SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA

SOCIALINI PEDAGOG IR SOCIALINI DARBUOTOJ GYVENIMO KOKYBS VERTINIMAS: PROFESINIS ASPEKTAS

Remigijus Bubnys, Daiva Petroit iauli universitetas, Socialins gerovs ir negals studij fakultetas vadas Pasaulin sveikatos organizacija (PSO) 1993 metais gyvenimo kokyb apibr kaip individo gyvenimo vertinim, susijus su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais, atsivelgiant kultros ir vertybi sistem (Kaldien, Petrauskien, Rimpel, 1999). Tai plati koncepcija, apimanti fizin sveikat, psichologin bkl, nepriklausomumo lyg, socialinius ryius bei ryius su aplinka (Harper, 1996). Didjantis dmesys moni gyvenimo kokybs tyrimams yra paangus procesas, atkreipiantis dmes mog, jo gerov bei didinantis individo ir visos populiacijos gyvenimo pilnatv (Juozulynas, Prapiestis, Jurgelnas, 2004). Gyvenimo kokyb iuo metu jau tapo tarpdisciplininiu mokslo objektu, kuriuo domisi vairi mokslo srii atstovai (Deyo, 1991; Butler, 1992; Berzon, Simeon, Simpson, Donnelly, Tilson, 1995; Amato, Ponziani, Rossi, 2001). Gyvenimo kokybs tyrimai skirti ne tik ligomis serganij, bet ir sveikos populiacijos gyvenimo kokybei vertinti (Toliuien, ekeviius, 2004). Pripastama, jog dar nra atskir profesij, amiaus grupi moni gyvenimo kokybs visaapimanio suvokimo vertinimo (Greenley, Greenberg, Brown, 1997). Tyrim, analizuojani skirting profesij moni gyvenimo kokybs ypatumus, nra gausu. Daugiausia ie tyrimai ipltoti vertinant visuomens sveikatos specialist gyvenimo kokybs aspektus (Juozulynas, Prapiestis, Jurgelnas, 2004; amonskien, 2005, Juozulynas, Danasait, iplien, Samsonien, Tamaauskien, 2007). Socialini pedagog ir socialini darbuotoj gyvenimo kokybs vertinimui skirt tyrim nepavyko aptikti, taiau problema profesiniu aspektu yra itin aktuali. Jos realum patvirtina vis didjantis specialist nuovargis, tempti santykiai su klientais ir t. t. Socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo profesija yra ne tik vairi, bet ir sudtinga, reikalaujanti tiek fizins, tiek psichins itverms. Gyvenimo kokybs problema profesiniu aspektu yra aktuali, nes galima prognozuoti, jog sunkumai, su kuriais susiduriama darbe, neigiamai veikia ne tik atliekamo darbo, bet ir gyvenimo kokybs rodiklius. Tyrimo objektas socialini pedagog ir darbuotoj gyvenimo kokybs srii (fizins, psichologins, socialini santyki ir aplinkos) raika profesins veiklos aspektu.
103

Tyrimo tikslas vertinti socialini pedagog ir darbuotoj gyvenimo kokybs ypatumus profesins veiklos aspektu. Udaviniai: 1. Isiaikinti socialini pedagog ir darbuotoj fizins sveikatos (darbo krvio, patiriamo nuovargio) ir psichologins bkls (streso, savo verts pajautimo) profesinje veikloje vertinimus. 2. vertinti socialini pedagog ir darbuotoj pasitenkinim darbo santykiais su personalu (vadovais, bendradarbiais) ir klientais. 3. Ianalizuoti darbo aplinkos (darbo slyg, profesini rizikos veiksni, kvalifikacijos klimo galimybi) ypatumus socialinio pedagogo ir darbuotojo veikloje. Tyrimo metodai. Socialini pedagog ir darbuotoj gyvenimo kokyb profesins veiklos aspektu nagrinta taikant anket, parengt pagal PSO Gyvenimo kokybs 100 (WHOQOL 100) klausimyn. Lietuvikas klausimyno variantas 2000 m. parengtas N. Gotautaits-Midttun (VU Psichiatrijos klinika) ir A. Gotauto (VDU Psichologijos katedra). anketos teiginius apie fizin sveikat, psichologin bkl, darbo santykius su personalu ir klientais bei darbo aplinkos aspektus tyrimo dalyviai atsakinjo pasirinkdami galimus atsakymo variantus: visikai nesutinku, nesutinku, abejoju, sutinku, visikai sutinku bei niekada, retai, danai, labai danai. Lentelse pateikiami susumuoti tiriamj visikai sutinku ir sutinku atsakym rezultatai. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 104 socialiniai pedagogai ir darbuotojai i Akmens, Maeiki ir iauli rajon. Tyrimas vykdytas 2007 m. gruodio 2008 m. balandio mnesiais. Tyrimo rezultatai Analizuojant socialini pedagog ir darbuotoj gyvenimo kokyb profesins veiklos aspektu, buvo remiamasi PSO 1993 metais iskirtomis gyvenimo kokybs sritimis: fizine, psichologine, socialini santyki, aplinkos sritimis bei bendra gyvenimo kokybs vertinimo skale. Ianalizavus mokslin literatr, identifikuotos socialini pedagog ir darbuotoj veiklos sritys (aspektai), labiausiai veikiantys i specialist gyvenimo kokyb (1 lentel).

ISSN 1648-8776 JAUNJ MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (20). 2008

1 lentel. Gyvenimo kokybs sritys ir aspektai

Gyvenimo kokybs sritys Fizin sritis Psichologin sritis Socialini santyki sritis Aplinkos sritis Aspektai Darbo krvis, profesinis nuovargis Stresas darbe; savo, kaip specialisto, verts suvokimas Darbo santykiai su personalu: vadovais ir bendradarbiais; darbo santykiai su klientais Darbo slygos, profesiniai rizikos veiksniai, kvalifikacijos klimo galimybs

Fizins sveikatos vertinimai. Gera darbuotojo fizin sveikata daro tak jo veiklos produktyvumui. Didelis darbo krvis, profesinis nuovargis yra vieni i svarbiausi socialini pedagog ir socialini darbuotoj profesins veiklos problem. Remiantis tyrimo rezultatais (2 lentel), galima teigti, jog didioji dalis socialini pedagog ir darbuotoj fizin gyvenimo kokybs srit, lyginant su kitomis gyvenimo kokybs sritimis, vertina prasiausiai. Daugiausia laiko socialiniai

pedagogai ir darbuotojai skiria individualiam darbui su klientais bei vairi ataskait raymui. Dauguma tyrimo dalyvi savo veikloje susiduria su dideliu krviu, temptu darbo grafiku, uduoi gausa, o tai trukdo tinkamai atlikti paskirtas uduotis. veikti didel darbo krv padeda gebjimas planuoti savo veikl. Socialiniai pedagogai ir darbuotojai bent kart per metus kartu su vadovais parengia plan, aptardami darbo uduoi vykdym, patys planuodami darbo laik. Nuovargis, kur sukelia daugyb veiksni ir aplinkybi, yra danas reikinys darbinje veikloje. Stiprus fizinis ir / ar psichinis nuovargis skatina darbingumo majim iki visiko atliekamos veiklos atsisakymo. Tyrimo rezultatai parod, kad dauguma socialini pedagog ir darbuotoj po darbo dienos jauiasi fizikai ir emocikai isek (3 lentel). Pagrindins nuovargio prieastys: per didelis darbo krvis ir profesins veiklos monotonikumas (nuolatinis t pai uduoi atlikimas). Nepaisant to, jog profesinis nuovargis yra aktuali socialini pedagog ir darbuotoj profesins veiklos problema, didioji dalis tyrimo dalyvi dirbdami nepraranda entuziazmo ir iniciatyvos jausmo, nes savo atliekam veikl laiko prasminga.

2 lentel. Socialini pedagog ir darbuotoj darbo krvio vertinimai

N = 104 Tir. sk. % Individualus darbas su klientais 54 53,6 vairi ataskait raymas 58 55,8 Didelis darbo krvis, temptas darbo grafikas 55 52,9 Darbo uduoi vykdymo aptarimas su vadovu 84 80,7 Darbuotojams sudarytos galimybs patiems planuoti savo darbo laik 55 52,8

3 lentel. Socialini pedagog ir darbuotoj profesinis nuovargis ir veiklos prasmingumas

N = 104 Tir. sk. % Fizinis ir emocinis isekimas po darbo dienos 64 61,6 Per didelis darbo krvis 56 53,8 Atliekamos veiklos monotonikumas 54 51,9 Entuziazmo ir iniciatyvos jausmas darbe 80 76,9 Atliekamos veiklos prasmingumas 89 85,5

Psichologins bkls vertinimai socialini pedagog ir darbuotoj profesinje veikloje. Neigiamos emocijos, psichin tampa, stresin bsena yra pakankamai danos emocijos, igyvenamos darbe. Tyrimo rezultatai rodo (4 lentel), kad daugiau nei pus tyrime dalyvavusi socialini darbuotoj ir socialini pedagog patiria fiziologinius streso poymius, t. y. daniausiai jie jauia fizin nuovarg. Tredalis tiriamj skundiasi galvos skausmais. tampa ir nerimas taip pat danas
104

igyvenimas profesinje veikloje. Tiktina, jog neigiamos emocijos ir igyvenimai darbe sukelia nemalonius fizinius pojius. Kognityviniai streso poymiai (dmesio, atminties, koordinacijos ir kt. sutrikimai) veikloje pasireikia silpniau ir reiau. Tyrimo rezultatai rodo psichologinio atsipalaidavimo ir streso mainimo priemoni poreik, atliekant skirtingas, o kartu danai ir sudtingas profesines veiklas.

SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA

4 lentel. Socialini pedagog ir darbuotoj fiziologini, emocini ir kognityvini streso poymi vertinimai
Fiziologiniai streso poymiai Galvos skausmai Tir. sk. % 32 30,8 Fizinis nuovargis 56 53,8 Emociniai streso poymiai Nerimas 40 38,4 tampa 49 47,1 Kognityviniai streso poymiai Dmesio sutrikimai 18 7,7 Atminties sutrikimai 10 9,6 Koordinacijos sutrikimai 6 5,8

N = 104

Socialini pedagog ir darbuotoj psichologin savijaut profesinje veikloje lemia adekvatus specialist savo verts ir profesinio pilnavertikumo jautimas. Tyrimo duomenys parod, jog dauguma tiriamj yra patenkinti tuo, k jiems tenka atlikti, specialistai didiuojasi savo profesiniais pasiekimais, nurodydami, jog darbe gali realizuoti save, kaip specialistai, bei pozityviai vertina savo profesin ateit. Socialini pedagog ir darbuotoj profesins veiklos savivertei didiul tak daro aplinkini nuomon. Darbuotojai jautriai reaguoja kit moni nusistatym j atvilgiu (5 lentel).

Darbo santyki su personalu ir klientais vertinimai. Pozityvus organizacijos psichologinis klimatas yra svarbi darbo kolektyvo skmingos veiklos slyga. Tyrimo rezultatai parod (6 lentel), jog dauguma specialist pozityviau link vertinti darbo santykius su vadovais ir bendradarbiais, negatyviau santykius su klientais. Didioji dalis mano, jog jie visikai pritapo savo darbo kolektyvuose ir j pareigos atitinka organizacijos bendr kontekst ir tikslus. Socialini pedagog ir darbuotoj teigimu, vadovai sudaro slygas savarankikai sprsti ir priimti sprendimus, dalijantis su kolegomis iniomis ir patirtimi, mokantis vieniems i kit.

5 lentel. Socialini pedagog ir darbuotoj pasitenkinimas atliekama veikla

N = 104 Tir. sk. % Pasitenkinimas atliekama veikla 69 66,3 Didiavimasis savo profesiniais pasiekimais 73 70,2 Galimyb darbe realizuoti save kaip specialist 83 79,8 Pozityvus profesins ateities vertinimas 62 59,6 Aplinkini nuomoni svarba savo, kaip specialisto, vertinimui 81 77,9

6 lentel. Socialini pedagog ir darbuotoj darbo santyki su personalu vertinimai

Visikas pritapimas darbo kolektyve 89 85,6 Darbuotoj pareig atitikimas organizacijos bendram kontekstui ir tikslams 81 77,8 Kolektyve vyraujanti komandos dvasia ir vienyb 54 51,9 Bendro tikslo siekimas 80 76,9 Galimyb darbe savarankikai sprsti ir priimti sprendimus 65 62,5 Dalijimasis iniomis ir patirtimi, mokymasis vienas i kito 86 82,6

N =104

Tir. sk. %

Daugumos socialini pedagog ir darbuotoj teigimu, kritika, konfliktai, nepasitikjimas vienas kitu, nepagarba vienas kitam, apkalbos, nesveika konkurencija ir pan. retai pasireikiantys dalykai j darbo aplinkoje. Socialinis pedagogas ir socialinis darbuotojas turi gebti palaikyti adekvaius tarpusavio santykius su kolegomis ir klientais. Nagrinjant specialist darbo santyki su klientais ypatumus, tyrimo rezultatai parod, jog didioji dalis socialini pedagog ir darbuotoj sutinka, kad
105

jiems nesunku umegzti geranorikus santykius su klientais, jie nejauia tampos bendraudami su jais, klientus velgia kaip lygiaverius asmenis. Daugiau nei tredalis specialist sutinka, jog jie vis daniau susiduria su agresyviais ir nesuvaldomais klientais. Taigi, nors ir skirdami daug dmesio savo klientams, j problem sprendimui, taiau pus tyrimo dalyvi nurod, jog klientai pernelyg nedkingi (7 lentel).

ISSN 1648-8776 JAUNJ MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (20). 2008

7 lentel. Socialini pedagog ir darbuotoj darbo santyki su klientais vertinimai

N = 104 Tir. sk. % Geranorik santyki su klientais umezgimas 87 83,9 Bendravimas su klientais be tampos jausmo 83 79,8 Klientas lygiavertis asmuo 88 84,6 Klient agresyvaus ir nesuvaldomo elgesio apraikos 46 44,3 Dkingumo jausmo stoka i klient puss 52 50

8 lentel. Socialini pedagog ir darbuotoj darbo slyg vertinimai

N = 104 Tir. sk. % Maloni ir priimtina darbo aplinka 84 80,8 Saugios darbo slygos 72 69,2 Vis darbui btin priemoni stoka 56 53,9 Menkas finansavimas darbui reikalingoms priemonms sigyti 54 51,9

Darbo aplinkos ypatumai. Darbo aplinka lemia darbuotoj gerov fiziniu, psichiniu ir socialiniu poiriu. Tyrimo duomenys atskleid (8 lentel), jog dauguma specialist pozityviai vertina savo darbo aplink, teigia, jog darbo slygos nra kenksmingos j sveikatai. Galima manyti, jog didioji dalis socialini pedagog ir darbuotoj nesusiduria su rizikos veiksniais, galiniais turti takos profesinms ligoms atsirasti. Tyrimo rezultatai atskleid ir neigiam darbo slyg vertinimo aspekt, nes dauguma tiriamj nepakankamai aprpinti visomis darbui btinomis priemonmis ir gauna menk finansavim joms sigyti. Vienas i veiksni, nulemiani darbo slyg komfortikum darbo umokestis. Rezultatai rodo

(9 lentel), jog dauguma socialini pedagog ir darbuotoj nepatenkinti gaunamu darbo umokesiu ir sutinka, jog tai lemia menkesn motyvacij dirbti. Remiantis tuo, didioji dalis tiriamj teigia: jei jiems pasilyt geriau apmokam darb, tai pasirinkt j. Daugiau nei dviej tredali apklausos dalyvi nuostatos savo profesijos keitimo atvilgiu yra palankios. Galima daryti prielaid, jog esmin to prieastis atlygis u atlikt darb, taip pat ir darbuotoj motyvacija dirbti. Darbo keitim bt galima traktuoti kaip kratutin profesins veiklos problem sprendimo bd, taiau verta atkreipti tai dmes, siekiant didinti darbuotoj motyvacij bei pasitenkinim atliekama veikla.

9 lentel. Socialini pedagog ir darbuotoj darbo umokesio vertinimai

N = 104 Tir. sk. % Nepasitenkinimas gaunamu darbo umokesiu 73 70,2 Maesnis atlyginimas menkesnis motyvacijos lygis 75 72,1 Geriau apmokamo darbo pasirinkimas 74 71,2

Nagrinjant socialini pedagog ir darbuotoj kvalifikacijos klimo galimybes, nustatytas stiprus darbuotoj poreikis tobulti (10 lentel). Beveik visi tyrimo dalyviai mano: jei kels savo profesin kvalifikacij, j darbas bus geresnis ir kokybikesnis. Nustatyta, kad dauguma specialist nesutinka, jog jie turi per maai ini apie kvalifikacijos kurs organizavim, nes specialistai nuolat domisi profesijai aktualiomis naujovmis ir patys

ieko informacijos apie organizuojamus kvalifikacijos kursus. Tyrimo rezultatai parod, jog didioji dalis specialist sutinka, kad institucijos, kuriose specialistai dirba, sudaro galimybes savo darbuotojams nuolat mokytis bei tobulti, t. y. derinti moksl, kvalifikacijos kursus su darbu, ir dl to jiems neikyla joki sunkum. Nematydami galimybs tobulti, specialistai negali realizuoti savo poreiki, o tai ir provokuoja abejingum bei nusivylim darbu.

10 lentel. Socialini pedagog / darbuotoj kvalifikacijos klimo galimybi vertinimai

N = 104 Tir. sk. % Kvalifikacijos klimas geresnis ir kokybikesnis darbas 91 87,5 ini trkumas apie kvalifikacijos kurs organizavim 63 60,5 Domjimasis profesijai aktualiomis naujovmis 97 93,2 106 Informacijos paieka apie kvalifikacijos kurs organizavim 73 70,2 Institucij skatinimas darbuotojus nuolat mokytis ir tobulti 87 83,6

SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, jog nustatytos socialini pedagog ir darbuotoj profesins veiklos problemos (didelis darbo krvis, nuovargis, stresas darbe, agresyvus klient elgesys, maas darbo umokestis ir kt.) lemia prastesnius specialist gyvenimo kokybs rodiklius. Ivados 1. Vertinant fizin ir psichologin gyvenimo kokybs sritis, galima teigti, jog profesinis nuovargis viena i esmini problem socialinio pedagogo ir darbuotojo profesinje veikloje. Dauguma jauia fizin ir emocin isekim dl per didelio darbo krvio ir atliekamos veiklos monotonikumo. Profesinje veikloje daniausiai patiriami fiziologiniai ir emociniai streso poymiai, i kuri stipriausi galvos skausmo, fizinio nuovargio, nerimo ir tampos pojiai. Pozityvi psichologin savijaut darbe lemia adekvati pajauta. 2. Didioji dalis tyrime dalyvavusi socialini pedagog ir darbuotoj pozityviau link vertinti savo darbo santykius su vadovais ir bendradarbiais, negatyviau darbo santykius su klientais. Specialist pozityvi santyki sklaidai su klientais trukdo vis danesnis klient agresyvus ir nevaldomas elgesys. 3. Tyrimo rezultatai taip pat parod, kad didioji dalis socialini pedagog ir darbuotoj savo darbo aplink vertina palankiai. Sudaromos slygos profesiniam meistrikumui siekti, nuolat domimasi inovacijomis ir iekoma informacijos apie galimybes tobulinti savo kvalifikacij. Kita vertus, didel dalis specialist skundiasi darbo priemoni stoka, nepakankamu finansavimu joms sigyti bei mau darbo umokesiu. Pastaroji prieastis daugel socialini darbuotoj ir socialini pedagog skatina galvoti apie galimybes keisti savo darb ir usiimti kita veikla.

Literatra
Amato M. P., Ponziani G., Rossi F., 2001, Quality of life in multiple sclerosis: the impact of depression fatigue and disability. Multiple Sclerosis. Vol. 7. P. 340344. 2. Berzon R. A., Simeon G. P., Simpson Jr., Donnelly M. A., Tilson H. H., 1995, Quality of life bibliography and indexes: 1993 update. Quality of life research. Vol. 1. P. 5354. 3. Butler R., 1992, Quality of life: can in be an endpoint? How Can it be measured? American journal for clinical nutrition. Vol. 55. P. 12671270. 4. Deyo R. A., 1991, The quality of life research and care. Ann. Int. Med. Vol. 114. P. 695696. 5. Greenley J. R., Greenberg J. S., Brown, R.,1997, Measuring quality of life: a new and practical survery instrument. Journal of Social Work. Vol. 42. P. 3. 6. Harper A., 1996, WHOQOL BREF: Introduction, administration, scoring and generic version of the assessment. World Health Organisation, Geneva. P. 118. 7. Juozulynas A., Danasait E., iplien M., Samsonien L., Tamaauskien E., 2007, iauli regiono slaugytoj gyvenimo kokybs vertinimas. Sveikatos mokslai. Nr. 1. P. 659660. 8. Juozulynas A., Prapiestis J., Jurgelnas A., 2004, Slaugytoj gyvenimo kokybs vertinimas. Sveikatos mokslai. Nr. 1. P. 5556. 9. Kaldien R., Petrauskien J., Rimpel A., 1999, iuolaikinio visuomens sveikatos mokslo teorija ir praktika: mokslins konferencijos mediaga. Kaunas: viesa. 10. Leligien I., Rupien L., Bauyt A., 2003, Lietuvos socialini pedagog profesinio nuovargio prieastys. Pedagogika: mokslo darbai. Nr. 67. P. 12 13. 11. amonskien A., 2005, Moter slaugytoj ir gydytoj gyvenimo kokyb ir sveikatos ypatumai. Magistro darbas. Kauno Vytauto Didiojo universitetas. 12. Toliuien J., ekeviius A., 2004, Gyvenimo kokybs priemons metodologinis vertinimas. Sveikatos mokslai. Nr. 4. P. 4950. 1.

EVALUATION OF THE LIFE QUALITY OF SOCIAL EDUCATORS AND SOCIAL WORKERS: PROFESSIONAL ASPECT Remigijus Bubnys, Daiva Petroit Summary This paper analyzes the life quality of social educators / workers in terms of their professional activities. It focuses on the attitudes of social educators/workers towards the expression of the areas of life quality of their professional activities, i.e. what professionals think of their physical health, psychological state at work, work relations with the personnel and clients as well as some aspects of their working environment. Research results showed that among social educators / workers their physical health at work got lowest rating: work load and professional tiredness. While rating psychological, social relations and environmental peculiarities within their professional activities social educators/workers noted equally both positive and problematic aspects of their activities. Based on research results it may be stated that the identified problems of the professional activities of social educators / workers (work overload, tiredness, stress at work, aggressive behavior of clients, inadequate payment, etc.) 107

ISSN 1648-8776 JAUNJ MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (20). 2008

are the cause for negative evaluation of life quality. Professional development difficulties have a negative effect not only upon work quality but also upon life quality. Key words: life quality, evaluation of life quality.

SOCIALINI PEDAGOG IR SOCIALINI DARBUOTOJ GYVENIMO KOKYBS VERTINIMAS: PROFESINIS ASPEKTAS Remigijus Bubnys, Daiva Petroit Santrauka iame straipsnyje analizuojama socialini pedagog / darbuotoj gyvenimo kokyb profesins veiklos aspektu. Nagrinjama, kaip socialiniai pedagogai / darbuotojai vertina gyvenimo kokybs srii raik savo profesinje veikloje, t. y. kaip specialistai vertina savo fizin sveikat, psichologin bkl darbe, darbo santykius su personalu ir klientais bei darbo aplink. Tyrimo rezultatai parod, jog socialiniai pedagogai / darbuotojai prasiausiai link vertinti savo fizin sveikat darbe: darbo krv ir profesin nuovarg. Vertindami savo profesins veiklos psichologinius, socialini santyki ir aplinkos ypatumus, socialiniai pedagogai / darbuotojai gana vienodai vardija ir teigiamus, ir problemikus veiklos aspektus. Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti prielaid, jog nustatytos socialini pedagog / darbuotoj profesins veiklos problemos (didelis darbo krvis, nuovargis, stresas darbe, klient agresyvus elgesys, maas darbo umokestis ir kt.) lemia negatyvesnius specialist gyvenimo kokybs vertinimus. Profesins raidos sunkumai neigiamai veikia ne tik darbo kokyb, bet ir paio darbuotojo gyvenimo kokyb. Prasminiai odiai: gyvenimo kokyb, gyvenimo kokybs vertinimas. teikta 2008-09-11

108