DAIKTAVARDIS. Giminmis nekaitomas. Tik skaiiais ir linksniais.

Esama nuomons kad tokie daikt kaip mokytojas, mokytoja, mokinys, mokin kaitomi giminmis. Bet jeigu juos laikytume kaitomais gim jie ikrist i daiktv sistemos, todl jie laikomi visikai savarankikais daiktv. Manoma, kad ide prokalbs senaisiais laikais buvo 2 gimins: gyvoji ir negyvoji. Vliau gyvoji skilo vyr ir mot gimines, o dalis negyvosios daiktv perjo vyr ir mot. Kai kuriose kalbose dalis negyvosios giminsd daiktv liko. Tai bevards gimins daiktv. Lietuvi k dabar daiktv liko vyr ir mot g. Seniau buvo 3: vyr, mot ir bevard. I balt k bevard ilaik prs kalba (assaran eeras, krawian kraujas, alu alus). Lietuvi k bevard g perjo vyr g. Pereiti nebuvo sunku, nes daugelis i linksni turjo vienodas galnes. Yra daiktv, kurie gali bti ir mot ir vyr g (neklauada, vpla). Daniausiai jie yra neigiami. Jie paprastai vadinami bendrosios arba nekatrosios g daiktv. Ger termin yra pasils J.Otrebski: dvigiminiai daiktv. Kartais vyr g daiktv gali bti linksniuojami pagal mot tip (dd, virila). Lietuvi ir daugelyje kit pasaulio kalb vyr g yra neymta, o mot ymta. ymta forma ta, kuri kalboje retesn, o neymta neutralizuojama kalbant apibendrintai (susirinko studentai). Tai netaikytina kalbant apie gyvnus (ganosi karvs, okos ir avys). Daiktv pamatins formos t.y. vns V galn gimins neymi (akis, vagis, piemuo). SKAIIAUS KATEGORIJA. Lietuvi bendrins kalbos daiktv turi vns ir dgs. Tarmse ir nekamojoje kalboje kartais pavartojama ir dviskaita. Dviskaitos G pavartojamas daniau, ypa vyr g. Dviskaitos N ir n formos ir dabar nek k vartojamos l danai, tik dviskaitos jos nebereikia (galvom, katm, su galvom). Senovje buvo dvi skirtingos formos: dgs su priebalsiu s (galvomis, galvoms) ir be priebalsio s (galvom). Nykstant dviskaitai jos forma neinyko tik perm dgs funkcijas. Ide ir balt prokalbse buvo 3 skaii sistema. Manoma, kad ide dviskaita buvo vienaod. T.y. be vardi abu, abi ir skaitvardi du, dvi. Ir reik porinius daiktus (akis, ausis, rankas, kojas). Vliau dviskaita pradta taikyti ir neporiniams daiktams ymti. Todl btinai prireik taikyti ir neporiniams daiktams ymti. Todl btinai prireik skaitv du, dvi arba abu, abi. Susidar dvi priemons reikti dviskaitai: galn ir skaitv arba v. Kalboje tokie atvejai nemgstami todl dvisk pradjo nykti. Tarmse kartais pasitaiko ir dvisk form su skaitv trys arba keturi (baigiau keturis skyriu). Yra daiktv, kurie turi tik vien skaii: daugiskaitiniai arba vienaskaitiniai. LINKSNIO KATEGORIJA. Senosiose ide k buvo 8 linksniai: nominatyvas, genityvas, datyvas, akusatyvas, instrumentalis, ablatyvas, locatyvas ir vokatyvas. Ablatyvas, kuris reik tolim nuo ko nors liet k inyko. Manoma, kad is linksnis iliko patarlje: vilko bgo, mekos ubgo. Taiau jo f pirmosios linksniuots daiktv iliko (as, is, ys). Tai vns K dabar turi jo galn. Lietuvi bendrin k neilaik ir ide viet reikusio linksnio vokatyvo. Yra ioki toki liekan: priev namie, r.auktaii f atie, tolie, priev pusiau... Dgs lokatyv ilaik r.auktaiiai vilnikiai (akisu, rankosu). Ir sen ratuose taip pat dar vartojamos (tve ms kuri sesi dangusu). Netekusi senojo lokatyvo liet.k. pasidar 4 naujus Vt (inesyv es vidaus Vt, iliatyv einamasis vidaus Vt, adesyvas es paalio Vt ir aliatyvas einamsis paalio Vt). J reikms skiriamos pagal vid ir paal, slinkt ir rimt. Vieni vartojami su slinkties, kiti su rimties veiskm. Inesyvas reikia buvim viduje (lauke, mike), iletyvas judjim vid (mikuosna, mikan), adesyvas buvim prie ko nors arba pas k nors (dieviep, mikiep, ugnip), aliatyvas judjim prie ko nors arba pas k nors ( grabop, dievop) ----------Vidus Paalys Rimtis Inesyvas Adesyvas (lauke, (laukiep(i), laukuose) laukuosemp(i)) Slinktis Iletyvas Alatyvas (laukan, (laukuop(i), laukuosna) laukuomp(i)) Iliatyvas liko r ir p auktaii tarmse. P auktaiiai j vartoja nenuosekliai. Adesyvas liet k visai nyko, liko tik Baltarusijos lietuvi sal tarmse. Alatyvo liko keli prieveiksmiai (vakarop, rudeniop). Visi 4 naujieji Vt ir senasis lokatyvas gausiai vartoti sen ratuose. Vns inesyvas atsirado i senojo lok pridjus postpozicij (polinksn en) (pvz.: deve + en). Dabartins formos namie kilm nra galutinai iaikinta, o dgs inse kilo i dgs acc (laukos + en). Vns ilet kilo i vns acc (laukan + en). Dgs ilet kilo i dgs G (rankas + na). Vns adesyvas atsirado i senojo lokatyvo (p(r)e), o dgs i dgs inesyvo su p(r)e. Vns Vns n akmenimi < *akmenimi < *akmenmi. Senuosiuose ratuose yra ir kitoki form (motermi, akmemi) Vns seserie < *seser Dgs V. senj form akmenes ilaik kai kurie r ir p auktaiiai. Dabartin galn ys paimta i i

alet kilo i vns K, o dgs i dgs K su p(r)e (darba, darbun + p(r)e). DAIKTAVARDI KAMIENAI. Sinchroninse gramatikose skiriamos daiktv linksniuots. Nuo D.Kleino laik skiriamos 5. Visi dabartini daiktv kamienai yra priebalsiniai (vaik + as, sn + us, av + is). O senovje kamino ir galns riba buvo kitokia. Galiniai balsiai priklaus kamienui (vaika + s). Visuose linksniuose ie kamienai buvo pastovs, o prie j dedamos kintamos galns. Istorinje gramatikoje pagal tuos kamiengalius skiriami daiktv kamienai. Jie nustatomi pagal dgs N. (vaika + ms). Priebalsiniai kamienai, t.y. 5 linksniuots, nustatomi pagal dgs K (akmen + u, seser + u). Tik 5 linksniuots daiktv buvo prieb kamien, o visi kiti balsini. Ist gramatikoje skiriami: I linksniuot: 1) a (ide *o) (vilkas - *vilkos); 2) ia (ide *io) (kelias kelios); 3) iia (ide *iio) (dagys *dagiios) II linksniuot: 1) a (ide *a) (aka - aka), 2) ia (ide *ia) (dvasia *dvasia), 3) e (ide *e) (eme - *eme). a KAMIENAS. Ide kalbose is kamienas buvo labai populiarus. Nemaa ide dalis j ilaik. Lietuvi ir latvi k is kamienas yra tik vyr g., o prs k rodo, kad prokalbje buvo ir bevard g (eeras, kraujas (assaran, kravian). Vns V (vilkas) kils i baltikojo (vilkas), o ide turjo bti (vilkos), latvi (vilks). Vns K (vilkoo), dabartinis o yra atsirads i a (*vilka). Lietuvi k is linksnis yra dviej tip. Daugelio kamien turi galn es, iskyrus 1 linksniuots daiktv (vilkas vilko, kelias kelio) kils i abletyvo kuris perm K funkcijas. Vns N termse yra labai nevienods. Gali gale turti bals i arba jo visa nebti: vilkou, vilkuu, vilko. Toki galn turi apie Tveriei. Auktaiiai gali turti form be i. Senesn forma ta, kuri turi bals i: vilkui *vilkuo pirmieji dvibalsi dmenys trumpja. Vns G dabartin forma vilk kils i an vilkan. Vienose kalbose baigiasi en, kitose em. Vns n panaus vilku - *vilko. Vns turi nepakitusi galn (vilke), lot (lupe). E yra kamiengalio balsis. ia buvo balsio kaita: o e. (vilkas vilke, lot lupus lupe). Dgs V (vilkai vilkoi). Dauguma kamien iame linksnyje turi es, turi galn ai. Manoma, kad i galn yra atjusi i vardini form. Dgs K (vilk< un < *uon< *on). Vis kamien raida panai. Dgs N vilkams. Ilaikytas istorinis variantas vilkamus. itas linksnis turi vairi kamien. Galjo bti *mos. Dgs G vilkus < *vilkos Dgs n vilkais (skr vrkais) Dgs yra toks pat kaip ir V. Dviskaitos V ir G: du vilku Dviskaitos K manoma kad vyr g turjo *au, mot *au. Vyr g virto uo. Dviskaitos N ir n balt k galjo bti *ama. ia ir iia KAMIENAI. Ia kamieno galns yra tokios paios kaip a kamieno: kelias ir vilkas. Tik jis turi visus linksnius po minktojo priebalsio. J raida yra tokia pati. Iia kaip a kamieno galns. V formoje vyko kontrakcija (*dagiias < dagys). Pakito ir vns G dag. a ir ia KAMIENAI. a kamienas ide prokalbje buvo labai produktyvus. Su tokia galne iliko daugelyje ide kalb: lat roka, pr genna, lot rosa. Vns V ranka < *ranka, gera < geroji. Iia turi visai vienodas galnes. Vns K rankos < *rankas, la rokas Vns N rankai < *rankai , la rokai Vns G rank < rankan < *rankan Vns n ranka < *rankan Vns i seno turjo trump bals. Ranka < *ranka. Dgs V kaip vns K. galn ir kilm tokia pati: rankos < rankos i rankas Dgs K vis kamien turi t pai galn . Kilm yra vienoda: rank < rankun < *rankuon < *rankon. Problem kelia galinis priebalsis lot terrarum. Daugelis mano, kad buvo en ir em. Dgs N rankoms < rankomus, ranka < rankamus. Manoma, kad mus kildinama i *mos Dgs G rankas. Jo kilm aikinama nevienodai palyginti su gersias. Dgs n rankomis < rankomis Dgs toks pats kaip V. forma ir raida tokia pati. Dviskaitos V ir G abi ranki < *ab rank < *abein rankein. Dviskaitos N ir n *amo, *ami

e KAMIENAS. Tai kamienas yra problemikas balt k danas, bet kitose ide kalbose i esms jo nra. Todl manoma, kad jis yra su iia kamienu. Galt paliudyti slav kalbos (em < eme < emiia. Vns V em < eme < *emen Vns K ems < *emes Vns N emei < *emei Vns G em < emen < *emen Vns n su eme < emen Vns eme < eme Dgs V. ems < emes Dgs K emi < *emiun < *emion < *emion Dgs N emms < emmus < *ememus < *ememos Dgs G emes < *emes Dgs n emmis < ememis Dgs ems < emes Dviskaitos V ir G ems < dvi emi < *dve eme < *dvei emei Dviskaitos N galjo turti galn *emo Dviskaitos n *emi i KAMIENAS. Jis labai senas, turimas ide k. lietuvi yra avis, lot ovis, skr avis. Daiktv yra dvejopos kilms: 1) paveldti i balt ir ide prokalbi (akis, vilnis, angis); 2) i priebalsinio kamieno ymimas C. Tai buv akniniai priebalsinio kamieno daiktv. io kamieno tra vienintel forma su nuline galne. Dabar kamieno daiktv yra vyr ir mot g. manoma, kad seniau buvo ir bevards gimins. Vns V avis < avis (i forma simbolizuoja tik linksn ir skaii) Vns K avies < *aves < *aveis (ie < *e < *ei) Vns N aviai, vagiui (galns yra atj i ia ir ia) Vns G av < avin Vns n avimi Vns avie. *ave < *avei Dgs V. avys, la avis < *aviies < *avies Dgs K avi < *aviun < *avinon < *avion Dgs N avims < avimus < *avimos Dgs G avis < *(ide)avins Dgs n su avimis < *avimis Dgs avys < *aviies < *avies u ir iu KAMIENAI. Skiriasi tik kamiengalio priebalsio minktumu. Balt prokalbje u kamienui priklaus vyr, mot ir bevards g daiktv (lietus, snus). Mot g kelis ilaik latvi k tarms (dzirmus, ragus). Visi jie daugiskaitiniai. Iu kamieno daiktv dgs perjo ia kamien (vaisiai, karaliai). Bet senuosiuose ratuose j dgs yra ir iu kamieno (tie karalus, karaliumus). Vns V snus iliko nepakits. Balsi i ir u kamien raida yra paralelin (la lietus, pr dangus) Vns K snaus. Buvo bevards g *us Vns N tarms rodo, kad senoji galn turjo bti *n (snum < snup) Vns G sn, la lietu < snun Vns n su snumi <*imi Vns snau Dgs V. s (la pelus). Tarmse yra ilaik ir su galne aus. Sns <*snuues < *snaues Dgs K sn < snum < *snuos < *snon Dgs N snums < snumus < *snumos Dgs G snus < *sns Dgs n snumis < snumis Dgs kaip ir V Dviskaitos V ir G du snu < *sn Dviskaitos N *umo Dviskaitos n *umi PRIEBALSINIS KAMIENAS (C). Dabar yra 2 C kamienai n ir r (akmen, seser). R balt k j nedaug. Liet k is kamienas ilaik senovines formas, o latvi k yra tik relikt. Vns V akmuo , *akmo, dukt < *dukte, sesuo < *seso). Ide prokalbje buvo galns *ou ir *er. (ide *dukter, *suesor). Manoma, kad en ir er nukrito dar r balt prokalbje prie tautosilabini ilgj balsi trumpjim (trumpja irmieji dvigarsi dmenys jeigu buvo ilgieji). Todl iandien turime ilgj galn uo arba (akmuo, la akmens, skr asma). Prieb kamienui priklaus mot (i *mater), brolis (*bhrater), lot frater. Balt priesaga l- yra nauja. Priebalsiniam kamienui priklauso vienskiemenis daiktv uo o seniau ir *muo (mogus). Vliau gijo g- ir perjo u kamien (lot homo). Bet vienskiemeniai daiktv kalbose ne toleruojami, todl pvz uo turi formas uva arba unis. Prieb kamienui priklaus ir turintys priesag uon- (la palaidomis < palaiduo). Vns K akmens < akmenes, sesers < seseres Vns N sen ratuose vartojamos dvejopos formos. Su ie arba su i (akmenie/piemeni), pirmoji forma kilusi i *akmene < *akmenei, o piemeni tokia forma ir buvo. Galn simbolizavo tik skaii ir linksnio kategorijas. Dabartins galns yra naujos padarytios pagal ia ir ia kamienus. Vns G akmen < akmeniu < akmenn

kamieno. Dgs K akmen < akmenun < *akmenuon < *akmenon Dgs N akmenims < akmenimus < *akmenimos Dgs G akmenis < *akmenins < *akmenus Dgs n su akmenimis < *akmenims < *akmenmis Dgs akmenys BDVARDIS BDVARDIO KAMIENAI. Skiriamas a kamienas (geras, baltas), ia kamienas (alias), iia (didis), u (graus, platus). Mot g a kamienas ia, e (medin), i. Daugelyje gramatik skiriama ir bevard bdv gimin. Bdv gimin paprastai derinama su daiktv g. bevards g bdv nra su kuo derinti, todl dabar laikoma bdv negiminine forma. Senuosiuose ratuose esama i kamieno bdv relikt. Manoma, kad i kamieno form ilaik ir emaiiai (dgs N baltims, senims). Senovje ide bdv linksniavo kaip daiktv. Seniau liet k bdv buvo linksniuojami kaip daiktv, o dabar sutampa tik mot g. (balta ranka, alia valdia). u KAMIENAS. Galn ilaikyta blogiau negu daiktv. (graus snus). Jis pakito dl dviej prieasi. Pirmiausia siskverb vardines galnes (graiam, graiame. Graiems). Be to daiktv snus vairiuose linksniuose turi galn po kietojo priebalsio. Bdv graus po minktojo priebalsio turi galn. Prieastis yra greta esanti mot g., kurios visi linksniai turi galn po minktojo priebalsio. Todl vyr g daugelyje linksni suminktjo prieb ir perjo ia kamien (graus snus). Dgs tik V ilaik senj galn. 16 a. u kamieno form paradigmoje buvo daugiau. Vns n su galne umi (baisumi veidu). Vns Vt (viesume regjime). Galn po kietojo priebalsio dar turjo dgs k (vies rat). I tarmi daugiausia u kamieno relikt ilaik r Lietuvos nektos. Mot g bdv turi ia kamieno form (platus plati). Mot g turi kamieno form (didelis didel, kair, dein). BDVARDI LAIPSNIAVIMAS. Darybos kategorija. Skiriami 3 pgr bdv lapsniai. Auktesnysis laipsnis daromas su priesaga esn. Kitos balt k ios priesagos neturi. Latvi k daromas su ak. yra lietuvik odi turini ak (gerokas, geroka). Kit ide k auktesniojo laipsnio daryba vairuoja. Lietuvi priesaga esn yra sudtin i es + n. Pirmas dmuo i ide *ias. Iplstas vlesns kilms formantu u. (got batizin didesnis). Prs tekstuose yra galni su is (pr talis toliau). alia ide *ias ir *ios buvo vartojamos *tero, *toro. Manoma, kad i priesaga galjo turti prieprieos reikm. Auktesniojo laipsnio reikme i priesaga balt k nesigaljo. Kitose ide k i priesaga m reikti auktesnj laipsn. Vyr g auktesniojo laipsnio bdv linksniuojami pagal iia kamien, o mot g - e. Tarmse vietose dl e, ia kamien miimo turimos ir ia. Aukiausiasis laipsnis. Lietuviai daro su priesaga aus. Tai specif liet k priesaga. Jos neturi kitos balt ir ide k. (la. viss, pr ucka). Visos ios balt k formos nra seni dariniai. Kitos ide k rodo, kad aukiausiasis laipsnis buvo daromos su priesaga *isto. Ji ivesta i auktesniojo l is. Ir pridjus formant t. Priesagos aus kilm nra aiki. Hipotezs: 1) gali bti ivesta i prieveiksmio aukiausiojo laipsnio geriaus kur galn *e-ios. 2) priesaga gali bti siejama su bdv priesaga uch. Aukiausiojo l vyr g bdv linksniuojami pagal ia, o mot - ia kamien. VARDIUOTINIAI BDVARDIAI. Dl v bdv raidos esama vairi nuomoni. Kai kas mano, kad jie susiformavo vlai, nes senuosiuose ratuose dar randama nusistovjusi form (paprasto paprastojo). Dauguma kalbinink mano, kad jie susidar seniai, tik procesas buvo labai ilgas. Turjo susidaryti dar prie Leskyno dsn, nes bdv komponento galn netrumpjo (ger= ger j). Vadinasi Leskyno dsnio veikimo metu ia turjo bti nebe galn. Mot g visai atitikt r auktaii baltoja. Pirmykts v bdv formos buvo labai ilgos (gerojenjojeu, geramenjemen). Buvo daug pasikartojani skiemen todl vyko haplologijos procesas, t.y. ikrinta vienas i pasikartojani skiemen. Sen r yra ir ikihaplologini form. Antrame arba vard skiemenyje veik Leskyno dsnis. (*gereje > *gereji > gerieji). Vns V gerasis gali turti senj v jis form. Vieni mano, kad jis buvo santykinis arba rodomasis, o dabar jis asmeninis. Sen r yra v bdv tiesiogiai padaryt i daiktv (dangumis dangumis). R ir p auktaii tarmse v bdv labai apnyk. SKAITVARDIS. Tai archaika kalbos dalis, tai rodo ir gauss atitikmenys ide kalbose ir supletyvizmas, t.y. kai kaitant skirtingos pridtin j, kildinamas i is, lot is, netiku ar senaj form ilaik piet auktaiiai ir vilnikiai. Vienaskaitos kilmininkas yra daromas i kito kamieno su priebalsiu t: to < ta, tos < tas, ta < ta ( bevard gimin). Kaip ir daiktavardiai vilko, vardis to tikriausiai turi galn perimt i vienaskaitos abletyvo linksnio. Vienaskaitos naudininkas tam senuosiuose ratuose yra tamui/ tamu < tamo. Galbt galjo egzistuoti forma su baigmeniu e, moterika gimin tai < tai.

formos turi nevienods aknis. Supletyvizmas rodo ryk archajikum. (gyveno vienas mogus). Vienas, viena, vien kaitomas kaip bdv baltas, balta, balt. Manoma, kad liet vienas turi pridtin v (pr ains, lot umes). Vienas < *venas < *veinas < *einos. Du, dvi i seno turi tik dviskait todl jo N ir n neturi gale s. Dviskaita todl sutampa V ir G. senj dviskaitos form ilaik emaiiai. Du, dvi linksniuojama kaiip abu, abi. Trys senas negimininis skaitv, bet dabar Vt yra skiriamos gimins. V - *triies< *treies. Lot tres, skr trayas. K trij < trijun < *triiuon < *triion. N trims < trimus , trimos. G tris < *tris < *trius. n trimis < *trimis. Vt trijuose, trijose. Skaitvardiai nuo 4 iki 9 yra linksniuojami kaip ia ir ia bdv (alias, alia). I j ide prokalbje buvo linksniuojamos tik 4 pagal priebalsin kamien. Todl G skyrsi nuo bdv. R auktaiiai linksniavim visai ilygina pagal bdv (keturius). Sk nuo 5 iki 9 liet k pradti linksniuoti pagal keturi, keturios model. Kitose k jie buvo nelinksniuojami todl galima lyginti tik V. Keturi < *keture < *keturei (la etri, skr catnes). Penki < *penke < *penkei (la pieci, skr panca). ei < *see < *seei (la sei, skr sas). Septyni turi senj priesag yn, kurios neturi daugelis ide k. (lot septem, skr sapta). Atuoni < *ato (lot octo, skr asta). Devyni priesaga yn irgi nauja, be to pasikeit pirmasis priebalsis <*nevine <*nevinei (angl nine, lot novem). Priebalsio d ir n kaita pradioje balt ir slav k yra bdinga. iame skaitv d galjo atsirasti dl skaitv deimt takos arba disimiliacijos. Deimt dabar nelinksniuojamas, o seniau buvo linksniuojamas pagal priebalsin kamien (vaikas deimtes met). (la desmit, lot decem). O liet k turima ir linksniuojama forma deimtis pagal i kamien. Dvideimt i dvi deimti ir tai dviskaitos V ir G. Komponentas deimt apibendrintas vis deimi pavadinimams. Nuo 11 iki 19 ide k labai nevienodi taigi jie atsirado vlokai. Ms skaitv yra seni sudurtiniai . pirmas komponentas yra kiekinio skaitv n, o antras (-lika) giminingas su veiksm likti, t.y. kas lieka po deimties. Ir su bdv liekas -neporinis arba atliekamas. Tarp j galima irti balsi kait. Sen r nuo 11 iki 19 buvo i dviej . Ypa danai buvo vartotas 11 (vienas liekas arba tiesiog liekas). Skaitv 11 19 reikia dgs o linksniuojami pagal vns. imtas linksniuojamas kaip a kamieno vilkas. Yra labai senas ide kildinamas i *kmton, kuris buvo bevards gimins. (lot centum, skr satam). Tkstantis naujesns skaitv, nes giminingas tik su kai kuriom slav ir got k (got tzandi). Milijonas ir milijardas yra nauji tarptautiniai (lot mille). DAUGINIAI SKAITVARDIAI. Padaromi su priesagomis eji, ejos, arba eri, erios. Su pirmja padaromi tik dve, treji < *dvei ir ia kamieno dgs linksnio galne. (dveji kaip ali). Treji tikriausiai padarytas pagal dveji analogij. Nuo ketveri iki devyneri turi sen priesag eri. Tarmse sakoma ketveri, eeli pagal keli. Anksiau buvo ir bevard g, kuri dabar visai suprieveiksmjo (dveja tiek). KUOPINIAI SKAITVARDIAI. Padaromi i atitinkam daugini ir priesagos etas. Priesaga anksiau buvo atas (la divata, skr pancata). Pirmiausia a suprieakjo po j (dvejetas, trejetas), o paskui i priesaga etas pradta taikyti ir kitiems skaitv 1 9 gali sudaiktavardti kai reikia paymi pavadinimus. KELINTINIAI SKAITVARDIAI. Pirmas, pirma, pirm. Yra kildinama i *pirmos, *pirma, *pirmo. Vienose k is skaitv turi priesag m (liet pirma, la pirmais, lot primus), kitose v (skr prvas). Antras < antaras. Dalis r ir p auktaii tebesako antaras (lot otrais, skr antaras). Treias < *treios (la treais, pr tirts). Ketvirtas < *ketvirtos. Manoma, kad tarp keturi ir ketvirtas ir ketveri yra aknies balsi kaita (la neturtais). Penktas < *penktos (la piektais). etas < *setos (la sestais, p rustais, lot sixtus). Septintas < *septintas. Forma septintas yra nauja. Senesn forma yra sekmas < *septmas < *septmos. Iliko sekmadienis ir sekmins (la septitais, pr septints). Atuntas i atuontas. Taip tebesako apie Prienus ir Kaiiadorys. Devintas < *nevyntas (angl ninth). Deimtas (pr dessimpts, lot decimus). Kelintiniai skaitvardiai11 19 yra naujovikesni, neturi atitikmen ide kalbose. Sudaryti i kiekini skaitv ir dmens lika. Jie buvo bevards gimins, todl j G nra nosins. Sen r ie skaitvardiai dar yra junginiai (pirmas liekas, antras liekas).

vardis. Apraomose gramatikose vardiai skirstomi semantinius skyrius. Istorinje gramatikoje skirstomi du skyrius: 1. gimininius; 2. negimininius. vardis labai archaika kalbos dalis, jam bdingas subliatyvizmas: a, mans, tavs kaitome od ir keiiasi aknis. Tai bdinga ir kitoms kalboms: rus. - men. Iki iol nusistovjs jo linksniavimas ir jis nesudaro aikios paradigmos. vardis gana gerai ilaik nepakitusias galnes. Dauguma vardi yra vienskiemeniai, taigi kiriuoti. Kiriuotos galns laikosi geriau negu nekiriuotos. Dar gana gyva j dviskaita: mudu, judu, jiedu, jiedvi. Tik daiktav ir vardiai turi savarankik linksniavim kit kalbos dali ( vardaodi), galns tokios, kaip daiktavardi arba vardi. Negimininiai vardiai. I seno yra penki: a, tu, mes, js, savs. Vliau dar atsirado kas. Seniau jis turjo visas tris gimines, todl dabar linksniuojamas kaip gimininis vardis tas. vardio a vienaskaitos vardininkas turjo bals e: lat. es, lot. ego, gr. ego, pr. es arba as. Priebalsis buvo skardus palyginti su lot arba gr, taip pat dar su s. sl azu, skr aham. A< e< egh. odio gale natraliai sudusljo, o a, e kaita odio pradioje yra bdinga. TU vns vard dabar turi trumpj bals, bet kitos kalbos rodo buvus ilgj: rus m, lot tu, skr t, vok du. Balsis sutrumpja seniai, emaiiai taria to, bet platina tik senuosius trumpuosius balsius. vardius a ir tu tarms linkusios ilginti: a aen, aenai, aenajos; tu tujen, tujei. Vienaskaitos kilmininkas ir galininkas senovje sutapo, buvo: mane, tave, save. Kaunikiai daug kur ir dabar taip tebesako, tik juos kiriuoja aknyje. Manoma, kad dar sunkiau buvo e: mene, teve, seve, plg su rus men, lat manis, tevis, sevis. Vliau prasidjo i dviej linksni diferenciacija, jie labai skyrsi nuo kit kalbos dali, t pai linksni, todl juos imta keisti. Pridtas n: manen, saven> manens, tapens, savins> -s. Galininkas ilaik senaj galn: mane, tave, save. Naudininke: man, tau, sau. odio gale yra tvirtaprad priegaid, tai rodo, kad forma negali bti labai sena. i forma turjo bti ilgesn tokia prielaida. Daugelis ryt auktaii sako man ( minktai). Tai rodo, kad po n turjo bti prieakins eils balsis ( progresyvin asimiliacija). Galjo bti dvi galns -i arba , o yra kils i ei. Nagininkas dabar yra: manimi, tavimi, savimi. Tokia galn turi i- kamieno daiktavardis. Vietininkas: manyje, tavyje savyje. Vartojamas labai retai, turi galn pagal i kamieno daiktavard. vardiai mes, js nra morfologin, bet semantin daugiskaita: a +a =mes; tu + tu = js. vardio mes daugiskaita tarmse turi vairi form: ms, ms, mes, mas, mens, ms, mus. Senoji forma tastatoma mes. Taip danai sako piet auktaiiai. Balsio pailgjimams takos turjo gretimo vardio js ilgasis balsis. Kai kas mano, kad galjo pailgti ir dl to, kad nesutapt su veiksmaodiu mesti bsimuoju laiku mes. Kalbose skiriasi pirmasis io vardio priebalsis, tai n arba m: liet mes, lat ms , lot nos ( noster), it noi, rus . Manoma, kad senovje linksniuojant ie du prielinksniai kaitaliojosi, vienas apibendrino n, kita m. Rus kalboje iliko abi: , Hac. Senovje linksniavimas atrod taip: V. mes, K nson, N mmos, G nsu. Buvo silpnasis subliatyvizmas. Ryt balt kalbose pamatinis vardininko linksnis turjom. Galjo turti asimiliacij. vardis js yra kildinamas i js akto, taip dabar sako kaunikiai ar suvalkieiai. io vardio pirmasis priebalsis skirtingose kalbose nevienods, tai j arba v: liet js, lat js, rus bac, lot vos ( vester), it voi. emaiiai turi vedu, vedi ( mudu, mudvi). ia galjo bti priebalsis kaitomas, tik vliau suvienodjo. Kilminink ms, js kaunikiai taria ms, js. Greiiausiai tai senoji forma, kuri kildinama i < iso< uoson. Naudininkas mums, jums kildinamas i jumus, mumus. Taip yra senuosiuose ratuose < imos< uomos. Galininkas jus <js<uos. Su ilguoju balsiu tebesako latviai. vairi kalbos dali daugiskaitos galininko galn paprastai bdavo ilga. Nagininkas jumis<iumis<uomis. Dabar turi toki pai galn kaip daiktavardiai: akimis, avimis. Lokatyvas atstatoma js<isu<uosu. Inesyvas mumyse, jumyse turi galn i ikamieno kaip daiktavardiai. Yra vairi dviskaitos form, kurias geriausiai ilaik kaunikiai ir emaiiai: mudvi, mudu, judu, judvi, mudvi, vedvi. vardiai js vardininko pagrindu visuose linksniuose atsirado j. Gimininiai vardiai. Bna vairi kamien: a < o ( tas, ta, ita; iia < iio ( is, kuris); o < a ( ta, ita, katra); io < ia ( i, kuri). Vienaskaitos vardininkas tas balt ir slav kalbose prasideda priebalsiu t. o kitose kalbose gali bti sas, sa, ta. vardis jis turi nauji yra tokie, kurie padaryti i

Vienaskaitos galininkas t < tan moterika gimin, t < tan vyrika gimin, ta bevard gimin. Vienaskaitos nagininkas tuo < tuo < to, pagal Leskyno dsn vienskiemeniuose odiuose galn nesutrumpjo, o vyko metatonija. Tarmse plaiai tebesako tuo. Moterika gimin dabar yra ta < tan. Senj rat ir tarmi forma tuon arba tai yra inovacijos, tai kas nauja. irvintikiai su tokiu i turi ir daiktavardius, sako: su bobui padaryta pagal vardio analogij. emaiiai tok prideda tik vardiuose. Vienaskaitos vietininkas balt prokalbje buvo tami, o moterika gimin tai. Pagal postpozicinius vietininkus susidar : tami + en > tame; tai + en > toje. Daugiskaitos vardininkas tie toks buvo tvirtapradis. vyko metatonija, sutrumpjo galn. Tokia forma vartojama tarmse: ie < e < ei. Daugiskaitos kilmininkas t < tun < tuon < ton. Galn yra iskirtin, nes j turi visos kalbos dalys ir visi kamienai. Tikriausiai ji yra apibendrinta i kurio nors vieno daiktavardio kamieno. Daugiskaitos naudininkas tiems < tiemus < tiemos. Daugiskaitos galininkas tuos < tuos < tos. Pagal Leskyno dsn vienskiemeniuose odiuose vyko metatonija. Tvirtapradikai tariama ir tarmse. Kakas mano, kad i forma turjo priebals n, bet emaii tarmje nozalizacija gali bti antrin: geruosius, mens mes, trins tris. Daugiskaitos nagininkas tais < tois, galn visai tokia pati kaip daiktavardio vilkais < vilkois. Daugiskaitos vietininkas tuose < tuosen. odiai pats ir pati, dabar yra vardiai ir daiktavardiai, o seniau buvo tik daiktavardiai. Tai reik vyras monai ir mona vyrui. Su iuo odiu sudarytas daiktavardis viepats. Veiksmaodis. Veiksmaodio form kilms istorija nra visai aiki, trksta u ko usikabinti. Vardaodiai inagrinti plaiau, nes jie panas kit ide kab vardaodius. Veiksmaodiai labai skiriasi. Mokslininkams nepavyko rekonstruoti aikios asmenavimo sistemos. Istorikai paliudyt ide kalb, jau senuosiuose rato paminkluose asmenavimo sistemos labai skiriasi. Vien kalb pvz skr ir gr, labai sudtingos, kit paprastos ( helit), neaiki, kuri sistema yra naujovikesn. Galima manyti, kad ide tam tikr asmenavimo sistemos element visai neiliko. Tai sudaro rekonstrukcijos sunkum. Teorikai galimos kelios rekonstrukcijos, prklauso nuo to, kurios kalb sistemos imamos pagrindu. Naujagramatikiai buvo rekonstrav gana sudting veiksmaodio rekonstravimo sistem. Pagrindu m bene sutampanias senovs ind ir graik kalb sistema, kurios tuo metu buvo inomos kaip seniausios i rato paminkl. XX a rasti ir iifruoti iki tol neinoti hetit ir tohar tekstai. Hetit kalbos turinios paius seniausius ide ratus, j veiksmaodi sistema buvo daug paprastesn u senovs ind ir graik. Hetit kalba turjo dvi nuosakas, du laikus ir dvi ris. Vieni m laikyti nauja kalba, kiti inovacija. Lietuvi kalboje asmenavimas palyginti yra paprastas. Nra daug laik, nuosak, ri. Ieities taku laikant jaunagramatiki rekonstruot model, lietuvi kalboje veiksmaod reikia laikyti labai supaprastjusiu. Lietuvi kalboje veiksmaodiai turi 4 lakus, laikantis jaunagramatiki nuomons reikia rekonstruoti net 7. skiriamoji balt kalb ypatyb vienoda vienaskaitos, daugiskaitos ir dviskaitos treiojo asmens forma: jis dirba, ji dirba, jiedu dirba. Kitose kalbose ios formos skiriasi: rus oH idet, oHu idt, lot orhat, orhant. Todl manoma, kad lietuvi kalboje 3 asmens skiius taip pat skyrsi: jis neat, jie neant. Manoma, kad t ir nt labai anksti nukrito nepalikdami jokio pdsako.ide kalb veiksmaodi asmenavimas yra dviej tip: 1. tematinis, 2. atematinis. Atematinio asmenavimo veiksmaodiai tarp aknies ir galns neturi jungiamojo balsio ( es ti). Tematinio asmenavimo veiksmaodiai daugiskaitos ir dviskaitos formose turi jungiamj bals: ne a me, ne a va. Matematikai galjo bti asmenuojami tik esamojo laiko veiksmaodiai. Skyrsi tematini ir atematini odi galns. Atematiniai veiksmaodiai. Matematikai buvo asmenuojamas tik esamasis laikas. Toks asmenavimas beveik arba visikai inyko daugelyje ide kalb. Atematikai buvo asmenuojami danai vartojami veiksmaodiai: bti, eiti, duoti, dti, giedoti, snigti, miegoti, kosti, iaudti. Tarmse yra daugiau: miegti, sniegti, iausti. Senuosiuose ratuose dar galima rasti atematin paradigm. Toki veiksmaodi tyrintojai pasirinko apie 100 : kilms. Lietuvi kalboje yra du futro variantai: 1. su formantu si-: matysime, matysite, matysima, matysita. 2. su formantu s-: matys, matysme, matyste, stoste. Formos si traktuojamos kaip i- kamieno, o su s vadinami tematinio bsimojo laiko formomis. Netiku, kurios j senesns. J. Kazlausko nuomone senesns yra atematins formos, o balsis i galjo bti terptas dl form trumpjimo. Apskritai veiksmaodis links trumpti. Jeigu taip sutrumpja bsimojo laiko formos matysme, matyste susidaro labai nepatogs priebalsio junginiai: matysm, matyst. Dl tarimo nepatogumo terpiamas balsis i, pagal i- kamien. Pasidaro: matysim kaip mylim, matysit kaip mylit. Kiti mano, kad senovikesns yra formos su balsiu i: matysime, o balsis i galjo

padmi padedu, duomi duodu, duome duodame, duoste duodate. Paios seniausios formos atitikmen ir kitose ide kalbose: bti, eiti, duoti, dti, skr asti ( esti), dadhati- duosti duoda. Senieji ratai rodo, kad nykstantis atematinis asmenavimaslietuvi kalboje tam tikru vlyvu laikotarpiu buvo taps gana intensyvus. Pagal atematines forma buvo daromi ir tematiniai veiksmaodiai. Atematinis asmenavimas nyksta daugelyje ide kalb. Daugelis form inyko todl, kad veiksmaodi aknys nustojo bti vartojamos. Senuosiuose ratuose pasitaiko to paties veiksmaodio tematini ir atematini form. Daniausiai atematiniai kamienai pakeisti tematiniu a- kamienu: miegme > miegame, miegti > miega, kartais jie pakeisti intarpiniais arba kit kamien veiksmaodiais. Priebalsis t emaii tarmje pagal 3 asmen tariamas ir kituose asmenyse jungtas akn: a miegtu, tu miegti, jis, ji miegt. Ryt auktaiiai pagal a esmi pasidar a esmu tematin form tu esmi. Tarmse atematiniai veiksmaodiai pakito labai vairiai: a miegsnu, a miegmu. Rytinse tarmse paradigma buvo sudaryta ne 3, 1 asmens pagrindu: a miegmu, tu miegmi, jis miegma. Tematiniai veiksmaodiai. Esamasis laikas. Esamasis veiksmaodi laikas yra trij kamien, kurie nustatomi pagal 3 asmen: nea < neo, sako < saka. Akiriami a, i, a ( o) kamienai. Esamojo laiko vienaskaitos 1 asmuo yra dviej tip: neu, sakau, plg su lot fero neu. Sakau < saka + -u. Balsis a sutrumpjo pagal tautosilabini ilgj balsi trumpjimo dsn. Vienaskaitos 2 asmuo taip pat yra dviej tip: nei, sakai. Sakai < saka + -i, nei, kitos kalbos turi si, plg skr bharari i galjo susiformuoti atematiniuose veiksmaodiuose, plg su es si. Susiliejo du priebalsiai. Daugiskaitos 1 asmuo: neame< neame, neate< neate. Dviskaitos 1 asmuo: neava< neava, plg neavos; neate < neata, plg neatos. Intarpiniai veiksmaodiai. Intarpas yra odio dalis, kuri kartais siterpia veiksmaodio akn. Bna tik esamajame laike ir i jo padarytose formose: dumba dumbantis, dumbs, pigti- pinga, pigo; tekti, tenka, teko. Seniau intarpas buvo tik vienas n-, dabar atsirado ir m- prie lpinius p, b n virto m: tampa, dumba. Jeigu n ir m yra ne tik esamajame laike, tai veiksmaodi neintarpinis: lsti lendalindo; klimpti kimsta klimpo. Seniau intarpiniai veiksmaodiai buvo labai gausi klas. Vliau intarp labai sumajo, nes dvigarsiai a, e, , u +n iliko sveiki tik prie sprogstamuosius priebalsius s, t, d, p: genda, tinka, randa, bunda, krinta. Prie puiamuosius priebalsius ir sonantus jie suvienbalsjo, n inyko, o balsis pailgjo: sis ansis. Todl daugelyje veiksmaodi intarpas inyko. Skiriamos 3 veiksmaodi su inykusiu intarpu grups: 1. Bendratyje yra mirusis dvigarsis esamajame laike ilgasis balsis dl inykusio intarpo n-, a ir e, tai esamajame laike raome nosin, o jeigu i arba u, tai esamajame laike raome ilgj: balti- blabalo, salti sla- salo, kilti- kyla- kilo, gurti- gra- guro. 2. Bendratyje yra trumpasis balsis, esamajame laike ilgasis ir btajame kartiniame laike trumpasis. Jeigu yra balsis a ir e, tai esamajame laike raome nosin, o i ir u ilgj: ati- ta- ao, keti- kta- keo, titi- tyta- tio, suklustisuklsta- sukluso. 3. Bendratyje ir esamajame laike yra ilgasis balsis, o btajame kartiniame laike trumpasis. Balsius i ir u raome ilgus, o a ir e nebna: lyti- lija- lijo ( lis), lyti- lyja- lijo ( lis), kliti- kliva- kliuvo ( klius). Ir ilaik intarp, ir j prarad veiksmaodiai turi daug bendr bruo: 1. Neskaitant priedli visi jie yra dviskiemeniai: gyti, anka, viena iimtis yra abalti- abalaabalo. 2. esamajame laike visi yra akamieno: pva, bva, mta. 3. btajame kartiniame laike visi yra a-kamieno: gso, pigo, lijo, dubo. 4. Esamajame laike aknis visada yra tvirtagal: anka, kinta, krinta, la, bla. 5. Intarpini veiksmaodi formose vyksta kiekybin balsi kaita: dta- duo, brenda- brido. 6. Intarpiniai veiksmaodiai rodo intranzityvumo, nereikalauja galininko. Jeigu veiksmaodis yta tranzityvinis rasti- randa- rado, tai reikia, kad jis yra naujas, intarpiniu tapo neseniai. 7. Intarpiniai veiksmaodiai reikia bsen arba jos kitim. 8. Btojo kartinio laiko veiksmaodiai visi turi trump akn, iskyrus tada, kai yra padtinio ilgumo, pailgja dl kirio, bet nekiriuotame skiemenyje jie yra trumpi. Visi intarpiniai veiksmaodiai yra labai seni, turi atitikmen ir kitose kalbose: limpa, skr limpati ( tepa). Yra ir nauj: randa, sninga ( i sniegti atematinis), ir

bdvardi: plinka, lumba. -sta kamieno veiksmaodiai. Tai labai gausi klas. Jie daug kuo primena intarpinius, pvz rodo intranzityvum. Jeigu dl fonologini prieasi negalima terpti intarpo, tai intranzityvumui rodyti vartojama priesaga sta: alsta. Kaip ir intarpiniai veiksmaodiai i grup esamajame laike yra a-kamieno, o btajame kartiniame laike o-kamieno: lta- lo, dygsta- dygo, iimtys: gim- mir. Kai didel dalis prarado intarp, nebuvo kam rodyti intranzityvumo, todl intarpas danai pakeiiamas priesaga sta: gensa- gsta, dunsa- dsta, duna- dta. Kai kur tarmse ie veiksmaodiai ilaiko intarpines formas, ypa kupiknai. Kita vertus tarmse priesag sta gyja ir tie veiksmaodiai, kurie bendrinje kalboje j neturi: ilsta, alsta, skilsta. Ir intarpiniai, ir sta kamieno veiksmaodiai yra populiars. Turi panai reikm, bet abu tirpai yra nevienodo senumo. Intarpiniai yra labai seni, o sta kamieno veiksmaodiai atsirado balt kalbose. Kai kas priesag sta sieja su veiksmaodiu stovti, o btj danin laik dav su duodavo. Btasis kartinis laikas. Balt kalbo9se kamienai yra dvejopi, tai yra o<a, <e: suko ( suka), mat ( mate). Yra dvi asmenavimo paradigmos:1. vienaskaita: augau< auga +u; augai< auga +i; augo< auga. Daugiskaita: augome< auga +me; augote< auga +te; augo< auga. Dviskaita: augova< auga +va; augota< auga + ta; augo< auga. 2. vienaskaita: neiau< nee + u; neei< nee + i; ne< nee. Daugiskaita: neme< nee + me; nete< nee + te; ne< nee. Dviskaita: neva< nee + va; neta< nee + ta; ne< nee. Btajame kartiniame laike veiksmaodi kamienai pasiskirst tam tikra tvarka : a ilgojo kamieno veiksmaodiai yra ie: 1. intarpiniai: tenka- teka, la- alo. 2. sta kamieno veiksmaodiai: pyksta- pyko, iimtys: gim ir mir. 3. toki, kuri ia ( -ja) kamienas yra po balsio arba dvibalsi: stoja- stojo, uogauja- uogavo; iimtys: luoja- lav. 4. visi antriniai veiksmaodiai: gyvena- gyveno, dainuojadainavo. 5. mirieji veiksmaodiai, kurie neturi priesagos yti: mylti- myli- myljo, kalbti- kalba- kalbjo. 6. dalis veiksmaodi neturini aknies balsi kaitos: okti- oka- oko, augti- auga- augo. Btojo kartinio laiko yra ie veiksmaodiai - kamieno: 1. esamajame laike turi e kamien po priebalsio: aukti- aukiaauk, keisti- keiia- keit, iimtys: leistileidia- leido. Tarmse sakoma leid. 2. mirieji veiksmaodiai su bendraties baigmeniu yti: matyti- mato- mat, skraidyti- skraido- skraid. 3. na- kamieno veiksmaodiai: pjauna- pjov, kraunakrov. 4. da- kamieno veiksmaodiai: veda- ved, duoda- dav, iimtys: dedadjo. Kamieno a ir e kilm neaiki. Veiksmaodio bti btasis kartinis laikas laikomas naujadaru. Senuosiuose ratuose ir Zietelos nektoje yra 3 asmenavimo forma: bit (i) reikia buvo. Latvi kalboje btojo kartinio laiko bti forma daroma i kamieno bi arba bi buvo ( bija). Praeityje buvo tokie io veiksmaodio kamienai: esamojo laiko es, btojo kartinio laiko bi arba bi ir bendraties b-. Veiksmaodio eiti, btojo kartinio laiko forma jo, tarmse yra ejo ( ajo), kuri yra senovikesn u bendrins kalbos form. Bendrins kalbos forma njo atsirado i neiginio neejo dl konstrukcijos. Btasis daninis laikas. Jis yra naujas, jo neturi kitos balt kalbos. Kamienas yra tik vienas o i a: dirbdavo i dirbdava. is laikas asmenuojamas taip pat kaip btasis kartinis, tik skiriasi priesaga dav, plg dirbo- dirbdavo. Priesagos kilm neiaikinta. Net lietuvi kalbos tarmse btasis daninis laikas yra nevienods. emaiiai j daro su pagalbiniu veiksmaodiu liuobti ir pagrindine veiksmaodio bendratimi lioubu sakyti arba pagrindiniu veiksmaodiu bsimojo laiko lioubu sakysiu. Btj danin laik retai vartoja piet auktaiiai, jie daiau vartodavo veiksmaod bdavo, o su juo pasidarydavo kitus veiksmaodius. Toki daryb mgsta ir kiti auktaiiai, plg: bdavo eini, tai net ak veria. Bsimasis laikas ( futras). Jo form darybos pamatas yra bendraties kamienas iplstas formantu s ( si)-: skaitysiuskaitysi- skaitys. Tai treias laikas alia esamojo ir btojo kartinio laiko bendras visoms balt kalboms. Prs kalboje yra vienintel patikima forma postasei- tapsi. Kitais atvejais daroma su pagalbiniu veiksmaodiu wirst- pergubus, wirstateis.. dl io formanto ms bsimasis laikas vadinamas sigmatiniu futru. Turi atitikmen ir kitose ide kalbose: skr vakyami ( kalbsiu), lot faxo ( darysiu). Taiau ie atitikmenys gali bti antrins atitikmenis senosiose kalbose. Todl

inykti pagal 3 asmen matys. Nevienoda nuomon ir dl 3 asmens. Vieni mano, kad forma matys sutrumpjo i matysi. Senuosiuose ratuose aptiktas tik vienas toks pavyzdys. Kita nuomon yra kad senesn forma yra matysi. Sudtinga yra bsimojo laiko vokalizmas ir konsonantizmas. 3 asmenyje ilgasis balsis gali trumpti: bti-bus, bet gali ir netrumpti: pstips. I pradi ia veik Leskyno dsnis, sutrumpjo tik aktins galns. Bet dabar taikomas kitas dsnis balsis trumpja jei bendraties aknis baigiasi baigiasi ir i ilgosiomis: bti- bus, lyti- lis. Jei aknis baigiasi priebalsiu, tai aknis netrumpja: klysti- klys, psti- ps, ti- u. emaiiai ilaik ilgum ir tada kai yra aktin priegaid: lyti- lis. Ryt auktaiiai y ir trumpina visais atvejais: klystiklis, psti- pus, rayti- rais. Vilnikiai trumpina net ir kitus balsius: okti- aks, dti- des. Tarmse ioje formoje nesistemingai taikomas Leskyno dsnis, dl to, kad ia nra tikra galn, o aknies arba priesagos dalis. Bsimajame laike vyksta asimiliacijos ir degeminacijos procesai. Kai aknis baigiasi priebalsiais s, , z, tai pvz: siu> u siu> u iu> iu. Tariamoji nuosaka. I senj rat galima atstatyti tariamosios nuosakos paradigm: butumbiau, btumei, bt; btumbime, btumbite, bt; btumbiva, btunbita, bt. ios formos padarytos i siekinio pridjus formantus b arbabi ir asmen galnes: btum- b- iau, btumbi- me. Toki tariamosios nuosakos form bta ir latvi kalbos tarmse. Kitose ide kalbose panai darini darini nra, tai lietuvi ir latvi kalbos darinys. Lietuvi tariamosios nuosakos 3 asmuo yra grynas siekinys be jokio formanto: matyt< matitun. Manoma, kad formantas inyko. Latvi kalboje tokia forma apibendrinta vsiems asmenims. Siekinio pagrind sudaro bendraties kamienai: maty- tum- bi- me. Manoma, kad formantas bi yra kakokia veiksmaodio bti forma. Panai turi slavai dalelyt. Tas bi susijs su senj rat btuoju kartiniu laiku, kuris yra biti reikia buvo. Prie i form nesiderina 1 asmens matytumbiau ir 2 asmens matytumei. Jos turi e kamieno galnes. Manoma, kad jos atsirado dl btojo kartinio laiko form takos. Senuosiuose ratuose 1 asmens tipo formos labai retos. Paprastai vartojama matyia, kartais gali bti matyio arba jau matyiau. Net linkstama manyti, kad forma su tumbiau yra antrin pasidaryta pagal kitas paradigmos formas. Tikra msl yra vienaskaitos 1 asmens baigmens tia kilm. Stangas man, kad ios formos kilusios ne i veiksmaodio, o yra pirmykts daiktavardi formos: dia, imios. Tai bt panau siekin ar bdin, kurie taip pat kil i daiktavardi linksni. Kazlauskas mano prieingai, kad iau yra senesnis u -ia, tai yra trumpinys: pala< palauk. Palaipsniui tariamosios nuosakos dalelyt b po lpinio m inyko dl asimiliacijos ar disimiliacijos: matytumte, matytumme. Formanto bi liekan yra vilniki tarmje: sukiobe ( sukiau), suktumbi ( suktum). Priebalsi samplaikai m b virtus m nebeliko formanto b lmusio i- kamieno paradigm, todl imta keisti e- kamieno formomis: matytumme, matytumte. I- kamienas geriau iliko emaii tarmje: matytumm, matytumt. Tariamosios nuosakos paradigmoje buvo skirtingas skiemen skaiius: a matyia, jis matyt, mes matytumbime. Todl pradta trumpinti. Trumpesni form pasitaiko ir senuosiuose ratuose: keltumes, btum. Liepiamoji nuosaka. Imperatyvas. Dabar lietuvi kalboje yra bendraties kamienas iplstas formantu k(i). Variantas su ki pasitaiko tautosakoje ir poezijos tekstuose. Dl io formanto kilms yra vairi nuomoni: 1. Kazlauskas man, kad ki kilo i dalelyts gi: auk + gi> auki. 2. Toporovas ir Trubaiovas man, kad ki kaip ir slav ka gali bti pabaltijo fin takos rezultatas. Senuosiuose ratuose ir vilniki tarmje vartojamos kitos formos. J pagrind sudaro ne bendraties, o esamojo laiko kamienai: atlaidi ( atleisk), duodi ( duok). Nra priesagos k. sangrinio veiksmaodio galn ies rodo kilm: -ies< e < ei. Vilniki form duo < duok tyrjai laiko sena forma, iri aknin imperatyv. Panaiai galima traktuoti veiksmaodio eiti aknin Geidiamoji nuosaka danai reikiama esamojo arba bsimojo laiko formomis su te, pvz., tenea, tedirba, terao, tebus. J esama ir senuosiuose ratuose. Kaip rodo frazeologizmai suk j velniai, trauk j bala, senovje geidiamoji nuosaka galjo bti reikiama ir be dalelyts te. Latvi kalboje ir emaii tarmje ji reikiama su dalelyte lai, kilusia i veiksmaodio leisti aknies laid-. Sangriniai veiksmaodiai. Senieji ratai rodo, kad alia prastini vardi man, tau, sau; mane, tave, save buvo dar ir vadinamieji enklitiniai vardiai mi, ti, si. Jie daniausiai reik naudinink, pvz., pamisakai pasakyk man", duosiuoK duosiuoti duosiu tau". Reiau reik galinink pvz., sumimu sumu mane". ie vardiai galjo bti siterp tarp priedlio ir aknies, pvz., atmirado atrado man" (plg. msl jau nakt, pameiau sagt, atmirado mnuo, sugaiino saul. Rasa), galjo bti po veiksmaodio, pvz., duosiuot duosiu

form ei iey. Yra be galni form, vilniki ne, met. I senj rat atsiunt. Liepiamosios nuosakos be priesagos k antrojo asmens formos galn kildinama i oktatyvo, plg gr fermis ( atnek). Prieveiksmis. Labai gaji, nuolat auganti kalbos dalis. Kad odis suprieveiksmt reikalingos kelios slygos: 1. prieveiksmjimo procesas yra ilgas ir neretai sunku pasakyti ar odis jau galutinai taps prieveiksmiu. Kad suprieveiksmt odis btinai turi eti aplinkybe, tada to odio reikm pradeda izoliuotis nuo savo paradigmos. 2. negaljimas turti paymini: vardininkas gda, laikas jau linksta prieveiksmio pus, taiau dar turi paymini: pats laikas, todl dar laikytini daiktavardiais. Galutinis prieveiksmjimo etapas yra kit paradigmos linksni inykimas, lieka tik vienas linksnis: abstu, atstu. Kai odis nutolsta nuo paradigmos arba visai j praranda, galn pasidaro nebereikalinga ir neretai inyksta: iandien, vakar, rytoj, kitmet. Tada nebe visada galime pasakyti i ko prieveiksmis kils. Dalis seniau vartot prieveiksmi inyko: katrul kuri pus; kodrin kodl; todrin todl. Prieveiksmiai retai skolinami: durnai, lotsnai. Daugybs prieveiksmi kilm dar labai nesunku pasekti, ivesti i kit kalbos dali. Jie gali bti kil i daiktavardi, bdvardi, skaitvardi, vardi, veiksmaodi. Gali bti mirios darybos prieveiksmi: triskart, ryt. Kai kuri prieveiksmi dar labai aiki linksnio kategorija: debesys isivaikiojo onais. Kartais kaip odis suprieveiksmje pakinta kirio vieta: vyras ir mona mtosi visokiais daiktais; daiktais suplyusi suknel. Daiktavardiniai prieveiksmiai. Yra labai gauss ypa daug kil i nagininko ir kilmininko su prielinksniu. I daiktavardi vardininke yra nedaug prieveiksmi: gana, inia, neinia, iemet, kaip kartas. I vieno kilmininko prieveiksmi nedaug: tolydio, namolio, ryto, vakaro. Taiau labai daug prieveiksmi i kilmininko su prielinksniais: be abejo, i ties, i netyi, be kvapo, i atminties. Kartais jie sutrumpja: ities, begal. I naudininko prieveiksmi nedaug: veltui, ilgainiui, dovanai. Taiau i prieveiksmi yra daugiau su priedliu pa-: paeiliui, pakeliui, paemiui, pavjui, paraidiui. Galininko kilms prieveiksmiai daniausiai reikia laik: iandien, inakt, andien, ryt. Labai daug prieveiksmi kilusi i nagininko: slapta, kartu, virum, paskum, greta, risia, skyrium, pavirium. Nagininko kilms prieveiksmiai danai turi sinonimines vienaskaitos ir daugiskaitos formas: gulsia gulsiomis, vogia vogiomis, tyia tyiomis. Jie turi ir kitoki sinonim: graumu grauoju, piktumu piktuoju. Yra prieveiksmi kilusi i vairi vietinink. I senojo lokatyvo yra: namie, pusiau, artie, tolie. Nemaa prieveiksmi i abliatyvo: vakarop, dienop, rudeniop. Gali bti i iliatyvo: patrauk tieson, atiduok mano inion. I inesyvo: viduj, viruj, lauke, paskui. Kai kurie prieveiksmiai yra aikiai kil i daiktavardio, bet linksnis nebeaikus: vakar, rytoj. Bdvardiniai prieveiksmiai. J labai daug, ypa su baigmeniu ai: baltai, matai, gerai, maai. i grup isiskiria laipsniavimu. Dabar laipsniuojama geraigeriau- geriausiai. Taiau tarmse ir senuosiuose ratuose buvo: geraigeriausiai. Auktesnysis ir aukiausiasis laipsnis turjo t pai priesag, skyrsi tik priegaid. Prieveiksmiai su baigmeniu ai kil i naudininko, kil- i vietininko. Kartais i vieno bdvardio galima padaryti du prieveiksmius senas- senai- seniai. Bdvardi bevard gimin irgi linkstama keisti prieveiksmiai su baigmeniu ai. Ypa tai paplit emaii tarmje, kur bdvardi bevard gimin visai baigia inykti. Rytinje Lietuvoje sakoma maa pinig, gilu sniego, o vakar Lietuvoje: maai pinig, giliai sniego. Kita bdvardini prieveiksmi grup baigiasi yn: aukty, mayn, didyn. Paprastai linkstama juos kildinti i naudininko: artyniui, mayniui. Toki form yra senuosiuose ratuose. Taiau senuosiuose ratuose yra ir kilmininko form: geryni. Skaitvardiniai prieveiksmiai. Gali bti sustabarj senieji daugiskaitos vietininkai: dviese, tryse, penkiese. Tarmse suprieveiksmjo ir naujieji vietininkai: trijuose dirbame arba trijose dirbame. Kita grup yra: vienaip, dvejopaip, antraip. Plg kaipo, kaipos. Yra sutrumpjusi prieveiksmi i skaitvardi ir daiktavardi: trissyk, keturissyk. Gali bti ir samplaikini susidedani i dviej odi: dveja tiek, treia tiek, vis vien. vardiniai prieveiksmiai. J konkreti kilm sunkiai atsekama. Kai kurie j turi

vardiniai prieveiksmiai dar vadinami senybiniai prielinksniais. Jie grupuojami pagal darybos formantus: 1. Bdo prieveiksmiai su formantu aip: taip kils i tas; kaip i kas, itaip i tas. Jie kil i vietininko adesyvo. 2. Laiko prieveiksmiai su formantu ada: kada i kas, tada i tas, visada i visad, kitada i kitas. Jie kildinami i nagininko linksnio: kada < kadan, jis iliks odyje kadangi. Prieveiksmiai su iuo formantu labai seni, turi atitikmen sankrite: kada turi pakaital aise kadaise. 3. Vietos prieveiksmiai su formantu ur: kur kas, kitur kitas, niekur niekas. Latviai dar turi ur ir tur. 4. Kiekybs prieveiksmiai su formantu iek: itiek itas. Jie kil i bevards gimins vardi: kieka, tieka, itieka. 5. vardiniai prieveiksmiai su formantu ol: kol kas, tol tas, iol is. 6. vardiniai prieveiksmiai: en ir ten kils i vardi tas ir is vietinink. Veiksmaodiniai prieveiksmiai. J nra daug: regis, rasi, rasit, malding. Gali bti padaryta i dalyvi: suktai, manomai, priklausomai. I padalyvi netrukus, nedelsiant. I dalyvi bevards gimins yra prieveiksmiai: es, i bendraties: palyginti. Labai senas prieveiksmis nnai, plg lot nunc. Nemaa prieveiksmi yra mirios darybos, i keli kalbos dali: ryt,, iandien, pernakt, popiet, i tikrj. Prielinksnis. Jie galutin fonetin pavidal ir sintaksines funkcijas gijo ne ide prokalbje, o jau atskirose kalb eimose arba kalbose. Ms prielinksnius kitose kalbose neretai atitinka jungtukai, dalelyts ar kitos kalbos dalys. Skiriasi ir j reikms vairiose kalbose: ant, lot anti reikia prieprie. Lietuvi kalboje prielinksniai neretai virsta priedliais, ypa glaudiai jie suaugo su veiksmaodiais, kur daniausiai sutrumpja: nuo nubgo, prie pribgo. Suaug su vardaodiais jie paprastai nepakinta: nuo kalno nuokaln. Jeigu vardaodis kils i veiksmaodio, tai priedlis taip pat sutrumpja: nutarimas, privaiavimas. Baltai mgsta pridti prie veiksmaodio tik vien priedl. Jeigu veiksmaodis be priedlio apkritai nevartojamas gali bti ir du priedliai: ipainti, pripainti. Kai kurie prielinksniai negali virsti priedliais: link, pagal, tarp, ties. Prieveiksmiai skirstomi senybinius ir naujybinius. Naujybini prieveiksmi etimologija paprastai bna aiki: abipus, anapus, pasak, ligi, pagal. Naujybiniai prielinksniai danai eina ir prieveiksminis, prielinksniais nes jie kil i prieveiksmi: aplink, greta, abipus, pusiau, skersai. Kiti prielinksniai yra labai seni, turi kit atitikmen kitose kalbose, o etimologija daniausiai nebeaiki. ANT. Atitinka lot anti, bet kils i anta, tai rodo vietovardiai: Antakalnis. BE. Atitinka lat bez, skr bahis, pers kalboje yra labai artimas priedlis b: bearma ( besarmatis), bepar ( besparnis). PER. Toks ir buvo, lot per, gr peri, la par, pr par. PRO. Toks yra ir kitose kalbose. PRIE. Siejamas su lot primus, l apie. U. Tarmse turi kelis variantus: u, uu, a, au, priedliai: auo, uuo. Giminingas tikriausiai su slav za. DL. Siejamas su lietuviku odiu dti. PO. Atitinka la ir pr pa. AT. Giminikas su slav ot. APIE. Senesnis variantas tikriausiai yra api, per, skr api. Prielinksni skaiius nuolat didja vairiose ide kalbose. Lietuvi kalboje vis atsiranda naujybini prielinksni. Kai kurie odiai gali bti ir polinksniai: link, dka. Kai kuri prielinksni kilm visai neaiki: iki, anot, labai sunkiai etimologizuojamas prielinksnis su. Seniau prie prielinksni labai mgta dti dalelyt gi. Senuosiuose ratuose ir tarmse: prieg, nuog, ing. Geidiamoji nuosaka. Geidiamoji nuosaka (permisyvas) turi tik treij asmen, o kamieno veiksmaodiai turi galn -ie, pvz., tedirbie. i galn dedama ir i kamieno veiksmaodiams, pvz., tegulie. Senesnis tarminis variantas turi galn -y, pvz., temyly. Geidiamosios nuosakos fleksijos miimo poymi yra jau senuosiuose ratuose. Ten vyrauja galn -ai, bet vartojama ir -ie, -i (-v), pvz., teklausai, teinai, tesakai, tekelies, teatstoji, tenumirt, tenenulipi, teduod. Geidiamosios nuosakos fleksijos -ie, -y ir -ai yra senojo optatyvo kilms. Dalelyts te kilm neaiki. Manoma, kad senovines optatyvo formas vartojo ne tik liepiamajai, bet ir geidiamajai nuosakai. Geidiamoji nuosaka vartota ir be dalelyts te: im tau velniai, velniai Jo neregy. bdvardiams sudaryti, pvz.,

tau". Retkariais bdavo visai nesuaug su veiksmaodiu, pvz., ti pasakiau tau pasakiau", tarykjai, Viepatie, kad mi padt tark jai. Viepatie, kad man padt". Ilgainiui mi ir ti visai inyko, o si iliko ir tapo sangros afiksu. Ir dabar jis reikia naudinink ir galinink. Pvz., perkuosi (= perku sau), prausiuosi (= praus iu save). Sangrinius veiksmaodius baitai turi vietoj senojo indoeuropiei medijo. Vartota ir forma se < *se < *sei. Greiiausiai tai buvo forma visiems trims asmenims reikti. Enklitinis vardis si ne visada sutapo su naudininko ar galininko reikmmis, pvz., muasi, skleidiasi. Jis suaugo su veiksmaodiu dar iki aktini galni trumpjimo. Tai rodo priegaid: neuosi < *neosi. DALYVIS. Iki iol nagrintos veiksmaodio formos sudar asmenavimo sistem. Jos vadinamos finitinmis (verba jinita). Yra ir toki form, kurios susijusios ne su asmenavimu, o su linksniavimu. Tai infinitins formos (verba infinita): dalyviai, pusdalyviai, padalyviai, bendratis, bdinys ir siekinys. Veikiamiej idalyviai Veikiamieji dalyviai yra keturi laik. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai turi veiksmaodi esamojo laiko kamienus, iplstus priesaga -nt-: nea + nt + /, myli + nt+ . Nors yra trys veiksmaodi kamienai (nea, myli, sako), bet susiformavo tik du dalyvio formantai -ant- ir -int-. Taip atsitiko todl, kad a kamienui susidrus su -nt-, a sutrumpjo kaip dvigarsio pirmasis dmuo: ra + nt + > raant (sutapo su neant). Atematiniai veiksmaodiai paprastai gauna formant -ant-, pvz., esant. Tokia daryba paveldta i indoeuropiei prokalbs: skr. bharantam neant", lot. ferentem neant", gr. ipspovra neanio". Senovje vyrikosios gimins esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo linksniuojami pagal priebaisin kamien: vns. vard, *neants. vns. kilni, "neantes. vns. naud. *neanti ir 1.1. Moterikoji gimin buvoja kamieno su vienaskaitos vardininko fleksija -*f: neanti < *neanti. Ilgainiui vyrikosios gimins dalyvi linksniavimas, veikiamas moterikosios gimines, pradjo irti. Priebalsinio kamieno formas keitjo kamieno formos. Dabar priebalsinio kamieno iiko lik pdsaku. Linksniavimas imtas derinti prie bdvardi, todl gavo bdvardi galni. Priebalsinio kamieno liekana vyrikosios gimins .....vns G ir dgs vardininkas: nes, neant..... atsirado i senesni form nea-nt-s, mata-nt-s. Vienaskaitos galininko galinis - < -in < -*n. Tai sena priebalsin galn, vliau sutapusi su ; kamieno fleksija. Dabar vartojamos ir inovacins formos neantis pagal bdvardio medinis model.

alia galininko pasidarytos ilgosios vardininko formos neantis, tylintis, raantis. Senuosiuose ratuose jos retos, bet dabar sigali vis labiau. Vietoj laukiam daugiskaitos vardininko form *neantes, *matantes (plg. gr. iepovTec neantys", skr. bhdrantas neantys") dabar vartojamos dviej tip formos: 1. ne < *neant, mat < *matanl, tyl < *tylint. t gale nukrito, o an, in odio gale visada vienbalsjo. 2. neantys, matantys, tylintys. Antrojo tipo formos dabar yra ; kamieno (plg. avys), o senovje buvo priebalsinio kamieno - *neantes (plg. akmenes). Pirmojo tipo formos savo kilme tikriausiai yra senovins bevards gimins formos. Inykus bevards gimins daiktavardiams, nebereikjo ir bevards gimins dalyvi. Todl ie bevards gimins dalyviai perm kit funkcij tapo vyrikosios gimins daugiskaitos vardininku: ne, myl. Taip atsitiko todl, kad dl raidos turjo sutapti dalyvi vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkas. Vienaskaitos vardininkas buvo *neants, daugiskaitos *neantes. Dl odio galo trumpjimo e inyko, todl vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai sutapo: *neants. Tai labai nepatogu, todl vietoj daugiskaitos vardininko pradta vartoti bevard gimin. Tarmse ta buvusi bevard gimin plaiai vartojama ir vyrikajai, ir moterikajai giminei reikti: pavarg vyrai ir pavarg moterys. itaip bevard gimin perm vyrikosios gimins daugiskaitos vardininko funkcij vis laik dalyviuose: mat, matydav, matysi. Senuosiuose ratuose pasitaiko form su aknies es- nykstamuoju laipsniu, pvz., santis esantis", plg. lot. esse-sum. Btojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai turi veiksmaodio btojo kartinto laiko kamienus be galini a ir e, ipltus priesaga -us-\ dirbus, sakius, plg. skr. vidus! inojusi", s. si. vedhi inojusi". Vyrikosios gimins formose dirbs, mats vietoj formanto -us turjo bti -*ent. Sis formantas gali bti atsirads d! pamojo laiko dalyvi takos. Btojo da : laiko veikiamieji dalyviai turi bendraties kamien ir priesag -dav-, o galns tokios kaip ir btojo kartinio iaiko: bdavs, bdavusi - kaip buvs, buvusi. Bsimojo laiko veikiamieji dalyviai padalyti i veiksmaodio bsimojo laiko kamieno, kurie savo ruotu padaryti i bendraties kamieno. Tik dalyviai iplsti ne formantu -s(i), o formantu *-so: maty-siant-. Lietuvi kalboje is dalyvi laikas nyksta. Dalis tanni jo visai neturi. Bsimojo laiko veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip esamojo laiko dalyviai. Neveikiamieji dalyviai. Neveikiamieji dalyviai turi tris laikus. Jie dar labiau susij su bdvardiu negu veikiamieji. Linksniuojami kaip bdvardiai. Gali turti vardiuotini form, pvz., varomasis ratas. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai turi esamojo laiko veiksmaodi kamienus, iplstus priesaga *-mo-, pvz., neamas < *nea-mo-s. Atematiniai kamienai ipleiami *-dmo~, pvz., estiesamas. Taip j darosi ir latviai: nesams neamas", plg. s. si. chvalitm, giramas". Prs tekstuose toki form neaptikta. Ryt baltai iuos dalyvius paveldjo i indoeuropiei prokalbs. Priesagos *omo- ir *-mo- aptinkamos hetit, alban kalbose. Kai kurie dalyviai su ia priesaga ir lietuvi kalboje dar neturi aikios neveikiamj dalyvi reikms, gali pavaduoti atitinkam veikiamj dalyv, pvz., gydomasis vanduo, raminamieji vaisiai. Manoma, kad tai sena liekana, kai priesag *-omd- ir *-mo- neveikiamoji reikm dar nebuvo irykjusi. Btojo laiko neveikiamieji dalyviai turi veiksmaodio bendraties kamienus, iplstus priesaga -*/<?-, -*/-, -*to, pvz., netas, neta, neta. Tai i sen laik paveldta daryba, plg. lot didus, dieta, dietum sakytas, sakyta, sakyta". Priesag -*to- turi daugelis indoeuropiei kalb. i priesaga vartojama ir veiksmaodiniams

baltas, altas, piktas. Indoeuropiei kalbose io laiko dalyviai turjo ne tik priesag -*to-, bet ir -*no-, pvz., s. si. delam darytas". Lietuvi kalboje priesaga -*no- iliko tik bdvardiuose: balnas kuris su balta nugara",plonas,pilnas. Bsimojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaryti i veiksmaodio to paties laiko kamien turini bendraties kamienus, si- ir priesag *-mo-. *-ma-.. toki pai priesag turi ir esamasislaikas. Reikiamybs dalyviai. Reikiamybs dalyviai turi bendraties kamienus, pailgintus priesaga -*'#-, -*/JW-, -*tin&, pvz,, skaitytinas, skaitytina, skaitytina. Tokius dalyvius turi ir latviai, pvz., gaidltins lauktinas". Turjo ir senieji slavai, pvz., pritinb priimtinas". Kai kas mano, kad i priesaga sudtin i -*0- ir -*in-. Tuomet reikiamybs dalyvius galima traktuoti kaip btojo laiko dalyvius skaityt-as + -*inSs. Lietuvi kalboje jie nyksta. Linksniuojami kaip bdvardiai. Prie j kartais nepagrstai priskiriami neinas tipo veiksmaodiniai bdvardiai. Reikiamybs dalyviai yra negauss vediniai, prasti tik emaiiams. Padalyvis Padalyviai (gerundijai) susij su veikiamaisiais dalyviais. Turi keturis laikus. Sutampa su atitinkam laik veikiamj dalyvi kamienais: matant matant, maius maius ir pan. Tarmse padalyvio priebalsiai nt tariami minktai, pvz., neant Dzkuojaniose tarmse tariama tiea. Vadinasi, po i priebalsi dar turjo bti prieakins eiles balsis i arba ie. Tai rodo ir senj rat reliktins formos: giesm pakasanti mogaus kn giesm, pakasant mogaus kn". Buvus i rodo ir sangrins formos, pvz.. ypsantis, Senieji padalyvio variantai su -i arba -ie yra atitinkam laik veikiamj dalyvi vienaskaitos naudininkai. Dabartins formos dirbaniam, dirbusiam yra naujos, pasidarytos pagal jo kamieno bdvardius, pvz., aliam. Senovje veikiamieji dalyviai buvo priebalsinio kamieno, o j vienaskaitos naudininkai buvo dirbanti, dirbusi, dirbdavusi, dirbsianti. I i naudinink kilo padalyviai, plg. lot. ferenti< -ei neaniam", skr. bharani< -ei neaniam". Taigi dirbant< dirbanti< *dirbant< 'dirbantei. Padalyviai daniausiai vartojami su naudininku: lietui lyjant. Bdami dalyvio naudininkai, padalyviai su kit kalbos dali naudininkais sudaro absoliutinio datyvo konstrukcij, kuri turi ir kilos indoeuropiei kalbos. Ji iliko ir dalyviams virtus padalyviais, pvz., man nupuolusiamui, saulei nusileideniai. Datyvin padalyvio kilm rodo ir tokie tautosakos pavyzdiai: Auruei autaniai (= austant) vainik pyniau, sauluei tekaniai (= tekant) am galvos djau. Pusdalyvis Pusdalyviai turi veiksmaodi bendraties kamienus, iplstus priesaga -daru-. Pusdalyviai vartojami prieveiksmikai, eina payminiu. Gali bti sangriniai. Jie padaryti i pirmini bendraties kamien, turi kilnojam kirt, pvz., nedamas nedama. Turdami priesaginius kamienus, ilaiko bendraties kirio viet: matyti- matydamas. Formas su -dam- turi ir latviai, pvz., kur iedams? kur eini?". Kitos indoeuropiei kalbos pusdalyvio neturi, todl jis laikytinas ryt balt forma. Manoma, kad priesaga -damayra sudtin i -da- ir -ma-. Pirminis komponentas yra esamojo laiko priesaga -da- < -*d$, pvz., verda. Antrasis komponentas tapatinamas su neveikiamj dalyvi priesaga -ma- < *-mo"-. Manoma, kad formos duodamas, pdomas i pradi buvo neveikiamieji esamojo laiko dalyvai. Priesaga -darna- galjo bti abstrahuota ir dedama prie vis bendrai. Reikm priartja prie veikiamj dalyvi, pvz., daryk k gals - daryk k galdamas. Bendrinje kalboje pusdalyvis kaitomas skaiiais ir giminmis, o tarmse turi dar ir vairi linksni; negrau eidama: valgyt', palikau J miegodama ir pan. Bendratis. Bendratis (infinityvasj stiearyla i infinityvo kamieno ir priesagos -//. -t arba -tie. Variantas su -/ yra Irumpinys. J; IU: tl :!;.iiirraiitcs iormos. Latviai dabar turi tik sutrumpintas bendratis, pvz.. bt ..bti

Nustatyta, kad indoeuropiei prokalbje bendrai nebuvo. Jos atsirado jau suskilus indoeuropiei prokalbei. Atskirose kalbose bendratys kilo i vairi veiksmaodini daiktavardi linksni form, turjusi vienod, fleksij. Vienose kalbose galjo atsirasti net po kelis bendraties variantus, pvz., vedikajame sanskrite yra net eiolika bendrai. Lietuvi -te ir -tie galjo atsirasti i skirting form, plg. s. si. nesti neti". Bendratys kilo i senovini abstrakios reikms veiksmaodini -ti arba -t kamieno daiktavardi, pvz., mirtis, btis, ieitis. Bendrai baigmenys -ti ir -tie primena i ir priebalsinio kamieno vienaskaitos naudininko fleksij, pvz., aki I-akie, akmeni I akmenie. Naudininko reikm ryki klausimuose: - Kam tas gys? - Pinigams dti. Plg. Pirkau kabliuk megzti. Yra nuomoni, kad bendratys galjo kilti i indoeuropiei prokalbs priebalsini kamien vienaskaitos lokatyvo. Tarmins bendratys su -tie ir -ties paprastai kildinamos i

senovinio naudininko. Bdinys Bdinys sudarytas i bendraties kamieno ir priesagos -te, pvz., bgte bgo. Ryt ir piet auktaiiai priesagas taria -ti, pvz., neti nune nete nune". Tai rodo, kad -ti < -t < -ten, plg. su kati. Balsis tapatinamas su kamieno vienaskaitos nagininko galne. Priesaga -t yra veiksmaodinio daiktavardio priesaga. Bdiniai atsirado i abstrakios reikms veiksmaodini -t kamieno daiktavardi (pvz., ygiuoti, grst susigrdimas", ienaut ienavimas") vienaskaitos nagininko. Bdiniai neretai pakeiiami kitomis nagininko formomis: bgomis, bgiom. Greiiausiai t kamienui tapus neproduktyviam, vienaskaitos nagininko baigmuo -te buvo panaudotas kaip priesaga sudaryti tam tikroms infinityvinms veiksmaodi formoms, kuriomis imta reikti veiksmo bd. I ia ir kilo bdiniai. Tai gana vlyvi antrins kilms vediniai. J neturi kitos kalbos. Siekinys. Siekiniai (supinai) daromi i bendraties kamien ir priesagos -t. Bendrinje kalboje jie reti. Gyvai vartojami tik ryt auktaii. Senieji ratai rodo, kad XVI-XVII a. siekiniai buvo vartojami beveik visoje Lietuvoje. Vartojami su kilmininku, paprastai po slinkties veiksmaodi tikslo bei siekimo aplinkybms reikti, pvz., einu malk kapot. Kartais gali bti ir be kilmininko, pvz., einu obuoliaut. Senuosiuose ratuose vartojami gana danai. Kartais siekiniai vartojami ir su veiksmaodiais sisti, kviesti, varyti, ruotis, kur slinkties svoka yra implikacin, pvz., Ir kas metai Anykius ilo kuopt var. Siekinio keitimas bendratimi prasidjo seniai. Aptinkamas jau XVI-XVII a. tekstuose. Siekin turi kai kurios latvi kalbos tarms, pvz., Eita, meitas, uguns dzestu Eikite, mergaits, ugnies gesint". Prs tekstuose siekinio forma yra su -ton (-tun vartojama bendraiai reikti). Siekinio atitikmen yra senj slav kalboje, pvz., nestv net", lot. ornatum puot", skr. bhdvitum bti" (skr. reikia bendrat). Siekinys yra sen laik darinys. Manoma, kad jis atsirado i tu kamieno abstrakij veiksmaodini daiktavardi vienaskaitos galininko, pvz., lietus liet, plg. lot. adventum atvykt". Manoma, kad pirmin eina dirbt reikm buvo eina dirbim.