eds.), Handbook of social and clinical psyanalytic review. Journal of Social Behavior and Personality, 11,493chology: The health perspective. New York: Pergamon. 510. Quartz, S. R., and Sejnowski, T. J. (2002). Liars, lovers, and heroes: Price, G. H., Dabbs, J. M., Jr., Clower, B. J., and Resin, R. P. (1974). What the new brain science reveals about how we become who we At first glance - Or, is physical attractiveness more than skin deep? are. New York: Morrow. Paper presented at the Eastern Psychological Association convention. Quattrone, G. A. (1982). Behavioral consequences of attributional bias. Cited by K. L. Dion and K. K. Dion (1979). Personality and behaSocial Cognition, 1, 358-378. vioral correlates of romantic love. In M. Cook and G. Wilson (Eds.), Love and attraction. Oxford: Pergamon. Quattrone, G. A., and Jones, E. E. (1980). The perception of variabiliPrislin, R., and Pool, G. J. (1996). Behavior, consequences, and the self: ty within in-groups and out-groups: Implications for the law of small Is all well that ends well? Personality and Social Psychology Bullenumbers. Journal of Personality and Social Psychology, 38,141-152 tin, 22, 933-948. Raine, A. (1993). The psychopathology of crime: Criminal behavior as a clinical disorder. San Diego, CA: Academic Press. Pritchard, I. L. (1998). The effects of rap music: On aggressive attitudes toward women. Master's thesis, Humboldt State University. Raine, A., Lencz, T., Bihrle, S., LaCasse, L., and Colletti, P. (2000). Prohaska, V. (1994). I know I'll get an A": Confident overestimation Reduced prefrontal gray matter volume and reduced autonomic actiof final course grades. Teaching of Psychology, 21, 141-143. vity in antisocial personality disorder. Archives of General PsychiatPronin, E., Kruger, J., Savitsky, K., and Ross, L. (2001). You don't ry, 57, 119-127. know me, but I know you: The illusion of asymmetric insight, jourRaine, A., Stoddard, J., Bihrle, S., and Buchsbaum, M. (1998). Prefronnal of Personality and Social Psychology, 81, 639-656. tal glucose deficits in murderers lacking psychosocial deprivation. Neuropsychiatry, Neuropsychology, and Behavioral Neurology, 11, 1-7. Pronin, E., Lin, D. Y., and Ross, L. (2002). The bias blind spot: Perceptions of bias in self versus others. Personality and Social Psycho- Rajecki, D. W., Bledsoe, S. B., and Rasmussen, J. L. (1991). Successful personal ads: Gender differences and similarities in offers, stilogy Bulletin, 28, 369-381. pulations, and outcomes. Basic and Applied Social Psychology, 12, Prothrow-Stith, D. (with M. Wiessman) (1991). Deadly consequences. 457-469. New York: HarperCollins. Pruitt, D. G. (1986). Achieving integrative agreements in negotiation. Rank, S. G., and Jacobson, C. K. (1977). Hospital nurses' compliance In R. K. White (Ed.), Psychology and the prevention of nuclear war. with medication overdose orders: A failure to replicate. Journal of New York: New York University Press. Health and Social Behavior, 18, 188-193. Pruitt, D. G. (1998). Social conflict. In D. Gilbert, S. T. Fiske, and G. Rapoport, A. (1960). Fights, games, and debates. Ann Arbor: UniversiLindzey (Eds.), Handbook of social psychology, 4th ed. New York: ty of Michigan Press. McGraw-Hill. Raven, P. H. (2002, August 9). Science, sustainability, and the human prospect. Science, 297, 954-958. Pruitt, D. G., and Kimmel, M. J. (1977). Twenty years of experimental gaming: Critique, synthesis, and suggestions for the future. Annual Rawls, J. (1971). A theory ofjustice. Cambridge, MA: Belknap Press of Review of Psychology, 28, 363-392. Harvard University Press. Pruitt, D. G., and Lewis, S. A. (1975). Development of integrative soReed, D. (1989, November 25). Video collection documents Christian relutions in bilateral negotiation. Journal of Personality and Social Psysistance to Hitler. Associated Press release in Grand Rapids Press, chology, 31, 621-633. p. B4, B5. Pruitt, D. G., and Lewis, S. A. (1977). The psychology of integrative Reeder, G. D., McCormick, C. B., and Esselman, E. D. (1987). Selfbargaining. In D. Druckman (Ed.), Negotiations: A social-psycholoreferent processing and recall of prose. Journal of Educational Psygical analysis. New York: Halsted. chology, 79, 243-248.
Regan, D. T., and Cheng, J. B. (1973). Distraction and attitude change: A resolution. Journal of Experimental Social Psychology; 9, 138-147. Regan, D. T., Williams, M., and Sparling, S. (1972). Voluntary expiation of guilt: A field experiment. Journal of Personality and Social Psychology, 24, 42-45. Regan, P. C. (1998). What if you can't get what you want? Willingness to compromise ideal mate selection standards as a function of sex, mate value, and relationship context. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 1294-1303. Reicher, S., and Haslam, Z. (2002). Ethics and The Experiment. Psychologist, 15, 282. Reicher, S., Spears, R., and Postmes, T. (1995). A social identity model of deindividuation phenomena. In W. Storebe and M. Hewstone (Eds.), European review of social psychology, vol. 6. Chichester, England: Wiley. Reid, P., and Finchilescu, G. (1995). The disempowering effects of media violence against women on college women. Psychology of Women Quarterly, 19, 397^111. Reifman, A. S., Larrick, R. P., and Fein, S. (1991). Temper and temperature on the diamond: The heat-aggression relationship in major league baseball. Personality and Social Psychology Bulletin, 17,580585. Reis, H. T., Nezlek, J., and Wheeler, L. (1980). Physical attractiveness in social interaction. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 604-617. Reis, H. T., and Shaver, P. (1988). Intimacy as an interpersonal process. In S. Duck (Ed.), Handbook of personal relationships: Theory, relationships and interventions. Chichester, England: Wiley. Reis, H. T., Wheeler, L., Spiegel, N., Kernis, M. H., Nezlek, J., and Perri, M. (1982). Physical attractiveness in social interaction: II. Why does appearance affect social experience? Journal of Personality and Social Psychology, 43, 979-996. Reis, T. J., Gerrard, M., and Gibbons, F. X. (1993). Social comparison and the pill: Reactions to upward and downward comparison of contraceptive behavior. Personality and Social Psychology Bulletin, 19, 13-20. Reisenzein, R. (1983). The Schachter theory of emotion: Two decades later. Psychological Bulletin, 94, 239-264. Reitzes, D. C. (1953). The role of organizational structures: Union versus neighborhood in a tension situation. Journal of Social Issues, 9(1), 37-44. Remley, A. (1988, October). From obedience to independence. Psychology Today, p. 56-59. Renaud, H., and Estess, F. (1961). Life history interviews with one hundred normal American males: Pathogenecity" of childhood. American Journal of Orthopsychiatry, 31, 786-802. Renner, M. (1999). Ending violent conflict. Worldwatch Paper 146, World watch Institute. Ressler, R. K., Burgess, A. W., and Douglas, J. E. (1988). Sexual homicide patterns. Boston: Lexington Books. Reychler, L. (1979). The effectiveness of a pacifist strategy in conflict resolution. Journal of Conflict Resolution, 23, 228-260. Rhine, R. J., and Severance, L. J. (1970). Ego-involvement, discrepancy, source credibility, and attitude change. Journal of Personality and Social Psychology, 16, 175-190. Rhodes, G., Sumich, A., and Byatt, G. (1999). Are average facial configurations attractive only because of their symmetry. Psychological Science, 10, 52-58. Rhodes, N., and Wood, W. (1992). Self-esteem and intelligence affect influenceability: The mediating role of message reception. Psychological Bulletin, 111, 156-171.
Rhodewalt, F. (1987). Is self-handicapping an effective self-protective attributional strategy? Paper presented at the American Psychological Association convention. Rhodewalt, F., and Agustsdottir, S. (1986). Effects of self-presentation on the phenomenal self. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 47-55. Rhodewalt, F., Saltzman, A. T., and Wittmer J. (1984). Self-handicapping among competitive athletes: The role of practice in self-esteem protection. Basic and Applied Social Psychology, 5, 197-209. Rholes, W. S., Newman, L. S., and Ruble, D. N. (1990). Understanding self and other: Developmental and motivational aspects of perceiving persons in terms of invariant dispositions. In E. T. Higgins and R. M. Sorrentino (Eds.), Handbook of motivation and cognition: Foundations of social behavior, Vol. 2. New York: Guilford. Rice, B. (1985, September). Performance review: The job nobody likes. Psychology Today, p. 30-36. Rice, M. E., and Grusec, J. E. (1975). Saying and doing: Effects on observer performance. Journal of Personality and Social Psychology, 32, 584-593. Rich, F. (2001, May 20). Naked capitalists: There's no business like porn business. New York Times (www.nytimes.com). Richard, F. D., Bond, C. F., Jr., and Stokes-Zoota, J. J. (2003). One hundred years of social psychology quantitatively described. Review of General Psychology, 7, 331-363. Richards, Z., and Hewstone, M. (2001). Subtyping and subgrouping: Processes for the prevention and promotion of stereotype change. Personality and Social Psychology Review, 5, 52-73. Richardson, J. T. E. (1990). Questionnaire studies of paramenstrual symptoms. Psychology of Women Quarterly, 14, 15-42 Richardson, J. T. E. (1993). The premenstrual syndrome: A brief history. Paper presented to the Annual Conference of the British Psychological Society. Richardson, L. F. (1960). Generalized foreign policy. British Journal of Psychology Monographs Supplements, 23. Cited by A. Rapoport in Fights, games, and debates. Ann Arbor: University of Michigan Press, 1960, p. 15. Richeson, J. A., and Ambady, N. (2003). Effects of situational power on automatic racial prejudice. Journal of Experimental Social Psychology, 39, 177-183. Ridge, R. D., and Reber, J. S. (2002). J think she's attracted to me": The effect of men's beliefs on women's behavior in a job interview scenario. Basic and Applied Social Psychology, 24, 1-14. Riess, M., Rosenfeld, P., Melburg, V., and Tedeschi, J. T. (1981). Selfserving attributions: Biased private perceptions and distorted public descriptions. Journal of Personality and Social Psychology, 41,224231. Riggs, J. M. (1992). Self-handicapping and achievement. In A. K. Boggiano and T. S. Pittman (Eds.), Achievement and motivation: A social-developmental perspective. New York: Cambridge University Press. Riordan, C. A. (1980). Effects of admission of influence on attributions and attraction. Paper presented at the American Psychological Association convention. Riordan, C. A., and Ruggiero, J. (1980). Producing equal status interracial interaction: A replication. Social Psychology Quarterly, 43, 131-136. Rivkin, I. D., and Taylor, S. E. (1999). The effects of mental simulation on coping with controllable stressful events. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 1451-1462. Roach, M. (1998, December). Why men kill. Discover, p. 100-108.
BIBLIOGRAFIJA
753
Robberson, M. R., and Rogers, R. W. (1988). Beyond fear appeals: Negative and positive persuasive appeals to health and self-esteem. Journal of Applied Social Psychology, 18, 277-287. Robertson, I. (1987). Sociology. New York: Worth Publishers. Robins, L., and Regier, D. (Eds.). (1991). Psychiatric disorders in America. New York: Free Press. Robins, R. W., and Beer, J. S. (2001). Positive illusions about the self: Short-term benefits and long-term costs. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 340-352. Robins, R. W., Spranca, M. D., and Mendelsohn, G. A. (1996). The actor-observer effect revisited: Effects of individual differences and repeated social interactions on actor and observer attributions. Journal of Personality and Social Psychology, 71, 375-389. Robinson, J. (2002, October 8). What percentage of the population is gay? Gallup Tuesday Briefing (www.gallup.com). Robinson, M. D., and Ryff, C. D. (1999). The role of self-deception in perceptions of past, present, and future happiness. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 595-606. Robinson, M. S., and Alloy, L. B. (2003). Negative cognitive styles and stress-reactive rumination interact to predict depression: A prospective study. Cognitive Therapy and Research, 27, 275-291. Robinson, R. J., Keltner, D., Ward, A., and Ross, L. (1995). Actual versus assumed differences in construal: Naive realism" in intergroup perception and conflict. Journal of Personality and Social Psychology, 68, 404-417. Robinson, T. N., Wilde, M. L., Navracruz, L. C., Haydel, F., and Varady, A. (2001). Effects of reducing children's television and video game use on aggressive behavior. Archives of Pediatric and Adolescent Medicine, 155, 17-23. Rochat, F. (1993). How did they resist authority? Protecting refugees in Le Chambon during World War II. Paper presented at the American Psychological Association convention. Rochat, F., and Modigliani, A. (1995). The ordinary quality of resistance: From Milgram's laboratory to the village of Le Chambon. Journal of Social Issues, 51, 195-210. Rodin, J. (1992). Body traps. New York: William Morrow. Roehling, M. V. (2000). Weight-based discrimination in employment: psychological and legal aspects. Personnel Psychology, 52, 969-1016. Roese, N. J. (1994). The functional basis of counterfactual thinking. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 805-818. Roese, N. J., and Hur, T. (1997). Affective determinants of counterfactual thinking. Social Cognition, 15, 274-290. Roese, N. L., and Olson, J. M. (1994). Attitude importance as a function of repeated attitude expression. Journal of Experimental Social Psychology, 66, 805-818. Roger, L. H., Cortes, D. E., and Malgady, R. B. (1991). Acculturation and mental health status among Hispanics: Convergence and new directions for research. American Psychologist, 46, 585-597. Rogers, C. R. (1958). Reinhold Niebuhr's The self and the dramas of history: A criticism. Pastoral Psychology, 9, 15-17. Rogers, C. R. (1980). A way of being. Boston: Houghton Mifflin. Rogers, C. R. (1985, February). Quoted by Michael A. Wallach and Lise Wallach, How Psychology Sanctions the Cult of the Self. Washington Monthly, p. 46-56. Rogers, R. W., and Mewborn, C. R. (1976). Fear appeals and attitude change: Effects of a threat's noxiousness, probability of occurrence, and the efficacy of coping responses. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 54-61.
Rogers, R. W., and Prentice-Dunn, S. (1981). Deindividuation and anger-mediated interracial aggression: Unmasking regressive racism. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 63-73. Rohrer, J. H., Baron, S. H., Hoffman, E. L., and Swander, D. V. (1954). The stability of autokinetic judgments. Journal of Abnormal and Social Psychology, 49, 595-597. Rokeach, M. (1968). Beliefs, attitudes, and values. San Francisco: Jossey-Bass. Rokeach, M., and Mezei, L. (1966). Race and shared beliefs as factors in social choice. Science, 151, 167-172. Romer, D., Gruder, D. L., and Lizzadro, T. (1986). A person-situation approach to altruistic behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 1001-1012. Roney, J. R. (2003). Effects of visual exposure to the opposite sex: Cognitive aspects mate attraction in human males. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 393-404. Rook, K. S. (1984). Promoting social bonding: Strategies for helping the lonely and socially isolated. American Psychologist, 39, 1389-1407. Rook, K. S. (1987). Social support versus companionship: Effects on life stress, loneliness, and evaluations by others. Journal of Personality and Social Psychology, 52, 1132-1147. Rosenbaum, M. E. (1986). The repulsion hypothesis: On the nondevelopment of relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 1156-1166. Rosenbaum, M. E., and Holtz, R. (1985). The minimal intergroup discrimination effect: Out-group derogation, not in-group favorability. Paper presented at the American Psychological Association convention. Rosenberg, L. A. (1961). Group size, prior experience and conformity. Journal of Abnormal and Social Psychology, 63, 436-437. Rosenberg, R. (1984). Leta Hollingworth: Toward a sexless intelligence. In M. Lewin (Ed.), In the shadow of the past: Psychology portrays the sexes. New York: Columbia University Press. Rosenblatt, A., and Greenberg, J. (1988). Depression and interpersonal attraction: The role of perceived similarity. Journal of Personality and Social Psychology, 55, 112-119. Rosenblatt, R. (1994, April 24). The buck stops somewhere else. Detroit Free Press Magazine, p. 6-13. Rosenfeld, D., Folger, R., and Adelman, H. F. (1980). When rewards reflect competence: A qualification of the oveijustification effect. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 368-376. Rosenhan, D. L. (1970). The natural socialization of altruistic autonomy. In J. Macaulay and L. Berkowitz (Eds.) Altruism and helping behavior. New York: Academic Press. Rosenhan, D. L. (1973). On being sane in insane places. Science, 179, 250-258. Rosenthal, D. A., and Feldman, S. S. (1992). The nature and stability of ethnic identity in Chinese youth: Effects of length of residence in two cultural contexts. Journal of Cross-Cultural Psychology, 23,214 227. Rosenthal, R. (1985). From unconscious experimenter bias to teacher expectancy effects. In J. B. Dusek, V. C. Hall, and W. J. Meyer (Eds.), Teacher expectancies. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Rosenthal, R. (1991). Teacher expectancy effects: A brief update 25 years after the Pygmalion experiment. Journal of Research in Education, 1, 3-12. Rosenthal, R. (2002). Covert communication in classrooms, clinics, courtrooms, and cubicles. American Psychologist, 57, 839-849. Rosenthal, R. (2003). Covert communication in laboratories, classrooms, and the truly real world. Current Directions in Psychological Science, 12, 151-154.
Rosenthal, R., and Jacobson, L. (1968). Pygmalion in the classroom: Teacher expectation and pupils' intellectual development. New York: Holt, Rinehart and Winston. Rosenzweig, M. R. (1972). Cognitive dissonance. American Psychologist, 27, 769. Ross, C. (1979, February 12). Rejected. New West, p. 39^13. Ross, L. (1977). The intuitive psychologist and his shortcomings: Distortions in the attribution process. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 10). New York: Academic Press. Ross, L. (1981). The intuitive scientist" formulation and its developmental implications. In J. H. Havell and L. Ross (Eds.), Social cognitive development: Frontiers and possible futures. Cambridge, England: Cambridge University Press. Ross, L. (1988). Situationist perspectives on the obedience experiments. Review of A. G. Miller's The obedience experimen ts. Con temporary Psychology, 33, 101-104. Ross, L., Amabile, T. M., and Steinmetz, J. L. (1977). Social roles, social control, and biases in social-perception processes. Journal of Personality and Social Psychology, 35, 485-494. Ross, L., and Anderson, C. A. (1982). Shortcomings in the attribution process: On the origins and maintenance of erroneous social assessments. In D. Kahneman, P. Slovic, and A. Tversky (Eds.), Judgment under uncertainty: Heuristics and biases. New York: Cambridge University Press. Ross, L., and Lepper, M. R. (1980). The perseverance of beliefs: Empirical and normative considerations. In R. A. Shweder (Ed.), New directions for methodology of behavioral science: Fallible judgment in behavioral research. San Francisco: Jossey-Bass. Ross, L., and Ward, A. (1995). Psychological barriers to dispute resolution. In M. P. Zanna (Ed.), Advances in experimental social psychology, vol. 27. San Diego, CA: Academic Press. Ross, L., and Ward, A. (1996). Naive realism in everyday life: Implications for social conflict and misunderstanding. In T. Brown, E. Reed, and E. Turiel (Eds.), Values and knowledge. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Ross, M., and Buehler, R. (1994). Creative remembering. In U. Neisser and R. Fivush (Eds.), The remembering self New York: Cambridge University Press. Ross, M., and Fletcher, G. J. O. (1985). Attribution and social perception. In G. Lindzey and E. Aronson (Eds.), The Handbook of Social Psychology, 3rd ed. New York: Random House. Ross, M., McFarland, C., and Fletcher, G. J. O. (1981). The effect of attitude on the recall of personal histories. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 627-634. Ross, M., and Newby-Clark, I. R. (1998). Construing the past and future. Social Cognition, 16, 133-150. Ross, M., and Sicoly, F. (1979). Egocentric biases in availability and attribution. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 322-336. Ross, M., Thibaut, J., and Evenbeck, S. (1971). Some determinants of the intensity of social protest. Journal of Experimental Social Psychology, 7, 401^18. Rossi, A. S., and Rossi, P. H. (1990). Of human bonding: Parent-child relations across the life course. Hawthorne, NY: Aldine de Gruyter. Roszell, P., Kennedy, D., and Grabb, E. (1990). Physical attractiveness and income attainment among Canadians. Journal of Psychology, 123, 547-559. Rotenberg, K. J. (1997). Loneliness and the perception of the exchange of disclosures. Journal of Social and Clinical Psychology, 16, 259-276.
Rotenberg, K. J., Gruman, J. A., and Ariganello, M. (2002). Behavioral confirmation of the loneliness stereotype. Basic and Applied Social Psychology, 24, 81-89. Rothbart, M., and Birrell, P. (1977). Attitude and perception of faces. Journal of Research Personality, 11, 209-215. Rothbart, M., Fulero, S., Jensen, C., Howard, J., and Birrell, P. (1978). From individual to group impressions: Availability heuristics in stereotype formation. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 237-255. Rothbart, M., and Taylor, M. (1992). Social categories and social reality In G. R. Semin and K. Fielder (Eds.), Language, interaction and social cognition. London: Sage. Rothman, A. J., and Salovey, P. (1997). Shaping perceptions to motivate healthy behavior: The role of message framing. Psychological Bulletin, 121, 3-19. Rotter, J. (1973). Internal-external locus of control scale. In J. P. Robinson and R. P. Shaver (Eds.), Measures of social psychological attitudes. Ann Arbor, MI: Institute for Social Research. Rotton, J., and Frey, J. (1985). Air pollution, weather, and violent crimes: Concomitant time-series analysis of archival data. Journal of Personality and Social Psychology, 49, 1207-1220. Rotundo, M., Nguyen, D. H., and Sackett, P. R. (2001). A meta-analytic review of gender differences in perceptions of sexual harrassment. Journal of Applied Psychology, 86, 914-922. Rouhana, N. N., and Bar-Tal, D. (1998). Psychological dynamics of intractable ethnonational conflicts: The Israeli-Palestinian case. American Psychologist, 53, 761-770. Rowe, D. (1994). The limits offamily influence: Genes, experience, and behavior. New York: Guilford Press. Rowe, D. C., Almeida, D. M., and Jacobson, K. C. (1999). School con text and genetic influences on aggression in adolescence. Psychological Science, 10, 277-280. Rowe, D. C., Vazsonyi, A. T., and Flannery, D. J. (1994). No more than skin deep: Ethnic and racial similarity in developmental process. Psychological Review, 101, 396-413. Ruback, R. B., Carr, T. S., and Hoper, C. H. (1986). Perceived control in prison: Its relation to reported crowding, stress, and symptoms. Journal of Applied Social Psychology, 16, 375-386. Rubin, A. (2003, April 16). War fans young Arabs' anger. Los Angeles Times, (www.latimes.com) Rubin, J. Z. (1986). Can we negotiate with terrorists: Some answers from psychology. Paper presented at the American Psychological Association convention. Rubin, L. B. (1985). Just friends: The role of friendship in our lives. New York: Harper and Row. Rubin, R. B. (1981). Ideal traits and terms of address for male and female college professors. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 966-974. Rubin, Z. (1973). Liking and loving: An invitation to social psychology. New York: Holt, Rinehart and Winston. Ruiter, R. A. C., Abraham, C., and Kok, G. (2001). Scary warnings and rational precautions: A review of the psychology of fear appeals. Psychology and Health, 16, 613-630. Ruiter, R. A. C., Kok, G., Verplanken, B., and Brug, J. (2001). Evo ked fear and effects of appeals on attitudes to performing breast selfexamination: An information-processing perspective. Health Education Research, 16, 307-319. Rule, B. G., Taylor, B. R., and Dobbs, A. R. (1987). Priming effects of heat on aggressive thoughts. Social Cognition, 5, 131-143.
BIBLIOGRAFIJA
755
Rusbult, C. E. (1980). Commitment and satisfaction in romantic associations: A test of the investment model. Journal of Experimental Social Psychology, 16, 172-186. Rusbult, C. E., Johnson, D. J., and Morrow, G. D. (1986). Impact of couple patterns of problem solving on distress and nondistress in dating relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 744-753. Rusbult, C. E., Martz, J. M., and Agnew, C. R. (1998). The investment model scale: Measuring commitment level, satisfaction level, quality of alternatives, and investment size. Personal Relationships, 5, 357-391. Rusbult, C. E., Morrow, G. D., and Johnson, D. J. (1987). Self-esteem and problem-solving behaviour in close relationships. British Journal of Social Psychology, 26, 293-303. Rusbult, C. E., Olsen, N., Davis, J. L., and Hannon, P. A. (2001). Commitment and relationship maintenance mechanisms. In J. Harvey and A. Wenzel (Eds.), Close romantic relationships: Maintenance and enhancement. Mahwah, NJ: Erlbaum. Rushton, J. P. (1975). Generosity in children: Immediate and long-term effects of modeling, preaching, and moral judgment. Journal of Personality and Social Psychology, 31, 459^-66. Rushton, J. P. (1976). Socialization and the altruistic behavior of children. Psychological Bulletin, 83, 898-913. Rushton, J. P. (1991). Is altruism innate? Psychological Inquiry, 2, 141143. Rushton, J. P., Brainerd, C. J., and Pressley, M. (1983). Behavioral development and construct validity: The principle of aggregation. Psychological Bulletin, 94, 18-38. Rushton, J. P., and Campbell, A. C. (1977). Modeling, vicarious reinforcement and extraversion on blood donating in adults: Immediate and longterm effects. European Journal of Social Psychology, 7, 297-306. Rush ton, J. P., Chris John, R. D., and Fekken, G. C. (1981). The altruistic personality and the self-report altruism scale. Personality and Individual Differences, 2, 293-302. Rushton, J. P., Fulker, D. W., Neale, M. C., Nias, D. K. B., and Eysenck, H. J. (1986). Altruism and aggression: The heritability of individual differences. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 1192-1198. Russell, B. (1930/1980). The conquest of happiness. London: Unwin Paperbacks. Russell, G. W. (1983). Psychological issues in sports aggression. In J. H. Goldstein (Ed.), Sports violence. New York: Springer-Verlag. Rutkowski, G. K., Gruder, C. L., and Romer, D. (1983). Group cohesiveness, social norms, and bystander intervention. Journal of Personality and Social Psychology, 44, 545-552. Ruvolo, A., and Markus, H. (1992). Possible selves and performance: The power of self-relevant imagery. Social Cognition, 9, 95-124. Ruzzene, M., and Noller, P. (1986). Feedback motivation and reactions to personality interpretations that differ in favorability and accuracy. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 1293-1299. Ryan, R. (1999, February 2). Quoted by A. Kohn, In pursuit of affluence, at a high price. New York Times (via www.nytimes.com). Ryckman, R. M., Robbins, M. A., Kaczor, L. M., and Gold, J. A. (1989). Male and female raters' stereotyping of male and female physiques. Personality and Social Psychology Bulletin, 15, 244-251. Ryff, C. D., and Singer, B. (2000). Interpersonal flourishing: A positive health agenda for the new millennium. Personality and Social Psychology Review, 4, 30^44. Saad, L. (2002, November 21). Most smokers wish they could quit. Gallup News Service (www.gallup.com/poll/releases/ pr021121 .asp).
Saad, L. (2003, April 22). Giving global warming the cold shoulder. The Gallup Organization (www.gallup.com). Saad, L., and McAneny, L. (1994, April). Most Americans think religion losing clout in the 1990's. Gallup Poll Monthly, p. 2-4. Saal, F. E., Johnson, C. B., and Weber, N. (1989). Friendly or sexy? It may depend on whom you ask. Psychology of Women Quarterly, 13, 263-276. Sabini, J., and Silver, M. (1982). Moralities of everyday life. New York: Oxford University Press. Sacco, W. P., and Dunn, V. K. (1990). Effect of actor depression on observer attributions: Existence and impact of negative attributions toward the depressed. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 517-524. Sack, K., and Elder, J. (2000, July 11). Poll finds optimistic outlook but enduring racial division. New York Times (www.nytimes.com). Sacks, C. H., and Bugental, D. P. (1987). Attributions as moderators of affective and behavioral responses to social failure. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 939-947. Sagarin, B. J., Cialdini, R. B., Rice, W. E., and Serna, S. B. (2002). Dispelling the illusion of invulnerability: The motivations and mechanisms of resistance to persuasion. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 526-541. Sagarin, B. J., Rhoads, K. v. L., and Cialdini, R. B. (1998). Deceiver's distrust: Denigration as a consequence of undiscovered deception. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 1167-1176. Saks, M. J. (1974). Ignorance of science is no excuse. Trial, 10(6), 18-20. Saks, M. J. (1977). Jury verdicts. Lexington, MA: Heath. Saks, M. J. (1996). The smaller the jury, the greater the unpredictability. Judicature, 79, 263-265. Saks, M. J. (1998). What do jury experiments tell us about how juries (should) make decisions? Southern California Interdisciplinary Law Journal, 6, 1-53. Saks, M. J., and Hastie, R. (1978). Social psychology in court. New York: Van Nostrand Reinhold. Saks, M. J., and Marti, M. W. (1997). A meta-analysis of the effects of jury size. Law and Human Behavior, 21, 451-467. Sakurai, M. M. (1975). Small group cohesiveness and detrimental conformity. Sociometry, 38, 340-357. Sales, S. M. (1972). Economic threat as a determinant of conversion rates in authoritarian and nonauthcritarian churches. Journal of Personality and Social Psychology, 23, 420-428. Sales, S. M. (1973). Threat as a factor in authoritarianism: An analysis of archival data. Journal of Personality and Social Psychology, 28,44-57. Salmivalli, C., Kaukiainen, A., Kaistaniemi, L., and Lagerspetz, K. M. J. (1999). Self-evaluated self-esteem, peer-evaluated self-esteem, and defensive egotism as predictors of adolescents' participation in bullying situations. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 1268-1278. Salovey, P., Mayer, J. D., and Rosenhan, D. L. (1991). Mood and healing: Mood as a motivator of helping and helping as a regulator of mood. In M. S. Clark (Ed.), Prosocial behavior. Newbury Park, CA: Sage. Salovey, P., Schneider, T. R., and Apanovitch, A. M. (2002). Message framing in the prevention and early detection of illness. In J. P. Dillard and M. Pfau (Eds.), The persuasion handbook: Theory and practice. Thousand Oaks, CA: Sage. Saltzstein, H. D., and Sandberg, L. (1979). Indirect social influence: Change in judgmental processor anticipatory conformity. Journal of Experimental Social Psychology, 15, 209-216.
Sampson, E. E. (1975). On justice as equality. Journal of Social Issues, 31(3), 45-64. Sanbonmatsu, D. M., Akimoto, S. A., and Gibson, B. D. (1994). Stereotype-based blocking in social explanation. Personality and Social Psychology Bulletin, 20, 71-81. Sancton, T. 1997, October 13). The dossier on Diana's crash. Time, p. 50-56. Sande, G. N., Goethals, G. R., and Radloff, C. E. (1988). Perceiving one's own traits and others': The multifaceted self. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 13-20. Sanders, G. S. (1981). Driven by distraction: An integrative review of social facilitation and theory and research. Journal of Experimental Social Psychology, 17, 227-251. (a) Sanders, G. S. (1981). Toward a comprehensive account of social facilitation: Distraction/conflict does not mean theoretical conflict. Journal of Experimental Social Psychology, 17, 262-265. (b) Sanders, G. S., Baron, R. S., and Moore, D. L. (1978). Distraction and social comparison as mediators of social facilitation effects. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 291-303. Sanderson, C. A., and Cantor, N. (2001). The association of intimacy goals and marital satisfaction: A test of four mediational hypotheses. Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 1567-1577. Sanislow, C. A., Ill, Perkins, D. V., and Balogh, D. W. (1989). Mood induction, interpersonal perceptions, and rejection in the roommates of depressed, nondepressed-disturbed, and normal college students. Journal of Social and Clinical Psychology, 8, 345-358. Sanitioso, R., Kunda, Z., and Fong, G. T. (1990). Motivated recruitment of autobiographical memories. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 229-241. Sanna, L. J., Parks, C. D., Meier, S., Chang, E. C., Kassin, B. R., Lechter, J. L., T\irley-Ames, K. J., and Miyake, T. M. (2003). A game of inches: Spontaneous use of counterfactuals by broadcasters during major league baseball playoffs. Journal of Applied Social Psychology, 33, 455^75. Sansone, C. (1986). A question of competence: The effects of competence and task feedback on intrinsic interest. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 918-931. Sapadin, L. A. (1988). Friendship and gender: Perspectives of professional men and women. Journal of Social and Personal Relationships, 5, 387^103. Sargent, J. D., Heatherton, T. F., Ahrens, M. B. (2002). Adolescent exposure to extremely violent movies. Journal of Adolescent Health, 31, 449^54. Sartre, J. P. (1946/1948). Anti-Semite and Jew. New York: Schocken Books. Sato, K. (1987). Distribution of the cost of maintaining common resources. Journal of Experimental Social Psychology, 23, 19-31. Satterfield, A. T., and Muehlenhard, C. L. (1997). Shaken confidence: The effects of an authority figure's flirtatiousness on women's and men's self-rated creativity. Psychology of Women Quarterly, 21, 395-416. Saucier, D. A., and Miller, C. T. (2003). The persuasiveness of racial arguments as a subtle measure of racism. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 1303-1315. Savitsky, K., Epley, N., and Gilovich, T. (2001). Do others judge us as harshly as we think? Overestimating the impact of our failures, shortcomings, and mishaps. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 44-56. Savitsky, K., Medvec, V. H., and Gilovich, T. (1997). Remembering and regretting: The Zeigarnik effect and the cognitive availability of regrettable actions and inactions. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 248-257.
Sax, L. J., Lindholm, J. A., Astin, A. W., Korn, W. S., and Mahoney, K. M. (2002). The American freshman: National norms for Fall, 2002. Los Angeles: Cooperative Institutional Research Program, UCLA. Scarr, S. (1988). Race and gender as psychological variables: Social and ethical issues. American Psychologist, 43, 56-59. Schachter, S. (1951). Deviation, rejection and communication. Journal of Abnormal and Social Psychology, 46, 190-207. Schachter, S., and Singer, J. E. (1962). Cognitive, social and physiological determinants of emotional state. Psychological Review, 69,379399. Schacter, D., Kaszniak, A., and Kihlstrom, J. (1991). Models of memory and the understanding of memory disorders. In T. Yanagihara and R. Petersen (Eds.), Memory disorders: Research and clinical practice. New York: Marcel Dekker. Schfer, R. B., and Keith, P. M. (1980). Equity and depression among married couples. Social Psychology Quarterly, 43, 430-435. Schaffner, P. E. (1985). Specious learning about reward and punishment. Journal of Personality and Social Psychology, 48, 1377-1386. Schaffner, P. E., Wandersman, A., and Stang, D. (1981). Candidate name exposure and voting: Two field studies. Basic and Applied Social Psychology, 2, 195-203. Schaller, M., and Cialdini, R. B. (1988). The economics of empathic helping: Support for a mood management motive. Journal of Experimental Social Psychology, 24, 163-181. Scheier, M. F., and Carver, C. S. (1992). Effects of optimism on psychological and physical well-being: Theoretical overview and empirical update. Cognitive Therapy and Research, 16, 201-228. Scheier, M. F., Carver, C. S., and Bridges, M. W. (2000). Optimism, pessimism, and psychological well-being. In E. C. Chang (Ed.), Optimism and pessimism. Washington, DC: APA Books. Schein, E. H. (1956). The Chinese indoctrination program for prisoners of war: A study of attempted brainwashing. Psychiatry, 19,149-172. Schiffenbauer, A., and Schiavo, R. S. (1976). Physical distance and attraction: An intensification effect. Journal of Experimental Social Psychology, 12, 274-282. Schiffmann, W. (1999, February 4). An heiress abducted: Patty Hearst, 25 years after her kidnapping. Associated Press (via www.abcnews.com). Schimel, J., Arndt, J., Pyszczynski, T., and Greenberg, J. (2001). Being accepted for who we are: Evidence that social validation of the intrinsic self reduces general defensiveness. journal of Personality and Social Psychology, 80, 35-52. Schimel, J., Pyszczynski, T., Greenberg, J., O'Mahen, H., Arndt, J. (2000). Running from the shadow: Psychological distancing from others to deny characteristics people fear in themselves. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 446-462. Schimel, J., Simon, L., Greenberg, J., Pyszczynski, T., Solomon, S., and Waxmonsky, J. (1999). Stereotypes and terror management: Evidence that mortality salience enhances stereotypic thinking and preferences. Journal of Personality and Social Psychology, 77,905-926. Schkade, D. A., and Kahneman, D. (1998). Does living in California make people happy? A focusing illusion in judgments of life satisfaction. Psychological Science, 9, 340-346. Schkade, D. A., and Sunstein, C. R. (2003, June 11). Judging by where you sit. New York Times (www.nytimes.com). Schlenker, B. R. (1976). Egocentric perceptions in cooperative groups: A conceptualization and research review. Final Report, Office of Naval Research Grant NR 170-797.
BIBLIOGRAFIJA
757
Schlenker, B. R., and Leary, M. R. (1982). Social anxiety and self-presentation: A conceptualization and model. Psychological Bulletin, 92, 641-669. (b) Schlenker, B. R., and Leary, M. R. (1985). Social anxiety and communication about the self. Journal of Language and Social Psychology, 4, 171-192. Schlenker, B. R., and Miller, R. S. (1977). Egocentrism in groups: Selfserving biases or logical information processing? Journal of Personality and Social Psychology, 35, 755-764. (b) Schlenker, B. R., and Miller, R. S. (1977). Group cohesiveness as a determinant of egocentric perceptions in cooperative groups. Human Relations, 30, 1039-1055. (a) Schlenker, B. R., Phillips, S. T., Boniecki, K. A., and Schlenker, D. R. (1995). Championship pressures: Choking or triumphing in one's own territory? Journal of Personality and Social Psychology, 68, 632-643. Schlenker, B. R., and Weigold, M. F. (1992). Interpersonal processes involving impression regulation and management. Annual Review of Psychology, 43, 133-168. Schlenker, B. R., Weigold, M. F., and Hallam, J. R. (1990). Self-serving attributions in social context: Effects of self-esteem and social pressure. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 855-863. Schlesinger, A., Jr. (1949). The statistical soldier. Partisan Review, 16, 852-856. Schlesinger, A., Jr. (1991, July 8). The cult of ethnicity, good and bad. Time, p. 21. Schlosser, E. (2003, March 10). Empire of the obscene. New Yorker, p. 61-71. Schmader, T., and Johns, M. (2003). Converging evidence that stereotype threat reduces working memory capacity. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 440-451. Schmidt, P. J., Nieman, L. K., Danaceau, M. A., Adams, L. F., and Rubinow, D. R. (1998). Differential behavioral effects of gonadal steroids in women with and in those without premenstrual syndrome. New England Journal of Medicine, 338, 209-216. Schmitt, D. P. (2003). Universal sex differences in the desire for sexual variety; tests from 52 nations, 6 continents, and 13 islands. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 85-104. Schmuck, P., Kasser, T., and Ryan, R. M. (2000). Intrinsic and extrinsic goals: Their structure and relationship to well-being in German and U.S. college students. Social Indicators Research, 50, 225-241. Schnall, S., and Laird, J. D. (2003). Keep smiling: Enduring effects of facial expressions and postures on emotional experience and memory. Cognition and Emotion, 17, 1 SI-191. Schneider, M. E., Major, B., Luhtanen, R., and Crocker, J. (1996). Social stigma and the potential costs of assumptive help. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 201-209. Schneider, P. (2000, February 13). Saving Konrad Latte. New York Times Magazine (www.nytimes.com). Schneider, T. R., Salovey, P., Pallonen, U., Mundorf, N., Smith, N. F., and Steward, W. T. (2000). Visual and auditory message framing effects on tobacco smoking. Journal of Applied Social Psychology, in press. Schoeneman, T. J. (1994). Individualism. In V. S. Ramachandran (Ed.), Encyclopedia of Human Behavior. San Diego, CA: Academic Press. Schoenfeld, B. (1995, May 14). The loneliness of being white. New York Times Magazine, 34-37. Schofleld, J. (1982). Black and white in school: Trust, tension, or tolerance? New York: Praeger.
Schofleld, J. W. (1986). Causes and consequences of the colorblind perspective. In J. F. Dovidio and S. L. Gaertner (Eds.), Prejudice, discrimination, and racism. Orlando, FL: Academic Press. Schooler, J. W. (2002). Verbalization produces a transfer inappropriate processing shift. Applied Cognitive Psychology, 16, 989-997. Schor, J. B. (1998). The overworked American. New York: Basic Books. Schroeder, D. A., Dovidio, J. F., Sibicky, M. E., Matthews, L. L., and Allen, J. L. (1988). Empathic concern and helping behavior: Egoism or altruism: Journal of Experimental Social Psychology, 24,333-353. Schulz, J. W., and Pruitt, D. G. (1978). The effects of mutual concern on joint welfare. Journal of Experimental Social Psychology, 14,480492. Schulz, R., and Decker, S. (1985). Long-term adjustment to physical disability: The role of social support, perceived control, and self-blame. Journal of Personality and Social Psychology, 48, 1162-1172. Schulz-Hardt, S., Frey, D., Luthgens, C., and Moscovici, S. (2000). Biased information search in group decision making. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 655-669. Schuman, H., and Kalton, G. (1985). Survey methods. In G. Lindzey and E. Aronson (Eds.), Handbook of Social Psychology, Vol. 1. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Schuman, H., and Ludwig, J. (1983). The norm of even-handedness in surveys as in life. American Sociological Review, 48, 112-120. Schuman, H., and Scott, J. (1987). Problems in the use of survey questions to measure public opinion. Science, 236, 957-959. Schuman, H., and Scott, J. (1989). Generations and collective memories. American Sociological Review, 54, 359-381. Schutte, J. W., and Hosch, H. M. (1997). Gender differences in sexual assault verdicts. Journal of Social Behavior and Personality, 12,759 772. Schwartz, B. (2000). Self-determination: The tyranny of freedom. American Psychologist, 55, 79-88. Schwartz, B. (2004). The tyranny of choice. New York: Ecco/HarperCollins. Schwartz, S. H. (1975). The justice of need and the activation of humanitarian norms. Journal of Social Issues, 31(3), 111-136. Schwartz, S. H., and Gottlieb, A. (1981). Participants' post-experimental reactions and the ethics of bystander research. Journal of Experimental Social Psychology, 17, 396-407. Schwarz, N., and Clore, G. L. (1983). Mood, misattribution, and judgments of well-being: Informative and directive functions of affective states. Journal of Personality and Social Psychology, 45,513-523. Schwarz, N., and Kurz, E. (1989). What's in a picture? The impact of face-ism on trait attribution. European Journal of Social Psychology, 19, 311-316. Schwarz, N., Bless, H., and Bohner, G. (1991). Mood and persuasion: Affective states influence the processing of persuasive communications. In M. Zanna (Ed.), Advances in experimental social psychology, vol. 24. New York: Academic Press. Schwarz, N., Strack, F., Kommer, D., and Wagner, D. (1987). Soccer, rooms, and the quality of your life: Mood effects on judgments of satisfaction with life in general and with specific domains. Journal of Applied Social Psychology, 17, 69-79. Schweinle, W. E., Ickes, W., Bernstein, I. H. (2002). Empathic inaccuracy in husband to wife aggression: The overattribution bias. Personal Relationships, 9, 141-159. Schweitzer, K., Zillmann, D., Weaver, J. B., and Luttrell, E. S. (1992, Spring). Perception of threatening events in the emotional aftermath of a televised college football game. Journal of Broadcasting and Electronic Media, p. 75-82.
Scott, J. P., and Marston, M. V. (1953). Nonadaptive behavior resulting from a series of defeats in fighting mice. Journal of Abnormal and Social Psychology, 48, 417-128. Scottish Life (2001, Winter). Isle of Muck without a crime for decades. P. 11. Sears, D. O. (1979). Life stage effects upon attitude change, especially among the elderly. Manuscript prepared for Workshop on the Elderly of the Future, Committee on Aging, National Research Council, Annapolis, MD, May 3-5. Sears, D. O. (1986). College sophomores in the laboratory: Influences of a narrow data base on social psychology's view of human nature. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 515-530. Sedikides, C. (1993). Assessment, enhancement, and verification determinants of the self-evaluation process. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 317-338. Sedikides, C., and Anderson, C. A. (1992). Causal explanations of defection: A knowledge structure approach. Personality and Social Psychology Bulletin, 18, 420-429. Sedikides, C., Gaertner, L., and Toguchi, Y. (2003). Pancultural self-enhancement. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 60-79. Segal, H. A. (1954). Initial psychiatric findings of recently repatriated prisoners of war. American Journal of Psychiatry, 61, 358-363. Segal, N. L. (1984). Cooperation, competition, and altruism within twin sets: A reappraisal. Ethology and Sociobiology, 5, 163-177. Segal, N. L., and Hershberger, S. L. (1999). Cooperation and competition between twins: Findings from a Prisoner's Dilemma game. Evolution and Human Behavior, 20, 29-51. Segall, M. H., Dasen, P. R., Berry, J. W., and Poortinga, Y. H. (1990). Human behavior in global perspective: An introduction to cross-cultural psychology. New York: Pergamon. Segerstrom, S. C. (2001). Optimism and attentional bias for negative and positive stimuli. Personality and Social Psychology Bulletin, 27, 1334-1343. Segerstrom, S. C., McCarthy, W. J., Caskey, N. H., Gross, T. M., and Jarvik, M. E. (1993). Optimistic bias among cigarette smokers. Journal of Applied Social Psychology, 23, 1606-1618. Seiht, B., and Forster, J. (2004). Stereotype threat and performance: How self-stereotypes influence processing by inducing regulatory foci. Journal of Personality and Social Psychology, in press. Selby, J. W., Calhoun, L. G., and Brock, T. A. (1977). Sex differences in the social perception of rape victims. Personality and Social Psychology Bulletin, 3, 412-415. Seligman, C., Fazio, R. H., and Zanna, M. P. (1980). Effects of salience of extrinsic rewards on liking and loving. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 453-460. Seligman, M. (1994). What You Can Change and Wiiat You Can't. New York: Knopf. Seligman, M. E. P. (1975). Helplessness: On depression, development and death. San Francisco: W. H. Freeman. Seligman, M. E. P. (1989). Explanatory style: Predicting depression, achievement, and health. In M. D. Yapko (Ed.), Brief therapy approaches to treating anxiety and depression. New York: Brunner/Mazel. Seligman, M. E. P. (1991). Learned optimism. New York: Knopf. Seligman, M. E. P. (1992). Power and powerlessness: Comments on Cognates of personal control". Applied and Preventive Psychology, 1, 119-120. Seligman, M. E. P. (1998). The prediction and prevention of depression. In D. K. Routh and R. J. DeRubeis (Eds.), The science of clinical
psychology: Accomplishments and future directions. Washington, DC: American Psychological Association. Seligman, M. E. P. (2002). Authentic happiness: Using the new positive psychology to realize your potential for lasting fulfillment. New York: Free Press. Seligman, M. E. P., Nolen-Hoeksema, S., Thornton, N., and Thornton, K. M. (1990). Explanatory style as a mechanism of disappointing athletic performance. Psychological Science, 1, 143-146. Seligman, M. E. P., and Schulman, P. (1986). Explanatory style as a predictor of productivity and quitting among life insurance sales agents. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 832-838. Semin, G. R., and De Poot, C. J. (1997). Bringing partiality to light: Question wording and choice as indicators of bias. Social Cognition, 15, 91-106. Sengupta, S. (2001, October 10). Sept. 11 attack narrows the racial divide. New York Times (www.nytimes.com). Sengupta, S. (2003, May 27). Congo war toll soars as U.N. pleads for aid. New York Times (www.nytimes.com). Sentyrz, S. M., and Bushman, B. J. (1998). Mirror, mirror, on the wall, who's the thinnest one of all? Effects of self-awareness on consumption of fatty, reduced-fat, and fat-free products. Journal of Applied Psychology, 83, 944-949. Seta, C. E., and Seta, J. J. (1992). Increments and decrements in mean arterial pressure levels as a function of audience composition: An averaging and summation analysis. Personality and Social Psychology Bulletin, 18, 173-181. Seta, J. J. (1982). The impact of comparison processes on coactors' task performance. Journal of Personality and Social Psychology, 42, 281291. Shackelf ord, T. K., and Larsen, R. J. (1997). Facial asymmetry as an indicator of psychological, emotional, and physiological distress. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 456-466. Shaffer, D. R., Pegalis, L. J., and Bazzini, D. G. (1996). When boy meets girls (revisited): Gender, gender-role orientation, and prospect of future interaction as determinants of self-disclosure among same- and opposite-sex acquaintances. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 495-506. Sharan, S., and Sharan, Y. (1976). Small group teaching. Englewood Cliffs, NJ: Educational Technology. Sharan, Y., and Sharan, S. (1994). Group investigation in the cooperative classroom. In S. Sharan (Ed.), Handbook of cooperative learning methods. Westport, CT: Greenwood Press. Sharma, N. (1981). Some aspect of attitude and behaviour of mothers. Indian Psychological Review, 20, 35-42. Shaver, P. R., and Hazan, C. (1993). Adult romantic attachment: Theory and evidence. In D. Perlman and W. Jones (Eds.), Advances in personal relationships, vol. 4. Greenwich, CT: JAI. Shaver, P. R., and Hazan, C. (1994). Attachment. In A. L. Weber and J. H. Harvey (Eds.), Perspectives on close relationships. Boston: Allyn and Bacon. Shaver, P., Hazan, C., and Bradshaw, D. (1988). Love as attachment: The integration of three behavioral systems. In R. J. Sternberg and M. L. Barnes (Eds.), The psychology of love. New Haven, CT: Yale University Press. Shavitt, S. (1990). The role of attitude objects in attitude functions. Journal of Experimental Social Psychology, 26, 124-148. Shaw, J. S., III (1996). Increases in eyewitness confidence resulting from postevent questioning. Journal of Experimental Psychology: Applied, 2, 126-146.
BIBLIOGRAFIJA
759
Shaw, M. E. (1981). Group dynamics: The psychology of small group behavior. New York: McGraw-Hill. Sheldon, K. M., Elliot, A. J., Youngmee, K., and Kasser, T. (2001). What is satisfying about satisfying events? Testing 10 candidate psychological needs. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 325-339. Shell, R. M., and Eisenberg, N. (1992). A developmental model of recipients' reactions to aid. Psychological Bulletin, 111, 413-433. Sheppard, B. H., and Vidmar, N. (1980). Adversary pretrial procedures and testimonial evidence: Effects of lawyer's role and machiavelianism. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 320-322. Shepperd, J. A. (2003). Interpreting comparative risk judgments: Are people personally optimistic or interpersonally pessimistic? Unpublished manuscript, University of Florida. Shepperd, J. A., and Arkin, R. M. (1991). Behavioral other-enhancement: Strategically obscuring the link between performance and evaluation. Journal of Personality and Social Psychology, 60, 79-88. Shepperd, J. A., Arkin, R. M., and Slaughter, J. (1995). Constraints on excuse making: The deterring effects of shyness and anticipated retest. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 1061-1072. Shepperd, J. A., and Taylor, K. M. (1999). Ascribing advantages to social comparison targets. Basic and Applied Social Psychology, 21, 103-117. Shepperd, J. A., and Wright, R. A. (1989). Individual contributions to a collective effort: An incentive analysis. Personality and Social Psychology Bulletin, 15, 141-149. Sherif, M. (1935). A study of some social factors in perception. Archives of Psychology, No. 187. Sherif, M. (1937). An experimental approach to the study of attitudes. Sociometry, 1, 90-98. Sherif, M. (1966). In common predicament: Social psychology of intergroup conflict and cooperation. Boston: Houghton Mifflin. Sherif, M., and Sherif, C. W. (1969). Social psychology New York: Harper and Row. Sherman, D. K., Nelson, L. D., and Ross, L. D. (2003). Naive realism and affirmative action: Adversaries are more similar than they think. Basic and Applied Social Psychology, 25, 275-289. Sherman, J. W. (1996). Development and mental representation of stereotypes. Journal of Personality and Social Psychology, 70, 11261141. Sherman, J. W., Lee, A. Y., Bessenoff, G. R., and Frost, L. A. (1998). Stereotype efficiency reconsidered: Encoding flexibility under cognitive load. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 589-606. Sherman, S. J. (1980). On the self-erasing nature of errors of prediction. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 211-221. Sherman, S. J., Cialdini, R. B., Schwartzman, D. F., and Reynolds, K. D. (1985). Imagining can heighten or lower the perceived likelihood of contracting a disease: The mediating effect of ease of imagery. Personality and Social Psychology Bulletin, 11, 118-127. Sherman, S., Beike, D., and Ryalls, K. (1999). Dual-processing accounts of inconsistencies in response to general versus specific cases. In S. Chaiken and Y. Trope, Dual process theories in social psychology. New York: Guilford. Shih, M., Pittinsky, T. L., and Ambady, N. (1999). Stereotype susceptibility: Identity salience and shifts in quantitative performance. Psychological Science, 10, 80-83. Shiller, R. (2000). Irrational exuberance. Princeton, NJ: Princeton University Press. Short, J. F., Jr. (Ed.) (1969). Gang delinquency and delinquent subcultures. New York: Harper and Row.
Shostak, M. (1981). Nisa: The life and words of a IKung woman. Cambridge, MA: Harvard University Press. Shotland, R. L. (1989). A model of the causes of date rape in developing and close relationships. In C. Hendrick (Ed.), Review of Personality and Social Psychology, Vol. 10. Beverly Hills, CA: Sage. Shotland, R. L., and Stebbins, C. A. (1983). Emergency and cost as determinants of helping behavior and the slow accumulation of social psychological knowledge. Social Psychology Quarterly, 46, 36-46. Shotland, R. L., and Straw, M. K. (1976). Bystander response to an assault: When a man attacks a woman. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 990-999. Showers, C., and Ruben, C. (1987). Distinguishing pessimism from depression: Negative expectations and positive coping mechanisms. Paper presented at the American Psychological Association convention. Shrauger, J. S. and Schoeneman, T. J. (1979, May). Symbolic interactionist view of self-concept: Through the looking glass darkly. Psychological Bulletin, 86, 549-573. Shrauger, J. S. (1975). Responses to evaluation as a function of initial self-perceptions. Psychological Bulletin, 82, 581-596. Shrauger, J. S. (1983). The accuracy of self-prediction: How good are we and why? Paper presented at the Midwestern Psychological Association convention. Shrauger, J. S., Ram, D., Greninger, S. A., and Mariano, E. (1996). Accuracy of self-predictions versus judgments by knowledgeable others. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 1229-1243. Shure, G. H., Meeker, R. J., and Hansford, E. A. (1965). The effectiveness of pacifist strategies in bargaining games. Journal of Conflict Resolution, 9(1), 106-117. Sidanius, J., and Pratto, E (1999). Social Dominance: An Intergroup Theory of Social Hierarchy and Oppression. New York: Cambridge University Press. Sidanius, J., Pratto, F., and Bobo, L. (1994). Social dominance orientation and the political psychology of gender: A case of invariance? Journal of Personality and Social Psychology, 67, 998-1011. Sidanius, J., Pratto, F., and Bobo, L. (1996). Racism, conservatism, affirmative action, and intellectual sophistication: A matter of principled conservatism or group dominance? Journal of Personality and Social Psychology, 70, 476-490. Sieff, E. M., Dawes, R. M., and Loewenstein, G. F. (1999). Anticipated versus actual responses to HIV test results. American Journal of Psychology, 112, 297-311. Sigall, H. (1970). Effects of competence and consensual validation on a communicator's liking for the audience. Journal of Personality and Social Psychology, 16, 252-258. Sigall, H., and Page, R. (1971). Current stereotypes: A little fading, a little faking. Journal of Personality and Social Psychology, 18, 247255. Silke, A. (2003). Deindividuation, anonymity, and violence: Findings from Northern Ireland. Journal of Social Psychology, 143, 493^99. Silver, M., and Geller, D. (1978). On the irrelevance of evil: The organization and individual action. Journal of Social Issues, 34,125-136. Silvia, P. J., and Duval, T. S. (2001). Objective self-awareness theory: Recent progress and enduring problems. Personality and Social Psychology Review, 5, 230-241. Simmons, W. W. (2000, December). When it comes to having children, Americans still prefer boys. The Gallup Poll Monthly, p. 63-64. Simon, H. A. (1957). Models of man: Social and rational. New York: Wiley.
Simon, P. (1996, April 17). American provincials. Christian Century, p. Skitka, L. J. (1999). Ideological and attributional boundaries on public compassion: Reactions to individuals and communities affected by a natu421-422. ral disaster. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 793-808. Simonton, D. K. (1994). Greatness: Who makes history and why. New Skitka, L. J., and Tetlock, P. E. (1993). Providing public assistance: CogYork: Guilford. nitive and motivational processes underlying liberal and conservatiSimpson, J. A. (1987). The dissolution of romantic relationships: Facve policy preferences. Journal of Personality and Social Psycholotors involved in relationship stability and emotional distress. Jourgy, 65, 1205-1223. nal of Personality and Social Psychology, 53, 683-692. Slavin, R. E. (1980). Cooperative learning and desegregation. Paper preSimpson, J. A., Campbell, B., and Berscheid, E. (1986). The associasented at the American Psychological Association convention. tion between romantic love and marriage: Kephart (1967) twice reSlavin, R. E. (1985). Cooperative learning: Applying contact theory in visited. Personality and Social Psychology Bulletin, 12, 363-372. desegregated schools. Journal of Social Issues, 41(3), 45-62. Simpson, J. A., Gangestad, S. W., and Lerma, M. (1990). Perception Slavin, R. E. (1990, December/January). Research on cooperative learof physical attractiveness: Mechanisms involved in the maintenance ning: Consensus and controversy. Educational Leadership, p. 52-54. of romantic relationships. Journal of Personality and Social PsychoSlavin, R. E., and Cooper, R. (1999). Improving intergroup relations: Leslogy, 59, 1192-1201. sons learned from cooperative learning programs. Journal of Social Simpson, J. A., Rholes, W. S., Campbell, L., Tran, S., and Wilson, C. Issues, 55, 647-663. L. (2003). Adult attachment, the transition to parenthood, and depressive symptoms. Journal of Personality and Social Psychology, 84, Slavin, R. E., Hurley, E. A., and Chamberlain, A. (2003). Cooperative learning and achievement: Theory and research. In W. M. Reynolds 1172-1187. and G. E. Miller (Eds.), Handbook of psychology: Educational psySimpson, J. A., Rholes, W. S., and Nelligan, J. S. (1992). Support sechology, Vol. 7. New York: Wiley. eking and support giving within couples in an anxiety-provoking situation: The role of attachment styles. Journal of Personality and So- Slavin, R. E., and Madden, N. A. (1979). School practices that improve race relations. Journal of Social Issues, 16, 169-180. cial Psychology, 62, 434-446. Slotow, R., Van Dyke, G., Poole, J., Page, B., Klocke, A. (2000). OlSimpson, J. A., Rholes, W. S., and Phillips, D. (1996). Conflict in cloder bull elephants control young males. Nature, 408, 425^26. se relationships: An attachment perspective. Journal of Personality Slovic, P. (1972). From Shakespeare to Simon: Speculations - and some and Social Psychology, 71, 899-914. evidence - about man's ability to process information. Oregon ReSinger, M. (1979). Cults and cult members. Address to the American Psysearch Institute Research Bulletin, 12(2). chological Association convention, (a) Slovic, P., and Fischhoff, B. (1977). On the psychology of experimental Singh, D. (1993). Adaptive significance of female physical attractiveness: surprises. Journal of Experimental Psychology: Human Perception Role of waist-to-hip ratio. Journal of Personality and Social Psychoand Performance, 3, 455-551. logy, 65, 293-307. Small, G. W., Propper, M. W., Randolph, E. T., and Eth, S. (1991). Singh, D. (1995b). Female judgment of male attractiveness and desirabiMass hysteria among student performers: Social relationship as a lity for relationships: Role of waist-to-hip ratio and financial status. symptom predictor. American Journal of Psychiatry, 148,1200-1205. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 1089-1101. Small, M. F. (1999, March 30). Are we losers? Putting a mating theory Singh, D., and Young, R. K. (1995). Body weight, waist-to-hip ratio, breto the test. New York Times (www.nytimes.com). asts, and hips: Role in judgments of female attractiveness and desiSmedley, J. W., and Bayton, J. A. (1978). Evaluative race-class stereorability for relationships. Ethology and Sociobiology, 16, 483-507. types by race and perceived class of subjects. Journal of Personality Singh, R., and Ho, S. J. (2000). Attitudes and attraction: A new test of and Social Psychology, 3, 530-535. the attraction, repulsion and similarity-dissimilarity asymmetry hySmelser, N. J., and Mitchell, F. (Eds.) (2002). Terrorism: Perspectives potheses. British Journal of Social Psychology, 39, 197-211. from the behavioral and social sciences. Washington, DC: National Singh, R., and Teoh, J. B. P. (1999). Attitudes and attraction: A test of Research Council, National Academies Press. two hypotheses for the similarity-dissimilarity asymmetry. British Smith, A. (1976). The wealth of nations. Book 1. Chicago: University of Journal of Social Psychology, 38, 427^43. Chicago Press. (Originally published, 1776.) Sissons, M. (1981). Race, sex, and helping behavior. British Journal of Smith, A. E., Jussim, L., Eccles, J. (1999). Do self-fulfilling propheSocial Psychology, 20, 285-292. cies accumulate, dissipate, or remain stable over time? Journal of PerSittser, G. L. (1994, April). Long night's journey into light. Second Opisonality and Social Psychology, 77, 548-565. nion, p. 10-15. Smith, A. E., Jussim, L., Eccles, J., and others. (1998). Self-fulfilling proSivard, R. L. (1991). World military and social expenditures. Washingphecies, perceptual biases, and accuracy at the individual and group ton, DC: World Priorities. levels. Journal of Experimental Social Psychology, 34, 530-561. Six, B., and Eckes, T. (1996). Metaanalysen in der Einstellungs-VerhalSmith, D. E., Gier, J. A., and Willis, F. N. (1982). Interpersonal touch tens-Forschung. Zeitschrift fur Sozialpsychologie, p. 7-17. and compliance with a marketing request. Basic and Applied Social Skaalvik, E. M., and Hagtvet, K. A. (1990). Academic achievement and Psychology, 3, 35-38. self-concept: An analysis of causal predominance in a developmenSmith, H. (1976) The Russians. New York: Balantine Books. Cited by tal perpsective. Journal of Personality and Social Psychology, 58, B. Latane, K. Williams, and S. Harkins in, Many hands make light 292-307. the work. Journal of Personality and Social Psychology, 1979, 37, Skill, T., Robinson, J. D., Lyons, J. S., and Larson, D. (1994). The por822-832. trayal of religion and spirituality on fictional network television. ReSmith, H. J., and Tyler, T. R. (1997). Choosing the right pond: The imview of Religious Research, 35, 251-267. pact of group membership on self-esteem and group-oriented behaSkinner, B. F. (1971). Beyond freedom and dignity. New York: Knopf. vior. Journal of Experimental Social Psychology, 33, 146-170.
BIBLIOGRAFIJA
761
Smith, H. W. (1981). Territorial spacing on a beach revisited: A crossnational exploration. Social Psychology Quarterly, 44, 132-137. Smith, M. B. (1978). Psychology and values. Journal of Social Issues, 34, 181-199. Smith, P. B., and Tayeb, M. (1989). Organizational structure and processes. In M. Bond (Ed.), The cross-cultural challenge to social psychology. Newbury Park, CA: Sage. Smith, R. H., Turner, T. J., Garonzik, R., Leach, C. W., Urch-Druskat, V., and Weston, C M. (1996). Envy and Schadenfreude. Personality and Social Psychology Bulletin, 22, 158-168. Smith, S. M., and Shaffer, D. R. (1991). Celerity and cajolery: Rapid speech may promote or inhibit persuasion through its impact on message elaboration. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 663-669. Smith, T. W. (1998, December). American sexual behavior: Trends, socio-demographic differences, and risk behavior. National Opinion Research Center GSS Topical Report No. 25. Smith, T. W., and Ruiz, J. M. (2002). Psychosocial influences on the development and course of coronary heart disease: Current status and implications for research and practice. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 70, 548-568. Smith, V. L. (1991). Impact of pretrial instruction on jurors' information processing and decision making. Journal of Applied Psychology, 76, 220-228. Smith, V. L. (1991). Prototypes in the courtroom: Lay representations of legal concepts. Journal of Personality and Social Psychology, 61, 857-872. Smith, V. L., and Ellsworth, P. C. (1987). The social psychology of eyewitness accuracy: Misleading questions and communicator expertise. Journal of Applied Psychology, 72, 294-300. Smolowe, J. (1994, August 1). Race and the O. J. case. Time, p. 24-25. Smoreda, Z., and Licoppe, C. (2000). Gender-specific use of the domestic telephone. Social Psychology Quarterly, 63, 238-252. Snodgrass, M. A. (1987). The relationships of differential loneliness, intimacy, and characterological attributional style to duration of loneliness. Journal of Social Behavior and Personality, 2, 173-186. Snyder, C. R. (1978). The illusion" of uniqueness. Journal of Humanistic Psychology, 18, 33-41. Snyder, C. R. (1980). The uniqueness mystique. Psychology Today, March, p. 86-90. Snyder, C. R., and Fromkin, H. L. (1980). Uniqueness; The human pursuit of difference. New York: Plenum. Snyder, C. R., and Higgins, R. L. (1988). Excuses: Their effective role in the negotiation of reality. Psychological Bulletin, 104, 23-35. Snyder, C. R., and Smith, T. W. (1986). On being shy like a fox": A self-handicapping analysis. In W. H. Jones et al. (Eds.), Shyness: Perspectives on research and treatment. New York: Plenum. Snyder, M. (1981). Seek, and ye shall find: Testing hypotheses about other people. In E. T. Higgins, C. P. Herman, and M. P. Zanna (Eds.), Social cognition: The Ontario symposium on personality and social psychology. Hillsdale, NJ: Erlbaum. (a) Snyder, M. (1983). The influence of individuals on situations: Implications for understanding the links between personality and social behavior. Journal of Personality, 51, 497-516. Snyder, M. (1984). When belief creates reality. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in Experimental Social Psychology, Vol. 18. New York: Academic Press. Snyder, M. (1987). Public appearances I private realities: The psychology of self-monitoring. New York: Freeman.
Snyder, M. (1988). Experiencing prejudice first hand: The discrimination day" experiments. Contemporary Psychology, 33, 664-665. Snyder, M., Campbell, B., and Preston, E. (1982). Testing hypotheses about human nature: Assessing the accuracy of social stereotypes. Social Cognition, 1, 256-272. Snyder, M., Grether, J., and Keller, K. (1974). Staring and compliance: A field experiment on hitch-hiking. Journal of Applied Social Psychology, 4, 165-170. Snyder, M., and Haugen, J. A. (1994). Why does behavioral confirmation occur? A functional perspective on the role of the perceiver. Journal of Experimental Social Psychology, 30, 218-246. Snyder, M., and Haugen, J. A. (1995). Why does behavioral confirmation occur? A functional perspective on the role of the target. Personality and Social Psychology Bulletin, 21, 963-974. Snyder, M., and Ickes, W. (1985). Personality and social behavior. In G. Lindzey and E. Aronson (Eds.), Handbook of social psychology (3rd ed.). New York: Random House. Snyder, M., and Swann, W. B., Jr. (1976). When actions reflect attitudes: The politics of impression management. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 1034-1042. Snyder, M., Tanke, E. D., and Berscheid, E. (1977). Social perception and interpersonal behavior: On the self-fulfilling nature of social stereotypes. Journal of Personality and Social Psychology, 35,656-666. (b) Snyder, M., and Thomsen, C. J. (1988). Interactions between therapists and clients: Hypothesis testing and behavioral confirmation. In D. C. Turk and P. Salovey (Eds.), Reasoning, inference, and judgment in clinical psychology. New York: Free Press. Sober, E., and Wilson, D. S. (1998). Unto others: The evolution and psychology of unselfish behavior. Cambridge, MA: Harvard University Press. Sokoll, G. R., and Mynatt, C. R. (1984). Arousal and free throw shooting. Paper presented at the Midwestern Psychological Association convention, Chicago. Solano, C. H., Batten, P. G., and Parish, E. A. (1982). Loneliness and patterns of self-disclosure. Journal of Personality and Social Psychology, 43, 524-531. Solberg, E. C., Diener, E., and Robinson, M. D. (2003). Why are materialists less satisfied? In T. Kasser and A. D. Kanner (Eds.), Psychology and consumer culture: The struggle for a good life in a materialistic world. Washington, DC: APA Books. Solberg, E. C., Diener, E., Wirtz, D., Lucas, R. E., and Oishi, S. (2002). Wanting, having, and satisfaction: Examining the role of desire discrepancies in satisfaction with income. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 725-734. Solomon, H., and Solomon, L. Z. (1978). Effects of anonymity on helping in emergency situations. Paper presented at the Eastern Psychological Association convention. Solomon, H., Solomon, L. Z., Arnone, M. M., Maur, B. J., Reda, R. M., and Rother, E. O. (1981). Anonymity and helping. Journal Social Psychology, 113, 37^13. Solomon, L. Z., Solomon, H., and Stone, R. (1978). Helping as a function of number of bystanders and ambiguity of emergency. Personality and Social Psychology Bulletin, 4, 318-321. Solomon, S., Greenberg, J., and Pyszczynski, T. (2000). Pride and prejudice: Fear of death and social behavior. Current Directions in Psychological Science, 9, 200-203. Solomon, S., Ogilvie, D. M., Cohen, F., Greenberg, J., and Pyszczynski, T. (2004). The effects of reminders of death or the events of Sep-
tember 11, 2001 on evaluations of President Bush. Manuscript in preparation, Skidmore College. Sommer, B. (1992). Cognitive performance and the menstrual cycle. In J. T. Richardson (Ed.), Cognition and the menstrual cycle: Research, theory, and culture. New York: Springer-Verlag. Sommer, R. (1969). Personal space. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Sommers, S. R., and Ellsworth, P. C. (2000). Race in the courtroom: Perceptions of guilt and dispositional attributions. Personality and Social Psychology Bulletin, 26, 1367-1379. Sommers, S. R., and Ellsworth, P. C. (2001). White juror bias: An investigation of prejudice against Black defendants in the American courtroom. Psychology, Public Policy, and Law, 7, 201-229. Sonne, J., and Janoff, D. (1979). The effect of treatment attributions on the maintenance of weight reduction: A replication and extension. Cognitive Therapy and Research, 3, 389-397. Sparrell, J. A., and Shrauger, J. S. (1984). Self-confidence and optimism in self-prediction. Paper presented at the American Psychological Association convention. Spector, P. E. (1986). Perceived control by employees: A meta-analysis of studies concerning autonomy and participation at work. Human Relations, 39, 1005-1016. Speer, A. (1971). Inside the Third Reich: Memoirs. (P. Winston and C. Winston, trans.). New York: Avon Books. Spencer, S. J., Fein, S., Wolfe, C. T., Fong, C., and Dunn, M. A. (1998). Automatic activation of stereotypes: The role of self-image threat. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 1139-1152. Spencer, S. J., Steele, C. M., and Quinn, D. M. (1999). Stereotype threat and women's math performance. Journal of Experimental Social Psychology, 3, 4-28. Spiegel, H. W. (1971). The growth of economic thought. Durham, NC: Duke University Press. Spitz, H. H. (1999). Beleaguered Pygmalion: A history of the controversy over claims that teacher expectancy raises intelligence. Intelligence, 27, 199-234. Spitzberg, B. H., and Hurt, H. T. (1987). The relationship of interpersonal competence and skills to reported loneliness across time. Journal of Social Behavior and Personality, 2, 157-172. Spivak, J. (1979, June 6). Wall Street Journal. Spivey, C. B., and Prentice-Dunn, S. (1990). Assessing the directionality of deindividuated behavior: Effects of deindividuation, modeling, and private self-consciousness on aggressive and prosocial responses. Basic and Applied Social Psychology, 11, 3874-03. Sprecher, S. (1987). The effects of self-disclosure given and received on affection for an intimate partner and stability of the relationship. Journal of Personality and Social Psychology, 4, 115-127. Sprecher, S., Aron, A., Hatfield, E., Cortese, A., Potapova, E., and Levitskaya, A. (1994). Love: American style, Russian style, and Japanese style. Personal Relationships, 1, 349-369. Sprecher, S., and Sedikides, C. (1993). Gender differences in perceptions of emotionality: The case of close heterosexual relationships. Sex Roles, 28, 511-530. Sprecher, S., Sullivan, Q., and Hatfield, E. (1994). Mate selection preferences: Gender differences examined in a national sample. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 1074-1080. Sprecher, S., and Toro-Morn, M. (2002). A study of men and women from different sides of earth to determine if men are from Mars and women are from Venus in their beliefs about love and romantic relationships. Sex Roles, 46, 131-147.
Srivastava, A., Locke, E. A., and Bartol, K. M. (2001). Money and subjective well-being: It's not the money, it's the motives. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 959-971. Stack, S. (1992). Marriage, family, religion, and suicide. In R. Maris, A. Berman, J. Maltsberg, and R. Yufits (Eds.), Assessment and prediction of suicide. New York: Guilford. Stajkovic, A., and Luthans, F. (1998). Self-efficacy and work-related performance: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 124, 240-261. Stangor, C., Jonas, K., Stroebe, W., and Hewstone, M. (1996). Influence of student exchange on national stereotypes, attitudes and perceived group variability. European Journal of Social Psychology, 26, 663-675. Stangor, C., Lynch, L., Duan, C., and Glass, B. (1992). Categorization of individuals on the basis of multiple social features. Journal of Personality and Social Psychology, 62, 207-218. Stangor, C., and McMillan, D. (1992). Memory for expectancy-congruent and expectancy-incongruent information: A review of the social and social developmental literatures. Psychological Bulletin, 111, 42-61. Staples, B. (1999a, May 2). When the 'paranoids' turn out to be right. New York Times (www.nytimes.com). Staples, B. (1999b, May 24). Why 'racial profiling' will be tough to fight. New York Times (www.nytimes.com). Staples, B. (2000, June 26). Playing 'catch and grope' in the schoolyard. New York Times (www.nytimes.com). Stark, R., and Bainbridge, W. S. (1980). Networks of faith: Interpersonal bonds and recruitment of cults and sects American Journal of Sociology, 85, 1376-1395. Stasser, G. (1991). Pooling of unshared information during group discussion. In S. Worchel, W. Wood, and J. Simpson (Eds.), Group process and productivity. Beverly Hills, CA: Sage. Stasser, G., Kerr, N. L., and Bray, R. M. (1981). The social psychology of jury deliberations: Structure, process, and product. In N. L. Kerr and R. M. Bray (Eds.), The psychology of the courtroom. New York: Academic Press. Statistics Canada. (2001). www.statcan.ca Staub, E. (in press). The roots of goodness: The fulfillment of basic human needs and the development of caring, helping and nonaggression, inclusive caring, moral courage, active bystandership, and altruism born of suffering. In C. Edwards and G. Carlo (Eds.), Moral motivation. Nebraska Symposium on Motivation. Lincoln: University of Nebraska Press. Staub, E. (1978). Positive social behavior and morality: Social and personal influences, vol. 1. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Staub, E. (1989). The roots of evil: The origins of genocide and other group violence. Cambridge: Cambridge University Press. Staub, E. (1991). Altruistic and moral motivations for helping and their translation into action. Psychological Inquiry, 2, 150-153. Staub, E. (1992). The origins of caring, helping and nonaggression: Parental socialization, the family system, schools, and cultural influence. In S. Oliner and P. Oliner (Eds.), Embracing the other: Philosophical, psychological, and theological perspectives on altruism. New York: New York University Press. Staub, E. (1996). Altruism and aggression in children and youth: Origins and cures. In R. Feldman (Ed.), The psychology of adversity. Amherst: University of Massachusetts Press. Staub, E. (1997). Blind versus constructive patriotism: Moving from embeddedness in the group to critical loyalty and action. In D. Bar-Tal and E. Staub (Eds.), Patriotism in the lives of individuals and nations. Chicago: Nelson-Hall.
BIBLIOGRAFIJA
763
Staub, E. (1997). Halting and preventing collective violence: The role of bystanders. Background paper for symposium organized by the Friends of Raoul Wallenberg, Stockholm, June 13-16. Staub, E. (1999). Behind the scenes. In D. G. Myers, Social psychology, 6th edition. New York: McGraw-Hill. Staub, E. (1999). The origins and prevention of genocide, mass killing, and other collective violence. Peace and Conflict, 5, 303-336. Staub, E. (2003). The psychology of good and evil: Why children, adults, and groups help and harm others. New York: Cambridge University Press. Staub, E., and Bar-Tal, D. (2003). Genocide, mass killing, and intractable conflict. In D. Sears, L. Huddy, and R. Jervis (Eds.), Handbook of political psychology. New York: Oxford University Press. Staub, E., and Pearlman, L. A. (2004). Advancing healing and reconciliation. Journal of Genocide Studies, in press. Steblay, N. M. (1987). Helping behavior in rural and urban environments: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 102, 346-356. Steblay, N. M., Besirevic, J., Fulero, S. M., and Jimenez-Lorente, B. (1999). The effects of pretrial publicity on juror verdicts: A metaanalytic review. Law and Human Behavior, 23, 219-235. Steblay, N., Dysart, J. E., Fulero, S., and Lindsay, R. C. L. (2001). Eyewitness accuracy rates in sequential and simultaneous lineup presentations: A meta-analytic comparison. Law and Human Behavior, 25, 459^73. Steele, C. M. (1988). The psychology of self-affirmation: Sustaining the integrity of the self. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology, Vol. 21. Orlando, FL: Academic Press. Steele, C. M. (1997). A threat in the air: How stereotypes shape intellectual identity and performance. American Psychologist, 52, 613-629. Steele, C. M., and Aronson, J. (1995). Stereotype threat and the intellectual test performance of African Americans. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 797-811. Steele, C. M., and Southwick, L. (1985). Alcohol and social behavior I: The psychology of drunken excess. Journal of Personality and Social Psychology, 48, 18-34. Steele, C. M., Southwick, L. L., and Critchlow, B. (1981). Dissonance and alcohol: Drinking your troubles away. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 831-846. Steele, C. M., Spencer, S. J., and Lynch, M. (1993). Self-image resilience and dissonance: The role of affirmational resources. Journal of Personality and Social Psychology, 64, 885-896. Steele, C. M., Spencer, S. J., Aronson, J. (2002). Contending with group image: The psychology of stereotype and social identity threat. In Zanna, M. P. (Ed.), Advances in experimental social psychology, 34, 379 440. San Diego, CA: Academic Press, Inc. Stein, A. H., and Friedrich, L. K. (1972). Television content and young children's behavior. In J. P. Murray, E. A. Rubinstein, and G. A. Comstock (Eds.), Television and social learning. Washington, DC: Government Printing Office. Stein, D. D., Hardyck, J. A., and Smith, M. B. (1965). Race and belief: An open and shut case. Journal of Personality and Social Psychology, 1, 281-289. Steinern, G. (1988). Six great ideas that television is missing. In S. Oskamp. (Ed.), Television as a social issue: Applied Social Psychology Annual, Vol. 8. Newbury Park, CA: Sage. Stelzl, M., and Seligman, C. (2004). The social identity strategy of MOATING: Further evidence. Paper presented at the Society of Personality and Social Psychology convention.
Stephan, C. W., and Stephan, W. G. (1986). Habla Ingles? The effects of language translation on simulated juror decisions. Journal of Applied Social Psychology, 16, 577-589. Stephan, W. G. (1986). The effects of school desegregation: An evaluation 30 years after Brown. In R. Kidd, L. Saxe, and M. Saks (Eds.), Advances in applied social psychology. New York: Erlbaum. Stephan, W. G. (1987). The contact hypothesis in intergroup relations. In C. Hendrick (Ed.), Group processes and intergroup relations. Newbury Park, CA:Sage. Stephan, W. G. (1988). School desegregation: Short-term and long-term effects. Paper presented at the national conference Opening doors: An appraisal of race relations in America", University of Alabama. Stephan, W. G., Berscheid, E., and Walster, E. (1971). Sexual arousal and heterosexual perception. Journal of Personality and Social Psychology, 20, 93-101. Stern, P. C. (2000). Psychology and the science of human-environment interactions. American Psychologist, 55, 523-530. Sternberg, R. J. (1988). Triangulating love. In R. J. Sternberg and M. L. Barnes (Eds.), The psychology of love. New Haven, CT: Yale University Press. Sternberg, R. J. (1998). Cupid's arrow: The course of love through time. New York: Cambridge University Press. Sternberg, R. J. (2003). A duplex theory of hate and its development and its application to terrorism, massacres, and genocide. Review of General Psychology, 7, 299-328. Sternberg, R. J., and Grajek, S. (1984). The nature of love. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 312-329. Stiles, W. B., Shuster, P. L., and Harrigan, J. A. (1992). Disclosure and anxiety: A test of the fever model. Journal of Personality and Social Psychology, 63, 980-988. Stille, R. G., Malamuth, N., and Schallow, J. R. (1987). Prediction of rape proclivity by rape myth attitudes and hostility toward women. Paper presented at the American Psychological Association convention. Stillinger, C., Epelbaum, M., Keltner, D., and Ross, L. (1991). The reactive devaluation" barrier to conflict resolution. Unpublished manuscript, Stanford University. Stinson, V., Devenport, J. L., Cutler, B. L., and Kravitz, D. A. (1996). How effective is the presence-of-counsel safeguard? Attorney perceptions of suggestiveness, fairness, and correctability of biased lineup procedures. Journal of Applied Psychology, 81, 64-75. Stinson, V., Devenport, J. L., Cutler, B. L., and Kravitz, D. A. (1997). How effective is the motion-to-suppress safeguard? Judges' perceptions of the suggestiveness and fairness of biased lineup procedures. Journal of Personality and Social Psychology, 82, 211-220. Stockdale, J. E. (1978). Crowding: Determinants and effects. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 11). New York: Academic Press. Stocking, S. H. and Gross, P. H. (1989). How do journalists think?: A proposal for the study of cognitive bias in newsmaking. Bloomington, IN: Eric Clearinghouse on Reading and Communication Skills. Stokes, J., and Levin, I. (1986). Gender differences in predicting loneliness from social network characteristics. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 1069-1074. Stone, A. A., Hedges, S. M., Neale, J. M., and Satin, M. S. (1985). Prospective and cross-sectional mood reports offer no evidence of a blue Monday" phenomenon. Journal of Personality and Social Psychology, 49, 129-134.
Stone, A. L., and Glass, C. R. (1986). Cognitive distortion of social feedback in depression. Journal of Social and Clinical Psychology, 4, 179-188. Stone, J. (2000, November 6). Quoted by Sharon Begley, The stereotype trap. Newsweek. Stone, J., Lynch, C. I., Sjomeling, M., and Darley, J. M. (1999). Stereotype threat effects on Black and White athletic performance. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 1213-1227. Stone, L. (1977). The family, sex and marriage in England, 1500-1800. New York: Harper and Row. Stoner, J. A. F. (1961). A comparison of individual and group decisions involving risk. Unpublished master's thesis, Massachusetts Institute of Technology, 1961. Cited by D. G. Marquis in, Individual responsibility and group decisions involving risk. Industrial Management Review, 3, 8-23. Stoppard, J. M., and Gruchy, C. D. G. (1993). Gender, context, and expression of positive emotion. Personality and Social Psychology Bulletin, 19, 143-150. Storms, M. D. (1973). Videotape and the attribution process: Reversing actors' and observers' points of view. Journal of Personality and Social Psychology, 27, 165-175. Storms, M. D., and Thomas, G. C. (1977). Reactions to physical closeness. Journal of Personality and Social Psychology, 35, 412-418. Stouffer, S. A., Suchman, E. A., DeVinney, L. C., Star, S. A., and Williams, R. M., Jr. (1949). The American soldier: Adjustment during army life (Vol. 1.). Princeton, NJ: Princeton University Press. Strack, F., and Deutsch, R. (2004). Reflective and impulsive determinants of social behavior. Personality and Social Psychology Review, in press. Strack, F., Martin, L. L., and Stepper, S. (1988). Inhibiting and facilitating conditions of the human smile: A nonobstrusive test of the facial feedback hypothesis. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 768-777. Strack, S., and Coyne, J. C. (1983). Social confirmation of dysphoria: Shared and private reactions to depression. Journal of Personality and Social Psychology, 44, 798-806. Straus, M. A., and Gelles, R. J. (1980). Behind closed doors: Violence in the American family. New York: Anchor/Doubleday. Strausberg, M. A. (2003, September 24). U.S. Muslim data. Personal correspondence from The Gallup Poll Data Librarian. Streeter, S. A., and McBurney, D. H. (2003). Waist-hip ratio and attractiveness: New evidence and a critique of a critical test". Evolution and Human Behavior, 24, 88-98. Stroebe, W., and Diehl, M. (1994). Productivity loss in idea-generating groups. In W. Stroebe and M. Hewstone (Eds.), European review of social psychology, vol. 5. Chichester, England: Wiley. Stroebe, W., Insko, C. A., Thompson, V. D., and Layton, B. D. (1971). Effects of physical attractiveness, attitude similarity, and sex on various aspects of interpersonal attraction. Journal of Personality and Social Psychology, 18, 79-91. Stroebe, W., Lenkert, A., and Jonas, K. (1988). Familiarity may breed contempt: The impact of student exchange on national stereotypes and attitudes. In W. Stroebe and A. W. Kruglanski (Eds.), The social psychology of intergroup conflict. New York: Springer-Verlag. Stroebe, W., Stroebe, M., Abakoumkin, G., and Schut, H. (1996). The role of loneliness and social support in adjustment to loss: A test of attachment versus stress theory. Journal of Personality and Social Psychology, 70, 1241-1249.
Stroessner, S. J., Hamilton, D. L., and Lepore, L. (1990). Intergroup categorization and intragroup differentiation: Ingroup-outgroup differences. Paper presented at the American Psychological Association convention. Stroessner, S. J., and Mackie, D. M. (1993). Affect and perceived group variability: Implications for stereotyping and prejudice. In D. M. Mackie and D. L. Hamilton (Eds.), Affect, cognition, and stereotyping: Interactive processes in group perception. San Diego, CA: Academic Press. Strong, S. R. (1978). Social psychological approach to psychotherapy research. In S. L. Garfield and A. E. Bergin (Eds.), Handbook of psychotherapy and behavior change, 2nd ed. New York: Wiley. Strong, S. R. (1991). Social influence and change in therapeutic relationships. In C. R. Snyder and D. R. Forsyth (Eds.), Handbook of social and clinical psychology. New York: Pergamon Press. Strong, S. R., Welsh, J. A., Corcoran, J. L., and Hoyt, W. T. (1992). Social psychology and counseling psychology: The history, products, and promise of an interface. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 139-157. Stroufe, B., Chaikin, A., Cook, R., and Freeman, V. (1977). The effects of physical attractiveness on honesty: A socially desirable response. Personality and Social Psychology, 3, 59-62. Stuart, A. E., and Blanton, H. (2003). The effects of message framing on behavioral prevalence assumptions. European Journal of Social Psychology, 33, 93-102. Stukas, A. A., Snyder, M., and Clary, E. G. (1999). The effects of mandatory volunteerism" on intentions to volunteer. Psychological Science, 10, 59-64. Sturm, M., Perovich, D. K., and Serreze, M. C. (2003, October). Meltdown in the North. Scientific American, p. 60-67. Sue, S., Smith, R. E., and Caldwell, C. (1973). Effects of inadmissible evidence on the decisions of simulated jurors: A moral dilemma. Journal of Applied Social Psychology, 3, 345-353. Suedfeld, P. (2000). Reverberations of the Holocaust fifty years later: Psychology's contributions to understanding persecution and genocide. Canadian Psychology, 41, 1-9. Sullivan, A. (1999, September 26). What's so bad about hate? New York Times Magazine (www.nytimes.com). Suis, J., and Tesch, F. (1978). Students' preferences for information about their test performance: A social comparison study, Journal of Applied Social Psychology, 8, 189-197. Suis, J., Wan, C. K., and Sanders, G. S. (1988). False consensus and false uniqueness in estimating the prevalence of health-protective behaviors. Journal of Applied Social Psychology, 18, 66-79. Summers, G., and Feldman, N. S. (1984). Blaming the victim versus blaming the perpetrator: An attributional analysis of spouse abuse. Journal of Social and Clinical Psychology, 2, 339-347. Sundstrom, E., De Meuse, K. P., and Futrell, D. (1990). Work teams: Applications and effectiveness. American Psychologist, 45,120-133. Sunstein, C. R. (2001). Republic.com. Princeton, NJ: Princeton University Press. Sussman, N. M. (2000). The dynamic nature of cultural identity throughout cultural transitions: Why home is not so sweet. Personality and Social Psychology Review, 4, 355-373. Svenson, O. (1981). Are we all less risky and more skillful than our fellow drivers? Acta Psychologica, 47, 143-148. Swann, W. B., Jr. (1984). Quest for accuracy in person perception: A matter of pragmatics. Psychological Review, 91, 457-475. Swann, W. B., Jr. (1987). Identity negotiation: Where two roads meet. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 1038-1051.
BIBLIOGRAFIJA
765
Swann, W. B., Jr. (1996). Self-traps: The elusive quest for higher selfesteem. New York: Freeman. Swann, W. B., Jr. (1997). The trouble with change: Self-verification and allegiance to the self. Psychological Science, 8, 177-180. Swann, W. B., Jr., and Ely, R. J. (1984). A battle of wills: Self-verification versus behavioral confirmation. Journal of Personality and Social Psychology, 46, 1287-1302. Swann, W. B., Jr., and Gill, M. J. (1997). Confidence and accuracy in person perception: Do we know what we think we know about our relationship partners? Journal of Personality and Social Psychology, 73, 747-757. Swann, W. B., Jr., and Giuliano, T. (1987). Confirmatory search strategies in social interaction: How, when, why, and with what consequences. Journal of Social and Clinical Psychology, 5, 511-524. Swann, W. B., Jr., Milton, L. P., and Polzer, J. T. (2000). Should we create a niche or fall in line? Identity negotiation and small group effectiveness. Journal of Personality and Social Psychology, 79, 238-250. Swann, W. B., Jr., and Prdmore, S. C. (1985). Intimates as agents of social support: Sources of consolation or despair? Journal of Personality and Social Psychology, 49, 1609-1617. Swann, W. B., Jr., and Read, S. J. (1981). Acquiring self-knowledge: The search for feedback that fits. Journal of Personality and Social Psychology, 41, 1119-1128. Swann, W. B., Jr., Rentfrow, P. J., and Gosling, S. D. (2003). The precarious couple effect: Verbally inhibited men + critical, disinhibited women = bad chemistry. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 1095-1106. Swann, W. B., Jr., Stein-Seroussi, A., and Giesler, R. B. (1992a). Why people self-verify. Journal of Personality and Social Psychology, 62, 392-401. Swann, W. B., Jr., Stein-Seroussi, A., and McNulty, S. E. (1992b). Outcasts in a white lie society. The enigmatic worlds of people with negative self-conceptions. Journal of Personality and Social Psychology, 62, 618-624. Swann, W. B., Jr., Wenzlaff, R. M., Krull, D. S., and Pelham, B. W. (1991). Seeking truth, reaping despair: Depression, self-verification and selection of relationship partners. Journal of Abnormal Psychology, 101, 293-306. Swap, W. C. (1977). Interpersonal attraction and repeated exposure to rewarders and punishers. Personality and Social Psychology Bulletin, 3, 248-251. Swedish Information Service (1980). Social change in Sweden, September, No. 19, p. 5. (Published by the Swedish Consulate General, 825 Third Avenue, New York, NY 10022.) Sweeney, J. (1973). An experimental investigation of the free rider problem. Social Science Research, 2, 277-292. Sweeney, P. D., Anderson, K., and Bailey, S. (1986). Attributional style in depression: A meta-analytic review .journal of Personality and Social Psychology, 50, 947-991. S wets, J. A., Dawes, R. M., and Monahan, J. (2000). Psychological science can improve diagnostic decisions. Psychological Science in the Public Interest, 1, 1-26. Swim, J., Borgida, E., Maruyama, G., and Myers, D. G. (1989). Joan McKay vs. John McKay: Do gender stereotypes bias evaluations? Psychological Bulletin, 105, 409^129. Swim, J. K. (1994). Perceived versus meta-analytic effect sizes: An assessment of the accuracy of gender stereotypes. Journal of Personality and Social Psychology, 66, 21-36.
Swim, J. K., Aikin, K. J., Hall, W. S., and Hunter, B. A. (1995). Sexism and racism: Old-fashioned and modern prejudices. Journal of Personality and Social Psychology, 68, 199-214. Swim, J. K., and Cohen, L. L. (1997). Overt, covert, and subtle sexism. Psychology of Women Quarterly, 21, 103-118. Swim, J. K., Cohen, L. L., and Hyers, L. L. (1998). Experiencing everyday prejudice and discrimination. In J. K. Swim and C. Stangor (Eds.), Prejudice: The target's perspective. San Diego, CA: Academic Press. Swim, J. K., Ferguson, M. J., and Hyers, L. L. (1999). Avoiding stigma by association: Subtle prejudice against lesbians in the form of social distancing. Basic and Applied Social Psychology, 21, 61-68. Swim, J. K., and Hyers, L. L. (1999). Excuse me - What did you just say?!: Women's public and private reactions to sexist remarks. Journal of Experimental Social Psychology, 35, 68-88. Swim, J. K., and Stangor, C. (Eds.) (1998). Prejudice: The target's perspective. San Diego, CA: Academic Press. Swindle, R., Jr., Heller, K., Bescosolido, B., and Kikuzawa, S. (2000). Responses to nervous breakdowns in America over a 40-year period: Mental health policy implications. American Psychologist, 55, 740749. Symons, C. S., and Johnson, B. T. (1997). The self-reference effect in memory: A meta-analysis. Psychological Bulletin, 121, 371-394. Symons, D. (1979). The evolution of human sexuality. New York: Oxford University Press. t'Hart, P. (1998). Preventing groupthink revisited: Evaluating and reforming groups in government. Organizational Behavior and Human Decision Processes, 73, 306-326. Tafarodi, R. W., and Vu, C. (1997). Two-dimensional self-esteem and reactions to success and failure. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 626-635. Tafarodi, R. W., Lo, C., Yamaguchi, S., Lee, W. W. S., and Katsura, H. (2004). The inner self in three countries. Journal of Cross-Cultural Psychology, 35, 97-117. Tajfel, H. (1970, November). Experiments in intergroup discrimination. Scientific American, p. 96-102. Tajfel, H. (1981). Human groups and social categories: Studies in social psychology. London: Cambridge University Press. Tajfel, H. (1982). Social psychology of intergroup relations. Annual Review of Psychology, 33, 1-39. Tajfel, H., and Billig, M. (1974). Familiarity and categorization in intergroup behavior. Journal of Experimental Social Psychology, 10, 159-170. Takooshian, H., and Bodinger, H. (1982). Bystander indifference to street crime. In L. Savitz and N. Johnston (Eds.), Contemporary criminology. New York: Wiley. Talbert, B. (1997, February 2). Bob Talbert's quote bag. Detroit Free Press, p. 5E, quoting Allure magazine. Talbot, M. (2002, June 2). Hysteria hysteria. The New York Times Magazine. www.nytimes.com, 42. Tamres, L. K., Janicki, D., and Helgeson, V. S. (2002). Sex differences in coping behavior: A meta-analytic review and an examination of relative coping. Personality and Social Psychology Review, 6, 2-30. Tang, S. H., and Hall, V. C. (1995). The oveijustification effect: A meta-analysis. Applied Cognitive Psychology, 9, 365^04. Tangney, J. P., Baumeister, R. F., and Boone, A. L. (2004). High selfcontrol predicts good adjustment, less pathology, better, grades, and interpersonal success. Journal of Personality, 72, 271-324.
Tanke, E. D., and Tanke, T. J. (1979). Getting off a slippery slope: SoTechnical Working Group for Eyewitness Evidence (1999). Eyewitcial science in the judicial processes. American Psychologist, 34, ness Evidence: A Guide for Law Enforcement. A research report of 1130-1138. the U.S. Department of Justice, Office of Justice Programs, National Institute of Justice. Tannen, D. (1990). You just don't understand: Women and men in conversation. New York: Morrow. Tedeschi, J. T., Nesler, M., and Taylor, E. (1987). Misattribution and the bogus pipeline: A test of dissonance and impression management Tapp, J. L. (1980). Psychological and policy perspectives on the law: Retheories. Paper presented at the American Psychological Association flections on a decade. Journal of Social Issues, 36(2), 165-192. convention. Tarmann, A. (2002, May/June). Out of the closet and onto the Census Teger, A. I. (1980). Too much invested to quit. New York: Pergamon Press. long form. Population Today, 30, 1, 6. Teigen, K. H. (1986). Old truths or fresh insights? A study of students' evaTaubes, G. (1992). Violence epidemiologists tests of hazards of gun owluations of proverbs. British Journal of Social Psychology, 25, 43-50. nership. Science, 258, 213-215. Teigen, K. H., Evensen, P. C., Samoilow, D. K., and Vatne, K. B. (1999). Tavris, C. (1988). Beyond cartoon killings: Comments on two overlooGood luck and bad luck: How to tell the difference. European Jourked effects of television. In S. Oskamp (Ed.), Television as a social nal of Social Psychology, 29, 981-1010. issue. Newbury Park, CA: Sage. Telch, M. J., Killen, J. D., McAlister, A. L., Perry, C. L., and MaccoTavris, C. (1992). The mismeasure of woman. New York: Simon and by, N. (1981). Long-term follow-up of a pilot project on smoking Schuster. prevention with adolescents. Paper presented at the American PsyTaylor, D. A., Gould, R. J., and Brounstein, P. J. (1981). Effects of perchological Association convention. sonalistic self-disclosure. Personality and Social Psychology BulleTennen, H., and Affleck, G. (1987). The costs and benefits of optimistic tin, 7, 487^92. explanations and dispositional optimism. Journal of Personality, 55, Taylor, D. G., Sheatsley, P. B., and Greeley, A. M. (1978). Attitudes 377-393. toward racial integration. Scientific American, 238(6), 42-49. Tennov, D. (1979). Love and limerence: The experience of being in love. Taylor, D. M., and Doria, J. R. (1981). Self-serving and group-serving New York: Stein and Day, p. 22. bias in attribution. Journal of Social Psychology, 113, 201-211. Tesser, A. (1988). Toward a self-evaluation maintenance model of social Taylor, K. M., and Shepperd, J. A. (1998). Bracing for the worst: Sebehavior. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psyverity, testing, and feedback timing as moderators of the optimistic chology, Vol. 21. San Diego, CA: Academic Press. bias. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 915-926. Tesser, A., Martin, L., and Mendolia, M. (1995). The impact of thought Taylor, S. E. (1979). Remarks at symposium on social psychology and on attitude extremity and attitude-behavior consistency. In R. E. Petty medicine, American Psychological Association convention. and J. A Krosnick (Eds.), Attitude strength: Antecedents and conseTaylor, S. E. (1981). A categorization approach to stereotyping. In D. L. quences. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Hamilton (Ed.), Cognitive processes in stereotyping and intergroup Tesser, A., Millar, M., and Moore, J. (1988). Some affective consequbehavior. Hillsdale, NJ: Erlbaum. ences of social comparison and reflection processes: The pain and Taylor, S. E. (1989). Positive illusions: Creative self-deception and the pleasure of being close. Journal of Personality and Social Psychohealthy mind. New York: Basic Books. logy, 54, 49-61. Taylor, S. E. (2002). The tending instinct: How nurturing is essential to Tesser, A., Rosen, S., and Conlee, M. C. (1972). News valence and avaiwho we are and how we live. New York: Times Books, Henry Holt. lable recipient as determinants of news transmission. Sociometry, 35, Taylor, S. E., Crocker, J., Fiske, S. T., Sprinzen, M., and Winkler, J. 619-628. D. (1979). The generalizability of salience effects. Journal of PersoTesta, M. (2002). The impact of men's alcohol consumption on perpetranality and Social Psychology, 37, 357-368. tion of sexual aggression. Clinical Psychology Review, 22,1239-1263. Taylor, S. E., and Fiske, S. T. (1978). Salience, attention, and attribution: Top of the head phenomena. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in expe- Tetlock, P. E. (1983). Accountability and complexity of thought. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 74-83. rimental social psychology (Vol. 11). New York: Academic Press. Tetlock, P. E. (1985). Integrative complexity of American and Soviet foTaylor, S. E., Fiske, S. T., Etcoff, N. L., and Ruderman, A. J. (1978). reign policy rhetoric: A time-series analysis. Journal of Personality Categorical and contextual bases of person memory and stereotyping. and Social Psychology, 49, 1565-1585. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 778-793. Tetlock, P. E. (1988). Monitoring the integrative complexity of AmeriTaylor, S. E., Lerner, J. S., Sherman, D. K., Sage, R. M., and McDocan and Soviet policy rhetoric: What can be learned? Journal of Sowell, N. K. (2003). Are self-enhancing cognitions associated with hecial Issues, 44, 101-131. althy or unhealthy biological profiles? Journal of Personality and SoTetlock, P. E. (1998). Close-call counterfactuals and belief-system defencial Psychology 85, 605-615. ses: I was not almost wrong but I was almost right. Journal of PerTaylor, S. E., Lerner, J. S., Sherman, D. K., Sage, R. M., and McDosonality and Social Psychology, 75, 639-652. well, N. K. (2003). Portrait of the self-enhancer: Well adjusted and well liked or maladjusted and friendless? Journal of Personality and Tetlock, P. E. (1999). Theory-driven reasoning about plausible pasts and probable futures in world politics: Are we prisoners of our preconSocial Psychology, 84, 165-176. ceptions? American Journal of Political Science, 43, 335-366. Taylor, S. E., Repetti, R. L., and Seeman, T. (1997). Health psycholoTetlock, P. E., Peterson, R. S., McGuire, C., Chang, S., and Feld, P. gy: What is an unhealthy environment and how does it get under the (1992). Assessing political group dynamics: A test of the groupthink skin? Annual Review of Psychology, 48, 411147. model. Journal of Personality and Social Psychology, 63, 403125. Taylor, S. P., and Chermack, S. T. (1993). Alcohol, drugs and human TGM (2000). Canadian teens forsaking television for the Internet (an Anphysical aggression. Journal of Studies on Alcohol, Supplement No. gus Reid poll reported by the Toronto Globe and Mail). Grand Ra11, 78-88. pids Press, May 30, 2000.
BIBLIOGRAFIJA
767
Thibodeau, R. (1989). From racism to tokenism: The changing face of blacks in New Yorker cartoons. Public Opinion Quarterly, 53,482^94. Thomas, G. C., and Batson, C. D. (1981). Effect of helping under normative pressure on self-perceived altruism. Social Psychology Quarterly, 44, 127-131. Thomas, G. C., Batson, C. D., and Coke, J. S. (1981). Do Good Samaritans discourage helpfulness? Self-perceived altruism after exposure to highly helpful others. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 194-200. Thomas, G., and Fletcher, G. J. O. (2003). Mind-reading accuracy in intimate relationships: Assessing the roles of the relationship, the target, and the judge. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 1079-1094. Thomas, K. W., and Pondy, L. R. (1977). Toward an intent" model of conflict management among principal parties. Human Relations, 30, 1089-1102. Thomas, L. (1971). Notes of a biology watcher: A fear of pheromones. New England Journal of Medicine, 285, 292-293. Thomas, L. (1978). Hubris in science? Science, 200, 1459-1462. Thomas, L. (1981). Quoted by J. L. Powell. Testimony before the Senate Subcommittee on Science, Technology and Space, April 22. Thompson, D. (2001, September 14). Arab-Americans feel backlash. ABCNEWS.com (http://abcnews.go.com/sections/us/DailyNews/ wtc_backlash-010914.html) Thompson, L. (1990a). An examination of naive and experienced negotiators. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 82-90. Thompson, L. (1990b). The influence of experience on negotiation performance. Journal of Experimental Social Psychology, 26, 528-544. Thompson, L. (1998b). The mind and heart of the negotiator. Upper Saddle River, NJ: Prentice-Hall. Thompson, L. L., and Crocker, J. (1985). Prejudice following threat to the self-concept. Effects of performance expectations and attributions. Unpublished manuscript, Northwestern University. Thompson, L., and Hrebec, D. (1996). Lose-lose agreements in interdependent decision making. Psychological Bulletin, 120, 396-409. Thompson, L., Valley, K. L., and Kramer, R. M. (1995). The bittersweet feeling of success: An examination of social perception in negotiation. Journal of Experimental Social Psychology, 31, 467^92. Thompson, S. C., Armstrong, W., and Thomas, C. (1998). Illusions of control, underestimations, and accuracy: A control heuristic explanation. Psychological Bulletin, 123, 143-161. Thompson, W. C., and Schumann, E. L. (1987). Interpretation of statistical evidence in criminal trials. Law and Human Behavior, 11,167-187. Thompson, W. C., Cowan, C. L., and Rosenhan, D. L. (1980). Focus of attention mediates the impact of negative affect on altruism. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 291-300. Thompson, W. C., Fong, G. T., and Rosenhan, D. L. (1981). Inadmissible evidence and juror verdicts. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 453^163. Thomson, R., and Murachver, T. (2001). Predicting gender from electronic discourse. British Journal of Social Psychology, 40, 193-208 (and personal correspondence from T. Murachver, May 23, 2002). Thornton, B., and Maurice, J. (1997). Physique contrast effect: Adverse impact of idealized body images for women. Sex Roles, 37, 433439. Tice, D. M., and Baumeister, R. F. (1997). Longitudinal study of procrastination, performance, stress, and health: The costs and benefits of dawdling. Psychological Science, 8, 454-458.
Tice, D. M., Butler, J. L., Muraven, M. B., and Stillwell, A. M. (1995). When modesty prevails: Differential favorability of self-presentation to friends and strangers. Journal of Personality and Social Psychology, 69, 1120-1138. Tideman, S. (2003, undated). Announcement (of Operationalizing Gross National Happiness conference, February 18-20, 2004). Distributed via the Internet. Time (1992, March 30). The not so merry wife of Windsor, p. 38-39. Time (1994, November 7). Vox pop (poll by Yankelovich Partners Inc.). P. 21. Time (1997, March 31). Local heroes. P. 26. Timko, C., and Moos, R. H. (1989). Choice, control, and adaptation among elderly residents of sheltered care settings. Journal ofApplied Social Psychology, 19, 636-655. Tindale, R. S., Davis, J. H., Vollrath, D. A., Nagao, D. H., and Hinsz, V. B. (1990). Asymmetrical social influence in freely interacting groups: A test of three models. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 438^49. Tjaden, P., and Thoennes, N. (2000). Prevalence, incidence, and consequences of violence against women: Findings from the National Violence Against Women Survey (National Institute of Justice Report No. NCJ-172837). Washington, DC: U.S. Department of Justice, National Institute of Justice. Tobin, R. J., and Eagles, M. (1992). U.S. and Canadian attitudes toward international interactions: A cross-national test of the double-standard hypothesis. Basic and Applied Social Psychology, 13, 447^59. Tomorrow, T. (2003, April 30). Passive tense verbs deployed before large audience; stories remain unclear, (www240.pair.com/tomtom/pages/ja/ja_fr.html) Tormala, Z. L., and Petty, R. E. (2002). What doesn't kill me makes me stronger: The effects of resisting persuasion on attitude change. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 1298-1313. Totterdell, P., Kellett, S., Briner, R. B., and Teuchmann, K. (1998). Evidence of mood linkage in work groups. Journal of Personality and Social Psychology, 74, 1504-1515. Towson, S. M. J., and Zanna, M. P. (1983). Retaliation against sexual assault: Self-defense or public duty? Psychology of Women Quarterly, 8, 89-99. Travis, L. E. (1925). The effect of a small audience upon eye-hand coordination. Journal of Abnormal and Social Psychology, 20,142-146. Trewin, D. (2001). Australian social trends 2001. Canberra: Australian Bureau of Statistics. Triandis, H. C. (1981). Some dimensions of intercultural variation and their implications for interpersonal behavior. Paper presented at the American Psychological Association convention. Triandis, H. C. (1982). Incongruence between intentions and behavior: A review. Paper presented at the American Psychological Association convention. Triandis, H. C. (1994). Culture and social behavior. New York: McGrawHill. Triandis, H. C. (2000). Culture and conflict. International Journal of Psychology, 55, 145-152. Triandis, H. C., Bontempo, R., Villareal, M. J., Asai, M., and Lucca, N. (1988). Individualism and collectivism: Cross-cultural perspectives on self-ingroup relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 54, 323-338. Trimble, D. E. (1993). Meta-analysis of altruism and intrinsic and extrinsic religiousness. Paper presented at the Eastern Psychological Association convention.
IViplett, N. (1898). The dynamogenic factors in pacemaking and competition. American Journal of Psychology, 9, 507-533. Trolier, T. K., and Hamilton, D. L. (1986). Variables influencing judgments of correlational relations. Journal of Personality and Social Psychology, 50, 879-888. Tropp, L. R., and Pettigrew, T. F. (2004). Intergroup contact and the central role of affect in intergroup prejudice. In C. W. Leach and L. Tiedens (Eds.), The social life of emotion. Cambridge: Cambridge University Press. Trost, M. R., Maass, A., and Kenrick, D. T. (1992). Minority influence: Personal relevance biases cognitive processes and reverses private acceptance. Journal of Experimental Social Psychology, 28, 234-254. Trouilloud, D. O., Sarrazin, P. G., Martinek, T. J., and Guillet, E. (2002). The influence of teacher expectations on student achievement in physical education classes: Pygmalion revisited. European Journal of Social Psychology, 32, 591-607. Tsang, J. A. (2002). Moral rationalization and the integration of situational factors and psychological processes in immoral behavior. Review of General Psychology, 6, 25-50. Tan, Y. E (1982). Segmented worlds and self: Group life and individual consciousness. Minneapolis: University of Minnesota Press. Thmin, M. M. (1958). Readiness and resistance to desegregation: A social portrait of the hard core. Social Forces, 36, 256-273. Turner, C. W., Hesse, B. W., and Peterson-Lewis, S. (1986). Naturalistic studies of the long-term effects of television violence. Journal of Social Issues, 42(3), 51-74. Turner, J. C. (1981). The experimental social psychology of intergroup behaviour. In J. Turner and H. Giles (Eds.), Intergroup behavior. Oxford, England: Blackwell. Turner, J. C. (1984). Social identification and psychological group formation. In H. Tajfel (Ed.), The social dimensions: European developments in social psychology, vol. 2. London: Cambridge University Press. Turner, J. C. (1987). Rediscovering the social group: A self-categorization theory. New York: Basil Blackwell. Turner, J. C. (1991). Social influence. Milton Keynes, England: Open University Press. Turner, J. C., and Haslam, S. A. (2001). Social identity, organizations, and leadership. In M. E. Turner (Ed.), Groups at work: Theory and research. Mahwah, NJ: Erlbaum. Tbrner, M. E., and Pratkanis, A. R. (1993). Effects of preferential and meritorious selection on performance: An examination of intuitive and self-handicapping perspectives. Personality and Social Psychology Bulletin, 19, 47-58. Turner, M. E., and Pratkanis, A. R. (1994). Social identity maintenance prescriptions for preventing groupthink: Reducing identity protection and enhancing intellectual conflict. International Journal of Conflict Management, 5, 254-270. Turner, M. E., and Pratkanis, A. R. (1997). Mitigating groupthink by stimulating constructive conflict. In C. K. W. De Dreu and E. Van de Vliert (Eds.), Using conflict in organizations. London: Sage. Ttarner, M. E., Pratkanis, A. R., Probasco, P., and Leve, C. (1992). Threat cohesion, and group effectiveness: Testing a social identity maintenance perspective on groupthink. Journal of Personality and Social Psychology, 63, 781-796. TV Guide (1977, January 26), p. 5-10. Tversky, A. (1985, June). Quoted by Kevin McKean, Decisions, decisions. Discover, p. 22-31.
Tversky, A., and Kahneman, D. (1973). Availability: A neuristic forjudging frequency and probability. Cognitive Psychology, 5, 207-302. Tverksy, A., and Kahneman, D. (1974). Judgment under uncertainty: Heuristics and biases. Science, 185, 1123-1131. Tversky, A., and Kahneman, D. (1983). Extensional versus intuitive reasoning: The conjunction fallacy in probability judgment. Psychological Review, 90, 293-315. Twenge, J. M. (1997). Changes in masculine and feminine traits over time: A meta-analysis. Sex Roles, 36, 305-325. Twenge, J. M. (2001). Changes in women's assertiveness in response to status and roles: A cross-temporal meta-analysis, 1931-1993. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 133-145. Twenge, J. M., Baumeister, R. F., Tice, D. M., and Stucke, T. S. (2001). If you can't join them, beat them: Effects of social exclusion on aggressive behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 81, 1058-1069. Twenge, J. M., Catanese, K. R., and Baumeister, R. F. (2002). Social exclusion causes self-defeating behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 83, 606-615. Twenge, J. M., Catanese, K. R., and Baumeister, R. F. (2003). Social exclusion and the deconstructed state: Time perception, meaninglessness, lethargy, lack of emotion, and self-awareness. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 409-23. Tyler, T. R., and Lind, E. A. (1990). Intrinsic versus community-based justice models: When does group membership matter? Journal of Social Issues, 46, 83-94. Tzeng, M. (1992). The effects of socioeconomic heterogamy and changes on marital dissolution for first marriages. Journal of Marriage and the Family, 54, 609-619. U. S. Department of Justice. (1980). Sourcebook of criminal justice statistics. Washington, DC: Government Printing Office. Uchino, B. N., Cacioppo, J. T., and Kiecolt-Glaser, J. K. (1996). The relationship between social support and physiological processes: A review with emphasis on underlying mechanisms and implications for health. Psychological Bulletin, 119, 488-531. Ugwuegbu, C. E. (1979). Racial and evidential factors in juror attribution of legal responsibility. Journal of Experimental Social Psychology, 15, 133-146. Uleman, J. S. (1989). A framework for thinking intentionally about unintended thoughts. In J. S. Uleman and J. A. Bargh (Eds.), Unintended thought: The limits of awareness, intention, and control. New York: Guilford. Umberson, D., and Hughes, M. (1987). The impact of physical attractiveness on achievement and psychological well-being. Social Psychology Quarterly, 50, 227-236. Underwood, B., and Moore, B. (1982). Perspective-taking and altruism. Psychological Bulletin, 91, 143-173. Unger, R. K. (1979). Whom does helping help? Paper presented at the Eastern Psychological Association convention, April. Unger, R. K. (1985). Epistomological consistency and its scientific implications. American Psychologist, 40, 1413-1414. United Nations (1991). The world's women 1970-1990: Trends and statistics. New York: United Nations. United Nations Development Programme (1998). Human development report 1998. New York: Oxford. UPI. (1970/1967). September 23, 1967. Cited by P. G. Zimbardo, in The human choice: Individuation, reason, and order versus deindividuation, impulse, and chaos. In W. J. Arnold and D. Levine (Eds.), Ne-
BIBLIOGRAFIJA
769
braka symposium on motivation, 1969. Lincoln: University of Nebraska Press. Usher, J. M. (1992). Research and theory related to female reproduction: Implications for clinical psychology. British Journal of Clinical Psychology, 31, 129-151. Vaillant, G. E. (1977). Adaptation to life. Boston: Little, Brown. Valliant, G. E. (1997). Report on distress and longevity. Paper presented to the American Psychiatric Association convention. Vallone, R. P., Griffin, D. W., Lin, S., and Ross, L. (1990). Overconfident prediction of future actions and outcomes by self and others. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 582-592. Vallone, R. P., Ross, L., and Lepper, M. R. (1985). The hostile media phenomenon: Biased perception and perceptions of media bias in coverage of the Beirut Massacre". Journal of Personality and Social Psychology, 49, 577-585. van Baaren, R. B., Holland, R. W., Karremans, R. W., and van Knippenberg, A. (2003b). Mimicry and interpersonal closeness. Unpublished manuscript, University of Nijmegen. van Baaren, R. B., Holland, R. W., Steenaert, B., and van Knippenberg, A. (2003a). Mimicry for money: Behavioral consequences of imitation. Journal of Experimental Social Psychology, 39, 393-398. Van Boven, L., and Gilovich, T. (2003). To do or to have? That is the question. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 11931202. Van Boven, L., and Loewenstein, G. (2003). Social projection of transient drive states. Personality and Social Psychology Bulletin, 29, 1159-1168. van den Bos, K., Spruijt, N. (2002). Appropriateness of decisions as a moderator of the psychology of voice. European Journal of Social Psychology, 32, 57-72. Van Knippenberg, D., and Wilke, H. (1992). Prototypicality of arguments and conformity to ingroup norms. European Journal of Social Psychology, 22, 141-155. Van Lange, P. A. M. (1991). Being better but not smarter than others: The Muhammad Ali effect at work in interpersonal situations. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 689-693. Van Lange, P. A. M., and Visser, K. (1999). Locomotion in social dilemmas: How people adapt to cooperative, tit-for-tat, and noncooperative partners. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 762-773. Van Lange, P. A. M., Tans, T. W., and Vonk, R. (1997). Dilemmas of academic practice: perceptions of superiority among social psychologists. European Journal of Social Psychology, 27, 675-685. Van Vugt, M., Van Lange, P. A. M., and Meertens, R. M. (1996). Commuting by car or public transportation? A social dilemma analysis of travel mode judgements. European Journal of Social Psychology, 26, 373-395. Van Yperen, N. W., and Buunk, B. P. (1990). A longitudinal study of equity and satisfaction in intimate relationships. European Journal of Social Psychology, 20, 287-309. Vandello, J. A., and Cohen, D. (1999). Patterns of individualism and collectivism across the United States. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 279-292. Vandello, J. A., and Cohen, D. (2003). Male honor and female fidelity: Implicit cultural scripts that perpetuate domestic violence. Journal of Personality and Social Psychology, 84, 997-1010. Vanderslice, V. J., Rice, R. W., and Julian, J. W. (1987). The effects of participation in decision-making on worker satisfaction and productivity: An organizational simulation. Journal of Applied Social Psychology, 17, 158-170.
Vanman, E. J., Paul, B. Y., Kaplan, D. L., and Miller, N. (1990). Facial electromyography differentiates racial bias in imagined cooperative settings. Psychophysiology, 27, 563. Vaughan, K. B., and Lanzetta, J. T. (1981). The effect of modification of expressive displays on vicarious emotional arousal. Journal of Experimental Social Psychology, 17, 16-30. Vaux, A. (1988). Social and personal factors in loneliness. Journal of Social and Clinical Psychology, 6, 462-471. Verplanken, B. (1991). Persuasive communication of risk information: A test of cue versus message processing effects in a field experiment. Personality and Social Psychology Bulletin, 17, 188-193. Veysey, B. M., and Messner, S. F. (1999). Further testing of social disorganization theory: An elaboration of Sampson and Groves's Community structure and crime". Journal of Research in Crime and Delinquency, 36, 156-174. Vidmar, N. (1979). The other issues injury simulation research. Law and Human Behavior, 3, 95-106. Vidmar, N., and Laird, N. M. (1983). Adversary social roles: Their effects on witnesses' communication of evidence and the assessments of adjudicators. Journal of Personality and Social Psychology, 44, 888-898. Vignoles, V. L., Chryssochoou, X., and Breakwell, G. M. (2000). The distinctiveness principle: Identity, meaning, and the bounds of cultural relativity. Personality and Social Psychology Review, 4, 337-354. Visher, C. A. (1987). Juror decision making: The importance of evidence. Law and Human Behavior, 11, 1-17. Visintainer, M. A., and Seligman, M. E. (1983, July/August). The hope factor. American Health, p. 59-61. Visintainer, M. A., and Seligman, M. E. P. (1985). Tumor rejection and early experience of uncontrollable shock in the rat. Unpublished manuscript, University of Pennsylvania. See also, M. A. Visintainer et al. (1982). Tumor rejection in rats after inescapable versus escapable shock. Science, 216, 437^39. Visser, P. S., and Krosnick, J. A. (1998). Development of attitude strength over the life cycle: Surge and decline. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 1389-1410. Vitelli, R. (1988). The crisis issue assessed: An empirical analysis. Basic and Applied Social Psychology, 9, 301-309. Vivian, J. E., and Berkowitz, N. H. (1993). Anticipated outgroup evaluations and intergroup bias. European Journal of Social Psychology, 23, 513-524. Vollrath, D. A., Sheppard, B. H., Hinsz, V. B., and Davis, J. H. (1989). Memory performance by decision-making groups and individuals. Organizational Behavior and Human Decision Processes, 43,289-300. von Hippel, W., Silver, L. A., and Lynch, M. B. (2000). Stereotyping against your will: The role of inhibitory ability in stereotyping and prejudice among the elderly. Personality and Social Psychology Bulletin, 26, 523-532. Vorauer, J. D., Main, K. J., and O'Connell, G. B. (1998). How do individuals expect to be viewed by members of lower status groups? Content and implications of meta-stereotypes. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 917-937. Vorauer, J. D., and Ratner, R. K. (1996). Who's going to make the first move? Pluralistic ignorance as an impediment to relationship formation. Journal of Social and Personal Relationships, 13, 483-506. Wachtler, J., and Counselman, E. (1981). When increasing liking for a communicator decreases opinion change: An attribution analysis of attractiveness. Journal of Experimental Social Psychology, 17,386-395.
Wackernagel, M. (2000). Carrying capacity, overshoot and the need to curb human consumption. In B. Heap and J. Kent (Eds.), Towards sustainable consumption: A European perspective. London: The Royal Society. Wackernagel, M., Schulz, N. B., Deumling, D., Linares, A. C., Jenkins, M., Kapos, V., Monfreda, C., Loh, J., Myers, N., Norgaard, R., and Randers, J. (2002). Tracking the ecological overshoot of the human economy. Proceedings of the National Academy of Sciences, 99, 9266-9271. Wagstaff, G. F. (1983). Attitudes to poverty, the Protestant ethic, and political affiliation: A preliminary investigation. Social Behavior and Personality, 11, 45^7. Walfish, D. (2001). National count reveals major societal changes. Science, 292, 1823. Walinsky, A. (1995, July). The crisis of public order. The Atlantic Monthly, p. 39-54. Walker, M., Harriman, S., and Costello, S. (1980). The influence of appearance on compliance with a request. Journal of Social Psychology, 112, 159-160. Wall, B. (2002, August 24-25). Profit matures along with baby boomers. International Herald Tribune, p. 13. Wallace, C. P. (2000, May 8). Germany's glass ceiling. Time, p. B8. Wallace, D. S., Paulson, R. M., Lord, C. G., and Bond, C. F., Jr. (2004). Which behaviors do attitudes predict? Meta-analyzing the effects of social pressure and perceived difficulty. Unpublished manuscript, Fayetteville State University. Wallace, M. New York Times, November 25, 1969. Waller, J. (2002). Becoming evil: How ordinary people commit genocide and mass killing. New York: Oxford. Walster (Hatfield), E. (1965). The effect of self-esteem on romantic liking. Journal of Experimental Social Psychology, 1, 184-197. Walster (Hatfield), E., Aronson, V., Abrahams, D., and Rottman, L. (1966). Importance of physical attractiveness in dating behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 4, 508-516. Walster (Hatfield), E., and Festinger, L. (1962). The effectiveness of overheard" persuasive communications. Journal of Abnormal and Social Psychology, 65, 395^02. Walster (Hatfield), E., Walster, G. W., and Berscheid, E. (1978). Equity: Theory and research. Boston: Allyn and Bacon. Ward, W. C., and Jenkins, H. M. (1965). The display of information and the judgment of contingency. Canadian Journal of Psychology, 19, 231-241. Warnick, D. H., and Sanders, G. S. (1980). The effects of group discussion on eyewitness accuracy. Journal of Applied Social Psychology, 10, 249-259. Warr, P., and Payne, R. (1982). Experiences of strain and pleasure among British adults. Social Science and Medicine, 16, 1691-1697. Wason, P. C. (1960). On the failure to eliminate hypotheses in a conceptual task. Quarterly Journal of Experimental Psychology, 12, 129140. Watkins, D., Akande, A., Fleming, J. (1998). Cultural dimensions, gender, and the nature of self-concept: A fourteen-country study? International Journal of Psychology, 33, 17-31. Watkins, D., Cheng, C., Mpofu, E., Olowu, S., Singh-Sengupta, S., and Regmi, M. (2003). Gender differences in self-construal: How generalizable are Western findings? Journal of Social Psychology, 143, 501-519. Watson, D. (1982, November). The actor and the observer: How are their perceptions of causality divergent? Psychological Bulletin, 92,682-700.
Watson, R. I., Jr. (1973). Investigation into deindividuation using a crosscultural survey technique. Journal of Personality and Social Psychology, 25, 342-345. Weary, G., and Edwards, J. A. (1994). Social cognition and clinical psychology: Anxiety, depression, and the processing of social information. In R. Wyer and T. Srull (Eds.), Handbook of social cognition, vol. 2. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Weary, G., Harvey, J. H., Schwieger, P., Olson, C. T., Perloff, R., and Pritchard, S. (1982). Self-presentation and the moderation of selfserving biases. Social Cognition, 1, 140-159. Webster, D. M. (1993). Motivated augmentation and reduction of the overattribution bias. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 261-271. Wegner, D. M. (2002). The illusion of conscious will. Cambridge, MA: MIT Press. Wegner, D. M., and Erber, R. (1992). The hyperaccessibility of suppressed thoughts. Journal of Personality and Social Psychology, 63, 903-912. Wehr, P. (1979). Conflict regulation. Boulder, CO: Westview Press. Weiner, B. (1980). A cognitive (attribution)-emotion-action model of motivated behavior: An analysis of judgments of help-giving. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 186-200. Weiner, B. (1981). The emotional consequences of causal ascriptions. Unpublished manuscript, UCLA. Weiner, B. (1985). Spontaneous" causal thinking. Psychological Bulletin, 97, 74-84. Weiner, B. (1995). Judgments of responsibility: A foundation for a theory of social conduct. New York: Guilford. Weinstein, N. D. (1980). Unrealistic optimism about future life events. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 806-820. Weinstein, N. D. (1982). Unrealistic optimism about susceptibility to health problems. Journal of Behavioral Medicine, 5, 441-460. Weiss, J., and Brown, P. (1976). Self-insight error in the explanation of mood. Unpublished manuscript, Harvard University. Wells, G. L. (1984). The psychology of lineup identifications. Journal of Applied Social Psychology, 14, 89-103. Wells, G. L. (1986). Expert psychological testimony. Law and Human Behavior, 10, 83-95. Wells, G. L. (1992). Naked statistical evidence of liability: Is subjective probability enough? Journal of Personality and Social Psychology, 62, 739-752. Wells, G. L. (1993). What do we know about eyewitness identification? American Psychologist, 48, 553-571. Wells, G. L., and Bradfield, A. L. (1998). Good, you identified the suspect": Feedback to eyewitnesses distorts their reports of the witnessing experience. Journal of Applied Psychology, 83, 360-376. Wells, G. L., and Bradfield, A. L. (1999). Distortions in eyewitnesses' recollections: Can the postidentification-feedback effect be moderated? Psychological Science, 10, 138-144. Wells, G. L., Ferguson, T. J., and Lindsay, R. C. L. (1981). The tractability of eyewitness confidence and its implications for triers of fact. Journal of Applied Psychology, 66, 688-696. Wells, G. L., and Leippe, M. R. (1981). How do triers of fact enter the accuracy of eyewitness identification? Memory for peripheral detail can be misleading. Journal of Applied Psychology, 66, 682-687. Wells, G. L., Lindsay, R. C. L., and Ferguson, T. (1979). Accuracy, confidence, and juror perceptions in eyewitness identification. Journal of Applied Psychology, 64, 440-148.
BIBLIOGRAFIJA
771
Wells, G. L., Lindsay, R. C. L., and Tousignant, J. P. (1980). Effects of expert psychological advice on human performance in judging the validity of eyewitness testimony. Law and Human Behavior, 4, 275285. Wells, G. L., Malpass, R. S., Lindsay, R. C. L., Fisher, R. P., Turtle, J. W., and Fulero, S. M. (2000). Mistakes in eyewitness identification are caused by known factors. Collaboration between criminal justice experts and research psychologists may lower the number of errors. American Psychologist, 55, 581-598. Wells, G. L., and Murray, D. M. (1983). What can psychology say about the Neil v. Biggers criteria forjudging eyewitness accuracy? Journal of Applied Psychology, 68, 347-362. Wells, G. L., Olson, E. A., and Charman, S. D. (2002). The confidence of eyewitnesses in their identifications from lineups. Current Directions in Psychological Science, 11, 151-154. Wells, G. L., and Olson, E. A. (2003). Eyewitness testimony. Annual Review of Psychology, 54, 277-295. Wells, G. L., and Petty, R. E. (1980). The effects of overt head movements on persuasion: Compatibility and incompatibility of responses. Basic and Applied Social Psychology, 1, 219-230. Wells, G. L., and Turtle, J. W. (1987). Eyewitness testimony research: Current knowledge and emergent controversies. Canadian Journal of Behavioral Science, 19, 363-388. Wener, R., Frazier, W., and Farbstein, J. (1987, June). Building better jails. Psychology Today, p. 40-49. Wenzlaff, R. M., and Prohaska, M. L. (1989). When misery prefers company: Depression, attributions, and responses to others' moods. Journal of Experimental Social Psychology, 25, 220-233. Werner, C. M., Kagehiro, D. K., and Strube, M. J. (1982). Conviction proneness and the authoritarian juror: Inability to disregard information or attitudinal bias? Journal of Applied Psychology, 67, 629-636. Werner, C. M., Stoll, R., Birch, P., and White, P. H. (2002). Clinical validation and cognitive elaboration: Signs that encourage sustained recycling. Basic and Applied Social Psychology, 24, 185-203. West, S. G., and Brown, T. J. (1975). Physical attractiveness, the severity of the emergency and helping: A field experiment and interpersonal simulation. Journal of Experimental Social Psychology, 11, 531-538. West, S. G., Whitney, G., and Schnedler, R. (1975). Helping a motorist in distress: The effects of sex, race, and neighborhood. Journal of Personality and Social Psychology, 31, 691-698. Weyant, J. M. (1984). Applying social psychology to induce charitable donations. Journal of Applied Social Psychology, 14, 441-447. Weyant, J. ML, and Smith, S. L. (1987). Getting more by asking for less: The effects of request size on donations of charity. Journal of Applied Social Psychology, 17, 392^00. Whatley, Mark A., Webster, J. M., Smith, R. H., and others. (1999). The effect of a favor on public and private compliance: How internalized is the norm of reciprocity? Basic and Applied Social Psychology, 21, 251-261. Wheeler, L., and Kim, Y. (1997). What is beautiful is culturally good: The physical attractiveness stereotype has different content in collectivistic cultures. Personality and Social Psychology Bulletin, 23, 795-800. Wheeler, L., Koestner, R., and Driver, R. E. (1982). Related attributes in the choice of comparison others: It's there, but it isn't all there is. Journal of Experimental Social Psychology, 18, 489-500. White, G. L. (1980). Physical attractiveness and courtship progress. Journal of Personality and Social Psychology, 39, 660-668.
White, G. L., and Kight, T. D. (1984). Misattribution of arousal and attraction: Effects of salience of explanations for arousal. Journal of Experimental Social Psychology, 20, 55-64. White, H. R., Brick, J., and Hansell, S. (1993). A longitudinal investigation of alcohol use and aggression in adolescence. Journal of Studies on Alcohol, Supplement No. 11, 62-77. White, J. A., and Pious, S. (1995). Self-enhancement and social responsibility: On caring more, but doing less, than others. Journal of Applied Social Psychology, 25, 1297-1318. White, J. W., and Kowalski, R. M. (1994). Deconstructing the myth of the nonaggressive woman. Psychology of Women Quarterly, 18,487-508. White, M. (2000). Historical atlas of the twentieth century, http:// users.erols.com/mwhite28/warstat8.htm. White, M. J., and Gerstein, L. H. (1987). Helping: The influence of anticipated social sanctions and self-monitoring. Journal of Personality, 55, 41-54. White, P. A., and Younger, D. P. (1988). Differences in the ascription of transient internal states to self and other. Journal of Experimental Social Psychology, 24, 292-309. White, R. (1984). Fearful warriors: A psychological profile of U.S. Soviet relations. New York: Free Press. White, R. K. (1996). Why the Serbs fought: Motives and misperceptions. Peace and Conflict: Journal of Peace Psychology, 2, 109-128. White, R. K. (1998). American acts of force: Results and misperceptions. Peace and Conflict, 4, 93-128. Whitley, B. E., Jr. (1987). The effects of discredited eyewitness testimony: A meta-analysis. Journal of Social Psychology, 127,209-214. Whitman, D. (1996, December 16). I'm OK, you're not. U.S. News and World Report, p. 24. Whitman, D. (1998). The optimism gap: The I'm OK - They're not syndrome and the myth of American decline. New York: Walker and Co. Whitman, R. M., Kramer, M., and Baldridge, B. (1963). Which dream does the patient tell? Archives of General Psychology, 8, 277-282. Whittaker, J. O., and Meade, R. D. (1967). Social pressure in the modification and distortion of judgment: A cross-cultural study. International Journal of Psychology, 2, 109-113. WHO (2002). World health report 2002: Reducing risks, promoting healthy life. Geneva: World Health Organization. Whyte, G. (1993). Escalating commitment in individual and group decision making: A prospect theory approach. Organizational Behavior and Human Decision Processes, 54, 430-455. Wicker, A. W. (1969). Attitudes versus actions: The relationship of verbal and overt behavioral responses to attitude objects. Journal of Social Issues, 25, 41-78. Wicker, A. W. (1971). An examination of the other variables" explanation of attitude-behavior inconsistency. Journal of Personality and Social Psychology, 19, 18-30. Widom, C. S. (1989). Does violence beget violence? A critical examination of the literature. Psychological Bulletin, 106, 3-28. Wiebe, D. J. (2003). Homicide and suicide risks associated with firearms in the home: A national case-control study. Annals of Emergency Medicine, 41, 771-782. Wiegman, O. (1985). Two politicians in a realistic experiment: Attraction, discrepancy, intensity of delivery, and attitude change. Journal of Applied Social Psychology, 15, 673-686. Wiesel, E. (1985, April 6). The brave Christians who saved Jews from the Nazis. TV Guide, p. 4-6.
Wieselquist, J., Rusbult, C. E., Foster, C. A., and Agnew, C. R. (1999). Commitment, pro-relationship behavior, and trust in close relationships. Journal of Personality and Social Psychology, 77, 942-966. Wilder, D. A. (1977). Perception of groups, size of opposition, and social influence. Journal of Experimental Social Psychology, 13, 253-268. Wilder, D. A. (1978). Perceiving persons as a group: Effect on attributions of causality and beliefs. Social Psychology, 41, 13-23. Wilder, D. A. (1981). Perceiving persons as a group: Categorization and intergroup relations. In. D. L. Hamilton (Ed.). Cognitive processes in stereotyping and intergroup behavior. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Wilder, D. A. (1990). Some determinants of the persuasive power of ingroups and out-groups: Organization of information and attribution of independence. Journal of Personality and Social Psychology, 59, 1202-1213. Wilder, D. A., and Shapiro, P. (1991). Facilitation of outgroup stereotypes by enhanced ingroup identity. Journal of Experimental Social Psychology, 27, 431-452. Wilder, D. A., and Shapiro, P. N. (1984). Role of out-group cues in determining social identity. Journal of Personality and Social Psychology, 47, 342-348. Wilder, D. A., and Shapiro, P. N. (1989). Role of competition-induced anxiety in limiting the beneficial impact of positive behavior by outgroup members. Journal of Personality and Social Psychology, 56, 60-69. Wildschut, T., Pinter, B., Vevea, J. L., Insko, C. A., and Schopler, J. (2003). Beyond the group mind: A quantitative review of the interindividual-intergroup discontinuity effect. Psychological Bulletin, 129, 698-722. Wilkes, J. (1987, June). Murder in mind. Psychology Today, p. 27-32. Wilkinson, G. S. (1990, February). Food sharing in vampire bats. Scientific American, 262, 76-82. Willey, D. (1999). Optimum world population. Optimum Population Trust Brief 99/1. Manchester: Urmston. Cited by M. Wackernagel (2000). Carrying capacity, overshoot and the need to curb human consumption. In B. Heap and J. Kent (Eds.), Towards sustainable consumption: A European perspective. London: The Royal Society. Williams, D. K., Bourgeois, M. J., and Croyle, R. T. (1993). The effects of stealing thunder in criminal and civil trials. Law and Human Behavior, 17, 597-609. Williams, J. E., and Best, D. L. (1990a). Measuring sex stereotypes: A multination study. Newbury Park, CA: Sage. Williams, J. E., and Best, D. L. (1990b). Sex and psyche: Gender and self viewed cross-culturally. Newbury Park, CA: Sage. Williams, J. E., Satterwhite, R. C., and Best, D. L. (1999). Pancultural gender stereotypes revisited: The Five Factor model. Sex Roles, 40, 513-525. Williams, J. E., Satterwhite, R. C., and Best, D. L. (2000). Five-factor gender stereotypes in 27 countries. Paper presented at the XV Congress of the International Association for Cross-Cultural Psychology, Pultusk, Poland. Williams, K. D. (2002). Ostracism: The power of silence. New York: Guilford. Williams, K. D., Cheung, C. K. T., and Choi, W. (2000). Cyberostracism: Effects of being ignored over the Internet. Journal of Personality and Social Psychology, 79, 748-762. Williams, K. D., Harkins, S., and Latane, B. (1981). Identifiability as a deterrent to social loafing: Two cheering experiments. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 303-311.
Williams, K. D., Jackson, J. M., and Karau, S. J. (1992). Collective hedonism: A social loafing analysis of social dilemmas. In D. A. Schroeder (Ed.), Social dilemmas: Social psychological perspectives. New York: Praeger. Williams, K. D., and Karau, S. J. (1991). Social loafing and social compensation: The effects of expectations of coworker performance. Journal of Personality and Social Psychology, 61, 570-581. Williams, K. D., Nida, S. A., Baca, L. D., and Latane, B. (1989). Social loafing and swimming: Effects of identifiability on individual and relay performance of intercollegiate swimmers. Basic and Applied Social Psychology, 10, 73-81. Williams, K. D. and Zadro, L. (2001). Ostracism: On being ignored, excluded and rejected. In M. Leary (Ed.), Interpersonal rejection. New York: Oxford. Williams, R. (1993). Anger kills. New York: Times Books. Williams, S., and Kohut, J. L. (1999). Psychologists in medical schools in 1997: Research brief. American Psychologist, 54, 272-276. Williams, T. M. (Ed.) (1986). The impact of television: A natural experiment in three communities. Orlando, FL: Academic Press. Williamson, G. M., and Clark, M. S. (1989). Providing help and desired relationship type as determinants of changes in moods and self-evaluations. Journal of Personality and Social Psychology, 56, 722-734. Willis, F. N., and Hamm, H. K. (1980). The use of interpersonal touch in securing compliance. Journal of Nonverbal Behavior, 5, 49-55. Wills, T. A. (1981). Downward comparison principles in social psychology. Psychological Bulletin, 90, 245-271. Wilson, A. E., and Ross, M. (2001). From chump to champ: People's appraisals of their earlier and present selves. Journal of Personality and Social Psychology, 80, 572-584. Wilson, D. K., Kaplan, R. M., and Schneiderman, L. J. (1987). Framing of decisions and selections of alternatives in health care. Social Behaviour, 2, 51-59. Wilson, D. W., and Donnerstein, E. (1979). Anonymity and interracial helping. Paper presented at the Southwestern Psychological Association convention. Wilson, E. O. (1978). On human nature. Cambridge, MA: Harvard University Press. Wilson, E. O. (2002, February). The bottleneck. Scientific American, 286, 83-91. Wilson, G. (1994, March 25). Equal, but different. The Times Higher Education Supplement, Times of London. Wilson, J. P., and Petruska, R. (1984). Motivation, model attributes, and prosocial behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 46, 458-468. Wilson, R. C., Gaft, J. G., Dienst, E. R., Wood, L., and Bavry, J. L. (1975). College professors and their impact on students. New York: Wiley. Wilson, R. S., and Matheny, A. P., Jr. (1986). Behavior-genetics research in infant temperament: The Louisville twin study. In R. Plomin and J. Dunn (Eds.), The study of temperament: Changes, continuities, and challenges. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Wilson, T. D. (1985). Strangers to ourselves: The origins and accuracy of beliefs about one's own mental states. In J. H. Harvey and G. Weary (Eds.), Attribution in contemporary psychology. New York: Academic Press. Wilson, T. D. (2002). Strangers to ourselves: Discovering the adaptive unconscious. Cambridge, MA: Harvard University Press. Wilson, T. D., and Gilbert, D. T. (2003). Affective forecasting. Advances in Experimental Social Psychology, 35, 346-413.
BIBLIOGRAFIJA
773
Wilson, T. D., Dunn, D. S., Kraft, D., and Lisle, D. J. (1989). Introspection, attitude change, and attitude-behavior consistency: The disruptive effects of explaining why we feel the way we do. In L. Berkowitz (Eds.), Advances in experimental social psychology, Vol. 22. San Diego, CA: Academic Press. Wilson, T. D., Laser, R S., and Stone, J. I. (1982). Judging the predictors of one's mood: Accuracy and the use of shared theories. Journal of Experimental Social Psychology, 18, 537-556. Wilson, T. D., Lindsey, S., and Schooler, T. Y. (2000). A model of dual attitudes. Psychological Review, 107, 101-126. Wilson, T. D., Lisle, D. J., Schooler, J. W., Hodges, S. D., Klaaren, K. J., and LaFleur, S. J. (1993). Introspecting about reasons can reduce post-choice satisfaction. Personality and Social Psychology Bulletin, 19, 331-339. Wilson, W. R. (1979). Feeling more than we can know: Exposure effects without learning. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 811-821. Winter, D. D. N. (2000). Some big ideas for some big problems. American Psychologist, 55, 516-522. Winter, F. W. (1973). A laboratory experiment of individual attitude response to advertising exposure. Journal of Marketing Research, 10, 130-140. Wiseman, R. (1998, Fall). Participatory science and the mass media. Free Inquiry, p. 56-57. Wisman, A., and Koole, S. L. (2003). Hiding in the crowd: Can mortality salience promote affiliation with others who oppose one's worldviews? Journal of Personality and Social Psychology, 84, 511-526. Wispe, L. G., and Freshley, H. B. (1971). Race, sex, and sympathetic helping behavior: The broken bag caper. Journal of Personality and Social Psychology, 17, 59-65. Wittenberg, M. T., and Reis, H. T. (1986). Loneliness, social skills, and social perception. Personality and Social Psychology Bulletin, 12, 121-130. Wittenbrink, B., Judd, C. M., and Park, B. (1997). Evidence for racial prejudice at the implicit level and its relationship with questionnaire measures. Journal of Personality and Social Psychology, 72, 262274. Wixon, D. R., and Laird, J. D. (1976). Awareness and attitude change in the forced-compliance paradigm: The importance of when. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 376-384. WMO (2003, July 2). According to the World Metereological Organization, extreme weather events might increase. World Metereological Association, press release WMO-No. 695. Wohl, M. J. A., and Enzle, M. E. (2002). The deployment of personal luck: Sympathetic magic and illusory control in games of pure chance. Personality and Social Psychology Bulletin, 28, 1388-1397. Wojciszke, B., Bazinska, R., and Jaworski, M. (1998). On the dominance of moral categories in impression formation. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 1251-1263. Wolf, S. (1987). Majority and minority influence: A social impact analysis. In M. P. Zanna, J. M. Olson, and C. P. Herman (Eds.), Social influence: The Ontario symposium on personality and social psychology, Vol. 5. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Wolf, S., and Latane, B. (1985). Conformity, innovation and the psycho-social law. In S. Moscovici, G. Mugny, and E. Van Avermaet (Eds.), Perspectives on minority influence. Cambridge: Cambridge University Press. Wolf, S., and Montgomery, D. A. (1977). Effects of inadmissible evidence and level of judicial admonishment to disregard on the jud-
gments of mock jurors. Journal ofApplied Social Psychology, 7,205219. Wolsko, C., Park, B., Judd, C. M., and Wittenbrink, B. (2000). Framing interethnic ideology: Effects of multicultural and color blind perspectives on judgments of groups and individuals. Journal of Personality and Social Psychology, 78, 635-654. Women on Words and Images (1972). Dick and Jane as victims: Sex stereotyping in children's readers. Princeton: Women on Words and Images. Cited by C. Tavris and C. Offir (1977) in The longest war: Sex differences in perspective. New York: Harcourt Brace Jovanovich, p. 177. Wood, J. V. (1989). Theory and research concerning social comparisons of personal attributes. Psychological Bulletin, 106, 231-248. Wood, J. V., Heimpel, S. A., and Michela, J. L. (2003). Savoring versus dampening: Self-esteem differences in regulating positive affect. Journal of Personality and Social Psychology, 85, 566-580. Wood, J. V., Saltzberg, J. A., and Goldsamt, L. A. (1990a). Does affect induce self-focused attention? Journal of Personality and Social Psychology, 58, 899-908. Wood, J. V., Saltzberg, J. A., Neale, J. M., Stone, A. A., and Rachmiel, T. B. (1990b). Self-focused attention, coping responses, and distressed mood in everyday life. Journal of Personality and Social Psychology, 58, 1027-1036. Wood, W., and Eagly, A. H. (1981). Stages in the analysis of persuasive messages: The role of causal attributions and message comprehension. Journal of Personality and Social Psychology, 40, 246-259. Wood, W., and Eagly, A. H. (2002). A cross-cultural analysis of the behavior of women and men: Implications for the origins of sex differences. Psychological Bulletin, 128, 699-727. Wood, W., and Quinn, J. M. (2003). Forewarned and fore warmed? Two meta-analytic syntheses of forewarnings of influence appeals. Psychological Bulletin, 129, 119-138. Wood, W., Rhodes, N., and Whelan, M. (1989). Sex differences in positive well-being: A consideration of emotional style and marital status. Psychological Bulletin, 106, 249-264. Woodberry, R. D., and Smith, C. S. (1998). Fundamentalism et al: Conservative Protestants in America. Annual Review of Sociology, 24,2556. Woodzicka, J. A., and LaFrance, M. (2001). Real versus imagined gender harassment. Journal of Social Issues, 57(1), 15-30. Worchel, S., Andreoli, V. A., and Folger, R. (1977). Intergroup cooperation and intergroup attraction: The effect of previous interaction and outcome of combined effort. Journal of Experimental Social Psychology, 13, 131-140. Worchel, S., Axsom, D., Ferris, F., Samah, G., and Schweitzer, S. (1978). Deterrents of the effect of intergroup cooperation on intergroup attraction. Journal of Conflict Resolution, 22, 429-439. Worchel, S., and Brown, E. H. (1984). The role of plausibility in influencing environmental attributions. Journal of Experimental Social Psychology, 20, 86-96. Worchel, S., and Norvell, N. (1980). Effect of perceived environmental conditions during cooperation on intergroup attraction. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 764-772. Worchel, S., Rothgerber, H., Day, E. A., Hart, D., and Butemeyer, J. (1998). Social identity and individual productivity within groups. British Journal of Social Psychology, 37, 389^13. Word, C. O., Zanna, M. P., and Cooper, J. (1974). The nonverbal mediation of self-fulfilling prophecies in interracial interaction. Journal of Experimental Social Psychology, 10, 109-120.
Workman, E. A., and Williams, R. L. (1980). Effects of extrinsic rewards on intrinsic motivation in the classroom. Journal of School Psychology, 18, 141-147. World Bank (2003, April 4). Gender equality and the millennium development goals. Washington, DC: Gender and Development Group, World Bank (www.worldbank.org/gender). Worringham, C. J., and Messick, D. M. (1983). Social facilitation of running: An unobtrusive study. Journal of Social Psychology, 121, 23-29. Wright, D. B., Boyd, C. E., and Tredoux, C. G. (2001). A field study of own-race bias in South Africa and England. Psychology, Public Policy, and Eaw, 7, 119-133. Wright, D. B., and Stroud, J. N. (2002). Age differences in lineup identification accuracy: People are better with their own age. Law and Human Behavior, 26, 641-654. Wright, E. F., Ls, C. A., and Christie, S. D. (1990). Does group discussion facilitate the use of consensus information in making causal attributions? Journal of Personality and Social Psychology, 59, 261-269. Wright, P., and Rip, P. D. (1981). Retrospective reports on the causes of decisions. Journal of Personality and Social Psychology, 40,601-614. Wright, R. (1995, March 13). The biology of violence. New Yorker, p. 69-77. Wright, R. (1998, February 2). Politics made me do it. Time, p. 34. Wright, R. (2003, June 29). Quoted by Thomas L. Friedman, Is Google God?" New York Times (www.nytimes.com). Wright, R. (2003, September 11). Two years later, a thousand years ago. New York Times (www, nytimes. com). Wright, S. C., Aron, A., McLaughlin-Volpe, T., and Ropp, S. A. (1997). The extended contact effect: Knowledge of cross-group friendships and prejudice. Journal of Personality and Social Psychology, 73, 73-90. Wrightsman, L. (1978). The American trial jury on trial: Empirical evidence and procedural modifications. Journal of Social Issues, 34,137164. Wuthnow, R. (1994). God and mammon in America. New York: Free Press. Wylie, R. C. (1979). The self-concept (Vol. 2): Theory and research on selected topics. Lincoln: University of Nebraska Press. Xu, X., and Whyte, M. (1990). Love matches and arranged marriages: A Chinese replication. Journal of Marriage and the Family, 52, 709722. Yarmey, A. D. (2003a). Eyewitness identification: Guidelines and recommendations for identification procedures in the United States and in Canada. Canadian Psychology, 44, 181-189. Yarmey, A. D. (2003b). Eyewitnesses. In D. Carson and R. Bull, Handbook of psychology in legal contexts, 2nd ed. Chichester, England: Wiley. Ybarra, O. (1999). Misanthropic person memory when the need to selfenhance is absent. Personality and Social Psychology Bulletin, 25, 261-269. Yelsma, P., and Athappily, K. (1988). Marital satisfaction and communication practices: Comparisons among Indian and American couples. Journal of Comparative Family Studies, 19, 37-54. Yik, M. S., Bond, M. H., and Paulhus, D. L. (1998). Do Chinese selfenhance or self-efface? It's a matter of domain. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 399-406. Yinon, Y., Sharon, I., Gonen, Y., and Adam, R. (1982). Escape from responsibility and help in emergencies among persons alone or within groups. European Journal of Social Psychology, 12, 301-305. Young, W. R. (1977, February). There's a girl on the tracks! Reader's Digest, p. 91-95.
Yousif, Y., and Korte, C. (1995). Urbanization, culture, and helpfulness. Journal of Cross-Cultural Psychology, 26, 474-489. Yovetich, N. A., and Rusbult, C. E. (1994). Accommodative behavior in close relationships: Exploring transformation of motivation. Journal of Experimental Social Psychology, 30, 138-164. Yuchtman (Yaar), E. (1976). Effects of social-psychological factors on subjective economic welfare. In B. Strumpel (Ed.), Economic means for human needs. Ann Arbor: Institute for Social Research, University of Michigan. Yuille, J. C., and Cutshall, J. L. (1986). A case study of eyewitness memory of a crime. Journal of Applied Psychology, 71, 291-301. Yukl, G. (1974). Effects of the opponent's initial offer, concession magnitude, and concession frequency on bargaining behavior. Journal of Personality and Social Psychology, 30, 323-335. Yzerbyt, V. Y., and Leyens, J. P. (1991). Requesting information to form an impression: The influence of valence and confirmatory status. Journal of Experimental Social Psychology, 27, 337-356. Yzerbyt, V., Rocher, S., and Schadron, G. (1997). Stereotypes as explanations: A subjective essentialistic view of group perception. In R. Spears, P. J. Oakes, N. Ellemers, and S. A. Haslam (Eds.), The social psychology of stereotyping and group life. Oxford: Blackwell. Zajonc, R. B. (1965). Social facilitation. Science, 149, 269-274. Zajonc, R. B. (1968). Attitudinal effects of mere exposure. Journal of Personality and Social Psychology, 9, Monograph Suppl. No. 2, part 2. Zajonc, R. B. (1970, February). Brainwash: Familiarity breeds comfort. Psychology Today, p. 32-35, 60-62. Zajonc, R. B. (1980). Feeling and thinking: Preferences need no inferences. American Psychologist, 35, 151-175. Zajonc, R. B. (1998). Emotions. In D. Gilbert, S. T. Fiske, and G. Lindzey (Eds.), Handbook of social psychology, 4th ed. New York: McGraw-Hill. Zajonc, R. B. (2000). Massacres: Mass murders in the name of moral imperatives. Unpublished manuscript, Stanford University Zanna, M, P. (1993). Message receptivity: A new look at the old problem of open- vs. closed-mindedness. In A. Mitchell (Ed.), Advertising: Exposure, memory and choice. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Zanna, M. P., and Olson, J. M. (1982). Individual differences in attitudinal relations. In M. P. Zanna, E. T. Higgins, and C. P. Herman, Consistency in social behavior: The Ontario symposium, Vol. 2. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Zanna, M. P., and Pack, S. J. (1975). On the self-fulfilling nature of apparent sex differences in behavior. Journal of Experimental Social Psychology, 11, 583-591. Zaragoza, M. S., and Mitchell, K. J. (1996). Repeated exposure to suggestion and the creation of false memories. Psychological Science, 7, 294-300. Zebrowitz, L. A., Collins, M. A., and Dutta, R. (1998). The relationship between appearance and personality across the life span. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 736-749. Zebrowitz, L. A., Olson, K., and Hoffman, K. (1993). Stability of babyfaceness and attractiveness across the life span. Journal of Personality and Social Psychology, 64, 453^1-66. Zebrowitz-McArthur, L. (1988). Person perception in cross-cultural perspective. In M. H. Bond (Ed.), The cross-cultural challenge to social psychology. Newbury Park, CA: Sage. Zeelenberg, M., van der Pligt, J., and Manstead, A. S. R. (1998). Undoing regret on Dutch television: Apologizing for interpersonal regrets involving actions or inactions. Personality and Social Psychology Bulletin, 24, 1113-1119.
BIBLIOGRAFIJA
775
Zeisel, H., and Diamond, S. S. (1976). The jury selection in the MitchellStans conspiracy trial. American Bar Foundation Research Journal, 1, 151-174 (see p. 167). Cited by L. Wrightsman, The American trial jury on trial: Empirical evidence and procedural modifications. Journal of Social Issues, 1978,34, 137-164. Zill, N. (1988). Behavior, Achievement, and Health Problems Among Children in Stepfamilies: Findings From a National Survey of Child Health. In E. Mavis Hetherington and Josephine D. Arasteh (Eds.), Impact of Divorce, Single Parenting, and Stepparenting on Children. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Zillmann, D. (1988). Cognition-excitation interdependencies in aggressive behavior. Aggressive Behavior, 14, 51-64. Zillmann, D. (1989). Aggression and sex: Independent and joint operations. In H. L. Wagner and A. S. R. Manstead (Eds.), Handbook of psychophysiology: Emotion and social behavior. Chichester, England: John Wiley. Zillmann, D. (1989). Effects of prolonged consumption of pornography. In D. Zillmann and J. Bryant (Eds.), Pornography: Research advances and policy considerations. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Zillmann, D., and Paulus, P. B. (1993). Spectators: Reactions to sports events and effects on athletic performance. In R. N. Singer, N. Murphey, and L. K. Tennant (Eds.), Handbook of research on sport psychology. New York: Macmillan. Zillmann, D., and Weaver, J. B., III. (1999). Effects of prolonged exposure to gratuitous media violence on provoked and unprovoked hostile behavior. Journal of Applied Social Psychology, 29, 145-165. Zillmer, E. A., Harrower, M., Ritzier, B. A., and Archer, R. P. (1995). The quest for the Nazi personality: A psychological investigation of Nazi war criminals. Hillsdale, NJ: Erlbaum. Zimbardo, P. G. (1970). The human choice: Individuation, reason, and order versus deindividuation, impulse, and chaos. In W. J. Arnold and D. Levine (Eds.), Nebraska symposium on motivation, 1969. Lincoln: University of Nebraska Press.
Zimbardo, P. G. (1971). The psychological power and pathology of imprisonment. A statement prepared for the U.S. House of Representatives Committee on the Judiciary, Subcommittee No. 3: Hearings on Prison Reform, San Francisco, Calif., October 25. Zimbardo, P. G. (1972). The Stanford prison experiment. A slide/tape presentation produced by Philip G. Zimbardo, Inc., P. 0. Box 4395, Stanford, Calif. 94305. Zimbardo, P. G. (1993). Personal communication of research findings on attributions and shyness. Department of Psychology, Stanford University. Zimbardo, P. G. (2002, April). Nurturing psychological synergies. APA Monitor, p. 5, 38. Zimbardo, P. G. (2004). A situationist perspective on the psychology of evil: Understanding how good people are transformed into perpetrators. In A. G. Miller (Ed.), The social psychology of good and evil. New York: Guilford. Zimbardo, P. G. (2004, May 3). Awful parallels: Abuse of Iraqi inmates and SPE. Comments to Social of Personality and Social Psychology listserv. Zimbardo, P. G., Ebbesen, E. B., and Maslach, C. (1977). Influencing attitudes and changing behavior. Reading, MA: Addison-Wesley Zola-Morgan, S., Squire, L. R., Alvarez-Royo, P., and Clower, R. P. (1991). Independence of memory functions and emotional behavior. Hippocampus, 1, 207-220. Zucker, G. S., and Weiner, B. (1993). Conservatism and perceptions of poverty: An attributional analysis. Journal of Applied Social Psychology, 23, 925-943. Zuckerman, E. W., and Jost, J. T. (2001). What makes you think you're so popular? Self-evaluation maintenance and the subjective side of the friendship paradox". Social Psychology Quarterly, 64,207-223. Zuwerink, J. R., Monteith, M. J., Devine, P. G., and Cook, D. A. (1996). Prejudice toward blacks: With and without compunction? Basic and Applied Social Psychology, 18, 131-150.
Pavardi rodykl
Aaker, J. L. 275 Abbey, Antonia 131,617 Abelson, Robert P. 153, 273 Abrams, D. 91, 329 Abramson, Lyn Y. 592, 93, 596, 609 Acitelli, L. K. 202, 464 Acker, Michele 394 Ackermann, R. 592 Adair, J. G. 45 Adamopoulos, John 337 Adams, D. 405 Adams, J. M. 486 Addis, M. E. 201, 503 Aderman, D. 498 Adinolfi, A. A. 453 Adler, Stephen 644 Adler, N. E. 39, 615 Adler, R. P. 299 Adomo, Theodor 363 Affleck, Glenn 606 Agnew, C. R. 487 Agostinelli, G. 76 Ahmad, Nadia 510 Aiello, J. R. 308, 309 Ainsworth, Mary D. S. 479, 480 Ayres, Ian 356, 532 Ajzen, Icek 148, 157, 158 al-Sadat, Anwar 574 Albarracin, D. 157, 266, 282 Aldag, R. J. 335 Alden, L. E. 599 Aleksandras Makedonietis 31 Alexander, J. 283 Alicke, Mark D. 642 Allee, W. C. 306, 409 Allen, John 451 Allen, M. 201 Allen, V. L. 247 Allen, Woody 218, 399 Allison, S. T. 89, 122, 134, 377, 543 Alloy, Lauren B. 592, 595 Allport, F. H. 306 Allport, Gordon W. 351, 362, 365, 368, 388, 389, 568, 626 Altemeyer, Robert (Bob) 364, 365 Altman, I. 195 Alwin, D. F. 286, 579 Amabile, Teresa M. 135 Amato, Paul R. 508, 638 Ambady, Nalini 145, 392 Amir, Y. 556 Amundsen, Roald 343 Anda, R. 604 Andersen, Susan M. 55, 495, 534 Anderson, Craig A. 49, 95, 100, 108, 109, 204, 251, 414, 416, 417, 426432, 435, 464, 597, 598 Anderson, D. C. 414 Anderson, Royce 538 Anderson-Lee, Pamela 92 Andrews, D. S. 22 Andrews, Frank Emerson 526 Andrews, F. M. 617 Angelou, Maya 242 Angier, Natalie 441 Annan, Kofi A. 215, 569 Anthony, Susan B. 341 Antonio, A. L. 341 Antonucci T. C. 202 Applewhite, Marshall Herff 289-291, 294 Archer, Dane 367, 437 Archer, John 205, 404, 424 Archer, R. L. 482 Arendt, Hannah 243 Argyle, Michael 195, 221, 667 Aristotelis 25, 168, 192, 437, 453, 463, 543, 594 Ariza, L. M. 327 Arkes, Hal R. 282 Arkin, R. M. 98, 99, 448 Armitage, C. J. 157 Armor, D. A. 91 Arms, Robert L. 437 Aron, Arthur 68, 466, 474-476, 483, 547 Aron, Elaine N. 483, 547 Aronson, Elliot 47, 275-277, 291, 469, 566, 568 Aronson, Joshua 391, 393 Arriaga, X. B. 487 Asch, Solomon E. 230, 231, 239, 240, 244-247, 249, 254, 279 Ash, R. 401 Asher, J. 403 Asendorpf, J. B. 598 Assadourian, E. 674 Astin, A. W. 216, 284, 359, 665 Atta, Mohamed 243 Auden, W. H. 195 Augoustinos, M. 30 Augustsdottir, S. 608 Austin, James B. 497 Averill, J. R. 407 Avis, W. E. 218 Azrin, Nathan 412, 413 Axelrod, R. 577 Axsom, D. 288
B
Baars, B. J. 104 Babad, Elisha 92, 143 Bach, Richard 82 Bachman, J. G. 41, 268 Bacon, Francis 97, 616 Bhler, Michiel 352 Bailey, J. M. 205, 206 Bailenson, Jeremy 272 Bainbridge, William S. 293, 294 Baize, H. R. 455 Bayer, E. 306 Bayton, J. A. 354 Baker, L. A. 91 Baldwin, M. W. 479 Banaji, Mahzarin R. 114, 156 Bandra, Albert 61, 80, 86, 410-412, 426, 247 Banfield, S. 418 Banks, Sara M. 275 Banting, Frederick 55 Bar-Hillel, M. 121 Bar-Tal, Daniel 550, 551 Barash, David 190, 402, 504, 506 Barber, B. M. 126, 204 Barber, N. 206 Bargh, John A. 58, 104, 113, 114, 227, 131, 326, 353, 485 Barnes, Richard 502 Barnett, M. A. 499 Barnett, P. A. 594 Baron, J. 387, 502 Baron, Larry 420 Baron, R. A. 439 Baron, Robert S. 294, 308, 310, 408, 551 Baron-Cohen, Simon 203 Barongan, C. 427 Barrett, L. C. 81
PAVARDI RODYKL
777
Barry, Dave 89, 202, 206 Bartels, B. 247 Barth, J. M. 545 Bartholomew, Kim 479 Bartholomew, Robert E. 230 Bartholow, B. C. 404, 417, 431, 432 Bartholow, B. D. 374, 417, 431, 432 Barzun, Jacques 184 Bassili, J. N. 341 Bastian, B. 132 Batson, Daniel 94, 154, 507, 510, 521, 531, 534 Batson, C. D. 154, 160, 202, 365, 507510, 519, 520, 531, 534, 574 Baumann, D. J. 498, 601 Baumeister, Roy F. 40, 57, 76-79, 86, 97, 98, 134, 191, 192, 206, 308, 310, 313, 444-446, 466, 467, 482, 488, 606 Baumgardner, A. H. 78, 99 Baumhart, R. 89 Baxter, T. L. 138 Bazerman, M. H. 576 Beaman, Arthur L. 321, 462, 535 Bearman, P. 250 Bechara, A. 128 Beck, A. T. 597 Becker, S. W. 525 Beckham, David 218 Bednar, William 525 Beer, J. S. 91 Bgue, L. 385 Behe, M. J. 211 Bell, B. E. 624 Bell, P. A. 414, 415 Bellah, Robert N. 260 Belson, William A. 424, 425 Bem, Daryl 110, 176, 181 Ben-Zeev, T. 392 Benassi, V. A. 125 Bennett, Paul 39 Bennett, M. E. 76 Bennett, R. 420 Bennis, W. 344 Benson, P. L. 522, 526 Benton, T. R. 635 Benvenisti, Meron 371 Benzien, Jeffrey 240 Berg, J. H. 472, 480, 482, 483, 597 Berglas, Steven 98 Berkman, L. 613 Berkowitz, Leonard 246, 248, 407, 413, 416, 417, 427, 498, 500, 502 408,413, 416, 426 Berkowitz, N. H. 372 Berman, J. 157 Berndsen, M. 383 Bernhardt, P. C. 405 Bernieri, Frank 143, 179 Berns, G. S. 252
Bernstein, D. M. 110 Berra, Yogi 501 Berry, B. 284 Berry, Diane 637 Berscheid, Ellen 138, 145, 166, 448,453458, 466, 474, 476, 477, 480, 548, 617 Bersoff, D. N. 647 Bertrand, M. 356 Besser, A. 480 Best, Deborah L. 203 Bettencourt, B. A. 205, 379, 395 Bianchi, S. M. 214, 216 Bickman, Leonard 246, 522, 527, 570 Bierbrauer, Gnter 243 Bierce, Ambrose 350 Bierhoff, H. W. 524 Bierly, M. M. 364 Biernat, Monica 95, 214, 376, 379, 388, 394, 464 Bigam, R. G. 645 Billig, Michael 371 bin Laden, Osama 35, 172, 242, 327, 350, 562 Biner, Paul M. 415 Bingenheimer, J. B. 411 Binham, R. 505 Birrell, Pamela 107 Bishop, George D. 325, 326, 601, 603 Byers, S. 470 Byrne, Donn 377, 462, 470 Byrnes, J. P. 204 Bytwerk, R. L. 262, 276 Bjork, R. A. 566 Bjrkqvist, K. 205 Blackburn, R. T. 95 Blackmun, Harry 653 Blackstone, William 652 Blair, C. A. 512 Blair, Irene V. 639 Blair, Tony 105, 110, 673 Blake, Robert R. 564, 575 Blanchard, F. A. 167 Blank, Hartmuk 111 Blanton, H. 175 Blascovich, J. 272, 377, 430 Blass, T. 235, 237, 253, 254 Block, J. 135 Blundell, W. E. 149 Boardman, S. K. 572 Bobocel, D. R. 386 Bodenhausen, Galen 129, 274, 357, 375, 376 Boesky, Ivan 149 Boyatzis, Chris J. 46 Boggiano, Anna K. 179, 181 Bohner, G. 130 Bohr, Niels 220 Bombeck, Erma 299 Bonacci, Angelica M. 159, 287
Bonanno, G. A. 94 Bond, C. F., Jr. 307 Bond, Charles 395 Bond, Michael Harris 197, 463 Bond, Rod 254 Boninger, D. S. 123 Bonnie, R. J. 71 Bono, J. E. 345 Bons, T. A. 448 Boomsma, D. I. 598 Booth, A. 405 Borchard, Edwin M. 624 Borgida, Eugene 360, 386, 392, 640, 641, 653 Borkenau, P. 117 Bornstein, Brian 625 Bornstein, G. 544 Bornstein, R. F. I l l , 449, 451 Bossard, J. H. S. 447 Bossio, L. M. 606 Boswell, James 373 Bothwell, R. K. 378 Botvin, G. J. 298 Botwin, M. D. 466 Bouas, K. S. 544 Bourgeois, M. J. 645 Bowen, E. 22 Bower, G. H. 127, 594 Bower, B. 632 Bowlby, John 478 Bradbury, T. N. 470, 489 Bradfield, Amy L. 631 Bradley, Eleanor 512, 513 Bradley, Omar 555 Bradley, W. 180 Bradshaw, E. 635 Bradshaw, G. S. 635 Bradshaw, John 438 Bray, Robert M. 650, 654 Brandon, R. 624 Branscombe, N. R. 381 Bratslavsky, Ellen 467, 482 Brauer, Markus 324, 328 Braun, Christof 459 Braverman, J. 274 Bregman, N. J. 630 Brehm, Jack W. 175, 183, 258, 278 Brehm, Sharon S. 258, 608, 610 Brekke, Nancy 386, 392 Brenner, S. N. 89 Brewer, Marilynn 47, 371, 372, 389, 543, 568, 569 Brickman, Philip 255, 667 Brigham, John C. 378, 627, 632, 633 Bryan, James H. 519 Bryan, T. S. 641 Bryant, Jennings 416 Brock, Timothy C. 271, 287 Brockner, J. 61, 542
P A V A R D I R O D Y K L 778
Brodt, Susan E. 352, 600 Brofenbrenner, Urie 550 Brookins, Sidney 515 Brooks, David 107, 325, 327 Brooks, R. D. 276 Broome, A. 599 Brounstein, Paul J. 97 Brown, Donald 189 Brown, E. H. 308 Brown, Jonathon D. 61, 75, 76, 100, 127, 350, 461, 594 Brown, P. 68 Brown, R. P. 391 Brown, Roger 197, 198 Brown, Rupert 378, 406, 560, 670 Brown, S. L. 613 Brown, T. J. 503 Brown, Vincent 338 Browning, Elisabeth B. 473 Browning, Robert 477, 588 Brownlee, E. A. 99 Bruce, Vicki 626 Bruck, Maggie 627, 629 Brckner 250 Bruun, S. E. 313,316 Buckhout, Robert 625 Buehler, Roger 109, 118 Bugental, Daphne P. 595 Bull, Ray 456 Buller, D. J. 212 Bumiller, E. 103 Bumstead, C. H. 341 Burchill, S. A. L. 595 Burger, Jerry 91, 137, 165, 177, 248, 270, 344, 448, 522 Burkholder, R. 262, 668 Burn, S. M. 83 Burns, D. D. 592 Burns, H. J. 629 Burns, J. F. 317 Burns, L. 91 Burnstein, E. 328, 407, 505 Burr, W. R. 447 Burson, K. A. 117 Burt, R. S. 616 Burton, Robert 227 Bush, George H. W. 103, 110, 118, 155, 172, 273, 286, 327, 343, 335, 343, 373, 554, 562, 571, 662 Bushman, Brad J. 77, 159, 287, 321, 404, 415, 426, 427, 429, 431, 435, 437439 Bushneil, Nolan 430 Buss, David 150, 190, 208-210, 212, 402, 460, 465, 466 Buston, Peter M. 463 Butcher, S. H. 437 Butler, A. C. 595 Butler, J. L. 308
Butler, Samuel 208 Butterfield, F. 639 Buunk, B. P. 96,481
C
Cacioppo, John T. 155, 178, 182, 265, 273, 277, 288, 570, 611, 613 Cairns, D. L. 632 Cairns, E. 557 Cal, A. V. 268 Caldwell, Cathy 640 Caldwell, David F. 177 Calley, William 239 Callow, Keith 453 Campbell, Anne 519 Campbell, Bruce 477 Campbell, Donald T. 28, 226, 279, 280, 504, 506, 669 Campbell, E. Q. 366 Campbell, L. 121 Campbell, W. K. 87, 487, 542 Campbell, Will 671 Cann, A. 640 Canter, D. 514 Cantor, N. 58, 91, 483 Cantril, H. 22, 341 Caputo, Deanna 117 Carducci, B. J. 474 Carli, Linda L. 204, 385 Carlo, G. 524 Carlsmith, Merrill J. 47, 172, 173, 276, 277, 498 Carlston, Donai E. 107, 100 Carlson, J. 476 Carlson, K. A. 643 Carlson, M. 407, 500 Carnegie, Andrew 440, 441 Carnegie, Dale 447, 467, 469 Carnevale, Peter J. 552, 574 Carranza, E. 200 Carroll, Douglas 39, 615 Carroll, J. 648 Carter, J., prezidentas 149, 336, 545 Carter, Stephen 379, 463 Cartwright, D. S. 326, 411 Carvallo, M. 444 Carver, Charles S. 138, 158, 528, 595, 598 Cash, T. F. 457 Caspi, A. 192, 403, 462 Cassidy, J. 479 Castro, Fidel 133, 134, 332, 334 Caulkins, Jonathan P. 644 Ceci, Stephen J. 627, 629 Centerwall, B. S. 425 Chaiken, Shelly 153, 265, 266, 269, 270, 273, 276, 294, 285 Chambers, John R. 93, 551 Chance, June 378 Chapman, Jean 586 Chapman, Loren 586
Chapman, Mark 383 Charlesas I, karalius 61 Charlesas, princas 456, 486 Chartrand, Tanya L. 113, 227, 353, 463 Check, James 419, 421 Check, J. M. 598 Chen, F. F. 464 Chen, L.-H. 323 Chen, S. C. 306 Chen, Serena 55, 369 Cheney, Richard 407 Cheng, J. B. 287 Cheng, Ken 82 Cherlin, A. J. 411 Chermack, S. T. 404 Chesterfield, lordas 273, 378, 519 Chesterton, G. K. 199 Chiles, Cynthia 247 Chilicki, Wayne 300 Chodorow, Nancy J. 201 Choi, D. V. 574 Choi, I. 65, 139 Choi, Y. 65 Chorost, A. F. 476 Christensen, P. N. 597 Chruiov, Nikita 578 Chua-Eoan, H. 291 Church, G. J. 315 Churchill, Winston 264, 345, 546 Cialdini, Robert B. 165, 166, 169, 176, 258, 271, 297, 338, 371, 498, 509, 529, 531, 563, 570 Ciano, Galeazzo 95 Cicerello, A. 455 Ciceronas 453, 638 Cioffi, Delia 534 Clack, B. 557 Clancy, S. M. 202 Clary, Gil 526 Clark, Frady 525 Clark, Mamie 354 Clark, Margaret S. 76, 480-482, 498, 500 Clark, Kenneth 354 Clark, Russell 342, 343 Clark, R. D. Ill 248, 343, 522 Clarke, E. 447 Clarke, V. 198 Cleghorn, R. 43 Clement, R. W. 92, 377 Clifford, Margaret M. 456 Cline, Victor B. 427 Clinton, Bill 107, 327 Clinton, Hillary 121, 258 Clore, Gerald L. 68, 469, 470, 503, 558 Coates, D. 533 Coats, Erich J. 203 Codol, J.-P. 95, 100 Cohen, Dov 411,63
PAVARDI RODYKL
779
Cohen, Elizabeth 566 Cohen, G. L. 392 Cohen, J. 350 Cohen, J. E. 659 Cohen, M. 237 Cohen, S. 604, 605, 613, 615 Cohn, E. G. 414, 415 Cohrs, J. C. 364 Coyne, James 594, 595 Coyne, S. M. 424 Colarelli, S. M. 203 Colasanto, D. 526 Colby, Catherine A. 572 Coleman, L. M. 468 Collins, Mary 556 Collins, N. L. 482 Colman, A. M. 326 Comer, D. R. 316 Comfort, J. C. 647 Comim, F. 661 Comstock, G. 423 Conan Doyle, Arthur 36 Conger, R. D. 480 Conner, M. 157 Conrad, Joseph 112 Contrada, R. J. 248 Conway, F. 292 Conway, L. G. 552 Conway, Michael 112 Cook, C. E. 482 Cook, Stuart W. 566, 167 Cook, T. D. 268, 382 Cooksey, John 350 Cooley, Charles H. 62 Coombs, Robert H. 619 Cooper, Joel 171, 182, 301, 390, 566 Cooper, H. M. 81 Cooper, H. 143 Copper, C. 332 Correll, Joshua 357, 358 Costa, P. T. 197 Costanzo, Mark 401, 440, 648 Costello, Stuart 248 Cota, A. A. 259,351 Cotton, J. L. 414 Cotton, Ronald J. 628 Cottrell, C. A. 373 Cottrell, Nickolas B. 309 Court, John H. 419 Courtney, J. G. 605 Cousins, Norman 150 Cowan, Claudia L. 498 Cowan, G. 639 Crabtree, S. 201 Crandall, C. S. 248, 364, 374, 392 Crandall, R. 440 Crane, Frank 483 Crano, William D. 143 Crawford, M. 351
Crawford, Thomas J. 281 Crick, Francis 338 Crisp, R. J. 569 Crocker, Jennifer 75, 78, 79, 125, 371, 373, 379, 388, 672 Crofton, Christine 462 Croizet, J. C. 392 Croyle, R. T. 182 Cromwell, Oliver 590 Cronkite, Walter 149, 646 Crosby, F. 355 Crosby, F. J. 619 Cross, P. 95 Cross, S. E. 64 Crossen, C. 44 Crowley, Maureen 202, 503, 525 Croxton, Jack S. 110 Csikszentmihalyi, Mihaly 429, 673 Cuddy, Amy J. C. 238 Cunningham, J. D. 479, 483 Cunningham, M. R. 500 Cunningham, W. A. 358 Curtin, T. R. 382 Cutler, Brian L. 625, 632, 635, 641, 646 Cutrona, C. E. 614 Cutshall, Judith 625 D Dabbs, James M. 213, 274, 404, 405, 512 D'Agostino, P. R. 451 Damasio, Antonio 128 Damon, William 40 Daniels, Denise 217 Danner, D. D. 606 Darby, Joseph 253 Darley, John M. 395,448,512-516, 519-521, 524, 527 Darley, Susan 301 Darrow, Clarence 636, 638, 645 Darwin, Charles 38, 178, 190, 211, 307, 438, 505 Das, E. H. H. 275 Dashiell, J. F. 306 Dauenheimer, D. 392 Davidson, R. J. 403 Davies, M. F. 108 Davies, Paul 211, 391 Davies, C. 624 Davila, J. 618 Davis, B. M. 203 Davis, C. G. 124 Davis, James H. 286, 649, 653 Davis, J. L. 464 Davis, Keith E. 132, 166, 478 Davis, L. 316 Davis, M. H. 597 Davis, N. 237 Davis, Teresa 642 Dawes, Robyn M. 40, 77, 92, 150, 540,
544, 546, 589, 590 Dawkins, Richard 191, 504, 506 Dawson, N. V. 36 de Botton, A. 670 De Cremer, D. 545 de Hoogh, A. H. B. 344 De Houwer, Jan 470 de Jong-Gierveld, Jenny 597 de Klerk, F. W. 119 de Tocqueville, Alexis 260, 408 de Vries, N. K. 100 de Waal, F. B. M. 508 DeAngelis, T. 602 Deary, Ian J. 615 Deaux, Kay 204 DeBruine, Lisa M. 450, 520, 522 Decety, J. 58 Deci, Edward L. 83, 179, 181, 479 Dey, E. L. 665 Delgado, Jose 161 della Cava, M. R. 262 Dembroski, Theodore M. 270 DeNeve, K. M. 416 Dennett, Daniel 190 Dennett, D. C. 211 DePaulo, B. M. 117 Derlega, V. 482 Dermer, Marshall 452, 474, 672 Dershowitz, Alan 644 DeRubeis, R. J. 592 Desforges, D. M. 568 Detweiler 603 Deuser, W. E. 416 Deutsch, Morton 249, 251, 539, 544, 550, 556, 568, 577 Deutsch, R. 114 Devenport, J. L. 635 Devine, Patricia G. 353, 374, 375, 379, 380 Devos-Comby, L. 276 Dexter, H. R. 641 Diallo, Amadou 358 Diamond, Jared 460 Diamond, S. S. 646 Diana, princes 193, 456, 507 Dicum, J. 485 Diehl, M. 338 Diekman, A. B. 122 Diekmann, K. A. 87 Diener, Edward 159, 319-321, 403, 440, 667, 669, 674 Dienstbier, R. A. 417 Dietrich, Marlene 466 Dijker, Anton J. 194 Dijksterhuis, A. 265 Dill, Jody C. 597, 598 Dill, Karen E. 432 Dillehay, R. C. 654 DiMatteo, M. R. 601
Dindia, K. 201 Dion, D. 577 Dion, Karen K. 270, 456, 458, 475, 477, 487 Dion, K. L. 259, 351, 381, 475, 477, 487, 561 Dishion, T. J. 326 Disraeli, Benjamin 161 Dixon, B. 605 Dixon, John 557, 558 Dobzhansky, Theodosius 211 Dodge, Richard W. 283 Dohren wend, B. P. 614 Doyle, J. M. 206, 624 Dolinski, Dariusz 499, 535 Dollard, J. 406 Dollinger, S. J. 202 Dolnik, L. 287 Donnellan, M. B. 480 Donnerstein, Edward 419, 420, 422, 426, 522 Doob, Anthony N. 122, 269, 530, 633 Doria, J. R. 95 Dorr, N. 299 Doty, R. M. 364 Douglas, C. 125 Douglas, K. M. 318 Douglass, Frederick 163 Douthitt, E. Z. 309 Dovidio, John F. 352, 356, 509, 522, 565, 569 Dowd, Maureen 461, 550 Downing, Leslie L. 320 Downs, Chris A. 637, 638 Drabman, Ronald S. 428 Draguns, J. G. 596 Drapeau, Jean 118 Driedger, L. 569 Driskell, J. E. 248 Dryer, D. C. 466 Drolet, A. L. 544 Druckman, D. 566 DuBois, E. W. B. 569 Duck, J. M. 281 Dudley, Kimberly A. 137 Duffy, M. 172, 262 Dunbar, Robin 544 Duncan, B. L. 384 Dunkel-Schetter, Christine 236 Dunn, Elizabeth 670 Dunn, J. R. 574 Dunn, V. K. 595 Dunning, David 58, 69, 76, 90, 94, 116, 117, 394, 633 Durrheim, Kevin 557, 558 Dutton, Donald G. 68, 75, 189, 399, 400, 474, 522 Dutton, Keith 75 Duval, Shelley 138, 528
Duval, T. S. 138 Duval, Virginia H. 528 E Eagles, M. 550 Eagly, Alice H. 201-204, 219, 220, 264, 265, 269, 284, 285, 329, 344, 359, 360, 456, 503, 525 Easterbrook, Gregg 662 Easterlin, Richard 668 Ebbesen, Ebbe B. 438 Eberhardt, Jennifer L. 358, 639 Ebert, J. E. J. 71, 84 Eckersley, R. 668 Eckes, T. 157 Edney, J. J. 544 Edwards, C. P. 214 Edwards, D. 554 Edwards, J. 477 Edwards, J. A. 127 Edwards, K. 274, 641 Efran, Michael G. 637 Ehrlich, Paul 210 Ehrlinger, J. 90, 355 Eibach, Richard 140 Eibach R. P 92, 355 Eichmann, Adolf 235, 239, 243 Einstein, Albert 399 Eisenberg, N. 202, 501, 507, 524 Eisenberger, Naomi I. 446 Eisenberger, R. 180 Eisenhower, Dwight D. 229, 400 Eisenstadt, D. 174 Eiser, J. R. 171 Ekleziastas 616 Elder, G. H., Jr. 455 Elder, J. 370 Eldersveld, Samuel J. 283 Eliot, George 462 Eliot, T. S. 147, 276 Elkin, R. A. 174, 288 Ellemers, N. 371 Elliott, L. 525 Ellis, B. J. 206 Ellis, Hayden D. 378 Ellison, Patricia A. 319 Ellyson, S. L. 204 Ellman, Lisa M. 651 Ellsworth, Phoebe C. 627, 639, 645647, 653 Elms, A. C. 235 Emery, R. E. 91 Emerson, Dennis 624 Emerson, Ralph Waldo 153, 213, 241, 318, 340, 341, 385, 467 Emlen, Stephen T. 463 Emmons, R. A. 617 Emswiller, Tim 520 Endriu, princas 486 Eng, P. M. 614
Engemann, K. M. 457 Engs, R. 258 Ennis, B. J. 294 Ennis, R. 409 Enzle, Michael E. 125, 642 Epiktetas 184 Epley, Nicholas 49, 69, 105 Epstein, S. 78, 253 Erber, Ralph 148, 374 Erbring, L. 485 Erickson, Bonnie 268, 574 Erikson, Erik H. 480 Eron, Leonard D. 424, 425, 440 Escobar-Chaves, S. L. 428 Eshelman, A. 374 Esser, J. K. 336 Esses, V. M. 356, 369, 376, 547, 637 Estess, Floyd 588 Etaugh, C. E. 351 Etzioni, Amitai 224, 260, 354, 570, 578, 579 Evans, David 521 Evans, Gary W. 309, 308 Evans, Mary Ann 462 Evans, Matt 120 Evans, R. I. 298 Ezopas 453 Exline, Julia J. 79, 98 F Fabrigar, L. R. 274 Fairchild, H. 639 Falbo, T. 100 Fallshore, M. 633 Farquhar, John W. 283 Farrell, E. F. 299 Farwell, L. 139 Faubus, Orville 366 Faulkner, S. L. 314 Faust, D. 589 Fazio, R. H. 183, 353 Feather, N. T. 28, 100 Feeney, J. A. 479, 482 Feierabend, I. 408 Feierabend, R. 408 Fein, S. 373, 393 Feingold, Alan 209, 454, 455, 456, 457, 637, 638 Feingold, Russell 455 Feist, G. J. 78 Feynman, Richard 181 Feldman, Marcus 210 Feldman, N. S. 386 Feldman, Robert S. 144, 203 Feldman, S. S. 569 Felicio, D. M. 392 Felson, R. B. 61, 401 Fenigstein, Allan 58, 138, 599 Ferguson, Sara 486 Ferguson, T. J. 630
PAVARDI RODYKL
781
Fergusson, D. M. 487 Feshbach, Norma D. 299, 300 Festinger, Leon 60, 153, 171-174, 269, 287, 318, 329, 336 Fichter, J. 365 Fiedler, F. E. 344 Fiedler, Leslie 259 Fincham, F. 131 Finchilescu, Gillian 429, 559 Findley, M. J. 81 Fineberg, H. V. 276 Finkenauer, Catrin 467 Fischer, E. F. 475 Fischer, G. J. 639 Fischer, Roger 236 Fischhoff, B. 33, 120, 121 Fishbein, D. 466 Fishbein, Martin 157, 158 Fisher, H. 476, 575 Fisher, J. D. 501 Fisher, Roger 236 Fisher, Ronald P. 632 Fishman, Shira 401, 551 Fiske, Susan T. 28, 148, 191, 238, 242, 350, 357-359, 362, 378, 379, 395, 396 Fiske, A. P. 192 Fitzpatrick, A. R. 329 Fitzpatrick, M. A. 489 Flay, B. R. 268, 298 Fleming, M. A. 640 Fletcher, Garth J. O. 112, 129, 141, 384, 453, 471, 481 Foa, E. B. 494 Foa, U. G. 494 Fogelman, E. 531 Foley, L. A. 558 Follett, M. P. 572 Fonda, Henry 304 Fontes, N. E. 641 Ford, T. E. 367 Forgas, Joseph P. 127, 129 Form, W. H. 505 Forster, E. M. 182, 193 Forsyth, D. R. 607 Foss, Robert D. 528 Foster, C. A. 392, 475, 487 Fox, George 525 Frank, Anne 177 Frank, Jerome 295 Frank, M. G. 137 Frank, P. 522 Frank, Robert 368, 663 Frankel, A. 99 Franklin, Benjamin 54, 167, 631 Franklin, B. J. 522 Franzoi, S. L. 597 Frser, S. C. 164 Frasure-Smith, N. 604 Freedman, Jonathan S. 167, 287, 308
Freedman, J. L. 164 Freeman, M. A. 63 Frey, J. 414 French, Louis 442 French, J. R. P. 89 Freshley, H. B. 522 Freud, Sigmund 24, 88, 178, 216, 390, 399, 401, 402, 412, 437, 474, 563 Friedman, Thomas L. 407, 262 Friedman, H. S. 465, 601 Friedrich, James 96 Friedrich, Lynette K. 532, 533 Fry, Art 342 Fromkin, Howard L. 258 Fromm, Erich 455 Fulbright Wiliam J. 333, 544 Fuller, S. R. 335 Fulton, Robert 341 Fultz, Jim 508, 509 Funder, David C. 135, 148 Furnham, A. 139, 386 G Gabrenya, W. K. 315 Gabriel, S. 201, 444 Gaebelein, Jacquelin W. 433 Gaeddert, William P. 549 Gaertner, Samuel L. 356, 389, 522, 565, 568 Gaertner, L. 65, 372 Gayoso, A. 646 Galanter, M. 295 Galbraith, John K. 667 Galileo Galiljus 341 Galinsky, A. D. 574 Galizio, Mark 274 Gallagher, F. M. 76 Gallant, S. J. 602 Galio, L. C. 615 Gallo, Lisa 672 Gallup G. H. 385, 553 Gallup G. H., Jr. 191, 365 Gallupe, R. B. 337 Gandhi 269 Gange, J. J. 308, 309 Gangestad, S. W. 459, 460 Garb, H. N. 585, 591 Garcia-Marques, L. 452 Gardner, G. 674 Gardner, M. 291 Gardner, W. L. 201, 598 Garner, Randy 534 Garry, M. 110,630 Gartner, R. 437 Gastorf, J. W. 309 Gates, D. 382 Gates, M. F. 306 Gavanski, I. 73 Gavzer, B. 646 Gawande, A. 89
Gazzaniga, Michael S. 115, 161 Gearhart, J. P. 213 Geen, Russell G. 308, 309, 405,426, 427, 437 Geers, A. L. 279 Geiselman, R. E. 632 Geyer, Anne L. 231 Geller, D. 242 Gelles, R. J. 411 Genovese, Kitty 511, 512, 513, 516 Gentile, Douglas A. 425, 429-431 George, Darren 525 George, Henry 231 Gerard, Harold B. 246, 249, 251, 291 Gerbasi, K. C. 647 Gerbner, George 423, 428 Gergen, K. E. 535 Gerrig, R. J. 122 Gerstein, L. H. 525 Gerstenfeld, P. B. 326 Gibbons, F. X. 159, 498 Gibson, B. 91, 97 Giesler, R. B. 595 Gifford, Robert 382, 542, 543 Gigerenzer, G. 115, 123, 148 Gigone, D. 328 Gilbert, Daniel 60, 71-73, 84, 131, 134, 203, 296, 376, 448, 670, 672 Gilbert, Daniel 72, 131, 296 Gill, M. J. 117 Gillham, J. E. 609 Gilligan, Carol 201 Gillis, J. S. 218 Gilovich, Thomas 54, 56, 87, 118, 124, 125, 137, 140, 150, 514, 670 Ginsburg, B. 409 Gladwell, M. 35 Glass, C. R. 127 Glass, D. C. 166 Glass, R. I. 123 Gleason, M. E. J. 495 Glenn, Norval D. 287 Glick, Peter 359, 360, 362 Glidden, M. V. 572 Goebbels, Joseph 262 Goethals, George R. 92, 93, 271 Goethe, J. W. 158, 176, 229, 278 Goetz, Bernard 642 Goggin, W. C. 586 Goldberg, Philip 360 Goldberg, L. R. 138 Goldhagen, D. J. 239, 262 Golding, William 547 Goldman, William 457 Goldsmith, C. 263 Goldstein, Alvin G. 378 Goldstein, Arnold P. 434, 440 Goldstein, J. H. 437 Golec de Zavala, A. 205, 293
Gonsalves, B. 630 Gonzaga, Gian 473 Gonzalez, A. 360, 566 Goode, Alexander 525 Goode, Erich 230 Goodhart, D. E. 91 Gorbaiov, Michail 119, 552, 561 Gordijn, E. H. 650 Gordon, R. A. 468 Gordon, S. L. 475 Gore, Al 378 Gortmaker, Steven L. 45, 350 Gosselin, J. T. 80 Gotlib, Ian H. 572, 594, 595 Gotlieb, A. 517 Gotlieb, Jody 528 Gottman, John 489 Gough, H. C. 599 Gould, M. S. 230 Gould, Robert 97 Gould, S. J. 544 Gouldner, Alvin W. 501 Gove, W. R. 617 Govern, John M. 319 Gray, C. 520 Gray, J. D. 87 Grajek, S. 478 Granberg, D. 247 Granstrom, K. 335 Granville, Joseph 142 Graves, J. 312 Graves, Robert 474 Graziano, W. G. 79, 432 Greeley, A. M. 168, 369, 483 Green 122, 139, 308, 368, 457 Green, Anne C. 626 Green, Charles W. 566 Green, D. P. 368 Green, J. 139 Green, M. C. 122 Green, S. 457 Greenberg, Jeff 94, 95, 99, 373, 465, 548, 609 Greene, David 179 Greene, Joshua 505 Greenland, K. 568 Greenlees, C. 316 Greenwald, Anthony G. 112, 14, 115, 155, 156, 357, 358 Greer, Hermaine 198 Griffitt, William 205, 414, 471 Groenenboom, A. 316 Grofman, B. 653 Gronlund, S. D. 634 Gross, Alan E. 462, 498 Gross, J. T. 400 Gross, Paget 149, 395 Grote, Nancy K. 482 Grove, J. R. 87
Grove, W. M. 589 Grube, Joel W. 373 Gruder, C. L. 61, 268 Gruendl, M. 459 Gruman, J. 386 Grunberger, Richard 169 Grusec, J. E. 519 Grush, J. E. 158, 281, 572 Guadagno, R. E. 165 Guguen, Nicolas 165 Guerin, B. 89, 307, 309 Guimond, S. 362 Guiness, Os 486 Gundersen, E. 423 Gunter, B. 386 Gupta, Usha 476, 477 Gurin, Patricia 560 Guthrie, Woody 254 Gutierres, Sara E. 461 Gutmann, D. 213 H Hacker, Helen Mayer 362 Hackman, J. R. 316 Hadden, J. K. 365 Haddock, Geoffrey 201, 359 Haemmerlie, Frances M. 608, 609 Hafer, C. L. 385 Hafner, H. 230 Hagendoorn, L. 352 Hagerty, Michael R. 408, 671 Hagiwara, S. 100 Hagtvet, K. A. 41 Haidt, Jonathan 57, 519 Hains, S. C. 336 Hayes, A. F. 58 Halberrstadt, Amy G. 202 Harburg, E. Y. 448 Haidane, J. B. S. 504 Hall, G. C. N. 427 Hall, Judith A. 202, 203, 204 Hali, T. 112 Hall, V. C. 180 Hallahan, M. 100 Halverson, A. M. 645 Hamberger, J. 560 Hamblin, R. L. 439 Hamilton, David L. 125, 382, 383 Hamilton, V. L. 595 Hamm, H. K. 237 Hammerstein, Oscar 177, 462 Hampson, R. B. 524 Hancock, R. D. 100 Hand, Learned 150, 590 Haney, Craig 162, 639, 647, 648 Hans, V. P. 646 Hansen, D. E. 526 Hanson, D. J. 258 Hanson, Irene Frieze 457 Harber, Kent D. 144, 357
Hardie, E. A. 602 Hardin, Garrett 541 Hardy, C. 313 Haritos-Fatouros, M. 241 Harkins, Stephen G. 287, 288, 313, 314, 316 Harkness, K. L. 592 Harmon-Jones, Eddie 373, 451 Harries, K. D. 414 Harriman, Susan 248 Harris, Eric 589 Harris, Lasana T. 238, 358 Harris, Judith Rich 200, 216, 217, 480 Harris, Victor A. 133, 134, 137 Harris, M. J. 143 Harrison, A. A. 451 Hart, A. J. 357, 374 Hartlage, S. 129 Hartup, W. W. 616 Harvey, John H. 491 Harvey, R. J. 598 Haselton, Martie G. 150 Haslam, N. 132 Haslam, S. A. 163 Hass, R. G. 357 Hastie, Reid 84, 328, 623, 636, 643, 646, 647, 649, 650, 653 Hastorf, A. 22 Hatfield, Elaine 178, 269, 454, 456, 468, 471, 473-477, 480, 481, 548 Haugen, Julie 45 Haugtvedt, C. P. 280 Hauser, D. 266 Havel, Vaclav 672 Hawkins, Wendy L. 642 Hawkley, L. C. 597 Hawthorne, Nathaniel 162 Hazan, Cindy 479, 480, 488 Hazlitt, William 361, 593 Headey, B. 89 Heap, B. 659, 661 Hearold, Susan 532 Hearst, Patricia 255, 256 Heath, C. 95 Heatherton, Todd F. 26, 77, 351 Hebl, M. R. 350 Hedge, A. 505 Heesacker, Martina 612 Heider, Fritz 131 Heine, Steven J. 63, 65, 67, 195, 384 Heins, M. 432 Heinz, A. 404 Heise, L. 421 Heisenberg, Werner 29 Hekatas 467 Hellman, P. 493 Helweg-Larsen. M. 204 Hemsley, Gordon D. 269 Hendersen-King, E. I. 381
PAVARDI RODYKL
783
Henderson, Monika 195 Hendrick, Susan S. 473, 476, 483 Hendrick, Clyde 274, 473, 476, 483 Hennigan, Karen M. 409 Henslin, M. 125 Hepworth, J. T. 368 Heradstveit, D. 551 Herbener, E. S. 462 Herek, G. 560 Herlocker, C. E. 542 Hershberger, S. L. 504 Hershey, J. C. 387 Heschel, Abraham 263 Hewstone, Miles 131, 376, 384, 389, 557, 558, 560, 568, 569 Higbee, K. L. 45 Higgins, E. Tory 58, 163, 316, 594 Higgins, R. L. 94 Hill, D. 90 Hillery, Joseph M. 307 Hilton, J. L. 105, 393 Hinckley, John Jr. 383 Hine, D. W. 542, 543 Hines, M. 213 Hinkle, S. 371 Hinsz, Verlin B. 328, 337, 435 Hipokratas 413 Hirschman, R. S. 298 Hirt, Edward R. 109, 594 Hitchcock, Alfred 424 Hitler, Adolf 78, 118, 169, 242, 262, 346, 368, 400, 265, 334, 374, 554 Hixon, J. G. 376 Hyers, Lauri L. 242 Hyman, H. H. 354 Hyman, Ray 164 Hobbes, Thomas 401 Hobden, K. L. 174 Hodges, Bert H. 231 Hodgkinson, V. A. 526 Hoffman, C. 73 Hoffman, L. V. 366 Hoffman, M. L. 508 Hfling, C. K. 237 Hofmann, W. 156 Hogan, R. 344 Hogg, Michael A. 248, 329, 336, 345, 369 Hoyle, R. H. 464 Holland, Rob W. 104, 182 Hollander, E. P. 251 Hollin, C. R. 635 Hollingworth, Leta 603 Holmberg, Diane 111 Holmes, John G. 111, 482, 495 Holmes, Oliver Wendeil 122, 625, 677 Holt, Robert 649 Holtgrves, T. 64 Holtman, Z. 558 Holtz, R. 372
Holtzworth-Munroe, Amy 130 Honigman, R. J. 456 Hooykaas, R. 151 Hoorens, V. 89, 449 Hoover, C. W. 529 Hopkins, Ann 395, 396 Hormuth, S. E. 99 Hornstein, H. 402 Horowitz, Leonard M. 465, 466, 479 Horowitz, S. V. 572 Horton, R. S. 463 Horwitz, A. V. 618 Hosch, H. M. 131, 378, 635 Hss, Rudolph 136 House, R. J. 344 Houston, Vicky 456 Hovland, Carl I. 264, 273, 278, 368 Howard, D. J. 265 Hrebec, D. 571 Hsee, Christopher 84 Hu, L. 378 Huart, Johanne 387, 388 Huddy, L. 378 Huesmann, Rowell L. 403, 425, 440 Huff, C. 49 Hugenberg, Kurt 357 Hui, C. H. 549 Hull, J. G. 321,600 Hulton, A. J. B. 61 Hume, David 336 Hunsburger, B. 365 Hunt, A. R. 216 Hunt, M. 81, 202, 510 Hunt, Peter J. 307 Hunter, J. A. 551 Hunter, James Davison 262 Huo, Y. J. 568 Hur, T. 124 Hurt, H. T. 598 Hurt, S. V. 602 Husband, R. W. 306 Hussein, Saddam 118, 171, 242, 262, 263, 317, 335, 343, 407, 554, 571 Huston, Ted L. 455, 476, 489 Huston, A. C. 423 Hutnik, N. 569 Huxley, Thomas H. 307 I Ibsen, Henrik 151 Ickes, B. 139 Ickes, William 221, 253, 321, 364, 388, 502 Iizuka, Yuichi 196 Iyengar, S. S. 84 Ilko, Stacey 97, 98 Imai, Y. 87 Imber, Lois 380 Ingham, Alan G. 312, 313 Inglehart, M. R. 59
Inglehart, Ronald 85, 192, 216, 491, 617, 666, 667 Inkster, James A. 175 Inman, Mary L. 551 Innes, J. M. 30, 309 Insko, C. A. 464 Isen, Alice M. 127, 500 Isozaki, Mititoshi 324 I to, T. A. 404
Y
Yarmey, A. D. 632, 635 Ybarra, O. 78 Yee, Nick 272 Yi-FuTuan 321 Yik, M. S. 100 Yinon, Yoel 434 Ynase, Koji 100 Young, A. S. 61 Young, J. E. 597 Young, R. D. 600 Young, R. K. 460 Young,W. R. 493 Yousif, Y. 505,517 Yovetich, N. A. 490 Yuchtman, E. 408 Yuille, John C. 625 Yukl, G. 571 Yzerbyt, V. Y. 466 J Jackman, Mary R. 354, 358 Jackson Brown, H. 90 Jackson, Jesse 81, 139 Jackson, J. M. 308, 313, 314 Jackson, J. W. 384 Jackson, L. A. 456 Jacob, Celine 165 Jacobson 237 Jacobson, Lenore 143 Jacobson, Neil 130 Jacobs, Robert 226 Jacoby, S. 465 Jaffe, Yoram 434 Jahs, Stanley 164 Jain, U. 100 James 177 James, Henry 462 James, William 98, 177, 184, 364 Jamieson, David 144 Janda, L. H. 457 Janes, L. M. 251 Janis, Irving L. 274, 278, 331-336, 340, 352, 554 Jankowiak, W. R. 475 Janoff, Dean 610 Jason, Leonard A. 528 Jasper, Mel 121 Jeffery, R. W. 610 Jefferson, Thorn 118, 345 Jelalian, E. 108
Jellison, J. M. 139 Jemmott, J. B. 605 Jenkins, Herbert M. 125 Jennings, D. L. 125 Jervis, Robert 106, 550 Jetten, J. 248 John, O. P. 197 Johns, M. 392 Johnson, Charles 453 Johnson, B. T. 58, 204, 264, 275, 344 Johnson, C. B. 131 Johnson, D. J. 462 Johnson, David W. 566, 568, 572, 573 Johnson, E. J. 127 Johnson, Holbrook 480 Johnson, J. D. 367, 427 Johnson, J. G. 425 Johnson, Lyndon B., prezidentas 118, 332-334, 542 Johnson, Louis 561 Johnson, M. H. 594 Johnson, M. K. 58 Johnson, P. 255 Johnson, Robert D. 320 Johnson, Roger T. 566, 572, 573 Johnson, Samuel 373 Johnson, W. 667 Johnston, Lucy 113, 422 Joiner, T. E. 229, 595 Joinson, A. N. 485 Jonas, K. 229 Jones, C. S. 638 Jones, Edward E. 98, 132-134, 136, 137, 166, 279, 382, 468, 608 Jones, James M. 359, 390, 464, 465, 510 Jones, Jim 290, 292-295 Jones, John T. 450, 479 Jones, R. A. 278 Jones, T. 365 Jones, T. F. 230 Jones, W. H. 50, 486, 598 Jordan, C. H. 78 Josephson, W. L. 427 Jost, J. T. 76, 360 Joubert, J. 250 Jourard, Sidney M. 482, 483 Jourden, F. J. 95 Judd, Charles M. 358, 390 Judge, T. A. 345 Julijus Cezaris 327 Jussim, Lee 30, 105, 143, 144, 146, 148, 352 Juvenalis 385 K Kagan, J. 403 Kagehiro, D. K. 643, 645, 649 Kahan, T. L. 58 Kahle, L. R. 157 Kahn, Arnold S. 549
Kahn, M. W. 409 Kahneman, Daniel 72, 116, 121, 123, 126, 127, 338, 339, 451, 576 Kaiser, C. R. 386, 428, 560 Kay, A. C. 360 Kaye, D. 274 Kalick, Michael S. 457 Kalton, G. 43 Kalven, Harry 636, 649, 652 Kambara, Toshihiro 415 Kameda, T. 341 Kammer, D. 138 Kanagawa, C. 63 Kanazawa, S. 455 Kandel, D. B. 465 Kandinsky, Wassily 371 Kanekar, S. 131 Kaplan, Martin F. 331, 376, 638, 640, 653 Kaprio, J. 613 Karasawa, M. 450 Karau, S. J. 313, 314, 315, 316 Karavellas, D. 659 Karney, B. R. 470, 483, 489 Kashima, Y. 63 Kashy, D. A. 597 Kasser, Tim 668 Kassin, S. M. 145, 635, 641 Kato, Pamela S. 601 Katz, Elihu 284 Katz, I. 522 Katz, J. 595 Katzev, Richard 250, 529 Kaufman, J. 411 Kaufman-Gilliland, C. M. 543 Kawachi, I. 408, 616 Kawakami, K. 353 Kearney, Kathleen A. 373 Keating, J. P. 287 Kebbell, M. R. 632 Keefe, R. C. 209 Keillor, Garrison 88 Keith, Patricia M. 481 Key, Ellen 434 Keynes, John Maynard 142 Kelley, Harold 132, 133 Kelley, K. 437 Keller, E. B. 284 Keller, J. 392 Kellerman, A. L. 417 Kellerman, Joan 490 Kelly, B. R. 145, 409 Kelman, Herbert C. 574, 575 Kempietis, Tomas 347 Kendler, K. S. 595 Kennedy, Donald 659 Kennedy, John F. 286, 251, 270, 332334, 336, 341, 578 Kennedy, Robert 334 Kenny, D. A. 69, 464, 466
Kenrick, Douglas T. 208-210, 414, 461, 464, 477, 498 Kent, J. 659 Kernahan, C. 205 Kernis, M. H. 78 Kerr, Norbert L. 203, 250, 313, 316, 543, 544, 545, 642, 649, 650, 654 Kerry, John 273 Kessler, R. 569 Kidd, J. B. 96 Kidd, Robert F. 502 Kiecolt-Glaser, J. K. 605 Kierkegaard, Soren 34 Kiesler, Charles A. 297 Kight, T. D. 475 Kihlstrom, John F. 58, 109 Kilbora, R. 60 Kim, Heejung 64, 65 Kimbro, William 253 Kimmel, A. J. 49, 544 Kimmel, admirolas 333 King, David 659 Kinder, D. R. 106 King, L. A. 614 King, Larry L. 466 King, Martin Luther, Jr. 269, 341, 346 King, Rodney 639 Kingdon, J. W. 87 Kinnier, R. T. 124 Kinsley, Michael 343 Kipling, Rudyard 194, 372 Kippax, S. 423 Kirschner, P. 274 Kirshenbaum, H. M. 633 Kissinger, Henry 460 Kitayama, Shinobu 62-64, 66, 67, 139, 224, 450 Kitamoto, Frank 345 Kite, M. E. 214 Kitt, A. S. 409 Klaas, E. T. 163 Kleck, Robert E. 380 Klee, Paul 371 Klein, J. G. 466 Klein, O. 100 Klein, W. M. 448 Kleinhesselink, Randy R. 373 Kleinke, C. L. 177, 237 Klentz, B. 462 Klinesmith, J. 404 Klinger, Mark 115 Klohnen, E. C. 463 Klopfer, P. H. 306 Knight, J. A. 448 Knight, Jeffrey 452 Knight, G. P. 205 Knight, P. A. 269 Knowles, E. S. 308 Knox, Robert E. 175
PAVARDI RODYKL
785
Knudson, Roger M. 572 Kobayashi, C. 100 Kobrynowicz, D. 379 Koehler, J. J. 120, 644 Koestner, R. 92, 360, 455 Kohnken, G. 632 Koladny, Anatoly 48 Kolata, G. 634 Komorita, S. S. 544, 545 Konfucijus 119, 188, 192 Konrad, A. M. 201 Koole, S. L. 445, 450 Koomen, Willem 194, 352 Koop, C. E. 419, 420 Kopernikas 341 Koppel, M. 204 Koresh, David 290, 294 Koriat, A. 120 Korn, J. H. 48, 665 Korte, C. 517 Koss, M. P. 421 Kovar, J. L. 455 Kowalski, R. M. 205, 599 Krackow, A. 237 Krah, B. 421 Kramer, Geoffrey 641 Kraus, S. 155, 160 Krauss, R. M. 544 Kraut, Robert 530 Kravitz, D. A. 312 Krebs, Dennisa 453, 4 9 5 ^ 9 7 , 506 Kren, G. 533 Kressel, Dorit F. 646 Kressel, Kenneth 575 Kressel, Neil 646 Krisberg, K. 270 Kroger , R. O. 197 Kropotkin, Piotr 544 Krosnick, Jon A. 43, 264, 286, 287 Krueger, A. B. 408 Krueger, J. 92, 377, 394 Krueger, Joachim I. 148 Krueger, R. F. 524, 667 Kruger, Justin 87, 117, 120, 124, 484 Kruglanski, Arie W. 148, 205, 293, 341, 401, 551 Krugman, P. 263 Krull, D. S. 139 Kubany, E. S. 439 Kubey, R. 429 Kugihara, N. 315 Kuiper, N. A. 58, 594 Kuleov 107 Kuli, S. 171 Kunda, Z. 76, 374, 388, 389, 448 Kunkel, D. 428 Kunst-Wilson, William R. 451 Kurz, Ewa 367 Kurzman, D. 525
L La Rochefoucauld, F. 97, 160, 166, 470 Lacey, M. 570 Ladd, John 526 Lafferty, E. 646 LaFrance, Marianne 71, 202, 204 LaFromboise, T. 569 Lagerspetz, Kirsti M. J. 403, 434 Lagnado, David 335 Laird, James D. I l l , 177, 490 Laird, Nancy M. 630 Lay, T. C. 562 Layden, Mary Anne 609, 610 Lake, R. A. 522 Lakin, Jessica L. 463 Lalancette, M.-F. 254 Lalonde, R. N. 87 Lamai, P. A. 109 Lamberth, J. 354 Landau, M. J. 373 Landers, Ann 40, 42, 436 Landon, Alf 43 Lane, R. E. 617 Laner, M. R. 203 Langer, Ellen J. 83, 95, 125, 279, 380 Langlois, Judith H. 456-459 Lanzetta, John T. 178,561 Lao Dz 69, 88, 221 Larsen, K. S. 254 Larsen, O. N. 229 Larsen, R. J. 403, 459, 597 Larson, J. R., Jr. 326, 328 Larsson, K. 306 Larwood, L. 89, 96 Lasater, Thomas M. 270 Lassiter, Daniel G. 89, 137 Latan, Bibb 308, 313-316, 329, 342, 512-516, 524, 527 Latham, G. P. 344 Latte, K. 493 Laughlin, Patrick R. 337 Laumann, E. O. 131, 205, 421 Lawler, A. 317 Lazarsfeld, Paul 33 Leahy, William 118 Leaper, C. 204 Leary, Mark 40, 57, 62, 76, 99, 100, 171, 444, 446, 599, 607 LeBoeuf, R. 131 LeDoux, J. 114 Lee, A. Y. 275 Lee, C. M. 595 Lee, F. 139 Lee, Y.-S. 88 Lee, Yueh-Ting 352 Lee, John Alan 473 Lee, Royce Y.-P 463 Lefcourt, H. M. 81 Lefebvre, L. M. 100
Legrain, P. 193 Lehman, D. R. 67, 150, 384 Leippe, Michael R. 174, 288, 624, 625 Ley ens, Jacques P. 372, 426, 466 Lemyre, L. 372 L'Engle, Madeleine 147 Lennon, John 383, 444 Lennon, R. 202 Leon, D. 316 LePage, A. 417 Lepore, Stephen J. 614 Lepper 84, 106, 108 Lepper, Mark 105, 109, 179 Lerner, Melvin J. 89, 385 Lerner, R. M. 522 Leshner, Alan 38, 211 Leung, C. 549 Leung, Kwok 197 Levenson, Sam 526 Leventhal 275, 298, 601 Leventhal, Howard 275 Levin, D. T. 379 Levin, I. 597 Levin, Mark 521 Levine, Gary 74 Levine, John 342, 343 Levine, Robert V. 89, 299, 517, 518 Levine, J. M. 247, 341 Levinger, G. 312 Levinson, H. 546 Levy, Becca 80, 384 Levy-Leboyer, Claude 275 Lewandowsky, Stephan 109 Lewicki, Pawel 470, 471 Lewin, Kurt 38, 254, 554 Lewinsohn, Peter M. 594, 596 Lewis, C. S. 67, 175, 259, 287, 617 Lewis, D. O. 403 Lewis, James 490 Lewis, Philip 457 Lewis, R. J. 381 Lewis, Richard 476 Lewis, S. A. 572 Li, Norman 460 Liberman, A. 276 Lichtblau, E. 299, 354 Lichtenstein, S. 120 Licoppe, C. 201 Lieberman, Matthew D. 26, 446 Liebler, A. 117 Liebrand, W. B. G. 100 Liehr. P. 562 Lilienfeld, S. O. 586 Lim, D. T. K. 129 Lincoln, Abraham 346, 507 Lind, E. A. 531 Linder, Darwyn 469 Lindsay, Rod C. L. 624, 630, 633, 634 Lindsay, D. S. 625
PAVARDI R O D Y K L 786
Lindsey, S. 191 Lindskold, Svenn 577 Lineham, M. M. 595 Linssen, H. 352 Linville, P. W. 44, 378 Linz, Daniel 419, 422 Lippitt, Ronald 554 Lipsitz, Angela 165 Little, Anthony 459 Liu, J. H. 329 Livingston, R. W. 457 Lydon, John 236 Lykken, David T. 326, 404, 411, 448 Lynch, B. S. 71 Lynch, J. G., Jr. 118 Lynch, John W. 616 Lynn, M. 546 Lyons, Phillip M. 637, 638 Lyons, L. 361 Lyubomirsky, S. 670 Lobel, Marci 98 Locke, John 248 Locke, E. A. 344 Locke, K. D. 465 Locke, S. E. 605 Locksley, Anne 371, 392, 393 Lockwood, P. 61, 76 Loewenstein, G. 71 Lofland, J. 293 Loftin, C. 417 Loftus, Elizabeth 110, 115, 156, 623627, 629, 632 Logan, Deana D. 648 Loy, J. W. 22 Lombardo, J. P. 471 London, K. 641 London, P. 532 Lonner, Walter 195, 199, 257 Loomis, Jack 272 Lopez, Jenifer 270 Lord, Charles G. 106, 109, 393 Lorenz, Konrad 401, 402, 412, 437 Losch, M. E. 182 Lott, Albert 248, 470 Lott, Benice 248, 470 Lovett, F. 89 Lowenstein, Doug 430 Lowenstein, George 92 Lowenthal, M. F. 213 Luce, Clare Boothe 603 Lcken, M. 341 Lueptow, L. B. 359 Luginbuhl, J. 647 Luhtanen, R. 371 Lumsdaine, A. A. 278 Lumsden, A. 263 Luntz, Frank 172 Luo, S. 463 Luthans, F. 80
Ls, C. A. 631 M Ma, V. 63 Maachi, L. 644 Maass, Anne 342, 343, 384 Maass, S. A. 248 Maccoby, Eleanor E. 201, 325 Maccoby, Nathan 283, 287 MacCoun, R. J. 250, 650 MacDonald, G. 404, 446 MacDonald, Tara 69 MacFarlane, S. W. 414 Mack, D. 457 Mackie, D. M. 376 MacLeod, John 55, 121 MacLin, O. H. 634 Macrae, Neil C. 113, 374, 375, 376, 460 Madden, Nancy A. 565 Maddux, James E. 80, 276, 585, 590 Madon, S. 143, 352 Mae, Lynda 107 Maeder, Gail 293 Magaro, P. A. 127, 594 Mahalik, J. R. 201, 503 Maheswaran, D. 266 Mahoney, John 525 Mayer, J. D. 127, 594 Major, B. 88 Malamuth, Neil M. 419, 421 Maleckova, J. 408 Malkiel, Burton 118 Malle, Bertram F. 137 Mallet, R. K. 548 Malone, Patrick S. 131 Malpass, Roy S. 378, 379 Mandela, Nelson 26, 119 Mander, Anthony 433 Maner, J. K. 373 Manis, Melvin 163, 394, 395 Mankoff, Robert 386 Mann, Leon 318, 335 Mannell, R. C. 180 Mao Dzedun 268, 400 Marcos, Imelda 644 Marcus, A. C. 603 Marcus, S. 235 Marcus-Newhall, A. 406 Marija Stiuart 135 Markas Aurelijus 37, 262 Markey, Paul M. 165 Markman, K. D. 109, 123 Markman, H. J. 490 Marks, G. 92, 448 Markus, Hazel Rose 26, 58, 59, 63-67, 79, 224 Marmaros, D. 557 Marmot, M. G. 616 Marsh, H. W. 60, 61 Marshall, R. 63
Marshall, William 420 Marshuetz, C. 457 Marston, M. V. 409 Marti, M. W. 653 Martin, B. 312 Martin, Leonard 148 Martin, Paul 110 Martin, R. 341 Martino, S. C. 428 Marty, M. 51 Maruyama, Geoffrey 41, 360 Marvelle, K. 457 Marx, Groucho 86 Marx, Karl 307, 345, 409, 549 Maslow, Abraham 30, 471 Masserman, J. H. 508 Mastekaasa, Arne 618 Masuda, Takahido 64, 139 Masure, R. M. 306 Matheny, A. P. 403 Matheson, K. 251 Mathewson, G. C. 291 Matthews, Dave 467 Matthews, K. A. 615 Maugham, W. Somerset 461 Maurice, J. 461 Mauro, Robert 645, 646, 653 Maxwell, G. M. 478 Mazur, A. 405 Mazzella, R. 637, 638 Mazzoni, G. 630 Mazzuca, Josephine 428 McAfee Brown, Robert 51, 167 McAlister, Alfred L. 298 McAllister, H. A. 630 McAndrew, F. T. 279, 506 McBurney, D. H. 460 McCabe, M. P. 418 McCann, C. D. 100, 163 McCarthy, J. F. 409 McCartney, Paul 444 McCauley, Clark 327, 335, 352, 407 McClure, J. 133 McConahay, John 568 McConnell, Keith 110 McCrae, R. R. 197 McCullough, J. L. 452 McDermott, T. 243 McFall, R. M. 585 McFarland, Cathy 111, 112, 330, 602 McFarland, S. G. 364 McGarty, C. 318 McGillicuddy, Neila B. 575 McGillis, D. 637 McGinn, A. P. 659 McGlynn, R. P. 337 McGlone, M. S. 282 McGovern, K. A. 104 McGrath, J. E. 304
PAVARDI RODYKL
787
McGraw, A. P. 123, 379 McGregor, Holly 373, 435 McGuire, A. 299 McGuire, William J. 258, 259, 264, 296, 297 McKelvie, S. J. 121 McKenna, F. P. 89 McKenna, Katelyn Y. A. 326, 485 McKenzie-Mohr, D. 437 McLaughlin, D. S. 530 McMillan, D. 388 McMillen, David L. 497, 499 McMullen, M. N. 123 McNeill, B.W. 611 McPeek, R. W. 608 McPherson, M. 447 McQuinn, R. D. 472, 483, 597 Mead, George Herbert 62 Mead, Margaret 304 Meade, Robert D. 254 Mealey, L. 459 Means, B. 127 Medalia, N. Z. 229 Medvec, Victoria H. 54, 123, 124, 514 Meech, P. 60 Meehl, Paul E. 589, 590 Meertens R. 369 Mehl, Matthias R. 25, 444 Mehlman, P. T. 405 Meier, Bruce 435 Meissner, C. A. 378, 627, 633 Meyers, Sarah A. 474 Melchior, L. A. 598 Meleshko, K. G. A. 599 Meilers, B. A. 121 Melon, Phyllis 143 Melville, Herman 20 Memon, Amina 585, 630, 635 Mendonca, Pamela J. 608 Meninger, Karl 493 Merari, Ariel 327 Merikle, P. M. 105 Merkel, Angela 452 Merton, Robert K. 141, 151, 409 Merz, Jon F. 644 Messe, L. A. 544 Messick, D. M. 309, 548 Messner, Steven F. 326 Metalsky, G. I. 596 Metha, A. T. 124 Mettee, D. R. 469 Mewborn, C. R. 275 Mezei, L. 377 Michaels, James W. 307 Mickelson, K. D. 479 Middendorf, K. 647 Mikula, G. 548 Mikulincer, Mario 445, 374, 507 Milgram, Alexandra 234, 240
Milgram, Stanley 21, 232-247, 438, 249, 253, 254, 417, 631 Mill, John Stuart 224, 334 Millar, K. U. 275 Millar, Murray G. 74, 275 Miller, Arthur G. 108, 134, 234, 239, 243, 244 Miller, C. E. 251 Miller, C. T. 106, 392 Miller, D. G. 629 Miller, Dale T. 123, 330, 370, 379, 385 Miller, D. W. 646 Miller, G. E. 605 Miller, G. R. 641 Miller, Jean Baker 201 Miller, J. G. 139, 502 Miller, K. I. 83 Miller, L. C. 482, 483 Miller, L. E. 158 Miller, Norman 92, 269, 279, 280, 406, 448, 558, 568 Miller, N. E. 406 Miller, P. A. 507, 520 Miller, P. C. 81 Miller, P. J. E. 479 Miller, Richard L. 146 Miller, Rowland S. 95, 100, 247, 462, 486 Millett, Kate 483 Mills, Judson 291, 480, 481 Mims, P. R. 503 Minard, R. D. 366 Mintz, N. L. 471 Mio, Jeffery Scott 546 Mirels, H. L. 608 Mirenberg, Matthew C. 450 Mischel, W. 253 Mita, Theodore 452 Mitchell, F. 327 Mitchell, Gregory 549 Mitchell, John 646 Mitchell, K. J. 627 Mitchell, T. L. 638 Mitchell, Terence R. I l l Myers, David 84, 89, 112, 122, 127, 263, 325, 330, 420, 487, 618, 668 Myers, Joel N. 339 Myers, N. 658, 662 Modigliani, A. 241 Moffitt, T. 403 Moghaddam, F. M. 327 Moyer, K. E. 403 Moyers, Bill 334 Moylan, S. 127 Moynihan, D. P. 28 Molander, E. A. 89 Monge, P. R. 83 Monin, B. 92 Monroe, Marilyn 229 Monson, T. 253
Montaigne 159 Monteith, M. J. 374 Montesuma II, actek karalius 208 Montgomery, David 640 Montgomery, Robert 608, 609 Montoya, R. M. 463 Moody, K. 299 Moon, Sun Myung 290, 292 Moore, Danny 310 Moore, David 293 Moore, D. L. 308 Moore, D. W. 43, 262, 279, 359, 648 Moos, R. H. 83 Mor, N. 595 Moran, Gary 641, 646, 647 Moran, T. 574 Moreland, Richard L. 343, 451 Morgan, Charles 626 Morgan, J. R. 96 Morgan, K. L. 599 Mormille, Andrew 511 Morris, M. W. 544 Morris, R. 404 Morris, W. N. 247 Morrison, E. L. 458 Morry, M. M. 357 Morrow, Lance 225 Moscovici, Serge 30, 324, 341, 343 Moskowitz, G. B. 574 Motina Teres 524 Moussaoui, Zacarias 243 Mouton, Jane S. 564, 575 Mucchi-Faina, A. 341 Muehlenhard, C. L. 131 Mueller, C. W. 427 Mugny, G. 341 Mullainathan, S. 356 Mullen, Brian 87, 92, 248, 306, 308, 310, 313, 318, 332, 336, 371, 372, 378, 433 Muller, S. 275 Mullin, Charles R. 419 Mummendey, A. 569 Munhall, P. J. 89 Munro, Geoffrey D. 106 Murachver, T. 201 Muraven, M. 79 Murphy, Cullen 33, 35 Murphy, C. M. 404 Murphy-Berman, V. 100, 549 Murray, D. M. 625 Murray, J. P. 423 Murray, Sandra L. 78, 145, 464, 468, 469 Murstein, Bernard L. 455 Muson, G. 424 Mussweiler, Thomas 178 N Nadler, Arie 321, 501, 503 Nagar, Dinesh 309 Nagourney, A. 155
Nail, P. R. 225, 258 Naylor, T. H. 344 Nalebuff, B. 532 Napoleonas 31, 345 Nasby, W. 466 Navratilova, Martina 99 Nawrat, Richard 499 Needles, D. J. 596 Neely, Robert 528 Neff, L. A. 483 Neimeyer, G. J. 611 Nelson, Erick 271 Nelson, L. 131 Nelson, Leif D. 458, 551 Nelson, Lori J. 379 Nelson, Thomas 394 Nemeth, Charlan J. 247, 337, 338, 343 Nettles, Bonnie Lu 291, 294 Neuberg, S. L. 373 Neumann, R. 227 Newby-Clark, L R . 116 Newcomb, Theodore M. 286, 318, 463 Newell, Ben 335 Newman, A. 275 Newman, H. M. 95 Newman, L. S. 139, 639 Newport, F. 172, 262 Newsome, James 624 Nias, D. K. B. 466 Nichols, J. 515 Nicholson, N. 254 Nicks, S. D. 48 Nida, S. A. 512 Nie, N. H. 485 Niebuhr, Reinhold 91 Niedermeier, Keith E. 644 Nielsen, M. E. 48 Niemi, R. G. 216, 437 Nietzel, M. T. 654 Nietzsche, F. W. 369 Nigro, Georgia N. 367 Nijstad, B. A, 338 Nix, G. 596 Nixon, R. M., prezidentas 646 Noble, Audrey M. 650 Noel, J. G. 81 Nolan, S. A. 444 Nolen-Hoeksema, Susan 595 Noller, Patricia 479, 489, 491 Noon, E. 635 Norem, Julie 91 Norenzayan, A. 195 North, A. C. 265 North, Oliver 238 Norton, M. I. 92 Nosek, Brian 156 Nosow, S. 505
Notarius, C. 490 Novalis 247 Nunez, Narina 585, 641 Nurius, P. 59 Nurmi, J.-E. 598 Nuttin, J. M. 450
O
Oaten, Megan 82 Obama, Barack 428 O'Brien, L. T. 392 Ochsner, K. N. 26 O 4 Connor, A. 253 Oddone-Paolucci, E. 419 O'Dea, T. F. 293 Odean, T. 126, 204 O'Farrell, T. J. 404 O'Heeron, Robin C. 614 Ohbuchi, Kennichi 415 Ohtaki, Paul 345 Oyserman, D. 63 Oldenquist, A. 546 O'Leary, K. D. 488 Oleson, K. C. 389 Olfson, M. 603 Oliner, P. M. 532 Oliner, S. P. 532 Olson, E. A. 634 Olson, I. R. 457 Olson, J. M. 100, 145, 174, 183, 251, 268 Olweus, D. 403, 404 O'Malley, P. M. 41 Omarzu, Julia 491 Omoto, Allen M. 526, 528 O'Neal, Shaquille 381 Opotow, S. 531 Oppenheimer, Daniel M. 133 Orbell, J. M. 543 Orenstein, Peggy 258 Orive, R. 321 Ornstein, Robert 164, 238 Orwell, George 112, 562 Osberg, T. M. 69 Osborne, J. W. 391 Osgood, Charles E. 276, 577 Oskamp, S. 157 Osofsky, M. J. 167 Osterhouse, R. A. 287 Ostrom, T. M. 377, 452 Oswald, Andrew 674 Ouellette, J. A. 158 Ovidijus 455, 495 Owyang, T. M. 457 Ozer, E. M. 61 P Padawer-Singer, A. 258 Page, R. 155 Payne, Keith 358 Payne, Roy 612 Pak, A. W. 561
Pallak, J. 277 Pallak, M. S. 277 Pallak, S. R. 270 Palmer, E. L. 299 Palmer, D. L. 369 Paloutzian, Raymond 281 Pandey, Janak 139, 309 Paolini, S. 560 Papastamou, S. 341 Pape, Robert A. 401 Parachin, V. M. 525 Park, B. 378 Park, Lora E. 79 Parke, Ross D. 426 Parker, K. D. 617 Parker-Bowles, Camilla 456 Parks, C. D. 577 Parks, Rosa 341 Pascal, Blaise 101, 114, 612 Pascarella, E. T. 325 Patterson, D. 243 Patterson, G. R. 409, 411 Patterson, Miles 196 Patterson, T. E. 452 Paulhus, D. L. 129, 171, 599 Pauling, Linus 548 Paulius VI, Popieius 538 Paulus, Paul B. 308, 336, 338 Pavelich, Julie L. 137 Peale, Vincent 84 Pearlman, Laurie Ann 575 Peckham, V. 312 Pedersen, A. 355 Pedersen,W. C. 406 Pegalis, L. J. 483 Pelham, Brett W. 78, 450 Penalosa, Enrique 674 Pennebaker 444, 562, 600, 614 Pennebaker, James 25, 352, 614 Penner, L. A. 503, 524, 526 Pennington, Nancy 643, 650 Penrod, Steven D. 419, 422, 625, 632, 646, 650 Penton-Voak, Ian S. 459 Pepitone, Albert 318 Peplau, L. A. 475, 482, 617 Pereira, J. 430 Perkins Gilman, Charlotte 262 Perkins, Wesley 617 Perlman, D. 617 Perloff, Linda 90 Perls, Fritz S. 260, 436 Perrett, David I. 459 Perretta, Scott 633 Perrin, S. 254 Persico, N. 457 Persky, Susan 430 Pessin, J. 306 Peterson, B. E. 364
PAVARDI RODYKL
789
Peterson, Christopher 81, 95, 593, 606 Peterson, E. 51 Peterson, I. 634 Peterson, J. L. 429 Peterson, R. S. 341 Petruska, R. 524 Pettigrew, Thomas F. 355, 366, 369, 373, 384, 408, 556-558, 560 Petty, Richard E. 155,178, 182, 264-266, 273, 274, 279, 287, 288, 316 Pyszczynski, Tom 94, 99, 373, 474, 595, 596 Phares, Jerry 80,81 Phillips, David 229, 230 Phillips, D. L. 552 Phillips, Trevor 570 Phinney, Jean S. 569 Pierce, K. P. 569 Pilcher, J. J. 503 Piliavin, I. M. 495, 497, 534 Piliavin, Jane Allyn 495, 497 Pincus, H. A. 603 Pincus, J. H. 403 Pinel, E. C. 146, 381 Pingitore, R. 351 Pinker, Steven 189, 206 Pipher, Mary 597 Pittinsky, Todd L. 392 Plaks, J. E. 316 Platonas 358, 426 Platz, S. J. 378 Plaut, V. C. 193 Pliner, Patricia 164 Plomin, Robert 217 Pious, S. 90 Poincar, Jules Henri 38 Poling, Clark 525 Polk, M. 317 Pomazal, R. J. 503 Pondy, Louis R. 552 Poniewozik, J. 106 Poole, Bobby 628 Poole, Debra Ann 585 Popenoe, D. 487 Post, Jerrold M. 328 Postman, Leo 626 Postmes, Tom 320, 336 Potok, Chaim 51 Potter, J. 554 Potter, T. 459 Powell, John 86 Powell, M. C. 507 Pozo, C. 599 Pratkanis, Anthony R. 99, 268, 336, 501, 567 Pratt, M. W. 213 Pratto, Felicia 201, 203, 362 Predmore, S. C. 483 Prentice, D. A. 122, 200
Prentice-Dunn, Steven 321, 355 Presson, P. K. 125 Preston, Elizabeth 109 Price, G. H. 462 Priel, B. 480 Pritchard, I. L. 427 Pryke, Sean 634 Pryor, J. B. 91,131 Pryor, J. H. 205, 216, 263, 326 Probst, Tahira 552 Prodi, Romano 662 Prohaska, M. L. 466 Prohaska, Thomas 144 Prohaska, V. 91 Pronin, Emily 89, 90, 138, 141 Prosser, Amy 521 Prothrow-Stith, Deborah 573 Provine, Robert 228 Pruitt, Dean G. 544, 545, 571, 572, 574, 575 Publilius Syrus 165 Purvis, J. A. 483 Putnam, Robert 202, 429, 484, 485, 527, 534, 561, 579
Q
Qirko, H. N. 327 Quanty, M. B. 437 Quartz, S. R. 218 Quattrone, G. A. 382 Quinn, Diane M. 390, 391 R Raine, Adrian 403 Rainey, D. 457 Raymond, P. 131 Rajecki, D. W. 455 Ramirez, Albert 270, 438 Randi, James 622 Range, L. M. 586 Rank, S. G. 237 Rapoport, A. 539 Rappoport, L. 533 Rapson, Richard 475 Ratner, R. K. 329 Rawls, John 549 Read, Stephen 119 Ready, David J. 633 Reagan, Ronald, prezidentas 107, 288, 289, 383, 552, 561, 579 Reber, Jeffrey 146 Reed, D. 365 Reeder, G. D. 91 Regan, D. T. 287 Regan, P. C. 471 Reicher, Stephen 163, 320, 521 Reid, P. 429 Reifman, A. S. 414 Reiner, W. G. 213 Reis, H. T. 453, 482, 598 Reisenzein, R. 415
Reitzes, D. C. 366 Remley, A. 579 Rempel, J. K. 479, 482 Renaud, Harold 588 Renner, M. 399 Reno, Janet 630 Ressler, R. K. 420 Rhine, R. J. 277 Rhodes, Gillian 459 Rhodes, N. 285 Rhodewalt, F. 98, 608 Rholes, W. S. 139, 163 Rice, B. 87 Rice, M. E. 519 Rich, F. 418 Richard, F. D. 37 Richards, Z. 389 Richardson, D. S. 205, 216 Richardson, J. T. E. 602, 603 Richardson, L. F. 538 Richeson, Jennifer A. 559 Rickey, Branch 567 Ridge, Robert D. 146 Ridley, Matt 192 Riess, M. 99 Rietzschel, E. F. 338 Riggs, J. M. 99 Ringelmann, Max 312 Riordan, C. A. 87, 471 Rivkin, I. D. 615 Rizzolatti, G. 70 Ryan, Richard M. 83, 179, 181, 667, 668 Ryckman, R. M. 45 Ryff, C. D. 91, 613 Roach, M. 402 Robberson, M. R. 275 Roberts, J. 122 Robertson, Ian 193 Robins, R. W. 91, 132 Robinson, J. 382 Robinson, Michael D. 91, 669 Robinson, M. S. 595 Robinson, T. N. 440 Rochat, F. 241 Rockfeller, John D. 31 Rodgers, Richard 177, 462 Rodin, Judith 83, 515, 603 Rodriguez, M. S. 604 Roehling, M. V. 351 Roese, N. 123, 124, 183 Roethe, Theodore 73 Roger, L. H. 569 Rogers 58, 76, 275, 276, 355 Rogers, Carl 86, 260, 483 Rogers, Carlos 504 Rogers, Ronald 275, 321 Roggman, Lorri A. 459 Roney, J. R. 209 Rohrer, J. H. 226
Rohter, L. 659 Rokeach, M. 377, 464 Romer, D. 524 Rook, K. S. 598, 614, 617 Rooney, Andy 469 Roosevelt, Franklin D. 43 Rorschach, Hermann 586, 589 Rose, Terrence 383 Rosenbaum, M. E. 372, 464, 594 Rosenberg, L. A. 246 Rosenberg, R. 603 Rosenblatt, A. 465 Rosenfeld, R 180 Rosenhan, David L. 498, 532, 587 Rosenthal, A. M. 516 Rosenthal, D. A. 569 Rosenthal, Robert 141, 143, 145 Rosenzweig, M. R. 168 Ross, D. F. 635 Ross, Lee 55, 105, 106, 108, 109, 133, 134, 135, 138, 139, 147, 150, 232, 545, 548, 551, 573, 574 Ross, L. D. 352 Ross, Michael 69, 88, 93, 111, 112, 116, 129, 365 Rossi, A. S. 202 Rossi, P. H. 202 Roszell, Patricia 457 Rotenberg, K. J. 146, 598 Roth, J. 279 Rothbart, Myron 107, 259, 378, 382, 394 Rothman, A. J. 603 Rotter, Julian 80-81 Rotton, J. 414, 415 Rotundo, M. 131 Rousseau, Jean-Jacqueas 401 Rowe, David C. 50, 403 Rowlings, J. K. 282 Ruback, R. B. 83 Rubel, T. 203 Ruben, C. 91 Rubin, A. 562 Rubin, Jeffrey Z. 410, 545 Rubin, L. B. 202 Rubin, R. B. 577 Rubin, Zick 473, 490 Ruble, Diane N. 181, 601 Ruckeishaus, William D. 658 Rudolph, Udo 502 Ruiter, R. A. C. 275, 276 Ruiz, J. M. 604 Rule, B. G. 414 Rumble, A. C. 577 Rumpel, Carolyn H. 624 Rusbult, Caryl E. 462, 464, 470, 4 8 8 ^ 9 0 Rush, Dean 334 Rushton, Phillipe 253, 448, 505, 519, 524 Russell, Bertrand 100, 453 Russell, G. W. 437
Russo, J. E. 643 Russo, N. F. 421 Ruvolo, A. 79 S Saad, Lydia 171, 382, 660 Saal, F. E. 131 Sabini, J. 242 Sacco, W. P. 595 Sacerdote, B. 557 Sachau, D. 97 Sack, K. 370 Sacks, Jonathan 96 Sacks, Colin 595 Sagarin, Brad J. 92, 296 Sageman, M. 328 Saitta, Martha B. 202 Sakamoto, Y. 559 Saks, Michael J. 623, 636, 646, 647, 653 Sakurai, M. M. 248 Sales, S. M. 293, 364 Salganik, Matthew J. 330 Salmivalli, Christina 78 Salovey, Peter 127, 275, 276, 499, 594, 603 Saltzstein, H. D. 249 Sampson, Edward E. 549 Sanbonmatsu, D. M. 91, 388 Sandberg, L. 249 Sande, G. N. 138 Sanders, Glenn S. 310, 337 Sanderson, C. A. 483 Sanderson, Everett 493, 497, 504 Sanislow, C. A. 595 Sanitioso, R. 94 Sanna, L. J. 124 Sansone, C. 180 Sapadin, L. A. 202 Sapolsky, B. S. 428 Sapolsky, Robert 615, 616 Sargent, J. D. 428 Sarnoff, I. 491 Sarnoff, S. 491 Sartre, Jean Paul 20, 220, 612 Sato, Kaori 542 Saucier, D. A. 106, 522 Savitsky, Kenneth 54-56, 514, 88, 123, 124 Sax, L. J. 201, 359 Scanzoni, L. D. 263 Scarr, Donald 121 Scarr, Sandra 201 Schachter, Stanley 68, 251, 415, 474 Schacter, D. 80 Schfer, Robert 481 Schaffner, Paul E. 126, 452 Schaller, Mark 509 Scharrer, E. 423 Scheier, M. F. 138, 158, 598 Schein, Edgar H. 169
Scher, S. J. 98 Schersching, C. 640 Schiavo, R. S. 308 Schiffenbauer, A. 308 Schiffman, W. 255 Schimel, J. 78, 373, 466 Schindler, Oskar 533 Schkade, David 71, 72, 325, 651 Schlenker, Barry R. 95, 99, 100, 599 Schlesinger, Arthur 33, 188, 333, 334, 341, 579 Schlosser, E. 418 Schmader, T. 392 Schmidt, P. J. 602 Schmidtke, A. 230 Schmitt, D. P. 205, 206, 480, 503 Schnall, S. 177 Schneider, M. E. 501 Schneider, P. 493 Schneider, T. R. 603 Schoeneman, T. J. 62, 63 Schoenrade, P. 508 Schofield, J. 557 Schooler, J. W. 633 Schopenhauer, Arthur 584 Schor, Juliet B. 664, 671 Schroeder, David A. 529 Schroeder, J. E. 509, 455 Schuh, Eric S. 358 Schller, R. A. 351 Schulman, P. 82 Schulz, J. W. 574 Schulz-Hardt, S. 335 Schuman, Howard 43, 286 Schuman, Robert 487 Schumann, Edward 644 Schuster, A. M. H. 317 Schutte, J. W. 131 Schwartz, Barry 84 Schwartz, Mark F. 500 Schwarz, Norbert 68, 127, 367 Schwartz, S. H. 203, 502, 517 Schwarz, N. 274 Schweitzer, K. 127 Schweitzer, M. E. 574 Sciolino, E. 546 Scott, Jacqueline P. 286, 409 Scott, Robert Falcon 343 Sears, David O. 285, 287 Sears, D. O. 106 Sears, R. 368 Sechler, E. S. 109 Sedikides, C. 87, 94, 100, 377 Segal, H. A. 169 Segal, Mary E. 327 Segall, Marshall H. 206 Segal, N. L. 504 Segerstrom, S. 91, 605, 606 Seibt, B. 392
PAVARDI RODYKL
791
Sejnowski, T. J. 218 Selby, J. W. 638 Seligman, Martin E. P. 40, 82, 438, 596, 605, 606 Seneka 96, 483, 614 Sengupta, S. 399, 561 Senter, Mary S. 354, 358 Sentis, K. P. 548 Sentyrz, S. M. 321 Seta, C. E. 309 Seta, J. J. 309 Severance, L. J. 277 Shackelford, Todd K. 402, 459 Shaffer, D. R. 230, 483 Shah, A. 665 Shakespeare, William 68, 147, 159, 193, 250, 254, 273, 327 Shapiro, P. 372 Shapiro, P. N. 388, 561 Sharan, Yael 566 Sharan, Shlomo 566 Sharma, R. 100 Sharon, Ariel 562 Shatford, Ron 633 Shaver, Phillip R. 374, 478, 479, 482,488 Shaw, George Bernard 366, 476 Shaw, J. S.III 631 Shaw, Marvin 305 Sheatsley, P. B. 168, 354, 369 Sheehan, E. P. 455 Sheeran, P. 157 Sheese, B. E. 432 Sheffield, F. D. 278 Sheldon, Kennon M. 668, 669 Shell, R. 501 Shelton, Nicole 559 Sheppard, Blair H. 630 Shepperd, J. A. 61, 90, 99, 118, 316, 599 Sherif, C. W. 227 Sherif, Muzafer 226, 227, 230, 231, 244, 245, 546-548, 555, 560, 561, 563-565 Sherman, David 394, 551 Sherman, J. W. 376, 381 Sherman, S. J. 121 Sherman-Williams, B. 388 Shermer, Michael 565 Shih, Margaret 392 Shiller, Robert 142 Shipman, P. 189 Shiv, Baba 128 Short, J. F. 411 Shostak, M. 476 Shotland, Lance 131, 502, 516 Shovar, N. 100 Showers, C. 91 Shrauger, Sidney 62, 69, 91, 468 Sicoly, Fiore 88, 93 Sidanius, Jim 203, 204, 326, 362
Sieff, E. M. 72 Siegel, J. M. 358, 603 Siegelman, J. 292 Sigall, Harold 97, 155, 471 Silk, J. B. 505 Silke, Andrew 320 Silver, L. A. 371 Silver, M. 242 Silver, R. C. 87 Silver, Spencer 342 Silvia, P. J. 138, 248 Simmons, C. H. 385 Simmons, W. W. 361 Simon, Herbert 148 Simon, L. 341 Simon, P. 43 Simonton, Dean Keith 345 Simpson, Jeffrey 462, 477, 479, 488 Simpson, O. J. 622, 624, 639, 641, 642, 644, 646, 647 Sinclair, S. 363 Singer, B. 613 Singer, Jerome 415, 474 Singer, Margaret 293 Singer, T. 202 Singh, D. 460 Singh, J. V. 344 Singh, Pushpa 476, 477 Singh, R. 464 Sissons, M. 522 Sittser, G. L. 124 Sivacek, J. M. 544 Sivarajasingham, V. 405 Six, B. 157 Symons, C. S. 58 Symons, Donald 206 Skaalvik, E. M. 41 Skinner, B. F. 496 Skitka, L. J. 139, 368, 464, 502 Skowronski, John 107 Skurnik, I. 282 Slavin, Robert E. 565, 566, 568 Sloan, R. P. 386 S loto w, R. 433 Slovic, P. 33, 147 Small, G. W. 601 Small, M. F. 212 Smedley, J. W. 354 Smelser, N. J. 327 Smith, Adam 543 Smith, C. S. 365 Smith, D. E. 237 Smith, Edward 334 Smith, George Davey 39 Smith, H. 315 Smith, H. J. 369 Smith, H. W. 195 Smith, M. B. 31 Smith, Peter 254, 344
Smith, P. B. 20 Smith, P. M. 373 Smith, Ronald 640 Smith, R. H. 61 Smith, S. L. 530 Smith, T. W. 382, 600, 604, 610 Smith, Vicki L. 627, 641 Smolowe, J. 639 Smoreda, Z. 201 Snell, J. 451 Snibbe, A. C. 615 Snyder, Mark 45, 99, 100, 145, 158, 221, 364, 503, 526, 528, 588 Snyder, Charles Richard 89 , 94, 258, 600 Snodgrass, M. A. 597 Snow, C. 463 Sober, E. 506 Sofoklis 273 Solano, C. H. 482 Solberg, Emily C. 408, 669 Solomon, Henry 528 Solomon, Linda 528 Solomon, Sheldon 94, 373, 562 Sommer, B. 603 Sommer, R. 195 Sommers, S. R. 639 Sommerville, J. A. 58 Sonne, Janet 610 Sontag, Susan 432 Southwick, L. L. 404 Sparrell, J. A. 91 Sparrow, Betsy 70 Spears, Russell 320 Spector, P. E. 344 Speer, Albert 334 Spencer, C. 254 Spencer, Herbert 273 Spencer, Steven J. 390, 391, 373, 374, 393 Spier, Stacy A. 633 Spinoza, Benedict 469 Spitz, H. H. 143 Spitzberg, B. H. 598 Spivak, J. 315 Sprecher, S. 454, 477, 483 Spruijt, N. 344 Srivastava, S. 197 Stack, S. 617 Stadler, S. J. 414 Stahelski, A. J. 145 Stajkovic, A. 80 Stalin, J. 400 Stambor, Z. 625 Standing, L. 254 Stangor, C. 200, 388, 558 Stans, Maurice 646 Stanton, Elizabeth Cady 409 Stapel, D. A. 60 Staples, B. 354 Stapleton, Maureen 97, 98
Stark, Rodney 294 Stark, R. 293 Stasser, Garold 328, 649, 652 Staub, Ervin 241, 370, 399, 411, 434, 496, 509, 517, 531-533, 550, 575 Stebbins, C. A. 502 Steblay, N. M. 505, 633, 641 Steele, Claude M. 62, 156, 182, 390393, 404 Steen, T. A. 593 Stein, Aletha 532, 533 Stein, D. D. 377 Stein, S. 270 Steinberg, Robert 473 Steinbrenner, George 563 Steinern, Gloria 420 Steinmetz, Julia L. 135 Stephan, Cookie 638 Stephan, Walter G. 474, 556, 560, 638 Stern, L. B. 633 Sternberg, Robert J. 400, 478, 490 Stevens, N. 616 Stiles, W. B. 595 Stillinger, Constance 575 Stinson, V. 635 Stiwne, D. 335 Stockdale, J. E. 195 Stocking, Holly 149 Stoen, Grace 292 Stokes, J. 597 Stoltenberg, C. D. 611 Stone, A. L. 127 Stone, Jeff 391 Stone, J. I. 68 Stone, L. 488 Stoner, James A. F. 322, 323 Storms, Michael D. 136, 308 Stouffer, S. A. 409, 556 Strack, Fritz 114, 178, 227 Strack, Stephen 594 Straus, Murray A. 411, 420 Strauss, Levi 193 Straw, Margaret K. 516 Streeter, S. A. 460 Streicher, Julius 262, 276 Strenta, Angelo 380 Stroebe, W. 338, 455, 557, 597 Stroessner, S. J. 376 Strong, Stanley R. 295, 607, 611 Stroufe, B. 503 Strunk, Wiliam 276 Stukas, A. A 174 Sue, Stanley 640 Suedfeld, Peter 517 Sugimori, S. 341 Sullivan, Andrew 436 Suis, J. 6 0 , 6 1 , 9 3 Summers, G. 386 Sundstrom, E. 344
Sunstein, Cass R. 325, 326, 651 Surowiecki, James 339 Sussman, N. M. 255 Sutton, David 253 Svenson, O. 89 Szymanski, K. 316 Swann, William 94, 119, 148, 158, 469, 483, 489, 588, 595 Swan, W. 117 Swap, W. C. 452 Sweeney, John 313 Sweeney, P. D. 593 Swets, J. A. 589 Swift, Jonathan 110, 259, 365 Swim, Janet K. 201, 242, 356, 359, 360, 380, 548 Swindle, R. 596 T t'Hart, P. 335 Tabarlet, J. O. 428 Tafarodi, R. W. 61, 65 Tayeb, Monir 344 Taylor, D. 482 Taylor, D. G. 168, 376 Taylor, D. M. 95 Taylor, K . M . 61,316 Taylor, M. 259 Taylor, Shelley E. 90, 91, 94, 127, 201, 377, 379, 592, 594, 614, 615 Taylor, S. P. 404 Tajfel, Henri 28, 343, 369, 371 Talbert, B. 92 Talbot, M. 230 Tamres, L. K. 201 Tangney, J. P. 81 Tanke, Elizabeth D. 145, 652, 653 Tanke, T. J. 652, 653 Tannen, D. 201 Tapp, J. L. 653 Tarmann, A. 382 Taubes, G. 417, 441 Tavris, Carol 603 Tedeschi, J. T. 171 Teger, A. I. 542 Teigen, Karl H. 34, 124 Teich, M. J. 298 Tellegen, Auke 448 Temple, William 290 Tennen, Howard 606 Tennov, D. 499 Terenzini, P. T. 325 Teres, Motina 121 Terraccioano, A. 197 Tesch, F. 61 Tesser, Abraham 74, 76, 163, 329, 372 Test, Mary Ann 519 Testa, M. 404 Tetlock, Phillip E. 118, 163, 336, 502, 552-554, 574
Thatcher, Margaret 345, 409, 579 Theiss, A. J. 144 Thelen, M. H. 466 Theroux, Paul 111 Thibodeau, Ruth 367 Thoennes, N. 421 Thomas, G. C. 308, 534 Thomas, Kenneth 552 Thomas, Lewis 208, 399 Thomas, Margaret 428 Thomas, S. L. 427 Thomas, W. N. 635 Thompson, Jennifer 628 Thompson, Leigh 111, 571 Thompson, L. L. 373 Thompson, S. C. 125 Thompson, William C. 498, 644, 654 Thomson, R. 201, 350 Thoreau, Henry David 108 Thome, A. 599 Thornhill, R. 459 Thornton, B. 461 Tice, D. M. 99, 606 Tideman, Sander 673 Timko, C. 83 Tindale, R. S. 652 Titus, L. J. 307 Tyler, T. R. 369, 531 Tjaden, P. 421 Tobin, R. J. 550 Todd, P.M. 115 Todd, R. M. 148 Todorov, Alexander 454, 455 Toflghbakhsh, J. 282 Tolstoj, Lev 137, 167, 457, 462 Tomasello, M. 508 Tomorrow, T. 263 Totterdell, Peter 227 Towson, S. M. J. 638 Traut-Mattausch, E. 108 Trautwein, U. I. 41 Travis, Carol 437 Travis, L. E. 306 Trewin, D. 422 Triandis, H. C. 63, 67, 155, 195, 411, 477, 487, 569 Trimble, D. E. 526 Triplett, Norman 305 Trivers, Robert 505 Trolier, T. K. 125 Tropp, Linda R. 355, 556, 558 Trost, M. R. 341, 477 Truman, Harry S. 118, 336 Tsang, J.-A. 244 Tubb, V. A. 635 Tumin, M. M. 369 Turner, C. W. 424 Turner, John C. 28, 305, 369, 371 Turner, Judith E. 276, 277
PAVARDI RODYKL
793
Turner, Marlene E. 99, 333, 336, 501, 567 Turner, N. 345 Turtle, J. W. 635 Tversky, Amos 116, 121, 126, 127, 147, 338, 339, 576 Tzeng, M. 487 Twain, Mark 36, 469, 477, 584 Twenge, Jean M. 219, 444, 445 U Uchino, B. N. 614 Ugwuegbu, C. E. 638 Uleman, James S. 132 Unger, R. K. 30, 495 Usher, J. M. 603 V Vnnen, A. 613 Vaillant, George E. 111, 604 Valentine, Timas 633 Vallacher, R. R. 448 Vallone, Robert 105, 106, 117 van Baaren, Rick B. 227, 463 van Beethoven, Ludwig 243 Van Boven, Leaf 92, 670 van den Bos, K. 344 van der Eijnden, R. J. J. M. 96 van der Plight, Joop 43 Van der Laan, Burton F. 591 van der Plight, Joop 43 van Engen, M. L. 204 Van Yperen, N. W. 481 Van Knippenberg, A. 100, 271 Van Laar, C. 558 Van Lange, P. A. M. 90, 577 Van Vugt, M. 546 Vanable, P. A. 599 Vandello, J. A. 63 Vanderslice, V. J. 344 Vanman, E. J. 374 Vasquez, Eduardo A. 406, 407 Vaughan, Katherina Burns 178 Vaux, A. 598 Vazio, Russell 588 Vedas, Brandon 515 Veitch, R. 414 Veysey, Bonita M. 326 Ventis, W. L. 365 Ventrone, N. A. 203 Vergilijus 82, 268, 457 Verkuyten, Maykel 570 Verplanken, B. 266 Verrilli, D. B. 294 Vescio, Theresa K. 362 Vidmar, N. 646, 653 Vidmar, Neil 630 Vignoles, V. L. 258 Vinokur, A. D. 328 Vinsel, A. M. 195 Virtanen, S. 378 Visher, C. A. 624, 636
Visintainer, M. A. 605 Visser, K. 577 Visser, Penny S. 287 Vitelli, R. 48 Vivian, J. 372 Vohs, Kathleen D. 77, 99, 206, 467 Vollrath, D. A. 652 von Arnim, Elizabeth 146 von Hippel, W. 105, 374 von Goethe, Johann Wolfgang 229 Vonnegut, Kurt 371, 660 von Szent-Gyorgyi, Albert 307 Vorauer, Jacquie D. 329, 381, 559 Vorchel, Stephen 565 Vu, C. 61 Z Zagefka, H. 670 Zajonc, Robert B. 306, 307, 310, 311, 328, 434, 449, 451, 554 Zanna, Mark P. 100, 201, 276, 359, 390, 409, 437, 638 Zanni, Guido 632 Zaragoza, M. S. 627 Zauberman, G. 118 Zavalloni, Marisa 324 Zebrowitz, L. A. 462 Zebrowitz-McArthur, Leslie 139, 637 Zeelenberg, M. 124 Zeisel, Hans 636, 646, 649, 652 Zickafoose, Douglas 625 Zigler, E. 411 Zill, N. 411,429 Zillmann, Dolf 308, 416, 426, 427, 461 Zillmer, E. A. 243 Zimbardo, Philip 162, 163, 318, 320, 321, 551, 600 Zimmer, C. 58 Ziskin, J. 589 Zola-Morgan, S. 451 Zucker, G. S. 139 Zuckerman, E. W. 76 Zuwerink, J. R. 375 W Wachtier, Joel 342 Wagner, Richard V. 407 Wagstaff, G. F. 139 Waite, L. J. 88 Walinsky, A. 441 Walker, Michael R. 248, 282, 355, 361 Wall, B. 460 Wallace, C. P. 215 Wallace, D. S. 157 Wallace, M. 239 Wallbom, Mark 159, 321 Wallenberg, Raoul 532, 533 Walster (Hatfield), Elaine 178, 269, 453, 454, 456, 466, 468, 471, 473477, 480, 481, 548 Waller, James 167, 244, 251
Walster, William G. 471, 480, 548 Walters, Richard H. 411, 426 Wang, T. 250 Wang, A. 470 Wangchuk, Jigme Singye 673 Ward, Andrew 545, 573, 574 Ward, C. 384 Ward, William 125 Warneken, F. 508 Warnick, Dell H. 337 Warr, Peter 612 Warren, N. C. 463 Washington, John 525 Wason, P.C. 119 Wathins, D. 201 Watson, D. 139 Watson, John 338 Watson, Robert 320 Wearing, A. 89 Weary, G. 99, 127 Weaver, James B. 426 Webb, T. L. 157 Weber, A. L. 483 Weber, J. H. 483 Weber, N. 633 Webster, C. D. 637 Webster, D. M. 341 Webster, Paul 472 Weeks, J. L. 509 Wegener, Duane T. 265, 279, 280 Wegner, Daniel M. 68, 70, 374, 599 Wehr, P. 575 Weigold, M. F. 99 Weiner, B. 130, 131, 139, 407, 502 Weinstein, Neil 90 Weiss, J. 68 Weiss, H. M. 269 Weitzman, M. S. 526 Weyant, James M. 530 Wells, Gary L. 178, 624, 625, 630-635, 644 , 645 Welzel, Christian 85, 192, 216 Wener, R. 83 Wenzlaff, R. M. 466 Werner, Carol M. 277, 647 West, Kanye 103 West, S. G. 368, 503 Whatley, Mark 501 Wheeler, L. 61, 455 White, E. B. 276 White, Gregory 455 White, G. L. 475 White, J. A. 90 White, J. W. 205 White, K. 67 White, L. 477 White, M. 399 White, M. J. 525 White, P. 641
White, Ralph K. 550, 551, 554 Whitehead, Alfred North 36, 158 Whitley, B. E. 624 Whitman, D. 96, 353 Whitman, R. M. 588 Whitman, Walt 157 Whittaker, James 254 Whittaker, W. 96 Whyte, Glen 324 Wicker, Allan 153, 154 Wicklund, Robert A. 138, 498 Widom, C. S. 411 Wiebe, D. J. 417 Wiegman, O. 268 Wiesel, E. 493 Wieselquist, J. 481 Wilde, Oscar 341 Wilder, David A. 246, 271, 371, 372, 377, 388, 561 Wildschut, T. 547 Wilford, N. J. 211 Wilke, H. 271 Wilkes, J. 401 Wilkinson, G. S. 505 Wilkinson, R. G. 616 Willemsen, T. M. 204 Williams, D. K. 278, 314-316 Williams, John E. 199, 203, 359 Williams, Kipling 313, 445, 446 Williams, K. D. 547 Williams, M. 491 Williams, R. 604 Williams, R. L. 181
Williams, Serena 381 Williams, T. M. 425 Williams, Venus 121 Williamson, D. 498 Willis, F. N. 237 Wilson, Anne 88 Wilson, Bill 371 Wilson, D. K. 603 Wilson, D. S. 506 Wilson, D. W. 522 Wilson, E. O. 504, 676 Wilson, Glenn 209 Wilson, J. P. 524 Wilson, O. E. 505 Wilson, R. C. 284 Wilson, R. S. 403 Wilson, Timothy D. 68, 71-74, 670 Wilson, W. R. 451 Winch, Robert F. 465 Windschitl, P. D. 93 Winerman, Lea 70 Wines, M. 122 Winquist, J. R. 326, 595 Winseman, A. L. 526 Winter, F. W. 452 Wiseman, Richard 637 Wisman, A. 445 Wispe, L. G. 522 Wittenberg, T. M. 598 Wittenbrink, B. 353 Wixon, D. R. I l l Wylie, R. C. 89 Wodehouse, P. G. 499
Wohl, M. J. A. 125 Wojciszke, B. 471 Wolf, Sharon 342, 640 Wolfe, Connie 75 Wolsko, Chistopher 372 Wong, T. J. 377 Wood, J. V. 76, 94, 596 Wood, L. A. 197 Wood, Wendy 158, 219, 269, 285, 617 Woodberry, R. D. 365 Woods, Tiger 270, 353 Woodward, Mildred 345 Woodward, Walt 345 Woodzicka, Julie 71 Wootton-Millward, L. 378 Worchel, P. 407 Worchel, S. 308, 316 Word, Carl O. 390 Workman, E. A. 181 Worringham, C. J. 309 Wortman, C. B. 214 Wotman, Sara R. 488 Wright, Daniel 378 Wright, E. F. 337 Wright, Peter 73 Wright, Robert 327, 551, 208, 405 Wright, R. A. 316 Wright, S. C. 558 Wrightsman, L. S. 641, 646 Wurf, E. 58 Wuthnow, R. 526
Dalykin rodykl
12 pikt vyr" (12 Angry Men, 1957) 304, 340, 342 2001 m. rugsjo 11 24, 25, 35, 36 94, 122, 159, 160,230, 243, 262, 286, 327, 350, 368, 373, 389, 399,407,408,445, 493, 561-563, 569 3M 342 A ABC News 238, 253 abipusiai aklas tyrimas 634 priklausomas savasis A (interdependent self) 63,* 64 abipusikumo norma (reciprocity norm) 501, 505, 506, 511, 545 abstinencijos simptomai 476 Abu Graibo kaljimas 242, 253 A" ir kultra 62 a jau seniai tai inojau" reikinys 32, 34, 35, 37 A schema (self-schema) 58, 74, 75 ADHD (dmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas) 200 adrenalinas 415, 475 agresija, agresyvumas (aggression) 28, 204, 400-441, 532 emocin 400 grupje 434436 instrumentin (instrumental aggression) 439, 400, 401, 407, 409, 412 ir alkoholis 404 ir lytis 204 kaip atsakas frustracij 405 kaip biologinis reikinys 401 kaip imokta socialin elgsena 409 prie moteris 419 prieikoji (hostile aggression) 400, 412, 416 seksualin 437 agresij skatinantys veiksniai 412414, 418, 436
* parykintas puslapis, kuriame pateiktas svokos apibrimas.
agresijos uuominos 407, 416, 436 agresyvs dirgikliai 440 aplinka ir alkoholis 404 biologiniai veiksniai 418 kartis 4 1 3 ^ 1 4 agresijos mainimas 436-441 nauda 409 perklimas 407 teorijos 4 0 1 ^ 1 2 instinkt 402, 412 socialinio imokimo 401,409-412, 436 aikinimo stilius (explanatory style) 593, 606 ir ligos 606 pesimistinis 593, 607 optimistinis 606 terapija 609-610 teigiamas 615 AIDS 44, 275, 276, 364, 509, 510, 526, 528, 560, 591 aistra 473, 477 akcentuacijos reikinys 325 akistata 633-635, 641 klaid skaiius 633 aktyvus dalyvavimas diskusijoje 328 al Qaeda 35, 327 alkoholis 404, 405, 418, 476, 600, 604, 605, 606, 612, 613 ir agresyvumas 404 altruistin asmenyb 524 elgesio norma 546, 555 altruizmas (altruism) 164, 494, 495, 499, 501, 503-510, 519, 523, 524, 527, 528, 530, 534-536, 545, 591, 676 abipusis 506 empatinis 508-511 evoliucinis poiris 506 grynasis 509 tikrasis 507, 509 altruizmo modeliavimas 531
mokymas 536 socializavimas 530, 531, 534 standartai 546 teorijos 506-507 vidinis atlygis 498 amiaus tarpsnis 285, 286 AMA 216 American Enterprise 487 American Scientist 518 Amerikos advokat asociacija 645 Amerikos vietimo taryba 665 Amerikos ir arab antidiskriminacinis komitetas 350 Amerikos psicholog asociacija 48,404, 405, 589, 602 Jaunimo smurto komitetas 426 Amerikos vio draugija 530 anonimikumas 38, 318, 319, 320, 435 antidiskriminacins programos 386 statymai 368 antimusulmonikos nuotaikos Amerikoje 350 antipatija 471 ir nepanaumas 464 apartheidas 574 apeliavimas 546 altruizm 545 apgaul (deception) 48, 50 aplinkini nuomon 61 aprpinta ateitis 657-675 apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) 91 arbitraas (arbitration) 570, 575, 576, 578 argumentai dvipusiai 277-278 vienpusiai 277-278, 289 Armijos informacijos bei vietimo skyrius 278 artimi santykiai ir laim 616 ir sveikata 613 artimumas (proximity) 67, 446, 447-449, 466, 471, 472, 483, 484, 555
796
DALYKIN RODYKL
ASAPS 454, 460 Ascho konformizmo eksperimentai 254 studija apie grups darom spaudim 230-232 asimiliacija 569, 570 asmenin erdv {personal space) 195 taka 283, 528 kontrol 83, 84 savyb 527 ir konformistikumas 253 asmenybs bruoai 524 penki svarbiausi 197 asmens padtis grupje 364 asociacijos 470471 asociacij, neireiktj testas (angl. implicit association test, I AT) 155 Associated Press (AP) 230, 369, 515, 639 A socialiniame pasaulyje 53-101; taip pat r. savasis A dmesio centras ir iliuzijos 54-57 savojo A samprata 57-74 nuoroda save 58 galimi A 59 socialinio A raida 59-61 vaidmenys 59 socialinis tapatumas 60 socialiniai palyginimai 60 skm ir neskm 61 aplinkini nuomon 61 A ir kultra 62-66 savs painimas 67-73 elgesio paaikinimas 68 elgesio prognozavimas 69 smoningos valios iliuzija 70 jausm prognozavimas 71-72 savianalizs imintis ir iliuzijos 73 savs vertinimas 75-79 suvokiama savikontrol 79-86 saviveiksmingumas 80 kontrols pobdis 80-81 imoktas bejgikumas ir apsisprendimas 82 per plataus pasirinkimo katai 84 alikas palankumas sau 86-96 vyki aikinimas 87 nepagrstas optimizmas 90 tariamas vienodumas ir iskirtinumas 92 padedantis prisitaikyti alikas palankumas sau 94 trukdantis prisitaikyti alikas palankumas sau 95 prisistatymas 97-101
tariamas kuklumas 97 savs menkinimas 98 spdio valdymas 99, 101, 170 ataskaita (<debriefing) 49 atitikimo tendencingumas 133, 141 atlaidumas 650, 652, 655 Atlantic 35 atminties pervalga 632 atmintis, implicitin (neireiktoji) 24 atpainimo procedra (tariamojo) 632 patikimumas 634 atpildas 495, 546, 549 iorinis 495, 497, 591 vidinis 495, 497 atpildo asociacijos 475 pakeitimas 545, 555 teisingumas 555 teorija 471, 495, 496 atpirkimo oio" teorija 368, 375, 497 atranka gimins 505 grupin 506 atribucija (priskyrimas) 132, 133, 383, 468, 502, 592, 609, 610 dispozicin 131 ir pagalba 502 ir reakcijos 140 klaidinga 141 neigiama 596 racionali 132 situacin (.situational attribution) 131 atribucijos klaida 136, 384 fundamentalumas 139 kodl tyrinjame 140 teorija {atribution theory) 131-132, 136, 141 atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams 631 atsakomyb 535 asmenin 433 socialin 545 atsakomybs prisimimas 516 skatinimas 545 atsakym variantai 43 atsiskleidimas {self-disclosure) 482, 483 abipusis {disclosure reciprocity) 482 intymus 483 atsitiktin imtis {random sample) 42 atsitiktinis tiriamj paskirstymas {random assignment) 46, 47 atskirtis moralin {moral exclusion) 531
socialin 595, 596 atstumas funkcinis 447 iki aukos 235 atstmimas 445, 446 auditorija 267, 285, 289, 292, 293 amius 289 draugika 308 nesuinteresuota 288 Auvico koncentracijos stovykla 243, 533 auktesnis tikslas {superordinate goal) 564 aukos kaltinimas 384, 387 nuvertinimas 385 autizmas 203 autokinetinis reikinys {autokinetic phenomenon) 226, 230 autoritarin asmenyb {authoritarian personality) 363, 364 autoritarizmas 175, 363, 364, 647 aversinis (pasibjaurjim sukeliantis) stimuliavimas 440, 441 azartiniai aidimai 125
B
baim adinantys praneimai 275 baims poveikis 274 valdymas {terror management) 373 balkanizacija, kibernetin 485 Banyia Konfesin 365 Romos Katalik 365 Susivienijimo 290, 294 BBC televizija 163, 637 bendraami taka 217 perduodama kultra 216 bendradarbiavimas 501, 544, 555, 560, 561, 564, 565, 576, 578 grups 565, 566 tarptautinis 568 bendravimas 544-546, 555, 570, 572, 576, 578 internete 484-^85 neformalus 560 tarpgrupinis 557 bendr itekli tragedija {Tragedy of the Commons) 539, 541, 542, 554 Bergeno-Belzeno koncentracijos stovykla 384 bihevioristai 216 biochemin kraujo sudtis 404 biologija ir elgesys 405
797 DALYKIN RODYKL
ir kultra 2 1 8 , 2 1 9 blogai jautiesi - gerai elgiesi" 498 blogo lyderio - geros tautos" iliuzija 552, 555 Boeing 169 Brit psicholog asociacija 48 Browno universaliosios normos 198 C Carnegie medalis u didvyrikum gelbstint mones 525 CBS televizijos kanalas 235 CDC 422, 615 cenzra 422 chameleono efektas" 227 Chicago Tribune 624 CNN 423 cnn.com 350 Cross-National Collaborative Group 596 D dalyviai (co-actors) 305 Dangaus vart kultas 290, 291, 293, 294 darbo pasidalijimas tarp lyi 219 Dateline 512 daugiakultrikumas 569, 570 j o pagimdyti stereotipai 372 dkingumas, pavirutinikas 98 dmesio atitraukimas 287 centro efektas {spotlight effect) 54, 55, 57 iblakymas 310, 311 depresija 584, 592-598, 604, 6 0 6 -
611, 618, 668

apibrimas 596 ekonomin 286, 408 ir negatyvus mstymas 593 udaras ratas 596 depresyvus realizmas (<depressive realism) 592 deprivacija 407, 412 absoliuti 409 santykin {relative deprivation) 408, 409, 671 Der Strmer 262, 276 derybos {bargaining) 570, 578 desegregacja 555-558, 560, 561, 565 ir poiris kit ras 557 mokykl 366, 556, 578, 655 diagnozs pasitvirtinimas 587, 589, 592 dilem (socialini) sprendimas 541, 543 tyrimai 543 uduotis 323 dirgiklis, ikislenkstinis 105, 115
diskriminacija 28, 219 pagal lyt 360 poveikis: isipildanti pranayst 389 diskriminavimas {discrimination) 351, 352, 361, 381 disonansas 173 iprovokuojanios aplinkybs 182 kaip suadinimas 182 primus sprendimus 175 disonanso efektas 276 eksperimentai 175 (paintinio) teorija 171, 173, 175, 176, 181-183 dispozicin atribucija {dispositional attribution) 131 DNR tyrimai 625, 628, 644 statistin tikimyb 622 dogmatizmas, kairuolikas 363 dominavimas 207 donorai 495 dopaminas 475 Dovydo aka {Branch Davidan) 290 Dow Jones Industrial 142 draugyst 477, 557, 560, 616 ir laim 616 ir patrauklumas 446, 472 tarprasin 559, 568 drovumas 598-600, 607-609 ir alkoholizmas 600 dviej etap komunikacija {two-step flow of communication) 284 dviej veiksni emocij teorija {twofactor theory of emotion) 474, 477 dvigubos nuostatos {dual attitudes) 74, 353 dvigubas informacijos apdorojimas 24 dvilytis {androgynous) 213 E Economic Indicators 667 Economist 648 Edukacin vertinimo komisija 590 EEP: emocijos (jausmai), elgesio tendencija ir painimas 153 egoistinis streso mainimas 508 egoizmas {egoism) 55, 450, 494, 496 implicitinis (neireiktasis) 450 ekologiniai ems pajgumai 658 ekonomikos augimas 664, 667, 668, 672 eksperimentas utvindant kambar dmais 515 eksperimentiniai tyrimai {experimental research) 39,44,45,47,50,51,420
eksperimento dalyvio ilaisvinantis elgesys 235 etika 47 realizmas {experimental realism) 48 eksperimentuotoj o tendencingumas 141 ekspozicija 449, 451 ekstravertikumas 673 elgesys nekonformistikas 257 prosocialus 506 elgesio (ankstesnio) atkrimas 111 ir nuostat ryys 152-184, 239, 291, 490, 555, 607 kaip nuostatos lemia elges 153-161 kada elgesys lemia nuostatas 161 170 kodl elgesys veikia nuostatas 170183 negatyvus elgesys formuoja negatyvias nuostatas 533 medicina {behavioral medicine) 600 paaikinimas 68 planavimo teorija 158 prognozavimas 69 elgsena 189 biologin ir socialin 26 ir mstymo procesai 73 elgsenos patvirtinimas {behavioral confirmation) 145-147 problemos 592, 606 emocijos 451 ir sveikata 603 neigiamos lemia investuotoj pesimizm 128 provokuojanti informacija 641 sutrikusios 128 emocij intensyvumas ir trukm 71 raika 203 (teigiam) poveikis 274 emocins reakcijos 114 emocinis atstumas iki aukos 235 nuovargis 516 ryys 558 empatija {empathy) 202, 207, 507509, 520, 524, 531, 554 visuomens 531 empatinis altruizmas 508-511 eros (aistra) 473, 474 etika 50 etikets 3 1 , 2 2 5 etiketo taisykls 194
798
DALYKIN RODYKL
etnikumas 376 etninis pasididiavimas 372 tapatumas 60 etnocentrizmas (ethnocentrism) 363 euristika (heuristic) 24, 120-123, 148, 266, 288 faktams prietaraujantis mstymas 123 pasiekiamumo 121-123 tipikumo (representativeness heuristic) 120, 121, 122 evoliucija ir elgsena 189-191 ir lytis 207-214 ir patrauklumas 460 ir religija 211 evoliucijos teorija 38, 503 evoliucin psichologija (evolutionary psychology) 26, 190-192, 199, 208-212, 214, 217, 402, 460, 461, 503-505, 511 evoliucinis poiris 190, 199, 506 F faizmas 28 faktai 38 faktams prietaraujantis mstymas (counter/actual thinking) 123 fanatizmas 365 Federacin prekybos komisija 430 feminizmas 28, 30, 372 fiktyvusis kelias" ird 155 fiktyvus tiriamasis (confederate) 68 fizinio patrauklumo stereotipas (physicalattractiveness stereotype) 456 formuluot (framing) 44 Fox News, televizijos kanalas 454 frustracija (frustration) 368, 401, 405, 406-409, 412, 413, 416, 431, 433, 436, 439 frustracijos-agresijos teorija (frustrationaggression theory) 406-408 FTB 35, 36, 230, 354, 417, 420, 442, 632 funkcinis magnetinis rezonansas (fMRV) 252 G galia, asmens ir situacijos 220 galimi A (possible selves) 59, 74, 75 Gallupo institutas 42, 172, 202, 203, 207, 211,216, 262, 353-355, 382, 428, 483, 526, 562, 660, 665, 668 gand krimas" 282 gauj destrukcija 346 Gause dsnis 369 Gelbjimo Armija 519 genai 187-190, 218, 221
General Mills 300 genetinis artimumas 504 egoizmas 504, 505 genocidas Amerikos indn 434 Pakistano - prie Bangladeo gyventojus 399 Ruandos tutsi 399, 434, 508, 517, 557, 570, 575 yd 25, 239-243, 400, 421, 423, 517, 493, 532, 615 gera tai, kas grau 456-457 gerai jautiesi - gerai elgiesi" 499, 511 gero gyvenimo apibrimas 30 gerovs (nacionalins) matavimai 673, 674 subjektyvus indeksas 666 giminaii atranka (kin selection) 504 globa 5 0 4 , 5 1 1 gimstamumas 661, 662 majantis 659 gyvenimo pilnatv 673 trukm 616 gyventoj daugumos pervertinimas 382 prieaugis 660, 662 Gyventoj suraymo biuras (Census Bureau) 112,667 gyvi pavyzdiai 381 Google 326, 339 Greenpeace 221 grsm, iorin 561, 562, 564 grsms suvokimas 557 groio standartai 458 grup (group) 304, 305-346, 562, 564 iorin (outgroup) 369-374, 384, 385, 549, 558, 561, 564, 570, 578 homogenikumo efektas (outgroup homogeneity effect) 377 stereotipai 372 tapatumas 558 ir auktesnio lygmens tapatumai 568 maumos taka 340-346 neautoritarika 650 nuasmeninimas 317-322 savipagalbos 295 socialinis palengvinimas 305-310 socialinis dykinjimas 311-316 sutelkta 248 terapin 294 vidin (ingroup) 369-374, 385, 520, 570
nari panaumas ir pagalba 521 tapatumas 294, 372 grups agresyvumas 434, 435 bendradarbiavimas 565-566 bendravimas 544 dinamika 305, 336 dydis 2 4 6 , 3 1 8 ir konformistikumas 246 galia 317 ir nuomons sustiprinimas 324 izoliacija 294 taka 392, 433, 649 konfliktai 552 moralumas 333 normos 226, 371 optimalus dydis 544 pasyvumas 514 poliarizacija (group polarization) 305, 322-331, 547, 650, 651 bendruomense 325 eksperimentai 324 internete 326 kasdieniame gyvenime 325 mokyklose 325 prisiekusij 650 teroristinse organizacijose 327 poveikis 294 ilaisvinantis 238 rykumas" 558 smon 563 savybs 246 sutelktumas 340, 561 tapatumas 372, 543, 544, 547, 560 vieningumas 247 grupinis mstymas (groupthink) 305, 331, 332-340, 346, 549 invazija Kub 332-334, 341 Titanike" 334 grupinio mstymo ivengimas 336 taka 554 poymiai 333 teorijos kritika 335 grupinis problem sprendimas 337, 338, 340 gumburas (lot. thalamus) 114 H Haris Poteris" 282, 484 Harris Poli 211 Heklberis Finas 63, 260 Herman Miller Inc. 311 hierarchija 362, 363, 369 socialin 389 hipokampas 451
799 DALYKIN RODYKL
hipotez (hypothesis) 37, 38 formulavimas ir tikrinimas 37 holokaustas 25, 239-243, 421, 517, 493, 532, 615 homoseksualumas 381, 382, 557 Human Security Centre 399
I
idj generavimas 337, 338 iliuzija 54, 57, 115, 148 teigiama 594 iliuzinis mstymas 116, 124-126, 140 iliuzin koreliacija (illusory correlation) 125, 382, 383, 387, 585, 587, 590, 591 kontrols iliuzija 125 ILO 215 imtis atsitiktin (random sample) 42 nereprezentatyvi 42 imunin sistema 605, 606, 612, 614 imuninis atmetimas (immune neglect) 73 individualizmas (iindividualism) 62-63, 67, 579 egocentrikas 477 ekonominis ir moralinis 63 j o stiprjimas 596 informacija gsdinanti 289 i lp lpas" 282 raytin 284 vienpus ir dvipus 289 informacijos apdorojimas kontroliuojamas (controlled processing) 114 nesmoningas 24 automatikas (<automatic processing) 24, 114, 128 taigumo seka 284 pateikimo bdas 289 (statistins) supratimas 644 informacin taka (informational influence) 251, 252, 328, 331, 652 informuotas sutikimas (informed consent) 48, 50 instinkt teorija 402, 412 instinktyvus elgesys (instinctive behavior) 402 institucijos, socialins 368 institucin parama 366 valdia 238 institucinis tendencingumas 367 integruojantys susitarimai {integrative agreements) 572
internetas 484-485 interpretavimas, vyki 514, 516 klaidingas 514, 516 intuicija 24 klinikin 585, 589, 590 intuicijos apribojimai 115 galia 114 galimybs ir ribos 150 intuityvs vertinimai 113 intymumas 473, 476, 482 invazija Kub 332-334, 341 IPU 203 ISR Newsletter 168 ikilios asmenybs" lyderysts teorija 344 imokimas stebint 410 imoktas bejgikumas (learned helplessness) 82, 83, 86, 605 iprievartavimai 419, 420, 421, 437 mitologija 419 statistika 421 ipuoliai, smoningi 415 isipildanti pranayst 95, 141, 144, 145, 389, 390, 396, 555 isipildymo psichologija vertybini popieri biroje 142 isiskyrimo procesas 488 Italijos raudonosios brigados 408 Izraelis 25
i
sibrovimas kito mogaus asmenin erdv 195 simyljlio smegenys 475 sipareigojimas 473 sipareigojanio elgesio skatinimas 295 sipareigojim (ankstesni) nebuvimas 249 (asmenini) sustiprinimas 296 didinimas 294 sitikinimai 103 j ibandymas 297 tvarumas {belief perseverance) 107, 108, 112, 655 spdio valdymas 99, 101, 170 takingieji" 284 tikinjimas {persuasion) 262-302 tikinjimo bdai 264-267, 299 pagrindinis {central route to persuasion) 265-267, 270, 273, 288, 289 alutinis 265-267, 270, 273 tikinjimo elementai 267-289 pranejas 267-272 praneimo turinys 273-279
komunikavimo kanalas 280-284 auditorija 285-289 ekstremalus 289-295 nuostatas kuria elgsena 291 elementai 292-293 grups poveikis 294 kaip atsispirti tikinjimui 296-301 asmeninio sipareigojimo sustiprinimas 296-297 inokuliacjos programos 298-300 tyrimai 278 vairov, rasin 560 vairovs vienov 570 vaizdis, vieasis 498 vyki aikinimas, teigiam ir neigiam 87 suvokimas ir interpretavimas 105 Y ypatingi vykiai 382 J jausm prognozavimas 71 jautrumo mainimas 427 JAV Aukiausiasis Teismas 366, 395 JAV darbo departamentas 216 JAV Konstitucijos etoji pataisa 639 JAV nacionalinis sveikatos statistikos centras 603 JAV teisingumo departamentas 623 JAV vyriausiasis chirurgas 419, 426 judjimas u piliei teises 341, 365, 556 Jungtins Tautos 214, 360 K kalbtojo patrauklumas 289 kaip i kit sulaukti to, ko tikims 144 Kali, deiv 400 kalinio dilema 539-542, 545, 554, 661 kalt 497, 498, 529 asmenin 498 ir paslaugumas 529 jos mainimo bdai 497, 526 kaltinamojo ivaizda 637 patrauklumas 636-637 savybs 643 Kanados liudytoj atpainimo procedr apvalga 632 Kanados psicholog asociacija 48 Kanados statistikos biuras 263 Kanados teisins reformos komisija 630 karas Afganistane 552 Antrasis pasaulinis 21, 264, 278, 286, 336, 343, 384, 396, 409, 431, 556
800
DALYKIN RODYKL
Irake 25, 109, 118, 171, 202, 203, 239, 262, 286, 531, 335, 542, 552, 562 Irako ir Irano 553, 574 Konge 399 Korjoje 552 Kuveite 553 Persijos lankoje 571 Pirmasis pasaulinis 368 altasis 552 Vietname 286, 332, 531, 542, 552, 554 karios patirties imintis" 592 karo belaisviai Korjoje 169 normos 198 kartis ir agresyvumas 413, 414 karta 285 kartojimas, paprasiausias 281-282 kasdienis realizmas {mundane realism) 47 katarsis (<catharsis) 423, 436-438, 441 kaip gydymo metodas 438 kategorizavimas 375-377, 387, 389 ir atmintis 388 spontanikas 376 kintamasis nepriklausomas 44, 50 priklausomas {dependent variable) 46 treiasis 42 Kioto pasaulinio atilimo sutartis 662 kit moni buvimas 310, 311, 516, 527 suvokimas (teigiamas arba neigiamas) 479 klaidingas priskyrimas {misattribution) 131 klaidingas suvokimas 549, 553-555, 559, 572, 578 ir karas 554 jo atskleidimas 572 prieininko motyv ir tiksl 555 tipai 550 klaidingos informacijos efektas {misinformation effect) 110, 627, 629 klausimas, retorinis 288 klausimo formulavimas ir pateikimas 43 klimato atilimas 541, 545, 658-661, 663, 675, 676 klinikin psichologija {clinical psychology) 584 klinikini ir statistini prognozi palyginimas 589 sprendim tikslumas 584, 591 klusnumas 235, 291
kognityvinis suadinimas 429 kognityvios apklausos" metodika 632 kojos tarpduryje" reikinys (foot-inthe-door phenomenon) 164-166, 170, 177, 240, 291 kolektyvizmas {collectivism) 63, 65, 67, 549, 579 kolonizavimas 362 komfortas 667 kompiuteriniai aidimai 429-432, 436, 440 smurtiniai 431 poveikis vaikams 430 komunikacija dviej etap {two-step flow of communication) 284 neodin 24 komunikavimo kanalas 280 konfliktas {conflict) 538-580 kas sukelia konflikt 539-554 kaip pasiekti taik 555-578 kontaktas 555-559 bendradarbiavimas 560-569 bendravimas 570-575 sutaikinimas 576-578 konflikto ir taikos dinamika 578 sprendimas 440, 555, 575 mokymas 573 konformizmas {conformity) 28, 225, 223-260, 331, 334-366, 393, 524 klasikiniai tyrimai 225-245 Sherifo norm krimo tyrimai 226227 Ascho studija apie grups darom spaudim 230-232 paklusnumo eksperimentai 2 3 2 247, 249, 253, 254, 417, 438, 631 paklusnumo prieastys 235 kaip nuspti galim konformistikum? 245-250 kodl elgiamasi konformistikai 2 5 0 252 kas elgiasi konformistikai 252-257 konkurencija 546, 547, 555, 560, 561, 563, 566, 578 kontaktai 555, 556, 558, 578 ir prietarai 556 lygiaveriai {equal-status contact) 560, 568 nelygiaveriai 560 tarprasiniai 560 kontrargumentai 287-289, 297, 300 kontrol asmenin 83
manipuliavimas kintamaisiais 44 suvokta 673 kontrols iliuzija {illusion of control) 125, 126, 130 pobdis {locus of control) 80, 81, 82 iorinis 81 vidinis 81 pojtis 86, 158 ir sveikata 615 stoka 616 kontroliuojamas informacijos apdorojimas {controlled processing) 114 koreliacija ir prieastingumas 40-41 laiko interval 41 koreliaciniai tyrimai {correlational research) 39-41, 45, 47, 50, 51, 419, 420, 424, 425 j poymiai 47 kraujomaios tabu 198 krikionyb 364-365 kritinis mstymas 24 Kuba, invazija Kiauli lankoje 3 3 2 334, 341 kukluksklanas 420 kuklumas, tariamas 97 kultas (naujasis religinis judjimas) {cult [new religious movement]) 289, 290-295, 300, 301 poveikio technikos 294 kultra {culture) 25, 28, 30, 191, 218, 221, 254, 411 bendraami perduodama 216 individualistin 487, 490, 616 ir biologija 218-219 ir elgsena 191-199 ir lytis 214-218 kolektyvistin 616 kultrin vairov 188-199, 256, 464, 465 kultriniai panaumai 195-198 skirtumai 139, 188, 191 kultrinis poiris 192, 199 L laiko stoka 519, 524 laimj imo-pralaimjimo" nuostata 547, 571 laipsnikas ir abipusis tampos mainimas, LAM {graduated and reciprocated initiatives in tension reduction, GRIT) 576-578 Laisv, lygyb ir brolyb" 579 ligos supratimas 600
801 DALYKIN RODYKL
lino teismai 346, 368, 433 Literary Digest 43 liudininkai 625 neveiklumas 535 skaiius 512, 513, 524 liudininko efektas (bystander effect) 515, 516 liudytoj klaidingas atpainimas 625 parodym tikslumas 636 parodymai 623-625, 627, 632-636, 642, 643 nepriimtini 642 netiksls 624 j patikimumas 623-625 pasitikjimas 630 lyderis, charizmatikas 290, 292 lyderyst (leadership) 343-345 autokratin 554 direktyvin 332, 335 socialin (social leadership) 343, 344, 346 transformacin (transformational lydership) 344, 345 uduoties (task leadership) 343, 344, panaumai ir skirtumai 199-207, 219 agresija 204 seksualumas 205-206 socialinis dominavimas 203 permain siekianti" 204 socializacija 214 stereotipai 358, 394 vaidmenys (gender role) 214-215,
marksizmas 30, 364 mstymas, negatyvus 593 mstymo stiliaus ssajos su depresija 595-597 materializmas 663-665, 668, 669, 673-675 pokyiai 665 maumos taka 305, 340, 341, 343, 344, 346, 649, 650 ltumo efektas 341 McDonald's 193 meil 4 4 8 , 4 5 5 , 4 7 2 ^ 7 8 , 4 8 3 , 4 9 0 , 4 9 1 aistringoji (passionate love) 473-478 draugikoji (companionate love) 476478, 483, 486 ilgalaik 472, 490 romantikoji 473, 475, 477 vedybin 491 meils variacijos: kultra ir lytis 475 mgdiojimas 227, 463 miri motyv situacijos 542 mieganiojo efektas (sleeper effect) 268 migdolas (emocijas reguliuojanti smegen sritis, lot. amygdala) 114, 451 Milgramo paklusnumo eksperimentai 232-247, 253, 417, 631 etika 234 mini kontrol" 169 minia 3 0 8 , 3 0 9 , 3 1 1 minimaks" strategija 494 mirties bausm 647-649, 652, 654, 655 prisiekusieji 647 mirtis 600 Mitchello ir Stanso byla 649, 652 mizoginija 360 My Lai kaimas Vietname 239, 251 mobingas 434 mokymas kritikai vertinti iniasklaid 421-422 policijos tardytoj 632 mokymasis, kolektyvinis 565, 566, 568, 578 mokytoj lkesiai 143, 144 ir moksleivi mokymosi rezultatai 142 monogamija 210 moralin atskirtis (moral exclusion) 531 moralinio sitraukimo ugdymas 530 morals veiksmai kuria moralias nuostatas 168 moterys yra nuostabios" efektas 359 Motherhood Project 300 Ms 367 MTV 423
218, 220
pokyiai 216 skirtingose kultrose 215 lygiaveriai kontaktai (equal-status contact) 560 lytiniai hormonai 213 prietarai 366 lytis (gender) 200 ir evoliucija 207-214 poros pasirinkimo prioritetai 208 evoliucin psichologija 210-212 hormonai 213 ir kultra 214-218 Londono metro sprogimai 194 ludus (nesipareigojantis aidimas) 473 lkesiai, neigiami 596 M Manchester Guardian 221 Manchester United futbolo klubas Maralo planas 336 marihuana 268, 422 521
N Nacionalin smurto prieasi ir prevencijos komisija 408 Nacionalin tyrim taryba (National Research Council) 418, 442 Nacionalinis nuomoni tyrimo centras 489, 490, 616, 673 Nacionalinis psichikos sveikatos institutas 532, 618 Nacionalinis sveikatos statistikos centras (National Center for Health Statistics) 382, 613 narkotikai 76, 78, 350, 422, 476, 515, 600 naryst grupje 375 National Safety Council 122 National Television Violence Study 423 natralioji atranka (natural selection) 190, 210, 212 natriniai (lauko) tyrimai (field research) 39 naujumo efektas (recency effect) 280, 289 neireikti (implicitiniai) procesai 75 neireiktj asociacij testas (implicit association test, I AT) 155, 353 nekompetentingumo neinojimas 117 nelygyb, socialin 362, 364, 408 nemalons vykiai 412 nenulins sumos aidimas (non-zerosum game) 542 nepaeidiamumo iliuzija 333 nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) 111, 173, 174, 179 nepanaumas ir antipatija 464 nepriklausomas kintamasis (independent variable) 44, 45 nepriklausomas savasis A 62, 64, 75 nerimas 557, 598, 599, 668 socialinis 599, 608 neteisingumas, suvoktas 482, 554-555, 548 New York Times 235, 493, 511, 561 New York Times Magazine 436 New Yorker 367 Newsweek 100 Nike 270 NORC 216, 617 normatyvin taka (normative influence) 251, 252, 328, 329, 331, 338, 652 normos (norms) 194, 199, 256 abipusikumo (reciprocity norm) 501, 505, 506, 511, 545 kultros 194 teisingumo 545
802
DALYKIN R O D Y K L
universaliosios draugikumo 195 socialins padties 197 norm krimas 244 nuasmeninimas (deindividualization) 236, 305, 317, 318, 320-322, 528 numanomos savybs 132 nuogstavimas dl vertinimo (evaluation apprehension) 309, 311, 314 nuolaidumas (compliance) 225, 226 nuomon aplinkini 61, 62 iankstin 103, 107, 112, 549, 591, 655 nuomons lyderis 284 nuorodos save efektas (self-reference effect) 58, 74 nuoseklumas 341, 342, 344, 346 nuostata (attitude) 153 asmenin 26 ir elgsena 153, 155-158, 161, 164, 167, 170, 174, 176, 181, 183, 184, 239, 257, 291, 490, 555, 607 iankstin 28 neigiama 361 socialin ir politin 107 ireiktoji (smoninga, eksplicitin) 74, 155, 353 ilgalaik 267 neireiktoji (implicitin) 74, 156,353 pasyviai suformuota 282 rasin 168, 170, 464, 555, 566, 578 tolerantika 556 nuostatos patirtimi paremtos 282 praeityje atkrimas 110 stiprinimas (attitude inoculation) 297, 298, 300, 301 suderinimas" 464 nuotaika ir vertinimai 127 nuotaikos ssaja" 227 nurodym supratimas 643 nusikalstamumas 408, 409, 425, 432, 441, 442 ir televizijos irjimo proiai 425 nusikaltimai lytiniai 420 smurtiniai 404, 408, 411, 414, 418, 424, 430, 436, 441 nusikaltim skaiius 441
O
opensecrets.org 281 optimizmas 90, 91, 673 iliuzinis 101
ir sveikata 604 nepagrstas 90 Orwello romanas 1984-ieji" 112 P pagalba 492-536 ir lytis 503 kada padedame 511-523 kai kas nors jau padeda 519 padedani^ savybs 512 kaip sustiprinti paslaugum 527-535 kas skatina padti 524-527 kodl padedame 494-511 skatinanios aplinkybs 512 pagalbos poveikis savivertei 495 teikimo pavyzdiai 519 teorijos 494, 511 palyginimas ir vertinimas 506 pagrindin atribucjos klaida (fundamental attribution error) 133, 134, 136, 141, 243, 542, 549 pagrindinis tikinimo bdas (centrai route to persuasion) 265-267, 270, 273, 288, 289 pakeistas suvokimas 428 paklusnumas (obedience) 225-244, 257, 631; taip pat r. konformizmas paklusnumo eksperimentai 2 3 2 247, 249, 253, 254, 417, 438, 631 palankumo siekimas (ingratiation) 468 palyginamieji standartai 461 panaumas 270, 271, 446, 462-464, 466, 471, 472, 520, 521, 524 fizinis 504 ir simpatija 462, 463, 520, 638 ir kito papildymas 462 prisiekusiuosius 637-638 nuostat 464 panaumo tendencingumas 520 paprasiausia ekspozicija (mereexposure effect) 449, 450, 452, 555 pareigos jausmo suadinimas 534 parodymai, liudytoj 623-625, 627, 632-636, 642, 643 tikslumas 624, 636 nepriimtini 642 j patikimumas 623-635 Pasaulin sveikatos organizacija 478 Pasaulio religij parlamentas 531 pasidavimas taigai 226-227 pasiekiamumo euristika (availability heuristic) 121-123, 130 pasirinkimas j o katai 84 subjektyvus 271
svarba 608 pasitikjimas 117, 118, 231, 2 6 8 270, 276, 289, 292, 293, 344, 4 7 9 483, 501, 544, 573, 574, 577, 578 ir sveikata 614 savimi 61, 62, 80, 117, 119, 120, 341, 342, 344, 346, 458, 468, 570, 579, 625, 630, 634 savo prognozmis 118 pasitraukimas i daugumos 342 paslaugumas 511, 524, 527-535; taip pat r. pagalba individuals skirtumai 524 kultra 511 mokymas" 533 priskyrimas altruistiniams motyvams 534 stiprinimas 527, 530, 535 paslptoji savivert 78 pastebjimas 513, 514 pateisinimas, nepakankamas (insufficient justification effect) 172,173, 174, 179 patikimumas (credibility) 268, 269, 271, 289 patrauklumas (attractiveness) 265, 270, 443-458, 460, 461, 463, 466, 468, 470-472, 481, 638 abipusis 470 fizinis 270, 446, 453-460, 470, 472, 637 stereotipas 456 ir pasimatymai 453 kaltinamojo 636-637 t, kuriuos mylime 461 ir panaumas 270 patrauklumo atpildo teorija (reward theory of attraction) 470-472 patvirtinimo alikumas (confirmation bias) 119, 588, 634, 655 pavluota nuomon 36, 585, 586, 589, 591 pavluoti problem aikinimai 591 pavluotos nuomons alikumas (hindsight bias) 34, 35, 37 painimo poreikis (need for cognition) 288 paintiniai prietar altiniai 375, 387 procesai 592 ir elgsenos problemos 606 paintinis disonansas (cognitive dissonance) 170, 171, 172, 179 alikumas 148 Pearl Harboras 331, 333
803 DALYKIN RODYKL
Pelens efektas" 45 People 460, 507 per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) 179, 180, 183, 534, 536 per plataus pasirinkimo katai 84 perdavimo bdas 267 perdtos savikliovos reikinys (overconfidence phenomenon) 116,118-120, 126, 130, 131, 147, 175, 576, 585, 586, 591, 655 biros maklerio 118 politin 118 perklimas {displacement) 406 agresijos 407 Perkeltos agresijos" reikinys 368 permatomumo iliuzija (illusion of transparency) 54, 55, 57, 514 pernelyg supaprastintas mstymas 552 perpasakojimas 626, 630 perspektyvinis ir situacinis supratimas 136 perspektyv keitimasis 137 Pew tyrim centras 172, 215, 262, 369, 447, 485, 562, 663 Philip Morris 299 piktybiki ir morals veiksmai 166 Piliei teisi aktas 168 pirmasis spdis 457 pirmumo efektas (primacy effect) 279, 280, 289 placebo poveikis 606 planavimo klaida 118 Playboy 420 pliuralistinis neimanymas (pluralistic ignorance) 329, 514, 557, 559 pokyi isaugojimas pasitelkus vidines skms atribucijas 610 poliarizacija, grups (group polarization) 305, 322, 324-329, 331, 547, 650, 651 polinkiai (dispozicijos) 26 polinkis rizik 322-323 smurt 411 lyginti save su kitais 670 Pono Roderso kaimynai", serialas vaikams 244, 336, 532 poreikis priklausyti (need to belong) 372, 374, 444, 445, 478, 671, 673 pornografija 418-422, 436, 461 poros pasirinkimo prioritetai ir lytis 208 poveikio vertinimo paklaida (impact bias) 72, 670 praeivi prasilenkimas 196 praktinis mokymasis 533
pralaimti-pralaimti" scenarijus 571 pranaumo pavojus" 98 pranejas 267, 289, 292 praneimas 264, 267, 274, 289, 292, 293 gsdinantis 275 praneimo turinys 273 Price Waterhouse 395 prieastingumo priskyrimas 130 prieikumas 381, 407 priemenstruacinis sindromas (PMS) 602-603 prietaringumas 276 prieybs traukia? 465-466, 472 priekinis juostinis vingis 446 prielaidos, paslptos 632 prieraiumo stiliai 478-480 baimingas (fearful attachment) 479, 480 nerimastingas, ambivalentikas (preoccupied attachment) 479 saugus (secure attachment) 486, 479, 480 socialinis 478 vengiamasis (dismissive attachment) 479, 480 prietarai (prejudice) 351, 349-397, 464, 646, 556, 560 dl veido iraikos 357 ireiktieji 363 lyi atvilgiu 358, 361 nesmoningi 357 rasiniai 168, 353, 354, 361, 364, 464, 555, 560, 646 kaita 355 subtils 353, 355 suinteresuotumas j vengti 374-375 vaik 363 prietarais paremtas stereotipinis vertinimas 353 prietar pasekms 387-396 prigimtis 351-361 altiniai motyvaciniai 368-375 paintiniai 375-387 socialiniai 361-368 suvelninimas 396 prievarta, seksualin 401 priklausomas kintamasis (dependent variable) 46 prisiekusieji 622-625, 630, 634-636, 638-643, 646, 647, 649, 650, 652-655 taka jiems 643, 648 grups 649
prisiekusij asmenyb 623, 647 atranka (mokslin) 645-647 grups poliarizacija 650 mokymas 634 rasinis alikumas 638 sprendimas 636, 642 supratingumas 643, 645 veiklos imitacija 653-654 iuri 6 asmen 652-653 12 asmen 652-653, 655 tyrimai 654 prisiminimai 24 atkrimas 634 klaidingi 627 konstravimas 109 prisistatymas (self-presentation) 99, 97-101, 170, 171, 181, 183 spdio valdymas 99, 101, 170 savs menkinimas 98 tariamas kuklumas 97 vieas 608 prisitaikymo lygio reikinys (adaptationlevel phenomenon) 669-672, 675 pritarimas (acceptance) 225, 226 Procter and Gamble 300 prognozavimas elgesio 69 jausm 71-72 prognoz, statistin 589-590 propaganda 263, 295 prosocialus elgesys (prosocial behavior) 427, 432, 511, 519, 536 protestantai 365 proto sargas" 340, 334, 335 Psichiatr asociacijos moter komitetas 602 psichologija evoliucin 190 socialin 20-23, 27, 28, 32 apie materializm ir turtus 664 svarbiausios tezs 23, 27 tarpkultrin 199, 257 psichologinio imuniteto sistema 72, 75 psichosomatins ligos 668 psichoterapija 607 kaip socialinio poveikio priemon 611 Psychological Abstracts 467 PsycINFO 376 Public Opinion 88, 89 R raymo turmas" (,JBrainwriting") 338 rasizmas (racism) 30, 351, 352, 361, 555 kultrinis 356, 464
804
DALYKIN R O D Y K L
Reader s Digest 465 reakcija dominuojanti 306, 307, 309, 311 lig 600 paslaug 501 reaktyvusis pasiprieinimas (reactance) 257-259, 640 realistinio grupi konflikto teorija (realistic group conflict teory) 369, 546 realyb, objektyvi 23, 271 regjimo lauko susiaurjimas 115 regio muzika 367 regresija vidurkio link (regression toward the average) 126 reguliavimas 543, 546, 554 reikiamos savybs (<demand characteristics) 48 reklama, televizijos 270 religija ir prietarai 364-365, 368 religins vertybs 524 bendruomens 673 religiniai sitikinimai 525-527 naujieji judjimai 370 reprezentatyvumo svarba 43 retorika, politin 552 rinkodara, virusin" 282 ryiai, emociniai 578 Rorschacho raalo dmi testas 586, 589 rotavirusas 123 roin retrospektyva 111 rpestis dl savs ir socialin elgsena 55 rpinimasis savo vaizdiu 529 S samarietis, gailestingasis 494, 501, 519, 520 smoningos valios iliuzija 70 santuoka ir depresija 618 ir laim 617 santuokos nutraukimas 486, 490 santyki blogjimas 489 SAT rezultatai 393 sau palanki atribucija (self-serving attributions) 87 savarankikumas ir poreikis bti susijusiam 201, 207 savasis A 54, 55, 57-59, 64, 97, 101, 167 abipusiai priklausomas (interdependent self) 63, 64 veidrodinis 62 savojo A samprata (self-concept) 57-61, 62, 65, 67, 74, 79, 94, 199, 369, 370, 461, 563
spontanika 258 savs atskleidimas 478 tikinjimas 86 tvirtinimo teorija (self-affirmation theory) 182 kaltinimas 389 menkinimas (self-handicapping) 98 pateisinimas 171-175, 331, 549 nepakankamas 172 disonansas primus sprendimus 175 painimas 67-73 elgesio paaikinimas 68 elgesio prognozavimas 69 smoningos valios iliuzija 70 j ausm prognozavimas 71-72 savianalizs imintis ir iliuzijos 73 suvokimas 176-180 kai sau neprietaraujama 183 raikos bdai ir nuostatos 177 per didelis pateisinimas 179 suvokimo teorija (self-perception theory) 170, 176, 179-183 vertinimas 61, 74-79, 94 savianalizs imintis ir iliuzijos 73 savicenzra 334 savigarbos poreikis 372 savikontrol 79, 82, 84, 86 suvokiama 79-86 savimon (self-awareness) 138, eksperimentai 321 ir skirtingumas 380 j skatinanios aplinkybs 528 stipri 321 jos susilpnjimas 321 suadinta 529 savitarpio pagalbos grups 346, 370 savivaizdis (teigiamas arba neigiamas) 479 saviveiksmingumas (self-efficacy) 80, 86, 91, 97, 101 savi vert (self-esteem) 61, 62, 65, 75, 76, 78, 79, 94, 101 ir patrauklumas 468 ireiktoji 78 paslptoji 78 tamsioji jos pus 76, 78 saviudybi mgdiojimo reikinys 229 savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) 100, 119 savojo A samprata 57-74; taip pat r. A; socialinio A nuoroda save 58 galimi A 59 sveika (interaction) 218
sveikos laukimas 555 svok krimas 31 schemos (mstymo struktros) 114 schizofrenija 587 Science 317, 659 Scientific American 648 Scottish Life 60 segregacija 366, 557 seksizmas (sexism) 351, 352, 356, 361, 362, 557 palankus 359 prieikas 359 prietaringas 360 seksualin prievarta 422 revoliucija 287 tikrov, ikreiptas suvokimas 419 seksualins fantazijos 206 seksualinis priekabiavimas 421-422 vyr iniciatyvumas 208 seksualumas 205-207 sekta 290 serotoninas, neuromediatorius 405 Shakespeare Antonijus ir Kleopatra" 193 Hamletas" 147, 159, 250 Kaip jums tai patinka" 254, 273 sielvartas 498^199 Simbiono isilaisvinimo armija 255 simpatija 446-449, 466, 470-472, 482, 555 abipus 466, 472 ir asociacijos 471 simpatins nerv sistemos reaktyvumas 403 Simpsono byla 622, 624, 639, 641, 644, 646, 647 simptomai 601, 603, 607 aikinimas 601 pastebjimas 600 situacijos galia 241, 245 ir mogus 220 suasmeninimas 599 situacin atribucija (situational attribution) 131 skausmas 412, 413, 436 skirstymas pogrupius (subgrouping) 389 potipius (subtyping) 389 skirtingumas 379 ir savimon 380 skirtumas tarp veikjo ir stebtojo 136 skurdas ir sveikata 615
805 DALYKIN RODYKL
skyrybos 486-488, 490 emocins 488 smegen plovimas 169 poievis (subcortical brain) 156 smurtas 399-401, 403-405, 408, 409, 411, 414432, 436, 437, 440, 441 seksualinis 418, 419, 422, 427 prie moteris 419, 429, 422 televizijoje 424-425 smurtiniai filmai 426, 429 kompiuteriniai aidimai 429-432,436 smurto vaizdai 423, 424, 426, 427 Social Watch 215 socialiai atsakinga rinkos ekonomika 663 socialiai sukurti sutrikimai 601 socialin aplinka 25-26, 55, 103-148 kaip j suvokiame 103-112 suadinimas 104 vyki suvokimas ir interpretavimas 105 sitikinim tvarumas 107 prisiminim konstravimas 109 kaip sprendiame apie j 113-129 intuityvs vertinimai 113-115 perdta savikliova 116-119 euristika 120-123 iliuzinis mstymas 124-126 nuotaika ir vertinimai 127-128 kaip j traktuoj ame 130-141 prieastingumo priskyrimas 130 132 pagrindin atribucijos klaida 133 141 lkesiai 141-147 dilema 539, 544, 578 dinamika teismo salje 623 implozija 294 infekcija 227, 4 3 3 ^ 3 4 intuicija 23 taka 23, 155, 186-346 vairov 188 nelygyb 362, 364, 408 neurologija {social neuroscience) 26 norma 4 9 4 , 5 0 0 - 5 0 2 , 5 0 6 , 5 1 1 , 5 2 4 padtis 372, 373 ir ilgaamikumas 40 ir prietarai 362 savigarba ir poreikis priklausyti 372 parama ir sveikata 613-615 pateiktis {social representation) 30, 260 psichologija 20-23, 27, 28, 32
apie materializm ir turtus 664-674 ir aprpinta ateitis 657-675 ir mogikosios vertybs 28-32 vadas 19-51 svarbiausios tezs 22-27 taikymas 582-675 klinikoje 583-620 teisme 621-655 tyrimo metodai 37-50 tikrov 22 socialins atsakomybs norma {socialresponsibility norm) 501, 502, 511, 546 socialiniai gdiai (mokymasis) 608, 611 prietar altiniai 368 psichologiniai poiriai gydym 607, 612 santykiai 23, 348-580 stiprina sveikat ir gerov 612,619 padeda apibrti savj A 55 scenarijai {social scripts) 428 spstai {social trap) 539, 543, 555 socialinio A raida 59-61 dominavimo orientacija {social dominance orientation) 362364 imokimo teorija {social learning theory) 410, 439, 441 agresijos 412, 436 pritarimo poreikis 524 socialinis atstmimas 76 dykinjimas {social loafing) 305, 311, 313-316 dominavimas 203, 364 elgesys 21 gyvnas 25, 101, 192 imokimas 412 tikinjimas 86 judjimas 168 kapitalas {social capital) 501, mstymas 23 palengvinimas {social facilitation) 305, 306, 309-311, 315, 316 palyginimas {social comparison) 60, 61, 313, 317, 329-331, 461, 670-673, 675 eksperimentai 313, 317 pritarimas 496 spaudimas 534 suadinimas 306, 307 tapatumas {social identity) 28, 60, 369371, 377, 381, 434, 563, 568 ir stereotipai 385
teisingumas 25 socialini main teorija {social-exchange theory) 494, 495, 506, 511 socializacija 363 Soviet Sjunga 550, 565, 575 Spiegei 91 spontanikas bruo priskyrimas 24,107 sprendim medis 513 Statistics Canada 205 stereotipas {stereotype) 61, 62, 351, 352, 358, 359, 367, 387, 389, 549, 359, 361, 362, 374-376, 378, 381, 387-389, 394-396, 552, 556 aminas 387 graus yra geras" 457 ir sprendim tendencingumas 392, 394-395 sitvirtinantys 396 lyties 220, 358, 361, 394 neatsparumas j iems 3 91 neigiamas 392 padariniai 394, 396 rasinis 383, 391 stiprus 394 teigiamas 359, 392 stereotipo grsm {stereotype threat) 390, 392, 393 stigmos pojtis {stigma consciousness) 381 storge (draugikoji meil) 473^474 strategija kiek man - tiek tau" 577 stresas 604-606, 612, 616, 619 darbe 605 ir liga 605 laikinas ir ilgalaikis 605 nekontroliuojamas 606 suadinimas {priming) 104, 105, 308, 309, 311, 317, 412, 415, 416, 427, 429, 436, 474 atminties 112 ir dominuojanti reakcija 307 kognityvinis 429 socialinio poveikis 307 suasmeninimas 528 auk 236 subjektyvs mokslo aspektai 29 subkultra 410^111 suderinamumas {matching phenomenon) 455 suderintos ekologijos principas 369 susitarimai, kompromisiniai 572 sutaikinimas 538, 555, 576-578 sutelktumas {cohesiveness) 248 suvokiamas imanymas 268
806
DALYKIN RODYKL
pasitikjimas 269 suvokimo poslinkis 553 suvoktas neteisingumas 482, 554-555, 548 suvokti panaumai ir skirtumai 377 sveikata, liga ir mirtis 600 sveikatos psichologija {health psychology) 600, 607
alikas palankumas grupei {group-serving bias) 95, 371, 384, 385, 387 alikas palankumas sau {self-serving bias) 86, 87-90, 93-96, 100, 101, 259, 331, 409, 481, 549, 577, 591 vyki aikinimas 87 nepagrstas optimizmas 90 tariamas vienodumas ir iskirtinumas 92 padedantis prisitaikyti 94 trukdantis prisitaikyti 95 alikumas dl panaumo 522 kultrinis 637 savosios rass atvilgiu {own-race bias) 378, 379, 522, 627, 655 vidinei grupei {ingroup bias) 370372, 375, 505, 531, 549 altinio patikimumas 276 alutinis tikinimo bdas {peripheral route to persuasion) 265 eima ir agresija 410, 411 iaurs Airijos kariuomen (IRA) 408 iltnamio efekt sukelianios dujos 658, 659, 663 irdies ligos 604 T tabu, kraujomaios 198 taika {peace) 538, 555 Taikos korpuso savanoriai 525 Talmudas 92 tapatumas 568-569 asmeninis 60, 65, 369, 370, 434 dvikultris" 569 etninis 569, 570 grups 372, 434, 569 iorins 558 vidins 294, 372 kolektyvinis 65 kultrinis 188, 569 moterikasis 372 nacionalinis 259, 370 rasinis 377 socialinis {social identity) 28, 60, 369371, 377, 381, 434, 563, 568 tautinis 568-569
tariamas kuklumas 97 tariamo iskirtinumo efektas {false uniqueness effect) 92, 93, 96 tariamo vienodumo efektas {false consensus effect) 92 tarpasmenini santyki nauda 470 tarpgrupinis lingvistinis tendencingumas 384 tarpininkavimas {mediation) 570, 571, 573-576, 578 tarpkultrin psichologija 199, 257 tarpkultrinio bendravimo stoka 557 tarprasinis bendravimas 168, 557 Tarptautin parlamentin sjunga 216 Tarptautin psicholog taryba 405 tarpusavio sveika 447, 555 jos laukimas 448 taros mainimas 661 Technical Group 632 technologijos, naujosios 661 teisjo nurodymai 636, 640, 642, 643 teisingo pasaulio reikinys {just-world phenomenon) 385-387 teisingumas {equity) 478, 480-482, 548, 549, 555 ilgalaikis 480 socialinis 25 suvoktas 481 teisingumo norma 545 principas 481 teorija 548, 549 televizija 409, 4 1 0 , 4 1 8 , 4 2 2 ^ 3 0 , 436, 440 televizijos irjimas eksperimentai 426 ir elgsena 424, 427 ir nusikalstamumas 425 temperamentas 403, 431 tendencingumas dl vaizdo kameros perspektyvos 137 teorija {theory) 37, 38, 50 terapija elgesio 607 emocin 607 kognityvin 609 terorizmas 346, 401, 4 0 7 ^ 1 0 , 551 testosteronas 213, 404, 405, 418 The Beatles 416 The Wall Street Journal 149 tiriamj paskirstymas, atsitiktinis {random assignment) 46, 47 tikslas, auktesnis {superordinate goal) 564 Time 4 3 , 4 8 7
Times of London 221 tipikumo euristika {representativeness heuristic) 120, 121, 122 Titanikas" 503 tyrimai 37-50 apibendrinimas ir pritaikymas 49 apklausos 42 atsitiktinis tiriamj paskirstymas {random assignment) 4647 eksperimentiniai {experimental research) 39,44,45,47,50,51,420 kontrol, kintamj 44 koreliaciniai {correlational research) 3941, 45, 47, 50, 51, 419, 420, 424, 425 tyrim apibendrinimas ir pritaikymas 49 etika 517 metodai 37, 50 Toronto News 87 totalitariniai reimai 169 tranas {free rider) 313, 316 transformacin lyderyst {transformational lydership) 344-345 turtai ir gerov 665 TV Guide 235, 424 U uduotis 346 utrenkt prie nos dur metodas {doorin-the-face technique) 529, 536 unikalumas 258, 260 universalieji bruoai 197 socialiniai sitikinimai 197 elgsenos ir kalbos modeliai 189 universaliosios normos draugikumo 195 socialins padties 197 uraganas Katrina" 34, 123 V vaidmen lkesiai 257 sukeitimas 256 vaidmuo {role) 59, 162, 199, 219, 254-257, 607 vaik apsauga nuo spaudimo rkyti 298 nuo reklamos takos 299-300 imlumas taigai 627 neireiktosios rasins nuostatos 363 vaizduots hipertrofija 630 valdios artumas ir teistumas 235, 237 institucinis prestias 235
807 DALYKIN RODYKL
vartojimas, augantis 658, 661 vartojimo mainimas 662 psichologija 669 vasaros migis (iemos miego atitikmuo vasar) 190 veidmainyst, morali" 154 veidrodinis vaizdio suvokimas (mirrorimage perceptions) 550, 551, 555 veikla, nekonkurencin 560 veiksmai, abloniki 178 vengiamasis prieraiumas 479, 480 vergov 362, 384 Verterio efektas" 229 vertinimas, iankstinis 62, 103, 104, 387 vertinimo tendecingumas 555 vertybs 2 8 - 32 neireiktosios 32 mogikosios 28, 32 vys 605, 616 vidin grup (ingroup) 520, 570 369-374, 385,
kontrol 86 motyvacij a 179-180 vidini pokyi suadinimas iorine elgsena 607 vidurin priekakio iev 58 vienas kito papildymas (complementarity) 466 vieniumas 584, 597-598, 607-609 vieningumo iliuzija 334 poveikis konformistikumui 247 vieas sipareigojimas 249, 250, 301, 331 vieoji reakcija 249 vikarinis veikimas (veikimas u kit") 70 virtualios socialins tikrovs eksperimentas 272 Volstrytas 142, 149 W W M O 659 Women on Words and Images 366 World Bank 203
World Fastbook 484 Z Zimbardo kaljimo" eksperimentas 163
ems Chartija 675 emai paleisto kamuolio metodas (lowball technique) 165 iniasklaidos taka 4 1 8 , 2 8 4 kompiuteriniai aidimai 429 televizija 422 paintinis alikumas 149 ri palyginimas 284 IV 266, 282 iovulys, ukreiamas 227 mogikoji prigimtis 188, 199 ir kultrin vairov 188-199 universalumas 190
-92
Socialin psichologija / David G. M y e r s - K.: Poligrafija ir informatika, 2008. - 808 psl. S v o k odynlis: 678-685 Bibliografija: 687-775. Pavardi r-kl: 776-794. Dalyk, r-kl: 795-807.
ISBN
978-9986-850-60-1
Socialin psichologija padeda atsakyti daugel intriguojani klausim: kaip mstymas valdo ms poelgius, kodl kartais skaudiname kitus, o kartais vienas kitam padedame, kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip galima juos sprsti. Atsakymai iuos ir daugel kit klausim prapleia savs suvokimo ribas ir leidia pajusti mus veikianias socialines jgas. Profesorius Davidas Myersas - plaiai pasaulyje pripaintas psichologijos mokslo autoritetas. Jis rao ne tik vadovlius, mokslinius straipsnius, bet ir vieiamojo pobdio tekstus psichologijos klausimais bei populiarias knygas.
UDK 316.6
David G. Myers
Socialin psichologija
Redaktor Laima Arnatkeviit Mokslin redaktor Dalia Bagdinien Dailinink Rita Penkauskien Maketuotoja Saul Aliauskien
2007 12 05. 54 leidyb. aps. 1., 50,5 sp. 1. Tiraas 3000 egz. Ileido UAB Poligrafija ir informatika", Tel./faksas 8-37 365595, e. patas: poligraJ@parabole.lt Spausdino UAB Arx Baltica", Veiveri g. 142B, Kaunas

Myers. .Socialine - psichologija.2008.LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Myers. .Socialine - psichologija.2008.LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

SOCIALIN

UDK 316.6 Mi-92

Post scriptum: kodl a paraiau i knyg

128 129 130 130

Kaip traktuojame socialin aplink? Prieastingumo priskyrimas: mogui ar situacijai

132 132 133 136 136 140 141 141

142 142 144 146 147

II dalis. SOCIALIN TAKA

149 150 150 152 153 155 155

188 189 191 192 193 194 195

218 218 218

Kas elgiasi konformistikai? Asmuo Kultra Socialiniai vaidmenys

220 220 221

Vaidmen sukeitimas Apibendrinimas Ar norime bti kitokie? Reaktyvusis pasiprieinimas

293 294 295 296 296

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Kaip ivengti grupinio mstymo Grupinis problem sprendimas

435 436 436 436

438 439 441 441

443 446 447

Tarpusavio sveika Tarpusavio sveikos laukimas Paprasiausia ekspozicija

447 448 449

490 492 494 494 495

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams ini apie altruizm gijimas Apibendrinimas

534 535 535

Post scriptum: socialins psichologijos ini taikymas gyvenime .. 536

615 616 616 617 619 619

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip imintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

631 632 633 634 636

671 672 674 674

675 676 678 687 776

vadas socialin psichologij

Ms gyvenimus sieja tkstaniai nematom gij." Herman Melville

Kas yra socialin psichologija?

Socialin psichologija yra mokslas apie

1.1 PAVEIKSLAS Socialin psichologija yra...

Socialinius santykius Iankstins nuostatos Agresija Patrauklumas ir intymumas Pagalba

Vien rudens dien O h a j o valstijos Kolumbo mieste i

Svarbiausios socialins psichologijos tezs

Mes kuriame savo socialin tikrov

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

SVARBIAUSIOS SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TEZS

Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

Socialin aplinka formuoja ms elgsen

Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgsen

Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime

APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialins psichologijos tezs

Socialin psichologija ir mogikosios vertybs

Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai

Subjektyvs mokslo aspektai

Psichologinse svokose slypi vertybs

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

APIBENDRINIMAS Socialin psichologija ir mogikosios vertybs

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

Kitai grupei pasakykite:

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ