TURINYS

VADAS..................................................................................................15 SANTRUMPOS......................................................................................19 1 SKYRIUS. ANGA...........................................................................25 TARPTAUTINS TEISS APIBRIMO PROBLEMA................25 BENDROJI IR REGIONIN TARPTAUTIN TEIS ..................26 TARPTAUTINS TEISS BRUOAI............................................27 TARPTAUTIN TEIS KAIP TEIS"..........................................30 TARPTAUTINS TEISS APIMTIS...............................................32 2 SKYRIUS. ISTORIJA IR TEORIJA...............................................34 EUROPOS TARPTAUTINS TEISS SUSIFORMAVIMAS..........35 EUROPOS TARPTAUTINS TEISS YPATYBS VALSTYBI PRAKTIKOJE PO 1648 MET...........................36 Kolonizacija ir santykiai su ne Europos valstybmis..................37 Vakar pusrutulis.........................................................................40 Teorija: natralistai ir pozityvistai...............................................41 Suvereniteto teorija......................................................................43 TEISS PLTOJIMASIS IKI PIRMOJO PASAULINIO KARO 45 Neribota teis naudoti jg..........................................................45 Taikus gin sprendimas.............................................................47 Prekybos vergais udraudimas....................................................47 Karo taisykli humanizavimas....................................................48 Pirmosios tarptautini organizacij formos.................................49 Hagos taikos konferencijos (1899 ir 1907 m.)............................49 TAKOSKYRA PO PIRMOJO PASAULINIO KARO.....................50 Pirmojo pasaulinio karo pabaiga.................................................50 Taut Sjunga..............................................................................51 Bandymai apriboti jgos naudojim............................................51 Kitos Taut Sjungos funkcijos...................................................52 Nuolatinis Teisingumo Teismas...................................................52 Taut Sjungos sistemos lugimas..............................................52 PAANGA PO ANTROJO PASAULINIO KARO.........................53 Jgos naudojimo udraudimas ir kolektyvinio saugumo sistema pagal Jungtini Taut status....................................54

TURINYS

Dekolonizacija ir tarptautins valstybi bendrijos sudties pasikeitimas....................................................................................55 Treiojo pasaulio valstybi poiriai tarptautin teis........................56 Universalumas ir ikis tarptautins teiss vieningumui.....................59 Nauji poiriai teorijoje........................................................................61 3 SKYRIUS. TARPTAUTINS TEISS ALTINIAI................................63 SUTARTYS...............................................................................................64 Teis kurianios ir kontraktins sutartys1'...........................................66 Tarptautini sutari ir internacionalizuot kontrakt" alys 67 PAPROTYS...............................................................................................67 Kur iekoti paprotins teiss egzistavimo rodymo?.............................68 Pasikartojimo problema........................................................................70 K valstybs sako ir k jos daro............................................................72 Psichologinis paprotins teiss formavimosi elementas (opinio iuris) .................................................................................73 Vienalaik*' paprotin teis................................................................75 Tarptautins teiss universalumas ir konsensuso teorija......................76 BENDRIEJI TEISS PRINCIPAI.............................................................78 TEISM SPRENDIMAI............................................................................81 MOKSLININK DOKTRINA..................................................................82 KITI GALIMI TARPTAUTINS TEISS ALTINIAI............................83 Tarptautini organizacij aktai.............................................................83 velni (soft) teis"...............................................................................85 Teisingumas (equity)............................................................................86 ALTINI HIERARCHIJA......................................................................88 Ius Cogens............................................................................................89 Erga omnes pareigos ir tarptautiniai nusikaltimai".............................91 TARPTAUTINS TEISS KODIFIKACIJA............................................92 4 SKYRIUS. TARPTAUTIN IR NACIONALIN TEIS........................95 DUALISTIN IR MONISTIN TEORIJOS.............................................95 TARPTAUTINS TEISS POIRIS NACIONALIN TEIS 96 NACIONALINI TEISINI SISTEM POIRIS I TARPTAUTIN TEIS....................................................................97 Sutartys................................................................................................98 Paproiai ir bendrieji principai........................................................... 101 Ivados...............................................................................................104 VIEOJI TARPTAUTIN IR PRIVATIN TARPTAUTIN TEIS................................................................................................105 5 SKYRIUS. VALSTYBS IR VYRIAUSYBS....................................... 108 VALSTYBS..........................................................................................108 Apibrta teritorija.............................................................................108 Gyventojai..........................................................................................109 Veiksminga vyriausybs kontrol...................................................... 110

TURINYS 7

Galjimas umegzti santykius su kitomis valstybmis.............. 113 Kaip papildomi kriterijai - apsisprendimas ir pripainimas 114 Federacins valstybs................................................................. 114 VYRIAUSYBS.............................................................................. 115 VALSTYBI IR VYRIAUSYBI PRIPAINIMAS TARPTAUTINJE TEISJE..................................................... 116 Valstybi pripainimas............................................................... 117 Pripainimo teisins pasekms tarptautinje teisje............ 117 Teisins pasekms nacionalinje teisje............................... 120 Vyriausybi pripainimas...........................................................121 Pripainimas de jure ir de facto.................................................. 123 6 SKYRIUS. TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS, FIZINIAI ASMENYS, MONS IR GRUPS............................................. 126 TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS............................................127 NEVYRIAUSYBINS ORGANIZACIJOS.................................... 132 FIZINIAI ASMENYS IR MONS................................................ 136 SUKILLIAI IR NACIONALINIO ISIVADAVIMO JUDJIMAI................................................................................140 TAUTINS MAUMOS IR VIETINIAI GYVENTOJAI.............. 141 Tautins maumos......................................................................142 Vietiniai gyventojai....................................................................143 7 SKYRIUS. JURISDIKCIJA............................................................. 145 JURISDIKCIJOS FORMOS............................................................ 145 NACIONALINI TEISM BAUDIAMOJI JURISDIKCIJA 146 Teritorinis principas................................................................... 147 Pilietybs principas....................................................................147 Apsaugos principas.................................................................... 148 Universalumo principas.............................................................. 149 Universali nacionalini teism jurisdikcija dl nusikaltim mogaus teisms...................................................................150 Ivanas iaurusis" - Johno Demjanuko procesas .......................152 JURISDIKCIJOS KONFLIKTAI....................................................153 EKSTRADICIJA.............................................................................. 154 8 SKYRIUS. IMUNITETAS NUO JURISDIKCIJOS......................156 SUVERENO (ARBA VALSTYBS) IMUNITETAS.................... 156 VALSTYBS VEIKSM" DOKTRINA....................................... 160 DIPLOMATINIS IMUNITETAS.................................................... 162 Imunitetas nuo teism jurisdikcijos........................................... 164 Kiti imunitetai ir privilegijos...................................................... 165 KONSULINIS IMUNITETAS........................................................167 TARPTAUTINI ORGANIZACIJ IMUNITETAI....................... 167 ATSISAKYMAS IMUNITETO...................................................... 168

TURINYS

9 SKYRIUS. SUTARTYS........................................................................170 SUTARI SUDARYMAS IR SIGALIOJIMAS............................171 Sutarties teksto tvirtinimas............................................................171 Sutikimas dl sutarties privalomumo.............................................172 Sutarties sigaliojimas....................................................................175 Ilygos............................................................................................176 Registracija....................................................................................177 SUTARI TAIKYMAS...................................................................177 Sutari galiojimas teritorijoje......................................................177 Sutartys ir treiosios valstybs......................................................178 Vliau sudaryt sutari tuo paiu klausimu taikymas.................178 NEGALIOJANIOS SUTARTYS..................................................... 178 Nacionalins teiss nuostatos, nustatanios sutari sudarymo kompetencij............................................................................178 Sutartys, sudarytos asmen, kurie neturi galiojim atstovauti valstybei...................................................................................179 Specials valstybs galiojim apribojimai ireikti sutikim 180 Prievarta valstybs atstovo atvilgiu..............................................180 Prievarta valstybei grasinant jga arba j naudojant.....................180 Kiti negaliojimo pagrindai.............................................................181 Negaliojimo padariniai..................................................................181 SUTARI NUTRAUKIMAS...........................................................182 Sutarties nutraukimas pagal jos nuostatas.....................................183 Sutarties nutraukimas ali susitarimu..........................................183 Numanoma denonsavimo arba nutraukimo teis...........................183 Sutart paeidus ji nutraukiama arba sustabdomas jos galiojimas............................................................................184 Sutarties nutraukimas negalint jos vykdyti....................................186 Esminis aplinkybi pasikeitimas (rebus sic stantibus}..................186 Naujos imperatyvins normos (ius cogens) atsiradimas............... 187 Karo siliepsnojimas......................................................................187 Nutraukimo ar sustabdymo padariniai...........................................188 10 SKYRIUS. TERITORIJOS GIJIMAS...........................................189 TERITORIJOS GIJIMO BDAI.......................................................189 Teritorijos perleidimas (cesija)......................................................190 Okupacija.......................................................................................190 Senatis............................................................................................192 Gamtos veikimas...........................................................................193 Priteisimas.....................................................................................193 Ukariavimas.................................................................................194 TYLUS SUTIKIMAS, PRIPAINIMAS IR ESTOPELIS.................196 LAIKINA TEIS................................................................................198 TEISINIAI IR POLITINIAI ARGUMENTAI....................................200 ANTRAEILS TEISS TERITORIJ.............................................201 Servitutai........................................................................................202

TURINYS

11 SKYRIUS. TERITORIJOS SUVERENITETO PASIKEITIMO TEISINS PASEKMS (VALSTYBI TEISI PERMIMAS).................................................................204 SUTARTYS......................................................................................205 Sutartys dl teisi teritorij.......................................................205 Kiti sutari tipai........................................................................206 Judani sutartiniu sien" principas.................................................207 Dekolonizacija ir naujos valstybs........................................207 NESENA PRAKTIKA.....................................................................209 Atsiskyrimas................................................................................209 Baltijos valstybs..................................................................209 Iirimas .......................................................................................209 Soviet Sjunga.....................................................................209 Jugoslavija............................................................................210 ekoslovakija........................................................................211 Susivienijimas ............................................................................211 Vokietija.................................................................................211 Jemenas.................................................................................212 TARPTAUTINS PRETENZIJOS..................................................213 PILIETYB......................................................................................213 VALSTYBIN NUOSAVYB.......................................................214 PRIVATI NUOSAVYB.................................................................214 Sutartins teiss...........................................................................215 12 SKYRIUS. JR TEIS................................................................217 VIDAUS VANDENYS....................................................................219 TERITORIN JRA........................................................................221 Taikaus plaukimo teis...............................................................221 Pakrants valstybs teiss teritorinje jroje..............................222 Teritorins jros plotis................................................................223 Linija, nuo kurios matuojama teritorin jra..............................225 GRETUTIN ZONA........................................................................227 IIMTINS VEJYBOS IR IIMTINS EKONOMINS ZONOS......................................................................................228 ATVIROJI JRA.............................................................................230 Veiksmai laiv atvilgiu atviroje jroje.....................................232 Nacionalini teism jurisdikcija atviroje jroje vykdytiems nusikaltimams........................................................................236 KONTINENTINIS ELFAS............................................................237 GILIAVANDENIS JROS DUGNAS.............................................240 JROS SIENOS...............................................................................242 13 SKYRIUS. ORO IR KOSMIN ERDV...................................245 ORO ERDV...................................................................................245 KOSMIN ERDV.........................................................................249 BENDRO MONIJOS PALIKIMO" PRINCIPAS........................256

10

TU R IN YS

14 SKYRIUS. MOGAUS TEISS.......................................................258 MOGAUS TEISI SAMPRATA.....................................................258 MOGAUS TEISS UNIVERSALIU LYGIU..................................261 Jungtini Taut statai....................................................................261 Visuotin mogaus teisi deklaracija............................................262 Jungtini Taut institucijos mogaus teisi klausimais.................263 1966 met paktai...........................................................................264 Kiti universals mogaus teisi dokumentai.................................266 MOGAUS TEISS REGIONINIU LYGIU.....................................267 Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (ETK)..................................................................267 Kiti regioniniai dokumentai...........................................................269 MOGAUS TEISS KAIP TARPTAUTINIO SUSIRPINIMO OBJEKTAS...................................................................................270 15 SKYRIUS. EKONOMIKA................................................................273 BRETTON WOODS SISTEMA IR TARPTAUTINS EKONOMINS ORGANIZACIJOS............................................274 Tarptautinis valiutos fondas (IMF)................................................277 Pasaulio bankas..............................................................................279 GATT.............................................................................................280 NAUJA PASAULIN PREKYBOS ORGANIZACIJA.....................283 Prekybiniai susitarimai dl preki.................................................284 Susitarimas dl paslaug (GATS)..................................................284 Susitarimas dl intelektualins nuosavybs teisi (TRIPS)...........285 Instituciniai aspektai......................................................................285 BESIVYSTANIOS ALYS IR J REIKALAVIMAS DL NAUJOS TARPTAUTINS EKONOMINS TVARKOS" 286 NUSAVINIMAS IR KOMPENSAVIMO STANDARTAI................288 Umaskuotas nusavinimas.............................................................291 Sutartini teisi atmimas..............................................................292 TEIS PLTR................................................................................293 16 SKYRIUS. APLINKOS APSAUGA .................................................295 TARPTAUTINS APLINKOS APSAUGOS TEISS POBDIS IR APIMTIS..................................................................................296 PAPROTIN TEIS IR BENDRIEJI PRINCIPAI............................300 JUNGTINI TAUT APLINKOS APSAUGOS IR PLTROS KONFERENCIJA.........................................................................302 Konvencija Dl klimato kaitos"...................................................303 Biovairovs konvencija................................................................304 Rio deklaracija ir Darbotvark 21"..............................................305 IVADOS............................................................................................306 17 SKYRIUS. VALSTYBI ATSAKOMYB.....................................309 TARPTAUTINS TEISS KOMISIJOS DARBAS..........................309

TURINYS 1 VALSTYBS ATSAKOMYB IR ELGESYS SU USIENIEIAIS..............................................................................311 Priskirtinumas"................................................................................313 Minimals tarptautiniai standartai.....................................................316 Iankstinis prietaravimas..................................................................319 Pretenzij nacionalinis priklausomumas............................................319 Vidaus gynybos priemoni inaudojimas..........................................324 Pretenzijos atsisakymas.....................................................................325 Nepagrstas udelsimas ir netinkamas nukentjusio usienieio elgesys......................................................................326 TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMO PADARINIAI.......................326 ATSAKOMOSIOS PRIEMONS IR GIN SPRENDIMAS.... 328 18 SKYRIUS. TAIKUS GIN TARP VALSTYBI SPRENDIMAS.......................................................................................331 DIPLOMATINIAI GIN REGULIAVIMO METODAI.....................333 Derybos.............................................................................................333 Gerosios paslaugos ir tarpininkavimas..............................................334 Fakt nustatymas ir tyrimas...............................................................335 Sutaikinimas......................................................................................337 TEISINIAI GIN SPRENDIMO METODAI.......................................339 Teisminis nagrinjimas......................................................................340 Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT)...........................................340 Teismo sudtis.............................................................................341 Jurisdikcija ginai atvejais............................................................341 Procesas......................................................................................347 Ad hoc kolegijos..........................................................................347 Sprendimu utikrinimas...............................................................348 Konsultacins ivados..................................................................348 Teismo veiklos vertinimas...........................................................350 Arbitraas..........................................................................................353 ICSID..........................................................................................356 Irano ir JAV Pretenzij Tribunolas.............................................356 GIN SPRENDIMAS PAGAL JR TEISS KONVENCIJ359 IVADOS...............................................................................................361 19 SKYRIUS. TARPVALSTYBINIAI, PILIETINIAI KARAI IR TEIS J APSISPRENDIM: IUS AD BELLUM................................367 TEISTI IR NETEISTI KARAI: VYKIAI IKI 1945 MET 367 JGOS NAUDOJIMO UDRAUDIMAS JT STATUOSE...................370 SAVIGYNA............................................................................................373 Prevencin savigyna..........................................................................373 Savigyna ir pretenzijos teritorij......................................................376 Savigyna upuolus laivus ir lktuvus.................................................377 Ginkluotas usienyje esani piliei gynimas..................................377

12

TURINYS

Ginkluotos represalijos.............................................................378 Neatidliotinumas ir proporcingumas.......................................379 Kolektyvin savigyna................................................................380 PILIETINIAI KARAI.....................................................................380 Pilietini kar teistumas..........................................................381 Kit valstybi dalyvavimas: pagalba sukilliams......................382 Kit valstybi dalyvavimas: pagalba nusistovjusiai valstybinei valdiai..............................................................385 Teorija, jog pagalba nusistovjusiai valstybinei valdiai yra teista.......................................................................385 Teorija, jog pagalba nusistovjusiai valstybinei valdiai yra neteista.........................................................................386 Kolektyvin savigyna prie perversm.....................................388 Ivados.......................................................................................389 APSISPRENDIMAS IR JGOS NAUDOJIMAS..........................390 Mandatins, globojamosios ir nesavavaldios teritorijos..........392 Mandatins teritorijos.........................................................392 Globojamosios teritorijos....................................................392 Pietvakari Afrika (Namibija).............................................392 Nesavavaldios teritorijos...................................................394 Dvigubi standartai?....................................................................397 Apsisprendimo teiss paeidimo padariniai..............................398 Nauj valstybi susikrimas................................................399 Titulas teritorij................................................................399
Nacionalinio isivadavimo karai.......................................................401

Nauji procesai............................................................................403 IUOLAIKINI NORM, DRAUDIANI JGOS NAUDOJIM, EFEKTYVUMAS............................................406 20 SKYRIUS. KARIAVIMO BDAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: IUS IN BELLO...............................................408 TEISTI IR NETEISTI KARIAVIMO BDAI.........................409 Branduoliniai ginklai.................................................................412 Neutraliteto teis ir ekonomins priemons jr kare..............417 Represalijos...............................................................................419 TAISYKLS, REGLAMENTUOJANIOS PILIETINI KAR VEDIM...................................................................................419 KARO NUSIKALTIM PROCESAI.............................................421 Tarptautinis baudiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai......424 Tribunolo jurisdikcija..........................................................424 Tribunolo veikla..................................................................426 Ruandos Tribunolas...................................................................429 Link nuolatinio tarptautinio baudiamojo teismo?....................429 GALIMI ATEITIES PROCESAI...................................................430

TURINYS

13

21 SKYRIUS. JUNGTINI TAUT STATAI IR ORGANAI................433 JUNGTINI TAUT STATAI IR J AIKINIMO PROBLEMA......................................................................................433 Paodinis aikinimas..........................................................................434 Tikslas ir travaux preparatoires.........................................................435 PRAKTIKA.............................................................................................435 Veiksmingumas ir numanomi galiojimai...........................................436 Jungtini Taut tikslai .......................................................................437 Vidaus kompetencija..........................................................................438 NARYST...............................................................................................439 Atstovavimas Kinijai .........................................................................441 Jugoslavijos atvejis.............................................................................442 JUNGTINI TAUT ORGANAI ...........................................................443 Saugumo Taryba.................................................................................443 Generalin Asamblja........................................................................447 Sekretoriatas.......................................................................................450 Ekonomin ir Socialin Taryba bei specializuotos staigos................453 22 SKYRIUS. JUNGTINS TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS 455 TAIKUS GIN SPRENDIMAS PAGAL JUNGTINI TAUT STATUS (VI SKYRIUS).................................................................455 KOLEKTYVINIS SAUGUMAS IR PRIEVARTOS PRIEMONS (VII SKYRIUS).................................................................................457 Praktika pagal VII skyri per altj kar...........................................461 Jungtini Taut pajgos ir Siaurs Korja...................................462 Susivienijimo vardan taikos" rezoliucija....................................463 Rodezija ir Piet Afrika................................................................464 Praktika pagal VII skyri pasibaigus altajam karui..........................466 Irako invazija Kuveit................................................................467 Kurd kriz..................................................................................470 Somalis.........................................................................................474 Ruanda.........................................................................................477 Haitis...........................................................................................479 Jugoslavija...................................................................................481 JT VYKDOMAS TAIKOS PALAIKYMAS............................................488 Taikos palaikymas per altj kar.....................................................489 Pirmosios Jungtini Taut pajgos Artimuosiuose Rytuose (UNEF).....................................................................490 Jungtini Taut pajgos Konge (ONUC)......................................491 Byla dl ilaid............................................................................493 Jungtini Taut pajgos Kipre (UNFICYP)..................................494 Naujos operacijos Artimuosiuose Rytuose....................................495 Naujos taikos palaikymo formos pasibaigus altajam karui 497 IVADOS................................................................................................499

PRATARM

Velionio profesoriaus Michaelio Akehursto veikalas A Modern Introduction to International Law pirm kart publikuotas 1970 metais. Ileistas 6 kartus, jis tapo klasikiniu tarp vadovli, skirt tiek teiss, tiek politini moksl fakultet studentams, ir buvo iverstas ispan, portugal, japon bei kin kalbas. Taiau nuo paskutiniojo leidimo 1987 metais, kai dl autoriaus mirties tekstas buvo tiktai perspausdintas, bet n kiek nepakeistas pagal vairius naujus procesus, vykusius tarptautinje teisje bei tarptautiniuose santykiuose per t nuo 6-ojo leidimo prajus deimtmet ir ypa po altojo karo pabaigos, jis paseno. Taigi nors a ir stengiausi remtis svariu dr. Akehursto (kurio, deja, asmenikai nepainojau) padtu pagrindu ir ilaikyti jo stiliaus aikum bei unikal sveikos tarp teisins teorijos ir politins praktikos akcentavim, vis dlto buvau priverstas kruopiai perirti, pertvarkyti ir iplsti ios knygos turin bei struktr - traukti kelet papildom skyri apie naujas svarbias tarptautins teiss akas. Noriau pabrti savo gili pagarb Michae-liui Akehurstui, daug prisidjusiam prie tarptautins teiss mokymo ir tyrinjimo; j brit kolegos jo atminimui skirtose apybraiose apibdino kaip vien i talentingiausi jo kartos teisinink tarptautinink".1 Ruodamas perirt ir atnaujint ios knygos versij, mginau padaryti taip, kad is knygos leidimas atitikt student ir kit skaitytoj, iekani vado tarptautin teis, poreikius, taip pat isamiau nei ankstesni leidimai pateikt dalyk tok, koks jis egzistuoja iandien, nors aikiai supratau, kaip sunku pasiekti tai vienoje knygoje, kuri neturi bti pernelyg didel. Be to, djus labiau sistemikas ir plaias nuorodas, knyga yra tarsi ieities takas tolesnms studijoms ir tyrimams. Perirtas tekstas skirtas platesnei ir tam tikra prasme labiau kosmopolitikai auditorijai - akcentuojama teisini sistem vairov ir remiamasi literatra ne vien angl kalba. I ribot europietik akn tarptautinei teisei tapus universalia sistema, kuri stipriai veikia santykiai tarp didij valstybi, taip pat nacionalini teisini sistem, kultr, politini ir ekonomini struktr, su kuriomis ji sveikauja, vairov, konceptualus poiris grindiamas tarptautins teiss istorine perspektyva, o jos dinamikas pobdis akcentuojamas kaip procesas. Lyginant su 6-uoju leidimu, pakeitim yra pernelyg daug, kad visus juos galima bt isamiai apibdinti. Taiau daugel pakeitim, susijusi su kny-

16

PRATARM gos struktra ir turiniu, vis dlto reikt paminti. 1 skyri traukiau problemos, susijusios su tarptautins teiss apibrimu, bendrosios ir regionins tarptautins teiss samprat, taip pat speciali tarptautins teiss kaip decentralizuotos teisins sistemos ypatybi aptarim ir paminjau vis didjani tarptautins teiss apimt srii, kurias ji dabar apima, prasme. 2 skyrius buvo perraytas ir smarkiai iplstas pateikiant sistemik tarptautins teiss pltojimosi istorini stadij apvalg. 3 skyrius, kuriame nagrinjami tarptautins teiss altiniai, dabar pradedamas nuo teiss altini sampratos iaikinimo, ir jis buvo perirtas daugeliu aspekt, atsivelgiant naujai pasirodiusi literatr bei sprendimus, pavyzdiui, Tarptautinio Teisingumo Teismo 1996 m. Konsultacin ivad Dl branduolini ginkl teistumo". Buvo trauktos naujos dalys, kuriose aptariamos velnios teiss", erga omnes pareig bei tarptautini nusikaltim sampratos. 4 skyriuje, kur kalbama apie tarptautins ir nacionalins teiss santyk, trumpai paaikinau atitinkamas dualistines ir monistines teorijas, suvelninau ankstesn Anglijos teiss akcentavim pamindamas ir kitas teisines sistemas, skaitant JAV, Europos kontinentines teisines sistemas bei konstitucines reformas Rusijoje bei Ryt Europoje. 5 skyriuje, kuriame kalbama apie valstybes ir vyriausybes, detaliau nei ankstesniame leidime aptariami valstybs kriterijai, taip pat traukta diskusija apie valstybi pripainimo patirt, gyt yrant Jugoslavijai. 6 skyriuje, kuriame nagrinjamos tarptautins organizacijos, asmenys ir mons, Michaelis Akehurstas taip pat trauk mogaus teises bei pilietybs" samprat, o 7 skyriuje jis aptar usieniei status, skaitant turto nusavinim, pretenzij nacionalin priklausomum, vidaus gynybos priemoni inaudojimo taisykl bei kitus su tuo susijusius klausimus. Atsivelgiant tarptautins teiss pltojimosi tendencijas, a nusprendiau laikytis kitokio poirio. mogaus teisi apsaugos tarptautiniu lygmeniu didjanti svarba lm btinum iuo klausimu traukti atskir ir iplst skyri (14 skyrius). Pilietyb, usieniei statusas (iskyrus usieniei turto nusavinim) bei kiti su usienieiais susij klausimai dabar nagrinjami naujame 17 skyriuje, kuriame kalbama apie valstybi atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus. Toks pertvarkymas buvo pasirinktas ir dl ios temos glaudios sveikos su gin reguliavimo metodais, aptariamais 18 skyriuje. Kita vertus, usieniei turto nusavinimo klausimas, mano nuomone, labiau tiko bti naujame skyriuje apie tarptautin ekonomin teis, kur a taip pat pridjau (15 skyrius). Todl dabar 6 skyriuje apsiribota subjekt, kitoki nei valstybs, teisinio subjektikumo pagal tarptautin teis aptarimu. Tai suteik galimyb smulkiau aptarti tarptautini organizacij, asmen bei moni status, taip pat traukti naujas dalis apie nevyriausybines organizacijas, sukillius, nacionalinius isivadavimo judjimus. tautines maumas ir vietinius gyventojus. 7 skyriuje apie jurisdikcij smulkiau aptariau universalios baudiamosios jurisdikcijos samprat, taip pat traukiau naujas dalis apie nacionalini teism universali juris-dikcij nusikaltim prie mogaus teises atvilgiu (su specialia nuoroda nesen JAV praktik), ymij Ivano iauriojo" byl bei kai kurias problemas,

PRATARM

17

susijusias su ekstrateritorins jurisdikcijos gyvendinimu (kaip, pavyzdiui, buvo JAV 1996 m. Helmso-Burtono statymo atveju). Tolesni skyri (8 skyrius apie imunitet nuo jurisdikcijos, 9 skyrius - apie sutartis, 10 skyrius - apie teritorijos gijim) struktra ir turinys didia dalimi iliko tokie pat, kaip juos buvo paras Michaelis Akehurstas. 11 skyriuje, kuriame kalbama apie valstybi teisi permim, buvo padaryta pakeitim: papildomai trauktas Judani sutartini sien" principas, taip pat nesena praktika dl Baltijos valstybi atsiskyrimo, SSRS, Jugoslavijos ir ekoslovakijos iirimas bei Vokietijos ir Jemeno susivienijim aptarimas. Pagrindinius pakeitimus 12 skyriuje, kuriame kalbama apie jr teis, lm 1982 m. Jr Teiss Konvencijos sigaliojimas bei daug gin klusio giliavandenio jros dugno kasinjimo reimo modifikavimas 1994 metais. 13 skyrius, kuriame nagrinjama atmosfer ir kosmin erdv reguliuojanti teis, buvo iplstas, kad detaliau bt galima inagrinti ias palyginti naujas tarptautins teiss sritis, taip pat buvo pridta nauja dalis apie vadinamojo bendro monijos palikimo" principo teisin reikm. Kaip minta, toliau yra nauji atskiri skyriai apie mogaus teises (14 skyrius), tarptautin ekonomin teis (15 skyrius), tarptautin aplinkos apsaug (16 skyrius) ir valstybi atsakomyb (17 skyrius). Buvo pakeistas ir likusi skyri idstymas. Atsivelgiant specifinio tarptautins teiss pobdio svarb, 18 skyrius, kuriame nagrinjamas taikus gin tarp valstybi sprendimas remiantis 1CSID, Irano ir JAV Pretenzij Tribunolo patirtimi bei traukiant sudting gin reguliavimo mechanizm pagal 1982 m. Jr Teiss Konvencij, buvo smarkiai iplstas. 19 skyriuje kalbama apie tarptautinius ir pilietinius karus bei teis apsisprendim, aptariamas jgos naudojimo teistumas (ius ad bellum), taip pat paminti nauji procesai, susij su tautini, kult r i n i ir lingvistini maum bei vietini gyventoj apsisprendimu. 20 skyriuje aptariami karo statymai (ius in bello), tarptautin humanitarin teis bei asmen tarptautin baudiamoji atsakomyb u karo nusikaltimus, skaitant naujas dalis apie tarptautinius baudiamuosius tribunolus dl buvusios Jugoslavijos ir Ruandos bei projekt steigti Nuolatin tarptautin baudiamj teism. 21 skyriuje, kuriame kalbama apie Jungtini Taut status ir institucijas, dabar aptariami kai kurie tokie dalykai, kurie buvo aptariami ankstesni leidim 15 skyriuje. Papildomai aptariau ir problemas, susijusias, pavyzdiui, su buvusios Jugoslavijos naryste JTO, JTO biudetines problemas bei Generalinio sekretoriaus vaidmeniu. Paskutiniame, 22 skyriuje, kuriame kalbama apie JTO vaidmen ryium su tarptautins taikos ir saugumo utikrinimu, pateikiama naujos mediagos apie JT Saugumo Tarybos praktik pagal JT [stat VII skyri po altojo karo pabaigos, taip pat smulkiai nagrinjami tokie atvejai kaip Irako invazija Kuveit (1990), Sjunginink intervencija sprendiant kurd kriz (1991), humanitarin intervencija Somal (1992), tragedija Ruandoje (1994), intervencija Hait (1994) bei Jugoslavijos iirimas. Taip pat papildiau skyri mediaga apie naujas JT taikos palaikymo formas, ir galiausiai pateikiau kelet kritini pastab apie Saugumo Tarybos vaidmen pasibaigus altajam karui.

18

PRATARM Dl technini dalyk: naujajame leidime nuorodos i teksto buvo perkeltos inaas. Nors stengiausi pateikti pakankamai detali apie svarbiausias bylas ir kitus dokumentus, taiau kad skaitytoj paskatiniau skaityti paius altinius, danai darydavau nuorodas profesoriaus D.J. Harriso leidin Cases and Materials on International Law (4-as leid., 1991 m.) bei profesoriaus I. Brownlie'o leidin Basic Documents in International Law (4-as leid., 1995 m.). Be to, kartkartmis tolesnio nagrinjimo tikslais buvo daromos nuorodos Encyclopedia of Public International Law (red. profesorius R. Bern-hardtas), Amerikos teiss instituto parengt veikal Restatement of the Law (Third): The Foreign Relations Law of the United States (1987 m.) bei, kur to reikjo, leidinius The Charter of the United Nations - A Commentary (1995 m., red. profesorius B. Simma) ir United Nations - Law, Policies and Practice (1995 m., red. profesorius R. Wolfrumas). Visi i i puiki darb pateikia smulkesn aikinim bei gerai parinkt bibliografin sra klausimais, nagrinjamais vairiuose ios knygos skyriuose. Esu labai dkingas Peteriui Morrisui (T.M.C. Assero Institutas Hagoje), kuris kruopiai perskait vis rankrat ir pagerino bei praturtino j remdamasis savo patirtimi kaip leidinio Netherlands Yearbook of International Law" redaktoriaus pavaduotojas. Taip pat esu dkingas anoniminiam recenzentui", kuris nagrinjo tekst leidj vardu ir kuris pateik labai verting pastab bei silym. Dkingas savo fakulteto kolegai Olivieriui Rib-belinkui (Amsterdamo universitetas), kuris pateik nauding pastab net keletui skyri. Mano padkos taip pat nusipelno Bruno Simma (Miuncheno universitetas) bei Malgosia Fitzmaurice (Londono universiteto Queen Mary and Westfield koledas), kurie savo mintimis su manimi pasidalijo ankstyvojoje rankraio rengimo stadijoje. Laikais, kada ir toliau mainamos universitet bibliotekoms skirtos los, a pripastu, jog nebiau galjs parengti io leidinio neturdamas galimybs pasinaudoti puikiais Taikos Rm Hagoje bei Maxo Plancko instituto Heidelberge bibliotek, kuri darbuotojai kiekvien dien nuoirdiai padjo, fondais. Tiek atliekant tyrimus, tiek techninio pobdio darbus, labai daug ir naudingai man padjo Liu Jian. Galiausiai noriau padkoti leidjams u j pasitikjim, kantryb ir puiki bendradarbiavimo atmosfer. Galutinis rankraio parengimas spausdinimui buvo ubaigtas 1996 m. rugsjo mnes. Peteris Malanczukas Haga, 1996 met lapkritis

SUTRUMPINIMAI

AASL - Annals of Air and Space Law AC - Appeal Cases (Jungtin Karalyst) AD - Annual Digest and Reports of Public International Law Cases AFDI - Annuaire Francais de Droit International AFDMAS - Annals Francais Droit Maritime et Aero-Spatial AI - Arbitration International AJ1A - Australian Journal of International Affairs AJICL - African Journal of International and Comparative Law AJIL - American Journal of International Law AJPIL - Austrian Journal of Public and International Law ALADI - Lotyn Amerikos Integracijos Asociacija ANC - Afrikos Nacionalinis Kongresas Ann. IDI - Annuaire de l 'Institut de Droit International Anu. DI - Anuario de Derecho Internacional APEC - Azijos ir Ramiojo vandenyno ali ekonominio bendradarbiavimo organizacija Arizona JICL - Arizona Journal of International and Comparative Law ASDI Annuaire Suisse de Droit International ASEAN - Pietryi Azijos valstybi asociacija ASIL Proc. Proceedings of the American Society of International Law AsYlL - Asian Yearbook of International Law AUJILP American University Journal of International Law and Policy AULR - American University Law Review AVR - Archiv des Volkerrechts AYIL - Australian Yearbook of International Law BC1CLR Boston College International and Comparative Law Review BENELUX - Beneliukso (Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas) ekonomin grupuot BPIL - British Practice in International Law Brooklyn JIL - Brooklyn Journal of International Law Brownlie BD1L - I.Brownlie (red.), Basic Documents in International Law, 4-as leid., 1995 m. BYIL - British Year Book of International Law CACM - Centrins Amerikos bendroji rinka Cardoza LR - Cardoza Law Review CARICOM - Karib Jros valstybi bendrija Cd.. Cmd.. Cmnd., Cm. - Command Papers (Jungtin Karalyst), atitinkamai 1900-1918 m., 1919-1956 m., 1956 1986 m., 1986 CEFTA - Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas CIA - Centrin valgybos valdyba CILSA - The Comparative and International Law Journal of Southern Africa CJIELP - Colorado Journal of International Environmental Law and Policy

20

SUTRUMPINIMA I

CJPS - Canadian Journal of Political Science CLB - Commonwealth Law Bulletin CLP - Current Legal Problems CLR - Commonwealth Law Reports CMLR Common Market Law Reports Colum. JTL Columbia Journal of Transnational Law Colum. LR Columbia Law Review Colum. JIL - Columbia Journal of International Law Conn. JIL - Connecticut Journal of International Law Cornell ILJ - Cornell International Law Journal CSCE - Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija CTS - Consolidated Treaty Series CWILJ - California Western International Law Journal CY1L - Canadian Yearbook of International Law Dalhouse LJ - Dalhouse Law Journal Denning LJ - Denning Law Journal Denver JILP - Denver Journal of International Law and Policy Dept. State Bull.- Department of State Bulletin (JAV) DGVR - Berichte der Deutschen Gesellschaft fur Volkerrecht Dick. JIL - Dickinson Journal of International Law Doc. - dokumentas(ai) DOMREP - JT Generalinio sekretoriaus Atstovo Dominikos Respublikoje misija Duke JCIL - Duke Journal of Comparative and International Law EC - Europos Bendrija ECE - JT Europos ekonomin komisija ECOSOC - JT Ekonomin ir socialin taryba ECOWAS - Vakar Afrikos valstybi ekonomin bendrija ECSC Europos angli ir plieno bendrija EEA - Europos ekonomin erdv EEC - Europos ekonomin bendrija EFTA - Europos laisvosios prekybos asociacija EJIL European Journal of International Law ELQ - Ecology Law Quarterly EPIL Encyclopedia of Public International Law, R.Bernhardt (red.) EPL - Environmental Policy and Law ESA - Europos kosmins erdvs agentra ET - European Taxation ETS - Europos sutari serijos EU - Europos Sjunga Eur.-Asia Stud. - Europe-Asia Studies EURATOM - Europos atomins energetikos bendrija EUTELSAT - Europos satelitini telekomunikacij organizacija F. (J.C.) - Fraser, Justiciary Cases (kotija) FA - Foreign Affairs FAO - Maisto ir ems kio organizacija FAZ Frankfurter Allgemeine Zeitung FCN - Sutartis Dl draugysts, prekybos ir navigacijos" Fla. JIL - Florida Journal of International Law Fordham ILJ - Fordham International Law Journal FP - Foreign Policy FS Bernhardt - U.Beyerlin/M.Bothe/R.Hofmann/E.-U.Petersmann (red.), Recht zwischen Umbruch und Bewahrung. Festschrift fur Rudolf Bernhardt, 1995 FSIA - statymas Dl usienio suvereno imuniteto" (JAV)

SUTRUMPINIMAI

21

FTA FYIL GA Ga. JICL GATS GATT Geo. LJ GNP GYIL Hague Y1L Harris CMIL Harvard 1LJ Harvard LR Hastings ICLR Hastings LJ High Tech. LJ HM Houston J1L HRLJ HRQ HV 1A IAEA IATA IBRD ICAO ICC ICJ ICJ Rep. ICJYb ICLQ ICRC ICS1D ICSID Rev. ICTY Bull. IDA IFAD IFC IFOR IHT IJ IJECL IL ILA ILC ILCYb ILM ILO 1LP ILQ ILR ILT IMF

- Kanados ir JAV laisvosios prekybos sutartis - Finnish Yearbook of International Law - JT Generalin Asamblja - Georgia Journal of International and Comparative Law - Bendrasis susitarimas Dl prekybos paslaugomis" - Bendrasis susitarimas Dl muit tarif ir prekybos" - Georgetown Law Journal - Bendrasis nacionalinis produktas German Yearbook of International Law - Hague Yearbook of International Law - D.J.Harris, Cases and Materials on International Law, 4-as leid., 1991 m. - Harvard International Law Journal - Harvard Law Review - Hastings International and Comparative Law Review - Hastings Law Journal - High Technology Law Journal - Helsinki Monitor Houston Journal of International Law - Human Rights Law Journal - Human Rights Quarterly - Humanitares Volkerrecht - International Affairs - Tarptautin atomins energetikos agentra - Tarptautin oro transporto asociacija - Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas (Pasaulio bankas) - Tarptautin civilins aviacijos organizacija - Tarptautiniai prekybos rmai - Tarptautinis Teisingumo Teismas - International Court of Justice. Reports of Judgments, Advisory Opinions and Orders - Yearbook of the International Court of Justice - International and Comparative Law Quarterly - Tarptautinis Raudonojo Kryiaus Komitetas - Tarptautinis investicini gin sprendimo centras - ICSID ReviewForeign Investment Law Journal - International Criminal Tribunal for the Former Yugoslavia Bulletin - Tarptautin pltros asociacija - Tarptautinis ems kio pltros fondas - Tarptautin finans korporacija - Utikrinimo pajgos (buvusioje) Jugoslavijoje - International Herald Tribune - International Journal - International Journal of Estuarine and Coastal Law - The International Lawyer - Tarptautins teiss asociacija - Tarptautins teiss komisija - Yearbook of the International Law Commission - International Legal Materials - Tarptautin darbo organizacija - International Law and Policy - International Law Quarterly - International Law Reports - The Irish Law Times and Solicitors' Journal - Tarptautinis valiutos fondas

22

SUTRUMPINIMAI

IMO - Tarptautin jr organizacija INMARSAT - Tarptautin jrini satelitini ryi organizacija INTELSAT - Tarptautin satelitini telekomunikacij organizacija IO - International Organization IP - International Peacekeeping IQ - The Indonesian Quarterly IR - International Relations Iran-US CTR - Iran-United Slates Claims Tribunal Reports IRRC - International Review of the Red Cross Israel LR - Israel Law Review ITO - Tarptautins prekybos organizacija ITU - Tarptautin telekomunikacij sjunga IY1L - Italian Yearbook of International Law Jap. Ann. IL - The Japanese Annual of International Law JDI - Journal du droit international JI Arb. Journal of International Arbitration JPR Journal of Peace Research JSpaceL Journal of Space Law JTLP - Journal of Transnational Law and Policy JWTL - Journal of World Trade Law LAS - Arab Valstybi Lyga Leg. Stud. - Legal Studies LJIL Leiden Journal of International Law LNOJ League of Nations Official Journal LNTS - Taut Sjungos sutari serijos LPIB Law and Policy of International Business LOS Bull. - Law of the Sea Bulletin Loyola LA1CLJ Loyola of Los Angeles International and Comparative Law Journal LQR - Law Quarterly Review MERCOSUR - Mercado Comun del Sur (Bendros rinkos tarp Argentinos. Brazilijos, Paragvajaus ir Urug vajaus steigimo sutartis) Mich. JIL - Michigan Journal of International Law MIGA - Daugiaal investicij garantij agentra MINURSO - JT misija dl referendumo Vakar Saharoje Mont. LR - Montana Law Review NAFO - iaurs Atlanto vejybos organizacija NAFTA - iaurs Amerikos laisvosios prekybos sutartis NATO - iaurs Atlanto sutarties organizacija NCJILCR - North California Journal of International Law and Commercial Regulation NILR Netherlands International Law Review NJILB Northwestern Journal of International Law and Business NLJ - New Law Journal Nordic JIL - Nordic Journal of International Law NQHR - Netherlands Quarterly of Human Rights NULR - Northwestern University Law Review NYIL - Netherlands Yearbook of International Law NYL. Sch. ICL New York Law School Journal of International and Comparative Law NYUJ1LP - New York University Journal of International Law and Politics NYULR - New York University Law Review OAS - Amerikos Valstybi organizacija OAU - Afrikos Vienybs organizacija OCSE - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ODECA - Centrins Amerikos valstybi organizacija

SUTRUMPINIMAI OECD - Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija OIC - Islamo konferencijos organizacija ONUC - JT pajgos Konge ONUCA - JT stebtoj grup Centrinje Amerikoje ONUMOZ - JT operacija Mozambike ONUSAL - JT stebtoj misija Salvadore ONUVEH - JT rinkim Haityje stebtoj grup OPEC - Naft eksportuojani ali organizacija Osteur.-Recht - Osteuropa-Recht Ottawa LR Ottawa Law Review Pace ILR Pace International Law Review Palestine YIL - Palestine Yearbook of International Law PCA - Nuolatinis Arbitrao Teismas PCIJ - Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas Pepp. LR - Pepperdine Law Review P.L. - Public Law PLO - Palestinos isivadavimo organizacija PYIL - Polish Yearbook of International Law RBDI - Revue Belge de Droit International RdC - Recueil des Cours (Hagos Tarptautins Teiss Akademija) RDI - Revue de Droit International, de Sciences Diplomatiues et Politique s REDI - Revue Egyptienne de Droit International RFDAS - Revue Francaise de Droir Aerien et Spaliai RGDIP Revue Generole de Droit International Public R1A - Review of International Affairs RIAA - Reports of International Arbitral Awards (Jungtins Tautos) RIS - Review of International Studies RSD1 - Revue Suisse de Droit International RPF - Ruandos patriotinis frontas San Diego LR - San Diego Law Review Santa Clara LR - Santa Clara Law Review SAYIL South African Yearbook of International Law SC - JT Saugumo Taryba SCHR.-REIHE - Schriftenreihe der Deutschen SELA - Sistema Economico Latinoamericano (Lotyn Amerikos ekonomin sistema) SIA - statymas ,,Dl valstybs imuniteto" (Jungtin Karalyst) Simma CUNAC - B.Simma (red.), The Charter of the United Nations. A Commentary. 1995 m. Sing. JLS Singapore Journal of Legal Studies SP - Space Policy Sri Lanka JIL - Sri Lanka Journal of International Law St. Louis ULJ - St. Louis University Law Journal Stanford JIL - Stanford Journal of International Law Suffolk TLJ - Suffolk Transnational Law Journal SWAPO - Pietvakari Afrikos liaudies organizacija TA Transnational Associations Temple ICLJ - Temple International and Comparative Law Journal Texas ILJ - Texas International Law Journal TSJ - Telecommunications & Space Journal UKTS - Jungtins Karalysts sutari serijos UN - Jungtins Tautos UNAMIC - JT misija Kambodoje UNAMIR - JT pagalbos Ruandai misija UNAVEM - JT misija Angoloje

23

24 SUTRUMPINI
UNCC - Jungtini Taut kompensacij komisija UNCED - JT aplinkos apsaugos ir pltros konferencija UNCHR - JT mogaus Teisi Centras UNCITRAL - JT tarptautins prekybos teiss komisija UNCLOS - JT jr teiss konferencija UNCOPUOS - JT taikaus kosmins erdvs naudojimo komitetas UNCRO - JT "Pasitikjimo atkrimo" operacija Kroatijoje UNCTAD - JT prekybos ir pltros konferencija UNDOF - JT pajgos atsitraukimo (i Golano auktum) stebjimui UNDP - JT pltros programa UNEP - JT aplinkos apsaugos programa UNESCO - JT vietimo, mokslo ir kultros organizacija UNFICYP - JT taikos palaikymo pajgos Kipre UNGOMAP - JT Gerj paslaug" misija Afganistane ir Pakistane UNIDO - JT pramons pltros organizacija UN1FIL - JT laikinosios pajgos Libane UNIKOM - JT Irako ir Kuveito stebjimo misija UNIPOM - JT Indijos ir Pakistano stebjimo misija UNISPACE - JT konferencija kosmins erdvs tyrinjimo ir taikaus naudojimo klausimais UNMIH - JT misija Haityje UNMOT - JT stebtoj misija Tadikistane UNOMIG - JT stebtoj misija Gruzijoje UNOMIL - JT stebtoj misija Liberijoje UNOMUR - JT stebtoj misija Ugandoje ir Ruandoje UNOSOM - JT operacija Somalyje UNPREDEP - JT prevencins pajgos buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje UNPROFOR - JT apsaugos pajgos (buvusioje) Jugoslavijoje UNSF - JT saugumo pajgos Vakar Naujojoje Gvinjoje UNTAG - JT pereinamojo laikotarpio pagalbos grup Namibijoje UNTS - JT sutari serijos UNYb - United Nations Yearbook UNYOM - JT stebjimo misija Jemene UPU - Pasaulin pato sjunga US - United States Reports (Aukiausiasis Teismas) US-Mexico LJ United States-Mexico Law Journal USTS - JAV sutari serijos Vand. JTL - Vanderbilt Journal of Transnational Law Virginia JIL Virginia Journal of International Law VN - Vereinte Nationen VRU Verfassung und Recht in Ubersee WEU - Vakar Europos Sjunga WHO - Pasaulin sveikatos organizacija WIPO - Pasaulin intelektualins nuosavybs organizacija Wis. 1LJ Wisconsin International Law Journal WLR - Weekly Law Reports (Jungtin Karalyst) WMO - Pasaulin meteorologijos organizacija Wolfrum UNLPP- R.Wolfrum (red.). United Nations: Law, Policies and Practice, 2 tomai, 1995 m. WTO - Pasaulin prekybos organizacija Yale JIL - Yale Journal of International Law Yale LJ - Yale Law Journal YIEL - Yearbook of International Environmental Law ZaoRV - Zeitschrift fur auslandisches offentliches Recht und Volkerrecbl ZLV - Zeitschrift fur Lufl- und Weltraumrecht

1 SKYRIUS

ANGA

TARPTAUTINS TEISS API BR I MO PROBLEMA

Svok tarptautin teis'' pirm kart pavartojo Jeremy Benthamas 1780 m. savo krinyje Introduction to the Principles of Morais and Legislation. Madaug nuo 1840 m. angl ir roman kalbose ji pakeit senj taut teiss", arba droit de gens, terminologij, kurios aknis galime rasti romnikoje ius gentium sampratoje ir Cicerono ratuose.1 Vokiei, oland, skandinav ir slav kalbose vis dar vartojama senesn terminologija (Volkerrecht, Volkenrecht, etc.). Iki laikotarpio tarp dviej pasaulini kar autoriams neikildavo sunkum vienaip ar kitaip apibriant (viej) tarptautin teis2 kaip teis, kuri reguliuoja valstybi tarpusavio santykius. XIX a. ir XX a. pirmojoje pusje vyravusi pozityvistin doktrina3 teig, kad tik valstybs gali bti tarptautins teiss subjektai tarptautinio teisinio sub-jektikumo turjimo prasme,4 ir kad tik jos gali turti tarptautines tek ses bei pareigas, skaitant teis reikti tarptautines pretenzijas.5 Taiau tai nevisikai atspindjo netgi to meto realyb. ventasis Sostas,6 nors ir nebuvo valstyb, buvo pripaintas turiniu tarptautin teisin subjektikum; dl tam tikr tiksl tokiais buvo pripasta-mi ir sukilliai7 bei kai kurios iuolaikini tarptautini organizacij pirmtaks. 8 Nuo tarpukario laikotarpio is klausimas pasidar kom-plikuotesnis ir dl tarptautins teiss reguliavimo ekspansijos naujas sritis, ir dl nauj subjekt, kitoki nei valstybs, pasirodymo tarptautinje arenoje (kaip antai valstybi sukurtos tarpvyriausybins organizacijos, privai asmen steigtos nevyriausybins organizacijos, transnacionalins kompanijos, asmenys ir grups asmen, skaitant maumas ir vietinius gyventojus9). Kai kurie i i subjekt taip pat gijo tarptautin teisin subjektikum arba bent tam tikr teisi pagal tarptautin teis, nors jos ir buvo suteiktos pagal sutartis, sudarytas tarp valstybi. is procesas yra atspindtas, pavyzdiui, apibrime, pateiktame Amerikos teiss instituto leidinyje Foreign Relations Law of the United States - Restatement (Third) - pagal kur tarptautin teis

26

1 skyrius

10

Restatement (Third), p., 101 p. 22-24. Ankstesniame Restatement kalbama tik apie tas valstyb s arba tarptautin s organizacijos at vilgiu taikomas teis s normas, kuri ji negali pakeisti vienaalikai", ten pat, p. 24.
11

susideda i bendro taikymo norm ir princip, reguliuojani valstybi ir tarptautini organizacij veikl bei j santykius inter se, taip pat kai kuriuos j santykius tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis.10 Kai kuriuose vadovliuose net nemginama apibrti tarptautins teiss ir i karto pradedami nagrinti jos altiniai".11 Dl to seras Robertas Jenningsas, inomas autorius ir buvs Tarptautinio Teisingumo Teismo prezidentas, ikl netgi tarptautins teiss" objektyvaus apibrimo visuotin btinum, kad toks apibrimas bt realiai naudojamas ir taikomas.12 Bet kokiu atveju raant vadovl nuo pirmj puslapi reikia pabrti aplinkyb, kad didjanti tarpusavio priklausomyb globaliniu mastu ir nauj subjekt pasirodymas tarptautinje arenoje ikl klausim dl valstybs vaidmens tarptautiniuose reikaluose,13 taiau tarptautin teis ir toliau daniausiai kuria bei gyvendina valstybs. Tarptautins organizacijos dar labai priklauso nuo i teritorini darini ir j vyriausybi noro jas remti. Tik valstybs gali bti JTO nars,14 tik valstybs turi teis kreiptis JT Saugumo Taryb grsms tarptautinei taikai ir saugumui atveju,15 tik valstybs gali bti gino alimis Tarptautiniame Teisingumo Teisme16 ir tik valstybs gali pareikti pretenzijas savo pilieio, kurio interesus paeid kita valstyb,17 vardu, jeigu nra kitoki tvark nustatanios sutarties. Asmuo iuo atveju pagal paprotin tarptautin teis neturi individuali teisi ir yra priklausomas nuo valstybs, kurios pilietis jis yra, politins diskrecijos dl to, ar pareikti pretenzijas, ar j nepareikti. Kitaip tariant, tarptautin teisin sistema ir toliau lieka priklausoma pirmiausia nuo tarptautins valstybi, kurioms atstovauja j vyriausybs, bendrijos.18

r., pvz., I. Brownlie, Principles of Public International Law, leid., 4-as 1990 m. Apie tarptautin teiss s altiniusr. 3 skyri .
12

R.Y.Jennings, International Law, EPIL II (1995), p. 1159-1178.

13

r. M.Koskenniemi, The Future of Statehood,Harvard ILJ (1991), 32 p. 397; C.Schreuer, The W aning of the Sovereign State: Towards a New Paradigm for Intern ationa! Law?, EJIL 4 (1993), p. 447-471; L.A.Khan, The Extinction of Nation-States. A W orld Without Borders, 1996, taip pat 2 skyri (dl valstyb suvereniteto doktrinos). s
14 15 16

r. 21 skyri . JTO stat 35 str.r. 22 skyri .

Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 34(1) str., ten pat, p, 438. r. 18 skyri .
17

r. 17 skyri . r. 5 skyri . r. 3 skyri .

18

19 20

r. O.Schindler, Regional International Law, EPIL 7 (1984), p. 404-409, taip pat 2 ir 3 skyri .

BENDROJI IR REGIONIN TARPTAUTIN TEIS

Bendroji tarptautin teis" - tai normos ir principai, galiojantys daugelyje valstybi paprotins tarptautins teiss arba daugiaali sutari pagrindu.19 Jeigu tokios normos ir principai tampa privalomais visoms valstybms, tai paprastai vadinama universalia tarptautine teise". Kartu egzistuoja ir regionin tarptautin teis, taikoma santykiams tarp tam tikros grups valstybi, pavyzdiui, tam tikros diplomatinio prieglobsio taisykls, pripastamos tik Piet Amerikos valstybse,20 arba Europos

Sjungos teis. Be to, terminas partikuliarin tarptautin teis" yra naudojamas apibrti taisyklms, privalomoms santykiuose tik tarp dviej ar keli valstybi. Tam tikr taisykli laikymasSjjDasireikiantis plaiai paplitusia valstybi praktika be jokio teisinio pobdio sipareigojimo, paprastai vadinamas tarptautiniu mandagumu".21

ANGA

27

Regionalizmas maina tarptautins teiss universalum, taiau tai yra svarbi tarptautins sistemos ypatyb.22 Vienu metu tarptautins teiss universalum ginijo komunistin tarptautins teiss teorija, o vliau daugelis nauj valstybi, atsiradusi vykstant dekolonizacijai po Antrojo pasaulinio karo.23 I esms ie prietaravimai jau yra praeities dalykas. Taiau akivaizdu, kad dabar egzistuojanti daugiau kaip 185 valstybi bendrija yra heterogenika savo karine, politine ir ekonomine galia, teritorijos dydiu bei gyventoj skaiiumi, politine struktra, kultrine ir ideologine orientacija. Savo ruotu i vairov daro didel tak tarptautins teiss aikinimui ir funkcionavimui.24 Kita vertus, beveik visos egzistuojanios valstybs yra JTO ir vairi regionini organizacij nars; jos sutaria dl tam tikr esmini tarptautins teiss princip, tvirtint JTO statuose bei 1970 m. deklaracijoje Dl draugik santyki".25

TARPTAUTINS TE I S S BRUOAI
Tarptautin teis turi daugyb specifini bruo, skiriani j nuo labai ipltot nacionalini teisini sistem, susijusi su iuolaikins valstybs ir jos aparato egzistavimu. Moderni valstyb, Europoje atsiradusi po XIV amiaus, centralizavo prievartos naudojim ir padar j valstybs monopoliu: sukr nuolat veikiani armij bei daugiau ar maiau veiksming biurokrtn aparat.26 Ji vis daugiau reguliavo ekonominius ir socialinius procesus, taip pat sukr sudting teisini institucij, princip ir taisykli sistem, reguliuojani visuomens gyvenim. Vakar teiss tradicija su jos nacionalinmis ir filosofinmis variacijomis tapo svarbiausia priemone kuriant bei tobulinant valstyb ir pilietin visuomen. Sistemos prasme tai atsispindi pasidalijime trij funkcij, tradicikai patikt centriniams organams: kuriantiems teis (statym leidybos organai), nustatantiems teiss egzistavim (teismai ir tribunolai) bei utikrinantiems teiss vykdym (administracija, policija, kariuomen). Nacionalin teis yra taikoma daugybei valdymo institucij, privatiems asmenims bei asmen grupms. Kita vertus, tarptautin teis daugiausiai yra susijusi su tarptautini santyki tarp valstybi, organizuot kaip teritoriniai dariniai, ribot skaiiumi bei laikani save, neirint akivaizdi faktini skirtum, suvereniomis" ir formaliai lygiomis", teisiniu reguliavimu.27 Taigi tarptautin teis yra horizontali teisin sistema, neturinti aukiausios valdios, centralizuotos prievartos naudojimo sistemos bei trij svarbiausi funkcij, tradicikai patikt centri-

22 23 24

r. 2 skyri . r. 2 skyri .

r. E. McW hinney, United Nations Law Making: Cultural and Ideological Relativism and International Law Making lor an Era of Transition, 1984; R.-J. Dupuy (ed.), The Future of International Law in a Multicultural World,1984; A. Cassese, International Law in a Divided W orld, 1986.
25

Tekstas Brownlie leidinyje Basic Documents in International Law (BDIL),36. r. 2 skyri .

26

Dl naujausios studijos r. H. Spruyt, The Sovereign State and Its Competitors, 1995. r. taip pat 2 skyri.

27

r. B. Broms, The Doctrine of Equality of States as Applied in International Organizations,1959; R.P. Anand, Sovereign Equality of States in International Law, 197 RdC (1986), p. 13-228; G. Jaenicke, States, Equal Treatment and NonDiscrimination, EPIL 10 (1987), p. 456-465; J.M. Castro Rial, States, Sovereign Equality, ten pat, p. 477 481.

28

1 skyrius

28

r. 3 ir 21 skyri . r. 18 skyri . r. 18, 21 ir 22 skyri .

31

29

30

r. 3 ir 17 skyri .

32 33

r. 18 skyri .

B.-O, Bryde, Self-Help, 4 EPIL (1982), p. 215-217.

34 35

r. 19 skyri . r. 1 7 sk yri .

niams organams, padalijimo. JTO Generalin Asamblja nra pasaulinis statym leidjas,28 Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje gali funkcionuoti tik valstybms sutikus dl jo jurisdikcijos,29 o JT Saugumo Tarybos galimybs teiss utikrinimo srityje yra ribotos tiek teisikai, tiek politikai.30 Vis dlto valstyb, paeidusi tarptautin sipareigojim, atsako u savo aling veiksm prie nukentjusi valstyb arba, esant tam tikroms aplinkybms, prie tarptautin bendrij apskritai.31 Nukentjusioji valstyb gali pareikti tarptautines pretenzijas, gyvendinamas remiantis tam tikromis specifinmis, jei toki esama, priemonmis, arba gali siekti treiosios alies tarpininkavimo, sutaikinimo procedros, arbitrao ar teisminio nagrinjimo.32 Galiausiai reikia pripainti, kad tarptautinje teisje valstybi savigalbos vaidmuo j teisi paeidimo atvejais yra vyraujantis, palyginti su ribotu asmen savigalbos leistinumu nacionalinse teisinse sistemose. Jei viena valstyb vykdo neteist veiksm prie kit valstyb ir atsisako sumokti reparacij arba perduoti klausim tarptautiniam tribunolui, lieka (arba dar neseniai likdavo) viena sankcija, kuri gali pritaikyti nukentjusioji valstyb: savigalba.33 Savigalba kaip sankcija

egzistuoja visose teisinse sistemose. Ankstesnse primityviose teisinse sistemose dauguma sankcij buvo susijusios su vienokia ar kitokia savigalbos forma. Netgi moderniose teisinse sistemose asmuo pats gali gintis nuo upuolimo, pats susigrinti i jo pavogt turt, ivaryti sibrovlius i savo ems, nutraukti sutart, jeigu kita alis paeid tos sutarties esmin slyg. Taiau iuolaikinse visuomense savigalba tapo labiau iimtimi nei taisykle, o tarptautinje teisje ji iliko taisykle. Seniau valstybs galjo griebtis netgi karo, siekdamos gyvendinti savo teistas teises. Taiau dabar tai yra neteista, iskyrus tam tikras iimtis, pvz., savigyna nuo ginkluoto upuolimo.34 Iliko tokios atsakomosios priemons, kaip antai retorsijos ar represalijos.35 Retorsija yra teistas veiksmas, skirtas valstybs paeidjos interesams pakenkti, pvz., nutraukti ekonomin

pagalb (tai yra teista, kadangi nra teisins pareigos teikti ekonomin pagalb, nebent egzistuoja konkreios sutarties nuostatos). Represalijos yra veiksmai, kurie normaliomis slygomis bt neteisti, taiau dl neteistos veiklos, kuri prie tai vykd kita valstyb, jie laikomi leistinais. Pavyzdiui, jei valstyb A nusavina valstybs B pilieiui priklausant turt be kompensacijos, valstyb B gali atsilyginti tuo paiu, t.y. atimti turt i valstybs A piliei. Represa-Jjjos turi bti proporcingos pirminiam paeidimui, pavyzdiui, valstyb B neturt teiss nusavinti turto, kurio vert yra kelet kart di-

ANGA

29

desn nei jos piliei prarastojo turto vert; tuo labiau ji neturt teiss nuudyti ar kalinti valstybs A piliei. Vienas i retorsij ir represalij trkum yra tai, kad ias priemones taikanti valstyb pati gali nukentti tiek pat kaip ir valstyb, prie kuri jos nukreiptos; tai ypa bdinga tais atvejais, kai valstyb nutraukia prekybinius santykius su kita valstybe. Nesenas to pavyzdys - JAV nenoras dl mogaus teisi padties Kinijoje iai aliai vesti prekybines sankcijas, kadangi Kinijoje slypi didiuls verslo galimybs Amerikos monms. Dar rimtesnis savigalbos priemoni trkumas yra tai, kad jos yra efektyvios tik tuo atveju, jei nukentjusioji valstyb tam tikru atvilgiu yra galingesn ar rytingesn nei valstyb paeidja. Todl nieko stebtino, kad sankcijas taiko didels valstybi grups -jos veikia per tarptautines organizacijas, tokias kaip JTO.36 Taiau JT Saugumo Taryba gali vesti sankcijas tik esant tam tikroms konkreioms aplinkybms; be to, sankcij vedimas danai bdavo paralyiuojamas pasinaudojus veto teise, kuri turi kiekviena i penki nuolatini Tarybos nari. JTO Generalinje Asambljoje veto netaikoma, taiau jos rezoliucijos paprastai nra teisikai privalomos (nors jos yra vieosios nuomons institucionalizuota forma ir gali pasitarnauti kaip politinio spaudimo instrumentas).37 Tiek Saugumo Taryba, tiek Generalin Asamblja - tai politiniai, o ne teisminiai organai, taigi savo sprendimus grindia politiniais motyvais ir kartais be-veik neatsivelgia teisinius gino aspektus.38 Labiau specializuotas funkcijas vykdanios tarptautins organizacijos veiksmingiau gali kontroliuoti savo narius, ypa jei (kaip Tarptautinio valiutos fondo atveju) jos teikia svarbias paslaugas.39 I Fondo nari paalinta valstyb netekt galimybs skolintis aukso ir usienio valiutos i Fondo, kad veikt mokjim balanso kriz. O regionins organizacijos savo nariams gali taikyti netgi dar grietesn kontrol, pavyzdiui, ES Teisingumo Teismas turi privalom jurisdikcij valstybms narms, kurios kaltinamos Bendrijos teiss norm paeidimu.40 Taiau reikia pripainti, kad sankcijos tarptautinje teisje veikia ne taip efektyviai kaip nacionalinje. Valstybi yra daug, jos yra nevienodos galios, todl visada atsiranda viena ar dvi valstybs, kurios esti tokios stiprios, kad kitos valstybs paprastai yra pernelyg silpnos, nedrsios ar pernelyg susiskaldiusios, kad taikyt sankcijas pirmosioms. Bet tai nereikia, kad tarptautin teis kaip visuma veikia ne taip efektyviai kaip nacionalin teis -ji tik veikia kitaip. Laikoma, kad tarptautinje teisje egzistuoja valstybs, vykdiusios tarptautins teiss paeidim, visos bendruomens kolektyvin atsakomyb. Taip Irako civiliai gyventojai, nors ir buvo imtasi tam tik-

36 37 38 39 40

r. 22 skyri. r. 3 skyri. r. 21 ir 22 skyri. r. 15 skyri. E B suta rties 169 ir 170 str.

30

1 skyrius

41

r. C. Jochnick/R. Normand/S. Zaidi raport Unsanctioned Suffering A Human Rights Assessment of United Nations Sanctions on Iraq, Socialini ir ekonomini teisi centras, 1996; R. Provost, Starvation as a Weapon: Legal Implications of the United Nations Food Blockade Against Iraq and Kuwait, Colum. JTL 30 (1992), p. 577639; E.J. Garmise, The Iraqi Claims Process and the Ghost of Versailles, NYULR 67 (1992), p. 840-878; R. Normand/C. Jochnick, The Legitimation of Violence: A Critical Analysis of the Gulf War, Harvard ILJ 35 (1994), p. 387-416; B. Graefrath, Iraqi Reparations amd the Security Council, ZaoRV 55 (1995), p. 1-68. r. taip pat 22 skyri.
42 43 44

r. 4 skyri. r. Harris CMIL, 1-17.

Dl tarptautini sipareigojim utikrinimo problemos r. Colloquium in Commemoration of the 600th Anniversary of the University of Heidelberg, 1986 m. rugsjo 22-23 d., ZaoRV 47 (1987), p. 1 ir t.t. (R. Jennings, R. Bernhardt, K. Zemanek, K. Doehring, E. Stein, J.A. Frowein, G.K.A. Ofosu-Amaah, T. Stein, R. Dolzer ir S. Rosenne kalbos); P van Dijk, Normative Force and Effectiveness of International Norms GYIL 30 (1987), p. 9; W.E. Butler (ed.), Control over Compliance with International Law, 1991; J. Delbruck (ed.), The Future of International Law Enforcement. New Scenarios - New Law?, 1993; A.P Rubin, Enforcing the Rules of International Law, Harvard ILJ 34 (1993), p. 149-161; J. Delbruck (ed.), Allocation of Law Enforcement Authority in the International System, 1994.
45

r atsargumo priemoni, i tikrj buvo priversti iksti sankcijas, tarptautins bendrijos pritaikytas kaip atsak Irako vyriausybs vykdyt invazij Kuveit ir jo okupacij per Antrj Persijos lankos kar41 Tarptautin teis danai apibdinama kaip primityvi teisin sistema". Taiau tai yra netinkamas apibdinimas. Tiesa, tarptautinje teisje jgos ir politikos taka yra kur kas aikesn ir labiau tiesiogiai pasireikianti nei nacionalinje teisje. Tiesa ir tai, jog tarptautins teiss gyvendinimas, nesant centralizuot institucij, labai priklauso nuo nacionalini teisini sistem.42 Yra ir kit ypatybi, kuri dka galima paaikinti tarptautins teisins sistemos lyginim su primityviomis institucijomis, ikimodernij visuomeni principais bei normomis. Taiau apskritai tokiame apibdinime neatsivelgiama tarptautins teiss (kaip horizontalios, decentralizuotos teisins sistemos, daugiausiai reguliuojanios santykius tarp valstybi) bei ipltot (centralizuot ir institucionalizuot) nacionalini teisini sistem skirting prigimt. Jame taip pat tinkamai neatsispindi palyginti auktas tarptautins teiss diferenciacijos lygis ios teiss apimamose sferose, dviali ir daugiaali sutari iplitimas, svarbiausi tradicini tarptautins teiss subjekt skaiiaus padidjimas nuo 1945 m., taip pat nauj subjekt atsiradimas tarptautinje arenoje, ypa jei kalbtume apie daugyb tarptautini organizacij, kurias valstybs steig plaios funkcij vairovs gyvendinimo tikslais.

TARPTAUTIN TEIS KAIP TEIS"

Vyksta senas ginas, kils dar nuo ankstyvj Hobbeso bei Pufendorfo rat laik, ir sustiprintas Austino takingos teisins teorijos XIX a. dl to, ar tarptautin teis gali bti vadinama teise" tikrja to odio prasme.43 Gino esm ta, kad tarptautini norm paeidimai, lyginant su nacionaline teise, danai nesukeldavo sankcij, ir klausimas, ar tarptautin teis yra 'teis''", danai bdavo painiojamas su tarptautins teiss efektyvumo bei utikrinimo problema.44 Tarptautins teiss kaip silpno veiksnio vertinimas ir toliau vyrauja realistinje" usienio politikos mokykloje, akcentuojanioje galios bei nacionalini interes tarptautiniuose santykiuose vaidmen; i mokykla asocijuojasi su tokiais vardais kaip Morgenthau45, Kennanas, taip pat ji atsispindi Henry Kissingerio naujausioje knygoje.46 inoma, atsivelgiant karini, ekonomini, politini ir ideologini galios veiksni neabejotin svarb tarptautins teiss tikroji reikm ir galimybs reguliuojant santykius tarp valstybi neturi bti pervertintos. Ir i tikrj, tarptautins teiss vaidmuo tarptautiniuose san-

H.J. Morgenthau, Politics Among Nations. The Struggle for Power and Peace, 1948. r. taip pat ankstesn E.H. Carr veikal The Twenty Years Crisis 1919-1939. An Introduction to the Study of International Relations, 1940.
46

H.A. Kissinger, Diplomacy, 1994. r. taip pat 2 skyri.

ANGA

31
47

tykiuose visada buvo ribotas, taiau vargu ar galima teigti, kad nereikmingas.47 Jos paskirties, tvarkant tarptautin sistem, svarba iaugo dl vis didjanios globalins tarpusavio priklausomybs bei valstybi siekio, kad j tarpusavio santykiai bt reguliuojami kuo didesniu abipusikumo pagrindu.48 Todl ginai tarp valstybi paprastai nagrinjami remiantis tarptautine teise. Usienio reikal ministerijose paprastai dirba nuolatinis teiss patarj personalas.49 Valstybs nuolat sudarinja ir gyvendina dviales bei daugiaales sutartis, steigia tarptautines organizacijas ir dalyvauja j darbe. Vis daugiau ir daugiau ileidiama tarptautins teiss rinkini.50 Didiulmis pastangomis kodifikuojama tarptautin teis.31 iuolaikinse nacionalinse konstitucijose paprastai randama nuorod tarptautin teis.52 Visa tai atitinka empyrin fakt, kad dauguma valstybi daniausiai pagal tarptautin teis stengiasi kruopiai laikytis daugumos sipareigojim,53 netgi ir nesant privalomos gin sprendimo procedros bei centralizuotos sprendimus gyvendinanios institucijos. Rimti tarptautins teiss paeidimo atvejai, atkreipiantys iniasklaidos dmes labiau nei normalus elgesys, yra iimtiniai ir neturi bti painiojami su prastais santykiais tarp valstybi. Taigi sena diskusija dl to, ar tarptautin teis yra teis" tikrja to odio prasme, yra keblus klausimas. Pirma, reikt pabrti, kad pasaulyje egzistuoja gana skirtingi poiriai bendr teiss" samprat ir jos santykin status visuomenje - tai parod iuolaikin lyginamj teiss studij disciplina.54 i samprata grindiama skirtingomis idjomis, metodais ir tradicijomis, kylaniomis i istorins bei kultrins vairovs,55 skaitant anglosaks bendrosios teiss tradicij Anglijoje, Sandraugos alyse ir JAV, Europos kontinentin civilins teiss tradicij, grindiam Romn teiss svokomis, marksistin teiss koncepcij kaip klasi kovos ir visuomens istorini formacij produkt islamikj teiss koncepcij pagal kuri yra susijusios valstyb, visuomen ir religija, bei specifines tradicijas Azijoje ir Afrikoje. i vairov geriau padeda suprasti skirtingus nacionalinius poirius paios tarptautins teiss vaidmen ir interpretacij. Antra, tai, kas susij su tarptautine teise kaip teise", yra kritik argumentuose akcentuojamas, statym leidiamosios valdios nebuvimas bei (palyginti nuo neseniai) sankcij ir j utikrinimo klausimas, taiau tai daroma neatsivelgiant istorinius, struktrinius ir funkcinius skirtumus tarp valstybi teisini sistem. Horizontalioji teiss sistema funkcionuoja kitaip nei centralizuota ir yra grindiama abipusikumo bei konsensuso principais, o ne sakymais, paklusnumu ar prievarta. Teiss sistema, pirmiausia skirt ioriniams valstybi santykiams reguliuoti, nefunkcionuoja kaip bet kuri kita valstybs vidi-

R.St.J. MacDonald, Foreign Policy, Influence of Legal Considerations Upon, EPIL II (1995), p. 442-446; S.A. Watts, The Internationa] Rule of Law, GYIL 36 (1993), p. 15-45.
48

B. Simma, Reciprocity, EPIL 7 (1984), p. 400-404.

49

Dl teiss patarj vaidmens bei tarptautins teiss takos priimant sprendimus usienio politikos klausimais r. Symposium EJIL 2 (1991), p. 132 ir t.t. (S.M. Schwebel, G. Guillaume, M. Krafft ir A.D. Watts kalbos); A. Cassese, The Role of Legal Advisers in Ensuring that Foreign Policy Conforms to International Legal Standards, Mich, ML 14 (1992), p. 139; B. Mawhinney/K Girtel, Fourth Legal Advisers' Meeting at UN Headquarters in New York, ML 88 (1994), p. 379-382; M.A.G., Felix, Fifth Legal Advisers' Meeting at UN Headquarters in New York, ML 89 (1995), p. 644-649.
50 51 52 53

r. 3 skyri. r. 3 skyri. r. 4 skyri.

r. L. Henkin, How Nations Behave, 2-as leid., 1979. Dl apraymo, kaip vyriausybs, teismai, tarptautins organizacijos ir kitos institucijos savo veikloje taiko tarptautins teiss normas, r. R. Higgins, Problems and Process: International Law and How We Use It, 1994.
54

r. M. Fromont, Les Grands Systemes de droit contemporains, 1987; K. Zweigert/H. Kotz, Introduction to Comparative Law, 2-as leid., 1992; C. Varga, Comparative Legal Culture, 1992; International Encyclopedia of Comparative Law, II L, 1 skyrius: The Difterent Conceptions of the Law; J. Kropholler, Comparative Law, Function and Methods, EPIL I (1992), p. 702-707; W.E. Butler, Comparative Law and International Law, ten pat, p. 699-702; M. Hilf, Comparative Law and European Law, ten pat, p. 695699; R.A. Danner/M.-L. Bernai (eds.), Introduction to Foreign Legal Systems, 1994.
55

Dl pavyzdi, iliustruojani konstitucins teiss skirtumus dviejose Vakar federalinse valdios sistemose r. W.J. Josef, The Role of Basic Values in the Constitutional Hermeneutics of Germany and the United States, ZaoRV 56 (1996),

32

1 skyrius

n teisin sistema Gal gale nra jokio pagrindo manyti, kad tarptautin teisin sistema turt kopijuoti nacionalins teiss centralizuot sistem istorinius modelius. I tikrj tarptautins teiss normas bei principus nuo grynosios morals" skiria tai, kad juos valstybs praktikai pripasta teisikai privalomais tarpusavio santykiuose, kadangi jie padeda sumainti tarptautini santyki painiav ir neapibrtum. Nors akivaizdu, kad tarptautin teis jos laikymosi utikrinimo pras-me yr silpnesn nei nacionalin teis, taiau j apibria valstybi elgesio j tarptautiniuose santykiuose iorinius teisinius rmus, grindiamus tuo faktu, kad, nepaisant vis skirtum, jos yra egzistuojanios tarptautins bendrijos nars.56

TARPTAUTINS TEISS APIMTIS

p. 178-204. Be to, S.P Sinha, r. Legal Polycentricity and International Law, 1996; P Legrand, European Legal Systems Are Not Converging, 45 ICLQ (1996), p, 52-81.
56

r. R. Jennings/A. W atts (eds.), Oppenheim's International Law, I t., 1 dalis, 9-as leid., 1992, p. 8-14; H. Mosler, International Legal Community, EPIL II (1995), p. 12511255.
57

M. Lachs, Thoughts on Science, Technology and W orld Law, 86 AJIL (1992), p. 673-697.
58

Dl suvereniteto doktrinos r. 2 skyri .

59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71

r. 5, 7 ir 8 skyri . r. 11 skyri . r. 17 skyri . r. 22 skyri . r. 19 ir 20 skyri . r. 9 skyri . r. 12 skyri . r. 16 skyri . r. 8 skyri . r. 6 ir 21 skyri . r. 15 skyri . r. 16 skyri . r. 13 skyri . r. 12 skyri . r. 16 skyri . r. 13 skyri . r. 14 skyri .

72 73 74 75

Tarptautins teiss pltojimosi procesas, nuo tarptautinio bendravimo, daugiausiai vykusio tarp Europos valstybi tam tikrose srityse, tokiose kaip diplomatiniai santykiai ir karas, iki universalios bendradarbiavimo daugelyje sfer tarp visikai skirting subjekt sistemos, atspindi gamtos moksl ir technologijos laimjimus57 ir augani globalin ekonomin bei politin tarpusavio priklausomyb ir btinum sprsti tokias problemas, kuri nebegalinta efektyviai isprsti nacionaliniuose rmuose (pavyzdiui, komunikacij, tarptautins prekybos, ekonomikos ir finans, aplinkos apsaugos, masins pabgli sraut problemos). Valstybi suvereniteto" samprata, nors, remdamosi savo istorine patirtimi, j itin puoseljo naujos valstybs, atsiradusios dl septintj deimtmet vykusios dekolonizacijos, vis labiau ir labiau tampa atgyvenusi ekonomikos globalizacijos ir didjanios valstybi tarpusavio priklausomybs kontekste.58 Tarptautin teis dabar apima plaias ir sudtingas transnacionalinio pobdio sferas, skaitant tokius dalykus kaip valstybi statusas59, valstybi teisi permimas60, valstybi atsakomyb61, taika ir saugumas62, kariavimo taisykls63, sutari teis64, jr teis65, tarptautins laivybos teis66, diplomatini santyki palaikymas67, taip pat naujus dalykus, tokius kaip tarptautins organizacijos68, ekonomika ir pltra69, branduolin energija70, oro teis ir veikla kosminje erdvje 71, jros dugno itekli eksploatavimas72, aplinkos apsaug73, komunikacijos74, ir galiausiai - tarptautin mogaus teisi apsauga75. is pokytis lm vis didjani specializacij tiek tarp akademini sluoksni, tiek ir tarp teisinink praktik. Kaip pastebjo Oscaras Schachteris: Nebemanoma bendrosios specializacijos teisininkui aprpti vairi tarptautins teiss ak ir j sudtingumo. Profesionalus teisininkas tarptautinin-

ANGA

33
76

kas - tiek praktikas, tiek mokslininkas, vis labiau tampa konkreios teiss akos specialistu, ir kiekviena teiss aka pltoja savo sudting doktrin.76 i specializacija atspindi fakt, kad tarptautin teis subrendusi pasidar sudtingesn";77 kita vertus, is pltimasis dabar taip pat lemia problemas, susijusias su tarptautins teiss kaip mokslo ir mokymo dalyko vieningumu.78 Literatra apie tarptautin teis i tikrj tapo neaprpiama studij sritimi. 1785 metais bendras knyg apie tarptautin teis skaiius buvo apie 2000. o 1967-aisiais jis iaugo iki 80 000. Dabar per metus tarptautins teiss klausimais ileidiama apie 700 knyg ir publikuojama apie 3000 straipsni.79 ioje knygoje tik supaindinama su tarptautins teiss svarbiausiais elementais ir tam tikromis sritimis. Be to, Europos Bendrijos teis, nors ir tarptautins teiss dalis, tapo ypa specializuota sfera,80 todl ji nra nagrinjama ioje knygoje, iskyrus uuominas apie tam tikras esmines ypatybes, siekiant atskleisti virnacionalins" Europos Sjungos unikalum palyginti su kitomis tarptautini organizacij formomis.81

0. Schachler. International Law in Theory and Practice, 1991, p. 1. " T.M. Franck. Fairness in International Law and Institutions. 1995, p. 5.
78

r. L.A.N.M. Barnhoorn/K.C. Wellens (red), Diversity in Secondary Rules and the Unity of International Law. 1995.
79

J. Schwielzke. Review of: E. Beyerly, Public International Law. A Guide to Information Sources. ZaoRV 52 (1992), p. 1052-1053.
80

r. pvz., D. Wyall/A. Dashwood, European Community Law, 3-as leid., 1993; D.A.0 Edward/R.C. Lane. European Community Law. 2-as leid.. 1995; ir straipsnius leidinyje EPIL II (1995), p. 127 it t.t.
81

r. 6 skyri.

2 SKYRIUS

I S T O R I J AIR T E O R I J A

r. W.G. Grewe, Epochen der Volkerrechtsgeschichte. 1984, p. 19-25; A. Cassese. International Law in a Divided World. 1986. p. 3738; H. Steiger. Volkerrecht. 0. Brunner/W. Conze/R. Koselleck (eds.), Geschichtliche Grundbegriffe, 7 t., 1992, p. 97-140. Geto dokument linkinio r. W.G. Grewe (ed.), Fontes Historiae luris Gentium: Sources Relating to the History of International Law. 1 t.: 1380 BC-1493 (1985), 2 t.: 1493-1815(1988),3 t.: 1815-1945 (1992). r. taip pat A. Nussbaum. A Concise History of the Law of Nations. 1962; J.H.W. Verzijl, International Law in Historical Perspective. 11 tom. 1968-1991; PS. Onul/N. Onul. Federal Union. Modern World. The Law of Nations in an Age of Revolutions. 1776-1814. 1993; H. Legoherel, Histoire du droit international public, 1996.
2

W Preiser. History of the Law of Nations: Ancient Times to 1648, EPIL II (1995), p. 716-749.
3

Grewe (1984), op. cit. 43. Dl puikios strategini ir ekonomini prieasi, lmusi tarptautins sistemos pokyius, analizs r. P Kennedy. The Rise and Fall of the Great Powers. Economic Change and Military Conflict from 1500 to 2000. 1987. r. taip pal C.J. Barlett. The Global Conflict. The International Rivalry of the Great Powers, 18801990. 2-as leid., 1994.
4

Dl Britanijos unitarins valstybs daugianacionalinio pobdio ir regionalistini tendencij r. P Malanczuk, Region und umtarische Struktur in Grosbrilannien. 1984.
5

Tarptautins teiss itakos yra mokslinink gin objektas.1 Kai kurie autoriai j ieko santykiuose ir sutartyse tarp politini darini, egzistavusi prie 3000 met iki Kristaus, skaitant ikiklasikin antik Artimuosiuose Rytuose, senovs Graikij ir Persij, taip pat romn ir graik laikotarp.2 Taiau vyraujantis poiris yra tas, kad tarptautin teis atsirado Europoje po Vestfalijos taikos sutarties (1648 m.), kuria buvo ubaigtas Trisdeimties met karas. Literatroje aptinkama vairi nuomoni ir dl vlesns raidos klasifikavimo. Savo domioje knygoje apie tarptautins teiss istorijos epochas vokiei diplomatas ir istorikas Grewe'as teigia, kad nuo XVI amiaus egzistavo trys skirtingos tarptautins teiss sistemos, kurioms buvo bdingi atitinkamu laikotarpiu vyravusi galingiausi valstybi interesai, ideologijos ir politika: tarptautins teisins tvarkos ispanikoji (1494-1648 m.), pranczikoji (1648-1815 m.) ir anglikoji era (1815-1919 m.)3 (pastarj Scotsas ir Welshas, inoma, prieingai nei Grewe'as, nort vadinti brit era").4 Rudolfo Bern-hardto redaguotame veikale Encyclopedia of Public International Law iskiriami tokie pagrindiniai laikotarpiai: 1648-1815 m.; 1815 m. -Pirmasis pasaulinis karas; tarpukaris; procesai po Antrojo pasaulinio karo.5 Taiau ia pateikiami atskiri intarpai apie regioninius procesus Afrikoje. Tolimuosiuose Rytuose, islamikajame pasaulyje, Lotyn Amerikoje bei Piet ir Pietryi Azijoje,6 kad bt ivengta eu-rocentriko poirio ir akcentuota, jog tarptautini norm ir princip raida susijusi ne vien tik su Europa. Apie Azij C.H. Alexandrowic-ziaus darbe pateikta ypa daug nauj dalyk, kurie buvo pamirti vykstant Europos ekspansijai.7 Kaip pastebjo R.P. Anandas, neteisinga manyti, kad tarptautin teis susiformavo tik per paskutiniuosius 4 ar 5 imtmeius ir tik Europoje, arba kad krikionikoji civilizacija naudojosi monopoliu nustatydama taisykles, reguliavusias santykius tarp valstybi. Kaip nurodo Majidas Khadduris, kiekvienos civilizacijos gyventojai, uuot buv vieninga tauta, valdoma vieningos valdios ir vieningos teisins sistemos, tarp savo politini darini - taut eim- siekdavo su-

History of the Law of Nations. EPIL II (1995); S. Verosta, 1648 to 1815, p. 749-767; H.-U. Scupin. 1815 to the First World War, p. 767 -793; W.G. Grewe, the First World War to the Second World War. p. 839-849;

I S T O R I J A IR T E O R I J A

35

kurti bendrij, kurioje tarpusavio santykius reguliuodavo tam tikras paprotini norm ir praktikos rinkinys. Keletas taut eim gyveno arba bendrai gyveno tokiose teritorijose kaip senovs Artimieji Rytai, Graikija ir Roma, Kinija, islamikasis ir Vakar krikionikasis pasaulis; kiekvienoje i j susiformavo bent viena atskira civilizacija. Kiekvienoje civilizacijoje susiformavo princip ir taisykli visuma, skirta valstybi elgesiui viena kitos atvilgiu reguliuoti taikos ir karo metu".8 Periodizacijos problema yra gerai inoma istoriniuose tyrinjimuose apskritai. Istorijos skirstymas periodus yra labai diskretikas ir priklauso nuo taikom kriterij. Taigi tam neturt bti skiriama pernelyg daug reikms. ios knygos tikslas - bendriausia prasme skirti klasikin" tarptautins teiss sistem (1648-1918 m.) ir iuolaikins", arba naujosios", tarptautins teiss pltojimsi nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Klasikin sistem buvo grindiama suverenios valstybs (modernija prasme) pripainimu vieninteliu tarptautins teiss subjektu. i sistem sudar daugyb suvereni valstybi, laikyt teisikai lygiomis, kurios pripaino neribot teis kar, kad patenkint savo pretenzijas ir gint nacionalinius interesus. I esms tai atsispindjo galingiausi Europos valstybi santykiuose bei j interesus atitinkanioje tarptautinje teisinje tvarkoje, vestoje visame likusiame pasaulyje per tris amius po Vestfalijos taikos sutarties pasiraymo. Nuo 1919 met vyko esmin tarptautins sistemos transformacija: mginta vienyti tarptautin bendrij ir udrausti jgos naudojim. iuolaikins tarptautins Teiss pltojimasis puikiausiai gali bti apibriamas stadijomis: laikotarpis nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Antrojo pasaulinio karo (tai apima tarptautins bendrijos susiskaldym po Rusijos revoliucijos), Taut Sjungos sukrim; nuo JTO sukrimo iki dekolonizacijos (1945-1960 m.); nuo tarptautins bendri-jos tolesns pltros iki altojo karo pabaigos, paenklintos sovietins imperijos lugimu (1960-1989 m.). Pastangos atrasti Nauj pasaulio tvark" pasibaigus dvipoliam Ryt ir Vakar konfliktui ir dabartins tarptautins teiss pltros problemos bus aptartos paskutiniame ios knygos skyriuje.9

0. Kimminich, Since the Second World War, p. 849-861.

6

History of the Law of Nations Regional Developments, EPIL ll (1995): T.O. Elias, Africa, p. 793802; S. Miyazaki, Far East, p, 802809; A.S. El-Kosheri, Islam, p. 809818; A.T.Y, Serra, Latin America, p. 818-824; N. Singh, South and South-East Asia, p. 824-839.
7

C.H. Alexandrowicz, An Introduction to the History of the Law of Nations in the East Indies (XVI-XVIlI amiai), 1967; Treaty and Diplomatic Relations Between European and South Asian Powers in the Seventeenth and Eighteenth Centuries, RdC 123 (1968), p. 121 ir t.t. r. taip pat J.A.Thomas, History and International Law in Asia: A Time for Review, in R.St.J. Macdonald (ed.), Essays in Honour of Wang Tieya, 1994, p. 813 857.
8

EUROPOS TARPTAUTINS TEISS SUSIFORMAVIMAS

Vakar Europoje tarptautin teis egzistavo netgi viduramiais.10 Taiau vidurami Europa nebuvo tinkama terp tarptautinei teisei formuotis, kadangi ji nebuvo pasidalijusi valstybes iuolaikine io odio prasme. iandien valstybe suprantame tok darin, kuris neginijamai politikai kontroliuoja savo teritorij ir yra nepriklausomas nuo

R.P. Anand, The Influence of History on the Literature of International Law, in R.St.J. Macdonald/D.M. Johnston (eds.), The Structure and Process of International Law, 1983, p. 342.
9 10

r. 22 skyri.

r. Grewe (1984), op. cit; Anand, op. cit., p. 344, Dl vieno aspekto r. taip pat T. Meron, The Authority to Make Treaties in the Late Middle Ages, AJIL 89 (1995), p. 1-20.

36

2 skyrius

11 12

r. tekst toliau, p. 43-45.

r. A-M. de Zayas, Westphalia, Peace of (1648). EPIL 7 (1984), p. 536-539.

13

Cassese, op. cit., p. 37.

iorins politins kontrols. Vidurami karali padtis buvo sudtingesn: viduje jie dalijosi valdia su baronais, kuri kiekvienas turjo privai kariuomen; usienio santykiuose jie pripaino tam tikr priklausomyb nuo Popieiaus ir ventosios Romos imperatoriaus. mus rastis stiprioms centralizuotoms valstybms, tokioms kaip Anglija, Ispanija, Pranczija, Nyderlandai ir vedija, pareikusioms pretenzij neribot suverenitet ir nebepripastanioms priklausomybs nuo auktesns valdios, susiformavo nauji tarptautiniai standartai, tarp j ir santykiuose su ne Europos valstybmis, tokiomis kaip Osman imperija, Kinija bei Japonija. XV-XVI amiuose, jr keliais pasiekus Tolimuosius Rytus ir i naujo atradus Amerik, jroje viepatavusios valstybs pereng buvusias Europos politinio pasaulio ribas. Vliau pradjo pltotis suverenios valstybs koncepcija, kuri i pradi XVI amiuje teoriniu lygiu pradjo Bodenas,11 vliau praktikai msi gyvendinti Ispanija, o pereinant XVII ami- ir Pranczija.

EUROPOS TARPTAUT INS TEISS YPATYBS VALSTYBI PRAKTIKO JE PO 1648 MET

Valstybi praktikoje 1648 metai, paenklinti Vestfalijos taika,12 laikomi takoskyros metais (bent jau Europoje), kai buvo sukurta nauja politin tvarka, pakeista tik po Napoleono sutriukinimo 1815 m. Vienos Kongrese. Europoje Vestfalijos taikos sutartimi buvo ubaigti niokojantys karai tarp katalikik ir protestantik ali ir pripaintas protestantikosios valstybs bei valstybs nepriklausomumo nuo Banyios faktas. Madaug 300 politini darini ventosios Romos imperijos likuiai gavo teis sudaryti sjungas su usienio valstybmis, tik su tam tikrais apribojimais. Kai Vokietija buvo susiskaldiusi daugyb palyginti ma valstybli, Pranczija, vedija ir Nyderlandai buvo pripaintos naujomis didiosiomis valstybmis, ir veicarijai bei Nyderlandams buvo suteiktas neutrali

valstybi statusas. Imperija iro, vis labiau silpnjo Banyios galia. Apie Vestfalijos taikos sutartimi sukurt sistem ital mokslininkas Cassese sak: i Sutartis kartu reik ir tarptautins sistemos, paremtos daugeliu nepriklausom valstybi, vir savs nepripastani jokios auktesns valdios, pradi.'"13 Vestfalijos taikos sutartis numat kolektyvin saugumo sistem. Ginai turjo bti sprendiami taikiomis priemonmis arba teisme. Jei itaip nepasiekiama jokio sprendimo per trejus metus, visos kitos Sutarties alys turjo ateiti pagalb nukentjusiajai ir net panaudoti jg. Praktikoje i sistema niekada nebuvo gyvendinta. J nustelb jga paremta po-

I S T O R I J A IRT E O R I J A

37

litika bei nuolat besikeiiantys kariniai aljansai tarp Europos valstybi, ir tai atspindjo mginimus ilaikyti gali pusiausvyr 14 - vyravus politin princip j usienio politikoje. Friederichas Gentzas, Metternicho bendraygis, vliau (1806) taikliai apibdino gali pusiausvyr Europoje kaip atskirai egzistuojani valstybi organizacij, kurios n vienas narys pavieniui nebuvo pajgus grasinti kit valstybi nepriklausomybei ar pagrindinms teisms nesusidurdamas su galingu pasiprieinimu ir taip rizikuodamas sukelti grsm sau paiam".15 Europos vieoji teis" (ius publicum europaeum) isirutuliojo dl suintensyvjusio diplomatinio ar prievarta paremto bendravimo, bei, remiantis mintu principu, nuolat besikeiiani sjung tarp Europos valstybi; vienintel kart laikinai io principo galiojimas buvo panaikintas Napoleonui ukariavus Europ. Taiau 1789 m. Pranczijos revoliucija smarkiai sukrt egzistavusios sistemos pagrindus -ikl laisvs ir taut apsisprendimo idjas16 ir paneig monarch teises laisvai savo pai nuoira disponuoti valstybs teritorija bei jos gyventojais. Vienos Kongrese 1815 m. atkrus senj tvark Europoje,17 antrasis bandymas istorijoje sukurti kolektyvin saugumo sistem tam tikra prasme buvo skmingesnis, inoma, turint galvoje to meto istorines slygas. Paryiaus sutartimi buvo sukurta krikionik taut ventoji sjunga tarp Austrijos, Rusijos ir Prsijos monarchij, taip pat Antirevoliucin karin sjunga tarp Austrijos, Prsijos, Rusijos ir Anglijos, prie kurios vliau prisijung Pranczija ir kuria buvo siekiama slopinti liberal ir nacionalistin judjim, grsus nusistovjusiai tvarkai.18 Bendradarbiavimo tarp didij valstybi19 era Europoje baigsi ginais dl Balkan ir i valstybi isiskyrusiais strateginiais interesais silpstanioje Turkijos imperijoje. Krymo karas,20 kuriame Rusij sumu Pranczijos ir Didiosios Britanijos sjunga, pasibaig 1856 m. Paryiaus taikos sutartimi.21 Taiau 1878 m. Berlyno Kongrese22 Balkan problemos nebuvo isprstos, o kova tarp Europos didij valstybi dl Rytuose atsiradusi emi, suirus Osman imperijai, pasidalijimo virto Balkan karais 1912-1913 m.;23 dl to ir baigsi Europos koncertas.24 Kolonizacija ir santykiai su ne Europos valstybmis Vienas svarbiausi tarptautins teiss pobdio aspekt Europos ali vykdytos pasaulio kolonizacijos eroje25 - Europos valstybi, vienijam krikionybs, santykiai su ne Europos valstybmis. Europos ekspansij usien prekybiniais interesais Anglijoje, Nyderlanduose

14

r. A. Vagts/D. Vagts, Balance of Power, EPIL I (1992), p. 313-315.

15

Cituota Verostos, 1648 to 1815, op. cit., p. 751.

16
17

r. 19 skyri.

F. Munch, Vienna Congress (1815), EPIL 7 (1984), p. 522-525.

18

r. S. Verosta, Aix-La-Chapelle, Congress of (1818), EPIL I (1992), p. 94-95; Verosta, Holly Alliance, EPIL II (1995), p. 861-863.
19

A. Randelzhofer, Great Powers, EPIL II (1995), p. 618-622.

20

T . Schieder, C rim ean W ar, I EPIL (1992), p. 867-869.

21

Tekstas 114 CTS 409. r. T. Schieder, Paris Peace Treaty (1856), EPIL 7 (1984), p. 376-378.
22

F. Munch, Berlin Congress (1878), EPIL I (1992), p. 387-389.

23

F. Munch, Balkan Wars (1912/ 1913), EPIL I (1992), p. 319-321.

24

Dl io laikotarpio r. S. Verosta, Kollektivaktionen der Machte des Europaischen Konzerts (1886-1914), 1988.
25

J. Fisch, Die europaische Expansion und das Volkerrecht, 1984; F. Ermarcora, Colonies and Colonial Regime, EPIL I (1992), p. 662-666.

38

2 skyrius

26

Im peratorius Ch'ieng-lung, cituotas V erostos, 1648 to 1815, cit.,p. op. 761.

ir Pranczijoje skatino pelno itrokusios negailestingos kompanijos, tokios kaip Brit Ryt Indijos kompanija, kuri naudojosi privilegijomis, leidusiomis jai valstybines funkcijas vykdyti ujrio teritorijose. Tarpvalstybiniu lygiu europieiai i pradi pripaino, jog ne Europos valstybs turi bent jau ribotas teises pagal europiei suformuot tarptautins teiss sistem. Danai ne Europos valstybs buvo pasirengusios pripainti bent jau ribotas Europos valstybi teises pagal vairias j neeuropietiko pobdio tarptautins teiss sistemas; taigi tapo manomi (bent jau i pradi - lygiaveriai) teisiniai santykiai tarp Europos ir likusio pasaulio valstybi. Taiau ie santykiai nesudar tikrai universalios teisins sistemos, paremtos bendromis vertybmis ar institucijomis, ir valstybs egzistavo atskirai, be jokio platesnio

bendradarbiavimo. Europieiai pripaino Mogulo imperij Indijoje, Osman imperij Persij Kinij Japonij Birm Siam (1939 m. pavadint Tailandu) ir Etiopij kaip organizuotus politinius vienetus, taiau kartu jie suprato, jog ios valstybs nra itin svarbios pasaulinio masto reikaluose. 1856 m. Paryiaus taikos sutartimi Turkija netgi buvo priimta (pirmoji nekrikionika valstyb) Europos koncert". Kita vertus, pavyzdiui, Osman imperija, reikdama pretenzijas savo virenyb, nenorjo pripainti lygiomis krikionik taut, su kuriomis jai teko susidurti prie savo sien Europoje. Taip pat ir Kinija, imperija ems centre", pirmiausia norjo usidaryti nuo usieniei - i j buvo laukiama tik dovan. Kada karaliaus Jurgio III (1760-1821 m.) pasista brit delegacija, pasimusi su savimi nemaai dovan, pagamint pagal naujausius to meto technikos laimjimus, 1793 m. papra, kad Kinija priimt Britanijos pasiuntin, Imperatorius atsak: Dl Js praymo atsisti vien i Js pavaldini ir akredituoti j mano Dangikajame dvare, kad rpintsi Js

alies prekyba su Kinija. is praymas prietarauja visiems mano dinastijos ipastamiems paproiams ir greiiausiai negali bti patenkintas... Ms ceremonijos ir statymai taip smarkiai skiriasi nuo Js alies, kad Js tikriausiai negaltumte ms paproi ir gyvenimo bdo gyvendinti savo tolimoje emje, net jeigu Js pasiuntinys sugebt pramokti ms civilizacijos pradmen... Valdydamas plat pasaul, a turiu vienintel tiksl, btent - ilaikyti ger valdym ir vykdyti valstybs pareigas. ... A nevertinu i svetim ali atjusi ir domi dalyk, taip pat nesinaudoju Js alies dirbiniais.26 Japonija, atjus valdi Shogunams, udraud krikioni misionieri lankymsi alyje ir atsiribojo nuo vis kontakt su usieniu, iskyrus vienintel iimt - Olandijos pirkliams ir toliau buvo leidiama prekiauti Nagasakyje kurtoje prekybinje gyvenvietje. Tik

I S T O R I J A IR T E O R I J A

39

XIX a. galingiausioms Europos valstybms, grasinant jga ir j naudojant, pavyko atkurti prekybos ryius su Kinija bei Japonija, apeliuojant, inter alia, ir tariam prekybos laisvs" teisin princip. Nors teisikai visi tarptautins bendrijos nariai buvo lygs, tarptautinje sistemoje faktikai vyravo didiosios valstybs: Britanija, Pranczija, Ispanija, Portugalija, JAV, Rusija, Austrija, Prsija ir Nyderlandai. Iki 1880 m. europieiai m kontroliuoti daugum ne Europos valstybi; Europoje tai buvo aikinama kaip akivaizdus baltojo mogaus" gimto pranaumo rodymas, o tarptautin teisin sistema tapo baltj moni klubu", kur ne Europos valstybs galjo bti priimtos tik tuo atveju, jeigu jos rodydavo esanios civilizuotos". Senj valstybi, toki kaip Turkija, Siamas (Tailandas), Kinija ir Japonija, atvilgiu Vakar valstybs taip pat daugiausia rmsi vadinamja kapituliacijos sistema", t.y. sutartimis, skirtomis tvirtinti ilgalaikes privilegijas europiei prekybai bei komercijai tose valstybse ir atleisti jas nuo vietins jurisdikcijos. Bendruomenes be veiksmingos centrins valdios paprasiausia buvo ukariauti ir pasisavinti. Tai ypa akivaizdu tapo kovoje dl Afrikos27: Europos valstybs pasidalijo emyn Berlyno konferencijoje Vakar Afrikos klausimais 1884-1885 m.; ia ie klausimai tarp kolonijini valstybi buvo sureguliuoti neiprovokuojant naujo Europos valstybi karo.28 Tik labai retai valstybs, kurias buvo siekiama kolonizuoti, rimiau tam pasiprieindavo; taip 1896 m. vyko Etiopijoje, kai Imperatoriaus Meneliko pajgos sutriukino italus Advos myje. Puikus to pavyzdys Kinijos likimas. Po Opiumo karo 1842 m. Kinija Nan-kino sutartimi buvo priversta Honkongo sal perleisti Britanijai.29 Po to buvo ir kit nelygiateisi sutari": jomis nustatyti diplomatiniai santykiai ir iplstas prieinam prekybos uost skaiius.30 Kinijoje kaip atsakas Vakar intervencij antiusienietika dvasia buvo ireikta ymiuoju Boksinink sukilimu. Boksininkai, Kinijoje inomi kaip patriotiki darns kumiai", rado oficiali param savo tikslui Kinija - kinams". Po Vakar pasiuntinybi upuolimo Pekine bei europiei udyni, admirolo sero Edwardo Seymouro vadovaujamos karins pajgos 1900 m. birelio mn. numalino sukilim Lang-Fang vietovje. Nugaltoj Taikos komisija princus Tuan ir Fu-kuo nuteis mirties bausme, taiau dl j imperatorikos kilms mirties bausm buvo pakeista vergija iki gyvos galvos. Be to, 1901 m. rugsjo 7 d. pasiraytu protokolu buvo nustatyta 450 000 000 tae-li dydio ala, kuri Kinija turjo atlyginti; nuo ios sumos, kol ji bus per 39 metus sumokta, turjo bti imamos 4 proc. dydio palkanos.31

27

r, T. Pakenham, The Scramble for Africa 1876-1912, 1992.

28

F. Munch, Berlin West Africa Conference (1884/1885), EPIL I (1992), p, 389-391.

29

A.D. Hughes, Hong Kong, EPIL II (1995), p. 870-873. r. taip pat Harris CMIL, p. 235. Dl susitarimo grinti Honkong Kinijai 1997 m. r. 10 skyri.
30

r. Wang Tieya, International Law in China: Historical and Contemporary Perspectives, RdC 221 (1990-11), p. 193-369; W. Morvay, Unequal Treaties, EPIL 7 (1984), p. 514-517. r. taip pat 9 ir 10 skyri.
31

Hamsworth, History of the World, 2 t., 1908, p. 823.

40

2 skyrius

Japonijai tam tikra prasme pasisek labiau, nes ji XIX amiuje savo feodalin sistem nusprend adaptuoti prie paangesns usienio technologijos bei Vakar organizacijos. Tai buvo reakcija Amerikos komodoro Perry pabklus (jie atvr i al Vakarams) ir po to vykus prekybos bei draugysts" sutarties sudarym 1854 m., taip pat kitas sutartis su Europos valstybmis, pagal kurias i valstybi pilieiai pateko j ali konsul jurisdikcijon. i adaptacija buvo viena i prieasi, kurios vliau Japonijai padjo nugalti Rusij 1904-1905 m. kare, okupuoti Korj ir Mandirij bei gyti naujos didiosios valstybs status 1905 m. Portsmuto (JAV) taikos sutartyje. Baltosios rass viepatavimo pabaig bei sudting dekolonizacijos proces Azijoje vliau paspartino Japonijos agresija ir jos pergals pirminje Antrojo pasaulinio karo stadijoje; tai padjo lugti mitui apie Europos didij kolonijini valstybi nenugalimum.

32

r. P Malanczuk, Monroe Doctrine. EPIL 7 (1984). p. 339-344.

33
31

Vakar pusrutulis
Kita vertus, po Amerikos sukilimo prie Britanij Europos valstybms ikilo ir nauj problem. 1776 m. Amerikos Nepriklausomybs Deklaracija, iklusi apsisprendimo teis, po 7 mel karo atved naujo motinins valstybs tarptautins teiss subjekto pripainim; XIX amiaus pradioje Lotyn Amerikos valstybs tapo nepriklausomos nuo Ispanijos ir Portugalijos. Atsiskyrimas nuo Europos buvo ireiktas prezidento Monroe 1823 m. paskelbtoje doktrinoje, nukreiptoje prie Europos verimsi Vakar pusrutul.32 Monroe doktrina, niekada nepripainta teisiniu dokumentu Europoje, tapo pagrindu daugybei JAV intervencij Lotyn Amerik. Vis dlto JAV ir Lotyn Amerikos alys pasiliko europiei tarptautins teiss sistemoje ir daug prisidjo prie jos pltojimo. Kai JAV praktika (pamus vien reikming pavyzd) skatino tarptautin arbitra kaip gin reguliavimo bd,33 Piet Amerikos valstybs band apsisaugoti nuo usienio intervencijos bei Europos valstybi vyravimo ir formulavo nauj regionin Amerikos tarptautin teis.34 Apskritai pamus, bendras Amerikos valstybi poiris tarptautinius santykius buvo labiau idealistinis ir orientuotas teis nei tradicinis realistinis Europos valstybi poiris, paremtas galia. Taiau

r. tekst toliau, p. 59.

r. Serra (1995). op. cit:. C. Gray. International Law 1908-1983. Leg. Stud. 3 (1983). p. 267-282. 269 i( l.t.; JA Barberis, Les Regies specifiques du droit international en Amerique Latine. RdC 235 (1992IV), p. 81-227.
35

r. 19 skyri.

netgi Jungtins Amerikos Valstijos, nors savo istorijoje taip pat diaugsi i kolonijinio

viepatavimo isikovota laisve, pavyzdiui, buvo sitraukusios Kinijos atvrim, o 1898 m. po karo su Ispanija um Filipinus. I to, kas buvo pasakyta, natraliai galima daryti ivad, kad klasikiniu laikotarpiu" tarptautin teis buvo susijusi ir su jgos naudojimo, neprilygstanio karui, klausimais.35 ymiausias to pavyzdys -

I S T O R I J A IR T E O R I J A

41

Argentinos usienio reikal ministro Luiso Drago neskmingas mginimas XX a. pradioje pakeisti galingj Europos valstybi praktik- ginkluota jga iiekoti kompensacijas i kit valstybi u al, padaryt joms arba j pilieiams.36 Venesuela reikalavo, kad dl jos skol Britanijai, Vokietijai ir Italijai u per pilietin kar padaryt al taip pat dl Venesuelos vyriausybs vykdyto laiv konfiskavimo bei jai suteikt paskol geleinkeli statybai ualdymo turi bti sprendiama pasinaudojus Venesuelos sudaryta komisija. Si komisija atsisak pripainti Europos valstybi pretenzijas bendrai (visas), todl, pareikus ultimatum 1902 m. Europos valstybs iekovs nuskandino tris Venesuelos laivus, subombardavo Puerto Cabello ir paskelb Venesuelai jros blokad. JAV reakcija Drago pasist protesto not, kurioje remiamasi Monroe doktrina, buvo negatyvi. JAV nurod, kad usienio intervencija nebt vykusi, jeigu Lotyn Amerikos alys bt vykdiusios savo tarptautinius sipareigojimus dl usieniei turto apsaugos.37 Teorija: natralistai ir pozityvistai Aptarus kai kuriuos svarbius valstybi praktikos aspektus, dabar galima pereiti prie doktrinos, kuri visais laikais turjo kur kas maiau takos tarptautins teiss faktikam pltojimuisi nei daugelis autori to nort.38 Europietikos tarptautins teiss koncepcij ipltojo mokslininkai, kurie, formuojantis tarptautinei teisei, sil teisines svokas ir sistemikus samprotavimus, pateisinanius ikylani galingj valstybi interesus, ypa jei jie susij su j pai gimtosiomis alimis, kaip tai galima velgti jr teiss pltojimosi procese.39 Kadangi ie mokslininkai paliko tam tikr pdsak ir iuolaikinje teisje, btina pakalbti ir apie juos; ypa pamintinos dvi svarbiausios minties mokyklos - prigimtins teiss alininkai ir pozityvistai, kuri samprotavimai apie tarptautin teis vis dar yra svarbs Vakaruose vyraujantiems poiriams iandienin tarptautin teis, nors ir yra ginijami.40 ymiausias prigimtins teiss teorijos alininkas buvo olandas Hugo Grocijus (1583-1645 m.), kuris danai laikomas iuolaikins tarptautins teiss pradininku;41 kiti garss ios teorijos puoseltojai buvo: Spaniardis Vitorio (1486-1546 m.)42 ir Suarez'as (1548-1617 m.) bei Gentilis, Italijos protestantas, pabgs Anglij (1552-1608 m.),43 ir anglas Zouche'as (1590-1661 m.). Nors ir nesutardami dl daugelio dalyk, visi ie autoriai buvo vieningos nuomons, kad visos teiss (tiek nacionalins, tiek tarptautins) svarbiausi principai atsirado ne i kokio nors valingo mogaus pasirinkimo

36

W. Benedek, Drago-Porter Convention (1907), EPIL I (1992), p. 1102-1103,

37 38

r. 17 skyri.

Dl doktrinos kaip papildomo iuolaikins tarptautins teiss altinio reikms r. 3 skyri.

39

r. Grewe (1984), op. cit., p. 300 ir t.t., 471 ir t.t., 647 ir t.t.
40

r. J.P. Egido, Natural Law, EPIL 7 (1984), p. 344-349; R. Ago, Positivism, ten pat, p. 385-393; H.J. Steiner, International Law. Doctrine and Schools of Thought in the Twentieth Century, EPIL II (1995), p. 1216-1227; M. Bos, Will and Order in the Nation-State System: Observations on Positivism and International Law, ten pat, p. 51-78.
41

r. T.M.C. Asser Instituut (red.), International Law and the Grotian Heritage, 1983; P Haggenmacher, Grotius et la doctrine de la guerre juste, 1983; A. Dufour/P Haggenmacher/J. Toman (red.), Grotius et I'ordre juridique international, 1985; H. Bull/B. Kingsbury/A. Roberts (red.), Hugo Grotius and International Relations, 1990; P Borschenberg, Hugo Grotius Commentarius in theses XI": An Early Treatise on Sovereignty, the Just War, and the Legitimacy of the Dutch Revolt, 1994.
42

A, Truyol Serra et. al. (red.), Actualite de la pensee juridique de Francisco de Vitoria, 1988.
43

r. T. Meron, Common Rights of Mankind in Gentili, Grotius and Suarez, MIL 85 (1991), p. 110-117.

42

2 skyrius

44

M.v.Gelderen. The Challenge of Colonialism' Grotius and Vitoria on Natural Law and International Relations. Grotiana 14/5 (1993/4). p. 3-37.
45

M.W. Janis (red.), The Influence of Religion on the Development of International Law, 1991.

ar sprendimo, bet i teisingumo princip, kuri galiojimas - universalus ir aminas, ir kuriuos gali atrasti vien tik smon; teis turi bti atrasta, o ne sukurta. ie esminiai teiss principai buvo pavadinti prigimtine teise. Taiau Vitorio ankstyvasis mginimas suformuluoti JUS naturae kaip universali monijos teis, traukiant vadinamsias indn" gentis Amerikoje jos teisins apsaugos sfer, liko tik tuiu teoriniu silymu.44 I pradi prigimtin teis buvo laikoma dievikosios prigimties, taiau Gracijus ra, kad prigimtin teis bt egzistavusi ir nesant Dievo; Gracijus man, jog prigimtins teiss egzistavimas yra savaiminis padarinys to fakto, kad mons gyvena kartu visuomenje ir supranta, jog visuomenei isaugoti reikia tam tikr taisykli. Vadovaujantis tokiu argumentu, draudimas nuudyti mog, pavyzdiui, yra prigimtins teiss norma - tai nepriklauso nuo jokio mogudyst draudianio teiss akto, nes kiekvienas smoningas mogus suvokia, jog tokia taisykl yra pagrsta ir btina moni visuomens ilikimui.

Prigimtins teiss teorija turi senas tradicijas, nukelianias Romos laikus, ir ji vis dar lieka Romos Katalik Banyios pripastama oficialia teiss filosofija. Taiau ms laikais jos nebepripasta nepriklausantieji Romos Katalik Banyiai.45 i teorija tampa abejotina mokslo ir pasaulietiniais laikais, nes ji grindiama religija ir yra nepatikrinama. Teorijos esm ta. kad teis kyla i teisingumo; be to, nors advokatai ir teisjai, siekdami upildyti spragas arba isprsti neaikumus teisje, danai remiasi teisingumu, prigimtins teiss teorija logikai mstant veda prie kur kas radikalesns ivados, btent - kad neteisinga taisykl apskritai nra teis ir ja neprivalo vadovautis teisjas; taiau tokios ivados nepripaint jokia iuolaikin teisin sistema. Net patys ios teorijos rmjai konkreiau nepajg idstyti prigimtins teiss princip; pavyzdiui, teiginys tu negali udyti" gali bti pripaintas kaip visuotinai galiojanti taisykl, btina moni visuomens ilikimui, taiau prigimtins teiss alininkai nesutinka

dl iimi i ios taisykls, kurias reikt taikyti, skaiiaus. Kita vertus, i teorija buvo visuotinai pripastama XVI-XVII a. ir buvo labai naudinga skatinant pagarb teisingumui tuo metu, kai feodalins sistemos lugimas bei Europos skilimas katalikus ir protestantus galjo atvesti visik anarchij. Sunku bt atrasti kok nors kit pagrind, kuriuo galjo bti paremta tuometin tarptautins teiss sistema. Netgi prigimtins teiss teorijos trkumai, kurie yra aikiai matomi iandien, Gracijaus laikais nebuvo tokie akivaizds, jam grindiant savo argumentus Biblijos citatomis, nuorodomis

I S T O R I J A IR T E O R I J A

43

graik ir romn istorij ar vis pirma i Romn privatins teiss ivestomis analogijomis, kuriomis tuo metu buvo avimasi kaip beveik tikslia prigimtins teiss iraika ir dl to nukopijuotomis daugelyje Europos valstybi. Po Gracijaus mirties intelektualin aplinka pasidar skeptikes-n, o tarptautin teis bt praradusi pagarb jeigu ji ir toliau bt buvusi grindiama prigimtins teiss teorija. XVII a. pabaigoje pradta rodinti, kad teis didija dalimi yra pozityvistin, t.y. moni sukurta; dl to teis ir teisingumas nra tas pats dalykas, o statymai gali skirtis laiku ir vieta - tai priklauso nuo statym leidjo valios. Tarptautins teiss atvilgiu pozityvizmas valstybi faktin elges laik tarptautins teiss pagrindu. Pirmasis ymus pozityvistas, ras apie tarptautin teis, buvo kitas olandas Cornells van Byn-kershoekas (1673-1743 m.), tam tikra prasme pralenks savo laik; pozityvizmo aknys slypjo XVIII a., taiau visikai i teorija buvo pripainta tik XIX amiuje. Gaila, taiau iskyrus sutari tekst rinkim, iki XX amiaus maai mokslikai nagrinta valstybi praktika. Susieti prigimtins teiss teorij ir pozityvizm paband veicaras Emerichas von Vattelis (1714-67 m.).46 Jis akcentavo gimtas teises, kurios valstybms tenka pagal prigimtin teis, taiau teig, kad valstybs atsako tik prie savo sin u pareig, joms nustatyt prigimtins teiss, vykdym iskyrus atvejus, kai jos aikiai sutiko ias pareigas laikyti pozityviosios teiss dalimi. Vattelis dar didiul tak daugeliui autori ir valstybi XVIII-XIX a. bei XX amiaus pradioje; net ir iandien jo taka kartais jauiama. Intelektualin aplinka, kai valstyb skatinama tvirtinti savo teises ir ignoruoti pareigas, neabejotinai veda netvark.

Suvereniteto teorija
Vienas i odi, danai minim Vattelio alinink ratuose, yra suverenitetas"; abejotina, ar yra koks kitas odis, sukls tiek daug intelektualins sumaities bei tarptautinio neteisingumo. Suvereniteto teorija reik pradi mginant analizuoti vidin valstybs struktr. Politiniai filosofai mok, jog kiekvienoje valstybje turi bti tam tikras vienetas, turintis aukiausi statym leidiamj gali ir/arba aukiausi politin valdi. ios teorijos aknys gldi XVI amiuje, o mokslininkai paprastai nurodo Machia-vellio (1469-1527), Jeano Bodino (1530-1596) ir Thomaso Hob-beso (1588-1679) ratus.47 Taiau teisininkams geriausiai inomas ios teorijos atstovas yra Johnas Austinas (1790-1859 m.), kuris tei-

46

N.G. Onuf, Civitas Maxima: Volff, Vattel and the Fate of Republicanism, MIL 88 (1994), p. 280-303.
47

r. G.H. Sabine/T.L Thorson, A History of Political Theory, 4-as leid., 1973, 3-a dalis: The Theory of the National State.

44

2 skyrius

48 Wimbledon byla, Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas, serija A, Nr, 1, 25. ioje byloje Vokietija j Kylio kanal neleido plaukti Britanijos garlaiviui Wimbledon", kur buvo ufrachtavusi Pranczijos kompanija, kadangi laivas gabeno amunicij ir artilerijos atsargas, skirtas Lenkijos karinei jr bazei Dancinge. Atsisakymas buvo grindiamas 1920 metais Vokietijos paskelbtu neutralitetu kare tarp Rusijos ir Lenkijos. Teismas pripaino, jog tuo Vokietija paeid Versalio taikos sutarties 380 str.; r. I.v. Munch, The Wimbledon, EPIL 2 (1981), p. 293-296. 49 r. 5 skyri.

s laiko suvereno sakymais, paremtais sankcij grsme. Kadangi tarptautin teis neatitiko jo teorijos teigini, jis teig, jog tarptautin teis - tai ne teis. I tikrj sunku rasti bent koki teisin sistem, kuri atitikt jo teorij. Federacinse valstybse, tokiose kaip JAV, konstitucija statym leidybos valdi padalija tarp federacijos ir valstybi nari, ir n viena i j neturi aukiausios statym leidiamosios galios. Net Anglijoje, kur karalien Parlamente turi aukiausi statym leidiamj gali, statymai nra nei vienintelis, nei seniausias teiss altinis. Remiantis ia teorija buvo lengva tikinti, kad suvereno, turinio aukiausi valdi, nepareigoja jo paties priimti statymai. Vliau iuo odiu imta apibdinti ne tik valdovo santyk su savo pavaldiniais valstybs viduje (vidinis suverenitetas), bet ir valdovo arba paios valstybs santyk su kitomis valstybmis (iorinis suverenitetas). Taiau is odis ir toliau kai kam asocijavosi su neribota ir teiss nevaroma valdia, ir tai lm visikai klaiding tarptautini santyki vaizd. Faktas, kad valdovas gali daryti k nori savo pavaldiniams, nereikia, kad jis gali daryti k nori - tiek pagal tarptautin teis, tiek vadovaudamasis galios politika - kitoms valstybms. Kai teisininkai tarptautininkai sako, jog valstyb yra suvereni, i tikrj jie tik leidia suprasti, kad ji yra nepriklausoma, t.y. ji nra pavaldi jokiai kitai valstybei. Jie nesako, kad valstyb kokiu nors bdu

yra aukiau teiss. Bt kur kas geriau, jeigu odis suverenitetas" bt pakeistas odiu nepriklausomyb". Visi ino, kad valstybs yra galingos, taiau suvereniteto akcentavimas pernelyg iauktina j gali ir skatina jas ta galia piktnaudiauti. XIX a. pabaigoje daugelis teisinink tarptautinink, ypa Vokietijoje, ipltojo suvereniteto doktrin tiek, kad ikilo grsm visikai sunaikinti tarptautins teiss idj. Nuo 1914 m. prasidjo reakcija. Vakar teisininkai tarptautininkai atmet sensias dogmas apie suverenitet ir gimtas valstybi teises; valstybi praktikos mokslinis nagrinjimas, pirm kart atliktas XX a., parod, kad ias dogmas valstybs niekada neirjo taip rimtai, kaip tai dar teoretikai. 1923 m. Wimbledon byloje Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik: Teismas nemano, kad valstyb, sudarydama sutart, kuria ji sipareigoja atlikti tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo jo, atsisako savo suvereniteto... Teis prisiimti tarptautinius sipareigojimus yra valstybs suverenumo poymis."48 inoma, galima sivaizduoti sutartis su tokiais plaiais sipareigojimais, kuri

pagrindu valstyb praranda savo nepriklausomyb, pavyzdiui, sutart, pagal kuri viena valstyb tampa kitos valstybs protektoratu.49 Taiau nra aikios skiriamosios linijos tarp nepriklauso-

I S T O R I J A IR T E O R I J A

45

mybs ir jos praradimo; tai - masto ir nuomons dalykas; netgi odyje nepriklausomyb" slypi kai kurios emocinio pobdio savybs, bdingos odiui suverenitetas". Pavyzdiui, stojimas toki supranacionalin organizacij kaip Europos Sjunga, prie 100 met bt laikytas netoleruotinu nepriklausomybs apribojimu, o iandien yra diskutuojamas realesniame ekonomins naudos ir praradim kontekste. Vakaruose suvereniteto doktrina smarkiai sumenko dl auganios tarpusavio priklausomybs pasaulyje, o besivystanios alys, saugodamos j neseniai gyt politin nepriklausomyb, ir toliau j labai vertina kaip tarptautini santyki pagrind".50

50

TEISS PLTOJIMASIS IKI PIRMOJO PASAULINIO KARO

Kokios buvo ios klasikins" ir i esms europietikos tarptautins teiss, pagal kuri kaip atrod, valstybs egzistavo labiau anarchijoje nei teise ir tvarka paremtoje bendrijoje, raidos svarbiausios teisins pasekms? Pirmiausia, tuo metu susikr daugyb svarbi tarptautins teiss norm ir princip, kaip antai teritorinio suvereniteto principas, pagal kur utikrinama iimtin valstybi kontrol bei jurisdikcija savo teritorijose, atviros jros laisv,51 valstybs imuniteto nuo usienio teism jurisdikcijos principas,52 diplomatini ir konsulini santyki teis,53 pacta sunt servanda (sutari reikia laikytis) principas bei sutari teis,54 usieniei bei j turto diplomatins gynybos taisykls,55 taip pat neutraliteto taisykls.56

r. L. W ildhaber, Sovereignty and International Law, Macdonald/Johnston (red.), 1983, cit.,p. 425-452; op. F.H. Hinsley, Sovereignty, 2-as leid., 1986; A. James, Sovereign Statehood, 1986; H. Steinberger. Sovereignty, EPIL 10 (1987), p. 397-418; R.H. Jackson, Quasi-States: Sovereignty, International Relations and the Third World, 1990; G. Gottlieb, Nation Against State. A New Approach to Ethnic Conflicts and the Decline of State Sovereignty, 1993; N. Schrijver, The Dynamics of Sovereignty in a Changing World, K.Ginther/E. Denters/P.J.I.M. de W aart (red.) leidinyjeSustainable Development and Good Governance, 1995, p. 80-89; M.R. Fowler/ J.M.Bunck, Law, Power and the Sovereign State. The Evolution and the Application of the Concept of Sovereignty, 1995; A. Chayes/A.H. Chayes,The New Sovereignty. Compliance with International Regulatory Agreements, 1995; K.M. Meesen, Sovereignty, Wolfrum UNLPP II, p. 1193-1201; A. Bleckman, Article 2(1), Simma CUNAC, 77-87.r. taip p. pat literat nurodyt 1 ir 5 skyriuje. r,
51

r. 12 skyri . r. 8 skyri , r. 8 skyri . r. 9 skyri . r. 17 skyri . r. 20 skyri . r. 10 skyri ,

Neribota teis naudoti jg

Klasikins tarptautins teiss svarbiausias bruoas buvo tas, kad joje nebuvo jokio valstybi teiss apribojimo naudoti jg ir pradti kar kuris buvo laikomas valstybi suvereniteto ir lygybs neatskiriamu poymiu. Nukariautos usienio teritorijos efektyvi aneksija buvo teistas pagrindas suverenitetui t teritorij gyti.57 Taip pat nra abejoni, kad tuo metu vyravusios tarptautins teiss koncepcijos palengvino kolonizacijos proces. Suverenitetas galjo bti gyjamas terrae nulinis, t.y. tariamai niekam nepriklausanios teritorijos; terrae nulinis svoka taikyta pasaulio teritorijoms, neturjusioms stiprios centrins valdios, kuri bt galjusi prieintis ukariavimui. Jei kartais bdavo pasiprieinam galima buvo pasinaudoti sutartimis su vietiniais valdovais arba paskelbti kar. Neribota teis naudoti jg atsispindjo ir intervencijos doktrinoje.58 XVI a., kai Machiavellis59 ir Bodinas60 padjo pamatus iuolai-

52 53 54

55 56 57 58

Dl to r. P Malanczuk, Humanitarian intervention and the Legitimacy of the Use of Force, 1993, p. 7-11 su nuorodomis.
59

// Principe,paraytas 1513 m., ileistas - 1531 m. Ma dmesio iau susilauk kitas svarbus Makiavelio darbasDiscorsi.
60

De Rei publica (1576), i leistas prancz kalba 1579 m.

46

2 skyrius

61

Grewe (1984), op. cit., p. 211216.

62

F. de Martens, Traite de droit international, 1883, p. 398.

63

Grewe (1984), op. cit., p. 578 teigia, kad i akcija buvo grindiama tariamai Sultono praymu. Ivados, pateiktos I. Pogany leidinyje Humanitarian Intervention in International Law: The French Intervention in Syria Re-Examined, ICLQ 5 (1986), p. 182, tam tikra prasme yra kitokios.
64

r. Grewe (1984), op. cit., p. 579, kur pabriama, jog is sraas jokiu bodu nra isamus.

kinei suverenios valstybs teorijai, specifin istorin intervencijos doktrina, kuri palaik tokie autoriai kaip Vitoria, Jentil ir Grocijus, daugiausiai buvo grindiama religiniais motyvais.61 Taiau i doktrin istm bendresnio pobdio politins intervencijos praktika po Trisdeimties met karo (1618-1648 m.). Grewe'as taip pat usimena apie maai inomas Gracijaus pastabas, kurios rodo, kad didysis raytojas, veikiamas savo laikmeio dvasios, aptardamas humanitarins intervencijos klausim i tikrj galvoje turjo teis religin intervencij paremt prigimtine teise ir skirt krikionims apginti. Pabrtina, kad netgi daug vliau buvo autori, toki kaip Martensas, kurie 1883 m. civilizuot valstybi" intervencij teisino vadovaudamiesi bendrais religiniais interesais ir humanitariniais motyvais", taiau tik necivilizuotas valstybes", ir tik tada, kai t valstybi gyventojai krikionys yra persekiojami bei udomi".62 XIX a. intervencijos draudimo principas, anksiau suformuluotas Wolffo ir Vattelio, jau buvo plaiai pripaintas. Vis dlto XIX a. egzistavusi tarptautin teisin sistema pripaino tam tikras iimtis i io principo, btent - teis intervencij, grindiam sutartimis arba savigalbos ir savisaugos principais. Austrijos, Rusijos ir Prsijos monarchij mginimai po 1815 m. tvirtinti karins intervencijos princip, remiantis ventja sjunga, taip pat Napoleono III siekis nacionalinio

apsisprendimo tikslais gyti teiss intervencij pripainim, buvo neskmingi. Taiau teorijoje atsirado naujas motyvas, intervencij grindiantis humanikumu" ir susijs su politinio liberalizmo idjomis bei pagrindini mogaus teisi samprata. Valstybi praktika XIX a. vis daniau intervencij stengsi pateisinti humanitariniais motyvais; taiau danai itaip bdavo uslepiama intervencija dl politini, ekonomini ir kitoki prieasi. Doktrina buvo svarbi teisinant Europos valstybi intervencij 1827 m., kai siekta paremti graik sukilim prie turkus, Britanijos ir Pranczijos intervencij 1856 m. Sicilij (tariamai dl politini aret ir iauraus elgesio su kaliniais), taip pat garsij Britanijos, Pranczijos, Austrijos, Prsijos ir Rusijos intervencij Sirij 1860-1861 m., kaip atsak musulmon vykdytas tkstani krikioni udynes.63 ie aktai buvo pakartotins Europos valstybi intervencijos Osman imperij (kaip atsakas sukilimus ir udynes Kretoje (1866),

Bosnijoje (1875), Bulgarijoje (1877) ir Makedonijoje (1887)) preliudija. Kiti pavyzdiai: JAV intervencija Kub 1898 m., Britanijos ir JAV vykdytas spaudimas Belgijai dl vietini gyventoj kani Konge, taip pat Peru 1912-1913 m. dl negailestingo vietini kauiuko rinkj inaudojimo.64

I S T O R I J A IR T E O R I J A

47

Tai liudijo nauj tendencij tuometinje valstybi praktikoje, bet ne nauj paprotins tarptautins teiss norm. I tikrj valstybs, kit valstyb siverusios tariamai dl humanitarini motyv, dauguma atvej siekdavo sav tiksl, todl intervencij pradjusi valstyb, kaip pastebi Scupinas, negaldavo pateikti svaraus tokio veiksmo pateisinimo".65 Danos intervencijos Osman imperij krikioni gynimo tikslais turi bti traktuojamos Europos galingiausi valstybi skirting interes, vis atsiduriani pavojuje Vidurio Rytuose, kontekste. Siekiant tvirtinti savo tak silpstanioje Imperijoje, humanitarin intervencija buvo puikus pretekstas j konkurencijai. 1853 m. Krymo karas, kai Rusija pradjo kar su Turkija oficialiai dl to, kad utikrint didesnes krikioni saugos garantijas, o vliau susidr su netiktu Pranczijos ir Britanijos kariniu aljansu bei Austrijos spaudimu, yra pamokantis istorinis rodymas dl naujos eros, susijusios su politine galia - realpolitik, atsiradimo".66

Taikus gin sprendimas

Idja dl taikaus gin sprendimo67 derybomis, sutaikinimu, tarpininkavimu arba arbitrau iplito po Vestfalijos taikos, nors to itakos yra kur kas senesns. Taiau arbitrao, kaip gino sprendimo pareigojaniu treiosios alies sprendimu, absoliuts monarchai praktikoje nepripaino. iuolaikin arbitrao istorija prasidjo nuo 1794 m. Jay sutarties Dl draugysts, prekybos ir navigacijos"; pagal j Britanija ir JAV susitar, kad Britanijos ir Amerikos piliei pretenzijas dl patirt nuostoli, j turt konfiskavus arba laivus pamus prieo vyriausybei, nagrins arbitrain komisija.68 Per 1798-1804 m. laikotarp i komisija prim daugiau kaip 536 sprendimus ir kai kurie i j tapo svarbiais precedentais vlesnei teiss pltrai. Si skminga patirtis XIX a. buvo ieities takas daugybei sutari, kuri nuostatose bdavo tvirtinta arbitrain slyga; taiau is procesas daugiausia apsiribojo dvialmis sutartimis bei ginais, nelietusiais svarbesni politi ni interes.

65 66

Scupin, op. cit., p. 771.

Prekybos vergais udraudimas

Vienas aspektas, kur reikt aptarti atskirai, yra prekybos vergais udraudimas monikumo vardan.69 Vyko prekyba tarp trij poli: preks transportuojamos i Europos Afrik, o Afrikos vergai, kuriuos daugiausia pardavindavo arabai, perveami Amerikos plantacijas ir galiausiai - preks bei aliavos perveamos i Amerikos Europ. Verg prekyba prasidjo XVI amiuje, kai Ispanija terminuotas monopolines

T. Schieder, Crimean War, EPIL 7 (1984), p. 59, 61.

67 68

r. 18 skyri.

Tekstas 52 CTS 243. r. H.-J. Schlochauer, Jay Trealy, EPIL 1 (1981), p. 108-111.

69

A.M. Trebilcock, Slavery, EPIL 8 (1985), p. 481-484; O.l. Tiunov, Pacta sunt servanda: The Principle of Observing International Treaties in the Epoch of the Slave-Owning Society, St. Louis, ULJ 38 (1994), p. 929-945.

48

2 skyrius

licencijas suteik privatiems verslininkams, kad ie Afrikos vergus pristatyt Ispanijos kolonizuot Amerik; vliau proces sitrauk ir kitos Europos alys. Po to, kai 1713 m. Britanija gavo monopolin teis i Ispanijos vergus tiekti Ispanijos kolonijoms, ji i teis perdav Piet jr kompanijai"; paskaiiuota, kad per 1680-1786 m. laikotarp vien tik Britanijos prekiautojai Amerik perve daugiau nei du milijonus Afrikos verg. Apskritai pamus, ne maiau kaip 15 milijon afrikiei buvo paversti vergais ir iveti Amerik. Prieinimasis iai praktikai XIX a. pamau priartjo prie to, kad pagal tarptautin teis ji buvo udrausta. Pirmoji sutartis, kuria pasmerkta prekyba vergais, buvo sudaryta 1814 m. tarp Pranczijos ir Britanijos.70 is humanitarinis principas buvo pripaintas ir Vienos Kongrese 1815 m., taip pat vlesnse daugiaalse sutartyse; io proceso kulminacija - 1890 m. Aktas Dl prekybos Afrikos vergais". Akt ratifikavo visos Europos valstybs, JAV, Persija, Turkija, Kongas ir Zanzibaras; jis numat veiksmingas karines ir teisines priemones tam, kad bt nutraukta prekyba vergais; taiau vergovs valstybi viduje klausimas liko nepaliestas. Udraudus prekyb vergais, jrose viepatavs Britanijos karinis laivynas suvaidino labai svarb vaidmen kontroliuojant laivus jroje.

70

Papildomi straipsniai prie 1814 m. gegus 30 d. Paryiaus laikos sutarties, 63 CTS 193.
71

Karo taisykli humanizavimas

Tarptautins teiss karo srityje humanizavimas prasidjo dar prie XIX a. nuo susitarim, sudaryt tarp kariaujani ali karo vad dl karo belaisvi, sueistj ir ligoni padties, taip pat dl karo ligonini apsaugos.71 proces tam tikru mastu skatino ir Krymo karo (1853-1856 m.) patirtis, Amerikos pilietinio karo (1861-1865 m.) pamokos, pasireikusios didiuliais abiej pusi nuostoliais (Sjungos pajgos: 359 528 umuti ir 275 175 sueisti; Konfederat pajgos: apie 258 000 umut ir 225 000 sueist).72 Henry Dunanto inicijuota 1864 m. enevos konvencija suteik tam tikr status veiklai, susijusiai su pagalba sueistiesiems. Joje numatytos Tarptautinio Raudonojo Kryiaus komiteto, 1863 m. steigto pagal enevos Kantono' statymus kaip privatine teise reguliuojamos asociacijos, funkcijos santykiuose su valstybmis, pasiraiusiomis mint Konvencij. Vliau -1868 m. Peterburgo deklaracija, kuria udraustas ma sprogstamj kulk naudojimas; taiau is dokumentas praktikoje liko nesvarbus. Konferencija Briuselyje 1874 m. bei Institut de Droit International73 1880 m. pateikti silymai padjo pamatus Hagos taikos konferencijoms 1899 ir 1907 m., kuri metu buvo padti pagrindai iuolaikins tarptautins humanitarins teiss pltrai.74

Dl ankstesns pltros r. M. Keen, The Laws of War in the Lale Middle Ages. 1993: T. Meron, Henry's Wars and Shakespeare's Laws; Perspectives on the Law of War in the Lale Middle Ages. 1993.
72

r. P Malanczuk, American Civil War. EPIL I (1992), p. 129-131.

73

Institutas yra privali mokslinink asociacija, kurta 1873 m., t. y. tuo paiu melu kaip ir Tarptautins teiss asociacija, kuri yra didesn ir labiau atvira. r. F. Munch. Institut de Droit International. EPIL II (1995). p. 9971000; R. Slodter, International Law Association, ten pat, p. 1207-1208.
74

r. 20 skyri.

I S T O R I J A IR T E O R I J A

49

Pirmosios tarptautini organizacij formos

XIX a. atsirado ir pirmosios elementarios tarptautinio bendradarbiavimo formos.75 Prekybai reikjo upi internacionalizacijos bei tarptautini upi komisij, kaip buvo Reino (1831-1868),76 elds (1839)77 bei Dunojaus (1856-1865)7S atvejais. Be to, technologij, ryi priemoni bei prekybos pltra lm tarptautini administracini sjung, turini teisin subjektikum, krimsi konkreioms funkcijoms atlikti. Susikr Geodetin sjunga (1864 m.), Tarptautin telegrafo sjunga (1865 m.), dabartins Tarptautins telekomunikacij sjungos pirmtak,79 Pasaulin pato sjunga (1874 m.),80 Berno pramonins nuosavybs apsaugos biuras (1883 m.),81 Berno literatrini ir meno krini apsaugos biuras (1886 m.),82 taip pat Muit tarif skelbimo sjunga (1890 m.).
75

Hagos taikos konferencijos (1899 ir 1907 m.)

Klasikins" tarptautins teiss laikotarpis baigsi dviem Hagos taikos, konferencijomis, vykusiomis 1899 ir 1907 m.;83 pirmj i j inicijavo caras Nikolajus II savo ymiuoju Taikos manifestu, antrj-prezidentas Teodoras Rossveltas. 1899 m. Konferencijoje buvo patvirtintos trys konvencijos ir trys deklaracijos, kuriose tvirtinti sausumos ir jr karo statymai bei taikaus gin sureguliavimo procedros, dl to buvo -steigtas Nuolatinis Arbitrao Teismas Hagoje. Joje priimta ir neprivaloma rezoliucija dl ali karini ilaid ribojimo. 1907 m. konferencijoje buvo priimta daugyb dokument, kuriuose i dalies nagrinti tie patys klausimai kaip ir ankstesns konferencijos dokumentuose. Taiau konferencijose nesugebta isprsti svarbiausi konflikt idini pasaulyje, ir dl to nebuvo ukirstas kelias Pirmajam pasauliniam karui. Bdinga buvo ir tai, kad galiausiai, reikalaujant Britanijai ir Pranczijai, pasiektas kompromisas dl privalomo konflikt reguliavimo arbitrao tvarka; tai paliko valstybms teis paioms nusprsti, kokie yra j gyvybiniai interesai",84 patenkantys domaine reserve (valstybi vidaus jurisdikcij).85 Todl tai, kas faktikai buvo ibraukiama i privalomos arbitrao jurisdikcijos, buvo paliekama laisvai valstybi nuoirai. Amerikos valstybs sekretoriaus W.J. Bryano mginimui itaisyti gyvybini interes" nuostatos trkumus pasiprieino JAV Senatas. Vadinamosios 1913-1914 m. Bryano sutartys"86 buvo sudarytos tik tarp Vakar ir Ryt Europos valstybi, ir tik po to, kai karas jau buvo prasidjs. JAV ir Vokietija neprisijung prie tokio pobdio sutarties. Pirmasis pasaulinis karas formalija prasme prasidjo pagal tuo

r. D.W. Bowelt, The Law of International Institutions, 4-as leid., 1982, p, 1-13; D. Vignes, The Impact of International Organizations on the Development and Application of Public International Law, Macdonald/Johnston (red.), 1983, op. cit., p. 809-855; I. SeidlHohenveldern/G. Loibl, Das Recht der Internationalen Organisationen, 5-as leid., 1992, p. 12-19.
76

F. Meisner, Rhine River, EPIL 12 (1990), p. 310-316.

77

B. Vitanyi, Scheldt River, EPIL 12 (1990), p. 341-343.

78

I. Seidl-Hohenveldern, Danube River, EPIL I (1992), p. 934-937.

79

A. Noll, International Telecommunication Union, EPIL II (1995), p. 1379-1385.

80

L. Weber, Universal Postal Union, EPIL 5 (1983), p. 383-386.

81

K. Pfanner, Industrial Property, Protection of, EPIL II (1995), p. 964976.

82

r. P Katzenberger, Literary and Artistic Works, International Protection EPIL 5 (1983), p. 202-211.
83

J.M. Mossner, Hague Peace Conferences of 1899 and 1907, EPIL II (1995), p. 671-677.
84

r. K.J. Partsch, Vital interests, EPIL 10 (1987), p. 526-528.

85

r. A. D'Amato, Domestic Jurisdiction, EPIL I (1992), p. 10901096. r. taip pat 18 ir 21 skyri,

86

Tekstas AJIL 10 (1916), priedas. r. H.-J. Schlochauer, Bryan Treaties (1913/1914), EPIL I (1992), p. 509-511.

50

2 skyrius

metu galiojusios klasikins tarptautins teiss nuostatas - buvo deklaruota apie karo paskelbim. Kas iame procese atsitiko Europos vieosios teiss" koncepcijai? 1878 m. Berlyno Kongrese dalyvavo tik eios didiosios Europos valstybs ir Turkija. 1884-1885 m. Berlyno Kongrese jau dalyvavo 12 valstybi, skaitant ir JAV. 1899 m. Hagos taikos konferencij susirinko 27 valstybs, skaitant JAV, Meksik, Japonij Kinij, Persij ir Siam. Antrojoje taikos konferencijoje 1907 m. dalyvavo 43 valstybs, i kuri 17 valstybi buvo i Amerikos, 4 - i Azijos, taiau n vienos alies nebuvo i Afrikos. Taip tarptautin teis, nors ir europietikos prigimties, pamau rutuliojosi pasaulin universali sistem.

TAKOSKYRA PO PIRMOJO PASAULINIO KARO

87

Tekstas 225 CTS 188. r. E.v. Puttkamer. Versailles Peace Treaty (1919), EPIL 4 (1982), p. 276-282.
88

Pirmojo pasaulinio karo pabaiga

Pirmojo pasaulinio karo pabaiga tarptautinje teisinje sistemoje irykino daugel esmini pokyi, atspindjusi karo patirt. Nugalta Vokietija pagal Versalio sutarties 231 straipsn 87 turjo prisiimti vis atsakomyb u kar ir prarado kelet kolonij bei tredal savo teritorijos Europoje; valstybs nugaltojos privert j priimti ir prating reparacij sistema.88 atriai kritikuot garsaus ekonomisto Johno Keyneso; ji padjo pasti skl kitam karui kilti. Santykinis galingiausi Europos valstybi kaip svarbiausi veikj pasaulinje arenoje vaidmens majimas bei JAV virtimas galingiausia pasaulio valstybe atsispindjo Britanijos imperijos transformacijoje Britanijos Sandraug.89 Be to, senoji tarptautin bendrija suskilo dl naujos ir radikaliai kitokios valstybs atsiradimo po Rusijos revoliucijos 1917 metais. Soviet Sjunga paskelb nesutinkanti su egzistuojania tarptautins teiss sistema, taiau vliau kakiek prisitaik prie jos vien todl, kad ekonomikai ir politikai galt bendrauti su ioriniu pasauliu. Naujoji revoliucin valstyb tarptautin teis atskleid visikai kitok, nei tuo metu vyravs, poir.90 Vadovaudamasi marksizmu, kaip j interpretavo Leninas, o vliau ir Stalinas, i valstyb i pradi neig, kad gali egzistuoti viena tarptautins teiss sistema, kuri bt vienodai taikytina ir kapitalistinms, ir socialistinms valstybms; ji taip pat nutrauk senosios paprotins teiss bei carins vyriausybs sudaryt sutari galiojim. Vliau poiris keitsi,91 taiau Soviet Sjunga ir toliau liko tarptautini reikal nuoalje, kol po Antrojo pasaulinio karo gijo didiosios valstybs status.

I. Seidl-Hohenveldern, Reparations, EPIL 4 (1982), p. 178-180.

89

L.C. Green, British Commonwealth, EPIL I (1992), p. 495-499. r. taip pal W. Dale, The Making and Remaking of Commonwealth Constitutions, ICLQ 42 (1993). p. 6783; W. Morvay, Souveranitatsubergang und Rechtskontinuitat im Britischen Commonwealth, 1974.
90

r. V. Karlashkin, The MarxistLeninist Approach: The Theory of Class Struggle and Contemporary International Law, Macdonald/Johnston (red.), 1983, op. tit., p. 79-102; T. Schweisfurth. The Role of Political Revolution in the Theory of International Law, ten pat, p. 913-53; ten pat. Socialist Conceptions of International Law. EPIL 7 (1984), p. 417-424.
91

r. trump santrauk 6-ame ios knygos leidime, p. 7-19, ir K. Grzybowski, Soviet Theory of International Law lor the Seventies, AJIL 77 (1983), p. 862-872. r. taip pat tekst toliau, p. 61.

I S T O R I J A IR T E O R I J A

51

Taut Sjunga
Instituciniu lygiu Taut Sjungos krimas reik revoliucin ingsn tarpvalstybiniuose santykiuose.92 Tai buvo atsakas raginim, idstyt paskutiniajame i prezidento Wilsono Keturiolikos punkt",93 sukurti bendr taut asociacij... pagal konkreius susitarimus, siekiant suteikti vienodas politines nepriklausomybs ir teritorinio vientisumo tarpusavio garantijas tiek didelms, tiek ir maoms valstybms". 26 straipsniai, kuriais vadovaujantis kurta Sjunga, buvo traukti kiekvienos Europos taikos sutarties pirmj dal, o naujos Tarptautins darbo organizacijos konstitucija94 buvo traukta kaip XIII dalis.

Bandymai apriboti jgos naudojim

Svarbiausias Sjungos tikslas buvo skatinti tarptautin bendradarbiavim ir siekti taikos bei saugumo, grindiamo ali sipareigojimu i principo nesiimti karini priemoni". Taiau absoliuti valstybi teis kar apskritai panaikinta nebuvo. Sjungos nariai, prie imdamiesi karini priemoni, sipareigojo laikytis 3 mnesi trukms atvsinimo periodo". Jeigu gin sprend Sjungos Taryba, Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas arba Arbitrainis Tribunolas, karas buvo leistinas tik prajus trims mnesiams po Teismo ar Arbitrao sprendimo arba Tarybos raporto pateikimo. io sipareigojimo nesilaikanios nars pagal Sutart buvo traktuojamos kaip vykdiusios karo veiksmus", o tai leido, bet nepareigojo, kitas valstybes nares imtis karini veiksm prie Sutart sulauiusi valstyb. Sutarties 16 straipsnis kaip poveikio priemon numat ekonomines sankcijas, taiau 10 straipsnio, numaiusio, jog valstybs sipareigoja gerbti ir saugoti vis nari teritorin vientisum ir egzistuojani politin nepriklausomyb nuo iorins agresijos", utikrinimas nebuvo siejamas su sankcij sistema. Vietoj to Sjungos Tarybai buvo patiktas udavinys patarti", kaip laikytis minto sipareigojimo. ios nuostatos prasm buvo neaiki, ir tai buvo pagrindin prieastis, dl ko JAV Senatas atsisak ratifikuoti Sutart. 1928 m. Paryiaus Paktu dl karo udraudimo (Kelloggo-Briando paktas),95 kur inicijavo JAV ir Pranczija, buvo siekiama plaiau tvirtinti karo udraudim, taiau ir iuo atveju nebuvo sukurta efektyvaus Pakto nuostat laikymosi mechanizmo. Nebuvo paliesta gana plaiai aikinta teis savigyn. Britanija pasiliko sau teis saugoti savo gyvybinius interesus ginant Britanijos imperij, o JAV pasiliko teis savo nuoira taikyti Monroe doktrin. Taigi nei Sjungos sistema, nei Paryiaus Paktas dar negaljo veiksmingai pakeisti senos paprotins taisykls dl valstybi teiss naudoti ginkluot jg.

92

r. C. Parry, League of Nations, EPIL 5 (1983), p, 192-201; The League of Nations in RetrospectProceedings of the Symposium. Simpozium organizavo Jungtini Taut biblioteka ir Tarptautini studij institutas enevoje, 1980 m., 1983 m. lapkriio 6-9 d. L. Gross recenzija AJIL 80 (1986), p, 200215; H. Weber, League of Nations, Wolfrum UNLPP II, p. 848-853.
93

A. Rustemeyer, Wilson's Fourteen Points, EPIL 7 (1984), p. 539-542, at 540.

94

K.T. Samson, International Labour Organization, EPIL II (1995), p. 11501156. Dl Tarptautins darbo organizacijos konstitucijos teksto r. Brownlie leidin BDIL, p. 50.
95

1928 m. Bendroji sutartis dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons, 94 LNTS 57 (1929). r. CD. Wallace, KelloggBriand Pact (1928), EPIL 3 (1982), p. 236-239.

52

2 skyrius

Kitos Taut Sjungos funkcijos

Siekdama panaikinti slapt sutari praktik. Sjunga band skatinti r nusiginklavim bei atvir diplomatij.96 Kita jos funkcija - mandat sistemos sukrimas pagal 22 straipsn; dl to besiformuojanioms tautoms buvusiose nugalt valstybi kolonijose ir panaiai atsiskyrusiose kolonijinse teritorijose buvo vesta tarptautin globa.97 Be to, Sjungai buvo patikta rpintis tautini maum Europoje apsauga, 98 bei socialiniais klausimais, kaip antai sveikatos apsauga ir teisingi darbo standartai.

96

K. Zemanek, Treaties. Secret, EPIL 7 (1984), p. 505-506; G.E. do Nascimento Silva, Diplomacy, Secret, EPIL I (1992), p. 1033-1034, kuris pastebjo, jog Versalyje pats Vilsonas gro prie slaptos diplomatijos ir turjo daugiau kaip 150 susitikim u udar dur su Lloyd'u George. Clemenceau ir Orlando.
97

Nuolatinis Teisingumo Teismas

Tarpukariu vyko tam tikras progresas ne tik priimant tarptautinius teisinius aktus socialiniais ir ekonominiais klausimais, bet ir tarptautinio teisminio nagrinjimo srityje - 1921 m. Hagoje kurtas Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas,99 dabartinio Tarptautinio Teisingumo Teismo, vliau kurto pagal JT status,100 pirmtakas. Teisinas prim 32 sprendimus ginuose (daugiausia tarp Europos valstybi) bei 27 konsultacines ivadas, kurios padjo isiaikinti tarptautins teiss normas ir principus. Funkcionuodamas dar gana ribotoje ir palyginti homogenikoje taut bendrijoje. Teismas turjo gana didel autoritet, didesn nei jo vlesnis sekjas - Tarptautinis Teisingumo Teismas. Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo veikla paaikina, kodl anksiau u j kurtam Nuolatiniam Arbitrao Teismui, i tikrj taip ir netapusiam nuolat veikianiu teismu, buvo pateikta maai byl.101

r. D. Rauschning, Mandates, EPIL 10 (1987). p. 288-295.

98

r. F. Capotorli. Minorities. EPIL 8 (1985). p. 385-395. Dl riboto Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo aktyvumo iuo klausimu r. C. Weil, Minorities in Upper Silesia Case (Minority Schools), EPIL 2 (1981), p. 189-191; Weil, German Minorities in Poland, Cases Concerning the, EPIL II (1995), p. 553-555; W. Benedek. Exchange of Greek and Turkish Populations (Advisory Opinions), ten pal, p. 304305; C.V. Kalte, Greco-Bulgarian "Communities" (konsultacin ivad), ten pal, p. 622-623; Dl dabartins maum apsaugos tarptautinje teisje padties r. 6 ir 19 skyri.
99

Taut Sjungos sistemos lugimas

Didij valstybi, toki kaip JAV, atsisakymas stoti Sjung natraliai i nauj organizacij stm sunki padt taikos ir saugumo srityje. Po kiek laiko Sjungoje taktikai m vyrauti' Pranczijos ir Britanijos interesai. I pradi Sjungos narmis buvo 27 valstybs nugaltojos, pasiraiusios Versalio sutart, taip pat Britanijos imperija" (Jungtin Karalyst, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Piet Afrikos ir dar tuo metu priklausomos Indijos dominijos) bei 13 neutrali valstybi. Vliau buvo priimtos dar 22 naujos nars, skaitant buvusias prie valstybes: Austrij ir Bulgarij (1920 m.), Vengrij (1922 m.) ir Vokietij (1926 m.). Soviet Sjunga, i pradi paalint buvo priimta 1934 metais. Taiau ilgainiui i Sjungos pasitrauk 16 jos nari, skaitant Kosta Rik (1927 m.), Brazilij (1928 m.), Vokietij ir Japonij (1935 m.), Italij (1939 m.) ir Ispanij (1941 m.).

H.-J. Schlochauer, Permanent Court of International Justice, EPIL 1 (1981). p. 163-179; P Haggenmacher/ R. Perruchoud/H Dipla (red.). Cour permanente de justice Internationale I922-I945. lomai 5-1 ir 5-11. 1989.
100 101

r. 18 skyri

H.-J. Schlochauer, Permanent Court of Arbitration, EPIL 1 (1981), p. 157-163. Dl Nuolatinio Arbitrao Teismo reformos r. 18 skyri.

I S T O R I J A IR T E O R I J A

53

Sjungos sistema lugo dl vairi institucinio ir politinio pobdio prieasi. Svarbiausia to lugimo prieastis, ko gero, prietaravimas, bdingas paiai kolektyvinio saugumo koncepcijai,102 pasireikusiai paprasiausios savimi suinteresuot ir suvereni valstybi asociacijos forma. Koncepcija remiasi prielaida, jog visos valstybs vienodai suinteresuotos ukirsti keli agresijai ir visos valstybs yra pasirengusios prisiimti vienod atsakomyb siekiant io tikslo. Jeigu galinga valstyb vykdo agresijos akt, tokios prielaidos pagrstumas gali tapti labai abejotinu.103 Taigi netrukus paaikjo, jog Sjungos organai gali funkcionuoti tik tokiu mastu, kiek valstybs nars gali susitarti. Sjunga nepajg ukirsti kelio Japonijos agresijai prie Kinij 1932 m., kai i okupavo Mandirij, taip pat Italijos agresijai prie Etiopij 1935 1936 metais. Ribotos ekonomins sankcijos, kuri prie Italij msi madaug 50 Sjungos nari, buvo neskmingos. Ispanijoje kilus pilietiniam karui (1936-1939 m.), kuris buvo laikomas grsme taikai pasaulyje, kadangi j tiesiogiai arba netiesiogiai buvo sikiusios nemaai valstybi, Sjunga patvirtino intervencijos draudimo princip (valstybi pareig nesikiti kit valstybi vidaus reikalus), pareikalavo i alies isisti visus usienio kombatantus ir pasmerk neapsaugot miest bombardavim; taiau Sjungos rezoliucijos turjo menk poveik.104 Japonijos atsinaujinusi agresija prie Kinij 1937 m. lm tik tai, kad Sjunga pasmerk neapsaugot miest bombardavim i oro. Vokietijos siverimas Lenkij 1939 m. ir Antrojo pasaulinio karo siliepsnojimas nesukl nieko daugiau kaip tik atidjo suplanuotas Sjungos Asambljos ir Tarybos sesijas. Paskutinis Sjungos veiksmas - Soviet Sjungos paalinimas 1939 m., kadangi ji atsisak tarpininkavimo ikilus jos pretenzijoms Suomijai. Norint teisingai vertinti Sjungos lugimo prieastis, btina atsivelgti ir jos konfrontacij su totalitariniais to meto reimais. Kaip pastebjo Clive'as Parry: Tai buvo Sjungos lemtis - susidurti su plataus masto smoninga agresija, lydima tokio atviro bet koki humanitarini motyv nepaisymo, kokio dar niekas nebuvo mats. Kadangi Japonija, Italija ir Vokietija egzistuojant Sjungai teig turinios absoliui teis kar dl bet kokios prieasties ir be jokios prieasties, buvo abejingos tiek taikos, tiek karo statymams, vienintelis galutinis atsakas toki situacij galjo bti, kaip i tikrj ir vyko, neriboto masto ir neapsakom metod karas.105

102

Apskritai dl svokos r. J. Delbruck, Collective Security, EPIL I (1992), p. 646-656; K. Doehring, Collective Security, Wolfrum UNLPP I, p. 110-115; G. Bestermoller, Die Volkerbundsidee -Leistungsfahigkeit und Grenzen der Kriegsachtung durch Staatensolidaritat, 1995. r. taip pat 22 skyri.
103

r. H.A. Kissinger, Diplomacy, 1994, 10 skyri. Dl kito kritiko poirio r. A. Eban, The U.N. Idea Revisited, FA 74 (1995), p. 39-55,
104

r. A.-M. de Zayas, Spanish Civil War, EPIL 7 (1984), p. 434-438.

106 106

Parry, op. cit., at 200,

PAANGA PO ANTROJO PASAULINIO KARO

Tarptautin teisin sistema nesugebjo ukirsti kelio Antrajam pasauliniam karui, nutraukti Hitlerio agresijos ir sustabdyti nesivaizduojam iaurum, nacistins Vokietijos vykdyt visoje Europoje.106 Ji

Dl Vokietijos tarptautini ryi 1933-1945 metais ir poirio j tarptautine teise r. D.F. Vagts, International Law in the Third Reich, MIL 84 (1990), p. 661-704; A. Carty, Interwar German Theories of International Law: The Psychoanalytical and Phenomenologicai Perspections of Hans Kelsen and Carl Schmitt, Cardozo LP 16 (1995), p. 12351292.

54

2 skyrius

neukirto kelio ir sjunginink vykdytam intensyviam Vokietijos bei Japonijos miest bombardavimui, padariusiam didiuli nuostoli civiliams gyventojams. Prie pat sigaliojant JTO statams (1945 m. spalio 24 d.) JAV baig kar Ramiajame vandenyne - 1945 m. rugpjio mnes numet atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio. Ar tai buvo btina, kad priverst Japonij kapituliuoti ir igelbt nemaai Amerikos bei Japonijos kareivi ir civili gyventoj gyvybi, kuri galjo pareikalauti siverimas Japonij, ar tai buvo ir spjimas Stalinui - is klausimas vis dar tebra istorik gin objektas, 107 kaip ir klausimas dl branduolini ginkl teistumo pagal dabartin tarptautin teis ilieka teisinink gin objektu.'08 Niurnbergo ir Tokijo tribunoluose patvirtinta Vokietijos ir Japonijos lyderi asmenin atsakomyb u nusikaltimus taikai, karinius nusikaltimus bei nusikaltimus monikumui, taiau ie tribunolai danai laikyti nugaltoj teisingumo iraika, nors procesai juose buvo siningi.109

107

Dl naujos analizs remiantis po 50 met islaptintais dokumentais r. B.J. Bemstein. The Atomic Bombings Reconsidered. FA 74 (1995), p. 135-152.
108

Jgos naudojimo udraudimas ir kolektyvinio saugumo sistema pagal Jungtini Taut status
Sprendimas sukurti nauj pasaulin valstybi organizacij taikai utikrinti po karo atsispindjo jau 1941 m. Atlanto chartijoje, kurioje Rossveltas ir Churchilis paskelb apie savo vilt galutinai sutriukinus naci tironij... matyti nusistovjusi taik, kuri visoms tautoms suteikt galimyb j teritorijose gyventi saugiai", taip pat siekti kuo platesnio bendradarbiavimo tarp vis taut ekonomikos srityje, kad utikrint visiems monms geresnes darbo slygas, ekonomin paang bei socialin saugum.110 Jungtini Taut statai, kuriuos reng JAV, Britanija, Soviet Sjunga ir Kinija, ir kuriuos i pradi pasira 51 valstyb, buvo skirti tam, kad tarptautinius santykius pagrst teise, tvarka bei veiksminga kolektyvinio saugumo sistema. Parengiamojo darbo, atlikto 1944 m. Dumbarton Oaks konferencijoje, pagrindu JT [statai buvo patvirtinti 1945 m. San Francisko konferencijoje ir sigaliojo 1945 m. spalio 24 dien.111 Svarbiausia naujov juose - mginimas vesti visaapimanti draudim naudoti jg pagal [stat 2(4) straipsn, 51 straipsnyje numatant ilyg dl valstybi teiss kolektyvin ir individuali savigyn nuo ginkluoto upuolimo.112 Taikos isaugojimas tapo svarbiausiu Jungtini Taut tikslu. Taut Sjunga neturjo nei institucinio mechanizmo, nei vykdomosios galios utikrinti savo priimt sprendim vykdym, o JT stat VII skyriuje buvo tvirtinta kolektyvinio saugumo sistema, suteikianti Saugumo Tarybai teis sprsti, ar yra paeista tarptautin taika ir saugumas, ar gal yra tokio paeidimo grs-

Dl Tarptautinio Teisingumo Teismo 1996 m. pateiktos konsultacins ivados r. 20 skyri.

109 110

r. 20 skyri

Tekstas leidinyje AJIL 35 (1941), p. 191. 2r. H.-J, Schlochauer, Atlantic Charter (1941). EPIL l (1992), p. 288-289.
111

r. H.-J. Schlochauer, Dumbarton Oaks Conference (1944), EPIL I (1992), p. 1115-1117; W. Benediks, The San Francisco Conference on International Organization: April-June 1945. 1994; W.G. Grewe. The History of the United Nations, Simma CUNAC. p. 1-23; R.C. Hilderbrand. Dumbarton Oaks. The Origins of the United Nations and the Search lor Postwar Security. 1990. r. 21 ir 22 skyri.
112

r. 19 skyri.

I S T O R I J A IR T E O R I J A

55

m, ir imtis ekonominio bei karinio pobdio priemoni prie valstyb agresor.113 Antagonizmo, ivejusio tarp buvusi sjunginink pokario laikotarpiu, kontekste ir vliau - keturis deimtmeius trukusio altojo karo metu kolektyvinio saugumo sistema nebuvo veiksminga ir Jungtins Tautos nepasiek savo svarbiausio tikslo. Todl, pavyzdiui, JAV 1962 m. vestas karinis karantinas" Kubai, atsakant SSRS raket galini pasiekti taikinius daugelyje Vakar pusrutulio viet, dislokavim Kuboje, buvo teisintas Amerikos Valstybi Organizacijos regioninje sistemoje vietoj nefunkcionavusios JT kolektyvinio saugumo sistemos.114 Kitas JT kolektyvinio saugumo mechanizmo nefunkcionavimo Ryt-Vakar konflikto metu pavyzdys - per Vietnamo kar Saugumo Taryba neprim jokio sprendimo.115 Didij valstybi ypatingo karinio, ekonominio ir politinio statuso pripainimas nuo pat pradi buvo ireiktas balsavimo procedros Saugumo Taryboje reglamentavimu, ir todl JAV, SSRS, Britanijai, Pranczijai bei Kinijai (kuriai i pradi atstovavo Taivanio vyriausyb) kaip nuolatinms narms" buvo suteikta teis vetuoti bet kur joms nepriimtin sprendim.116 Taip stat 2(1) straipsnio nuostat kad organizacija grindiama suverenios vis jos nari lygybs principu", sumenkino tas faktas, jog penkios nuolatins ST nars tapo lygesnmis u kitas valstybes nares. Lygiai taip pat penkios oficialios branduolins valstybs ilaik privilegijuot teisin status vlesnje sutartyje Dl branduolini ginkl neplatinimo".117 Britanijos ir Pranczijos kaip didij valstybi taka palyginti akivaizdiai sumajo 1956 m. Sueco krizs metu, kai JAV ir SSRS rado ret prog susivienyti JT Saugumo Taryboje ir privert mintsias valstybes nutraukti Sueco kanalo zonos karin okupacij,118 kuri ios pradjo kaip atsak Egipto vyriausybs vykdyt Sueco kanalo kompanijos nacionalizacij. Dekolonizacija ir tarptautins valstybi bendrijos sudties pasikeitimas Tarptautins bendrijos sudtis m keistis i karto po Antrojo pasaulinio karo. Soviet Sjunga sukr socialistin blok", kuriam priklaus Vokietijos Demokratin Respublika, Lenkija, Bulgarija, Vengrija, Rumunija ir ekoslovakija; j jo ir labiau savarankika Jugoslavija.119 Taiau tarptautins teisins sistemos struktriniams pokyiams svarbesnis, ko gero, buvo dekolonizacijos procesas,120 pagrstas JT statuose tvirtintu apsisprendimo principu bei dviej 1966 m. Tarptautini mogaus teisi pakt bendru I straipsniu.121 Britanijos,

113 114

r. 22 skyri.

L. Weber, Cuban Quarantine, EPIL I (1992), p. 882-885.

115

Dl kritiko vertinimo r. R.S. McNamara (kartu su B. VanDeMark) leidinyje Retrospect: The Tragedy and Lessons of Vietnam, 1994. r. taip pat 19 skyri.
116 117 118

r. 21 ir 22 skyri. r. 20 skyri.

B. Broms, Suez Canal EPIL 12 (1990), p. 360-365. r. taip pat G. Marston, Armed Intervention in the 1956 Suez Canal Crisis: The Legal Advice Tendered to the British Government, ICLQ 37 (1988), p. 773. 1956 m. spalio 13 d. ST rezoliucija Nr. 18, UN Doc. S/3675, kuri nustat reikalavimus dl priimtino gino sureguliavimo ir Sueco kanalo statuso ateityje.
119

r. H.-J. Uibopuu, Socialist Internationalism, EPIL 9 (1986), p. 347-350; S.v. Schorlemer, Blocs and Groups of States, Wolfrum UNLPP I, p. 69-77.
120

r. A. Bleckmann, Decolonization, EPIL I (1992), p. 972-976; W. Morvay, British Territories, ten pat, p. 976-983; J.G.C.v. Aggelen, Dutch Territories, ten pat, p. 983-986; F. de Quadras, Decolonization: Portuguese Territories, ten pat, p. 990-993; P Kunig, Decolonization, Wolfrum UNLPP I, p. 390-397.
121

r. 19 skyri.

56

2 skyrius

122 K. Ginther, Liberation Movements, EPIL 3 (1982), p, 245249, r, 3 ir 19 skyri. 123

GA 1960 m. gruodio 14 d. Rezoliucija 1514 (XV), tekstas Brownlie leidinyje BDIL, p. 307. r. 19 skyri.
124

D. Bindschedler-Robert, Korea, EPIL 12 (1990), p. 202-208; S. Brammer, Conflicts, Korea, Wollrum UNLPP I, p. 278-285. r. 22 skyri.
125 126

r. 21 skyri.

Dl rezoliucijos Susivienijimas vardan taikos" r. 22 skyri.

127 128

r. 15 skyri.

Dl kritins analizs r. N. Harris, The End of the Third World. Newly Industrializing Countries and the Decline of an Ideology, 1986. r. taip pat M.S. Rajan/V.S. Mani/C.S.R. Murthy, The Nonaligned and the United Slates, 1987; A.A. Fatouros, Developing States, EPIL I (1992), p. 1017-1024; J. Betz, Developing Countries, Wolfrum UNLPP I, p. 398406 ir 15 skyri.

Pranczijos, Belgijos, Nyderland, Portugalijos ir Italijos kolonijins imperijos, kurios danai susidurdavo su isilaisvinimo judjimais,122 lugo, politin nepriklausomyb isikovojus, pavyzdiui, Sirijai (1945), Libanui (1946), Indijai ir Pakistanui (1947), Izraeliui ir Birmai (1948), Indonezijai (1949), Libijai (1951), Tunisui, Marokui, Sudanui ir Ganai (1956), Gvinjai (1958). Dekolonizacijos procesas, kurio ymiausias vykis - JT Generalins Asambljos 1966 m. deklaracija Dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms alims ir tautoms", i esms baigsi septintojo deimtmeio pabaigoje,123 kai valstybi skaiius padidjo iki beveik 130; i j beveik pus buvo naujai susikrusios nepriklausomos valstybs. Tai turjo didiul tak tarptautinei sistemai apskritai ir ypa - tarptautini organizacij funkcionavimui. I pradi Jungtines Tautas kontroliavo Vakar alys, turjusios daugum viet Generalinje Asambljoje. Taigi nebuvo sunku Korjos kar124 Soviet Sjungai laikinai nedalyvaujant Saugumo Taryboje kilus ginams dl Kinijos atstovavimo,125 bent formaliai paversti Jungtini Taut veiklos placdarmu.126 Daugybs nauj valstybi Afrikoje bei Azijoje nepriklausomyb pakeit vis scenarij ir daugum Generalinje Asambljoje bei kit tarptautini organizacij organuose perm komunistini ali bloko ir naujj, vadinamojo Treiojo pasaulio, valstybi aljansas. Taiau Vakar valstybs ir toliau dominavo Saugumo Taryboje bei (dl savo ekonomins galios) kai kuriose tarptautinse finans institucijose, tokiose kaip Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, kuriose taikomas pasverto balsavimo" principas priklausomai nuo finansinio nao dalies.127 Lyderiaujant JAV, Vakar valstybs liko dominuoti tarptautinje sistemoje ir karine bei politine prasme.

Treiojo pasaulio valstybi poiriai tarptautin teis

Dabar tapo kur kas sunkiau apibendrinti vadinamj Treij pasaul,128 kur sudaro Afrikos, Azijos ir Lotyn Amerikos valstybs, nei buvus komunistini valstybi blok kur kontroliavo Soviet Sjunga. Naujos nepriklausomos valstybs, susibrusios neprisijungusi ali Grup 77", 1964 m. steigt UNCTAT metu, nra joks realus blokas: jos neturi bendros ideologijos, j vyriausybi politinis spektras apima nuo kratutini deinij iki kratutini kairij. Yra ymi kultrini ir ekonomini skirtum. Taiau egzistuoja tam tikri faktai, bdingi absoliuiai daugumai Piet valstybi, ir tie faktai veria daugum t valstybi laikytis specifinio poirio tarptautin teis. Daugum besivystani ali tarptautins teiss formavimosi metu vald svetimaliai, todl jos paios nedalyvavo t teis formuo-

I S T O R I J A IR T E O R I J A

57

jant. Dabar kai kurie t ali lyderiai rodinja, jog neprival laikytis taisykli, kurias kuriant j alys nedalyvavo. Taiau is argumentas tinka tik kalbant apie taisykles, prietaraujanias naujj valstybi interesams; o argumentas, kad ios valstybs kuriant taisykles nedalyvavo, yra tik papildomas, skirtas sustiprinti svarbiausiam tvirtinimui, jog ios taisykls yra pasenusios. Besivystanios alys niekada neman atmesti vis tarptautins teiss norm, tvirtint prie joms tampant nepriklausomomis; taip daryti reikt daugelio taisykli, veikianij naudai, atmetim. Taigi paios tarptautins teiss kaip teisins sistemos, reguliuojanios santykius tarp valstybi, btinumas buvo pripaintas.'29 Dauguma Piet valstybi yra neturtingos (su keletu iimi, toki kaip kai kurios naft eksportuojanios alys bei Naujieji tigrai" Tolimuosiuose Rytuose) ir labai susirpinusios savo ekonomikos pltra. Tos alys, kurios siek pltoti savo ekonomik pagal socialistinius principus, anksiau prietaravo tradicinei tarptautins teiss normai, draudianiai be kompensacijos nusavinti usienieiams priklausant turt bet kitos Treiojo pasaulio alys atrod pasirengusios pripainti i nuostat kaip priemon usienio privaioms investicijoms skatinti.130 is kakada kartai diskutuotas klausimas dabar iaurs-Piet santykiuose nebra svarbus. Besivystani ali ekonominiai interesai daro tak j poiriui ir kitas tarptautins teiss normas; pavyzdiui, jeigu vejybos laivynas yra priklausomas nuo vietini vejybos itekli, tai natraliai veikia j pozicij jr teiss klausimais; dl to kai kurios i i ali mgino gyti iimtini teisi vietinius vejybos iteklius: jos reik pretenzijas dl plaios teritorins jros, iimtins vejybos zonos arba iimtins ekonomins zonos.131 Nuo 1973 m. Treiojo pasaulio valstybs labiau m spausti turtingesnes valstybes savo problemomis, susijusiomis su skurdu ir ekonomine pltra. Nieko stebtino, kad JT Generalin Asamblja ir kit tarptautini organizacij asambljos tapo i ali svarbiausiais forumais reikiant reikalavimus dl Naujos tarptautins ekonomins tvarkos",132 Naujos tarptautins komunikacij tvarkos" (tai buvo viena i prieasi, dl ko JAV ir Jungtin Karalyst istojo i UNESCO), vadinamojo bendro monijos palikimo" principo taikymo ryium su nauda, gaunama i jros dugno itekli gavybos133 bei kosmins erdvs naudojimo,134 taip pat dl kit mechanizm ir koncepcij, bandant veikti tarptautins teiss pokyius bei isivysiusi pramonini valstybi teisins pareigos perduoti technologijas ir finansinius iteklius Piet alims pripainim. Apskritai pamus, Vakar alys nesuti-

129

r. W ang Tieya, The Third W orld and International Law, Macdonald/ Johnston (red.), 1983, cit., op. p. 955 ir t.t,; M Schweitzer, New States and International Law, 7 (1984), p. EPIL 349-353; F.E. Synder/S. Sathirathai (red.),Third W orld Altitudes Toward International Law: An Introduction, 1987; M. Shahabuddeen, Developing Countries and the Idea of International Law, Macdonald (red.), 1994, cit.,p. op. 721-736; M, Bedjaoui, La vision de las culturas no occidentales sobre la legitimidad del derecho international contemporaneo, Anu. Dl11 (1995), p. 23-62.
130

r. 15 skyri. r. 12 skyri. r. 15 skyri. r. 12 skyri. r. 13 skyri.

131

132

133

134

58

2 s k y riu s

135

r. 15 skyri. 136

r. 11 skyri.
137 138 139 140 141 142

r. 14 skyri. r. 19 skyri r. 3 skyri. r. 3 skyri. r. 3 skyri.

Pvz., dl kontinentinio elfo r. 12 skyri.

ko su iais reikalavimais; jos vairiais bdais rm neturting valstybi ekonomikos pltojim, taiau paprastai nebuvo linkusios pripainti arba prisiimti bet kok teisin sipareigojim dl pagalbos neturtingoms valstybms.135 Be to, daugelis besivystani ali jauia nuoskaud dl j (realaus arba sivaizduojamo) inaudojimo praeityje. Tai yra viena i prieasi, dl ko jos paprastai teigia nepaveldjusios sipareigojim, kuriuos prie joms tampant nepriklausomomis j vardu prisim buvusios kolonijins imperijos.136 Beveik visos i j labai smarkiai prieinasi bet kokioms ilikusioms kolonializmo ir apartheido 137 formoms. nors j reakcija apsisprendimo principo paeidimus kitokiuose kontekstuose yra kur kas silpnesn.138 Dl aukiau ivardyt prieasi besivystanios alys danai bna sitikinusios, jog su tarptautins teiss pagalba j interesai yra aukojami Vakar valstybi naudai. Todl jos reikalauja teiss pokyi. Deja, nesant konsensuso paprastai yra sunku pakeisti tarptautin teis jos nepaeidus. Valstybs gali atsisakyti keisti sutart, nebent jos priveriamos tai daryti. Valstybs, kuri netenkina egzistuojanti paprotins teiss norma, gali pradti vadovautis nauju paproiu, taiau kol

is naujas paprotys netaps plaiai pripaintu, jas valstybs, besilaikanios senojo paproio, gali paskelbti teiss paeidjomis.139 Vienas i ios problemos sprendimo bd daugiaal sutartis; konferencijos, suauktos parengti egzistuojani teis kodifikuojani sutart, nepastebimai gali nuvesti iki teiss pakeitimo.140 Kitas besivystani ali palankiai vertintas problemos sprendimas buvo susijs su mginimu pasinaudoti Jungtini Taut Generaline Asamblja, tarytum ji bt statym leidja; taiau Generalin Asamblja i tikrj nra statym leidja ir abejotina, ar jos rezoliucijomis galima remtis kaip tarptautins teiss rodymu prie valstybes, kurios balsuoja prie tokias rezoliucijas.141 Vis dlto nuo 1945 m. tarptautinje teisje vyko svarbi pokyi. Vakar valstybs nenorjo, kad Treiojo pasaulio valstybs patekt komunistini ali rankas, todl jos sutiko su daugeliu pakeitim, ku-ri siek neprisijungusios alys. Dauguma norm, kurias besivystanios alys laikydavo prieingomis j interesams, pasikeit arba keiiasi. O kai

pasikeiia Vakar valstybi interesai, ios valstybs, kaip ir kitos, siekia panaikinti sensias normas ir pakeisti jas naujomis, labiau atitinkaniomis j pai interesus.142 iuolaikin tarptautin teis nra statika; ji yra dinamika ir funkcionuoja nuolat keisdamasi. Kaltinimas, kad tarptautin teis yra nukreipta prie Treiojo pasaulio valstybi interesus, apskritai pamus, nebeatitinka tikrovs.

I S T O R I J A IR T E O R I J A

59

Universalumas ir ikis tarptautins teiss vieningumui

Istoriniame perjimo nuo klasikins iuolaikin sistem procese tarptautin teis neabejotinai prarado savo europin pobd ir i siauro taut klubo isiplt globalin sistem, dabar apimani apie 185 valstybes, kurios yra labai heterogeniki dariniai kultriniu, ekonominiu ir politiniu poiriu. Esminis klausimas nuo to laiko yra toks: ar apskritai manoma tikrai universali teiss sistema susiskaldiusio pasaulio slygomis, esant tokiems giliems vertybi, interes bei sitikinim skirtumams. Autoriai danai teigdavo, kad tarptautin teis yra itikusi kriz" arba kad ji eng irimo" stadij.143 Taiau bent jau kas lm pagrindinius normatyvinius rmus, po 1945 m. tarptautin teis eng nauj faz, skirt apriboti nevarom valstybi teis pradti kar, taip pat transformuoti suvereni valstybi veiklos paprast koordinavim bendradarbiavimo ir tarpusavio naudos sistem.144 Tarptautins teisins bendrijos" samprata145 atsirado ryium su kitomis dviem esminmis tarptautins teiss svokomis - ius cogens146 ir tarptautin vieoji tvarka147 - reikianiomis tarptautins teiss principus bei normas, kurios turi auktesn teisin status nei kiti tarptautins teiss komponentai. Po 1945 m. vyko ir kit svarbi tarptautins teisins sistemos pokyi. Labiausiai akcentuojamas dalykas -perjimas nuo valstybi bendro egzistavimo prie j bendradarbiavimo, ir ne tik tarptautins taikos ir saugumo palaikymo srityje, bet ir gyvendinant socialinius bei ekonominius udavinius. Tai atspindjo ir tarptautini organizacij (pasaulini ir regionini) skaiiaus augimas; dabar j yra apie 500, jos veikia vairiausiose srityse, ir palyginti per trump laik tarptautins organizacijos buvo pripaintos kaip nauja tarptautini teisini subjekt kategorija.148 JTO ir jos specializuotos staigos sugebjo pasiekti tam tikr paang pirmiausia socialinje ir ekonominje srityse. Su iuo veiklos sfer isipltimu siejasi ir suaktyvjs tarptautins teiss kodifikavimo procesas.149 Kita nauja tendencija po 1945 m., lyginant su klasikine tarptautine teise, buvo asmens auktesnio statuso pripainimas. Anksiau individas buvo laikomas suvereni valstybi priimam tarptautini taisykli paprastu objektu", o po 1945 m. tarptautinje teisje irykjo pastangos tvirtinti auktesn individo status. Tai atsispindjo tarptautin pabgli apsaug reguliuojani taisykli pltojime, mogaus teisi kodifikavimo pasauliniu bei regioniniu mastu procese, vykusiame po JT Generalins Asambljos 1948 m. paskelbtos Visuotins mogaus teisi deklaracijos, taip pat tarptautins humanitarins teiss tobulinime priimant keturias enevos konvencijas 1949 m. ir du Papildomus protokolus 1977 metais.150

143

A. Carty, The Decay of International Law? A Reappraisal of the Limits of Legal Imagination in International Affairs, 1986.
144

R. Wolfrum, International Law of Cooperation, EPIL II (1995), p. 12421247.

145

r. M, Lachs, Legal Framework of an International Community, Emory ILR 6 (1992), p. 329-337; H. Mosler, International Legal Community, EPIL II (1995), p. 1251-1255.
146 147

r. 3 skyri.

r. G. Jaenicke, International Public Order, EPIL II (1995), p. 1348-1351.

148
149

r. 6 sk yri .
r. 3 skyri.

150
151

r. 6 , 1 4 ir 2 0 sky ri.

M. Munchau, International Relations, East-West, Wolfrum UNLPP II, p. 771-777. r. taip pat W.M. Reisman, International Law after the Cold War, MIL 84 (1990), p. 859-866; G. Abi-Saab, A New World Order"? Some Preliminary Reflections, Hague YIL 7 (1994), p. 87-94.
152 J. Betz, International Relations, North-South, Wolfrum UNLPP II, p. 778-788. 153

r. 22 skyri.

60

2 skyrius

154

Lukashuk. The United Nations and Illegitimate Regimes: When to Intervene to Protect Human Rights, L.F. Damrosch/D.J. Scheller (red.) leidinyje Law and Face in the New International Order, 1992, p. 143; T.M. Franck. Intervention Against lllegitimates Regimes, ten pat, p. 159. Ryium su tuo taip pat r. dl demokratijos sieki, kurie vis labiau skatinami ir ginami kolektyvinmis tarptautinmis pastangomis, T.M. Franck, The Emerging Right to Democratic Governance, AJIL 86 (1992), p. 46 ir t.t.; J. Crawford, Democracy and International Law, BYIL 64 (1993), p. 113-134.
155 156

r. 14 skyri.

D. Copp/J. Hamption/J. Roemer (red.), The Idea of Democracy, 1995.

157

F. Fukuyama, The End o( History?, The National Interest, 1989, Nr. 16,

p. 3-18.
158

S.P Huntington, The Clash of Civilizations?. FA 72 (1993), p. 22-49.

159

r. E. Sakakibara, The End of Progresswism, FA 74 (1995), p. 8-14.

160

r. EPIL 6 (1983), skirta regioniniam bendradarbiavimui, organizacijoms ir problemoms; S. Gonzalez Galvez, The Future of Regionalism in an Asymmetrical System, Macdonald/Johnston (red.), 1983. op. cit., p. 661 683; R. Wolfrum (red.), Strengthening the World Order, Universalism versus Regionalism, Risks and Opportunities of Regionalizalion. 1990; A. Hurrell, Explaining the Resurgence of Regionalism in World Politics. RIS 21 (1995), p. 331-358; Schreuer, Regionalism v. Universalism, EJIL 6 (1995). p. 477-499.
161

1970 m. spalio 24 d. SNO GA Rezoliucija 2625 (XXV). tekstas Brownlie leidinyje BOIL, p. 36: r. V.S Mani. Basic Principles of Modern International Law. A Study of the United Nations Debates on the Principles of International Law Concerning Friendly Relations and Cooperation Among States. 1993; G. Arangio-Ruiz, Friendly Relations Resolution. EPIL II (1995), p. 485-490.
162

r. B. Simma, Editorial, EJIL 3 (1992), p. 215; P Allott et al., Theory and International Law: An Introduction, 1991.

Ryt-Vakar konflikto pabaiga151 ir dmesio centre atsidrusios SiaursPiet problemos132 lm nacionalizmo atgimim, etnini konflikt bei pilietini kar vairiose pasaulio dalyse suaktyvjim, taip pat iki tol neregt JT Saugumo Tarybos aktyvum.153 altojo karo baigtis Vakar teisinje literatroje sukl diskusij dl intervencijos demokratijos vardan",154 t.y. intervencijos, kuria siekiama paremti ar tvirtinti demokratin valdymo sistem kitoje valstybje, teistumo.155 Bendra ios teorijos dl intervencijos nuostata yra ta, jog visada egzistuoja ryys tarp demokratijos,156 kaip i svoka yra ipl- tota Vakar konstitucinje istorijoje, ir veiksmingo mogaus teisi utikrinimo. inoma, ikyla klausimas, ar Vakar koncepcijos, ir tos, kurios susijusios su rinkos ekonomika bei mogaus teismis, gali vyrauti pasaulyje, atsivelgiant Azijos, Afrikos ir islamo ali poirius, skirtingus dl istorini, kultrini ir kitoki prieasi. Be to, griuvus Berlyno sienai, autoriai, tokie kaip Francis Fukuyama,157 paskelb apie istorijos pabaig" bei Vakar demokratijos ir kapitalizmo pergal. inoma, Vakar civilizacija nra vienintel civilizacijos forma pasaulyje, o jos vertybs bei reguliavimo sistemos, skaitant teis, nebtinai tinka arba yra pripastamos kitose pasaulio dalyse. Kita vertus, dar neaiku, ar isipildys Samuelio Hunting-tono pranayst,158 kad civilizacijos identitetas bus vis svarbesnis ateityje, pasaul didia dalimi veiks septyni ar atuoni civilizacij tarpusavio sveika", ir kad tai prives iki civilizacij susidrimo kitame amiuje.159' Tokios pranaysts nra naujos istorijoje (ir danai yra klaidingos), kaip mes inome i Spenglerio Untergang des Abend-landes. Vis dlto, velgiant i teisini pozicij, nra abejoni, kad klausimas dl tarptautins teiss universalaus pobdio buvo paatrintas ne tik teoriniais ginais, bet ir dl reali stipri tendencij link ekonominio bei politinio regionalizmo tarptautinje sistemoje.160 Atsakymas klausim nra paprastas - reikia atsivelgti iuolaikins tarptautins teiss vairi ak turin bei tarptautins teiskros proceso ypatybes. Taiau galima pastebti, kad kaip ieities takas egzistuoja visuotinis sutarimas bent jau dl kai kuri svarbiausi tarptautins tei-ss princip, tvirtint deklaracijoje Dl draugik santyki", kuri po ilgo mginimo isiaikinti Jungtini Taut stat prasm, 1970 m. konsensusu prim visos valstybs.161 ie principai yra tokie: 1. Draudimas naudoti jg ar grasinti ja bet kurios valstybs teritoriniam vientisumui ar politinei nepriklausomybei, taip pat veikti bet kokiu kitu bdu, nesuderinamu su stat tikslais. 2. Taikus gin tarp valstybi sprendimas taip, kad tai nekelt pavojaus tarptautinei taikai ir saugumui bei teisingumui.

I S T O R I J A IR T E O R I J A

61
163

3. Pareiga nesikiti bet kurios kitos valstybs vidaus jurisdikcijai priklausanius reikalus. 4. Valstybi pareiga bendradarbiauti vienai su kita pagal status. 5. Taut lygi teisi ir apsisprendimo principas. 6. Valstybi suverenios lygybs principas. 7. Valstybi sipareigojim, prisiimt pagal status, siningo vykdymo princip.

r. tekst aukiau, p. 41-43. Dl Verdrosso r. B. Simma, A. Truyol'io y Serra, B. Conforti, A- Carty ir I.SeidlHohenvelderno straipsnius leidinyje EJIL 6 (1995), p. 32-115. Dl D. Anzilotli r. R. Ago, P-M. Dupuy, G. Gaja, J,M. Ruda ir A. Tanca straipsnius leidinyje EJIL 3 (1992), p. 92 ir t.t. Dl Scelles r. H. Thierry, A. Cassese, L, Condorelli R.J. Dupuy ir A. Tanca straipsnius leidinyje EJIL 1 (1990), p. 193 ir t.t.
164

Nauji poiriai teorijoje

Galiausiai reikt bent trumpai paminti, kad per paskutin deimtmet vyko tam tikr domi ir nauj teorijos proces.162 Senosios prigimtins teiss ir pozityvizmo mokyklos163 vis dar egzistuoja, ir atrodo, jog antroji i j iandien vienaip ar kitaip yra tarsi pagrindas takingiausiems poiriams tarptautin teis. Be to, Yeilio profesoriaus Myreso S. McDougalo ipltota ir politik orientuota" New Haveno mokykla 164 turjo didiul tak altojo karo kartyje netgi u JAV rib. Si kryptis tarptautin teis laiko nenutrkstamu griet sprendim primimo procesu, kuriame teisiniai argumentai yra tiktai vienas veiksnys tarp daugelio kit; todl j, kaip paneigiani pai teiss ir teiss norm koncepcij kritikavo pozityvizmo alininkai (ypa Europoje). Kita vertus, sprendiant praktin tarptautins teiss kazus tokios teorijos danai nedaug kuo skiriasi. Vakaruose (pradedant JAV) isirutuliojo nauja kritini teisini studij"' mokykla, kuri met ryting ik tradiciniam pozityvistiniam poiriui tarptautin teis metodologine prasme; ji yra grindiama analitine kalbos filosofija bei hermeneutine teiss teorija. 165 i kritik teiss mokslinink vykdoma tarptautins teisins argumentacijos dekonstrukcija" neigia nuostat, kad atsivelgiant jos indeter-minizm nenuoseklum ir suderinamumo stok tarptautin teis egzistuoja savarankikai. Kitos tyrinjim kryptys, paskatintos Thomo M. Francko darb, svarbiausius tarptautins teisins sistemos legiti-mikumo" ir teisingumo" klausimus nagrinja kitokiu aspektu.166 Idj pasaulyje pasirod ir kitoki utopini teorij,167 be to, reikiama pretenzij dl feministinio poirio" tarptautin teis.168 Kitas paminti vertas domus procesas - nesenas bandymas upildyti sprag tarp tarptautins teiss teorijos ir tarptautini santyki teorijos.169 Bent jau iuo metu marksistin-leninin tarptautins teiss teorija170 neteko aktualumo ir tapo vien istorik dmesio objektu. Pasibaigus altajam karui ir lugus Sovietinei imperijai, pasikeit buvusi komunistini valstybi poiris tarptautin teis apskritai; kita vertus, io pokyio konkreti reikm ir tvirtumas dar nra aikus.171 Tas pat

r. M.S. McDougal/W.M.Reisman, International Law in Policy-Oriented Perspective, McDonald/Johnston (red.), 1983, op. cit., p. 103-29; G.L. Dorsey, The McDougal-Laswell Proposal to Build a World Public Order, AJIL 82 (1988), p. 41-50; M.S. McDougal, The Dorsey Comment: A Modest Retrogression, ten pat, p. 51-57; H.D. Laswell/ M.S. McDougal, Jurisprudence lor a Free Society, 2 tomai, 1992. r. D. Kennedy, A New Stream of International Law Scholarship, Wis. ILJ 7 (1988), p. 6 ir t.t. M. Koskenniemi, From Apology to Utopia: The Structure of International Legal Argument, 1989; A. Carty, Critical International Law: Recent Trends in the Theory oi International Law, EJIL 2 (1991), p. 66 ir t.t. G. Dencho, Politics or Rule of Law: Deconstruction and Legitimacy in International Law, EJIL 4 (1993), p. 114.
166 165

r. T. M. Franck, The Power of Legitimacy Among Nations, 1990; T.M. Franck/S.W. Hawkins, Justice in the International System, Mich. JIL 10 (1989), p. 127; Franck, Fairness in International Law and Institutions, 1995. r. taip pat D.D. Caron, The Legitimacy of the Collective Authority of the Security Council, AJIL 87 (1993), p. 552-588; Caron, Governance and Collective Legitimization in the New World Order, Hague YIL 6 (1993), p. 29-44.
167

r. domius P. Allott samprotavimus Eunomia. New Order for a New World, 1990; Allott, Reconstituting Humanity New International Law, EJIL 3 (1992), p. 219-252.
168

r., pvz H. Charlesworth/ C Chinkin/S. Wright, Feminist Approaches to International Law, AJIL 85 (1991), p. 613-645; D.G. Dallmeyer (red.), Reconceiving Reality: Women and International Law, 1993.
169

r. G. Doeker, Internationale Beziehungen und Volkerrecht als

62
Gegensland der Forschung und Lehre. AVR 19 (1980-1). p. 401 ir t.t., su nuorodomis angl ir amerikiei literatr, kuri tradicikai yra kur kas atviresn dl toki klausim; S.V. Scoll. International Law as Ideology: Theorizing the Relationship between International Law and International Politics, EM 5 (1994), p. 313-325; D. Frei, International Relations, EPIL II (1995), p. 1359-1364; A.C. Arend/RJ. Beck/ R.D.V. Lugt (red.), International Rules. Approaches from International Law and Internationa! Relations, 1996; C. Brown, International Relations Theory: New Normative Approaches. 1992 Be to. is. C A. Kiss/D. Shelton, Systems Analysis of International Law: A Methodological Inquiry. NYIL 17 (1986), p. 45-74.
170

2 skyrius

pasakytina ir apie didjant susidomjim tarptautine teise Kinijoje.172 Kokiu mastu islamikoji samprata apie tarptautin teis pltojasi savarankika kryptimi - taip pat yra atviras ir domus klausimas.173 Siekiant suprasti tarptautins teisins sistemos pobd, teorij ivados abstrakiame lygyje yra, inoma, akademinio dmesio objektas, taiau jos yra nelabai svarbios ir valstybi praktikai bei problemoms. kurios sprendiamos kasdieniame gyvenime. Kaip 1960 m. pastebjo ymus Olandijos mokslininkas Rolingas: visoje pozityvioje teisje yra paslptas jgos ir intereso elementas. Teis nra tolygi nei jgai, nei interesui, taiau ji suteikia iraik ankstesniems jga paremtiems santykiams. Teis turi polink tarnauti pirmiausia galingj interesams. Nei Europos" tarptautin teis, nei tradicin taut teis nra ios taisykls iimtis. Ji tarnavo klestini nacij interesams.174 Todl tikrasis klausimas yra: Kokiems interesams tarptautin teis tarnauja dabar, kur kas platesniame, skirtingame, taiau kartu vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje? Atsakysime tai tolesniuose knygos skyriuose, smulkiau panagrinj vairias tarptautiniuose santykiuose veikianios teiss" akas.

r. tekst aukiau, p. 50. Dl naujausios analizs marksistiniu poiriu r. B S Chimni, International Law and World Order: A Critique of Contemporary Approaches. 1993
171

r. Harris CMIL. p. 21-22; J.W.E. Butler (red.), International Law and the International System. 1987; Quigley, Perestroika and International Law, AJIL 82 (1988), p. 788-797, Agora: New Thinking by Soviet Scholars, AJIL 83 (1989), p. 494-518 (R A Mullerson ir I.I. Lukashuk straipsniai); W.E. Butler (red.). Pereslrdka and International Law. 1990; A. Carly/G. Danilenko (red.). Perestroika and International Law: Current Anglo-Soviet Approaches to International Law. 1990.
172

r. H Chun, Chinese Attitudes Toward International Law in the PostMao Era, 1978-1987, IL 21 (1987), p. 1127-1166; Wang Tieya (1990). op. cit.; R Heuser, Volkerrechtswissenschafl und Volkerrechtstheorie in der Volksrepublic China (1979-1988), ZaoRV 49(1989). p. 301-334.
173

r., pvz., A.A. Ana'im, Islamic Ambivalence to Political Violence: Islamic Law and International Terrorism. GYIL 31 (1988). p. 307; F. Malckian. The Concept of Islamic International Criminal Law. A Comparative Study. 1994; M. Khadduri, International Law, Islamic, EPIL II (1995), p. 1236-1242. 1992 m. Tarptautins teiss asociacija kr Komitet, nagrinjant Islamo teise tarptautins teiss kontekste.
174

B.V.A. Roling, International law in an Expanded World, 1960, p. 15.

3 SKYRIUS

TARPTAUTINS TEISS ALTINIAI

Teiss altinis" (source de droit, Rechtsquelle) turi daugyb skirting interpretacij.1 Teiss filosofas anglas H.L.A. Hartas iskiria jo vartojim materialine", arba istorine", prasme, ir formalija", arba teisine", prasme.2 Pirmja neteisine prasme tai reikia prieastin, arba istorin, tak, paaikinani konkreios teiss normos konkreioje vietoje ir laike faktin egzistavim pavyzdiui, parodoma, kad tam tikra dabartin Olandijos teiss norma galjo kilti i Romn teiss, arba teigiama, kad darbo teiss pltojimsi lm profsjung politiniai veiksmai. Teisine prasme i svoka reikia kriterijus, pagal kuriuos konkreioje teisinje sistemoje norma yra pripastama galiojania. Pagal iuos kriterijus privaloma teis atskiriama nuo kit neprivalom socialini ir moralini norm, taip pat teis de lege lata (teis tokia, kokia ji dabar egzistuoja) nuo teiss de lege ferenda (teis tokia, kokia gali arba turi bti ateityje).3 ia prasme svoka altinis" turi speciali reikm, susijusi su teiskros procesu, ir jos nereikia painioti su informacijos, tyrinjim altiniais arba bibliografija tarptautins teiss srityje.4 Ipltotose nacionalinse teisinse sistemose egzistuoja konkrets teiss nustatymo metodai, daugiausia besiremi konstitucija, statyminiais aktais ar teism precedentine teise. Decentralizuotoje tarptautinje teisinje sistemoje, neturinioje hierarchins struktros,5 teiss nustatymo klausimas yra komplikuotesnis. Nra institucijos, turinios teis priimti visuotinai privalomus teiss aktus,6 ir be valstybi sutikimo nra tarptautini teism bei tribunol privalomos jurisdikcijos. ioje sistemoje tie patys tarptautins teiss subjektai,7 kuriuos pareigoja tarptautins normos ir principai, patys ias normas ir sukr. Ilg laik svarbiausias tarptautins teiss altinis buvo paprotin teis, kuri formavo valstybi praktika.8 Palyginti neseniai bandyta kodifikuoti tarptautin teis ir daugiaali sutari sudarinjim daugelyje svarbi sfer, toki kaip diplomatiniai ir konsuliniai santykiai,9

Harris CMIL, p. 23-68; Restatement (Third), 1 t, p. 102-103, p. 24-39; C. Dominice, Methodology of International Law, EPIL 7 (1984), p. 334 ir t.t.; R. Monaco, Sources oi International Law, ten pat, p. 424 ir t.t.; B. Simma/P Alston, The Sources of Human Rights Law: Custom, Jus Cogens, and General Principles, AYIL 12 (1988/9), p, 82-108; 0. Schachter, International Law in Theory and Practice, 1991, 3 skyrius; E. Frangoulkonomidou (red.), Sources of International Law, 1992; U. Fastenrath, Relative Normativity in International Law, EJIL 4 (1993), p. 305-340; G. Tunkin, Is General International Law Customary Law Only?, ten pat, p. 534-541; H.H.G. Post, Some Curiosities in the Sources of the Law of Armed Conflict Conceived in a General International Legal Perspective, NYIL 25 (1994), p. 83-118.
2

H.L.A. Hart, The Concept of Law, 1961, p. 246-247. Dl altini" prasms r. taip pat R.Y. Jennings, International Law, EPIL 7 (1984), p. 284; I. Brownlie, Principles of Public International Law, 4-as leid., 1990, p. 1-3, kur aptariamas skirstymas formalius" altinius (privalom taisykli krimo teisins procedros ir metodai) bei materialius" altinius (kuriuose atsispindi taisykli turinys materialins teiss prasme), kas visa apimtimi netaikytina tarptautinje teisje.
3

Apie btinum daryti aik skirtum tarp lex data ir vien tik samprotavim apie lex ferenda r. R.Y, Jennings, An International Lawyer Takes Stock, ICLQ 39 (1990), p. 513-529.
4

ia prasme puikus literatros vadovas yra leidinys Public International Law - A Current Bibliography of Books and Articles, kur reguliariai leidia Maxo Plancko

64

3 skyrius

karo teis10 arba jr teis11; tai turjo tiksl aikiau apibrti teis ir nustatyti visuotinai pripastamas normas. Taiau paprotin teis vis tiek iliko viresn u sutari teis ir kitus altinius daugelyje kit srii, toki kaip, pavyzdiui, valstybs imunitetas12 arba valstybs atsakomyb.13 Tarptautins bendruomens pokyiai po 1945 met sukl esminius ginus dl tarptautins teiss altini, ir reikia pasakyti, kad tai virto dideliais teorinio pobdio ginais. Konkreiai - dabar danai sunku aikiai atskirti du pagrindinius tradicinius elementus - paprot ir sutartis. 1981 m. R. Jenningsas pasak:
Lyginamosios vie osios ir tarptautin s teiss institutas Heidelberge ir kuriame pateikiama daugiau kaip 1400 urnal bei kit surinkt darb apvalga bei naujai leist knyg i vis tarptautini i vieosios teis s srii sraas.
5 6

A abejoju, ar kas nors idrst prietarauti teiginiui, kad niekada nebuvo tokio laikotarpio, kada bt buv tiek daug painiavos ir abejoni dl tarptautins teiss galiojimo kriterij arba altini, kaip yra dabar.14 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38(1) straipsnis15 numato: Teisinas, kurio paskirtis yra pagal tarptautin teis sprsti ginus, kurie jam yra perduoti, taiko: a) tarptautines konvencjjas - tiek bendrsias, tiek specialisias, nustatanias normas, kurias aikiai pripasta valstybs gino dalyvs; b) tarptautin pprot, kaip bendros praktikos, pripastamos teise, rodym c) bendrus teiss principus, pripastamus civilizuotos tautos; d) ... teism sprendimus ir vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios teiss specialist doktrin kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti. Pripastama, jog i nuostata tvirtina tarptautins teiss altini sra.16 Kai kurie autoriai j kritikavo dl to, kad joje ivardijami ne visi tarptautins teiss altiniai arba kad ji apima ir tokius dalykus, kurie negali bti laikomi tikraisiais altiniais; taiau iki iol n vienam i pasilyt alternatyvi sra nra bendrai pritarta. Todl siloma pirmiausia inagrinti Teismo Statute ivardytus altinius, ir tik paskui imti nagrinti kitus galimus tarptautins teiss altinius.

r. 1 skyri .

r. 0. Schachter, The Nature and Process of Legal Development in International Society, leidinyje R.S.J. Macdonald/D.M, Johnston (red.),The Structure and Process of International Law, 1983, p. 745-808; G.M. Danilenko, Law-Making in the International Community, 1993; K. Skubiszewski, International Legislation, EPIL II (1995). p. 12551262.
7
8

r. 5 ir 6 sk y ri .

r. R. Bernhardt, Customary International Law, EPIL I (1992), p. 898-905.

9

r. 8 skyri . r. 20 skyri . r. 12 skyri . r. 8 skyri . r. 17 skyri .

10 11 12 13 14

R.Y. Jennings, What is International Law and How Do W e Tell W hen We See It?,ASDI 37 (1981), p. 59-88, at 60.
15

Tekstas Brownlie leidinyje BOIL, p. 438,

16

SUTARTYS
Tarptautinio Teisingumo Teismo Statute kalbama apie tarptautines konvencijas - tiek bendrsias, tiek specialisias, nustatanias normas, kurias aikiai pripasta valstybs - gino dalyvs".17 odis konvencija" reikia sutart, ir tai yra vienintel reikm, iam odiui suteikta tarptautinje teisje bei tarptautiniuose santykiuose apskritai. Tai verta pabrti, mat studentai konvencijas danai painiodavo su konferencijomis, arba konvencijas tarptautinje teisje su konstitucinmis konvencijomis Britanijos konstitucinje teisje. Kaip sutari arba tam

Dl Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikosr. M. Mendelson, The International Court of Justice and the Sources of International Law, leidinyje V. Lowe/M. Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the International Court of Justice,1996, p, 63-89,
17

Op. cit.r. R. Bernhardt, Treaties, EPIL 7 (1984), p. 459-64. Kita literat ra yra pateikia 9 skyriuje, kuriame kalbama apie sutar teis. i

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

65

tikr j tip sinonimai vartojamos ir kitokios svokos: susitarimas, paktas, protokolas, chartija, statutas, aktas, deklaracija, sureguliavimas, sipareigojimas, reglamentas ir kt. Kai kurie i i odi turi ir alternatyvi reikmi (t.y. jie gali reikti ir kak kit ne vien sutartis), o tai terminologijos problem daro netgi dar painesn. Sutartys tarptautinje teisje darosi vis svarbesns. Tam tikros valstybs arba valstybi grups sudaryt sutari rinkiniai pradti publikuoti jau XVII a. antrojoje pusje. Svarbiausi rinkin, leist vairiais pavadinimais, iki Antrojo pasaulinio karo pradjo G.F. von Martensas 1771 m. savo veikalu Recueil des principaux traites. Nuo 1945 m. pagal JTO stat 102 straipsn Jungtinse Tautose buvo registruota daugiau kaip 33 000 sutari, i kuri keletas tkstani - daugiaals. 18 Kolektyvizmas pakeit laissez faire, ir daugelis klausim tapo vyriausybinio arba tarpvyriausybinio (jiems perengus nacionalines sienas) reguliavimo objektu. iuolaikins technologijos, komunikacijos priemons, prekyba lm tai, kad valstybs labiau nei bet kada tapo tarpusavyje priklausomos, ir todl labiau linkusios pripainti taisykles, reguliuojanias didiul rat problem, esani bendro susirpinimo objektu - nusikaltli ekstradicija, laiv ir lktuv saugumas, ekonomin pagalba, autorins teiss, kelio enkl standartizavimas, usienio investicij apsauga, aplinkosaugos klausimai ir t.t. ios taisykls paprastai yra tvirtinamos sutartyse, todl per paskutiniuosius 140 met nepaprastai padidjo tarptautins teiss apimtis (kartu reikia pabrti, jog dauguma t taisykli yra pernelyg specializuotos, kad bt inagrintos tradiciniuose tarptautins teiss vadovliuose). Sutartys yra pagrindiniai tarptautinio bendradarbiavimo instrumentai, o bendradarbiavimas paprastai apima susijusi valstybi atitinkamos padties pokyius (pavyzdiui, turtingos alys teikia finansin pagalb neturtingoms alims). Taigi sutartys yra pokyi instrumentas - dalyk pamirta tie, kurie tarptautin teis laiko i esms konservatyvia jga. Bendra tendencija, ypa po Antrojo pasaulinio karo, yra didinti sutari svarb tarptautinje teiskroje; tai i dalies yra atsakas augani tarpusavio priklausomyb, i dalies - prietaravim, kylani tarp skirting valstybi grupi dl senj paprotini norm turinio ir galiojimo, sprendimas. Sutartys m istumti paprotin teis. Kur sutariama dl paprotins teiss norm, jos yra kodifikuojamos sutartimi; kur nesutariama arba kyla neaikum, valstybs ginus siekia isprsti ad hoc kompromisais, o tai vlgi daroma sutari forma. Pavyzdiui, kapital eksportuojanios alys sudar apie 1000 dviali sutari dl usienio investicij skatinimo ir apsaugos, kad atitinkam teisin mechanizm padaryt aikesn ir labiau apibrt.19

18

United Nations Treaties Series (UNTS); dl gero informacijos altinio r. M.J. Bowman/D.J. Harris (red.), Multilateral Treaties: Index and Current Status, 1984, ir 10-asis suvestinis priedas, 1993, su reguliariais suvestiniais priedais, r. taip pat L Wildhaber, Treaties, Multilateral, EPIL 7 (1984), p. 480-484; C, Parry (red,), Index to British Treaties (11011918); United Kingdom Treaties Series (UKTS) (nuo 1892 m.); League of Nations Treaty Series (LNTS). Be to, labai naudingas leidinys International Legal Materials (ILM), kuriame reguliariai skelbiamos ne tik sutartys, bet ir kiti svarbs dokumentai, susij su tarptautine teise.
19

r. 15 skyri.

66

3 skyrius

20

r. V. de Visscher, Problem es d'interpretation judicaire en droit International public, 1963, p. 128 ir t.t.

Teis kurianios ir kontraktins sutartys"

Tarptautinje teisje sutartys yra visus darbus atliekanti tarnait". Labai danai jos yra panaios kontraktus, numatytus nacionalinse teiss sistemose, taiau jos gali atlikti ir funkcijas, kurios nacionalinse sistemose bt gyvendinamos statutais ar mons steigimo sutartimis. Nacionalinse teiss sistemose parlamento statyminiai aktai laikomi teiss altiniais, o kontraktai - ne; kontraktai yra tik teisiniai sandoriai. (Kontraktai sukuria teises ir pareigas tik juos pasiraiusioms alims (tai labai ribotas skaiius) ir visuotinai pripastama, kad teiss altinis" reikia taisykli, taikom labai dideliam skaiiui moni, altin.) Kai kurie autoriai band rodinti, kad sutartys tarptautins teiss altiniais turt bti laikomos tik tuo atveju, jeigu jos savo turiniu yra panaios i

nacionalins teiss statutus, t.y. jeigu jos sukuria tokias pat pareigas visoms sutarties alims ir yra skirtos ali elgesiui reguliuoti ilg laik. Tokios sutartys vadinamos teis kurianiomis sutartimis" (traiteslois) ir j paskirtis sudaryti susitarim dl universali esmini teisini princip (pvz., sutartys mogaus teisi srityje, konvencija Dl genocido").20 Pagal i teorij kontraktins sutartys" (trai-tescontrat), t.y. sutartys, primenanios kontraktus (pavyzdiui, sutartis, kuria viena valstyb sipareigoja paskolinti tam tikr pinig sum kitai valstybei), nra teiss altiniai, o tiesiog teisiniai sandoriai. Taiau analogija tarp nacionalini statut ir teis kuriani sutar-i yra klaidinanti dl dviej prieasi. Pirma, nacionalinse teiss sistemose bet kuris veiksnus asmuo (t.y. tas, kuris yra sveiko proto ir nra maametis) gali sudaryti kontrakt bet parlamento statymus priima nedidel grup moni.

Tarptautinje teisje bet kuri valstyb gali sudaryti sutart, tarp j ir teis kuriani sutart. Antra, nacionalinse teiss sistemose kontraktai teises ir pareigas suteikia tik juos pasiraiusioms alims, kuri yra labai nedaug, o nacionalins teiss statutai taikomi labai dideliam skaiiui moni. Tarptautinje teisje visos su-tartys, tarp j ir teis kurianios, taikomos tik toms valstybms, kurios ireikia sutikim dl j. Paprastai teis kurianios sutarties ali yra daugiau negu kontraktins sutarties" ali, taiau nra jokio pagrindo teigti, kad taip turi bti visada. Vienintelis skirtumas tarp teis kurianios sutarties" ir kontraktins sutarties" yra j turinys. Daugelis sutari ia prasme yra mirios, todl jas sunku klasifikuoti. Viena ir ta pati sutartis gali tvirtinti nuostatas, i kuri vienos yra kontraktins", o kitos - teis kurianios". Skirstymas teis kurianias sutartis" ir kontraktines sutartis" nra visikai nesvarbus; pavyzdiui, labiau tiktina, kad tarp ali prasidjus karui, nustos galioti kontraktin sutartis", o ne tei-

TARPTAUTINS T E I S S ALTINIAI

67

s kurianti sutartis".21 Kita vertus, yra pernelyg nepagrsta ir netikslu teigti, kad tik teis kurianios sutartys" yra tarptautins teiss altinis. Priimtinesnis poiris - visas sutartis laikyti teiss altiniu. Bet kuriuo atveju sutari teis taikoma abiem sutari tipams.

21

Tarptautini sutari ir internacionalizuot kontrakt" alys

Pagal tarptautin teis sutartis gali sudaryti tik tarptautins teiss subjektai - valstybs, tarptautins organizacijos bei kiti tradicikai pripainti dariniai.22 Tarptautinis verslo kontraktas, sudarytas tarp valstybje A ir valstybje B sikrusi kompanij, yra priklausomas nuo vienos ar kitos nacionalins teisins sistemos, taiau jis nra sutartis pagal tarptautin teis. Ir tarp valstybi sudaryti privaios teiss kontraktai, pvz., dl preki pirkimo ar pardavimo, paprastai yra sudaromi vadovaujantis vienos i kontrakto alies nacionaline teise. domi problem ikilo dl susitarim tarp valstybi ir usienio korporacij,23 ypa koncesij sferoje,24 pagal kuriuos usienio kompanijai leidiama eksploatuoti naftos iteklius valstybs teritorijoje. Paprastai toki susitarim alys susitaria dl kontrakt reguliuosianios tam tikros nacionalins teisins sistemos. Taiau kartais, kai tos alys yra galingos multinacionalins kompanijos, tokie kontraktai visikai arba i dalies susiejami ne su nacionaline teise, o su tarptautine teise, bendraisiais principais arba tiktai su paties kontrakto nuostatomis. Toki internacionalizuot kontrakt sudarymo motyvas - tarp ali sukurti balans ir neleisti valstybei - kontrakto aliai - ivengti savo sipareigojim pagal kontrakt pakeiiant savo vidaus teis. Tai daniausiai utikrina arbitrao slyga, pagal kuri i susitarimo kylantys ginai perduodami tarptautinei institucijai.25 Buvo vairi mginim tokius internacionalizuotus kontraktus teisikai suklasifikuoti, taiau io klausimo praktin svarba pastaraisiais metais sumajo, kadangi dabar alys daniausiai susitaria dl tam tikros valstybs taikytinos nacionalins teiss. Sutari teis bus nagrinjama toliau, 9-ajame skyriuje.26

r. 9 skyri. Kitas aspektas, kur galima velgti skirtum, yra konkreios sutarties aikinimas ir taikymas, r. Bernhardt (1984), op. cit., p. 461. r. taip pat E. Raftopoulos, The Inadequacy of the Contractual Analogy in the Law of Treaties, 1990.
22
23

r. 5 ir 6 skyri.

R. Jennings, State Contracts in International Law, BYIL 32 (1961), p. 156 ir t.t; D.W. Bowett, State Contracts with Aliens: Contemporary Developments on Compensation for Termination or Breach, BYIL 59 (1988), p. 49 ir t.t.; M. Sornarajah, Internationa! Commercial Arbitration: The Protection of State Contracts, 1990; G.v. Hecke, Contracts Between States and Foreign Private Law Persons, EPIL I (1992), p. 814-819; A.F.M. Maniruzzaman, State Contracts with Aliens. The Question of Unilateral Change by the State in Contemporary International Law, JIArb. 9 (1992), p. 141-171; G.R. Delaume, Transnational Contracts - Applicable Law and Settlement of Disputes, 1992.
24

P. Fisher, Concessions, EPIL I (1992), p. 715-721; A.Z.E. Chiali, Protection of Investment in the Context of Petroleum Agreements, RdC 204 (1987-IV), p. 13-169.
25

Svarbiausios arbitrains bylos nuo 1929 m. yra ivardytos v. Hecke leidinyje, op. cit.
26
27

r. 9 skyri.

PAPROTYS
Antrasis tarptautins teiss altinis, nurodytas Tarptautinio Teisingumo Teismo Statute, yra tarptautinis paprotys, kaip bendros praktikos, kuri pripastama teise, rodymas".27 Kaip patvirtino Tarptautinis Teisingumo Teismas Nicaragua byloje,28 paprot sudaro du elementai: objektyvus (bendroji praktika") ir subjektyvus (kuri pripastama teise"), t.y. vadinamoji opinio iuris. Continental Shelf (Libya v. Malta)

M. Akehurst, Custom as a Source of International Law, BYIL 47 (19741975), p. 1 ir t.t.; G.M. Danilenko, The Theory of International Customary Law, GYIL 31 (1988), p. 9 ir t.t.; J.A. Barberis, Reflexions sur la coutume Internationale, AFDI 36 (1990), p. 9-46; 0. Elias, The Nature of the Subjective Element in Customary International Law, ICLQ 44 (1995), p. 501-520; I.M. Lobo de Souza, The Role of State Consent in the Customary Process, ten pat, p. 521-539; Meron, The Continuing Role of Custom in the Formation of International Humanitarian Law, MIL 90(1996), p. 238-249.
28

Nicaragua v. USA (Merits), ICJ Pep. 1986, p. 14, at 97. r. 18, 19 skyri ir tekst toliau, p. 70-71.

68

3 skyrius

byloje Teismas pareik, kad paprotins tarptautins teiss turinio reikia iekoti pirmiausia valstybi praktikoje ir opinio iuris".29 Toks apibrimas ikl kelet kebli teorini klausim: kaip praktika gali kurti teis? Kaip kakas gali bti pripaintas teise prie tam kakam" i tikrj tampant teise?30 Taiau tai vis dlto yra susiformavusi doktrina, kuri pripaino valstybs, tarptautiniai tribunolai ir dauguma autori.
29

ICJ Rep. 1985, p. 29. r. taip pat Advisory Opinion on the Legality of the Threat or Use of Nuclear Weapons, ILM 35 (1996), p, 809, at 826, 64 p. Apie byl r. 20 skyri.
30

Kur iekoti paprotins teiss egzistavimo rodymo?

Svarbiausias paprotins teiss rodymas randamas valstybi praktikoje, o preliminari informacija apie valstybs praktik gali bti surinkta i publikuojamos mediagos: i laikrai praneim apie valstybi veiksmus, i vyriausybi atstov praneim parlamente, spaudoje, tarptautinse konferencijose ir tarptautini organizacij posdiuose, taip pat i valstybi statym ir j teism sprendim. Kartais Usienio reikal ministerija gali paskelbti itrauk i savo archyv; pavyzdiui, valstyb, sitraukusi kar arba itin atr gin, gali paskelbti dokumentus, kad pasiteisint pasaulio akyse. Bet absoliuti dauguma mediagos, galinios irykinti valstybs praktik su tarptautine teise susijusiais klausimais; korespondencija su kitomis valstybmis, patarimai, kuriuos kiekviena valstyb gauna i savo teisini patarj - paprastai nra skelbiama; arba, jeigu tiksliau, tik neseniai buvo pamginta publikuoti vairi valstybi praktikos rinkinius.3' Ar tokie rinkiniai yra patikimi kaip teiss rodymas,32 galima sprsti pagal tai, kad toki brangi projekt beveik nepasitaiko besivystaniose alyse, todl empyrinis pagrindas analitiniams apibendrinimams i esms apsiriboja tik tam tikr valstybi praktika. Verting rodym galima aptikti ir Jungtini Taut rengiamuose dokument altiniuose.33 Paprotins teiss rodym kartais galima rasti ir teisinink tarptautinink darbuose, nacionalini bei tarptautini teism sprendimuose, kurie Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38(1)(d) straipsnyje yra vardijami kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti.34 Paprotins teiss rodymu gali bti ir sutartys;35 taiau i sutari, ypa dviali, ivesti paprotins teiss normas reikia labai atsargiai. Pavyzdiui, vien ir t pat dalyk reguliuojanios sutartys nuolat gali numatyti tam tikr taisykl, pvz., sutartyse dl ekstradicijos beveik visada numatoma, kad nebus iduodami politiniai nusikaltliai.36 Kartais bdavo rodinjama, kad tokia standartin nuostata tapo tokia prasta, jog ji turt bti laikoma paprotins teiss norma, kuri bt preziumuojama tuo atveju, jei tuo konkreiu klausimu sutartis nieko nenumato. Kita vertus, kodl valstybs savo sudaromas sutartis netraukia tokios standartins nuostatos, jeigu i taisykl jau

r. Restatement (Third), 1 t., pranej pastaba dl 102-ojo punkto, p. 30.

31

Pavyzdiui, C. Parry/G. Fitzmaurice (red.), British Digest of International Law, British and Foreign State Papers (1812-1970). Dl JAV praktikos r. Moore (red.), Digest of International Law (1906); Valstybs departamentas (red.), Annual Digests of United States Practice in International Law (nuo 1973 m.); Foreign Relations of the United States, Diplomatic Papers, and Papers Relating to the Foreign Relations of the United States (nuo 1861 m.), taip pat Restatement (Third). Dl Pranczijos praktikos r. A. Kiss, Repertoire de la pratique francaise en matiere de droit international public (1962-1972). Be to, daugyb periodini leidini nuolat pateikia nacionalins valstybi praktikos suvestines, pvz., AFDI, AJIL, AYIL, AJPIL, ASDI, BYIL, CYIL, IYIL, NYIL. RBDI ir ZaoRV.
32

r. H. Mosler, Repetorien der nationalen Praxis in Volkerrechtsfragen - Eine Quelle zur Erschliesung des allgemeinen Volkerrechts?, Receuil d'etudes de droit international en hommage a P Guggenheim, 1968, p. 460-489.
33

Pavyzdiui, UN Juridical Yearbook; UN Legislative Series; List of Treaty Collections; Cumulative Index of the Treaty Series; Repertoire of the Practice of the Security Council (1946-1951, su priedais iki 1971 m.); Repertory of Practice of United Nations Organs; Report of International Arbitral Awards (RIAA).
34

r. tekst toliau, p. 81-83, ir plg. taip pat su The Paquete Habana (1900), 175 US 677, p. 700-701.
35

M.E. Villiger, Customary International Law and Treaties, 1985.

36

r. 7 skyri.

TARPTAUTINS T E I S S ALTINIAI

69

egzistuoja kaip paprotins teiss norma? Problema yra gana sudtinga, todl reikia daugiau inoti apie aptariamojo tipo sutari ali ke-tinimus: tik tuomet pagrstai galima preziumuoti dl standartins sutartins nuostatos kaip paprotins teiss egzistavimo. Taiau net ir tada vien tik paprastas identik dviali sutari egzistavimo faktas negali patvirtinti atitinkamos paprotins teiss normos,. Dviali sutari tinklas turi bti bent jau platus, tik tada tai gali lemti valstybi praktik, tampani paprotine teise.57 Daugiaals sutartys yra kitokios ir jos neabejotinai gali bti paprotins teiss rodymu. Jeigu sutartimi siekiama deklaruoti paprotin teis arba j kodifikuoti, tokia sutartimi gali bti remiamasi kaip paprotins teiss rodymu net ir prie valstyb, kuri nra Jokios sutarties alis. Taip yra net ir tuo atveju, kai sutartis nesigaliojo dl nepakankamo ratifikavimo.38 Gali ikilti klausimas, kodl valstybs turt vengti ratifikuoti sutart, jei i vien tik patvirtina paprotin teis? To prieastis gali bti inercija ar parlamentins darbotvarks uimtumas (jei ratifikuoti turi statym leidiamoji valdia, kaip tai yra daugelyje ali). Be to. paprotin teis gali bti kodifikuota tik tam , tikroje sutarties dalyje, todl valstyb, jei prietarauja kitoms sutarties dalims, gali atsisakyti sutart ratifikuoti. ia prasme geri pavyzdiai yra daugelis (bet ne visos) 1969 met Vienos konvencijos "Dl sutari teiss"' nuostat.39 Valstyb yra pareigota ne sutartimi, o paprotine teise, todl jeigu ji gali rodyti, kad sutartis neireikia paprotins teiss, ji gali nesilaikyti sutartyje tvirtintos normos. Tokios galimybs neturi sutarties alys, kadangi j santykiai su kitomis tos sutarties alimis yra pareigoti sutartimi nepriklausomai nuo to, ar sutartis tiksliai kodifikuoja paprotin teis, ar ne. Taiau sutartin ir paprotin teis gali egzistuoti ir lygiagreiai. Nicaragua byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino, jog jis neturi jurisdikcijos dl atitinkamos sutarties (iuo atveju - JT stat), bet vis dlto siek priimti sprendim remdamasis paprotine tarptautine teise, kurios turin Teismas laik analogiku statuose tvirtintoms nuostatoms (dl jgos naudojimo udraudimo).40 Be to, manoma situacija, kai paprotin teis gali kisti vien tam, kad prisiderint prie vlesns sutarties.41 Pavyzdiui, 1856 m. Paryiaus sutart42 pasiraiusi valstybi priimtos deklaracijos Dl Jr teiss" dka pakito tam tikros jr karo taisykls. Ji udraud kape-riauti, grobti prieo prekes, iskyrus kontraband neutraliuose laivuose, taip pat grobti neutrali valstybi prekes, iskyrus kontraband prieo laivuose. Ja taip pat reikalauta, kad blokada bt efektyvi ir paremta tokios galios, kurios pakakt, kad realiai bt ukirstas ke-lias prijimui prie prieo krant.43 i sutartis buvo taikoma tik j pa-

37

Restatement (Third). 1 t., 102 p.. p. 27. B. Kishoiyian. The Utility of Bilateral Investment Treaties in the Formulation of Customary International Law. NJILB 14 (1994), p. 327-375.
38

Apskritai dl sutari ratifikavimo ir sigaliojimo Jr. 9 skyri.

39

Tekstas Brownlie BDIL, p. 388. r. 9 skyri.

40 41

leidinyje

r. 18 ir 19 skyri.

Dl prieingo atvejo k. D.W. Bowetl, Treaty Revision in the Light of the Evolution of Customary International Law. A1ICL 5 (1993), p. 84-96, ir teksi toliau, p. 88-89. r. 2 skyri

42 43

Nussbaum, A Concise History of the Law of Nations, 1962, p. 192. r. taip pat 20 skyri.

70

3 skyrius

siraiusioms alims: Austrijai. Pranczijai, Prsijai, Rusijai, Sardinijai, Turkijai ir Jungtinei Karalystei. Taiau vliau Deklaracijoje idstytas taisykles daugelis kit valstybi pripaino kaip paprotins teiss normas. Panaios problemos ikyla ir dl rezoliucij, kurias priima tarptautins organizacijos; ypa tai pasakytina apie JTO Generalins Asambljos rezoliucijas, kurios atskirai bus aptartos toliau.4"' Galiausiai reikia pabrti, kad diskusijos dl to, kas sudaro tinkam paprotins teiss egzistavimo rodym, turi bti atskirtos nuo procedrini klausim, toki kaip rodinjimo nata arba bendrosios taisykls dl rodym tarptautiniuose teismuose ir arbitrauose.45 Tiesa. valstyb, nordama remtis konkreia paprotins teiss norma, turi rodyti fakt, jog egzistuoja atitinkama valstybi praktika.46 Taiau tarptautinio teismo teisjas ar arbitras nesivadovaus procedrinmis taisyklmis vien tam, kad nusprst, ar norma egzistuoja, ar ne, o vietoj to priims sprendim i esms.

44 45

r. tekst toliau, p. 83-85.

r. M. Kazazi, Burden of Proof and Related Issues. A Study on Evidence Before International Tribunals. Studies and Materials on the Settlement of International Disputes (red. P Malanczuk), 1 t., 1996.
46

Pasikartojimo problema
Kartais bdavo teigiama, kad vienintelio precedento nepakanka paprotins normos egzistavimui nustatyti ir kad turi bti tam tikras pasikartojimas per tam tikr laik; pavyzdiui, Asylum byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik, kad paprotin norma turi bti grindiama nuolatiniu ir vienodu taikymu".47 Taiau is pareikimas turi bti vertinamas Asylum bylos fakt kontekste, ir dl to Teismas pasak: "Faktai... rodantys tiek daug neapibrtumo ir prietaravim, tiek daug svyravim ir skirtingumo teikiant diplomatin prieglobst, atsispindjo vairiomis progomis pareiktuose oficialiuose poiriuose... kad nemanoma nustatyti... jokio nuolatinio ir vienodo taikymo, pripainto kaip teis."48 (ioje byloje Victoras Raulis Maya de la Torre, nepavykusio sukilimo Peru 1948 m. lyderis, gavo prieglobst Kolumbijos ambasadoje Limoje. Peru ir Kolumbija pateik Tarptautiniam Teisingumo Teismui klausim, ar Kolumbija turjo teis suteikti prieglobst, ar jis turt bti perduotas Peru valdiai arba jam suteiktos saugumo garantijos ivykti i alies.) Kitaip tariant tai, kas ukirto keli paprotins normos formavimuisi Asylum byloje, buvo ne pasikartojimo nebuvimas, bet esminiai skirtumai praktikoje. Nicaragua byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik: Nereikia manyti, jog valstybi praktikoje konkrei norm taikymas buvo idealus ta prasme, kad valstybs niekada nenaudojo jgos ir nesikio viena kitos vidaus reikalus. Teismas nemano, jog tam, kad norma bt pripainta paprotine, su ja susijusi praktika absoliuiai tiksliai privalo ati-

r. Bernhardt (1992). op. cit., p. 900-901.

47

Asylum Case. ICJ Rep. 1950, p. 266-389, at 277. Byla dav pagrind trims Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimams, taiau ie sprendimai nesuteikia pakankamo aikumo dl diplomatinio prieglobsio prigimties, r. J.A. Barberis, Asylum. Diplomatic, EPIL I (1995), p. 281283, at 282; K. Hailbronner, Haya de la Torres Cases, ten pat, p. 683-685.
48

Ten pat.

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

71

tikti i norm. Teismas mano, jog paprotini norm egzistavimui nustatyti pakanka to, kad valstybi elgesys apskritai bt suderinamas su iomis normomis, ir kad su konkreia norma nesuderinamos valstybs praktikos pavyzdiai turi bti laikomi tos normos paeidimais, o ne poymiais, rodaniais naujos normos pripainim.49 Taigi esminiai praktikos skirtumai (t.y. gausi praktika, kuri prietarauja konkreiai normai") neleidia susiformuoti paprotinei normai. Kaip pastebjo Tarptautinis Teisingumo Teismas Fisheries byloje, nereikmingi skirtumai (t.y. negausi praktika, prietaraujanti konkreiai normai) neukerta kelio paprotinei normai susiformuoti,50 nors tokiais atvejais i norma, ko gero, turi bti paremta gausia praktika, kuri nusvert atitinkam prieing praktik.51 (Fisheries byla buvo ikelta dl Britanijos pretenzij Norvegijai, kad i prim nacionalins teiss aktus dl iimtini vejybos teisi vandenyse, supaniuose vis Norvegijos pakrant iaur nuo Arkties rato. Teismas parm Norvegijos metod dl teritorins jros atribojimo ir faktini bazini linij nustatymo.) Kita vertus, jeigu nra praktikos, prietaraujanios tariamai paprotins teiss normai, atrodo, jog negausios praktikos pakanka paprotinei normai susiformuoti net ir tuo atveju, jei i praktika pripastama tik keli valstybi ir tsiasi neilgai. Lieka neaiku, kas sudaro t bendr" praktik. Atsakymas klausim priklauso nuo kiekvieno atvejo aplinkybi ir paios su tuo susijusios normos. Bendra" praktika yra santykin kategorija; ji turi apimti vis valstybi, kurios gali dalyvauti formuojant norm arba kuri interesai yra daugiausiai palieiami, elges. Praktika gali bti bendra net jeigu ji ir nra visuotinai pripainta; nra tikslios formuls, kaip nustatyti, kokia ta praktika privalo bti; taiau ji turi atspindti plat pripainim valstybi, ypa aktyviai praktikuojani atitinkam veikl."52 Taigi jr teisje53 jrini valstybi ir su jra susijusi taut praktika turs didesn reikm negu grynai sausumos valstybi praktika, o veikl kosminje erdvje reguliuojanioje teisje54 JAV ir Rusijos praktika turs kur kas didesn tak nei Burundio ar ils veikla. Tai atsispindi ir Tarptautinio Teisingumo Teismo Legality of Nuclear Weapons bylos konsultacinje ivadoje, kurioje Teismas, nagrindamas klausim ar egzistuoja branduolini ginkl naudojim draudianti paprotin norma, pripaino, inter alia, kad jis negali ignoruoti praktikos, vadinamos 'atgrasinimo politika', kuri jau daugel met ipasta didel tarptautins bendrijos dalis". 55 Akivaizdu, jog tai yra nuoroda tam tikr branduolin ginkl turini valstybi praktik o ne visos tarptautins bendrijos praktik apskritai.56 Taiau teisjas Schwebelis savo atskirojoje nuomonje pastebjo:

49

Nicaragua v. US (Merits), ICJ Rep. 1986, at 98, p. 186. r. H.C.M. Charlesworth, Customary International Law and the Nicaragua Case, AYIL 11 (1984/7), p. 1-31; H.G. Anthony, Appraisals of the ICJ's Decision: Nicaragua v. United States (Merits), MIL 81 (1987), p. 77-183; A. D'Amato, Trashing Customary International Law, ten pat, p. 101105; W. Czaplinski, Sources of International Law in the Nicaragua Case, ICLQ 38 (1989), p. 151-166; P.P. Rijpkem, Customary International Law in the Nicaragua Case, NYIL 20 (1989), p. 91-116. Dl bylos aspekt, susijusi su jgos panaudojimu, r. 19 skyri, o dl Teismo jurisdikcijos problemos r. 18 skyri.
50

UK v. Norway, ICJ Rep. 1951, p. 116, at 138; r. L. Gundling, Fisheries Case (U.K. v. Norway), EPIL II (1995), p. 381-383, taip pat 12 skyri.
51

r. Akehurst (1974-5), Custom, op. cit., p. 12-21.

52

The Restatement (Third) 1 t., 102, 25 p.

53 54 55

r. 12 skyri. r. 13 skyri.

ILM 35 (1996), p. 830, 96 p. Apie byl r. 20 skyri.

56

Dl kritiko poirio r. pareikim, kur prie Ivados pridjo teisjas Shi Jiuyong, ten pat, p. 832. Taiau r. taip pat atskirj teisjo Fleischhauerio nuomon, ten pat, p. 834, at 835-836.

72

3 skyrius

i su branduoliniais ginklais susijusi praktika nra vienio ir antraeilio nuolatinio prietarautojo praktika. Tai nra silpnos vyriausybs, besiblakanios kitokios tarptautins nuomons apsuptyje, praktika. Tai yra penki galingiausi pasaulio valstybi, nuolatini Saugumo Tarybos nari, praktika, kuri, prisidengdamos savo branduoliniais skiais, jau beveik 50 met reikmingai remia j sjungininkai ir kitos valstybs. Taigi tai yra praktika valstybi, remiam daugelio kit taking valstybi, kuri visuma apima didij pasaulio gyventoj dal. Tam tikru mastu i praktik prim ir pripaino tarptautin bendrija. Toks pripainimas yra dviprasmikas, taiau ne bereikmis.57 Neabejotinai aiku yra ir tai, kad bendroji praktika nereikalauja vieningos vis valstybi ar kit tarptautini subjekt praktikos. Vadinasi valstyb gali bti pareigota kit valstybi bendra praktika netgi prie jos norus, jeigu ji neprietarauja prie tam tikros taisykls atsiradim ir tai nedaro nuolat (nuolatinis prietarautojas). 58 Tokie pavyz-diai nra dani, todl taisykl reikalauja, kad valstybs bt pakankamai gerai susipainusios su nauja praktika ar nauja teisine norma. Todl, pavyzdiui, sunku bt tvirtinti, kad kosmos eksploatuojani valstybi praktika po 1957 m. leisti savo kosminius objektus kosmin erdv, kertant kit valstybi suverenitetui priklausani oro erdv, isipltojo paprot toms valstybms tyliai sutikus.59 Tokios veiklos paliestos valstybs paprastai tiesiog neturdavo technologini galimybi tai isiaikinti.

57

Prieinga viceprezidento Schwebelio nuomon, ten pat. p. 836-837.

58 59

K valstybs sako ir k jos daro

Kartais teigiama, kad valstybi praktik sudaro tai, k valstybs daro, o ne k jos sako. Pavyzdiui, savo atskirojoje nuomonje Fisheries byloje teisjas Readas teig, kad valstybs pareiktos pretenzijos jros akvatorijas negali sukurti paprotins normos, nebent tokios pretenzijos bt utikrinamos usienio laivams.60 Taiau vlesnse Fisheries Jurisdiction bylose deimt i keturiolikos teisj pripaino paprotini norm egzistavim tokioms pretenzijoms, bet neatsivelg tai, ar jos buvo utikrinamos.61 (ios dvi paralelins bylos buvo susijusios su Islandijos nustatytos 50 myli ploio iimtins vejybos zonos teistumu ir to taka Jungtins Karalysts bei Vokietijos vejybos teisms, i dviej valstybi tradicikai turtas ioje zonoje.) Niurnbergo tribunolas kaip altiniu savo ivadai, kad agresyvus karas, vadovaujantis paproiais ir valstybi praktika", yra nusikaltimas, rmsi Taut Sjungos Asambljos bei PanAmerikos konferencijos priimtomis rezoliucijomis.62 Todl atrodo, jog priimtinesnis poiris yra tas, kad valstybi praktika susideda ne tik i to, k valstybs daro, bet ir i to, k jos sako.

r. tekst toliau, p. 76-78.

r. 13 skyri. Apie tylaus sutikimo ir estopelio doktrinas r. 10 skyri.

60

ICJ Rep. 1951, p. 116, 191; Gundling. op. cit.

61

UK v. Iceland (Merils), ICJ Rep. 1974, p. 3. 47, 56-88, 81-88, 119120, 135, 161. Like keturi teisjai io klausimo nesprend. r. G. Jaenicke, Fisheries Jurisdiction Cases {U.K. v. Iceland; Federal Republic of Germany v. Iceland), EPIL II (1995). p. 386-389. r. 12 skyri.
62

AJIL 41 (1947), p. 172, 219-220. r. 20 skyri, ir byl Nicaragua v. USA. op. cit., p. 99-104. 106-108.

TARPTAUTINS T E I S S A L T IN IA I

73

Tai tampa dar aikiau turint galvoje fakt, jog iuolaikiniame pasaulyje valstybs irado nauj komunikacijos bd. Nesenoje empyrinje studijoje apie valstybi praktik Zemanekas daro toki ivad: Nevaromi veiksmai tapo ne tokie dani, kadangi tarptautin teis, o ypa JTO statai, valstybms iuo atvilgiu numato vis daugiau ir daugiau apribojim. Ir tai, dl ko anksiau buvo apsiribojama diplomatinmis notomis, dabar danai yra perduodama naujomis komunikacijos formomis. iuolaikin informacijos visuomen daro spaudim vyriausybms, kurios, remdamosi vieumu, siekia kuo platesns paramos savo valdymui.63 Galiausiai valstybi praktika apima ir neveikim; nemaai tarptautins teiss norm valstybms draudia atlikti tam tikrus veiksmus, todl rodant toki nuostat btina atsivelgti ne tik tai, k valstybs daro, bet ir tai, ko jos nedaro.54 Netgi valstybi tyljimas yra svarbus, kadangi pasyvumas ir kit valstybi pretenzij nepaisymas tyliniai valstybei, vadovaujantis tylaus sutikimo doktrina, gali sukurti teisines pareigas.65

Psichologinis paprotins teiss formavimosi elementas (opinio iuris)

I valstybi praktikos nustatant paprotins teiss normas, btina inagrinti ne tik tai, k valstybs daro, bet ir tai, kodl jos tai daro. Kitaip tariant, paprotins teiss formavimsi yra psichologinis elementas. Vien tik valstybi praktikos nepakanka, turi bti rodyta, jog j lydi sitikinimas ir ireikia teisin pareiga. Pavyzdiui, yra daug nuolat atliekam tarptautinio pobdio akt (pvz., vliavos, saliutai sveikinant usienio laiv atviroje jroje, arba ceremonialo ir protokolo srityse), kurie motyvuojami vien tik mandagumu ar tradicija, bet jokiu bdu ne teisine pareiga".66 Toks elgesys yra grindiamas vien tik tuo, kas yra vadinama mandagumu" arba courtoisie santykiuose tarp valstybi.67 io psichologinio elemento specialusis terminas - opinio iuris si-ve necessitatis (sutrumpintai - opinio iuris).68 Tai paprastai apibdinama kaip valstybi sitikinimas, kad tarptautin teis i j reikalauja tam tikro konkretaus elgesio. is teiginys grindiamas iankstine prielaida, kad visos tarptautins teiss normos yra formuluojamos kaip pareigos. Taiau taip nra; be pareigas nustatani yra ir galinani norm, leidiani valstybms veikti tam tikru konkreiu bdu (pavyzdiui, bausti usienieius u nusikaltimus, vykdytus baudianiosios valstybs teritorijoje), bet nepareigojani taip veikti.69 Dl pareig nustatanios normos tradicinis opinio iuris apibrimas yra teisingas; dl galinanios normos opinio iuris reikia valstybi sitikinim, jog tam tikr elges leidia tarptautin teis.
63

K . Zem anek, W hat is State Practice" and W ho M akes It?, FS B ernhardt, 289-306. p.
64

Panaiai it konvencijos D l valstybi atsakom ybs u tarptautins teiss paeidim us" projekte, kur pirm uoju svarstym u T arptautins teiss kom isija prim 1980 m . (tekstas B row nlie leidinyje IL,p. 426), BD apibriant tarptautins teiss paeidim " darom a nuoroda , inter alia,veik, pasireikiani veiksm ais ar neveikim u", kuri priskiriam a valstybei pagal tarptautin teis, (3(a) straipsnio projektas). r. 17 skyri.
65 66

r. M uller/C ottier, cit. op.

N orth Sea C ontinental Shelf bylos, IC J R ep. 1969, p. 3, 44; G . Jaenicke, N orth Sea C ontinental Shelf C ases, EPIL2 (1981), p. 205-208. r. taip pat 12 skyri.
67

r. L.D . Paul, C om ity in International L aw arvard ILJ H, 32 (1991), p. 1-79; P M acalister-Sm ith, C om ity, EPILI (1992), p. 671-674. r. taip pat 4 skyri.
68

J.L. Slam a, O pinio juris in C ustom ary International Law , O kla. C U LR15 (1990), p. 603-656; Elias (1995), cit. op.
69

r. 7 skyri.

74

3 skyrius

70

r. Restatement (Third). 1 L, 101

p., P. 25.
71

r. W. Karl. Protest, EPIL 9 (1986), p. 320-322.

72

Lotus Case, PCIJ, serija A, Nr. 10, p. 28 ir t.t r. K. Herndl. Lotus. The. EPIL 2 (1981), p. 173-177 2t. taip pat 12 skyri.

Bandant analizuoti toki kolektyvini darini kaip valstybs psichologij, akivaizdu, kad egzistuoja kakas dirbtino. Todl dabartin tendencija yra - neiekoti tiesioginio rodymo dl valstybs psichologini nuostat, bet netiesiogiai faktiniame valstybi elgesyje rasti opinio iuris. Taigi oficials pareikimai nra btini; opinio iuris gali bti nustatyta i veiksm arba neveikimo.70 Tam tikslui reikt atsiminti, kad tarptautins teiss normos reguliuoja valstybi tarpusavio elges, todl btina itirti ne tik tai, k viena valstyb daro arba ko nedaro, bet ir tai, kaip tai reaguoja kitos valstybs. Jei kai kuri valstybi elgesys sukelia kit valstybi protestus, jog toks elgesys ess neteistas, ie protestai gali parodyti, jog toks elgesys kaip paprotins teiss rodymas neturi jokios verts.71 galinanios normos gali bti nustatytos rodius, kad kai kurios valstybs veik tam tikru konkreiu bdu (arba teig, kad jos turi teis taip elgtis) ir kad kitos valstybs, kuri interesus tokie veiksmai (ar teiginiai) paliet, neprotestavo dl t veiksm (ar teigini) neteistumo. Pareigas nustatani norm atveju nepakanka rodyti, kad valsty-bs elgsi pagal tariam norm ir kad kitos valstybes neprotestavo dl tokio

elgesio neteistumo. Reikia rodyti, kad tam tikr elges valstybs laiko privalomu. Tam tikro elgesio privalomumo pripainimas gali bti rodytas nustaius neabejotin suinteresuot valstybi pareigos pripainim arba rodius, kad tariamos normos reikalaujamo elgesio nesilaikymas kit valstybi, kuri interesai buvo paliesti, buvo pasmerktas kaip neteistas. Skirtumas tarp galinani ir pareigas nustatani norm aikiai matomas Lotus byloje.72 Bylos faktai buvo tokie: Pranczijos prekybos laivas atviroje jroje susidr su Turkijos prekybos laivu, ir dl leitenanto Demonso, Pranczijos laivo kapitono, nerpestingumo (taip buvo teigiama) keletas moni i Turkijos laivo uvo. Teisti leitenant Demons u mogudyst buvo Pranczijos jurisdikcija, taiau ikilo klausimas, ar tokios jurisdikcijos negali turti ir Turkija. i rodinjo, kad egzistuoja taisykl, leidianti jai teisti leitenant; Pranczija rodinjo visikai prieingai, btent, kad egzistuoja taisykl, pareigojanti Turkij neteisti jo. Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas palaik Turkijos pozicij ir atmet Pranczijos argumentus, nes: pirma, nors pasitaik tik keli atvejai, kai

valstybs, buvusios Turkijos padtyje, pradjo baudiamj persekiojim, kitos suinteresuotos valstybs neprotestavo prie tai; ir antra, nors dauguma valstybi, buvusi Turkijos padtyje, nesim persekiojimo, nebuvo jokio rodymo, kad jos tai dar vykdydamos teisin pareig. Be to, jeigu aikiai skiriasi valstybi poiriai tai, ar tam tikras elgesys (pvz., branduolini ginkl nenaudojimas per pastaruosius 50

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

75

met) yra opinio iuris iraika (tokiu atveju branduolini ginkl naudojimas bt neteistas), nemanoma rodyti, kad tokia opinio iuris egzistuoja.73 Kartais aikinama, kad opinio iuris reikia, jog valstybs turi bti sitikinusios, kad tam tikra norma jau yra teis dar prie jai tampant teise. Taiau tai, ko gero, nra teisinga; svarbu yra tai, k valstybs sako, o ne tai, kuo jos tiki. Jeigu keletas valstybi sako, kad tam tikra norma yra teis, o kitos valstybs to neginija, atsiras nauja teiss norma nepaisant to, kad visos suinteresuotos valstybs supranta, jog tai yra nukrypimas nuo prie tai egzistavusi norm. Paprotin teis keiiasi. Jeigu valstybs sutaria, kad tam tikra norma turi bti pakeista, nauja paprotins tarptautins teiss norma, grindiama nauja valstybi praktika, gali atsirasti labai greitai; pavyzdiui, kosmin erdv reguliuojanti teis isipltojo labai greitai po to, kai buvo paleistas pirmasis dirbtinis palydovas.74 Jeigu pokyt remiani ir jam prietaraujani valstybi yra maai, jos, ko gero, greitai savo veiksmus suderint su daugumos valstybi praktika. Reali problema ikyla tada, kai yra balansas tarp pokyt remiani ir jam prietaraujani valstybi. iuo atveju pokytis yra ltas ir sunkiai pasiekiamas, o nesutarimai ir neapibrtumas dl teiss gali tstis ilgai, kol atsiras naujas konsensusas, kaip, pavyzdiui, buvo gine dl teritorins jros ploio.75 Kitas pavyzdys - Legality of Nuclear Weapons byla, kurioje Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino: paprotinei normai, konkreiai draudianiai branduolini ginkl naudojim, atsirasti kaip lex data trukdo besitsianti trintis tarp atsirandanios opinio iuris ir vis dar stiprios nuostatos dl atgrasinimo priemons.76

73

r. Advisory Opinion on the Legality of the Threat or Use of Nuclear Weapons, op. cit., p. 826, 67 p. Dl io klausimo r. 20 skyri.
74 75 76

r. 13 skyri. r. 12 skyri,

Vienalaik" paprotin teis

Specifin problema - yra ar nra diritto spontaneo, arba vienalaiks paprotins tarptautins teiss" kategorija, kuri ikl tokie autoriai kaip Roberto Ago77 ir Binas Chengas.78 Jos esm - neigimas valstybi praktikos ir laiko veiksnio svarbos paprotins tarptautins teiss formavimsi ir rmimasis vien tik opinio iuris, kaip esminiu paproio elementu, ireikiamu neprivalomose rezoliucijose bei deklaracijose. Tarptautinis Teisingumo Teismas North Sea Continental Shelf bylose aikiai pasak, jog paprotin teis gali isirutulioti netgi palyginti per trump laik.79 Be to, pokyiai tarptautins teiskros procese keletu atvilgi pakeit iuolaikins paprotins teiss samprat skaitant ir tendencij, kad ji susiformavo palyginti greitai, yra urayta ir labiau detalizuota nei tradicinis paprotys.so Vis dlto vienalaiks" paprotins tarptautins teiss arba droit spontane manomumas,81 grin-

Advisory Opinion on the Legality of the Threat or Use of Nuclear Weapons, op. cit., p. 827, 73 p. Taiau iuo atveju Teismas taip pat pabr: Galiausiai tarptautin teis ir kartu su ja tarptautins tvarkos stabilumas, kur ji turi tvirtinti, neivengiamai nukents dl besitsianio skirtumo tarp poiri j ginkl, toki kaip branduoliniai ginklai, teisin status. Dl to yra svarbu panaikinti toki padl; ilgai adtas visikas branduolinis nusiginklavimas, atrodo, yra labiausiai tinkama priemon iam tikslui pasiekti". Ten pat, p. 830, 98 p.
77

R. Ago, Science juridique et droit international, RdC (1956-II), p. 849855, 932 ir t.t.
78

B. Cheng, United Nations Resolutions on Outer Space: Instant" International Customary Law?, Indian JIL (1965), p. 23 ir t.t.
79 80

ICJ Rep. 1969, at 4.

r. Jennings (1984), op. cit., p. 285.

81

Dl diskusijos apie Italikj doktrin r. F. Munch, A Propos du Droit Spontane, Studi in Onore di Guiseppe Sperduti, 1984, p. 149-162.

76

3skyrius

diamas vien tik opinio iuris, nereikalaujant jokios praktikos, iliko ginytinu dalyku.82 Atsivelgiant decentralizuotos tarptautins teisins sistemos pobd bei valstybi praktikos kaip objektyvaus elemento paprotins teiss formavimosi procese esmin vaidmen, vien tik opinio iuris, net jeigu j kai kurios valstybs aikiai pripasta kaip subjektyv element, nepakanka bendram paproiui kontroversikose srityse tvirtinti. Be to, pati paproio" samprata apima tam tikr laiko element; taigi vienalaikis paprotys" pats savaime yra prietaravimas.' nors atrodo, jog tai yra daugiau tinkamos terminologijos, o ne esms dalykas. poir patvirtino Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudencija. North Sea Continental Shelf bylose Teismas teig, jog egzistuoja btinas reikalavimas, kad tuo konkreiu metu, nors ir trumpu, valstybi, skaitant valstybes, kuri interesai yra ypa palieiami, praktika bt plati ir vienoda".83 Kitaip tariant, reikalavimo dl laiko elemento suvelninimas yra kruopiai subalansuotas su didesniu valstybi praktikos apimties ir pobdio akcentavimu. Dar aikesn netiesiogin vienalaikio paproio" doktrinos atmetim galima velgti iuose Teismo odiuose Nicaragua byloje: Vien tik faktas, kad valstybs skelbia, jog jos pripasta tam tikras taisykles, nra pakankamas Teismui laikyti ias taisykles paprotins tarptautins teiss dalimi... Vadovaudamasis savo Statuto 38 straipsniu... Teismas turi sitikinti, kad normos egzistavimas valstybi opinio iuris yra patvirtintas praktika.84 Bernhardtas taip pat neigia, kad pagal tradicines tarptautins teiss koncepcijas yra galimas trumpalaikis" paprotys, taiau jis gals sivaizduoti iskirtinius atvejus ir situacijas, kuriose tokia trumpalaik teis yra naudinga ar netgi btina. Jeigu, pavyzdiui, valstybi grup aikiai ir be jokio prietaravimo tam tikrus veiksmus, anksiau neinomus, laiko netaistais, opinio iuris gali pakakti net ir nesant jo-kios praktikos."S5 To i tikrj gali prireikti, taiau tada tai nebus paprotys, o koks nors kitas (naujas) tarptautins teiss altinis.

82

r. P. Malanczuk, Space Law as a Branch of Intenational Law, NYIL 25 (1994). p. 143-180, 160-161.
83
84 85 86

Tarptautins teiss universalumas ir konsensuso teorija

Jau buvo sakyta, kad paprotinei normai susiformuoti pakanka vos keli valstybi praktikos, jeigu nra praktikos, kuri prietaraut tai normai.86 Taiau kas atsitinka, jei kai kurios valstybs prietarauja tariamai normai? Ar gali vienos valstybs prietaravimas neleisti susiformuoti paprotinei normai? Jeigu taip bt, egzistuot labai nedaug norm, kadangi valstybi praktika skiriasi daugeliu dalyk. Kita vertus,

ICJ Rep. 1969. p. 43.

ICJ Rep. 1986, p. 97 ir t.t. Bernhardt (1992), op. cit., p. 902. r. tekst toliau, p. 70-72.

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

77

leidimas daugumai sukurti norm prie maumos vali lemt neveikiamus sunkumus. Kokio dydio dauguma privalo bti? Ar skaiiuojant daugum Gvatemalos ir JAV praktikos svoris turi bti vertinamas vienodai? Kita vertus, jeigu kai kurios valstybs turi bti laikomos svarbesnmis, kokiais kriterijais ta svarba turi bti grindiama? Gyventoj skaiiumi? Plotu? Gerove? Karine galia? Toki klausim ikilo ir kitame kontekste, t.y. ryium su JT Saugumo Tarybos sudties reforma, kuri dabar svarstoma.87 Lotus byloje Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik: Valstybms privalomos teiss normos... kyla i j pai laisvos valios, ireiktos konvencijomis ar praktika, visuotinai pripainta kaip ireikianioje teiss principus."88 i vadinamoji "konsensuso teorija" buvo kritikuojama Vakaruose, taiau j entuziastingai palaik sovietiniai teisininkai. Sovietin doktrina teigdavo, kad tarptautin teis yra susitarimo tarp valstybi rezultatas, ir kad vienintelis skirtumas tarp sutari ir paproio slypi formoje, t.y. sutartys ireikia aik susitarim o paprotys - numanom.89 io poirio teigiamoji pus yra ta, kad jis paaikina valstybi praktikos skirtumus; kaip skirtingos sutartys gali galioti santykiuose tarp skirting valstybi grupi, taip ir skirtingos paprotins teiss normos gali bti taikomos skirtingoms valstybi grupms. Tarptautinis Teisingumo Teismas tam tikru mastu vadovavosi sovietiniu poiriu Asylum byloje, kurioje jis pripaino esant regioninius paproius, taikomus santykiuose tarp kai kuri Lotyn Amerikos valstybi.90 Konsensuso teorija paaikina skirtumus valstybi praktikoje, taiau yra gana netikinama kalbant apie naujas valstybes. Pripainta taisykl yra ta, kad naujos valstybs automatikai pareigojamos laikytis visuotinai pripaintos tarptautins teiss. Naujai atsiradusi valstybi santykio su egzistuojania tarptautine teise problema daugiausiai yra susijusi su valstybi teisi permimo klausimu ir bus nagrinjama vliau.91 Vyraujantis poiris paprotin teis (su skirtinga argumentacija) yra tas, kad naujos valstybs i principo negali nesilaikyti pareig, kylani i egzistuojanios paprotins teiss. Negalima isirinkti teisi a la carte, kurias suteikia teisin sistema, ir kartu atmesti pareigas, kurios nepatinka. Kita vertus, vykstant dekolonizacijos procesui atsiradusi nauj valstybi ilygos tarptautins teisins tvarkos, kuri sukr senosios kolonizatori valstybs, atvilgiu turjo daug takos tam tikroms sritims, tokioms kaip tarptautin ekonomin teis92 ir jr teis,93 o tai ma maiausiai lm teisin neapibrtum. Vis sunkiau ir sunkiau darsi atrasti reikalaujam bendr praktik ir opinio iuris paprotinei tarptautinei teisei nustatyti, kad ilikt jos universali svarba.94

87 88

r. 21 skyri .

PCIJ, serija A, Nr. 10, 18. r. tekst aukiau, p. 73-75.

89

Dl sovietin doktrinos s r. 2 skyri .

90

ICJ Rep.1950, p. 266, 277, 293294, 316.r. tekst aukiau, p. 70.

91

r. 11 skyri .

92
93 94

r. 2 ir 1 5 sky ri .
r. 12 skyri .

Dl region paprotin tarptautin s s teiss r. 1 ir 2 skyri .

78

3 skyrius

95

B. Simma, Consent: Strains in the Treaty System, in Macdonald/Johnston (red.), op. cit., p. 485 ir t.t.; O.W. Greig, Reflections on the Role of Consent, AYIL 12 (1992), p, 125176; A. Pellet, The Normative Dilemma; Will and Consent in International Law-Making, ten pat, p. 22-53.
96

Asylum case, op. cit., p. 276-7; Rights of Nationals of the United States in Morocco case, ICJ Rep. 1952, p. 176, at 200.
97 98 99

Fisheries byla, op. cit., p. 131. r. tekst toliau, p. 89-90.

r. Bernhardt (1992), op. cit., p. 904; 0. Elias, Some Remarks on the Persistent Objector Rule in Customary International Law, Denning LJ (1991), p. 37-51; C. Tomuschat, Obligations Arising for States Without or Against Their Will, RdC 241 (1993IV), p. 195-374.
100

J.I. Charney, Universal International Law, AJIL 87 (1993), p. 529-551, 538 ir t.t.; r. taip pat Tarptautins teiss asociacijos Komitet paprotins (bendrosios) tarptautins teiss formavimosi klausimais, ILA Rep. 1992, p. 366 ir t.t.
101

Dl istorini aspekt r. 2 skyri.

Pritarimo elementas95 taip pat gali tapti fikcinis, kai kalbama apie nauj paprotins teiss norm atsiradim santykiuose tarp egzistuojani valstybi. Tarptautinis Teisingumo Teismas pabr, jog valstyb iekov, kuri nori remtis paprotine norma, turi rodyti, kad i nor-ma yra privaloma valstybei atsakovei.96 Paprasiausias bdas tai pasiekti parodyti, kad valstyb atsakov pripaino i norm savo paios praktikoje (nors pripainimas ia prasme gali reikti ne daugiau kaip protesto nepareikim kai kitos valstybs taik i norm ikilus valstybs atsakovs interesams). Taiau gali bti nemanoma atrasti kokio nors rodymo dl valstybs atsakovs poirio t norm; tokiu atveju egzistuoja kitas (ir daniau naudojamas) bdas rodyti, jog norma yra privaloma valstybei atsakovei - rodyti, kad norm pripasta kitos valstybs. iuo atveju norma yra privaloma valstybei atsakovei, nebent i valstyb gali rodyti, jog ji aikiai ir nuolat, nuo pat pirmj ios normos atsiradimo dien, prietaravo jai; prietaravimas, ireiktas tai normai jau tvirtai nusistovjus, yra pavluotas ir negali sutrukdyti tam, kad norma bt privaloma protestuojaniai valstybei. Fisheries byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino, kad konkreti norma nebuvo visuotinai pripainta, taiau pridr: Bet kokiu atveju... atrodyt, jog norma netaikytina Norvegijai, kadangi ji visada prietaravo prie bet kokius mginimus taikyti j Norvegijos pakrants atvilgiu."97 Pastaruoju metu Nuolatinio prietarautojo" klausimas daniau nagrinjamas literatroje. Ar gali prietaraujanti valstyb visikai ir neterminuotai likti u naujos teiss, pripastamos daugumos valstybi, galiojimo sferos? Ar atsirandanios ius cogens normos reikalauja kitoki kriterij nei maiau svarbios normos?98 ie klausimai iuo metu dar toli grau nra isprsti.99 Taiau Charney nuomone, tik iimtiniais atvejais isiveriama be nuolatinio prietarautojo" problemos.100

B E N DR I E JI T E I S S P RI NCI P A I Treioji tarptautins teiss altini ris, numatyta Tarptautinio Tei-

singumo Teismo Statute, yra bendrieji teiss principai, pripainti civilizuot taut". (Visos tautos dabar yra laikomos civilizuotomis";101 nauja svoka yra taik mylinios" tautos; tai numatyta JTO stat 4 straipsnyje kaip btina slyga primimui organizacij.) i formuluot buvo traukta Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo, dabartinio Teismo pirmtako, Statut siekiant isprsti situacijas, kuomet sutartys ar paproiai nesuteikia jokio orientyro; buvo bgtaujama, jog prieingu atveju - su spragomis sutari ir paprotinje teisje, Teis-

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

79

mas negalt sprsti kai kuri byl. Kita vertus, beveik nra jokio sutarimo dl ios frazs reikms. Kai kas teigia, jog tai ir yra bendrieji tarptautins teiss principai; kiti teigia, jog tai yra bendrieji nacionalins teiss principai. Faktikai nra prieasi, dl ko tai negalt reikti abiej i dalyk; kuo daugiau prasmi tam tikra svoka turi, tuo didesn tikimyb rasti kak, kas galt upildyti spragas sutartinje ir paprotinje teisje - tai buvo pagrindin prieastis, dl ko bendrieji teiss principai buvo traukti Teismo statut. I tikrj tarptautiniai tribunolai bendruosius teiss principus abiem mintomis prasmmis taik daugel met iki Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo steigimo 1920 m.102 Pagal pirmj apibrim (bendrieji tarptautins teiss principai) bendrieji teiss principai yra ne tiek teiss altiniai, kiek metodas pasinaudoti egzistuojaniais altiniais: pagal analogij ipleiamos egzistuojanios normos, indukcinio samprotavimo bdu ivedamas bendr princip egzistavimas i detali taisykli ir pan. Pagal antrj bendrj teiss princip apibrim (bendrieji nacionalins teiss princi-pai), spragas tarptautinje teisje galima upildyti pasiskolinus princip, bding visoms arba daugumai nacionalini teiss sistem; konkreios teiss normos kiekvienos valstybs paprastai skiriasi, taiau pagrindiniai principai yra panas.103 I tikrj viskas yra labiau komplikuota. Ne visi tarptautinje praktikoje taikomi bendrieji principai kyla i nacionalini teisini sistem ir tarptautin lyg yra transplantuoti pripainimo bdu.104 Kai kurie yra grindiami prigimtiniu teisingumu", bdingu visoms teisinms sistemoms (tokie principai kaip gera valia,105 estopelis106 ir proporcingumas107), kiti - ivedami su teisininkams inomos logikos pagalba (tokios taisykls kaip lex specialis derogat legi generali, lex posterior derogat legi priori* specialusis statymas yra viresnis u bendrj, vlesnis statymas yra viresnis u ankstesnj (lot.)l08), o kita kategorija yra susijusi su tarptautins bendrijos specifiniu pobdiu", ir tai ireikia ius cogens principai.109 Taigi realiai nacionalins teiss principus transplantuoti tarptautin lygmen galima ribotai: tik kai kurias procedrines taisykles; kaip antai teis nealik bylos nagrinjim, paeistos teiss gynyb110 vietini priemoni inaudojimas,111 taip pat tam tikrus materialins teiss principus, kaip senaties terminai112 ar atsakomyb u paeidim.113 Bdas, kaip tokia transformacija vyksta praktikoje, formuojasi teisjo arba arbitro, kuris turi priimti sprendim konkreiu atveju, smonje. Tai vadinama teisjo kuriamuoju vaidmeniu"; jis visikai nebdingas tarptautinei teisinei sistemai. Kita vertus, nra taip sunku, kaip atrodo, rodyti, kad principas yra bdingas daugumai ar visoms teisinms sistemoms. Teisins sistemos

r. B. Cheng, General Principles of Law as Applied by International Courts and Tribunals, 1987; G. Hanessian, General Principles of Law" in the Iran-US Claims Tribunal, Colum. JIL27 (1989), p, 309; V.-D. Degan, General Principles of Law (A Source of General international Law), FYIL 3 (1992), p. 1-102; L. FerrariBravo, Considerations sur la methode de recherche des principes generaux du droit international de l'environnement, Hague YIL7 (1994), p. 3-10; H. Mosler, General Principles of Law, II EPIL (1995), p. 511-527,
103

102

Dl lyginam teiss studij r. j 1 skyri . Dl santykio tarp tarptautin ir nacionalins teiss s r, 4 skyri .
104

r. H. Mosler,The International Society as a Legal Community, pat. leid, 1980 m., p. 136 ir t.t.
105

A. D'Amato, Good Faith, II EPIL (1995), p. 599-601; J.F. O'Connor, Good Faith in International Law, 1991. Nuclear Tests bylos (Australija prie Pranc zij) sprendime, priimtame 1974 m. gruodio 20 d.(ICJ Rep. 1974, p. 268, 46 p.), Teismas pareik: Vienas svarbiausi i princip reguliuojani teisini , pareig atsiradim ir vykdym kad ir , koks b t pareig atsiradimo t altinis, yra iningumo principas. s Pasitik jimas yra b tina tarptautinio bendradarbiavimolyga, ypa dabar, s kai is bendradarbiavimas daugelyje srii tampa vis svarbesniu". taip r. pat 1969 m. Vienos konvencijos d l Tarptautini sutar i teiss 26 straipsn nagrin , jam 9 skyriuje.
106

r. 10 skyri . r. 1, 17 ir 19 skyri . r. tekst , p. 88,

107

108 109

K.-J. Partsch, International Law and Municipal Law, EPIL II (1995), p. 1188. D ius cogens r. tekst l toliau, p. 89-90.
110

S. Verosta, Denial of Justice, EPIL I (1992), p. 1007-1010.

111

r. 17 skyri . r. 10 skyri . r. 17 skyri .

112

113

80

3 skyrius

114

Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 9 straipsnis, tekstas Brownlie leidinyje BDIL. p. 438. r. 18 skyri.
115

D.J. Ibbetson, The Roman Law Tradition. 1994. Apie Grocij r. 2 skyri.
116 117 118 119 120

r. 10 skyri. r. 2, 17 ir 18 skyri. r. 6 ir 21 skyri. r. tekst aukiau, p. 67. r. 18 skyri.

yra klasifikuojamos eimas; daugumoje anglikai kalbani ali teis yra labai panai, kadangi atvykliai atsive su savimi teis, kuri jie inojo; labai panai teis yra ir daugumoje Lotyn Amerikos ali. Kam nors rodius principo egzistavim Anglijos teisje, pagrstai galima manyti, jog is principas egzistuoja ir Naujojoje Zelandijoje bei Australijoje. Klausimas ikyla toks: K mes inome apie kitas sistemas pasaulyje?" Praktikoje kartais i tikrj pasitaiko, kad tarptautinio teismo teisjas ar arbitras naudojasi savo alies teisinje sistemoje egzistuojaniais principais ir nepaiso to, ar jie pripastami ir kitose alyse. Tokia praktika yra nepageidautin taiau ji pernelyg dana, kad bt laikoma neteista. Renkant Tarptautinio Teisingumo Teismo teisjus, reikalaujama atsivelgti, kad jame bt utikrinamas vis svarbiausi pasaulio civilizacijos form bei pagrindini teisini sistem atstovavimas".114 Bendrieji teiss principai naudingiausi pasirod es naujose" tarptautins teiss sferose. XVI-XVII amiuose mus formuotis iuolaikinei tarptautins teiss sistemai, tokie autoriai kaip Grocijus daugiausia rmsi Romn teise,115 ir Romn palikimo vis dar galime aptikti daugelyje taisykli, kurios dabar transformavosi paprotin teis (pavyzdiui, dl titulo teritorij gijimo). 116 XIX amiuje tarptautinis arbitraas, kuris iki tol buvo retas, tapo danesnis, todl teisminio

proceso taisykli poreikis buvo patenkintas pasiskolinus princip i nacionalins teiss (pavyzdiui, princip kad ikilus abejonms arbitraas turi teis sprsti, ar jis turi jurisdikcij, ar ne, taip pat princip, kad iekinys, arbitraui pateiktas nepagrstai udelsus, turi bti atmestas kaip 117 nepriimtinas). iame amiuje tarptautin teis, arba kakas labai panaaus tarptautin teis, m reguliuoti tam tikrus privai asmen ar kompanij susitarimus su valstybmis arba tarptautinmis organizacijomis (pvz., darbo kontraktai tarptautinse organizacijose,118 naftos koncesijos119). Sutartys ir paprotin teis nedaug tvirtina taisykli, reguliuojani iuos klausimus, todl spraga buvo upildoma remiantis bendraisiais komercins ir administracins teiss principais, pasiskolintais i nacionalini teisini sistem. Pavyzdiui, tarptautiniai administraciniai teismai, sprendiantys ginus tarp tarptautini organizacij ir j personalo, nuolat taiko i nacionalins teiss pasiskolint princip, kad pareignui turi bti praneta apie jo kritik ir jam turi bti

suteikta galimyb atsakyti i kritik dar prie tai, kai tarptautin organiza-cija, kaip jo darbdavys, remdamasi ia kritika, priims sprendim jo nenaudai.120 Internacionalizuot kontrakt" tarp valstybs ir usienio kompanij atveju nuorodos bendruosius principus ryium su arbitraine slyga tikslas (investuojanios kompanijos poiriu) yra sukurti didesn pasitikjim arbitro() diskrecija, kuri pasireikt krybikai

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

81

suformuluotomis atitinkamomis teiss normomis, o ne bt kontrakt pasiraanios valstybs nacionalins teiss norm malonje.121 Taiau reikt atsiminti, kad aplinka, kurioje funkcionuoja tarptautin teis, labai skiriasi nuo nacionalins teiss funkcionavimo aplinkos, o nacionalins teiss principais spragoms tarptautinje teisje upildyti gali bti pasinaudota tik tuo atveju, jeigu jie yra pritaikyti tarptautinei aplinkai. Kaip pastebjo teisjas McNairas South-West Africa byloje, bdas, kuriuo tarptautinje teisje skolinamasi i io altinio, nereikia gatav, visikai tam tikra norm sistema paremt privatins teiss institut importavimo ir sandliavimo". Bt sunku suderinti tok proces su bendrj teiss princip" taikymu.122 Galiausiai reikt pabrti, kad klausimas, ar tarptautinis teismas privalo upildyti spragas materialinje tarptautinje teisje ir taip utikrinti teisins sistemos ibaigtum", priimti konkret sprendim ir tuo bdu ivengti non liquet (dalykas yra neaikus") deklaravimo, iliko diskutuotinas.123 domu pastebti, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas savo neibaigtoje konsultacinje ivadoje Legality of Nuclear Weapons byloje nesirm jokiu bendruoju teiss principu, pripaintu visose teisinse sistemose.124 I tikrj Teismas bylos klausimu svarbiausiu ioje byloje savo sprendimu paskelb non liquet, jis rmsi neapibrtumu dabartinje tarptautins teiss stadijoje bei su tuo susijusiais faktais.125 Teigiama, kad non liquet koncepcija neleidia tinkamai atlikti teismins funkcijos ir teismai, jeigu jie teisinasi non liquet motyvu bet kokioje konkreioje byloje, neteisingai supranta savo pareigas. Tarptautinje teisje ne visais atvejais galima rasti aiki ir konkrei taisykl, lengvai pritaikom kiekvienai tarptautinei situacijai, bet... kiekviena tarptautin situacija gali bti vertinama teisikai.126

121 122

v. Hecke, op. cit, p. 818.

ICJ Rep. 1950, p. 148. r. taip pat M. Shahabuddeen, Municipal Law Reasoning in International Law, Lowe/ Filzmaurice (red.), op. cit., p. 90103. Apie South-West Africa byl r. 18 ir 19 skyri.
123

TEISM SPRENDIMAI
Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38(1)(d) straipsnis nurodo Teismui taikyti teism sprendimus ... kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti." Taiau tai turi bti daroma atsivelgiant 59 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad Teismo sprendimas turi privalomj gali tiktai alims ir tik toje konkreioje byloje". Kitaip tariant, ia negalioja stare decisis doktrina, inoma bendrosios teiss sistemose; pagal tarptautin teis tarptautiniai teismai neprivalo vadovautis ankstesniais sprendimais, nors beveik visada jie ankstesnius sprendimus atsivelgia.127

r. J. Stone, Non Liquet and the Function of Law in the International Community, BYIL 1959, p. 145; Fastenrath (1991), op. cit.; plg. teisjo Vereshchetino pareikim Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacinje ivadoje dl grasinimo branduoliniu ginklu ar jo panaudojimo teistumo, op. cit., p. 833 su prieinga teisj Schwebelio, ten pat, p, 836-840, Shahabuddeeno, ten pat, p. 861-866 ir Koroma, ten pat, p. 925-930, nuomone.
124

r. teisjo Fleischhauerio atskirj nuomon, ten pat, p. 835.

125

r. teisjos Higgins prieing nuomon, ten pat, p. 934.

126

R. Jennings/A. Watts (eds.), Oppenheim's International Law, 1 t., 1 dalis, 9-as leid., 1992, p. 13.

82

3 skyrius

127

r. V. Roben, Le Precedent dans la jurisprudence de la Cour internationale, GYIL 32 (1989), p. 382-407; M. Shahabuddeen, Precedent in the World Court, 1996.
128

r. tekst aukiau, p. 68. r. 6 skyri . r. 9 skyri .

129

130 131

r. tekst aukiau, p. 71 ir 12 skyri .

132

r. Jennings (1984), cit., op. p. 287; H. Lauterpacht, The Development of International Law by the International Court, 1982.
133 134 135 136

r. 14 skyri . r. 20 skyri . r. 18 skyri .

r. R.Y. Jennings, The International Court of Justice after Fifty Years, MIL 89 (1995), p. 493505.
137 138

r. 8 skyri .

r. toliau K. Doehring, The Participation of International and National Courts in the Law-Creating Process,SAYIL17(1991/2), p. 1-11; R.Y. Jennings, The Judiciary, International and National, and the Development of International Law, ICLQ 45 (1996), p. 1-12.

Jau minjome, kad teism ir arbitra sprendimai gali bti paprotins teiss rodymas.128 Taiau, ko gero, tiesa yra ir tai, kad teisjai gali kurti ir nauj teis. ia prasme Tarptautinio Teisingumo Teismo vaidmuo yra ypa svarbus. Dauguma jo sprendim ne naujovi tarptautin teis, ir jos vliau gavo bendr pripainim (pavyzdiui, Reparation for Injuries byla,129 Genocide byla130 ir Fisheries byla131). Tvirtai tikima, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas (ir kiti teismai) vadovausis iais sprendimais ir vlesnse bylose, kadangi teisminis nuoseklumas yra akivaizdiausias bdas ivengti kaltinim alikumu. Taigi yra abejotina, ar Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimai ir toliau turt bti laikomi tik pagalbine" priemone teiss normoms nustatyti.132 Vienu aspektu tam ateityje teks skirti daugiau dmesio: pastaruoju metu daugja tarptautini tribunol ir teism (pavyzdiui, vairs regioniniai teismai, mogaus teisi teismai,133 tarptautiniai baudiamieji teismai134 bei Jr teiss tribunolas135). i tendencija gali lemti vienas kitam prietaraujanius sprendimus tarptautins teiss klausimais, ir nra jokios aukiausios instancijos aukiausio teismo prasme, kuri galt derinti tokius konfliktus. Tarptautinis Teisingumo Teismas neturi tokios galimybs, kadangi jis jokiais formaliais ryiais nesusietas su kitais tarptautiniais teismais ir tribunolais.136 38(1)(d) straipsniui priklauso ir nacionalini teism sprendimai; nemaai tarptautins teiss norm tokiais klausimais kaip diplomatinis imunitetas137 susiformavo po nacionalini teism sprendim. Taiau tokius sprendimus reikia vertinti atsargiai; gali atrodyti, jog teisjai taiko tarptautin teis (ir jie patys gali tuo tikti), o i tikrj tai, k jie taiko, yra kokia nors speciali j pai alies nacionalins teiss norma.138

MOKSLININK DOKTRINA
38(l)(d) straipsnis Teismui kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti liepia taikyti vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios teiss specialist doktrin". Kaip ir teism sprendimai, mokslinink

darbai gali bti paprotins teiss rodymas, taiau jie gali bti ir pa-galbinai pltojant naujas teiss normas. Praeityje tokie autoriai kaip Grocijus turjo toki tak, kokios iandien negali tiktis joks autorius. Taiau ir dabar mokslininkai neprarado savo takos. Jie ir toliau bet koki teisin diskusij rmina konceptualius rmus; pavyzdiui, valstybs ilg laik siek gyti tam tikr ribot teisi su j teritorinmis jromis susisiekianiuose vande-

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

83

nyse, kol Gidelis m rayti apie ias pretenzijas, taiau btent Gide-lis ipltojo gretutins zonos koncepcij, kuri buvo tarsi pagrindas diskusijoms dl i pretenzij pagrstumo.139 Be to, galima velgti, kad diplomatinse diskusijose valstybs dar labai danai remiasi autoriais (nors tai ir nevisada pripastama), kadangi autoriai pateikia isamias, konkreias ir (su pasisekimu) nealikas valstybi praktikos apvalgas. (Santrauka, kuri specialiai padaroma kiek manoma trumpesn, pvz., Harvardo konvencij projektai, yra ypa tinkama cituoti.) Taigi autoriai remiasi valstybi praktika, o valstybs cituoja autorius bent tada, kai tai atitinka j interesus. Apskritai kalbant, multikultriniame pasaulyje atrasti ias labiausiai pripaint autori doktrinas" nebra lengva, kadangi tai veda lengvai pasiekiam visuotin tam tikr teigini pripainim. Tai darosi sunku ir dl daugybs publikacij, parengt iandieninius tarptautins teiss klausimus nagrinjani autori.140 Tarptautiniai arbit-rainiai tribunolai danai cituoja vadovlius ir autorius,141 o Tarptautinis Teisingumo Teismas, kitaip nei atskiri teisjai atskirosiose nuomonse, 142 savo sprendimuose nuo to susilaiko.143

KITI GALIMI TARPTAUTINS TEISS ALTINIAI

139

r. 12 skyri.

Baig nagrinti Tarptautinio Teisingumo Teismo Statute ivardytus altinius, dabar turime aptarti, ar yra koki nors kit, tame srae nevardyt, altini.

140

A. Oraison, Reflexions sur 'la doctrine des publicistes les plus qualifies des differentes nations', RBDI 24 (1991), p. 507-580.
141

Tarptautini organizacij aktai

Tarptautini organizacij daugjim po Pirmojo pasaulinio karo lydjo silymai, kad tarptautini organizacij aktai turi bti pripainti tarptautins teiss altiniu. 1 4 4 Taiau daugum tarptautini organizacij organ sudaro valstybi nari atstovai, ir labai danai toki organ aktai faktikai yra valstybi, atstovaujam iuose organuose, aktai. Pavyzdiui, JTO Generalins Asambljos rezoliucija gali bti paprotins teiss rodymas, kadangi ji atspindi valstybi, kurios u j balsuoja, poir; ji tikriausiai turt lygiai toki pat reikm, jeigu bt priimta konferencijoje, organizuojamoje ne JTO; o jeigu daugelis valstybi balsuoja prie toki rezoliucij, atitinkamai susilpninama jos, kaip paprotins teiss rodymo, reikm. Kita vertus, tarptautins organizacijos paprastai turi bent vien organ, nesudaryt i valstybi nari atstov, ir toki organ praktika gali bti pripastama teiss altiniu. Pavyzdiui, JT Sekretoriatas

r. C. Gray/B. Kingsbury, Developments in Dispute Settlement: Inter-State Arbitration Since 1945, BYIL 63 (1992), p. 97, 129.
142 143

r. 18 skyri.

S. Rosenne, The Law and Practice of the International Court of Justice, 2-as leid., 1985, p. 614-616,
144

Dl diskusijos r. K. Skubiszewski, Resolutions of the U.N. General Assembly and Evidence of Custom, leidinyje Etudes en l'honneur de ft. Ago, 1987, 1-as t., p. 503 ir t.t.; B. Sloan, General Assembly Resolutions Revisited (Forty Years After), BYIL 58 (1987), p, 39 ir t.t.; J.A. Frowein, The Internal and External Effects of Resolutions by International Organizations, ZaoRV 49 (1989), p. 778-790; B. Sloan, United Nations General Asembly Resolutions in Our Changing World, 1991; H.G. Schermers, International Organizations, Resolutions, EPIL II (1995), p. 1333-1336.

84

3 skyrius

145

r. 9 skyri 146

r. 22 skyri.
147 148 149 150 151

r. 6 skyri. r. 15 skyri. r. 13 skyri. r. tekst aukiau, p. 68-70.

Bernhardto pastebjimas (1992). op. at., p. 904.

152

Dl tolesns diskusijos apie tarptautini organizacij rezoliucijas kaip paprotins teiss rodym r. Akehurst (1974-1975), Custom, op. cit., p. 5-7.
153

r. T. Schweisturth. The Influence of the Third United Nations Conference on the Law of the Sea on International Customary Law, ZaoRV 43 (1983). p. 566-584, 577.

paprastai yra sutari depozitorius ir jo, kaip depozitoriaus, praktika jau padar tak sutari teisei tokiais klausimais kaip ilygos.145 Kartais tarptautins organizacijos bna galiotos priimti tokius sprendimus (danai - bals dauguma), kurie yra privalomi valstybms narms. Be vidini" klausim, susijusi su biudetu, nari primimu, paalinimu ir pan., vienintelis akivaizdus to pavyzdys randamas JTO [stat VII skyriuje, kurio nuostatos Saugumo Tarybai leidia sakinti valstybms, jeigu ikyla grsm taikai, galimas agresijos aktas, arba sulauoma taika.146 Kai kurios kitos tarptautins organizacijos dl privalom sprendim primimo turi didesnius galiojimus; ypa tai pasakytina apie Europos Bendrij.14' Taiau abejotina, ar tokie sprendimai gali bti traktuojami kaip atskiras teiss altinis, nes teis priimti tokius sprendimus suteikia atitinkamos organizacijos steigiamieji dokumentai. Tas pat pasakytina ir apie Tarptautinio valiutos fondo teis priimti pareigojanius sprendimus dl valiut kurs ilaikymo ar pakeitimo arba dl valiutos devalvavimo,148 taip pat Tarptautins civilins aviacijos organizacijos teis tvirtinti privalomus standartus dl navigacijos ar lktuv ekipa kvalifikacijos.149 Dauguma rezoliucij nieko bendro neturi su tarptautine teise; akivaizdus to pavyzdys - rezoliucija, kuria rekomenduojama tyrinti susirgimo viu prieastis. Net ir tuo atveju, kai rezoliucijos skirtos tarptautins teiss klausimams, jos gali tiesiog rekomenduoti pakeitimus, o tokios rezoliucijos tekstas aikiai negali bti interpretuotas kaip tvirtinantis egzistuojani teis; rezoliucija, deklaruojanti, kad X turi bti teis, jokiu bdu nra rodymas, kad X yra teis. Jeigu rezoliucija de-

klaruoja, kad X yra teis, ji gali bti naudojama paprotins teiss egzistavimui rodyti. Bet toki rezoliucij reikm priklauso ir nuo to, kiek valstybi u konkrei rezoliucij balsuoja; jei prie rezoliucij balsuoja daug valstybi, jos, kaip paprotins teiss rodymo, reikm yra atitinkamai menkesn. Jau minta, kad Nicaragua byloje150 Tarptautinis Teisingumo Teismas plaiau rmsi tarptautini organizacij rezoliucijomis kaip teiss altiniu",151 taiau turint galvoje iskirtines bylos aplinkybes, susijusias su klausimu dl Teismo jurisdikcijos, abejotina, ar Teismas ias rezoliucijas naudojo kaip altinius specialija prasme. Tarptautins organizacijos instancijos posdyje priimta rezoliucija niekada n-ra lemiamas paprotins teiss rodymas. Ji turi bti nagrinjama susietai su visais kitais prieinamais paprotins teiss rodymais, ir taip galima bt rodyti, jog tam tikra rezoliucija nra teisinga paprotins teiss iraika.152 Galiausiai, jeigu nra su tuo susijusios praktikos, paprastas pareikimas dl to, kokia turi bti ir yra teis, yra ne pakankamas rodymas, o vien tik valstybi bandymas

isiaikinti savo atitinkamas pozicijas."3

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

85

Tarptautinis Teisingumo Teismas, remdamasis daugeliu Generalins Asambljos rezoliucij,154 priimt nuo 1961 m., savo 1996 m. Konsultacinje ivadoje On the Legality of the Threat or Use of Nuclear Weapons, kuria patvirtintas branduolini ginkl neteistumas, pareik: Generalins Asambljos rezoliucijos, net jeigu jos ir nra pareigojanios, gali kartais turti normin reikm. Tam tikromis aplinkybmis jos gali bti svarbus rodymas nustatant normos egzistavim arba opinio iuris susiformavim. io teiginio teisingumui, kalbant apie konkrei Generalins Asambljos rezoliucij nustatyti, btina inagrinti jos turin ir primimo aplinkybes; taip pat reikia nustatyti, ar egzistuoja opinio iuris dl jos norminio pobdio. Arba didelis skaiius rezoliucij gali liudyti laipsnik opinio iuris evoliucij o tai yra btina, kad susiformuot nauja norma.155 Taiau atsivelgdamas didel balsavusij prie" ir susilaikiusij skaii priimant kelet Generalins Asambljos rezoliucij dl branduolini ginkl neteistumo, Teismas pripaino, jog i rezoliucij dl ginkl naudojimo neteistumo dar nepakanka opinio iuris egzistavimui nustatyti.156

velni (soft) teis"

Kontroversikumas dl tarptautini organizacij kai kuri deklaracij ir rezoliucij statuso yra susijs su velnios teiss" fenomenu. 157 Nesileidiant smulk io klausimo aptarim galima pabrti, kad svoka velni teis" kaip atsvara svokai grieta (hard) teis" nra labai svarbi teisine prasme. Yra pripastama, kad velni teis", kaip elgesio orientyras (pavyzdiui, Jungtini Taut suformuluotas dl transnacionalini kompanij veiklos158), nesantis nei grietai privaloma tei-s norma, nei grynai politinis pareikimas,jr egzistuojantis pilkojoje zonoje" tarp teiss ir politikos, yra laikoma tarptautins ekonomins teiss ir tarptautins aplinkos apsaugos teiss specifine ypatybe.159 Toki nuostat galima rasti, pavyzdiui, dar nesigaliojusiose sutartyse arba tarptautini konferencij ar organizacij rezoliucijose, kurios nra teisikai privalomos. velni teis" atsirado ir dl fakto, jog sudarydamos susitarimus valstybs paprastai nenori (vis dar) prisiimti teisikai privalom sipareigojim, o tam tikras taisykles bei principus siekia patvirtinti ir ibandyti prie jiems tampant teise. Tai danai palengvina konsensus, kur sunkiau pasiekti dl grietos teiss" dokument. Tokios praktikos rykus pavyzdys - 1992 m. Rio konferencijoje aplinkos apsaugos ir pltros klausimais priimta Mik deklaracija", pavadinta skambiai: Teisikai neprivalomas autoritetingas pareikimas dl princip,

154

1961 m. lapkriio 24 d. JTO Generalins Asambljos rezoliucija 1653 (XVI).

155

Legality of Nuclear Weapons Case, op. cit., at 826, 70 p.

156

Ten pat, 71 p. r. taip pat teisjo Schwebelio atskirj nuomon, kuri yra kur kas aikesn, ten pat, p. 839.
157

R. Bierzanek, Some Remarks on Soft" International Law, PYIL 17 (1988), p. 21-40; CM. Chinkin, The Challenge of Soft Law: Development and Change in International Law, ICLQ 38 (1989), p. 850-866; P-M. Dupuy, Soft Law and the International Law of the Environment, Mich. ILJ 12 (1991), p. 420-435;H.E. Chodosh, Neither Treaty Nor Custom: The Emergence of Declarative International Law, Texas ILJ 26 (1991), p. 87-124; F. Francioni, International Soft Law": A Contemporary Assessment, leidinyje Lowe/Fitzmaurice (red.), op. cit, p. 167-178.
158 159

r. 6 skyri.

r. I. Seidl-Hohenveldern, International Economic Soft Law", RdC (1979), p. 165 ir t.t.; W.E. Burhenne (red.), International Environmental Soil Law. Collection of Relevant Instruments, 1993. r. 15 ir 16 skyri.

86

3 skyrius

160

Dl Rio dokument r. ILM 31 (1992). p. 818 ir II. r. P. Malanczuk, Sustainable Development: Some Critical Thoughts in the Light of the Rio Conference, leidinyje K. Ginlher/ E. Denters/P.J.I.M. de Waart (red), Sustainable Development and Good Governance, 1995. p. 23-52. r. taip pat 16 skyri.
161

r. T. Schweisfurth, Zur Frage der Rechtsnatur, Verbindlichkeit und volkerrechtlicher Relevanz der KSZE Schlubakte. ZaoRV 36 (1976). p. 681 ir II; dl naujausios analizs r. I. Seidl-Hohenveldern. Internationale Organisationen aufgrund von sofl law, FS Bernhardt, p. 229-239; M. Sapiro. Changing the CSCE into the OSCE; Legal Aspects of a Political Transformation. MIL 89 (1995), p. 631 637. r. 6 skyri.
162

r. taip pat M. Bothe, Legal and Non-Legal Norms - A Meaningful Distinction in International Relations?, NYIL 11 (1980), p. 65-95.
163 164 165 166

r. 2 skyri, r. tekst aukiau, p. 63. r. 2 skyri.

r. M. Akehurst, Equity and General Princples of Law, ICLQ 25 (1976), p. 801 ir t.t.; V Lowe, The Role of Equity in International Law, AYIL 12 (1988/9), p. 125-176; C.R. Rossi. Equity as a Source of International Law?: A Legal Realist Approach to the Process of International Decision-Making, 1993; T.M. Franck/D.M. Sughrue. The International Role of Equity-asFairness, Geo. U 81 (1993), p. 563595; Equity in International Law. EPIL II(1995), p. 109-113; T.M. Franck, Fairness in International Law, 1995. 3-as skyrius: Equity as Fairness, p. 47 ir II.

susijusi su globaliniu konsensusu dl VISLI ri mik tvarkymo, isaugojimo ir subalansuoto pltojimo".'60 Valstybs netgi gali nusprsti steigti tarptautines organizacijas su savo organais ir struktromis, kad vykdyt tarptautinius udavinius neprisiimdamos joki teisikai privalom sipareigojim, kaip tai buvo padaryta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje pagal 1975 met Helsinkio baigiamj akt.161 Tokie orientyrai, nors aikiai formuluojami kaip teisikai neprivalomi, vis dlto praktikoje gali daryti didiul tak elgesiui tarptautiniu mastu.162 velni teis" gali bti reikminga ir sociologine tarptautins teiss prasme, jei tai susij su paprotins arba sutartins teiss formavimosi procesu ar su legitimikumo" klausimu tarptautinje teisinje sistemoje.163 Taiau bet kuriuo teisinio sprendimo primimo momentu io teiskros proceso rezultatas yra teisikai privaloma arba neprivaloma taisykl. Vadovaujantis bet kuria prasminga teiss samprata i esms btina ilaikyti skirtum tarp de lege lata (esamas - lot.) teiss ir de lege ferenda (ateities - lot.) teiss,164 tarp egzistuojanios teiss kodifikacijos ir progresyvaus teiss pltojimo, tarp teisini ir neteisini norm j privalomumo prasme, ir galiausiai - tarp teisins ir politins sistem. Prieingu atveju bt sunku atskirti ideologikai ar politikai pagrstas pretenzijas nuo pripaint tarptautins teiss norm bei princip. Kita vertus, kai kurie principai ir normos, atsirandantys kaip naujos normos teiskros procese, nors dar ir nepripainti teisikai privalomais, vis dlto gali ribotai iankstiniai" veikti teismini ar arbitraini sprendim primimo proces kaip papildomi argumentai aikinant esam teis.

Teisingumas (equity)
Teisingumas" iame kontekste yra naudojamas ne specialija prasme, kaip is odis vartojamas angl ir amerikiei teisinse sistemose, kai teis ir teisingumas atskiriamos kaip atskiros teiss sistemos, bet kaip sinonimas teisingumui" (justice). Be to, teisingum" lai-"kantieji tarptautins teiss altiniu, danai apeliuoja prigimtin tei-s,165 kad sustiprint savo argumentus bei ivengt kaltinim subjektyvumu. Taigi trys svokos - teisingumas" (equity), teisingumas" (justice) ir prigimtin teis" - paprastai susipina tarpusavyje. XVI-XVII a. prigimtin teis buvo svarbiausias tarptautins teiss altinis. XIX-XX a. arbitrai danai privaldavo taikyti teisingum" bei tarptautin teis (iki 1920 m. tokie galiojimai buvo danesni nei iandien); net ir be toki galiojim teisjai ir arbitrai kartais vadovaudavosi teisingumo motyvais.166

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

87

River Meuse byloje (1937 m.),167 pavyzdiui, Nyderlandai teig, kad Belgija, tiesdama kanalus, dl ko pasikeit vandens tkm Meu-se upje, paeid sutart. Vienas i klausim buvo, ar Nyderlandai yra netek teiss reikti pretenzijas dl tokio pat savo ankstesnio elgesio. iuo klausimu teisjas Hudsonas savo asmeninje nuomonje teisingumo" princip pripaino tarptautins teiss dalimi. Jis akcentavo, kad Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statute nra ai-kaus leidimo "teisingum" taikyti atskirai nuo teiss. Taiau jis nurod Statuto 38 straipsn, leidiant taikyti bendruosius principus, ir tikinjo, kad teisingumo principai yra bdingi visoms nacionalinms teisinms sistemoms. Taigi teisjas arba arbitras, aikindamas teis arba upildydamas spragas joje, visada gali remtis teisingumu", ir net tuo atveju, kai jis nra konkreiai galiotas to daryti. Taiau jis negali priimti sprendimo ex aequo et bono (sprendimo, kuriame teisingumas" virija visas kitas normas), nebent aikiai buvo galiotas tai daryti. Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38(2) straipsnyje numatyta, kad altini sraas 38(1) straipsnyje netrukdo Teismui sprsti bylos ex aequo et bono, jeigu alys dl to sutinka". 38(2) straipsnis niekada nebuvo taikytas, taiau kartais kai kurie tribunolai bdavo galiojami priimti sprendimus ex aequo et bono; pavyzdiui, taip 4- deimtmet arbitrai isprend du ginus dl sien Lotyn Amerikoje.168 Kad ir kas bt buv praeityje, abejotina, ar iandien teisingumas" yra tarptautins teiss altinis. Negalima manyti, kad teisjas teisingumu" kaip teiss altiniu remiasi kiekvien kart, kai apibdina norm kaip teising ir pagrst. Nacionaliniuose teismuose advokatai ir teisjai, ikilus neaikumams dl teiss norm, danai re-miasi teisingumo motyvais, bet tai nerodo, kad teisingumas" tampa nacionalins teiss altiniu; ir teisinink tarptautinink apeliavimas teisingumo motyvus nereikia, kad, "teisingumas" yra tarptautins teiss altinis. Pastaraisiais metais tarptautinje teisje teisingumo" svokos reikm buvo nagrinjama dviejuose skirtinguose kontekstuose.169 Pirmasis kontekstas Tarptautinis Teisingumo Teismas teisingumo principus taik tarp valstybi delimituojant jr sienas.170 Kitas kontekstas - diskutuotini besivystani ali reikalavimai dl naujos tarptau-tins ekonomins tvarkos, kuri turt bti grindiama teisingumo principais, kad gerovs pasiskirstymas tarp turtingj ir neturtingj valstybi bt teisingesnis.171 Viena i problem, susijusi su teisingumu", yra ta, kad i svok paprastai manoma apibrti tik remiantis konkreia etine sistema. Dl to susidaro tokia situacija: nors tam tikroje visuomenje, ipastanioje (tai preziumuojama) bendras eti-

167

Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas, serija A/B, Nr. 70, p. 7677.

168 169 170

RIAA II, p. 1307, ir III, p. 1817. r. Janis, op. cit.

r. L.D.M. Nelson, The Roles of Equity in the Delimitation of Maritime Boundaries, MIL 84 (1990), p. 837858; M. Miyoshi, Considerations of Equity in the Settlement of Territorial Boundary Disputes, 1993; B. Kwiatkowska, Equitable Maritime Boundary Delimitation, Lowe/ Fitzmaurice (red.) leidinyje, op. cit., p. 264-292. r. 12 skyri.
171

r. 15 skyri.

88

3 skyrius

nes vertybes, nuorodos teisingum" turi prasm, situacija yra visikai kitokia tarptautinje arenoje, kur tiesiogiai susiduria labiausiai antagonistins filosofijos.172

ALTINI HIERARCHIJA

172

r. Akehurst (1976). op. cit.. C. Tomuschat, Ethos, Ethics and Morality in International Relations. EPIL II (1995). p. 120-127.
173

M. Akehurst, The Hierarchy of the Sources of International Law. BYIL 47 (1974-1975), p. 273 ir t.t.; W. Karl. Treaties, Conflicts between. EPIL 7 (1984), p. 467-473; W. Czaplinski/ G. Danilenko. Conflicts of Norms in International Law. NYIL 21 (1990). p. 3-42.
174 175

r. Harris CMIL. p. 25.

Dl domios diskusijos r. Schachter. op. cit., p. 70-76. 335342; Villiger. op cit.

176 177 178

r. tekst toliau, p. 89-90. r. 9 skyri.

r. H. Konlou. The Termination and Revision of Treaties in the Light of New Customary International Law. 1994.

Kas atsitinka, kai taisykl, kildinama i vieno tarptautins teiss altinio, prietarauja taisyklei, kildinamai i kito altinio?173 Kuri i j yra viresn? Ar egzistuoja kokia nors Statuto 38 straipsnyje ivardyti) altini taikymo seka? Rengiant straipsn buvo siloma, kad Teismas ivardytus altinius traktuot eils tvarka" (a-d). is silymas nebuvo priimtas, ir buvo ireiktas poiris, kad Teismas, pavyzdiui, prie taikydamas konvencijas ir paproius, gali remtis bendrai-siais principais.174 Santykis tarp sutari ir paproio yra ypa keblus.175 Aiku, kad tarp tos sutarties ali sigaliojusi sutartis yra viresn u paprotin teis; viena i prieasi, kodl valstybs sudarinja sutartis, yra ta, kad jos tam tikras paprotins teiss normas laiko nepakankamomis. Taip dvi ar daugiau valstybi sudarydamos sutart gali nukrypti nuo paprotins teiss; ia prasme vienintelis j laisvs apribojimas kuriant teis yra ius cogens normos, kurios bus aptartos toliau.176 Taiau sutarties galiojimas gali baigtis baigus j taikyti, t.y. esant tokiai situacijai, kai sutart nuolat ignoruoja viena ar daugiau jos a-li, o kita ar kitos alys tam neprietarauja.177 Sutartis nebetaikoma paprastai nuo tada. kai atsiranda nauj paprotins teiss norm, prietaraujani sutariai.178 Taigi sutartys ir paprotys yra vienodos galios; viresnis yr vliau atsirads altinis. Tai atitinka bendr princip lex posterior derogat priori. Kita vertus, sprendiant galim konflikt tarp sutari ir paproio, turi bti laikomasi ir kit dviej princip: lex posterior gene-ralis non derogat priori speciali (vlesnis bendrasis statymas nra viresnis u ankstesnj, bet labiau special statym) ir lex specialis derogat legi generali (specialusis statymas yra viresnis u bendrj statym).

Kadangi svarbiausia bendrj teiss princip paskirtis yra upildyti spragas sutari ir paprotinje teisje, atrodyt, jog bendrieji teiss principai yra pagalbiniai sutartims ir paproiams (t.y. konflikto atveju sutartys ir paproiai yra viresni u bendruosius teiss principus). Teism sprendimai ir vieosios teiss specialist doktrina 38(1)(d) straipsnyje apibdinama kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti", vadinasi, ie altiniai yra pagalbiniai kitiems trims ivardy-

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

89

tiems altiniams (sutartims, paproiams ir bendriesiems teiss principams). Teism sprendimai paprastai yra svarbesni" u teiss specialist doktrin, taiau iuo klausimu nra grietos taisykls; daug kas priklauso nuo teisjo ar mokslininko samprotavim. Abejotina, ar teisingumas apskritai yra tarptautins teiss altinis; jei taip ir bt, tokios abejons liudyt, jog tai yra labai maareikmis altinis. (Taiau galiotam tribunolui sprendiant byl ex aequo et bono, leidiama remtis sava teisingumo samprata vietoj bet kurios kitos tarptautins teiss normos.) Taigi galima daryti ivad, jog skirtingi tarptautins teiss altiniai neturi grietos hierarchins sistemos. Praktikoje jie danai papildo vienas kit ir yra taikomi kartu. Kita vertus, jeigu yra akivaizdus konfliktas, sutartys yra viresns u paprot, o paprotys viresnis u bendruosius principus ir pagalbinius altinius.179 lus Cogens Kai kurie ankstesni laik tarptautins teiss mokslininkai teig, jog sutartis bt negaliojanti, jeigu prietaraut moralei arba tam tikriems (nenurodytiems) tarptautins teiss svarbiausiems principams. ios nuostatos loginis pagrindas buvo tas, kad sutartis negali ignoruoti prigimtins teiss. Prigimtins teiss teorijai nykstant,180 i nuostata buvo primirta, nors kai kurie autoriai ir toliau neskmingai j rodinjo. Neseniai imta atgaivinti i taisykl, nors ji ir nebegrindiama prigimtine teise; labiausiai i taisykl palaik Soviet Sjunga (ji niekada nebt palaikiusi pusiau religins prigimtins teiss teorijos). Be to, dabar teigiama, kad i taisykl riboja valstybi laisv formuoti vietinius paproius ir laisv sudarinti sutartis; taigi su ios taisykls pagalba kontroliuojama tarptautins teiss dezintegracijos i skirtingas regionines sistemas tendencija.181 Specialusis terminas, ireikiantis svarbiausius tarptautins teiss principus, kuri valstybs negali nesilaikyti tai bendrosios tarptautins teiss jmperatyvins normos", inomos ius cogens pavadinimu.182 1969 m. Vienoje pasiraytos Konvencijos Dl sutari teiss" 53 straipsnis183 numato: Sutartis yra niekin, jei jos sudarymo momentu ji prietarauja bendrosios tarptautins teiss imperatyvinei normai. ios Konvencijos tikslais bendrosios tarptautins teiss imperatyvine laikoma tokia norma, kuri kaip norm pripasta tarptautin valstybi bendrija apskritai, nuo kurios nukrypti neleidiama ir kuri gali bti pakeista tik vlesne tokio pat pobdio bendrosios tarptautins teiss norma.

179

Bernhardt (1992), op. cit., p. 899. r. 2 skyri. r. 2 skyri.

180

181 182

P. Weilas straipsnyje Towards Relative Normativity in International Law?, AJIL 77 (1983), p. 413-442 yra kritikas jus cogens" koncepcijos atvilgiu. Be to, r. J.A. Frowein, Jus Cogens, EPIL 7 (1984), p. 327, at 328-329; L. Hannikainen, Peremptory Worms (jus cogens) in International Law: Historical Development, Criteria, Present Status, 1988; G.M. Danilenko, International jus cogens: Issues of Law-Making, EM 2 (1991), p. 4265; J. Paust, The Reality of jus cogens, Conn. JIL 7 (1991), p. 8185; J. Kasto, Jus Cogens and Humanitarian Law, 1994.
183

Tekstas ILM 8 (1969), p. 679; AJIL 63 (1969), p. 875; Brownlie BDIL, p. 388. r. 9 skyri.

90

3 skyrius

184

A. Cassese, International Law in a Divided World, 1986, p, 179. Nesena Hannikaineno studija, op. cit., iuo klausimu yra dar radikalesn.
185

r. R. Kuhner, Torture, EPIL 8 (1985), p. 510. r. 14 skyri.

186

Barcelona Traction byla (Belgija prie Ispanij), ICJ Rep. 1970, 3, 33 ir 34 p. r. 14 skyri.
187 188 189

r. 19 skyri. r. 20 skyri.

ILM 35 (1996), p. 828, 883 p., kur teigiama, kad klausimas ar norma yra sudedamoji ius cogens dalis, ir yra susijusi su teisiniu tos normos pobdiu".
190

Akehurst (1974-1975), Hierarchy, op. cit., p. 281-285.

Kas pasakyta apie sutari negaliojim ko gero, lygiai taip pat gali bti taikoma ir vietiniams paproiams. Vietiniai paproiai neminimi todl, kad Konvencijos tikslas buvo kodifikuoti tik sutari teis. Norma negali tapti imperatyvine, iskyrus tuos atvejus, jeigu j pripasta tarptautin valstybi bendrija apskritai"; is reikalavimas yra pernelyg logikas ir pagrstas, kad j galima bt ginyti; taiau jau pasitaik atvej, kai valstybs mgino nesilaikyti sau nenauding tarptautins teiss norm, kadangi, j nuomone, ios normos prietarauja tam tikriems egzotikiems ius cogens norm pavyzdiams. Tokio pavojaus skmingai galima bt ivengti, jei taip besielgianios valstybs rodyt, jog tariam ius cogens norm pripasta tarptautin valstybi bendrija apskritai". Normai turi pritarti ir j pripainti didioji dalis tarptautins bendrijos. Taigi, perengus kultrinius ir ideologinius skirtumus, reikia absoliuios valstybi daugumos. Dabar labai nedaug norm atitinka kriterij. Nemaai norm buvo pasilyta rayti sra. Kai kurie autoriai mano, jog egzistuoja principinis sutarimas dl jgos naudojimo, genocido, vergovs, taut apsisprendimo teiss rimt paeidim ir rasins diskriminacijos udraudimo.184 Kiti nort traukti ir kankinim udraudim.185 Barcelona Traction byloje 1970 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas usimin apie esmines mogaus teises", tarp j vergovs, rasins diskriminacijos, agresijos ir genocido udraudim; tai jis laik vis valstybi susirpinimo objektu", bet aikiai vis dlto nesuformulavo ius cogens sampratos.186 Taiau be Barcelona Traction byloje mint es-jnini

mogaus teisi" vienintelis dalykas, kuris, galima sakyti, yra gavs visuotin pripainim yra agresijos draudimo norma.187 Savo konsultacinje ivadoje Legality of Nuclear Weapons byloje Teismas neatsak klausim ar visuotinai pripainti tarptautins humanitarins teiss principai (taikomi karinio konflikto metu188) sudaro dal ius cogens, kaip apibrta Vienos konvencijos 53 straipsnyje.189 Taip pat sidmtina, kad rengiant 53 straipsn nebuvo manoma sutarti dl to, kokios tarptautins normos priklauso ius cogens. Dl Konvencijos 53 straipsnio Pranczija netgi atsisak jai pritarti. Ius cogens neapibrtumas Vakar ir Lotyn Amerikos valstybes paskatino reikalauti procedrini garantij tos paios Konvencijos 66 straipsnyje, pagal kur ginai dl 53 straipsnio taikymo turi bti sprendiami Tarptautiniame Teisingumo Teisme arba arbitrainiame tribunole. I tikrj valstybi praktika ir tarptautini teism sprendimai dl aptariamosios koncepcijos taikymo buvo atsargs. Nors klausimas ginytinas, atrodo, jog priimtinesnis poiris yra tas, kad ius cogens norma gali bti

kildinama i paproio ir galbt sutari, taiau ne i kit altini.190

TARPTAUTINS TE IS S ALTINIAI

91

Erga omnes pareigos ir tarptautiniai nusikaltimai" Ius cogens norm problema yra susijusi su erga omnes pareig samprata bei tarptautini nusikaltim" svokos tvirtinimu; tai savo darbe dl valstybi atsakomybs klausim kodifikacijos padar Tarptautins Teiss Komisija (TTK).191 Pagal tarptautin teis dl represa-lij,192 yra bendra taisykl, jog tik tiesiogiai nukentjusi valstyb turi teis imtis veiksm prie kitos valstybs vykdyt tarptautins pareigos paeidim. Erga omnes pareigos yra susijusios su tarptautins teiss norm, kuri paeidimas laikomas ne tik tiesiogiai nukentjusios valstybs, bet ir vis tarptautins bendrijos nari, interes paeidimu, utikrinimu.193 Kaip jau minta, normas, svarbias visoms valstybms", 1970 metais pripaino Tarptautinis Teisingumo Teismas Barcelona Traction byloje. Taiau sprendime tvirtinta ir svarbi ilyga: Pasauliniu mastu mogaus teises tvirtinantys dokumentai valstybms nesuteikia galimybs ginti toki teisi paeidim auk nepriklausomai nuo j pilietybs".194 Taigi lieka neaikum dl treij valstybi galimos reakcijos toki erga omnes pareig, kurias utikrinti yra suinteresuotos visos valstybs, paeidimus. Nors Teismas ir daugelyje kit byl susidr su erga omnes pareigomis, taiau iki iol jis dar neisprend klausimo dl toki pareig paeidimo teisini padarini. Tai neseniai teisjas Weeramantry pastebjo savo atskirojoje nuomonje East Timor byloje; joje Teismas dl su jurisdikcija susijusi motyv atmet Portugalijos iekin Australijai dl to, kad i su Indonezija sudar Ryt Timoro teises lieiant susitarim, taiau patvirtino, jog apsisprendimo principas yra erga omnes pareiga: Teismo nuomone, Portugalijos tvirtinimas, kad tautos teis apsisprendim, isirutuliojusi [stat ir JT praktikos dka, turi erga omnes pobd, yra pagrstas. Taut apsisprendimo principas buvo pripaintas JT statuose bei Teismo jurisprudencijoje...; tai vienas i svarbiausi iuolaikins tarptautins teiss princip. Taiau Teismas mano, kad normos erga omnes pobdis ir taisykl dl jurisdikcijos pripainimo yra du skirtingi dalykai. Kad ir kokios bt tam tikros pareigos. Teismas negali priimti sprendimo dl valstybs elgesio teistumo, jei jo sprendimas reikt kitos valstybs, kuri nra bylos alis, elgesio teistumo vertinim. Tokiu atveju Teismas ne-gali veikti net jeigu su tuo susijusi teis yra erga omnes teis.195 Remdamasi Barcelona Traction byla, TTK savo projekte dl valstybi atsakomybs pasil kontroversik tarptautins teiss paeidim, kuriuos gali padaryti valstybs, skirstym tarptautinius delik-tus" ir tarptautinius nusikaltimus".196 Konvencijos Dl valstybi atsakomybs" projekto 19 straipsnis197 nustato:

191 192
193

r. 17 skyri . r. 1 ir 1 7 s k y r i .

r. J.A. Frowein. Die Verpflichtungen erga omnes im Volkerrecht und ihre Durchsetzung, Bernhardt (red.) leidinyje Festschrift fur Hermann Moster. 1983. p. 241 ir Lt; P Malanczuk, Countermeasures and Sell-Delence in the ILC's Draft Articles on State Responsibility. M. Spinedi/B. Simma (red.) leidinyje United Nations Codification of State Responsibility, 1987, p. 231 ir t.t.; C. Annacker. The Legal Regime of Erga Omnes Obligations in International Law, AJPIL (1994), p. 131 ir t.t.; J.A. Frowein. Reactions by Not Directly Affected States to Breaches of Public International Law, RdC 248 (1994IV), p. 345-437; C. Annacker, Die Durchselzung von erga omnes Verpflichtungen vor dem Internationalen Gerichtshof, 1994; A J.J. de Hoogh. Obligations erga omnes and International Crimes A Theoretical Inquiry into the Implementation and Enforcement of the International Responsibility of States, 1996.
194

Barcelona Traction byla, op. cit., at 47, 91 p.

195

East Timor byla (Portugalija prie Australij), 1995 m. birelio 30 d. sprendimas. ICJ Rep. 1995, p. 90; ILM 34 (1995), p. 1581-1591, 29 p. r. 18 ir 19 skyri
196

r. M. Spinedi, Les Crimes internationaux de l'Elat dans les travaux de codification de la responsabilite des Etats entrepris par les Nations Unies. 1984; J.H.H. Weiler/A. Cassese/ M. Spinedi (red.), international Crimes of States. A Critical Analysis of the ILC's Draft Article 19 on State Responsibility, 1989: G. Gilbert, The Criminal Responsibility of States. ICLQ 39 (1990), p. 345 ir t.t. de Hoogh. op. cit. Dl Tarptautins teiss komisijos it. tekst toliau, p 93-94.
197

Tekstas Brownlie leidinyje BDIL. p. 426. r. 17 skyri

92

3 skyrius

198

r. ILCYb 1976, 2 t., 2 dalis, p. 120.

199

r. B. Simma kritik Bilateralism and Community Interest in the Law of State Responsibility Y. Dinstein/M. Tabory (red.) leidinyje International Law at a Time of Perplexity, 1989, p. 821. 19-as straipsnis ir jo teisins pasekms Tarptautins teiss komisijoje iki iol iliko labai ginytinas klausimas: r. Komisijos 48-a sesija, 2452-ojo posdio protokolas, UN Doc. A/CN.4/SR. 2452, 1996 m. liepos 22 d. r. 17 skyri.
200 201

r. 20 skyri.

S. Rosenne, Codification of International Law, EPIL I (1992), p. 632-640; A. Pellet, La formation du droit international dans le cadre des Nations Unies, EJIL 6 (1995), p. 401-425; H. Torrone, L'lnfluence des conventions de codification sur la coutume en droit international public, 1989.
202

r. 2 ir 20 skyri. r. 17 skyri. r. 12 skyri.

203

204

1. Valstybs veika, kuria paeidiamas jos tarptautinis sipareigojimas, yra tarptautins teiss paeidimas nepriklausomai nuo paeistojo sipareigojimo pobdio. 2. Tarptautins teiss paeidimas, valstybs vykdytas paeidus tarptautin sipareigojim, labai svarb tarptautins bendrijos fundamentaliesiems interesams, dl kurio paeidim nusikaltimu pripasta visa tarptautin bendrija, yra tarptautinis nusikaltimas. 3. Pagal 2 dalies nuostatas ir galiojanios tarptautins teiss normas tarptautin nusikaltim, inter alia, gali sudaryti: a) rimtas tarptautinio sipareigojimo, esminio tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti, paeidimas, kaip antai sipareigojimo, draudianio agresij; b) rimtas tarptautinio sipareigojimo, esminio taut apsisprendimo teisei apsaugoti, paeidimas, kaip antai sipareigojimo, draudianio jga vesti ir palaikyti kolonijin priespaud; c) rimtas ir masinis tarptautinio sipareigojimo, esminio mogaus asmeniui apsaugoti, paeidimas, kaip antai sipareigojim, draudiani vergij, genocid ir apartheid; d) rimtas tarptautinio sipareigojimo, esminio mogaus aplinkai apsaugoti, paeidimas, kaip antai sipareigojimo, draudianio masin atmosferos ar jros terim. 4. Bet koks tarptautins teiss paeidimas, nesantis tarptautiniu nusikal timu, yra tarptautinis deliktas? TTK poiriu, jeigu tarptautinis nusikaltimas visais atvejais rei-kia erga omnes pareigos paeidim, erga omnes pareigos paeidimas nebtinai reikia tarptautin nusikaltim. Taigi tarptautini nusikaltim" svoka yra siauresn nei ius cogens samprata.198 Tiksli 19 straipsnio prasm teisini padarini prasme bus matoma, kada Komisijos darbas labiau priarts prie pabaigos.199 ia galima pridurti tik dvi pastabas. Pirma, terminologija yra netinkama, kadangi ja painiojama individ200 tarptautin baudiamoji atsakomyb ir valstybi baudiamoji atsakomyb, kuri pagal tarptautin teis neegzistuoja. Antra, masinio

aplinkos terimo udraudimas valstybi praktikoje nebuvo pripaintas net kaip ius cogens norma.

TARPTAUTINS TEISS KODIFIKACIJA

Nuo XIX amiaus pabaigos, kad aikiau bt apibrtos ir tobulinamos tuo metu egzistavusios taisykls, valstybiniu ir privaiu lygiu buvo bandoma kodifikuoti paprotin tarptautin teis.201 1899 ir 1907 m. Hagos konvencijos reguliavo karo ir neutraliteto klausimus,202 1930 m. kodifikacijos konferencija Hagoje, kuri organizavo Taut Sjunga, svarst 203 pilietybs, teritorini vanden204 bei valstybi atsakomybs

TARPTAUTINS T E I S S A L T I N I A I

93

klausimus.205 Taiau ji nebuvo skminga; buvo manoma susitarti tik dl pilietybs klausim. Vliau sumanyta greiiau kodifikuoti paprotin teis. 1958 metais enevoje buvo pasiraytos 4 konvencijos jr teiss klausimais;206 1961 metais Vienoje pasirayta konvencija dl diplomatini santyki;207 1963 metais Vienoje pasirayta konvencija dl konsulini santyki; 1969 ir 1986 metais Vienoje pasiraytos konvencijos dl sutari teiss;208 o 1978 ir 1983 metais Vienoje pasiraytos konvencijos dl valstybi teisi permimo.209 Labai svarbus vykis daugiaali konferencij diplomatijoje buvo 1982 met Jr teiss konvencija; kol j prim, 10 met vyko intensyvios derybos ir dar 10 met prabgo, kol ji sigaliojo.210 Paprotin teis kodifikavus sutartis gaunama akivaizdios naudos. Normos tampa tiksliau apibrtos ir prieinamesns; naujos valstybs yra labiau linkusios pripainti taisykles, prie kuri rengimo yra prisidjusios paios. Taiau turint galvoje skirting valstybi skirting praktik, kodifikacija danai reikia kompromiso btinum, ir visada yra riba kompromisams, kuriuos valstybs linkusios priimti tam tikru konkreiu metu. Dl to kodifikacija bus skminga tik tuo atveju, jeigu ji bus daroma ltai; skubjimas gali lemti neskm, kaip tai vyko 1930 metais Taut Sjungos organizuotoje kodifikacijos konferencijoje; o kodifikacijos neskm gali sukelti abejoni dl paprotini norm, kurios iki to laiko buvo tvirtai pripastamos. (Taip atsitiko su trij myli taisykle dl teritorins jros ploio lugus 1930 met konferencijai.211) enevos ir Vienos konvencij parengiamj darb atliko Tarptautins Teiss Komisija (TTK), kuri 1947 m. steig Jungtins Tautos.212 Tai yra 34 (i pradi buvo 15) teisinink tarptautinink organas; juos renka JT Generalin Asamblja 5 metams. TTK nariai, kurie dirba nepriklausomai nuo joki institucij, turi atstovauti pagrindinms pasaulio teisinms sistemoms. TTK yra pavesta ne tiktai kodifikuoti tarptautin teis, bet ir j progresyviai pltoti (t.y. rengti normas tokiais klausimais, kuriais nra paprotins teiss arba ji yra nepakankamai susiformavusi); paprastai praktikoje skirtumas tarp kodifikacijos ir progresyvaus pltojimo yra neapibrtas. Yra skiriami specials pranejai silyti veiklos programoms bei dokument projektams, kuriuos parenka pati Komisija arba jai pateikia Generalin Asamblja. Kartais Komisija siekia kodifikuoti teis ne parengdama konvencijos projekt, kuris vliau galt bti trauktas privalom daugiaal sutart, bet tiesiog esam teis apibendrindama raporte, kuris teikiamas Generalinei Asambljai. Tokie raportai yra neprivalomi kaip sutartys, taiau jie yra svarbs kaip paprotins teiss egzistavimo ro-

205 206 207 208 209 210 211 212

r. 17 skyri . r. 12 skyri . r. 8 skyri . r. 9 skyri . r. 11 skyri . r. 12 skyri . r. 12 skyri .

r. S. G oswam Politics in Law i, M aking: A Study of the International Law C omm ission of the UN, 1986; I. Sinclair, The International Law Com m ission, 1987; S. Vallat, International Law C omm ission, EPIL II (1995), p. 12081216.

94

3skyrius

213

r. S. Sucharitkul, The Role of the International Law Commission in the Decade of International Law. LJIL 3 (1990). p. 15-42; R. Ago, Some New Thoughts on the Codification of International Law, E.G. Bello/ B.A. Ajibola (red) leidinyje Essays in Honour of Judge Taslim Elias, 1992, p. 36-61.
214

r. M. Brus, Third Party Dispute Settlement in an Interdependent World, 1995, p. 159-163.

215 216

r. 20 skyri. r. 2 skyri.

dymas; Komisijos nariai savo darbe remiasi plaiais tyrinjimais ir mgina isiaikinti bei suderinti JT valstybi nari poirius (pavyzdiui, iplatina klausimynus ir kvieia valstybes pateikti komentarus dl raport projekt; tokia pat procedra taikoma ir rengiant konvencij projektus). Pastaruoju metu buvo susirpinta dl TTK darbo efektyvumo; tai padar jos paios yms nariai;213 naujomis nagrinjamomis temomis gali prireikti keisti Komisijos darbo metodus, kad jos rengiamiems projektams pritart dauguma valstybi.214 Taiau svarbu tai, kad TTK sugebjo vykdyti Generalins Asambljos praym ir per . trump laik (1992-1994) baig rengti Tarptautinio baudiamojo teismo statuto projekt.215 Neoficialios institucijos taip pat band kodifikuoti teis. Pavyzdiui, Harvardo teiss mokykla pareng daugyb konvencij projekt; jos nra skirtos valstybms ratifikuoti, bet yra naudojamos tiesiog kaip patogus bdas aikintis teiss turin. Jos yra vertingos jau vien ' dl to, kad jas pareng yms profesoriai. Galiausiai reikt paminti tokias privataus pobdio organizacijas, kaip Tarptautins teiss institutas bei Tarptautins teiss asociacija, kurios abi buvo kurtos 1873 metais.216

4 SKYRIUS

TARPTAUTIN IR NACIONALIN TEIS

"Nacionalin teis" yra specialus terminas, teisinink tarptautinink vartojamas valstybs vidaus teisei pavadinti. Tarptautins ir nacionalins teiss santykio klausimas gali sukelti nemaai praktinio pobdio problem, ypa jeigu tarp j kyla konfliktas.1 Kuri norma tokiu atveju yra viresn? Kaip tarptautins teiss normos galioja valstybi vidaus teisje?

DUALISTI N IR MONISTIN TEORIJOS

Yra dvi pagrindins tarptautins ir nacionalins teiss santykio teorijos ir daugyb skirting interpretacij literatroje. Pirmoji i j vadinama dualistiniu (arba pliuralistiniu) poiriu; pagal j tarptautin ir nacionalin teis - tai dvi atskiros teisins sistemos, viena nuo kitos egzistuojanios savarankikai. Todl ia pagrindinis klausimas: Ar viena sistema yra viresn u kit?" Antroji doktrina vadinama monistine; pagal j tarptautin ir nacionalin teis - tai vienos ir tos paios teisins sistemos dalys. Radikaliausi monistinio poirio versij suformulavo Kelsenas.2 Jo nuomone, pamatinis visos teiss galiojimo altinis - viena svarbiausia tarptautins teiss norma (Grund-norm). Kelseno teorijoje prieita prie ivados, kad visos tarptautins teiss normos yra viresns u nacionalin teis, kad tarptautinei teisei prietaraujanti nacionalin teis automatikai yra niekin ir negaliojanti ir kad tarptautins teiss normos yra tiesiogiai taikytinos valstybi vidaus veikloje. I tikrj konkuruojanios dualizmo ir monizmo mokyklos tiksliai neatspindi realios valstybi praktikos, todl jos buvo priverstos daugeliu aspekt modifikuoti savo pirmines pozicijas - suartinti jas vien su kita; taiau ir tai neatskleid tikrojo tarptautins ir nacionalins teiss santykio. Galima teigti, kad ideologinis dualistini doktrin pagrindas yra smarkiai veikiamas pozityvizmo bei suvereniteto

1 r. Harris CMIL. p. 69-101, L Ferrari-Bravo, International law and Municipal Law: The Complementarity of Legal Systems. R.St.J. Macdonald/ D.M. Johnston (red.). The Structure and Process of International Law, 1983. p. 715-744; G. Pau, Le droit interne dans I'ordre international. 1985; M. Fitzmaurice/C. Flintermann (red), L Erades. Interactions Between International and Municipal Law: A Comparative Case Law Study, 1993; B. Conforti, International Law and the Role of Domestic Legal Systems, 1993; C. Economides, The Relationship between International and Domestic Law. 1993; E. Benevisti. Judicial Misgivings Regarding the Application of International Law: An Analysis of Attitudes of National Courts, EJIL 4 (1993), p. 159-183; Y. Iwasawa, The Relationship Between International Law and National Law: Japanese Experiences, Ml 64 (1993). p. 333-339; P Chandrasekhara Rao. The Indian Constitution and International Law. 1994; K.J. Partsch, International Law and Municipal Law, EPIL II (1995). p. 1185-1202; C. Schreuer. International Law and Municipal Law: Law and Decisions of International Organizations and Courts, ten pal, p. 1228-1233; W. Czaplinski. International Law and Polish Municipal Law. A Case Study, Hague YIL 8 (1995), p. 31-46; J.J. Paust, International Law as Law of the United Stales. 1996; P.M. Eisemann (red), The Integration of International and European Community Law into the National Legal Order. 1996. 2

r. H. Kelsen. Die Einheit von Volkerrecht und Staatlichem Recht, ZaoRV (1958), p. 234-248; Kelsen, Principles of International Law, 2-as leid., 1966 (red. Tuckeris), p. 553588.

96

4 skyrius

teorijos, o monistins mokyklos yra labiau linkusios vadovautis samprotavimais apie prigimtin teis ir liberaliomis idjomis apie pasaulin visuomen.3 Be to, sidmtina, kad ginai iuo klausimu daugiausiai vyko tarp autori i civilins teiss ali.1 Autoriai i bendrosios teiss ali buvo link maiau dmesio skirti ioms teorinms problemoms ir pirmenyb teik labiau empyriniam poiriui - konkreiu atveju iekodavo praktini sprendim. Skaitydamas paskait Hagos tarptautins teiss akademijoje 1957 m., Fitzmaurice'as sak, kad visas is monistinis-dualistinis ginas yra netikras, dirbtinis ir visikai beprasmis, kadangi jis ieko kako, kas turi egzistuoti vien tik tam, kad galima bt apskritai dl ko nors ginytis, ir ko i tikrj nra - t.y. bendros sferos, kurioje ios dvi teisins minties kryptys vienu ir tuo paiu metu turi savo veiklos sferas.5 Prasmingiau yra dogmatin gin baigti ir imtis nagrinti bendr tarptautins teiss poir nacionalin teis, o paskui trumpai apvelgti vairius nacionalini teisini sistem poirius tarptautins teiss praktin veikim.

TARPTAUTINS TElSS POIRIS [ NACIONALIN TEIS

Dl pozityvizmo it prigimtins teiss teorijos r. 2 skyri.

4

Apie teisini sistem vairov pasaulyje r. 1 skyri.

5

G. Fitzmaurice, The General Principles of International Law Considered from the Standpoint of the Rule of Law. RdC 92 (1957-11). p 1. at 71.
6

r. 3 skyri. r. 17 skyri.

7 8

PCIJ, serija A/B, Nr. 46, p. 167. r. L. Weber, Free Zones of Upper Savoy and Gex Case, EPIL II (1995), p. 483-484.
9

Tekstas ILM 8 (1969). p. 679; AJIL 63 (1969), p. 875; Bronnlie BDIL, p. 388, at 400. r 9 skyri.

Tarptautin teis visikai neignoruoja nacionalins teiss. Pavyzdiui, kaip jau matme, nacionalin teis gali bti egzistavimo rodymas tarptautini paproi ar bendrj teiss princip, kurie yra tarptautins teiss altiniai.6 Be to, tarptautin teis kai kuriuos klausimus palieka reglamentuoti nacionalinei teisei, pavyzdiui, kad nustatyt, ar asmuo yra valstybs X pilietis, tarptautin teis paprastai remiasi valstybs X teise, tik su slyga, kad ios valstybs teis nra visikai nepagrsta.7 Kita vertus, tarptautinje teisje galioja bendra taisykl, jog valstyb negali remtis savo nacionalins teiss norma arba spraga savo teisje, kad galt gintis nuo tarptautine teise grindiamos pretenzijos. Free Zones byloje Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik: Akivaizdu, kad Pranczija negali remtis savo paios teise siekdama apriboti savo tarptautini pareig apimt."8 Tai ypa pasakytina apie tuos danai pasitaikanius atvejus, kai tarptautin sutartis ar kitokia tarptautins teiss norma valstybes pareigoja priimti konkrei norm savo pai nacionalinje teisje. Panai taisykl numatyta ir Vienos konvencijos Dl sutari teiss" 27 straipsnyje:9 alis negali remtis savo vidaus teiss nuostatomis, kad pateisint sutarties nevykdym."

TARPTAUTIN IR NACIONALIN T E I S

97

Kitaip tariant, viskas, ko tarptautin teis reikalauja, yra tai, kad valstybs, nevykdydamos tarptautini pareig, kaip pasiteisinimu nesiremt savo vidaus statymais ir procedromis. Valstybs privalo siningai vykdyti savo tarptautinius sipareigojimus, taiau pagal savo vidaus teisines sistemas jos yra laisvos rinktis io vykdymo detales. Be to, egzistuoja bendra valstybi pareiga savo vidaus teis derinti su sipareigojimais pagal tarptautin teis. Taiau tarptautin teis pai valstybi vidaus jurisdikcijai palieka rinktis bdus, kaip pasiekti norim rezultat (literatroje tai apibriama tokiomis svokomis kaip "inkorporacija", patvirtinimas", transformacija" ir kt.). Valstybs gali laisvai sprsti, kaip geriausiai savo tarptautinius sipareigojimus perkelti vidaus teis, taip pat nustatyti, kok teisin status jie turs jos viduje. iuo klausimu skirtingose nacionalinse teisinse sistemose vienodos praktikos nra.

NACIONALINI TEISINI SISTEM POIRIS TARPTAUTIN TEIS

Apibendrinti nacionalins teiss poir tarptautin teis yra kur kas sunkiau, negu apibendrinti tarptautins teiss poir nacionalin teis. Viena vertus, ia prasme vairi ali statymai yra labai skirtingi. Pavelgus konstitucij tekstus, ypa besivystani ali, kurios paprastai labai stengiasi pabrti savo suverenitet, galima daryti ivad, jog dauguma valstybi tarptautinei teisei nesutei-kia primato savo nacionalins teiss atvilgiu.10 Taiau nebtinai tai rodo, kad dauguma valstybi tarptautin teis nekreipia dmesio apskritai. Konstitucij tekstai gali bti pradinis analizs takas. Todl svarbu atsivelgti ir kitus nacionalins teiss aktus, nacionalini teism poir bei administracin praktik, kuri paprastai yra neapibrta ir nenuosekli. Atrodo, jog praktikoje vyrauja dualistinis poiris, kai tarptautin ir nacionalin teis laikomos skirtingomis sistemomis ir dl to reikalaujama, kad tarptautins normos bt inkorporuotos nacionaliniu lygmeniu. Taigi tarptautins teiss efektyvumas apskritai priklauso nuo kriterij, taikom nacionalinse teisinse sistemose. Svarbiausi klausimai, susij su nacionalini teisini sistem poiriu tarptautin teis, yra susij su tarptautini sutari bei tarptautins paprotins teiss, skaitant bendruosius tarptautins teiss principus, statusu. Nacionalins teiss analiz Europos Bendrijos kontekste yra speciali sritis, kurios ia nenagrinsime."

10

r. A. Cassese. Modern Constitutions and International Law. RdC 192 (1985-111). p. 331 ir t.t
11

r. F. Caportorli, European Communities: Community Law and Municipal Law, EPIL II (1995). p. 165-170. r. 6 skyri.

98

4 skyrius

Sutartys
12

r., pavyzdiui, F.G. Jacobs/ S. Roberts (red.), The Effect of Treaties in Domestic Law (Jungtins Karalysts Nacionalinis lyginamosios teiss komitetas), 1987; M. Dully, Practical Problems of Giving Effect to Treaty Obligations - The Cost of Consent, AYIL 12 (1988/9). p. 16-21; Zh. Li, Effect of Treaties in Domestic Law: Practice of the People's Republic of China, Dalhouse LJ 16 (1993), p. 62 97; Interim Report of the National Committee on International Law in Municipal Courts [Japan], Jap. Ann. IL 36 (1993), p. 100-162; T.H.Strom/P. Finkle, Treaty Implementation: The Canadian Game Needs Australian Rules, Ottawa LR 25 (1993), p. 39-60; C. Lysaght, The Status of International Agreements in Irish Domestic Law, III 12 (1994), p. 171-173; M. Leigh/M.R. Blakeslee (red.). National Treaty Law and Practice, 1995; P Alston/M. Chiam (red.), Treaty-Making and Australia: Globalisation versus Sovereignty. 1995.
13

r. Lord McNair, The Law of Treaties, 1961, p. 89-91, ir Porter v. Freudenberg. [1915]. 1 KB 857, p. 874-880.
14

Inland Revenue Commissioners v. Collco Dealings Ltd, [1962] AC 1 Ar Anglijos teismai laikyt vlesnius Parlamento aktus, prietaraujanius 1972 m. Europos Bendrij aklui? r. E.C.S. Wade/W. Bradley. Constitutional and Administrative Law. 10-as leid. 1985, p. 136-138 Inland Revenue Commissioners v. Collco Dealings Ltd. [1962] AC 1 (obiter) i taisykl neapsiriboja vien tik sutartimis, kurios buvo inkorporuotos Anglijos leis? ankstesniais Parlamento aktais. r. R. v. Secretary of State for Home Affairs, ex p. Bhajan Singh. [1975] 2 All ER 1081; Pan-American World Airways Inc. v. Department of Trade (1975), ILR, 60 L. p. 431. at 439. r. taip pat P.J. Duffy, English Law and the European Convention on Human Rights. ICLQ 29 (1980), p. 585 618; A.J. Cunningham, The European Convention on Human Rights, Customary International Law and the Constitution, ICLQ 43 (1994),
15

Sutari statusas nacionalinse teisinse sistemose yra labai nevienodas.12 Pavyzdiui, Jungtinje Karalystje teis sudaryti ir ratifikuoti sutartis priklauso Karalienei, nors pagal vadinamj Ponsonby taisykl", kaip konstitucin susitarim, paprastai vyriausyb sutart ratifikuoja per 21 dien nuo tos dienos, kai sutartis buvo pateikta abejiems Parlamento rmams. Taigi automatikai sutartis netampa Anglijos teiss dalimi; prieingu atveju Karalien Anglijos teis galt keisti be Parlamento pritarimo, o tai prietaraut esminiam Anglijos konstitucins teiss principui, kad Parlamentas turi statym leidybos gali monopolij. ia yra iimtis dl sutari, reguliuojani karo vedim;13 tai greiiausiai susij su Anglijos konstitucins teiss nuostata, suteikiania teis Karalienei, pasikonsultavus su savo ministrais, paskelbti kar be Parlamento pritarimo. Jeigu sutartis reikalauja keisti Anglijos teis tam, kad suderint Anglijos teis su sutarties nuostatomis, btina priimti Parlamento akt. Jeigu tokio akto nepriimama, tarptautins teiss poiriu sutartis vis tiek yra privaloma Jungtinei Karalystei ir ji bus atsakinga dl jos nesilaikymo. Parlamento aktas, Anglijos teisje suteikiantis gali sutariai, gali bti panaikintas vlesniu Parlamento aktu; iuo atveju ikilt konfliktas tarp tarptautins ir Anglijos teiss, nes pagal tarptautin teis Jungtin Karalyst ir toliau likt pareigota sutartimi, o Anglijos teismai negalt pripainti sutarties galiojania.'4 Taiau paprastai Anglijos teismai stengiasi interpretuoti Parlamento aktus taip, kad jie neprietaraut ankstesnms Jungtins Karalysts sudarytoms sutartims.15 Kiek tai susij su Jungtine Karalyste, ia yra labai aikus atskyrimas tarp sutarties poveikio tarptautinei teisei ir sutarties poveikio nacionalinei teisei;'tarptautins teiss prasme sutartis tampa galiojania nuo tada, kai j ratifikuoja Karalien, taiau ji paprastai neturi galios nacionalinje teisje, kol nepriimamas Parlamento aktas, suteikiantis jai toki gali. Kitose alyse is atskyrimas nra toks aikus. Dauguma kit bendrosios teiss ali, iskyrus JAV, kaip bus aptarta toliau, seka Anglijos tradicija ir grietai neigia bet kok tarptautini sutari tiesiogin veikim nacionalinje teisje neprimus tam skirto nacionalins teiss akto. Taip yra, pavyzdiui, Kanadoje ir Indijoje.16 Lord Rmai patvirtino i taisykl 1989 m. International Tin byloje, kurioje Lordas Oliveris pareik: Pagal Jungtins Karalysts konstitucin teis Karalikoji prerogatyva, nors ir apimanti sutari sudarym, be Parlamento sikiimo neturi teiss keisti statym, suteikti teisi asmenims arba atimti i j teises, kuriomis jie naudojasi vidaus teisje. Sutartys, kaip kartais teigiama, nra tiesioginio tai-

p. 537-567.

16

r. M.W. Janis, An Introduction to International law. 2-as leid., 1993, p. 96.

TARPTAUTIN IR NACIONALIN T E I S

99

kymo aktai. Paprastai sutartis nra Anglijos teiss dalis, nebent ji teis traukiama vidaus teiss aktu.17 Absoliuioje daugumoje demokratini ali, neskaitant Sandraugos, statym leidiamoji valdia arba jos dalis dalyvauja ratifikavimo procese, todl ratifikavimas tampa statym leidybos aktu, o su-tartis vienu metu tampa galiojania ir tarptautinje, ir nacionalinje teisje. Pavyzdiui, JAV konstitucija numato, kad Prezidentas turi teis, pasitars su Senatu ir jam pritarus, sudaryti sutartis, jeigu su tuo sutinka du tredaliai balsavime dalyvavusi senatori" (II(2) str.). Pa-gal Konstitucij ratifikuotos sutartys automatikai tamp JAV vidaus teiss dalimi. Taiau i nuostat reikia dar papildomai paaikinti.18 Pagal JAV Konstitucij federalins vyriausybs (skirtingai nuo valstij) sutartys yra aukiausias alies statymas" kaip ir pati Konstitucija bei federaliniai statymai (VI str.). I tarptautini sutari kylanios bylos priklauso JAV teisminei valdiai ir, iskyrus tam tikrus apribojimus, federalini teism jurisdikcijai (III(2) str.). Tarptautiniai susitarimai lieka emesnio statuso nei Teisi Bilis ir kitos JAV Kon-stitucijos nuostatos, ir paeidiant ias nuostatas jie negali bti gy-vendinami vidaus teisje, Jeigu JAV nevykdo savo sutartini sipareigojim, kadangi jie prietarauja Konstitucijai, JAV vis tiek pagal tarptautin teis lieka atsakinga dl sutarties paeidimo. JAV Aukiausiasis Teismas prim daug diskusij suklus sprendim Alvarez-Machain byloje. Meksikietis daktaras, apkaltintas amerikieio, kovos su narkotikais agento, kankinimu, buvo pagrobtas JAV agent ir perduotas teismui. Teismas pripaino, jog tokios veiklos neapima JAV ir Meksikos 1978 m. Ekstradicijos sutartis, kadangi jos formuluots bei istorija neleidia daryti ivados, jog sutartis draudia pagrobimus nesilaikant jos nuostat".19 Toks keistas daugumos Aukiausiojo Teismo nari sutarties interpretavimas parod didel nepagarb tarptautinei teisei ir pagrstai sukl didel Meksikos vyriausybs, pareikalavusios perirti sutart, protest. Kitas komplikuotas aspektas, ypa pagal JAV teis, yra skirtumas tarp tiesioginio veikimo" ir netiesioginio veikimo sutari".20 I esms is skirtumas susijs su klausimu, ar sutartis (arba tam tikros jos nuostatos) tur teisin gali neprimus j implementuojani nacionalins teiss akt, ir ar yra tinkama tuo atveju, kai alis siekia ja remtis Amerikos teismo nagrinjamoje byloje. Be to, svarbu pabrti, kad dauguma JAV sutari nra sudarytos pagal Konstitucijos II straipsn (su Senato pritarimu), o yra statutins" arba Kongreso patvirtintos sutartys", pasiraytos Prezidento pagal prast statyrn leidybos proce-dr, kai statymai tvirtinami daugumos Atstov Rm ir Senato nari

17

Australia & New Zealand Banking Group Ltd et al. v. Australia et al., 1990 m. spalio 26 d. Lord Rm sprendimas, ILM 29 (1990), p. 671, at 694; r. 6 skyri. Del sutari aikinimo r. R. Gardiner, Treaty Interpretation in the English Courts Since Fothergill v. Monarch Airlines (1980), ICLQ 44 (1995), p. 620-629.
18

Detaliau r. Restatement (Third), 1 t., Ill dalis, 2 sk., p. 40-69. Janis, op. cit., p. 85-94; H.A. Blackmun, The Supreme Court and the Law of Nations, Yale U 104 (1994), p. 3949; A.M. Weisburd, State Courts, Federal Courts and International Cases, Yale JIL 20 (1995), p. 1-64.

19

U.S. v. Alvarez-Machain, ILM 31 (1992), p. 902, 112 S. Ct. 2188, 119 L. 2-as leid., 441 (1992), at 453. r. Janis, op. cit., p. 91-92. Galiausiai byl prie meksikieti daktar nutrauk federalinis teisjas. r. taip pat B. Baker/V. Robe, To Abduct or To Extradite: Does a Treaty Beg the Question? The Alvarez-Machain Decision in U.S. Domestic Law and International Law, ZaoRV 53 (1993), p. 657-688; M.J. Glennon, StateSponsored Abduction: A Comment on United States v. Alvarez-Machain, AJIL 86 (1992), p. 746-756; M. Halberstam, In Defence of the Supreme Court Decision in AlvarezMachain, ten pat, p. 736-746; L. Henkin, Correspondence, AJIL 87 (1993), p. 100-102.
20

Precedentai iuo klausimu prasidjo 1829 m. vyriausiojo teisjo Johno Marshallo sprendimu byloje Foster & Elam v. Neilson, 27 US (2 Pet.) 253 (1829). r. T. Buergenthal, Self-Executing and NonSelf-Executing Treaties in National and International Law, RdC 235 (1992 IV), p. 303-400; CM. Vazquez, The Four Doctrines of Self-Executing Treaties, AJIL 89 (1995), p. 695-723, ir M. Dominiko komentaras, AJIL 90(1996), p. 441.

100

4skyrius

21

r. Janis, op. cit., p. 92; L. Wildhaber, Executive Agreements, EPIL II (1995), p. 312-318.
22 23

r. Partsch, op. cit., p. 1195.

Olandijos Konstitucija, 66 str. su 1956 m. priimtais pakeitimais. r. H.H.M. Sondaal. Some Features of Dutch Treaty Practice. NYIL 19 (1988), p. 179-257; H. Schermers. Some Recent Cases Delaying the Direct Effect of International Treaties in Dutch Law, Mich. JIL 10 (1989). p. 266 ir t.t.
24

Olandijos Konstitucijos 120 str. nustato: "Teismai negali sprsti, ar Parlamento aklai ir sutartys atitinka konstitucij."
25

Cassese, op. cit., at 411. kur naujas tekstas traktuojamas kaip ingsnis atgal". Olandijos autoriai su tuo nesutinka, r. M.C.B. Burkens. The Complete Revision of the Dutch Constitution, NILR (1982). p. 323 ir t.t.; r. taip pat E. W. Vierdag analiz Het nederlandse verdragenrecht, 1995. Dl naujausi vyki r. J. Klabbers, The New Dutch Law on the Approval of Treaties, ICLQ 44 (1995). p. 629-642.

balsais. Taip pat egzistuoja vadinamosios "vykdomosios sutartys", kurias Prezidentas sudaro vienasmenikai, nedalyvaujant Kongresui.21 JAV ir tose alyse, kurios laikosi kontinentins Europos teisini tradicij, sutari statusas yra toks pat kaip ir nacionalini statym. Vadinasi, jos paprastai modifikuoja iki tol priimtus teiss aktus (principas lex posterior derogat legi priori), taiau gali bti pakeistos vliau priimamais statymais. Kita vertus, sunku daryti kokius nors apibendrinimus iuo klausimu, nes is principas turi daugyb nacionali-ni modifikacij. Kai kuriose konstitucijose sutartims suteikiamas netgi auktesnis statusas u prastus nacionalins teiss aktus, taiau retai sutartys yra viresns u pai Konstitucij. ios taisykls praktinis taikymas priklauso nuo to, kas turi teis suteikti jai teisin gali. Toki teis, nenumatant jokios teisminio perirjimo galimybs, gali turti statym leidybos institucija. Kitais atvejais, kai veikia Konstitucinis Teismas arba kai teismai turi teis perirti teiss akt teistum situacija yra kitokia. Yra ali, kuriose oficialiai tarptautines sutartis aikina vykdomoji valdia, kad utikrint vyriausybs usienio reikal kontrol. Tam tikra prasme taip yra Pranczijoje, kur praktikai i teism yra atimta teis pripainti nacionalin statym neteistu, jeigu jis prietarauja tarptautinei sutariai. Taigi poiris, kad daugelis ali, sekusi Pranczijos teisins sistemos modeliu, pripaino sutari virenyb,-yra ma maiausiai abejotinas.22 Olandijos situacija tam tikra prasme yra specifin. 1953 m. Olandijos Konstitucija, perirta 1956 m., aikiai numato, kad visa vidaus teis, netgi konstitucin, yra negaliojanti, jeigu ji yra nesuderinama su sutari nuostatomis arba tarptautini organizacij sprendimais, privalomais visiems.23 Nors Olandijoje ir nra teiss akt teisminio perirjimo sistemos,24 kas iuo atvilgiu panau Jungtins Karalysts teisin tradicij, Olandijos teismai yra gij teis panaikinti Parlamento aktus ne dl j nekonstitucingumo, bet dl to, kad jie ga-li prietarauti sutartims arba tarptautini organizacij rezoliucijoms. Taiau konstitucinse

procedrose numatyta tam tikr garantij. Olandijos parlamentas dl Konstitucijai prietaraujani sutari sutikim turi ireikti bals dauguma, kurios reikia Konstitucijai pakeisti. 1983 m. naujajame Konstitucijos tekste i teism teis iliko 94ame straipsnyje, taiau ji sukl tam tikr diskusij dl to, ar tai skiriasi nuo buvusio teksto, kur kalbama apie tarptautini sutari ir Konstitucijos santyk.25 Neprastas, monistinis" oland atvirumas tarptautins teiss vidiniam poveikiui (ir ne tik sutari atveju) tam tikra prasme gali bti paaikinamas tuo faktu, kad Olandija, kaip maa alis, bet turinti dideli interes pasaulins prekybos bei investicij srityje, labiau akcentuoj teiss viepatavim tarptautiniuose santykiuose.

TARPTAUTIN IR N A C I O N A L I N T E IS

101

Buvusi socialistini ali grietai dualistin" tradicija, kad sipareigojimai bt gyvendinami pagal tarptautines sutartis, reikalavo priimti konkret nacionalins teiss akt.26 Taigi j teismams nereikjo sprsti konflikt tarp sutarties norm ir nacionalins teiss, o tarptautine teise paprastai negaljo bti remiamasi nei teismuose, nei administracinse institucijose, nebent dl to bdavo konkreti nuoroda nacionalinje, teisje.27 Vykstant konstitucinms reformoms Ryt Europoje vyko nemaai svarbi pasikeitim. Nauja 1993 m. Rusijos Konstitucija, pavyzdiui, tvirtina toki revoliucinio pobdio nuostat (15(4) str.): Visuotinai pripainti tarptautins teiss principai ir normos, taip pat Rusijos Federacijos tarptautins sutartys yra sudedamoji jos teisins siste-mos dalis. Jeigu Rusijos Federacijos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles nei tos, kurios idstytos statyme, taikomos tarptautins sutarties taisykls.28 Nors i nuostata yra gana plati, nes apima ne tik sutartis, bet ir visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus bei normas", ja i tikrj nepripastama i altini virenyb paios Konstitucijos atvilgiu. Kaip tai pasireik praktikoje ir koks ia prasme bus Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo vaidmuo - parodys ateitis.29 Rusijos Federacijos Valstybs Dma 1995 m. birelio 16 d. prim Fede-ralin statym Dl tarptautini sutari",30 kuriuo buvo pakeistas buvusios SSRS 1978 m. statymas Dl tarptautini sutari sudarymo, vykdymo ir nutraukimo tvarkos".31 Be to, Ericas Steinas, neseniai inagrinjs 15 Centrins ir Ryt Europos valstybi konstitucij arba j projekt, daro toki ivad: dauguma j inkorporuoja sutartis kaip sudedamj vidaus sistemos dal, ir nors tai ne visada yra aiku, sutari statusas yra kaip paprast teiss akt. Penkiais (galbt septyniais) atvejais sutartys yra viresns tiek u anksiau, tiek u vliau priimtus vidaus teiss aktus, o trijose konstitucijose i tiksli eils tvark taikoma tik sutartims mogaus teisi klausimais.32 Galiausiai reikia pabrti, kad faktinis t nuostat gyvendinimas teismuose ir valdymo institucijose bus svarbesnis nei didingi konstitucij tekstai.

26

r., pvz., 1978 m. SSRS statymo dl tarptautini sutari sudarymo, vykdymo ir nutraukimo procedros 24 str., ILM 17 (1978), p, 1115.
27

Dl visuotinio konstitucini nuostat arba statym dl tarptautins teiss galiojimo buvusi socialistini valstybi vidaus teisje nebuvimo (iskyrus buvusi Vokietijos Demokratine Respublik) r. K. Skubizewski, Volkerrecht und Landesrecht: Regelungen und Erfahrungen in Mittel- und Osteuropa, W. Fiedler/G. Ress (red.), Verfassungsrechl und Volkerrecht: Gedachtnisschrift fur Willhelm Karl Geck, 1988, p. 777 ir t.t.
28

G.M. Danilenko, The New Russian Constitution and International Law, MIL 88 (1994), p. 451-470. r. taip pat A. Kolodkin, Russia and International Law: New Approaches, RBDI 26 (1993), p. 552-557.
29

M.F. Brzezinski, Toward Constitutionalism" in Russia: The Russian Constitutional Court, ICLQ 42 (1993), p. 673 ir t.t.
30

Tekstas ILM 34 (1995), p. 1370, su W.E. Butlerio anginiu odiu. r. T. Beknazar, Das neue Recht voikerrechtlicher Vertrage in Russland, ZaoRV 56 (1995), p. 406-426.
31 32

1978 m. SSRS statymas, op. cit.

Paproiai ir bendrieji principai

Lyginant su sutartimis yra tam tikr svarbi skirtum taisyklse, susijusiose su paprotins tarptautins teiss ir bendrj princip taikymu nacionalinje teisje. Paprotins tarptautins teiss pripainimo vidaus sferoje taisykls i anksto yra tvirtinamos konstitucijoje arba

E. Stein, International Law in internal Law: Towards Internationalization of Central-Eastern European Constitutions?, MIL 88 (1994), p. 427-450, at 447. V.S. Vereshchetin, New Constitutions and the Old Problem of the Relationship between International Law and National Law, EM 7 (1996), p. 29-41.

102

4skyrius

33

I. Brownlie, Principles of Public International Law, 4-as leid., 1990, p. 43 su nuorodomis.

34

25 ER 77. Taiau r. J.C. Collier, Is International Law Really Part of the Law of England?, ICLQ 38 (1989), p. 924-934.
35

Trendtex Trading Corporation v. Central Bank of Nigeria, [1977] QB 529, p. 553-554.

36

r. Akehurst, 6-j ios knygos leidim, 4 skyri.

37

Mortensen v. Peters (1906), 8 F. (J.C.) 93. Dl ios bylos esms ir rezultato r. H.W. Briggs, The Law of Nations, 2-as leid., 1953, p. 52-57. Byla nepateikia visikai aikaus atsakymo, kadangi Teismas abejojo dl paprotins tarptautins teiss atitinkamos taisykls apimties.
38

laipsnikai formuluojamos su nacionalini teism pagalba. Procedra, kuria statym leidjas paprotin tarptautin teis turt transformuoti nacionalin, bt nepraktika, kadangi tam reikt nuolat perirti visus tarptautins teiss norm bei princip pasikeitimus, o tai yra uduotis, kurios statym leidybos tikslais negalt vykdyti joks organas. Paprotys yra ne taip aikiai apibrtas kaip sutartys, o jo reikm, kaip tarptautins teiss altinio, sumajo. Skirtumai tarp bendrosios teiss ir civilins teiss ali, inkorporavus nacionalin teis paprotin tarptautin teis ir bendruosius tarptautins teiss principus, yra ne tokie ryks kaip sutartyse. Netgi JAV praktika, kuri aikiai skiriasi nuo kit bendrosios teiss jurisdikcij sutartimis, yra gana panai Didiojoje Britanijoje bei Sandraugoje vyraujant princip, btent: kad paprotins normos turi bti laikomos alies teiss dalimi ir utikrinamos su slyga, kad jos yra inkorporuojamos tiktai tiek, kiek yra suderinamos su Parlamento aktais arba ankstesniais, jau sigaliojusiais teism sprendimais.33 Tradicin taisykl Britanijoje yra ta, kad paprotin tarptautin teis automatikai sudaro Anglijos ir kotijos teiss dal; tai vardijama kaip "inkorporacijos doktrina". Lordas kancleris Talbotas Barbuit byloje 1735 m. pasak, kad visa taut teis yra Anglijos teiss dalis". 34 Jeigu sakytume tiksliai, tai is pareikimas yra pernelyg platus, kadangi sudarant sutartis taip nra; taiau kiek tai susij su paprotine tarptautine teise, minta taisykl buvo pakartota ir taikyta daugelyje byl 1764-1861 metais; j dar kart patvirtino ir Lordas Denningas.35 Taiau kai kurias nesenas bylas galima aikinti atsisakius inkorporavimo doktrinos transformacijos doktrinos naudai, t.y. doktrinos, teigianios, jog paprotins tarptautins teiss normos yra dalis Anglijos teiss, kiek tai

Maxwell's Interpretation of Statutes, 12-as leid., 1969, p. 183-186; Halsbury's Laws of England, 4-as leid., 1983, 44 t., p. 908.

pripastam Anglijos Parlamento aktuose ir teis-m sprendimuose.36 Trumpai tariant, Anglijos teiss teorija pasisako u inkorporavimo doktrin, taiau Anglijos teismai Anglijoje priimtus sprendimus iri kaip svarbiausi paprotins tarptautins teiss rodym, todl praktika artja prie transformacijos teorijos. Nelieiant paprotins tarptautins teiss turinio nustatymo problemos, yra daugyb situacij, kurios sudaro iimt i bendros taisykls ir kuriose Anglijos teismai negali taikyti paprotins tarptautins teiss. Pavyzdiui, jei kyla konfliktas tarp paprotins tarptautins teiss ir Parlamento ak-to, pastarasis yra viresnis.37 Taiau, jei tik manoma, Anglijos teismai Parlamento aktus aikins taip, kad ie neprietaraut paprotinei tarptautinei teisei.38 Be to, jei kyla konfliktas tarp paprotins tarptautins teiss ir privalomo teisminio precedento, nustatanio Anglijos

TARPTAUTIN IR NACIONALIN TEIS

103

teiss norm, viresnis bus teisminis precedentas.39 Taiau Anglijos teismai, ko gero, turi teis nukrypti nuo ankstesni teismini precedent, nustatani tarptautins teiss norm, jeigu tarptautin teis tuo metu pakito.40 JAV teisin sistema iuo klausimu seka Anglijos bendrosios tei-ss tradicija ir tarptautin teis (iskyrus sutartis) laiko bendrosios teiss dalimi. Taiau JAV teismai aikiai neskiria vairi tarptautins teiss altini, o j argumentai tinkamai yra apibdinti kaip potpourri poiris".41 Atrodo, jog jie tarptautines paprotines normas labiau link taikyti ginuose tarp privai asmen ir valstybi, o ne ginuose tarp pai valstybi. Tarptautins paprotins normos egzistavimui nustatyti pakanka, pavyzdiui, valstybs praktikos dl pakrani vejybos laiv atleidimo nuo konfiskavimo42 arba neutrali laiv tarptautiniuose vandenyse apsaugos nuo atak Folklendo kare.43 Tokio pobdio norma, numatanti reikalavim, kad JAV suteikt laikin prieglobst visiems asmenims, bgantiems nuo pilietini kar usienio alyse, neegzistavo, nes tokia valstybs praktika tiktai ireikia savaime suprantam humanitarin rpest".44 Konfliktai tarp tarptautins bendrosios teiss" ir JAV nacionalins teiss labai glaudiai siejasi su konfliktais tarp tarptautini sutari ir nacionalini teiss akt. iuo klausimu JAV Aukiausiasis Teismas yra aukiausias autoritetas tiek federaliniams, tiek valstij teismams.45 Ar tarptautin bendroji teis" JAV lygiai taip pat yra viresn u anksiau priimtus nacionalins teiss aktus, kaip tai yra sutari atveju, yra diskutuotinas dalykas.46 Bet kuriuo atveju JAV teismai, kaip ir kit ali nacionaliniai teismai, paprastai stengiasi neai-kinti nacionalins teiss akto taip, kad jis prietaraut tarptautinei teisei. Kita vertus, is dalykas paprastai priklauso nuo valstybje vyraujanio poirio tai, k sako tarptautin teis. Vakar Europos alyse, turiniose kontinentins (civilins) teiss tradicijas, egzistuoja tam tikras nesutarimas dl nesen konstitucini proces vertinimo. 1985 m. pateiktoje apvalgoje Cassese'as velg tendencij (ir ne tik besivystaniose bei socialistinse alyse, bet ir tokiose valstybse kaip Pranczija, Ispanija ir Olandija) silpninti paprotins tarptautins teiss tak.47 is poiris paneigtas vlesnje Vakar Europos konstitucij ir valstybi praktikos analizje, kuri atliko Wildhaberis ir Breitenmoseris. Inagrinj mintus procesus Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Graikijoje, Pranczijoje, Portugalijoje, veicarijoje, Lichtenteine, Olandijoje, Belgijoje bei Ispanijoje, jie padar ivad, kad: Vakar Europos ali konstitucin teis (tiek raytin, tiek neraytin) sutartin ir paprotin tarptautin teis pripasta alies teiss dalimi", ir tai,

39

Chung Chi Cheung v. R., [1939] AC 160. p. 168; Trendtex Trading Corporation v. Central Bank of Nigeria, [1977] QB 529, p. 557.
40

Trendtex Trading Corporation v. Central Bank of Nigeria, [1977] QB p. 529, 554, 557, 576-579, kur buvo atmestas prieingas poiris byloje The Harmattan. WLR 1 (1975), p. 1485. at 1493-1495 Be to, r. Akehurst, 6-j ios knygos leidim, 4 skyri.
41

r. Janis. op. cit., p. 100; F.L Kirgis, Federal Statutes, Executive Orders and Sell-Executing Custom", AJIL 81 (1987), p. 37-75; H.G. Maier, The Authoritative Sources of Customary International Law in the United States, Mich. JIL 10 (1989), p. 450; J.J. Paust, Customary International Law; Its Nature, Sources and Status as Law of the United States, Mich. JIL 12 (1990), p. 59-91.
42

Paquete Habana byla, 175 US 677, p. 686-711 (1900).

43

Amerada Hess v. Argentine Republic, 830 F. 2d 421 (2d Cir. 1987).

44

Echeverria-Hernandez v. United States Immigration and Naturalization Serv., 923 F. 2d 688. 692-693 (9th Cir. 1991), anuliuotas, 946 F. 2d 1481 (9th Cir. 1991).
45

r. Banco Nacional de Cuba v. Sabbatino, 376 US 398, p. 425-426 (1964).

46 47

r. Janis, op. cit, p. 102. Cassese. op. cit. p. 383.

104

4 skyrius

48

L. Wildhaber/S. Breitenmoser, The Relationship between Customary International Law and Municipal Law in Western European Countries, ZaoRV 48 (1988), p. 163-207, 204.
49 50 51 52

kad valstybi, kuriose nra konkreios nuostatos dl tarptautins ir nacionalins teiss santykio, praktika nesiskiria nuo valstybi, turini toki nuostat savo konstitucijose, praktikos.48 Autoriai taip pat parod, kad daugumoje Vakar Europos ali paprotinei tarptautinei teisei teikiamas pirmumas prie jai prietaraujanias statutins nacionalins teiss normas, ir kad nacionaliniai teismai stengiasi suderinti pareigas pagal tarptautin teis ir pagal nacionalin teis, tai aikindami pagal princip draugikumas tarptautinei teisei".49 Kita vertus, pagrindin ios analizs problema yra ta, kad ji, kaip atrodo, grindiama tiktai dviem svarbiausiais principais: pacta sunt servanda (sutari btina laikytis) ir siningumo (valstybi, joms vykdant savo tarptautinius sipareigojimus) principais. Labiau tiktina, jog dideli skirtum atsirast inagrinjus, k nacionaliniai teismai laiko paprotine tarptautine teise arba bendraisiais principais daugelyje kit problemik srii. Dekolonizacijos procese susikrusios naujos valstybs paprastai nepasitiki paprotine tarptautine teise, kuri ipltojo j buv kolonizatoriai, ir reikalauja, kad joms dalyvaujant bt kodifikuojamos naujos normos.50 Todl nekeista, kad j konstitucijose tik kartais aikiai pripastama paprotin tarptautin teis arba bendrieji jos principai.

Ten pat, p. 206. r. 2 skyri. Danilenko, op. cit. p. 465.

1993 m. Rusijos Konstitucijos 17 straipsnis.

53

r. Danilenko, op. cit., p. 467.

Panaiai ir buvusios socialistins alys nelinkusios pripainti bendrij tarptautins teiss norm, kuri jos paios savo praktikoje neipltojo. Naujojoje Rusijos Konstitucijoje atskiriamas sutari veikimas ir visuotinai pripaint tarptautins teiss princip bei norm" veikimas. Sutari normos, neskirstant j tiesioginio" ir netiesioginio" veikimo normas, yra viresns u joms prietaraujanius nacionalinius statymus, nepriklausomai nuo to, ar sutartis sigaliojo anksiau, ar vliau; taiau jos nra viresns u pai Konstitucij.51 Visuotinai pripainti tarptautins teiss principai ir normos" tokio statuso neturi greiiausiai dl to, kad jie nra pakankamai konkreiai apibrti. Kas susij su mogaus teismis, Konstitucijoje pripastama, kad jos yra utikrinamos pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus bei normas".52 Taiau kol kas neaiki i ir kit panai nuostat praktin reikm.53

paeidia tarptautin teis. Labai danai nacionalins teiss neatitikimas tarptautin teis tiesiog reikia, jog tam tikra valstyb nestengia gyvendinti teisi, kurias tarptautin teis leidia (bet

Ivados
I to, kas pasakyta anksiau, aiku, jog daugelio ali teis tiksliai neatspindi tarptautins teiss normos. Taiau tai nebtinai rodo, kad ios valstybs

TARPTAUTIN IR NACIONALIN T E IS

105

nereikalauja) tai valstybei gyvendinti. Jeigu nacionalins teiss norma potencialiai gali paeisti tarptautin teis, btent tos normos tai-kymas, o ne jos egzistavimas, paprastai lemia tarptautins teiss paeidim; taigi jei norm utikrinti yra patikta vykdomajai valdiai ir ji tai daro nepaeisdama tarptautins teiss, viskas yra gerai. Pavyzdiui, Parlamentas neprivalo priimti statym vien tam, kad usienio diplomatus atleist nuo muito;54 vyriausyb gali gauti t pat rezultat, jeigu sakys muitins pareignams muitu neapmokestinti usienio diplomatams priklausani daikt.

VIEOJI TARPTAUTIN IR PRIVATIN TARPTAUTIN TEIS

Kiekvienos valstybs statymai yra skirtingi. Jeigu teisjas valstybje X nagrinja byl, kuri labiau yra susijusi su valstybe Y nei su X, panau, jog jis manys, kad byla turjo bti nagrinjama valstybje Y, arba jis byl turi nagrinti pagal valstybs Y teis. Tokio pobdio samprotavimai beveik kiekvienoje alyje lm sudting taisykli sistem, t.y. taisykli, nurodani teismams, kada gyvendinti jurisdikcij su usienio elementu susijusiose bylose, kada tokiose bylose taikyti usienio teis ir kada pripainti arba utikrinti usienio teism sprendim vykdym. ios taisykls yra inomos kaip privatin tarptautin teis.55 Tarptautins teiss ris, kuriai daugiausia ir skirta i knyga, danai vadinama vieja tarptautine teise", kad atskirt j nuo privatins tarptautins teiss; odi junginys tarptautin teis", vartojamas be jokio papildomo apibdinimo, beveik visada reikia viej, o ne privatin tarptautin teis. Tarptautin teis, kaip minta anksiau,56 daniausiai reguliuoja santykius tarp valstybi, o XIX a. privatine tarptautine teise buvo siekiama reguliuoti transnacionalinius santykius tarp individ senosios pirkli teiss" prasme (arba lex mercatoria)57 Panas pavadinimai gali klaidinti, todl vienintel tikra ssaja tarp vie-osios ir privatins tarptautins teiss yra reguliuojam santyki usienio elementas. Nors kai kurie autoriai palaik transnacionalins teiss", apimanios abi mintas sistemas, idj, taiau i tikrj tokios teiss nra. Vir vairiausi nacionalini teisini sistem nra jokios teisins sistemos, skirtos transnacionaliniams santykiams tarp individ (skirtingai nuo valstybi). Todl klausimas kyla tik dl to, kuriuos i t vairi nacionalini statym reikt taikyti. Valstybs laikosi nuostatos, kad nebtinai su usienio elementu susij santykiai turi bti reguliuojami

54 55

r. 8 skyri.

r. U. Drobnig, Private International Law. EPIL 10 (1987). p. 33D-5; L. Collins (red.), Dicey and Morris on the Conflict of Laws, 12-as leid. 1993; E.F. Scoles/P Hay. Conflict of Laws. 1992.
56 57

r. 1 skyri.

I. Strenger, La Notion de lex mercatoria en droit du commerce international, RdC 227 (1991-11), p. 207 355: T.E. Carbonneau, Lex Mercatoria and Arbitration, 1993.

106

4 skyrius

58

Taiau r. P.D. Trooboft. The Growing Interaction between Private and Public International Law, Hague YIL 6 (1993), p. 107-114. Toliau r. A.F.M. Maniruzzaman, Conflict of Law Issues in International Arbitration. Al 9 (1993), p. 371-403; W. Meng. Extraterritoriale Jurisdiktion im offentlichen Wirtschaftsrecht. 1994.
59

r. K. Lipstein. Recognition and Execution of Foreign Judgments and Arbitral Awards, EPIL 9 (1986). p. 322-326, su nuorodomis dviales ir daugiaales sutartis tuo klausimu; dl padties JAV 2r. Restatement (Third). 1 t., 8 skyrius, p. 591 ir II.

j pai teise (lex fori); kartu jos prim specialias kolizines normas, nurodanias, kokia nacionalin teis tokiais atvejais turi bti taikoma. Pavyzdiui, jei Ispanijos teismas turt sprsti dl kontrakto, sudaryto tarp Pranczijos kompanijos ir Italijos prekybininko, ir vykdomo Madride, teistumo, jis, kad nustatyt taikytin kontrakt teis, turt taikyti Ispanijos privatins tarptautins teiss normas (Pranczijos, Italijos, Ispanijos ar kitos alies nacionalin teis, priklausomai nuo bylos aplinkybi). ios normos neturi tarptautinio pobdio; taigi privatins tarptautins teiss sistem yra tiek, kiek ir valstybi. Atrodo, jog labai menkas ryys sieja viej tarptautin teis ir vairias nacionalines privatins tarptautins teiss sistemas.58 Privatin tarptautin teis imta pltoti manant, kad tam tikromis aplinkybmis bt geriau taikyti usienio teis arba leisti usienio teismui sprsti byl. Taiau problema yra ta, kad kiekviena valstyb savaip supranta t gerum. Pavyzdiui, Anglijos teismai labai noriai utikrina usienio teism sprendim vykdym; Olandijos ir kai kuri kit ali teismai tai daro, retai, nebent jei dl to yra sudar sutart.59 Normos, civilinse bylose su usienio elementu nustatanios valstybs sav teism jurisdikcij, skiriasi taip labai, jog nemanoma rasti kokio nors bendro modelio. Skiriasi netgi taisykls dl usienio teiss taikymo. Pavyzdiui, iki 1800 m. mogaus asmenin teis" (t.y. teis, reguliavusi vaikinim galimyb tuoktis ir kitus eimos teiss klausimus) musulmonikose alyse buvo asmens religijos teis, o

Vakar alyse - asmens svarbiausia yra tai, kad n viena valstyb neprotestavo Pranczijai ir nuolatins kitoms alims mus atsisakyti senosios taisykls dl gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos todl teigiama, kad protesto nebuvimas reiteis; viena i io skirtumo prieasi musulmonikose alyse didesn religijos taka negu krikionikose. Po 1800 met, Napoleono laikais, Pranczijoje sigaljo itin nacionalistin faz; dl to buvo nusprsta, kad Pranczijos teis turi bti vis Pranczijos piliei asmenin teis; po tam tikr svyravim pagal analogij Pranczijos teismai i ios taisykls ived, kad kiekvieno asmenine teise turi bti jo pilietybs valstybs teis; tai neturi bti susieta su jo gyvenamosios vietos teise. Kiek vliau toks pat principas buvo pripaintas ir kitose kontinentinse alyse. Anglija dl nuolatins gyvenamosios vietos laiksi senosios taisykls, taiau daugyb teismini sprendim XIX a. taisykles dl nuolatins gyvenamosios vietos gijimo ir praradimo padar labai dirbtinas ir sudtingas; to padarinys -skirting ali labai skirtingos privatins tarptautins teiss normos ir dl to kyl sunkumai; pavyzdiui, jei Anglijoje gyvenantis Ispanijos pilietis isituokia pagal Anglijos statymus, tai bus pripainta daugumoje anglikai kalbani ali, bet nepripastama daugumoje kontinentini ali. Taiau

TARPTAUTIN IR NACIONALIN TEIS

107

kia tyl pripainim, jog valstybs savo nuoira gali keisti savo taisykles, sudaranias privatin tarptautin teis. inoma, skirting ali privatins tarptautins teiss norm skirtumai neturi bti pernelyg sureikminami; yra norm, kurios yra beveik vienodos absoliuioje daugumoje valstybi. To pavyzdys - taisykl dl turto perleidimo; perleidimo teistumas priklauso nuo vietos, kurioje vartas yra tariamojo perleidimo metu, galiojanios teiss (lex situs arba lex rei sitae). Taiau is panaumas galjo bti nulemtas atsitiktinumo arba komercinio patogumo, o ne koki nors vieosios tarptautins teiss norm. Skirting valstybi statym panaumai nebtinai atspindi vieosios tarptautins teiss norm; pavyzdiui, kontrakt teis daugumoje anglikai kalbani ali yra panai - taip yra tiesiog dl to, kad pirmieji kolonistai tas alis atsikl i Anglijos. 60 Kad rodytume, jog vieoji tarptautin teis i valstybi reikalauja konkrei norm inkorporuoti j nacionalinius statymus, nepakanka parodyti, kad i norma faktikai yra j nacionaliniuose statymuose; be to, reikia rodyti opinio iuris egzistavim,61 t.y. sitikinim, jog vieoji tarptautin teis reikalauja, kad valstybs tam tikr norm inkorporuot savo nacionalinius statymus. Btent to ir trksta. Kai teisjai taiko lex situs arba koki nors privatins tarptautins teiss norm, jie neklausia, kokia praktika egzistuoja kitose alyse, ir nebando savo sprendim derinti su ta praktika; jie taip pat neteigia, kad j veiksmus reguliuoja kokia nors vieosios tarptautins teiss norma. Kai valstyb nukrypsta nuo visuotinai pripaintos privatins tarptautins teiss normos, kit ali teisjai arba diplomatai nesmerkia jos kaip teiss paeidjos. Anglijos teisjai kartais sako, kad j veiksmus lemia mandagumas" (comity). Tai yra neprasta svoka, todl susidaro spdis, kad tai yra specialus terminas, taiau neaiku, k Anglijos teisjai juo nori pasakyti. Jo paodin reikm reikia kak kit ne kokio nors tipo teis; mandagumo taisykls yra paproiai, kuri paprastai laikomasi, taiau jie nra teisikai privalomi. Kitais atvejais jis vartojamas kaip privatins tarptautins teiss sinonimas, kaip vieosios tarptautins teiss sinonimas arba kaip visikai bereikmis isireikimas. Tai yra puikus odis, kai norima utuuoti skirtum tarp vieosios ir privatins tarptautins teiss arba panaikinti minties aikum.62 Taigi pripastama, jog tarptautins privatins teiss normos nra tarptautins vieosios teiss dalis ir atvirkiai. Taiau reikt pabrti, kad valstybs kartais sudaro sutartis, skirtas savo tarptautins privatins teiss normoms suvienodinti; tokiu atveju tarptautins privatins teiss klausimus i tikrj ima reguliuoti tarptautin vieoji teis.63 1893 m. kurtos Hagos tarptautins privatins teiss konferencijos tebesitsiantis darbas ioje srityje buvo labai svarbus.64

60

J.N. Matson, The Common Law Abroad, ICLQ 42 (1993), p. 753 it t.t.
61
62

r. 3 skyri.

Apie mandagum, r. 1, 2 ir 3 skyri.

63

r. H. Kotz. Unification and Harmonization of Laws, EPIL 10 (1987), p. 513-518.

64

r. A. Dyer, Hague Conventions on Private International Law, EPIL II (1995), p. 663-670; Dyer, Hague Conventions on Civil Procedure, ten pat. p. 658-663; K. Lipstein. One Hundred Years of Hague Conferences on Private International Law, ICLQ 42 (1993). p. 553 ir t.t Dl Hagos konferencijoje priimt konvencij statuso (pasiraym ir ratifikacij skaiiaus) r. ILM 35 (1996), p. 526 Be to, apie UNCITRAL veikl r. G. Herrmann. United Nations Commission on International Trade Law, EPIL 5 (1983), p. 297-301.

5 SKYRIUS

VALSTYBS IR VYRIAUSYBS

VALSTYBS

Harris CMIL. p. 102-26; J. Crawlord, The Criteria for Statehood in International Law, BYIL 48 (1976-7), p. 93-182; J.A. Andrews, The Concept of Statehood and the Acquisition of Territory in the Nineteenth Century, LOR 94 (1978). p. 408-427; Crawford, The Creation of States in International Law, 1979, p. 30-86; H. Mosler, Subjects of International Law, EPIL 7 (1984). p. 442-459; J.A. Barberis, Los sujetos del derecho internacional actual. 1984; K. Doehring, State, EPIL 10 (1987). p. 423-428; N.L. Wallace-Bruce, Claims to Statehood in International Law. 1994; S. Magiera, Government, EPIL II (1995), p. 603607. Apie valstybs suverenitet r. literatr, nurodyt 2 skyriuje.
2

Kadangi tarptautin teis daugiausiai yra susijusi su valstybi teismis ir pareigomis, btina aikiai suprasti, kas yra valstyb tarptautins teiss prasme.1 Atsakymas klausim nra paprastas, kaip tai gali atrodyti. Taiau reikt pabrti, jog praktikoje tais klausimais diskutuojama remiantis daugiau faktinmis situacijomis, o ne atitinkamais teisiniais kriterijais.2 1933 m. Montevideo konvencijos Dl valstybi teisi ir pareig" 1 straipsnis numato: Valstyb, kaip tarptautins teiss subjektas, turi turti tokius poymius: a) nuolatinius gyventojus; b) apibrt teritorij; c) vyriausyb; d) galti umegzti santykius su kitomis valstybmis.3 Pirmieji trys kriterijai atitinka pripaint tarptautin praktik ir vadinamj trij element doktrin" (Drei-Elementen-Lehre), suformuluot vokiei autoriaus Georgo Jellineko XIX a. pabaigoje.4 Jie bus aptarti pirmiausia, dar prie imant nagrinti silymus dl papildom kriterij.

I. Brownlie, Principles of Public International Lax, 4-as leid.. 1990, p. 72. Dl supaprastinto apibrimo tarptautinje teisje btinumo, siekiant, kad lai atitikt valstybi lygybs princip, r. Doehring, op. cit., p. 423-424.
3 4

165 LNTS 19.

G. Jellinek. Allgemeine Staatslehre. 3-as leid. 1914, p. 396 ir II.

5

M.N. Shaw, Territory in International Law, NYIL 13 (1982), p. 61-91; S. Torres Bernardez, Territorial Sovereignly. EPIL 10 (1987), p. 487494; C.K. Rozakis, Territorial Integrity and Political Independence, ten pat, p. 481-487. Apie teritorijos gijim r. 10 skyri.

Apibrta teritorija
Teritorijos kontrol yra valstybs esm.5 Tai yra pagrindas svarbiausiai teritorinio suvereniteto" sampratai, reikianiai valstybs iimtin kompetencij imtis teisini bei kitoki priemoni savo teritorijoje ir neleisti usienio valstybms valdyti toje paioje teritorijoje be pirmosios valstybs sutikimo. Svarbiausia byla iuo klausimu - Island of Palmas. Byloje nagrinjamas ginas tarp Nyderland ir JAV dl salos, esanios beveik pusiaukelje tarp Filipin ir dabar Indonezijai priklausani Nanusa sal, suvereniteto. alys perdav gin Nuolatiniam Arbitrao Teismui Hagoje. Maxas Huberis, Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas, buvo paskirtas vieninteliu ar-

VALSTYBS IR VYRIAUSYBS

109

bitru. Savo sprendime 1928 m. balandio 4 d. Huberis taip iaikino teritorinio suvereniteto samprat:
Teritorinis suverenitetas... apima iimtin teis vykdyti valstybs funkcijas. i teis atitinka pareiga toje teritorijoje saugoti kit valstybi teises, ypa j teis vientisum ir nepaeidiamum taikos bei karo metu, kartu su teismis, kuri kiekviena valstyb savo pilieiams gali reikalauti usienio valstybs teritorijoje. Neparodydama savo teritorinio suvereniteto bdu, atitinkaniu esamas aplinkybes, valstyb negali vykdyti ios pareigos. Teritorinis suverenitetas negali apsiriboti vien tik negatyvija puse, t.y. neleisti kit valstybi veiklos, kadangi jo tikslas - padalyti erdv, kurioje vykdoma mogaus veikla, tarp taut, kad toms tautoms visais atvejais bt garantuota minimali apsauga, kurios garantas yra tarptautin teis.6

Svarbu pabrti, kad teritorija apibriama geografine erdve, kuri atskiriama sienomis nuo kit teritorij ir kuri vienija bendra teisin sistema (pvz., Danija ir Grenlandija; Pranczija ir Martinika; Ryt ir Vakar Pakistanas iki Bangladeo atsiskyrimo 1971 m.). Ji apima ir oro erdv vir ems (nors ir nra susitarta dl jos tikslios auktutins ribos)7 bei ems gelmes po ja, teorikai - iki pat ems rutulio centro. Galiausiai ji apima iki 12 myli ploio teritorin jr, besidriekiani prie pakrants.8 Taigi valstybi sien delimitacija turi ypating reikm.9 Taiau nra btinas absoliutus valstybs sien tikslumas; nemaai valstybi ilg laik su savo kaimynais ginijasi dl sien.10 North Sea Continental Shelf bylose Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik:
Tam tikros erdvs priskyrimas tam tikram dariniui jokiu bdu nereikia jos rib tikslaus apibrimo. Pavyzdiui, nra jokios taisykls, kad valstybs sausumos sienos turi bti visikai apibrtos ir delimituotos."

Island of Palmas case. KM II 829. at 839 (1928). r. taip pat P C. Jessup, The Palmas Island Arbitration. AJIL 22 (1928). p. 735752: Harris CMIL. p. 173-183. r. taip pat 7 ir 10 skyri.
7 8 9

r. 13 skyri. r. 12 skyri.

Svarbu yra tai, kad valstyb nuolat kontroliuot tam tikr identifikuotin teritorijos pagrind. Pavyzdiui, Izraelis greitai buvo pripaintas valstybe, nors nesureguliuotas ginas dl jo sien su arabais.12

M. Bothe, Boundaries. EPIL I (1992), p. 443-449. r. E.J. de Arechaga. T. Schweisfurtho. I. Brownlieo, W. Hummerio. R. Khano ir H.D. Treviranus'o/R. Hilger'io straipsnius leidinyje EPIL I (1992), p. 449 ir t.t. 1969 m. vasario 20 d. sprendimas, ICJ Rep. 1969, p. 3, at 33, 46 p. Apie bylas r. 3 ir 12 skyri.
12 10

Gyventojai
Nuolatini gyventoj" kriterijus yra susijs su teritorijos kriterijumi ir sudaro materialin valstybs egzistavimo pagrind.13 Vien tik dl ios prieasties Antarktis, pavyzdiui, negali bti laikoma valstybe. Kita vertus, faktas, kad daugyb klajokli atvyksta al ir ivyksta i jos (kaip Somalio atveju), pats savaime nra klitis valstybingumui, kol egzistuoja didelis skaiius nuolatini gyventoj.14 Gyventoj skaiius, kaip ir teritorijos dydis, gali bti labai maas. Tai lemia vadinamj mini valstybi, kurios kaip lygiateiss nars bu-

r. P Malanczuk, Israel: Status, Territory and Occupied Territories, EPIL II (1995), p. 1468-1508: Malanczuk. Jerusalem, EPIL 12 (1990). p. 184-195. Apie arab su Izraeliu konflikt 2r. taip pat 10. 22 skyri ir tekst toliau, p. 110-111.
13 14

Brownlie (1990). op. cit., p. 73.

r. Restatement (Third), 1 t, 201 p., p. 73.

110

5 skyrius

vo priimtos JTO, problem.15 Vatikano miestas, kurio vyriausyb yra ventasis Sostas - Katalik Banyios administracinis centras - yra specifinis atvejis. Nors ir maas jo gyventoj skaiius, Vatikanas (arba ventasis Sostas) palaiko diplomatinius santykius su daugeliu kit valstybi, yra sudars tarptautini sutari ir stojs tarptautines organizacijas (taiau jis nra JTO narys). Taiau daugel jo, kaip valstybs, funkcij faktikai vykdo Italija.16 Kas laikoma valstybs nuolatiniais gyventojais", nustato tos valstybs vidaus teis, reguliuojanti pilietybs klausimus; klausim tarptautin teis palieka valstybi laisvai nuoirai, iskyrus tik tam tikrus atvejus.17 Nemaai valstybi sudaro vairiatauiai gyventojai. Bt absurdika teisikai reikalauti bet kokio etninio, kalbinio, istorinio, kultrinio ar religinio vientisumo pasenusios politins sampratos vienos nacijos valstyb" prasme.18 Su iais veiksniais susij klausimai ikyla dl apsisprendimo ir tautini maum bei vietini gyventoj teisi,'9 taiau jie nra svarbs kalbant apie kriterijus, lemianius valstybs egzistavim. Teritorin jurisdikcij valstyb gyvendina savo gyventoj atvilgiu ir personalin jurisdikcij- usienyje esani jos piliei atvilgiu.20 Todl esminis aspektas yra bendra nacionalin teisin sistema, reguliuojanti asmen ir vairi grupi elges valstybje.

15

r. D. Orlow, Of Nations Small: The Small State in International Law Temple ICLJ 9 (1995). p. 115-1407 Apie mini valstybi naryst JTO r. 21 skyri.
16

Veiksminga vyriausybs kontrol

Veiksminga vyriausybs teritorijos ir gyventoj kontrol - treias esminis elementas, kitus du jungiantis valstyb tarptautins teiss tikslais.21 Yra du vyriausybs vykdomos kontrols aspektai: vidinis ir iorinis. Pirmuoju aspektu vyriausybs buvimas reikia galimybg kurti ir palaikyti teisin tvark konstitucins autonomijos prasme. Iorikai tai suteikia galimyb veikti savarankikai tarptautinje arenoje, teisikai nepriklausant nuo kit valstybi tarptautins teisins sistemos. Taiau vien tik vyriausybs egzistavimo fakto nepakanka, jeigu nra veiksmingos kontrols. 1920 m. Tarptautinis jurist komitetas pateik Raport dl Suomijos statuso; jame pripaino, jog Suomija netapo suverenia valstybe teisine prasme, kol nebuvo sukurta stabili politin organizacija ir kol valstybin valdia nebuvo tokia stipri, kad galt sitvirtinti visoje valstybs teritorijoje be usienio pajg pagalbos. Atrodo, kad tai vyko 1918 m. gegus mn., kai pasibaig pilietinis karas ir kai usienio pajgos m trauktis i alies; taigi nuo to laiko pasidar manoma pamau atkurti tvark ir normal politin bei socialin gyvenim.22 Taigi palestiniei organizacij 1988 m. paskelbta Palestinos valstyb" nebuvo valstyb, nes veiksmingai nekontroliavo teritorijos, ku-

r. H.F. Kock. Holy See, EPIL II (1995). p. 866-869. Dl nesenos Vatikano sudarytos tarptautins sutarties, kuria buvo umegzti diplomatiniai santykiai su kita valstybe, r. Holy See-Israel: fundamental Agreement of 30 December 1993. ILM 33 (1994), p. 153-159.
17 18

r. 17 skyri.

r. Th.M. Franck. Clan and Superclan: Loyalty, Identity and Community in Law and Practice, AJIL 90 (1996). p. 359-383.
19 20 21 22

r. 6 ir 19 skyri. r. 7 skyri. r. Magiera, op. cit.

LN0J, Specialusis priedas Nr. 3 (1920). p. 3.

VALSTYBS IR VYRIAUSYBS

111

ri reik pretenzijas.23 Taiau istorinis Palestinos ir Izraelio 1993 m. rugsjo 14 d. susitarimas ir vlesni susitarimai galiausiai gali (jei taikos procesas bus tsiamas) atvesti tam tikros formos Palestinos valstybingum, nors is klausimas yra gino objektas tarp ali ir dl jo turi vykti tolesns derybos.24 Nevisada grietai reikalaujama veiksmingos teritorijos kontrols; valstyb nenustoja egzistavusi, jeigu joje laikinai dl pilietinio karo ar kitoki sukrtim nelieka veiksmingos vyriausybs. Ilgai besitsiantis Libano de facto padalijimas netrukdo jam teisine prasme bti valstybe. Veiksmingos vyriausybs nra Somalyje, kuris Saugumo Tarybos rezoliucijoje, teisintoje Jungtini Taut humanitarins intervencijos,25 buvo pavadintas unikaliu atveju", taip pat nedaro takos Somalio kaip valstybs tarptautiniam teisiniam subjektikumui. Net jeigu vis valstybs teritorij karo metu okupuoja prieas, valstyb nenustoja egzistavusi, jei jos sjungininkai tsia kov su prieu, kaip tai vyko Vokietijos vykdytos Europos valstybi okupacijos atveju Antrajame pasauliniame kare.26 Vliau sjunginink vykdyta Vokietijos ir Japonijos okupacija nepanaikino i dviej valstybi valstybingumo.27 Faktas, kad laikinas vyriausybs neveiksmingumas nedaro takos valstybs egzistavimui teisine prasme, ne tik aikiai rodo, jog btina skirti valstybes nuo vyriausybi, bet ir atspindi tarptautins sistemos stabilumo btinum, kad bt ivengta pirmalaikio status quo pasikeitimo, kadangi vyriausyb gali pajgti atstatyti savo veiksmingum. Kita medalio pus yra ta, kad reikalavimas dl vyriausybs grietai taikomas tada, kai dalis valstybs gyventoj bando atsiskirti, nordama sukurti nauj valstyb. Tarptautinje teisje nra normos, kuri draust atsiskyrim nuo egzistuojanios valstybs; taip pat nra jo-kios normos, kuri draust motininei valstybei numalinti, jei ji pajgia, judjim u atsiskyrim. Kad ir kokia bt ios kovos baigtis, pagal tarptautin teis ji bt pripainta teista.28 iuos teiginius (ir kai kuriuos kitus iame skyriuje) gali tekti modifikuoti, jei viena pus paeist apsisprendimo princip; taiau is principas yra ribotos apimties, todl tie teiginiai dauguma atvej ilieka teisingi.29 Taiau kol motinin valstyb kovoja nordama nuslopinti isivadavimo judjim, negalima teigti, jog io judjimo valdia yra pakankamai stipri, kad nuolat kontroliuot savj teritorij. Treij valstybi intervencija, kad remt sukillius, yra draudiama.30 Todl tradicikai valstybs nepripaindavo isivadavimo judjim norinij tapti nepriklausomomis valstybmis, kol j pergal nebdavo utikrinta; pavyzdiui, n viena alis nepripaino pietini valstij nepriklausomybs Amerikos pilietinio karo (1861-1865 m.) metu.31 Taiau pastaruoju metu vals-

23

r. J. Salmon, Declaration of the State of Palestine, Palestine YIL 5 (1989), p. 48-82; F. Boyle, The Creation of the State of Palestine, EJIL 1 (1990), p. 301-306; Malanczuk (1995), op. cit., p. 14911492.
24

Dl dokument r. ILM 32 (1993), p. 1525 ir t.t.; ILM 34 (1995), p. 455 ir t.t.; r. taip pat E. Benevisti, The Israeli-Palestinian Declaration of Principles: A Framework for Future Settlement, EJIL 4 (1993), p. 542554; Y.Z. Blum, From Camp David to Oslo, Israel LR 28 (1994), p. 211 ir t.t.; E. Cotran/C. Mallat (red.), The Arab-Israeli Accords: Legal Perspectives, 1996; P Malanczuk, Some Basic Aspects of the Agreements Between Israel and the PLO from the Perspective of International Law, EJIL 7 1996, p. 485-500.
25 26

r. 2 2 s k y. ri

r. 10 skyri. r. taip pat M. Rotter, Government-in-Exile, EPIL II (1995), p. 607-611.

27

r. 10 skyri ir tekst toliau, p. 117-118.

28

C. Haverland, Secession, EPIL 10 (1987), p. 384.

29

r. Crawford (1979), op. cit.. p. 103-106, 247-268, ir 19 skyri. r. 19 skyri.

30 31

P Malanczuk, American Civil War, EPIL I (1992), p. 129-131.

112

5 skyrius

32 r. M. Welter, The International Response to tne Dissolution of the Socialist Republic of Yugoslavia, ML 86 (1992). p. 569-607; P. Radan, Secessionist Self-Determination: The Cases of Slovenia and Croalia, AJIA 48 (1994), p. 183-195. r. taip pat 11, 22 skyri ir tekst toliau, p. 124125. 33

Dl suvereniteto teorijos r. 2 skyri.

34

r. Brownlie (1990). op. cit., p. 73-74.

35

r. I. Jahn-Koch, Conflicts, Afghanistan, Wolfrum UNLPP I, p. 176-188. r. 19 skyri.

36

Taiau apie naujas teorijas dl demokratijos reikalavim r. 2 skyri.

37

r. 2 skyri.

tybs pripainim naudodavo (arba piktnaudiaudavo) kaip priemon ireikti param vienai ar kitai pusei pilietiniame kare, kuriame kovojama dl atsiskyrimo; ypa kontroversiku Jugoslavijos konflikto kontekste tapo ankstyvas Slovnijos ir Kroatijos pripainimas, kur Vokietija ir Austrija teisino kaip mginim ukirsti keli pilietiniam karui, taiau kitos valstybs j laik pernelyg ankstyvu aktu, faktikai skatinusiu kar.32 Veiksmingos vyriausybs samprata yra susijusi su nepriklausomybs, danai vadinamos valstybs suverenitetu",' idja33 ta prasme, kad tokia vyriausyb egzistuoja tik tuo atveju, jei jai tiesiogiai nevadovauja arba jos nekontroliuoja kitos vyriausybs. I tikrj kai kurie autoriai nepriklausomyb reikalauja pripainti papildomu kriterijumi valstybs egzistavimui nustatyti.34 Taiau tarptautinje teisje skirtu-mas tarp nepriklausom ir priklausom valstybi grindiamas iori-niais poymiais, o ne uslptomis politins situacijos realijomis; kol valstyb atlieka funkcijas, kurias paprastai atlieka nepriklausomos valstybs (siunia ir priima ambasadorius, sudarinja sutartis ir pan.), ji pagal tarptautin teis laikoma nepriklausoma ir nereikalaujama tirti, ar jai nevadovauja kitos valstybs. Nepriklausoma valstyb tampa priklausoma tik tuo atveju, jeigu ji sudaro sutart ar prisiima kitok teisin sipareigojim, kuriuo sutinka veikti vadovaujama kitos valstybs arba daugum tarptautini reikal perduoti tvarkyti kitai valstybei. Gali atrodyti dirbtina, pavyzdiui, Afganistan laikyti nepriklausoma valstybe visiems inant, jog i alis buvo priversta vykdyti SSRS politik visais svarbiausiais klausimais;35 jei tarptautinje teisje bt paisoma vis

politini realij, bt nemanoma aikiai atskirti priklausom ir nepriklausom valstybi, nes visos valstybs, netgi paios stipriausios, vairiai priklauso nuo kit valstybi spaudimo ir takos. Taigi nors absoliuti dauguma valstybi ia prasme yra laikomos nepriklausomomis", tai kartais reikia ne k kit kaip tik paprast teisin fikcij. Be to, svarbu pabrti, kad i esms tarptautin teis nekreipia d-mesio valstybi vidaus politins struktros pobd nepriklausomai nuo to, ar ji bt paremta Vakar demokratijos koncepcijomis ir tei-ss viepatavimu, Komunist partijos vyravimu, islamikuoju valstybs ir visuomens suvokimu, monarchija arba respublika, kitokiomis autoritarinio arba neautoritarinio valdymo formomis.35 Reikalavimas yra aptakus, svarbu tik, kad vyriausyb bt faktikai sitvirtinusi; tokio sitvirtinimo teistumas ar legitimikumas nra esminis veiksnys valstybs kriterijaus prasme. Nors ventoji sjunga Europoje po Na-poleono kar siek kitokios ieities,37 tarptautin teis pripaino re-voliucijas ir vyriausybi nuvertimus; vienintelis su tuo susijs klausi-

VALSTYBS IR VYRIAUSYBS

113

mas - ar jie skmingi. Vyriausybs tipo pasirinkimas - valstybi vidaus reikalas, ir i laisv yra esmin prielaida taikiam bendram egzistavimui heterogenikoje tarptautinje bendruomenje. Taigi tarptautin teis paprastai nenagrinja, ar gyventojai pripasta valdioje esan-ios vyriausybs teistum; taip pat ji nenagrinja faktins valdymo formos demokratika ji ar ne. iuo atvilgiu tam tikr ilyg galima tiktis dl taut apsisprendimo principo pripainimo,38 taiau tai nra susij su klausimu, ar valstyb egzistuoj ar ne.39

Galjimas umegzti santykius su kitomis valstybmis

Montevideo konvencijoje numatytam paskutiniajam (d) kriterijui, pasilytam Lotyn Amerikos doktrinoje, pritariama literatroje,40 taiau visuotinai jo nepripastama kaip btino. Gvinj Bissau, pavyzdiui, 8ajame deimtmetyje pripaino JAV bei Vokietija tiktai pagal tris pirmuosius elementus. Kita vertus, Amerikos teiss instituto veikale Restatement (Third) i esms is kriterijus yra pripastamas, nors ir su tam tikromis ilygomis: Darinys nra valstyb, iskyrus tuos atvejus, kai jau pakanka kompetencijos pagal konstitucin sistem palaikyti tarptautinius santykius su kitomis valstybmis, ir jis tai pajgia daryti politikai, technikai ir finansikai.41 Faktikai kitokia perspektyva yra numatyta netgi Montevideo konvencijos 3 straipsnyje: Valstybs politinis egzistavimas nepriklauso nuo kit valstybi pripainimo. Netgi dar nepripainta valstyb turi teis ginti savo vientisum ir nepriklausomyb, siekti savo gerovs, ir dl to organizuoti savo veikl taip, kaip ji nori: leisti statymus vadovaujantis savo interesais, vykdyti savo funkcijas bei apibrti savo teism jurisdikcij ir kompetencij i teisi gyvendinimo neriboja niekas kitas, kaip tik kit valstybi teisi gyvendinimas pagal tarptautin teis.42 Nors is teiginys tiesiogiai labiau susijs su ginu dl vairi teorij apie pripainimo teisines pasekmes,43 juo dar norima pasakyti, jog valstybs egzistavimas nra pirmiausia grindiamas jos santykiais su kitomis valstybmis bei jos galimybmis vykdyti savarankik usienio politik. Yra keletas pavyzdi priklausom valstybi, kurios turi tiktai ribot galimyb umegzti tarptautinius santykius; tokios valstybs paprastai priskiriamos specifinei kategorijai. Pavyzdiui, kolonijos savo nepriklausomybs isikovojimo procese44 turdavo tik ribot galimyb umegzti tarptautinius santykius. Kitas pavyzdys - protektoratas.45

38 39

r. 1 9 s k y ri .

Dl JTO remtos intervencijos j Hait siekiant grinti valdi irinktj vyriausyb r. 22 skyri.
40

r. taip pat Akehurst, 6-j ios knygos leidim.

41

r. Restatement (Third), 1 t p. 201, komentaras, p. 73.

42

Montevideo konvencijos 3 straipsnis.

43 44 45

r. tekst toliau, p. 117-120. r. 2 sk y. ri

G. Hoffmann, Protectorates, EPIL 10 (1987), p. 336-339.

114

5 skyrius

Protektorato svarbiausia ypatyb yra ta, kad jo kompetencijai priklauso didioji dalis vidaus politikos reikal, taiau jo sutikimu daugum tarptautini funkcij kaip jo atstovas vykdo globos valstyb. Taiau konkretus protektorato ir globos valstybs santykis priklauso nuo santyk tvirtinanio dokumento slyg, ir iuo klausimu nra joki bendr taisykli. Protektoratai buvo kolonijinio laikotarpio vienas i padarini, ir dauguma i j dabar yra tap nepriklausomomis valstybmis. Globojamos ir asocijuotos teritorijos", kurias po Antrojo pasaulinio karo savo kontroln perm JTO, taip pat turjo tiktai ribot galimyb palaikyti usienio santykius.46

46 47

r. 19 skyri.

r. taip pat M N. Shaw, International Law, 3-as leid., 1991, p. 138.

48 49 50

Kaip papildomi kriterijai - apsisprendimas ir pripainimas

Kai kurie autoriai nurodo kit papildom veiksni, galini turti reikms valstybei, tai apsisprendimas ir pripainimas. Taiau i veiksni visuotinai nepripastama steigiamaisiais valstybs elementais, ir sutariama, jog i esms valstybs egzistavim lemia jos veiks-mingumas teritorijoje.47 Dl prieasi, kurios bus paaikintos vliau,48 priimtiniau bt pripainim laikyti ne daugiau kaip rodymu, jog yra patenkinti visi trys anksiau nurodyti reikalavimai. Dauguma atvej faktai yra tokie akivaizds, kad pripainimas visai nebesvarbu; taiau neaikiais atvejais pripainimas gali bti labai svarbus. Pavyzdiui, labai ma valstybi, toki kaip Monakas ar Vatikanas, pripainimas yra svarbus, nes prieingu atveju gali kilti abejoni, ar i valstybi teritorijos ir gyventoj skaiiaus pakanka tam, kad jos bt laikomos valstybmis tarptautins teiss prasme. Panas yra ir kov dl atsiskyrimo motyvai; vienos i kovojani ali visika pergal sukuria situacij, kurios tarptautin teis ignoruoti negali; o pripainimas ar nepripainimas iuo atveju teisins situacijos nepakeis. Taiau neaikiais atvejais, tokiais kaip Rodezija (dabar Zimbabv) per 1965-1979 metus, kai motinins valstybs

r. tekst toliau, p. 116-125. r. 22 skyri.

Dl aspekt pagal tarptautin teis r. W. Rudolf. Federal States, EPIL II (1995), p. 362-375; R. Dehousse, Federalisme et Relations Internationales, 1991.

pastangos vl tvirtinti savo kontrol buvo gana silpnos, kit valstybi pripainimas ar nepripainimas gali turti lemiamos takos teisinei padiai.49

Federacins valstybs
Valstybi sjungos gali bti keli form, taiau dabar viena i svarbiausi form yra federacin valstyb (arba federacija); tai rodo, pavyzdiui, JAV, Kanados, Australijos, veicarijos, Vokietijos konstitucins sistemos.50 Nra vienodo federacini valstybi modelio; nemaai j federacins" yra tiktai savo pavadinimu (dl didels valdios centralizaci-

VALSTYBS IR VYRIAUSYBS

115

jos); taiau svarbiausia federacins valstybs ypatyb yra ta, kad pagal konstitucij galiojimai vidaus politikos srityje yra paskirstomi tarp federalins valdios institucij ir federacijos valstybi nari, o usienio reikalus paprastai tvarko federalins valdios institucijos.51 Tarptautin teis lieia tiktai valstybes, kurios gali dalyvauti tarptautiniuose santykiuose; todl federacin valstyb, o ne federacijos valstybs' nars, yra laikoma valstybe tarptautins teiss tikslais. Jeigu federacijos valstyb nar veikia nesuderinamai su federacins valstybs tarptautiniais sipareigojimais, u tai pagal tarptautin teis atsakinga laikoma btent federacin valstyb. Pavyzdiui, kai 1891 m. Naujajame Orleane minia nuliniavo kelet Italijos piliei, JAV pripaino savo atsakomyb ir sumokjo kompensacij Italijai, nors pareiga ukirsti keli nusikaltimui ir nubausti u j teko iimtinai Lui-zianos valstijai, o ne federalinei valdiai.52 Pagal prast praktik usienio reikalus tvarko vien tik federalins valdios institucijos, taiau yra keletas federacini konstitucij, pagal kurias federacijos valstybs nars turi ribot galimyb palaiky-ti tarptautinius santykius. Pavyzdiui, 1944 m. buvusios SSRS Konstitucija buvo pakeista, ir dl to Ukrainai bei Baltarusijai buvo leista tapti JTO narmis kartu su SSRS; ios priemons tikslas ir pasekm buvo ta, kad SSRS gaut tris balsus vietoj vieno.53 Kit pavyzdi, kad federacijos valstyb nar pasikeist diplomatais tokiu lygiu, iki iol nebuvo. Vokietijos Bundeslander atstovavimas Briuselyje Euro-pos lygiu yra kitokio pobdio.54 JAV Konstitucija tik Kongresui sutikus leidia valstijai sudaryti sutartis su usienio valstybmis (su tam tikromis menkomis iimtimis), taiau tos sutartys yra ribotos ir apimtimi, ir turiniu. Konstitucija nenumato teiss keistis ambasadoriais (tik prekybos atstovais) arba apskritai su usienio vyriausybe umegzti santykius.55 Palyginti neseniai Kvebeko provincija su Pranczija ir kitomis pranczikai kalbaniomis alimis, remdamasi galiojimais, kuriuos nenoriai delegavo Kanados federalin valdia, pasira sutartis kultriniais klausimais.56 Taiau Europoje vyko domi proces, susijusi su tiesioginiu tarptautiniu bendradarbiavimu tarp darini vietiniu bei regioniniu lygiais.57

51

Dl padties Jungtinse Valstijose r. Restatement (Third), 1 t., p. 202, Reporters' Notes, p. 76.
52

J.B. Moore, A Digest of International Law, 1906, 6 t, p. 837841. Dl valstybi atsakomybs r. 17 skyri.
53

r. J.N. Hazard, Soviet Republics in International Law, EPIL 10 (1987), p. 418-423.

54

r. P, Malanczuk, European Affairs and the Lander" (States) of the Federal Republic of Germany, CMLR 22 (1985), p. 237-272; D. Rauschning, The Authorities of the German Lander in Foreign Relations, Hague YIL 2 (1989), p. 131-139.
55

Restatement (Third), 1 t., p. 201, Reporters' Notes, p. 76.

56

VYRIAUSYBS
Valstyb negali ilg laik egzistuoti be vyriausybs. Taiau valstybs nereikia tapatinti su jos vyriausybe; vyriausybs pasikeitimas neturi takos valstybs tarptautinms teisms ir sipareigojimams. Pokarins Vakar Vokietijos ir Italijos vyriausybs mokjo kompensacijas u nu-

R. Lane/P. Malanczuk, Verfassungskrise und Probleme des Federalismus in Kanada, Der Staat 20 (1981), p. 539-570; apie naujausias separatistines tendencijas r. S. Dion, The Dynamic of Secessions; Scenarios After a Pro-Separatist Vote in a Quebec Referendum, CJPS 28 (1995), p. 533-551; Ch.F. Doran, Will Canada Unravel?, FA 75 (1996), p. 97-109.
57

U. Beyerlin, Rechtsprobleme der lokalen grenzuberschreitenden Zusammenarbeit, 1988; N. Levrat, Le Droit applicable aux accords de cooperation transfrontiere entre collectivites publiques infra etatiques, 1994.

116

5skyrius

58

RIAA I 369, 375. r. H. Bulck, Tinoco Concessions Arbitration, EPIL 2 (1981), p. 275-276. Dl tolesns diskusijos apie Tinoco byl r. tekst toliau, p. 118, 123.
59 60

Apie arbitra r. 18 skyri.

r. Harris CMIL, p. 139-151; H. Lauterpacht, Recognition in International Law, 1947; I. Brownlie, Recognition in Theory and Practice, leidinyje R.St.J. Macdonald/ D.M. Johnston (red.), The Structure and Process of International Law, 1983, p. 627-612; J.A. Frowein, Recognition, EPIL 10 (1987), p. 340348; Frowein, Non-Recognition, ten pat, p. 314-316; PK. Menon, The Law ol Recognition in International Law: Basic Principles, 1994.
61

sikaltimus, vykdytus naci ir faistini reim. Tuo paiu principu pagrsta ir Tinoco byla.58 Tinoco, Kosta Rikos diktatorius, veikdamas valstybs vardu, suteik koncesijas Britanijos monms ir spausdino banknotus, kuri dal pasiliko Britanijos mons. Baigusis jo valdymui Kosta Rika paskelb, kad koncesijos ir banknotai nebegalioja. Jungtin Karalyst Britanijos moni vardu pareik protest ir abi valstybs perdav gin arbitraui.59 Arbitras pripaino, kad Tinoco buvo realus Kosta Rikos valdytojas, todl jo aktai privalomi vlesnms vyriausybms; faktai, kad jo reimas buvo nekonstitucinis pagal Kosta Rikos teis, ir kad jo nepripaino keletas valstybi, skaitant Jungtin Karalyst, buvo atmesti kaip nereikmingi bylai.

Kitose alyse teisins pripainimo pasekms nra tokios pat kaip Didiojoje Britanijoje: D.P. 0'Connell, International Law, 2-as leid., 1970, p. 172-183. Apie pripainimo teisines pasekmes pagal angly teis r. Akehurst, 6-j ios knygos leidim, p. 67-69. r. taip pat F.A. Mann, The Judicial Recognition of an Unrecognised State, ICLQ 39 (1990), p. 348 ir t.t., bei tekst toliau, p. 120122.
62

VALSTYBI IR VYRIAUSYBI PRIPAINIMAS TARPTAUTINJE TEISJE

Pripainimas yra viena i sudtingiausi tarptautins teiss tem.60 Tai yra painus politikos, tarptautins teiss ir nacionalins teiss miinys. Negali bti atskirti teisiniai ir politiniai elementai; pripaindamos arba nepripaindamos valstybs vadovaujasi daugiau politiniais nei teisiniais motyvais, taiau j veiksmai turi realias teisines pasekmes. Taiau nevisada visikai sismoninama tai, kad pripainimo tarptautinje teisje teisins pasekms labai skiriasi nuo pripainimo nacionalinje teisje teisini pasekmi.61 skirtum suvokus, pripainimo klausimas turt tapti suprantamesnis; o akivaizds dviej kategorij prietaravimai gali bti lengvai isprendiami suvokus, jog viena kategorija yra susijusi su tarptautine teise, o kita - su nacionaline teise.62 Kita prieastis, dl ko pripainimas yra sunki tema, yra ta, kad is klausimas yra susijs su didele faktini situacij vairove; be valstybi ir vyriausybi gali bti pripastamos ir teritorins pretenzijos,63 kariaujanti pus ar sukilliai,64 nacionalinio isivadavimo judjimas, toks kaip Palestinos isivadavimo organizacija,65 arba usienio statym leidybos ir administraciniai aktai.66 iame knygos skyriuje dl vietos stokos siloma daugiau dmesio skirti valstybi bei vyriausybi pripainimui. Dabar btina aikiai atskirti valstybs pripainim nuo. vyriausybs pripainimo. Pripastant valstyb, pripastama, jog darinys ati-tinka valstybs kriterijus. Vyriausyb pripastama, jei atitinkamas reimas veiksmingai kontroliuoja valstyb. Esminis skirtumas yra tas, kad vyriausybs pripainimas neivengiamai reikia darinio, kur ta vyriausyb valdo, valstybingumo pripainim o valstybs pripainimas gali bti ireiktas be pripainimo, kad konkretus reimas yra tos valstybs vyriausyb.67

Dl tarptautins ir nacionalins teiss santykio r. 4 skyri.

63 64

r. 10 skyri.

E.H. Riedel, Recognition of Belligerency, EPIL 4 (1982), p. 167171; Riedel, Recognition of Insurgency, ten pat, p. 171-173. r. taip pat 6 ir 19 skyri.
65

r. F.L.M. van de Craen, Palestine Liberation Organization, EPIL 12 (1990), p. 278-282, taip pat 6 ir 19 skyri.
66

r. W. Meng. Recognition of Foreign and Legislative Acts, EPIL 10 (1987), p. 348-352; K. Lipstein, Recognition and Execution of Foreign Judgments and Arbitral Awards, EPIL 9 (1986), p. 322-326.
67

r. Restatement (Third), 1 t 202 p., p. 84-85.

VALSTYBS IR VYRIAUSYBS

117

Valstybi pripainimas
Atsiradus naujai valstybei kitoms valstybms ikyla klausimas: pripainti ar nepripainti i naujj valstyb? Pripainimas reikia nor palaikyti santykius su naujja valstybe kaip tarptautins bendrijos nare. Pirmasis istorijoje pripainimo pavyzdys - 1648 m. Ispanijos paskelbtas Nyderland, savo nepriklausomyb paskelbusi 1581 m., pripainimas. Kitas gerai inomas pavyzdys - ginas tarp Pranczijos ir Britanijos dl Jungtini Valstij statuso po to, kai jos paskelb savo nepriklausomyb. Tuo metu Britanija laiksi nuostatos, kad titulas teritorij niekada negali bti gytas einant revoliucijos ar karo keliu, nesant buvusio suvereno pripainimo. Taiau Pranczija laiksi poirio, grindiamo veiksmingumo doktrina; i pripaintu principu tapo XIX amiuje.68 Pripainimo teisins pasekm tarptautinje teis s je Pripainimo teisini pasekmi klausimas sukl daugyb teorini gin. Pagal konstitucin teorij, kuri ypa palaik Anzilottis ir Kelse-nas, valstyb arba vyriausyb, kol nra pripaint tarptautins teiss prasme neegzistuoja; taigi pripainimas turi steigiamj poveik ta prasme, jog jis yra btina slyga susikurti arba sitvirtinti tam tikrai valstybei arba vyriausybei. Tam tikras darinys nra valstyb tarptautins teiss prasme, kol jis kaip valstyb neusitikrina kit valstybi visuotinio pripainimo. Konstitucin teorija yra prieinga deklaracinei teorijai pa-gal kuri pripainimas teisini pasekmi neturi; valstybs arba vyriausybs egzistavimas - paprasto fakto klausimas, o pripainimas reikia vien tiktai fakt pripainim. Jeigu darinys objektyviai atitinka valstybei keliamus reikalavimus, jis yra valstyb su visomis tarptautinmis teismis ir pareigomis, o kitos valstybs privalo j tokia laikyti. Lauterpachtas suformulavo tarpin pozicij, ir, remdamasis konstitucine teorija, rodinjo, jog kitos valstybs privalo pripainti darin, kuris atitinka valstybs kriterijus.69 Istorikai konstitucin teorija turjo didesn reikm nei kas nors gali manyti. XIX a. paprastai buvo manoma, kad tarptautin teis daugiausia taikoma europietikos civilizacijos valstybse; kitos alys bdavo priimamos klub" tik tuo atveju, jei jas irinkdavo" kiti nariai", o irinkimas" pasireikdavo pripainimu. Pasitaik atvej (pvz., ventosios sjungos laikotarpiu tuoj po 1815 m.), kada kai kurios valstybs revoliucines vyriausybes buvo linkusios laikyti u statymo rib" ir j nepriimti klub", kol nra pripaintos.70 Netgi dabar kartais pripainimas gali turti steigiamj reikm, nors valstybi praktika nevisada yra vienoda. Jeigu valstybs ar vyriausybs susikrimas laikomas tarptautins teiss paeidimu, valsty-

68

Frowein (1987), cit.,p. 341. op. Lauterpacht, cit.,p. 47. op. r. 2 skyri .

69

70

118

5 skyrius

71

r. G. Ress, Germany, Legal Status Alter the Second World War, EPIL II (1995). p. 567-581; T. Eitel, Germany, Federal Republic of Treaties with Socialist Slates (1970-1974). ten pat, p. 561-567; G.v. Well, Germany and the United Nations, Wolfrum UNLPP I, p. 558-565. Apie Vokietijos susivienijim ir problemas, susijusias su valstybi teisi permimu, r. 11 skyri,
72

r. tekst aukiau, p. 111-112, ir 19 skyri.

73 74

Tinoco byla, op. cit. Ten pat. p. 381.

b ar vyriausyb, kol ji dar nepripainta, paprastai laikoma teisikai neegzistuojania. Pavyzdiui, ilg laik didiosios Vakar valstybs atsisak pripainti Vokietijos Demokratin Respublik (Ryt Vokietij) daugiausia dl to, kad man, jog Soviet Sjunga j sukr paeisdama savo sipareigojimus pagal sutartis dl Vokietijos administravimo, sudarytas tarp sjunginink po Antrojo pasaulinio karo. Vokietijos Demokratins Respublikos pripainimas Vakaruose 1973 m. turjo steigiamj reikm santykiams su didiosiomis Vakar valstybmis; pripainimu buvo panaikintas Vokietijos Demokratins Respublikos kilms neteistumas, ir dl to teisine prasme ji virto valstybe." Taiau dauguma atvej naujos valstybs arba vyriausybs susikrimas (netgi prievarta) nra tarptautins teiss paeidimas; tarptautinje teisje nra bendros normos, draudianios moni grupei nuversti savo alies vyriausyb arba atsiskirti ir sukurti nauj valstyb, jeigu tik jie gali tai padaryti.72 Tokiais atvejais valstybs arba vyriausybs egzistavimas tra tik fakto klausimas, o pripainimas ar nepripainimas paprastai neturi joki teisini pasekmi. Pavyzdiui, Tinoco byloje vyriausiasis teisjas Taftas (arbitras) pripaino, kad Tinoco reimas ir buvo Kosta Rikos vyriausyb, nes jis neabejotinai veiksmingai kontroliavo Kosta Rik o faktas, kad jo nepripaino keletas valstybi, tarp j ir Jungtin Karalyst, neturi jokios reikms. Vis dlto teisjas Taftas nurod, jog

pripainimas ar nepripainimas bt turjs didesns reikms, jeigu Tinoco reimas Kosta Rik bt kontroliavs ne taip akivaizdiai, nes kit valstybi pripainimas yra svarbus veiksnys rodant vyriausybs buvimo fakt".73 Pripainimas gali turti rodomj reikm ir tuo atveju, kai neaiku, ar tam tikras darinys, pretenduojantis bti valstybe, atitinka faktinius valstybingumo reikalavimus. Kai faktai yra aiks (kaip buvo Tinoco byloje), pripainimo ar nepripainimo rodomoji reikm nra tokia didel, kad galtu daryti tak pasekmms; tokiu atveju pripainimas yra deklaratyvaus pobdio. Taiau neaikiais atvejais, kai faktai nra aiks, pripainimo rodomoji reikm gali turti lemiam tak; tokiu atveju pripainimas turi pusiau steigiamj reikm. Kita vertus, pripainimas turi menk rodomj reikm, jeigu kitos valstybs j suteikia arba nesuteikia ir jis nra grindiamas vyriausybs teritorijos kontrols vertinimu: kada vyriausybs pripainimas vel non toki valstybi yra nulemtas ne jos ... vykdomos kontrols vertinimo, bet jos

neteistumo arba kilms neprastumo [kaip Tinoco atveju], toks nepripainimas praranda tam tikr rodomj reikm, kuria vienintele remiasi tie, kurie taiko tarptautins teiss normas.74

VALSTYBS IR VYRIAUSYBS

119

Dabar vyrauja poiris, kad pripainimas yra deklaratyvaus pobdio ir neturi takos valstybs susikrimui.75 Tai jau buvo numatyta 1933 m. Montevideo konvencijoje Dl valstybi teisi ir pareig"76 bei Amerikos Valstybi Organizacijos stat 12-ame straipsnyje: Valstybs politinis egzistavimas nepriklauso nuo kit valstybi pripainimo. Netgi dar nepripainta valstyb turi teis ginti savo vientisum ir nepriklausomyb."77 Buvo pastebta, kad abi teorijos menkai kuo gali padti aikinant pripainim arba apibriant nepripaint darini status praktikoje, ir kad skirtumai tarp j nra labai dideli.78 Pagal deklaracin teorij vis tiek faktikai kitos valstybs sprendia, ar darinys atitinka valstybingumo kriterijus. Deklaracin teorija neatsako klausim, kas galiausiai nustato, ar darinys atitinka objektyv valstybingumo kriterij, ar neatitinka. Oficialus kitos valstybs pripainimas yra vienaalikas aktas, kuris faktikai yra paliktas valstybi (daniausiai - vykdomosios valdios) politinei nuoirai, kurios paprastai laikosi nacionaliniai teismai.79 Kita vertus, (konstitucins teorijos pagrstumas susilpnjo pripainus kit valstybi pareig laikyti darin, turint valstybingumo elemen-tus, valstybe.80 Svarbiausios delsimo pripainti prieastys valstybi praktikoje daugiausiai buvo susijusios su klausimu, ar nauja valstyb yra gyvybinga ir realiai nepriklausoma nuo kitos valstybs, kuri padjo jai susikurti arba j sukr paeisdama JT stat 2(4) straipsn, draudiant jgos naudojim.81 Naujos valstybs gyvybingumas yra ypa svarbus ikilus atsiskyrimo, vedanio ilgalaik pilietin kar, klausimui. Tokiais atvejais pirmalaikis pripainimas netgi gali bti tarptautins teiss bei motinins valstybs teisi paeidimas. Dauguma valstybi atsisak pripainti Biafros atsiskyrim nuo Nigerijos 1967-1970 metais. Kita vertus, dekolonizacijos procese buvo nemaai pavyzdi, kai teritorija buvo pripastama nauja valstybe, nors kolonijin valdia vis dar vykd tos teritorijos karin kontrol (pvz., Alyras, Gvinja Bissau).82 Rodezi-joje, kai baltj maumos vyriausyb paskelb nepriklausomyb be kolonijins valdios sutikimo ir neremiama daugumos gyventoj, JT Saugumo Taryba paragino visas valstybes nepripainti io neteisto akto".83 Tai buvo privalomas sprendimas, priimtas pagal JT stat VII skyri ir pareigojantis visas JTO valstybes nares pagal stat 25 straipsn. Smitho reimas ilg laik buvo nepripaintas, kol susikr Zimbabvs valstyb, gijusi pripainim 1979-1980 metais. Naujo darinio nepriklausomybs akivaizdaus trkumo pavyzdiai -priekarins marionetins Manchukuo valstybs (kuri sukr Japo-

75

r. Frowein (1987), op. cit., p. 342; Restatement (Third), 1 t., 202 p., komentaras b, p. 77-78, kur pastebima vis dlto, kad praktikai subjektas gali visikai naudotis i valstybingumo kylaniu statusu ir privilegijomis tik tuo atveju, jeigu pakankamas skaiius kit valstybi laiko j valstybe ir taip j traktuoja dvialiuose santykiuose arba leidia bti nariu svarbiausiose tarptautinse organizacijose."
76

3 straipsnis, r. tekst aukiau, p. 113.

77

Apie Amerikos Valstybi Organizacij r. 6 skyri.

78 79

Frowein (1987), op. cit., p. 343.

Restatement (Third), 1 t., p. 202, Reporters' Notes, p. 80.

80

Taiau r., atsivelgiant naujausius jvykius, C. Simmler, Kehrt die Staatengemeinschaft zur Lehre von der konstitutiven Anerkennung zuruck?, Schr.-Reihe Dt. Gruppe AAA 9 (1994), p. 75-102.
81 82 83

r. 10 ir 19 skyri. Restatement (Third), 1 t., p. 81.

1965 m. lapkriio 12 ir 20 d. ST Rezoliucijos Nr. 216 ir 217. Frowein (1987), op. cit., at 342, kur pabriama, kad vis gyventoj ireikto apsisprendimo nebuvimas laikomas nepripainim pateisinania aplinkybe. r. taip pat 22 skyri.

120

5 skyrius

nija), naci Vokietijos sukurtos kit valstybi Kroatijos nepripainimas, Ryt Vokietijos ilgai truks nepripainimas Vakar valstybi dl SSRS takos jai kuriantis.84 Transkei nepriklausomybei, paskelbtai Piet Afrikos,85 bei nepriklausomai valstybei iaurinje Kipro dalyje, kuri 1983 m. paskelb turkikos Kipro dalies valdia,86 JT Saugumo Taryba paragino nesuteikti pripainimo, ir io raginimo tarptautin bendrija i esms laiksi. Dauguma palyginti ret atvej, kai valstybingum pretendav dariniai atsirado tariamai dl neteisto kitos valstybs grasinimo jga arba jos panaudojimo, ginas paprastai negali bti isprstas sakmiu sprendimu. Bangladeo atsiskyrimas nuo Pakistano, remtas Indijos ginkluotos intervencijos, lm skirting poir ios intervencijos teistum taiau valstybs vis dlto pripaino arba laik Banglade valstybe; ji buvo priimta ir JTO bei Britanijos Sandraug.87 Reikia pabrti, kad valstybs nepripainus kitoms valstybms dar nereikia, kad de facto egzistuojanio reimo visikai nelieia tarptautin teis. Nepaisant nepripainimo, tokiam reimui galioja nemaai norm, pavyzdiui, draudiani jgos naudojim.88 Nors JAV, kontroliavusios bendr vadovavim JT pajgoms, iaurs Korj atsisak pripainti valstybe - kaip ir Kinijos bei iaurs Korjos vyriausybes - tai nebuvo klitis pasirayti susitarim dl paliaub, kuriuo 1953 metais buvo baigtas Korjos karas.89 iaurs Korjos nepripainimas nebuvo klitis JAV pareikti pretenzij dl Pueblo incidento, kad iaurs Korja, puldama JAV laiv, paeidusi tarptautin teis.90 Kitos valstybs pripainimas nepareigoja umegzti visateisi diplomatini santyki arba bet koki kitoki specifini ryi su ta valstybe.91 Tai paliekama politinei_nuoirai. Lygiai taip pat diplomatini santyki nutraukimas nereikia automatiko pripainimo anuliavimo.
84 85

r. 22 skyri.

ST. Rezoliucija Nr. 402 (1976), r. E. Klein, South African Bantustan Policy. EPIL 10 (1987). p. 393-397.
86

Teisins pasekms nacionalinje teisje

ST Rezoliucija Nr. 541 (1983). r. 22 skyri.

87

r. Restatement (Third), 1 t., p. 81-82 su tolesnmis nuorodomis; taip pat 19 skyri.

88

Frowein (1987), op. cit., p. 342 ir 347.

89 90 91

r. 22 skyri . Restatement (Third), 1 t., p. 81.

Frowein (1987), op. til., p. 343. r. taip pat 8 skyri.

92

r. Harris CMIL. p. 151-172.

Jei valstyb A pripasta valstyb B, vadinasi, valstybs A teismai taikys valstybs B teis ir suteiks gali jos suvereniems aktams.92 Nepripainimo atveju nacionaliniai teismai nepripaint usienio valstybs ar vyriausybs teiss teikti iekinius arba reikalauti kitoki valstybinio pobdio teisi; taiau kas susij su privaiomis alimis (pvz., ar nepripainimas turi takos mirties, gimimo bei santuok registracijai usienio valstybje), situacija tam tikru mastu skiriasi priklausomai nuo nacionalins teiss sistemos. veicarijos ir Vokietijos teismai visada taik usienio teritorijoje galiojani teis, net jeigu ta teritorija nebdavo pripainta kaip valstyb. Anglijos ir Amerikos teismai i pradi paprastai visikai ne-

VALSTYBS IR V Y R I A U S Y B S

121

kreipdavo dmesio usienio valstybs teis bei suverenius aktus, iskyrus atvejus, jei t valstyb pripaindavo j vyriausybs. Taiau vliau JAV ir Britanijoje pokyiai vyko ta linkme, kad teismai gali taikyti nepripainto darinio teis, jeigu vyriausyb yra pareikusi, jog tai nedaro alos usienio politikai, slypiniai nepripainime.93

Vyriausybi pripainimas
Kai kalbama apie pripainim arba nepripainim ypa kai nauja vyriausyb valdi egzistuojanioje valstybje ateina per prievart tarptautin teis leidia valstybms veikti savo nuoira. Pripainima suteikiamas valstybs vadovui, todl pripainimo klausimas neikyla perversmui nepalietus valstybs vadovo (pvz., karinis perversmas Graikijoje 1967 m. balandio mn., kai buvo nuverstas premjeras, bet ne Karalius). Pripainimo klausimas neikyla ir tuo atveju, kai vyksta konstitucinis valstybs vadovo pasikeitimas (pvz., kai mirta Britanijos monarchas ir sost paveldi vyriausiasis snus, arba kai irenkamas naujas JAV Prezidentas). Valstybs pripainim danai naudodavo kaip politikos instrument pavyzdiui, JAV danai laik prpainim pritarimo iraika, o Prezidento Wilsono prezidentavimo metu JAV nepripaino Lotyn Amerikos reim, valdi atjusi nekonstituciniu bdu (pvz., Tinoco reimas Kosta Rikoje).94 Atsisakymas pripainti kartais yra grindiamas sitikinimu, kad nauja valstyb arba vyriausyb veiksmingai nekontroliuoja teritorijos, kuri ji pretenduoja; taiau atsisakymas pripainti gali bti grindiamas ir kitokiais motyvais, pavyzdiui, buvo metas, kai JAV usienio vyriausybi nepripaino vien dl to, kad nepalankiai jas irjo. Kita vertus, Jungtin Karalyst paprastai pripaindavo visas vyriausybes, kurios realiai kontroliuodavo savo teritorij ir nebtinai ireikdavo koki nors pozicij dl pritarimo tokioms vyriausybms. Usienio vyriausybi nepripainimu danai bdavo ireikiamas nepritarimas joms, ir pripainimas kartais bdavo klaidingai aikinamas tarsi reikiantis pritarim net ir tais atvejais, kai jokio pritarimo nebdavo ketinama reikti. Kad bt ivengta toki klaiding aikinim, kai kurios valstybs laiksi politikos - niekada nepripainti vy-riausybi (nors jos ir toliau pripaindavo arba nepripaindavo usie-nio valstybes. i politika prasidjo Meksikoje, kur ji yra inoma kaip "Estrados doktrina". 1930 m. Meksikos usienio santyki sekretorius paskelb: Meksikos vyriausyb nedaro pareikim, kuriais bt suteikiamas pripainimas, kadangi mano, jog tai yra eidimas."95 is pareikimas atspindi fakt kad vyriausybs pasikeitimas valstybje teisine prasme yra jos vidaus reikalas, nepriklausomai nuo to, ar

93

r. Akehurst, 6-jj ios knygos leidim, 5 skyri. r. taip pat 1995 m. lapkriio 29 d. JAV Valstybs departamento Pareikim dl interes" Meridien International Bank Ltd v. Government of Liberia byloje, kuriame buvo pareikta, kad Liberijos nacionalins laikinosios vyriausybs (antrosios) pripainimas JAV teismuose yra suderinamas su JAV usienio politika, M. Nash (Leich), MIL 90 (1996), p. 263-265.
94 95

r. tekst aukiau, p. 116, 118.

M. Whiternan, Digest of International Law, 2 t 1963, p. 85.

122

5 skyrius

96

J.A. Boyd, Digest of United Slates Practice of International Law, 1977, p. 19.
97

House of Lords Debates, 408 t, cols 1121-1122, 1980 m. balandio 28 d. praneimas.

98

tai vyko pagal nacionalin konstitucij, ar ne. Tokios politikos paskutiniaisiais metais laiksi ir kai kurios kitos valstybs, skaitant Pranczij, Ispanij bei JAV; 1977 m. Valstybs departamento biuletenyje pabrta, kad pastaraisiais metais JAV praktikoje nebeakcentuojamas ir nebenaudojamas pripainimas pasikeitus vyriausybms; [vietoj to] mes sutelkiame dmes klausim, ar norime palaikyti diplomatinius santykius su naujomis vyriausybmis.96 Britanijos usienio reikal sekretorius 1980 m) paskelb, kad Jungtin Karalyst taip pat laikysis ios politikos: nusprendme, kad daugiau nebesuteiksime pripainimo vyriausybms. Britanijos vyriausyb pripasta valstybes... Jeigu pripaintoje valstybje vyksta nekonstitucinis reimo pasikeitimas, kit valstybi vyriausybs turi btinai apsvarstyti, kokie j santykiai bus su naujuoju reimu (ar i viso tuos santykius palaikys), ir ar is reimas gali bti laikomas (ir kokiu mastu) atitinkamos valstybs vyriausybe. Daugelis ms partneri ir sjunginink laikosi nuostatos, kad jie nepripasta vien tik vyriausybi; taigi klausimo dl pripainimo tokiais atvejais nekyla. Ir prieingai, Britanijos vyriausybi politika buvo ta, kad mes turime priimti ir paskelbti sprendim, kuriuo formaliai pripastama" nauja vyriausyb. i praktika kartais bdavo neteisingai suprantama ir, neirint prieing aikinim, ms pripainimas" aikintas kaip patvirtinimas. Pavyzdiui, egzistuojant pagrstam vieam susirpinimui dl naujojo reimo vykdom mogaus teisi paeidim... nepakanka pasakyti, jog pripainimo" paskelbimas yra tiesiog neutralus formalumas. Todl padarme ivad, kad praktikai geriau yra sekti daugelio kit

Atrodo, kad usienio reikal ministras pripaino poir savo vlesniame pareikime 1980 m. gegus 23 d. Dl diskusijos apie Britanijos praktik r. Akehurst, 6-ojo ios knygos leidimo 5 skyri, taip pat M. Aristodemou, Choice and Evasion in Judicial Recognition of Governments: Lessons from Somalia, EJIL 5 (1994), p. 532-555; S. Talmon, Recognition of Governments: An Analysis of the New British Policy and Practice, BYIL 63 (1992), p. 231-297, taip pat anksiau nurodyt literatr.
99

Frowein (1987), op. cit, p. 342. r. taip pat J.A. Frowein, De facto Regime, EPIL I (1992), p. 966-968.

valstybi praktika ir nesuteikti pripainimo vyriausybms. Mes ir toliau sprsime dl ms santyki su reimais, atjusiais valdi nekonstituciniu bdu, pobdio ir vertinsime, ar jie gali ... nuolat veiksmingai kontroliuoti atitinkamos valstybs teritorij.97 I pirmo vilgsnio atrodo, jog Estrados doktrina panaikina vis sistem, susijusi su vyriausybi pripainimu. Taiau praktikai greiiausiai ji numanom pripainim tik pakeiia ireiktu pripainimu; pripainimas nebtinai ireikiamas konkreiu pareikimu, bet gali bti numanomas esant diplomatiniams santykiams bei kitokiems ryiams su usienio vyriausybe.98 Faktikai numanomas pripainimas jau ilg laik yra naudojama praktika. Taiau pripainimas gali bti suprantamas tik i toki veiksm, kurie aikiai rodo tokio pobdio ketinim. Umegzti visateisius diplomatinius santykius yra, ko gero, vienintelis neabejotinas veiksmas, pagal kur galima sprsti apie visik pripainim. Kitokie kontaktai nebtinai reikia 99 pripainim.

VALSTYBS IR VYRIAUSYBS

123

Dauguma valstybi, kurios praeityje laiksi Estrados doktrinos, j taik nenuosekliai; anksiau ar vliau jos paskelbdavo usienio vyriausybs pripainim, kad parodyt j remianios arba tikdamosi gyti jos palankumo.100

Pripainimas de jure ir de facto

Vienas i painiausi dalyk - skirtumas tarp de jure ir de facto pripainimo. Pirmiausia reikia pasakyti, kad isireikimai de jure pripainimas" ir de facto pripainimas", nors ir visur naudojami, specialiosios terminologijos prasme yra neteisingi; de jure pripainimas" i tikrj reikia de jure vyriausybs pripainim; svokos de jure ir de facto apibdina vyriausyb, o ne pripainimo akt. Terminologija leidia suprasti, jog de facto vyriausyb neturi tokio pat teisinio pagrindo kaip de jure vyriausyb. Taiau sunku surasti teiss norm, kuriomis remiantis galt bti nustatytas is teisinis pagrindas. Skirtumas tarp de jure ir de facto pripainimo paprastai ikyla kalbant apie vyriausybes. Kartais teigiama, kad valstyb gali bti pripainta tiktai de jure, taiau yra keletas pavyzdi, kai valstybs buvo pripaintos de facto; pavyzdiui, Indonezij de facto pripaino keletas valstybi, kuomet ji dl savo nepriklausomybs kovojo su olandais 1945-1949 metais. Taip pat yra keletas pavyzdi dl pretenzij teritorij; joms buvo suteiktas tik de facto pripainimas; Jungtin Karalyst, pavyzdiui, tiktai de facto pripaino SSRS vykdyt Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksij 1940 metais.101 Valstybi ir teritorini pretenzij pripainim de facto i esms reguliuoja tos paios taisykls, ir tai i esms sukelia tas paias problemas kaip ir vyriausybi pripainimas de facto. Pripainim suteikus konkreiu pareikimu, tikriausiai tai visada turt bti laikoma pripainimu de jure, nebent pripastanti valstyb paskelbia, kad ji pripasta tiktai de facto. Kada pripainimas nra konkretus, o tik numanomas, danai ikyla neaikum dl pripastanios valstybs ketinim: ar ji siekia pripainti de jure, ar tik de facto? Kad ir koks bt skirstymo de jure ir de facto pripainim pagrindas, abiej pripainimo tip padariniai yra daugma vienodi. Taiau jei valstyb ar vyriausyb susikr (arba teritorijos pasikeitimas nulemtas) paeidus tarptautin teis, atrodo, jog tik pripainimas de jure gali paalinti neteistum; pripainimo de facto tam nepakanka.102 Jeigu kas nors (kaip vyriausias teisjas Taftas Tinoco byloje103) pripainim laiko turiniu rodomj reikm, tokiu atveju pripainimas de jure tikriausiai turt didesn rodomj gali nei pripainimas de facto; taiau is skirtumas, ko gero, nra labai rykus.

100

Ch. Rousseau, Droit international public, 1977, 3 t, p. 555-557.

101

r. taip pat 10 ir 11 skyri. r. 10 skyri. r. tekst aukiau, p. 116, 118.

102

103

124

5 skyrius

104 105 106 107

Frowein (1987), op. cit., p. 342. Ten pat, p. 345. Restatement (Third). 1 t., p. 80.

r. Frowein (1987). op. cit., p. 343-344, 345-346; J. Dugard, Recognition and the United Nations, 1987; apie naryst JTO r. 21 skyri.
108

r. European Community: Declaration on Yugoslavia and on the Guidelines on the Recognition of New States, ILM 31 (1992), p. 14851487; A. Pellet, The Opinions of the Badinter Arbitration Committee. A Second Breath lor the SellDetermination of Peoples, EJIL 3 (1992), p. 178-185; R. Rich, Recognition of States: The Collapse of Yugoslavia and the Soviet Union, EM 4 (1993), p. 36-65; D. Turk, Recognition of States: A Comment, ten pal, p. 66-71; Wellef, op. cit.; Radan, op. cit:, S. Hille, Mutual Recognition of Croatia and Serbia (& Montenegro). EJIL 6 (1995), p. 598610. r. taip pat tekst aukiau, p. 112 ir 11 bei 22 skyri.
109

Skirstymas de jure ir de facto pripainim visada sukeldavo daugyb problem, ir praktikai daugumoje valstybi pripainimas nra vardijamas n viena i i svok.104 Pripastant vyriausybes is skirstymas taip pat tapo atgyvenusiu.105 Todl veikale Restatement (Third) vengiama i neapibrt svok.106 Atskiras klausimas, kurio svarba nuo 1945 met iaugo, yra Jungtini Taut bei kit tarptautini organizacij taka valstybi ir vyriau-sybi pripainimui.107 Procesai Ryt Europoje, Soviet Sjungoje ir buvusioje Jugoslavijoje paskatino Europos Bendrij ir jos valstybes nares 1991 m. gruodio 16 d. ireikti bendr pozicij dl nauj valstybi mintose teritorijose oficialaus pripainimo.108 ios rekomenda-cijos prasideda nuo 1975 met Helsinkio akte109 bei 1990 m. Paryiaus chartijoje"0 numatyt princip, ypa apsisprendimo principo",111 pakartotinio patvirtinimo. Bendrija ir jos valstybs nars, atsivelgdamos prastinius tarptautins praktikos standartus ir politines realijas kiekvienu konkreiu atveju, patvirtina savo pasirengim pripainti tas naujas valstybes, kurios dl politini pasikeitim regione susikr demokratiniu pagrindu, pripaino atitinkamus tarptautinius sipareigojimus ir parod savo pasirengim veikti taikos proceso ir deryb rmuose. Specials reikalavimai, numatyti Europos Bendrijos rekomendacijose dl pripainimo ir diplomatini santyki umezgimo, yra tokie: 1) Jungtini Taut [stat nuostat bei sipareigojim, prisiimt pagal Helsinkio baigiamj akt ir Paryiaus chartij, ypa kas susij su teiss viepatavimu, demokratija ir mogaus teismis, laikymasis; 2) etnini ir tautini grupi bei maum teisi garantijos pagal sipareigojimus, prisiimtus ESBK rmuose; 3) vis sien, kurios gali bti keiiamos tik taikiu bdu ir pagal bendr susitarim nelieiamumo gerbimas; 4) vis sipareigojim, susijusi su nusiginklavimu ir branduolinio ginklo neplatinimu, saugumu bei regioniniu stabilumu, pripainimas; 5) sipareigojimas susitarimo bdu sprsti visus klausimus (skaitant, jei to reikia, klausimo perdavim arbitraui), susijusius su valstybi teisi permimu ir regioniniais ginais."2 Dl agresijos atsiradusi darini" pripainimas yra aikiai atme-

Tekstas ILM 14 (1975), p. 12921325. r. M. Coccia/K. Qellers-Frahm. Helsinki Conference and Final Act on Security and Cooperation in Europe. EPIL II (1995), p. 693-705. r. taip pal 3 ir 6 skyri.
110

Paryiaus chartija dl Naujosios Europos, ILM 30 (1991). p. 190-228. "' Nauj valstybi pripainimo principai", op. cit., at 1487. Apie apsisprendimo princip r. 19 skyri.
112

Ten pat, p. 1487.

tamas; taip pat turi bti atsivelgiama pripainimo tak kaimyninms valstybms". Dl agresijos atsiradusi darini" nepripainimas atspindi princip susijus su teritorijos gijimo naudojant jg nepripa-

VALSTYBS IR VYRIAUSYBS

125

inimu,113 ir formuluots, jog Europos Sjunga siekia atsivelgti pripainimo tak kaimyninms valstybms", reikm lieka gana neaiki. Bet kokiu atveju minti orientyrai, kuriuos taik Badinterio arbit-rain komisija, padjo apibrti Europos Sjungos valstybi nari politik dl nauj valstybi, atsiradusi po buvusios Jugoslavijos iirimo. Nelieiant sudting io pripainimo detali, reikt tik pabrti, kad kiek tai susij su serb kontroliuojama Jugoslavijos Federacine Respublika, Europos Sjunga 1995 m. pareik, jog viena i pripainimo slyg yra ta, kad visos nuo buvusios Jugoslavijos atsiskyrusios valstybs pripaint viena kit. domus ia prasme yra Makedonijos atvejis. Joje referendumas dl nepriklausomybs vyko 1991 m. rugsjo 8 d., o galutinai tai vyko 1991 m. lapkriio 17 d.114 Graikija buvo susirpinusi dl naujosios valstybs pavadinimo ir Verginos vaigds naudojimo naujosios respublikos vliavoje, kadangi ji bijojo galim Makedonijos pretenzij Graikijos valdom Makedonijos provincij.115 Makedonija buvo priimta JTO 1993 m. balandio 8 d., taiau ginas dl tinkamo alies pavadinimo liko neisprstas.116 Graikija ir Makedonija galiausiai sureguliavo gin 1995 m. rugsjo 13 d. susitarimu ir 1995 m. spalio 13 d. memorandumu.117 Po to Graikija atauk savo vest embarg Makedonijai, o Europos Komisija atsim iekin, kuri 1994 m. balandio 22 d. ji buvo pateikusi Europos Teisingumo Teismui, ginydama embargo teistum pagal Bendrijos teis.118 1996 m. balandio 8 d. Jugoslavijos Federacin Respublika ir Makedonija pripaino viena kit. Po to Jugoslavijos Federacin Respublika buvo pripainta i pradi Pranczijos, vliau - Britanijos ir kit ES valstybi nari, skaitant Vokietij 1996 m. balandio 17 d.119 Sudtingos valstybi teisi permimo" problemos buvusios Jugoslavijos atveju plaiau bus nagrinjamos tolesniuose skyriuose.120

113 114

r. 10 skyri.

EB Konferencijos dl taikos Jugoslavijoje Arbitrains (Badinterio) komisijos 1992 m. sausio 11 d. Konsultacin ivada Nr. 6 dl Makedonijos statuso yra leidinyje ILM 31 (1992), p. 1507.
115

r. D.M. Poulakides, Macedonia: Far More Than a Name to Greece, Hastings ICLR 18 (1995), p. 397443,
116 117

UN Doc. GA 47/225,

ILM 34 (1995), p. 1461 (EC. Szaszo anginis odis).

118

ECJ byla Nr. C-120/94 R, 1994 m. birelio 29 d. sakymas.

119

1996 m. balandio 18 d. FAZ, p. 1, 7. Susitarimo tarp Makedonijos ir Jugoslavijos Federacins Respublikos tekstas yra leidinyje ILM 35 (1996), p. 1246. Apie Kroatijos ir Jugoslavijos Federacins Respublikos santyki normalizavim r. ten pat, p. 1219. r. 11,21 ir 22 skyri.

120

6 SKYRIUS

TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS, FIZINIAI ASMENYS, MONS IR GRUPS

The Restatement (Third). 1 t., II dalis. p. 70, kur nagrinjami asmenys tarptautinje teisje" ir kur, beje, atmetama subjekt" svoka, kadangi ji gali turti labiau ribot prasm, reikiani, kad tokie "subjektai" turi tiktai teises ir pareigas, bet neturi (kitu mastu) teisinio statuso ir subjektikumo pagal tarptautin teis. Toliau r. Harris CMIL, p. 126-138, H. Mosler, Subjects of International law, EPIL 7 (1984), p. 442-459; J.A. Barberis. Los sujetos del derecho international actual. 1984; P.K. Menon, The Subjects of Modern International Law, Hague YIL 3 (1990), p. 30-86; I. Brownlie, Principles of Public International Law, 4-as leid., 1990, p. 58 ir t.t.; Conference on Changing Notions of Sovereignty and the Role of Private Actors in International Law. AUJILP 9 (1993-1994), p. 1-213. Be to, ?r. literatr toliau.
2

Apie prekyb vergais ir jos udraudim XIX amiuje r. 2 skyri.

3

L. Oppenheim, International Law. A Treatise, 2-as leid., 1912, 1 t., (Peace), p. 19.
4 5

Brownlie (1990), op. cit., p. 58.

Reparations for Injuries Case, ICJ Rep. 1949, p. 178. r. tekst toliau, p. 128-130.

Teisinink teiginys, kad tam tikras darinys yra teiss subjektas, 1 rei-kia, jog jis turi galimyb bti teisini santyki dalyviu ir gali turti teises bei teisines pareigas. iuolaikinse nacionalins teiss sistemose visi individai turi teisin subjektikum, taiau ankstesniais laikais vergai jo neturjo; jie buvo tiesiog turto objektai.2 mons taip pat turi teisin subjektikum, o gyvnai jo neturi, nors taisykls yra priimamos ir gyvn interesais (pvz., iauraus elgesio su gyvnais draudimas), ios taisykls joki teisi jiems nesuteikia. XIX a. valstybs buvo vieninteliai teiss subjektai tarptautinje teisje; tarptautinje teisje asmen statusas buvo beveik toks pat, kok pagal nacionalin teis turi gyvnai. 1912 m. savo ymiajame veikale apie tarptautin teis L. Oppenheimas ra: Kadangi taut teis yra grindiama bendru atskir valstybi, o ne atskir moni sutarimu, valstybs yra vieninteliai ir iimtiniai tarptautins teiss subjektai."3 Nors valstybs ir liko vyraujantys subjektai tarptautinje teisje, XX a. padtis pasikeit, ir tarptautins organizacijos, asmenys bei mons taip pat gijo tam tikr tarptautin teisin subjektikum; bet tas, kuris pabando tiksliai apibrti to j gyto teisinio subjektikumo apimt, patenka itin kontroversik teiss srit. Problema, susijusi su nauj subjekt traukimu tarptautin teisin sistem, atsispindi paioje teisinio subjektikumo sampratoje, kurios esminiai elementai pirmiausia nagrinjo galimyb pareikti pretenzijas dl tarptautins teiss paeidimo, sudarinti galiojanius tarptautinius susitarimus bei naudotis privilegijomis ir imunitetais nuo nacionalins jurisdikcijos.4 Taigi Tarptautinis Teisingumo Teismas pastebjo, kad bet kurioje teisinje sistemoje teiss subjektai nebtinai yra identiki savo prigimtimi arba savo teisi apimtimi, o j pobdis priklauso nuo bendrijos poreiki."5 Btent tarptautin teisin sistema nustato, kas yra tarptautins teiss subjektas ir kok teisin subjektikum jis turi tarptautiniu lygiu. Teisinis subjektikumas gali bti neribotas ta prasme, kad i esms subjektui gali bti suteiktos visos tarptautins teiss ir pareigos.

TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS, F IZ IN IA I ASMENYS, MONS IR GRUPS

127

Taip yra tik valstybi atveju, nes jos yra pirminiai, pagrindiniai ir universals tarptautins teiss subjektai. Valstybs turi iimtin jurisdikcij savo teritorijoje ir personalin jurisdikcij savo pilieiams. Kiti tarptautins teiss subjektai, pavyzdiui, valstybi steigtos tarptautins organizacijos, turi teisin subjektikum tik dl tam tikr tarptautinio pobdio teisi bei pareig. Tarptautini organizacij teisinio subjektikumo turinys yra ribojamas sutartimis, kurias valstybs sudaro steigdamos ias organizacijas bei suteikdamos joms teises ir pareigas, kad ios galt gyvendinti savo konkreius udavinius. Tokie antriniai subjektai veikia ultra vires, jeigu savo veikloje virija steigimo sutartimi jiems suteiktus galiojimus.6 Asmenys tam tikr status pagal tarptautin teis gijo dl mo-gaus teisi sampratos pltros, taiau jie negali sudarinti sutari arba kurti paprotins tarptautins teiss norm. Kiti klausimai pagal tarptautin teis yra susij su transnacionalini kompanij, sukilli ir nacionalinio isivadavimo judjim, tautini maum bei vietini gyventoj statusu; ie klausimai bus aptarti iame skyriuje.

r. F. Morgenstern, Legality in International Organizations, BYIL 48 (1976-7), p. 241-258; E. Osieke, Ultra Vires Acts in International Organizations - The Experience of the International Labour Organization, ten pat, p. 259-280; taip pat 18 ir 22 skyri. H.G. Schermers, International Institutional Law, 3-as leid., 1995; D.W. Bowett, The Law of International Institutions, 4-as leid., 1982; R.-J. Dupuy (red.), A Handbook on International Organizations, 1988; C. Archer, International Organizations, 2as leid., 1992; W.J. Feld, International Organizations: A Comparative Approach, 3-as leid., 1994; R.L Bindschedler, International Organizations, General Aspects, EPIL II (1995), p. 1289-1309; R. Wolfrum, International Administrative Unions, ten pat, p. 1041-1047; H.G. Schermers, International -Organizations, Membership, ten pat, p. 1320-1324; L. Louis-Jacques/ J.S. Korman, Introduction to International Organizations, 1996.
8 7

TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS
Svoka tarptautin organizacija" paprastai apibdinama organizacija, steigta susitarus dviem arba daugiau valstybi.7 J reikia skirti nuo svokos "nevyriausybin organizacija", kuri steigia privats asmenys arba asmen grups (pvz., Amnesty International arba Greenpeace), nors kai kurioms nevyriausybinms organizacijoms vykdyti tam tik-ras funkcijas patiki ir valstybs; rykus to pavyzdys - Tarptautinis Raudonojo Kryiaus Komitetas, labai svarbus kontroliuojant, kaip e-nevos konvencijos taikomos kariniuose konfliktuose.8 ioje dalyje bus kalbama apie valstybi steigtas tarpvyriausybines organizacijas. Nevyriausybins organizacijos toliau bus aptartos atskirai.9 Tarptautins organizacijos (tarpvalstybini organizacij prasme) egzistavo nuo 1815 m., o gal ir dar anksiau, 10 taiau tik nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos jos gijo didesn politin reikm. Poiris, kad jos turi tarptautin teisin subjektikum, yra dar naujesnis. Tarptautini organizacij steigiamosiose sutartyse11 danai numatoma (kaip JT stat 104 straipsnyje), kad organizacija kiekvienos i jos nari teritorijoje turi tok teisin status, kurio gali reikti jos funkcijoms vykdyti ir jos tikslams gyvendinti".12 Vadinasi, organizacija pagal jos valstybi nari nacionalinius statymus turi teisin sub-jektikum; ji gali turti nuosavyb, sudarinti sutartis ir t.t. JT statuose nra konkretaus straipsnio, kuris Jungtinms Tautoms pagal

D. Bindschedler-Robert, Red Cross, EPIL 5 (1983), p. 248-254; A. Schlogel, Geneva Red Cross Conventions and Protocols, EPIL II (1995), p. 531-541. r. taip pat 20 skyri.
9

r. tekst toliau, p. 132-136. r. 2 skyri.

10 11

Apie ginus dl i sutari pobdio r. E. Suy, The Constitutional Character of Constituent Treaties of International Organizations and the Hierarchy of Norms, FS Bernhardt, p. 267-277; T. Sato, Evolving Constitutions of International Organizations, 1996. Dl JTO stat r. 21 skyri.
12

JTO stat 104 straipsnis, tekstas Brownlie BDIL, p. 1. r. I. SeidlHohenveldern, Article 104, Simma CUNAC, p. 1125-1136; P.H.F. Bekker, The Legal Position of Intergovernmental Organizations, 1994; A.S. Muller, International Organizations and their Host States - Aspects of their Legal Relationship, 1995. Dl teisins padties Jungtinje Karalystje r. G. Marston, The Origin of the Personality of International Organizations in United Kingdom Law, ICLQ 40 (1991), p. 366; I. Cheyne, Status of International Organizations in English Law, ten pat, p. 981.

128

6s k y r i u s

13 14

r. 2 2 s k .ri y

K. Zemanek, International Organisations, Treaty-Making Power. EPIL II (1995), p. 1343-1346.

15 16

r. 2 2 s k y. ri

Apie tarpininkavim kaip gin sprendimo bd r. 18 skyri.

17

ICJ Rep. 1949, p. 174. r. E. Klein, Reparations for Injuries Suflered in Service of UN (Advisory Opinion). EPIL 2 (1981), p. 242-244

tarptautin teis aikiai suteikt subjektikum. Nepaisant to, visuotinai sutariama, kad Jungtins Tautos i tikrj turi bent tam tikros apimties tarptautin subjektikum; pavyzdiui, stat 43 straipsniu Jungtinms Tautoms suteikiama teis sudarinti tam tikras sutartis su valstybmis narmis,13 t.y. teis, kuri neegzistuot, jeigu Jungtins Tautos neturt tarptautinio subjektikumo. Valstybs tarptautin organizacij steigia konkretiems ti ks l am s ir suteikia jai ribot gali. Dl tos prieasties teisinis subjektikumas turi bti laikomas slygine svoka. Neverta klausti, ar teorikai tarptautin organizacija turi teisin subjektikum; vietoj to reikt klausti: Kokias konkreias teises, pareigas ir funkcijas ji gali gyvendinti?" Organizacija, pavyzdiui, gali turti teis sudarinti sutartis vienu konkreiu klausimu, bet ne kitais.14 Skirtingos organizacijos gali turti skirtingus galiojimus. Pavyzdiui, Jungtins Tautos gali imtis karini veiksm (tam tikrais atvejais),15 o Pasaulin sveikatos organizacija - to daryti negali. Svarbiausias autoritetingas teisminis altinis tarptautini organizacij subjektikumo klausimu- Tarptautinio Teisingumo Teismo kon-sultacin ivada Reparation for Injuries byloje. i byla kilo dl grafo Bernadotte'o, Jungtini Taut tarpininko Palestinoje,16 nuudymo 1948

metais. Jungtini Taut nuomone, Izraelis nesim reikiam priemoni ukirsti keli nusikaltimui ir nubausti mogudius, todl pagal tarptautin teis norjo pareikti pretenzij dl kompensacijos. Buvo neaiku, ar Jungtins Tautos gali pareikti toki pretenzij todl Teismui buvo pateiktas toks klausimas: Ar Jungtins Tautos kaip organizacija, kurios atstovas atlikdamas savo pareigas nukentjo dl valstybs kalts, turi teis pareikti tarptautin pretenzij de jure arba de facto atsakingai vyriausybei dl atlyginimo u al, kuri patyr: a) Jungtins Tautos, b) auka? abi klausimo dalis Teismas atsak 17 teigiamai. Savo argumentacij jis pradjo teiginiu, jog JTO i esms turi tarptautin subjektikum; jos funkcijos yra tokios svarbios, kad ji, neturdama tam tikros apimties tarptautinio subjektikumo, j vykdyti negalt. Po to Teismas pabr, kad organizacijos subjektikumas apima teis pareikti tokio tipo pretenzij, kokia minima prayme Teismui. Teismas be dideli diskusij nusprend, kad organizacija gali

reikalauti atlyginti al kuri patyr dl tarptautinio sipareigojimo jai paeidimo. Pareikti pretenzij dl organizacijos atstovo patirtos alos yra didesn problema, taiau, nepaisant to, Teismas patar, kad organizacija turi numanom teis pareikti toki pretenzij, nes ji negalt veiksmingai dirbti be itikim ir kvalifikuot savo atstov, kurie negalt

TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS, FIZINIAI ASMENYS, MONS IR GRUPS

129

itikimai ir efektyviai dirbti jos vardu, jei nebt utikrinti dl savo apsaugos. (Teismas nagrinjo abstrakt klausim dl galimybs pareikti pretenzij, o ne Bernadotte bylos faktus. Nors JTO turi teis pareikti pretenzij ji negali utikrinti savo pretenzijos vykdymo su Tarptautinio Teisingumo Teismo pagalba, nes Teismo Statuto 34 straipsnyje numatyta, kad tik valstybs gali bti Teismo nagrinjamu gin alimis.18 Galiausiai Bernadotte'o byla buvo isprsta derybo-mis; Izraelis sutiko sumokti kompensacij, nors neig, kad jis pri-valo tai daryti.) Minti Teismo argumentai yra labai svarbs tarptautini organizacij teisei apskritai, nes tai rodo, jog tarptautini organizacij galiojimai nebtinai turi bti konkreiai vardyti j steigiamosiose sutartyse; organizacija taip pat turi toki numanom galiojim, kurie yra btini, kad ji galt kuo veiksmingiau vvkdyti savo funkcijas.19 Kiti aspektai, susij su tarptautini organizacij teisiniu subjektikumu, yra susij ir su tuo, kad jos gali naudotis privilegijomis ir imunitetais,20 gali bti tarptautins atsakomybs ir alos atlyginimo subjektai 21 (tai yra gana komplikuota, kaip parod pagal Tarptautin Alavo Taryb 1985 m. su-;aryto prekinio susitarimo lugimas bei ginai dl valstybi nari atsakomybs22), bei gali lemti teisi permimo problemas (kada vien tarptautin organizacij pakeiia kita, nauja organizacija).23 Dabar veikia apie 500 labai vairaus tipo tarptautini organizacij. Toks j skaiiaus augimas atspindi poreik stiprinti bendradarbia-vim tarp valstybi, kad bt sprendiamos transnacionalinio pob-dio problemos. Jos gali bti klasifikuojamos pagal vairius kriterijus, pavyzdiui, pagal tai, ar j narmis gali bti viso pasaulio, ar tik tam t i k ro regiono valstybs, arba pagal j funkcijas ir udavinius. Jungtins Tautos yra pati svarbiausia pasaulin organizacija, kurios narmis yra beveik visos valstybs. Ji 21 skyriuje bus aptarta atskirai.24 JT sistemoje veikia nemaai vadinamj specializuot staig:25 tai, pavyzdiui, Tarptautin darbo organizacija (ILO), Tarptautin civilins aviacijos organizacija (ICAO), JT vietimo, mokslo ir kul-tros organizacija (UNESCO), Pasaulin sveikatos apsaugos organizacija (WHO), Pasaulin pato sjunga (UPU), Tarptautin telekomunikacij sjunga (ITU), Tarptautin jr organizacija (IMO), Pasaulin intelektualins nuosavybs organizacija (WIPO), Tarptautin atomins energetikos agentra (IAEA), Pasaulin meteorologijos organizacija (WMO) bei kitos organizacijos,26 kaip numatyta JT [stat 57 straipsnyje. Be to, yra daugyb tarptautini ekonomini ir finansini organizacij, kurios bus aptartos 15 skyriuje.27 Pavelg visikai kit srit pamatytume, jog kita tarptautini organizacij grup veikia, pavyzdiui, kosmins erdvs tyrinjimo ir naudojimo sferoje.28

18

Dl skirtum tarp gin sprendimo ir konsultacini ivad teikimo proces r. 18 skyri.

19

M. Zuleeg. International Organizations, Implied Powers, EPIL II (1995), p. 1312-1314. r. taip pat 21 skyri
20 21

r. 8 skyri .

K. Ginther, International Organizations. Responsibility, EPIL II (1995), p. 1336-1340. Apie valstybi atsakomyb r. 17 skyri. r. M. Herdegen, The Insolvency of International Organizations and the Legal Position of Creditors: Some Observations in the Light of the International Tin Council Crisis, NILR 35 (1988), p. 135-144; H.G. Schermers, Liability of International Organizations, LJIL 1 (1988), p. 3-14, LA. Mallory, Conduct Unbecoming: The Collapse of the International Tin Agreement, AUJILP 5 (1990), p. 835-892; M. Hirsch, The Responsibility of International Organizations Toward Third Parlies. Some Basic Principles, 1995.
23 22

H.J. Hahn, International Organizations. Succession, EPIL II (1995), p. 1340-1343; P Myers. Succession Between International Organizations, 1993. Apie valstybi teisi permim r. 11 skyri.
24 25 26

r. 21 skyri. 2r. 21 skyri.

Apie vairias organizacijas r. EPIL ir Wolfrum UNLPP, taip pat literatr, nurodyt aukiau, p. 127.
27 28

2r. 1 5 sky. ri 2r. 1 3 sky. ri

130
29 30

6 skyrius

r. 22 skyri.

P.v. Dijk, Regional Cooperation and Organization: Western Europe. EPIL 6 (1983), p. 330-336; F.V. GarciaAmador, American States, ten pat, p, 308-314; E.G. Bello, African States, ten pat, p. 301-308; I.A. Shearer, Pacific Region, ten pat. p. 319-324.
31 32

r. tekst toliau, p. 131.

A.H. Robertson. Council of Europe. EPIL I (1992), p. 843-850. r. taip pat R. Bernhardt et at., Report on the Conformity of the Legal Order of the Russian Federation with Council of Europe Standards, HBLJ 15 (1994), p. 249-300; Russia Joins the Council of Europe, ILM 35 (1996), p. 808. Apie Europos mogaus teisi konvencij r. 14 skyri.
33

r. A. Bloed (red.). The Conference on Security and Cooperation in Europe: Analysis and Basic Documents. 1972-1993, 2-as leid., 1993; A. Bloed (red), The Challenges of Change: The Helsinki Summit of the CSCE and Its Aftermath. 1994; J. Borawski, The Budapest Summit Meeting. HM 6/1 (1995), p. 5-17; M. Oswald, Potentialities lor the CSCE in the Changing International System, AJPIL 49 (1995), p. 361-378. r. taip pat 3 skyri.
34

B. Meissner, Regional Cooperation and Organization: Socialist Stales, EPIL 6 (1983), p. 324-330.
35 36

ILM 31 (1992), p. 138.

Alma Atos Deklaracija ir Protokolas, ILM 31 (1992), p. 147. r. S.A. Voitovich, The Commonwealth of Independent States: An Emerging Institutional Model, EJIL 3 (1993), p. 403-417
37

Nepriklausom Valstybi Sandraugos chartija, ILM 34 (1995), p. 1278. r. taip pat valstybi vadov Tarybos 1996 m. sausio 19 d. priimtus sprendimus dl konflikt sureguliavimo, laikos palaikymo pajg ir karinio apmokymo, ILM 35 (1996), p. 783.
38

1996 m. balandio 3 d. FAZ, p. 1, 3. Sutartis dl Baltarusijos ir Rusijos sjungos sukrimo yra perspausdinta ILM 35 (1996). p. 1190.
39

Dl daugiau informacijos ir nuorod apie ias organizacijas r. EPIL ir literatr aukiau, p. 127. Apie Britanijos Sandraug r. taip pat 2 skyri.
40

r. L.S. Kaplan, NATO and the United Stales: The Enduring Alliance.

Be to, yra politinio pobdio regionini organizacij; kai kurios i j, kaip numatyta stat 52 straipsnyje, vienaip ar kitaip yra susijusios su Jungtinmis Tautomis.29 Dabar egzistuoja nemaai institu-cionalizuot regioninio bendradarbiavimo form Europoje, Amerikoje, Azijoje, Afrikoje ir Ramiojo vandenyno regione.30 Regioninio bendradarbiavimo Europoje formos apima Europos Sjung31 ir Europos Taryb, kuriai 1996 metais priklaus 39 valstybs nars ir kurios sistemoje, inter alia, buvo ipltota regionin mogaus teisi apsaugos sistema pagal Europos mogaus teisi konvencij.32 Be to, i Helsinkio proceso 1975 m. isirutuliojo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (OCSE), apimanti ir JAV bei Kanad.33 Buvs so-cialistini valstybi blokas turjo savas regionines organizacijas ir bendradarbiavimo formas.34 Po SSRS lugimo 1991 metais Rusija, Baltarusija ir Ukraina Minsko susitarimu sukr Nepriklausom Valstybi Sandraug (NVS); io Susitarimo preambulje sakoma, kad Soviet Sjunga kaip tarptautins teiss subjektas ir geopolitin realyb nebeegzistuoja".35 NVS nari skaiius vliau iaugo iki 11 valstybi (be Gruzijos ir Baltijos valstybi).36 Septynios NVS valstybs nars 1993 m. pasira NVS chartij, kuri vliau ratifikavo ir penkios kitos valstybs (dabar ji galioja visose buvusiose SSRS respublikose, iskyrus Baltijos alis).37 Rusija, Baltarusija, Kazachstanas ir Kirgizstanas 1996 m. balandio mn. pasira dokument, pagal kur ketino sukurti Integruot Valstybi Sjung", o Rusija ir Baltarusija pasira sutart dl Suvereni Respublik Sjungos" sukrimo;38 Kitose pasaulio dalyse pagrindins politins regionins organiza-cijos formos apima Amerikos Valstybi Organizacij (OAS), Centrins Amerikos Valstybi Organizacij (ODECA), Afrikos Vienybs Organizacij (OAU), Pietryi Azijos Valstybi Asociacij (ASEAN) ir Arab Lyg. Britanijos Sandrauga, vardijanti tai, kas anksiau buvo vadinama Britanijos imperija, yra unikalus atvejis su daugybe funkcinio bendradarbiavimo form, toki kaip Sandraugos techninio bendradarbiavimo fondas, nors nra jokios organizacins arba konstitucins sistemos, iskyrus Sandraugos sekretoriat, kuris neatlieka joki administracini funkcij.39 ios politins regionins organizacijos paprastai palaiko (arba palaik) ryius su gynybinias aljansais, pavyzdiui, NATO, iirusiu Varuvos paktu ir vis dar beveik neveiksminga Vakar Europos Sjunga (WEU). ios organizacijos i esms yra altojo karo palikuonys, dabar praradusios didij dal savo buvusios ankstesns svarbos. Pati NATO dabar restruktrizuojama - numatoma traukti j kai kurias Ryt Europos valstybes (su tuo nesutinka Rusija), o tai siejasi su klausimu dl i valstybi primimo Europos Sjung.40

TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS, FIZINIAI ASMENYS, MONS IR GRUPS

131

Dauguma tarptautini organizacij yra tradicins, j veikla daugiausiai grindiama tarpvyriausybini bendradarbiavimu tarp valstybi, jos ilaiko organizacij kontrol priimant sprendimus bei jas finansuojant.41 Naujam tarptautins organizacijos tipui, grindiamam auktesniu valstybi nari integracijos lygiu iskirti, buvo vartojama svoka "supranacionalin organizacija".42 Nors yra vairi nuomoni dl supranacionalini organizacij atskyrimo nuo tradicini tarptautini institucij form, galima teigti, jog valstybi nari suvereniteto perklirnas tarptautin lygmen joms suteikt teisi apimtimi ir pobdiu yra radikalesnis, ir tai yra apibdinama toki element visuma. 1. Organizacijos organus sudaro asmenys, neatstovaujantys savo vyriausybms. 2. Organai sprendimus gali priimti bals dauguma.43 3. Organizacijos turi teis priimti privalomus aktus. 4. Kai kurie i t akt tiesiogiai teisikai veikia asmenis ir mones. 5. Organizacijos steigiamoji sutartis ir jos organ priimti aktai sudaro nauj teisin sistema. 6. Valstybi nari prisiimt sipareigojim laikymsi bei organizacijos organ priimt akt teistum priiri nepriklausomas Teisingumo Teismas.44 Vienintel egzistuojanti tarptautin organizacija, dabar beveik atitinkanti visus iuos kriterijus, yra Europos Bendrija, o nuo Mastrichto sutarties sigaliojimo - Europos Sjunga (po Mastrichto sutarties terminologija pasidar gana paini; svoka Europos Bendrija" dabar ' reikia tiktai buvusi Europos Ekonomin Bendrij ir jos sutart). 45 Bendrijos (ypa Europos Bendrijos) organai turi plaius (ir vis didjanius) galiojimus reguliuoti valstybi nari, asmen bei moni veikl. Europos Bendrij steigiamosios sutartys bei j pagrindu Bendrijos institucij priimta "antrin" teis sudaro savarankik teisin sistem, kurios negalima tapatinti su bendrosios tarptautins teiss kategorijomis. Europos Bendrijos teis neginijamai yra viresn u bet kur jai prietaraujant valstybi nari nacionalins teiss akt. Visos kitos tarptautins organizacijos daugma grindiamos tarptautiniu bendradarbiavimu, kai valstybs ilaiko organizacijos kontrol, o organizacijos organ sprendimai joms nra privalomi. Faktikai supranacionalins organizacijos" kriterijai buvo. ivesti i Europos Bendrijos, kuri danai apibdinama kaip sui generis darinys iuolaikinje valstybi sukurt tarptautini organizacij praktikoje.46 Platus tarptautini organizacij spektras lm, kad daugelyje srii, ypa socialinje ir ekonominje srityse, funkcijos susipyn, o tai sukl koordinavimo, snaud ir efektyvumo problem. Taiau nra abejoni, kad tarptautins teisins sistemos pltojimas ateityje bus

1994; P Williams. North Atlantic Treaty Organization, 1994. M. Ruhle/ N. Williams, NATO Enlargement and the European Union, The World Today 51 (1995), p. 84-88. r. taip pat A. Bloed (red.), The Changing Functions of the Western European Union (WHO, 1994.
41

R. Wolfrum, International Organizations, Financing and Budgeting. EPIL II (1995), p. 12841289.

42

F. Capotorti, Supranational Organizations, EPIL 5 (1983), p. 262 269.

43

r. H.G. Schermers. Voting Rules in International Conferences and Organizations. EPIL 5 (1983), p. 395398; K. Zemanek, Majority Rule and Consensus Technique in Law-Making Diplomacy, leidinyje R.St.J. Macdonald/D.M. Johnston (red.). The Structure and Process of International Law. 1983, p. 875-888.
44

H.G. Schermers, International Organizations, Legal Remedies against Acts of Organs, EPIL II (1995), p. 1318-1320.
45

Europos Sjungos sutarties ir Baigiamojo akto tekstas leidinyje ILM 31 (1992), p. 247; ji sigaliojo 1993 m. lapkriio 1 d., ILM 32 (1993). p. 1693. r. R.B. Lake (red.), European Union Law filer Maastricht, 1996; J.A. Winter et at, (red.), Reforming the Treaty on European Union, 1996. Dl kitos literatros r. 1 skyri, p. 33. r. L. Hancher, Constitutionalism, the Community Court and International law, AM 25 (1994), p. 259-298; B. de Witts. Rules of Change in International Law: How Special is the European Community?, ten pat, p. 299-336.
46

132

6 skyrius

grindiamas ne tik valstybi pastangomis, bet ir (vis labiau) veikla tarptautini organizacij, kurias jos paios sukr siekdamos veikti savo pai galimybi ribas veiksmingai sprendiant transnacionalinio pobdio problemas.47 Tarptautini organizacij svarba tarptautinei teiskrai buvo aptartas anksiau, 3-ame skyriuje.48

NEVYRIAUSYBINS ORGANIZACIJOS

47

G. Guillaume, The Future of International Organizations, 1995.

48 49

r. 3 skyri.

r. J.S. Ignarski, Amnesty International, EPIL I (1992), p. 151153; P.R. Baehr, Amnesty International and Its Self-imposed Limited Mandate, NQHR 12 (1994), p. 5 ir t.t.
50

H.H.-K. Rechenberg, NonGovernmental Organizations, EPIL 9 (1986), p. 276-2B2; K. Hufner, NonGovernmental Organizations, Wolfrum UNLPP II, p. 927-935; L Gordenker/ I Weiss (red.), NGOs, the UN, and Global Governance, 1996; P. Willetts (red.), The Conscience of the World". The Influence of NonGovernmental Organizations in the UN System, 1996.
51 52

r. tekst toliau, p. 136-140.

H. Thoolen/B. Verstappen, Human Rights Missions: A Study of the FactFinding Practice of Non-Governmental Organizations, 1986; T.v. Boven, The Role of Non-Governmental Organizations in International Human Rights Standard-Setting: A Prerequisite of Democracy, CWILJ 20 (1989), p. 207-225; H.J. Steiner, Diverse Partners: Non-Governmental Organizations in the Human Rights Movement, 1991; C.E. Welch, Protecting Human Rights in Africa -Strategies and Roles of NonGovernmental Organizations, 1995. Apie mogaus teises r. 14 skyri.
53

Darbotvark 21", 27.5 skyrius: Strengthening the Role of NonGovernmental Organizations: Partners for Sustainable Development. Apie Darbotvark 21" ir Rio de aneiro konferencijos rezultatus r. 16 skyri.

Privataus pobdio tarptautins organizacijos, kaip antai Amnesty International,49 Greenpeace arba Medecins Sans Frontieres (MSF) dl savo aktyvios tarptautins veiklos dabar labai danai atsiduria naujien skiltyse. Jos priklauso vadinamajai nevyriausybini organizacij" (NGO) kategorijai, kadangi j steigjai nra vyriausybs, ir jos nra [steigtos susitarimais tarp valstybi; j nariai yra privats asme-nys arba organizacijos.50 Tarptautini NGO skaiius per pastaruosius deimtmeius smarkiai iaugo, ir jos dabar veikia vairiausiose srityse: nuo politikos, teiss iki socialini ir ekonomini reikal, mogaus teisi ir humanitarins pagalbos, vietimo, moter problem, aplinkos apsaugos ir sporto. Tarptautinio verslo srityje pamintinos tokios svarbios nevyriausybins organizacijos kaip Tarptautiniai prekybos rmai Paryiuje (ICC), Tarptautin oro transporto asociacija (IATA), taip pat Tarptautins profsjung ir darbdavi federacijos. Transnacionalins kompanijos" tam tikrais aspektais taip pat gali bti priskirtos nevyriausybinms tarptautinms organizacijoms, taiau dl j daugiausia pel-n orientuotos veiklos bei j didels takos tarptautinei ekonomikai jos sudaro atskir por ir dl to bus aptartos atskirai.51 NGO vaidmuo tarptautinje teisinje sistemoje daniausiai yra neoficialaus pobdio. Tam tikr tak tarptautinei teiskrai jos turi atskirose srityse, kai reikia papildomo ekspert vertinimo, kai jos prisideda prie tarptautins teiss norm gyvendinimo kontrols ir tyrimo sustiprinimo, kas akivaizdiausiai pasireikia mogaus teisi srityje.52 Pavyzdiui, JT konferencijoje aplinkos apsaugos ir pltojimo klausimais (UNCED), surengtoje Rio de aneire 1992 m., apie 2000 nevyriausybini organizacij usim lobizmu ukulisiuose bei vadinamajame Globaliniame forume", elinje konferencijoje, kurioje jos tarpusavyje svarst daugiau nei 30 sutari", kad paveikt vyriausybes. J "partnerysts vaidmuo" buvo pripaintas Darbotvarkje 21",53 ir vliau nevyriausybinms organizacijoms buvo suteiktas auktesnis statusas naujos JT komisijos Dl subalansuotos pltros" darbe. Taiau kriterijai, pagal kuriuos reikt atrinkti, kurios i daugybs nevyriausybini organizacij turt dalyvauti Komisijos veikloje, yra labai neaiks.

TARPTAUTINS O R G A N I Z A C I J O S , F I Z I N I A I ASMENYS, M O N S IR G R U P S

133

Formaliai irint, pasauliniu lygiu nra joki tarptautini teisini standart, reguliuojani nevyriausybini organizacij steigim ir status. Taikoma valstybs, kurioje organizacija yra sikrusi nacionalin teis, ir tai gali sukelti problem organizacijai vykdant tarptautinio pobdio veikl, nes valstybi nacionaliniai statymai yra skirtingi. Tarpvyriausybins organizacijos gali susitarti dl suteikimo nevy riausybinms organizacijoms tam tikr konsultacin ar stebtojo sta tus54 (pvz., atvejis, kai JT Generalin Asamblja 1991 m. suteik ste btojo status Tarptautiniam Raudonojo Kryiaus Komitetui), kartu joms suteikiant ir ribot tarptautin status taiau tai nevyriausybini organizacij nepadaro tarptautins teiss subjektais. Pagal JT stat 71 straipsn, JT Ekonomin ir Socialin Taryba (ECOSOC) prim nemaai rezoliucij dl konsultavimosi su nevyriausybinmis organi zacijomis. Toki organizacij vaidmens tarptautiniuose reikaluose di desn pripainim galima velgti i to, kad 1994 metais apie 1000 nevyriausybini organizacij Taryboje turjo konsultacin status o 1948 metais toki organizacij buvo tiktai 41.55 Nuo io amiaus pradios institucijos, kaip antai Tarptautins teiss institutas (pats ess nevyriausybin organizacija),56 mgino sustiprinti nevyriausybini organizacij tarptautin teisin status taiau ios pastangos nujo veltui, nes buvo taikoma suvereniteto doktrina. Bet regioniniu lygiu, Europos Tarybos rmuose, bendras nevyriausybini organizacij statusas neseniai buvo tvirtintas Europos konvencijoje Dl tarptautini nevyriausybini organizacij teisinio subjektikumo pripainimo".57 Konvencijoje, kuri buvo pasirayta 1986 metais ir sigaliojo nuo 1991 met, pripastamas nevyriausybini organizacij teisinis subjektikumas ir su tuo susijusios teiss bei pareigos, kurias jos gyja vos tik sisteigia kurioje nors i valstybi -ios Konvencijos ali. Nevyriausybini organizacij tarptautin veikla nevisada vyksta sklandiai. Tai parod Greenpeace kampanija 1995 metais prie Shell, kai alieji neleido nuskandinti Brent-Spar naftos platformos iaurs Atlante, nors Shell tam turjo Britanijos vyriausybs leidim. Naudodama masins informacijos priemones bei spdingus triukus, Greenpeace tikino vartotojus (pvz., Vokietijoje) boikotuoti Shell produkcij ir Shell nusileido, nors liko sitikinusi, remdamasi atlikta technine ekspertize, jog jos sprendimas buvo pagrstas ne tik ekonomikai, bet ir nedar alos aplinkai. (Vliau Greenpeace atsipra Shell dl savo kampanijos metu naudotos neteisingos informacijos.) Netrukus po to Greenpeace sitrauk kit spding kampanij, nukreipt prie Pranczijos branduolini bandym atnaujinim Ramiajame vandenyne; tai buvo kampanija, susijusi su delikaiu precedentu Rainbow Warrior

54 H.G. Schermers, International Organizations, Observer Status, II EPIL (1995), p. 1324-1325; B. Bartram/ D.P Lopez, Observer Status, olfrum W UNLPP II,p. 936-946. 55

P Macalister-Smith, NonGovernmental Organizations, Humanitarian Action and Human Rights,FS Bernhardt, 477-501, at p. 485; r. taip pat The United Nations Partnerschip with the NonGovernmental Sector (ECOSOC, UNESCO, UNICEF, GATT), 74 46 (1994), p. 214. Apie ECOSOC r. 21 skyri .
56 57

r. 3 skyri . ETS, Nr. 124.

134

6 skyrius

58

Apie Tarptautiniame Teisingumo Teisme inicijuotas Nuclear Test bylas r. taip pat 20 skyri.
59

r. M. Pugh, Legal Aspects of the Rainbow Warrior Affair, ICLQ 36 (1987). p. 655.
60 61

r. taip pat 7 skyri.

Rainbow Warrior (New Zealand v. France) Case. ILR 74 (1987), p. 241; United Nations Secretary-General: Ruling Pertaining to the Differences between France and New Zealand arising from the Rainbow Warrior Affair, ten pat, p. 256; ILM 26 (1987), p. 1346.
62

Apie arbitra r. 18 skyri.

byloje, kai pirm kart istorijoje suvereni valstyb ir nevyriausybin organizacija savo gin susitar perduoti tarptautiniam arbitraui. Trumpai Rainbow Warrior istorijos faktai bt tokie. Ilgus metus Pranczija vykd poeminius branduolinius bandymus Mururoa Atole prancz Polinezijoje ir teig, jog ie bandymai neturi joki reali padarini aplinkai.58 Greenpeace protestavo prie iuos bandymus daugiau nei 15 met, netgi mgino (tam trukd Pranczijos kariniai laivai) pasisti laivus Mururoa Atol supanius vandenis (ypa 1973 ir 1982 m.), kuriuose Pranczija draud navigacij. 1985 metais Greenpeace vl suplanavo pasisti kelet laiv branduolini bandym zon supanius vandenis, tarp j ir Britanijoje registruot Rainbow Warrior laiv. 1985 m. liepos 10 d. slaptos operacijos, kuriai vadovavo Pranczijos saugumo tarnyba, metu Rainbow Warrior buvo paskandintas Naujosios Zelandijos Oklendo uoste susprogdinus du utaisus; dl to uvo vienas gulos narys.59 Du Pranczijos agentai buvo suimti Naujojoje Zelandijoje ir nuteisti 10 met laisvs atmimo u nuudym bei 7 metus u tyin alos padarym. Pranczijos vy-riausyb atsisak Naujajai Zelandijai iduoti kitus su tuo susijusius savo pareignus ir siek dertis dl nuteist savo agent, kurie, Pranczijos teigimu, vykd karinius sakymus, paleidimo ir sugrinimo Pranczij.60 Naujoji Zelandija sustabd derybas 1986 m. gegus mnes po to, kai Pranczija ved ekonomines sankcijas ir taip sudar klitis Naujosios Zelandijos importui. 1986 m. birelio mnes abi valstybs

visus ginytinus klausimus susitar perduoti sprsti JT generaliniam sekretoriui. Perezas de Cuellaras greitai gin sureguliavo - 1986 m. liepos mnes61 Pranczija buvo pareigota oficialiai ir beslygikai atsiprayti Naujosios Zelandijos u ipuol, prietaraujant tarptautinei teisei", sumokti 7 mln. USD kompensacij (Naujoji Zelandija reikalavo 9 mln. USD, o Pranczija sil 4 mln.) Naujajai Zelandijai ir nebetrukdyti Naujosios Zelandijos preki importui Europos Bendrij. Naujoji Zelandija du nuteistus agentus buvo pareigota perduoti Pranczijos karinei vadovybei, kuri juos turjo laikyti izoliuotus karins disciplinos reimu trejus metus Hao saloje prancz Polinezijoje. Jiems buvo udrausta ivykti i salos dl bet koki prieasi, iskyrus atvejus, kai abi Vyriausybs abipusiai sutiks". Galiausiai generalinio sekretoriaus sprendime buvo numatytas abiej ali susitarimas dl privalomo arbitrao mechanizmo ikilus tolesniems ginytiniems klausimams, susijusiems su sprendimo vykdymu.62 Mintas slygas i pradi vykd abi vyriausybs, taiau 1987 m. pabaigoje bei 1988 metais Pranczija

vienaalikai leido abiem agentams grti i Hao salos Pranczij, i dalies tariamai dl medicini-

TARPTAUTINS O R G A N I Z A C I J O S , F I Z I N I A I ASMENYS, M O N S IR G R U P S

135

ni prieasi. Dl to buvo kreiptasi arbitrain teism ir 1990 m. balandio 30 d. sulaukta sprendimo,63 kuriame iskirti du agent repatriacijos atvejai. Pirmuoju atveju buvo pripainta, jog Pranczija nepaeid savo sipareigojim Naujajai Zelandijai 1987 m. gruodio 13 d. repatrijavusi agent, iskyrus tai, kad nebuvo sakymo dl jo sugrimo Hao iki 1988 m. vasario 12 dienos. Antruoju atveju buvo pripainta, jog Pranczija yra atsakinga u paeidim dl to, kad neband gera valia gauti Naujosios Zelandijos sutikimo 1988 m. gegus 5 d., taip pat nesugrino savo agento sal 1988 m. gegus 5-6 dienomis. Be to, Arbitrainis teismas rekomendavo, kad abi vyriausybs sukurt fond ir skatint draugikus ryius tarp abiej ali piliei. t fond Pranczijos vyriausyb buvo paprayta pervesti 2 mln. USD. Dl privai pretenzij, Pranczija 1985 m. lapkriio mnes susitar su uvusiojo laivo gulos nario eima, oficialiai atsipra ir suteik 2,3 mln. frank kompensacij bei atlygino nuostolius draudikams. 1985 m. gruodio mnes Pranczija pripaino savo teisin atsakomyb dl Greenpeace ir abi alys susitar dertis dl alos atlyginimo. Nepasiekusios susitarimo, 1986 m. liepos 10 d. alys klausim perdav sprsti trij arbitr kolegijai. 1987 m. spalio 2 d. arbitraas priteis 8 159 000 USD, kuriuos Pranczija turjo sumokti Greenpeace (5 mln. USD u prarast laiv, likusi sum - u kit al, skaitant palkanas, mokesius u teisines paslaugas bei kitas ilaidas).64 Viena problema, ikylanti dl nevyriausybini organizacij, yra ta, kad dauguma j yra sikrusios isivysiusioje pasaulio dalyje, t.y. susitelkusios keliose alyse (daugiausiai Jungtinje Karalystje, Pranczijoje, Belgijoje, veicarijoje ir JAV), todl yra tam tikras geografinis disbalansas. ios j kilms alys yra demokratins valstybs, kuriose garantuojama asociacij laisv, taiau kartais vyriausybs pasinaudoja (ir piktnaudiauja) nevyriausybinmis organizacijomis tvarkydamos savo tarptautinius reikalus. Buvo ikeltas klausimas: ar tikrai btina, kad ie neteritorinio pobdio dariniai gyt oficial tarptautin status pasauliniu lygiu, o tai i tikrj ateityje galt susilpninti j tak; ir ar ne geriau bt, kad jie ir toliau remtsi savo nepriklausomumu ir veikt kaip socia-linis tiltas tarp valstybi vyraujanios tarptautins teisins sistemos ir atskir moni.65 Nevyriausybini organizacij konstruktyvus vaidmuo, ypa ginant mogaus teises, teikiant informacij ir visuomenin pagalb, taip pat aktyvus j dalyvavimas humanitarins pagalbos operacijose bei kovojant su skurdu besivystaniose alyse, dabar yra visuotinai pripastamas. Taiau bent jau kas susij su tarptautine tei-

63

Rainbow Warrior Arbitration, ILR 82 (1990), p. 489-490. Arbitrain tribunol sudar: J. de Arechaga, seras K. Keithas ir prof. J.-D. Bredinas. r. J.S. Davidson, The Rainbow Warrior Arbitration Concerning the Treatment of the French Agents Mafart and Prieur, ICLQ 40 (1991), p. 446 ir t.t.
64

Greenpeace Press Release, Lewes, Jungtin Karalyst, 1987 m. spalio 2d.

65

Dl mini ia kryptimi r. Macalister-Smith (1995), op. cit., at 500-501.

136

6 skyrius

skra apskritai, nepanau, kad artimiausioje ateityje nevyriausybins organizacijos bt trauktos oficial proces, ir, kaip neseniai pasak vienas autorius, tai gali bti net nepageidautina, nes jos nra galiotos demokratiniu bdu realizuoti vis gerov ir danai nepaiso vis gerovs, o gyvendina savo specifinius interesus".66

FIZINIAI ASMENYS IR MONS

66

M. Brus, Third Party Dispute Settlement in an Interdependent World, 1995, p. 202. Taiau r. D. Shelton, The Participation of Nongovernmental Organizations in International Judicial Proceedings, MIL 88 (1994), p. 611.
67 68 69

r. 2 skyri. r. 4 skyri.

C.A. Norgaard. The Position oi the Individual in International Law, 1962; R.A. Mullerson, Human Rights and the Individual as a Subject oi International Law, EJIL 1 (1990), p. 33-43; P.K. Menon, The Legal Personality of individuals, Sri Lanka JIL 6 (1994), p. 127-156; r. taip pat literatr aukiau, p. 126.
70 D. Kokkini-latridou/ P.J.I.M. de Waart, Foreign Investments in Developing Countries - Legal Personality of Multinationals in International Law, NYIL 14 (1983), p. 87-131; I. Seidl-Hohenveldern, Corporations in and under International Law, 1987; United Nations Centre on Transnational Corporations, Transnational Corporations in World Development: Trends and Prospects, 1988; P Mercial, Les Entreprises multinationales en droit international, 1993; R, Higgins, International Law and Foteign Corporations, leidinyje New Diplomacy in the Post Cold War World: Essays lor Susan Strange, 1993; P.T. Muchlinski, Multinational Enterprises and the Law, 1995. 71

r. 20 skyri.

XVII a., kai buvo manoma, jog visa teis yra kilusi i prigimtins teiss,67 jokio aikaus skirtumo tarp tarptautins teiss ir nacionalins teiss nebuvo daroma,68 todl buvo lengva manyti, jog asmenys turi teisin subjektikum pagal tarptautin teis.69 Taiau XIX a., kai vyraujania filosofija tapo pozityvizmas, valstybs paprastai buvo laikomos vieninteliais tarptautins teiss subjektais. Ms amiuje irykjo tendencija pripainti, jog asmenys yra kaip ir mons70 - turi tam tikr tarptautin subjektikum, bet visas is klausimas yra labai kontroversikas. Sovietiniai teisininkai tarptautininkai pripaino, kad asmenys gali bti kalti padar nusi-kaltim pagal tarptautin teis (pvz., karini nusikaltim),71 taiau paprastai neig, jog asmenys ir mons turi kokias nors teises pagal tarptautin teis; jie tikriausiai bgtavo, kad tokios teiss gali susilpninti valstybs gali savo pilieiams. Vakar alyse mokslininkai ir vyriausybs paprastai yra link pripainti, jog asmenys ir mons turi tam tikr tarptautini teisin subjektikum; taiau is subjektikumas paprastai laikomas labai ribotu- kur kas siauresniu nei tarptautini organizacij teisinis subjektikumas. Asmenys ir mons gali turti vairi teisi pagal sutartis, taiau dar niekada nebuvo siloma, kad jie galt susitapatinti su valstybmis ir gyti teritorij, Skirti ambasadorius ar skelbti kar. Kaip ir tarptautines organizacijas, beprasmika teisin subjektikum laikyti absoliuia svoka -jis turi bti analizuojamas pagal j sudaranias konkreias teises bei pa-reigas. Labai daug tarptautins teiss norm yra sukurta asmen ir mo-ni naudai, taiau tai nebtinai reikia, jog ios normos suteikia jiems teises; lygiai kaip ir nacionalin teis, draudianti iaur elges su gyvnais, gyvnams nesuteikia joki teisi. Net jeigu sutartyje pabriama, kad asmenys ir mons turi tam tikr teisi, toki sutart reikia labai smulkiai inagrinti ir nustatyti, ar tos teiss egzistuoja tiesiogiai pagal tarptautin teis, ar valstybs, esanios tos sutarties alys, tiktai su savo nacionalins teiss pagalba turi pareig suteikti teises tiems asmenims ar monms.

TARPTAUTINS O R G A N I Z A C I J O S , F I Z I N I A I ASMENYS, M O N S IR G R U P S

137

Tarptautins normos, susijusios su mogaus teisi apsauga (tai bus aptarta atskirai 14-ame skyriuje72), gerai parodo tuos sunkumus, kurie kyla sprendiant, ar asmenys pagal tarptautin teis gyja teisi, ar tiktai tam tikros naudos. iame kontekste egzistuoja netgi dar didesn problema, nes daugelis valstybi prisiimt sipareigojim yra ireikti tokiomis abstrakiomis ir idealistinmis formuluotmis, jog neaiku, ar jos apskritai nustato teisines pareigas, o ne vien grynai moralinio pobdio siekius. Vienas i bd rodyti, kad asmen ir moni teiss egzistuoja pagal tarptautin teis, yra parodyti, jog tokias teises suteikianti sutartis numato ir galimyb asmenims ar monms kreiptis tarptautin tribunol, kad utikrint savo teises. Dauguma tarptautini tribunol nra atviri asmenims ir monms; pavyzdiui, Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 34-ame straipsnyje numatyta, kad gino alimis Teisme gali bti tik valstybs.73 Taiau yra ir iimi; pavyzdiui, Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas (Pasaulio bankas) steig tarptautin arbitrain tribunol sprsti ginams, kylantiems dl investicij tarp valstybi ir kit valstybi piliei (ICSID).74 Irano ir JAV pretenzij tribunole asmenys ir mons, turintys vienos i i valstybi pilietyb ar nacionalin priklausomyb, tam tikromis slygomis turi teisin status.75 JT Kompensacij komisijos (UNCC) procedrose, nustatytose JT Saugumo Tarybos 1991 metais nugaljus Irak antrajame Persijos lankos kare, netgi masikoms individuali nukentjusij pretenzijoms prie Irak mginta teikti pirmenyb, o ne dideli moni pretenzijoms (taiau i institucija i tikrj neveikia kaip arbitrainis ar teisminis organas).76 Nuolatinis Arbitrao Teismas (PCA) Hagoje 1993 metais pakeit savo proceso taisykles, kad j galt kreiptis ir alys, i kuri tiktai viena yra valstyb".77 Pagal 1988 met Kanados ir JAV laisvosios prekybos sutart (FTA)78 privaios alys gali kreiptis dviales ko-misijas, kurios tam tikrais atvejais gali priimti privalomus sprendimus.79 Tokia procedra tapo ir dalimi iaurs Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA).80 Kita vertus, silymai privaioms alims, kurios tiesiogiai susijusios su tariamais GATT taisykli paeidimais, suteikti teis pasinaudoti GATT gin reguliavimo sistema,81 nebuvo traukti gin reguliavimo mechanizmo reform pagal susitarimus dl WTO.82 Europos Bendrijos alyse asmenys ir mons iekinius gali pateikti Eu-ropos Teisingumo Teismui, taiau tai nra labai tinkamas pavyzdys, nes, kaip jau buvo minta, Bendrij vykdomi galiojimai valstybi nari vyriausybi ir piliei atvilgiu yra tokie plats, kad Bendrijos teis" yra tarytum hibridas tarp tarptautins ir federacins valstybs teiss.83 iame kontekste galima bt paminti ir kai kuriuos ribotus atvejus jr teiss ir aplinkos apsaugos teiss srityse.84

72 73

r. 14 skyri .

io apribojimo kritika: E. Lauterpacht, Aspects of the Administration of International Justice, 1991.r. taip pat 18 skyri .
74 75 76 77 78

r. 18 skyri . r. 18 skyri . r. 22 skyri . r. 18 skyri .

Tekstas ILM 27 (1988), p. 281. r. 15 ir 18 skyri .

79

Pavyzd iui, gin uose d l investicij antidempingo ir , kompensacini priemoni (FA 1904 str.). J.-G. Castel, The r. Settlement of Disputes under the 1988 Canada-United States Free Trade Agreement, AJIL 83 (1989), p. 118-128.
80 81

r. 15 ir 18 skyri .

r. 15 ir 18 skyri taip pat Brus, , op. cit.,p. 207-208 su nuorodomis.

82

Dl trumpos apvalgos r. Brus, ten pat, p. 28-37. r. taip pat 15 skyri.

83

r. tekst aukiau, p. 131 ir 1 skyri .

84

Apie r teis r. 12 ir 18 skyri j , o apie tarptautin aplinkos apsaugos teis - 16 skyri .

138

6 skyrius

85 86 87 88

r. 14 skyri. r. 17 sky ri r. 17 sky. ri

Dl k riti os d isk usijos 2r. k L. Henkin. Nationality" at the Turn of the Century, FS Bernhardt, p 89-102. at 92 ir t.t.
89 90

r. 3 sk yri .

Dl kitokio poirio r. M. Herdegen, Internautionales Wirtschaltsrecht, 2-as leid, 1995. p. 58, kur ireikta moderniausia nuomon, kad tokie kontraktai kompanijai gali suteikti ribot tarptautin subjektikum; r. taip pat
91

r. P Kennedy, Preparing tor the Twenty-First Century, 1993, 3 skyri, kur pabriama, kad dideli transnacionalini korporacij pasaulin taka yra didesn u j pasaulin atsakomyb" (p. 47), j interesai yra labiau tarptautinio, o ne nacionalinio pobdio" (p. 49), o reali pasaulio be sien logika" yra ta, kad niekas nra kontroliuojamas, iskyrus galbt transnacionalini korporacij vadybininkus, kurie yra atsakingi savo akcininkams, o pastarieji, galima teigti, tapo naujais suverenais. investuojaniais j bet kuri kompanij, duodani daugiausiai pajam" (p. 55).

mogaus teisi srityje asmenys, susiklosius tam tikroms slygoms, turi teis pasinaudoti tarptautinmis gin reguliavimo procedromis, 85 taiau tai priklauso nuo sutari, sudaryt j vyriausybs. Dauguma atvej dl mogaus teisi kylantys ginai yra susij su asmen pretenzijomis j pai vyriausybms, o investiciniuose ginuose pagal tarptautin teis yra traukta usienio vyriausyb. ia svarbu pabrti, kad pagal paprotin teis, reguliuojani diplomatins gynybos ir valstybi atsakomybs dl elgesio su usienieiais klausimus,86 valstybs X pilieio pretenzija, pavyzdiui, valstybei Y dl jos atsisakymo vykdyti teisingum arba neteisto nuosavybs nusavinimo yra ne valstybs X pilieio (ar mons), kuris pats tiesiogiai nukentjo, pretenzija, bet jo pilietybs valstybs X pretenzija. Vadinasi, pagal tarptautin teis btent valstybs X vyriausyb turi teis sprsti, ar ji pretenzij valstybei Y nori sureguliuoti diplomatinmis priemonmis, ar su tarptautinio teismo pagalba, nebent galiot kitaip nustatantys specials susitarimai. Kompensacija yra mokama valstybei X, ir tarptautin teis nereikalauja, kad valstyb X koki nors jos dal mokt nukentjusiam asmeniui (ar monei). Valstyb X turi teis atsisakyti pretenzijos arba kitaip sureguliuoti gin, dl to privatus asmuo netenka tarptautini teisins gynybos priemoni. Taiau i procedra priklauso ir nuo nukentjusio asmens veiksm: asmuo taip pat gali atsisakyti pretenzijos; asmuo pagal valstybs Y nacionalin teis turi inaudoti visas manomas vidaus gynybos priemones87 ir tik tada valstyb X gali pateikti pretenzij tarptautiniu lygmeniu, o kompensacija, kuri turi sumokti valstyb Y, yra nustatoma pagal asmeniui padarytos alos dyd.88 Kartais teigiama, kad asmenys (arba mons) su valstybmis (arba tarptautinmis organizacijomis) sudarydami susitarimus, kuriuose yra nuostata, jog tokius susitarimus reguliuoja tarptautin teis, gali gyti teises pagal tarptautin teis. Tokie teiginiai sukl nema gin-, ypa susijusi su naftos koncesijomis prie prasidedant naftos krizei 1973 metais; tai jau buvo aptarta anksiau, kalbant apie internacionalizuot kontrakt" tarp valstybs ir usienio investuotojo pobd.89 Netgi tokie kontraktai ilieka vietos valstybs nuoiroje ir nesuteikia tarptautinio teisinio subjektikumo usienio aliai.90 Vietos valstybs vienaalikas usienio mons paklimas tarptautin lyg yra negalimas, nes tai

paliest tos mons kilms valstybs teises. Netgi keli ymiausi pasaulini transnacionalini kompanij!(kaip IBM, ITT ar Unilever) takinga grup, turinti daugiau ekonomins ir politins galios nei daugelis valstybi ir, dl ekonomikos globalizacijos vykstant ryi bei finans sistemos revoliucijai galinti tapti dar stipresne ateinaniame amiuje,91 valstybi nra priimta tarptautini sub-

TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS, F IZ IN IA I ASMENYS, MONS IR GRUPS

139

jekt rat grietja prasme.92 Valstybs yra linkusios ilaikyti tnki korporacij kontrol, o ne pripainti jas teisikai sau lygiomis, nors praktikoje dl j plataus sprendim primimo ir vykdomj strukt-r tinklo, sudaryto i bstini, filial, atstovybi bei kitoki investa-vimo savarankikas mones visame pasaulyje form, danai yra sunku nacionaliniu lygiu veiksmingai reguliuoti toki pasaulini korporacij veikl. Transnacionalini kompanij atsiradimas atspindi ekonomins veiklos globalizacij, naujas specializacijos formas ir tarptautin darbo pasidalijim, reikalaujant tiesiogini investicij usienio rinkas. Taiau vienos valstybs dl ekonomini prieasi palankiau iri j teritorijoje sikrusi transnacionalini kompanij operacijas nei kitos valstybs, kuriose ios kompanijos veikia. Besivystanios alys yra ireikusios didel susirpinim dl toki kompanij vyravimo j nacionalinje ekonomikoje, derybose dl kontrakt bei kitais su kompanij interesais susijusiais aspektais, skaitant kiimsi vietos valstybs vidaus politik. Kita vertus, isivysiusioms alims labiau rpi j transnacionalini kompanij investicij usienio alyse apsauga ir j sudarom sandori teisinis patikimumas. vairios tarptautins institucijos, kaip antai Tarptautiniai prekybos rmai, Tarptautin darbo organizacija ir OECD, iekojo kompromiso, rengdamos vadinamuosius rekomenduojamojo pobdio elgesio kodeksus".93 Ypa svarbios buvo nuo 1977 met usitsusios derybos Jungtinse Tautose rengiant Transnacionalini korporacij elgesio kodekso" projekt, taip pat JT Centro Dl transnacionalini korporacij" veikla.94 Dabar is klausimas neteko savo ankstesns politins svarbos, kadangi daugelis besivystani ali dabar paios turi sav transnacionalini kompanij ir beveik visos i j tapo labiau suinteresuotos, kaip savo ekonomik pritraukti privai usienio investicij. Svarbu tai, kad 1993 metais JT program transnacionalini kompanij klausimais perklus i Niujorko enev UNCTAD rmuose,95 ECOSOC 1994 metais pervardyt komisij Dl tarptautini investicij ir transnacionalini korporacij" pertvark Prekybos ir pltojimo tarybos patariamj institucij.96 Kai kurios kitos sutartys numato kitoki utikrinimo priemoni; asmenys gali pateikti savo skundus ne tarptautiniam teismui, bet tarptautins organizacijos politiniam organui, kuris nagrinja skund ir imasi toki priemoni prie vastyb paeidj, koki, jo nuomone, reikia, ir koki gali imtis. (Pavyzdiui, 1919 m. Versalio taikos sutartys leido tam tikriems tautini maum Centrinje ir Ryt Europoje nariams pateikti skundus Taut Sjungos Tarybai, jeigu ie man, jog yra diskriminacijos aukos.)97 Asmuo inicijuoja proces, bet paskui jo nekontroliuoja ir

92

A . C assese, Internatio nal La w in a D iv id e d W o rld, 8 6, p. 1 0 3. 19

93

r. E .-U . P ete rsm a n n , C o d e s of C o n d ucE P ILI (1 9 9 2 ). p . 6 2 7 -6 3 2 . t

94

Dl projekt r. ILM 23 (1984), p. 6 2 6; S ID R ev . (1 9 8 9 ), p. 1 3 5. W . IC 4 r. S p ro le , N e g o tia tio ns o n a U n ite d N a tio n s C o d e o f C o n d u ctTransnational on C orporations,Y IL3 3 (1 9 9 0 ), p. 3 3 1 . G
95 96 97

YIEL 4 (1993), p 103. YIEL 5 (1994). p. 136. r. 2 skyri.

140

6 skyrius

98

r. M. Akehurst. The Law Governing Employment in International Organizations. 1967, ypa p. 3-10. 249-263; S. Bastid, United Nations Administrative Tribunal, EPIL 5 (1983), p. 281-287; C.F. Amerasinghe, The Law of the International Civil Service as Applied by International Administrative Tribunals. 2 tomai, 2-as leid., 1988; C.F. Amerasinghe (red.), Documents on International Administrative Tribunals. 1989; R. Bernhardt. International Organizations. Internal Law and Rules, EPIL II (1995), p. 1314-1318. r. taip pat 18 skyri.
99

r. 1 ir 19 skyri.

nevaidina jame jokio aktyvaus vaidmens. Jeigu politinis organas atsisako nagrinti toki byl, asmuo neturi teiss tokio sprendimo apsksti; taiau jeigu jis imasi nagrinti asmens byl, asmuo turi galimyb ginti savo interesus veiksmingiau nei jis galjo kada nors to tiktis kreipdamasis tarptautin tribunol; be to, tokia netiesiogin utikrinimo sistema atleidia asmen nuo bylinjimosi ilaid. Galiausiai tokia sistema yra naudinga valstybms, nes suteikia galimyb greiiau atmesti nepagrstas pretenzijas. Kita vertus, abejotina, ar pagal toki sistem ginami asmens interesai gali bti laikomi jo teismis, jam suteiktomis tarptautins teiss; galima diskutuoti, k reikia teise paremta teis", taiau dauguma teisinink tikriausiai sutikt, kad tokiais atvejais teiss yra patiktos politiniam organui, o ne asmeniui. Panai problem kyla dl darbo tarptautinse organizacijose; tai paprastai reguliuojama ne nacionaline teise, o taisykli, priimt paios organizacijos ir aikinam vadovaujantis bendraisiais administracins teiss principais, sistema. Tarptautiniai administraciniai tribunolai, sprendiantys ginus tarp organizacij ir j pareign, i teiss srit kartais vardydavo "organizacijos vidaus teise", nepasakydami, ar i vidaus teis" yra dalis tarptautins teiss, ar atskira teiss sistema.98 Galiausiai reikt pabrti, kad asmen ir moni (kaip ir tarptautini organizacij) tarptautinis teisinis subjektikumas vis dar yra palyginti ribotos apimties. Be to, jis yra ivestinis fa prasme, kad j gali suteikti tik

valstybs; btent valstybs steigia tarptautines organizacijas; btent jos sudaro sutartis arba pripasta paprotines normas, suteikianias tarptautinio pobdio teises asmenims ir monms; tik valstybs (bei j steigtos tarptautins organizacijos) su asmenimis ir monmis gali sudaryti tarptautins teiss reguliuojamus kontraktus. Taigi kai vienos valstybs teigia, jog individai yra tarptautins teiss subjektai, o kitos valstybs su tuo nesutinka, abi puss gali bti teisios; jeigu pirmos grups valstybs asmenims suteikia tarptautinio pobdio teises, tokie asmenys tampa tarptautins teiss subjektais tiek, kiek tai susij su tomis valstybmis; antrosios grups valstybs dl praktini prieasi gali neleisti asmenims gyti tarptautinio subjektikumo ir nesuteikti jiems joki teisi, numatyt tarptautinje teisje.

NACIONALINIO ISIVADAVIMO JUDJIMAI

Sukilliai pilietiniame kare jau seniai tarptautinje teisje yra pripastami kaip tam tikras teises bei pareigas turintys subjektai, nes jie kontroliuoja tam tikr teritorij ir gali tapti nauja veiksminga valstybs vyriausybe." Tai atsispindi ir JT Tarptautins Teiss Komisijos

S U K I L L I A I I R

TARPTAUTINS O R G A N I Z A C I J O S , F I Z I N I A I ASMENYS, M O N S IR G R U P S

141

rengiamos konvencijos Dl valstybi atsakomybs" projekto100 14-15 straipsniuose, pagal kuriuos valstybs teritorijoje sitvirtinusio maitingo judjimo neteistas veiksmas, kol senoji vyriausyb tebra valdioje, nra laikomas tos valstybs veiksmu pagal tarptautin teis (sukeliantis kit valstybi atsakomyb). Taiau jis bus laikomas tos valstybs veiksmu (retroaktyvija prasme), jeigu maitinink judjimas taps nauja valstybs vyriausybe.101 Vykstant dekolonizacijos procesui102 ikilo nauj problem, susijusi su taut esani kolonijinje, svetimali ar rasistinje valdioje", isivadavimo judjim, turini atstovaujamsias organizacijas (tokias kaip SWAPO, ANC arba PLO), tarptautiniu teisiniu statusu.103 Toki nacionalinio isivadavimo judjim104 situacija yra kitokia nei ta, kuri egzistuoja esant tradicinms sukilli kategorijoms. Praeityje iuo klausimu valstybs laiksi skirting pozicij, nors dabar tai neteko savo buvusios reikms. Diskusijose irykjo faktas, jog trij aukiau mint skirting nacionalinio isivadavimo judjim tip tarptautinis statusas daugiausiai grindiamas ne teritorijos kontrole, o tarptautiniu pripainimu j politini tiksl: isivaduojamojo judjimo i kolonijins, rasistins priespaudos arba svetimali okupacijos. Vis dlto atrodo, jog bent ateities perspektyva gyti veiksming gyventoj kontrol tam tikroje teritorijoje ilieka svarbiausiu j pripainimo tarptautins bendrijos subjektais elementu arba bent jau teista kariaujania alimi, nors iuo klausimu buvo dideli nesutarim derybose dl 1977 met papildom protokol enevos Raudonojo Kryiaus konvencijoms.105 Valstybi ir tarptautini organizacij isivadavimo judjim pripainimo problemos yr panaios tas, kurios buvo aptartos anksiau, kai kalbta apie pai valstybi pripainimo padarinius tarptautinje teisje.106 Kai kuriems judjimams netgi buvo suteiktas stebtojo statusas107 Jungtinse Tautose. PLO108 atveju tai sukl problem santykiuose su JTO bstins valstybe109 1988 metais, kai JAV, remdamosi savo Antiteroristiniu statymu, siek udaryti PLO atstovyb Niujorke. JAV teismas pripaino, jog tokie JAV vyriausybs veiksmai yra JAV ir JTO bstins susitarimo paeidimas.110

100

Tekstas Bronwlie leidinyje BDIL. p. 426.

101 102 103 104

r. 1 7 s ky ri . r. 2 skyri. r. Cassese, op. cit., p. 90 ir t.t.

K. Ginther, Liberation Movements, EPIL 3 (1982), p. 245-249; S.v. Schorlemer, Liberation Movements, Wolfrum UNLPP II, p. 854-864. r. taip pat 19 skyri.
105 106 107 108

r. 2 0 s ky ri . r. 5 skyri. r. tekst aukiau, p. 132-133.

F.v. de Craen, Palestine Liberation Organization, EPIL 12 (1990), p. 278-282.

109 110

r. p. 127 nurodyt literatr.

Dokumentai, susij su PIO stebtoj misijos prie Jungtini Taut ginytinu udarymu, ILM 27 (1988), p. 712-834; JAV apylinks teismo Niujorko pietiniam rajonui sprendimas United States v. Palestine liberation Organization byloje, ILM 27 (1988), p. 1055-1091. r. taip pat United Nations Headquarters Agreement Case, ICJ Rep. 1988, p. 12-35; W.M. Reisman, The Arafat Visa Affair: Exceeding the Bounds of Host State Discretion, kill 83 (1989), p. 519527; S. Sadiq Reza, International Agreements: United Nations Headquarters Agreement - Dispute Over the United States Denial of a Visa to Yassir Arafat, Harvard ILJ 30 (1989), p. 536-548.
111

TAUTINS MAUMOS IR VIETINIAI GYVENTOJAI

Kylant tautinio nacionalizmo bangoms vairiose pasaulio dalyse, ir ne vien Balkanuose bei buvusioje Soviet Sjungoje, tautini maum ir kit grupi statusas tarptautinje teisje vl tapo svarbiausiu klausi-mu.111 Tai liudija vairios nesenos pastangos pasauliniu bei regioniniu lygiu gerinti j teisin apsaug. Tautini, kultrini bei kalbini maum, taip pat vietini gyventoj apsisprendimo klausimas smulkiau

r. P.Thornberry, International Law and the Rights of Minorities, 1991; Y. Dinstein/M. Tabory (red.), The Protection of Minorities and Human Rights, 1991; T.R. Gurr, Minorities at Risk: A Global View of Ethnopolitical Conflicts, 1993; C. Hillgruber/ M. Jestaedt, The European Convention on Human Rights and the Protection of National Minorities, 1994; F. Capotorti, Minorities, Wolfrum UNLPP II, p. 892-903; L.-A. Sicilianos (red.), New Forms of Discrimination, 1995; A Phillips/ A. Rosas (red), Universal Minority Rights, 1995; H. Hannum, Autonomy, Sovereignty and Self-Determination. The Accommodation of Conflicting Rights, perl leid. 1996.

142

6 skyrius

bus aptartas 19 skyriuje.112 Vienintelis aspektas, kuris turi bti aptartas iame skyriuje, yra tai, koks yra i grupi gytas tarptautinis teisinis subjektikumas.

112

r. 19 skyri. 113

Tautins maumos
Kaip jau minta, su tautini maum apsaugos problema Europoje Taut Sjunga susidr po Pirmojo pasaulinio karo.113 Po Antrojo pasaulinio karo dl bendro mogaus teisi koncepcijos pltojimosi etnini, kal-bini arba kultrini maum atstovams buvo numatyta tam tikr tei-si, skirt j kalbai ir identitetui apsaugoti.114 Taiau valstybs, jeigu Jos i viso pripaindavo toki maum egzistavim savo teritorijoje, danai nebdavo linkusios imtis koki nors priemoni, kurios galt padidinti pretenzij nepriklausomyb bei atsiskyrim pavoj. Neseni procesai vl paskatino ikelti klausim, koks statusas vairiais lygiais turt bti suteiktas tautinms maumoms. Pasaulini lygiu galioja JT 1992 met Deklaracija Dl asmen, priklausani tautinms arba et-ninms, religinms ir kalbinms maumoms, teisi".115 Regioniniu ly-giu Europoje reikt paminti vyriausiojo tautini maum komisaro, pagal CSCE proces, institucijos steigim,116 taip pat kitas iniciatyvas, kaip antai Europos Tarybos 1992 metais priimta Europos chartija Dl region arba maum kalb"117 ir Europos Tarybos 1995 m. rmin konvencija Dl tautini maum apsaugos".118 1996 m. kovo 5 d. duomenimis Rmin konvencij (kad sigaliot, j turi ratifikuoti 12 valstybi) buvo ratifikavusios 4. o pasiraiusios - 28 valstybs. 119 Taiau klausimas, k reikia mauma" tarptautins teiss prasme, lieka ginytinas, ir j iki iol nra pateikta galutinio atsakymo. Pagrindin to prieastis yra ta, kad pasaulyje, kuriame apytikriai yra nuo 3000 iki 5000 skirting grupi, vardijam kaip maumos", plaios vairovs negali visikai apimti joks abstraktus apibrimas. Daniausiai yra cituojamas Capotorti, Jungtini Taut specialaus pranejo, silymas jo 1977 m. veikale Study on the Rights of Persons Belonging to Ethnic, Religious and Linguistic Minorities: Grup, kiekybikai maesn nei likusioji valstybs gyventoj dalis, kurios nariai bdami tos valstybs pilieiais, pasiymi etninmis, religin-mis ar kalbinmis ypatybmis, besiskirianiomis nuo likusios gyventoj dalies, ir kurios nariai rodo, nors ir netiesiogiai, solidarumo jausm j kultrai, tradicijoms, religijai ar kalbos isaugojimui.120 Maum tarptautinio teisinio subjektikumo klausimas yra sudtingesnis nei individ ar kompanij. Dl dviej svarbi prieasi maum problema turi visikai kitoki politin ir teisin prasm. Pirma, ji yra susijusi su apsisprendimo principo121 reikme ir teisinmis pasek-

r. 2 skyri.
114 115

r. 14 ir 19 skyri.

ILM 32 (1993), p. 911; A.Phillips/A. Rosas (red.), The UN Minority Rights Declaration. 1993, P. Thornberry, The UN Declaration on the Rights of Persons Belonging to National or Ethnic, Religious and Linguistic Minorities: Background, Analysis, Observations, and an Update, Phillips/Rosas (red.), 1995, op. cit.; I.O. Bokatola. L'Organsation des Nations Unies el la protection des minorites, 1992.
116

E. Klein (red.), The Institution of a Commissioner lor Human Flights and Minorities and the Prevention of Human Rights Violations. 1994
117

G. Gilbert. The Legal Protection Accorded to Minority Groups in Europe. MIL 23 (1992), p. 67-104.
118

ILM 34 (1995), p. 351-359. r. P. Thornberry/M.A.M. Estebanez, The Work of the Council of Europe in the Protection of Minorities, RIA 46 (1995), p. 28-32; A. Ronquist. The Council of Europe Framework Convention lor the Protection of National Minorities, HM 6 (1995), p. 38-44; M.A. Martin Estebanez. International Organizations and Minority Protection in Europe. 1996
119 120

ILM 35 (1996), p. 807.

F. Capotorti, Study on the Rights of Persons belonging to Ethnic. Religious and Linguistic Minorities. 1991, p. 96.
121

r. 19 skyri.

TARPTAUTINS O R G A N I Z A C I J O S , F I Z I N I A I ASMENYS, M O N S IR G R U P S

143

mmis, o tai, valstybi poiriu, yra potencialus maumos atsiskyrimo pavojus ir kartu - teritorijos bei dalies gyventoj kontrols praradimas. Antra, ji yra susijusi su galima motinins" valstybs intervencija kaimynin valstyb tarsi ginti savo" maum, kaip tai atsitiko, pavyzdiui, su Sudetuose gyvenusiais vokieiais, kai Hitleris siver ekoslovakij. Nieko keisto, kad pltojantis tarptautinei teisei po Antrojo pasaulinio karo maum teiss imtos traktuoti kaip mogaus teisi, kurias turi gyvendinti maumai priklausantis individas, kategorija, o ne kaip grupins teiss, priklausanios kolektyviniam dariniui.122

Vietiniai gyventojai
Pastaraisiais metais specifini problem ikilo dl vadinamj vietini gyventoj".123 Toki gyventoj pavyzdiai: aborigenai - Australi-joje, indnai - Amerikoje, eskimai, maoriai ir t.t. vairiais apskaiiavimais, iai kategorijai i viso priklauso nuo 100 iki 200 mln. moni daugiau nei 40 valstybi. Siekiant atstovauti ios kategorijos moni interesams, Hagoje buvo steigta savarankika nevyriausybin organizacija Neatstovaujamj taut ir moni organizacija (UNPO).124 io proceso naujausi rezultatai - JT mogaus Teisi Komisijos 1994 m. rugpjio 26 d. priimtas JT deklaracijos "Dl vietini gyventoj teisi" projektas,125 taip pat Komisijos 1995 m. kovo 3 d. sudaryta darbo grup mintos Deklaracijos projektui rengti.126 Apibrimo problemos i esms yra tos paios kaip ir maumoms. Detal apibrim suformulavo J.R. Martinez'as Cobo, kur Jungtins Tautos 1983 m. paskyr specialiuoju praneju darbui Study of the Problem of Discrimination against Indigenous Populations parengti: Vietins bendruomens, tautos ir nacijos yra tokios, kurios, turdamos istorin tstinum su prie invazij ir kolonizacij gyvenusiomis bendruomenmis, susiformavusiomis j teritorijose, laiko save atsiskyrusiomis nuo kit visuomens, dabar vyraujanios tose teritorijose ar j dalyse, dali. Dabar jos sudaro nevyraujanias visuomens dalis ir yra pasiryusios isaugoti, pltoti bei perduoti ateities kartoms j protvi teritorijas ir savo etnin identitet kaip pagrind j tolesniam egzistavimui pagal j pai kultrines tradicijas, socialines institucijas ir teisines sistemas. ... Individualiai vietinis gyventojas yra toks, kuris priklauso tokioms vietinms bendruomenms, laiko save vietiniu ir yra pripastamas bei priimamas i bendruomeni kaip vienas i j nari (grups pripainimas).127 Teisine prasme sunku velgti, netgi remiantis iuo tobulesniu apibrimu, kuo konkreiai vietiniai gyventojai" skiriasi nuo Capotorti pateikto maum" apibrimo arba nuo tokios pat neaikios ir diskutuotinos svokos tauta". A. Cristescu kart mgino iaikinti i svok taip: Svoka 'tauta' reikia socialin vienet, turint aik

122

r. N.S. Rodley, Conceptual Problems in the Protection of Minorities: International Legal Developments, HRQ 17 (1995), p. 48-71. H.-J. Heintze, Volkerrecht und indigenous Peoples, ZaoRV 50 (1990), p. 39-70; I. Brownlie, Treaties and Indigenous Peoples, 1992. G. Alfredsson, Indigenous Populations, Protection, EPIL II (1995), p. 946; Indigenous Populations, Treaties With, ten pat, p. 951; W.M. Reismann, Protecting Indigenous Rights in International Adjudication, AJIL 89 (1995), p. 350362; S.J. Anaya, Indigenous Peoples in Intemational Law, 1996, r. M.C. v. Walt v. Praag, The Position of UNPO in the International Legal Order, leidinyje C. Brolmann/ R. Lefeber/M. Zieck (red.), Peoples and Minorities in International Law, 1993, p. 313 ir t.t.
125 124 123

Sub-Commission on Prevention of Discrimination and Protection of Minorities, ILM 34 (1995), p. 541; r. E. Gayim, The UN Draft Declaration on Indigenous Peoples: Assessmenf of the Draff Prepared by the Working Group on Indigenous Populations, 1994; R.T. Coutler, The Draft UN Declaration on the Rights of Indigenous Peoples: What Is It? What Does It Mean?, NQHR 13 (1995), p. 123-138.
126 127

ILM 34 (1995), p. 535.

M. Cobo, Study of the Problem of Discrimination Against Indigenous Populations, UN Doc. E/CN.4/Sub.2/ 1983/21/Add. 8, 379 ir p. 381.

144

6 skyrius

128

A. Cristescu. The Right to SellDetermination. Historical and Current Development on the Basis of United Nations Instruments. UNP Sales No. 80.XIV.3. p. 279. r. taip pat J. Crawford (red), The Rights of Peoples. 1992.
129

r. C.M. Brolmann/M.Y.A. Zieck. Indigenous Peoples, Brolmann/Lefeber/ Zieck (red.), op. cit., p. 187 ir t.t., at 196.
130

Ten pat, p. 197 ir t.t., kur aptariamos Tarptautins Darbo Organizacijos konvencijos Nr. 169 ir 170. bei JT Deklaracijos "Dl vietini gyventoj teisi" projektas, op. cit.
131 132

Ten pat, p. 196.

ILM 31 (1992), p. 876-880, at 880. Dl Rio de aneiro deklaracijos 1\. 16 skyri.

133

r. 3 skyri.

identitet ir savus bruous, taip pat santyk su teritorija, net jei ios tautos atstovai buvo neteistai ivaryti i jos ar dirbtinai pakeisti kitais gyventojais."128 Kiekybinio neskaitlingumo kriterijus maum atveju ireikia aik skiriamj bruo lyginant su tauta", o svokos "vietiniai gyventojai" apibrimas, atrodo, sujungia abiej mint svok elementus.129 inoma, apibrimo problemos neturi bti pernelyg sureikmintos, nes paprastai i svok teisin prasm iaikja i atitinkamo teisinio konteksto ar dokumento. Bet abejotina, ar vietiniai gyventojai", kuriuos ypatingas dmesys buvo atkreiptas pirmiausia Tarptautins darbo organizacijos bei Jungtini Taut,130 i tikrj sudaro atskir teisin kategorij. Siekiant isprsti i problem silyta vietini gyventoj" apibrim traukti tariam gimt ry su eme. 131 Taiau nra pakankam motyv vienokia ar kitokia forma netaikyti toki pat argument ir kitoms grupms, kaip antai kurd, armn, kot ar velsiei. Vienintelis pagrstas skiriamasis kriterijus iki iol, atrodo, yra grynai subjektyvus ir politinio_pobdio, btent - atsisakymas vietinius gyventojus" identifikuoti tiesiog kaip maumas", siekiant galimybs reikalauti daugiau ir platesni teisi. Atrodo, jog toks reikalavimas jau pradedamas pripainti. 1992 metais Rio neprivalomos Deklaracijos Dl aplinkos ir pltojimosi" 22-ame principe sakoma: vietiniai gyventojai bei j bendruomens, ir kitos vietins bendruomens dl j painimo bei tradicins praktikos turi lemiamos reikms aplinkos tvarkymui ir pltojimui. Valstybs turi pripainti ir tinkamai palaikyti j identikum, kultr bei interesus, taip pat suteikti joms galimyb veiksmingai dalyvauti subalansuotos pltros procese."132 Anksiau mintas JT Deklaracijos Dl vietini gyventoj" projektas,

pripaindamas grupines teises vietiniams gyventojams, kurie turi bti laikomi lygiais savo orumu ir teismis su kitais monmis" (preambul) ir kuriems turi bti garantuojama apsisprendimo teis, atrodo, engia toliau nei dokumentai dl maum apsaugos. Taiau pirmiausia - tai vis dar tra projektas; ir antra, net jeigu is projektas taps deklaracija, kuri Generalinje Asambljoje patvirtins valstybs, tai bus tik tarptautins organizacijos rezoliucija ir tai nebtinai taps galiojanios teiss iraika."133 Galiausiai, kaip ir asmen bei moni atveju, i tikrj maum ir vietini gyventoj tarptautinio teisinio subjektikumo klausimas yra speciali teisi, kurias jiems suteikia valstybs, klausimas; taiau svarbu yra tai, kad ie dariniai kelia vairaus pobdio problem tarptautins teiss de lege ferenda kontekste: jie kelia reikalavim dl apsisprendimo. Jie nra tarptautins teiss subjektai jokia prasminga ios svokos prasme ir (dar) nra pasiek auktesnio tarptautinio teisinio statuso nei tas, kuriuo naudojasi individai.

7 SKYRIUS

JURISDIKCIJA

JURISDIKCIJOS FORMOS
odis jurisdikcija" turi bti vartojamas ypa atsargiai. Daugelis moni mano tur menk supratim, k is odis reikia, todl ima vartoti termin nepaklaus jo reikms. I tikrj jis gali turti labai daug ir vairi reikmi.1 Kartais jis reikia tiesiog teritorij pavyzdiui, su vaik globa susijusiose bylose Britanijos teismai gali pareigoti bylos al neiveti vaiko i teismo jurisdikcijos", t.y. i Britanijos". Formuluot vidaus jurisdikcija", kaip ji vartojama JTO statuose, turi specifin prasm.2 Taiau daniausiai jurisdikcija" reikia galiojimus, valstybs gyvendinamus asmen, turto ar vyki atvilgiu. Taiau ir iuo atveju aptariamasis terminas yra dviprasmikas, kadangi galiojimai gali reikti galiojimus leisti statymus tiems asmenims, turtui ar vykiams (statym leidybos jurisdikcija), valstybs teism galiojimus su tais asmenimis, turtu ar vykiais susijusiose bylose (teismin jurisdikcija), arba vykdomosios valdios vykdomus galiojimus, susijusius su fiziniu sikiimu, pavyzdiui, asmen sumimas, turto konfiskavimas ir pan. (vykdomoji jurisdikcija). Skirti ias tris galiojim grupes yra svarbu, ypa paskutinisias dvi, nors, kita vertus, tas skirtumas praktikoje ne visada yra aikus. Pavyzdiui, jeigu asmuo vykdo nusikaltim (nuudo mog) Anglijoje ir pabga Pranczij Anglijos teismai turi jurisdikcij j teisti, Taiau Anglijos policija negali atvykti Pranczijos teritorij ir ia t asmen suimti; ji turi prayti Pranczijos valdios institucij j suimti ir perduoti teismui Anglijoje. (Skirtumas tarp teiss suimti ir teiss teisti yra gana akivaizdus dl sausumoje padaryt nusikaltim, taiau lengvai gali bti nepastebtas dl laivuose padaryt nusikaltim.3) Tai, kas pasakyta, kyla i teritorinio suvereniteto principo, pagal kur valstyb negali atlikti jokio valstybinio pobdio veiksmo kitos valstybs teritorijoje be pastarosios sutikimo. Kaip pastebjo Maxas Huberts Palmas Island byloje, Suverenitetas santykiuose tarp valstybi reikia nepriklausomyb. Nepriklausomyb tam tikroje ems rutulio dalyje yra teis vykdyti io-

r. Harris CMIL, p. 250-286; F.A. Mann, The Doctrine of Jurisdiction in Internationa! Law, RdC 111 (1964-I), p. 9-162; M. Akehurst, Jurisdiction in International Law, BYIL 46 (19721973), p. 145-257; D.W. Bowett, Jurisdiction: Changing Patterns of Authority over Activities and Resources, BYIL 53 (1982), p. 1; B.H. Oxman, Jurisdiction of States, EPIL 10 (1987), p. 277-283; G. Marston, Maritime Jurisdiction, EPIL 11 (1989), p. 221-224; R.S.J. Martha, The Jurisdiction to Tax in International Law: Theory and Practice of Legislative Fiscal Jurisdiction, 1989; F. Munch, Consular Jurisdiction, EPIL I (1992), p. 763-765. Apie atitinkam Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudencij r. H. Fox, Jurisdiction and immunities, leidinyje V. Lowe/ M. Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the International Court of Justice, 1996, p. 210-236.
2

A. D'Amato, Domestic Jurisdiction, EPIL I (1992), p. 1090-1096. r. taip pat 21 skyri.

3

r. 12 skyri.

146

7s k y r i u s

Island of Palmas Case, RIM II 829, at 838. Apie byl r. taip pat 5 ir 10 skyri.
5

Dl diskusijos r., pavyzdiui, A.F. Lowenfeld, U.S. Law Enforcement Abroad: The Constitution and International Law, AJIL 83 (1980), p. 880; E.A. Nadelmann, Cops Across Borders: The Internationalization of U.S. Criminal Enforcement, 1993.
6 7

je dalyje valstybs funkcijas be jokios kitos valstybs kiimosi. Nacionalini valstybi rutuliojimasis per paskutinius kelet ami bei, kaip to padarinys, tarptautins teiss pltojimasis tvirtino princip, reikiant valstybs iimtin kompetencij savo teritorijoje, ir tai tapo ieities taku sprendiant daugel su tarptautiniais santykiais susijusi klausim.4 Yra nemaai byl, kuriose valstybs reik pretenzijas teis savo statymus gyvendinti usienio alyse.5 Taiau toki valstybs veiksm vykdymas (atvirai arba slaptai) kitos valstybs teritorijoje be pastarosios sutikimo (pvz., 1960 m. Izraelis Argentinoje pagrob naci nusikaltl Eichmann,6 JAV agent vykdytas pagrobimas Alvarez-Machain byloje,7 Pranczijos agentai Naujosios Zelandijos uoste nuskandino laiv Rainbow Warrior,8 nors kai kurie i j ir yra ginijami9), paprastai laikomas teritorinio vientisumo ir nesikiimo princip paeidimu.10 N viena valstyb, siekdama suiupti tariam nusikaltl, neturi teiss paeisti kitos valstybs teritorinio vientisumo net ir tuo atveju, jei tariamasis yra kaltinamas tarptautiniu nusikaltimu, pavyzdiui, narkotik kontrabanda, kaip tai buvo generolo Mannue-lioNoriega'os atveju; jis buvo atgabentas JAV dl baudiamojo persekiojimo po to, kai prezidentas Bushas 1989 m. gruodio 20 d. vykd karin intervencij Panam (gana abejotinais teisins motyvacijos pagrindais).11

RGDIP (1960), p. 772.

r. 4 skyri. r. taip pat domi diskusij Tarptautins teiss asociacijos komitete dl ekstrateritorins jurisdikcijos, ILA Rep. 1994, p. 679 ir t.t.
8 9

r. 6 skyri.

Kartais teigiama, kad tokie veiksmai yra leistini iimtinmis aplinkybmis, jeigu j tikslas yra persekioti u nusikaltimus monikumui, B. Stern, L'Extraterritorialite revisitee: ou il est question des affaires Alvarez-Machain, Pate de bois et de quelques autres. AFDI 38 (1992), p. 239-313, at 288.
10

Bendrai r. T. Oppermann, Intervention, EPIL II (1995), p. 14361439.

11

r. taip pat V.P. Nanda, The Validity of United States Intervention in Panama under International Law. AJIL 84 (1990), p. 494-503, at 502; R. Rayfuse, International Abduction and the United States Supreme Court: The Law of the Jungle Reigns, ICLQ 42 (1993), p. 882 ir t.t.

NACIONALINI TEISM BAUDIAMOJI JURISDIKCIJA

Likusioji io skyriaus dalis yra skirta apribojimams, kuriuos nacionalini teism jurisdikcijai udeda tarptautin teis. Tarptautins teiss normos palyginti retai nacionalin teism pareigoja nagrinti byl; dauguma tarptautins teiss norm tvirtina draudimus. Jeigu nacionalinis teismas vykdo jurisdikcij paeidus vien i i draudim, nukentjusiojo asmens pilietybs valstyb, nepatenkinta sprendimu, gali pareikti tarptautin pretenzij; tokiu atveju valstyb atsakov negali teisintis tuo, kad jurisdikcijos vykdymas buvo teistas pagal nacionalin teis arba kad procesas buvo teisingas ir nealikas. Taiau daugeliu atvej tarptautin teis nei draudia, nei pareigoja nacionalinius teismus

nagrinti bylas; ji, taip sakant, pateikia silym dl jurisdikcijos, kurio nacionaliniai teismai, jeigu nenori, neprivalo priimti. Nacionalini teism jurisdikcij daugiausiai apibria nacionalin teis, o tarptautin teis apsiriboja nustatydama kelet valstybi diskrecijos apribojim.

JURISDIKCIJ A

147

Neskaitant suverenaus ir diplomatinio imuniteto atvej, kurie bus nagrinjami tolesniame skyriuje,12 atrodo, jog tarptautin teis nenustato joki apribojim teism jurisdikcijai civilinse bylose;13 ji riboja jurisdikcij tik baudiamosiose bylose. Dl baudiamj proces, valstybi daniausiai skelbiami jurisdikcijos pagrindai ivardijami toliau (kai kurie i j pripastami plaiau nei kiti). Teritorinis principas Kiekviena valstyb reikalauja jurisdikcijos jos teritorijoje vykdytiems nusikaltimams (net kai tai padaro usienieiai).14 Kartais nusikaltimas gali bti pradtas vienoje valstybje, o baigtas - kitoje; pavyzdiui, asmuo per sien ov ir nuov k nors kitos valstybs teritorijoje. Tokiu atveju jurisdikcija priklauso abiem valstybms; valstybs, kurioje nusikaltimas pradtas, jurisdikcija yra pagal subjektyv teritorin princip, o valstybs, kurioje nusikaltimas baigtas, jurisdikcija yra pagal objektyv teritorin princip (nors kartais jis vadinamas padarini doktrina", grindiama faktu, kad alingi padariniai (ne pats veikimas ar neveikimas) atsirado tos valstybs teritorijoje).15 Pilietybs principas Klausim ar asmuo yra konkreios valstybs pilietis, sprendia tos valstybs vidaus teis. Tarptautin teis tiktai nustato valstybms tam tikras ribas kriterijams, kuriuos jos turt taikyti sprsdamos pilietybs klausimus.16 Valstyb savo pilieius gali persekioti u nusikaltimus, vykdytus bet kurioje pasaulio vietoje (aktyvios pilietybs principas). i taisykl yra visuotinai pripainta ir kontinentins teiss alys j plaiai taiko. Anglijos teis Anglijos teismams suteikia jurisdikcij iuo pagrindu tik dl kai kuri nusikaltim, kaip antai idavimas arba nuudymas; kita vertus, Jungtin Karalyst neprietarauja dl to, kad princip plaiai taiko kitos alys. JAV teismai taip pat pilietyb pripasta kaip pagrind jurisdikcijai.17 Veikale Restatement (Third) sakoma, kad valstyb jurisdikcij gali gyvendinti su savo teism pagalba savo pilieiams,18 taiau JAV teismai asmen gali bausti tiktai u Jungtini Valstij teiss paeidim, bet ne u usienio valstybs baudiamosios teiss paeidim".19 Ir Anglijos teismai paprastai nesivadovauja usienio valstybi baudiamaisiais statymais.20 Kai kurios valstybs pretenduoja jurisdikcij remdamosi tam tikru asmeniniu ryiu, kitokiu nei pilietyb (pvz., kaltinamasis asmuo ilgai gyveno valstybje, kuri gyvendina jurisdikcij); kitos valstybs dl tokios jurisdikcijos taip pat nra pareikusios prietaravim.

12 13

r. 8 skyri.

r. Akehurst, op. cit., p. 170-177. Taiau r. I. Bronwlie, Principles of Public International Law, 4-as leid, 1990, p. 299, kuris rodinja, kad nra didelio skirtumo tarp problem, kylani dl civilins ir baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo usienieiams, kadangi civilins jurisdikcijos utikrinimas galiausiai numato ir baudiamsias sankcijas.
14 15

Apie teritorij r. 5 skyri.

Pavyzdiui, r. Lotus byl, PCIJ, serija A, Nr. 10 (r. 3 ir 12 skyri). Apie kai kuri valstybi kontroversik padarini doktrinos" taikym siekiant gyvendinti plai ekstrateritorin jurisdikcij ekonominio reguliavimo srityje r. O. Schachter, International Law in Theory and Practice, 1991, p. 261-264, ir tekst toliau, p. 154-155.
16 17

r. 17 skyri.

r., pavyzdiui, byl Blackmer v. United States, 284 US 421 (1932), kurioje Amerikos pilietis, pams kait Pranczijoje, buvo isistas JAV baudiamojo proceso tikslais.
18

Restatement (Third), 421(1), (2)(d), p. 305.

19 20

Ten pat, 422(1), p. 313.

r. Huntington v. Attrill, [1893] AC 150.

148

7 skyrius

21

Moore, Digest of International Law, 2 !., 1906, p. 228-242.

22

r., pavyzdiui, 1986 m. statym dl diplomat saugumo ir kovos su terorizmu, priimt po Achille Lauro incidento, taip pat byl US v. Yunis (No. 2), 681 F. Supp. 896 (1988); 82 ILH 344, kur Teismas pripaino, kad tarptautin bendrija turt sutikti su pasyvios pilietybs principo teistumu, nors tai buvo labiausiai ginytinas pagrindas ryium su baudiamosios jurisdikcijos pripainimu. Apie tarptautines priemones, imtas taikyti po Achille Lauro incidento, kovojant prie terorizm atviroje jroje, r. 12 skyri.
23

Restatement (Third), 402 p., komentaras g ir pranejo 3-a pastaba, p. 240.

24

Ten pat, komentaras f, p. 240, kur pastebima, kad apsaugos principas nereikia beslygikos teiss taikyti usienio piliei atvilgiu statym, numatani, pavyzdiui, atsakomyb u valstybs ar jos vadovo meit." Apskritai r. I. Cameron, The Protective Principle oi International Criminal Jurisdiction, 1994.

Kai kurios valstybs, pavyzdiui, Meksika, Brazilija ir Italija, baudiamj jurisdikcij numato ir pagal pasyvios pilietybs princip -usieniet galima teisti u nusikaltimus, vykdytus usienyje, taiau susijusius su i valstybi pilieiais. iame kontekste reikt paminti, kad Cutting byloje (1886 m.) Meksikos teismas pripaino baudiamj jurisdikcij Amerikos pilieiui u meiikiko pareikimo apie Meksikos piliet paskelbim Teksaso laikratyje.21 Tuo metu JAV protestavo prie tok sprendim, bet galiausiai byla buvo nutraukta, nes Meksikos pilietis savo kaltinimus atsim. Praeityje JAV ir Jungtin Karalyst nuolat prietaravo iam principui, ir i tikrj gali bti rodinjama, jog vien tik faktas, kad valstybs pilietis buvo kitoje valstybje padaryto nusikaltimo auka, nebtinai yra susijs su jo pilietybs valstybs bendrais interesais. Kita vertus, jeigu valstyb, kurioje vykdytas nusikaltimas, nenori arba negali nubausti nusikaltlio, taip pat galima teigti, jog valstyb turi teis ginti savo paios pilieius, kai tik tariamasis usienietis patenka jos kontroln. Neseni vykiai JAV liudija apie pasyvios pilietybs principo pripainim dl teroristins veiklos bei kit sunki nusikaltim.22 Veikale Restatement (Third) pastebima:
Principas nebuvo visuotinai pripaintas paprast paeidim ar nusikaltim atveju, taiau vis labiau pripastama, kad jis taikytinas teroristiniams bei kitokiems organizuotiems ipuoliams prie valstybs pilieius dl j pilietybs, taip pat teroro aktams prie valstybs diplomatinius atstovus arba kitus pareignus.23

Apsaugos principas
Jis leidia valstybms bausti u veikas, gresianias j saugumui, net jeigu jas usienieiai vykdo usienyje (pvz., smokslas nuversti usienio valstybs vyriausyb, nipinjimas, jos pinig padirbinjimas, smokslas paeisti jos imigracijos taisykles). Dauguma valstybi tam tikru mastu

taiko princip, todl jis atrodo pagrstas, nors ir ikyla pavojus, kad kai kurios valstybs gali mginti aikinti savo saugum" pernelyg plaiai. Pavyzdiui, jeigu valstybje A leidiamas laikratis kritikuoja valstyb B, bt nepagrsta teigti, jog valstybs B jurisdikcija yra bausti laikraio redaktori u antivalstybin propagand.24 Visais atvilgiais nepagrstas apsaugos principo taikymo pavyzdys yra mirties nuosprendis, kur 1989 m. vasario 14 d. fatwa ileidimu paskelb Irano lyderis Ayatollah Khomeini raytojui Salmanui Rushdie (is buvo priverstas slapstytis su policijos apsauga savo namuose Anglijoje) u ventvagikum" jo knygoje The Satanic Verses, suklusioje didiul pykt musulmonikojo pasaulio dalyse.

JURISDIKCIJ A

149

Apsaugos principo negalima painioti su diplomatine gynyba", reikiania valstybs teis sikiti diplomatinmis priemonmis arba pareikti tarptautin pretenzij savo piliei vardu kitai valstybei.25

Universalumo principas
Kai kurios valstybs pretenduoja jurisdikcij visiems nusikaltimams, skaitant visus nusikaltimus (arba bent jau sunkiausius), usieniei padaromus usienyje. Anglikai kalbanios alys laikosi principo, jog toki universali jurisdikcij tarptautin teis paprastai draudia. Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas Lotus byloje26 tokios jurisdikcijos teistumo klausimo neaptarinjo, taiau atskiri teisjai pareik, jog ji paprastai prietarauja tarptautinei teisei. Universalumo principas akivaizdiai gali sukelti nepagrst padarini, kai asmuo nubaudiamas bet kur kitur u veik kuri yra teista pagal ios veikos padarymo vietos teis. Universalumo principas kelia maiau prietaravim tuo atveju, kai jis taikomas veikoms, laikomoms nusikaltimais visose alyse; iuo atveju netgi anglikai kalbanios alys pripasta, jog tarptautin teis leidia valstybms gyvendinti universali jurisdikcij tam tikroms veikoms, kurios yra pavojingos tarptautinei bendrijai apskritai ir kurios yra laikomos nusikalstamomis visose alyse (pvz., kariniai nusikaltimai,27 piratavimas,28 lktuvo ugrobimas29 bei vairios tarptautinio terorizmo formos30). JAV (pagal veikal Restatement (Third)) taip pat pripastama, kad:
valstybs jurisdikcijoje yra apibrti ir numatyti bausm u tam tikrus nusikaltimus, kuriuos valstybi bendrija laiko visuotinio susirpinimo dalykais, pavyzdiui, piratavimas, prekyba vergais, lktuv upuolimas arba pagrobimas, genocidas, kariniai nusikaltimai ir galbt tam tikri terorizmo aktai.31

25 26 27 28 29

r. 17 skyri. Lotus byla, op. cit. r. 20 skyri. r. 12 skyri.

Akehurst, op. cit., p. 161-162. r. taip pat 13 skyri.

30

Veikale Restatement (Third) teigiama, kad ie nusikaltimai patenka universalios jurisdikcijos sferon pagal paprotin teis.32 Kiti nusikaltimai gali patekti universalios jurisdikcijos sferon pagal tarptautinius susitarimus, kaip, pavyzdiui, 1973 m. Tarptautin konvencija Dl kelio ukirtimo 'apartheido' nusikaltimui ir baudimo u j"33 arba 1984 m. Konvencija Dl kankinimo ir kitokio iauraus, nemoniko bei eminanio elgesio arba bausms udraudimo".34 Taiau ie susitarimai taikomi tik valstybse, kurios yra j alys, nebent gali bti rodyta, jog ir pagal paprotin teis minti nusikaltimai patenka universalios jurisdikcijos sferon. Taiau universalios jurisdikcijos koncepcija, pasireikianti valstybs teise bausti u tam tikrus nusikaltimus nepriklausomai nuo to, kur jie buvo padaryti ir kas juos padar, sukelia daugyb problem. Pir-

r. M.C. Bassiouni, Hostages, EPIL 8 (1985), p. 264-268; M. Feinrider, Kidnapping, ten pat, p. 355-358; R.A. Friedlander, Terrorism, EPIL 9 (1986), p. 371376; J.J. Lambert, Terrorism and Hostages in International Law - A Commentary on the Hostages Convention 1979, 1990; P Hortatos, International Law and Crimes of Terrorism Against the Peace and Security of Mankind, 1993; H.H. Han, Terrorism and Political Violence: Limits and Possibilities of Legal Control, 1993; G. Gilbert, The Law and International Terrorism, NYIL 26 (1995), p. 3-32.
31

Restatement (Third), p. 404, at 254.

32 33

Ten pat, komentaras a.

Priimta JTO GA Rezoliucija Nr. 3068 (XXVIII) 1973 m. lapkriio 30 d., tekstas ILM 13 (1974), p. 50. r. J. Delbruck, Apartheid, EPIL I (1992), p. 192-196.
34

ILM 23 (1984), p. 1027, pakeistas tekstas ILM 24 (1985), p. 535. r. 14 skyri.

150

7 skyrius

35 36

r. 20 skyri.

Eichmann v. Att.-Gen. of Israel (1962), 36 ILR 277.

37 38

r. 20 skyri.

r. Brownlie (1990), op. cit, p. 305.

39

r. Schachter, op. cit., p. 268. r. taip pat G. Gillbert, Crimes Sans Frontieres: Jurisdictional Problems in English Law, BYIL 63 (1992), p. 415442.
40

r. M. Chapter Bassiouni/ E.M. Wise, Aut Dedere aut Judicare: The Duty to Extradite or Prosecute in International Law, 1995.

41

r. Restatement (Third), p. 404, komentaras b, p. 255.

ma, danai sakoma, kad universali jurisdikcija buvo (bent netiesiogiai) pripainta po Antrojo pasaulinio karo daugiaalse sutartyse dl nusikaltim, klusi grsm visai tarptautinei bendrijai (ypa karini nusikaltim). Ypa akcentuojamos 1949 m. enevos konvencijos bei valstybi (i konvencij ali) sipareigojimai bausti asmenis, kaltinamus kariniais nusikaltimais bei nusikaltimais monikumui.35 Taigi Eichmanno byloje, nelieiant pagrobimo teistumo klausimo, Izra-elio teism prisiimta jurisdikcija dl karini nusikaltim bei nusikaltim monikumui buvo visuotinai pripainta, nors nusikaltimai buvo vykdyti Europoje Antrojo pasaulinio karo metu prie susikuriant Izraelio valstybei ir jie liet mones, nebuvusius Izraelio valstybs pilieiais.36 Tokie nusikaltimai yra tarptautins teiss paeidimas; jie tiesiogiai baustini pagal tarptautin teis, ir gali bti nagrinjami tiek nacionalini teism, tiek tarptautini tribunol, toki kaip tie, kuriuos JT Saugumo Taryba steig dl nusikaltim, vykdyt buvusioje Jugoslavijoje ir Ruandoje.37 Taiau grietja prasme ie tribunolai nra universalios jurisdikcijos principo iraika, nes valstybs u tam tikras veikas, kurios nra nusikalstamos pagal tarptautin teis, turi teis persekioti asmenis pagal savo nacionalin teis.38 Antra, be piratavimo, prekybos vergais, karini nusikaltim ir nusikaltim monikumui, kiti tarptautinio pobdio nusikaltimai, numatyti vliau priimtose konvencijose ir apimantys lktuv ugrobim, diversij apartheid, nusikaltimus tarptautine apsauga besinaudojantiems

asmenims, terorizm, kait mim, narkotik kontraband, pinig padirbinjim ir kitus nusikaltimus, kelia paini problem, susijusi su tariamos universalios jurisdikcijos teisiniu pagrindu.39 Tokios konvencijos tvirtina pareig arba kaltinamj bausti, arba j iduoti (aut dedere aut judicare), ir taip jurisdikcija suteikiama pagal atitinkamos sutarties nuostatas.40 Taiau kaip tokios sutartys, privalomos tik j ali santykiams, paios savaime gali suteikti pagrst universali jurisdikcij valstybms, kurios nra j alys? Uni ver sali nac ion alin i teis m juri sdi kcij a dl nu sik alti m m oga us teis m s Pastaruoju metu kai kuriose valstybse

imama reikalauti universalios jurisdikcijos dl nusikaltim mogaus teisms. Taiau ia btina aikiai inoti, ar kalbama apie jurisdikcij pagal baudiamj teis, ar ne pagal j (iekiniai dl alos atlyginimo ir kitokie iekiniai civiliniame procese). Pagal tarptautin teis universali jurisdikcija i esms neapsiriboja vien baudiamja teise; valstybs gali numatyti ir kit teisini gynybos priemoni dl nusikaltim visuotinai pripaintoms vertybms.41

JURISDIKCIJA

151

Atrodo, jog pirmoji tokio pobdio byla, kuri sprend nacionalinis teismas, buvo Filartiga v. Pena-Irala byla (1980 m.), kurioje Paragvajaus pilietis pateik iekin JAV teisme buvusiam Paragvajaus policijos pareignui (is iekinio pateikimo metu nelegaliai gyveno Niujorke) dl iekovo brolio kankinim ir mirties Paragvajuje prie 3 metus. JAV antrosios apygardos Apeliacinis Teismas pripaino, jog civilins atsakomybs prasme kankintojas - lygiai kaip piratas ar prekiautojas vergais - tapo hostis humani generis, monijos prieu."42 Sprendime buvo nurodyta, kad kankinimas prisidengiant oficialia valdia, net jeigu tai negali bti aikiai priskirta vyriausybei, yra tarptautins teiss paeidimas, ir kad JAV surasti kankinimus vykd usienieiai gali bti patraukti atsakomybn Amerikos teisme nepriklausomai nuo to, kur tokie veiksmai buvo atlikti.43 is sprendimas buvo sveikinamas kaip rodantis proces dl mogaus teisi paeidim pradi ir palaikantis prezidento Carterio vykdyt usienio politik skirt mogaus teisi apsaugai; bet vlesni bandymai iplsti jurisdikcij kitiems mogaus teisi paeidimams (ne tik kankinimams) nebuvo tokie skmingi.44 Bet kuriuo atveju klausimas, ar kankinimas i tikrj tapo tokiu nusikaltimu, kuriam taikytina universali jurisdikcija pagal paprotin tarptautin teis, taip ir liko neaikus.45 Taip pat reikt paminti nesen JAV devintosios apygardos Apeliacinio Teismo 1992 m. gegus 22 d. sprendim Siderman byloje;46 jame aikiai parodomas glaudus ryys tarp jurisdikcijos" ir valstybs imuniteto" sampratos, pagal kuri usienio valstybei netaikoma kitos valstybs teism jurisdikcija (tai smulkiai bus nagrinjama tolesniame skyriuje47). 1982 m. Siderman eima Argentinai pateik iekin dl Jose'o Sidermano kankinimo bei eimos turto nusavinimo - tai padaryta tuoj po kariki vykdyto valdios perversmo 1976 metais. Dl kankinimo 1984 m. Kalifornijos emesnysis apylinks teismas eimai u padaryt al priteis madaug 2,7 mln. USD (Argentina procese nedalyvavo).48 Taiau 1985 m. apygardos teismas panaikino Argentinai nedalyvaujant priimt sprendim ir nutrauk byl Argentinai pareikus turint imunitet pagal JAV statym Dl usienio suvereno imuniteto" (FSIA).49 Nors usienio valstyb ir turi teis remtis savo imunitetu pagal FSIA, ji negali to daryti visada, nes paiame statyme numatyta tam tikr iimi. 1992 metais JAV Apeliacinis Teismas panaikino apygardos teismo sprendim ir grino byl tolesniam nagrinjimui. Jis rmsi tuo, kad jurisdikcija egzistavo prima facie (tai reikia, kad Argentinai teko svaresniais rodymais" rodyti,50 jog n viena i FSIA numatyt iimi iuo atveju imunitetui netaikytina).

42 43

630 F. 2d 876, 890 (2d Cif. 1980).

r. Symposium - Federal Jurisdiction, Human Rights, and the Law of Nations: Essays on Filartiga v. Pena-lrala, GA. JICL 11 (1981), p. 305-341; F. Hassan, A Conflict of Philosophies; The Filartiga Jurisprudence, ICLQ 32 (1983), p. 250-258,
44

r. A.-M. Burley, The Alien Tort Statute and the Judiciary Act of 1789; A Badge of Honor, AJIL 83 (1989), p. 461-493.
45

r. taip pat Restatement (Third), p. 702, pranej 5-a pastaba, at 171.

46

Siderman de Blake v. Republic of Argentina, 965 F. 2d 699 (9th Cir. 1992).

47 48

r. 8 skyri.

r. R.B. Lillich, Damages for Gross Violations of International Human Rights Awarded by US Courts, HRQ 15 (1993), p. 207, 220-221.
49 50

r. 8 skyri . Siderman byla, op. cit., a! 713.

152

7 skyrius

51

Argentine Republic v. Amerada Hess Shipping Corp., 488 US 428; 109 S. Ct. 683; it. 8 skyri.
52

r. R.G. Steinhardt, Fulfilling the Promise of Fitartiga: Litigating Human Rights Claims Against the Estate of Ferdinand Marcos, Yale JIL 20 (1995), p. 65-103.
53

r. G. Ress, Final Report, International Committee on State Immunity, ILA Rep. 1994, p. 466467, 62-a ir 63-a pastabos su nuorodomis.
54

Section 2(a), PL. p. 102-256, 102d Kongresas, 106 Stat. 73.

55 56

r. 8 skyri.

L.J. Del Pizzo, Not Guilty - But Not Innocent: An Analysis of the Acquittal of John Demjanuk and Its Impact on the Future of Nazi War Crimes Trials, BCICLR 18 (1995), p. 137-178.

Apeliacinis Teismas savo argumentuose labai stengsi parodyti, kad kankinim draudimas yra ius cogens pobdio, taiau remdamasis auktesnio u save JAV Aukiausiojo Teismo atitinkamu sprendimu,51 kuriuo jis privaljo vadovautis, Apeliacinis Teismas neturjo kito pasirinkimo kaip tik pripainti, jog jurisdikcija, kuri bt viresn u Argentinos pateikt argument dl imuniteto, negali bti grindiama nei bendra iimtimi dl Jus cogens paeidimo", nei egzistuojania sutartinio pobdio iimtimi pagal FSIA 1604 paragraf. Vis dlto teismas galjo pripainti jurisdikcij remdamasis FSIA 1605(a)(1) paragrafo nuostata dl numanomo atsisakymo", nes Argentina kreipsi JAV teismus, kaltindama Jose' Siderman nusikaltim padarymu. Tai buvo laikoma pakankamu rodymu dl numanomo Argentinos atsisakymo imuniteto ryium su Siderman eimos pateiktu iekiniu. Taigi i byla rodo tas bendras teisinio pobdio problemas su mogaus teisi paeidimais susijusiuose procesuose JAV teismuose, kurios ikyla dl usienio valstybs imuniteto. Dl problem, kurios ikyla nukentjusiems asmenims pateikus iekinius prie usienio valstybes dl grubi mogaus teisi paeidim. Pastaraisiais metais daugyb byl dl toki paeidim buvo inicijuota tiesiogiai prie asmenis, kurie juos padar daniausiai vykdydami tam tikrus valstybinius galiojimus. Tai Marcos byla,52 taip pat iekiniai, pateikti Argentinos generolui Carlos Guillermo SuarezMasonui, Haiio eksprezidentui (gen. Prosperui Avriliui), buvusiam Gvatemalos gynybos ministrui (gen. Hectorui Alejandro Gramjo Moralesui), Indonezijos generolui Panjaitanui, buvusiam Etiopijos vyriausybs pareignui (Negowo) bei serb lyderiui Karadiiui.53 Dl

minto pobdio problem JAV Kongresas 1992 m. kovo 12 d. prim statym Dl kankinim auk apsaugos". iuo [statymu aukoms suteikiama teis civiliniu iekiniu pareikti pretenzijas dl alos atlyginimo asmenims, kurie pagal bet kurios usienio alies sakym arba statym" privert asmen patirti kankinim arba j nuud be teismo nuosprendio.54 Ateityje paaiks, kaip tai pasireik realioje teism praktikoje dl usienio suvereno imuniteto bei su tuo susijusios valstybs veiksm" doktrinos (ji bus nagrinjama tolesniame skyriuje55), kai tokio pobdio veiksmai yra akivaizdiai priskirtini ir usienio vyriausybei. Ivanas iaurusis" Johno Demjanuko procesas Ger pamok apie sunkumus, kylanius dl veiksmingo karo nusikaltli persekiojimo ir kylanius dl tikslaus siningo proceso taisykli taikymo, pateikia nesena Johno Demjanuko byla.56 Demjanu-

JURISDIKCIJA

153

kas buvo apkaltintas buvs Ivanu iauriuoju"; i pravard aukos suteik sadistikiems duj kamer operatoriams, padjusiems nuudyti tkstanius yd Treblinkos mirties stovykloje", kuri Antrojo pasaulinio karo metu nacistin Vokietija kr Lenkijoje. 1977 metais JAV buvo pradtas procesas prie Demjanuk - jam atimta JAV pilietyb, kuri jis buvo gijs meluodamas apie savo veikl karo metu. Izraeliui pareikalavus j iduoti pagal sutart su Jungtinmis Valstijomis,57 1983 m. Demjanukas buvo galutinai iduotas Izraeliui ir 1986 m. prasidjo jo teismo procesas. 1988 m. Jeruzals apygardos teismas j nuteis mirties bausme pakariant.58 Demjanukas apskund sprendim remdamasis tuo, kad jis yra klaidingai nustatytos tapatybs auka; tai jis teig nuo pat pradi. Jis isdjo kaljimo vienutje netoli Tel Avivo 5 metus, kol buvo pradtas nagrinti jo apeliacinis skundas. Iirus Soviet Sjungai, 1991 m. i sovietini archyv buvo gauta nauj rodym, kuriais remiantis kitas asmuo, pavarde Ivanas Marchenko, buvo identifikuotas kaip Ivanas iaurusis". 1993 m. Izraelio Aukiausiasis Teismas59 panaikino visus kaltinimus Demja-nukui, nors pripaino, kad jis tarnavo SS sargybiniu Trawniki dalinyje, dalyvavusiame udant tkstanius yd, kad jis aktyviai veik ir Sobiboro mirties stovykloje" Lenkijoje. Grup holokaust igyvenusi asmen kreipsi teism reikalaudama pradti nauj baudiamj proces prie Demjanuk remiantis jo veiklos rodymais Trawniki bei Sobibore. Taiau buvo nusprsta ne-bepateikti Demjanukui nauj kaltinim. JAV etosios apygardos Apeliacinis Teismas atnaujino Demjanuko ekstradicijos byl ir leido jam grti Jungtines Valstijas. 1993 m. Teismas nustat, kad, svarstant ekstradicijos klausim buvo padaryta procesini paeidim, ir kad Teisingumo departamento Specialij tyrim tarnyba nuslp iteisinamuosius rodymus. Teismas panaikino sakym dl ekstradicijos. 1994 m. JAV Aukiausiasis Teismas60 atsisak perirti sprendim ir Demjanukas gro laisvai gyventi Ohajuje. Taigi brangiai kainavs ir daug laiko pareikalavs procesas, utruks daugiau nei 17 met, kur buvo sitraukusios dvi valstybs, laikomos rytingai nusiteikusiomis persekioti naci karo nusikaltlius, galiausiai baigsi be jokio nuteisimo.

JURISDIKCIJOS KONFLIKTAI
Skirting jurisdikcijos pagrind, kuriais remiasi nacionaliniai teismai, egzistavimas reikia, kad kelios valstybs gali turti konkuruojani jurisdikcij t.y. nusikaltlis gali bti teisiamas ir nubaudiamas keliose skirtingose alyse. Nuteisimas arba iteisinimas usienio valsty57

Apie ekstradicijr. tekst toliau, p. 154-155.

58

Del Pizzo, cit.,p. 138. op. Ten pat, p. 139. Ten pat, p. 140.

59

60

154

7 skyrius

61 62

r. 14 skyri.

A.T.S. Leenen, Extraterritorial Application of the EEC Competition Law, NYIL 15 (1984), p. 139-166; P.M. Barlow, Aviation Antitrust. The Extraterritorial Application of the United States Antitrust Laws and International Air Transportation, 1988; J.-G. Castel, Extraterritoriality in International Trade. Canada and United States of America Practices Compared, 1988; A. Bianchi, Extraterritoriality and Export Controls: Some Remarks on the Alleged Antinomy Between European and U.S. Approaches, GYIL 35 (1992), p. 366; P.M. Roth, Reasonable Extraterritoriality: Correcting the Balance of Interests", ICLQ 41 (1992), p. 245 ir t.t.; W. Meng, Extraterritorial Effects of Administrative, Judicial and Legislative Acts, EPIL II (1995), p. 337-343.
63

Tekstas ILM 35 (1996), p. 357. r. taip pat statym dl sankcij Iranui ir Libijai, priimt JAV 1996 m., ILM 35 (1996), p. 1273.
64 65

r. taip pat 13 skyri.

r., pvz., European Union Demarches, ILM 35 (1996), p. 397. r. taip pat Amerikos Valstybi Organizacijos inter Amerikos juridinio komiteto ivad, ILM 35 (1996), p. 1322.
66

r. A.F. Lowenfeld, Congress and Cuba: The Helms-Burton Act, AJIL 90 (1996), p. 419-434; dl kontrargument r. B.M. Clagett, Title III of the Helms-Burton Act is Consistent with International Law, ten pat, p, 434-440. Dl ekstrateritorins jurisdikcijos statym leidybos srityje klausimo r. taip pat A.F. Lowenfeld, Conflict, Balancing of Interest and the Exercise of Jurisdiction to Prescribe: Reflections on the Insurance Antitrust Case, AJIL 89 (1995), p. 42-53; L. Kramer, Extraterritorial Application of American Law after the insurance Antitrust Case: A Reply to Professors Lowenfeld and Trimble, ten pat, p. 750-758.
67

bj laikomas faktu, ukertaniu keli vlesniam persekiojimui kitose alyse, taiau ne visose. Tarptautin teis io klausimo nereguliuoja ir dl to gali kilti rimt sunkum, nebent jeigu galima apeliuoti tarptautini mogaus teisi apsaug.61 Bdingas pilietybs principo ir padarini doktrinos (arba objektyvaus teritorinio principo) konfliktas su valstybs, kurios teritorijoje veikimas arba neveikimas vyko, konkuruojania jurisdikcija (subjektyvus teritorinis principas) danai lemia vairi srii bendresnio pobdio problemas, kai atitinkam valstybi statymai numato skirtingus padarinius leisdami, drausdami tam tikr veikl arba netgi jos reikalaudami. ia prasme ypa delikaios problemos ikilo tarptautini ekonomini santyki srityje dl daugelio valstybi neigiamo poirio (pasireikusio priimant vadinamuosius blokuojanius statymus") Jungtini Valstij mginim taikyti JAV antitrestinius bei vertybini popieri apyvart reguliuojanius statymus su ekstraterito-riniu galiojimu" Amerikos moni usienio filialuose.62 Vliau panai problem ikilo dl Europos Bendrijos taisykli taikymo jos pilieiams, esantiems ne Bendrijos teritorijoje. Ginytinas ekonomini sankcij klausimas, susijs su JAV ekstrateritorins jurisdikcijos gyvendinimu, vl neseniai ikilo dl Kubos laisvs ir demokratinio solidarumo (Libertad) akto primimo 1996 m. (Helms-Burton aktas).63 Akt pasira prezidentas Clintonas, reaguodamas Kubos oro pajg vykdyt dviej maj lktuv, kuriais skrido Floridoje sikrusios Kubos ir Amerikos organizacijos atstovai, numuim 1996 m. vasario mn.64 Pagal Akt treij valstybi pilieiams, turintiems reikal su Kubos nusavintu amerikiei turtu, naudojant turt ar pelnantis i jo, Amerikos teismuose gali bti pareikti iekiniai dl alos padarymo ir jiems netgi gali bti udrausta vaiuoti JAV. Toks platus JAV jurisdikcijos ipltimas dl usienio teritorijoje vykdyt veiksm sukl tarptautinius protestus,65 kadangi buvo laikoma, jog tai paeidia JAV sipareigojimus pagal daugiaalius prekybos susitarimus ir bendrj tarptautin teis. Taiau ios sudtingos, bet praktikoje vis labiau aktualios teiss srities nemanoma aptarti vadiniame vadovlyje.66

Dl teisins pagalbos tarp valstybi baudiamosios, civilins ir administracins teiss klausimais r. R. Geigerio straipsnius, EPIL 9 (1986), p. 248-255, 241-248, 235241; Restatement (Third), 1 t., p. 525 ir t.t., 591 ir t.t.; D. McClean, International Judicial Assistance, 1992; W.C, Gilmore, Mutual Assistance in Criminal and Business Regulatory Matters, 1995.

EKSTRADICIJA
Galiausiai reikia pabrti, kad tarp valstybi civiliniuose, baudiamuosiuose ir administraciniuose reikaluose egzistuoja tam tikras bendradarbiavimas, grindiamas daugiaalmis bei dvialmis sutartimis.67 Tai apima ir bendradarbiavim ekstradicijos srityje; nusikal-

JURISDIKCIJA

155
68

tlis gali pabgti valstyb, neturini jurisdikcijos j teisti, arba valstyb, kuri negali arba nenori teisti jo dl to, kad visi rodymai ir liudytojai yra usienyje. iai problemai isprsti tarptautinje teisje ipltota ekstradicijos praktika; i vienos valstybs asmenys isiuniami (t.y. perduodami) kit valstyb, kad juos galima bt teisti pastarojoje valstybje u jos statym paeidimus. Ekstradicija apima ir nuteist nusikaltli, pabgusi nebaigus bausms atlikimo, idavim. Nors retkariais pasitaiko prieing pareikim, nra valstybs pareigos iduoti nusikaltl nesant sutarties. Kartais teigiama, kad prieglobstis baigiasi ten, kur prasideda ekstradicija; kitaip tariant, valstyb turi teis suteikti prieglobst pabgusiems nusikaltliams, nebent sutartis pareigoja juos iduoti. Teis prieglobst reikia valstybs teis tok prieglobst suteikti; asmuo neturi teiss reikalauti prieglobsio.68 Kita vertus, tarptautinje teisje nra normos, kuri neleist valstybms iduoti asmenis ir nesant sutarties.69 Su pareiga iduoti susijusi problema (nesant sutarties dl ekstradicijos), neseniai ikilo dl JT Saugumo Tarybos veiksm pagal JT stat VII skyri prie Libij dl jos tariamos atsakomybs u lktuvo teroristin susprogdinim vir Lockerbie (kotijos). iuo klausimu Libijos inicijuota byla Tarptautiniame Teisingumo Teisme prie JAV ir Jungtin Karalyst70 knygos raymo metu dar nebuvo baigta; ji taip pat kelia tam tikr esmini klausim dl Saugumo Tarybos teisini galiojim rib bei Teismo vaidmens. Tie klausimai vliau bus aptarti plaiau.71

r. Weiss, The Draft UN Convention on Territorial Asylum, BYIL 50 (1979), p. 151. Apie specifines problemas, kylanias dl prieglobsio ambasadose ir karo laivuose, r. D.P 0'Connell, International Law, 2-as leid., 1970, 2 t., p. 734-740. Be to, r. J.A. Barberis, Asylum, Diplomatic, EPIL I (1992), p. 281-283.
69

Dl tolesnio nagrinjimo r. A.V. Lowe/C. Warbrick, Extraterritorial Jurisdiction and Extradition, ICLQ 36 (1986), p. 398-423; I.A. Shearer, Extradition in International Law, 1971; I. Stanbrook/C. Stanbrook, The Law and Practice of Extradition, 1980. r. taip pat 6-j ios knygos leidim, p. 107-110; G. Gilbert, Aspects of Extradition Law, 1991; B. Swart, Refusal of Extradition and the United Nations Model Treaty on Extradition, NYIL 23 (1992), p. 175-222; Y. Dinstein, Some Reflections on Extradition, GYIL 36 (1993), p. 3659; T. Stein, Extradition, EPIL II (1995), p. 327-334; Extradition Treaties, ten pat, p. 334-337.
70

Lockerbie byla, 1992 m. balandio 14 d. sakymas, ICJ Rep. 1992, p. 114; ILM 31 (1992), p. 662. r. C.C. Joyner/W.P Rothbaum, Libya and the Aerial Incident at Lockerbie: What Lessons for International Extradition Law, Mich. JIL 14 (1993), p. 222.
71

r. 18 skyri. Dl valstybi pareigos perduoti bglius karo nusikaltim Jugoslavijoje ir Ruandoje tribunolams r. 20 skyri.

8 SKYRIUS

IMUNITETAS NUO JURISDIKCIJOS

r. Harris CMIL, p. 286-319; Restatement (Third), 1 t., p. 390 ir t.t.; S. Sucharitkul, Immunities of Foreign States Before Nailonai Authorities, RdC 149 (1976), p. 87; I. Sinclair, The Law of Sovereign Immunity: Recent Developments, RdC 167 (1980), p. 113; G.M. Badr, State Immunity: An Analytical and Prognostic View, 1984; H. Steinberger, State Immunity, EPIL 10 (1987), p. 428-446; R. Jennings, The Place of the Jurisdictional Immunity of States in International and Municipal Law, 1987; C, Schreuer, State Immunity: Some Recent Developments, 1988; M.W. Gordon, Foreign State Immunity in Commercial Transactions, 1991; R. Donner, Some Recent Caselaw concerning State Immunity Before National Courts, FYIL 5 (1994), p. 388-428. A. Zimmermann, Sovereign Immunity and Violations of International Jus Cogens - Some Critical Remarks, Mich. JIL 16 (1995), p. 433-440; H. Fox, Jurisdiction and Immunities, leidinyje V. Lowe/M, Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the International Court of Justice, 1996, p. 210-236.
2

Egzistuoja tam tikros asmen ir institucij kategorijos, kurios pagal tarptautin teis turi imunitet nuo nacionalini teism jurisdikcijos. Dvi svarbiausios kategorijos - tai usienio valstybs (suvereno arba valstybs imunitetas) ir j diplomatiniai agentai (diplomatinis imunitetas); taiau vis svarbesns darosi ir turi bti pamintos ir kitos kategorijos, kaip antai tarptautini organizacij imunitetai. Nors pastarosios dvi kategorijos yra susijusios su valstybs imunitetu, jos yra kitokios prigimties ir turi bti atskirtos, kad nesusimaiyt obuoliai su kriaumis".

SUVERENO (ARBA VALSTYBS) IMUNITETAS

Tarptautinje teisje valstybs imunitetas - tai teisins normos ir principai, nustatantys slygas, pagal kurias usienio valstyb gali reikalauti laisvs nuo kitos valstybs jurisdikcijos (statym leidybos, teismini ir administracini gali).1 Praktikai su valstybs imunitetu susijusios problemos, kurios, atrodo, nacionaliniuose teismuose ikyla daniau nei bet koks kitas tarptautins teiss klausimas,2 daugiausiai ikyla dviem skirtingais lygiais. Pirmasis yra susijs su usienio valstybs imunitetu nuo kitos valstybs teism jurisdikcijos nagrinti prie usienio valstyb nukreipt pretenzij, kylani pavyzdiui, dl kontrakto ar alos padarymo. Antrasis lygis yra susijs su usienio valstybs atleidimu nuo prievartini priemoni dl jai priklausanio turto, ypa jei tai susij su nacionalinio teismo sprendimo vykdymu, pavyzdiui, banke aretuojama tos valstybs ambasados sskaita.3 Valstybs imuniteto klausimus reguliuojanios taisykls sudaro paprotins teiss dal ir kartais yra traukiamos tarptautines sutartis, kaip, pavyzdiui, 1972 m. Europos konvencija dl valstybs imuniteto.4 Nacionaliniu lygiu kai kurios bendrosios teiss tradicijai priklausanios valstybs prim specialius teiss aktus, kaip antai JAV 1976 m. [statymas Dl usienio suvereno imuniteto",5 Jungtins Karalysts

L. Bouchez, The Nature and Scope of State Immunity from Jurisdiction and Execution, NYIL 10 (1979), p. 4.
3

Dl Vokietijos atvejo r. German Bundesverfassungsgericht, Decision of 3 December 1977, BverfGE 46, p. 342; H. Steinberger, Immunity Case (German Federal Constitutional Court, 1977), EPIL II (1995), p. 943945; r. taip pat Ch.J. Oehrle, German Sovereign Immunity Defense, Fla. JIL 6 (1991), p. 445-474.
4

ILM 11 (1972), p. 470. r. H. Damian, European Convention on State immunity, EPIL II (1995), p. 197-201.
5

P.L. 94-583 (1976), 90 Stat. 2891, ILM 15 (1976), p. 1388; pataisytas

IMUNITETAS NUO J U R I S D I K C I J O S

157

1978 m. statymas Dl Valstybs imuniteto"6 arba Australijos 1985 m. statymas Dl usienio valstybi imunitet".7 Civilins teiss alyse per pastaruosius 20 met teismai taip pat formavo savo doktrinas vairiais to klausimo aspektais. Nors yra panaum tarp princip, pripastam nacionaliniu lygiu bei tarptautinje arenoje,8 abu lygiai turi bti atskiriami dl sistemikumo motyv (nebent, inoma, kas nors laikosi monistinio" poirio tarptautins ir nacionalins teiss santyk9). Kadangi valstybs yra nepriklausomos ir teisikai lygios,10 jokia valstyb negali vykdyti jurisdikcijos kitoje valstybje be pastarosios sutikimo; valstybs teismai i esms negali prisiimti kitos valstybs jurisdikcijos. Istorijoje buvo metas, kai valdovas buvo sutapatinamas su valstybe, o dabar usienio valstybs vadovas naudojasi visiku imunitetu netgi veiksmams, kuriuos jis vykdo kaip privatus asmuo.11 I pradi paprotinje tarptautinje teisje vyravo absoliutaus valstybs imuniteto, apmusio visas valstybs veiklos sritis, doktrina, kuri pripaino tik labai ribotas iimtis. Dabar vyrauja tendencija (bent daugelio valstybi praktikoje) taikyti riboto imuniteto doktrin, t.y. jos suteikia imunitet usienio valstybms tik j valstybinio (jure imperii veiksmams), o ne komercinio pobdio veiksmams (jure gestionis veiksmams). is atskyrimas liudija fakt apie augant valstybi aktyvum tiek ekonominiame, tiek vidiniame, tiek ir tarptautiniame gyvenime, ypa nuo XIX amiaus. Ilg laik anglikai kalbanios alys laiksi absoliutaus imuniteto taisykls, dl ko usienio valstybs galjo naudotis imunitetu visai savo veiklai, skaitant ir komercin. Pabrtina, kad bendrosios teiss alys kur kas ilgiau nei dauguma civilins teiss ali laiksi senosios absoliutaus suvereniteto teorijos. Taiau 1952 metais JAV atsisak absoliutaus imuniteto taisykls ir patvirtino riboto imuniteto taisykl.12 Anglijos teismai ir po 1952 met, sekdami ankstesnmis Anglijos teism nagrintomis bylomis, kuriose taikyta i taisykl, vadovavosi absoliutaus imuniteto taisykle; 8-ojo deimtmeio viduryje jie m linkti link riboto imuniteto taisykls, taiau i to kils konfliktas tarp senj ir naujj byl Anglijos teis iuo klausimu padar labai neapibrt. 1978 metais sikio Britanijos parlamentas, prims [statym Dl valstybs imuniteto", kurio 3 straipsnyje numatyta, kad usienio valstybs neturi imuniteto savo komerciniams sandoriams.13 Daugelis kit valstybi, pavyzdiui, Kanada, Pakistanas ir Piet Afrika, vadovavosi ir teisikai tvirtino riboto imuniteto teorij; kit valstybi teismai taip pat jo ta paia bendra kryptimi. Dabar dauguma valstybi taiko riboto imuniteto taisykl, nors kai kurios alys, ypa Piet Amerikoje, vis dar laikosi absoliutaus imuniteto taisykls.14 lugus soviet imperijai ir nuo valstybinio planavimo perjus rinkos

tekstas P.L. 100-699 (1988). r. taip pat M.B. Feldman, The United States Foreign Sovereign Immunities Act of 1976: A Founder's View, ICLQ 35 (1986), p. 302; G.R. Delaume, The Foreign Sovereign Immunities Act and Public Debt Litigation: Some Fifteen Years Later, AJIL 88 (1994), p, 257,
6

ILM 17 (1978), p. 1123, r. F.A. Mann, The State Immunity Act 1978, BYIL 50 (1979), p, 43; D. Hockl, The State Immunity Act 1978 and Its Interpretation by the English Courts, AJPIL 48 (1995), p, 121-159,
7 8 9

ILM 25 (1986), p. 715. r. Jenningso analiz, op. cit. r. 4 skyri.

11

Mighell v. Sultan of Johore, [1894] 1 QB 149 (vedyb paado sulauymas). Jeigu sultonas atsistatydina arba yra nuveriamas, jam, ko gero, gali bti pateiktas iekinys u privataus pobodio veiksmus, kuriuos jis atliko savo valdymo metais; r. analogik atvej dl buvusi diplomat, toliau, p. 164-165. Anglijos teis, nustatanti usienio valstybi vadov teisin status, dabar yra tvirtinta 1978 m. Valstybs imuniteto akte. r. taip pat J.A. Barberis, Representatives of States in International Relations, EPIL 10 (1987), p. 353-358; A. Watts, The Legal Position in International Law of Heads of States, Heads of Governments and Foreign Ministers, RdC 247 (1994-III).
12

r. Letter of Acting Legal Adviser, J.B. Tate to Department of Justice, May 19, 1952, Dept. State Bull.

26 984 (1952), 1985.

13

1978 m. statymas Dl Valstybs imuniteto", op. cit. is statymas taip pat numato vairias kitas suvereno imuniteto iimtis; r. 3-11 paragrafus.
14

r. Inter-Amerikos konvencijos dl valstybi jurisdikcinio imuniteto projekt, kur 1983 m. sausio 21 d. aprobavo Inter-Amerikos teisinis komitetas, ILM 22 (1983), p. 292.

158

8 skyrius

15

r. J.V. Feinerman, Sovereign Immunity in the Chinese Case and Its Implications for the Future of international Law, R.St.J. Macdonald (red.), Essays in Honour of Wang Tieya, 1994, p. 251-284.
16

Tekstas ILM 11 (1972), p. 470, MIL 66 (1972), p. 923. r. Damian, op. cit.
17

r. ILA Rep. 1994, p. 454 (G. Resso). Perirtas 1982 m. Monrealio konvencijos projekto tekstas yra p. 488.
18

Tekstas ILM 30 (1991), p. 1565. Apie Tarptautins Teiss Komisijos veikl r. D.W. Greig, Forum State Jurisdiction and Sovereign Immunity under the International Law Commission's Draft Articles, ICLQ 38 (1989), p. 243-276; Specific Exceptions to Immunity under the International Law Commission's Draft Articles, ten pat, p. 560-588; M. Byers, State Immunity: Article 18 of the International Law Commission's Draft, ICLQ 44 (1995), p. 882-893.
19

Be anksiau mint kodifikavimo pastang galima bt paminti Tarptautins teiss instituto (Institut de Droit International) 14-osios Komisijos darb Contemporary Problems Concerning the Immunity of States in Relation to Questions of Jurisdiction and Enforcement, Basel Resolution of 31 August 1991, Ann. IDI 64 (1991I), p. 430, taip pat Afrikos ir Azijos konsultacin komisij.
20 21

Steinberger (1987), op. cit., at 432.

Pavyzdiui, r. Buttes Gas and Oil Co. v. Hammer (No. 3), [1982] AC 888, taip pat toliau, p. 160-162 (dl valstybs veiksm" doktrinos).

ekonomik, smarkiai sumajo ir buvusi komunistini ali, pripastani absoliui teorij, skaiius. Kinija ir ia prasme yra ypatingas atvejis.15 Tarptautiniai dokumentai, kaip antai gana sudtinga 1972 m. Europos konvencija Dl valstybs imuniteto", kuri valstybs veng ratifikuoti,16 arba Tarptautins Teiss Asociacijos 1982 m. patvirtintas Monrealio konvencijos Dl valstybs imuniteto" projektas,17 vienodai prasideda nuo riboto imuniteto principo deklaravimo. Iki 1992 met konsensusas JTO Tarptautins Teiss Komisijoje dl jos parengto konvencijos Dl valstybi ir j turto jurisdikcinio imuniteto" projekto taip pat linko riboto imuniteto teorijos naudai.18 Taiau tai nereikia, kad inyko svarbs detali skirtumai, susij su ribotu imuniteto teorijos taikymu skirtingoje valstybi praktikoje. Tai lemia susitarimo ir kodifikacijos tarptautinje sutartyje poreik; tai vis dar derina vairios institucijos.19 Tai nebtinai reikia, jog bet kokia riboto imuniteto teorija tapo tarptautins paprotins teiss standartu. Kai kurie mokslininkai laikosi nuomons, jog pagal iuolaikin bendrj tarptautin teis valstybs privalo suteikti kitoms valstybms imunitet nuo nacionalini teism jurisdikcijos tik tada, kai iekinys usienio valstybei yra grindiamas jos de iure imperii veikla, taip pat imunitet nuo vykdymo, jeigu jis nukreiptas usienio valstybs turt, naudojam valstybiniais (ne komerciniais) tikslais.20 Kas susij su usienio valstybs de iure gestionis veikla arba turtu, pagal mint poir valstybs turi teis, bet ne pareig, suteikti imunitet. Kartais teigiama, jog riboto imuniteto taisyklje slypi nuostata, kad valstybms nedert usiimti komercine veikla. Tai neteisinga. Valstybins ir komercins veiklos atskyrimas grindiamas ne valstybs veiklos tinkamumu, bet prideramumu nacionaliniams teismams sprsti dl tokios veiklos kylanius ginus. Veiksmai, kuriuos dl j pobdio gali atlikti tiktai valstybs (pvz., turto nusavinimas ar branduolini ginkl bandymas), gali kelti delikai su tarptautine politika susijusi problem, kuri nepridera sprsti nacionaliniams teismams. is motyvas gali versti nacionalin teism atsisakyti jurisdikcijos net ir tais atvejais, kai suinteresuota usienio valstyb nra teisminio proceso alis.21 Kita vertus, veiksmai, kuriuos lygiai taip pat skmingai gali atlikti ir valstybs, ir privats asmenys (pvz., kontrakto dl kviei pirkimo sudarymas), yra neabejotinai tinkami nacionalini teism jurisdikcijai, ir kitai sutarties aliai ikilt nepagrst sunkum, jeigu nacionaliniai teismai atsisakyt nagrinti dl toki veiksm kylanius ginus. Rimtesnis argumentas prie riboto imuniteto taisykl yra tai, jog

skirtumas tarp valstybinio ir komercinio pobdio veiksm ne visada

IMUNITETAS NUO J U R I S D I K C I J O S

159

yra aikus, dl ko valstybs imuniteto klausimus reguliuojanti teis pasidar kur kas sudtingesn nei pagal absoliutaus suvereniteto teorij.22 Jeigu tai susij su klasikini" valstybs funkcij vykdymu (pvz., armijos panaudojimas kilus ginkluotam konfliktui), reikalas yra paprastesnis. 1989 m. Argentine Republic v. Amerada Hess Shipping Corp. byloje, pavyzdiui, JAV Aukiausiasis Teismas be problem suteik Argentinai imunitet nuo pretenzijos, pareiktos tanklaivio, kur Folklend karo metu atakavo ir apgadino atviroje jroje Argentinos oro pajgos, savininko.23 Teismas atmet ir iekovo tvirtinim kad is Argentinos veiksmas paeids tarptautin teis. Reikalas tampa sudtingesnis tais atvejais, kai usienio valstybs privaios komercins veiklos formas pasirenka tam, kad vykdyt valstybinio pobdio tikslus. Kai kurios valstybs grindia skirstym tarp de iure imperii ir de iure gestionis veiksm paties veiksmo pobdiu" (objektyvus kriterijus),24 kitos - veiksmo tikslu (subjektyvus kriterijus); pavyzdiui, bat pirkimas armijai bt laikomas komerciniu veiksmu pagal pirmj kriterij ir valstybiniu veiksmu - pagal antr-j. Gali atrodyti, jog tokie susipyn atvejai yra iimtiniai ir kad j pobd lengviau nustatyti velgiant veiklos pobd" (pagal objektyv kriterij). Taiau praktikoje vis tiek lieka dideli sunkum ir diskutuotin (arba neisiaikint) problem,25 skaitant komercin iimt dl valstybs skolos ir usienio centrinio banko bylinjimosi, santyk tarp iimties i imuniteto komercini sandori atvilgiu, viena vertus, ir dl alos padarymo - kita vertus,26 gynybos, remiantis imunitetu, galimybs reikti pretenzijas dl usienio vyriausybi vykdom grubi mogaus teisi paeidim (kankinim),27 taip pat klausimas, ar individai irgi gali remtis imunitetu (atskirai nuo usienio valstybi arba j darini).28 Bet kuriuo atveju, vadovaujantis absoliutaus imuniteto taisykle, senas ginytinas klausimas (dabar keliantis maiau problem), ar nacionalizuotos kio akos sudaro valstybs dal (ir todl naudojasi imunitetu kaip ir pati valstyb), lemia ne maiau glaudiai susijusi atvej, i kuri daugumos bt ivengta, jeigu bt taikoma riboto imuniteto taisykl, kadangi didioji dauguma veiksm nacionalizuotose kio akose, kuri neapima imuniteto principas, tada bt laikomi komerciniais; taigi nebereikt sprsti, ar nacionalizuotos kio akos sudaro valstybs dal. Iki iol nagrinjome atvejus, kada teisminiai procesai yra inicijuojami prie usienio valstyb. Taiau imunitetas taikomas ir procesui, susijusiam su turtu, kuriam usienio valstyb turi interes nors ji nebtinai turi bti to proceso alimi. (Pagal riboto imuniteto taisykl imunitetas netaikomas, jeigu usienio valstyb turt naudoja komerciniams tikslams.)29 Pavyzdiui, jeigu A pateikia iekin B, ginyda-

22 23

Steinberger (1987), op. cit., p. 443,

Argentine Republic v. Amerada Hess Shipping Corp., 109 S. Ct. 683 (1989),
24

Tokia nuostata tvirtinta JAV (1976 m. statymas dl usienio suvereno imunitet, 1603(d) paragrafas) ir Jungtinje Karalystje (Trendtex Trading Corporation v. Central Bank of Nigeria, [1977] QB 529, 558, 579); / Congreso del Partido, [1981] 3 WLR 328, 335, 337, 345, 349, 350, 351; SIA 3(3) paragrafas.
25

r. t parodanias bylas, kurias aptaria M. Herdegenas leidinyje Internationales Wirtschaftsrecht, 2-as leid., 1995, p. 69 ir t.t.
26

r., pavyzdiui, H, Ogunniran, The Successive Demise of the Doctrine of State Immunity from Tort Liability: A Comparative Appraisal with Emphasis on the Nigerian Experience, AJICL 4 (1992), p. 369-394; M.H.J. Krent, Reconceptualizing Sovereign Immunity, Vand. LP 45 (1992), p. 1529-1580.
27

r. 7 skyri. r. taip pat W.F. Pepper, Iraq's Crimes of State Against Individuals and Sovereign Immunity, Brooklyn JIL 18 (1992), p. 313-384.
28

r. Resso perirtas bylas, op. cit., p. 452 ir t.t.

29

Dl kit iimi i bendro principo, nurodyto pagrindiniame tekste, r. I. Browniie, Principles of Public International Law, 4-as leid., 1990, XV-as skyrius; SIA 6 ir 7 skyriai.

160

8 skyrius

30

The Parlement Belge (1880), 5 PD 197.

31

The Cristina, [1938] AC 485; The Arantzazu Mendi, [1939] AC 256.

32

USA and France v. Dollfus Mieg et Compagnie, [1952] AC 582.

33

Juan Ysmael & Co. v. Republic of Indonesia, [1955] AC 72.

34 35

SIA 21-as paragrafas.

Brownlie (1990), op. cit.; SIA 14 skyrius.

36

J.-P Fonteyne, Acts of State, EPIL I (1992), p. 17-20; Restatement (Third), 1 t., p. 366 ir t.t.
37

Is. 4 skyri .

ma B nuosavybs teis turt, kur usienio valstyb pasiskolino i B, usienio valstyb, siekdama sustabdyti proces, gali sikiti, kadangi sprendimas A naudai atimt i usienio valstybs galimyb gyvendinti jos interes turtui. i taisykl taikoma tuo atveju, kai usienio valstyb reikia pretenzijas turto nuosavyb,30 arba kai ji siekia tam tikros nuosavybei neprilygstanios teiss - valdymo31, arba teiss tiesiogin valdym.32 Aiku, kad teismas negali usienio valstybei leisti sustabdyti proceso tarp dviej privai asmen tiesiog pareikus rodymais neparemt interes turtui. Kita vertus, reikalavimas, kad usienio valstyb rodyt savo nuosavybs teis, imuniteto idj paverst nonsensu, kadangi tai reikt, jog valstyb yra veriama paklusti teismo jurisdikcijai ir byl nagrinti i esms. Anglijos teismai, pavyzdiui, laikosi vidurio tarp i kratutinum, ir reikalauja, kad usienio valstyb rodyt, jog jos tariamas interesas turtui turi prima facie galiojim; usienio valstyb turi pateikti rodymus teismui, kad is sitikint, jog jos pretenzija nra tiktai iliuzin ar grindiama akivaizdiai nepakankamu titulu".33 Galiausiai keblus yra is klausimas: kas sudaro valstyb" imuniteto tikslais? Jeigu Britanijos vyriausyb patvirtina, kad ji tam tikr darin pripasta esant suverenia valstybe, tada Anglijos teismai pripains imunitet tam dariniui.34 Taiau sunkumai ioje vietoje nesibaigia. Pavyzdiui, faktas, kad Ruritanija gali bti pripastama suverenia

valstybe, nepadeda nusprsti, ar Ruritanijos politiniai padaliniai (pvz., provincijos ir miest tarybos) sudaro valstybs dal dl teiss gyti suvereno imunitet; io klausimo sprendimai nra vienodi.35 Ir vlgi, ar nacionalizuotos kio akos bei panaios institucijos Ruritanijoje turi bti laikomos valstybs dalimi dl teiss gyti suvereno imunitet? Ir iuo atveju sprendimai skiriasi; jie prietarauja vienas kitam netgi pagal vienos ir tos paios nacionalins jurisdikcijos jurisprudencij.

VALSTYBS VEIKSM" DOKTRINA

Kai kuri valstybi praktikoje (ypa JAV) su suvereno imuniteto principu yra glaudiai susijusi vadinamoji valstybs veiksm" doktrina.36 Pagal i doktrin valstybs veiksmai, atlikti jos teritorijoje, negali bti ginijami kit valstybi teismuose (net jeigu tie veiksmai prietarauja tarptautinei teisei pagal kratutiniausi doktrinos versij). Doktrina susipina su privatine tarptautine teise,37 ir Anglijoje buvo byl, kuriose teismai taik doktrin bei privatin tarptautin teis kaip ai-

IMUNITETAS NUO J U R I S D I K C I J O S

161

ternatyvius pagrindus j sprendimams, dl ko privatin tarptautin teis ir valstybs veiksm" doktrina kartais yra painiojamos viena su kita. (Jeigu Ruritanija nusavina jos teritorijoje esant turt, ar Anglijos teismai pripasta nusavinim teistu dl to, kad jis yra teistas pagal turto buvimo vietos statymus (tarptautin privatin teis), ar dl to, kad nusavinim vykd usienio valstyb (valstybs veiksm" doktrina)?38). Taiau ia yra skirtum; valstybs veiksm" doktrina vienu atvilgiu yra platesn nei tarptautin privatin teis, kadangi apima jos paios teritorijoje atliktus usienio valstybs veiksmus, prietaraujanius jos paios teisei; taiau kitu atvilgiu doktrina yra ir kur kas siauresn nei tarptautin privatin teis, kadangi ji apima tik valstybs veiksmus, o ne, pavyzdiui, preki pirkim ir pardavim tarp dviej privai asmen. Dl klausimo, ar valstybs veiksm" doktrina yra tarptautins vieosios teiss norma, nuomons isiskiria. nesutarim, ko gero, lemia nesupratimas, kad doktrina i tikrj apima dvi labai skirtingo pobdio situacijas: 1. Pirmoji situacija: asmeniui pateikiamas iekinys arba jis baudia mas vienos valstybs teismuose u veikas, kurias jis(ji) atliko kaip kitos valstybs pareignas ar agentas. ioje situacijoje vals tybs veiksm" doktrina pasireikia kaip tam tikras principo dl suvereno imuniteto rezultatas ir yra pripainta tarptautins tei ss norma. Visi usienio valstybs pareignai ir agentai (arba bu v pareignai ir agentai) turi imunitet nuo teisminio proceso dl veiklos, j atliktos usienio valstybs vardu. Taip yra dl to, kad tokie procesai greiiausiai paliest delikaius tarptautins poli tikos klausimus, todl nepriimtina palikti j sprsti nacionali niams teismams. Taiau vadovaujantis valstybs veiksm" dok trina egzistuojaniam imunitetui taikoma vairi iimi;39 pa vyzdiui, juo negalima remtis ginantis nuo kaltinim kariniais nusikaltimais, nusikaltimais taikai ir monikumui.40 Pavyzdiui, Rainbow Warrior byloje41 du Pranczijos agentai nevykd tokio pobdio nusikaltim. is incidentas greiiau priklauso tiems atvejams, kai imunitetas nuo vietins jurisdikcijos (iuo atveju -Naujosios Zelandijos) negali bti pripaintas oficialiems agentams, nelegaliai atvykusiems kit al su tarnybine uduotimi vykdyti neteist veiksm. Todl Pranczijos vyriausyb oficialiai nereikalavo imuniteto dviem savo agentams nuo Naujosios Zelandijos teisminio proceso net ir po to, kai buvo pripainta Pranczijos valstybs atsakomyb u ipuol.42 2. Antroji situacija: valstyb nusavina jos teritorijoje esant turt ir parduoda j privaiam asmeniui, kuriam vliau pirminis sa-

38

r. Lipstein, Recognition of Governments and the Application of Foreign Law, Trans. Grot. Soc. 35 (1949), p. 157.
39

M. Akehurst, Jurisdiction in International Law, BYIL 46 (19721973), p. 145, 240-244.

40 41 42

r. 20 skyri. r. 6 skyri.

r. M. Pugh, Legal Aspects of the Rainbow Warrior Affair, ICLQ 36 (1987), p. 655-669, at 660-663.

162

8 skyrius

vininkas pateikia iekin kitos valstybs teismuose. iuo atveju taikytini kitokie motyvai; pirkjas nra veriamas pirkti turto taip, kaip pareignas ar agentas privalo vykdyti savo valstybs sakymus. Dauguma atvej, kai esant iai situacijai buvo taikyta valstybs veiksm" doktrina, pasitaik Amerikoje; ir inomiausia io pobdio JAV byla yra susijusi su ia doktrina ne kaip su vieosios tarptautins teiss norma, bet kaip su JAV konstitucins teiss norma, ivesta i valdi padalijimo principo;43 teismai, nagrindami usienio valstybi veiksmus, negali varyti vykdomosios valdios palaikom usienio' santyki. Pabrtina, kad JAV i doktrina daugiausiai buvo ipltota dl vyriausybs veiksm, susijusi su usienio turto nusavinimu paeidiant, kaip buvo teigiama, tarptautin teis; bet precedentin teis ioje srityje yra nenuosekli, kadangi kyla klausimas, kokios yra teisminio sikiimo Amerikos vyriausybs vykdom politik tarptautiniuose reikaluose ribos.44 Anglijos teismuose doktrina taikoma kitaip.45 Civilins teiss alys, kaip antai Pranczija, Vokietija ir alys, pripastanios j teisin tradicij, paprastai nesivadovauja valstybs veiksm" doktrina; vietoj to jos taiko statym kolizijos principus sprsdamos, pavyzdiui, kaip turi bti vertinami usienio valstybi priimti nacionalizacijos aktai.

DIPLOMATINIS IMUNITETAS
43

Banco National de Cuba v. Sabbatino (1964), 376 US 398, kurioje buvo pripainta, jog JAV teismai neturi teiss nagrinti byl, susijusi su Kubos vykdytu amerikiei valdyt cukraus plantacij nacionalizavimu. io sprendimo poveikis vliau buvo panaikintas Kongreso aktu. r. K.R. Simmondso bei J.P. Fonteyne'o pastabas apie byl, atitinkamai ICLQ 14 (1965), p. 452, ir EPIL 10 (1987), p. 381-383,
44

Dl dabartins padties geros apvalgos r. M.W. Janis, An Introduction to International Law, 2-as leid,, 1993, p. 359-366.
45

r. Akehurst, op. cit., p. 240-257, ir ios knygos 6-jj leidim, p. 47.

46

r. Harris CMIL, p. 319-346; Restatement (Third), 1 t., p. 455 ir U.

Kartais diplomatinio imuniteto klausimus reguliuojanios taisykls46 kelia susierzinim eiliniams monms, taiau j beveik visada laikosi valstybs, kadangi btent jos turi bendr interes ias taisykles ilaikyti. Valstybei gali bti daromas vidinis vieosios nuomons spaudimas, kad ji apribot usienio diplomat imunitet, taiau paprastai valstyb nepasiduoda tokiam spaudimui, kadangi prieingu atveju ji sukurt precedent, kuris bt panaudotas prie jos paios diplomatus usienio alyse. Visos valstybs yra ir siunianiosios" (t.y. valstybs, siunianios diplomatines misijas usienio alis), ir priimaniosios", todl diplomatinio imuniteto taisykls veikia kur kas sklandiau nei, pavyzdiui, taisykls dl turto nusavinimo, kurios kartais yra laikomos tarnaujaniomis turtingj valstybi naudai neturtingj valstybi sskaita. Diplomatinio imuniteto klausimus reguliuojanios taisykls yra btinos santykiams tarp valstybi palaikyti ir jas pripasta viso pasaulio vis pair, kultr ir politi-

IMUNITETAS NUO J U R I S D I K C I J O S

163

ni santvark valstybs."47 Grubs i taisykli paeidimai, tokie kaip Irano elgesys su JAV diplomatais, kurie buvo laikomi kaitais 1979-1981 m., nors ir yra ypa reti, sukelia didiul atgars btent dl tokio savo retumo.48 Didioji dalis iuolaikins teiss dl diplomatinio imuniteto yra tvirtinta 1961 met Vienos konvencijoje Dl diplomatini santy-ki".49 Prie Konvencijos yra prisijungusios beveik visos valstybs, o tai rodo jos reguliuojamam dalykui teikiam svarb. Dauguma Konvencijos nuostat siekta kodifikuoti paprotin teis, todl jos nuosta-tos gali tarnauti kaip paprotins teiss rodymas prie valstybes, kurios nra Konvencijos alys. Diplomatiniai santykiai umezgami dviej suinteresuot valstybi tarpusavio susitarimu.50 Taiau nutraukiami jie gali bti vienaalikai (paprastai tai yra enklas, kuriuo ireikiamas nepasitenkinimas neteistu ar nedraugiku kitos valstybs poelgiu); valstyb A, nutraukusi diplomatinius santykius su valstybe B, ne tik udaro savo diplomatin atstovyb valstybje B, bet ir pareikalauja, kad valstyb B udaryt savo atstovyb valstybje A. Priimaniosios valstybs sutikimas yra btinas, norint paskirti atstovybs vadov (dabar jis paprastai vadinamas ambasadoriumi"); tokio sutikimo nereikia skiriant kit atstovybs personal (nors yra tam tikr iimi). Priimanioji valstyb gali bet kada paskelbti diplomat persona non grata, arba nepageidaujamu, o tai veria siunianij valstyb t diplomat ataukti; toks paskelbimas gali bti sankcija u piktnaudiavim imunitetais, nors priimanioji valstyb ioje srityje turi visik laisv veikti savo nuoira. Vienos konvencijos 11 straipsnyje numatyta, kad priimanioji valstyb gali reikalauti, jog atstovybs personalo skaiius neviryt rib, kurias i valstyb laiko pagrstomis ir normaliomis"; tai yra gera naujov. Konvencijos 3(1) straipsnis nustato: Diplomatins atstovybs funkcijos, inter alia, yra tokios: a) siunianiosios valstybs atstovavimas priimaniojoje valstybje; b) siunianiosios valstybs ir jos piliei interes gynimas priimaniojoje valstybje tarptautins teiss leidiamose ribose; c) deryb vedimas su priimaniosios valstybs vyriausybe; d) informacijos apie situacij ir procesus priimaniojoje valstybje rinkimas teistais bdais ir jos perdavimas siunianiosios valstybs vyriausybei; e) draugik santyki tarp siunianiosios ir priimaniosios valstybi skatinimas, j ekonomini, kultrini ir mokslini ryi pltojimas. Dabar eksporto skatinimas tapo itin svarbia diplomatini atstovybi funkcija. Tas pat pasakytina ir apie vieuosius ryius (maiau eufe-

47

Tehran Hostages case (USA v. Iran), ICJ Rep. 1980, p. 3, at 24. r. 17 skyri ir tekst toliau, p. 165167.
48 49

r. tekst toliau, p. 165-167.

Tekstas 500 UNTS 95, AJIL 55 (1961), p. 1064, Brownlie BDIL, p. 217. r. taip pat M. Hardy, Modern Diplomatic Law, 1968; E. Denza, Diplomatic Law: Commentary on the Vienna Convention on Diplomatic Relations, 1976; J. Brown, Diplomatic Immunity: State Practice under the Vienna Convention on Diplomatic Relations, ICLQ 37 (1988), p. 53-88; G.V. McClanahan, Diplomatic Immunity - Principles, Practices, Problems, 1989; S.E. Nahlik, Development of Diplomatic Law. Selected Problems, RdC 222 (1990-III), p. 187-363; C.J. Lewis, State and Diplomatic Immunity, 3-as leid., 1990; F. Orrego Vicuna, Diplomatic and Consular Immunities and Human Rights, ICLQ 40 (1991), p. 34-40.
50

1961 m. Vienos konvencijos 2 straipsnis. r. L. Gore-Booth (red.), E. Satow's Guide to Diplomatic Practice, 6-as leid., 1988; B. Sen, A Diplomat's Handbook of International Law and Practice, 3-as leid., 1988; L. Dembinski, The Modern Law of Diplomacy: External Missions of States and International Organizations, 1988; B.S. Murty, The International Law of Diplomacy, 1989; D.D. Newson, Diplomacy Under a Foreign Flag: When Nations Break Relations, 1990; Y.Z. Blum, Diplomatic Agents and Missions, EPIL I (1992), p. 1034-1040; E. Denza, Diplomatic Agents and Missions, Privileges and Immunities, ten pat, p. 1040-1045; J. Salmon, Manuel de droit diplomatique, 1994.

164

8 skyrius

mistikai inomus propagandos" pavadinimu) - praktik, kuri retkariais degeneruoja kiimsi priimaniosios valstybs vidaus reikalus (tok kiimsi draudia Konvencijos 41(1) straipsnis). Visais laikais diplomatams ir kitiems pasiuntiniams reikjo privilegij ir imunitet, kad jie galt veiksmingai atlikti savo funkcijas priimaniojoje valstybje. Vienos konvencijos preambul skelbia, kad toki privilegij ir imunitet tikslas nra suteikti naudos asmenims, bet utikrinti, kad diplomatins atstovybs, kaip valstybms atstovaujanios institucijos, galt veiksmingai vykdyti savo funkcijas" (pabrta). Taigi egzistuoja dvigubas pagrindas diplomatiniams imunitetams: jie yra btini veiksmingam diplomatini funkcij atlikimui, ir, antra, jie yra suteikiami dl to, kad diplomatai yra valstybi atstovai. Atstovavimo pagrindas", nors ankstesniais amiais ir buvo pripastamas pagrindu diplomatiniams imunitetams, dabar tapo gana abejotinu; jis reikt, jog diplomatai, kaip ir valstybs, neturi imuniteto nuo iekini, kylani dl valstybi komercins veiklos, o i tikrj diplomatai turi imunitet nuo iekini dl tokio pobdio veiklos. Pagal iuolaikin doktrin imunitetai turi funkcin pagrind", t.y. jie yra btini veiksmingam diplomatini atstovybi funkcij vykdymui utikrinti".

Imunitetas nuo teism jurisdikcijos

Vienos konvencijos 31(1) straipsnis nustato: Diplomatinis agentas naudojasi imunitetu nuo priimaniosios valstybs baudiamosios jurisdikcijos. Jis naudojasi ir imunitetu nuo jos civilins bei administracins jurisdikcijos, iskyrus atvejus, kai: a) jam pateikiamas iekinys dl priimaniosios valstybs teritorijoje esanio privataus nekilnojamojo turto, nebent jis valdo j siunianiosios valstybs vardu atstovybs reikmms; b) jam pateikiamas iekinys dl paveldjimo, su kuriuo diplomatinis agentas yra susijs... kaip privatus asmuo...; c) jam pateikiamas iekinys dl bet kokios profesins ar komercins veiklos, kuria diplomatinis agentas usiima priimaniojoje valstybje ne savo tarnybini funkcij vykdymo metu. Tokiu pat imunitetu naudojasi ir diplomato eimos nariai, jeigu jie nra priimaniosios valstybs pilieiai. Imuniteto buvimas nereikia, kad nuo diplomat nukentj asmenys neturi joki teisins gynybos priemoni. Diplomato tarnybin karjera paprastai priklauso nuo jo siningo ir gero elgesio, o tai skatina j nepiktnaudianti savo imunitetu; greiiausiai kit asmen pretenzijas, reikiamas jam, jis sieks isprsti anksiau, nei apie jas bus praneta jo virininkams. Be to, nukentjs asmuo arba priimaniosios valstybs vyriausyb gali papra-

IMUNITETAS NUO J U R I S D I K C I J O S

165

yti ambasadori, kad is panaikint savo pavaldinio imunitet. Nukentjusioji alis teismin proces prie diplomat gali pradti ir siunianiojoje valstybje. Praktikoje dauguma pretenzij kyla dl eismo vyki, todl danai diplomatai yra raginami apsidrausti savo trans-porto priemones, o draudimo kompanijos - nesidangstyti savo klient imunitetu.51 Kratutiniais piktnaudiavimo atvejais diplomatas gali bti paskelbtas persona non grata.52 Viena i svarbiausi Vienos konvencijos ypatybi yra ta, kad ji nesuteikia visiko imuniteto visam diplomatins atstovybs personalui. Be diplomatini agent Konvencijoje kalbama apie administracin ir technin personal (pvz., archivarus, radijo specialistus) bei aptarnaujant personal (pvz., vairuotojus, sekretores). Administracinio ir techninio personalo darbuotojai turi visik imunitet nuo baudiamosios jurisdikcijos, taiau imunitetas nuo civilins ir administracins jurisdikcijos jiems taikomas tik j tarnybiniams veiksmams. O aptarnaujanio personalo nariams imunitetas nuo priimaniosios valstybs jurisdikcijos, skaitant ir baudiamj, taikomas tik j tarnybiniams veiksmams. i nuostata taikoma ir diplomatiniams agentams, kurie yra priimaniosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyventojai (taip pat r. Vienos konvencijos 38(2) straipsn dl kit personalo nari, kurie yra priimaniosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyventojai). is apribojimas atspindi imunitet funkcin pobd; kadangi antraeilio personalo funkcijos nra tokios svarbios kaip diplomat, yra maesn btinyb aukoti privai iekov priimaniojoje valstybje interesus, kad bt sudarytos slygos diplomatins atstovybs antraeiliam personalui veiksmingai atlikti savo pareigas. Kai asmuo nustoja bti diplomatins atstovybs personalo nariu, jo imunitetas ir toliau ilieka galioti tam tikr laik, kol jis palieka al. Prajus tam laikui asmuo gali bti patrauktas atsakomybn u privaius veiksmus, jo atliktus tarnybos laikotarpiu, bet ne u tarnybinio pobdio veiksmus.53

Kiti imunitetai ir privilegijos

Be imuniteto nuo teism jurisdikcijos, diplomatai naudojasi ir kitomis privilegijomis bei imunitetais (svok imunitetas" ir privilegija" reikms taip susilieja, kad nepraktika jas nagrinti atskirai). Paprastumo sumetimais apsiribosime diplomatiniais agentais stricto sensu, kurie nra priimaniosios Valstybs pilieiai ar nuolatiniai gyventojai. (Apie siauresnius kit asmen, priklausani diplomatins atstovybs personalui, imunitetus reikia irti Vienos konvencijos 37 ir 38 straipsnius.) Diplomatins atstovybs ir diplomato privaios rezidencijos patalpos yra nelieiamos; priimaniosios valstybs atstovams neleidiama

51 52 53

B P IL1 9 6 4 , p . 7 4 . r. te k s t a u k ia u , p . 1 6 3 .

1 9 6 1 m . V ie n o s k o n v e n c ijo s 3 9 (2 ) s tra ip s n is .

166

8 skyrius

54 55 56

r. 17 skyri. r. 7 skyri.

r. R. Higgins, The Abuse of Diplomatic Privileges and Immunities: Recent United Kingdom Experience, MIL 79 (1985), p. 641; M. Herdegen, The Abuse of Diplomatic Privileges and Countermeasures not Covered by the Vienna Convention on Diplomatic Relations. Some Observations in the Light of Recent British Experience, ZaoRV 46 (1986), p. 734. Del domios diskusijos apie galimus vairi piktnaudiavim diplomatinmis privilegijomis ir imunitetais prevencijos bdus r. Higgins, UK Foreign Affairs Committee Report on the Abuse of Diplomatic Immunities and Privileges: Government Response and Report, AJIL 80 (1986), p. 135140. r. taip pat I. Cameron, First Report of the Foreign Affairs Committee of the House of Commons, ICLQ 34 (1985), p. 610-620; A. Akinsanya, The Dikko Affair and Anglo-Nigerian Relations, ten pat, p. 602-609.
57

L.A.N.M. Barnhoorn, Diplomatic Law and Unilateral Remedies, NYIL 25 (1994), p. 39-81.
58

1961 m. Vienos konvencijos 23 straipsnis.

59 60 61

34 straipsnis. 36 straipsnis.

Tehran Hostages byla, op. c/7., at 42.

62

Ten pat, p. 29-45; 1979 m. gruodio 21 d. ST Rezoliucija Nr. 460, UN Chronicle, 1980, Nr. 1, p. 13, at 14. r. B.V.A. Roling, Aspects of the Case concerning United States Diplomatic and Consular Staff in Tehran, AMI 11 (1980), p. 125 ir t.t.; W. Christopher et al., American Hostages in Iran: The Conduct of A Crisis, 1985; S.A. Riesenfeld, United States-Iran Agreement of January 19, 1981 (Hostages and Financial Arrangements), EPIL 8 (1985), p. 522-526. r. taip pat 17 skyri.

eiti jas be siunianiosios valstybs leidimo, o priimanioji valsty-b privalo imtis atitinkam priemoni, kad apsaugot ias patalpas nuo alos joms padarymo.54 Kita vertus, diplomatins patalpos nra eks-trateritorinis objektas; jose atliekami veiksmai laikomi vykstaniais pri-imaniosios, o ne siunianiosios valstybs teritorijoje; pabg nusikaltliai, pasislp iose patalpose, paprastai yra perduodami priimaniosios valstybs policijai.55 Siunianiajai valstybei draudiama savo diplomatinse patalpose kalinti mones. Diplomatinei atstovybei arba diplomatui priklausantys archyvai, dokumentai ir kitas turtas taip pat yra nelieiami. Atstovybei turi bti leidiama nekliudomai palaikyti ryius su siunianija valstybe visomis tinkamomis priemonmis, skaitant diplomatinius kurjerius, koduotus ir ifruotus praneimus (taiau ji negali naudotis radijo sistuvu be priimaniosios valstybs sutikimo). Atstovybs oficiali korespondencija yra nelieiama, o diplomatinis patas negali bti atidaromas arba sulaikomas. Diplomatiniame pate gali bti tiktai dokumentai arba daiktai, skirti tarnybiniam naudojimui; ikyla problema: k daryti, jeigu ia privilegija piktnaudiaujama, norint nelegaliai veti ginkl, narkotik ar net moni.56 Pasinaudojimas iimtine teise apirti (neskaitant, ko gero, pervietimo infraraudonaisiais spinduliais) ir atidaryti tartin diplomatin pat gali iprovokuoti atitinkamas atsakomsias priemones.57 Diplomatini patalp panaudojimas nipinjimo" tikslams nra minimas Vienos konvencijoje, taiau tokia veikla yra nesuderinama su Konvencijos dvasia; kita vertus, i veikla, ko gero, yra pernelyg plaiai paplitusi, kad j galima bt laikyti neteista. Atstovybs patalpos yra atleidiamos nuo vis mokesi, iskyrus mokesius u konkreias suteiktas paslaugas (pvz., mokestis u vanden)?8 Su tam tikromis iimtimis diplomatai atleidiami nuo vis mokesi.59 Priimanioji valstyb privalo leisti veti be muit daiktus, reikalingus atstovybs tarnybiniam naudojimui bei diplomato ir jo eimos nari asmeniniam naudojimui;60 iki 1961 met ios nuostatos buvo visuotinai laikomasi, taiau ji buvo laikoma mandagumo, o ne teiss norma. Vienos konvencijos 29 straipsnyje nustatyta, kad diplomatai jokia forma negali bti aretuojami arba sulaikomi, ir kad turi bti imtasi priemoni jiems apsaugoti nuo upuolimo. Diplomatai danai tampa terorist taikiniais, taiau priimaniosios valstybs tokiomis aplinkybmis beveik visada stengiasi kaip manoma patikimiau saugoti diplomatus. Irano pritarim kovotojams", kurie pam kaitais JAV diplomatus Irane 1979 m. lapkriio mn., Tarptautinis Teisingumo Teismas teisingai pavadino unikaliu"',61 ir j vienbalsiai pasmerk tiek Teismas, tiek Saugumo Taryba.62 Iranas band teisinti tok elges ir rodinti, kad JAV ir j diplomatai vykd neteistus veiksmus prie Iran (pvz., kiosi Irano vidaus reikalus), taiau Teismas pripaino, kad tokie kaltinimai, net jei-

IMUNITETAS NUO J U R I S D I K C I J O S

167

gu jie bt rodyti, negali pateisinti Irano vykdyto diplomatinio imuniteto paeidimo; pareig laikytis diplomatin imunitet nustatani taisykli yra absoliuti, todl ji privalo bti vykdoma bet kokiomis aplinkybmis.63

KONSULINIS IMUNITETAS
Konsulai, kaip ir diplomatai, atstovauja savo valstybei kitoje valstybje, taiau, skirtingai nuo diplomat, jie nra susij su politiniais dviej valstybi santykiais. Jie vykdo vairias nepolitinio pobdio funkcijas: iduoda pasus ir vizas, gina savo valstybs laivybos ir komercinius interesus ir t.t. Konsulat bstins danai steigiamos tiek sostinse, tiek ir region miestuose. 1963 metais JT suorganizavo konferencij Vienoje, kurioje buvo priimta Vienos konvencija Dl konsulini santyki";64 daugelis valstybi po to tapo ios Konvencijos alimis. Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomone, 1963 met Konvencija kodifikavo konsulinius santykius reguliavusi teis;65 taiau kai kurie autoriai teig, jog imunitetai, kurie buvo suteikti konsulams pagal Konvencij, yra platesni u tuos, kuriais konsulai naudojosi pagal paprotin teis. Taiau kaip ten nebt, net jei Konvencija ir nevisikai atspindi paprotin teis, daugeliu atvej ji i tikrj atspindi pokarines dviales konsulines konvencijas. Tai ypa pasakytina apie 36 straipsn, konsulams suteikiant teis bendrauti su siunianiosios valstybs pilieiais priimaniosios valstybs teritorijoje, ypa tais atvejais, kai tie pilieiai kaljime laukia teismo arba yra nuteisti baudiamja tvarka. Konvencija konsul status didia dalimi suvienodino su diplomat statusu; dl to nereikia stebtis, nes dabar valstybs vis daniau sujungia savo diplomatines ir konsulines tarnybas. Asmenys, kurie tuo paiu metu veikia ir kaip diplomatai, ir kaip konsulai, turi diplomatin imunitet. Konsulai, kurie nra diplomatai, pagal Konvencij turi daugel t pai privilegij ir imunitet kaip ir diplomatai, taiau jie turi imunitet nuo priimaniosios valstybs teism civilins bei administracins jurisdikcijos tik savo tarnybiniams veiksmams. Be to, be muit jie gali siveti daiktus, reikalingus j asmeniniam naudojimui, tik atvykdami priimanij valstyb pirm kart po j paskyrimo.

63

Tehran Hostages byla, op. cit., at 38-41.

64 65

596 UNTS 261.

TARPTAUTINI ORGANIZACIJ IMUNITETAI

Kita apimtimi tarptautins organizacijos imunitetais naudojasi pagal paprotin teis - lieka neaiku; praktikoje is klausimas paprastai reguliuojamas sutartimis, tokiomis kaip 1946 met Bendroji konvenci-

Ten pat, p. 24. r. taip pat E. Kussbach, Vienna Convention on Consular Relations (1963), EPIL 9 (1986), p. 388-393; L.T. Lee, Consular Law and Practice. 2-as leid., 1991; C. Economides, Consular Treaties, EPIL I (1992), p. 768-770; F. Munch, Consular Jurisdiction, ten pat, p. 763-765.

168

8 skyrius

66

Tekstas 1 UNTS 15. r. P.C. Szaz, International Organizations, Privileges and Immunities, EPIL II (1995), p. 1325-1333; P.H.F. Bakker, The Legal Position of Intergovernmental Organizations: A Functional Necessity Analysis of Their Legal Status and Immunities, 1994; Restatement (Third), 1 t., p. 492 ir t.t.
67

11-16 skyriai. Dl specialios bylos r. Applicability of Article VI, Section 22, of the Convention on the Privileges and Immunities of the United Nations (Advisory Opinion), ICJ Rep. 1989, p. 177-221, taip pat S. Richterio straipsn apie i byl leidinyje EPIL I (1992), p. 823-825.

ja Dl Jungtini Taut privilegij ir imunitet", arba susitarimais, sudarytais su valstybe, kurioje organizacija yra sikrusi.66 Imuniteto paskirtis tarptautinse organizacijose yra grynai funkcinio pobdio ir susijusi su specifiniais organizacijos udaviniais, numatytais steigiamojoje sutartyje; imuniteto paskirtis - utikrinti organizacijos galimyb gyvendinti tuos udavinius. Dl ios knygos vadinio pobdio tik trumpai bus aptartos mintos Bendrosios konvencijos nuostatos kaip imunitet, kuriais naudojasi tarptautins organizacijos, pavyzdys. JTO turi visik imunitet nuo bet kokio teisinio proceso (1946 met Konvencijos 2 paragrafas); prieingu atveju ekscentriki iekovai bei aliki teismai gali trukdyti atlikti jos funkcijas. Jos patalpos, turtas archyvai ir dokumentai yra nelieiami (3 ir 4 paragrafai); ji yra atleista nuo tiesiogini mokesi ir muit (7 paragrafas), o jos personalas atleidiamas nuo darbo umokesio pajam mokesi (18 paragrafas); prieingu atveju personalo nari darbo umokesio pajam mokestis tekt valstybei, kurioje jie dirba, vadinasi, valstybs, mokdamos savo naus JTO biudet, faktikai netiesiogiai moka valstybms, kuriose JTO turi savo pagrindines bstines (JAV ir veicarija). Generalinis sekretorius ir jo pavaduotojai turi diplomatin imunitet (19 paragrafas); valstybs nars nesiryo suteikti tokio statuso ir kitiems JTO persona-lo nariams, kurie dabar turi tik ribotus imunitetus, tokius kaip imunitetas nuo teisinio proceso dl j tarnybini veiksm bei atleidimas nuo karins tarnybos (18

paragrafas). Generalinis sekretorius privalo panaikinti JTO personalo nario imunitet, jeigu tai, jo nuomone, trukdo vykdyti teisingum, taiau imunitetas gali bti panaikintas tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks JTO interesams (20 paragrafas). JTO privalo numatyti tinkamus pretenzij jai sureguliavimo bdus" (29 paragrafas); ji gyvendino i nuostat apsidrausdama dl atsakomybs alos pada-'rymo atvejais, sudarydama susitarimus dl arbitrao ir pan. Valstybi nari atstovai, vykstantys JT organ posdius, naudojasi beveik tokiomis pat privilegijomis ir imunitetais kaip ir diplomatai, iskyrus tai, kad j imunitetas nuo teisinio proceso taikomas tik dl j tarnybini veiksm, ir jie yra atleidiami nuo muit tik savo asmeniniam bagaui.67

jurisdikcijos. Taiau kai kurie kiti imunitetai, nagrinti ia-

ATSISAKYMAS IMUNITETO
Imunitetas nuo teism jurisdikcijos nereikia, kad imuniteto turtojas yra vir nacionalins teiss. I ios teiss kylanios pareigos lieka jam privalomos, taiau jos yr neutikrinamos., (Tai pasakytina apie imunitet nuo teism

I M U N I T E T A S NUO JURISDIKCIJOS

169

me skyriuje, pvz., imunitetas nuo mokesi, reikia imunitetus ir nuo pareig, o ne tik imunitetus nuo utikrinimo.) Taigi tiek suvereno, tiek diplomatini imunitet galima atsisakyti;68 dl to neutikrinama pareiga pakeiiama pareig, galim utikrinti priverstinai. Imunitetas yra suteikiamas valstybs naudai, todl tik valstyb gali jo ir atsisa-kyti. Valstyb gali atsisakyti imuniteto vieno i savo diplomat atvilgiu prie jo nor.69 Ir prieingai, diplomato ireiktas atsisakymas negalioja, jeigu to padaryti jo negaliojo jo virininkai.70 Imuniteto galima atsisakyti arba teismo akivaizdoje" (t.y. po to, kai buvo pradtas teismo procesas), arba susitarimu, sudarytu prie prasidedant procesui..71 Atsisakymas teismo akivaizdoje" gali vykti dviem formomis: aikiai ireikta (t.y. aikiai pareikiant teismui, kad imuniteto yra atsisakyta) arba numanoma (t.y. ginantis nuo iekinio neprietaraujant dl teismo jurisdikcijos). 1961 m. Vienos konvencijos 32(2) straipsnyje teigiama, kad atsisakymas visada turi bti ireiktas aikiai, taiau abejotina, ar i nuostata atspindi paprotin teis; taigi ji nebtinai turi bti taikoma pagal analogij suvereno imunitetui. Jei valstybs ar diplomatai veikia kaip iekovai, laikoma, kad jie atsisak savo imuniteto prieiekiniams, kylantiems i to paties gino dalyko. Pavyzdiui, tais laikais, kai Anglijos teis suvereno imunitet suteikdavo usienio valstybi komercinei veiklai, valstyb, kuri pardav prekes asmeniui ir pareik jam iekin dl nesumoktos kainos, buvo laikoma atsisakiusia savo imuniteto nuo asmens prieiekinio dl to, kad preks buvo su defektais. Taiau valstybs pretenzija dl paskolint pinig susigrinimo nereikia numanomo atsisakymo imuniteto nuo prieiekinio dl meito, kadangi prieiekinys yra visikai nesusijs su pirmine pretenzija.72 Imuniteto atsisakymas pirmosios instancijos teisme apima ir apeliacinius skundus dl to teismo sprendimo; jei valstyb laimi byl. pirmosios instancijos teisme, ji negali remtis savo imunitetu, kad ukirst keli kitai aliai skstis auktesniam teismui.73 Taiau imuniteto nuo teism jurisdikcijos atsisakymas nereikia, kad atsisakoma imuniteto nuo priimt sprendim vykdymo; tam yra btinas atskiras imuniteto nuo vykdymo atsisakymo aktas, kad galima bt imtis priverstini veiksm usienio valstybs ar diplomato turto atvilgiu, siekiant iiekoti sprendimu pripaint nesumokt skol.74 Dauguma atvej nuo savo imuniteto atsisakiusi valstyb bus pasirengusi vykdyti ir jai nepalank sprendim; prieingu atveju ji i pat pradi nebt atsisakiusi imuniteto. Daugumoje ali, kuriose usienio valstybs nesinaudoja suvereno imunitetu savo komercinei veiklai, turtui, kur usienio valstybs naudoja komerciniams tikslams, paprastai netaikomas imunitetas nuo vykdymo, todl tokiais atvejais neikyla imuniteto nuo vykdymo atsisakymo klausimas.75

68

Nagrinjimas apsiribos suvereno ir diplomatiniu imunitetu, kadangi i ri imunitet reguliuojanios taisykls yra aikesns nei kitus imunitetus reguliuojanios taisykls. Kita vertus, suvereno ir diplomatin imunitet reguliuojanios taisykls paprastai pagal analogij yra taikomos ir kit ri imunitetui nuo teism jurisdikcijos.
69 70

R. v. Kent, [1941] 1 KB 454.

R. v. Madan, [1961] 2 QB 1; r. taip pat SIA 2(7) skyri.

71 72

S IA 2 (2 ) ir 1 7 (2 ) sk yria i.

High Commissioner for India v. Ghosh, [1960] 1 QB 134; r. taip pat Vienos Konvencijos 32(3) straipsn ir SIA 2(6) skyri.
73 74

SIA 2(6) skyrius.

Vienos konvencijos 32(4) straipsnis; SIA 13(3) skyrius.

75

r. Sinclair, op. cit., p. 218-242 (ypa 242), 255-257. 263-265, H. Fox, Enforcement Jurisdiction, Foreign State Property and Diplomatic Immunity, ICLQ (1985), p. 114.

9 SKYRIUS

SUTARTYS

Harris CMIL, p. 729-812; Restatement (Third), 1 t., III dalis, p. 144 ir t.t; Lord McNair, The Law of Treaties, 2-as leid., 1961; T.O. Elias, The Modern Law of Treaties, 1974; S. Rosenne, Vienna Convention on the Law of Treaties, EPIL 7 (1984), p. 525-533; R. Bernhardt, Treaties, ten pat, p. 459-464; L. Wildhaber, Treaties, Multilateral, ten pal, p. 480484; T.M. Franck, Taking Treaties Seriously, MIL 82 (1988), p. 67-68; S. Rosenne, Developments in the Law of Treaties 1945-1986, 1989; J, Klabbers, Informal Agreements in International Law: Towards a Theoretical Framework, FYIL 5 (1994), p. 267-387; P Reuter, Introduction to the Law of Treaties, 3-as leid., 1995; Klabbers, The Concept of Treaties, 1996. r. taip pat 3 skyri.
2

Nuclear Tests Case (Australia v. France), ICJ Rep. 1974, p. 253, 267-268 (nors teigiama, kad Teismas nebuvo teisus manydamas, jog Pranczijos pareikimas, kad ji daugiau nebevykdys branduolini bandym atmosferoje, reik teisikai privalom paad). r. taip pat 20 skyri.
3

Tekstas ILM 8 (1969), p. 679, MIL 63 (1969), p. 875. r. I. Sinclair, The Vienna Convention on the Law of Treaties, 2-as leid., 1984.
4 5

r. 3 skyri. Tekstas AJIL 61 (1967), p. 285.

Kiekvienu manomu klausimu valstybs sudarinja sutartis.1 Apskritai visas sutartis, nepriklausomai nuo j reguliuojamo dalyko, reguliuoja tos paios taisykls. Todl didesns sutari teiss dalies interes konfliktai tarp valstybi nepalieia; kiekviena valstyb yra alis imt sutari, todl ji yra suinteresuota, kad sutartys bt veiksmin- gos; lygiai kaip visos valstybs yra suinteresuotos ilaikyti diplomatin imunitet nustatanias taisykles, kad bt geresns slygos diplomatiniams santykiams palaikyti. Taiau reikia pabrti, kad sutartis nra vienintelis bdas, kuriuo valstyb gali prisiimti teisin sipareigojim. Pagal tarptautin teis vienaalikas paadas yra privalomas j ireikusiai valstybei, jei i valstyb laik savo paad teisikai pareigojaniu.2 Prarasti teis valstyb gali vienaalikai jos atsisakiusi, jeigu is jos ketinimas yra pakankamai aikus. Geras ieities takas, pradedant nagrinti sutartis, yra 1969 m. Vienos konvencija Dl sutari teiss", sigaliojusi 1980 m. sausio 27 dien.3 Preliminar tiriamj darb ioje srityje ir Konvencij reng Tarptautins teiss komisija,4 kurios komentarai yra naudingas Konvencijos aikinimo vadovas; juose atsispindi ir mastas, kuriuo atskiri Konvencijos straipsniai atspindi iki tol galiojusi paprotin teis bei valstybi suderintus poirius.5 Nuo 1969 met daugeliu Konvencijos nuostat paprastai bdavo remiamasi teism sprendimuose ir valstybi praktikoje kaip tikslia paprotini norm, susijusi su sutartimis, iraika. Taiau Konvencija taikoma tik sutartims, sudarytoms po jos sigaliojimo (4 straipsnis). Todl nuo pradi jos, kaip konvencijos, taka buvo gana ribota. Konvencija yra svarbi tuo, kad daugumoje jos nuostat bandyta kodifikuoti su sutartimis susijusi paprotin teis, nors joje yra ir toki norm, kurios labiau atspindi teiss progresyv pltojim", o ne kodifikavim. 1969 met Vienos konvencijos 2(1)(a) straipsnis apibria sutart ios Konvencijos tikslais kaip tarptautin susitarim sudaryt tarp valstybi ratu ir reguliuojam tarptautins teiss nepriklausomai nuo to, ar susitarim sudaro vienas dokumentas, ar du, ar keli tarpusa-

SUTARTYS

171

vyje susij dokumentai, ir nepriklausomai nuo jo pavadinimo". is apibrimas neapima tarpvalstybini susitarim, kuriuos reguliuoja nacionalin teis, taip pat tarpvalstybini susitarim, kuriais apskritai neketinama sukurti teisini santyki. i dviej susitarim tip ibraukimas i sutarties" apibrimo yra visuotinai pripaintas, taiau Konvencijoje pateiktas apibrimas yra labiau diskutuotinas dl to, kad jis neapima odini susitarim tarp valstybi, susitarim tarp. bet koki tarptautini organizacij tip bei susitarim tarp valstybi ir tarp-tautini organizacij. Tokie susitarimai paprastai vadinami sutartimis", ir vienintel prieastis, kodl jie nelaikomi sutartimis", (Konvencijos tikslams) yra ta, kad juos reguliuojanios tarptautins teiss normos kai kuriais aspektais skiriasi nuo norm, reguliuojani raytines sutartis tarp valstybi; dl to minti susitarimai buvo ibraukti i Konvencijos reguliavimo sferos, kad nepadaryt Konvencijos pernelyg sudtingu dokumentu. 1,986 metais buvo pasirayta speciali konvencija, t.y. Konvencija Dl sutari, sudarom tarp valstybi ir tarptautini organizacij bei tarp tarptautini organizacij, teiss"; taiau ji dar nesigaliojo.6 Bet kuriuo atveju tarptautini organizacij sudarytas sutartis patogiau nagrinti kaip tarptautini organizacij teiss dal,7 o odins sutartys iais laikais yra ypa retos.

SUTARI SUDARYMAS IR S I G A LI O J I M AS
Kai teisininkai kalba apie sutarties sudarym, jie turi galvoje jos rengim ir sigaliojim.8

Sutarties teksto tvirtinimas

1969 m. Vienos konvencijos 9 straipsnis numato: 1. Sutarties tekstas yra patvirtintas, kai visos valstybs, dalyvaujanios jo parengime, ireik tam savo sutikim, iskyrus atvejus, numatytus 2 dalyje. 2. Sutarties tekstas tarptautinje konferencijoje tvirtinamas balsavimu dviem tredaliams dalyvaujanij ir balsuojanij valstybi pritarus, nebent ta paia bals dauguma jos nutart taikyti kit taisykl. 9(2) straipsnis apibria tai, kas faktikai vyksta iuolaikinse konferencijose (ankstesniais laikais paprastai buvo reikalaujama vienbalsikumo), taiau kiekvienoje konferencijoje patvirtinamos savos taisykls dl balsavimo procedr ir iuo klausimu nra jokios bendros normos paprotinje teisje; taigi 9(2) straipsnis labiau ireikia progresyvi teiss pltr, o ne kodifikavim.
6 TekstasILM 25 (1986), p. 543. r. taip pat E.KIein/M. Pechstein, Das Vertragsrecht internationaler Organisationen, 1985; P.K. Menon, The Law of Treaties between States and International Organizations, 1992; K. Zemanek, International Organizations, Treaty-Making Power, EPIL II (1995), p. 1343-1346. 7 8

r. literat r 6 skyriuje.

S. Rosenne, Treaties, Conclusion and Entry into Force, EPIL 7 (1984), p. 464-467; E.W . Vierdag, The Time of the Conclusion" of A Multilateral Treaty: Article 30 of the Vienna Convention on the Law of Treaties and Related Provisions, BYIL 59 (1988), p. 75 ir t.t.

172

9 skyrius

9 10

r. 4 skyri.

r. 1969 met Vienos konvencijos 2(1)(b) ir 16 straipsnius.

Teksto patvirtinimas dar nesukuria joki teisini pareig. Sutartis negalioja, kol dvi ar daugiau valstybi neireikia sutikimo jos laikytis, o toks sutikima ireikiamas paprastai patvirtinus tekst ir yra visikai atskiras procesas.

Sutikimas dl sutarties privalomumo

Vienos konvencijos 11 straipsnis numato: Valstybs sutikimas laikytis sutarties gali bti ireiktas: pasiraymu, apsikeitimu "dokumentais, sudaraniais sutart, ratifikavimu, primimu, tvirtinimu ar prisijungimu arba kitais bdais, jei tokie numatyti, Sutikimo ireikimo bd gausa, deja, teis ne daug sumaities.

Tradicikai pasiraymas ir ratifikavimas yra daniausiai naudojami bdai sutikimui ireikti. Kai kuriais atvejais diplomatai, vedantys derybas dl sutarties, yra galiojami pasirayti sutartis ir taip padaryti jas privalomomis savo valstybms; kitais atvejais j galiojimai yra labiau riboti, ir sutartis netampa privaloma, kol jos neratifikuoja (t.y. patvirtina) tam tikra valstybs institucija. Kai kuriose alyse (skaitant JAV, bet ne Jungtin Karalyst) konstitucija reikalauja, kad valstybs vadovas, prie ratifikuodamas sutart, gaut statym leidiamosios valdios arba jos dalies (pvz., JAV Senato) pritarim.9 Sutartis laikoma ratifikuota, kai susitarianios alys apsikeiia ra-tifikivimo dokumentais arba ie dokumentai deponuojami pas depozitar.10 Ratifikuojant daugiaal sutart akivaizdu, jog apsikeisti ratifikavimo dokumentais dideliam skaiiui valstybi yra keblu, todl sutartyje paprastai numatoma, kad. ie dokumentai turi bti deponuo-jami valstybje arba tarptautinje organizacijoje, kuri sutartimi yra pasirinkta kaip depozitaras. Su sutartimi susij dokumentai dl

ratifikavimo, prisijungimo, ilyg, denonsavimo bei kiti panas praneimai turi bti siuniami depozitarui, kuris apie tai pranea kitoms sutarties alims. Santykis tarp pasiraymo ir ratifikavimo gali bti suprastas tik istorijos kontekste. Tais laikais, kai ryi priemons buvo menkai ipltotos ir dl to diplomatams buvo sunku palaikyti ry su savo suverenu, ratifikavimas buvo btinas, kad neleist diplomatams viryti gaut instrukcij; gavs sutarties tekst ir sitikins, jog jo atstovas nevirijo jam duot instrukcij, suverenas privaljo patvirtinti (ratifikuoti) savo atstovo paraus. Taiau jau XVIII a. pabaigoje pareiga ratifikuoti paseno, ir ratifikavimas imtas naudoti kitokiam tikslui - duoti valstybs vadovui laiko dar kart apmstyti. Pltojantis demokratijai, laiko tarpas tarp pasiraymo ir ratifikavimo sudarydavo galimyb dl sutarties ireikti viej nuomon.

SUTARTYS

173

XIX a. pokyiai vyko toliau. Iki to laiko daugelis valstybi prim konstitucijas, kurios reikalavo statym leidiamosios valdios pritarimo ratifikavimui; taiau valstybs m sudarinti vis daugiau standartini sutari, o statym leidiamoji valdia neturjo laiko j nagrintu Todl iuolaikin praktika pasidar tokia, kad nemaai sutari tampa privalomomis vien tik jas pasiraius. Netgi Jungtinje Karalystje, kur ratifikavimui nereikia statym leidiamosios valdios pritarimo, daugelis sutari, kurios turi bti ratifikuotos, niekada nebuvo ratifikuotos tiesiog dl inercijos, bdingos bet kuriam sudtingam administraciniam mechanizmui. Ratifikavimo btinumas menkai priklauso nuo sutarties dalyko. Gal kam ir atrodo, kad politikai svarbios sutartys visada turi bti ratifikuotos, taiau praktika iuo klausimu nra vienoda. Sutartyse paprastai aikiai nurodoma, ar jas btina ratifikuoti, ar ne; , klausim sunku atsakyti, jei paioje sutartyje nieko apie tai nekalbama. Kai kurie autoriai mano, jog bendra taisykl yra ta, kad sutartys turi bti ratifikuotos; kiti autoriai mano prieingai. Taiau visi autoriai pripasta, kad yra nemaai iimi i bendros taisykls, todl praktikoje skirtumo tarp i dviej teorij padariniai yra palyginti neyms. Vienos konvencijoje tvirtintas neutralus" poiris; viskas priklauso nuo ali ketinim, o Konvencijos 12(1) ir 14(1) straipsniai numato principus dl ali ketinim nustatymo. 12(1) straipsnis numato: Valstybs sutikimas sutarties laikytis yra ireikiamas jos atstovo parau, kai: a) sutartyje numatyta, jog pasiraymas turs tok poveik; b) kitaip nustatyta, jog valstybs derybose susitar, kad pasiraymas turi turti tok poveik;11 arba c) valstybs ketinimas suteikti pasiraymui tok poveik matyti i atstovo galiojamj rat12 arba jis buvo ireiktas per derybas. 14(1) straipsnis numato: Valstybs sutikimas sutarties laikytis ireikiamas ratifikavimu, kai: a) sutartyje numatyta, jog toks sutikimas turi bti ireiktas ratifikavimu; b) kitaip nustatyta, kad per derybas valstybs sutiko, jog reiks ratifikuoti; c) valstybs atstovas pasira sutart su slyga j ratifikuoti; arba d) valstybs ketinimas pasirayti sutart su slyga j ratifikuoti kyla i atstovo galiojim arba buvo ireiktas per derybas. Reikt taip pat pabrti, kad sutarties vykdymas gali reikti tyl ratifikavim. Pavyzdiui, jei valstyb skmingai pasinaudoja teismis pagal neratifikuot sutart, ji nebegali teigti, jog sutartis nra jai privaloma. Be pasiraymo ir ratifikavimo, valstyb gali tapti sutarties alimi ir prisijungimo bdu. Skirtumas tarp prisijungimo, viena vertus, ir pasiraymo arba ratifikavimo, kita vertus, yra tas, kad prisijungianti

11

Apie tai lengvai galima sprsti, jeigu paioje sutartyje numatyta, kad ji sigalios i karto arba tam tikr konkrei dien artimiausioje ateityje.
12

galiojimai yra apibriami 1969 met Vienos konvencijos 2(1)(c) straipsnyje kaip dokumentas, kur iduoda valstybs, skirianios asmen ar asmenis atstovauti jai, kompetentingos valdios institucijos dl deryb, sutarties teksto patvirtinimo ar jo autentikumo nustatymo, dl valstybs sutikimo, kad sutartis tapt jai privaloma, ireikimo, arba dl vykdymo bet kokio kito akto, susijusio su sutartimi".

174

9 skyrius

valstyb nedalyvavo derybose sutart rengiant, o buvo pakviesta susitarianij valstybi prisijungti prie sutarties. Prisijungimas galimas tik tuo atvej, jei tai yra numatyta sutartyje arba jei visos sutarties alys sutinka, kad valstybei bt leista prisijungti prie sutarties. Prisijungimo padariniai tokie pat kaip ir pasiraymo bei ratifikavimo kartu pamus. Taigi buvo trys tradiciniai valstybs sutikimo dl sutarties privalomumo ireikimo bdai: pasiraymas, ratifikavimas ir prisijungimas. Taiau iuolaikiniai procesai keliais aspektais situacij padar sudtingesn. Pirmiausia, iais laikais sutartys danai sudaromos dviem valstybms apsikeitus korespondencija (danai tai vadinama apsikeitimu notomis"). Kiekvien not pasirao j siunianios valstybs atstovas, ir abiej valstybi atstov para paprastai pakanka valstybi sutikimui dl sutarties privalomumo nustatyti; taiau apsikeitimas notomis ratifikavimo reikalauja tuo atveju, jei gali bti rodyta, jog toks buvo susitariani valstybi ketinimas. Antra, iuolaikin praktika, kai tam tikros sutartys ilg laik paliekamos valstybi, tiek dalyvavusi, tiek ir nedalyvavusi rengiant sutart, pasiraymui, skirtum tarp prisijungimo, viena vertus, ir pasiraymo bei ratifikavimo - kita vertus, padar neaik. Pavyzdiui, Vienos konvencijos 81 straipsnyje numatyta, jog Konvencija beveik vienerius metus yra atvira tam tikr kategorij valstybi, kurios nedalyvavo Vienos konferencijoje, pasiraymui; 83 straipsnyje numatyta, jog Konvencija [po to] lieka atvira bet kuriai valstybei, priklausaniai bet kuriai i 81 straipsnyje mint kategorij, prisijungti". Treia, dabar vietoj ratifikavimo (arba prisijungimo) kartais vartojamos primimo" ir tvirtinimo" svokos. i naujov yra daugiau terminologija, o ne esminis dalykas. Primimas ir tvirtinimas tarptautiniu lygmeniu atlieka t pai funkcij kaip ir ratifikavimas bei prisijungimas; tai valstybei suteikia laiko isamiai sutart apsvarstyti prie nusprendiant jos laikytis. i svok paplitimo pagrindin prieastis yra ta, kad jos leidia valstybei savo konstitucijoje ivengti nuostat, reikalaujani statym leidybos institucijos pritarimo ratifikavimo atveju. Vienos konvencijos 14(2) straipsnyje pripastamas panaumas tarp ratifikavimo, primimo bei tvirtinimo ir nustatoma, jog valstybs sutikimas dl sutarties privalomumo yra ireikiamas primimu arba tvirtinimu pagal slygas, panaias tas, kurios taikomos ratifikavimui". Galiausiai reikia paminti, jog sutarties tekst kartais rengia tarptautins organizacijos organas (pvz., JT Generalin Asamblja), ir su-tartis po to paskelbiama atvira valstybi nari prisijungimui", ratifikavimui", primimui" arba tvirtinimui". iuo atveju terminologi-

SUTARTYS

175

n sumaitis tampa absoliuia, nes svokos prisijungimas", ratifikavimas", primimas" it tvirtinimas" vartojamos pakaitomis; taigi skirtingos svokos skirtingose sutartyse yra vartojamos visikai identikam procesui apibdinti.

Sutarties sigaliojimas
Paprastai sutartis sigalioja visoms susitarianioms valstybms ireikus savo sutikim dl sutarties privalomumo.13 Taiau susitarianios valstybs visada gali nukrypti nuo ios bendros taisykls, tik tam turi numatyti atitinkam nuostat paioje sutartyje. Taigi sutarties sigaliojimas gali bti atidtas pagal paios sutarties nuostatas, kad alims utekt laiko prisitaikyti prie sutarties rei-kalavim (pvz., padaryti reikiamus pakeitimus savo nacionaliniuose statymuose). Sutartyje gali bti numatyta, kad ji sigalios tam tikr konkrei dien arba prajus konkreiam dien ar mnesi skaiiui po paskutinio ratifikavimo. Kai rengiant sutart dalyvauja labai daug valstybi, nelabai tiktina, kad visos jos j ratifikuos, todl iuo atveju netinka taikyti prast taisykl, jog sutartis sigalioja po to, kai j ratifikuoja visos susitarianios valstybs. Tokioje sutartyje paprastai numatoma, kad ji sigalios tada, kai j ratifikuos tam tikras skaiius valstybi (paprastai is skaiius yra tredalis susitariani valstybi). Kai sutart ratifikuoja net reikiamas minimalus valstybi skaiius, sutartis galioja tik tarp j ratifikavusi valstybi; sutartis negalioja tose valstybse, kurios jos neratifikavo. Sutartis gali bti taikoma retroaktyviai tik tuo atveju, kai susitarianios valstybs tai aikiai numato. Lygiai taip pat susitarianios valstybs gali susitarti sutart taikyti laikinai per laik nuo jos pasiray-mo ir sigaliojimo; tai yra patogi priemon tuo atveju, kai sutartis susijusi su neatidliotina problema, taiau reikalauja ratifikavimo. Taiau pagal Vienos konvencij nebent ... susitarianios valstybs susitaria kitaip, sutarties laikinas taikymas ... valstybje nutrksta, jei i valstyb informuoja kitas valstybes, tarp kuri sutartis yra laikinai taikoma, apie savo ketinim netapti sutarties alimi".14 Vienos konvencijos 18 straipsnis numato: Valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kurie sulugdyt sutarties objekt ir tiksl kai: a) ji pasira sutart arba apsikeit sutarties dokumentais, kuriuos reikia ratifikuoti, priimti arba tvirtinti, kol ji aikiai neireik savo ketinimo netapti sutarties alimi; arba b) ji savo sutikim dl sutarties privalomumo ireik iki sutarties sigaliojimo, tik su slyga, kad toks sigaliojimas nebus nepagrstai udelstas.
13

24 straipsnis. Dl specialaus atvejo r. R. Platzoder, Substantive Changes in a Multilateral Treaty Before its Entry into Force: The Case of the 1982 United Nations Convention on the Law of the Sea, EJIL 4 (1993), p. 390402. r. taip pat 12 skyri.
14

1969 met Vienos konvencijos 25(2) straipsnis.

176

9 skyrius

Tam tikras ios taisykls altinis egzistuoja paprotinje teisje, taiau is klausimas ilieka diskutuotinas.

15

D.W. Bowett, Reservations to NonRestricted Multilateral Treaties, BYIL 48 (1976-1977), p. 67-92; R.L. Bindschedter, Treaties, Reservations, EPIL 7 (1984), p. 496-499; F. Horn, Reservations and Interpretative Declarations to Multilateral Treaties, 1988; R.W. Edwards, Jr., Reservations to Treaties, Mich. JIL 10 (1989), p. 362. Tarptautins teiss komisija 1993 m. nusprend inagrinti ilyg sutartims darymo teisinius aspektus ir praktik, ir Alainas Pelletas pareng tuo klausimu pirmin praneim (A/CN.4/ 470) 1995 metais.
16

Ilygos Valstyb gali norti pripainti daugum sutarties nuostat, taiau dl vairi prieasi ji gali nesutikti su kai kuriomis i j. Tokiais atve-jais valstybs, tapdamos sutarties alimis, danai daro ilyg.15 Pa-vyzdiui, JAV, pasiraydamos Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt, padar ilyg dl mirties bausms.16 Vienos konvencijos 2(l)(d) straipsnyje ilyga" apibriama kaip vienaalis pareikimas, kur... valstyb padar pasiraydama, ratifikuodama, priimdama, tvirtindama sutart arba prie jos prisijungdama ir kuriuo ji siekia panaikinti arba pakeisti koki nors sutarties nuostat teisines pasekmes jas taikant iai valstybei. Ilygos padariniai priklauso nuo to, ar j pripasta, ar atmeta kitos su ja susijusios valstybs. Dvials sutarties ilyga problem nekelia, nes tai faktikai reikia nauj silym, dl kurio atnaujinamos dviej valstybi derybos dl sutarties slyg. Daugiaals sutarties atveju klausimas yra sudtingesnis, nes vienos valstybs gali sutikti su ilyga, o kitos nesutikti. Tradicin taisykl buvo ta, kad valstyb negali padaryti sutarties ilygos, iskyrus atvejus, kai su ta ilyga sutinka visos valstybs, pasiraiusios sutart (bet nebtinai ratifikavusios) arba prisijungusios prie jos. Taiau i taisykl paneig Tarptautinis Teisingumo Teismas savo konsultacinje ivadoje Genocide byloje.17 Teismas pareik, kad tradicin teorija turjo neginijam reikm", taiau ji nebuvo taikoma tam tikroms sutari kategorijoms. Konkreiau kalbant, ji ne-taikytina Genocido konvencijai, kuria siekiama apsaugoti asmenis, o ne suteikti abipuses teises susitarianioms valstybms. Todl Teismas patar, kad Valstyb, padariusi... ilyg, kuriai prietaravo viena ar daugiau [Genocido] Konvencijos ali, taiau ne visos, gali bti laikoma Konvencijos a-

r. E.F. Sherman, The U.S. Death Penalty Reservation to the International Covenant on Civil and Political Right: Exposing the Limitations of the Flexible System Governing Treaty Formation, Texas ILJ 29 (1994), p. 69-93. Dl ilyg sutartims mogaus teisi klausimais r. 14 skyri.
17

ICJ Rep. 1951, p. 15, at 29. r. E. Klein, Genocide Convention (Advisory Opinion), EPIL II (1995), p. 544-546.

limi, jeigu ilyga yra suderinama su Konvencijos tikslu ir udaviniais. Kadangi dl ilygos suderinamumo skirtingos valstybs gali padaryti skirtingas ivadas, Teismo ivados praktinis rezultatas yra tas, kad ilyg darani valstyb tikriausiai kai kurios valstybs, bet ne visos, laikys sutarties alimi. Vienos konvencijos 19-21 straipsniuose vadovaujamasi principais, Teismo idstytais Genocide byloje; kartu daroma nuolaida tradicins taisykls alininkams ir teigiama, kad bet kokia ilyga yra nesuderi-

SUTARTYS

177

nama su tam tikrais sutari tipais, iskyrus atvejus, kai jai pritaria-ma vienbalsiai. Toks Tarptautins Teiss Komisijos silymas sulauk palankios JT valstybi nari reakcijos, ir yra tiktina, jog 19-21 straipsniuose tvirtintomis taisyklmis bus vadovaujamasi ateityje, skaitant netgi tas valstybes, kurios nra Vienos konvencijos Dl sutari teiss" alys.

Registracija
Jungtini Taut [stat 102(1) straipsnis numato, kad: kiekviena sutartis... sigaliojusi bet kurioje i Jungtini Taut nari iems statams sigaliojus, turi bti registruota Sekretoriate ir jo paskelbta.18 102-as straipsnis neapima sutari, sudaryt tarp valstybi, nesan-i JT narmis, taiau tokios sutartys vis tiek danai savanorikai yra perduodamos Sekretoriatui uregistruoti ir saugoti"; Vienos konvencijos 80-uoju straipsniu pirm kart mginta tok perdavim padaryti privalom. 102-ojo straipsnio tikslas buvo ukirsti keli valstybms sudarinti slaptus susitarimus neinant apie tai nei j pilieiams, nei kitoms valstybms, kuri interesus tokie susitarimai gali liesti.19 Dar vienas io straipsnio teigiamas rezultatas yra tas, kad sutartys yra skelbiamos leidinyje United Nations Treaty Series (UNTS), naudingame informacijos altinyje.20 Jeigu valstybs neregistruoja sutarties, kaip kartais atsitinka, sutartis nra negaliojanti, taiau, jokia tokios sutarties alis ... negali remtis ta sutartimi ... jokiame Jungtini Taut organe".21
JTO stat 102(1) straipsnis (tekstas Brownlie BDIL, p. 1). r. M. Brandon, Analysis of the Terms Treaty" and International Agreement" for Purposes of Registration under Article 102 of the United Nations Charter, ML 47 (1953), p. 46-69; U. Knapp, Article 102, Simma CUNAC. p. 1103-1116,
19 18

SUTARI TAIKYMAS Sutari galiojimas teritorijoje

Vienos konvencijos 29-ajame straipsnyje nustatyta: Sutartis parei-goja kiekvien al jos visoje teritorijoje, nebent kitoks ketinimas kilt i sutarties ar tai bt nustatyta kitu bdu."22 i bendra taisykl paprastai pakeiiama konkreia sutarties nuostata. Pavyzdiui, ankstesni laik sutartyse danai bdavo tvirtinama kolonijin slyga", numatanti, kad sutartis automatikai taikoma kiekvienos i jos ali metropolinje (t.y. ne kolonij) teritorijoje ir kad kiekviena alis turi teis iplsti sutarties taikym vienoje ar daugiau savo kolonij. Sutari aikinimas trumpai reglamentuojamas Vienos konvenci-jos 31-3 straipsniuose, ir bus pamintas vliau, kalbant apie JT stat aikinim.23

K. Zemanek, Treaties, Secret, EPIL 7 (1984), p. 505-506,

20 21

Dl k it r i n k i n ir. 3 s k y r i .

JTO stat 102(2) straipsnis. r. D.N. Hutchinson, The Significance of the Registration or Non-Registration of an International Agreement in Determining Whether or Not It Is a Treaty, CLP 46 (1993), p. 257-290.
22

M.B. Akehurst, Treaties, Territorial Application, EPIL 7 (1984), p, 510511.

23

r. 21 skyri.

178

9 skyrius

Sutartys ir treiosios valstybs

Bendra taisykl yra ta, kad sutartis nesukuria nei teisi, nei sipareigojim treiosioms valstybms (t.y. valstybms, nesanioms sutarties alimis).24 Taiau i bendra taisykl turi iimi, kurios smulkiai reglamentuojamos Konvencijos 35-7 straipsniuose. Kartais teigiama, jog JT stat (kurie taip pat yra sutartis) 2(6) straipsnis tvirtina pareigas valstybms be j sutikimo.25. is straipsnis skamba taip: Organizacija turi utikrinti, kad valstybs, nesanios Jungtini Taut narmis, veikt pagal iuos principus [t.y. Jungtini Taut principus, idstytus stat 2-ame straipsnyje] tiek, kiek to reikia tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti.26 I tikrj 2(6) straipsnio tikslas nra nustatyti pareigas valstybms, nesanioms JTO narmis; jame tiktai skelbiama politika, kurios Jungtins Tautos laikysis savo santykiuose su valstybmis, nesaniomis JTO narmis.

24

H. Ballreich, Treaties, Effect on Third States, EPIL 7 (1984), p. 476480; C. Tomuschat/H.-P Neuhold/ J. Kropholler, Volkerrechtlicher Vertrag und Drittstaaten, 1988.
25

Vliau sudaryt sutari tuo paiu klausimu taikymas

Kartais atsitinka taip, jog sutarties alis tuo. paiu klausimu vliau sudaro kit sutart, ir i dviej sutari nuostatos tarpusavyje yra nesuderinamos; toki situacij komplikuoja faktas, kad vlesns sutarties alis ar alys gali bti arba nebti pirmosios sutarties alimis. Vienos konvencijos 30-ajame straipsnyje idstytos taisykls smulkiai reglamentuoja tokiu atveju kylanias problemas.27

Dl JTO stat pobdio ir aikinimo r. 21 skyri.

26

JTO stat 2(6) straipsnis. r. W. Graf Vitzthum, Article 2(6), Simma CUNAC, p. 131-139.

27

W.G. Grewe, Treaties, Revision, EPIL 7 (1984), p. 499-505; B.M. Carnahan, Treaty Review Conferences, MIL 81 (1987), p. 226-230. r. taip pat Vienos konvencijos 39-41 straipsnius dl sutari papildymo ir pakeitimo, bei 58(1) ir 59 straipsnius dl sutari nutraukimo arba sustabdymo.
28

NEGALIOJANIOS SUTARTYS
Vienos konvencijos 42(1) straipsnis numato: Sutarties galiojimas ar valstybs sutikimas tos sutarties laikytis gali bti ginijamas tik vadovaujantis ios Konvencijos taikymu.28 ia nuostata siekiama ukirsti keli valstybi mginimams ivengti joms nenauding sutartini sipareigojim vykdymo ir reikti vairiausiais argumentais grindiamus tvirtinimus, kad sutartis yra negaliojanti.

M. Schroder, Treaties, Validity, EPIL 7 (1984), p. 511-514; B. Conforti/A. Labella, Invalidity and Termination of Treaties: The Role of National Courts, EJIL 1 (1990), p. 44-66.

Nacionalins teiss nuostatos, nustatanios sutari sudarymo kompetencij

Daugelio ali konstitucijos numato, kad valstybs vadovas negali sudaryti (arba bent negali ratifikuoti) sutarties be statym leidybos ins-

SUTARTYS

179

titucijos pritarimo.29 Kas atsitinka tuo atveju, jeigu valstybs vadovas, sudarydamas sutart, nesilaiko mintos taisykls? Ar sutartis galioja, ar ne? iuo klausimu nuomons isiskiria. Vieni teigia, kad tokiu atveju sutartis negalioja, nors i ivada kartais apsiriboja tik kai kuriais atvejais - kai atitinkama konstitucin norma yra visuotinai inoma; tai yra neapibrta slyga, ir j taikant praktikoje kilt sunkum. Kiti mano, kad sutartis galioja, taiau kai kurie i j yra link daryti iimt tuo atveju, jei kita sutarties alis inojo, jog antroji alis veikia paeisdama konstitucin reikalavim. Dauguma valstybi palaiko pastarj poir, kuris atsispindi Vienos konvencijos 46 straipsnyje: 1. Valstyb negali remtis tuo, kad jos sutikimas laikytis tarptautins sutarties yra negaliojantis, jeigu buvo ireiktas paeidiant jos vidaus teiss nuostat, lieiani kompetencij sudaryti sutartis,, iskyrus t atvej, kai toks nesilaikymas buvo aikus ir buvo susijs su ypatingos reikms jos vidaus teiss norma. 2. Paeidimas yra aikus, kai jis objektyviai akivaizdus kiekvienai valstybei, kuri tokiu atveju elgtsi pagal prastins praktikos reikalavimus ir ger vali.

Sutartys, sudarytos asmen, kurie neturi galiojim atstovauti valstybei

46-asis straipsnis daugiausiai yra susijs su santykiu tarp vykdomosios ir statym leidiamosios valdios valstybje. Taiau vienas dalykas yra pasakyti, k 46-asis straipsnis i tikrj ir daro, kad vykdomosios valdios veiksmas, susijs su sutarties sudarymu, pareigoja valstyb; kitas dalykas yra sprsti, kokie konkrets vykdomosios valdios pareignai turi teis veikti valstybs vardu. Bt absurdika manyti, kad valstyb emiausios grandies valdininko veiksmais gali bti pareigojama lygiai taip pat, kaip yra pareigojama usienio reikal ministro veiksmais. Vienos konvencijos 7(1) straipsnis numato: Asmuo laikomas atstovaujaniu valstybei, kad ... ireikt valstybs sutikim dl tarptautins sutarties privalomumo, kai: a) jis pateikia tinkamus galiojimus; b) i atitinkam valstybi praktikos ar kit aplinkybi matyti, kad jos ketino laikyti asmen iam tikslui atstovaujaniu valstybei ir nereikalauti i jo pateikti galiojim. 7(2) straipsnyje numatyta, jog valstybs ar vyriausybs vadovui ir usienio reikal ministrui netaikoma nuostata dl tinkam galiojim pateikimo ir jie laikomi atstovaujaniais savo valstybei dl vis veiksm, susijusi su sutarties sudarymu bei vykdymu.

29

r. L. Wildhaber, Treaty-Making Power and Constitution: An Interpretational and Comparative Study,1971.

180

9 skyrius

30

H.G. de Jong, Coercion in the Conclusion of Treaties, NYIL 15 (1984), p, 209-247.

31 32

8-ajame straipsnyje nustatyta: Su sutarties sudarymu susijs veiksmas, atliktas asmens, kuris pagal 7-j straipsn negali bti laikomas galiotu tam tikslui atstovauti valstybei, neturi teisini pasekmi, iskyrus atvej, jeigu j vliau patvirtina ta valstyb.

r. 2 ir 19 skyri.

Fisheries Jurisdiction Case (UK v. Ireland), ICJ Rep. 1973, p. 3, at 14. Apie i byl r. 3 skyri ir 12 skyri.

Specials valstybs galiojim apribojimai ireikti sutikim

Nors asmuo gali bti galiotas sudaryti sutart valstybs vardu, kar-tais jo galiojimai konkreiai apribojami; pavyzdiui, jam gali bti sakyta nesudaryti sutarties, jeigu j nra traukta konkreti nuostata, jo valstybes Taikoma svarbia. Kas atsitinka tuo atveju, jeigu asmuo to-kio apribojimo nesilaiko? 47 straipsnis numato: Jei atstovas, nustaius jam special apribojim, buvo galiotas ireikti valstybs sutikim dl tam tikros sutarties privalomumo, taiau jo nesilaik, valstyb negali tuo remtis, kaip jos sutikimo dl tarptautins sutarties privalomumo negaliojimo pagrindu, iskyrus atvej, kai apie tok ap-

ribojim buvo praneta kitai derybose dalyvavusiai valstybei prie jai ireikiant savo sutikim.

principus. 52-asis straipsnis yra tiksli iuolaikins teiss iraika. 32 Kai iame straipsnyje kalbama apie grasinim jga arba jos naudojim paeidiant principus ... tvirtintus Jungtini Taut statuose", aiku, jog turimas mintyje stat 2(4) straipsnis, draudiantis grasinti jga arba

Prievarta valstybs atstovo atvilgiu

Vienos konvencijos 51 straipsnis numato: Valstybs sutikimas dl tarptautins sutarties, igautas prievarta - tiesiogiai panaudojus prie jos atstov nukreiptus veiksmus ar grasinimus, ne-turi joki teisini pasekmi.30

Prievarta valstybei grasinant jga arba j naudojant

Iki Pirmojo pasaulinio karo paprotin tarptautin teis neribojo valstybi teiss pradti kar,31 todl sutartis, igauta grasinant jga arba j naudojant prie valstyb, buvo galiojanti kaip ir bet kuri kita sutartis. Po Pirmojo pasaulinio karo vis labiau rykjo tendencija agresij laikyti neteistu veiksmu ir logika to ivada bt tokia, kad agresoriaus primestos sutartys yra negaliojanios. Todl Vienos konvencijos 52 straipsnis numato: Sutartis yra niekin, jei jos sudarymas igautas grasinimu jga ar jos naudojimu paeidiant Jungtini Taut statuose tvirtintus

SUTARTYS

181

j naudoti ... bet kokiu ... bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais". Komunistins alys ir labiau karingos Treiojo pasaulio valstybs rodindavo, jog svoka jga" 2(4) straipsnyje apima tiek ekonomin bei politin spaudim, tiek ir karin jg, ir kad taip dl ekonominio arba politinio spaudimo primestos sutartys taip pat yra ne- . galiojanios. Vakar alys su tuo nesutiko. Tarptautins Teiss Komisija pozicij savo komentare sutari teiss klausimu um neutrali ir teig, kad svokos jga" prasm turi bti palikta nustatyti stat atitinkam nuostat aikinimo bdu". Taiau egzistuoja nuomon, kad komunistini ir kai kuri Treiojo pasaulio ali svokos jga" aikinimas yra labai ikreiptas. stat 2(4) straipsnis atspindi princip, tvirtint stat preambulje, kad ginkluota jga negali bti naudojama, iskyrus atvejus, kai ji naudojama dl bendr interes", o Brazilijos silymas iplsti 2(4) straipsn, kad jis apimt ir ekonomin bei politin prievart, buvo atmestas San Francisko konferencijoje, kurioje 1945 m. buvo parengti JT statai. Tokios sutartys danai vardijamos kaip nelygiateiss sutartys", nors pastaroji svoka taip pat vartojama apibdinti sutartims, kuri slygos yra nesiningos, ir nekreipiant dmesio j sudarymo aplinkybes.33 Nors prieing teigini pasitaiko igirsti i komunistini ir kai kuri Treiojo pasaulio ali, iuolaikins normos dl jgos naudojimo udraudimo atgal negalioja. Kitaip tariant, jeigu sutartis buvo sudaryta veikiant jga tuo metu, kai jgos naudojimas nebuvo neteistas, sutarties galiojimui nedaro takos vlesni teiss pokyiai, skelbiantys, kad jgos naudojimas yra neteistas ir kad tokiomis slygomis sudarytos sutartys yra negaliojanios.34

Kiti negaliojimo pagrindai

Pagal Vienos konvencij valstybs sutikimas dl sutarties privalomumo gali bti nuginytas remiantis klaida (tam tikrais atvejais, numatytais 48ajame straipsnyje), kitos susitarianios valstybs apgaule (49-asis straipsnis) arba kitos susitarianios valstybs atstovo papirkimu (50-asis straipsnis). Neaiku, ar ie negaliojimo pagrindai buvo paprotinje tarptautinje teisje. Galiausiai sutartis yra negaliojanti, jeigu ji prietarauja ius cogens normai (53-asis straipsnis).35

33

Negaliojimo padariniai
Negaliojimo padariniai skiriasi priklausomai nuo konkretaus negalio-jimo prieasties. Vienos konvencijos 8 ir 51-53 straipsniuose numatytais atvejais sutartis yra negaliojanti arba sutikimo ireikimas dl

W. Morvay, Unequal Treaties, EPIL 7 (1984), p. 514-517; C.v. Katte, Denunciation of Treaty of 1865 between China and Belgium [Orders), EPIL I (1992), p. 1010. r. taip pat B.W. Morse/K.A. Hamid, American Annexation of Hawaii: An Example of the Unequal Treaty Doctrine, Conn. JIL 5 (1990), p. 407-456; L. Caflisch, Unequal Treaties, GYIL 35 (1992), p. 52.
34 35

r. taip pat 10 skyri. r. 3 skyri.

182

9 skyrius

sutarties privalomumo neturi teisini padarini". Taiau Vienos konvencijos 46.-50 straipsniuose numatytais atvejais sakoma, kad valsty-b tiktai ginydama sutarties galiojim gali remtis negaliojim lemiarn-ia aplinkybe; ios formuluots padariniai yra tie, kad sutartis greiiausiai gali bti negaliojanti, o ne yra negaliojanti; sutartis yra galiojanti, kol valstyb nra pareikusi pretenzijos dl jos negaliojimo, o teis pareikti toki pretenzij tam tikrais atvejais gali bti prarasta (45-asis straipsnis). 8 ir 51-53 straipsniuose ivardytos negaliojim lemianios aplinkybs yra rimtesns nei tos, kurios numatytos 46-50 straipsniuose, todl toks atskyrimas yra pagrstas; taiau abejotina, ar tai taip aikiai yra tvirtinta paprotinje teisje kaip teigiama Vienos konvencijoje. Kita vertus, abiem atvejais Vienos konvencijos 65-68 straipsniuose numatyta, kad alis, ginijanti sutarties galiojim kitoms sutarties alims privalo praneti ir duoti joms laiko pateikti savo prietaravimus prie jai imantis bet koki veiksm (nors yra ir iimi i ios taisykls). Jeigu dl toki pateikt prietaravim kils ginas neisprendiamas per 12 mnesi, 66-asis straipsnis suteikia jurisdikcij Tarptautiniam Teisingumo Teismui dl gin, kylani remiantis 53-uoju straipsniu (ius cogens), o dl kitoki gin specialiai taikinamajai komisijai, steigtai pagal Konvencijos pried. i nuostat neabejotinai reikia, kad bt ukirstas kelias piktnaudiavimui taisyklmis, skirtomis negaliojimo pagrindams, be to, jos ireikia visikai nauj dalyk palyginus jas su iki tol egzistavusia paprotine teise; pavyzdiui, pagal paprotin teis tarptautiniai teismai ir taikinamosios komisijos turi jurisdikcij ne visais atvejais, ikilus pretenzijoms dl sutarties negaliojimo, o tik tais atvejais, kai alys susitaria perduoti gin teismui ar taikinamajai komisijai.

36

M.B. Akehurst, Treaties, Termination, EPIL 7 (1984), p. 507510; A. Vamvoukos, Termination of Treaties in International Law. The Doctrines of Rebuc Sic Stantibus and Desuetude, 1985; R. Plender, The Role of Consent in the Termination of Treaties, BYIL 57 (1986), p. 133-168; N. Kontou, The Termination and Revision of Treaties in the Light of New Customary Law, 1994, Beje, sutari pasibaigimas turi bti skiriamas nuo j pakeitimo, r. M.J. Bowmann, The Multilateral Treaty Amendment Process - A Case Study, ICLQ 44 (1995), p. 540-559.

SUTARI NUTRAUKIMAS
Vienos konvencijos 26-ajame straipsnyje numatyta: Kiekviena galiojanti sutartis yra privaloma jos alims ir turi bti siningai j vykdoma." Kitaip tariant, valstyb negali panorjusi nesilaikyti savo sutartini sipareigojim; prieingu atveju teisiniai santykiai tapt visikai netvirti. Taiau reikia atkreipti dmes od galiojanti"; kai kurios sutartys galioja ami amius, ir jeigu nebt tam tikr nuostat dl sutari nutraukimo, teis tapt beviltikai nelanksti. Teiss normomis, reguliuojaniomis sutari nutraukim, bandoma rasti vidur tarp dviej kratutinum - nelankstumo ir nepastovumo.36 ios normos yra gana veiksmingos, nes kiekviena vals-

SUTARTYS

183

tyb yra alis imt sutari ir todl yra suinteresuota utikrinti, kad praktikoje bt tvirtintas teisingas balansas tarp pastovumo ir lankstumo. Vienos konvencijos 42(2) straipsnyje bandoma utikrinti teisini santyki pastovum: Sutarties nutraukimas, jos denonsavimas arba alies istojimas i jos gali vykti tik pagal sutarties arba ios Konvencijos nuostatas. Ta pati taisykl taikoma sutarties galiojimams sustabdyti."

Sutarties nutraukimas pagal jos nuostatas

Vienos konvencijos 54-ajame straipsnyje nustatyta: Sutarties nutraukimas arba alies pasitraukimas i jos galimas (a) laikantis sutarties nuostat."37 I tikrj daugumoje iuolaikini sutari tvirtintos nuostatos dl j nutraukimo ar pasitraukimo i j. Kartais numatoma, kad sutarties galiojimas pasibaigs automatikai po tam tikro laiko arba vykus tam tikram vykiui; kitose sutartyse kiekvienai aliai tiesiog suteikiama galimyb pasitraukti i sutarties paprasiausiai spjus apie tai prie tam tikr laik.

Sutarties nutraukimas ali susitarimu

Vienos konvencijos 54 straipsnyje numatyta: "Sutarties nutraukimas arba alies istojimas i jos gali vykti: (a)... (b) bet kada vis ali susitarim," Buvo metas, kai buvo manoma, jog sutartis gali bti nutraukta lygiai taip pat, kaip ir buvo sudaryta; taigi ratifikuota sutartis galjo bti nutraukta tiktai kita ratifikuota sutartimi, bet ne sutartimi, kuri sigaliojo vien tik j pasiraius. Taiau io formalaus poirio nebesilaikoma. Tarptautins Teiss Komisijos nuomone, susitarimas nutraukti sutart gali bti netgi numanomas, jeigu i jos ali elgesio akivaizdu, kad alys nebelaiko sutarties galiojania. 38 is sutarties nutraukimo bdas ireikiamas specialia svoka - nebevartojimas dl pasenimo".39

Numanoma denonsavimo arba nutraukimo teis

Vienos konvencijos 56 straipsnyje numatyta: 1. Sutartis, kurioje nra nuostat dl jos nutraukimo arba denonsavimo, negali bti denonsuota arba nutraukta, iskyrus atvejus, kai: . a) yra nustatyta, jog alys ketino leisti denonsavimo arba nutraukimo galimyb; arba b) denonsavimo arba nutraukimo teis gali bti numanoma i sutarties pobdio.

37

Ta pati taisykl taikoma ir dl sutarties galiojimo sustabdymo (Vienos konvencijos 57 ir 58(1) straipsniai).
38 39

AJIL 61 (1967), p. 388.

r. taip pat Vienos konvencijos 59 straipsn ir Vamvoukos, op. cit.

184

9 skyrius

2. alis apie savo ketinim denonsuoti arba nutraukti sutart pagal 1 punkt tri praneti ne vliau kaip prie 12 mnesi. I 56 straipsnio aikja, kad sutarties denonsavimo arba nutraukimo teis niekada negali bti numanoma, jeigu sutartyje nra konkreios nuostatos dl jos denonsavimo arba nutraukimo. Nra aiku, kiek 56 straipsnis atspindi paprotin teis;40 tai ypa pasakytina apie 1(b) punkt, kuris buvo prijungtas prie 56 straipsnio teksto Vienos konferencijoje 26 balsais, 25 balsams buvus prie ir 37 balsams - susilaikius. 56 straipsnio nuostatos (ypa 1(b) punktas) atspindi daugumos brit autori poir, taiau daugelis kontinentins teiss atstov mano, jog pagal paprotin tarptautin teis niekada negaljo egzistuoti numanoma sutarties denonsavimo arba nutraukimo teis. Taiau Nicaragua v. USA byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas, kaip atrodo, pripaino, jog 56 straipsnis yra tiksli paprotins teiss iraika.41 Sutartys dl aljans ir kai kuri tip prekybins sutartys danai vardijamos kaip svarbiausi pavyzdiai toki sutari, kuriose denonsavimo arba nutraukimo teis gali bti numanoma dl paios sutarties pobdio 56(l)(b) straipsnio prasme. Panai ivada, ko gero, taip pat gali bti daroma ir dl sutari, suteikiani jurisdikcij tarptautiniams teismams.42 Paprotin tarptautin teis reikalauja i anksto praneti prie tam tikr btin laik, kai yra pasinaudojama numanoma sutarties denonsavimo arba jos nutraukimo teise. 56(2) straipsnyje numatytas konkretesnis reikalavimas - praneimas turi bti pateiktas ne vliau kaip prie 12 mnesi.

40

r. K. Widdows, The Unilateral Denunciation of Treaties Containing No Denunciation Clause, BYIL 53 (1982), p, 83-114.
41

Sutart paeidus ji nutraukiama arba sustabdomas jos galiojimas

Vienos konvencijos 60(1) straipsnyje numatyta: Esminis dvials sutarties paeidimas duoda pagrind kitai ios sutarties aliai, remiantis paeidimu, nutraukti sutart arba sustabdyti jos galiojim visikai arba i dalies."43 Nukentjusios valstybs teis nutraukti arba sustabdyti sutart yra viena i pagrindini sankcij sutart paeidus, taiau tai nra vienintel sankcija; niekas nedraudia nukentjusiajai valstybei reikalauti kompensacijos vietoj teisi pagal 60(1) straipsn gyvendinimo arba papildomai prie to. Problema yra sudtingesn daugiaals sutarties atveju. Aiku, jog sutart paeidus A valstybei, valstyb B negyja teiss denonsuoti sutart, nes tai bt neteisinga valstybi C, D, E ir t.t. atvilgiu. Tuo bdu 60(2) straipsnyje numatyta:

Nicaragua Case (Jurisdikcija), ICJ Rep. 1984, p. 392, at 420. Dl ios bylos r. 3 skyri, taip pat 18 ir 19 skyri.
42 43

Ten pat.

S. Rosenne, Breach of Treaty, 1985; D.N. Hutchinson, Solidarity and Breaches of Multilateral Treaties, BYIL 59 (1988), p. 151 ir t.t.; M.M. Gomaa, Suspension or Termination of Treaties on Grounds of Breach, 1996.

SUTARTYS

185

Vienos i ali vykdytas esminis daugiaals sutarties paeidimas leidia: a) kitoms alims vienbalsiu susitarimu sustabdyti visos sutarties arba jos dalies veikim, arba j nutraukti: i) tarp savs ir valstybs paeidjos, arba ii) tarp vis sutarties ali; b) aliai, kurios interesai sutarties paeidimu buvo ypa paliesti, remiantis tuo kaip pagrindu sustabdyti visos sutarties arba jos dalies veikim tarp savs ir valstybs paeidjos; c) bet kuriai kitai sutarties aliai, ne valstybei paeidjai, remiantis pa eidimu kaip pagrindu sustabdyti visos sutarties arba jos dalies veiki m savo atvilgiu, jeigu sutartis yra tokio pobdio, jog vienos alies esminis nuostat paeidimas radikaliai keiia kiekvienos alies padt dl tolesnio jos sipareigojim pagal sutart vykdymo. 2(c) punkte apibdinamos sutarties tipo pavyzdys - nusiginklavimo sutartis.44 Aiku, jog vienos alies nusiginklavimo sutarties pa-eidimas kelia labai rimt grsm visoms kitoms sutarties alims. Bet ar tai suteikia vienai i nukentjusi ali teis sukurti panai grsm kitoms nukentjusioms alims? Ar nebt labiau pagrsta sprsti toki problem vadovaujantis 2(a) punktu? Bet kuriuo atveju abejotina, ar 2(c) punktas i tikrj atspindi paprotin teis. Visuotinai sutariama, jog teis nutrakti sutart neatsiranda iaip sau, nebent j paeidus i esms (t.y. rimtai). 60(3) straipsnyje taip apibriamas esminis sutarties paeidimas: a) sutarties atsisakymas, kurio neleidia i Konvencija; arba b) nuostatos, esmins sutarties objektui ar tikslui pasiekti, paeidimas." is apibrimas turi trkum, kadangi jame nra aikiai pasakyta, jog esmins sutarties nuostatos paeidimas nereikia esminio paeidimo, iskyrus atvejus, kai tai yra rimtas paeidimas. Jei valstyb sudaro sutart patiekti 5000 ton alavo, o patiekia tik 4999 tonas, paodinis 60(3) straipsnio interpretavimas reikt, jog kita alis gyja teis denonsuoti sutart remdamasi tokiu menku esmins nuostatos paeidimu; tai prietaraut sveikam protui. Sutarties paeidimas automatikai jos nenutraukia; tai tik suteikia nukentjusiajai aliai (alims) galimyb nutraukti arba sustabdyti su-tart, o pagal 45 straipsn nukentjusioji alis praranda teis pasinaudoti ta galimybe. jeigu, suinojusi apie faktus: a) ji konkreiai ireik sutikim, kad sutartis ... lieka galioti ar toliau veikia; arba b) ji dl savo elgesio turi bti laikoma tyliai sutikusi ... dl jos [t.y. sutarties] tolesnio galiojimo ar veikimo. Nukentjusios alies (ali) teis nutraukti arba sustabdyti sutart taip pat gali bti modifikuota arba panaikinta paia sutartimi.45

44 45

r. 2 0 s k y. ri

r. 1969 met Vienos konvencijos 60(4)(5) straipsn.

186

9 skyrius

Sutarties nutraukimas negalint jos vykdyti

Vienos konvencijos 61 straipsnyje numatyta: 1. alis, negalinti vykdyti sutarties, tuo gali remtis kaip pagrindu ir nutraukti sutart arba istoti i jos, jeigu is negalimumas kyla dl objekto, btino sutarties vykdymui, negrtamo inykimo ar uvimo. Jeigu negalimumas yra laikino pobdio, tai gali bti tiktai pagrindas tik sustabdyti sutarties veikim. 2. alis, negalinti vykdyti sutarties, negali remtis tuo kaip pagrindu ir nutraukti sutart, istoti i jos arba sustabdyti jos veikim, jeigu is negaljimas yra sipareigojimo pagal sutart arba bet kokio kito tarptautinio sipareigojimo bet kurios kitos tos sutarties alies atvilgiu paeidimo, kur vykd ta alis, pasekm. Nesunku pateikti pavyzdi. Pavyzdiui, sutart, numatani tam tikros ups vanden naudoti drkinimo tikslams bt nemanoma vykdyti upei idivus. Pagal Konvencij i aplinkyb sutarties automatikai nenutraukia, o tik suteikia aliai galimyb j nutraukti; paprotinje teisje is klausimas buvo gin objektas.

Esminis aplinkybi pasikeitimas (rebus sic stantibus)

alis neprivalo vykdyti sutarties, jeigu aplinkybs, kurioms egzistuojant sutartis buvo sudaryt, i esms pasikeit. Ankstesniais amiais autoriai, mgindami aikinti i taisykl, teig, jog kiekviena sutartis apima numanom slyg kad ji turi galioti tik iki tol, kol aplinkybs ilieka tos paios kaip ir sutarties sudarymo metu. Toks aikinimas turi bti atmestas, nes jis grindiamas fikcija. iais laikais sutariama, jog aptariamoji taisykl taikytina tik paiomis iimtiniau-siomis aplinkybmis; prieingu atveju ja galima bt remtis kaip pasiteisinimu siekiant ivengti bet koki nepageidaujam sutartini sipareigojim. Vienos konvencijos 62 straipsnyje iai taisyklei paliekamos labai siauros ribos: 1. Esminis aplinkybi, egzistavusi sutarties sudarymo metu, pasikeiti mas, kurio nenumat alys, negali bti pagrindas sutariai nutraukti arba istoti i jos, iskyrus jei: ...... a) t aplinkybi egzistavimas buvo esminis pagrindas ali sutikimui dl sutarties privalomumo; ir b) pasikeitimo poveikis pasireikia visiku sipareigojim, kurie dar turi bti vykdyti pagal sutart, apimties pokyiu. 2. Esminis aplinkybi pasikeitimas negali bti pagrindas sutariai nu traukti arba istoti i jos: a) jeigu sutartis nustato sien; arba

SUTARTYS

187

b) jeigu esminis pasikeitimas yra sipareigojimo pagal sutart arba bet kokio kito tarptautinio sipareigojimo bet kurios kitos tos sutarties alies atvilgiu paeidimo, kur vykd pasikeitim apeliuojanti alis, pasekm. 3. Jeigu pagal ankstesnius punktus alis gali remtis esminiu aplinkybi pasikeitimu kaip pagrindu sutariai nutraukti arba istoti i jos, ji taip pat gali remtis tuo pasikeitimu kaip pagrindu sustabdyti sutarties veikim. Fisheries Jurisdiction byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik, jog 62 straipsnis daugeliu atvilgi gali bti laikomas tuo klausimu egzistuojanios paprotins teiss kodifikacija".46 . Kai kurie autoriai mano, jog aplinkybi pasikeitimas automatikai nutraukia sutarties galiojim; kiti mano, jog tai tik suteikia valstybei teis nutraukti sutart. Vienos konvencijoje tvirtintas pastarasis po-iris; be to, galimyb nutraukti sutart gali bti prarasta esant tam tikroms aplinkybms pagal 45 straipsn.47 Nra abejoni kad danai, siekiant sutartis pritaikyti prie besikeiiani slyg, jos turi bti keiiamos. Taiau rebus sic stantibus taisykl nra tinkamas bdas iam tikslui pasiekti; ji taikoma tik kratutiniais atvejais, ir kai ji taikoma, jos pasekm yra ne sutarties pakeitimas, o nutraukimas. Sutarties pakeitimai, kitaip nei jos nutraukimas, galimi tik ali susitarimu, ir ne visos valstybs yra pasirengusios sutikti su pakeitimais, prietaraujaniais j interesams; kartais jos baiminasi, jog nuolaidos vienai valstybei paskatins kitas valstybes reikalauti panai pakeitim kitose sutartyse. Taiau valstybi noras gyti kit valstybi palankum danai skatina jas daryti reikiamas nuolaidas. Be to, pagal JT stat 14 straipsn, JT Generalin Asamblja turi teis rekomenduoti sutari pakeitimus; mintas straipsnis numato: Generalin Asamblja gali rekomenduoti priemones dl bet kokios situacijos... kuri, jos nuomone, gali pakenkti bendrai gerovei ar draugikiems santykiams tarp taut, taikaus sureguliavimo."48

Naujos imperatyvins normos (ius cogens) atsiradimas

Vienos konvencijos 64 straipsnis numato: Jeigu atsiranda nauja bendrosios tarptautins teiss imperatyvin norma, bet kokia egzistuojanti sutartis, prietaraujanti iai normai, nustoja galioti ir nutrksta." Taiau sutartis nenustoja galioti retroaktyviai.49
46

UK v. Iceland (jurisdikcijos klausimas), ICJ Rep. 1973, 3, 18 p, 36 p.; dl ios bylos r. 3 ir 12 skyri. r. taip pat Free Zones byl (1932), PCIJ, serija A/B, Nr. 46, p, 156-158,
47 48 49

Karo siliepsnojimas
Vienos konvencija nelieia karo padarini50 sutartims, iskyrus teigin, kad ios Konvencijos nuostatos nereguliuoja joki klausim, kurie gali kilti dl sutarties ... kilus karui tarp valstybi" (73-as straips-

r. tekst aukiau, p. 185, r. 22 skyri.

r. Vienos konvencijos 71(2) straipsn. Apskritai apie ius cogens normas r. 3 skyri.
50

r. 19 skyri.

188

9 skyrius

51

J. Delbruck, War, Effect on Treaties, EPIL 4 (1982), p. 310-315.

52 53

r. 3 skyri . r. tekst aukiau, p. 181-183.

nis). is klausimas yra ypa sudtingas.51 Seniau buvo manoma, kad karo atveju tarp kariaujani valstybi nustoja galioti visos sutartys, taiau dabar ios taisykls i dalies atsisakyta. Galbt ne tiek pasikeit pati taisykl, kiek sutari, kurias i taisykl apima, pobdis. Buvo pagrsta sakyti, kad karas nutraukia vis sutari tarp kariaujani valstybi galiojim, nes dauguma sutari buvo dvials kontraktinio pobdio sutartys"; taisykl turjo bti pakeista atsiradus nemaai daugiaali teis kuriani sutari",52 kuri alimis yra tiek neutralios, tiek kariaujanios valstybs. Bet kuriuo atveju i sudtinga teiss sfera dl dviej prieasi dabar tapo nebe tokia svarbi kaip seniau. Pirma, dabar prasidjus ginkluotam konfliktui tarp valstybi, jos retai pripasta, kad jos kariauja formalija prasme; ir, kitaip nei karas, ginkluotas konfliktas paprastai nenutraukia sutari tarp konfliktuojani valstybi. Antra, taikos sutartyje ar kitame dokumente, kuriuo baigiamas iuolaikinis karas, paprastai numatoma, kas atsitinka iki karo sudarytoms (arba bent jau dvialms) sutartims tarp kariaujani valstybi, todl nebtina iuo klausimu taikyti paprotins teiss norm.

Nutraukimo ar sustabdymo padariniai

Taisykls, reguliuojanios sutarties nutraukimo ar sustabdymo padarinius, yra idstytos Vienos konvencijos 70, 71(2) ir 72 straipsniuose; bet jos yra pernelyg detalios, kad bt ia aptartos. Daugelis Vienos konvencijos taisykli, nustatani procedr, kurios reikia laikytis nusprendus, kad sutartis yra negaliojanti, mutatis mutandis taikoma ir nutrkimo bei sustabdymo klausimams; tai ypa pasakytina apie 65-68 straipsnius.53

10 SKYRIUS

TERITORIJOS GIJIMAS

Teritorijos gijimas" i esms reikia sutrumpint teritorijos suvereniteto gijimo apibrim. Suverenitetas, i sudtinga svoka,2 ia yra naudojamas specialija prasme; teritorijos suverenitetas reikia teis vykdyti joje valstybs funkcijas be jokios kitos, valstybs kiimosi".3 Taiau jis nebtinai turi bti neribotas. Kitos valstybs sutarties ar vietinio paproio pagrindu gali gyti antraeili teisi teritorij, pavyzdiui, teis vaiuoti per j. Netgi valstybs teis perleisti "savo teritorij kitai valstybei, kuri danai yra laikoma lemiamu teritorijos suvereniteto ibandymu, gali bti apribota sutartimi. Pavyzdiui, 1955 m. Sutartimi dl nepriklausomos ir demokratins Austrijos atkrimo Austrija sipareigojo nesijungti politin arba ekonomin sjung su Vokietija.4 O pagal 1713 met Utrechto sutart Didioji Britanija sipareigojo silyti Gibraltar pirmiausia Ispanijai, jeigu siekt perleisti Gibraltaro suverenitet bet kuriai kitai valstybei.5

TERITORIJOS GIJIMO BDAI

Pagal tradicin poir egzistuoja keletas skirting bd, kuriais gali bti gytas teritorijos suverenitetas. i bd klasifikavimas i pradi buvo paimtas i Romn teiss, reguliavusios turto gijimo klausimus, ir dl to nra nieko keisto, kadangi teritorijos suverenitetas tam tikra prasme yra panaus turto nuosavyb; XVIXVII a. mus formuotis iuolaikinei tarptautinei teisei, pagal tuo metu vyravusias absoliutins monarchijos teorijas valstybs teritorija buvo laikoma privaia monar-cho valda. Taiau pasitaik atvej, kai toks privatins teiss svok vartojimas lm ikreipt iuolaikins tarptautins teiss vaizd. Konkreiai kalbant, daroma iankstin prielaida, jog teritorija perleidiama tarp jau egzistuojani valstybi, kaip ir turtas perleidiamas tarp esam asmen. Taiau pastaraisiais deimtmeiais daniausiai pasitaikanti teritorijos perleidimo (tiksliau - teritorijos suvereniteto perleidimo) form - kolonija tampa nepriklausoma;6 kadangi teritorija yra

G. Schwarzenberger, Title to Territory: Response to a Challenge, AJIL 51 (1967), p. 308-324; R.Y. Jennings, The Acquisition of Territory in International Law, 1962; Y.Z. Blum, Historic Titles in International Law, 1965; M.N. Shaw, Territory in International Law, NYIL 13 (1982), p. 61-91; S.T. Bernardez, Territorial Sovereignty, EPIL 10 (1987), p. 487-494; Harris CMIL, p. 173 ir t.t.; R. Jennings/A. Watts (red.), Oppenheim's International Law, 9-as leid., 1992, p. 679 ir t.t.
2 3

r. 2 skyri.

Island of Palmas Case (1928), RIM II, p. 829, 838. Dl ios bylos r. taip pat 5, 7 skyri, ir tekst toliau, p. 190, 193, 199-201.
4

Tekstas 217 UNTS 223 (1955). r. G. Stourzh, Austrian State Treaty (1955), EPIL I (1992), p. 301-305.
5

Sutarties tekstas 28 CTS 295 (1713-1714). Dl Gibraltaro statuso r. Harris CMIL, p. 209-210; H.S. Levie, Gibraltar, EPIL II (1995), p. 596-599; P Gold, Stone in Spain's Shoe? Search lor a Solution to the Problem of Gibraltar, 1994; S.J. Lincoln, The Legal Status of Gibraltar: Whose Rock is it Anyway?, Fordharn ILJ 18 (1994), p. 285-331.
6

J.G. Starke, The Acquisition of Title to Territory by Newly Emerged States, BYIL 41 (1965-1966), p. 411-416; r. 2 skyri.

190

10 s k y r i u s

7 8 9 10

r. 5 skyri. Island of Palmas Case, op. cit. r. tekst toliau, p. 193, 199-201.

J. Simsarian, The Acquisition of Legal Title to Terra Nullis, Political Science Quarterly 53 (1938), p. 111128.
11

Clipperton Island Case (1932) (France v. Mexico), RIM XI, p. 1105, 1110-1111. r. taip pat Harris CMIL, p. 183-186; S.T. Bernardez, Territory, Abandonment, EPIL 10(1987), p. 494-496.

esminis valstybingumo poymis,7 valstybs atsiradimas ir teritorijos perleidimas yra neatskiriami - valstyb yra savo paios teritorija. Toliau iame skyriuje bus bandoma nauj valstybi atsiradim traukti tradicini teritorijos gijimo bd sra; taiau reikia pripainti, jog nauj valstybi atsiradimas ne itin sklandiai gali patekti t sra. Prie pradedant kalbti apie teritorijos gijimo bdus, reikia paminti kit dalyk: ie bdai yra visikai tinkami tik tuo atveju, kai titulas teritorij yra neaikus. Pavyzdiui, etlend salos buvo Jungtins Karalysts dalis tok ilg laik jog visos valstybs pripaino jas esant Jungtins Karalysts dalimi ir niekas neklausia, kaip Jungtin Karalyst pirmoji tas salas gijo.

Teritorijos perleidimas (cesija)

Tai vienos valstybs teritorijos perleidimas kitai valstybei, paprastai pagal sutart. Jeigu perleidianios valstybs titule yra trkum, tais paiais trkumais bus susilpnintas ir valstybs, kuriai perleidiama teritorija, titulas; i taisykl ireikia lotynika sentencija nemo dat quod non habet (niekas neduoda to, ko neturi). Pavyzdiui, Island of Palmas byloje8 Ispanija 1898 m. Paryiaus sutartimi JAV perleido Filipin salas; pagal

sutart Palmas sala priklaus Filipinams. Taiau JAV pradjus i sal kontroliuoti paaikjo, jog j kontroliuoja olandai. Dl to tarp JAV ir Nyderland kilusiame arbitrainiame gine Jungtins Valstijos teig, kad sala iki 1898 m. priklaus Ispanijai ir kad JAV i sal perleido Ispanija. Arbitras Maxas Huberis pripaino, kad netgi jei Ispanijai nuo pradi ir priklaus salos suverenitetas ( klausim jis neatsak), Nyderlandai vald j nuo XVIII a. pradios, ir taip istm Ispanij kaip salos suveren.9 Kadangi Ispanija neturjo sal titulo 1898 m., JAV negaljo i jos gyti titulo. Neskaitant teritorini pasikeitim po taikos sudarymo sutari, teritorijos perleidimas (pvz., 1803 m. Pranczija Luizian perleido JAV u 60 mln. frank, arba 1890 m. Britanija Helgolando sal perleido Vokietijai mainais u Zanzibar) iuo metu yra retas reikinys (pvz., JAV 1971 m. perleido Suano salas Hondrui).

galjo apleisti buvs suverenas. Apleisti teritorij- tai ne tik valdios toje teritorijoje nevykdymas, bet ir ketinimas apleisti teritorij.11 Tai panau skirtum nacionalinje

Okupacija
Okupacija reikia terra nullius, t.y. teritorijos, kuri prie pat gijim nepriklaus jokiai valstybei, gijim.10 Teritorija galjo niekada nepri-klausyti jokiai valstybei arba j

T E R I T O R I J O S G I J I M A S

191

teisje tarp turto pametimo ir jo atsisakymo. iais laikais sunku bt rasti teritorij, kuri galt bti laikoma terra nullius, nes didioji dalis ems sausumos priklauso egzistuojani valstybi teritoriniam suverenitetui. Taiau daugumos dabartini teritorini gin aknys slypi ankstesniuose amiuose, kai teritorija paprastai bdavo gyjama okupacijos bdu (pvz., ginas tarp Argentinos ir Jungtins Karalysts dl Folklendo sal).12 Ankstesniais amiais Europos teisininkai tarptautininkai ne visada nordavo pripainti, jog ne Europos visuomens gali sukurti valstybes tarptautins teiss prasme, todl teritori-jos, kuriose gyvendavo neeuropieiai, kartais bdavo laikomos terra nullius.13 Teritorija laikoma okupuota, kai ji veiksmingai kontroliuojama. Tarptautinje teisje veiksmingos kontrols reikalavimai vis labiau grietjo, nes vis majo neuimt teritorij. XVI a., kai bdavo atrandama dideli neuimt teritorij erdvi,14 veiksminga kontrol buvo interpretuojama labai laisvai; faktikai vien tik paprasiausiai teritorij atradusi valstyb gaudavo "potencial titul", t.y. galimyb t teritorij okupuoti per pagrst laiko tarp, per kur kitos valstybs tos teritorijos uimti negaljo. Ilgainiui, kad bt pripainta veiksminga kontrol, pagal tarptautin teis buvo imta reikalauti vis daugiau ir daugiau. 15 Taiau netgi iais laikais veiksminga kontrol yra slygi-n svoka; ji skiriasi priklausomai nuo teritorijos pobdio; pavyzdiui, kur kas lengviau veiksmingai kontroliuoti tui ir negyvenam teritorij nei teritorij, kurioje gyvena iaurios gentys. Veiksminga kontrol yra slygin svoka ir kitokia prasme, kuri pabr Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas Eastern Greenland byloje: Kita aplinkyb, kuri reikia atsivelgti ... yra ta, kiek suverenitet pretenduoja ir kuri nors kita valstyb. Dauguma atvej, susijusi su tarptautiniam tribunolui pateiktomis pretenzijomis teritorijos suverenitet, egzistuodavo dvi tokios konkuruojanios pretenzijos, ir tribunolas turdavo nusprsti, kuri i j yra labiau pagrsta ... daugeliu atvej tribunolui utekdavo minimali rodym dl faktinio suvereni teisi gyvendinimo, su slyga, kad kita valstyb nepajg pateikti pagrstesns pretenzijos. Tai ypa susij su atvejais, kai pretenzijos reikiamos retai apgyvent arba negyvenam krat teritorijas.16 (ioje byloje Teismas pripaino, kad Danija turjo visos Grenlandijos suverenitet, ir atmet Norvegijos pretenzij, kad tam tikra teritorija, inoma Eirik Raudes Land pavadinimu, buvo terra nullius tuo metu, kai Norvegija paskelb deklaracij dl okupacijos 1931 m.) Kai kada teigta, jog valstyb, nordama okupacijos bdu gyti teritorij, privalo ne tik veiksmingai j kontroliuoti, bet ir turti "ketinim bei nor veikti kaip suverenas".17 Dl to

12 r. Harris CMIL, p. 196-201; P Beck, The Falkland Islands as an International Problem, 1988; A. Donchev (red.), International Perspectives on the Falkland Conflict: A Matter of Life and Death, 1992; R. Dolzer, The Territorial Status of the Falkland Islands (Malvinas): Past and Present, 1992. Dl 1989 m. bendro Jungtins Karalystes ir Argentinos pareikimo dl santyki bei Folklendo sal, Piety Dordijos ir Piet Sandvio sal suvereniteto formuls r. ILM 29 (1990), p. 1291. r. taip pat abiej valstybi 1995 m. bendr deklaracij dl bendradarbiavimo jrinje veikloje Pietvakari Atlante, ILM 35 (1996), p. 301. r. taip pat 19 skyri. 13

r. 2 skyri. Taiau tokie poiriai buvo retesni nei kartais manoma; r. Western Sahara Case, ICJ Rep, 1975. p. 12, 390; Harris CMIL, p. 190-192; D.P O'Connell, International Law, 2-as leid., 1970, 1 t., p. 408-409.
14

F.A. Frhr.v.d. Heydte, Discovery, Symbolic Annexation and Virtual Effectiveness in International Law, ML 29 (1935), p. 448-471. r. taip pat Harris CMIL, p. 181, 3- past.
15

r. A.S. Keller/O.J. Lissitzyn/ F.J. Mann, Creation of Rights of Sovereignty through Symbolic Acts I400-I800 (1938).
16

Eastern Greenland Case (1933), PCIJ, serija A/B, Nr. 53, at 46. r. Harris CMIL, p. 186, 2- past. r. tekst toliau, p. 193, 198.
17

Ten pat; taiau r. I. Brownlie, Principles of Public International Law, 4-as leid., 1990, p. 142-144, 145146, 150.

192

10 s k y r i u s

18

Fisheries Case, ICJ Rep. 1951, p. 116, 184, pagal teisj McNair. Apie i byl r. 3 ir 12 skyri; Harris CMIL, p. 182-183.
19

610 UNTS 205; Harris CMIL, p. 222-232. r. 13 skyri. Tekstas 402 UNTS 71; AJIL 54 (1960), p. 477; ILM 19 (1980), p. 860. r. Harris CMIL, p. 211-7; F. Francioni/T. Scovazzi, International Law for Antarctica, 1987; C. Joyner/ S.K. Chopra (red.), The Antarctic Legal Regime, 1988; E.J. Sahurie, The International Law of Antarctica, 1992; A. Watts, International Law and the Antarctic Treaty System, 1992; K.R. Simmonds, The Antarctic Conventions, 1993; M.C.W. Pinto, Governance of Antarctica, leidinyje R.St.J. Macdonald (red.), Essays in Honour of Wang Tieya, 1994, p. 587-609. Atuonios Arktikos valstybs (Kanada, Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, vedija, JAV) 1996 m. rugsjo 19 d. steig Arktikos taryb kaip tarpvyriausybin forum. r. ILM 35 (1996), p. 1382.
21 20

privai asmen savarankika veikla neturi reikms, nebent jeigu rodoma, kad jie veik vykdydami ... tam tikrus ... i savo vyriausybi gautus galiojimus arba kad j vyriausybs kaip nors kitaip per juos gyvendino savo jurisdikcij.18 Kartais valstybs gali susitarti nereikti pretenzij tam tikr teritorij, ir tuomet i teritorija faktikai ilieka terra nullius. Toki pavyzdi galima rasti 1967 m. Kosmins erdvs sutarties19 2-ajame straipsnyje bei 1959 met sutartyje "Dl Antarkties".20 Iki 1959 met keletas valstybi pareik pretenzijas vairias Antarkties dalis; kartais vien ir t pai Antarkties dal pretenduodavo dvi valstybs, taiau n vienos i t dali n viena i j veiksmingai nekontroliavo. 1959 met sutart ratifikavo visos Antarktimi aktyviai suinteresuotos valstybs, ir n viena Sutarties alis negaljo jos atsisakyti per pirmuosius 30 met. Sutartyje numatyta judjimo ir mokslini tyrinjim laisv visoje Antarktyje; alys susitar bendradarbiauti viena su kita ir nenaudoti Antarkties kariniams tikslams. Sutartis nepaliet egzistavusi pretenzij Antarkties suverenitet, bet jos 4-asis straipsnis numato: N vienas veiksmas ar veikla, vykdomi ios Sutarties galiojimo metu, nra pagrindas reikti, palaikyti arba neigti pretenzij teritorin Antarkties suverenitet arba sukurti bet kokias i suvereniteto kylanias teises Antarktyje. Jokia nauja pretenzija teritorin suverenitet Antarktyje arba egzistuojanios pretenzijos ipltimas negali bti reikiami, kol galioja i Sutartis. Antarkiai sutartimi buvo nustatytas tarptautinis reimas, kuriuo siekiama apsaugoti jos iteklius ir aplink.21 Kartu su kitomis u nacionalins jurisdikcijos rib esaniomis erdvmis, tokiomis kaip atviroji jra, giliavandenis jros dugnas bei kosmin erdv, Antarktis dabar laikoma priklausania visai monijai pagal abstrakt bendras monijos palikimas" princip.22

G.D. Triggs (red.), The Antarctic Treaty Regime: Law, Environment and Resources, 1987; M. Howard, The Convention on the Conservation of Antarctic Marine Living Resources: A Five Year Review, ICLQ 38 (1989), p. 104-150; I.D. Hendry, The Antarctic Minerals Act 1989, ICLQ 39 (1990), p. 183 ir t.t.; R. Wolfram, The Convention on the Regulation of Antarctic Mineral Resource Activities, 1991; C.C. Joyner, Antarctica and the Law of the Sea, 1992; M.T. Infante, Maritime Conventions in Antarctica, GYIL 35 (1992), p. 249; C. Redgwell, Environmental Protection in Antarctica; the 1991 Protocol, ICLQ 43 (1994), p. 599-756; r. taip pat dokumentus, perspausdintus leidinyje ILM 35 (1996), p. 1165-1189.
22

Apie diskusijas dl io principo r. 13 skyri.

23

Senatis
Kaip ir okupacija, senatis23 grindiama veiksminga teritorijos kontrole. Kaip ir okupacijos atveju, veiksming kontrol, ko gero, turi lydti ketinimas ir noras veikti kaip suverenui". Skirtumas tarp senaties ir okupacijos yra tas, kad senatis yra teritorijos, priklausiusios kitai valstybei, gijimo bdas, o okupacija yra terra nullius gijimas. I to galima daryti ivad jog veiksminga kontrol, btina titului pagal senat gyti, turi tstis ilgiau nei veiksminga kontrol, kuri btina okupacijos atvejais.

r. D. Johnson, Acquisitive Prescription in International Law, BYIL 27 (1950), p. 332-354; C.A. Fleischhauer, Prescription, EPIL 10 (1987), p. 327-330.

T E RI T O R I JO S [GIJIMAS

193

Veiksming teritorij gyjanios valstybs kontrol turi lydti, ko gero, tylus j prarandanios valstybs sutikimas; protestai24 arba kitokie veiksmai ar pareikimai, rodantys, jog nra tylaus sutikimo, gali ukirsti keli titului gyti pagal senat.25 Tai paaikina t fakt kodl Island of Palmas byloje arbitras pabr, jog Ispanija neprotestavo prie Olandijos veiksmus saloje.26 Nors teorikai okupacija ir senatis gali bti atskirtos viena nuo kitos, realiame gyvenime jas atskirti paprastai yra keblu, kadangi daniausiai ikyla ginas dl to, ar teritorija buvo terra nullius, ar priklaus pirmosios" valstybs suverenitetui prie pasirodant antrajai" valstybei. Pavyzdiui, i sprendimo Island of Palmas byloje neaiku, ar sala, prie Olandijai mus j kontroliuoti, priklaus Ispanijos suverenitetui. Taigi susidr su konkuruojaniomis pretenzijomis, tarptautiniai tribunolai danai priima sprendim tos valstybs naudai, kuri gali rodyti vykdiusi veiksmingesn ginijamos teritorijos kontrol, ir taip negrsdami savo sprendimo jokiu konkreiu gijimo bdu. Pavyzdiui, Eastern Greenland byloje27 Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas prim sprendim Danijos naudai, nes ji labiau nei Norvegija kontroliavo Ryt Grenlandij taiau Teismas konkreiai nenurod bdo, kuriuo Danija gijo tos teritorijos suverenitet.

24

W. Karl, Protest, EPIL 9 (1986), p, 320-322.

25

Brownlie (1990), op. cit., p. 153 ir t.t. r. taip pat Harris CMIL, p. 195196, 3 ir 4-a pastabos.
26

Island of Painias Case, op. cit., at 868.

27 28

Eastern Greenland Case, op. cit.

Gamtos veikimas
Valstyb gali gyti teritorij veikiant gamtos veiksniams, pavyzdiui, upei pakeitus vag arba atsiradus vulkanins kilms salai valstybs vidaus vandenyse ar teritorinje jroje. Tokie atvejai yra reti ir nereikmingi, todl nra prasms smulkiau j nagrinti.28

r. The Anna Case (1805), 165 ER 809; Chamizal Arbitration (USA v. Mexico) (1911), RIM XI 316; apie i byl r. Harris CMIL, p. 193-196; L.J. Bouchez, River Deltas, EPIL 10 (1987), p. 380-381.
29

Priteisimas
Priteisimas kartais yra vardijamas kaip teritorijos gijimo bdas, taiau is klausimas yra neaikus.29 Teorikai teismo prasta uduotis -paskelbti teises, kurias alys jau turi, o ne sukurti naujas; todl teorikai priteisimas nesuteikia valstybei jokios teritorijos, kurios iki tol ji nevald. Taiau palyginti neseniai kelet tokio pobdio atvej nagrinjo Tarptautinis Teisingumo Teismas.30 Kit nesen ir svarbi byl sprend Arbitrainis Teismas Taba gine tarp Izraelio ir Egipto dl mao ems ploto vakariniame Akaba lankos krante, kur Izraelis karins okupacijos metu pastat viebut.31 Be to, kartais pasitaiko atvej, kai valstybs sudaro sienos komisij sutartai sienai paenklinti, taiau suteikia jai teis iek tiek nukrypti nuo sutartos sienos (pvz., kad nepadalyt fermerio kio); ta-

r. A.L.W.H. Munkman, Adjudication and Adjustment International Judicial Decision and the Settlement of Territorial and Boundary Disputes, BYIL 46 (1972-73), p. 1116.
30

r. H. Post, Adjudication as Mode of Acquisition of Territory? Some Observations on the Iraq-Kuwait Boundary Demarcation in Light of the Jurisprudence of the International Court of Justice, leidinyje V. Lowe/ M. Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the International Court of Justice, 1996, p. 237-263. r. 18 skyri.
31

Taba Arbitration, Award of the Egypt-Israel Tribunal, ILM 27 (1988), p. 1427. r. E. Lauterpacht, The Taba Case: Some Recollections and Reflections, Israel LR 23 (1989), p. 443-468; R. Lapidoth, Taba Arbitration, EPIL 12 (1990), p. 365367. Dl kitos arbitrains bylos r. D.W. Bowett, The Dubai/Sharjah Boundary Arbitration of 1981, BYIL 65 (1994), p. 103-134.

194

10 s k y r i u s

32

Apskritai apie ginus dl sien r. M. Bothe, E.J. de Arechaga, T. Schweisfurth, I. Brownlie, W. Hummer, R. Khan ir H.-D. Treviranus straipsnius, EPIL \ (1992), p. 443-479,
33

Final Report on the Demarcation of the International Boundary Between the Republic of Iraq and the State of Kuwait Boundary Demarcation Commission, ILM 32 (1993), p. 1425; D.H. Finnie, Shilling Lines in the Sand: Kuwait's Elusive Frontier with Iraq, 1992; M.H. Mendelson/ S.C. Hulton, The Iraq-Kuwait Boundary, BYIL 64 (1993), p. 135- . 195; J, Bulloch, United Nations Demarcation of the Iraq-Kuwait Border, 1993; Post, op. cit. r. 22 skyri.
34

iau tokia komisijos teis kyla i sutarties, pagal kuri ji buvo sudaryta, todl teritorijos perdavimas gali bti laikomas tam tikro tipo netiesioginiu teritorijos perleidimu.32 Kitas dalykas yra JT Saugumo Tarybos atliekamas sienos nustatymas, jai gyvendinant savo galiojimus pagal JT stat VII skyri, kaip tai buvo sienos tarp Irako ir Kuveito demarkavimo atveju po Persijos lankos karo.33

Ukariavimas
Paprastai kare nugalta valstyb pagal sutart teritorij perleisdavo nugaltojai, taiau ukariavimas nugaltojui galdavo suteikti titul ir remiantis tradicine teise, o ne vien tik sutartimi.34 Kita vertus, teritorijos ukariavimas buvo teistas tik tuo atveju, jeigu karas pasibaig. Jeigu nugalta valstyb sudarydavo Taikos sutart, pagal kuri perleisdavo teritorij nugaltojui arba pripaindavo nugaltojo titul bdavo aiku, jog karas baigsi. Nesant Taikos sutarties, buvo btina kitais bdais rodyti, jog karas baigsi: pateikti aiki rodym, kad prieo valstybs ir jos sjunginink pasiprieinimas visikai liovsi; taigi Vokietijos vykdyta Lenkijos aneksija Antrojo pasaulinio karo metu neturjo joki teisini pasekmi, nes Lenkijos sjungininkai ts kov prie Vokietij.35 Be to, ukariautojas gyja teritorij tik tuo atveju, jeigu jis ireikia tok ketinim. 1945 m. sjungininkai aikiai paneig ketinimus aneksuoti Vokietij nors jie um vis Vokietijos teritorij ir nugaljo visus Vokietijos sjungininkus.36 XIX a. buvo neivengiama, kad tarptautin teis leist valstybms teritorijas ukariauti, nes tuo metu paprotinje tarptautinje teisje nebuvo joki apribojim valstybi teisei pradti kar. 37 XX a. pasireik stiprjanti tendencija (kurios kulminacija - JT statai) apriboti vals-tybi teis pradti kar bendra taisykl yra ta, kad dabar jgos panaudojimas yra neteistas, iskyrus tam tikras iimtis, tokias kaip savigyna.38 Kok poveik is revoliucinis teiss pokytis turjo galimybei teritorij ukariauti? Jau matme, kad dabar agresoriaus primesta sutartis laikoma negaliojania.39 Kadangi valstyb agresor negali gyti teritorijos ukariaudama kit valstyb ir priversdama j pasirayti sutart dl teritorijos perleidimo, i to turi sekti a fortiori, kad agresorius negali gyti teritorijos vien tik j ukariavs. Kai kurie autoriai rodinja, kad tokia aneksija netgi kit valstybi negali bti pripainta teista.40 Pradi iam poiriui dav Stimsono doktrina. Japonijos karins pajgos 1931 metais sukr

E. Kussbach, Conquest, EPIL I (1992), p. 756-759. Apie kontroversik reikm svokos debellatio kaip vieno i body baigti kar ir gyti teritorij, kai viena i kariaujani valstybi buvo visikai nukariauta, r. K.-U. Meyn, Debellatio, EPIL I (1992), p. 969-971.
35

r. L. Oppenheim, International Law, 2 t., 7-as leid. (red. H. Lauterpacht), 1952, p. 432-456; R.L. Bindschedler, Annexation, EPIL I (1992), p. 168-172.
36

Dl literatros r. 5 skyri, 71- pastab.

37

r. Andrews, op. cit., ir 2 skyri. r. 19 skyri. r. 9 skyri.

38

39 40

Dl bendr problem, susijusi su pripainimu tarptautinje teisje, r. 5 skyri.

marionetin Manchukuo valstyb Mandi-rijoje, iki tol buvusioje Kinijos dalimi. Beveik visos valstybs laiksi poirio, jog Japonija yra kalta dl agresijos, o Amerikos valstybs

TERITORIJOS GIJIMAS

195

sekretorius Stimsonas paskelb, kad jo vyriausyb nepripains situacij, sukurt agresijos.41 Kitais metais Taut Sjungos Asamblja prim rezoliucij, skelbiani, kad Taut Sjungos nariai neturi pripainti jokios situacijos, sutarties ar susitarimo, kuris gali atsirasti panaudojus priemones, prietaraujanias Taut Sjungos Statutui arba Paryiaus paktui".42 JT Generalin Asamblja 1970 m. svarbiausiu tarptautins teiss principu paskelb tai, jog "joks teritorijos gijimas, kils i grasinimo jga arba jos panaudojimo, negali bti pripaintas teistu".43 ios rezoliucijos ireikia prielaid, jog egzistuoja pareiga susilaikyti nuo pripainimo, taiau valstybs ios pareigos laiksi ne visada. Pavyzdiui, prajus 3 metams po to, kai Italija 1936 m. ukariavo Etiopij, ukariavim de jure pripaino Jungtin Karalyst; ji taip pat pripaino (nors tiktai de facto) SSRS vykdyt Baltijos respublik ukariavim 1940 metais.14 Todl atrodo, jog vienintelis Stimsono doktrinos rezultatas buvo pripainimo atidjimas, bet ne visikas jo nesuteikimas. Teritorinio pasikeitimo dl aneksijos nepripainimo praktikos pavyzdys buvo Baltijos valstybs. Poir, kad bet kokia aneksija, paremta nesankcionuotu jgos panaudojimu, yra neteista ir neturi bti pripainta, kaip atrodo, sustiprino neseniai Irako vykdyta Kuveito aneksija. JT Saugumo Taryba savo 1990 m. rugpjio 9 d. Rezoliucijoje Nr. 662/1990 vienbalsiai paskelb i aneksij niekine ir negaliojania, ir paragino valstybes bei institucijas nepripainti jos, be to, susilaikyti nuo bet koki veiksm, kurie galt bti aikinami kaip netiesioginis pripainimas.45 Taiau net iki iol, kadangi tarptautin bendrija yra pasiryusi nuolat ukirsti keli agresoriams, idja, kad agresorius negali gyti pagrsto titulo teritorij, danai lemia rimtus prietaravimus tarp teiss ir fakt. Paprastai faktai turt bti suderinami su teise, taiau jeigu valstybs nra pasirengusios imtis veiksm iems faktams pakeisti, vienintel alternatyva - teis derinti prie fakt. Vienas poiris yra tas, kad tai gali bti padaryta pripainimu: agresoriaus titulas negaliojantis yra tiesiog dl to, kad jis grindiamas agresija; bet jo defektai paalinami titul de jure pripainus kitoms valstybms. iuo iskirtiniu atveju pripainimas turt steigiamj reikm.46 Tiesa, kad de jure pripainimas atima i valstybs, suteikusios tok pripainim, galimyb reikalauti reparacijos bei apeliuoti teritorijos titulo neteistum. Taiau treij valstybi pripainimas pats savaime nepakankamai paaikina teritorijos gijimo galimyb, nors ir yra neteista prievartin aneksija. Svarbiausias argumentas - tai veiksmin-gumo principai,47 grindiamas prabgusiu laiku bei reikalavimais dl teisinio stabilumo; jie imami taikyti tuo atveju, jei per tam tikr laiko tarp negalima itaisyti neteistos situacijos. Pati laiko tkm bei

41

r. Q. Wright, The Stimson Note of January 7, 1932, AJIL 26 (1932), p. 342-348; A.D. McNair, The Stimson Doctrine of Non-Recognition, BYIL 14 (1993), p. 65-74; W. Meng, Stimson Doctrine, EPIL 4 (1982), p. 230-235.
42 43 44

r. 2 skyri. r. 2 skyri.

r. W.J. Hough, The Annexation of the Baltic States and Its Effect on the Development of Law Prohibiting Forcible Seizure of Territory, NYL Sch. JICL 6 (1985), p. 301-533; B. Meissner, Baltic States, EPIL I (1992), p. 328-337. r. taip pat 11 skyri.
45

r. Harris CMIL, IV- Pried, p. 1010-1017; J.A. Frowein, Gulf Conflict (1990/1991), EPIL II (1995), p. 643-647; R. Schofield, Kuwait and Iraq: Historical Claims and Territorial Disputes, 2-as leid., 1993; Schofield (red.), The Iraq-Kuwait Dispute, 1-7 t., 1994. r. 22 skyri. r. 6 io s kn yg os le idimp. 14 9 . ,

46

196

10 s k y r i u s

47

r. R.Y. Jennings, Nullity and Effectiveness in International Law, Cambridge Essays in International Law (1965), p. 64-87; K. Doehrtng, Effectiveness, EPIL II (1995), p. 43-48.
48 49

Fisheries Case, op. cit.

Friendly Relations Declaration 1970, Brownlie BOIL, p. 36-45. r. 2 ir 19 skyri.

50

netrukdomas valdymas, kaip ir treij valstybi reagavimas arba nereagavimas, yra svarbus veiksnys, vedantis istorin konsolidacij", kaip tai vardijo Tarptautinis Teisingumo Teismas Fisheries byloje.48 K galima pasakyti apie nekaltas" kariaujanias alis? Ar jos vis dar gali teritorij ukariauti? Generalins Asambljos 1970 m. priimtoje Deklaracijoje, tvirtinusioje tarptautins teiss principus, teigiama, jog valstybs tokios teiss nebeturi:49 Valstybs teritorija negali bti karins okupacijos, kylanios dl jgos naudojimo paeidiant stat nuostatas, objektu. Valstybs teritorija negali bti kitos valstybs gijimo grasinant jga arba j panaudojus objektas. iais odiais deklaracija tvirtina esmin skirtum tarp karins okupacijos ir teritorijos gijimo. Karin okupacija (tai yra tas pat kaip ir vienos i kariaujani valstybi teritorijos okupacija)50 yra neteista tuo atveju, jeigu ji kyla dl jgos naudojimo paeidiant status; bet koks grasinimas jga arba jos naudojimas nepriklausomai nuo to, ar paeidiami statai, ar ne, teritorijos gijim daro negaliojaniu.51 Po karini veiksm tarp Izraelio ir arab 1967 m. birelio mn., JT Saugumo Taryba ir Generalin Asamblja nepasmerk n vienos i ali dl agresijos; Izrael smerkusi rezoliucij projektai buvo atmesti. Taiau Generalin Asamblja ir Saugumo Taryba pakartotinai paskelb, jog Izraelis neturi teiss aneksuoti jokios dalies teritorijos, kuri jis um 1967 metais;52 tai dar kart patvirtino poir, kad iuolaikinis teritorijos gijimo jga draudimas taikomas visoms valstybms, o ne tik valstybms agresorms. iuolaikins normos, draudianios teritorij ukariauti, lieia tik tarptautinius, bet ne pilietinius karus.53 Todl tarptautin teis napaeidiama, jei dalis valstybs gyventoj stengia sukurti nauj valstyb, laimj pilietin kar dl atsiskyrimo,54 kaip tai atsitiko Alyre 1956-1962 metais, arba kai atsiskiriama su valdioje esanios vyriausybs sutikimu, kaip tai vyko Eritrjai gavus nepriklausomyb nuo Etiopijos 1993 metais.55

r. tekst aukiau, p. 194-195, ir 20 skyri.

51 52

r. taip pat Harris CMIL, p. 20.

r. P. Malanczuk, Das Golan-Gesetz im Lichte des Annexionsverbots und der occupatia bellica, ZaoRV 42 (1982), p. 261-294; Malanczuk, Jerusalem, EPIL 12 (1990), p. 184195. r. taip pat Harris CM/L, p. 205-208.
53 54

r. 19 skyri.

C. Haverland, Secession, EPIL 10 (1987), p. 384-389.

55

r. 11 skyri. Dl kontroversiko klausimo, susijusio su Tibeto statusu Kinijos valdioje r. M.C.v.W.v. Praag, The Status of Tibet: History, Rights and Prospects in International Law, 1987; A.D. Hughes, Tibet, EPIL 12 (1990), p. 375-377. Apie Ryt Timor, okupuot Indonezijos, r. 3 skyri, taip pat 18 ir 19 skyri.
56

r. I.C. MacGibbon, The Scope of Acquiescence in International Law, BYIL (1954), p. 143-186; D.W. Bowett, Estoppel Before International Tribunals and lts Relation to Acquiescence, BYIL 33 (1957), p. 176-202. r. A.M. Trebilcock, Waiver, EPIL 7 (1984), p. 533-536; J.P Muller/T. Cottier, Estoppel, EPIL II (1995), p. 116-119; I. Sinclair, Estoppel and Acquiescence, leidinyje Lowe/Fitzmaurice (red.), op. cit., p. 104-120. r. taip pat 3 skyri. Apie senat r. tekst aukiau, p. 192193. Apie pripainim r. 5 skyri.

TYLUS SUTIKIMAS, PRIPAINIMAS IR ESTOPELIS

Tylus sutikimas, pripainimas ir estopelis56 yra labai svarbs gyjant teritorij, nors tai nra gijimo bdai grietja prasme. Jeigu kiekvienas i konkuruojani iekov gali parodyti, kad jis vykd tam tikro lygio ginijamos teritorijos kontrol, panau, jog tarptautinis tribunolas priims sprendim valstybs, kuri gali rodyti, kad jos titul pripaino kitas iekovas ar iekovai, naudai. Toks pripainimas gali bti

TE R IT OR IJOS GIJIMAS

197

pareiktas konkreiu pareikimu arba suprastas i tylaus sutikimo (t.y. nesant oponent protesto prie teritorijos kontrol). Valstybs pripainimas nebtinai apima vis tos valstybs reikiam teritorini pretenzij pripainim. Bet kiekvienu atveju pripainimas ar tylus vienos valstybs sutikimas yra maareikmis arba bereikmis, jeigu jis neparemtas kitos valstybs tam tikro lygio teritorijos kontrole; neprotestavimas prie grynai odin teigim apie titulo turjim neparemt jokia teritorijos kontrole, nereikia tylaus sutikimo.57 Kartais sakoma, kad pripainimas arba tylus sutikimas lemia estopel. Estopelis yra specialus Anglijos rodym teiss terminas; kai viena alis padaro pareikim dl fakto, o kita alis imasi veiksm vadovaudamasi io pareikimo nuostatomis, teismai pirmajai aliai neleis paneigti jos pareikimo teisingumo, jei kita alis, kuri savo veikloje rmsi tuo pareikimu, patirt tam tikr al tuo atveju, jeigu pareikimas pasirodyt ess klaidingas. Perkelta tarptautini gin dl teritorijos kontekst i taisykl reikt, kad valstyb, pripainusi kitos valstybs konkreios teritorijos titul nebegali paneigti tos valstybs titulo, jeigu pastaroji valstyb msi tam tikr veiksm vado-vaudamasi tuo pripainimu (pvz., ties kelius toje teritorijoje, o jeigu paaikt kad jos titulas buvo nepagrstas, vadinasi, kelius tiesusi valstyb vaist savo pinigus). Tarptautins teiss pozicija dl estopelio ne visada buvo nuosekli. Kai kuriais atvejais tarptautin teis dl va-dovavimosi pripainimu ir alos reikalauja laikytis Anglijos teiss reikalavim,58 o kitais atvejais - nereikalauja.59 Gulf of Maine byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik, kad alos elementas ... skiria estopel stricto sensu nuo tylaus sutikimo";60 kitaip tariant, esto-pelio atveju ala btina, o tylaus sutikimo - ne. Taiau estopelio ir tylaus sutikimo, ko gero, yra vienodi padariniai, kadangi Teismas taip pat pareik, jog tylus sutikimas ir estopelis yra ,,vieno ir to paties instituto skirtingi aspektai", nes abi svokos kyla i esmini sinin-gumo ir teisingumo princip".61 Estopelis tarptautinje teisje kartais reikia ir tai, kad alis_nebegali prietarauti savo ankstesniems veiksmams, elgesiui ar pareikimams, kaip tai yra Anglijos teisje;62 kitais atvejais jis turi vien tik rodomj reikm (t.y. jo poveikis pasireikia tuo, kad aliai tampa sudtingiau prietarauti savo ankstesniam elgesiui).63 Gine tarp Tailando ir Kampuijos dl senovs Preah Vihear ventyklos, esanios Danrek kalnuose, per kuriuos eina siena tarp dviej valstybi, Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino, kad Tailando valdia daugel met reik tyl sutikim ir neprotestavo dl emlapio, sudaryto mirios komisijos 1908 m., pagal kur ventykla yra Kampuijos teritorijoje.64

57

Island of Palmas Case, op. cit., p. 843. r. taip pat Harris CMIL, p. 194, 2- ina.
58

r. teisjo Fitzmaurice atskirj nuomon byloje Preah Vihear Temple Case, ICJ Pep. 1962, p. 6, 63-64; A. Rustemeyer, Temple of Preah Vita Case, EPIL 2 (1981), p. 273-274,
59

Eastern Greenland Case, op. cit., p. 68; Lord McNair, The Law of Treaties, 1961, p. 485.
60

ICJ Rep. 1984, p. 246, 309. Apie byl r. 18 skyri, ir K. QellersFrahm, Gulf of Maine Case, EPIL 11 (1989), p. 131-135.
61

Ten pat, p. 305. Apie teisingum ir siningumo princip r. 3 skyri.

62

Preah Vihear Temple Case, op. cit.; Eastern Greenland Case, op. cit.
63

Minquiers and Ecrehos Case (France v. UK), ICJ Rep. 1953, p. 47, 71; Harris CMIL, p. 187-190; K. Herndl, Minquiers and Ecrehos Case, EPIL 2 (1981), p. 192-194.

198

10 s k y r i u s

64 65 66

Preah Vihear Temple Case, op. cit. r. tekst aukiau, p. 192-193.

Eastern Greenland Case, op. cit., p. 68.

67

Friendly Relations Declaration, op. cit., p. 40. r. 2 skyri.

68

H. Lauterpacht, Recognition in International Law, 1947, p. 395.

69 70

Lauterpacht, ten pat, p. 428-430.

Jennings (1962), op. cit., p. 3439, 42.

71

r. Western Sahara Case, ICJ Rep. 1975, p. 12, 37-40. r. taip pat Harris CMIL, p. 182, 5- ina.

Jau matme, jog tylus sutikimas ir pripainimas yra esminiai senaties atvejais.65 Taiau ios svokos lygiai taip pat svarbios yra ir kitais teritorijos gijimo atvejais. Pavyzdiui, Eastern Greenland byloje Norvegija teig Ryt Grenlandij gijusi okupacijos bdu; iuo teiginiu buvo siloma prielaida, jog Norvegijos pretenzijos pateikimo metu Ryt Grenlandija buvo terra nulinis. Norvegija pralaimjo byl kadangi Danija labiau kontroliavo Ryt Grenlandij nei Norvegija, ir kadangi Norvegija savo veiksmais buvo pripainusi Danijos titul visai Grenlandijai.66 Tylus sutikimas ir pripainimas gali turti svarbi reikm ir aikinant sutartis dl teritorijos perleidimo. Valstybs nebegali teritorijos ukariauti, taiau tokio gijimo neteistumas gali bti panaikintas nukariautos aukos pripainimu. Siekiant ukirsti keli tokiems gijimams, kurie gali bti teisinti juos pripastant, 1970 m. deklaracijoje Dl draugik santyki" Generalin Asamblja paskelb, kad joks teritorijos gijimas, kils i grasinimo jga ar jos panaudojimo, neturi bti pripastamas teistu".67 Kita vertus, pripainimui/iame kontekste taikomos specialios taisykls. Pirma, jis turi bti ireiktas konkreiu pareikimu ir negali bti numanomas.68 Antra, jis negali teisinti teritorijos gijimo nukariavimo bdu, nebent tai yra de jure pripainimas; jei pripastanti valstyb skelbia, kad ji pripasta nukariavim tiktai de facto, ji i tikrj nori pasakyti, jog ji laiko nukariautojo titul nepakankamu, ir toks pareikimas aikiai negali nukariautojui suteikti svaraus teritorijos titulo. Treia, aukos nukariavimo pripainim turi lydti treij valstybi

pripainimas i dalies dl to, kad teritorijos gijimas jga yra visos tarptautins bendrijos susirpinimo dalykas,69 ir i dalies dl to, kad treij valstybi pripainimo reikia kaip rodymo, jog auka ireik pripainim laisva valia ir be prievartos. Kitaip gijus teritorij esminis yra konkuruojani pretendent teritorij ireiktas pripainimas, nors tam tikr rodomj reikm turi ir treij valstybi pripainimas.70

LAIKI NA TEIS Teritorijos gijim reguliavusios taisykls keitsi per amius. Tai ikelia laikinos teiss" problem: kurio amiaus teis reikia taikyti, kad galima bt nustatyti teritorijos titulo teistum? Visuotinai pripaintas poiris yra tas, kad teritorijos gijimo teistumas priklauso nuo teiss, galiojusios tariamo gijimo metu; is problemos sprendimas i tikrj nereikia nieko daugiau kaip bendro principo, jog statymai neturi bti taikomi atgal.71

T E R I T O R I J O S G I J I M A S

199

Taiau visuotinai pripaintas poiris tam tikru mastu buvo paneigtas Island of Palmas byloje, kurioje arbitras Maxas Huberis pasak: reikia skirti teisi sukrim ir teisi egzistavim. Tas pats principas, reikalaujantis, kad subjektyvus teis sukuriantis veiksmas paklust teisei, galiojaniai tos subjektyvios teiss atsiradimo metu, dar reikalauja, kad teiss egzistavimas (kitaip tariant - jos tstinis pasireikimas) vykt pagal slygas, kuri reikalauja teiss evoliucija.72 Kadangi teisiniai reikalavimai dl teritorijos ilaikymo tampa grietesni, i valstybs, kad ji galt ilaikyti savo teritorijos titul, reikalaujama vis daugiau ir daugiau: Ji vis laik turi bgti, kad ilikt toje paioje vietoje." Maxo Huberio sprendimas pagal faktus buvo neabejotinai teisingas; intensyvesn Ispanijos veikla Palmas saloje buvo btina tam, kad Olandijai neleist gyti titulo pagal senat. Taiau atrodo, jog Huberio isireikimo aptakumas i esms paneigia taisykl, pagal kuri teritorijos gijimo teistumas priklauso nuo teiss, kuri galiojo tariamo gijimo metu. i problema ypa atri, kai yra susijusi su titulais, grindiamais nukariavimu. iais laikais nukariavimas negali suteikti titulo, o praeityje galjo. Ar seni titulai, grindiami nukariavimu, dabar tampa negaliojaniais? Jeigu taip, tai to padariniai kelt grsm; logikai mstant tai reikt, jog iaurs Amerika turi bti grinta indnams, o Anglija Vels turt grinti velsieiams. Todl nekeista, kad Generalin Asamblja 1970 metais paskelb, jog iuolaikinis draudimas gyti teritorij nukariavimu neturi bti aikinamas kaip darantis tak teritorijos titulams, gytiems iki reimo pagal [status sukrimo ir teistus pagal tarptautin teis".73 Kita vertus, jeigu XIX a. valstyb A nukariavo dal valstybs B teritorijos, valstyb B gali jausti skriaud ir jeigu bt teigiama, kad dabar jai neleistina tos teritorijos atsikariauti, ji bt pastmta paeisti teis. Indijos invazija Goa 1961 metais irykino problemas, ikilusias dl teisingumo vykdymo tokioje situacijoje. Portugalija Goa ukariavo XVI a., o Indija Portugalijos titul po nepriklausomybs isikovo-jimo pripaino 1947 metais. Taiau per po invazijos vykusius debatus Saugumo Taryboje Indija rodinjo, kad Portugalijos titulas yra negaliojantis, nes pagrstas kolonijiniu ukariavimu. Toks poiris yra teisingas remiantis XX a. tarptautins teiss sampratomis, taiau vargiai tinkamas XVI amiui. Daugumos Jungtini Taut nari simpatijos buvo Indijos pusje, ir nei Generalin Asamblja, nei Saugumo Taryba nepasmerk Indijos veiksm.74 Taiau tai nebtinai reikia, jog buvo manoma, kad Indijos veiksmai buvo teisikai pagrsti. Kai teiss norma gerai veikia daugeliu atvej, taiau atskirais atvejais lemia neteisingum, geriausias sprendimas - tokiais atskirais atvejais ne-

72

Island of Palmas Case, op. cit., p. 845-846.

73

Friendly Relations Declaration, op. cit.; JTO statai sigaliojo 1945 m. spalio 24 d. r. 2 skyri. Apie draudim naudoti jg r. 19 skyri. Apie nelygias sutari slygas, nustatomas grasinant panaudoti jg, r. tekst toliau, p. 201, taip pat 9 skyri.
74

Dl itrauk apie svarstym Saugumo Taryboje r. Harris CMIL, p. 202-205.

200

10 s k y r i u s

kreipti dmesio taisykls nesilaikym. Kai kuriose nacionalinse teisinse sistemose valdios institucijos danai turi didel laisv savo nuoira sprsti: bausti ar nebausti. Atrodo, jog Jungtins Tautos Indijos invazijos Goa atveju reagavo tokiu bdu. Indijos invazija Goa sukl ironik padarini. Po met Kinija siver kai kurias Indijai priklausanias Himalaj sritis ir rodinjo, jog ias sritis pirmiausia i Kinijos atm kolonijin valstyb (Britanija), kad Britanijos titulas yra negaliojantis, nes grindiamas kolonijiniu nukariavimu, kad titulas, kur Indija paveldjo i Britanijos, taip pat buvo negaliojantis, ir kad Kinija turi teis panaudoti jg tam, kad susigrint t teritorij, kaip Indija padar su Goa.75 Teiginio, kad ankstesniuose amiuose vyk nukariavimai yra neteisti, nepripasta dauguma valstybi. Net komunistin Kinija pasirod esanti maiau suinteresuota atgauti prarast teritorij, nei gauti savo kaimyn pripainim, kad sienos tarp j ir Kinijos buvo nustatytos po imperialistins agresijos; kai tik tai bdavo pripastama (pvz., Pakistano ir Birmos), Kinija buvo pasirengusi dertis dl nauj sien, kurios beveik nesiskyr nuo senj. Jeigu Indija ir SSRS bt buvusios pasirengusios tai pripainti, jos, ko gero, bt ivengusios gin dl sien su Kinija.76

75

A. Siehr, Conflicts, Indian Subcontinent, Woltrum UNLPP I, p. 243-254, at 245-246; S, Vohra, The Northern Frontier of India: The Border Dispute with China, 1993. r. taip pat 19 skyri.
76

TEISINIAI IR POLITINIAI ARGUMENTAI

Teritoriniuose ginuose teisiniai ir politiniai argumentai danai yra vartojami kartu ir taip aktyviai, kad kartais sunku juos net atskirti. Tam yra pakankamai prieasi; valstyb, kuri rmsi vien tik teisiniais argumentais, gali bti tariama neturinti tvirto politinio pagrindo; o valstyb, kuri rmsi vien tik politiniais argumentais, gali bti tariama neturinti tvirto teisinio pagrindo. Be to, teritoriniai ginai sukelia ypating aistr - mons yra pasireng kovoti ir mirti, bet neatiduoti n colio teritorijos; tokiomis aplinkybmis sunku tiktis, kad mons sugebs atskirti tai, kokia teis yra ir kokia ji turt bti. Kartais tokia maiatis yra smoninga. Kaip pastebjo Jenningsas, jeigu politin argument gali bti sudti teisiniai motyvai, iekovas turi galimyb sudaryti spd kitiems ir, kas galbt dar svarbiau, paiam sau, kad jis jau disponuoja teisinio titulo reikalavimu."77 Pagrindiniai politiniai argumentai teritoriniuose ginuose yra geografinio, istorinio tstinumo ir apsisprendimo principai.78 i princip prasm ir paskirtis gali bti atskleista trumpai aptarus Siaurs Airijos situacij.79 Visuotinai sutariama, kad iaurs Airija tarptautins teiss poiriu yra dalis Jungtins Karalysts, taiau Airijos

T. Schweisfurth, Boundary Disputes between China and USSR, EPIL I (1992), p. 453-460; R. Khan, Boundary Disputes in the Indian Subcontinent, ten pat, p. 473-475.
77 78

Jennings (1962), op. cit., p. 73.

r. H. Kelsen, Contiguity as a Title to Territorial Sovereignty, leidinyje W. Schatzel/H.-J. Schlochauer (red.), Festschrift fur H. W. Wehberg, 1956. p. 200-210. Apie apsisprendimo princip r. 19 skyri.
79

P. Mcallister-Smith, Northern Ireland, EPIL 12 (1990), p. 249-264; I.S. Lustick, Unsettled States, Disputed Lands: Britam and Ireland, France and Algeria, Israel and the West Bank-Gaza, 1993; K. Boyle/ T. Hadden, The Peace Process in Northern Ireland, IA 71 (1995), p. 269-283.

TERITORIJOS GIJIMAS

201

Respublika rodinja, kad iaurs Airija turi bti suvienyta su Respublika, kadangi dvi Airijos dalys sudaro natral geografin vienet (geografinis tstinumas) ir ilgus amius, iki pat 1922 m., buvo valdomos kaip politinis vienetas (istorinis tstinumas); Jungtin Karalyst tai atsako, jog dauguma iaurs Airijos gyventoj nori pasilikti Jungtins Karalysts sudtyje (apsisprendimas). Tokie principai patys savaime negali sukurti teisinio teritorijos titulo. Island of Palmas byloje arbitras taip pasak apie tstinumo princip: Pozityviojoje tarptautinje teisje nra normos, pagal kuri salos, nesanios valstybs teritoriniuose vandenyse, turt priklausyti tai valstybei vien dl fakto, kad jos teritorija yra terra firma (artimiausias emynas arba pakankamai didel sala).80 Taiau tai nereikia, jog minti principai neturi jokios teisins reikms: Tstinumas yra ne daugiau kaip rodymas, ikeliantis tam tikr prielaid dl veiksmingos okupacijos - prielaid, kuri gali bti paneigta svaresniu rodymu dl suverenaus konkuruojanio pareikjo valdymo.81 Kitaip tariant, neaikiais atvejais tarptautiniai teismai gali atsivelgti tstinumo princip. Jeigu kyla reali abejoni dl valstybs teritorijos kontrols veiksmingumo, gyventoj lojalumas arba faktas, kad teritorija tradicikai buvo dalis didesnio administracinio vieneto, gali bti rodymas, kad valstybs, reikianios pretenzij t teritorij, kontrol buvo veiksminga.

ANTRAEILS TEISS TERI TO RI J

Iki iol nagrinjome situacij, kai valstyb gyvendina visik ir iimtin teritorijos suverenitet. Taiau kartais egzistuoja ir maesns svarbos teiss, susijusios su teritorija, kurias verta trumpai paminti. Dvi valstybs gali susitarti dl tam tikros teritorijos suvereniteto gyvendinimo bendrai. Tai vadinama kondominija"82 ir primena bendros nuosavybs institut nacionalinj teisje. Naujj Hebrid salos (dabar Vanuatu) Ramiajame vandenyne buvo Pranczijos ir Britanijos kondominija prie joms tampant nepriklausomomis 1980 metais.83 Dabar i svoka vis dar minima gine dl Konstancijos eero (Boden-see, Lac de Constance), kur supa Vokietija, veicarijai? Austrija, suvereniteto pasidalijimo.84 Kartais valstyb inuomoja dal savo teritorijos kitai valstybei; tai i tikrj reikia laikin suvereniteto perleidim, nes valstyb, kuriai teritorija yra inuomota, gali gyvendinti visik teritorijos suvereni-

80

Island of Painias Case, op. cit., p, 854.

81

Jennings (1962), op. cit., p. 73. r. taip pat Eastern Greenland Case, op. cit., p. 45-52.
82

P Schneider, Condominium, EPIL I (1992), p. 732-735.

83

S. Less, New Hebrides, EPIL 12 (1990), p. 241-247.

84

J.A. Frowein, Lake Constance, EPIL 12 (1990), p. 216-219.

202

10 s k y r i u s

tet per vis nuomos laikotarp.85 Britanijos kolonij Honkong Jungtin Karalyst yra isinuomojusi i Kinijos ir nuoma baigiasi 1997 metais. Po to Honkongas turs bti grintas Kinijai pagal dviej ali 1984 met susitarim.86 (iuo metu Kinija turi visik suverenitet Honkongui. Vert. past.) Panaiu bdu Portugalija 1987 metais sutiko Makao grinti Kinijai 1999 metais.87 Pagal sutart valstybei gali bti suteikta teis valdyti tam tikr kitos valstybs teritorijos dal. Pavyzdiui, 1878 m. Berlyno sutartimi Jungtinei Karalystei buvo suteikta teis valdyti Turkijai priklausiusi Kipro sal (vliau, t.y. 1915 m., Britanijos vykdyt Kipro aneksij Turkija pripaino 1923 m. Lozanos sutartimi).88

85

C. Rumpf, Territory, Lease, EPIL 10 (1987), p. 507-509.

86

Servitutai
Sakoma, kad servitutas atsiranda, kai vienai valstybei priklausanti teritorija tam tikru konkreiu bdu tarnauja kitai valstybei priklausan-ios teritorijos interesams.89 I servituto naud gaunaniai valstybei gali bti suteikta teis daryti k nors kitos valstybs teritorijoje (pvz., teis pravaiuoti, teis nukreipti vanden drkinimui); kita vertus, valstyb, kuriai yra udta servituto nata, gali bti pareigota susilaikyti nuo tam tikros veiklos (pvz., toje teritorijoje nestiprinti ar nedislokuoti karini pajg). Servitutai paprastai nustatomi sutartimi, nors jie gali bti kildinami ir i vietinio paproio.90 Svoka servitutas" yra paimta i Romn civilins teiss, ir nemaai autori kritikuoja jos naudojim tarptautinje teisje remdamiesi tuo, kad vadinamiesiems tarptautiniams servitutams" netaikytinos tos paios taisykls kaip ir servitutams pagal Romn teis. Svarbiausias servitut bruoas pagal Romn teis (kaip ir iuolaikinse nacionalins teiss sistemose) buvo tas, kad jie "judjo kartu su eme", t.y. visiems tarnaujanios" ems titulo paveldtojams atitekdavo servitut nata, o visi viepataujanios" ems titulo paveldtojai galjo reikalauti naudos i naudojimosi servitutu. Ar tokios pat taisykls taikytinos ir tarptautiniams servitutams? Buvo daug byl, kai valstybms-teisi permjoms - buvo nustatytos i teritorijos kylanios pareigos, kurias buvo prisimusios vals-tybspirmtaks. Pavyzdiui, Free Zones of Upper Savoy and District of Gex byloje Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino, jog Pranczija privalo vykdyti Sardinijai duot paad ilaikyti laisvas nuo muit zonas teritorijoje, kuri vliau ji gijo i Sardinijos.91 Sunkiau rasti pavyzdi, kai kartu su eme juda" i naudojimosi tarptautiniu servitutu kylanti nauda. Taiau jeigu sipareigojimai gali judti kartu su eme", kaip buvo Free Zones byloje, logika sako, kad teiss taip pat gali judti". Be to, bt labai keblu, jeigu tokios tei-

A.D. Hughes, Hong Kong, EPIL II (1995), p. 870-873; Harris CMIL, p. 235, 4-a past.; dl susitarimo projekto r. ILM 23 (1984), p. 13661387; toliau r. G. Ress, The Legal Status of Hong Kong After 1997. The Consequences of the Transfer of Sovereignty According to the Joint Declaration of December 19, 1984, ZaoRV 46 (1986), p. 647; J.-P Beja, Hong Kong 1997: fin de siecle, fin d'un monde, 1993; A. Goodlad, Hong Kong: Britain's Legacy, China's Inheritance, The World Today 50 (1994), p. 112-115.
87

r. W. Rudolf, Macau, EPIL 12 (1990), p. 223-225; P Fifoot, One Country, Two Systems - Mark II: From Hong Kong to Macao, IP, 12 (1994), p. 25-58.
88

T. Oppermann, Cyprus, EPIL I (1992), p. 923-926. Apie teis Jungtinei Karalystei laikyti karines bazes Kipre, suteikt 1962 m. Sutartimi, sudaryta tarp Graikijos, Turkijos ir Jungtins Karalysts, dl Kipro Respublikos sukrimo, r. Harris CMIL, p. 234, 3- past. r. taip pat 22 skyri.
89

U. Fastenrath, Servitudes, EPIL 10 (1987), p. 389-392.

90

Right of Passage Case (Portugal v. India), ICJ Rep. 1960, p. 6; Warns CMIL, p. 235-238. r. taip pat North Atlantic Fisheries Arbitration Case (1910) (U.S. v. Great Britain), RIAA XI 167; itrauka leidinyje Harris CMIL, p. 232-233.
91

PCIJ, serija A/B, Nr. 46; L. Weber, Free Zones of Upper Savoy and Gex Case, EPIL II (1995), p. 483-484.

TE R IT OR IJ OS GIJIMAS

203

ss neilikt pasikeitus suverenitetui; jeigu tam tikros teritorijos gyventojai yra ekonomikai priklausomi nuo, pavyzdiui, i kaimynins teritorijos gaunamo vandens, j gyvenimui neturi kilti pavojus pasikeitus bet kurios i t teritorij suverenitetui. Kartais tarptautiniai servitutai gali egzistuoti ne vienos valstybs, o daugelio valstybi arba netgi vis pasaulio valstybi, naudai. Pavyzdiui, Rusija pagal sutart 1856 metais sipareigojo netvirtinti Alando sal Baltijos jroje; ios salos yra netoli Stockbolmo, bet vedija nebuvo tos sutarties alimi.92 1918 metais salos tapo Suomijos dalimi, ir Suomija m jose statyti tvirtinimus. vedija, jausdama grsm dl toki tvirtinim, pateik skund Taut Sjungos Tarybai. Taryba sudar Jurist komitet kuris turjo parengti praneim teisiniais io klausimo aspektais. Komitetas prane Tarybai, kad Suomija perm Rusijos sipareigojimus ir kad vedija gali reikalauti sau teisi pagal 1856 m. Sutart, nors ir nebdama jos alimi, kadangi Sutartis buvo skirta ilaikyti jg balans Europoje ir dl to ja galjo remtis visos tiesiogiai suinteresuotos" valstybs, skaitant ir vedij.93 Ypa svarbs yra upi ir kanal servitutai.94 XVIII a. valstybs paprastai neleisdavo usienio laivams naudotis j teritorijoje esaniais vandens keliais. Tai sukeldavo dideli sunkum, ypa auktupyje prie srov esanioms ir sausumos apsuptoms valstybms, todl nuo 1815 m. buvo sudaryta vairi sutari, pagal kurias dauguma svarbiausi pasaulio upi buvo atvertos navigacijai vis valstybi laivams, vis prie ups esani valstybi laivams arba vis valstybi - atitinkamos sutarties ali - laivams (skiriasi tik sutari slygos). Konstantinopolio konvencija, kuri 1888 m. pasira Turkija ir devynios kitos valstybs, Sueco kanalas buvo paskelbtas atviru vis taut laivams.95 Toks pat principas buvo pritaikytas ir Panamos kanalui, remiantis sutartimis, kurias JAV pasira su Jungtine Karalyste ir Panama 1901 bei 1903 metais.96 Egiptas pripasta, kad jis perm Turkijos sipareigojimus pagal 1888 m. konvencij ir po kanalo nacionalizacijos 1957 m. jis pateik pareikim Jungtini Taut sekretoriatui, kuriuo dar kart patvirtino savo pasirengim gerbti Konstantinopolio konvencijos slygas bei dvasi" ir ireik sutikim pripainti Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcij visuose ginuose tarp Egipto ir kit Konvencijos ali, kurie gali ikilti dl ios Konvencijos.97

92

T. Modeen, Aaland Islands, EPIL I (1992), p. 1-3.

93

LNOJ, Specialus priedas Nr. 3, 1920 m., p. 18-19. r. Harris CMIL, p. 234, 2- ina, taip pat 3 skyri.
94

R. Lagoni, Canals, EPIL I (1992), p. 523-527; J.A. Barberis, International Rivers, EPIL II (1995), p. 1364-1368.
95

Harris CMIL, p. 240-242; B. Broms, Suez Canal, EPIL 12 (1990), p. 360-365. r. taip pat 2 skyri.

96

M. Hartwig, Panama Canal, EPIL 12 (1990), p. 282-289; J. Major, Prize Possession: The United States and the Panama Canal, 1903-1979, 1993. Apie Kylio kanal r. The Wimbledon Case (1923) (France, Italy, Japan and the UK v. Germany), PCIJ, serija A, Nr. 1; Harris CMIL, p. 239-240. r. 2 skyri.
97

Tekstas AJIL 53 (1957), p. 673; Harris CMIL. p. 241.

11 SKYRIUS

TERITORIJOS SUVERENITETO PASIKEITIMO TEISINS PASEKMS (VALSTYBI T E I S I PERMIMAS)

D.P.O'Connell, State Succession in Municipal and International Law, 2 tomai, 1967 m.; Restatement (Third), 1 t., p. 208-210; W. Fiedler, Slate Succession, EPIL 10 (1987), p. 446456; Harris CMIL. p. 813-816; P.K. Menon, The Succession of States in Respect to Treaties, State Property, Archives and Debts, 1991; D.F. Vagts, State Succession: The Codifiers' View, Virginia JIL 33 (1993), p. 275-297; 0, Schachter, State Succession, The Once and Future Law, ten pat, p. 253260; R. Mullerson, The Continuity and Succession of States by Reference to the Former USSR and Yugoslavia, ICLQ 42 (1993), p. 473-493; M.N. Shaw, Stale Succession Revisited, FYIL 5 (1994), p. 34-98; S. Bolderson/A. Verdonk, Treaty Status in the Commonwealth of Independent States, the Baltic States and the Former Czechoslovakia, E T 34 (1994), p. 50-60; G. Burdeau (red.). Dissolution, continuation et succession en Europe de I'Est, 1994; Annual Meeting of the Dutch Society of international Law, 1995, Preadviezen by A. Bos and O.M. Ribbelink; L.H.W. Sandick, Statenopvolging, Mededelingen NVIR 1995; O.M. Ribbelink, On the Uniting of States in Respect to Treaties, NYIL 26 (1995). p. 139-169.
2

S. Oeter, German Unification and State Succession, ZaoRV 51 (1991), p. 349-383, at 352 ir t.t.
3

r. 2 s ky. ri

Formuluot valstybi teisi permimas" yra vartojama apibdinti tai tarptautins teiss daliai, kuri nustato teritorijos suvereniteto pasikeitimo teisines pasekmes.1 Kai viena valstyb gyja kitos valstybs te-ritorij, kokios buvusios valstybs" teiss ir sipareigojimai pereina valstybeiteisi permjai"? Kas atsitinka su sudarytomis dvialmis ir daugiaalmis sutartimis, naryste tarptautinse organizacijose, tarptautinmis pretenzijomis, asmen pilietybe, valstybine ir privaia nuosavybe, sutartinmis teismis, nacionaliniais archyvais bei valstybs skola? Si problema sudtinga, nes ji gali ikilti labai vairiomis formomis. Valstyb gali prarasti dal savo teritorijos arba vis. Kita vertus, teritorijos praradimas gali reikti vienos ar daugiau esam valstybi padidjim, arba vienos ar daugiau nauj valstybi susikrim. Tie skirtumai yra labai svarbs, nes nevienodoms situacijoms taikomos nevienodos teiss normos; pavyzdiui, naujos valstybs susik-rimo teisins pasekms skiriasi nuo esamos valstybs teritorijos padidjimo teisini pasekmi. Situacij klasifikavimo svarb sureikmina vien tokio klasifikavimo sunkumas. Pavyzdiui, po Pirmojo pasaulinio karo susikrus Jugoslavijai ikilo klausimas, ar tai yra nauja valstyb, ar tik Serbijos isipltimas? Teisminiai sprendimai dl Jugoslavijos statuso buvo skirtingi. Ir vlgi, ar (po neseno buvusios Jugoslavijos iirimo) Jugoslavijos Federacin Respublika (Serbija/Juodkalnija) dabar laikytina nauja valstybe, ar Jugoslavijos Socialistins Federacins Respublikos tsiniu atsakyti nelengva. Vienintelis patikimas bdas tokioms problemoms sprsti - paklausti j pai: pirma, ar atitinkama valstyb preten-duoja laikyti save nauja valstybe, ar anksiau egzistavusios valstybs t-sinii? Ir antra, ar su jos pretenzijomis visikai sutinka kitos valstybs? Valstybi teisi permimo klausimais teiss bkl buvo taikliai apibdinta odiu chaotika".2 8-j deimtmet Tarptautins teiss komisija, paskatinta dekolonizacijos proceso,3 paband kodifikuoti svarbiausius valstybi teisi permimo teisinius aspektus, ir dl to atsirado dviej konvencij projektai: 1978 met Vienos konvencija "Dl

TERITORIJOS SUVERENITETO PASIKEITIMO TEISINS PASEKMS

205

valstybi teisi permimo sutari atvilgiu",4 ir 1983 met Vienos konvencija Dl valstybi teisi permimo valstybins nuosavybs, archyv ir skol atvilgiu''.5 is kodifikacijos darbas laikoma neskmin-gu, nes pernelyg daug dmesio buvo skirta naujai susikrusi nepriklausom valstybi" specialioms problemoms ir interesams, o nenagrinjant kit atitinkam situacij (taiau reikia pripainti, jog rengiant straipsni projektus buvo atliktas vertingas tiriamasis darbas). Nevisada konvencij projektuose numatyt taisykli laikytasi ir realioje valstybi praktikoje. Dl to n viena i i dviej konvencij iki iol nesi-galiojo, nes j neratifikavo btinas valstybi skaiius (15). 1978 m. Konvencij pasira 20 valstybi, o ratifikavo - trys (Etiopija, Irakas ir Jugoslavija); 7 valstybs prisijung (Dominikos Respublika, Egiptas, Estija, Marokas, Seieli salos, Tunisas ir Ukraina). Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Slovnija ir Slovakija yra registruotos kaip teisi permjos. 1983 m. Konvencij pasira tik 6 valstybs. Taiau pastaruoju metu valstybi teisi permimo klausimas netiktai vl atsidr dmesio centre dl Jemeno ir Vokietijos susivienijim, SSRS, Jugoslavijos ir ekoslovakijos iirimo bei Eritrjos atsiskyrimo nuo Etiopijos.

SUTARTYS
4

Sutartys dl teisi teritorij

Dispozityviose" sutartyse (t.y. sutartys dl teisi teritorij) klausimas dl teisi ir pareig permimo ikyla visada. Tokios sutartys "juda kartu su eme" ir j neveikia teritorijos suvereniteto pasikeitimai.6 Servitutai7 yra vienas svarbus to pavyzdys. Sutartys dl sien - kitas pavyzdys. Jeigu sutartis atriboja sien tarp dviej valstybi, ir jeigu teritorij, esani vienoje sienos pusje, gyja treioji valstyb, pastarajai valstybei i sutartis yra privaloma. Sienas nustatani sutari automatiko permimo taisykl yra dalis platesnio principo, kad teritori-j gyjanti valstyb automatikai perima tos teritorijos ribas, nepriklausomai nuo to, ar tos ribos nustatytos sutartimi, ar paprotins teiss nor-momis, lieianiomis titul teritorij ir teritorijos gijim.8 Viena i ios taisykls pasekmi yra ta, kad naujai susikrusios valstybs paveldjo j buvusi kolonizatori nustatytas sienas ir su tuo sutiko beveik visos. Kolonijins sienos, ypa Afrikoje, danai buvo nenatralios, nes jas nustatant nebuvo atsivelgiama etninius skirtumus; taiau naujai susikrusios valstybs nenorjo radikaliai perirti sien, todl jos ilaik savo esamas sienas ir imintingai stengsi ivengti neapibrtumo bei konflikt.9

Tekstas ILM 17 (1978), p. 1488; MIL 72 (1978), p, 971. r, H.D. Treviranus, Vienna Convention on Succession of States in Respect of Treaties, EPIL 10 (1987), p. 523-526. Dl naudingo Tarptautins Teiss Komisijos komentaro r. ILCYb 1974, 2 t., 1 dal, p. 174-269.
5

Tekstas ILM 23 (1983), p. 306; Komentaras ILCYb 1981, 2 t., 2 dalyje, p. 20-113. r. J. Oesterhelt, Vienna Convention on Succession of States in Respect of State Property, Archives and Debts, EPIL 10 (1987), p. 521-523.
6 1978 m. Vienos konvencijos 11 ir 12-as straipsniai. 7

r. 10 skyri. Apie diskusijas valstybi teisi permimo kontekste r. Bos, op. cit., p. 15-16.
8

r. Kaikobad, Some Observations on the Doctrine of Continuity and Finality of Boundaries, BYIL 54 (1983), p. 119, 126-136.
9

r. Touval, The OAU and African Borders, I0 21 (1967), p. 102, ir Case Concerning the Continental Shell (Libija), ICJ Rep. 1982, p. 18, 65-66 (84-as p.), 131. r. taip pat 19 skyri.

206

11 s k y r i u s

10

I. Brownlie, African Boundaries: A Legal and Diplomatic Encyclopedia, 1979, p. 9-12; Y. Makonnen, State Succession in Africa: Selected Problems, RdC 200 (1986-V), p. 92234; F. Wooldridge, Uti possidetis Doctrine, EPIL 10 (1987), p. 519521; P Malanczuk, Minorities and Self-Determination, Reflections on International Law in General Including Some Recent Developments in Ethiopia, leidinyje N.Sybesma-Knol/ J. Van Bellingen (red.), Naar een nieuwe interpretatie van het recht op Zelfbeschikking. 1995, p. 169-193, 188 ir t.t.
11 12

1964 m. Afrikos Vienybs Organizacija prim rezoliucij, skelbiani, kad visos valstybs nars sipareigoja gerbti sienas, buvusias j nacionalins nepriklausomybs isikovojimo metu". i rezo-liucija atspindi vadinamj uti possidetis princip, kuris pirmiausia isirutuliojo Piet Amerikoje ir buvo susijs su valstybi nepriklausomybe nuo Ispanijos bei Portugalijos viepatavimo, kad apsaugot teritorin vientisum pagal egzistavusias ankstesnes administracines ribas.10 Teritoriniame gine tarp Burkina Faso ir Malio Tarptautinis Teisingumo Teismas tokiais odiais pripaino pareig gerbti egzistuojanias sienas perimant valstybi teises: Nra abejoni, kad pareiga gerbti iki tol egzistavusias tarpvalstybines sienas, perimant valstybi teises, kyla i visuotinai pripaintos tarptautins Teiss taisykls, nepriklausomai nuo to, ar i taisykl yra ireikta uti possidetis formuluote.11 Konferencija dl Arbitrains Komisijos Jugoslavijos klausimu, sudaryta 1991 m. Europos Bendrijos iniciatyva, remiama JAV ir buvusios SSRS, pareik nuomon dl klausim, kylani dl Jugoslavijos iirimo, ir pripaino, kad iskyrus atvejus, kai susitarta kitaip, buvusios sienos tampa tarptautins teiss ginamomis sienomis. i ivada kyla i pagarbos teritoriniam status quo principui, ir ypa i uti possidetis principo. Uti possidetis, nors i pradi taikytas reguliuojant i dekolonizacijos kilusias problemas Amerikoje bei Afrikoje, dabar yra pripaintas bendru principu, kaip pareik Tarptautinis Teisingumo Teismas.12 Komisija, nurodydama JT status bei kitus tarptautinius dokumentus, skaitant 1978 m. Vienos konvencijos 11 straipsn, pabr, kad turi bti gerbiamos visos iorins sienos", ir kad sienos tarp kon-fliktuojani ali negali bti. pakeistos, iskyrus savanoriku susita-rimu, ir kad

ICJ Rep. 1986, p. 566.

1992 m. sausio 11 d. Ivada Nr. 3, ILM 31 (1992), p. 1499, at 1500. r. taip pat 19 skyri.
13 14

Ten pat.

r. Malanczuk (1995) op. cit:. Bendrai it. E. Gayim, The Eritrean Question: The Conflict between the Right of Self-Determination and the Interest of States. 1993.

egzistuojani sien ar rib pakeitimas naudojant jg negali turti joki teisini pasekmi".13 Afrikoje Eritrjos atsiskyrimas po 30 met trukusio karo bei JT priirimo referendumo, sutikus naujajai Etiopijos vyriausybei, kuri nuvert SSRS remt pulkininko Mengistu vadovaujam reim, sukl susirpinim dl Afrikos sien ventumo" bei uti possidetis principo.14 Eritrja JTO buvo priima 1993 m. gegus 28 dien kaip 5I-a Afrikos valstyb.

Kiti sutari tipai

Kit sutari tip taisykls skiriasi priklausomai nou vykusio teritorinio pasikeitimo pobdio.

TERITORIJOS SUVERENITETO P A S I K E I T I M O T E I S I N S PASEKMS

207

Judani sutartini sien" principas

Valstyb, praradusi teritorij, netenka teisi ir pareig pagal sutartis tiek, kiek tos sutartys buvo taikomos prarastojoje teritorijoje. Jungti-n Karalyst, suteikusi nepriklausomyb Nigerijai, neteko pareigos iduoti nusikaltlius i Nigerijos pagal angl ir amerikiei ekstradici-jos sutart; ji taip pat neteko teiss reikalauti iduoti nusikaltlius i JAV u Nigerijoje vykdytus nusikaltimus. Kai egzistuojanti valstyb gyja teritorij, ji neperima valstybs, pirmtaks sutari; paprastai toje teritorijoje sigalioja jos paios sutartys. Pavyzdiui, nemaai Pranczijos ir Belgijos teism sprendim, pripainusi Pranczijos sutari sigaliojim Alzase ir Lotaringijoje, buvo priimta po to, kai ios teritorijos 1919 m. perjo Pranczijai. i taisykl tvirtinta ir 1978 m. Vienos konvencijos 15 straipsnyje. Aukiau mintos taisykls atsispindi vadinamajame , judani sutartini sien" principe, kuris, kaip manoma, turi bti taikomas tuo atveju, kai egzistuojanti valstyb dalies savo teritorijos suverenitet perleidia kitai valstybei (skirtingai nuo atvej, susijusi su nepriklausom valstybi konfederacija arba dviej prie tai nepriklausom valstybi susijungimu vien valstyb). Vadinasi, valstybs pirmtaks sudarytos sutartys toje teritorijoje nebegalioja, o valstybs teisi permjos sutartys automatikai pradedamos taikyti toje teritorijoje. Si teiss, susijusios su valstybi teisi permimu, norma atspindi sutari teis, pagal kuri egzistuoja viena iimtis - jeigu konkreios sutarties taikymas tam tikroje teritorijoje yra nesuderinamas su sutarties objektu ir tikslais.15 Taiau i norma yra diskutuotina, nes ji gali bti pernelyg siaura, kad apimt atvejus, kai viena valstyb visikai inyksta po susijungimo su kita valstybe; poir ypa paatrino Vokietija, kai buvo diskutuojama dl 1978 m. Konvencijos turint galvoje galim dviej Vokietijos valstybi susivienijim.16
Dekolonizacija ir naujos valstybs

Dl nauj valstybi, susikrusi vykstant dekolonizacijos procesui,17 Vienos konvencija tvirtina tokias taisykles: 1. Nauja valstyb gali perimti daugiaal sutart, kurios alimi buvo vals tyb pirmtak, ir praneti depozitarui, kad ji laiko save perimania t sutart. iai taisyklei yra iimi; pavyzdiui, nauja valstyb negali perimti daugiaals sutarties, jeigu tai yra nesuderinama su sutarties ali ketinimais. Nauja valstyb neprivalo perimti daugiaals sutarties, jeigu ji to nenori.18 2. Nauja valstyb dvial sutart, sudaryt valstybs pirmtaks su kita valstybe, perima tik tuo atveju, jeigu ta kita valstyb ir nauja valsty b dl to susitaria.19 Kita vertus, toks susitarimas gali bti numano-

15

r. 1969 m. Vienos konvencijos dl sutari teiss 29, 61 ir 62- straipsnius (tekstas ILM 8 (1969), p. 679; AJIL 63 (1969), p. 875); 1978 m. Vienos konvencijos 15-as straipsnis, op. cit.
16

r. Bos, op. cit., p. 12. r. taip pat toliau, p. 211-212.

17 18

r. 2 skyri.

1978 m. Vienos konvencijos 17-as straipsnis.

19

24-as straipsnis.

208

11 s k y r i u s

20

Dl estoppel'io sampratos r. 3 ir 10 skyri.

21 22

r. 5 skyri.

1978 m. Vienos konvencijos 34-as straipsnis.

23

31-as straipsnis.

mas i ali elgesio; pavyzdiui, jei abi alys reikalauja teisi arba suteikia teises viena kitai remdamosi sutartimi, jos nebegali paneigti, kad sutart perm.20 Tokie numanomi susitarimai yra dani, nes abi alys paprastai supranta, jog tolesnis valstybs pirmtaks sudaryt sutari taikymas joms abiem yra naudingas. Kaip matme, kolonijoms, prie tampant nepriklausomomis, paprastai bdavo suteikta ribota teis sudarinti sutartis.21 Sutartims, kurias jos paios sudar, nepriklausomyb takos neturjo. Pavyzdiui, Indija tapo JTO nare 1945 m., taiau nepriklausoma tapo tik 1947 m.; nepriklausomyb nepaliet Indijos narysts JTO. (Taiau Pakistanas buvo laikomas nauja valstybe ir turjo pateikti praym dl narysts.) Bet ar Indija perm Jungtins Karalysts sudarytas sutartis - yra kur kas sudtingesn problema. Taip pat gali atrodyti paradoksalu, kad dvials sutarties permi-mui reikia kitos alies sutikimo, o teisms pagal daugiaal sutart per-imti kit

ali sutikimo nereikia. Taiau is paradoksas ir nenuoseklumas yra daugiau tariamas negu realus. Daugumos daugiaali sutari alys siekia, kad i sutari alimis tapt kuo daugiau valstybi, todl j sutikimas dl naujos valstybs prisijungimo gali bti pagrstai numanomas; btent todl 17-ajame straipsnyje konkreiai neminima apie j sutikim. Taiau 17ajame straipsnyje reikalaujama kit ali sutikimo, jeigu yra aiku, kad sutarties permimas be j sutikimo yra nesuderinamas su esam sutarties ali ketinimais. ios taisykls taikomos tik tuo atveju, jei nauja valstyb prie tai buvo valstybei pirmtakei priklausoma teritorija (pvz., kolonija). Nauja valstyb;! susikrusi atsiskyrimo nuo metropolijos bdu arba valstybs pirmtaks metropolinei teritorijai suskilus dvi ar daugiau nauj valstybi, automatikai perima daugum valstybs pirmtaks sutari.22 Kai nau-ja valstyb susikuria susijungus dviems ar daugiau egzistuojani valstybi, valstybi pirmtaki sudarytos sutartys ir toliau taikomos tai teritorijai, kuriai jos buvo taikomos iki susijungimo, iskyrus tam tikras iimtis.23

Pagal 17 ir 24-aj straipsnius nauja valstyb neprivalo perimti sutarties, jeigu ji to nenori; ji gali pradti savo egzistavim variomis rankomis". vari rank" doktrina iki 1945 met buvo tvirtai pripainta paprotinje tarptautinje teisje. Procesai po 1945 met ikl tam tikr abejoni dl ios doktrinos, kadangi kai kurios valstybs, tapusios nepriklausomomis po 1945-j, buvo linkusios pripainti, kad jos automatikai perm j valstybi pirmtaki sudarytas sutartis. Taiau teigiama, kad ios automatiko permimo praktikos nepakanka vari rank" doktrinai paneigti, nes: 1) tik kai kurios valstybs, tapusios nepriklausomomis po 1945 met, laiksi ios praktikos, o kitos alys laiksi vari rank" doktrinos;

T E R I T O R I J O S SUVERENITETO P A S I K E I T I M O T E I S I N S PASEKMS

209

2) kai kurios valstybs, kurios laiksi automatiko permimo praktikos, taik j tik kai kurioms, bet ne visoms sutartims, sudarytoms j valstybi pirmtaki; 3) valstybs, kurios laiksi automatiko permimo praktikos, atrodo, tai dar todl, kad joms tai atrod patogu, o ne todl, kad man esanios pareigotos tai daryti.24 Atspinddami vari rank" doktrin, 1978 m. Vienos konvencijos 17 ir 24 straipsniai, ko gero, atitinka paprotin teis. 34 ir 31 straipsni nuostatos dl iirimo ir susijungimo klausim, greiiausiai taip pat atspindi paprotin teis, nors buvo pernelyg maai iirimo bei susijungimo atvej, kad i ivada bt tvirtai pagrsta. Kita vertus, 34 straipsnio nuostatos dl atsiskyrimo greiiausiai prietarauja paprotinei teisei, kuri, atrodo, leidia atsiskyrusiai valstybei pradti savo egzistavim su variomis rankomis".25

NESENA PRAKTIKA
24

Atsiskyrimas
Baltijos valstybs

Apie nuoseklumo ir opinio iuris reikalavimus paprotins teiss norm susiformavimui r. 3 skyri.
25

r. Z. Meriboute, La Codification de la succession d'etat aux traites, 1984, p. 141-164 (atsiskyrimas), 182-186 (susijungimas), 206-217 (iirimas).
26

Baltijos valstybs (Estija, Latvija ir Lietuva),26 kurias Soviet Sjunga aneksavo 1940 m., paskelb savo nepriklausomyb 1990 ir 1991 metais.27 Daugelis valstybi pripaino j nepriklausomyb, tarp j ir Soviet Sjunga (1991 m. rugsjo 6 d.), ir jos buvo priimtos JTO. Ar Baltijos valstybs gali bti laikomos naujomis nepriklausomomis valstybmis 1978 met Konvencijos prasme - neaiku, kadangi Konvencijoje nepateikiamas priklausom teritorij" apibrimas.28 Valstybs laikosi skirting poiri dl to, ar Baltijos valstybs turt bti laikomos naujomis valstybmis ikovojus nepriklausomyb nuo SSRS, ir ar tai yra valstybs iirimas",29 ar atsiskyrimas".30 Paios Baltijos valstybs nelaiko savs SSRS teisi permjomis ir atsisako laikytis bet kokios teisi permimo sutari doktrinos, kas susij su buvusios SSRS sudarytomis dvialmis ir daugiaalmis sutartimis.31

B. Meissner, Baltic States, EPIL I (1992), p. 328-337. r. taip pat 10 skyri.

27

Lietuva- 1990 m. kovo 11 d., Estija - 1991 m. rugpjio 20 d., o Latvija - diena vliau. r. B. Yakemtchouk, Les Republiques baltes en droit international - Echec d'une annexation operee en violation de droit international, AFDI 37 (1991), p. 259; A. Spruds (red.), The Baltic Path to Independence: An International Reader of Selected Articles, 1994.
28 29

r. Bos, op. cit., p. 27-29.

Apie samprat r. B. Schloh, Dismemberment, EPIL I (1992), p. 1083-1085.

30

Bendrai r. C. Haverland, Secession, EPIL 10 (1987), p. 384389.

31

Iirimas32
Soviet Sjunga

Taiau r. Mullerson, op. cit., p. 483, dl susitarimo tarp Suomijos ir Estijos dl tam tikr sutari ar j dali laikino taikymo.

32

Michailui Gorbaiovui atjus valdi Soviet Sjungoje 1985 metais prasidjo procesas, kuris po nepavykusio perversmo 1991 m. rugpj-

Apie Malio Federacijos 1950 m., Jungtins Arab Respublikos 1961 m. ir Bangladeo 1971 m. atvejus r. Ribbelink, Preadviezen, op. cit., p. 81 ir t.t.

210

11 s k y r i u s

33

r. Mullerson, op. cit., Bos, op. cit., p. 30 ir t.t.; Ribbelink, Preadviezen, op. cit., p. 85 ir t.t. Bendrai r. W. Fiedler, Continuity, EPIL I (1992), p. 806-809.
34

ILM 31 (1992), p. 138. r. taip pat 6 skyri.

35

r. Lukauk, Rusland als Rechtsnachfolger in volkerrechtliche Vertrage der USSR, Osteur.-Recht 39 (1993), p. 235.
36

ILM 31 (1992), p. 151. r. Y. Blum, Russia Takes Over the Soviet Union's Seat at the United Nations, EM 3(1992), p. 354-361; M.P. Scharf, Musical Chairs; The Dissolution of States and Membership in the United Nations, Cornell ILJ 28 (1995), p. 2969. r. taip pat 21 skyri.
37

UN Doc. 1991/Russia. AJIL 90 (1996), p. 448. r. 5 skyri.

38

39 40

r. T. Schweisfurth, Ausgewahlte Fragen der Staatensukzession im Kontext der Auflosung der UdSSR, AVR 32 (1994), p. 99-129, 105: Bos, op. cit., p. 33.
41

G. Bunn/J.B. Rhinelander, The Arms Control Obligations of the Former Soviet Union, Virginia JIL 33 (1993), p. 323-350.
42 43 44

r. 20 skyri. Detaliau r. Bos, op. cit., p. 34.

Dl papildomos informacijos apie kitas sutartis bei apie kit NVS valstybi status r. Bos, op. cit., p. 35 ir t.t.
45

r., pvz., M. Weller, The International Response to the Dissolution of the Socialist Federal Republic of Yugoslavia, ML 86 (1992), p. 569-607; Agora: UN Membership of the Former Yugoslavia, AJIL 87 (1993), p. 240-251; W. Hummer, Probleme der Staatennachfolge am Beispiel Jugoslawiens, RSDI 4 (1993), p. 425459. r. taip pat literatr aukiau, p. 204, bei 5, 21, 22 skyri.

io mn. galiausiai atved SSRS iirim Ryium su tuo ginijamasi, ar Rusijos Federacijos pretenzija buvusios SSRS tstinum yra pagrsta.33 Taiau nra abejoni, kad buvusios SSRS egzistavimas pasibaig Alma Atos deklaracijos, kuri 1991 m. gruodio 21 d. pasira 11 buvusi sovietini respublik, pagrindu sukrus Nepriklausom Valstybi Sandraug (NVS).34 NVS valstybs pagal j konstitucines procedras pasiskelb sieksianios utikrinti buvusios Soviet Sjungos tarptautini sipareigojim, sudaryt sutari ir susitarim vykdym" (apie 16 000 dokument),35 taip pat remti Rusijos tstinum" SSRS narysts Jungtinse Tautose ir nuolatin naryst Saugumo Taryboje bei kitose tarptautinse organizacijose.36 Atitinkam pareikim dl pastarojo klausimo Rusija perdav JT Generaliniam sekretoriui 1991 m. gruodio 24 dien.37 Niekas neprietaravo, kad Rusija perimt SSRS viet Jungtinse Tautose. 1992 m. sausio 17 d. Rusijos usienio reikal ministerija informavo diplomatines atstovybes Maskvoje, jog Rusijos Federacija ts sipareigojim pagal tarptautines sutartis, pasiraytas SSRS, vykdym, be to, Rusijos Vyriausyb vykdys depozitaro funkcijas atitinkamose daugiaalse sutartyse vietoj SSRS Vyriausybs.38 Klausimas, ar Europos Sjungos pozicija, grindiama jos Rekomendacijomis dl nauj valstybi Ryt Europoje ir Soviet Sjungoje pripainimo",39 reikia netiesiogin Rusijos Federacijos preten-zijos buvusios SSRS tstinum pripainim, yra ginytinas.40 Bet kuriuo atveju svarbiausias Vakar rpestis, susijs su SSRS iirimu, buvo utikrinti tolesn daugiaali sutari, ypa svarbi tarptautiniam saugumui, galiojim. Vienas i aspekt buvo branduolini ginkl arsenalo Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano teritorijose kontrol. Kai Rusija pasiskelb esanti SSRS kaip branduolins valstybs41 teisi permja ir prisim Neplatinimo sutarties42 keliamas teises bei sipareigojimus, kitos trys valstybs paskelb sieksianios nebranduolini valstybi statuso.43 Dl 1991 m. sutarties Dl prastini ginkluotj pajg Europoje" Rusijos Federacija paskelb, kad visa jos ginkluot ir ranga, 1990 m. lapkriio 19 d. vis dar laikinai buvusi Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijose, patenka Sutarties taikymo sfer. Kartu Baltijos valstybs buvo ibrauktos i Sutarties taikymo teritorins sferos.44
J u go s la v ija

Apie Jugoslavij kalbti sudtinga.45 Slovnijos ir Kroatijos 1991 m. birelio 25 d. paskelbt nepriklausomyb (i deklaracij gyvendinimas po to buvo atidtas iki 1991 m. spalio 8 d.) Europos Sjunga

TERITORIJOS SUVERENITETO PASIKEITIMO TEISINS PASEKMS

211
46

ir daugelis kit valstybi pripaino 1992 m. sausio mn., o vliau, 1992 m. balandio 7 d., pripaino Bosnij ir Hercegovin; 1992 m. balandio 27 d. Serbija ir Juodkalnija sukr Jugoslavijos Federaci n Respublik ir aikiai pareik pretenzijas buvusios Jugoslavijos Socialistins Federacins Respublikos tstinum.46 1992 m. gegus 1 d. Europos Sjunga ireik savo pasirengim pripainti Makedo nij nepriklausoma valstybe su pavadinimu, priimtinu visoms alims (taip atsivelgusi Graikijos prietaravimus).47 Netrukus, 1992 m. gegus 22 d., naujos Slovnijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Kroatijos respublikos tapo JTO narmis.48 Taiau Saugumo Taryba atmet Jugoslavijos Federacins Respublikos (Serbijos ir Juodkalnijos) pretenzij dl automatiko buvusios Jugoslavijos narysts permimo ir pareikalavo pateikti nauj praym dl narysts, kadangi buvusi Jugoslavija nustojo egzistuoti.49 Dalis io gino Niujorke vyko dl to, kas turi teis ikelti vliav (ir koki) prieais Jungtini Taut pastat. Tokio pat neigiamo poirio Serbijos ir Juodkalnijos pretenzij dl buvusios Jugoslavijos tstinumo laiksi ir Arbitrain Komisija, steigta Konferencijos, vykusios Jugoslavijos klausimais.50 Vienintels didiosios valstybs, norjusios pripainti Jugoslavijos Federacins Respublikos pretenzij, buvo Rusija ir Kinija. Generalinje Asambljoje prie Saugumo Tarybos rekomendacij balsavo Kenija, Svazilendas, Tanzanija, Zimbabv, Zambija ir Jugoslavija.51 Be to, i buvusios Jugoslavijos atsiradusi nauj valstybi poiris tarptautines sutartis buvo gana nevienodas.52
ekoslovakija

r. 1992 m. gegus 5 d. UN Doc. S/23877.

47 48

r. taip pat 5, 21 ir 22 skyri.

UN Doc. GA Res. 46/238; 46/236 ir 46/237.

49

1992 m. gegus 30 d. UN Doc. S/Res. 757; UN Doc. S/Res. 777 (1992). r. Ribbelink, Preadviezen, op. cit., p. 95 ir t.t.
50 51

r. 5 skyri.

r. UNYb 1992, p. 139; Czaplinski, op. cit.

52

r. Bos, op. cit., p. 42 ir t.t.; r. taip pat 1996 m. Susitarimo dl santyki normalizavimo tarp Kroatijos ir Jugoslavijos Federacins Respublikos 5- straipsn, ILM 35 (1996), p. 1219, taip pat 1996 m. Susitarimo tarp Makedonijos ir Jugoslavijos 4- straipsn, ten pat, p. 1246.
53

r. M. Hokova, Die Selbstauflosung der CSFR Ausgewahlte rechtliche Aspekte, ZaoRV 53 (1993), p. 697. ekoslovakijos skilimas yra tinkamas pavyzdys to, kai buvusi valstyb inyko; apskritai r. U. Fastenrath, State Extinction, EPIL 10 (1987), p. 465-467.
54

Dl senesni Jungtins Arab Respublikos (Egiptas ir Sirija) 1958 m Tanzanijos (Tanganika ir Zanzibaras) 1964 m., bei Vietnamo 1976 m. atvej r. Ribbelink, Preadviezen, op. cit., p. 71 ir t.t.; r. taip pat Ribbelink (1995), op. cit., p. 139-169.
55

ekoslovakijos pasidalijimas lm dviej nauj valstybi susikrim 1993 m. sausio 1 d., ir tai daugiausiai vyko pagal 1978 m. Konven cijos nuostatas. ekijos Respublika ir Slovakija pasiskelb teisi pe rmjomis, pasirengusiomis perimti valstybs pirmtaks atitinkamus tarptautinius sipareigojimus.53

Susivienijimas54
Vokietija

Vokietijos susivienijimas 1990 m. spalio 3 d. yra beveik unikalus atvejis.55 Procedra, numatyta Vokietijos Federacins Respublikos (Vakar Vokietijos) Konstitucijos 23 straipsnyje, tapo pagrindu Vokietijos Demokratinei Respublikai (Ryt Vokietijos, kuri nustojo egzistuoti)

1990 m. rugsjo 12 d. Sutarties dl Vokietijos susivienijimo galutinio sureguliavimo tekstas yra ILM 29 (1990), p. 1186. Vokietijos susivienijimo dokumentai yra perspausdinti ZaoRV 51 (1991), p. 494. r. taip pat Taking Reichs Seriously: German Unification and the Law of State Succession, Harvard LR 104 (1990), p. 588-606; J.A. Frowein, Germany Reunited, ZaoRV 51 (1991), p. 333-348; Oeter (1991), op. cit.; G.E. Wilms, The Legal Status of Berlin after the Fall of the Wall and German Reunification, ZaoRV 51 (1991), p. 470-493; K. Hailbronner, Legal Aspects of the Unification of the Two German States, EJIL 2 (1991), p. 18-41; F. Elbe, Resolving the External Aspects of German Unification, The Two-Plus-Four" Process, GYIL 36 (1993), p. 371384; Bos, op. cit., p. 48 ir t.t.; R. Bernhardt, Germany, Unification of,

212

11 s k y r i u s

EPIL II (1995), p. 590-595. Apie okupuotos Vokietijos status po Antrojo pasaulinio karo r. 5 ir 10 skyri.
56

r. T. Giegerich, The European Dimension of German Reunification: East Germany's Integration into the European Communities, ZaoRV 51 (1991), p. 384-450; J.-P Jacque, German Unification and the European Community, EJIL 2 (1991), p. 1-17; J.F. Weiss, Succession of States in Respect of Treaties Concluded by the European Communities, SEW 10 (1994), p. 661-679.
57 58 59

r. tekst aukiau, p. 207. Bos, op. cit., p. 48 ir t.t.

r. Ribbelink, Preadviezen, op. tit., p. 77 ir t.t. Apie JT taikos palaikymo operacijas r. 22 skyri.
60

r. Vokietijos usienio reikal ministro 1990 m. spalio 3 d. laik JT generaliniam sekretoriui, ILM 30 (1991), p. 457.
61

r. R. Goy, La Reunification du Yemen, AFDI 36 (1990), p. 249-265. Susitarimo dl Jemeno Respublikos jkrimo tekstas yra ILM 30 (1991), p. 820.

prisijungti, o Federacin Respublika isaugojo savo identitet bei tstinum. Grundgesetz 146 straipsnyje numatyta alternatyva naujai konstitucijai priimti buvo laikoma netinkama ( poir palaik ir Europos Bendrijos komisija) dl problem, kurios bt galjusios ikilti dl klausimo, ar susivienijusi Vokietija tokiu atveju turt bti laikoma nauju tarptautins teiss subjektu.56 Vokietijos poiriu teisi permimas vyko pagal "judani sutartini sien" princip57 nors Ryt Vokietija buvo savarankikas tarptautins teiss subjektas (turintis sui generis pobd kaip valstyb) ir susivienijimas reik visik vienos valstybs inkorporavi-m kit valstyb, o ne valstybs teritorijos dalies perleidim kitai valstybei.58 Taiau Judani sutartini sien" principas i tikrj visas nebuvo pritaikytas iame procese. Praktikai su visomis buvusios Vokietijos Demokratins Respublikos partnermis, su kuriomis ji buvo sudariusi sutartis, vyko derybos dl t sutari likimo. Narysts tarptautinse organizacijose tstinumo klausimas nesukl koki nors specifini problem Jungtinms Tautoms, iskyrus susivienijusios Vokietijos atsisakym mokti nesumoktus Ryt Vokietijos naus dviem taikos palaikymo operacijoms Vidurio Rytuose (UNDOF ir UNIFIL).59 JT rodinjo, kad Vokietija privalo mokti buvusios valstybs skolas tokiu pat lygiu, kokiu ji paveldjo turtines teises bei interesus. Nuo susivienijimo datos Vokietijos Federacin Respublika, prie kurios prisijung Vokietijos Demokratin Respublika, Jungtinse Tautose veik tiesiog kaip Vokietija".60 Daugiau problem ikilo dl narysts kitose tarptautinse organizacijose, ypa Europos Bendrijoje. Nors Bendrija i principo pripaino judani sutartini sien" princip reikiant, kad isiplt Bendrijos teritorija ir kad dl to Bendrijos teiss taikymo teritorija dabar apima ir buvu-si Ryt Vokietij ji nesutiko su tuo, kad visos Ryt Vokietijos sudarytos sutartys automatikai nustojo galioti. Be to, Bendrija teig, kad ji turjo bti

traukta derybas dl Ryt Vokietijos sutari, bent jau tose sferose, kuriose iimtin kompetencija yra perleista Bendrijos institucijoms.
Jemenas

Jemeno susivienijimas 1990 metais pasireik kitokia dviej valstybi susijungimo vien valstyb forma.61 Jos paskelb, kad susivienijs Jemenas turi bti laikomas vis sutari, sudaryt abiej valstybi pirmtaki, alimi nuo tos datos, kuri viena i t dviej valstybi pirmoji tapo atitinkamos sutarties alimi.

T E R I T O R I J O S SUVERENITETO P A S I K E I T I M O T E I S I N S PASEKMS

213

TARPTAUTINS PRETENZIJOS
Tarptautins pretenzijos dl kompensacijos u neteistus veiksmus yra laikomos itin asmenikomis", ir nra jokio valstybs iekovs teisi bei valstybs atsakovs pareig permimo. Toki pretenzij neveikia nei valstybs iekovs arba valstybs atsakovs teritorijos padidjimas, nei sumajimas; naujos valstybs pradeda egzistuoti variomis rankomis",62 o valstybs iekovs arba valstybs atsakovs inykimas" reikia ir pretenzijos pabaig. Pastarj teigin iliustruoja Browno pretenzija. Brownas, JAV pilietis, nukentjo 1895 metais atsisakius ginti jo teises Piet Afrikos Respublikoje, taiau dar nesureguliavus pretenzijos, prasidjo Boer karas ir Piet Afrikos Respublik aneksavo Jungtin Karalyst. JAV pateik pretenzij Jungtinei Karalystei, taiau arbitras pripaino, jog Jungtin Karalyst neperm Piet Afrikos Respublikos atsakomybs dl tarptautini pretenzij.63

PILIETYB
Kartais teigiama, kad teritorijos suvereniteto pasikeitimas reikia, jog buvusios valstybs pilieiai, gyvenantys toje teritorijoje, automatikai praranda savo buvusi pilietyb ir gyja valstybs - teisi permjos pilietyb.64 Taiau k reikia teritorijos gyventojai"? Ar pakanka gimti toje teritorijoje, ar svarbiausias kriterijus yra nuolatin gy-venamoji vieta joje? O gal yra btina ir gimti, ir nuolatinai gyventi toje vietoje? Jeigu atsivelgiama nuolatin gyvenamj viet kokia data arba laikotarpis yra btinas, kad asmuo bt laikomas nuolatiniu gyventoju? Praktikoje tokie klausimai gali bt sureguliuoti tik sutartimis arba nacionalins teiss aktais. Sutartimis kartais tam tikriems asmenims suteikiama galimyb rinktis, ar jie nori ilaikyti savo buvusi pilietyb, ar gyti valstybs - teisi permjos - pilietyb. Taiau reikia pripainti, kad daug kas ioje srityje liko neaiku.65 Todl 1993 metais Tarptautins Teiss Komisija nusprend savo darbotvark traukti valstybi teisi permimo klausim ir jo poveik fizini bei juridini asmen pilietybei. Darbo grups 1995 metais pateiktose preliminarinse ivadose pradedama nuo prielaidos, kad dl valstybi teisi permimo susidariusiose situacijose kiekvienas asmuo, kurio pilietyb gali paliesti teritorijos tarptautinio statuso pasikeitimas, turi teis pilietyb, ir kad valstybs privalo neleisti atsirasti bepilietybei. Kiti potencials nepageidautini padariniai - tai dviguba pilietyb, eim iskyrimas dl skirting pilietybi j nariams suteikimo, karins tarnybos prievols, pensijos bei teis nuolatin gyvenamj viet.66

62 63

r. tekst aukiau, p. 208-209.

RIAA VI 120. r. E.H. Riedel, Lighthouses Cases, EPIL 2 (1981), p. 171-172. Taiau visuotinai pripainto principo, taikyto ioje ir kitose bylose, Nuolatinis Arbitrao Teismas netaik Lighthouses Arbitration byloje, ILR 23 (1956), p. 81, 90-93.
64

Apie pilietyb pagal tarptautin teis r. 17 skyri.

65

r. L. Barrington, The Domestic and International Consequences of Citizenship in the Soviet Successor States, Eur.-asia Stud. 47 (1995), p. 731-763; G. Ginsburg, The Issue of Dual Citizenship Among the Successor States, Osteut.-Recht 41 (1995), p. 1-29.
66

A/CN.4/L.507. V. Mikulka buvo paskirtas specialiu praneju.

214

11 s k y r i u s

VALSTYBIN NUOSAVYB
Valstyb, gijusi vis kitos valstybs teritorij, perima ir vis tos valstybs valstybin nuosavyb (t.y. valstybei priklausant turt, atskirt nuo turto, kuris priklauso jos pilieiams ir gyventojams), nepriklausomai nuo jos buvimo vietos.67 Kita vertus, jeigu valstyb praranda tik dal savo teritorijos, valstyb teisi permja - perima kur kas maiau valstybs pirmtaks valstybins nuosavybs. Dauguma ios nuosavybs, esanios valstybei pirmtakei ilikusioje teritorijoje arba treiosiose valstybse, ir toliau priklauso valstybei pirmtakei, o dauguma valstybins nuosavybs, esanios kitai valstybei perleistoje teritorijoje, pereina pastarajai valstybei.68

PRIVATI NUOSAVYB

67

Haile Selassie v. Cable & Wireless Ltd. [1939] ChD 182.

68

ILCYb 1981,2 t., 2 dalis, p. 25-71; Peter Pazmany University byla (1933), PCIJ, serija A/B, Nr. 61, p. 237. r. S, Oeter, Slate Succession and the Struggle over Equity. Some Observations on the Laws of State Succession with Respect to State Property and Debts in Cases of Separation and Dissolution of States, GYIL 38 (1995), p. 73-102.
69

United States v. Percheman (1833), 32 US 51, p. 86-88; Certain German Interests in Polish Upper Silesia (1926), PCIJ, serija A, Nr. 7, p. 21-22; Chorzow Factory byla (1928), PCIJ, serija A, Nr. 17, p. 4648. Pastarosiose dviejose bylose klausim reguliavo sutartis, taiau Teismas pareik, kad paprotins teiss normos yra tokios pat kaip ir tos, kurios tvirtintos sutartyje. Apie minimalius elgesio su usienieiais standartus, ypa kas susij su ekspropriacija, r. 15 ir 17 skyri.
70

C. Schreuer, Unjust Enrichment, EPIL 9 (1986), p. 381-383.

71

Pavyzdiui, Friedmann, MIL (1963), p. 279, 295.

Teritorijos perleidimo atveju privaios nuosavybs teiss automatikai neinyksta. Jeigu valstyb - teisi permj - gytoje teritorijoje nori nusavinti privai nuosavyb, jos teiss tai daryti apimtis priklauso nuo savininko pilietybs. Jeigu savininkas turi (arba gijo) valstybs - teisi permjos - pilietyb, pastarosios teis nusavinti jo turt pagal paprotin tarptautin teis yra neribojama (nors ji gali bti apribota sutartimis dl mogaus teisi apsaugos). Kita vertus, jei savi-ninkas yra buvusios valstybs arba treiosios valstybs pilietis, valstyb - teisi permja privalo laikytis minimali elgesio su usienieiais tarptautini standart; nusavinimas galimas tik dl visuomeninio tikslo, o u nusavint turt turi bti atlyginta.69 Tai yra tradicins taisykls, kurias pripasta Vakar alys. Taiau dauguma Treiojo pasaulio ali ias taisykles atmet. Net jeigu jos ir bdavo linkusios pripainti, jog investicijoms, dtoms naujai susikrusias alis po j nepriklausomybs, taikytinos Vakar" taisykls, jos laiksi kitokio poirio investicijas, dtas prie ioms alims tampant nepriklausomomis (t.y. tuo metu, kai jos negaljo ginti savo interes). Jos rodinjo, jog investuojama danai bdavo nelygiomis slygomis ir tai reik tam tikr kolonijinio inaudojimo form. Kai kurie Vakar autoriai mgino prietarauti iam poiriui teigdami, kad taisykl, reikalaujanti kompensacijos u nusavint turt ukerta keli nesiningam praturtjimui,70 ir kad dl tos prieasties tam tikrais atvejais yra logika u nusavint turt imokti maesn kompensacij atsivelgus t mast kuriuo usienietis, kurio turtas nusavintas, praeityje pats nesiningai praturtjo.71 Taiau tokios svokos kaip ne-

TER IT OR IJOS SUVERENITETO PASIKEITIMO TEISINS PASEKMS

215

siningas praturtjimas" ir nusavinimas" yra labai subjektyvios, todl vyksta nuolatiniai ginai dl taisykls, slypinios iose svokose, taikymo; praturtjimas, kuris atrodo siningas vienai aliai, atrodys nesiningas kitai. Sunku tiktis, kad Vakar investuotojai investuos naujose nepriklausomose valstybse, jeigu manys, kad ios alys paios nesiningai praturtjo senj investicij sskaita. Todl abejotina, ar susilpnjusios tradicins taisykls i tikrj pasitarnaut ilgalaikiams nauj nepriklausom ali interesams, o naujausi usienio investicij procesai rod io teiginio pagrstum.72

Sutartins teiss
Netgi iki iuolaikins dekolonizacijos kai kurie autoriai abejojo, ar valstyb - teisi permj - perima valstybs pirmtaks sutartinius sipareigojimus. Pavyzdiui, West Rand Central Gold Mining Co. v. The King byloje73 Anglijos Auktasis Teismas pripaino, jog Karna, aneksavusi Piet Afrikos Respublik jos sutartini sipareigojim neperm. is sprendimas buvo kritikuotas ir juo nesivadovavo Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas German Settlers byloje.74 Kartais teigiam, kad valstyb - teisi permja - negali bti pareigota pagal kontrakt, kurio alimi ji nra.75 Taiau jei usienietis, vykdydamas kontrakt ddamas pinig ir pastang, dav naudos teritorijai, vienintel teisinga ieitis yra ta, kad valstyb, gijusi tos teritorijos suverenitet, turi leisti jam atsiimti atlyg u dtas investicijas. ia prasme valstybs - teisi permjos - atsakomyb yra, ko gero, ne sutartin, o kvazisutartin; i svoka naudojama apibdinti situacijai, kai kontrakto nra, taiau teis pareigoja alis elgtis taip, tarytum kontraktas bt, kad ukirst keli nepagrstam praturtjimui. Kita vertus, neturi didels reikms, ar vals-tybs - teisi permjos - atsakomybe yra sutartine, ar kvazisutar-tin - abiem atvejais padariniai yra tokie pat: arba valstyb - teisi permja - turi leisti usienieiui gauti jam priklausani naud pagal pirmin kontrakt arba atlyginti jam u jo atimtas teises, jei ji nori atimti i jo vis ar dal mintos naudos.76 Sutartini teisi problema daugiausia ikilo dl koncesij bei valstybs skolos. Koncesija - tai teis, valstybs suteikta monei arba asmeniui vykdyti tam tikr veikl konkreiomis slygomis, apibrto: mis sutartyje tarp valstybs ir koncesininko; tokia veikla daniausiai susijusi su naftos ir kit mineralini itekli gavyba, viej paslaug teikimu (duj, vandens, elektros tiekimas, kanal ar geleinkeli eksploatavimas ir pan.).77 Praktika iuo klausimu nra visikai vienoda, taiau priimtinesnis poiris yra tas, kad valstyb privalo su-

72

r. 15 skyri. [1905] 2 KB 291. PCIJ, serija B, Nr. 6.

73

74 73

Apie valstybs kontraktus apskritai r. 3 ir 6 skyri.

76

Apie Vokietijos susivienijimo padarinius r., pavyzdiui, F. Drinhausen, Die Auswhkungen der Staatenzukzession auf Vertrage mit privaten Partnern, 1995.

216

11 s k y r i u s

77

r. P Fisher, Concessions, EPIL I (1992), p. 715-721.

78

Mavrommatis byla (1924), PCIJ, serija A, Nr. 2, p. 28. r. K, Doehring, Mavrommatis Concessions Cases, EPIL 2 (1981), p. 182-185. Tai yra taisykl, kuri pripasta Vakar alys, taiau kuri atmet dauguma treiojo pasaulio ali.
79

r. H.-E. Fob, State Debts, EPIL 8 (1985), p. 484-488; Degan, op. cit. Apie sunkumus, kylanius dl apskaiiavim netgi remiantis sutartimi, r. H.J. Hahn, Value Maintenance in the Young Loan Arbitration. History and Analysis, NYIL 14 (1983), p. 3-39.
80

r. taip pat ILCYb 1981, 2 t., 2 dal, p. 91-105, apie buvusi kolonij teisin padt dl nacionalini skol.
81 82

O'ConnelI, op. cit., 1 t., p. 40.

r. ILCYb 1981, 2 t., II dalis, p. 72-113.

83

r. P. Juillard, La Dette exterieure de l'ancienne Union Sovietique: succession ou continuation?, leidinyje Burdeau (red.), op. cit., p. 201, 210 ir t.t, kur nagrinjamas 1991 m. spalio 28 d. Memorandumas, 1992 m. sausio 4 d. Sutartis bei 1993 m. balandio 2 d. bendros deklaracijos.
84

1983 met Vienos konvencija, op. cit.

mokti kompensacij, jeigu ji panaikina koncesij, suteikt valstybs pirmtaks.78 Problemos, kylanios dl valstybs skolos, yra sudtingesns, ir ia jos gali bti pamintos tik trumpai.79 Jeigu valstyb A prisijungia vis valstybs B teritorij ji perima visus valstybs B- sipareigojimus dl valstybs skolos usienio kreditoriams. Jeigu valstyb B praranda tik-tai dal savo teritorijos, valstyb(s)-teisi permja(os) - turi perimti dal valstybs B skolos; prieingu atveju valstyb. B, sumajus jos. teritorijai bei ekonominiams itekliams, gali nepajgti grinti savo sko-los. Pavyzdiui, kai Britanijos kolonijos tapo nepriklausomomis, jos paveldjo vietins kolonijins administracijos turtas skolas, bet nepaveldjo jokios Britanijos valstybs skolos dalies.80 Taiau kai Airija tapo nepriklausoma 1922 m., ji perm dal Britanijos valstybs skolos;81 prieingu atveju nepriklausomyb bt atleidusi Airi Laisvosios Valstybs mokesi moktojus nuo j ankstesns pareigos mokti palkanas u valstybs skol ir taip bt padidinusi mokesi nat mokesi moktojams likusiose Jungtins Karalysts dalyse. Jeigu valstyb B praranda vis savo teritorij dl to, kad j pasidalija keletas kit valstybi, vienintel teisinga ieitis yra ta, kad atsakomyb u valstybs B skolas turt bti pasidalyta tarp valstybiteisi permj. Sunkiausia paskutiniais dviem atvejais yra nustatyti, koki skolos dal turi prisiimti kiekviena i valstybi; praktikai i problema gali bti isprst tik sutartimi.82 Pavyzdiui, buvusios Soviet Sjungos valstybs - teisi permjos - susitar, kad Rusijos Federacija turi perimti didij dal SSRS turto ir skolos. Kitoms valstybms teko maa to dalis, o likusi dalis buvo perleista Baltijos valstybms ir Gruzijai.83 Galiausiai reikt pasakyti, kad Vakar valstybs atsisak pasirayti arba ratifikuoti 1983 met Vienos konvencij Dl valstybi teisi permimo valstybins nuosavybs, archyv ir skol atvilgiu"84 daugiausia dl to, kad ji reguliuoja skol kitoms valstybms ir tarptautinms organizacijoms permimo klausimus, bet nieko nekalba apie skol asmenims bei monms permim.

12 SKYRIUS

JR TEIS

Teisine prasme vandenynas (jis uima daugiau nei 70 proc. ems paviriaus) tradicikai buvo skirstomas tris skirtingas zonas, ir kiekvienai i j buvo taikomos skirtingos taisykls.1 ios zonos buvo: (1) vidaus vandenys, (2) teritorin jra, (3) atviroji jra. Dabar i padtis yra sudtingesn, nes pakrants valstybs reikalauja tam tikr teisi atvirosios jros zon, besiribojani su j teritorine jra (gretutines zonas, iimtines vejybos ir iimtines ekonomines zonas bei kontinentin elf). Jr teis geriausiai kodifikavo pirmoji JT konferencija jr teiss klausimais (UNCLOS I), vykusi enevoje 1958 metais. Jos metu buvo parengtos 4 konvencijos: Dl teritorins jros ir gretutins zonos", Dl atvirosios jros", Dl vejybos ir atvirosios jros gyvj itekli isaugojimo" bei Dl kontinentinio elfo".2 ias konvencijas ratifikavo arba prie j prisijung atitinkamai 46, 57, 36 ir 54 valstybs, o 38 valstybs tapo Fakultatyvinio protokolo Dl privalomo gin sprendimo" alimis.3 Dauguma pirmj dviej konvencij nuostat bei Konvencijos Dl kontinentinio elfo" kai kurios nuostatos kodifikavo paprotin teis. Todl nors konvencijos yra privalomos tiktai valstybms, esanioms j alimis, daugeliu j nuostat gali bti remiamasi kaip paprotins teiss rodymu netgi valstybms, kurios nra j alimis. (Kita vertus, nuostatos, kurios ireik paprotin teis 1958 m., nebtinai ireikia paprotin teis iandien, nes, kaip pamatysime, kai kurios paprotins teiss normos nuo 1958-j pakito.) 1958 m. konferencijoje daugeliu klausim susitarti nepavyko (ypa dl teritorins jros ploio; antrojoje konferencijoje 1960 m., UNCLOS II, taip pat nepasiekta susitarimo iuo klausimu). Be to, kai kurios valstybs buvo nepatenkintos vairiomis normomis, tvirtintomis 1958 met konvencija; technologinis progresas reikalavo nauj norm. Dl to 1973 metais buvo suaukta treioji JT konferencija jr teiss klausimais (UNCLOS III); norta parengti nauj isami konvencij jr teiss klausimais. Po 9 met darbo (jame dalyvavo 144 valstybs bei 8 specializuotos staigos) Konferencija 1982-aisiais galiausiai patvirtino

Harris CMIL, p. 347-459; Restatement (Third), 2 t., V dalis, p. 3-98; R.P. Anand, Origin and Development of the Law of the Sea. History of International Law Revisited, 1983; D.P. O'Connell, The International Law of the Sea (red. I.A. Shearer), 1 t 1982; 2 t., 1984; M.N. Nordquist/S. Rosenne/L.B. Sohn (red.), United Nations Convention on the Law of the Sea 1982. A Commentary, 5 tomai, 1985-1990; E.D. Brown/R.R. Churchill (red.), The UN Convention on the Law of the Sea: Impact and Implementation, 1987; R. Platzoder, Conferences on the Law of the Sea, EPIL I (1992), p. 748-755; T. Treves, Codification du droit international et pratique des Etats dans le droit de la mer, RdC 223 (1990IV), p. 13-302; T. Kuribayashi/ E.L. Miles (red.), The Law of the Sea in the 1990s: A Framework for Further International Cooperation, 1992; E.D. Brown, The International Law of the Sea. Introductory Manual, 1994; R. Wolfrum, Law of the Sea, Wolfrum UNLPP II, p. 834-847; dl naudingo dokument, kuriuos kiekvienais metais priima tarptautins organizacijos, rinkinio r. A.H.A. Soons/ B. Kwiatkowska et al. (red.), International Organizations and the Law of the Sea. Documentary Yearbook.
2

Tekstai AJIL 52 (1958), p. 834, 842, 851 ir 858; Brownlie BOIL, p. 87-123.
3

Tekstas leidinyje UNTS 450, 169.

218
4 5

12 s k y r i u s

Tekstas ILM 21 (1982), p. 1261, r. E, Suy, Consensus, EPIL

I (1992), p. 759-761.
6 7

r. tekst toliau, p. 240-242.

Jos pasira tik Baigiamj akt (ILM 21 (1982), p. 1245, bet ne pai Konvencij.
8

M.H. Nordquist/J.N. Moore (red.), Entry into Force of the Law of the Sea Convention, 1995; r. taip pat R. Platzoder, Substantive Changes in a Multilateral Treaty Before Its Entry into Force: The Case of the 1982 United Nations Convention on the Law of the Sea, EJIL 4 (1993), p. 390-402.
9

r. JTO Generalinio sekretoriaus praneim, UN Doc. A/50/713, UN Chronicle 1996, Nr. 1, p. 76. 1995 m. gruodio 5 d. JTO Generalin Asamblja 132 balsais u ir 1 prie (Turkija), susilaikius 3 valstybms, prim Rezoliucij 50/23, raginani visas valstybes tapti Konvencijos narmis.
10

Apie konsultacijas r. D.H. Anderson, Efforts to Ensure Universal Participation in the United Nations Convention on the Law of the Sea, ICLQ 42 (1993), p. 654-664; Anderson, Further Efforts to Ensure Universal Participation in the United Nations Convention on the Law of the Sea, ICLQ 43 (1994), p. 886-893.

11

r. J.R. Stevenson/B.H. Oxman, The Future of the United Nations Convention on the Law of the Sea, AJIL 88 (1994), p. 488-499; L.B. Sohn, The 1994 Agreement on Implementation of the Seabed Provisions of the Convention on the Law of the Sea. International Law Implications of the 1994 Agreement, ten pat, p. 696-705; D.H. Anderson, Legal Implications of the Entry into Force of the UN Convention on the Law of the Sea, ICLQ 44 (1995), p. 313-326. r. taip pat D.H. Anderson, K. Davidson ir K. Rattrey straipsnius leidinyje ZaoRV 55 (1995), p. 275 ir t.t.; A. de Marffy-Mantuano, The Procedural Framework of the Agreement Implementing the 1982 United Nations Convention on the Law of the Sea,/U/ 89 (1995), p. 814-824.
12 13

GA Rezoliucija 48/263.

r. Prezidento teikim su komentaru JAV Senatui dl JTO Jr teiss konvencijos ir Susitarimo dl XI dalies gyvendinimo [1994 m. spalio 7 d.], ILM 34 (1995), p. 1393. Dl JAV pozicijos r. M.G. Schmidt,

JT Jr teiss konvencijos tekst.4 Viena i lto Konferencijos darbo progreso prieasi buvo ta, kad labai daug klausim buvo vienas su kitu susij; paprastai valstybs silymui vienu klausimu bdavo linkusios pritarti tik tuo atveju, jeigu kitos valstybs bt pasirengusios pritarti kitam silymui kitu klausimu (paketinio susitarimo" principas); dl to nesutarimas vienu klausimu danai atvesdavo aklaviet daugeliu kit klausim. Be to, kiek tik manoma, UNCLOS III (kitaip nei dviejose ankstesnse konferencijose) buvo siekiama priimti sprendimus konsensusu,5 o ne bals dauguma; dl to darbas dar labiau sultjo. 1982 m. Konvencija buvo baigta pasirayti; 1984 m. gruodio 9 dien j buvo pasiraiusios 159 valstybs. Pagal jos 308(1) straipsn, Konvencija sigalioja prajus 12 mnesi nuo 60-ojo ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos". Taiau dauguma Vakar valstybi atsisak pasirayti arba ratifikuoti Konvencij, nes buvo nepatenkintos kai kuriomis jos XI dalies nuostatomis dl giliavandenio jros dugno eksploatavimo.6 Tarp nepasiraiusi valstybi buvo JAV, Jungtin Karalyst ir Vokietija.7 Belgija, Pranczija, Italija, Liuksemburgas ir Europos Bendrija padar pareikimus, kad giliavandenio jros dugno eksploatavimo reimas yra netobulas ir turi bti perirtas. Konvencija galiausiai sigaliojo 1994 m. lapkriio 16 d., t.y. prajus metams po to, kai j ratifikavo 60 ali.8 Taiau Islandija buvo vienintel Vakar valstyb, ratifikavusi Konvencij. 1995-j duomenimis, 81 valstyb buvo Konvencijos alimi.9 Taiau JT Generalinis sekretorius, siekdamas rasti visuotinai priimtin sprendim ir suderinti isivysiusi valstybi prietaravimus, tarp suinteresuot valstybi inicijavo konsultacijas; jos vyko 1990-1994 metais.10 Galiausiai buvo susitarta dl Konvencijos XI dalies gyvendinimo tvarkos, kuriame buvo numatytas patobulintas giliavandenio jros dugno eksploatavimo reimas, gavs visuotin pripainim.11 Jis buvo patvirtintas JT Generalins Asambljos 1994 m. liepos 29 d. 121 valstybei balsavus u, niekam nebalsavus prie ir 7 valstybms susilaikius.12 1995 m. sausio 23 d. duomenimis, mint susitarim buvo pasiraiusi 71 valstyb, tarp j JAV13 ir Europos Bendrija. Be to, 12 valstybi pagal j prisim sipareigojimus, i j ir Vokietija bei Italija. Taigi dabar egzistuoja nebloga perspektyva, kad didioji dalis to netikrumo, bdingo daugumai jr teiss klausim iki 1982-j, gali inykti. Kai kuriomis 1982 m. Konvencijos nuostatomis kodifikuota ir paprotin tarptautin jr teis; ypa tai pasakytina apie tas ios Konvencijos nuostatas, kurios yra identikos 1958 m. konvencij atitinkamoms nuostatoms, kodifikavusioms paprotin teis. Kita vertus, nemaai 1982-j Konvencijos nuostat yra nukrypusios nuo prie tai egzistavusios paprotins teiss. Galimas dalykas, jog bsima valsty-

JR T E I S

219

bi praktika (netgi t valstybi, kurios (dar) nra 1982 m. Konvencijos alimis) atitiks 1982-j Konvencijos nuostatas ir taip bus sukurtos naujos paprotins teiss normos;14 taiau negalima tvirtai teigti, jog visos 1982-j Konvencijos nuostatos tokiu bdu virs paprotine teise. iuo metu daugelis 1982 m. Konvencijos nuostat greiiausiai neireikia tos teiss, kurios laikosi valstybs, nesanios Konvencijos alimis;15 jos greiiau rodo kryptis, kuriomis teis gali pltotis ateityje. Pagal 1982-j Konvencijos 311(1) straipsn valstybi, kurios yra jos alimis, tarpusavio santykiuose Konvencijos nuostatos yra viresns u keturias 1958 met konvencijas. Beveik visos i konvencij nuostatos yra pakartotos, papildytos arba pakeistos 1982 m. Konvencijoje. Dabar ji tvirtina detal mechanizm dl pasaulinio vandenyno naudojimo ir apima visas jr erdves, skaitant vir j esani oro erdv bei jros dugn ir jo gelmes. Joje reglamentuojamos, inter alia, vals-tybi teiss ir pareigos teritorinje jroje ir iimtinje ekonominje zonoje, tranzitinio praplaukimo teis tarptautiniais ssiauriais, uv itekli naudojimas, gamtini itekli kontinentinio elfo jros dugne ir jo gelmse tyrimas bei eksploatavimas, su navigacija ir skrydiais susijusios teiss, giliavandenio jros dugno eksploatavimas pagal Tarptautins jros dugno institucijos nustatyt reim, jr moksliniai tyrimai ir t.t. Kaip matysime vlesniuose skyriuose, Konvencijoje taip pat numatytas detaliausias, kok kada nors valstybms pavyko suderinti, aplinkos apsaugos reimas,16 bei ipltota gin reguliavimo sistema, kuri dauguma atvej galiausiai atveda iki privalomo nepriklausomos institucijos sprendimo.17

Common Heritage or Common Burden? The United States Position on the Development of a Regime for Deep Seabed Mining in the Law of the Sea Convention, 1989; J.I. Charney, The 1994 Agreement on Implementation of the Seabed Provisions of the Convention on the Law of the Sea. U.S. Provisional Application of the 1994 Deep Seabed Agreement, AJIL 88 (1994), p. 705714; G. Galdorisi, The United Nations Convention on the Law of Sea: A National Security Perspective, AJIL 89 (1995), p. 208-213.
14

Dl atvejo, kada tai jau vyko, r. tekst apie kontinentini elf, p. 237240.
15

VIDAUS VANDENYS
Vidaus vandenys - tai uost akvatorijos, ups, eerai ir kanalai (ir vandenys, esantys kranto link nuo bazins linijos,18 nuo kurios matuojamas teritorins jros plotis). Vidaus vandenys yra tik epizodikai minimi 1958 m. Konvencijoje Dl teritorins jros ir gretutins zonos" bei 1982 m. Jr teiss konvencijoje; daugiausiai atitinkam taisykli randama paprotinje tarptautinje teisje.19 Pagal 1982 m. Konvencijos 8(1) straipsn, vidaus vandenys - tai vandenys, esantys kranto link nuo bazins linijos, nuo kurios matuojamas teritorins jros plotis. Aiku, jog vidaus vandenyse taikomas pakrants valstybs suverenitetas.20 Todl pakrants valstyb turi teis udrausti usienio laivams plaukti jos uostus, iskyrus nelaim patyrusius laivus (pvz., laivus, norinius pasislpti nuo audros arba labai apgadintus laivus), 21 taip pat kai kuriuos atvejus, kai anksiau buvo suteikiama taikaus

R. Bernhardt, Custom and Treaty in the Law of the Sea, RdC 205 (1987V), p. 251-394; R. Wolfrum, The Emerging Customary Law of Marine Zones: State Practice and the Convention on the Law of the Sea, NYIL 18 (1987), p. 121 ir t.t.; T. Schweisfurth, The Influence of the Third United Nations Conference on the Law of the Sea on International Customary Law, ZaoRV 43 (1983), p. 566-584. Dl gin, kurios nuostatos atspindi ir kurios neatspindi paprotins teiss, r. taip pat literatr aukiau, p. 218.
16 17

r. 16 skyri.

1982 m. Konvencijos XII dalis, 192-237 straipsniai. r. 18 skyri.

18 19

r. tekst toliau, p. 225-226.

r. V.D. Degan, Internal Waters, NYIL 17 (1986), p. 3-44; P Badura, Ports, EPIL 11 (1989), p. 262-266; D.H.N. Johnson, Navigation, Freedom of, ten pat, p. 233-235; B. Vitanyi, Navigation on Rivers and Canals, ten pat, p. 235-240; R, Lagoni, Internal Waters, EPIL II (1995), p. 10341036; Lagoni, Internal Waters, Seagoing Wessels in, ten pat, p. 1036-1041; Lagoni, Canals, EPIL I (1992), p. 523-527.
20

r. 1982 m. Konvencijos 2 straipsn.

21

r. A.F. de Zayas, Ships in Distress, EPIL 11 (1989), p. 287289.

220

12 s k y r i u s

22

r. 1982 m. Konvencijos 8(2) straipsn ir tekst toliau, p. 221-222.

23

r. R. Lagoni, Merchant Ships, EPIL 11 (1989), p. 228-233.

24

r. W.K. Geek, Warships, EPIL 4 (1982), p. 346-352.

25

r. G.C. Rodriguez Iglesias, State Ships, EPIL 11 (1989), p. 320-323

26

r. 7 skyri. r. tekst toliau, p. 231-232. r. 8 skyri.

27

28

29

r. 1982 m. Konvencijos 30 straipsn. r. 8 skyri.

30

praplaukimo teis.22 Nors pakrants valstyb turi teis udrausti usienio prekybos laivams plaukti jos uostus, dauguma valstybi yra suinteresuotos pltoti prekyb todl jos savo uostus mielai priima usienio ali laivus. Svarbus klausimas yra ne tai, ar laivas turi teis plaukti uost bet jo teisinis statusas t uost plaukus. ia pras-me, i esms kaip ir bet kuriame kitame jr teiss institute, pirma, turi bti daromas skirtumas tarp prekybos laiv23 ir antra, karo24 bei kitoki usienio valstybs neprekybos laiv.25 Apskritai kalbant, pakrants valstyb savo vidaus vandenyse visikai gali taikyti ir utikrinti savo statymus usienio prekybos laivams. iam principui galioja daugyb iimi, dauguma i kuri yra labiau tariamos nei realios: 1. Pakrants valstybs teism jurisdikcija26 nra iimtin. U nusikaltimus, padarytus laiv, asmenis gali bausti laivo vliavos valstybs teismai.27 2. Pakrants valstyb nesikia drausmini galiojim, kuriuos turi kapitonas gulos nari atvilgiu, gyvendinim. 3. Jei gulos nario padarytas nusikaltimas nesusijs su pakrants valstybs ar bet kurio jos gyventojo interesais, paprastai pakrants valstyb tuo reikalu leidia usiimti laivo vliavos valstybs valdios institucijoms, ir nusikaltlio neperduoda bausti savo teismams. is susilaikymas nuo jurisdikcijos gyvendinimo yra labiau malons ir patogumo iraika, o ne pareiga.

4. Nelaimje atsidr laivai turi tam tikr imunitet;28 pavyzdiui, pakrants valstyb negali pasipelnyti i j nelaims ir nustatyti nepagrst uosto rinkliav ar kit panai mokesi, kurie viryt suteikt paslaug ilaidas. Pakrants valstybs galiojimai usienio karo laivams yra kur kas maesni nei galiojimai usienio prekybos laivams, todl pakrants valstyb, usienio prekybos laivui, be leidimo aptiktam jos vidaus vandenyse, gali pritaikyti visus savo prievartinius galiojimus. Usienio karo laivai turi imunitet nuo prievartos priemoni, taiau pakrants valstyb gali pareikalauti, kad jie nedelsiant palikt jos vidaus vandenis.29 Priimta, kad usienio karo laivas privalo laikytis pakrants valstybs statym, reguliuojani laivyb ir sveikatos apsaug taiau pakrants valstybs pareignai netgi negali engti laiv ar imtis koki nors veiksm jame be kapitono ar kurios nors kitos laivo vliavos valstybs valdios

institucijos leidimo. gulos nariai turi imunite-t nuo pakrants valstybs persekiojimo u nusikaltimus, vykdytus laive ir u nusikaltimus, vykdytus krante, jei nusikaltimo vykdymo metu jie dvjo uniform ir vykd tarnybines pareigas. Taiau laivo vliavos valstyb gali atsisakyti io imuniteto.30

JR TEIS

221

TE R ITO R IN JR A
Teritorin jra (dar vadinama teritoriniais vandenimis") tsiasi tam tikr myli skaii u vidaus vanden.31 Teritorins jros plotis buvo vienas i kontraversikiausi tarptautins teiss klausim, ir prie pradedant j nagrinti verta aptarti, koki teisi teritorins jros atvilgiu turi pakrants valstyb ir kitos valstybs. Taip bus galima suprasti t interes konflikt kilus tarp valstybi dl teritorins jros ploio.

Taikaus plaukimo teis

1982 m. Konvencijos 2(1) straipsnyje sakoma,32 kad pakrants valstyb gyvendina savo teritorins jros suverenitet. Taiau pakrants valstybs suverenitetui taikomas labai svarbus apribojimas - usienio ali laivai turi taikaus perplaukimo per teritorin jr teis.33 Perplaukimas yra taikus, kol nedaro alos pakrants valstybje egzistuojaniai taikai, tvarkai ir saugumui; vejybos laivai 34 privalo laikytis statym, kuriuos yra primusi pakrants valstyb, kad neleist jiems vejoti, o povandeniniai laivai35 turi plaukti paviriumi ir ikl savo vliav.36 Pakrants valstyb turi netrukdyti taikiai plaukti, be to, privalo perspti apie jai inomus navigacijos pavojus jos teritorinje jroje.37 Ji turi teis neleisti praplaukti, jei tas plaukimas savo pobdiu nra taikus; saugumo sumetimais ji gali laikinai neleisti taikiai praplaukti konkreiomis jos teritorins jros zonomis, kadangi ios zonos nra ssiauriai, kurie naudojami tarptautinei navigacijai tarp atvirosios jros vienos dalies ir atvirosios jros kitos dalies arba usienio valstybs teritorins jros".38 Usienio laiv negalima apmokestinti jokiais mokesiais, iskyrus mokesius u konkreias suteiktas paslaugas.39 Vakar valstybs laiksi poirio, kad taikaus plaukimo teis taikoma ir karo laivams, taiau tai neig kai kurios kitos valstybs. Corfu Channel byloje40 Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino, jog karo laivai turi teis plaukti tarptautiniais ssiauriais, bet jis nepateik atsakymo platesn klausim dl perplaukimo per teritorin jr apskritai. enevos konvencijoje tvirtint norm (iskyrus draudim imti mokesius) antrat buvo: Taisykls, taikomos visiems laivams"; logikai tam priklausyt ir karo laivai; taiau SSRS ir kitos 6 komunistins valstybs kartu su Kolumbija Konvencijoje padar ilyg, neigdamos karo laiv taikaus plaukimo teis. Bet 1984 m. SSRS pripaino, jog usienio karo laivai i teis turi.41

31

r. S.P. Sharma, Territorial Sea, EPIL 11 (1989), p. 328-333; G. Marston, The Evolution of the Concept of Sovereignty Over the Bed and Subsoil of the Territorial Sea, BYIL 48 (1976-1977), p. 321-332.
32

r. taip pat 1958 m. Konvencijos 1 straipsn.

33

r. F. Ngantcha, The Right of Innocent Passage and the Evolution of the Law of the Sea, 1990; D.H.N. Johnson, Innocent Passage, Transit Passage, EPIL II (1995), p. 994-997.
34

G. Hafner, Fishing Boats, EPIL II (1995), p. 400-401.

35

|.A. Shearer, Submarines, EPIL 11 (1989), p. 326-328.

36

1958 m. Konvencijos 14 str.; 1982 m. Konvencijos 19 straipsnis.

37

1958 m. Konvencijos 15 str.; 1982 m. Konvencijos 24 straipsnis.

38

1958 m. Konvencijos 16 str.; 1982 m. Konvencijos 25, 44 ir 45 straipsniai.

39

1958 m. Konvencijos 18 str.; 1982 m. Konvencijos 26 straipsnis.

40

ICJ Pep. 1949, p. 4, 29-30. r. R. Bernhardt, Corfu Channel Case, EPIL I (1992), p. 831-834.
41

ILM 24 (1985), p. 1715.

222

12 s k y r i u s

Po to, kai 1989 m. buvo priimtas bendras SSRS ir JAV pareikimas42 dl vienodo tarptautins teiss norm, reglamentuojani taik plaukim, aikinimo, SSRS pakeit savo taisykles, kad paalint savavaliko diskriminacinio karo laiv taikaus plaukimo teiss ribojimo galimyb.43 Taiau Kinijos 1992 m. priimtame naujame statyme, dl teritorins jros ir gretutins zonos karo laivams reikalaujama leidimo plaukti 12 jrmyli ploio teritorin jr.44
42 43

r. LOS Bull., Nr. 14, p. 12,

Aikiai patvirtint Rusijos Federacijos 1991 m. po SSRS subyrjimo; r. JTO Generalinio sekretoriaus 1992 m, lapkriio 24 d. Raport dl jr teiss, UN Doc. N 47/623, p. 10, 16-as p.
44

Pakrants valstybs teiss teritorinje jroje

Pakrants valstybs suverenitetas teritorinje jroje apima ias teises: 1. Iimtin teis vejoti, eksploatuoti teritorins jros dugno ir jo gelmi iteklius.45 2. Iimtin naudojimsi oro erdve vir teritorins jros; kitaip nei laivai, usienio lktuvai neturi taikaus praskridimo teiss.46 3. Pakrants valstybs laivai turi iimtin teis i vienos pakrants valstybs dalies kit perveti prekes ir keleivius (kabo-taas).47 4. Jeigu pakrants valstyb karo metu yra neutrali,48 kariaujanios valstybs negali vykdyti karo veiksm arba sulaikyti prekybos laiv pakrants valstybs teritorinje jroje. 5. Pakrants valstyb gali priimti teiss aktus dl laivybos, sveikatos apsaugos, muit ir imigracijos, ir j privalo laikytis usienio laivai. 6. Pakrants valstyb turi tam tikr teisi dl taikaus praplauki-mo teis gyvendinani bei tokiuose laivuose esani asmen sulaikymo.49 Joki su sulaikymu susijusi teisi neegzistuoja karo laivams, kurie laikomi tartum plaukiojaniomis laivo v-liavos valstybei priklausaniomis salomis; bet pagal 1982 m. Konvencijos 30 straipsn, jeigu koks nors karo laivas nesilaiko pakrants valstybs taisykli, reglamentuojani perplauki-m per teritorin jr ir nepaiso joki jam pareikt reikalavim laikytis t taisykli, pakrants valstyb gali pareikalauti, kad karo laivas palikt jos teritorin jr". Tokia pat taisykl nu-statyta ir 1958 m. Konvencijos Dl teritorins jros ir gretutins zonos" 23 straipsnyje. Kitaip tariant, plaukiojaniai salai" gali bti liepta plaukioti kakur kitur!50 Usienio karo laiv gul nariai gali bti teisiami laivo vliavos valstybs teismuose u nusikaltimus, vykdytus karo laive jam esant teritorinje jroje; jie turi imunitet nuo pakrants valstybs teism jurisdikcijos, iskyrus atvejus, kai laivo vliavos valstyb imuniteto atsisako.51

Kinijos Liaudies Respublikos 1992 m. statymo dl teritorins jros ir gretutins zonos 6 straipsnis. r. H.-S. Kim, The 1992 Chinese Territorial Sea Law in the Light of the UN Convention, ICLQ 43 (1994), p. 894-904. Dl neaikum, iliekani ryium su 1982 m. Konvencija, r. Wolfrum UNLPP II, p. 839.
45

R. Wolfrum, Coastal Fisheries, EPIL 11 (1989), p. 61-63.

46 47

r. taip pat 13 skyri.

r. R.C. Lane, Cabotage, EPIL I (1992), p. 519-521.

48 49

r. 20 skyri.

1958 m. Konvencijos 19 ir 20 str.; 1982 m. Konvencijos 27 ir 28 straipsniai.

50

R. v. Keyn byloje (1876), 2 ExD 63, Anglijos Karnos teismas pripaino, jog n vienas Anglijos teismas neturi jurisdikcijos teisti asmenis u nusikaltimus, padarytus usienio prekybos laivuose Anglijos teritorinje jroje; taiau is sprendimas, labiau paremtas spraga Anglijos teisje nei kokiu nors draudimu pagal tarptautin teis, buvo atmestas po dvej met, 1878 m. primus Akt dl jurisdikcijos teritoriniuose vandenyse. Nebent is Aktas perengt paprotins tarptautins teiss leidiamas ribas, vis dlto atrodo, jog pakrants valstyb turi bendr teis leisti asmenis u nusikaltimus, padarytus usienio prekybos laivuose tos valstybs teritorinje jroje (kita vertus, laivo vliavos valstyb turi konkuruojani jurisdikcij).
51

Chung Chi Cheung v. R., [1939] AC 160. r. tekst aukiau, p. 220,

JR T E I S

223

Teritorins jros plotis

XVI ir XVII a. kai kurios valstybs pareik nepagrst pretenzij didiules pasaulinio vandenyno dalis. Taiau ios pretenzijos pamau buvo diskredituotos, ir XVIII a. imta visuotinai pripainti, kad teritorins jros plotis turi bti toks, koks yra patrankos vio nuotolis. Napoleono kar laikais imta manyti, kad teritorin jra yra 3 jrmyli ploio (viena jrmyl lygi 1000 sieksni, 6080 pd, arba 1853 metrams). XIX a. 3 myli taisykl pripaino dauguma valstybi; Skandinavijos alys reik pretenzijas 4 myli, o Ispanija ir Portugalija - 6 myli ploio teritorin jr. XX a. ios taisykls imta pamau atsisakyti. i taisykl pripaino tik 21 i 86 valstybi, dalyvavusi enevos konferencijoje 1958 metais. Kodl tiek daug valstybi atsisak 3 myli taisykls? Ir kodl buvo taip sunku pasiekti susitarim dl naujos taisykls? abu iuos klausimus galima atsakyti taip: plati teritorin jra tarnauja vien valstybi interesams, bet prietarauja kit. Akivaizdiausias interes konfliktas susijs su vejyba.52 Arti krant esaniose jros erdvse ypa gausu uv, o iuolaikins vejybos technologijos vienos valstybs vejybos laivams leidia sugauti milinikus uv kiekius tolim ali pakrantse. Dabar valstybs turi teis reikalauti iimtini vejybos zon su j teritorine jra besiribojaniuose vandenyse,53 taiau i taisykl yra nesena; iki madaug 1960-j vienintelis bdas valstybei iplsti savo vejybos ribas buvo iplsti savo teritorin jr. Todl neturtingos valstybs, priklausomos nuo vietini uv itekli (nes jos nesteng turti dideli traleri ir aldymo rengim, btin vejybai tolimuose vandenyse), siek iplsti savo teritorines jras, kad neleist tuose vandenyse vejoti usienio laivams, ypa jei ikildavo pavojus, jog dl i laiv sugaunam milinik uv kieki sumas vietiniai uv itekliai. Kita vertus, turtingos valstybs, turinios didelius ir technologikai paangius vejybos laivynus (pvz., JAV, Jungtin Karalyst ir Japonija), pasisak u siaur teritorin jr praradimus, j patinamus leidus kitoms valstybms vejoti prie j krant, nusverdavo laimikiai, j sugaunami vejojant prie kit valstybi krant. Valstybi poir lemiantys ekonominiai interesai neapsiriboja tik vejyba; pavyzdiui, lktuvai neturi taikaus praskridimo teiss oro erdve vir teritorins jros, todl teritorins jros ipltimui, ypa ssiauri sskaita, kai kurios valstybs prietaravo dl to, kad tai priverst lktuvus skristi brangiai kainuojaniais aplinkiniais marrutais. Neskaitant vejybos, daugiausiai interesai susidurdavo saugumo klausimais. Kai kurios Treiojo pasaulio valstybs norjo plaios teritorins jros, kadangi baiminosi, jog taisykl dl 3 myli ploio

52

Dl nauj vejybos taisykli jr teisje r. tekst toliau, p. 228-230.

53

r. tekst toliau, p. 228-230.

224

12 s k y r i u s

teritorins jros krizi atvejais stipriai valstybei leis daryti psichologin spaudim demonstratyviai dislokavus savo karin jr laivyn u 3 myli ribos. Be to, Vakar valstybs baiminosi, kad teritorins jros ipltimas, ypa jeigu nebt numatyta taikaus praplaukimo teiss karo laivams, apribot j laivyn judjimo laisv ir taip pakenkt j strateginiams interesams. Jos baiminosi ir dl to, kad plati neut-rali teritorin jra galt tapti prieglobsiu prieo (t.y. Rusijos) povandeniniams laivams karo metu. (Toks pasinaudojimas teritorine jra paeist neutralios valstybs teises, bet neutrali valstyb gali bti pernelyg silpna ukirsti tam keli.) 1958 met enevos konferencijoje Jungtin Karalyst pateik kompromisin silym, kad teritorins jros plotis turt bti 6 mylios. is silymas vliau buvo atsiimtas uleidus viet" JAV silymui, numaiusiam 6 myli ploio teritorin jr ir dar 6 myli ploio vandenis, kuriuose pakrants valstyb turt iimtines vejybos teises, isaugodama kit valstybi teis vejoti pastarojoje zonoje neribot laik tuo atveju, jeigu jos nuolat vejojo joje paskutiniuosius 5 metus. Kitos valstybs sil, kad turt bt nustatytas 12 myli teritorins jros plotis. Nebuvo pasiekta jokio susitarimo; JAV silymas gavo daugiau pritarimo nei bet kuris kitas, taiau nesurinko dviej tredali bals daugumos, kurios reikalavo konferencijos taisykls. 1960 m. vykusioje UNCLOS II mginta ieiti i ios aklaviets; JAV 1958 m. silymas buvo pakoreguotas tikintis didesnio pritarimo; kit valstybi tradicins" vejybos teiss iorinje 6 myli zonoje pagal pataisyt projekt turjo ilikti galioti ne neribot laik, bet tik 10 met. is silymas vos vos negavo reikalingos dviej tredali bals daugumos: 54 valstybs balsavo u, 28 valstybs - prie ir 5 valstybs - susilaik. Atsivelgiant valstybi praktikos vairov bei 1958 ir 1960 met konferencij neskmes dl susitarimo iuo klausimu, sunku suprasti, kokia teritorins jros ploio paprotin teis i tikrj egzistuoja. Beveik visos valstybs sutiko su principu, kad tarptautin teis nustato tam tikras teritorins jros ploio ribas (Peru silymas 1958 m. konferencijoje kiekvienai valstybei turt bti leista teritorin jr nustatyti tokio ploio, kok ji laiko pagrstu, t.y. i esms savo nuoira nusistatyti teritorins jros plot; iam silymui buvo labai menkai pritarta, todl dl jo niekada nebuvo balsuota); taiau valstybs ir toliau nesutar dl to ploio rib. 1982 m. Konvencijos primimas turjo didels takos valstybi praktikai. 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstyb turi teis nustatyti savo teritorins jros plot iki ribos, nevirijanios 12 jrmyli". Iki 1982 m. 25 valstybs reik pretenzijas daugiau nei 12 myli ploio teritorin jr, o 30 valstybi pretendavo maiau nei

JR T E I S

225

12 myli ploio teritorin jr. Primus 1982 m. Konvencij, dauguma valstybi m laikytis 12 myli ribos. 1994 m. sausio 1 d. duomenimis, 128 valstybs pretendavo 12 myli, arba maesnio ploio, teritorin jr, ir tik 17 valstybi reik pretenzijas didesnio ploio teritorin jr.54 Kita vertus, didiosios jr valstybs, tokios kaip JAV ir Jungtin Karalyst, UNCLOS III metu leido aikiai suprasti, kad jos nesutiks su 1982 m. Konvencijos 3 straipsniu, nebent bt patvirtintas specialus reimas tarptautiniams ssiauriams. Teritorins jros ipltimas iki 12 myli reikt, jog nemaai tarptautini ssiauri, per kuriuos plaukiama atvirj jr patekt pakrants valstybi teritorins jros ribas. Pagal bendr taisykl usienio lktuvai neturi teiss laisvai skristi vir kitos valstybs teritorins jros, todl didiosios jr valstybs siek, kad iai taisyklei bt padaryta iimtis tarptautini ssiauri atveju. Jos taip pat siek, kad taisykls, reglamentuojanios usienio laiv plaukim pro tarptautinius ssiaurius, bt iems laivams palankesns nei prastos taisykls dl taikaus perplaukimo per teritorin jr. Pavyzdiui, jos siek, kad povandeniniams laivams bt leista praplaukti tarptautin ssiaur po vandeniu (tai paprastai yra draudiama plaukiant per teritorin jr). 1982 m. Konvencijos 34-45 straipsni nuostatose daugiausiai buvo atsivelgta didij jr valstybi pageidavimus mintais klausimais, iskyrus dviprasmik nutyljim dl povandenini laiv.55 Linija, nuo kurios matuojama teritorin jra Teritorins jros matavim reglamentuojanios taisykls grindiamos bazini linij" koncepcija56 ir dabar yra tvirtintos 1982 m. Konvencijos 5-11, 13 ir 14 straipsniuose. Normali bazin linija, nuo kurios matuojamas teritorins jros plotis, yra kranto linija esant emiausiam vandens lygiui jros atoslgio metu; i nuostata yra tvirtinta 1958 m. Konvencijos Dl teritorins jros ir gretutins zonos" 3 straipsnyje bei 1982 m. Konvencijos 5 straipsnyje. Taiau esant tam tikroms geografinms aplinkybms, per jr leidiama ivesti tiesias linijas - nuo vieno ikyulio iki kito, nuo vienos salos iki kitos - ir matuoti teritorin jr nuo i tiesi linij. enevos konvencijos 4 straipsnyje nustatyta: 1. Tose vietose, kur kranto linija yra giliai iraiyta ir vingiuota, arba palei krant nusidriekusios salos, tiesi bazini linij, jungiani atitinkamus takus, metodas gali bti pritaikytas ivedant bazin linij nuo kurios matuojamas teritorins jros plotis. 2. Tokios bazins linijos negali smarkiai nukrypti nuo bendros kranto krypties.

54

ILM 34 (1995), p. 1401. Dl valstybi pretenzij jrines zonas (teritorin jr, gretutin zon, iimtin ekonomin zon ir kontinentin elf) apvalgos r. JTO Generalinio sekretoriaus Raport, op. cit., p. 7-8; J.A. Roach/ R.W. Smith, Excessive Maritime Claims, 1994.
55

r. AJIL 74 (1980), p. 48-121; O'Connell (1982), op. cit., p. 299337, kur rodinjama, jog 34-45 straipsniai daugiau ar maiau deklaruoja prie tai egzistavusi paprotin teis, taiau 1978 m. Britanijos vyriausyb pareik: Dabar nra skridimo vir teritorini vanden teiss, skaitant ssiauri, naudojam tarptautinei laivybai, vandenis" (BYIL 49 (1978), p. 418). Dl skridimo teiss r. P de Vries Lentsch, The Right of Overflight over Strait States and Archipelagic States; Development and Prospects, NYIL 14 (1983), p. 165-225; S.N. Nandan/ D.H. Anderson, Straits Used for International Navigation: A Commentary on Part III of the United Nations Convention on the Law of the Sea 1982, BYIL 60 (1989), p. 159 ir t.t.
56

r. W.M. Reismann/G.S. Westerman, Straight Baselines in International Maritime Boundary Delimitation, 1992; P.B. Beaziey, Baselines, EPIL I (1992), p. 354-357; D.D. Caron, When Law Makes Climate Change Worse: Rethinking the Law of Baselines in Light of a Rising Sea Level, ELQ 17 (1990), p. 621-653.

226

12 s k y r i u s

57

ICJ Rep. 1951, p. 116. Apie i byl r. 3 skyri.

58

r. C.J. Bouchez, Bays and Gulfs, EPIL I (1992), p. 357-359.

3. ... 4. Tais atvejais, kai pagal 1 punkto nuostatas taikomas tiesi bazini linij metodas, nustatant konkreias bazines linijas turi bti atsivelgta atitinkamam regionui svarbius ekonominius interesus, kuri realum ir svarb aikiai rodo ilgamet praktika. 4 straipsnyje pakartojamas principas, kur Fisheries byloje57 suformulavo Tarptautinis Teisingumo Teismas, taiau jame maiau, nei tai dar Teismas savo sprendime, akcentuojama pakrants regiono ekonomini interes svarba. Tuo metu Teismo sprendimas buvo laikomas naujove, taiau 4 straipsnyje tvirtintas principas tapo visuotinai pripaintu, o nuo 1964 m. Jungtin Karalyst (kuri buvo pralaimjusi alis Fisheries byloje) m taikyti tiesi bazini linij metod vakarinje kotijos pakrantje. Konvencijos 5 straipsnyje nustatyta:

1. Vandenys, esantys kranto link nuo bazins linijos ... sudaro valstybs vidaus vanden dal. 2. Jeigu tiesios bazins linijos ivedimas pagal 4 straipsn lemia tai, kad vandenys, kurie anksiau buvo laikomi teritorins jros arba atvirosios jros dalimi, tampa vidaus vandenimis, taikaus plaukimo teis ... iais vandenimis lieka galioti. 1982 m. Konvencijos 7 ir 8 straipsniai i esms yra tokie pat kaip 1958 m. Konvencijos 4 ir 5 straipsniai. lankos yra grietai apibrtos ir labai detaliai reglamentuojamos 1958 m. Konvencijos 7 straipsnyje (ir 1982 m. Konvencijos 10 straipsnyje).58 Kur kas anksiau nei buvo nagrinjama Fisheries byla, atsirado paprotys ivesti tiesias bazines linijas skersai lankos ioi ir teritorins jros plot matuoti nuo t linij. Taiau nebuvo sutariama dl maksimalaus leistino toki linij ilgio. Po ilg diskusij enevos konferencijoje buvo nustatytas 24 myli maksimalus ilgis; i riba buvo pakartota 1982 m. Konvencijos 10 straipsnyje.

1958 m. Konvencijos 7 straipsnio (ir 1982 m. Konvencijos 10 straipsnio) nuostatos netaikomos istorinms lankoms. Tai tokios lankos, kurias pakrants valstyb siekia laikyti vidaus vandenimis remdamasi ne bendrai galiojanios teiss normomis, bet tam tikra ypatinga istorine teise. Pavyzdiui, Kanada reikalauja istorini teisi Hu-dzono lankai, kurios plotas siekia 580 000 kvadratini myli ir kurios ioi plotis - 50 myli. Remiantis JT Sekretoriato 1962 m. paskelbtais tyrimo rezultatais, valstyb, remdamasi istoriniais motyvais, pagal paprotin tarptautin teis gali teistai reikalauti titulo lank, jeigu ji gali rodyti, kad ilg laik" pretendavo lank kaip savo Vidaus vandenis ir veiksmingai gyvendino savo jurisdikcij joje, ir kad laikotarp sujos pretenzija tyliai sutiko kitos valstybs.

JR TEIS

227

Nuo 1973 m. Libija 200 myli ploio Sidros lank reik pretenzijas kaip istorin.59 Laikotarpis nuo 1973 m. nereikia ilgo laiko tarpo", todl Libijos pretenzijos nepripaino kitos valstybs. JAV turjo teis laikyti Sidros lank atvirja jra ir vykdyti karinio laivyno manevrus joje 1981 bei 1986 m., nors tie manevrai abiem atvejais sukl ginkluot susirmim su Libija. Taiau teigiama, jog JAV nebtinai reikjo vykdyti karinius manevrus Sidros lankoje, kad utikrint ios lankos kaip atvirosios jros dalies teisin status JAV lygiai taip pat galjo utikrinti status tiesiog protestuodama prie Libijos pretenzij.60 Gulf of Fonseca byloje Tarptautinio Teisingumo Teismo Kolegija nusprend, kad tai yra istorin lanka, kurios suverenitet bendrai gyvendina Salvadoras, Hondras ir Nikaragva; taiau Kolegija nepripaino egzistavusio 3 myli ploio ruoo, kuriame kiekviena valstyb gyvendino iimtin suverenitet. Buvo pripainta, jog lankoje, skaitant jos 3 myli ploio ruo ir toliau galioja taikaus plaukimo teis.61 1958 m. Konvencijos Dl teritorins jros ir gretutins zonos" 10(2) straipsnyje nustatyta, kad salos teritorin jra matuojama pagal i straipsni nuostatas".62 Britanijos vyriausyb laik tai netiesioginiu pagrindu pasmerkti praktik (kurios laiksi Filipinai ir Indonezija), kai teritorin jra matuojama nuo tiesi bazini linij, briam aplink iorin archipelago krat.63 Taiau 1958 m. konferencijoje archipelag klausimo pasistengta nesvarstyti, nes diskusijos pernelyg aikiai krypo konkrei atvej nagrinjim o ne bendr princip apibrim. 1982 m. Konvencijos 46-54 straipsniuose toki valstybi kaip Filipinai ir Indonezija pretenzijos pripastamos su tam tikromis slygomis (pvz., kas susij su kit valstybi laiv ir lktuv tranzito laisve), taiau padtis iuo klausimu pagal paprotin tarptautin teis vis dar lieka neaiki.

59

Y.Z. Blum, Sidra, Gulf of, EPIL 12 (1990), p. 343-345,

60

r. Y.Z. Blum, The Gulf of Sidra Incident, MIL 80 (1986), p. 668.

61

GRETUTIN ZONA
vairiais istorijos laikotarpiais atskiros valstybs reik pretenzijas turti ribot teisi su j teritorine jra besiribojani atvirosios jros tam tikr dal arba pretenzijas vairaus ploio teritorin jr vairiais tikslais. Tarp dviej pasaulini kar pranczas Gidelis suformulavo gretutins zonos teorij kaip priemon racionalizuoti valstybi konfliktuojani praktik.64 Tuo metu Britanijos vyriausyb idj dl gretutins zonos usipuol kaip slapt priemon iplsti teritorin jr ir nesugebjimas susitarti dl gretutins zonos buvo viena i pa-

Land, Island and Maritime Frontier Dispute Case, ICJ Rep. 1992, p. 351. r. A. Gioia, The Law of Multinational Bays and the Case of the Gulf of Fonseca, NYIL 24 (1993), p. 81-138.
62 r. H.W. Jayewardene, The Regime of Islands in International Law, 1990; D.W. Bowett, Islands, EPIL II (1995), p. 1455-1457; r. taip pat R. Symmons, The Maritime Zones Around the Falkland Islands, ICLQ 37 (1988), p. 283; C.R, 0'Keefe, PalmFringed Benefits: Island Dependencies in the New Law of the Sea, ICLQ 45 (1996), p. 408-420. Dl Folklendo sal r. 10 ir 19 skyri. 63

L.F.E. Goldie, Archipelagos, EPIL II (1995), p. 239-244; M. Munawar, Ocean Srares, Archipelagic Regimes in the Law of the Sea, 1995.
64

F. Wooldridge, Contiguous Zone, EPIL I (1992), p. 779-783.

228

12 s k y r i u s

65

J.-P. Queneuduc, Les Rapports entre zone de peche et zone economique exclusive, GYIL 32 (1989), p. 138-155; F.O. Vicuna, The Presential Sea": Defining Coastal States' Special Interests in High Seas Fisheries and Other Activities, GYIL 35 (1992), p, 264; J, Carroz, Fishery Zones and Limits, EPIL II (1995), p. 397-400.

grindini 1930 m. Kodifikavimo konferencijos Taut Sjungoje neskms prieasi. Taiau nuo to laiko prietaravimas iai idjai blso, ir 1958 m. Konvencijos Dl teritorins jros ir gretutins zonos" 24 straipsnyje buvo nustatyta:
1. Pakrants valstyb su jos teritorine jra besiribojanioje atvirosios j ros dalyje gali vykdyti kontrol, reikaling: a) ukirsti keli jos muit,, mokesi, imigracini ir sanitarini taisykli paeidimui jos teritorijoje arba teritorinje jroje; b) bausti u mint taisykli paeidim, vykdyt jos teritorijoje ar ba teritorinje jroje. 2. Gretutin zona negali tstis daugiau nei 12 myli nuo bazins linijos, nuo kurios matuojamas teritorins jros plotis.

1982 m. Konvencijos 33(1) straipsnis i esms yra toks pat kaip ir 1958 m. Konvencijos 24(1) straipsnis. 1982 m. Konvencijos 33(2) straipsnyje numatyta, kad gretutin zona negali driektis daugiau nei 24 jrmyles nuo bazini linij, nuo kuri matuojamas teritorins jros plotis"; kitaip tariant, jei valstybei priklauso 12 myli ploio teritorin

jra, ji turi teis papildom 12 myli ploio gretutin zon. Paprotins teiss normos, susijusios su gretutins zonos ploiu bei teismis, kurias valstyb gali joje gyvendinti, yra tam tikra prasme neapibrtos; taiau is klausimas neturi itin didels praktins reikms, nes 1986 m. duomenimis tik 27 valstybs reikalavo sau gretutins zonos (jos ploiai labai skyrsi: viena valstyb reikalavo 6 myli, kita 10, trys valstybs - 12, keturios valstybs - 18, 17 valstybi - 24, ir viena valstyb - 41 mylios). JAV teritorin jra ir gretutin zona m sutapti nuo 1988 m., kai teritorin jra buvo iplsta nuo 3 iki 12 myli.

vejybos zon (is 12 myli plotis apm ir teritorin jr; taigi jei valstybei priklaus 3 myli ploio teritorin jra, ji turjo teis papildom 9 myli ploio iimtin vejybos zon). Teismas taip pat pripaino, jog pakrants valstyb uv iteklius besiribojanioje jros dalyje, esanioje u 12 myli ribos, turi pirmumo teis; taiau pakrants valstyb negali visikai ukirsti kelio ki-

IIMTINS VEJYBOS IR IIMTINS EKONOMINS ZONOS

Madaug nuo 1960 m. atsirado tendencija, kai valstybs u savo teritorins jros rib m reikalauti iimtini vejybos zon.65 Fisheries Jurisdiction byloje tarp Jungtins Karalysts ir Islandijos Tarptautinis Teisingumo Teismas 1974 m. pripaino, kad nuo 1960 m. isirutuliojo paprotins teiss norma, leidianti valstybms reikalauti l2 myli ploio iimtini

JR TE IS

229

toms valstybms vejoti ioje jros dalyje, ypa jeigu jos tradicikai vejodavo joje ir jeigu j gyventoj dalis ekonomikai yra priklausomi nuo to vejojimo.66 Taiau greitai tapo akivaizdu, jog UNCLOS III patvirtins 12 myli ploio teritorin jr kartu su iimtine ekonomine zona, besitsiania dar 188 mylias; bendrai tai sudaro 200 myli.67 1982 m. Konvencijos 56(l)(a) straipsnyje pakrants valstybei suteikiamos suverenios teiss visus ekonominius iteklius, esanius jroje, jros dugne ir jo gelmse ios valstybs iimtins ekonomins zonos ribose; tai apima ne tik uvis, bet ir mineralinius iteklius po jros dugnu.68 Taigi didioji dalis egzistuojani uv itekli faktikai patenka pakrants valstybi kontroln (apie 90 proc. gyvj jros itekli pagaunama vandenyse, esaniuose 200 myli nuo pakrants). odis iimtin" yra iek tiek klaidinantis, nes 1982 m. Konvencijos 62 ir 69-71 straipsniuose numatyta, kad pakrants valstyb, savo iimtinje ekonominje zonoje negalinti eksploatuoti vis uv ir kit gyvj itekli su kitomis valstybmis privalo susitarti dl pertekliaus pasidalijimo; taiau ji u leidim usienio laivams vejoti jos iimtinje ekonominje zonoje gali reikalauti mokesio.69 Pakrants valstybs teiss ukirsti keli terimui ir kontroliuoti mokslinius tyrimus jos iimtinje ekonominje zonoje yra ribotos.70 Taiau pakrants valstybs iimtinje ekonominje zonoje usienio valstybs turi navigacijos ir skrydi laisv, taip pat teis tiesti povandeninius kabelius bei vamzdius.71 Nuo 1976 m. dauguma valstybi m reikalauti 200 myli ploio iimtini vejybos arba iimtini ekonomini zon. 1986 m. i 138 pakrants valstybi 101 valstyb reikalavo iimtini vejybos teisi 200 myli ploio vandenyse (13 valstybi reikalavo 200 myli ploio teritorins jros, 67 valstybs reikalavo 200 myli ploio iimtins ekonomins zonos, o 21 valstyb - 200 myli ploio iimtins vejybos zonos); 12 kit valstybi reikalavo platesns nei 12 myli, bet siauresns nei 200 myli teritorins jros, iimtins vejybos arba iimtins ekonomins zonos. Valstybs, reikalavusios iimtini vejybos teisi 200 myli ploio vandenyse, buvo JAV, SSRS, Japonija bei EEB alys (skaitant Jungtin Karalyst),72 t.y. valstybs, kurios anksiau prietaravo, kad bt plaios vejybos zonos. Dauguma valstybi, reikalavusi iimtini vejybos teisi 200 myli ploio vandenyse, sudar sutartis, leidusias kitoms valstybms vejoti tuose vandenyse, taiau tik tokiu atveju, jei tos kitos valstybs pasilo k nors u tai kaip atlyg.73 Iimtini vejybos teisi 200 myli ploio vandenyse reikalavimo praktika, nors ir nesena, yra taip paplitusi, kad greiiausiai jos nebegalima laikyti neteista. Kitaip tariant, dabar Tarptautinio Teisingumo

66

Fisheries Jurisdiction Case (UK v. Iceland) (nagrinjimas i esms), ICJ Rep. 1974, p. 3, at 23-29. Apie i byl r. 3 skyri.
67

P. Peters/A.H.A. Soons/L.A. Zima, Removal of Installations in the Exclusive Economic Zone, NYIL 15 (1984), p. 167-207; R.W. Smith, Exclusive Economic Zone Claims: An Analysis and Primary Documents, 1986; D. Attard, The Exclusive Economic Zone in International Law, 1987; M. Dahmani, The Fisheries Regime of the Exclusive Economic Zone, 1987; F. Vicuna, The Exclusive Economic Zone: Regime and Legal Nature under International Law, 1989; B. Kwiatkowska, The 200 Mile Exclusive Economic Zone in the New Law of the Sea, 1989; S. Oda, Exclusive Economic Zone, EPIL II (1995), p. 305-312.
68

r. taip pat tekst toliau, p. 240242.

69

1982 m. Konvencijos 62(4)(a) straipsnis.

70

211(5) ir (6), 220, 246-255 straipsniai.

71

58 straipsnis. r. R. Lagoni, Cables, Submarine, EPIL I (1992), p. 516-519.

72

Pagal EEB Reglament 170/83, EEB valstybs nars sutiko dalytis viena su kita savo iimtinmis vejybos zonomis, iskyrus nedidel plot (paprastai 12 myli ploio) prie pakrants, kuris paliekamas vietiniams vejams. uv itekli isaugojimo tikslui Europos Bendrij Taryba gali nustatyti kvotas, ribojanias uv kiek, kur kiekviena valstyb nar gali sugauti. r. R.R. Churchill, EEC Fisheries Law, 1987. Dl Bendros vejybos politikos ir jos iorinio poveikio r. taip pat M. Fitzmaurice, Common Market Participation in the Legal Regime of the Baltic Seas Fisheries, GYIL 33 (1990), p. 214235.
73

r. AFDI 1978, p. 851, 858-865, arba R.P. Barston/P. Birnie, The Maritime Dimension, 1980, p. 45-46.

230

12 s k y r i u s

Teismo nustatytas taisykles74 pakeit nauja paprotins tarptautins tei-ss norma, leidianti valstybms reikalauti iimtini vejybos teisi 200 myli ploio vandenyse. Ir i tikrj, Teismas 1982-aisiais pareik, kad iimtins ekonomins zonos koncepcija ... gali bti laikoma iuolaikins tarptautins teiss dalimi",75 o 1985 metais Teismas pripaino, jog iimtin ekonomin zona gali tstis iki 200 myli.76 1994 m. kovo 1 d. duomenimis, 93 valstybs reikalavo iimtins ekonomins zonos; n viena i j nereikalavo daugiau nei 200 myli ploio, nors kai kurios valstybs reik pretenzijas teis riboti veik-l joms priklausaniose zonose daugiau nei leidia 1982 m. Konvencija.77 Didiausia iimtine ekonomine zona pasaulyje naudojasi JAV (Atlanto, Ramiajame ir Arkties vandenynuose, skaitant tas zonas, kurios supa JAV sal teritorijas). Usienio laivus, paeidusius pakrants valstybs teises jos iimtinje vejybos arba iimtinje ekonominje zonoje,78 pakrants valstyb gali sulaikyti. Ji turi tam tikr teisi, susijusi su sulaikymu, ir savo gretutinje zonoje.79
74 75

r. tekst aukiau, p. 228.

Continental Shelf Case (Tunisia v. Libya), ICJ Rep. 1982, p. 18, at 74.
76

ATVIROJI JRA
Svoka atviroji jra" reikia visas jros erdves, kurios neeina valstybs teritorin jr ir vidaus vandenis.80 Atvirja jra laisvai gali naudotis vis valstybi laivai; 1958 m. Konvencijos Dl atvirosios j-ros" 2 straipsnyje sakoma, kad atvirosios jros laisv apima, inter alia, laivybos ir vejybos laisv, laisv tiesti povandeninius kabelius ir vamzdius bei laisv skristi vir atvirosios jros. (Kai kurios i i laisvi ribojamos tuo atveju, jei pakrants valstyb reikalauja iimtins vejybos, ekonomins arba gretutins zonos.81) iomis laisvmis gali naudotis ir sausumos valstybs, kurioms suteikta teis turti laiv, plaukiojani su j vliava atvirojoje jroje;82 valstybs, esanios tarp sausumos valstybi ir jros, turi sudaryti susitarimus su sausumos Valstybmis, kad suteikt pastarosioms teis naudotis j uostais bei tranzito per j teritorij teis.83 JT Generalins Asambljos 1991 m. gruodio 20 d. Rezoliucijoje Nr. 46/212 dar kart patvirtinta sausumos valstybi teis prieiti prie jros ir tranzito per tranzitini valstybi teritorij visomis transporto priemonmis laisv. Dl vejybos laisvs: 1993 m. FAO susitarimu, numaiusiu skatinti tarptautines priemones uv itekli isaugojimo bei tvarkymo klausimais,84 ir JT 1995 m. Susitarimu Dl Jungtini Taut 1982 m. gruodio 10 d. Jr teiss konvencijos nuostat, susijusi su ssli ir labai migruojani uv itekli isaugojimu bei tvarkymu, gyven-

Continental Shelf Case (Libya v. Malta), ICJ Rep. 1985, p. 13, at 33, 35.

77

ILM 34 (1995), p. 1402. Del ASEAN valstybi praktikos r. R.S.K. Urn, EEZ Legislation of ASEAN States, ICLQ 40 (1991), p. 170 ir t.t.
78 79 80

r. tekst aukiau, p. 228-229. r. tekst aukiau, p. 227-228.

1958 m. Konvencijos dl atvirosios jros 1 straipsnis; taiau r. taip pat 1982 m. Konvencijos 86 straipsn. r. T. Treves, High Seas, EPIL II (1995), p. 705-710.
81 82

r. tekst aukiau, p. 228-230.

1958 m. Konvencijos 4 straipsnis. r. L. Calfisch, Land-Locked and Geographically Disadvantaged States, EPIL 11 (1989), p. 169-174; S. Vasciannie, Land-Locked and Geographically Disadvantaged States in the International Law of the Sea, 1990.
83

1958 m. Konvencijos 3 straipsnis. 1982 m. Konvencijos 87, 90 ir 125 straipsniai tvirtina nuostatas, panaias tas, kurios tvirtintos 1958 m. Konvencijos 2, 3 ir 4 straipsniuose.
84

Tekstas ILM 33 (1994), p. 1461.

JR TEIS

231

dinimo"85 buvo vesta kai kuri apribojim. 1996 m. sausio 31 d. duomenimis, Susitarim buvo pasiraiusi 31 valstyb.86 Bendra taisykl - laivas atviroje jroje privalo laikytis tik tarptautins teiss bei jo vliavos valstybs statym.87 Dl to svarbu inoti, kokia yra laivo vliavos valstyb. Laivo vliavos valstyb" faktikai reikia valstyb, kurios nacionalin priklausomyb laivas turi; btent nacionalin priklausomyb sukuria teis ikelti valstybs vliav, o ne atvirkiai. Karo laiv nacionalin priklausomyb nekelia joki problem, taiau to negalima pasakyti apie prekybos laivus. Prekybos laiv nacionalin priklausomyb beveik visose alyse lemia j registracijos vieta, pavyzdiui, laivas priklauso Pranczijai, jei jis ioje alyje registruotas. (Tokia nuostata nelieia maj laiv.) 1958 m. Konvencijos Dl atvirosios jros" 6 straipsnyje nustatyta: 1. Laivai turi plaukioti tik su vienos valstybs vliava ... Laivas negali pakeisti savo vliavos ... realiai nepakeits nuosavybs arba registro. 2. Laivas, plaukiojantis su dviej ar daugiau valstybi vliavomis ir naudojantis jas kaip jam patogiau, negali remtis savo nacionaline priklausomybe jokiai i i valstybi bendraudamas su bet kuria kita valstybe; jis gali bti prilygintas laivui be nacionalins priklausomybs. ios nuostatos pakartojamos 1982 m. Konvencijos 92 straipsnyje. Slygos, kurias valstybs nustato laivui rayti savo registr kiekvienoje valstybje skiriasi. Tradicins jrins valstybs, tokios kaip Jungtin Karalyst, laikosi griet reikalavim dl laivo savinink ir gulos nari pilietybs bei laivo pastatymo vietos. Kitos valstybs -vadinamj patogi vliav" alys - i esms yra pasirengusios u tam tikr mokest registruoti bet kur laiv.88 Patogios vliavos" daugiausiai naudojamos kaip priemon ivengti mokesi ir tiktis statymais garantuot atlyginim. Taiau jos gali bti naudojamos ir kur kas ydingesniems tikslams. Dauguma jr teiss nuostat yra tvirtinta sutartyse, reglamentuojaniose tokius klausimus: apvietim saugumo taisykles, privalom draudim piratines" radijo stotis, terim ir uv itekli isaugojim; ios sutartys, aiku, yra privalomos tik valstybms, kurios yra j alimis.89 Laiv savininkams labai lengva ivengti i sutari laikymosi - savo laivus reikia registruoti valstybse, kurios nra t sutari alys. Patogi vliav" populiarum rodo faktas, kad nuo 1967 m. Liberija yra didiausia jrin valstyb pagal joje registruot laiv tona. (Taiau Liberija yra ratifikavusi visas svarbiausias sutartis ioje srityje.) Dauguma patogi vliav" valstybi yra besivystanios alys, bet iuo metu nemaai toki ali reikalauja panaikinti patogias vliavas". Isivysiusi ali nuomons taip pat isiskiria; Pranczija yra tvirtai prie patogi vliav" praktik taiau JAV - ne; kol JAV

85

r. UN Doc. A/C0NF.164/33 (1995), ir pastab leidinyje AJIL 90 (1996), p. 270-272.

86

UN Chronicle 1996, Nr. 1, p. 77. r. taip pat United States: Fisheries Act of 1995, ILM 35 (1996), p. 379. r. toliau W.T. Burke, The New International Law of the Fisheries, 1994; R. Wolfrum, Fisheries, International Regulation, EPIL II (1995), p. 383-386; D.H. Anderson, The Straddling Stocks Agreement of 1995 - An Initial Assessment, ICLQ 45 (1996), p. 463 ir t.t.
87

r. D.O. Caron, Ships, Nationality and Status, EPIL 11 (1989), p. 289297; Flags of Vessels, EPIL II (1995), p. 405-407.
88

J.S. Ignarski, Flags of Convenience, EPIL II (1995), p. 404405.

89

r., pavyzdiui, G. Breuer, Maritime Safety Regulations, EPIL 11 (1989), p. 224-228.

232

12 s k y r i u s

laiv savininkai yra pasireng leisti JAV vyriausybei nusavinti j laivus karo metu, Amerikos vyriausyb nekreipia dmesio tai, ar laivai bus registruoti ioje alyje, o dauguma toki laiv patirt nuostoli, jeigu j savininkai privalt mokti JAV nustatytus atlyginimus. Patogi vliav" klausimas tapo kart gin objektu 1958 m. enevos konferencijoje. Konvencijos Dl atvirosios jros" 5 straipsnis atsirado kaip dviprasmikas kompromisas: Turi egzistuoti realus ryys tarp [vliavos] valstybs ir laivo; valstyb privalo veiksmingai gyvendinti savo jurisdikcij ir kontrol ypa administraciniais, techniniais bei socialiniais klausimais laivuose, kurie plaukioja su jos vliava." Faktas, kad laiv valdo usienieiai, nebtinai reikia, jog laivo vliavos valstybei ukertamas kelias laive vykdyti kontrol administ-raciniais, techniniais bei socialiniais klausimais: iame straipsnyje pavartotas odis ypa", o tai gali reikti, jog tokia kontrol pati savaime gali bti nepakankama, kad egzistuot realus ryys". Kas atsitinka, jei nra realaus ryio tarp laivo ir jo vliavos valstybs? Ar tai daro tak laivo nacionalinei priklausomybei? iuo klausimu 5 straipsnis yra netobulas, nes jis nepateikia atsakymo tai.90

90

1958 m. Konvencijos 5 straipsnio nuostatos su maais skirtumais yra pakartotos 1982 m. Konvencijos 91 ir 94(1) straipsniuose. r. toliau H.W. Wefers Bettink, Open Registry, the Genuine Link and the 1986 Convention on Registration Conditions for Ships, NYIL 18 (1987), p. 69119.
91

Veiksmai laiv atvilgiu atviroje jroje

Pagal bendr taisykl n viena valstyb, iskyrus laivo vliavos valstyb, atviroje jroje esaniame laive negali gyvendinti jurisdikcijos (sulaikymo arba kitoki fizinio kiimosi veiksm prasme).91 Karo laivams egzistuoja vienintel iimtis, bet ji yra pernelyg aiki, kad reikt atskirai minti konvencijose; kariaujanios valstybs karo laiv gali pulti prieo karo laivai. Prekybos laivams taikoma ta pati bendra taisykl, taiau egzistuoja nemaai iimi, kai vienos valstybs karo laivas gali imtis veiksm prie kitos valstybs prekybos laiv: 1. Laivai be nacionalins priklausomybs. Kadangi atvira jra yra atvira vis valstybi laivams, Slaptosios Tarybos Teisminis komitetas Asya byloje92 pripaino, jog laivas be nacionalins priklausomybs atviroje jroje sulaikytas teistai. Nors is sprendimas buvo, ko gero, teisingas iai bylai, Slaptosios Tarybos motyvais negalima remtis visais atvejais, pavyzdiui, laiv be nacionalins priklausomybs savavalikai konfiskavus arba sunaikinus, laivo savinink pilietybs valstyb turt teis pareikti tarptautin iekin. 2. Persekiojimas kartais pdsakais.93 Kaip matme, pakrants valstyb turi tam tikr galiojim usienio prekybos laivus sulaikyti savo vidaus vandenyse, teritorinje jroje ir gretutinje zonoje. Persekiojimo kartais pdsakais" teiss paskirtis - neleisti lai-

1958 m. Konvencijos 6, 8, 9 straipsniai; 1982 m. Konvencijos 92, 95, 96 straipsniai. r. G. Marston, Maritime Jurisdiction, EPIL 11 (1989), p. 221-224.
92 93

[1948] AC 351.

F. Wooldridge, Hot Pursuit, EPIL II (1995), p. 881-884; Gilmore, Hot Pursuit: The Case of ft. v. Mills and Others, ICLQ 44 (1995), p. 949-958.

JR T E I S

233

vui pabgti atvir jr ir taip ivengti sulaikymo. Smulkiau tai reglamentuojama 1958 m. Konvencijos Dl atvirosios jros" 23 straipsnyje, kurio svarbiausios nuostatos skamba taip: 1. Usienio laiv persekioti kartais pdsakais galima tuo atveju, jei pakrants valstybs kompetentingos valstybins institucijos turi pagrindo manyti, jog laivas paeid j valstybs statymus ir taisykles. Persekioti galima pradti tada, kai usienio laivas arba viena i jo vali yra persekiojaniosios valstybs vidaus vandenyse, teritorinje jroje arba gretutinje zonoje, ir tai tsti galima u teritorins jros ar gretutins zonos rib tik tuo atveju, jei nebuvo nustota persekioti ... Jeigu usienio laivas yra gretutinje zonoje, kuri apibria Konvencijos Dl teritorins jros ir gretutins zonos" 24 straipsnis, persekioti galima tik tuo atveju, jei buvo paeistos teiss, dl kuri apsaugos yra nustatyta i zona. 2. Persekiojimo kartais pdsakais teis baigiasi, kai persekiojamasis laivas plaukia savo valstybs arba treiosios valstybs teritorin jr. 3. ... Persekioti galima pradti tik po to, kai buvo duotas vaizdinis arba garsinis signalas sustoti tokiu atstumu, kokiu usienio laivas gali j matyti arba girdti. 4. Persekiojimo kartais pdsakais teis gali gyvendinti tik karo laivai arba karo lktuvai, taip pat kiti valstybinje tarnyboje esantys laivai ar lktuvai, specialiai galioti tai daryti. ios taisykls beveik tais paiais odiais yra pakartotos 1982 m. Konvencijos 111 straipsnyje (1, 3, 4 ir 5 punktuose). Persekioti kartais pdsakais" galima ir pakrants valstybs iimtinje vejybos zonoje, jei usienio laivas joje neteistai vejojo.94 1982 m. Konvencijos 111(2) straipsnyje panai taisykl tvirtinta dl iimtins ekonomins zonos. Remiantis I'm Alone byla,93 persekiojimo kartais pdsakais teis neapima teiss tyia nuskandinti persekiojamj laiv taiau atsitiktinis nuskan-dinimas sulaikant gali bti pripaintas teistu. Teis patikrinti. Pagal bendr taisykl, prekybos laivus atviroje jroje gali tikrinti tik j vliavos valstybs karo laivai. Jei prekybos laivas vykdo veikl kurios jis neturi teiss vykdyti, jis gali mginti ivengti savo paties valstybs karo laiv kon-trols ir plaukioti su usienio alies vliava arba visai be jos. Taigi jei karo laivas atviroje jroje aptinka prekybos laiv ir turi pagrindo tarti, kad io laivo nacionalin priklausomyb yra tokia pat kaip ir jo, jis gali imtis patikrinti prekybos laiv kad isiaikint jo nacionalin priklausomyb. Si teis tvirtinta 1958 m. Konvencijos Dl atvirosios jros" 22 straipsnyje bei 1982 m. Konvencijos 110 straipsnyje.

94 95

AJIL 70 (1976), p. 95.

RIAA III 1609, 1615. r. P. Seidl, I'm Alone, EPIL 2 (1981), p. 133134.

234

12 skyrius

96 97

r. 2 skyri.

A. Cassese, Achille Lauro Affair, EPIL I (1992), p. 10-14. r. taip pat 7 skyri, 22- pastab.
98 99

r. 6 skyri.

ILM 27 (1988), p. 668(1988 m. Konvencija) ir 685 (1988 m. Protokolas). r. N. Ronzitti (red.), Maritime Terrorism and international Law, 1990. r. toliau C.C. Joyner, The 1988 IMO Convention on the Safety of Maritime Navigation, GYIL 31 (1988), p. 230-262; G. Plant, The Convention for the Suppression of Unlawful Acts Against the Safety of Maritime Navigation, ICLQ 39 (1990), p. 27 ir t.t.
100

Tekstas ILM 28 (1989), p. 493. Dl btinumo stiprinti tarptautini bendradarbiavim kovoje su didjaniu nusikalstamumu jroje, skaitant narkotik kontraband, nelegali imigrant gabenim, piratavim ir ginkluotus plimus r. JTO Generalinio sekretoriaus 1995 m. lapkriio 1 d. praneim, UN Doc. A/ 50/713.
101

r. J. Fawcett, Broadcasting, International Regulation, EPIL I (1992), p. 506-509.

102

Financial Times, 1995 m. kovo 27 d., p. 6; P.G.G. Davies, The EC/ Canadian Fisheries Dispute in the Northwest Atlantic, ICLQ 44 (1995), p. 927-938.

Sutartimis j alims danai abipusikumo pagrindu suteikiama teis sulaikyti viena kitos prekybos laivus. Toki pavyzdi galima rasti sutartyse dl uv itekli saugojimo arba povandenini kabeli apsaugos. Ypa tokios nuostatos buvo bdingos sutartyse dl kovos su prekyba vergais;96 taiau i 1958 m. Konvencijos Dl atvirosios jros" 22 straipsnio ir 1982 m. Konvencijos 110 straipsnio darytina ivada, kad teis tikrinti usienio laivus, tariamus usiimant prekyba vergais, dabar tapo paprotins teiss norma. Po to, kai teroristai 1985 m. spalio mnes upuol Italijos kelioni laiv Achille Lauro,91 Italija msi iniciatyvos Tarptautinje jr organizacijoje (IMO)98 ir dl to 1988 m. buvo priimta Romos konvencija Dl kelio ukirtimo neteistiems veiksmams prie jr navigacijos saugum" bei Romos protokolas Dl kelio ukirtimo neteistiems veiksmams prie stacionari platform kontinentiniame elfe saugum".99 Be to, pagal JT 1988 m. Konvencijos Dl kovos su neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta" 17(3) straipsn, valstyb, esanti ios Konvencijos alimi ir turinti pagrindo tarti, jog kitos valstybs, taip pat Konvencijos alies, laivas u-siima neteista prekyba, laivo vliavos valstybs turi "prayti leidimo imtis atitinkam priemoni prie t laiv.100 17(9) straips-nyje Konvencijos alys raginamos sudaryti dvialius arba regioninius susitarimus, kad gyvendint 17 straipsnio nuostatas arba padaryt jas veiksmingesnes. Svarbu pabrti, kad daniausiai tokiais atvejais valstybs turi tik abipusikumu grindiamus galiojimus sulaikyti; sulaikytieji paeidjai privalo bti perduoti j laivo vliavos valstybei, kad i nubaust. (Teorikai sutartis gali numatyti abipuses teises: ir sulaikyti, ir nubausti; toki pavyzdi yra nedaug, bet ia prasme reikt pavelgti 1982 m. Konvencijos 109 ir 110(l)(c) straipsnius, susijusius su transliavimu be leidimo.101) Akivaizdus pavyzdys - uv karas" tarp Kanados ir Europos Sjungos, vyks 1995 metais. Jis kilo dl priemoni, kuri Kanada msi prie Ispanijos tralerius, vejojusius u Kanados 200 myli ploio ekonomins zonos rib zonoje, kuri apima NAFO (iaurs

Atlanto vejybos organizacijos) sutartis. Konfliktas kilo dl to, kad Kanada sulaik Ispanijos traler Estai; paeisdamas 60-ies dien moratorium vest Kanados teiss aktais dl uv itekli isaugojimo, jis vejojo Grenlandijos uotus. Laivas buvo paleistas tik po savaits, kai jo savininkai sumokjo 500 000 Kanados doleri ustat.102 Kanados pakrani uv itekli apsaugos statymo, pakeisto 1994 m.

JR T E I S

235

gegus 12 d., atitinkamos nuostatos bei vienaalikos Kanados priemons atviroje jroje, skaitant sulaikym bei speciali rengini, skirt nupjauti usienio traleri tinklus laikantiems lynams, naudojim, buvo aikiai neteistos, nors ir skirtos bendram interesui apsaugoti. NAFO Sutartimi valstybms alims suteikiamos tam tikros viena kitos vejybos laiv kontrols ir tikrinimo teiss, taiau tik laivo vliavos valstyb turi teis (ir pareig) imtis prievartos priemoni. Mintas konfliktas buvo sureguliuotas 1995 m. balandio 20 d. susitarimu tarp Kanados ir Europos Bendrijos.103 Taiau Ispanija 1995 m. kovo mnes Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateik iekin prie Kanad.104 5. Piratavimas.105 is klausimas smulkiai reglamentuojamas 1958 m. enevos konvencijos Dl atviros jros" 14-22 straipsniais bei 1982 m. Konvencijos 100-110 straipsniais. Pagal 1958 m. enevos konvencijos Dl atvirosios jros" 15 straipsn piratavimu'' laikomas bet kuris i i veiksm:
1. Bet kokie neteisti prievartos ar sulaikymo veiksmai arba bet koks grobimo veiksmas, privataus laivo ar privataus skraidymo aparato ko mandos ar keleivi vykdomas asmeniniais tikslais, ir nukreiptas: a) atviroje jroje prie kit laiv ar skraidymo aparat arba prie asmenis ar nuosavyb, esanius tokiame laive ar skraidymo aparate; b) prie laiv, skraidymo aparat asmenis ar nuosavyb, esanius u valstybi jurisdikcijos rib. 2. Bet koks savanorikas dalyvavimas panaudojant laiv ar skraidymo aparat inant aplinkybes, dl kuri is laivas ar skraidymo aparatas tampa pirat laivu ar skraidymo aparatu. 3. Bet koks veiksmas, skatinantis ar smoningai leidiantis atlikti veiksmus, nurodytus io straipsnio 1 ar 2 punktuose.

1982 m. Konvencijos 101 straipsnyje pateikiamas apibrimas yra beveik identikas. Jei karo laivas turi pagrindo tarti, kad prekybos laivas usiima piratavimu, jis gali sulaikyti j atviroje jroje ir apirti nepaisydamas prekybos laivo nacio-nalins priklausomybs.106 Jei tarimai yra pagrsti, prekybos laivas gali bti konfiskuotas, o jame esantys asmenys - suimti ir baudiami.107 Kiekviena valstyb turi teis suimti ir bausti pirat; i teis neribojama jokiomis taisyklmis, kurios danai baudiamosiose bylose laikomos ribojaniomis nacionalini teism jurisdikcij.108 Nespecialistai odiu piratavimas" danai nusako ir tokius veiksmus, kuri tarptautin teis nelaiko piratavimu. Pavyzdiui,

103

Agreed Minute on the Conservation and Management of Fish Stocks, ILM 34 (1995), p. 1260.
104

1995 m. kovo 29 d. ICJ Communique Nr. 95/8; 1995 m. gegus 2 d. sakymas; 1995 m. gegus 2 d. ICJ Communique Nr. 95/12.
105

A.P. Rubin, The Law of Piracy, 1988; Rubin, Piracy, EPIL 11 (1989), p. 259-262; C. Touret, La Piraterie au vingtieme siecle, 1992.
106

1958 m. Konvencijos 22 str,; 1982 m. Konvencijos 110 straipsnis.

107

1958 m. Konvencijos 19 str.; 1982 m. Konvencijos 105 straipsnis.

108

r. 7 skyri.

236

12 s k y r i u s

109 110

r. 20 skyri.

Detaliau apie ir ankstesnius incidentus r. ICLQ 10 (1961), p. 785, 791-798, ir O'Conneil (1984), op. cit., p. 803-806. Dl problemos, ikilusios dl visuomeninio protesto panaudojant laivus, pavyzdiui, laivus, kuriuos Greenpeace organizacija siunt Pranczijos branduolinius bandymus Ramiajame vandenyne sutrukdyti (r. Rainbow Warrior byl 6 skyriuje), r. G. Plant, Civilian Protest Vessels and the Law of the Sea, NYIL 14 (1983), p. 133-163.
111

Hague Academy of international Law, Colloquium, 1973, p. 39-50. r. taip pat 1982 m. Konvencijos 221 straipsn ir O'Connell (1984), op. cit., p. 1006-1008. Tarptautins teiss komisija nustat, kad Britanijos reakcija prie Torrey Canyon buvo btinumo" doktrinos iraika; r. Konvencijos dl valstybi atsakomybs projekto 33 straipsn, Brownlie leidinyje BDIL, p. 436. r. 17 skyri.
112

R.H. Stansfield, Torrey Canyon, The, EPIL 11 (1989), p. 333-335.

113 114

Tekstas UNTS 970, p. 212.

Tekstas UNTS 973, p. 3. r. 16 skyri.

115 116

r. 22 skyri. r. 7 sk y ri .

pagal tarptautin teis maitas (kai laiv ugrobia jo gula ar keleiviai) nra laikomas piratavimu: pagal enevos konvencijos Dl atvirosios jros" 15(l)(a) straipsn (1982 m. Konvencijos 101(a)(i) straipsnis), piratavimas atviroje jroje turi bti nukreiptas prie kit laiv". Pagal kai kuri valstybi staty-mus maitas laikomas piratavimu. Kadangi pagal tarptautin teis maitas nereikia piratavimo, maitinink kontroliuojam laiv atviroje jroje gali sulaikyti tik laivo vliavos valstyb, o ne kitos valstybs (iskyrus atvejus, kai yra sutartis, leidianti kitoms valstybms sulaikyti laiv). 6. Kariaujanij teiss. Karo metu kariaujaniai valstybei priklausantis karo laivas gali sulaikyti prieo prekybos laivus ir tam tikromis slygomis su prieu prekiaujanius neutrali ali laivus.109 7. Savigyn. Net ir nevykstant karui, valstybs savigynos motyvais kartais reikalauja sau teiss kitis usienio prekybos laiv plaukiojim, taiau teis iuo klausimu nra aiki. Pavyzdiui, Pranczija motyvavo savigyna, kad pateisint usienio prekybos laiv, gabenusi ginklus Alyro sukilliams etajame deimtmetyje, konfiskavim; taiau toks konfiskavimas daugumos su tuo susijusi laiv vliav valstybi buvo pasmerktas kaip neteistas.110 Kita vertus, kai usienio prekybos laivas patiria avarij, ir dl to sukelia tiesiogin grsm masikai nafta uterti artimiausias pakrantes, tiktina, kad pakrants valstybe turi teis konfiskuoti arba sunaikinti laiv, kad ukirst keli uterimui;111 taip Liberijos vyriausyb 1967 m. neprotestavo, kai Jungtin Karalyst subombardavo jos naftos tanklaiv Torrey Canyon, uplaukus ant rifo Lamano ssiauryje.112 i avarija lm tai, kad 1969 m. buvo priimtos dvi konvencijos: Konvencija Dl veiksm atviroje jroje, uterimo nafta dl nelaimingo atsitikimo atvejais"113 bei Konvencija Dl civilins atsakomybs u al, padaryt uterimu nafta".114 8. Veiksmai, kuriuos leido Jungtins Tautos.115

Nacionali ni teism jurisdikci ja atviroje jroje vykdytie ms nusikalti mams

Neskaitant piratavimo kaip specialaus atvejo, atviroje jroje vykdytiems nusikaltimams dl baudiamosios jurisdikcijos taikomos prastins tarptautins teiss normos.116 Taigi laivas yra laikomas tarsi vliavos valstybs teritorija. Pavyzdiui, jeigu Anglijos pilietis i Pranczijos laivo k nors nuaut Vokietijos laive, jis galt bti baudia-

JR T E I S

237

mas Anglijoje (pilietybs principas), Pranczijoje (subjektyvus teritorinis principas) ir Vokietijoje (objektyvus teritorinis principas). Taiau ikilo gin dl baudiamosios atsakomybs laivams susidrus jroje. Lotus byla: Pranczijos laivas Lotus atviroje jroje susidr su Turkijos laivu ir dl to nuskendo turk laivu plauk mons; Lotus pasiekus Turkijos uost leitenantas Demonsas, vairavs Lotus susidrimo metu, buvo suimtas ir nubaustas u mogudyst. Pranczija teig, kad toks Turkijos jurisdikcijos gyvendinimas prietarauja tarptautinei teisei, taiau Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino, jog leitenant Demons galjo teisti ne tik jo laivo vliavos valstyb (Pranczija), bet ir Turkija, nes jo veikos padarinius pa-tyr Turkijos laivas.117 is objektyviu teritoriniu principu paremtas sprendimas sukl panik tarp jrinink ir ilga kampanija prie sprendim Lotus byloje nulm 1958 m. enevos konvencijos Dl atvirosios jros" 11(1) straipsn, kuriame nustatyta: Atviroje jroje susidrus laivams ar vykus kokiam kitam su navigacija susijusiam nelaimingam atsitikimui, dl kurio kyla kapitono ar bet kurio kito laive tarnaujanio asmens baudiamosios ar drausmins atsakomybs klausimas, prie tok asmen negali bti imtasi joki baudiamj ar drausmini proces, iskyrus atvejus, kai tai atlieka teismins ar administracins laivo vliavos valstybs arba valstybs, kurios pilietis yra is asmuo, institucijos. i taisykl, pakartota 1982 m. Konvencijos 97(1) straipsnyje, panaikina Lotus bylos sprendimo poveik, kiek tai susij su susidrimais ir kitais laivybos incidentais". Taiau platesni Lotus byloje nustatyti principai, susij su objektyviu teritoriniu principu, jurisdikcija bei paprotins teiss pobdiu, lieka galioti.

117

Lotus Case (1927), PCIJ, serija A, Nr. 10. r. 3 skyri.

118

KONTINENTINIS ELFAS
Iki 1945 m. atviros jros laisv, be kita ko, reik, kad kiekviena valstyb turi teis eksploatuoti po atvirja jra esant jros dugn ir jo gelmes. i teis turjo visos valstybs; n viena valstyb negaljo reikalauti iimtins teiss joki po atvirja jra esanio jros dugno ir jo gelmi dal. Taiau teis m kisti, kai technologikai ir ekonomikai tapo manoma naftos telkinius jroje eksploatuoti oforiniais naftos griniais. JAV prezidentas Trumanas 1945 m. paskelb pareikim kad JAV turi iimtin teis eksploatuoti nuo Jungtini Valstij krant besitsianio kontinentinio elfo jros dugn ir jo gelmes. Svok kontinentinis elfas" btina paaikinti detaliau.118 Daugumoje pasaulio dali jros

r. H. Keisen, On the Issue of the Continental Shelf, 1986; G.J. Tanja, The Legal Determination of International Maritime Boundaries, 1990; S.V. Scott, The Inclusion of Sedentary Fisheries Within the Continental Shelf Doctrine, ICLQ 41 (1992), p. 788-807; S.A. Alexandrov, Delimitation oi the Continental Shell in an Enclosed Sea, Hague YIL 5 (1992), p. 3-32; C.R. Symmons, The 1992 Protocol to the 1988 Anglo-Irish Agreement on the Continental Shelf, ICLQ 42 (1993), p. 970-975; B. Kwiatkowska, A Regional Approach Towards the Management of Marine Activities, ZaoRV 55 (1995), p. 479519, at 488 ir t.t.; G. Marston, The Incorporation of Continental Shelf Rights into United Kingdom Law, ICLQ 45 (1996), p. 13-51. r. taip pat 1995 m. Rusijos Federacijos statym dl kontinentinio elfo, ILM 35 (1996), p. 1498.

238

12 s k y r i u s

119

r. tekst aukiau, p. 228-230.

dugnas gana ilg atstum tolyn nuo kranto grimzta labai pamau, kol staigiai neria didiules vandenyno gelmes. pamau grimztant jros dugn geologai ir vadina kontinentiniu elfu"; prieistoriniais lai-kais tai buvo sausuma. Prezidento Trumano pareikime kontinentiniu elfu buvo laikomos tos nuo kranto besitsianios jros dugno erdvs, kuri gylis nevirijo 100 sieksni. Prezidento Trumano pareikimu pasek kai kurios kitos valstybs, ir oforiniai griniai iekant naftos bei gamtini duj tapo prastu dalyku Karib jros baseine bei Persijos lankoje. Kitos valstybs dl to neprotestavo, tik il ir Peru pareik pretenzijas tokias platumas, kurios savo apimtimi smarkiai virijo Trumano pareikime idstytas

pretenzijas. il ir Peru neturi kontinentinio elfo geologine prasme; jros dugnas prie i valstybi krant staigiai krinta vandenyno gelmes. Todl vietoj to, kad reikalaut kontinentinio elfo, ios valstybs reik pretenzijas jros dugno bei jo gelmi, esani 200 myli atstumu nuo j pakrants, suverenitet; jos reik pretenzijas ir vir io jros dugno esani vanden bei oro erdvs suverenitet; to savo pareikimuose nedar JAV ir kitos valstybs. Kontinentinio elfo koncepcijos pltojimosi nuo 1945 m. istorija -tai klasikinis naujos paprotins teiss normos formavimosi pavyzdys. JAV veiksmai sukr precedent, kuriuo sek (kai kuriais atvejais net mgino viryti) kitos valstybs. Pretenzijos iimtines teises eksploatuoti jros dugn bei jo gelmes kit valstybi buvo kopijuojamos arba bent jau neginijamos, ir tai lm naujos paprotins teiss normos susiformavim; pretenzijos vir jros dugno esani vanden suverenitet nesukr naujos

paprotins teiss normos, nes prie tai protestavo kitos valstybs. (Netgi 200 myli ploio iimtin ekonomin zona, kur kas vliau atsiradusi koncepcija,119 pakrants valstybei suteikia maiau teisi nei vir jros dugno esani vanden suverenitetas, ko reikalavo il ir Peru.) Iki 1958 m. paprotin teis kontinentinio elfo klausimu dar buvo menkai ipltota ir kontroversika; 1958 m. enevos konvencija Dl kontinentinio elfo" i srit konkreiau ir smulkiau sureguliavo. Jos 1 straipsnis apibria kontinentin elf kaip povandenines su krantu besiribojanias jros dugno ir jo gelmi erdves, esanias u teritorins jros rib iki 200 metr gylio, arba u ios ribos iki gylio, kuriame galima tose erdvse esani gamtini itekli eksploatacija". 2 straipsnis nustato: 1. Pakrants valstyb kontinentiniame elfe gyvendina suverenias teises jo ir jame esani gamtini itekli eksploatacij. 2. io straipsnio 1 punkte nurodytos teiss yra iimtines ta prasme, kad jeigu pakrants valstyb nenaudoja kontinentinio elfo arba neeks-

JR TEIS

239

ploatuoja jo gamtini itekli, niekas be aikaus pakrants valstybs sutikimo negali vykdyti ios veiklos ar reikti pretenzij kontinentin elf. 3. Pakrants valstybs teisms kontinentin elf nedaro takos nei tikra, nei tariama okupacija, arba bet kokia paskelbta deklaracija. 4. iuose straipsniuose minimi gamtiniai itekliai apima mineralinius ir kitus negyvuosius jros dugno bei jo gelmi iteklius, taip pat gyvuosius organizmus, priklausanius sslioms rims, t.y. organizmus, kurie subrend guli nejudantys ant jros dugno ar po juo, arba gali judti tik palaikydami nuolatin fizin kontakt su jros dugnu arba gelmmis. 3 straipsnyje numatyta, kad pakrants valstybs teiss kontinentin elf nedaro takos vir jo esani atviros jros vanden, taip pat oro erdvs vir t vanden teisiniam statusui". 5 straipsnyje nurodoma, kad kontinentinio elfo tyrimais ir eksploatacija negali bti nepagrstai trukdoma navigacijai, vejybai, uv itekli isaugojimui bei moksliniams tyrimams (1 punktas). Pagal 1 punkt pakrants valstyb gali statyti kontinentinio elfo gamtini itekli eksploatavimo renginius. Tokie renginiai gali kyoti vir j-ros paviriaus, taiau jie neturi sal teisinio statuso (pvz., aplink juos nra teritorins jros), nors pakrants valstyb gali nustatyti saugumo zonas 500 metr spinduliu aplink kiekvien j. Be to, dl toki rengini keliamo pavojaus eliminavimo yra tvirtintos nuostatos (pvz., turi bti tam tikra spjimo apie j buvim sistema, o kai jie nebenaudojami - turi bti imontuoti). enevos konvencijos Dl kontinentinio elfo" 2 ir 3 straipsniai su nedideliais pakeitimais yra pakartoti 1982 m. Konvencijos 77 ir 78 straipsniuose. Daugelis enevos konvencijos 5 straipsnio nuostat labai vairiai tvirtintos 1982 m. Konvencijos 60 ir 80 straipsniuose. 1982 m. Konvencijos 76 straipsnis smarkiai skiriasi nuo enevos konvencijos Dl kontinentinio elfo" 1 straipsnio. Kur yra iorins kontinentinio elfo ribos teisine prasme? Ar jis apskritai turi kokias nors iorines ribas, o gal pakrants valstybs iimtins teiss jros dugn ir jo gelmes tsiasi iki vandenyno vidurio nepriklausomai nuo jo gylio? Tai yra esminis klausimas, nes ateityje giliavandenis jros dugnas tikriausiai bus labai svarbus ekonomikai. 1958 m. enevos konvencijos Dl kontinentinio elfo" 1 straipsnyje apie eksploatavimo galimyb kalbama kaip apie kriterij kontinentinio elfo iorinei ribai nustatyti. Tai gali reikti, jog teisine prasme kontinentinis elfas galt tstis iki vandenyno vidurio, taiau tokia interpretacija yra nepagrsta dl keli prieasi. enevos konvencijoje kontinentinis elfas apibriamas kaip povandenins su krantu

240

12 skyrius

120

North Sea Continental Shelf Cases, ICJ Rep. 1969, p. 3-257, at 31, 47, 53. r. 3 skyri. r. taip pat Arbitration between the United Kingdom of Great Britain and Nothern Ireland and the French Republic on the Delimitation of the Continental Shelf, Cmnd. 7438 (1979), ILM 18 (1979), p. 397-494; Continental Shelf (Libya v. Malta) Case, ICJ Rep. 1985, p. 13-187. r. atitinkamus G. Jaenicke, EPIL 2 (1981), p. 205208, ir U.-D. Klemm'o, R. QellersFrahm'o, EPIL I (1992), p. 792-795, 795-798, 798-804, straipsnius.
121 122

r. tekst aukiau, p. 228-230.

besiribojanios erdvs", todl vandenyno viduryje esanios erdvs negali bti laikomos besiribojaniomis su kokia nors pakrants valstybe. Tarptautinis Teisingumo Teismas North Sea Continental Shelf bylose120 dar kart akcentavo, kad kontinentinis elfas yra sausumos te-ritorijos tsinys - giliavandenis jros dugnas yra pernelyg giliai ir pernelyg toli nuo kranto, kad bt laikomas sausumos teritorijos tsiniu. Galiausiai kontinentinis elfas yra geologin ir teisin svoka; o geologiniu poiriu teigti, kad giliavandenis jros dugnas yra dalis kontinentinio elfo, yra tiek pat absurdika kaip ir teigti, jog Afrika yra dalis Australijos. 1982 m. Konvencijos 76(1) straipsnis numato: Pakrants valstybs kontinentinis elfas apima jros dugn ir po juo esanias ems gelmes t povandenini rajon, kurie yra u jos teritorins jros palei vis jos sausumos teritorij iki emyno povandeninio krato iorins ribos arba per 200 jrmyli nuo bazini linij, nuo kuri yra matuojamas teritorins jros plotis, jeigu emyno povandeninio krato iorin riba nesiekia io atstumo. 76 straipsnyje tvirtintos ir sudtingos bei kontroversikos nuostatos dl emyno povandeninio krato iorins ribos nustatymo. emyno povandeninis kratas susideda ne tik i kontinentinio elfo, bet ir i emyno laito (staios nuokalns u kontinentinio elfo) bei kontinentins kalns (truput nuoulnios zonos tarp kontinentinio elfo ir giliavandenio jros dugno). Minimali 200 myli riba, paimta i nuostat dl iimtins ekonomins zonos,121 jau tapo, ko gero, paprotins tarptautins teiss dalimi.122

ICJ Rep. 1985, at 33, 35. r. D.N. Hutchinson, The Seaward Limit to Continental Shelf Jurisdiction in Customary International Law, BYIL 56 (1985), p. 118.
123

r. B.H. Oxman, The High Seas and the International Seabed Area, Mich. JIL 10 (1989), p. 526-542; W.G. Witzthum, International Sea-Bed Area, EPIL II (1995), p. 1372-1376. Dl bendro monijos palikimo" svokos r. taip pat 13 skyri.
124

Tekstas Brownlie leidinyje BOIL, p, 124-128.

125

r. R. Wolfrum, International SeaBed Authority, Wolfrum UNLPP II, p. 789-796.

GILIAVANDENIS JROS DUGNAS

Generalins Asambljos 1970 m. gruodio 17 d. priimtoje Rezoliucijoje Nr. 2749 (XXV) deklaruojama, kad giliavandenis jros dugnas yra bendras monijos paveldas,123 ir tvirtinti vairs principai, reglamentuojantys jo itekli eksploatavim ateityje.124 ie principai smulkiau buvo ipltoti 1982 m. Konvencijos 133-191 straipsniuose bei III ir IV

prieduose. Pagal i Konvencij giliavandenio jros dugno (t.y. jros dugno u kontinentinio elfo rib, kaip apibrta 76 straipsnyje) kontrol turi bti patikta Tarptautinei jros dugno institucijai, kuri j bei jo gelmes eksploatuos arba teiks tokios eksploatacijos licencijas valstybms ir komercinms monms.125 (i Institucija turi galiojimus tik dl jros dugno ir jo gelmi; 1982 m. Konvencijos 135 straipsnyje skelbiama, kad ios Konvencijos nuostatos dl giliavandenio jros dugno ir Institucijos nelieia atvirosios jros bei oro erdvs vir jos teisinio statuso.) Tarptautin jros dugno institucija dal

JR T E I S

241

pajam gaus ir i kontinentinio elfo, esanio u 200 myli ribos, eksploatavimo; pakrants valstybei priklausys likusioji toki pajam dalis.126 Institucijos gautos pajamos bus panaudotos visos monijos la-bui, ypa besivystani ali poreikiams tenkinti. Besivystanios alys i Tarptautins jros dugno institucijos veiklos tikjosi finansins naudos; jos 1982 m. Konvencijos XI dal vardijo kaip svarb laimjim siekiant Naujos tarptautins ekonomins tvarkos".127 Taiau isivysiusios alys, vienintels, turinios paangiausi technologij ir pakankamai kapitalo, reikalingo jros dugno itekliams eksploatuoti, reikalavo siningo atlygio u tuos pinigus bei pastangas, kurias jos ds i itekli eksploatavim. is interes susikirtimas dar tak daugeliui Konvencijos nuostat, susijusi su Tarptautins jros dugno institucijos funkcijomis, galiojimais, struktra ir balsavimo tvarka, su jos santykiais su itekli gavybos monmis. Iki 1981 m. atrod, jog JT Konferencijoje jr teiss klausimais pavyks pasiekti kompromis isivysiusi ir besivystani ali interes pagrindu.128 Taiau JAV prezidentas Reaganas 1981 m. pareikalavo pakeisti kai kurias 1980 m. Konvencijos projekto nuostatas, susijusias su giliavandeniu jros dugnu bei Institucija, kad padaryt ias nuostatas palankesnes isivysiusioms alims. Konferencijos metu buvo padaryta keletas pakeitim 1980 m. projekto variante, kad jis bt labiau priimtinas isivysiusioms alims, bet dauguma Vakar valstybi (skaitant JAV ir Jungtin Karalyst) liko nepatenkintos ir atsisak pasirayti arba ratifikuoti 1982 m. Konvencij.129 Dar prie Reaganui tampant prezidentu 1981 m., JAV taip nekantriai m reaguoti vairius nesutarimus ir udelsimus konferencijoje, kad prim statym, leidus jos monms pradti giliavandenio jros dugno eksploatavim.130 Panai statym prim ir keletas kit isivysiusi valstybi (pvz., Pranczija, Vakar Vokietija, Italija, Japonija, Jungtin Karalyst ir SSRS). Egzistuoja susitarimas tarp daugumos tokius statymus primusi valstybi (bet ne SSRS), kad vie-nos susitarianios valstybs" monms neleidiama vykdyti veiklos teritorijoje, kuri apima kitos susitarianios valstybs" iduota licen-cija.131 Mintais statymais nesiekiama sukurti vienaali teisi kokiai nors giliavandenio jros dugno daliai; be to, buvo numatyta, jog sta-tymai bus taikomi tik iki Jr teiss konvencijos, kurios alimi yra atitinkam statym primusi valstyb, sigaliojimo, o visos arba dalis pajam, kurias atitinkama vyriausyb gaus i jros dugno eksploatavimo, bus pasidalytos su besivystaniomis alimis arba pervestos Tarptautinei jros dugno institucijai. Taiau iuos statymus, kaip prietaraujanius Generalins Asambljos Rezoliucijai Nr. 2749 (XXV), pasmerk besivystanios alys.132

126

1982 m. Konvencijos 82 straipsnis.

127 128

r. 15 skyri.

r. 1982 m. Konvencijos 1980j met projekt leidinyje ILM 19 (1980), p. 1129.

129 130

r. tekst aukiau, p. 218.

Tekstas leidinyje ILM 19 (1980), p. 1003.

131 132

ILM 23 (1984), p. 1354. r. AJIL 73 (1979), p. 30-38.

242

12 s k y r i u s

133 134

r. tekst aukiau, p. 218-219.

r. Marfty-Mantimo, op, cit., p. 821-824.

135

r. S.P. Jagota, Maritime Boundary, 1985; P Weil, The Law oi Maritime Delimitation - Reflections, 1989; D.M. Johnston/M.J. Valencia, Pacific Ocean Boundary Problems: Status and Solutions, 1991; D.H. Anderson, Recent Boundary Agreements in the Southern North Sea, ICLQ 41 (1992), p. 414-423; M.D. Evans, Delimitation and the Common Maritime Boundary, BYIL 64 (1993), p. 283-332; E. Franckx, Maritime Claims in the Arctic: Canadian and Russian Perspectives, 1993; F.A. Ahnish, The International Law of Maritime Boundaries and the Practice of States in the Mediterranean, 1993; G.H. Blake (red.), World Boundaries. 5-as tomas: Maritime Boundaries, 1994; J.I. Charney, Progress in International Maritime Boundary Delimitation Law, ML 88 (1994), p. 227.

Kaip jau minta, 1994 m. Susitarimu Dl 1982 m. Konvencijos XI dalies gyvendinimo" buvo pakeistas giliavandenio jros dugno kasinjimo reimas, ir tuo buvo patenkintos beveik visos alys.133 io pakeitimo motyvai i esms buvo dvejopi. Pirma, tapo akivaizdu, jog dl palyginti em metalo kain paskutin deimtmet sumajo komercinis interesas vykdyti kasinjimo darbus giliavandeniame jros dugne. Didiuls biurokratins struktros, grindiamos XI dalies nuostatomis, pasirod esanios nereikalingos. Antra, altojo karo pabaiga ir globalin tendencija link rinkos ekonomikos princip suteik papildom impuls reformoms vykdyti. io pakeisto reimo detals ir technins problemos, susijusios su Susitarimo laikinuoju taikymu (prie jam sigaliojant pagal Vienos konvencijos Dl sutari teiss" 25 straipsn 134), nra io vadovlio nagrinjimo objektas.

JROS SIENOS
Pastaraisiais metais kilo daug gin dl sien tarp jros erdvi, kurias pretenduoja ir viena, ir kita valstyb.135 Tokie ginai perpild tarptautini arbitra bei Tarptautinio Teisingumo Teismo darbotvark.136 1958 m. enevos konvencijos Dl teritorins jros" 12(1) straipsnis numato: Jeigu dviej valstybi krantai yra prieingi ar gretimi vienas kitam, n viena i i valstybi neturi teiss, jeigu tarp j nra susitarta kitaip, savo teritorins jros iplsti u vidurins linijos, kurios kiekvienas takas yra vienodai nutols nuo artimiausi bazini linij tak, nuo kuri matuojamas kiekvienos i valstybi teritorins jros plotis. Taiau io punkto nuostata nra taikoma, jeigu dl istorikai susiklosiusio teisinio pagrindo ar kit ypating aplinkybi dviej valstybi teritorines jras btina de-

limituoti ne iame punkte nurodytu bdu. Tokios pat taisykls nustatytos ir 1982 m. Konvencijos 15 straipsnyje. Dl gretutins zonos enevos konvencijos Dl teritorins jros" 24(3) straipsnyje nustatyta ta pati taisykl kaip ir 12(1) straipsnyje, tik jame nra 12(1) straipsnio paskutiniojo sakinio. 1982 m. Konvencijoje nra jokios nuostatos dl gretutins zonos, kuri pretenduoja valstybs, kuri krantai prieingi ar gretimi vienas kitam, delimitavimo. 1958 m. enevos konvencijos Dl kontinentinio elfo" 6(1) straipsnis numato: Jeigu tas pats kontinentinis elfas prieina prie dviej ar daugiau valstybi kuri krantai yra prieingi vienas kitam, teritorij, kiekvienai valstybei priklausanio kontinentinio elfo riba nustatoma tarp j sudaryta su-

JR T E I S

243

tartimi. Jei sutarties nra ir jeigu kitokia riba nra pateisinama ypatingomis aplinkybmis, riba yra vidurio linija, kurios kiekvienas takas yra vienodai nutols nuo artimiausi bazini linij tak, nuo kuri matuojamas kiekvienos valstybs teritorins jros plotis. Pagal 6(2) straipsn tos paios taisykls taikomos tuo atveju, kai tas pats kontinentinis elfas prieina prie dviej gretim valstybi teritorij". enevos konvencijos Dl teritorins jros" 12(1) ir 24(3) straipsniuose pirmiausiai akcentuojamas lygi atstum" principas. Ir prieingai, enevos konvencijos Dl kontinentinio elfo" 6 straipsnyje pirmiausiai akcentuojama delimitacija pagal susitarim. Tiek enevos konvencijos Dl teritorins jros" 12(1) straipsnyje, tiek enevos konvencijos Dl kontinentinio elfo" 6 straipsnyje ypatingos aplinkybs" numatomos kaip iimtis lygi atstum" principui, taiau panau, jog praktikoje iimtimi dl ypating aplinkybi" daniau remiamasi delimituojant kontinentin elf nei delimituojant teritorin jr, nes kontinentiniai elfai tsiasi ilgiau nei teritorins jros; lygi atstum" principu grindiamas jros sienas danai ikraipo salos arba kranto ilinkimai, ir kuo toliau jros link, tuo tokie ikraipymai rykesni.137 Tokie ikraipymai gali bti toleruotini, jei jie vienai valstybei savo teritorin jr leidia iplsti kitos valstybs sskaita kelet myli taiau netoleruotini, jei jie imtus myli vienai valstybei savo kontinentin elf leidia iplsti kitos valstybs sskaita. North Sea Continental Shelf bylose Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino, jog enevos konvencijos Dl kontinentinio elfo" 6(2) straipsnio normos nra paprotins teiss normos, todl jos nebuvo privalomos Vakar Vokietijai, kuri nebuvo Konvencijos alimi. Vietoj to Teismas pareik, kad atitinkama paprotins teiss norma pareigoja alis (Vakar Vokietij, Danij ir Olandij) vesti siningas derybas, kad pasiekt susitarim dl teisingos delimitacijos.138 Taiau arbitra-inis sprendimas vlesnje byloje tarp Jungtins Karalysts ir Pranczijos dl Lamano ssiaurio kontinentinio elfo delimitacijos teigia ivad kad skirtumas tarp paprotins teiss ir enevos konvencijos Dl kontinentinio elfo" 6 straipsnio yra menkas; tiek Jungtin Karalyst, tiek Pranczija buvo Konvencijos alimis, bet arbitrai pripaino, kad Lamano sal bei Skilio salels padtis reikia ypatingas aplinkybes" Konvencijos 6 straipsnio prasme, ir kad delimitacijos linija turi bti grindiama teisingumo motyvais (t.y. nukrypstant nuo vidurio (lygi atstum) linijos), kur tik egzistuoja tokios ypatingos aplinkybs.139 Lygi atstum" principas dar labiau buvo tvirtintas 1982 m. Konvencijos 83(1) straipsniu, kuris nustato: Kontinentinio elfo tarp vals-

136 Dl arbitrao tarp Kanados ir Pranczijos dl jros plot delimitacijos (St. Pierre et Miquelon) r. 1992 m. birelio 10 d. sprendim, ILM 31 (1992), p, 1145, ir M.D. Evans, Less Than an Ocean Apart: The St Pierre and Miquelon and Jan Mayen Islands and the Delimitation of Maritime Zones, ICLQ 43 (1994), p. 678. Dl naujausios Tarptautinio Teisingumo Teismo nagrintos bylos, susijusios su jros delimitacija ir teritoriniais klausimais tarp Kataro ir Bachreino, r. lCJ Rep. 1995, 6, ILM 34 (1995), p. 1204; apie sprendim dl jurisdikcijos ir priimtinumo r. ICJ Rep. 1994, 112, ILM 33 (1994), p. 1461. East Timor byla tarp Portugalijos ir Australijos (r. 3 skyri ir 18 skyri) buvo nutraukta dl su jurisdikcija susijusi motyv. Dl Tarptautinio Teisingumo Teismo indlio j jr teiss pltojim r. Kwiatkowska (1995), op. cit., p. 488 ir t.t.; Kwiatkowska, Equitable Maritime Boundary Delimitation, V. Lowe/ M. Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the International Court of Justice, 1996, p. 264-292. 137 North Sea Continental Cases, op. cit., p. 16-18. r. tekst aukiau, p. 240. 138 139

Ten pat, ypa p. 46-54.

ILR, 54-as L, p. 6, 8-10, 54-59, 101-103, 123-124. Dl tolesns diskusijos apie ias dvi bylas ir j palyginimo su vlesnmis bylomis r. P. Birnie, Delimitation of Maritime Boundaries: Emergent Legal Principles and Problems, leidinyje G.H. Blake (red.), Maritime Boundaries and Ocean Resources, 1987.

244

12 s k y r i u s

140

Dl Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38(1) straipsnio teksto r. 3 skyri.

141

r. G. Marston, Abandonment of Territorial Claims; The Cases of Bouvet and Spratly Islands, BYIL 57 (1986), p. 337-356; J. Greenfield, China's Practice in the Law of the Sea, 1992; JTO Generalinio Sekretoriaus 1992 m. Raportas, op. cit., 31-37 p.; J.I. Charney, China and the South China Sea Disputes: Contacting Claims and Potential Solutions in the South China Sea, 1995; Charney, Central East Asian Maritime Boundaries and the Law of the Sea, MIL 89 (1995), p. 724-749.

tybi, kuri krantai yra prieingi ar gretimi vienas kitam, delimitavimas turi bti vykdomas pagal susitarim ir remiantis tarptautine teise, kaip numatyta Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38 straipsnyje, siekiant teisingo sprendimo." Pagal 1982 m. Konvencijos 74(1) straipsn ta pati taisykl taikoma ir iimtini ekonomini zon deli-tnitacijai.140 83(1) ir 74(1) straipsniai yra nekonkrets, taiau tai buvo neivengiama; pats delimitacijos klausimas buvo atri gin UNC-LOS III metu prieastimi. Teisminiai ir arbitrainiai sprendimai ateityje tikriausiai pads iaikinti teisingo sprendimo" samprat, bet tai bus ltas procesas; kas yra teisinga vienoje geografinje situacijoje, nebus teisinga kitose geografinse situacijose, todl kyla pavojus, kad kiekviena isprsta byla bus unikali ir negals bti precedentu vlesnse bylose. 1982 m. Konvencijos 121(3) straipsnis numato, kad uolos, kuriose negali gyventi mons ir vykti ekonominis gyvenimas, neturi iimtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo". i naujov remia dauguma valstybi (taiau tikriausiai ne Jungtin Karalyst, kuri reikia pretenzijas 200 myli iimtin vejybos zon apie Rockall, negyvenam uol esani u 180 myli Vakarus nuo Hebrid). Taiau 121 straipsnis leidia suprasti, kad tokios uolos ir toliau turs teritorin jr bei gretutin zon. Tarp vis dar nesureguliuot regionini gin rimiausi yra tie, kurie labai greitai gali virsti ginkluotu konfliktu; jie egzistuoja Pietryi Azijos regione; ypa tai pasakytina apie abipuses pretenzijas Spratlio salas Piet Kinijos jroje.141

13 SKYRIUS

ORO IR KOSMIN ERDV

RO ERDV
1900-1914 metais teiss mokslininkai pasil vairi teorij dl oro erdvs teisinio statuso.1 Taiau nuo 1914 met tapo aiku, kad valstybes patenkint tik visikas j oro erdvs suverenitetas, neapribotas jokia taikaus perjimo teise; ir iuo klausimu labai greitai atsirado nau-ja paprotins teiss norma. Karinis bombardavimo ir valgybos i oro potencialas, irykjs per Pirmj pasaulin kar, reik, kad bet kokia kita taisykl bt buvusi nepriimtina valstybms dl saugumo motyv. (Faktikai aktyviausios ia prasme buvo neutralios valstybs, reikalavusios teiss neleisti usienio lktuvams per Pirmj pasaulin kar dalyvauti oro miuose vir j teritorijos.) Nuo to laiko paprotin norma buvo tokia, kad i vienos valstybs lktuvas turi teis skristi vir atviros jros, bet ne vir kitos valstybs teritorijos ar teritorins j-ros. 2 i taisykl patvirtinta ir 1944 met ikagos konvencijos Dl tarptautins civilins aviacijos" 1 straipsnyje, kuriame sakoma, kad kiekviena valstyb turi visik ir iimtin oro erdvs, esanios vir jos teritorijos, suverenitet".3 Jei valstyb sako savo lktuvui paeisti kitos valstybs oro erd-v, tai yra rimtas tarptautins teiss paeidimas. Per 1950-1960 met laikotarp vyko daugyb oro incident, kuriuose Amerikos karo lktuvai buvo atakuoti, priversti nusileisti, nuauti, o j gulos internuotos Vengrijoje, SSRS ir ekoslovakijoje.4 JAV laiksi pozicijos, kad jgos naudojimas buvo nepagrstas, kadangi lktuvai skrido arba vir tarptautini vanden, arba netyia skrido usienio valstybs oro erdv. JAV inicijuotas bylas prie mintas valstybes, atsisakiusias pripainti savo atsakomyb, Tarptautinis Teisingumo Teismas atmet, nes valstybs atsakovs nepripaino jo jurisdikcijos.5 Teismas taip pat atsisak savo jurisdikcijos bylose, kurias Izraelis, JAV ir Jungtin Karalyst inicijavo prie Bulgarij dl to, kad i 1955 m. numu Izraelio lktuv, skridus reguliariu komerciniu reisu tarp Austrijos ir Iz-raelio, ir kuriuo skrido vairi pilietybi keleiviai.6 1960 m. gegus mn., kai JAV valgybos lktuvas U2 buvo numutas Soviet Sjungoje, pastaroji atauk aukiausio lygio kon-

1 Harris CMIL, p. 217-222; PS. Dempsey, Law and Foreign Policy in International Aviation, 1987; K.-G. Park, La Protection de la souverainete aerienne, 1991; I.H.P DiederiksVerschoor, An Introduction to Air Law, 5-as leid., 1993; S. Shubber, The Contribution of the International Court of Justice to Air Law, leidinyje V. Lowe/ M. Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the International Court of Justice, 1996, p. 316-326. 2

r. K. Hailbronner, Airspace over Maritime Areas, EPIL I (1992), p. 9094, ir 12 skyri.

3

Tekstas 15 UNTS 295. r. L. Weber, Chicago Convention, EPIL I (1992), p. 571-573.

4

U.S. v. Hungary, ICJ Rep. 1954, p. 99-105; 1952 m. spalio 7 d. oro incidentas, ICJ Rep. 1956, p. 9-11; 1953 m. kovo 10 d. oro incidentas, ten pat, p. 6-8; 1954 m. rugsjo 4 d. oro incidentas, ICJ Rep. 1958, p. 158-161. r. K. Hailbronner, Aerial Incident Cases (U.S. v. Hungary; U.S. v. U.S.S.R.; U.S. V. Czechoslovakia), EPIL I (1992), p. 50-52.
5 6

r. 18 skyri.

1955 m. liepos 27 d. oro incidentas (Israel v. Bulgaria), ICJ Rep. 1959, p. 127-204. r. K. Hailbronner, Aerial Incident of 27 July 1955 Cases (Israel v. Bulgaria; U.S. v. Bulgaria; U.K. v. Bulgaria), EPIL I (1992), p. 52-54.

246

13 s k y r i u s

r. AJIL 54 (1960), p. 836, ir MIL 56 (1962), p. 135; Colum. LR (1961), p. 1074. Dl nesureguliuotos nipinjimo srities r. J. Kish, International Law and Espionage, 1995.
8

MIL 47 (1953), p. 559, 586. r. J.N. Hyde, Oliver J. Lissitzyn (19121994), AJIL 89(1995), p. 88-90.
9

r. tekst toliau, p. 248, taip pat 6 ir 21 skyri.

10 11

ILM 22 (1983), p. 1185, 1187. Ten pat, p. 1148.

ferencij su JAV, protestuodama dl oro erdvs paeidimo.7 Beje, JAV vieai neprotestavo dl U2 lktuvo numuimo. Taiau tai nereikia, kad valstybs bet kokiomis aplinkybmis turi neribot teis atakuoti j oro erdv skridus lktuv. 1953 m. Lissitzynas pasil, 8 kad i valstybi praktikos gali bti ivesta tokia paprotins teiss norma: Siekdamas kontroliuoti lktuvo sibrovlio judjim, teritorijos suverenas negali sukelti nereikalingo arba nepagrstai didelio pavojaus lktuvui ir juo skrendantiems monms - nepagrstai didelio, t.y. lyginant su teisingai suvokiama sibrovimo ala." Tai yra labai lankstus principas. Vadinasi, valstyb negali pulti lktuvo sibrovlio, nebent ji turi pagrindo tarti, kad lktuvas kalia reali grsm jos saugumui (aiku, jog karinis lktuvas turi daugiau galimybi kelti toki grsm nei civilinis); be to, prie puolant lktuv jam turi bti perduotas spjimas nusileisti arba pakeisti kurs, nebent yra pagrindo tarti, kad lk-tuvas kelia tiesiogin ir labai rimt grsm valstybs saugumui, arba tok spjim perduoti yra nemanoma. Lissitzyno lankstus poiris, ko gero, ir toliau lieka tiksliu galiojanios teiss, kai karinis lktuvas skrenda kitos valstybs oro erdv be jos sutikimo, apibdinimu. Taiau, kaip k tik pastebjome, yr tam tikras nesutarimas dl veiksm, kuri galima imtis prie civilin lktuv,

skridus kitos valstybs oro erdv be jos sutikimo; atrodo, jog kai kurios valstybs ir toliau palaiko Lissitzyno lanksi formuluot dl civilinio (bei karinio) lktuvo, taiau kitos valstybs (bei Tarptautin civilins aviacijos organizacija (ICAO) Jungtini Taut specializuota staiga9) mano, kad civilinis lktuvas tokiomis aplinkybmis niekada negali bti puolamas. Kita vertus, civiliniam lktuvui, skridusiam kitos valstybs oro erdv be jos sutikimo, gali bti sa-kyta palikti valstybs oro erdv arba nusileisti, o valstyb, kurios oro erdv buvo paeista, gali pareikti protest lktuvo rgistracijos vals-tybei, jeigu minti sakymai yra ignoruojami; taisykl (jei tai i tikrj yra taisykl), kad usienio valstybs oro erdv paeids civilinis lktuvas niekada negali bti puolamas, nereikia, jog civiliniai lktuvai turi teis daryti tokius paeidimus. ICAO 1981 metais rekomendavo savo valstybms narms, kad pe-rimantis lktuvas visais atvejais turi susilaikyti ir nenaudoti ginkl prie perimam civilin lktuv".10 Soviet Sjunga 1983 m. numu Piet Korjos

keleivin lktuv, kuris skrido SSRS oro erdv; JT Saugumo Taryboje devynios valstybs balsavo u rezoliucijos projekt, smerkiant tok SSRS veiksm,11 taiau j vetavo Soviet Sjunga (prie taip pat balsavo Lenkija, o Kinija, Gajana, Nikaragva ir Zimbabv - susilaik). Rezoliucijos projekto preambulje buvo punktas, patvirtinantis tarptautins teiss normas, draudianias prievartos ak-

ORO IR K O S M I N ERDV

247

tus, kelianius grsm tarptautins civilins aviacijos saugumui"; taigi pulti civilin lktuv neleistina jokiomis aplinkybmis (aiku, jog situacija skiriasi tuo atveju, jei valstybs oro erdv paeidia usienio karinis lktuvas). i absoliui" taisykle rm JAV, Piet Korja, Australija, Togas, Ekvadoras ir Portugalija,12 o Kanada, Zairas, Vakar Vokietija bei Fidis laiksi lankstesns Lissitzyno ireiktos pozicijos ir teig, kad SSRS atsakas buvo "neproporcingas" egzista-vusioms aplinkybms.13 Netgi Soviet Sjunga neman, kad ji turjo neribot teis numuti jos oro erdv paeidus lktuv; vietoj to ji teig, kad klaidingai maniusi Piet Korjos oro lainer esant JAV kariniu nipinjimo lktuvu ir kad Piet Korjos oro laineris elgsi, tartinai, ignoruodamas SSRS sakymus nusileisti.14 1984 metais ICAO asamblja pakeit 1944 m. ikagos konvencij Dl tarptautins civilins aviacijos"15 3bis straipsn, kuriame sakoma: Kiekviena valstyb, gyvendindama savo suverenitet turi teis reikalauti, kad tam tikrame nurodytame oro uoste nusileist civilinis lktuvas, skrendantis vir jos teritorijos be leidimo". Taiau jame taip pat sakoma, kad susitarianios valstybs pripasta, jog kiekviena valstyb privalo susilaikyti ir nepanaudoti ginkl prie skrendant civilin lktuv, ir kad permimo atveju negali bti sukeltas pavojus lktuve esani moni gyvybei bei lktuvo saugumui".16 Per Irano su Iraku kar (1980-1988 m.)17 1988 m. liepos 3 d. JAV karinis laivas Vincennes, per susiaudym su Irano kanonieriniais laivais Persijos lankoje, manydamas, kad j atakuoja i oro, numu Irano civilin lktuv ir dl to uvo 290 keleivi i ei valstybi bei gulos nariai. Nors JAV nepripaino savo atsakomybs pagal tarptautin teis, jos vliau pasil sumokti ex gratia kompensacij (rei-kiani, jog nepripastama jokios teisins pareigos tai daryti) uvusij eimoms (250 000 USD u kiekvien dirbus eimos maitintoj ir 100 000 USD u kiekvien kit uvus asmen).18 Taiau Iranas atsisak priimti silym ir 1989 m. pateik iekin dl alos atlyginimo Tarptautiniam Teisingumo Teismui.19 1996 m. vasario 22 d. Iranas ir JAV sureguliavo Irano pretenzijas dl lktuvo numuimo: jos buvo susijusios su kitomis Irano pretenzijomis JAV dl kai kuri bankini reikal; tai buvo pareikta Irano ir JAV Pretenzij Tribunolui.20 Pagal io susitarimo slygas kiekvieno numutame lktuve uvusio asmens palikuonims turjo bti sumokta 300 000 USD (uvusiojo eimos maitintojo palikuonims) arba 150 000 USD (nedirbusio uvusiojo palikuonims).21 Kitas nesenas incidentas: 1996 m. vasario 24 d. Kubos karinis lktuvas numu du civilinius lktuvus, registruotus JAV. veiksm pasmerk JT Saugumo Tarybos pirmininkas. Jis savo pareikime rm-

12

Ten pat, p. 1110, 1114, 1118, 1129, 1133-1134, 1139.

13 14

Ten pat, p. 1117, 1120, 1133.

Ten pat, p. 1126-1128, plg. su 1074; J.H.H. Weiler, Korean Airlines Incident, EPIL 11 (1989), p. 167169. r. taip pat ICAO 1993 m. Raport apie tyrimo, susijusio su 1983 m. rugpjio 31 d. vykdytu Korjos avialinij lainerio numuimu, ubaigim, ILM 33 (1994), p. 310.
15

Tekstas 15 UNTS 295, pakeistas tekstas 1175 UNTS 297.

16 17

Tekstas ILM 23 (1984), p. 705.

r. I.F. Dekker/H.H.G. Post (red.), The Gulf War of 1980-1988, 1992.

18

AJIL 83 (1989), p. 912-913. r. taip pat ICAO Rezoliucij bei Raport dl Irano oro lainerio numuimo, 1988 m. liepos 3 d., ILM 28 (1989), p. 896-943.
19

ILM 28 (1989), p. 842; 1988 m. liepos 3 d. oro incidentas {Iran v. USA byla), ICJ Rep. 1989, p. 132, ILM 29 (1990), p. 123.
20 21

r. 18 skyri, 78- pastab.

r. ILM 35 (1996), p. 553; MIL 90 (1996), p. 278.

248

13 s k y r i u s

22

r. ILM 35 (1996), p. 493; AJIL 90 (1996), p. 448-454.

23 24

r. 7 skyri.

r. K. Hailbronner, International Civil Aviation Organization, EPIL II (1995), p. 1070-1074. Apie kitas institucijas, susijusias su tarptautine civiline aviacija, r. S.J. Fawcett, Immarsat, ten pat, p. 991-994; L. Weber, European Civil Aviation Conference, ten pat, p. 137-139; European Organization for the Safety of Air Navigation (Eurocontrol), ten pat, p. 270-273.
25

J. Ducrest, Legislative and QuasiLegislative Functions of ICAO: Towards Improved Efficiency, AASL 20 (1995), p. 343-366.
26

J. Naveau, International Air Transport in a Changing World, 1989; P. Mendes de Leon (red.), Air Transport Law and Policy in the 1990s, 1991; L. Weber, Air Transport Agreements, EPIL I (1992), p. 75-78. r. taip pat M. Milde, Air Transport, Regulation of Liability, ten pat, p. 7882; P.M. de Leon, Cabotage in International Air Transport, 1992; M. Zylicz, International Air Transport Law, 1992.
27

K.-H. Bockstiegel, Italy-United States Air Transport Arbitration (1965), EPIL II (1995), p. 15081510; Bockstiegel, France-United States Air Transport Arbitration (1963), ten pal, p. 459-461. Apie JAV/JK arbitra dl rinkliav u naudojimsi Heathrow oro uostu r. J. Skilbeck, ICLQ 44 (1995), p. 171179. Apie arbitra r. 18 skyri.
28 29

r. 12 skyri.

r. M. Milde, Aircraft, EPIL I (1992), p. 86-87; K. Hailbronner, State Aircraft, EPIL 11 (1989), p. 317-320.
30 31

r. 12 skyri.

r. taip pat M. Akehurst, Hijacking, Indian JIL (1974), p. 81-89.

32

r. E. McWhinney, Aerial Piracy and International Terrorism: the Illegal Diversion of Aircraft and International Law, 2-as leid., 1987; M.N. Leich, Aircraft Crimes, Multilateral Conventions - Montreal Protocol, MIL 82 (1988), p. 569-571.

si ikagos konvencijos 3bis straipsniu ir ragino ICAO itirti incident.22 Be to, 1996 m. kovo 12 d. prezidentas Clintonas patvirtino sankcijas Kubai pagal daug diskusij suklus statym dl Kubos laisvs ir demokratinio solidarumo (Libertad) (Helms-Burton aktas).23 Bendras teisinis ir institucinis pagrindas tarptautinei civilinei aviacijai dabar yra tvirtintas 1944 m. ikagos konvencijoje ir taisyklse, kurias patvirtino ICAO; dabar ios organizacijos nars yra visos vals-tybs.24 ICAO yra svarbiausias forumas pltojant tarptautin oro teis ir kartu nacionalin oro teis. Ji turi tam tikr teiskros gali nustatant ,,tarptautinius standartus'' (kitokius nei paprasta rekomenduojama praktika"), ypa oro susisiekimo srityje.25 Taiau bandymai nuo 1944 m. daugiaaliu pgrindu tvirtinti susitariani valstybi lktuv teis skristi vis kit susitariani valstybi teritorijas nepriklausomai nuo to, ar tai yra suplanuoti skrydiai pagal tvarkarat, ar nereguliars skrydiai, daugiausia buvo neskmingi. Dabartin keitimosi komercinio perveimo teismis sistema i esms grindiama sudtingu dviali susitarim tinklu, tuo remiantis viena valstyb kitos valstybs lktuvui suteikia teis skristi jos oro erdve (paprastai tai yra tarsi atsakas tos valstybs panai nuolaid pirmosios valstybs lktuvui, vadinasi, apsikeiiama vienodos komercins verts teismis).26 Ginus tarp valstybi, kilusius dl oro transporto, paprastai sprendia arbitraas.27 Daugelis aviacij reguliuojani taisykli buvo kuriama pagal taisykles, reguliuojanias laivyb.28 Pavyzdiui, lktuvo nacionalin priklausomyb29 grindiama registracija, ir lktuvas tuo paiu metu negali bti registruotas dviejose ar daugiau valstybi; patogi" vliav problema, suklusi daug gin dl prekybos laiv, aviacijos srityje beveik neikilo - galbt dl to, kad daugum aviakompanij valdo arba subsidijuoja valstybs. Taisykls dl teiss tirti lktuve pada-rytus nusikaltimus, atspindi taisykles ir teises tirti laivuose padarytus nusikaltimus.30 Pagal teritorin jurisdikcij skrendantis civilinis lktuvas gali bti laikomas jo registracijos valstybs dalimi (tarsi tam tikra skrendania sala"), taiau jis gali bti laikomas ir valstybs, vir kurios teritorijos skrenda; taigi tiek registracijos valstyb, tiek valstyb, vir kurios teritorijos lktuvas skrenda, turi teis bausti paeidj. Tai primena laivo vliavos valstybs bei pakrants valstybs gyvendinam konkuruojani jurisdikcij nusikaltimams, vykdytiems usienio prekybos laivuose, plaukiojaniuose vidaus vandenyse arba teritorinje jroje.31 Daniausi nusikaltimai civilins aviacijos saugumui yra: ugrobimai, diversijos bei lktuv nuvarymai, siekiant gauti prieglobst kitoje valstybje.32 Tai nra piratavimo aktai specialija ios svokos pras-

ORO IR K O S M IN ERDV

249
33 34

me, kuriems taikoma universali jurisdikcija;33 taip yra dl to, kad mintuosius nusikaltimus retai vykdo vienas lktuvas prie kit arba erdvje, nepriklausanioje jokios valstybs jurisdikcijai. Nuo septintojo deimtmeio pradios priimta daugyb tarptautini teisini dokument, skirt neteistiems veiksmams civilins aviacijos atvilgiu, tarp j ir 1963 met Tokijo konvencija,34 1970. met Hagos konvencija35 ir 1971 met Monrealio konvencija.36 Juos ratifikavo daugelis valstybi ir juose reikalaujama, kad dauguma atvej j alys numatyt grie-tas bausmes bei plai jurisdikcij. Taiau nebuvo sukurta veiksmin-go tarptautinio mechanizmo, kuris numatyt sankcijas valstybms, at-sisakanioms bendradarbiauti ukertant keli lktuv pagrobimui bei tarptautinio terorizmo aktams.37

r. 7 ir 12 skyri .

Convention on Offences and Certain Other Acts Committed on Board Aircraft, 2 (1963), ILM p. 1042.
35

Convention for the Suppression of Unlawful Seizure of Aircraft, 10 ILM (1971), p. 133.
36

Convention for the Suppression of Unlawful Acts against the Safety of Civil Aviation, 10 (1971), ILM p. 1151.
37

r. Vakar valstybi vadov 1978 m. priimt Bonos deklaracij ILM 17 , (1978), p. 1285; R.A. Friedlander, Terrorism,EPIL 9 (1986), p. 371376. ApieLockerbiebyl r. 18 skyri .
38

KOSMIN ERDV
Ar man reikia gailtis dl to, kad pasirinkau i tem? Kai kas gali sakyti, jog ji priklauso egzotikos teiss sferai. Kai kas gali paklausti: kodl reikia nagrinti tokius tolimus dalykus, kai kur kas ariau ms yra tiek daug dar neisprst problem? Kodl reikia siekti taip toli?" iais odiais 1964 metais a.a. teisjas Manfredas Lachsas pradjo savo paskait Hagos tarptautins teiss akademijoje tema Tarptautin kosmins erdvs teis".38 Taiau is dalykas nebra egzotika.39 Per keturis deimtmeius, prabgusius po Sputnik I" paleidimo 1957 metais (pirmasis dirbtinis palydovas, paleistas SSRS), kosmin technologija plaiai naudojama ne tik kariniams, bet ir civiliniams tikslams, skaitant ryi, meteorologijos, televizijos ir radijo transliacijos palydovus, etc. 40 I palydov siuniami duomenys naudojami ems kiui, itekliams tvarkyti bei aplinkos monitoringe. Kai kurios valstybs, kaip antai JAV, Jungtin Karalyst ir vedija, netgi prim specialius nacionalinius teiss aktus, reguliuojanius veikl kosminje erdvje. Teiskros procesas kosmoso teiss srityje41 yra specifinis. Nuo 1958 met is procesas daugiausia buvo grindiamas specialios tarptautins institucijos - JT taikaus kosmins erdvs naudojimo komiteto (UNCOPUOS) bei jo dviej pakomitei (Mokslinio ir techninio bei Teisinio pakomiteio) veikla. Komiteto administracin institucija yra JT Kosmins erdvs reikal tarnyba, kurios bstin dabar yra Vienoje. UNCOPUOS dka kosmoso teiss krimo institucinis mechanizmas lemia didesn teiskros proceso nuoseklum nei daugelyje kit tarptautins teiss srii. Kita vertus, UNCOPUOS yra riboto nari skaiiaus klubas, nes jame dalyvauja tik l/4 JTO nari.

M. Lachs, The Internationa! Law of Outer Space, RdC 113 (1964-III), p. 7. Apie teis Lachs'o, kuris, jo inter alia, pirmininkavo JT Teisiniam pakomite kosmin s erdv iui s klausimais, gyvenimr. 0. Schachter'io, S.M. Schwebelio, T.M. Francko bei S.K. Chopra straipsnius, In Memoriam: Judge Manfred Lachs (1914-1993), 87 (1993), p. 414-423. MIL
39

K.-H. Bockstiegel, Prologue, leidinyje T.L. Zwaan (red.), Space Law: Views of the Future, 1988, p. 1. r. taip patHarris CMIL, 222-232; p. H.A. Wassenbergh, Principles of Outer Space Law in Hindsight, 1991; P-M. Martin, Droit de I'espace, Le 1991; C.Q. Christol, Space Law: Past, Present and Future, 1991; S. Gorove, Developments in Space Law: Issues and Policies, 1991; M. Andem, International Legal Problems in the Peaceful Exploration and Use of Outer Space,1993; M. Couston, Droit spatial economique, Regimes applicables a l'exploration de I'espace, 1993; L. Peyrefitte,Droit de I'espace, 1993; P Malanczuk, Space Law as a Branch of International Law, NYIL 25 (1994), p. 143-180; S. Gorove, United States Space Law- National and International Regulation, 1982-1996; Gorove, Cases on Space Law: Texts, Comments and References, 1996.
40

Apie iuolaikin kosmini technologij pritaikym r. R. Gibson, Space,1992.

41

G.M. Danilenko, Outer Space and the Multilateral Treaty-Making Process, High Tech, LJ (1990), p. 217; 4 M. Benko/K.U. Schrogl. International Space Law in the Making, 1994.

250
42

13 s k y r i u s

B. Cheng, The Military Use of Outer Space and International Law, 1 t., 1992, p. 63-75; W.v. Kries, AnliMissile Defense for Europe and the Law of Outer Space, ZLW 42 (1993), p. 271.
43

r. P Malanczuk, Telecommunications Satellites and International Law, Comments, RBDI 21 (1988), p. 262-272; F. Lyall, Law and Space Telecommunications, 1989; Mi. Smith, International Regulation of Satellite Communication, 1990; S. White, International Regulation of the Radio Frequency Spectrum and Orbital Positions, TSJ 2 (1995), p. 329-350. r. taip pat tekst toliau, p. 250, 257.
44

A. Noll, International Telecommunication Union, EPIL II (1995), p. 1379-1385; P Malanczuk, Telecommunications, International Regulation of, EPIL 9 (1986), p. 367371; A. Tegge, Die Internationale Telekommunikations-Union, 1994; M.W. Zacher/B.A. Sutton, Governing Global Networks. International Regimes lor Transportation and Communications, 1995. r. taip pat tekst toliau, p. 257.
45

International Cooperation in the Peaceful Uses of Outer Space, JT GA 1959 m. gruodio 12 d. Rezoliucija Nr. 1472 (XIV). r. taip pat ankstesne JT GA 1958 m. gruodio 13 d. Rezoliucij Nr. 1348 (XIII) Dl kosmins erdvs taikaus naudojimo".
46

JT GA 1961 m. gruodio 20 d. Rezoliucija Nr. 1721 (XVI). r. Kopal, The Role of United Nations Declarations of Principles in the Progressive Development of Space Law, JSpaceL 16 (1988), p. 5 ir toliau.
47

JT GA 1963 m. gruodio 13 d. Rezoliucija 1962 (XVIII).

48

B.C.M. Reijnen, The United Nations Space Treaties Analyzed, 1992.

49

610 UNTS 205 (1967); ILM 6 (1967), p. 386. r. taip pat M. Lachs, The Treaty on Principles of the Law of Outer Space, 1967-1992, NILR 39 (1992), p. 291-302.
50 51 52 53

Tekstas MIL 63(1969), p. 382. Tekstas ILM 10(1971), p. 965. 1023 UNTS 15 (1976).

ILM 18(1979), p. 1434-1441. r. N. Mateesco-Matte, The Moon Agreement: What Future?, AFDMAS 12 (1993), p. 345.
54 55

Taiau UNCOPUOS nra vienintel institucija, susijusi su kosmoso teise. Svarbius klausimus dl kosmins erdvs naudojimo kariniams tikslams sprendia galingiausios kosmin erdv naudojanios valstybs ne UNCOPUOS mandato rmuose; tai susij su nusiginklavimo bei ginkl kontrols problemomis.42 Ir nors nuo pradi dl to buvo ginijamasi, kompetencija reguliuoti radijo danius bei palydov padt geostacionarinje orbitoje (ypa patogi orbita 36 000 km vir ems ekvatoriaus) kosminiams ryiams43 priklauso Tarptautinei teleko-munikacij sjungai (ITU), kurios narmis yra, galima sakyti, visos valstybs; tai, dka techninio btinumo bendradarbiauti telekomuni-kacij srityje, yra skmingai veikianios tarptautins organizacijos pavyzdys.44 JT Generalin Asamblja pradjo nagrinti veiklos kosminje erdvje nulemtas teisines problemas 1959 metais,45 ir, siekdama idstyti orientyrus dl tolesns kosmoso teiss pltros, 1961 met gruodio mnes prim Rezoliucij Nr. 1721.46 Tai buvo pagrindas 1963 met deklaracijai Dl teisini princip, reguliuojani valstybi veikl tiriant ir naudojant kosmin erdv",47 o 1967-1975 metais buvo sudarytos keturios svarbiausios daugiaals sutartys,48 reguliuojanios veikl kosminje erdvje: 1967 met sutartis Dl princip, reguliuojani valstybi veikl Mnulyje ir kituose dangaus knuose" (Kosmins erdvs sutartis),49 1968 metais susitarimas Dl astronaut gelbjimo, j sugrinimo bei objekt, paleist kosmin erdv, sugrinimo" (susitarimas Dl gelbjimo"),50 1972 m. konvencija Dl atsakomybs u al, padaryt kosmin erdv paleistais objektais" (Atsakomybs konvencija),51 bei 1974 m. konvencija Dl kosmin erdv paleist objekt registravimo" (Registravimo konvencija).52 Be to, 1979 metais buvo sudarytas susitarimas Dl valstybi veiklos M-nulyje ir kituose dangaus knuose reguliavimo" (Mnulio sutartis). 53 Taip pat yra specialios konvencijos dl tam tikr kosmins veiklos aspekt, pavyzdiui: 1963 met sutartis Dl branduolini ginkl bandym atmosferoje, kosmose ir po vandeniu udraudimo",54 1977 met konvencija Dl karini ir bet koki kit technologij, alingai veikiani aplink, naudojimo udraudimo",55 bei Tarptautins telekomunikacij sjungos konvencija ir nuostatai. Technini prieasi nulemtas btinumas bendrai naudoti iteklius,56 didiuliai finansiniai ir technologiniai reikalavimai veiklai kosminje erdvje vykdyti tarptautin bendradarbiavim57 daro labiau neivengiam nei jis yra daugelyje kit tarptautins teiss srii. Labiausiai reguliuotinos yra tokios sritys kaip palydoviniai ryiai58 bei kos-minis fotografavimas.59 Materialini ir procedrini kosmoso teiss aspekt pltojimasis buvo lydimas tarptautini organizacij, skirt kos-

480 UNTS 43. 1108 UNTS 151.

ORO IR K O S M I N ERDV

251
56

minei erdvei tirti ir eksploatuoti (ESA),60 naujovi, ypa dl to, kas susij su palydovini ryi sistemomis, sudaraniomis pasaulinius ir regioninius tinklus (INTELSAT, INMARSAT, EUTELSAT, ARABSAT).61 Neseniai buvo netgi diskutuojama dl galimybs sukurti pasaulin kosmoso agentr.62 Pradinje formavimosi stadijoje kosmoso teis isirutuliojo laukiant, kol isipltos kosmin veikl bet dar tuo metu, kai praktikoje tokia veikla buvo gana ribota. is procesas buvo skmingas, nes tuo metu tik dvi didiausios valstybs (JAV ir SSRS) aktyviai veik kosminje erdvje, o dauguma kit valstybi dar nesuvok, jog netolimoje ateityje dl ios veiklos bus paliesti j esminiai interesai. Nors galingiausios kosmin erdv naudojanios valstybs kiek tik gali siekia ilaikyti savo monopolin padt bei technologin pranaum iuo metu tai aikiai pasikeit. Vis daugiau ir daugiau valstybi tiesiogiai arba netiesiogiai sitraukia veikl kosminje erdvje, ir mano, kad turi bti atsivelgiama ir j politinius bei ekonominius interesus. Interes konfliktai, ypa tarp isivysiusi pramonini ir besivystani ali, vis labiau apsunkina konsensuso teiskros procese galimyb. Vienas i bding io proceso moment - 1976 met Bogotos deklaracija, kuri prim 8 ekvatorins valstybs. Jos reikalavo suvere-ni teisi geostacionarins orbitos sektorius 36 000 km vir j teritorijos; tok reikalavim tarptautin bendrija atmet.63 Vliau ekvatorins valstybs atsisak tokios nepagrstos pozicijos, taiau diskutuotina problema, ar turi bti specialus teisinis reimas geostacionarinei orbtaL(be jau galiojani ITU priimt taisykli), numatantis tam tikras lengvatines teises besivystanioms alims, vis dar ilieka UNCOPUOS darbotvarkje.64 Visos svarbiausios sutartys buvo parengtos konsensuso pagrindu (vietoj sprendim primimo bals dauguma), kad utikrint didiausi kosmin erdv naudojani valstybi dalyvavim65 Tas pat pasakytina ir apie visas kitas UNCOPUOS parengtas Generalins Asambljos rezoliucijas, su vienintele iimtimi dl ginytin tiesioginio palydovins televizijos transliavimo princip, patvirtint bals dauguma 1982 m.; Vakar valstybs balsavo prie daugiausia dl to, kad jos nesutiko su reikalavimu dl priimanios valstybs iankstinio sutikimo" palydoviniam transliavimui i usienio.66 Vliau UNCOPUOS gro prie konsensuso, kuris taikytas 1986 metais patvirtinant principus dl kosminio fotografavimo67 arba neseniai patvirtinant principus dl branduolins energijos altini naudojimo kosminje erdvje.68 Interes konfliktai buvo akivaizds ir priimant vis dar beveik neveiksming Mnulio sutart 1979 metais,69 ir bandant sukurti tarptautin reim mineralini itekli eksploatacijai;70 dl to prieinosi di-

S.M. Williams, The Law of Outer Space and Natural Resources, ICLQ 36 (1987), p. 142-151; DA Barritf, A Reasonable" Approach to Resource Development in Outer Space, Loyola LAICLJ 12 (1990), p. 615-642,
57

r. R.Muller/M. Muller, Co operation as a Basic Principle of Legal Regimes for Areas Beyond National Sovereignty - With Special Regard to Outer Space Law, GYIL 31 (1988), p. 553 ir toliau.
58 59

r. tekst aukiau, p. 249-250.

r. P Malanczuk, SatellitenFernerkundung der Erde: politische und rechtliche Aspekte, leidinyje K. Kaiser/Frhr.v.Welck (red.), Weltraum und Internationale Politik, 1387, p. 57-71; H. Heintee (red.), Remote Sensing Under Changing Conditions, 1992; S. Courteix, Droit teiedetection et environnement, 1994.
60

K.J. Madders, European Space Agency, EPIL II (1995), p. 295-300.

61

S.J. Fawcett, Intelsat, EPIL II (1995), p. 1000-1004; S.J. Fawcett, Inmarsat, ten pat, p. 991-994; R. Wolfrum, Eutelsat, ten pat, p. 300302; M. Snow, The International Telecommunication Satellite Organization. Economic Challenges Facing an inter national Organization, 1987.
62

K.S. Pederson, Is If Time to Create a World Space Agency?, SP 9 (1993); M, Bourely et al. Faut-il creer une organisation mondiale de I'espace?, 1992.
63

K.-H. Bockstiegel/M. Benko (red.), Space Law. Basic Legal Documents, 1990, 1 L, B.IV.
64

r. UN Doc. A/AC. 105/573, 1994 m. balandio 14 d., p. 15 ir t.t., taip pat IV- pried, Kolumbijos 1993 m. kovo 30 d. pateikt darbin rat A/AC. 105/C.2/L, p. 192.
65

r. E. Galloway, Consensus Decision-Making by the United Nations Committee on the Peaceful Uses of Outer Space, Jspacel 7 (1979), p. 3 ir toliau. Apskritai apie konsensuso paskirt tarptautinje teiskroje r. E. Suy, Consensus, EPIL I (1992), p. 759-761; K. Zemanek, Making Rule and Consensus Technique in Law-Making Diplomacy, leidinyje R.St.J. Macdonald/D.M. Johnston (red.), The Structure and Process of International Law, 1983, p. 857-887.
66

P. Malanczuk, Das Satellitenfernsehen und die Vereinten

252

13 s k y r i u s

Nationen, ZaoRV 44 (1984), p. 257289, su princip tekstu; D. Fisher, Prior Consent to International Direct Satellite Broadcasting, 1990; M.L. Stewart, To See the World: The Global Dimension in International Direct Television Broadcasting by Satellite, 1991.
67 68

r. tekst aukiau, p. 250.

M. Benko/G. Gruber/K. Schrogl, The UN Committee on the Peaceful Uses of Outer Space: Adoption of Principles Relevant to the Use of Nuclear Power Sources in Outer Space and Other Recent Developments, ZLW (1993), p. 35.
69 70

r. tekst aukiau, p, 250.

1979 m. Mnulio sutarties 11 straipsnis.

71

Sutartis sigaliojo 1984 m. liepos 12 d., r. C.Q. Christol, The Moon Treaty Enters into Force, AJIL 79 (1985), p. 163-168.
72 73

r. 15 skyri.

r. UN Doc. A/AC. 105/573, 1994 m. balandio 14 d., p. 8 ir toliau.

74

O p. c it.

diausios kosmin erdv naudojanios valstybs. Tam pritar tik kelios maos valstybs, neturinios dideli savarankik pajgum naudoti kosmin erdv, iskyrus Pranczij.71 I esms naujos tarptautins ekonomins tvarkos72 siekianti politika, remiama vadinamojo Treiojo pasaulio ali, siver ir kosmoso teiss sfer. Besivystani ali reikalavimai dalytis i kosmins erdvs technologij taikymo gaunama nauda atsispindi iuo klausimu besitsianiose UNCOPUOS diskusijose: Aptarimas teisini aspekt, susijusi su taikymu principo, kad kosmins erdvs tyrinjimas bei eksploatacija bt vykdomi vis valstybi naudai ir j interesais, ypa atsivelgiant besivystani ali poreikius".73 Svarbiausia dabartins kosmoso teiss materialin dalis yra tvir-tinta 1967 met Kosmins erdvs sutartyje.74 Joje numatyt kad kosmin erdv yra atvira vis valstybi vykdomiems tyrimams ir naudojimui (1 str.), ir jos negali pasisavinti jokia valstyb (2 str.). Kosmin erdv turi bti tyrinjama ir naudojama vis ali naudai (1 str.) ir pagal tarptautin teis (3 str.). Veikla kosminje erdvje negali terti ems bei kit dangaus kn aplinkos, taip pat neturi trukdyti kit valstybi veiklai kosminje erdvje (9 str.). Valstybs privalo informuoti apie savo veikl kosminje erdvje (10-12 str.). Nevyriausy-bini subjekt veiklai kosminje erdvje reikia valstybini institucij leidimo, ir atitinkama valstyb atsako u vis veikl, jos leist vykdyti (6 str.). Valstyb, kuri paleidia (arba leidia paleisti) kosmin erdv objekt, atsako u bet koki tokio objekto padaryt al (7 str.). Valstybs privalo teikti pagalb kosmonautams; vienos valstybs kosmonautas, priverstinai nusileids kitos valstybs teritorijoje, turi bti sugrintas jo valstybei (5 str.). kosmos paleist objekt nuosavybei neturi takos j buvimas kosminje erdvje arba grimas em; atrasti tokie objektai turi bti grinti j kilms valstybei (8 str.). 7, 5 ir 8 straipsni nuostatos vliau buvo smulkiau idstytos 1968 m. susitarime Dl gelbjimo", 1972 m. Atsakomybs konvencijoje bei 1974 m. Registravimo konvencijoje (r. aukiau). Kosmins erdvs sutarties 4 straipsnis numato, kad Mnulis ir kiti

dangaus knai turi bti naudojami ... iimtinai taikiems tikslams". Taiau 4 straipsnyje dl ems orbitoje skriejani erdvlaivi numatyta, jog orbit aplink em draudiama ivesti branduolinius ir kitokius masinio naikinimo ginklus. Toks norm, taikom erdvlaiviui ems orbitoje, ir norm, taikom dangaus knams, skirtumas pagrindia ivad, kad ems orbita skriejantys erdvlaiviai gali bti naudojami kariniams tikslams, nesusijusiems su branduoliniais ir kitokiais masinio naikinimo ginklais; pavyzdiui, jie gali bti naudojami nipinjimo tikslams. Derybose dl Kosmins erdvs sutar-

ORO IR K O S M I N ERDV

253

ties pasiraymo Soviet Sjunga (kuri, kaip udara visuomen", daugiausiai prarado dl fakto, kad j galima bus stebti i palydov) rodinjo, kad palydov naudojimas nipinjimo tikslams yra neteistas ir sutartimi turi bti udraustas, taiau su tuo nesutiko JAV. Vienas i nipinjimo palydov naudojimo pranaum yra tas, kad jais veiksmingai galima tikrinti, kaip, laikomasi nusiginklavimo sutari: praeityje tokios kontrols nebuvimas visada galjo suteikti galimyb nenusiginkluoti.75 Paprastai bendroji tarptautin teis i principo nenumato valstybi atsakomybs u privai asmen veiksmus,76 o kosmoso teisje, t.y. Kosmins erdvs sutarties 6 straipsnyje yra tvirtinta taisykl, kad valstybs - sutarties alys - prisiima tarptautin atsakomyb u naciona-lini subjekt veikl kosminje erdvje, skaitant ir veikl, vykdom nevajstybm..sbjkt. Taiau atsivelgiant veiklos kosminje erdvje komercializacijos ir privatizacijos tendencij, daugum problem dar teks isiaikinti: tai atsakingos" valstybs tiksl nustatymas bei valstybms suteikiamos laisvs, vykdant savo kontrols sipareigojimus, apimtis.77 Valstybi atsakomybs u faktin al aspektas kosmoso teisje78 yra ypa domus, kadangi 1972 met Atsakomybs konvencijos 2 straipsnis numato absoliui" valstybi atsakomyb u al, padaryt kosminiu objektu ems paviriui arba skrendaniam lktuvui, vadinasi, jos privalo sumokti kompensacij nepriklausomai nuo kalts. Nors kai kas tikindavo, kad tokiai atsakomybei jau yra precedentas 1958 met enevos konvencijos Dl atvirosios jros" 22(3) straipsnyje,79 tai i ties yra naujov tarptautinje teisje, kurioje be atvej, susijusi su sutartimis, grindiama padidinto pavojaus altini valdytoj civiline atsakomybe, anksiau nebuvo inoma tiesiogin ir absoliuti valstybi atsakomyb ia prasme. Pagal Atsakomybs konvencijos 22 straipsn kosmose veikl vykdanti tarptautin organizacij atsako kaip ir valstyb, jeigu yra priimta tam tikra deklaracija ir dauguma jos valstybi nari yra tiek Atsakomybs konvencijos, tiek Kosmins erdvs sutarties alys. Iki iol tokias deklaracijas prim Europos kosmins erdvs agentra (ESA) ir Eutelsat. Pagal subsidiarins atsakomybs princip tarptautins organizacijos atsako pirmiausia, o paskui ir j valstybs nars. I valstybi nari tiesiogiai alos atlyginimas iiekomas tuo atveju, jeigu organizacija per 6 mnesius nesumokjo sutartos arba nustatytos kompensacijos sumos. Kosmins erdvs naudojimas, praktikai pritaikant kosmines technologijas, didja, taip pat auga suinteresuot valstybi, agentr, tarptautini organizacij bei privai asmen skaiius, todl tarptautini

75 76 77

r. 20 skyri . r. 17 skyri .

r. H. Bittlinger, Private Space Activities: Questions of International Responsibility, Proc. IISL30 (1987), p. 191 ir t.t.; R Malanczuk, The Actors: States, International Organizations, Private Entities, leidinyje G. Lafferrenderie (red.), An Outlook for Outer Space Law in the Coming 30 Years.
78

r. P. Malanczuk, Die volkerrechtliche Haftung fur Raumfahrtschaden, leidinyje Bockstiegel (red,), 1991, cit.. op. p. 755-803; B.A. Hurwitz, State Liability for Outer Space Activities in Accordance with the 1972 Convention on International Liability for Damage Caused by Space Objects, 1992.
79

r. 12 skyri .

254

13 s k y r i u s

80

Apie diskusij dl gin sprendimo tarptautinje kosmoso teisje sistemos reformavimo r. ILA Rep. 1984, p. 325, 334 ir toliau; K.-H. Bockstiegel, Proposed Draft Convention on the Settlement of Space Law Disputes, JSpaceL 12 (1984), p. 136-162; K.M. Gorove, Settlement of Space Law Disputes, JSpaceL 21 (1993), p. 6465; Malanczuk (1994), op. cit., p. 166 ir toliau; M. Williams, Report on Dispute Settlement Regarding Space Activities, ILA Space Law Committee. Helsinki Conference 1996 (pirmininkas K.-H. Bockstiegelis).
81 82

r. 18 skyri.

Detaliau r. Bockstiegel (1993), Settlement of Disputes, op. cit., p. 3 ir Lt.

83

r. Bockstiegel/Benko (red.), 1990, op. cit., 1 L, A.VI.2.

84

Bockstiegel (1993), Settlement of Disputes, op. cit., p. 9 ir t.t.; K.-H. Bockstiegel/W. Stoffel, Private Outer Space Activities and Dispute Settlement, TSJ 1 (1994), p. 327337. r 18 skyri.
85

Taiau r. V.S. Veresfichetin/ G.M. Danilenko, Custom as a Source of international Law of Outer Space, Jspacel 13 (1985), p. 22-35. r. taip pat 3 skyri.
86

r. 12 skyri.

gin dl veiklos kosminje erdvje sprendimas nebra grynai akademinio pobdio dalykas, kaip tai buvo praeityje.80 Kyla gin tarp valstybi, o vis egzistuojani tarptautini dokument, reguliuojani veikl kosminje erdvje, trkumai yra tai, kad n vienas i j nenumato mechanizmo dl alims privalom sprendim primimo. Praktikai juose nenumatoma daugiau nei btini gin sprendimo metodai, taikomi ali nuoira pagal JT stat 33 straipsn, jeigu alys nesusitaria dl tarptautinio arbitrao ar teisminio nagrinjimo.81 JAV silymas tvirtinti 1967 met Kosmins erdvs sutartyje privalom gin- srprendim Tarptautiniame Teisingumo Teisme buvo nepriimtinas. SSRS. Tas pat pasakytina ir apie 1972 met Atsakomybs konvencij, nors joje buvo pasiekta tam tikra paanga: ginams sprsti trauktos bent kai kurios nuostatos. Jeigu lunga diplomatins derybos, bet kurios i ali praymu Konvencijoje numatyta sudaryti pretenzij nagrinjimo komisij. Nors Konvencijoje tvirtintos nuostatos dl pretenzij nagrinjimo komisijos daugeliu aspekt yra panaios tai, kas vadinama tarptautiniu arbitrau, esminis skirtumas yra tas, jog komi-sijos sprendimas yra galutinis ir privalomas tik tuo atveju, jeigu alys dl to susitaria. Taigi faktikai i procedra reikia ne daugiau kaip taikinamj procedr. Tas pat pasakytina ir apie, pavyzdiui, abipu-s pretenzij atsisakym tarp valstybi, esani 1988 met susitarimo Dl nuolat pilotuojam civilini kosmini stoi" alimis.82 Atsakomybs konvencijoje numatytos gin sprendimo procedros praktikoje dar nebuvo pritaikytos. Cosmos 954 atvejis, kai branduoline energija varomas SSRS palydovas 1978 metais suduo Kanados iaurs vakar dalyje ir uter Austrijos dydio teritorij, buvo sureguliuotas diplomatinmis derybomis.83 Ginai tarp valstybi ir privai moni gali kilti dl didjanios kosmins erdvs komercializacijos ir privatizacijos, taiau atrodo, jog linkstama taikyti egzistuojanias tarptautinio komercinio arbitrao procedras. Aiku, jog esamos nacionalins ir tarptautins komercinio arbitrao procedros yra tinkamiausios ginams tarp pai privai moni sprsti.84 Dl veiklos kosminje erdvje paprotin teis yra maiau pritaikoma

nei sutartys ir kiti dokumentai.85 Dl to nra nieko nuostabaus, nes tai yra naujos sferos, palyginti, pavyzdiui, su tokia klasikine" sfera kaip jr teis.86 Vis dlto negalima paneigti, kad per palyginti istorikai trump laik nuo 1957 met tam tikra paprotin teis vis tiktai isipltojo. Tai pasakytina apie svarbiausius Kosmins erdvs sutartyje tvirtintus principus, kuriuos visos kosminje erdvje veikianios valstybs pripaino savo praktikoje ir opinio iuris (po ra-

ORO IR K O S M I N ERDV

255
87

tifikacijos), ir kurioms neegzistuoja joki Sutart neratifikavusi vals-tybi prieingos praktikos rodym. Atrodo, jog visuotinai sutariama, kad tokie principai apima vis valstybi teis tyrinti ir naudoti kosmin erdv, taip pat draudim kosmin erdv pasisavinti; taiau ar jie apima ir atsakomybs bei alos atlyginimo principus, kaip numatyta Kosmins erdvs sutartyje, arba princip, kad valstybs isaugo kosmin erdv paleist kosmini objekt jurisdikcij bei kontrol,87 - nra aiku. Po Sputnik I" paleidimo dirbtiniai palydovai vir kit valstybi teritorij praskrido nesuskaiiuojam daugyb kart; daugel met n viena valstyb neprotestavo, jog tai paeidi jos oro erdv. Palydovus leidiani valstybi elgesys, lydimas kit valstybi tylaus sutikimo, galjo lemti naujos pareigojanios paprotins tarptautins teiss normos atsiradim valstybs turi teis paleisti palydovus orbit vir kit valstybi teritorijos, taiau tai. nebtinai reikia, jog j palydovai gali pereiti kit valstybi oro erdv tam, kad pasiekt orbit kosminje erdvje. Todl kosmins erdvs taisykl skiriasi nuo oro erdvs taisykls (r. aukiau). Tiksli riba, kur baigiasi oro erdv ir prasideda kosmin, nra apibrta, taiau tai nra svarbu, kadangi minimalus auktis, kuriame palydovai gali isilaikyti orbitoje, yra maiausiai dvigubai aukiau nei maksimalus auktis, kuriame gali skristi lktuvai.88 Kita vertus, sunku nustatyti normos, leidianios kosminiams objektams laisvai praskristi kit valstybi nacionaline oro erdve, tariam bendr paprotin kilm, prieingai nei kai kurios nuomons literatroje.89 Tokia norma bent jau reikalaut tas valstybes informuoti, kad j oro erdve naudojasi usienio kosminis objektas; taiau atrodo, jog taip atsitinka nedanai. Kosmoso teis yra spariai besirutuliojanti nauja tarptautins teiss aka.90 Neisprstos problemos apima kosmins ir oro erdvs de-limitacij (is klausimas ilieka UNCOPUOS darbotvarkje), kosmini objekt apibrim bei su tuo susijusius jurisdikcijos, kontrols ir nuosavybs klausimus,91 taip pat teisines problemas dl transportavimo kosminje erdvje.92 Pilotuojam kosmini skrydi ir kosmini stoi projektai ikl klausimus ir dl tarptautins baudiamosios teiss.93 Be to, atsirado nauj problem dl tam tikros veiklos komercializacijos bei privai subjekt atsiradimo tokiose srityse kaip, pavyzdiui, palydoviniai ryiai, mikrogravitacija ir pan.94 ie procesai m daryti tak teisei ir reikalauti atitinkamai perirti bei toliau pltoti tarptautin privatin teis, draudimo teisin reguliavim ir intelektualins nuosavybs teis.95 Tai skverbiasi ir Europos Bendrijos, ir tarptautins prekybos teis.96

V e re s c h c h e tin /D a n ile n k o , o p . c it., p. 25.

88

P.-M. Martin, Les Definitions absentes du droit de l'espace, RFDAS 46 (1992), p. 105-117; R.F.A. Goedhart, The Never Ending Dispute: Delimitation of Air Space and Outer Space, 1996.
89

r. Diederiks-Verschoor (1993), Space Law, op. cit., p. 12. Dl kitokio poirio r. Vereshchetin/Danilenko, op. cit., p. 27 ir toliau.
90

Malanczuk (1994), Space Law, op. cit.

91

B. Cheng, Spacecraft, Satellites and Space Objects, EPIL 11 (1989), p. 309-317; C.Q. Christol, The Aerospace Plane: Its Legal and Political Future, SP 9 (1993), p. 35.
92

P.D. Nesgos, Commercial Space Transportation: A New Industry Emerges, 16 AASL 16(1991), p. 393-422; B. Stockfish, Space Transportation and the Need for a New International Legal and Institutional Regime, AASL 17 (1992), p. 323368.
93

K.-H. Bockstiegel (red.), Space Stations - Legal Aspects of Scientific and Commercial Use in a Framework of Transnational Cooperation, 1985; A.J. Young, Law and Policy in the Space Stations' Era, 1989; Bockstiegel (red.), Manned Space Flight, 1993.
94

Qizhi He, Certain Legal Aspects of Commercialization of Space Activities, AASL 15 (1990), p. 33-42; H.L.v. Traa-Engelman, Commercial Utilization of Outer Space, Law and Practice, 2as leid., 1993; S. Hobe, Die rechtlichen Rahmenbedingungen der Wirtschaltkhen Nutzung des Weltraums, 1995.
95

r., pavyzdiui, J. Klucka, The Role of Private International Law in the Regulation of Outer Space, ICLQ 39 (1990), p. 918-922, ir 4 skyri; I.I. Kuskuvelis, The Space Risk and Commercial Space Insurance, SP 9 (1993), p. 109; Malanczuk, Ten Years of European Telecommunications Law and Policy - A Review of the Past and of Recent Developments, TSJ 1 (1994), p. 27-51.
96

r. P Malanczuk, Satellite Communications and the GATT, Space Comm. 9 (1992), p. 231-239; P. Malanczuk/H. de Vlaam, International Trade in Telecommunications Services and the Results of the Uruguay Round of GATT, TSJ 3 (1996), p. 269-290.

256

13 s k y r i u s

97

Teisinio pakomiteio 1994 m. balandio 14 d. raportas apie jo 33osios sesijos (1994 m. kovo 21balandio 5 d.) darb, UN Doc. A/ AC.105/573, p. 17. r. I.H.P Diederiks-Verschoor, Environmental Protection in Outer Space, GYIL 30 (1987), p. 144; H.A. Baker, Space Debris: Legal and Poky Implications, 1989; P. Malanczuk, International Law Association (ILA) Continues Work on Draft Instrument to Protect the Environment from Damage Caused by Space Activities, JSpaceL 20 (1992), p. 164-168.
98

r. Kosmins erdvs tarnybos 1993 m. parengt raport, UN Doc, A/AC.105/547 and Add. 1. r. taip pat 16 skyri.

99

r. P. Malanczuk, Report on the UN/IAF Workshop on Organising Space Activities in Developing Countries" (Graz, October 1993), Jspacel 21 (1993), p. 175-178.
100 r. UN Doc. A/AC. 105/575, 1994 m. gegus 9 d. 101 102

Kitas naujas dalykas - aplinkosaugos problemos, kylanios dl veiklos kosminje erdvje, ypa dl kosmins erdvs terimo kosminmis atliekomis.97 Kosmoso teis veikia netgi besipltojanti subalansuotos pltros" koncepcija; tai susij su 1992 met Rio konferencijos aplinkos apsaugos ir pltros klausimais (UNCED) sprendim gyvendinimo procesu bei kosmins veiklos indliu gyvendinant Darbotvark 21" (aplinkos stebjimas, subalansuota toki srii pltra, kaip emnaud planavimas ir tvarkymas, mik kirtimas, dykum plitimas, vandens itekli vertinimas, mokslinis aplinkos dinamikos tyrimas).98 Pasibaigus altajam karui rykja toki poymi, kad bendradarbiavimas tarp galingiausi kosmin erdv naudojani valstybi gali gauti nauj stimul. Matoma ir bendradarbiavimo tarp besivystani ali naudojant kosmin erdv stiprjimo tendencij." Tarptautins veiklos kosmose besikeiiantis kontekstas sukl diskusij, ar pratsiant 1968 ir 1982 met UNISPACE renginius, suaukti Treij JT konferencij Dl kosmins erdvs tyrinjimo ir taikaus naudojimo".100

r. 10 ir 12 skyri.

B. Cheng, Astronauts, EPIL I (1992), p. 278-281.

103

B E N D R O M O N I J O S PA LI K I MO" PRINCIPAS Bendroje tarptautins teiss sistemoje glaudiai susij kosmoso teis ir teis, reguliuoti kitas, u nacionalins jurisdikcijos, esanias erdves, tokias kaip atviroji jra, jros dugnas ir Antarktis.101 Ir i tikrj kosmins erdvs teisinis reimas buvo pavadintas analogiku" atvirosios jros statusui, nors yra ir specifini taisykli, taikytin tik atvirajai jrai.102 Dl to vyksta domi diskusija dl kontroversiko bendro monijos palikimo" principo.103 i svoka isipltojo dl progresyvios tarptautins teiss pltros ir atsispindjo jr teiss reformoje, kosmoso teisje bei Antarkties teisiniame reime. Kosmoso teiss principas pirm kart buvo pamintas (kur kas anksiau nei deryb dl jr teiss kontekste) JT Generalins Asambljos 1963 m. gruodio 13 d. rezoliucijoje Nr. 1962 (XVIII),104 o vliau trauktas 1967 met Kosmins erdvs sutarties 1 straipsn, kuriame, beje, vartojama sava terminologija; jame numatyta, kad kosmins erdvs tyrimas ir naudoji-mas turi bti visos monijos bendros veiklos sfera. Mnulio sutarties 11 straipsnyje aikiau nurodomas bendro palikimo" principas. Tos paios Sutarties 4 straipsnyje abi ios formuluots sujungiamos ir nustatoma, kad Mnulio tyrimas ir naudojimas turi bti visos monijos bendros veiklos sfera, ir turi bti vykdomas vis ali, nepriklausomai nuo j ekonomins bei mokslins pltros lygio, naudos bei interes".105

S. Errin, Law in a Vacuum: The Common Heritage Doctrine in Outer Space Law, BICLR 7 (1984), p. 403431; A. Casesse, International Law in a Divided World, 1986, 14-as skyrius; M.Y.A. Zieck, The Concept of Generations" of Human Rights and the Right to Benefit from the Common Heritage of Mankind with Reference to Extraterrestrial Realms, VRU 25 (1992), p. 161-198; T. Fitschen, Common Heritage of Mankind, Wolfrum UNLPP I, p. 149-159.
104 105

1 str., op. cit.

Apie derybas r. Casesse, op. cit., p. 387-391.

ORO IR KOSMIN ERDV

257

Bendro monijos palikimo" principo teisinis turinys lieka neaikus.106 Pirmiausia akivaizdu, jog i io principo kylanios tariamos teisins pasekms nra sukonkretintos apskritai, nes jos faktikai yra paliktos valstybi laisvai nuoirai. Taiau antrasis prietaravimas dl paprotins teiss pobdio, kuris tariamai bdingas iam principui, yra dar rimtesnis. Pavelgus 1982 met Jr teiss konvencij, taking suinteresuot valstybi prieinimasis Konvencijos XI dalyje numatytam jros dugno itekli gavybos reimui, taip pat j nenoras pasirayti arba ratifikuoti i Konvencij prietarauja prielaidai, kad mintas principas atspindi bendrj paprotin tarptautin teis.107 Daugelis XI dalies nuostat aikiai reik mginim kodifikuoti teis iki tol neinomoje srityje. ios nuostatos nra paprotin teis, ir geriausiu atveju jos gali turti tam tikr teisin reikm valstybms, kurios remia aptariamj princip. Be to, Mnulio sutart, kurioje mginimas tvirtinti princip yra kur kas silpnesnis nei 1982 met Jr teiss konvencijoje, pripaino tik kelios valstybs, i kuri n viena nepriklauso galingiausioms kosmin erdv naudojanioms valstybms. Todl sunku rasti pagrind kuriuo remiantis princip galima bt laikyti bendrosios paprotins teiss dalimi. Sutartys yra privalomos tik valstybms, esanioms j alimis. Ar tam tikros sutari nuostatos gali atspindti egzistuojani paprotin teis arba vliau isirutulioti paprot - yra kitas klausimas. Bet kuriuo atveju, net jeigu atsiranda nauja paprotin teis, ji nra privaloma valstybms, kurios nuolat jai prietarauja.108 Galima teigti, kad bendro monijos palikimo" principas, kuris taikomas itekli naudojimui u nacionalins jurisdikcijos esaniose erdvse, neabejotinai ne nauj ir nauding dimensij tarptautins teiss pltojimsi, taiau i esms jis ilieka kontroversikas ir neapibrtas politinio pobdio principas. (1996 metais Malta pasil, kad JT Generalin Asamblja turi apsvarstyti klausim dl JT Globos Tarybos109 paskyrimo 'bendro monijos palikimo' sergtoja, kad utikrint btin suderint poir bendro susirpinimo reikal".110) Tik kai kuriose sutartyse bei kitokiuose dokumentuose jis gavo tam tikr teisin pripainim ir tiktai riboto skaiiaus valstybi, esani t sutari alimis arba palaikani jas. Tai pasakytina ir apie kosmoso teis, net jeigu radijo dani ir palydov padi nustatymas geosta-cionarioje orbitoje bt laikomas ribotais natraliais itekliais", kurie turt bti paskirstyti teisingai, kaip numatyta Tarptautins telekomunikacij sjungos konvencijoje.111

106

Malanczuk (1994), Space Law, op. cit., p. 171-175; R.St.J. Macdonald, The Common Heritage of Mankind, FS Bernhardt, p. 153-171.
107

r. 12 skyri. r. 3 skyri. r. 19 ir 22 skyri.

108

109 110

r. V. Morris/M.-C. BourloyannisVrailas, The Work of the Sixth Committee at the Fiftieth Session of the UN General Assembly, ML 90 (1996), p. 491-500, at 500.
111

33 straipsnis.

14 SKYRIUS

MOGAUS TEISS

Ham's CMIL,p. 600-728; Restatement (Third), t., p. 152-183; 2 I. Brownlie (red.), Basic Documents on Human Rights, 3-as leid., 1992. Toliau r. T. Meron (red.), Human Rights in International Law: Legal and Policy Issues, tomai, 1984; 2 B.G. Ramcharan, Concept and The Present Status of the International Protection of Human Rights Forty Years After the Universal Declaration, 1989; A. Cassese,Human Rights in a Changing W orld,1990; L. Henkin, The Age of Rights,1990; M.T. Kamminga, InterState Accountability lor Violations of Human Rights, 1992; R.P. Claude/B.H. W eston (red), Human Rights in the W orld Community, 1992; P Alston (red.), The United Nations and Human Rights. A Critical Appraisal, 1992; C. Muzaffar, Human Rights and the New W orld Order,1993; S. Davidson, Human Rights,1993; R. Provost, Reciprocity in Human Rights and Humanitarian Law, BYIL 65 (1994), p. 383 ir t.t; J. Henkin/J.L. Hargrove (red.), Human Rights: An Agenda for the Next Century, 1994; L. Henkin, Human Rights, II EPIL (1995), p. 886-893; S.P Marks, Human Rights, Activities of Universal Organizations, ten pat, p. 893-902; The United Nations and Human Rights, 1948-1994(UN Blue Book Series), 1995; M.C. Bassiouni, Protection of The Human Rights in the Administration of Justice,1995; M. O'Flaherty, Human Rights and the UN: Practice Before the Treaty Bodies, 1996. H. Steiner/P Alston,International Human Rights in Context'. Law, Politics, Morals, 1996. Apie tarptautin humanitarine teisr. 20 skyri .
2 3 4 5

Tarptautinis dmesys mogaus teisms",1 kaip mogui btinoms svarbiausioms ir neatimamoms teisms, nra naujas reikinys. Ankstyvoji Ispanijos tarptautins teiss mokykla (t.y. Vitoria ir Suarez'as) buvo sitraukusi plaias diskusijas dl to, kokios teiss turi bti suteiktos kiekvienam mogui bet kokiomis aplinkybmis, ypa nagrindama ispan kolonizatori elges su vietiniais Amerikos gyventojais.2 Valstybi praktikoje jau 1815 m. Jungtin Karalyst tikinjo valstybes sudaryti sutartis dl prekybos vergais udraudimo.3 Didels paangos ioje srityje pasiekta 1919 m. taikos sutartimis, pagal kurias tinkamo elgesio garantijos buvo suteiktos globojam teritorij gyventojams4 bei kai kurioms tautinms maumoms Centrinje ir Ryt Europoje, ir pagal kurias buvo kurta Tarptautin darbo organizacija, kurios udavinys visame pasaulyje gerinti darbo slygas.5 Taiau iki 1945 met tarptautiniais veiksmais ioje srityje daugiausia buvo nutraukiami konkrets paeidimai arba vykdoma konkrei maum grupi ar usieniei apsauga.6 Apskritai santykiai tarp valstybs ir jos piliei buvo laikoma kiekvienos valstybs vidaus reika-lu. Antrasis pasaulinis karas paskatino pokyius, kuri pradia - keturios laisvs" (odio, religijos laisv, laisv nuo ekonomini nepritekli, laisv nuo agresijos baims). Jas, kaip JAV usienio politikos tikslus, ivardijo prezidentas Ruzveltas savo praneime Kongresui 1941 m., ir jos buvo trauktos Atlanto chartij.7 Taiau tik po iauri ir sisteming mogaus teisi paeidinjim nacionalsocialist valdymo metu, 1945 metais pasiraius Jungtini Taut status, visiems monms buvo pasistengta suteikti geresn apsaug.

r. 2 skyri . r. 2 skyri . r. 19 skyri . r. 2 skyri .

MOGAUS TEISI SAMPRATA

mogaus teisi samprata neabejotinai yra dinamika: ji kito ir pltsi. Tai aiku panagrinjus Vakar valstybi konstitucin istorij. Taiau yra svarbu ilaikyti ios svokos esm, reikiani, kad kiekvie-

MOGAUS T E IS S

259

nas individas turi tam tikras neatimamas ir teisikai utikrintas teises, apsauganias j/j nuo valstybs kiimosi bei vyriausybs piktnaudiavimo savo valdia. ios vadinamosios pilietins teiss ir pagrindins laisvs" yra, pavyzdiui, teis sining teismo proces, religijos arba odio laisv. Deja, diskusija apie mogaus teises ima klaidinti atsiradus naujam proiui kalbti apie skirtingas mogaus teisi kartas". Pilietini tei-si skirstymas asmens laisv nuo valstybs kiimosi (pirmoji karta") ir socialines teises, pavyzdiui, teis reikalauti naudos i valstybs, kaip antai teis moksl arba teis darb (antroji karta"), dabar tapo prastu. Taiau, kaip matysime, yra du skirtingi teisi tipai. Pastaraisiais metais buvo siloma treioji mogaus teisi karta", kuri, kaip teigia jos propaguotojai, turi apimti, pavyzdiui, teis taik, teis apsisprendim,8 bendro monijos palikimo princip,9 teis pltojimsi,10 maum teises11 bei teis vari aplink.12 Teigiama, kad vlesni mogaus teisi kart" koncepcija yra nepagrsta, nes faktikai ja paneigiama mogaus teisi, kaip atskiro individo svarbiausi teisi, samprata. Be to, visikai neaiku, kas yra vadinamosios mogaus teisi treiosios kartos" subjektas ir kas yra teiss taik", teiss vari aplink" ir pan. adresatas. Nra prasms i klausim nagrinti kalbant apie mogaus teises. Esminis klausimas yra tiktai tas, ar individualios teiss yra (arba turi bti) papil-dytos kitomis teismis ar vertybmis, taip pat ar jos turi bti nagrinjamos ryium su individo pareigomis visuomenei (pvz., karin tarnyba, pareiga mokti mokesius).13 Tai iaikja nagrinjant gyvendinimo problemas. Nacionaliniai teismai ir tarptautins sprendim primimo institucijos veiksmingai gali ginti tik pilietines teises kaip laisves nuo valstybs kiimosi. Galima atlikti tyrim dl to, ar valstybs institucijos konkreiu atveju nepaeid tam tikros teiss, o paeidimo atveju nukentjs asmuo turi teis reikalauti situacij itaisyti arba gauti kompensacij. Socialini ir ekonomini teisi atveju privalomi sprendimai individualiose bylose yra beveik nemanomi, nes ios kategorijos teisms utikrinti paprastai reikia finansini ir kitoki itekli, taip pat politini statym leidybos ir vykdomosios valdios sprendim. Todl nieko nuostabaus, kad tiek universaliu, tiek regioniniu lygiu yrajyairi sutari su skirtingais pilietini ir socialini teisi utikrinimo mechanizmais. Tariam treiosios kartos" teisi atveju apskritai nra joki speciali utikrinimo proce-dr, neskaitant prast tarpvalstybini santyki mechanizm.14 Anksiau minta sumaitis yra dalis problemos, ikylanios dl konsensuso universaliu mastu apibriant mogaus teises.15 Vakar tradicija, remdamasi Vakar ali konstituciniais modeliais, susiformavu-

r. 2 ir 17 skyri , r. 2 skyri . r. 19 skyri . r. 13 skyri . r. 15 skyri . r. 6 ir 19 skyri . r. 16 skyri .

7 8 9 10 11 12 13

r. R. Bernhardt, The International Enforcement of Human Rights, General Report, leidinyje R. Bernhardt/ J.A. Jolowicz (red.), International Enforcement of Human Rights, 1987, p. 143-158, at 145 su nuoroda j K.-J. Partsch' .
14 15

r. 1 ir 18 skyri .

r. L. Kuhnhardt Universalitat Die der Menschenrechte, 1987; PH. Koojmans, Human Rights, Universal Values,1993; C. Muzaffar, Human Rights and the New World Order, 1993; A.E. Mayer, Universal Versus Islamic Human Rights; A Clash of Cultures or a Clash with a Construct, Mich. JIL15 (1994), p. 307-404; A.A. AnNa'im, Human Rights in Cross-Cultural Perspectives. A Quest for Consensus, 1995. Apie kult rin vairov r. taip pat 2 skyri .

260

14 skyrius

16

D.A. Bell, The East Asian Challenge to Human Rights: Reflections on an East West Dialogue, HRQ 18 (1996), p. 641-667.
17

T. Oppermam, Intervention, EPIL II (1995), p. 1436-1439.

18 19

r. 2 skyri. r. 6 skyri.

siais po vieiamojo amiaus, pilietines ir politines teises akcentuoja kaip liberalias fundamentalias teises bei laisves negatyvi teisi, nukreipt prie valstyb ir piktnaudiavim valdia, prasme. Kita vertus, socialistin mogaus teisi samprata grindiama prielaida, kad teises turi garantuoti valstyb, ir akcentuojama ne individuali laisv, o kolektyvizmo aspektai bei socialins ir ekonomins teiss. Besivystanios alys dmes yra linkusios sutelkti savo skurdo bei ekonomins pltros problemas; jos teigia, kad mogui svarbiau yra turti pakankamai valgyti nei naudotis odio laisve. Islamikosios alys turi savo poir religijos laisvs prasm ir moter teises. Vakarietik mogaus teisi vertybi, tariamai siejam su perdtu individualizmu, universalumui neseniai kai kuriose Azijos dalyse buvo mestas ypa galingas ikis.16 Akivaizdu, kad tarptautins bendruomens kultrin, ekonomin ir politin vairov sukelia sunkum pasauliniu mastu tvirtinant real konsensus dl mogaus teisi daugelyje srii. Ar egzistuoja kokia nors bendra filosofija, slypinti bendruose tekstuose, pasauliniu mastu patvirtintuose krikioni, musulmon, marksist ir kt.? Kai kas mano,

kad tokie dl mogaus teisi kylantys klausimai veda pavojing kultrin reliatyvizm. Taiau atrodo, jog bendras vardiklis) pasauliniu mastu dabartinje tarptautins mogaus teisi teiss pltojimosi stadijoje (palyginti dar ankstyvoje) tra tik labai bendras, b-tent kad asmuo turi bti apsaugotas ir kad tarptautin bendruomen turi prisidti prie ios apsaugos. Be to, esant tik abstraktiems odiniams sipareigojimams, nemaai valstybi savo piliei statuso nustatym vis dar laiko savo vidaus reikalu ir usienio reakcij tariamus mogaus teisi paeidimus atmeta kaip nepagrst kiimosi form.17 Valstybs suvereniteto principas18 ilieka nesuderinamas su veiksminga tarptautine mogaus teisi apsauga. Situacija yra kitokia kalbant apie regionin lyg, kuriame mogaus teisi konvencij galiojimas valstybse narse grindiamas labiau homogenika demokratine tradicija bei svarbiausi vertybi (toki kaip teiss viepatavimas) supratimu; taip yra, pavyzdiui, Europoje. mogaus teisi raid tarptautiniu lygiu yra viena i rykiausi iuolaikins tarptautins teiss naujovi, nes ji turi

galios ijudinti esmin sistemos princip, t.y. valstybs suvereniteto princip. Taiau atidiau pavelgus dabar jau gana ipltot tarptautini norm mogaus teisi apsaugos klausimais sistem paaikja, jog sunku nustatyti, ar pagal tarptautin teis asmenys gyja teisi, ar tik gauna tam tikros naudos.19 I tikrj iame kontekste slypi netgi dar didesn problema, kadangi daugelis vastybi prisiimt sipareigojim yra ireikti tokia nekonkreia ir idealistine kalba, jog darosi neaiku, ar tai apskritai reikia teisines pareigas, o ne grynai moralinio pobdio siekius.

MOGAUS T E I S S

261

Asmens pilietini teisi apsauga nuo valstybs kiimosi ir iandien ilieka svarbiu udaviniu, ir tai yra btent ta sritis, kurioje tarptautin teis bei utikrinimo mechanizmo pltojimas pasiek didiausi paang. Btent tos teiss ir bus nagrinjamos iame skyriuje. Tuo nenorima paneigti, kad daugelyje pasaulio viet socialins ir ekonomins teiss turi toki pat ar netgi dar didesn reikm asmeniui nei teiss, susijusios su laisve.20

MOGAUS TEISS UNIVERSALIU LYGIU Jungtini Taut [statai

Jungtini Taut udaviniai, ivardyti JT stat 1 straipsnyje, apima pagarbos vis moni teisms ir pagrindinms laisvms, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos bei religijos, pltojim ir skatinim. 21 JT [stat 55 straipsnyje sakoma: Jungtins Tautos siekia..., kad visi gerbt mogaus teises ir pagrindines laisves bei j laikytsi vis atvilgiu, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ar religijos".22 Pagal 56 straipsn visi nariai sipareigoja bendradarbiauti su Organizacija ir imtis bendr ar individuali veiksm, kad bt pasiekti 55 straipsnyje idstyti udaviniai".23 odio sipareigoja" panaudojimas ireikia teisin pareig, bet i pareiga reikia ne mogaus teisi utikrinim dabar (paios teiss nra nei apibriamos, nei ivardijamos), o sipareigojim veikti taip, kad jos bt utikrinamos ateityje; formuluo-i neapibrtumas valstybms palieka plai laisv dl j sipareigojim vykdymo tempo ir priemoni, ir visiems yra inoma, jog nemaai valstybi nepasiek apiuopiamos paangos arba pasiek labai ma paang mogaus teisi utikrinimo srityje. Kita vertus, valstyb, smoningai blogindama mogaus teisi padt, greiiausiai bt laikoma paeidusia 56 straipsn; akivaizdu, jog btent tokios nuomons laiksi dauguma JTO nari dl Piet Afrikos vykdyto apartheido. Savo konsultacinje ivadoje Namibia byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino: Skirtum, suvarym bei apribojim nustatymas ... ir taikymas remiantis vien tokiais kriterijais kaip ras, odos spalva, tautin ar etnin kilm -kas reikia pagrindini mogaus teisi paneigim, yra sunkus stat tiksl bei princip paeidimas.24 Kad ir kokios teisins pareigos gali arba negali bti nustatytos pagal stat 55 ir 56 straipsnius, neabejotina, jog ios nuostatos nesu-teikia asmenims tarptautini teisi, o tik tam tikru garantij. Tokio-

20

r., pavyzdiui, I. Brownlie, The Human Right to Food, 1987; J. Delbruck, The Right to Education as an International Human Right, GYIL 35 (1992), p. 92.
21

JTO stat 1 straipsnis, kurio tekstas leidinyje Brownlie BDIL, p. 1. r. taip pat 21 skyri.
22

55 straipsnis. r. K.J. Partsch, Article 55(c), leidinyje Simma CUNAC, p. 776-793.

23

56 straipsnis. r. R. Wolfrum, Article 56, ten pat, p. 793-795.

24

Namibia Case (1971), ICJ Rep. 1971, p. 16-345, at 57, 131 p. r. J. Delbruck, Apartheid, EPIL I (1992), p. 192-196. r. taip pat tekst toliau, p. 271, bei 18 ir 19 skyri.

262

1 4 skyrius

se alyse kaip JAV, kur stat ratifikavimas reikia io dokumento transformacij nacionalin teis, teismai paprastai pripaindavo, jog 55 ir 56 straipsniai yra pernelyg abstrakts, kad suteikt koki nors teisi asmenims. statuose yra ir kit nuostat, kuriose minimos mogaus teiss,25 bet visos jos yra abstrakios ir neturi utikrinimo mechanizmo. Yra ir 2(7) straipsnis, kuriame sakoma, kad jokia [stat nuostata nesuteikia teiss JTO kitis reikalus, kurie i esms priklauso bet kurios valstybs vidaus jurisdikcijai.26 Taiau, kaip matysime vliau, i nuostata vliau buvo aikinama kaip neukertanti kelio JT institucijoms sprsti klausimus, susijusius su mogaus teisi paeidimais valstybse narse.

25 26 27

r. 13(1), 73 ir 76 straipsnius. r. 21 skyri.

Visuotin mogaus teisi deklaracija

Visuotin mogaus teisi deklaracija yra rezoliucija, kuri 1948 m. gruodio 10 d. prim JT Generalin Asamblja; u j balsavo 48 valstybs, prie balsavusij nebuvo ir 8 valstybs (komunistins alys, Saudo Arabija ir Piet Afrika) - susilaik. 27 Jos nuostatos skirs-tytinos dvi pagrindines kategorijas. Pirma, joje yra tvirtintos nuostatos, ivardijusios dalykus, vliau tapusius pilietinmis ir politinmis teismis. Jos draudia vergov, nemonik elges, savavalik aret ir kiimsi asmenin gyvenim diskriminacij rass, spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini ir kitoki pair, nacionalins ir socialins kilms, turto ir kitokiu pagrindu. Jos taip pat skelbia teis sining teismo proces, judjimo ir gyvenamosios vietos laisv, teis iekoti politinio prieglobsio, teis gyti ir keisti pilietyb, teis tuoktis, teis nuosavyb, sitikinim ir sins laisv, odio laisv, taiki susirinkim ir asociacij laisv, teis laisvus rinkimus bei lygias galimybes uimti valstybinius postus. Antroji nuostat grup apima tai, kas vliau buvo vardyta kaip ekonomins, socialins ir kultrins teiss: teis socialin saugum darb bei siningas darbo slygas, teis tinkamus gyvenimo standartus, isilavinim bei dalyvavim bendruomens kultriniame gyvenime. Daugelis eilini moni sivaizduoja, kad valstybi teisin pareiga yra gerbti Deklaracijoje ivardytas teises. Taiau dauguma u Deklaracij balsavusi valstybi j laik palyginti tolimoje ateityje pasiekiamo idealo

JTO GA Rezoliucija Nr. 217 A(lll), UN Doc. A/810, at 71; tekstas perspausdintas leidinyje Brownlie BOIL, p. 255. r. N. Robinson, The Universal Declaration of Human Rights, 1958; A. Verdoodt, Naissance et signification de la Declaration Universelle des Droits de I'Homme, 1964; A. Eide (red.), The Universal Declaration of Human Rights: A Commentary, 1992; A. Eide et al. (red.), The Universal Declaration of Human Rights, 1992; K.-J. Partsch, Human Rights in General, Wolfrum UNLPP I, p. 603-611.

pareikimu, kuriame nebuvo beveik nieko arba visikai nieko, k galima bt laikyti teisiniais sipareigojimais. Deklaracijoje valstybms tiktai rekomenduojama atsivelgti jos nuostatas ir siekti ... laipsnik [ne neatidliotin] priemoni, ... kad utikrint

MOGAUS T E I S S

263

... [jos nuostat] visuotin ir veiksming pripainim bei laikymsi". Geriausiu atveju Deklaracija yra tiesiog sraas mogaus teisi, kurias valstybs nars pagal stat 55 ir 56 straipsnius "sipareigoja" skatinti; taiau, kaip matme, statai palieka valstybms plai veiksm laisv dl j sipareigojimo vykdymo tempo bei priemoni. Kita vertus, gali bti, jog Visuotin mogaus teisi deklaracija arba bent kai kurios jos nuostatos (pvz., kankinim udraudimas)28 vliau galjo tapti nauja privaloma paprotins tarptautins teiss norma. Pavyzdiui, JT Konferencijoje mogaus teisi klausimais, vykusioje Teherane 1968 m., buvo priimta rezoliucija, kurioje skelbt inter alia, jog Visuotin mogaus teisi deklaracija ... ireikia pareig tarptautins bendrijos nariams".29 Jungtini Taut institucijos mogaus teisi klausimais Pagal JT stat 13 straipsn Generalin Asamblja gali inicijuoti tyri-mus ir teikti rekomendacijas mogaus teisi klausimais.30 Svarbus organas ioje srityje - Ekonomin ir socialin taryba (ECOSOC), sudaryta i 54 nari, renkam Generalins Asambljos.31 Pagal stat 62 straipsn ECOSOC gali teikti rekomendacijas mogaus teisiu klausimais, rengti konvencij projektus, organizuoti tarptautines konferen-cijas. Ji svarsto vairi institucij ataskaitas. JTO 1946 metais steig mogaus teisi komisij (kaip pagalbin ECOSOC institucij, dabar sudaryt i 43 valstybi nari atstov pagal teising geografin pasiskirstym), kurios uduotis - vykdyti tyri-mus ir rengti sutartis, kuriomis gyvendinami stat 55 ir 56 straips-niai. Per pirmuosius 20 savo egzistavimo met Komisija neturjo teiss svarstyti skund, siuniam JT Generaliniam sekretoriui. Atsivelgusi situacij Piet Afrikoje, ECOSOC savo rezoliucija 1967 metais Komisijai suteik teise tirti informacij, susijusi su grubiais mo-gaus teisi paeidimais", taip pat tirti ,,situacijas, kuriose esti nuola-tini mogaus teisi paeidim".32 Tai tapo pagrindu konkreiose valstybse esani situacij vieiems tyrimams arba ad hoc pagrindu (Irano atvejis 1990 m.), arba sudarius nuolatin darbo grup (karinio reimo valdoma il). Be to, kita ECOSOC rezoliucija, priimta 1971 m.,33 sudarytas pakomisis Ukirsti keli maum diskriminacijai ir jas apsaugoti" buvo galiotas sudaryti darbo grup, kuri nagrint individualias peticijas, atskleidianias nuolatinius mogaus teisi grubius paeidinjimus". Nuo to laiko Komisija galjo tokius skundus svarstyti ir teikti rekomendacijas; taiau iki iol ji menkai tesinaudojo iais galiojimais, nors ir ribotais. Svarbu taip pat pabrti, kad minta procedra nagrinja ne

28 29

r. 3 skyri ir tekst toliau, p. 266. ,

TekstasAJIL 63 (1969), p. 674. r. taip pat byl Filartiga v. Pena-lrala, ILM 19 (1980), p. 966, 971 ir 973, kuri aptariama 7 skyriuje.
30

r. C.-A. Fleischhauer, Article 13, leidinyjeSimma CUNAC, 265-279. p.

31

r. A. Eide/T. Opsahl (red.), The Human Right Organs of the United Nations,1985; R. Lagoni, Article 62, Simma CUNAC, 843; K.J. Partsch, p. Article 55(c), ten pat, p. 776-793; Partsch, Article 68, ten pat, p. 888892. Apie ECOSOC 21 skyri r. .
32

1967 m. ECOSOC Rezoliucija 1235 (XLII).

33

1971 m. ECOSOC Rezoliucija 1503 (XXVIII).

264

14 s k y r i u s

34

M. Nowak, Country-Oriented Human Rights Protection by the UN Commission on Human Rights and Its Sub-Commission, NYIL 22 (1991), p. 91-162; dl naujausios Komisijos veiklos r. J.R. Crook, The Fiftieth Session of the UN Commission on Human Rights, MIL 88 (1994), p. 806-821; dl 1995 m. sesijos r. AJIL 90 (1996), p. 126-138.
35 36

r. 21 skyri.

r. Vienna Declaration and Programme of Action of 25 June 1993, UN Doc. A/CONF. 157/23; ILM 32 (1993), p. 1661.
37

JTO GA 1993 m. gruodio 20 d. Rezoliucija Nr. 48/141, ILM 33 (1994), p. 303. r. A. Clapham, Creating the High Commissioner for Human Rights; The Outside Story, EM 5(1994), p. 556-568.
38

Ten pat, at 305. Dl teiss pltr r. 15 skyri.

39

individualius paeidimus, bet "situacijas", nors ji taikytina visoms valstybms ir visoms 1948 m. Deklaracijoje ivardytoms teisms. i procedra i esms yra neveiksminga; vyksta udaras tyrimas ir baigiasi praneimu pakomisiui. Komisija neturi joki priemoni toms teisms utikrinti; ji gali teikti tiktai rekomendacijas, bet neturi teiss be valstybs sutikimo atvykti jos teritorij ir apklausti liudytojus.34 JT sistemoje ir toliau veikia mogaus teisi centras enevoje. Jame dirba 50 ekspert, o jo biudetas - 11 mln. USD, tai yra apie 0,7 proc. viso JTO biudeto.35 Po pasaulins konferencijos mogaus teisi klausimais, vykusios Vienoje 1993 m.,36 JT Generalin Asamblja (konsensusu) steig Vyriausiojo mogaus teisi komisaro pareigyb; is klausimas buvo diskutuojamas ilgus metus.37 Deryb proceso sunkumai atsispindi sudtingame vyriausiojo komisaro funkcij formulavime atitinkamos rezoliucijos 3 punkte. Generalin Asamblja nusprend, kad vyriausiasis komisaras gyvendins tokius udavinius: (vis j realus suderinimas vienu metu yra sunkiai sivaizduojamas):
a) veiks pagal JT status, Visuotin mogaus teisi deklaracij, kitus tarptautinius dokumentus dl mogaus teisi bei pagal tarptautin teis, skaitant pareig gerbti valstybi suverenitet, teritorin vientisum bei jurisdikcij, skatins visuotin pagarb visoms mogaus teisms bei j laikymsi, pripains, kad pagal stat tikslus ir principus vis mogaus teisi skatinimas bei apsauga yra pagrstas tarptautins bendrijos rpestis; b) savo veikloje vadovausis pripainimu, kad visos mogaus teiss - pilietins, kultrins, ekonomins, politins bei socialins - yra universalios, nedalomos ir tarpusavyje susijusios, ir kad valstybs turi pareig, nepriklausomai nuo j politini, ekonomini bei kultrini sistem, skatinti ir apsaugoti visas mogaus teises bei pagrindines laisves; c) pripains vis taut subalansuoto pltojimosi skatinimo bei utikrinimo, kad bt realizuota teis pltr, kaip numatyta Deklaracijoje Dl teiss pltr", svarb."38

r. Z. Kedzia, The United Nations High Commissioner for Human Rights, FS Bernhardt, p. 435-452.

Ekvadoro ambasadorius Ayala Lasso 1994 metais tapo pirmuoju vyriausiuoju komisaru, turiniu JT Generalinio sekretoriaus pavaduotojo status. Ateitis parodys, kaip tarptautins mogaus teisi apsaugos veiksmingumas i tikrj gali bti pagerintas krus i institucij, taiau tai neabejotinai yra ingsnis teisinga linkme.39

1966 met paktai

Po dvylikos diskusij met (1966 m. gruodio 16 d.) Jungtins Tautos baig rengti dvi sutartis, skirtas Visuotins mogaus teisi deklaracijos principams transformuoti privalomas, konkreias teiss normas: Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt bei Tarptautin eko-

MOGAUS T E I S S

265
40

nomini, socialini ir kultrini teisi pakt.40 Abu paktai sigaliojo 1976 metais. 1996 m. liepos 31 d. duomenimis i pakt alimis buvo 134 valstybs.41 Daugelis abiej pakt straipsni yra labai panas 1948 met Deklaracijos nuostatas; be to, juose numatoma tam tikra prieiros sis-tema, kuri, deja, yra gana silpna. Pagal Pilietini ir politini teisi pakt buvo steigtas mogaus teisi komitetas; j sudar 18 nari renkam valstybse narse.42 Jie renkami kaip nepriklausomi asmenys, o ne kaip vyriausybi atstovai; tai skiria Komitet nuo JT mo-gaus teisi komisijos. Vienintelis privalomas mechanizmas pagal Pakt - praneim sistema (40 str.), pagal kuri valstybs kart per penke-rius metus privalo sisti praneimus apie jose esani mogaus teisi padt. 43 Komitetas iuos praneimus nagrinja ir rengia ivadas, be to, jis gali prayti ir papildomos informacijos. Pagal neprivalom procedr (41 str.) valstyb gali suteikti teis kitoms valstybms pateikti Komitetui prie j nukreipt skund dl mogaus teisi paeidim (1996 m. liepos mn. duomenimis i procedr pripaino tik 45 valstybs).44 Taiau i procedr turi bti pripainusi tiek skundianti, tiek ir skundiama valstyb; be to, prie tai turi bti inaudotos vidaus gynybos priemons.45 i procedra yra silpna, nes geriausiu atveju ji gali mginti alis sutaikyti; joje nra jokios nuorodos teismin organ, galint priimti pareigojant sprendim. Kita problema - tai daugyb vairiausi ilyg (1994 m. lapkriio 1 d. duomenimis tarp 127 valstybi nari buvo 150 ilyg), padaryt susitariani ali prisiimant sipareigojimus pagal Pakt; tai silpnina io Pakto veiksming gyvendinim.46 Prie Pilietini ir politini teisi pakto yra priimtas fakultatyvinis protokolas, numatantis individuali peticij teis; taiau mogaus teisi komitetas gali tik paprayti atitinkam valstyb pasiaikinti arba teikti jai rekomendacij.47 1996 metais fakultatyvinio protokolo alimis buvo tik 81 valstyb. Per metus pagal protokol gaunama apie 1000 skund, i kuri tik 40-50 yra oficialiai registruojama. I madaug 600 skund, kurie buvo uregistruoti per paskutiniuosius 20 met, tik apie 50 i j buvo atmesti kaip nepriimtini. 1989 metais pri-imtu II fakultatyviniu protokolu siekiama panaikinti mirties bausm, taiau 1996 metais jis galiojo tik 29 valstybse.48 Ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakte numatyta tik praneim teikimo sistema. ia nra numatyta tarpvalstybini skund arba individuali peticij galimybs. I pradi valstybi nari praneimus nagrindavo ECOSOC sudaryta 15 nari darbo grup; nariai buvo renkami i vyriausybi atstov. Nuo 1987 met m funkcionuoti i 18 nepriklausom ekspert sudarytas Ekonomini, socialini ir kultri-

Tekstai leidinyje Brownlie BDIL, p. 262, 270. r. E.W. Vierdag, Some Remarks about Special Features of Human Rights Treaties, NYIL 25 (1994), p. 119-142; G.C. Jonathan, Human Rights Covenants, EPIL II (1995), p. 915-922.
41

Svarbiausi konvencij mogaus teisi klausimais ratifikavimo bkl 1996 m. liepos 31 d. duomenimis, NQHR 14 (1996), p. 360 ir t.t. r. taip pat H. Hannum/D.D. Fisher (red.), United States Ratification of the International Covenants on Human Rights, 1993; L. Henkin, U.S. Ratification of Human Rights Conventions: The Ghost of Senator Bricker, AJIL 89 (1995), p. 341-349.
42

M.J. Bossuyt, Guide to the Travaux Prepatatoires" of the International Covenent on Civil and Political Rights, 1987; PR. Ghandi, The Human Rights Committee and Derogation in Public Emergencies, GYIL 32 (1989), p. 321-361; M. Nowak, UN Covenant on Civil and Political Rights: CCPR Commentary, 1993; D. McGoldrick, The Human Rights Committee. Its Role in the Development of the International Covenant on Civil and Political Rights, 2-as leid., 1994. C. Tomuschat, International Covenant on Civil and Political Rights, Human Rights Committee, EPIL 11(1995), p. 11151119.
43

C. Tomuschat, Human Rights, States Reports, Wolfrum UNLPP I, p. 628-637.

44

K.J. Partsch, Human Rights, Interstate Disputes, ten pat, p. 612-618.

45 46

r. 17 skyri.

r. Bendr komentar Nr. 24 (52), priimt mogaus teisi komiteto 1994 m. pagal 40(4) straipsni, ILM 34 (1995), p. 839. Toliau r. L. Lijnzaad, Reservations to UN Human Rights Treaties: Ratify and Ruin?, 1994; J.P Gardner (red.), Human Rights as General Norms and a State's Right to Opt out: Reservations and Objections to Human Rights Conventions, 1996. r. taip pat I. Cameron/F. Horn, Reservations to the European Convention on Human Rights: The Belilos Case, GYIL 33 (1990), p. 69-129; apskritai dl ilyg sutartyse r. 9 skyri.
47

r. C. Tomuschat, Making Individual Communications an Effective Tool for the Protection of Human Rights, FS Bernhardt, p. 615 634; Human Rights and Individual Complaints, Wolfrum UNLPP I, p. 619-627.

266
48

14 s k y r i u s

G.J. Naldi, United Nations Seeks to Abolish the Death Penalty, ICLQ 40 (1991), p. 948 ir t.t.; W.A. Schabas, The Abolition of the Death Penalty in International Law, 1993.
49

r. P Alston, The Committee on Economic, Social and Cultural Rights, leidinyje Alston (red.), 1992, op. cit.. p. 473; A. Eide/C. Krause/A. Rosas (red.), Economic, Social and Cultural Rights-A Textbook, 1994; M.C.R. Craven, The International Covenant on Economic, Social, and Cultural Rights - A Perspective on Its Development, 1995.
50

ni teisi komitetas; jis yra atsakingas ECOSOC.49 Komitetas rengia Bendrus komentarus" ir keiiasi nuomonmis dl konkrei Pakte tvirtint teisi. iame Pakte numatytos teiss (kitaip nei Pilietini ir politini teisi pakte) yra suformuluotos ne kaip tiesiogiai pareigojanios nuostatos, bet kaip veiksm programa, kurios gyvendinimas priklauso nuo valstybi geros valios bei turim itekli. 2 straipsnyje numatyta, jog kiekviena valstyb imasi toki priemoni, kokias leidia jos turimi itekliai, kad laipsnikai pasiekt visik iame Pakte pripaint teisi gyvendinim".

78 UNTS 277; ILM 28 (1989), p. 754; r. L.J. LeBlanc, The United States and the Genocide Convention, 1990; G, Andreapoulos, Genocide. Conceptual and Historical Dimensions, 1994. Dl bylos, kuri Bosnija ir Hercegovina inicijavo Tarptautiniame Teisingumo Teisme prie Jugoslavij (Serbij ir Juodkalnij) pagal Genocido konvencij, r. 18 skyri.

Kiti universals mogaus teisi dokumentai

Yra daugyb kit mogaus teisi klausimais sudaryt tarptautini sutari, priimt JT rmuose nuo 1948 met, tarp j - 1948 m. Konvencija Dl kelio ukirtimo genocidui ir baudimo u j"50 (1996 m. duomenimis j buvo ratifikavusi 121 valstyb), 1965 m. Konvencija Dl vis form rasins diskriminacijos panaikinimo"51 (j yra ratifikavusios 147 valstybs, ir tik 22 valstybs yra pripainusios Komiteto kompetencij pagal 14 straipsn), 1979 m. Konvencija Dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims"52 (j yra ratifikavusios 153 valstybs), 1984 m. Konvencija Prie kankinim ir kitok iaur, nemonik arba eminant elges ar baudim"53 (j yra ratifikavusios 96 valstybs). Visos ios konvencijos yra sigaliojusios, nors valstybi dalyvi skaiius jose skiriasi. Rykus atvejis - 1989 m. Konvencija Dl vaiko teisi".54 1996 m. liepos 31 d. j buvo ratifikavusios beveik visos (187) pasaulio valstybs. N vienos kitos tarptautins sutarties per vis istorij neratifikavo tiek daug valstybi ir per tok trump laik (per 6 metus). Be to, yra nemaai sutari mogaus teisi klausimais, kurios buvo sudarytos pagal Tarptautin darbo organizacij UNESCO ir kitas JT. specializuotas staigas; j yra pernelyg daug, kad galima bt ia ivardyti. Taip pat yra tarptautini dokument, skirt ginti tam tikr grupi, toki kaip pabgliai,55 maumos, vietiniai gyventojai56 bei invalidai, interesams. Atskir sutari kategorij sudaro enevos Raudonojo Kryiaus konvencijos bei j protokolai, tvirtin tarptautin humanitarin teis ginkluot konflikt atveju. Daugelio sutari gyvendinimo mechanizmai skiriasi, taiau apskritai j negalima pavadinti itin veiksmingais.57 Kaip tarptautini dokument mogaus teisi klausimais iplitimas pasauliniu mastu lm tarptautins paprotins mogaus teisi teiss, privalomos visoms valstybms, atsiradim- yra diskutuotinas klausimas. i idj ypa palaiko amerikieiai autoriai,58 taiau visuotinai

51

660 UNTS 13; Brownlie BDIL, p. 310.

52

1249 UNTS 13; ILM 19 (1980), p. 33. Dl JTO GA rezoliucij Nr. 50/202 ir 50/203, kuriomis patvirtinti Konvencijos 20 straipsnio pakeitimai, r. ILM 35 (1996), p. 485. Dl JTO 4-ojoje Pasaulinje konferencijoje moter klausimais (Pekinas) patvirtintos Deklaracijos ir veiksm programos (1995 m. rugsjo 15 d.) r. ILM 35 (1996), p. 401. Toliau r. Cook (red.), Human Rights of Women: National and International Perspectives, 1994; D.J. Sullivan, Women's Human Rights and the 1993 World Conference on Human Rights, MIL 88 (1994), p. 152.
53

lLM 23 (1984), p. 1027; pataisytas tekstas ILM 24 (1985), p. 535. r. J.H. Burgers/H. Danelius, The UN Convention Against Torture: A Handbook on the Convention against Torture and other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment, 1988; A. Cassese (red.), The International Fight Against Torture, 1991. Dl Europos regioninio analogo 1984 m. Konvencijai dl kankinim r. K. Ginther, The European Convention for the Prevention of Torture and Inhuman or Degrading Treatment or Punishment, EJIL 2 (1991), p. 123-131; M. Evans/ R. Morgan, The European Torture Committee: Membership Issues, EJIL 5 (1994), p. 249-258.
54

ILM 28 (1989), p. 1448. r. S. Detrick (red.), The United Nations

MOGAUS T E I S S

267
Convention on the Rights of the Child - A Guide to the Travaux Preparatoires", 1992; G.v. Bueren, The International Law on the Rights of the Child, 1995; L.J. LeBlanc, The Convention on the Rights of the Child: United Nations Lawmaking on Human Rights, 1995.
55

is poiris palaikomas nra,59 kadangi dl problem, susijusi su kultrine vairove, anksiau aptartos valstybs suvereniteto doktrinos taka, beslygiku daugelio mogaus teisi kildinimo i paprotins teiss tvirtinimu yra bent jau rimtai abejojama. Kita vertus, egzistuoja platus konsensusas dl btinybs toliau pltoti tarptautinius dokumentus mogaus teisi klausimais, gerinti daugelio institucij, tarptautiniu mastu veikiani mogaus teisi srityje, veiklos koordinavim, taip pat tobulinti teiskros proces kad bt ivengta akivaizdi skirting sutari prietaravim.60

MOGAUS TEISS REGIONINIU LYGIU Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (ETK)
Nesuderinamos ideologijos ir interesai, tarpusavio nepasitikjimas -visa tai kliud Jungtinms Tautoms pasiekti susitarim mogaus teisi klausimais. Tok susitarim lengviau pasiekti regioniniu lygiu, nes iuo atveju valstybs labiau pasitiki viena kita, joms bdinga bendros vertybs ir interesai. Europos Taryba61 1950 metais pareng Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij kuri sigaliojo 1953 m. rugsjo 3 d. (1996 m. liepos 31 d. duomenimis j buvo ratifikavusios 33 valstybs).62 Konvencija vliau buvo papildyta daugeliu protokol (t.y. papildom susitarim).63 Po permain Ryt Europoje daugelis buvusi socialistini valstybi taip pat tapo Europos Tarybos narmis ir prisijung prie Konvencijos. Rusija 1996 m. vasario 28 d. buvo priimta Europos Taryb 39-ja nare ir pasira ETK (taiau ne jos protokol kuriuo panaikinama mirties bausm).64 ETK kartu su protokolais apima beveik tuos paius klausimus kaip ir Visuotin mogaus teisi deklaracija; vienas rykus j skirtu-mas yra tas, kad 1-ojo protokolo 1 straipsnis yra kur kas radikalesnis nei Deklaracijos 17 straipsnis, apimantis nuosavybs nelieiamum; tai visikai neminima 1966 m. Pilietini ir politini teisi pakte. Kadangi Konvencija ir jos protokolai yra teisikai privalomi j valstybms narms, ie dokumentai yra formuluojami kur kas smulkiau nei Visuotin deklaracija. Kai kurios i toki nuostat riboja Konvencijos veikim. Pavyzdiui, 15 straipsnyje numatyta: Kilus karui ar susidarius nepaprastajai padiai, dl ko kyla grsm valstybs egzistavimui, bet kuri... alis gali imtis priemoni, kuriomis nukrypstama nuo jos sipareigojim pagal i Konvencij."65

r. G. Goodwin-Gill, The Refugee in International Law, 1983; D.A. Martin (red.), The New Asylum Seekers: Refugee Law in the 1980s, 1988; G. Loescher, Beyond Charity: International Cooperation and the Global Refugee Crisis, 1993; United Nations High Commissioner for Refugees, The State of the World's Refugees - In Search of Solutions, 1995; P.Weis (red.), The Refugee Convention 1951, 1995; V. GowllandDebbas, The Problem of Refugees in the Light of Contemporary Law Issues, 1995.
56 57

r. 6 ir 19 skyri.

r. Y. Dinstein, The Implementation of International Human Rights, FS Bernhardt, p. 331-353.

58

Dl pavyzdinio toki teisi srao r. Restatement (Third), 2 t., p. 702. r. taip pat Lillich (1991), op cit,, 2 skyri; T. Meron, Human Rights and Humanitarian Law as Customary Law, 1989; 0. Schachter, International Law in Theory and Practice. 1991. p. 335342.
59

r. B. Simma/P Alston, The Sources of Human Rights Law; Custom, lus Cogens, and General Principles, AYIL 12 (1992), p. 82, at 98.
60

r. T. Meron, Human Rights LawMaking in the United Nations, 1986; A.A. Trindade, Co-Existence and Co ordination of Mechanisms of international Protection of Human Rights (At Global and Regional Levels), RdC 202 (1987-II), p. 13435; M.G. Schmidt, Individual Human Rights Complaints Procedures Based on United Nations Treaties and the Need for Reform, ICLQ 41 (1992), p. 645 ir t.t.; R.B. Lillich, Towards the Harmonization of International Human Rights Law, FS Bernhardt, p. 453476.
61

A.H. Robertson, Council of Europe, EPIL I (1992), p. 843-850. r. taip pat 6 skyri.
62

Tekstas Brownlie BOIL, p. 328. r. P van Dijk/G.J.H. van Hoof, Theory and Practice of the European Convention on Human Rights, 2-as leid., 1990; V. Berger, Case Law of

268

14 s k y r i u s

the European Court of Human Rights, Vol. II: 1988-1990, 1992; M. DelmanMarty/C. Chodkiewicz (red.), The European Convention for the Protection of Human Rights, 1992; R. Beddard, Human Rights and Europe, 3-as leid., 1993; J,G. Merrills, The Development of International law by the European Court of Human Rights, 2-as leid., 1993; L. Clements, European Human Rights: Taking a Case under the Convention, 1994; L. Heffernan (red.), Human Rights - A European Perspective, 1994; D.J. Harris/ M. O'Boyle/C. Warbrick, Law of the European Convention on Human Rights, 1995; M. Janis/R. Kay/A. Bradley, European Human Rights Law. Text and Materials, 1995; I. Cameron/ M.K. Eriksson, An Introduction to the European Convention on Human Rights, 2-as leid., 1995; P Kempees (red.), A Systematic Guide to the Case Law of the European Court of Human Rights, 1960-1994, 1996.
63 64

Tekstai Brownlie BDIL, p. 347.

Protokolas Nr. 6. r. D.P Forsythe (red.), Human Rights in the New Europe: Problems and Progress, 1994; A.M. Gross, Reinforcing the New Democracies: The European Convention on Human Rights and the Former Communist Countries - A Study of the Case Law, EM 7 (1996), p. 103-111.
65

Laikydamasi tam tikr slyg ir ilyg; r. R. Higgins, Derogations under Human Rights Treaties, BYIL 48 (1976-7), p. 281-320, at 301-307, 319-320; J.M. Fitzpatrick, Human Rights in Crisis: The International System lor Protecting Rights During States of Emergency, 1994.
66

Dl ratifikacij srao r. ILM 34 (1995), p. 1714.

67

Tekstas 529 UNTS 89, ETS Nr. 35. r. D.J. Harris, The European Social Charter, 1984; K. Drzewicki et al. (red.), Social Rights as Human Rights: A European Challenge, 1994; W. Strasser, European Social Charter, EPIL II (1995), p. 291-294.
68 69

ILM 27 (1988), p. 575.

ILM 31 (1992), p. 155. r. M. Mohr, The Turin Protocol of 22 October 1991: A Major Contribution to Revitalizing the European Social Charter, EJIL 3 (1992), p. 363-370. ILM 34 (1995), p. 1453. r. 2 ir 6 skyri.

70 71

ETK nra jokios nuostatos, kuri atitikt Visuotins deklaracijos 2225 straipsnius, lieianius socialins apsaugos, visiko uim-tumo, sining darbo slyg ir tinkam gyvenimo standart klausimus. iuos klausimus smulkiai reglamentuoja atskira sutartis, t.y. Europos socialin chartija, kuri buvo priimta 1961-aisiais ir sigaliojo 1965 m. (iki 1996 m. j ratifikavo 20 valstybi).66 Pusiau teisminis ETK utikrinimo mechanizmas netinka Europos socialinei chartijai, kurioje pritaikyta maiau teisin", o daugiau politin" utikrinimo sistema.67 1988 m. priimtu Europos socialins chartijos fakultatyviniu protokolu68 (1996 m. duomenimis j buvo ratifikavusios 5 valstybs) bei 1991 metais pasiraytu protokolu, kuriuo buvo pakeista Chartija69 (1996 m. duomenimis j buvo ratifikavusios 10 valstybi), buvo bandoma patobulinti praneim teikimo sistem. Europos Taryba 1995 m. lapkriio 9 d. prim dar vien Europos socialin chartij pakeitus protokol, kuris numato kolektyvini skund" sistem.70 i sistema yra panai t, kuri egzistuoja pagal susitarimus dl Tarptautins darbo organizacijos.71 Tarptautins ir nacionalins darbdavi bei profsjung organizacijos, taip pat kitos tarptautins ir nacionalins nevyriausybins organizacijos skundus gali pateikti nepriklausomam ekspert komitetui. Pagal ETK buvo steigta mogaus teisi komisija;72 j sudar asmenys, renkami Europos Tarybos Ministr Komitete (Ministr Komitetas yra politin institucija, bendrais bruoais atitinkanti JT Generalin Asamblj) Komisija nagrinja skundus prie valstybes Konvencijos dalyves, kaltinamas paeidus Konvencij. Skundus gali pateikti bet kuri kita valstyb Konvencijos dalyv, taiau patirtis rodo, jog valstybs yra menkai suinteresuotos ginti kit valstybi pilieius, jos suaktyvja tik palietus j pai interesus.73 Be to, anksiau, pagal 25 straipsn valstybs galjo suteikti Komisijai teis nagrinti peticijas, kurias prie jas galjo pateikti asmenys, asmen grups arba nevyriausybins organizacijos;74 Jungtin Karalyst nepri-paino ios Komisijos teiss iki 1966 m., nors ji ratifikavo Konvencij 1953 metais.75 sipareigojimas pripainti i jurisdikcij buvo de facto taps slyga primimui Europos Taryb. Taiau egzistavo (ir dabar egzistuoja) daugyb slyg, kad Komisija galt nagrinti skund, ir tos slygas buvo (yra) ypa grietos individualioms peti-cijoms. Pavyzdiui, pirmiausia turi bti inaudotos visos vidaus gy-nybos priemons ir tik po to asmuo arba valstyb Konvencijos dalyv gali pateikti skund Komisijai (dabar - Teismui);76 individualios peticijos galjo (gali) bti atmetamos ir dl kitoki prieasi, pavyzdiui, jei jos yra anonimikos arba reikia piktnaudiavim peticijos teise.

MOGAUS T E I S S

269

Jeigu peticija bdavo priimtina, Komisija nagrindavo j ir siekdavo alis sutaikyti.77 Jei gino nepavykdavo isprsti taikiai, Komisija parengdavo praneim, jame idstydavo bylos esm ir sisdavo j Ministr Komitetui. Iskyrus atvejus, kai byla bdavo perduodama Teismui (r. toliau), Ministr Komitetas dviej tredali bals dauguma galjo nusprsti, ar buvo paeista Konvencija, ir liepti valsty-bei paeidjai paalinti paeidim. Kratutiniu atveju galima maksimali sankcija - paalinimas i Europos Tarybos; tokia grsm paskatino Graikij 1969 m. istoti i ios organizacijos (Graikija vl buvo priimta Europos Taryb 1974 m., alyje atkrus demokratij). Komisijai inagrinjus byl, Komisija arba (tam tikrais atvejais) valstyb Konvencijos dalyv galjo perduoti j Europos mogaus Teisi Teismui, jeigu valstyb atsakov bdavo pripainusi Teismo jurisdikcij pagal 46 straipsn (tai buvo padariusios visos alys).78 Teismo sprendimas buvo privalomas ir jo vykdym priirdavo Minist-r Komitetas. Skund daugjo ir daugjo neinagrint byl, todl btinai reikjo reformuoti Konvencijos prieiros mechanizm. Tai dar labiau paskatino nauj valstybi i Ryt Europos primimas Europos Taryb bei perspektyva, jog iki 2000-j Konvencijos ali skaiius gali iaugti iki 40-45 valstybi. Komisijai pateikt skund nuo 404 (1981 m.) padaugjo iki 2037 skund 1993 m., o Komisijoje uregistruot byl 1994 m. sausio mnes jau buvo 2672, i kuri beveik 1500 byl dar nebuvo netgi pradtos nagrinti. Kol byl galutinai isprsdavo Teismas arba Ministr Komitetas, vidutinikai reikdavo laukti il-giau nei 5 metus. Europos Taryba 1994 m. gegus 11 d. patvirtino Konvencij keiiant (t.y. ne fakultatyvin) 11- Protokol, kuriuo pertvarkytas kontrols mechanizmas ir vietoj buvusi Teismo ir Komisijos sukurtas naujas vieningas Teismas.79 Teismo jurisdikcijai priklauso tarpvalstybiniai skundai bei individualios peticijos, kurias Teismui gali teikti bet kuris asmuo, nevyriausybin organizacija arba grup asmen, teigiani, jog jie yra Konvencijos paeidimo, kur vykd viena i valstybi Konvencijos dalyvi, aukos. Pagal naujj sistem pareikjai peticijas gali pateikti tiesiogiai Teismui be joki apribojim, iskyrus tam tikras slygas dl priimtinumo.

72

H.G. Schemers (red.), The Influence of the European Commission of Human Rights, 1992; C.A. Norgaard, European Commission of Human Rights, EPIL II (1995), p. 154-159.
73

G. Nolte/S. Oeter, European Commission and Court of Human Rights, Inter-State Applications, EPIL II (1995), p. 144-154.
74

r. T. Zwart, The Admissibility of Human Rights Petitions: The Case Law of the European Commission of Human Rights and the Human Rights Committee, 1994; I. Cameron, Turkey and Article 25 of the European Convention on Human Rights, ICLQ 37 (1988), p. 887.
75

Dl Konvencijos statuso Jungtinje Karalystje r. A.J. Cunningham, The European Convention on Human Rights, Customary International Law and the Constitution, ICLQ 43 (1994), p. 537-567; R.R. Churchill/ J.R. Young, Compliance with Judgments of the European Court of Human Rights and Decisions of the Committee of Ministers; The Experience of the United Kingdom, 1975-1987, BYIL 62 (1991), p. 283346.
76

r. B. Robertson, Exhaustion of Local Remedies in International Human Rights Litigation - The Burden of Proof Reconsidered, ICLQ 39 (1990), p. 191 ir t.t. Vidaus priemoni inaudojimo taisykl smulkiau nagrinjama 17 skyriuje.
77

Apie taikinimo procedras r. 18 skyri.

78

W.J.G. van der Meersch, European Court of Human Rights, EPIL II (1995), p. 201-217.
79

Kiti regioniniai dokumentai

Galima pagrstai teigti, kad Europos mogaus teisi konvencija yra sudtingiausia ir praktikai paangiausia tarptautin mogaus teisi apsaugos sistema. Egzistuoja ir kitos regionins sutartys dl mogaus

ILM 33 (1994), p. 943; tekstas Brownlie BDIL, p. 372. r. R. Bernhardt, Reform of the Control Machinery under the European Convention on Human Rights: Protocol No. 11, MIL 89(1995), p. 145-154.

270
80

14 s k y r i u s

C.M. Quiroga, The Battle of Human Rights, Systematic Violations and the Inter-American System, 1988; C. Grossman, Proposals to Strengthen the Inter-American System of Protection of Human Rights, GYIL 32 (1989), p. 264-279; S, Davidson, The InterAmerican Court of Human Rights, 1992; T. Buergenthal, American Convention on Human Rights, EPIL I (1992), p. 131-136; B. Santoscoy, La Commission interamericaine des droits de I'homme et le developpement de sa competence par le systeme des petitions individuelles, 1995.
81 Apie Amerikos mogaus teisi teismo 1994 m, gruodio 9 d. konsultacin ivad dl tarptautins atsakomybs ryium su statym primimu ir vykdymu paeidiant Konvencij r. ILM 34 (1995), p. 1188. 82

1996 m. liepos 31 d. duomenimis dokument ratifikavo 50 valstybi. r. M. Harnalengwa/C. Flinterman/ E.V.O. Dankwa (red.), The International Law of Human Rights in Africa -Basic Documents and Annotated Bibliography, 1988; K. Mbaye, Les Droits de I'Homme en Afrique, 1992; F. Ouguergouz, La Charts africaine des droits de I'homme et des peuplese, 1993; U.O. Umozurike, Six Years of the African Commission on Human and Peoples' Rights, FS Bernhardt, p. 635-645; E.G. Bello, Human Rights, African Developments. EPIL II (1995), p. 902-910.
83

teisi apsaugos, kurios, deja, yra kur kas maiau veiksmingos nei mintoji Konvencija, nors i dalies ir vadovaujasi joje numatytu mode-liu. Amerikos mogaus teisi konvencija, priimta Amerikos valstybi organizacijos, sigaliojo 1978 metais, ir 1996 m. liepos 31 d. duomenimis jos alimis buvo 25 valstybs.80 Sukrus Konvencijoje numatytus organus buvo pasiekta tam tikros paangos skatinant mogaus teisi apsaug Vakar pusrutulyje.81 1981 m. beveik visos Afrikos vienybs organizacijos valstybs nars ratifikavo Afrikos mogaus ir taut teisi chartij.82 is dokumentas buvo svarbus ingsnis paang; taiau, kaip rodo pats jos pavadinimas, Chartija apima ne tik asmens teises; be to, ji menkai utikrinama. Dl regionini dokument mogaus teisi apsaugos klausimais ir kitose pasaulio dalyse, pavyzdiui, arab valstybse bei Azijoje,83 vyksta tam tikros diskusijos, taiau iki iol dar nepasiekta koki nors svarbesni rezultat. Galiausiai reikt paminti procesus, skatinanius mogaus teisi apsaug pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sistemoje;84 ie procesai prasidjo 1975 m. Helsinkio baigiamuoju aktu ir 1989 m. Vienos susitikimu, o j kulminacija - 1990 m. Paryiaus chartija Dl naujos Europos'' bei 1992 m. Helsinkio do-kumentai, kuriais kurta vyriausiojo tautini maum komisaro institucija85 bei tvirtintos nuostatos dl Demokratini institucij ir mogaus teisi tarnybos, kurtos Varuvoje pereinamajam procesui Ryt Europoje stiprinti.86

R. Daoudi, Human Rights Commission of the Arab States, EPIL II (1995), p. 913-915.
84 85

r. 6 skyri.

E. Klein (red.), The Institution of a Commissioner for Human Rights and Minorities and the Prevention of Human Rights Violations, 1994.
86

MOGAUS TEISS KAIP TARPTAUTINIO SUSIRPINIMO OBJEKTAS

Teisinga bt sakyti, kad pasauliniu lygiu tarptautin mogaus teisi apsauga dar nra pasiekusi reikiamo lygio ir, kaip danai atrodo, yra sunku pasiekti globalin konsensus dl t teisi turinio bei j gyvendinimo.87 Tiesa yra ir tai, kad JT statuose, kaip parod travaux preparatoires, i pradi mogaus teisms skatinti ir j apsaugai nebuvo skiriama tiek daug dmesio kaip tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti.88 Taiau iandien nebra abejoni, remiantis JTO praktikos evoliucija, kad bent rimti mogaus teisi paeidimai vairiuose JT organuose turi bti traktuojami kaip keliantys tarptautin susirpinim. Nepriklausomai nuo JT stat 2(7) straipsnio, grubs mogaus teisi paeidimai nebepriklauso valstybi iimtinei vidaus kompetencijai (domain reserve) ir gali bti nagrinjami ne tik Jungtini Taut institucijose, bet ir vairi kit daugiaali ar dviali santyki tarp valstybi pagrindu.

Paryiaus Chartijos tekstas ILM 30 (1991), p. 190; 1992 m. Helsinkio aukiausio lygio susitikime priimti dokumentai yra ILM 31 (1992), p. 1385; dl 1994 m. ESBO aukiausio lygio susitikimo Budapete deklaracijos r. ILM 34 (1994), p. 764. r. A. Bloed/Pv. Dijk, The Human Dimension of the Helsinki Process, 1991. W. Korey, The Promises We Keep: Human Rights, the Helsinki Process and American Foreign Policy, 1993. r. taip pat 6 skyri.
87

r. C. Tomuschat, Human Rights in a World-Wide Framework - Some Current Issues, ZaoRV 45 (1985). p. 547.

MOGAUS T E I S S

271

Taigi mogaus teisi paeidim valstybje tyrimas, aptarimas ir pasmerkimas (droit de regard) tapo suderinamas su tos valstybs suverenumu, nors tai ir buvo ginijama praeityje, ypa buvusi socialistini valstybi, o Vakar kritikai diagnozavo dvigubus standartus", kuriuos kartais taik JTO institucijos, nagrindamos kaltinimus dl mogaus teisi paeidim.89 is procesas nesustojo (nepriklausomai nuo to, ar tai susij su tarptautine taika ir saugumu) dka moralins, politins ir teisins reikms, kuri teikiama mogaus teisi idjai, dka 1948 m. Visuotins mogaus teisi deklaracijos, taip pat vlesni tarptautini ir regionini sutari mogaus teisi klausimais. Tai atved, Tarptautinio Teisingumo Teismo odiais 1970 m. Barcelona Traction byloje, tam tikr svarbiausiu mogaus teisi" pripainim90 (pavyzdiui, apsauga nuo vergovs, rasins diskriminacijos ar genocido) erga omnes pareigomis. Be to, JT Tarptautins Teiss Komisija Konvencijos Dl valstybi atsakomybs" straipsni projekto 19 straipsnyje kaip tarptautin nusikaltim" kvalifikavo esmins svarbos tarptautins pareigos dl mogaus apsaugos, pavyzdiui, draudianios vergov, genocid ir apart-heid, rimt paeidim plaiu mastu".91 Tokios fundamentalios mogaus teiss, prie kuri galbt reikt priskirti ir apsaug nuo kan-kinimo,92 gali bti laikomos netgi ius cogens normomis.93 Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudencija rodo, jog Teismas aikiai pripaino, kad pareiga gerbti svarbiausias mogaus teise yra bendrosios tarptautins teiss pareiga. Kita vertus, tai nebtinai reikia paprotin tarptautin teis - tai galt bti aikinama kaip nuoroda bendruosius tarptautins teiss principus.94 Be to, ilieka atviras klausimas dl i svarbiausi" ar fundamentali" mogaus teisi turinio bei j skirtumo nuo kit mogaus teisi. JTO organ ir valstybi teis usiimti" mogaus teisi paeidimais, jei tai yra sakoma droit de regard prasme, taip pat teis kritikuoti vis dlto turi bti atskirta nuo klausimo, koki kit priemoni pagal paprotin tarptautin teis gali imtis treiosios valstybs, kaip atsako mogaus teisi paeidimus. Problema ta, kad tarptautins sutartys mogaus teisi klausimais numato savo specialius gyvendini-mo mechanizmus, be to, danai egzistuoja skirtingos ali pareigos pagal sutartis dl j padaryt ilyg dl konkreios sutarties arba papildomo protokolo pasiraymo. Tai tiesiogiai ikelia klausim, ar tokios sutartys tvirtina savarankikus reimus",95 kuriems egzistuojant valstybs sutarties alys gali neturti teiss remtis bendrosios tarptautins teiss numatomomis priemonmis, pavyzdiui, taikyti taikias atsakomsias priemones (prekybos ar kitokias sankcijas), kad apsaugot ir gyvendint esmines mogaus teises kitoje valstybje kaip erga
88

r. J. Delbruck, A Fresh Look at Humanitarian Intervention Under the Authority of the United Nations, Indiana U 67 (1992), p. 887, 892.
89

r. T.M. Franck, 0f Gnats and Camels: Is There a Double Standard at the United Nations?, AJIL 78 (1984), p. 811, at 819 ir t.t.; Schachter, op. cit., p. 345-348.
90

Belgium v. Spain (antroji stadija), ICJ Rep. 1970, p. 3, 33-34 p. Apie i byl r. 3 skyri. r. taip pat S.M. Schwebel, The Treatment of Human Rights and of Aliens in the International Court of Justice, V. Lowe/M. Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the international Court of Justice, 1996, p. 327-350.
91 92

r. 3 sk yri .

R. Kuhner, Torture, EPIL 8 (1985), p. 510-513.

93 94

r. 3 skyri.

r. Simma/Alston, op. cit., at 105106.

95

r. B. Simma, Self-Contained Regimes, NYIL 16 (1985), p. 12, kur aptariamas W. Riphageno (buvusio Tarptautins teiss komisijos specialaus pranejo valstybi atsakomybs klausimais) poiris.

272
96 97

14 s k y r i u s

r. 3 ir 17 skyri.

Dl svari ilyg dl savarankiko reimo" sampratos r. G. ArangioRuiz. Fourth Report on State Responsibility, UN Doc. A/CN.4/444/ Add.2, 1992 m. birelio 1 d.
98 99

r. 19 skyri.

r. R Malanczuk, Humanitarian Intervention and the Legitimacy of the Use of Force, 1993, taip pat 19 skyri. Taiau r. taip pat F.R. Teson, Humanitarian Intervention: An Inquiry into Law and Morality, 1988; N.S. Rodley, Human Rights and Humanitarian Intervention: The Case Law of the World Court, ICLQ 38 (1989), p. 321-333; N.S. Rodley (red.), To Loose the Bands of Wickedness: International Intervention in Defence of Human Rights, 1992; N, Chandrahasan, Use of Force to Ensure Humanitarian Relief - A South Asian Precedent Examined, ICLQ 42 (1993), p. 664 ir t.t; M. Heiberg (red.), Subduing Sovereignty: Sovereignty and the Right to Intervene, 1994; Y.K. Tyagi, The Concept of Humanitarian Intervention Revisited, Mich. JIL 16 (1995), p. 883-910; U. Beyerlin, Humanitarian Intervention, EPIL II (1995), p. 926933. Be to, r. 2 ir 22 skyri.
100 101

omnes pareigas nesiremiant konkreiomis procedromis, numatytomis Sutartyje.96 is klausimas yra neaikus ir jo dar neisprend Tarptautinis Teisingumo Teismas; konkretaus atsakymo j nedav ir Tarptautins Teiss Komisija.97 Galiausiai galima daryti ivad, jog atsakymas klausim priklauso nuo atitinkam sutari bei jose numatyt procedr aikinimo. Dar vienas diskusijos objektas treij valstybi ginkluotos jgos arba kitokios prievartos naudojimo teistumas reaguojant grubius mogaus teisi paeidimus kitoje valstybje. ia vadinamja teise humanitarin intervencij (ji turi bti skiriama nuo valstybs sa-v piliei, kuriems gresia pavojus usienyje, gynimo)98 praeityje piktnaudiaudavo stipriosios valstybs, nordamos pasiekti kit politini, ekonomini ar karini tiksl. Sis klausimas yra kontroversikas, taiau labiau pagrstas poiris bt tas, kad vienaal teis naudoti jg intervencijai humanitariniais motyvais kit valstyb yra neteista, atsivelgiant jgos naudojimo udraudim JTO statuose.99 Nicaragua v. USA byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik, kad jgos naudojimas negali bti tinkamas bdas ... utikrinti ... pagarb" mogaus teisms.100 Tokia intervencija reikalauja JTO Saugumo Tarybos leidimo, kaip, pavyzdiui, buvo Somalyje 1992 metais.101

ICJ Rep. 1986, 14, 135. r. 22 skyri.

15 SKYRIUS

EKONOMIKA

Tarptautinius ekonominius santykius reguliuojanti teis yra viena i svarbiausi srii, kurioje praktikai funkcionuoja tarptautins teisins normos, principai bei tarptautins institucijos. Tai atspindi didiul pasaulio ekonomins tarpusavio priklausomybs augim pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, o tai meta ik tradiciniam poiriui tarptautin teis.1 Tarptautins ekonomins teiss" samprata, sigaljusi per pastaruosius kelet deimtmei,2 apima itin plai sfer kurios jokiu bdu negali aprpti i knyga. Taiau visikai jos nenagrinti negalima, nes susidaryt gana klaidingas spdis apie iuolaikins tarptautins teiss, kokia ji yra iandien, pobd.3 Klausimas, k tiksliai apima samprata tarptautin ekonomin teis", tebra mokslinink diskusij objektas; pagrindin su tuo susijusi problema yra ta, kad glaudi ios teiss tarpusavio sveika su nacionalins teiss normomis labai komplikuoja jos nagrinjim.4 Siauresnis poiris silo dmes sutelkti tarptautin reguliavim tai susij su usienio verslo vairi gamybini veiksni (asmen ir kapitalo) sikrimu kit valstybi teritorijoje ir tarptautiniais sandoriais dl preki, paslaug bei kapitalo.5 Veikale Restatement (Third) isakomas toks poiris: Tarptautini ekonomini santyki teis plaiausia prasme apima vis tarptautin teis ir tarptautinius susitarimus, reguliuojanius ekonominius sandorius, kurie sudaromi tarp valstybi arba kurie kitaip daro tak daugiau nei vienai valstybei, pavyzdiui, tokius, kurie susij su preki, l, asmen, nemateriali teisi, technologij, laiv ir lktuv perleidimu.6 Taigi i teis apima tokius poakius kaip sikrimo teis, usienio investicij, ekonomini santyki, ekonomini institucij bei regionins ekonomins integracijos teis. Taiau kit nuomone, ji galt apimti ir daugel kit dalyk, toki kaip tarptautin ekonomins pltros teis7 arba ekonomins sankcijos.8 Kadangi i knyga yra tik vieosios tarptautins teiss vadas,9 iame skyriuje pateikiami tik patys esmingiausi tarptautins ekonomins teiss bruoai. Kiti tarptau-

Restatement (Third), 2 t., VIII dalis: Selected Law of International Economic Relations, p. 261-337; J.H. Jackson/W.J. Davey, International Economic Relations, 2-as leid., 1989; E.-U. Petersmann, Constitutional Functions and Constitutional Problems of International Economic Law, 1991; H. Fox, International Economic Law and Developing Countries. An Introduction, 1992; M. Hilf/ E.-U. Petersmann (red.), National Constitutions and International Economic Law, 1993; J.H. Jackson/ W.J. Davey/A.O. Sykes, Jr., Legal Problems of International Economic Relations: Cases, Materials and Text, 3-as leid., 1995; J.H. Jackson, Economic Law, International, EPIL II (1995), p. 20-32; dl dokument rinkinio r. S. Zamora/R. Brand (red.), Basic Documents of International Economic Law, 2 tomai, 1990; P Kunig/N. Lau/W. Meng, International Economic Law, 2-as leid., 1993.
2

r., pavyzdiui, G. Schwarzenberger, The Province and Standards of International Economic Law, I, ILQ 2 (1948), p. 402-420.
3

r. taip pat M.W. Janis, An Introduction to International Law, 2-as leid., 1993, p. 273.
4

Dl integruoto poirio r. M. Herdegen, Internationales Wirtschaftsrecht, 2-as leid., 1995, p. 3.

5

D. Carreau/P Juillard/T. Flory, Droit international economique, 2-as leid., 1980, p. 11.
6 7

Restatement (Third), 2 t., p. 261.

r. R.W. Bentham, The Law of Development: International Contracts, GYIL 32 (1989), p. 418; F.V. GarciaAmador, The Emerging International Law of Development: A New Dimension of International Economic Law, 1990; A. Carty (red.), Law and

274
Development. 2 tomas: Legal Cultures, 1992; P Ebow Bondzi-Simpson (red), The Law and Economic Development in the Third World, 1992; R. Pritchard (red.), Economic Development, Foreign Investment and the Law, 1996. Dl daugiaalio susitarimo, kuriuo steigtas Tarptautins pltros teiss institutas (IDLI), r. ILM 28 (1989), p. 870.
8

15 s k y r i u s

r. J. Combacau, Sanctions, EPIL 9 (1986), p. 337-341; M.P. Malloy, Economic Sanctions and US Trade, 1990; N. Schrijver, The Meaning and Operation of Sanctions and Other Measures Short of the Use of Force, Ga. JICL 22 (1992), p. 41-53; J.A. Frowein, Article 41, Simma CUNAC, p. 621-628.
9 10 11 12 13 14 15 16 17

r. 1 skyri. r. 7 skyri. r. 8 skyri. r. 6 skyri. r. 13 skyri. r. 13 skyri. r. 16 skyri. r. 17 skyri.

tini ekonomini santyki teisiniai aspektai, tokie kaip nacionalini ekonominio pobdio teiss akt ekstrateritorinio taikymo problema,10 valstybs imunitetas,11 transnacionalini kompanij vaidmuo,12 oro transportas,13 telekomunikacijos,14 aplinkos apsauga15 bei diplomatin gynyba,16 vairiais aspektais nagrinjami kituose skyriuose. ia taip pat nenagrinjama tarptautin komercin teis, reguliuojanti santykius tarp prekybinink ir kit privai ali j tarptautiniuose verslo sandoriuose bei tarptautin komercin arbitra.17 Tarptautin ekonomin teis didia dalimi remiasi tarptautinmis (dvialmis ir daugiaalmis) sutartimis, atspindiniomis komercin princip quid pro quo. Paprotin tarptautin teis ioje srityje yra nereikminga. Pagal paprotin teis valstybs visada turjo laisv reguliuoti savo vidaus ir iorin ekonomin bei monetarin politik taip, kaip jos man esant tikslinga.18 Kai kurie paprotinje teisje numatyti ios laisvs apribojimai dl ekonominio valstybi bendravimo kyla i bendrj princip dl valstybs suvereniteto ir valstybs atsakomybs (pvz., dl elgesio su usienieiais ir j turtu).19 Taiau tokie principai kaip prekybos laisv, didiausio palankumo statusas 20 arba valiut konvertavimo principas pagal paprotin teis nra garantuojami.

r. B.M. Cremades, Commercial Arbitration, EPIL I (1992), p. 674677.

18

BRETTON WOODS SISTEMA IR TARPTAUTINS EKONOMINS ORGANIZACIJOS

Artjant XIX a. pabaigai, tarptautins prekybos sistema daugiausiai buvo grindiama liberaliais nacionalins teiss aktais (pvz., nacionalini valiut konvertabilumas), taip pat dvialiais prekybiniais susitarimais bei vadinamosiomis Draugysts, prekybos ir navigacijos sutartimis".21 i sistema lugo prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, po kurio atjo protekcionizmu ir valiut nestabilumu pasiymjs tarpukario laikotarpis. 1941 metais Atlanto chartijoje buvo numatyta sukurti liberali tarptautin ekonomin sistem kad tarptautiniai ekonominiai ryiai suaktyvt lygi rinkos prieinamumo slyg pagrindu; i idj labiausiai propagavo JAV ir Jungtin Karalyst. iuolaikin globalin tarptautinio ekonominio reguliavimo tarp valstybi sistema grindiama daugiaale sistema, sukurta 1944 m. Bretton Woods konferencijoje.22 Joje buvo sprendiami tokie du svarbiausi udaviniai: pirma, tarif ir kitoki klii tarptautinei prekybai mainimas; ir antra, sukurti tok pasaulin ekonomin mechanizm kuriuo bt mainami ekonominiai konfliktai tarp valstybi, nes, kaip buvo teigiama, bent i dalies jie prisidjo prie Antrojo pasaulinio karo siliepsnojimo. Konferencijos dka buvo sukurtos trys pagrin-

E.-U. Petersmann, Rights and Duties of States and Rights and Duties of Their Citizens, FS Bernhardt, p. 1087, at 1094. r. taip pat S. Zamora, is There Customary International Economic Law?, GYIL 32 (1989), p. 9.
19 20 21

r. tekst toliau, p. 288-292. r. tekst toliau, p. 281.

r. G. Herrmann, Commercial Treaties, EPIL I (1992), p. 677-683; D. Blumenwitz, Treaties of Friendship, Commerce and Navigation, EPIL 7 (1984), p. 484-490.
22

H. Coing, Bretton Woods Conference (1944), EPIL I (1992), p. 494-495; S.A. Silard, Financial Institutions, Intergovernmental, EPIL II (1995), p. 378-381; E.-U. Petersmann, Economic Organizations and Groups, international, ten pat, p. 32-38; R.F. Mikesell, The Bretton Woods Debates, 1994; P.B. Kenen (red.), Managing the World Economy: Fifty Years alter Bretton Woods, 1994; J. Cavanagh/D. Wysham/M. Arruda (red.), Beyond Bretton Woods; Alternatives to the Global Economic Order, 1994.

EKONOMIKA

275

dins tarptautins ekonomins institucijos, reguliuojanios pinigin sistem ir prekyb: Tarptautinio valiutos fondo (IMF), Tarptautinio rekonstrukcijos ir pltros banko (IBRD) (inomo ir kaip Pasaulio bankas) bei (vliau) Bendras susitarimas dl tarif ir prekybos (GATT); ios institucijos smulkiau bus aptartos iame skyriuje toliau. Sistemos pamatin filosofija - santykins naudos teorija, kuri ipltojo brit ekonomistai Davidas Ricardas ir Johnas Stuartas Mil-lis, Adamo Smitho rinkos teorij pritaik tarptautiniams ekonominiams ryiams. Pagal i teorij ilaisvinta usienio prekyba ir tam tikras tarptautinis darbo pasidalijimas duoda naudos visoms tame procese dalyvaujanioms nacionalinms ekonomikoms. Trumpai tariant, pagal Bretton Woods sistem numatyta tarptautin ekonomin tvarka remiasi prielaida, jog rinkos prieinamumas, klii tarptautinei prekybai ir piniginiams sandoriams mainimas yra pagrindins priemons auktam uimtumo lygiui skatinti, realioms pajamoms didinti ir gamybini veiksni panaudojimui optimizuoti. Be to, nediskrimina-cijos principu siekiama utikrinti optimal itekli paskirstym ir ukirsti keli konkurencijos silpninimui, galiniam kilti dl privilegijuotos kai kuri valstybi padties. Kita vertus, ie laisvi principai danai prietarauja suvereniai valstybi lygybei, numatytai JT stat 2(1) straipsnyje, taip pat j laisvei paioms nusistatyti savo ekonomin politik ir prioritetus, nepaisant sipareigojim dl tarptautinio bendradarbiavimo socialinje ir ekonominje srityse, kurie taip pat minimi JT statuose.23 Komunistins alys atsisak dalyvauti kai kuriose Bretton Woods sistemos institucijose dl to, kad jos buvo grindiamos kapitalistine (rinkos ekonomikos) filosofija. Besivystanios alys, i pradi kritikai irjusios tariam i Vakar institucij nejautrum Treiojo pasaulio skurdui ir ekonomins pltros problemoms, pamau m dalyvauti ir vaidinti svarb vaidmen tose organizacijose, kurios funkcionuoja pagal princip viena valstyb - vienas balsas". Taiau isivysiusi ali taka iliko lemiama tokiose svarbiose institucijose kaip IMF ir Pasaulio bankas, kuriose sprendimai priimami pagal organizacij neto kapitalo dyd ir kuriose dl to negalioja valstybi suverenios lygybs principas.24 Bretton Woods sistem papild Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija (OECD).25 1960 m. OECD tapo Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, steigtos ryium su JAV pagal Marshalo plan teikta pagalba Europai atstatyti po Antrojo pasaulinio karo, teisi permja.26 OECD apima 26 didiausias Vakar pramonines valstybes, kuri dalis, apskritai pamus, sudaro daugiau nei pus pasaulins gamybos apimi ir daugiau nei 70 proc. pasaulins

23

stat 1(3), 55(a)(b) ir 56 straipsniai. r. 21 skyri.

24

H.G. Schermers, Weighted Voting, EPIL 5 (1983), p. 398-399.

25

H.J. Hahn, Organisation for Economic Cooperation and Development, EPIL 5 (1983), p. 214222.
26

A.-M.d. Zayas, European Recovery Program, EPIL II (1995), p. 282-285.

276
27 P-T. Stoll, Economic Commissions, Regional, Wolfrum UNLPP I, p. 434-450; W. Meng, Economic Cooperation under the UNSystem, ten pat, p. 451-460; R. Lagoni, ECOSOC, ten pat, p. 461469, Apie ECOSOC r. taip pat 21 skyri. 28

15 s k y r i u s

G. Corea, United Nations Conference on Trade and Development, EPIL 5 (1983), p. 301307; R. Marxen, UNCTAD, Wolfrum UNLPP II, p. 1274-1283; dl naujausios konferencijos, UNCTAD IX, vykusios 1996 m. balandio 27gegus 11 d. Piety Afrikos Respublikoje, r. UN Chronicle 1996, Nr. 2, p. 58-60,
29

S, Marchisio/A. di Blas, The Food and Agricultural Organization (FAO), 1991; J.P. Dobbert, Food and Agriculture Organization of the United Nations, EPIL II (1995), p. 413-419; H.-J. Schutz, FAO, Wolfrum UNLPP I, p. 499-522.
30

r. H. Sahlmann/B. Blank, UNDP Wolfrum UNLPP II, p. 1284-1290.

31

PC. Szasz, United Nations Industria Development Organization, EPIL 5 (1983), p. 329-336; B.L. Rau-Mentzen, G.v. Koppenfels, UNiDO, Wolfrum UNLPP II, p. 1329-1334.
32

W. Benedek, International Fund for Agricultural Development, EPIL II (1995), p. 1146-1149; P.M. Frankenfeld, IFAD, Wolfrum UNLPP I, p. 694-701.
33

r. B.S. Chimni, International Commodity Agreements: A Legal Study, 1987; C. Tomuschat, Commodities, Common Fund, EPIL I (1992), p. 683-686; Commodities, International Regulation of Production and Trade, ten pat, p. 686-692; R. Wolfrum, Commodity Agreements/ Common Fund, Wolfrum UNLPP I, p. 138-147.
34

I.F.I. Shitaha/A.R. Parra, Organization of Petroleum Exporting Countries, EPIL 5 (1983), p. 224228. S. taip pat O. Elwan, Organization of Arab Petroleum Exporting Countries, EPIL 6 (1983), p. 281-287.
35 36

r. 1 ir 6 skyri.

E.D.J. Kruijtbosch, Benelux Economic Union, EPIL I (1992), p. 373-377; P Pescatore, BelgiumLuxemburg Economic Union, ten pat, p. 367-371.
37

W. Karl, European Free Trade Association, EPIL II (1995), p. 237240.

prekybos. Tai ir yra tikroji vieta bendradarbiauti, ypa koordinuojant nari ekonomin ir monetarin politik. Be to, Jungtini Taut Organizacija (steigusi penkias regionines ekonomines komisijas pagal ECOSOC Europai, Azijai ir Tolimiesiems Rytams, Lotyn Amerikai, Afrikai bei Vakar Azijai27) steig ir daugyb labiau specializuot organizacij ekonominje srityje, i kuri svarbiausia, ireikianti besivystani ali interesus, yra Jungtini Taut prekybos ir pltros konferencija (UNCTAD), steigta 1964 metais.28 Be to, Jungtinse Tautose veikia organizacijos, kuri udavinys - gerinti gyvenimo standartus ir skatinti neturting ali kio pltojim; tai, pavyzdiui, Maisto ir ems kio organizacija (FAO),29 JT pltros programa (UNDP),30 JT pramons pltros organizacija (UNIDO),31 Tarptautinis ems kio pltros fondas (IFAD).32 Be to, yra daugyb nelabai skmingai veikiani prekybos susitarim, kuri tikslas - utikrinti stabilius kain lygius daugiausia besivystani ali, kurios yra itin priklausomos nuo aliav eksporto (pvz., kauiuko, kavos, arbatos, metal), interesais.33 Be OECD, kitos ekonomins organizacijos, savo pobdiu regionins, yra tokios: Naft eksportuojani ali organizacija (OPEC),34 Europos Bendrijos (EAPB, EEB ir Euratomas), dabar - Europos Sjunga,35 Beneliukso ekonomin sjunga,36 Europos laisvosios prekybos asociacija (EFTA)37 bei 1992 m. sukurta Europos ekonomin erdv (EEA).38 (Susitarim dl EEA, grindiam EB teiss principais, pasira EB, EAPB, j valstybs nars bei 7 EFTA valstybs. veicarija po referendumo i jos istojo. \ Europos Sjung stojus Suomijai, Austrijai ir vedijai, EFTA smarkiai buvo absorbuota Europos integracijos proces.) Be to, 1988 m. pasiraytas Kanados ir JAV laisvosios prekybos susitarimas,39 taps pagrindu iaurs Amerikos laisvosios prekybos sutariai (NAFTA),40 sudarytai 1992 m. tarp Kanados, JAV ir Meksikos, ir sukrusios laisvosios prekybos erdv, kuri yra atvira tolesniam pltimuisi Lotyn Amerik; taip sukuriama atsvara Europos Sjungai ir Japonijai. Be to, egzistuoja daugyb kit laisvosios prekybos erdvi bei subregionini ekonomini organizacij Lotyn Amerikoje,41 skaitant And Pakt,42 CACM, ALADI, SELA, CARICOM43 bei MERCOSUR (steigta Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus).44 1994 m. gruodio 17 d. priimtas Papildomas protokolas Dl MERCOSUR institucins struktros"45 gali nulemti pirm svarb integracin proces tarp besivystani ali. il prisijung prie MERCOSUR 1996 m. birelio mnes. Afrikoje, pavyzdiui, randame 1975 m. steigt Vakar Afrikos valstybi ekonomin bendrij (ECOWAS),46 1991 m. sukurt Afrikos ekonomin bendrij47 bei 1993 m. sukurt Ryt ir Piet Afrikos bendrj rink.48

EKONOMIKA

277
38

Ramiojo vandenyno zonoje didel grup valstybi (skaitant Australij, Honkong, Kinij, Indonezij, Japonij, Kanad, Brunj, Malaizij, Filipinus, Naujj Zelandij, Singapr, Piet Korj, Taiva-n, Tailand, Meksik, Papua-Naujj Gvinj ir JAV) 1989 m. steig Azijos ir Ramiojo vandenyno ali ekonominio bendradarbiavimo organizacij (APEC),49 kurios bstin yra Singapre. 1992 m. ekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija sukr Vidurio Europos laisvosios prekybos erdv (CEFTA).50 Be to, 1993 m. Nepriklausom Valstybi Sandrauga (NVS),51 atsiradusi ant buvusios Soviet Sjungos griuvsi, pasira Sutart dl Ekonomins sjungos sukrimo".52 Tarp i Sutart 1993 m. rugsjo 24 d. pasiraiusi NVS nari buvo Rusija, Baltarusija, Armnija, Moldova, Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekija, Tadikija ir Azerbaidanas. Ukraina ir Turkmnija prisijung kaip asocijuotosios nars. Gruzija tapo visateise nare 1993 m. spalio mnes. Ne visos tokio pobdio bendradarbiavimo laisvosios prekybos srityje formos ir muit sjungos lm teisikai savarankik organizacij sukrim. Kita vertus, yra pavojus, kad tendencija kurti didelius prekybinius blokus gali sukelti pasaulins ekonomikos regio-nalizacij. i tendencij sustiprino ir 1994 met sutartis dl Energetikos chartijos;53 i Sutartis, pasirayta po 1991 metais pasiraytos neprivalomos Europos energetikos chartijos, yra naujo pobdio daugiaalis susitarimas dl investicij ir prekybos, kur pasira 49 valstybs ir Europos Bendrija.

r., pavyzdiui, A. Evans, The Law of the European Community Including the EEA Agreement, 1994; T. Blanchet/R. Piipponen/M. WestmanClemeni, The Agreement on the European Economic Area (EEA), 1994.
39

Tekstas ILM 27 (1988), p. 281. r. S.A. Baker/S.B. Battram, The CanadaUnited States Free Trade Agreement, IL 23 (1989), p. 37-80; CanadaUnited States Free Trade Agreement Binational Secretariat; Background Note on the FTA Binational Secretariat and A Status Report of All Cases Filed with the Secretariat under Chapters 18 and 19, ILM 30 (1991), p. 181; M.J. Hahn, Free Trade Agreement between the United States and Canada (1988), EPIL II (1995), p. 469-473.
40

Tekstas ILM 32 (1993), p. 289 ir 605. r. F.L. Ansley, North American Free Trade Agreement: The Public Debate, Ga JICL 22 (1992), p. 469; M.D. Baer/S. Weintraub (red.), The NAFTA Debate: Grappling with Unconventional Trade Issues, 1994; F.M. Abbott, Law and Policy of Regional Integration: The NAFTA and Western Hemispheric Integration in the World Trade Organisation, 1995.
41

Tarptautinis valiutos fondas (IMF)

Pagrindins idjos, kuriomis remiantis buvo sukurtas Tarptautinis valiutos fondas (IMF), grindiamos ymi ekonomist Johno Maynar-do Keyneso (JK) bei Harry Dexterio White'o (JAV) silymais.54 Pagal IMF steigimo sutarties IV straipsn, tarptautins pinigins sistemos pagrindinis tikslas - sukurti mechanizm, kuris tarp ali palengvint keitimsi prekmis, paslaugomis bei kapitalu, ir kuris skatint tvirt ekonomin augim."55 Be to, I straipsnyje, inter alia, nurodomi tokie IMF tikslai: (ii) skatinti tarptautins prekybos pltr bei subalansuot augim ir taip prisidti prie didelio uimtumo bei reali pajam lygio skatinimo ir ilaikymo, taip pat prie vis nari produktyvi itekli pltojimo kaip pirmaeili ekonomins politikos udavini. (iii)... (iv)pagal sandorius tarp nari, padti sukurti daugiaal mokjim sistem ir paalinti usienio valiut suvarymus, trukdanius augti pasaulinei prekybai.

M. Minker, Central American Integration: Evolution, Experience and Perspectives, GYIL 32 (1989), p. 195-240; 0. Ribbelink, Institutional Aspects of Regional Economic Integration: Latin America, Hague YIL 4 (1991), p. 86-105; K.R. Simmonds, Caribbean Cooperation, EPIL I (1992), p. 533-536; K.R. Simmonds, Central American Common Market, ten pat, p. 548-550.
42

Tekstas ILM 28 (1989), p. 1165. r. R Nikken, Andean Common Market, EPIL I (1992), p. 155-159.
43

Karib Bendrija (CARICOM), steigta 1973 m. sutartimi, pakeit Karib laisvosios prekybos asociacij (CARIFTA), steigt 1962 m. CARICOM Sutarties tekstas ILM 12 (1973), p. 1033.
44

Mercado Comun del Sur, ILM 30 (1991), p. 1041.

45 46

ILM 34 (1995), p. 1244.

Tekstas ILM 14 (1975), p. 1200, perirtas tekstas ILM 35 (1996), p. 660. r. J.E. Okolo, ECOWAS Regional Cooperation Regime, GYIL 32 (1989), p. 111; S. Ajulo, Economic Community of West African States, EPIL II (1995), p. 16-20.

278
47

15 s k y r i u s

ILM 30 (1991), p. 1241. r. K.v. Walraven, Some Aspects of Regional Economic Integration in Africa, Hague YIL 4 (1991), p. 106-126; M. Ndulo, Harmonization of Trade Laws in the African Economic Community, ICLQ 42 (1993), p. 101 ir t.t.
48

Sutarties tekstas ILM 33 (1994), p. 1067; r. taip pat ILM 34 (1995), p. 864.
49

r. D.K. Linnen, APEC Quo Vadis?, AM 89 (1995), p. 824-834. Apie naujausius ingsnius, kuriuos eng APEC steigdama savanorik konsultacin tarpininkavimo ginuose tarnyb bei prekybos liberalizavimo link r. dokumentus ILM 35 (1996), p. 1102 ir 1111.
50 51 52

ILM 34 (1995), p. 3. r. 6 skyri.

Sutarties tekstas ILM 34 (1995), p. 1298. r. S. Peers, From Cold War to Lukewarm Embrace: The European Union's Agreements with the CIS States, ICLQ 44 (1995), p. 829-847.

53

Tekstas ILM 34 (1995), p. 360; pataisos ILM 34 (1995), p. 1158; del pasiekt susitarim statuso r. ILM 34 (1995), p. 593. Apie JAV pareikim dl Energetikos chartijos sutarties r. ILM 34 (1995), p. 556.
54

J. Gold, International Monetary Fund, EPIL II (1995), p. 1271-1278; Restatement (Third), 2 t., p. 313-337; P. Rawert, IMF, Wolfrum UNLPP I, p. 724-733. r. taip pat R.W. Edwards, Jr., International Monetary Collaboration, 1985; R.C. Tennekoon, The Law and Regulation of International Finance, 1991; B. Steil (red.), International Financial Market Regulation, 1994.
55

2 UNTS 39, TIAS Nr. 1501 (1947) [pirminiai straipsniai], pakeistas tekstas 726 UNTS 266, TIAS Nr. 6748 (1976) [pirmasis pakeitimas]; TIAS Nr. 8937 (1978) [antrasis pakeitimas].
56

J. Gold, Exchange Rales in International Law and Organization, 1989; Gold, Legal Effects of Fluctuating Exchange Rates, 1990.
57

M. Garritsen de Vries, Balance of Payments Adjustment, 1945-1986: The IMF Experience, 1987.
58

r. F.P Feliciano/R. Dolzer, The International Law of External Debt Management - Some Current Aspects ILA Rep. 1988, p. 419; P.M. Keller/ N.E. Weerasinghe, Multilateral Official

1995 met duomenimis, 179 valstybs jau buvo IMF nars, skaitant ir atsiradusias po SSRS iirimo. Nari teiss ir pareigos grindiamos kvotomis"; jos atspindi nari ekonomin ir finansin padt, taip pat apibria finansinio nao Fond dyd. Svarbiausias IMF organas Valdytoj taryba, sudaryta i valdytojo ir vieno pavaduotojo, kur skiria kiekvienas narys (paprastai skiriamas finans ministras arba Centrinio banko valdytojas). Vykdomoji taryba turi maiausiai 20 vykdomj direktori, i kuri 5 yra skiriami ir 15 - renkami. Penkias didiausias kvotas turintys nariai turi teis skirti direktorius (JAV, Jungtin Karalyst, Vokietija, Pranczija ir Japonija). Kiti nariai, esant tam tikroms slygoms, dar papildomai gali skirti du direktorius. Balsavimo sistema faktin sprendim primimo gali suteikia grupei Vakar valstybi, turini didiausias kvotas. IMF atlieka vairias funkcijas, taiau svarbiausios i j - reguliacins ir prieiros funkcijos valiut kurs srityje,56 daugiaals mokjim sistemos reguliavimas bei koordinavimas, taip pat tam tikra finansin veikla. Dl valiut konvertabilumo pirmin Bretton Woods sistema buvo paremta fiksuotu aukso paritetu JAV dolerio atvilgiu, su kuriuo buvo susietos kitos valiutos. 1971 metais ios sistemos buvo atsisakyta dl ekonomini prieasi ir dl to 1976 metais IMF nariams buvo leista vesti IMF kontroliuojam lanksi (plaukiojani") valiut kurs sistem. Vienas i svarbiausi IMF udavini - padti valstybms narms susidarius mokjim balanso deficitui.57 Btinas likvidumas palaikomas su vadinamj speciali rezervuot teisi" (SDR) pagalba. SDR -tai los, kurias Fondas paskirsto nariams kaip rezervines arba kaip las, skirtas j valiutoms palaikyti. Jos apskaiiuojamos remiantis penki svarbiausi valiut (JAV dolerio, Vokietijos marks, Japonijos jenos, Pranczijos franko ir svaro sterlingo) konkrei sum krepeliu", taip pat j keitimo kursais. SDR sistema i tikrj u savo pai nacionalin valiut nariams leidia gauti tvirtos" valiutos, taiau is mechanizmas yra pernelyg sudtingas, kad ia bt aptariamas smulkiau. Dl tarptautini institucij, Vakar valstybi ir privai bank vykdytos intensyvaus skolinimo besivystanioms alims, nebepajgusioms imokti savo didiuli usienio siskolinim, politikos 8-ojo deimtmeio pabaigoje vyko gili, dl tarptautini skol kilusi kriz, kuri vis dar tebesitsia.58 Su tuo siejasi ginytina problema dl paskol, kurias IMF ir Pasaulio bankas silo besivystanioms alims, turinioms didiuli skol, slygotumo". Pagal vadinamj slygin susitarim" tarp IMF ir alies skolininks pastaroji alis privalo oficialiai paskelbti, kad ji imsis tam tikr ekonomins reformos priemoni, kad veikt

EKONOMIKA

279
Debt Rescheduling: Recent Experiences, 1988; D.H. Cole, DebtEquity Conversions, Debt-for-Nature Swaps, and the Continuing World Debt Crisis, Colum. JTL 30 (1992), p. 57; V.P Nanda/G.W. Shepherd Jr./ E. McCarthy-Arnolds (red.), World Debt and the Human Condition. Structural Adjustment and the Right to Development, 1993; H.J. Hahn, Foreign Debts, EPIL II (1995), p. 428435; M. Bothe, Debt Crisis, Wolfrum UNLPP I, p. 366-379; A. Reinisch, State Responsibility for Debts, 1995.
59 60

savo mokjim balanso deficit. Tai yra IMF paskolos suteikimo slyga, taiau tai nereikia sutartinio sipareigojimo. Taigi valstyb skolinink, nesilaikanti mintos slygos, teisine prasme nepadaro tarptautins teiss paeidimo.59 Taiau tokiu atveju gali kilti sunkum tolesnms paskoloms i tarptautini institucij gauti. Tokia reikalaujam struktrini pertvarkym politika paprastai sukelia skausming socialini padarini besivystani ali gyventojams. Ar tokios reformos i tikrj yra veiksmingos - ginytinas klausimas. Daugelis Piet ali mano, kad joms yra primetama globa, ir jos laiko tai j suvereniteto paeidimu.60

Herdegen, op. cit., p. 229.

Pasaulio bankas
Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas (Pasaulio bankas) buvo kurtas kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (IMF) 1944 m. Bretton Woods konferencijoje.61 Pagal jo Steigimo sutarties 1 straipsn Pasaulio banko tikslai yra ie: padti pertvarkyti ir pltoti nari k, skatinti privaias usienio investicijas - suteikti joms garantij arba dalyvauti privai investuotoj teikiamose paskolose bei kitokiose investicijose, teikti (tam tikromis aplinkybmis) finansavim produktyviems tikslams, skatinti ilgalaik subalansuot tarptautins prekybos augim bei ilaikyti pusiausvyr mokjim balansuose, pltoti savo skolinimo politik, pirmiausia naudingiems ir neatidliotiniems projektams, be to, vykdyti savo operacijas atsivelgiant tarptautini investicij poveik valstybi nari verslo slygoms.62 Po Antrojo pasaulinio karo Bankas msi kio restruktrizavimo, o dabar jo veikla daugiausia susijusi su paskolomis besivystanioms alims: jis finansuoja konkreius projektus, gerinanius infrastruktr ir ekonomin pltr Pietuose apskritai.63 Prie tampant Pasaulio banko nariu, reikia priklausyti Tarptautiniam valiutos fondui, todl ioms dviem organizacijoms priklauso tos paios valstybs nars. Tiek Banko balsavimo sistema, tiek ir jo pagrindini organ struktra yra panai IMF model; taigi didiausi akcininkai pagal j finansin na naudojasi privilegijuotu statusu. I esms Bankas veikia kaip finansinis tarpininkas: jis perskolina i rinkos gaunamas las arba garantuoja jo nariams komerciniais kanalais teikiamas paskolas. Jis teikia paskolas ir i nuosavo kapitalo l, taiau tai nra ymi Banko veiklos dalis. Bankas, atsivelgs atri kritik dl praeityje taikyt grynai ekonomini kriterij,64 dabar labiau links finansuoti socialins ir aplinkosaugos srii projektus. Pasaulio bank papildo Tarptautin finans korporacija (IFC)65 ir Tarptautin pltros asociacija (IDA);66 ios trys organizacijos sudaro

W. Meng, Conditionality of IMF and World Bank Loans: Tuteluge over Sovereign States?, VRU 21 (1988), p. 263; H.M.G. Denters, IMF Conditionaliteit - Juridische aspecten van betalingsbalanssteun door het IMF, 1993; J.-M. Sorel, Sur Quelques aspects juridiques de la conditionalite du F.M.I, et leurs consequences, EJIL 7 (1996), p. 67-88.
61

I.F. Shitata, The World Bank in a Changing World. Selected Essays, 1991; D.D. Bradlow/S. SchlemmerSchulte, The World Bank's New Inspection Panel; A Constructive Step in the Transformation of the International Legal Order, ZaoRV 54 (1994), p. 392-415; A, Broches, Selected Essays - World Bank, ICSID, and Other Subjects of Public and Private International Law, 1995. Dl regionins pltros bank r. P Kunig, Wolfrum UNLPP II, p. 1052-1058.
62

Tekstas 2 UNTS 134 (1947), pakeistas tekstas 606 UNTS 294 (1967).
63

r. J.W. Head, Evaluation of the Governing Law for Loan Agreements of the World Bank and Other Multilateral Banks, MIL 90 (1996), p. 214-234.
64

B.S. Brown, The United States and the Politicization of the World Bank. Issues of International Law and Policy, 1992; D. Bandow/I. Vasquez (red.), Perpetuating Poverty. The World Bank, the IMF, and the Developing World, 1994.
65

H. Golsong, International Finance Corporation, EPIL II (1995), p. 11421144; A. Graf Keyserlingk, IFC, Wolfrum UNLPP I, p. 702-704.
66

H. Golsong, International Development Association, EPIL II (1995), p. 1127-1129; D.H. Frankenfeld, IDA, Wolfrum UNLPP I, p. 686-693.

280

15 skyrius

67 68

r. 18 skyri.

Konvencija, pagal kuri kurta Daugiaal investicij garantij agentra (MIGA), ILM 24 (1985), p. 1598. r. S.K. Chatterjee, The Convention Establishing the Multilateral Investment Guarantee Agency, ICLQ 36 (1986), p, 76-91; H.G. Petersmann, Die Multilaterale Investitions-Garantie-Agentur (MIGA)., ZaoRV 46 (1986), p. 758; I.F.I. Shihata, MIGA and Foreign Investment: Origins, Operations, Policies and Basic Documents of the Multilateral Investment Guarantee Agency, 1988; S.A. Riesenfeld, Foreign Investments, EPIL II (1995), p. 435-439; D.W. Bachmann, MIGA, Wolfrum UNLPP II, p. 884-891.
69

vadinamj Pasaulio banko grup". Pasaulio bankas u atitinkamas palkanas teikia paskolas tik konkretiems projektams valstybse narse arba monms, turinioms vyriausybs garantij, o IFC padeda formuoti privai moni, u kuri paskolas j kilms valstybs negarantuoja, kapital. IDA teikia lengvatines paskolas (i tikrj tai yra subsidijos, nes taikomos itin palankios slygos) neturtingiausioms alims, nebegalinioms gauti finansavimo normaliomis rinkos slygomis, ir privaioms monms, turinioms tinkam vyriausybs garantij. Su Pasaulio banko grupe teisikai susietas yra Tarptautinis investicini gin sprendimo centras (ICSID)67 bei Daugiaal investicij garantij agentra (MIGA).68 GATT Pasibaigus Bretton Woods konferencijai ir krus Jungtines Tautas, buvo parengta ir 1948 m. Havanoje galutinai suderinta Tarptautins prekybos organizacijos (ITO), skirtos sprsti prekybos prekmis klausimus, chartija,69 taiau JAV Kongresas, baimindamasis, kad gali bti suvaryti Amerikos interesai bei tarptautins prekybos galimybs, atsisak j pripainti ir is dokumentas nesigaliojo. Vietoj to GATT, daugiaalis susitarimas, skirtas funkcionuoti pagal ITO, tapo centri-,ne institucija, kurios udavinys ilaisvinti prekyb prekmis mainant tarifus. Taiau jis nesigaliojo ir funkcionavo vadovaudamasis Protokolu Dl laikino taikymo", kur 1947 m. pasira 23 valstybs. Vlesniu 40 met GATT egzistavimo laikotarpiu daugiau nei 130 valstybi arba oficialiai tapo pasiraiusia alimi", arba bent jau de facto taik GATT taisykles. Praktikai GATT isirutuliojo kak panaaus kaip tarptautin organizacija, nors ir neturjo tinkamo steigia-mojo pagrindo, o GATT sekretoriatas niekada nevardijo jo kaip tarptautins organizacijos. GATT paskirtis - tvirtinti bendrus principus ir taisykles dl tarptautins prekybos ilaisvinimo, daugiaalio susitarimo pagrindu mainti muit ir kitokias klitis prekybai bei panaikinti diskriminacij tarp valstybi tarptautinje prekyboje.70 GATT nuostatos, papildytos daugybe papildom susitarim, sudaro sudting imt puslapi apimties dokument kur suvokti sunku netgi ios srities specialistams. Susitarimas kelet kart buvo keistas vlesniais protokolais. Svarbiausias pakeitimas - nauja IV dalis (prekyba ir pltra), pagal kuri susitarianios alys ypa privalo atsivelgti maiau isivysiusi ali ekonominius poreikius ir suteikti joms lengvatin status. Dabar dauguma besivystani ali vienaip ar kitaip dalyvauja GATT sistemoje, nors, kitaip nei UNCTAD, GATT vis dar laikomas tur-

Tekstas leidinyje Cmd. 7375. r. G. Jaenicke, Havana Charter, EPIL II (1995), p. 679-683.
70

GATT Sutarties tekstas leidinyje 55 UMTS 187. r. J.H. Jackson, World Trade and the Law of GATT, 1969; T.J. Schoenbaum, Antidumping and Countervailing Duties and the GATT: An Evaluation and a Proposal for a Unified Remedy for Unfair International Trade, GYIL 30 (1987), p. 177; Restatement (Third), 2 t., p. 263-312; E.-U. Petersmann, MidTerm Review Agreements of the Uruguay Round and the 1989 Improvements to the GATT Dispute Settlement Procedures, GYIL 32 (1989), p. 280; G.R. Winham, The Evolution of International Trade Agreements, 1992; R.E. Hudec, Enforcing International Trade Law: The Evolution of the Modern GATT Legal System, 1993; GATT'o sekretoriatas, Analytical Index: Guide to GATT Law and Practice, 6-as leid., 1994; P.J. Kuyper, The Law of GATT as a Special Field of International Law, NYIL 25 (1994), p. 227-257; H.v. Houtte, The Law of International Trade, 1995; G. Jaenicke, General Agreement on Tariffs and Trade (1947), EPIL II (1995), p. 502-610.

EKONOMIKA

281

tuoli klubu", skirtu funkcionuoti dl isivysiusi pramonini valstybi nari interes.71 GATT nariai dl kai kuri savo organizacijos nuostat aikinimo, gyvendinimo ir netgi (tekstils bei ems kio produkcijos) modifikavimo, prim papildom susitarim, kurie m veikti atskirai. To pavyzdiai: 1962 m. susitarimas Dl medvilnini audini", kur pakeit 1973 m. susitarimas Dl daugiapluoi audini", taip pat 1967 m. susitarimas Dl antidempingins veiklos", perirtas 1979 metais. Reikt paminti ir 1979 m. susitarimus dl GATT nuostat, reguliuojani eksporto subsidijas bei kompensacinius muitus, aikinimo, taip pat kitus susitarimus dl technini prekybos klii, importo licencijavimo procedr bei valstybini viej pirkim. Nuostata dl didiausio palankumo statuso yra svarbiausias GATT principas.72 Jis draudia diskriminuoti prekybos partnerius ir reikalauja, kad visi GATT nariai visiems kitiems susitarimo nariams taikyt tok reim (tai skirta bet kokiam tarifui ar kitai nuolaidai) konkreiai prekei", kok jos taiko bet kuriai kitai aliai.73 Taiau is principas netaikomas komerciniams sandoriams, nesusijusiems su preke" (kaip fiziniu daiktu), pavyzdiui, dl transporto, patent, licencij ir kit nemateriali teisi" perleidimo, kapitalo judjimo. Kai tik preks perveamos per muitin, pagal nacionalinio reimo princip GATT nariai privalo taikyti joms visikai tok pat status, koks taikomas panaioms" (tai nevisada lengva nustatyti) nacionalins kilms prekms.74 Tuo siekiama neleisti vidaus reguliavimo priemonmis diskriminuoti importuojamas prekes, nes tai i esms uslptu bdu silpnint tarif mainimo bei kit prekybos ilaisvinimo priemoni poveik. Be to, GATT numato tam tikr iimi i didiausio palankumo principo ir dl tam tikr ypating aplinkybi. Valstyb, siekdama ginti savo paios gamintojus nuo usienio konkurencijos, gali tai daryti pagal GATT, taiau naudotis tik muit tarifais, o ne kokiu kitu bdu. Tai visiems tiekjams utikrina galimyb suprasti ir numatyti faktines prekybos slygas. Derybomis ie tarifai gali bti laipsnikai mainami, ir dl to gali bti pasiektas tarpusavio sipareigojimas nedidinti j aukiau sutarto lygio. Didiausio palankumo principas netaikomas, jei GATT nariai sukuria muit sjungas75 ar laisvosios prekybos zonas,76 arba jeigu besivystanioms alims jie suteikia lengvatin reim. Kad ukirst keli veiksmams, silpninantiems aukiau mint esmini princip, utikrinam pareiga naudoti konsultacijas ir gin sureguliavimo procedras, veikim, GATT, kaip protekcionizmo form, draudia taikyti ir kiekybinius apribojimus (pvz., importo/eksporto

71

Toliau r. G.M. Engblom, International Trade Centre UNCTAD/ GATT, EPIL II (1995), p. 1385-1388; J.E. Harders, Discriminatory Measures in Economic and Trade Relations, Wolfrum UNLPP I, p. 424-433.
72

E. Ulstor, Most-Favoured-Nation Clause, EPIL 8 (1985), p. 411-416.

73 74 75

GATT I straipsnis. III straipsnis.

H. Ballreich, Customs Union, EPIL I (1992), p. 920-923.

76

P Fischer, Free Trade Areas, EPIL II (1995), p. 473-478.

282

15 s k y r i u s

77 78

GATT IX straipsnis.

r. M.J. Hahn, Die einseitige Aussetzung von GATT-Verpfkhtungen als Repressalie, 1996.
79

E.-J. Mestmacker, Free Trade In Services: Regional and Global Perspectives, D. Friedmann/ E.-J. Mestmacker (red.), Rules for Free International Trade in Services, 1990, p. 9, 17.

kvotas, ribot importo/eksporto licencij naudojim). 77 Taiau yra iimi, pavyzdiui, smarkiai sutrikus mokjim balansui pagal XIV straipsn. Besivystanioms alims, atsivelgiant j seniai inomas mokjim balanso problemas, suteikta dideli lengvat kiekybini apribojim taisykli srityje. Kitos taisykls i esms dl tos paios prieasties apima eksporto subsidijas, vidaus apmokestinim bei valstybines mones. Taiau ir ioje srityje GATT numato daugyb bendro pobdio iimi, pavyzdiui, nacionalinio saugumo pagrindais. Labiausiai problemika, ko gero, yra XIX straipsnio nuostata, leidianti GATT nariams, esant tam tikroms aplinkybms, vesti apribojimus importui arba padidinti tarif kad bt ivengta arba apribota rimta ala" vietiniams gamintojams. Struktrini ar normini prietaravim kontekste valstybms narms danai griebiantis agresyvi vienaalik atsakomj priemoni j prekybiniuose ginuose,78 gana ilg laik GATT sistema kaip instrumentas prie tarifinio pobdio protekcionizm funkcionavo labai veiksmingai. Tai i dalies lm jos lankstus pusiau teisinis, pusiau politinis taikymo pobdis. Derybos pagal GATT tarp didiausi prekybos

ali tarif lygius sumaino nuo madaug 40 proc. (1947 m.) iki madaug 5-10 procent (1986 metais). Po vienas po kito vykusi septyni GATT derybini raund (nuo enevos (1947 m.) iki Tokijo raundo (1973-1979 m.)) smarkiai padidjo pasaulins prekybos apimtis (pasaulio eksportas skaiiuojant nominalia JAV dol. ireikta verte 1948 m. buvo 56 000 mln., 1960 - 128 000, 1970312 000, o 1980 - 1 985 000); beveik 90 proc. ios prekybos dabar apima GATT. Taiau reikia pasakyti ir tai, kad daugiausia is nuolatinis augimas vyko tik tarp isivysiusi pramonini valstybi. GATT besivystanias alis, labiausiai kenianias nuo pasaulins ekonomikos recesijos, sugebjo ilaikyti sistemos rmuose suteik joms vienaal lengvatin reim nors ir tai nepatenkino j reikalavim gauti dar palankesnes prekybos slygas. Taiau GATT skmingiau veikdavo kitas problemas. etj ir septintj deimtmeius paanga daugiaalikumo pagrindu mainant tarifus vyko daugiausiai dl to, kad tuo metu JAV laiksi laisvosios prekybos politikos, o derybos dl tarif galjo vykti gana

skaidriai.79 Tolesn deimtmet daugiaaliai susitarimai nebegaljo veiksmingai veikti vis sudtingesni problem, toki kaip netarifins klitys, valstybiniai vieieji pirkimai ar subsidijos. Be to, nuo atuntojo deimtmeio prasidjusios ekonomins problemos prisidjo prie to, kad paplito naujos netarifinio protekcionizmo formos (vadinamasis savanorikas atsiribojimas" ir kitos pilkosios srities priemons", skirtos eksportui i usienio riboti). is procesas, susiliejs su regionins ekonomikos

EKONOMIKA

283

orientacijos tendencijomis (pvz., iaurs Amerikoje ir Europoje), met grsming ik svarbiausiems GATT principams bei laisvai pasaulins prekybos sistemai, kuri su GATT pagalba buvo siekiama daugiaaliu pagrindu tvirtinti kuo plaiau.80 ios problemos atved iki atuntojo GATT deryb raundo, kuris prasidjo 1986 m. Urugvajaus deklaracija.81 Ambicinga darbotvarke buvo siekiama i esms pertvarkyti GATT sistem: sumainti netarifines prekybos klitis, kad bt ukirstas kelias GATT taisykli nesilaikymui ar apjimui", padidinti institucinio ir teisinio mechanizmo veiksmingum. Be to, buvo ketinama apimti ir kitas, iki tol nesureguliuotas, naujas sritis: prekyb paslaugomis, su prekyba susijusias intelektualins nuosavybs teises (TRIPS) bei su prekyba susijusias investicines priemones (TRIMS). Papildomi principai ir taisykls, smulkiau iaikinanios Urugvajaus raundo deryb udavinius, buvo idstytos 1988-1989 m. Monrealio susitarimuose Dl tarpinio perirjimo". I pradi pagal Urugvajaus raundo taisykles veik ne maiau kaip 15 vairi derybini grupi, kurios vliau buvo sujungtos 6 dideles grupes. I esms svarstyti klausimai gali bti suskirstyti ias 3 sritis: 1) priemons, skirtos tradicini GATT srii (ems kio, tekstils, valstybini viej pirkim ir iimi, skaitant garantijas, antidemping bei subsidijas) rinkos prieinamumui gerinti; 2) nauji klausimai (paslaugos, TRIPS ir TRIMS); 3) instituciniai aspektai (gin reguliavimas, prieira ir organizacija).

80

T. Oppermann/J. Molsberger (red.), A New GATT lor the Nineties and Europe'92, 1991.
81

1986 m. rugsjo 20 d. ministry deklaracija, GATT, Basic instruments and Selected Documents, 33-as Priedas, 1987, p. 19 ir t.t.; J.H. Jackson, Restructuring the GATT Legal System, 1990; T.P Stewart (red.), The GATT Uruguay Round: A Negotiating History (1986-1992), 3 tomai, 1993.
82

NAUJA PASAULIN PREKYBOS ORGANIZACIJA

Po septyneri su puse met trukms intensyvi deryb GATT Urugvajaus raundas buvo galutinai baigtas 1994 m. balandio 15 d., kai 111 i 125 dalyvavusi valstybi pasira galutin dokument. Galutinis susitarimas dl naujos Pasaulins prekybos organizacijos (WTO),82 ku-riam pritar 104 valstybs, sigaliojo 1995 m. sausio 1 dien 81 vals-tybje narje; tai sudaro daugiau nei 90 proc. pasaulins prekybos, skaitant JAV, Europos Sjungos bei Japonijos triad". Taip 27 daugiaali susitarim, pridt prie susitarimo dl WTO teksto, buvo ir naujas bendras susitarimas Dl prekybos paslaugomis" (GATS). Susitarimas dl WTO apima GATT, vairius papildomus susitarimus dl elgesio" bei gin reguliavimo sistemos reform pagal bendr institucin mechanizm. Jo paskirtis - viening teisin sistem integruoti GATT (tok, koks jis buvo 1947 m.), vlesni daugiaali

Baigiamasis aktas, kuriame ufiksuoti Urugvajaus raundo rezultatai, yra perspausdintas ILM 33 (1994), p. 1; dl WT0 Susitarimo teksto r. ten pat, p. 13. Dl Baigiamojo akto, priimto 1994 m. balandio 15 d., r. ten pat, p. 1125. Be to, r. P-T. Stoti, Die WTO, ZaoRV 54 (1994), p. 241337; W. Benedek, GATT - The Uruguay Bound - WTO, Wolfrum UNLPP I, p. 532-547; T.J. Dillon, The World Trade Organization: A New Legal Order for World Trade? Mich. JIL 16 (1995), p. 349-402; E.-U. Petersmann, The Transformation of the World Trading System through the 1994 Agreement Establishing the World Trade Organization, EJIL 6 (1995), p. 161-221; P.J. Kuijper, The Conclusion and Implementation of the Uruguay Round Results by the European Community, ten pat, p. 222244; M. Hilf, The ECJ's Opinion 1/94 on the WTO - No Surprise, but Wise?, ten pat, p. 245-259; v. Houtte, op. cit:, M.J. Hahn, Eine kulturelle Bereichsausnahme im Recht der WTO?, ZaoRV 56 (1996), p. 315.

284

15 s k y r i u s

deryb raund rezultatus bei naujus Urugvajaus raundo susitarimus (GATT 1994"). Vadinasi, ateityje, bent jau pereinamuoju laikotarpiu, funkcionuos dvi sistemos, kadangi tos valstybs, kurios nenori prisijungti prie WTO arba, nepaisant j narysts WTO, nori ilikti senosios sistemos narmis, privalo laikytis tiktai ankstesni GATT susitarim, kuriuos jos pasira (GATT 1947").83 WTO narmis gali bti tik tos valstybs ir muit teritorijos (pvz., Europos Bendrija ir Honkongas), kurios pripasta tiek GATT tvarkarat dl prekybos nuolaid, tiek GATS tvarkarat dl prekybos paslaugomis nuolaid. io reikalavimo paskirtis - ivengti ankstesns praktikos pagal GATT, kai daugelis valstybi nari reikalavo sau teisi pagal GATT, taiau paios nedar joki nuolaid, ir danai reikalaudavo plai iimi besivystanioms alims dl sipareigojim pagal GATT.

83

r. P.M. Moore, The Decisions Bridging the GATT 1947 and the WTO Agreement, MIL 90 (1996), p, 317-338.
84

Prekybiniai susitarimai dl preki

Urugvajaus raundo susitarimai dl tarptautins prekybos prekmis daugiausiai ilaiko senj GATT susitarim nuostatas, tik su tam tikrais pakeitimais. Yra ir septyni Susitarimai" dl svarbi GATT straipsni aikinimo.84 Be to, 13oje daugiaali susitarim numatyta nuolaid: ems kio, sanitarijos ir fitosanitarijos priemoni, tekstils ir drabui pramons, technini prekybos barjer, su prekyba susijusioms investicinms priemonms (TRIMS), antidempinginms priemonms, tikrinimui iki krovinio pakrovimo, taisyklms dl kilms, importo li-cencijavimo procedroms, subsidijoms bei kompensacinms priemonms, garantijoms. Toki smulki susitarim, manoma, reikjo tam, kad sistem padaryt veiksmingesn ir apribot vyriausybi laisv prekybos politikos srityje, siekiant aikesni ir lengviau numatom prekybos bei investavimo slyg privaiam verslui (dl tvirtesnio tarptautinio gin reguliavimo mechanizmo bei aikesni orientyr nacionaliniams teismams).

GATT II, XII, XVII, XVIII, XXIV, XXV, XXVIII ir XXXV straipsniai,
85

G. Sacerdoti, The International Regulation of Services: Basic Concepts and Standards of Treatment, leidinyje G, Sacerdoti (red.), Liberalization of Services and Intellectual Property in the Uruguay Round of GATT, 1990, p. 6; K.P Sauvant/J. Weber, Internationa! The Legal Framework for Services, 1992; M.E. Footer, Global and Regional Approaches to the Regulation of Trade in Services, ICLQ 43 (1994), p. 661677.

Susitarimas dl paslaug (GATS)

Prie priimant GATS, prekyba paslaugomis buvo reguliuojama dvialmis sutartimis, kurios nustat tam tikr susitarianij ali piliei status, arba regioniniais ar dvialiais susitarimais, kuriais buvo steigiamos laisvosios prekybos zonos arba muit sjungos.85 Svarbus pavyzdys - Europos ekonomins bendrijos sutartis, kurios 59-66 straipsniuose kalbama apie

paslaugas. Paslaugos buvo trauktos derybas dl GATT mus didti io sektoriaus ekonominei svarbai. Prekybos paslaugomis vert jau uima kur kas didesn dal nei, pavyz-

EKONOMIKA

285

diui, ems kis (1990 m. pasaulio eksportas siek 4,3 mlrd. USD, i kuri 40 proc. teko pagamintoms prekms, 19 proc. - paslaugoms, 11 proc. - naudingosioms ikasenoms, ir tiktai 10 proc. - ems kio produkcijai).86 Dabar daugiau nei 20 proc. pasaulins prekybos bei 60 proc. pasaulins gamybos priklauso GATS apimamai sriiai.87 GATS yra keli lygi. Pirma, tai rminis susitarimas, taikomas bet kuriai paslaugai bet kuriame sektoriuje, iskyrus paslaug, teikiam gyvendinant valstybinius galiojimus komerciniu pagrindu arba konkuruojant su kitais tiekjais. Kai kurios svarbios nuostatos dl prekybos prekmis yra analogikos atitinkamoms GATT teiss nuostatoms. Antra, egzistuoja vairi ri sipareigojimai" dl nacionalinio tvarkaraio", atsivelgiant t fakt, kad dauguma klii tarptautinei prekybai paslaugomis kyla ne dl prie valstybi sien taikom priemoni (kaip yra su prekmis), bet dl nacionalini taisykli, reguliuojani (ir diskriminuojani), pavyzdiui, turizmo mones, usienio konsultantus ar statybininkus, usienio bank filialus priimanios valstybs teritorijoje. GATS numato vienas po kito vyksianius deryb dl laipsniko prekybos paslaugomis ilaisvinimo etapus. Treia, atskiriems (jautresniems) paslaug sektoriams numatytas specialus reimas; tai taikoma finansinms paslaugoms,88 telekomunikacijoms,89 oro transporto, jr transporto paslaugoms bei paslaugas teikiani fizini asmen judjimui.

Susitarimas dl intelektualins nuosavybs teisi (TRIPS)

Susitarimas Dl su prekyba susijusi intelektualins nuosavybs teisi aspekt" (TRIPS)90 apima vairias privatines teises: autorini teisi ir gretutini teisi apsaug bei utikrinim, prekinius enklus, geografines nuorodas, pramonin dizain, patentus, architektrin dizain bei neatskleist informacij. Jis i dalies grindiamas tradiciniais teisiniais GATT principais (pvz., slyga dl didiausio palankumo statuso, nacionalinio statuso principas), taiau jis daugiaal prekybos sistem traukia ir nemaai nauj teisini element, visa tai susiedamas su egzistuojaniais tarptautiniais susitarimais dl intelektualins nuosavybs.

86

N. Hopkinson, Completing the GATT Uruguay Hound: Renewed Multilateralism or a World of Regional Trading Blocs?, 1992.
87

Petersmann (1995), Rights and Duties, op. cit., p. 1111.

88

Instituciniai aspektai
WTO aukiausia institucija - Ministr konferencija, sudaryta i vis valstybi nari atstov ir posdiaujanti maiausiai kart per dvejus metus. Bendroji Taryba, sudaryta i vis nari atstov, yra svarbiausia institucija laikotarpiu tarp Ministr konferencijos posdi. Be

r. Second Protocol to the GATS and Related Decisions, ILM 35 (1996), p. 199.
89

P Malanczuk/H, de Vlaam, International Trade in Telecommunications Services and the Results of the Uruguay Round of GATT, TSJ 3 (1996), p. 269-290.
90

Susitarimo dl WTO 1C Priedas.

286
91 92

15 s k y r i u s

r. 6 skyri.

Understanding on Rules and Procedures Governing the Settlement of Disputes, Annex 2 of the WTO Agreement, ILM 33 (1994), p, 112. r. 18 skyri.
93 94

Susitarimo dl WTO 3-as Priedas.

A.F. Lowenleld, Remedies Along with Rights: Institutional Reform in the New GATT, MIL 88 (1994), p. 47788. Dl atsakomj priemoni r.

17 skyri.
95

Dl problem, susijusi su apibrimu, r. J. Betz, Developing Countries, Wolfrum UNLPP I, p. 398406.

96

R. Caldera, The Juridical Basis of a New International Order, RdC 196 (1986-1), p. 387; D.C. Dicke (red.), Foreign Debts in the Present and a New International Economic Order, 1986; T. Oppermann/E.-U. Petersmann (red.), Reforming the International Economic Order, 1987; J. Makarczyk, Principles of a New International Economic Order, 1988; H. Fox (red.), International Economic Law and Developing States: Some Aspects, 1988; M. Buljic, Principles of International Development Law: Progressive Development of the Principles of International Law Relating to the New Economic Order, 2-as leid., 1993; U.E. Heinz, International Economic Order, Wolfrum UNLPP II, p. 749-759; J. Betz, International Relations, North-South, ten pat, p. 778-788; C. Tomuschat, New International Economic Order, EPIL III (bsima). Dl besivystani ali poirio tarptautin teis apskritai r. 2 skyri.
97 98 99 100

to, veikia specialios tarybos, turinios emesn status nei Bendroji Taryba; tai Taryba dl prekybos prekmis, prekybos paslaugomis, Taryba TRIPS klausimais ir kitos pagalbins institucijos: Prekybos ir pltros komitetas, Mokjim balanso reguliavimo bei Biudeto ir finans komitetas. Be to, veikia WTO sekretoriatas, vadovaujamas generalinio direktoriaus. Visai kitaip nei GATT, WTO turi tarptautin teisin subjektikum ir tai yra aikiai pripainta.91 Be vieningo institucinio mechanizmo daugybei daugiaali prekybos susitarim sukurti, nauja sistema numato ir nauj bendr gin reguliavimo tvark92 bei prekybos politikos kontrols mechanizm93 taikom visiems daugiaaliams prekybos susitarimams. Nauja gin reguliavimo sistem apimanti Gin reguliavimo taryb bei Nuolatin apeliacin taryb sprendimams perirti, yra kur kas labiau teismin" nei anktesn sistema; dl to buvo smarkiai sustiprinti gin tarptautins prekybos srityje reguliavimo teisiniai ir pareigojantys aspektai. Dabartin sistema yra grietesn. Ji skirta galia paremtai politikai bei vienaali atsakomj priemoni taikymo apimiai riboti.94

BESIVYSTANIOS ALYS IR J REIKALAVIMAS DEL NAUJOS TARPTAUTINS EKONOMINS TVARKOS"

Reikalavimas dl ,,Naujos tarptautins ekonomins tvarkos" (NTET) atspindi didel atotrk tarp iaurs ir Piet gyvenimo standart, taip pat besivystani ali95 nor ilyginti disbalans tarptautinje ekonominje sistemoje, kurioje j pozicijos yra akivaizdiai silpnos.96 NTET programa apima sudting raginim vairov, atsispindini diskusijose dl jros gelmi ikasen gavybos reimo pagal 1982 m. Jr teiss konvencij97 dl bendro monijos palikimo" principo,98 diskusijose dl multinacionalini kompanij kontrols,99 raginime perduoti 100 technologijas bei reikalavime dl Naujos pasaulins informacijos ir komunikacijos tvarkos" (NWICO).101 Visuotinai pripainta, jog btina didinti finansinio kapitalo srautus besivystanias alis (ypa tas, kurias slegia didels skolos, jos turi maai pajam, ir kurios yra priklausomos nuo usienio pagalbos), kad bt ukirstas kelias globaliniam skurdo giljimui bei nepriimtinam gyvenimo standart blogjimui. Taiau solidarumo tarp valstybi idjos teisinis turinys daugeliu aspekt vis dar lieka labai neapibrtas.102 Pagalba (siuniami pinigai i Siaurs Pietus), kurios besivystanios alys reikalauja kaip teiss", nepasiek 0,7 proc. BVP lygio, nustatyto tarptautini institucij ir pripainto daugumos OECD nari,103 nors ir ne kaip teisikai privalomo sipareigojimo. Kai kurios alys,

r. 12 skyri. r. 13 skyri. r. 6 skyri.

P.-T. Stoll, Transfer of Technology, Wolfrum UNLPP II, p. 1229-1238.

101

I. Osterdahl, Freedom of Information in Question: Freedom of Information in International Law and the Calls lor a New World Information and Communication Order (NWICO), 1992; P. Malanczuk, Information and Communication, Freedom of, EPIL II (1995), p. 976-991; J. Delbruck, World Information and Communication Order, Wolfrum UNLPP II, p. 14661484.
102

R.St.J. Macdonald, The Principle of Solidarity in Public International Law, Etudes de droit en I'honneur de Pierre Lalive, 1993, p. 275-307.

EKONOMIKA

287

pavyzdiui, JAV ir veicarija, atmet netgi 0,7 proc. norm, nes tokia uduotis", j manymu, yra paremta niekuo nepagrstomis normomis ir tuo yra labiau pabriama pagalbos kiekyb, o ne kokyb. I tikrj tik labai nedaugelis valstybi donori vykdo 0,7 proc. norm. Tai, kas faktikai vyko, buvo atvirktinis kapitalo nutekjimas i besivystani isivysiusias alis dl aukt palkan norm ir preki kain kritimo. 104 I toliau pateikiamo pavyzdio gali paaikti besivystani ali disbalansas ir nelygyb. 1994 metais i apytikriai 5,6 mlrd. emje gyvenusi moni 15 proc. gyveno turtingose valstybse (pajamos 1 mogui - 24 170 USD per metus), 28 proc. - alyse su vidutinmis pajamomis (2550 USD) ir 57 proc. - vargingose alyse (390 USD). Tai rodo, jog daugiau nei pus monijos egzistuoja (ir mirta) didiausiame skurde. Pagal Pasaulio banko pateiktus 1994 met duomenis asmuo, gyvenantis neturtingoje alyje, vidutinikai udirbo truput daugiau nei 1 USD per dien. 1/6 valstybi pasaulyje priklauso 4/5 pasaulio materialins gerovs.105 Atriausios problemos kamuoja Afrik kuri net imta vadinti prarastu emynu".106 I 48 menkiausiai isivysiusi pasaulio valstybi 33 yra Afrikoje. Apie 50 proc. i 365 mln. afrikiei gyvena visikame skurde ir manoma, kad tas skaiius deimtmet dar augs.107 Didiuli su pltra susijusi udavini, kurie ir toliau ikils daugumai valstybi Pietuose, pripainimas paskatino isivysiusias valstybes, kuriose yra rinkos ekonomika, nuo septintojo deimtmeio pritarti bent jau kai kuriems besivystani ali reikalavimo dl NTET aspektams. Taigi bendra idja dl NTET rado tam tikr param deklaracijoje Dl Naujosios tarptautins ekonomins tvarkos sukrimo"108 bei veiksm programoje Dl Naujosios tarptautins ekonomins tvarkos sukrimo";109 iuos dokumentus konsensusu patvirtino JT Generalin Asamblja 1974 m. gegus 1 d., nors isivysiusios alys jau parod savo nepasitenkinim ir registravo ilygas.110 Vliau, 1974 m. gruodio 12 d., buvo pasirayta Ekonomini teisi, ir pareig chartija". Pirmiausia ji turjo tapti teisikai privalomu aktu ir atskleisti esminius poirio skirtumus tarp Siaurs ir Piet ali.111 Generalin Asamblja Chartij patvirtino rezoliucija: 120 valstybi balsavo u, eios (Belgija, Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Jungtin Karalyst ir JAV) - prie ir deimt (Austrija, Kanada, Pranczija, Airija, Izraelis, Italija, Japonija, Olandija, Norvegija ir Ispanija) - susilaik. Taigi 16 valstybi, i kuri 15 - didiausios OECD alys, kuri dalis sudaro 2/3 pasaulins prekybos ir pagalbos neturtingoms alims, nebalsavo u Chartij kadangi man, jog daugelis jos nuostat yra pernelyg radikalios. Taigi Chartija, kuri, kaip ir daugelis, panai dokument, raginani tarptautini ekonomini santyki

103

UN Doc. A/CONF.151/PC/51, 1991 m. liepos 5 d.

104

Egzistuoja ir kitokios pltojimo pagalbos formos, tokios kaip palankiausias reimas, suteikiamas pagal GATT arba Lome Susitarimus, kuriuos Europos Bendrija sudar su besivystaniomis alimis. r. L. Gundling, Economic and Technical Aid, EPIL II (1995), p. 9-13. r. taip pat H. Eggerstedt/H.-H. Taake, Capital Assistance, Wolfrum UNLPP I, p. 8793; E. Opoku Awuku, A Trans-Regional Model of North-South Trade: The Lome Convention. Hague YiL 8 (1995), p. 17-30.
105

K. Melchers, VN 44 (1996), p. 147-153, at 149.

106

r. Pasaulio banko ataskait Adjustment in Africa. Reforms, Results and the Road Ahead, 1994; H.S. Wilson, African Decolonization, 1994; F. Ansprenger, Afrika - der verlorene Kontinent?, Internationale Politik 51 (1996), p. 1-10.
107

r. UN Chronicle, 1996, Nr. 2, p. 4-9, at 5, kur taip pat pastebima: Iki 1994 m. Afrikos usienio skola iaugo iki 313 mlrd. JAV dol.; tai sudaro 234 proc. eksporto pajam ir 83 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - palyginti daugiau nei bet kuriame kitame regione. Eksportas sustojo ir 1992 m. realios produkcijos kainos nukrito iki puss 19791981 m. egzistavusio kain lygio vidurkio". r. taip pat Y. Daudet, Les Nations Unies et le developpement: Le cas de I'Afrique, 1994.
108

JTO GA Rezoliucija Nr. 3201 (S-VI).

109

JTO GA Rezoliucija Nr. 3202 (S-VI).

110 111

ILM 13 (1974), p. 744.

JTO GA Rezoliucija Nr. 3281 (XXIX). r. E.-U. Petersmann, Charter of Economic Rights and Duties, EPIL I (1992), p. 561-566; r. taip pat R.L. Lawrence, A Special Session of the UN General Assembly Rethinks the Economic Rights and Duties of States, AJIL 85 (1991), p. 192-200; S.K. Chatterjee, the Charter of Economic Rights and Duties of States: An Evaluation of 15 Years, ICLQ 40 (1991), p. 669 ir toliau.

288

15 s k y r i u s

112 113 114

ILA Rep. 1986, p. 2. r. 17 skyri.

N.J. Schrijver/W.D.Verwey, The Taking of Property under International Law: A New Legal Perspective?, NYIL 15 (1984), p. 3-96; M. Sornarajah, The Pursuit of Nationalized Property, 1986; R.B. Lillich (red,), The Valuation of Nationalized Property in International Law, 4 t., 1987; S.K.B. Asante, International Law and Foreign Investment: A Reappraisal, ICLQ 37 (1988), p. 588; Dolzer, Expropriation and Nationalization, EPIL II (1995), p. 319-327.
115

r. autoritetingus altinius, kuriuos cituoja O'Keefe leidinyje JWTL 8 (1974), p. 257-262. Kai kurie autoriai prideda dar vien reikalavim, btent kad nusavinimas neturi boti diskriminacinis, taiau tai, ko gera, veriau turt boti laikoma reikalavimo, susijusio su visuomens interesais, dalimi (O'Keefe, ten pat). Nusavinimas taip pat yra neteistas, jeigu jis yra udraustas sutartimi. Jungtin Karalyst teig, jog Egipto 1956 m. vykdyta Sueco kanalo nacionalizacija yra neteista, kadangi tai prietaravo 1888 m, Konstantinopolio konvencijai; taiau Jungtin Karalyst, ko gera, klaidingai aikino i Konvencij. r. G. Schwarzenberger, Foreign Investments and International Law, 1969, p. 84-89; R. Delson, Nationalization of the Suez Canal Company, Colum. LP 57 (1957), p. 755.
116

pokyius, yra teisikai neprivaloma, buvo smarkiai sumenkinta. La-biau apgalvotas mginimas sureguliuoti nuomoni skirturnus tarp besivystani ir isivysiusi valstybi buvo ireiktas deklaracijoje Dl progresyvaus vieosios tarptautins teiss princip, lieiani Naujj tarptautin ekonomin tvark pltojimo", kuri patvirtino Tarptautins Teiss Asociacija Seule 1986 m.; taiau tai tra nevyriausybins organizacijos rezoliucija.112 Chartijoje akcentuojamas nuolatinis valstybi suverenitetas dl j gamtini itekli, j jurisdikcija savo teritorijoje reguliuoti ekonomin veikl, ypa kas susij su transnacionalini kompanij usienio investicijomis. Dokumente numatytos nuostatos, kurios daryt tak besivystani ali pokyiams, kurie, inter alia, yra susij su tarptautine prekyba, technologij perdavimu, lengvatomis, aliav kain apsauga bei usienio pagalba.

NUSAVINIMAS IR KOMPENSAVIMO STANDARTAI

Usieniei turto nusavinim reguliuojanias taisykles apima vadinamieji minimals tarptautiniai standartai", sudarantys tradicini taisykl, nustatani valstybs atsakomyb dl elgesio su usienieiais, branduol.113 is klausimas kelia labai daug gin, o praeityje turjo didiul politin reikm.114 Daugelio besivystani ali ekonomikoje vyrauja usienio kompanijos, taiau i problema kamuoja ne vien besivystanias alis. Vakar ali poiriu, minimals tarptautiniai turto nusavinimo standartai tvirtina dvi paprotins teiss normas. Pirma,.nusavinimas turi vykti tik dl vieo pobdio tikslo (pvz., jis negali bti pykio iraikos aktas arba priemon padidinti valdovo privai nuosavyb).115 Antra, jei turtas nusavinamas ir dl vieojo intereso, turi bti atlyginta visa nusavintojo turto vert arba, kaip danai pareikiama, turi bti sumokta tikra, visika ir greita kompensacija".116 (inoma, nra pareigos mokti kompensacij kai turtas konfiskuojamas kaip bausm u vietini statym paeidim su slyga, kad vietin teis nenumato blogesnio statuso nei minimals tarptautiniai standartai dl jos perdto grietumo.) Kita vertus, komunistins vyriausybs rodindavo, kad gamybos, paskirstymo ir main priemones valstybs gali nusavinti be kompensacijos. Taiau j praktika nevisikai atitiko i nuostat. Tarp savs jos sudarydavo sutartis, numatanias abipus atsisakym pretenzij ir sipareigojim, kylani dl vienos i j vykdom nusavinimo program; vadinasi, pretenzijos ir sipareigojimai galioja, kol j atsisa-

Norwegian Ships byla (1921), RIAA I, p. 307, 338; Spanish Zone of Morocco byla (1925), RIM II, p. 615, 647; Shufeldt's claim (1930), RIM II, p. 1079, 1095; Mariposa's pretenzija (1933), RIM VI, p. 338; de Sabla's pretenzija (1933), RIM VI, p. 358, 366; American International Group Inc. v. Islamic Republic of Iran (1983), MIL 78 (1984), p. 454; Sedco, Inc. v. National Iranian Oil Company and Iran (1986), ILM 25 (1986), p. 629, 632-635, 641-647.

EKONOMIKA

289

koma; tarp komunistini ali net kompensacijos imokjimas nebuvo visikai neinomas dalykas.117 Besivystanios alys su kairiosios pakraipos reimais dl nusavinimo teistumo daniausiai palaikydavo komunistin poir. Taiau kitos besivystanios alys, kad ir toliau pritraukt usienio investicijas, sudar sutartis dl investicij apsaugos;118 bet j praktika nusavinimo klausimu rod vis didjant nenor pripainti Vakar poir paprotin tarptautin teis. Taigi besivystanios alys danai svyruodavo tarp Vakar ir komunistini valstybi. Dauguma i j bt galjusios gauti daug trumpalaiks naudos i nusavinto be kompensacijos usieniei turto, taiau ilgainiui jos bt pralaimjusios, nes ateityje nebebt pritraukusios privai investicij (arba bt buvusios priverstos mokti daug didesn kain u privaias investicijas, kad kompensuot politinio pobdio rizikos veiksnius). Kai kurie i i konflikt ir prietaravim atsispindjo JT Generalins Asambljos 1962 m. gruodio 14 d. Rezoliucijoje Nr. 1803 (XVII) Dl nuolatinio suvereniteto gamtiniams itekliams".119 Pats Rezoliucijos pavadinimas yra specifinis, skirtas pabrti, kad usieniei turi-ma gamybos priemoni nuosavyb negali atimti i valstybs jos suvereniteto arba, konkreiau, jos galiojim ekonominio planavimo srity-je. Rezoliucija taip pat numato, kad, inter alia, valstybs turi teis apriboti arba udrausti usienio kapitalo veim. Tai yra principai, kuriuos Vakar teisininkai gali umirti, taiau niekada nepaneigt. Vakar teisininkams daugiausiai rpi rezoliucijos 4 punktas, kuris nustato: Nacionalizacija, nusavinimas ir rekvizicija turi bti grindiami visuomeninio naudingumo, saugumo pagrindais ar motyvais, arba nacionaliniais interesais, kurie pripastami svarbesniais u grynai individualius arba privaius interesus: tiek vietinius, tiek usienio. Tokiais atvejais savininkui turi bti imokta tikra kompensacija pagal valstybje, kuri imasi toki priemoni, galiojanias taisykles ... ir pagal tarptautin teis." Tai atitinka Vakar pozicij neskaitant smoningo frazs tikra kompensacija" neapibrtumo (kompensacija, inoma, turi bti sumokta pagal tarptautin teis", taiau tai ikelia klausim dl atitinkam tarptautins teiss norm turinio). Rezoliucijos, kaip paprotins teiss rodymo, reikm silpnina tas faktas, kad SSRS pasil patais, kurioje numatyta, kad kompensacijos klausimas ... turi ... bti sprendiamas pagal [nusavinanios] valstybs nacionalin teis" (neminint tarptautins teiss), ir tai buvo atmesta tik 39 balsais prie 28, 21 valstybei susilaikius. Atuntajame deimtmetyje Generalins Asambljos priimtos rezoliucijos dar labiau nutolo nuo Vakar pozicijos. 1974 m. Chartijos

117

A. Drucker, On Compensation Treaties Between Communist States, Law Times 229 (1960), p. 279-280, 293-294. r. pasikeitimus, atsispindinius, pavyzdiui, 1992 m. JAV ir Rusijos Sutartyje dl investicij, ILM 31 (1992), p. 794, taip pat 1995 m. Rusijos Federacijos statym dl susitarim bendrai gamybai, ILM 35 (1996), p. 1251.
118 119

r. tekst toliau, p. 290-291.

Tekstas Brownlie BOIL, p. 235. r. N. Schrijver, Sovereignty over Natural Resources. Balancing Rights and Duties, 1997.

290
120

15 s k y r i u s

Tekstas Brownlie BDIL, p. 240; ILM 14 (1975), p. 251, 255.

121

2(2)(c) straipsnis buvo priimtas 104 balsais, prie 16, 6 susilaik; del valstybi, kurios nesutinka su nauja paprotine norma, teisins padties r. 3 skyri.
122

Dl io skirtumo reikmingumo r. 3 skyri. r. taip pat Texaco v, Libya, ILM 17 (1978), p. 1, 27-31, ILR, 53 t., p. 389, 483-495; I Brownlie, Legal Status of Natural Resources in International Law, RdC 162 (1979), p. 245, 255-271.
123

Dl daugiau kaip 1000 dviali ir 8 daugiaali sutari investicij klausimais statuso r. ILM 35 (1996), p. 1130. Toliau r. M. Banz, Volkerrechtlicher Eigentumsschutz durch Investitionsschutzabkommen (Vokietijos praktika nuo 1959 m.), 1988; E. Denza/S. Brooks, Investment Protection Treaties: United Kingdom Experience, ICLQ 39 (1990), p. 908 ir t.t.; P Peters, Dispute Settlement Arrangements in Investment Treaties, NYIL 22 (1991), p. 91-162; K.J. Vandevelde, United Stales Investment Treaties: Policy and Practice, 1992; R. Dolzer/M. Stevens, Bilateral Investment Treaties, 1995. Apskritai dl teisini problem, susijusi su usienio investicijomis, r. B. Sen, Investment Protection and New World Order, ZaoRV 48 (1988), p. 419; R.B. Lillich, Joint Ventures and the Law of International Claims, Mich. JIL 10 (1989), p. 430; M. Sornarajah, Law of International Joint Ventures, 1992; I.F.I. Shihata, The Legal Framework lor Foreign Investment: The World Bank Guidelines, 1993; MA Geist, Toward a General Agreement on the Regulation of Foreign Direct Investment, Law and Policy in International Business, 26 (1995), p. 677-717; T.L. Brewer, International Investment Dispute Settlement Procedures: Tbe Evolving Regime for Foreign Direct Investment, ten pat, p. 633; P.E. Comeaux/N.S. Kinsella, Protecting Foreign Investment under International Law: Legal Aspects of Political Risk, 1996.
124

r. P.M. Norton, A Law of the Future or a Law of the Past? Modern Tribunals and the International Law of Expropriation, MIL 85 (1991), p. 474; C.F. Amerasinghe, Issues of Compensation for the Taking of Alien Property in the Light of Recent Cases and Practice, ICLQ 41 (1992), p. 22 ir t.t.

Dl valstybi ekonomini teisi ir pareig" 2(2)(c) straipsnyje numatyta, kad tikr kompensacij turi sumokti [nusavinanioji] valstyb ... remdamasi tam tikrais savo statymais ir taisyklmis, taip pat visomis aplinkybmis, kurias valstyb laiko susijusiomis".120 i rezoliucija, kitaip nei 1962 met SSRS pataisos, pripasta, jog turi bti sumokta tikra kompensacija; taiau tai, k reikia odis tikra", turi bti nustatyta pagal nusavinaniosios valstybs teis (rezoliucijoje iame kontekste konkreiai neusimenama apie tarptautin teis), todl panau, kad kompensacija gali bti labai nedidel. Kita vertus, abejotina, ar 2(2) (c) straipsniu gali bti remiamasi kaip paprotins teiss rodymu santykiuose su Vakar valstybmis, balsavusiomis prie rezoliucij.121 Gali bti rodinjama, kad Rezoliucija Nr. 3281 (XXIX) nra paprotins teiss rodymas apskritai, kadangi ja nesiekiama skelbti, kokia teis yra (Generalin Asamblja imet sakin, buvus pirminiame Rezoliucijos projekte, kuriame teigta, kad Rezoliucija siekiama kodifikuoti tarptautin teis); ji tiktai skelbia, kokia teis, daugelio valstybi poiriu, turi bti.122 is ginas nulm didel i tarptautini ekonomini santyki teisin neapibrtum. Taiau iuo metu is klausimas dl keturi pagrindini prieasi neteko savo praktins reikms. Pirma, besivystanios alys pradjo pripainti, kad usieniei turto nacionalizacija ir nusavinimas, kaip ekonomins reformos priemon, yra alingas, jeigu norima pritraukti usienio kapitalo, kurio joms neatidliotinai reikia, ar sukurti palank investicin klimat (Antra, komunistini valstybi sistemos lugimas kartu susilpnino ir besivystani ali tak. Trei, daugelis besivystani ali dvialse investicij apsaugos sutartyse, sudarytose su isivysiusiomis valstybmis pripaino Vakar standartus; vadinasi, dauguma gin dl paprotins teiss turinio tapo akademinio dmesio objektu.123 Ketvirta, daugelis nesen arbitraini sprendim patvirtino, kad paprotin teis reikalauja visikai kompensuoti nusavint usieniei turt.124 iuo atvilgiu ypating reikm turi Irano ir JAV Pretenzij tribunolo jurisprudencija dl Amerikos investicij Iran nacionalizacijos po Islamo revoliucijos 1979 m., nors trys atskiros Tribunolo kolegijos nevisada laiksi vienodo poirio.125 Ikilus ginams tarp valstybi, manani, kad nusavinimo atveju turi bti sumokta visika kompensacija, ir valstybi, manani prieingai, ginai paprastai sureguliuojami kompromisu; nusavinanioji valstyb sumoka dal nusavinto turto verts. Kompromisas paprastai ireikiamas bendro reguliavimo forma arba susitarimu dl vienos bendros sumos", taip vadinamu todl, kad jis apima visas vienos valstybs reikiamas pretenzijas, kylanias dl konkreios kitos valstybs vykdomos nacionalizacijos programos, vietoj to, kad kiekviena indi-

EKONOMIKA

291

viduali pretenzija bt nagrinjama atskirai.126 Toki bendr reguliavim trkumas, Vakar ali nuomone, yra tas, kad tokiu atveju atgaunama tiktai dalis turto verts; kita vertus, jeigu pretenzijos bt sprendiamos senuoju bdu, t.y. arbitrau, daugelis i j bt nepatenkintos dl rodym trkumo, o ilaidos imtams atskir pretenzij pagrsti bt didiuls. Netgi arbitraui danai bna sunku nustatyti tikrj nusavintojo turto vert; pelningos mons vert, pavyzdiui, grindiama jos gauna-mu pelnu, kuris priklauso nuo vietini veiksni ir kiekvienais metais yra vis kitoks. Nustatant kompensacijos dyd, teorikai galima bt remtis akcij kaina, taiau kiekvienas ino, kaip i kaina svyruoja. Kita vertus, egzistuoja principas, kad (visikos) kompensacijos dydis turi bti grindiamas turto verte rinkoje. Dl pajam duodanio turto (pvz., fabriko) iuolaikinje arbitrainje praktikoje egzistuoja tendencija remtis ne vien tik gryna balansine verte" (investicijos vert atmus amortizacij), bet nustatyti ir faktin rinkos vert, skaitant firmos reputacij" (verslo kontakt vert, firmos vard ir pan.). Remdamasis sprendimu Starrett Housing Corporation byloje, Irano ir JAV Pretenzij tribunolas, kaip ieities tak nustatant reali vert rinkoje, panaudojo toki formuluot: Kaina, kuri pirkjas mokt pardavjui tuo atveju, kai kiekvienas j yra gerai informuotas ir trokta maksimizuoti savo finansin naud, bet n vienas nejauia prievartos ar grasinimo.127 Viena ginytina problema yra ta, ar peln duodanios mons numatomas pelnas ateityje yra papildomai atlygintinas kartu su verte rinkoje, esania nusavinimo momentu. Bent jau tuo atveju, kai nusavinimo aktas yra neteistas pagal tarptautin teis, egzistuoja tendencija suteikti kompensacij ir dl prarasto pelno.128 Kokiu mastu iuo atveju gali bti taikomas sumaint grynj plauk metodas" (apskaitos metodas, pagal kur i bsimojo pelno atimamos tam tikros sumos, susijusios su snaudomis ir komercins rizikos veiksniais) -yra kitas ginytinas klausimas.129

125

M. Fitzmaurice/M. Pellonpaa, Taking of Property in the Practice of the Iran-United States Claims Tribunal, NYIL 19 (1988), p. 53-178; J.A. Westberg, Applicable Law, Expropriatory Takings and Compensation in Cases of Expropriation; ICSID and Iran-United States Claims Tribunal Case Law Compared, ICSID Rev. 8 (1993), p. 1-28; A. Mouri, The International Law of Expropriation as Reflected in the Work of the Iran-United States Claims Tribunal, 1994; G.H. Aldrich, The Jurisprudence of the Iran-United States Claims Tribunal, 1996, p. 171276. r. 18 skyri.
126

r. R.B. Lillich/B.H. Weston, International Claims: Their Settlement by Lump Sum Agreements, 1995; C. Warbrick, Addendum: Protection of Nationals Abroad; Lump-Sum Settlements, ICLQ 40 (1991), p. 492 ir t.t. Dl nesen JAV tokio pobdio susitarim pavyzdi su Albanija, Kamboda ir Vietnamu r. ILM 34 (1995), p. 595, 600 ir 685.
127

Starrett Housing Corp. v. Islamic Republic of Iran, Iran-US CTR 21 (1989-I), p. 112, at 201.
128

Umaskuotas nusavinimas
Valstybs, vykdydamos nusavinim umaskuotu bdu, danai stengiasi ivengti nepalankios kit valstybi reakcijos, pavyzdiui, monei suteikia laikin" valstybs kontrol, kuri vliau tampa neterminuota. Tokios gudrybs pavyksta retai; bet koks veiksmas, kuriuo usienieiui neterminuotai atimama visa i jo turto gaunama nauda, pagal tarptautin teis laikomas nusavinimu, nors formaliai nuosavyb galjo ir

Pavyzdiui, Phillips Petroleum Company of Iran v. The Government of the Islamic Republic of Iran, ten pat, p. 79, at 122.
129

P. Malanczuk, International Business and New Rules of State Responsibility? - The Law Applied by the United Nations (Security Council) Compensation Commission for Claims against Iraq, leidinyje K.-H. Bockstiegel (red.), Perspectives of Air Law, Space Law and International Business Law for the Next Century, 1996, p. 117-164.

292

15 s k y r i u s

nepakisti. is klausimas yra keblesnis aikinantis veiksmus, kuriais mainama turto vert, bet i savininko neatimama galimyb juo nau-dotis (pvz., devalvacija, valiut kontrol, pelno iveimo apribojimai, mokesi padidinimas, atsisakymas iduoti importo licencijas, prekybos statybos leidimai ir kt). Pagal tarptautin teis tokie veiksmai leidiami su slyga, kad jie nra vykdomi netinkamais motyvais. Lengviausiai netinkami motyvai parodomi, kai atitinkamais veiksmais diskriminuojami usienieiai arba tam tikra j grup.130

130

r. Christie, What Constitutes a Taking of Property under International Law?, BYIL 33 (1962), p. 307; Aldrich, op. cit.
131

Sutartini teisi atmimas Iki iol nagrinjome tik turto nusavinimo klausimus, taiau nra logikos prieasties, kodl tie patys principai neturt bti taikomi ir kitoms gytoms teisms", pavyzdiui, teisms, kylanioms i kontrakt tarp usienieio ir valstybs atsakovs.131 Taiau tokius kontraktus paprastai reguliuoja valstybs atsakovs teis ir dl to buvo tei-giama, kad usienietis, sudarydamas valstybs atsakovs teise reguliuojam kontrakt, privalo prisiimti jam nenauding tos teiss pakeitim rizik lygiai taip pat, kaip priima naud gaunam i jam nauding pakeitim. is argumentas yra klaidingas; kai usienietis perka turt kitoje valstybje, jo nuosavybs teis t turt reguliuoja tos valstybs teis, kaip ir kontraktus, sudaromus su valstybe atsakove, reguliuoja ios valstybs teis; taiau nedaugelis sutiks su tuo, kad valstyb atsakov turi neribot teis atimti turtines teises; tai kodl ji galt turti neribot teis atimti sutartines teises? Idja, kad usienietis savanorikai prisiima nenauding kontrakt reguliuojanios teiss pakeitim rizik lm tiktai ribot tak teisei; sutart paeidus valstybei,

Dl valstybini kontrakt r, 3 skyri.

132

r. Randolph, Foreign Bondholders and Repudiated Debts of Southern States, AJIL 25 (1931), p. 63.

tai neutraukia jai tarptautins atsakomybs, iskyrus atvejus, kai tai yra valstybins valdios vykdomas piktnaudiavimas. Pavyzdiui, jei valstyb sudar pirkimopardavimo kontrakt ir pateik blogos kokybs preki, tai nebus tarptautins teiss paeidimas, nes tok pat nusiengim galjo padaryti ir privatus asmuo. Taiau jei valstyb nesuteikia tinkam teisins gynybos priemoni savo paios teis-muose jai paiai paeidus kontrakt arba jei ji prim teiss akt, darant kontrakt negaliojaniu, tuomet ji piktnaudiauja savo valstybine valdia ir taip paeidia tarptautin teis. Istorikai iai teiss sriiai didel tak dar tas faktas, kad dauguma JAV pietini valstij danai negrindavo paskol. Kitos valstijos greitai sugebjo pasinaudoti iuo precedentu, ir dl to isirutuliojo taisykl, kad valstybs neatsako u j politini padalini sudarytus kontraktus (tai yra iimtis i bendros taisykls, pagal kuri vals-tyb yra atsakinga u visus jos politini padalini veiksmus).132

EKONOMIKA

293

TEI S PLTR
NTET programa buvo glaudiai susijusi su siekiu teis pltr133 pripainti fundamentalia mogaus teise, ivedama i teiss apsisprendim,134 ir danai aikinama kaip turtingj valstybi teisin pareiga remti neturtingsias alis. Vakar valstybs prietaravo kolektyvins teiss pltr pripainimui i dalies dl tokio pripainimo nepageidaujam teisini pasekmi finansiniams pervedimams, i dalies dl to, kad tai laikyta nesuderinama su Vakar valstybi propaguojama mogaus teisi samprata.135 Teis pltr buvo paremta Tarptautins teiss asociacijos 1986 met Seulo deklaracijoje,136 o JT Generalin Asamblja tais paiais metais prim deklaracij Dl teiss pltr",137 u kuri balsavo 146 valstybs, JAV - prie, o susilaik 7 kitos Vakar valstybs (Danija, Vokietija, Suomija, Islandija, Izraelis, Japonija ir Jungtin Karalyst). 1992 metais Rio konferencijoje aplinkos apsaugos ir pltros klausimais, prietaraujant JAV, Kanadai ir Europos Bendrijai, besivystanios alys sugebjo teis pltr traukti (neprivalom) Rio deklaracij kaip 3-j princip. Nieko stebtino, kad JAV pateik tok aikinamj pareikim:
Jungtins Valstijos, prisiddamos prie konsensuso dl Rio deklaracijos, nekeiia savo seno nusiteikimo prie vadinamj teis pltr". Pltra nra teis. Prieingai, pltojimasis yra vis ms siekiamas tikslas, kurio realizavimas labai priklauso nuo mogaus teisi, idstyt Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, skatinimo bei apsaugos.138

Besivystanios alys pasiek pergal 1993 metais Vienos konferencijoje mogaus teisi klausimais, kurioje priimta Deklaracija patvirtino, kad teis pltr yra universali ir neatimama teis bei svarbiausi mogaus teisi sudedamoji dalis"; taiau joje ireiktas ir spjimas: nors pltra palengvina naudojimsi visomis mogaus teismis, negalima apeliuoti pltros problemas vien tam, kad bt pateisintas tarptautiniu mastu pripaint mogaus teisi apribojimas."139 Dabar, lugus socialistini valstybi planinei ekonomikai ir paskutiniame io amiaus deimtmetyje visame pasaulyje iplitus rinkos ekonomikos modeliams, debatai dl NTET neteko savo impulso. Taiau, kaip pamatysime tolesniame skyriuje, tos paios problemos vl ikilo, tik naujame kontekste, btent - prieprieoje tarp iaurs ir Piet dl globalins aplinkos apsaugos ir jos santykio su subalansuotos pltros" koncepcija. Dar viena nauja dimensija atsirado mginant i koncepcij susieti su gero valdymo" principais, apimant:

133

r. P.J.I.M. de Waart/P. Peters/E. Denters (red.), International Law and Development, 1988; S.R. Chowdury/ E.M.G. Denters/P.J.I.M. de W aart (red.),The Right to Development in International Law, 1992; E.H. Riedel, Right to Development, Wolfrum UNLPP II,p. 1103-1110.
134

r. 19 skyri . r. 14 skyri . ILA Deklaracija, 1986 m., cit. op.

135

136 137

1986 m. gruodio 4 d. JTO GA Rezoliucija Nr. 41/128.

138

J.D. Kovar, A Short Guide to the Rio Declaration, CJIELP 4 (1993), p. 126.
139

1993 m. Vienos deklaracijos 10 principas.

294

15 s k y r i u s

140

K. Ginther/P.J.I.M. de Waart, Sustainable Development as a Matter of Good Governance: An Introductory View, Ginther/Denters/de Waart (red.), op. cit., p. 1 su nuoroda Boutros Boutros-Ghali, An Agenda lor Peace, 1992, p. 59. r. taip pat BoutrosGhali, An Agenda lor Development, 1995.

proting ekonomin ir socialin politik, demokratik sprendim primim, tinkam valstybini institucij skaidrum", finansin atskaitomyb, aplinkai saugios rinkos sukrim antikorupcines priemones, teiss viepatavimo principo bei mogaus teisi gerbim.140 Taiau iuo metu visa tai labiau priklauso (galimam) paangiam tarptautins teiss pltojimui, o ne tokiai tarptautinei teisei, kokia egzistuoja dabar.

16 SKYRIUS

APLINKOS APSAUGA

Nuo io amiaus septintojo deimtmeio vidurio akivaizdus btinumas apsaugoti niokojam aplink daugumoje pasaulio ali lm vairi teiss akt aplinkos apsaugos klausimais primim.1 Tarptautiniu lygiu Jungtini Taut konferencija mogaus aplinkos klausimais, vykusi Stockholme 1972 m.,2 tapo ieities taku tarptautins aplinkos apsaugos teiss kaip savarankikos ir naujausios tarptautins teiss srities pltrai. Po Stockholmo konferencijos smarkiai padaugjo ne tik universali politini pareikim, toki kaip Pasaulin gamtos chartija, patvirtinta JT Generalins Asambljos 1982 m.,3 bet ir tarptautini teisini dokument i vairi aplinkosaugos srii. 1987 metais Brundtlando dokumente Report of the World Commission on Environment and Development4 pabrtas tarptautinio bendradarbiavimo ir atsakomybs poreikis, kad suaktyvint bendrus ilikimo interesus bei sumaint itekli naudojim ir aplinkos terim. Jame taip pat pabrtas ryys tarp aplinkos ir pltros, vardijant tai miglota subalansuotos pltros" svoka. Komisija apibr subalansuot pltr" (gana dviprasmikai ir abstrakiai) kaip pltr, kuri tenkina dabarties poreikius ir nepakenkia ateities kart galimybei tenkinti j poreikius". Buvo vardyti du esminiai svokos elementai: 1) poreikiai, ypa btiniausi pasaulio neturtingosioms valstybms, kuriems turi bti teikiamas prioritetas"; 2) idja dl apribojim, kuriuos technologij ir socialins organizacijos bkl udeda aplinkos galimybms patenkinti dabarties bei ateities poreikius".5 is procesas pasiek kulminacij JT konferencijoje aplinkos apsaugos ir pltros klausimais (UNCED), kuri buvo suorganizuota Rio de Janeire 1992 m. birelio mn., t.y. prajus 20 met po Stockholmo konferencijos. Aiku, jog iki 1972 m. Stockholmo konferencijos vyko tarptautiniai teisiniai procesai, susij su transnacionaline aplinkos apsauga. Taiau vienbalsiai priimtos Deklaracijos 21 ir 22-as principai visuotinai laikomi iuolaikins tarptautins aplinkos apsaugos teiss pamatais. 21-as principas tvirtina vis valstybi pareig utikrinti, kad j jurisdikcijoje vykdoma veikla ir kontrol nepadaryt alos kit valstybi

r. Harris CMIL, p. 242-249; R.-J. Dupuy (red.), The Future of the International Law of the Environment, 1985; Restatement (Third), 2 t., p. 99-143. A. Kiss/D. Shelton (red.), International Environmental Law, 1991, Supplement, 1994; W. Lang/ H. Neuhold/K. Zemanek (red.), Environmental Protection and International Law, 1991; D.B. Magraw, International Law and Pollution, 1991; R Birnie/A.E. Boyle, International Law and the Environment, 1992; P Sands (red.), Greening International Law, 1993; E.J. Urbani/C.P Rubin (red.), Transnational Environmental Law and Its Impact on Corporate Behaviour, 1994; H. Hohmann, Precautionary Legal Duties and Principles of Modern International Environmental Law, 1994; P. Sands/R. Tarasofsky/M. Weiss (red.), Principles of International Environmental Law, 1995; J. Kasto, Modern International Law of the Environment, 1995. Dl dokument rinkini r. B. Ruster/B. Simma, International Protection of the Environment, Treaties and Related Documents, 1975 ir t.t.; H. Hohmann (red.), Bacic Documents on International Environmental Law, 3-as leid., 1992; W. Birnie/A. Boyle (red.), Basic Documents on International Law and the Environment, 1995; W.E. Burhenne (red.), International Environmental Law: Multilateral Treaties, 8 tomai, 1996.
2

Stockholmo deklaracija dl mogaus aplinkos, JTO konferencijos dl mogaus aplinkos raportas, UN Doc. A/Conf. 48/14 Rev.1 (1972); ILM 11 (1972), p. 1416.
3

Rezoliucija Nr. 37/7; Official Records of the General Assembly, Thirty-Sixth Session, Priedas Nr. 51 (A/36/51); ILM 22 (1983), p. 455. r. W.E. Burhenne/W.A. Irwin, The World Charter for Nature, 2-as leid., 1986.

296
4

1 6 skyrius

Pasaulin gamtins aplinkos ir pltros komisija, Our Common Future, 1987. r. taip pat Environmental Protection and Sustainable Development: Legal Principles and Recommendations adopted by the Experts Group on Environmental Law of the World Commission on Environment and Development, 1986; M.A.L. Miller, The Third World in Global Environmental Politics, 1995.
5 Our Common Future, op. cit., at 43. Dl diskusijos r. P. Malanczuk, Sustainable Development: Some Critical Thoughts in the Light of the Rio Conference, leidinyje K. Ginther/ E. Denters/PJ.I.M. de Waart (red.), Sustainable Development and Good Governance, 1995, p. 23-52; W. Lang (red.), Sustainable Development and International Law, 1995; P Sands, International Law in the Field of Sustainable Development, BYIL 65 (1994), p. 303-381; Second Report of the ILA International Committee on Legal Aspects of Sustainable Development, Helsinki Conference 1996. 6

arba teritorij, esani u j nacionalins jurisdikcijos rib, aplinkai"; kita vertus, jame patvirtinama ir valstybi suvereni teis eksploatuoti savo iteklius vadovaujantis savo pai politika aplinkos apsaugos srityje", pagal JTO status ir tarptautins teiss principus.6 Taiau kad is principas tapt veiksmingu konkreiomis slygomis, reikjo suformuluoti konkretesnes teises ir pareigas. Tai buvo pripainta 22-ame principe, kuriuo valstybs raginamos toliau pltoti tarptautin teis, reguliuojani atsakomyb ir kompensavim u tar ir kitoki al aplinkai, padaryt i valstybi jurisdikcijai ar kontrolei priklausanioje teritorijoje ir u j jurisdikcijos rib".7 Taiau pai valstybi pareiga atlyginti al yra btent ta sritis (kitaip nei privai asmen civilin atsakomyb), kurioje valstybs ypa nenorjo prisiimti privalom sipareigojim.8

TARPTAUTINS APLINKOS APSAUGOS TEISS POBDIS IR API M TI S

Tarptautin aplinkos apsaugos teis daugiausia yra ireikta sutartimis ir kitais tarptautiniais teisiniais dokumentais. Po Stockholmo konferencijos pagrstai iskiriamos dvi ios teiss pltojimosi stadijos. Pirmojoje stadijoje buvo patvirtinta JT aplinkos apsaugos programa (UNEP) bei Veiksm programa Dl mogaus aplinkos", vliau teisiniai dokumentai dl vandens, oro bei ems terimo, kylanio dl kins veiklos bei skurdo. Dl jrins aplinkos apsaugos9 pasaulio mastu nra jokios sutarties, kuri reguliuot visus su tuo susijusius aspektus. 1982 met Jr teiss konvencija10 ioje srityje numato tiktai bendrus principus ir tarp pakrants valstybi bei laivo vliavos" valstybi naujai paskirsto teiss akt primimo ir utikrinimo galias. Taigi globalinis sutartinis reimas grindiamas atskir jros terimo altini apribojimu. Galioja keletas konvencij dl jros terimo nafta, toki kaip 1954 m. Tarptautin konvencija Dl kelio ukirtimo jros terimui nafta",11 1969 m. Tarptautin konvencija Dl civilins atsakomybs u terimu nafta padaryt al",12 1969 m. Tarptautin konvencija Dl veiksm atviroje jroje terimo nafta nelaimingo atsitikimo atvejais"13 bei 1971 m. Tarptautin konvencija Dl tarptautinio fondo sudarymo atlyginti uterimu nafta padarytai alai".14 Skaudi didiausi avarij, susijusi su uterimu nafta, patirtis lm naujos Tarptautins jr organizacijos (IMO) konvencijos Dl terimo nafta: pasirengimo tam ir veiksm bei bendradarbiavimo uterimo nafta atvejais" primim 1990 metais.15

Stokholmo Deklaracijos 21-as principas, op. cit., at 5.

7 8

22-as principas.

r. G. Betlem, Civil Liability for Transfrontier Pollution, 1993. Apie atsakomyb ir pareig atlyginti al r. 17 skyri.
9

J.J.A. Salmon, Marine Environment, Protection and Preservation, EPIL 11 (1989), p. 200-207; C.M. de la Rue (red.), Liability for Damage to the Marine Environment, 1993; D. Brubaker, Marine Pollution and International Law: Principles and Practice, 1993; J.J.A. Salmon, International Watercourses, Pollution, EPIL II (1995), p. 1388-1392.
10

1982 m. Konvencijos 46 straipsniuose (192-237 straipsniai) numatyta jrins aplinkos apsauga ir isaugojimas. r. W.v. Reenen, Rules of Reference in the New Convention on the Law of the Sea, in Particular in Connection with the Pollution of the Sea by Oil from Tankers, NYIL 12 (1981), p. 3-44; R.P.M. Lotilla, The Efficacy of the Anti-Pollution Legislation Provisions of the 1982 Law of the Sea Convention: A View from South East Asia, ICLQ 41 (1992), p. 137-151. r. 12 skyri.
11
12 13

327 UNTS 3.
ILM 9 (1970), p. 45. Ten pat, p. 25.

A P L I N K O S APSAUGA

297
14

Jros terimo atliekomis problema sprendiama 1972 m. konvencijoje Dl kelio ukirtimo jros terimui iveriant atliekas bei kitas mediagas",16 ir 1973 m. Tarptautinje konvencijoje Dl kelio ukirtimo terimui i laiv".17 Regioniniu lygiu galioja panaaus pobdio dokumentai, skirti apsaugoti iaurs Atlant bei iaurs jr, tarp j 1972 m. konvencija Dl kelio ukirtimo jros terimui i laiv ir lktuv",18 1974 m. konvencija Kaip ukirsti keli jros terimui i antemini altini"19 bei 1992 m. konvencija Dl iaurs ir Ryt Atlanto jrins aplinkos apsaugos".20 Taiau yra platesni sutari, apimani visus taros altinius, tai 1976 m. konvencija Dl Viduremio jros apsaugos nuo terimo",21 1974 m. konvencija Dl Baltijos jros zonos jrins aplinkos apsaugos"22 arba 1978 m. Kuveito regionin konvencija Dl bendradarbiavimo saugant jrin aplink nuo terimo".23 Be to, nemaai sutari (daugiausiai regionini) yra dl jrini gyvj itekli apsaugos.24 Taiau tokie susitarimai prarado savo svarb nustaius 200 myli ploio iimtin ekonomin zon o tai pakrants valstybms suteikia iuo klausimu jurisdikcij.25 Dl upi ir eer egzistuoja daugyb dokument, toki kaip 1992 m. konvencija Dl tarpvalstybini vandentaki ir tarptautini eer apsaugos ir naudojimo".26 Europoje galima bt paminti 1960 m. konvencij Dl Konstancijos eero apsaugos nuo terimo",27 1961 m. protokol Dl tarptautins komisijos Mozelio ups apsaugai nuo terimo sudarymo",28 susitarimus tarp Belgijos, Pranczijos ir Olandijos dl elds ups,29 taip pat tarptautines pastangas mainti Reino terim pavyzdiui, 1963 m. susitarim Dl tarptautins komisijos Reino apsaugai nuo terimo",30 1976 m. konvencij Dl Reino ups apsaugos nuo terimo cheminmis mediagomis",31 1976 m. konvencij Dl Reino apsaugos nuo terimo chloridais",32 bei 1987 m. Reino veiksm program".33 Nesenas pavyzdys u Europos rib - susitarimas tarp Kampuijos, Laoso, Tailando ir Vietnamo Dl bendradarbiavimo subalansuotai naudojant Mekongo up".34 Be to, tam tikros paangos buvo pasiekta dl Tarptautins Teiss Komisijos vykdomos tarptautins teiss ioje srityje kodifikacijos,35 kai Komisija 1994 m. pareng konvencijos Dl tarptautini upi naudojimo ne navigacijos tikslams teiss" projekt.36 Oro terimo srityje egzistuoja tiktai viena daugiaal sutartis -1979 m. enevos konvencija Dl toli siekiani tarpvalstybini oro terim"; ios Konvencijos alimis yra beveik visos Europos valstybs, JAV ir Kanada.37 Konvencijoje 1984 m. Protokolu buvo padaryta pakeitim (dl bendradarbiavimo ir ilgalaikio finansavimo programos, susijusios su toli siekiani oro teral judjimo Europoje stebjimu bei vertinimu),38 1985 m. protokolu (dl sieros imetim ir j

Cmnd. 7383. r. R.B. Mitchell, International Oil Pollution at Sea: Environmental Policy and Treaty Compliance, 1994; W. Chao, Pollution from the Carriage of Oil by Sea, 1996.
15 16 17

ILM 30 (1991), p. 733. ILM 11 (1972), p. 1294.

ILM 12 (1973), p. 1319. r. taip pat IMO 1996 m. konferencijos dl pavojingj ir kenksmingj mediag bei atsakomybs rib rezultatus, ILM 35 (1996), p. 1406.
18 19 20 21

ILM 11 (1972), p. 262. ILM 14 (1975), p. 352. YIEL 3 (1992), p. 759.

ILM 15 (1976), p. 290. r. S. Milenkovic, Mediterranean Pollution Conventions, EPIL 9 (1986), p. 264266.

22

ILM 13 (1974), p. 546. r. M. Fitzmaurice, International Legal Problems of the Environmental Protection of the Baltic Sea, 1992.
23 24

ILM 17 (1978), p. 511.

r. B. Kwiatkowska, Conservation of Living Resources of the High Seas, EPIL I (1992), p. 761-763; R. Wolfrum, Fisheries, International Regulation, EPIL II (1995), p. 383386, taip pat 12 skyri.
25 26 27

r. 12 skyri. ILM 31 (1992), p. 1313.

UN Doc. ST/LEG/SER.B/12. 438. r. J.A. Frowein, Lake Constance, EPIL 12 (1990), p. 216-219.
28

940 UNTS 211. r. G. Nolle, Moselle River, EPIL 12 (1990), p. 228-230.

29 30 31 32 33

ILM 34 (1995), p. 851. 994 UNTS 3. ILM 16 (1977), p. 242. ILM 16 (1977), p. 265.

r. A. Rest, The Sandoz Conflagration and the Rhine Pollution: Liability Issues, GYIL 30 (1987), p. 160-176; W.E. Haak, Experience of the Netherlands Regarding the CaseLaw of the Chamber of Appeal of the Central Commission for Navigation of the Rhine, NYIL 19 (1988), p. 3-51.
34 35 36

ILM 34 (1995), p. 864. r. 3 skyri.

1994 ILC Report, UN GAOR, 49-a sesija, Priedas Nr. 10. r. A. Nollkaemper, The Legal Regime lor Transboundary Water Pollution: Between Discretion and Constraint, 1993.

298
37

16 s k y r i u s

ILM 18 (1979), p. 1442. r. C. Flintermann/B. Kwiatkowska/ J.G. Lammers (red.), Transboundary Air Pollution, 1986; A. Kiss, Air Pollution, EPIL I (1992), p. 72-74.
38 39 40 41

ILM 27 (1988), p. 701. Ten pat, p. 707. ILM 33 (1994), p. 1540.

r. M.J. Forster, Plant Protection, International, EPIL 9 (1986), p. 303305; M.C. Maffie, Evolving Trends in the International Protection of Species, GYIL 36 (1993), p. 131-186.
42 43 44

996 UNTS 245. ILM 11 (1972), p. 1358.

ILM 12 (1973), p. 1085. P Matthews, Problems Related to the Convention on the International Trade in Endangered Species, ICLQ 45 (1996), p. 421-430. ILM 19 (1980), p. 15. Cmnd. 8738.

45 46 47

r. D.D. Caron, The International Whaling Commission and the North Atlantic Marine Mammal Commission: The Institutional Risks of Coercion in Consensual Structures, AJIL 89 (1995), p. 154 ir t.t.
48

ILM 28 (1989), p. 652. r, G.J. Timagenis, Waste Disposal, EPIL 9 (1986), p. 401-406; M. Bothe, International Regulation of Transboundary Movement of Hazardous Waste, GYIL 33 (1990), p. 422; S.D. Murphy, Prospective Liability Regimes for the Transboundary Movement of Hazardous Wastes, AJIL 88 (1994), p. 24.
49 50

ILM 30 (1991), p. 775.

956 UNTS 252; ILM 2 (1963), p. 685.

51 52 53

ILM 2 (1963), p. 727. 974 UNTS 255.

r. P Sands, Chernobyl: Law and Communication. Transboundary Nuclear Air Pollution - The Legal Materials, 1988; A.E. Boyle, Nuclear Energy and International Law: An Environmental Perspective, BYIL 60 (1989), p. 257 ir t.t.; M.T. Kamminga, The IAEA Convention on Nuclear Safety, ICLQ 44 (1995), p. 872-882; OECD, Regulatory and Institutional Framework for Nuclear Activities, 1995; Chernobyl: Ten Years After, UN Chronicle 33 (1996), p. 78-79.
54 55

ILM 16 (1977), p. 88. r. 20 skyri.

tarpvalstybini judjim sumainimo bent 30-ia procent), 39 1988 m. protokolu Dl azoto oksid imetim ir j tarpvalstybini judjim kontrols", 1991 m. protokolu Dl laki organini jungini" bei 1994 m. protokolu Dl tolesnio sieros imetimo mainimo".40 Kita sritis, kurioje buvo sudaryta keletas tarptautini susitarim, yra gamtos apsauga ir biologini ri isaugojimas.41 Egzistuoja tokie dokumentai: 1971 m. konvencija Dl pelki, turini tarptautin reikm, ypa vandens ir pelki pauki apsaugai",42 1972 m. konvencija Dl pasaulinio kultros ir gamtos paveldo globos",43 1973 m. konvencija Dl tarptautins prekybos gresianiomis inykti laukins faunos ir floros rimis",44 1979 m. konvencija Dl migruojani laukini gyvn ri isaugojimo",45 bei 1979 m. konvencija Dl Europos laukins gamtos ir gamtins aplinkos apsaugos".46 Susirpinus dl bangini mediojimo taip pat buvo sudaryta keletas tarptautini susitarim.47 Tarptautinis transportas bei pavojing atliek tvarkymas taip pat reguliuojamas sutartimis, pavyzdiui, 1989 m. Bazelio konvencija Dl pavojing atliek tarpvalstybinio perveimo bei j tvarkymo kontrols"48 ir 1991 m. Afrikos vienybs organizacijos Bamako konvencija Dl pavojing atliek veimo Afrik ir tvarkymo joje udraudimo".49 Keletas sutari susijusios su alos atlyginimu, ikilusiu dl taikaus branduolins energijos naudojimo. Taiau jos nustato tik operatori, o ne valstybi civilins atsakomybs taisykles; tai 1960 ir 1963 m. konvencijos Dl atsakomybs prie treij al branduolins energijos srityje",50 1963 m. Vienos konvencija Dl civilins atsakomybs u branduolin al"51 bei 1971 m. konvencija Dl civilins atsakomybs branduolini mediag jrinio perveimo srityje".52 i sutari nepakako sprsti klausimams, ikilusiems dl ernobylio katastrofos; ir tik po io vykio buvo sudaryti nauji susitarimai.53 Egzistuoja ir speciali 1977 m. konvencija Dl karinio ir bet kokio kitokio prieiko aplink modifikuojani priemoni naudojimo udraudimo".54 is klausimas vl atsidr dmesio centre kilus Antrajam Pers lankos karui, kai Irakas buvo apkaltintas alingu aplinkos naudojimu (padegti naftos laukai, Pers lanka uterta nafta) kaip ginklu ginkluotame konflikte.55 Dl i incident atsiradusias pretenzijas taip pat nagrins JT kompensacij komisija enevoje.56 Vliau atsirado nauj susirpinimo objekt, pavyzdiui, susirpinta ozono sluoksnio, kur ardo tam tikros atmosfer imestos chemins mediagos, apsauga, ir dl to 1985 m. kovo 22 d. buvo priimta Vienos konvencija Dl ozono sluoksnio apsaugos".57 Kitos naujos problemos, nagrintos jau Rio konferencijoje,58 apima dl globalinio at-

A P L I N K O S APSAUGA

299

ilimo vykstanius klimato pokyius (iltnamio efekt"),59 biovai-rovs isaugojim, taip pat mik nykimo ir dykum plitimo problemas, ypa aktualias Afrikai.60 1991 metais buvo priimtas protokolas Dl aplinkos apsaugos" prie Antarkties sutarties, kuriame yra 4 priedai: poveikio aplinkai vertinimas, floros ir faunos isaugojimas, atliek tvarkymas bei jr terimas.61 Be to, pastaruoju metu GATT/ WTO deryb kontekste didesnis dmesys skiriamas santykiui tarp aplinkos apsaugos ir tarptautins prekybos reguliavimo.62 Problema, susijusi su kosminmis atliekomis" bei dl veiklos kosminje erdvje daroma ala aplinkai, jau buvo minta.63 Per sutari sudarymo veiklos inventorizacij, atlikt UNCED parengiamajame procese, i ios srities uregistruota daugiau nei 100 galiojani daugiaali dokument.64 t skaii neeina nemaai dokument dl gamtini pavoj ir lig. j taip pat neeina visa Europos Bendrijos teiss akt sistema.65 Daugiau nei pus pasaulini ir regionini susitarim tenka jrins aplinkos ir jrini gyvj itekli apsaugai. Antra didiausia j grup yra susijusi su gamtos isaugojimu bei sausumos itekliais ir ekosistemomis; treia reikmingiausia susitarim kategorija yra dl pavojing mediag ir proces. Bet visa tai dar nepateikia isamaus vaizdo. Dar smulkiau paskaiiavus, yra apie 870 tarptautini teisini dokument, kuri bent dalis nuostat susij su aplinkos apsaugos klausimais.66 Be sutari, klasikini tarptautins teiskros priemoni, egzistuoja gana kebli vadinamosios velniosios teiss" dokument kategorija; tokie dokumentai danai laikomi bdingais tarptautinei diplomatijai aplinkos apsaugos srityje.67 Jie gali bti vardijami kaip deklaracijos, rezoliucijos arba rekomendacijos (pvz., 1972 m. Stockholmo deklaracija), ir jie nra formaliai privalomi, nors, kita vertus, turi svarbi politin ir teisin reikm kaip politikos orientyras bei ieities takas rengiant privalomas tarptautins aplinkos apsaugos teiss normas ir principus vlesns sutarties arba paprotins tarptautins teiss forma. Be to, egzistuoja svarbios tarptautins technins taisykls, pagrstos susitarimais, kurie per se nra susij su aplinkos apsauga, taiau kuri gyvendinimui vis labiau reikia tam tikro pobdio 'lydini' aplinkosaugos standart",68 toki kaip, pavyzdiui, triukmo ir oro terimo imetamosiomis dujomis leistinos ribos lktuv arba automobili varikliams. Teiskros metodas aplinkos apsaugos diplomatijoje gali bti apibdintas kaip vienetinis", kuriuo nepasisek pasiekti sektorins ir tarpsektorins, regionins bei pasaulins politikos integracijos.69 Kitaip tariant, nra isamaus teisinio reimo, pagal kur tarptautin teis ir tarptautins organizacijos saugot aplink arba biosfer" kaip

56 57

r. 22 skyri.

ILM 26 (1987), p. 1550, kaip pakeista Monrealio protokolu 1990 m., ILM 30 (1991), p. 539, su tolesniais pakeitimais 1991 ir 1992 m. r., pvz., R.E. Benedick, Ozone Diplomacy: New Directions in Safeguarding the Planet, 1990; Environment: Ozone Layer, UN Chronicle 33 (1996), p. 73-74.
58 59

r. tekst toliau, p. 302.

W. Lang, Auf der Suche nach einem wirksamen Klima-Regime, AVR 31 (1993), p. 13-21; r. taip pat W.R. Cline, The Economics of Global Warming, 1992.
60 61

r. tekst toliau, p. 302-303.

ILM 30 (1991), p. 1460. r. 10 skyri.

62

r., pavyzdiui, K. Andersen/ R. Blackhurst (red.), The Greening of World Trade Issues, 1992; H. Ward, Common But Differentiated Debates: Environment, Labour and the World Trade Organization, ICLQ 45 (1996), p. 592-632. r. 15 skyri. r. 13 skyri.

63 64

r. perirt susitarim ir dokument, patvirtint UNCED Parengiamojo komiteto 3-ojoje sesijoje, sra, Decision i, Annex III, A/CONF.151/PC/94.
65

r. A.C. Kiss/D. Shelton, Manual of European Environmental Law, 1993; S. Hollins/R. Macrory, A Source Book of European Community Environmental Law, 1995.
66

E. Weiss, Introductory Note, United Nations Conference on Environment and Development, ILM 31 (1992), p. 814.
67 68

r. 3 s ky. ri

P.H. Sand, International Law on the Agenda of the United Nations Conference on Environment and Development: Towards Global Environmental Security?, Nordic JIL 60 (1991), p. 5, ai 8.
69

PH. Sand, Lessons Learned in Global Environmental Governance, 1990, p. 35; toliau r. P. Malanczuk, Towards Global Environmental Legislation, JTO Kosmins erdvs reikal tarnybos parengtame leidinyje Proceedings of the UNIIAF Workshop on Organising Space Activities in Developing Countries: Resources and Mechanisms" (Gracas, 1993 m. spalio 15-17 d.), 1994, p. 45-60.

300

16 s k y r i u s

70

0. Schachter, International Law in Theory and Practice, 1991, p. 362, su nuoroda j nauj poir dl 1972 m. Stokholmo konferencijos.
71

r. G. Handl, Environmental Security and Global Change: The Challenge to International Law, YIEL 1 (1990), p. 3-33.
72 73

Sand (1991), op. cit., p. 33.

r. P.H. Sand (red.), The Effectiveness of International Environmental Agreements - A Survey of Existing Legal Instruments, 1992; L.E. Susskind, Environmental Diplomacy. Negotiating More Effective Global Agreements, 1994.
74 75

ILM 30 (1991), p. 800.

Sand (1990), op. cit., p. 15 su nuoroda j 1971 m. UNITAR analiz ir kit literatr.
76 77

Sand, ten pat, p. 15. r. 13 skyri.

78
79

r. 15 skyri.

r. W. Lang, Diplomacy and International Environmental LawMaking: Some Observations, YIEL 3 (1992), p. 108, kur paymima, kad dabar tarptautin aplinkos apsaugos teis didia dalimi yra grindiama sutartimis.
80

visum.70 Nauja ekologinio saugumo" samprata71 dar nevirto darniu ir visaapimaniu norminiu mechanizmu. Egzistuojanios tarptautins aplinkos apsaugos teiss pobdis buvo apibdintas kaip gausi aplinkosaugos reim suma, o ne sistema".72 Daugelio su aplinkos apsauga susijusi sutari veiksmingumas pasauliniu lygiu taip pat yra problema.73 Svarb ingsn regioniniu mastu eng Europos ekonomin komisija (ECE), 1991 m. patvirtinusi konvencij Dl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste".74 Be to, sutari sudarymo procesas yra gana ltas. Kad sigaliot daugiaals sutartys, paprastai tenka laukti nuo 2 iki 12 met; vidutinis laikotarpis yra madaug 5 metai.75 Taiau reikia pasakyti, kad nemaai yra ir toki sutari, kurioms sigalioti reikjo tik madaug dvej met (pvz., konvencijos Dl Viduremio jros" ir Dl ozono sluoksnio"). Problema ta, kad aplinkos apsaugos srityje netgi toks palyginti trumpas laikotarpis gali bti pernelyg ilgas, kad veiksmingai bt sureaguota pavojus, reikalaujanius neatidliotin veiksm. Pavyzdiui, Monrealio protokolo atveju greitai paaikjo, jog 1987 m. rugsjo mn. nustatyti chemini mediag imetimo atmosfer lygiai jau tuo metu, kai Protokolas sigaliojo, buvo pasen. Tai privert skubiai perirti 1989 m. gegus mn. Helsinkio deklaracij Dl ozono sluoksnio apsaugos".76

Trail Smeller case (1931-1941), RIAA III 1905. r. K.J. Madders, Trail Smelter Arbitration, EPIL 2 (1981), p. 276-280.
81

PAPROTIN TEIS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

Kaip ir kosmoso teiss77 arba tarptautins ekonomins teiss78 srityje, aplinkos apsaugos paprotin tarptautin teis geriausiu atveju yra tik uuomazgos stadijoje.79 Tradicikai ji grindiama keletu byl, svarbiausia i kuri - Trail Smelter arbitrain byla tarp Kanados ir JAV, inicijuota 1926 m. ir galutinai ubaigta 1941 metais.80 Sprendimas ioje byloje paprastai pateikiamas kaip svarbi teisin nuostata, jog n viena valstyb negali smoningai leisti, kad jos teritorija bt naudojama taip, kad padaryt rimt al kitos valstybs aplinkai. i nuostata buvo patvirtinta ir kitose bylose, tokiose kaip Lac Lanoux81 ir Gut Dam82. Savo konsultacinje ivadoje Dl branduolini ginkl naudojimo arba grasinimo jais teistumo" 1996 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas pirm kart platesniame kontekste patvirtino, jog Teismas pripasta, kad aplinka yra ne abstrakcija, o gyvenamoji erdv moni, skaitant dar negimusi kart, gyvenimo kokyb bei sveikata. Valstybi bendra pareiga utikrinti, kad j jurisdikcijoje ir joms kontroliuojant vykdoma veikla

Affaire du Lac Lanoux case, RIAA XII 281 (1963). r. D. Rauschning, Lac Lanoux Arbitration, EPIL 2 (1981), p. 166-168.
82

US v. Canada, ILM 8 (1969), p. 118; G. Handl, Gut Dam Claims, EPIL II (1995), p. 653-656.

bt gerbiama kit valstybi arba u nacionalins kontrols rib esani

A P L I N K O S APSAUGA

301

erdvi aplinka, dabar tapo tarptautins teiss, reguliuojanios aplinkos apsaug, dalimi.83 Atrodo, jog is Teismo pareikimas, nors ir nra teisikai privalomas grietja prasme,84 ateityje prisids prie tarptautins aplinkos apsaugos teiss pltojimo ir kitais aspektais. Egzistuoja ir daugyb bendr samprat bei princip, kurie buvo taikomi arba silomi padarius tarpvalstybin al aplinkai, pavyzdiui, sic utere tuo ut alienum non laedas principas (naudok savj aplink taip, kad nepadarytum alos kitam"), piktnaudiavimo teismis" samprata, teritorins nelieiamybs principas, geros kaimynysts" principas (bon voisinage) ir keletas kit.85 Taiau toki princip ir samprat teisinis statusas ne visada yra aikus, ir vien tik j dka nra lengva priimti sprendim kilus konkuruojanioms pretenzijoms arba, tuo labiau, nustatyti atitinkamo aplinkosaugos teisinio reguliavimo praktikoje apimt, turin bei paskirt. Nuo 1972 m. vairios oficialios ir neoficialios institucijos msi tarptautins aplinkos apsaugos teiss kodifikacijos ir progresyvaus pltojimo, tarp j - Institut de Droit International, Tarptautins teiss asociacija, JT Tarptautins Teiss Komisija, JT aplinkos apsaugos programa (UNEP)86 bei Tarptautin gamtos isaugojimo sjunga (IUCN). Pleiantis iai veiklai Institut de Droit International 1979 m. prim rezoliucij Dl upi ir eer terimo", o 1987 m. - Dl tarpvalstybinio atmosferos terimo"; Tarptautins teiss asociacija 1982 m. prim rezoliucij klausimais, kylaniais dl tarpvalstybinio terimo apskritai. Tarptautins Teiss Komisija toliau tsia teiss kodifikavimo aplinkos apsaugos klausimais veikl pagal vairius projektus, kaip antai nusikaltim taikai ir monijai kodekso projektas, konvencijos Dl tarptautini upi naudojimo ne navigacijos tikslams" projektas, konvencijos Dl tarptautins atsakomybs u alingus padarinius, kylanius dl tarptautine teise neudraustos veiklos" projektas, bei konvencijos Dl valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus" projektas.87 JT Generalin Asamblja tarptautins aplinkos apsaugos teiss tolesns pltros klausim trauk JT Tarptautins teiss deimtmeio (19901999 m.)" program. 1990-1995 m. pasaulin vidutins trukms aplinkos apsaugos programa" (SWMTEP) apm Jungtini Taut suplanuot veikl, susijusi su aplinkos apsaugos teise bei institucijomis. UNEP veikla ioje srityje grindiama 1981 m. Montevideo programa Dl aplinkos apsaugos teiss pltojimo bei reguliaraus perirjimo".88 Nors iuose dokumentuose reikalaujama, kad valstybs ukirst keli alos atsiradimui, velnint, itaisyt arba atlygint al, taip pat pranet kitoms valstybms apie joms gresianius pavojus, nra visikai sutarta, kiek ie principai i tikrj tapo paprotins teiss dalimi.89

83

Dl Tarptautinio Teisingumo Teismo vaidmens tarptautins aplinkos apsaugos teiss pltojimsi r. M. Fitzmaurice, Environmental Protection and the International Court of Justice, leidinyje V. Lowe/ M. Fitzmaurice (red.), Fitly Years of the International Court of Justice, 1996, p. 293-315, taip pat 18 skyri.
84 85

r. 18 skyri.

r. J. Lammers, Pollution of International Waterways, 1984, p. 556-580, kur ivardyti 27 tokio pobdio principai ir svokos.
86

M. Kilian, UNEP, Wolfrum UNLPP II, p. 1296-1303.

87 88

r. 17 skyri.

r. G. Biggs, The Montevideo Environmental Law Programme, AJIL 87 (1993), p. 328-334.

89

Schachter, op. cit., p. 364.

302

16 s k y r i u s

90

r. D.H. Getches, Foreword: The Challenge of Rio, CJIELP 4 (1993), p, 1-19; M.F. Strang, Beyond Rio: Prospects and Portents, ten pat, p. 21-36: M.P.A. Kindall, Talking Past Each Other At The Summit, ten pat, p. 69-79; P.H. Sand, International Environmental Law after Rio, EJIL 4 (1993), p. 377 ir t.t.; Malanczuk (1995), Sustainable Development, op. cit:, Die Konferenz der Vereinten Nationen uber Umwelt und Entwicklung (UNCED) und das Internationale Umweltrecht, leidinyje FS Bernhardt p. 985-1002.
91

JUNGTINI TAUT APLINKOS APSAUGOS IR PLTROS KONFERENCIJA

JT aplinkos apsaugos ir pltros konferencijoje (UNCED), vykusioje Rio de Janeiro 1992 m. birelio 3-14 d., dalyvavo daugiau nei 170 ali atstovai bei 103 ali vyriausybi vadovai.90 Tuo metu tai buvo didiausia tarptautin konferencija i vis iki tol vykusi. Tai buvo spdingas renginys, kuriame dalyvavo ir daugyb nevyriausybini organizacij bei kit subjekt.91 Jau buvo sakyta, kad UNCED prisidjo pltojant tarptautin aplinkos apsaugos teis ir teisin terminologij oficialiai trauk 'subalansuoto pltojimo' svok".92 Tuo tarpu kai klausimas dl subalansuoto pltojimo buvo Rio konferencijos dmesio centre, vyravo iaurs ir Piet nesutarimas dl ios svokos prasms. Buvo nuomoni skirtum tarp, pavyzdiui, JAV ir kit isivysiusi ali, tarp pai Azijos, Afrikos ir Lotyn Amerikos ali, bei tarp besivystani ali ir nauj valstybi, atsiradusi i buvusios SSRS griuvsi. Taiau iaurs ir Piet konfliktas neabejotinai buvo pagrindinis. Nors i konfrontacija buvo ne tokia atri kaip kai kas tikjosi, arba tam tikru mastu ji buvo nutolinta, UNCED aikiai liudijo tolesns poliarizacijos tendencij atsispindini deryb ir sprendim primimo procedr rykiame naujame dvipoliame modelyje".93 1989 m. JT Generalins Asambljos rezoliucijoje, kuria buvo suaukta Rio konferencija, UNCED buvo numatytas toks udavinys (vienas i daugelio): skatinti tarptautins aplinkos apsaugos teiss tolesn pltojim atsivelgiant JT konferencijos 'Dl mogaus aplinkos' Deklaracij bei specifinius besivystani ali poreikius ir problemas, taip pat iame kontekste itirti galimyb nustatyti bendras valstybi teises ir pareigas aplinkos apsaugos srityje, atsivelgiant atitinkamus egzistuojanius tarptautinius teiss dokumentus".94 Rezoliucija UNCED taip pat buvo suteiktas mandatas vertinti Jungtini Taut sistemos pajgum ukirsti keli ir sprsti aplinkos apsaugos ginus, taip pat rekomenduoti iuo klausimu konkreias priemones, tuo paiu laikantis egzistuojani dviali bei daugiaali susitarim, numatani gin sprendimo priemones".95 Galiausiai konferencijoje buvo priimta Rio deklaracija, tvirtinusi 27 neprivalomus principus aplinkos apsaugos ir pltojimosi klausimais pasauliniu mastu.96 Joje taip pat priimta sudtinga, taiau neprivaloma

Pasauliniame forume nevyriausybins organizacijos dalyvavo derybose dl daugiau nei 30 sutari".

92

P.H. Sand, UNCED and the Development of International Environmental Law, YIEL 3 (1992), p. 17.
93 94

Sand (1992), op. cit., p. 14 ir t.t.

JTO GA 1989 m. gruodio 22 d. Rezoliucija Nr. 44/228.

95 98

Ten pat.

Dl Rio konferencijos dokument r. ILM 31 (1992), p. 818 ir t.t. (iskyrus Darbotvark 21"); N.A. Robinson (red.), Agenda 21 & UNCED Proceedings, 1992; S. Johnson (red.), The Earth Summit: The United Nations Conference on Environment and Development (UNCED), 1992.

Darbotvark 21" isamus 800 puslapi apimties planas, skirtas artjanio naujojo imtmeio bendroms aplinkosaugos ir pltojimosi problemoms. Be to, buvo priimtos konvencijos klimato kaitos ir biovairovs klausimais. Nors ir sunkiai, taiau alys steng susitarti dl skambaus pavadinimo dokumento: Teisikai neprivalomas autoritetingas pareikimas dl princip, susijusi

A P L I N K O S APSAUGA

303

su globaliniu konsensusu dl vis ri mik tvarkymo, isaugojimo ir subalansuoto pltojimo". Didiausi diskusij sukl klausimai, susij su teise pltojimsi, su reikalavimu riboti vartojim, plsti mik plotus isivysiusiose alyse bei finansine pagalba. Afrikos alys pasiek, kad UNCED patvirtino j silym rengti konvencij dykum plitimo klausimu.97

Konvencija Dl klimato kaitos"

Rmin konvencij Dl klimato kaitos" reng tarpvyriausybinis deryb komitetas, nepriklausoma institucija, steigta JT Generalins Asambljos.98 J pasira 154 valstybs ir Europos Bendrija, ir sigaliojo ji 1994 m. kovo 21 dien. 1995 met duomenimis, Konvencij ratifikavo daugiau nei 125 valstybs. Bendras Konvencijos tikslas - stabilizuoti vis duj, ne vien tik anglies dioksido, koncentracij atmosferoje. Ji numato daugel princip: teisingumo, valstybi bendr, taiau diferencijuot pareig", prevencini priemoni, besivystani ali specifini poreiki ir slyg, subalansuoto pltojimosi bei tarptautins prekybos. Konvencija yra paangesn nei ankstesns rmins konvencijos, kaip antai Monrealio protokolas ir konvencija Dl toli siekianio tarpvalstybinio atmosferos terimo". Taiau dl JAV ir OPEC ali prieinimosi joje nebuvo nustatyti konkrets duj imetimo kiekybiniai apribojimai ir tam tikra data ateityje. Isivysiusios alys tiktai pripaino svarb iki 2000 met grti prie ankstesnio antropogeninio imetimo lygio". Taiau jos susitar dl grietesni reikalavim praneimams, siekdamos individualiai arba bendrai grti prie imetimo lygio, buvusio io deimtmeio pradioje. Europos Bendrija prim pareikim, kuriuo patvirtino savo tiksl iki 2000 met visoje Bendrijoje stabilizuoti anglies dioksido imetim iki io deimtmeio pradioje buvusio lygio. JAV buvo pirmoji isivysiusi valstyb (ir antroji alis i vis po Maurikijaus), kuri ratifikavo Konvencij (1992 m. spalio 7 d.),99 taiau tik 1993 m. balandio mn. JAV paskelb, kad iki 2000 met sumains imetim iki io deimtmeio pradioje buvusio lygio.100 Konvencijoje tvirtinta procedra, pagal kuri alys, remdamosi savo pai tyrimais bei reguliariais nacionaliniais praneimais dl politikos ir priemoni, kuri jos imasi siekdamos riboti imetim, gali stebti bei kontroliuoti poveik klimato kaitai. Isivysiusios alys sutiko finansuoti besivystani ali praneim rengim taip pat kitus besivystani ali projektus, aprobuotus pagal Konvencijos finansin mechanizm kuris iuo metu yra Pasaulio banko, UNDP ir UNEP Pasaulinis aplinkos apsaugos fondas (GEF).101 Taip pat numatyti ben-

97

r. The Convention to Combat Desertification in those Countries Experiencing Serious Drought and/or Desertification, Particularly in Africa, 17 June 1994, ILM 33 (1994), p. 1328; W.C. Burns, The International Convention to Combat Desertification: Drawing a Line in the Sand?, Mich. JIL 16 (1995), p. 831882.
98

Tekstas ILM 31 (1992), p. 849. r. YIEL 1 (1990), p. 101-104; 2 (1991), p. 111-115; 3(1992), p. 228-231 (T Goldman ir S. Hajost kaip pranejai); D. Bodansky, Managing Climate Change, YIEL 3 (1992), p. 60-74; M.J. LaLonde, The Bole of Risk Analysis in the 1992 Framework Convention on Climate Change, Mich. JIL 15(1994), p. 215254.
99 100

ASIL lELIGNewsl. 3/2 (1993), p. 2.

ASIL lELNews 4/1 (1993), p. 2. Apie tolesn raid r. S. Oberthur/ H. Ott, First Conference of the Parties, EPL 25 (1995), p. 144-156.
101

ILM 30 (1991), p. 1735.

304

16 s k y r i u s

dri sipareigojimai mokslini tyrim, keitimosi informacija, vietimo ir mokymo srityse. Diskusija tarp iaurs ir Piet dl finansinio mechanizmo buvo pratsta tolesniuose Tarpvyriausybinio deryb komiteto posdiuose. Pirmojoje ali konferencijoje, vykusioje 1995 m. balandio mn. Berlyne, nepasisek pasiekti didesns paangos i dalies dl naft eksportuojani ali (pvz., Saudo Arabijos ir Kuveito) uimtos blokuojamosios pozicijos. Buvo sutarta dertis dl rmin konvencij papildanio protokolo arba kito teisinio dokumento, kuris galt bti priimtas 1997 metais.102

102

United Nations Framework Convention on Climate Change Conference of the Parties: Decisions Adopted by the First Session (Berlin, 28 March 28-7 April, 1995), Introductory Note by M. Carlson and A. Petsonk, ILM 34 (1995), p. 1671 1711.
103

Biovairovs konvencija
Konvencij Dl biologins vairovs" pagal UNEP pareng Tarpvyriausybinis deryb komitetas, ir ji tapo atvira pasiraymui per Rio konferencij.103 1993 m. birelio mn. duomenimis, j buvo pasiraiusios 163 valstybs. Konvencija sigaliojo 1993 m. gruodio 29 dien. Jos tikslas biologins vairovs isaugojimas ir subalansuotas naudojimas, i to naudojimo gaunamos naudos siningas ir teisingas pasidalijimas, taip pat biotechnologij ribojimas. alys nesusitar dl gresiani inykti ri bei biologikai svarbi zon nacionalini sra parengimo. Vietoj to buvo numatytas nacionalini plan, program ir priemoni dl biovairovs isaugojimo rengimas bei monitoringas, papildytas sipareigojimais dl tarptautini praneim. Technologij prieinamumas ir perdavimas turi bti vykdomas ir/ arba palengvinamas siningomis ir palankiomis slygomis, skaitant lengvatines slygas", taiau tik tuo atveju, kai dl to tarpusavyje susitarta". Patent perleidimas turi bti grindiamas slygomis, kurios yra suderinamos su intelektualins nuosavybs teisi tinkama ir veiksminga apsauga".104 Konvencijoje taip pat numatytas kilms alies pirmaeilis prieinamumas prie rezultat ir naudos, kylanios i biotechnologij, grindiam jos genetiniais itekliais pagal tarpusavyje sutartas slygas. Isivysiusios alys privalo suteikti nauj ir papildom finansini itekli", kad, kaip sutarta pagal Konvencijos finansin mechanizm, padengt visas su Konvencijos gyvendinimu susijusias besivystani ali ilaidas". mechanizm turi valdyti Konvencijos ali konferencija. Laikinu finansiniu mechanizmu tapo GEF tik su slyga, kad jis bus visikai restruktrizuotas". Vienintel alis, atsisakiusi pasirayti Biovairovs konvencij Rio konferencijoje, buvo JAV; taip vyko dl biotechnologijos ir farmakologijos verslo sluoksni, suinteresuot itekliais tropinse alyse, spaudimo. JAV rodinjo, jog nuostatos dl intelektualins nuosavybs,

Konvencijos tekstas ILM 31 (1992), p. 818. r. M. Chandler, The Biodiversity Convention: Selected Issues of Interest to the Internationa! Lawyer, CJIELP 4 (1993), p. 141175; M. Bowman/C. Bedgwell (red.), International Law and the Conservation of Biological Diversity, 1995; F. McConnell, The Biodiversity Convention. A Negotiating History, 1996.
104

Dl bendros tarptautins diskusijos apie intelektualins nuosavybs apsaug ir situacij iaurs ir Piet santykiuose r. J.v. Wijk/G. Junne isiskiriani analiz Intellectual Property Protection of Advanced Technology - Changes in the Global Technology System: Implications and Options for Developing Countries, JTO Universitetas, INTECH biuletenis Nr. 10, 1993 m. spalio mn.

finansavimo mechanizmo biotechnologij daug trku-

ir turi

A P L I N K O S APSAUGA

305

m".105 Taiau 1993 m. birelio mn. JAV pasira Konvencij, pareikusi, jog oficialiai su intelektualins nuosavybs apsauga susijusius klausimus aptars vlesniame aikinamajame dokumente.106 JAV taip pat paragino kitas Konvencijos alis vykdyti toki politik, kuri nevaryt biotechnologini produkt pltojimo, komercializacijos bei reklamavimo, ir pabr, jog jos remianios lanksi ekonomini stimul, toki kaip i genetini itekli naudojimo gaunamos naudos siningas ir teisingas pasidalijimas, taikym; JAV pareik toliau sieksianios utikrinti, kad bt visapusikai ir nealikai aptartas protokolo dl biosaugumo reikalingumas, ir kad biosaugumo klausim reglamentavimas turi bti mokslikai pagrstas bei analitikai inagrintas. Konvencija buvo pateikta JAV Senatui, kad is pareikt savo nuomon ir j ratifikuot 1993 m. lapkriio 30 dien.107

Rio deklaracija ir Darbotvark 21"

Rio deklaracija, 1972 m. Stockholmo deklaracijos papildinys, ireik tok sunkiai pasiekt kompromis tarp iaurs ir Piet, kad tekstas, apsvarstytas paskutiniame parengiamojo komiteto posdyje 1992 m. balandio mn., nebebuvo pakartotinai svarstomas UNCED.108 27 principai tvirtina nuorodas , inter alia, bendras, bet diferencijuotas valstybi pareigas pagal tai, kiek jos prisidjo prie globalins aplinkos degradacijos, atsivelgiant poreik mainti arba udrausti nesubalansuotus gamybos ir vartojimo proius, taip pat poreik skatinti atitinkam demografin politik, prevencin poir aplinkos terim, teis pltr, poveikio aplinkai tyrimus, moni teis valstybs institucij turim informacij, vienaales prekybos priemones, atsakomyb dl gamtai daromos alos u valstybs jurisdikcijos rib, moter bei vietini gyventoj vaidmen toje veikloje.109 Darbotvark 21" - tai neprivalomas veiksm planas aplinkos apsaugos ir pltros srityje, suskirstytas 40 skyri, apimani sektori-nius klausimus, tokius kaip atmosfera, okeanas, glas vanduo, ems itekliai ir tarpsektorines problemas, tokias kaip skurdas, demografins problemos, moni sveikata bei gyvendinimo priemones, tokias kaip finansavimas, technologij perleidimas, instituciniai ir teisiniai klausimai.110 Palieiamos ir tokios svarbios grups kaip moterys, vaikai, vietiniai gyventojai ir nevyriausybins organizacijos. Dl visaapimanio Darbotvarks 21" pobdio ivengta nemaai ginytin dalyk, toki kaip gyventoj daugjimas, vartojimo proiai ir besivystani ali tarptautins skolos. Taiau labiausiai ginytini klausimai buvo susij su svarbiausiu skyriumi dl finansini itekli, ypa dl nauj ir papildom" finansini itekli, kuri siek besivystanios alys,

105

ASIL IELIGNewsl.3/1 (1992), p.

2.
106 107 108

ASIL lELNews 4/1 (1993), p. 1. ASIL lELNews 5/1 (1994), p, 2.

Tekstas ILM 31 (1992), p. 874. r. F.K. Boon, The Rio Declaration and Its Influence on International Environmental Law, Sing. JLS (1992), p. 347-364; Malanczuk (1995), Sustainable Development, op. cit.
109

Dl kart perimamum nukreipto ir subalansuoto pltojimosi standart, suformuluot Rio konferencijoje, r. M. Bothe/H. Hohmann, YIEL 3 (1993), p. 174 ir t.t. Dl prevencijos principo r. Hohmann, op. cit., D. Freestone (red.), The Precautionary Principle and International Law, 1995.
110

r. Robinson (red.), op. cit.

306

16 s k y r i u s

i dalies netgi konkuruodamos su Vidurio ir Ryt Europos alimis, 111 taip pat dl atitinkam finansavimo mechanizm. Metini ilaid, reikaling Darbotvarkei 21" gyvendinti Pietuose per 1993-2000 m. laikotarp, vidurkis, neskaitant l, reikaling UNEP Aplinkos fondui bei su aplinkos apsauga susijusioms konvencijoms ir protokolams rengti, turjo viryti 600 mlrd. USD. Nors didij dal ios sumos turi skirti paios besivystanios alys, apie 125 mlrd. USD per metus kaip param arba lengvatines paskolas turi skirti isivysiusios alys.112 Pagrindas iems apskaiiavimams nra konkretus, todl jie buvo vardijami kaip problemos masto indikatoriai" vien dl to, kad buvo nemanoma pateikti pakankamai detali apskaiiavim.113 125 mlrd. USD sudaro maiau nei 1 proc. dabartinio svarbiausi valstybi donori BVP lygio, taiau tai ilieka reikminga suma kartu su oficialia pagalba pltrai (ODA Official development aid), kurios atvilgiu tiktai kelios valstybs steng pasiekti UNCTAD nustatyt 0,7 proc. lyg.114 Be to, nebuvo jokios realios vilties, kad papildomai i iaurs bus gautas daugiau nei pradinis keli milijard USD verts per metus sipareigojimas Darbotvarks 21" gyvendinimui pradti; toki ivad i dalies nulm daugelio besivystani ali nesugebjimas i karto sisavinti ir efektyviai tvarkyti tokias dideles pinig sumas, kokios buvo numatytos. Darbotvarkje 21" finansiniai klausimai liko nesureguliuoti, todl j perirjimas buvo susietas su 38 skyriuje idstytais silymais dl institucins reformos, taip pat komisijos Dl subalansuotos pltros" steigimu.

111 112

Bothe/Hohmann op. cit., p. 177.

Darbotvark 21", 33 skyrius, 20-as punktas.

113

IVADOS
Konferencijos reals rezultatai vertinami skirtingai: nuo nusivylimo iki santriai teigiam atgarsi. Tik du Rio konferencijoje priimti dokumentai yra teisikai privalomi: Klimato kaitos konvencija ir Biovairovs konvencija. Neprivaloma Rio deklaracija, Mik" principai bei Darbotvark 21", neskaitant kai kuri menk iimi, numato tik politinio arba moralinio pobdio sipareigojimus.115 Mik" principai, vardyti teisikai neprivalomais", bet autoritetingais", atspindi sunkumus siekiant konkrei teisini rezultat gine tarp iaurs ir Piet. Rio deklaracijos 1-as principas, pabriantis, kad mons yra susirpinimo dl subalansuoto pltojimosi centre" ir turi teis sveik ir vaising gyvenim darnoje su gamta", 3-as principas dl teisingumo tarp kart", taip pat 4-as principas, skelbiantis aplinkos apsaug pltros proceso sudedamja dalimi", akivaizdiai yra tiktai programinio pobdio.116 Teisingumo tarp kart", kaip galimos teisins s-

anginis konferencijos generalinio sekretoriaus praneimas Parengtinio komiteto 4-ojoje sesijoje, UN Doc. N CONF.151/PC/97/Add. 1 of 4 March 1992, p. 4.
114

r. 15 skyri. r. Beyerlin, op. cit., p. 132-133. Ten pat, p. 133.

115

116

A P L I N K O S APSAUGA

307

vokos, pagrindas bei tiksli reikm liko beveik nenagrinta.117 Kiti principai suformuluoti taip, tarsi ireikt egzistuojani paprotin teis. Taiau paprotin teis tarpvalstybins alos srityje maai kuo gali padti.118 2-ame principe patvirtinamas tarpvalstybins alos aplinkai udraudimas, tvirtintas Stockholmo deklaracijos 21-ame principe; dabar jis yra pripaintas paprotine teise, atspindinia riboto teritorinio suvereniteto bei nelieiamybs princip, taiau tai susij tik su didele" tarpvalstybine ala.119 Be to, valstybi abipusiai sipareigojimai dl informacijos ir praneimo, numatyti Rio deklaracijos 18 ir 19-ame principuose, ireikia paprotinje tarptautinje teisje pripaintas procedrines taisykles. Visuomens dalyvavimo (10-as principas), prevencinio poirio" (15-as principas), 'moktojas moka' principo" (16-as principas) bei poveikio aplinkai vertinimo (17-as principas) nuostatos vargu ar turi bendrosios tarptautins teiss princip status. ios abejons siejasi su sudtingu klausimu: kaip bendroji paprotin teis gali bti ivesta i norm pltojimo sutartyse?120 Be to, nors Klimato kaitos konvencija bei Biovairovs konvencija ir tvirtina privalomus sipareigojimus, j normatyvin sfera lieka ribota. sipareigojimai pagal Biovairovs konvencij daniausiai yra formuluojami abstrakiai, su tokiais odeliais kaip, pavyzdiui, kiek tai manoma"121 arba pagal konkreias slygas".122 Tai atspindi bendras teiskros proceso pasaulins aplinkos apsaugos srityje ypatybes. iuo metu dvi pagrindins abiej konvencij silpnosios vietos" yra ios: pirma, j normatyviniai tikslai nra pakankamai globals, kad tvirtint ipltot tarptautin teisin reim siekiant apsaugoti atmosfer bei planetos gyvuosius iteklius; ir antra, jos yra tiktai rmins konvencijos, ir norint padaryti jas veiksmingas, ateityje reikia priimti konkretesnes taisykles. Taigi Rio konferencijos teisins pasekms esmini sipareigojim prasme buvo menkos. svarbius aspektus, susijusius su subalansuoto pltros" prasms iaikinimu, tik neseniai buvo atkreiptas didesnis dmesys.123 Radikals silymai dl institucini reform, toki kaip statym leidybos institucijos aplinkos apsaugos srityje, ekologinio saugumo" tarybos arba tarptautinio aplinkos apsaugos teismo124 sukrimas, UNCED nebuvo rimtai diskutuoti. Naujovs buvo kur kas kuklesns. Vadovaujantis Darbotvarks 21" 38-ame skyriuje idstytais silymais, 1993 m. buvo steigta JT Komisija Dl subalansuotos pltros". 125 Ji yra JT Ekonomins ir socialins tarybos funkcin komisija", 126 kuri sudaro 53 valstybi atstovai, 3 met kadencijai renkami pagal geografin pasiskirstym. Komisijos paskirtis - priirti Rio konferencijos dokument, ypa Darbotvarks 21" gyvendinim taip pat nagrinti tolesnes priemones bei klausimus, susijusius su finansiniais itekliais.

117

Dl diskusijos r. E.B. Weiss, In Fairness to Future Generations; International Law, Common Patrimony, and Intergenerational Equity, 1989; G.P Supanich, The Legal Basis of Intergenerational Responsibility; An Alternative View - The Sense of Intergenerational Identity, YIEL 3 (1992), p. 94 ir t.t.
118

r. Lang (1992), op. cit., p. 1D8; Schachter, op. cit., p. 364.

119

r. Beyerlin, op. cit., p. 126 ir 133 su tolesnmis nuorodomis.

120 121

Ten pat, p. 134 su nuorodomis.

Biovairovs konvencijos 5, 7, 8, 9, 11 ir 14 straipsniai.

122 123

6 straipsnis.

r. L.A. Kimball, Toward Global Environment: The Institutional Setting YIEL 3 (1992), p. 19-42.
124

Taiau Tarptautinis Teisingumo Teismas neseniai steig kolegij aplinkos apsaugos klausimais; r. 18 skyri.
125

Eagerly Awaited Commission Established, EPL 23 (1993), p. 5860; Commission on Sustainable Development - First Substantive Session, ten pat, p. 190-201.
126

r. 21 skyri.

308

16 s k y r i u s

127

Commission on Sustainable Development, Keynote Address by US Vice-President Al Gore, EPL 23 (1993), p. 183-184.
128

r. A.E. Boyle (red.), Environmental Regulation and Economic Growth, 1995.

129

r. UN Chronicle 33 (1996), Nr. 2, p. 72.

130

Dl nauj mechanizm utikrinant tarptautinius aplinkos apsaugos standartus r. R. Wolfrum (red.), Enforcing Environmental Standards. Economic Mechanisms as Viable Means?, 1996.

Viltis pasiekti reali iaurs sipareigojim dl finansins ir technologins pagalbos besivystanioms alims didinimo neisipild. Nors daug kas dar priklausys nuo UNCED dokument gyvendinimo proces, labiausiai tikinantis Rio konferencijos rezultat vertinimas yra toks, kad iki iol dar nesiimta joki esmini priemoni pasaulinei aplinkai isaugoti, taip pat nepasiekta jokios didesns paangos gerinant daugumos Piet ali pltojimosi perspektyvas. Rio konferencijoje Siaurs alims pasaulins aplinkos apsaugos mechanizm pavyko patobulinti, kaip to reikalavo isivysiusios alys, ir kartu nesuteikti joki reali lengvat ekonominei pltrai Pietuose. Ieities takas yra tai, kad Rio konferencija daugiausiai padjo sukurti palankias pozicijas deryboms ateityje. Darbotvarkje 21" tvirtinti keturi tarptautini teisini dokument prioritetai: 1) atitinkamos tarptautins teiss perira ir vertinimas; 2) tolesn gyvendinimo mechanizm ir utikrinimo priemoni pltra; 3) vis valstybi efektyvus dalyvavimas tarptautins teiskros procese; 4) gin reguliavimo procedr apimtis ir veiksmingumas. Globalin aplinkos apsaugos teiskra" bendrais bruoais ireikia naujai steigtos JT Komisijos Dl subalansuotos pltros" atitinkam veiklos program. domu pabrti, kad JAV viceprezidentas savo sveikinime ios Komisijos steigimo proga pavartojo tokius odius: A tai sakau isivysiusi valstybi pilieiams: ms poveikis pasaulio aplinkai yra neproporcingas. Mes sudarome maiau nei ketvirtadal pasaulio gyventoj, taiau suvartojame 3/4 pasaulio aliav ir sukuriame 3/ 4 vis kiet atliek. Vienas i bd tai ireikti yra toks: JAV gims vaikas turs 30 kart didesn poveik ems aplinkai per jos ar jo gyvenim nei Indijoje gims vaikas. Pasaulio turtingieji turi bti atsakingi u savo

neproporcing poveik aplinkai.127 Aplinkos apsaugos reguliavimo integracijos bei ekonomins pltros politikos paiekose bsimasis globalins aplinkos apsaugos teiss krimas priklausys nuo Rio proceso tsimo skms.128 Darbotvark 21" buvo perirta JT Generalins Asambljos specialioje sesijoje 1997 m. birelio mnes.129 Kita vertus, tarptautins teiss indlis sprendiant globalines problemas gali bti tiktai pagalbinis.130 Finansins galimybs liks svarbiausias klausimas ateinaniais deimtmeiais. JT sistemos institucin reforma yra kitas svarbiausias aspektas.

17 SKYRIUS

VALSTYBI ATSAKOMYB

Jeigu valstyb paeidia tarptautins paprotins teiss norm arba nesilaiko savo sutartimi prisiimto sipareigojimo, ji paeidia tarptautin teis arba vykdo vadinamj tarptautin neteist akt".1 Teiss, reguliuojanios valstybi atsakomybs klausimus, tikslas yra nustatyti, ar vykdytas neteistas aktas, u kur valstyb paeidja turi bti atsakinga ir kokios teisins pasekms dl to kyla (pvz., valstybs paeidjos pareiga atstatyti buvusi padt arba imokti kompensacij) bei kokiais bdais tokia tarptautin atsakomyb gali bti gyvendinta (pvz., nukentjusios valstybs taikomomis atsakomosiomis priemonmis, tokiomis kaip represalijos ar retorsijos).2 Svoka atsakomyb" kartais taikoma ir valstybi pareigoms, kylanioms dl pavojingos veiklos, neudraustos tarptautins teiss, aling padarini (pvz., branduolin gamykla, eksploatuojama netoli sienos (teista veikla), vykus avarijai padaro alos - kaimynins valstybs teritorija uteriama radioaktyviomis mediagomis (tai alingi padariniai, u kuriuos turi bti atlyginta)).

TARPTAUTINS TEI S S KOMISIJOS DARBAS

Valstybi atsakomybs sritis tapo labiausiai ambicinga ir sunkiausia Tarptautins teiss komisijos (TTK) vykdomo kodifikavimo darbo sritimi.3 Kaip paymjo isamios studijos iuo klausimu redaktoriai, visos ankstesns ir kitos dabartins Komisijos nagrintos temos susijusios su konkreiomis, apibrtomis pirminmis" tarptautins teiss normomis, o valstybi atsakomyb tam tikra prasme apima vis kit medalio pus", t.y. visum teisini norm ir padarini, susijusi su bet kurio valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimu. N vienas kitas kodifikacijos projektas taip giliai nepalieia akn": tarptautins teiss teorini ir ideologini pagrind.4 Dabartin TTK pozicija dl valstybi atsakomybs tapo gana neapibrta ir sudtinga. I pradi i sritis buvo siauresn; ei rapor-

r. Harris CMIL, p. 460-599; Restatement (Third), 2 t., p. 184-229; R. Wolfrum, Internationally Wrongful Acts, EPIL II (1995), p. 1398-1403. r. taip pat I. Brownlie, State Responsibility, 1983, I dal; J, Quigley, Complicity in International Law; A New Direction in the Law of State Responsibility, 8YIL 57 (1986), p. 77-132; K. Zemanek, Responsibility of States: General Principles, EPIL 10 (1987), p. 362373; H. Fox, State Responsibility and Tort Proceedings Against a Foreign State in Municipal Courts, NYIL 20 (1989), p. 3-34; I. Brownlie, Principles of Public International Law, 4-as leid., 1990, p. 381-552; A. Reinisch, State Responsibility for Debts, 1995; P. Malanczuk, International Business and New Rules of State Responsibility? - The Law Applied by the United Nations (Security Council) Compensation Commission for Claims Against Iraq, leidinyje K.-H. Bockstiegel (red.), Perspectives of Air Law, Space Law and International Business Law for the Next Century, 1996, p. 117-164.
2

Dl represalij ir retorsij svok r. 1 skyri, ir tekst toliau, p. 328-329.

3

Apskritai apie Tarptautins teiss komisij r. 3 skyri.

4

M. Spinedi/B. Simma (red.), United Nations Codification of State Responsibility, 1987, Introduction; K. Zemanek/J. Salmon, Responsabilite Internationale, 1987; S. Rosenne, The International Law Commission's Draft Articles on State Responsibility, 1991.

310

17 s k y r i u s

D. Alland/J. Combacau, Primary" and Secondary" Rules in the Law of State Responsibility: Categorizing International Obligations, NYIL 16 (1985), p. 81-109.
6

r. M. Akehurst, International Liability for Injurious Consequences Arising Out of Acts not Prohibited by International Law, NYIL 16 (1985), p. 3-16; M.C.W. Pinto, Reflections on International Liability for Injurious Consequences Arising Out of Acts not Prohibited by International Law, ten pat, p. 17-48; G. Handl, Liability as an Obligation Established by a Primary Rule of International Law: Some Basic Reflections on the International Law Commission's Work, ten pat, p. 49-79; C. O'Keefe, Transboundary Pollution and the Strict Liability Issue: The Work of the International Law Commission on the Topic of International Liability for Injurious Consequences Arising Out of Acts not Prohibited by International Law, Denver JILP 18 (1990), p. 145208; F. Francioni/T. Scovazzi, International Responsibility tor Environmental Harm, 1991; P Thomas, Environmental Liability, 1993; J. Barboza, International Liability for the Injurious Consequences of Acts not Prohibited by International Law and Protection of the Environment, RdC 247 (1994-III), p, 291-406; S.D. Murphy, Prospective Liability Regimes for the Transboundary Movement of Hazardous Wastes, MIL 88 (1994), p, 24; R. Lefeber, Transboundary Environmental Interference and the Origin of State Liability, 1996.
7

r. A.E. Boyle, State Responsibility and International Liability for Injurious Consequences of Acts Not Prohibited by International Law: A Necessary Distinction?, ICLQ 39 (1990), p. 126; M.A. Fitzmaurice, International Environmental Law as a Special Field, NYIL 25 (1994), p. 181-226, at 203 ir t.t.
8

ILCYb 1980, 2 L, 2-a dalis, p. 3034. Tekstas leidinyje Brownlie BDIL, p. 426-437.

tai, kuriuos pateik pirmasis specialus pranejas F.V. Garcia Ama-doras per 1956-1961 metus buvo susij su valstybi atsakomybe dl alos padarymo usieniei asmeniui ar turtui. Vliau tokio siauro poirio buvo atsisakyta i dalies dl to, kad i sfera tuo metu buvo pernelyg kontroversika. Persvarsiusi savo pozicij 1962 ir 1963 m., TTK nusprend ios temos nagrinjime neapsiriboti konkretaus klausimo (pvz., atsakomybs dl alos padarymo usienieiams) nagrinjimu, o apimti ir taisykles dl valstybi atsakomybs u pagrindini tarptautins teiss princip paeidim (pvz., paeidimas sipareigojim, susijusi su tarptautine taika ir saugumu). Be to, ji nusprend nemginti apibrti ir kodifikuoti pirmini" taisykli, kuri paeidimas utraukia tarptautin atsakomyb (tai bt nepraktika, kadangi tokiu atveju reikt kodifikuoti tarptautins teiss, kaip visumos, normas), o susikoncentruoti antrines" normas, reguliuojanias valstybi atsakomyb, kaip atskir srit.5 Komisija 1975 m. prim bendr plan, kuriame buvo numatyta tokia konvencijos projekto struktra: 1 dalis skirta tarptautins atsakomybs kilmei"; II dalis - valstybi atsakomybs turiniui, formai ir laipsniui"; III dalis - atsakomybs gyvendinimui" bei gin sureguliavimui. Be to, TTK vliau nusprend bandyti kodifikuoti teis, apimani atsakomyb u alingus padarinius, kylanius dl veik, kuri nedraudia tarptautin teis".5 is umojis buvo nulemtas didjanio tarptautinio susirpinimo transnacionalinmis aplinkos apsaugos problemomis. TTK nusprend nagrinti i tem atskirai nuo klausim, susijusi su atsakomybe u tarptautins teiss paeidimus, ir 1978 m. paskyr R. Quentin-Baxter specialiuoju praneju, kur po jo mirties 1984 m. pakeit Julio Barboza. Taiau iuo klausimu didesns paangos nebuvo pasiekta. Keli iki iol suformuluot projekto straipsni taikymo tiksli apimtis nra aiki ir kai kurie autoriai visikai pagrstai suabejojo ios temos atskyrimo nuo kit klausim, susijusi su atsakomybe dl neteist veik, tikslingumu.7 Kur kas daugiau Komisija yra nuveikusi valstybi atsakomybs dl tarptautins teiss paeidim srityje. Atuoni raport, kuriuos nuo 1969 met pareng specialusis pranejas Roberto Ago, pagrindu Komisija 1980 m. pirmuoju skaitymu aprobavo isam dokument, susidedant i 35 straipsni, kaip projekto I dal, kurioje reglamentuojami klausimai, susij su valstybi atsakomybs kilme".8 I dalis, padalyta 5 skyrius, nustato, kokiais pagrindais ir aplinkybmis valstyb gali bti laikoma vykdiusi tarptautins teiss paeidim. 1-ajame skyriuje (Bendri principai") apibriami tam tikri svarbiausi principai, pavyzdiui, kad kiekvienas tarptautins teiss paeidimas utraukia j vykdiusios valstybs atsakomyb, arba kad

VALSTYBI ATSAKOMYB

311

kiekvienas paeidimas susideda i dviej element subjektyvaus ir objektyvaus. 3-ajame straipsnyje nustatyta: Valstyb paeidia tarptautin teis, kai: a) veika, pasireikianti veiksmais arba neveikimu, pagal tarptautin teis yra priskiriama iai valstybei; ir b) tokia veika sudaro ios valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidim. 2-ajame skyriuje (Valstybs veika" pagal tarptautin teis) nagrinjamas subjektyvusis elementas ir apibriamos slygos, pagal kurias konkretus elgesys turi bti laikomas valstybs veika. Objektyvus elementas aptariamas 3-ajame skyriuje (Tarptautins pareigos paeidimas"). 4-asis skyrius (Valstybs prisidjimas prie kitos valstybs vykdyto tarptautins teiss paeidimo") skirtas situacijoms, kai valstyb dalyvauja kitai valstybei vykdant paeidim, taip pat atvejams, kai atsakyti turi kita valstyb, o ne ta, kuri vykd paeidim. Galiausiai 5ajame skyriuje (Aplinkybs, paalinanios neteistum") ivardijamos aplinkybs, kurios iimtiniais atvejais gali paalinti valstybs veikos, nesuderinamos su jos tarptautiniu sipareigojimu, neteistum.9 ios aplinkybs apima: nukentjusios valstybs sutikim; teistas atsakomsias priemones prie neteist veik; force majeure ir atsitiktin vyk; nelaim; btinj reikalingu-m; savigyn. Nuo 1980 met TTK, pirmiau remdamasi naujojo specialaus pranejo Willemo Riphageno, kur vliau pakeit Gaetana Arangio-Ruizas, raportais, savo veikl sukoncentravo Konvencijos projekto II dal, reglamentuojani valstybi atsakomybs turin, formas ir laipsnius" ir apimani tarptautins teiss paeidimo teisines pasekmes.10 1995 metais didij dal savo pirminio darbo (pateikimui Generalinei Asambljai) dl II dalies TTK ubaig ir toliau dirbo su III dalimi; abi dalis TTK pirmuoju skaitymu aprobavo 1996 metais.11 Taiau valstybi tarptautini nusikaltim" samprata (j reglamentuoja projekto I dalies 19 straipsnis) lieka labai ginytina.12

r. S.P. Jagota, State Responsibility: Circumstances Precluding Wrongfulness, NYIL 16 (1985), p. 249-277; A. Gattini, Zufall and force majeure im System der Staatenverantwortlichkeit anhand der ILC Kodi/ikationsarbeit, 1991.
10

Dl 2-osios dalies 1-5 straipsni projekto r. 1985 m. Komisijos raport, UN Doc. A/40/10, p. 52-53.
11

VALSTYBES ATSAKOMYB IR ELGESYS SU USI ENIEI AIS

Istorikai dabartins valstybi atsakomyb reglamentuojanios teiss svarbiausi aspektai isirutuliojo i atvej, susijusi su neteistu elge-siu su usienieiais bei vadinamaisiais "tarptautiniais minimaliais standartais".13 i sritis yra raktas" daugelio TTK rengiamos Konvencijos projekto straipsni turinio supratim. Usieniei turto nusavi-

S. Rosenstock, The Forty-Seventh Session of the International Law Commission, MIL 90 (1996), p. 106. Apie 1996 m. sesij, kurios metu G. Arangio-Ruizas atsistatydino, r. B. Rudolf, VN 44 (1996), p. 226. Raant i knyg 1996 m. raportas dar nebuvo prieinamas.
12 13

r. 3 skyri.

R.B. Lillich, The Human Rights of Aliens in Contemporary International Law, 1984; S.S. Schwebel, The Treatment of Human Rights and of Aliens in the International Court of Justice, leidinyje V. Lowe/ M. Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the International Court of Justice, 1996, p. 327-350.

312

17 skyrius

14 15 16

r. 15 skyri. r. 14 skyri.

R. Arnold, Aliens, EPIL I (1992), p. 102-107; K. Doehring, Aliens, Admission, ten pat, p. 107-109; Aliens, Expulsion and Deportation, ten pat, p. 109-112; Aliens, Military Service, ten pat, p. 112-116; I. Seidl-Hoheveldern, Aliens Property, ten pat, p. 116-119.
17

r. M. Akehurst, Jurisdiction in International Law, BYIL 46 (19721973), p. 145-151, ir 7 skyri.

18 19

r. tekst aukiau, p. 310.

W.K. Geek, Diplomatic Protection, EPIL I (1992), p. 1045-1067; R. Dolzer, Diplomatic Protection of Foreign Nationals, ten pat, p. 10671070.
20

Dl gin sprendimo bd r. 18 skyri.

21 22

r. 6 skyri.

Barcelona Traction, Light and Power Company, Limited, ICJ Rep. 1970, p. 3, at 44-5. Apie byl r. taip pat 3 skyri.

nimo klausimas, taip pat priklausantis iai sriiai, bet atskirtas kilus ginui tarp Siaurs ir Piet dl Naujos tarptautins ekonomins tvarkos", jau buvo aptartas anksiau, 15 skyriuje.14 Kaip matme 14 skyriuje,15 iuolaikins normos dl mogaus teisi (draudianios blog elges su visais asmenimis nepriklausomai nuo j pilietybs) yra palyginti nesenos. Taiau jau daugiau nei prie 200 met tarptautinje teisje buvo tvirtinti minimals tarptautiniai standartai dl elgesio su usienieiais.16 Valstybs savo teritorij neprivalo sileisti usieniei, bet jei leidia jiems vaiuoti, jos privalo elgtis su jais civilizuotai. A fortiori, valstyb paeidia tarptautin teis, jei sueidia usienieius tuo metu, kai jie yra ne jos teritorijoje (pvz., jei Utopija sako Utopijos pareignams, sikrusiems Ruritanijoje, upulti Ruritanijos gyventojus). Taigi valstyb negali vykdyti jokios valstybins veiklos kitos valstybs teritorijoje be pastarosios sutikimo.17 ios pareigos, TTK odiais, priklauso svarbiausi taisykli kategorijai.18 Kitaip tariant, minimali tarptautini standart nesilaikymas utraukia valstybs atsakovs tarptautin atsakomyb", o nukentjusio usienieio pilietybs valstyb gali "gyvendinti diplomatins gy-nybos teis",19 t.y. diplomatiniais kanalais gali pareikti pretenzij kitai valstybei, kad gaut kompensacij arba ala bt kitaip atlyginta. Tokios pretenzijos paprastai sureguliuojamos derybomis; kita vertus, jei abi alys sutinka, pretenzijas gali nagrinti arbitraas arba teismas.20 Valstyb atsakov turi pareig ne nukentjusiam usienieiui, bet jo pilietybs valstybei.21 Teorikai laikoma, jog pati valstyb iekov patiria al jei nukenia vienas i jos piliei. Todl valstyb iekov turi visik laisv nepareikti pretenzijos arba atsisakyti jos; ji gali sutikti pretenzij sureguliuoti patenkinus tik dal jos tikrosios verts; galiausiai ji neprivalo gautos kompensacijos imokti savo pilieiui (nors paprastai tai daro). Nukentjusysis asmuo mintais aspektais yra savo pilietybs valstybs malonje. diplomatins gynybos aspekt aikiai patvirtino Tarptautinis

Teisingumo Barcelona byloje:

Teismas Traction

Tarptautins teiss nustatytose ribose valstyb gali vykdyti diplomatin gy-nyb bet kokiomis priemonmis ir bet kokia apimtimi, kuri ji laiko tikslinga, nes tai yra jos paios teis. Jei fiziniai ir juridiniai asmenys, kuri vardu valstyb veikia, mano, jog j teiss nra tinkamai ginamos, pagal tarptautin teis jie neturi joki teisins gynybos priemoni. Viskas, k jie gali padaryti, yra kreipimasis nacionalin teism, jeigu lai manoma ... Valstyb turi bti laikoma vieninteliu teisju, sprendianiu, ar reikia gynybos, kokia ji turi bti ir kada j nutraukti. iuo atveju jai priklauso diskreciniai galiojimai, kuri vykdym gali lemti politinio ir kitokio pobdio motyvai, nesusij su konkreiu atveju. Kadangi valstybs preten-zija nra identika fizinio ar juridinio asmens, kurio vardu veikiama, pretenzijai, valstyb naudojasi visika veiksm laisve.22

VALSTYBI ATSAKOMYB

313

Kita vertus, nra taip, kad tarptautin teis visikai nekreipt dmesio individ; valstybs iekovs reikalaujama kompensacija paprastai yra apskaiiuojama remiantis asmeniui padaryta ala, o ne jos paios patirta. Taiau taip yra ne visada. Pavyzdiui, I'm Alone byloje (1935 m.)23 JAV nuskandino Britanijos laiv, veus kontra-bandin liker JAV. Nors arbitrai ir pripaino nuskandinimo neteistum, jie nepriteis jokios kompensacijos u prarast laiv, nes laivo savininkai buvo JAV pilieiai, o laivas buvo naudojamas kontrabandai. Taiau JAV buvo pareigota atsiprayti ir sumokti Jungtinei Karalystei 25 000 USD kaip kompensacij u Britanijos vliavos eidim. Priskirtinumas" Valstyb atsako tik u savo paios veiksmus ar neveikim; iame kontekste valstyb tapatinama su jos valstybiniu aparatu, o ne su jos gyventoj visuma. Jei usieniet upuola valstyb, atsakinga yra ji; jei usieniet upuola privats asmenys, atsakinga ji nra.24 Valstybinis aparatas apima statym leidybos, teismin ir vykdomj valdi; jis apima ir centrinius, ir vietinius valdios organus. TTK parengtame Konvencijos projekte aikiai pasakyta, kad: 1. Bet kurio valstybs organo, kuris turi tok status pagal tos valstybs vidaus teis, veika turi bti laikoma tos valstybs veikla pagal tarptautin teis, su slyga, kad is organas konkreiu atveju taip ir veik (5 straipsnis); 2. Valstybs organo veikla pagal tarptautin teis turi bti laikoma ios valstybs veika nepriklausomai nuo to organo priklausomybs steigiamajai, statym leidiamajai, vykdomajai, teisminei ar kitai valdiai, taip pat nepriklausomai nuo to, ar tas "organas vykdo tarptautinio, ar vidaus pobdio funkcijas, ar jis yra aukiausias, ar emiausias organas valstybs aparato sistemoje (6 straipsnis); 3. Valstybs administracinio-teritorinio padalinio organo veikla pagal tarptautin teis taip pat turi bti laikoma tos valstybs veika, su slyga, kad is organas konkreiu atveju veik kaip valstybs organas (7(1) straipsnis); 4. Padalinio, kuris formaliai nra valstybs arba administracinioteritorinio vieneto aparato dalis, taiau kuris tos valstybs vidaus teise yra galiotas vykdyti valstybs funkcijas, organo veika pagal tarptautin teis taip pat turi bti laikoma valstybs veika su slyga, kad is organas konkreiu atveju veik kaip valstybs organas (7(2) straipsnis).

23 24

RIAA III 1609.

G. Sperduti, Responsibility of Slates for Activities of Private Law Persons, EPIL 10 (1987), p. 373450.

314

17 s k y r i u s

Valstyb atsako u savo pareign veikas tik tuo atveju, jei ios veikos yra jai priskirtinos". (Klausim, ar veika yra priskirtina valstybei, reikia atskirti nuo klausimo (kuris yra ginytinas), ar tam tikra valstybs kalts forma turi ar neturi bti nustatyta, kad kilt jos tarptautin atsakomyb.25) Priskirtinumo idja sukelia problem tuo atveju, kai pareignai virija jiems suteiktus galiojimus arba nesilaiko j. Aiku, jog bt nepagrsta, jei valstyb galt apriboti savo atsakomyb - savo pareignams tiesiog suteikti varanius galiojimus (pvz., jei ji galt ivengti atsakomybs u avarijas keliuose tiesiog liepusi savo vairuotojams atsargiai vairuoti); ir buv precedentai rodo, jog valstyb atsako u savo pareign veikas net ir tuo atveju, kada jie virija galiojimus arba nesilaiko j, su slyga, kad jie veikia pagal aikius galiojimus arba kad jie piktnaudiauja galiojimais ar galimybmis, kurias jiems suteik valstyb. Youmans iekinys26 puikiai rodo siekim pagal tarptautin teis nustatyti valstybs atsakovs atsakomyb. iuo atveju Meksika pasiunt karines pajgas amerikieiams nuo varguomens antpuolio apginti; taiau vietoj to leitenanto vadovaujami kareiviai atideng ugn paius amerikieius. Meksika buvo pripainta atsakinga, nes kareiviai veik kaip organizuotas karinis dalinys, vadovaujamas karininko. Kita vertus, jeigu kareiviai bt buv ne tarnyboje, j veiksmai greiiausiai bt buv laikomi tiesiog privai asmen veiksmais.27 i taisykl atspindi Konvencijos projekto 10-ojo straipsnio formuluot:

25 Dl Tarptautins teiss komisijos uimtos pozicijos r. M. Bedjaoui, Responsibility of States, Fault and Strict Liability, EPIL 10 (1987), p. 358-362; dl domaus klausimo, susijusio su veikos priskyrimu, r. F. Kalshoven, State Responsibility tor Warlike Acts of the Armed Forces, ICLQ 40 (1991), p. 827 ir t.t. 26 27

Valstybs organo, jos administracinio-teritorinio padalinio ar institucijos, galiotos vykdyti valstybs funkcijas, veika turi bti laikoma valstybs veika su slyga, kad is organas veik kaip valstybs organas net tais atvejais, kai is organas virijo savo galiojimus, nustatytus valstybs vidaus teisje, arba paeid savo veiklos instrukcijas. I principo valstyb neatsako u privai asmen veikas, iskyrus atvejus, kai jie faktikai veikia tos valstybs vardu arba vykdo tam tikras valstybins valdios funkcijas nesant valstybs pareign ir tokiomis aplinkybmis, kurios jiems dav pagrind prisiimti tokias funkcijas.28 Egzistuoja specialios taisykls, reglamentuojanios atsakomyb u maiting judjim veikas.29 Taiau privai asmen veikos gali bti susijusios ir su tam tikru valstybs veikimu arba neveikimu; dl to valstyb yra atsakinga. Toks veikimas ar neveikimas gali pasireikti viena i i form: 1. Skatinant asmenis upulti usienieius. 2. Reikiam veiksm nesimimas siekiant apsaugoti asmenis, kaip antai, gresiant maitui prie usienieius, neutikrinama policijos apsauga.30 Pavyzdiui, 1969 m. Jungtin Karalyst atlygi-

RIAA IV 110 (1926).

Plg. Morton's pretenzij (1929), RIM IV 428.

28 29

r. 8 ir 11 straipsni projektus.

r. 14 ir 15 straipsni projektus, taip pat Tehran Hostages byl toliau. r. taip pat 8 skyri.
30

r. H. Blomeyer-Bartenstein, Due Diligence, EPIL I (1992), p. 11101115; R. Mazzeschi, The Due Diligence Rule and the Nature of the International Responsibility of States, GYIL 35 (1992), p. 9.

VALSTYBI ATSAKOMYB

315

3. 4.

5. 6.

no Piet Afrikai al, kuri demonstrantai padar jos ambasadai Londone; apie demonstracij buvo skelbiama i anksto prie kelias dienas ir ipuol prie Piet Afrikos ambasad galima buvo numatyti; taiau, nepaisant to, prie ambasados budjo tik vienas policininkas.31 K reikia reikiami veiksmai" - priklauso nuo aplinkybi; usienieiai, per neramumus esantys tolimose valstybs provincijose, negali tiktis tokios pat policijos apsaugos kaip usienieiai, esantys taikioje sostinje;32 taiau ypatingas dmesys turi bti skiriamas tam, kaip ukirsti keli pasiksinimams diplomatus.33 Akivaizdus nesugebjimas bausti asmenis.34 Nesuteikimas nukentjusiam usienieiui galimybs vietiniuose teismuose i paeidj prisiteisti kompensacijos. Tai yra vadinamojo atsisakymo vykdyti teisingum"35 - svokos, kuri vartojama labai vairiomis prasmmis - pavyzdys. Tam tikros naudos i asmens veikos gavimas, pavyzdiui, pagrobto turto pasisavinimas.36 Aikus asmens veikos patvirtinimas, t.y. veikai aikiai pritarus ir pareikus, kad tas asmuo veik valstybs vardu.37

Tehran Hostages byla aptariamuoju aspektu yra ypa ryki. Nuvertus ach Reza Pahlevi, artim JAV sjunginink, ir sukrus Irano Islamo Respublik, vadovaujam Ayatollah'o Khomeini reimo, 1979 m. lapkriio 4 d. demonstrantai upuol Amerikos ambasad Teherane. Irano saugumo pajgos nesikio, nors jos buvo raginamos tai daryti. Buvo siverta ambasad, jos personalas ir lankytojai paimti kaitais, archyvai ivogti. Dauguma kait buvo laikomi daugiau nei 14 mnesi iki 1981 m. sausio 20 dienos. Tai buvo precedento neturintis atvejis diplomatini santyki istorijoje. Po nepavykusio JAV mginimo karine jga ilaisvinti kaitus 1980 m. balandio 24-25 d. (sraigtasparniams ikilo technini problem Irano dykumose), klausimas gal gale buvo sureguliuotas susitarimu (Alyro susitarimais), kuriam tarpininkavo Alyro vyriausyb; dl to 1981 metais buvo sudarytas Irano ir JAV pretenzij tribunolas Hagoje, kuris turjo nagrinti madaug 4000 abiej valstybi abipusi pretenzij.38 Kalbant iuo atveju apie valstybs atsakomyb, svarbus yra Tarptautinio Teisingumo Teismo poiris, kuriuo rmsi JAV (Iranas atsisak dalyvauti procese).39 Teismas atskyr Irano atsakomyb ir pirmojoje vyki fazje, ir antrojoje. Pirmojoje fazje Teismas karingas asmen grupes laik privaiais asmenimis, nes nerado rodym, kad ie bt turj kok nors oficial status kaip Irano vyriausybs atstovai". Taigi ioje fazje jokios tiesiogins Irano atsakomybs lyg ir neturjo kilti. Taiau ioje fazje Iranas buvo pripaintas netiesiogiai

31 32

The Times, 1969 m. sausio 14 d.

Home Missionary Society pretenzija (1920), RIM VI 42. i byla buvo susijusi su sukilli padaryta ala, t.y. klausimu, kuris kelia specifini problem; r. M. Akehurst, State Responsibility for the Wrongful Acts of Rebels - An Aspect of the Southern Rhodesian Problem, BYIL 43 (1968-1969), p. 49.
33 34

r. 8 s k y, ri

J.L. Briefly, The Theory of Implied State Complicity in International Claims, BYIL 9 (1928), p. 42. Plg. Neer's pretenzij (1926), RIM IV 60, su Janes's pretenzija (1926), RIM IV 82.
35

S. Verosta, Denial of Justice, EPIL I (1992), p. 1007-1010.

36

Mazzei's pretenzija (1903), RIM X 525.

37

J.B. Moore, A. Digest of International Law, 6 t., 1906, p. 989.

38 39

r. 18 skyri.

Tehran Hostages byla, sakymas, ICJ Rep, 1979, p. 7-21; sprendimas, ICJ Rep. 1980, p. 3-65; apie byl r. taip pat 8 skyri.

316

17 s k y r i u s

atsakingu dl neveikimo saugant ambasad. U antrosios fazs vykius Irano tiesiogin atsakomyb buvo pripainta, kadangi Ayatollah'a Khomeini vieais pareikimais atleido u kait pamim, o Irano vyriausyb nusprend ilaikyti toki situacij i kurios ji siek naudos, ir nesiimti joki priemoni prie ugrobjus. Teismas atmet argumentus, pateiktus Irano laikuose 1979 m. gruodio mn. ir 1980 m. kovo mn., kad ambasados ugrobimas buvo reakcija nusikalstam JAV kiimsi Irano reikalus. Net jeigu tai bt buvusi ties tai nebt pateisin Irano elgesio, nes pati diplomatin teis numato reikiamas priemones, skirtas apsisaugoti nuo usienio diplomatini ir konsulini misij nari neteistos veiklos (t.y. j paskelbimas persona non grata ir reikalavimas, kad jie palikt al).40 Taigi Teismas pripaino Iran atsakingu ir pareigojo j ilaisvinti kaitus, sugrinti ambasad JAV bei sumokti JAV reparacij41 kurios dydis turjo bti nustatytas (jeigu alims nepavykt susitarti) tolesniame teisminio proceso raunde. Byla vliau buvo nutraukta pagal susitarim kur alys formino Alyro susitarimais.42 Galiausiai egzistuoja specialios taisykls dl veikos priskyrimo tarptautini organizacij bei usienio valstybs organams, veikiantiems kitos valstybs teritorijoje (r. projekto 12 ir 13 straipsnius).

40

r. L.A.N.M. Barnhoom, Diplomatic Law and Unilateral Remedies, NYIL 25 (1994), p. 39-81,
41 42 43 44

Minimals tarptautiniai standartai

Asmuo, apsigyvens ar gijs turto usienio alyje, turi pripainti tos alies statymus ir paproius; jo pilietybs valstyb negali grsti pretenzijos tuo faktu, kad jo gimtojoje alyje asmens statusas bt palankesnis. Taiau dauguma valstybi pripast jog pilietybs valstyb gali reikti pretenzij, jeigu usienio valstybs statymai ar elgesys yra emiau minimali tarptautini standart.43 XIX amiuje ir XX a. pradioje JAV bei Vakar Europos valstybs ipltojo minimali tarptautini standart idj prieprieindamos j Lotyn Amerikos valstybms, teigusioms, kad vienintel valstybs pareiga - traktuoti usienieius taip pat kaip ir savo paios pilieius (nacionalinis reimas").44 Arbitrainiuose ginuose tarp i dviej pozicij paprastai buvo taikomas minimali tarptautini standart principas. Istorija m kartotis septintj ir atuntj deimtmeiais, kuomet kai kurie teisininkai i Treiojo pasaulio ali m remti nacionalinio reimo idj kaip prieprie minimaliems tarptautiniams standartams.45 Taiau nacionalinio reimo taikymas vienu metu usienieiui suteikt ir pernelyg daug, ir pernelyg maai. Vadinasi, i usieniei nebt atimta teis balsuoti, usiimti tam tikra veikla arba naudotis socialins sistemos paalpomis, t.y. tokios teiss, kuri valstybs neprivalo suteikti usienieiams. Ir prieingai, tai reikt, jog

r, tekst toliau, p. 327. r. 18 skyri. r. Vagts, op. cit,

r. F.V. Garcia-Amador, Calvo Doctrine, Calvo Clause, EPIL I (1992), p. 521-523; W. Benedek, DragoPorter Convention (1907), ten pat,

p. 1102-1103. r. 2 skyri.
45

Pavyzdiui, G, Roy, AJIL 55 (1961), p. 863.

VALSTYBI ATSAKOMYB

317

valstyb turi teis bausti usienieius mirtimi, jeigu ji toki bausm taiko savo pilieiams. Jeigu paaikja, jog minimals tarptautiniai standartai usienieiams suteikia privilegijuot status tai valstybs turt nustatyti palankesn savo pai piliei status o ne pabloginti usieniei; faktikai visas mogaus teisi judjimas gali bti laikomas mginimu iplsti minimalius tarptautinius standartus ne tik usienieiams, bet ir savo pilieiams, nors konkreios normos deklaracijose ir konvencijose mogaus teisi klausimais46 kartais smarkiai skiriasi nuo t norm, kurias numato minimals tarptautiniai standartai. Tai, kam minimali tarptautini standart kritikai i tikrj prietarauja, yra ne pats toki standart egzistavimo principas, taiau kai kuri norm, kurios tariamai yra dalis t standart, turinys. Jos galt bti velgtos ioje citatoje i sprendimo Neer byloje: Elgesys su usienieiu, kad j galima bt laikyti tarptautiniu nusiengimu, turi pasireikti smurtu, smoningu pareigos nepaisymu arba valstybini institucij veiksm nepakankamumu lyginant su tarptautiniais standartais tokiu mastu, kad kiekvienas smoningas ir nealikas mogus galt lengvai velgti t nepakankamum.47 Kai kurios minimali tarptautini standart taisykls pripastamos plaiau nei kitos. Pavyzdiui, nedaug atsirast asmen, kurie teigt, jog valstybs tarptautin atsakomyb nekils tuo atveju, jei usienietis bus neteistai nuudytas,48 kalintas49 ar fizikai alojamas,50 arba tuo atveju, kai jo turtas bus pagrobtas arba sugadintas,51 nebent, inoma, valstyb savo veiksmus teisina tam tikromis aplinkybmis, pavyzdiui, faktu, jog tai buvo btina, kad ilaikyt tvark ir visuomens saugum (nusikaltli sumimas ir nubaudimas, jgos panaudojimas riaums numalinti ir pan.). Kita vertus, perdtas grietumas utikrinant tvark ir visuomens saugum gali bti nesuderinamas su minimaliais tarptautiniais standartais (bausm be siningo proceso, nepagrstai ilgas sulaikymas iki teismo, mirtini sueidimai, padaryti taiki demonstracij vaikiusi policinink ir pan.). Valstybs atsakomyb gali kilti ir kitais teisingumo vykdymo paeidim atvejais, pavyzdiui, kai teismai yra korumpuoti, aliki, nesilaikantys siningo proceso taisykli; tai taikoma tiek civilinio proceso, kuriame iekovas arba atsakovas yra usienietis, tiek ir baudiamojo proceso atvejais. Kit srii minimals tarptautiniai standartai yra kur kas labiau diskutuotini. Deportacija - vienas i pavyzdi.52 Nuo 1914 m. dauguma valstybi pretendavo plaius galiojimus vykdyti deportacij. Jungtin Karalyst pripasta, kad kai kurios valstybs turi bendro pobdio teis deportuoti jos pilieius ir nenurodyti prieasi.53

46 47 48

r. 14 skyri. RIAA IV 60, p. 61-62.

Youmans iekinys, r, tekst aukiau, p. 314.

49

Roberts pretenzija (1926), RIAA IV 77; Tehran Hostages byla, op. cit., at 42; J.C. Hsiung, Law and Policy in China's Foreign Relations, 1972, p. 186.
50 51

Ten pat.

R Zafiro byla (1925), RIAA VI 160; Hsiung, op. cit.

52 53

Doehring (1992), op. cit. BPIL 1964, p. 210.

318

17 s k y r i u s

54 55

Ten pat, 1966, p. 115.

r. M. Akehurst, The Uganda Asians, NLJ, 1973 m. lapkriio 8 d., 1021.

56

Jack Rankin v. Islamic Republic of Iran, Sprendimas 326-10913-2, p. 30.

57

Taigi Tribunolas vadovavosi Konvencijos dl valstybi atsakomybs projekto 15-uoju straipsniu.

58

Alfred L.W. Short v. Islamic Republic of Iran, Sprendimas 312 11135-3, 33-as ir tolesni punktai.
59

Kenneth P. Yeager v. Islamic Republic of Iran, Sprendimas 32410199-1, p. 42.

Kita vertus, Jungtin Karalyst yra pareikusi, jog teise deportuoti neturi bti piktnaudiaujama veikiant be jokio pagrindo";54 tai gana abstraktus deportacijos teiss apribojimas. Danai sunku rodyti, kad deportacija yra nepagrsta, jeigu nra nurodyta jos prieasi; taiau prieasi nurodymas, k savo nuoira gali padaryti deportuojanti valstyb, gali atskleisti, jog deportacija nepagrsta ir dl to neteista, kaip atsitiko, pavyzdiui, azijieius ivarius i Ugandos 1972 metais.55 ia prasme ypa domi yra Irano ir JAV pretenzij tribunolo Hagoje jurisprudencija dl vadinamj ivarymo atvej". Keli imtai Amerikos piliei pareik pretenzijas, kad Iranas atlygint jiems al, teigdami, jog revoliucijos kartyje jie buvo priversti ivykti i Irano dl veiksm, kuriuos vyriausyb inicijavo, rm arba toleravo. Apskritai kalbant, Tribunolas kiekvienu konkreiu atveju reikalavo rodym: ar tikrai usienietis buvo priverstas ivykti dl konkrei veiksm, priskirtin valstybei, ir pripaino, jog tvirtinimo, kad egzistavo bendro pobdio antiamerikietikos tendencijos", nepakanka.56 I principo tribunolas pripaino naujos revoliucins vyriausybs atsakomyb, kilusi po to, kai ji perm revoliucin situacij savo kontroln, skaitant ir dl anksiau revoliucinio judjimo vykdyt veiksm (atvedusi vyriausyb valdi), remiantis tstinumu, egzistavusiu tarp naujos valstybs ir revoliucinio judjimo organizacijos".57 Taiau iuo konkreiu atveju (dl ivykimo i alies) Tribunolas negaljo nustatyti, kad tai buvo revoliucinio judjimo

atstovo" veiksmai, privert amerikiet (iekov) ivykti i Irano. Kaip vyriausyb teisi permja, Iranas nebuvo pripaintas atsakingu u vien tik revoliucijos rmj" veiksmus, kaip kad valstyb neatsako u egzistuojanios vyriausybs rmj" 58 veiksmus. Pagal argumentacijos model Tribunolas prijo prie neigiamos ivados ir dl kit dviej amerikiei, kurie dl suprantam prieasi ivyko i Irano Islamo revoliucijos metu dl savo asmeninio saugumo, taiau negaljo rodyti, kad prie juos buvo imtasi konkrei prievartos veiksm, priskirtin valstybei. Kita vertus, Tribunolas priteis kompensacij kitam JAV pilieiui, kur kartu su mona revoliucijos sargybiniai pagrob i jo nam ir nuve viebut, i kurio vliau iekovas kartu su kitais amerikieiais turjo ivykti i Irano.59 iuo atveju Tribunolas neatsak klausim, ar revoliucijos sargybiniai galjo bti laikomi naujosios vyriausybs atstovais, nes jis pripaino, jog bet kuriuo atveju egzistuoja ir valstybs atsakomyb u asmen, de facto veikiani vyriausybs vardu Konvencijos projekto 8(b) straipsnio prasme, veiksmus.

VALSTYBI ATSAKOMYB

319

Iankstinis prietaravimas
Kai elgesio su usienieiais byla yra pateikiama tarptautiniam teismui, ji gali bti nutraukta dl iankstinio prietaravimo,60 pareikto dar prie tai, kai teismas imasi nagrinti svarbiausi klausim: ar buvo paeisti minimals tarptautiniai standartai? Nors svoka iankstinis prietaravimas" yra teisminio proceso svoka, iankstinius prietaravimus numatanios taisykls yra taip tvirtai pripaintos, jog j laikomasi diplomatinse derybose bei tarptautiniuose teisminiuose procesuose. Pagrindins aplinkybs, kurios gali lemti iankstin prietaravim, yra tokios: taisykli, susijusi su pretenzij nacionaliniu priklausomumu, nesilaikymas; vidaus gynybos priemoni neinaudojimas; atsisakymas pretenzijos; nepagrstas udelsimas; netinkamas nukentjusio usienieio elgesys.

Pretenzij nacionalinis priklausomumas

Pretenzija kitai valstybei dl alos atlyginimo bus neskminga, jeigu nebus rodyta, kad nukentjs asmuo yra valstybs iekovs pilietis. i pretenzij nacionalinio priklausomumo" taisykl yra tvirtai pripainta paprotinje tarptautinje teisje.61 Panevezys-Saldutiskis Railway byloje (Estija 1937 m. pareik pretenzij Lietuvai dl kompensacijos ryium su geleinkelio kompanijos nusavinimu) Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik, kad; inicijuodama byl vieno i savo piliei vardu ... valstyb i tikrj gina savo paios teis ... i teis leidia sikiti tik savo paios piliei vardu, kadangi, nesant specialaus susitarimo, tiktai pilietybs ryys tarp valstybs ir asmens suteikia valstybei teis vykdyti diplomatin gynyb.62 is esminis principas yra aikus, taiau i jo kylanios taisykls -ne. Todl pirmiausia btina trumpai aptarti pilietybs" samprat. Pilietyb tai statusas, kai asmuo tam tikrai valstybei priklauso tarptautins teiss tikslais.63 Paprastai tarptautin teis palieka teis kiekvienai valstybei apibrti, kas yra jos pilieiai; kita vertus, valstybs laisva nuoira gali bti ribojama sutartimis, pavyzdiui, sutartimis dl bepilietybs atvej eliminavimo. Netgi pagal paprotin teis laisva valstybs nuoira ioje srityje nra visikai neribota; pavyzdiui, akivaizdu, jog tarptautin teis nepripaint galiojaniu Britanijos statymo, pagal kur visiems Pranczijos gyventojams suteikiama Britanijos pilietyb. I tikrj iuolaikinje tarptautinje teisje pasireikia tendencija vis labiau riboti valstybi laisv nuoir pilietybs klausimais. Danai skirting valstybi pilietybs statymai turi tam tikr bendr bruo.64

60

H.W.A. Thirlway, Preliminary Objections, EPIL 1 (1981), p. 183187. r. taip pat 18 skyri, r. A. Watts, Nationality of Claims: Some Relevant Concepts, leidinyje V. Lowe/M. Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the International Court of Justice, 1996, p. 424-439.
62 61

PCIJ, serija A/B, Nr. 76, at 16. r. E.H. Riedel, Panevezys-Saldutiskis Railway Case, EPIL 2 (1981), p. 224225.
63

P. Weis, Nationality and Statelessness in International Law, 2-as leid., 1979; A. Randelzhofer, Nationality, EPIL 8 (1985), p. 416424; R. Donner, The Regulation of Nationality in International Law, 2-as leid,, 1994; H.G. Schermers, The Bond between Man and State, FS Bernhardt, p. 187-198. r. taip pat Nationality Decrees in Tunis and Morocco Case, PCIJ, serija B, Nr. 4 (1923). Dl Europos Sjungos pilietybs po Mastrichto sutarties r. S. Hall, Nationality, Migration Rights and Citizenship of the Union, 1995.
64

Dl skirting poiri r., pavyzdiui, R. Plender, British Commonwealth, Subjects and Nationality Rules, EPIL 8 (1985), p. 53-59; K.S. Sik (red.), Nationality and International Law in Asian Perspective, 1990; R. Bernhardt, German Nationality, EPIL II (1995), p. 555-559; Brownlie (1990), op. cit., p. 386 ir t.t.; T.M. Franck, Clan and Superclan: Loyalty, Identity and Community in Law and Practice, AJIL 90 (1996), p. 359-383.

320

17 s k y r i u s

65 66

r. 11 skyri.

K.M. Meesen, Option of Nationality, EPIL 8 (1985), p. 424-428. r. taip pat 11 skyri.

Taigi labiausiai paplit pilietybs gijimo bdai yra tokie: 1. Gimimas. Kai kurios valstybs suteikia savo pilietyb vaikams, gimusiems jos teritorijoje (ius soli principas), o kitos valstybs suteikia savo pilietyb vaikams, kuri tvai yra j pilieiai (ius sanguinis principas); dar kitose valstybse pilietyb gali bti gyjama abiem bdais (su tam tikromis iimtimis). 2. Santuoka. 3. vaikinimas. 4. Natralizacija. Specialija prasme tai reikia situacij, kai usienieiui jo praymu suteikiama kitos valstybs pilietyb; taiau i svoka kartais vartojama ir platesne prasme - apima bet kok pilietybs pasikeitim po gimimo. Kiekvienos valstybs suinteresuotumas suteikti pilietyb natralizacijos bdu yra labai skir-

tingas; pavyzdiui, tokios valstybs kaip veicarija, nenori skatinti nuolatinio usieniei apsigyvenimo joje, todl reikalauja labai ilgo nuolatinio gyvenimo jos teritorijoje, o Izraelyje bet kuris yd kilms (k praktikoje ne taip lengva yra nustatyti) asmuo turi teis kreiptis dl natralizacijos, netaikant joki nuolatins gyvenamosios vietos reikalavim ir kitoki slyg. 5. Vienos valstybs teritorij perleidus kitai valstybei.65 Labiausiai paplit pilietybs praradimo bdai yra tokie: 1. Jeigu vaikas gimdamas gyja dvi pilietybes dl to, kad skirtingos valstybs vienu metu taik ius soli ir ius sanguinis principus, kartais jam suteikiama teis sulaukus pilnametysts atsisakyti vienos i pilietybi. 2. Naujos pilietybs gijim senosios pilietybs valstyb danai lai-kydavo aplinkybe, dl kurios automatikai

netenkama senosios pilietybs. iais laikais kai kurios valstybs, skaitant Jungtin Karalyst, tokiems asmenims tiesiog suteikia galimyb savo nuoira atsisakyti senosios pilietybs; nemaai usienyje gyvenani Jungtins Karalysts piliei gyja usienio alies pilietyb tiktai dl patogumo usiimti verslu. 3. Pilietybs atmimas. Jungtinje Karalystje pilietyb gali bti atimta tik i natralizuot jos piliei ir tik labai ribotais pagrindais. Kitos valstybs pilietybs atmim taiko plaiau, pavyzdiui, totalitarins valstybs, kaip nacistin Vokietija, i daugybs moni atimdavo pilietyb rasiniais arba politiniais pagrindais. 4. Vienos valstybs teritorij perleidus kitai valstybei.66 Kadangi skirting valstybi pilietybs statymai skiriasi, kai kurie asmenys turi dvi ar daugiau pilietybi, o kiti tampa asmenimis be pi-

V A L S T Y B I ATSAKOMYB

321

lietybs. Buvo laikai, kai turti dvi ar daugiau pilietybi buvo laikoma nepageidautinu dalyku; dl to susiformavo taisykl, kad gijus nauj pilietyb automatikai netenkama senosios. Faktas, kad ios taisykls atsisako nemaai valstybi, atspindi supratim, jog dviej ar daugiau pilietybi turjimas nra toks nepageidautinas dalykas, kokiu mons buvo prat j laikyti, ir kad tokie atvejai ateityje taps vis danesni, kadangi gyventoj mobilumas vis didja. Bepilietyb nebdavo toks paplits reikinys, taiau iais laikais bepilietybs atvej daugja dl totalitarini reim ileidiam statym, pagal kuriuos i moni atimama j pilietyb dl rasini ar politini motyv (nors, inoma, bepilietyb gali atsirasti ir kitais bdais). Tai yra ypa nepageidautinas reikinys. Visose valstybse bdami svetimaliais, asmenys be pilietybs neturi vaiavimo teiss, balsavimo teisi, danai neturi teiss uimti kai kuri pareig ir gali bti deportuoti. Valstybs paprastai iduoda pasus tiktai savo pai pilieiams,67 ir tai trukdo asmenims be pilietybs keliauti. Pastaruoju metu valstybs yra sudariusios sutartis, kad sumaint bepilietybs sukeliamus nepatogumus (pvz., numatant specialius kelioni dokumentus asmenims be pilietybs) arba isprst i problem apskritai j pilietybs statym keitimu.68 Btent pretenzij nacionalinio priklausomumo klausimas yra ta sritis, kurioje, ribodama valstybi laisv nuoir asmen pilietybs klausimu, tarptautin teis nujo toliausiai. Tradicinis poiris dl asmen be pilietybs yra paprastas - n viena valstyb neturi teiss j vardu pareikti pretenzijos. Taiau teisje, kuri taik JT Kompensacij pagal pretenzijas prie Irak" Komisija, sudaryta JT Saugumo Tarybos po Irako agresijos prie Kuveit ios taisykls aikiai buvo atsisakyta dl humanitarini motyv.69 Asmeniui, turiniam dviej valstybi - A ir B - pilietybes, ikyla dvi problemos. Pirma, kuri valstyb gali pareikti pretenzij treiajai (C) valstybei? Antra, ar gali viena asmens pilietybs valstyb pareikti pretenzij kitai jo pilietybs valstybei? Dl pretenzij treiosioms valstybms, labiausiai paplits poiris yra tas, kad toki teis turi abi valstybs,70 nors is poiris taip pat kartais bdavo ginijamas.71 Antruoju atveju vyravo poiris, jog visos tokios pretenzijos yra nepriimtinos,72 nors buvo atvej (ypa iais laikais), rodani, kad pagrindins pilietybs valstyb (t.y. valstyb, su kuria asmuo palaiko glaudesnius ryius) gali ginti asmen prie kit jo pilietybs valstyb (tai bus aptarta toliau).73 Jungtin Karalyst vis dar laikosi tradicins taisykls.74 - Tradicin taisykl, taikyta bipatridams, buvo ta, kad pilietybs valstyb negaljo ginti bipatrido santykiuose su kita jo pilietybs valsty-

67

F.L. Lohr, Passports, EPIL 8 (1985), p. 428-431.

68

H.v. Mangoldt, Stateless Persons, EPIL 8 (1985), p. 490-494; T, Jurgens, Diplomatischer Schutz und Staatenlose, 1987.
69

r. Malanczuk (1996), International Business, op. cit., p. 135-138.

70 71

Salem byla, RIAA II 1161.

ILCYb 2 (1958), p. 66-67. Komisijos nario parengtame raporte silyta, kad pretenzijas gali pateikti tik pagrindins pilietybs valstyb, t.y. valstyb, su kuria asmuo palaiko ' glaudesnius ryius.
72

Reparation for Injuries case, ICJ Rep. 1949, p. 174, 186.

73

Merge byla, ILR 22 919550, p. 443; Iran-United States Claims Tribunal, Decision in Case No. A/18, ILM 23 (1984), p. 489. Tai yra taisykl, kurios laikosi JAV, AJIL 74 (1980), p. 163.
74

BYIL 53 (1982), p. 492-493, ir BYIL 54 (1983), p. 520-521.

322

17 s k y r i u s

75

Liechtenstein v. Guatemala, ICJ Rep. 1953, p. 111-125 (Jurisdikcijos klausimas), ICJ Rep. 1955, p. 4-65 (Sprendimas). r. H.v. Mangoldt, Nottebohm Case, EPIL 2 (1981), p, 213-216.

be, ir kai kurios Lotyn Amerikos valstybs mgino piktnaudiauti ia taisykle - suteikdavo savo pilietyb visiems asmenims, dl kuri galjo kilti pretenzij. Pavyzdiui, pagal Meksikos konstitucij Meksikos pilietyb natralizacijos bdu bdavo suteikiama visiems usienieiams, kurie sigydavo ems Meksikoje arba kurie bdavo Meksikoje gimusi vaik tvai. JAV 1886 m. protestavo prie i taisykl ir teig, jog natralizacija turi bti visikai savanorikas aktas"; taip nebuvo pagal Meksikos konstitucij. JAV protestai buvo palaikyti keliais tarptautini arbitraini tribunol sprendimais ir 1934 m. Meksika pakeit kai kurias savo konstitucins teiss normas. Prajo nemaai laiko, kol tarptautinje teisje imta riboti valstybi laisv pasidaryti pretenzij tarpininkmis suteikiant savo pilietyb asmenims, neturintiems realaus ryio su jomis. Pagrindin byla iuo klausimu - Nottebohm byla.75 Nottebohmas, Vokietijos pilietis, vald

ems plot Gvatemaloje; 1939 m. jis suprato, jog jo turima Vokietijos pilietyb bt jam nenaudinga, jeigu Gvatemala sitraukt kar sjunginink pusje. Taigi 1939 m. jis kartu su savo broliu ivyko keletui savaii Lichtentein, gijo ios valstybs pilietyb ir taip pagal tuo metu galiojusi Vokietijos teis prarado Vokietijos pilietyb; paskui jis sugro Gvatemal. Kai vliau Gvatemala paskelb kar Vokietijai, jis buvo internuotas, o jo turtas - nusavintas. Lichtenteinas jo vardu Tarptautiniame Teisingumo Teisme pareik pretenzij Gvatemalai, bet ji buvo atmesta. Teismas pripaino, jog gynybos teis atsiranda tik tuo atveju, kai egzistuoja realus ryys tarp valstybs iekovs ir jos pilieio, ir kad iuo atveju nra realaus ryio tarp Nottebohmo ir Lichtenteino. Taiau io sprendimo pasekms nebuvo visikai aikios; Teismas nepasak, kad Nottebohmo turima Lichtenteino pilietyb neturi galios jokiais atvilgiais ji tiktai nesuteikia Lichtenteinui teiss ginti Nottebohm prie Gvatemal. Svarbu tai, kad Nottebohm byla (kaip ir anksiau mintos Meksikos teiss normos) buvo susijusi

su pilietybs pakeitimu arba, konkreiai kalbant, su natralizacija. Neaiku, ar tarptautinje teisje galiot tie patys kriterijai, pavyzdiui, pilietybs gijimo pagal gimim arba santuokos sudarymo atvejais. Valstybs pilietyb galima gyti joje gimus ir neturint jokio realaus ryio su ta alimi; ar iuo atveju taikytina Nottebohm byloje suformuluota taisykl? Galbt yra geriau kalbti ne apie real ry, bet apie tai, kas yra taikytina pagal paprotin teis. Yra visikai normalu gyti pilietyb gimus pagal ius soli princip, taiau Meksikos ir Lichtenteino statymais dl natralizacijos teismai abejojo dl to, jog j nuostatos nebuvo pripaintos paprotinje teisje.

VALSTYBI ATSAKOMYB

323

Irano ir JAV pretenzij tribunolui Hagoje ikilo politikai labai jautri dvigubos pilietybs atvej, kai iekovai, siek kompensacijos i Irano, turjo ir Amerikos, ir Irano pilietyb. Tribunolas laiksi Not-tebohm bylos ir kit precedent pripaindamas, jog iekovo vyraujanti ir veiksminga pilietyb" yra lemiamas veiksnys pretenzijos priimtinumui; kitaip tariant, pareikus pretenzij prie Iran, Tribunolas turi jurisdikcij, jeigu bipatrido vyraujanti ir veiksminga pilietyb yra Amerikos, sprendiant pagal faktinius kriterijus, tokius kaip nuolatin gyvenamoji vieta, eimyniniai ryiai, interes svarba, dalyvavimas visuomeniniame gyvenime, etc.76 Pretenzijos gali bti reikiamos ir moni turini valstybs iekovs nacionalin priklausomyb, vardu.77 Todl laikoma, kad mons nacionalin priklausomyb yra tos valstybs, pagal kurios statymus ji yra steigta ir kurios teritorijoje ji turi savo registruot buvein. Kaip pastebjo Tarptautinis Teisingumo Teismas Barcelona Traction byloje (susijusioje su nuostoliais, kuriuos Ispanija tariamai padar Kanados monei, kuri tariamai kontroliavo Belgijos akcininkai), net jeigu mon veikia usienio alyje ir j kontroliuoja usienio akcininkai, valstyb, kurios nacionalin priklausomyb ta mon turi, vis tiek turi teis reikti pretenzijas jos vardu.78 Taip Teismas paymjo Notlebohm byl. Jeigu nra realaus ryio" tarp mons ir valstybs, kurios nacionalin priklausomyb mon turi, gali bti, jog i valstyb gali neturti teiss reikti pretenzij jos vardu. Teismas Barcelona Traction byloje i tikrj norjo pasakyti tik tai, kad paprastas faktas, jog mon veik usienyje ir buvo kontroliuojama usienio akcinink, pats savaime neukerta kelio realaus ryio tarp mons ir valstybs, kurios nacionalin priklausomyb ji turjo, egzistavimui. Paprastai valstyb neturi teiss reikti pretenzij savo piliei patyrusi nuostoli dl usienio monms, kuriose jie turi akcij, padarytos alos, vardu. Tarptautinis Teisingumo Teismas Barcelona Traction bylos sprendime pripaino vien iimt i ios taisykls: kai mon yra likviduojama, jos akcinink pilietybs valstyb gali pareikti pretenzij dl nuostoli, kuriuos ie patyr dl alos tai monei padarymo.79 ioje byloje pretenzija buvo atmesta dl to, kad mon nebuvo likviduojama. Tuo atveju, kai al padaro valstyb, kurios nacionalin priklausomyb mon turi, gali bti, jog jos akcinink pilietybs valstyb turi svaresn pagrind pretenzijoms reikti. Barcelona Traction byloje Teismas klausim paliko atvir,80 o atskir teisj obiter dicta ireik skirtingas ivadas.81 Taiau netgi iuo atveju greiiausiai reikia rodyti, kad arba mon yra likviduojama, arba kad padaryta ala jai yra tokia didel, jog ji nebegali toliau veiksmingai veikti.82

76

r. Case No. A/18, op. cit:, P.E. Mahoney, The Standing of Dual Nations Before the Iran-United States Claims Tribunal, Virginia JIL 24 (1984), p. 695; D.J. Bederman, Nationality of Individual Claimants before the Iran-United States Claims Tribunal, ICLQ 42 (1993), p. 119 ir t.t; Bederman, Historic Analogues of the UN Compensation Commission, leidinyje R.B. Lillich (red.), The United Nations Compensation Commission: Thirteenth Sokol Colloquium, 1995, p. 257-310; D.S. Mathias, The Weighing of Evidence in a Dual National Case at the IranUnited States Claims Tribunal, NYIL 26 (1995), p. 171-189.
77

r. A.A. Fatouros, National Legal Persons in International Law, EPIL 10 (1987), p. 299-306.
78

Belgium v. Spain, Sprendimas (Antroji stadija), ICJ Rep. 1970, p. 3-357, at 42.
79

Ten pat, p. 31-50. r. F.A. Mann, The Protection of Shareholder's Interests in the Light of the Barcelona Traction Case, ML 67 (1973), p. 259-274.
80 81

ICJ Rep. 1970, at 48.

Ten pat, p. 72-75, 191-192, 240241, 257.

82

r. M. Jones, Claims on Behalf of Nationals Who are Shareholders in Foreign Companies, BYIL 26 (1949), p. 225.

324

17 s k y r i u s

83

Elettronica Sicula S.p.A. (ELSI) byla, ICJ Rep. 1989, p. 15-121; ILM 28 (1989), p. 1109. r. taip pat T.D. Gill'o komentar dl bylos, AJIL 84 (1996), p. 249-258; G. Schuster, Elettronica Sicula Case, EPIL II (1995), p. 55-58.
84 85

r. 18 skyri.

Flexi-Van Leasing Inc.' v. Islamic Republic of Iran, 1982 m. gruodio 15 d. sakymas; General Motors Corporation v. Government of the Islamic Republic of Iran, 1983 m. sausio 18 d. sakymas. r. taip pat C. Staker, Diplomatic Protection of Private Business Companies: Determining Corporate Personality for International Law Purposes, BYIL 61 (1990), p. 155 ir t.t.
86

K. Doehring, Local Remedies, Exhaustion of, EPIL 1 (1981), p. 136140; C.F. Amerasinghe, Local Remedies in International Law, 1990; M.H. Adler, The Exhaustion of Local Remedies Rule After the International Court of Justice's Decision in ELSI, ICLQ 39 (1990), p. 641 ir t.t.; C.F. Amerasinghe, Arbitration and the Rufe of Local Remedies, leidinyje FS Bernhardt, p. 665.

ELSI byloje JAV pateik iekin Italijai, kad i atlygint u tariam Italijos mons, kuri visikai vald JAV mon, nusavinim. Teisjas Oda savo atskirojoje nuomonje, danai cituodamas Barcelona Traction byl rodinjo, kad 1948 m. JAV ir Italijos sutarties Dl draugysts, prekybos ir laivininkysts" nuostatos (kuriomis rmsi JAV) nra skirtos ginti moni, steigt pagal kitos valstybs teis, akcinink teisms.83 domu pastebti, kad dauguma didij iekini" (daugiau kaip 250 000 USD), pateikt Irano ir JAV pretenzij tribunolui, buvo susij su Amerikos moni pretenzijomis Iranui, o tos mons paprastai buvo didiuls, turjusios tkstanius akcinink (pvz., General Motors Corp.). ie iekiniai Teismui ikl tok klausim: kaip nustatyti, ar transnacionalins kompanijos nacionalin priklausomyb i tikrj (o ne vien tik formaliai) buvo amerikietika, kaip to reikalavo deklaracija Dl pretenzij sureguliavimo", pagal kuri ir buvo steigtas Tribunolas.84 Tribunolas suformulavo gana sudting kriterij sistem darydamas prielaid kad mon yra Amerikos, jeigu: 1. Daugumos akcinink adresas yra JAV. 2. mon gali pateikti tokius 3 dokumentus: a) valstybin paymjim dl mons steigimo ir egzistavimo pagal JAV atitinkamos valstijos teis; b) galiot atstov ataskait, kurias mon pateik JAV vertybini popieri komisijai po metini akcinink susirinkim, ir kuriose yra informacija apie didiausius akcininkus, kopijas; c) priesaika patvirtinta mons atstovo ataskaita apie akcinink, kurie turi balsavimo teises ir kuri adresai yra JAV, procentin dal.85 Specifini problem ikilo dl kontroliuojam darini" (t.y. moni, kurias kontroliavo arba Iranas, arba JAV) treiosiose valstybse, taiau ia to nenagrinsime.

Vidaus gynybos priemoni inaudojimas

Nukentjs asmuo (arba mon) pirmiausia teisins gynybos priemones turi inaudoti valstybs atsakovs teismuose, ir tik po to jo vardu gali bti pareikta tarptautin pretenzija.86 Konvencijos projekto 22-ame straipsnyje numatyta: Kai valstybs elgesys sukuria situacij, nesuderinam su jos tarptautiniu sipareigojimu dl elgesio su usienieiais, nepriklausomai nuo to, ar tai yra fiziniai, ar juridiniai asmenys, is sipareigojimas leidia, kad tas pats arba ekvivalentikas rezultatas bt pasiektas paskesniu valstybs elgesiu; sipareigojimo paeidimas vyksta tik tuo atveju, jeigu usienieiai inaudojo jiems prieinamas veiksmingas vidaus teisins gynybos priemones ir nepasiek joki rezultat, kuri reikalauja mintas sipareigojimas arba, jei tai nemanoma, ekvivalentik rezultat.

VALSTYBI ATSAKOMYB

325

iai taisyklei pagrsti buvo pateikta nemaai motyv. Svariausias i j, ko gero, yra tas, kad minta taisykl ukerta keli vairiausiems menkiems ginams, galintiems pakenkti draugikiems valstybi santykiams; teiginys, jog valstyb paeid tarptautin teis, yra sunkus kaltinimas. Taiau jei ala padaryta tiesiogiai valstybei (pvz., upulti jos karo laivai ar diplomatai), ko gero, nra btinybs inaudoti vidaus gynybos priemones; ala draugikiems santykiams jau yra padaryta, todl i valstybs nedera reikalauti, kad ji bylintsi kitos valstybs teismuose. inoma, nra btina vidaus priemones naudoti tuo atveju, kai i anksto yra aiku, jog vietiniai teismai neapgins nukentjusiojo teisi.87 Taiau, iskyrus tokio pobdio atvejus, aptariamoji taisykl taikoma labai grietai. Pavyzdiui, Ambatielos byloje88 graikas laiv savininkas Ambatielos sudar laiv pirkimo i Britanijos vyriausybs sutart, o vliau apkaltino j kontrakto paeidimu. Anglijoje vykus teismo proces Ambatielos nesugebjo pakviesti svarbaus liudytojo ir byl pralaimjo; jo apeliacin skund atmet Apeliacinis Teismas. Vliau Graikijai pareikus pretenzij Ambatielos vardu, arbitrai nustat, kad jis neinaudojo vidaus gynybos priemoni, nes nesugebjo pakviesti teism svarbiausio liudytojo ir Apeliacinio Teismo sprendimo neapskund Lord Rmams. Panaias ivadas galima daryti ir i Interhandel bylos,89 kurioje veicarijos mons nuosavyb JAV Antrojo pasaulinio karo metu buvo konfiskuota dl mons ryi su Vokietijos mone l.G.Farben. Po devyneri neskmingo bylinjimosi JAV teismuose met Valstybs departamentas prane, jog mons bylinjimasis JAV teismuose yra beviltikas. veicarija prie JAV inicijavo proces Tarptautiniame Teisingumo Teisme, taiau iam Teismui dar neprimus sprendimo JAV Aukiausiasis Teismas sak i naujo nagrinti veicarijos mons iekin prie JAV valdios institucijas. Tarptautinis Teisingumo Teismas atmet veicarijos vyriausybs pretenzij dl to, kad nebuvo inaudotos vidaus gynybos priemons. Kartais teigiama, kad nebtina inaudoti vidaus gynybos priemoni tuo atveju, jeigu j inaudojimas uima nepagrstai daug laiko"; po Interhaldel bylos tampa nebeaiku, k reikia (jeigu i viso k nors reikia) odiai nepagrstai daug laiko". ia verta paminti sprendim ELSI byloje, nes juo buvo patvirtinta, jog vidaus gynybos priemoni inaudojimo taisykl reikalauja tik inaudoti visas prieinamas" vidaus gynybos priemones.90

87

Pavyzdiui, Brown's iekinys (1923), RIAA VI 120.

88

Greece v. UK, RIAA XII 83, ILR 23 (1956), p. 306. r. N. Wuhler, Ambatielos Case, EPIL I (1992), p. 123-125.
89

Pretenzijos atsisakymas
Jeigu valstyb atsisak savo pretenzijos, ji nebegali pakeisti savo sprendimo ir pateikti pretenzij i naujo.91 Pretenzijos pareikimas yra valstybs, o ne nukentjusio asmens teis, todl asmeniui atsisakius pretenzij, valstyb ir toliau gali jas reikti.92

Switzerland v. USA, ICJ Rep. 1959, p. 6, at 26-29. r. L. Weber, Interhandel Case, EPIL II (1995), p. 1025-1027.
90 91

Op. cit., p. 42-44, 94.

A.M. Trebitcock, Waiver, EPIL 7 (1984), p. 533-536.

92

Barcelona Traction byla, ICJ Rep. 1964, p. 22-23 (iankstiniai prietaravimai), r. taip pat 6 skyri.

326

17 s k y r i u s

Vienu metu kontraktuose tarp Lotyn Amerikos valstybi ir usieniei danai bdavo tvirtinama Calvo slyga" (pavadinta argentinieio teisininko ir valstybs veikjo, kuris j suformulavo, vardu), pagal kuri usienietis i anksto sipareigodavo nesinaudoti savo pilietybs valstybs diplomatine gynyba.93 Tarptautiniai tribunolai tokias slygas paprastai nekreipdavo dmesio remdamiesi tuo, kad teis diplomatin gynyb priklauso ne asmeniui, o valstybei, ir kad valstybs nepareigoja asmens atsisakymas t teisi, kurios jam nepriklauso. Kartais valstybs sutartimis gali i anksto atsisakyti pretenzij dl alos atlyginimo, tai bt tais atvejais, kai jos siekia skatinti bendradarbiavim minimalizuodamos rizik, kad ivengt galim iekini dl didiuls alos atlyginimo. Pavyzdiui, 1988 m. susitarimo tarp JAV, Europos kosmins erdvs agentros valstybi nari, Japonijos ir Kanados Dl nuolat pilotuojamos civilins kosmins stoties" 16-ajame straipsnyje numatomas abipusis atsisakymas pretenzij tarp valstybi partneri ir kit susijusi subjekt, siekiant skatinti dalyvavim tiriant, eksploatuojant ir naudojant kosmin erdv su kosmins stoties pagalba."94

Nepagrstas udelsimas ir netinkamas nukentjusio usienieio elgesys

Pretenzija bus atmesta, jeigu valstyb iekov pateiks j nepagrstai ilgai udelsus.95 Be to, kartais teigiama, jog valstyb negali pareikti pretenzijos savo nukentjusio pilieio vardu, jeigu is nukentjo dl neteistos veiklos vykdymo, t.y., kitaip tariant, jeigu jo rankos nra varios".96 Tai, ko gero, yra tiesa, taiau su slyga, kad pilieio patirta ala apytikriai yra proporcinga jo veiklos neteistumo laipsniui;97 pavyzdiui, valstyb neturi teiss usieniet nubausti mirties bausme u automobilio stovjimo taisykli paeidim. Griet bausmi usienieiams dl nusikaltim, susijusi su narkotikais, klausimas yra labiau komplikuotas, kaip rodo, pavyzdiui, nesena patirtis kai kuriose Pietryi Azijos valstybse (plakimas Singapre, mirties bausms taikymas Malaizijoje).
93

Geck, op. cit.; Dolzer, op. cit. r. taip pat 2 skyri.

94

Tekstas leidinyje K.-H. Bockstiegel/ M. Benko (red.), Space Law: Basic Legal Documents, II-as t., D.II.4.2. r. taip pat 13 skyri.
95

TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMO PASEKMS

Jeigu rodoma, kad valstyb paeid tarptautin teis, kyla jos atsakomyb, numatanti tam tikras teisines pasekmes, kurias Tarptautins Teiss Komisija (TTK) mgina kodifikuoti konvencijos Dl valstybi atsakomybs" projekto 2-ojoje dalyje. 5-ame straipsnyje pateikiamas svokos nukentjusioji valstyb" apibrimas: tai yra tokia valstyb, kurios teis paeidiama kitos valstybs tarptautins teiss paeidimu.

Centini's pretenzija (1903), RIM X, p. 552-555.

96

Plg. taip pat Konvencijos dl valstybi atsakomybs II dalies 6 bis straipsnio projekt.
97

Kaip ir I'm Alone byloje, op. cit.

VALSTYBI ATSAKOMYB

327

Tarptautinio nusikaltimo" atveju 19-ojo straipsnio prasme98 (skirtingai nuo paprasto delikto"), apibrimas ipleiamas ir jau apima ne tik tiesiogiai nukentjusi valstyb, bet ir visas kitas valstybes". 99 Pavyzdiui, jei valstyb A vykdo paprast delikt" - nusavina valstybs B pilieio turt be kompensacijos, tik valstyb B gali reaguoti tai ir pareikti tarptautin pretenzij arba taikyti atsakomsias priemones. Kitos valstybs neturi teiss kitis, nes j teisi tai nelieia. Kita vertus, jei valstyb A vykdo tarptautin nusikaltim", pavyzdiui, pavergia dal valstybs B piliei (vergov yra laikoma tarptautiniu nusikaltimu, lieianiu visos tarptautins bendrijos esminius interesus ir tuo paiu vis valstybi teises), reaguoti tai turi teis ne tik valstyb B, bet ir visos kitos pasaulio valstybs; bet io klausimo TTK dar nra galutinai isprendusi ir suderinusi. Pirmoji teisin pasekm tarptautins atsakomybs atveju yra ta, kad valstyb paeidja privalo nutraukti neteist veikl.'00 Be to, nukentjusioji valstyb turi teis reikalauti visikos reparacijos,101 ireiktos restitucijos natra, kompensacijos, satisfakcijos ir utikrinimo formomis, taip pat garantijomis, kad tai nepasikartos ... pavieniui arba keliomis formomis i karto".102 Kita vertus, turi bti atsivelgiama bet kok nukentjusios valstybs arba pilieio, kurio vardu pareikta pretenzija, nerpestingum arba smoning veikim ar neveikim.103 Valstyb paeidja negali teisintis remdamasi savo nacionaline teise, siekdama ivengti visikos reparacijos.104 Teis restitucij natra, kompensacij ir satisfakcij reikia paaikinti smulkiau. Restitucija natra reikia, kad valstyb paeidja privalo atkurti situacij, kuri egzistavo prie vykdant neteist veik,105 su slyga, kad ji: a) nra materialine prasme nemanoma; b) nesukels sipareigojimo, kylanio i bendrosios tarptautins teiss imperatyvins normos, paeidimo;106 c) nebus nata, visikai neproporcinga tai naudai, kuri nukentjusioji valstyb gaut i restitucijos natra vietoj kompensacijos; d) nesukels rimtos grsms valstybs, paeidusios tarptautin teis, politinei nepriklausomybei ar ekonominiam stabilumui, o nukentjusiai valstybei nebus panaiai pakenkta dl to, kad ji negavo restitucijos natra.107 Jeigu restitucija natra negalima, turi bti imokta kompensacija u paeidimu padaryt al.108 Kompensacija apima bet koki ekonomikai vertinam al, kuri patyr nukentjusioji valstyb; ji gali apimti ir palkanas109 bei (tam tikrais atvejais) negautas pajamas.110 Satisfakcija111 yra kitokio pobdio priemon, kuri ypa taikytina tais atvejais, kai nra padaryta materialins alos (vadinamosios

98 99 100 101

r. 3 skyri. r. II dal, 5(3) straipsnio projekt. II dalis, 6 straipsnio projektas,

r. R. Wolfrum, Reparation for Internationally Wrongful Acts, EPIL 10 (1987), p. 352-353. r. taip pat F.A. Mann, The Consequences of an International Wrong in International and National Law, BYIL 48 (19761977), p. 1-6; G. White, Legal Consequences of Wrongful Acts in International Economic Law, NYIL 16 (1985), p. 137-173.
102 103

II dalis, 6 bis straipsnio projektas.

II dalis, 6 bis (2) straipsnio projektas.

104

II dalis, 6 bis (3) straipsnio projektas.

105

S.D. Thomson, Restitution, EPIL 10 (1987), p. 375-378.

106 107 108

r. 3 skyri, dl ius cogens. II dalis, 7 straipsnio projektas.

E.H. Riedel, Damages, EPIL I (1992), p. 929-934. r. taip pat D.B. Southern, Restitution or Compensation: the Land Question in East Germany, ICLQ 42 (1993), p. 690-697.
109

r. J.Y. Gotanda, Awarding Interest in International Arbitration, AJIL 90 (1996), p. 40-63.

110

II dalis, 8 straipsnio projektas. Taiau r. 15 skyri.

111

E. Riedel, Satisfaction, EPIL 10 (1987), p. 383-384.

328

17 s k y r i u s

moralins alos" atveju), pavyzdiui, kai vienos valstybs vadov grubiai eidia kitos valstybs vadovas. Satisfakcija gali bti ireikta viena ar keliomis i i form: a) atsipraymu; b) nominaliu alos atlyginimu; c) nukentjusiosios valstybs teisi sunki paeidim atveju ala atlyginama pagal paeidimo sunkum; d) tais atvejais, kai paeidim savo neteistais veiksmais vykd pareignai, arba pareignai ar privats asmenys vykd nusikaltim - drausmins nuobaudos ar kriminalins sankcijos kaltiems asmenims.112 Taiau teis satisfakcij nepateisina reikalavim, kurie emint valstybs, vykdiusios tarptautins teiss paeidim, orum" (8(3) str.). Atrodo, jog simbolin ala" reikia, kad valstyb paeidja gali bti pareigota sumokti simbolin sum (pvz., 1 USD ar 1 frank), kad patenkint nukentjusiosios valstybs savigarb". Kaip paskutin reparacijos forma Konvencijos projekte (10bis str.) minimos garantijos dt valstybs paeidjos neteisto elgesio nebepasikartojimo. Valstybi tarptautini nusikaltim" samprata (pateikta I dalies 19-ajame straipsnyje)113 kl labai daug diskusij TTK 1995 m. sesijoje, taiau buvo pasiekta tam tikra paanga dl delik-t" ir gin reguliavimo klausim, dl viso to, kas susij su nukentjusiosios valstybs atsakomosiomis priemonmis.114
112 113 114

II dalis, 10(2) straipsnio projektas. r. 3 skyri.

r. R. Rosenstock, The FortySeventh Session of the International Law Commission, MIL 90 (1996), p. 106.
115

ATSAKOMOSIOS PRIEMONS IR GIN SPRENDIMAS

Konvencijos projekto straipsniai dl II dalyje numatyt atsakomj priemoni apima 11 straipsn (nukentjusios valstybs taikomos atsakomosios priemons), 12 straipsn (atsakomj priemoni taikymo slygos), 13 straipsn (proporcingumas) bei 14 straipsn (draudiamos atsakomosios priemons). Svoka atsakomosios priemons"115 daugiausiai taikoma atsakomiesiems veiksmams, kurie tradicikai inomi kaip represalijos".116 Jeigu valstyb A nukenia dl tarptautins teiss paeidimo, u kur atsakinga valstyb B, valstyb A i principo gyja teis nesilaikyti savo teisini sipareigojim valstybei B. Laikydamasi tam tikr slyg valstyb A gali imtis vienaali atsakomj priemoni prie valstyb B, kurios kitais atvejais pagal tarptautin teis bt draudiamos. Pavyzdiui, valstyb A gali sustabdyti savo sutartinius sipareigojimus valstybei B, arba konfiskuoti jos jurisdikcijoje esant valstybs B turt, kad priverst valstyb B nutraukti neteist veikl ir sumokti reparacij. Tokios priemons yra tam tikra savigal-

E. Zoller, Peacetime Unilateral Remedies. An Analysis of Countermeasures, 1984; Malanczuk (1987), op. cit., p. 197-286; O.Y. Elagab, The Legality of NonForcible Counter-Measures in International Law, 1988. r. taip pat arbitra tarp Pranczijos ir JAV (1978) Air Services Agreement byloje, 18 RIAA 416; Harris CMIL, p. 11-17, ir 1 skyri.
116

P, Malanczuk, Zur Repressalie im Entwurf der international Law Commission zur Staatenverantwortlichkeit, ZaoRV 45 (1985), p. 293-323; K.J. Partsch, Reprisals, EPIL 9 (1986), p. 330335; Partsch, Retorsion, ten pat, p. 335-337. Dl skirtumo tarp represalij ir retorsij r. taip pat 1 skyri.

VALSTYBI ATSAKOMYB

329

bos forma ir decentralizuotos tarptautins teisins sistemos bruoas, atspindintis ios sistemos horizontalj pobd.117 Esant tam tikroms slygoms, netgi treiosios valstybs, kuri tiesiogiai nepalieia vienos valstybs neteista veikla, gali gyti teis reaguoti grub tarptautins teiss paeidim, jeigu paeistoji pareiga yra erga omnes pareiga, kurios apsauga yra suinteresuotos visos valstybs.118 Taiau egzistuoja tam tikri teisiniai mint atsakomj priemoni, arba represalij, apribojimai. Svarbiausias dabar galiojantis apribojimas ginkluot represalij (karins jgos panaudojimo) udraudimas remiantis bendru jgos naudojimo udraudimu JT stat 2(4) straipsnyje (iskyrus, inoma, savigyn nuo ginkluoto upuolimo).119 Taigi jeigu valstyb A pagal dvial prekybos susitarim su valstybe B nesilaiko tam tikr sipareigojim, valstyb B negali reaguoti tai karine valstybs A uost blokada. Be to, atsakomoji priemon turi bti proporcinga pirminiam neteistam aktui.120 Jeigu valstyb A pagal suklastotus kaltinimus udaro kaljim valstybs B piliet, i negali reaguoti tai ivarydama visus valstybs A pilieius ir konfiskuodama bet koki jai prieinam valstybs A nuosavyb. Be to, pagal tarptautin teis neleistinos tokios atsakomosios priemons, kuriomis paeidiamos pagrindins mogaus teiss arba imperatyvin tarptautins teiss norma.121 Pavyzdiui, valstyb A, reaguodama valstybs B vykdyt tarptautins teiss paeidim, negali kankinti valstybs B piliei. Vienas i Tarptautins teiss komisijos pasirinkto varianto problemik aspekt yra tas, kad ia mginama vienaales atsakomsias priemones taikyti priklausomai nuo iankstinio privalomo taikaus gin sureguliavimo mechanizm panaudojimo.122 Tuo norima ivengti nepageidautino represalij ir kontrrepresalij rato. Taiau tai gali bti sunku gyvendinti remiantis iuo metu egzistuojania tarptautine teisin sistema. Kita vertus, jeigu nra nealiko teisjo, nra ir nealiko sprendimo; ir negalima nepaisyti fakto, kad stipriosios valstybs, inoma, yra linkusios paios sprsti apie kit valstybi elgesio teistum arba neteistum o silpnesnms valstybms daniausiai nelieka nieko kito, kaip tik vykdyti stipresnij valstybi reikalavimus, jeigu negalimas joks treiosios alies gino tikrosios esms vertinimas. Gin sprendimo klausimu dabartiniame TTK parengtame projekto variante numatytas taikinamasis procesas ginams, kylantiems dl Konvencijos projekto arba taikymo. Jeigu taikinamoji procedra baigiasi neskme, numatytas arbitraas (taiau alys dl jo turi susitarti).123 Arbitraui turi bti suteikti galiojimai sprsti dl pagrindinio gino ir dl atsakomj priemoni teistumo. Be to, kad valstybs daniau naudotsi arbitrau, yra numatytos nuostatos, tvirtinanios ar-

118

r. J. Charney, Third State Remedies in International Law, Mich. JIL 10 (1989), p. 57; J.A. Frowein, Reactions by Not Directly Affected States to Breaches of Public International Law, RdC 248 (1994IV), p. 345-437, ir 3 skyri.
119 120

r. 19 skyri.

r. Air Services Agreement byl, op. cit:, J. Delbruck, Proportionality, EPIL 7 (1984), p. 396-400. r. taip pat 19 skyri.
121 122

r. 3 skyri.

Dl diskusijos r. O. Schachter, Dispute Settlement and Countermeasures in the International Law Commission, AJIL 88 (1994), p. 471-477; Symposium: CounterMeasures and Dispute Settlement: The Current Debate within the ILC, EJIL 5 (1994), p. 20-119 (G. Arangio-Ruiz, V.S. Vereshchetin, M. Bennouna, J. Crawford, C. Tomuschat, D. Bowett, B. Simma ir L. Condorelli pasisakymai). Dl taikinamosios ir arbitrao procedr r. 18 skyri.

330

17 s k y r i u s

124

r. K o m isijos 19 9 5 m . ra, port U N D oc. A /5 0/1 0 (19 95 ), p. 19 2 .

125

199 6 m . rap orta san t i kn yg ra dar ne bu vo p rie in am as.

bitrainio sprendimo teistumo ginijimo schem tuo atveju, jeigu arbitrainis teismas virijo savo galiojimus. Tok sprendimo ginijim turi nagrinti Tarptautinis Teisingumo Teismas.124 TTK sugebjo aprobuoti projekto II ir III dalis pirmuoju skaitymu 1996 metais, ir valstybs galjo pateikti savo pastabas iki 1998-uj.125 Neaiku, ar dl viso to valstybs sutiks bti pareigotos pagal Konvencijos, kaip daugiaals sutarties, straipsnius. Vis dlto Konvencijos projekto straipsniai bei j isams komentarai, apibendrinantys valstybi praktik, jau yra tap svarbiu ir danu nuorod altiniu tarptautinje teisje. Taiau reikia kruopiai atskirti, kas i tos mediagos i tikrj reikia egzistuojanios tarptautins teiss kodifikavim ir kas yra tiktai jos progresyvus pltojimas" silym, kokia teis turt bti ateityje, prasme.

18 SKYRIUS

TAIKUS GIN TARP VALSTYBI SPRENDIMAS

Ginai tarp valstybi, kylantys dl pretenzij, susijusi su fakt, teiss ir politikos klausimais, yra neivengiama tarptautini santyki dalis, danai atvesdavusi prie ginkluot konflikt. Gin reguliavimo tarp valstybi klausimas1 yra ta sritis, kuri reikalauja ypatingo dmesio, kad bt tinkamai suprastas tarptautins teiss pobdis, kadangi tai yra erdis, kuria remiasi vis kit princip ir norm veikimas, skaitant valstybi atsakomybs klausim. Todl btina i tem aptarti isamiau ir smulkiau. Kaip jau minta 2 skyriuje, mintis dl taikaus gin sprendimo tarptautinje teisje isipltojo jos klasikinio" laikotarpio metu, nors apskritai tuomet nebuvo draudimo naudoti jg. JT stat2 2(4) straipsnis draudia naudoti Jg (iimtys bus aptartos 19 skyriuje3), o 2(3) straipsnis visas 'valstybes nares savo tarptautinius ginus pareigoja sprsti taikiomis priemonmis taip, kad nekelt grsms tarptautinei taikai ir saugumui bei teisingumui". Taiau konkreios i ios nuostatos kylanios pareigos tebra gin objektas, kaip nesutariama ir dl svokos tarptautinis ginas" reikms.4 Vienas i svarbiausi organizacijos udavini - taikiomis priemonmis, remiantis teisingumo ir tarptautins teiss principais, sureguliuoti bei isprsti tarptautinius ginus arba situacijas, galinias paeisti taik" (1(1) straipsnis). Visas JT stat VI skyrius yra skirtas btent iamtikslui, taiau, kaip numatyta 33(1) straipsnyje, jis yra skirtas tik tam tikroms gin kategorijoms, t.y. tokiems ginams, "kuriems utrukus, gali kilti grsm tarptautins taikos ir. saugumo palaikymui". JT stat 33(1) straipsnyje pateikiamas tarptautinje teisje prast taikaus gin tarp valstybi reguliavimo bd sraas: derybos, tyrimas, tarpininkavimas, sutaikinimas, arbitraas, teisminis nagrinjimas, kreipimasis regioninius organus bei kitos j pai nuoira pasirinktos taikios priemons.5

r. Harris CMIL, p, 908-969; Restatement (Third), 2-as t., p. 338399; L.B. Sohn, Peaceful Settlement of Disputes, EPIL 1 (1981), p. 154156; L.B. Sohn, The Future of Dispute Settlement, leidinyje R.St.J. McDonald/D.M. Johnston (red.), The Structure and Process of International Law, 1983, p. 11211146; I. Diaconu, Peaceful Settlement of Disputes between States: History and Prospects, ten pat, p. 10951120; J.G. Merrills, International Dispute Settlement, 2-as leid., 1991, p. 1; E. Lauterpacht, Aspects of the Administration of International Justice, 1991; M. Brus et al. (red.), The United Nations Decade of International Law: Reflections on International Dispute Settlement, 1991; W.M. Reismann, Systems of Control in International Adjudication and Arbitration: Breakdown and Repair, 1992; J. Tacsan, The Dynamics of International Law in Conflict Resolution, 1992; C. Chinkin, Third Parties in International Law, 1993; M. Brus, Third Party Dispute Settlement in An Interdependent World, 1995; I. Brownlie, The Peaceful Settlement of International Disputes in Practice, Pace ILR 7 (1995), p. 257-279; P Malanczuk, Alternative Dispute Resolution" (ADR) in International Commercial Disputes: Lessons from Public International Law, leidinyje ICC Publishing S.A.R (red.), ADR International Commercial Disputes: New Solutions?, Tarptautini Prekybos Rm (ICC) Tarptautinio verslo teiss ir praktikos instituto specialusis dosj (bsimas).
2 3 4

Tekstas leidinyje Brownlie BDIL, p. 1. r. 19 skyri.

r. C. Tomuschat, Article 2(3), Simma CUNAC, p. 97-106.

332
5

18 s k y r i u s

r. C. Tomuschat, Article 33, ten pat, p. 505-514.

6 7

r. 22 skyri.

r. K. Oellers-Frahm/N. Wuhler (sudarytojai), Dispute Settlement in Public International Law: Texts and Materials, 1984.
8

The 95th Annual Report of the Administrative Council of the Permanent Court of Arbitration, 1995, 1-as Priedas; 1899 m. Konvencijos tekstas UKTS 9 (1901), Cd. 798; 1907 m. Konvencijos - UKTS 6 (1971), Cmnd. 4575. Apie Hagos taikos konferencijas r. 2 skyri.
9

Tekstas 71 UNTS 101, perirtas Jungtinse Tautose 1949 m., JTO GA 1949 m. balandio 28 d. Rezoliucija Nr. 268A (III). r. Heydte, Geneva Protocol for the Pacific Settlement of International Disputes (1924), EPIL II (1995), p. 529-531.
10

30 UNTS 55. r. T.B. de Maekelt, Bogota Pact (1948), EPIL I (1992), p. 415.
11

320 UNTS 243. r. K. Ginther, European Convention for the Peaceful Settlement of Disputes, EPIL II (1995), p. 186.
12

ILM 3 (1964), p. 1116. r. T. Maluwa, The Peaceful Settlement of Disputes Among African States, 19631983: Some Conceptual Issues and Practical Trends, ICLQ 38 (1989), p. 299-320.
13

ILM 32 (1993), p. 557. r. taip pat D. Bardonnet (red.), The Peaceful Settlement of International Disputes in Europe: Future Prospects, 1991; K. Oellers-Frahm, The Mandatory Component in the CSCE Dispute Settlement System, leidinyje M. Janis (red.), international Courts for the Twenty-First Century, 1992, p. 195211.
14

UN Doc. A/47558, p. 98. r. J. Hilf, Der neue Konfliktregelungsmechanismus der OAU, ZaoRV 54 (1994), p. 10231047.
15

D. Blumenwitz, Treaties of Friendship, Commerce and Navigation, EPIL 7 (1984), p. 484-490. r. taip pat 15 skyri, kas susij su dvialmis sutartimis dl investicij.
16

r. H. Fox, States and the Undertaking to Arbitrate, ICLQ 37 (1988), p. 1; N. Wuhler, Arbitration Clause in Treaties, EPIL I (1992), p. 236; K. Oellers-Frahm, Compromis, ten pat, p. 712.

ie metodai gali bti suskirstyti : a) diplomatines gin reguliavimo priemones; b) teisines (teismines) gin sprendimo priemones; (c) gin reguliavimo procedras, taikomas tarp tarptautini organizacij valstybi nari. Diplomatins priemons apima derybas, gersias paslaugas, tarpininkavim, tyrim ir taikinamj procedr, o derybose dalyvauja tik gino alis. musis kit mint diplomatini priemoni, gino sureguliavime vienokia ar kitokia forma dalyvauja treioji alis, taiau ji neturi teiss gino isprsti teisikai pareigojaniu sprendimu. Teisins priemons apima arbitra ir teismin nagrinjim kuri pasekm - teisikai pareigojantis treiosios alies spren-dimas. iame skyriuje kalbama apie diplomatinius ir teisinius gin reguliavimo metodus. JTO vaidmuo reguliuojant tarpvalstybinius konfliktus atskirai bus aptartas 22 skyriuje.6 Valstybs yra sudariusios nemaai bendr daugiaali sutari, skirt taikiam j gin sureguliavimui.7 1899 met Hagos konvencija Dl taikaus tarptautini gin sprendimo" buvo perirta II-oje Hagos taikos konferencijoje 1907 m., ir 1996 m. 82 valstybs vis dar buvo 1899 arba 1907 m. konvencij alimis.8 1928 m. Bendrj akt Dl taikaus gin sprendimo",9 patvirtint Taut Sjungos, pripaino tik 23 valstybs, o vliau j denonsavo Ispanija (1939 m.), Pranczija, Jungtin Karalyst, Indija (1974 m.) ir Turkija (1978 m.). Be to, yra daugyb regionini dokument: 1948 m. Amerikos sutartis Dl taikaus gin sprendimo" (Bogotos paktas), 10 1957 m. Europos konvencija Dl taikaus gin sprendimo",11 1964 m. Afrikos Vienybs Organizacijos Tarpininkavimo ir Arbitrao Komisijos protokolas,12 ESBK 1992 m. Konvencija Dl sutaikinimo ir arbitrao"13 bei 1993 m. Afrikos Vienybs Organizacijos Konflikt prevencijos, valdymo ir sprendimo mechanizmas".14 Be i bendr susitarim, ga-lioja daug dviali (sudaryta ypa daug sutari dl draugysts, prekybos ir laivininkysts arba dl usienio investicij)15 ir daugiaali sutari, kuriose tvirtintos konkreios slygos dl gin sprendimo (vadinamosios kompromisins slygos"),16 apimanios atitinkamos sutarties aikinim ir taikym. Praeityje valstybs nelabai nordavo apriboti savo suverenitet ir treiosioms alims pripainti in abstracto galimyb priimti privalomus sprendimus j ginuose; ypa (bet ne tik) tai pasakytina apie buvusias socialistines alis bei daugum besivystani Afrikos ir Azijos ali. Po Antrojo pasaulinio karo vyravo tarptautins bendrijos vairov ir suvereniteto koncepcijos absoliutin versija, todl privalomi sprendimai galjo bti priimami tik dl nereikming gin ir techninio pobdio klausim.17 Bendri susitarimai dl gin sprendimo, pavyzdiui, Europoje ir Amerikoje, yra neefektyvs ir daugeliu atvej netaikomi praktikoje.

T A I K U S G I N TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

333

Pastangos sensias bendras sutartis pakeisti naujomis ir rasti visuotinai priimtin sprendim tuo klausimu buvo neskmingos, valstybs vis daniau m pripainti privalomus treiosios alies sprendimus ginuose, susijusiuose su tam tikrais konkreiais klausimais.18 1972 m. konvencija Dl atsakomybs u al, padaryt kosmin erdv paleistais objektais" buvo tam tikra prasme tipinis valstybms priimtinos naujos formos kompromisins nuostatos pavyzdys. Joje numatyta pretenzij komisija yra tiktai taikinamoji institucija, nebent alys sutikt pripainti jos sprendimus privalomais.'9 Taiau net jei valstybs ir sutinka dl tam tikro gin sprendimo mechanizmo, nebtinai jos juo realiai naudosis konkreiu atveju arba laikysis treiosios alies priimto sprendimo (nors pripainusios tribunolo jurisdikcij konkreioje byloje, jos paprastai vykdo jo priimt sprendim); tarptautinje teisje nra jokio bendro efektyvaus tarptautini teism ir arbitra sprendim utikrinimo bdo,20 kitaip nei nacionalini teism sprendim laikymasis nacionalinse teisinse sistemose. Valstybs savo praktikoje pirmenyb teikia diplomatiniams gin reguliavimo metodams, kurie pareigoja jas labiau kontroliuoti viso proceso eig bei rezultatus.

DIPLOMATINIAI GIN REGULIAVIMO METODAI Derybos

Dauguma gin tarp valstybi sureguliuojama tiesioginmis diplomatinmis derybomis.21 Tarptautin teis iuo atvilgiu nra unikali, nes bet kurioje teisinje sistemoje dauguma gin sureguliuojama btent derybomis. Valstybi pareiga vesti derybas gali bti kildinama i bendros valstybi pareigos pagal JT stat 2(3) straipsn savo ginus sprsti taikiai, ir i 1970 m. deklaracijoje Dl draugik santyki" numatytos pareigos pasirinkti priemones, tinkamas gino aplinkybms ir pobdiui".22 Tarptautinis Teisingumo Teismas North Sea Continental Shelf bylose pastebjo, kad gino alys gali netgi turti pareig elgtis taip, kad derybos bt prasmingos".23 Specialios pareigos gali kilti pagal sutart, pavyzdiui, pagal 1982 m. Jr teiss konvencijos 283 straips-n,24 kuriame reikalaujama, kad gino alys palaikyt ry viena su kita, keistsi nuomonmis bet kurioje gino stadijoje ir netgi vliau, siekdamos gyvendinti galutin susitarim ar sprendim dl gino.25 Taiau ne visada derybos yra geras tarptautini gin reguliavimo metodas. Neutralios treiosios alys derybas yra traukiamos retai, va-

17

Apie Suvereniteto doktrin r. 2 skyri. r. K. Oellers-Frahm, Arbitration A Promising Alternative of Dispute Settlement under the Law of the Sea Convention?, ZaoRV 55 (1995), p. 457-478, at 468 ir t.t.
19 20 18

r. 13 skyri,

Apie JTO stat 94- straipsn r. toliau, p. 348.

21

C.-A. Fleischhauer, Negotiation, EPIL 1 (1981), p. 152-154.

22

Deklaracijos tekstas Brownlie BDIL, p. 36; r. 2 skyri.

23

ICJ Rep. 1969, p. 3, at 47. r. taip pat 12 skyri.

24 25

r. 12 skyri.

Apie gin sprendimo sistem pagal 1982 m. Konvencij r. tekst toliau, p. 359-361.

334

18 s k y r i u s

dinasi, nra nealiko mechanizmo ginijamiems klausimams sprsti. Tai reikia ir tai, jog gine dalyvaujaniai valstybei beveik nra joki suvarym reikti kratutines pretenzijas, ypa tada, kai jos deryb galia yra labai stipri. Valstybs gali neigti gin ir reikalauti, kad prie pradedant derybas bt patenkintos tam tikros iankstins slygos. Sutari nuostatose dl gin reguliavimo derybos danai numatomos tik kaip pirmasis ingsnis gino sureguliavimo procedroje ir suteikiama galimyb, derybose nepasiekus paangos per tam tikr nustatyt termin, sprsti gin kitokiomis priemonmis, kaip an-tai tarpininkavimas, tyrimas, sutaikinimas, arbitraas arba teisminis nagrinjimas.

26

R.L. Bindschedler, Good Offices, EPIL II (1995), p. 601-603; v. Mangoldt, op. cit., p. 230-236.
27

Gerosios paslaugos ir tarpininkavimas

Kartais treiosios valstybs, tarptautins organizacijos arba netgi koks nors ymus asmuo konfliktuojanioms valstybms gali mginti padti pasiekti susitarim. Tokia pagalba gali bti dvejopa: gerosios paslaugos ir tarpininkavimas.26 Treioji alis (kaip tarpininkas), mgindama tikinti konfliktuojanias valstybes pradti derybas, silo savo gersias paslaugas"; ji teikia silymus abiem valstybms, o deryboms prasidjus jos funkcijos baigiasi. Pavyzdiui, veicarija, bdama nuolat neutrali",27 danai veikia kaip globos valstyb karo arba taikos metu (pvz., ji atstovavo JAV ir Kubai j konflikte). Tarpininkas, lyginant su gerj paslaug" teikju, yra aktyvesnis, kadangi jis dalyvauja derybose ir gali netgi gino alims silyti gino sureguliavimo variantus (tai paprastai laikoma taikinamosios procedros bruou). Taiau pagal Tarptautini prekybos rm (ICC) taikinamosios procedros taisykles (jos nagrinja tik komercinius, bet ne tarpvalstybinius ginus), daug diskutuotas skirtumas tarp tarpininkavimo" ir taikinamosios procedros" i ties neturi jokios reikms, nes mintose Taisyklse paiam taikintojui paliekama galimyb sprsti, ar teikti, ar neteikti konkreius gino sureguliavimo variantus.28 Aiku, jog tarpininku privalo pasitikti abi puss, todl gana sunku yra. rasti tok tarpinink. Gine tarp Argentinos ir ils dl Beagle Channel byloje priimto sprendimo gyvendinimo29 abi alys tarpininku pasirinko Kardinol Antionio Samore'; j pasil Popieius. Gerosios paslaugos" ir tarpininkavimas gali bti sujungti, ir praktikoje ias procedras ne visada yra lengva atskirti. Toks buvo Alyro vaidmuo 1980 m. gine tarp

R.L. Bindschedler, Permanent Neutrality of States, EPIL 4 (1982), p. 133; R.R. Probst, Good Offices" in the Light of Swiss International Practice and Experience, 1989.
28

r. E.A. Schwartz, International Conciliation and the ICC, ICSID Rev. 10 (1995), p. 98, at 100-101.
29

Beagle Channel Arbitration, ILM 17 (1978), p. 632. r. Merrills (1991), op. cit., 5- skyri; G.R. Moncayo, La Mediation pontificale dans I'affaire du canal Beagle, RdC 242 (1993-V).
30

Alyro susitarim tekstai yra ILM 20 (1981), p. 223. Apie kait Irane byl r. 8 ir 17 skyri; apie Irano ir JAV Pretenzij tribunol r. tekst toliau, p. 356-359.

Irano ir JAV dl kait, kai abi alys viena su kita nebendravo tiesiogiai. Padedant Alyrui, jos sudar Alyro susitarimus, kuri pagrindu 1981 m. buvo steigtas Irano ir JAV Pretenzij Tribunolas Hagoje.30

T A I K U S G I N TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

335

I pradi nereikalaujama ali sutikimo dl tarpininkavimo, taiau be tokio sutikimo jokia efektyvi pagalba nemanoma. Bendr taisykli, tarp valstybi reguliuojani tarpininkavimo procedr,31 nra, iskyrus atvejus, kai tai konkreiai numato sutartis. Todl tarpininkavimas, dalyvaujant treiajai aliai, pasireikia lanksi deryb forma. Gine tarp Indijos ir Pakistano dl Indus lankos 1951-1961 metais skmingai tarpininkavo Pasaulio bankas; jis teik finansin pagalb. Skmingo valstybi (daniausiai didij) tarpininkavimo pavyzdiai - Vokietijos iniciatyvos 1878 m. Berlyno kongrese,32 SSRS tarpininkavimas 1966 m. konflikte tarp Indijos ir Pakistano, JAV tarpininkavimas arab ir Izraelio konflikte 1978 metais Camp David taikos derybose tarp Izraelio ir Egipto bei vlesniuose susitarimuose tarp Izraelio ir Palestinos isivadavimo organizacijos.33 Tarpininkauti ginuose tarp valstybi nra lengva ir tai gali turti neigiam padarini paiam tarpininkui, nes aktyvus vaidmuo gali pakenkti jo santykiams, su viena ar visomis konfliktuojaniomis alimis. Visikai neutrali pozicija danai yra nemanoma, ypa ginkluotuose konfliktuose. Treiosios alies sikiimas tarptautini gin sureguliavim danai bdavo neskmingas, nes ji paprastai neturdavo pakankamos takos. Didiosios valstybs turi daugiau galimybi skmingai tarpininkauti dl savo itekli ir galios, bet, kita vertus, jos yra linkusios kartu gyvendinti ir savus interesus. Daniausiai tarpininkavimas baigiasi skmingai tuo atveju, kai sprendiami nelabai svarbs klausimai arba vietinio pobdio konfliktai, ir kai ginas faktikai jau yra isprstas (pvz., vienos i ali karine pergale), tik reikia apibrti padarinius.

Fakt nustatymas ir tyrimas

Fakt nustatymas" ir tyrimas", kaip fakt nustatymo bdai, tarptautinje teisje gali bti naudojami vairiausiems tikslams,34 tarp j ir tarptautini organizacij sprendim primimo praktikai.35 Sprendiant tarptautinius ginus abi ios svokos tarpusavyje yra susijusios. Daugeliui tarptautini gin priklauso ginijami klausimai dl fakto, todl nealikas tyrimas yra geras bdas sumainti tamp bei nesutari-mo tarp al i mast. Po tam tikr deryb kartais konfliktuojanios valstybs gali susitarti dl nealikos institucijos (daniausiai ad hoc, bet kartais ir nuolatinio pobdio institucijos, numatytos iankstiniu susitarimu tam tikr ri ginams sprsti) sudarymo tyrimui atlikti; tyrimo tikslas pateikti objektyv vaizd apie ginijamus faktus ir taip sudaryti slygas ginui sureguliuoti. alys tyrimo rezultat pripainti neprivalo, taiau beveik visada dl j sutinka.

31

Tokios specialios taisykls yra nustatytos, pavyzdiui, Pasaulinje intelektualins nuosavybs organizacijoje: Mediation, Arbitration, and Expedited Arbitration Rules, ILM 34 (1995), p. 559; J.A. Freedberg-Swartzburg, Facilities for the Arbitration of Intellectual Property Disputes, Hague YIL 8 (1995), p. 69-84.
32 33 34

r. 2 s k y ri . r. 5 s k y ri .

R.B. Lillich (red.), Fact-Finding Before International Tribunals, 1992; K.J. Partsch, Fact-Finding and Inquiry, EPIL II (1995), p. 343-345.
35

r. JT Generalinio sekretoriaus praneim apie fakt nustatymo metodus, UN Doc. A/6228, GAOR (XXI), 1966 m. balandio 22 d., Priedai, 2-as t., Darbotvarks 87-as p., p. 1-21.

336

18 s k y r i u s

36

r. Dogger Bank Inquiry (1905), leidinyje J.B. Scott (red.), The Hague Court Reports, 1916, p. 403-413. Apie kit simintin atvej, kai tyrimo komisija, vadovaujama Charleso de Visscherio, netgi pereng jai nustatytas uduotis dl fakt nustatymo, taiau, nepaisant to, jos ivadas pripaino abi alys, r, Red Crusader Enquiry (1962), ILR 35 (1967), p. 485-500; J. Polakiewicz, Red Crusader Incident, EPIL 11 (1989), p. 271.
37 38

r. 17 skyri.

1977 m. I-o Protokolo 90-as straipsnis, ILM 16 (1977), p. 1391; 1982 m. Konvencijos VII-o Priedo 5-as straipsnis, ILM 21 (1982), p. 1261. r. E. Kussbach, The International Humanitarian FactFinding Commission, ICLQ 43 (1994), p. 174-184. Apie 1949 m. enevos Konvencijas r. 20 skyri.
39

UN Doc. A/6373 GOAR (XXI), Priedai, 2 t., Darbotvarks 87-as p., p. 111-114; JTO GA 1967 m. gruodio 18 d. Rezoliucija Nr. 2329 (XXII).
40

Partsch, op. cit., p. 345.

Fakt nustatymo uduotis gali bti sujungiama su j teisiniu vertinimu bei rekomendacij dl gino sureguliavimo teikimu; tuo atveju ne visada galima aikiai atskirti fakt nustatym ir tyrim nuo sutaikinimo ir tarpininkavimo, kaip tai atsitiko Dogger Bank incidento atveju.36 Rusijos Baltijos jros laivynas, 1904 metais plauks Ramj vandenyn kariauti su Japonija, apaud Dogger seklumose iaurs jroje vejojusius Britanijos laivus; rusai teig, jog ipuol iprovokavo japon povandeniniai laivai. alys sudar tyrimo komisij kurios nariai - aukti jr karininkai i Didiosios Britanijos, Rusijos, JAV, Pranczijos ir Austrijos; jos uduotis buvo ne tik nustatyti, kas faktikai vyko (faktus), bet ir nustatyti atsakomyb37 bei abiej pusi kalts lyg. Remdamasi komisijos parengtu praneimu Britanija atsim savo reikalavim nubausti Rusijos admirol, o Rusija sutiko sumokti 65 000 svar sterling dydio kompensacij. Fakt nustatymas minimas ir sutartyse. Pavyzdiui, pagal 1907 m. Hagos konvencij tyrimo komisijos uduotis - palengvinti klausimo sprendim ... nealiku ir siningu inagrinjimu" (9 straipsnis), o jos praneimas ribojamas fakt idstymu", kuris jokiu bdu nereikia sprendimo" (35 straipsnis). Naujesni dokumentai fakt nustatymo komisijoms" suteikia galiojimus vertinti faktus teisikai ir teikti rekomendacijas, pavyzdiui, 1977 m. I Papildomas protokolas prie 1949 m. enevos Raudonojo Kryiaus konvencij arba 1982 m. Jr teiss konvencija.38 Klausimas, ar fakt nustatymas ir tyrimas turi bti aikiai atskiriami nuo sutaikinimo, kaip numatyta 1899 ir 1907 m. Hagos konvencijose bei 1913-1914 m. Bryano sutartyse, lieka ginytinas. Po intensyvi debat, vykusi 1962-1967 metais, Jungtins Tautos nuspren-d, jog fakt nustatymo ir sutaikinimo sujungimas bt nenaudingas gin sureguliavimui,39 ir atmet silym sukurti nuolatin tyrimo ko-misij, kuri galt kreiptis valstybs, JT organai bei specializuotos staigos.

Generalin Asamblja savo Rezoliucijoje Nr. 2329, priimtoje 1967 m. gruodio 18 d., tiesiog pareigojo Generalin sekretori sudaryti ekspert fakt nustatymo klausimais sra. 1991 m. kovo 31 d. duomenimis, fakultatyvins Fakt nustatymo komisijos, numatytos 1977 m. I Papildomo protokolo prie 1949 m. enevos konvencij 90(2) straipsnyje, kompetencij pripaino tik 21 valstyb. K.-J. Partschas daro ivad: Teorijos, kad realus tyrimas (apsiribojantis fakt nustatymu) nesusiduria su valstybi nenoru leisti kitis j suverenitet tokiu mastu kaip ir tyrimas, papildytas sutaikinimo elementais, tarptautin praktika per paskutinius 80 met nepatvirtino."40 Dvialio fakt nustatymo vaidmuo ukertant keli ginams arba juos galutinai sureguliuojant faktikai buvo gana kuklus. I esms keletas

TAIKUS GIN TARP VALSTYBI SPRENDIMAS

337

skming atvej pasitaik tik keliose srityse, pavyzdiui, jriniuose ginuose, ir jie turi bti nepainiojami su politini organizacij, toki kaip Jungtins Tautos, fakt nustatymo misijomis". Sutaikinimas Institut de Droit International (Tarptautins teiss institutas) 1961 m. . taip apibr sutaikinimai Bet kokio pobdio tarptautini gin sureguliavimo metodas, kai ali sudaryta nuolatinio arba ad hoc pobdio komisija ginui sprsti nealikai imasi nagrinti gin bei mgina apibrti jo sureguliavimo slygas, priimtinas alims, arba teikti alims toki pagalb, kurios jos galt paprayti.41 is apibrimas plaiai pripastamas, taiau jame nenumatoma vienintelio taikintojo paskyrimo galimybs, nors tai ir nra paplit praktikoje. Sutaikinimo, kaip atskiro gin reguliavimo metodo, evoliucijos tarptautinje teisje uuomazg galima pastebti 1913-1914 m. Bry-ano sutartyse.42 iose sutartyse buvo atsisakyta ankstesnms arbitra-inms sutartims bding slyg, susijusi su garbe ir gyvybiniais interesais, taiau atsivelgus valstybi pozicijas, nuolatinms komisi-joms, kurias, numatyta steigti, suteikta teis priimti tik nepareigojanius sprendimus.43 Pagal Vokietijos ir veicarijos 1921 m. Arbitrai-ns sutarties bei Pranczijos ir veicarijos 1925 m. sutarties pavyzdius buvo sudaryta imtai dviali sutari, numaiusi arbitra ir taikinamsias procedras, kuriose, inter alia, danai buvo numatoma, jog savanorika arba privaloma taikinamoji procedra vis gin dl teiss atvejais turi bti taikoma prie arbitra ar teismin nagrinjim arba kartais netgi bdavo minima vien tik privaloma taikinamoji proced-ra.44 Nors kai kurias taikinamj procedr numaiusias sutartis pripaino ir Soviet Sjunga, vienintelis pasaulinio masto dokumentas, kuriame buvo numatyta privaloma taikinamoji procedra (kaip ir teisminis nagrinjimas bei arbitraas), buvo 1928 m. Bendras aktas Dl taikaus tarptautini gin sprendimo", taiau j ratifikavo tik keletas valstybi. Po Antrojo pasaulinio karo taikinamosios procedros vaidmuo dvialse sutartyse labai sumajo, nors visikai ir neinyko, ypa tai pasakytina apie veicarijos praktik. Daugiaali sutari situacija skiriasi, nes numatyti taikinamsias procedras alia kit gin reguliavimo form ia tapo beveik standartu. Valstybi sutaikinimo procedrose treiosios alys paios negali imtis iniciatyvos. Sutaikintojai gali bti skiriami atsivelgiant j oficialias funkcijas (pvz., valstybi vadovai ar JT Generalinis sekreto-

41

Tarptautins sutaikinimo procedros reglamento 1 straipsnis, Ann. IDI49-II (1961), p. 385-391. Dl literatros r. Merrills (1991), op. cit., p. 59.
42

r. 2 skyri. r. V. Mangoldt, op. cit., p. 232. Merrills, 1991, op. cit., p. 60.

43

44

338

18 s k y r i u s

45 46

r. 3 skyri.

Merrills (1991), op. cit., p. 65 ir t.t. r. taip pat N. Wuhler, East African Community, EPIL II (1995), p. 1-3.
47

Ten pat, p. 69. Ten pat, p. 67 ir t.t.

M.

48

49 50

M ango ld t, o p. cit., p . 2 35 .

r. Merrills (1991), op. cit., p. 70 ir t.t.

rius) arba kaip individuals asmenys. Bendra komisij sudarymo praktika yra tokia: gino alys, kad bt sudaryta neutrali dauguma, ski-ria vien arba du savo pilieius ir sutinka dl tam tikro skaiiaus nealik kit valstybi piliei paskyrimo. Sutaikinimas kartais apibdinamas kaip tyrimo ir tarpininkavimo junginys. ali susitarimu paskirtas sutaikintojas tiria gino faktus ir silo slygas jam sureguliuoti. Taiau sutaikinimas yra formalesnis ir maiau lankstus metodas nei tarpininkavimas; jei tarpininko silymai nepriimami, jis gali formuluoti naujus, o sutaikintojas paprastai parengia tik vien praneim. alys neprivalo sutikti su sutaikintojo silomomis gino sureguliavimo slygomis (tai yra tiktai rekomendacijos); ir vis dlto danai sutaikinimas primena arbitra ypa kai ginas susijs su rimtomis teisinmis problemomis (ir negali bti sprendiamas ex aequo et bono45). Daugum sutaikinim atlikdavo keli nari komisijos; tai yra prasta praktika pagal dviales ir daugiaales sutartis, taiau retkariais valstybs gali norti vienintelio sutaikintojo, kaip tai vyko dalijant buvusios Ryt Afrikos Bendrijos turt 1977 m., kai Kenija, Uganda ir Tanzanija,

raginamos Pasaulio banko, papra veicarijos diplomato Dr. Victoro Umbrichto pateikti silymus.46 Kiti tokios praktikos pavyzdiai - Tarptautinio valiutos fondo prezidento paskyrimas sutaikintoju sudtingame gine dl ikikarini Japonijos paskol likimo, taip pat Pasaulio banko prezidento paskyrimas vlesniu panaiu atveju.47 Nors sutaikinimo komisij praktika atspindi svarbiausias funkcijas, btent gino tyrim ir neprivalom rekomendacij teikim egzistuoja svarbs poirio esminius dalykus skirtumai, skaitant procedr formalumo lyg.48 Kartais, siekiant sprsti tam tikro specifi-nio pobdio gin procedros ilieka labai lanksios.49 Procedr konfidencialumas bdavo esmin skmingo darbo su vyriausybmis prielaida. Jei alys sutinka su sutaikinimo komisijos silymais po prasto keli mnesi trukms termino, duodamo silymams aptarti, komisija parengia procesverbal; jame ufiksuojamas sutaikinimo faktas ir sutartos gino sureguliavimo slygos. Jei silymai nepriimami, komisijos darbas baigiasi ir alys nebeturi joki tolesni

sipareigojim. Vlesniame arbitrainiame arba teisminiame nagrinjime alys negali remtis komisijos atlikto fakt tyrimo rezultatais arba teisinmis ivadomis, nebent jos dl to susitaria.50 Tarpininkavimas ir sutaikinimas, lyginant su kitais tarptautini gin sureguliavimo metodais, turi ir pranaum, ir trkum. Abu jie yra lankstesni ir paliekantys daugiau erdvs ali norams bei treiosios alies iniciatyvoms, nei arbitraas ir teisminis nagrinjimas. alys ir toliau kontroliuoja gino sureguliavimo rezultatus. Nesukuriama jo-

T A I K U S GIN TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

339

kio teisinio precedento ateiiai. Treioji alis neprivalo pateikti motyv ir procesas gali bti slaptas. Trkumai taip pat yra akivaizds. Sutaikinimo ir tarpininkavimo procedras sunku pradti be kitos gino alies sutikimo ir jos reikalauja geros oponento valios. naas teiss pltojim taip pat yra kur kas menkesnis nei arbitrao arba teisminio nagrinjimo atvejais, taiau tai yra labiau abstraktus motyvas. alims pirmiausia svarbu tai, kad j ginas bt tinkamai isprstas, ir tai nepriklauso nuo to, ar kompromisas ireikia materialin teis, ar ne. Tarptautinje teisje praktin sutaikinimo reikm priklauso nuo tyrimo srities.51 Apskritai kalbant, atrodo, jog sutaikinimas yra tinkamiausias tuo atveju, kai ginas yra palyginti nereikmingas ir svarbiausios jo problemos yra teisinio pobdio. Atrodo, kad per 70 iuolaikins sutaikinimo istorijos met buvo inagrinta maiau nei 20 gin; tai virija tuos atvejus, kai naudota tyrimo procedra, taiau tai nra toks spdingas skaiius turint galvoje tai, jog egzistuoja imtai sutari, numatani sutaikinim.52 Apibendrindamas 13 sutaikinimo atvej, Hansas von Mangoldtas daro toki ivad: Beveik visi jie susij su teisiniais klausimais. 8 i j buvo isprsti pagal komisijos rekomendacijas. i skm gali bti paaikinta faktu, kad visais atvejais, iskyrus vien, buvo numatytas privalomas arbitraas, jeigu sutaikinti nepasisekt."53 Tai rodo, jog neprivalomai sutaikinimo procedrai nedavus rezultat, ginams isprsti reikia imtis kratutini priemoni, numatani teisikai privalomo sprendimo primim. Svarb kuri vis dar teikiama sutaikinimui, galima velgti 1990 m. JT Gin tarp valstybi sprendimo sutaikinimu taisykli" projekte54 bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos 1992 m. konvencijoje Dl sutaikinimo ir arbitrao".55 Kita vertus, buvusios Jugoslavijos tragedijos atveju sutaikinimas ir kitos vairi ali bei institucij pastangos sureguliuoti ginkluot konflikt akivaizdiai lugo.56 Tenka sutikti su tuo, jog kartais tarptautins problemos negali bti isprstos vien dl to, kad nesuderinamos yra ali pozicijos.

TEISINIAI GIN SPRENDIMO METODAI

Jeigu anksiau aptartieji neprivalomi gin sprendimo bdai yra neskmingi, tokiais atvejais kai kuriose sutartyse yra numatytas arbitraas ir/arba teisminis nagrinjimas; i dviej procedr taikymo padarinys teisikai alims privalomas treiosios alies priimtas sprendimas. Abi procedras galima taikyti tik sutikus alims. Teismin nag-

51

r., pavyzdiui, I. SeidlHohenveldern, Conciliation Commissions Established Pursuant to Article 83 of the Peace Treaty with Italy of 1947, EPIL I (1992), p. 725728.
52 53 54 55 56

Merrills (1991), op. cit., p. 76 ir t.t. v. Mangoldt, op. cit., p. 233. ILM 30 (1991), p. 231. ESBK 1992 m. Konvencija, op. cit. r. 22 skyri.

340
57

18 s k y r i u s

H. Mosler, Judgments of International Courts and Tribunals, EPIL 1 (1981), p. 111-118; H. Steinberger, Judicial Settlement of International Disputes, ten pat, p. 120133; CD. Gray, Judicial Remedies in International Law, 1990; E. McWhinney, Judicial Settlement of International Disputes, 1991; M.W. Janis (red.), International Courts for the Twenty-First Century, 1992; M. Kazazi, Burden of Proof and Related Issues: A Study on Evidence Before International Tribunals, Studies and Materials on the Settlement of International Disputes, 1 t. (red. P Malanczuk), 1996. r. taip pat literatr, nurodyt aukiau, p. 331.
58

rinjim atlieka nuolat veikiantis teismas, turintis irinktus teisjus ir i anksto nustatyt proceso tvark bei teis, kuri jis privalo taikyti. Arbitraas yra kur kas lankstesn procedra ir bus aptartas vliau.

Teisminis nagrinjimas
Tarp keli nuolatini tarptautini teism ir tribunol57 Tarptautinis Teisingumo Teismas neabejotinai yra pats svarbiausias.58 Todl iame skyriuje daugiausiai dmesio bus skirta btent jam arba, kaip jis dar danai vadinamas, Pasauliniam Teismui, aptarti.

Apie teismus r. H. Hill, Central American Court of Justice, EPIL I (1992), p. 551-554; P Nikken, Andean Common Market, Court of Justice, ten pat, p. 159-164; K.R. Simmonds, Central American Common Market, Arbitration Tribunal, ten pat, p. 550-551. r. taip pat P. Pescatore, Court of Justice of the European Communities, EPIL I (1992), p. 852-867. Dl naujojo Centrins Amerikos Teisingumo Teismo Statuto r. ILM 34 (1995), p. 921. Apie Europos Teisingumo Teism r. taip pat L.N. Brown/T. Kennedy, The Court of Justice of the European Communities, 1994; K.P.E. Lasok, The European Court of Justice - Practice and Procedure, 2-as leid., 1994. Apie Jr Teiss Tribunol r. tekst toliau, p. 359-361.
59 60

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT)

is Teismas, kaip ir jo pirmtakas - Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas (NTTT) - danai dar vadinamas Pasauliniu Teismu. NTTT steigimo sutartis (arba Statutas) buvo pasirayta 1920 metais ir sigaliojo 1921-aisiais.59 Teismo teisjus rinkdavosi ne gino alys, o juos irinkdavo Taut Sjunga. Nebtina smulkiai nagrinti io Teismo veiklos, nes, jis buvo panaikintas tuo paiu metu kaip ir Taut Sjunga, t:y. l946 m.; be to, jis labai panaus buvo dabartin Tarptautin Teisingumo Teism. Nors pastarasis teisikai nra savo pirmtako teisi permjas, perimamumas tarp i dviej teism yra utikrinamas ta prasme, kad bylos, kurios gali bti inicijuotos Nuolatiniame Tarptautiniame Teisingumo Teisme pagal sutartis, dar galiojanias tarp TTT Statuto ali, dabar yra nagrinjamos Tarptautiniame Teisingumo Teisme.60 Tai taikoma ir pareikimams, pareiktiems pagal fakultatyvin slyg (r. toliau) ankstesniam Teismui. Tarptautinis Teisingumo Teismas,61 sikrs Taikos Rmuose Hagoje, yra vienas i ei pagrindini JTO organ; taiau jis turi ne-priklausomo teismo status ir nra integruotas kit penki organ hierarchin struktr.62 Jo Statutas, labai panaus NTTT Statut laikomas JT stat sudedamja dalimi, todl visos JT valstybs nars automatikai yra Statuto alimis.63 Taiau tam tikromis aplinkybmis valstybs, nesanios JTO narmis, gali bti Teismo nagrinjam gin alimis ir netgi tapti Statuto alimis (stat 93(2) straipsnis). Taip buvo su veicarija (1948 m.), Lichtenteinu (1950 m.) ir San Marinu (1954 m.). Dabar dvi valstybs - veicarija ir Nauru - nra JTO nars, bet yra TTT Statuto alimis.64 Teismas vykdo dvejop funkcij: pirma, sprendia ginus, kuriuos jam pateikia valstybs, ir antra, teikia konsultacines ivadas teisiniais klausimais, kai to paprao tarptautins institucijos, kurioms tokia galimyb suteikta.

r. 2 skyri.

Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 37-as straipsnis, tekstas Brownlie BDIL, p. 438.
61

G.C. Ftzmaurice, The Law and Practice of the International Court of Justice, 1986; H. Thirlway, The Law and Procedure of the International Court of Justice 1960-1989, BYIL 60 (1989), p. 1-158; Part Two, BYIL 61 (1990), p. 1-134; Part Three, BYIL 62 (1991), p. 1-76; Part Four, BYIL 63 (1992), p. 1-96; Part Five, BYIL 64 (1993), p. 1-54; Part Six, BYIL 65 (1994), p. 1-102; S. Rosenne (red.), Documents on the International Court of Justice, 1991; E. McWhinney, Judicial Settlement of International Disputes. Jurisdiction, Justiciability and Judicial Law-Making in the Contemporary International Court, 1991; S. Rosenne/T.D. Gill, The World Court. What It Is and How It Works, 5as leid., 1994; G.Z. Capaldo.A Repertory of the Decisions of the International Court of Justice (1947-

TAIKUS GI N TARP VALSTYBI SPRENDIMAS

341

Teismo sudtis Teism sudaro 15 teisj; kas treji metai renkami penki teisjai 9 met kadencijai. Rinkim procedra yra sudtinga, taiau trumpai galima pasakyti, kad teisjui irinkti reikia absoliuios bals daugumos tiek Saugumo Taryboje, tiek Generalinje Asambljoje, abiem iems organams posdiaujant atskirai.65 Teisme negali bti daugiau nei vienas teisjas - tos paios valstybs pilietis, taiau Teismas turi atstovauti pagrindinms civilizacijos formoms bei svarbiausioms pasaulio teisinms sistemoms. Pastaraisiais metais vyravo tendencija rinkti 4 teisjus i Vakar Europos valstybi, 1 - i JAV, 2 - i Piet Amerikos, 2 - i Ryt Europos valstybi, ir 6 teisjus - i Afrikos ir Azijos. Reikia pasakyti, jog Teisme visada bdavo teisjas, pilietis vieno i penki Saugumo Tarybos nuolatini nari. 1996 m. Teismo teisjai buvo i Alyro, JAV, Japonijos, Pranczijos, Gajanos, ri Lankos, Madagaskaro, Vengrijos, Kinijos, Vokietijos, Siera Leons, Rusijos, Italijos, Jungtins Karalysts ir Venesuelos. Teisj kvalifikacija turi bti tokia, kad savo pilietybs valstybse jie galt uimti aukiausias teismines pareigas arba bti teisininkais, turiniais pripaint kompetencij tarptautins teiss srityje. Bent teorikai laikom kad teisjai negali atstovauti savo vyriausybms -jie turi veikti nepriklausomai. Jeigu valstyb, kurios byla nagrinjama Teisme, neturi savo pilieio, to Teismo teisjo, ji gali skirti ad hoc teisj tai konkreiai bylai nagrinti. Ad hoc teisjo institucija yra tradicins arbitr skyrimo praktikos liekana, reikalinga tam, kad gino alys bt garantuotos, jog Teismas neignoruos j pozicijos; taiau tai yra sunkiai suderinama su principu, jog teisjai bus nealiki ir nepriklausomi, ir neatstovaujantys savo nacionalinms vyriausybms.66 Jurisdikcija gin atvejais Teismo nagrinjamo gino alys gali bti tik valstybs.67 Toks suvarymas yra atgyvens, kadangi daugelis tarptautins teiss reguliuojam sfer iuo metu yra susijusios su privaiais asmenimis, monmis bei kitais teiss subjektais, nesaniais valstybmis, ir taip teiss taikymas bei aikinimas yra paliktas nacionaliniams teismams.68 Juris-dikcija gin atvejais priklauso nuo valstybi sutikimo; daugelis maesni valstybi, dalyvavusi 1945 m. San Francisko konferencijoje, 69 statuose buvo linkusios nustatyti privalom jurisdikcij taiau didij valstybi prieinimasis tokios nuostatos tvirtinti neleido. Valstybs sutikimas dl Teismo jurisdikcijos gali bti keli form. Statuto 36(1) straipsnyje numatyta:

1992), 1995; V. Lowe/M. Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the International Court of Justice, 1996.
62

Dl delikataus klausimo, susijusio su jo santykiu su Saugumo Taryba, r. tekst toliau, p. 352-353.

63

r. JTO stat 92 ir 93(1) straipsnius; H. Mosler, Article 92, Simma CUNAC, p. 973-1001; Article 93, ten pat, p. 1001-1003.
64 65

Apie naryste JTO r. 21 skyri.

r., pavyzdiui, Elections to the International Court of Justice and the International Law Commission, MIL 86 (1993), p. 173; Triennial Elections of Five Members of the International Court of Justice, MIL 88 (1994), p. 178.
66

Dl problemos aptarimo r. H. Mosler, Nationale" Richter in internationalen Gerichten, FS Bernhardt, p. 713-731.

67

Statuto 34-as straipsnis; F. Matscher, Standing before International Courts and Tribunals, EPIL 1 (1981), p. 191-196; J.I. Charney, Compromissory Clauses and the Jurisdiction of the International Court of Justice, MIL 81 (1987), p. 855-887.
68

r. R. Jennings, The International Court of Justice after Fifty Years, MIL 89 (1995), p. 493-505, at 504505. r. taip pat 6 skyri.

342

18 s k y r i u s

69 70

r. 2 skyri.

Corfu Channel byla (Iankstinis prietaravimas), ICJ Rep. 1948, p. 15-48, at 27-28; apie byl r. taip pat R. Bernhardt, EPIL I (1992), p. 832-834, ir 19 skyri. r. taip pat Haya de la Torre byl (Sprendimas), ICJ Rep. 1951, p. 71-84, at 78; apie i byl r. K. Hailbronner, EPIL II (1995), p. 683-685, ir 3 skyri.
71

Teismo jurisdikcija apima visas bylas, ali perduotas jam, taip pat visus klausimus, kurie konkreiai numatyti Jungtini Taut statuose arba galiojaniose sutartyse ar konvencijose. odis alys" pateikiamas daugiskaita, vadinasi, visos gino alys turi sutikti, kad byla bt perduota Teismui. Paprastai alys gin Teismui perduoda kartu, sudarydamos dl to special susitarim, taiau nra joki prieasi, kodl kiekviena alis negalt padaryti Jo pavieniui ir skirtingu metu. Teismas yra pripains, kad valstyb atsakov Teismo jurisdikcij gali pripainti po to, kai jau yra pateiktas prie j nukreiptas iekinys; toks sutikimas gali bti ireiktas konkreiu pareikimu arba jis gali bti numanomas, jeigu valstyb atsakov, neginydama Teismo jurisdikcijos, pateikia savo prietaravimus dl bylos esms.70 Valstybs i anksto gali susitarti Teismui suteikti jurisdikcij; btent tai reikia Statuto 36(1) straipsnio odiai klausimais, specialiai numatytais ... sutartyse".71 Galioja keli imtai sutari, numatani toki slyg dl jurisdikcijos; pagal i slyg jei sutarties alys nesutaria dl sutarties aikinimo ar taikymo, viena i j gin gali perduoti Teismui. Taiau formuluot klausimais, specialiai numatytais Jungtini Taut statuose", kelia problem. stat 36(3) straipsnis, reglamentuojantis taik gin sprendim Saugumo Tarybai suteikia teis rekomenduoti gino dl teiss alims perduoti gin Teismui, ir Corfu Channel byloje

r. S. Rosenne, The Qatar/Bahrain Case - What is A Treaty? A Framework Agreement and the Seising of the Court, LJIL 8 (1995), p. 161-182.

Jungtin Karalyst rodinjo, jog tokios rekomendacijos, adresuotos jai ir Albanijai, pakank kad Teismas gyt jurisdikcij nagrinti Britanijos iekin prie Albanij. Teismas pripaino, jog Albanija sutiko su jo jurisdikcija, ir dauguma teisj man esant nereikalinga pasisakyti dl Britanijos argument ryium su Saugumo Tarybos rezoliucijos, rekomendavusios Albanijai ir Jungtinei Karalystei savo gin sprsti Teisme, poveikiu. Taiau 7 teisjai pridjo savo atskirj nuomon, kurioje teig, jog Britanijos argumentacija yra neteisinga, nes Saugumo Tarybos rekomendacijos nra privalomos.72 Jeigu tokia 7 teisj nuomon yra teisinga (o tai yra pripastama), darytina ivada, jog nra joki klausim, specialiai numatyt Jungtini Taut statuose". paradoks galima paaikinti tuo, kad Statuto 36(1) straipsnis buvo parengtas tuo metu, kai buvo manoma, jog statuose bus nustatyta privaloma Teismo jurisdikcija; taiau San Francisko konferencijoje ios nuostatos buvo atsisakyta, ir umirta ibraukti aptariam nuorod Statute. Be to, 36 straipsnio

2 ir 3 punktuose numatyta: 2. Valstybs, esanios io Statuto alimis, bet kuriuo metu gali pareikti, kad pripasta privaloma ipso facto ir be specialaus susitarimo Teismo jurisdikcij visais teisinio pobdio ginais bet kurios kitos alies, prisimusios tok pat sipareigojim, atvilgiu...

T A I K U S GIN TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

343
72 73

3. Aukiau nurodyti pareikimai gali bti beslygiki arba su slyga dl keli arba tam tikr valstybi abipusikumo, arba tam tikram laikui. i fakultatyvin slyga atsirado kaip kompromisas tarp privalomos. Teismo jurisdikcijos alinink ir prieinink.73 1978 m. pabaigoje 43 JT valstybs nars (tai nesudar netgi tredalio valstybi, tuo metu buvusi Statuto alimis) buvo pripainusios Teismo jurisdikcij pagal i fakultatyvin slyg skaitant 11 Vakar Europos ir 5 Piet Amerikos alis, taip pat veicarij bei Lichtentein.74 N viena komunistin valstyb niekada nepripaino Teismo privalomos jurisdikcijos. Iki 1996 m. balandio 1 d. deklaracij iek tiek padaugjo (59 deklaracijos). M.Gorbaiovas savo kalboje JT Generalinje Asambljoje 1988 m. gruodio mnes pasil, kad visos valstybs Teismo jurisdikcij pripaint su mogaus teismis susijusioms sutartims, o 1989 m. Soviet Sjunga pripaino Teismo jurisdikcij pagal 6 susitarimus mogaus teisi klausimais.75 Kitos buvusios socialistins alys taip pat atsisak kai kuri savo ilyg dl Teismo jurisdikcijos tokio pobdio sutartims, o pirmoji komunistinio bloko Ryt Europoje valstyb, padariusi pareikim pagal fakultatyvin slyg buvo Lenkija (1990 m. lapkriio 25 d.). 76 Naujus pareikimus padar ir Afrikos valstybs, kurios ilg laik reik savo nepasitenkinim Teismu dl jo kontroversikos pozicijos South West Africa byloje.77 Kita vertus, JAV atsisak savo pareikimo pagal fakultatyvin slyg (taiau ir toliau dalyvavo bylose, kuriose kitokiu bdu buvo pripainusios Teismo jurisdikcij)78 reaguodamos Teismo sprendim pripainti savo jurisdikcij Nicaragua byloje.79 Raginimai persvarstyti tok JAV sprendim iki iol buvo neskmingi.80 Be to, JAV pavyzdiu pasek Salvadoras ir Izraelis. domu tai, kad vienintel Saugumo Tarybos nuolatin nar,81 kuri yra padariusi ir iki iol ilaiko pareikim pagal 36(2) straipsn, yra Jungtin Karalyst, nepaisant to, kad visi penki nuolatiniai nariai Teisme turi teisj - savo piliet. Pagal fakultatyvin slyg teismo jurisdikcij pripastanios valstybs tai daro remdamosi 2 punktu ir tik santykiuose su bet kuria kita valstybe, pripastania tok pat sipareigojim". Tai vadinama "abipusikumo" principu.82 Valstyb negali naudotis i fakultatyvins slygos kylaniomis teismis, jeigu ji nra pasirengusi prisiimti i ios slygos kylani sipareigojim. Jeigu valstyb A pripasta Teismo jurisdikcij, o valstyb B - nepripasta, valstyb B negali valstybs A patraukti atsakovu Teisme. Jeigu valstyb iekov yra pripainusi jurisdikcij su ilygomis, valstyb atsakov gali remtis valstybs iekovs ilygomis abipusikumo principu. 3 punkto nuostata, leidianti valstybms pripainti fakultatyvin slyg su slyga dl keli arba

ICJ Rep. 1947-1948, p. 15, 31-32.

R. Szafarz, The Compulsory Jurisdiction of the International Court of Justice, 1993.

74 75

ICJYb 1978/9, p. 56-86.

SSRS 1989 m. vasario 10 d. dekretas yra atspausdintas AJIL 83 (1989), p. 457. r. G. Shinkaretskaya, A Changing Attitude Towards International Adjudication in the Soviet Union, LJIL 3 (1990), p. 59-66.
76

R. Szafarz, Poland Accepts the Optional Clause of the ICJ Statute, AJIL 85 (1991), p. 374-375.
77

South West Africa byla, Tarptautinio Teisingumo Teismo 1950, 1955 ir 1956 m. Konsultacins ivados: ICJ Rep. 1950, p. 128-145; 1955, p. 67-123; 1956, p. 23-71; Teismo 1962 it 1966 m. sprendimai; ICJ Rep. 1962, p. 319-662; 1966, p. 6505. r. E. Klein, South West Africa/Namibia (Konsultacins ivados ir sprendimai), EPIL 2 (1981), p. 260270. r. 19 skyri.
78

Pavyzdiui, Elettronica Sicula S.p.A. (ELSI) byloje (JAV prie Italij), ICJ Rep. 1989, p. 15-121; r. 17 skyri arba bylas, kurias Iranas inicijavo prie JAV dl Airbus incidento bei naftos platform Persijos lankoje sunaikinimo (ios knygos raymo metu ios bylos dar nebuvo baigtos nagrinti). Airbus byla buvo nutraukta 1996 m. vasario 22 d., kadangi alys visikai ir galutinai sureguliavo ginijamj klausim; r. ICJ Communique, Nr. 96/6, 1996 m. vasario 23 d.; r. taip pat 13 skyri.
79

ICJ Reports 1984, p. 392. r. JAV Valstybs departamento 1985 m. spalio 7 d. laik ir pareikim dl Tarptautinio Teisingumo Teismo privalomos jurisdikcijos pripainimo nutraukimo, ILM 24 (1985), p. 17421745. r. A. D'Amato, Modifying U.S. Acceptance of the Compulsory Jurisdiction of the World Court, AJIL 79 (1985), p. 385-405; A.C. Arend (red.), The United Stales and Compulsory Jurisdiction of the International Court of Justice, 1986; S. Oda, Reservations in the Declarations of Acceptance of the Optional Clause and the Period of Validity of Those Declarations: The Effect of the Shultz Letter, BYIL 59 (1988), p. 1 ir t.t.; T. Gill, Litigation Strategy at the International Court. A Case Study of the Nicaragua v. United States Dispute, 1989; D.W. Greig, Nicaragua and the United States: Confrontation Over the Jurisdiction of the International Court, BYIL 62

344

18 s k y r i u s

(1991), p. 119-282. Apie Nicaragua byl r. taip pat 3 ir 19 skyri.

80

A. D'Amato, The United States Should Accept, By A New Declaration, the General Compulsory Jurisdiction of the World Court, AM 80 (1986), p. 331-336. Apskritai apie Amerikos poir Teism r. M. Pomerance, The United States and the World Court as a Supreme Court of the Nations": Dreams, lllussions and Disillusion, 1996.
81 82

r. 21 skyri.

r. H.W.A. Thirlway, Reciprocity in the Jurisdiction of the International Court, NYIL 15 (1984), p. 97-138.
83

Apskritai r. S.A. Alexandrov, Reservations in Unilateral Declarations Accepting the Compulsory Jurisdiction of the International Court of Justice, 1995.
84

Nicaragua byla, ICJ Rep. 1984, p. 392, at 420.

85

Nottebohm byla, ICJ Rep. 1953, p. 111, 122-123. Apie i byl r. 17 skyri.
86 87

r. 2 skyri .

R. Dolzer, Connally Reservation, EPIL I (1992), p. 755-768.

88

132 Cong. Rec. S1377 (1986 m. vasario 19 d.). 10 valstybi protestavo prie i formuluot.
89

r. teisj Guerrero ir Basdevanto atskirsias nuomones Norwegian Loans byloje, ICJ Rep. 1957, p. 9100, at 68 ir 75, taip pat teisjo Lauterpachto - Interhandel byloje, ICJ Rep. 1959, p. 6-125, at 104. r. taip pat 17 skyri.

tam tikr valstybi abipusikumo", gali pasirodyti nereikalinga atsivelgiant 2 punkto formuluot. Taiau i travaux preparatories darytina ivada, jog svoka abipusikumas" 3 punkte naudojama kitokia prasme; 3 punkto padarinys yra tas, kad valstyb, pripainusi fakultatyvin slyg, gali padaryti ilyg, pareikdama, jog ji slyg pripains tik tada, kai valstybs X ir Y taip pat pripains fakultatyvin slyg. Kol valstybs X ir Y nra pripainusios fakultatyvins slygos, jokia valstyb negali pateikti iekinio mint ilyg padariusiai valstybei. Taiau realiai tokio pobdio ilyg dar nra buv pareikta. 36(3) straipsnis leidia ilygas, susijusias su abipusikumu, taip pat ilygas, susijusias su laiku.83 Praktikoje buvo daroma ir daugelis kitoki ilyg, ir visais atvejais jos buvo pripaintos galiojaniomis. Konkreiai imant, nemaai valstybi padar ilygas, leidianias joms be perspjimo anuliuoti j Teismo jurisdikcijos pripainim. Net jei tokios ilygos valstyb ir nra padariusi, ji gali anuliuoti savo pareikt pripainim prie tam tikr pagrst laik apie tai perspjusi.84 Jei valstyb tinkamai anuliuoja Teismo jurisdikcijos pripainim Teismas nebegali nagrinti po to prie j inicijuot byl, taiau tai nepanaikina Teismo jurisdikcijos nagrinti bylas, kurios prie t valstyb buvo pradtos prie jai anuliuojant savo pripainim.85 Nemaai ilyg daroma ginams, kurie i esms" arba iimtinai" susij su valstybs vidaus jurisdikcija; tai daroma i privalomos Teismo jurisdikcijos siekiant paalinti ginus, kuriuos valstybs laiko apimaniais j gyvybinius interesus.86 Pavyzdiui, pagal Konnallio ilyg ryium su JAV 1946 m. rugpjio 26 d. padarytu pareikimu i Teismo jurisdikcijos paalinami ginai, susij su klausimais, kurie i esms priklauso Jungtini Amerikos Valstij vidaus jurisdikcijai ir kuriuos nustato Jungtins Amerikos Valstijos".87 O kai JAV 1986 m. tapo Genocido konvencijos alimi, prie Konvencijos IX straipsnio prira ilyg, aikiai skelbiani jog prie bet kok gin kurio alimi yra Jungtins Valstijos, pagal straipsn perduodant Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijai, kiekvienu atveju reikalingas konkretus Jungtini Valstij sutikimas".88 Ar tokios automatikos ilygos", t.y. ilygos, kuri galiojimo apimt vienaalikai nustato pati jas pareikianti valstyb, suderinamos su Teismo Statutu, yra ginytinas klausimas.89 Norwegian Loans byloje brit teisjas seras Herschas Lauterpachtas pareik, kad tokia ilyga yra negaliojanti, nes ji prietarauja Statuto 36(6) straipsniui, kuriame numatyta: Kilus ginui dl to, ar Teismas turi jurisdikcij, is klausimas isprendiamas Teismo sprendimu;" be to, kadangi ilyga negali bti

atskirta nuo likusio fakultatyvins slygos pripainimo, i-

TAIKUS GI N TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

345

lygos negaliojimas nulemia viso pripainimo negaliojim.90 Taiau dauguma teisj paliko Lauterpachto argument atvir; jie taik ilyg, kadangi n viena bylos alis nepareik, jog ilyga yra negaliojanti.91 Taigi Norwegian Loans bylos ironikas bruoas buvo tas, kad automatika ilyga buvo numatyta valstybs iekovs, t.y. Pranczijos, slygos pripainime, o ja skmingai pasinaudojo valstyb atsakov, t.y. Norvegija. Toks abipusikumo principo taikymas kartu su teisj automatik ilyg kritika lm tai, kad keletas tokias ilygas padariusi valstybi (pvz., Indija, Pakistanas ir Jungtin Karalyst) vliau j atsisak. Taiau automatikas ilygas vis dar ilaiko tokios valstybs kaip Liberija, Malavis, Meksika, Filipinai bei Sudanas. iuo metu i Teismo jurisdikcijos, praneus apie tai JT Generaliniam sekretoriui, leidiama ibraukti bet koki gin kategorij ar kategorijas".92 Be to, po incidento su Ispanija dl vejybos iaurs vakar Atlante,93 Kanada 1994 m. gegus mnes anuliavo savo pareikim dl fakultatyvins slygos ir pakeit j nauju pareikimu, pagal kur i Teismo jurisdikcijos ibraukiami ginai, kylantys i apsaugini ir valdymo priemoni, kuri Kanada imasi NAFO reguliuojamoje zonoje vejojani laiv atvilgiu", kaip numatyta atitinkamoje Konvencijoje,94 taip pat ginai, susij su toki priemoni utikrinimu". Be to, Kanada pasiliko teis papildyti, pakeisti arba anuliuoti" bet kokias ilygas. 95 Fisheries Jurisdiction byloje, kuri Ispanija inicijavo prie Kanad Teisme 1995 m. kovo 28 d., Kanada ginijo Teismo jurisdikcij, kuri Ispanija grind abiej ali pagal 36(2) straipsn padarytais pareikimais.96 Kaip neseniai pastebjo Jenningsas: Fakultatyvin ilyga lieka nepatenkinamu metodu Teismo kompetencijai stiprinti. Situacija lieka tokia pat, kaip ir tada, kai Waldockas atliko savo ymj fakultatyvins slygos tyrim: nors yra abipusikumo principas, taiau valstybs turi pakankamai motyv manyti, kad yra politikai naudinga nedalyvauti sistemoje, kuri valstybms leidia stoti j daugiau ar maiau pagal savo slygas ir joms palankiu momentu. Bt sunku, o gal net nemanoma, pakeisti i sistem atsivelgus sunkumus dl Teismo Statuto pakeitimo.97 Ir vlgi reiki akcentuoti tai, kad Teismas bylas tarp valstybi gali nagrinti tik joms sutikus. Kaip galima matyti i neseniai priimto Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo East Timor byloje,98 reikalavimas dl sutikimo taikomas grietai ir gali sukelti labai nepageidautin padarini. Ryt Timoras, anksiau buvs Portugalijos kolonija ir vis dar laikomas viena i nesavivaldi teritorij,99 1975 m. buvo okupuotas Indonezijos, o 1976 m. buvo aneksuotas kaip jos 27-oji provincija; to nepripaino JTO, nuolat deklaruojanti Ryt Timoro gyventoj

90 91 92

ICJ Rep. 1957, p. 9,43-66. Ten pat, p. 27.

Jennings, op. cit., p. 495 su nuoroda j Portugalijos 1955 m. gruodio 19 d. pareikim.

93 94

r. 12 skyri.

Convention on Future Multilateral Cooperation in the Northwest Atlantic Fisheries (1978), ILM 34 (1995), p. 1452.
95 96

Jennings, op. cit., p. 495.

ICJ Communiques, 95/9, 1995 m. kovo 29 d., ir 95/12, 1995 m. gegus 2 d. Knygos raymo metu byla dar buvo nebaigta.
97

Jennings, op. cit., p. 495. Dl C.H.M. Waldocko studijos Decline of the Optional Clause r. BYIL 32 (1955-1956), p. 244. Dl naujo vertinimo r. J.G. Merrrills, The Optional Clause Revisited, BYIL 64 (1993), p. 197.

98

East Timor byla (Portugal v. Australia), 1995 m. birelio 30 d. sprendimas, ICJ Rep. 1995, p. 90, ILM 34 (1995), p. 1581. r. 3 ir 19 skyri.
99

r. 19 skyri.

346

18 s k y r i u s

100

r. P Lawrence, East Timor, EPIL II (1995), p. 3-4. r. taip pat B.F. Ftzgerald, Horta v. Commonwealth: The Validity of the Timor Gap Treaty and Its Domestic Implication, ICLQ 44 (1995), p. 643-650.
101

Apie kontinentin elf r. 12 skyri.

102

Apie erga omnes pareigas r. 3 skyri, o apie apsisprendimo teis 19 skyri.

103

East Timor byla, op. cit., sprendimas, 29 ir 37-as punktai.

104 105

Ten pat, 29-as punktas.

Certain Phosphate Lands in Nauru Case (Nauru v. Australia), ICJ Rep. 1992, p. 261-262. ioje byloje buvo paliesti ir Jungtins Karalysts bei Naujosios Zelandijos interesai, taiau tai nebuvo traktuojama kaip dalykas, patenkantis sprendimo objekt".
106

34-as punktas su nuoroda byl Monetary Gold Removed Irom Rome (1943), ICJ Rep. 1954, p. 32. r. N. Wuhler, Monetary Gold Case, EPIL 2 (1981), p. 195-196.
107

teis apsisprendim ir nepriklausomyb, taip pat raginanti Indonezij pasitraukti i ios teritorijos. Ryt Timoro klausimas vis dar tebra trauktas metin JT Generalins Asambljos darbotvark, taiau jis nebuvo svarstomas nuo 1982 met.100 Portugalija, kaip Ryt Timor administruojanti valstyb (pagal JT [stat XI skyri), 1991 m. Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateik pareikim prie Australij dl to, kad i valstyb 1989 m. sudar susitarim su Indonezija dl kontinentinio elfo,101 esanio tarp Australijos ir Ryt Timoro, tyrinjimo ir eksploatavimo. Portugalija rodinjo, kad is susitarimas ir jo gyvendinimas paeidia ne tik Ryt Timoro teises savo gamtinius iteklius, bet ir Portugalijos, kaip teritorij administruojanios valstybs, teises dl jos sipareigojim Ryt Timoro gyventojams. Nors Teismas sutiko su Portugalijos teiginiu, kad tautos teis apsisprendim turi erga omnes pobd,102 nepalikdamas joki abejoni, kad Ryt Ti-moras ilieka savivaldia teritorija, o jo gyventojai turi teis apsisprendim",103 jis nutrauk byl, kadangi Indonezija, kaip esmingai su tuo susijusi alis, nepripaino Teismo jurisdikcijos ioje byloje. Teismas pripaino, kad: normos erga omnes pobdis ir taisykl dl sutikimo su jurisdikcija yra du skirtingi dalykai. Kad ir koks bt sipareigojim pobdis, Teismas negali sprsti dl valstybs elgesio teistumo, jei jo sprendimas reikt kitos valstybs, nesanios bylos alimi, elgesio teistumo vertinim. Tokiu atveju Teismas veikti negali, net jei su ginu susijusi teis yra erga omnes teis.104 Teismas pastebjo, kad jam per se neukertamas kelias sprsti byl tuo atveju, jeigu sprendimas gali paliesti valstybs, nesanios proceso alimi, teisinius interesus.105 Taiau ioje byloje Teismas nustat, kad: Portugalijos reikalaujamo sprendimo padariniai reikt pripainim, kad Indonezijos engimas ir usitss buvimas Ryt Timore yra neteistas, ir kad dl to ji neturi teiss sudarinti sutari klausimais, susijusiais su Ryt Timoro kontinentinio elfo itekliais. Taip btent Indonezijos teiss ir pareigos sudaryt tokio sprendimo, t.y. sprendimo, priimto nesant ios valstybs sutikimo, dalyk. Toks sprendimas aikiai prietaraut visuotinai pripaintam tarptautins teiss principui, tvirtintam Teismo Statute, btent, kad Teismas gali gyvendinti jurisdikcij valstybs atvilgiu tik esant jos sutikimui".106 sprendim, priimt 14 teisj dauguma, savo atskirosiose nuomonse kritikavo teisjas Weeramantry ir Portugalijos paskirtas ad hoc teisjas Skubizewskis.107 Taiau teisiniu poiriu pagal Teismo Statut

Keturi kiti teisjai pateik atskirsias nuomones, palaikanias daugumos sprendim, taiau su kitokia motyvacija.
108

CM. Chinkin, The East Timor Case (Portugal v. Australia), ICLQ 45 (1996), p. 712-724. r. taip pat A. Zimmermann, ZaoRV 55 (1995), p. 1051-1076, ir K. Oellers-Frahm, VN 44 (1996), p. 67-69; M.C. Maffei, The Case 01 East Timor before the International Court of Justice - Some Tentative Comments, EJIL 4 (1993), p. 223-238.

teisinga yra laikoma daugumos nuomon ir tai rodo, jog Teismo priklausomyb nuo sutikimo principo silpnina jo galimybes veikti, o dl to danai nukenia teisingumo reikalavimai.108

TAIKUS GIN TARP VALSTYBI SPRENDIMAS

347

Procesas

Kaip nustatyta Teismo Statute ir jo 1978 m. patvirtintose Taisyklse, Teismo procesas bylose dl gino apima raytin stadij, kurioje alys pateikia ir apsikeiia pareikimais, bei odin vieo nagrinjimo stadij, kurios metu Teism kreipiasi gino ali atstovai ir advokatai.109 Angl ir prancz yra dvi oficialios kalbos, todl viskas, kas paraoma ir pasakoma viena i j, yra iveriama kit kalb. Pasibaigus odinei bylos nagrinjimo stadijai, Teismo teisjai posdiauja udarame posdyje ir paskui paskelbia sprendim vieai. Sprendimas yra galutinis ir apeliacine tvarka neskundiamas. Prie sprsdamas byl i esms, Teismas paprastai turi inagrinti kelet iankstini prietaravim.110 Valstybs atsakovs paprastai teigia, kad Teismas neturi pakankamos jurisdikcijos sprsti byl, nors iankstiniai prietaravimai gali bti ir kitoki form; pavyzdiui, jei valstyb iekov pareikia iekin vieno i savo piliei vardu, gali bti pateikiami iankstiniai prietaravimai, grindiami taisyklmis dl pretenzij nacionalinio priklausomumo111 arba vidaus gynybos priemoni inaudojimo.112 Klausimas dl iankstini prietaravim paprastai isprendiamas atskirai, preliminariu sprendimu, taiau kartais Teis-mas susieja juos su bylos esme", t.y, nusprendia dl j vieningame sprendime, kuriuo byla isprendiama i esms. Teismo taip pat gali bti paprayta imtis laikin priemoni pagal jo Statuto 41 straipsn, kad apsaugot bet kurios alies atitinkamas teises".113
Ad hoc kolegijos

109

Dl komentaro r. S. Rosenne, Procedure in the International Court, 1983. r. taip pat R. Plender, Rules of Procedure in the International Court and the European Court, EJIL 2 (1991), p. 1-30.
110 111

r. taip pat 17 skyri.

r. A. Watts, Nationality of Claims: Some Relevant Concepts, leidinyje Lowe/Fitzmaurice (red.), op. cit., p. 424-439. r. taip pat 17 skyri.
112 113

r. 17 skyri.

Naujas dalykas, atsirads po to, kai 1978 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas pakeit savo procesines taisykles, buvo ad hoc kolegij pagal Statuto 26(2) straipsn naudojimas, bandant pritraukti daugiau klient".114 Paprastai Teismas nagrinja bylas esant 15 teisj (kar-tais 16 ar 17, jei alys paskiria ad hoc teisjus), o kolegij naudoji-mas suteikia alims galimyb daryti tak teisj, kurie sprst byl, skaiiui (Teismo taisykli 17(2) straipsnis) bei kolegijos sudiai. Tai leidia joms labiau pasitikti teisminiu procesu ir jo galutiniu rezultatu. Taiau tokie sprendimai sukl kritik, kad kolegij naudojimas nesuderinamas su Teismo teismine ir nepriklausoma prigimtimi, kad ad hoc kolegij galiojimai yra pernelyg plats ir kad tai padar Teism panaiu arbitra, o ne tikr teism. Nepaisant to, ad hoc kolegijomis buvo pasinaudota Gulf of Maine byloje tarp Kanados ir JAV,115 Frontier Dispute byloje tarp Burkina Faso ir Malio116 (j nagrinjo 5 teisjai, i kuri du - ad hoc

R. Bernhardt (red.), Interim Measures Indicated by International Courts, 1994; K. Oellers-Frahm, Interim Measures of Protection, EPIL II (1995), p. 1027-1034; S. Oda, Provisional Measures. The Practice of the International Court of Justice, leidinyje Lowe/Fitzmaurice (red.), op. cit., p. 541-556.
114

S.M. Schwebel, Ad Hoc Chambers of the International Court of Justice, AJIL 81 (1987), p. 831-854; R. Ostrihansky, Chambers of the International Courf of Justice, ICLQ 37 (1988), p. 30-52; E. Valencia-Ospina, The Use of Chambers of the International Court of Justice, leidinyje Lowe/Fitzmaurice (red.), op. cit., p. 503-527.
115

ICJ Rep. 1984, p. 246-390; K. Oellers-Frahm, Gulf of Maine Case, EPIL II (1995), p. 647-651.
116

ICJ Rep. 1986, p. 554 ir t.t.; K. Oellers-Frahm, Frontier Dispute Case (Burkina Faso/Mali), EPIL II (1995), p. 490-494.

348

18skyrius

117

ELSI byla, op. cit. 118

ICJ Rep. 1990, p. 92,

119

K. Oellers-Frahm, Uberlegungen anlablich der Zulassung der Intervention Nicaraguas im Streit zwischen El Salvador und Honduras, ZaoRV 50 (1990), p. 795-811. Dl bendros su intervencija susijusi klausim analizs pagal Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 62 ir 63 straipsnius r. S. Rosenne, Intervention in the International Court of Justice, 1993.
120
121 122

r. Jennings, op. cit., p. 496.

Ten pat, p. 496.

Certain Phosphate Lands in Nauru (Nauru v. Australia) byla, iankstiniai prietaravimai, ICJ Rep. 1992, p. 240, kurioje ginas vliau buvo sureguliuotas Australijai, Jungtinei Karalystei bei Naujajai Zelandijai sumokjus kompensacij; GabikovoNagymaros Project (Hungary v. Slovakia) byla, gruodio 20 d. sakymas, ICJ Rep. 1994, p. 151. Apie Konsultacin ivad dl branduolini ginkl naudojimo teistumo r. 3, 16 ir 20 skyri.
123

teisjai), ELSI byloje tarp JAV ir Italijos,117 Land, Island and Maritime Frontier Dispute between El Salvador and Honduras byloje118 (joje Nikaragva proces stojo kaip treioji alis).119 Pabrtina, kad nagrinjant pirmj byl kolegijoje, t.y. Gulf of Maine byl JAV ir Kanada atvirai Tarptautiniam Teisingumo Teismui pareik, kad jeigu Teismas nesudarys tokios sudties kolegijos, kokios jos pageidauja, jos pasinaudos ad hoc teismu. Nors kai kurie Teismo teisjai laiksi poirio, jog tokia pozicija yra netinkama, todl sunku bt paaikinti, kodl ios valstybs negaljo turti teiss ireikti tokio savo poirio ir kodl Teismas dl to turjo bti i anksto neigiamai nusiteiks. Gal gale Teismas turjo visik laisv atsisakyti suformuoti kolegij, 120 taiau tai, inoma, nebt buv naudinga jo tolesnei veiklai. Kita naujove - Sumarinio proceso kolegija - niekada aktyviai nebuvo naudotasi, nors ji sudaroma kiekvienais metais. Tas pat iki iol pasakytina ir apie dar vien naujov, atsiradusi l993 m., kolegi-j su aplinkos apsauga susijusiems ginams nagrinti; kolegij suda-ro 7 teisjai, turintys special interes ioje srityje,121 Vietoj to dvi didels bylos, susijusios su aplinkos apsauga, buvo nagrinjamos Teisme, dalyvaujant visiems teisjams.122
Sprendim utikrinimas

Mosler (1981), op. cit., p. 111118. Dl Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 59 straipsnio reikms iuo aspektu r. 3 skyri. Dl detalaus aptarimo r. A. Tanzi, Problems of Enforcement of Decisions of the International Court of Justice and the Law of the United Nations, EJIL 6 (1995), p. 539-572. r. taip pat H. Mosler, Article 94, Simma CUNAC, p. 1005-1006.
125 126

r. 22 skyri.

S/PV 2718, 1986 m. spalio 28 d., p. 51 (UN Doc. S/18428). Apie Nicaragua byl r. 3 ir 19 skyri.
127

R. Ago, Binding" Advisory Opinions of the International Court of Justice, AJIL 85(1991), p. 439-451; H.W.A. Thirlway, Advisory Opinions of International Courts, EPIL I (1992), p. 38-43; R. Higgins, A Comment on the Current Health of Advisory Opinions, leidinyje Lowe/Fitzmaurice (red.), op. cit., p. 567-584.

Teismo sprendimai yra privalomi (kaip ir vis tarptautini teism bei arbitra).123 Pagal JT stat 94 straipsn Saugumo Tarybai suteikiama teis z124. Reikia pabrti, kad Saugumo Taryba iuo atveju gali taikyt tiktai priemones, numatytas stat VI skyriuje - dl taikaus gin sureguliavimo, taiau ne grietesnes priemones pagal VII skyri, kuri galima imtis tik tiesiogins grsms taikai atveju.125 Nikaragvos praym kad Saugumo Taryba utikrint Teismo sprendimo Nicaragua byloje vykdym vetavo JAV.126 Taiau apskritai kalbant, utikrinimo problema nra tokia rimta kaip kas nors gali sivaizduoti; jei valstyb Teismo jurisdikcij nori pripainti konkreioje byloje, ji paprastai yra pasirengusi vykdyti jo priimt sprendim tikrasis sunkumas yra tikinti valstyb pripainti Teismo ju-risdikcij arba laikytis savo iankstinio bendro sipareigojimo dl jurisdikcijos pripainimo. Konsultacins ivados Be teiss sprsti ginus tarp valstybi, Teismas turi teis ir teikti konsultacines ivadas (konsultacine jurisdikcija).127 JT stat 96 straipsnyje numatyta:

T A I K U S GIN TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

349

1. Generalin Asamblja arba Saugumo Taryba bet kokiu teisiniu klausimu gali prayti konsultacins ivados Tarptautin Teisingumo Teism. 2. Kiti Jungtini Taut organai ir specializuotos staigos, kurioms Generalin Asamblja bet kada gali duoti tam leidim, taip pat gali prayti Teismo, kad jis pateikt konsultacini ivad j veiklos sferoje ikylaniais teisiniais klausimais.128 Teismo konsultacin jurisdikcija nra atvira valstybms. Dabar teis prayti konsultacins ivados turi 6 JTO organai ir 16 specializuot staig.129 (Specializuot staig teis prayti konsultacins ivados ri-boja j veiklos sfera, numatyta j steigiamosiose sutartyse.130) Tokios ivados turi liesti abstraki teisin problem, o ne konkret gin, nors danai Teismui pateikiamame klausime gali slypti ir konkretus ginas. Praym primus Teismas prao valstybi ir organizacij, galini suteikti naudingos informacijos, pateikti raytinius arba odinius paaikinimus. Kitais aspektais procesas i esms yra toks pat kaip ir bylose dl gino. Kitaip nei sprendimai, konsultacins ivados yra tik konsultacinio pobdio ir neprivalomos j papraiusioms institucijoms. (Taiau kai kuriuose dokumentuose i anksto gali bti numatyta, jog konsultacin ivada yra privaloma.) Bet jos turi politin tak ir dau-guma atvej j laikomasi; kai kurios konsultacins ivados smarkiai pakeit tarptautins teiss pltojimosi krypt. Inter alia, Teismas pateik konsultacines ivadas dl narysts JTO,131 atlyginimo u al, patirt tarnyboje Jungtinse Tautose,132 Pietvakari Afrikos (Namibijos) teritorinio statuso,133 Vakar Saharos,134 tarptautini administracini tribunol priimt sprendim,135 ilaid kai kurioms JTO operacijoms,136 Susitarimo Dl JTO bstins" taikymo,137 Konvencijos Dl JTO privilegij ir imunitet" taikymo138 bei branduolini ginkl teistumo.139 Palyginus su byl dl gino skaiiumi ir Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo atitinkama veikla, Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacine jurisdikcija naudotasi nedaug. Konsultacini ivad per 1948-1975 metus pateikta tik 16 (1922-1935 metais j buvo priimta 26), o 1980-1989 metais buvo priimtos tik 5 ivados, i kuri dvi buvo susijusios su Teismo apeliacine funkcija JTO Administracinio Tribunolo sprendim dl darbuotoj atvilgiu. Tai i dalies gali paaikinti tas faktas, kad teis prayti konsultacins ivados turinios organizacijos (j kompetencij lieianioje srityje) turi savo patarjus teisiniais klausimais, o valstybs pasirod nelinkusios JT Generaliniam sekretoriui suteikti teiss kreiptis Teism.140

128

r. H. Mosler, Article 96, Simma CUNAC, p. 1008-1017.

129 130

r. 21 skyri.

r., pavyzdiui, Pasaulins sveikatos organizacijos byl ryium su branduolini ginkl teistumu (20 skyri).
131

Admission Case, ICJ Rep. 1948, p. 57-119. r. K. Herndl, Admission of a State to Membership in United Nations (Advisory Opinions), EPIL I (1992), p. 35-38.
132

Reparation Case, ICJ Rep. 1949, p. 174-220. r. taip pat E. Klein, Reparation for Injuries Suffered in Service of UN (Advisory Opinion), EPIL 2 (1981), p. 242-244. r. 6 skyri.
133

r. tekst aukiau, p. 343 ir 19 skyri.

134

Western Sahara Case, ICJ Rep. 1975, p. 12-176. r. taip pat K. Oellers-Frahm, Western Sahara (Advisory Opinion), EPIL 2 (1981), p. 291-293.
135

Effect of Awards of Compensation Made by the United Nations Administrative Tribunal, ICJ Rep. 1954, p. 47-97; Judgments of the Administrative Tribunal of the ILO, ICJ Rep. 1956, p. 77-168; Application for Review of Judgment No. 273 of the UN, ICJ Rep. 1982, p. 325; Application for Review of Judgment No. 333 of the UN, ICJ Rep. 1987, p. 18. Apie ias bylas toliau r. L. Weber, M. Ruete, T. Bruha ir M. Marguardt leidinyje EPIL 2 (1981), at 29,156, 157 ir EPIL III (bsimame). r. taip pat C. Amerasinghe, Cases of the International Court of Justice Relating to Employment in International Organizations, leidinyje Lowe/ Fitzmaurice (red.), op. cit., p. 193 209. r. taip pat 6 ir 21 skyri.
136

Advisory Opinion on Certain Expenses of the UN, ICJ Rep. 1962, p. 151. r. taip pat 22 skyri.
137

Applicability of the Obligation to Arbitrate under Section 21 of the UN Headquarters Agreement, ICJ Rep. 1988, p. 12. r. taip pat 6 skyri.
138

ICJ Rep. 1989, p. 177. r. 3, 16 ir 20 skyri. r. Jennings, op. cit., p. 503.

139

140

350

18 s k y r i u s

141

r. sra leidinyje Schlochauer (1995), op. cit., p. 1099-1100.

142 143 144

Teismo veiklos vertinimas

r. tekst aukiau, p. 343. Jennings, op. cit., p. 493-494.

r. Oeliers-Frahm'o sra, Addendum to Schlochauer, EPIL II (1995), p. 1105.

145

M.W. Janis, An Introduction to international Law, 2-as leid., 1993, p. 122 ir t.t.
146

D.A.O. Edward/R.C. Lane, European Community Law. An Introduction, 2-as leid., 1995, p. 4041. r. taip pat E. Benvenisti, Judicial Misgivings Regarding the Application of International Law: An Analysis of Attitudes of National Courts, EM 4 (1993), p. 159-183.

Teismo byl iki iol nebuvo daug. Neskaitant anksiau mint konsultacini ivad, iki 1980 met pabaigos Teismas prim sprendim 26 ginuose.141 Ypa nedaug Teismo paslaugomis naudotasi atuntajame deimtmetyje, kai nemaai valstybi tapo naujomis JTO narmis, vengusiomis teisminio gin sprendimo. Buvs Teismo pirmininkas, kalbdamas apie South West Africa bylas,142 taip pasak: Paprastai manoma, jog Teismo neveiksmingo 1966 m. sprendimo, pasiekto pirmininko sprendiamuoju balsu, nepopuliarumas ... tapo tiesiogine Teismo darbo sumajimo prieastimi."143 1981-1991 metais Teismas prim dar 12 sprendim bylose dl gino, vis dar vidutinikai isprsdamas ne daugiau kaip vien byl per metus.144 Apskritai pamus, 1946-1990 metais Teismas prim 52 sprendimus bylose dl gino, 60 sakym ir 21 konsultacin ivad, o tai vidutinikai sudaro apie 3 sprendimus per metus.145 Nuo 1946 met iki iol Teismas yra prims apie 60 sprendim bylose dl gino, lieiani, inter alia, sausumos ir jros sienas, teritorin suverenitet, jgos naudojim, nesikiim valstybs vidaus reikalus, diplomatinius santykius, kait pamim prieglobsio teis, pilietyb, usieniei turto nusavinim ir kt. is vaizdas galt bti visikai kitoks, jei asmenys ir mons, kuriuos vis labiau lieia tarptautinis reglamentavimas, turt teis kreiptis Teism arba (vadovaujantis kitu silymu dl reform) jei nacionaliniai teismai galt prayti Tarptautinio Teisingumo Teismo iankstins

ivados tarptautins teiss klausimais, kaip tai nustatyta EB Sutarties 177 straipsnyje, kuris leidia nacionaliniams teismams klausim perduoti Europos Teisingumo Teismui: Sumodeliuota pagal Vokietijos ir Italijos konstitucines procedras, i proceso forma prancz kalboje yra inoma kaip renvoi prejudiciel - kreipimasis prie priimant sprendim. Tuo nacionaliniam teismui, kuris jo nagrinjamoje byloje susidr su Bendrijos teis lieiania problema, siekiama suteikti galimyb gauti autoriteting Teisingumo Teismo ivad dl taikytinos teiss. Nacionalinis teismas, kuriam proceso eigoje ikyla klausimas, susijs su Bendrijos teiss aikinimu arba Bendrijos institucijos priimto akto teistumu, gali sustabdyti t proces ir t klausim pateikti Teisingumo Teismui. Teisingumo Teismo ivada perduodama atgal nacionaliniam teismui ir yra jam privaloma sprendiant byl.146 Tik pasibaigus altajam karui ir pakitus buvusi socialistini ali poiriui teismin nagrinjim taip pat keiiantis besivystani ali poiriui dl tariamo

Teismo provakarietiko alikumo, susidar iki tol neregta situacija. Nuo paskutinio io amiaus deimtmeio pra-

T A I K U S G I N TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

351
147

dios Teisme uregistruot byl skaiius smarkiai iaugo. 147 1995 m. kovo mnes Teisme buvo uregistruota 11 byl.148 Dl to ikilo klausimas, ar nereikt keisti gana gremzdikos byl nagrinjimo procedros, atsivelgiant ir tai, kad teisjams nepadeda kiti teisininkai.149 Tokios institucijos, kaip Tarptautinis Teisingumo Teismas, efektyvumo vertinimas visada yra grindiamas perspektyva ir vertybiniu kriterijumi.150 Galima buvo tiktis, kad oficialios kalbos, veniant Teismo 50 met veiklos jubiliej Hagoje 1996 m. balandio 18 d., bus ikilmingos, vyks pagal prast diplomatin mandagum tokiomis progomis.151 Kita vertus, autoriai danai emina Teism, nes mato, kad valstybs nelabai j gerbia, ypa kai valstybs atsakovs atsisako dalyvauti Teismo procesuose,152 ir pripasta, kad jo sprendimai danai yra tiesiog ignoruojami.153 Teismo teisjai (kas galbt yra visikai natralu) atmeta tokius absoliutinanius tvirtinimus ir yra labiau optimistikos nuomons dl to, kas susij su valstybi bendru Teismo sprendim pripainimu.154 Bet kuriuo atveju, kad ir kokia situacija buvo praeityje, dabartiniai procesai i esms teikia optimiz-mo jeigu atsivelgtume augant byl skaii bei fakt, kad jas inicijuoja valstybs i vis pasaulio dali, skaitant besivystanias valstybes, kurios anksiau kritikavo (teisingai ar neteisingai - kitas klausimas) Tarptautin Teisingumo Teism u jo provakarietik sudt ir nusiteikim. Neturtingoms maoms valstybms buvo dar viena klitis naudotis Teismo paslaugomis - joms tiesiog trko pinig. Tiesa, Tarptautinis Teisingumo Teismas nereikalauja joki ymini mokesi - jo administracines ilaidas apmoka JTO biudetas. Taiau ilaidos, pavyzdiui, teiss konsultantams, ekspertams, sekretoriato paslaugoms, kelionms ir vertimams, arba ilaidos sienos demarkavimui teritorinio gino atveju, paprastai yra didiuls. Kad paprasiau bt kreiptis Teism, Generalinis sekretorius 1989 m. steig special JT Fond.155 is Fondas sudaromas i savanorik na, o tai i karto rodo jo, kaip veiksmingos priemons, silpnum, nes valstybs nenoriai moka netgi joms privalomus narysts JTO mokesius.156 Kita vertus, Fondo paslaugomis buvo pasinaudota gaunant finansin param sienai nustatyti gine tarp Burkina Faso ir Malio. Taiau faktinis naudojimasis Teismo paslaugomis pats savaime nra pakankamas kriterijus realiai jo paskiriai tarptautinje teisinje sistemoje suprasti. Pirmiausia ginui tarp valstybi isprsti yra daug bd. Ne vis ri tarpvalstybiniai ginai tinka sprsti Tarptautiniame Teisingumo Teisme (nors praktikoje beveik nemanoma aikiai ivesti skirtumo tarp politini" ir teisini" gin), ir kartais gali paaikti, kad geriau tarptautiniuose santykiuose apskritai gino nesprsti

H. Keith, The Peace Palace Heats Up: The World Court in Business Again?, AJIL 85 (1991), p. 646-654.
148

1996 m. balandio mnes Teisme buvo nebaigtos nagrinti dar 8 bylos: Maritime Delimitation and Territorial Questions (Qatar v. Bahrain); Questions of Interpretation and Application of the 1971 Montreal Convention arising from the Aerial Incident at Lockerbie (Libya v. United Kingdom) ir (Libya v. USA); Oil Platforms (Iran v. USA); Application of the Genocide Convention (Bosnia and Herzegowina v. Yugoslavia [Serbia and Montenegro]); Gabikovo-Nagymaros Project (Hungary v. Slovakia); Land and Maritime Boundary between Cameroon and Nigeria (Cameroon v. Nigeria); ir Fisheries Jurisdiction (Spain v. Canada). 1996 rn. gegus 29 d. Botsvana ir Namibija pateik Teismui savo gin dl sienos aplink Kasikili/Seduda sal bei tos salos teisinio statuso, r. ICJ Communique Nr. 96/19, 1996 m. gegus 30 d.
149

r. tyrimo grups (D.W. Bowettas, J. Crawfordas, I. Sinclairas, A.D. Wattsas), sudarytos Britanijos tarptautins ir lyginamosios teiss instituto, kritik raport The International Court of Justice. Efficiency of Procedures and Working Methods, Supplement ICLQ 45 (1996).
150

r., pavyzdiui, R. Falk, Reviving the World Court, 1986; S. Rosenne, The Role of the ICJ in Inter-State Relations Today, RBDI 20 (1987), p. 275-289; L.F. Damrosch (red.), The International Court of Justice at A Crossroads, 1987; E. McWhinney, The International Court of Justice and the Western Tradition of International Law, 1987; A. Bloed/Pv. Dijk (red.), Forty Years International Court of Justice: Jurisdiction, Equity and Equality, 1988; J.P Kelly, The Changing Process of International Law and the Role of the World Court, Mich. JIL 11 (1989), p. 128-166; E. McWhinney, Judicial Settlement of International Disputes. Jurisdiction, Justiciability and Judicial Law-Making in the Contemporary International Court, 1991; L. Condorelli, La Cour Internationale de justice: 50 ans et (pour I'heure) pas une ride, EJIL 6 (1995), p. 388-400.
151

r. ICJ Communique Nr. 96/15, 1996 m. balandio 19 d.

152

H. Thirlway, Non-Appearance Before the International Court of Justice, 1985; J.B. Elkind, NonAppearance Before the International

352
Court of Justice: Functional and Comparative Analysis, 1986; S.A. Alexandrov, Non-Appearance before the ICJ, Colum. JTL 33 (1995), p. 4172.
153

18 s k y r i u s

r. Jenningso cituojamus autorius, op, cit., p. 494.

154

Jennings, ten pat; N. Singh, The Role and Record of the International Court of Justice, 1989; S. Oda, The ICJ - Retrospective and Prospects, AsYlL 3 (1993), p. 3-13; St.M. Schwebel, The Performance and Prospects of the World Court, Pace ILR 6 (1994), p. 253-265; G. Guillaume, The Future of International Judicial Institutions, ICLQ 44 (1995), p. 848-862.
155

UN Doc. A/44/PV.43, at 7-11 (1989). r. P Bekker, International Legal Aid in Practice: The ICJ Trust Fund, MIL 87 (1993), p. 659-668. Detaliau apie Globos fondo veiklos slygas, principus ir taisykles r. ILM 28 (1989), p. 1590.
156 157

r. 21 skyri.

I. Hussain, Dissenting and Separate Opinions at the World Court, 1984; F. Jhabvala, The Scope of Individual Opinions in the World Court, MIL 16 (1985), p. 249-277.
158

K. Wellens, Economic Conflicts and Disputes Before the World Court (1922-1995), Studies and Materials on the Settlement of International Disputes, 2 t. (red. P Malanczuk), 1996.
159

T.M. Franck, The Powers of Appreciation": Who Is the Ultimate Guardian of UN Legality?, AJIL 86 (1992), p. 519-523; E. McWhinney, The International Court as a Constitutional Court and the Blurring of the Arbitral/Judicial Processes, ML 6 (1993), p. 279-287; G.R. Watson, Constitutionalism, Judicial Review, and the World Court, Haward ILJ 34 (1993), p. 1-45; M. Bedjaoui, The New World Order and the Security Council - Testing the Legality of its Acts, 1995; K. Roberts, SecondGuessing the Security Council: The International Court of Justice and Its Powers of Judicial Review, Pace ILR T (1995), p. 281-327; J.G. Gardam, Legal Restraints on Security Council Military Enforcement Action, Mich. JIL 17 (1996), p. 285-322; J.E. Alverz, Judging the Security Council, MIL 90 (1996), p. 1-39.
160

Libya v. US (Lockerbie), ICJ Rep. 1992, p. 114 (laikinos priemons) ir 234 (sakymas); Libya v. UK

(bent jau kur laik), vadovaujantis kitokiais politiniais motyvais. Ypa tais atvejais, kai tai susij su gyvybikai svarbiais valstybi interesais ir jos nra linkusios gino perduoti teisminiam nagrinjimui; faktikai istorijoje nebuvo n vieno atvejo, kad valstybs bt tai dariusios savanorikai. Antra, Teismo autoritetas yra tvirtintas tose tarptautins teiss reguliavimo srityse, kuriose jis pajg priimti sprendimus; kita vertus, reikt pridurti, jog teisj prietaraujani" ir atskirj" nuomo-ni (danai labai ilg), beveik automatikai pridedam prie daugumos priimto sprendimo kiekvienoje byloje, skelbimas gali susilpninti sprendimo autoritet157 Vis dlto tokios atskir teisj nuomons yra suformuluojamos aikiau ir nuosekliau nei daugumos priimtame tekste tvirtintas kompromisas, ir jos gali bti svarbus stimulas teisei pltoti bsimose bylose, kai Teismo sudtis bus kitokia. Teismo pajgumo veiksmingai sprsti bylas naujose teiss srityse ribos i tikrj dar nra visapusikai patikrintos. Karelo Wellenso neseniai atlikto tyrimo vienas i mit, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas i esms negali nagrinti ekonominio pobdio gin, buvo paneigtas.'58 Galiausiai reikt paminti, kad Libijos neseniai pateikti pareikimai prie JAV ir Jungtin Karalyst dl Lockerbie incidento, taip pat Bosnijos ir Hercegovinos inicijuota byla prie Jugoslavij (Serbij ir Juodkalnij) sukl domi diskusij apie tai, ar Teismas gali perirti Saugumo Tarybos*sprendimus, priimtus pagal JT stat VII skyriaus nuostatas.159 Libijos inicijuotoje Lockerbie byloje ginas buvo susijs su daugiaals konvencijos, reglamentuojanios baudiamj jurisdikcij ir su tuo susijusias valstybi teises atsisakyti iduoti savo pilieius, aikinimu priemoni, kuri Saugumo Taryba msi prie Libij remdamasi JAV ir Jungtins Karalysts kaltinimais, kad Libija yra atsakinga u teroristin veikl apskritai, o u reisu Nr. 103 skridusio lktuvo susprogdinimkonkreiai, kontekste.160 Bosnijos ir Hercegovinos inicijuota byla daugiausiai buvo motyvuota noru, kad Teismas perirt Bosnijai vesto privalomo ginkl embargo teistum. Pirmajame Bosnijos ir Hercegovinos pareikime buvo praoma imtis laikin priemoni iaurumams sustabdyti (smurtui, iaginimams, kankinimams, vaik grobimui ir pan.), kuriuos, kaip teigta, vykd Jugoslavijos karins pajgos prie Bosnijos ir Hercegovinos pilieius. Pareikimas buvo grindiamas Genocido konvencijos, kurios alimis buvo abi valstybs, IX straipsniu; Teismas prim sakymus dl laikin priemoni taikymo 1993 m. balandio 8 ir 16 d.161 Antrasis Bosnijos ir Hercegovinos pareikimas, pateiktas 1993 m. liepos 27 d., papildomai buvo grindiamas keturiomis 1949 m. enevos konvencijomis, Hagos 1907 m. Taisyklmis bei Niurnbergo dokumentais.162 Ka-

T A I K U S G I N TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

353
(Lockerbie), ten pat, p. 3 (laikinos priemons) ir 231 (sakymas). Apie kontekst r. F. Beveridge, The Lockerbie Affair, ICLQ 41 (1992), p. 907 ir t.t.; V, Gowlland-Debbas, The Relationship between the International Court of Justice and the Security Council in the Light of the Lockerbie Case, AJIL 88 (1994), p. 643-677.
161 162 163

dangi iuose dokumentuose nebuvo nuostat dl jurisdikcijos, tai Teismas nepripaino j kaip prima facie altini jurisdikcijai ir patvirtino tiktai ankstesn savo sakym.163 JT stat istorija rodo, jog nebuvo ketinta Tarptautin Teisingumo Teism padaryti konstituciniu teismu, turiniu teis perirti Saugumo Tarybos politinius sprendimus, ir atrodo, kad vis dar vyrauja poiris, jog kiekvienas JT organas savarankikai gali apibrti savo kompetencij pagal status.164 Taiau tai gali pasikeisti. iuo klausimu reikt iskirti du dalykus. Pirmasis susijs su Saugumo Tarybos turim plai galiojim gyvendinimo teisinmis ribomis. Antrasis lieia klausim, ar egzistuoja Saugumo Tarybos sprendim, ginijam kaip jos turim galiojim ultra vires, teisminio perirjimo procedra. Lockerbie bei Bosnijos ir Hercegovinos inicijuota byla gali suteikti prog isiaikinti i problem. Atsivelgiant beprecedent pastarojo meto Saugumo Tarybos aktyvum,165 Tarptautinio Teisingumo Teismo teiss vienokia ar kitokia forma kontroliuoti Tarybos priima-m sprendim teistum pripainimas gali pasirodyti ess pageidau-tinas, kadangi tarptautin bendrija neabejotinai yra suinteresuota tuo, kad Saugumo Taryba neperengt rib, kurias jos politinei diskreci-jai nustato tarptautin teis.166 Taiau is klausimas yra sudtingas atsivelgiant dabartin JTO struktr ir reikalauja platesnio, gilesnio nagrinjimo, o tai jau yra u io vadovlio rm.

ICJ Rep. 1993, p. 3 ir 29. r. 20 skyri.

ICJ Rep. 1993, p. 325, at 341, 33-as p. r. R. Maison, Les Ordonnances de la CIJ dans I'affaire relative a I'application de la Convention sur la prevention et la repression du crime de genocide, EJIL 5 (1994), p. 423-439.
164

r. Gill (1995), op. cit., p. 116 ir t.t.; M. Herdegen, The Constitutionalization" of the UN Security System, Vand. JTL 27 (1994), p. 135-159.
165 166

r. 22 skyri.

Dl domi mini iuo aspektu r. K. Skubiszewski, The International Court of Justice and the Security Council, leidinyje Lowe/Fitzmaurice (red.), op. cit., p. 606-629, 623629.
167

Arbitraas
ia bus kalbama tik apie arbitra, kuriame pagal tarptautin teis sprendiami ginai tarp valstybi; taigi nebus nagrinjamas tarptauti-nis komercinis arbitraas tarp privai ali,167 nors pastarojo meto vykiai rodo, jog tarptautiniu lygmeniu vyksta vieojoje ir privatinje teisje taikom gin reguliavimo metod suartjimo procesas.168 Arbitraas yra kur kas lankstesn procedra nei teisminis nagrinjimas; jo atveju alims suteikiama daugiau pasirinkimo laisvs dl gino nagrinjimo vietos, arbitr paskyrimo ir parinkimo, taikytin procesini taisykli bei galimybs reguliuoti arbitrao galiojimus nustatant jo veiklos ribas.169 Dar vienas pranaumas yra tai, kad arbitrainis nagrinjimas gali bti konfidencialus. Kita vertus, skirtumai tarp arbitra-inio ir teisminio nagrinjimo tarptautiniu lygmeniu kartais tampa ne-ryks; tai rodo ir Tarptautiniame Teisingumo Teisme vestas proce-sas kolegijose.170 Sutartyse dl arbitrao171 daniausiai numatoma, kad abi gino a-lys skiria po vien arbitr; taip paskirti du arbitrai susitaria dl treiojo arbitro parinkimo; taigi arbitra sudaro trys (arba daugiau) as-

Apie tarptautinio arbitrao pranaumus komercinio pobdio ginuose r. A. Redfern/M. Hunter, Law and Practice of International Commercial Arbitration, 2-as leid., 1991; W.L. Craig, Some Trends and Developments in the Laws and Practice of International Commercial Arbitration, Texas ILJ 30 (1995), p. 1; M. Hunter/A. Marriott/V.V. Veeder (red.), The Internationalization of Commercial Arbitration. The LCIA Centenary, 1995; C. Buhring-Uhle, Arbitration and Mediation in International Business, 1996.
168

r., pavyzdiui, J. Paulsson, Cross-Enrichment of Public and Private Law Dispute Resolution Mechanisms in the international Arena, Mb. 9 (1992), p. 57-68; Malanczuk, Alternative Dispute Resolution", op. cit.
169 170

r. tekst aukiau, p. 341-342.

r. tekst aukiau, p. 347-348. Taiau r. G. Abi-Saab, The International Court as a World Court, leidinyje Lowe/Fitzmaurice (red.), op. cit., p. 3-16.
171

H. v. Mangoldt, op. cit., p. 230236.

354

18 s k y r i u s

172

r. Oellers-Frahm (1995), Arbitration, op. cit., p. 457 ir t.t. r. taip pat N. Wuhler, Mixed Arbitral Tribunals, EPIL 1 (1981), p. 142-146; S. Schwebel, International Arbitration: Three Salient Problems, 1987, p. 394-396; V. Coussirat-Coustere/ P.M. Eisemann, Repertory of International Arbitral Jurisprudence, 3 t., 1989-1990; A.M. Stuyt, Survey of International Arbitrations 1794-1989, 1990; A.B. Boczek, Historical Dictionary of International Tribunals, 1994; R.B. Lillich/C.N. Brower (red.), International Arbitration in the 21st Century: Towards Judicialization" and Uniformity?, 1994.
173 174 175

r. 2 skyri. Janis (1993), op. cit., p. 111.

H.-J. Schlochauer, Permanent Court of Arbitration, EPIL 1 (1981), p. 157-163. r. 2 skyri.

176

r. tekst aukiau, p. 332. r. tekst toliau, p. 356-359. r. 13 skyri, 27- ina.

177

178

men, kurie gali priimti sprendimus bals dauguma. inoma, alys gali susitarti ir gin perduoti sprsti vieninteliam arbitrui, skaitant usie-nio valstybs ar vyriausybs vadov (tokia praktika dabar yra reta). XIX a. egzistavo tendencija, kai ali paskirti arbitrai laikydavo save juos paskyrusi valstybi atstovais, o ne nealikais teisingumo vykdytojais. Laimei, toks poiris iais laikais yra retas (o galbt gudriau paslptas). Valstybs arbitrau naudojasi jau ilg laik ir jis gali bti laikomas veiksmingiausia gin sprendimo priemone, kadangi gin, isprst iuo bdu, yra daugyb ir j i e labai vairs.172 Tarpvalstybinis arbitraas suklestjo po 1794 m. JAV ir Britanijos sutarties, 173 kurios pagrindu 1799-1804 metais buvo priimti 536 arbitrainiai sprendimai; o nuo 1795 iki 1914 m. buvo steigta daugiau nei 200 kit tarptautini arbitra, nors daugumoje i j dalyvavo arba JAV, arba Britanija.174 Po to vieo tarptautinio arbitrao vaidmuo sumenko. Nuolatinis Arbitrao Teismas, steigtas 1899 m. pagal Hagos konvencij Dl taikaus tarptautini gin sprendimo",175 nuo 1900 iki 1932 met inagrinjo tik 20 byl; po to j nustelb Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas bei Tarptautinis Teisingumo Teismas, ir nuo to laiko i arbitrain institucija inagrinjo vos kelet byl. io Teismo pavadinimas yra klaidinantis. Kiekviena valstyb, esanti Konvencijos alimi,176 gali rayti 4 arbitrus arbitr sra, o valstybs, esanios gino alimis, tradiciniu bdu pasirenka arbitrus i io srao. Taigi pagal 1899 m. Konvencij teismas realiai nebuvo steigtas; Konvencija sukr tiktai mechanizm arbitra-ini teism steigimui. io Teismo" sudtis kiekvienoje konkre-ioje byloje skiriasi ir todl jis negali ipltoti kokios nors nuoseklesns precedentins teiss. Pastaruoju metu Nuolatinio Arbitrao Teismo praktika apsiribodavo tuo, kad jo biuro teikiamos pagalbos dka bdavo sudaromos slygos

steigti arbitraines institucijas; taip buvo Irano ir JAV Pretenzij Tribunolo Hagoje177 arba JAV ir Jungtins Karalysts arbitrao dl Heathrow oro uoste imam rinkliav u oro uosto teikiamas paslaugas178 atvejais. Sudtingame tarpvalstybini ir komercini gin sprendimo tinkle, egzistuojaniame iandieniniame pasaulyje, bandant rasti veiklos ni iai institucijai, buvo imtasi nauj reform. Buvo priimtos naujos fakultatyvins" Nuolatinio Arbitrao Teismo procesins taisykls, kurios, inter alia, leidia gino alims, nesanioms valstybmis, ginus su valstybmis sprsti su arbitrao pagalba, jei dl to sutinka kita gino alis. Be to, norima priimti taisykles, numatanias gin sprendim tuo atveju, kai gino alis yra tarptautin organizacija. Nuolatinio Arbitrao Teismo Administracin ta-

T A I K U S G I N TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

355

ryba 1994 metais steig Finansins paramos fond bei ekspert komitet, kad parengt rekomendacijas dl to, ar reikia perirti 1899 ir 1907 m. konvencijas.179 1900-1945 metais buvo ufiksuoti apie 178 tarpvalstybinio arbitrao atvejai ne Nuolatinio Arbitrao Teismo (kuris nuo jo krimo pradios, t.y. 1899 m., i viso nagrinjo 22 bylas, ir tik 2 bylas - nuo 1945 m.) sistemoje, taiau nuo Antrojo pasaulinio karo smarkiai sumajo arbitrains praktikos; 1945-1990 metais vyko tik 43 arbitraai,180 nors JTO valstybi nari skaiius per laikotarp iaugo nuo 51 iki 185. Kita vertus, pastaruoju metu egzistuoja ryki tendencija dvialse ir daugiaalse sutartyse arbitra numatyti kaip pirmaeil gin sprendimo bd.181 Viena i ios tendencijos prieasi yra ta, kad kreipimasis Tarptautin Teisingumo Teism dl vairi prieasi buvo komplikuotas (r. toliau), skaitant galimyb valstybms numatyti plaias ilygas savo pareikimuose dl Teismo jurisdikcijos pripainimo;182 tai atspindi bendr valstybi nenor paklusti nuolat veikian-io teismo privalomai jurisdikcijai, kuri, kaip manoma, pernelyg veikia j suverenitet. Arbitrao pranaumai, susij su privalomu treiosios alies sprendimu, kartu utikrinant maksimali proceso kontrol, atliekam gino ali, kaip atrodo, yra akivaizds. Taiau egzistuoja didel spraga tarp teorijos ir praktikos. Hansas von Mangoldtas baigia savo apvalg taip: Sunku paaikinti neatitikim tarp pagal arbitraines sutartis ivystyt sistem ir j praktins reikms. Galima bt paminti kai kurias to prieastis: (a) kuo maesn tikimyb, kad tarp valstybi kils gin, tuo labiau jos yra linkusios sprsti juos arbitrao bdu; jei ginas jau kils, susitarimas dl arbitrao daniausiai jo neapima; (b) valstybs danai supranta kitos alies nenor gin perduoti arbitraui, kur ji laiko svarbiu, nenordamos rizikuoti, kad nutrks bendro sipareigojimo dl arbitrao apskritai galiojimas; (c) rodinjama, kad valstybs gali bti labiau linkusios sureguliuoti gin derybomis, jeigu prieingu atveju viena i ali turt galimyb vienaalikai perduoti j arbitraui; (d) politikai jautrs ginai arbitraui neperduodami dl j politins svarbos, o politikai nereikmingi ginai neperduodami arbitraui arba dl to, jog jie yra pernelyg menki, kad juos reikt toliau nagrinti, arba dl to, kad juos galima lengvai isprsti ir be arbitr pagalbos.183 Naujesnje analizje K.-H. Bockstiegelis prieina prie tokios ivados: Gin sprendimas su tarpvalstybinio arbitrao pagalba turi ilg istorij, ir ilgainiui vyko nemaai pokyi. Kartu su tarptautiniais teismais arbitraui teko dalia bti valstybi bendro nesuinteresuotumo paklusti privalomam treiosios alies sprendimui dl gino sureguliavimo objektu. Ta-

179

r. Nuolatinio Arbitrao Teismo fakultatyvines taisykles, reguliuojanias gin sprendim tarp dviej valstybi, IB/doc/93/1, ILM 32 (1993), p. 572; Nuolatinio Arbitrao Teismo fakultatyvines taisykles, reguliuojanias gin sprendim tarp ali, i kuri tik viena yra valstyb, IB/doc/94/1. r. P.J.H. Jonkman, Introduction by the Secretary-General of the Permanent Court of Arbitration, LJIL 6(1993), p. 199-201; B.E. Shiftman, The Permanent Court of Arbitration: Recent Developments, LJIL 8 (1995), p. 193, ir ten pat, p. 433-438. r. taip pat PCA: List of Current Proceedings, LJIL 9 (1996), p. 213-214.
180 181

Janis (1993), op, cit., p. 117,

L.B. Sohn, The Role of Arbitration in Recent International and Multilateral Treaties, Virginia JIL 23 (1982/3), p. 171 ir t.t., bei 172, 1-a inaa. Taip pat r. P Peters, Dispute Settlement Arrangements in Investment Treaties, NYIL 22 (1991), p. 91-162. Apie dviales sutartis dl investicij r. 15 skyri. Apie gin, susijusi su tarptautine prekyba, sprendim r. tekst toliau, p. 356.
182 183

r. tekst aukiau, p. 344-346. H, v. Mangoldt, op. cit., p. 233.

356

18 s k y r i u s

184

K.-H. Bockstiegel, Dispute Settlement by Intergovernmental Arbitration, leidinyje E.-U. Petersmann/G. Jaenicke (red.), Adjudication of International Trade Disputes in International and National Economic Law, 1992, p. 59, at 74.
185

r. S. Toope, Mixed International Arbitration, 1990.

186 187

r. 3 skyri.

iau pastaraisiais deimtmeiais valstybs buvo linkusios pirmenyb teikti tarptautiniam arbitraui, o ne tarptautiniams teismams, ypa dl didesns takos, kuri jos turi pasirinkdamos arbitrus bei konkreioms byloms nustatydamos arbitraines procedras. Pagal esamas tendencijas galima teigti, kad kai kuriose ekonominio bendradarbiavimo srityse, kur bendradarbiavimas vis tame dalyvaujani valstybi interesais gali bti utikrinamas tik tuo atveju, kai ginai nepaliekami atviri, bet nustatyta tvarka galutinai sureguliuojami, dvialis arbitraas yra pripastamas plaiau.184
ICSID

ICSID Konvencijos tekstas 575 UNTS 159. r. A.S. El-Kosheri, ICSID Arbitration and Developing Countries, ICSID Rev. 8 (1993), p. 104-115; M. Hirsch, The Arbitration Mechanism of the International Centre for the Settlement of Investment Disputes, 1993. r. taip pat 15 skyri.
188 189

r. 15 skyri.

D.D. Caron, The Nature of the Iran-United States Claims Tribunal and the Evolving Structure of International Law, MIL 84 (1990), p. 104-156; R. Khan, The Iran-United States Claims Tribunal, 1990; J.A. Westberg, International Transactions and Claims Involving Government Parties - Case Law of the Iran-United States Claims Tribunal, 1991; W. Mapp, The Iran-United States Claims Tribunal: The First Ten Years 19811991, 1993; G.H. Aldrich, The Jurisprudence of the Iran-United Stales Claims Tribunal, 1996.
190

Iran-United States Claims Tribunal Reports (nuo 1983 m.).

191

R.B. Lillich (red.), The Iran-United States Claims Tribunal 1981-1983, 1984.
192

Alyro Demokratins Liaudies Respublikos vyriausybs deklaracija (Bendroji deklaracija); Alyro Demokratins Liaudies Respublikos vyriausybs deklaracija dl JAV vyriausybs ir Irano Islamo Respublikos vyriausybs tarpusavio pretenzij sureguliavimo (Deklaracija dl pretenzij sureguliavimo); JAV vyriausybs ir Irano Islamo Respublikos vyriausybs sipareigojimai Alyro Demokratins Liaudies Respublikos vyriausybs Deklaracijos atvilgiu (sipareigojimai), ILM 20 (1981), p. 224 ir t.t.

Reikalas darosi komplikuotesnis tuo atveju, kai arbitraas lieia valstyb ir usieniet ar usienio mon - tai danai dar vadinama mi-riu Tarptautiniu arbitrau";185 anksiau tai danai buvo susij su vadinamaisiais internacionalizuotais kontraktais", numaiusiais slyg dl stabilumo", skirt apsaugoti usienio investuotoj nuo pakeitim vietos valstybs nacionalinje teisje,.186 Institucinio ios problemos sprendimo buvo siekta 1965 m. Washingtone - Pasaulio banko sistemoje buvo steigtas Tarptautinis investicini gin sprendimo centras (ICSID).187 Gin atvejais daugeliui dviali sutari dl investicij numatyta teis kreiptis i institucij.188 Pagrindinis ICSID tikslas - skatinti usienio investicijas, ypa besivystaniose alyse, ir suteikti neutralius metodus ginams tarp valstybi ir privai usienio investuotoj sprsti. ICSID pagrindas - daugiaal sutartis, kuri ratifikavo daugiau nei 100 valstybi. i institucija gali sprsti ginus pagal taikinamj arba arbitrain procedras; jos sistemoje veikia ir komitetas, skirtas ICSID priimtiems sprendimams perirti. Valstybi nari nacionaliniai teismai neturi teiss kontroliuoti ICSID sprendim teistumo, taiau jais gali tiesiogiai pasinaudoti tiek valstybs, tiek privaios alys, siekdamos utikrinti priimt sprendim gyvendinim. Taiau ne tiek jau daug byl buvo iki iol uregistruota ICSID sistemoje, ir dar maiau dl j (vos keli) buvo priimti sprendimai.
Irano ir JAV Pretenzij Tribunolas

is Hagoje sikrs Tribunolas189 pagal didel jame nagrinjam byl skaii (daugiau nei 3800 byl), didel pretenzij finansin sum (bendra j vert apytikriai siek 50 mlrd. USD) bei plat klausim, susijusi su vieja tarptautine teise ir tarptautine komercine teise, spektr, paliest jo sprendimuose, kurie visi yra paskelbti,190 buvo api-bdintas kaip svarbiausia institucija tarptautinio arbitrao istorijoje.191 Tribunolas buvo kurtas remiantis 1981 m. Alyro deklaracijomis192;

TAIKUS GIN TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

357

jis buvo Teherano kait krizs193 sureguliavimo, kuriam tarpininka-vo Alyro vyriausyb, dalis; 1981 m. sausio 19 d., paskutin Prezidento Carterio prezidentavimo dien, Iranas paleido 52 Amerikos ambasadoje Teherane laikytus kaitus, o JAV perved madaug 8 mlrd. USD i Irano l, kurias JAV ald,194 Alyro valdomas sskaitas Bank of England. Irano ir JAV Pretenzij Tribunolas buvo steigtas nagrinti daugybei pretenzij, kurias kiekviena i dviej valstybi ir j pilieiai reik vieni kitiems, ir kuri vert svyravo nuo keli tkstani doleri keletu atvej iki beveik 12 mlrd. USD didiausioje byloje (Foreign Military Sales byla, kuri Iranas inicijavo prie JAV).195 Kaip precedento neturintis mechanizmas tarpvalstybini pretenzij sureguliavimo praktikoje, Olandijos centrinio banko filiale (Alyro vardu) buvo atidaryta speciali garantij sskaita", kuri buvo padta 1 mlrd. USD Tribunolo priimtiems sprendimams prie Iran gyven-dinti; Iranas taip pat buvo pareigotas papildyti sskait, kai joje lieka maiau nei 500 mln. USD.196 Jis vis laik vykd i pareig, nau-dodamasis, inter alia, mintos sskaitos palkanomis.197 Tribunolo jurisdikcija priimti galutinius ir privalomus sprendimus apm 4 sritis: 1. JAV piliei pretenzijos Iranui ir Irano piliei pretenzijos JAV, taip pat bet kokie prieiekiniai, kylantys i to paties kontrakto, sandorio arba vykio, sudaranio atitinkamos pretenzijos dalyk, jeigu tokie iekiniai ir prieiekiniai nebuvo isprsti iki io Susitarimo sudarymo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo pateikti kokiam nors teismui, ir jeigu jie kyla dl skol, kontrakt (skaitant sandorius dl akredityv ir banko garantij), turto nusavinimo bei kit turtines teises lieiani priemoni;198 2. JAV ir Irano kaip valstybi oficialios pretenzijos viena kitai, kylanios i j tarpusavio susitarim dl preki ir paslaug pirkimo-pardavimo;199 3. Ginai dl to, ar JAV vykd savo sipareigojimus, prisiimtus dl buvusio Irano acho Reza Pahlevi eimos turto su-grinimo;200 4. Kiti ginai, kylantys dl Alyro susitarim aikinimo arba taikymo:201; I Tribunolo jurisdikcijos konkreiai buvo ibrauktos pretenzijos, susijusios su Amerikos ambasados Teherane ugrobimu ir ala JAV pilieiams bei j turtui, kuriuos padar liaudies judjimai per Islamo revoliucij ir kurie nebuvo priskirti Irano vyriausybs veiksmams, taip pat pretenzijos, kilusios dl kontrakt, kuriuose buvo konkreios nuostatos dl iimtins Irano teism jurisdikcijos.202

193 194

r. 17 skyri.

r. Vykdomj sakym Nr. 12170 (1979 m. lapkriio 14 d.). Irano los visuose Amerikos bank filialuose usienyje taip pat buvo aldytos.
195 196

Byla Nr. B1.

Bendrosios deklaracijos 7-as punktas.

197

r. viso Tribunolo sprendim byloje Islamic Republic of Iran v. United States of America, DEC 12A1-FT (Klausimas I).
198

Deklaracijos dl pretenzij sureguliavimo II(1) straipsnis.

199

ll(2) straipsnis. Bendrosios deklaracijos 16-as p. 17-as p. 8 ir 11-as p.

200

201

202

358

18 s k y r i u s

203

Deklaracijos dl pretenzij sureguliavimo V straipsnis.

204

Dl preliminaraus ir galutinio teksto, patvirtinto 1982 m. kovo mn. ir 1983 m. gegus mn., r. Iran-US CTR 2 (1983-1), p. 405, kuris kart buvo pakeistas 1984 m., Iran-US CTR 7 (1984-III), p. 317.
205 206

Kas lieia taikytin materialin teis, Tribunolui buvo suteikta gana plati pasirinkimo laisv: Tribunolas visas bylas sprendia remdamasis pagarba teisei, taikydamas tokias taisykles dl taikytinos teiss pasirinkimo, tokius komercins ir tarptautins teiss principus, kuriuos jis laiko taikytinais atsivelgdamas atitinkamus prekybos paproius, sutari nuostatas bei konkreias aplinkybes.203 Tribunolo sandara ir jo procesins taisykls buvo tvirtintos Tribunolo taisyklse",204 specialiai adaptuotoje UNCITRAL Arbitrao taisykli versijoje, kuri Jungtins Tautos pareng 1976 m. kaip tarptautinio komercinio arbitrao veiklos model205 ir kuriai iuo atveju teko pirmas didesnis (ir skmingas) praktinis ibandymas.206 Tribu-nol sudaro 9 nariai: trys iranieiai, trys amerikieiai ir trys - i treij valstybi. Tribunolo pirmininkas renkamas i treiosios alies paskirt arbitr. Daugum byl sprendia trij arbitr kolegijos. Visas Tribunolas sprendia tik tokius ginus tarp ali, kurie susij su tarptautins teiss klausimais, taip pat kai kurias ypa svarbias bylas. Tribunolas buvo kurtas unikaliomis aplinkybmis, egzistuojant skirtingoms ali ideologinms nuostatoms, politinei ir karinei konfrontacijai tarp j, prieingiems ekonominiams interesams; ios aplinkybs danai keldavo sunkum jo praktinje veikloje. Tribunolas netgi buvo priverstas gana ilg laik sustabdyti savo veikl dl precedento tarptautinio arbitrao istorijoje neturinio vykio, kai 1984 m. du Irano arbitrai fizikai upuol arbitr i vedijos.207 Taiau apskritai pa-mus, Tribunolas sugebjo sukurti profesionali darbo atmosfer ir dl to buvo priimta nemaai sprendim. Netgi 1987 m. ruden, kai Iranas ir JAV tiesiogiai tarpusavyje konfrontavo Persijos lankoje Irako su Iranu karo metu,208 ios knygos autoriui teko dalyvauti Taikos rmuose Hagoje vykusiuose dideliuose odiniuose debatuose dl Irano pretenzijos, kad JAV sulaik karins rangos tiekim abiem alims atstovavo generolai ir kiti aukti uniformuoti kariniai pareignai, taiau Tribunolas sugebjo juos apraminti ir ginus sprsti ramioje atmosferoje.209 Dabar Tribunolo darbas artja prie pabaigos. Liko tik kelios nebaigtos bylos ir kai kurie aukti pareignai jau uima naujas pareigas JT Komisijoje Dl kompensacij pagal pretenzijas Irakui", enevoje sikrusioje institucijoje, kuri pagal pobd nra nei arbitrai-n, nei teismin, ir kuri buvo sukurta po Irako invazijos Kuveit. 210 1995 m. gruodio 31 d. duomenimis,211 Tribunolas prim 567 sprendimus,212 81

ILM 15 (1976), p. 701 ir t.t.

J.J. van Hot, Commentary on the UNCITRAL Arbitration Rules. The Application by the Iran-US Claims Tribunal, 1991; I. Dore, The UNCITRAL Framework for Arbitration in Contemporary Perspective, 1993; D.D. Caron/M. Pellonpaa, The UNCITRAL Arbitration Rules as Interpreted and Applied, 1995.
207

Vadinamasis Mangardo incidentas"; r. dokumentus ryium su 1984 m. rugsjo 3 d. vykiais, IranUS CTR 1 (1984-III), p. 281.
208

I.F. Dekker/H.H.G. Post, The Gult War of 1980-1988, 1992.

209

ios knygos autorius 19861989 m. buvo Tribunolo prezidento padjjas teiss klausimais, o vliau, iki 1993 m. kartu su Karl-Heinzu Bockstiegeliu ts darb, skirt byl, susijusi su Amerikos naftos kompanij nusavinimu, ubaigimui.
210 211

r. 2 2 skyri .

Iran-US Claims Tribunal Communique Nr. 96/1, 1996 m. sausio 22 d.

212

I kuri 248 buvo Sprendimai dl sutart slyg" arba Daliniai sprendimai dl sutart slyg", tvirtinantys ali susitarimus.

preliminar ir laikin sprendim ir sakymu arba sprendimu nutrauk 877 bylas. Bendras baigt byl skaiius - 3 892 bylos. Taiau reikia atsivelgti tai, kad daugiau nei 2300 vadinamj

T A I K U S G I N TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

359

smulki pretenzij", nevirijusi 250 000 USD, buvo nutrauktos Sprendimu Dl sutart slyg" 1990 m.,213 remiantis dviej vyriausybi pasiektu susitarimu, pagal kur Iranas sutiko vienkartine suma214 sumokti 105 mln. USD.215 Bendra JAV subjektams priteista suma, 1995 m. pabaigos duomenimis, buvo 2 091 696 325,96 USD, 303 196 svarai sterling, 297 051 Vokietijos mark bei 97 132 598 rialai (be palkan). Bendra Iranui ir Irano subjektams priteista suma (be palkan) - 883 447 411,71 USD bei 7 977 343 rialai. Apie 500 mln. USD i ios bendros sumos buvo imokta Iranui remiantis Tribunolo sprendimu grinti aldytas Irano las, laikytas Niujorko Federa-lini rezerv banke.216 Faktas, kad Tribunolas vis dar egzistuoja tokiomis sudtingomis aplinkybmis, pats savaime yra svarbus vykis tarptautinio arbitrao istorijoje. Paskelbti Tribunolo sprendimai, dabar sudarantys apie 30 tom - tai nekainojamas dokument ir jurisprudencijos vieosios tarptautins teiss ir tarptautins komercins teiss klausimais rinkinys.

GIN SPRENDIMAS PAGAL JR TEISS KONVENCIJ

1982 met Jr teiss konvencija, sigaliojusi nuo 1994 m. lapkriio 16 d., numato ipltot gin sprendimo sistem, kuri galima laikyti dide naujove, nes dauguma atvej ji numato privalom treiosios alies sprendim viena ar kita forma, arbitra skaitant kaip kratutin priemon, jei kitos gin sureguliavimo priemons nebt skmingos.217 1982 m. Konvencijoje bei 1994 m. liepos 28 d. Generalins Asambljos patvirtintame Susitarime Dl Konvencijos XI dalies gyvendinimo" taikus gin sprendimas yra numatytas kaip sudedamoji ios Konvencijos dalis. Faktikai beveik ketvirtis Konvencijos straipsni skirti gin sprendimo klausimams.218 Taip pat reikt pastebti, kad Konvencijos nuostatos dl gin sprendimo nesukl prietaravim tarp valstybi,219 prieingai nei nuostatos, susijusios su giliavandenio jros dugno eksploatavimo reimu. Ankstesni konvencij (ne tik jr teiss klausimais) problema buvo ta, kad privalomus sprendimus numaiusios procedros buvo arba netaikomos (kaip buvo su 1958 m. vejybos konvencija, numaiusia ad hoc komisijas), arba tvirtinamos atskirame protokole, kurio neratifikuodavo visos Konvencijos alys (likusios trys 1958 m. konvencijos jr teiss klausimais, 1961 m. Vienos konvencija Dl diplomatini santyki", 1963 m. Konvencija Dl konsulini santyki", 1969 m. Konvencija Dl specialij misij" ir kt.). Pagal 1982 m. Jr teiss

213

Sprendimas dl sutart slyg Nr. 483-CLTDS/86/B38/B76/B77-FT, pateiktas 1990 m. birelio 22 d.

214

R.B. Lillich, Lump Sum Agreements, EPIL 8 (1985), p. 367372. r. taip pat 15 skyri.
215

r. AJIL 84 (1990), p. 891-895 dl detali.

216

Sprendimas Nr. 306-A15 (l:G)-FT.

217

Oellers-Frahm (1995), Arbitration, op. cit., p. 458-478; T. Treves, The Law of the Sea Tribunal: Its Status and Scope of Jurisdiction after November 16, 1994, ten pat, p. 421. Dl konteksto r. R. Bernhardt, Law of the Sea, Settlement of Disputes, EPIL 1 (1981), p. 133; A.0. Adede, The System for Settlement of Disputes under the United Nations Convention on the Law of the Sea: A Drafting History and a Commentary, 1987; S. Oda, Dispute Settlement Prospects in the Law of the Sea, ICLQ 44 (1995), p. 683-712; J.I. Charney, The Implications of Expanding International Dispute Settlement Systems: The 1982 Convention on the Law of the Sea, AJIL 90 (1996), p. 69-75.
218

Pastebta T. Eitel, Comment, ZaoRV 55 (1995), p. 452, at 456.

219

Apie kontekst r. Merrills (1991), op. cit., p. 153 ir t.t. su nuorodomis.

360

18 s k y r i u s

konvencij kiekviena j ratifikavusi valstyb automatikai tampa ir gin reguliavimo taisykli alimi. XV dalyje tvirtinta sistema yra gana lanksti, ir ia j trumpai idstysime. Esminis principas tas, jog valstybs konkreiu atveju i-saugo laisv pasirinkti gino sureguliavimo metod (280 straipsnis). Jos gali pasirinkti ir kitoki procedr nei numatytos Konvencijos XV dalyje. 282 straipsnyje telkiamas prioritetas toms gin sureguliavi-mo procedroms, dl kuri alys susitar kituose bendruose, regioniniuose arba dvialiuose dokumentuose ir kurios numato privalom sprendim, skaitant fakultatyvins slygos dl Tarptautinio Teisingu-mo Teismo jurisdikcijos pripainim. Jei 1 skyriuje numatytais metodais gino isprsti nepavyksta, pradedamos taikyti 2 skyriaus nuostatos, bet kurios i gino ali reikalavimu numatanios privalomas procedras ir pareigojanius sprendimus. Taiau yra numatyta iimi dl kai kuri kategorij gin, kuriems mintos nuostatos netaikomos (3 skyrius). Pagal 2 skyriaus nuostatas alys raytiniu pareikimu gali pasirinkti vien i keturi privalomos gin sprendimo procedros variant (287 straipsnis): 1. Tarptautinis Jr Teiss Tribunolas Hamburge. 2. Tarptautinis Teisingumo Teismas. 3. Arbitrainis tribunolas, steigtas pagal Konvencijos VII pried. 4. Specialus Arbitrainis tribunolas sprsti ginams, kylantiems dl vejybos, jrins aplinkos apsaugos ir isaugojimo, jros mokslini tyrim, laivybos ir terimo i laiv. ie teismai ir arbitraai turi teis nagrinti visus su jr teise susijusius klausimus, pateiktus jiems pagal Konvencij, taip pat klausimus, susijusius su kitomis tarptautins teiss normomis, jeigu ios neprietarauja Konvencijai. Sprendimai alims yra privalomi, ir j praymu jie gali bti grindiami labiau teisingumo principais nei galiojania teise. Taiau dl sprendim vykdymo utikrinimo nra tvirtint joki taisykli. 1982 m. Jr teiss konvencijoje tvirtinta gin reguliavimo sistema, kurioje numatyta tam tikra privalomo treiosios alies sprendimo forma, apima ir galimyb pasirinkti neprivalom taikinamj procedr (284 straipsnis). Galimyb pasirinkti sutaikinim konkre-iai minima ir ryium su ginais dl giliavandenio jros dugno eksploatavimo (285 straipsnis). Be to, tose srityse, kurios tradicikai yra jautrios valstybi teritorinio suvereniteto ir karins veiklos atvilgiu, ir kurios susijusios su vejyba bei tyrimais (besivystani ali poiriu), valstybs pasirod nelinkusios pripainti privalom treiosios alies sprendim sistemos. Fakultatyvins ilygos" pagal 298 straipsn leidia valstybms kai kuri gin neperduoti privalomos juris-

T A I K U S G I N TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

361

dikcijos sferon. Jeigu prietaravimas nepareikiamas, ginai patenka privalomos jurisdikcijos sferon. I ios jurisdikcijos gali bti ibraukti tokie ginai: 1. ginai, susij su 15, 74 ir 83 straipsnio dl jros sienos delimitavimo aikinimu arba taikymu"; 2. ginai, susij su istorinmis lankomis arba titulais"; 3. ginai, susij su karine veikla, skaitant nekomercinio pobdio veikl, kuri vykdo valstybiniai laivai ir lktuvai; 4. ginai, susij su teiss utikrinimo veikla gyvendinant suverenias teises ar jurisdikcij, nepatenkani privalom jurisdikcij pagal 297(2)(3) straipsn (jr mokslinio tyrimo ir vejybos klausimai); 5. ginai, kuriuose Saugumo Taryba gyvendina savo funkcijas pagal JT status. Ginuose, priklausaniuose (1) ir (2) kategorijoms, sutaikinimas yra numatytas kaip gin sprendimo metodas vienos i ali praymu. 220 Sutaikinimas iais klausimais buvo vienintel galimyb pasiekti bendr konsensus dl privalom gin sprendimo procedr pripainimo sudedamja Konvencijos dalimi. Sutaikinimas yra privalomas kai kuri kategorij ginams, kuriems pagal XV dalies 3 skyri netaiko-ma teismin arba arbitrain procedra. V priede numatyta procedra, kurios turi bti laikomasi savanoriko arba privalomo sutaikinimo atvejais pagal Konvencij; jos taisykls didia dalimi atitinka kit neseniai priimt daugiaali konvencij atitinkamas nuostatas.

220 221

r, Treves, op. cit., p. 436 ir t.t,

Petersmann/Jaenicke (red.), op. cit.; R. Ostrihansky, Settlement of Interstate Trade Disputes - The Role of Law and Legal Procedures, NYIL 22 (1991), p. 163-216.

222

Tekstas ILM 27 (1988), p. 281. r. J.-G. Castel, The Settlement of Disputes under the 1988 CanadaUnited States Free Trade Agreement, AJIL 83 (1989), p. 118-128.
223

1992 m. iaurs Amerikos laisvosios prekybos sutartis, ILM 32 (1993), p. 289, 605. r. J.A. Canela, ASIL Proc. 85(1993), p. 6-10; G.N. Horlick/F.A. DeBusk, Dispute Resolution under NAFTA, JIArb. 10 (1993), p. 51-61; Ji. Miller, Prospects for Satisfactory Dispute Resolution of Private Commercial Disputes Under the NAFTA, Pepp. LR 21 (1994), p. 1313-1389; K.L. Oelstom, A Treaty for the Future: The Dispute Settlement Mechanisms of the NAFTA, LPIB 25 (1994), p. 783-811; J.I. Garvey, Trade Law and Quality of Life - Dispute Resolution under the NAFTA Side Accords on Labor and the Environment, AJIL 89 (1995), p. 439-453.
224

IVADOS
Ar 1982 m. Jr teiss konvencija taps enklu, liudijaniu nauj tendencij tarptautini gin sprendime - parodys ateitis. Tas pat pasakytina ir apie naujus procesus tarptautins prekybos susitarim srityje,221 toki kaip 1988 m. Kanados ir JAV Laisvosios prekybos sutartis,222 NAFTA223 bei GATT naujojoje WTO sistemoje,224 kuriuose numatyti nauji mechanizmai, siekiant paalinti grynai taikinamojo pobdio gin sprendimo procedr nepageidautinus aspektus. i naujovi atsiradimo prieastys tam tikra prasme slypi tarptautini prekybini susitarim specifiniame pobdyje; be to, jos skiriasi ir kiekvienu konkreiu atveju. Pavyzdiui, NAFTA sistemoje paprastai netaikomos privalomos gin tarp valstybi - ali sprendimo procedros - i sistema atitinka GATT sistemos model (procedros kolegijose). Be to, reikt pabrti, kad daugelis GATT nari i Azijos dl kultrini ir istorini tradicij pasirod nelink naudotis formaliais gin sprendimo mechaniz-

Sutartis, kuria kurta Pasaulin prekybos organizacija, ILM 33 (1994), p. 1144, r. i pradi 2- Pried: Understanding on Rules and Procedures Governing the Settlement of Disputes, p. 1226; J.-G. Castel, The Uruguay Round and the Improvements to the GATT Dispute Settlement Rules and Procedures, ICLQ 38 (1989), p. 834-849; M. Reisman/M. Wiedman, Contextual Imperatives of Dispute Mechanisms -Some Hypotheses and Their Application in the Uruguay Round and NAFTA, JWTL 29 (1995), p. 5; S.P. Croley/J.H. Jackson, WTO Dispute Procedures, Standard of Review, and Deference to National Governments, AJIL 90 (1996), p. 193-213; J.H. Bello, The WTO Dispute Settlement Understanding, ten pat, p. 416-418; A. Porges, The New Dispute Settlement: From the GATT to the WTO, LJIL 8 (1995), p. 115-134. r. taip pat 15 skyri.

362

18 s k y r i u s

225 226 227

Apie APEC r. 15 skyri. Tekstas ILM 35 (1996), p. 1102.

GA Rez. Nr. 44/23, 44 UN GA0R Supp. (Nr. 49), p. 21, UN Doc. A/44/49 (1990).
228

r. AJIL 90(1996), p. 499.

mais; jie teikia pirmenyb neprocesiniams gin sprendimo metodams, tai parod nesenas APEC225 susitarimas dl Savanoriko konsultacinio tarpininkavimo ginuose".226 Bet kuriuo atveju padaugjus vairi tarptautini teism ir arbitra, kyla klausimas, kaip utikrinti teiss nuoseklum atsivelgiant t fakt, kad vairiais tarptautins teiss klausimais nra jokios auktesns sprendim primimo institucijos, kuri suderint tarpusavyje prietaraujanius sprendimus. Po altojo karo pabaigos netrko nauj idj, kaip tobulinti tarptautini gin sprendimo mechanizmus. Vienas i pagrindini JT Tarptautins teiss deimtmeio" (1990-1999), kur paskelb JT Generalin Asamblja, tiksl, pavyzdiui, yra tarpvalstybini gin taikaus sprendimo bd pltojimas, skaitant kreipimsi Tarptautin Teisingumo Teism.227 Ypa neprisijungusios alys, pastaruoju metu remiamos Rusijos,228 propagavo silym io deimtmeio pabaigoje suaukti Treij Hagos taikos konferencij kurioje galt bti svarstoma

nauja universali konvencija taikaus gin sprendimo klausimu.229 Kit diskusij krypt inicijavo 1992 m. Generalinio sekretoriaus pateiktas dokumentas Agenda for Peace (Darbotvark taikos vardan"), kuriame, be sampratos prevencin diplomatija" propagavimo, valstybs buvo raginamos, inter alia, taikiai sprendiant ginus labiau pasitikti Pasauliniu Teismu.230 Taiau patirtis rodo, jog valstybs nra linkusios entuziastingai pripainti tarptautin teismin nagrinjim. Pavyzdiui, yra akivaizdios kai kurios i prieasi, kodl valstybs nenori pripainti fakultatyvins slygos dl Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos. Valstyb, kuri k tik tapo nepriklausoma, gali kur laik nesiryti prisiimti jai neaiki sipareigojim. Arba valstybs gali nenorti kreiptis Teis-m tiesiog dl to, kad jos teikia pirmenyb kitiems teismams, kurie yra maesni (dl to procesas juose yra pigesnis ir greitesnis) arba labiau specializuoti, ir todl suteikiantys daugiau galimybi kontroliuoti proceso rezultatus, kaip tai buvo Irano ir JAV Pretenzij

Tribunolo atveju. Bet valstybi nenoras naudotis Tarptautiniu Teisingumo Teismu turi ir gilesn prasm; tai yra simptomas to nepasitikjimo, kur valstybs apskritai jauia arbitraui ir teisminiam nagrinjimui. nenor retai lemia siekimas nebaudiamai paeidinti tarptautin teis; kita vertus, reikia pripainti, jog kompetentingo teismo nebuvimas kartais gali irykinti valstybs polink paeisti tarptautin teis. Todl taisykl, kad tarptautini teism jurisdikcija priklauso nuo valstybi sutikimo, yra tarptautins teiss silpnoji vieta". Taiau tai nra esminis trkumas. Tarptautini teism iki XIX a. praktikai nebuvo, bet tarptautin teis funkcionavo ir be j; netgi iandien, kai buvusios komunistins valstybs pakeit savo prieikum tarptautiniams teismams i princi-

T A I K U S G IN TARP VALSTYBI S P R E N D I M A S

363

po, faktikas mechanizmas, skatinantis valstybes laikytis tarptautini norm ir princip, i esms nra grindiamas teisminiu nagrinjimu. Teismai, ko gero, yra neivengiama nacionalini teisini sistem dalis, kadangi teism taikom sankcij baim yra vienas i pagrindini motyv, kodl mons laikosi nacionalins teiss norm; tarptautins teiss situacija yra Kitokia, nes valstybs turi kitoki motyv dl tarptautins teiss laikymosi motyv, kurie neturi analogo nacionalinse sistemose.231 Mes turime atsispirti pagundai smerkti tarptautin teis kaip neveiksming sistem; tarptautin teis ir nacionalin teis veikia skirtingais bdais, taiau tai nereikia, jog viena i j veikia veiksmingiau nei kita. Motyvus, kurie skatina valstybes nepasitikti tarptautiniais teismais, verta aptarti dl dviej prieasi. Pirma, toks aptarimas pads paneigti ivad, jog dl nepasitikjimo tarptautiniais teismais gali bti nesilaikoma ir tarptautins teiss. Antra, jei teisininkas tarptautininkas nori tikinti valstybes, kad ios atsisakyt nepasitikjimo tarptautiniais teismais, jis turi labai aikiai suprasti valstybi bgtavimus ir tik tada tiktis rodyti, jog tie bgtavimai yra perdti arba nepagrsti. Pagrindin prieastis, kodl valstybs nenori pripainti tarptautinio teismo jurisdikcijos, yra j sitikinimas, kad danai teism sprendimai yra nenuspjami. Tai nereikia, kad pati tarptautin teis yra neapibrta; taiau atsivelgiant tai, kad dauguma valstybi turi kompetenting patarj teiss klausimais ir laikosi teiss reikalavim, faktas, jog ginas negali bti sureguliuotas derybomis, danai rodo, kad su konkreiu atveju susijusi teis ir faktai yra neaiks. Btent tokie neaiks" ginytini atvejai daniausiai ir patenka tarptautin teism. Valstybs gali nurodyti ir danas atskirsias nuomones kaip teism sprendim nenuspjamumo rodym; kai keletas teisj nesutin-ka su daugumos priimtu sprendimu, yra lengva rodinti, jog byla bt buvusi isprsta kitaip, jeigu teismo sudtis bt buvusi kitokia. Jei skirtingi teisjai gali prieiti prie skirting ivad, gali atrodyti, jog kartais proceso rezultatas yra gryno atsitiktinumo dalykas. Kai teis yra neaiki, teisjas smoningai ar nesmoningai gali bti veikiamas politini motyv. Tai kelia abejoni dl jo nealikumo; natralu, kad valstybs mano, jog politinius sprendimus turi priimti paios valstybs, o ne teismai. Taiau bendra prielaida, jog Tarptautinio Teisingumo Teismo teisjai ireik politines nuostatas, vyraujanias JTO politiniuose organuose, pasirod empyrikai klaidinga.232 Kad ir kaip ten bt, nenuspjamumo elementas teism sprendimuose gali bti toleruotinas tik nereikmingose bylose, o ne tokiose, kuriose sprendiami svarbs politiniai klausimai. XX a. pradioje sudarytose sutartyse dl arbitrao danai nebdavo nustatoma pareigos sprsti gin-

229

r. L.B. Sohn, Preparation of a New Treaty for the Settlement of International Disputes, LJIL 3 (1990), p. 51; r. taip pat CM. Chinkin, The Peaceful Settlement of Disputes: New Grounds for Optimism?, leidinyje R.St.J. Macdonald (red.), Essays in Honour of Wang Tieya, 1994, p. 165, at 167.
230

ILM 31 (1992), p. 953. Apie prevencin diplomatij" r. B.G. Ramsharan, The International Law and Practice of Early-Warning and Preventive Diplomacy, 1991.
231 232

r. 1 skyri.

r. T.M. Franck, Fairness in International Law and Institutions, 1995, p. 324 ir t.t., su nuoroda E.B. Weiss statistin analiz Judicial Independence and Impartiality: A Preliminary Inquiry, leidinyje Damrosch (red.), op. cit., p. 123.

364

18 s k y r i u s

233 234

r. 2 s ky. ri r. 3 s ky. ri

arbitrau tokiais atvejais, kai ginas lieia atitinkam valstybi garb ar gyvybikai svarbius interesus.233 Iki 1914 met autoriai tokias sutartines slygas mgino aikinti teiginiu, jog politiniai" ginai dl paties savo pobdio negali bti sprendiami teisme. Dabar is poiris yra paneigtas. Taiau faktas, kad su gyvybikai svarbiais valstybs interesais susij ginai teorikai gali bti sprendiami tarptautiniame teisme, nepaneigia to fakto, kad praktikoje paprastai valstybs tokius ginus atsisako perduoti sprsti tarptautiniams teismams. Papildomas veiksnys yra tai, kad teismo sprendimo poveikis neapsiriboja tos konkreios bylos faktais; jis tampa precedentu ir bsimoms byloms. Kai kurios valstybs nepasitiki Tarptautiniu Teisingumo Teismu ir mano, jog jo sprendimai pernelyg daug pakeit teis. Dl panai

motyv (nors labiau akcentuoj ant poveik vidaus teisei ir nacionali niam suverenit etui) Jungtin Karalyst yra nepatenki nta sprendim ais, kuriuos prie j prim Europos Teisingu mo Teismas Liuksemb urge bei Europos mogaus Teisi Teismas Strasbre . Ir i tikrj, kai ikyla teisin problema , dl kurios alys sininga i laikosi prieing nuomoni , pralaimj usioji alis visada manys, jog teismas pakeit teis.

Sutari ir paproi forma valstybs kuria teis sau ir su nepasitenkinimu iri konkuruojanius altinius,234 kaip antai teisminiai precedentai; jei ikyla btinyb k nors teisje keisti, valstybs siekia isaugoti teis paioms sprsti, kokios turi bti naujosios normos. Ir prieingai - kitos valstybs nepasitiki tarptautiniais teismais dl to, kad mano, jog tarptautiniai teismai yra pernelyg konservatyvs. Kai paprotin norma keiiasi arba valstyb turi pagrindo tiktis, jog norma tuoj pasikeis, senj norm patvirtinantis teismo sprendimas savo precedentiniu poveikiu gali atitolinti pasikeitim arba neleisti jam vykti apskritai. Svarbu tai, kad turtingosios valstybs, kurios, kaip galima manyti, turt bti patenkintos status quo, yra kur kas labiau linkusios pripainti Teismo jurisdikcij pagal fakultatyvin slyg nei neturtingosios valstybs. Be to, tik neseniai Teismo teisj i Treiojo pasaulio ali skaiius m atspindti iaugus nepriklausom Treiojo pasaulio valstybi skaii. Nors teismai kartais netiesiogiai ir pakeiia teis, j pagrindin funkcija yra taikyti egzistuojani teis; todl nedert tiktis i teismo, jog jis gali isprsti tarptautin gin tuo atveju, jei viena alis reikalauja keisti teis. Taiau skirtumas tarp reikalavim taikyti teis ir reikalavim keisti teis ne visada yra aikus. Pati teis gali bti neapibrta ir visais atvejais valstyb taktikos poiriu elgiasi neteisingai, jeigu mano, kad jos pozicija teisikai yra neginijama; taigi valstybs derybose danai reikia reikalavimus nenurodydamos, ar j rei-

TAIKUS GIN TARP VALSTYBI SPRENDIMAS

365

kalavimas yra grindiamas egzistuojania teis, ar tai yra reikalavimas keisti teis. Be to, egzistuoja paradoksas, kur lemia opinio iuris elementas nauj paprotins teiss norm susiformavime;235 kadangi nauja norma kartais negali tapti teise, kol jos nepradedama laikyti teiss dalimi, reikalavimai dl teiss pakeitim danai yra painiojami su reikalavimais taikyti egzistuojani teis. Dl to nemaai atvej, kurie atrodo tinkami teisminiam nagrinjimui, i tikrj tokie nra. Galiausiai egzistuoja daugyb ne toki reikming prieasi, ko-dl valstybs nenori naudotis tarptautiniais teismais. Teisminio proceso' prie kit valstyb inicijavimas kartais laikomas nedraugiku veiksmu; valstybs bijo, kad pralaimjimo atveju j garb bus paeminta. Be to, valstybi nenoras kreiptis teism lemia udar rat ta prasme, kad didelis skaiius iankstini prietaravim, kuriuos tarp-tautiniams teismams pateikia valstybs atsakovs, sukelia didel painiav teisje ir padaro proces labai brang, reikalaujant daug laiko snaud; tai savo ruotu dar labiau didina valstybi nenor tarptautiniuose teismuose bti tiek iekovu, tiek atsakovu. K daryti su ginais, kuri valstybs nenori perduoti sprsti tarptautiniams teismams? Dauguma i j galiausiai yra sureguliuojami politinmis priemonmis (pvz., derybomis arba tarpininkavimu). Labai danai ginas sureguliuojamas kompromisu236 arba paketiniu susitarimu", pagal kur viena valstyb padaro nuolaid viename gine u tai, kad kita valstyb padarys nuolaid kitame (daugiau ar maiau susijusiame) gine. Kita vertus, nepriimant jokio sprendimo, ginas gali atvesti tiesiog aklaviet; valstybi egzistavimas laike praktikai yra neribotas, todl jos gali sau leisti laukti teiss arba jg balanso pasikeitim, o tai leist joms dertis dl gino sureguliavimo palankesnmis slygomis. Pavyzdiui, ginai dl titulo teritorij gali tstis amius, nes teritorija i esms yra nesuardoma; be to, dl fakt sudtingumo ir neapibrtumo daugumos teritorini gin teism sprendimai yra ypa nenuspjami, o tai savo ruotu dar labiau didina tarptautini teism, kaip priemoni sprsti tokius ginus, nepopuliarum. XIX a. stipri valstyb galjo imtis karini veiksm, kad silpnesn valstyb priverst pripainti arbitra kaip priemon ginui isprsti; ms laikais teiss ir visuomenins smons pokyiai jgos panaudojimo klausimu daro karinius veiksmus nemanomus; dl to status quo pakeit kar kaip pagrindin alternatyv teisminiam nagrinjimui. Taiau faktas, kad daugelis gin lieka neisprsti, uuot teismui juos galutinai sureguliavus, nulemia nereikaling tarptautins tampos ts. Dar svarbiau yra tai, kad privalomo teisminio mechanizmo nebuvimas kartais leidia valstybms paeidinti tarptautin teis akivaiz-

235 236

r. 3 sky. ri

P a vyzdiu i, gin , su s iju si su turto n usavin im u, glob a lin is sureg u lia vim as; 15 skyri r. .

366

18 s k y r i u s

daus nebaudiamumo slygomis, padeda joms ivengti netgi pasmerkimo, ir taip suformuoja grub neteisingum (bei cinizm kalbant apie tarptautins teiss veiksmingum). Kiek pagrstos yra prieastys, skatinanios valstybes nepasitikti tarptautiniais teismais? Viena vertus, valstybs yra teisios manydamos, kad teismas negali efektyviai isprsti gino, kilusio dl poreikio keisti teis. Kita vertus, nuomon, kad teisminis bylinjimasis yra nedraugikas aktas, neivengiamai sudtingas, brangus ir atimantis daug lai-ko, yra teisinga tik todl, kad valstybs paios j tokiu paveria; jeigu valstybs pripaint teismin proces normalia ir siektina gin sureguliavimo priemone, nesistengdamos blokuoti tarptautini teism veiklos, bylinjimasis tapt paprastu, greitu, pigiu ir taikiu procesu. Dl teisminio nenuspjamumo problemos, valstybi nuogstavimai tam tikru mastu yra pagrsti, bet tik tam tikrais atvejais; kitais atvejais teismo sprendim lengva nuspti. Kartais valstybs pernelyg sureikmina tai, kas joms atrodo gyvybikai svarbu; interesai, kuriuos valstybs laik gyvybiniais (ir todl neteismingais) prie 60 met, dabar tokiais nebelaikomi visikai, ir nra joki logik prieasi, kodl ios tendencijos nebeturt bti ateityje. Ir vlgi, teismini precedent kaip teiss altinio baim taip pat yra pernelyg ipsta; tarptautinje teisje teisminiai precedentai pasireikia tik kaip rekomendacijos, ir bet ku-riuo atveju nepopuliaraus precedento poveikis visada gali bti eliminuotas sutartimi arba tolesniu paprotins teiss pltojimu. Galiausiai gali bti pateikti vienas arba du silymai, kaip veikti valstybi nepasitikjim tarptautiniais teismais. Pirma, jei valstybs nenori tam tikr gin kategorij perduoti teismui, jos turi stengtis tas kategorijas tiksliai apibrt jr teismo jurisdikcij pripainti dl vis kit gin kategorij; tuo bt ivengta dabartins situacijos, kai nenoras pripainti teismo jurisdikcij kai kurioms gin kategorijoms danai nulemia teismo jurisdikcijos nepripainim apskritai arba jos pripainim su nekonkreiomis ir nepagrstai plaiomis ilygomis. Antra, didesnis dmesys turi bti skirtas teisj parinkimui. Idealus tarptautinis teisjas yra tas, kuris supranta skirting valstybi politinius interesus ir kuris, jei yra priverstas priimti politin sprendim, daro tai siningai ir imintingai, mgindamas rasti abiem alims priimti-n,sprendim. Danai bna, jog teisjas, garsiausiai skelbis apie statymo raids laikymsi ir atsisakym atsivelgti politinius motyvus, i tikrj grindia savo sprendim i anksto paruotomis politinmis idjomis, ko jis pats netgi nesuvokia. Pastarojo tipo teisj danai pasitaikydavo praeityje. Taiau tai nra pagrindas smerkti tarptautinius teismus apskritai. Ir kad taip nebt - ateityje btina parinkti geresnius teisjus.

19 SKYRIUS

TARPVALSTYBINIAI, PILIETINIAI KARAI IR TEIS APSISPRENDIM: IUS AD BELLUM

Inagrinj tarptautin teis, reguliuojani taikius santykius tarp valstybi, pereisime prie taisykli, reguliuojani jgos naudojim ir ginkluotus konfliktus.1 Svoka "karo statymai" gali turti vairi pras-mi ir reikti tiek taisykles, reguliuojanias ginkluoto konflikto pra-di (ius ad bellum), tiek taisykles, reguliuojanias elges vykus ginkluotam konfliktui (ius in bello). Yra pagrsta atskirti iuos du dalykus, kadangi pripastama, jog ius in bello yra taikoma kilus ginkluotam konfliktui nepriklausomai nuo to, ar is konfliktas yra teistas, ar neteistas pagal ius ad bellum.2 iame skyriuje bus kalbama apie ius ad bellum, taip pat taisykles, reglamentuojanias jgos naudojim tarptautiniuose bei pilietiniuose karuose ir gyvendinant teis apsisprendim. Ius in bello, kas vis daniau vardijama formuluote ginkluotuose konfliktuose taikoma tarptautin humanitarin teis", taip pat asmen baudiamoji atsakomyb u karo statym paeidimus bus nagrinjama atskirai 20 skyriuje. JTO vaidmuo palaikant tarptautin taik ir saugum bus apvelgtas 22 skyriuje, prie tai 21 skyriuje inagrinjus ios organizacijos status bei institucijas.

TEISTI IR NETEISTI KARAI: VYKIAI IKI 1945 MET

Daugel met Vakar Europos poir karo teistum veik Romos Katalik Banyios mokymai.3 Vienas i pirmj teolog, raiusi iuo klausimu, buvo v. Augustinas (354-430 m. po Kr.). Jis ra: Teisingais daniausiai laikomi tokie karai, kuriais atsilyginama u skriaud, jei valstyb arba miestas, prie kur nukreipti kariniai veiksmai, nenubaud savo piliei u j padarytas neteisybes arba negrino to, k neteistai atm. Be to, neabejotinai teisingas yra karas, kur tokiu laiko pats Dievas.

Harris CMIL, p. 817-873; D.'W. Bowett, Seft-Detence in International Law, 1958; I. Brownlie, International Law and the Use of Force, 1963; W. Meng, War, EPIL 4 (1982), p, 282-290; 0. Schachter, The Right of States to Use Armed Force, Mich. LR 82 (1984), p. 1620; M. Reismann, Criteria for the Lawful Use of Force in International Law, Yale JIL 10 (1985), p. 279-285; C. Greenwood, The Concept of War in Modern international Law, ICLQ 36 (1986), p. 283-306; A. Cassese (red,), The Current Legal Regulation of the Use of Force, 1986; W.E. Butler (red.). The Non-Use of Force in international Law, 1989; 0, Schachter, International Law in Theory and Practice, 1991, VII ir VIII skyriai; B. Asrat, Prohibition of Force under the UN Charier - A Study of Article 2(4), 1991; L. Henkin et al., Right v. Might: International Law and the Use of Force, 2-as leid., 1991; L.F. Damrosch/D.J. Scheffer (red.), Law and Force in the New International Order, 1992; P Malanczuk, Humanitarian Intervention and the Legitimacy of the Use of Force, 1993; Y. Onuma, A Normative Approach to War, 1993; A.C. Arend/R.J. Beck, International Law and the Use of Force: Beyond the UN Charter Paradigm, 1993; Y. Dinstein, War, Aggression, and SelfDefence, 2-as leid., 1994; G. Best, War and Law Since 1945, 1994; T. Bruha, Use of Force, Prohibition of, Wolfrum UNLPP II, p. 1387-1399.
2

r. A. Roberts/R. Guelff (red.), Documents on the Laws of War, 2-as leid., 1989, Introduction- p. 1; C. Greenwood, The Relationship between ius ad bellum and ius in bello, RIS (1983), p. 221-234.
3

r. 2 s k y. ri

368

19 s k y r i u s

4 5

Apie reparacijas 17 skyri r. .

H. Grotius,De Jure Belli ac Pacis, 1625. Apie Groci r. 2 skyri .

6

Apie gyvybinius interesus" 2 r. skyri.

7 8

r. 2 skyri . r. 2 skyri .

Tokios mintys buvo ipastamos daugiau nei 1000 met. Karas buvo laikomas priemone gauti reparacij u prie tai kitos alies vykdyt neteist akt (reikalaujama reparacija turjo atitikti io neteistumo rimtum).4 Be to, karas prie netikiniuosius ir eretikus kartais (ne visada) buvo laikomas sakytu paties Dievo. XVI a. pabaigoje m rykti teising ir neteising kar skirtumai. Buvo laikoma, kad kariaujani ali negalima kaltinti, jeigu jos nuoirdiai tiki savo teisumu, nors viena i ali objektyviai gali bti ir neteisi. Be to, teising kar kategorij (bellum justum) imta pavojingai iplsti. Nors XVII a. autoriai, tokie kaip Hugo Grocijus, msi tam tikr mginim vl propaguoti tradicines doktrinas,5 XVIII-XIX a. kar skirstymas teisingus ir neteisingus beveik visikai i-nyko. Karas buvo laikomas pateisinamu, jeigu buvo kariaujamas sie-kiant apginti tam tikrus gyvybinius interesus; taiau kiekviena valstyb savo nuoira galjo sprsti dl to, kas sudaro jos gyvybinius interesus - niekada nemginta j konkreiai apibrti.6 Realistikiau-sias poiris yra tas, kad paprotin teis, galiojusi klasikiniu"

tarptautins teiss laikotarpiu, t.y. XIX a. pabaigoje,7 nenustat joki apribojim valstybi teisei pradti kar. Kai kurie iuolaikiniai autoriai teig, jog teisin sistema, kurioje nedaroma skirtumo tarp teisto ir neteisto jgos naudojimo, nra verta vadintis teise". Aiku, jog tai bt tiesa kalbant apie nacionalins teiss sistem kurioje nebt daroma tokio skirtumo. mons yra ypa paeidiami fizikai upuolus; netgi stipriausias vyras kartkartmis turi miegoti, o kai jis miega, bet kas per kelias sekundes gali j nuudyti. Dl to udym draudianti teis yra btina bet kuriai moni visuomenei. Tarptautins visuomens, sudarytos i valstybi, situacija yra kitokia. Valstybs apsaugos poreik kildina i fakto, kad j yra nedaug ir jos susideda i teritorijos bei gyventoj. Kadangi valstybi yra nedaug, vienos i j upuolimas kelia grsm kit valstybi intere-sams, ir dl to jos paprastai yra suinteresuotos ateiti pagalb upultajai valstybei. Faktas, kad valstybes sudaro teritorijos ir gyventojai, reikia, jog j nemanoma veikti per kelias sekundes; kol nebuvo tan-k ir lktuv, prieo armijai

giliai siskverbti kitos valstybs teritorij daniausiai reikdavo daug laiko, o per t laik auka mobilizuodavo pasiprieinim ir gaudavo pagalbos i savo sjunginink. Aljansai i tikrj turjo ypating svarb XIX amiuje, t.y. klasikiniu jg balanso laikotarpiu.8 Reikia pasakyti, kad jg balanso sistema buvo gana skminga ta prasme, jog karus padar retesnius. Karams reikia daug ilaid, o j griaunamasis poveikis, ilga trukm bei rizika bti nugaltam ikl mint, jog kariauti neverta, nebent valstyb turt galimyb ukariauti ir gyti didel teritorij; taiau valsty-

TARPVALSTYBINIAI, P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

369

b, umusi labai didel teritorij, kl grsm visai Europai, nes ji paeid jg balans; todl valstybs paprastai nebdavo linkusios mginti uimti dideles teritorijas, nes suprato, jog tokie mginimai suvienys prie jas vis likusi Europ. Studijuojantiesiems lyginamj teis9 danai ikyla klausimas, kur vienoje alyje reguliuoja teis, o kitoje - alia teiss esantys veiksniai. Pavyzdiui, Vokietijoje santykius tarp profsjung ir darbdavi reguliuoja teis, o Jungtinje Karalystje, kur visa pramonini santyki istorija radikaliai skiriasi, ie santykiai reguliuojami neformaliomis, neteisinmis priemonmis, taiau rezultatai yra ne k maiau skmingi. Panaiu principu XIX a. prievartos prevencija, kuri nacionalinse visuomense daugiausia utikrindavo teiss normos, tarptautiniu lygiu buvo pasiekta neteisimais veiksniais, tokiais kaip jg balansas: Prireikus jg balanso sistem konkreiais atvejais galima buvo papildyti teiss normomis (ireiktomis sutari forma). Pavyzdiui, 1815 ir 1839 m. sutartimis veicarijai ir Belgijai buvo garantuota apsauga nuo upuolimo. Vliau Lotyn Amerikos valstybs tikino kelet kit valstybi pasirayti antrj 1907 m. Hagos konvencij, kuria draudiama naudoti jg skoloms pagal sutartis susigrinti, iskyrus atvejus, jei valstyb skolinink atsisako gin nagrinti arbitrae arba vykdyti arbitrao sprendim.10 Treioji 1907 m. Hagos konvencija reikalavo, kad prie pradedant kar bt pareiktas oficialus karo paskelbimas arba ultimatumas, numatantis slygin karo paskelbim.11 Precedento neturjusios Pirmojo pasaulinio karo kanios lm revoliucin poiri kar pokyt. iandien mons (bent jau Europoje) kar yra prat laikyti didiuliu blogiu. Sunku tai suvokti, taiau XVIII ir XIX amiuose dauguma moni (iskyrus nedaugel pacifist)12 galvojo apie kar panaiai kaip apie alt iem- nepatogus, inoma, taiau savaime suprantamas ir prastas dalykas; netgi sueistas kareivis kar laik blogiu ne daugiau kaip koj susilaus slidininkas blogiu laiko slidinjim. Visa tai pasikeit po 1914 m., taiau prireik iek tiek laiko, kol teis pasivijo viej nuomon. 1919 m. pasiraytas Taut Sjungos Statutas karo visikai neudraud; jo 12(1) straipsnis numat". Sjungos nariai susitaria, kad tuo atveju, jeigu tarp j kilt koks nors ginas, galintis nutraukti santykius, jie pateiks gin sprsti arbitraui arba teismui, arba itirti Tarybai, ir susitaria, kad jokiu bdu neprads karo neprajus trims mnesiams po arbitrao ar teismo sprendimo primimo arba Tarybos praneimo paskelbimo.13 (Trij mnesi laukimo terminas numatytas, kad bt laiko aistroms nurimti; jei valstybs po erchercogo Franzo Ferdinando nuu-dymo 1914 m. bt ilaukusios trij mnesi termin, galimas daly-

9 10

r. 1 skyri .

r. 2 skyri Apie arbitra r. . 18 skyri .

11 12

r. 2 skyri .

r. H.-U. Scupin, Peace, Historical Movements Towards,PIL 4 (1982), E p. 78-86; L.B. Sohn, Peace, Proposals for the Preservation of, ten pat, p. 91-95.
13

r. 2 skyri .

370

19 s k y r i u s

14

13(4) straipsnis, ol vienbalsio d Taut Sjungos Tarybos raporto r. 15(6) straipsn .

15

Sutarties tekstas 94 LNTS 57 (1929).r. 2 skyri .

16

Dl JTO stat tekstor. Brownlie BDIL, p. 1.

17 18

r. 21 skyri .

Nicaragua v. USA, ICJ Rep. 1986, p. 14, 98-101. tekst toliau, r. p. 382-385.
19

r. Meng (1982), cit:, op. K. Skubiszewski, Peace and WEPIL ar, 4 (1982), p. 74-78. taip pat W .M. r. Reisman/J.E. Baker, Regulating Covert Action: Practices, Contexts and Policies of Covert Coercion Abroad in International and American Law, 1992.

kas, jog Pirmojo pasaulinio karo bt buv ivengta.) Be to, Sjungos nariai susitar nepradti karo prie kitus narius, kurie vykdo ar-bitrainius arba teisminius sprendimus.14 Treij deimtmet buvo labai stengiamasi upildyti Statuto spragas", t.y. Statute numatyt dalin karo udraudim pakeisti visiku karo udraudimu. i pastang kulminacija - Bendroji sutartis Dl atsisakymo nuo karo" (kitaip dar vadinama Kelloggo ir Briando paktu, arba Paryiaus paktu), pasirayta 1928 metais.15 ios sutarties ati-mis tapo beveik, visos, pasaulio valstybs. Ji numat: Auktosios susitarianios alys ikilmingai pareikia ... kad jos smerkia kar kaip priemon tarptautiniams nesutarimams sprsti ir atsisako jo kaip nacionalins politikos priemons tarpusavio santykiuose. Auktosios susitarianios alys susitaria visus ginus ir konfliktus, galinius kilti tarp j, kad ir koks bt j pobdis bei prieastys, visada reguliuoti ir sprsti taikiomis priemonmis. Taiau egzistuoja tam tikras ginas, ar 1928 met Kelloggo ir Briando paktas ireik visuotin sutikim udrausti jgos naudojim absoliuija prasme, kaip tai buvo tvirtinta JT stat 2(4) straipsnyje.

JGOS NAUDOJIMO UDRAUDIMAS JT STATUOSE

2-ajame skyriuje jau buvo minta, kad pagrindinis iuolaikins tarptautins teisins sistemos bruoas, lyginant su klasikine" tarptautine teise, yra normatyvinis siekimas kontroliuoti jgos naudojim. JT stat 2(4) straipsnyje numatyta: Visi nariai savo tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo tiek prie bet kurios valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, tiek bet kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais.16 i norma yra visuotinio galiojimo; netgi tos kelios valstybs, ku-rios nra JTO narmis,17 privalo jos laikytis, nes ji yra ir paprotins tarptautins teiss norma.18 2(4) straipsnis suformuluotas tinkamai ta prasme, kad jame kalbama apie "grasinim jga arba jos panaudojim", o ne apie kar". Karas" tarptautinje teisje turi speciali (bet netiksli) reikm, ir valstybs, sitraukusios karinius veiksmus, tuo paiu metu danai neigia, jog jos yra karo stovyje specialija prasme;19 tokie veiksmai gali pasireikti nuo menk pasienio incident iki dideli karini operacij, toki kaip Anglijos ir Pranczijos mginimas

1956 m. uimti teritorij, supani Sueco kanal.20 Skirtumas tarp karo ir jam nepri-

TARPVALSTYBINIAI, P IL IE T IN IA I KARAI IR T E I S APSISPRENDIM: IUS AD BELLUM

371

lygstani karini veiksm gali bti labai nerykus, taiau jis gali sukelti svarbi padarini; pavyzdiui, karas automatikai nutraukia diplomatinius santykius ir kai kuri sutari ri tarp kariaujani valstybi galiojim,21 taiau to nesukelia kariniai veiksmai; be to, karo stovis gali turti speciali pasekmi nacionalinei teisei (pvz., kas susij su prekyba su prieu22 bei prieo pavaldini internavim).23 2(4) straipsnis apima visus jgos naudojimo atvejus nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja karo stovis, ar ne.. Kita vertus, 2(4) straipsnis yra suformuluotas netinkamai ta prasme, kad jis draudia grasinti jga24 arba j panaudoti tiktai prie bet kurios valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, arba bet kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais". i formuluot atveria galimyb rodinti, kad jga, naudojama tam tikriems tikslams pasiekti (pvz., ginti mogaus teises25 arba utikrinti bet kokios ries valstybei teistai priklausani teis), yra teista, kadangi ji nra nukreipta prie bet kurios valstybs teritorin vientisum ar-ba politin nepriklausomyb". Taiau nuoroda teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb neturt atitraukti ms dmesio nuo odi arba bet kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais". Nors stat 1 straipsnyje, kuriame idstyti JTO udaviniai, iek tiek usimenama apie teisingum ir tarptautin teis, kas galt bti panaudota atremti argumentui, jog jgos panaudojimas teisingumo bei tarptautins teiss interesais nra neteistas, esminis 1 straipsnyje numatytas udavinys utikrinti tarptautin taik ir saugum"'; ir tai neabejotinai rodo, jog bet koks tarptautins taikos paeidimas automatikai prietarauja Jungtini Taut tikslams.26 Toks platus 2(4) straipsnio aikinimas dar geriau pagrindiamas inagrinjus kitas stat nuostatas. Preambulje sakoma, kad Jungtini Taut Organizacijos Tautos [yra] pasiryusios igelbti bsimas kartas nuo karo nelaimi; jis du kartus vienos moni kartos gyvenime sukl monijai neapsakom kani"; o 2(3) straipsnyje valstybs nars pareigojamos sprsti savo tarptautinius ginus taikiomis priemonmis taip, kad nekelt grsms tarptautinei taikai ir saugumui bei teisingumui". Poiris, kad 2(4) straipsnis turi bti aikinamas plaiai, buvo palaikytas ir Corfu Channel byloje.27 Toje byloje Britanijos karo laivai, gyvendin taikaus plaukimo teis Albanijos teritoriniuose vandenyse,28 uplauk ant min, ir Jungtin Karalyst nusiunt papildom karo laiv min laukui ivalyti (Operacija"). Taikaus plaukimo teis neapima iminavimo veiksm, taiau Jungtin Karalyst rodinjo, jog ji turjusi teis sikiti, nes siek utikrinti, kad minos29 bus pateiktos kaip rodymas tarptautiniame teisme. Tarptautinis Teisingumo Teismas atmet argument:

20 21

r. 2 skyri.

J. Delbruck, War, Effect on Treaties, EPIL 4 (1982), p. 310-315. Apie karo poveik kontraktams r. C. Steimel, ten pat, p. 303-310. r. taip pat 9 skyri.
22

C.D. Wallace, Trading with the Enemy, EPIL 4 (1982), p. 245-249.

23

K.J. Madders, Internment, EPIL II (1995), p. 1403-1414. r. taip pat I. Seidl-Hohenveldern, Enemy Property, ten pat, p. 87-90.
24

r. R. Sadurska, Threats of Force, MIL 82 (1988), p. 239-268; Randelzhofer, Article 2(4), op. cit., p. 118.
25

Apie tariam treij ali humanitarins intervencijos vienaal teis r. 14 skyri. JT sankcionuotos kolektyvins humanitarins intervencijos klausimai yra nagrinjami 22 skyriuje.
26

r. taip pat Randeizhofer, Article 2(4), op. cit., p. 117-118. Dl JTO stat 1 straipsnio teksto r. 21 skyri.
27

ICJ Rep. 1949, p. 4, 35. r. R. Bernhardt, Corfu Channel Case, EPIL I (1992), p. 831-834; Malanczuk (1987), op. cit., p. 216 ir t.t. r. taip pat 18 skyri.
28
29

r. 1 2 sk y ri .

r. G. Hoog, Mines, EPIL 3 (1982), p. 283-285.

372

19 s k y r i u s

30

JTO GA 1970 m. spalio 24 d. Rezoliucija Nr. 2625 (XXV), tekstas leidinyje Brownlie BDIL, p. 36. r. 2 skyri.
31

r. aukiau nurodyt literatr, p. 367-368. r. taip pat G. ArangioRuiz, Third Report on State Responsibility, Tarptautins teiss komisija, 43-a sesija, UN Doc. A/ CN.4/440/Add.1, 1991 m. liepos 19 d., p. 8.

Teismas tariam intervencijos teis gali laikyti tik kaip jgos politikos iraik kuri praeityje lm grubiausius piktnaudiavimus ir kuri negali bti leidiama tarptautinje teisje dabar, kad ir kokie bt dabartins tarptautins bendrijos trkumai. Teismas ts toliau: Jungtins Karalysts atstovas ... Operacij" priskyr prie savigynos arba savigalbos metod. Teismas vlgi negali sutikti su iuo argumentu. Santykiuose tarp nepriklausom valstybi pagarba teritoriniam suverenitetui yra esminis tarptautini santyki pagrindas. Tokia padtis, kai stipriai valstybei yra udrausta panaudoti jg prie silpn valstyb, paeidiani jos teises, gali bti eidianti; taiau statai yra paremti tikjimu, jog tarptautin teis neturi bti utikrinama dl to nukeniant tarptautinei taikai. Ginkluotos jgos udraudimo tarptautiniuose santykiuose plaios normatyvins apimties patvirtinimas gali bti velgtas deklaracijoje Dl draugik santyki", kuri JT Generalin Asamblja konsensusu prim 1970 m.; joje sakoma: N viena valstyb ar grup valstybi dl bet koki prieasi neturi teises tiesiogiai arba netiesiogiai kitis bet kurios kitos valstybs vidaus ar iors reikalus. Dl to ginkluota intervencija ir visos kitos kiimosi arba bandymo grasinti valstybs subjektikumui ar jos politiniams, ekonominiams ir kultriniams elementams formos paeidia tarptautin teis.30 Taiau teisinje literatroje jgos naudojimo udraudimas ir to draudimo ribos pagal tarptautin teis lieka usitsusio gino dalyku,31 kur skatina didelis atotrkis tarp oficialiosios retorikos ir valstybi realios praktikos, nuo 1945 m. pasireikianios daugybe ginkluot konflikt,32 taip pat JT kolektyvinio saugumo sistemos neveiksmingumas altojo karo metu,33 ikls klausim, ar 2(4) straipsnyje tvirtint norm vis dar galima laikyti galiojania.34 Vyrauja poiris, kad statai tvirtina konkrei norm dl jgos naudojimo udraudimo, kuri buvo pripainta ius cogens norma35 ir kuri iki iol i io draudimo leidia tik labai menkas iimtis. iuo poiriu vadovautasi nesename Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendime Nicaragua byloje, kuriame buvo iaikinti ir kai kurie svarbs paprotins tarptautins teiss iuo klausimu aspektai, smulkiau nagrinjami toliau iame skyriuje.36 Todl manoma, kad 2(4) straipsnis turi bti aikinamas kaip vi-sikai draudiantis grasinti jga arba j naudoti. Taiau statuose yra kit nuostat, numatani iimi i io principo, pavyzdiui, tai bt kariniai veiksmai, kuri imasi arba kuri imtis leidia Jungtins Tautos ar tam galiotos regionins organizacijos, ir tai bus aptarta toliau 22 skyriuje.37

32

Dl 160 vidaus ir tarptautini kar, vykusi nuo 1945 iki 1985 m., srao r. U. Borchardt et al., Die Kriege der Nachkriegszeit, VN(1986), p. 68; dl 1985-1992 m. laikotarpio r. K.J. Gantzel/T. Schwinghammer/ J. Siegelberg, Kriege der Well: Ein systematisches Register der kriegerischen Konflikte 1985 bis 1992, 1992.
33 34

r. 2 ir 22 skyri.

r. T.M. Franck, Who Killed Article 2(4)? Or: The Changing Norms Governing the Use of Force by States, AJIL 64 (1970), p. 809-837; L. Henkin, The Reports of the Death of Article 2(4) are Greatly Exaggerated, AJIL 65 (1971), p. 544548. Kaip pastebjo E. Steinas straipsnyje The United Nations and the Enforcement of Peace, Mich. JIL 10 (1989), p. 304, at 314, bt per anksti teigti, jog esminis stat principas, draudiantis jgos naudojim, tapo atgyvena, nes tam prietarauja praktika; taiau sistemos netvirta padtis, nesant kolektyvinio utikrinimo mechanizmo, yra akivaizdi."
35

r., taiau, G.A. Christensorto kritines pastabas The World Court and Jus Cogens, AJIL 81 (1987), p. 93. Dl ius cogens svokos r. 3 skyri.
36 37

r. tekst toliau, p. 382-385. r. 22 skyri.

TARPVALSTYBINIAI, P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

373

SAVIGYNA
Savigyna yra kita iimtis, nors jos apimtis yra ginijama. stat 51 straipsnyje, kuris yra toki aljans kaip NATO ar Varuvos paktas38 (panaikintas po SSRS iirimo) teisinis pagrindas, numatyta: ie statai, vykus Jungtini Taut nario ginkluotam upuolimui, kol Saugumo Taryba nesiims reikaling priemoni tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti, jokiu bdu neatima teiss vykdyti individuali ar kolektyvin savigyn, .Apie priemones, kuri msi nariai, gyvendindami i savigynos teis, nedelsiant turi bti praneta Saugumo Tarybai ir jomis jokiu bdu neturi bti paliesti Saugumo Tarybos galiojimai bei atsakomyb pagal iuos status imtis bet kuriuo metu toki veiksm, kuriuos ji manys esant reikalingais tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti. Egzistuoja nesutarimas dl aplinkybi, kurioms esant gali bti gyvendinama savigynos teis.39

Prevencin savigyna
odiai "jei vyksta ginkluotas upuolimas", aikinant paodiui, reikia, kad ginkluotas upuolimas jau turi bti vyks prie tai, kai gali bti panaudota jga savigynos tikslais; teis iankstin savigyn tiesiogins upuolimo grsms atveju neegzistuoja. Taiau teiss iankstin savigyn40 alininkai teigia, kad 51 straipsnis nepateikia isamaus srao aplinkybi, kurioms esant gali bti vykdoma savigyna; jie neigia, kad 51 straipsnyje vartojamas o-dis "jei" reikia ,,jei ir tiktai jei". is argumentas kartais pasireikia kratutine forma, kai teigiama, kad valstyb gali naudoti jg gindama plat interes rat net ir tuo atveju, kai nra nei realaus ginkluoto upuolimo, nei tiesiogins upuolimo grsms.41 is poiris, kuris primena XIX a. idjas apie gyvybinius interesus,42 yra visuotinai atmetamas.43 Teiss prevencin savigyn alinink poirio problema yra ta, kad sunku suprasti, kodl stat rengjai ivardijo teiss savigyn gyvendinimo slygas, jeigu jie neketino pateikti isamaus i slyg srao. Teiss prevencin savigyn alininkai mgina veikti prietaravim dviem bdais. Pirma, jie rodinja, kad 51 straipsnyje ivardytos slygos negali bti laikomos ibaigtomis, nes prieingu atveju formuluot jei vyksta nario ginkluotas upuolimas" turt absurdik padarini ta prasme, kad ji valstybms narms draust ginti nuo upuolimo valstybes nenares. Praktikoje valstybs nars i tikrj pretenduoja teis ginti valstybes nenares nuo upuolimo; vienas i pa-grindini NATO tiksl buvo apginti Vakar Vokietij nors i valsty-

38 39

r. 6 skyri.

r. B.-O. Bryde, Self-Defence, EPIL 4 (1982), p. 212-215; Malanczuk (1987), op. cit.; J. Mrazek, Prohibition of the Threat and Use of Force: Self-Defence and Self-Help in International Law, CYIL 27 (1989), p. 81-111; D.W. Greig, Self-Defence and the Security Council: What Does Article 51 Requireu, ICLQ 40 (1991), p. 366-402; Randelzhofer, Article 51, Simma CUNAC, p. 661-678; S.A. Alexandrov, Self-Defence Against the Use of Force in International Law, 1996, taip pat aukiau nurodyt literatr.
40

Dl i poiri aptarimo r. Malanczuk (1987), op. cit., p. 246251.

41

Pavyzdiui, Bowett, op. cit., 5, 6 skyriai.

42 43

r. tekst aukiau, p. 368-369.

r. Brownlie (1963), op. cit., p. 250-257, 281-301; R. Higgins, The Development of International Law through the Political Organs of the United Nations, 1963, p. 216-221.

374

19 s k y r i u s

44 45

r. 22 skyri.

r. G. Ress, Article 53, Simma CUNAC, p. 722-752; Ress, Article 107, ten pat, p. 1152-1162.
46

r. 2 skyri ir tekst toliau, p. 375.

b iki 1973 m. nebuvo JTO nare. 1945 m. buvo tikimasi, jog praktikai visos valstybs pasaulyje greitai taps JTO narmis, todl upuolim prie valstybes nenares nepaminjimas statuose buvo, ko gero, klaidos padarinys. Antra, minti autoriai nurodo, jog 51 straipsnyje savigyna apibdinama kaip neatimama teis" ir teigia, kad yra nenuoseklu Vienu metu riboti teis ir pripainti i teis neatimama. argument paneigti sunkiau, todl j reikt aptarti isamiau. Vertinant, ar prevencin savigyna prietarauja statams, pirmiausia reikia atsivelgti tai, kad 51 straipsnis yra iimtis ir 2(4) straipsnio, o pagal bendr aikinimo taisykl iimtys i principo turi bti aikinamos siauriau, kad nebt ieita u paties principo nustatyt rib. stat 53 straipsnyje nustatyta, kad regionini susitarim alys44 gali imtis prievartos veiksm prie buvusi prieik valstybi agresyvios politikos atnaujinim" (terminas kur kas platesnis nei agresija"),45 ir

kai kas gali rodinti, jog ios nuostatos nereikt, jeigu 51 straipsnis leist prevencin savigyn. Svarbu ir tai, kad iaurs Atlanto sutartis ir kitos panaios 51 straipsniu grindiamos sutartys numato gynyb tik vykus ginkluotiems upuolimams, bet ne gynyb esant tiesioginei ginkluot upuolim grsmei. Be to, kitaip nei daugelis akademini autori, JAV nesirm teise prevencin savigyn kad pateisint Kubai vest karantin" per Kubos raket kriz.46 JAV suprato, kad tokia pozicija bt sukrusi precedent, kuriuo galt pasinaudoti SSRS prie JAV raketas Europoje; i tikrj dl t pai motyv kiekviena valstyb pasaulyje bt galejusi teisintis kaimynins valstybs ginklavimosi faktu ir pradti prevencin kar. Tiesa yra ta, kad Kubos raket krizs faktai nra tinkamiausias tipins situacijos pavyzdys, nes komunist upuolimas, ko gero, negrs tiesiogiai; taiau klausimas, ar upuolimo grsm tiesiogin, neivengiamai yra nuomons ir laipsnio klausimas, todl bet kokia tokiu kriterijumi grindiama taisykl neivengiamai yra subjektyvi ir ja galima piktnaudiauti.

vyks ginkluotas upuolimas yra fakto klausimas, kur paprastai galima objektyviai patikrinti. Realiai teiss prevencin savigyn nenumatymas i nekaltos" valstybs atima galimyb gyti karin pranaum smogiant smg pirmai (nors is pranaumas kariniuose veiksmuose tarp valstybi beveik niekada neturi tokios lemiamos reikms, kokios gali turti kovoje tarp pavieni asmen). Taiau prevencins savigynos problema yra ta, kad valstyb tik labai retai gali bti absoliuiai tikra dl kitos puss ketinim; kilus krizei retai utenka laiko patikrinti infor-macij, ar upuolimo grsm yra tiesiogin. Ar branduolin valstyb gyja teis sunaikinti didij dal monijos, kai jos radar sistema skrendanias sis palaiko prieo raketomis? (Toki radar sistem

TARPVALSTYBINIAI, P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

375

klaid praeityje i tikrj pasitaik.) Taiau altojo karo tampos laikais, laimei, nei JAV, nei SSRS neteko pasinaudoti prevencine savigyna, kadangi abi puss turjo antrojo smgio galimyb (t.y. galimyb smogti triukinant atsakomj branduolin smg kitai pusei net ir patyrus nuostoli dl prie tai vykusio totalinio branduolinio smgio, smogto pirmosios).47 Baim sukurti pavojing precedent buvo, ko gero, ta prieastis, dl kurios valstybes retai praktikoje taik prevencin savigyn. Taiau vienas aikus to pavyzdys pasitaik 1981 metais, Izraeliui bombardavus branduolin reaktori Irake.48 Izraelis teig, kad reaktori planuota naudoti atominms bomboms gaminti, o ias planuota panaudoti prie Izrael, ir todl Izraelis gijs teis sunaikinti reaktori prevencins savigynos tikslais. Saugumo Taryba vienbalsiai pasmerk Izraelio veiksmus. JAV ir Jungtin Karalyst pareik, kad prevencin savigyna nebuvo pateisinama remiantis faktais, inter alia, nes nebuvo rodym, jog reaktori planuota naudoti atominms bomboms gaminti; nebuvo atsakymo ir klausim, ar Izraelis bt turjs teis panaudoti jg prevencins savigynos tikslais, jeigu reaktorius bt kls jam reali grsm. Daugyb valstybi i viso pasaulio teig, jog prevencin savigyna visada prietaravo tarptautinei teisei.49 Anksiau Jungtin Karalyst pasisak u prevencin savigyn,50 taiau Soviet Sjunga teig, jog ji yra neteista.51 JAV 1986 m. rmsi prevencins savigynos prie valstybs finansuojamo terorizmo aktus motyvais, kad pateisint Libijos bombardavim.52 Egiptui atnaujinus Agabos lankos blokad 1967 m.,53 daugelis Izraelio vykdyt atak ir Sinajaus umim laik teistu atsaku. Taigi valstybi praktika iuo klausimu yra ne visai nuosekli. Taiau vienaalis jgos panaudojimas remiantis tuo, kad kita alis dislokuoja ginklus arba juos modernizuoja, neabejotinai yra pernelyg pavojingas, kad j beslygikai galima bt laikyti leistinu. Taiau ar galima realiai tiktis, kad valstyb sds sudjusi rankas" ir lauks, kol bombos ims kristi ant jos ems"?54 ios knygos autoriaus nuomone,55 pagal status akivaizdiai gresianio kitos valstybs ginkluoto upuolimo akivaizdoje vis tik egzistuoja teis prevencin savigyn, kaip grietai ribota iimtis po to, kai visos tomis aplinkybmis prieinamos diplomatins priemons jau inaudotos, pagal ymiosios Ca-roline bylos56 slygas, t.y. bylos, kuri visuotinai pripastama klasiki-niu teiss savigyn, pavyzdiu.57 Per 1837 met sukilim Kanadoje pasirengimo sukilimui prie Britanijos valdi veiksmai vyko JAV teritorijoje. Nors JAV vyriausyb buvo prie ginkluotj pajg organizavim jos teritorijoje, nebuvo laiko ukirsti keli garlaivio Caroline veiklai, pasireikusiai sukilli

47

Dl branduolini teistumo r. 20 skyri.

48

ginkl

Dl smulkesns io atvejo analizs r. Malanczuk (1987), op. cit., p. 245-251.

49

ST 1981 m. birelio 19 d. Rezoliucija Nr. 487, UN Chronicle, 1981, Nr. 8, p. 5-9, 61-74, at 68; ILM 20 (1981), p. 965-997.
50 51

BPIL 1963, p. 206.

B.A. Ramundo, Peaceful Coexistence, 1967, p. 129-133.

52 53

r. tekst toliau, p. 378.

S. Less, Aqaba, Gulf of, EPIL I (1992), p. 197-202.

54

R.N. Gardner, Commentary on the Law of Self-Defence, leidinyje Damrosch/Scheffer (red.), op. cit., p. 49-53, 51, kur cituojamas M. McDougalas.
55

r. Malanczuk (1987), op. cit., p. 246-251, 277-278; M. Akehurstas laiksi kitokios nuomons; r. ios knygos 6- leidim, p. 262, kur teigiama, jog iankstin savigyna prietarauja statams.

56

r. W. Meng, The Caroline, EPIL I (1992), p. 537-538; Bowett, op. cit., p. 58-59.
57

domios diskusijos dl painiavos tarp savigynos" ir btinumo" sampratos ioje byloje r. Greig, International Law, 1970, p. 674-675.

376

19 s k y r i u s

58

W eb ster, British a nd Foreig n S tate P ap ers 18 41 -184 2, t., 1 858, p. 1 93 . 30

59

O 'C onne ll, o p . cit., p. 3 1 6. A pie N iu rn be rg o ir T okijo pro cesu s r. 2 0 skyri .

60 61

Greig, ten pat, p. 682.

Ten pat; r. taip pat A. Verdross/ B. Simma, Universelles Volkerrecht. Theorie und Praxis, 3-as leid., 1984, p. 288 ir t.t,
62 63 64

r. 1 0 skyri . r. 2 2 skyri .

19 70 m . de klaracija dra u gi Dl k sa ntyki o p. cit. ",

65 66

r. ta ip p at 10 skyri .

ST R e z. 502 (1 98 2 ), 19 82 m . b ala n dio 3 d ., te ksta s M 21 IL (1 98 2 ), p. 67 r. U N C hro nicle, 9. 1 98 2, N r. 5 , p. 5 -1 0.

Kanadoje rmimu ir aprpinimu i JAV uost. Britanijos pajgos i Kanados per sien eng JAV teritorij, Niujorko valstijoje um garlaiv, padeg j ir paleido nevaldom pasroviui, ir jis suduo Niagaros krioklyje. Per upuolim buvo nuudyti du JAV pilieiai. Amerikos valdia sum vien i upuolime dalyvavusi Britanijos pavaldini ir apkaltino j mogudyste bei padegimu. Atsakydamas Didiosios Britanijos protest, Danielis Websteris taip suformulavo slygas, pagal kurias siverimas kitos alies teritorij gali bti pateisintas savigynos motyvais, jog jos imtos laikyti klasikinmis. Turi egzistuoti savigynos btinumas, neatidliotinumas, neivengiamumas, nepaliekantis joki kit priemoni pasirinkimo galimybs ir laiko apsvarstymui", o veiksmai, kuri imamasi, negali bti nepagrsti ar perdti", ir jie turi apsiriboti tuo btinumu aikiai neperengiant jo rib",58 Caroline byla buvo remtasi daugeliu vlesni atvej, skaitant ir Niurnbergo tribunol, kai ikilo savigynos argumentas, nukreiptas prie kaltinim dl agresyvaus karo pradjimo.59 Vargu ar tiktina, kad JT [stat 51 straipsnio autoriai pamiro nesenos istorijos pamokas, ir vargu ar galima reikalauti, kaip isireik Greigas, kad valstyb turi laukti agresoriaus smgio ir tik po to imtis reali savigynos priemoni".60 Pavyzdiui, Tokijo tribunolas nusprend, jog Olandijos karo prie Japonij paskelbimas 1941 m. gruodio mnes buvo pateisinamas savigynos motyvais, nors tuo metu Japonija ir nebuvo upuolusi Olandijos teritorij Tolimuosiuose Rytuose. Pakako to, kad Japonija paskelb savo karinius tikslus, tarp kuri buvo numatytas ir t teritorij ugrobimas, ir dl to 1941 m. lapkriio 5 d. Imperatorikojoje konferencijoje buvo priimtas sprendimas.61

Savigyna ir pretenzijos te ri t ori j

Sprendiant teritorinius ginus savigyna remtis negalima. Draudia-ma upulti teritorij, kuri valdo kita valstyb, net jeigu jg naudojanti valstyb mano, kad ji turi svaresn titul t teritorij62 nei tuo metu j valdanti valstyb. JT stat 2(3) straipsnis reikalauja, kad valstybs nars savo ginus sprst taikiomis priemonmis,63 ir i pareiga teritoriniams ginams taikytina lygiai tiek, kiek ir bet kuriai kitai gin kategorijai. Generalins Asambljos 1970 m. deklaracijoje Dl draugik santyki" sakoma, kad kiekviena valstyb turi pareig susilaikyti nuo grasinimo jga arba jos naudojimo ... kaip priemons sprsti tarptautinius ginus, skaitant teritorinius".64 Kai Argentina 1982 m. siver Folklendo salas,65 Saugumo Taryba prim rezoliucij reikalavusi kad Argentina nedelsdama visas savo pajgas ivest i sal;66 tai netiesiogiai reik Argentinos

TARPVALSTYBINIAI, P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

377

jgos panaudojimo pasmerkim. Jordanija ir Uganda balsavo u i Rezoliucij ir pareik, jog Argentinos jgos panaudojimas yra neteistas, nors ir man, kad Argentina turi svaresn titul Folklendo salas nei Jungtin Karalyst.67 Teritorij valdanti valstyb savigynos tikslais turi teis panaudoti jg prie konkuruojanio pretendento t teritorij siverim, nors pastarasis gali manyti, kad jis turi svaresn titul teritorij nei j valdanti valstyb. 68 Taigi abi valstybs, kurias upuol Irakas per du Persijos lankos karus tariamai dl teritorini pretenzij (Iranas 1980 m. ir Kuveitas 1990 m.), turjo teis savigyn nepriklausomai nuo to, kokios pagrstos Irako pretenzijos galjo bti.69

Savigyna upuolus laivus ir lktuvus

Upuolimas, suteikiantis teis savigyn, nebtinai turi bti nukreiptas prie valstybs teritorij.70 1949 metais iaurs Atlanto sutarties 6 straipsnyje numatyta kolektyvin savigyna prie bet kurios alies teritorijos Europoje ar iaurs Amerikoje, ... bet kurios alies okupacini pajg Europoje, bet kurios alies jurisdikcijai priklausani sal iaurs Atlanto zonoje ... arba bet kurios i ali laiv ar lktuv ioje zonoje ginkluot upuolim". Corfu Channel byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas pripaino, jog Britanijos karo laivai taikiai praplaukdami usienio alies teritoriniuose vandenyse, turjo teis atsakyti ugnimi.71

67 68

Ten pat, p. 5-10.

Bowett, op. cit., p. 34-36; Brownlie (1963), op. cit., p. 382383.

69 70

r. 22 skyri.

r. Randelzhofer, Article 51, op. cit., p. 670-671.

71

ICJ Rep. 1949, p. 4, 30-31. Apie byl r. tekst aukiau, p. 371-372.

72

Ginkluotas usienyje esani piliei gynimas

Daugumos valstybi ir daugumos autori nuomone, usienyje gyvenani valstybs piliei upuolimai nesuteikia teiss iai valstybei, kad apgint savo pilieius, panaudoti jg be usienio vyriausybs sutikimo (vadinamosios karins gelbjimo operacijos", pavyzdiui, Belgijos ir JAV operacijos Konge 1964 m., Izraelio vykdyta gelbjimo misija Entebje 1976 m., JAV mginimas ivaduoti Teherano kaitus 1980 m.).72 Prieinga nuomon teigia, kad valstybs piliei upuolimas usienyje arba reikiamos apsaugos jiems nesuteikimas, kaip to reikalauja tarptautin teis, turi leisti atsirasti savigynos teisei.73 Invazijos Grenados sal atveju vienas i JAV pateikt pasiteisinimo motyv buvo tariama grsm Amerikos pilieiams.74 Ponas Robinsonas, tuometinis Valstybs departamento patarjas teiss klausimais, pareik: Piliei apsauga yra tvirtai pripaintas, tiksliai apibrtas pagrindas jgai panaudoti ir jis nebuvo laikomas prietaraujaniu JT statams. Nors JAV niekada neteig, kad piliei apsauga pati savaime bt pakankamas pa-

H. Bull (red.), Intervention in World Politics, 1984, p. 99-118; N. Ronzitti, Rescuing Nationals Abroad Through Military Coercion and Intervention on Grounds of Humanity, 1985; R.J. Zedalis, Protection oi Nationals Abroad: Is Consent the Basis of Legal Obligation?, Texas ILJ 25 (1990), p. 209-270; Randelzhofer, Article 2(4), op. cit., p. 124-126; Randelzhofer, Article 51, op. cit., p. 672. Apie kait Irane byl r. 8 ir 17 skyri.
73 74

r., pvz., Gardner, op. cit., p. 52.

r. taip pat ambasadoriaus Motley, Valstybs sekretoriaus padjjo santykiams tarp Amerikos valstybi, pareikim, Dept. State Bull. 84 (1984), p. 70 ir t.t. Dl veiksm Grenadoje teisinio jvertinimo plg. Dieguez, The Grenada Intervention: Illegal" in Form, Sound as Policy, NYUJILP 16 (1984), p. 1167-1204; W.C. Gilmore, The Grenada Intervention: Analysis and Documentation, 1984, p. 65-67, 74; Joyner, Reflections of the Lawfulness of Invasion, AJIL 78 (1984), p. 131; M.J. Levitan, The Law of Force and the Force of Law: Grenada, the Falklands, and Humanitarian Intervention, Harvard ILJ 27 (1986), p. 621; S. Davidson, Grenada. A Study in Politics and the Limits of International Law, 1987; R.J. Beck, The Grenada Invasion. Politics, Law, and Foreign Policy Decisionmaking, 1993.

378

19 skyri u s

grindas visiems veiksmams, susijusiems su kolektyviniu jgos panaudojimu, svarbu pabrti, jog tai aikiai pateisina JAV karini pajg isilaipinim.75 Tarptautinje teisje toks principas, mintais atvejais pripastantis ginkluotos jgos naudojimo teistum, politikai netoleruotinas, nes tai suteikt pranaum galingoms valstybms, galinioms vykdyti to-kias operacijas, ir pretenzijos ginti savo pilieius usienyje galt tapti (kaip danai istorijoje ir atsitikdavo) pretekstu intervencijai. 76 Taiau moraliniu ir politiniu poiriu pasitaiko situacij, kai ginkluot savi-galb vargu ar galima smerkti. Gelbjimo operacijas savo pilieiams apginti tam tikrais atvejais palaik kitos valstybs, ir toki operacij beslygikai nepasmerk JT institucijos, nors jos ir nebuvo pripastamos teistomis.77

75
76

AJIL 78(1984), p. 664.

Ginkluotos represalijos
Savigyna neapima teiss taikyti ginkluotas represalijas; 78 jei teroris-tai prasiskverbia al i kitos alies, pirmoji valstyb turi teis panaudoti jg, kad juos suimt arba ivaryt, taiau tai padariusi ji neturi teises keryti kitai valstybei ir j upulti. Saugumo Taryba kartais pasmerkdavo Izrael u tai, kad jis taik ginkluotas represalijas prie savo kaimynus, o Generalin Asamblja 1970 m. paskelb, jog Valstybs privalo susilaikyti nuo represalij, susijusi su jgos naudojimu".79 JAV, reaguodamos Libijos terorist vykdyt ipuol prie JAV kareivius Vakar Berlyne, 1986 m. balandio mnes bombardavo Libij, taiau to bombardavimo neband teisinti kaip represalijos. Vietoj to Prezidentas Reaganas pareik, kad bombardavimas buvo pagrstas JT stat 51 straipsniu kaip prevencinis veiksmas prie [Libijos] teroristinius tvirtinimus" (pabrta).80 Kitaip tariant, bombardavimas reik prevencins savigynos veiksm,81 skirt ukirsti keli Libijos terorizmo aktams ateityje. Neprisijungusi ali usienio reikal ministrai pasmerk JAV bombardavim kaip neiprovokuot agresijos akt".82 odis neiprovokuotas" rodo, kad ios alys netikjo, jog Libija yra kalta dl terorizmo; pagal tok aikinim negali bti laikoma, jog j pareikimas buvo dl klausimo, ar JAV bombardavimas bt buvs teisikai pateisinamas, jeigu Libija bt buvusi kalta dl terorizmo.83 Kitos ginkluotos intervencijos, pavyzdiui, JAV invazija Panam 1989 m.,84 arba represalijos, kaip antai JAV vykdytas Bagdado bombardavimas 1993 m. birelio 26 d., teisine prasme yra lygiai tokios pat abejotinos.85 Savo konsultacinje ivadoje Dl grasinimo branduoliniais ginklais ar j naudojimo teistumo" (1996 m.) Tarptautinis Teisingumo

Bryde, op. cit., p. 217; Beyerlin, Die Israelische Befreiungsaktion von Entebbe in volkerrechtlicher Sicht, ZaoRV 37 (1977), p. 241.
77

r. Beyerlin, ten pat, p. 240, Randelzhofer (1982), op. cit., p. 273.

78

r. Malanczuk (1987), op. cit., p. 212 it t.t., 251-252. r. 17 skyri

79

Rezoliucijos Nr. 2625 (XXV) 1-as principas, tekstas Brownlie BDIL, p. 39.
80

Dept. State Bull. (1986), p. 1-2 ir 8.

81 82

r. tekst aukiau, p. 373-376. KCA 1986, 34459.

r. RA Friedlander, Terrorism, EPIL 9 (1986), p. 371-376; G. Gilbert, The Law" and Transnational Terrorism", NYIL 26 (1995), p. 3-32. r. taip pat 7 skyri
84

r. V.P Nanda/T.J. Farer/A. D'Amat straipsnius, Agora: U.S. Forces in Panama: Defenders, Aggressors or Human Rights Activities?, MIL 84 (1990), p. 494-524. Apie Noriega byl r. 7 skyri.
85

W.M. Reisman, The Raid on Baghdad: Some Reflections on Its Lawfulness and implications, EJIL 5 (1994), p. 120-133; D. Kritsiostis, The Legality of the 1993 US Missile Strike on Iraq and the Right to SelfDefence in International Law, ICLQ 45 (1996), p. 162-176. Apie Pers lankos kar (1990-1991 m.) r. 22 skyri.

TARPVALSTYBINIAI, P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

379

Teismas nenagrinjo ginkluot represalij taikos metu klausimo. Taiau jis pastebjo, jog tokios represalijos yra laikomos neteistomis".86 Teismas neaptar ir kariaujani pusi taikom represalij (dl ginkluoto konflikto); taiau jis pastebjo: bet kuriuo atveju teis imtis toki represalij, kaip ir savigynos atveju, reguliuoja, inter alia, proporcingumo principas."87

Neatidliotinumas ir proporcingumas
Labai svarbu yra tai, kad savigynos tikslais naudojama jga bt btina, neudelsta ir proporcinga ginkluoto upuolimo rimtumui bei mastui.88 Tai yra logika, nes prieingu atveju menkiausias pasienio inci-dentas galt tapti pretekstu pradti totalin kar. Neatidliotinumo principas reikalauja, kad savigynos veiksm bt imtasi i karto po ginkluoto upuolimo. io reikalavimo tikslas - ukirsti keli piktnaudiavimui ir karinei agresijai pasinaudojant savigynos pretekstu prajus ilgam laikui po to, kai buvo nutraukti prieiki veiksmai. Taiau taikant neatidliotinumo reikalavim, turi bti atsivelgta konkretaus atvejo aplinkybes. Todl konflikte dl Folklendo sal 1982 m., nors prajo beveik mnuo, kol Britanijos pajgos pasireng kontrpuolimui, atsivelgiant geografinio nuotolio aplinkyb, Britanijos atsak galima laikyti neatidliotinu. Svarbiausi teiss savigyn apribojimai - tradiciniai reikalavimai dl proporcingumo ir btinumo.89 Dl paprotins tarptautins teiss Tarptautinis Teisingumo Teismas Nicaragua byloje pareik, kad egzistuoja konkreti taisykl, pagal kuri savigyn pateisina tik tokios priemons, kurios atitinka ginkluoto upuolimo pobd ir yra btinos atsakyti j, t.y. taisykl, kuri yra tvirtai pripainta tarptautinje teisje".90 Teismas savo konsultacinje ivadoje Legality of Nuclear Weapons byloje patvirtino, kad i dviguba slyga lygiai taip pat taikoma ir stat 51 straipsniui, nepriklausomai nuo to, kokios karins priemons bt panaudotos".91 Be to, Teismas pripaino: Proporcingumo principas pats savaime nereikia branduolini ginkl naudojimo savigynos tikslais udraudimo bet kokiomis aplinkybmis. Taiau jgos naudojimas, atitinkantis proporcingumo reikalavim pagal savigynai taikomas taisykles, kad bt laikomas teistu, privalo atitikti ir teiss, taikomos ginkluotam konfliktui, reikalavimus, ypa kas susij su humanitarins teiss principais bei normomis.92 Leistinas jgos panaudojimas pagal 51 straipsn yra ribojamas btinuoju minimumu, reikalingu upuolimui atremti, nes kertas ir baudiamosios priemons yra draudiamos. Taiau nra visikai aiku, ar proporcingumas turi' bti nustatomas atsivelgiant tiksl (visikas

86

ILM 35 (1996), p. 809, at 823, 46-as p.

87 88

Ten pat. r. 20 skyri.

Nicaragua v. USA, ICJ Hep. 1986, p. 14, at 94, ir 122-123. r. Malanczuk (1987), op. cit., p. 253255, 278, 280-282; ten pat, p. 94; Randelzhofer, Article 51, op. cit., p. 677.
89 90

r. 1, 3 ir 17 skyri.

Nicaragua byla, op. cit., p. 94, 176-as p.

91

ILM 35 (1996), p. 809, at 822, 41-as p.

92

Ten pat, 42-as p.

380

19 s k y r i u s

upuolimo ar jo pasikartojimo grsms paalinimas, status quo ante (ankstesns padties - lot.) isaugojimas ar atkrimas), savigynai naudojamas priemones (btinos ir proporcingos paeidimui, lmusiam savigyn), ar abu iuos veiksnius. Atrodo, jog i esms proporcingumas reikia tai, kas atitinka upuolimo atrmim poreik, ir nereikalauja simetrijos tarp pirminio upuolimo ir atsako j bdo.93 Bet kuriuo atveju Izraelio 7 dienas vykdytas Piet Libano bombardavimas 1993 m. rugpjio mnes atsakant pavienes Hezbollaho raket atakas iaurin Izraelio dal, buvo aikiai neproporcingas. Kitus apribojimus savigynos atveju nustato karo statymai.94

93

r. teisjos Higgins atskirj nuomon, ten pat, p. 934, 5-as p., su nuoroda Ago. r. taip pat teisjo Sctwebelio atskirj nuomon, ten pat, p. 839.
94 95

Kolektyvin savigyna
Galiausiai reikia paminti, kad ginijamasi ir dl kolektyvins savi-gynos apimties.95 stat 51 straipsnyje kalbama apie individuali ar-ba kolektyvin savigyn" ir kai kas band rodinti, jog teis ko-lektyvin savigyn yra tik individuali teisi savigyn suma; valstybs gali kolektyviai gyvendinti teis, kuri bet kuri i j galjo gyvendinti individualiai. Logika ivada, laikantis tokio poirio, yra ta, kad n viena valstyb negali ginti kitos valstybs, nebent kiekviena valstyb tomis paiomis aplinkybmis teisine prasme bt galjusi gyvendinti teis individuali savigyn; taigi Graikija negalt nuo upuolimo ginti Peru, kadangi Peru upuolimas nelieia Graikijos teisi ar interes.96 Taiau valstybi praktika io poirio nepalaiko. Pagal iaurs Atkrito sutart ir kitas panaaus pobdio sutartis kiekviena alis sipareigoja ginti kiekvien kit sutarties al upuolimo atveju, ir is sipareigojimas nra ribojamas aplinkybi, kai vienos alies upuolimas sudaro grsm kitos alies teisms ar interesams. Kaip pareik Tarptautinis Teisingumo Teismas Nicaragua v. USA byloje, valstyb ne-gali ginti kitos valstybs, iskyrus atvejus, kai pastaroji valstyb laiko! save (ir tokia yra) ginkluoto upuolimo auka ir prao pirmj valstyb j ginti.97 Tokius pagalbos praymus JAV ir j sjungininkams 1990 m. rugpjio mnes pateik Kuveitas ir Saudo Arabija po to, kai Irakas siver ir okupavo Kuveit.98

r. 20 skyri.

r. Malanczuk (1987), ten pat, p. 255-256, 279; J. Delbruck, Collective Self-Defence, EPIL I (1992), p. 656-659; Kenny, op, cit., p. 1168-1170.
96

Bowett, op. cit., 10 skyrius. Dl diskusijos r. R. Mushkat, Who May Wage War? An Examination of an Old, New Question, AUJILP 2 (1987), p. 97-151, 146-150.
97

ICJ Rep. 1986, p. 14, 103-104, 105, 119-122. Apie byl r. tekst toliau, p. 382-385. Dl kitokio poirio, teigianio, kad nereikia upultosios valstybs aikaus praymo (utenka tik jos sutikimo) r. Randelzhofer, Article 51, op. cit.
98 99

r. 20 skyri.

RA Falk (red.), The International Law of Civil War, 1971; D.E.T. Luard (red.), The International Regulation of Civil War, 1972; J.N. Moore (red.), Law and Civil War in the Modern World, 1974; A. Cassese, La Guerre civile et le droit international, PGD1P 90 (1986), p. 553-578; 6. Klintworth, Vietnam's Intervention in Cambodia in International Law, 1989; M. Akehurst, Civil War, EPIL I (1992), p. 597-603; A. Tanca, Foreign Armed Intervention in Internal Conflict, 1993; H. McCoubbrey/ N.D. White, International Organizations and Civil Wars, 1995.

PILIETINIAI KARAI
Pilietinis karas - tai karas tarp dviej ar daugiau tos paios valstybs gyventoj grupi, viena i kuri gali bti vyriausyb.99 Pilietinio karo tikslas gali bti siekimas uimti valdi valstybje, arba jo prieastis

T A R P V A L S T Y B I N I A I , P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

381

gali bti vienos gyventoj dalies noras atsiskirti100 ir sukurti nauj valstyb. Nors ie du pilietini kar tipai pasitaiko daniausiai, jie nra vieninteliai. Pavyzdiui, sukilli grup gali tiesiog mginti priversti vyriausyb padaryti tam tikr nuolaid (pvz., suteikti regionin autonomij). Pilietinis karas gali vykti netgi tarp ali, o vyriausyb ilieka neutrali ir nesiima joki priemoni (Libanas 1975-1976 m.). Dauguma po 1945 m. vykusi kar buvo pilietiniai; ir netgi daugelio po 1945 m. vykusi tarptautini kar aknys slypjo pilietiniuose karuose (pvz., konfliktas tarp Izraelio ir arab valstybi isirutuliojo i ginkluot veiksm, kurie vyko tarp yd ir arab bendruomeni Palestinoje per paskutiniuosius Britanijos mandato galiojimo metus.101) iuolaikiniame pasaulyje retai valstybs savo teritorijas bando iplsti savo armijos uimtomis kit valstybi teritorijomis; vietoj to jos pleia savo tak skatindamos grupuotes, ipastanias t pai ideologij uimti arba ilaikyti valdi kitose valstybse. Ideologij, perengiani nacionalines sienas, egzistavimas ne tik sukelia danesnius pilietinius karus; tai didina pavoj, kad pilietiniai karai gali iaugti tarptautinius karus, nes usienio valstybi dalyvavimo pilietiniuose karuose tarptautins teiss normos nra tokios aikios kaip normos, draudianios tarptautinius karus.102 Pasibaigus Ryt ir Vakar konfliktui daugelyje pasaulio dali padanjo vidaus etniniai ir nacionalistiniai konfliktai, todl is klausimas tapo dar aktualesnis.103 Asmeny, norintys sukurti nauj vyriausyb arba nauj valstyb, danai vadinami sukilliais";104 t svok siloma naudoti ir ioje knygoje. J prieinink danai vadinama de jure vyriausyb" arba de jure valdi", taiau ioje knygoje siloma naudoti neutralesn isireikim- nusistovjusios valstybins valdios"; odiai de jure" yra klaidinantys, kadangi jie primena nieko bendra su ia tema neturinias teiss normas dl pripainimo,105 ir kadangi jie duoda pagrindo manyti, kad tarptautin teis yra nusistovjusios valstybins valdios pusje, bet tai nra visika tiesa.

100

C. Haverland, Secession, EPIL 10 (1987), p, 384-389.

101

Pilietini kar teistumas

Tarptautinje teisje nra norm, draudiani pilietinius karus. JT stat 2(4) straipsnis draudia grasinti jga arba j naudoti tiktai tarptautiniuose santykiuose. Taiau iuo atveju reikia padaryti vien ilyg. Jgos naudojimas tam, kad bt ukirstas kelias teisei apsisprendim gyvendinti, iais laikais yra visuotinai pripaintas neteistu, taiau neaiku, ar tokie karai (nacionalinio isivadavimo) turi bti pri-skiriami tarptautiniams, ar pilietiniams karams. Smulkiai tai bus aptarta toliau.106

r. K.J. Partsch, Israel and the Arab States, EPIL II (1995), p. 14601468; Ai. Schild et al., Conflicts, Middle East, Wolfrum UNLPP I, p. 286-310.
102

r. L. Doswald-Beck, The Legal Validity of Military Intervention by Invitation of the Government, BYlL 56 (1985), p. 189-252.
103 104

r. tekst toliau.

Dl sukilli kaip tarptautins teiss subjekt vaidmens r. 6 skyri.

105 106

r. 5 skyri. r. tekst toliau, p. 401-403.

382

19 s k y r i u s

Sudtingesnis klausimas - kit valstybi sitraukimo valstybje vykstant pilietin kar teistumas. iame skyriuje aptariama tik vienaal treij valstybi intervencija, o ne Jungtini Taut sankcionuotos intervencijos klausimas - jis bus nagrinjamas 22 skyriuje.

107 108

r. 20 skyri.

T. Oppermann, Intervention, EPIL II (1995), p. 1436-1439; Randelzhofer, Article 2(4), op. cit., p. 116-117.
109

Kit valstybi dalyvavimas: pagalba sukilliams

Tarptautiniuose karuose neutralitet, reglamentuojanios normos gana aikiai nustato, koki pagalb neutrali valstyb teistai gali teikti kariaujaniai valstybei.107 Taisykls, reglamentuojanios usienio vals-tybi kiimsi pilietinius karus, yra ne tokios aikios,108 Pagal bendr taisykl usienio valstybms draudiama teikti pagalb sukilliams' pilietiniame kare. Pavyzdiui, Generalins Asambljos rezoliucijoje Nr. 2131 (XX) skelbiama, kad jokia valstyb negali organizuoti, padti, kurstyti, finansuoti, skatinti arba toleruoti ardomj, teroristin ar ginkluot veikl, kuria siekiama smurtu nuversti kitos valstybs reim, taip pat kitis pilietinius neramumus kitoje valstybje.109 ioje Rezoliucijoje idstyta taisykl buvo pakartota vlesnse rezoliucijose110 ir j dar kart patvirtino Tarptautinis Teisingumo Teismas Nicaragua v. USA byloje.111 Pirmojoje devintojo deimtmeio pusje JAV msi kontrrevoliucins strategijos prie Sandinistinio reimo sitvirtinim Nikaragvoje ir po to vykus revoliucinio judjimo iplitim kaimyninse alyse. Kai kurios su tuo susijusios Centrins Amerikos vyriausybs gavo didiul karin pagalb i JAV. Be to, JAV sukr ir finansavo antirevoliucines karines pajgas Nikaragvoje, inomas kontr" vardu. Nikaragva pateik iekin prie JAV Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kuris, nors JAV ir atsisak pripainti Teismo jurisdikcij,112 inagrinjo byl i esms ir prim sprendim, kuriame buvo iaikinta daugelis svarbi teisini klausim. Teismas pripaino, kad JAV, teikdama param kontroms, kovojusiems prie Nikaragvos vyriausyb, paeid tarptautin teis. Jis pabr, kad dalyvavimas pilietiniame kare organizuojant arba skatinant nereguliari pajg ar ginkluot gauj organizacij ... siveri-mui kitos valstybs teritorij", taip pat dalyvaujant pilietins kovos veiksmuose ... kitoje valstybje" yra ne tik neteistas kiimasis usienio valstybs vidaus reikalus, bet juo paeidiamas ir jgos naudojimo udraudimo principas, Teismas kontr apginklavim ir apmokym aikiai laik susijusiu su grasinimu jga arba jos naudojimu, taiau ne toks konkretus jis buvo teisikai vertindamas kitas pagalbos formas. Jo nuomone, vien tik l teikimas kontroms, nors ir neabejo-

1965 m. gruodio 21 d. Rezoliucija Nr. 2131 (XX), UNYb 1965, p, 94; rezoliucija buvo priimta 109 balsais u", o balsavusi prie" nebuvo.
110

r., pavyzdiui, Brownlie BDIL, p. 42, taip pat ILM 19 (1980). p. 534, 7- p. ICJ Rep. 1986, p. 14, 101-102 ir 106-108. Dl sakymo nutraukti byl ir ibraukti j i Teismo nagrinjam byl srao r. ILM 31 (1992), p. 103; AJIL 86 (1992), p. 173-174. Apie ginus, susijusius su ia byla, r. D'Amato, Nicaragua and lnternational Law; The Academic" and the Real, AJIL 79 (1985), p. 657; M. Akehurst, Nicaragua v. United States of America, Indian JIL 27 (1987), p. 357; K. Highet, Evidence, the Court, and the Nicaragua Case, AJIL 81 (1987), p. 1; T. Gill, Litigation Strategy at the International Court, A Case Study of the Nicaragua v. United States Dispute, 1989; S.M. Schwebel, Indirect Aggression in the International Court, leidinyje Damrosch/Scheffer, op. cit., p. 298-303; C. Greenwood, The International Court of Justice and the Use of Force, leidinyje V. Lowe/M. Fitzmaurice (red.), Filly Years of the International Court of Justice, 1996, p. 373-385. r. taip pat 3 ir 18 skyri.
112 111

r. 18 skyri.

T A R P V A L S T Y B I N I A I , P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

383

tinai laikytinas kiimosi Nikaragvos vidaus reikalus aktu ... pats savaime nereikia jgos naudojimo".113 Taiau Teismas nepateik joki kriterij, paaikinani, kokios pagalbos formos ir kokiomis aplinkybmis turt bti laikomos grasinimu jga arba jos naudojimu.114 Taigi konkreti netiesioginio jgos naudojimo draudimo pagal stat 2(4) straipsn apimtis vis dar lieka neaiki, kai tai susij su usienio valstybs remiamu privaiu" jgos naudojimu prie kit valstyb. Teismas taip pat pripaino, kad Nikaragva neatsako u leidim per jos teritorij transportuoti ginklus sukilliams Salvadore, nes Nikaragva neturjo galimybi transportavim sustabdyti.115 Jeigu bt galjusi tai padaryti, ji bt privaljusi sustabdyti transportavim. I Teismo sprendimo neaiku, ar ginklus per Nikaragvos teritorij transportavo privats asmenys, ar kitos valstybs atstovai; tiktina, Teismo nuomone, kad is skirtumas neturi jokios reikms Nikaragvos teisinei padiai. Taigi atrodo, jog Teismas atmet kai kuri autori ireikt poir,116 kad valstyb neturi jokios pareigos privatiems asmenims udrausti tiekti ginklus usienio sukilliams.117 Iimtis i taisykls, draudianios pagalb sukilliams, galima, ko gero, tuo atveju, kai nusistovjusios valstybins valdios institucijos gauna pagalbos i usienio. Tokiomis aplinkybmis valstybs, simpatizuojanios sukilliams, danai reikalauja teisi jiems padti, kad bt atsverta nusistovjusi valstybins valdios institucij gaunama pagalba i kit valstybi. Pavyzdiui, po SSRS intervencijos Afganistan 1979 m. Egiptas m teikti karin apmokym ir ginklus musulmon sukilliams, kovojusiems prie SSRS remt vyriausyb, o Saudo Arabija suteik sukilliams pinigin param.118 i kontrintervencijos" teis, kaip ji kartais vadinama, danai sustiprinama argumentu, kad kon-trintervencija yra btina apginti alies, kurioje vyksta pilietinis karas, nepriklausomybei, nes nusistovjusios valstybins valdios institucijos yra netekusios gyventoj palaikymo ir tapusios j usienio rmj kontroliojamomis marionetmis. Labiau diskutuotina draudimo teikti usienio pagalb sukilliams iimtis yra susijusi su nacionalinio isivadavimo karais.119 Kit galim draudimo teikti toki pagalb iimt diskutavo Tarptautinis Teisingumo Teismas Nicaragua v. USA byloje.120 JAV prisipaino, kad teik pagalb kontroms, taiau rodinjo, kad tokia pagalba buvo pateisinama kaip kolektyvins savigynos121 forma, nes Nikaragva tiek ginklus sukilliams Salvadore. Teismas pripaino, kad savigyna pateisinama tik kaip atsakas ginkluot upuolim122 ir pareik: ginkluotas upuolimas suprantamas ne tik kaip reguliari ginkluotj pajg veiksmai, kai perengiama tarpvalstybin siena, bet ir valstybs arba jos vardu vykdomas ginkluot gauj, grupi ar samdini siuntimas,

113

Nicaragua v. USA, op. cit., p. 119.

114

r. Randelzhofer, Article 2(4), op. cit., p. 115.

115 116

Ten pat, p. 83-86.

Toki kaip H. Lauterpacht, Revolutionary Activities by Private Persons Against Foreign States, AJIL 22 (1928), p. 105, 126-127.
117

Apie valstybs atsakomyb u privai asmeny veikas r. 17 skyri.

118 119 120

KCA 1980, 30364, 30385. r. tekst toliau, p. 401-403.

ICJ Rep. 1986, p. 14, at 103-104, 105, 110-111, 118-123, 126-127.

121 122

r. tekst aukiau, p. 380.

alys nekl iankstins savigynos klausimo (r. tekst aukiau, p. 373 376), todl jo Teismas nenagrinjo.

384

19 s k y r i u s

123 124

ICJ Rep. 1986, p. 14, 103-104.

Ten pat, p. 331-347, 348-350 ir 543-544.

125

Ten pat. r. F.M. Higgenbotham, International Law, the Use of Force in Self-Defence, and the Southern African Conflict, Colum. JTL 25 (1987), p. 529-592, 548-550; T.D. Gill, The Law of Armed Attack in the Context of the Nicaragua Case, Hague YIL 1 (1988), p. 30-58; Randelzhofer, Article 51, op. cit., p. 674.
126

r. tekst aukiau, p. 383. Apie valstybs atsakomyb r. 17 skyri.

127

kurie vykdo tokio pobdio ginkluotus veiksmus prie kit valstyb, jog tai reikia" ... faktin ginkluot upuolim ... arba jos reikming dalyvavim tame". is apibrimas, pateiktas prie Generalins Asambljos rezoliucijos Nr. 3314 (XXIX) pridto agresijos" apibrimo 3(g) straipsnyje, atspindi paprotin tarptautin teis. Teismas nemato prieasi paneigti, kad pagal paprotin teis ginkluot upuolim draudimas gali apimti ir valstybs vykdom ginkluot gauj siuntim kitos valstybs teritorij, jeigu tokia veikla dl jos masto ir padarini gali bti labiau priskiriama ginkluotam upuolimui nei paprastam pasienio incidentui, vykdytam reguliari ginkluotj pajg. Taiau Teismas nemano, jog ginkluoto upuolimo" samprata apima ... pagalb sukilliams ginkl tiekimo, techninio apmokymo ar kitokios paramos forma.123 Teismo pateikt ginkluoto upuolimo" apibrim, kaip pernelyg siaur, savo atskirosiose nuomonse kritikavo teisjai Schwebelis (JAV) ir Jenningsas (Jungtin Karalyst).124 Teismas neiaikino, kokiomis aplinkybmis sukilliams suteikta pagalba ginklais arba techninio apmokymo forma turi bti laikoma tokia masine, kad reikt ginkluot upuolim.125 Kur yra ta riba, kai nukentjusioji valstyb gali pradti ginti save panaudodama jg prie tokias netiesiogines treiosios valstybs intervencijos formas? Bet kuriuo atveju, Teismo nuomone, Nikaragvos vyriausyb nebuvo atsakinga u ginkl tiekim sukilliams Salvadore.126 JAV taip pat skundsi, kad Nikaragva upuol Hondr ir Kosta Rik. Teismas pripaino, jog tai nepateisina JAV pagalbos kontroms, kaip kolektyvins savigynos formos, nes (alia kit motyv) Hondras ir Kosta Rika nepra JAV kartu vykdyti kolektyvin savigyn.127 Taigi JAV argumentas dl kolektyvins savigynos buvo atmestas remiantis bylos faktais (kadangi ginkl tiekimas sukilliams Salvadore nereik ginkluoto upuolimo), taiau jis bt buvs pateisinamas, jeigu faktai bt buv kitokie. Jeigu Nikaragvos pagalba sukilliams Salvadore

ICJ Rep. 1986, p. 103-104, 105 ir 118-123.

128

JT GA Rez. Nr. 3314 (XXIX) Priedas; tekstas AJIL 69 (1975), p. 480. r. T.W. Bennett, A Linguistic Perspective of the Definition of Aggression, GYIL 31 (1988), p. 4869; B.B. Ferencz, Aggression, EPIL I (1992), p. 58-65.
129

ICJ Rep. 1986, p. 126-127.

bt reikusi ginkluot upuolim (pvz., jei ji bt pasiuntusi savo karines pajgas padti sukilliams), Salvadoras ir JAV bt galj gyti teis padti sukilliams Nikaragvoje, ir laikyti tai kolektyvins savigynos forma. Karini pajg pasiuntimas kitos valstybs teritorij be tos valstybs vyriausybs sutikimo reikia siverim kuris yra numatytas Generalins Asambljos pateikto agresijos" apibrimo 3(a) straipsnyje kaip viena i agresijos form (ir todl kaip viena i ginkluoto upuolimo form).128 Be to, net jei ginkl tiekimas sukilliams nereikia ginkluoto upuolimo, tai vis dlto yra neteista veikla ir nukent-jusioji valstyb dl to turi teis imtis proporcing atsakomj veiksm prie valstyb paeidj; taiau tokio atsako gali imtis tik pati nukentjusioji valstyb, o ne treiosios valstybs, kadangi teise kolektyvin savigyn galima pasinaudoti tik atsakant ginkluot upuolim.129 Teismas pripaino:

TARPVALSTYBINIAI, PILIETINIAI KARAI IR TEIS APSISPRENDIM: IUS AD BELLUM

385

Jei ginkluotas upuolimas reikt teiss kolektyvin savigyn atsiradim, maesnio masto jgos panaudojimas negali ... sukurti jokios teiss kolektyvines atsakomsias priemones, susijusias su jgos naudojimu. Veiksmai, kuriais kaltinama Nikaragva ... galjo pateisinti tiktai valstybs, kuri buvo t veiksm auka, proporcingus atsakomuosius veiksmus ... Jie negali pateisinti treiosios valstybs taikom atsakomj priemoni ... ir juo labiau - intervencijos, susijusios su jgos panaudojimu.130 Taiau Teismo sprendime neiaikinta ir tai, koki proporcing atsakomj priemoni" gali imtai valstyb, kuri yra didels pagalbos sukilliams, gaunamos i kitos valstybs, auka. Generalins Asambl-jos pateiktas agresijos" apibrimas iuo klausimu taip pat yra nekonkretus. Formuluot jos esminis sitraukimas tai" ireik kompromis tarp valstybi, kurios man, kad agresij vykdo tiktai valstyb, pasiuntusi ginkluotas gaujas upulti kit valstyb, ir kompromis tarp t valstybi, kurios man, kad agresija apima ir pagalbos tokioms gaujoms teikim bei param smurtins pilietins kovos veiksmams kitoje valstybje.131 Kaip danai atsitinka su kompromisinmis formuluotmis, mintos formuluots prasm nra visikai aiki. Esminis sitraukimas" tikriausiai apima atvejus, kai valstyb leidia ginkluotoms gaujoms pasinaudoti jos teritorija kaip baze kitai valstybei puldinti (pagal analogij su agresijos" apibrimo 3(f) straipsniu); neaiku, ar tai taip pat apimt atvejus, kai valstyb tiekia ginklus ginkluotoms gaujoms, kurios i kitos valstybs teritorijos upuldinja treij valstyb. Taiau i Teismo sprendimo yra aiku, kad 3(g) straipsnis taikytinas sukilliams tik tuo atveju, kai jie su savo valstybs vy-riausybe kovoja i kitos valstybs teritorijos; jeigu sukilliai neperengia valstybs sien, net ir didiausia pagalba tokiems sukilliams negali paeisti 3(g) straipsnio (nors tai gali paeisti kitas agresijos" apibrimo nuostatas).132 Kit valstybi dalyvavimas: pagalba nusistovjusiai valstybinei valdiai Teorija, jog pagalba nusistovjusiai valstybinei valdiai yra teista Valstybs danai teigdavo, kad parama, kuri jos teikia nusistovjusios valstybins valdios institucijoms pilietiniame kare, visada yra tei-sta. is teiginys grindiamas prielaida, kad vyriausyb yra valstybs atstovas133 ir todl ji, kol galutinai nuveriama, isaugo teis pakviesti usienio karines pajgas savo teritorij ir iekoti kit usienio pagalbos form nepaisant takos, kuri tokia pagalba gali turti valstybs politinei ateiiai.

130 131

T e n p a t, p . 1 2 7 .

J . S to n e , o n flic t th ro u g h C C o n s e n s u1s9 7 7 , p . 7 5 , 1 8 3 . ,
132

P a v y ziu i, a n k s u m in d ia t s tra ip s n i.
133

A p ie va ls ty b e s ir v y ria ur. b e s sy 5 s k y. ri

386

19 skyrius

134

E.H. Riedel, Recognition of Belligerency, EPIL 4 (1982), p. 167171; Riedel, Recognition of Insurgency, ten pat, p. 171-173,
135 136

r. 20 skyri.

P. Malanczuk, American Civil War, EPIL I (1992), p. 129-131,

137

r. H. Lauterpacht, Recognition in International Law, 1947, p. 175-269; C. Rousseau, Droit international public, 3 t 1977, p. 596-604.
138

r. R. Jennings/A. Watts (red.), Oppenheim's International Law, I; Peace, 9-as leid., 1992, p. 435439.
139

Dl pavyzdi Jennings/Watts, ten pat, p. 436-437.

140

r.

r. J.L. Hargrove, Intervention by Invitation and the Politics of the New World Order, leidinyje Damrosch/ Scheffer (red,), op. cit., p. 113; R. Mullerson, Intervention by Invitation, ten pat, p. 127-134; Doswald-Beck, op. cit., Tanca, op. cit.
141

r. Mullerson, ten pat, p. 128 ir t.t., kur aptariami ir kiti atvejai; M. Waller, Terminating Armed Intervention in Civil War: The Afghanistan Peace Accords of 1988, 1991 and 1993, FYIL 5 (1994), p. 505-689.
142 143

r. tekst aukiau, p. 377.

r. Mullerson, op. cit., p. 128 129 su nuorodomis.

144

International Law and the United States Action in Grenada: A Report, / A 81 (1984), p. 331.
145 146

ios taisykls" alininkai pripaindavo vien iimt; kai sukilliai yra pripastami kariaujania alimi,134 pradeda galioti neutraliteto tarptautiniuose karuose taisykls;135 nuo io momento usienio pa-rama nusistovjusiai valstybinei valdiai tampa neteista. i iimtis iais laikais prarado savo praktin reikm; pripainimas kariaujan-ia alimi vyko kai kuriuose XIX a. vykusiuose pilietiniuose karuose, ypa JAV Pilietiniame kare 1861-1865 m.,136 taiau i esms niekada nepasitaik jokiame pilietiniame kare, vykusiame XX amiuje.137 Palaikantieji intervencijos pagal kvietim taisykl rodinja, kad tokia intervencija teistos vyriausybs sutikimu reikia pagalb neprietaraujani jokiai valstybs suvereniteto principo interpretacijai. 138 Taiau, atsivelgiant praeityje pasitaikiusius piktnaudiavimus vadinamaisiais kvietimais"139 sikiti, ikyla problema dl to, k i tikrj reikia pagrstas teistos vyriausybs sutikimas".140 Pavyzdiui, SSRS karins intervencijos Vengrij (1956 m.), ekoslovakij (1968 m.) ir Afganistan (1979 m.) atvejais, be apeliavimo btinum ukirsti keli usienio agresijai arba ioriniam kiimui-si, Soviet Sjunga teig, kad j pakviet teistos t ali vyriausybs. Visais iais atvejais pastarasis tvirtinimas buvo aikiai igalvotas.141 JAV (be to, kad ji rmsi savigynos motyvais, btinumu gelbti Amerikos pilieius bei OAS sprendimais) tariamu teistos vyriausybs kvietimu taip pat teisino savo karin intervencij Dominikos Respublik (1965 m.) bei Grenad (1983 m.).142 Dl Dominikos Respublikos dauguma valstybi nepripaino Amerikos pasiteisinim, ir laik tai neteistu kiimusi Dominikos Respublikos vidaus reikalus.143 Dl Grenados JAV Valstybs departamento patarjas teiss klausimais rodinjo, inter alia, kad: Teistos valstybins valdios institucijos gali paprayti kit valstybi arba kolektyvini organizacij karini pajg pagalbos sprendiant klausimus, susijusius tiek su vidiniais neramumais, tiek su iorinmis grsmmis.144 Taiau praymo, kur pateik generalgubernatorius Seras Paulas Scoonas, teistumas kelia daugyb abejoni; btent, ar toks praymas i tikrj buvo pateiktas prie ar po invazijos, taip pat ar generalgubernatorius (kuris pagal Konstitucij vykd tik ceremonialinio pobdio funkcijas) turjo teis pateikti tok praym.145
Teorija, jog pagalba nusistovjusiai valstybinei valdiai yra neteista

r. tekst aukiau, p. 377.

A.-M. de Zayas, Spanish Civil War, EPIL 7 (1984), p. 434-438.

Tradicinis poiris, jog pagalba nusistovjusiai valstybinei valdiai yra

teist veda prie piktnaudiavimo; pavyzdiui, Ispanijos pilietinio karo metu (1936-1939 m.)145 Vokietija ir Italija mgino teisinti savo pagalb nacionalistams (sukilliams) i anksto nacionalistus pripainda-

TARPVALSTYBINIAI, P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

387

mos Ispanijos de jure vyriausybe. Net ir be toki akivaizdi piktnaudiavimo pavyzdi gali pasitaikyti situacij, kai i tikrj yra sunku pasakyti, kas yr nusistovjusioji valstybin valdia ir kas - sukilliai. Pavyzdiui, netrukus po to, kai Kongas (dabar Zairas) tapo nepriklausomu 1960 m., prezidentas (Kasavubu) ir premjeras (Lumumba) tarpusavyje susikivirijo ir abu turjo vien tiksl- nuversti vienas kit.147 Kai tik Angola tapo nepriklausoma 1975 m., konkuruojantys nacionalistiniai judjimai suformavo dvi konkuruojanias vyriausybes. Tokiais atvejais usienio valstybms yra pavajinga "leng-va ranka" nusprsti, kad j pai proteguojamieji yra nusistovjusioji valstybin valdia, o kita pus - sukilliai. Taiau tradicinis poiris yra atviras netgi dar esmingesniems prietaravimams. Jis remiasi prielaida, jog valstybs vyriausybei yra suteikta kompetencija veikti valstybs vardu, kol ji yra nuveriama. i prielaida nra teisinga; vyriausybs kompetencija veikti valstybs vardu yra btent tas dalykas, kuris tampa abejotinu prasidjus pilietiniam ka-rui. Hallas tai aikina taip: faktas, kad buvo btina prayti pagalbos i usienio, yra pakankamas rodymas, jog konflikto rezultatai be tokios pagalbos bt neaiks ir kilt klausimas, kuri pus galiausiai sitvirtins kaip valstybs teisinis atstovas.148 Dl atsiskyrimo pradtas sukilimas taip pat sukelia neaikum dl atitinkamos teritorijos statuso ir dl to sustabdo nusistovjusios valstybins valdios teis siekti usienio pagalbos, kad ilaikyt savo kontrol teritorijai. Idja, kad usienio valstybs negali kitis, nordamos padti vienai ar kitai pusei pilietiniame kare, yra pagrsta, nes prieingu atveju kai kuri valstybi suteikta pagalba nusistovjusiai valstybinei valdiai kitas valstybes gali iprovokuoti padti sukilliams.149 Btent dl ios prieasties daugelis Europos valstybi laiksi nesikiimo Ispanijos pilietin kar politikos; tokia politika buvo neskminga, taiau tik dl to, kad faistins ir komunistins diktatros atsisak jos laikytis. Nesikiimo principas kaip teisinis principas gijo tam tikros paramos vlesnje valstybi praktikoje; Jungtin Karalyst 1963 m. etajame JT Generalins Asambljos komitete pareik, kad ji mananti, jog jeigu valstybje kilo pilietinis karas ir sukilliai negauna pagalbos ar paramos i usienio, usienio valstyb neturi teiss kitis, kad padt palaikyti teistvark, net jei sikiti ragina valdioje esantis reimas.150 Taiau valstybi praktika yra labai nevienoda. Prajus tik keleriems metams po anksiau cituoto pareikimo paskelbimo Britanijos vyriausyb tiek ginklus Nigerijos vyriausybei ioje alyje vykusio pilieti147

r. B . N o lle , C o n flic ts , C o no lfru m W go, U N L P P p . 2 2 5 -2 3 r. 2 2 s k y ri I, 2. .

148

A .P . H ig g in s (reH a ll's d .), In te rn a tio n a l L a w , le id ., 1 9 2 4 , 8 -as p. 347.

149

A p ie k o n trin te rv e n c ijte k s t r. to lia u , p . 3 8 8 -3 8 9 ,

150

B P IL1 9 6 3 , p . 8 7 .

388

19 s k y r i u s

nio karo metu (1967-1970 m.), ir tuo paiu metu atsisak parduoti ginkl sukilliams; Jungtin Karalyst teig, kad ji turinti teis padti Nigerijos vyriausybei, nes sukilliai nebuvo pripainti kariaujania alimi. Kita vertus, kilus pilietiniam karui, usienio valstybi pagalba vyriausybei paprastai yra gana ribota, nebent sukilliai gauna pagalbos i kit valstybi; valstybs retai siunia savo tarines pajgas padti usienio vyriausybei, jos paprastai apsiriboja ginkl tiekimu. Pagrindinis to motyvas, ko gero, yra baim iprovokuoti atsakomj kit valstybi sikiim sukilli pusje.

151

r. tekst aukiau, p. 380. r. tekst aukiau, p. 379-380. r. tekst aukiau, p. 382-384. r. tekst aukiau, p. 383-385.

Kolektyvin savigyna prie perversm

Anksiau cituotas Jungtins Karalysts pareikimas apie neinterven-cijos principo laikymsi yra priklausomas nuo tokios slygos: Jeigu ... sukilliai negauna pagalbos ar paramos i usienio." I esms kiekviena valstyb mano turinti teis ginti sjunginink nuo perversmo i usienio (perversmas gali reikti pagalb sukilim pradedant arba pagalb jau prasidjusiam sukilimui). Pagalba siekiant neleisti perversmo pagal JT stat 51 straipsn gali bti laikoma kolektyvins savigynos viena i form.151 Savigynos tiks-lams naudojama jga turi bti proporcinga kitos puss naudojamai jgai,152 taigi nusistovjusiai valstybinei valdiai teikiama usienio pagalba turi bti proporcinga sukilliams teikiamai pagalbai i usienio. Tai yra ypa svarbu tais atvejais, kai sukilli judjimas i dalies priklauso nuo pagalbos i vidaus, ir i dalies - nuo usienio pagalbos; tokiais atvejais

152

153

154

usienio pagalba nusistovjusiai valstybinei valdiai neturi viryti usienio pagalbos sukilliams. Be to, tokiu atveju ne-proporcingai didel pagalba valstybinei valdiai gali bti netikslinga, nes ji gali iprovokuoti kit usienio valstyb smarkiai padidinti pagalb sukilliams, o tai padidint grsm, kad pilietinis karas gali virsti tarptautiniu karu tikrja to odio prasme. Taiau reikia pripainti, jog tokiais atvejais yra kakas dirbtino kalbant apie proporcingum, kadangi vargu ar yra manoma tiksliai nustatyti sukilli gaunamos pa-galbos i usienio dyd. 51 straipsnis taikomas tik ginkluoto upuolimo atveju (arba, kas yra labiau abejotina, ikilus tiesioginei ginkluoto upuolimo grsmei). Nicaragua v. USA byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas ginkluot upuolim" apibr siaurai - jis neapima ginkl tiekimo 153 sukilliams. Kita vertus, aiku, kad karini pajg siuntimas pagalb sukilliams prilygt ginkluotam upuolimui.154 I to galima daryti ivad, kad jei viena valstyb siunia savo

pajgas padti sukilliams, t.y. vykdo ginkluot upuolim, kitos valstybs gyja teis sisti savo

T A R P V A L S T Y B I N PA L ,I E T I N I A A R A I IR E I S A P S I S P R E N DI:M S A D B E L L U M I II KI T IU

389

pajgas pagalb nusistovjusiai valstybinei valdiai; bet jei viena valstyb sukilliams tiekia ginklus, tai nra ginkluotas upuolimas, ir kitos valstybs neturi teiss tiekti ginkl nusistovjusiai valstybinei valdiai; tai yra rimta teiss spraga. (Vienintelis bdas ivengti pastaro-sios ivados yra rodinti, kad usienio valstyb visais atvejais turi teis tiekti ginklus nusistovjusiai valstybinei valdiai nepriklausomai nuo to, ar sukilliai gavo ginkl i kit usienio valstybi, ar ne.155) Ginytinas klausimas Nicaragua v. USA byloje buvo tai, ar tariama Nikaragvos pagalba sukilliams Salvadore pateisino JAV pagalb sukilliams Nikaragvoje, o ne tai, ar tariama Nikaragvos pagalba sukilliams Salvadore pateisino JAV pagalb Salvadoro vyriausybei. Taiau Teismo sprendimas, kad kolektyvin savigyna galima tik atsakant ginkluot upuolim taip pat jo pateiktas siauras ginkluoto upuolimo" apibrimas pagal analogij ko gero, gali bti taikomas visoms kolektyvins savigynos prie perversm formoms. Valstybs paprastai nesiremia prevencins savigynos156 motyvu esant kolektyvinei savigynai prie perversm. Vietoj to valstybs paprastai teigia, kad j pagalba nusistovjusiai valstybinei valdiai yra atsakas ankstesn usienio pagalb sukilliams. Pavyzdiui, JAV vyriausyb teig, kad jos dalyvavimas Vietnamo kare 1965-1973 m. buvo pateisinamas tuo, kad ji gyn Piet Vietnam nuo iaurs Vietnamo perversmo, ir kad is perversmas, JAV mus ginti Piet Vietnam jau buvo prasidjs. JAV karo Vietname kritikai teig, kad Piet Vietname sukilli judjimas buvo vietins reikms, ir jam iaurs Vietnamas neteik beveik jokios pagalbos, arba kad Siaurs Vietnamo pagalba sukilliams Piet Vietname buvo teista atsakomoji intervencija,157 kuri iprovokavo pirmesn JAV pagalba Piet Vietnamo vyriausybei. Taip pat buvo nemaai gin dl 1974 m. enevos susitarim Vietnamo klausimu padarini.158

Ivados
Atrodo, visuotinai sutariam jog valstyb gali teikti pagalb kitos valstybs nusistovjusiai valstybinei valdiai, kad neleist treiajai valstybei vykdyti perversmo; dl panaios pagalbos prie sukillius valstybi praktika nra vienoda. Nra taip, kad kai kurios valstybs laikytsi vienos praktikos, o kitos valstybs - kitos; vietoj to kiekviena valstyb vienais metais laikosi vienos praktikos, o kitais metais - kitos. Taiau nuo 1945 m. atsirado tendencija, kai valstybs savo daly-vavim usienio pilietiniuose karuose mgina teisinti teigdamos, jog jos gina nusistovjusi valstybin valdi nuo perversmo i usienio. Tai ypa pasakytina apie JAV intervencij Liban (1958 m.), Do-

155 156 157 158

r. te k s t to lia u , p . 3 9 0 . r. te k s t a u k ia u , p . 3 7 3 -3 7 6 . r. te k s t a u k ia u , p . 3 8 5 -3 8 6 .

r. R .A . Falk (red .), Vietn am The W ar and Inte rnationa l L aw , ai, 4 tom p . 1 9 68 -1 97r. ta ip pa t 2 s k y ri 6. .

390

19 skyrius

159

r. T. Farer, Intervention in Civil Wars: A Modest Proposal, Colum. LR (1967), p. 266.

160

r. D. Thurer, Self-Determination, EPIL 8 (1985), p. 470-480; A. Cassese, International Law in a Divided World, 1986, p. 131 ir t.t.; J. Crawford (red.), The Rights of Peoples, 1992; C. Tomuschat (red.), Modem Law of Self-Determination, 1993; M. Koskenniemi, National SelfDetermination Today: Problems of Legal Theory and Practice, ICLQ 43 (1994), p. 241 ir t.t.; L.R. Beres, Self-Determination: The Ironies of Self-Determination under International Law, Arizona JICL 11 (1994), p. 126; A. Cassese, Self-Determination of Peoples. A Legal Reappraisal, 1995; K. Doehring, Self-Determination, Simma CUNAC, p. 56-72; A. Cassese, The International Court of Justice and the Right of Peoples to Self-Determination, leidinyje Lowe/ Fitzmaurice (red.), op. cit., p. 351363; J, Crawford, The General Assembly, the International Court of Justice and Self-Determination, ten pat, p. 585-605; K.-J. Partsch, SelfDetermination, Wolfrum UNLPP II, p. 1171-1179; H. Hannum, Autonomy, Sovereignty, and Self-Determination: The Accomodation of Conflicting Rights, 1996.
161

minikos Respublik (1965 m.), Vietnam (1965-1973 m.), taip pat Kubos intervencijai Ogden (1977-1978 m.); netgi Soviet Sjunga savo invazijas Vengrij (1956 m.), ekoslovakij (1968 m.) ir Afganistan (1979 m.) nerytingai mgino teisinti rodindama, kad ji gynusi tas alis nuo Vakar perversmo. Faktas, kad tokie pateisinimai" danai prietarauja realiems faktams, neturi reikms; esminis daly-kas yra toki pateisinim naudojimo (arba piktnaudiavimo jais) danumas. Tiesa, kad brit ir soviet ginkl tiekimas Nigerijos vyriausybei ioje alyje vykstant pilietiniam karui septintojo deimtmeio pabaigoje rodo, jog kartais usienio valstybs nusistovjusiai valstybinei valdiai yra linkusios teikti pagalb nukreipt tiek prie sukillius, tiek prie perversm i usienio; taiau ginkl tiekimas Nigerijai skyrsi nuo anksiau mint intervencij vienu esminiu aspektu - iuo atveju tai nebuvo susij su vienos valstybs ginkluotj pajg panaudojimu kitos valstybs teritorijoje. Todl gali bti, kad esame naujos paprotins teiss normos atsiradimo liudytojai, t.y. normos, kuri bet kokio pilietinio karo atveju leis valstybms duoti pinig ir tiekti ginkl nusistovjusiai valstybinei valdiai, taiau ji draus valstybms sisti savo ginkluotsias pajgas, kad ios padt nusistovjusiai valstybinei valdiai, iskyrus atvejus, kai gresia perversmas i usienio.159

r. tekst toliau, p. 392-395.

APSISPRENDIMAS IR JGOS NAUDOJIMAS

Apsisprendimo principas numato tam tikroje teritorijoje gyvenani moni teis nustatyti tos teritorijos politin ir teisin status pavyzdiui, sukurti savo pai valstyb arba nusprsti tapti kitos valstybs dalimi.160 Iki 1945 met i teis buvo suteikta tik pagal kelet sutari ir tik keli teritorij gyventojams (pvz., 1919 m. Versalio sutartyje buvo numatytas plebiscitas Auktutinje Silezijoje, siekiant nustatyti, ar ji turt bti Vokietijos, ar Lenkijos dalis); taiau nesant toki sutartini nuostat, teisikai teis apsisprendim ko gero, neegzistavo. Taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principas" yra tiesiogiai

minimas JT [stat 1(2) ir 55 straipsniuose, o netiesiogiai - 73 ir 76(b) straipsniuose, kuriuose kalbama apie kolonijas bei kitas priklausomas teritorijas.161 Taiau ios nuostatos yra neapibrtos, todl abejotina, ar jos savaime gali nustatyti konkreias teises ir pareigas. statuose neapibriama, kas yra tauta", turinti teis apsisprendim, taip pat nenurodomos apsisprendimo teisins pasekms. Vienu i didij mi-

TARPVALSTYBINIAI, P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

391

t"162 yra ir tai, kad stat rengjai apsisprendim suprato tokia prasme, kuri iai svokai vliau buvo suteikta. J turta apsisprendimo samprata neapm priklausom taut teiss bti nepriklausomomis arba netgi balsuoti, o buvo susieta su valstybi (ne asmen) lygiomis teismis ta prasme, jog vienos valstybs tautos turi bti apgintos nuo kitos valstybs kiimosi. Po 1945 met JT Generalins Asambljos priimtose rezoliucijose buvo platesn teiss apsisprendim apimtis, o tai lm svarbius tarptautins teiss pokyius. Prie svarbiausi dokument ioje srityje priskirtini Generalins Asambljos vienbalsiai 1960 metais priimta Deklaracija Dl nepriklausomybs kolonijinms alims ir tautoms suteikimo"163 bei du mogaus teisi paktai: 1966 m. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas, sigaliojs 1976 m. kovo mnes, ir 1966 m. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas, sigaliojs 1976 m. sausio mnes.164 Abu paktai turi identikus pirmuosius straipsnius: 1. Visos tautos turi apsisprendimo teis. Remdamosi ia teise, jos laisvai nustato savo politin status ir laisvai garantuoja savo ekonomin, socialin bei kultrin pltr. 2. ... 3. Valstybs, io Pakto dalyvs, ir valstybs, atsakingos u nesavavaldi bei globojam teritorij valdym, pagal Jungtini Taut stat nuostatas turi skatinti apsisprendimo teiss gyvendinim ir gerbti i teis. 1970 m. deklaracija Dl draugik santyki"165 iki iol, ko gero, yra pats autoritetingiausias dokumentas, nustatantis, kad taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principas apima vis moni teis laisvai, be iorinio kiimosi, nusistatyti savo politin status bei garantuoti savo ekonomin, socialin ir kultrin pltr", taip pat kiekvie-nos valstybs pareig gerbti i teis pagal stat nuostatas". Ivar-dyti apsisprendimo gyvendinimo bdai apima suverenios ir nepriklausomos valstybs sukrim, laisv asociacij arba integracij su kita valstybe ir bet kurio kito politinio statuso pasirinkim tautos laisva nuoira. Apsisprendimas valstybi praktikoje yra pripaintas esmi-niu tarptautins teiss principu, kuriam priskiriamas netgi ins cogens statusas. Konvencijos Dl valstybi atsakomybs" projekto 19 straips-nyje tarptautiniu nusikaltimu", inter alia, laikomas esmins svarbos tarptautinio sipareigojimo, susijusio su tautos teiss apsisprendim utikrinimu, tokio kaip kolonijinio viepatavimo vedimo arba palaikymo jga draudimas, grubus paeidimas".166 Kaip jau matme, East Timor byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas apibdino apsisprendim kaip erga omnes pareig, plaiau, beje, to nepaaikins.167

162

R. Higgins, Postmodern Tribalism and the Right to Secession, Comments, leidinyje Brolmann/ Lefeber/Zieck (red.), Peoples and Minorities in International Lam, 1993, p. 29.
163

1960 m. gruodio 14 d. rezoliucija Nr. 1514 (XV), UNYb 1960, p. 49; Brownlie BOIL, p. 307.
164

Tekstai Brownlie BDIL, p. 263 ir 276. r. 14 skyri.

165

1970 m. deklaracija Dl draugik santyki", op. cit.

166

Tekstas Brownlie BDIL, p. 431432. r. 3 skyri.

167

East Timor byla (Portugal v. Australia), ICJ Rep. 1995, p. 90. r. I.G.M. Scobie, Self-Determination Undetermined: the Case of East Timor, LJIL 9 (1996), p. 185-212. Apie byl r. 3 ir 18 skyri, taip pat tekst toliau, p. 396.

392

19 skyrius

Taiau kokios konkreios yra io principo teisins pasekms? is klausimas geriausiai gali bti iaikintas remiantis praktika, kuri atsirado vykstant dekolonizacijos procesui, o paskui aptarus maum ir kit grupi status lieianius naujesnius procesus.

168

A. Whelan, Wilsonian SelfDetermination and the Versailles Settlement, ICLQ 43 (1994), p. 99-115.
169

Mandatins, globojamosios ir nesavavaldios teritorijos

Mandatins teritorijos

D. Rauschning, Mandates, EPIL 10 (1987), p. 288-295; F. Ermarcora, Mandates, Wolfrum UNLPP II, p, 871-876.
170

Namibia Case (1971), ICJ Rep. 1971, p. 16, 28-32.

171

JTO stat 75-91 straipsniai. r. U. Fastenrath, Articles 73 and 74, Simma CUNAC, p. 923-931; D. Rauschning, Articles 75-85, ten pat, p. 933-962; R. Geiger, Articles 86-91, ten pat, p. 963-972; F. Ermarcora, Trusteeship/Trusteeship Council, Wolfrum UNLPP II, p. 12591266. Apie JTO anksiau globotos teritorijos savivald bei Susitarim sudaryti JAV ir iaurs Marian sal Sjung r. W.S. Fields, United States v. Guerrero, 4F.3d 749, U.S. Court of Appeals, 9th Cir., 1993 m. rugsjo 1 d., atspausdinta AJIL 88 (1994), p. 337. Apie JAV, Jungtins Karalysts, Ispanijos ir Pranczijos teritorijas r. A.-M. de Zayas, H. Fox, C.C. Rodriguez Iglesias ir M. Fromont straipsnius, EPIL 12 (1990). r. taip pat E.W. Davies, The Legal Status of British Dependent Territories - The West Indies and North Atlantic Region, 1995.
172

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui kai kurie sjungininkai buvo link aneksuoti Vokietijos kolonijas bei kai kurias arabikai kalbanias Turkijos imperijos sritis, taiau j planams pasiprieino prezidentas Wilsonas, sieks utikrinti apsisprendimo idealo pripainim.168 Galiausiai buvo pasiektas kompromisas: kiekvien i mint teritorij turjo administruoti vienas i sjunginink, priirint Taut Sjungai. Tai buvo vardyta kaip mandat sistema''.169 Pagal Taut Sjungos Statuto 22 straipsn mandatinse teritorijose gyvenanioms tautoms kakada ateityje turi bti leista gyvendinti apsisprendimo teis, taiau konkreti data tam nebuvo nustatyta.170 Globojamosios teritorijos JT statai numato globos sistem, sukurt pagal Taut Sjungos mandat sistemos model.171 1955 metais egzistavo 11 globojamj teritorij, kurias administravo 7 skirtingos valstybs. Po to kai Palau, paskutinis subjektas i JAV administruotos Ramiojo vandenyno sal globojamos teritorijos,172 plebiscitu pasirinko laisv asociacij su JAV, JT Saugumo Taryba 1994 m. panaikino Palau, kaip globojamosios teritorijos, status. Globos sistema atliko savo udavin ir iuo metu to-ki teritorij nebra. Sudtingiausias atvejis buvo Pietvakari Afrika (Namibija).
Pietvakari Afrika (Namibija)

A.-M. de Zayas, United States: Dependent Territories, EPIL 12 (1990), p. 388-397, at 390-391.
173

r. P-T. Stoll, Namibia, leidinyje Wolfrum UNLPP II, p. 904-912; D.S. Haase, Namibia Council, ten pat, p. 913-917.
174

South West Africa byla, Tarptautinio Teisingumo Teismo 1950, 1955 ir 1956 m. Konsultacins ivados: ICJ Rep. 1950, p. 128-145; 1955, p. 67-123; 1956, p. 23-71; Teismo 1962 ir 1966 m. sprendimai: ICJ Rep. 1962, p. 319-662; 1966, p. 6-505; Teismo 1971 m. konsultacin ivada, ICJ Rep. 1971, p. 16-345. r. E. Klein, South West Africa/Namibia (Advisory Opinions and Judgments), EPIL 2 (1981), p. 260270. r. taip pat 18 skyri.

I teritorij, kurios buvo administruojamos pagal Taut Sjungos mandat sistem visos, iskyrus vien tapo nepriklausomomis prie arba po Sjungos panaikinimo 1946 m., arba pateko globon pagal JT glo-bos sistem. Iimtimi tapo Pietvakari Afrika (Namibija), buvusi Vokietijos kolonija, kuri administravo Piet Afrika.173 ios teritorijos "Statusas sukl ilgai usitsus gin tarp Piet Afrikos ir Jungtini Taut, taip pat lm Tarptautinio Teisingumo Teismo 4 konsultacines ivadas bei 2 sprendimus.174

TARPVALSTYBINIAI, P I L I E T I N I A I KARAI IR TEIS A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

393

Savo pirmojoje konsultacinje ivadoje Teismas pareik, kad Piet Afrika neprivaljo nustatyti globos sistemos Pietvakari Afrikai. Ta-iau jei ji to nepadar, jai liko galioti mandate numatytos pareigos, ir Generalin Asamblja perm prieirines funkcijas, kurias pagal mandat vykd Sjunga.175 Kitose dviejose konsultacinse ivadose Teismas svarst procedr, kurios Generalin Asamblja privaljo laikytis gyvendindama savo prieirines funkcijas.176 ie teismins nuomons pareikimai, kaip konsultacins ivados, nebuvo privalomi, ir Piet Afrika atsisak jais vadovautis teigdama, kad jos vykdomo Pietvakari Afrikos administravimo tarptautin prieira baigsi kartu su Sjungos panaikinimu 1946 metais. 1960 metais Liberija ir Etiopija, dvi buvusios Sjungos nars, Tarptautiniame Teisingumo Teisme inicijavo teismin iekin prie Piet Afrik; jos pra Teism paskelbti, kad Piet Afrika, vedusi apartheido reim Pietvakari Afrikoje, paeid mandat. Jei Teismas bt prims sprendim Liberijos ir Etiopijos naudai, jo sprendimas, kitaip nei ankstesns konsultacins ivados, bt buvs privalomas Piet Afrikai. Taiau 1966 m. Teismas prim sprendim kad Piet Afrikos sipareigojimai pagal mandat, kiek jie liet elges su Pietvakari Afrikos gyventojais, egzistavo Sjungai, o ne jos atskiriems nariams; to-dl Teismas atmet Etiopijos ir Liberijos pateiktus iekinius teigda-mas, kad ios dvi valstybs neturi teiss siekti teisi, kurios joms nepriklauso, utikrinimo.177 Teismo sprendimas buvo labai kritikuojamas, ypa Afrikos ir Azijos valstybi, kadangi pagrindas, kuriuo remdamasis Teismas isprend i byl, buvo labai panaus t motyv kurio Teismas nepripaino 1962 metais, priimdamas preliminar sprendim atmesti vairius Piet Afrikos argumentus, teigusius, jog Teismas neturi jurisdikcijos nagrinti byl.178 Pasikeitus Teismo sudiai, teisjai, kurie sudar maum 1962-aisiais, tapo dauguma 1966 m., todl Teismas nukrypo nuo savo ankstesnio sprendimo. Vliau (1966 m.) Generalin Asamblja prim rezoliucij, skelbusi, kad Piet Afrika nevykd savo sipareigojim dl mandatins teritorijos administravimo ... ir faktikai atsisak mandato", ir kad mandatas ...dl to pasibaig ir Piet Afrika netenka ... teiss administruoti i teritorij, ir kad nuo iol Pietvakari Afrika patenka tiesioginn Jungtini Taut jurisdikcijon".179 Kit konsultacin ivad Teismas pateik 1971 metais.1S0 Joje jis pareik, kad Generalin Asamblja perm Sjungos prieirines funkcijas181 ir kad nutraukdama mandat ji veik teistai;182 Teismas taip pat patar Piet Afrikai atsitraukti i Pietvakari Afrikos (arba Namibijos, kaip j pervadino Generalin Asamblja) ir kad kitos valstybs pagal

175 176

ICJ Rep. 1950, p. 128,

ICJ Rep. 1955, p. 67, ir 1956, p. 23.

177 178 179

ICJ Rep. 1966, p. 6. ICJ Rep. 1962, p. 319.

JT GA 1966 m. spalio 27 d. rezoliucija Nr. 2145 (XXI), UNYb. 1966, p. 606.

180

ICJ Rep. 1971, p. 16. Ten pat, p. 27-45. Ten pat, p. 45-50.

181

182

394

19 skyrius

privalom Saugumo Tarybos rezoliucij privalo susilaikyti nuo bet koki su mandato pasibaigimu nesuderinam santyki su Piet Afrika.183 Piet Afrika 1978 m. paskelb, jog ji i esms yra pasirengusi Namibijoje, priirint Jungtinms Tautoms, leisti surengti rinkimus, kurie atvest Namibijos nepriklausomyb. Taiau Piet Afrika nesteng susitarti su JTO ir partizaniniu judjimu Namibijoje dl garantij, kad rinkim metu nebus bauginim; ir vliau Piet Afrika daugel met administravo Namibij nepaisydama JTO prietaravim.184 1988 m. gruodio mnes JTO bstinje Niujorke, tarpininkaujant JAV, buvo pasiraytas trialis susitarimas tarp Angolos, Kubos ir Piet Afrikos, kuris, ivedus Kubos pajgas i Angolos, galiausiai suteik Namibijai nepriklausomyb, 1989 m. lapkriio mnes surengus JTO priirimus rinkimus. Vliau Namibij paliko paskutins Piet Afrikos karins pajgos ir 1990 m. kovo mnes buvo galutinai paskelbta Namibijos nepriklausomyb.185
Nesavavaldios teritorijos186

183 184

Ten pat, p. 51-58.

JT stat 73 straipsnyje numatyta: Jungtini taut nariai, ... atsakingi u valdym teritorij, kuri tautos dar nra pasiekusios visikos savivaldos, pripasta i teritorij gyventoj interes pirmumo princip ir laiko savo venta pareiga .... kelti i teritorij gyventoj gerov, todl siekia: a) utikrinti, atsivelgiant i taut kultr, j politin, ekonomin, socialin ir vietimo paang, kad bt tinkamai elgiamasi su jomis ir kad jos bt saugomos nuo piktnaudiavim; b) remiantis kiekvienai teritorijai ir jos tautoms bdingomis specifinmis aplinkybmis bei j vairiais raidos lygiais ir atsivelgiant i taut politinius siekius pltoti savivald ir padti kurti paangias laisvas politines institucijas; c) stiprinti tarptautin taik ir saugum; d) remti konstruktyvias raidos priemones...; e) generaliniam sekretoriui reguliariai teikti informacij, bet su tokiais apribojimais, kuri gali prireikti saugumo ir konstituciniais sumetimais... Informacij apie ekonomines, socialines ir vietimo slygas teritorijose, u kurias jie yra atsakingi.187 73 straipsnis taikomas kolonijoms ir jas panaioms teritorijoms. Po 1946 m. i viso 72 teritorijos buvo vardytos kaip nesavavaldios, taiau dauguma j nuo to laiko isikovojo nepriklausomyb. 1994 m. buvo lik tik 17 toki teritorij.188 Pagal Generalins Asambljos rezoliucij Nr. 1514 (XV), egzistuoja prielaida, jog 73 straipsnis taikomas kiekvienai teritorijai, kuri yra geografikai atskirta ir etnikai arba kultrikai kitokia nei j

r. M. Spicer, Namibia - Elusive Independence, The World Today, 1980 m. spalio men., p. 406; R. Zacklin, The Problem of Namibia in International Law, RdC 171 (1981), p. 225.
185

r. Basic Facts About the United Nations, 1995, p. 240-244; Stoll (1995), op. cit., p. 908 ir t.t. r. taip pat E. Schmidt-Jortzig, The Constitution of Namibia: An Example of a State Emerging under Close Supervision and World Scrutiny, GYIL 34 (1991), p. 413-428.
186

J. Brink, Non Self-Governing Territories, EPIL 10 (1987), p. 316-321.

187 188

r. Fastenrath, op. cit. Basic Facts, op. cit., p. 234-240.

T A R P V A L S T Y B I N I A I , P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

395

valdanti alis"; i prielaida dar labiau sustiprja, jei teritorija yra pavaldi" j administruojaniai valstybei.189 Taigi Generalin Asamblja man, kad 73 straipsnis taikytinas Portugalijos teritorijoms Afrikoje, nepaisant Portugalijos teigimo, jog ios teritorijos buvo ne kolonijos, o Portugalijos ujrio provincijos. Kita vertus, Generalin Asamblja iaurs Airijos niekada nelaik nesavavaldia teritorija;190 iaurs Airija geografikai yra greta likusios Jungtins Karalysts dalies, nors yra kultrini ir etnini iaurs Airijos ir likusios Jungtins Karalysts dalies gyventoj skirtum, o iaurs Airija nra pavaldi Jungtinei Karalystei kolonijinio viepatavimo prasme, kadangi jai yra atstovaujama Jungtins Karalysts Parlamente. 73 straipsnyje numatyta maiau pareig nei nuostatose, tvirtinaniose globos sistem; jame nenumatoma Jungtini Taut vykdomos prieiros. Taiau praktikoje, nepaisant kolonijini valstybi prietaravim, Generalin Asamblja isikovojo svarbi su prieira susijusi gali, plaiai aikindama administruojani valstybi pareig pagal 73(e) straipsn teikti praneimus. Svarbus vykis antikolonijiniame judjime buvo Rezoliucija Nr. 1514 (XV), priimta Generalins Asambljos 1960 m. gruodio 14 dien 89 balsais u ir n vienai valstybei nebalsavus prie.191 i Rezoliucija skelbia: 1. Tautos pajungimas svetimali viepatavimui bei inaudojimui reikia pagrindini mogaus teisi paneigim, o tai prietarauja Jungtini Taut statams. Tai yra klitis ... taikai ir bendradarbiavimui pasaulyje. 2. Visos tautos turi teis apsisprendim; remdamosi ia teise, jos laisvai nustato savo politin status ir laisvai garantuoja savo ekonomin, socialin bei kultrin pltr. 3. Pasirengimo politinje, ekonominje, socialinje ar vietimo srityse nepakankamumas niekada neturi bti pretekstas atidti nepriklausomybs suteikim. 4. Visi ginkluoti veiksmai arba vis ri represins priemons, nukreiptos prie priklausom taut, nutraukiamos, ir leidiama jai taikiai bei laisvai gyvendinti savo teis visik nepriklausomyb. Be to, turi bti gerbiamas jos nacionalins teritorijos vientisumas. 5. Globojamose, nesavavaldiose teritorijose bei visose kitose teritorijose, kurios dar netapo nepriklausomomis, turi bti imamasi neatidliotin priemoni visai valdiai perduoti t teritorij tautoms ... remiantis j laisvai ireikta valia ... siekiant suteikti galimyb joms naudotis visika nepriklausomybe ir laisve. 6. Bet koks mginimas i dalies ar visikai suardyti alies nacionalin vienyb ir teritorin vientisum yra nesuderinamas su Jungtini Taut stat tikslais ir principais. velniai tariant, i Rezoliucija aikiai iaikino stat 73 straipsn. Taiau netgi tos valstybs (daugiausiai Vakar), kurios susilaik j pri-

189

1960 m. gruodio 15 d. rezoliucija Nr. 1541 (XV), UNYb 1960, p. 509.

190 191

r. 10 skyri. Rezoliucija Nr. 1514 (XV), op. cit.

396

19 s k y r i u s

192

ICJ Rep. 1971, p. 16,31; 1975, p. 12, 31-33, 121. r. K. OellersFrahm, Western Sahara (Advisory Opinion), EPIL 2 (1981), p. 291-293; r. taip pat Basic Fads. p. 244-249, Apie Namibij r. aukiau, p. 392394.
193 194

Rezoliucija Nr. 1541 (XV), op. cit.

r. J. Crawford, The Creation of States in International Law, 1979, p. 367-377.

195 196

Western Sahara byla, op. cit.

P.M. Lawrence, East Timor, EPIL II (1995), p. 3-4.

197

Bendrai r. Crawford (1979), op. cit., p. 377-384; taip pat r. UNYb, nuo 1975 m. ir toliau, dl diskusij apie Vakar Sahar ir Ryt Timor Jungtinse Tautose.
198 199

Eastern Timor Case, op. cit.

r. T. Marauhn, Peacekeeping in a Critical Stage: The Operation in the Western Sahara, IP 2 (1995), p. 7478; M. Niejahr, Conflicts, Western Sahara, Wolfrum UNLPP I, p. 330337.
200

r. Faz, 1996 m. gegus 31 d.; UN Chronicle 33 (1996), Nr. 2, p. 54.

imant 1960 m., iki 1970-j jau m pripainti j kaip tiksli iuolaikins tarptautins teiss iraik; io poirio laiksi ir Tarptautinis Teisingumo Teismas Namibia bei Western Sahara bylose.192 Apsisprendimas paprastai veda nepriklausomyb, taiau Rezoliucijoje Nr. 1541 (XV) pripastama, kad nesavavaldioje teritorijoje gyvenanti tauta gali pasirinkti integracij arba laisv asociacij su nepriklausoma valstybe kaip alternatyv nepriklausomybei.193 Integracija" reikia, kad teritorija tampa nepriklausomos valstybs dalimi, kaip Aliaska ir Havajai tapo JAV dalimi. Asociacija" reikia, kad asocijuotoji valstyb yra savarankika vidaus klausimais, o nepriklausoma valstyb, su kuria ji yra asocijuota, yra atsakinga u usienio reikalus ir gynyb. Rezoliucijoje sakoma, kad kiekvienos nesavavaldios teritorijos tautai turi bti leidiama laisvai pasirinkti nepriklausomyb, integracij arba asociacij, taiau praktikai Generalin Asamblja ireik savo pozicij nepriklausomybs naudai palyginti su kitomis apsisprendimo formomis.194 Labai maas teritorijas, besiribojanias su kita valstybe (kolonijini anklav), dauguma JTO nari sjung su anklav supania valstybe laiko tinkamu dekolonizacijos metodu, nepaisant j gyventoj, kuri skaiius, manoma, yra pernelyg maas tam, kad sudaryt atskir taut, nor. is poiris taikomas tik labai maoms teritorijoms. Generalin Asamblja Vakar Sahar ir Ryt Timor laik pernelyg didelmis teritorijomis, kad jas galima bt laikyti kolonijiniais anklavais. Tiesa yra ta, kad Marokas ir Mauritanija Vakar Sahar195 (buvusi Ispanijos kolonij) aneksavo be jos gyventoj sutikimo, ir Indonezija Ryt Timor196 (buvusi Portugalijos kolonij) aneksavo taip pat be jo gyventoj sutikimo; taiau Marokas, Mauritanija ir Indonezija siek pateisinti savo veiksmus - rodinjo, kad gyventojai tam pritar; ios valstybs pripaino, kad Vaka-r Saharos ir Ryt Timoro gyventojai turjo teis apsisprendim, ir ginas tarp j bei daugelio jas kritikavusi valstybi Jungtinse Tautose vyko tik dl to, ar i teis buvo paeista, ar ne.197 East Timor byloje198 Tarptautinis Teisingumo Teismas patvirtino Ryt Timoro gyventoj teis apsisprendim, taiau dl nepakankamo jurisdikcijos pagrindo jis nutrauk byl.

Vakar Saharoje 1992 m. buvo planuojama surengti referendum ir taip ios buvusios kolonijos gyventojams suteikti galimyb apsisprsti dl savo ateities.199 Taiau JT Saugumo Taryba 1996 m. gegus mnes nusprend nutraukti JT MINURSO misij ioje teritorijoje, atsivelgusi Maroko bei Polisario (nacionalinis isivadavimo judjimas) trukdymus sudaryti moni, turini teis balsuoti, sraus.200

T A R P V A L S T Y B I N I A I , P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

397

Generalin Asamblja niekada nesutiko su Britanijos teiginiu, kad Folklendo sal gyventojai turi teis apsisprendim - galbt dl to, kad 1723 brit gyventoj salose buvo pernelyg maai, kad juos galima bt laikyti tauta. Kita vertus, Generalin Asamblja niekada nesutiko su Argentinos teiginiu, kad Folklendo salos turi bti laikomos kolonijiniu anklavu galbt dl to, kad jos yra pernelyg didels (4700 kvadratini myli) ir pernelyg nutolusios nuo Argentinos (300 myli). Vietoj to, Generalin Asamblja um tarpin pozicij tarp Britanijos ir Argentinos pozicij; ji prim rezoliucijas, rekomenda-vusias Jungtinei Karalystei ir Argentinai savo gin dl sal suvereniteto sprsti derybomis ir panaikinti sal kolonijin status. Argentinos supratimu, kolonijinio statuso panaikinimas reikt sal perleidim jai; taiau tai gali bti aikinama ir kitaip, pavyzdiui, tai gali reikti nepriklausomyb arba integracij ar sjung su Jungtine Karalyste.201

Dvigubi standartai?
Akivaizdu, jog apsisprendimo teis taikytina nesavavaldioms, globojamoms ir mandatinms teritorijoms.202 Ar ji taikytina ir kitoms teritorijoms - neaiku. Viena vertus, Rezoliucijos Nr. 1514 (XV) 2 punk-te sakoma, kad visos tautos turi apsisprendimo teis; kita vertus, tos paios Rezoliucijos 6 punkte draudiamas atsiskyrimas, o gal tik usienio pagalba u atsiskyrim kovojantiems judjimams? Generalin Asamblja 1970 m. paskelb, kad apsisprendimo principas neleidia
joki veiksm, kurie suskaldyt ... nepriklausomas valstybes, egzistuojanias pagal ... taut apsisprendimo princip ... ir taip valdomas vyriausybs, atstovaujanios visiems monms ... nepriklausomai nuo rass, tikjimo ar odos spalvos.203

Tai galbt gali bti aikinama taip, jog nepriklausomos valstybs suskaldym nukreipta veikla yra leistina, jei vyriausyb neatstovauja visai tautai. Taiau praktikoje Jungtini Taut institucijos nedaug dmesio skyr apsisprendimo gyvendinimui teritorijose, neturjusiose nesavavaldi, globojam ir mandatini teritorij statuso. Nemaai moni Vakaruose Jungtines Tautas kaltino dvigub standart taikymu, taiau ie standartai yra bdingas stat bruoas; nesavavaldias teritorijas lieiantis 73 straipsnis yra kur kas konkretesnis nei aptakios bendros uuominos apie apsisprendim 1(2) ir 55 straipsniuose, kurie yra tokie nekonkrets, jog kyla abejoni, ar jie apskritai nustato koki nors teisin pareig.204

201

r. 10 skyri, p., ir tekst aukiau, p. 376-377. Detaliau apie atitinkamas GA rezoliucijas r. UNYb 1965, p. 578-579; 1973, p. 713714; UN Chronicle, 1983, Nr. 1, p. 4-5; 1986, Nr. 1, p. 8-10; 1985, 33620, KCA 34039.
202

r. Rezoliucijos Nr. 1514 (XV) 5- punkt, bei Namibia byl, ICJ Rep. 1971, p. 16, 31.
203 204

Tekstas Brownlie BDIL, p. 44.

Dl 1(2) ir 55 straipsni teksto r. Brownlie, BDIL, p. 3, 19.

398

19 skyrius

205

r., pavyzdiui, GA Rez. Nr. 2396 (XXIII), UN Chronicle, 1969, Nr, 1, p. 94; GA Rez. Nr. 31/6 I, 1976, Nr. 11, p. 38-45, at 79.
206

r., pavyzdiui, GA Rez. Nr. 2672 C (XXV), UN Chronicle, 1971, Nr. 1, p. 45-48, at 46; GA Rez. Nr, 33/23, 1978, Nr. 11, p. 80; GA Rez. Nr. 33/ 24, ten pat, p. 81.
207 208 209

r. 10 skyri. r. 5 skyri. r. KCA 1980, 30635.

Daugelyje Generalins Asambljos rezoliucij buvo nurodyta, kad Piet Afrikos gyventojai turi teis apsisprendim.205 Nuo 1970-j Generalin Asamblja danai deklaruodavo, jog toki teis turi ir palestinieiai;206 n vienoje i i rezoliucij nebuvo nurodytos teritorijos, kuri status paliest palestiniei apsisprendimo gyvendinimas - toks apsisprendimas galjo bti aikinamas tik kaip susijs su Vakar Krantu ir Gaza, t.y. teritorijomis, kurias Izraelis laik jga ums nuo 1967 m., taiau kurios teisikai nebuvo Izraelio teritorijos dalis,207 arba jis galjo bti aikinamas kaip visikas Izraelio pakeitimas Palestinos valstybe. Pasiekus susitarimus tarp Izraelio ir PIO, buvo pasirayta istorin Laikinos savivaldos princip deklaracija" Vashingtone 1993 m. rugsjo 13 d.; is procesas dabar apsiriboja Gazos sektoriumi, Jericho zona ir Vakar Krantu, ir yra lydimas daugybs ginijam klausim dl, inter alia, Jeruzals bei teritorij nuolatinio statuso (ar nepriklausomas valstybingumas, ar tik tam tikra autonomijos forma), kurie dar turi bti isprsti.208 Palestinieiai ir Piet Afrikos gyventojai (iki apartheido reimo panaikinimo) buvo vienintels nekolonijins" tautos, kuri teis apsisprendim aikiai pripaino Generalin Asamblja. Kai kurios valstybs nesutiko su rezoliucija dl palestiniei ir Piet Afrikos gyventoj, o keletas

Vakar valstybi rodinjo, kad teis apsisprendim netaikoma nekolonijiniame" kontekste. (Taiau 1980 m. EEB valstybs nars pripaino, kad palestinieiai turi teis apsisprendim.209) Kai kurios Treiojo pasaulio valstybs mgino paneigti argument teigdamos, jog Piet Afrika ir Izraelis yra neokolonialistai"; dauguma Piet Afrikoje gyvenani baltj yra pirmj kolonist palikuonys, o dauguma Izraelyje gyvenani yd, kai Izraelis 1948 m. tapo nepriklausomu, atsikl Palestin kaip imigrantai tuo metu, kai j pagal Taut Lygos mandat administravo Jungtin Karalyst. Generalin Asamblja iplt teis apsisprendim - dabar ji apm palestinieius bei Piet Afrikos gyventojus, bet ji neiplt tos teiss kitose nekolonijinse" tautose, todl tai nesumaino, bet greiiau paatrino, dvigub standart problem.

danai yra neaikus, todl toliau pateikiamos ivados neturi bti absoliutinamos.

Apsisprendimo teiss paeidimo padariniai

Apsisprendimo teiss paeidimas sukuria situacij kuri paveikia daugel tarptautins teiss srii. Sveikos tarp naujo apsisprendimo principo ir vairi senesni tarptautins teiss norm poveikis

TARPVALSTYBINIAI, P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

399

Nauj valstybi susikrimas

Tradicikai atsiskyrimas nebuvo laikomas veiksniu, lemianiu naujos valstybs susikrim, kol judjimas dl atsiskyrimo netvirtina savo nuolatins atitinkamos teritorijos kontrols.210 Ar i taisykl pakeit teis apsisprendim? Ar gali nacionalinis isivadavimo judjimas laikyti save naujosios valstybs vyriausybe prie jam tvirtinant savo nuolatin atitinkamos teritorijos kontrol? Atsakymas greiiausiai turt bti neigiamas. Tiesa, kad Generalin Asamblja 1973 m. prim rezoliucij, kuria pripaino Gvinj Bissau nepriklausoma valstybe tuo metu, kai ji dar kovojo dl nepriklausomybs su Portugalija, taiau nemaai u i rezoliucij balsavusi valstybi teig, kad nacionalinis isivadavimo judjimas tuo metu jau kontroliavo didij dal a-lies teritorijos;211 taigi rezoliucija Gvinjos Bissau klausimu atspindi tradicinio kontrols kriterijaus taikym (net jei is kriterijus iuo atveju ir nebuvo pritaikytas taip grietai kaip paprastai bdavo). Bet kuriuo atveju rezoliucija dl Gvinjos Bissau yra unikali; jokio kito nacionalinio isivadavimo judjimo Jungtins Tautos niekada nepripaino nepriklausomos valstybs vyriausybe dar tuo metu, kai jis tik kovojo dl nepriklausomybs. Kita vertus, valstyb, susikrusi paeidiant apsisprendimo teis, tarptautins teiss poiriu greiiausiai yra niekin. Piet Afrika, vykdydama apartheido politik, 1976 m. norjo suteikti nepriklausomyb keletui juodj valstybli (Bantustan),212 sikrusi jos teritorijoje.213 Generalin Asamblja apartheid laik apsisprendimo teiss paeidimu;214 jos nuomone, Bantustan steigimas buvo neteistas ir negaliojantis, nes tai reik apartheido politikos gyvendinim. Generalin Asamblja ragino valstybes nepripainti Bantustan, ir n viena valstyb (iskyrus Piet Afrik) i tikrj j ir nepripaino.215
Titulas teritorij
210 211

r. 5 skyri.

Kolonij administruojanti valstyb turi teisin pareig leisti tos kolonijos gyventojams gyvendinti savo teis apsisprendim. Ar valstyb automatikai praranda kolonijos suverenitet, jei ji tos pareigos nevykdo? Nuomons iuo klausimu skiriasi,216 taiau Tarptautinis Teisingumo Teismas, remdamasis atvirai neireikta prielaida, jog atsakymas klausim turi bti neigiamas, 1960 m. prim sprendim Right of Passage byloje.217 Teigiama, kad tokia prielaida yra pagrsta. Apsisprendimas paprastai veda nepriklausomyb, bet, kaip mes k tik matme, daniausiai nelaikoma, kad kolonijins tautos yra sukrusios nauj valstyb, kol j kova dl nepriklausomybs nra skmingai baigta.

Rez. Nr. 3061 (XXVIII), 1973 m. lapkriio 2 d., UNYb 1973, p. 143147, at 146.
212

E. Klein, South African Bantustan Policy, EPIL 10 (1987), p. 393-397. r. 5 skyri.

213

J. Delbruck, Apartheid, EPIL I (1992), p. 192-196.

214 215

r. tekst aukiau, p. 397-398.

Rez. Nr. 34/93 G, UN Chronicle, 1980 m. sausio mn., p. 26. r. Crawford (1979), op. cit., p. 103106, 219-227.
216 217

Crawford, ten pat, p. 363-364.

ICJ Rep. 1960, p, 6-114, at 39. r. L. Weber, Right of Passage over Indian Territory Case, EPIL 2 (1981), p. 244-246.

400

19 s k y r i u s

218 219 220 221

r. tekst aukiau, p. 396. r. 11 skyri. r. 11 skyri.

T.M. Franck, Postmodern Tribalism and the Right to Secession, leidinyje Brolmann/Lefeber/Zieck (red.), op. at., p. 3-27, at 9.
222 223

GA Rez. A/Res/1514 (XV), op. cit. r. tekst aukiau, p. 391.

Poiris, kad metropolin valstyb nebeturi savo kolonijos suvereniteto, reikt, jog n viena valstyb neturi atitinkamos teritorijos suvereniteto tuo metu, kai tos teritorijos gyventojai kovoja dl nepriklausomybs; tokia ivada sukelt vairiausi praktini ir teorini sunkum. i sunkum galima ivengti pripainus, jog metropolin valstyb ilaiko suverenitet tol, kol tautai suteikiama galimyb gyvendinti savo teis apsisprendim. Ryt Timoro atveju,218 pavyzdiui, Portugalija formaliai vis dar laikoma administruojania valstybe, nors Indonezija vykd Ryt Timoro karin okupacij. Apsisprendimo gyvendinimas nedaro takos sienoms tarp nepriklausom valstybi. Kai kolonija tampa nepriklausoma valstybe, ji perima buvusios kolonijins valdios nustatytas sienas net ir tuo atveju, kai jos naujajai valstybei nepatinka arba kai tos sienos dirbtinai perskiria etnin grup. Automatiko sien permimo principas virija apsisprendimo princip.219 Taigi dekolonizacijos procesas Afrikoje buvo grindiamas uti possidetis principu, pasiskolintu i buvusi Ispanijos kolonij Piet ir Centrinje Amerikoje patirties.220 Apsisprendimas ia prasme reik, Thomo Francko odiais, kad

teis apsisprendim turinti tauta - tai kolonijos gyventojai. Buvo manoma, jog apsisprendimo gyvendinimas turi vykti kolonijini sien, kurios turi ilikti ventomis, ribose, nebent visa tauta savo nuoira nusprend pakeisti tas sienas integruodamasi kit valstyb.221 Vyraujantis poiris valstybi praktikoje buvo tas, kad pagal JT status, kitaip nei iki tol egzistavusi situacija, apsisprendimo principas i esms taikomas tik kolonijoms, t.y. santykiui tarp kolonij Af-rikoje, Azijoje bei Lotyn Amerikoje ir j metropolij. 1960 m. JT Generalins Asambljos rezoliucijoje A/Res/1514 (XV) numatyta, kad apsisprendimas taikytinas tik tokiai teritorijai, kuri yra geografikai atskira bei etnikai ir/arba kultrikai skiriasi nuo j valdanios a-lies", kartu konkreiai paminimas santykis tarp metropolins valstybs ir atitinkamos teritorijos".222 ia prasme pasiekus nepriklausomyb teis apsisprendim laikoma inaudota. io poirio buvo laikomasi tiek siekiant apsaugoti egzistavusi valstybi ir

dekolonizacijos procese atsiradusi nauj valstybi teritorin vientisum tiek apskritai norint ilaikyti tarptautins sistemos stabilum. Taiau reikia pabrti, kad is vyraujantis poiris nebuvo visikai neginijamas (pvz., Vokietija dl jos susivienijimo). Be to, abiej 1966 m. pakt 1 straipsniuose einama toliau kolonijinio konteksto ir nurodoma, jog apsisprendimas tai ne vien kolonij isivadavimas, bet ir tai, kad ia teise visada gali pasinaudoti visos tautos".223 Problema ta, kad tekste nra konkretizuojamos ios teiss teisins pasekms, nors egzistuoja tam

TARPVALSTYBINIAI, P IL IE T IN IA I KARAI IR T E I S APSISPRENDIM: IUS AD BELLUM

401

tikra domi mogaus teisi komiteto praktika pagal 1966 m. Pilietini ir politini teisi pakt.224 Apsisprendimo susiejimo su dekolonizacija padarinys - valstybs viduje egzistuojani grupi bendros teiss atsiskyrim paneigimas. Valstybi praktika ir tokie atvejai kaip Tibetas, Katanga ir Biafra patvirtina, kad paprotin tarptautin teis nepripasta atsiskyrimo kaip apsisprendimo principo gyvendinimo pasekms teistumo.225 Tokios bendros teiss pripainimas realiai prietaraut esminiams principams, struktrizuojantiems esam tarptautin sistem tai suvereni lygyb, teritorinis vientisumas ir politin nepriklausomyb. Kita vertus, nors tarptautin teis ir nepripasta bendros teiss atsiskyrim taiau vi-suotinai sutariama, jog ji nedraudia atsiskyrimo.226 Tarptautin teis iuo klausimu yra neutrali, kitaip tariant, ji vadovaujasi realybe ir veiksmingumo principu.
Nacionalinio isivadavimo karai

Jei pagal tarptautin teis laikoma, jog tam tikroje teritorijoje gyvenanti tauta turi teis apsisprendim bet t teritorij administruojanti valstyb atsisako leisti jai i teis gyvendinti, iai tautai gali tekti nacionalinio isivadavimo karu gyvendinti apsisprendim.227 Vakar valstybs nacionalinio isivadavimo karus visada laik pilietiniais karais, taiau komunistins ir Treiojo pasaulio valstybs juos laik tarptautiniais; is skirtumas turi takos karo statym taikymui,228 taiau kitais atvejais jo praktin reikm menka. Visuotinai sutariama, jog tautos, turinios teis apsisprendim, turi teis kovoti nacionalinio isivadavimo kar. Netgi Vakar valstybs neprietarauja iam poiriui, nes tarptautinje teisje tiesiog nra sukilim draudianios normos,229 nors, j nuomone, nacionalinio isivadavimo karus skatinanios Generalins Asambljos rezoliucijos yra politikai nepageidautinos. Jgos naudojimas siekiant ukirsti keli apsisprendimo teiss gyvendinimui greiiausiai yra neteistas. Generalins Asambljos rezoliucijos Nr. 1514 (XV) 4 punkte sakoma, kad vis ri ginkluoti veiksmai, arba represins priemons, nukreiptos prie priklausomas tautas, turi bti nutraukiamos ir leidiama tautoms gyvendinti ... savo teis visik nepriklausomyb".230 Dabar netgi Vakar valstybs pripasta, jog yra teisin pareiga nenaudoti jgos siekiant neleisti teiss apsisprendim gyvendinimo. Taiau vis dar tarp Vakar ir kit valstybi egzistuoja nesutarimas dl ios taisykls pagrindo. Vakar valstybs kildina j iimtinai i teiss apsisprendim o ne i JT stat 2(4) straipsnio, nes is straipsnis draudia jg naudoti tiktai tarp-

224

r. A.M. de Zayas, The Internationa] Judicial Protection of Peoples and Minorities, leidinyje Brolmann/Lefeber/Zieck (red.), op. cit., p. 253-287; G. Alfredson/A.M. de Zayas, Minority Rights: Protection by the United Nations, HRLJ (1993), p. 1-9.
225 226

Thurer, op. cit., p. 474.

r. taip pat Franck (1993), op. cit., p. 11 ir t.t; R. Higgins, Postmodern Tribalism and the Right to Secession, Comments, leidinyje Brolmann/Lefeber/Zieck (red.), op. cit., p. 33.
227

K. Ginther, Liberation Movements, EPIL 3 (1982), p. 245-249; H.A. Wilson, International Law and the Use of Force by National Liberation Movements, 1988. r. taip pat 6 skyri.
228 229 230

r. 20 skyri. r. tekst aukiau, p. 380-382.

GA Rezoliucija Nr. 1514 (XV), op. cit.

402

19 s k y r i u s

231

r. N. Ronzitti, Resort to Force in Wars of National Liberation, leidinyje Current Problems of International Law, Cassese (red.), 1975, op. cit., p. 319-353.
232

Rezoliucija Nr. 2105 (XX), UNYb 1965, p. 554-555.

233

Pavyzdiui, Generalins Asambljos atlikto agresijos" apibrimo 7 straipsnis, tekstas AJIL 69 (1975), p. 480.
234

AJIL 65(1971), p. 730-733, 1977, p. 233-237.

235 236

r. tekst aukiau, p. 397-398.

r., pavyzdiui, GA Rez, Nr. 3236 (XXIX), UN Chronicle, 1974, Nr. 11, p. 36-44; GA Rez. Nr. 33/24, ten pat, 1978, Nr. 11, p. 52-53, at 81; GA Rez. Nr. 34/44 ir 34/93 A-R, ten pat, 1980, Nr. 1, p. 24, 79.
237 238

tautiniuose santykiuose; ir Vakar valstybs nelaiko valstybs jgos panaudojimo prie savo paios pilieius (skaitant savo kolonij pa-valdinius) jgos naudojimu tarptautiniuose santykiuose; dauguma Tre-iojo pasaulio valstybi kildina mint taisykl tiek i stat 2(4) straipsnio, tiek ir i teiss apsisprendim.231 Jei valstyb elgiasi neteistai, naudodama jg kad ukirst keli teistos teiss apsisprendim gyvendinimui, atrodo, jog i to logikai turi kilti ivada, kad kitos valstybs, paddamos tai valstybei jos kovoje, kad sutrukdyt gyvendinti apsisprendimo teis, taip pat el-giasi neteistai. Vis dar tarp Vakar ir kit valstybi egzistuoja nesutarimas dl usienio valstybi teikiamos pagalbos nacionalinio isivadavimo judjimams teistumo arba neteistumo. Generalins Asambljos Rezoliucijos Nr.2105 (XX), priimtos 1965 m. gruodio 20 d., 10 punkte
pripastamas kolonijiniame viepatavime esanios tautos kovos, siekiant gyvendinti savo teis apsisprendim bei nepriklausomyb, teistumas, ir visos valstybs raginamos teikti materialin bei moralin pagalb kolonijinse teritorijose vykstantiems nacionalinio isivadavimo judjimams.232

r. tekst aukiau, p. 382-385.

Apie humanitarin intervencij r. 14 skyri.

Taiau io poirio nepripaino Vakar valstybs, kurios balsavo prie Rezoliucij arba susilaik. Vlesnse rezoliucijose233 kalbama apie tautos, kovojanios prie kolonijin viepatavim teis gauti pagalb" i kit valstybi; taiau i formuluot - tai tik bandymas uslpti nesutarim tarp komunistini ir Treiojo pasaulio valstybi, kurios aikina pagalb" kaip apimani materialin ir/arba materiel (t.y. ginkl pavidalu) pagalb viena, bei Vakar valstybi, manani, jog pagalba turi apsiriboti tik moraline ir diplomatine parama234 - antra. Generalin Asamblja man, jog teis apsisprendim taikytina ne tik kolonijinms tautoms, bet ir palestinieiams bei Piet Afrikos gyventojams,

gyvenusiems senojo apartheido reimo slygomis.235 Nepaisydama Vakar ali prietaravim, Generalin Asamblja prim rezoliucijas, raginanias valstybes teikti materialin pagalb palestinieiams ir Piet Afrikos gyventojams j ginkluotoje kovoje dl apsisprendimo gyvendinimo.236 Sunku bt suderinti ias rezoliucijas su bendra taisykle, draudiania teikti pagalb sukilliams pilietiniuose karuose.237 Tiesa, kad teiss apsisprendim paeidimas reikia tarptautins teiss paeidim. Taiau valstybs vykdyti kit tarptautins teiss norm paeidimai (pvz., norm, ginani mogaus teises)238 nelaikomi teistu pagrindu teikti pagalb prie i valstyb kovojantiems sukilliams, ir nra joki logik prieasi teiss apsisprendim paeidimus vertinti kitaip nei kitus tarptautins teiss paeidimus.

TARPVALSTYBINIAI, P IL IE T IN IA I KARAI IR T E I S APSISPRENDIM: IUS AD BELLUM

403

Kita vertus, jei nacionalinio isivadavimo karai yra priskiriami tarptautiniams karams, o ne pilietiniams, Generalins Asambljos rezoliucijos, kuriomis valstybs raginamos teikti pagalb nacionalinio isivadavimo judjimams kolonijinse teritorijose, Palestinoje bei Piet Afrikoje, yra sunkiai suderinamos su tarptautins teiss normomis, lieianiomis tarptautinius karus. Tarptautin teis paprastai draudia tarptautiniuose santykiuose naudoti jg; yra tam tikr iimi, taiau vienintel iimtis, bent kiek susijusi su nacionalinio isivadavimo karais, yra kolektyvin savigyna nuo ginkluoto upuolimo.239 Vadinasi, savigynos taisykls, taikomos valstybs ginkluoto upuolimo atveju, pagal analogij gali bti iplstos ir ginkluotam tautos, kuri dar nra valstyb, upuolimui; tokios prielaidos daugelis teisinink Vakaruose nenori pripainti. Usienio valstybs retai siunia savo ginkluotsias pajgas tam, kad padt nacionalinio isivadavimo judjimams; vie-toj to jos iuos judjimus aprpina ginklais ir karinmis bazmis. Usienio, valstybi sitraukimas nacionalinio isivadavimo karus yra teistas tik tuo atveju, jei gali bti rodyta, kad nacionalinio isivadavimo judjimas (arba tauta, kuriai jis atstovauja) yra ginkluoto upuolimo auka. Taiau nacionalinio isivadavimo karai paprastai prasideda ginkluotu paties isivadavimo judjimo puolimu, o ne kova prie j, siekiant nuversti vyriausyb, kuri prie tai taikiai t teritorij administravo. Kai kurie Treiojo pasaulio autoriai ir diplomatai mgino nepastebti io prietaravimo ir velgti tai i ilgesns istorins perspektyvos. Jie rodinjo, kad Europos valstybs kolonijas gijo240 naudodamos jg ir kad dl tos prieasties kolonializmas reikia tam tikr nuolatins arba besitsianios agresijos form. Taiau ne visos kolonijos buvo. gytos jas ukariavus; kai kurios j buvo gytos per-leidus teritorijas (cesija) arba kitokiomis taikiomis priemonmis. Net jei kolonijos buvo gytos jas ukariaujant, is ukariavimas buvo teistas pagal tuo metu galiojusios tarptautins teiss normas241 ir buvo baigtas jau labai seniai. Bt absurdika teigti, kad teis kolektyvin savigyn dabar gali bti gyvendinama upuolimo, kuris skmingai ir teistai buvo ubaigtas prie kelet ami, atvilgiu; taip samprotaujant galima bt manyti, jog Jungtin Karalyst atsakydama 1066 m. norman vykdyt ukariavim dabar gali atnaujinti karinius veiksmus prie Pranczij.242

239

r. tekst aukiau, p. 380, 388-389.

240 241

r. 2 skyri,

r. 10 skyri ir tekst aukiau, p. 367-369.

242

r. C.J.R. Dugard, The Organization of African Unity and Colonialism: An Inquiry into the Plea of Self-Defence as a Justification for the Use of Force in the Eradication of Colonialism, ICLQ 16 (1967), p. 157190. B. Kingsbury, Self-Determination and Indigenous Peoples", ASIL Proc. 86 (1992), p. 383; S.J. Anaya, The Rights of Indigenous Peoples and International Law in Historical and Contemporary Perspective, Harvard Indian Law Symposium, 1990, p. 191-225; B.R.Howard, Human Rights and Indigenous People: On the Relevance of International Law for Indigenous Liberation, GYIL 35 (1992), p. 105; T.v. Boven, Human Rights and the Rights of Peoples, EJIL 6 (1995), p. 461-476.
244 243

Nauji procesai
Maum ir vietini gyventoj243 problemos, kurios buvo aptartos 6 skyriuje,244 sukl gyv diskusij dl to, ar. ios grups turi teis apsisprendim ir ar reikia naujo apsisprendimo" svokos apibrimo

r. 6 skyri.

404

19 skyrius

245

r. literatr, cituot aukiau, p. 390.

246 247

r. 11 ir 22 skyri.

Tekstas Brownlie BOIL, p. 287; C. Tomuschat, Protection of Minorities under Article 27 of the International Covenant on Civil and Political Rights, leidinyje R. Bernhardt et al. (red.), Festschrift fur Hermann Mosler, 1983, p. 949-979.
248 249

apimant tokias kratutines situacijas.245 i diskusij dar labiau pagyvino maum problemos, Jugoslavijoje ir Ryt Europoje ikilusios po SSRS iirimo.246 Maum apsaugos klausimais iuolaikin tarptautin teis numato tik gana primityv mechanizm, kurio erdis -bendros taisykls dl nediskriminacijos pagal Pilietini ir politini teisi pakto 27 straipsn, kuriame numatyta: Tose valstybse, kur yra etnini, religini ir kalbini maum, asmenims, priklausantiems tokioms maumoms, negali bti atimta teis drauge su kitais j grups nariais turti savo kultr, ipainti ir praktikuoti savo religij ar naudotis gimtja kalba.247 Vadinasi, maumos, bent jau i principo, neturi atsiskyrimo teiss (iorinio" apsisprendimo prasme); jos tik atitinkamos valstybs struktroje turi teis tam tikros formos autonomij (kartais tai vadinam vidiniu" apsisprendimu). Toki ivad galima daryti remiantis Politini teisi pakto 27 straipsnio formuluote, pagal kuri maumoms nesuteikiama teis atsiskirti, o tik ribotos teiss turti savo kultr, ipainti ir praktikuoti savo religij ar naudotis gimtja kalba". Maumos nra pripastamos tarptautins teiss subjektais.248 Netgi 27 straipsnyje numatytos teiss yra formuluojamos kaip individualios, maumai priklausani nari teiss, o ne kaip kolektyvin teis, nors literatroje pastebima tendencija laikytis grup orientuoto poirio.249 Pagal Pakto 1 straipsn teis apsisprendim priklauso tautai". I teksto sisteminio aikinimo bei io dokumento rengimo istorijos yra aiku, kad bent jau dl teiss atsiskyrim apsisprendimas nra maum esamose valstybse teis, ir netgi etnini

r. 6 skyri.

r. Lernerio apvalg The Evolution of Minority Rights in International Law, Brolmann/Lefeber/ Zieck (red.), op. cit., at 88 ir t.t.
250

JTO GA Rezoliucija Nr. 2625 (XXV), op. cit.

251

JTO GA 1992 m, gruodio 18 d. rezoliucija Nr. 47/135, ILM 32 (1993), p. 911. r. 6 skyri.

maum su palyginti aikiai apibrta teritorija valstybje. Tai buvo patvirtinta ir vlesniuose atitinkamuose dokumentuose, skaitant Deklaracij Dl draugik santyki"250 bei JTO 1992 m. Maum 251 deklaracij; juose visuose, kalbant apie tam tikr teisi suteikim akcentuojamas valstybi teritorinio vientisumo isaugojimas. 1992 m. Deklaracijos 8(4) straipsnyje sakoma: Niekas ioje Deklaracijoje negali bti aikinama taip, kad leidiama bet kokia veikla, prieinga Jungtini Taut tikslams ir principams, skaitant valstybi suvereni lygyb, teritorin vientisum bei politin nepriklausomyb." ioje Deklaracijoje teis apsisprendim ir atsiskyrim neminima. Tarptautinje teisje taip pat nenumatyta kaimynini motinini ali" teis jga sikiti tarsi dl to, jog siekiama apginti tam tikras valstybs gyventoj grupes, su kuriomis jos turi ypating ryi, kuo, pavyzdiui, rmsi Hitleris, praddamas ukariauti ekoslovakij tariamai Sudet vokiei interesais. Ir vlgi, nei Pakte, nei bet kuriame kitame tarptautins teiss dokumente maumoms

(kaip ir bet kokioms kitoms grupms valstyb-

TARPVALSTYBINIAI, P I L I E T I N I A I KARAI IR T E I S A P S I S P R E N D I M : IUS AD BELLUM

405

je) nedraudiama siekti atsiskyrimo. I esms tarptautins teiss poiriu maumos vykdoma ginkluota kova u nepriklausomyb nra niekas kitas kaip, pilietinis karas, kurio padarini turi bti laukiama, iskyrus vidaus ginkluoto konflikto bei apribojim, kuriuos nustato mogaus teisi standartai, taisykles.252 Taigi kitos valstybs turi teis pripainti skming maumos atsiskyrim, iskyrus atvejus, kai tai yra treij ali vykdytos karins intervencijos rezultatas. Bangladeo (buvusio Ryt Pakistano), paskelbusio savo nepriklausomyb 1971 m. kovo mnes, atvejis yra ypatingas, kadangi Indijos karin sitraukim pilietin kar 1971 m. spalio mnes bei jos ginkluot konflikt su Pakistanu sukl, inter alia, milinika, apie 10 mln. pabgli (90 procent i j buvo indusai), atvykusi Indij, nata. (Pakistanas Bangladeo nepriklausomyb pripaino 1974 m. vasario mnes.253) Literatroje galima rasti vairiausi silym, kaip aikinti maum teises apsisprendim. Kai kurie silymai yra gana paangs, mginant fakt, kad pastaruoju metu pasaulyje vis daugiau pergalingos judjim dl atsiskyrimo veiklos pavyzdi, paversti bendra teise pagal tarptautin teis, remiant idj, kad btina naujai aikinti pokolonijin teis apsisprendim".254 Taiau tokie silymai nra nei pageidautini, nei realistiki. Jie yra nepageidautini dl to, kad. daugybs nauj valstybi (daugelis i j vargu ar bt gyvybingos ekonomine ir politine prasme) susikrimo ciklo perspektyva susilpnint tarptautin sistem ir pakenkt egzistuojanioms tarptautinms institucijoms. Jeigu turime 3000 ar daugiau maum" (skaitant arba neskaitant vietinius gyventojus"), ar reikia palaikyti idj turti tiek pat daug darini, pretenduojani teis tapti valstybmis ir JTO narmis, ir vis dar tiktis, kad i organizacija funkcionuos? Be to, daugeliu atvej maumoms pripainus tei-s atsiskyrim, atsirast nauj maum, kurias valdyt separatistin vyriausyb.255 Tokie silymai nra realistiki dl to, kad nepanau, jog valstybs sutikt isikasti sau kapo duob ir pripainti bendr j viduje egzistuojani grupi teis atsiskyrim teisiniu principu, kelianiu grsm j teritoriniam vientisumui. Yra ir kuklesni silym, lieiani kai kurias kratutines ir iimtines situacijas. Kai kurie autoriai teigia, kad vidaus konfliktui tarp vyriausybs ir etnins grups iaugus genocido veiksmus kaip kratutin priemon, atsiskyrimas tampa teistu atsaku,, kur. turi palaikyti tarptautin bendrija".256 Ypa domi samprotavim pateik Thomas Franckas. Jis teigia, kad tokiomis aplinkybmis, kuriomis maumai suverenioje valstybje, ypa uimanioje atskir tos valstybs teritorijos dal, sistemingai ir grubiai yra neutikrinama politin bei socialin lygyb, galimyb ilaikyti savo kultrin identitet ... tiktina, jog

252 253

r. 20 skyri .

r. R, Geiger, Kashmir, EPIL 12 (1990), p. 195-200; A. Siehr, Conflicts, Indian Subcontinent, Wolfrum UNLPP I, p. 243-254.
254

Francko pasteb (1993), op. ta cit., at 12,

255

Higgins, Postmodern Tribalism and the Right to Secession, Comments, leidinyje Brolmann/Lefeber/Zieck (red.), op. cit., p, 35; E. Amitai, The Evils of Self-Determination, FP 89 (1992-1993), p. 28 ir t.t.
256

S. Oeter, Selbstbestimmungsrecht im Vandel - Uberlegungen zur Debatte um Selbstbestimmung, Sezessionsrecht und vorzeitige" Anerkennung, ZaoRV 52 (1992), p. 741-780, at 778.

406

19 s k y r i u s

pagal tarptautin teis tokia priespauda, kuri draudia Politinis paktas, bus laikoma kakuo panaiu iplst kolonializmo" apibrim. Tokia priespauda, netgi kai j vykdo nepriklausoma valstyb, kuri nelaikoma imperine", lemia teiss dekolonizacij" atsiradim.257 Teigiama, kad tai tra tik de lege ferenda silymai, kurie greiiausiai nebus pritaikyti praktikoje. iuo metu netgi regioniniu Europos lygiu nra daug tikimybs, kad tarptautiniame reime, utikrinania-me maum apsaug, vykt esmini pokyi, kadangi didiausi tak turinios valstybes nra linkusios sutikti ir su kukliausiais silymais k nors reformuoti. io nenoro prieastis, inoma, yra destabilizacijos ir dezintegracijos, kuri paliest valstybi teritorin vientisum ir su-verenitet tuo atveju, jei tam tikroms j gyventoj grupms bt su-teiktos didesns teiss, baim. Tai ypa aikiai parodo Rusijos inter-vencija enij ir kit valstybi reakcija tai. Vakar valstybs, nenordamos apsunkinti Jelcino padties ir destabilizuoti ekonomini bei politini reform Rusijoje proceso, apsiribojo, kaip atrodo, atak prie civilius gyventojus neproporcingumo kritika ir kartu pabr, kad is klausimas i esms yra Rusijos Federacijos vidaus reikalas. 258 Panaiai galima velgti ir kurd likim.259 Netgi Eritrjos, kuri atsiskyr nuo Etiopijos sutikus naujajai jos vyriausybei po to, kai buvo nuverstas pulkininkas Mengistu, ir tuo pagrindu, jog naujojoje Etiopijos konstitucijoje buvo pripainta teis apsisprendim bei atsiskyrim, atveju kit Afrikos valstybi reakcija buvo susirpinimas dl tokio nepalankaus precedento, turint mintyse uti possidetis princip.260

257 258

Franck (1993), op. cit., p. 13-14.

r. T. Schweisfurth, FAZ, 1995 m. sausio 20 d, p. 13; M.R. Lucas, The War in Chechnya and the OSCE Code of Conduct, HM 6/2 (1995), p. 32-42.
259

IUOLAIKINI NORM, DRAUDIANI JGOS NAUDOJIM, EFEKTYVUMAS

Daugiau nei 50 met, pradedant 1945-aisiais, pasaulyje beveik nevyko tarptautini kar, nepaisant atri politins tampos idini, kurie beveik neabejotinai bt sukl kar ankstesniais amiais. Daniausiai buvo kovojama pilietiniuose karuose, nors visada ilieka pavojus, kad pilietiniai karai virs tarptautiniais, kaip tai atsitiko 7-j deimtmet Vietname. Nusiteikimas prie iuolaikinio karo griaunamj poveik dav pradi teiss normoms, draudianioms naudoti jg; kita vertus, ios normos pasitarnavo didjaniam moni prieikumui paiam karui. Didiausias dabartini ios srities norm trkumas yra tas, kad jos yra nekonkreios. Praktika maai padjo nekonkretum sumainti. Nemaai valstybi siekia isaugoti galimyb tam tikromis aplinkyb-

r, F.M. Hussein, The Legal Concept of Self-Determination and the Kurdish Question, 1985; P. Malanczuk, The Kurdish Crisis and Allied Intervention in the Aftermath of the Second Gulf War, EJIL 2 (1991), p. 114-132; R. Falk, Problems and Prospects for the Kurdish Struggle for Self-Determination After the End of the Gulf and Cold Wars, Mich. JIL 15 (1994), p. 591-604. r. taip pat 22 skyri.
260

r. 10 skyri ir tekst aukiau, p. 400.

TARPVALSTYBINIAI, PILIET IN IA I KARAI IR TEIS APSISPRENDIM: IUS AD BELLUM

407

mis panaudoti jg; neturdamos aikaus poirio dl egzistuojanios teiss interpretavimo jos "ilaiko savo pasirinkimo laisv". Krizs atveju valstyb tokiu neapibrtumu teisje sieks pasinaudoti; objektyvumo galima netekti ir valstyb nuoirdiai gali imti manyti, jog jos interesus atitinkantis abejotinas interpretavimas yra pagrstas. Teorikai Jungtini Taut organai sprsdami, ar ios normos konkreiais atvejais buvo paeistos, turi jas stiprinti ir konkretinti. Kartais JT valstybi nari, manani, kad tam tikra valstyb veik teistai, yra tiek pat daug kaip ir valstybi, manani, kad ji veik neteistai; tokiais atvejais Jungtins Tautos negali priimti jokio sprendimo (pvz., btent dl ios prieasties Jungtins Tautos laiksi neutralumo" dl karini veiksm tarp Izraelio ir jo kaimyn 1967 ir 1973 m. 261). Be to, kartais valstyb gali tiktis ivengti Jungtini Taut pasmerkimo, jei ji naudoja jg, bet neplaiai (pvz., Indonezijos konfrontacija" su Malaizija 1963-1966 m.) arba kai ji pasiekia greit pergal (pvz., ei dien" karas tarp Izraelio ir arab 1967 m. birelio mn.). Nors bna atvej, kai normos yra neaikios ir Jungtins Tautos laikosi neapibrto poirio, lygiai taip pat bna atvej, kai teis yra visikai aiki. Pastaraisiais atvejais teis realiai riboja valstybi veiksmus.

261

r. K .J . P a rtsc h , Is ra e l a n d th e A ra b S ta te sE P ILII (1 9 9 5 ), p . 1 4 6 0 -1 4 6 8 . ,

20 SKYRIUS

KARIAVIMO BDAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

W. Meng, War, EPIL 4 (1982), p. 28; F. Kalshoven, War, Laws of, ten pat, p. 316-323; F. Kalshoven, Constraints on the Waging of War, 1987; F. de Mulinen, Handbook on the Law o! War lor Armed Forces, 1987; I. Detter DeLupis, The Law of War, 1988; D. Schindler/J. Toman (red,), The Laws of Armed Conflicts: A Collection of Conventions, Resolutions and Other Documents, 3-as Ieid., 1988; A. Roberts/R. Guelff (red.), Documents on the Laws of War, 2-as leid., 1989, p. 491-497; H. McCoubrey, International Humanitarian Law, 1990; A.J.M. Qelissen/G.J. Tanja (red,), Humanitarian Law of Armed Conflict: Challenges Ahead: Essays in Honour of Frits Kalshoven, 1991; H. McCoubrey/N.D, White, International Law and Armed Conflict, 1992; D.A. Wells, The Laws of Land Warfare: A Guide to the U.S. Army Manuals, 1992; E. Playfair (red.), International Law and the Administration of Occupied Territories, 1992; J.G. Gardam, Non-Combatant Immunity as a Norm of International Humanitarian Law, 1993; E. Benevisti, The International Law of Occupation, 1993; L.C. Green, The Contemporary Law of Armed Conflict, 1993; D. Fleck (red.), The Handbook in Humanitarian Law in Armed Conflicts, 1995; Y. Dinstein, War, Aggression and Sell-Defence, 2as leid., 1994; M.S. McDougal/F.P Feliciano, The International Law of War: Transnational Coercion and World Public Order, 1994; K.J. Partsch, Humanitarian Law and Armed Conflict, EPIL II (1995), p. 933-936; A.P. Rogers, Law on the Battlefield, 1996.
2 3 4

iame skyriuje bus kalbama apie taisykles, reglamentuojanias karo veiksm pradi (ius in bello).1 Daugeliu atvilgi is teiss institutas gali bti laikomas atskiru nuo taisykli, reglamentuojani karo (ginkluotos jgos panaudojimo) pradjimo tvark (ius ad bellum).2 Pagrindinis io samprotavimo motyvas yra tas, kad jei negalima visikai ukirsti kelio karui (ligiolin istorija rodo, kad to padaryti i tikrj nemanoma), tai bent jau karo veiksmams turi bti taikomi tam tikri humanitarinio pobdio apribojimai, kad apsaugot, pavyzdiui, belaisvius, sueistuosius ir civilius gyventojus, ir udraust naudoti kai kuri ri ginklus. Daugyb problem kyla dl to, kada teiss institut imti taikyti. Viena vertus, nors oficials karo paskelbimai nebra kriterijus, kadangi tokios praktikos beveik atsisakyta,3 taiau ne visada yra lengva atskirti karo" ir taikos" situacijas, ginkluot ir neginkluot konflikt. Kita vertus, tarptautiniam ginkluotam konfliktui taikomos taisykls nebtinai yra taikytinos ir netarptautiniam ginkluotam konfliktui, pavyzdiui, pilietiniams karams. Svoka tarptautin hu-manitarin teis", danai vartojama siekiant vardyti t teiss srit, apie kuri bus kalbama iame skyriuje, teigia mint, kad egzistuoja tam tikra sintez tarp karo veiksm taisykli ir tarptautini mo-gau teisi.4 Taiau tai toli grau nra visuotinai pripainta vien dl to, kad visikai neaiku, kurios i t mogaus teisi realiai galioja karo metu (tai nereikia, kad mogaus teises nusakantys dokumentai yra visikai nesusij su ginkluoto konflikto bei karins okupacijos situacijomis). Galiausiai reikt pasakyti, kad nusiginklavimo ir ginkl kontrols teisiniai aspektai, skaitant kai kuri teritorij demilitarizavimo arba neutralizavimo problemas, iame skyriuje nebus nagrinjami.5 Tai nra tiesiogiai susij su faktiniu ginkluotu konfliktu.

r. 19 skyri. r. 19 skyri.

K.J. Partsch, Human Rights and Humanitarian Law, EPIL II (1995), p. 910-912. Apie mogaus teises r. 14 skyri.

KARIAVIMO BDAI IR B A U D I A M O J I ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

409

TEISTI IR NETEISTI KARIAVIMO BDAI

XVIII ir XIX a. atsisakyta bet kokio mginimo su tarptautins teiss pagalba apriboti valstybi teis pradti kar, ir ipltotos taisykls, reglamentuojanios kar vedimo tvark.6 Daugeliui moni paradoksalu atrod tai, kad karas, ypatingas teiss ir tvarkos suardymas, turt vykti pagal kokias nors teiss normas; kodl dl savo ilikimo kovojanti tauta turt leisti, kad jos kova bt varoma teisini apribojim? Dalis atsakymo slypi fakte, kad XVIII ir XIX a. tautos neman kovojanios dl ilikimo. Retai bdavo kariaujama dl ideologini motyv; tais laikais, kai vyriausybs maai kiosi savo pavaldini gyvenim teritorijos suvereniteto pasikeitimas neturjo didesns takos tos teritorijos gyventoj gyvenimo bdui, todl jie filosofikai irdavo perspektyv kare bti nugaltiems. Taiau jg balanso sistema7 valstybes sulaikydavo nuo pagundos plsti savo teritorijas, o tai ribodavo teritorinius pokyius, kurie prieingu atveju bt atsirad dl kar. Jg balanso sistema valstybes vert bti lanksias politini sjung klausimu, o tai reik, kad iandieninis valstybs prieas gali tapti jos sjungininku rytoj; natralu, kad tai turjo ribojam poveik karo metu vykdomiems iaurumams, nes valstybs nenordavo usitraukti potenciali sjunginink ilgalaikio pykio. Dar svarbesnis u mintus politinius motyvus buvo faktas, kad daugiausia karo vedimo taisyklmis buvo siekiama ukirsti keli nereikalingoms kanioms. "Nereikalingos kanios" - tai tokios, kuriomis negyjama karinio pranaumo arba gytas karinis pranaumas yra la-bai menkas palyginti su patirtomis kaniomis. Taiau egzistavo keletas ios bendros taisykls iimi; pavyzdiui, buvo ir yra draudiama kankinti belaisvius siekiant igauti informacijos, nors dl to galima bt gyti didiul karin pranaum. XV11I-XIX a. vyk karai - tai daugiau karai tarp ginkluotj pajg, o ne tarp taut. Prieo karini pajg sunaikinimas yra vis karo veiksm pagrindas", ra Clausewitzas, ymiausias XIX a. raytojas apie kar.8 Todl nebuvo sunku su tarptautins teiss pagalba apsaugoti civilius gyventojus. Taiau i apsauga niekada nebuvo absoliuti; pavyzdiui, miest apsupusi armija turjo teis skatinti miest pasiduoti neleisdama veti j maisto ir civiliams gyventojams ivykti i jo. Kitaip tariant, armija turjo teis versti civilius gyventojus badauti ir taip miest priversti pasiduoti. Be to, Clausewitzas aikino: prieo karins galios sunaikinimas" reikia, jog karin galia turi bti ... sumainta iki tokio lygio, kad nebebt galima atnaujinti karo". Dl to isirutuliojo taisykls, numatanios netgi ginkluotj pa-

r. C. Blacker/G. Duffy (red.), International Arms Control, Issues and Agreements, 1984; J.H. Barton, Disarmament, EPIL I (1992), p. 1072-1076; J. Kolasa, Disarmament and Arms Control Agreements - A Study on Procedural and Institutional Law, 1995; W. Lang, Compliance with Disarmament Obligations, ZaoRV 55 (1995), p. 6988.
6 7 8

r. 2 skyri. r. 2 skyri.

C.P.G.v. Clausewitz, Vom Kriege, 1832-1834.

410

20 s k y r i u s

A. Randelzhofer, Civilian Objects, EPIL I (1992), p. 603-606; Y. Dinstein, Prisoners of War, EPIL 4 (1982), p. 146-152; M. Bothe, Wounded, Sick and Shipwrecked, ten pat, p. 356-358. r, taip pat byl Trial of Pakistani Prisoners of War, ICJ Rep. 1973, p. 327 ir 346, bei K. OellersFrahm, EPIL 2 (1981), p. 280-281.
10

Y. Dinstein, Military Necessity, EPIL 3 (1982), p. 274-276.

11

r. P. Malanczuk, American Civil War, EPIL I (1992), p. 129-131. Dl kit pavyzdi r. Roberts/Guelff (red.), op. cit., p. 7.
12 13

AJIL 1 (1907), Priedas, p. 89-90.

1864 ir 1906 m. enevos konvencij tekstai yra leidinyje 129 CTS 361, 202 CTS 144; 1907 m. IV-XIII Hagos konvencijos yra perspausdintos leidinyje Roberts/Guelff (red.), op. cit., p. 43-119. r. M. Bothe, Land Warfare, EPIL 3 (1982), p. 239-242. t. taip pat 2 skyri. 1930 London Naval Treaty, 112 LNTS 65; 1936 London Protocol, 173 LNTS 353, 353-357. r. taip pat K. Zemanek, Submarine Warfare, EPIL 4 (1982), p. 233-235.
15 14

94 LNTS 65; AJIL 25 (1931), Priedas, p. 94-96, r, E. Rauch, Biological Warfare, EPIL I (1992), p. 404-407; M. Bothe, Chemical Warfare, ten pat, p. 566-569.
16

Tekstai 249 UNTS 240, 249 UNTS 358.

17 18

ILM 11 (1972), p. 310.

ILM 16 (1977), p. 88. r. M. Bothe, War and Environment, EPIL 4 (1982), p. 290-293.
19

Conference on Prohibitions or Restrictions on the Use of Certain Conventional Weapons, Final Act, ILM 19 (1980), p. 1523. r. W.A. Soll, Weapons, Prohibited, EPIL 4 (1982), p. 352-354; M.A. Meyer (red.), Armed Conflict and the New Law: Aspects of the 1977 Geneva Protocols and the 1981 Weapons Convention, 1989.
20

Tekstas ILM 35 (1996), p. 1206. r. L. Doswald-Beck, New Protocol on Blinding Laser Weapons, IRRC 36 (1996), p. 272-299, taip pat P Herby praneim bei dokumentus, ten pat, p. 361 ir t.t.

jg nari - hors de combat, t.y. serganij ir sueistj, karo belaisvi ir pan. - apsaug.9 Nors Clausewitzas teig, kad karo statymai yra beveik nenusakomi odiais ir kain ar verti paminti", j nenusakomumo prieastis yra ta, kad jie puikiai telpa karinio btinumo rmus:10 kai matome, kad civilizuotos tautos nebaudia savo belaisvi mirtimi, neniokoja miest, taip yra dl to, kad j protas ... imok jas veiksmingesni jgos naudojimo bd nei ie iaurs, grynu instinktu paremti veiksmai.'' Antrojoje XIX a. pusje valstybs m leisti karo teiss vadovus, kuriuose buvo aikinami karo statymai; jie buvo skirti j karo vadams. ymus to pavyzdys - Dr. Fr. Lebero (i Kolumbijos universiteto) 1863 m. parengtas vadinamasis Lebero kodeksas".11 Tokie vadovai prisidjo prie didesns pagarbos karo statymams ir tikslesnio j suformulavimo. Kartu ir karo statymus, iki tol kildintus beveik vien tik i paprotins teiss, imta kodifikuoti ir pltoti sutartimis. Pirmasis susitarimas - 1856 m. Paryiaus deklaracija.12 Svarbiausiomis sutartimis buvo 1864 m. enevos konvencija Dl sueistj ir ligoni padties veikianiose armijose gerinimo", 1906 m. enevos konvencija Dl sueistj ir ligoni kari bei asmen, patyrusi laiv avarijas jrose, padties gerinimo", 1899 m. trys Hagos konvencijos (daugiausia dl karo sausumoje ir jroje taisykli), 1907 m. trylika Hagos konvencij, kuriomis sureguliuota dauguma iki tol nereguliuot kariavi-mo aspekt.13 Nors ios sutartys buvo privalomos tiktai valstybms, tapusioms j alimis, beveik visos jos tvirtino normas, kurios arba jau buvo tuo metu egzistavusios paprotins teiss dalis, arba vliau buvo pripaintos kaip nauja paprotin teis. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nuolat karo vedimo klausimu buvo sudarinjamos vis naujos sutartys. 1930 m. Londono sutartimi bei 1936 m. Protokolu buvo siekiama reglamentuoti povandenini laiv naudojim;14 1925 m. enevos protokolu buvo udraustas duj ir bakteriologini ginkl naudojimas;15 Hagoje 1954 m. buvo pasirayta Konvencija ir Protokolas dl kultros vertybi (pvz., meno krini) apsaugos ginkluoto konflikto metu;16 1972 m. Konvencija buvo udraustas bakteriologini (biologini) ir toksini gin-kl laikymas bei naudojimas;17 1977 m. Konvencija buvo udraustas aplink keiiani priemoni naudojimas kare;18 1980 m. buvo pasirayta Konvencija ir 3 protokolai, skirti riboti iauri ir aukas nesirenkani prastini ginkl naudojim (pvz., padegamj ginkl, fugas, lauko min), ypa prie civilius gyventojus.19 ios Konvencijos pirmojoje perirjimo konferencijoje, vykusioje 1995 m., buvo priimti nauji protokolai dl apakinani lazerini ginkl ir fugas.20 Dar svarbesns yra ios sutartys: dvi 1929 m. enevos konven-

K A R I A V I M O BDAI IR B A U D I A M O J I ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

411

cijos dl sueist ir sergani kareivi bei jreivi, taip pat karo belaisvi apsaugos; keturios 1949 m. enevos konvencijos dl sueist ir sergani kareivi bei jreivi, taip pat karo belaisvi ir civili gyventoj apsaugos; du 1977 m. protokolai prie 1949 m. konvenci-j.21 Konvencijos dl civili gyventoj apsaugos taikymo sfera yra kur kas siauresn nei numato jos pavadinimas; daugiausia ji susijusi tik su dviej kategorij civili gyventoj apsauga: t, kurie, prasidjus karui, yra atsidr prieo teritorijoje, ir t, kurie gyvena teritorijoje, kuri um ir okupavo prieas. Taiau kartu i Konvencija tvirtina kai kurias nuostatas, kurios taikomos visiems civiliams gyventojams nepriklausomai nuo j buvimo vietos; pavyzdiui, ji draudia pulti civili ligonines. 1977 m. I Protokolo 48-60 straipsniuose numatyta kur kas didesn civili gyventoj apsauga nuo puolimo. Mintas sutartis valstybs ratifikavo labai vairiai.22 Valstybs nenoriai ratifikuodavo tokio tipo konvencijas, kokios buvo priimtos Hagos konferencijose. Pavyzdiui, 1980 m. Konvencij, draudiani kai kuri ginkl naudojim (1995 m. duomenimis) ratifikavo tik 57 valstybs, o kai kuriuos jos protokolus - netgi dar maiau. 1925 m. enevos protokolo Dl dusinani, nuoding ir kitoki duj, taip pat bakteriologini kariavimo metod naudojimo kare udraudimo" alimis (1995 m. duomenimis) buvo 145 valstybs. Konvencij Dl cheminio ginklo krimo, gamybos, kaupimo ir naudojimo udraudimo bei jo sunaikinimo", kuri turjo sigalioti 1997 m. balandio 29 d., t.y. prajus 180 dien po 65-ojo ratifikacinio rato (Vengrijos 1996 m.) deponavimo, raant i knyg buvo pasiraiusios 100 valstybi.23 Be to, nemaai ginkl ri iki iol nereglamentuoja jokia sutartis. Geriausias iki iol pasiektas rezultatas yra tai, kad 1949 m. enevos konvencijas ratifikavo beveik visos pa-saulio valstybs (186 valstybs - pagal 1996 m. duomenis).24 1977 m. I Protokolo alimis nusprend tapti kur kas maiau valstybi (pagal 1996 m. duomenis - 134 valstybs).25 Prie 1977 m. II Protokolo 1996 m. kovo 18 d. prisijungus Kiprui, valstybi, esani io Protokolo alimis, skaiius pasiek 135.26 Pabrtina, kad tik 47 valstybs iki iol pareik I Protokolo 90 straipsnyje numatytas deklaracijas dl Tarptautins fakt tyrimo komisijos kompetencijos tirti kaltinimus, kit Protokolo ali pareiktus valstybei dl jos vykdyt Protokolo paeidim, pripainimo.27 Karo statym kodifikavimas sutartimis nemenkina iliekamosios paprotini princip reikms. Tai buvo ireikta vadinamojoje Martenso slygoje", tvirtintoje 1899 m. Hagos II Konvencijos preambulje:

21

1929 m. enevos I ir II konvencijos, 118 LNTS 303; 1949 m, enevos I-IV konvencijos, 75 UNTS 31, 75 UNTS 85, 75 UNTS 135 ir 75 UNTS 287; 1977 m, ! ir II protokolai, 1125 UNTS 3 ir 1125 UNTS 609. Keturios enevos konvencijos pakeit 3 ankstesnes 1906 ir 1929 m. konvencijas humanitarins teiss srityje. r. A. Schlogel, Geneva Red Cross Conventions and Protocols, EPIL II (1995), p. 531-534.
22

r. T. Meron, The Continuing Role of Custom in the Formation of International Humanitarian Law, MIL 90 (1996), p. 238-249, 245 ir t.t.
23

1993 Chemical Weapons Convention, ILM 32 (1993), p. 800. J pasiraiusios valstybs steig parengiamj komisij Hagoje. r. D. Bardonnet (red.), The Convention on the Prohibition and Elimination of Chemical Weapons, 1994; W. Krutzsch/R. Trapp, A Commentary on the Chemical Weapons Convention, 1994.
24 25

IRRC 36 (1996), Nr. 311, 255.

r. G.H. Aldrich, Prospects for United States Ratification of Additional Protocol I to the 1949 Geneva Conventions, AJIL 85 (1991), p. 120; T. Meron, The Time Has Come for the United States to Ratify Geneva Protocol I, AJIL 88 (1994), p. 678686; A.P. Rubin, Correspondence on United States's Ratification of Geneva Protocol I, AJIL 89 (1995), p. 363365.
26 27

IRRC 36(1996), Nr. 311, 247, 255.

Ten pat, p. 256-257. r. taip pat E. Kussbach, The International Humanitarian Fact-Finding Commission, ICLQ 43 (1994), p. 174-184. Apie fakt tyrim r. taip pat 18 skyri.

412

20 s k y r i u s

28 Cituota Roberts/Guelff (red.), op. cit., p. 4. Kiekvienos i 1949 m. enevos konvencij bendrasis straipsnis paremtas Martenso slygos" tekstu: I (63 straipsnis), II (62 straipsnis), III (142 straipsnis), IV (158 straipsnis). Be to, r. 1977 m. I Papildomo protokolo 1- straipsni bei II Papildomo protokolo preambul. Toliau r. T. Meron, On Custom and the Antecedents of the Martens Clause in Medieval and Renaissance Ordinances of War, FS Bernhardt, p. 173-177. Apie Martens r. V. Pustogarov, Fyodor Fyodorovich Martens (1845-1909) - A Humanist of Modern Times, IRRC 36 (1996), p. 300-314. 29

Kol bus ileistas isamesnis Karo statym kodeksas, auktosios susitarianios alys mano esant tikslinga pareikti, kad tais atvejais, kuri neapima j priimtos taisykls, gyventojai ir kariaujantys asmenys ilieka saugomais tarptautins teiss norm, kylani i tarp civilizuot taut taikomos praktikos, monikumo norm bei visuomenins sins reikalavim.28 Naujos teiss krimas sutartimis labai atsiliko nuo karini technologij pltros. Pavyzdiui, iki 1977 m. I Protokolo primimo nebuvo jokios sutarties, kuri draust civili gyventoj bombardavim. Tai nebt buv itin svarbu, jeigu paprotin teis iuo klausimu bt buvusi aiki, bet taip nebuvo. Valstybi praktika karo statym srityje daugiausia pltojasi karo metu, todl ji nra nuosekli; dideli kar pasitaiko retai, o iais laikais technologiniai pokyiai yra tokie sparts, kad kiekvienas karas visikai skiriasi nuo ankstesniojo. Taip pat sunku yra nustatyti opinio iuris,29 nes valstybs retai pateikia teisini motyv dl to, k jos daro karo metu. Nedaug prie teiss iaikinimo prisideda karo nusikaltli procesai.30 Pavyzdiui, n vienas vokietis nebuvo nubaustas po Antrojo pasaulinio karo u masini bombardavim organizavim; tai suprantama, nes sjungininkai nebuvo link persekioti vokiei u tai, k jie patys dar ir netgi didesniu mastu; dl to nra jokio teismo sprendimo bombardavim teistumo klausimu.31 1899 ir 1907 m. Hagos konvencijos formaliai vis dar galioja, taiau faktas, kad daugelis j nuostat akivaizdiai nebeatitinka iuolaikini slyg, danai valstybes paskatina jas paeidinti. Yra dar du veiksniai, XX a. skatin karo statym paeidimus. Pirmiausia, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai sukl daugiau blog jausm nei ankstesnieji; jie vyko dl ideologini motyv ir j tikslai i esms buvo neriboti. Kariaujanios valstybs nebesiek utikrinti jg balans - jos laiksi beslygikos kapituliacijos politikos, o tai natraliai kit al vert kovoti iki galo (mirties). Antra, ekonomikos ir technologijos pokyiai smarkiai padidino karin pranaum, kur galima gyti paeidus karo statymus. iais laikais atskirti ginkluotsias pajgas ir civilius gyventojus nra manoma, kadangi visa alies ekonomika veikia karui. Sugriauti fabrikai ir netgi nuudyti juose dirbantys mons suteikia karin pranaum, o tai bt buv nesuvokiama ankstesniais laikais; lktuv iradimas kariaujanioms valstybms suteik priemon tokiems veiksmams vykdyti.

Dl konkretaus ios problemos pavyzdio r. E.J. Wallach, The Use of Crude Oil by an Occupying Belligerent State as a Munition de Guerre, ICLQ 41 (1992), p. 387-410. Apie opinio iuris reikm paprotins teiss formavimuisi r. 3 skyri. Taiau iuo specifiniu klausimu r. Meron (1996), op. cit.
30 31

r. tekst toliau, p. 421-430.

r. T. Bruha, Bombardment, EPIL I (1992), p. 419-422.

32

GA 1961 m. lapkriio 24 d. Rezoliucija Nr. 1653 (XVI), UNYb 1961, p. 30-31. r. taip pat, pavyzdiui, vlesnes Generalins Asambljos rezoliucijas: Dl jgos nenaudojimo tarptautiniuose santykiuose ir nuolatinio branduolini ginkl naudojimo udraudimo", JT GA 1972 m. lapkriio 29 d. Rezoliucija Nr. 2936 (XXVII): Dl branduolini ginkl nenaudojimo ir ukirtimo kelio branduoliniam karui", JT GA 1981 m. gruodio 9 d. Rezoliucija Nr. 36/92(I). Toliau r. H. Blix, Area Bombardment: Rules and Reasons, BYIL 49 (1978), p. 31-69; I. Pogany (red.), Nuclear Weapons and International Law, 1987; N. Singh/E. McWhinney, Nuclear Weapons and Contemporary International Law, 2-as leid., 1988; EX. Meyrowitz, The Prohibition of Nuclear Weapons: The Relevance of International Law, 1990; W.R. Hearn, The International Legal Regime Regulating Nuclear Deterrence and Warfare, BYIL 61 (1990), p. 199 ir t.t; Nuclear Weapons and the Right to Survival, Peace and Development, Denver JILP 19 (1990), Nr. 1 (specialus leidimas).

Branduoliniai ginklai
JT Generalin Asamblja 1961 m. prim rezoliucij, kuria branduolini ginkl naudojimas buvo paskelbtas neteistu.32 55 valstybs (daugiausia komunistins ir Treiojo pasaulio alys) balsavo u rezoliuci-

KARIAVIMO BDAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

413

j, 20 valstybi (daugiausia Vakar alys) balsavo prie ir 26 valsty-bs (daugiausia Lotyn Amerikos alys) - susilaik. Komunistini ir Vakar ali nuomons isiskyr, kadangi SSRS pranaumas prastins (t.y. nebranduolins) ginkluots srityje Europoje buvo toks dide-lis (prie Raudonosios Armijos ivedim i Ryt Europos), jog Vakar alys, siekdamos apsiginti nuo SSRS invazijos Vakar Europ jai naudojant prastin ginkluot, bt buvusios priverstos panaudoti branduolin ginkl; todl Vakar alys rodinjo, kad branduolini ginkl panaudojimas neprietarauja tarptautinei teisei. Kita vertus, SSRS Treiojo pasaulio palankum galjo gyti palaikydama nuomon, jog branduolini ginkl naudojimas yra neteistas, nes ji inojo, kad jai neteks bti ta pirmja valstybe, kuri juos panaudot; jeigu Vakar alys bt panaudojusios juos pirmosios, SSRS bt galjusi panaudoti branduolinius ginklus remdamasi doktrina dl represalij.33 Geriausiu atveju i Generalins Asambljos rezoliucija tra paprotins teiss iraika,34 taiau balsavimo u j rezultatai rod, jog n-ra visuotinai pripainto paproio. Didiosios Vakar valstybs bet kuriuo atveju turi teis teigti, jog joms i Rezoliucija teisinio poveikio neturi, kadangi jos niekada nepripaino Rezoliucijoje numatyt idj. Kai kurios tarptautins teiss normos pagal analogij gali bti aikinamos plaiau, kad apimt ir branduolinius ginklus. Pavyzdiui, 1907 m. Hagos taisykli 23(a) straipsnyje skelbiama, jog draudiama "naudoti nuodus arba unuodytus ginklus", o 1925 m. enevos protokolas draudia naudoti per kar dusinanias, nuodingsias ar kitokias panaias dujas, taip pat visus analogiko poveikio skysius ar mediagas". Galima ginyti, ar branduoliniu ginkl sukeltos radioaktyviosios dulks laikytinos nuodais; radioaktyviosios dulks yra branduolini ginkl alutinis poveikis, o nuodijimas yra pagrindinis (jeigu ne vienintelis) nuodingj duj panaudojimo poveikis. Kita vertus, branduoliniai ginklai gali bti lyginami su masiniais bombardavimais per Antrj pasaulin kar; taiau to nedraud jokia sutartis, o rodyti, jog tokie bombardavimai prietarauja paprotinei teisei, bt buv sunku, nes juos mintame kare plaiai naudojo abi kariaujaniosios puss. Jeigu per kar bt galioj 1977 m. I Protokolo 48-60 straipsniai, jie bt draud daugel iame kare vykusi bombardavim. 1977 m. 1 Protokolo 48 straipsnyje nustatyta: Kad utikrint pagarb civiliams gyventojams ir civiliams objektams bei j apsaug, visais atvejais konflikto alys turi daryti skirtum tarp civili gyventoj ir kombatant, civilini ir karini objekt, ir savo operacijas vykdyti tik prie karinius objektus.35 Taiau JAV, pasiraydamos 1 Protokol 1977 m., pareik, jog j poiriu ... normos, tvirtintos iame Protokole ... nra skirtos re-

33 34 35

r. tekst toliau, p. 419. r. 3 skyri.

r. F.A.F.v.d. Heydte, Military Objectives, EPIL 3 (1982), p. 276-279.

414

20 skyrius

36 37

AJIL 72 (1978), p. 407,

Taiau r. naujausias istorik diskusijas, 2 skyri.

38

r. Roberts/Guelff (red.), op. cit., p. 18-19.

39

Rezoliucijoje, kuri prim Pasaulins sveikatos organizacijos asamblja 1993 m. gegus 14 d. (WHA 46.40), ikeltas klausimas buvo toks: Atsivelgiant poveik sveikatai ir aplinkai, ar branduolini ginkl panaudojimas, kur vykd valstyb kare arba kitokio pobdio ginkluotame konflikte, reikia jos sipareigojim pagal tarptautin teis, skaitant WHO Konstitucij, paeidim?"
40

JT GA Rezoliucija Nr. 49/75K. Apie su tuo susijusius ir procedrinius klausimus r. M. Lailach, The General Assembly's Request for an Advisory Opinion from the International Court of Justice on the Legality of the Threat or Use of Nuclear Weapons, LJIL 8 (1995), p. 401-429.

guliuoti arba drausti branduolini ginkl naudojim".36 Panaiai pareik ir Britanijos bei Pranczijos vyriausybs. Esminis principas lieka: karo veiksmais neturi bti sukelta nereikaling kani, t.y. kani, kurios yra visikai neproporcingos tais veiksmais gyjamam kariniam pranaumui. Branduoliniai ginklai su-kelia didiuli kani, taiau jie gali suteikti ir didiul karin pranaum; jeigu prie Japonij 1945 m. nebt buvs panaudotas branduolinis ginklas, karas prie j bt galjs tstis dar bent metus.37 Taigi vargu ar galima daryti ivad, kad branduolini ginkl panaudojimas visais atvejais yra neteistas. Net jei pripastame, kad branduolini ginkl naudojimas kai kuriais atvejais yra teistas, tai dar nereikia, jog karo statymai, ribojantys tradicini ginkl naudojim, yra atgyven. Gali bti pateisinama numesti branduolin bomb ant miesto, kadangi karin nauda, gyta sugriovus karinius rengimus, fabrikus, ryi priemones ir pan., nusveria kanias; bet tyia tame paiame mieste numesti paprast bomb ant mokyklos ar ligonins bt neteista, nes nebt gyta karins naudos, kuri nusvert patirtas kanias. Nors tarptautin bendrija, skaitant branduolin ginkl turinias valstybes, dar nra pasiekusi konkretaus susitarimo dl branduolini ginkl naudojimo arba nenaudojimo, tai dar nereikia, kad is klausimas nra susijs su karo statymuose tvirtintais bendrais principais ir kitomis paprotinmis normomis reg-lamentuojaniomis ginkl ir kariavimo bd naudojim. JAV ir Jungtin Karalyst nuolat patvirtindavo, kad ie principai bei normos taikomi ir branduoliniams ginklams.38 Branduolini ginkl naudojimo ginkluotame konflikte teistumo klausimas Tarptautiniam Teisingumo Teismui buvo pateiktas dviej

praym dl konsultacins ivados pagrindu; vien i j 1993 m. rugsjo 3 d. pateik Pasaulin sveikatos apsaugos organizacija (WHO), o kit - JT. Generalin Asamblja 1996 m. sausio 6 dien. Kadangi buvo abejojama, ar WHO pateiktas praymas atitinka ios organizacijos mandat,39 jis buvo papildytas JT Generalins Asambljoj, tu-rinios teis bet kokiu teisiniu klausimu prayti Teismo konsultacins ivados. Praymas buvo formintas Generalins Asambljos Rezoliucija Nr. 49/75K, priimta 1994 m. gruodio 15 d.; joje Asamblja, vadovaudamasi JT stat 96(1) straipsniu, nusprend Teismo prayti, kad is skubiai pateikt savo konsultacin ivad tokiu klausimu:ar pagal tarptautin teis grasinimas branduoliniu ginklu arba jo panaudojimas yra leidiamas bet kokiomis aplinkybmis?"40 Sis atvejis vertas dmesio dl to, kad bendru nevyriausybini organizacij ir daugumos valstybi spaudimu buvo veiktas smarkus didij branduolini valstybi, ypa JAV, Jungtins Karalysts ir

KARIAVIMO BDAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

415

Pranczijos, pasiprieinimas ir klausimas pateiktas Teismui. Tarptautiniam Teisingumo Teismui buvo perduota peticija, pasirayta daugiau nei 1 mln. moni; ie, remdamiesi, inter alia, Martenso slyga", skelbsi es prie branduolinio ginklo teistum.41 Per vie svarstym, Taikos Rmuose Hagoje, vykus nuo 1995 m. spalio 30 d. iki lapkriio 15 d., dauguma i dalyvavusi valstybi (dalyvavo 21 valstyb) ir Pasaulin sveikatos apsaugos organizacija ireik savo prieikum i ginkl naudojimo teistumui. Japonijos delegacijoje buvo Hirosimos ir Nagasakio miest merai.42 1996 m. liepos 8 d. dl abiej praym Teismas pateik savo konsultacines ivadas. WHO praymas buvo atmestas (1.1 bals prie 3)43 remiantis tuo, kad pagal specializacijos princip", taikom tarptautinms organizacijoms ir apribojant j kompetencij,44 ios organizacijos kompetencija neapima branduolini ginkl naudojimo teistumo krausimo, net ir dl j poveikio sveikatai ir aplinkai.45 Nagrinjant Generalins Asambljos pateikt klausim tarp teisj dl atskir sprendimo dali atsirado skirtingos daugumos. Teismas pripaino, kad nei paprotinje, nei sutartinje teisje nra jokio konkretaus leidimo grasinti branduoliniais ginklais arba juos naudoti" (vienbalsiai), taiau n-ra ir "visapusiko bei visuotinio j udraudimo" (11 bals prie 3). Teismas toliau pareik (vienbalsiai), kad grasinimas jga arba jos naudojimas branduolini ginkl pavidalu, prietaraujantis JT stat 2 straipsnio 4 punktui ir nesuderinamas su 51 straipsnyje numatytais reikalavimais, yra neteistas", ir kad tai turi taip pat atitikti tiek gin-kluoto konflikto atveju taikomos tarptautins teiss reikalavimus, ypa kai tai susij su tarptautins humanitarins teiss principais, tiek konkreius sipareigojimus pagal sutartis bei kitus susitarimus, tiesiogiai susijusius su branduoliniais ginklais". Labiausiai kontroversika ivada, priimta pirmininko sprendiamojo balso dka (likusi teisj balsai pasidalijo po lygiai), yra gana miglota: I anksiau mint reikalavim galima daryti ivad, kad grasinimas branduoliniais ginklais arba j naudojimas paprastai prietaraut ginkluoto konflikto atveju taikomos tarptautins teiss normoms, ypa kas susij su humanitarins teiss principais ir normomis. Taiau, atsivelgiant egzistuojani tarptautins teiss bkl bei turimus faktus, Teismas negali daryti galutins ivados, kad grasinimas branduoliniais ginklais arba j naudojimas bt teistas ar neteistas kratutiniu savigynos atveju, kai ikyla grsm paiam valstybs ilikimui.46 Teisja Higgins savo atskirojoje nuomonje pareik, kad Teismas, remdamasis egzistuojanios teiss bei fakt neapibrtumu, aikiai skelbia non liquet dl esminio klausimo."47 Svarbiausia ivada yra neibaigta, o argumentacija nepateikia atsakymo klausim, ko-

41 42

r. tekst aukiau, p. 411-412.

Dl dalyvi srao r. ILM 35 (1996), p. 816.

43

ICJ Advisory Opinion on the Legality of the Threat or Use a! Nuclear Weapons, ILM 35 (1996), p. 809. Kiti teisj pareikimai ir atskirosios nuomons yra perspausdinti leidinyje ILM 35 (1996), p. 1343. Apie byl r. taip pat 3 ir 19 skyri.
44

Dl tarptautini organizacij riboto teisinio subjektikumo r. 6 skyri.

45

Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacin ivada, op. cit.

46 47

Ten pat, p. 831.

Ten pat, p. 934, 2-as p. Apie non liquet r. 3 skyri.

416

20 s k y r i u s

48

1968 Treaty on Non-Proliferation of Nuclear Weapons, ILM 7 (1968), p. 7; Baigiamj dokument dl Sutarties galiojimo pratsimo r. ILM 34 (1995), p. 959. r. taip pat G. Bunn/R. Timerbaev/J. Leonard, Nuclear Disarmament: How Much Have the Five Nuclear Powers Promised in the Non-Proliferation Treaty?, 1994; G. Bunn, Extending the Non-Proliferation Treaty: Legal Questions Faced by the Parties in 1995, 1994; The United Nations and Nuclear Non-Proliferation, UN Blue Book Series, 1995; M.v. Leeuwen (red.), The Future of the International Nuclear Non-Proliferation Regime, 1995; E. El Baradei, Verifying NonProliferation Pledges: The Evolution and Future Direction of the IAEA Safeguards System, LJIL 8 (1995), p. 347-360.
49

r. I.H.v. Arx, Nuclear Tests, EPIL 4 (1982), p. 41-44. r. taip pat P.G. Schrag, Global Action: Nuclear Test Ban Diplomacy at the End of the Cold War, 1992.
50

Atvira pasiraymui nuo 1996 m. rugsjo 24 6., ILM 35 (1996), p. 1439.

51

Nuclear Tests Cases (Australia v. France), ICJ Rep. 1973, p. 99-133; Nuclear Tests Cases (New Zealand v. France), ICJ Rep. 1973, p. 135-164. r. taip pat A. Berg, Nuclear Tests Cases (Australia v. France; New Zealand v. France), EPIL 2(1981), p. 216-219.
52

ICJ Rep. 1974, p. 253-455 (Australia v. France); ICJ Rep. 1974, p. 457-528 (New Zealand v. France). r. taip pat 9 skyri.
53

r. taip pat Rainbow Warrior byl 6 skyriuje.

54

Pagal Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 62 ir 63 straipsnius. r. 18 skyri, 119- pastab.

kiu atveju branduolini ginkl naudojimas i tikrj laikomas teistu arba neteistu. Vietoj to Teismas (vienbalsiai) pripaino,jog egzistuoja pareiga siningai vesti ir baigti derybas dl branduolinio nusigin-klavimo visais su tuo susijusiais aspektais, egzistuojant grietai ir veiksmingai tarptautinei kontrolei". Sutartis Dl branduolini ginkl neplatinimo" neseniai buvo pratsta neapibrtam laikui. Nors ia sutartimi patvirtinamos 5 oficiali branduolini valstybi, kurios kartu yra ir nuolatins Saugumo Tarybos nars, privilegijos dl j branduolini ginkl arsenalo isaugojimo bei udraudimo turti tokius ginklus kitoms valstybms sutarties alims, joje taip pat numatyta pareiga vesti derybas dl branduolinio ginklavimosi varyb nutraukimo bei branduolinio nusiginklavimo esant tarptautinei kontrolei.48 Kitas su branduoliniais ginklais (bet ne su karo statymais) susi-js klausimas - branduolini bandym, vykdom taikos metu siekiant nustatyti, ar branduoliniai ginklai veikia efektyviai, kokie yra j panaudojimo rezultatai ir kaip jie turi bti pltojami, teistumas.49 Egzistuoja nemaai ribotos apimties dviali ir daugiaali sutari, kuriose tvirtintos specialios nuostatos iuo klausimu, o neseniai priimtoje daugiaalje sutartyje buvo numatytas visaapimantis bandym udraudimas.50 Teisin padtis yra susijusi su tokiais bandymais paliest treij ali teismis, taiau iki iol ji dar nra autoritetingai iaikinta, nors akivaizdu, kad dl tarpvalstybins alos, kuri bandymus vykdanti valstyb padaro kitos valstybs teritorijai ar gyventojams, kyla bandymus vykdanios valstybs tarptautin atsakomyb. Kai Australija ir Naujoji Zelandija Tarptautiniame Teisingumo Teisme 1973 m. pateik iekin Pranczijai dl jos vykdyt branduolini bandym atmosferoje vir Ramiojo vandenyno,51 Teismas savo 1973 m. birelio 22 d. sakymu msi kai kuri laikinj priemoni Pranczijos atvilgiu; taiau savo sprendimais 1974 m. gruodio 20 d. Teismas pripaino, jog jam nebereikia priimti sprendimo, nes Pranczija vienaaliu pareikimu teisikai sipareigojo,52 kad nebevykdys bandym atmosferoje vir pietins Ramiojo vandenyno dalies. Dl nesen Pranczijos poemini branduolini bandym pietinje Ramiojo vandenyno dalyje53 Tarptautinis Teisingumo Teismas vl gavo iekin. Naujoji Zelandija 1995 m. rugpjio 21 d. pateik praym itirti situacij pagal Teismo 1974 m. gruodio 20 d. priimto sprendimo Nuclear Tests (New Zealand v. France) byloje 63 punkt"; be to, papildomai buvo praoma nurodyti laikinsias priemones. Australija 1995 m. rugpjio 23 d. pateik praym prisijungti prie Naujosios Zelandijos reikalavim, o vliau panai pareikim gauta i Samoa, Solomono ir Maralo sal bei Mikronezijos.54 Taiau 1995 m. rugsjo 22 d., prajus tik mnesiui nuo Naujosios Zelandijos pray-

KARIAVIMO BDAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

417

mo pateikimo, Teismas nusprend, kad praymas nra susijs su minto 63 punkto nuostatomis ir dl to turi bti atmestas".55 Teismo argumentacija, kad 1973 m. bylos buvo susijusios su bandymais atmosferoje, o pastarasis atvejis yra poeminiai bandymai, liudija apie neseniai atsiradusi tendencij kad Teismas savo jurisdikcij paprastai aikina siaurinamai.

55

Neutraliteto teis ir ekonomins priemons jr kare

iuolaikinje tarptautinje teisje tradicin neutralitet lieianti teis, nustatanti valstybs, nedalyvaujanios kare su kitomis valstybmis, teisin status56 tapo komplikuota dl jgos panaudojimo taisykli57 bei kolektyvinio saugumo sistemos, numatytos JT statuose.58 Jos bkl buvo pavadinta chaotika".59 Viena i srii, kuriose tradicins normos isaugojo didij dal savo slyginio aikumo, yra susijusios su ekonominmis jr karo priemonmis. Jra visada buvo naudojamasi prekybos transporto tikslais ir ami amius vienas i pagrindini jr karo tiksl buvo susilpninti prieo ekonomik.60 Prieo prekybos laivai jroje gali bti konfiskuojami; taigi jr kar reglamentuojanios taisykls skiriasi nuo sausumos karo taisykli, kurios draudia (arba drausdavo) konfiskuoti privaios nuosavybs prieo turt (su tam tikromis iimtimis).61 Be to, neutrali ali prekybos laivai gali bti konfiskuoti tuo atveju, jei jais veamas kontrabandinis krovinys62 prieui arba jei jie bando prasiverti pro blokad.63 (Nelaikoma, kad neutrali ali laiv savininkai, gabenantys kontraband arba bandantys paeisti blokad taip pat j pilietybs valstyb, leidianti jiems taip elgtis, veikia neteistai -jie tik rizikuoja, kad pagautas laivas gali bti konfiskuotas.) XV1II-X1X a. preks buvo skirstomos 3 kategorijas: absoliuti slygin kontrabanda ir nevaromos apyvartos preks. Neutrali ali laivai, gaben absoliui kontraband (t.y. prekes, neabejotinai gali-mas panaudoti kariniams tikslams, pvz., parak) prieo al, visais atvejais galjo bti konfiskuoti; neutrali ali laivai, gaben nevaromos apyvartos prekes (pvz., prabangos daiktus, ilk) prieo al, jokiais atvejais negaljo bti konfiskuoti; neutrali ali laivai, gaben kitas prekes (t.y. slygin kontraband, pavyzdiui, maist ar drabuius), galjo bti konfiskuoti tuo atveju, jei preks buvo skirtos prieo vyriausybei, ir negaljo bti konfiskuoti, jei preks bdavo skirtos privatiems asmenims prieo alyje. i 3 kategorij skirtumai niekada nebuvo labai aiks, todl kariaujanios alys turdavo tam tikr diskrecijos laisv sprsti, kas sudaro absoliui ir kas - slygin kontraband. Per Pirmj ir Antrj pasaulinius karus kiekvienos iuose

ICJ Rep. 1995, p. 288, 307, 68-as p. Reikt pabrti, jog pastangos sustabdyti Pranczijos bandymus remiantis Euratomo sutartimi Europos Bendrijos teiss lygiu taip pat lugo. r. M.C.R. Craven, New Zealand's Request for an Examination of the Situation in Accordance with Paragraph 63 of the Court's Judgment of 20 December 1971 in the Nuclear Tests (New Zealand v. France), ICLQ 45 (1996), p. 725 ir t.t.
56

R.L. Bindschedler, Neutrality, Concept and General Rules, EPIL 4 (1982), p. 9-14; R.L. Bindschedler, Permanent Neutrality of States, ten pat, p. 133-8; E. Kussbach, Neutrality Laws, ten pat, p. 28-31; K.J. Madders, Neutrality in Air Warfare, ten pat, p. 14-16; K. Zemanek, Neutrality in Land Warfare, ten pat, p. 16-19; S. Oeter, Neuiralitat und Waffenhandel, 1992; S.P. Subedi, Neutrality in a Changing World: European Neutral States and the European Community, ICLQ 42 (1993), p. 238 ir t.t.
57 58

r. 19 skyri.

r. 22 skyri. Apie JT stat 2(6) straipsnio poveik neutrali valstybi, nesani JT narmis, atvilgiu r, W. Graf Vitzthum, Article 2(6), Simma CUNAC, p. 652-653; r. taip pat B.O. Bryde, Article 48, ten pat, p. 652653.
59

r. A. Giola, Neutrality and Non belligerency, leidinyje Post (red.), 1994, op. cit., p. 51-110. r. Y. Dinstein, Neutrality in Sea Warfare, EPIL 4 (1982), p. 19-28; Dinstein, Sea Warfare, ten pat, p. 201-212; W. Rabus, Booty in Sea Warfare, EPIL I (1992), p. 434-437. Toliau r. M. Ronzitti (red.), The Law of Naval Warfare: a Collection of Agreements and Documents with Commentaries, 1988; W.H.v. Heinegg (red.), Methods and Means of Combat in Naval Warfare, 1992; H.S. Levie, Mine Warfare at Sea, 1992; L. Doswald-Beck, Vessels, Aircraft and Persons Entitled to Protection During Armed Conflict at Sea, BYIL 65 (1994), p. 211-302; L. Doswald-Beck (red.), San Remo Manual on International Law Applicable to Armed Conflicts at Sea, 1995; W.H.v. Heinegg (red.), Visit, Search, Diversion and Capture, The Effect of the United Nations Charter on the Law of Naval Warfare, 1995; Heinegg (red.), Regions of Operations of Naval Warfare, 1995.
60

418

20 s k y r i u s

61

R. Lagoni, Merchant Ships, EPIL 11 (1989), p. 228-233; R.J. Grunawalt, Targeting Enemy Merchant Shipping, 1993.
62

W. Meng, Contraband, EPIL I (1992), p. 809-812.

63

L. Weber, Blockade, EPIL I (1992), p. 408-412; Weber, Blockade, Pacific, ten pat, p. 412-415.
64

D.H.N. Johnson, Prize Law, EPIL 4 (1982), p. 154-159; J.H.W. Verzijl/ W.P. Heere/J.P.S. Offerhaus, International Law in Historical Perspective. Part IX-C. The Law of Maritime Prize, 1992.
65

r. Zemanek (1982), Submarine Warfare, op. cit., p. 233-235.

66 67

13 AD 203 (1946), p. 219-220.

Dl diskusijos r. M. Jenkins, Air Attacks on Neutral Shipping in the Persian Gulf: The Legality of the Iraqi Exclusive Zone and Iranian Reprisals, BCICLR 8 (1985), p. 517-549; T.W. Costello, Persian Gull Tanker War and International Law, 1987; M.H. Nordquist/M.G. Wachenfeld, Legal Aspects of Reflagging Kuwaiti Tankers and Laying of Mines in the Persian Gult, GYIL 31 (1988), p. 138-164; R. Leckow, The Iran-Iraq Conflict in the Gulf: The Law of War Zones, ICLQ 37 (1988), p. 629; R. Wolfram, Reflagging and Escort Operations in the Persian Gulf: An International Law Perspective, Virginia JIL 29 (1989), p, 387-399; F.U. Russo, Targeting Theory in the Law of Armed Conflict at Sea: The Merchant Vessels as Military Objective in the Tanker War, leidinyje Dekker/Post (red.), op. cit., p. 153 ir t.t. (su D. Fleck'o ir T.D. Gill'o komentarais); M. Bothe, Neutrality at Sea, ten pat, p. 205 ir t.t. (su C Greenwood'o ir A. Bos'o komentarais); A. de Guttry/N. Ronzitti, The Iran-Iraq War (1980-1988) and the Law of Naval Warfare, 1993.

karuose dalyvavusios alies visa ekonomika buvo skirta kariniams tikslams (tokiu mastu, kokio nebuvo ankstesniuose karuose), todl i esms visos preks imtos laikyti absoliuia kontrabanda. XVIII-XIX a. kariaujanios valstybs turjo teis blokuoti prieo pakrant, t.y. sisti savo karo laivus plaukioti palei prieo kranto linij kad neleist kitiems laivams plaukti prieo uostus arba iplaukti i j. Neutrali ali laivai, band prasiverti pro blokad, galjo bti konfiskuoti; taiau teis konfiskuoti laiv atsirasdavo tik tuo atveju, jei blokada pasiekdavo tam tikr veiksmingumo lyg. Per Pirmj pasaulin kar vokiei minos ir povandeniniai laivai trukd sjunginink karo laivams efektyviai veikti prie Vokietijos krant, todl vietoj prastos blokados sjungininkai ved tolim blokad": stabdydavo neutrali ali laivus u imt myli nuo Vokietijos pakrants ir konfiskuodavo juos, jeigu nustatydavo, kad ie gabena Vokietijai skirtas prekes. Neutralios valstybs protestavo prie tok blokados" sampratos ipltim ir su kontrabanda susijusius praktinio taikymo pokyius, taiau kar sitraukus JAV, neutralios valstybs tapo pernelyg silpnos, kad j nuomons bt paisoma. Kariaujani ali karo laivai turi teis stabdyti ir apiekoti neutrali ali prekybos laivus (iskyrus neutrali ali teritoriniuose vandenyse), kad nustatyt, ar ie negabena kontrabandos arba nebando paeisti blokados; tokiems tarimams pasitvirtinus prekybos laivas nu-velkamas j pagavusios valstybs uost ir specialiai iam tikslui su-darytas teismas paskelbia j teistu prizu".64 Taiau per Pirmj ir Antrj pasaulinius karus i praktika pakito keliais aspektais. Daniau prekybos laivai buvo nuskandinami, o ne konfiskuojami. Iki 1914 m. buvo ginijamasi, kokiais atvejais prekybos laivus skandinti yra teista, taiau buvo sutariama dl vieno dalyko karo laivas privalo gelbti skandinamojo prekybos laivo gul. Visa tai pakito sukrus povandenin laiv.65 Vokietijos politika skandinti prekybos laivus i karto, negelbstint j gulos, JAV iprovokavo paskelbti kar Vokietija: 1917 m., taiau abi kariaujanios puss m laikytis panaios praktikos ir per Antrj pasaulin kar. Niurnbergo Tribunolas pripaino, kad i praktika buvo neteista, taiau dl to Vokietijos vadai nubausti nebuvo, nes sjungininkai dar t pat.66 Klausimas, ar per Pirmj Persijos lankos kar (1980-1988) Irano vykdyt atak prie Irak plaukusius neutrali ali laivus patirtis bei JAV reakcija tai (JAV pakeisdavo treij ali naftos tanklaivi vliavas, kad apsaugot juos) sukr koki nors kitoki teisin situacij, lieka neaikus.67 Wolffo Heintschelio von Heineggo neseniai atliktame tyrime apie nuo 1945 m. vykusius procesus daroma ivad kad teis priz (laiv konfiskavimo) klausimu nebuvo i es-

KARIAVIMO BDAI IR B A U D I A M O J I ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

419

ms pakeista remiantis valstybi praktika.68 Dabartin teis iuo klausimu trumpai gali bti apibdinta taip: kariaujanios valstybs turi pla-i diskrecijos laisv sprsti, ar laivai, lktuvai ir preks yra prieiko" pobdio. I esms visi laivai, nepriklausomai nuo j nacionalins priklausomybs ir paskirties, gali bti sustabdyti, apiekoti ir nuvilkti juos pagavusios valstybs uost; to neleidiama daryti tik neutrali ali teritoriniuose vandenyse. Privatus prieo turtas, iskyrus atvejus, kai jam taikomas specialus apsaugos statusas, gali bti paimtas ir konfiskuotas, jeigu jis randamas u teritorijos, esanios neutrali ali jurisdikcijoje, rib. Teis sulaikyti ir konfiskuoti netaikoma neutrali ali laivams bei prekms, nebent jie dalyvauja karo veiks-muose prieo pusje. Teis priz klausimu taikoma tarptautinio ginkluoto konflikto atveju nepriklausomai nuo karo stovio" egzistavimo. Su prizu susijusios priemons, kurias karo metu taiko tiek agresorius, tiek auka, nesuteikia nuolatins teiss neutrali ali privataus turto nuosavyb.

Represalijos
Represalijos yra viena i pagrindini priemoni valstybes priversti laikylis karo statym ir kartu tarptautins teiss apskritai.69. Represalija yra veika, kuri normaliai bt neteista, taiau j pateisina valstybs, prie kuri represalija yra nukreipta, anksiau vykdyta neteista veika; tai yra atpildo u ankstesn neteist veik forma. Represalijos gali bti taikomos tik tuo atveju, jei kitos priemons (pvz., protestai ir perspjimai)nedav rezultat.70 Represalijos turi neabejotin sulaikomj poveik; btent represa-lij baim sulaik nuo duj panaudojimo per Antrj pasaulin kar. Taiau represalijos danai sukelia nekalt moni kanias; dl to keturiose 1949 m. enevos konvencijose draudiamos represalijos prie asmenis, statinius, laivus, rang bei turt, t.y. objektus, kuri apsaug tos konvencijos numato.

TAISYKLS, REGLAMENTUOJANIOS PILIETINI KAR VEDIM

Pagal paprotin tarptautin teis nebuvo aiku, ar karo statymai, numatantys civili gyventoj, sueistj, serganij, karo belaisvi ir pan. apsaug, taikytini per visus pilietinius karus nepriklausomai nuo karo stovio pripainimo. Ispanijos pilietinio karo iaurumai irykino ios situacijos nepatenkinamum, todl kiekvienos i keturi 1949 m.

68

r. W.H.V. Heinegg, The Current State of International Prize Law in Post (red.), 1994, op. cit., p. 5-31.
69

r. F. Kalshoven, Belligerent Reprisals, 1971; F.J. Hampson, Belligerent Reprisals and the 1977 Protocols to the Geneva Conventions of 1949, ICLQ 37 (1988), p. 818 ir t.t.; F. Halshoven, Belligerent Reprisals Revisited, NYIL 21 (1990), p. 43-80. Apie represalijas taikos metu r. 1 ir 17 skyri.
70

r. 1 ir 17 skyri.

420

20 s k y r i u s

71 72

r. 20 skyri.

Nicaragua v. US, ICJ Rep. 1986, p. 14, 113-114. Apie byl r.

1 9 sky ri.
73

D.P. Forsythe, Legal Management of Internal War: The 1977 Protocol on Non-International Armed Conflict, ML 72 (1978), p. 272; Y. Sandoz/ C. Swinarski/B. Zimmermann (red.), Commentaire des Protocoles additionnels, 1986; H.S. Levie, The Law of Non-International Conflict, Protocol II to the 1949 Geneva Conventions, 1987; T. Meron, Human Rights in Internal Strife: Their International Protection, 1987; C. Meindersma, Applicability of Humanitarian Law in International and Internal Armed Conflict, Hague YIL 7 (1994), p. 113-140.
74

enevos konvencij 3 straipsnyje mginta itaisyti i situacij - iplstas kai kuri svarbesni karo statym galiojimas ir kilus pilietiniam karui.71 Nicaragua byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik, kad bendras 3 straipsnis reikia daugiau nei paprast sutartin norm. Teismas straipsn laik fundamentali bendrj humanitarins teiss princip", teisikai galiojani nepriklausomai nuo kokio sutartinio pagrindo, iraika. Atspinddamas elementarius monikumo motyvus", 3 straipsnis taip ireikia minimal standart kuris yra ir sudedamoji paprotins teiss dalis.72 1949 m. konvencij II protokolas, pasiraytas 1977 m., yra radikalesnis nei i konvencij 3 straipsnis ta prasme, kad juo ipleiamas didesns dalies (bet ne vis) karo statym galiojimas pilietiniuose karuose.73 Pagal io Protokolo 1(1) straipsn, jis taikomas ginkluotiems konfliktams, kurie vyksta auktosios susitarianios alies teritorijoje tarp jos ginkluotj pajg ir disidentini ginkluotj pajg ar kit organizuot ginkluot grupi, kurios, vadovaujamos atsakingos vadovybs, gyvendina toki jos teritorijos dalies kontrol, kuri leidia joms vykdyti ilgalaikes ir organizuotas karines operacijas bei utikrinti io Protokolo gyvendinim. 2 punkte tsiama: is Protokolas netaikomas situacijoms, susijusioms su vidiniais neramumais ir tampa, pavyzdiui, riaui, pavieni, atsitiktini prievartos akt bei kit panaaus pobdio akt, nesani ginkluotu konfliktu, atvejais. 1949 m. konvencij I protokolo, taip pat pasirayto 1977 m., 1(4) straipsnis yra radikalesnis ta prasme, kad juo, siekiant taikyti jame numatytas taisykles (ir galbt siekiant taikyti karo statymus apskritai), prie tarptautini kar priskiriami:74 ginkluoti konfliktai, kuriuose tautos, gyvendindamos savo teis apsi-

Dl pastarojo klausimo r. taip pat UNYb 1973, p. 549-550, 552-553.

75

r. E. Chadwick, SettDetermination, Terrorism and the International Law of Armed Conflict, 1995.
76

r. M. Veuthey, Guerilla et Droit Humanitaire, 1983.

sprendim, kovoja prie kolonijin viepatavim, svetimali okupacij bei rasistinius reimus. 3 straipsnis nebuvo veiksmingas, o tai, ar 1977 m. protokol po veikis bus skmingesnis, parodys ateitis.75 Pilietiniame kare papras tai abi puss laiko viena kit idavike; tai nesukuria palankios aplin kos karo statym laikymuisi. Be to, pilietiniuose karuose paprastai dalyvauja partizanai ir kitos nereguliarios pajgos, ir dl to tampa sunku atskirti kombatantus nuo civili gyventoj.76 Net jei pilietinis karas yra "internacionalizuotas", t.y. jame dalyvauja usienio pajgos, patirtis Vietname 19651973 metais rodo, jog tikimyb, kad bus laikomasi karo statym, padidja nedaug. Kita vertus, kartais represalij bei karo nusikaltli proces baim utikrindavo tam tikr pagar-

KARIAVIMO BDAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: JUS IN BELLO

421

b 3 straipsnio nuostatoms. Siekis suformuoti sau palanki usienio viej nuomon kartais veikia ir kaip paeidimus ribojantis veiksnys. Daugyb atuntj ir devintj deimtmet vykusi vidini ginkluot konflikt, kuriuos dar labiau eskalavo treij valstybi sikiimas (Kubos - Angoloje ir Etiopijoje, Piet Afrikos - Angoloje ir Mozambike, Vietnamo - Kampuijoje, Sirijos bei Izraelio - Libane, SSRS -Afganistane), parod, kad bendras 3 straipsnis bei II fakultatyvinio protokolo 1(4) straipsnis (kuriuo nacionalinio isivadavimo karai" priskirti prie tarptautini ginkluot konflikt") nra pakankami.77 Nors buvo diskutuojama dl pilietini kar internacionalizavimo" sikius treiosioms alims, valstybi praktikoje ie karai i esms tebebuvo laikomi grynai vidiniais konfliktais. Kaip parod neseni konfliktai Bosnijoje, Ruandoje, Afganistane, Liberijoje ir enijoje, danai nebuvo laikomasi netgi pai elementariausi standart, numatyt mintuose dokumentuose. iuolaikin humanitarin teis visa turi bti pritaikyta valstybi viduje vykstantiems karams.78

77

KARO NUSIKALTIM PROCESAI

Karo nusikaltim procesai yra kitas bdas valstybes priversti laikytis karo statym.79 Jau ankstesniais amiais ginkluotj pajg nariai ir kiti asmenys, vykd karo vedimo taisykli paeidimus (arba tiesiog vykd rimt paeidim), bdavo persekiojami. Teorikai juos gali bausti bet kuri valstyb (vadovaujantis universalios jurisdikcijos principu),80 taiau praktikoje toki jurisdikcij paprastai gyvendina valstyb, tam tikro karo atveju esanti prieingoje pusje. Akivaizdu, jog egzistuoja pavojus, kad kartais karo nusikaltim procesai gali virsti paprasiausiu kertu, bet panaikinus valstybs teis u karo nusikaltimus bausti prieo pilieius daug kalt asmen ivengt bausms. Retai pasitaiko valstybi, kurios u karo nusikaltimus baust savo pai pilieius, nors toki proces yra buv, ypa norint sukurti palank spd neutrali ali vieajai nuomonei; pavyzdiui, Nigerija 1968 m. lapkriio mnes nubaud savo karinink u belaisvio i Biafros nuovim ir prie Britanijos televizijos kameras vykd jam mirties bausm. Galima paminti ir vietnamieio My Lai, nubausto JAV, atvej,81 taip pat tragedijos, sukeltos Izraelio pajg Palestinos pabgli stovyklose Libane, tyrim.82 Teisiamieji karo nusikaltim procesuose paprastai ginasi motyvuodami tuo, kad jie vykd savo virininko sakymus; taiau tokie argumentai retai tikina. Bendras poiris yra tas, kad virininko sakym vykdymas nra pasiteisinimas - tai gali bti tik atsivelgta ir

Apie nacionalinio isivadavimo karus ir isivadavimo judjimus r. 6 ir 19 skyri. r. taip pat S. Oeter, Terrorism and Wars of National Liberation" from a Law of War Perspective, ZaoRV 49 (1989), p. 445.
78

r. A. Eide/A. Rosas/T. Meron, Combatting Lawlessness in Gray Zone Conflicts through Minimum Humanitarian Standards, AJIL 89 (1995), p. 215-223.
79

H.-H. Jescheck, War Crimes, EPIL 4 (1982), p. 294-298; D. Schindier, Crimes against the Law of Nations, EPIL I (1992), p. 875877. r. taip pat D.A. Wells, War Crimes and Laws of War, 1984; F. Malekian, International Criminal Law: The Legal and Critical Analysis of International Crimes, 1994; idem, The Monopolization of International Criminal Law in the UN, 2-as leid., 1995; Y. Dinstein (red.), War Crimes in International Law, 1996.
80 81

r. 7 skyri.

US v. Medina, 20 USCMA 403, 43 CMR (1971), p. 243. r. taip pat 1996 m. JAV statym dl karo nusikaltim, kur apibriamas enevos konvencij rimtas paeidimas", ILM 35 (1996), p. 1539.
82

Final Report of the Commission of Inquiry into the Events at the Refugee Camps in Beirut, 7 February 1983, ILM 22 (1983), p. 473. Be to, r. R. Maison, Les Premiers cas d'application des dispositions penales des Conventions de Geneve par les jurisdictions internes, EJIL 6 (1995), p. 260-273.

422

20 s k y r i u s

83

Dl naujausios analizs r. J.W. Grayson, The Defence of Superior Orders in the International Criminal Court, Nordic JIL 64 (1995), p. 243-260. Apie taisykles, kurias taiko Jugoslavijos Tribunolas, r. tekst toliau, p. 425-426.
84

E. Rauch, Espionage, EPIL II (1995), p. 114-116.

85

Trial of German Major War Criminals, 1946, Cmd. 6964, Misc. No. 12, at 65; 11 Trials of War Criminals before the Nuremberg Military Tribunals under Control Council Law No. 10, at 462, 533-535 (1948). r. Q. Wright, The Law of the Nuremberg Trial, AJIL 41 (1947), p. 39-72; J.F. Willis, Prologue to Nuremberg: The Politics and Diplomacy of Punishing War Criminals of the First World War, 1982; G. Ginsburg/V.N. Kudriavtsev (red.), The Nuremberg Trial and International Law, 1990; T. Taylor, The Anatomy of the Nuremberg Trials, 1992; B.V.A. Roling/A. Cassese, The Tokyo Trial and Beyond, 1993; G. Ginsburg, Moscow's Road to Nuremberg: The Soviet Background to the Trial, 1995; D. de Mildt, in the Name of the People: Perpetrators of Genocide in the Reflection of their Post-War Prosecution in West Germany, 1995.
86

Daugelis veik yra neteistos (pavyzdiui, alos padarymas ar kontrakto paeidimas pagal nacionalin teis), taiau ir nra nusikaltimai.
87

Jos yra cituojamos Tribunolo nuosprendyje: AJIL 41 (1947), p. 172, 219-220.

88

B.B. Ferencz, Crimes Against Humanity, EPIL I (1992), p. 869-871; M.C. Bassiouni, Crimes Against Humanity in International Criminal Law, 1992. 1968 m. JT Konvencij Dl senaties termino netaikymo u karo nusikaltimus ir nusikaltimus monijai" (tekstas ILM 8 (1969), p. 68) ratifikavo tik 43 valstybs; r. ILM 36 (1996), p. 1566.

sumainama bausm. Bet pasitaik keletas atvej, kai virininko sakym vykdymas buvo laikomas pagrstu pasiteisinimu dl nereikming kaltinim.83 Karo nusikaltlius reikia skirti nuo neprivilegijuot kariaujani asmen", pavyzdiui, nip.84 Neprivilegijuoti kariaujantys asmenys neturi teiss karo belaisvio status ir sugauti jie gali boti suaudyti su slyga, kad j, kaip neprivilegijuot asmen, statusas yra rodytas siningame procese. Taiau nelaikoma, kad neprivilegijuoti kariaujantys asmenys ir juos samdanios valstybs paeidia karo statymus; juos samdanti valstyb neprivalo mokti kompensacij u j veikl, kaip tai bt, jei i veikla prietaraut tarptautinei teisei. nipas, sugrs savo karines pajgas, vliau negali bti baudiamas u nipinj im; jokios panaios normos tarptautinje teisje, kuri taip panaikint karo nusikaltlio atsakomyb, nra. Niurnbergo Tribunolas, kuris (kaip ir Tokijo Tribunolas) buvo steigtas sjunginink susitarimu pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Vokietijos lyderius teis ne tik u karo nusikaltimus, bet ir u nusikaltimus taikai bei nusikaltimus monikumui.85 Nusikaltimai taikai Tribunolo Statute buvo apibrti kaip agresyvaus karo arba karo paeidiant tarptautines sutartis planavimas, ruoimasis jam, pradjimas ir vedimas". Kai kurie asmenys i Tribunolo Statuto nuostat kritikavo kaip retroaktyvaus galiojimo teiss norm. Aiku, kad agresyvus karas buvo neteistas pagal Kelloggo ir Briando pakt, bet iame Pakte nebuvo jokios normos, kuri nustatyt, kad agresija yra nusikaltimas86 arba kad Paktu tvirtinamos pareigos asmenims. Taiau daugyb neratifikuot sutari bei Taut Sjungos rezoliucij treiajame deimtmetyje,87 kurios gali bti laikomos paprotins teiss rodymu, konkreiai skelb, kad agresija yra nusikaltimas. Pabrtina, kad atsakomyb u nusikaltimus taikai tenka tik valstybs lyderiams, o ne eiliniams kareiviams, kurie dalyvauja agresyviame kare. ia prasme nusikaltimai taikai skiriasi nuo karo nusikaltim (ir nuo nusikaltim monikumui). Tuo metu egzistav tarptautini nusikaltim" tipai (pvz., karo nusikaltimai) utrauk ir individuali atsakomyb, todl pagrstai buvo taikomi individualios atsakomybs principai pagal analogij naujam tarptautiniam nusikaltimui - agresijai. Argumentas dl teiss retroaktyvaus veikimo labiau tinka kalbant apie nusikaltimus monikumui.88 Tribunolo Statute jie buvo apibrti taip: Nuudymas, pavergimas, deportavimas ir kiti nemoniki veiksmai, vykdyti civili gyventoj atvilgiu prie kar ar jo metu, taip pat persekiojimai politiniu, rasiniu arba religiniu pagrindu ... nepriklausomai nuo to, ar iais veiksmais paeidiama alies, kurioje jie vykdyti, vidaus teis.

KARIAVIMO B D A I IR B A U D I A M O J I ATSAKOMYB: IUS IN B E L L O

423

Kai kuriais aspektais nusikaltimai monikumui apima plaiau nei karo nusikaltimai; jie gali bti vykdyti prie kar arba jo metu, taip pat jie gali bti nukreipti prie bet kurios alies, skaitant valstybs paeidjos, civilius gyventojus. Taip nusikaltim monikumui draudimas reikia iimt i tradicins taisykls, kad valstyb su savo pilieiais turi teis elgtis savo nuoira;89 gana akivaizdu ir tai, kad is draudimas tarptautins teiss dalimi nebuvo pripaintas iki 1945 met. Tribunolas apribojo nusikaltim monikumui apimt formuluote "vykdius arba dl bet kokio nusikaltimo, esanio Tribunolo jurisdikcijoje", aikindamas, kad odiai bet koks nusikaltimas" reikia bet kok kit nusikaltim esant Tribunolo jurisdikcijoje", t.y. karo nusikaltimus ir nusikaltimus taikai. Kitaip tariant, veika nusikaltim monikumui gali reikti tik tuo atveju, jeigu vykdomas karo nusikaltimas arba nusikaltimas taikai. Taigi yd turto Vokietijoje konfiskavimas prie Antrj pasaulin kar bt reiks nusikaltim monikumui tuo atveju, jei is turtas bt buvs panaudotas agresyviam karui finansuoti; nebt reik nusikaltimo monikumui ir tai, jei is turtas bt buvs panaudotas Olimpinms aidynms finansuoti. (Bet io nusikaltim monikumui apimties ribojimo nebuvo laikytasi kai kuri kit po Antrojo pasaulinio karo vykusi karo nusikaltim proces atveju.)90 Ar kai kurios Niurnbergo Tribunolo Statuto nuostatos ireik retroaktyv teiss veikim - klausimas liko ginytinas. Kad ir kaip bt, nors ir teisingas yra teiginys, kad kai kuriais atvejais retroaktyvus teiss veikimas gali sukelti neteisingum, asmuo, manantis, jog teisingumas reikalavo Niurnberge teist asmen iteisinimo, turi labai savotik teisingumo suvokim.91 Bet kuriuo atveju bsimuose procesuose joki argument prie retroaktyv teiss veikim bti nebegali; Niurnbergo Tribunolo nuosprendis tapo precedentu ateiiai, o jame bei Tribunolo Statute idstytus principus vliau patvirtino Generalin Asamblja (1946 m.) ir Tarptautins Teiss Komisija, kurios Asamblja 1947 m. papra parengti kodekso, kuris apimt Niurnbergo proceso principus, projekt. Taiau Niurnbergo ir Tokijo tribunolai praktikai iliko vieninteliai precedentai penkis vlesnius deimtmeius, nors iuo laikotarpiu buvo vykdyta daug agresij ir iaurum, toki kaip Raudonj Khmer vykdytas genocidas Kambodoje. Tarptautins Teiss Komisijos92 parengt Nusikaltim taikai ir monijos saugumui" kodekso93 bei nuolatinio tarptautinio baudiamojo teismo,94 projektuose nebuvo pasiekta didesns paangos, kol vykiai buvusioje Jugoslavijoje ir Ruandoje atved prie istorinio poskio tako.

89 90

r. 14 skyri.

r. Eichmann byl (1961), ILR, 36as t., p. 5, 48-49. Apie byl r. taip pat 7 skyri.
91

r. L. Mansfield, Crimes Against Humanity: Reflections on the Fiftieth Anniversary of Numberg and a Forgotten Legacy, Nordic JIL 64 (1995), p. 293-341.
92 93 94

r. 3 skyri. r. Ferencz (1992), op. cit.

B.B. Ferencz, International Criminal Court, EPIL II (1995), p. 1123-1127.

424
95 96

20 s k y r i u s

r. taip pat 22 skyri.

Saugumo Taryba 1992 m. spalio mn. steig ekspert komisij, kuri informuot apie rimtus tarptautins humanitarins teiss paeidimus buvusioje Jugoslavijoje, r. ST 1992 m. spalio 6 d. Rezoliucij Nr. 780, UN Doc. S/RES/780 (1992). r. taip pat T. Meron, The Case for War Crimes Trials in Yugoslavia, FA 72 (1993), p. 122; J. O'Brien, The International Tribunal for Violations of International Humanitarian Law in the Former Yugoslavia, MIL 87 (1993), p. 639; T. Meron, Rape as a Crime under International Humanitarian Law, AJIL 87 (1993), p. 424-428; A. Stiglmayer (red.), Mass Raps: The War Against Women in BosniaHerzegovina, 1994; C. Chinkin, Rape and Sexual Abuse of Women in International Law, EJIL 5 (1994), p. 326-341; D. Petrovic, Ethnic Cleansing - An Attempt at Methodology, ten pat; 0. Gross, The Grave Breaches System and the Armed Conflict in the Former Yugoslavia, Mich. JIL 16 (1995), p. 783-830.
97

Tarptautinis baudiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai

Masiniai smurto ir brutalumo atvejai kare, kilusiame buvusios Jugoslavijos teritorijoje,95 Europoje nuo 1945 m. precedento neturj masini udyni ir vadinamosios etninio valymo" politikos vykdymo mastai, koncentracijos stovyklos, nuolatiniai kankinimai ir iaginimai96 lm tai, kad JT Saugumo Taryba savo 1993 m. gegus 25 d. priimta Rezoliucija Nr. 827 nusprend steigti ad hoc tarptautin baudiamj tribunol ir teisti tuos asmenis, kurie yra atsakingi u grubius tarptautins humanitarins teiss paeidimus, vykdytus buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuo 1991 m. sausio 1 d. iki tos datos, kuri nustatys Taryba po to, kai bus atkurta taika".97 is sprendimas buvo grindiamas JT stat VU skyriumi98 ir pasirod po praneimo, kurio Taryba buvo papraiusi i JT Generalinio sekretoriaus.99 Generalinio sekretoriaus pateiktas Tribunolo Statutas buvo patvirtintas be pakeitim.
Tribunolo jurisdikcija

Principin sprendim steigti Tribunol Saugumo Taryba prim savo rezoliucijomis Nr. 808 (1993 m. vasario 22 d.) ir Nr. 827 (1993 m. gegus 25 d.), kurios perspausdintos leidinyje ILM 32 (1993), p. 1203; Saugumo Taryba patvirtino Tribunolo Statut, UN Doc. S/25704 (1993), Annex, kuris perspausdintas ILM 32 (1993), p. 1192; Tribunolo 1994 m. vasario 11 d. patvirtintos Procesins ir rodym taisykls yra perspausdintos ILM 33 (1994), p. 484, kartu su dviem pakeitimais, p. 838 ir 1620; dl naujausios Taisykli redakcijos r. Doc. IT/32/ Rev.8 (1996 m. balandio 23 d.); dl kit su Tribunolo veikla susijusi taisykli r. ILM 33 (1994), p. 1581 ir 1590. r. taip pat M.C. Bassiouni, Commentaries on the Statute and Rules Governing the international Criminal Tribunal tor the Former Yugoslavia, 1995; K. Lescure/ F. Trintignac, International Justice for Former Yugoslavia: The Workings of the International Criminal Tribunal of the Hague, 1996; M.C. Bassiouni/ P Manikas, The Law of the International Criminal Tribunal lor the Former Yugoslavia, 1996.
98 99

r. 22 skyri.

Report of the Secretary-General Pursuant to Paragraph 2 of Security Council Resolution 808 (1993), UN

Tribunolo jurisdikcija yra ribota tiek teritorijos, tiek laiko atvilgiu: 100 tai tik buvusios Jugoslavijos teritorija101 ir apima laikotarp nuo 1991 m. sausio 1 d.102 iki tos datos, kuri nustatys Saugumo Taryba. Jurisdikcijos pradia buvo pasirinkta neutrali data, kad i anksto nekilt klausimo dl konflikto tarptautinio arba vidinio pobdio ir apimt visus vis nusikaltimus, vykdytus buvusios Jugoslavijos teritorijoje 1991 metais.103 Tribunolo dalykin jurisdikcija apsiriboja tais tarptautins humanitarins teiss paeidimais, kuriuos numatanios teiss paprotinis pobdis nekelia joki abejoni ir kurie (taip pat pagal paprotin tvark) utraukdavo asmens baudiamj atsakomyb; tai - enevos konvencij grubs paeidimai, karo statym ir paproi paeidimai, genocido nusikaltimas bei nusikaltimai monikumui.104 Taigi buvo pasistengta ivengti bet kokios kritikos, kad taikytinos teiss klausimu nesilaikoma principo nullem crimen sine lege (nra nusikaltimo be statymo. Vert. past.). Keturi enevos konvencij grubs paeidimai105 apima veikas, vykdytas prie asmenis bei turt, kuri apsaug ios konvencijos numato. Tokiomis veikomis gali bti: tyinis nuudymas; kankinimas ir nemonikas elgesys; tyinis dideli kani suklimas, sunkus kno ar sveikatos sualojimas; plataus masto turto naikinimas arba pasisavinimas, nepateisinamas kariniu btinumu; vertimas karo belaisv arba civil asmen tarnauti prieo valstybs karinse pajgose; tyinis teisi sining ir prastin teismo proces atmimas i karo belaisvio arba civilio asmens; civilio asmens neteistas

KARIAVIMO BDAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

425

atskyrimas nuo eimos arba neteistas kalinimas; civili asmen mimas kaitais.106 1 Fakultatyviniame protokole numatyta iplsta apsauga nebuvo traukta Tribunolo jurisdikcij, nes buvo abejojama dl kai kuri io Protokolo nuostat kaip paprotins teiss pobdio.107 Tribunolo jurisdikcijon patenkani karini nusikaltim sraas grindiamas 1907 m. Hagos konvencija Dl sausumos karo" bei Niurnbergo Tribunolo praktika. is sraas apima tokius nusikaltimus: nuoding ginkl arba ginkl, skirt sukelti nereikalingas kanias, naudojimas; miest griovimas ir niokojimas, nepateisinamas kariniu btinumu; neapsaugot miest puolimas ar bombardavimas; religijai, labdarai, vietimui skirt institucij, istorijos paminkl, meno ir mokslo krini sunaikinimas, pagrobimas ar alos jiems padarymas; visuomeninio arba privataus turto grobimas.108 Taiau i nusikaltim sraas nra baigtinis, nes Tribunolas gali nusprsti, kad ir kiti karo nusikaltimai patenka jo dalykin jurisdikcij. Dl nusikaltim monijai Tribunolo Statutas taip pat atspindi Niurnbergo precedent.109 Tokie nusikaltimai yra: nuudymas; pavergimas; deportavimas; kalinimas; kankinimas; iaginimas; persekiojimas politiniu, rasiniu ir religiniu pagrindu; kitos nemonikos veikos, vykdytos ginkluoto konflikto metu nepriklausomai nuo to, ar tas konfliktas savo pobdiu yra tarptautinis, ar vidinis, ir nukreiptos prie bet kuri civili gyventoj dal. Genocidas yra specifinis nusikaltim monijai atvejis, o Tribunolo Statute remiamasi 1948 m. Genocido konvencijos II straipsniu.110 Genocid reikia bet kuri i i veik, vykdyt siekiant visikai ar i dalies sunaikinti nacionalin, etnin, rasin arba religin grup: grups nari udymas; didel fizin arba psichin ala grups nariams; tyinis toki gyvenimo slyg grupei sudarymas, kad tai lemt jos visik arba dalin fizin sunaikinim taikymas priemoni, skirt ukirsti keli gimstamumui grupje, taip pat prievartinis vienos grups vaik perdavimas kitai grupei. Tokios veikos utraukia individuali baudiamj atsakomyb jas vykdiusiems asmenims nepriklausomai nuo to, ar j pilietybs valstyb yra ratifikavusi Genocido konvencij nes ioje Konvencijoje tvirtinti principai yra visuotinai pripainti privalomais valstybms netgi be jokio sutartinio sipareigojimo".111 Be to, be individualios baudiamosios atsakomybs, u genocido nusikaltim gali atsirasti atskira ir savarankika valstybs atsakomyb, jeigu asmens veika gali bti priskirta valstybei.112 Btent pastarja prasme Bosnija ir Hercegovina Tarptautiniame Teisingumo Teisme dl Genocido konvencijos paeidim inicijavo proces prie Jugoslavijos Federacin Respublik.113

Doc. S/25704 (1993), perspausdintas leidinyje ILM 32 (1993), p. 1163. Dl io praneimo aikinimo r. D. Shraga/R. Zacklin, The international Criminal Tribunal for the Former Yugoslavia, EJIL 5 (1994), p. 360380.
100

P.H. Kooijmans, The Judging of War Criminals: Individual Responsibility and Jurisdiction, LJIL 8 (1995), p. 443-448; G. Aldrich, Jurisdiction of the International Criminal Tribunal for the Former Yugoslavia, AJIL 90 (1995), p. 64-69.
101 102 103

Tribunolo Statuto 6-as straipsnis. 8-as straipsnis.

Alternatyvios svarstytos datos buvo 1991 m. birelio 25 d.", t.y. Kroatijos ir Slovnijos nepriklausomybs paskelbimo diena, 1991 m. birelio 27 d.", t.y. Federalins armijos siverimo Slovnij diena bei 1991 m. liepos 3 d.", t.y. kai vyko pirmieji susirmimai tarp serb ir kroat milicijos; r. Shraga/Zacklin, op. cit., p. 362-363.
,04 105

Statuto 2-5 straipsniai.

Kaip nustatyta straipsniuose 50/ 51/130/147, 1949 m. enevos konvencijos, op. cit.
106 107

r. Statuto 2- straipsn.

r. Shraga/Zacklin, op. cit., p. 364.

108 109 110

Statuto 3-as straipsnis. 5-as straipsnis.

Tekstas 78 UNTS 278. r. Statuto 4- straipsn.

111

r. Advisory Opinion of the International Court of Justice in Reservations to the Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide, ICJ Rep. 1951, p. 23. r. E. Klein, Genocide Convention (Advisory Opinion), EPIL II (1995), p. 544-546.
112 113

r. 17 skyri.

Konvencijos Dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j" taikymas (Bosnia and Herzegovina v. Yugoslavia (Serbia and Montenegro)), ICJ Rep. 1993, p. 3 ir 325. r. 18 skyri.

426

20 s k y r i u s

114

Statuto 6 straipsnis. Niurnbergo ir Tokijo tribunolai turjo teis paskelbti organizacij nusikalstama; dl to nacionaliniai teismai vliau persekiodavo ios organizacijos narius.
115 116

7-as straipsnis.

Apskritai apie imunitet r. 8 skyri; apie valstybi atstov imunitet r. 8 skyri, 11- pastab.
117 118

Statuto 7(4) straipsnis.

9-as straipsnis. Smulkiau apie proces bei valstybi sipareigojimus pagal Statuto 29 straipsn bendradarbiauti, r. Shraga/Zackiin, op. cit., p. 371 ir t.t.
119 120

18-28 straipsniai.

r. Shraga/Zackiin, op. cit., p. 376-377.

121

r. M. Leigh, The Yugoslavia Tribunal: Use of Unnamed Witnesses Against Accused, MIL 90 (1996), p. 235-238.
122 123 124

Statuto 63 straipsnis. 24 straipsnis.

r. L. Vierucci, The First Steps of the International Criminal Tribunal for the Former Yugoslavia, EJIL 6 (1995), p. 134-143; R. Kushen/K.J. Harris, Surrender of Fugitives by the United States to the War Crimes Tribunal for Yugoslavia and Rwanda, AJIL 90 (1996), p. 510-518.

Tribunolas turi jurisdikcij tik fiziniams asmenims ir neapima juridini asmen, organizacij bei valstybi.114 Bet kuris asmuo, kaltinamas Tribunolo jurisdikcijon patenkanio nusikaltimo planavimu, kurstymu, sakymu j vykdyti arba vykdymu, baudiamja prasme gali bti pripaintas atsakingu kaip nusikaltimo vykdytojas arba bendrininkas.115 Taigi Tribunolo jurisdikcija apima daugyb asmen: nuo aukiausio lygio politini sprendim primj iki karinink, kareivi, policinink ir civili. Atsakomybn gali bti patraukti visi, t.y. tie, kurie sak vykdyti nusikaltim, tie, kurie tik inojo (arba privaljo inoti) apie nusikaltim, taiau neukirto jam kelio (nors turjo galimyb ir pareig tai padaryti), taip pat tie, kurie faktikai vykd veik. Valstybi vadovai negali remtis savo imunitetu116 nuo persekiojimo. Kaip ir Niurnbergo Tribunole, teisiamasis negali teisintis virininko sakym vykdymu, nors tai gali bti laikoma atsakomyb velninania aplinkybe.117 Tribunolas savo jurisdikcija konkuruoja su nacionaliniais teismais persekiojant asmenis u tuos paius nusikaltimus, taiau jo jurisdikcijai buvo suteikta pirmenyb. Bet kurioje nacionalinio baudiamojo proceso stadijoje jis turi teis sikiti ir pareikalauti, kad nacionalins valdios staigos ar teismai jurisdikcij perleist Tribunolui.118 Nemaai Statuto nuostat yra susijusios su baudiamojo proceso principais (pvz., tariamj ir teisiamj teiss) ir vairiomis jo stadijomis.119 Vienas i esmini dalyk yra tai, kad negalima teisti in absentia (Niurnbergo procese tai buvo leidiama). Statuto autoriams pirmiausia rpjo tas neigiamas poveikis, kur tokie parodomieji procesai" turt Tribunolo kaip institucijos patikimumui tais atvejais, kai valstybs konflikto alys - tariamj atsisako perduoti Tribunolui.120 Tarp procesini taisykli, klusi rpesi, buvo liudytoj ir auk apsaugos taisykls, ypa anonimini liudytoj.121 Teisiamj teis apeliacij taip pat yra ribota (kitaip nei Niurnbergo Tribunolo, kurio sprendimai buvo galutiniai). Tribunol sudaro dvi kolegijos (po tris teisjus) ir atskira Apeliacin kolegija (5 teisjai), kuriai tiek prokuroras, tiek teisiamasis, motyvuodamas teise ar faktais, turi teis apsksti Tribunolo sprendim.122 Btina pabrti, kad skirtos gali bt tik kalinimo bausms (pagal buvusios Jugoslavijos teism bendr praktik); negali bti skirta mirties bausm (tai yra dar vienas Niurnbergo ir Tokijo tribunol skirtumas).123

Tribunolo veikla

Dar pernelyg anksti vertinti Tribunolo darb, kuris k tik prasidjo.124 Jo steigimo faktas - viena i gairi tarptautins teiss pltrai, o tai, kad jis realiai pradjo veikti, yra beveik stebuklas. Jugoslavijos Tri-

KARIAVIMO BDAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

427

bunolo pirmoji plenarin sesija vyko 1993 m. lapkriio 17 d. Hagoje, o kaip teismin institucija Tribunolas pradjo veikl 1994 m. lapkriio mnes, kai prim kaltinamj akt ir idav order suimti Dra-gan Nikolii, buvus Suicos lagerio Bosnijoje ir Hercegovinoje virinink.125 1996 m. vasario mnesio duomenimis Tribunole dirbo 11 teisj (Tribunolo pirmininkas italas Antonio Cassese'as), prokuroras (i pradi prokuroru buvo Richardas Goldstoneas i Piet Afrikos, o vliau j pakeit Louise'as Arbouras i Kanados) ir beveik 300 personalo nari i daugiau nei 35 valstybi.126 Pirmoji Tribunolo nagrinta byla musulmon genocidu kaltinamo serbo Dusko Ta-diiaus byla; Tribunolas atmet gynybos argument, kuriuo buvo abejojama jo jurisdikcija teisti teisiamj.127 1996 m. kovo mnesio duomenimis, Tribunolas prim 13 kaltinamj akt, 53 asmenis vardijo karo nusikaltliais,128 tarp j pirmuosius kaltinamuosius aktus (priimtus 1995 m. liepos 25 d.) aukto rango politiniams ir kariniams vadovams, tarp j Radovanui Karadiiui - Bosnijos serb administracijos Palje prezidentui, Ratko Mladiiui Bosnijos serb armijos vadui, ir Milanui Martiiui - buvusios Kroatijos serb administracijos Kninoje vadovui.129 Taiau, kaip sakoma senoje vokiei patarlje (kildinamai i vidurami ir nieko bendro neturiniai su Niurnbergo procesu), niurnbergieiai nebaudia mogaus, nebent j laiko savo inioje". Ar Tribunolas i tikrj yra bejgis, kaip teig daugelis, tarp j ir pats jo pirmininkas? Kas vyks, jei kaltinamieji nepasirodys teisme, o valstybs atsisakys iduoti savo kaltinamus lyderius? Tribunolas tai atsako remdamasis savo procesinmis taisyklmis.130 ios taisykls Tribunolui suteikia teis dl kaltinamojo asmens sumimo iduoti tarptautin order ir tuo atveju, jei valstybs institucijos, kuri pareiga yra padti gyvendinti teisingum, atsisako bendradarbiauti arba io bendradarbiavimo nepakanka, praneti Saugumo Tarybai. Tokiu atveju Saugumo Taryba turi sprsti, ar imtis koki nors prievartos priemoni. Kaltinamojo nepasirodymas Tribunole tik laikinai neleidia vykti procesui (in absentia), kol bus vykdytas orderis sumimui. Tribunolo nuomone, kaltinamj vers kentti ir tai, kad jis bus paskelbtas tarptautiniu bgliu" ir liks kalintas atvirame kaljime" j slepianioje alyje. Politiniai pokyiai ioje alyje gali reikti ir tai, kad kaltinamasis netenka tos valstybs globos. Galiausiai faktas, kad kaltinamieji alies lyderiai yra reikalaujami iduoti asmenys", smarkiai apribot j galimybes vykdyti savo funkcijas tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu. Bent jau nusikaltim aukos gyt galimyb pasiekti istorin pergal prie kaltinamj, nes neleist jam ivengti tarptautinio teisingumo.131

125

Indictment 1 ILM 34 (1995), p. 996.

126

r. ICTY Bull. Nr. 3, 1996.02.22, p. 4.

127

Byla IT-94-1-T, Sprendimas dl jurisdikcijos (1995 m. rugpjio 10 d.). Dl apeliacins bylos r. Prosecutor v. Tadic, byla Nr. IT-94-1-AR72, Appeal on Jurisdiction (1995 m. spalio 2 d.), perspausdinta ILM 35 (1996), p. 32. Be to, r. C. Meindersma, Violations of Common Article 3 of the Geneva Conventions as Violations of the Laws or Customs of War under Article 3 of the Statute of the International Criminal Tribunal for the Former Yugoslavia, NILR 42 (1995), p. 375397; J.E. Alvarez, Nuremberg Revisited: The Tadic Case, EJIL 2 (1996), p. 245-264; C. Greenwood, International Humanitarian Law and the Tadic Case, ten pat, p. 265-283; C. Warbrick/P Rowe, The International Criminal Tribunal for Yugoslavia: The Decision of the Appeals Chamber on the Interlocutory Appeal on Jurisdiction in the Tadic Case, ICLQ 45 (1996), p. 691-701.
128

r. ICTY Bull. Nr. 4, 1996 03 15, p. 3.

129

r. R. Dixon, New Developments in the International Criminal Tribunal for the Former Yugoslavia: Prominent Leaders Indicted and Jurisdiction Established, LJIL 8 (1995), p. 449-461.
130

Ypa 50-61 straipsniais, pakeistais 1996 m. sausio mn.; r. ICTY Bull. Nr. 3, 1996 02 22, p. 2-3.
131

Ten pat, p. 3.

428

20 s k y r i u s

132 133

r. 22 skyri .

TekstasILM 35 (1996), p. 89. l D valstybi dalyvi sipareigojim bendradarbiauti su Tribunolu santraukosr. PC. Szasz, The Protection of Human Rights Through the Dayton/Paris Peace Agreement on Bosnia,AJIL 90 (1996), p. 301-316, at 313-314.
134

r. A. Fatic, The Need for a Politically Balanced W orks of the Hague International W ar Crimes Tribunal,RIA, 1044, 1996 m. gegu s 15 d., p. 8-11.
135 136

Ten pat, p. 10-11. r. 18 skyri .

Ar tai i tikrj bus veiksminga - parodys ateitis. Viena problema yra susijusi su tuo, kaip teisingumo reikalavimus suderinti su taikos reikalavimais. Sunku tiktis, kad taikos derybos regione duos skming ir ilgalaiki rezultat, jeigu jose deramasi su vadovais, kuriems Tribunolas jau yra pareiks kaltinim ir idavs tarptautinius sumimo orderius. NATO IFOR pajg buvusioje Jugoslavijoje132 nenoras bti Tribunolo policija ir suimti tariamuosius taip pat irykina esamas problemas, kaip tai parod JAV atsisakymas 1996 m. birelio mnes vykdyti (bent jau tuo metu) Tribunolo pirmininko praym vesti sankcijas kai kurioms regiono valstybms dl j atsisakymo bendradarbiauti su Tribunolu remiantis j sipareigojimais pagal 1995 m. Deitono/Paryiaus taikos susitarim.133 Be to, teorikai Tribunol, kaip pagalbin Saugumo Tarybos sukurt organ, Saugumo Taryba gali ir panaikinti, nors, atsivelgiant viej nuomon bei auk interesus, nepanau, kad tokios drastikos priemons galt bti imtasi. Kita vertus, egzistuoja kitoki, subtilesni bd riboti jo tak, jei to prireikt (pvz., mainti jo finansavim). Serb poiriu, Tribunolas vykdo selektyv teisingum" (akcentuojant tariam disbalans tarp kroat padaryt nusikaltim tyrimo ir persekiojimo u juos) ir yra politinis teismas", kuriuo manipuliuoja didiosios Vakar valstybs.134 Kaip pastebjo vienas autorius: Hagos Tribunolas turi atsakyti svarbius procesinius ir kitus su tuo susi-

jusius klausimus, inter alia, ir tuos, kurie susij su faktu, kad, kitaip nei bet kuris kitas teismas, nra j kontroliuojanio bei teiss aktus dl jo leidianio parlamento, kad jis pats (tiksliau -jo Apeliacin kolegija) periri ir nagrinja prie jo paties sprendimus pateiktus apeliacinius skundus, kad savo veikloje jis prisiima tiek teiss akt leidybos, tiek teismines funkcijas, etc. Taiau svarbiausias dalykas yra tai, kad Hagos Tribunolas privalo nepasiduoti takingiausi tarptautini veikj takai ir bent jau mginti tapti labiau teismu tikrja to odio prasme nei politinio kerto instrumentu.135 Kiti skeptiki motyvai bt tokie: ar realioje praktikoje Tribunolas sugebs nubausti tik smulkias uveles", o didiosios uvys" sugebs prasmukti pro jo tinkl? Niurnbergo Tribunolo patirtis neleido tvirtai tiktis, jog Jugoslavijos Tribunolas bus pakankamai veiksmingas, kad veikt tarptautins bendrijos nesugebjim realiai sustabdyti kar ir iaurumus, vykdytus buvusioje Jugoslavijoje daugiau nei 5 metus. Ikyla teisinis klausimas: ar Saugumo Taryba pagal JT stat VII skyri turi teis steigti baudiamj

asmen jurisdikcij turint teismin organ kaip pagalbin. Kaip minta 18 skyriuje,136 bet kokio pobdio tarptautinei jurisdikcijai decentralizuotoje tarptautinje teisinje

KARIAVIMO BDAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

429

sistemoje nustatyti paprastai reikia valstybi sutikimo.137 Galbt kas nors stengtsi rodyti, kad nusikaltim, patenkani Tribunolo juris-dikcijon ir turini erga omnes pobd,138 atveju, taip pat atsivelgiant plai Saugumo Tarybos politin diskrecij, kuri ji turi pagal VII skyri, Tarybos turim galiojim tam pakanka.139 Be to, kyla abejoni dl nuostatos, ar Tribunolas yra nepriklausoma" institucija, nors akivaizdu, jog jis yra pagalbinis Tarybos organas. 140 Taip pat neaiku, ar Saugumo Taryba gali deleguoti" funkcijas (iuo atveju - teismines), kuri ji pati neturi.141 Akivaizdu, kad sprendimas pasirinkti privalom rezoliucij pagal VII skyri, o ne steigti Tribunol tarp valstybi sudaromos sutarties pagrindu, buvo grindiamas praktiniais motyvais tiesiog dl to, jog antrajam variantui gyvendinti reikjo pernelyg daug laiko, o atsivelgiant iaurumus buvusioje Jugoslavijoje bei trkum politins valios (arba galimybi) dl karins jgos panaudojimo, egzistavo bendra nuomon daryti bent kak.

137 138 139

r. 1 skyri. r. 3 skyri.

r. K. Oellers-Frahm, Die Einsetzung des Internationalen Tribunals uber Kriegsverbrechen im ehemaligen Jugoslawien" durch den Sicherheitsrat, FS Bernhardt, p. 733751.
140

r. J.M. Sjocrona, The International Criminal Tribunal for the Former Yugoslavia: Some Introductory Remarks from a Defence Point of View, LJIL 8 (1995), p. 463-474.
141 142

Ruandos Tribunolas
Saugumo Taryba 1994 m. lapkriio mnes nusprend steigti Baudiamj Tribunol nusikaltimams, vykdytiems per masines udynes Ruandoje.142 Nors Ruandos Tribunolas apeliacine kolegija ir prokuratra dalijasi su Jugoslavijos Tribunolu, egzistuoja kai kuri abiej tribunol atitinkamos jurisdikcijos skirtum.143 1996 m. duomenimis, Ruandos Tribunolas prim 3 kaltinamuosius aktus 10 asmen.144

r. taip pat 22 skyri.

Dl Ruandos Tribunolo statuto r. ST 1994 m. lapkriio 8 d. Rezoliucijos Nr. 995 pried, kuris perspausdintas leidinyje ILM 33 (1994), p. 1602.
143

r. T. Meron, International Criminalization of Internal Atrocities, MIL 89 (1995), p. 554.

144

Link nuolatinio tarptautinio baudiamojo teismo?*

Reikt paminti ir tai, kad 1994 m. ruden Tarptautins Teiss Komisija JT Generalinei Asambljai pateik Nuolatinio tarptautinio baudiamojo teismo statuto projekt.145 Generalin Asamblja 1995 m. gruodio mnes sudar Parengiamj komitet turjus parengti tok teism numatanios konvencijos suderint tekst, kuris vliau bt apsvarstytas ir patvirtintas tarptautinje konferencijoje.146 Komitetas savo praneim147 turjo pateikti 1996 met ruden. I tikrj nuolatinio tarptautinio baudiamojo teismo steigimas galt padti isprsti problemas, kylanias dl laiko ir darbo snaud, kuri reikalauja kiekvienu konkreiu atveju ad hoc teismo steigimas (pvz., Jugoslavijos ir Ruandos atvejai). Tai padt atsikratyti ir teisingumo selektyvinio gyvendinimo (sprsti ne visus, o tik kai kuriuos konfliktus), kuris neivengiamas taikant ad hoc metod. Galiausiai tokio teismo steigimas sutarties pagrindu paalint bet kokias abejones dl teismo tinkamo teisinio pagrindo pagal tarptautin teis, ki-

r. interviu su Richard'u Goldstone'u, UN Chronicle 1996, Nr. 2, p. 35-38, at 36, ir 38-40. Be to, r. R.S. Lee, The Rwanda Tribunal, LJIL 9 (1996), p. 37-62. * io teismo statutas buvo pasiraytas Romoje 1998 m., taiau dar negalioja. Vert. past.
145

r. J. Crawford, The ILC's Draft Statute for an international Criminal Court, AJIL 88 (1994), p. 140-152; S. Suikkari, Debate in the United Nations on the International Law Commission's Draft Statute for an International Criminal Court, Nordic JIL 64 (1995), p. 205-221. Dl ankstesns diskusijos r. M.C. Bassiouni, A Draft International Criminal Code and Draft Statute for an International Criminal Tribunal, 1987; B. Graefrath, Universal Criminal Jurisdiction and an International Criminal Court, EJIL 1 (1990), p. 6788.
146

JTO GA 1995 m. gruodio 11 d. Rezoliucija Nr. 50/46.

147

UN Chronicle 33 (1996), Nr. 1, p. 66; Nr. 2, p. 70.

430

20 s k y r i u s

148

r. G.I.A.D. Draper. War, Laws of, Enforcement, EPIL 4 (1982), p. 323-326.

149

A. Cassese, International Law in a Divided World, 1986, p. 285.

taip nei tais atvejais, kai ad hoc teismai steigiami pagal Saugumo Tarybos rezoliucijas. Kita vertus, praktinis trkumas yra tai, kad Teismo jurisdikcija bus apribota tik tomis valstybmis, kurios nusprs tapti konvencijos alimis. Ar Teismo statutas gaus visuotin pripainim, nors valstybinio suvereniteto doktrinos yra konservatyvus poveikis, parodys laikas.

GALIMI ATEITIES PROCESAI

Nemaai autori mano, kad tradicini karo taisykli nykimas, vyks per Pirmj ir Antrj pasaulinius karus, tsis ir ateities karuose. 148 1986 m. Antonio Cassese'as, dabartinis Jugoslavijos Baudiamojo Tribunolo pirmininkas, pastebjo:
Tarptautin kariavimo teisin kontrol tik tam tikru ribotu mastu jo ly-

giagreiai su organizuoto karinio smurto pltra. Didiausios karins valstybs nepripaino radikali apribojim, dl to i teiss sritis yra su daugybe trkum, sprag ir dviprasmybi.149

teisi nepaisymas jokiu bdu nebuvo vienintelis karo statym paeidinjimas per du pasaulinius karus; taip elgtis buvo galima todl, kad neutrali valstybi buvo nedaug ir jos buvo silpnos. Jei ateities karuose neutrali valstybi bt daugiau nei kariaujani, situacija skirtsi i esms. alys, septintojo deimtmeio pabaigoje dalyvavusios karuose Nigerijoje ir Vietname, labai jautriai reagavo kaltinimus, kad jos vykdiusios iaurumus; tai liudija t tak, kuri kartais gali daryti vieoji neutrali ali nuomon. Kita vertus, lygiai taip pat yra

Taiau gali atsitikti ir taip, kad branduolini ginkl tobulinimas turs netiesiogins ir paradoksalios takos vl tvirtinant kai kurias tradicines taisykles, kurios dviej pasaulini kar metu buvo praradusios savo tak. Po 1945 m. branduolinio karo baim branduolinms valstybms neleido pradti netgi maiausio tarpusavio konflikto (neskaitant menk incident SSRS ir Kinijos pasienyje); ir panau, kad tokia padtis iliks, kol egzistuos pakankamas branduolinis balansas. Todl tarptautiniai karai, ko gero, ateityje vyks tarp toki dviej ali, i kuri bent viena neturs branduolinio ginklo. Galime daryti ivad, jog, kaip atrodo, bus nemaai valstybi, skaitant vien ar daugiau branduolini valstybi, kurios bus neutralios ateityje vyksianiuose karuose, net jei j simpatijos bus vienoje ar kitoje kariaujanij pusje. Taigi kariaujanios valstybs bus priverstos kur kas labiau atsivelgti neutrali nuomon nei jos tai dar per du pasaulinius karus. Neutrali laiv

KARIAVIMO BDAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: IUS IN BELLO

431

akivaizdu, kad vieoji nuomon ne visada gali ukirsti keli konfliktuojani ali vykdomiems iaurumams, kaip tai parod buvusios Jugoslavijos ir Ruandos atvejai. Net jeigu branduolins valstybs viena su kita sitraukt konvencinius" (be branduolinio ginklo naudojimo) karinius veiksmus, panau, jog baim, kad kova gali virsti branduoliniu karu, skatins jas vykdyti karinius veiksmus atsargiai, ribotu mastu ir ribotais tikslais. Kitaip tariant, kariniai veiksmai labiau primint XV1II-XIX a. ribotus karus", o ne dviej pasaulini kar totalin kar"; ir visikai pagrstai galima tiktis, kad pagarba karo statymams, kas buvo bdinga XVIIIXIX a. karams, tokiuose ateities karuose vl bus atgaivinta. Taiau tikjim silpnina iauraus Irano ir Irako karo 1980-1988 m., kit nuo 1990 m. vykusi ginkluot konflikt patirtis. Dl to kyla klausimas, kaip apskritai galima kariauti teistai"? Ar i tikrj tarptautinmis normomis karas gali bti humanizuotas"? O gal mes apskritai tikime iliuzija, jei tursime mintyse fakt, kad nuo 1945 m. per daugiau nei 120 ginkluot konflikt uvo 22 mln. moni?150 iuo klausimu nuomons isiskiria. Kai kurie autoriai teigia, kad istorijoje mginimai tarptautinmis normomis humanizuoti" jgos naudojim karuose buvo neskmingi ir kad tokios normos tik padjo plisti ginkluotiems konfliktams ir karui suteik teisinius rmus.151 1899 m. Hagos taikos konferencijoje valstybs i principo susitar udrausti naudoti toliaaud artilerij prie netvirtintus miestus, bet Vokietijos atstovas pridr, kad jo vyriausyb draudim supranta kaip nedraudiant naikinti karin pranaum" suteikianius statinius. Netgi Antrasis Persijos lankos karas, kur sjunginink pajgos pagal JTO mandat kariavo prie Irak, kelia tam tikr klausim. io karo veiksmai iniasklaidoje buvo vaizduojami kaip naujausi technologij" panaudojimas chirurginio tikslumo" atakose prie karinius taikinius; taiau faktas yra tas, kad tik 7 procentai bomb pasiek numatytus taikinius.152 Ar beveik visikai sunaikinus Irako infrastruktr ir energetikos sistemas (dl to po karo, trkstant vandens ir medicinos pagalbos, mir tkstaniai civili gyventoj) buvo siekiama teist karini tiksl, ar tiktai toki slyg, kad Irako vyriausybei galt bti daromas politinis spaudimas?153 Ar i papildom al" teisine prasme pateisino karinis btinumas, proporcingumo principas bei atitinkama Saugumo Tarybos rezoliucija?154 Rimt klausim ikilo dl Irako pajg naudotos naftos kaip ginklo (padegti Kuveito naftos griniai ir nafta terta Persijos lanka); tai paskatino perirti teis, numatani aplinkos apsaug per ginkluot konflikt.155 JT Generalin Asamblja savo 1992 m. priimtoje Rezoliucijoje Dl aplinkos apsaugos per ginkluot konflikt" pareik, kad

150

M. Meijer/H. Fischer, Keeping Hope Alive - Do the Resolutions Fulfil the Expectations?, HV 1 (1995), p. 198.
151

M. Montani, Eine einzige Spur von Heuchelei - Wie das Volkerrecht den modernen Krieg humanisieren will und seine Inhumanitat legalisiert, HV 8 (1995), p. 216-217.
152

r. R. Normand/C. Jochnick, The Legitimation of Violence: A Critical Analysis of the Gulf War, Harvard ILJ 35 (1994), p. 387-416 su nuorodomis.
153

r. 1 skyri. Taiau apie kitus konflikto, susijusio su Irako pajg veiksmais, aspektus r. taip pat W. Klein (red.), Human Rights in Times of Occupation: The Case of Kuwait, 1995.
154 155

r. 22 skyri.

r. JTO Aplinkos apsaugos programos tarybos 16-j sesij, vykusi Nairobyje 1991 m. gegus 20-31 d.; Vykdomojo direktoriaus angin praneim Environmental Consequences of the Armed Conflict Between Iraq and Kuwait", UNEP/ GC.16/4/Add.1, 10 May 1991: M. Bothe, The Protection of the Environment in Times of Armed Conflict, GYIL 34 (1991), p. 54-62: G. Plant, Environmental Protection and the Law of War: A Fifth Geneva" Convention on the Protection of the Environment in Times of Armed Conflict, 1992; K.M. Kelly, Declaring War on the Environment: The Failure of International Environmental Treaties during the Persian Gulf War, AUJILP 7 (1992), p. 921-950: A. Leibler, Deliberate Wartime Environmental Damage: New Challenge for International Law, CWILJ 23 (19923), p. 67-131: R.G. Tarasofsky, Legal Protection of the Environment during International Armed Conflict, NYIL 24 (1993), p. 17-79; H.-P Gasser, For Better Protection of the Natural Environment in Armed Conflict, AJIL 89 (1995), p. 637-643; W.D. Verwey, The Protection of the Environment in Times of Armed Conflict, LJIL 8 (1995), p. 7-40. r. taip pat 22 skyri.

432

20 s k y r i u s

156

JTO GA 1992 m. lapkriio 25 d. Rezoliucija Nr. 47/37. r. tekst aukiau, p. 414-416.

157

aplinkos alojimas, nepateisinamas kariniu btinumu, aikiai prietarauja egzistuojaniai tarptautinei teisei.156 Panaiai Tarptautinis Teisingumo Teismas savo 1996 m. Konsultacinje ivadoje Dl branduolini ginkl naudojimo ar grasinimo jais teistumo" nustat, kad egzistuoja: bendra pareiga saugoti gamtin aplink nuo plataus masto, ilgalaiks ir didels alos padarymo jai; kariavimo metod ir priemoni, nukreipt tokios alos padarym arba galini padaryti toki al, draudimas; draudimas taikant represalijas atakuoti gamtin aplink.157 Kita vertus, is teiginys turi bti suprantamas turint galvoje ankstesn Teismo teigin apie tai, kas yra btina ir proporcinga gyvendinant teistus karinius udavinius", bei reikalavimu, kad valstybs, tai vertindamos, privalo atsivelgti aplinkybes, susijusias su aplinkos apsauga".158 Tokios formuluots kontekste teisine prasme problema yra, kaip nustatyti, k konkreiai kiekvienu atveju reikia karinis btinumas" arba teist karini udavini gyvendinimas"; tam tikslui reikia atsivelgti bendr ginkluoto konflikto kontekst bei abiej kariaujanij ali padt ir veiksmus. i teiss srit reikt iaikinti detaliau. Kad ir kaip ten bt, neteisinga teigti, kad tarptautin humanitarin teis tik legitimizuoja kar. Jos funkcija - nustatyti minimalius monikumo standartus nemonikumo situacijoje, nors neseni konfliktai parod, kad danai nesilaikoma netgi elementariausi standart. Aiku, jog ius in bello reikia pltoti toliau; taiau reikia atsivelgti ir tai, kad tokiam pltojimui reikia valstybi, kurios kuria teis ir formuluoja j vadovaudamosi savo interesais (skaitant karinius motyvus dl veiksming karo vedimo priemoni ir bd isaugojimo), sutarimo. Vis dlto pageidautina, kad daugiau valstybi, skaitant JAV, ratifikuot 1977 m. protokolus bei kitas humanitarines sutartis. Paprotin

ILM 35 (1996), p. 809, at 821, 31-as p.

158 159

Ten pat.

Meron (1996), op. cit., p. 238249. r. taip pat G. Abi-Saab, The 1977 Additional Protocols and General International Law: Some Preliminary Reflections, leidinyje Delissen/Tanja (red.), op. cit., p. 115. G.H. Aldrich/T.A.v. Baarda, Conference on the Rights of Children in Armed Conflict, 1994; G.S. Goodwin-Gill/I. Cohn, Child Soldiers: The Role of Children in Armed Conflict, 1994.
161 160

M. Bothe et al. (red.), National Implementation of International Humanitarian Law, 1990. Smulkiau apie btinyb tobulinti tarptautin humanitarin teis r. Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo Pusmnulio organizacij 26-osios tarptautins konferencijos rezoliucijas, HV 8 (1995), p. 224-229.

humanitarin teis turi bti toliau pltojama, kad upildyt spragas situacij, kurios nereglamentuojamos sutartimis.159 Dar viena problema, kuria susirpinta - tai vaikai ir nepilnameiai kareiviai ginkluotuose konfliktuose.160 Taiau pagrindin problema - ne tiek priimti naujas normas, bet taikyti bei utikrinti egzistuojanius humanitarinius principus ir norm sistemas. Iki iol tik kelios valstybs, 1949 m. enevos konvencij alys, vykd savo sipareigojimus transformuoti ias konvencijas savo nacionalines teisines sistemas, kad nubaust asmenis, kaltinamus karo nusikaltimais bei piktnaudiavimu Raudonojo Kryiaus 161 enklu. Be to, reikia tiktis, kad pasiseks ipltoti veiksming tarptautin teisin mechanizm skirt karo nusikaltliams bausti ir tai pasitarnaus grubi tarptautins teiss paeidim prevencijai.

21 SKYRIUS

JUNGTINI TAUT STATAI IR ORGANAI

Kaip jau matme 2-ame skyriuje,1 Jungtini Taut Organizacijos (JTO) sukrimas 1945 metais buvo antrasis mginimas sukurti universali Tarptautin organizacij, kurios svarbiausias tikslas - su kolektyvinio saugumo sistemos pagalba isaugoti taik. Taiau irykj skirtumai tarp Soviet Sjungos ir Vakar didij valstybi bei greitai po to prasidjs altasis karas susilpnino naujos organizacijos steigj bendradarbiavimo pagrind. Jungtini Taut veikla tapo netgi dar labiau komplikuota dl daugybs nauj valstybi, atsiradusi po dekolonizacijos, primimo i organizacij. Tik pasibaigus altajam karui pamau irykjo naujas pasaulins tvarkos scenarijus ir kitoks JT vaidmuo jame; tai ypa irykino rytinga tarptautin reakcija Irako vykdyt agresij prie Kuveit (1990-1991 m.), beprecedentis vairi JT taikos palaikymo operacij iplitimas bei kitos JT Saugumo Tarybos aktyvumo formos.2 iame skyriuje bus aptarti tik kai kurie JT aspektai: JT statai ir j aikinimo klausimas, naryst JT bei pagrindins j institucijos. Atskirai 22ajame skyriuje bus aptartos JT funkcijos taikiai sureguliuojant tarptautinius ginus, utikrinant taik bei saugum ir problemos, susijusios su JT taikomomis prievartinmis sankcijomis.3 Taiau svarbu pabrti, kad nors iuo metu svarbiausias JT udavinys vis dar tebra tarptautins taikos ir saugumo utikrinimas, JT vykdo nemaai ir kit svarbi funkcij;4 jos aptariamos kituose ios knygos skyriuose ir apima tokias sritis kaip dekolonizacija,5 mogaus teiss,6 humanitarin pagalba ir pagalba pabgliams,7 ekonomin pltra ir santykiai tarp turtingj ir neturtingj valstybi,8 aplinkos apsauga,9 tarptautins teiss pltojimas.10

r. 2 skyri, p. 53-54. L.M. Goodrich/ E. Hambro/A.P Simons, Charter of the United Nations: Commentary and Documents, 3-as leid., 1969; J.A. Frowein United Nations, EPIL 5 (1983), p. 272-281; O. Schachter, United Nations Chatter, ten pat, p. 287-293; Y.Z. Blum, Eroding the United Nations Charter, 1993; A. Roberts/B. Kingsbury (red.), United Nations, Divided World: The UN's Roles in International Relations, 2-as leid., 1993; E. Luard/D. Heater, The United Nations: How It Works and What It Does, 2-as leid., 1994; B. Simma (red.), The Charter of the United Nations: A Commentary, 1995; S.D. Bailey, The United Nations: A Concise Political Guide, 1995; R. Wolfrum (red.), United Nations: taw, Policies and Practice, 2 tomai, 1995; H.G. Schermers/N.M. Blokker, International Institutional Law, 3-as leid., 1995; C. Tomuscbat (red.), The United Nations at Age Fifty, 1995; S.H. Mendlowitz/B.H. Weston (red.), Preferred Futures for the United Nations, 1995. JTO stat tekstas yra perspausdintas leidinyje Brownlie BDIL, p. 1.
2 3 4

r. 2 2 s k y. ri r. 2 2 s k y. ri

r. A. Roberts/B. Kingsbury, Introduction: The UN's Roles in International Society since 1945, Roberts/Kingsbury (red.), op. cit., p. 1-62.
5

JUNGTINI TAUT STATAI IR J AIKINIMO PROBLEMA

Kaip ir dauguma tarptautini organizacij, JTO buvo kurta pasiraius sutart - JT status.11 statuose apibriami tikslai, kuriems gyvendinti i organizacija buvo kurta, ir tam tikri jai suteikiami galiojimai.

r. Basic Facts About the United Nations, 1995, p. 231-249. r. taip pat 2 ir 19 skyri.
6

r. T.J. Farer, The UN and Human Rights: At the End of the Beginning, Roberts/Kingsbury (red.), op. cit., p. 240-296; Basic Facts, op. cit., p. 189-214. r. taip pat 14 skyri.
7

r. Basic Facts, op. cit., p, 217227; E. Jahn, Refugees, EPIL 8

434

21 s k y r i u s

(1985), p. 452-456; P MacalisterSmith, United Nations Relief and Works Agency for Palestine Refugees in the Near East, ten pat, p. 519 222.
8

r. K. Dadzie. The UN and the Problem of Economic Development, leidinyje Roberts/Kingsbury (red.), op. cit., p. 297-326; Basic Facts, op. cit., p. 133-185. r. taip pat 15 skyri.
9

r. P Birnie, The UN and the Environment, leidinyje Roberts/ Kingsbury (red,), op. cit., p. 327383. r. taip pat 16 skyri.

10

r. N. Singh, The UN and the Development of International Law, leidinyje Roberts/Kingsbury (red.), op. cit., p. 384-419; Basic Facts, op. cit., p. 253-270.
11 12

r. 6 ir 9 skyri,

r. R.St.J. Macdonald, The United Nations Charter: Constitution or Contract, leidinyje R.St.J. Macdonald/ D.M. Johnston (red.), The Structure and Process of International Law, 1983, p. 889-912; G. Ress, The Interpretation of the Charter, leidinyje Simma CUNAC, p. 25-44.
13

Dl sutari aikinimo taisykli r. 1969 m. Vienos konvencijos Dl sutari teiss" 31-33 straipsnius; Konvencija perspausdinta leidinyje Brownlie BDIL, p. 388. Apie sutari teis r. 9 skyri.
14

JTO stat 111 straipsnis. r. M. Hilf, Article 111, Simma CUNAC, p. 1196-1200.

15

1969 m. Vienos konvencijos 33 straipsnis. r. M. Hilf, Die Auslegung mehrsprachiger Vertrage, 1973; C.B. Kuner, The Interpretation of Multilingual Treaties; Comparison of Texts versus the Presumption of State Meaning, ICLQ 40 (1991), p. 953 ir t.t.
16

Galima neperdtai teigti, jog visa Jungtini Taut istorija - tai nesibaigiantys ginai, kaip teisingai tuos status aikinti.12 stat formuluots yra labai nekonkreios, todl paprastai bdavo ginijamasi dl odiais ireikt teiss norm aikinimo; nespecialistai dl to gali stebtis, taiau teisininkai tuo nesistebi.13 Yra keletas prieasi, kodl JT statai sukl neprastai daug aikinimo problem. dokument daugiausiai reng politikai, o teisinink pagalba buvo menka; labai danai jo nuostatos yra nekonkreios arba jame apskritai nra atsakymo tam tikr konkret klausim (arba tai yra atsitiktinumas, arba atitinkamu klausimu nebuvo manoma pasiekti realaus susitarimo tarp ali). Galioja 5 oficialus tekstai, ir visi jie yra vienodai autentiki: an-gl, prancz, ispan, rus ir kin kalbomis.14 Tai yra autentikos" kalbos statams aikinti. Jas reikia skirti nuo JT oficiali" ir darbini" kalb. Arab kalba 1973 metais buvo pripainta viena i "ofi-ciali" Generalins Asambljos kalb, taiau tai neturjo jokios ta-kos stat aikinimui. Derybos San Francisko konferencijoje vyko angl ir prancz kalbomis, o kiti trys tekstai (kitomis kalbomis) vliau buvo iversti i anglikojo ir pranczikojo tekst; taiau yra skirtum tarp anglikojo ir pranczikojo teksto. Vienas i aikinimo udavini - derinti tokius skirtumus, taiau tai ne visada lengva padaryti.15 Negalima pamirti ir to, jog nei angl, nei prancz kalbos nebuvo daugumos delegat San Franciske gimtosios kalbos, taigi netikslum rengiant status ivengti buvo nemanoma. vairs aikinimo metodai yra aptariami toliau.16 Taiau nereikia tiktis, kad tie metodai pateikia aik atsakym visas aikinimo problemas. Aikinimas yra menas, o ne mokslas. Tam tikra prasme nra joki aikinimo taisykli, yra tik prielaidos, o jos labai danai prietarauja viena kitai. Kuri i viena kitai prietaraujani prielaid pasirinkti, neivengiamai nulemia politiniai veiksniai, kad ir kaip bt. "stengiamasi j ivengti. Btent is politini ir teisini veiksni mii-nys paaikina, kodl valstybs savo gin dl JT stat aikinimo nra linkusios perduoti Tarptautiniam Teisingumo Teismui.'7

r. B. Vitanyi, Treaty Interpretation in the Legal Theory of Grotius and Its Influence on Modern Doctrine, NYIL 14 (1983), p. 41-67; E.S. Yambrusic, Treaty Interpretation: Theory and Reality, 1987; RBernhardt, Interpretation in International Law, EPIL II (1995), p. 1416-1426.
17 18

Paodinis aikinimas
Paodinis aikinimas gali bti laikomas aikinimo metodu, kada nagrinjami tik dokumento odiai ir taikoma daugyb vairi prielaid t odi reikmei nustatyti.18 Pavyzdiui, daroma prielaida, jog odiai vartojami j prastine reikme, nebent i konteksto yra aiku, kad mintyje turima speciali reikm, tai ir taikytina specialioji reikm; dokumentas turi bti nagrinjamas kaip visuma ir daroma prielaida, jog tas pats odis, vartojamas skirtingose dokumento dalyse, turi t pai

r. 18 skyri.

1969 m. Vienos konvencijos 31 straipsnis.

JUNGTINI TAUT STATAI IR ORGANAI

435

reikm; jeigu tai manoma, konkreti nuostata neturi bti aikinama taip, kad prietaraut kitai nuostatai ar kit nuostat padaryt nereikaling arba vest akivaizd absurdikum. Taip aikinama daniausiai; taip, pavyzdiui, Anglijos teisjai aikina Parlamento aktus ir kitus dokumentus, ir teisininkai tarptautininkai aikina sutartis. Taiau tarptautinje teisje toks aikinimo bdas ne visada pateikia aik atsakym, nes sutari formuluots paprastai yra ne tokios konkreios kaip Parlamento aktai, jose yra maiau speciali termin; tai ypa pasakytina apie JT status. dokument daugiausiai reng politikai, todl daugelyje viet jis primena smoning nekonkretum rinkim manifeste. Skirtingas stat dalis 1945 metais San Francisko konferencijoje reng skirtingi komitetai,'9 o keletas patais buvo padaryta paskutin minut, dl to kai kur statuose nelabai dera skirtingos nuostatos.

Tikslas ir travaux preparatoires

Sutarties ali ketinimai gali bti nustatyti ne tik skaitant pai sutart, bet ir panagrinjus istorin deryb dl sutarties kontekst bei pa-i deryb protokolus. Tokie protokolai vadinami travaux preparatoires (parengiamieji darbai) ir danai jie yra naudojami kaip papildoma priemon tarptautins teiss normoms aikinti.20 Taiau travaux preparatoires aikinant tarptautini organizacij steigimo sutartis yra naudojamasi maiau nei aikinant kitas sutari ris. Tarptautini organizacij steigimo sutari galiojimas paprastai numatomas ilgesniam laikui nei daugumos kit sutari ri galioji-mo laikas, todl rmimasis travaux preparatoires ne visada bt tiks-lingas, nes tai reikt irjim praeit (galbt net labai tolim) vietoj irjimo dabart ar ateit; 1940-aisiais valstybi puoselti tikslai maai kuo gali padti sprendiant vairias devintojo deimtmeio problemas. Be to, faktas, kad dauguma JT valstybi nari organizacij stojo po 1945 met ir nedalyvavo San Francisko konferencijoje, rmimsi stat travaux preparatoires daro politikai nepagrst.

PRAKTIKA
Bdas, kuriuo valstybs vykdo savo sipareigojimus pagal sutart, gali bti rodymas to, ko jos pirmiausiai siek rengdamos sutart.21 Tai ypa pasakytina apie tarptautini organizacij steigimo sutartis,22 nes tokios sutartys dl savo pobdio nuolat taikomos daugel met. I tikrj viena i prieasi kodl JT stat formuluots yra tokios apta19 20

r. 2 skyri.

1969 m. Vienos konvencijos 32 straipsnis.

21 22

31(3)(b) straipsnis. r. 6 s k y. ri

436

21 s k y r i u s

23

r. W. Karl, Vertrag und spatere Praxis im Volkerrecht, 1983.

24

H.G. Schemers, Voting Rules in International Conferences and Organizations, EPIL 5 (1983), p. 395398; H.G. Schermers, Weighted Voting, ten pat, p. 398-399.
25

Pavyzdiui, r. tekst toliau (vidaus kompetencija), p. 438-439,

26 27

r. 9 skyri.

r. A. Tanzi, Notes on the Permanent Conference of Revision" of the United Nations Charter at the 50th Anniversary of the Organization, Rivista di Diritto Internazionale, 1995, p. 723-737; W. Karl/B. Mutzelberger, Article 108, Simma CUNAC, p. 11631178. Apie diskusijas dl JTO reformavimo r. 22 skyri.

kios, buvo ta, kad j rengjai tolesnje praktikoje norjo palikti erdvs lankstumui;23 deja, pasitikjimo tarp valstybi nari trkumas virto ne lankstumu, o nuolatiniais ginais dl aikinimo. Kai organizacijai suteikiama teis priimti sprendimus daugumos balsavimu,24 daugumos valstybi nari palaikoma praktika neivengiamai bus laikoma paios organizacijos praktika ir ji bus panaudota kaip organizacijos steigimo sutarties aikinimo priemon, nors iai praktikai prietarauja valstybi nari mauma. (Paprastai daugum tarptautinje organizacijoje sudaranios valstybs daugiausiai yra linkusios remtis praktika kaip steigimo sutarties aikinimo priemone, o maum sudaranios valstybs pasisako u griet, paodin aikinim, labiau remiantis travaux preparatoires.) Be to, ilgainiui praktik laikyti vien tik ali pirmini ketinim ro-dymu tampa fikcija. Praktika gauna savarankik reikm ir faktikai gali isipltoti prieinga linkme nei pirminiai ali ketinimai.25 Praktika gali isipltoti netgi prieingai nei nustatyta sutarties odiais. Ar tokia praktika yra neteista, ar ji gali pakeisti sutart? Sunku rasti atsakym klausim, nes tam tikros praktikos alininkai paprastai gina j teigdami, jog tai tra sutarties aikinimas, o ne jos pakeitimas; taiau jei praktika gali nutraukti sutarties galiojim,26 nra jokios logikos prieasties, kodl praktika negalt nulemti ir sutarties pakeitimo. Kita vertus, nors aikinant tarptautins organizacijos steigimo sutart gali bti remiamasi daugumos valstybi nari praktika, ja negalima remtis norint pakeisti toki sutart, nebent ji yra vienbalsiai pripastama; sutartis gali bti pakeista tik visoms alims dl to susitarus.

Situacija skiriasi tuo atveju, kai daugumos balsavimu pati sutartis numato jos keitimo galimyb. Pavyzdiui, JT stat 108 straipsnyje numatyta, kad stat pakeitimai sigalioja visiems Jungtini Taut nariams po to, kai jie priimami Generalins Asambljos nari dviej tredali bals dauguma ir ratifikuojami ... dviej tredali Jungtini Taut nari, skaitant visus nuolatinius Saugumo Tarybos narius.27 Jei i nuostata pagal analogij bt taikoma praktikos sukeltiems pakeitimams, atrodyt, jog praktika gali pakeisti JT status su slyga, jei tam pritaria du tredaliai nari, skaitant visus nuolatinius Saugumo Tarybos narius.

Veiksmingumas ir numanomi galiojimai

Aikinimas tarptautinje teisje remiasi prielaida, jog sutartis turi b-ti aikinama taip, kad kuo geriau bt realizuojami joje numatyti tikslai. I pirmo vilgsnio i prielaida gali pasirodyti tarsi prietaraujanti

J U N G T I N I TAUT STATAI IR ORGANAI

437

kitai prielaidai, t.y. kad sutartis turi bti aikinama ribojamai, siekiant utikrinti, kad nebt apribotas valstybi suverenitetas. Taiau realiai ios dvi prielaidos paprastai taikomos skirtingomis aplinkybmis. Ri-bojamo aikinimo principas daniausiai taikomas aikinant sutartis, su-teikianias jurisdikcij tarptautiniams tribunolams, taip pat sutartims, kuriomis vienai aliai nustatomi didesni sipareigojimai nei kitai aliai ar alims (tokiais atvejais ribojamu aikinimu siekiama suvelninti ali nelygyb). Ir prieingai, veiksmingumo principas28 daniausiai taikomas aikinant sutartis, nustatanias vienodas pareigas visoms a-lims (pvz., sutartis, kuriomis steigiamos tarptautins organizacijos). Veiksmingumo principas buvo puikiai pritaikytas Reparation for Injuries byloje, kurioje Tarptautinis Teisingumo Teismas padar ivad, jog Jungtins Tautos turi ne tik tuos galiojimus, kurie yra kon-kreiai numatyti statuose, bet ir tokius numanomus galiojimus, ku-rie yra btini tikslams, dl kuri JTO buvo steigta, siekti.29 Taiau bt pavojinga numanom galiojim doktrin laikyti vis problem, susijusi su tarptautini organizacij steigimo dokument aikinimu, sprendimo priemone. Dauguma gin dl JT stat aikinimo buvo susij su aikiai iai organizacijai suteiktais galiojimais; buvo ginijamasi tokiais klausimais: kuris organas turi vykdyti galiojimus? Kokia tvarka jis turi tai daryti? Numanom galiojim dok-trina maai kuo gali padti atsakant iuos klausimus, nes ji yra susijusi su visos organizacijos galiojimais, o ne su galiojim pasiskirs-tymu organizacijos viduje.

Jungtini Taut tikslai

Tarptautins organizacijos veikla yra neteista, jei ji veikia kitokiais tikslais nei tie, dl kuri ji buvo kurta (t.y. ultra vires veikla, kurios padariniai yra teisikai negaliojantys); tikslus, dl kuri organizacija buvo kurta, visada reikia atsivelgti aikinant jos steigimo sutart. Dl to ypa svarbu inoti JTO tikslus, kurie nurodyti [stat 1 straipsnyje: 1. Palaikyti tarptautin taik ir saugum ir, siekiant spti grsm taikai bei j paalinti, imtis efektyvi kolektyvini priemoni: nuslopinti agresijos aktus arba kitokius taikos paeidimus; taikiomis priemonmis, remiantis teisingumo ir tarptautins teiss principais, sureguliuoti arba isprsti tarptautinius ginus arba situacijas, galinias sukelti taikos paeidim; 2. Tarp taut pltoti draugikus santykius, grindiamus taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo gerbimu, taip pat imtis kit atitinkam priemoni visuotinei taikai stiprinti; 3. [gyvendinti tarptautin bendradarbiavim sprendiant ekonominio, socialinio, kultrinio ir humanitarinio pobdio tarptautines problemas,

28

Dl skirtingos io principo prasms tarptautinje teisje r. 10 skyri.

29

ICJ Rep. (1949), p. 174, at 180, 182; r. 6 skyri. r. taip pat G. Jaenicke, Article 7, Simma CUNAC, p. 201-202; Ress, op. cit., p. 42-43.

438

21 s k y r i u s

pltojant ir skatinant mogaus teisi bei pagrindini laisvi visiems, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos bei religijos, gerbim; 4. Bti centru, vienijaniu taut veiksmus iems bendriems tikslams gyvendinti. Akivaizdu, jog i tiksl formuluots yra labai plaios.30 Vakar ali politikai kartais pernelyg bdavo link manyti, jog svarbiausias ir vienintelis Jungtini Taut tikslas - utikrinti tarptautin saugum; taiau Treiojo pasaulio alys lygiai toki pat (jeigu ne didesn) reikm skiria tarptautinms ekonominio pobdio problemoms sprsti"31 bei utikrinti taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo laikymsi" (arba bent taut, esani kolonijinje valdioje).32

30

r. R. Wolfrum, Article 1, Simma CUNAC, p. 49-56; A. Randelzhofer, Purposes and Principles of the United Nations, Wolfrum UNLPP II, p. 9941002.
31 32 33

Vidaus kompetencija
Viena i stat nuostat, kuri esmingai riboja (arba galjo riboti) Jungtini Taut galiojimus, yra 2(7) straipsnis, kuriame nustatyta: ie statai jokiu bdu nesuteikia Jungtinms Tautoms teiss kitis reikalus, i esms priklausanius bet kurios valstybs vidaus kompetencijai, ir nepareigoja nari pateikti tokio pobdio reikalus sprsti pagal iuos status; taiau is principas nelieia prievartos priemoni taikymo VII skyriaus pagrindu. 2(7) straipsnis sukl daugiau gin nei bet kuri kita stat norma, taiau praktikoje jo aikinimas iliko kaip visada toks pat neapibrtas.33 Valstybs, kurios mano, jog 2(7) straipsnis draudia (arba nedraudia) Jungtinms Tautoms imtis tam tikr veiksm konkreiu atveju, savo poir mgina palaikyti vairiausiais argumentais, o tam tikslui pateikt argument vairov neleidia galutinio sprendimo laikyti neginijamu precedentu. Vidaus kompetencija labai svarbi tarptautinei teisei; ji reikia tuos dalykus (pvz., dar neseniai tokiu dalyku buvo laikomas valstybs elgesys su savo paios pilieiais),34 kuriais valstyb laisva nuoira nra ribojama pareigomis, nustatomomis tarptautins teiss. Taiau San Francisko konferencijoje buvo specialiai atmesta idja, kad vidaus kompetencija" statuose bt apibrta su nuoroda tarptautin teis, kadangi manyta, jog tarptautin teis yra pernelyg neapibrta. Tame yra dalis tiesos, nes paiuose statuose tvirtinta daugyb nuorod mogaus teises,35 apsisprendim36 ir pan., o tai yra taip nekonkretu, jog sunku pasakyti, kokias teisines pareigas tokios nuostatos tvirtina (jeigu apskritai jos

r. 15 skyri. r. 19 skyri.

r. A. D'Amato, Domestic Jurisdiction, EPIL I (1992), p. 10901096; F. Ermacora, Article 2(7), Simma CUNAC, p. 139-154; G. Arangio-Ruiz, The Plea of Domestic Jurisdiction Before the international Court of justice: Substance or Procedure?, leidinyje V. Lowe/M. Fitzmaurice (red.), Fifty Years of the International Court of Justice, 1996, p. 440-464.
34 35 36

r. 14 skyri. r. 14 skyri. r. 19 skyri.

tvirtina kokias nors pareigas). Jungtini Taut praktikoje daugelis kriterij taikoma tam, kad galima bt nustatyti, ar tam tikras klausimas priklauso valstybs vidaus kompetencijai. Vargu ar tam tikra veika bus laikoma priklausania

J U N G T I N I TAUT STATAI IR ORGANAI

439

valstybs vidaus kompetencijai, jeigu ji reikia tarptautins teiss ar kit valstybi interes paeidim, grsm tarptautinei taikai, grub mogaus teisi paeidim,37 arba jeigu ji yra susijusi su apsisprendimo teiss gyvendinimu kolonijoje.38 Veiksm vertinimui tak daro politiniai veiksniai, kurie ne visada yra nuosekls. Taiau praktikoje .,vidaus kompetencija" paprastai yra aikinama siaurai - prieingai stat rengj ketinimams. 2(7) straipsnyje numatyta, kad principas nesikiti vidaus kompetencijai priklausanius reikalus39 neapima prievartos priemoni taikymo VII skyriaus pagrindu". io skyriaus pavadinimas skamba taip: Veiksmai, susij su grsme taikai, taikos paeidimais ir agresijos aktais."40 Atsivelgiant dabartin Jungtini Taut praktik, 2(7) straipsnio pabaigoje pateikta formuluot yra nebtina, nes dabar grsm taikai, taikos paeidimas arba agresijos aktas automatikai yra laikomas klausimu, nepriklausaniu vidaus kompetencijai.

NARYST
JTO steigiamaisiais nariais buvo valstybs, kurios Antrajame pasauliniame kare buvo Sjunginink pusje.41 Nauj nari primim reglametuoja stat 4 straipsnis: 1. Naryst Jungtinse Tautose yra atvira visoms kitoms taikingoms valstybms, kurios prisiima iuose statuose esanius sipareigojimus ir kurios, Organizacijos nuomone, gali ir nori iuos sipareigojimus vykdyti. 2. Bet kuri tokia valstyb priimama Jungtini Taut narius Generalins Asambljos nutarimu, Saugumo Tarybai rekomendavus.42 Dabar (1996 m.) JTO narmis yra 185 valstybs, i kuri tik 51 valstyb buvo ios organizacijos steigja. Nari skaiiaus augim nulm septintojo deimtmeio dekolonizacijos procesas,43 taip pat Soviet Sjungos bei Jugoslavijos iirimas.44 Beveik visos nepriklausomos valstybs dabar yra JTO nars.45 Narmis nra tik keletas valstybi: Kiribatis, Nauru, Tonga, Tuvalu, Vatikanas, Taivanas ir veicarija (pastarojoje yra nemaai svarbi JT institucij bstini, taiau ji niekada neteik praymo dl narysts - 1994 m. surengtame referendume pasisak prie). JTO narmis yra ir mikrovalstybs, kuri teritorija nesiekia 500 kvadratini myli, o gyventoj skaiius -100 000, pavyzdiui, Andora, Antigua ir Barbuda, Grenada, Mikronezijos Federacins Valstijos ir Marshal Salos, Lichtenteinas (priimtas 1990 m. rugsjo 18 d.), San Marinas (priimtas 1992 m. kovo 2 d.), Monakas ir Palau. Pastarasis buvo priimtas 1994 m. lapkriio
37 38 39

r. 14 ir 22 skyri. r. 19 ir 22 skyri.

r. M. Schroder, Non-intervention, Principle of, EPIL 7 (1984), p. 358361; P Malanczuk, Humanitarian Intervention and the Legitimacy of the Use of Force, 1993, p. 12 ir t.t.; U. Beyerlin, Intervention, Prohibition of, Wolfrum UNLPP II, p. 805-813.
40

Dl stat 7-ojo skyriaus r. 22 skyri.

41

r. JTO stat 3 straipsn ir 2 skyri.

42

Tai reikia, kad tiek Saugumo Taryba, tiek Generalin Asamblja turi balsuoti u primim. r. taip pat K. Herndl, Admission of a State to Membership in United Nations (Advisory Opinions), EPIL I (1992), p. 35-38; K. Ginther, Article 4, Simma CUNAC, p. 158-175.
43 44

r. 2 skyri.

Dl nauj primim po 1990 m. r. Ginther, op. cit., p. 172-175. Dl klausimo, susijusio su Rusijos Federacijos permimu buvusios SSRS naryst JTO, skaitant nuolatin naryst Saugumo Taryboje, r. 11 skyri.
45

r. apvalg leidinyje VN 43 (1995), p. 46-48; Roberts/Kingsbury (red.), op. cit., Priedas C, p. 530.

440

21 s k y r i u s

46

ST 1994 m. lapkriio 29 d. Rezoliucija Nr. 963 (1994).

47 48

r. 19 skyri.

J. Kokott, Micro-States, EPIL 10 (1987), p. 297-299; J. Rapaport/ E. Muteba/J.J. Therattil, Small States and Territories - Status and Problems, 1971. r. taip pat 5 skyri.
49
50

r. 2 2 sky ri .

JTO stat 5 straipsnis. r. H.J. Schutz, Article 5, Simma CUNAC, p. 175-185; L. Makarcyk, Legal Basis tor Suspension and Expulsion of a State from an International Organization, GYIL 25 (1982), p. 476-489.
51

6 straipsnis. r. 0. Kimminich, Article 6, Simma CUNAC, p. 185193.

52

r. R. Suttner, Has South Africa Been Illegally Excluded from the United Nations General Assembly?, CILSA 17 (1984), p. 279-301; C.N. Patel, The Legal Aspects of State Expulsion from the United Nations: South Africa a Case in Point, NULR 3 (1982/3), p. 197-213.
53

r. P Malanczuk, Israel: Status, Territory and Occupied Territories, EPIL II (1995), p. 1468-1508, at 1488. JTO Generalins Asambljos 1975 m. lapkriio 10 d. Rezoliucija Nr. 3379 (XXX), kuria sionizmas buvo prilygintas rasizmui ir rasinei diskriminacijai; i Rezoliucija buvo panaikinta 1991 m. gruodio 17 d., taiau tik 111 bals u, 25 balsais prie ir 13 susilaikiusij, Malanczuk, MIL 78 (1984), p. 1501.
54 55

r. taip pat 5 skyri. r. 2 skyri.

mn.46 ir tai buvo paskutin teritorija, kontroliuota pagal JT globos sistem.47 Akivaizdu, jog toki mikroyalstybi lygyb (narysts prasme) su didelmis valstybmis kelia daugyb problem, kurias atspindjo iki 1971 m. Jungtinse Tautose vykusios diskusijos dl to, ar tokias valstybes apskritai reikia priimti organizacij.48 Nepriklausomai nuo to, ar valstyb maa, ar didel ir neisprendus svarbiausios problemos dl balsavimo teisi bei neatsakius klausim ar tokios valstybs realiai yra pajgios vykdyti savo sipareigojimus, kaip to reikalauja stat 4 straipsnis, galiausiai nugaljo universalios narysts principas. Pasibaigus JAV globos galiojimui, Mikronezija ir Marshal Salos sudar asociacijos sutartis su JAV, pagal kurias JAV yra atsakinga u i dviej valstybi gynyb. Taiau tai nebuvo laikoma prieastimi, dl kurios ios valstybs negalt bti JTO narmis. Valstybei narei, prie kuri imamasi prievartos priemoni,49 laikinai gali bti neleista naudotis i narysts kylaniomis teismis, 50 o valstyb nar, kuri nuolatos paeidinja stat principus, gali bti paalinta i organizacijos;51 kiekvienu atveju sprendim priima Generalin Asamblja, rekomendavus Saugumo Tarybai. ios nuostatos dar niekada nebuvo pritaikytos, nors daugelis Afrikos ir Azijos valstybi klestint apartheidui, Piet Afrikos Respublik (PAR) siek paalinti i JTO,52 o arab valstybs reguliariai imdavosi iniciatyv pamau de-legitimizuoti Izraelio dalyvavim Jungtinse Tautose ir nepripainti Izraelio delegacijos mandato Generalinje Asambljoje.53 Tiktai PAR buvo neleista dalyvauti Generalins Asambljos darbe 1974-1993 metais remiantis Generalins Asambljos Mandat komiteto sprendimu, kuriame buvo pareikta, jog PAR vyriausyb neatstovauja visiems PAR gyventojams. io sprendimo teistumas yra abejotinas, kadangi valdymo formos teistumas nra kriterijus narystei JTO.54 Bet kuriuo atveju paalinimas nebtinai yra veiksminga sankcija; kai kas gali laikyti tai kaip organizacijos prisipainim jog ji nesugebjo perteikti savo valios paalintajai valstybei narei. statuose nieko nekalbama apie valstybi nari istojim; tai buvo padaryta smoningai, nes istojimo teiss numatymas Taut Sjungos Statute nemaai valstybi nari paskatino istoti, o tai smarkiai susilpnino Sjungos veiksmingum.55 Taiau 1945 m. San Francisko konferencijoje istojimo teis iimtiniais atvejais vis dlto buvo. pripainta, pavyzdiui, "jei ... paaikja, jog organizacija yra nepajgi isaugoti taik arba gali tai padaryti tik teiss ir teisingumo sskaita", arba jei valstybs nars

teiss ir pareigos, pakeitus status (su kuo ji nesutiko), pasikeit ir j ji negali pripainti, arba jeigu pakeitimas, kuris reikiama bals dauguma bu-vo tinkamai patvirtintas Asambljoje arba visuotinje konferencijoje, ne-

J U N G T I N I TAUT STATAI IR ORGANAI

441

buvo ratifikuotas tokio skaiiaus valstybi, kuris yra btinas tokiam pakeitimui sigalioti.56 is nuomons pareikimas yra dalis stat travaux preparatoires, todl juo gali bti remiamasi aikinant status. Realiai istojimo klausimas ikilo vienintel kart. Indonezija 1965 m. sausio mnes norjo istoti protestuodama prie Malaizijos ( ios valstybs teritorijos dal Indonezija reik pretenzijas) irinkim nenuolatiniu Saugumo Tarybos nariu. Nors vargu ar Malaizijos irinkimas galjo bti laikomas iimtiniu atveju" San Francisko pareikimo prasme, tuo metu Indonezijos istojim sekretoriatas pripaino galiojaniu.57 Taiau 1966 m. rugsjo mnes Indonezija atnaujino naryst JTO. Jeigu jos istojimas i tikrj bt buvs galiojantis, Indonezija bt turjusi siekti pakartotinio primimo JTO pagal stat 4 straipsn, bet vietoj to ji tiesiog atnaujino savo dalyvavim tarsi nieko nebt buv, todl darytina ivada, kad jos istojimas buvo negaliojantis.

Atstovavimas Kinijai
Komunistai valdi Kinijoje ugrob 1949 m. pabaigoje, taiau iki pat 1971 m. Kinijai Jungtinse Tautose atstovavo Taivane sikrusi nacionalistin Chiang Kai-sheko vyriausyb.58 Iki to laiko vis pasigirsdavo tikinjim, kad komunistin Kinija turi bti priimta" Jungtines Tautas; taiau ikeldami btent narysts klausim tokios pozicijos alininkai, patys to nenordami, atsidurdavo JAV pusje, o ios tikinjo, kad komunistin Kinija neturi bti priimta", nes ji neatitinka 4 straipsnyje idstyt reikalavim: ji nra taikinga alis, nra pasirengusi vykdyti statuose numatyt sipareigojim ir t.t. Teisinga pozicija yra ta, kad JTO narmis yra valstybs, o ne vyriausybs;59 Kinijos valstyb yra ir visada buvo JTO nar; klausimas tik tas, kuri vyriausyb turi atstovauti Kinijai Jungtinse Tautose? Nors stat 4 straipsnis greiiausiai galt bti taikomas pagal analogij ir atstovavimo klausimams, labiau priimtinas atrodo poiris, jog valstybei narei turi teis atstovauti jos veiksminga vyriausyb; bet koks kitas sprendimas bt nesuderinamas su bendraisiais principais, reguliuojaniais santyk tarp valstybi ir vyriausybi tarptautinje teisje. Nors daugelis valstybi iki atuntojo deimtmeio nepripaino komunistins Kinijos vyriausybs, yra neginytina, jog i vyriausyb buvo veiksminga Kinijoje nuo 1949 m. pabaigos. Skirtumas tarp primimo ir atstovavimo yra svarbus ir kitais aspektais. Jei komunistin Kinija bt buvusi priimta kaip nauja valstyb nar, nacionalistin Kinija (Taivanas) bt ilikusi JTO nare (ir

56

Tekstas leidinyje United Nations Conference on International Organization: Documents, 7 t., p. 328-329.
57

r. Schwelb.Mt 54(1960), p. 661-672.

58

Restatement (Third), t. 1, 202 p., Reporters' Notes, p. 76; R. Heuser, Taiwan, EPIL 12 (1990), p. 367-373; U. Fastenrath, Article 3, Simma CUNAC, p. 197.
59

Dl skirtumo tarp valstybi ir vyriausybi r. 5 skyri.

442

21 s k y r i u s

nuolatiniu Saugumo Tarybos nariu) net ir primus komunistin Kinij. Jei is klausimas yra laikomas atstovavimo klausimu, komunistins vyriausybs atstov atvykim neivengiamai turi lydti nacionalistins vyriausybs atstov pasialinimas i vis JT organ, nes valstybei tarptautinje organizacijoje tuo paiu metu negali atstovauti dvi konkuruojanios vyriausybs; btent taip faktikai atsitiko 1971 m., kai Generalin Asamblja nusprend atstatyti visas teises Kinijos Liaudies Respublikai ir pripainti jos vyriausybs atstovus vieninteliais teistais Kinijos atstovais Jungtinse Tautose".60 1994 m. keletas JTO valstybi nari, mgindamos atstatyti Taivano naryst ioje organizacijoje, sudar komitet tuo klausimu, bet j pastangos lugo.61 Be to, klausimai dl nauj nari primimo, esani nari narysts sustabdymo ar paalinimo i JTO laikomi neprocedriniais, vadinasi, Saugumo Taryboje galioja, veto taisykl; klausimai dl atstovavimo laikomi procedriniais, taigi veto taisykl iuo atveju netaikoma.62

60

1971 m. spalio 25 d. JTO GA Rezoliucija 2758 (XXVI). r. taip pat Schutz, Membership, op. cit., p. 881.
61 62 63

Jugoslavijos atvejis
Netiesiogin paalinimo i organizacijos forma 1991 m. buvo pritaikyta buvusiai Jugoslavijai, kai Bosnija-Hercegovina, Kroatija, Makedonija ir Slovnija paskelb savo nepriklausomyb.63 Neskaitant likusios Jugoslavijos (Serbijos ir Juodkalnijos), visos naujosios nuo buvusios federacijos atsiskyrusios valstybs pateik praymus dl narysts JTO. Jos buvo priimtos, nors Jugoslavijoje tebesits ginkluotas konfliktas ir buvo nesureguliuotas sien klausimas. Skubiu Bosnijos-Hercegovinos primimu 1992 m. gegus 20 d. buvo siekiama sustiprinti silpnos valstybs pozicijas agresijos akivaizdoje. Kita vertus, dl buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos primimo ikilo sunkum, nes Graikija prietaravo dl naujos valstybs pasirinkto pavadinimo Makedonija"; tai Graikija traktavo kaip galim pretenzij tokio pat pavadinimo jos iaurin provincij. Graikija prietaravo ir naujam valstybs pasirinkimui savo vliavoje vaizduoti Verginos vaigd (senos Makedonijos dinastijos simbol). Pasiekus kompromis, Makedonija JTO buvo priimta 1993 m. balandio 8 d. su slyga, kad laikinai ji vadinsis Buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublika", kol bus sureguliuoti nesutarimai su Graikija.64 JTO atsisak leisti Jugoslavijos Federacinei Respublikai", atstovaujamai Serbijos ir Juodkalnijos, uimti buvusios Jugoslavijos Socialistins Federacins Respublikos viet. Ji teig, jog tai nra tas pats teiss subjektas, nes buvusi Jugoslavijos valstyb nustojo egzistuoti ir nra bendro pretenzijos tstinum pripainimo.65 Saugumo Taryba ir Gene-

FAZ, 1994 m. rugsjo 23 d., p. 6. r. tekst toliau, p. 444-446.

r. Y.Z. Blum, UN Membership of the New" Yugoslavia: Continuity or Break?, MIL 86 (1992), p. 830-833. r. taip pat straipsnius apie buvusios Jugoslavijos naryst JTO", MIL 87 (1993), p. 240-248, ir Ginther, op. cit., p. 174. r. 5, 11 ir 22 skyri.
64 65

r. 11 skyri. r. 5 skyri.

ralin Asamblja nusprend, kad Jugoslavijos Federacin Respublika

J U N G T I N I TAUT STATAI IR ORGANAI

443

turi i naujo kreiptis dl narysts, o iuo metu susilaikyti nuo dalyvavimo Asambljos darbe,66 nors jai buvo leista toliau dalyvauti kai kuri kit JT organ veikloje.

JUNGTINI TAUT ORGANAI

Egzistuoja 6 pagrindiniai JTO organai: Generalin Asamblja- j sudaro visos valstybs nars; trys tarybos, vykdanios labiau specializuotas funkcijas ir sudarytos i riboto valstybi nari skaiiaus - tai Saugumo, Ekonomin ir Socialin bei Globos Taryba;67 du organai, sudaryti ne i valstybi nari, o i nepriklausom asmen, t.y. Sekretoriatas ir Tarptautinis Teisingumo Teismas.68 Taip pat veikia daugyb pagalbini institucij, kurias steig pagrindiniai organai.69 Svarbiausias politinis organas - tai Saugumo Taryba.

Saugumo Taryba
Saugumo Taryb sudaro 15 valstybi nari.70 5 nariai yra nuolatiniai: Kinija, Pranczija, Jungtin Karalyst, JAV ir Rusija, kuri 1991 m. prane JTO, jog, remiama Nepriklausom Valstybi Sandraugos nari, ji ts buvusios SSRS naryst visuose JTO organuose. 71 Prie Rusijos Federacijos ingsn neprotestavo n viena JTO valstyb nar, nors, grietai kalbant, galima bt rodinti, jog iuo atveju buvo btina pakeisti status, kad galima bt pakeisti Saugumo Tarybos sudt.72 Kiti 10 Saugumo Tarybos nari yra nenuolatiniai, kuriuos 2 metams renka Generalin Asamblja. Nenuolatini nari skaiius, pa-keitus status, buvo padidintas nuo 1966 m. sausio 1 d. (prie tai buvo 6 nariai); didjant JTO nari skaiiui, buvo manoma, jog reikia padidinti ir Saugumo Tarybos nari skaii ir taip suteikti galimyb daugiau valstybi dalyvauti Saugumo Tarybos veikloje. Pagal dabartin praktik 5 nenuolatini nari vietas uima Afrikos ir Azijos valstybs, dvi vietas Lotyn Amerikos valstybs, vien - Ryt Europos valstyb ir dvi Vakar Europos bei kitos valstybs (kitos valstybs" i esms reikia Britanijos Sandraugos baltsias" nares: Kanad Australij ir Naujj Zelandij). stat 24 (1) straipsnis numato: Siekdami garantuoti, kad Jungtins Tautos greitai ir efektyviai atlikt savo veiksmus, jos nariai nustato, kad pagrindin atsakomyb u tarptauti-ns taikos ir saugumo palaikym tenka Saugumo Tarybai ir sutinka, kad, vykdydama savo pareigas, susijusias su ia atsakomybe, Saugumo Taryba veikt j vardu.73

66

1992 m. rugsjo 22 d. Rezoliucija Nr. 47/1.

67 68 69

r. 19 skyri. r. 18 skyri.

r. G. Jaenicke, Article 7, Simma CUNAC, p. 195-207.

70

E.J. de Arechaga, United Nations Security Council, EPIL 5 (1983), p. 345-349; K.C. Wellens (red.), Resolutions and Statements of the United Nations Security Council (1946-1992): A Thematic Guide, 2-as leid., 1993.
71 72

r. 11 skyri.

Dl diskusijos r. Y.Z. Blum, Russia Takes Over the Soviet Union's Seat at the United Nations, EJIL 3 (1992), p. 354-361. r. 11 skyri.
73

r. J. Delbruck, Article 24, Simma CUNAC, p. 397-407.

444

21 s k y r i u s

74 75 76 77

r. 22 skyri. r. 22 skyri. r. 22 skyri.

Tai nelieia Tarybos priimam rekomendacij, r. J. Delbruck, Article 25, Simma CUNAC, p. 407-418.
78

Prie padidinant Saugumo Tarybos nari skaii 1966 m., sprendimas neprocedriniu klausimu bodavo priimamas, jeigu u jj balsuodavo septyni nariai (vietoj devyni), skaitant sutampanius nuolatini nari balsus". r. S.D. Bailey, The Procedure of the UN Security Council, 2-as leid., 1988; Bruha, op. cit., p. 1151-1153; M.C. Wood, Security Council Working Methods and Procedure: Recent Developments, ICLQ 45 (1996), p. 150-161.
79

Saugumo Tarybos svarbiausios funkcijos - rekomendacij dl taikaus gin sureguliavimo teikimas74 bei prievartos priemoni taiky-mas grsmi taikai, taikos paeidim bei agresijos akt atvejais.75 Ta-ryba buvo labai svarbi organizuojant JT taikos palaikymo operacijas, t.y. veikl, kuri nebuvo numatyta statuose.76 stat 25 straipsnis numato: Jungtini Taut nariai, remdamiesi iais statais, sutinka paklusti Saugumo Tarybos nutarimams ir juos vykdyti. Taigi Saugumo Taryba turi teis priimti pareigojanius sprendimus, kuri valstybs nars privalo laikytis.77 Balsavimo Saugumo Taryboje procedr reglamentuoja stat 27 straipsnis: 1. Kiekvienas Saugumo Tarybos narys turi vien bals. 2. Saugumo Tarybos sprendimai procedriniais klausimais priimami devyni Tarybos nari bals dauguma. 3. Saugumo Tarybos sprendimai visais kitais klausimais priimami devyni Tarybos nari bals dauguma, skaitant vienodai balsavusi vis nuolatini Tarybos nari balsus, su slyga, kad, priimant nutarimus pagal VI skyri, gine dalyvaujanioji alis balsuojant susilaikys.78 Taigi pagal 27(3) straipsn kiekvienas nuolatinis Saugumo Tarybos narys turi veto19 teis priimant sprendimus neprocedriniais klausimais. Kaip nustatyti, ar klausimas yra procedrinis, ar ne? San Fran-cisko konferencijoje 4 didiosios valstybs, kuri iniciatyva i Konferencija buvo suaukta (JAV, SSRS, Jungtin Karalyst ir Kinija), ivardijo kai kuriuos klausimus, kurie turt bti laikomi procedriniais (pvz., sprendimai pagal stat 28-32 straipsnius, klausimai dl darbotvarks), taip pat kai kuriuos kitus klausimus, kurie neturt bti laikomi procedriniais (pvz., rekomendacijos dl taikaus gin sureguliavimo, sprendimai imtis prievartos priemoni); jei abejojama, pats preliminarus

F. Munch, Veto, EPIL 5 (1983), p. 389-392.

80

Svarbus dokumentas iuo poiriu yra keturi didij valstybi 1945 m. birelio 7 d. pareikimas dl balsavimo procedros Saugumo Taryboje, perspausdintas leidinyje Brownlie BDIL, p. 46.

klausimas (t.y. klausimas, ar tam tikras klausimas yra procedrinis, ar ne) turt bti laikomas neprocedriniu.80 Tai nulm dvigub veto"; nuolatin Saugumo Tarybos valstyb nar gali vetuoti bet kok mginim laikyti klausim procedriniu, o paskui vetuoti bet kok rezoliucijos projekt tuo klausimu. Pasinaudodama dvigubu veto, Soviet Sjunga kartais bandydavo daugel klausim kurie pagal 4 didij valstybi pareikim aikiai buvo priskirti procedriniams klausimams, paversti neprocedriniais. Tokiam piktnaudiavimui keli ukirsti gali Saugumo Tarybos pirmininkas. post paeiliui vienam mnesiui uima kiekvienas Saugumo Tarybos narys; jeigu pirmininkas reaguoja mginim piktnaudiauti dvigubu veto ir nusprendia, kad pats preliminarus klausimas yra procedrinis, pirmininko

J U N G T I N I TAUT [STATAI IR ORGANAI

445

sprendimas yra galutinis, nebent jis panaikinamas (procedriniu) Saugumo Tarybos balsavimu. Kiekvienas i nuolatini nari kartkartmis pasinaudodavo savo veto teise, nors Soviet Sjunga ia teise naudodavosi daniau nei kiti nuolatiniai Saugumo Tarybos nariai. Nuo 1945 iki 1992 met veto buvo pasinaudota: Soviet Sjunga- 114 kart; JAV - 69 kartus; Jungtin Karalyst - 30 kart; Pranczija - 18 kart; Kinija - tris kartus.81 19451990 met laikotarpiu bendras veto skaiius siek 279 atvejus, o nuo tada veto teise naudotasi labai retai. Tai yra svarbus dalykas, kadangi nuo JTO krimo iki 1990-j buvo priimta tik apie 650 Saugumo Tarybos rezoliucij, t.y. vidurkis nesiek 11 rezoliucij per metus; o 1990-1993 metais buvo priimta apie 250 rezoliucij, t.y. vidutinikai daugiau nei po 60 per metus.82 JAV 1990 m. gegus 31 d. vetavo rezoliucij Izraelio okupuot teritorij klausimu, o Rusija 1993 m. gegus 11 d. vetavo rezoliucij dl taikos palaikymo pajg Kipre finansavimo. Kita vertus, tokios statistikos reikm yra ribota, nes ji neapima paslpt veto" (kai yra daug susilaikiusi nari) bei neoficiali veto" (kai nebeleidiama toliau svarstyti klausimo dl neabejotino veto taikymo) atvej.83 Veto teis danai bdavo kritikuojama dl to, kad ja smarkiai susilpninamas Saugumo Tarybos vaidmuo. I tikrj is vaidmuo buvo silpnesnis vykstant ginkluotiems konfliktams, kuriuose tiesiogiai dalyvavo nuolatiniai Tarybos nariai (pvz., Suecas 1956 m., Vengrija 1956 m., Vietnamas 1946-1975 m., karas tarp Kinijos ir Vietnamo 1979 m.); tai neleido Tarybai imtis veiksm ir vykstant daugeliui ginkluo-t konflikt, su kuriais nuolatiniai nariai buvo susij netiesiogiai aria kuriuose turjo tam tikr interes. Taiau veto teiss egzistavimu pripastamos didiosios politikos realijos; tai yra neprastai plai Saugumo Tarybos galiojim kaina. Reikia pabrti, jog visi nuolatiniai Saugumo Tarybos nariai yra branduolins valstybs; veto teiss panaikinimas maai padidint reali JT gali, kadangi i esms Jungtins Tautos vis tiek negalt imtis prievartos veiksm prie branduolin ginkl turini valstyb. Bet kuriuo atveju kai kurios neigiamiausios veto teiss savybs buvo suvelnintos praktikoje. 27(3) straipsnio paodinis aikinimas reikt, jog visi nuolatiniai nariai turi balsuoti u rezoliucijos projekt, kad ji bt priimta; susilaikymas reikt veto.84 Taiau nuo pat pirmj JT veiklos met sigaljo nuosekli praktika susilaikym nelaikyti veto teiss iraika, ir Tarptautinis Teisingumo Teismas Namibia byloje i praktik pripaino teista.85 Nuolatinio nario nedalyvavimo pasekms yra maiau aikios, nes i tikrj tokia problema ikilo tik kart. Soviet Sjunga 1950 me-

81

r. Roberts/Kingsbury, Introduction, op. cit., p. 10.

82

S.D. Murphy, The Security Council, Legitimacy, and the Concept of Collective Security After the Cold War, Colum. JTL 31 (1994), p. 201-288, at 207. r. taip pat A.W. Patil, The UN Veto in World Affairs 1946-1990: A Complete Record and Case Histories of the Security Council's Veto, 1992.
83

r. Simma/Brunner, op. cit., p. 466.

84

i nuostata yra netgi dar aikiau suformuluota pranczikajame tekste: Les decisions du Conseil de Securite sur toutes autres questions sont prises par un vote affirmant de neuf de ses membres dans Sequel sont comprises les voix de tous les membres permanents."
85

ICJ Rep. 1971, p. 16, 22. r. 19 skyri.

446

21 skyrius

86 87

r. 22 skyri.

r. T. Schweisfurth, Article 28, Simma CUNAC, p. 469-480.

88 89

Apie i byl r. 18 skyri.

r. pavyzdiui, Roberts/Kinsbury, op. cit., p, 39 ir t.t.; M. Smith, Expanding Permanent Membership in the UN Security Council: Opening a Pandora's Box or Needed Change?, Dick. JIL 12 (1993), p. 173.
90

UN Doc. A/34/246 (1979). r. Geiger, op. cit., p. 396-397.

tais boikotavo Saugumo Taryb protestuodama prie pastarosios atsisakym pripainti komunistinius Kinijos atstovus. 1950 m. birelio mnes iaurs Korjai siverus Piet Korj Soviet Sjungos nedalyvavimas leido Saugumo Tarybai priimti rezoliucij, rekomendavusi valstybms narms nusisti savo pajgas pagalb Piet Korjai.86 SSRS ios rezoliucijos teistum ginijo remdamasi tuo, kad i buvo priimta jai nedalyvaujant. Diskutuotina, ar praktika, atsiradusi dl nuolatinio nario susilaikymo, pagal analogij gali bti taikoma nuolatinio nario nedalyvavimo atveju; bet SSRS boikotas pats savaime, ko gero, reik jos sipareigojim pagal stat 28(1) straipsn paeidim; iame straipsnyje sakoma: Saugumo Taryba organizuojama taip, kad galt be perstojo funkcionuoti. iam tikslui kiekvienas Saugumo Tarybos narys vis laik Organizacijos bstinje turi turti savo atstov."87 Taigi atrodo, jog nuolatinio nario nedalyvavimas neturt ukirsti kelio Saugumo Tarybai priimti sprendimo, nes kitaip vienos valstybs neteistas elgesys paralyiuot vis Saugumo Tarybos veikl. Bet kuriuo atveju Saugumo Tarybos veiksmai 1950 m. birelio mnes turjo vien teigiam padarin: nuo to laiko n vienas nuolatinis narys nemgino boikotuoti Saugumo Tarybos. stat 27(3) straipsnyje numatyta, kad priimant sprendimus pagal VI

skyri gino alis turi susilaikyti nuo balsavimo. VI skyrius reglamentuoja taik gin sprendim, taip pat taik situacij, galini sukelti gin, sureguliavim; taiau skirtumas tarp gin ir situacij yra labai neapibrtas. Be to, danai sunku pasakyti, kas yra konkretaus gino alis; paprastai ginas skirtingai gali paliesti daugelio valstybi interesus. Pirmaisiais keleriais JTO egzistavimo metais vyko diskusijos dl skirtumo tarp gin ir situacij, dl gino ali apibrimo bei tikslios VI skyriaus apimties. Nuo 1950-j met tokios diskusijos tapo retesnmis ir daugeliu atvej pareiga susilaikyti nuo balsavimo buvo tiesiog ignoruojama; valstybs danai dalyvaudavo balsavimuose dl gin, kuri alimis jos bdavo, o kitos valstybs dl to retai protestuodavo. Vienas nesenas pavyzdys Tarybos taikytos sankcijos Libijai dl ios tariamos atsakomybs Lockerbie byloje, dl kurios JAV, Jungtin Karalyst ir Pranczija dalyvavo 88 balsavime. Pastaruoju metu Saugumo Tarybos sudtis bei balsavimo joje procedra tapo atrios kritikos objektais, kadangi i sistema nebeatspin-di tarptautins sistemos pokyi, vykusi nuo

1945 met.89 Teisingo atstovavimo bei nari skaiiaus padidinimo Taryboje klausimus jau kl neprisijungusios ir besivystanios alys 1979 metais.90 Taiau i iniciatyva nedav joki rezultat, kol nesibaig altasis karas, kai Japonija ir Vokietija, remiamos kit ali, ireik savo nor gauti nuolatinio nario status. 1993-j pabaigoje Generalin Asamblja nu-

J U N G T I N I TAUT STATAI IR ORGANAI

447

sprend steigti darbo grup, kuri sprst teisingo atstovavimo ir Saugumo Tarybos nari skaiiaus didinimo klausim" 91 ir pradt derybas, kurios (ios knygos raymo metu) tebesitsia. 92 Dabartiniai nuolatiniai nariai turi bendr suinteresuotum neatsisakyti savo privilegij (skaitant ir teiss vetuoti bet kok stat pakeitim ar perirjim, kas, j nuomone, yra jiems nenaudinga), todl reformos procesas tikriausiai bus sunkus. Taip pat nesutariama, kokia valstyb kokiam regionui turt atstovauti (pvz., Afrikoje ar Lotyn Amerikoje). Galiausiai egzistuoja problema ir dl to, kad, norint utikrinti veiksming Tarybos veikl, egzistuoja politinio pobdio ribos, neleidianios, viena, padaryti jos pernelyg didele, o kita - pernelyg susilpninti branduolini valstybi privilegijuot status. I dalies i diskusij skatina sitikinimas, kad sustiprjs Saugumo Tarybos vaidmuo ir jos aktyvumas pasibaigus altajam karui ikels platesnio masto konstitucini problem, susijusi su Tarybos galiojimais bei i galiojim ribomis.93 Tai susij ne tik su skaidrumo", kai sprendimus priima P5 (5 nuolatiniai nariai) arba P3 (Vakar valstybs), trkum, nes i nari susitikimai danai bna slapti, o vliau vieai ufiksuojamas tik formalus veto.94 Tai lieia ir tvirtinim, jog iuo metu Saugumo Taryb vl m smarkiai kontroliuoti Vakar valstybs, ypa veiksmus, kuri imamasi vadovaujant JAV.95
91 92

UN Doc. A/48/26 (1993).

Generalin Asamblja
Generalin Asamblj96 sudaro visos JTO valstybs nars. Tam tikr supratim apie klausim, kuriuos ji gali svarstyti, plat rat galima susidaryti i i stat nuostat: Generalin Asamblja gali svarstyti bet kokius klausimus ir reikalus, jai priklausanius pagal iuos status arba lieianius bet koki organ, numatyt iuose statuose, galiojimus ir funkcijas, ir ... duoti rekomendacijas Jungtini Taut nariams arba Saugumo Tarybai, arba ir nariams, ir Saugumo Tarybai bet kuriuo i i klausim ar reikal.97 Generalin Asamblja gali svarstyti bet kokius, su tarptautins taikos ir saugumo palaikymu susijusius klausimus, kuriuos jai pateikia kuris nors Organizacijos narys ar Saugumo Taryba, arba kokia nors valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, ... ir ... gali pateikti rekomendacijas iais klausimais suinteresuotai valstybei ar valstybms, arba Saugumo Tarybai, arba ir Saugumo Tarybai, ir suinteresuotai valstybei ar valstybms ...98 Generalin Asamblja organizuoja tyrinjimus ir teikia rekomendacijas, kad: a) prisidt prie tarptautinio bendradarbiavimo politikos srityje ir skatint paangi tarptautins teiss pltr bei jos kodifikavim;

r. E. Kourula/T. Kanninen, Reforming the Security Council: The International Negotiation Process Within the Context of Calls to Amend the UN Charter to the New Realities of the Post-Cold War Era, LJIL 8 (1995), p. 337. Detaliau apie valstybi pozicijas r. D. Bills, International Human Rights and Humanitarian Intervention: The Ramifications of Reform of the United Nations' Security Council, Texas ILJ 31 (1996), p. 107-130.
93 94

r. 1 8 ir 2 2 s k. ri y

r. W.M. Reisman, The Constitutional Crisis in the United Nations, MIL 87 (1993), p. 83-100, 85-86.
95

r. Bills, op. cit., p. 117-18, ir 22 skyri.

96

S.F. Vallat, United Nations General Assembly, EPIL 5 (1983), p. 323329: S. Magiera, Article 9, leidinyje Simma CUNAC, p. 217-226.
97

JTO stat 10 straipsnis. r. K. Hailbronner/E. Klein, Article 10, ten pat, p. 226-242.

98

11(2) straipsnis. r. K. Hailbronner/E. Klein, Article 11, ten pat, p. 242-253.

448

21 s k y r i u s

99

13(1) straipsnis. r. C.-A. Fleischhauei, Article 13, ten pat, p. 265-278. r. taip pat 3 ir 14 skyri.
100

14 straipsnis. r. 0. Kimminich, Article 14, ten pat, p. 279-287; j. Delbruck, Peaceful Change, Wolfrum UNLPP II, p. 970-981.
101

15 straipsnis. r. R. Hilger, Article 15, Simma CUNAC, p. 287-293.

102

b) skatint tarptautin bendradarbiavim ekonominje, socialinje, kultros, vietimo bei sveikatos apsaugos srityse, ir palengvint galimum naudotis mogaus teismis bei pagrindinmis laisvmis visiems..." ... Generalin Asamblja gali rekomenduoti taikaus sureguliavimo priemones bet kuriai situacijai ... jei, jos nuomone, i situacija gali pakenkti bendrai gerovei arba draugikiems taut santykiams.100 Be i bendr galiojim, Generalin Asamblja vykdo ir tam tikrus labiau apibrtus galiojimus. Pavyzdiui, ji gauna ir svarsto vi-s kit JTO pagrindini organ praneimus.101 Ji tvirtina organiza-cijos biudet ir nustato na sumas, kurias biudet turi sumokti kiekviena valstyb nar.102 Valstyb nar, nemokanti jai nustatyt na organizacijos biudet, netenka balsavimo Generalinje Asam-bljoje teiss, jei jos siskolinimas yra lygus arba virija na, kurie jai priklauso sumokti u prajusius dvejus pilnus metus, sum; taiau Generalin Asamblja gali netaikyti ios taisykls, jeigu ji mano, kad tok siskolinim nulm aplinkybs, nepriklausanios nuo valstybs nars valios.103 JTO biudetas i tikrj yra usitsusi nuolatin problema,104 kuri dar labiau pagilino isipltusios veiklos apimtys pasibaigus altajam karui, ypa suintensyvjus taikos palaikymo operacijoms visame pasaulyje,105 kurios nefinansuojamos i reguliaraus biudeto.106 Pagrindinis JTO biudeto sistemos principas - galimyb mokti" (tai i es-ms siejama su valstybs nars bendrojo vidaus produkto dydiu), pagal kur didiausia nata tenka didiausi k turiniai valstybei, t.y. JAV. I pradi JAV naas turjo sudaryti beveik 40 procent viso JTO biudeto, o Argentinos ir Brazilijos naas - maiau nei 2 procentai, Indijos - truput daugiau nei 4 procentai. Vliau JAV naas pamau buvo mainamas iki 25 procent 1972 m., nors faktinis ios alies pajgumas mokti virija lyg. 1994 m. JTO patvirtino nauj ir lankstesn, bet kartu ir kur kas sudtingesn sistem 1995-2000 met laikotarpiui. JAV ir toliau turi mokti daugiausiai (tuos paius 25 procentus), o 94 valstybs nars (daugiau nei pus vis JTO nari) turi neti minimal na, t.y.

17 straipsnis. r. R. Schmidt/W. Koschorreck, Article 17, Simma CUNAC, p. 293-317; R. Wolfrum, Budget, Wolfrum UNLPP I, p. 78-86. 19 straipsnis. r. C. Tomuschat, Article 19, Simma CUNAC, p. 327339.
104

r. The Independent Advisory Group on UN Financing: Financing an Effective United Nations, 1993; W. Koschorreck, Financial Crisis, Wolfrum UNLPP I, p. 523-531.
105 106

r. 22 skyri.

Smulkiau r. A. Plaga, VN 43 (1995), p. 30.

107 108

VN 43 (1995), p. 20-21. r. UN Chronicle, 1996, Nr.2, p. 67.

kiekvienai i j tenka 0,01 procento; vadinasi, vis 94 valstybi bendras naas nesieks net 1 procento viso JTO biudeto. I 185 valstybi nari 14 valstybi moka daugiau nei 1 procent ir bendras j naas sudaro daugiau nei 86 procentus reguliaraus JTO biudeto (JAV, Japonija ir Vokietija kartu sumoka beveik 50 procent).107 1996 m. balandio 30 d. duomenimis, JTO skola siek 2,8 mlrd. USD: 1,7 mlrd. USD u taikos palaikymo operacijas ir 1,1 mlrd. USD - pagal reguliarj biudet. Daugiau nei pus ios skolos buvo skolingos JAV (1,5 mlrd. USD); Rusija buvo skolinga daugiau nei 400 mln. USD, Ukraina - 245 mln. USD.108

J U N G T I N I TAUT STATAI IR ORGANAI

449

Balsavimo Generalinje Asambljoje procedras reglamentuoja 18 straipsnis: 1. Kiekvienas Generalins Asambljos narys turi vien bals; 2. Generalins Asambljos nutarimai svarbiais klausimais priimami dvie-j tredali per balsavim buvusi ir balsavime dalyvavusi Asambljos nari bals dauguma.Tokie klausimai yra: rekomendacijos dl tarptautins taikos ir saugumo palaikymo, nenuolatini Saugumo Tarybos nari rinkimai, Ekonomins ir Socialins Tarybos nari rinkimai, Globos Tarybos nari rinkimai pagal 86 straipsnio 1(c) punkt, nauj nari primimas Jungtines Tautas, narysts teisi ir privilegij sustabdymas, nari paalinimas i Organizacijos, su globos sistemos funkcionavimu susij ir biudeto klausimai; 3. Nutarimai kitais klausimais, taip pat papildom kategorij klausim, kuriuos reikia sprsti dviej tredali bals dauguma, nustatymas, pri imami per balsavim buvusi ir balsavime dalyvavusi nari bals dauguma.109 Kai kuriais klausimais, susijusiais su vidiniais organizacijos reikalais, Generalin Asamblja gali priimti valstybes nares pareigojanius sprendimus; akivaizdus to pavyzdys - rezoliucijos biudeto klausimais. Taiau kitais klausimais (pvz., dl gino tarp valstybi nari 110 arba su mogaus teismis susijusiais klausimais),111 Generalin Asambl-ja neturi teiss nei priimti privalom sprendim, nei imtis koki nors utikrinimo priemoni; ji gali teikti tik rekomendacijas.112 iuo atvilgiu jos galiojimai yra kur kas maesni nei Saugumo Tarybos, o tai paaikina fakt, kodl veto teis egzistuoja Saugumo Taryboje, bet ne Generalinje Asambljoje. Nors Generalins Asambljos rezoliucijos ir nra privalomos, jos' gali turti svarbi teisini pasekmi.113 Jos gali bti paprotins teiss arba teisingo JT stat aikinimo rodymas. Rezoliucija, smerkianti valstyb, vykdiusi tarptautins teiss paeidim, yra naudinga priemon versti t valstyb pakeisti savo pozicij. Rezoliucija, smerkianti valstyb A dl jos vykdytos agresijos prie valstyb B, reikia, jog kitos valstybs gyja teis stoti valstyb B ginti. stat rengjai stengsi ukirsti keli galimiems nesutarimams tarp Saugumo Tarybos ir Generalins Asambljos atsirasti. 12(1) straipsnis numato: Saugumo Tarybai vykdant iuose statuose numatytas funkcijas dl kokio nors gino ar situacijos, Generalin Asamblja dl io gino ar situacijos negali teikti jokios rekomendacijos, nebent to paprao Saugumo Taryba.114 Taiau faktikai paaikjo, jog 12(1) straipsnis nelabai varo Generalins Asambljos galimybes. Labai danai Saugumo Taryba sprendimo tam tikru klausimu negaldavo priimti dl veto; tokiais atvejais

109

r. R. Wolfram, Article 18, Simma CUNAC, p. 317-327.

110 111 112

r. 22 skyri. r. 14 skyri.

r. Hailbronner/Klein, Articles 10 and 11, op. cit., p. 231-242, 243253.

113 114

r. 3 skyri.

r. K. Hailbronner/E. Klein, Article 12, Simma CUNAC, p. 253-264.

450

21 skyrius

115

r. 2 ir 2 2 s k. ri y r. 2, 16 ir 19 skyri. r. 22 skyri.

116

117 118

r. P. Wilenski, The Structure of the UN in the Post-Cold War Period, leidinyje Roberts/Kinsbury (red.), op. cit., p. 437, at 445-448; K. Dicke, Reform of the United Nations, Wolfrum UNLPP II, p. 1012-1024. r. taip pat 22 skyri.
119

r. B. Lindemann/D. HesseKreindler, Secretariat, Wolfrum UNLPP II, p. 1129-1135; J. Lemoine, The International Civil Servant - An Endangered Species, 1995.
120

S.M. Schwebel, United Nations Secretary-General, EPIL 5 (1983), p. 341-345; H.v. Morr, SecretaryGeneral, Wolfrum UNLPP II, p. 11361146.
121 122

r. tekst aukiau, p. 444.

97 straipsnis. r. W. Fiedler, Article 97, Simma CUNAC, p. 1019-1032.

Saugumo Taryba stengdavosi t klausim ibraukti i savo darbotvarks (toks sprendimas yra procedrinio pobdio, todl jam veto netaikomas), kad suteikt galimyb Generalinei Asambljai sprsti t klausim. Ankstyvojoje JTO veiklos stadijoje Vakar valstybs buvo linkusios pabrti Generalins Asambljos, kurioje jos turjo daugum, galiojimus; nepaisant SSRS prietaravim, valdia i Saugumo Tarybos buvo perkelta Generalin Asamblj. Naujai susikrusios Afrikos ir Azijos valstybs tapo didiausia valstybi grupe Asambljoje ir ypa palaik taking io organo vaidmen. Tuo paiu Vakar valstybi entuziazmas Generalins Asambljos atvilgiu iblso. Komunistins alys m suvokti Generalins Asambljos vert kaip geriausi viet propagandai ir diskusijoms, taiau nei SSRS, nei Kinija niekada nebuvo linkusios patikti reali gali institucijai, kurioje negalioja veto teis.. Vakar valstybs, etj deimtmet vyravusios Generalinje Asambljoje, band paversti j institucija, kuri galt imtis karo veiksm, kad isaugot taik pasaulyje.115 Afrikos ir Azijos valstybs, kurios vyrauja iandieninje Generalinje Asambljoje, niekada neband tokiu bdu inaudoti ios institucijos; kai dar egzistavo balansas tarp supervalstybi, jos laiksi poirio, kad Saugumo Taryba yra pati tinkamiausia institucija imtis karini veiksm, kartu siekdamos inaudoti savo pozicijas Generalinje Asambljoje taip, kad bt atsivelgiama j nuomon dl ekonomini klausim, kolonializmo ir apartheido. 116 Dabar, pasibaigus altajam karui, karins intervencijos, sankcionuotos Saugumo Tarybos pagal stat VII skyri,117 praktika paprastai kritikai vertinama daugelio maesni Piet valstybi ir yra vienas i aspekt, kuriuo grindiami reikalavimai reformuoti Saugumo Taryb. Kita vertus, ir pati Generalin Asamblja turi bti reformuota, kad padidt jos efektyvumas ir veiksmingumas, taiau iki iol pasiekta nedaug paangos gyvendinant

nesenus (gana kuklius) silymus.118

Sekretoriatas
JTO Sekretoriate dirba apie 14 000 moni; daugumos i j darbo vieta - JTO bstin Niujorke ir kitos JT staigos (pvz., enevoje). Be to. dar apie 17 000 moni dirba vairi JTO pagalbini institucij sekretoriatuose.119 Sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius, kur skiria Generalin Asamblja Saugumo Tarybai 120 rekomendavus. Taigi kan-didatas post turi usitikrinti tiek Saugumo Tarybos, tiek ir Generalins Asambljos param, kad bt irinktas; rinkimai yra laikomi neprocedriniu klausimu,121 kadangi Saugumo Taryboje galioja veto teis. Generalinis sekretorius yra vyriausiasis organizacijos administracinis pareignas122 ir vykdo tas funkcijas, kurias jam paveda Generalin

J U N G T I N I TAUT STATAI IR ORGANAI

451

Asamblja, Saugumo Taryba, Ekonomin ir Socialin bei Globos Taryba.123 Be to, pagal 99 straipsn jis turi teis praneti Saugumo Tarybai apie bet kokius klausimus, kurie, jo nuomone, gali kelti grsm tarptautinei taikai ir saugumo palaikymui". Tai rodo, jog Generalinis sekretorius nra paprastas politini organ tarnautojas - tikimasi, kad jis savarankikai imsis politini iniciatyv. Bet kuriuo atveju tai yra toks 99 straipsnio aikinimas, kok propaguoja Vakar valstybs; kita vertus, Soviet Sjunga visada mgindavo sumenkinti Sekretoriato galias.124 Praktikai n viena i didij valstybi niekada nebuvo suinteresuota matyti pernelyg nepriklausom Generalin sekretori. Taigi darytina ivada, jog JTO Generalinio sekretoriaus vaidmuo yra ne tik administracinis, bet ir politinis,125 skaitant "gerj paslau-g" silymo funkcij sprendiant tarptautinius konfliktus.126 Generalinio sekretoriaus institucijos vaidmuo taip pat labai priklauso nuo post uimanio asmens savybi, jo intelektualinio vadovavimo sugebjim, pasirengimo priimti svarbius ir sunkius sprendimus pernelyg nesilankstant didiosioms valstybms ir kartu neprarandant ryio su galia paremtos politikos veikiama realybe. Kaip pastebjo buvs JTO Generalinis sekretorius, kalbdamas Oksfordo universitete 1986 m. apie savo paties patirt,
Kiekvienam, turjusiam garbs bti paskirtam Generaliniu sekretoriumi, reikjo ivengti dviej kratutinum atliekant savo vaidmen. Viena vertus, egzistuoja Scylla, pasireikianti mginimu ipsti t vaidmen pernelyg laisvu teksto skaitymu, t.y. pasiduodant tutybei bei vartotojikam mstymui. Kita vertus, egzistuoja Charybdis, pasireikiantis mginimu apriboti t vaidmen tik tomis pareigomis, kurios konkreiai suteiktos pagal status ir kuri nemanoma ivengti, t.y. pasiduodant kuklumui, instinktui dl savs nepervertinimo bei siekimui ivengti kontroversikumo. Taigi i abiej pusi egzistuoja pagundos. Abi jos yra vienodai alingos institucijos gyvybingumui.127

123

98 straipsnis. r. Fiedler, Article 98, ten pat, p. 1033-1044.

124

r. Fiedler, ten pat, p. 10441057.

125

r. J.P. de Cuellar, The Role of the UN Secretary-General, leidinyje Roberts/Kinsbury (red.), op. cit., p. 125-142; P. Szasz, The Role of the Secretary-General. Some Legal Aspects, NYUJILP 24 (1991), p. 161198.
126

Generaliniais sekretoriais buvo: norvegas Trygve Lie (1946-1953), vedas Dag Hammarskjoldas (1953-1961), birmietis U Thantas (1961 ir 1962-1971), austras Kurtas Waldheimas (1972-1981), peruvietis Javieras Perezas de Cuellaras (1982-1991); 1992 m. Generaliniu sekretoriumi buvo paskirtas Boutros Boutros-Ghalis i Egipto. 1992 m. birelio mn. Boutros-Ghalis paskelb daug diskusij suklus raport Agenda for Peace (Darbotvark taikos vardan"), kuriame buvo idstyti silymai valstybms narms dl JTO gali sustiprinimo sprendiant naujai ikylanias problemas, tarp j ir tokias svokas kaip taikdaryst", taikos palaikymas", prevencin diplomatija" bei po-konfliktinis taikos tvirtinimas".128 Taiau likus keliems mnesiams iki 1996 m. lapkriio mnesio rinkim JAV, i paskelb, jog vetuos pa-

r. T.M. Franck/G. Nolte, The Good Offices Function of the UN Secretary-General, leidinyje Roberts/ Kinsbury (red.), op. cit., p. 143-182; K. Skjelsbaek, The UN SecretaryGeneral and the Mediation of International Disputes, JPR 28 (1991), p. 41-145; T.M. Franck, The Secretary-General's Role in Conflict Resolution: Past Present and Pure Conjecture, EJIL 6 (1995), p. 360-387.
127 128

de Cuellar, op. cit., p. 126.

Agenda for Peace, perspausdinta leidinyje Roberts/Kinsbury (red.), op. cit., p. 468, su Boutros BoutrosGhali vadinmis pastabomis. r. 22 skyri.

452

21 skyrius

129

r. 22 skyri. Boutros Gal pakeit Kofis Annanas i Ganos.

130

r. C. Schreuer, Article 100, Simma CUNAC, p. 1051-1076.

131

kartotin Boutroso Ghalio paskyrim antrajai penkeri met kadencijai (jis, inter alia, buvo kaltinamas (nepagrstai) dl Amerikos kareivi ties JT remtos intervencijos Somal metu).129 100 straipsnis numato: 1. Eidami savo pareigas, Generalinis sekretorius ir Sekretoriato personalas neturi prayti arba gauti nurodym i jokios ne Organizacijai priklausanios vyriausybs ar valdios. Jie turi susilaikyti nuo bet koki veiksm, kurie galt pakenkti j, Organizacijai atskaiting tarptautini pareign, padiai; 2. Kiekvienas Jungtini Taut narys sipareigoja gerbti grietai tarptautin Generalinio sekretoriaus ir Sekretoriato personalo pareig pobd ir nemginti paveikti j, kai ie atlieka savo pareigas.130 io straipsnio ne visada buvo laikytasi; kai kurios valstybs mgino traktuoti Sekretoriate dirbanius savo pilieius taip, tarytum jie bt savo pilietybs valstybi atstovai. Taiau iame straipsnyje tvirtinti principai yra btini, kad Sekretoriatas tinkamai galt atlikti savo funkcijas. Sekretoriato darbuotojus skiria Generalinis sekreto-rius.131 Pareigas

r. W. Gottelmann, Article 101, ten pat, p. 1077-1100.

132 133

r. 6 ir 18 skyri. r. Wilenski, op. cit., p. 449 ir t

Sekretoriate, neskaitant aptarnaujaniojo personalo, reglamentuoja sudtinga taisykli sistema, numatanti nacionalines kvotas; aiku, jog btinas tam tikras kosmopolitizmas, kad Sekretoriatas tikrai bt tarptautinis ir nealikas, taiau nacionalini kvot principas kartais pasireikdavo gana abejotinos kompetencijos kandidat paskyrimu. Personalo tarnybos slygos daugiausia nustatomos Generalins Asambljos patvirtintais Personalo nuostatais bei Personalo taisyklmis, kurias priima Generalinis sekretorius vadovaudamasis galiojimais, jam apibrtais Personalo nuostatuose. Personalo nari skundus dl j tarnybos slyg paeidimo nagrinja Generalins Asambljos steigtas Administracinis Tribunolas; is Tribunolas savo praktikoje taik daugyb bendrj administracins teiss princip, kad upildyt spragas Personalo nuostatuose ir Taisyklse.132 Tribunolas i tikrj tarnauja organizacijos interesams, nes pareignai netarnaut organizacijai itikimai,

neatsispirt valstybi nari ir kit iorini jg spaudimui, jeigu nebt utikrinti dl savo tarnybos teisingumo garantij. Nuo devintojo deimtmeio Sekretoriatui buvo daromas vis didesnis spaudimas (ypa finansinio pobdio JAV spaudimas dl Kongreso neigiamo poirio JTO) daryti kak kad bt veikta dezorganizacija ir neefektyvumas.133 Dl to darbuotoj skaiius buvo sumaintas 14 procent. Taiau reikjo tolesni reform - racionalizuoti Sekretoriato gremzdikas struktras ir auktiems pareignams pasilyti taikyti aikesnius kriterijus.

J U N G T I N I TAUT STATAI IR ORGANAI

453

Ekonomin ir Socialin Taryba bei specializuotos staigos

Jungtini Taut stat 55 straipsnis numato: Siekdama sudaryti stabilumo bei gerovs slygas, btinas taikiems ir draugikiems taut savitarpio santykiams, pagrstiems taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo gerbimu, Jungtini Taut Organizacija padeda: a) kelti gyventoj gyvenimo lyg, siekti visiko uimtumo, geresni ekonomins bei socialins paangos ir pltojimosi slyg; b) sprsti tarptautines ekonomines, socialines, sveikatos apsaugos ir panaias problemas; plsti tarptautin bendradarbiavim kultros ir vietimo srityse;134 c) siekti, kad visi gerbt mogaus teises ir pagrindines laisves bei j laikytsi vis atvilgiu, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ar religijos.135 56 straipsnyje nustatyta: Visi nariai, bendradarbiaudami su Organizacija, sipareigoja imtis bendr ir individuali veiksm, kad pasiekt 55 straipsnyje nurodytus tikslus". Tas mastas, kuriuo 55 ir 56 straipsniai sukuria teisines pareigas valstybms narms, jau buvo aptartas.136 Be to, atsakomyb u [55 ir 56 straipsniuose] nurodyt funkcij137 vykdym tenka Generalinei Asambljai ir Generalins Asambljos vadovaujamai Ekonominei ir Socialinei Tarybai".138 Ekonomin ir Socialin Taryb (ECOSOC) sudaro 54 JTO nariai; Generalin Asamblja kiekvienais metais trej met kadencijai renka 18 nari.39 Tarybos sprendimai priimami balsavime dalyvaujani nari bals dauguma.140 Taryba gali rengti arba inicijuoti tyrimus, pra-neimus, teikti rekomendacijas, rengti konvencij projektus bei organizuoti tarptautines konferencijas;141 kaip ir Generalins Asambljos atveju, jos udaviniai yra plats, taiau jos teiss - ribotos ta prasme, kad Taryba neturi teiss priimti valstybms narms privalom sprendim. Be to, ji teikia pagalb Saugumo Tarybai pastarosios pra-ymu142 bei vykdo visas kitas funkcijas, kurias jai paveda Generalin Asamblja; Generalinei Asambljai pritarus, Taryba gali teikti paslaugas ir JTO nari arba specializuot staig praymu.143 Ekonomin ir Socialin Taryba gali konsultuotis su nevyriausybinmis organizacijomis, kuri veikla susijusi su jos kompetencijoje esaniais klausimais.144 Tokie susitarimai buvo sudaryti su imtais nevyriausybini organizacij: joms suteiktos teiss sisti stebtojus Tarybos posdius ir (kai kuriais atvejais) teikti odinius arba raytinius pareikimus Tarybai.145 Iki iol tokia praktika nedav itin spding rezultat, taiau tai yra naudingas kanalas ryiams tarp Jungtini Taut ir vieosios nuomons palaikyti. Viena i pagrindini ECOSOC funkcij - koordinuoti speciali-zuot staig" veikl; specializuotos staigos" - tai organizacijos,

134

r. R. Wolfrum, Article 55(a) and (b), Simma CUNAC, p. 759-776, ir 15 skyri.

135

r. K.-J. Partsch, ten pat, p. 776-793, ir 14 skyri.

136 137

r. 1 4 s k y ri .

r. R. Wolfrum, Article 56, Simma CUNAC, p. 793-795.

138

JTO stat 60 straipsnis. r. W. Meng, Article 60, ten pat, p. 821-825.

139

61 straipsnis. r. R. Lagoni, Article 61, ten pat, p. 827-834; J. Frederic/L Kirgis, United Nations Economic and Social Council, EPIL 5 (1983), p. 310-314; R. Lagoni, ECOSOC, Wolfrum UNLPP I, p. 461469.
140

67 straipsnis. r. R. Lagoni, Article 67, Simma CUNAC, p. 871875.

141

62 straipsnis. r. Lagoni, Article 62, ten pat, p. 835-850.

142

65 straipsnis. r. P. Kunig, Article 65, ten pat, p. 865-867. 66 straipsnis. r. Kunig, Article 66, ten pat, p. 867-871.

143

144

71 straipsnis. r. R. Lagoni, Article 71, ten pat, p. 902-915.

145

r. 6 skyri.

454

21 s k y r i u s

146

57 straipsnis. r. D.W. Bowett, The Law of International Institutions, 1982, p. 108 ir t.t.; D. Wiliiams, The Specialized Agencies and the United Nations, 1987; I. Seidl-Hohenveldern, Specialized Agencies, Wolfrum UNLPP II, p. 1202-1208; W. Meng, Article 57, Simma CUNAC, p. 796816.
147 148

57 straipsnis.

63 straipsnis. r. W. Meng, Article 63, Simma CUNAC, p. 851-859.

149

r. 18 ir 20 skyri. 17(3) straipsnis. r. 6 skyri. r. 15 skyri. r. 6, 2 ir 15 skyri.

150

151

152

153

steigtos tarpvyriausybiniais susitarimais ir turinios plai tarptauti-n atsakomyb ... ekonominje, socialinje, kultros, vietimo, sveikatos apsaugos ir kitose panaiose srityse".146 Tokia organizacija tam-pa specializuota staiga, kai susiejama su Jungtinmis Tautomis"147 pagal susitarim, sudarom tarp staigos ir ECOSOC ir tvirtinam Generalins Asambljos.148 Tokie susitarimai kiekvienoje staigoje gali skirtis, taiau tam tikri bruoai bdingi daugumai susitarim. Pavyzdiui, kiekvienai i ali (JT ir atitinkama specializuota staiga) paprastai suteikiama teis sisti savo atstovus (be balsavimo teiss) kitos organizacijos kai kuri organ posdius. Dauguma specializuot staig sipareigoja svarstyti Generalins Asambljos rekomendacijas ir teikti reguliarius praneimus Ekonominei ir Socialinei Tarybai; daugumai i j suteikta teis prayti Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacini ivad j kompetencijai priklausaniais klausimais.149 Paprastai egzistuoja taisykl dl abipusio keitimosi informacija ir dokumentais, panai Personalo nuostat ir Personalo taisykli primimo. stat 63(2) straipsnyje Ekonominei ir Socialinei Tarybai suteikiama teis koordinuoti specializuot staig veikl, konsultuojantis su jomis ir teikiant joms, taip pat Generalinei Asambljai ir Jungtini Taut nariams rekomendacijas". Generalin Asamblja gali tikrinti specializuot staig ... administracinius biudetus, kad galt teikti rekomendacijas atitinkamoms staigoms".150 Veikia Administracinis koordinavimo komitetas, sudarytas i JT Generalinio sekretoriaus ir specializuot staig vadov; jis koordinuoja administracij veikl taiau iki iol koordinavimo pastangos nebuvo itin skmingos.

vairios JT specializuotos staigos jau buvo mintos 6 skyriuje.151 iuo metu veikia 16 toki staig, susijusi su JTO, tarp j - Pasaulio banko grups finansins institucijos (t.y. IMF, IBRD)152 bei didysis ketvertukas'' (ILO, FAO, UNESCO ir WHO).153 Dauguma spe-cializuot staig neturi teiss priimti j nariams privalom sprendim, taiau j steigiamosiose sutartyse danai numatomos domios priemons, skirtos spaudimui daryti valstybms narms, kad ios vykdyt tam tikr nustatyt veikl. Pavyzdiui, ILO, UNESCO bei WHO gali rengti rekomendacijas bei konvencij projektus; valstybs nars neprivalo pripainti i rekomendacij ir konvencij projekt, taiau jos periodikai privalo atitinkamai organizacijai teikti raportus apie savo statymus bei praktik atitinkam rekomendacij ir konvencij projekt lieiamose srityse, o kai kuriais atvejais jos privalo praneti prieastis, dl ko nepripasta mint dokument. WHO tam tikrais klausimais gali priimti reglamentus, kurie yra privalomi kiekvienai valstybei narei. Tai yra veiksmingi bdai veikti valstybi

inercij ir skatinti jas veikti kartu.

22 SKYRIUS

JUNGTINS TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

Inagrinj JTO status ir svarbiausi JT organ vaidmen, dabar galime apvelgti pagrindines organizacijos funkcijas utikrinant taik ir saugum. Kad bt patogiau, ios funkcijos gali bti suskirstytos tris plaias veiklos kategorijas: pirma; JTO organ politinis vaidmuo ginus sprendiant taikiai, t.y. klausimai, nagrinjami stat VI skyriuje Taikus gin sprendimas"; Tarptautinio Teisingumo Teismo, kuris yra ir vienas i ei pagrindini JTO organ (nors ir nepriklausomas, kadangi nra integruotas kit JTO organ struktr), teisminis vaidmuo bei tarptautini gin sprendimo bendri bdai jau buvo nagrinti 18 skyriuje;1 antra, tarptautini sankcij mechanizmas, kuris gali bti panaudotas pagal VII skyri, reguliuojant Veiksmus, susijusius su grsme taikai, taikos paeidimais bei agresijos aktais";2 tre-ia, JTO taikos palaikymo" operacij specifinis institutas, neturintis aikaus teisinio pagrindo statuose, taiau susiformavs per ilgesn laik ir danai sakoma, kad tai grindiama VI su puse skyriumi".3

TAIKUS GIN SPRENDIMAS PAGAL JUNGTINI TAUT STATUS (VI SKYRIUS)

Jungtini Taut stat 1(1) straipsnis nustato, jog vienas i Jungtini Taut udavini yra taikiomis priemonmis, remiantis teisingumo ir tarptautins teiss principais, sureguliuoti arba isprsti tarptautinius ginus arba situacijas, galinias paeisti taik.4 2(3) straipsnis pareigoja valstybes nares. sprsti savo tarptautinius ginus taikiomis priemonmis, kad nekelt grsms tarptautinei taikai ir saugumui bei teisingumui.5 Du svarbiausi JT politiniai organai, susij su taikiu gin sprendimu, yra Saugumo Taryba ir Generalin Asamblja. Taiau, kaip mi-

1 2 3 4

r. 18 skyri. r. tekst toliau, p. 457-488. r. tekst toliau, p. 488-499.

r. R. Wolfrum, Article 1, Simma CUNAC, p. 49-56; Wolfram, Peaceful Settlement of Disputes, Wolfrum UNLPP II, p. 982-993; S.R. Ratner, Image and Reality in the UN's Peaceful Settlement of Disputes, EJIL 6 (1995), p. 426-444, taip pat literatr, nurodyt 18 skyriuje, 1 nuorodoje.
5

r. C. Tomuschat, Article 2(3), Simma CUNAC, p. 97-106.

456

22 s k y r i u s

6 7

r, 21 skyri.

JTO stat 35(1) straipsnis. r. T. Schweisfurth, Article 35, Simma CUNAC, p. 527-534.

35(2) straipsnis. r. Schweisfurth, ten pat.

9

11(3) straipsnis, taip pat 10 ir 11(2) straipsniai. r. K. Hailbronner/ E. Klein, Articles 10 and 11, Simma CUNAC, p. 226-253.
10

99 straipsnis. r. W. Fiedler, Article 99, ten pat, p. 1044-1057.

11 12

r. 21 skyri.

ICJ Rep. 1971, 114-116 p.; r. 19 skyri. r. P. Malanczuk, Countermeasnres and SelfDefence as Circumstances Precluding Wrongfulness in the international Law Commission's Draft Articles on State Responsibility, leidinyje M. Spinedi/ B. Simma (red.), United Nations Codification of State Responsibility, 1987, p. 197-286, at 237. Taiau r. R. Higgins, Peace and Security: Achievements and Failures, EM 6 (1995), p. 445-460, at 446, kuri pastebjo (darydama nuorod j Sprendimo 105 punkt), jog Teismas padar ypa svarbi ivad (turini takos ir kitiems stat skyriams), kad rezoliucijos bet kuriuo atveju gali turti veiksming poveik, t.y. fakt nustatymas arba teiss taikymas organo savos kompetencijos ribose yra lemiamas."
13

nta anksiau,6 JT Generalinis sekretorius taip pat yra svarbus asmuo gerj paslaug" konflikto alims silyme; i funkcija, kad bt efektyvi, paprastai yra vykdoma slaptai. Gin Saugumo Tarybai gali perduoti: 1) Jungtini Taut narys, kuris nebtinai turi bti gino alimi;7 2) valstyb, kuri nra JTO nar, su slyga, kad ji yra gino alis ir dl gino sureguliavimo i anksto prisiima dl taikaus sureguliavimo sipareigojimus, numatytus ... statuose";8 3) Generalin Asamblja, kuri gali atkreipti Saugumo Tarybos dmes situacijas, potencialiai kelianias grsm tarptautinei taikai ir saugumui";9 4) Generalinis sekretorius, kuris gali perduoti Saugumo Tarybai bet kok klausim, kuris, jo nuomone, gali grsti tarptautinei taikai ir saugumo palaikymui".10 Taiau valstyb, Generalin Asamblja arba Generalinis sekretorius gali tiktai prayti Saugumo Taryb nagrinti gin Saugumo Taryba pati sprendia, ar sutikti su tokiu praymu ir traukti gino nagrinjim savo darbotvark. Toki pat iimtin teis Saugumo Taryba turi ir dl gino nagrinjimo ibraukimo i savo darbotvarks. Sprendimai dl darbotvarks yra procedrinio pobdio, todl jiems veto teis negalioja.11 VI skyriaus nuostatos Saugumo Taryb pareigoja teikti vairias rekomendacijas dl taikaus gin sureguliavimo; Saugumo Taryba turi r tam tikr galiojim tyrimui atlikti. Literatroje buvo vairi nuomoni dl to, ar Saugumo Tarybos sprendimai, priimti pagal VI skyri, gali bti privalomi. Platesnis poiris, kur ireik Tarptautinis Teisingumo Teismas Namibia byloje 1970 m., praktikoje nesitvirtino. (Teismas teig, kad Saugumo Tary-bos rezoliucija, grindiama ne VII skyriaus normomis, bet tiesiogiai V skyriaus 25 straipsniu, kuriame sakoma, jog JT valstybs nars sipareigoja pripainti ir vykdyti Saugumo Tarybos sprendimus pagal iuos status", gali bti privaloma.12) Saugumo Tarybos rekomendacijos, priimtos remiantis VI skyriaus normomis paprastai nesukuria teisini pareig,13 nors danai politikai yra labai svarbios. Tary-ba privalomus sprendimus turi teis priimti tik pagal VII skyriaus nuostatas.14 Saugumo Taryba danai nenurodydavo, kokiais konkreiais stat straipsniais grindiami jos sprendimai, todl danai kildavo problem.15 Pagal VI skyri priimamos rekomendacijos nra procedrinio pobdio, todl joms galioja veto teis.16 Generalin Asamblja ginus gali svarstyti ir pagal JT stat 10, 11(2), 12 ir 14 straipsnius.17 Bet kuri JT valstyb nar gali prayti Generalins Asambljos apsvarstyti gin; toki galimyb turi ir

stat 36 straipsnis. r. T. Stein/ S. Richter, Articie 36, Simma CUNAC, p. 534-546.

14

Apie Saugumo Tarybos sprendimus dl priemoni, kuriomis bt vykdomi Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimai pagal stat 94(2) straipsn, r. 18 skyri.
15

r. Malanczuk (1987), op. cit., p. 237; J.A. Frowein, Article 39, Simma CUNAC, p. 613.
16 17

Apie veto teis r. 21 skyri. r. 21 skyri.

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

457

valstyb, nesanti JTO nare, su slyga, kad ji yra atitinkamo gino alis ir i anksto to gino sureguliavimo tikslais prisiima statuose numatytas pareigas dl taikaus gin sprendimo. Generalin Asamblja gali teikti rekomendacijas ir sudaryti misijas faktams nustatyti; valstybs nra teisikai pareigotos laikytis t rekomendacij arba bendradarbiauti su fakt nustatymo misijomis,18 nors paprastai Asambljos rekomendacijos turi didel politin tak. Saugumo Tarybos ir Generalins Asambljos funkcijos gin reguliavimo srityje - tai gerj paslaug", tarpininkavimo, tyrimo ir sutaikinimo miinys.19 Taiau ios dvi institucijos nra ir niekada nebuvo laikomos teisminiais organais, nors jos atsivelgia su teise susijusius ir politinius veiksnius, ir politiniai motyvai j svarstymuose danai nustelbia teisinius argumentus. Be to, Saugumo Tarybos ir Generalins Asambljos nariai ne visada yra nealiki; altojo karo laikais aljanso nars paprastai remdavo viena kit o maos neutralios valstybs stengdavosi neeisti dviej supervalstybi. Praktika parod, jog Jungtinms Tautoms pateikus gin tarp dviej to paties aljanso nari, aljanso prieininkai stengiasi dar labiau paatrinti t gin tikdamiesi suardyti aljans. Atsivelgiant iuos veiksnius, teiss priimti privalomus sprendimus nebuvimas turi bti laikomas ne sistemos trkumu, o btina garantija valstybms narms. Valstybs paprastai perduoda ginus Jungtinms Tautoms, kad ios vykdyt politin spaudim savo oponentams ir mobilizuot prieik jiems pasaulio viej nuomon. Taiau kartais JTO gali bti kreipiamasi ir kitokiu tikslu; valstyb, kuri patiria savo paios vidaus sluoksni spaudim dl grietos linijos" kitos valstybs atvilgiu laikymosi, gali mginti t sluoksni nusiteikim patenkinti kartomis kalbomis Jungtinse Tautose, bet nesiimti kur kas alingesni veiksm. Tokiais atvejais JTO veikia kaip saugumo votuvas", leidiantis valstybms nuleisti gar".

18

r. A. Berg, The 1991 Declaration on Fact-Finding by the United Nations, EJIL 4 (1994), p. 107-114.
19

r. 18 skyri. C. Murphy, The Conciliatory Responsibilities of the United Nations Security Council, GYIL 35 (1992), p. 190-204.
20 21 22

r. 2 skyri. r. 19 skyri.

KOLEKTYVINIS SAUGUMAS lR PRIEVARTOS PRIEMONS (VII SKYRIUS)

Atsivelgdami neigiam Taut Sjungos patirt,20 stat rengjai siek sukurti tobulesn kolektyvinio saugumo sistem taikai utikrinti. ios sistemos komponentus pagal stat 2(4) straipsn21 buvo numatyta grsti visaapimaniu bet kokio grasinimo jga arba jos naudojimo udraudimu, taip pat prie agresij nukreipt ekonomini, politini bei karini prievartos priemoni ipltota sistema pagal stat VII skyri.22 Prievartos taikymo monopoliui buvo numatytos tik dvi iimtys: pir-

Dl VII skyriaus (39-43 straipsniai) r. Frowein, Simma CUNAC, p. 605639; B.O. Bryde, Articles 44-50, ten pat, p. 640-661; Harris CMIL, p. 874-907, 1010-1017; 0. Schachter, International Law in Theory and Practice, 1991, XVII-as skyrius; J. Delbruck, Collective Security, EPIL I (1992), p. 646-656; P. Malanczuk, Humanitarian Intervention and the Legitimacy of the Use of Force, 1993; H. Freudenschub, Between Unilateralism and Collective Security: Authorizations of the Use of Force by the UN Security Council, EJIL 5 (1994), p. 492-531; Higgins (1995), op. cit.; F.R. Teson, Collective Humanitarian Intervention, Mich. JIL 17 (1996), p. 323-371; A.P. Mutharika, The Role of the United Nations Security Council in African Peace Management: Some Proposals, ten pat, p. 537-562; D. Bills, International Human Rights and Humanitarian Intervention: The Ramifications of Reform of the United Nations' Security Council, Texas ILJ 31 (1996), p. 107-130; R.E. Gordon, Humanitarian Intervention by the United Nations: Iraq, Somalia, and Haiti, ten pat, p. 43-56.

458
23 24

22 s k y r i u s

r. 19 skyri.

53-ojo straipsnio taikymas praktikoje buvo problemikas; r. 6-j ios knygos leidim, p. 267-268. Dl stat VIII skyriaus r. toliau W. Hummer/ M. Schweitzer, Article 52, Simma CUNAC, p. 679-722; G. Ress, Article 53, ten pat, p. 722-752; Hummer/Schweitzer, Article 1054, ten pat, p. 752-757; U. Beyerlin, Regional Arrangements, Wolfrum UNLPP II, p. 1040-1051. r. taip pat J. Wolf, Regional Arrangements and the UN Charter, EPIL 6 (1983), p. 289-295; G. Nolle, Restoring Peace by Regional Action: International Legal Aspects of the Liberian Conflict, ZaoRV 53 (1993), p. 603-637; M. Welter (red.), Regional Peacekeeping and International Enforcement The Liberian Crisis, 1994. Neseni silymai karinio kolektyvinio saugumo srityje pagrindin vaidmen suteikti regioninms organizacijoms neatsivelgia j t fakt, kad dauguma regionini organizacij nra pasirengusios tokius udavinius vykdyti ir danai nra pakankamai nealikos; r. Higgins (1995), op. cit., p. 445-460, 450-452. Apie regionines organizacijas r. 6 skyri.
25

ma, vienaal arba kolektyvin teis savigyn pagal 51 straipsn,23 ir antra, regionini organizacij taikomos prievartos priemons vadovaujantis Saugumo Tarybos leidimu pagal 53 straipsn.24 Generalin Asamblja buvo sustiprinta antraeilmis funkcijomis tarptautinei taikai isaugoti. Generalinio sekretoriaus politinis vaidmuo yra stipresnis nei jo turta taka Lygos sistemoje. Prie aptariant, kaip VII skyriaus nuostatos buvo taikomos realioje praktikoje, pirmiausia reikt pavelgti statuose tvirtintas bendras normas. VII skyriaus pavadinimas yra: Veiksmai, ikilus grsmei taikai, paeidus taik ir vykdius agresijos akt."25 statuose nemginama i svok apibrti, nors i konteksto yra aiku, kad grsm taikai" 26 ir taikos paeidimai" yra siejami su tarptautine taika;27 39 straipsnis, pirmasis VII skyriaus straipsnis, numato: Saugumo Taryba nustato grsms taikai, taikos paeidimo ar agresijos akto buvim ir pateikia rekomendacijas arba sprendia, koki reikia imtis priemoni, remiantis 41 ir 42 straipsniais, tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti arba atkurti.28 Taiau Taryba gali imtis ir laikin priemoni pagal 40 straipsn,29 kuris numato: Kad situacija nepablogt, Saugumo Taryba, prie pateikdama rekomendacijas arba nusprsdama, koki 39 straipsnyje numatyt priemoni imtis, gali pareikalauti, kad suinteresuotos alys vykdyt tokias laikinsias priemones, kokios, jos nuomone, yra btinos arba pageidautinos. ios laikinosios priemons neturi paeisti suinteresuot ali teisi, pretenzij arba padties. Saugumo Taryba atitinkamai atsivelgia i laikinj priemoni nevykdym.30 40 straipsnyje pamint od pareikalauti reikt paaikinti. Jis JT rezoliucijose danai vartojamas kaip odio rekomenduoti sinonimas,31 taiau atrodo, jog valstybs nars sutaria dl to, kad is odis 40 straipsnyje reikia sakym; toks aikinimas yra gilesnis, kai 40 straipsnis aikinamas susietai su 25 straipsniu.32 Pavyzdiui, Saugumo Taryba 1948 m. liepos 15 d. prim Rezoliucij Dl ugnies nutraukimo" ir pareikalavo, kad arabai ir Izraelis sustabdyt karinius veiksmus; i Rezoliucija aikiai buvo pareigojanti, t.y. ji buvo sakymas, sukrs teisin pareig jo laikytis.33 Natralu, jog toki rezoliucij laikomasi ne visada (nebent jos yra pagrstos grasinimu imtis grietesni priemoni), jeigu alys, remdamosi politiniais ar kariniais motyvais, nepripasta, kad Rezoliucija reikia tinkam prog sudti ginklus ir kartu isaugoti reputacij". Taiau apskritai Saugumo Taryba retai naudojosi savo galiojimais pagal 40 straipsn.34 Dauguma rezoliucij dl ugnies nutraukimo yra

B.B. Ferencz, Aggression, EPIL I (1992), p. 58-65.

26

H. Neuhold, Peace, Threat to, EPIL 4 (1982), p. 100-102.

27

Dl i svok aikinimo ipltimo Saugumo Tarybos praktikoje, apimant ir vidaus konflikt situacijas, r. tekst toliau, p. 499-501.
28

r. Frowein, Article 39, Simma CUNAC, p. 605-616.

29

M. Weller, Comments: The Use of Force and Collective Security, leidinyje I.F. Dekker/H.H.G. Post, The Gulf War of 1980-1988, 1992, p. 69, at 82, kuris pastebi, kad statai ir praktika nepateikia aikaus atsakymo, ar agresijos fakto nustatymas, kaip numatyta 39 straipsnyje, yra btinas prie taikant 40 straipsn. Taiau 40 straipsnio pozicija VII skyriaus kontekste rodo, jog is straipsnis numato reikalavim prie tai taikyti 39 straipsn; r. Frowein, Article 40, Simma CUNAC, p. 618.
30 31

r. Frowein, Article 40, ten pat.

Pavyzdiui, r. tekst toliau, p. 459-460.

32 33 34

r. 21 skyri. r. tekst toliau, p. 461-462. r. tekst toliau, p. 492-493.

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

459

vardijamos kaip rekomendacijos", o ne kaip sakymai". Taip gali bti dl to, kad moraline prasme Saugumo Tarybos nariai bt priversti imtis prievartos priemoni prie Tarybos sakym nesilaikani valstyb, bet jie nra link to daryti prie valstybes, kurios yra j pai sjungininkai arba proteges. Taiau netgi ir vardijus rekomendacijomis", rezoliucijomis dl ugnies nutraukimo paprastai ginkluotos kovos sustabdomos; valstybs nra linkusios toliau kovoti ir neatsivelgti didij valstybi poir bei pasaulio viej nuomon apskritai. Prievartos priemons stricto sensu (t.y. veiksmai kaip atsakas grsm taikai, taikos paeidim arba agresijos akt) gali pasireikti dviem formomis: 41 straipsnyje numatytos nekarinio, o 42 straipsnyje - karinio pobdio prievartos priemons. 41 straipsnis skamba taip: Saugumo Taryba gali sprsti, koki neginkluotos jgos priemoni turi bti imtasi jos sprendimams vykdyti, taip pat gali pareikalauti, kad Jungtini Taut nariai naudot ias priemones. Tokios priemons gali bti: visikai arba i dalies nutraukiami ekonominiai santykiai, geleinkelio, jr, oro, pato, telegrafo, radijo ir kitokie ryiai bei susisiekimo priemons, taip pat diplomatiniai santykiai. Saugumo Tarybos sprendimai, priimti vadovaujantis 41 straipsniu, dl priemoni, nesusijusi su ginkluotos jgos panaudojimu (pvz., dl ekonomini sankcij taikymo), taikymo, yra privalomi valstybms narms, kurioms toks reikalavimas taikomas.35 42 straipsnyje numatyta: Jeigu Saugumo Taryba mano, kad 41 straipsnyje numatyt priemoni gali nepakakti arba j jau nepakanka, ji oro, jr bei sausumos pajgomis gali imtis toki veiksm, kurie bt reikalingi tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti arba atkurti. Tokie veiksmai gali bti: demonstracijos, blokada ir kitokios Jungtini Taut nari oro, jr bei sausumos pajg operacijos.36 42 straipsnis turi bti nagrinjamas susietai su 43 straipsniu, kuriame numatyta: Visi Jungtini Taut nariai ... sipareigoja Saugumo Tarybai, jai pareikalavus ir remiantis specialiu susitarimu ar susitarimais, suteikti ginkluotsias pajgas, pagalb bei atitinkamas aptarnavimo priemones, skaitant prajimo teis, kuri btinai reikia tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti ... Derybos dl susitarimo ar susitarim turi bti vykdomos kuo skubiau Saugumo Tarybos iniciatyva. Susitarimai sudaromi tarp Saugumo Tarybos ir nari ... [Jungtini Taut]. Valstybs nars niekada nesudar joki 43 straipsnyje numatyt speciali susitarim, o Karinio tabo komitetas, steigtas remiantis 47 straipsniu, ilieka neveiksminga institucija, reguliariai susirenkania

35

J.A. Frowein, Article 41, Simma CUNAC, p. 621-623; U. Beyerlin, Sanctions, Wolfrum UNLPP II, p. 1111-1128; M.P. Doxey, International sanctions in Contemporary Perspective, 1987; E. Klein, Sanctions by International Organizations and Economic Communities, AVR 30 (1992), p. 101113; R, Lapidoth, Some Reflections on the Law and Practice Concerning the Imposition of Sanctions by the Security Council, ten pat, p. 114-127.
36

r. J.A. Frowein, Article 42, Simma CUNAC, p. 628-636; r. taip pat tekst toliau, p. 460-461.

460

22 s k y r i u s

37

r. D.W. Bowetl, International Military Force, EPIL 3 (1982), p. 221; R. Sommereyns, United Nations Forces, EPIL 4 (1982), p. 253; J.A. Frowein, Article 43, Simma CUNAC, p. 636-640,
38

Dl naujausios praktikos, susijusios su susitarimais tarp valstybi nari ir JT dl nacionalini kontingent suteikimo JT vykdomoms taikos palaikymo operacijoms, r. tekst toliau, p. 497-499.
39

r. Frowein, Article 39, op. cit., p. 614-616.

40

Taiau r. Frowein, ten pat, p. 615, kuris rodinja, kad valstybi nari panaudotos prievartos priemons prie valstyb remiantis tokia rekomendacija vis dlto gali boti pateisinamos, taiau formaliai remiantis ne paia rekomendacija, o teistumo, kur sukuria Saugumo Tarybos kaip JT organo, atsakingo u tarptautins taikos isaugojim, teisin ivada, prezumpcija. Jis mano, kad tai yra galima su slyga, kad Saugumo Taryba yra teisingai vertinusi veiksm, kurie rekomenduojami valstybms narms, teistum. Taiau toks poiris suponuoja klausim, kas gali nusprsti, ar Taryba t slyg vykd.
41

Frowein, Article 42, op. cit., p. 633; r. taip pat Frowein, Article 39, op. cit., p. 613.

ritualinius susirinkimus.37 Speciali pagal 43 straipsn susitarim su Saugumo Taryba nebuvimas valstybms narms neukerta kelio ad hoc pagrindu perduoti savo pajgas Tarybos inion. Taiau Saugumo Taryba negali sakyti valstybei dalyvauti taikant karines prievartos priemones taip, kaip ji gali sakyti valstybei dalyvauti taikant nekarines prievartos priemones. Taip yra todl, kad valstyb pagal 42 straipsn neprivalo dalyvauti karinse operacijose, iskyrus tuos atvejus, kai ji yra sudariusi special susitarim" pagal 43 straipsn.38 Taiau Saugumo Taryba gali leisti valstybei panaudoti jg, net jeigu jgos panaudojimas normaliomis aplinkybmis bt neteistas, su slyga, kad bus patenkintos 39 ir 42 straipsniuose numatytos slygos. Toks Saugumo Tarybos sprendimas gali bti tiktai rekomendacija valstybms narms. Taryba negali pareigoti valstybi nari be j sutikrmo vykdyti rezoliucijos dl karini priemoni taikymo. Kita vertus, is sprendimas yra privalomas valstybei, prie kuri tos priemons nukreiptos ta prasme, kad ji negali imtis savigynos priemoni pagal stat 51 straipsn, su jgos panaudojimu nesusijusi represalij, o paskui neturi teiss reikalauti atlyginti al, padaryt Tarybos leidimu valstybms narms, panaudojus jg. Taigi teisine prasme Saugumo Tarybos sprendimas pagal 42 straipsn turi dvejop pobd. Valstybei, prie kuri yra nukreiptos prievartos priemons, jis yra privalomas, o leidim panaudoti jg gavusioms valstybms narms jis tra rekomendacija, teisikai pateisinanti ginkluotos jgos panaudojim, kur kitais atvejais draudia stat 2(4) straipsnis. Ginijamasi dl klausimo, ar paprasta rekomendacija, priimta Saugumo Tarybos vien remiantis 39 straipsniu be tiesiogins nuorodos 41 ir 42 straipsnius, gali numatyti prievartos priemones. Atsivelgiant stat tekst, genez bei VII skyriaus sistem, labiau pagrsta nuomon yra ta, kad tokiam prievartos priemoni taikymui reikia aikaus Tarybos sprendimo taikyti 41 ir 42 straipsnius ir nustatyti, kurioms alims nustatomos teisins pareigos.39 Kaip minta anksiau, prievartos

priemons, kuri Taryba imasi savo kompetencijos ribose, yra privalomos valstybei, prie kuri jos nukreiptos, ir neleidia jai remtis kitais tarptautinje teisje numatytais pagrindais ar skstis, pavyzdiui, boikoto priemoni neteistumu. Paprasta rekomendacija pagal 39 straipsn savaime tokio poveikio turti negali.40 Taiau praktikoje Saugumo Taryba paprastai remiasi tik VII skyriumi kaip visuma, o ne konkreiais straipsniais. Pavyzdiui, niekada nebuvo tiesiogiai minimas 42 straipsnis.41 Pasitaiko toki Tarybos rezoliucij, kuriose apskritai nenurodomas j teisinis pagrindas. Pavyzdiui, savo Rezoliucija Nr. 569, priimta 1985 m. liepos 26 d., Saugumo Taryba pareikalavo, kad valstybs nars vest embargo priemones Piet Afrikai, nors

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

461

prie tai nebuvo primusi jokio sprendimo, jog egzistuoja grsm tarptautinei taikai remiantis 39 straipsniu.42 Nagrinjant tvark, pagal kuri VII skyriaus nuostatos buvo taikomos realioje praktikoje, reikia atskirti praktik, taikyt per altj kar, nuo praktikos, bdingos laikotarpiui po altojo karo, nes tai ymi svarb poskio tak.

Praktika pagal VII skyri per altj kar

altojo karo metais Jungtini Taut kolektyvinio saugumo sistema nebuvo labai veiksminga, nes tam reikia nuolatinio 5 pagrindini valstybi sjungininki bendradarbiavimo, o jis iblso pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Soviet Sjunga buvo linkusi Jungtines Tautas laikyti organizacija, kontroliuojama tradicikai prieik valstybi, ir plaiai naudojosi savo veto teise,43 o JAV nuo pradi, remdamasi mechanika dauguma", laiksi normatyvinio poirio, grindiamo stat nuostatomis. Ericas Steinas pastebi: Btent JAV diplomatija laiksi normatyvinio ir institucinio poirio taikos palaikym, ypa jei tai atitikdavo to meto Amerikos interesus. Be JAV paramos [stat nuostata dl jgos udraudimo atrod maai veiksminga. JAV atsisakius normatyvinio" poirio dl pakitusios pasaulio bendruomens sudties (SSRS politikos) bei Amerikos rykjanios galios, Jungtini Taut pretenzija centralizuotai utikrinti taik tapo nereali.44 Per altj kar kolektyvini priemoni taikym pagal VII skyri pakeit jg balanso strategijos, kuri, veikdamos ne Jungtini Taut sistemoje, laiksi didiosios valstybs.45 Iki pat 1990-j taikant prievartines priemones Saugumo Tarybos veikla buvo neymi. Pavieniai Generalins Asambljos bandymai vl taikyti kolektyvines priemones buvo neskmingi.46 1946-1986 m. laikotarpiu Saugumo Taryba tik du sprendimus prim pagal 39 straipsn, pripaindama taikos paeidi-mo" fakt: Korjoje 1950-aisiais47 ir Folklendo kare 1986 metais.48 Tuo paiu" laikotarpiu Taryba apie agresij" usimin tik Izraelio ir Piet Afrikos atvejais, ir ne daugiau kaip 7 kartus pripaino grsms tarptautinei taikai ir saugumui" egzistavim.49 Laikoma, kad 1945-1990 m. laikotarpiu buvo tik du atvejai, kai Saugumo Taryba leido panaudoti jg (be jgos panaudojimo savigynai atvej, siekiant utikrinti taikos palaikymo operacij, vykdyt alims sutinkant, mandat),50 tai btent Korjos ir Piet Rodezijos atvejai. Privalomos nekarinio pobdio sankcijos buvo taikytos tik dukart: Piet Rodezijos ekonomin blokada (1966-1979) ir ginkl embargas Piet Afrikai 1977 metais. Mginim Iranui taikyti 41 straipsn, kad j priverst ilaisvinti kaitais laikytus JAV diplomatus Teherane, 1980 m. sausio mnes sulugd SSRS veto.51

42

Atrodo, jog Rezoliucija buvo priimta remiantis VI skyriumi; r. Beyerlin, Sanctions, op. cit., p. 1115. r. taip pat tekst toliau, p. 464-466.
43 44 45

r. 21 skyri. Stein, op. cit., p. 312.

r. N.D. White, Keeping the Peace: The United Nations and the Maintenance of International Peace and Security, 2-as pataisytas leidimas, 1993.
46

Pavyzdiui, r. M. Koskeraiiemi, The Place of Law in Collective Security, Mich. JIL 17 (1996), p. 455-490, at 457; Beyerlin, Sanctions, op. cit., p. 1113-1114.
47 48

r. tekst toliau, p. 462-463.

ST Rezoliucija Nr. 502 (1982), raginanti Argentin ir Jungtin Karalyst sustabdyti j karo veiksmus, kurie buvo vardyti kaip taikos Folklendo sal regione" paeidimas. r. 10 ir 19 skyri.
49 50

r. Koskenniemi, op. cit., p. 458.

Taip kaip Konge ir Kipre, r. tekst toliau, p. 485-495.

51

1980 m. sausio 13 d. ST rezoliucijos Nr. S/13735 projektas. r. UN Chronicle, 1980, Nr. 2, p. 18-26. r. taip pat 17 skyri.

462

22 s k y r i u s

Taigi tik keletas i daugiau nei 70 tarptautini kar, vykusi per paskutiniuosius penkis deimtmeius,52 gavo atsak pagal VII skyri privalom Saugumo Tarybos sprendim prasme. Kubos raket krizs 1962-aisiais atveju,53 kilus pavojingai tiesioginei konfrontacijai tarp dviej didij valstybi, JAV savo vienaal karantin" daugiausia grind Amerikos Valstybi Organizacijos galiojimais.54 Vietnamo karas nepateko Saugumo Tarybos ir Generalins Asambljos darbotvark.53 Arab ir Izraelio konflikto atveju Saugumo Taryba kelis kartus grasino imtis sankcij pagal VII skyri. Taiau tai ir iliko tik tuti grasinimai ir visikai nepatikimi.56 Taryba nepajg pasiekti konsensuso dl sankcij Teherano kait krizs metu 1979-1981 metais.57 SSRS intervencija Afganistan (1979-1989) taip pat niekada nebuvo svarstyta Saugumo Taryboje.58 Pirmojo Persijos lankos karo tarp. Irako ir Irano (1980-1988) atveju veiksmingo Saugumo Tarybos atsako reikjo laukti 7 metus.59

52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62

r. 19 skyri . r. 2 skyri . r. 6 skyri . r. 2 ir 19 skyri . r. tekst aukiau, p. 458. r. 17 ir 19 skyri . r. 19 skyri . r. tekst toliau, p. 467-470. r. 21 skyri . ST Rezoliucija Nr. 83 (1950).

Jungtini Taut pajgos ir iaurs Korja

ST Rezoliucija Nr. 84 (1950). r. L. Gordenker, The United Nations and the Peaceful Unification of Korea: The Politics of Field Operations 19471950, 1959; D.B. Bowett, United Nations Forces: A Legal Study of United Nations Practice, 1964, p. 2960; M. Hastings, The Korean W ar, 1993; L Fisher, The Korean War; On W hat Legal Basis Did Truman Act?, MIL 89 (1995), p. 21-39.
63

r. 19 skyri .

Kai iaurs Korja siver Piet Korj (Korjos Respublik) 1950 m. birelio mnes, Saugumo Taryba, pasinaudojusi tuo, kad nedalyvavo SSRS atstovas,60 prim rezoliucij rekomendavusi valstybms narms. teikti toki pagalb Korjos Respublikai, kuri bt reikaling atremti ginkluot upuolim bei atkurti tarptautin taik";61 vliau ji prim kit rezoliucij rekomendavusi valstybms narms dislokuoti savo pajgas Korjoje, kurios bt paklusnios vieningai vadovybei, skiriamai JAV.62 Abejotina, ar karins pajgos Korjoje reik Jungtini Taut pajgas bet kuria prasme. Jos visada buvo vadinamos Jungtini Taut pajgomis" ir Saugumo Taryba suteik joms mandat veikti su Jungtini Taut vliava, o Generalin Asamblja apdovanojo jas Jungtini Taut medaliais. Taiau visus sprendimus dl i pajg operacij priimdavo JAV (kartais pasitarusios su kitomis valstybmis, kurios buvo nusiuntusios savo pajgas Korj), o pajg vadas gaudavo sakymus ne i Jungtini Taut, bet i JAV; sprendim atleisti pirmj vad generol MacArthur ir pakeisti j nauju vadu vienaalikai prim JAV. Be to, pasibaigus kariniams veiksmams ir 1954 m. enevoje suaukus konferencij Korjai suvienyti, sjunginink pus" konferencijoje sudar ne Jungtini Taut atstovai, bet atskir valstybi, kurios buvo nusiuntusios savo pajgas Korj atstovai. Valstybs, nusiuntusios savo pajgas Korj galjo bti laikomos gyvendinaniomis kolektyvins savigynos teis pagal stat 51 straipsn;63 kita vertus, jos galjo bti laikomos ir veikianiomis pa-

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

463

gal Saugumo Tarybos suteiktus galiojimus (jei Saugumo Taryba gali panaudoti jg pati, ji a fortiori gali galioti t pat daryti valstybes nares).64
Susivienijimo vardan taikos" rezoliucija

Saugumo Taryba turjo galimyb imtis veiksm Korjos atvilgiu dl to, kad SSRS Taryb boikotavo; neatrod, kad SSRS boikotai pasikartos ir ateityje. Todl, prasidjus Korjos karui, Vakar valstybs mgino stiprinti Generalins Asambljos vaidmen, kad ji galt imtis veiksm tuo atveju, jeigu SSRS veto neleist veikti Saugumo Tarybai. Pagal [stat 24 straipsn Saugumo Tarybai tenka pagrindin atsakomyb utikrinti tarptautin taik ir saugum",65 ir buvo rodinjama, kad i nuostata netrukdo Generalinei Asambljai gyvendinti antrins, arba subsidiarins, atsakomybs; tok argument palaik Tarptautinis Teisingumo Teismas Expenses byloje.66 Generalin Asamblja 1950 m. lapkriio 3 d. prim Susivienijimo vardan taikos" rezoliucij kad geriau galt gyvendinti toki antrin, arba subsidiarin, atsakomyb.67 Kitaip nei Saugumo Taryba, kuri yra taip organizuota, kad galt veikti nepertraukiamai",68 Generalin Asamblja susirenka tik reguliarias metines sesijas ar tokias specialias sesijas, kuri gali pareikalauti situacija".69 Taigi Generalinei Asambljai gali bti sunku sprsti klausim ikilus ne jos sesijos metu. Kad itaisyt trkum Susivienijimo vardan taikos" rezoliucijoje buvo numatyta speciali Generalins Asambljos sesij suaukimo tvarka. Tai buvo Asambljos teiss priimti savo paios veiklos taisykles" gyvendinimas;70 netgi komunistins valstybs, kurios 1950-aisiais ginijo rezoliucijos teistum pasinaudojo ia tvarka ir pareikalavo speciali Generalins Asambljos sesij (pvz., Sueco krizs metu 1956 m.).71 Rezoliucijoje numatyta: jeigu Saugumo Taryba nevykdo savo pirmini funkcij tarptautins taikos ir saugumo utikrinimo srityje, Generalin Asamblja atitinkam klausim turi svarstyti nedelsiant ir teikti rekomendacijas dl kolektyvini priemoni, skaitant, jei tai bti-na, ir ginkluotos jgos panaudojim ji gali rekomenduoti valstybms narms savo ginkluotosiose pajgose turti kontingentus, galinius tarnauti kaip Jungtini Taut dalinys ... rekomendavus Saugumo Tarybai arba Generalinei Asambljai". Nereikia n sakyti, kad komunistins valstybs iai Rezoliucijos daliai prieinosi ypa smarkiai; ir jos teistumas i ties yra abejotinas. stat 11(2) straipsnyje sakoma, kad bet kur ... klausim dl kurio btinai reikia imtis veiksm, Generalin Asamblja perduoda Saugumo Tarybai", todl yra ga-

64 65

r. tekst aukiau, p. 459-461.

r. J. Delbruck, Article 24, Simma CUNAC, p. 397-407.

66

ICJ Rep. 1962, p. 151, 162-163. r. tekst toliau, p. 493-495. JT GA Rezoliucija Nr. 377 (V), UNYb 1950, p. 193-195. r. H. Reicher, The Uniting for Peace Resolution on the Thirtieth Anniversary of its Passage, Colum. JTL 20 (1981), p. 1-49; B. Nolte, Uniting for Peace, Wolfrum UNLPP II, p. 1341-1348.
68 67

JTO stat 28 straipsnis. r. T. Schweisfurth, Article 28, Simma CUNAC, p. 469-480.

69

20 straipsnis. r. G. Zieger et al., Article 20, ten pat, p. 339-359.

70

21 straipsnis. r. M. Schaefer, Article 21, ten pat, p. 360-380.

464

22 s k y r i u s

71

Dl kit pavyzdi r. C. Tomuschat, General Assembly, Wolfrum UNLPP I, p. 548-557, at 550; Nolte, Uniting for Peace, op. cit., p. 1346-1347.
72 73

r. tekst aukiau, p. 456.

ICJ Rep. 1962, p. 151, 165, 171172. Dl ios bylos r. tekst toliau, p. 494-496.
74 75 76

r. 19 skyri. r. 2 skyri.

r. J.E.S. Fawcett, Security Council Resolutions on Rhodesia, BYIL 41 (1965-1966), p. 103; R. Higgins, International Law, Rhodesia, and the UN, The World Today 23 (1967), p. 94; J. Nkala, The United Nations, International Law and the Rhodesian Independence Crisis, 1985; V. Gowlland-Debbas, Collective Responses to Illegal Acts in International Law: United Nations Action in the Question of Southern Rhodesia, 1990; P-T. Stoll, Conflicts, Rhodesia/Zimbabwe, Wolfrum UNLPP I, p. 311-316.
77

ST Rezoliucija Nr. 217 (1965), AJIL 60 (1966), p. 924; ILM 5 (1966), p. 167. Neirint formuluots paraginti" naudojimo Rezoliucijoje, ji nebuvo privaloma; r. BPIL 1965, p. 101, 176-178.
78

na akivaizdu, kad Saugumo Tarybai suteikiamas veiksm" monopolis.72 Expenses byloje Tarptautinis Teisingumo Teismas veiksmus" aikino kaip prievartos priemones", ir pareik, kad UNEF Artimuosiuose Rytuose suformavimas Generalins Asambljos sprendimu 1956 m. neprietaravo 11(2) straipsniui, nes ios pajgos nebuvo skirtos imtis prievartos;73 Teismas aikiai leido suprasti, kad Generalins Asambljos sprendimas bt buvs neteistas, jeigu ji bt numaiusi ias pajgas prievartos priemonms taikyti. Kita vertus, valstybs pagal stat 51 straipsn turi teis kolektyvin savigyn,74 ir niekas negali udrausti Generalinei Asambljai priimti rekomendacijos, raginanios jas gyvendinti i teis, kad apgint agresijos auk; taiau iuo atveju valstybi pajgas vargu ar galima laikyti Jungtini Taut daliniais". Susivienijimo vardan taikos" rezoliucija pirm kart buvo remtasi 1956 m., reaguojant Pranczijos, Jungtins Karalysts ir Izraelio karinius veiksmus po to, kai Egiptas pasisavino Sueco kanal. JAV ir SSRS kartu pareikalavo i Egipto ivesti usienio karines pajgas.75 Taiau Generalins Asambljos raginimas nutraukti SSRS vykdyt karin intervencij Vengrijoje, sutapusi su Sueco kanalo krize, liko be atsako.
Rodezija ir Piet Afrika

ST Rezoliucija Nr. 221 (1966), AJIL 60 (1966), p. 925; HM 5 (1966), p. 534.

79

ST Rezoliucija Nr. 232 (1966), ILM 6 (1967), p. 141. Vlesns rezoliucijos, kurios visos buvo grindiamos 39 ir 41 straipsniais, dar kart patvirtino iuos sprendimus dl sankcij; r., pvz ST rezoliucijas Nr. 253 (1968) ir 277 (1970).
80

ST Rezoliucija Nr. 418 (1977), UN Chronicle, 1977 m. gruodio mn., p. 10. Tai savanorik ginkl embarg, vest Tarybos 1963 m., padar privalom; J.C. Heunis, United Nations versus South Africa, 1986; L.B. Sohn, Rights in Conflict: The United Nations and South Africa, 1994; Beyerlin, Sanctions, op. cit., p. 1116-1117; P.-T. Stoll, Conflicts, South Africa, Wolfrum UNLPP I, p. 317-329.

1965 m. lapkriio 11 d. brit kolonijos Rodezijos baltieji gyventojai, nekreipdami dmesio juoduosius afrikieius, sudariusius 94 procentus vis Rodezijos gyventoj, vienaalikai prie Jungtins Karalysts vali paskelb Rodezijos nepriklausomyb.76 Pirmojoje Saugumo Tarybos rezoliucijoje Rodezijos klausimu, priimtoje tuoj po nepriklausomybs paskelbimo, valstybms narms buvo tik rekomenduojama su Rodezija sustabdyti prekyb kai kuriomis prekmis.77 1966 m. balandio 9 d. Saugumo Taryba prim rezoliucij, leidusi Jungtinei Karalystei tikrinti laivus atviroje jroje, kad nustatyt, ar jie negabena Rodezijai naftos.78 1966 m. gruodio 16 d. Saugumo Taryba nusprend, kad esama situacija ... Rodezijoje sudaro grsm tarptautinei taikai", ir valstybms narms sak su Rodezija sustabdyti prekyb kai kuriomis prekmis.79 Sankcij" taikymas tapo privalomu. Faktikai 1966 m. rezoliucija Rodezijos klausimu - tai pirmas aikus pavyzdys, kai Saugumo Taryba prim sakym pagal 41 straipsn. Be Rodezijos, per altj kar tik vien kart pagal 41 straipsn buvo priimtas sakymas: 1977 m. Saugumo Taryba udraud ginkl eksport Piet Afrik. 80 Saugumo Taryba Rezoliucija Nr. 460 (1979 m.) panaikino savo rezoliucijas dl sankcij Rodezijai po to, kai Rodezijos

JUNGTINS TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

465

vyriausyb" sutiko ataukti vienaalik nepriklausomybs paskelbim ir pripainti daugumos valdymo princip.81 Taryba Rezoliucija Nr. 919 panaikino embarg ir kitus apribojimus Piet Afrikai 1994 m. gegus 25 d. po to, kai sigaliojo Piet Afrikos naujoji (demokratika) konstitucija. 82 1994 m. birelio 23 d. Piet Afrikos vieta Generalinje Asambljoje buvo atkurta. Kai kurie deinieji politikai Jungtinje Karalystje neig, kad situacija Rodezijoje reik grsm tarptautinei taikai; taiau 39 straipsnis Saugumo Tarybai suteikia diskrecin gali nustatyti, kas sudaro grsm taikai,83 o valstybs nars vietoj Saugumo Tarybos negali io klausimo sprsti savo nuoira. Negalima teigti ir to, jog Saugumo Tarybos sprendimas buvo visikai nepagrstas arba ireik Tarybos piktnaudiavim savo diskrecin galia (kai kuriose nacionalins teiss sistemose valdymo institucijos sprendimai yra neteisti, jeigu jie yra visikai nepagrsti arba reikia tos institucijos piktnaudiavim sa-vo diskrecine galia; taiau neaiku, ar panai tarptautins teiss norma taikytina Saugumo Tarybai84). Vienintelis vienaalio nepriklausomybs paskelbimo Rodezijoje tikslas buvo ilaikyti politin ir ekonomin baltj (sudariusi 6 procentus vis gyventoj) vyravim tarp juodj afrikiei. Akivaizdiai egzistavo rizika, jog anksiau ar vliau Rodezijos afrikieiai atsakys smurtu tok reim ir rizika, kad kova tarp j bei baltj maumos reimo gali iplisti kaimynini valstybi teritorij; faktikai abu ie pavojai pasitvirtino atuntj deimtmet. Jeigu panau, jog situacija gali sukelti tokio pobdio padarinius, nebus klaidinga j apibdinti kaip grsm tarptautinei taikai. Kai kas kritikavo Saugumo Tarybos veiksmus Rodezijoje ir dl to, kad Rodezija nebuvo valstyb85 ir nevykd jokio tarptautins teiss paeidimo. (ie du argumentai buvo siejami tarpusavyje, nes rodinta, kad Rodezija negaljo turti ir negaljo paeisti jokio sipareigojimo pagal tarptautin teis, jeigu ji nebuvo valstyb.) Taiau [tatuose nra nieko tokio, dl ko galima bt teigti, kad grsm taikai gali sukelti tik valstybs veikla arba tarptautins teiss paeidimas. 39 straipsnyje sakoma, kad Saugumo Tarybos udavinys - palaikyti arba atkurti tarptautin taik ir saugum", o ne bausti u tarptautins teiss paeidimus. Piet Rodezijos ir Piet Afrikos atvejai, kai, inter alia, buvo taikomas 41 straipsnis, danai laikomi rodymu, kad vidaus padtis valstybje (pvz., masiniai mogaus teisi paeidimai) savaime gali reikti grsm taikai ir duoti pagrind taikyti kolektyvines ekonomines sankcijas pagal VII skyri.86 Taiau abejotina, ar specifins aplinkybs Rodezijos atveju leidia daryti toki ivad.87 Piet Afrikos apart-heido reimo atveju iorini veiksni taka Saugumo Tarybos spren-

81

r. UN Chronicle, 1980, Nr. 1, p. 13-16,

82

r. UN Chronicle, 1994, Nr. 4, p. 4-14 dl apartheido pabaigos ir JTO veiksm chronologijos.

83 84

r. tekst toliau, p. 500-501.

r. 18 skyri ir tekst toliau, p. 500-502.

85 86

r. 5 s k y. ri

r., pavyzdiui, J. Delbruck, A Fresh Look at Humanitarian Intervention under the Authority of the United Nations, Indiana U (1992), p. 887-901, at 894; P Fifoot, Functions and Powers, and Inventions: UN Action in Respect of Human Rights and Humanitarian Intervention, leidinyje N.S. Rodley (red.), To Loose the Bands of Wickedness -International Intervention in Defence of Human Rights, 1992, p. 149-151, kur Saugumo Tarybos nustatytas agresijos faktas Rodezijoje ir tai, kad ia egzistavo grsm tarptautinei taikai bei saugumui, apibdinamas kaip teisin fikcija, leidusi pasiremti VII skyriumi tam, kad toliau bt tsiama Jungtini Taut vykdyta kolonijini taut apsisprendimo politika bei utikrinami Visuotins mogaus teisi deklaracijos 24 straipsnyje tvirtinti tikslai, jog kiekvienas mogus turi teis dalyvauti savo alies valdyme" (p. 151).
87

Frowein, Article 39, op. cit., p. 612, kuris pastebi, jog reikia atsivelgti j tai, kad specifin situacija Piet Afrikoje kl ginkluotu konflikt su kaimyninmis valstybmis pavoj ir kad Rodezijos atveju Jungtin Karalyst kaip valstyb, kuri tarptautiniu mastu buvo atsakinga u teritorij, sutiko su tokiomis priemonmis.

466

22 s k y r i u s

88 89

r. Fifoot, op. cit., p. 151-153.

r. A. Rapp/Chapter E. Philipp, Conflict, Cambodia/Kampuchea, Wolfrum UNLPP I, p. 200-208.

90

Frowein, Article 39, op. cit., p. 615-616; Article 42, op. cit., p. 633-634, kur rodinjama, kad dl ypating aplinkybi is atvejis neturt boti traktuojamas kaip rekomendavimo" (pagal 39 straipsn) panaudoti prievartos priemones, remiantis 42 straipsniu, precedentas, bet kaip sprendimas, priimtas remiantis vien tik 42 straipsniu.
91

ST Rezoliucija Nr. 221 (1966), op. cit.

92

r., pavyzdiui, P.B. Stephen/ B.M. Klimenko (red.), International Law and International Security: Military and Political Dimensions (U.S. Soviet Dialogue Series), 1991; B.B. Ferencz, New Legal Foundations lor Global Survival: Security Through the Security Council, 1994; W.M. Reismann, Haiti and the Validity of International Action, AJIL 89 (1995), p. 82-84.
93 94

dimams taip pat kelia kai kuri klausim,88 nors tai, apskritai pamus, yra svarbus precedentas. Kita vertus, tuo paiu metu kas nors galt nurodyti kolonijins situacijos" reikm abiem atvejais bei fakt, kad Saugumo Taryba nepajg imtis prievartos priemoni daugybe kit akivaizdi atvej, susijusi su grubiais mogaus teisi paeidimais per altj kar, pavyzdiui, Biafroje (1967-1970 m.), Kambodoje Pol Poto reimo laikais89 ir daugelyje kit situacij. Taip pat pabrtina, kad dviem aukiau mintais atvejais Saugumo Taryba neprim rezoliucij, leidusi valstybms narms naudoti ginkluot jg tiek pietinje Rodezijos dalyje, tiek Piet Afrikoje. Rodezijos atveju Saugumo Tarybos leidimas, kuris turt bti aikinamas kaip 42 straipsnio taikymas,90 Jungtinei Karalystei naudoti jg prie naftos tanklaivius, plaukusius su Piet Rodezijai skirtu kroviniu Bei-ros uost Portugalijos valdomame Mozambike,91 faktikai buvo taikomas treiajai valstybei - tanklaivi vliavos valstybei Graikijai.

Praktika pagal VII skyri pasibaigus altajam karui

Iirus Soviet Sjungai atrod, jog pasikeitusios politins aplinkybs suteiks Saugumo Tarybai, kurioje dabar vyrauja Vakar valstybs, o JAV uima lyderio vaidmen, nauj ir svarbiausi vaidmen tarptautins taikos ir saugumo palaikymo srityje.92 Kaip pastebjo Rosalyn Higgins: Pasibaigus altajam karui labai sumajo JAV vienaalio jgos naudojimo ne pagal Jungtini Taut mandat atvej. Irako invazijos Kuveit atveju sutapo JAV ir Jungtini Taut interesai ir JAV teik prioritet tam. kad padaryt Jungtines Tautas usienio politikos centru. Senosios, nedraugikai nusiteikusios Soviet Sjungos inykimas Saugumo Taryboje sukr tinkamesn aplink. JAV, Pranczija ir Jungtin Karalyst turjo esmini bendr interes taikos ir saugumo reikal srityje; kur kas daugiau bendr slyio tak buvo ir su Rusijos Federacija. Su Kinija ilieka sudtingi reikalai, taiau ji nesijauia tokia tvirta, kad vetuot sprendimus.9Naujas bendradarbiavimo pobdis tarp Saugumo Tarybos nuolatini nari pasireik labai anksti, kai 1988 m. rugpjio mnes buvo nutrauktas I Persijos lankos karas tarp Irako ir Irano.94 SSRS pajg ivedimas i Afganistano 1988-1999 m. vyko pagal plan, suderint tarpininkaujant JT Generaliniam sekretoriui.95 Kubos pajgos i Angolos buvo ivestos 1989 m. ir Namibija tapo nepriklausoma valstybe 1990 m. kovo mnes remiantis rezoliucija, kuri Saugumo Taryba prim 1978 metais.96 JTO vaidmuo buvo svarbus ir sprendiant konfliktus Centrinje Amerikoje.97 Kita vertus, du svarbiausi procesai sukl diskusijas dl realaus JTO vaidmens atnaujinimo: Irako si-

Higgins (1995), op. cit., at 449.

ST Rezoliucija Nr. 598 (1987). r. Post/Dekker (red.), op. cit.; I.F. Dekker/H.H.G. Post, The Gulf War From the Point of View of International Law, NYIL 17 (1986), p. 75-105; G. Eibach, Conflicts, Iran/ Iraq, Wolfrum UNLPP I, p. 255-260. r. taip pat literatr, nurodyt 20 skyriuje, 67-oje pastaboje.
95

r. I. Jahn-Koch, Conflicts, Afghanistan, Wolfrum UNLPP I, p. 176-188.

96 97

ST Rezoliucija Nr. 435 (1978).

r. N. Bassenge, Conflicts, Central and South America, Wolfrum UNLPP I, p. 209-224.

JUNGTINS TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

467
98

verimas Kuveit 1990 m. rugpjio mnes, ir masinio smurto vidaus konfliktuose, daugiausia vykstanio dl etnini motyv, iplitimas (pvz., tragedijos Jugoslavijoje, Somalyje ir Ruandoje). Naujas klimatas tarp nuolatini Saugumo Tarybos nari pasireik kur kas ikilmingesniame pareikime 1992 m. sausio mnes, kai Taryba pirm kart savo gyvavimo istorijoje susirinko valstybi arba vyriausybi vadov lygiu. Jame akcentuota, kad nestabilumo ekonominje, socialinje, humanitarinje ir ekologinje srityse nekarinio pobdio prieastys tapo grsme taikai bei saugumui.98 Iki tol neregtas Saugumo Tarybos aktyvumas iaugo per trump laik nuo 1990 iki 1995 met. Pagal VII skyri kolektyvini priemoni buvo imtasi atuonis kartus (tai vykiai Irake, Liberijoje, buvusioje Jugoslavijoje, Somalyje, Libijoje, Angoloje, Haityje ir Ruandoje), ^ir kiekvienu atveju buvo panaudotos sankcijos pagal 41 straipsn.99 Penkiais atvejais Taryba leido panaudoti karin jg (Irake, Somalyje, buvusioje Jugoslavijoje, Ruandoje ir Haityje). Tai dabar ir bus aptariama.
Irako invazija Kuveit

Tarybos pirmininko pastaba, JTO ST, 47 sesija, 3046-asis posdis, UN Doc, S/23500 (1992), ILM 31 (1992), p. 759, at 761,

99

Koskenniemi, op. cit., p. 458 su nuorodomis.

100

Kai Sadaamas Husseinas 1990 m. rugpjio 2 d. siver Kuveit ir paskelb j Irako 17-ja provincija, Saugumo Taryba reagavo tai nedelsdama ir pasmerk akt kaip taikos ir tarptautinio saugumo paeidim bei pareikalavo, kad Irakas nedelsdamas ir beslygikai pasitraukt.100 Irakas nesilaik io reikalavimo, dl to Saugumo Taryba prim daugiau kaip 30 rezoliucij dl konflikto ir jo padarini. Inter alia, 1990 m. rugpjio 6 d. ji ved ginkl ir prekybos embarg Irakui bei Kuveitui,101 ir sudar komitet kontroliuoti sankcij gyvendinim.102 1990 m. rugpjio 25 d. leidusi pradti jros blokad,103 1990 m. lapkriio 28 d. Saugumo Taryba prim Rezoliucij Nr. 678, kurioje ji, veikdama pagal stat VII skyri", leido Valstybms narms, bendradarbiaujant su Kuveito vyriausybe, imtis vis priemoni, btin Rezoliucijai Nr. 660 (1990 m.) ir visoms vlesnms rezoliucijoms tuo klausimu utikrinti bei gyvendinti, atkurti tarptautin taik ir saugum regione, nebent Irakas iki 1991 m. sausio 15 d. visikai vykdyt, kaip nustatyta 1 punkte, aukiau mintas rezoliucijas.104 JAV vadovaujamos jungtins pajgos 1991 m. sausio 16/17 d. pradjo operacij Audra dykumoje": jos atakavo i oro Irako taikinius Irake bei Kuveite, o vasario 24 d. pradjo puolim sausumoje. Kariniai veiksmai buvo sustabdyti vasario 28 d., po to, kai sjunginink pajgos um Kuveit ir dal Piet Irako.

ST Rezoliucija Nr. 660 (1990), ILM 29 (1990), p. 1323. r. Agora: The Gulf Crisis in International and Foreign Relations Law, AJIL 85 (1991), p. 63 ir 506; C. Greenwood, Iraq's Invasion of Kuwait: Some Legal Issues, The World Today (1991 m. kovo men.), p. 39; L.C. Green, The Gulf War, the UN and the Law of Armed Conflict, AVR 28 (1991), p. 369; C. Dominice, La Securite Collective et la crise du Golfe, EJIL 2 (1991), p. 85; B. Conforti, NonCoercive Sanctions in the United Nations Charter: Some Lessons from the Gulf War, ten pat, p. 110; E. Lauterpacht et al. (red.), The Kuwait Crisis: Basic Documents, 1-as t., 1991; R. Lavalle, The Law of the United Nations and the Use of Force, under the Relevant Security Council Resolutions of 1990 and 1991, to Resolve the Persian Gulf Crisis, NYIL 23 (1992), p. 3-65; K.H. Kaikobad, Self-Defence, Enforcement Actions and the Gulf Wars, 1980-1988 and 1990-1991, BYIL 63 (1992), p. 299-366; J.N. Moore, Crisis in the Gulf: Enforcing the Rule of Law, 1-as L, 1992; T. Eitel, The Escape and Parole of the Imprisoned God of War. An Overview of the Second Gulf War from the Perspective of International Law, GYIL 35 (1992), p. 170; P Rowe (red.), The Gulf War 1990-1991 in International and English Law, 1993; M. Weller (red.), Iraq and Kuwait: The Hostilities and Their Aftermath, 1993; F. Malekian, Condemning the Use of Force in the Gulf Crisis, 1994; J.A. Frowein, Gulf Conflict (1990/ 1991), EPIL II (1995), p. 643-647; The United Nations and the IraqKuwait Conflict 1990-1996, UN Blue Book Series, IX t., 1996.
101

ST Rezoliucija Nr. 661 (1990), ILM 29 (1990), p. 1325.

102

r. P. Conlon, Lessons from Iraq: The Functions of the Iraq Sanctions Committee as a Source of Sanctions Implementation Authority and Practice, Virginia JIL 35 (1995), p. 633-668.
103

ST Rezoliucija Nr. 665 (1990), ILM 29 (1990), p. 1329.

104

ST Rezoliucija Nr, 678 (1990), ten pat, p. 1565.

468

22 s k y r i u s

105

r. M. Bothe, The Legitimacy of the Use of Force to Protect the Rights of Peoples and Minorities, leidinyje C. Brolmann/R. Lefeber/M. Zieck (red.), Peoples and Minorities in International Law, 1993, p. 289-299, at 296. Jo poiris toks, kad Tarybos vykdoma taikos palaikymo veikla siekiama utikrinti reali alternatyv vienaaliam jgos naudojimui. Toliau r. Schachter (1991), International Law, op. cit., p. 396-398.
106

r., pavyzdiui, B. Urquhart, The UN and International Security after the Cold War, leidinyje Roberts/Kingsbury (red.), op. cit., p. 80, at 83.
107

r. 19 skyri. Apie gin dl santykio tarp Rezoliucijos Nr. 678 ir stat 42 bei 51 straipsni r. Frowein, Article 42, op. cit., at 634635.
108

r., pavyzdiui, B.H. Westono kritik straipsni Security Council Resolution 678 and Persian Gulf Decision-Making: Precarious Legitimacy, AJIL 85 (1991), p. 516535.
109 110

r. 1 ir 20 skyri.

r. L. Rosenzweig, United Nations Sanctions: Creating a More Effective Tool for the Enforcement of International Law, AJPIL 48 (1995), p. 161-195.
111

Urquhart, op. cit., p. 84. Toliau r. D.L. Bethlehem (red.), The Kuwait Crisis: Sanctions and Their Economic Consequences, 1991.

Nra abejoni, kad Rezoliucijos Nr. 678 formuluot imtis vis btin priemoni" reik leidim panaudoti ginkluot jg. Taiau dl operacijos Audra dykumoje" vykdymo egzistuoja nemaai kit teisinio pobdio klausim. Vienas i klausim yra: ar Saugumo Taryba pagal 42 straipsn gali deleguoti savo karini priemoni gyvendinimo funkcijas ir leisti valstybms naudoti jg savo nuoira, nepasilikdama sau jokios teiss bent kiek tai kontroliuoti?105 Galima rodinti, kad Saugumo Taryba savo veiksmus nevisikai grind vien tik VII skyriumi, nes 46 ir 47 straipsniai numato, kad prievartos priemoni taikym kontroliuoja Saugumo Taryba bei jos Karinis tabo komitetas.106 Taiau reikia pasakyti, kad JTO yra blogai pasirengusi veiksmingai vykdyti sudting vadovavim ir kontroliuoti sudting karini operacij vykdym. Be to, yra visai akivaizdu, kad JAV bt nesutikusios su niekuo kitu, iskyrus savo pajg kontrol bei j bendradarbiavim su sjungininkais. Esant tokioms aplinkybms nepanau, jog be JAV vadovavimo bt vykusi kokia nors JT remiama operacija apskritai, nors ir bt ilikusi sjunginink paramos Kuveitui galimyb kolektyvins savigynos pagal [stat 51 straipsn prasme. 107 Vis dlto plati veiksm laisv, palikta koalicinms karinms pajgoms, sukl kaltinimus, jog JAV apiplusios" Saugumo Taryb.108 Antrasis klausimas: ar tarptautin bendrija, prie imdamasi karini veiksm (atsivelgiant to padarinius Irako civiliams gyventojams), neturjo palaukti ilgiau, kad galt nustatyti, koks yra ekonomini sankcij poveikis norim rezultat prasme.109 I esms tai yra politinis klausimas, kuriame svarb vaidmen vaidino ir daugyb karini motyv (inter alia, susijusi su suformuotomis sjunginink pajgomis regione, j delikaiu buvimu Saudo Arabijoje bei klimato slygomis). Yra daug abejoni ir dl bendro ekonomini sankcij veiksmingumo, atsivelgiant praeities patirt, rodani, jog tokios sankcijos turi daugiau politins ir simbolins reikms nei realaus poveikio.110 Kita vertus, egzistuoja ir teisinis aspektas, t.y. ar Saugumo Taryba, atsivelgusi stat 42 straipsnio formuluot ir jo sekim po 41 straipsnio, prie leisdama panaudoti karines priemones, pirmiausia privalo oficialiai pripainti, kad ekonomins bei kitos sankcijos nebuvo veiksmingos.111 Teigiama, jog toks reikalavimas gali pernelyg uvilkinti vis proces; jeigu Saugumo Taryba nusprendia imtis priemoni pagal 42 straipsn, ji netiesiogiai

pasako, kad kit priemoni, jos poiriu, nepakako arba nepakanka; ir nra reikalo atskirai nagrinti, k teisine prasme galima bt pasiekti formaliu io poirio ireikimu, iskyrus tai, kad tokiu atveju bt daugiau gin dl sankcij nepakankamumo, nes tai tapt atskiru klausimu, reikalaujaniu oficialaus sprendimo.

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

469

Treia problema, kuri reikt paminti, yra susijusi su stat 50 straipsniu, numataniu, jog Saugumo Tarybai primus sprendim dl prievartos priemoni taikymo, bet kuri valstyb (ne vien tik JTO valstyb nar),
dl mint priemoni vykdymo ikilus ypatingoms ekonominms problemoms, turi teis konsultuotis su Saugumo Taryba, kaip ias problemas sprsti.

Nemaai valstybi, remdamosi iuo straipsniu, band gauti kompensacij u al, kuri jos arba j mons patyr dl JTO sankcij, taikyt Irakui. Taiau ios pastangos nujo veltui. Tai gali tapti netinkamu precedentu ateiiai. Todl JT Generalinis sekretorius savo dokumente Darbotvark vardan taikos" pasil daugyb bd, kaip i problem sprsti.112 1991 m. balandio 3 d. Rezoliucija Nr. 687 galutinai nutraukus ugn, Irakui buvo nustatytos labai grietos slygos; dl plaios apimties ir taikymo sferos Jungtinse Tautose i rezoliucija vadinta vis rezoliucij motina".113 Rezoliucijoje reikalaujama, inter alia, kad Irakas sunaikint visus masinio naikinimo ginklus, skaitant cheminius ir branduolinius, daugiau nei 150 kilometr skrendanias raketas (per kar su koalicinmis pajgomis Irakas, siekdamas gyti arab valstybi palankum apaud Izrael Skud raketomis). Irako nusiginklavim kontroliavo ir utikrino JTO.114 Kiti Rezoliucijoje Nr. 687 paminti klausimai buvo susij su sienos tarp Irako ir Kuveito nustatymu; tai turjo atlikti Irako ir Kuveito Sienos komisija;115 JT Irako ir Kuveito stebjimo misijos vykdomu sienos stebjimu; nuosavybs grinimo Kuveitui koordinavimu, JT sankcij komiteto vykdoma ginkl ir prekybos embargo Irakui, skaitant draudim eksportuoti naft, prieira. Kad bt velnesnis didelis maisto ir vaist trkumas Irake, Saugumo Taryba 1995 m. balandio 4 d. prim Rezoliucij Nr. 986, pagal tam tikras slygas ir grietai kontroliuojant valstybms leidusi importuoti naft bei naftos produkt i Irako u bendr 1 mlrd. USD sum per kiekvien 90 dien laikotarp. Irakas atsisak sutikti su tokio maistas u naft" sandorio slygomis, laikydamas tai jo suvereniteto paeidimu, kol galiausiai 1996 m. pavasar buvo pasiektas susitarimas tarp JT Sekretoriato ir Irako vyriausybs.116 Kitas aspektas, kur reikia paminti, yra naujov, susijusi su Saugumo Tarybos, veikusios vl pagal VII skyri, nustatytu reparacij reimu Irakui.117 Jau 1990 m. spalio mnes Taryba primin Irakui, kad pagal tarptautin teis jis atsako u vis al, padaryt Kuveitui ir kitoms valstybms, monms bei asmenims ryium su siverimu Kuveit.118 Nugaljus Irak, Taryba savo 1991 m. kovo 2 d. priim-

112

Agenda lor Peace, Jungtins Tautos, 1992, p. 24. klausim taip pat ikl buvs JTO patarjas teiss klausimais bei dabartinis Tarptautinio Teisingumo Teismo teisjas C.-A. Fleischhauer, Wirtschaitliche Zwangsmasnahmen in Recht und Praxis der Weltorganisation, VN (1991), p. 41.
113

ST Rezoliucija Nr. 687 (1991), ILM 30 (1991), p. 84.

114

r. T. Marauhn, The Implementation of Disarmament and Arms Control Obligations Imposed Upon Iraq by the Security Council, ZaoRV 52 (1992), p. 781-803; M. Weller/P Hatfield (red.), The Control and Monitoring of Iraqi Weaponry of Mass Destruction, 1996.
115 116

r. 10 skyri.

Tekstas ILM 35 (1996), p. 1095; r. taip pat UN Chronicle, Nr. 2, 1996, p. 14-18. Taiau io sandorio gyvendinimas buvo sustabdytas, kai 1996 m. rugsjo mn. Irako pajgos kurd lyderio Barzani praymu jsikio j kurd pilietin kar saugumo zonoje Irako iaurje; tai paskatino JAV vienaalius (iskyrus Jungtins Karalysts param) karinius smgius, sunaikinant karinius taikinius Irako pietuose.
117

Dl labai kritiko io reimo vertinimo jo teistumo prasme r. B. Graefrath, Iraq; Reparations and the Security Council, ZaoRV 55 (1995), p. 1-68. r. taip pat E.J. Garmise, The Iraqi Claims Process and the Ghost of Versailles, NYULR 67 (1992), p. 840-76. Apskritai dl karo padarytos alos r. A. Steinkamm, EPIL 4 (1982), p. 298-301; V. Gowlland-Debbas, Security Council Enforcement Action and Issues of State Responsibility, ICLQ 43 (1994), p. 55-98.
118

ST Rezoliucija Nr. 674 (1990), 8 p.

470

22 s k y r i u s

119

ST Rezoliucija Nr. 686 (1991),

Kb) p.
120

ST Rezoliucija Nr. 687 (1991), op. cit.

121 122 123

toje rezoliucijoje119 pareikalavo, kad Irakas i principo" pripaint savo tarptautin atsakomyb u al, kaip vien i ugnies nutraukimo slyg. Vlesns Rezoliucijos Nr. 687 16-ame punkte buvo patvirtinta, kad: Irakas, neskaitant jo skol ir sipareigojim, kilusi iki 1990 m. rugpjio 2 d., pagal tarptautin teis yra atsakingas dl bet koki tiesiogini nuostoli, alos, skaitant al aplinkai ir gamtini itekli ieikvojim, taip pat alos usienio vyriausybms, pilieiams ir monms, kilusios dl Irako neteisto siverimo Kuveit ir jo okupacijos.120 ios rezoliucijos pagrindu Saugumo Taryba, 1991 m. gegus 20 d. primusi kit rezoliucij, sukr Kompensacij fond bei Jungtini Taut Kompensacij komisij (UNCC),121 kurios bstin yra enevoje. UNCC yra Saugumo Tarybos pagalbin institucija, o jos pagrindinis politinis organas - Valdymo taryba - atspindi paios Saugumo Tarybos sudt. Jos uduotis - sprsti klausimus, susijusius su daugiau nei 2,6 mln. pretenzij, kurias Irakui pateik daugiau nei 100 ali ir kurios apm pretenzijas, pareiktas asmen, turjusi ivykti i Irako ar Kuveito arba patyrusi sueidim, pretenzijas dl moni, turto ir verslo praradimo, vyriausybi bei tarptautini organizacij vairaus tipo pretenzijas, taip pat nauj pretenzij kategorij, susijusi su Irako padaryta ala aplinkai (Irakas kaltinamas naudojs naft kaip ginkl). Kyla daugyb teisini klausim dl ios naujos institucijos steigimo bei veiklos, kuri yra ne tam tikra arbitrao ar teismo forma,122 bet pareikt pretenzij administravimo (danai - supaprastintu bdu) sistema, pagal kuri valstybei atsakovei (Irakui) nebuvo suteiktas joks statusas ir pareikalauta, kad Irakas, kai jam bus panaikintas embargas, mokt Fond tredal savo metini pajam, gaunam i parduodamos naftos; taiau tie klausimai nra ios knygos nagrinjimo objektas.123
Kurd kriz

ST Rezoliucija Nr. 692(1991). r. 18 skyri.

r. P. Malanczuk, International Business and New Rules of State Responsibility? - The Law Applied by the United Nations (Security Council), Compensation Commission for Claims against Iraq, leidinyje K.-H. Bockstiegel (red.), Perspectives of Air Law, Space Law and International Business Law tor the Next Century, 1996, p. 117-164; R. Lillich (red.), The United Nations Compensation Commission, 1995. Dokumentai, susij su pretenzij Irakui isprendimu, taip pat UNCC 1-as ir 2as sprendimai yra leidinyje ILM 30 (1991), p. 1703; UNCC sprendimai 3-13 ir asocijuotas raportas yra perspausdinti leidinyje ILM 31 (1992), p. 1009; UNCC sprendimai 14-23 ir asocijuoti raportai bei rekomendacijos yra ILM 34 (1995), p. 235; UNCC 24-as, 30-as ir 35-as sprendimai bei asocijuoti raportai yra ILM 35 (1996), p. 939 (D.D. Carono angins pastabos).
124

r. P. Malanczuk, The Kurdish Crisis and Allied Intervention in the Aftermath of the Second Gulf War, EJIL 2 (1991), p. 114-132. Apskritai apie kurd problem r. G. Chaliand, The Kurdish Tragedy, 1994; r. taip pat 19 skyri.
125

Jungtinis kontingentas, kur sudar madaug 5000 kari, liko dislokuotas Turkijoje iki 1991 m. spalio 10 d., o Incirliko aviacijos baz ir toliau buvo naudojama remiantis Turkijos sutikimu; r. Malanczuk (1991), op. cit., p. 122-123; L. Freedman/ D. Boren, Safe Havens" for Kurds in Post-War Iraq, leidinyje Rodley (red.), 1992, op. cit., p. 43.

Vienas i svarbiausi dalyk, analizuojant i karto po Persijos lankos karo vykusius vykius, buvo tai, kad Saugumo Taryba savo Rezoliucija Nr. 688 sjunginink pajgoms karinmis priemonmis leido ginti kurdus Irako teritorijoje.'24 Todl tai verta aptarti isamiau. Kad iaurs Irake sukurt saugumo zonas" daugybei bgusi nuo Irako armijos kurd pabgli, upldusi Turkij ir Iran ir kentusi baisias gyvenimo slygas, sjunginink intervencij 1991 m. vykd daugiau nei 13 000 kari i vairi Vakar valstybi, skaitant Britanij, Pranczij, Olandij, Ispanij, Italij bei Australij; vadovavo JAV.125

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

471

1991 m. balandio 5 d. priimta Saugumo Tarybos Rezoliucija Nr. 688 danai buvo vardijama kaip teisinis pagrindas" iai operacijai (kaip ir vlesniems kariniams smgiams prie Irak). Literatroje ji buvo aikinama kaip rodymas, kad Taryba pagal VII skyri gali imtis priemoni valstybs viduje vykstantiems konfliktams sprsti, jeigu masiniai mogaus teisi paeidimai reikia grsm taikai arba taikos paeidim, nors stat 2(7) straipsnyje yra tvirtintas intervencijos draudimo principas.126 Taiau isamesnis paios rezoliucijos teksto, diskusij Saugumo Taryboje mediagos bei faktini aplinkybi nagrinjimas tokios ivados daryti neleidia. Rezoliucija Nr. 688, kurios projektas buvo trauktas Saugumo Tarybos darbotvark 1991 m. balandio 5 d. Belgijos ir Pranczijos iniciatyva, Jungtinei Karalystei ir JAV veikiant kaip rmjoms,127 i vis rezoliucij, kurias iki tol Taryba buvo primusi invazijos Kuveit klausimu, buvo priimta maiausia bals dauguma:128 10 bals u, trys balsai (Kuba, Jemenas ir Zimbabv) - prie ir dvi valstybs (Kinija ir Indija) - susilaik. io klausimo svarb liudijo faktas, jog per posd savo nuomon pareik 31 valstyb. Rezoliucijos pagrindin dalis prasideda pasmerkimu represij prie Irako civilius gyventojus daugelyje Irako dali, skaitant kurd gyvenamas zonas, ir savo padariniais keliani grsm tarptautinei taikai bei saugumui regione" (1 punktas). ie padariniai buvo aikiai vardyti preambulje: masinis pabgli srautas link tarptautini sien ir per jas", taip pat siverimai kitos valstybs teritorij".129 Taigi rezoliucijos negalima laikyti precedentu, pagrindianiu teigin, jog Saugumo Taryba masinius, taiau grynai valstybs viduje vykstanius mogaus teisi paeidimus, neturinius tarpvalstybinio poveikio, laiko tiesiogine grsme tarptautinei taikai bei saugumui. Taiau mogaus teisi paeidimai, turintys tarpvalstybin poveik, i tikrj yra svarbus precedentas. Bet tai nra precedentas Saugumo Tarybai leisti panaudoti jg tam, kad tokiais atvejais apsaugot mogaus teises. Rezoliucijoje Nr. 688 nra jokios nuorodos VII skyri,130 joje neminimos jokios kolektyvins prievartos priemons ir nra konkreios nuostatos, leidianios ar palaikanios sjunginink karin intervencij.131 Rezoliucijoje reikalaujama", kad Irakas nedelsdamas nutraukt represijas ir tuo prisidt prie grsms tarptautinei taikai bei saugumui regione paalinimo", ir ireikiama viltis dl atviro dialogo" siekiant utikrinti, kad bt gerbiamos vis Irako piliei mogaus ir politins teiss" (2 punktas). Po reikalavimo, kad Irakas nedelsdamas sileist tarptautines humanitarines organizacijas (3 punktas), Rezoliucijoje raginama, kad Generalinis sekretorius panaudot visus jo dispozicjo-

126

U. Heinz/C. Philip/R. Wolfrum, Zweiter Golfkrieg: Anwendungsfall von Kapitel VII der UN-Charta, VN 39 (1991), p. 121, at 125; Bothe (1993), op. cit., p. 294-295, kur Rezoliucija Nr. 688 taip pat laikoma pavyzdiu, kada Saugumo Taryba taik VII skyri.
127

UN Security Council, Provisional Verbatim Record, S/PV 2982, 1991 m. balandio 5 d., p. 3. Posdis buvo suauktas Turkijos ir Pranczijos reikalavimu. ST Rezoliucijos Nr. 688 (1991) tekstas leidinyje ILM 30 (1991), p. 858.
128

r. N.S. Rodley, Collective Intervention to Protect Human Rights and Civilian Populations, Rodley (red.), 1992, op. cit., p. 29.
129

Dl valstybs atsakomybs, susijusios su pabgli srautu, teisini aspekt r. R. Hofmann, Refugee-Generating Policies and the Law of State Responsibility, ZaoRV 45 (1985), p. 694.
130

ST Rezoliucija Nr. 688 (1991), op. cit. Taiau, kaip pastebi Rodley (1992), Collective Intervention, op. cit., p. 31, yra tiesa, kad nra nuorodos ir j VI skyri. Tai vlgi sukelia problem dl to, kad Saugumo Taryba danai nepakankamai aikiai nurodo, kokia nuostata remdamasi ji vykdo veikl. Esm ta, kad nors teorikai ir negalima atmesti, jog Rezoliucija Nr. 688 gali bti grindiama VII skyriumi, svarbiausia yra tai, kad Saugumo Taryba nedav galiojimo panaudoti prievartos priemoni arba, kaip Rodley pats sako, ji to nesvarst tuo metu, kai Rezoliucija buvo priimama.
131

r. taip pat 0. Schachter, United Nations Law in the Gulf Conflict, MIL 85 (1991), p. 452, at 468.

472

22 s k y r i u s

132

ST Rezoliucija Nr. 688 (1991), op. cit., at 859.

133

ST Rezoliucija Nr. 678, op. cit., at 1565, p. 2.

134

ST 1992 m. gruodio 3 d. Rezoliucija Nr. 794, UNYb 1932, p. 209. r. tekst toliau, p. 475-476.
135

r. Malanczuk (1991), op. cit., p. 119-120.

136

r. taip pat Rodley (1992), Collective Intervention, op. cit., at 29; Schachter, MIL 85 (1991), op. cit., at 469, kur pastebima, kad Saugumo Tarybos nebuvo prayta leisti arba palaikyti apsaugini priemoni taikym saugumo zonose tikriausiai dl to, jog ne visi jos nariai buvo pasireng pritarti ioms priemonms. Saugumo Tarybos aikaus pritarimo nebuvimu bei stat nuostata, draudiania kitis j valstybs vidaus jurisdikcijai priklausanius reikalus, kaip tik ir rmsi tam prietarav JT nariai, laikydami karini dalini panaudojim saugumo zonose rimtu stat paeidimu. Buvo teigiama, kad visos valstybs turi pagrindo nuogstauti dl tokio precedento vlesni padarini."

je esamus iteklius (ir JT atitinkam staig pastangas) ir nedelsdamas sprst pabgli bei perkelt Irako gyventoj btiniausius poreikius" (5 punktas). Galiausiai Saugumo Taryba kreipsi visas valstybes nares bei humanitarines organizacijas ir paragino jas prisidti prie pagalbos teikimo (6 punktas), be to, ji pareikalavo, kad Irakas bendradarbiaut su Generaliniu sekretoriumi (7 punktas), taip pat nusprend ir toliau usiimti iuo klausimu" (8 punktas).132 Rezoliucijoje Nr. 688 nebuvo toki nuostat kaip ankstesnje Rezoliucijoje Nr. 678, leidusi valstybms narms panaudoti visas reikiamas priemones" Irako agresijai prie Kuveit paalinti.133 Panai formuluoi nra ir vlesnje 1992 m. gruodio 3 d. Rezoliucijoje Nr. 794 Somalio klausimu, kurioje Taryba ragino visas valstybes nares, galinias tai padaryti, sutelkti savo karines pajgas" (11 punktas), panaudoti visas reikiamas priemones" humanitarins pagalbos operacijoms Somalyje utikrinti (10 punktas) arba panaudoti tokias priemones, kurios gali bti reikalingos" utikrinti ankstesns Rezoliucijos Nr. 733 gyvendinim (16 punktas).134 Faktikai Rezoliucijos Nr. 688 primimo metu, t.y. 1991 m. balandio 5 d., karins intervencijos idja dl mint saugumo zon sukrimo dar nebuvo gavusi JAV paramos.135 JAV savo pozicij atskleid tik 1991 m. balandio 10 d. ir pareikalavo, kad Irakas nutraukt bet koki karin veikl savo teritorijoje, esanioje iaur nuo 36-os paralels, taip pat perspjo Irak, kad bus panaudota jga, jeigu jis bet kokiomis karinmis priemonmis trukdys teikti tarptautin pagalb kurdams. O pati sjunginink intervencija prasidjo po savaits, t.y. 1991 m. balandio 17 dien. Saugumo Tarybos posdyje padaryti pareikimai rodo, jog beveik visos valstybs, netgi palaikiusios Rezoliucij Saugumo Tarybos teis imtis veiksm ioje situacijoje kruopiai lygino su nesikiimo Irako vidaus reikalus principu, nes norjo ivengti nepageidautino precedento ateiiai.136 Rezoliucijos Nr. 688 formuluots velnina i problem ir palieka plaias j interpretavimo galimybes. Preambulje ireikiamas

didelis Tarybos susirpinimas dl Irako represij prie civilius gyventojus, taiau kartu patvirtinama vis valstybi nari pagarba Irako bei vis valstybi tame regione suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei". Be humanitarinio pobdio uduoi Generaliniam sekretoriui, Rezoliucija Nr. 688 reik ne k daugiau kaip Irako pasmerkim. Prieingu atveju tikriausiai j bt vetavusi Kinija. i valstyb taip paaikino savo susilaikym: is klausimas yra ypa sudtingas, nes tai susij ir su alies vidaus reikalais. Remiantis stat 2 straipsnio 7 punktu, Saugumo Taryba negali svarstyti arba imtis priemoni tokiais klausimais, kurie susij su bet ku-

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

473

rios valstybs vidaus reikalais. Mes manome, kad aptariamos situacijos tarptautiniai aspektai turi bti sureguliuoti atitinkamais kanalais. Mes palaikome Generalinio sekretoriaus pastangas humanitarin pagalb pabgliams teikti per atitinkamas organizacijas.137 Be to, domu pabrti, kad JT Generalinio sekretoriaus reakcija plan dl saugumo zon" buvo tokia, jog i karto buvo ikeltas klausimas, ar paeidiant Irako suverenitet jame gali bti sukurti ankla-vai kurdams. Balandio 17 d. jis pareik, jog Siaurs Irake dislokuoti bet kokias usienio pajgas galima tik leidus Irakui.138 Irakas pasmerk sjunginink veiksmus, taiau nereagavo tai karinmis priemonmis. Jis ts derybas humanitarins pagalbos klausimais tiek su Eriko Suy (asmeninis JT Generalinio sekretoriaus atstovas) vadovaujama Jungtini Taut misija, tiek su Sadruddino Aga Khano (JT Generalinio sekretoriaus atstovas JT humanitarinei programai Irake, Kuveite, Irako/Irano bei Irako/Turkijos pasienio teritorijose) vadovaujama JT misija, kuri sudar vairi JT specializuot institucij atstovai. Susitarimai buvo pasirayti 1991 m. balandio 18 d. ir gegus mnes.139 Aga Khanas ir Irakas pasira Memorandum dl Jungtini Taut vaidmens teikiant humanitarin pagalb Irake; io dokumento priede buvo idstytos slygos dl madaug 500 JT sargybini", turini lengv ginkluot, dislokavimo. Taigi dl i JT sargybini" dislokavimo sutiko Irako vyriausyb. Treiojo pasaulio valstybi reakcija sjunginink intervencij, pasireikusi Generalinei Asambljai 1991 m. lapkriio mnes svarstant klausim dl JTO galimybi sprsti humanitarins krizs klausimus, rodo, jog gelbjimo operacij daugelis laik rimtu suvereniteto paeidimu, turjusiu neigiam padarini.140 Erikas Suy sjunginink intervencij taip pat laiko vienaaliu veiksmu, vykdytu be leidimo. Jis pastebi, kad sjunginink veiksmai nebuvo pasmerkti (tai nelabai ir tiktina, nes trys sjunginink valstybs turjo veto teis), ir kad pasaulio vieoji nuomon" i operacij palaik. Taiau Suy daro ivad, jog ji buvo neteista pagal tarptautin teis ir, kaip vienintelis precedentas, negaljo sukurti naujos paprotins normos.141 Tiesa, jog Rezoliucija Nr. 688, kuria rmsi sjungininkai teisindami savo veiksmus ne tik kurd klausimu, bet ir dl neskraidymo zon vir Irako nustatymo bei karini smgi Irakui 1992 m. sausio mnes teisinimo,142 prietarauja tokiems tvirtinimams. Taiau klausimas dl intervencijos, siekiant apsaugoti kurdus, teistumo ar neteistumo yra sudtingesnis. Pirma, neaiku, ar vienaalika ir neturinti mandato humanitarin intervencija iimtinmis aplinkybmis vis tiek gali bti de lege lata leistina.143 Antra, siekiant detaliau ianalizuoti faktines aplinkybes, reikt nustatyti, ar Irakas, nors ir oficialiai pro-

137

UN Doc. S/PV. 2982, 1991 m. balandio 5 d., p. 55-56.

138

r. Malanczuk (1991), op. cit., p. 129.

139

ILM 30 (1991), p. 862 (priedas, 6 p.); r. Malanczuk (1991), op. cit., p. 129-130.
140

r. L. Minear, Humanitarian Intervention in a New World Order, Overseas Development Council, Policy Focus (1992), p. 1, 2 ir t.t.
141

E. Suy, Commentaar: Humanitaire interventie - Tussen soevereiniteit en mensenrechten, Transaktie 21 (1992), p. 319.
142

r. IHT, 1992 m. sausio 18 d., p. 1 (Baltj Rm spaudos atstovas pareik, kad atakos prie branduolini rengin" netoli Bagdado tikslas buvo priversti laikytis JT rezoliucij"); NRC Handelsblad, 1992 m. sausio 18 d., p. 1; Europos ir arab valstybi parama JAV vadovaujamiems kariniams veiksmams prie Irak m svyruoti 1992 m. sausio 19 d.; Pranczija nedalyvavo atakuojant Bagdado priemiesius remdamasi tuo, kad tai perengia Saugumo Tarybos rezoliucij nustatytus rmus, kaip pareik Pranczijos usienio reikal ministras, FAZ, 1992 m. sausio 21 d., p. 1. Rusija po konsultacij su arab valstybmis pareikalavo, kad JAV nesiimt tolesni veiksm be aikaus Saugumo Tarybos leidimo, FAZ, 1992 m. sausio 20 d., p. 1. Rusijos usienio reikal ministerija savo pareikimu apkaltino Irak JT rezoliucij nesilaikymu, taiau kartu pareik: Ms tvirta pozicija yra ta, kad reakcija Irako veiksmus turi bti adekvati ir grindiama suderintais sprendimais... Pribrendo laikas situacij vl apsvarstyti JT Saugumo Taryboje", IHT, 1992 m. sausio 19 d p. 1. r. taip pat 19 skyri. r. Malanczuk (1993), op. cit.

143

474

22 skyrius

testavs, vliau nebt faktikai tyliai pripains144 gelbjimo operacijos. Treia, sudtingas klausimas yra ir tai, ar i operacija gali bti atskirta nuo bendro Persijos lankos karo konteksto, skaitant anksiau Tarybos duot leidim imtis prievartos priemoni ir/arba kolektyvins savigynos gyvendinimo.145 Vis dlto darytina ivada, kad Rezoliucija Nr. 688 nra teisinis pagrindas ir precedentas, remiantis 42 straipsniu, Saugumo Tarybos praktik dl humanitarini priemoni taikyti prievarta.146 Kita vertus, sjunginink veiksm, kaip valstybi praktikos, teisin reikm paprotins tarptautins teiss pltojimuisi iaiks tik per ilgesn laik ir su slyga, kad tie veiksmai bus visuotinai pripainti kaip precedentas, nors Persijos lankos kare egzistavo specifins aplinkybs.

144

Atrodo, jog tokio poirio laikytasi leidinyje R. Jennings/A. Watt (red.), Oppenheim's International Law, I: Peace, 9-as leid,, 1992, p. 443, 18a past., kur teigiama, kad Irako pozicija buvo formalus protestas dl jo suvereniteto paeidimo (pvz., UN Doc. S/22459 of 8 April, S/ 22513 of 22 April ir S/22531 of 25 April), taiau nesiprieinama veiksmais, kas i esms reik tyl sutikim". Delbruck, A Fresh Look, op. cit., at 985-986, kur pateikiamas kitoks argumentas, jog Saugumo Taryba aikiai sutiko su laikinu JAV, Britanijos ir Pranczijos karini pajg buvimu iaurs Irake..." (at 986). Dl juridins tylaus sutikimo" svokos r. 10 skyri.
145

S o m a lis

r. Schachterio argument, MIL 85 (1991), op. cit., p. 469.

146

r. taip pat Rodley (1992), Collective Intervention, op. cit., at 33; E. Suy, Transaktie 21 (1992), p. 317, at 319.
147

Malanczuk (1993), op. cit., p. 24 ir t.t.; M.R. Hutchinson, Note, Restoring Hope: U.N. Security Council Resolutions for Somalia and an Expanded Doctrine of Humanitarian Intervention, Harvard ILJ 34 (1993), p. 624; ir literatra, nurodyta 22 skyriaus 22-oje inaoje.
148

r. I. Zartman (red.), Collapsed Stales: The Disintegration and Restoration of Legitimate Authority, 1995.
149

r. Nolte, op. cit., p. 603-637; Welter (red.), 1994, op. cit.

150

r. tekst toliau, p. 477-479.

Somalio atvejis, 1992 m. trauks 37 000 usienio kari kontingent i daugiau nei 20 ali vadovaujant JAV, puikiausiai parodo tikrj Saugumo Tarybos praktik humanitarins intervencijos, grindiamos JT stat VII skyriumi, srityje.147 Kartu tai tapo kolektyvins humanitarins intervencijos lugimo pavyzdiu. Somalis yra unikali alis tarp SubSaharos valstybi ta prasme, kad yra vienintel alis, kurios gyventojai - vieninga etnin grup. Nepaisant to, i alis, paskutiniajame XIX a. ketvirtyje buvusi padalyta tris kolonijines teritorijas (Britanijos, Pranczijos ir Italijos), pilietini kar tarp klan buvo idraskyta atskiras valdas; dl to lugo vieningo valdymo struktra ir Somalis tapo pirmuoju naujo fenomeno lugusios valstybs"148 - pavyzdiu; jis buvo kur kas rykesnis nei kit valstybi, toki kaip Liberija149 ar Ruanda,150 atvejai. Paskelbus nepriklausomyb, Somal 21 metus vald prezidentas Siadas Barre'as; remdamasis PanSomalio nacionalizmo ir sovietinio modelio centralizuoto socializmo kombinacija, jis mgino veikti klan struktr, nors savo valdi daugiausiai grind Merihano klanu bei dviem kitais klanais - Ogadenio ir Dolbahante'o. Kai Barre'o reimas 1991 m. lugo, daugelyje alies vietovi prasidjo susirmimai tarp klan ir kova dl valdios. Sostinje Mogadie prasidjo nuomi kova tarp grupuoi, rmusi laikinj prezident Ali Mahdi Mohamed ir generol Mohamed Farah Aidid (Suvienyto Somalio Kongreso pirminink). alis susiskald, o mirties baim imtus tkstani moni privert palikti savo namus. Beveik 5 milijonai moni kent bad ir ligas; beveik milijonas moni pabgo kaimynines alis. 1991 m. gegus mnes Somalio iaurs vakar teritorijos dalis paskelb savo nepriklausomyb, pasivadinusi Somalilendo Respublika".

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

475

Jungtins Tautos ir daugyb nevyriausybini organizacij sitrauk humanitarins pagalbos Somalyje operacijas, o JT Generalinis sekretorius, kartu su Afrikos vienybs organizacija, Arab valstybi lyga ir Islamo konferencijos organizacija, msi politini priemoni taikai atkurti.151 1992 m. sausio 23 d. Saugumo Taryba Somaliui ved ginkl embarg ir visas alis paragino nutraukti ginkluot kov. 152 JT bstinje vykusiose derybose, kuriose dalyvavo JT Generalinis sekretorius bei trys aukiau mintos organizacijos, buvo susitarta dl ugnies nutraukimo tarp laikinojo prezidento Ali Mahdi ir generolo Ai-dido; io susitarimo vykdym turjo priirti JT stebtojai. Buvo susitarta ir dl to, kad humanitarins pagalbos vilkstines saugos JT sargybiniai. 1992 m. balandio mnes Saugumo Taryba kr UNOSOM - dl to Somalyje buvo dislokuota 50 JT karo stebtoj bei madaug 500 JT apsaugos pareign.153 Vliau Saugumo Taryba, atsivelgusi usitsusias kovas bei ipuolius prie humanitarines operacijas, nusprend padidinti apsaugos pajgas iki 3000 moni. Taiau UNOSOM savo mandato gyvendinti nepajg. 1992 m. gruodio 3 d. Saugumo Taryba, remdamasi JT stat VII skyriumi, vienbalsiai prim Rezoliucij Nr. 794, leidusi panaudoti visas reikiamas priemones, kad utikrint saugi aplink pagalbos operacijoms vykdyti. Taiau aplinkybs, kaip nurodyta paioje rezoliucijoje ir kaip akcentavo daugelis valstybi per Tarybos posd,154 buvo iskirtins dl esamos situacijos Somalyje unikalumo", pasireikianio niokojamuoju, sudtingu pobdiu, reikalaujaniu neatidliotino ir iskirtinio reagavimo".155 Nors Somalis kreipsi Jungtines Tautas dl pagalbos, faktas, kad Somalis neturjo nei vyriausybs, nei ko nors panaaus valstybs aparat, neturi bti pamirtas vertinant io precedento tinkamum taikyti situacijoms, galinioms ikilti ateityje. Nesibaigianio pilietinio karo chaosas, kuriame dalyvavo apie 15 skirting grupi, masinis milijon moni badavimas, ginkluotas trukdymas teikti humanitarin pagalb ir ribot mandat turinio JT taikos palaikymo kontingento bejgikumas k nors pakeisti - visa tai privert Saugumo Taryb pripainti, kad konfliktu Somalyje sukelta moni tragedija ir toliau didinama humanitarins pagalbos paskirstymui daromomis klitimis, kelia grsm tarptautinei taikai ir saugumui".156 Pirm kart Tarybos rezoliucijoje buvo aikiai pasakyt neminint iorini padarini", kad humanitarins krizs vidiniai aspektai, nors ir susij su ginkluotu trukdymu tarptautinms humanitarins pagalbos operacijoms, kelia grsm tarptautinei taikai bei saugumui ir pagal VII skyri reikalauja karini prievartos priemoni. Kitas domus dalykas - tai, jog Saugumo Taryba prisim atsakomyb atkurti taik, stabilum ir teistvark, kad sudaryt slygas

151

r. Basic Facts about the United Nations, 1995, p. 50 ir t.t.

152

ST Rezoliucija Nr. 733 (1992), op. cit. Tai buvo atsakas reikalavimui nedelsiant suaukti Saugumo Tarybos posd, kad apsvarstyt blogjani saugumo situacij Somalyje; r. Somalio nuolatins atstovybs prie JTO laikinojo reikal patiktinio 1992 m, sausio 20 d. laik, adresuot Saugumo Tarybos pirmininkui, UN SC0R, 47th Sess., UN Doc. S/23445 (1992).
153 154

ST Rezoliucija Nr. 751 (1992).

Posdio stenograma, S/PV.3145, 1992 m. gruodio 3 diena.

155

ST Rezoliucija Nr. 794 (1992), op. cit.

156

Posdio stenograma, op. cit.

476

22 s k y r i u s

157 158

Ten pat.

Ten pat. Rezoliucijoje Nr. 794 tiktai parei kiama, kad Taryba sveikina Valstyb nar s silym, smulkiai s idstyt Generalinio sekretoriaus 1991 m. lapkri 29 d. lai Tarybai io ke (S/24868), dl pajg dislokavimo, siekiant sukurti saugiaplink " (8-as p.). r. JTO mogaus teisi departamento dokument Review of the 100-Day Action Programme and Beyond: Key Issues for Somalia", 1992 m. gruod 3 d. Programa io buvo prad ta enevoje 1992 m. spalio 12 d.
160 161 159

r. Quigley,op. cit.,p. 267.

ST Rezoliucija Nr. 794 (1992), p. 4.

Jungtini Taut globojamam politinio sureguliavimo procesui", taiau tik tuo atveju, jei Somalio tauta prisiims pagrindin atsakomyb dl nacionalinio susitaikymo bei jos paios alies pertvarkymo".157 inoma yra ir tai, kad JAV, operacijos Somalyje pradinink ir karin jos vadov pirmojoje stadijoje, taiau dl politini prieasi (nesutariant, kokia turt bti JTO kontrol) tik labai netiesiogiai paminta rezoliucijoje,158 laiksi kitokio nei Generalinis sekretorius poirio tai. ar sikiimu turt bti siekiama tolesni tiksl ne tik nutraukti ginkluotus susirmimus ir utikrinti pagalbos teikim. Rezoliucijos tekstas, nors jame ir deklaruojamas suvereniteto principas, kai pagrindin atsakomyb tenka Somalio tautai, ikl klausim, koki konkrei ilgalaiki Jungtini Taut udavini turi bti siekiama antrojoje operacijos stadijoje, ar jie turi apimti, pavyzdiui, policijos pajg, valdymo, teistvarkos struktr krim, vietimo sistemos, kio reorganizavim ir kt.159 domu pastebti, kad prieastis, kodl Rezoliucija Nr. 794 buvo priimta vienbalsiai (kitaip nei kitos rezoliucijos, leidusios panaudoti jg Ruandoje, Haityje ir kt.), buvo ta, jog Rezoliucija numat mechanizm, kuriuo siekta ilaikyti JTO operacijos kontrol.160 JT Generalinis sekretorius turjo konsultuotis su tame procese dalyvaujaniomis valstybmis bei utikrinti viening vadovavim operacijoje dalyvaujanioms pajgoms ir j kontrol".161 Saugumo Tarybos nari ad hoc komisija buvo pareigota informuoti Taryb apie operacijos eig. Reguliari" praneim buvo reikalaujama ir i Generalinio sekretoriaus,

ir i operacijoje dalyvaujani valstybi. 1992 m. gruodio mnes UNITAF, sudarytas i 24 valstybi karini pajg ir vadovaujamas JAV, buvo nusistas Somal ir iki 1993 m. kovo mnesio is darinys, kur jo apie 37 000 kari, pradjo kontroliuoti 40

procent alies teritorijos. Saugumo Taryba 1993 m. kovo 26 d. UNITAF nusprend transformuoti UNOSOM II ir iplsti jo dyd bei mandat. UNOSOM II pagal VII skyri buvo leista naudoti jg, kad tvirtint saugi aplink visoje Somalio teritorijoje. Jis buvo galiotas padti atkurti ir alies ekonomik, socialines bei politines institucijas. 1993 m. kovo mnes Adis Abeboje vykusioje konferencijoje 15 Somalio politini judjim lyderi susitar dl nacionalinio susitaikymo, nusiginklavimo ir saugumo, alies atstatymo, nuosavybs grinimo, gin sureguliavimo bei laikinosios nacionalins tarybos sudarymo. Taiau is susitarimas buvo tik tolesns katastrofos preliudija. 1993 m. birelio mnes, Mogadie upuolus UNOSOM II, buvo nuudyti 25 Pakistano kariai. UNOSOM II tapo konflikto alimi ir sitrauk karinius veiksmus Mogadie, pareikalavusius civili gyven-

J U N G T I N S TAUTOS, T A I K A IR SAUGUMAS

477

toj ir UNOSOM kari gyvybi. JAV laik esant btinu nugalti generol Aidid, todl msi karini veiksm prie jo pajgas - malnsparniais atakavo jo vadaviet Mogadie, ir dl to uvo 50 civili.162 Amerikos veiksmus kritikavo kitos valstybs, ypa Italija. Ji pareikalavo, kad JT karin vadovyb sustabdyt karin operacij Mogadie. JT vadovyb tai reagavo reikalavimu Italijai pakeisti kontingento vad; Italija atsisak tai daryti, remdamasi teise skirti savo paios karini pajg vad. Taigi sitraukimas konflikt Somalyje sukl nesutarim tarp pai valstybi nari ir greit pajg ivedim i ios alies. Po to, kai 1993 m. spalio mnes uvo 18 JAV kari, JAV galiausiai paskelb pasitraukianti i Somalio iki 1994 m. kovo 31 dienos. Apie pasitraukim paskelb Belgij Pranczija ir vedija. UNOSOM II mandatas buvo perirtas 1994 m. vasario mnes ir akcentuotas jo vaidmuo teikiant param politiniam susitaikymui, alies atstatymui ir stabilumui. Saugumo Taryba prim sprendim ir dl laipsniko UNOSOM pajg mainimo, pareikusi, jog UNOSOM misija bus ubaigta iki 1995 m. kovo mnesio; taip i tikrj ir vyko. UNOSOM mandato pratsimo nepra nei Somalio grupuots, nei humanitarins staigos, nei nevyriausybins organizacijos.163 Taigi JT remta kolektyvin intervencija Somal baigsi neskme, nors ji buvo gana skminga skirstant humanitarin pagalb.164
Ruanda

Ruandos atvejis - baisi monijos tragedija, pasireikusi vidaus etniniais konfliktais ir dl to kilusiais masiniais udymais. Dl tos tragedijos, kaip minta 20 skyriuje,165 steigtas Tarptautinis baudiamasis tribunolas. Ruand i pradi kolonizavo Vokietija, vliau - Belgija, ir taip kolonijinis viepatavimas tssi iki nepriklausomybs ikovojimo 1967 metais. Ilga alies istorija susijusi su etniniais konfliktais tarp Hut daugumos ir Tutsi maumos, kurie vl atsinaujino vidinio ir tarpvalstybinio konflikto forma 1990 m. spalio mnes tarp Pranczijos remtos Ruandos vyriausybs ginkluotj pajg, kurias kontroliavo Hutai, ir Tutsi vadovaujamo Ruandos patriotinio fronto (RPF), veikusio i Ugandos teritorijos bei Ruandos iaurini srii. 166 1993 m. vasario mnes kovos veiksmai atsinaujino, nors egzistavo nemaai susitarim dl ugnies nutraukimo, dl to nutrko Afrikos vienybs organizacijos ir Tanzanijos remtos taikos derybos tarp konfliktuojani pusi. Ruandos ir Ugandos praymu Saugumo Taryba 1993 m. birelio 22 d. nusprend steigti JT Stebtoj misij Ugandoje ir Ruandoje (UNOMUR), kad ukirst keli kariniams veiks-

162 163 164

r. Quigley, op. cit., p. 281. Mutharika, op. cit., at 548.

r. J. Clark, Debacle in Somalia: Failure of the Collective Response, leidinyje L.F. Damrosh (red.), Enforcing Restraint: Collective Intervention in Internal Conflicts, 1993, p. 205. Dl aikumo ryium su UNOSOM II mandatu trkumo, prisidjusio prie operacijos susilpninimo, r. R. Zacklin, Managing Peacekeeping from a Legal Perspective, leidinyje D. Warner (red.), New Dimensions of Peacekeeping, 1995, p. 160.
165 166

r. 20 skyri.

r. Basic Facts, op. cit., p. 46 ir t.t.; UN Chronicle, 1996, Nr. 2, p. 52-53.

478

22 skyrius

167

ST Rezoliucija Nr. 872 (1993). Dl aplinkybi r. M. Mubiala, L'Operation des Nations Unies pour les droits de l'homme au Rwanda, Hague YIL 8 (1995), p. 11-16; The United Nations and Rwanda, 19931996 (UN Blue Book Series), 1996.
168

r. Teson, cit.,363. op. ST Rezoliucija Nr. 912 (1994). ST Rezoliucija Nr. 918 (1994).

169

170 171

ST Rezoliucija Nr. 929 (1994). r. UN Chronicle 31 (1994), Nr. 4, p. 4-13.

mams pasienio zonoje. Po to, kai abi pilietinio karo alys Aruoje (Tanzanija) 1993 m. rugpjio mnes pasira taikos susitarim, j praymu Saugumo Taryba 1993 m. spalio 5 d. steig kit tarptautin darin - JT Pagalbos Ruandai Misij (UNAMIR), skirt padti gyvendinti mint susitarim.167 Jos paskirtis buvo stebti rinkimus ir naujos vyriausybs sudarym iki 1995 m. spalio 5 dienos. Susitarimo gyvendinimui ikilo sunkum, ir tai atved didiul kriz po to, kai 1994 m. balandio 6 d. buvo nuudyti Ruandos ir Burundio prezidentai; jiems grtant i taikos deryb Tanzanijoje, j lktuv pataik raketa. Per kelet savaii visoje Ruandoje sivyravo visuotinis chaosas ir masinis etninis smurtas su genocido poymiais. Manoma, kad iki pilietinio karo Ruandoje gyveno 7,9 mln. gyventoj, o iki 1994 m. rugsjo mnesio j sumajo iki 5 mln. Taigi buvo nuudyta nuo keleto imt tkstani iki 1 mln. moni, o pabgli gretimas valstybes (Zair, Tanzanij, Burund ir Ugand) skaiius siek daugiau nei 2 mln. moni. UNAMIR stebtoj pajgos - 2700 lengvai ginkluot moni, negaljo sustabdyti udyni, be to, tam jie neturjo mandato. Belgija ived savo 440 kari, o lik pasiliko kareivinse po to, kai 10 Belgijos kari, saugojusi premjer, mirtinai buvo ukapoti nuudant premjer. 158 1994

m. balandio 21 d. Saugumo Taryba nusprend sumainti UNAMIR pajg skaii iki 270 moni, kad ivengt tolesni JT nuostoli.169 Mandatas buvo pakeistas: su kariaujaniomis alimis dirbama, kad bt pasiektas susitarimas dl ugnies nutraukimo, taip pat atnaujinta pagalbos operacij veikla. Gegus mnesio pradioje Saugumo Taryba, kadangi udyns tebevyko, pradjo svarstyti, ar Ruand nesisti Afrikos ali pajg (5500 moni). 1994 m. gegus 17 d. Saugumo Taryba pripaino, kad situacija Ruandoje kelia grsm tarptautinei taikai ir saugumui, ir Ruandai ved ginkl embarg.170 UNAMIR ji leido padidinti iki 5500 kareivi ir pripaino, jog pajgos gali naudoti ginklus prie as-menis ar grupuotes, kelianias grsm saugomoms vietovms ir gyventojams. N viena valstyb nar nepanoro savo pajg sisti Ruand, ir tik po mnesio Etiopija pareik esanti pasirengusi atsisti visikai apginkluot dalin. Kai 1994 m. birelio 22 d. Pranczija paskelb savo sprendim dl intervencijos Ruand, Saugumo

Taryba prim Rezoliucij Nr. 929 ir, remdamasi VII skyriumi (10 nari balsavus u ir 5 nariams - susilaikius), leido Pranczijai bei kitoms pasirengusioms valstybms narms panaudoti visas reikiamas priemones", kad apsaugot civilius Ruandos gyventojus, bet tai turi bti grietai humanitarin ir nealika operacija nesikiant gino tarp Ruandos vyriausybs ir Ruandos patriotinio fronto esm.171 Turquoise

JUNGTINS TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

479

operacijos" metu Ruandos pietvakari dalyje buvo kurta apsaugos zona, o pati operacija buvo nutraukta 1994 m. rugpjio 21 d., kai atsakomyb u zonos apsaug perm UNAMIR, sudaryta i Etiopijos, Ganos bei Zimbabvs dalini. Pilietinis karas Ruandoje baigsi tuomet, kai Patriotinis frontas 1994 m. liepos 18 d. paskelb vienaalikai nutraukis ugn, nes jis ms kontroliuoti vis Ruandos teritorij iskyrus mint apsaugos zon. Pranczijos vadovaujama intervencija Ruand akivaizdiausiai parod valstybi, kurioms Saugumo Taryba pagal VII skyri leidia imtis karini veiksm, sav interes gynimo problem. Kaip pastebjo vienas autorius: Istorikai Ruandoje Pranczija turi tok interes, kuris kelia abejoni dl Pranczijos nealikumo imantis karo veiksm. Pranczija rm hut kontroliuojam Ruandos vyriausyb per jos pilietin kar prie tutsi kontroliuojam Ruandos patriotin front. Teigta, kad Pranczija remia hutus dl to, jog ie vartoja prancz kalb kaip savo antrj kalb, o tutsiai vartoja angl kalb. Pranczija buvo kritikuojama dl to, kad nepasmerk hut vykdom masini tutsi udyni. Pranczija net ir prasidjus udynms tiek ginklus Ruandos vyriausybei. I vis pasaulio valstybi Pranczija, ko gero, buvo blogiausias intervencijos Ruand variantas, taiau btent i valstyb panoro imtis veiksm.172 Kita vertus, btina atsivelgti t fakt, kad nebdamos suinteresuotos paios, valstybs daniausiai nenori sisti savo karini pajg tolimas alis, ir dl tokio nenoro Jungtins Tautos tampa bejgs veiksmingai veikti savarankikai. Haitis Haitis yra specifinis atvejis, kai Saugumo Taryb remdamasi VII skyriumi, leido panaudoti jg kad utikrint demokratik rinkim rezultat gyvendinim ir kartu konkreiai nepasakyt, jog egzistavo grsm tarptautinei taikai ir saugumui.173 Nuo 1957 m. Hait vald Duvalj eima. Jeanui Claude'ui Duvalj, prezidentui iki gyvos galvos", 1986 m. vasario mnes palikus al ir referendumu patvirtinus nauj konstitucij Haiio Laikinoji vyriausyb 1990 m. papra JTO stebti organizuojamus rinkimus. Buvo sudaryta JT stebtoj grup rinkimams Haityje stebti (ONUVEH). 1991 m. vasario 22 d. dvasininkas Jeanas Bertrandas Aristidas, irinktas 67 procentais gyventoj bals, buvo inauguruotas Haiio prezidentu. 1991 m. rugsjo 30 d. per karin perversm Aristidas buvo nuverstas. T pai dien Haiio ambasadoriaus Jungtinse Tautose praymu susirinko Saugumo Taryba. Taiau formaliai ji susirinko ne pervers-

172 173

Quigley, op. cit., p. 271-272.

r. Agora: The 1994 U.S. Action in Haiti, MIL 89 (1995), p. 58-87; H.-J. Heintze, Volkerrecht und demokratische Staatsordnung. Zur Wiederherstellung der Demokratie in Haiti, VRU 29 (1996), p. 6-30; M. Weller/A. MacLean (red.), The Haiti Crisis in International Law, 1996. Apie tolesnius vykius Haityje r. UN Chronicle, 1996, Nr. 2, p. 57. r. taip pat 2 skyri ir literatr, nurodyt 22 skyriaus 22-oje inaoje.

480

22 s k y r i u s

174 175

Teson, op. cit., at 355.

r. UN SCOR, 46-a sesija, 3011-as posdis, UN Doc. S/PV.3011 (1991).

176

ST Rezoliucija Nr. 841 (1993). ST Rezoliucija Nr. 861 (1993). ST Rezoliucija Nr. 867 (1993). ST Rezoliucija Nr. 873 (1993). ST Rezoliucija Nr. 875 (1993). ST Rezoliucija Nr. 940 (1994).

177

178

179

180

181

mo klausimo svarstyti, nes dauguma nari perversm laik alies vi-daus reikal (tai visikai atitinka tarptautin teis), nekelianiu grsms taikai ir dl to neeinaniu Tarybos kompetencij.174 Kita vertus, Amerikos Valstybi Organizacija 1991 m. spalio 2 d. oficialiai pasmerk perversm ir rekomendavo savo valstybms narms taikyti Haiiui ekonomines bei diplomatines sankcijas. Kai kit dien Saugumo Taryba susirinko iklausyti prezidento Aristido, visi Tarybos nariai pasmerk perversm ir ireik tvirt pritarim Amerikos Valstybi Organizacijos pozicijai, taiau tuo klausimu nebuvo priimta jokios oficialios rezoliucijos, nes Kinija ir kitos neprisijungusios alys buvo susirpinusios dl didjanio Saugumo Tarybos kiimosi reikalus, kurie tradicikai pagal JT stat 2(7) straipsn laikomi priklausaniais valstybi vidaus jurisdikcijai ir kuri atvilgiu dl to Jungtins Tautos negali imtis joki priemoni.175 Taiau 1993 m. birelio 16 d. Saugumo Taryba, konkreiai remdamasi ankstesnmis Generalins Asambljos ir Amerikos Valstybi Organizacijos rezoliucijomis bei veikdama pagal VII skyri, nustat privalom embarg naftos produkt, ginkl ir policijos rangos tiekimui Hait, taip pat ald Haiio vyriausybs bei jos karini lyderi las.176

Vliau, t.y. 1993 m. birelio mnes vis dlto pavyko susitarti su karine chunta, kad valdi grt prezidentas Aristidas. JT ekonomins sankcijos buvo atauktos 1993 m. rugpjio 27 dien.177 Buvo sukurta JT misija Haityje (UNMIH), kad padt reformuoti Haiio ginkluotsias pajgas ir kurti naujas policijos pajgas.178 Taiau chunta savo paad nesilaik ir toliau vykd smurt, neleido UNMIH pajgoms isilaipinti Haityje; tai Saugumo Taryb paskatino 1993 m. spalio 13 d. dar kart vesti ekonomines sankcijas.179 Kitoje rezoliucijoje, priimtoje spalio 16 d., Taryba leido valstybms narms naudoti ginkluot jg, kad utikrint sankcij taikym.180 1994 m. gegus mnes Taryba sankcijas papild prekybos embargu, iskyrus medicinos prekes bei maisto produktus. Saugumo Taryba 1994 m. liepos 31 d. prim Rezoliucij Nr. 940, leidusi valstybms narms sukurti daugianacionalines pajgas" ir panaudoti visas reikiamas priemones, kad padt Haiiui nusikratyti karins vadovybs".181 Prezidentas Klintonas, kreipdamasis Amerikos liaud per

televizij 1994 m. rugsjo 15 d., pateik ultimatum Haiio karinei vadovybei. 1994 m. rugsjo 18 d., tarpininkaujant buvusiam JAV prezidentui Jimmy Carteriui, senatoriui Samui Nunnui bei generolui Colinui Powellui, chunta buvo tikinta apleisti al iki 1994 m. spalio 15 dienos. Susitarimas buvo pasiektas likus kelioms valandoms iki to momento, kai JAV vadovaujamos daugianacionalins pajgos bt siverusios Hait. 1994 m. rugsjo 19 d.

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

481

atvyko 3000 JAV kari ir per kelet dien usienio pajg skaiius pasiek daugiau nei 20 000 moni. Prezidentas Aristidas gro valdi 1994 m. spalio 15 d., o 1995 m. kovo 31 d. JAV oficialiai perdav misij Jungtinms Tautoms. UNMIH pajg, sudaryt i 6000 moni, uduotis buvo padti vyriausybei utikrinti saugi bei stabili aplink ir sudaryti slygas laisviems rinkimams Haityje. Haiio atvejis buvo apibdintas kaip didiausias precedentas, patvirtinantis demokratinio valdymo principo ir kolektyvins humanitarins intervencijos legitimikum.182 Taiau pagal tradicins tarptautins teiss nuostatas tai buvo neprastas atvejis, kadangi iki tol demokratikos vyriausybs nuvertimas kariniu puu niekada praktikoje nebuvo laikomas tarptautinio susirpinimo dalyku stat VII skyriaus prasme. Jungtins Tautos ir JAV niekada nesikidavo, kai po 1945 m. daugumoje Piet Amerikos ali valdi atjo kariniai reimai. Nieko stebtino, kad Kinija, Saugumo Tarybai balsuojant dl operacijos Haityje, susilaik, rodindama, inter alia, jog: Tarybos praktika kai kurioms valstybms narms leisti naudoti jg yra dar labiau pavojinga, nes tai neabejotinai sukurt pavojing precedent.183 Kadangi tai atsitiko Vakar pusrutulyje, galbt Haiio atvejis (daugiausia JAV vykdyta operacija) yra aikiau suprantamas kaip Monroe doktrinos taikymo praktika, t.y. doktrinos, kuri j 1823 m. suformula-vus JAV prezidentui Monroe, pasitarnaudavo kaip politinis pasiteisinimas dl dan JAV karim intervencij Lotyn Amerik184 tik kart ta doktrina buvo pritaikyta pasinaudojant Jungtini Taut vliava.
J u g o s la v ija

182 183

Teson, op. cit., p. 355.

odin stenograma, UN SCOR, 3413-as posdis, UN Doc. S/PV.3412 (1994), at 12 (p. Li Zhaoxing, Kinija).
184

r. P. Malanczuk, Monroe Doctrine, EPIL 7 (1984), p. 339-344.

186

Sudtingiausias konfliktas, Jungtinms Tautoms ikils po altojo karo pabaigos, buvo tragedija Jugoslavijoje.185 Buvusi Jugoslavijos Socialistin Federacin Respublik sudar 6 respublikos - Slovnija, Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Makedonija? taip pat du autonominiai regionai: Kosovas ir Vojvodina. lugus komunizmui ir 1991 m. birelio mnes Kroatijai bei Slovnijai paskelbus savo nepriklausomyb nuo Jugoslavijos, m stiprti separatistins tendencijos ir prasidjo ginkluota kova. Serb kontroliuojama Jugoslavijos vyriausyb bei Jugoslavijos liaudies armija prieinosi iam ingsniui ir rm serb milicij jos kovoje prie Kroatijos ir Slovnijos valdi. Ginkluot konflikt dar labiau paatrino 1992 m. kovo mnes paskelbta Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomyb. Europos Bendrija bei Europos Bendradarbiavimo ir Saugumo Konferencija (EBSK) nepajg isprsti Jugoslavijos krizs Lordo Carring-

r., pavyzdiui, C.E. Philipp/ W. Plesmann, Conflicts, Yugoslavia, Wolfrum UNLPP I, p. 338-349; M. Glenny, The Fall of Yugoslavia: The Third Balkan War, 1992; M. Weller, The International Response to the Dissolution of the Socialist Federal Republic of Yugoslavia, AJIL 86 (1992), p. 569; R. Higgins, The New United Nations and Former Yugoslavia, IA 69 (1993), p. 465483; A. D'Amato, Peace v. Accountability in Bosnia, AJIL 88 (1994), p. 500-506; M. Mercier, Crimes sans chaliment: faction humanitaire en ex-Yugoslavie 19911993, 1994; AJIL 89 (1995), p. 9294; P Akhavan/R. Howse (red.), Yugoslavia, the Former and Future, 1995; E. O'Ballance, Civil War in Bosnia 1992-1994, 1995; G.A. Moor, The Republic of Bosnia-Herzegovina and Article 51: Inherent Rights and Unmet Responsibilities, Fordham ILJ 18 (1995), p. 870; A.M. Weisburd, The Emptiness of Jus Cogens, as Illustrated by the War in BosniaHerzegovina, Mich. JIL 17 (1995), p. 1; S.L. Woodward, Balkan Tragedy: Chaos and Dissolution After the Cold War, 1995; V. Brunce, The Elusive Peace in the Former Yugoslavia, Cornell ILJ 28 (1995), p. 709-718; M, Weller, Peacekeeping and PeaceEnforcement in the Republic of Bosnia and Herzegovina, ZaoRV 56 (1996), p. 70-177.

482

22 s k y r i u s

186 187

r. 5 skyri.

ST Rezoliucija Nr. 713 (1991), ILM 31 (1992), p. 1431.

188 189

6-as punktas, p. 1432.

r. Welter, The International Response, op. cit., p. 580.

190

r. 18 skyri.

tono pirmininkaujamoje Konferencijoje Jugoslavijos klausimu, taip pat patyr sunkum sprendiant sudtingus klausimus dl nauj valstybi buvusioje Jugoslavijoje pripainimo.186 JT Saugumo Taryba tyljo tris mnesius, nors vyko masinis kraujo praliejimas. Tik 1991 m. rugsjo 25 d. Taryba vienbalsiai prim Rezoliucij Nr. 713, kurioje ireik susirpinim dl ginkluoto konflikto Jugoslavijoje bei jo padarini kaimyninms alims, taip pat pripaino, jog ios situacijos tsa kelia grsm tarptautinei taikai ir saugumui".187 Nors tai yra gana miglota nuoroda [stat 39 straipsn, rezoliucijos preambulje pareikta, jog nebus pripastami jokie jga gyti teritoriniai Jugoslavijos teritorijos pakitimai. Taryba paragino visas alis grietai laikytis susitarim dl ugnies nutraukimo ir tarpusavio nesutarimus taikiai sprsti Konferencijoje Jugoslavijos klausimu. Be to, Taryba, remdamasi stat VII skyriumi, nusprend, kad visos valstybs, siekdamos tvirtinti taik ir stabilum Jugoslavijoje, turi nedelsdamos taikyti visik embarg visiems ginkl bei karins ran-

gos tiekimams Jugoslavij kol Saugumo Taryba po Generalinio sekretoriaus ir Jugoslavijos vyriausybs konsultacij nenusprs kitaip.188 Reikt paminti du domius dalykus, susijusius su ia rezoliucija. Pirma, ioje stadijoje dauguma delegacij Taryboje vis dar man. kad konfliktas Jugoslavijoje yra vidinio pobdio, iskyrus jo padarinius kaimyninms valstybms.189 Antra, visik ginkl embarg sveikino Jugoslavijos centrin vyriausyb (ji dalyvavo Tarybos posdyje, o Kroatija ir Slovnija nebuvo pakviestos), nes ji savo inioje turjo didiulius Jugoslavijos liaudies armijos arsenalus, skaitant sunkiuosius ginklus. Nediferencijuoto ginkl embargo ilaikymas vliau paskatino Bosnij ir Hercegovin kuri teis savigyn numatyta JT stat 51 straipsnyje, buvo apribota ginkl embargu, Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateikti iekin prie buvusi Jugoslavij (Serbij ir Juodkalnij) ir taip netiesiogiai ginyti embargo teistum.190 Greitai po

Rezoliucijos Nr. 713 primimo JT Generalinis sekretorius paskyr Cyrus Vance' savo asmeniniu pasiuntiniu Jugoslavijai, kurio uduotis buvo dertis dl ugnies nutraukimo susitarim ir isiaikinti galimyb dislokuoti JT taikos palaikymo pajgas. Taiau susitarimai dl ugnies nutraukimo danai bdavo paeidiami, ir tik 1992 m. vasario 21 d. Saugumo Taryba nusprend, kad esamos slygos leidia nedelsiant suformuoti ir dislokuoti Jungtini Taut apsaugos pajgas (UNPROFOR).191 Pajgas turjo sudaryti karinis ir policijos personalas (13 870 moni), kur papildyt 519 civili asmen. UNPROFOR buvo dislokuotos 4 Jungtini Taut saugomose zonose", kuriose serbai sudar arba daugum arba visik maum vi-

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

483

s gyventoj, ir kuriose etniniai susirmimai sukl ginkluotus konfliktus. UNPROFOR uduotis buvo priirti Jugoslavijos liaudies armijos ivedim i mint zon, utikrinti i zon demilitarizavim bei saugoti gyventojus nuo ginkluot upuolim. Pajgos turjo padti veikti humanitarinms organizacijoms ir pabgliams grti savo namus.192 Taiau situacija buvusioje Jugoslavijoje ir toliau atrjo, ypa po 1992 m. balandio mnes siplieskusio konflikto Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kai Saugumo Taryba reagavo tai 1992 m. gegus 15 d. ir prim Rezoliucij Nr. 752,l93 ji nesvarst taikos palaikymo priemoni klausimo, nes tam nebuvo tradicikai reikalaujamo konfliktuojani ali sutikimo. ioje Rezoliucijoje buvo reikalaujama, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje kariaujanios alys nedelsdamos nustot kariauti ir bt ivesti Jugoslavijos Liaudies Armijos bei Kroatijos daliniai. Kadangi Jugoslavijos" valdia i reikalavim nesilaik, 1992 m. gegus 30 d. Taryba prim Rezoliucij Nr. 757, kurioje, remiantis stat 41 straipsniu, buvo numatyta vesti plataus masto ekonomines sankcijas ir reikalaujama, kad visos alys Sarajevui ir kitoms Bosnijos ir Hercegovinos dalims leist teikti humanitarin pagalb.194 1992 m. viduryje buvo paskelbti praneimai apie ,,etninius valy-mus" ir masinius seksualinius nusikaltimus, kuriuos daugiausia vykd Bosnijos serb pajg nariai. Pabgli skaiius iaugo iki daugiau kaip 2,2 mln. moni.195 I tikrj prireik nemaai laiko, kol Jungtins Tautos galutinai pripaino etninio valymo" dimensij Bosnijoje.196 Saugumo Tarybos 1992 m. liepos 13 d. Rezoliucijoje Nr. 764 tik trumpai usimenama apie vis ali pareigas pagal tarptautin humanitarin teis ir nurodoma, kad u tokio pobdio paeidimus asmenys gali bti patraukti atsakomybn.197 1992 m. rugpjio 4 d. Saugumo Tarybos pirmininkas pareikalavo, kad Tarptautiniam Raudonojo Kryiaus Komitetui bei kitoms organizacijoms bt nedelsiant suteikta galimyb patekti lagerius, kuriuose laikomi kaliniai musulmonai, taip pat visoms konflikto alims primin j pareigas pagal humanitarin teis, kuri paeidimas utraukia asmen atsakomyb.198 1992 m. rugpjio 7 d. Rezoliucijoje Nr. 769 Taryba pasmerk civiliams gyventojams vykdytus nusikaltimus, ypa etniniais motyvais", nurodytus Generalinio sekretoriaus praneime,199 taiau joje nebuvo numatyta joki prievartos priemoni. 1992 m. rugpjio 13 d. Rezoliucijoje Nr. 770 Taryba pripaino, kad situacija Bosnijoje ir Hercegovinoje kelia grsm tarptautinei taikai ir saugumui, ir kad humanitarins pagalbos teikimas Bosnijoje ir Hercegovinoje yra svarbus elementas Tarybos pastangose atkurti tarptautin taik bei saugum regione". Remdamasi VII skyriumi, Tary-

191

ST Rezoliucija Nr. 743 (1992), ILM 31 (1992), p. 1447.

192

Detaliau apie UNPROFOR r. M. Bothe, Peacekeeping, Simma CUNAC, p. 565-603, 584-585.

193

ST Rezoliucija Nr. 752 (1992), ILM 31 (1992), p. 1451.

194

ST Rezoliucija Nr. 757 (1992), ten pat, p. 1453.

195 196

Basic Facts, op. cit., p. 115.

r. J. Kramer, Bericht, VN 40 (1992), at 208.

197

1992 m. liepos 13 d. ST Rezoliucija Nr. 764, ILM 31 (1992), p. 1465, 10-as punktas: Patvirtina, kad visos alys privalo laikytis sipareigojim, kylani i tarptautins humanitarins teiss ir ypa i 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij, ir kad asmenys, kurie vykdo arba sako vykdyti rimtus konvencij paeidimus, yra asmenikai atsakingi dl toki paeidim" (at 1467).
198

UN Doc. S/24378, 1992 m. rugpjio 4 d.

199

ST Rezoliucija Nr. 769 (1992), ILM 31 (1992), p. 1467, at 1468, 4as p: Generalinio sekretoriaus 1992 m. liepos 27 d. praneimu (UN Doc. S/24353 ir 1-as Priedas) buvo pasilyta iplsti UNPROFOR mandat ir pajgas.

484

22 s k y r i u s

200

1992 m. rugpjio 13 d. ST Rezoliucija Nr. 770, ILM 31 (1992), p. 1468.

201

1992 m, rugpjio 13 d, ST Rezoliucija Nr. 771, ILM 31 (1992), p. 1470,

202

Kramer, op. cit., at 210, kur teigiama, jog buvo rimtai svarstoma dislokuoti nuo 100 000 iki 300 000 kareivi.
203

r. Kramer, ten pat. Dl UNPROFOR mandato ir dydio ipltimo r. 1992 m. rugpjio 7 d. Rezoliucij Nr. 769 (ILM 31 (1992), p. 1467), 1992 m. rugsjo 14 d. Rezoliucij Nr. 776 (ten pat, p. 1472) ir 1992 m. spalio 6 d. Rezoliucij Nr. 779 (ten pat, p. 1474). Saugumo Taryba savo 1992 m. sausio 8 d. Rezoliucija Nr. 727 (ten pat, p. 1437), 1992 m. vasario 21 d. Rezoliucija Nr. 743 (ten pat, p. 1447) ir 1992 m. balandio 7 d. Rezoliucija Nr. 749 (ten pat, p. 1449) nusprend pirmiausia nusisti j buvusi Jugoslavij 50 tarnautoj, o paskui dislokuoti 14 000 mlynj alm" vieneri met laikotarpiui.
204

ba vl patvirtino savo reikalavim, kad visos alys nustot kariauti, taip pat paragino valstybes savarankikai arba per regionines organizacijas imtis vis priemoni, reikaling veiksm su Jungtinmis Tautomis koordinavimui palengvinti", humanitarins pagalbos teikim. Joje taip pat reikalaujama, kad Raudonajam Kryiui bei kitoms organizacijoms bt nedelsiant suteikta galimyb nekliudomai ir nuolat patekti visas stovyklas, kaljimus bei internavimo centrus", ir kad su visais iose institucijose laikomais asmenimis bt monikai elgiamasi, skaitant tinkam maist, pastog bei medicinin prieir".200 Tame paiame posdyje Saugumo Taryba prim Rezoliucij Nr. 771, kurioje pirm kart buvo pasmerkta etninio valymo" praktika. Preambulje ireiktas
didelis susirpinimas dl nuolatini praneim apie masinius tarptautins humanitarins teiss paeidimus buvusios Jugoslavijos teritorijoje ir ypa Bosnijoje ir Hercegovinoje, skaitant praneimus apie masinius prievartinius civili gyventoj ivarymus ir deportavimus, kliudym tiekti maist ir vaistus civiliams gyventojams, nepagrst turto niokojim ir naikinim.201

J.B. Steinberg, International Involvement in the Yugoslavia Conflict, leidinyje L.F. Damrosch (red.), Enforcing Restraint: Collective Intervention in Armed Conflict, 1993, p. 27, 44.
205

1992 m. spalio 9 d. ST Rezoliucija Nr. 781, ILM 31 (1992), p. 1477; 1992 m. lapkriio 10 d. Rezoliucija Nr. 786, ten pat, p. 1479. Nors Kinija susilaik balsuojant u pirmj i i rezoliucij, antroji buvo priimta vienbalsiai, Kinijai padarius ilyg dl bet kokio kito leidimo ateityje panaudoti jg, siekiant utikrinti karini skrydi draudim vir Bosnijos ir Hercegovinos oro erdvs; r. 1992 m. spalio 9 d. ST posdio, S/PV.3122, 9 October 1992 at 7, ir 1992 m. lapkriio 10 d. posdio, S/PV.3133, 11 November 1992 at 8, odines stenogramas.
206

ST Rezoliucija Nr. 780 (1992), ILM 31 (1992), p. 1476.

Rezoliucijoje pakartoti ankstesni Tarybos reikalavimai, taip pat praoma informacijos i valstybi ir atitinkam organizacij apie humanitarins teiss paeidimus. Remdamasi VII skyriumi Taryba nusprend, kad visos konfliktuojanios alys buvusioje Jugoslavijoje ir visos karins pajgos Bosnijoje ir Hercegovinoje turi laikytis rezoliucijos, o "jos nesilaikymas privers Taryb imtis kit statuose numatyt priemoni". Rezoliucija Nr. 770 turi bti aikinama remiantis 1992 m. liepos pabaigojerugpjio pradioje vykusiomis diskusijomis dl masins karins pagalbos operacijos Bosnijai ir Hercegovinai pradios naudojant ne JT mlynuosius almus", bet Vakar ali armij nacionalinius kontingentus (pvz., NATO rmuose).202 Taiau i idja iblso, kai 1992 m. rugpjio 26 d. Londone buvo suaukta tarptautin konferencija buvusios Jugoslavijos klausimu. Buvo apsiribota UNPROFOR papildymu 6000 kari (UNPROFOR II); juos nuo 1992 m. lapkriio mnesio pradios turjo dislokuoti ir finansuoti atskirai 6 Europos valstybs, JAV ir Kanada, kad utikrint humanitarins pagalbos teikim.203 i pajg skm ribojo karinis Bosnijos serb milicijos pasiprieinimas.204 Saugumo Taryba 1992 m. spalio mnes taip pat sudar neskraidymo zon" - vir Bosnijos ir Hercegovinos udraud visus karinius skrydius.205 Taryba 1992 m. spalio 6 d. msi neprasto ingsnio - sudar nealik ekspert komisij, kad itirt kaltinimus dl tarptautins humanitarins teiss paeidim.206 1992 m. spalio 23 d. Generalinis sekretorius paskyr 5 komisijos narius, vadovaujamus profesoriaus Frit-

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

485

so Kalshoveno.207 Po serb milicijos Bosnijoje ir Hercegovinoje ipuoli prie civilius gyventojus 1992 m. spalio 30 d. Saugumo Tarybos pirmininkas pasmerk iuos ipuolius ir dar kart patvirtino, jog vykdiusieji arba sakiusieji vykdyti grubius humanitarins teiss paeidimus atsakys asmenikai.208 Be to, mogaus Teisi Komisija enevoje pirm kart savo veiklos istorijoje 1992 m. rugpjio 14 d. susirinko special posd, kad konsensusu priimt rezoliucij, smerkiani etninio valymo" politik.209 Buvs Lenkijos ministras pirmininkas Mazovvieckis vliau buvo paskirtas specialiuoju praneju Jugoslavijos klausimais ir jis pateik praneimus, patvirtinanius grubius mogaus teisi paeidimus.210 1992 m. lapkriio 16 d. Rezoliucijoje Nr. 787 dl ekonomini sankcij Serbijai ir Juodkalnijai utikrinimo, Taryba pakartotinai nagrinjo masini ir sisteming mogaus teisi bei humanitarins teiss paeidim buvusioje Jugoslavijoje klausim ir pareik, kad teritorijos aneksavimas jga ir etninis valymas" yra neteisti ir kad visiems ivarytiems asmenims turi bti sudaryta galimyb saugiai grti savo namus. Taiau nebuvo numatyta joki priemoni, kaip reaguoti besitsianius mogaus teisi paeidimus. Taryba tik papra, kad Generalinis sekretorius, bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis, inagrint galimybes ir slygas humanitariniais tikslais gyvendinti saugumo zon" idj.211 Remdamasi praneimais apie masinius organizuotus ir sistemingus moter aginimus Bosnijoje ir Hercegovinoje", 1992 m. gruodio 17 d. Taryba prim Belgijos, Pranczijos ir Britanijos inicijuot Rezoliucij Nr. 798, kurioje reikalaujama, kad nedelsiant bt udarytos visos internavimo stovyklos bei stovyklos moterims, taip pat pritarta Europos Bendrijos delegacijos vizitui siekiant itirti faktus. Taryba nusprend ir toliau aktyviai usiimti iuo klausimu".212 1992 m. gruodio 18 d. Generalin Asamblja prim griet rezoliucij dl etninio valymo", internavimo stovykl bei Bosnijos ir Hercegovinos teritorinio suvereniteto paeidimo, vykdyto Serbijos ir Juodkalnijos; Asamblja paragino Saugumo Taryb vliausiai iki 1993 m. sausio 15 d. apsvarstyti klausim dl leidimo valstybms narms pagal VII skyri, bendradarbiaujant su Bosnija, panaudoti visas reikiamas priemones", kad ivaryt Serbijos ir Juodkalnijos pajgas, nutraukt ginkl embarg Bosnijai bei apsvarstyt papildomas priemones, kaip ad hoc tarptautinio karo nusikaltli tribunolo steigimas.213 Reikia priminti, kad nors prie i Rezoliucij nebalsavo n viena valstyb, 57 valstybs susilaik. Karo buvusioje Jugoslavijoje procesai kitais metais apm neskmingas diplomatines pastangas ubaigti konflikt (pvz., Ovveno pla-

207 208

Kramer, op. cit., at 208.

UN Doc. S/24744, 1992 m. spalio 30 d.

209

mogaus teisi komisijos rezoliucija 1992/S-1/1.

210

Kramer, op. cit., at 209 su nuoroda j S/24516-A/47/635, 1992 m. rugsjo 3 d.; S/24766-A/47/635, 1992 m. lapkriio 6 d.; ir S/24809A/47/666, 1992 m. lapkriio 17 d.
211

1992 m. lapkriio 16 d. ST Rezoliucija Nr. 787 (1992); ILM 31 (1992), p. 1481. Ji buvo priimta 13 balsy u, Kinijai ir Zimbabvei susilaikius.
212

ST Rezoliucija Nr. 798 (1992), citatos i laikino teksto UN Doc. S/24977, 1992 m. gruodio 17 d.
213

UN Doc. A/47/L.47/Rev.1, 1992 m. gruodio 17 d., priimta kaip Rezoliucija Nr. 47/121.

486

22 s k y r i u s

214 215

r. 20 skyri.

ST Rezoliucija Nr. 816, 1993 m. kovo 31 d., UNYb 1993, p. 463, at 464,
216 217

Quigley, op. cit., p. 280.

ST Rezoliucija Nr. 819 (1993), UNYb 1993, p. 452; ST Rezoliucija Nr. 824 (1993), ten pat, p. 455.
218

nas), Saugumo Tarybos steigt Tarptautin baudiamj tribunol, turint jurisdikcij bausti u nusikaltimus, vykdytus ginkluoto konflikto buvusioje Jugoslavijoje metu,214 taip pat Saugumo Tarybos leidim, tvirtint 1993 m. Rezoliucijoje Nr. 816 su nuoroda 1992 m. Rezoliucij Nr. 770, valstybms narms imtis vis reikiam priemoni, kad Bosnijos ir Hercegovinos Respublikos oro erdvje utikrintai bt laikomasi skrydi draudimo.215 Balsuojant u i rezoliucij Kinija susilaik, o Rusija vliau protestavo dl to, kad JAV ir NATO, siekdamos pateisinti oro smgius prie Bosnijos serb tvirtinimus, isidsiusius aplink Sarajev, naudojasi rezoliucijomis Bosnijos klausimu, kadangi ji man, kad tikrasis j tikslas - Bosnijos vyriausybei atverti ginkl tiekimo keli Sarajev, o ne apsaugoti humanitarins pagalbos teikim.216 1993 m. gegus 6 d. Saugumo Taryba savo Rezoliucija Nr. 824 paskelb Sarajev, Tuzl, ep, Gorad ir Biha saugumo zonomis, o Srebrenica bei jos apylinks jau buvo paskelbtos saugumo zona 1993 m. balandio 16 d. Rezoliucija Nr. 819.217 1995 m. kovo mnes Saugumo Taryba nusprend

Apie Makedonijos ir Graikijos gin r. 5 ir 11 skyri.

pakeisti UNPROFOR trimis atskiromis, bet tarpusavyje susijusiomis taikos palaikymo operacijomis: Bosnijoje ir Hercegovinoje (UNPROFOR), Kroatijoje (UNCRO) ir Makedonijoje218 (UNPREDEP). Po to kai Mladiiaus armija ir Bosnijos serb milicija um du i mint anklav - Srebrenic (1995 m. liepos 11 d.) bei ep (1995 m. liepos 25 d.) susitarimas dl konflikto taikaus sureguliavimo tapo gana problemiku. Be to, Kroatijos vadovaujama Krajinos kampanija (1995 m. rugpjio 4-7 d.) baigsi ymiu kroat ir musulmon teritoriniu laimjimu Bosnijos vakarinje dalyje. Tuo bdu anksiau sutarta formul, numaiusi 51 procent teritorijos musulmonams ir kroatams, bei 49 procentus teritorijos - serbams, tapo beveik realybe. Tokios aplinkybs sukl nauj Amerikos taikos iniciatyv su Richardo Holbrooko vadovaujama misija, kuri pradjo derybas su alimis 1995 m. rugpjio 15 dien. Serbams buvo pasilytos dvi naujos svarbios nuolaidos. Pirma, jie gavo galimyb kurti nepriklausom vals-

tyb. Antra, buvo pasilyta galimyb ilgalaikje perspektyvoje palaikyti glaudius ryius ar netgi susivienyti su Serbijos Respublika panaiomis slygomis kaip tos, kurios buvo suteiktos musulmonams ir kroatams metais anksiau. 1995 m. rugpjio 29 d. serb lyderiai Ka-radiius (Bosnijos serbai) ir Miloeviius (Serbijos Respublika) iuo pagrindu sutiko vesti taikos derybas. Dien prie tai, 1995 m. rugpjio 28 d., musulmonikoje Sarajevo dalyje artilerijos ugnyje uvo 38 mons; atsakomyb u tai buvo

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

487

pripainta serb karinms pajgoms. Tai tapo pretekstu 1995 m. rugpjio 30 d. pradti NATO operacij, trukusi iki 1995 m. rugsjo 14 d. ir pasireikusi intensyviu karini pajg, ginkluots, karini rengini ir gamykl, civilinio transporto keli, tilt bombardavimu. Taigi i operacij vargu ar galima laikyti savigynos veiksmu,219 o kadangi ji apm taikinius i esms visoje serb karini pajg kontroliuojamoje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje, ji virijo JT mandat dl saugumo zon apsaugos. Svarbu pabrti, kad NATO sprendimas imtis atsakomj veiksm prie serbus buvo priimtas jau 1995 m. liepos mnesio pabaigoje, vykdius karinius nusikaltimus civiliams gyventojams, kai Srebrenica ir epa atiteko serbams. Mitas yra tai, kad NATO kar buvusioje Jugoslavijoje ubaig karinmis priemonmis.220 Esminis serb vadovybs sutikimas vesti taikos derybas buvo gautas jau prie mintos karins operacijos pradi kurios vykdymas galjo netgi pakenkti Holbrooko misijai. Konflikto alys Bosnijoje 1995 m. spalio 5 d. galutinai susitar dl ugnies nutraukimo ir is susitarimas sigaliojo po 5 dien; dl to situacija gerokai pagerjo. Esminis persilauimas po to buvo pasiektas Bendru rminiu susitarimu Dl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje", kuris buvo parafuotas 1995 m. lapkriio 21 d. JAV karini oro pajg bazje netoli Dei-tono (Ohajo valstija), o pasiraytas - 1995 m. gruodio 14 d. Paryiuje.221 Tai buvo sutartis tarp trij i 5 valstybi, atsiradusi iirus buvusiai Jugoslavijai - Bosnijos ir Hercegovinos Respublikos, Jugoslavijos Federacins Respublikos ir Kroatijos Respublikos, o jos sudarym priirjo 5 kontaktins grups" nariai (JAV, Rusija, Pranczija, Vokietija ir Britanija) bei Europos Sjunga. Pagal taikos susitarimo slygas, 1995 m. gruodio 15 d. Saugumo Taryba leido dislokuoti daugianacionalines karines pajgas (IFOR),222 sudarytas i NATO ir ne NATO ali pajg (i viso - 60 000 moni), kad pakeist UNPROFOR bei utikrint Deitono/Paryiaus susitarimo vykdym. Saugumo Taryba 1995 m. gruodio 21 d. kr JT civilins policijos pajgas Bosnijoje ir Hercegovinoje (IPTF).223 Atsivelgdama vyki raid Saugumo Taryba jau 1995 m. lapkriio 22 d. panaikino 1991 m. rugsjo 25 d. Rezoliucija Nr. 713 (Rusija dl jos susilaik) vest ginkl embarg ir neribotam laikui sustabd ekonomines sankcijas Jugoslavijos Federacinei Respublikai (Serbijai ir Juodkalnijai).224 Kaip galima bt paaikinti Saugumo Tarybos nenor paremti savo sprendimus, priimtus Jugoslavijos atveju pagal VII skyri po pirmins Rezoliucijos Nr. 713 primimo 1991 m. rugsjo 25 d., karinmis sankcijomis (neskaitant oro antpuoli)? Nuo Londono konferencijos 1992 m. vasar alys pasira ir sulau daugel susitarim, o

219 220

r. 19 skyri.

r. R. Mute, Legenden auf dem Balkan, Der Spiegel 27/1996, p, 114-116.

221

Bendro rminio susitarimo Dl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje", taip pat Deitono susitarimo Dl Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos gyvendinimo" tekstai yra ILM 35 (1996), p. 75 ir t.t 170 ir t.t. Taikos gyvendinimo konferencijos Londono susitikimo (1995 m. gruodio 12 d.) ivad tekstas yra ILM 35 (1996), p. 223. r. taip pat UN Chronicle, 1996, Nr. 1, p. 25 ir t.t., 35 ir t.t. Dl dokumento The International Conference on the former Yugoslavia Documentation on the Arbitration Commission under the UN/EC (Geneva) Conference: Terms of Reference, Reconstitution of the Arbitration Commission, and Rules of Procedure", r. ILM 32 (1993), p. 1572. r. toliau P Gaeta, The Dayton Agreements and International Law, EM 2 (1996), p. 147-163; S. Yee, The New Constitution of Bosnia and Herzegovina, ten pat, p. 176-193; J. Sloan, The Dayton Peace Agreement: Human Rights Guarantees and Their Implementation, ten pat, p. 207-225; J.R.W.D. Jones, The Implications of the Peace Agreement for the International Criminal Tribunal for the Former Yugoslavia, ten pat, p. 226-228; B. Ramcharan, The Bosnian Peace Accord, LJIL 9 (1996), p. 131-140.
222

ST Rezoliucija Nr. 1031 (1995), ILM 35 (1996), p. 251.

223

ST Rezoliucija Nr. 1035 (1995), ten pat, p. 256.

224

ST Rezoliucijos Nr. 1021 (1995) ir 1022 (1995), ten pat, p. 257 ir 259. Dl tolesns vyki raidos ir problem, susijusi su susitarimo gyvendinimu, r. UN Chronicle 33 (1996), Nr. 2, p. 24-34. Atsivelgiant tai, kad 1996 m. rugsjo 14 d. vyko rinkimai Bosnijoje, ST savo 1996 m. spalio 1 d. Rezoliucija Nr. 1074 (1996) suvelnino sankcijas Jugoslavijos Federacinei Respublikai; ILM 35 (1996), p. 1561.

488

22 s k y r i u s

225

iuo klausimu r. C.J.P Terry, The Criteria for Intervention: An Evaluation of U.S. Military Policy in U.N. Operations, Texas ILJ 31 (1996), p. 101-105.
226

IHT, 1993 m. sausio 11 d., p. 1;, 1993 m. sausio 13 d., p. 2.

227

r. D.W. Bowett, United Nations Forces, 1964; R. Higgins, United Nations Peacekeeping 1946-1967, Documents and Commentary, 1-3 t., (1969-1980); E. Suy, United Nations Peacekeeping System, EPIL 4 (1982), p. 258; r. taip pat literatr, nurodyt toliau, p. 497-499.

realiai etninis valymas, aginimai, civili gyventoj padties blogjimas tssi ir vliau vykusi deryb enevoje metu. Atrodo, jog dl vairi prieasi galingiausios valstybs nenorjo kitis Jugoslavijos konflikt karinmis priemonmis, ypa panaudoti sausumos pajgas. Pirmiausia egzistavo skirtingi valstybi interesai, k rodo Rusijos simpatijos Serbijai bei Graikijos pozicija Makedonijos klausimu, prietaravusi kit EB valstybi nari poiriui. Nebuvo ir aikios arba bendros Vakar pozicijos dl to, kokia turt bti Balkan ateitis. Specifiniai techninio pobdio sunkumai vykdyti veiksming karin operacij ioje teritorijoje, perspektyva susidurti su bent viena gerai ginkluota, apmokyta prieo armija, rizika dl gyvybi kareivi, skaitant jau dislokuotus JT taikos palaikymo pajg nacionalini kontingent narius, buvo ir kit konkrei to nenoro motyv. Galiausiai buvo bijomasi sivelti sunk ir ilgalaik partizanin kar, dl kurio bt tek pajgoms ilgai usibti iame regione. Visa tai vertinus, buvo nusprsta pasirinkti kitoki taktik- daryti spaudim sankcijomis ir traukti alis deryb proces, mginant bent apriboti iaurumus bei valdyti konflikt, kol kariaujanios alys paios isikvps". Tokio sudtingo scenarijaus Jugoslavijos kare priimti politinius sprendimus nra lengva. Atrodo, jog JAV Jugoslavijos problem pirmiausia Europos reikalu laik ir man, kad Amerikos gyvybiniai interesai225 bt

paliesti tik tuo atveju, jeigu karas iplist kitas Balkan dalis ir ikilt pavojus dl Graikijos bei Turkijos traukimo j. Tik vlesnje stadijoje JAV nusprend plaiu mastu panaudoti savo karines oro pajgas prie serbus ir spausti konflikt sureguliuoti taikiai. Europos institucijos ir valstybs pasirod nepajgios be Amerikos vadovavimo kariniu bdu reaguoti didiausi konflikt savo pai emyne. Buvo keletas Pranczijos vyriausybs pareikim dl ios alies vienaaliko karini pajg galimo panaudojimo ilaisvinti civilius mones i lageri Bosnijoje, taiau jie nebuvo igirsti.226 Kitos Europos valstybs nepanoro paremti Olandijos raginim imtis grietesni veiksm. Patirtis aikiai parod btinyb stiprinti Europos Sjungos valstybi nari usienio ir gynybos politikos bendrus elementus, stiprinti Vakar Europos Sjung bei tobulinti kitus regioninio saugumo Europoje aspektus.

kuri JT Saugumo Taryba leidia imtis pagal VII skyri, nes tokios operacijos visada buvo grindiamos konfliktuojani pusi sutikimu dislokuoti taikos palaikymo brius bei ka-

JT VYKDOMAS TAIKOS PALAIKYMAS

JT vykdomos taikos palaikymo operacijos227 tradicikai aikiai skiriamos nuo prievartos veiksm",

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

489

rinius stebtojus, veikianius pagal JTO. is skirtumas vis labiau nyksta atsiradus nauj tip operacijoms (danai vardijamoms kaip antrosios kartos taikos palaikymo operacijos" arba mirios taikos palaikymo operacijos", kuri metu galimi tam tikri prievartos elementai). Dl patogumo iame darbe apsiribosime tiesiog skirstymu tarp senj" taikos palaikymo operacij altojo karo laikais ir naujj" operacij pasibaigus altajam karui. Praktikoje vis dar lygiagreiai egzistuoja abi formos.228

Taikos palaikymas per altj kar

Nuo 1945 m. stat VII skyriaus nuostatos dl Saugumo Tarybos galiojim praktikoje nebuvo itin veiksmingos, todl kartais valstybs (ypa etajame deimtmetyje) kreipdavosi Generalin Asamblj ir Sekretoriat, siekdamos upildyti i sprag. Soviet Sjunga visada buvo linkusi prieintis iai tendencijai, o nuo septintojo deimtmeio pradios galios centras vl gro Saugumo Taryb. 229 etajame deimtmetyje Generalin Asamblja pretendavo teis steigti Jungtini Taut taikos palaikymo pajgas, ir i teis ji faktikai gyvendino 1956 metais.230 Nuo 1960 met visas JT taikos palaikymo pajgas steigdavo Saugumo Taryba; klausimas, ar Generalin Asamblja turi teis steigti JT taikos palaikymo pajgas, nebeturi didesns politins reikms, bet klausim verta aptarti, nes tai palieia ir platesnio pobdio teisines problemas. Kaip jau sakyta, remiantis stat 43 straipsniu nebuvo sudaryta joki susitarim.231 Bet tai neukirto kelio Jungtinms Tautoms pajgas kurti kitokiais bdais. Tokios pajgos, pavyzdiui, buvo nusistos Artimuosius Rytus 1956 m. ir Kong 1960 metais. Soviet Sjunga teig, kad ie du atvejai buvo neteisti, nes pajgos buvo sudarytos ne remiantis 43 straipsniu. Tarptautinis Teisingumo Teismas tai atsak, jog ios pajgos nebuvo skirtos imtis prievartos veiksm, o 43 straipsnis yra taikytinas btent tokioms pajgoms; taigi 43 straipsnyje numatytos procedros nesilaikymas pajg sukrimo nedaro neteistu.232 Taiau atrodo, jog Tarptautinis Teisingumo Teismas nenorjo pasakyti, kad 43 straipsnyje numatytos procedros nesilaikymas bt reiks pajg, skirt imtis prievartos priemoni, sukrimo neteistum.233 Kai 42 straipsnyje sakoma, jog [Jungtini Taut] pajg ... veikla ... gali apimti ... operacijas, kurias ... vykdo Jungtini Taut nari pajgos", tai aikiai rodo, jog yra daugiau kaip vienas bdas, kuriuo JT pajgos gali bti suformuotos. 43 straipsnio paskirtis - palengvinti Saugumo Tarybos veiksmus; ia prasme bt visikai nepagrsta teigti, kad susitarim pagal 43 straipsn nebuvimas ukerta keli Tarybos veiksmams. Kitaip ta-

228

r. S.R. Ratner, The New UN Peacekeeping: Building Peace in lands of Conflict After She Cold War, 1995.
229

r. tekst aukiau, p. 463-464. r. tekst toliau, p. 490-491. r. tekst aukiau, p. 459.

230

231 232

Expenses byla, ICJ Rep. 1962, p. 151, 166, 171-172, 177. r. tekst toliau, p. 492-494.
233

Ten pat, p. 167.

490

22 s k y r i u s

riant, 43 straipsnyje numatyta procedra, pagal kuri Saugumo Taryba gali. veikti, taiau jis nedraudia Tarybai pasirinkti alternatyvios procedros.

234

1956 m. lapkriio 4 d. Generalins Asambljos Rezoliucija Nr. A/3276, UNYb 1956, p. 36. r. Higgins, op. cit., 2 t p. 221 ir t.t. Ten pat, p. 61.

Pirmosios Jungtini Taut pajgos Artimuosiuose Rytuose (UNEF)

235

1956 m. spalio mnesio pabaigoje Izraelis, Pranczija ir Jungtin Karalyst upuol Egipt. Taiau po keli dien valstybs susitar dl ugnies nutraukimo, o 1956 m. lapkriio 5 d. Generalin Asamblja kr UNEF karo veiksm nutraukimo utikrinimui ir priirjimui".234 Vliau, kai Izraelis, Pranczija ir Jungtin Karalyst ived savo pajgas, UNEF buvo nusistos patruliuoti paliaub linijos tarp Izraelio ir Egipto zonoje, kad skatint griet 1949 m. paliaub susitarimo laikymsi".235 Pajgas sudar nacionalini kariuomeni kontingentai, nusisti pagal susitarimus tarp juos suteikusi valstybi ir Generalinio sekretoriaus. Generalin Asamblja paskyr pajg vad ir galiojo Generalin sekretori priimti taisykles, nustatanias iose pajgose tarnaujani kari teises bei pareigas. Pajg veikl finansavo JTO, o j veiklai vadovavo iimtinai Generalin Asamblja ir Generalinis sekretorius.

Taigi galima daryti ivad, kad ios pajgos buvo Jungtini Taut pajgos tikrja prasme kur kas labiau nei tai galima pasakyti apie pajgas Korjoje. Pajg krimas i esms buvo grindiamas sutikimo principu -n viena valstyb neprivaljo sisti savo kari kontingento, jei ji to nenorjo. Pajgos negaljo engti jokios valstybs teritorij be pastarosios valstybs sutikimo; taigi jos veik iimtinai Egipto, o ne Izraelio teritorijoje, nes Izraelis, kitaip nei Egiptas, nesutiko j dislokuoti. Pajgos galjo panaudoti ginkl tik savigynos tikslais, taiau nebuvo numatyta j teis prieintis didelio masto paliaub linijos paeidimams; to ir nebuvo galima tiktis, nes pajg skaiius niekada nevirijo 6000 moni. J uduotis buvo patruliuoti paliaub linijos zonoje ir praneti apie abiej valstybi pajg judjimus netoli linijos; jos taip pat sulaikydavo asmenis, neteistai sibrovusius teritorij prie paliaub linijos, ir perduodavo juos Egipto policijai. Per daugiau nei 10 met laikotarp, kol

jos buvo ivestos Egipto praymu 1967 m., pajg buvimas padjo sukurti taiki atmosfer ir dl to vyko labai nedaug partizanini ipuoli per paliaub linij. Pajg sukrimo teisinis pagrindas buvo neaikus. Komunistins alys, kurios susilaik balsuojant dl i pajg sukrimo, rodinjo, kad bet kokio tipo JT pajg naudojimas reikia prievart, kuri gali

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

491

taikyti tik Saugumo Taryba. Tarptautinis Teisingumo Teismas Expen-ses byloje pareik, kad UNEF operacijos nereik prievartos veiksm, nes jos nebuvo nukreiptos prie joki valstyb be tos valstybs sutikimo. 236 Taiau vienas dalykas yra parodyti, kad statuose nra nuostatos, draudianios sukurti tokias pajgas; visikai kitas dalykas yra rasti tai daryti leidiani nuostat. Tarptautinis Teisingumo Teismas pareik nuomon, kad pajg sukrimas galjo bti grindiamas arba stat 11, arba 14 straipsniu.237 Problema dl i straipsni yra ta, kad jie tiktai numato Generalinei Asambljai teis rekomenduoti priemones, kuri turi imtis kakas kitas; jie nesuteikia teiss Asambljai paiai imtis priemoni. Taiau Generalins Asambljos praktika rodo, jog faktas, kad ji gali teikti tiktai rekomendacijas, neukerta jai kelio kurti pagalbinius organus toms rekomendacijoms vykdyti, su slyga, jei yra gautas atitinkam valstybi sutikimas.238
Jungtini Taut pajgos Konge (ONUC)

1960 m. birelio 30 d. Belgija suteik nepriklausomyb Kongui.239 Labai maai buvo pasirengta Kongo (vliau pervadinto Zairu) nepriklausomybei, todl beveik i karto Kongo armija m puldinti Konge gyvenusius europieius. Belgija, Konge ilaikiusi savo karines bazes, dislokavo brius, kad ie apgint europieius; Kongo vyriausyb kreipsi Jungtines Tautas praydama karins pagalbos prie Belgijos agresij". 1960 m. liepos 14 d. Saugumo Taryba galiojo Generalin sekretori suteikti Kongui karin pagalb;240 Generalinis sekretorius i anksto paskelb, kad jis supranta i rezoliucij kaip leidiani jam formuoti pajgas pagal UNEF model; po 8 dien Saugumo Taryba vienbalsiai aprobavo Sekretoriaus veiksmus, kuri jis msi kurdamas pajgas. 241 Nepaisant aplinkybi, kuriomis pajgos buvo suformuotos, jos nebuvo skirtos imtis karini veiksm prie Belgijos pajgas; j paskirtis buvo padti Kongo vyriausybei utikrinti teistvark ir taip sukurti situacij kurioje europieiams Konge nereikt Belgijos armijos apsaugos. Pajgos buvo suformuotos pagal UNEF model, taiau greitai m rykti daugyb j skirtum. Pirmiausia, Saugumo Taryba dl pasinaudojimo veto teise negaljo duoti aiki nurodym Generaliniam sekretoriui ir dl to jam teko priimti visus sprendimus, kuriuos UNEF atveju prim Generalin Asamblja (pvz., skirti pajg vad). Antra, nors buvo numatyta, kad pajgos veiks esant Kongo vyriausybs sutikimui, iuo principu tapo sunku vadovautis po to, kai Kongo vyriausyb suskilo vairias grupuotes. Kitas nukrypimas nuo io principo gali bti velgtas Saugumo Tarybos 1960 m. rugpjio 9 d.

236

ICJ Rep. 1962, at 171-172. r. taip pat tekst toliau, p. 493-494. Dauguma autori apibdino UNEF kaip taikos palaikymo pajgas". Taikos palaikymo pajg" svoka ir skirtumas tarp taikos palaikymo ir prievartos priemoni statuose nra tvirtinta, taiau, kaip jau buvo minta io skyriaus pradioje, tai buvo ipltota praktikoje.

237

Ten pat, p. 172. Dl i straipsni teksto r. 21 skyri.

238

Effect of Awards of Compensation made by the UN Administrative Tribunal, ICJ Pleadings, Oral Arguments, Documents 1954, p. 295-301.
239

r. B. Nolle, Conflicts, Congo, Wolfrum UNLPP I, p. 225-232; D.W. Bowett, United Nations Forces: A Legal Study of United Nations Practice, 1964, p. 153-254; G. AbiSaab, The United Nations Operations in the Congo 1960-1964, 1978.
240

ST Rezoliucija Nr. 4383 (1960), UNYb 1960, p. 97.

241

Ten pat.

492

22 s k y r i u s

242 243

r. 2 1 sk y ri .

ST Rezoliucija Nr. 4424 (1960), UNYb 1960, p. 98.

244 245

ICJ Rep. 1962, at 177. r. tekst aukiau, p. 491.

Rezoliucijoje, kurioje remiamasi ankstesnmis rezoliucijomis Kongo klausimu bei primenama valstybs narms, kad jos, remiantis stat 25 straipsniu,242 privalo pripainti ir vykdyti Saugumo Tarybos sprendimus".243 Vienas i ioje rezoliucijoje pamint sprendim buvo 1960 m. liepos 22 d. Rezoliucija, kurioje, inter alia, prayta, kad visos valstybs susilaikyt nuo bet koki veiksm, kurie gali ... pakenkti atkuriamai teistvarkai ... taip pat susilaikyt nuo bet koki veiksm, kurie gali paeisti Kongo ... teritorin vientisum bei politin nepriklausomyb". praym, kuris 1960 m. rugpjio 9 d. Rezoliucija buvo transformuotas sakym ignoravo kai kurie Vakar finansiniai sluoksniai, teik param Moise Tshombe vadovaujamo judjimo u atsiskyrim veiklai Katangoje, taip pat Soviet Sjunga, rmusi premjer Lumumb jo kovoje prie prezident Kasavubu. Treia, nors i pradi buvo numatyta, kad pajgos turi teis panaudoti ginkl tik savigynos tikslais, vliau joms buvo leista panaudoti

ginkl ir kitais atvejais: siekiant ukirsti keli pilietiniam karui arba usienio samdiniams i alies ivaryti. Galiausiai pajgos sitrauk plataus masto karines operacijas prie atsiskyrimo judjim Katangoje. Pajg sukrimo teisinis pagrindas yra neaikus ir ginytinas. Soviet Sjunga rodinjo, kad pajg sukrimas buvo neteistas dl keli prieasi, skaitant fakt jog pajgas i esms kontroliavo Generalinis sekretorius, o ne Saugumo Taryb kaip tai turt bti. Taiau nra joki prieasi, kodl Saugumo Taryba negalt deleguoti savo galiojim Generaliniam sekretoriui pagal stat 98 straipsn, kuriame numatyta, kad Generalinis sekretorius ... atlieka tokias ... funkcijas, kurias jam patiki" Saugumo Taryba. Bet kuriuo atveju SSRS pozicija sunkiai suderinama su tuo faktu, kad i valstyb balsavo u rezoliucijas, kuri pagrindu aptariamosios pajgos buvo sukurtos. Tarptautinis Teisingumo Teismas Expenses byloje pareik, kad j-gos

panaudojimo operacijos nereikia prievartos veiksm taikymo.244 Sis Teismo pareikimas yra gana keistas inant karini operacij Katangoje mast. Kita vertus, dauguma apvalginink pajg operacijas apibdino kaip taikos palaikymo veiksmus" ir priepastat juos prievartos veiksmams". Taiau viena i rezoliucij jgos panaudojimo klausimu buvo suformuluota kaip privalomas reikalavimas.245 Kai kurie apvalgininkai teig, kad pajg sukrimas reik laikinsias priemones" 40 straipsnio prasme, ir tok poir tam tikru mastu palaik JT Sekretoriatas. Nors 40 straipsnis yra VII skyriaus straipsnis, atrodo, jog laikinosios priemons" pagal 40 straipsn nereikia prievartos veiksm"; prieingu atveju, remiantis 5 straipsniu, valstybei, kuriai bt liepta laikytis laikinj priemoni, galt bti neleista nau-

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

493

dotis i narysts kylaniomis teismis bei privilegijomis,246 o tai bt nesuderinama su 40 straipsnyje tvirtintu principu, kad laikinosios priemons neturi paeisti suinteresuot ali ... teisi".247 Rmimasis 40 straipsniu reikia, kad situacija Konge turjo reikti (bent jau) grsm tarptautinei taikai.248 Nors pirmins rezoliucijos Kongo klausimu konkreiai neireik tokio Saugumo Tarybos poirio, akivaizdu, jog pilietinio karo Konge pavojus reik grsm tarptautinei taikai lygiai taip pat kaip ir pilietinio karo Rodezijoje pavojus buvo grsm tarptautinei taikai.249 Vlesns Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. S/4722, priimtos 1961 m. vasario 21 d., preambulje sakom kad Taryba yra giliai susirpinusi ... dl plataus masto pilietinio karo ir kraujo praliejimo pavojaus Konge, bei dl grsms tarptautinei taikai ir saugumui".250 Faktikai situacija Konge buvo daug rimtesn, nes egzistavo pavojus, kad Soviet Sjunga ir JAV gali uimti prieingas pozicijas pilietiniame kare. Jungtini Taut veiksmai nebuvo visikai skmingi io pavojaus ivengimo prasme, taiau jeigu t veiksm nebt buv, dvi supervalstybs prie savo nor bt galjusios klimpti Vietnamo masto kar Konge. Todl abi supervalstybs, ko gero, liko patenkintos, kad vakuum Konge upild Jungtins Tautos.
Byla dl ilaid

Kai buvo sukurtos Jungtini Taut pajgos Artimuosiuose Rytuose ir Konge, Generalin Asamblja nusprend, kad valstybs nars privalo padengti j veiklos ilaidas. Kita vertus, j veikla buvo finansuojama ne i prasto biudeto, bet i atskir sskait (atskira sskaita kiekvienoms pajgoms); buvo taikoma skirting na sistema - neturtingiausi valstybi nari naai maiausi. Dl toki aplinkybi kai kurios valstybs m rodinti, jog ios ilaidos yra visikai kitokios nei prastos JTO ilaidos, todl valstybs nars neprivalo j dengti. Komunistins alys taip pat teig, jog nra pareigos dengti pajg ilaidas dl to, kad ios pajgos buvo sukurtos neteistai. Greitai tapo akivaizdu, jog JTO susidr su rimta finansine krize, ir l stygius Jungtines Tautas 1963 m. privert sumainti savo pajgas Konge, o 1964 m. - jas visikai ivesti. Tokiomis aplinkybmis Generalin Asamblja kreipsi Tarptautin Teisingumo Teism su klausimu, ar dviej pajg ilaikymo ilaidos i tikrj reikia JT ilaidas [stat 17(2) straipsnio prasme, kuriame numatyta, kad organizacijos nariai turi padengti jos ilaidas pagal Generalins Asambljos paskirstym". Teismas 1962 m. liepos 20 d. klausim atsak teigiamai, 9 teisjams balsavus u.251

246 247

r. 21 skyri.

Dl 40 straipsnio teksto r. tekst aukiau, p. 458.

248 249 260 251

r. tekst aukiau, p. 458. r. tekst aukiau, p. 464-466. UNYb 1961, p. 104.

ICJ Rep. 1962, p. 151. r. M. Bothe, Certain Expenses of the United Nations (Advisory Opinion), EPIL I (1992), p. 557-560.

494

22 s k y r i u s

Teismo konsultacin ivada252 nebuvo privaloma, ir nors kai kurios anksiau tam prietaravusios valstybs paskelbus Teismo ivad pradjo mokti savo naus, sovietinis blokas ir Pranczija ir toliau atsisak tai daryti. JAV ir j sjungininkai grasino pasinaudoti stat 19 straipsniu, pagal kur valstybei paeidjai gali bti atimta teis balsuoti Generalinje Asambljoje, "jeigu jos siskolinimo suma lygi jai privalomos mokos sumai u dvejus pastaruosius metus arba j virija".253 Soviet Sjunga, atsakydama tai, pagrasino istoti i organizacijos, jeigu jai bt atimta balsavimo Generalinje Asambljoje teis. Galiausiai 1965 m. rugpjio mnes JAV ir j sjungininkai nusileido ir sutiko nepasinaudoti 19 straipsniu; Soviet Sjunga savo ruotu paadjo mokti savanorikus naus dviej pajg veiklos ilaidoms padengti.

252 253 254

r. 18 skyri. r. 21 skyri.

Jungtini Taut pajgos Kipre (UNFICYP)

r. T. Oppermann, Cyprus, EPIL I (1992), p. 923-926; E. MichosEderer, Conflicts, Cyprus, Wolfrum UNLPP I, p. 233-242; Z.M. Necatigil, The Cyprus Question and the Turkish Position in International Law, 1989; S. Muller/W. Mijs (red.), The Cyprus Question and the Turkish Position in international Law, 2-as leid., 1993.
255

ST Rezoliucija Nr. 186 (1964), UNYb 1964, p. 165.

Kai Kipras 1960 m. tapo nepriklausomu, jo konstitucijoje buvo tvirtintos nuostatos, skirtos apsaugoti turkikai kalbanios maumos Kipre interesus; 1960 m. Garantij sutartimi Kipras sipareigojo nekeisti svarbiausi konstitucijos nuostat ir visoms kitoms sutarties alims (Graikijai, Turkijai bei Jungtinei Karalystei) suteik teis imtis vienaalik veiksm" (is abstraktus odis, ko gero, buvo pasirinktas smoningai), kad apsaugot konstitucij.254 1963 m. Kipro prezidentas Makariosas paskelb, jog konstitucija yra netinkama ir turi bti pakeista. Tai sukl ginkluot kov tarp graikikosios ir turkikosios bendruomeni Kipre; sutikus visoms suinteresuotoms alims, atvyko Britanijos pajgos, kad ilaikyt taik tarp i dviej bendruomeni. Paaikjo, jog taik ilaikyti yra sunkiau nei britai tikjosi, todl Britanija papra Jungtini Taut atsisti sal taikos palaikymo pajgas. Egzistavo akivaizdus pavojus graik ir turk bendruomeni susirmimams Kipre isipltoti kar tarp Graikijos ir Turkijos. Todl Saugumo Taryba 1964 m. kovo 4 d. vienbalsiai nusprend kurti Jungtini Taut pajgas ir ukirsti keli ginkluotos kovos tarp dviej bendruomeni Kipre atsinaujinimui.255 Daugiausia pajgos buvo suformuotos pagal UNEF model; taiau buvo ir svarbi skirtum. Pirma, j veikla buvo finansuojama i sa-

vanorik na. Antra, kaip ir pajg Konge atveju, sprendim dl pajg sudties ir dydio turjo priimti Generalinis sekretorius; jis taip pat turjo skirti ir pajg vad. I pradi pajgos buvo kurtos tik 3 mnesi laikotarpiui; po to Generalinis sekretorius turjo prayti Saugumo Tarybos pratsti pajg veikl tolesniems 3 arba 6 mnesiams.

JUNGTINS TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

495

Generalinis sekretorius nurod pajgoms bti nealikoms ir naudoti ginklus tik savigynos tikslais. Taiau ie apribojimai nesumenkino pajg naudingumo. Jos patruliuoja teritorijoje, skirianioje prieik bendruomeni kontroliuojamas zonas, taip pat lydi vienai bendruomenei priklausanius mones per kitos bendruomens kontroliuojamas zonas. Jos pranea apie ginkluotos kovos protrkius, tiria j aplinkybes bei imasi priemoni tokiais atvejais tikinti alis nutraukti ugn. Taiau pajg funkcijas neeina konflikto politinio sureguliavimo tarp ali paiekos, ir iki iol nra susitarta, koks ateityje bus Kipro konstitucinis statusas. Jos nebuvo skirtos ir dalyvauti didelio masto kariniuose veiksmuose; dl to pajgos neband prieintis Turkijos siverimui iaurin Kipro dal 1974 metais.256 Kaip prasta, rezoliucijoje, numaiusioje pajg sukrim, nebuvo nurodyti stat straipsniai, kuriais grindiamas j sukrimas. Kai kurie apvalgininkai teig, kad buvo remtasi stat VI (taikus gin sprendimas),257 o ne VII skyriumi (prievartos veiksmai). Rezoliucijos preambulje sakoma, kad esama situacija Kipre gali kelti grsm tarptautinei taikai ir saugumui"; tai labiau primena VI (ginas arba situacija ... galinti pakenkti tarptautins taikos ir saugumo isaugojimui"), o ne VII skyriaus formuluotes (io skyriaus nuostatos taikomos tik tada, kai jau faktikai egzistuoja grsm taikai, taika paeista arba vyko agresijos aktas). Kitaip nei VII skyrius, VI skyriaus atitinkamos nuostatos Saugumo Tarybai nesuteikia teiss priimti valstybms skirt sakym; taiau iame kontekste tai neturi reikms, nes rezoliucija, numaiusi kurti pajgas Kipre, nebuvo suformuluota kaip privaloma. Reikmingesnis VI skyriaus apribojimas yra tai, kad aikinant jo nuostatas paodiui, pagal j Saugumo Tarybai nesuteikiama teis bet koki reikiam priemoni; pagal io skyriaus nuostatas Tarybai tik suteikiama teis rekomenduoti valstybms imtis tam tikr veiksm. Taiau jeigu Generalin Asamblja galjo sukurti UNEF remdamasi 11 arba 14 straipsniu,258 nra pagrindo teigti, kad Saugumo Taryba negaljo sukurti panai pajg remdamasi VI skyriumi.
Naujos operacijos Artimuosiuose Rytuose

256

1973 m. spalio mnes vl prasidjo ginkluota kova tarp Egipto ir Izraelio. Saugumo Taryba pareikalavo nutraukti ugn ir kr UNEF II, kad is priirt ugnies nutraukim. Po to Egiptas ir Izraelis pasira 2 susitarimus, numaiusius, kad UNEF II turi uimti skiriamj zon tarp Egipto ir Izraelio pajg bei reguliariai tikrinti, kad utikrint, jog abi valstybs laikosi susitarim slyg, ribojusi pajg skaii, kur kiekviena valstyb galjo dislokuoti su skiriamja zona besiribojanioje teritorijoje.259

Dl tolesns informacijos apie karini pajg funkcijas r. A.J.R. Carrion, The United Nations Force in Cyprus: An Uncertain Case of Peace-Keeping, A. Cassese (red.), United Nations Peace-Keeping, 1978, p. 158-160, 163-169. Dl vlesni jvyki r. Michos-Ederer, op. cit., p. 237; Bothe, Peacekeeping, op. cit., p. 578.
257 258

r. tekst aukiau, p. 455-457. r. tekst aukiau, p. 490-491.

496

22 s k y r i u s

259

ILM 12 (1973), p, 1528-1530, 1537-1540; ILM 14 (1975), p. 1450 ir t.t.; dl pirmj JTO taikos palaikymo pajg (UNEF) plg. tekst aukiau, p. 490-491.
260

1974 m. gegus 31 d. ST Rezoliucija Nr. 350, UN Chronicle, 1974 m. birelio mn., p. 26-28, at 26. r. I.S. Pogany, The Security Council and the Arab-Israeli Conflict, 1984.
261

1978 m. kovo 19 d. ST Rezoliucijos Nr. 425 ir 426, UN Chronicle, 1978 m. balandio mn., p. 5-22; ST Rezoliucija Nr. S/12611, ten pat, p. 75-76. r. I. Pogany, The Arab League and Peacekeeping in the Lebanon, 1987.
262

Plg. tekst aukiau, p. 458, 492. poir sustiprina faktas, kad 1982 m. rugsjo 19 d. ST Rezoliucijos Nr. 521 6-as punktas reikalauja, kad visos susijusios alys turi leisti JTO ... pajgoms, kurias Saugumo Taryba pasiunt j Liban, sikurti ir vykdyti funkcijas pagal savo mandat bei ... primena vis valstybi nari pareig, numatyt stat 25 straipsnyje, pripainti ir vykdyti Tarybos sprendimus pagal status" (tekstas ILM 21 (1982), p. 1169).
263 264

Plg. tekst aukiau, p. 455-457.

Dl taikos palaikymo dalini teiss panaudoti jg savigynos tikslais r. Bothe, Peacekeeping, op. cit., p. 589 ir U.
265

IR (1981 m. gegus mn.), p. 1044-1047.

266

r. Generalins Asambljos 1973 m. gruodio 11 d. Rezoliucij Nr. 3101 (XXVIII) dl UNEF operacij, UN Chronicle, 1974 m. sausio mn., p. 72-74; GA Rezoliucija Nr. 33/14 dl UNIFIL, ten pat, 1978 m. gruodio mn., p. 59-60; GA Rezoliucijas Nr. 34/9 ir 34/166 dl UNIFIL, Nr. 34/7 A-D dl UNEF ir UNDOF, ten pat, 1980 m. kovo mn., p. 84-86.
267

Generalins Asambljos 1981 m. gruodio 10 d. Rezoliucijos Nr. 36/ 116 A ir B, UNYb 1981, p. 12981300; UN Chronicle 19 (1982), Nr. 2, p. 61-62; The Economist, 1981 m. gruodio 5 d., p. 52. Dl taikos palaikymo operacij finansavimo raidos r. Bothe, Peacekeeping, op. cit., p. 594 ir t.t.

1974 m. gegus mnes Izraelis pasira susitarim su Sirija, pagal kur Izraelis atsitrauk i kai kuri Sirijos teritorijos dali, kurias ji okupavo 1967 ir 1973 m., o Saugumo Taryba kr UNDOF, kurios vykd tas paias funkcijas kaip UNEF II pagal mintus susitarimus tarp Egipto ir Izraelio.260 Taiau UNDOF personalo skaiius -tik apie 1050 moni, o UNEF II - 7000 moni. 1978 m. kovo mnes Izraelis, atsakydamas Libane sikrusi Palestinos terorist ipuolius prie Izrael, siver Liban. Saugumo Taryba pareikalavo Izrael ivesti savo pajgas i Libano ir nusprend sukurti UNIFIL, kad utikrint Izraelio pajg ivedim, atkurt tarptautin taik ir saugum bei padt Libano vyriausybei susigrinti veiksming teritorijos kontrol.261 Nepaisant UNIFIL buvimo, Piet Libane ir toliau tssi kova tarp deinij Libano krikioni (kuriuos ginklais ir pinigais rm Izraelis) ir j prieinink palestiniei bei musulmon iit; visos ios kovojusios grupuots reguliariai upuldindavo UNIFIL pajgas. UNEF II, UNDOF bei UNIFIL turi daug bendr bruo. Juos kr Saugumo Taryba, taiau atitinkamos rezoliucijos ir diskusijos neleidia nustatyti, kurios stat nuostatos buvo i pajg krimo teisinis pagrindas. Viena galimyb ta, kad i pajg krimas buvo grindiamas stat 40 straipsniu;262 kita galimyb ta, kad tai buvo grindiama VI skyriumi.263 Taiau akivaizdu, jog visos ios pajgos buvo numatytos kaip taikos palaikymo; joms buvo leista panaudoti ginkl tik savigynai,264 todl UNIFIL nemgino prieintis, kai Izraelis 1982 m. antr kart siver Liban. Visos ios pajgos buvo kurtos pirminiam 6 mnesi laikotarpiui, o po to Saugumo Taryba atnaujindavo j mandatus tolesniems laikotarpiams, svyravusiems nuo 3 iki 12 mnesi; kai UNEF II mandatas 1979 m. liepos mnes paskutin kart pasibaig, jis nebebuvo pratstas, nes Soviet Sjunga pagrasino vetuoti bet kok mginim j pratsti.265 Kiekvien pajg vad skyr Generalinis sekretorius Saugumo Tarybai pritarus; jis konsul-tuodamasis su Saugumo Taryba, atrinkdavo ir kari kontingentus (i valstybi, pasirengusi juos suteikti). Generalin Asamblja nusprend, jog JT nariai privalo dengti pajg veiklos ilaidas; taiau naai, kuriuos valstybs nars turjo mokti, buvo apskaiiuojami ne pagal naus reguliar organizacijos biudet, bet pagal speciali metodik; dl to mokjimo proporcija Saugumo Tarybos nuolatiniams nariams padidjo daugiau nei 15 procent, o besivystanioms alims -sumajo 80-90 procent; taiau kai kurios valstybs atsisak mokti savo naus.266 Kinij kuri buvo viena i valstybi, atsisakiusi mokti, 1981 m. pabaigoje paskelb, kad ji moks savo naus pajg veiklai finansuoti.267

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

497

Naujos taikos palaikymo formos pasibaigus altajam karui

JT taikos palaikymo operacij senosiomis" formomis altojo karo laikais buvo stengiamasi ukirsti keli tolesniam smurtui ir mginama atvsinti konflikt, pavyzdiui, stebint ugnies nutraukimo linij.268 JT karinio ir civilinio personalo veikla skirta stebti, kaip gyvendinami susitarimai dl ugnies nutraukimo arba pajg atskyrimas ir pagalba konflikto sureguliavimui skatinti ir/arba, kaip utikrinama humanitarin pagalba. Tokioms operacijoms visada reikia valstybs, kurioje jos vykdomos, sutikimo,269 o danai ir kit konflikte dalyvaujani ali sutikimo; jos privalo bti nealikos, neteikianios pirmenybs vienai ar kitai aliai.270 Operacijoje gali dalyvauti ir neginkluoti pareignai, ir taikos palaikymo pajgos, kurias siunia JT valstybs nars ir kurias finansuoja tarptautin bendrija. JT taikos palaikymo pajgos ginkluot jg gali panaudoti kaip taisykl tik savigynai. Per pirmuosius 40 JTO egzistavimo met buvo vykdyta 13 taikos palaikymo operacij; be jau aptart galima paminti ir misijas, susijusias su konfliktu tarp Indijos ir Pakistano (UNMOGIP 1949; UNIPOM 1965-1966), misijas Vakar Naujojoje Gvinjoje (UNSF 1962-1963), Jemene (UNYOM 1963-1964) bei Dominikos Respublikoje (DOMREP 1965-1966). Pasibaigus altajam karui, vien tik per 1988-1994 m. laikotarp JTO msi 21 naujos taikos palaikymo operacijos, apmusios konflikt zonas, tokias kaip Afganistanas ir Pakistanas (UNGOMAP 1988-1990), Iranas ir Irakas (UNIIMOG 1988-1991), Irakas ir Kuveitas (UNIKOM 1991), Angola (UNAVEM 1989-1991; UNAVEM II 1991-1995; UNAVEM III 1995), Namibija (UNTAG 1989-1990), Centrin Amerika (ONUCA 1989-1992), Salvadoras (ONUSAL 1991-1995), Kamboda (UNAMIC 1991-1992; UNTAC 1992-1993), Somalis (UNOSOM 1992-1993; UNOSOM II 19931995), Mozambikas (ONUMOZ 1992-1994), Uganda ir Ruanda (UNOMUR, 1993-1994), Vakar Sachara (MINURSO 1991), Jugoslavija (r. aukiau), Gruzija (UNOMIG 1993), Liberija (UNOMIL 1993), Haitis (r. aukiau), Ruanda (r. aukiau) ir Tadikistanas (UNMOT 1994). Pasikeit ir naujausi taikos palaikymo operacij pobdis. Jos ir toliau grindiamos ali sutikimu, taiau danai jos siekia gyvendinti jau pasiekt susitarim dl gino sureguliavimo, kaip tai buvo taikos susitarimo dl Jugoslavijos atveju. Taigi danai tokios operacijos tampa pastang gyvendinti sutart konflikto politin sprendim dalimi.271 Mandatas daniausiai ilieka karinio pobdio, bet jame gali bti numatyta ir tam tikr civilini uduoi. Kai kuri operacij atveju pagrindinis dmesys buvo skiriamas civili apsaugai ir humanitarins pagalbos pristatymui. Tokios naujos taikos palaikymo formos

268

N.J. Prill, Observers, EPIL 4 (1982), p. 60-62.

269

r. Bothe, Peacekeeping, op. cit. p. 597 ir t.t.

270

S. Vohra, Impartiality in United Nations Peace-Keeping, LJIL 9 (1996), p. 63-86.

271

r. Ratner, op. cit., p. 22.

498

22 s k y r i u s

272 273

r. 11 skyri.

Basic Facts, op. cit., p. 28; G.S. Goodwin-Gill, Free and Fair Elections: international Law and Practice, 1994; N.T. Vu, The Holding of Free and Fair Elections in Cambodia: The Achievement of the United Nations's Impossible Mission, Mich. JIL 16(1995), p. 1177 ir t.t.
274 275

r. Ramcharan, op. cit.

Boutros Boutros-Ghali, Empowering the United Nations, FA 3 (1992), at 93-94, pastebdamas, kita vertus, kad nors operacija but pradta be aikaus ali sutikimo, jos pagrindas bt prie tai tarp ali pasiektas susitarimas dl ugnies nutraukimo. r. taip pat jo Agenda for Peace", kur silomi taikos utikrinimo daliniai", ILM 31 (1992), p. 956, at 966, 4-as p.; D. Leurdijk, A UN Rapid Deployment Brigade, 1995.
276

C. Tomuschat, Die Zukunft der Vereinten Nationen, 4 2 (1992), p. 42, at 46 ir t.t. r. taip pat E.G. Primosch, The Roles of United Nations Civilian Police (UNCIVPOL) within United Nations Peacekeeping Operations, ICLQ 43 (1994), p. 425.
277

UN Chronicle, 1996, Nr. 1, p. 39. r. toliau L.J. Sise, Illusions of a Standing United Nations Force, Cornell ILJ 28 (1995), p. 645-648; A. Morrison, The Theoretical and Practical Feasibility of a United Nations Force, ten pat, p. 661-673; S. Telhami, Is a Standing United Nations Army Possible? Or Desirable?, ten pat, p. 673-684.
278

r. tekst aukiau, p. 477-479.

yra kur kas sudtingesns. Jose dalyvauja daugiau subjekt (partizaniniai judjimai, regionins, nevyriausybins organizacijos ir pan.) ir JTO danai tenka vykdytojo, tarpininko bei laiduotojo vaidmuo. Specialus naujas udavinys ikilo stebti rinkimus. Pradedant UNTAG misija 1989 m. Namibijoje, kur JTO stebjo vis rinkim proces, vyriausybs pra tokios JTO pagalbos Nikaragvoje ir Haityje (1990 m.), Angoloje (1992 m.), Kambodoje (1993 m.), Salvadore, Piet Afrikoje ir Mozambike (1994 m.). JTO stebjo ir referendum Eritrjoje (1993 m.) dl jos atsiskyrimo nuo Etiopijos.272 Paramos rinkimams skyrius, kuris 1992 m. buvo sukurtas JTO Taikos palaikymo operacij departamente, rinkim klausimais technin pagalb suteik 55 valstybse.273 Be to, pastaraisiais metais pradta akcentuoti konflikt prevenci-jos koncepcija, nes patirtis parod, kad tarp valstybi arba j viduje kilus ginkluotam konfliktui, atkurti taik yra labai sunku, tuo labiau - Jungtinms Tautoms. Iankstinis spjimas" ir prevencin diplomatija", kai sutelkiamas dmesys valstybi vidaus padt ta-po stebuklingomis svokomis.274 JT Generalinis sekretorius pateik kelet nauj silym, kuriuose aikiai perengiamos JT tradicinio taikos palaikymo ribos. Juose numatyta ne tik veiksmingesn humanitarini operacij karin apsauga nuo ginkluoto kiimosi, bet ir JT ugnies nutraukimo utikrinimo dalini", kurie, nepaisant ali sutikimo, bt dislokuoti konflikto vietoje, kad karinmis priemonmis utikrint- ali pasirayto, bet nevykdomo, susitarimo dl ugnies nutraukimo laikymsi, sukrimas.275 Be to, dabartinje JT praktikoje bandoma labiau veikti vyriausybini struktr sukrim arba atkrim, teistvarkos atkrim valstybje.276 Naujov buvo bandymas sukurti JT greito reagavimo pajgas" pagal taikos palaikymo operacijas, raginant valstybes nares sudaryti ilgalaikius susitarimus" su Jungtinmis Tautomis (to nereikt painioti su stat 43 straipsnyje numatytais specialiais susitarimais dl kolektyvini saugumo priemoni), kad bt suformuoti nacionaliniai karini pajg ir rangos kontingentai, kurie galt bti panaudoti taikos pa-laikymo operacijose. Taiau 1995 m. spalio 31 d. duomenimis, tik 47 valstybs nars prisim tok sipareigojim o bendras toki pajg personalo skaiius buvo 55 000 moni.277 Be to, pagal mintus ilgalaikius susitarimus valstybs nars kiekvienu konkreiu atveju ilaiko laisv savo nuoira sprsti, ar bendradarbiauti, ar ne. Norint parodyti realaus valstybi nari entuziazmo trkum, utenka paminti, kad kai 1994 m. gegus mnes Saugumo Taryba nusprend iplsti UNAM1R pajgas Ruandoje,278 n viena i 19 valstybi, kurios tuo metu buvo sudariusios tokius ilgalaikius susitarimus, nesutiko

prisidti.

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

499

Nauj taikos palaikymo operacij poreikiai virijo Jungtini Taut galimybes tiek kiekybine, tiek kokybine prasme. Tai akivaizdiai rodo JT taikos palaikymo funkcij finansin kriz - valstybs nars nori, kad JT reaguot daugel konflikt pasaulyje, taiau tuo paiu metu atsisako mokti savo finansinius naus, kuriuos jos skolingos organizacijai.279 Remiantis patirtimi Somalyje, Ruandoje bei Jugoslavijoje ir atsivelgiant pavojus tokiose situacijose Jungtinms Tautoms bei su jomis susijusiam personalui, 1994 metais buvo parengta speciali sutartis.280 Taiau egzistuoja ir fundamentalesn koncepcijos problema, susijusi su naujomis taikos palaikymo, atkrimo bei utikrinimo ir humanitarins pagalbos formomis. JT Generalinio sekretoriaus silomame poiryje i esms atsisakoma reikalauti aikaus iankstinio konflikte dalyvaujani ali sutikimo dl JT sikiimo.281 Praktika parod, jog tai sukuria pavojing situacij tiek JT personalui, tiek ir visos operacijos veiksmingumui. Miraus taikos palaikymo" atveju, bandant vesti prievartos element, sumaiomas skirtingas prievartini veiksm viena, ir taikos palaikymo - kita, teisinis pagrindas bei udaviniai. Todl dvi JT veiksm formos turi ilikti aikiai atskirtos viena nuo kitos.282

IVADOS
Pasibaigus altajam karui atrod, jog dabar Saugumo Taryba visikai gals inaudoti savo galiojimus pagal VII skyri, ir ne tik ukirsti keli iorinei agresijai, bet ir gyvendinti visikai kitokius udavinius (pvz., vidinius konfliktus kitis karinmis pajgomis dl humanitarini prieasi ar netgi siekiant utikrinti demokratij). Kaip matme. Saugumo Tarybos naudojimasis savo galiojimais pagal VII skyri faktikai pasireik kur kas plaiau ir, be kit dalyk, apm sienos nustatym (Irakas ir Kuveitas),283 nusiginklavimo schemos, grindiamos detalia kontrole ir sankcijomis prie valstyb (Irak), nustatym284 Tarybos pagalbini organ" sukrim kad vertint bei administruot pretenzijas dl karu padarytos alos atlyginimo (JT Kompensacij komisija pretenzijoms Irakui),285 nusikaltli persekiojim (Jugoslavijos ir Ruandos tribunolai),286 sankcij prie valstyb dl jos atsisakymo iduoti asmenis, kaltinamus valstybs remiamu terorizmu, vedimas (Libijos atvilgiu Lockerbie byloje).287 Be to, po pasiksinimo nuudyti Egipto prezident Hosn Mubarak per 1995 m. birelio 26 d. konferencij Adis Abeboje (Etiopija), Saugumo Taryba, veikdama pagal VII skyri (Rusijai ir Kinijai susilaikius), prim Rezoliucij Nr. 1054 (1996 m.), kurioje Sudanas buvo apkaltintas tero-

279 280

r. 21 skyri.

1994 m. gruodio 9 d. JTO GA Rezoliucija Nr. 49/59. r. M.-C. Bourloyannis-Vrailas, The Covention on the Safety of United Nations and Associated Personnel, ICLQ 44 (1995), p. 560-590; E.T. Bloom, Protecting Peacekeepers: The Convention on the Safety of United Nations and Associated Personnel, AJIL 89 (1995), p. 621-630.
281

r. Higgins (1995), op. cit., p. 445-460, 450.

282

Ten pat. r. 10 skyri. r. tekst aukiau, p. 467-469. r. tekst aukiau, p. 469-470. r. 20 skyri. r. 18 skyri.

283

284

285

286

287

500

22 s k y r i u s

288

r. ankstesn 1996 m. sausio 31 d. Rezoliucij Nr. 1044 (1996 m.).

289

r. taip pat UN Chronicle, 1996, Nr. 2, p. 55.

290 291

r. 2 ir 19 skyri.

JTO Generalins Asambljos bandymas apibrti agresijos" svok 1974 m. nepateik daugiau aikumo; r. 19 skyri. Bet kuriuo atveju tokie vlesni bandymai apibrti i svok neturi tokio pat teisinio statuso kaip patys statai.
292

r., pvz., Tesono argument, op. cit., p. 338 ir t.t.

293

Dl io klausimo r. 18 skyri.

rizmo rmimu. Sudano neidavimas Etiopijai 3 tariamj, kuri reikalauta dl pasiksinimo nuudyti,288 buvo pripaintas grsme tarptautinei taikai". Jei Sudanas bt pavlavs vykdyti reikalavim nors minut po vidurnakio 1996 m. gegus 10 d.", valstybs nars bt buvusios papraytos sumainti Sudano diplomatini atstovybi personalo skaii ir lyg, taip pat apriboti likusio atstovybi personalo judjimo laisv j teritorijoje, Sudano vyriausybs nari ir pareign, ginkluotj pajg nari vaiavim j teritorij bei tranzit per j. Be to, tarptautins ir regionins organizacijos buvo paragintos Sudane neorganizuoti joki konferencij.289 Taigi galima daryti ivad, jog Saugumo Taryb turi plai diskrecijos laisv sprsti, kada taikyti kolektyvines priemones pagal JT stat VII skyri, kad isaugot taik ir saugum. Kitaip tariant, grsm taikai 39 straipsnio prasme egzistuoja visais atvejais, kuriuos Saugumo Taryba vardija kaip grsm taikai; tai yra jos politinis sprendimas ir paprastai j sunku vertinti teisikai. Tai gali atrodyti bauginamai, taiau tai rodo politin realyb. Taut Sjungos Statutas pareigojo valstybes nares taikyti sankcijas valstybei narei, pradjusiai kar paeidiant savo sipareigojimus pagal Statut taiau kiekvienai valstybei narei buvo palikta teis paiai sprsti, ar kita valstyb nar pradjo kar paeisdama savo sipareigojimus pagal Statut; natralu, kad vairios valstybs prijo prie nevienod ivad.290 JT stat 39 straipsniu buvo siekiama neleisti

tokiai situacijai pasikartoti. Kita vertus, realyb yra ta, kad statuose trksta apibrim; egzistuoja pavojus, kad agresijos" apibrimai irykins spragas, kuriomis ateityje pasinaudos agresoriai.291 Taiau jgos panaudojimas pagal VII skyri nebtinai reikia, kad Saugumo Tarybos galiojimai yra neriboti ir tvirtina jos absoliui politin 292 diskrecij. Saugumo Taryba privalo laikytis ir stat bei teiss reikalavim. Savo veikloje virijusi savo kompetencij arba paeidusi visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus, Saugumo Taryba tampa atvira teisinei kritikai. Visikai kitas klausimas yra tai, ar Tarybos priimt sprendim oficialiai teisikai gali perirti kitas organas, pavyzdiui, Tarptautinis Teisingumo Teismas.293 Saugumo Taryba pagal VII skyri turi teis imtis prievartos priemoni tik tuo atveju, jei ji nusprendia, kad egzistuoja grsm taikai, yra paeista taika arba vyko agresijos aktas. ia kalbama apie tarptautin taik ir saugum. Be specifinio atvejo, kai 39 straipsnis gali bti taikomas siekiant ukirsti keli

tautai" gyvendinti teis apsisprendim, ikilo klausimas, ar vidaus konfliktai bei grubs mogaus teisi paeidimai valstybs viduje gali bti laikomi bent sudaraniais grsm tarptautinei taikai arba veikianiais tarptautin saugum, ar tokiu atve-

J U N G T I N S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

501

ju turi egzistuoti bent jau tam tikras iorinis aspektas su tarptautiniais padariniais, kad atsirast teis taikyti prievartos priemones, ypa kas susij su leidimu pagal 42 straipsn naudoti jg. Kaip matme, Saugumo Tarybos praktikoje egzistuoja tendencija vidaus konfliktus ir ypa mogaus teisi paeidimus sieti su tarptautine taika bei saugumu. Saugumo Tarybos praktikos analiz rodo, jog jos teis leisti panaudoti jg pagal VII skyri neapsiriboja karins agresijos arba karini grsmi tarptautinei taikai ir saugumui atvejais. Jgos panaudojimas kilus humanitarinei katastrofai valstybje narje, nepriklausomai nuo situacijos iorinio poveikio, gali bti pateisinamas pagal VII skyri, jeigu aplinkybs yra tokios kaip, pavyzdiui, Somalyje ar Ruandoje, o valstybs struktros yra lugusios. Jei humanitarin katastrofa turi iorini (tarptautini) padarini (pvz., didelis pabgli srautas ar kiti ioriniai aspektai, keliantys grsm tarptautinei taikai ir saugumui), ir tai pagal 39 straipsn pripasta Saugumo Taryba, prievartini kolektyvini priemoni taikymas bt dar pagrs-tesnis. Taiau, kaip rodo Rezoliucijos Nr. 688 (1991 m.)294 patirtis dl kurd krizs, mint ivad bt sunku daryti tais atvejais, kai vyriausyb egzistuoja, net jeigu kriz kilo dl jos paios kalts. Nors veiksmingum kur Saugumo Taryba akivaizdiai atgavo pasibaigus altojo karo laikotarpiui, i pradi sveikino daugelis (kai kas, apimtas euforijos, netgi tikjosi naujos pasaulio tvarkos" sigaljimo), pastaruoju metu ima sigalti blaivesns nuotaikos;295 bet ir toliau yra nemaai autori, kurie sveikina proces kaip galimyb rodinti, jog laisvs, demokratijos ir pagarbos mogaus teisms tvirtinimas valstybs viduje (pagal Vakar samprat) yra vienintelis moraliai pateisinamas tarptautins teiss pagrindas".296 Klausimas yra, kiek kolektyvin saugumo sistema, apie kuri galvojo stat rengjai, i tikrj buvo vl atkurta, arba tai, kad galbt i praktika i tikrj yra kakas kitkas, btent - Vakar valstybi pasinaudojimas JTO emblema (pirmiausia - JAV) operacijose, vykdomose joms paioms vadovaujant, kontroliuojant ir j pai interesais. Taigi buvo ikelta vairi klausim, ypa kas susij su Tarybos pagarsjusiu irankumu".297 Pavyzdiui, suomi profesorius Mattis Koskenniemis klausia: Kodl Libija, bet ne Izraelis? Kodl Taryba buvo tokia pasyvi per didij dal 8 metus trukusio Irano ir Irako karo? Kodl Tarybos reakcija krizes Afrikoje buvo ne tokia operatyvi ir veiksminga kaip per kriz Persijos lankoje? Kodl toks skirtumas tarp Tarybos rytingo puolimo prie Irak (islamikj al) ir jos nerytingumo ginant Bosnijos ir Hercegovinos musulmonus? Aiku, jog taikini bei reagavimo bdo pasirinkimas nebuvo neapgalvotas. Buvo pateiktas argumentas, kad Tary-

294 295

r. tekst aukiau, p. 470-474.

r. F.L Kirgiso analiz, The Security Council's First Fifty Years, AJIL 89 (1995), p. 506-539.
296

Teson, op. tit., p. 371. Apie mogaus teises r. 14 skyri. Be to, r. S.D. Bailey, The UN Security Council and Human Rights, 1995; N.M. Blokker/M. Kleibor, The Internationalization of Domestic Conflict: The Role of the UN Security Council, LJIL 9 (1996), p. 7-36.
297

r. Koskenniemi, op. cit., p. 460; 0. Russbach, ONU contre ONU: Le Droit international confisque, 1994.

502

22 s k y r i u s

298 299

Koskenniemi, p. 460-461.

Quigley,op. cit.,p. 248-283, at 282-283.

300 301

r. tekst aukiau, p. 467. Weston, op. cit., p. 523-524.

ba ireik ne JT nari kaip visumos kolektyvinius interesus, bet tiktai JAV ir j Vakar sjunginink specifinius interesus bei faktin vyravim Taryboje.298 inoma, Saugumo Taryba nra teisikai pareigota kiekvienu at-veju imtis veiksm. Taiau tokio pobdio klausim aktualum paatrino vairi JAV vadovaut JT operacij patirtis, kai Jungtini Taut vaidmuo i tikrj apsiriboja leidimu panaudoti jg ir taip operacijai (bei pagalbos ir finansins paramos i tarptautins bendrijos praymams) suteikiama legitimikumo, bet neturint daugiau ko nors dl to pasakyti arba realiai kontroliuoti to, kas i tikrj vyksta konkreiu atveju. Kritikai analizuodamas po altojo karo Tarybos naudojam leidim panaudoti jg praktik, profesorius Johnas Quigley daro ivad: Valstybs nars ir ypa didiosios valstybs nenorjo bti pavaldios organizacijai ir siek isaugoti savo veiksm laisv, nes tai leidia galioji-

m suteikimo procedra. Faktikai ios valstybs antaavo Jungtines Tautas dl galiojim suteikimo. Organizacijai jos leido suprasti, kad arba ji suteikia galiojimus, arba stovi nieko nedarydama grsms taikai akivaizdoje. Jeigu Saugumo Taryba pasiduoda tokiam antaui, jai paiai, ko gero, kalts tenka maiau nei valstybms, kurios daro jai spaudim ... Vakar valstybs, vyraujanios Saugumo Taryboje, turi galimyb utikrinti rezoliucij, suteikiani joms laisv naudoti karin jg, primim.299 I ties domu skaityti tai, k profesorius Burns H. Westonas pastebjo dl aplinkybi, kuriomis buvo priimta Rezoliucija Nr. 678, leidusi panaudoti jg prie Irak:300 Kad usitikrint Lotyn Amerikos ir Afrikos valstybi (Kolumbijos, Dramblio Kaulo Kranto, Etiopijos, Zairo) delegacij balsus, JAV, kaip teigiama, paadjo joms ilgai laukt

finansin param ir dmes. Kad gyt patikim SSRS param JAV, kaip teigiama naujien agentr praneimuose, sutiko padti, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai nebt leista dalyvauti Paryiaus aukiausio lygio konferencijoje 1990 m. lapkriio mn., taip pat sipareigojo tikinti Kuveit ir Saudo Arabij suteikti Maskvai (t jos galiausiai ir padar) tvirtos valiutos, kurios jai desperatikai reikjo atsiskaityti su komerciniais kreditoriais. Kad usitikrint savanorik" Kinijos susilaikym vietoj grsusio veto, JAV, kaip praneama, nekreipdamos dmesio tuo metu vykus susidorojim su politiniais disidentais, sutiko panaikinti prekybos sankcijas, vestas po udyni Tiananmenio aiktje, remti 114,3 mlrd. USD Pasaulio banko paskol Kinijai, sudaryti slygas ilgai lauktam Kinijos usienio reikal ministro vizitui Washingto-n bei atnaujinti normalius diplomatinius santykius tarp dviej ali. Reikt taip pat paminti ir atpild" Jemenui kaip atsak dl jo prietaravimo bei balsavimo prie - Washingtono 70 mln. USD verts metins pagalbos sumainim.301

JUNGTIN S TAUTOS, TAIKA IR SAUGUMAS

503

Tokie pastebjimai atspindi realyb, ir dar labiau sustiprina nuostat, kad btina reformuoti sprendim primimo JT Saugumo Taryboje tvark ir metodus.302 Taiau nedert galutini ivad daryti paskubomis. Tarptautin teisin sistema yra decentralizuota, 303 j sudaro faktikai labai nelygios valstybs; o didij valstybi interes bet kokioje kolektyvinio saugumo" sistemoje negalima tiesiog ignoruoti, nes i sistema pati savaime, jeigu ji pernelyg abstrakiai asocijuojama su bendrais vis interesais", tampa gana abejotina.304 Tokie bendri interesai i tikrj egzistuoja tarp valstybi, bet j egzistavimo pripainimo mastai yra labai skirtingi. Taiau tai yra tik viena medalio pus. Kita medalio pus yra tai, jog nerealu tiktis, kad kuri nors valstyb veikt prie savo nacionalinius interesus. Tai aikiai rodo JAV politika, numatanti konkreias slygas (pirmiausia atsivelgiant nacionalinius interesus), kurioms esant Amerikos karins pajgos gali bti panaudotos tam, kad sivert usienio alis pagal JT mandat arba savarankikai.305 Karin intervencija neivengiamai reikalauja mogikj, finansini ir politini snaud; todl irinktos vyriausybs negali lengva ranka" nepaisyti t snaud poveikio elektoratui, kad ir kokia neatidliotina intervencijos btinyb, siekiant sustabdyti vykstanius iaurumus tolimoje alyje, egzistuot tarptautins bendrijos ir valstybs gyventoj poiriu, moraline arba politine prasme. Kai tik uvusi kari knai pradedami gabenti tvyn, iniasklaida pasirpina, kad politikai pirmiausia atsakyt klausim, kodl kareiviai buvo nusisti t al. Taiau jei pripastama, kad nacionaliniai interesai siverti usienio al yra svarbesni, kaip buvo Vakar ali intervencijos siekiant sustabdyti Irako agresij prie Kuveit atveju, kad isaugot stabilum Vidurio Rytuose ir naftos gavyb iame regione, tada minti veiksniai tampa antraeiliais. Tokias situacijas lemia ne teisiniai motyvai, bet, pirmiausia (danai - ir iimtinai), materialiniai, politiniai bei strateginiai interesai. Daugelis moni, ypa Vakar alyse, mano, kad Jungtins Tautos pasiek labai maai. Deja, ie mons danai pernelyg sureikmina tai, ko Jungtins Tautos siekia; jie danai sivaizduoja, kad buvo numatoma, jog JTO bus tam tikra embrionine pasaulio vyriausybe. Kita vertus, kai kurie politikai (ypa kai artja rinkimai) laiko sau naudinga ipsti faktin JTO gali. Pavyzdiui, senatorius Jesse Helm-sas, JAV Senato usienio ryi komiteto pirmininkas, savo straipsnyje leidinyje Foreign Affairs 1996 m. (prie rinkimus JAV) apkaltino JTO ugrobus valdi savo valstybse narse ir grasinimu Amerikos interesams, ir daro ivad, kad Amerikai atjo laikas paskelbti ultimatum: arba Jungtins Tautos greitai ir i esms reformuojamos, ar-

302

r. 21 skyri . r. 1 skyri . r. 2 skyri .

303

304

504

22 s k y r i u s

305

r, Terry, op. cit., p. 101-105; R.N. Haass, Intervention: The Use of American Military Force in the PostCold War World, 1994.
306

J. Helms, Saving the U.N. A Challenge to the Next SecretaryGeneral, FA 75 (1996), p. 1-7, at 7.
307

Dl dabartini diskusij Jungtinse Tautose r. C.L. Willson, Changing the Charter: The United Nations Prepares for the Twenty-First Century, AJIL 90 (1996), p. 115-126. r. taip pat M. Bertrand, The Third Generation World Organisation, 1989; J.P. Renninger (red.), The Future Role of the United Nations in an Interdependent World, 1989; J.W. Muller, The Reform of the United Nations, 2 tomai, 1992; E. Childers/ B. Urquhart, Renewing the United Nations System, 1994; K.P. Sakensa, Reforming the United Nations: The Challenge of Relevance, 1993; W. Gordon, The United Nations at the Crossroads of Reform, 1994; A. Roberts/B. Kingsbury, Presiding Over a Divided World: Changing UN Roles, 1945-1993, 1994; S. Hoffmann, Thoughts on the UN at Fifty, EJIL 6 (1995), p. 317-324; The United Nations in Its Second Half-Century. Nepriklausomos darbo grups raportas apie JTO ateit, 1995 m.; D.M. Snider/S.J.D. Schwartstein (red.), The United Nations at Fifty: Sovereignty, Peacekeeping and Human Rights, 1995; R. Righter, Rosemary, Utopia Lost: The United Nations and World Order, 1995; D. Bourantonis/ J. Wiener (red.), The United Nations in the New World Order: The World Organization at Fifty, 1995. r. taip pat 21 skyri.

ba Jungtins Valstijos nutrauks savo dalyvavim."306 Tiesa, kad JT stat nuostatos dl kolektyvins prievartos suteikia iai organizacijai vien ar dvi pasaulio vyriausybs teises; tiesa ir tai, kad ios nuostatos nebuvo veiksmingos. Taiau kolektyvins prievartos priemons tra tik viena i JTO funkcij. JTO veikla buvo kur kas skmingesn vykdant kitas jos funkcijas: bendradarbiavimas ekonominje ir socialinje srityse, taikus gin sprendimas, dekolonizacija, tarptautins teiss pltojimas. ios kitos funkcijos turi vien bendr bruo - jos susijusios su valstybi bendradarbiavimu, o ne su JTO prievartos taikymu. Ir i tikrj, patirtis rodo, kad Jungtins Tautos daugiausiai pasiek tais atvejais, kai organizacijos veikla rmsi valstybi sutikimu; pavyzdiui, Jungtini Taut taikos palaikymo pajg, veikiani esant atitinkam valstybi sutikimui, praktika buvo skmingesn nei JTO mginimai imtis prievartos priemoni. Aiku, kad valstybs tam tikru mastu bendradarbiaut viena su kita netgi tuo atveju, jeigu nebt Jungtini Taut. Taiau Jungtini Taut egzistavimas didina valstybi suinteresuotum bendradarbiauti; debatai ir balsavimas Jungtinse Tautose daro politin tak kuri kartais skatina maum veikti pagal daugumos norus. Pavyzdiui, kolonijins valstybs tikriausiai nebt taip greitai arba taip plaiai suteikusios nepriklausomyb savo kolonijoms, jeigu Jungtins Tautos paios arba per jas nebt buvusi daroma politin taka. Galima daryti ivad, jog Jungtini Taut veiklos veiksmingumas priklauso nuo valstybi nari noro bendradarbiauti ir jokie pokyiai ios organizacijos struktroje307 negarantuos jos veiklos veiksmingumo, jeigu jos valstybs nars nenors bendradarbiauti su paiomis Jungtinmis Tautomis bei viena su kita. Jungtins Tautos didia dalimi yra pasaulio, kuriame mes gyvename, veidrodis, todl negali bti tobulos Jungtini Taut Organizacijos netobulame pasaulyje.

BYL SRAAS

Byla dl Alando sal, LNOJ, specialus priedas Nr. 3, 1920; Achille Lauro incidentas Konsultacin ivada Dl grasinimo branduoliniais ginklais arba j panaudojimo teistumo", ILM 35 (1996), 809, 1343; 1952 m. spalio 7 d. oro incidentas (JAV-TSRS), ICJ Rep. 1956 m., 9; 1953 m. kovo 10 d. oro incidentas (JAV-Cekoslovakija), ICJ Rep. 1956 m., 6; 1954 m. rugsjo 4 d. oro incidentas (JAV-TSRS), ICJ Rep. 1958 m., 158; 1954 m. lapkriio 7 d. oro incidentas (JAV-TSRS), ICJ Rep. 1959 m., 276; 1955 m. liepos 27 d. oro incidentas (Izraelis-Bulgarija), ICJ Rep. 1959 m., 127; 1988 m. liepos 3 d. oro incidentas (Iranas-JAV), ICJ Rep. 1989 m., 132, ILM 29 (1990), 123 Affaire du Lac Lanoux byla, RIAA XII 281 (1963) Byla, susijusi su susitarimu dl oro paslaug, 18 RIAA 416 A1varez-Machain byla (JAV prie Alvarez Machain), 504 US-, 112 S. Ct. 2188, 119 L. edn. 2d 441 (1992) Ambatielos byla (Graikija prie JK), RIAA XII 83, ILR 23 (1956), 306 Amerada Hess v. Argentine Republic, 830 F. 2d 421 (2d Cir. 1987) Konvencijos Dl Jungtini Taut imunitet ir privilegij" 22 dalies VI straipsnio taikytinumo, ICJ Rep. 1989, 177 Genocido konvencijos taikymas (BosnijaHercegovina prie Jugoslavij (Serbij ir Juodkalnij)), ICJ Rep. 1993, 3 (1993 m. balandio 8 d. sakymas); 29 (1993 m. balandio 16 d. sakymas); 325 (1993 m. rugsjo 13 d. sakymas) Praymas perirti JT sprendim Nr. 158, ICJ Rep. 1973, 166;

Praymas perirti JT sprendim Nr. 273, ICJ Rep. 1982, 325 Praymas perirti JT sprendim Nr. 333, ICJ Rep. 1987, 18; Arabian-American Oil Co. v. Saudi Arabia, ILR 27 (1958), 117; Arantzazu Mendi byla [1939] AC 256; Arbitraas tarp JK ir Pranczijos dl kontinentinio elfo delimitavimo, 54 ILR 6; ILM 18 (1979), 397 Arbitraas tarp Kanados ir Pranczijos dl jrini plot delimitavimo (St. Pierre et Miquelon), ILM 31 (1992), 1145; Argentine Republic v. Amerada Hess Shipping Corp., 488 US 428; 109 S. Ct. 683; Asya byla [1948] AC 351; Asylum byla, ICJ Rep. 1950, 266; Banco Nacional de Cuba v. Sabbatino, 376 US 398 (1964); Barcelona Traction, Power and Light Co. (Belgija prie Ispanij), iankstiniai prietaravimai, ICJ Rep. 1964, 6 Barcelona Traction byla, antroji stadija, ICJ Rep. 1970, 3; Blackmer v. United States, 284 US 421 (1932); Buttes Gas and Oil Co. v. Hammer (Nr. 3) [1982] AC 888; Caroline byla (1837), 29 BFSP 1137; 30 BFSP 195; Centini iekinys (1903), RIAA X 552; Byla dl kai kuri JT ilaid, ICJ Rep. 1962, 151; Byla dl kai kuri Vokietijos interes Lenkijos Auktutinje Silezijoje (1926), PCIJ serija A, Nr. 7; Chamizal arbitraas (JAV prie Meksik) (1911), RIAA XI 316; Chorzow Factory byla (1928), nagrinjimas i esms, PCIJ serija A, Nr. 17; Chung Chi Cheung v. R. [1939] AC 160; Byla, susijusi su valstybs narysts Jungtinse Tautose slygomis, ICJ Rep. 1948, 57;

506
Byla dl kontinentinio elfo (Libija prie Malt), ICJ Rep. 1985, 13; Byla dl kontinentinio elfo (Tunisas prie Libij), ICJ Rep. 1982, 18; Korfu ssiaurio byla (JK prie Albanij), iankstiniai prietaravimai, ICJ Rep. 1948, 15; Korfu ssiaurio byla, nagrinjimas i esms, ICJ Rep. 1949, 4; Cristina byla [1938] AC 485 Byla dl jros sienos delimitavimo Meino lankoje (JAV prie Kanad), ICJ Rep. 1984, 246; Johno Demjanuko byla Byla dl rytins Grenlandijos (1933), PCIJ serija A/B, Nr. 53; Byla dl Ryt Timoro (Portugalija prie Australij), ICJ Rep. 1995, 90; ILM 34 (1995), 1581; Eichmanno byla (1961), 36 ILR 5; apeliacija (1962), 36 1LR 277; ELSI (Elettronica Sicula S.p.A.) byla (JAV prie Italij), ICJ Rep. 1989, 15; Ginas dl Folklendo (Malvin) sal Filartiga v. Pena-Irala (1980), 630 F. (2d) 876; ILM 19 (1980), 966; Byla dl vejybos (JK prie Norvegij), ICJ Rep. 1951, 116; Byla dl jurisdikcijos vejybos zon atvilgiu (JK prie Airij), jurisdikcijos klausimas, ICJ Rep. 1973, 3; Byla dl jurisdikcijos vejybos zon atvilgiu (JK prie ' Airij), nagrinjimas i esms, ICJ Rep. 1974, 3; Byla dl jurisdikcijos vejybos zon atvilgiu (Ispanija prie Kanad), (1995) Foster & Elam v. Neilson, 27 US (2 Pet.) 253 (1829); Byla dl sien (Burkina Faso prie Mal), ICJ Rep. 1986, 554; Byla dl pasienio ems (Belgija prie Olandij), ICJ Rep. 1959, 209; Byla dl Gabikovo-Nagymaros projekto (Vengrija prie Slovakij), ICJ Rep. 1994, 151; General Motors Corporation v. Iran, Iran-US CTR 2, 33; 3, 1; 7, 220; Gut Dam byla (JAV prie Kanad), ILM 8 (1969), 118; Haile Selassie v. Cable & Wireless Ltd. [1939] ChD 182; Harmattan, WLR 1 (1975), 1485; Haya de la Torre byla, ICJ Rep. 1951, 71; High Commissioner for India v. Ghosh, [1960] 1 QB 134; Huntington v. Attrill, [1893] AC 150; I Congreso del Partido, [1981] 3 WLR 328; I'm Alone byla (Kanada prie JAV), RIAA III 1609; Interhandel byla (veicarija prie JAV), ICJ Rep. 1959, 6;

BYL SRAAS

Tarptautin "atsakomyb u statym ileidim ir gyvendinim paeidiant Konvencij (Amerikos mogaus teisi teismo konsultacin ivada), ILM 34 (1995), 1188; Byla dl pietvakari Afrikos tarptautinio statuso, ICJ Rep. 1950, 128; Iran v. United States, Byla Nr. A/20, Iran-US CTR 11 (1986-II), 271 Iran v. United States, Byla Nr. A/l, Iran-US CTR 1 (1981-2), 189; Island of Palmas byla, RIAA II 829 (1928); Jack Rankin v. Islamic Republic of Iran, Iran-US CTR 17, 135; Juan Ysmael & Co. v. Republic of Indonesia, [1955] AC 72; TDO Administracinio tribunolo sprendimai, ICJ Rep. 1956, 77; Kenneth P. Yeager v. Islamic Republic of Iran, Iran-US CTR 17, 93; Byla, susijusi su ginu dl ems, salos ir jrins sienos (Salvadoras prie Hondr), praymas sikiti, 1990 m. vasario 28 d. sakymas, ICJ Rep. 1990, 92; Byla, susijusi su ginu dl ems, salos ir jrins sienos (Salvadoras prie Hondr), sprendimas, ICJ Rep. 1992, 351; Lighthouses arbitraas, RIAA VI 120; Lockerbie byla (Libija prie JK), ICJ Rep. 1992, 3 (laikinos priemons); 231 (1992 m. birelio 19 d. sakymas) Lockerbie byla (Libija prie JAV), ICJ Rep. 1992, 114 (laikinos priemons); 234 (1992 m. birelio 19 d. sakymas) Lotus byla, PCIJ, serija A, Nr. 10 (1927); Marcos byla Jrins sienos delimitavimas ir teritoriniai klausimai (Kataras prie Bahrein), jurisdikcija ir priimtinumas, ICJ Rep. 1994, 112, ILM 33 (1994), 1461; sprendimas. ICJ Rep. 1995, 6, ILM 34 (1995), 1204; Mavrommatis byla (Graikija prie JK) (1924), PCIJ serija A, Nr. 2, 28; Merge byla, ILR 22 (1955), 443; Mighell v. Sultan of Johore, [1894] 1 QB 149; Minquiers and Ecrehos byla (Pranczija prie JK), ICJ Rep. 1953, 47; Mortensen v. Peters (1906), 8 F. (J.C.) 93; Naujosios Zelandijos praymas inagrinti situacij sutinkamai su Teismo 1974 m. sprendimo Branduolini bandym" byloje 63 punktu (Naujoji Zelandija prie Pranczij), 1995 m. rugsjo 22 d. sakymas, ICJ Rep. 1995, 288:

BYL SRAAS

507
Byla dl ilyg ryium su Genocido konvencija, ICJ Rep. 1951, 15; Byla dl JAV piliei teisi Maroke, ICJ Rep. 1952, 176; River Meuse byla (Olandija prie Belgij) (1937), PCIJ serijos A/B, Nr. 70; Salem byla, RIAA II 1161; Sedco, Inc. v. National Iranian Oil Company and Iran, Iran-US CTR 8, 28; 9, 248; 10, 180; 15, 23; 21, 31; Siderman byla (Sidermanas de Blake prie Argentin), 965 F. 2d 699 (9th Cir. 1992); Byla dl pietvakari Afrikos (iankstiniai prietaravimai), ICJ Rep. 1962, 319; Byla dl pietvakari Afrikos (antroji stadija), ICJ Rep. 1966, 6; Starrett Housing Corporation byla (Starrett Housing Corp. prie Iran), Iran-US CTR 21 (1989-I), 112 Tadiiaus byla, ILM 35 (1996), 32 Byla dl kait Teherane (JAV prie Iran), laikinos priemons, ICJ Rep. 1979, 7 Byla dl kait Teherane, nagrinjimas i esms, ICJ Rep. 1980, 3; Texaco v. Libya (1977), 53 ILR 389; ILM 17 (1978), 1; Tinoco arbitrain byla (JK prie Kost Rik), RIAA I 369 (1923);, Trail Smelter byla (1938), RIAA III 1905; Byla dl Pakistano karo belaisvi proceso, ICJ Rep. 1973, 327 ir 346; Trendtex Trading Corporation v. Central Bank of Nigeria [1977] QB 529; Balsavimo procedra, susijusi su praneimais ir peticijomis dl pietvakari Afrikos teritorijos, ICJ Rep. 1955, 67; USA and France v. Dollfus Mieg et Compagnie [1952] AC 582; US v. Hungary (byla dl Vengrijos elgesio su JAV lktuvu ir jo gula), ICJ Rep. 1954, 99; US v. Medina, 20 USCMA 403, 43 CMR (1971), 243; US v. Percheman (1833), 32 US 51; West Rand Central Gold Mining Co. v. The King [1905] 2KB 291; Byla dl Vakar Saharos, ICJ Rep. 1975, 12; Wimbledon byla (1923), PCIJ serija A, Nr. 1; Youmanso iekinys, RIAA IV 110;

Nicaragua byla (Nikaragva prie JAV), jurisdikcijos klausimas, ICJ Rep. 1984, 392; Nicaragua byla (Nikaragva prie JAV), nagrinjimas i esms, ICJ Rep. 1986, 14; Noriega byla Bylos dl iaurs jros kontinentinio elfo, ICJ Rep. 1969, 3 Norwegian Loans byla, ICJ Rep. 1957, 9; Norwegian Ships byla (1921), RIAA I 307; Nottebohm byla (Lichtenteinas prie Gvatemal), jurisdikcijos klausimas, ICJ Rep. 1953, 111; nagrinjimas i esms, ICJ Rep. 1955, 4; Bylos dl branduolini bandym (laikina apsauga), ICJ Rep. 1973, 99 (Australija prie Pranczij); 135 (Naujoji Zelandija prie Pranczij) Bylos dl branduolini bandym (sprendimas), ICJ Rep. 1974, 253 (Australija prie Pranczij); 457 (Naujoji Zelandija prie Pranczij) Byla dl Panevio-Saldutikio geleinkelio, PCIJ serijos A/B, Nr. 76; Paquete Habana byla, 175 US 677 (1900); Parlement Belge byla (1880), 5 PD 197; Phillips Petroleum Company of Iran v. The Government of Iran, Iran-US CTR 21 (1989-I), 79; Porter v. Freudenberg, [1915] 1 KB 857; Preah Vihear Temple byla, ICJ Rep. 1962, 6; R. v. Kent [1941] 1 KB 454; R. v. Keyn (1876), 2 ExD 63; R. v. Madan [1961] 2 QB 1; R. v. Secretary of State for Home Affairs, ex p. Bhajan Singh, [1975] 2 All ER 1081; R Zafiro byla (1925), RIAA VI 160; Rainbow Warrior byla (Naujoji Zelandija prie Pranczij), JT Generalinio Sekretoriaus 1986 m. liepos 6 d. sakymas, 74 1LR 241, ILM 26 (1987), 1346: Rainbow Warrior arbitraas (Greenpeace prie Pranczij), Greenpeace 1987 m. spalio 2 d. praneimas spaudai; Rainbow Warrior arbitraas (Naujoji Zelandija prie Pranczij), ILR 82 (1990), 499; Byla dl atlyginimo u al patirt JT tarnyboje, ICJ Rep. 1949, 174;

SUTARI, DEKLARACIJ IR KIT DOKUMENT SRAAS

Vestfalijos sutartys Utrechto Taikos sutartis Amerikos Nepriklausomybs deklaracija JAV-Jungtins Karalysts Sutartis Dl draugysts, prekybos ir navigacijos" 1854 m. JAV-Japonijos Sutartis Dl prekybos ir draugysts" 1856 m. Alando Konvencija Paryiaus Deklaracija Dl jr teiss" Paryiaus Taikos sutartis 1864 m. enevos konvencija Dl sueistj veikianiose armijose padties gerinimo" 1868 m. Sankt Peterburgo deklaracija 1878 m. Berlyno sutartis 1888 m. Konstantinopolio konvencija 1898 m. Paryiaus Taikos sutartis 1899 m. Hagos konvencijos (IIII) Hagos konvencija (I) Dl taikaus tarptautini gin sprendimo" 1901 m. Pekino protokolas JAV-Jungtins Karalysts sutartis (dl Panamos kanalo) 1903 m. JAV-Panamos sutartis (dl Panamos kanalo) 1906 m. enevos Konvencija Dl sueistj ir ligoni veikianiose armijose padties gerinimo" 1907 m. Hagos konvencijos (IXIII) Hagos Konvencija (I) Dl taikaus tarptautini gin sprendimo" Hagos Konvencija (II) Dl apribojim panaudoti jg ryium su skol pagal sutartis atgavimu" Hagos Konvencija (III) Dl karini veiksm pradios" Hagos Konvencija (IV) Dl sausumos karo" 1913/ 4 m. Bryano sutartys 1919 m. Tarptautins darbo organizacijos Konstitucija Taut Sjungos Statutas Sen ermeno Taikos sutartis Versalio Taikos sutartis 1920 m. Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas

1648 m. 1713 m. 1776 m. 1794 m.

1921 m. Vokietijos-veicarijos Arbitrain sutartis 1923 m. Luzanos Taikos sutartis 1925 m. Pranczijos-veicarijos Arbitrain sutartis enevos protokolas Dl dusinani, nuoding ir kitoki duj, taip pat bakteriologini kariavimo metod naudojimo kare udraudimo" 1926 m. Konvencija Dl vergovs" 1928 m. Bendrasis aktas Dl taikaus tarptautini gin sprendimo" Bendroji sutartis Dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons" (KelloggoBriando paktas) 1929 m. enevos konvencija Dl sueistj ir ligoni veikianiose armijose padties gerinimo" enevos konvencija Dl elgesio su karo belaisviais" 1930 m. Hagos konvencija Dl pilietybs statym kolizijos" Londono sutartis Dl jrins ginkluots apribojimo ir mainimo" 1932 m. Tarptautins Telekomunikacij Sjungos konvencija ir nuostatai 1933 m. Montevideo konvencija Dl valstybi teisi ir pareig" 1936 m. Londono protokolas prie 1930 m. Londono sutarties 1941 m. Atlanto chartija 1944 m. Tarptautinio Valiutos Fondo Steigimo sutartis Tarptautinio Rekonstrukcijos ir Vystymo Banko Steigimo sutartis ikagos Konvencija Dl tarptautins civilins aviacijos" 1945 m. Niurnbergo Tribunolo Statutas Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas Jungtini Taut statai 1946 m. Konvencija Dl Jungtini Taut privilegij ir imunitet" Tarptautin konvencija Dl bangini mediokls reguliavimo" 1947 m. Bendrasis susitarimas Dl tarif ir prekybos" (GATT)

SUTARI, DEKLARACIJ IR KIT DOKUMENT SRAAS

509
Tokijo konvencija Dl nusikaltim ir tam tikr kit veiksm, padaryt orlaiviuose" Sutartis Dl branduolini ginkl bandym atmosferoje, kosminje erdvje ir po vandeniu udraudimo" Vienos konvencija Dl konsulini santyki" Vienos Konvencija Dl civilins atsakomybs u branduolin al" Afrikos Vienybs Organizacijos protokolas Dl Tarpininkavimo ir arbitrao komisijos" Konvencija Dl investicini gin tarp valstybi ir kit valstybi piliei sprendimo" (ICS1D konvencija) EFTA sutartis Tarptautin konvencija Dl vis form rasins diskriminacijos panaikinimo" Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto (pirmasis) Fakultatyvinis protokolas Sutartis Dl princip, reguliuojani valstybi veikl Mnulyje ir kituose dangaus knuose" (Kosmins erdvs sutartis) Susitarimas Dl astronaut gelbjimo, j sugrinimo bei objekt, paleist kosmin erdv, sugrinimo" (Susitarimas Dl gelbjimo") Sutartis Dl branduolini ginkl neplatinimo" JT Konvencija Dl senaties termino netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monijai" Amerikos mogaus teisi konvencija Konvencija Dl specialij misij" Tarptautin konvencija Dl civilins atsakomybs u al. padaryt uterimu nafta" Tarptautin konvencija Dl veiksm atvirojoje jroje uterimo nafta dl nelaimingo atsitikimo atvejais" Vienos konvencija Dl sutari teiss" Deklaracija Dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi sutinkamai su Jungtini Taut statais" (Draugik santyki deklaracija) Hagos konvencija Dl kovos su neteistu orlaivio pagrobimu" Konvencija Dl civilins atsakomybs branduolini mediag jrinio perveimo srityje" Konvencija Dl pelki, turini tarptautin reikm, ypa vandens ir pelki pauki apsaugai" Monrealio konvencija Dl kovos su neteistais veiksmais, nukreiptais prie civilins aviacijos saugum" Konvencija Dl bakteriologini (biologini) ginkl udraudimo" Pasaulinio kultros ir gamtos paveldo globos konvencija

Protokolas Dl laikino GATT taikymo" JT JAV susitarimas Dl bstins" 1948 m. Amerikos sutartis Dl taikaus sureguliavimo" (Bogotos Paktas) Amerikos Valstybi Organizacijos statai Konvencija Dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudinio u j" Havanos chartija Dl Tarptautins prekybos organizacijos" Italijos-JAV Sutartis Dl draugysts, prekybos ir navigacijos" Visuotin mogaus teisi deklaracija 1949 m. enevos Raudonojo kryiaus" konvencijos (I-IV) iaurs Atlanto Sutartis 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija 1951 m. Konvencija Dl pabgli statuso" 1952 m. 1950 m. Europos mogaus teisi konvencijos 1-as Protokolas 1954 m. Hagos konvencija ir protokolas Dl kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu" Tarptautin konvencija Dl kelio ukirtimo jros terimui nafta" 1955 m. Valstybs sutartis Dl nepriklausomos ir demokratins Austrijos atkrimo" 1957 m. Europos konvencija Dl taikaus gin sprendimo" Europos Ekonomins Bendrijos Steigimo sutartis (EB Sutartis) 1958 m. enevos konvencija Dl atvirosios jros" enevos konvencija Dl teritorins jros ir gretutins zonos" enevos konvencija Dl kontinentinio elfo" enevos konvencija Dl vejybos ir atvirosios jros gyvj itekli isaugojimo" 1958 m. enevos konvencij Fakultatyvinis protokolas Dl privalomo gin sprendimo" 1959 m. Sutartis Dl Antarktikos" 1960 m. Konvencija Dl Konstancijos eero apsaugos nuo terimo" Deklaracija Dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms alims ir tautoms" Paryiaus konvencijos Dl atsakomybs prie trei al branduolins energijos srityje" 1961 m. Europos socialin chartija Protokolas Dl tarptautins komisijos Mozelio ups apsaugai nuo terimo sudarymo" Vienos konvencija Dl diplomatini santyki" 1962 m. Susitarimas Dl medvilnini audini" Generalins Asambljos rezoliucija Dl nuolatinio suvereniteto gamtini itekli atvilgiu" 1963 m. Susitarimas Dl tarptautins komisijos Reino ups apsaugai nuo terimo" Deklaracija Dl teisini princip, reguliuojani valstybi veikl tiriant ir naudojant kosmin erdv"

1964 m. 1965 m.

1966 m.

1967 m.

1968 ra.

1969 m.

1970 m.

1971 m.

1972 m.

510

SUTARI, DEKLARACIJ IR KIT DOKUMENT SRAAS

1973 m.

1974 m.

1975 m. 1976 m.

1977 m.

1978 m.

1979 m.

1980 m.

Konvencija Dl atsakomybs u al, padaryt kosmin erdv paleistais objektais" (Atsakomybs konvencija) Europos konvencija Dl valstybinio imuniteto" Londono konvencija Dl kelio ukirtimo jros terimui iveriant atliekas bei kitas mediagas" Oslo konvencija Dl kelio ukirtimo jros terimui i laiv ir lktuv" Stockholmo deklaracija Dl mogaus aplinkos" Konvencija Dl tarptautins prekybos grsianiomis inykti laukins faunos ir floros rimis" Tarptautin konvencija Dl apartheido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j" Tarptautin konvencija Dl kelio ukirtimo terimui i laiv" Susitarimas Dl daugiapluoi audini" Valstybi ekonomini teisi ir pareig chartija Konvencija Dl kosmin erdv paleist objekt registravimo" Helsinkio konvencija Dl Baltijos jros zonos jrins aplinkos apsaugos" Paryiaus konvencija Dl kelio ukirtimo jros terimui i antemini altini" Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos Helsinkio Baigiamasis aktas Barselonos konvencija Dl Viduremio jros apsaugos nuo terimo" Konvencija Dl Reino apsaugos nuo terimo cheminmis mediagomis" Konvencija Dl Reino apsaugos nuo terimo chloridais" 1949 m. Raudonojo kryiaus" konvencij I Papildomas protokolas 1949 m. Raudonojo kryiaus" konvencij II Papildomas protokolas Kuveito regionin konvencija Dl bendradarbiavimo saugant jrin aplink nuo terimo" JAVMeksikos Ekstradicijos sutartis Vienos konvencija Dl valstybi teisi permimo sutari atvilgiu" Susitarimai Dl GATT VI, XVI ir XXIII straipsni aikinimo ir taikymo" Susitarimas Dl valstybi veiklos Mnulyje ir kituose dangaus knuose reguliavimo" (Mnulio Sutartis) Europos laukins gamtos ir gamtins aplinkos apsaugos konvencija Konvencija Dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims" Konvencija Dl toli siekiani tarpvalstybini oro terim" Tarptautin konvencija Dl kovos prie kait mim" Konvencija ir protokolai Dl tam tikr prastini ginkl, kurie gali bti laikomi pernelyg a-

1981 m.

1982 m. 1983 m.

1984 m.

1985 m.

1986 m.

1987 m. 1988 m.

1989 m.

lojaniais arba veikia nesirinktinai, naudojimo udraudimo arba apribojimo" Tarptautins teiss komisijos parengtas Konvencijos Dl valstybi atsakomybs" projektas Afrikos mogaus ir taut teisi chartija (Bandulo chartija) JAV-Irano Susitarimas Dl kait" Jr teiss konvencija Pasaulin gamtos chartija 1950 m. Europos mogaus teisi konvencijos 6-as Protokolas Dl mirties bausms panaikinimo" Vienos Konvencija Dl valstybi teisi permimo valstybins nuosavybs, archyv ir skol atvilgiu" Kinijos-Jungtins Karalysts Susitarimas Dl Honkongo" Konvencija Prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges arba baudim" Konvencija Dl Daugiaals investicij garantij agentros (MIGA) krimo" Protokolas Dl sieros imetim ir j tarpvalstybini judjim sumainimo bent 30-a procent" (prie 1979 m. enevos konvencijos Dl toli siekiani tarpvalstybini oro terim") Vienos Konvencija Dl ozono sluoksnio apsaugos" Afrikos mogaus ir taut teisi chartija Vienos konvencija Dl sutari tarp valstybi ir tarptautini organizacij arba tarp tarptautini organizacij teiss" Europos konvencija Dl tarptautini nevyriausybini organizacij teisinio subjektikumo pripainimo" JT Deklaracija Dl teiss pltr" Veiksm programa dl Reino Monrealio Protokolas Dl ozono sluoksnio" Europos socialins chartijos Papildomas protokolas And Paktas Kanados-JAV Laisvosios prekybos susitarimas (FTA) Susitarimas Dl nuolat pilotuojam civilini kosmini stoi" Romos konvencija Dl kelio ukirtimo neteistiems veiksmams prie jrins navigacijos saugum" Romos protokolas Dl kelio ukirtimo neteistiems veiksmams prie stacionari platform, esani kontinentiniame elfe, saugum" JT Konvencija Dl kovos su neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta" Australijos-lndonezijos Susitarimas Dl kontinentinio elfo tyrinjimo ir eksploatavimo" Bazelio konvencija Dl pavojing atliek tarp-

SUTARI, DEKLARACIJ IR KIT DOKUMENT SRAAS

511
Konvencija Dl cheminio ginklo krimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo udraudimo bei jo sunaikinimo" Deklaracija Dl laikinos savivaldos princip" (Izraelio ir PIO) Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai Statutas Vienos deklaracija Dl mogaus teisi" 1994 m. Papildomas protokolas Dl MERCOSUR institucins struktros" Susitarimas Dl Pasaulins prekybos organizacijos krimo" Susitarimas Dl 1982 m. Jr teiss konvencijos XI dalies gyvendinimo" Konvencija Dl Jungtini Taut ir su jomis susijusio personalo saugumo" Konvencijos Dl tarptautini upi naudojimo ne navigacijos tikslais teiss" projektas Tarptautinio baudiamojo teismo statuto projektas 1950 m. Europos mogaus teisi konvencijos 11as Protokolas Ruandos Tribunolo statutas Protokolas Dl tolesnio sieros imetim mainimo" (prie 1979 m. enevos konvencijos Dl toli siekiani tarpvalstybini oro terim") 1995 m. Susitarimas Dl 1982 m. Jr teiss konvencijos nuostat, susijusi su ssli uv itekli bei labai migruojani uv itekli isaugojimu ir tvarkymu, gyvendinimo" Susitarimai tarp Pranczijos, Belgijos ir Olandijos dl elds ups apsaugos Susitarimas tarp Kampuijos, Laoso, Tailando ir Vietnamo Dl bendradarbiavimo subalansuotai naudojant Mekongo up" Europos Tarybos Rmin tautini maum apsaugos konvencija Daytono/Paryiaus Taikos susitarimas Bendras rminis susitarimas dl taikos Bosnijo-jeHercegovinoje Europos socialin chartij keiiantis protokolas dl kolektyvini skund sistemos 1996 m. Susitarimas tarp Makedonijos ir Jugoslavijos Federacins Respublikos Susitarimas Dl santyki tarp Kroatijos ir Jugoslavijos Federacins Respublikos normalizavimo" Tarptautin konvencija Dl atsakomybs ir atlyginimo u al ryium su pavojing ir kenksming mediag perveimu" Konvencij Dl atsakomybs apribojimo jrini pretenzij atveju" keiiantis protokolas Sutartis Dl Baltarusijos ir Rusijos bendrijos sukrimo"

1990 m.

1991 m.

1992 m.

1993 m.

valstybinio perveimo bei j tvarkymo kontrols" Vaiko teisi konvencija Helsinkio Deklaracija Dl ozono sluoksnio apsaugos" 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto (antrasis) Fakultatyvinis protokolas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos Paryiaus chartija Amerikos mogaus teisi konvencijos Protokolas Dl mirties bausms panaikinimo" Sutartis Dl Vokietijos klausimo galutinio sureguliavimo" Susitarimas Dl Nepriklausom Valstybi Sandraugos krimo" (Minsko susitarimas) Susitarimas Dl Jemeno Respublikos krimo" Bamako konvencija Dl pavojing atliek veimo Afrik ir tvarkymo joje udraudimo" Konvencija Dl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste" Europos energetikos chartija Europos socialin chartij keiiantis protokolas Protokolas Dl aplinkos apsaugos" (prie 1959 m. Antarktikos sutarties) Protokolas Dl laki organini jungini" (prie 1979 m. Konvencijos Dl toli siekiani tarpvalstybini oro terim") Sutartis Dl prastini ginkluotj pajg Europoje" Afrikos Ekonomins Bendrijos Steigimo sutartis Sutartis Dl bendros rinkos tarp Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus sukrimo" (MERCOSUR) Darbotvark 21" Susitarimas Dl Europos ekonomins erdvs" Konvencija Dl iaurs ir ryt Atlanto jrins aplinkos apsaugos" Biologins vairovs konvencija Konvencija Dl tarpvalstybini vandentaki ir tarptautini eer apsaugos ir naudojimo" Europos region ar maum kalb chartija Rmin klimato kaitos konvencija Protokolas prie 1991 m. Minsko susitarimo (Alma-Atos protokolas) Rio Deklaracija Dl aplinkos ir vystymosi" Europos Sjungos Sutartis (Mastrichto sutartis) JT Deklaracija Dl asmen, priklausani tautinms ar etninms, religinms ir kalbinms maumoms, teisi" Nepriklausom Valstybi Sandraugos (NVS) Chartija NVS Sutartis Dl ekonomins sjungos sukrimo"