Socialinės Psichologijos Konspektas

SOCIALIN PSICHOLOGIJA
Paskait konspektas
Pareng D st. Vaida Pluait
IAULIAI, 2007
TURINYS
1. VADAS.............................................................................................................................................2 1.1. Socialin s psichologijos apibr imas. Ryys su kitais mokslais .................................................2 1.2. Socialin s psichologijos tyrimo metodai .....................................................................................4 2. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA ....................................................................................................6 2.1. Konflikto samprata, tipai, sprendimas .........................................................................................7 2.2. Vidini asmenyb s konflikt sprendimas..................................................................................12 2.3. Konflikto dinamika....................................................................................................................15 2.4. Netiesioginiai konflikto sprendimo bdai..................................................................................20 2.5. Tarpasmenini konflikt profilaktika ........................................................................................21 2.6. Pasvarstykite:.............................................................................................................................23 3. AGRESYVUS ELGESYS ..............................................................................................................23 3.1. Agresijos apibdinimas ............................................................................................................23 3.2. Agresyvaus elgesio formos........................................................................................................25 3.3. Agresij aikinanios teorijos ....................................................................................................26 3.4. iniasklaida ir agresyvus elgesys. .............................................................................................31 4. SOCIALIN PARAMA .................................................................................................................33 5. GRUP S ..........................................................................................................................................37 5.1. Grup s apibr imas ...................................................................................................................37 5.2. Grupi rys ..............................................................................................................................38 5.3. Grupi tikslai .............................................................................................................................41 5.4. Grup s sutelktumas....................................................................................................................42 5.5. Asmenyb s statusas grup je ......................................................................................................43 5.6. Vadovo vaidmuo grup je...........................................................................................................44 6. SOCIALINIS IDENTITETAS ......................................................................................................44 6.1. .A struktra.........................................................................................................................44 6.2. Savs painimas. Savs vertinimas ......................................................................................46 6.3. Savs pateikimas.....................................................................................................................48 7. LITERATRA................................................................................................................................49
Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)
1. VADAS 1.1.Socialin s psichologijos apibr imas. Ryys su kitais mokslais

Socialin psichologija tai mokslas, nagrin jantis moni tarpusavio santykius. Socialinei psichologijai svarbu, kaip mon s msto, jauiasi, veikia, kuomet jie sveikauja vieni su kitais. Trys problem grup s, kurias socialin psichologija nagrin ja: 1. Individuals procesai. Tai apima klausimus apie mogaus motyvacij, nuostatas, poirius. 2. Tarpasmenin s sveikos problemos. 3. Grupiniai procesai. Socialin psichologija vis dar vadinama jaunu mokslu, tod l negali atsakyti visus ikylanius klausimus. Pirmieji socialin s psichologijos eksperimentai buvo atlikti Gustav LeBon (1896) ir Norman Triplett (1897). ie mokslininkai tyr , kaip kit moni buvimas veikia atlikim. Siekdamas rasti atsakym klausim, N.Triplett kr laboratorij, kurioje atliko socialin s psichologijos eksperimentus. Pirmosios socialin s psichologijos knygos buvo ileistos 1908 m. Tai Niujorke ileista Echvard Ross knyga "Socialin "vadas socialin psichologij". Apie 1930 m. socialin psichologija tapo tokiu mokslu, kur mes pripastame ir iandien. II pasaulinio karo metu buvo prad ti nagrin ti socialin s psichologijos taikomojo pobdio klausimai. Taip pat gana plaiai nagrin tas nuostat kitimas ir socialinio poveikio galimyb s bei vadovo ir pavaldini santykiai. Per paskutiniuosius dvideimt penkerius metus socialin s psichologijos periodini leidini skaiius iaugo daugiau nei du kartus. Domimasi socialinio painimo klausimais, t.y. kaip mogus pasta j supant pasaul. Vis daniau nagrin jamos problemos, ikylanios tam tikrose srityse, kaip pavyzdiui, versle, teis je ir pan. Socialin s psichologijos tikslas - isiaikinti, k mon s mano vieni apie kitus, kaip jie veikia vieni kitus ir kaip jie elgiasi vieni su kitais. Taiau atsakymo iuos klausimus taip pat ieko mokslininkai, dirbantys sociologijos ir asmenyb s psichologijos srityse. Labai danai mon s painioja socialin psichologij ir sociologij, nes abi ios mokslo kryptys domisi, kaip mon s elgiasi grup je. Taiau sociologai daugiau nagrin ja grupes (tiek labai dideles, tiek visai maas), o socialin s psichologijos atstovai - individus (k mogus mano apie kitus, kaip kiti takoja individ, kaip individas elgiasi su kitais). Socialin s psichologijos atstovai
2
psichologija" ir Londone ileista William McDougall knyga
taip pat nagrin ja, kaip individ takoja grup ir kaip individas takoja grup. Sociologai ir socialin s psichologijos atstovai naudoja daug bendr tyrimo metod, taiau socialin s psichologijos atstovai, nor dama atsakyti jiems rpimus klausimus, taip pat naudoja eksperiment kur atliekant yra galimyb manipuliuoti tam tikru faktoriumi (pavyzdiui, grup s nari spaudimu) ir nustatyti, kok poveik tai turi. Sociologai domisi faktoriais (pavyzdiui, ekonomin klas ), kuriuo sunku arba nemanoma manipuliuoti. Individu taip pat domisi ne tik socialin psichologija, bet ir asmenyb s psichologija. Taiau skirtumas tarp j iryk ja d l socialin s psichologijos socialinio pobdio. Psichologai, nagrin jantys asmenyb, daugiausia domisi individualiais vidiniais procesais ir individ skirtumais. Socialin s psichologijos atstovai domisi visais mon mis, t.y. kaip dauguma moni vertina ir takoja vienas kit. Taip pat galima pasteb ti, jog socialin s psichologijos istorija trumpesn nei asmenyb s psichologijos. Daugelis ymi asmenyb s psichologijos atstov dirbo ir savo teorijas kr XX amiaus pirmoje pus je. ymiausi socialin s psichologijos atstovai dirba iuo metu, tod l iskirtini ir visuotinai pripaint mokslinink ioje srityje kol kas n ra gausu. Socialin psichologija - egzogeninis mokslas, atskleidiantis, kaip socialin s slygos takoja mogaus elges. Tai vienas i moksl (taiau ne vienintelis), kurio viesoje mes nagrin jame ir suprantame save (pvz. 1). Kiekvienas mokslas, besidomintis mogaus prigimtimi, kelia tam tikrus klausimus ir ieko bei pateikia atsakymus. Visi ie poiriai papildo vienas kit ir neprietarauja vienas kitam. Psichologo, kuris domisi socialin s psichologijos klausimais, vertyb s gali atsiskleisti jo mokslin je veikloje tiek akivaizdiai, pavyzdiui, pasirenkant tam tikras temas, tiek neakivaizdiai, pavyzdiui, formuojant mokslines koncepcijas. Socialin s reprezentacijos - tai vertyb s ir sitikinimai, kuriuos mes priimame, kaip savaime suprantamus. Tai pamatas kultrinei ideologijai. Socialin s reprezentacijos gali takoti socialin s psichologijos atstovo formuluojamas id jas, k pasteb ti sugeb s tik kitos kultros atstovai. Taip pat socialin s psichologijos atstovo veikloje gali pasireikti natrali klaida - klaida, sprendiant, ar tai, kas yra stebima, yra gerai, ar blogai (pavyzdiui, kas yra plaiai paplit - normalu; kas normalu - gerai). Vadinasi, pripastama, jog mogus mstydamas interpretuoja, kas suteikia mokslin ms interpretacijos subjektyvumo, ir btent d l ios prieasties yra reikalinga: 1. atlikti mokslinius tyrimus socialin s psichologijos srityje (steb jimus ir eksperimentus); 2. dalintis ir keistis id jomis skirting kultr psichologams.
Integruoti mokslai
Teologija Filosofija Sociologija Socialin psichologija Psichologija Biologija Chemija Fizika
Gamtos mokslai 1 pav. Mokslo srii hierarchin struktra Daniausia socialin s psichologijos kritika: 1. tai trivialus mokslas, teigiantis tai, kas akivaizdu; 2. tai pavojingas mokslas, nes jo atradimai gali bti panaudoti manipuliuojant kitais mon mis. Socialin s psichologijos atradimai kartais atrodo akivaizds, atitinkantys "sveik prot". Taiau "sveikam protui" mes priskiriame tai, kas yra vyk, t.y. pirma susipastame su faktu, o tuomet nusprendiame, jog pagal "sveik prot" taip ir tur jo bti. "Sveiko proto" fenomeno atmaina yra vadinama valgos (insaito) klaida - tai tendencija padidinti asmens sugeb jim numatyti vykius, po to kai vykiai vyksta. Psichologijos mokslas padeda atskirti realyb nuo iliuzij ir tikras prognozes nuo insaito.
1.2. Socialin s psichologijos tyrimo metodai

Socialin je psichologijoje taikomi tyrimo metodai skirstomi : 1. laboratorinius tyrimus, kurie atliekami laboratorin mis slygomis, kontroliuojant situacij; 2. lauko tyrimus, kurie atliekami natraliomis tiriamj veiklos slygomis. Taip pat metodai gali bti skirstomi : 1. koreliacinius tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar tarp dviej faktori yra patikimas ryys; tai pasiekiama per atrank manipuliuojant nepriklausomu kintamuoju;
2. eksperimentinius tyrimus, kuri metu sistemingai manipuliuojant nepriklausomais kintamaisiais nustatoma, kaip nepriklausomas kintamasis veikia priklausomo kintamojo reikmes. Koreliaciniai tyrimai, kuri metu nustatomas ryys tarp dviej faktori, leidia prognozuoti, taiau neatsako klausim, ar vieno faktoriaus (pavyzdiui, socialinio statuso) pokytis, bus kito faktoriaus (pavyzdiui, sveikatos) pokyio prieastis. Antrojo faktoriaus pokyio prieastis gali bti treiasis faktorius. Taiau socialin je psichologijoje koreliaciniai tyrimai taikomi gana danai tod l, kad tyrimas vyksta natraliomis slygomis, kur galima per atrank manipuliuoti tokiais faktoriais, kaip ras , lytis, socialin klas ir pan. Laboratorin mis slygomis to padaryti yra nemanoma. Atliekant koreliacin tyrim, duomenys daniausiai renkami apklausos bdu, t.y. apklausiama tiriam populiacij reprezentuojanti tiriamj imtis. Tiriamieji yra atrenkami atsitiktiniu bdu, kuomet kiekvienas populiacijos narys turi toki pat tikimyb patekti tiriamj imt ir bti apklaustu. Jeigu tiriamj imtis yra reprezentatyvi tiriamajai populiacijai, gautus duomenis galima apibendrinti visai populiacijai. Taiau koreliacinio tyrimo rezultatus gali takoti: 1. nereprezentatyvi imtis; svarbu, jog imtis bt reprezentatyvi ir tinkamo dydio; 2. klausim seka anketoje; klausimai anketoje turi bti pateikti tokia tvarka, kad nenukreipt tiriamojo atsakymo; 3. anketoje pateikt klausim forma; ar klausimai bus udari, ar atviri; 4. klausim formulavimas. Jeigu yra galimyb , socialin s psichologijos atstovai atlieka eksperimentus, kurie leidia nustatyti prieastin ry tarp kintamj, manipuliuojant vienu arba keliais nepriklausomais kintamaisiais ir kontroliuojant kitus, kuri taka yra netiriama.Psichologai eksperimentuoja, nor dami suprasti ir numatyti mogaus elges. Socialin je psichologijoje eksperimentai sudaro vis tyrim. Btina slyga, atliekant eksperimentus socialin je psichologijoje tiriamj atsitiktinis paskirstymas eksperimentin grup, kurios nariai patiria eksperimentin poveik, ir kontrolin, kurios nariai nepatiria eksperimentinio poveikio. Eksperimentin s ir kontrolin s grup s turi bti ekvivalenios, nes tik taip bus galima nustatyti prieastinius ryius tarp kintamj. Atlikdami eksperimentus, socialin s psichologijos atstovai sukuria situacijas, kurios emocikai traukia asmenis. Tai vadinama eksperimentiniu realizmu ir yra btina socialin s psichologijos eksperimentui. Taiau iam eksperimentui nebtinas buitinis realizmas, t.y. eksperimentas iorikai nebtinai turi bti panaus kasdienines situacijas. Norint pasiekti eksperimentin realizm, danai naudojama apgaul (1/3 vis socialin s psichologijos eksperiment). Norint ivengti galimos eksperimentatoriaus takos, eksperimento instrukcijos yra standartizuojamos ir pateikiamos ratu arba odiu, taiau raius magnetofono juostel. Siekiant kuo profesionaliau atlikti socialin s psichologijos eksperimentus, vadovaujamasi
5
3/4
etikos principais: 1. tiriamasis turi bti informuojamas apie tyrim, kas leis jam nusprsti, ar jis nori dalyvauti tyrime, ar ne; 2. bti teisingu, naudoti apgaul tik tuomet, kai n ra kitos ieities; 3. apsaugoti tiriamuosius nuo traum ir didelio diskomforto; 4. informacija apie kiekvien tiriamj turi bti visikai konfidenciali; 5. po eksperimento tiriamajai isamiai nusakyti tyrimo tiksl, struktr, atkleisti apgaul. Socialin s psichologijos atstovai savo id jas ir tyrim duomenis apjungia teorija. Teorija tai integruot princip visuma, kurie paaikina ir leidia prognozuoti stebim vyk. Gera teorija: 1. efektyviai apjungia plat spektr duomen; 2. leidia prognozuoti, formuluojant hipotezes, kurios reikalingos, kad: 3. patvirtinti arba modifikuoti teorij; 4. generuoti naujus tyrimus; 5. pasilyti praktin pritaikym. Laboratoriniai eksperimentai leidia socialin s psichologijos atstovams patikrinti id jas, kilusias kasdieniniame gyvenime, ir po to principus ir rezultatus v l pritaikyti realiame gyvenime.
2. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA
Psichoanalitin . S. Freud laikomas vienu pirmj mogaus konfliktikumo koncepcijos kr j. Nors jis daugiausia dom josi asmenyb s vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis mogaus dvasinio gyvenimo elementas), didiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmenini konflikt prieasi jis patar iekoti pasmon je. S. Freud pasek jas A. Adler teig , kad konfliktai kyla asmenybei bandant isivaduoti i nepilnavertikumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prie kitus. K. Homey konflikt altiniu laik negali realizuoti asmenini tiksl ir poreiki. Etologin . Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, ik ls hipotez, jog pagrindin socialini konflikt prieastis - individo ir minios agresyvumas. Pagal j, gyvno ir mogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatin gyvo organizmo bsena. Grupin s dinamikos. Buvo pasilyta elgesio dinamin s sistemos koncepcija: tampa kyla tada, kai paeidiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. i tampa pasireikia konflikto forma. Konflikto altimu gali bti, pvz., grup s lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenyb s motyvacijos ir individ tarpusavio sveikos struktros reorganizacija.
6
nepakankam artimj, vis pirma t v,
geranorikum individo atvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai mogus
Frustracijos - agresijos. Pasilyta nauja konflikto hipotez : agresija visada kyla d l frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojani frustracij (frustracija - slegianti tampa, nerimas, neviltis ar/ir pyktis, atsirandantys d l vidini ar iorini klii. trukdani siekti tikslo). Elgesio. Konflikto prieasi iekoma ne tik biologin je elgesio prigimtyje, bet ir socialin je aplinkoje, kuri pakeiia gimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla d l moni emocini tarpusavio santyki, j tarpusavio simpatij ir antipatij. Visi konfliktai - nuo tarpasmenini iki tarptautini - gali bti isprsti erdv je ,,perstatant mones pagal j tarpusavio emocin suderinamum. Interakcionistin . Laikoma, kad konflikto prieastys - socialin je tarpusavio sveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojtis. Nor damas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvi veiksm. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai. Sociotropin . Konfliktai neivengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baim , bandos jausmas, savs tvirtinimo poreikis ir kt. ie instinktai paveldimi, tod l ir konflikto altiniai amini. Teorin - aidim. ios krypties atstovai stengiasi sukurti universali tarpusavio sveikos konfliktin mis situacijomis ir konflikt sprendimo schem. vairs elgesio konfliktin je situacijoje stiliai apibendrinti iskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyv ir konkurencin. Konflikto pagrindas - nesuderinami tarpusavio sveikos dalyvi tikslai. Didelis d mesys teikiamas ir konflikto dalyvi motyvams. Konfliktai gali bti sprendiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistem teorija. Tiria moni konfliktiko elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostat konkurento atvilgiu ir tiksl pasiekimo derin autoriai iskyr penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikti konfliktin je situacijoje: konkurencij, prisitaikym, vengim, kompromis, bendradarbiavim. Deryb proceso teorija ir praktika. i kryptis - perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrin tojai sprendia dvi problemas: kas lemia konfliktuojani pusi pasiryim prad ti derybas ir kaip tur t vykti deryb procesas. Pastaroji problema ityrin ta geriau.
2.1. Konflikto samprata, tipai, sprendimas

Geriausias bdas isprsti konflikt-jo ivengti. Mes visi esame gird j posak, taiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta laikytis to principo: kai du mon s vienu metu pretenduoja vien ir t pat, konfliktas tampa neivengiamas.
7
Konfliktas tai prieing tiksl, interes, pozicij nuomoni ar poiri susidrimas, rimti nesutarimai, kuri metu mog uvaldo nemalons jausmai arba igyvenimai. Konflikto terminas yra kils i lotyn kalbos odio conflictus, kuris reikia susidrim. Situacija vadinama priekonfliktine, jeigu: esant prieprieai (tiksl, interes ir t. t.) mes neigyvename neigiam emocij (pvz., nemalons jausmai yra igyvenami, nors mes j iorikai neparodome ir atvirai diskusij metu) neisakome savo prieing pozicij. Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra ,,neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiam vaidmen: konfliktas - santyki, proces vystymosi altinis konfliktas - signalas asmenybei keistis konfliktas - galimyb suart ti konfliktas - galimyb ,,ielektrinti" temptus santykius. Pagrindinai konflikt tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenyb s konfliktai 1. Socialiniai konfliktai: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Taiau io tipo konfliktai, j motyvai yra paaikinami lengviau, jeigu lygiagreiai yra analizuojamos ir sunkios asmenyb s situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Tod l asmenyb s konfliktams skirsime atskir skyrel. Vidini asmenyb s konflikt tipai Jau min jome, kad sunkios asmenyb s situacijos takoja ms tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenyb s situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, kriz s ir konfliktai. Beje, pamin ti sunki situacij tipai tik retais atvejais reikiasi izoliuotai vienas nuo kito - daniausiai jie tarsi ,,susisluoksniuoja tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybin s kriz s nulemia nauj vidini sunkum atsiradim ir pan. Vidiniai sunkumai tai santykinai nesud tingos asmenyb s vidin s problemos: abejon s, nerytingumas, nerasta ieitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbt nerastume mogaus, kuris kada nors nebt igyvens vidini sunkum. Asmenyb s kriz s - ilgai trunkantys asmenybes gyvenimo periodai, kuriems bdingi
8
ryks psichologiniai pokyiai. Skiriamos raidos, neurotin s ir traumin s kriz s. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterij): gyvenimo veiksm kriz s (,,neinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tiksl kriz s (,,neinau, d l ko gyventi"), gyvenimo prasm s kriz s (,,neinau, kam apskritai gyventi"). Kriz s - tai sunkiausios asmenyb s situacijos. Vidiniai asmenyb s konfliktai apibr iami kaip atrs negatyvs igyvenimai, atsirad d l usitsusios vidini asmenyb s struktr kovos ir atspindintys prietaringus ryius su socialine aplinka. Be to, d l neigiam asmenyb s igyvenim udelsiamas sprendimo pri mimas. Kas priskiriama vidin ms asmenyb s struktroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi vairaus lygio ms siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir t.t.) ir gali bti ireikiami svoka ,,noriu". Vertyb s. Jos gali bti asmenyb s (,,Man vertinga") arba priimtos ms vien tod l, kad i vertybi prisilaikoma visuomen je, arba jos yra kakaip kitaip vertingos. Tod l paym kime ias vertybes svoka ,,reikia, reikalinga" (,,A turiu"). Savivert . Ji apibdinama kaip individo reikmingumas paiam sau, kaip sav galimybi, savybi, savo vietos tarp kit vertinimas. Savivert atspindi ms pretenzij lyg, tod l yra lyg savotika ms aktyvumo ,,adintoja". Savivert galima ireikti svoka ,,galiu" arba ,,negaliu" (,,A esu"). Ms vidiniai konfliktai reikiasi vairiose sferose: kognityvin je sferoje - a-vaizdo prietaringumu, emesne saviverte, savo bsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejon mis d l savo motyv ir pan.. emocin je sferoje - emocine tampa, neigiamais igyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokyb s ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenyb s adaptacija, psichologinio streso sustipr jimas yra laikomi integruotais vis trij sfer rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenyb s struktros ,,sivelia" vidin konflikt, skiriami tokie pagrindiniai vidini asmenyb s konflikt tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie bna trejopi: Kai mes turime pasirinkti vien i dviej vienodai patraukli alternatyv (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negal damas apsisprsti, kuri ieno kupet sti, jis i bado nudv s ). Kai mes turime pasirinkti vien i dviej vienodai nepatraukli alternatyv (ne vienam pastama situacija, kai ,,i dviej blogybi reikia pasirinkti maesn"). Kai tas pats tikslas, objektas turi ir patraukli, ir nepatraukli pusi (pvz., naujai silomas darbas yra geriau apmokamas, bet nedomesnis-k daryti?).
9
2.Moral s (normatyviniai) konfliktai. Tai konfliktai tarp noro ir pareigos, tarp ,,noriu" ir ,,reikia" (pvz., noriu ir toliau gyventi laisv studentik gyvenim, bet sukurta eima atne daugyb ,,reikia"). 3 .Kognityviniai konfliktai. J prieastis kognicij (ini, sivaizdavim) prietaringumas. Pvz., ,,inau, kad rkyti kenksminga" ir ,,inau, kad a rkau". K daryti, kad nejausiau disonanso? Protingiausia - mesti rkyti (bet taim reikia valios!). ,,inau, kad a nerkau" puikiai der t prie anksiau pamin to pirmojo teiginio. Taiau daniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias -nuneigiama, pakeiiama pirmoji kognicija: ,,ala sveikatai yra igalvota, be to, nerkydamas negal iau susidoroti su stresu ir t. t." Taip interpretav pirmj teigin, disonans sumainame iki minimumo arba ivis imame jo nejausti. 4. Nerealizuoto noro arba menkavertikumo komplekso konfliktai. Tai konfliktai tarp nor ir tikrov s, knri blokuoja j patenkinim (pvz., noriu bti toks garsus, kaip Sabonis). 5 .Vaidmen konfliktai. ie konfliktai kyla, kai individas nesugeba suderinti keli atliekam socialini vaidmen, arba juos atlieka nekokybikai ir d l to igyvena (pvz., dirbantis studentas). 6. Adaptaciniai konfliktai. Jie pasireikia kaip konfliktai tarp aplinkos reikalavim ir mogaus profesini, fizini ar psichologini galimybi (pvz., dispeerio darbas reikalauja nuolatin s d mesio koncentracijos, gero d mesio paskirstymo ir perk limo. 0 tai bdinga ne kiekvienam). 7. Neadekvaios savivert s konfliktai. Savivert s adekvatumas priklauso nuo to, kiek individas yra savikritikas, kaip jis vertina savo s kmes ir nes kmes. Pretenzij ir savo galimybi vertinimo isiskyrimas sukelia nerimastingum, emocinius ,,sprogimus" (pvz., auktos pretenzijos ir nuolatin s nes km s, stengiantis jas realizuoti). Aptarti asmenybini konflikt tipai glaustai nusakomi 9.1 lentel je. Vidiniai konfliktai gali tur ti teigiam ir neigiam padarini, jie gali bti konstruktyvs (produktyvus, atveriantys perspektyvas) ir destruktyvs (griaunantys asmenyb s struktras). Konstruktyviai sprendiami konfliktai padeda mums tobul ti, formuoja adekvai savivert, gilesn savs painim. Destruktyvs konfliktai neretai perauga gyvenimo krizes ir lemia neurotini reakcij susiformavim. Dani ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvum, gali stabdyti asmenyb s raid, mes imame nebepasitik ti savimi. Atrs vidiniai konfliktai lugdo ir tarpasmeninius santykius, bendraudami tampame agresyvesni, nerimastingesni, dirglesni. Ypa daug problem mums kyla tada, kai vidinis asmenyb s konfliktas perauga neurotin konflikt. Tai atsitinka tuomet, kai mogui vidinis konfliktas yra labai svarbus, bet jis nieko negali pakeisti, neranda racionalios ieities i susidariusios pad ties. Jausdami nuolatin tamp, tampame dirgls, nebekontroliuojame savs, dirbame ir mokom s neproduktyviai, Daniausiai skiriami tokie
10
neurotini konflikt tipai: 1. isterinis tipas: asmenyb s auktos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos slygomis, su aplinkini keliamais reikalavimais. 2. obsesinis-psichasteninis tipas. asmenybei bdingi prietaringi poreikiai, kova tarp nor ir pareigos ir pan. 3. neurasteninis tipas: jis pasireikia prietaravimu tarp asmenyb s galimybi ir tarp keliam sau per dideli reikalavim. Ne paskutin vaidmen ia vaidina ir aukti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai mogui. Vidini asmenyb s konflikt profilaktika tai keletas patarim, kurie tur t pad ti nepakliti vidini konflikt spstus: Nusprskime, kas mums gyvenime yra vertinga, tikra. Gyvenimo princip laikymasis padeda ivengti daugelio situacij, susijusi su abejon mis, sin s priekaitais ir pan. Kita vertus, per didelis pastovumas, itikimyb sau gali reiktis ir kaip inertikumas, konservatyvumas, silpnumas, nemok jimas prisitaikyti prie pakitusi slyg. Jei mums pavyks rasti j g savyje pakeisti prast nebeproduktyv egzistavimo bd, tai vidinius prietaravimus veiksime ymiai lengviau. Bkime lanksts. Realiai vertinkime situacij ir jei reikia, keiskim s. Nusileisdami smulkmenose, nepadarykime, kad tai tapt taisykle. Tarpusavy turi der ti stabilios nuostatos, elgesio schemos ir adaptyvumas, lankstumas. Tik kim s geriausios vyki eigos. Optimizmas gyvenime svarbus asmenyb s psichin s sveikatos rodiklis. "Nebkime savo nor vergai. Blaiviai vertinkime savo galimybes gyvendinti tuos norus. Mokykim s valdyti savo emocines bsenas, savo vali. Nepamirkime vis pakoreguoti savo socialini vaidmen hierarchij. Stengdamiesi realizuoti visas vis vaidmen funkcijas, atsivelgti aplinkini moni pretenzijas neivengiamai klimpsime vidin konflikt. Labai svarbu - adekvati savivert . Per ema arba per aukta savivert danai susijusi su nenoru arba su nemok jimu pripainti sau svarbius dalykus. Toks vertinimo disonansas anksiau ar v liau atves vidin konflikt. Nekaupkime problem, nenukelkim j ,, v liau", neuimkim struio pozicijos - ,,galva sm lyje". Antra vertus, nesigriebkim vis problem sprsti ikart, iskirkime prioritetus. Stenkim s nemeluoti. Jei negalim pasakyti tiesos - geriau isisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio tem, nuleiskim negirdomis, isisukime pajuokavimu... Melas gali sukelti kalt s jausm, negatyvius igyvenimus, tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. Filosofikai ir kim gyvenimo nes kmes. Gal kit kart pasiseks...
11
2.2. Vidini asmenyb s konflikt sprendimas

Jau min jome, kad vidinis konfliktas gali bti isprstas konstruktyviai ir destruktyviai. Konstruktyvus sprendimas graina mogui dvasin pusiausvyr, dingsta tampa, veikla tampa efektyvesn . Mes esame skirtingi, tod l labai skiriasi ir ms pasirenkamos konflikt sprendimo strategijos: vieni pasineriame ilgalaikius apmstymus, kiti tuoj imam s veikti, treti - ,,skstame" savo emocijose. Ko gero, netgi n ra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti sav vidini konflikt sprendimo stili, imokti konstruktyviai ir ti juos. Beje, skirtingo temperamento mon s skiriasi pasirenkamais konflikt sprendimo budais. Cholerikai paprastai visk sprendia greitai, jiems geriau pralaim jimas nei usitss neapibr tumas. Melancholikai ilgai svarsto, msto nesirydami imtis veiksm. Taigi temperamentas takoja vidinio konflikto sprendimo dinamikum: igyvenim kilimo greit, j stabilum, individual ritm, intensyvum ir t.t. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategij pasirinkimui. Vyrai racionalesni, kylant vis naujiems vidiniams konfliktams, jie link sukaupti i konflikt sprendim ,,rinkin", taiau nelink grti prie auktesni igyvenim. Moterys kaskart i naujo kenia, sukaupt patirt jos lyg ir naujai igyvena, iekodamos galim naujo vidinio konflikto sprendimo bd. Vidinius konfliktus paprastai mes sprendiame ,,jungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. Gynybos mechanizm termin pirm kart 1894 m. pavartojo austr psichiatras S. Freud. Psichologin mums gali tur ti neigiamus padarinius. Psichologin impuls, vidini konflikt. Tarpasmenini konflikt tipai ir struktra Priminsime Jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai taip tautiniai konfliktai. iame skyrelyje kalb sime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius konfliktus. D l ko daniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena daniausiai pasitaikani konflikt prieasi - nesugeb jimas pavelgti situacij lanksiai, be iankstini nuostat. gynyba - tai normalus, kasdien ,,dirbantis" psichikos padeda gynyba padeda palaikyti A-vaizdo stabilum, mechanizmas. Psichologin s gynybos mes tiesiog imokstame gyvenimo b gyje. ie mechanizmai sukontroliuoti savo emocijas, kai patirtis pakuda, kad emocij igyvenimas ar demonstravimas isaugoti savigarb. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo, kalt s jausmo, nepriimtin
12
konfliktus su aplinkiniais lengviausiai sivelia usispyr, inertiki mon s, nepakeniantys prietaraujanio elgesio. Konfliktiki yra ir tie mon s, kuri pagrindinis gyvenimo tikslas - bet kokia kaina ikovoti aplinkini pripainim, uimti prestiin viet visuomen je. Konfliktams palankios slygos ir tuomet, kai yra keliami nereals reikalavimai aplinkai, slygoti per didelio savojo A idealizavimo. Tokiu atveju mogus ima jaustis pranaesnis u kitus, mano ess teisuolis, neklystantis, galintis nurodin ti. Konfliktus taip pat gali slygoti pernelyg didelis konformizmas (Krech ir Crutchfield, 1992). Liepsnojant konfliktui, galimyb lengvai susitaikyti itin menka. Konfliktuodami turime tiksl atstatyti paeist savj vert, tod l nusileisti prieininkui yra sunku. Daniausiai manome, jog nusileisdami liksime paeminti, tod l u savigarb kovojame, deja, ne visada etikomis priemon mis. Konflikto atomazg nutolina ir kiti veiksniai. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyv, telkiame d mes tik tai, kas vykta dabar. Ms mstymas pasidaro fiksuotas: ginydamiesi naudojam s vis tais paiais argumentais, nesistengiame situacij pair ti nauju aspektu. Tyrimai rodo, kad mon s situacij ima vertinti kaip konfliktin, jeigu velgia tris dalykus: 1. tam tikr tipik tarpusavio sveik, elges (,,kovoja tarpusavy", ,,nori pasiekti savo", ,,nori rodyti savo ties", ,,rao skundus" ir t.t.) 2. egzistuojanius prietaravimus (,,nori skirting dalyk", ,,skirtingi interesai", ,,skirtingi tikslai" ir t.t.) 3. tam tikras emocijas (,,igyvena", ,,kenia", Jauia nervin tamp", ,,nusiteiks karingai" ir t.t.). vairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmenini konflikt tipai: Pagal poreikius: 1. Itekli - kai konfliktai kyla d l materiali g rybi, 2. Statuso ir vaidmen - konfliktai kyla d l nepasidalijus valdia, takos sferomis, d l socialini vaidmen neatlikimo ir pan., Id j, norm, princip konfliktai. Pagal gyvenimo sfer: 1. eimos, 2. Darbo, 3. Buitiniai, 4. Politiniai ir t.t. Pagal pozityvi ir negatyvi konflikto element santyk: 1. Konstruktyvs,
13
2. Destruktyvs. Pagal trukm: 1. Trumpalaikiai, 2. Ilgalaikiai, 3. Usits, patek akligatv. Pagal pavaldum: 1. Horizontals tarp vienodo statuso individ, 2. Vertikals - tarp pavaldinio ir vadovo, 3. Diagonals - tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus emesnio statuso asmens. Pagal emocin tamp: 1. Auktos tampos, 2. Vidutin s tampos, 3. emos tampos. Pagal intensyvum: 1. Aukto intensyvumo, 2. Vidutinio intensyvumo, 3. emo intensyvumo. Pagal nukreiptum: 1. Tiesioginiai - nukreipti mus, 2. alutiniai - tiesiogiai ms nelieia, taiau vis tiek eidia. Pagal konflikto suk l j: 1. Aktyvs - patys iprovokuojate konflikt, 2. Pasyvs - igyvenate kito individo sukelt konflikt. Pagal konflikto kontrol: 1. Kontroliuojami, 2. Nekontroliuojami. Yra ir daugyb kitoki skirstym. Beje, taip pat galima skirstyti ir tarpgropinius, ir tarptautinius konfliktus. Konflikto struktra Kiekvienas konfliktas turi tam tikr objektyv turin: 1. Konflikto dalyviai: pagrindiniai konflikto dalyviai, kurie kartais dar vadinami konkurentais, prieininkais. Danai konflikte galima rasti asmen, prad jus konflikt - iniciatori (taiau konflikto iniciatorius nebtinai yra neteisus!). Svarbus yra konfliktuojani pusi statusas, kur nusako savo tiksl
14
realizavimo galimybi lygis, individo ,,j ga", ireikiama jo fizin mis, materialin mis, socialin mis, intelektualin mis galimyb mis, iniomis, gdiais, jo socialine patirtimi, socialiniais ryiais. konfliktuojanius palaikantys individai ar grup s (koalicijos). kiti dalyviai. Tai tie asmenys, kurie retkariais bna susij su konflikt, takoja j. Pvz., kurstytojas, pastm js asmen konflikt. V liau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Organizatorius tai asmuo, planuojantis konflikto eig, jo rezultatus ir pan. 2. Konflikto objektas. Tai objektyviai egzistuojanios ar sivaizduojamos problemos, d l kurios kilo konfliktas, prieastis, branduolys. Konflikto objektu gali bti materialin , socialin ar dvasin vertyb , kurios siekia arba oponentai. 3. Aplinka. Tai slygos, kuriose vyksta konfliktas, kitaip tariant, tai mikro ir makroaplinka. Aplinkos vertinimas leidia analizuoti konflikt kaip socialin situacij. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologin turin: 1. Motyvai - tai vidin paskata prad ti konflikt, siekiant patenkinti savo poreikius. Kartais bna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus, kadangi jie gali bti slepiami. Ms ,,aktyvintojais" konfliktin je situacijoje gali bti ir interesai, vertyb s, tikslai. 2. Konfliktinis elgesys - tai konflikto dalyvi prieingos krypties veiksmai. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz., j g ir laiko ekonomija, ,,smgiavimas" paeidiamiausi oponento viet ir pan.), strategijas ir taktikas. Jas plaiau aptarsime v liau.
2.3. Konflikto dinamika

Konflikto eig nusako dvi pagrindin s svokos: konflikto etapai ir konflikto faz s. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki isprendimo) esminius momentus. Paprastai skiriami penki etapai: 1. Konfliktin s situacijos atsiradimas. 2. Konfliktin s situacijos suvokimas, sismoninimas. Kaip iorikai tai pasireikia? Pasikeiia ms nuotaika, pradedame riboti kontaktus su potencialiu ,,prieininku", pasidarome negernoriki savo oponentui. 3. Atviros konfliktin s sveikos pradia. Kuris nors i oponent, sismonins konfliktin situacij, imasi aktyvi veiksm (sp jim, pareikim, grasinim ir pan.). Savaime suprantama, konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomj veiksm. 4. Atviro konflikto pl tra. Aktyviai reikiamos savos pozicijos ir reikalavimai. 5. Konflikto isprendimas. Konflikto fazes glaudiai siejasi su konflikto etapais. Skiriamos keturios faz s, kurios
15
konflikto metu ciklikai gali pasikartoti kelet kai-t: 1. pradin faz 2. kilimo faz 3. konflikto pikas 4. kritimo faz . Beje, kuo daugiau cikl konflikto metu pasikartoja, tuo kaskart menkesn s galimyb s j isprsti. Kaip tarpusavyje susij konflikto etapai, konflikto faz s ir konflikto sprendimo galimyb s? Dabar pakalb sime apie tai, kaip mes sprendiame konfliktus, t. y. kokias pasirenkame konflikto strategijas. Paprastai skiriamos penkios strategijos: rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija, laim ti - pralaim ti). Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus, kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. Taiau i strategija retai atnea ilgalaikius rezultatus, kadangi pralaim j mes pradedame prieintis mums primestam sprendimui, sabotuojame j. iandien pralaim j, rytoj galime nebenor ti bendradarbiauti. i strategij tikslinga taikyti tada, kai turintis valdi asmuo vardan grup s saugumo ar gerov s eliminuoja prieikai nusiteikus grup s nar; kai sprendim reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdios; kai jauiama, kad kito pasirinkimo n ra, o ir prarasti neb ra k; kai situacija kritika ir reikia reaguoti aibikai (Scott, 1991). prisitaikymas (dar vadinama nuolaida, nuslopinimas). Priimama oponento pozicija, savi interesai neginami. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu, nuneigiame konflikto egzistavim. Beje, kartais tai bna svarbiau nei sav interes gynimas. i strategija tinkama tuo atveju, jei konfliktas n ra gilus, rimtas: neretai oponentas vertina tai, kad mes neeskalavome konflikto ir palaik me draugikus santykius; tokie konfliktai greitai ugsta patys. Prisitaikymas tinka ir tada, kai konflikto baigtis ypatingai svarbi ms oponentui, o mums nelabai; kai ansai apginti savo interesus yra labai menki. i strategija netinkama, jei konfliktas yra rimtas. Nepatariama taikytis prie kito ir tada, jei oponentas visikai to nevertina, nori paversti prisitaikym taisykle, neatsako geranorikumu. vengimas (dar vadinama pasitraukimas, neveiklumas). Konflikto dalyviai nesiima joki aktyvi veiksm, neginamos savos teis s, su niekuo nesitariama d l sprendimo. IS konflikto pasitraukiama emocikai (pvz., tylima) arba fizikai (pvz., ieinama i patalpos). Tokiu bdu i savs atimama galimyb paveikti situacijos eig. Be to, oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus; gali bti ir taip, kad ms pasitraukimas sukels atsakomj pasitraukim, ir problema ivis bus nebesprendiama; tik tina, kad mums pasitraukus, problema iaugs dar labiau. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausm s oponentui. i strategija pateisinama tada, kai
16
konfliktas nelieia tiesiogini ms interes ir mes nenorime tuiai eikvoti j g; kai ms nedalyvavimas jame netakoja konflikto raidos ir baigties. Vengimo strategija tinkama ir tada, kai tokiu bdu galima atkreipti d mes usitsusi kriz; kai esame beviltikoje pad tyje. Kai imame jaustis neteiss, taip pat esame link pasirinkti vengim... (Scott, 1991). kompromisas. Tai abipus s nuolaidos. Neretai ,,dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. I tikro i strategija taikytina tik tada, kai oponent interesai yra visikai nesuderinami; kai sprendim reikia rasti labai greitai; kai kiti bandymai sprsti problem buvo neefektyvs; kai mums svarbiau yra ilaikyti bendravimo galimyb, negu pilnai apginti savo interesus. Taiau jei kompromiso buvo griebtasi ikart, gerai neianalizavus kit galim sprendim, tai gali bti toli grau ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. Juk viena i pusi gal jo bti nerealiai ,,iptusi" savo reikalavimus, tad nuolaidos jai bt visai neskausmingos. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys - kai ,,pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiej pusi ir jo imama nebesilaikyti. bendradarbiavimas (dar vadinama laim ti-laim ti). Tai s kmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime, giname savo interesus, atsivelgiame oponento pageidavimus, randame abi puses tenkinant sprendim. i strategija ypa naudotina tada, kai problemos sprendimas labai svarbus gabiems pus ms; kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryiai; kai abi konfliktuojanios pus s sugeba id styti savo interes esm ir iklausyti prieing nuomon. Apie i strategij pakalb kime kiek plaiau. Pagrindinis principas yra toks: "A noriu laim ti, bet taip pat noriu, kad ir tu laim tum". Ar tai manoma? Paimkime pat paprasiausi pavyzd. Sakykime, dviems mon ms reikia pasidalinti apelsin. Per daug nemstydami, js turbt pasilytum te j perpjauti pusiau (kompromisas). Galbt igirstum te ir tok pasilym: vienam i j griebti apelsin ir pab gti (strategija "laim ti-pralaim ti"). 0 k daryti, kad bt gyvendintas principas "laim ti-laim ti"? Pirmiausia reik t suinoti, kam iems mon ms reikalingas apelsinas. Kitais odiais sakant, reik t isiaikinti, kod l jie nori to, ko nori. Ms atveju gal iaik t, jog vienas mogus labai itroks ir tuoj susispaus apelsino sultis bum, o kitas iandien keps tort, kur dedama apelsino ievel s. Isiaikinus poreikius ir tikslus, galima sustabdyti daugel konflikt, jiems dar nesiliepsnojus. Antra, konfliktin je situacijoje visada isiaikinkite ne tik konfliktuojanij tikslus, bet ir poreikius. Ms pateiktame pavyzdyje itrokusio mogaus tikslas - gauti apelsin ir igerti jo sultis, o jo poreikis atsigerti. Tad gal jam tikt kitos sultis, arbata, kava? Gal bt jis mielai u tai atiduot apelsin. K daryti, jei konfliktuojanij poreikiai sutampa? Pvz., gal ms atveju tikt
17
kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pus), o gal vienas mogus atiduot kitam visas sultis, jei mainais gaut u tai kitoki suli ir t.t. Dar viena svarbi pastaba: principas ,,laim tilaim ti" bus efektyvus tik tuomet, jei kit moni vertyb s jums bus svarbios tiek pat, kiek ir js paties. Padarykite savo prieinink sjungininku. Taigi strategij ,,laim ti-laim ti" sudaro ei pagrindiniai ingsniai (Veer, 1996): I ingsnis. kontroliuokite emocijas, pakvieskite tai padaryti ir savo oponent: ,,A inau, kad tu sudirgs. A sudirgs ne maiau nei tu. Bet jei mes noru-n isprsti problem, mes turim emocijas ,,atid ti al". Ar tu tam pasirengs?" Parodykit mogui, jog js norite atsikratyti neigiam emocij ir tik tada jud ti toliau. II ingsnis. Pasilykite taisykles, kuri tur t laikytis abi pus s, sprsdamos konflikt: atidiai iklausyti vienas kit, nepertraukin ti, nepykti ir nereikti prieikumo, net jei nesutinkama su gird tais teiginiais, gerbti vienas kit, stengtis suprasti prieing nuomon. Btina atskirti mones nuo problemos, t. y. atakuoti problem, o ne oponent. Bukite ,,kieti" problemos atvilgiu ir ,,minkti" - oponentui. Jei oponentas nesilaiko i taisykli, vadinasi, jis n ra geranorikas arba dar neatsikrats neigiam emocij: teks grti I ingsn. Jei tai negelbsti, turbt teks rinktis vengimo, prisitaikymo ar rungtyniavimo strategij. III ingsnis. Pozicij isiaikinimas: isakomos nuomon s, poiriai, vertinimai, pageidavimai. Sutelkite d mes [ interesus, o ne pozicij; iekokite bendr su oponentu interes ir aikinkite savo interesus. Btinai pripainkite oponento interesus problemos dalimi, nenuneikite j. Pavelkite situacij oponento akimis (bet tai nereikia, kad turite sutikti su jo poiriu). Venkite sprendim apie oponento jausmus, viltis, veiksmus; nekritikuokite. Net jei pats bsite kaltinamas ir kritikuojamas, nugal kite atsakomosios atakos arba gynimosi pagund. Oponentui parodykit, kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus; negail dami jam priskirkite ger abipusi id j nuopelnus. Tai bus gera terp tolesniam bendravimui. Patartina nekelti labai aukt reikalavim. Taiau k daryti, jei taip nesielgia js oponentas? Ilikite tvirti ir pasakykite, kad js norite rasti garbing sprendim. tai danai sureaguojama, nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. IV ingsnis. Nustatykite pasl ptus norus ir interesus. Btent dabar js turite isiaikinti, kod l mogus pasielg taip, o ne kitaip. Taiau neklauskite tiesmukai: ,,Kod l tu nedarei to?". Geriau: ,,Kokia prieastis, kad tau pasirod geriausia pasielgti btent taip?" Kalb dami apie savo interesus, nuolat priminkite oponentui, kad jo interesus taip pat atsimenate. Detalus savo motyv atskleidimas danai duoda ger rezultat: ilaikoma rami atmosfera, parodomas js poirio pagrstumas, oponentas situacij gali pavelgti js akimis. V ingsnis. Alternatyvi variant pasilymas. Pasilykite (ir oponent skatinkite tai
18
daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variant. Kol kas nesistenkite vertinti t pasilym protingumo ir pagrstumo tai stabdyt krybin proces; atskirkite variant paiek nuo j vertinimo. Pabr kite, kad dabar svarbiausia sprendim gausa, o apie gyvendinim kol kas dar nekalbama. V liau kartu atrinkite kelet geriausi pasilym, kurie gal t tapti problemos sprendimo pagrindu. iame ingsnyje svarbu ilikti konstruktyviems, nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. Jei js oponentas btent taip ir pradeda elgtis, mandagiai sustabdykite j: pasakykite, jog pripastate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins mog). 0 po to priminkite, kad susirinkote ia btent d l ger ateities santyki, o ne praeities nuoskaud aptarti. VI ingsnis. Abipusiai naudingo sprendimo varianto pri mimas. Oponentui parodykite pliusus, kuriuos jam teikia priimamas sprendimas; tai rodys, kad js prisimenate jo interesus. Parodykite ir vertinkite oponento ind l ioje sud tingoje konfliktin je situacijoje, pad kokit u geranorikum. Treiojo asmens vaidmuo sprendiant konflikt Kartais kilus tarpasmenin konflikt padeda isprsti treiasis asmuo, t. y. asmuo, kuris n ra suinteresuotas kurios nors pus s pergale ar pralaim jimu. Kaip mes tur tume elgtis, koki psichologini rekomendacij laikytis, u mus tarpininko pozicij? Comelius ir Faire (1991) pataria: 1. Niekada nesusigundykime duoti patarimus, k konfliktuojanios pus s tur t daryti; mes galime pateikti nebent alternatyvius pasilymus. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip, kaip nori patys, net jei j sprendimas mums atrodys neprotingas. 2. Nesitraukiame aptarin jimus apie ,,siaubing" konfliktuojanij pad t, nepulkime palaikyti vienos kurios nors pus s, nes greit gysime nauj prie. Paaikinkime jiems savo vaidmen: treiojo asmens paskirtis ne vertinti, o tik atspind ti situacij, kurios turinys priklauso nuo konfliktuojanij. 3. Treiojo asmens tikslas - skatinti abiej pusi lankstum, atkreipti j d mes vienas kito poir. Papraykime prieinink, kad savo poir pateik t ne kaip nepajudinamus faktus, o kaip savo nuomon: ,,Mano poiriu, ..."; ,,A manau,..." ir pan. 4. Negatyvius konfliktuojanij teiginius paverskime pozityviais; reaguokime kategorikus tvirtinimus ,,niekada", ,,nei vienas" ir pan. Jei kuris nors i konfliktuojanij pradeda aikinti, ko jis nenori, pertraukime j ir paklauskime, o ko jis nor t. 5. Kontroliuokime konfliktuojanij emocijas: jas reikti galima, bet pulti - neleistina. Verbalizuokime emocijas (isakykime odiais); ,,A matau, kad tai tave labai supykd (nuvyl , eid , nulidino...). Garantuokime vienodas dalyvavimo slygas abiem pus ms. 6. Bkime empatiki. Atskleiskim konfliktuojanij nesugeb jim sijausti kito pad t.
19
7. Naudinga kartkart mis paprayti prieininkus pakartoti tai, k jie k tik gird jo:esant emocinei tampai danai negirdima, k sako prieininkas. 8. Nuolat akcentuokime, kad d l kai ko jau pasiektas susitarimas. Orientuokime prieininkus veiksm: ,,K js galvojate daryti toliau?" Pripainkime ir priimkime kaip fakt abiej pusi vertybi, stili, poiri skirtingumus. 9. Bdami treiaisiais asmenimis konfliktin je situacijoje, nevaidinkime ,,gelb toj". Turime rasti aukso vidur tarp abejingumo ir perd to sitraukimo kit problemas.
2.4. Netiesioginiai konflikto sprendimo bdai

Psichologijoje be tiesiogini konflikto sprendimo bd (kai konflikt sprendia paios konfliktuojanios pus s arba padedamos treij asmen), skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo bdai. Pagrindinius principus trumpai ir apvelgsime: jausm iliejimo principas: negesinkime ,,usidegusio" mogaus jausm, nesikikime, tegul jis isilieja. Jei jis save gerbia, galbt po valand l s jo neigiami jausmai prieininkui pasikeis teigiamus: ,,Gal a ia ir per daug... Juk jis turi ir neblog savybi..."; pozicij pasikeitimo principas. Tai universalus konflikto mainimo bdas, tinkantis ir eimoje, ir darbe, ir student grup je. Konfliktuojantieji praomi ,,persiknyti", susikeisti pozicijomis ir ginti jau prieing pozicij. is bdas labai veiksmingas, nors sunkus; agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojaniuosius, kad jie padiskutuot, paaist, pasportuot ir pan.; oponento priverstinio klausymo principas. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo prieinink, daugi daugiausia tik fiksuojame jo intonacij, nes ruoiame savo triukinanias replikas. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo gin ir, prie atsikertant, liepia pasakyti k tik gird t prieininko replik. Tada oponentai ne tik igirsta vienas kit, bet ir imoksta siklausyti savus odius; pajuokavimo principas. Jei konfliktas n ra per daug siaknijs, vert t visk nuleisti juokais - d mesys nukreipiamas kitur, isiblakoma ir atsipalaiduojama. Konfliktik asmenybi tipai Turbt visi turime pastam, kuri privengiame, vadindami juos konfliktikais mon mis. Psichologai paband suskirstyti konfliktikas asmenybes tipus. 1. Demonstratyvus tipas. Nori bti d mesio centre, gerai ,,pasirodyti". Jam nebdingas racionalus elgesys. Vengia kruoptaus, sistemingo darbo, gerai prisitaiko prie vairi aplinkybi. Kilus konfliktin ms situacijoms jauiasi visai neblogai, lengvai sivelia pavirutinikus konfliktus, g risi savo ,,kent jimais" ir itverme. Konfliktuodamas nesirenka
20
vengimo strategijos. 2. Rigidikas tipas. Tiesmukikas ir nelankstus. tams, bdinga paauktinta savivert . I aplinkini nori paklusnumo, nuolatinio savo reikmingumo patvirtinimo, garbinimo. Nevertina situacijos pokyi, labai sunkiai priima aplinkini moni poirius, nelinks skaitytis su kit nuomon mis. Nekritikas sau, liguistai eidus, jautrus sivaizduojamam arba realiam neteisingumui. 3. Nevaldomas tipas. Impulsyvus, nepakankamai save kontroliuojantis, nenusp jamo elgesio. Danai agresyvus, iaukiantis, pretenzingas. siaudrins gali nebekreipti d mesio visuotinai priimtas bendravimo normas. Nesavikritikas, nes kmi atveju links kaltinti kitus. Nemoka planuoti veiklos, nesugeba realizuoti savo plan gyvenime. I gyvenimo patirties nepasimoko. 4. Pedantikas tipas. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus, skrupulingai atlieka savo darb. Labai nerimastingas, jautrus aplinkini pastaboms. Gali nutraukti ryius su draugais vien tod l, kad jam pasirod , jog j eid . Kenia pats nuo savs, labai igyvena d l nes kmi, j neretai kankina nemiga, galvos skausmai ir pan. Iorikai stengiasi neparodyti savo emocini igyvenim. Nesugeba vertinti reali grup s nari tarpusavio santyki. Aplinkini gali bti nem gstamas d l keliam aukt reikalavim, kurie suprantami kaip kabin jimasis. 5. ,,Nekonfliktikas" tipas. taigus, iek tiek nenuoseklaus elgesio, prietaringu vidiniu pasauliu. Vertinimai - nenuosekls, priklausomas nuo aplinkini nuomon s, danai - bevalis. Nepakankamai numato perspektyv, orientuotas lengvai pasiekiam situacin s km. Retai apmsto savo poelgi padarinius, nesugeba analizuoti aplinkini moni poelgi prieasi. Links kompromisus. Priminsime, kad kilus konfliktui nereik t apsiriboti ms oponento priskyrimu tam tikram tipui. Ne maiau svarbu yra vertinti ir tokius asmenyb s ypatumus kaip polinkis rizik, tarumas, udarumas, priklausomumas nuo kit, mstymo stilius, kompleksuotumas, nuostat visuma.
2.5. Tarpasmenini konflikt profilaktika

Aptar me vairius konflikt sprendimo bdus. Natraliai kyla klausimas,o kaip reikt elgtis, siekiant konflikt ivengti? K reikia daryti, kad problemin situacija bt sprendiama konstruktyviai? Atsakyti gal tume taip: yra du svarbiausi dalykai - pakeiskime savo poir situacij ir elges joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elges (o tai padaryti dar sunkiau). Pirmiausia aptarsime savs koregavimo galimybes prie konfliktin je situacijoje. Prie konfliktin situacija daniausiai neatsiranda staiga, o subrsta laipsnikai. Svarbiausia yra laiku pasteb ti, jog
21
emocin tampa pasidar per aukta (pakinta mimika, gestikuliacija, veidas parausta, kinta kalbos tempas ir tembras). Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant ,,grti" normali tarpusavio sveik: siningai pripainti, kur teiss esame mes, o kur - oponentas pajuokauti, pakeisti pokalbio tem nusileisti, jei tai mums n ra svarbu pasakyti, kad nesame dar gerai istudijav ios problemos ir nor tum t prie jos sprendimo grti kit dien (kai nurims emocijos). Reik t neumirti ir to, kad ne visada btent tikra nesantarv sukelia konflikt tarp moni: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento motyv, skirtingai nei jis irime problem. Jeigu ms oponentas yra i tikro neteisus, danai n ra btina jam tai rodin ti. Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia, nedarykime to vieai, prie liudinink, nestumkime oponento ,, kamp", neverskime jo vis akivaizdoje atgailauti. Neumirkime, jog konfliktikumo lyg veikia ir ms psichikos bsena, kuri dienos b gyje kinta: nuovargis, fiziologin organizmo bsena, netgi bjaurus oras gali iprovokuoti ms irzlum. Tod l mok kime vertinti savo bsen ir laiku save sustabdyti. Silome dar kelet patarim. Negatyvios emocijos, atsirandanios situacijai kintant ne pagal ms numatyt ,,scenarij," provokuoja konflikt. Tod l patartina bti numaius ne tik geriausi, bet ir blogiausi situacijos pl tot s variant. Be to, i aplinkini per daug nesitik kime, mok kime daryti gera, nelaukdami u tai apdovanojimo. Kaip pataria garsusis Camegie, nuoirdus (o ne suvaidintas) dom jimasis mogaus problema ir ypsena taip pat gali ukirsti keli konfliktui. ypsodamiesi mes padrsiname bendravimo partner; ypsena sukelia atsakomj simpatij ms atvilgiu. Neumirkime ir sveiko humoro jausmo. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku - puikus konflikto prienuodis! O kaip paveikti oponento elges, norint isaugoti konstruktyvi situacijos eig? Niekada nereikalaukime i aplinkini nemanomo: to, ko jie nesugeba, ko jie negal s susp ti atlikti, ko jie visikai nenori daryti. Tokie reikalavimai neivengiamai iprovokuos konflikt. Taip pat netur kime iliuzij, kad mog galima radikaliai ir greitai peraukl ti pagal ms nor. Aukl jimas, o tuo labiau peraukl jimas ilgas procesas. Svarbu pasiekti, kad pats mogus nor t pasikeisti, kad jis suprast, jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam paiam, o ne kitiems. Nepatartina prad ti sprsti sud tingas problemas, jei ms bendravimo partneris yra sudirgs, pavargs, agresyviai nusiteiks ar pan. Jau min jome, jog kai mus kamuoja panai bkl , taip pat rekomenduotina atid ti problemos sprendim. Jeigu reikia isprsti kelet komplikuot problem, prad kite nuo paprasiausios, vis pereidami prie sud tingesni.
22
Daug informacijos apie nepalanki situacijos eig gali suteikti ms bendravimo partnerio neodinis elgesys -jo mimika, gestai, kno judesiai, balso ypatumai ir kt. Tai vertin, greiiau pajusime konflikto gr sm. Dana ms daroma klaida - ne tik oponento pozicijos kritikavimas, bet ir jo asmenyb s puolimas. Nor dami apginti savo interesus, parodykite oponentui jog suprantate ir jo pozicij (turbt ir pats taip elgtum t s, jei btum t jo vietoje). ,,Minkta" pozicija oponento atvilgiu padeda suvelninti situacij ir j s kmingai isprsti (Fisher, 1990). Oponento neigiamos emocijos greiiau iseks, jeigu jam leisime isikalb ti, nepertraukin sime jo. Nepamirkime, kad negatyvios emocijos gali bti susijusios ir su kategoriku ms kalbos tonu, kuris sukelia jam atsakomj nor ginytis. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime beviltik pad t: eistas ir paemintas jis bus pasirengs bet kokiam konfliktui. Nes juk svarbiausia - isaugoti savo orum ir garb.
2.6. Pasvarstykite
Kai ms realusis ir idealusis A labai skiriasi, vienas i neproduktyvi savivert s k limo bd yra usimerkti prie savo realj A ir tuo paiu idealizuoti save savo paties akyse. Kurie gynybiniai mechanizmai leidia mums tapti aklais ii" kuriais tam, kas griauna ms idealj A? sivaizduokite, jog du troleibuso keleiviai, stovintys greta js, kartai susiginijo d l vieno i j veamo didelio bagao, uimanio dal pra jimo. Kaip reaguosite konflikt? Koki konflikto sprendimo strategij bt protingiausia pasirinkti iuo atveju? Pasaul mes suvokiame per savo pai prizm. Bendraudami sunkiai atsikratome iankstini nuostat ir stereotip. Paanalizuokite savo poirius. Kurie j yra pavojingi js bendravimui, t. y. gali iprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kod l?
3. AGRESYVUS ELGESYS 3.1. Agresijos apibdinimas

mogus yra kalbanti, mstanti, jauianti ir veikianti btyb . Moksle ms santykiuose su artimaisiais artumas ikart nutolsta, tai kupinas tampos ir dinamikas santykis, bdingas ir mums patiems: mogus pasirodo ess sud tinga, atvira, o kartais ir labai prietaringa btyb . Agresija, tai labai plati, reikminga ir gana dana socialinio elgesio problema. Apie tai btina kalb ti, rayti, diskutuoti kuo daniau. Apviesti tuos, kurie apie tai niekada
23
nesidom jo. Agresijos veiksmai: usispyrimas, nirio priepuoliai, pldimasis, eidin jimai, baudimas, bald lauymas, vogimas, antausiai, vaistymasis peiliu, audimas, pl imas, udymas, antaas, maitas, riau sir visa tai yra blogo darymas kitam. Baisiausia, kad visa tai yra imokstama mokykloje, eimoje, per iniasklaid ar net draug rate. Agresyvius veiksmus i esm s slygoja tai, kad i j tikimasi norim rezultat. ia tema ra , dom josi, atlikin jo begales bandym, eksperiment ne vienas garsus mokslininkas: Sigmundas Freudas, Konradas Lorenzas, Danielis Linzas, Stevenas Penrodas, Edvardas Donnersteinas, Ch.G.Salzmannas, Surgeon General, Kristi Lagerspatz Tai prieikas elgesys, kuriam bdinga lus pranaumo demonstravimas ar net j gos naudojimas kito mogaus, moni grup s atvilgiu. Tokio elgesio tikslas pakenkti kitam mogui psichologikai ar fizikai. Kyla, kaip reakcija konflikt. Gali reiktis nepalankumu, nedraugikumu, prieiku nusistatymu, eidin jimais ir fiziniu smurtu. Psichologijoje agresija apibr iama tiksliau negu kasdienin je kalboje. Rytingas, atkaklus pardav jas arba dantistas, priveriantis dejuoti i skausmo, n ra agresyvs. Taiau asmuo, kuris skleidia apie jus piktas paskalas, arba upuolikas, kuris primua jus, yra agresyvs. Agresija yra bet koks fizinis ar odinis elgiasys siekiant pakenkti arba sunaikinti, kils d l prieikumo arba kaip i anksto numatyta priemon tikslui pasiekti. Dalis i 1990 metais Jungtin se Amerikos Valstijose uregistruot 23 438 mogudysi ir 1 054 863 upuolim buvo altai apskaiiuoti veiksmai, bet daniau tai buvo pykio protrkiai. Elgesys tai prigimties ir patirties sveikos rezultatas. Agresijos tyrimai patvirtina teigin. Kad autuvas iaut, reikia paspausti gaiduk; kai kurie mon s yra tarsi utaisytas ginklas, ir reikia labai nedaug, kad jie sprogt. Pargriuvs ar susimus maasis Gustavas imdavo taip klykti, kad sukeldavo visus namus. Isigand t vai okdavo raminti, klausin davo, ant ko jis nugriuvo, k susitrenk . Paskui pasi m botag ar rykt mudavo vaik nuskriaudus daikt []. Taip berniukas ir priprato, vos susidrs su kokiu nors pasiprieinimu, usipulti ir ilieti savo nepasitenkinim ant to, kas yra ia pat. Kadangi paprastai su juo bdavo tik tarnait , jai ir tekdavo patirti berniuko t. Jis j mudavo, draskydavo nagais, kandiodavo []. Paaugs Gustavas mu ir bjauriais odiais vadino savo senus t vus; jis usipuldavo kiekvien j eidus, o kai negal davo atkeryti mon ms, spardydavo k des ir m tydavo indus.
(Ch. G.Salzmann, cit. I H.Benesch, 1981)
iame tekste, kur prie 200 met para
pedagogas Ch. G.Salzmannas, ironikai
vaizduojamas agresyvus elgesys ir drauge pateikiama agresijos atsiradimo teorija. Agresija - nespecifin asocialaus elgesio forma, sutinkama esant vairioms asocialaus
24
elgesio apraikoms. Saviudyb s, mogudyst , vandalizmas ir t.t. Tai populiari elgesio forma. Statistinis kriterijus normalus elgesys visi reikia agresij. Pasireikia kit moni gyvenime, nepriklausomai nuo amiaus, lyties, ras s, religijos sitikinim. Agresyvus elgesys sukelia alingos pasekmes: skausm, diskomfort ir pan. to neutenka apibdinimui. Nusikalt lis beda peiliu pilv ir chirurgas? Agresyvus elgesys kartais negali bti joki pasekmi. Svarbu dar ir agresoriaus ketinimai. Atsivelgiama abu kriterijus: mogaus ketinimus ir pasekmes. Agresyvus elgesys toks elgesys, kuris nukreiptas prie kit moni gyvyb, btyb, negyv objekt (lang dauymas) ir kitaip siekiama sukelti diskomfort, skausm ar padaryti kit al.
3.2. Agresyvaus elgesio formos

Agresyvius veiksmus galima ireikti vairiais bdais ( pavyzdiui agresija gali bti fizin arba verbalin , tiesiogin arba perkeltin ir pan.) Remiantis vyraujaniais elgesio motyvais, galima iskirti tokias pagrindines agresijos formas: 1. Impulsyvi gynybin 2. Instrumentin 3. Prieika piktybin Impulsyvi gynybin agresija. i agresijos forma paprastai kyla tada, kai mogus patiria frustracij, kai jam kakas grasina, nori paeisti teis tus jo interesus ir pan. iuo atveju svarb vaidmen atlieka situacijos bei jos supratimo ypatumai. Impulsyvi gynybin agresija danai pasireikia netik tose, neprastose situacijose, kai mogus neturi laiko ramiai apsvarstyti vis galim alternatyv, numatyti savo veiksm pasekmi, kai jis yra stipriai susijaudins ir igyvena negatyvias emocijas. Be to, pateks neapibr t arba dviprasmik situacij, individas gali tendencingai suvokti kit moni ketinimus kaip prieikus, j veiksmuose velgti puolimo poymius ir tai atsakyti gynybine agresija. Instrumentin agresija. Nors visomis agresijos formomis siekiama pakenkti arba padaryti koki nors al kitam mogui, taiau instrumentin s agresijos atveju dar yra siekiama ir kit tiksl. Pavyzdiui, narkotik prekiautojas gali nuudyti savo konkurent siekdamas pardavin ti narkotikus jo kontroliuojamoje teritorijoje, paauglys gali upulti praeiv gatv je nor damas i jo atimti pinigus ir t.t. iais atvejais agresija yra instrumentinis veiksmas, nes ji leidia pasiekti tam tikr tiksl neskaitant tiesiogin s alos aukai. Reikia pridurti, jog instrumentin s agresijos veiksmai gali bti planuojami bei apgalvojami i anksto, tod l jie, su impulsyvia gynybine agresija, daug maiau priklauso nuo situacijos ypatum.
25
Vienas i instrumentin s variant gali bti agresija kaip grupinio solidarumo pasekm . Ji yra ypa paplitusi ir elgiasi agresyviai nor dama sitvirtinti, pakelti savo status bendraami akyse arba ivengti galimo atstmimo. Prieika piktybin agresija. Galima sakyti, jog kai kurie individai imoksta patirti malonum smoningai sukeldami aukai skausm arba j sualodami. Prieikos piktybin s agresijos atveju naudojama prievarta ir smurtas yra savitiksliai, t.y. agresorius neturi kito kokio nors aikaus tikslo, iskyrus tai, kad jis siekia kitam mogui sukelti diskomfort ir skausm. Tokie agresyvs veiksmai yra ne tik intensyvs bei ilgalaikiai, bet ir eminantys aukos orum. Kaip ir instrumentin s agresijos atveju, agresorius savo veiksmus gali planuoti i anksto ir bti santykinai ramus. Be to, prieikos piktybin s agresijos objektu daniausiai pasirenkama tokia auka, kuri yra silpna ir negali duoti adekvataus atkirio ( pvz., tai gali bti vaikas, moteris, girtas vyras ir pan.).
3.3. Agresij aikinanios teorijos

. Froidas / Lorencas Agresijos teorijos Instinkto teorija. Froidas ir Lorensas agresija gimta. Froido teorija. Varomosios j gos: gyvenimo ir mirties instinktai. Agresija mirties instinkto ivestinis derinys. Agresijos potraukio atsiradimas susijs su savisauga. Instinktai tarpusavyje sveikauja gyvyb s instinktas paima vir. Destruktyvi instinkt j ga perorientuojama ior. Kartais mirties instinkto j ga gali grti ir bti nukreipta save. Dal energijos instinktai perima superego (savs kaltinimas, grauimas), kartais savidesrukcija, suicidas. Gali instinktai pasireikti kartu. Agresija pasireikia kartu su gyvyb s instinktu. Valgymo metu gali pasireikti agresija kandiojimas, kramtymas. Seksualinio ir agresijos instinkto sveika pilnas seksualinis pasitenkinimas kai sukelia kitam skausm, kani, sadizm. mogus n ra velni, meil s troktanti btyb , kuri ireikia agresij tada, kai j kakas puola. Agresija pasireikia stichikai be jokios prieasties atpalaiduoja v r. D l tos agresijos ikyla gr sm civilizacijai (karai). mon s prigalvojo draudim, taisykli, kurios negali suvaldyti agresijos. mogus negali myl ti savo artimo, kaip save jis agresyvus ir prieikas. Tarpgrupin agresija. Pagrindin funkcija savosios grup s stabilumo ir sutelktumo palaikymas. Grup - susieti tarpusavyje mon s. Grup , jei dar bus moni, kuriuos grup gal s nukreipti savo agresij (pvz: ydai visada buvo tarpgrupin s agresijos aukos tai leidia padidinti grup s sutelktum). Tarpgrupin s agresijos fenomen aikina Edipo kompleksu. Ankstyvosios vaikyst s emocini santyki ambivalentikumas perkeliamas socialin
26
tarpusavio sveik. Meil t vui transformuojama ir identifikuojama su grup s lyderiu, su kitas normas pripastaniu lyder. Agresija t vui transformuojama iorines grupes. V liau t patvirtino socialiniai psichologai. Iorin gr sm didina grup s sutelktum. Nepara n vienos knygos apie agresij, neatlikin jo eksperiment. Prielaidas apie agresij r m samprotavimais ir klinikine praktika. Eksperimentai tikrinantys Froido hipotezes: Silvermano tyrimai. Hipotez depresijos simptomai atsiranda kai mogus nesismonintus agresijos impulsus, kurie buvo nukreipti ior, grina sau. Jei tai teisinga - tai suaktyvina nesismonintus agresijos impulsus. Silvermanas subsensorin s stimuliacijos metodas. 300 400 ms stimulai emiau suvokimo slenksio. mogus mato viesias, tamsias d mes. Kelios tiriamj grup s moter stacionare su depresijos diagnoze. Auktj mokykl agresyvs studentai. Suaugusieji demonstruojantys depresijos simptomus, nes ankstyvojoje vaikyst je prarado t vus. 1) 2) 3) mogien. Neutralu skraidanti kregd . mogus skaito laikrat. mogus i jo pasivaikioti, parayti. Kai agresyvs stimulai depresija stipriai padid jo tiems, kurie depresyvs. Kai depresyvus neutrals simptom pokyi neufiksuota. Froido hipotez s pasitvirtina. Lorenco teorija. Agresija gimta. Tyrin jo gyvnus. Prielaida apie mirties instinkt evoliucijos poiriu absurdika. Evoliucijoje reikia instinkt gyvyb s ilaikymui. Agresijos instinktas reikalingas gyvyb s apsaugojimui. Vidurin agresija. Gyvnai saugo teritorij agresija jei kitas eina. Pas mog tai irgi yra. Tai pozityvus dalykas tai reguliuoja populiacijos iplitim. Teritorija uimam tokia, kad gyvnai gali patys imisti ir imaitinti vaikus. Kovos tarp patin ta agresija naudinga, nes prie poravimsi atrenka stipriausius patinus. Stipresni palikuonys. Rimiau vieni kit nesualoja. Tarprin agresija. Agresija padeda isaugoti gyvyb. Ypatingai agresyvs kai augina vaikus. Labai agresyvs kitiems, nes grta jo upulti. moni agresija. Remiasi gyvn tyrimais. mogaus prigimtis n ra bloga. mogus n ra labai agresyvus jis visa dis. Vienintelis mogus udo savo ries atstovus be jokios
27
vertinama depresijos bsena Eksperimentin mediaga tiriamj grup se Pakartotinas depresijos simptom vertinimas
Agresija litas rodo dantis. mogus piktas su peiliu usimojs. Kanibalas valgo
prieasties (nevalgo, teritorijos utenka ir pan.). Profesionals pl rnai turi iltis, letenas ir t.t. natrals stiprs ginklai turi ir stiprius agresijos stabdius. mogus n ra labai agresyvus neturi natrali ginkl. Kol mogus gyveno natralioje aplinkoje neturi ginkl neturi agresijos stabdi. Auktas intelektas sukr dirbtin aplink. Taip greitai sukr virija psichikos galimybi ribas evoliucija nesp ja. Pusiausvyra paeista kai mogus sukr ginklus, leidianius per atstum udyti. Agresijos stabdi n ra, tod l pasireikia destruktyvios agresijos protrkiai. mogus numato savo aukas. Priekaitai, kritika instinkto teorijai: 1) 2) ir intelekt. 3) Agresijos pasireikim gali kontroliuoti keiiant aplink. Eksperimentas su kaiukais (kat , mon s, iurk s augino). Sukurtos labai natralios slygos. Visikai atmesti instinkto teorijas nelabai manoma. Agresija pasireikia pas kdikius. Smurtini film ir jimas, m gsta pasakoti delikventai. Frustracijos agresijos teorija. Aikino agresij ieidami u individo rib. Dollard S. Miller 1939 m. knyg paskelb apie frustracij ir agresij. Apie 50m. nul m visus tyrimus. Agresija visuomet yra frustracijos pasekm . Frustracija trukdymai siekiant tam tikro tikslo. Negali siekti atlikti veiksm tada, kai to nori. Kuo didesn frustracija tuo didesn agresija. Faktoriai lemiantys agresijos pasireikimo dyd: (tyrim duomenys): 1) 2) Blokuojamo tikslo svarba. Blokuojamo poreikio stiprumas. Kuo labiau Frustracijos visapusikumas. Jei tikslas blokuojamas tik i dalies toks trokta, tuo didesn frustracija, tuo didesn agresija. trukdymas sukelia maesn frustracij ir agresyvumo lyg. Kai blokuojama visikai mogus patiria frustracij didel agresija. Gali pasiprieinti net ir labai silpnas mogus. 3) Nedideli frustracij susikaupimas. Jei nedidel frustracija gali nedemaskuoti - agresija lieka nuos dos. Daug nedideli frustracij periodas tai po to sukelia stipri atsakomj agresij. Kritikos susilauk . Frustracij ne visada sukelia agresij, gali bti kitos reakcijos. Frustracij apskritai ne visada sukelia agresij. Pvz: samdomas udikas be frustracij nuudo auk.
28
Instinkt teorija negali paaikinti mogaus agresijos elgesio vairov s. Neatsivelgia mogaus geb jimus kontroliuoti agresij, naudojant kalb
Jei instinktyvi ji tur t vienodai pasireikti visiems tos paios ries atstovams.
Sureagavo kritik. Pripaino, kad ryys tarp frustracijos ir agresijos n ra toks paprastas. Patikslino agresija yra viena i galim frustracijos pasekmi. Frustracija gali sukelti atsitraukim, fiksacij ir pan. Agresijos dominuojanti reakcija frustracij. Dabartin frustracijos samprata. Tolerancijos frustracijai laipsnis yra individualus. J virijus pasireikia kokybikai skirtingos egzistencin s priklausomyb s formos. Jei dirgiklis nevirija tolerancijos laipsnio, jis egzistuoja normaliai. Jei dirgiklis virija min t laipsn deorganizuojama normali veikla, mogus praranda pusiausvyr. i tolerancija yra gimta, jos beveik nemanoma lavinti, tod l tai svarbus kriterijus atrenkant tam tikras profesijas. Jis gali kisti pas t pat mog priklausomai nuo bsenos: nuovargio, prognozi, chemini mediag poveikio. io laipsnio skaiius paaikina, kod l skirtingi mon s skirtingai reaguoja toje paioje situacijoje. Perd ta agresija (Mileris ir Dolardas). Agresija paprastai nukreipiama frustratori. Bet mogus ne visada gali ireikti agresij, nesulaukdamas u tai negatyvi padarini arba frustratorius fizikai pasitraukia. Tada mogus ieko objekt, kuriuos gal t ireikti agresij (toks mokymasis prasideda labai ankstyvame amiuje). Jei mogus suvokia tuos neigiamus padarinius, net patirdamas frustracij mogus gali slopinti agresij. Kaip pasirenkamas agresijos perk limo objektas? 1) 2) frustratoriumi. 3) Jei frustratorius sukelia stipri baim, agresijos perk limas gali gali vykti visapusikai nepana objekt. Agresijos perk limas gali vykti ne tik pakeiiant objekt, bet ir form (pvz vietoj fizinio kerto verbalin agresija, agresija vaizduot je, meitas, paskalos). Frustracijos ir aplinkos slyg taka agresijos pasireikimui. Frustracija sukelia tik pasiruoim agresijai bet ar ji bus veikta priklauso nuo aplinkos slyg (BERKOVITZ). Negatyvi suadinimo emocin bsena orientuojami stimulai paleidiantys agresij agresij orientuojantys ir maina agresijos pasireikimo apribojimus (pvz anonimikumo garantavimas. Tie stimulai yra individuals, kadangi mogus turi skirting mokymosi patirt. Yra ir universali orientuojam stimul visiems sukelia agresij, kai jie yra frustracijos bsenoje (pvz ginklai). Socialinio mokymosi agresijos teorija. A.Bandura agresijos imokstama ir panaudojama lygiai taip pat kaip ir bet kokia
29
Kai tiesiogin reakcija yra fizikai negalima, agresija perkeliama kitus Kai tiesiogin reakcij sutrukdo igyvenamas nerimas mogus jauiasi
panaius objektus. Agresija pasireik panai frustracij panaiausi frustratoriaus objekt. nesaugiai, agresija perkeliama objekt, kuris turi tiek panaum, tiek ir skirtum su
kita forma. Agresijai frustracija sukelia emocin suadinim, kuris gali sudaryti palank fon tiek agresijai, tiek kit reakcij pasireikimui. Reakcija priklauso nuo: 1) 2) Patirties (kaip mogus prats elgtis frustracin se situacijose, koki Prognoz s: kai kurie mon s bdami frustracijos bsenoje ieko pasekmi sulaukiama). pagalbos, paramos, kiti pasitraukia i frustracijos aplinkybi, bet reaguoja agresyviai, kiti vartoja alkohol, narkotikus, kiti psichosomatin s reakcijos (opa, sutrinka irdies ritmas ir pan.). Kaip imokstama agresyvaus elgesio? 1) asmen), Tiesiogin patirtis mogus ireikdamas agresij sulaukia jam savo galios igyvenimas. Tiesioginis juslinis nauding padarini (pastiprinimo) pakyla jo statusas grup je, pagiriamas (reikming materialinis pastiprinimas, pasitenkinimas, papildomas d mesys labai svarbs pastiprinimai. Svarbus ne tik pastiprinimo faktas, bet ir bdas, pastiprinimo danumas (stipresni reti pastiprinimai sukelia ymiai atsparesnes ugesimui reakcijas), realiam gyvenime pastiprinamas ne tik agresijos veiksmas. 2) Pagrindinis agresijos mokymosi bdas mokymasis stebint, modeliavimas. 1) ne toks svarbus, nes ne visi mon s danai ireikia agresij. Stebint galima imokti daugyb s agresijos form. Agresijos veiksm imokimas ir ireikimas n ra tapats dalykai. mogus imoksta ymiai daugiau nei demonstruoja (tai priklauso nuo aplinkos slyg ir prognozi). Bausm s, kurios skiriamos agresijai, netrukdo imokti agresyvaus elgesio. Pagrindiniai modeliavimo efektai: 1) Stebimas agresyvus modelis gali imokyti nauj agresijos form, kuri mogus anksiau nemok jo. Paprastai steb tojas modeliuoja i karto keli modeli elges ir taip atsiranda kokybikai naujos elgesio formos labai kokybika mokymosi forma. 2) Stebint agresyv model gali bti aktualizuojamas anksiau imoktas agresyvus elgesys naikinami agresijos stabdiai, kai matoma, kad modelis u agresyv elges susilaukia pastiprinimo. 3) 4) pastiprinimo. 5) Agresyvaus elgesio modelio ireikiamos emocijos, reakcija gali suadinti steb tojo emocin suadinim, kuris gali paskatinti agresyv elges. Agresyvaus elgesio tvirtinimas.
30
Anksiau imoktos agresyvaus elgesio formos stebint model gali bti Agresyvus modelio elgesys gali atkreipti steb tojo d mes gyvus
laikinai prislopinamos (kai modelis baudiamas). objektus, kuri atvilgiu gali panaudoti agresij arba aplinkybes, kuriose gali susilaukti
Kiti imoksta daugiau nei ireikia. Jei kur laik nekartoja, reakcija inyksta, nes kognityvin reprezentacija tampa labai fragmentika. proiais tampa kitos elgesio formos, kurios atnea daugiau naudos nei alos. Pastiprinimai gali bti ioriniai, savipastiprinimai (svarbesni nei ioriniai pavaduojantys pastiprinimai), asmeninio pasididiavimo altinis - tokie elgesio standartai, pagal kuriuos agresija bt teigiamai vertinama. vairiose socialin se sistemose agresija vertinama labai prietaringai, toks dviprasmikumas palengvina atitinkam (agresyvaus) elgesio standart garbinim. Agresija gali bti skatinama apeliuojant tam tikrus mogaus jausmus. Jei mogus yra per ms tokias normas, pagal kurias agresija yra smerkiama, jis gali naudoti neutralizuojanias priemones: a) b) c) 1) 2) 3) 4) Dehumanizavimas Eutemizmai Pasekmi sumenkinimas Agresij utikrina teigiamas pastiprinimas Agresija yra naudinga apribojant atskirus mogaus nepageidaujamus Agresij skatinanios elgesio normos (standartai, socialin s grup s ir t.t). mogus susikuria toki savireguliacijos sistem, kur agresyvs veiksmai
Pagrindin s agresyvaus elgesio tvirtinimo prieastys:
veiksmus (labai stiprus pastiprinimas)
tampa asmeniniu pasididiavimo altiniu.
3.4. iniasklaida ir agresyvus elgesys

Televizijos ir jimas ir agresija. T vai ne vieninteliai modeliuoja agresyv elges. Per pirmuosius 18 met dauguma vaik praleidia daugiau laiko prie televizoriaus nagu mokykloje. Populiariausiu laiku rodomose JAV televizijos programose galima pamatyti apie 6 smurto veiksmus per valand; savaitgalio programose vaikams apie 26 veiksmus (Gerbner ir Signorielli, 1990). Pradini ir jaunesni klasi vaikai, kurie yra jautriausi, per televizij pamato apie 13 000 mogudysi tarp daugiau kaip 100 000 smurto akt. Televizijos laidose apie nusikaltimus policininkai audo beveik kiekviename epizode; o ikagoje policininkas naudoja ginkl vidutinikai vien kart per 27 erius metus (Radecki, 1989). Ar mon s, matydami agresij, tampa agresyvesni, isiaikinti mokslininkai atliko koreliacinius ir eksperimentinius tyrimus (Hearold, 1986). Tyrimai rodo, kad yra ryys tarp jaun berniuk matyt smurto scen ir j pom gio petis paauglyst je bei jaunyst je (Eron, 1987). Kritikai sako, kad ie tyrimai nerodo, jog, steb dami smurto scenas, mon s darosi agresyvesni (Freedman, 1988; McGuire, 1986). Galbt agresyvs vaikai labiau m gsta smurto
31
programas. Galbt nerpesting ir smurtaujani t v vaikai yra agresyvesni, ir daniau paliekami vieni prie televizori. O televizija galbt tik atspindi iaurumo polinkius. Dauguma mokslinink sutinka, kad televizijos programos, kuriose rodomas smurtas, skatina jas irini vaik ir paaugli agresyv elges prane Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (1982). Smurto reakcijos kyla d l keli veiksni sveikos: suadinimo, kur patiriasteb dami smurt, kylani su smurtu susijusi mini, slopinimo silpn jimo ir imitavimo (Geen ir Thomas, 1986). Netikras televizijos pasaulis, kuriame smurto gerokai daugiau negu meil s, gali veikti ir ms mstysen apie tikr pasaul. Tiems, kurie pamato daug patogiausiu laiku rodom nusikaltim, pasaulis atrodo pavojingesnis (Gerbner ir Signorelli, 1990). Danai matydami smurto vaizdus, irovai pasidaro maiau jautrs. Jie tampa abejingesni steb dami smurt tiek televizoriaus ekrane, tiek gyvenime (Rule ir Ferguson, 1986). Seksualin agresija ir iniasklaida. tapo lengvai prieinami. Turinio analiz Seksualin s agresijos akivaizdiai padaug jo i dalies d l to, kad atsirado vaizdajuosi nuomojimo verslas, erotiniai ir pornografiniai filmai rodo, kad pornografiniuose filmuose daniausiai vaizduojami skuboti, atsitiktiniai lytiniai santykiai tarp svetim moni, taiau gana danai ir moter aginimo bei seksualin s prievartos scenos (Cowan, 1988). Apklausti seksualiniai nusikalt liai (agintojai, vaik tvirkintojai ir mogudiai), nurod didesn negu prasta potrauk atvirai seksualinio pobdio ir seksualin smurt Koreliaciniai tyrimai rodo, kad tuo laiku ir ten, kur pornografin mediaga yra lengvai pasiekiama, seksualinio smurto i ties yra daugiau (Court, 1984). Laboratoriniai eksperimentai, kuriuose nustatoma prieastis ir padarinys, rodo, kad danai irint pornografinius (net gi nesmurtinius) filmus, savas partneris pradeda atrodyti maiau patrauklus, o seksualin agresija ne toks rimtas dalykas. Vieno eksperimento metu Dolfas Zillmannas ir Jenningsas Bryantas (1984), 6 savaites, vien kart per savait studentams rod 6 trumpus sekso filmus. Kontroliniai grupei per tas paias 6 savaites buvo rodomi neerotiniai filmai. Po 3 savaii abi grup s perskait laikraio inut apie vyr, kuris buvo pripaintas kaltu u autostopu keliavusios merginos iprievartavim, taiau dar lauk nuosprendio. Paprayti pasilyti, kiek laiko tur t kal ti nusikalt lis, sekso filmus ir j studentai sil per pus maesn laik, negu kontrolin s grup s nariai. Eksperimentai rodo, kad ne erotikumas, o seksualinio smurto vaizdai tiek erotiniuose, tiek pornografiniuose filmuose daugiau lemia tai, kad vyrai pritaria agresijai bei agresyviai elgiasi su moterimis. 1986 met konferencijoje, kurioje dalyvavo 21 socialini moksl atstovas, o tarp j daug tyr j, kurie atliko iuos eksperimentus, buvo vieningai nutarta, kad pornografija, kuri
32
vaizduojaniai mediagai, pornografijai (Marshall,1989).
vaizduoja maloni aukai seksualin agresij, skatina pritarti prievartai lytikai santykiaujant. Be to, laboratoriniai tyrimai, nustatantys trumpalaikius padarinius, rodo, kad smurtin s pornografijos vaizdai didina vyr nor bausti moteris (Surgeon General, 1986). Televizijos rodomas smurtas, pornografija ir visuomen . Prievartaujama buvo anksiau negu pasirod pornografin s knygos ir filmai, kurie, be abejo, ir atspindi, ir formuoja kultros nuostatas seks. Tyr jas Neilas Malamuthas (1989), apibendrindamas inom aplinkos veiksni tak seksualiniai agresijai, pabr ia, kad kiekvieno atskiro veiksnio taka nedidel . Panaiai ir iniasklaida, Malamutho nuomone, yra tik vienas veiksnys, veikiantis mstym ta linkme, kuri skatina seksualin agresij. Vis d lto, jeigu iniasklaidos vaizduojamas smurtas gali atpalaiduoti slopinim ir sumainti jautrum, jeigu matytas seksualinis smurtas skatina nuostatas ir elges, eminanius moteris, jeigu pornografijos ir jimas formuoja supaprastint poir iaginim ir nuvertina partnerius, tai smurtas iniasklaidoje n ra maa problema. Amerikos psicholog asociacija pataria t vams ne tik riboti laik, kur j vaikai praleidia prie televizoriaus, bet silo kartu su jais ir ti bei aptarti TV programas (Murray ir Lonnborg, 1985). Kai kurie mokslininkai pritaria nuomonei, kad reikia mokytis smoningai suvokti iniasklaid. Abejodami, kad televizijos program tarnybos pakeis transliuojamas programas, Leonardas Eronas ir Rowellis Huesmannas (1984) mok ikagos rajono vaikus, kad televizijos programose rodomas netikras pasaulis, kad agresija yra maiau prasta ir ne tokia veiksminga kaip vaizduojama televizijoje, kad smurtas yra blogyb . Po dviej met atlikus tyrim, paaik jo, kad iems vaikams stebimos smurto scenos tur jo maesn tak negu tiems, kurie nebuvo mokomi. Ugdydami kritiko ir jimo gdius, tyrin tojai aikina apie pornografij, padeda tyriamiesiems susigrainti jautrum, pasakoja apie moters vaizdavim pornografijoje (Linz ir Donnerstein, 1989). V liau apklausiami ie tiriamieji maiau u kitus mones link pritarti nuomonei, kad iurktus elgesysskatina daugialio moter seksualum. Mes utopikai ir galbt naiviai viliam s, kad mokslo atskleista tiesa gal gale ims vyrauti, o visuom n pavyks tikinti, kad ie vaizdai emina ne tik tuos, kurie vaizduojami, bet ir irovus teigia Edwardas Donnersteinas, Danielis Linzas ir Stevenas Penrodas (1987).
4. SOCIALIN PARAMA
Skurdo ir klest jimo priepriea daugiausiai diskusij kelianti problema nuo pat visuomen s ir finansin s diferenciacijos atsiradimo. Filosofai visada siek suprasti, kod l skurdas
33
dalina mones atskiras grupes ir veria kovoti tarpusavyje. Buvo pateikta daugyb galim atsakym, taiau n vienas j nepasirod geriausias. Diskusijos apie skurd, tik nauja forma, tsiasi iki iol. Raomos knygos, rengiamos konferencijos, skirtos naujam, neseniai atrastam socialiniam blogiui socialinei atskiriai. Socialin parama yra viena i valstyb s vykdomos politikos krypi. Socialin parama yra glaudiai susijusi su socialine apsauga ir sudaro valstyb s socialin s politikos turin. 1601 metais Anglijoje buvo ileistas pirmasis statymas ("Varg statymas") reglamentuojantis socialin param. Juo buvo numatyta socialinio pobdio pagalba vargams. Iki to laiko Krikioni banyia buvo pagrindin vargstanij r m ja. Krikionikoji banyia suvaidino svar vaidmen socialin s paramos ir socialin s apsaugos (socialin apsauga yra platesn svoka nei socialin parama) vystymosi raidoje. Krikionyb ik l mogaus kaip asmenyb s vert s supratim, kas savo ruotu takojo vairi socialini apsaugos modeli krimsi. Pasaulyje pagrindinai yra inomi trys socialin s apsaugos modeliai:1 1. Liberalusis (amerikietikas); 2. Konservatyvusis; 3.Socialinis. Norint suvokti socialin s apsaugos model, pirmiausia neivengiamai reikia atskleisti socialin s apsaugos samprat, jos turin. Kai kuriose alyse socialin s apsaugos apibr imas pateikiamas statyme, kitose nurodoma, kurie susitarimai valstyb s teis s poiriu priklauso socialin s apsaugos teis s sriiai. Pasaulyje socialin s apsaugos suvokim galima skirti dvi dalis. Dalis autori socialin apsaug suvokia gana siaurai, t.y. kaip visum priemoni, utikrinani pinigini paalp ar imok gavim. Kita dalis autori socialin apsaug suvokia kaip visapusik mogaus apsaug nuo bet koki pavoj. Tarptautin je teis je taip pat n ra socialin s apsaugos apibr imo. Tarptautin s teis s praktikoje konkreti veiklos sritis apibr iama vairiai: apibdinamas pageidaujamos schemos turinys, ivardijami nacionalin s teis s nagrin jam schem pavadinimai arba sujungiami abu min ti metodai. Atskir socialin s apsaugos turinio apibr im galima rasti tik iimtinais atvejais. Tarptautin s Darbo Organizacijos konvencijos Nr.l 02 taikymo sferos iaikinimas, reglamentuojantis minimalias socialin s apsaugos normas vis d l tai n ra socialin s apsaugos turinio, o greiiau -numatom socialini schem apraymas. Platesnis socialin s apsaugos apibdinimas pateiktas TDO praneime ''Kelyje XXI ami. ia socialin apsauga traktuojama kaip atsakas pagalbos auksm, o ne kaip sud tingas mechanizmas, teikiantis toki pagalb.
Pieters D. vadas pagrindinius socialin s apsaugos principus. 1998, psl. 7;
34
Daugumos autori nuomone, socialin apsauga saugo nuo socialin s rizikos (socialin rizika yra suprantama kaip atvejai ar aplinkyb s, kurioms esant, asmeniui gresia galimyb netekti udarbio, tur ti ypating ilaid ir pan.). Kai kurie autoriai socialin apsaug suvokia kaip mogaus apsaug nuo alos jam paiam. Antai D. Pieters rao:2 socialin apsauga -tai visuma priemoni, kuri d ka sukuriamas solidarumas tarp moni netekusi (ar ikilus gr smei netekti) darbo pajam arba tur ti ypating ilaid. Toliau, aptariama solidarumo svoka, ji paymi, kad eima ir gimin s, santaupos bei statymai, reglamentuojantys atsakomyb ir ilaikym - tai vis solidarumo elementai, turintys apsaugoti nuo socialin s rizikos. Labiausiai iuo metu paplitusios socialin s apsaugos formos yra socialin parama ir socialinis draudimas. Nesigilinant socialinio draudimo svok, reik t pasakyti, kad socialiniu draudimu yra laikoma asmen solidarumo sistema, kuomet nariai, daniausiai privalomai, patys moka draudimo naus ( arba kiti sumoka u juos ) ir tod l tokios solidarumo sistemos nariui patyrus socialin rizik, yra galimyb gauti socialin paalp. Socialin parama siaurja prasme - tai paalpos teikimas asmeniui, kuriam tikrai jos reikia. mon ms, kurie patiria arba kuriems gresia pavojus patirti socialin rizik, svarbi ir nepinigin parama. Tod l akcentuotina, kaip svarbu ukirsti keli socialin s rizikos atsiradimui, o jau paskui galvoti, kaip sugrinti mog buvusi pad t (prie atsirandant rizikai), ir tik paskutiniuoju atveju imtis koki nors materialini imok. Tokiu bdu, socialin s paramos turin sudaro ne tik materialin s imokos, bet ir kitoki form pagalba: teisin , psichologin ir kt. Tokios paramos teikimo bd galima bt vardinti kaip socialin paslaug. Taigi, socialin , teisin , psichologin ir kitokia pagalba -tai socialin s paramos formos, o socialin parama -socialin s apsaugos turinio elementas. Socialin parama kartu su socialiniu draudimu sudaro socialin s apsaugos sistem. Socialin s paramos teikimo btinum galima analizuoti per socialin s atskirties prizm, nors reikia pasteb ti, kad socialini moksl atstovai vis dar neranda vieningo socialin s atskirties apibr imo. Didysis klausimas yra is: ar visa tai susij su skurdu, ar ne? Kai kurie socialin atskirt bando paaikinti vienu paprastu sakiniu: kas yra viduje ir kas yra ior je. I ties tai kol kas geriausias apibr imas, kadangi jis palieka erdv s naujoms atskirties teorijoms ir sampratoms, nes iki iol pasireik daugyb jos form. iandien socialin atskirtis yra apibr iama kaip tam tikr priklausymo sistem, laikom visuomen s funkcionavimo pagrindu, lugimas. iuo atveju tai yra marginalizacijos ir izoliacijos procesas. Internetinis odynas3 pateikia tok socialin s atskirties apibr im: Socialin
2 3
atkirtis (social exclusion) - Visuomen s atsisakymas atskir savo nari
Pieters D. vadas pagrindinius socialin s apsaugos principus. 1998, psl. 8. altinis: http://sec.lt/pages/zodynas/paaiskinimai/S3.html
35
(pavyzdiui, buvusi ir esam kalini, benami, narkoman), jeigu j gyvenimo bdas neatitinka visuomen s nuostat arba jie negali palaikyti prastos socialin s sveikos, netur dami tam reikaling materialini itekli, isilavinimo ir pan. Socialin atskirt gali sukelti ir socialin s apsaugos sistemos trkumai, neleidiantys daliai gyventoj pasinaudoti ios sistemos galimyb mis. Kas gali bti atskirtas? Kokia grup ? Atsakymas gana paprastas: atskirtas gali bti kiekvienas, taip pat kiekviena visuomen s grup ar net valstyb . Neturime pamirti, kad atskirtis nieko nereikia be susieties. Atskirtas yra tas, kuris n ra susietas. Dauguma gali atmesti tam tikr grup d l bet koki prieasi: spalvos, kalbos, etnin s kilm s, profesijos, ivaizdos, sugeb jimo atlikti tam tikrus veiksmus ir t. t. Susieties ir atskirties proces suvokimui galima nagrin ti Robert E. Goodin, model4. Vietiniai yra viduje, jie pastovs jie nenori ikeliauti. Ior je esantys svetimi nenori atkeliauti ir tapti vietiniais. D l vien ar kit prieasi ikeliaujantys vietiniai yra emigrantai, o norintys atkeliauti ir atkeliaujantys svetimi yra imigrantai. Problema ta, kad kitos grup s nenori keisti situacijos. Pavyzdiui, vietiniai nesidiaugia imigrantais, kadangi jie turi dalintis erdve su atvyk liais. Daugeliu atvej jiems tai nepriimtina, ir tuomet prasideda konfliktas. Socialin atskirtis ne visuomet reikia kak negatyvaus. Kai kuriose situacijose atkirtis gali bti pozityvi, pavyzdiui, atskiriant vaikus nuo seksualinio turinio mediagos. T pat galima pasakyti apie susiet. Nors susietis paprastai yra pozityvi, taiau, kai ji vyksta prie asmens ar grup s vali, gali tapti negatyvia. Kita atskirties ris saviskirta (self-exclusion). mon s, kuri netenkino slygos j grup je ar valstyb je, paprasiausiai j paliko, atskirdami save nuo to darinio. Tai taip pat iliustruoja fakt, kad socialin atskirtis nebtinai yra priverstinis veiksmas. Dabar socialini moksl atstovai ginijasi, kaip politikai gal t pad ti kovoje su socialine atskirtimi. Pavyzdiui, Vokietijos parlamentas Reichstagas turi nusprsti, ar Vokietija priims daugiau imigrant, kuri gimin s jau gyvena ioje alyje. Be bendradarbiavimo socialin s teorijos ir liks teorijomis, o ne veiksmais, kuri tur t bti imtasi, siekiant sustabdyti ar ukirsti keli tam tikrose grup se vykstantiems atskirties procesams. Tod l politik kuriantys mon s socialini moksl teorijose atlieka svarb vaidmen. Ateitis neatrodo labai optimistikai. Socialini moksl atstovai nesutaria d l scenarij, taiau vis j rezultatas gana aikus: absoliuiai marginalizuotos visuomen s, konfliktai tarp grupi ir kai kuri grupi izoliacija. ie procesai nesustos jie kaip tik vis labiau pl sis. Kol kas telieka viltis, kad socialin atskirtis ingsnis po ingsnio ma s.
Robert E. Goodin, "Inclusion and exclusion", in Archives Europeennes de Sociologie, 37/2, 1996
36
5. GRUP S 5.1. Grup s apibr imas

mon s labiau u kitas btybes yra priklausomi vieni nuo kit. Homo sapiens gimsta toks silpnas, kad negal t uaugti be kit pagalbos. Augdamas ir bendraudamas su kitais mon mis, jis perima j kalb, elgsen, mstym, santykius, kurioje yra jo eima. Taigi, eima yra pirmoji grup , i kit, v lesni socialini grupi. (Jaktait -Talijnien , 1999; Cole, Cole, 2000; Harrington, Lomax, 1999). Kiekvienas mogus priklauso vairioms moni grup ms: eimai, draug briui, mokyklos arba darbo kolektyvui. Taiau ne kiekviena grup gali darniai ir s kmingai veikti. Efektyvi grupin veikla gali bti tik tuomet, kai grup geba susitelkti ir panaudoti visos grup s ir kiekvieno atskiro jos nario geb jimus organizacijos tikslams pasiekti. mon s jungiasi grupes, nes tai slygoja psichologiniai ir biologiniai veiksniai, kuri pagrindu formuojasi moni tarpusavio ryiai. Su grupiniu darbu susiduriama, kai mon s priverstinai (per formalias valdymo - organizacines struktras) ar savanorikai (per neformalias grupes) susiburia grup siekti bendro tikslo. Bet kokia grup visumoje arba atskiri jos nariai turi tam tikrus usibr tus tikslus, kurie apsprendia kitas grup s charakteristikas. Darbo grupi tikslas atlikti pavestus ar pai usibr tus darbus. Grup s nariui bendri darbo rezultatai yra svarbesni, nei individuals, grup je danai gaunamas sinerginis efektas, kai grup s sugeb jim visuma yra didesn nei vis grup s nari sugeb jim suma. Grup s kmingai veikia tik tada, kai ji yra racionali tiek mon s, tiek kiekvieno jos nario poiriu. A.Sakalo (A.Sakalas, 1998, p.257) teigimu, kiekvienas grup s narys nori jaustis pilnateisiu grup s nariu ir kartu ilaikyti savo individualyb. Norint maksimaliai panaudoti moni sugeb jimus, reikia painti kiekvien grup s nar, suprasti, kaip keiiasi grup je jo elgesys, kaip jis reaguoja vairias grup s pl tros fazes, kokia jo pad tis grup s santyki sistemoje, t. y. koks yra grup s nario statusas. Aukiausio statuso narys yra grup s lyderis, emiausio atstumtasis ar izoliuotasis. Statusas turi tiesiogin s takos savs vertinimo lygiui, tod l mogus siekia savo status paauktinti arba ilaikyti tok pat. Siekdami auktesnio statuso, grup s nariai gali m ginti manipuliuoti kitais grup s nariais, blokuoti juos. Kito mogaus kontrol , priklausomyb s nuo savs didinimas taip pat yra vienas i statuso palaikymo bd. Statusui palaikyti reikia maiausiai dviej dalyk: individuali pastang gerinti status bei sugeb jimo atsispirti kit grup s nari norui kontroliuoti ir manipuliuoti. Gali bti naudojamas ir subjektyvus statuso palaikymo bdas gynybinis vertinimas, kurio esm yra m ginimas palaikyti savo vert s lyg tendencingai neigiamai vertinant kitus mones, j veiklos rezultatus, kai kuriuos socialinius vaidmenis.
37
Pasak J. Kasiulio ir kt. (2004), grup (group) tai moni bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras poymis (pvz., bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai paiai organizacijai, etc.). Ianalizavus mokslo literatroje (Seilius, 2000; Vijeikien , Vijeikis, 2000; , , , 2004; , , 1994; Sakalas, 2003; Kasiulis, Barvydien , 2004; Bagdonas, Bagdonien , 2000) pateiktas grup s svokas, iaik jo, kad darbo grupi tikslas atlikti pavestus ar pai usibr tus darbus. Reikia pasteb ti, jog kai kurios grup s neturi aikiai usibr t tiksl tada, kai kelti tiksl n ra btina, nes tokios grup s nariams svarbiausia suvokti bendrus tikslus ir juos ikelti sau. Grup nuo paprasto moni susibrimo skiriasi tuo, kad jos narius sieja bendravimo normos ir tikslai, tam tikra grup s struktra, vaidmen pasiskirstymas.
5.2. Grupi rys

Privalomos ir laisvos laisvas grupes mon s stoja savo noru: tai vairs klubai, draugijos ir t.t Privalom grupi nariais tampama nepriklausomai nuo nor. Pirmin s ir antrin s Pirmin grup yra pagrindin mogui. Jai bdingi tamprs santykiai kiekvieno su kiekvienu bei tai, jog ji bna nedidel . Antrin s grup s bna didesn s, santykiai juose formalesni. Mikro ir makro Makrogrup s yra didel s, j nariams nebtini tarpasmeniniai santykiai ir tarpusavio kontrol . Mikrogrup s yra nedidel s grup s, kuriuose nariai pasiskirst rol mis. Mikrogrup se vyksta roli atlikimo savitarpio kontrol , tarp grup s nari nustatyti tam tikri oficials santykiai. Kai mikrogrup s formuojasi paios, tai jos nebna didesn s kaip 7-9 asmenys. Jei specialiai sudaromos didesn s mikrogrup s, tai po kurio laiko jos susiskaido pirmines grupes po 7-9 asmenis, o paios lieka antrin s. Realios ir slygin s Reali grup faktikai egzistuojanti moni sjunga su realiais jos nari ryiais ir tarpusavio santykiais, su tikslais ir udaviniais. Reali grup gali egzistuoti ilg arba trump laikotarp, ji gali bti didel arba maa. Ji egzistuoja ir funkcionuoja kaip visuma. Slygin mis grup mis vadinamos teorikai sudaromos grup s pagal kokius nors bendrus poymius (inteligentai, jaunimas ir pan.). Slygin se grup se n ra bendros veiklos ir savitarpio
38
kontakt. Trumpalaik s ir ilgalaik s Trumpalaik grup susiburia konkreiam tikslui pasiekti, ji nustoja gyvuoti atlikus numatyt darb. Trumpalaik mis gali bti ir neformalios grup s: turistin s kelion s metu susibrusi maloni kompanija gali iirti pasibaigus kelionei. Ilgalaik s grup s gyvuoja ilgiau, pavyzdiui, artim draug grupel gali susitikin ti ilgus metus; mon s ar staigos kolektyvas paprastai taip pat bna ilgalaikis. Formalios ir neformalios grup s Formalios grup s (Vijeikien , Vijeikis, 2000) sudaro organizacijos pagrind, j funkcionavimo laikotarpis yra trumpas. Anot A. Sakalo (2003), formali grup kuriama smoningai. R. Heller (2000) teigia, kad ios grup s danai yra pastovios, dirba vienod darb ir turi nustatyt veiklos sfer: vairi funkcij administracin s direktori lygio grup s, kurias jungia didel darbin patirtis; vis lygi daugiafunkcin s vykdomosios grup s, kurios sujungia savo inias problemoms sprsti ir projektams vykdyti; vis lygi verslo grup s, jungianios panai patirt turinius mones specifiniams projektams atlikti; formalios paramos grup s, globojanios savj srit. Pasak B. Vijeikien s, J. Vijeikio (2000), u formali santyki kiekvienoje mon je slypi daug sud tingesn socialini sveik tarp nedideli neformali grupi sistema, kuri daro nema tak formali grupi produktyvumui. Formaliomis vadinamos grup s, sudarytos pagal tam tikras taisykles kokiems nors udaviniams vykdyti (laivo gula, darelinuk grup , planavimo skyrius organizacijoje ir t.t.). Toki grupi struktra numatoma i alies (A. Jacikeviius, 1995). Formalios grup s yra specialiai kieno nors sudaromos pagal auktesn se instancijose nustatyt tvark (etat sra, taisykles, organizacijos nuostatus ir t.t.). Formali grupi organizacijos taisykl se daniausiai numatomos ir atskir grup s nari oficialios rol s, kurias jie tur s atlikti, ar tam tikri dalykiniai santykiai tarp grup s nari. Formalioje grup je gali bti pavaldumo, funkciniai, komunikatyviniai ar kitokie santykiai. Grup s individai atlieka jiems skirtus vaidmenis. Didel se formaliose grup se paprastai bna maesni grupi, kuri niekas specialiai nesudaro. Jos susidaro d l asmenybei bdingo natralaus poreikio artimiau bendrauti su kai kuriais grup s nariais. Tokios grup s vadinamos neformaliomis grup mis. Neformalios grup s, kaip teigia R. Heller (2000), dirba neoficialiai ir susiburia ikilus specialiesiems poreikiams: laikinos projekt grup s, kartu vykdanios specifinius udavinius; permain grup s, aptarianios strategij ar likviduojanios konflikt, ikilus konkreiai problemai; inov grup s, savarankikai ir spontanikai svarstanios krybinius projektus; laikin udavini
39
grup s, neformaliai sprendianios specifinius trumpalaikius udavinius ir klausimus. Neformalios grup s, atsiradusios formali grupi viduje, gali bti udaros arba atviros kitiems formalios grup s nariams. Jos gali bti pasyvios arba aktyvios priklausomai nuo to, koki tak jos daro ar nedaro kitiems formalios grup s nariams. Jos skiriasi ir savo pastovumu. Formali ir neformali grupi struktros gali sutapti arba nesutapti. Formali ir neformali grupi struktros nesutampa daniausiai d l to, kad formalios grup s asmen pasiskirstymas rol mis, oficials grup s tikslai ar elgsenos ir santykiavimo normos neatitinka atskir grup s nari poreiki. Norint ivengti nepalankios psichologin s atmosferos, siekiant nustatyti teigiamus santykius su kitais mon mis, kaip sakant, iekant psichologinio komforto veikloje, formuojasi neformalios grup s. Efektyvios grup s Kiekvienas individas grup je turi atskir elgsenos sistem, dar vadinam role. Yra mon s tam tikroje grup je visada uimantys kritiko, id j generatoriaus ar kitas roles. Tinkamai jas nustaius, tai galima panaudoti grup s efektyvumui didinti. Kiekviena efektyvi grup turi tris pagrindinius veiklos bruous: 1. Isilaiko, nesuyra. 2. Realizuoja tikslus. 3. Tobulina ir keiia veiklos bdus, leidianius pasiekti didesnio veiklos efektyvumo Kiekviena grup tur t stengtis priart ti prie idealios, efektyvios grup s, kurios poymiai yra ie: 1. Suprasti grup s tikslai, patenkinti nari poreikiai. 2. Grup s nariai tiksliai ir aikiai reikia savo id jas ir jausmus. 3. Aikiai paskirstytas dalyvavimas ir vadovavimas, visi pripasta savo vaidmenis ir elgesio normas. 4. Konkrets sprendimai priimami lanksiai, atitinka situacijos reikalavimus; sprendimai priimami visiems sutikus. 5. Skatinami konfliktai, kylantys i netapai id j ir nuomoni. Prietaravimai skatina geriau dirbti, gerina sprendim kokyb. Konfliktai sprendiami derybomis. 6. Grup s tarpusavio priklausomyb yra aikiai ireikta. 7. Problem sprendimo efektyvumas yra aukto lygio. Apibendrinant galima teigti, kad grup s efektyvum daugeliu atveju lemia grup s vadovo vaidmuo, stilius bei jo vadovavimo grupei kompetencija.
40
5.3. Grupi tikslai

Bet kokia grup ar atskiri jos nariai turi tam tikrus usibr tus tikslus, kurie lemia kitas grup s charakteristikas. Visi grup s nariai turi tiksliai sutarti, d l ko jie dirba, t.y. jie turi aikiai inoti ne tik galutinius, bet ir tarpinius tikslus. (V.Barvydien ir J.Kasiulis) tokius tikslus vadina darbo uduoi siekimo ir asmenini poreiki patenkinimo tikslais, kurie turi bti maksimaliai susieti vieni su kitais, norint pasiekti grupini tiksl. Tai, ko negali pasiekti vienas mogus, danai tampa pasiekiama grupei. Tai kiekyb s j ga, per t pat laik grupei moni leidianti padaryti daugiau nei gal t atlikti vienas mogus. Sud ting uduoi s kmingam atlikimui gali neutekti vieno mogaus geb jim. Atskiri mon s, darydami tai, k sugeba geriausiai, gali sujungti bendram tikslui savo geb jimus ir gdius bei pasiekti kokybikai nauj tiksl ar sukurti nauj produkt. Ir formali ir neformali grup turi savo tiksl. Paprastai ne vis grup s nari ind lis, siekiant tikslo esti vienodas. Grup s tikslo siekimas susijs ir su grup s nari vertinimais; kuo dagiau prisidedame prie grup s nari tikslo gyvendinimo, tuo labiau bsime vertinami grup se. Kiekviena grup turi tur ti vadov, kuris ne tik vadovaut grupei, bet ir sutelkt j. Grup s nari sveika, santykiai, skatinantys ir trukdantys procesai Vileikien B., Vijeikis J. apibudindami grup s stadijas, teigia, kad: Kai grup sukuriama - prasideda procesai: 1. Tiksl ik limas. 2. Vaidmen paskirstymas. 3. Bendravimo bdas. Stadijos: 1. sijungimo koks elgesys? Mandags, nekrybiki. a) noras suprasti tikslus; b) noras isiaikinti ar tinka grupei ar ne. Kai nepasta vienas kito: 2. Konflikt kas vyksta grup je? a) kovoja d l lyderio; b) prieinasi silymams. ia negali susitarti kas k darys tai normalu, reikia ilaukti. 3. Bendradarbiavimo jei konflikt stadijoje vadovas nesikio tai ia pradeda gerbti vienas kit, pripainti. a) noras dirbti normaliai; b) iri perspektyvas.
41
Vadovas turi: Pad ti isiaikinti tiksl. Leisti isikovoti viet grup je. I ia 2 3 sunkiausia pereiti: D mesys, turi bti nukreiptas tikslus, o ne save, pad ti vieni kitiems. Grup s tikslai: Aiks ir neaiks. Procesai, padedantys efektyvios grup s darbui: - Iniciatyvumas; - keitimasis informacija; - isisakymas; - standart nustatymas (kokyb ); - funkcij ilaikymas. Trukdo: - agresyvumas; - skundimas; - juokavimas, kvailiojimas; - niekinimas kit. Labai svarbu k orientuota grup : 1. problem. 2. jos sprendim. Efektyviau, kai ianalizuojama problema, o po to iekoma kompromis. Taigi, galima teigti, kad efektyvesn grup ta, kuri pirmiausia ianalizuoja problem, o po to ieko kompromis.
5.4. Grup s sutelktumas

Veikdami grup je mon s jauia socialin priklausomyb, jie bna susieti tam tikrais saitais, sipareigojimais, jie pradeda pasikliauti vienas kitu, did ja j abipus s identifikacijos jausmas. Sutelktumo svok (J.Stoner, R.Freeman, 1999, p.499) apibdina kaip solidarumo laipsn ir teigiamus jausmus, kuriuos individai puosel ja savo komandos atvilgiu. Kuo labiau sutelkta grup , kuo stipriau jos nariai jauiasi priklaus jai, tuo jos taka didesn . Jei nariai jauia stipr tarpusavio ry, jie nebus link paeidin ti grup s norm. Pasteb ta, kad grup s tarpusavio ssaja labai svarbi ir ji padeda pavieniams asmenims gerai jaustis d l savo ind lio. Labai sutelktose grup se tampa ir prieikumas yra reti reikiniai, jose ikyla maiau nesusipratim. J.Stoner,
42
R.Freeman atlikti tyrimai liudija, kad darnios grup s tolygiau dirba ir pateikia geresn rezultat, nei nedarnios, kuriose danos komunikavimo ir kooperavimosi problemos. Grupi sutelktumui svarbiausia pasitik jimas.
5.5. Asmenyb s statusas grup je

Kiekvieno grup s nario pad t (status) lemia ne oficialios jo pareigos, bet teigiamas ar neigiamas viso kolektyvo vertinimas, jo norm paisymas. Norint maksimaliai panaudoti moni sugeb jimus, reikia painti kiekvien grup s nar, suprasti, kaip keiiasi grup je jo elgesys, kaip jis reaguoja vairias grup s pl tros fazes, kokia jo pad tis grup s santyki sistemoje, t. y. koks yra grup s nario statusas. Aukiausio statuso narys yra grup s lyderis, emiausio atstumtasis ar izoliuotasis. Statusas turi tiesiogin s takos savs vertinimo lygiui, tod l mogus siekia savo status paauktinti arba ilaikyti tok pat. Siekdami auktesnio statuso, grup s nariai gali m ginti manipuliuoti kitais grup s nariais, blokuoti juos. Kito mogaus kontrol , priklausomyb s nuo savs didinimas taip pat yra vienas i statuso palaikymo bd, teigia K. Lukauskait (2000). Statusui palaikyti reikia maiausiai dviej dalyk: individuali pastang gerinti status bei sugeb jimo atsispirti kit grup s nari norui kontroliuoti ir manipuliuoti. Gali bti naudojamas ir subjektyvus statuso palaikymo bdas gynybinis vertinimas, kurio esm yra m ginimas palaikyti savo vert s lyg tendencingai neigiamai vertinant kitus mones, j veiklos rezultatus, kai kuriuos socialinius vaidmenis. Asmuo, priklauss vairioms grup ms ar kolektyvams, gali uimti atitinkamoje socialin je aplinkoje skirtingas pozicijas: mokytojas (profesin pozicija), t vas (eimos pozicija), miesto savivaldyb s deputatas (visuomenin politin pozicija). Kiekvienas mogus, bdamas atskiros grup s nariu, tur damas tam tikras teises ir vykdydamas pareigas, kurias slygoja grup s normos atlieka tam tikr vaidmen. iuo atveju vaidmuo yra socialin tipin elgesio sistema (veiksm visuma), priimta atitinkamoje visuomen je ir utikrinanti asmenyb s teisi ir pareig, iplaukiani i io statuso realizavim. Tai tam tikras elgesio ablonas, kurio laukiama i mogaus, uimanio tam tikr pad t grup je, visuomen je. Vaidmuo - mechanizmas, kuris determinuoja asmen elges. T v vaidmuo - vaik aukl jimas, mokytoj - mokymas ir aukl jimas, moksleivi mokymasis ir t.t. Tarpusavio santykiuose bendraujant vieniems su kitais, grup s nariams tenka atlikti danai dviej vaidmen funkcij: socialinio vykdytojo vaidmens (mokytojo, t vo, gydytojo, direktoriaus, mokinio ir t.t.) ir grup s nario bendravimo su kitais grup s nariais vaidmens funkcija. Tai tarpasmeninis vaidmuo. Pastarasis vaidmuo tarpasmeniniuose santykiuose priklauso nuo moni individuali savybi, pagarbos mogui jausm ir
43
panaiai. Bendravimo situacijoje asmenyb gali bti kolegos pagalbininko, bendraygio vaidmenyje.
5.6. Vadovo vaidmuo grup je

Atsivelgiant tai, kad darnios grup s s km priklauso nuo sugeb jimo jai vadovauti, vadovo vaidmuo tampa vienu i esmini veiksni. Vadovavimas grupei yra tokia veikla, kuri padeda pasiekti tiksl ir palaikyti efektyvius dalykinius tarpusavio santykius. Svarbu pamin ti, kad didel tak grup funkcionavime vaidina vadovo poiris grupin darb. Efektyvios grup s turi tur ti lyder, kurio pareigos yra pasiekti rezultatus per keleto moni pastangas. K. Lukauskait (2000) nagrin janti efektyviausius grup s sutelkimo bendram tikslui bdus, pabr ia, kad bendros vadovo nuostatos valdant grup yra ieities takas. Vadovas turi kurti atvirumo atmosfer, stiprinti grup s nari tarpusavio pasitik jim, pabr ti nuolatin param, dalintis informacija ir kita. Vadovavimo stilius yra sud tinga vadovo ir pavaldini santyki visuma. I vadov reikalaujama vairiapusik ini, sugeb jimo realiai vertinti esam pad t, matyti vystimosi perspektyv, ir, svarbiausia mok ti tikinti jam pavaldius mones, kad numatyti tikslai bt reals ir efektyvs, t. y. tapti j vedliu (Seilius A., 1998). Svarbu, kad vadovas tur t real autoritet, kur gali greitai gyti surads teising bendravimo su pavaldiniais stili. R. Kalinauskas (1999) nagrin damas vadovo tak darbuotoj valdyme, vardijo tradicinio ir iuolaikinio vadovo savybes bei skirtumus. iuolaikinis vadovas giria, nusako tiksl, akcentuoja paskatinim, jam svarbiausia pavaldini darbo efektyvumas, jis su pavaldiniais draugikas. Taigi, apibr iant skyri galima teigti, tinkamas vadovavimas transformuoja moni ir grupi potenciali j g realius veiksmus ir sustiprina jos sutelktum.
6. SOCIALINIS IDENTITETAS 6.1. A struktra

Individo elgesys yra mogaus savs supratimo ir j supanios socialin s aplinkos sveikos rezultatas. A ir visuomen veikia vienas kit. Tai, k mes manome apie save ir kaip mes jauiam s, veikia vyki interpretacij, prisiminimus apie vykusius vykius ir reakcij kitus asmenis. Taiau kiti asmenys mums padeda pajusti save. Savs pajautimas organizuoja ms mintis, jausmus ir lemia elges. A - koncepcijos - tai specifiniai teiginiai, kuri pagalba mes nusprendiame, kas mes esame. A - koncepcijos sudaro A - struktr A - struktra - tai psichinis modelis, kuris
44
organizuoja ir nukreipia socialin s informacijos apie save apdorojim. A - struktra takoja, kaip mes suvokiame, vertiname ir simename informacij apie kitus asmenis ir save. A - koncepcija takoja atminties procesus. Tai patvirtina "nukreipimo save" fenomenas. is fenomenas - tai tendencija efektyviai apdoroti ir gerai prisiminti informacij, kuri atitinka A - koncepcijas. D l ios prieasties ms atminiai daro tak ms svarbiausias interesas - mes patys. Save vertindami kaip atskaitos tak, mes pervertiname kit asmen ssajas su mumis. Labai danai mes prisiimame atsakomyb u vykius, kuriuose dalyvaujame visikai minimaliai. A - struktr sudaro ne tik teiginiai apie tai, kas mes esame dabar, bet ir tie teiginiai, kurie nurodo, kuo mes gal tume bt, t.y. galimi - A. Galimi - A nurodo ne tik tai, kuo a svajoju bti ateityje, bet ir tai, kuo a bijau bti ateityje. Galimi A motyvuoja siekti gyvenime to, ko norime. Savigarba - tai visa apimantis savo vert s pajautimas, kuris veikia, kuomet vertiname savo savybes ir sugeb jimus, kuomet mstome ir prisimename. Savigarba teigiamai takoja A koncepcijas ir galimus - A. Individ A - struktros skiriasi (2 pav.). Vien, ypa individualistini kultr atstov, A yra nepriklausomas. Jaunyst je, kuomet individas atsiskiria nuo t v, jis tampa nepriklausomu individu (jo A tampa nepriklausomu). Psichologai nurodo, jog iose kultrose mogus jausis gerai, jei pats valdys ir kontroliuos savo gyvenim. Azijos kultr atstov, A yra priklausomas. ie individai jauiasi priklausantys grupei. Jei jie bus atskirti nuo nam ir eimos, nuo koleg ir draug, jie praras socialinius ryius, kurie lemia, kas jie yra. Socialinio gyvenimo tikslas - ne ipl sti savo A - struktr, bet surasti harmonij tarp A - koncepcij ir grup s nari. Savs vertinimas susijs su tuo, k grup galvoja apie individ ir k kiti galvoja apie grup. ie A struktros ypatumai nulemia kultrinius socialinio elgesio skirtumus. Nepriklausomas poiris savo asmenyb Motina T vas
Draugas
45
Priklausomas poiris savo asmenyb
Motina
T vas Broliai ir seserys
Kolegos
Draugas
Draugas
2 pav. Nepriklausomos ir priklausomos A - struktros
6.2. Savs painimas. Savs vertinimas

Jau Sokratas teig , jog "reikia painti save". inoma, mon s stengiasi tai padaryti. Jie formuoja teiginius apie save, savo savybes, aikina savo jausmus ir elges. Taiau labai danai savs painimas yra gana sud tingas, o vidin informacija apie save - klaidinga. Aikinant elges, klaidos atsiranda, kuomet nereikmingiems vykiams priskiriame per didel reikm, o reikmingiems - per ma. Labai danai mogus i viso neino, kod l jis pasielg tam tikru bdu. Jeigu aplinkiniai aikiai nepastebi, kas nul m individo elges, pats individas taip pat gali yra nepasteb ti, kas j takojo. Suvokimo ir atminties tyrimai parod , jog mogaus smon
mstymo rezultatas, o ne pats mstymo procesas. Mes jauiame tik rezultatus nesmoningos proto veiklos, galima sakyti, paviri, tod l negalime pasakyti, kaip tam tikras rezultatas (mstymo ar elgesio) buvo pasiektas. Nor damas numatyti savo elges ateityje, individas turi prisiminti, kaip jis ankiau elg si panaiose situacijose. Individ galimyb painti save ir patik ti savo j gomis tai padaryti priklauso nuo to, kaip mogus vertina savo efektyvum. Efektyvs asmenys jauiasi kompetentingais ir galiniais daug nuveikti. Asmuo gali bti efektyvus, taiau emai save vertinti. Albert Bandura teigia, jog individo efektyvumo koncepcija turi bti susieta su pozityviu mstymu. tik jimas savo galimyb mis ir sugeb jimais, teikia papildom j g efektyviai veikti. Tie, kurie jauiasi efektyviais, labiau usispyr, atkaklesni, geriau mokosi, maiau link sirgti depresija. Analizuojant mogaus savs supratim, galima pasteb ti imokto bej gikumo fenomen, kur tyrin jo Martin Seligman. Imoktas bej gikumas gyjamas, kuomet mogus arba gyvnas atsiduria situacijoje, kurioje negali valdyti jam nemalonios situacijos (3 pav.). Imokto
46
bej gikumo takoje mogus nesistengia nieko keisti, nes netiki, jog gali k nors padaryti. Nekontroliuoja mi nemalons vykiai Smoningos kontrol s nebuvimas gytas bej gikumas
Bej gikumo gijimas Julian Rotter pirmasis pavartojo kontrol s lokuso svok socialin je psichologijoje. Kontrol s lokusas - tai mogaus psichin ypatyb , polinkis atsakomyb u savo veiklos rezultatus priskirti iorin ms j goms (eksternalims arba iorinis kontrol s lokusas) arba savo paties sugeb jimams ir pastangoms (internalinis arba vidinis kontrol s lokusas). Kontrol s lokusas yra pastovi individo savyb , susidaranti jo socializacijos procese. Kontrol s lokusas nustatomas specialiu klausim ir metodik rinkiniu, kuris padeda atskleisti d sning ry tarp kontrol s lokuso ir kit asmens savybi. Nustatyta, jog mon s, kuriems bdingas vidinis kontrol s lokusas yra savimi pasitikintys, nuosekliai ir atkakliai siekiantys tikslo, santrs, draugiki, geranoriki ir nepriklausomi. mon s, turintys polink iorin kontrol s lokus, nepasitiki savo sugeb jimais, atideda savo ketinimus neapibr tam laikui, tars, konformistiki, agresyvs. mon s, kuriems bdingas tik jimas savo kompetencija ir efektyvumu, kurie pasiymi vidiniu kontrol s lokusu, geriau veikia sunkumus ir gyvenime pasiekia daugiau nei tie, kuriems bdingas pesimistinis poiris gyvenim bei imoktas bej gikumas. Grup s, kurios pripasta savo efektyvum, daug daniau veikia aktyviai ir efektyviai. Nepaisant to, kad daugelis moni kenia d l emo savs vertinimo arba nepilnavertikumo jausmo, socialin s psichologijos tyrin tojai susiduria faktu, jog daugelis moni link palankiau save suvokti. Savo pai akyse mes turime gana ger reputacij. D ka geros reputacijos, teigiamus veiklos rezultatus mes link aikinti savo vidin mis savyb mis, o nes kmes situacijos veiksniais ar atsitiktinumu. Tendencija vertinti save palankiau stebima ir tuomet, kai mogus lygina save su kitais. Tyrimai parod , jog daugelis moni ir pagal subjektyvius, ir pagal socialiai priimtinus kriterijus vertina save truput geriau nei vidutin mog. Kuomet kriterijai yra subjektyvs (pavyzdiui, pareigingumas) polinkis palankiau save vertinti yra didesnis, nei tais atvejais, kai kriterijai yra labiau objektyvs (pavyzdiui, punktualumas). Palankesn savs vertinim patvirtina s kmingai atlikta veikla, kuri individas sureikmina. Tik dami savimi mon s bna nerealiais optimistais savo pai ateities atvilgiu. Manydami, jog nelaim s nepalies j, individai nesiima btin apsisaugojimo priemoni. Laas pesimizmo gali apsaugoti juos nuo nelaim s, kuri sukelia nerealus optimizmas. Socialin s psichologijos tyrin tojai pastebi, jog individui bdingas savojo A ipl timas
47
pervertinant arba nepakankamai vertinant t fakt, jog kiti mano taip pat kaip ir jis. Kuomet individas, vertindamas arba aikindamas savo neefektyv ("neger") elges, links pervertinti plaiai paplitusi nuomon, stebimas klaidingo konsensuso efektas. Pasireikiant iam efektui, individas daro prielaid, jog ir kiti mon s msto ir elgiasi kaip ir jis. Klaidingo konsensuso efektas pasireikia, nes individas daro apibendrinim besiremdamas tam tikru moni ratu, kuriam priklauso ir jis pats. Kalbant apie individo sugeb jimus ir situacijas, kuriose individas elgiasi gerai ir s kmingai, daniau sutinkamas klaidingo unikalumo efektas. Tuomet individas links manyti, jog jo "geras" elgesys arba talentai yra iskirtiniai. Kitaip tariant, individas mano, jog jo trkumai norma, o privalumai - retenyb . Klaidingo konsensuso ir individualumo efektai kyla, kad ilaikyti ir/arba padidinti savs vertinim. Savojo A ipl timas - tai informacijos apie save apdorojimo ir siminimo proceso rezultatas, kuriame dalyvauja ir ms kognityvin s galios. Tai gelbsti mones nuo depresijos, tod l pasireikia kaip geras adaptacinis mechanizmas, taiau gali sukelti sunkumus bendraujant grup je, t.y. bti blogu adaptaciniu mechanizmu.
6.3. Savs pateikimas

Gyvendamas tarp kit individ, mogus priderina savo pasaul ir veiksmus prie j supanios aplinkos. Kitaip tariant, jis stebi savo veiklos rezultatus bei keiia savo elges, nor damas padaryti tam tikr spd. Savs pateikimas - tai savs pristatymas sau ir kitiems, siekiant sudaryti palank spd apie save arba suskurti savs vaizd, kuris atitikt stebinio mogaus idealus. D ka savs pateikimo nenukenia mogaus savs vertinimas, o A vaizdas tik sustipr ja. Gana danai stebimas apsimestinis kuklumas, kuris pasireikia tuo, jog individas Save nuvertina iauktindamas konkurentus arba akivaizdiai girdamas kitus, taiau giliai irdyje tiki savo pranaumu. Apsimestinio kuklumo strategija leidia iaukti kit asmen norim reakcij. Jei mon s netiki savo veiklos s kme, jie link sudaryti klitis ios veiklos atlikimui. i savs pateikimo strategija taikoma tuomet, kai A vaizdas yra susijs su tam tikros veiklos atlikimu. Jei individas stengsis ir jam nepavyks, nukent s jo A vaizdas, tod l geriau i anksto surasti prieast arba klit, kuri paaikint nes km, o A vaizdas savo ir kit akyse likt nenukent js. Jei veikla bus s kminga, A vaizdas tik sustipr s, nes esant klitims, individas sugeb jo efektyviai veikti. Apsimestinis kuklumas ir sudarymas klii savo veiklos atlikimui yra savs pateikimo strategijos, kurios leidia individui valdyti savo ir kit asmen spd apie save. inomose situacijose pateikimo strategijos taikomos nesmoningai. Naujose situacijose gali bti smoningas trokimas sukurti tam tikr spd.
48
7. LITERATRA
Pagrindin : 1. 2. 3. 4. 5. Suslaviius, A. Socialin psichologija. Kaunas: viesa, 1995. Suslaviius, A., Valickas, G. Socialin psichologija teis tvarkos darbuotojams. Vilnius, 1999. Almonaitien , J., Antinin , D. ir kt. Bendravimo psichologija. Kaunas: Technologija, 2003. Baum, A., Fisher, J. Social psychology. New York: Random House, 1985. Penner, L. Social psychology. St. Paul: West, 1986.
Papildoma: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Ericson, E. Childhood and society. New York: Norton, 1950. Psichologijos odynas . Red. R.Augis, R. Koinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. Stanikait , R. Socialin psichologija. Kaunas: Lietuvos em s kio u-tas, 1997. Valickas, G. Asmenyb s savs vertinimas. Vilnius: VU leidykla, 1991. Myers, D.G. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000. Verderber, R. Communicate. Belmont: Wadsworth, 1981. , ., , ., , . . . a-: ea, 2001 , . . -: , 1999.
49

Socialinės Psichologijos Konspektas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Socialinės Psichologijos Konspektas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

SOCIALIN PSICHOLOGIJA

Pareng D st. Vaida Pluait

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

1. VADAS 1.1.Socialin s psichologijos apibr imas. Ryys su kitais mokslais

psichologija" ir Londone ileista William McDougall knyga

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Teologija Filosofija Sociologija Socialin psichologija Psichologija Biologija Chemija Fizika

1.2. Socialin s psichologijos tyrimo metodai

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

nepakankam artimj, vis pirma t v,

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

2.1. Konflikto samprata, tipai, sprendimas

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

2.2. Vidini asmenyb s konflikt sprendimas

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

2.3. Konflikto dinamika

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

2.4. Netiesioginiai konflikto sprendimo bdai

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

2.5. Tarpasmenini konflikt profilaktika

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

3. AGRESYVUS ELGESYS 3.1. Agresijos apibdinimas

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

iame tekste, kur prie 200 met para

pedagogas Ch. G.Salzmannas, ironikai

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

3.2. Agresyvaus elgesio formos

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

3.3. Agresij aikinanios teorijos

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Pagrindin s agresyvaus elgesio tvirtinimo prieastys:

veiksmus (labai stiprus pastiprinimas)

tampa asmeniniu pasididiavimo altiniu.

3.4. iniasklaida ir agresyvus elgesys

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

vaizduojaniai mediagai, pornografijai (Marshall,1989).

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Pieters D. vadas pagrindinius socialin s apsaugos principus. 1998, psl. 7;

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

atkirtis (social exclusion) - Visuomen s atsisakymas atskir savo nari

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

5. GRUP S 5.1. Grup s apibr imas

Vaida Pluait . Socialin psichologija (2007)

5.2. Grupi rys