Pilietybs instituto Europoje susiformavimas ES pilietyb ES pilietyb - ES (Mastrichto) sutarties vesta svoka, reikianti, jog kiekvienas bet kurios

ES valstybs nars pilietis kartu yra ir ES pilietis. Btina slyga bti ES pilieiu yra turti vienos i ali nari pilietyb. Tai nra klasikin dvigubos pilietybs samprata. ES pilietyb yra kaip tam tikra virnacionalin pilietyb, papildanti valstybi nari pilietyb. ES pilietis turi pagrindines teises, neatsivelgiant tai, kurioje Europos Sjungos alyje narje jis nuolat gyvena. Treij ali pilieiams ES pilietyb yra prieinama tik gavus vienos ES valstybi pilietyb. Istorija Pirmaisiais Bendrij egzistavimo metais bendros pilietybs krimo galimyb nebuvo svarstoma. Romos sutartyje (pasirayta 1957 m. kovo 25 d., o sigaliojo 1958 m. sausio 1 d.) minimi Europos mons. Sjungos pilietyb buvo vesta 1992 m. Mastrichto sutartimi. Ji yra traukta EB sutarties antrj dal (1722 straipsniai). ES pilietyb nepakeiia valstybi nari nacionalins pilietybs, o j papildo. Kiekvienas asmuo, turintis ES valstybs nars pilietyb, yra ES pilietis. i pilietyb suteikia pilietini ir politini teisi. Tai pilietyb, kuri remiasi ne asmens etnine kilme, o tik jo teisiniu statusu. Po Mastrichto sutarties vykusiuose Europos virni susitikimuose buvo svarstomos galimybs stiprinti ES pilietyb, nepanaikinant nacionalins pilietybs ir atsivelgiant nacionalin identitet, ali nari tradicijas, bei suteikti platesnes ES pilietybs teises. 1997 m. pasiraytoje Amsterdamo sutartyje ES pilietybs svoka buvo praplsta. Pabrtos pagrindins pilieio teiss, btinyb glaudiau susieti pilieius su Europos Sjunga ir padaryti Europos Sjung atviresn. Buvo susitarta, kad kiekvienas bet kurios alies nars gyventojas turi turti teis susipainti su Europos Sjungoje, Taryboje ir Komisijoje saugomais dokumentais. Taiau ioje sutartyje nebuvo atsakyta klausimus, kaip Sjunga bus valdoma ateityje ir kokius galiojimus tiesiogiai daryti tak Sjungai turs pilieiai. 2000 m. gruodio mn. ES ali nari vyriausybi konferencijoje, kuri vyko Nicoje, buvo paskelbta Europos Sjungos piliei pagrindini teisi Nicos chartija. eiuose jos skyriuose patvirtintos ES piliei teiss: mogikasis orumas, laisv, lygyb, bendra atsakomyb, pilietins teiss ir teisi gyvendinimas. Pagrindini teisi chartija yra pagrsta Europos mogaus teisi chartija bei ES ali nari konstituciniu paveldu. Lisabonos sutartyje (pasirayta 2007 m., sigaliojo 2009 m. sausio 1 d.) taip pat vesta ES pilietybs svok. ES piliei teiss Europos Sjungos pilietyb, kuriai skirtas EB sutarties 17 straipsnis pirmasis ingsnis formuojant Europos identitet. Kaip ir valstybs pilietyb, Europos Sjungos pilietyb turi nustatyti pilieio ir Europos Sjungos tarpusavio santykius, kuriuos apibria pilieio teiss, pareigos ir politinis aktyvumas. Taip siekiama paalinti atotrk tarp Bendrijos veiksm poveikio pilieiams ir j teisi, pareig bei dalyvavimo demokratiniuose procesuose utikrinimo, nes kol kas tai beveik iimtinai nacionalinis klausimas. Taip siekiama sustiprinti moni, kaip ES piliei, savimon, paskatinti Europos visuomens

nuomons raik, politin smoningum ir Europos identiteto suvokim. Be to, ES pilietyb padeda geriau apsaugoti valstybi nari piliei teises ir interesus. Remiantis iuo metu galiojanios Lisabonos sutarties 17 straipsnio 2 dalimi, ES pilieiams yra suteiktos ios pagrindins teiss, kurios jau buvo tvirtintos ir ankstesnse sutartyse: a.) teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje; b.) teis balsuoti ir bti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybje narje, kurioje jie gyvena, tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai: c.) Bdami treiosios alies, kurioje valstyb nar, kurios pilieiai jie yra, neturi atstovybs, teritorijoje, teis bet kurios kitos valstybs nars diplomatini ir konsulini staig teikiam apsaug tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai; d.) Teis pateikti peticijas Europos parlamentui, kreiptis Europos ombudsmen, taip pat kreiptis Sjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutari kalba bei ta paia kalb gauti atsakym. EB sutarties 22 straipsnio antrja pastraipa ir ES sutarties 48 straipsniu suteikiama galimyb Europos Sjungos pilietyb pltoti palaipsniui ir taip suteikti Europos Sjungos pilieiams platesn teisin status Europos lygiu. Lisabonos sutartimi 8b straipsniu Europos Sjungos pilieiams yra suteikta nauja iniciatyvos teis ne maiau kaip 1 milijonas reikmingos valstybi nari dalies piliei, manydami, kad Sutartims gyvendinti reikalingas Sjungos aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisij, kad ji, nevirydama savo galiojim, pateikt tuo klausimu atitinkam pasilym. Europos Parlamento vaidmuo Rinkdami Europos Parlament tiesioginiu balsavimu, ES pilieiai gyvendina vien pagrindini savo teisi ES demokratinio dalyvavimo Europos politini sprendim primimo procese teis. Parlamentas nuo pat pradi norjo, kad Europos Sjungos pilietybs svoka bt siejama su visapusikomis teismis. Jis pritar tam, kad Europos Sjungos pilietyb bt apibrta autonomikai pagal Bendrijos nuostatas, kad ES pilieiai turt nepriklausom status. Be to, nuo pat pradi jis laiksi nuomons, kad pagrindins mogaus teiss bt tvirtintos pirminje teisje, ir ragino suteikti ES pilieiams teis kreiptis Teisingumo Teism, jeigu ES institucijos arba valstyb nar tas teises paeist (1991 m. lapkriio 21 d. rezoliucija). Derybose dl Amsterdamo sutarties Parlamentas vl paragino iplsti su ES pilietybe siejamas teises ir kritikavo tai, kad Sutartyje nepaengta priek sprendiant ES pilietybs turinio klausim, susijus su asmeninmis arba kolektyvinmis teismis. Vienas i Parlamento reikalavim (dar negyvendintas) kad kvalifikuotja dauguma bt priimtos priemons lygi galimybi principui gyvendinti ir diskriminacijai udrausti (1997 m. birelio 11 d. rezoliucija). Taiau reikt paymti, kad nuo to laiko, kai Amsterdamo sutartyje tvirtinta bendro sprendimo procedra, kuri taikoma toms priemonms, tapo lengviau gyvendinti su ES pilietybe susijusias teises (18 straipsnio 2 dalis). ES pilietyb tarptautinje teisje Europos Sjungos pilietyb buvo sukurta siekiant eiti link politikesns sjungos. Ji teisino piliei teisinin status, susijus su politiniu ali bendradarbiavimu ir bendra Europos tapatybe. Europos Sjungos pilietyb buvo sumanyta kaip dinamika ir galinti plstis, netgi pakeisti nacionalin pilietyb. Taiau Amsterdamo sutartyje ES pilietyb apibdinta kaip papildanti, bet ne pakeiianti nacionalin pilietyb. Tai reikia, jog i pilietyb suteikia papildom teisi ir pareig, taiau jokiu bdu neistumia nacionalins pilietybs.

Europos Sjungos pilietyb, suteikdama papildomas teises, veda ir papildom sipareigojim. ES pilieiams gali bti iduodamas Europos areto orderis, pagal kur nusikalts asmuo perduodamas order idavusiai valstybei. Taip, remiantis Europos Sjungos pilietybe, sumainamos nacionalins pilietybs teikiamos garantijos, t. y. teis nebti iduotam usienio valstybei. Europos Teisingumo Teismas Europos Sjungos pilietybe remiasi kaip instrumentu, sulyginaniu ekonomikai aktyvius ir neaktyvius pilieius. Remiantis ia samprata ir diskriminacijos draudimu Europos Sjungos pilieiai gauna tam tikras socialines teises (pvz., teis socialines paalpas) ir lygyb prie statymus, nepriklausomai nuo j nacionalins pilietybs. Taiau toks Europos Sjungos pilietybs taikymas nra absoliutus - valstybms narms paliekama galimyb socialines teises riboti priklausomai nuo asmens ryio su valstybe stiprumo. Teisingumo Teismas taip pat nustat, jog valstybs nars, gyvendindamos savo galias pilietybs srityje turi atsivelgti Europos Sjungos pilietyb. Taigi, pavyzdiui, valstybs nars sprendimas atimti pilietyb, dl kurio asmuo neteks drauge ir Europos Sjungos pilietybs, turi bti priimamas atsivelgiant ir Europos Sjungos teisje galiojant proporcingumo pricip. ES pilietybs nauda Kadangi ES pilietyb nepakeiia nacionalins pilietybs, o j tik papildo, danai yra diskutuojama dl jos reikms. ES pilietyb suteikia Europos pilieiams konkreias teises ir pareigas. Be to, ji leidia suvienyti Europos gyventojus, skatina gilesn integracij, padeda palaikyti taik ir bendr suvokim Europoje; valstybi nari pilieiams laisvai judti, studijuoti ir dirbti Europoje. Kritika Pilietyb tradicikai yra siejama su nacionaliniu identitetu ir priklausymu konkreiai valstybei, kurioje gyvename; ES pilietyb yra gana miglota - nors yra daug identiteto panaum tarp skirting ali piliei, taiau dar daugiau skirtum; ES pilietyb kelia ik nacionaliniam identitetui. altiniai 1. Taljnait M., Pilietyb ir socialin Europos integracija, Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2005. 2. Europos Parlamentas, ES pilieiai ir j teiss 3. Lisabonos sutartis, i dalies keiianti Europos Sjungos sutart ir Europos bendrijos steigimo sutart 4. 4,0 4,1 4,2 K. Hailbronner, Nationality in public international law and european law. 5. Civitas, European Union Citizenship