Versta is:

ALPHONSO

LINGIS,

The Comunity of Those Who Have Nothing in Common,

Bloomington and Indianapolis: Indiana University Press, 1994

At PHONSO

LINGIS

Nieko

bendra

nc t u r in c iuj u bendrija

baltoslankos

Turinys

Knygos A~viros

Lei d i m q [in a n s a uo

KITA

BENDRIJA

Lietuvos

[o n d as

13
ISIBROVtLIS

25
VEIDAI, STABAI, FETISAI

45
PASAULIO MURMESYS

69
PIRMAPRADt AKISTATA

99
POVANTIS KONAS, POVANTI ISTARA

121
MIRTIES BENDRIJA

Spec. redaktorius Marijus ]onaitis Redagavo ]olanta Zabarskaite Apipavidahno Vida Kuraite Alphonso Lmgts, 1994 Vertirnas iltetuviu kalba, Meta Zukaite, 1997 Rinko ir rnaketavo BA L TOS LA NKOS Printed in Lithuania
ISBN 998681348-4 ISSN 1392-1673

137

- - -

----------

)
\

Bendruomene paprastai suvokiama sudaryta is tam tikro skaiciaus mdividu, kurie turi ka nors bendra - bendra kalba, bendra koncepcine sqrangq - ir ka nors bendrai kuria: nacija, pol], institucija, Emiau mastyti apie tuos, kurie vi.sa palieka - apie tuos, kurie mirsta. Mirtis kiekvienam ateina atskirai; kiekvienas mirsta vienas, sake Heideggeris. Budamas ligontnese turejau apsciai valandu galvoti apie tai, jog gyviesiems privalu lydeti mirstanciuosius. Tai pasakytina ne tik apie gydytojus ir slauges, kurie daro viska, ka gali, bet ir apie zmog4, kuris ryztasi buti su mirstanciuoju ligi galo ir nepasitraukia net tada, kai nebeimanomas [oks gydymas, - kuris sirdies gtlumo]e zino turis pasilikti. Tai sunkiausias dalykas pasaulyje, bet jis arba ji zino, jog privalo elgtis butent taip. Ne vien todel, kad mirsta tevas ar mylimasis, tas su kuo nugyventas gyvenimas; zmogus nepasitrauks ir tuomet, kai gretimoje lovoje ar gretimame kambaryje gules kazkas niekad nepazinotas, kazkas, mirstantis vienas. Ar tai tik kritinis asmenines morales momentas? Vis labiau [sitikinu, kad visuomene, paliekanti mirstanciuosius mirti vienus - ltgonmese ar grioviuose, - is esmes kerta savo saknis. Argi nunai daugybe zmontu nepradeda vis aiskiau suvokti, kad juos vis delto lie cia mirstantys zmones, su 9

kuriais neturi nieko bendra - [okios rasines gtrntnystes, bendros kalbos, religijos, ekonominiu interesu. Tik miglotai nujauciame, kad musu karta galiausiai vertinama pagal likimo valiai paliktus Kambodzos vargsus, somaliecius ar visuornenes atstumtuosius musu paciu miestu gatvese, GriZdamas nuo siu minciu emiau suprasti, jog kai akis i ak] susiduriame su kitu, mums svarbus [o arba [os kitoniskumas, - stat kas mus jaudina ir meta iSSl1ki. Ese "lsibrovelis" apibrezia si kitoniskuma. Ese ; Veidai, stabai, fetisai" aiskinama, kad tikrosios vertybes nera tai, ka tunme bendra, 0 tai, kas kiekviena tndividualizuoja ir daro it arba jq kitokius. Rasinyje "Pasaulio murmesys" imuosi parodyti, kad kalba nera tiesiog zmoni4 susitartas kodas, paverciantis musu patirtis lygtavertemis ir tinkamomis mainams, bet zmoniq kalba suvoktina kylanti is gamtos gaudimo - murmesio, kur] skleidzia gyvl1nai ir galiausiai visi esantys ir reaguojantys daiktai. Savo kodu bangomis mes susizinome ne tik su zmonemts koduotojais, bet ir su gamtos giesme, skundu, su kakofoni]a. Skyrius "Pirmaprade akistata" nagrineja situacija, kai nesvarbu, kas sakoma; reiksrrnngas tera faktas, jog as cia esu ir kalbu. Ese "Pl1vantis kunas, puvanti iStara" kalbama apie kancia, kurta teikia ypatinga kalbine situacija: auka verciama sakyti, kad viskas, ka jis arba ji kalbe]o ir kuo tikejo, yra melas, kad jis arba ji nesugeba butt teisus, Ir pagaliau skyriuje "Mirties bendrija" aptariama bendryste, jungianti mus su mirstanciuoju.

10

Kita

b e n d r i]a

Filosofinis mastymas, kitaip nei Ikisokratmes Craikijos, Indijos, Persijos ir Kinijos ismintis, nuo pat pradziu buvo susijes su bendruomenes kurimu. Racionali paztrumo forma sukuria bendraj], integraliai vientisa diskursa, taip pat naujos rusies, is principo neribota bendruomene. Racionalusis mokslas savo stebejimu turiniu nesiskiria nuo Indijos, Kinijos, maju, inku sesltuju civilizacju empirinio pazinimo, nuo pazinimo, budmgo klajokliams, neretai iSgyvendavusiems istisus srmtmecius negailestingomis salygomis. Claude' as Levi-Straussas Laukiniame mqstyme parode, jog Amazones zemumos amerikieciat buvo susikure grieztq empirine savo aplinkos reprezentacija. Tikras zinias jie skrupulingai skyre nuo gandu bei apytikriu spe[imu, Savo aplinkos naturaliu substanciju ir gyvq daiktu rusis, savybes bei naudojimo praktiko]e budus jie identiflkuodavo daznai kur kas issamiau negu nudienos botanikos, zoologijos ir farmacijos mokslo duomenys. Pagal grieztq stebejimo ir vertfikacijos empiriskuma [u susidaromi vaizdiruai prilygo musiskiams: si reikalavlma ribodavo tik sritis, prieinama [u pazinimui, ir techniskai netobuli tyrimo bei eksperimentavimo [rankiai. Jq sukauptos zinios vidine organizavimo modeliu darna bei nuoseklumu taip pat nenusileido dabartinei botanikai, zoologijai, geologijai, meteorologijai ir astronomijai. 13

---------

- - -

---~---------

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

KITA

BENDRIJA

Tai, ka Vakarai vadina mokslu, yra ne stebejimu sankaupos, bet aiskinamosios sistemas. Racionaliaja valia, gimdanCiq moksla bei filosofija, Edmundas Husserlis apibreze kaip valia pateikti pagrindq. Pagrindimas yra mastymo produktas, a ractonaluj] paztruma sudaro ne visuma individo [spudztu, gautu veikiant Isores jegoms, bet konstruktyvus darbas. Vadina~ajame Vakaru moksle mastymas siekia suteikti pagnnda kiekvienai uzfiksuoto ir surusiuoto stebejimo'atkarpelei. Pagrindimas - tai bendresnio pobudzio formuluote, kuria remiantis butu galima dedukuoti tokio stebejimo rezultatus. Tai mes vadiname empiriniu desniu. Toliau mastymas siekia rasti ir to pagrindo pagnnda. Tai mes vadiname teorija, is [os galima dedukuoti empirinius desnius. Mastyrnas linkes kiekvienoje mokslinio tyrimo srityje sukurti teoriju teorija, standartin] modeli, kuris galetu pagrtsn aukstosios 'energijos daleliu fizika, kvantines mechanikos, radioaktyvumo ir elektromagnetizmo teorija, Racionalusis mokslas, rase-Werneris Heisenbergas, yra uzsibrezes "isigudrinti parasytt viena vienintele fundamentaliq Iygt], kuria butu grindztamos visu elementarluju daleliu savybes, a drauge ir materijos, kokios tik esama, elgesys". Fllosofija stengiasi pagrtsti proto operacijas, pletoja teorijas apie racionaliojo mqstymo ir tikroves santyk], iesko motyvu, skatinanciu juo tikett. Valia pateikti pagrinda apibudina tam tikra diskurso praktika. IGraikijos prekybos uostus atvyke svetimi'aliai klause graiku: "Kadel jus darote taip?" Visose visuomenese, kur zmoruu grupes puosele]a savo skirtingumq, atsakymas budavo ir tebera: "Todet kad musu tevai mus taip make, todel, kad musu dievai mums taip liepe." Kai graikai ryzosi pateikti pagrinda, priimtlna svetimsaltams, neturintiems graiku tevu ir dievu, pagrinda, priimtinq bet kuriam skaidriam protui, - tada praside]o nauji dalykai. 14

Tokie kalbos aktai yra lyg pazadas, Duodantysis nauja atsakyma [stpareigoja del savojo teiginio, jis [sipareigoja pateikti priezast] ir tos priezasties priezast]: jis prisiima atsakomybe. Atsakantysis [siparetgoja atsakyti uz tail ka sako, kiekvienam, metusiam iSsuki. Bet kur] nepaztstaman jis priima kaip savo teiseja. Racionalioji praktika istobulina toki diskursa, kuris yra vienas ir bendras bet kuriam skaidriam protui. Kiekvienas, sakydamas ka nors nuo saves ir prisiimdamas atsakomybe, pasijunta savo teiginiu impltkuojas tail ka sako kiti. Visa racionalio]o diskurso sistema yra implikuota teiginiuoset kuriuos pateikia bet kuris tyrmetojas, bet kas, megmantis racionaliai mastyti. Kiekvienas kalba kaip bendrojo _ diskurso atstovas. [zvalgos ir istaros tampa universalaus proto anoniminio diskurso dalimi. Taigi si diskurso praktika nukreipta tis principo neribota zmoruu bendruomene.] bendruomene, kurioje kiekvienas, susidures su kitu, girdi imperatyva suformuluoti visu savo saveiku patirtis ir iZvalgas universaliomis savokomis, tokiomis formomis, kurios sutaptu su Informacija, galincia priklausyti kiekvienam. Diskursas, kuris i svetimsalio klausima: "Kodel jus darote taip?" atsako: "Todet kad musu tevai mus taip make, todel, kad musu dievai mums taip liepe", - isryskina mums daugybes kalbanciuju skirtmguma, Negana to, jis nera vidujai toks vientisas kaip racionalusis diskursas. Teiginiuoset sugerusiuose isores poveiki, esama daugelio [vamu proteviu ar dievybiu priesaku, besikartojanciu kalbo]e kaip gausybes autochtonu slaptazodziai. Kolektyviniams darbarns, memorialams - veiklai pagal proteviu ar dievybiu priesakus - visu pirma angazuojami tie, kurie kilme ar gtmimo vieta yra su proteviais susije, taciau sie darbai sykiu isryskina ir palikuoruu ar isrtnktostos gimines atskiruma, 15

,
NIEKO BENDRA NETURINCIVJV BENDRIJA KITA BENDRIJA

Kuriant racionaluj] diskursa, transformuojamas veiksmas. Veiksmai, kyla is nebyliq paskatu ir zmogaus troskimu, virsta veiksmais, motyvuojamais pagrindo, kuris kaip motyvas nera paties zmogaus ir yra reikalingas kitu pritarimo. Tokio pagrindo ieskojimai gali pasitelkti kitu zmoniu, turinciq bendru motyvu. pastanga, sitaip virsdami kolektyviniais veiksmais. Kiekvienas ar kiekviena Investuo]a savo jegas ir aistra t sumanymus, kurie H arba jq iStirpdo bei nuasmeruna - sumanymai islieka [au be jo arba jos, esti toliau igyvendinami arba suyra. Pazvelg~j visuomenes uzmojus - musu ar kttq, - mes aiskiname juos motyvais, nepriklausan6ais niekam ir kartu priklausanCiais kiekvienam. Mes, racionalistai, tikraj] buvima bendruomeneje suvokiame kaip surnanvtq ir lgyvendinamu darbu tikruma: ir bendruomene mes priimame kaip kuriru. Musu diskurso racionalumas - tai pateikiamLir sukuriami motyvai; protavima mes laikome sumanymu ir tgyvendinimu - darbu. Musu garrunamas" racionalusis diskursas isikilnija kolektyviniats sumanymais. Kurti vtsuomens reikstq bendradarbiauti pramonejo, organizuojancioje darbo pasidalijimq, ir dalyvauti rinkoje. Tai reikstu dalyvauti tobulinant polttine struktura, istatymus, steigiant vadovaujancius postus. Tai butu bendradarbiavimas su kitais statant visuomenines [mones ir pleciant rysiu tinklus. Visur, kur susiduriame su kurtniats - kolektyviniais sumanymais, - regime mastyrna, atsptndtnti musisk] (tai yra mastyma, kuri padarome savu atsakydami uz H, darydami H racionalu). Ant kolektyvinrq Siaures Amerikos statmiu ir paminklu mes regime iSkaltus musu, siaures ameriktecitt, motyvus ir siekinius: gamyklose, oro uostuose ir greitkeliuose matome, kad pasirinkta tai, kas motyvuota musq reikmrq bei potroskrq, mes matome savo planus.lstatymtt 16
\

sistemoje ir visuomenes institucijose atpazistame susiformuota patirti, savuosius sprendimus, apsvarstytas ir priimtas bendras nuomones. Musu racionalus kolektyviniai sumanymai is principo neturi nieko svetimo, nepazistamo, neikandamo musu supratimui; randame tiktai save. Instltucijos, visuomeniniai kuriniai ir bendruomeniniai samburiai mums neatrodo, kaip balieciams, esa svetimu dvasiu antkryciai, demonisku bei dievisku jegtt apraiskos ar sanderiai, sudaryti su ugnikalruu, upiu ir dangaus jegomis. Anapus zenklu, prtskiriamu dievybems, mes iZvelgiame motyvus, paremtus zmogaus psichologinemts reikmemis bei paskatomis. Mastyme, kuris budtngas amazones indenams ar klajok.Hams masajams, besibastantiems po Tarpekliu sleni Rytu Afriko]e, kur pirmyksciat zmones klajojo keturis milijonus metu ir nepaliko ne menkiausio statinio, - sitt genciumastyme mes tegalime atpazinti tolimus [spndzius, ispaustus atsiaurios aplinkos daugybei individualiu protu, mums [au svetimu, Keliai, akvedukai, uostai, sventyklos ir pamlnklai mums liudija esant bendruomene dabar ar ja kazkada egzistavus. Sukonstruodami pagrinda, motyvavus] statyba, Didziojoje kinu sienoje, inku keliuose, iSkirstuose per Andus, Egipte ir Centrineje Ameriko]e pastatytose piramidese, Ankoro irigacijos sistemoje mes atpazistame pulsuo[ant mastyma, kurio atspindys yra musu paciu mastymas. Musu ekonomika, politologija, ekologijos mokslas, psichologija ir psichoanalize pateikia pagrmda, galejust visa tai motyvuoti, - tik pateikia H, apeidama priesakus, priskiriamus proteviams ar dievams, paliepusiems siq kolektyvine kuryba. Kuriniai liaujasi buti statiniais, [kunijusiais palikuoruu ar isrinktosios gtmmes atskiruma. Aiskinda~iesi motyvus, slypinCius uz priesaku, ~uriuos tie zmones mane esant duotus proteviu ar dievybiu, paliepusiu

"OIi~Jf4l9

.. ---__.".";.r1~ : -~

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

KITA

BENDRIJA

statyti kolektyvinius statinius, mes pasijuntame uzciuope motyvus, skatinusius juos iSsaugoti ar rekonstruoti. Sitaip mes irasome - nors ir po mirties - kin us, actekus ir khmerus i visuotinio zmogtskumo byla. Apie musu bendruomene liudija mus supantys gyvunai, augalija ir mineralai. Mes iZengiame i j'l, perprasdami savo materialiaja aplinka, atkurdami motyvus, kuriais vadovaujantis ji buvo sukurta. [uk aplinka, kurioje gyvena mnsu bendruomene, yra jos pacios kuriama aplinka. Daikta mums naudmga daro ne [o prigimtis, ne savybes, siejancios it su naturalia terpe, bet tai, kas atsiskleidzia, kai daiktas priimamas i musu susidaryta Instrumentine sistema, Racionalioji praktika mus supancia praktine erdve pavercia bendra kolektyviniu sumanymu igyvendinimo sritimi. Mediena pirma supjaustoma staciakampemis lentomis ir tik taip pasidaro nauding a; patys medziai pirmiausia hibridizuojami, retinami ir genejarru, 0 tik tada panaudojami kaip mediena. Mums galvos skausma malsina ne pati gluosnio zieve, bet istraukta ir iSgryninta [os esencija, susintetinta aspirino tabletemis. Dabar esama istisu plantaciju, kuriose biologmes inzinerijos iSvestos augalu rnsys auga ne zemeje, 0 vandenyje, ant putplascio pluduru, maitinamos cheminiais misiniais. Yra rezervatu, kur genq mzinerija isvedineja naujas patentuotu augalu ir gyvunu rusts. Musu mokslines laboratorijos, uzuot tyrusios naturalius esinius, tiria [ose pagarrunta grynq vandeni, grynq siera ir grynq urana, kuriu gamtoje nesurasi. Ir pati elementu Ientele dabar jau nebera nesuskaidomos fizines gamtos inventorius; atomus galima transformuoti skaidant ir lydant. Bendruomene, kurianti pagrindus ir [u kuriama, susikuria savo egzistavimo priemones ir medziaga savajam pazinimui.
18

Mes esame zmogaus sukurti kaip biologine rusts: budingieji musu biologiniai pozymiai: nepaprastai sustorejusi smegenu zieve, joje isplitusi nvkscio funkcijai skirta sritis, nervu sistemos sudetingumas, stati laikysena ir neplaukuotumas - visa tai neissivyste naruraliai, mums atsiskiriant nuo primatu. bet formavosi kaip paciu iSrastas simboliu sistemu rezultatas, tobulejo per griZtam'lji rys] su kultura. - gerejant irankiams, medziokles ir rinkimo organizavimui, atsirandant seimoms, [valdant ugru, 0 ypac del geresnes ortentacijos. bendravimo, savikontroles vis labiau klraujantis simboliniq zenklu sistemomis - kalba, ritualais, menu. Simboliniq zenklu sistemos nuzymt [as vartofancios daugybes skirtingumq; mnsu specifiniai bio_ loginiai pozymiai si skirtingumq matertaltzuoja kaip palikuoniu gimines atskirum'l. Nuoseklus simboliniu zenklq racionalizavimas transformuoja biologinius ypatumus, musu rusi paversdamas rusimi, sudaryta is Indivtdu, atstovaujanciq Racionalusis universaliai diskursas bendruomenei. ir racionalioji praktika pavercia

gamt'l bendniomenes kuriniu. 0 mnsu prigimt~ - m~s~ kurirtiu. Mes, civilizuofi zmones, sukure savo aplinka, JOJe lzvelgiame ta forma, pavidalq ir rusi, kuria pirrnykstei gamtai suteike zmoniq kolektyvmes intencijos bei pastangos, sukurtos racionaliojo diskurso bei racionaliosiQs praktikos. Mes esame zmogaus sukurta rusis, rusis susikurianti savo prtgrmti pacios kuriamoje aplmkoje. nerandanti savyje nieko, kas [ai butu svetima, neiZvelgiama ir nesuprantama. Moderniosios kulturos individas, [sttvlrtinantis su savo negincijamomis teisemis ir iSkeliantis save kaip savuju tstatymq leideja, ima kurtis savaime uzdaros prigimties mdtvtdualybe. Zmoniq bendruomeneje jis regi kurini, savaime uzdara ir reprczerircolantl [o mastyma

19

NIEKO

SENORA

NETURINCIVJV

BENOr"JA

KITA

BENORIJA

Suvokes, kad jo mastymas atstovauja istisa racionaliosios minties sistema, individas ir kitame zmoguje matys tik savo paties racionaliosios prigtmties reprezentacua. Iki racionaliosios bendruomenes buvo susidurta su kitu, su [sibrovalnr. Susiduriama tada, kai vienas zmogus atsiveria kito reikmems ir pnesprtesai. Uz racionaliosios bendruomenes, jos bendro diskurso, kur] kiekvienas skaidrus protas tik atstovauja, ir jos uzmojq, kurie absorbuoja ir nuasmenina kiekvieno zmogaus pastangas ir aistras, - uz viso to yra kita bendrija, ji reikalauja, kad zmogus, kuris turi savo bendruomemno tapatyb~, kuris kuriasi savo prigimti, atsivertu neturinCiam nieko bendra, atsivertu svetimajarn, SiOji kita bendrija nera tiesiog absorbuojama i racionali'lj'l bendruomene, ji tolydzio pasirodo akiratyje. Racionaliajai bendruomenei ji neduoda rarnybes, nelyginant koks antrininkas ar seselis. Sioji kiia bendriia randasi ne is darbo, 0 is darbo ir veiklos pertrukni, Ji susidaro ne turint ar sukuriant ka bendra, bet atsigreztanr i ta, su kuriuo neturima nieko bendra - i acteka, klajoklj, partizana, priesa, Kita bendrija randasi tada, kai ~ito veide atpazistamas imperatyvas. Imperatyvas, metantis iSSiiki ne tik bendrajam diskursui ir bendruomenei, kuri ji ar j'l atstumo, bet apskritai viskam, kas butu bendra ar drauge kuriama. Imperatyvui atsiveriama ne tik savo racionaliu-protu MtlS4 racionalus protas negali atsirasti, nepaliepdamas musu juslems suvokiamais ir tvarkingais budais rinkti aplinkos duomerus, netsakydamas musu motorinems galioms suvokiamais ir tvarkingais budais matuoti praktines erdves [egas, kltutis ir priezastinius rysius, neisakydamas rnusu bendruomeniniam [autrumui suvokiamais ir tvar20

kingais budais registruoti visuomene]e veikiancius isakymo bei paklusimo santykius. Atsiveriama savo akiu nuogumu, savo rankomis, kitados uzimtomis daiktais, 0 dabar besittesianciomis i kita atvirais delnais, ir savo be- ' ginkliu balsu, sunerimusiu del svetimo balso. Atsiveriama kitam - svetimajam, skurdziui, teisejui ne tik su savo iZvalgom ir idejom, kad [os butu uzgincytos, bet atveriamas ir akiu nuogumas, balsas ir tylejimai, savos tuscios rankos. Juk kitas, svetimasis, atsigrezia i mus ne tik [sittkinimats ir sprendimais, bet ir trapumu, pazetdziamurnu, mirtiskumu. [is ar ji atgrezia imus savo veida, staba ar fetisa, jis ar ji atgrezia i mus veida, sukurta is anglfes jungtruu, is dulkiu, kurios dulke pavirs, verda, sukurta is zemes ir oro, is silumos ir kraujo, sukurta is sviesos ir seselio. [is ar ji atgrezia imus kuna: kuri raukslem ir randais pazyme]o kancia ir mirtiskumas. Bendrija randasi, kai atsiveriama tam, kuris yra nuogas, kuris yra skurdzius, atstumtasis, mirstantysis. 1bendrija iZengiame ne teigdami save ir savo jegas, bet atsiverdami prarasctat, nuostoliui, aukai. Bendrija randasi isposlinkio, kai atsiveriama kitarn, [egoms ir galioms, esancioms uz taves, atsiveriama mirciai ir tiems, kurie mirsta. Racionalioji bendruomene, kuri susiformuoja per infermacijos mainus, keiciasi abstrakciais esiniais, idealizuotu referentu idealizuotais zenklais. Komunikacija yra zini5s atsijojimas is nereiksmingu, vienas kita goztanctu signal4is triuksmo. Dialogo dalyvius vienija kova su triuksmu: idealus komunikacijos miestas butu maksimaliai Isvalytas nuo triuksmo. Taciau esama ir paciat zmta! budingo . triuksmo, - tai j'l perteikianCio balso neskaidrumas. Yra dar ir fono triuksmas, keliamas pasaulio, kur] nutildyti pavyktu tik nutildztus sykiu ir musu balsus. [sivaizduodami zrnogaus balsa evoliucines biologtjos perspektyvoje, 21

NIEKO

BENORA

NETURINCIVJV

BENORIJA

mes iSmokstame girdeti pasaulio murmes], kuri zmoruu balsai pratesia ir vercia vienas kita it atliepti. Susizinodami vienas kitam siunciamais zenklats, abstrakciais bendruomenes, susivienijusios pries pasaulio gausm'l, esiniais, mes taip pat uzmezgame rys] su nezmoniu pasaulio daiktais, zvilgsruu aprepdami ju formas ir medziaga. Ir taip pat uzrnezgame tarpusavio rys], perimdarni kito forma, transsubstancijuodami savo paciu mate- \ rialuji buv], Bendruomene, kuri sukuria kazka bendra, kuri nustato tiesa ir kuri [tvirtina technine dirbtiniu atvaizdu visata, neistleidzia laukiniu, mistiku, psichotiku, nepriima [u istaru nei kunu. Ji nepriima [u i savo erdve - kentetoju, Racionaliosios bendruomenes darbo [karstyje randasi rueko bendra neturinciuju bendrija, bendrija tu, kuriuos vienija [u nebutis, mirtis, N mirtiskumas. Bet argi mirtis, kuri kiekviena isskiria ir atskiria, yra bendra? Ar galetume j'l tapatinti su nebutim?

22

Is

brave

IS

Kantas atskyre ir nuskaidrino imperatyva, retkalaujanti pateikti pagrinda, - imperatyva, kuriam paklusta racionalusis subjektas. Sis imperatyvas nera tiesiog tvarka, stebima aplinkoje, tam tikros visuomenes praktikoje. Racionalusis subjektas paklusta tokiam imperatyvut, kuris, kaip uzsibreze parodyti Kantas, tiesiogiai ipareigoja zmogaus prota, Racionalioji bendruomene igyja pavidala, paklususi imperatyvui, kuri kiekvienas mastantis subjektas atranda savyje. Racionaliaja bendruomene Kantas suvoke kaip autonomisku subjektu respublika, kurioje kiekvienas paklusta tvarkai, valdanciai kitus, sykiu paklusdamas tvarkai, kurictjis nusistato sau. Taciau pastgtline, kaip Kanto analize]e racionalusis subjektas susiduria su kitu, mes matome, jog I ji kito figura, racionaliai suvokta, skyla i dvipusijuslines kancios bei mirtiskumo vaizdjn]. ~hame dvilypiame kito v 'ide mes isvystame uzgtmstant dvejopa rys] su kitu ir d vejopa bendruomene, M'lstymas, koncepcinis mastymas, yra toks vyksmas, kai m ~4 suvokiamoms [usliskumo schemoms, musu manipultuojamoms masems, [egoms ir priesintmuisi, kitu 'l,vilgSniams, balsui ir gestams kuriami nuoseklus ir aisI lis koncepciniai terminai. Racionalusis mastymas - tai 25

II
I

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

ISIBROVE:LlS

formulavimo vyksmas, kai formuluojami gamtos stebejimai ir desniai, veiksmai, operacijos ir technines taisykles, 0, turint galvoje susidurimus su kitais, forrnuluojama visuomenes tvarka. Kintancias musu aplinkos [usliskurno schemas mastymas reprezentuoja nuosekliomis ir aiskiomis empirinemis savokomis, 0 aplinka visapusiskai atspindi gamtos desniai. MUSll aplinkos jegas ir priesinimasi mastymas reprezentuoja prakttruu tikslu siekimo me todais. Mastantijlsupanciu zrnoruu zvtlgsnius. balsus ir gestus mastymas reprezentuoja ekonominemis, teisinemis ir politinemis visuomenines tvarkos taisyklemis, Vos tik atsirades, mastymas pasijunta imperatyvo valioje, Noredamas ka nors atpazinti is mus supancio slenkancill vaizdiniu reginio, zmogus turi susidaryti teisingas Sqvokas. Kad atpazintumei sill vaizdiniu kombinacijas, turi teisingai samprotauti. Imperatyvas, [paretgotantis mastyma, yra faktas. Tatai pirmiausia; empirinius faktus palaikys faktais tik toks mastymas, kuris tikrai suvoks [uos tetstngai. Mastyrnas gali susidaryti priestaringas savokas ir samprotauti nenuosekliai. Mastymas nesti pasiryzes suvokti tiksliai ir samprotauti teisingai, tik [auciasi [pareigotas tai daryti. Mastymas - [usliniu ispudziu pavertimo savokomis ir savoku derinimo veikla - neatsiranda kaip musu prigimties paskata ar kaip laisva iniciatyva. Mastymas paklusta imperatyvui; jis pasijunta gaunqs [sakyma mastyti. Mintis yra paklusimas. Mes kaupiame ispudzius, atverdami savo juslinius pavirsius aplink mus esantiems daiktams, [udedami kietais pavirsiais ir susidurdami su mus supanCiomis kliutimis, manevruodami bei manipuliuodami ill [egomts ir saveikaudami su kitais [aucianciais ir nepriklausomai judan26

ctais subjektais. Kad suvoktum slenkancius vaizdinius kaip vientisus vienetus ir atpazintum pasikartojancius vienetu derinius, turi gebeti [sakyti savo jutimo 'organams tvarkingai kaupti juslinius suvokimus, turi gebeti valdyti savo laikysena, rankas ir kojas, pagaliau turi gebeti valdyti [udesius, kuriais tavo kunas atsiveria kitiems ir ijuos atsigrezia. Mastymas, kuris [auciasi liepiamas mastyti, supranta esas liepia mas diktuoti. Mastymas privalo [sakyti savo [uslinems motorinems galioms rinkti [spudzius, kuriuos jis gali paversti atitinkamomis savokomis ir susieti [tfktnamomis priezastimis. Mastymas privalo kurti reprezentacijas, kurios funkcionuotu kaip [sakymai, programuojantys kuno [uslinguma, [o [udejima tarp daiktu, [o _laikysena kitu atzvtlgtu. Priezastingumo mes nepatiriame [uslemis, - tatai Kantas pereme is Hume' 0; mes nepatiriame savo vatzdmiu pnezasttngumo, kad [ais kontroliuotume savo valia, savo nerv~ sistema bei raumenis. Bet, kad tie vaizdiniai visa tai galetll kontroliuoti, mums tenka mastyti, - tai mastyma slegiantis imperatyvas. o juk mes [auciame, kad vaizdiniai tai gali. MUSll [uti, rniniu pavirsiu imluma lydi [ausmas, kad mus ne tik informuoja musu aplinkos formos, bet ir veikia aplinkos [egos: sts jausrnas - tai tasai malonumas ar tasai skausmas, per kuriuos mes [as suvokiame. Be to, ketinimus, kuriais musu mastymas iskyla virsum [spudziu, kad [uos identifikuotu ir susietu, lydi [ausmas, jog it valdo svarus imperatyvas. jausma, jog net pats spontaniskiausias mastymas, kurianlis savokas ir [as susiejantis, esti prislegtas imperatyvo nastos, Kantas tapatina su pagarbos [ausmu, Pagarbos [ausmas, sako Kantas, turi siek tiek bendra su p linkiu, siek tiek su baime, - tai tartum skausminga batme. Tai nera suvarzymo [ausmas, musu [usliniu galtu
27

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

ISIBROVELIS

patiriamas veikiant svetimam materialiam objektui, kuris [stspaudzia i musu substancija ir jq suzetdzta. Tai [ausmas, kad uzbegarna uz akiu naturaliam musu jusliniu galill polinkiui i aplinkinius malonurna zadancius daiktus ir vengiama daiktu, galinciu sukelti skausma. Nes [sakyrnas, liepiantis musu mastymui diktuoti, liepia [uslinerns galioms atsiverti ne maloniems ar zeidzianttems poveikiams, kuriuos sukelia aplinkos daiktai, bet jlljll objektyvioms savybems, [usliskumo schemoms, kiek [os gali buti objektyviai identifikuojamos ir racionaliai koreliuojamos. Musu [uslinei valiai, kuri nera nujautrinama, tik sutrikdyta ir tarsi suparalyziuota, tatai teikia kancia, frustracijos pojut]. Si kancia patvirtina ta linkme, kuria musu [uslinguma kreipia mastymas, pnslegtas imperatyvo nastos. Mastyrnas yra liepiamas diktuoti, verciamas isakineti savo paties [uslinems motorinems galioms. [is privalo taip tvarkytt savo juslines motorines galias, kad [os gebetu kaupti aplinkos duomenis racionaliais ir tvarkingais budais, kad [os gebetu racionaliais ir tvarkingais budais matuoti praktines erdves jegas, kliutis ir priezastinius rysius ir kad galetu racionaliai ir tvarkingai registruoti [sakymo ir paklusimo santykius, reguliuojancius visuomenes tvarka, Juk zmogus junta [vairias savo kuno dalis ir [uslinius pavirstus reaguojant i visokiausia spaudima. krypstant i visokius viliojancius malonius kontaktus. Tad privalu taip sutelkti savo [uslines motorines galias, kad galetumei apgalvotai zengti i gamtq, i praktine erdve, i visuomenes tvarka, Kad tai atliktu, zmogus turi realia, visada po ranka esancia savivoka papildyti Isankstine saves reprezentacija, tuo savivaizdziu, kur] susikurs veikdamas gamtoje, prak28

tine]e erdveje ir visuomeneje. Savivaizdzius Kantas vadina "tipais". Tai praktiniai vaizdiniai; jie nera apie save toki, koks esi, tai isankstines diagramos, apibreztancios ta sub[ekta, kur] privalai is saves padaryti. [usliniu motoriniu galtu, sutelktu iveiksma, vaizdiniai susidaromi pagal analogija su atpazistamorrus, desniu reguliuojamomis visumomis. Sios visumos - tai gamta, praktine erdve ir visuomene. Zmogus turi susidaryti savivaizdj kaip daugtalypi darini is elementu, kuriuos tarytum gamtq - tvarko visuotiniai ir butini desniai. TUr1 susidaryti vaizdini apie savo kuno dalis bei organus, issidesciusius - nelyginant praktine erdve - kaip mastymui tarnaujanti priemoruu sistema. TUr1 susidaryti vaizdini apie savo galias kaip apie daugybe veiksniu, kurie, nelyginant mikrovisuomene. siejamr [sakyrno ir paklusimo
santykiais. Tokie vaizdiniai neatsiranda stebint save emptriskat. Jie nera sukuriami tyrinejant organizma bei jusline prtgimti integruojanCius empirinius desnius, nervu sistema bei raumenis valdancius mechaninius desnius arba savo, kaip vtsuomenisko gyvl1no, prtgimti kontroliuojancius sociobiologinius desnius. Vis geriau suprasdamas visuotines pri. gimties psichocheminius desnius, zmogus neigis vaizdinio apie save kaip prtgimti, gebancia tirti gamtos prigtmti, Mechaninio ir technologinio pazinimo pazanga nesukurs vaizdinio apie save kaip apie rinkiru priemoruu, leidzianCi4 manipuliuoti praktine erdve. Etnobiologijos pazanga neigaltns zmogaus viena grazia diena iSvysti save kaip mfkrovisuomene, sudaryta is galill sukurti visuomenes ekonomines, teisines bei politines santvarkos reprezentacija. Todel praktiniai savivaizdziai, atsirandantys ka nors veikiant, kuriami is vida us, jll schemas nubrezia mastyrnas, paklustantis savajam imperatyvui. Tai savivajzdziai, 29

NIEKO

BENORA

NETURINCIVJV

BENORIJA

ISIBROVE:LIS

kuriuos tenka susikurti, kad galetum mintyse regeti save, veikianti gamtoje, praktineje erdveje bei visuorneneje ir paklustant] imperatyvui. Tai savaimingi vaizdiniai, leidZiantys mastymui suvokti save kaip diktuojanti, tad ir gebant] paklusti. [ie isstumia savivaizd], susidaryta empiriskai stebint savo prtgimt], praktiskai stebint savo kuno daliu bei organq naudingurna ir socialiniu pozturtu stebint savo poelgius visuomeneje. Tai praktiniai vaizdiniai, imperatyviniai vaizdiniai. Kai veikiama savo juslineje aplinkoje, savas organizmas nesuvokiamas it [autri mase, spazmiskai reaguojanti i juslines substancijas, zadancias malonuma ar teikiancias skausma, bet isivaizduojama, jog zmogaus juslinius pavirsius nukreipia ir fokusuoja psichofiziologines taisykles, atitinkancios [o prtgtmt]. Manevruodamas praktineje erdveje, besidrtekiancio]e aplinkui, zmogus nesuvokia savo kuno daliu masiu, reaguojanciu i fizines jegas.su kuriomis [os susiduria, tik [sivaizduoja tas mases nelyginant instrumentus, tarnaujancius jo paties tikslams. [udedamas erdve]e, kurioje susivokia ir veikia kiti, savo kuno daliu nesuvoki kaip reaguojanciu vien t fizines jegas, 0 [sivaizduoji [as atsiliepiancias t komandas; vaizduojiesi paklustantis kitu isakymams, nes tavo kuno dalys ir galunes paklusta tavo paties isakymams. Individas, kuris uzsibrezia savo jvatrias juslines ir motorines galias, protarpiais reaguojancias i aplink H besirandanciu ir pranykstanciu jusliniu pavidalu viliones, paversti prigimtimi, desniu reguliuojama visuma; uzsibrezia paversti [as rinkiniu galtu, paklnstanctu [o protui kaip priem ones - tikslui; paversti mikrovisuomene, kuria valdo jsakymo ir paklusimo santykiai, - jei kuris individas imasi tai padaryti veikdamas, praktiniame gyvenime,
30

savo tikslingais sumanymais ir darbu, - jis pavercia save sukurtu daiktu ta prasme, kuria sukurtas daiktas yra meno kurtnys. Tai yra baigtinis produktas, uzbaigtas, savaime apreztas ribu, 0 [os yra [o iSbaigtumas, pakankamumas sau ir tobulumas. su kitais. Pro mus praeina musu mirtingieji broliai ir seserys. [ie [gy]a pavidala tarp musu aplinkos [uslmiu pavirsiu. [ie atstgrezia t mus kaip kiti. [ie reikalauja buti pripazinti kaip kitokie nei musu paciu [usliu tvyksintys [spudziai. Pripazinti kita, sako Kantas, tai pripazintt imperatyva, kuris kaip desnis veikia kitame. Pripazinti kita reiskia H gerbti. Cia galime padaryti perskyra tarp to, ka pavadintume gilumine kito percepcija, ir pavirsinio jautrumo kitam. Gilumine kite percepcija as vadinu jutimini suvokima, kai spalvingt ir apciuopiami kito pavirsiai regimi kaip fizioIogmes ir biologines gelmes: regiu siuos pavirsius [udant, [sttempiant ir atsipalaiduojant, is anksto nuspeju po [ais krutanciu raumenu pusiausvyra: regiu sfuos pavirstus kvepuojant bei prakaituojant ir nuspeju po [ais vykstancia Iiauku veikla, apytakos sroves, specifiru metabolizma, Percepci]a taip pat informuoja apie [tampa, paskatas ir nevalingus impulsus, kurie suraukia si'l kakta, sugniauzia situ os kumscius, prikausto si zvtlgsru, Toji percepcija skverbiasi toliau, ji persmelkia siq pavtrstu gaublama substancija, pasiekdama anapus slypmcto pasaulio gelmes, - ji tarsi isvysta kelia, kur] yra nukeliaves kitas, kliutis, kurias jis yra [veikes, saules kaitra, nuo kurios jis slepiasi. Percepcija smelkte persmelkia i mus atgreztus pavirsius, skverbdamasi t organizmo ir pasaulio gelmes. Si percepcija yra reikalinga mastymo, kuris taip istobulintu biologines ir fiziologines savokas bei desruus, kad 31

Aplinkoje mes susiduriame

II

I
NIEKO BENDRA NETURINCIl)Jl) BENDRIJA ISIBROV~LlS

perprastu sekretus ir judesius, pastebimus kito pavirsiuose, ir taip ispletotu psichologines savokas bei desnius, kad suvoktu is ~imikos ir pozos nujauciamas paskatas bei troskimus, Si percepcija yra reikalinga psichoftztologtntu savoku ir desniu, kurie atspindi kito paskatas bei troskimus ir parodo, kaip tie desniai susisieja su biologiniais ir fiziologiniais procesais [o [autriame, savo jegomis judanCiame organizme. Ji reikalinga mastymo, kuris istobulins fizines-chemines savokas bei desruus, skirtus suvokti medziagll pasaul], plytinti ana pus kito, nusvies kelia, kuriuo mastymas eina eina, atskleis jegas, kurios isnyra priesais, skatindamos arba trukdydamos [o veiksmus. [i retkalmga mikrobiologijos ir orgarunes chemijos, [u savokos bei desniai si organizmq padarys suprantama kaip materialiosios gamtos dal]. MUSll suvokiami kito judesiai ir pozos ne tik parodo buv] erdveje ar jo kitima, uzkoduota fiziruq bei fiziologtruu desntu; jie taip pat rodo ir kulturini koda. Kitas stovi kariSkai pasitempes, juda [aponiskai sklesdamas, turkiskai linksi pritardamas arba neigdamas, guzCioja peciais ir papucia lupas prancuzu mimikos kalba, sedi ant purttorusku Viktorijos kedziq ar ant slaunu indiska poza. Kitas sypsosi biurokratiska ar sekretoriska sypsena, [avos gyventoju papratimu saiposi is nelaimingu atsitikimu, dalijasi Kaledu dztugesiu ar Songrano linksmybe, islamiskai piktinasi, iSgyvena skandinaviska vienisuma. Kai prabyla, kitas prabyla tautos kalba, klases intonacija, socialines padeties retorika, subkulturos idiomomis, amziaus grupes zodynu. Suvokdamas jq - kita, - matai uz [os pozos ir judesiu slypmcius tarnybos reikalavimus, etiketo kodeksus, tautos istorija, Uz jo - kito - [ausmu regt hierarchiju struktura, esamos kulturos bendravimo ritual us, ideologijll sankirtas. Anapus jos kalbos vaizduojiesi konkrecios 32

kulturines arenos ir istorijos seman tines, sintaksines, gramatines bei fonetines strukturas. Kito giluminei percepcijai reikalingas mastyrnas, reprezentuojantis auklejimo, svletimo, profesinio lavinimo ir etiketo, gestu ir mimikos kalbos, lingvistikos, galop etnobiologtjos bei gyvunll psichologijos savokas bei desruus. Tokio mastymo formos yra reikalingos, idant priartetu kitas - priartetu prie pavtrsiaus, susiformuojancio aplink materialia substancija, kuri igyja pavidala konkreciame strukturu ir jegll lauke. Kitu formas ir [udesius samone vaizduojasi paklustancius psichologiniams, fiziologiniams bei fiziniams desniams, taip pat kalbos, gestu bei mirrukos ir kulturiruams kodams. Suprasti kita - tai suprasti siuos desnius bei kodus kaip savojo supratimo imperatyva, Taciau kitas taip pat yra ir kitoks. Pripazinti kita katp kitok] - vadinasi, pajusti imperatyva, slegiant] [o arba [os mastyma. Tai yra pajusti [o Imperatyvine jegq - jegq, kuri saisto taip pat ir mane. Pripazinti kitq - tai pamatyti [o arba jos paden bei [udesius [sakytus to vaizdinio, kuri susidaro apie save [o arba jos mastymas, paklusdamas savajam imperatyvui. Tai yra pamatyti [o - kito - padet] ne kaip nulemta traukos desniu, o jo [udesi - ne kaip fiziniu postumiu padariru, bet sukurta reprezentacijos, kuria mastymas perduoda valiai. Tai yra isvysti jos - kitos - POZq ne kaip [sakyta jOs kulturiruo kodo, bet kaip [sakyta to, ka ji laiko savaja uzduotimi. Tai yra pamatytt jo sugrnauzta kumst] ar placia sypsena ne kaip biologmiu paskatu ar nevalingu psichologtruu impulsu reiskimasi, bet kaip mastymo reprezentacijas to, kas pageidaujama ar imperatyvu. Tai yra suvokti [os formuluotes bei tsratskas ne kaip profesinio rengimo ar etniniu
3.-498

33

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

ISIBROVtLlS

kodu pavyzdzrus, bet kylancias is [os pacio vaizdinio apie tai, kas privalu ir kas dera. As nematau priezastinio rysio, kuriuo kito reprezentacija susijusi su kito nervu sistema bei raumenimis; isties, nematau ir tos reprezentacijos, kuria kito samone]e palieka kitas. [paretgojantts [sakymas susidaryti to, kas privalu, reprezentacija, [sakymas tai reprezentacijai valdytt savo juslines-motorines galias - tai nera ir hipoteze, kuria mana protas pasijunta turjs susidaryti, kad leistu ,. man suprasti kito POZ'l, veiksmus bei zodztus. Nes tai, kaip as suvokiu [os - kitos - organinius procesus ir anapus ju plytincia fizine bei kulturme erdve, turi butt suprasta is psichologtruu, fiziologiniq ir psichochemtruu desruu konteksto. Mano mastyma uzgulusio imperatyvo esu [pareigotas kiekviena jos POZqar [udesi aiskinti visuotiniais desruais, reguliuojanCiais organizmus ir fizinius kunus, kiekviena jos gesta bei zod] aiskinti psicholtngvistikos desniais bei kulturiruais kodais. Mano mastyma slegtancio imperatyvo esu [paretgotas matyti it arba j'l kaip tikrus, tai yra kaip neatskiriama tikroves dal], valdoma visuotiniu desruu, kurie mane supanti pavtrstniu pavidalu regini daro gamta. Turiu daryti prielaida, esa kiekvienas ill zmgsrus isal], nenumatytas poelgis ar istariamas zodts yra paaisktnamas empiriniais desniais, taip pat kaip, pasak Kanto, as privalau manyti, esa kiekvienas akivaizdus planetos nuokrypis paaisktnamas astronomijos desniais. Ta kitok] jo arba [os regejima, ta [ausma, jog [o arba jos pavirsiai valdomi kito desnio - desnio, kur] reprezentuoja savajarn imperatyvui paklustantts protas, - paskatina netarpiskai pajusti [ame ar [o]eveiktant] imperatyva, Pajusti, kas uzgula [o arba [os mastyma kaip imperatyvas, 0 ne kaip naturalus savaiminis rysys, - tolygu pajusti tai kaip
34

imperatyvia [ega man. Pasijuntu isttktas imperatyvo, [sakancio kitam. Pajuntu [o svor] kaip [ega, prtslegiancia mana paties prota, Suvokiu es'lSpriverstas matyti [o ar [os pavirsius kaip valdomus, atvertus man ir man [sakancius, lai yra stojusius mana akistaton. Potyris, jog imperatyvas, veikiantis [ame ar [oje, [pareigoja taip pat ir mane, yra netarpiSkas; tai ne hipoteze, priimama meginant suprasti [o arba [os padeti bei [udesius, kaip kylancius is organizmo bei psichikos gelmiu ir LIZ [o arba jos plytinclos gamtos bei kulturos gilumos. lmperatyvo kitame potyris is pat pradziu tok] htpotetiru supratima atmeta. Potyris, kad [o arba [os pavirsiai - tai pavirsius, gaubiantis tvarka, kuri stoja pries mane - sis potyris neleidzia suvokti, kad [o arba [os pavirsiai gaubia rgarune bei naturalia gelme. Stai kodel gali taip atsitikti, kad sulig paskutiniu zvilgsniu ikita - akimirksnio zvilgsniu iIusnynu vaika gatve]e, mana automobiliui pravaziuojant pro sal], sulig akimirksnto dulsvu zybsniu elgetos akyse, kai zengiu irestorana, as pasijuntu suciuptas su visais savo ketinimais, pasijuntu susilaukes issukio. Kai paskui susidelioju to, kas man iskilo, rcprezentacija, kai matyta pavirsiu [kurdtnu po [uo slypm')(jojebtologiruu ir pstchlniu paskatu gelme]e - gyvulisko godumo, refleksu, kuriuos pazadina nepazistami praeiviai, g lmeje,- kai panardinu it iuz jo esancios kulturos gtluma, kur viespatauja ciabuviq sutartiniai kodai, susidare dar pries pasirodant uzsienio turistams, kur varganas imigranto nusimanymas apie etiketo taisykles, apie mana kalbos gramatikos desnius paaiSkina[ovartojamu zodziq siurkSci'l )'get, - tada kito imperatyvo potyris tirpsta. Mano socioloHille,politine, antropologme ir btologine nuovoka vel [tvirI I na samone]e vien manaji imperatyvq; paatskindamas paI .tsinu savaj] supratima ir savuosius ketinimus.
35

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

ISIBROVtLIS

Imperatyvas, kur] juntu valdant kito buv] erdveje, prislegia mane taip pat netarpiskai, kaip ir tas imperatyvas, kuri junta mana paties protas; as it pajuntu taip pat pagarbiai, kaip mana protas pajunta desnio imperatyva, it pat] [pareigojantt. Bet tai yra kiias imperatyvas, uzgincijantis ta, kuriam visuomet paklusdavo mana protas. Kas parodo man svetima imperatyva kito pavirsiuje, kito, kur] matau gamtos tvarkoje, praktines erdves ir visuomenes tvarkoje? Tai [ausmas, jog sis pavirsius yra kancios pavirsius. Kokiu mastu as [auciu kito padetis bei [udesius, kurie nera skirti prisitaikyti prie [o arba [os fizines aplinkos bei poslinkiu, nekyla is supanciu jegu santalkos, bet spraudziasi pro astrias realybes briaunas, atsimusdami ir susizeisdami i jas, - tokiu mastu pajuntu jo imperatyva, 0 ne ta, kurio liepiamas as formuluoju gamtos desnius. Tokiu mastu, kokiu as [auciu kito manevrus, - ne kaip judejima instrumento, veikiancio ir veikiamo supanciojo instrumentinio komplekso, - bet kaip pastangas zmogaus, norincio pakeisti jegtl krypti praktineje erdveje, pastangas zmogaus, nuvarginto ir issekinto jam besipriesinanciu daiktu jegu, - tokiu mastu as pajuntu kito imperatyva siekti tvarkos, skirtingos nei Iaktine padetis. Jei pajuntu, jog kito gestai ir kreipimaisi klumpa, dvejoja, uzsigauna del to, kas sakoma, 0 ne tiesiog formuluoja profesijos, visuomenines padeties, amztaus grupes, etiketo, informacijos bei zinitl apykaitos reikalaujamas strukturas, tada pajuntu [o imperatyva, kitoki nei tas, kuriuo vadovaudamasis as suprantu visuomenes desnius ir kodus. Atsigrezes imane dienos aky, jis rodo rauksles ir zaizdas, 0 ji, irdamasi praktineje erdveje, iSsiduoda nuvargusi ir iSsekusi; judedami visuomenes arenoje, jis arba ji savo pazeidziamuma atveria skriaudai ir pazemirumui.
36

Si kancia nera [utimiskai suvokiama. Rega nustato spalva ir nuo [os skiriant] atstuma: rega apibrezia rsores pavidalu konturus. Percepci]a, tasai matymas kiaurai, prastskverbiantis ir suvokiantis gilumq, kancios nefiksuoja. Svetima kancia nesidriekia per regejimo atstuma, 0 uzgauna mana [autruma netarpiskai. Jq pajunta mana akys, sukamos salin, mana zvilgsrus susrdrumscia ir is pagarbos nudelbiamas. Jq pajunta mana delnas, kuris tiesiasi suimti kito ranka kaip rnanipuliuojama galfln~, bet kurio pirstai ntsigniauzia, pajute mane palietusi kito [autruma, Ta kaniq pajunta mana balsas, kuris diktuoja savaja tvarka ir prabyla [sakineti, taciau suklumpa, sudvejoja ir praranda , iSkumq, susidures su tuo, kad kitas nereaguoja ir tyli. Kad kito pavirsiai yra pazeidziami ir kenciantys, mana israiskinga, ieskanti, mantpuliuojanti ranka su nerimu paJunta is glamonejancio judesio. Juk glamonejanti ranka nctyrineja, nerenka informacijos, ji nera jutimo organas. [i ticsiasi per pavirsiu, kur informatyviosios formos minksl \ia ir smenga [ai slenkant i prieki, kur jos pasitikti iskyla pavirsiun [ai svetimos malonumo ir skausmo sroves. Glamonejanti ranka nesuvokia ir nemanipuliuoja; ji nera instrumentas. [i tiesiasi per pavirsiu, uztveriant] kelia link substancijos, bet sykiu visur kur pasiduodanti; ji keliauja h<llflnemis, kurios pamirso savo naudingumq ir savo keUnimus. Clamonejanti ranka neperduoda jokios zinios. [i tolydzio slenka priekin, be tikslo, nenuilsdama, nezinodama, ka nori pasakyti, kur ji keliauja, ir kodel cia atsidure. II tiksle, ji yra pasyvi, 0 sujaudinta ji pati nebejuda; jq [uIina kito pasyvumas, kito kentejimas, malonumo ir skaus111

kankynes. Kito kancia atpazista mana ranku, mana balso ir akiu 1.1LItrumas, - jie pasijunta trikdomi [au nebe mana i:np .ratyvo. bet to, kad kitas apleistas ir pazcidziamas. Sis

37

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

ISIBROVELIS

[autrumas skleidziasi noredamas [ausmu patirti kita, 0 ne perimti savo zinion ir gydyti [o substancija. Sio [autrumo judejimas atpazjsta kito pavtrsius kaip verda. kuris kreipiasi t mane ir kelia man reikalavimus. [is pripazjsta, jog imperatyvas, diktuojantis kitam, [sako ir man. Kito kanciq atpazista rankos krustelejimas, mikluma paverciantis taktu ir svelnumu: jq krupteldamos atpazjsta akys, del to [os pameta taikinius ir nudelbia zvilgsni is pagarbos atostumio: jq atRaztsta balso virptelejimas, sudrumsciantis aiskuma ir atimantis jam jegq, sumaisantis savokas bei priezastis, pasikesinantis tit murmesiais ir tyla. Pries mane iSkylantys kito pavirstai, kanctos pavirstai, apeliuoja t mane ir kelia man reikalavimus. Del ju mane prislegia svetimas imperatyvas. Imperatyvo svor] junta pavirsiai, kuriais kitas ar kita t mane atsigrezta nuvarg~ ir pazetdziarni, ir tai uzgauna mane ir sujaukia mana ketinimus. Sis svoris juntamas tokiu mastu, kokiu kito pavirsiai apelruoja t mane kaip atsiveriantys ir pazeidziami, prasantys mana pagalbos. Kitas ar kita atsigreze zvelgta i mane, atverdami savo akiu nuogybe, nepridengta ir neapsaugota, Daiktams - tustiems kambariams, plikoms sienoms nuogumo teikia [uose apsigyvenes kunas: apsinuogmanCiam kunui nuogumo teikia nepridengtas veidas. Tik ta arba tas, kurie atsigrezia, gali apnuoginti savo kuna: ta arba tas, kurie nusisuka vykdyti savo uzduociu, savo knna aprengia: tampa juru naru, iStvermingu ilgu nuotoliu beglku, apsigaubia melodingais baleto sydais. Atsigrezdamas t mane akiu nuogumu, kitas arba kita atidengia savo veida, Kitas atsigrezia t mane savo rankos mostu. [o arba [os rankos judestai, kuriais t mane kreipiamasi, t nieka nejsi38

kimba, nieko nesugruauzia, nebrezia [okio pavidalo, rankos tiesiasi t mane tusciomis. Kitas atsigrezia t mane savo zodziats. Zodztat, kurie iSsibarsto be [okio pedsako, kurie nera nei ranka, nei [rankis, ir kuriu jegai galiu pasipriesinti nieko nedarydamas, tiesiog darydamas toliau tai, ka dariau, kad ir kas tai butu, - tai yra [o arba [os budas ateiti beginkliui ir nugmkluo[anciam. Savo akiu zvilgsniu, rankos mostu ir sveikinanciu zodziu kita atstgrezta ir i mane kreipiasi - saukiasi mana svetingumo, mana paramos ir mana atsako bei atsakornybes. Savo akiu pazetdziamumu, tusciomis rankomis, zodziais, atverianciais it kaltinimams ir pazeminimams, _ kitas atsiveria man kaip kancios pavirsius, kuris istmka mane ir yra mana imperatyvas. Kitas gali i mane kreiptis, nes gali man [sakyti: jis gali manes sauktis, nes gali man kelti reikalavimus. Atsiliepti kitai, netgi atsakyti i[os pasveikinima, - tai [au pripazinti [os teises i mane. Kaskart, kai sutinku [o zvilgsru ar atsakau I[os zodzius, as pripazistu, jog imperatyvas, liepiantis jam . rba [ai prisiartinti, diktuoja ir man. As negaliu atsakyti t J s ~vilgsni, istiesti rankos ar atsiliepti []o zodzius, neatslvcrdamas [o arba [os teismui ir iSSiikiui. Kitas ateina kaip [sibrovelts ir kaip autoritetas i ta gamtos tvarka, kuria mana mastymas reprezentavo, paklusdarnas savajam imperatyvui; jis [stverzia ita prakune erdve, kuria as reprezentavau kaip arsenala priemon i Ll tikslui siekti; jis ateina ir i visuomene, kurios ekonominius, politinius bei kalbos desnius ir statuso bei etiketo kodeksus mana mastymas reprezentavo, paklusdamas savajam imperatyvui. [is arba ji prisiartina kaip pavirsius tto imperatyvo. Tai meta iSsukt mana aplinkai, mana praktiniu pnemoruu arsenalui ir mana visuomeninei
39

NIEKO

BENDRA

NETURINCII)JI)

BENDRIJA

ISIBROVtLIS

pakylai. Kitos prisiartinimas reikalauja suprasti: suprasti vercia mana [autrumas, Istiktas [os kancios, Kai atvykai t pasien], sargybinis prie vartu pranese, kad pareigunai nebedirba - pietu pertrauka. Pavaziavai automobili i pavesi ir nuejai ten, kur pakele]e po medziais glaudesi kelios palmiu lapais dengtos pastoges, mat norejai rasti ko nors uzkasti. Buvo kiausiniu, kukuruziniu paplociu ir pakaitintu keptu pupeltu. Kol moteris jas taise, prisedai ant suolo. Vaikinas slepiamuju spalvu darbiniais drabuziais paklause, ar negaletu zvilgteleti t tavo laikrast], kuri buvai nusipirkes ana pus, San Chose. Moteris atnese tavo uzkand]. Valgei, paskui atsivertei keliu zemelap] ir apmetei nuotolius. Paprasei moteriske kayos. Daugiau nieko prie uzkardos nebuvo. Kelias tirpo degtnancio]e sauleje, 0 cia, pavesyje, muses tingiai zyze ties puvanctom srukslem, perkarusiais sunim, kurie lekuodami tysojo piktzolese, Tu pazvelgei t kareivi, skaitanti tavo laikrasti, Jam skaitant, Iupos krutejo, deliodamos zodzius, nelyg pradinuko. Bejausmiame [o veide negalejai iZiUreti[okios reakcijos t tai, ka jis skaite, [okio [vykiu vertinimo ar interpretacijos, - [vykiu, apie kuriuos jis zinojo is draugu, neramiomis naktimis mieganctu pelkese bei miskuose ir griZtanCiqsuzeistu, arba negriztancn; visai. J 0 veido oda nebuvo judri, trukciojanti, kaip zurnaljstu ir vedamuju rasytoju, bet nelyg gyvulio, - nugairinta vaikystes, zinoma, praleistos besiplukiant kayos, medvilnes arba cukraus plantacijose, uzgrudmta menesius ar net metus einant sargyba saltoje niunu misku miglo]e arba pelketose Moskitu kranto zemumose. [o veidas ir rankos buvo siurkstlis ir randuoti nuo karstos saules ir zvarbiu nakties veju, dygiq atvasynu ir snaiperiu kulku, - kulku, uz kurias sumoketa Vasingtone ar Saudo Arabijoje, kurios atplukdytos is Ma40

[arruo ir Izraelio, Lenkijos ir Kinijos, [is devejo slepiamuju

spalvu kombinezona ir marskinius, kokius visur devi parIizanai, sudrekusius nuo prakaito ir aplipusius dulkemis, I\.vejo ne kariskais batais, bet savais, siurksCiaodziu darbtninku apavu, to krasto apavu, kuri galetu aveti kiekvienas. Vaikinas sedejo greta taves ir nicnieko tau nesake, Tlktai savo bejausmiu veidu, savo plikomis rankomis, savo drabuziais, apavu jis buvo tau atsiveres. [is mate tavo .irnerikoniska automobil], atokiai laukiant] medziu pavesyje, - tu buvai vienas is tu, kuriu turtai ir imperine politi1 c per seserius samdiniu karo metus kulkomis ir minomis ~ia sunaikino 40 027 [o tautos zmones, is jq2038 moteris, Ie 96 vaikus, 52 gydytojus. 176 mokytojus. Taip buvo raAOJllaavo Iaikrastyje, kur] jis dabar skaite. t Pertrauka baigesi, pasienio pareigunai sugrizo, ir tu leitlnisi vaztuott toliau. Ta nakt], Managvos viesbutyje, vel nustmastet apie vaikina, stovinti tenai, pasienio poste, kuri jolu keleta kartu buvo uzpuole kontros. GriZ~snamo, tu vis (l:1rskaitei, praslinkus iStisiems menesiams, megtnai spelIoli t prieki ir interpretuoti skaicius - dolerrq, kulku, kuIll! - bei principus, kuriuos formulavai noredamas tuos ,[.,nicius susieti, apskaiciuoti praktines direktyvas ir padaI Ii jas suprantamas rasytojams bei [tiktnamas kitiems. Ir visa tai tam, kad nusistatytumei tarp saves ir jo kitoki atstumq. Tavo protas atsekdavo, stebedavo ir zvalgydavo IlI'rspektyvqlinijas, kurios eidavo skersai kariaujanciu re1',lon iniu grupiu, atskirtu kalnu masyvq ar pelkiu Nikaragvo]" Iinijas,kurios kirsdavo sienas bei policijos kordonus, /1 IrianCiusturtinguju tvirtoves ir lusnynus, besiplukianciujt IIurctu naudai, linijas, kurios kirsdavo barikadas, skirianI LIsSomozos feodaline diktatura ir sandinistu lotyruskaji ,()t'ializmq;tu atkurtnejai zemelaptus, kuriuose nuzymeti IIII'!tautiniu korporaciju interesai, ir zemelapius, kuriuos
41

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

geopolittnes strategijos kurejai tssiskletdzia ant stalu savo kanceltarijose: tu traukei perspektyvu linijas is praeities, jos breze senoves indenu atrninties konturus ir zyme]o archajiskas vyrisko Isdtdumo jegas drebtiniuose Centrines Arnerikos kairneliuose. Tavo protas renka visus siuos skaicius, datas ir vietas, verdarnas [uos ant sktrtingu asiu siose ekologinese, sociologinese, ekonominese, geopoIitinese ir kulturinese erdvese: tavo galvoje atgirnsta taksonornijos ir grarnatikos principai ir isvados: tavo protas, vadovaudarnasis savo ad hoc sudarytais kodeksais, generuoja interpretacijas, formuluotems suteikiancias [sakmios jegos, teisiancias, sankcionuojancias ir ieskancias kalciu, Iseities taskai, pozicijos, kurias tavo protas nustate is to perspektyvu ltniju nuotolio, - visa tai buvo suformuluota atsiliepiant t pasieruecio, taip ir neprabilusio, sukelta drurnst]; j'l sukele ne [o panasus t taviski gebejirnas protauti, slypintis uz tu lupu, kurios delioja zodzius is tavo laikrascio, nelyginant Iupos pradinuko, skaitanclo svetirnos salies pasaka: ne [o kunas, pries tave nepozuojantis ir nedernonstruojantis [okiu nuostatu; bet [o veidas, nusiurkstintas veju krumoksniu pelkynuose ir ntunuose miskuose, [o rankos, taip sudarkytos zemes, kad tik tik sugraibo atversti laikrascio lapa, [o siurksciaodis apavas sykiu su [o laukais ir kalnais, - stat kas tave istiko,

42

Veidai,

stabai,

fet isa i

Modernioji epistemologija uzsimojo grieztai atskirti tik1'l1j[ daikto vaizda nuo [o perspektyvos deformaciju, nuo ~kreipto ar apversto vaizdo, nuo uztemdyto ar neryskaus vnrzdo, gaunamo del prasto apsvietimo, uzstojancios ter_ I '5 ar nuotolio, - uzsimojo atriboti tikraj] vaizda nuo iliu'/.lnio. Tada imtasi atriboti duotaji bei Cia ir dabar suvokial1)<ji vaizda nuo [o zymiu, uzsilikusiu atmintyje is praI'llies bei nuo nuspejamo daikto vaizdo ateityje. Imtasi Izoliuoti Cia ir dabar esama duotybe nuo santykiu tarp pra('Ilies, dabarties ir erdves vatzdu, kuriuos sintetindamas uukuria juslumas, identifikuojantts ta pat! elementa serija vnizdu, besltesianciu tam tikra laika. Si epistemologija III'kia is daugybes daikto vaizdu, uzimanciu konkretu laiI 11 ir erdve, atsijoti tai, kas yra nulemta daiktu tikroves, IlU to, kas atsiranda del [siterpiancios aplinkos ir kas kyla I)roto deka. [i uzsimoja suinventorinti grynuosius duoIII .nis ir nustatyti, kurie tinklaineje isispaude vaizdai yra usirade is paties daikto. Siuolaikine epistemologija pareiskia, jog sts sumanyII', s praktiskai neigyvendinamas. Daiktas yra suvokiamas III tada, kai [ame susiduria musu padetis erdveje ir jusllntat pavirsial. Redukuotas tiesiog t savo vieta buvimo Cia II' dnbar akimirka, daiktas nera nei matomas, nei girdimas; luorinis daiktas yra realus pasirodymas laiko bango]e ir
45

II

NIEKO

BENDRA

NETURINCII.)JI.)

BENDRIJA

VEIDAI,

STABAI,

FETISAI

tasos lauke, ataidedamas ir siusdamas savo sauklius praeitin bei ateitin ir projektuodamas t mus savo pavidala kaip organizuojancta diagrama musu [uslinems motorinems galioms. Redukuodami daiktus t faktines duotybes, neiSgauname jll tikrumo; empirinio stebejimo "grynieji faktai" yra tarp saves bestkertanciu moksliniu, logtkos teoriju ir technologines inzinerijos rezultatu abstraktai. Tactau daiktai ne tik projektuoja savo vaizda [vairtomis perspektyvomis skirtingoje aplinkoje ir musu juslumo pavirsiuose: jie taip pat meta seselius, sudaro priedangas ir svytincius sydus: [u pavtrsiai susidvejina, sudarydami fasadus. [ie generuoja smekliskus atspindzius, lauzia uzuominu ir vilioruu spindulius ir palieka pedsakus. Pavirsine grynojo vizualumo erdve, harmoniju ir disonansu spektras, gosltu apybraizu ir gundancill ertmiu labirintas, obsesiskos esybes ir smeklos - sie luztantys daiktu spinduliai nera asmeniski kuriniai, sukurpti is daiktu esmiu fragmentu ar padriku mirazu, kuriuos prastai sufokusuotos akys siuncia sklesti virsum praktinio pasaulio kevalo, pasaulio, sudaryto is substancialiu ir apcluopiamu daiktu, Konstrukciniu trukumu linijos suspenduoja daiktu praktine archttektura. Sie luztantys datktu spinduliai nera asmeniski kuriniai kazkokioje erdveje, kurios egzistavima patvirtina tik nuogirdos, nelyginant toje nematomoje ir neapciuopiamoje erdveje, kurioje mokslirunku bendrija tobulina suvokiamo pasaulio reprezentacija - erdveje, kuria mes netikime ir kurioje negalime gyventi, erdveje, esancioje mumyse. Karp tik del to, kad daiktai [usliniams lygmenims bei horizon tams atgrezta zatzaruojancius fasadus, jie generuoja suvokiama pavidala. Tai, kas yra, negali buti aptbrezta kaip esminis vaizdas, gautas epistemologiniu metodu, gaIts egzistuoti be savo perspektyvimu vaizdu, j1.l 46

sudvejintu atspindziu, kaukiu ir mirazu, Daiktu esmes nera esminiai vaizdai: [usliniu daiktu esmei priklauso tai, kad jie atsiveria tik profiliais ir kad ju charakteristikos pieiilil savo paciu karikatnra. Daiktas yra generuodamas savo vruzdlnius, atspindzius, seseltus ir auras. 0 Sill negalima ntskirti nuo esminio vaizdo, neva salygojancio, nes jie ir P, daro matoma tai, kas laikoma esminiu vaizdu. Daiktu pnvirsiai nera tikresni uz ju fasadus; tikrove, generuojanti imckla, yra jos generuojama. Teleskopu gaunamas vaiz,I -1S, smeklos, viliones, seseliu, pranasingu zenklu, aureoII q ir atspindziu kuriami pavidalai daro daiktus matomus, '.11 ir yra jll tgyjamas matomumas. Nuo daiktu sklindantys IIdai bei murmesiai, is j1.lemanuojantys kvapai, goslios _ upybraizos ir ertmes, apybraizos ir ertmes bangu bei lieI.IIIS, kuris glamoneja, samanotu misku bei sutemu aroII 1.1tu, kurie glosto tavo pavirsius ir skverbiasi t tave, ir nakI ~, kuria daiktai meta aplink savo svytincias proverzas.>w) tai priklauso [u tikrovei ir daro matomus bei realius. I aiktai nera vien strukturos uzdarais konturais, priein.rm s manipuliavimui ir savo nuoseklumu mus varzanI ,)H. Jie vilioja mus ir mums grasina, palaiko ir pastoja 111I1n'1 kelia, maitina ir atbukina mus, nukreipia ir nuI .unlna, [ie pakeri mus savo jaudinancia substanci]a, taip I lid S;)vO svytinciais pavirsiais bei zaizaruojanciats fasaI "lIn, savo aureolerrus, spinduliavimu ir saskambiais, I " "ami t sviesa, tapdami matomi ir apciuopiami mes 1111 1I riame ta baisu sesel], kuris mus aplenkia ir tsigeria t "1111,' mums po kojomis. Profesoriu, pirmaja diena zen1\1 11111 auditorijon, [au yra aplenkusi legenda arba mitas Ii II " H, legenda, kuria studentai dabar mato [sikunijant 11"111 ' pries akis. [ie praktiSkai prisitaiko prie [o balso auks, Ii' 1'1 rie jo [udesiu erdves: profesorius zino, jog studentai 47

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

VEIDAI.

STABAI,

FETISAI

ziuri i personaza, ir, [eidamas i kambar], pritaiko prie jo savo asmeni, Si'l kauke profesorius panaudos kaip fetisa, kad [baugintu studentus. 0 studentai stengiasi isiskverbti po sita kauke, ir [u zvtlgsrus aptinka karikatnros spalvas bei apybratzas, Jei iZvelgiame savo pazistamus karikaturisto piesiniuose, taip esti del to, kad matome [au nebe anatomiskat, 0 karikaturiskai. Percepci]a, prasiskverbianti anapus kaukes, atranda kita, pamekliska kauke: studentai anapus pedagogo iZiUri pedanta, Zvilgsnis atsimusdamas sokineja per veido generuojaml1 antrininku eile. Kai profesorius tyrineja savo veida veidrodyje, [o akys istringa tarp profesoriskosios kaukes ir pedanto karikaturos. Kai auditortjoje jis susikuprines palinksta prie savo popieriu ir nuslopina bekylanti ziovuli, jis ne siaip sau susitraukia i nuovargio [udinama anatomija, - ta minute jis paniekinamai arba ironiskai sklaido savasias kaukes. Kai patalpo]e, kur susirinke zmones, pasirodo veidas, nesamas ir rodomas tarytum stabas vir sum uniformuoto ir uzkoduoto kuno, veidas, ispaisytas juodais ir skaisciai raudonais dazais bei padabintas gelem ir negyvl1 pauksctu plunksnomis, 1 H krypstantys zvtlgsruat nudelbiami arba nuslysta per ji i sali. Butu sunku paatskinti praktinio imperatyvo normalizavima, sunku [rodytt, jog tasai veidas, apciuopiamiausiai akivaizdus savo aiskiai ir skaidriai matomom spalvomis ir tvirta s'lranga, ir yra esme, kurioje absorbuotos nepraktines [o formos, nelyginant teleskopu gaunami tikro daikto vaizdai. Veidas yra veidas, nes jis nera gumme medziaga, nutveriama ir ctuoptama, arba kaukole, imama 1rankas atsargiai, nelyg brangi porceliano vaza; jis yra veidas, nes valdo nudelbtas akis, pagarbiai prie [o prisiltectancias: jis yra veidas, nes pateikia uzkoduota socialines dramos kauke. Burna ir skruostai, virsdami stabu, nera ziaunos - ar veikiau ziaunos ir zandi48

kauliai - tai susidvejinusios burnos ir skruostu karikatura. Argi stabmeldiskas zvrlgsrus, garbtnas ir tsniekinas verda, nera norma, 0 anatominis ir praktiskas apziurinejimas ne nukrypimas nuo [os? Veidas - tai vieta, kur organizmas tsiveria ir yra pazeidztamas: i lengvuCius kristalelius :l regnoje akies membranoje neziurima juvelyro skvarbiu zvilgsniu, vedanciu tikslu jo besttaikanciu ranku [udesi; zvilgsnis susvelneja pries kito akis, kovine parengtis atukiama: pazeidziamumas ir atsiverimas [sakmiai kvie>-

~L

Ia svelnurna.
ito veidas yra organizmo pavirsius - pavirsius, kuriame unatorniskai tiriantis zvilgsnis gali atsekti raumenu _ ~llIsitraukimus, nervu spazmus ir krau]o apytaka organiz1110 viduje. Kito veidas - tai israiskingas pavirsius - pavtrstus, kuriame galima perskaityti zenklus, zymincius uz In sancius daiktus ir tikslus. Kito veidas - tai pavirsius, I uriame issideste rodikliai, liudijantys nuotaikas ir dvasiII'S busenas, smalsuma, dvejone, skeptictzma, nuoboduli, I Ito veidas yra pavtrsius, kuriame [usti nuorodos ir di1\,1 tyvos, man [sakancios: kai i tave atsigrezia kit as, pay Irsiun iskyla imperatyvas. Kito veidas - tai peizazas, ku1'10 apybraizos nejudrios, bet raiskios: sunki, uzgrtuvust kill ta, kumpa arba vaikiska nosis, storos, mesingos lupos, I lnstingas ar nejautrus smakras; prikaustytu savo tamsiu 'I,vil sniu ar plazdanciom dregnom nuo asaru blakstienom I Lasarba kita ismoksta manevruoti sto peizazo konturais, I I tsgautu norima efekta, Ii to veidas taip pat susidvejina 1staba ir 1fetisa, Pakelti Ivo veida pries pasauli - vadinasi, [udeti tarp kitu bei tarp II III tu kaip stabui, skleidzianciam virsum [u savo sviesa 11<'1 silumq; iskelti savo veida vir sum kitu ir kaip priesIlrll'S'l [iems, - vadinasi, [slkunyti kaip fetisui.
I

'1

~ou

49

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

VEIDAI.

STABAI.

FETISAI

Nepriklausomas ir vienisas stabas savaime svyti ir spinduliuoja aplink save keista sviesa bei siluma, [is nesiuncta signalu nei ztruu: stabas teikia stiprybes, duoda neprasomas, duoda nieko mainais nereikalaudamas. Fetisas - tai karikatura: ne esmiskos tikroves, bet stabo karikatura. Savo nudelbto bei nepermatomo saltumo [ega jis skleidzia aplink save siurpulius ir [uoda sviesa, Fetisas naudojamas norint gauti kazka reikalinga ar getdztama: fetisas rodomas, kad tarnautu zmogaus baimems ar goduliui. Stabas yra taurus; fetisas - zemas. Savokos "stabas" bei .fetisas" dazruau taikomos daiktams, padarytiems is taurios arba niekingos medziagos, kuriai suteikiamas veidas, sukurtas pagal zmogaus veida, Veidas, artejantis kaip stabas, pries kur] nudelbiamas zvtlgsms, virsta kauke ir karikatura: is akmens arba aukso padarytas stabas persimaino i atsargiai stebinti veida, Ptrmiausia zmogaus veidas susidvejina i staba ir fetisa, todel ir [o atvaizdas, perkeltas i daikta, susidvejina i staba ir fetisa. Veidas, raiskos ir vertinimo vieta, yra taip pat ir saves [kainojimo - virtimo stabu - vieta, 0 sukarikaturindamas virtima stabu, veidas taip pat tampa fetisu, Musu prisimintoji modernioji eptstemologija sako, kad kito veidas pasirodo kaip suvokiamas duomuo - tai paprasti spalvos lopineliat. [zinrima [o verte yra suvoke]o priskiriamas predikatas. Santykis tarp butybes ir [os vertes, taip pat ir santykis tarp suvokiamos veido sarangos ir stabo bei fetiso, ikuriuos tas veidas susidvejina, laikomas predikatiniu santykiu ir nagrmejamas akstologines predikacijos gramatikoje. Modernioji epistemologija nelaiko, kad si verte budinga suvokiamajam veidui: taciau si verte 50

yra pnemone nustatyti [o vieta kitu veidu ir kitu daiktu ntzvilgiU. Suvokejas turi tureti vertinamuju terminu sistema - gera-bloga, naudinga-nenaudinga, gresminga-dr'lsmama ir U., - ir ta sistema pasitelkdamas, jis lygina ir priesina visus daiktus - taip pat ir kito veida. Bet argi ir paties veidas nesidvejina i staba ir fetisa? Kuriami vertinamieji terminai ne tik Iiudija, kad stabas atstrado, ar apie H pranesa, bet ir suintensyvina si proces'l. I'redikatiniq terminu priskyrimas sau, siekiant iSsiskirti is ltu ar su kitais susipriesinti, ne siatp rodo ar informuoja, h ,t suintensyvina ir fetisizacij'l. Vertinamieji terminai, kuriG is veidas stebuklinga svtesa ir aistra nusviecia aplink ('S ncius daiktus ir veidus arba apgaubia [uos siurpulingais _ 1'1 'selia is, yra pirmieji terminai, sukuriami gimstant stabui II' fetisizuojantis, ju padedamas veidas igyja pavidala. Pazvelkime i vertinamuju termmu genez~ - i is takas tu termtnu, kurte reiskia tdealizacija arba, kitaip tariant, staII ) bei fetiso gimim'l. I':pistemologija pastebi kulturoje egzistuojancius [vairius V -rtinamuju terminu rtnkinius. [inetrunka pridurti "ver, I bitt Sistemas", nes pasizinrejus i Individus, siuos termi1111.' taikancius aplinkiniams daiktams bei zmonems, atro,10, jog vertinant nustatomos hterarchijos ir [vedamos graII \ 'Ijos. Regis, vertybiu sistemos yra dvmares sistemos, III\ t kiekvienas vertinamasis terminas turi savo priesybe: )'t"rn-bloga, teisinga-neteisinga, do!ybinga-ydinga, grazuIIJ.wru ir naudinga-nenaudinga. Sie terminai atrodo esa IIldaryti karp labiausiai krastutines opozicijos, teigramo I n 'igiamo specifikacijos. Tikriausiai kaip tik si absoliuti 1'1 iozicija ir daro [uos vidujai sistemiSkus; vieno jq reiksme )'"d I a trodyti esanti paprastas kito neigtmas. Giminystesvro-moters bei tevo-vaiko - asys nera opoziciskos: 51

.J

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

VEIDAI.

STABAI.

FETISAI

daugybes skurstanciu zmonill egzistavimas ribotu istekliu erdveje nera vidujai opozictskas, toks nera ir daugelio ZUVll ar babuinu koegzistavimas. Mums atrodo, jog vartojami vertinamieji terminai yra vtdujai opoziciskos sistemos ir vertinamiems daiktams bei veiklos rustms jie [diegra opozicijas. Kitu bandos gyvunll, netgi vilku, ziurkiu ir plesriuju zverill, kolektyvine prigimtis neleidzia tarpusavio varzymuisi del gerybiu, del teritorijos ar prestizo virsti zudynerrus. Taciau zmoniu gimmeje bandos gyvunai kariauja ir kankina savos gimtnes atstovus del vertybiu: vertybiu opozicijos vercia matyti savo varzova kaip sunaikintina prtesa. Bet vertinamieji terminai ne tiesiog skiria bei klasifikuoja. Specifiskai jie veikia ne apibudindami - nuzymedarru apybraizas (kurdami reprezentacija neigimu, apibrezdami pagal priespriesa su kitais atvaizdais). [ie yra jegos. [egos, veikiancios i [egas, 0 ne pasireisktancios atoveikiu i ribas. Teigiamas vertinimas sustiprina. Kai sakome: IIKoks tu grazus!", tai zmogaus neveikia kaip paprastas [o, koks jis [au yra, esamu savybiu pnpazintmas, darsyk patvirtinantis tai, ka jis jau zino; sis pasakymas pazadina ir paskatina zmogaus [egas. Ji neatlyginamai nusisypsos spinduliuo[ancia sypsena, ir rausvumas dar labiau pagrazins jos veida; ji judes ir kalbes dar graztau j'l gaubianctos zodzio vaivorykstes nutvieksto]e erdveje. Kai sakome: IIKoks tu slykstunas!", zmogus ima nertis is kailio nutaisinedamas dar slykstesnes minas ir atkerta ka nors ypac pasibjauretina. Esama zmoruu, kurie niekad nesako arba retai kada teprataria IIKoks tu grazus!", - ne todel, kad, kitaip nei mes visi, jie niekuomet nernatytu kiekvienos padavejos, kiekvieno autobuso vairuoto]o, kiekvienos studentes, kiekvieno praeivto kaip patrauklaus arba nepatrauklaus; ir ne todel, kad butu gerai [sideje t galva [ezaus patarima: 52

Neteiskite, kad nebutumete teistami": jie pernelyg gerai suvokia, ka is tikruju darai tai sakydamas. Pernelyg gerai supranta, kad [eigu sakai tatai savo zmonai, - tai gudrauji , r megini atsipirkti, kai sakai tatai vyrui, tapatini save su IsvieCill iskrypeliu, kai sakai tai studentei, - suteiki preteksta iskelti tau byla del seksualinio priekabiavimo. Hume' as [vede nauja ideju skirstymo buda; juslines ide[as bei abstrakcias rdejas jis rlkiavo Iaipsniskai pagal stipruma ar silpnuma. Bet savo naujaja hierarchija jis pajunge :-; najai, stiprius [uslernis patiriamus ispudzius vertindamas kaip tikroviskesnius uz tuos blyskius abstrakcius v izdinius, kurie esti sill [spudzit; padariniai, -lygiai kaip I cscartes'as vien tam skirste tdejas pagal jll aiskuma bei Iiksluma, kad aiskuma bei tiksluma laikytu tu idejq teiHI ngumo rodikliu. Nietzsche akstologiru diskursa vistskai ntribojo nuo apofantinio diskurso. Crazns zodziat grazina, tnurus zodziai taurina, sttprns zodziai stiprina, sveiki zo(I;.iai teikia gyvybingumo; bjaurus zodziai bjauroja, vergiskt I'.odziai zemina [uos sakantij], bet taip pat ir tuos, kuriems /ill komi, silpni zodziat sekina ir bukina, 0 slykstus zodziai t I leidzia uzkrata. [ie ne tik nusviecia formas juos supranIll1ciojo galvoje; nelyg nugirstas [uokas, kuris pagreitina nlrdies plaklma, ar asaros, kurios [audina, jie teikia energi'os ar ismusa is veziu ta kuna, kuriame jie nuaidi. Kaip tik Iodel, kad mes matome, kaip musu maloninantys ar smei1':1< ntys zodziai nudazo ir vercia [sitempti to, i kuri mes kreiI)I mes, kuno substancija, net [ei [o arba [os protas [uos atIII ta,- del to mes ir tikime, jog laimindami ir prakeikdami mes I 'iciame [vykiu eiga, nors musu iSpazistamas mechaniz111, S [au kadu kadai atskyre paci'l gamta nuo musu balso keru, Aksiologinis diskursas nera viena kalba, subordinuota II pofantiniam diskursui ar jam Iygiaverte: tai - ptrmine I ilba. Vertinamieji terminai yra ne tik patys svarbiausi
11

53

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

VEIDAI,

STABAI,

FETISAI

kalbos zodztat, jie yra zvaigzdes, apie kurias sukasi kiti kalbos zvatgzdynai. Kalba is esmes nera identifikavimo priemone, ji - konsekravimo priemone, Kudikis [traukiamas kalbon ne todel, kad jam svarbu pasakyti "Noriu uogienes, 0 ne sviesto", - tam [is issiverstu be zodziu, - kalbos pasaulin it [traukta jegos, slypincios zodziuos myliu ir mielas uaikulis, gerai ir taip. Butent vertinamaisiais zodziais kiti suintensyvina jam pasauli: gera valgyti, bloga kist t burnyte, g~ra silta vonyte, negera ugnele, grazus kaciukas, piktas suo, pavoju kupina gatve. Patys tauriausi kalbos zodziai esti ir patys archajiskiaust: Homeras visame savo epe tepamini tris spalvas, ir tai aiSkintina ne tuo, kad jis buvo aklas, nes ne vienoje Indijos, Kinijos, Viduriniu Rytu ar Jukatano epineje literaturoje ju neminima daugiau. Bet kazin ar mes labai papildeme budvardziu bei epitetu gama, kuria Homeras varto]o savo didvyriams aukStinti. Apimtas piktos valios, kuri apie tai, kas iSaukstinta kaip kilniausia gyvenimo forma, sprendzia is zerruausio, Nietzsche tauriausia kalbos forma - vertybiu kalba - regi kaip atavistines vabzdziu cirskesto liekanas. Be abe]o, kolektyviai gyvenanCill vabzdziu - skruzdeliu ir biciu - kalba yra reprezentuojamojo pobudzio. paremta daiktu tvarkos atitikimu, ji yra tiesos reiskeja. Taciau kalba prasideda nuo balso organll evoliucijos tarp tu vabzdziu, kurie negyvena kolonijomis, kuriu skleidziami balsai esti vien tiktai gundymo giesme. Jll balso organai - zvynuotos pedes, trinama krutine bei virpinami sparnai - skleidzia period iska, nepaliaujamai besikartojancia, vibruojancia giesm~, [os pasikartojantys kodai nera reprezantuojamieji, nekuria reprezentaciju bei idealybes, 0 vis is nau]o vardija ir tvirtina grozio, sveikatos ir perteklingo gyvybingumo [egas. Jll skleidztarru balsai lieja neatlyginama perteklinga energij'l ir yra atiduodami be atlygio, nelyg saules giesme. 54

Vertinimai dovanoja jeg'l daiktu jegoms. [egas, tvinkst.mctas zmoguje, gyvenimas priespriesina kitoms jegoms, Ir kartu [as skatina. Stiprus potyriai, tie, kuriais gyvenimo IIga pasitinka ateinanciuosius priesais, nera pasyvus malonumo ar skausmo [spaudai, palikti praeinanciu daiktu, ~;1I riais potyriais aktyvus [uslumas sveikina tai, kas ateip II;)su [uoku ir asaromis, laimmimu ir prakeiksmais. Prakelksmai bei asaros ir patys yra [egos. Juokas bei asaros Illudina gamtovaizdzius ir neleidzia nurimti, Iairrunimai lu-i prakeiksmai keicia pasaulio vag'l. Juokas nepriklauso 11110saru ir ateina anksciau uz [as: laiminimas esti anksa h-snts uz prakeiksma, Rankose, sukurtose laiminti, esama \lnugrau jegos negu rankose, kurios nepalenkiamai kabiunst i daiktus, genamos nepritekliaus ir godulio. Tik veliau ul ina atostumis, sulig kuriuo gyvenimas pasijunta esas ;.Ilpnas ir pasipiktines gali ryztis atimti bei savintis. Gyvonimo laiminimas apgaubia visata, sudaryta is fragmentu, IIllsliLt ir klaikiu atsitiktinumu: jis sklendzia virsum jllII" nova, skleidzianti sviesa, sulydancia fragmentus t viena lsuma, padedancia [minti misles, 0 atsitiktinumus pa,"~kinanci'l kaip pasireiskianti visuotiru ir butina desn], , lnlrninimas vir sum apyausrru ir miglu isskleidzia savo .itvorykste, idant fragmentiSka visata vesetu ir dar labiau I ntdytusi, misliu visata toliau pletotu savo slepinius, 0 III itiktine visata amzinai virstu netvarumu ir laikinumu. 'I' i', kurie dalija vertybiu [egas, yra tie, kurie [u turtingi, I nrie pirmiausia apdovano]o [omis patys save. Vertina1111 terminai, sios naujosios [egos, kyla is tu, kurie sveiki, ji I II rte tryksta perteklinga sveikata: aistringuju, nepriklauIt irn uju, ereliu, acteku, Pirminiai, teigiami ir aktyvus ver1III1Imiejiterrninai savo reiksme tgauna ne per nestogtnes 1\ osa kos informatyvius kalbos aktus, bet per tuos kalbos u 55

II

NIEKO

SENORA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

VEIDAI,

STABAI,

FETISAI

aktus, kuriems budmga saukiamojt forma. Jie veikia ne tam, kad identifikuotu, konstatuotu tapatybe, bet tam, kad suintensyvintu. Pakirsti is miegu sklidinas energijos, kuria gali svaistytt, svetkini medziu virsunemis sokancia ausra, sveikini [os vizijas bei mirazus, ir aborigenas tavyje susunka: "Kaip gera buti gyvam!" Gerumas, kur] [vardfjame, yra gerumas, [auciamas kaip energijos, skirtos iSsvaistyti, perteklius, kaip [ausmas, pats save veikiantis ir intensyvinantis,sulig kiekvienu sokio zingsneliu, kur] zengiame ausros choreografijos pas de deux. Sakome tai, nes tai [auciame. Ir sakydami mes ne siaip apie tai pranesame: [auciames gerai, 0 nuo to pasijuntame dar geriau. Viduje sukyla gerumas ir keicia musu atsiveriant] pavtrsiu. Zengiame t vonia: zvtlgsrus ima zaisti begaliniais musu nuogo kuno aidais, mirganciais visuose veidrodziuose nelyg paukstis kecalas, sumurmame: "Koks as grazus!" Ka reiskia "Koks as grazus!", tegalime suprasti kaip menininko [ausma, pattriama regint zmogaus raumenis, formas ir kuniskuma, kaip nuolat pasrrenkanti, [remirtant] ir slovinanti menininko zvilgsnt, kuris pagauna ir iSsaugo efemerlska gamtos [vyk]: mtrgancia ir neatlygmama veidrodziuose regeto rytmetinio sa ves mirazo gracija, verta metu metus kontempliuoti. Tai sakydami, pasijuntame dar grazesru, Isvystame grozi, kuriuo musu snabzdesys priverCia sugausti mtrgultuojanti musu varganos fizionomijos, m11su juodnugario odos atvaizda, Ryta praleide sporto saleje, kilnodami svorius, kol visiskai iSvargsta raumenys, liuoktelim laipteliais laukan, dZiaugsmingai s11kciodami: "Koks as sveikas!" Ka is tiesu reiskia .Koks as sveikas!", tegalime suprasti tik pajute ta [ega, kurta zmogui sukelia sitas snksnis. Si sveikata nera negatyvi savoka, apibreziama neigiant josios pnesybe, pavyzdziut, kai kapitalistas is daktaro pranesimo suzino kolei kas neturis nei opaliges, nei 56

nlrdies nepakankamumo,

nei cholesteroliu uzstkimsusiu I raujagysliu, - taigi esas sveikas. Sio]i sveikata - tai jega, I urta galima neatlyginamai tssvatstyti kilnojant sunkumus, boksuojantis su [sivaizduojamu priesirunku bet gai111 [antis elnia miskuose ar zebra po savana. Vokatyviniai kalbos aktai, kuriu metu randasi vertina1111 ji terminai, yra nutrukstantys jegos sukuriat, padvl)'l"binantys spirale skriejanti gyvybingumq, is kurio jie I la. Jie nera despotiski [statymus leidziancio subjektyvuIll() dekretai, primetantys sava tvarka ir organizuojantys Iii'U tralia bei abejinga medziaga. Isverstapilvis akademiIus verslininko kostiumiu per iSkilmingus fakulteto semes11'0 pabaigos pnespiecius gali pakelti taure ir energingai 1111 rciksti: "As, vienas is saujeles dangiSkosios biurokratijos tunkcionieriu, - koks kalos k'agathos as esu!", - bet [o 111Ilose tai neskamba; tusciavtduris balsas dusliai nuaidl apIII n kusiu vidurtu, prikimstu surio tumult; ir pigaus uldisko vyno, vingiais. Pozityvierns vertinamiesiems terminams ill reiksmes 1/ b. tgtumo teikia ne dvinares sistemos apibrezimai. Gei umas, perteklingumas ir neatlyginamas dosnumas, buti IlI'ilnokstanti [egu gausa nera distinktyvios kategorijos, I II rill reiksme paremta opozici]a priesingai kategorijai. Pirminiai teigiami vertinamieji terminai nera IyginaIlI(JJO pobudzio: jie veikia ne tam, kad atskirtu stebimus rluomenis nuo jll pnesybiu, ir ne tam, kad pranestu apie nutykini laipsnio pokyt], lyginama su atmintyje iSsaugota Ilid stesne bukle. Kai issiverzta suksnts "Koks as grazus!", 1111'S nepastebime skirtumo tarp veidrodziuos mirguliuo11111 to atvaizdo ir to, ka byloja minties fotografija, [amzt1I11t'li spuoguota paaugli, kuriuo kitados buvome; mes 11\'1 LI rime omeny, kad musu "autoritetas" ne toks isvirtes 1111 p 53% kitu nekilnojamo turto agentu bei akademiku,
57

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

VEIDAI,

STABAI,

FETISAI

nors smakro karnpas ir neprilygsta "Marlboro" vyruko smakrui. Kai issprusta "Koks as sveikasl", tasyk patiriame ne ta pat], ka stebedami ir lygindami issek usius ir sunykusius ziurki4 lenktyniu dalyvius gatve]e, tuos algu vergus, nerimastingomis akimis zvilgciojanCius t Iaikrodzius: mes nepastebime, kad siandien ne taip, kaip vakar, netgi desimt kartu prisitraukus prie skersinio, nediege nugaros raumenu. Susukdami .Kaip gera buti gyvamlt, nelyginame savo didelio, tvirto kuno su apgaiIetinu vaizdiniu - pilkos mases gumuleliu, - kuriuo buvome, kai viena nakt] tetusiuf suplyso pigus prezervatyvas. Vertinamieji terminai nediskriminuoja skirtumu atminties saugomame lauke. Jie nera poveikiai, priklausantys nuo atminties galios, 0 kurybos aktai, gaminantys galta uzrnirsti. Moteris is Puerto Riko, Harleme zengianti is gtmnasttkos sales ir savo stamantriomis slaunimis besispraudztanti Penktaja Aveniu tarp glebiu Long Ailendo debtutanciu, neprisimena vaikystes dizenteriju ir kerpliges, nei virtu spageti pietums; ji zino, jog visad buvo sveika, jog buvo sveika pradeta, kai [os kekse motina viena nakt] atvere savo slaunis, priimdama kaztn kok] doku darbminka. Jaunuolis laosietis, tsvydes savo tamsia marmuze, zerinciq it kometa vetdrodinese Bankoko diskotekos sienose, nuozmiai marsiruojantis pries godzias ir karsciuojancias turtingu baltuju turistu akis, nelyginant koksai princas pries savo vergus, - sis [aunuolis nebeprisimena [bauglnto berniukscio, kurio niekas net nesiteikdavo pastebeti plantacijos purvyne; dabar jis ztno visuomet buves toks pat nuostabus kaip panteros, nakcia nustleidziancios nuo kalnu paklaidzioti po dvaro laukus. Pozityvus ir aktyvus vertinamieji terminai neatsiranda is kalbiniu zaidimu, kurie yra socializuoto gyvenimo for58

1I10S,komunikacijos sistemos. Pasirodantys inkantaciju lvdirni, stabai esti nebylus kitiems. 5ie terminai nefunk, tonuo]a opoziciju sistemoje, Juk apdovanotieji tauriomis Ihljnutomis is tikruju neturi blogio [ausmo, is tikruju nesu1'1'01 ltguistuju, sustguzusiuju. nta tulzinguju ir ciniku. [ie v('lgia i pastaruosius zvtlgsniu, kuris per daug giliai neI" aslskverbta ir kuris [auciasi susiterses gailesctu. Blogas lit -ms reiskla - nemalonus, nevykes, Jq zodziai - tai ne karo '1111 ar lozungai, raginantys lai i kova pries kitus: [u vil,tll~kumui, sveikatai, groziui ir dziaugsmui nekelia paII,n LISistisos bejegiu armijos, ir jie tapo dziaugsmingt ne luv .ntortndami kitu skundus bei aimanas. [ie vengia kitu II L' neztnojimo buna jiems neteisingi. IH'r01 vienos dvinares sistemos, kurioje teigiami vertiuumteji terminai nustatomi ir apibreztami remiantis jq IIl'Iginiais; menkinamieji terminai kyla is reakcijos, esti uul rlniai ir konsekruoja ne perteklingastas, 0 liguistas gy\'I'llimo jegas. V rgiski esti tie, kurie supranta blog], ir [u morale su11,'1 ant blogio savokos pamatu. [iems svarbiausia yra si In "'III inga ir piktavale savoka. Mat blogis vergisktestems 1II'I\'iskia nieko kito - tik paveiksla tu, kuriems budingt 1I1'Iwiklausomi instinktai, kuriuos i4 paciu bejegyste laiko 1"lvojingais, - paveiksla, suaizyta ir subjaurota i4 pacn; Ildzlngumo. Blogas jiems yra tas, kuris stiprus, taigi linkes I nnu rta; grazus, taigi tusciagarbis: sveikas, taigi pasileidl,'H; kilnus, taigi linkes valdyti. 1\1 gto karinga savoka nera paprasta priesybe, gauta net1',1i t tauriaja gene savoka, Blogio smekla - stiprus ir perIII 11'1 tojantis vaizdinys, 0 ne siaip tusciavidurts neigimas; tai I'"tllngas silpnumo, tai yra jegq, kurios atsitrauke is kon1\1 mtacijos ir tulzingat tvenkiasi, kurinys. Vergiskuju

,I

59

I~.i i ~I

--

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

VEIDAI,

STABAI,

FETISAI

akys [smeigtos i kitus, i nepriklausomuosius, kuriuos jie yra geriau parpr ate nei pazista patys save; jie geba is anksto minties aky nuptesn visa [uose uzsimezgusio prasmatnios ir baisingos geles ziedo paveikala. [u regos meistryste iZiUri [ezabele, nors mato ketveriu metu vaika, kuris motinos lnpdaztu dazosi lupas, girdi, kaip burely neklauzadl\ geto mokykloj pasaiptai, pasauli ardanciai krizena karteziSkasis genijus, 0 meginanCio susistabdyti pakeleiving'l masina meksikiecio stiprios rankos jiems atrodo kaip prievartautojo ir galvazudzio. Cerio ideja vergiSkiesiems yra blankus jl\ pacit; blogio [ausmo padarinys. Savo instinktais bei dziaugsmais ji~ nepazista gerio, - 0 tik savo veidais, kurtu iSg'lstingos bel plesrios grimasos atkartoja tauriuju zodzius. [u lup~m~s sveikata reiskia uzsisklendim'l nuo limpamu pasaulio 11gl\, grozts - slepiancia, miniai tinkama uniforma, gens reiskia produktyvum'l, 0 laime - pasitenkinim'l skirtaja dalia. "Tai mes gyve name ger'l gyvenim'l", - sako jie. Taciau sis gerumas ir pats yra karingas zodis, - ne dosnios nepriklausomybes teigimas, 0 reikalavimas, primetamas kitiems. Jl\jegos, iSsivadavusios is daiktu substancijos. atsitraukia pacios i save ir atgrt;zia pasauliui uzsiverusia isore. Kitiems atsuktoje isore]e atsispindi nepriklausomybes vaizdinys ir yra konsekruojamas tulzinga ir plesria jega kaip primetamas reikalavimas. [ie atsigrezia i kitus, reprezentuodami vertybes, atgrt;zia kitiems savo fetiSus, jl\ veidai susidvejina, pagimdydami fetisa,

.smiu diagramas. Jie nera tokie terminai, kurie savo vartosena bei apibreztma igyja is sisterniskos opozicijos struklOros, - terminai, kuriais individai nusistato ir perteikia kitiems savo konceptualiai suvoktas tapatybes, priesindarni [as, Zemas blogio [ausmas neigyjamas paprasCiausiai .rt liekant gramatine neigimo operacija su taurios ir taurlnanctos gerio savokos turiniu; smekla, kuria [is prisauk la, randasi tam, kad patvirtintu ir pasventmtu tulzin~',:l yvenimo atostum], - gyvenimo, kuris minta pats sag vlmi ir save intensyvina. Tai ne komunikacijos priemone: "II karo sukis, lydintis puolima, vedama proto, tai yra )',lIdrumo, klastos, apgaules ir pasaluntskumo. [is nepri11.1USO kornunikacijai, - jis uztersia ir sklinda per bendI

nlnkus.

Mes vartojome tokius zodzius kaip sqvoka, ideja: gerio, sveikatos, sttprybes. vitahskumo. blogio ir pasitenkinimo sqvoka ar ideja. Taciau vertinamieji terminai is tikruju nezymi savoku ir runrungu formu, ar matricu, breztanciu

Ki kvienas vertinamasis terminas konsekruoja pertekIllIgq jegq, kuria gyvas organizmas tssivaduoja is ji inte)',I'lIvuSil\ aplinkos jegl\ ir is reprodukcijos imperatyvo 11111' ratyvo, pajungiancio jijo giminei. Ne ta sveikata, kuri 1,,11 virtinama, kai daktaras paprasciausiai skiria tam tikrus Iy 1'1rnus, siekdamas aptikti ligos bei orgarunes ir psichines ,1"1', meracijos pozymius.>- bet sveikata, pajuntama pakyle,III fin 1 ybes [ausmu, yra perteklius, pazjstarnas svaistymu, I III' lI0 jis nuolat papildomas. Tai is esmes [vairtaruII", I), zistama ir nepazistama, satyru ir partizanu, sveikata; Ii Ill', pibudina zmogaus funkciju pazeistumo, Tai pazaII, H ,one pranestmas, tai sokandos zvaigzdes trajektorija, 1 I;zdes, gimusios is selstancio pertekltngujegu chaoso. , '''V() groz] vertinanti gyvybe - pirmines formos kompuly 11.' menininko potraukis, pasak Nietzsches, dirbanti su I" III iustu bei reciausiu moliu ir aliejumi, savo kunu ir krauIII I!\rneta uz borto savo naturalias formas bei formas, I'" III.;no deka tapusias antraja prigimtimi, atmeta [as del II" IIIOrnl\ sapnl\ ir sekiu, Jeigu ji dabar uzfiksuotu savo 61

60

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

VEIDAI,

STABAI,

FETISAI

grozio pajauta igytomis ar pasigautomis forrnomis, paversdama [as mumijornis, [os taptu fetiSo grimasomis. Gyvybe. vertinanti tikroviskurna, kiekviena negailestinga kova laimeta savo [sttikinima atveria visoms pasitatkancioms priespnesoms. Cyvybe, vertinanti atsakomybe, kiekviena duota atsaka supranta kaip nepakankamai atsakmga sprendima, kuriam ir toliau turi buti keliami reikala vimai. Vertinarnuosius terminus nustatantys vokatyviniai kalbos aktai yra savairne nutrukstantys ir konsekruoja eikvojimo, prarasties momentus. Vertybes - tai terminai, vardan kuriu svaistomi menesiais, metais, amziais kaupti ir saugoti turtai bei pajegos, lobiai bei saugos sistemos, statiniai bei institucijos. Sie terminai randasi ne is kompulsyvaus polinkio realistiskai prisitaikyti prie tikroves, bet is kompulsyvaus polinkio nusikratyti savo jegomis ir tsgalemis. is egzaltacijos, su kuria kosmoso tustumos begalybeje liepsnoja saules tobula pilnatve. Tad vertinamieji terminai nezyrru jokios erdve ir laika transcenduojanciu formu tvarkos. [ie nejveda i empiriniu [vykiu srauta be pradzios ir pabaigos tvaraus konstantos pastovumo bei [amztrumo veiksnio. [Ie nera idealizuo[amosios idejos: jie veikia ne tam, kad save Idealizuotu, kad uzfiksuotu savo pastovia, nekintama forma - idealiaja esamybe. Stai kodel mes pasitelkiame termina "stabo knrimas": stabas egzistuoja vaizdais, nefiksuojanciais bendro diskurso tvarkos, bet svyttnciats sava sviesa, spinduliuojancia aplinkui ir teikiancia jegos, kuri duoda neprasoma, duoda, nereikalaudama nieko mainais. Vertinamieji terminai suprantami ne proto veiksmais, operuojanctais informacijos sistemomis bei vis tiksliau ir tiksliau brezianciais vie no termino reiksme, kad tikslintu kitu reiksmes: jie plinta per uzkrata ir patys H platina. Karo 62

sokis, kuriuo sveikieji, galingieji, Isdidiejt ir dztaugsrningieji pavadinami blogio darytojais, neperteika joI ios informacijos; tai infekuoja kalba ir limpa it virusas. al prezidentas Ronaldas Reaganas pakrikStijo prezidenta I anieli Ortega Saavedra "kiaurakiSeniu diktatoriumi dizatneriu akiniais", jis paskleide tuizingq kastruojanda se1110 neapykanta jaunam revoliucioruerrut, uzkresdamas ja mlhjonus zmoniu ir itvtrtindamas ju nuozmu neismaneIiskumq. Kai nardymo treneris, isneres [avos [uroje prie lnukiancios valties, sukomanduoja: "TyIos!", gelmes trauI II ntuziastingu jauduliu perbega narams per nugaras, III LI besivelkantiems naro kostiumus ir besisegantiems dirI,IIS su-svertals. Katp [many damt deskriptyviau, tiesiog klinikiniu sttI urni, pasakojate scena Bankoko kabarete, kai septynioI I rnetis laosietis padavejas staiga Iiuoktelejo ant stalo ir 1111. 'Imete livreja ant lekscn; bet tauriu, 0 jo kunas kilno11111, visiskai pasidaves instinkto valiai, pritvinkusi erek1 j,l trukcio]o tiesiai pnesats akis zilaplaukiams safyru II I' Iiams ir stlkats isstpusctusioms madu dizairiererns, _ 11I1)l1let, lausytojut lukuriuojant k jusu vertinimo, pasa1(1)lmq staiga baigiate zodzru "Nuostabu!" arba "Oho!" " ,~Oksnis neklasiftkuoja pasakojamo]o [vykio, teisdaIII I~; ji pagal socialinius ir norminius kodeksus; siuo <IIIsnlu pasakoma, jog tai, kas ka tik papasakota, - tai, III Ilg slol niekas nebuvo dares nei regej~s, - pranoksta 'I III.' kodeksus ir normas, kuriais remdamiesi vertiname I i) matome. Suksnio tonas klausytojui perteikia si ta ,lillIl,lou ir kitaip nei pasakojimas, kuri stengetes padaryti I 1111otograftskesn] ir labiau klinikin]. Perteikiama kazI 1111 eatvertama, neispazistama, infantilu ir perversiska, _ 11 I"' If ncvalingas, skrodziantts pavydas, staiga sukiles 11"11udus gailestis, - gailestis savo septynioliktiesiems i 63

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

VEIDAI,

STABAI,

FETI~AI

me tams, piktnaudzlavimo vaiku metams; [usu septynioliktiesiems metams, kai jusu erekcijos budavo gedingos, lydimos kaltes [ausmo, slepiamos slapimu ir sl1du smirdanciuose uzrakinamuose tualetuose; [nsu septynioliktiesiems metams, kai [usu zengim'l i biologine, lytine branda zymejo kastracijos antspaudas. Ir jusu klausytojas arba klausytoja, klausesis jusu pasakojimo kaip niekuomet negirdeto, neregeto ar neisivaizduoto dalyko, klausytojas, kurio sokiruotas protas karstltgiskai blaskesi tarp socialiniu, etiniu, normiruu vertinimu bei smerkimu, staiga uzkaito nuo to uzkreciamo [ausmo, kuriuo [nsu zodis ji uzdege. Kazkas tapo suprasta: kazkas buvo bendrtrunku suprasta. Kazkas buvo istarta, kas kita paverte [usu bendrininku. Kito pavirsiai, kuriuos galima tyrineti kaip funkctonuo[ancio organizmo raumenu, liauku ir nervu sistemos simptomu pletra, - ste pavirsiai susidvejina, tapdami veidu. Kito veidas - tai pirmoji raiskos vieta. [o apybraizas kreipiancios ir jo judesius formuojancios [uslines motorines [egos kalba, yra intencionalios, zymi daiktus ir aplinkos siekinius. Tuo pat metu [uslines jegos, kurios atveria akis ir POZ'l, apnuogina pavirsius peizazui ir kurios sukyla perteklingu gyvybingumu, vercia akis svyteti, ausis [siklausytt i tolimas melodijas, 0 veida nuspalvina aistra, - sios [uslines [egos kalba. Veidas kuria savo antrininka, padaryta is silumos ir sviesos, antrininka, kuris kalba, - ne siuncia zini'l, skirta kitiems, bet kalba gyvinanctus ir taurinancius, patvirtinancius ir pasventinancius zodztus, skiriamus sau - zodzius, tariamus ne del [u reprezentuojamostos formos, bet del kondensuojancios, intensyvinancios [egos, - kalba mantras. Raiskusis veidas susidvejina ir virsta stabu.
64

~.

~ I

Atgreziantij] savo verda i pasaul] stabu paverCia ne inncionalios - pazintines ar komunikacines - jegos, 0 jusIi ngosios jegos, jkvepiancios gyvybe kito isorei. Ma t to]i dalis juslingumo, budingo musu [autrumui, nera tiesiog :J fektyvus efektai, kuriais isores stimulai, fiksuojami kaip In formacijos vienetai, paveikia musu jusline Isore, uzliedami j'l malonumo ar skausmo bangomis. Malonumo ar ~I ausmo potyriai zymi tik reakcinius pasyvaus [autrumo nf ktus. Juslingumas musu organizme veikia kaip aktyvi I\"ga; jam intensyvejant, greziames ir dosniai atveriame l:l vo kuna daiktams, kurie nebu tini musu organizmo reik111 ms ir goduliui patenkinti; mes nukreipiame akis i toluIllOje atsiveriancius reginius bei mirazus ir i pacias tollmlausias zvaigzdes, [siklausome [miesto duzgesi ir [nieko - ncsakantj rrusko vabzdziu bei slamancios lapijos murmesi; 111VS glamonejame drapanu silka ir rnirusiu, bet vis dar .pnlvomis tebereztanciu ak] drugeliu dulkeles, ir apnuoI',III nme savo kuna okeanu did ybei ir dangiskajam elektros 1111 Irq siaubui. Stipriu bei aktyviu sveiko juslingumo [egu Ilt'Z idzla absurdas, [os skrieja i H su [uoko jegomis; ju 11\'~.;u gniuzdo beprotiskos pasaulio ziaurybes, bet [os skrieI" Jll linkui su raudu ir prakeiksmu [egorrus. Stiprios ir uktyvios sveiko juslingumo [egos kalba, kalba zodztus, I 111'1 pasventina arba prakeikia. . 'li priosios ir aktyviosios juslirigumo [egos iSraiSkingo 1'1 d pavirsiuose sudvejina H stabo juoku bei asaromis. Ir lull c savo dzi11gaujanCius ir taurinanctus, pasventinanI IlIi zodzius. Istarti neteleologiniu, nuolat besikartojanciu, ,111.11 liu, intensyvlnanciu jegu, sie zodziai neinformuoja, !II' gl cda. [ie nezymi to, kas matoma kiekvienam, bet at\ I'ri,l vaizda virsum [uos tarianciojo. DZiaugsmo ir raudos I HI;'iai, nelyginantys sto vaizdo su kitais, neatiduodantys III I ItLl reikalavimams bei resursams, yra nepriklausomi
11111

65

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

VEIDAI.

STABAI,

FETI~AI

zodziai - mantros, kuriu padedamas ir skleidzia sviesos blyksnius.

stabas kristalizuojasi

Silpnas, pasyvus juslingumas taip pat turi jegq, tulzingu ir karingu jegq, 0 ne tik pasyviu malonumo bei skausmo afektu. Kartelio ir reakcijos juslingumas zulina savo zatzdas bei randus iki blizgejimo: [is kuria gero gyvenimo reprezentacija, kad galetu santazuoti kitus, - daro is saves fetisa. Jis siekia sulaikyti slngstancias gyvenimo jegas nustatytomis formomis, pastoviomis ir nekintamomis. [o idealtzuojantys zodztai yra pranesimai, kuriantys fetisa, reikalavimai, nukreipti ikitus. Kas [uos supranta, supranta ir [ujegas, - tai yra jie plinta, gudrumu susirasdami bendrininku tarp ziauraus kitu juslingumo, 0 ne suvokiami diskrirrunuojancio bei tdenttftkuojancio kitu proto. Butent kitu veiduose mes aptinkame [u vertybes. Tai, ka [u juslingumas vercia stabu ar fetisu, mes regime ne is [u Israiskos perteiktamu reiksmiu, bet is [kunijamos figuros, kuriai pavidala suteike ne pasaulio spaudimas, 0 dziaugsminga arba tulzinga vidine jega, Kai pasirodo ir pries mus stoja kas nors, uzkoduotas bendrais civilizacijos kodais, jo arba [os veidas mums sako: "Stai as!" [ie sto]a pries mus ne kaip dar viena partikuliarybe, visuomenes kategornu pavyzdys.I mus atsigrezia tai, ko netalpina reiksme, kurla galetume suteikti atsigrezusiai isoret, perteklius, virsijantis ir pranokstantis formas ir jq uzkoduota reiksme. Atsigrezimas yra saukiamasts aktas, nutraukiantis keitimasi pranesimais, susirinktais is kitu ir perduodamais toliau. Tasai As, stab as, kuris pasirodo sakydamas: "Stai as!", nera perprantamas, apibrezus termino "as" reiksme, pries tai nustacius, kaip koduojami jis, ji ir jie, esantys aplinkui. 66

Netiketai pajuntama, jog priesais - vienisas gyvis: erelis, sakalas, satyras, sfinksas, atskirtasis, sventasis, stabas. AtI azlnti tai, kas pasirodo, reiskia ne darsyk paztnti, iskod L10tidar viena kategorijos pavyzdj: tatai reiskia atliepti 1'1. vieninteli pasirodyma. Suksnis ,,0, tai tu!", kuriuo atsiII piama, - tai saukiamasis sakinys, nutraukiantis praII simu mainus ir reaguojantis juslingumo proverziu bei pasveikirurnu, tegu tai bus [uokas ar rauda, laiminimas ar prakeiksmas, Tai vokatyvinis kalbos aktas, perteikiantis 'J.iniq savo tonu. Tarp vieno ir kito juslingumo bendrininko kazkas Hmeksteli. Kazkas suprasta; bendrininku slaptaiodis atpaZlntas. Pasakyta kazkas, kas padare jus bendrininku to, J,uris priklauso savajai padermei: paukscio, kecalo, lauklnio, aborigeno, partizano, klajoklio, mongolo, acteko, Ilflnkso.

67

Pasaulio

murmesys

INFORMACIJA

IR TRIUKSMAS

Mes komunikuojame, kalbedami akis iaki ir telefonu, taip pa t iras~, parase arba isspausdine zodzius. Per juos per_ tr-ikiame informacija kalbos kodais. Taip pat perteikiame In formacija ir kuno [udesiu kalba - gestais, pozomis, veido .' raiska, [vairtai kvepuodami, atsidusedami ir liesdami vi mas kita, Komunikacija ir Cia vartoja santrumpas, zenkIllS bei konvencijas. Noredami paversti breziamas lirujas rastu, turime prist11111 yti prie susitarimo, nustatancio, jog tam tikri bruksIt'lejimai atitinka kok] nors zod] ar savoka. Netgi tie is III ISLl, kurie gali pasigirti, kad ill rankos labai miklios, jie I',nai pasirenge, yra puikios sveikatos ir atidus, - netgi tie l"l~ydami ar spausdindami padaro klaidu, Korektoriu rlnugel] kartu skaitytuose kritiniuose klasikos leidimuose vlsuomet dar pasitaiko korekturos klaidu. Sneka neisvcngta uzsiktrtimu, netaisyklingos tarties, dialektiruu 111 cntu ar disfonijos. Mastnrastis ir spauda yra sugalvoti I irn, kad padetu iSvengti kakografijos, taciau kiekvienoje I,nygoje pastebime taip neryskiai atspaustu ratdziu bei 'l,()cizill, kad jie buna veikiau nuspejami nei matorni, Garso I',,~ai ir radijo bei televizijos transliacija yra israsti tam, I ,I I padetu isvengti kakofonijos, bet gali pasitaikyti 69

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PASAULIO

MURMESYS

elektros iskrovu, rysio pertrukiu bei trukdziu: visuomet vyksta histereze, delsiama transliuoti del elektromagnetinio lauko poslinkiu: pagaliau visuomet esama triuksmo fono. [sijungti i komunikacija reiskia atsisijoti ziniq is foninio triuksmo ir is triuksmo, kuris tai ziniai savaime budingas. Komunikacija - tai kova su trukdymu ir sumaistimi. Tai kova su nerelevantiskais ir nevienareiksmiais signalais, kuriuos reikia nustumti atgal i fona: su pasnekovu siunciamu signalu kakofonija, su dialektiniais akcentais, bloga tartimi, neisgirstama artikuliacija, uzsikirtinejimais, kosuliu, suksniais, pradetais ir nukandamais zodziais, gramatiskat klaidingomis formuluotemis, ir su rasybos kakografija.

I adencija, kai pateikiamas tvirtinantis teiginys ir it uzginCijantis, laikoma intervalu, per kur] virstama kitokiu Ilcgu kitas, 0 sts regimas kalbantis tam, kad [tvirtintu nnkomo dalyko teisinguma, Kalbeti, kad [tvirtinturn t nkomo dalyko teisinguma, - vadinasi, kalbeti, kad nutild ytum kita, 0 [uk [au Sokratas paneige galimybe [tvirttnti I avo tetsinguma, Komunikacija - tai pastanga nutildyti,II1I tild yti ne kita, pasnekova, bet pasalieti: barbara, triukslilt)

prozopopeja.

KOMUNIKACIJA

IR PRIESPRIESA

[stabu tai, kad pazinimo pie tote apibudinama karo SqVOkomis, pavyzdziut, mediiokle, sturmas, siraiegija, kava ir uikariaoimas. Argi pazinimas pleciamas ne kornunikactja ir ne [os labui? Kai apsisarvave ir apsiginklave individai susitinka ir zengia zingsni, kad pradetu bendrauti, istiesta vienas kitam apnucgtnta ranka ir prabyla, - tasyk prievarta tarp [u pasibaigia. Diskursas jet nutraukia, 0 zodztai nutildo gmklu zvangesi, Komunikacija po bet kokiu priesiskumu rand a ir [tvtrtina kazka bendra. Taciau pati komunikacija nuo klasikines antikos suprantama kaip agonas, kaip pasnekovu priespriesa. Komunikacija vyksta per diskursa, tai yra klausimo ir atsakymo, teiginio ir pnestaravtmo dialektika, del kurios pasnekovai atsiduria opozicijoje. Komunikacija suprantama kaip prievartos tasa, tactau vykdoma kitomis priemonemis. Dialektine komunikacijos 70

Michaelis Serres' as irodineja 1, jog is tikruju bet kokia I ornurukacija naudoja jega, siekdama priesintts ir nutil\I li kita, taciau tai nera klausimo ir atsakymo, teiginio ir II ~,ginCijimo dialektika, nes cia pasnekovai nustatineja vie- II IS ktto pozicijas ir tarpusavio skirtumus. 'I'at, ka sako vienas, gali oponuoti - kvestionuoti, neigti, 111'1 'starauti - tam, ka sako kitas, bet formuluodami vienas I llnm atsakancius priesingus teiginius, pasnekovai neisiIvlrli na isskirianciose pozicijose. Mat kalbetojas ir klausy1"lns dialogo metu tam tikru ritmu keiciasi vaidmenimis, , rltlnis tampa recipientu, 0 recipientas - saltiniu: kitas lnmpa to paties variantu.? Diskusija - tai ne kova; konfron1111'1)'-1. ji pakeicia mainais. '1'. Ciau kai du individai atsisako prievartos ir ima kouumikuoti, jie pradeda nekomunikacija ir prievarta pasa111'\~lll atzvilgiu. Visiskai galimas dalykas - is tikruju taip I nd ir buna, - kad koks nors pasalietis ar pasalieciai yra III n t resuoti sutrukdyti komunikacija, Kiekvienas inII v Id II pokalbis yra ardomojo pobndzio, - jis griauna kokia IIIII'H [sigalejusia tvarka, tsigalejusiq vertybiu sistema ar
I. Michael Serres, "Platonic Dialogue", verte Marilyn Sides, ill Hermes, llillil'\ Josue V. Harari ir David F. Bell, Baltimore: The Johns Hopkins 1IIIIv -rsity Press, 1983. Ilhld.,p.67. 71

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PASAULIO

MURMESYS

pazeidzia kieno nors teisetus interesus. ViS4 musu pokalbiu nuolat klausosi koks nors priesas, vyresnysis brolis, stai kodel mes kalbames tyliai, uzvere duris. IS to, ka tu arba as sakome vienas kitam, nieko nepasakytume, jei t mus nukreiptos televizijos kameros tiesiogiai transliuotu

t eter],
Esama pasalteciu, suinteresuotu, kad komunikuojant butu perteiktas vienas, 0 ne kiias dalykas; jie trukdo [rodinedami, pateikdami norima dalyka vtliojanciais ir pagauliais budais arba uzptldydami [uo laika ir erdve. Esama pasalieciu, suinteresuotu sutrukdyti mums komunikuoti apskritai. [ie tai dare, uzpildydamt laika bei erdve nerelevantiskais ir priestaringais pranesimais, triuksmu. Anksciau t gatve atgreztos pastatu sienos budavo aklinos, be langu: [ei kas ateidavo pasikalbeti, turedavo paskambinti varpeliu ir pasisakyti varda, Nunai pastatu sienos gatvese - tai skydai, ant kurtu neono sviesomis iSrasyti pranesimai - nerelevantiski ir priestartngt pranesimai, kurie nera priimami ir t [uos neatsakoma, bet kurie drumsciasi ir liejast t akinanCius, apgaulingus vaizdus, skatinancius siuolaiktnio gyvenimo vartotojiSkq beprotybe. Giliausion kaimo gludumon vedantys keliai ir takeliai apvedztoti vielomis, vos atlaikanciomis pragariska birzos itampa: kosmoso erd ve]e nuo palydovu atsokantys spinduliai smelkiasi kiaurai visas sienas. Sienos, kuriomis turime atsitverti mes patys, - tai nematerialios sienos, tai idiolektas, kurio terminai bei posakiai nesurasyti zodynuose ir retorikos vadoveliuose. Ne tik [simylejeliu snekos, bet ir kiekvienas vis is naujo mezgamas pokalbis ilgainiui tampa nebesuprantamas pasalieCiams. Kiekvienas pokalbis turi slaptumo, kurio sienoms plonejant, mes vis dazniau reiskiame vien bendras nuo72

mones, keiciames konvenciju formulernis ir nieko neipareigojanciais vertinimais. Heideggeris visiskai neatkreipe i tai demesio: dideli ir mazi hitleriai, gll1dintys kiekvienam koridoriuj, kiekvieno] auditorijoj ir kiekviename bare, kur inama atsipalaiduot ir pamirst apie reikalus, - stai kas kuria das Gerede - "snekq". - pasaliectu, suinteresuokomunikacija tarp musu. Verslo komparuja nori, kad padalinio nariai tarpusavyje bendrautu: iskilus gincams, policija nori, kad mes, pries [uos kviesdamiesi, susizinotume tarpusavy]e. Net autoritarines vyriausybes nori,' kad pilteciai pasidalintu bent [au savo bugstavimais b i rezignacija. Kai mums nepavyksta komunikuoti, mes kvieciames i pagalba pasaliecius. Mes uzsirasome klausytis kursu, nes II rime is profesoriu isrnokti nustatyto diskurso formu 111 Istriskumo ir suzinott nudienos debatu padet], kad gel! \tume sekmingai perteikti savo iZvalgas. Mes kreipiames l mokslo bendrija, pasitelkiame jos [sigalejus] zodyna bei rctorikos formas, megindarru susizinott su kolegomis III kslininkais is [aponijos ar su Afrikos zemes ukio darhlrrinkais. Nustates, kad egzistuo]a [o protas ir mintys, i .scartes' as kreipiasi t didtji pasaliett, iDieva, ir tik paskui masi klausimo, ar egzistuoja kitu protai ir kaip su [ais l',n i lrna komunikuoti.
lLl paskatinti

Esama taip pat ir sajungtrunku

~;()kratas, kuris filosofija paverte savoku skaidrintoja, neprtvalancia perteikti doktrinos, kaip ir filosofai analitikai, kutp ir nesenu laiku filosofai pragmatikai, padare jq komu nikacijos lengvinto]a. Sokratas, buves kareivis, tapes vlsuomenei tarnaujanciu filosofu, kovojo pries tauskalus I r pries barbarus, kurie yra tikrieji ties os priesai. 73

NIEKO

BENORA

NETURINCIl)Jl)

BENORIJA

PASAULIO

MURMESYS

Taciau Michelis Serres'as Sokrato pastanga interpretuoja taip: pasalintt triuksma racionalioje bendruomeneje reiskia paversti it kova pries pasaulio gaudest, 0 kova pries pasalteti - kova pries empirika,

SIGNIFIKATAS,

SIGNIFIKANTAS,

REFERENTAS

Komunikuoti - vadinasi, suprasti, jog skleidziamas signalas kalbetojui ir klausytojui reiskia ta pati, Ir taip pat sutarti, jog skleidziamasis signalas reiskia ta pat], ka ir anksciau paskleistasis. Sutarttntu signiftkantu reiksme skirtingu laiku ir skirtingose vietose atpazjstama kaip tapati; Husserlis isratski; reiksme apibudina kaip idealia. Reiskmes egzistuoja ne ana pus laiko ir erdves, 0 del neribotos galimybes kartotis ir del neribotos galimybes butt zymimoms bet kur ir bet kuriuo metu siunciamu sigrufikantu, Kalboje zodts nepasitaiko pirma ar paskuttn] karta. Zodis turi reiksme tik jeigu gali butt pakartotas. Pasene ir pasyvus zodziai vis delto retsykiais minimi - minimi lingvistu ir literatures tyrinetoju - ir gali buti kalbon sugraztnti: ju nera visiskai atsisakyta. Kai zodis nukalamas pirmasyk, kad galetu [eiti t kalbos vartosena, privalo pasirodyti [au priklauses tos kalbos strukturoms, para digmoms ir formulavimo taisyklems. Ne tik signifikacija, bet ir signifikantas yra idealus. Tariant garsq signalizuoja ne is tikruju girdimas [o ypatingas skambesys, bet susiformaves girdimasis signalas, laikomas idealiai tapaciu kitu, anksciau istartu ir dar tarsimu garsll skambesiui. Clrdeti garsus kaip zodzius, girdett triuksme signalus, - vadinasi, abstrahuotis nuo [u konkreciu realizaciN - soprano ar boso, silpno ar galingo skambesio, tylumo, garsumo ar tempo - ir klausytis tiktai diferencinio bruozo,
v

pagal susitarima darancto garsq aiskia konkrecios kalbos fonetines sistemos fonema. Kaip signifikantas zodts yra abstrakcija ir idealizacijos produktas. Kad atpazintum tai, kas parasyta, reikalingi epigrafikos tgudziai, leidziantys atskirti blogai uzrasytus raidziu bei zodzill bruozus. Per geometrijos pamoka abstrahuo[amasi nuo fakto, kad mokytojos lentoje nupiestas bre7.inys tik apytiksliai gali buti pavadintas Iyglakrasctu Irikampiu ar apskritimu. Kai ji skriestuvu brezia apskriIima, nekreipiame demesio t tai, kad tuo metu piestuko I ampas pakrypsta, 0 linija viename sone iseina storesne ncgu kitame. Skaitytojas sistemingai ignoruoja ne tik I latdmgas linijas, bet ir konkretybes, neisvengtamas ma[crtaltzuojant raides. [is nekreipia demesio t tai, ar [os IIzrasytos melynu, ar [uodu rasalu, surinktos Courier 10 "I' Courier 12 srtftu, Skaitymas yra ypatingas budas maI ti, jis "isgarina" popieriaus ar kompiuterio ekrano r ubstrata, atspalvi bei faktura ir regi rasta kaip vingurluojanti zaltvykslill kelia erdveje, nesusijusioje su ma\l'rialiqja daiktu tvarka. Komunikuoti - tai buti patyrusiam ta dematerializuo,I,nciq regq, kuri piesini regi kaip rasta, ir ta demateriali'I,1I jancia klausa, kuri garsll srautus girdi kaip zodzius bei o f razes. Tai reiskia nustumti kaip trruksma tariamu zodzu; I onkretu tembra, aukstuma, garsll bei intonacijos kiekybe I,' n ustumti - kaip baltaji triuksma - regtmu piesiniu tam I I ra spalva, rasysena bei snfta, Zodine, taip pat ir gestu III-I mimikos kalbos signalais paremta komunikacija prilInuso nuo to, kaip ugdomi igudziai eliminuoti signa III lint triuksma ir dematerializuoti regq bei klausa. Kad galetum komunikuoti su kitu, pirmiausia reikia teruilnu, kuriais komunikuojama su vienas kita keicianciais IIiVOS patirties momentais. [au vien tureti termina, kur]
75

74

- - ---------

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PASAULIO

MURMESYS

tardamas dabar, laikai tuo paciu, istartu pries minute, tai tureti gars4 derini, balsine israiska, dematerializuota kaip signifikanta zod]. Kai zodziais perteikiame ka nors kitam, - is kur zinome, jog komunikacija pavyko? Mes girdime kita kalbant apie perteikta patirt], atsiliepiant i[a, siejant jq su kitomis patirtimis tais terminais, kuriuos ir patys butume pavartoje. Tam, kad atpaztntume kito zodzius kaip tuos, kuriuos patys esam vartoje ar galetumeme vartoti, mes juos departikuliarizuojame, atmesdami empirines ypatybes: aukstuma, tembra, ritma, [temptuma ir stipruma - ju skarnbesi, Zodis atsiejamas nuo savo foninio triuksmo bei nuo .vidinio triuksmo, atsiradusio tariant. Maksimaliai pasalinus triuksma. komunikacija tarp pasnekovu butu tokia sekminga, kad jie patys butu visiskai vienas kitu pakeiciami. MUS4 komunikuojamos reiksrnes - budai, kuriais mes nurodome daiktus ir situacijas, - yra abstraktus esiniai: pastkartojancios formoso Signifikantai, kuriais mes komunikuojame, irgi abstraktus, universalus: jie idealus. Bet ir referentai taip pat yra abstraktus ir idealizuoti esiniai. Jeigu mes kalbame kam nors apie kalnus, tatai darome, nes tasai kalnu gamtovaizdis mums bylo]o: [ei kalbame apie raudonas, 0 ne rudas duris, tat del to, kad durys siunte signalus vibracijomis, palietusiomis musu akis. [ei muS4 zodzta], musu vienas kitam adresuojami signalai, turi referentus, taip esti del to, kad daiktai siuncia mums signalus, ar bent [au skleidzia [uos apskritai. Aplinkoje knibzdete knibzda signalu, be perstoges sklindanciu is visu daiktu konftguraciju ir visuju pavirsiu. Matyti raudona spalva, pagauti duru ar kito reginio signalus, - vadinasi, milziruska nerelevantisku ir pnestaring4 stgnalu kieki priskirti prie foninio triuksmo. 76

Taciau raudona spalva pavadinti zodziu, kuri [au anks~iau esi vartojes raudoniems daiktams nurodyti ir kuri varlos pasnekovas, tu duru nematantis ar matantis [as savaip, vadinasi, perfiltruoti gausyb~ signalu, skleidziamu butent ."iLlduru sios velyvos popietes sauleje ar seseliuose ir priII'l1am4 kaip tik tuo metu cia stovincio zmogaus. Tai, ka mes p irteiktame zodziu ir savoka "raudona", yra tas si4 duru \'I mentas, kuris gali pasitaikytl ir kituose daiktuose, zymim uose butent tuo zodziu. Priimti referentu signalus, kad [uos r,nletumei komunikuoti, - tai ne tas pa ts, kas apCiuopti juos, pnjusti ju grudetuma, minkstuma bei [tampa, kuriais kiekvi mas daiktas atkakliai ir su niekuo nesidalydamas uzplldo Ilzima~q vieta, Tatai reiskia regeti duru raudoru, girios guIII1rna ar lapu konturus kaip sustandartintus rastus, [spans-Ills l neizengiama daiktu tank]. Tik sitoks sulyginantis ir uvntpazistantis suvokimas gali buti komunikuojamas, tei)" n erres' as. .Kiekvlenas su vokiamas objektas, - skundziad [ts, - gali buti atpazistamas be pabaigos: turetu egzistuoti 111.'1 iras zodis kiekvienam apskritimui, kiekvienam simbo11\1 l, kiekvienam medziui ir kiekvienam balandziui; atskiras /,I)dis vakardienai.isiandienai ir rytdienai; pagaliau ir atsI II';)Szodis, nelygu, ar suvokejas esi tu, ar as, nelygu, ar vie/ lidS is mudvieju yra supykes, pavydo grauziamas ir taip to11,1LIad infinitum. "3 Komunikuoti - tai nurasyti kaip triuksma ,It ISq signalu srauta, kuriuos siuncia kiekvieno daikto konk1\ -tu mas, perspektyvos salygoti, isskirtinjai ypatumai. Il.urahuotis nuo pasaulio triuksmo reiskia buti racionalisIII, J, u pirmo]i komunikacijos pastanga pradeda ta numateI .rltnima, kur] toliau tes mintis. Pastanga perteikti forma, III'pl'iklausom'l nuo [os empirinlu realizaciju, vainikuojarna 111'1. .lnant universaluma, moksliskuma, matematiskuma,
I. Ibid., p. 70.

77

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PASAULIO

MURMESYS

MIESTAS,

MAKSIMALAI NUO TRIUKSMO

ISVALYTAS

Mes atsigreziame vienas ikita, kad siustume signalus, kurie gali buti primami, atpazjstami ir pakartojami, 0 aplink mus driekiasi duzgtantis, zvimbiantis, murmantis, traskantis ir gaudziantis pasaulis. Mo.S4 pasnekovas priima informacija nesiklausydamas musu gars4 aukstumo, stiprumo, prozodijos ir svogzdesio, bet kreipdamas demesi tik i atpazistama, pakartojama forma, 0 ypattnga musu balso bei" sakinio skambes] skirdamas prie pranesimo vidinio triuksmo. Ir imusu pranesimo nurodoma daikta, situacija ar [vyk] [iszvelgia kaip i pasikartojantt bei abstraktu esin], ne kaip i ypatinga virpant] tank], nugrimzdus] pasaulio klampumon ir skleidzianti savo bo.dingus signalus, trukdymus bei triuksma. Komurukacija sukuria praktika abstrahuotis nuo daiktu emptrines dirvos. Pasalinti triuksma, - vadinasi, sekrrungai priimti zini'l. J'l perteikti - tai vel pasiusti abstrakcta forma. Abstrakcija islaikoma komunikacijos priemones. Bendruomene, gimstanti komunikuojant, yra pasnekoV4 sajunga, - pasnekovu, kurie visi yra siapus, kurie viens kitam nera Kitas, bet visi - To Paties variantai, draugen vienijarni bendro siekio atremti terslanclo triuksmo potvyru, Sokratiskoji pastanga uzmegzti rysi su pasalieciats is tikruju yra pastanga [kurti idealia universalios komunikacijos respublika - miesta, maksimaliai isvalyta nuo triuks,m04, 0 ne racionaliai patvirtinti, kad egzistuoja Atenu respublika. Meginama pradeti mokslini bei matematin] diskursa ir nutlldyti pasaulio gausma.Is abstrakciu matematiniu esiniu konstruojant objektyvia gamtos reprezen4. Ibid., p. 68.

tacija sukuriama kvazitobulos komunikacijos bendruomene, perregima rusoistine bendruomene, kurioje tai, kas formuluojama kiekvieno galvoje, yra taip pat formuluo[ama ir kitu galvose. Musu Iaikais tokia bendruomene turetu atsirasti, nes visa informacija koduojama skaitmen iniu pavidalu ir per palydovus transliuojama ikosmines irdves tylumas. Bet ar is tikruju universalus, abstraktus, objektyvus rnokslinis diskursas yra nepartikuliarizuotas ir kiekvieno diskursas? Negali buti atsitiktina, jog filosofuotiIe i kurti sava filosofija, tokia filosofija, kuri tau tsnykus I r subyretu. "Jei filosofija yra autobiograftska ta prasme, 1 uria mokslas toks nera ... ", - sakiau as, kai viena mokslo Illosofe mane nutrauke, uzgincydama si'l perskyra, "Paika tvirtinti, - [etgu Einsteinas nebutu isrades butent to- 1los reliatyvumo teorijos, tai kas nors kitas butu tai padaI\'S, - priestaravo ji. - Dabar jau visi supranta, kad tie IIuornenys, su kuriais jis dirbo, ir tos teorijos, kurias jis Ji1(\ginointegruoti, gale]o bou suformuluotos ir integruotos IJ( 'hale sktrtingu isivaizduojarnu ir kol kas dar nejsivaizIIuojamu budu. Jeigu Einsteinas nebntu laiku pasprukes I nacistines Vokietijos, visiskai pagnstat galime manyti, II)); mes taip ir neturetume butent tokios reliatyvumo \t'orijos." Terminas "elektra" skirttnga dalyka reiskia 11-1 vizoriu remontininkui ir inzinieriui elektrikui dirh.inctam su miestu jegaintu generatoriais ar su laboraImlni4 bangu saltnimo ekranu iranga (CAT-scan), sio ,()dlio reiksme kitokia ir meteorologui, ir kietu kunu 111',11 ir astronomui. Ji vis kitokia kiekvleno]e laboraui, 1I)I'IJoje; iekvienas mokslininkas, dirbdamas su skirtink 1',,11 modeliais bei paradigmomis, .. nuzymi skirtingas 11VO terminu trajektoruas. Naujas koncepcijas g=neruoja r 1\' v ien naujos hipotezes bei vis nauji eksperimentai; kai 79

78

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PASAULIO

MURMESYS

vienas mokslininkas skaito kito mokslininko darba, skaitanciajam terminai gali judeti skirtingom nei autoriui savokiniu operaciju trajektorijorn. Tad ar Serres' 0 piesiamas idealas - perduoti zmias maksimaliai tiksliai, visiskai iSvalytos nuo triuksmo visuomenines erdves industrijoje, - nera tik dar vienas prekyvietes stab as - komunikacijos teorijos (israstos tam, kad tarnautu musu rrnlitartniam-Industriniam kompleksui) stabas? Serres' 0 a~gumentacija vercia it su triuksmu tapatinti visa empiriskurna. ,,Izoliuoti Idealia forma, - vadinasi, padaryti jq nepriklausoma nuo empirinio pasaulio ir nuo triuksmo. Triuksmas yra ernpirine pranesimo dalis, lygiai kaip empirinis pasaulis yra formos triuksmas, "5 "Tasai .trecias brolis', kuriuo reikia nusikratyti, - daro isvada Serres'as, - yra empirikas su savo empiriniu pasauliu. [...] Kad butu [manornas dialogas, turi uzmerkti akis ir uzsikimsti ausis pries sirenu gtesme bei grozi. Vienu mostu mes pasalinarne klausa ir trruksma, regq ir nevykus] piesin]; vienu vieninteliu mostu mes suvokiame forma ir suprantame vienas kita."" Racionalistai - matematikai, mokslininkai ir stebuklingieji graikai - eliminuoja signalus, siunciamus empiriruu parttkuliarybiu ir perteikineja tik abstrakcias ideal~b:.s; empirikai susirenka visus trukdymus, kuriuos skleidzia empiriniu realiju partikuliarybes, ir varto]a skirtingus zodzius kiekvienam apskritimui bei kiekvienam balandziui, apskritimams bei balandziams, kuriuos savaip mato kiti, apskritimams bei balandziams, suvokiamiems mesedziu pasnekovu akimis, pavydo ar godulio temdomomis. [ie tai plktieji trukdymo genijai, kaktomusa besibrukantys i
5. Ibid., p. 70. 6. Ibid., p. 70.

kiekviena pastanga komunikuoti neabejotinos inforrnacijos vteneta kitam. ,,Juo labiau [emptrikat] teisus, tuo maziau mes juos girdime; galop jie kelia vien triuksma."? Empirikai - tai pasauli valdantys demonai. Bet negalt [sisavinti vis daugiau siq efemerisku tikriniu vardu pasaulio signa lams [vardyti: tenka su jais kovoti. Vlenintele iseitis - kartu su Leibnitzu tarti pries Locke' q, jog "empirizmas visad butu teisus, jei neegzistuotq matematika'". Bendruomene, uzmezganti komunikacija, tikrumo irodyrnu turi laikyti tai, jog ji egzistuoja. Vienintele iseitis .nenorett klausytis Protagoro ir Kaliklio, - nes jie yra I' isus", IITatai nera argumentas ad hominem; - raso SerI" s'as, - tai vieruntele [manoma logiska gynyba'". BenIruomene, kurios noreti yra musu prievole, nesiekia klausytis nezmogtsku daiktu glosolaliju - pasaulio duzgesio, ~irskesio, murmesio, traskejimo ir gaudimo, - klausytis mikciojanciu balsu, virpesiu bei svogzdtmo, bet privalo 1roksti tobulai suderintos klausos, kad gtrdetu kosmoso cdrveje palydovu transliuojama matematika, Kaip nepaprastai apvainikuoja senoves sokratme dialogo Itlosofija dabar jq uzbaigianti nudiene komunikacijos teorlja! Kova, kad butu sukurtas perregimas intensyvumas, ra grumtynes pries pasaulio signalu retransliatorius. I omunikacija priklauso nuo nekomurukacijos (ir yra [os mtroji puse), tai yra priklauso nuo noro nekomunikuoti ir grumtyniq, kad butu nutildyti empiriniai demonai. Ra.lonalumui ir logikai belieka vienintele logiska gynyba I. i aktyvi ir kovinga valia nesiklausyti Protagoro ir I D liklio, - nes jie yra teisus!
7. lbid., p. 70, past. 11. B. Ibid., p. 70, past. 12. l. Ibid., p. 70, past. 12.
11./\ 8

80

81

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PASAULIO

MURMESYS

SUSIOORIMAS

SU KITU

Komunikacija Serres' as vaizduojasi kaip keitimasi israiskomis, turinciomis ta pacta informacine verte tiek gave[ui, tiek siuntejui, israiskomis, kuriu verte sumazeja iki apyvartines vertes, Tokios tsraiskos, kurios atpazintu tai, kas ski ria viena apskritima nuo kito, viena simbol], med] ar baland] nuo kito, viena vakardiena, standtena ar rytdiena nuo kitos arba tavo pikta ar pavydo aptemd yta suvokima riuo manojo, - tokios formuluotes neturi komunikacines vertes. Toliau Serres' as vaizduojasi pasnekovus kaip siuntejus ir gavejus, kurie pasikeiCia funkcijomis. Tokiu mastu, kokiu priimtasis signalas buvo issiustasts, ir komunikuotas pranesimas, buvo abstraktus bei nepartikuliarizuotas , kiekvienas pokalbio partneris virsta tapaciu kitam: klausytojas tampa kalbetoju, sakanciu tai, ka grrde]o, 0 gavejas - to, ka prieme, saltlniu. Serres' as [rodtneja, esa dialogo metu abu pasnekovai "jokiu budu nera pnesiskr?", bet To Paiies variantai, nes klausejas ir atsakovas pasikeicia vaidmenimis, - saltirus tampa prierneju, 0 priemejas salttniu, ir tatai vyksta "tam tikru ritmu". Bet ar sis ritmas kaip tik ir nesupriesina j4.? Ar tasai laiko tarpsnis, kai signalas issiunciamas ir priimamas, nesudaro histerezes, kurios metu pradedama trukdyti ir klaidingai interpretuoti? Ar Serres'o vaizduotes kuriamoje Idealioje respublikoje, - komunikacijos mieste, maksimaliai iSvalytame nuo triuksmo, - siusti ir priimti signalus nereiketu vienu metu? Kuo maziau laiko uztrunka komunikaci]a, tuo maziau iseikvojama termodinamines energijos ir pasitaiko entropijos. Model] [sivaizduotume kaip du modemus, simultaniskai perduodancus ir priimanCius informacijos vienetus.
10. Ibid., p. 67.

Taciau ka nors teigti nera tas pats, kas paprasCiausiai pasidaryti momentiniu saltiniu, siuncianciu formuluote, del savo abstraktumo tampancia ekvivalentiska bet kam, ka pasnekovas siuncia bei priima ar gali siusti bei priimti; ka nors teigti, - vadinasi, kam nors sinlyti patvirtinti, uz7i ncyti ar teisti. Pasiulyti save kaip diskurso subjekta - tai , tsiverti prtespnesai ir diskreditacijai. Tapti diskurso subjektu - tai pavesti save kito valiai. Jau vien pasveikinti kita reiskia pripazinti jo arba jos teise i save. Pateikti kam nors klausima nera tas pat, kas paprasciauslai pasidaryti prieme]u, laukianciu informacijos, kurta greit~i vel pasiusi: tai yra apeliuoti i kita, prasant paciam ncprieinamo. Paklausti ar net pasveikinti kita, - vadinasi, - npnuoginti savo neismanyma, stoka ir skurda bei prasytt pagalbos tau nesimetrtskaji. Kreiptis i ka nors nereiskia paprasCiausiai kreiptis i Informacijos saltini: tai reiskia kreiptis i atsiliepsiantij], I uris prisiims atsakomybe uz atsakyma. Laikas, delsiamas tarp teiginio ir atsako, - tai laikas, per kuri kitas, 1101'S ir budamas Cia, priesais tave, atsitraukia i ketvirtaji matmeru, - atsitraukia, darsyk patvirtindamas savo kitoniskuma, pakildamas vtrs savivaizdzio: ir kita atsitraukta, visuomet isktldama virsum to, kaip ji man atrodo ir kaip as jai atrodau, - kad tai uzgincytu arba patvirtintu, [sitraukti i pokalbi su kitu, - vadinasi, sudeti ginklus ir itsisakyti gynybos, atlapoti savo poziciju vartus, atsiverti kltam, pasalieciui, ir atsiverti netiketumams, prtespnesai h i kaltinimams. Tai - statyti ant kortos visa, kas atrasta ar .'ukurta. [sitraukti i pokalb] - tai grumtis su triuksmu, su II'U kdziais ir teisetais kazkieno interesais, visad besiklau/!, nCiais vyresniaisiais broliais ir mazaisiais hitleriais, I , d atsivertum svetimam, balieciui ir actekui, atsivertum iukoms ir atstumtiesiems, palestinieCiams, kecua ir krou 83

82

NIEKO

BENORA

NETURINCIVJV

BENORIJA

PASAULIO

MURMESYS

indenams, svajotojams, mistikams, pamiseliams, kankiniams ir pauksciams bei varlems. 1pokalbi [sttrauktama tam, kad kitam taptum kitu.
PRANESIMO TRIUKSMAS

Mes esame reikalingi kaip veiksmingos nauju sakiruu pnezastys, naujos informacijos, formuluojamos senais zodziais, gamintojai. Taciau savo partikuliarybemis, savosios persp~ktyvos salygojamais poziurlais ir budingais sugebejtrnais srusti bei priimti pranesimus mes esame triuksmo dalis. Lalka, reikalinga suformuluoti sakinius, uzpildo musu paciu balsu neskaidrumas. Kokia perregima galetu buti komunikacija, jeigu [aperduodantys kanalai neturetu pasipriesinimo: nebutu melodingo, pompastisko, uzsikertancio, tuos sakinius tariancio balso! Argi komunikacija neapima ir to, kad [derniai sekant pranesima, klausomasi ir vienas kito balso triuksmo, vienas kito gyvenimo triuksmo? Kokia tai komunikacija? Kas ypatinga, materialu, empirtska, tas gali butt be pabaigos atpazjstama, mana Serres' as. Tatai yra virtine signalu, turinciu savo vardus trukdziu fone, kurio nejmanoma uzrasyti ar atkurti. Taciau kasdien mums pavyksta vienas kitam perteikti ne vien abstrakcia tzvalgos formuluote, bet ir tai, kad nepakartojamai uzbure beprasidedancios ziemos popiete, kazkieno istartu, dar niekieno anksciau nesakytu zodzi4 zavesys ar dar niekad nepatirtos [ausenos keistumas. Kalba yra stulbinanti galia ribotu zodziu ir gramattntu strukturu skaiciumi sakyti dar niekad nesakytus sakinius, kurie [vardytu dar iki tol nenutikusius [vykius, Kiekvienas naujas sakinys, kuriuo pavyksta ka nors pasakyti, tai padaro nuosekliai deformuodamas kalboje
84

[au egzistuojancias sakiniu paradigmas, teigia MerleauPonty. Kiekvienas naujas sakinys toliau lanksto, pleCiair deformuoja koda, "Sutikime, - raso Serres'as, - kad [...J komunikacija galima tiktai tarp dvieju asmenu, pratusiu prie tu paciu [...J forrnu, ismokytu koduoti ir iskoduoti reiksme tuo paciu raktu."!' Bet kai amerikietis, isauges su tndenu legendomis, sako anglui, aukletam legendu apie imperinius uzkariautojus dvasia: ,,Jis drasus ...", - sttam ~odziui jiedu turi skirtingus raktus. Ir jei jie viens kita supranta, tai todel, kad improvizuoja pokalbiui reikiama
rakta,

Argi nera klaidinga manyti, esa komunikuoja tiktai reiksme, fiksuoto ar besipletojancto kodo skiriama zodzi~ms?Komunikuoja ritmas, tonas, periodiskumas, uzsiI irtinejimai ir nutylejimai. Uzdususio balso skubotumas perteikia [vykiu sukur]: balsa slegianti svinine tyla isduoda slogu vietos nuoboduli, ,,{rodykite", - reikalauja logocentristine sistema, kurta garbina meno istorikas. ,,[rodyk, kadmane tebemyli...",-sakoJoanna Frueh, perIormanso kritlke, - sako tai [vairiorrusintonacijomis, ivairill garsumu ir [vairtais crescendo, - polemizuodama su 11 kademiskai reikalaujanciu balsu ir sukdamasi aplink vyrlsk]: ,,{rodykite... Irodyk, kad vis dar myli mane ..." ,,{rodyk, kad vis dar myli mane ..." Musu burnu skleidztamas triuksmas, uzpildantis laiko larpsru, per kur] perduodamas pranesimas, komunikuoja larktu triuksma arba leidzia atpazinti [uos tarp empirines 1;0 usybes. BalsuiStardamikiekviena mums nusvitusia empirines detales tzvalgq, - tzvalgqypatingo apskritimo, med/.io ar balandzio, t kuriuos zvelgerne vakar, supyke ar wauziami pavydo, - ir sttaip [sibraudami t visuotine slap1 l~odzi4, lozungu ir [sakymu apykaita, issirinkdami tam
11. Ibid., p. 65.

85

----~-----

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PASAULIO

MURMESYS

'

tikra pasnekova

ir nutraukdami

pasakopma

arba aiskini-

ma tam tikra intonacija, iSpuoliu ar balso moduliacija, perteklingais elementais, kurie skleidzta mtgla, ar iStiktukais, kurie rauda, bliauna ar atima zada, - taip mes sekmmgat komunikuojame begalme aspektu bei perspektyvu gausybe ir diferenciacija, taip pat galimybe neribotai atpazinti empirines detales. Kiekvienasrmanas, neva mestiktai keliame triuksma, is tiesu yra zmogus, nenoris klausytis. Tasai, kuris supranta, neststengia skirti abstrakcia forma is tono, ritmo ir balso moduhaciju, frazei savaime bo.dingo triuksmo, kakofonijos, lydtncios siunciama praneslma. [is arba ji taip pat klausosi sio vidinio triuksmo, - gergzdziancio ar degmancio kvepavimo, htperventiltuojanciu arsnaudzianctu plauciu, visokiu burzgesiu bei vidinio aido, - trruksmo, kuriuo pranesimas yra partikuliarizuo[amas ir materializuojamas, kuriuo nurodoma ir komunikuojama empirine realybe to, kas neribotai atpaztstama ir sutinkama, einant savuoju gyvenimo keliu. Drauge su siuo vidiniu triuksmu, apeliuodamas i mus ir keldamas reikalavimus, su savo materialumu atsiskiria ir stoja pnesais kitas arba kita. Kitas nera vien paslkartojanti apeliavimo i mane bei priestaravimo funkcqa: jis arba ji tai empiriskai atpazistamas pazetdziamumas ir [sibrovimas. Savo kurtn] Visage Luciano Berio komponavo ne zodziats, 0 balso elementais, is kuriu sudaromi zodziai, atodusiats, alktelejtmais, dvejojimais, svogzdesiats, svilpesiais, kukciojimais, kikenimais, kniurzejimu, verkslenimu, riksmais, prunksejimais, murkimu, burbciojimais ir dejonemis, - is kuriu kartais ima ir susidaro zodztai. Jis panardino siuos garsus imilziniska erdve, kurioje duzgta, dunda, dainuo]a, dzingsi, blesta elektroniniai garsai ir kurioje masinu griausmas galop paskandina zrnogaus 86

balsa, Tais garsais Cathy Berberian atsiskleidzia labiau, nei butu atsiskleidusi savo intencijomis ir sprendimais, Cia ji apnuogina savo jautruma, imluma, mirtiskuma ir savo kuniskosios egzistencijos tekme bei spektra, Kaip informacija perteikianciu israisku veiksmingos priezastys, mes esame lengvai pakeiciami vienas kitu. MuS4. iSskirtinumas ir savybe buti neribotai atpaztstamiems randasi, girdisi is musu suksruu ir sumurmejimu, musu [uoko ir asaru: is gyvenimo triuksmo.

FONO

TRIUKSMAS

jetgu neosokratine Michelio Serres' 0 komunikacijos teorija nesuprato - nepanoro suprasti - komunikacijos vidi- n io triuksmo: pulsavimo ir svyravimo, tembro neskaidrumo ir balso tankio, gyvenimo triuksmo, kiekvienam ar kiekvienai bo.dingo ypatingo triuksmo, - ji taip pat n suprato - nepanoro suprasti - ir foninio triuksmo, kuris ,'lIpa musu kalbejima, .arso izoliacijos ir skaitmeninio [raso technologuu pazan1',:1 zada galimybe visiskai pasalinti foninj trtuksma, Seniorines deprivacijos kameras septintajame desimtmetyje I~rado Johnas C. Lilly, dirbes su delfinais ir meges, kaip ir I I kvienas nardytojas, giliq povandenine tyla bei palaima, Lid ir sumanes jq pakartoti sausumoje, Taciau technolo1',IJa, salinanti triuksma, taip pat eliminuo]a ir komuni1.1 ijq. Nebesant [okiu gtrdimuju, regtmuju bei lytejimo lonlruu signalu, nebejuntamos ribos tarp vidaus ir isores, I)1\ cities ir dabarties, suvokimo ir vaizdiruu, ir netrukus 111)11 i nka haliucinacijos. Jeigu, periengus tam tikra foninio 11'1 LI ksmo lygi, tampa nebejmanoma priimti apibrezta Ignalq, tai ketinimas it pasiusti neberealizuojamas be tam 87

NIEKO

BENDF\A

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PASAULIO

MURMESYS

tikro is visu pusiu gaubiancio duzgesio, kuris stgnala sustiprintu, [terptu pauziu ir reguliuotu krypt]. Erdves kapsules buvo papildytos [rasytu baltuoju triuksmu misko slamesiais, miesto gausmu; tie [rasai pardavinejami gyventojams, turintiems nuo garsll izoliuotus butus. Tai, kad foninis triuksmas yra esminis dalykas komunikacijal, mes suvokiame suprate, jog musu kuno komunikacijos sistema signalus priima ne pasyviai atverusi is anksto uzprogramuotus [autrius pavirsius isores stimulams, bet issirinkdama viena signala is gausybes nerelevantisku ir priestanngu. Receptorinis organas gali priimti didziule signa III [vairove: percepcija yra aktyvi [ega, fokusuojanti suvokima i figurq, Izoliuojanti, atribojanti ja, suteikianti [ai pavidala, 0 tai, kas liko, - redukuojanti i nediferencijuotumo bukle. Jeigu kiekviena karta pazvelge matome figurq, issiskirlancia is gretimu objektu, tatai vyksta ne del fiziniu stimulu, stunciamu imusu tinklaine: tatai turi prtklausyti nuo musu zvilgsnto aktyvios jegos. [ei priemejui komunikacija reiskia is fono aktyviai isskirti ftgura, tai [os be fono negali ne buti, Zi11rint i uzdara elipses formos [uodai nudazyta deze, vienodai apsviesta balta sviesa, [uodumo nematyti, taip pat visiskai nematyti ir pavirsiu; viskas, kas matoma, - tai svytintis pilkas tankis. Bet jeigu ant tos dezes sieneles priklijuojama balta popieriaus [uostele, sviesa staiga nuskaidreja, aplinkos svytejimas priblesta ir sustkondensuoja i[uoda spalva. Kai psichologas pasodina subjekta kambaryje taip, kad jis matytu tik vientisa placios, vienodai apsviestos sienos pavirsiu, subjektas negali iZiureti, kaip toli nuo [o yra ta siena, is visa nemato [oklo pavirstaus, regi aplink save tik gilia terpe ir negali pasakyti, kokios ji spalvos. Johnas Cage' as, syk] isejes is kambario, izoliuoto nuo garsll, pareiske, jog nera tokios bukles kaip tyla. Tame kambaryje 88

jis girdejes snarant, pulsuojant, svilpciojant, zyziant, skimbciojant ir girgzdant, - tai jo raumenu ir Iiauku veikla rezonavo su nesibaigianCio atmosferos [udejimo virpesiais ir grumejimu. Jei priimti apibrezta signala yra skirti skambanti lauka i figurq ir fono duzges], tai it issiusti - paversti to lauko gausmu. Komunikacijos teorija fono duzgesi identifikuoja kaip daugybe nerelevanttsku arba prtestaringu signalu. Pavadinti it triuksmu - tai laikytis poziurio, budingo individui, kurio teleologine skirtis yra butt idealios respublikos pilieCiu, - respublikos, maksimaliai Isvalytos nuo gyvenimo triuksmo ir nuo empiriskumo: stebuklingosios Craikijos ar absoliuciai perregimos rusoistines visuomenes pilieciu. Mes visiskai kitaip suprasime fonini triuksrna, jei itarp musu sklindancia balsine raiska pazvelgsime is evoliucines biologijos perspektyvos. Viena diena, megtndamas isvairuoti per chaotiska Teherano gatviu eisma, sulig kiekvienu kryptelejimu susilaukdamas pypsejimu is automobilru, vaziuojanciu greta, paskui mane ir priesais, tarstelejau atsitiktiniam keleiviui, kuri buvau paemes, kad sitokiu budu [veikes penkis kvartalus, [auciuosi nelyginant i kelio vidurj isrepliojes driezas, pasertas blogais antidepresantais. ,,0, jie nenaudo]a signalo kaip mes, vakarieciai, kad perspetu ar pagrasintu, - pasake mana pakeleivis. - jie kaip putpeles -lesa prinokusius kviecius lauke ir krykauja". [ts turejo galvoje, jog jie kuria garsine aplinka, kurios padedami simbiotiskai vienas su kitu susilieja. Supra tau it issyk, nes mintyse akimirksniu iskilo tos ilgos naktys, kai vaziavau per Turkija ir Irana, kai pasiekti kita miesta prireikdavo ne valandos, kaip budavau paskaictaves, bet sestu, nes sugaiSindavo beviltiskal apleistas kelias ir patvinusios 89

---

---------

NIEKO,

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PASAULIO

MURMESYS

upes, ir prisiminiau tanakt pagalvojes. jog vairuoti automobil] - tai absoliuti atsiskyreltsko buvio forma, kuria galu gale isrado civilizacija. Kai vidury nakties esi vienui vienas viesbucio kambary kur nors svetimoj saly, negali staugdamas islieti savo vienatves ir apleistumo, nes kas nors uz sienos butinai tave isgtrs, taciau jeigu nakcia vaziuoji plentu, gali sau rekti, kiek tinkamas, ir ne vieno[e is masinu, prasilenkianciu su tavim priestnga kryptimi, nieks nieko neisgirs. Kai vaztuoju kur toli nakt], buttnai, nelyg Simonas Stulpininkas ant savo stulpo Egipto dykumose, leidzruosi i radikaliausias dvasines pratybas tema Memento mori, apzvelgdamas savo gyvenimo prasme ar beprasmybe priesais plytinciose kosminese erdvese. Su pypsinCiais signalais ilgesio ar vienatves klyksmai prasismelkia pro uzesio luksta, kuriuo apsigaubia judantis auto mobilis, jie susilteja ir tampa bendri. Gyvendamas su pauksciais, matai, kaip j4 skleidztamo triuksmo lygis nenusileidzta namo keliamam triuksmui, vejui, kuris pradeda snabzdett ir svilpauti Ianginese, neatsilieka, kai tu pasuki patefono garso reguliatortu. Cyvunu balsine raiska provokuoja grumantys ir skrebenantys negyvi daiktai; zuvys leidzia garsus drauge su srovemis, 0 pauksciai ctrskta su vejy]e girgzdanctu misku. Gyventi, - vadinasi, aidu atliepti vibruojancius daiktus. Materialiems daiktams buti, - vadinasi, rezonuoti. Daiktuose esama garso, kaip daiktuose esama sflumos ir salcto, ir daiktai rezonuoja, kaip jie spinduliuoja savo siluma ar savo salt], Putpeles ir albatrosai, varnos ir kolibriai, kojotai ir ruoniai, zuvys ir didieji banginiai, krokodilai infragarsu, 0 vabzdziai maldininkai - ultragarsu testa ir aidu atkartoja saku girgzdejimq, lapu snarejima, upeliu ciurleruma, pelkiu duju snypstima, veju sukuriavima, uolienu slankiojima ir zemes plokstumu trint], 90

Sis trtuksmas analitiskat netsskaidomas, kaip pageidautu komunikacijos teorija, i daugybe signalu, informacijos vienetu, kurie yra nerelevantiski ar priestarauja vieni kitiems: kurie, pasak Serres' 0, tampa abejotini. Triuksmas figuruoja kaip skambesys bei balsine raiska, kurie, nelyginant musu girdimas svirpliq sparneliu skrebejimas, nepranesa jokios zinios.12 Olivier Messiaen' as savo kuriny]e Chronochromie nesukomponavo i muzika, ritma, harmonija ir melodija daugybes dziunglu; pauksCi4 skleidztamu stgnalu, jo turetu didziule]e pauksciu balsu iras4 kolekcijoje; klausydamiesi Chronochromie, mes girdime metalu garsus - cimbolus, varpelius, plokstes, vamzdzius ir dildes, medzio garsus - raudonmed], azuola ir bambuka, odas - sty gas ir bugnus, pluostus sluoteles, be to, dar virve, gumq bei skyscius, girdime visa tai transformuojantis i paselusiai dziugaujanti galybes plunksnuotu ir skraidanctu padaru kleges]. Ir mums besiklausant, tasai klegesys vel pakinta, virsdamas musu paciu garsais. Ir mes taip pat kornunikuojarne tai, ka komunikuojame, drauge su foniniu triuksmu, ir sykiu komunikuojame fortin] triuksma. Komurukacija vyksta, kai zemes, vandenynu ir dangaus vibracija surenkama, kondensuo[arna bei Isskleidztama tavo kuno ertmese, 0 tada pale idziama, ir [os aida iSgirsti sugriztant su veju ir jura. Irian Dzajoje" regedavosi, jog kad ir koks butu velyvas metas, visuomet atsiras kas nors, kas negali uzrrugtt ir savo nemigos valandas leidzia dainuodamas ir musdamas
12. Svirpliai bendrauja ultragarsiniu dazruu, pernelyg aukstu, kad ii galetu iSgirsti zmogaus ausis. Diane Ackerman, A Natural Histonj of the Senses, New York: Random House, 1990, p. 195. * Vakaru Iriano sritis, uzimantt Naujosios Cvinejos salos vakaru dal].
(Vert. past.)

91

NIEKO

BENORA

NETURINCIVJV

BENORIJA

PASAULIO

MURMESYS

bugna. "Gal jie ruosiasi kokiai ceremonijai ar sventei?", paklausiau misionieriaus, kuris buvo mane priglaudes, su [uo dabar laukeme kalediniu vidurnakcio misiu. "Ne, atsake jis. - Taip buna kiekviena nakti. Tiesa sakant, jie bijo nakties. [ie kaip vaikai", - pridure, ir siuose zodziuose nugirdau jo metu nuovargt Taciau jqjq balsai man neatrode sklinda is baimes sukaustytu krutiniu. Man ju monotoniskai traukiama daina ir traliavimas skarnbejo taip, lyg pasigautu ir testu garsus, kuriuos leidzia [u paciu gerkles bei kitos gerkles, garsus, kuriuos skleidzia pelkynai, nakties paukscial ir vejai. Le Clezio ilgai gyveno su indenais Crape, Meksikoje ir Panamoje: gyventi tarp ju - tai gyventi ju muzikos dienas ir naktis: muzikos, grteziamos bambuko stiebais, skyletais vamzdeliais, bugnais, kriauklemis, tarskynemts, taip pat ir balsu - [temptu falcetu, kai gerkle virsta fleita ar svllpyne. Le Clezio girdejo ta muzika uztant tropiruam miskui - sunims skalijant, bezdzionems klykaujant, aguCiams, vanagams, jaguarams rekaujant ir varlems kvarkiant, gausme, kuris tropiniuose miskuose naktimis nepaliau]a. Jam atrode, kad kiekvienas muzikologas, sintezatoriu pilnose Paryziaus ir Frankfurto laboratorijose Isstudijaves indenu muzikos [rasus, bntinai ims sieti ypatingus jos garsq aukstumus, gamas, ritmus ir frazavimus su kulturos vertybemis bei konvencijomis ir megins Cia izil1reti rY13iu ju mitais bei tragiSka s kulturos istori]a. Taciau indenu muzika - tai suksntu ir recitatyvu muzika, neturinti melodiju ar harmonijos, muzika, sukurta ne sokiams ir ne tam, kad patiktu: tai yra muzika, kuria [ie regi, girdi ir [aucia nakties anestezija, "Melodinga muzika pirmiausia yra [sitiklrumas, \ kad laikas takus, kad [vykiai kartojasi ir kad esama to, ka mes vadiname .prasme." Taciau "indenui muzika neturi prasmes. [i neturi trukmes. Neturi nei pradzios, 92

net pabaigos, net kulminacijos"." Zodziai - tai kalejimai, kuriuose zmogaus pavidalu kalinama alsuojanti gyvybe; muzikoj be melodijos ir be prasmes indenas girdi gyvunijos, augalijos, mineralu ir demonu pasaulius. [os reikia klausytis tenai, Lankadones tropiniu misku naktyje, suprantant, jog 13i muzika" nera estetinis produktas, kitaip " tariant kurmys, kuriamas vienos zmogiskostos subjektyvybes, megtnancios perteikti pranesimus ar tokias imanentines busenas kaip nuotaikos, jausmai, vertybes kitai zmogtskajai subjektyvybei. [i yra misko snaresiu, smelynu snabzdejimo ir dangaus kunu duzgimo tasa. Atskirta nuo gyvosios ir negyvosios gamtos balsu, grumejimo, girgzdesiq ir uzciojimq, muzika tampa vien zmoruu komunikavimo priemone. Jq gali papildytt zodztai, lssakantys individu vienisuma, nugalimq zmogiskos meiles, Taciau 13i omunikacija mieste, ideahai isvalytam k nuo triuksmo, sukurta gana neseniai. Vienas draugas savo moderniausia aparatura man neseniai pagrojo vienintel] visa balieciu kecako kompaktini diska. Klausydamasis buvau apstulbintas ir uzburtas skaitmeniniu budu [rasytu ir apvalytu garsq tyrumo, skaidrumo ir grozto, Bet po keliu rninuciu pagalvojau, koks tas [rasas abstraktus; klauseisi vien kecako toninio zemelapio, lyg skaitytum koncerto partitura arfai, negirdedamas tindiliuojanciu crescendo ir nematydamas elegantiskos bei aristokratiskos arfininkes f1guros, sedincios senosios Prahos barokine]e koncertu sale]e. [ei vaziuojanciam su manimi automobiliu duodavau klausyti balieciu ar Javos muzikos [rasu, niekada n sulaukdavau nieko kito, tik susierzinimo, ir atsiprasin damas aiskindavaust esas pakeretas tos muzikos visu I., lydinciu aplinkybtu deka: grrdedavau [a, kai pabaiges
I . J.M.G. Le Clezio, Hat, Geneva: Skira, 1971, p. 51-52.

93

NIEKO

BENDRA

NETURINCllJJlJ

BENDRIJA

PASAULIO

MURMESYS

dienos darba is leto traukdavau per tamsias ir dregnas dziungles: kai valanda dvi lukuriuodavau tarp liezuvaujanciu balieciu, ne kiek nesijaudinanctu del to, kad muzikantai [au dvi valandas veluo]a atvykti; kai ausis priprasdavo prie varliu kvarkimo ir nakties vabzdziu zyzimo; kai sesdavausi ant zemes t besiplecianti sedanciu zmoniu rata ir kai sventikas uzdegdavo fakelus, zadinancius baisingas sventyklos teritorija sergstinciu demonu figuras. 0 smilkalai isjudindavo zydmctuose medziuose ir vynuogienojuose snaudziancias dvasias, ir zvilgantys, nuogi, ant zemes glaudziai susedusiu zmonitt kunai imdavo linguoti, sklindant transui, senam it jura; tada ju gyvultski riksmai staiga pasveikindavo pasirodancius dievus, kurie [siltedavo t zmoniu tarpa: sokantys dievai, apsidare puikiats silkats ir batika, vainikuoti liaunastiebiais ziedais ir rukstanciomis smilkalu lazdelerrus, nuo brangakmeniu zarstq rubinu ir safyru ziezirbas. Skaitmeninis [rasas, apvalytas ne tik nuo garsq atkuriancios [rangos triuksmu, bet ir nuo foninio atlikimo triuksmo, man rodes, tobulai neatkuria kecako sokio garsu: jis atgamina muzika, Vakaru civilizacija, XVIII amziuje sukurusi rinkos ekonomika, 0 ir ekonorrune veikla: sukurusi abstrakcia universalia libido esme: sukurusi zrnones kaip moteris ir vyrus; sukurusi laisva objektyvu gamtos, istorijos ir kulturos verbalizavima: sukurusi kultura is afrikiecitt fetisi; bei kurianti tapyba is thangku, tu kosrniniu diagramtt ir priemoruu susikaupti meditacijai, randamu Tibeto gompose, sukurusi mena - mena menui - is ritualu bei pilietiniu ceremoniju, - si civilizacija dabar stai sukure muzika is balieciu kecako. 0 patys balieciai neturi savo kalboje zodzto, reiskiancto "menas", ir nesiklauso muzikos; nakt] sventyklos teritorijoje jie supa savo klykiancius vaikus, juos maitina, plepa su kaimynais, iseina ir atsinesa 94

uzkasti, groztsi ir negailestingai krttikuoja savo gentatn], sokant] Rama ar Sita, [eina t transa, is jo iseina, transubstancijuojasi i dievus, demonus, upes, audras ir nakti. Juk is tikruju, kai Bachas komponavo, repetavo ir dirigavo kantata, jis ne siaip kure muzika: jis garbino Dieva, pelnesi dorybes ir isgarryma, islaike dvylika savo vaiku, varzesi su Telemannu ir Purcellu, kele savo globe]o kunigaikscio prestiza bei gerino savo reikalus, ir padejo surengti vykusia sv. Kaledu svente visam miestui. Muzikos kurimas mnsu laikais, kaip ir kulturos kurimas apskritai, neismatuojamai praturtina musu pavelda ir, pasakytu Nietzsche, siq senute zem~ padaro vieta, mielesne gyventi. Kompaktinio disko muzika buvo sukurta elektroniniu budu eltminuojant visus ribinius ir nesamoningus signalus, sklindancius is nemuztktnes garsines aplinkos: kaimo, tautos ir istorijos plepepma: tolima dievu ir demonu snabzdes] if grumejima: lojancius sunis ir giedanCius gaidzfus, kuriuos is snaudulio per anksti prizadino ausra, ju regima svytint fakelams; naktinius vabzdzius bei varles: lapu snarejtma: Iietaus teskeruma, oro sroviu nakties dangu]e nerima ir uolienu klodu gtrgzdejima, - pasalinant fonini tnuksma, Mes taip pat reiskiames balsu ir siunciame pavirsiais signalus ne vien todel, kad turime perteikti kokia ziniq. Reiksminga kalba, frazes, kuriose galima, pagal Serres' a, atskirti kaliforuja nuo kakofonijos, pranesima nuo trtuksrno, sudaro tik abstrakciaja kalbos dal]. Analizuodami bet kok] teksta, gramatikos ztnovat ir lingvistai didziai nustemba, kad bet kokia sneka turi tiek daug perteklingu elementu: kokia didele dalis to, ka sakome vienas kitam, tera karto[imaisi, choras, snabzdesiat ir istestas rezonansas. Niekuo mes nesiskiriam nuo dangaus pauksciu, kurie atsiliepia i vicnas kito balsa, bet ztno, jog visame siame klegesy tik r tkarciais pasitaiko jiems adresuojama informacija apie

95

PASAULIO NIEKO BENORA NETURINCIVJV BENORIJA

MURMESYS

kokia nepaprasto

skonio sekla, siandien

pclbertq i Iekstele,

arba apie kok] pavoju. Tu snaudei savo kambary ir nubudes F)agalvojai, kiek cia tu valandu, Pamanei sau - kaip susivelusi ypata ant lovos is prancuziskos karika turos, kuria prisiklijavai greta pagalves tiesiai pries akis, - .s. [e continue. com~e ~a,. [e ne serai jamais maitre du monde!" (Jei ir tohau taip tesiu, tai niekad nebusiu pasaulio viespatsl). pameginai bent kiek stipriau pavarineti krauja ir pakrutinti sanarius, nuslinkai virtuven, pakeliui nutrenkdamas keleta daiktu, is peties stumtelejai duris, kad net sugirgzeiejO, ~ vis ~i~k~ toks veiksmas toje namuos tvyrancioje kapu tyloje. Uztikai ant sofos sudribusi savo buto drauga, tysanti be gyvybes zymiq nelyg saltakrauje vade per popietes kaitra: "Ei, zmogau, nagi, ka Cia darai, a?" Kurgi infornnacija ? Pasakei tai, kad pazadintum viena kita nakties ga.rsq, siok] tok] ritma, kad iSjudintumei kazka aplinkui. IS supancio materialumo aido ir jo gaudesy t~!ja pa~~dala musu sakomos frazes, siunciamos tam, kad t Hsugqztu, Cyvu ir negyvq daiktu skambesys - ta.i perteklingumas, istestt balsiai ir priebalsiai, svogzde~:;iai, dejones ir suksruat. vapejimas, sudarantys musu kalj:)ejimo, pranesimu nesino, basso continuo. Eksperimentines karinio-pramoninio J;omplekso industrijos stumiama priekin kompiuteriu technologija nesalygtska pirmenybe teikia tam, kad pranesimas butu perduotas kaip [manoma sklandesniu, veikt>mingesniu ir maziausiai pastangu reikalingu budu. Korr1piuteriq technologija suformavo ir toliau veikia siuolajkin~ komunikacijos teorija." Betgi tiek maza is to, ka mes sakome, turi
14. Paskutinieji Michelio Serres'o veikalai taip daug prisideda prie atstatyto empirizmo autoriteto. Greta kitu Zr. Les cinq SeilS, Pans: Grasset,
1985.

kokia nors prasmel Taip maza is viso to apskritai pretenduo]a buti rimtai traktuojama, taip daug yra vien tuscias liezuvto malimas, kuriuo megaujames su tuo paciu siltu malonumu vlduriuos, su kuriuo leidziame sau naugeti ir gadinti ora, IS tikruju, jau seniai nurode Nietzsche, blogas tonas yra mandagio]e draugqoje destyti rimtus vertinimus bei pletoti silogistiSkai pagristus argumentus. Nemaza dalis kalbos, papildandos industrija ir iniciatyvas, kurios yra programuojamos gamtos desruu ar racionalaus moks10, ir kurios funkcionuo]a pacios vienos, sitokia nemaza dalis kalbos, lydincios visokia sumaisti, nervu krizes ir netgi nelaimes, neturi [okios kitos paskirties kaip tiktai kelti juoka, [uoka, atmiesianti aimanas, kauksma, klyksma, [siltejant] t pasaulio kleges]. Kaip ir nemaza to, ka sakome apsikabindami, sakome tam, kad isleistume savo atodusius ir savo raudas t lietu ir [uros platybes. Visi sie meknojimai, suksntat, burblenimai, snabzdesiai, niurzgesiai, ciulbeftmat ir juokas, visas sts trtuksmas, kur] keliame budami drauge, leidzia vaizduotis mus, sutelktomis [egorrus besistengiancius uzgozti vtenaretksm; pasaliecio balsa, - komunikacijos Iengvintoja, [kurujanti maksimalu triuksmo pasalinima, - uztrenkti ji, kad Idealiajame zmogiskosios komunikacijos mieste girdetume tolima pasau110 gausmq ir [o demon us.

I ~98

97

96

Pf r m a p r a d e .a k l s t a t a

Esi iskviestas pas teva ar motina, atgulusiq mirties patalan, ir atsid tires su ja akis iak] nezinai, ka pasakyti. 0 kazka pasakyti reikia. Kitas ar kita prisiartino prie ribos - savo gyvenimo ribos, - kai nebegali daugiau nieko padaryti. Taciau jai teks dar stai ka padaryti: numirti. Tatai ji turi padaryti, padaryti viena, negaledama pasiremti jokia patirtim, [okiom priernonem ar resursais. Tatai ji vis delto tures padaryti ir padarys - gerai ar blogai, narsiai ar netekusi samones, ryztingai ar sugniuzdyta. [i visuomet zino]o turesianti tai padaryti, daznai apie tai susimastydavo, noredavo mirti vienaip ar kitaip, [uk kiekvtenasyk, kai pasielgdavo drasiai ar bailiai, nujausdavo siq galutine akistata. Aristotelis, parases pirmaji Vakaruose traktata is racionaliosios etikos, visu dorybiu sarase drasa paminejo pirmaja, ji ne tik pirmoji tarp lygiaverciu dorybtu: tai - transcendentme dorybe, visu kitu dorybiu galimumo salyga. Juk niekas negali, nebudamas drasus, buti teisingas ar didziadvasis, ar draugas, ar tiesiog nuosirdus pasnekovas. 0 kiekvienas drasus poelgis yra poelgis, atliktas rizikuojant: rizikuojant savo reputacija, tarnyba, nuosavybe, savo gyvybe. Ir tu, iskviestas buu su kitu, kuris yra pne ribos - gyvenimo vertybtu, galiu ribos ir ill istaku, - pasijunti esas prie kalbos galitt ribos. 99

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA PIRMAPRADE: AKISTATA

Slauges sako: "As taip dziaugiuosi, kad jus atejote!" Mat zmo, kad tu gali - privalai - padaryti kazka, ko [os nebegali: pasakytl ka nors mirstanciajam. Ka gali pasakyti? Kad ir ka sakytum, viskas dar Iupose skamba absurdiskai ir tusciai. Tau atrodo, jog vargas ne cia, kad tu tiesiog nemoki reikiamai kalbeti ar niekaip nesugalvoji tinkamo dalyko pasakyti, nes neturi tokiu situaciju patirties, bet ir pati kalba reikiamu galiu neturi. Zodyne ir kombinaciniu gahmybiu arsenale nera galios pasakytt tai, kas turi buti pasakyta. Ir vis delto tu privalai cia buti ir turi kazka pasakyti. Oar niekad tau nebuvo taip aisku. Esama ir tu, kurie neina prie mirstancio]o patalo, sugntuzdytt klaikaus kalbos bejegiskumo. [terns regisi, jog bud ami bezadziai, drauge su kitu [au yra nesami mirties ir tylos karalijon, Bet jeigu sukaupi drasa nueiti, jau nebekyla [okiu abejoniu del to, kad privalai cia buti ir turi kazka pasakyti. Imperatyvu yra tai, kad Cionai butumei ir kalbetumei: 0 ka pasakysi - gal4 gale vargu ar besvarbu. Galop pasakai bet ka: .Viskas bus gerai, Mama," - nors zinai, jog tai kvailyste ir net iZeidzia jos prota: ji zmo, kad mirsta, ir yra uz tave drasesne. ji nepriekaistauja tau del to, ka pasakei; pagaliau tai nebesvarbu, imperatyvu buvo tik tai, kad tu ka nors pasakytum, - bet ka, Kad tavo ranka ir balsas pasiektu jq ir palydetu i niekur, kurlink ji [au nesama, kad jq aplankytu tavo balso-siluma ir tonas, [os pacios alsavimui slopstant, ir kad tavo akiu sviesa sutiktu [os zvilgsni, nukreipta ten, kur [au nieko nepamatysi. Kiekvienam pazjstama situacija, kai atsiveria praraja tarp to, ka sakai, ir to, ka pasakai. Situacija, kurioje sakymas, esmingas ir imperatyvus, atsiskiria nuo to, kas sakoma, ko ji lyg ir nebevaldo, ir kazin ar bereikalauja. Racionaliojoje bendruorneneje normali yra kita situaci[a, - kai esminga yra tai, kas sakoma, 0 sakymo vyksmas 100

neesminis, kurioje imperatyvu yra tik tai, kad tasai, kas kalbes, - kad ir kas bebutu, - sakytu butent tai. Tokia situactja esti, kai ne siaip turima, kaip kiekvienoje bendruomeneje, bendra atsarga isvadu, elgesio maksimu ir [sitikirtimu, perimamu is kitu ir perduodamu toliau. Racionalioji bendruomene kuria bendra diskursa daug griezctau - ir sykiu yra to diskurso kuriama. Individu iZvalgos formuluojamos visuotlnemis kategorijomis, tad gali butt atsietos nuo jas pirmakart suformulavusiojo Cia ir dabar savado. Oiskursas imasi pateikti pagrindq, tai yra bendresne formuluote, empirini desn] ar praktine maksima, is kuriu butu galima dedukuoti isvadas ir veikimo budus. Kai nustatomi empiriniai desniai ir praktiniai principai, individu iZvalgos paskirstomos visiems. 0 tada uzsimojama pateikti pagrindo pagrtnda - teorija, is kurios gali butt devdukuojami desniai, ir principa maksimoms dedukuoti. Sios teorijos ir principo funkcija yra tikrinti, ar visi teiginiai, liudijantys tiesiog individualias isvadas bei [sitikinimus, yra pagristt. Bendras diskursas - tai ne paprasta informacijos, [sitiktrumu bei maksimu sankaupa, bet racionali sistema, kurioje visa, kas sakoma, idealiu atveju implikuoja racionaliojo diskurso desnius ir teorijas. Kai kalba bet kuris racionalus subjektas, jis kalba kaip bendro diskurso atstovas. Desnis, kur] jis formuluo]a, noredamas suprasti ir praktiskat naudoti, galioja kiel<'vienam diskursui, - ne del to, kad butent [o balsas turetu galla ar autoriteta, bet del to, kad s1 teigtn] nustato integraliai vientiso racionalio]o diskurso nuoseklumas, darna ir nesugriaunamumas. Kai nueini pas ka nors ir paprasai kalbeti, uzkrauni imperatyva, Iiepiantijuo vadovautis; vadovautis imperatyvu, valdanciu bendraji diskursa ir daranciu ji racionalu, Eini pas gydytoja, veterinara ar elektrika ir isitikini, kad 101

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

Plf,MAPRADt

AKISTATA

jis tikrai kalba kaip racionaliosios kulturos bendrijos diskurso atstovas. Tu diskretiskai paklausi H keliu dalyku: "Daktare, ka manot apie tuos japonu sirdies stimuliatoriu tyrimus, skaiciau pereita savaite? Daktare, as kaip tik perskaiciau ta straipsn] apie kaciu leukemija ir pagalvojau, paklausiu jusu apie savo perstskaja, Simona, ji, man regis, nesveikuoja, Pone, skaiciau apie tas naujas halogenines lempas; ar manot, kad [os gali kenkti akims, kaip ir senosios, fluorescentines?" Ka jus darote - tai tikrinates, ar asmuo, su kuriuo konsultuojates, kartais nera ekscentrikas - elektrikas, nesekantis savo srities naujienu, veterinaras, turis savo teorija apie virusus, nederancia su nudienes biologijos bendrosiomis teorijomis. Tai, kas turi buti pasakyta, yra literaturoje, kurta rasite viesosiose bibliotekose; prasote tik sklandziai pakalbeti, ginti tai, kq ir patys galetumete pasiskaityti. Sioje situacijoje yra ka pasakyti. IS principo racionaliosios kulturos bendrasis diskursas turi kazka, kas butina pasakyti, net jeigu dabartinio lygio mokslas ir nezino atsakymo i jusu klausima, - nes tulzies latako vezys yra apgaubtas susiraizgtusru gyvybtnes svarbos organll ir negali buti siandtenos chirurginiais instrumentais pasalintas: nes patikrinti, ar halogenines lempos nezalingos akims, uztruks keleta metu, 0 [os tik pernai pradetos gaminti. Kai kreipiesi i gydytoja, veterinara arba elektrika, kalbi kaip bendro]o racionaliojo diskurso atstovas. Onkologui nepasakojama apie neaiskia lemties nuojauta individualiomis gyvenimo aplinkybemis, [au seniai patmama vien vi dine intuicija. Veterinarui nesnekame kaip sentimentalus zmogus, kuriam [o kate reikalinga vieto] vaiko. Zinoma, galime, [au iSej~ i koridorru, rasydami ceki, pratarti su kvailoka sypsenele: "Daktare, padarykit ka galit sitam katinui, as Hmyliu kaip savo tikra kudiki". Daktaras 102

atlaidziai nusisypsos tik mokslas gali.

ir patikins jus padarysiqs

viska, ka

Racionaliosios kulturos bendrojo diskurso atstovo kalbejimas yra tai, ka mes vadiname rimta kalba. Rimtumo teikia racionaliojo imperatyvo svoris, - imperatyvo, lemiancio tai, kas turi buti pasakyta. Studentai reikalauja is savo destytoju, kad ste be [okiu ekscentriskumu pateiktu savo disciplinos naujausius Iairnejimus: tikimasi, jog tai, kas suzinoma is tiksliuju, humanitartniu mokslu ir technologijos sriciq, implikuos visuotinius racionalios pazinimo integracijos principus. Kad tai, kas turi buti pasakyta, istaria konkretus kalbetojas budingu balsu, yra neesminis dalykas; ir tai, kad sakoma, yra neesminis dalykas, nes tai, kas pasakytina, egzistuoja viesuji; biblioteku knygose, 0 jeigu ir ne - tai implikuoja racionaliojo diskurso lemiamosios kategorijos, teorijos ir metodai. Mes taip pat leidziames t diskurso ekscentriskumus gydytojas pasiteirauja, kaip mums einasi zaisti golfa: veterinaras atlaidziai nusisypso is musu neurotisko sentimentalumo. Tatai, be jokios abejones, ieina t kalbejimo bendruomeneje teikiama malonuma: ekscentriski tropai, I uriu pridaigstoma t savo profesine retorika, keistos metaforos ir "pritempti" budvardziai, kuriuos lip dome vartojamiesiems daiktavardziams, seksualines metaforos, kurias leidziame sau tarti, - vis os keistenybes, audziancios viesqH ego. 1 visa tai nezinrime itin rimtai ir nemanome, Jog tai imperatyvu. [stvaizduotoji ribine situacija - kai vienas bendruomenes narys traukiasi is musu tarpo, kai kazkas pasiekia savo gyvenimo gala, - tai tokia situacija, kai mes, eina prie jo buti, mes, iuri eiti prie [o buti, pasijuntame priej~ kalbos rtba, Tai ne tas momentas, kai kalba tylomis tampa 103

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PIRMAPRADE

AKISTATA

nebereikalinga, bet tas, kai jau nebera esminga tai, kas turi but pasakyta, 0 sakymas ir sakantysis - nesvarbu: priesingat, dabar suvoki turis cia buti ir turjs kalbeti, Turi kazka pasakyti - kazka, ko nebegali pasakyti kalba, ko nerasi bendrojo diskurso resursuose, pasakyti kazka, kas pagaliau yra neesminga. Imperatyvus yra pats sakymas: tavo ranka, iStiesta iseinanciojo link, tavo akiu sviesa, sutinkanti kita zvilgsru, nukreipta ten, kur [au nieko nepa< matysi, ir tavo balso siluma, pasiekianti jq, kai ji jau paskutini karta atsidusta. Si situacija zymi ne tik kalbos pabatga - tai paskutinis momentas, kai visa, ka mes turejome vienas kitam pasakyti, tylomis pasibaigia, mirstant vienam is musu, ir be zado kukciojant atejusiajam kalbeti, Tai sykiu yra ir pradzia, komunikacijos pradzta. Kai sudarome ta uzdara bendrija - mylimuju bendrija, daznai mus lydi [spndis, jog musu meilei zodztu nereikia. Kai zmones jstmyli, jie, regis, turi srtiek daug vienas kitam pasakyti, telefonas buna uzimtas tol, kol pavargsta ragel] laikanti ranka ir ausys nebepajegta klausytis. Jauti, jog pries tavo valia traukia Isstpasakott nereiksmingiausias dienos smulkmenas, - taip ir savotiskai ismegtnama: jeigu ji tikrai Isklausys visa tai, ko niekas darbe nenori klausytis, tai ji tikrai turi buti man neabejinga; sykiu tai ir gundymo retorika, troskimas kiekviena savo dienos minute paversti nuotykiu ar megavimusi. Bet kai zmonems meile tampa reali, [a [sitikinama, jiedu klausosi muzikos, zWri televizoriu ar kikena is nieku, Jei apie ka dar kalbama rimtai - tai ji pasakojasi savo prafesinius rupescius ir ambicijas, 0 jis sneka apie namu remonto reikalus bei apie tai, kaip jis netrukus taps zymiu mokslininku ar verslininku, mokslo ar komercijos atstovu. Sie rimti pokalbiai, sakytumei, vyksta anapus [u meiles ribu: is tikruju [uk niekas nemano, jog is visa reikia aptarti su mylimuoju savo laboratorijos ar kontoros problemas.

Ir tiktai [u meilei blestant, jie pradeda jaustis kiek kitaip. "Tu privalai kazka pasakyti! Apie mudu! Nenoriu ne girdeti daugiau apie ta tavo bosa ar apie tai, kokiais skydais dengti nama' Mes turim kalbetis apie mudu!" Ir is tiesu turi kazka pasakyti. Tu. 0 juk ne nenutuoki, ka galetumei tarti. Net [ei esi [au anksciau visa tai isgyven~s, kai mire melle, kuria andai pazinai. Calu gale imi sneketi bet ka, sneki kvailystes. Juk nesvarbu - turi kazka pasakyti. Ir tasyk imi suvokti, jog tatai [au vyko, kai [udu pajudejot viens kito link. Auditorijoje budavo nesvarbu, ar per seminara pasisakydavai tu, ar kitas studentas. Svarbu budavo, kad butu aptartas klausimas. Seminara funkcija buvo ta, kad profesorius suformuluotu problema, remdamasis politines filosofijos diskusijomis del teisiu. o studentai turejo priestarauti, formuluoti alternatyvas keliamoms tezems. Kartais zinojai, ka reikia pasakyti, bet leisdavai tai daryti kitam studentui, nes seminaras nera vieta, kur galetum uzsitmti saviraiska ar stengtis tapti profesoriaus numyletiniu. Tada tarp taves ir greta sedinCios studentes erne megztis kitoks santykis, - pasijutote bevirsta [stmylejeliats. Nuo tol, kai tik atsidurdavote kartu, reikejo kazka pasakyti. Kazin ar svarbu, ka snekesi: esminis dalykas bud avo tai, kad kalbetumei tu, kad tavo balso stluma lydetu jq toje nezinomo]e aistros zonoje uz auditorijos sienu, kurioje ji dabar klydine]o, kad tavo balso skambesys rezonuotu jos snudurtuojancio]e gerkleje ir tavo akiu sviesa pasltlktu josios akis, nesusitelkusias i paskaitos uzduot] ir tikslus, zvelgianctas i erotine tamsa. Vadinasi, i komunikacija galima [eiti dviem budais: vienas nuasmenina savo vizijas ir izvalgas, formuluoja [as bendro]o racionalio]o diskurso terminais ir

ill - kai zmogus

104

105

NIEKO

BENORA

NETURINCIVJV

BENORIJA

PIRMAPRAOE

AKISTATA

kalba kaip to, kas turi butt pasakyta, atstovas, tgaliotas gynejas, lygiavertis kitierns ir jais pakeiciamas. Einant i komunikaclja kitu keliu suvokiama, jog esminga yra tai, kad tai tu, butent tu, kazka pasakytum. Paskutine stlta rudens diena; motinai reikia eiti su va iku ! parka, Ji uzmirsta visus Iaiskus, kuriuos turi parasyti, ir konferencija, kuria turi parengfi siam savaitgaIiui: uzrnirsta visus savo draugus. Ji visiskai tsigilinusi t savo uzduot]. Ji [sitaisiusi prie tvenkiruo, velyvo rudens sauleje fontane tviska vaivorykste. [i rodo ta vaivorvkste tvenkinyje. [os akys plaCiai atmerktos ir zert, 0 meiliose lupu ~inijose plazda dziugesys. [i turi nukreipti ten [o akis, Siandien. [o akytes dar per jaunos tzi11reti vaivorykst~ danguje. Kitais metais [au bus per velu: jis bus dadelyje, 0 jo akys - atbukintos elektroruruu vaivoryksCiq televizoriaus ekrane; jam reikes zi11reti t knygeles su paveiksliukats, iltustruojanciats abeceles raides. [i turi sufokusuoti jo zvilgsnt ir ismokyti pamatyti vaivorykste, [i turi iSmokyti to zodzto: vaivorykste. Vaivorykste fontane. jis turi suzinoti ir zod], ir pat! stebukla, ji vtsiskai susitelkusi, suvokdama uzduoties kebluma ir skubuma. Susirtrptnust ir triumfuodama stebi, kaip [o akys pristpildo nuostabos, sudreksta nuo juoko, ir jose ji pamato vaivorykste. Kas prabyla stose situacijose - baigties ir inauguracijos situacijose? Ne ego kaip racionalusis mastymas, atstovau[as visuotiruam protui, turinciam apriorines kategorijas ir Iormas, kad racionaliai organizuotq juslinius ispudzius. Kalba asmens - jo arba [os, zemes gyventojo. materialumas; kazkas, kas kvepuoja, atsidusta ir prabyla miesto gaudesy ir gamtos murmesy; kazkas, kieno krauja sildo saules ir nakties aistru kaitra. Kazkas, kieno kunas is zemes - dulke, dulke pavirsianti, - kas sto]a pries kita, 106

ir zeme, sukildama jame ar [oje, it paremia; kazkas, kieno veidas sudarytas is svtesos ir seseliu, 0 akys - is sviesos ir asaru. Kalbame apie svetimuosius musu salyje, turedami galvoje zmones, kuriu kalba skiriasi nuo musu, kurie nezmo, kokiais vardais mes vadiname daiktus bei resursus, kurie nesupranta musu [statymu, musu elgsenos princiPll bei etiketo, ir kurie del to nedalyvauja kuriant kuriru musu bendra civtlizactja. Kalbame taip pat ir apie tuos, kurie dirbdami st darba buvo paversti svetimaisiais; Marxo diagnozuotas susvetimejimas - tai nusavinti zmogaus darbo vaisiai, darbo, t kur] sudetes savosios ypatybes .: savasis protas, valzduote, kvalifikacija ir raumenu jega. Bet esama ir kitokio susvetimejimo, - tai susvetimejimas su ptrmaprademis sttchijomts. Mes keliaujame po [vairtas vietas ne tik del ten vykstanCio diskurso: kad ten buriasi moksline draugt]a ar rasytoju kolonija, - bet del saules, placiai atsiverianciu dangaus erdviu, del tropiniu musonu ar del zaizaruojancto sauso oro, del dykumos ir del vandenyno. Kartais, nuvyke tuoj pat pasijuntame esa namie ir ryztames pasilikti, net [ei nei darbo tenai turime, nei pazjstame ka ir netgi nemokame tenykstes kalbos. Taciau dazniausiai mums tenka kreiptis i kitus, kad padetu pasijust kaip namie. Mes sauktames kitu pagalbos, kad padetu pasijusti namie dykumo], tropikuose, lietaus merkiamuose miskuose, tundroje ir vandenyne. Taip pat ir vatkyste]e, ir nepazistamoje tamsioje erotikos karali[oje, ir besiartinant mirties seseliut. Si komunikacija yra ankstesne ir skirtinga negu musu kaip racionaliosios bendruomenes komunikacija, ji pastaraja sudvejina. Tokia komunikacija lieka imperatyvi, kai kitas, 107

PIRMAPRADE NIEKO BENDRA NETURINCII)JI) BENDRIJA

AKISTATA

su kuriuo mes turejome bendra kalba arba jos neturejome, mus palieka. Sios visiems pazjstamos komunikacijos dar neisnarste kalbos filosofijos. Klasikine epistemologija megino suinventorinti proto operacijas, kurios identifikuota, atskiria ir sieja daiktus, 0 musu kalbos filosofai uzsimoja parodyti, kad sios operacijos yra atliekamos. Komunikaci]a, musu lndividualq percepctjos lauka integruojanti su kitu percepcijos laukais, suprantama kaip budas, kuriuo musu protas ispleciamas ana pus ribu, kur daiktus gali pasiekti musu pactu jutimo organai, t pasaul] objektu, Identifikuojamu visiems. Klasikine epistemologija laikesi nuomones, jog jautrumas fiksuoja neorganizuota spalvu, sviesu, seseli4, tonu ir slegto srauta, 0 nudiene suvokimo fenomenologija [rode, jog percepcija nuo pat pradziu yra daiktu, strukturu, konturu, keliu ir peizazu juslinis suvokimas. Percepcijos fenomenologija juslinio suvokimo strukturas ir dinamika atskiria tiek nuo nervmiu impulsu fiziologijos, tiek nuo velesniu pazinttntu operaciju, Oar nesutapatinus daikto su zodziu ir savoka, jis pries musu akis ir tyrinejancias rankas [au tgyja pavidala kaip tam tikra visybe ar visybtu kompleksas. Jus atidarote dezute, kurta [urns kazkas atsiunte, ir pamatote daikta, bet ne nenutuokiate, kas tai yra ir kaip vadinama. Jus ne tik patiriate poveiki t atskirus [usu akiu tinklaines kugelius bei stiebelius ir spaudima pirstu galiukuose. Jus suvokiate daikta, turint] . savo dyd] ir forma, stebite [o pusiausvyra, simetrija, spalvas, kietuma ir faktura. Kiekvienas [uslemis suvokiama reljefa turintis daiktas, [vardytas ar neivardytas, daro grtztam'lji poveik] velesniems suvokimo deriniams. Antropologas Colinas Turnbullas pasako]a syk] nusivezes biciul] pigmeja i atvira savana, ir ten jis is tolo pamates drambl], kuris atrode esas 108

moskito dydzio. Akys, ismokusios tziUreti tropinio misko gludumoje, kur is visu pusiu akirati rib~ja m~d~i4 ka~ienai, 0 dangus nuolat suskaidytas medziu vainiku s~ha~to, - sios akys negalejo mazytes figureles pamatyti kaip toli esancio didziulio dramblio. Taciau objektu sistema, kuria mes identifikuojame savo kalbos aktais ir siejame su racionaliuoju diskursu, taip pat daro grtztam'lji poveik] musu percepcijai. MUS4 regejima [au nukreipe kiti - nukreipe zodziats. ~u~: pa~a~yta, kaip ziUreti, ir duoti vardai tu dalyku, kun41esko.h. ~~ogus, ismokes meteorologijos kalba, dangu regl kIta~p; zmogus, ismokes Amazones medziotojq ir ri~kej4 ge~h~s daiktu vardus, tropiru miska mato ne taip, kaip vakarietis botanikas bei biologas. Per pastaruosius desimtmecius percepcijos fenomenologtja daug domejosi siuo grtztamojo rysio feno~enu. tarp [uslinio suvokimo ir kalbos aktu, identifik~ojanCl4 .daIktus konkrecios kalbos klasifikacija ir gramahka. Paulis Feyerabendas [rodineja, jog ne tik mokslu kalbos bei to paties mokslo [vairiu epochu kalbos yra nebendramates, neisverciamos viena t kita, bet ir Viduramziu, Indijos bei Amazones misku zmoniu suvokimas nebendramatis. Thomas Kuhnas teigia, kad kiekviena nau]a mokslo revoliucija atnesa ne nauja koncepcine atskaitos sistema stebeti tai paciai gamtos ir dangaus tvarkai; tai Gestalt poslinkis, sulig kuriuo zvilgsniui atsiveria nauja zeme ir naujas dangus. Sie tyrinejimai svyruoja tarp objektyvios racionaliosios bendruomenes kalbos ir percepcijos, nukreiptos t daiktus. Dabartine [uslinio suvokimo fenomenologija laikosi nuomones, jog, kai ziUrime, musu zvtlgsrus, pasak Heideg~erio, yra visuomet suinteresuotas ir susirupines: mes kaz~o ieskome, tikimes- kokio nors tikslo, [rankio, spastu ar kliuvinio. Kalbos filosofi]a teigia, jog naturalioji, ikimoksline 109

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

PIRMAPRADE:

AKISTATA

musu kalba funkcionuoja tam, kad mes vienas kitam identifikuotumeme daiktus, instrumentus, kelius, kryptis ar proceduras, Kalbos filosoftja [sivaizduoja, kad i komunikacija galima pakliuti tik integruojant daiktu, prieinamu musu jutimo organams, rata i visiems Identiffkuojamu objektu pasaul]. Bet jeigu is tikrujq mes gyvename ir veikiame ne pagal ~bj~ktYViq pasaulio reprezentacijq, 0 suvokiamame peizaze, l~ objektyvtoji pasaulio reprezentacija yra tik sios aplinkos zemelapis, tai si suvokiama aplinka nera tiesiog gausybe paskiru daiktu, paskleistu regos lauke. Patys daiktai, kuriuos suvokdarru galime skirti ir identifikuoti, esti issideste svlesos nutviekstoje aiksteje, siltoje erdveje ir tokioje atmosferoje, kurioje mes galime judeti, 0 kartu ir percepciskai tyrineti juslemis, jie esti isstdeste ant zemes, kuri nesidriekia kaip dar vienas objektas, bet yra atramos dimensija. Siuos nedaiktus, kuriuose formuojasi daiktai, Emmanuelis Levinas tematizavo kaip pirmaprado terpe (the elemental). Suvokimo fenomenologijai reikalinga [autrumo fenomenologija, ne nusituokimas apie fiziologinius ~r~an~s ir psichofiziologinius kanalus, kurie gaudo poJUCIUS, Informacqos vienetus, bet gebejtmas pnpaztnn, kad jautrumas pazista juslingumo elementa, kuriuo percepcija nusistato kai kurias kryptis bei kai kunu daiktu padetis. Su svlesa, zeme, oru ir siluma mes santykiaujame ne vien tik individualiu jautrumu ir juslingumu. Vienas kitam mes komunikuojame sviesa, kuria musu akys paztsta, zerne, teikiancia atrama musu padetims erdveje, ir ora bei silumq, su kuriais mes kalbame. Mes stojame vienas pries kita kaip zemes, sviesos, oro ir silumos kondensacijos ir pirmine komunikacija orientuojame vienas kita plrmapradojs terpe]e. Mes kreipiames ikitus, kad padetu mums pasijusti namie svetimoje pirmapradeja terpeje, i
110

kuria uzklystame: pluduriuojancioje ir bevardeje kudikystes sviesoje bei silumoje, tamsiose erotikos gelmese ir mirties karalysteje, kur racionalusis diskursas nebeturi ko pasakyti. Kalbos filosofijai, nustatinejanciai, kaip pasakomi suvokiamieji daiktai ir kaip sakydami komunikuojame, reikalinga sakymo fenomenologija, - sakymo, vykstancio tada, kai vienas arba viena stoja pries kita kuniskaja substancija su savo veido sviesa, stluma.
Pitagoro skaiciu pasaulis, Platono formu pasaulis ir modernioji moksline formuliu visata yra nelyginant kokie zemelapiai, uzdedami ant priemoruu ir kliuciu, isdestytu miesto gatvese, virsum kulturos statiniu meniu ir virsum peizazo, repiancio nejudancius daiktus, klajojancius gyvunus, vesincia augalija ir mineralus, slugsanctus zeme]e. Taciau erdve, kurioje susiduriame su daiktais, nera pakibusi geometriruu matmenu tinkle ar kur nors tustumoje. ji plyti sviesoje, silumoje ir atmosferoje, ir aiksteje, tvirtai laikomoje pirmaprades zemes atramos. SViesos negalima apziurett kaip daikto is ivairiu pusiu ir is sktrtingu perspektyvu: ji neturi sonu, ir prie [os neprisiartinama taip, kaip prie pavirsiu, kuriuos ji nusviecia. Mes suvokiame esa svieso]e. Tai ne substancija, palaikanti ir pazistama per savybes; tai - svytejimas, neapibudinas [okio daikto, laisvai plevenantis budvardis. Siluma nera tal, ka mes per atstuma suvokiame [uslemts ir ka suprantame; mes jq atrandame [on pasinerdami. Zeme mums, isskyrus kosmo~autus ir astronomu vaizduote, nera planeta, tai yra apvali substancija, kuria galima pamatyti is tam tikro nuotolio, kai nebejauciama [os atrama. Mums, zemes vaikams, ji yra gryna atrama, niekieno nelaikoma, bet visus daiktus palaikanti savo vietose. Mes pazistarne jq is vidaus, kaip musu stovesenos asies stabiluma. Naktis - tai ne [uoda
111

NIEKO

BENORA

NETURINCIVJV

BENORIJA PIRMAPRAOE: AKISTATA

uztvara, uzdengtanti musu tinklaines pavtrsiu, kad negaleturne regen: musu zvilgsnis klajoja po nakt], ir ji yra begalme: naktis [siverzia, ji yra isoreje ir viduje. Pirmaprade terpe nesidriekia, kaip daiktu peizazas, horizontais, atvertanciais suvokimui tolybe ir ateiti; jos esatis pilna, ji yra cia, nepaliaujamai artedama, be ateities, kuria suvoktume ar projektuotume, ji yra Cia, neatlyginamai perteklinga. Pirrnaprade terpe neatmenama: mus supanti sviesa virpedama sulydo visus [os buvusiu formu pedsakus, 0 zeme palaikancia atrama juntame kaip stabilurna ir [udruma musu padetims, kurios neatmena praeities atramu. Daiktai randami pirmapradeje terpe]e. Substancijos, turincios jll savybes, apreziancius konturus, gali buti suvoktos, atsietos, turimos. Save identiftkuojame ir savo tapatybe islaikome tarp daiktu, Pirmaprade terpe, neatverianti tikslu horizontu, nenukeltaujanti i atsargu klodus, kuriuos galetumei prisiminti, nesiduoda savinamasi. Negall pasidaryti kazkuo atskiru, negali saves [tvirtinti savindamasis sviesa, paversdamas privacia nuosavybe atmosfera ir atimdamas jq is kitu, monopolizuodamas siluma, pasiimdamas atrama is daiktu, paskltdusiu ant zemes. Sviesa, [siskverbtantt i akis, nuasmenina, ir tavo akis nusviecia sviesos anonimiskumas: matai, nes kuno akys mato. Misko snaresiai ir miesto gausmas [siverzia i ausis, ir tavo ausys girdi, nes klausa girdi. Zeme, pakylanti i musu padeti erdve]e, nuasmenina; tu stovi kaip medziai stovi, vaikstai kaip vaiksto zemiska gyvybe ir ilsiesi kaip ji ilsisi, kaip ilsisi uolos ir smells. Pirmaprade terpe nera gausybe pasktru daiktu, is eiles suvokiamu savo vietose, zvelgtant ivairiapusiskai, ir tarpusavyje lygmamu: ji nera juntama identifikuojant tam tikra pavirsiaus ptesin]. Pirmaprade terpe juntama grynu gelmes pojuciu, - ne intencionaliai kreipiant
112

zvilgsru bei ranka, taikant juos i tam tikra tiksla, - bet involiucijos judesiu. Judesys, pajuntantis ptrmaprade terpe, nera stokojantis ar geidziantis judesys, judesys tustumos, kuri siekia atstu esancio turinio; tai judesys, kuriuo pasineriama pilnyben. Pirmaprades terpes pojutis yra [os paveiktas, pripildytas ir pamaitintas, - tai kaip juslinga darna, - darna, kuria zymi zodts diiaugimasis. Sviesa maude akis, vos tik [os atsimerkia, ir kreipia regq i pavtrsius ir apybraizas daiktu, kuriuos nusviecia. [i neiStiesia prtesais zvilgsni spalvos sirmos: [os pacios spalva iStirpsta, palikdama savu svytejimu zatzaruoti spalvas daiktu, [os nusvieciamu. Taciau ji nera neutrali, nera 'grynas skaidrumas; dziaugdamasis rega, junti [os _ atspalv], tviskes] ir pulsavima. Akys, reginCios su sviesa, dziaugrasi rega; dienos stlumos glamonejama ir stiprinama gyvybe dziaugtast stldoma: eigastis, palaikoma zemes, dztaugiast vatksctojlmu ir dztugtai be tikslo klaidzioja palaikancioje zemtskumo karalijoje. PlauCiai, ikvepiantys oro, dztaugd amiesi skonejasi [o tyrumu. Ausys ne tik atidztai seka signalus ir gresmes zenklus: [os dztaugtasi klausydamos misko snaresiu ir miesto gausmo. Namai nera vien uzdara pastoge, pilna [vairtu reikmenu ir atsargu poreikiams tenkinti; tai ramybes ir silurnos zona, intymumo teritorija, su dZiaugsmu atpazistama uzuoglauda nuo neistirtu svetimumo erdviu, Ir mes dztaugtames, kad galime dztaugtts namais. Ne vienu darbu ar viena duona gyvi esame. Gyvenimas nera virtine iniciatyvu, skatinamu stygiaus bei godulio ir turinciu tam tikru tikslu. Gyvenimq sudaro ne nuolat patiriami ir tenkinami poreikiai, kai valgai ir vel isalksti, geri ir vel istroksti, arba pamazu prarandamas santurumas, kai apruktas nerimo nuolat atitolini mirt]. Gyvenimas - tai dziaugimasis. Mes gyvename sviesoj, silumo], mus supa
8.-498

113

NIEKO

SENORA

NETURINCII)JV

BENORIJA

PIRMAPRAOE

AKISTATA

dregme, spinduliavimas, sferu skambesio gausmas ir rnuzika, namu ir gtmtines intymumas, ir egzotikos neaprepiamybe. Juslinga involiucija i pirmaprade terpe uzdega akis, susildo rankas, duoda atrama eigasciat, balsa daro kalbu ir dvasinga, 0 veida - aistringa. Involiucija i dziaugtmasi generuoja dosnia ir perteklinga energija, trokstancia issilaisvinti per egzaltacija. Dziaugtmasts yra laisve: dztaugdamiesi spindincia pavasario diena ir stlta zeme, pamirstame, kuo ruptnames, ko trokstame ir siekiame; pamirstame savo netektis bei atpildus ir atitrukstame nuo to, kas mus uzvalde. Kiekvienas dziaugimasis yra mirtis: tai tokia mirtis, kuria pazistame kitaip, negu jq pazjsta Heideggerio baime - kaip nublokst] is buttes i nieka, ir kitaip, negu jq pazjsta skausmas, - kaip [klampinancia savin, [varancia savin pakeliui i pasyvumq; si mirtis istirpina nei pradztos, nei pabaigos neturincioje, neaprepiamo]e pirmaprades terpes pilnybeje. MUS4 dziaugimasis tampa is tikro musu, atsidures kito vetda, IS tikro musu, kad galetume H atiduoti. pries

Matyti kita kaip kita [aucianti subjekta - tai matyti [o laikysenas ir [udesius, kreipiamus t tam tikra H supanciu priemoniu ir kliucii; rata. Matyti kita - tai matyti [os vieta kaip vieta, kurta galeciau uzimti as, 0 jq supancius daiktuskaip kupinus galtmybiu, laukianciu mana tgudzi4 ir uzmoju. Tai yra matyti kita kaip dar viena tok] kaip as, man Iygtaverti ir manimi pakeiciama, Tai manes bel aukianti mirtis aprezia pries mane plytmciu galimybi4 rata. Matyti kita kaip kazka, kas turi savas uzduotis ir potencialybes, yra pajusti kita mirt], apreztancta [o laukianciu galimybi4 lauka, 114

Taciau kita atsigrezia t mane, tusciomis, is uz anos mirties sienos. [i saukiasi mana ranku igudzi4 bei galtu, Ta rupesti, kad as savo igudziais pavaduo]u jo igudzius ir apsiimu sau jo uzduotis, Heideggeris vadina neautentisku, autentiskumo nepridedanCiu. Tai, ko praso kitas ar kita, yra ne palengvinti nasta, jos uzduotis perkelti kazkam kitam. [i prase. kad mana rankos nubreztu schema operactju, kurias siekia atlikti jos rankos, jis kvieciasi i pagalba mana jegas, [ei pristlgtu savuju, Taciau pirmiausia jis arba ji saukiasi zemes paramos, paramos, kuria gali suteikti mana stovesena. Michelio Tournier romane Penktadienis Robinz0.r:tasKruzas raso: "Zinau, jog ir pati zeme po mana kojomis yra reikalinga zingsniu, kuriuos zengtu kitos, ne mano, kojos, kad galeciau buti tikras jos tvirtumu". Peteris Mathiessenas prase Himalaju zmoni4 padeti jam atsistoti ant zemes, kai ikopia kalna, kur jis atvyko tyrinett snieginio leopardo; Gertruda Trun praso Lankadones tropiniu misku zmoniu, kad padetu atsistoti ant zemes Crape, kur ji atvyko fotografuoti tenyksciu plastakiu ir orchideju: George' as Abramsonas prase Afrikos zmoruu padeti jam atsistoti ant zemes savanoje, kur jis atvyko sugrazinti t laisve lrutus: Che Guevara prase Bolivijos Andu zmoni4 padett jam atsistoti ant zemes tropiniuose miskuose, kur jis atvyko kovoti pries diktatoriu, Nuovargis, svaigulys ir benamiskumas jo arba [os kune saukiasi zerruskosios atramos jeg4 is tu, kurtu zemeje tvirtai [stsakruje kunai turi stos zemes bei stos vietoves [ausma ir gali ji duoti. Kiti kreipiasi izemes atrama, juntama is mana laikysenos; jeigu, siulydamas savo igudzius [os uzduotims vykdyti, nepasiulystu [ai sios atramos, ji mieliau pati susiras sau kelia ir reikiamus veiklos budus, bandydama ir klysdama. Kito ranka, istiesta manosios link, iesko ne jos igudzi4, tai vienas is instrumentu, tinkamu jo arba [os uzduotims 115

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

Plr.zMAPRADE

AKISTATA

ranka, kai mudu vienas kita pasveikinam ir imames kiekvienas savo uzduociu, ieskome kito rankos silumos - pirmaprades silurnos, kurion panirusi gyvybe. Kitas, kuri matau kaip regejimo zidini, kaip ir as atvira pavirsiams bei apybraizoms, kuri matau kaip zidini kitokio regejimo, repiancio galimybiq peizaza, apreztant] reljefa aplink H arba jq mirties [uoda siena, - kitas arba kita zvelgla i mime savo nuogomis ir pazetdziamomis akimis. Jo arba [os zvtlgsnis saukiast mana akiu, Bet ne vien tik tam, kad numatyciau i prieki ir atsigrezciau i praeit], taip galedamas jam arba jat nuzymeti kelia: jis arba ji pirmiausia saukiasi sviesos. Vienatveje Robinzonas Kruzas suzino apie baugtnancia savo akiu nuogybe, [is supranta, jog kitu akys buvo perzengusios trumpa jo regimu daiktu akirati, ispletusios musu matytu ar matomu daiktu lauka: svetimos akys praplecia regimumo zemelapi. [o]o vienatve reiskia, kad tokiu sviesu nebera ir tamsi naktis siaurina regimumo lauka iki to, ka jis pats is tikruju mato. [ojo akys liaujast funkcionuoti kaip sviesos saltinis, judantis tarp daiktu, kurie buvo matomi anksciau, negu jis [uos uztiko, ir lieka matomi to, ka jis regi dabar, paribiuose. Spalvos ir seseliat verziasi jam i akis, [eina ju vidun lyg neskaidrumas, kurio nebegalima sulaikyti isoreje. [o rega tampa tarytum koks vamzdelis, kuriame staiga [siplieskia regimumo atkarpele, nelyginant neperspejus smogtas smugts. Kai cia buvo kitos akys, [os skleide svytincia sviesa anapus maze [o realaus matomumo lauko ribu. Kai i mane atstgrezta kieno nors akys, [os iesko kitu saltiniu, zeruojanciu sviesoje, kad jie isplestu sviesos lauka, Zinoma, kartais kitas i mane ziUri, noredamas vaizdo, matyto mana akiu: kitas, kur] sutinku, keliaudamas Himalajuose, manes klausia, ar as neregejes tako link didingu vi116

vykdyti: spausdamas

ziju, sukurtu akims regeti, Taciau kito zvilgsnis nekrypsta i mana akis, kad isvystu pavirsius bei apybraizas peizazo, kur esu [smeiges zvilgsni. Pirmiausia jis iesko mana akyse sviesos ryskurno ir spinduliavimo, iesko seseiiq ir tamsos, rUpestingai sergstimos. Jeigu neranda [u, [ei rand a tiktai tyrejo zvilgsni, fiksuojanti topografijq, mieliau imsis pats vienas Ieskoti pasaulio spindesio ir prieblandos. Kitas atsigrezta i mane ir prabyla; jis arba ji kazko klausia. [os zodziai, kuriuos suprantu, nes jie yra mana paties kalbos zodziat, prase informacijos ir nurodymu, [ie prase atsako, kuris bus atsakomingas, pateiks pagrindo pagrinda ir [stparetgos atsakyti uz save. Bet pirmiausia zodziai pasveikina, prasydami [autriai atsakyti. [o zodziai iesko kalbaus dvasingo balso, kurio [sakymus, nuosekluma ir krypti savaime nutraukia dvejones, perteklingi elementai ir tylejimai, iesko balso, kuris kvestionuoja kita, kvestionuodamas save. Per paaiskinimus ir nurodymus, kuriu reikia kitam, jis arba ji iesko savo]o balso mana tylejimuose ir mana klausimuose. Jei mana balsas neatsilieps i sta paieska, [is arba ji atsakymu i savo trikdancius klausimus imsis ieskoti knygose. Kito veidas - tai pavtrsius, kuriame man atveriamos jo laikysenu asys bei kryptys ir jo [udesiu intencijos. Kitos veldas - tai pavirsius, man parodantis, kaip ji supranta. Kttos veidas - tai kancios pavirsius, kuris man atveria [os [autruma ir imluma, [os pazeidziamuma ir mirtiskuma. Sis pavirsius yra is sviesos ir seseliu, is anglies jungtniu, zemes: jo akys zvilga ir [uda ptrmapradziu dregnumu: [os balsas sukurtas is oro ir sflumos. Kito veidas yra pirmaprades terpes pavirsius - vieta, kur pirmaprade terpe kreipiasi, apeliuoja i tave ir reikalauja pasinerti i dZiaugsma ir akys ima svyteti, rankos susyla, laikysena tampa 117

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

palanki, balsas kalbus ir dvasingas, 0 veidas - aistringas. Kito veidas yra viet a, kur pavirsiun iskyla pirmaprade terpe ir pareikalauja tu pirmapradziu saltiniu, t kuriuos panirusi mana gyvybe gali dziaugtts. Kito veidas prase ne neautentisko ir autentiskumo nepridedancio rupesdo, kai as savo tgudziais pavaduoju jo tgudzius, perimu josios uzduotis, apzvelgtu uz H formas ir peizaza, formuluoju uz jq atsakymus t [os klausimus. [Is arba ji nesiekia pasitenkinti vien turiniu, kuris uzpildys sty gill ir pasotins goduh, turiniu, kur] as galiu parupintt, budamas savo vietoje ir pasitelkdamas savo galias bet tgudzius, - jis nesiekia taip pasitenkinti, kad, kai as H pakeisiu ir nuimsiu [o uzduociu nasta, jam pasiliktu vien neorganinio pasaulio svoris bei mirtis. Siekdamas paramos is mana tiesios stovesenos ant zemes, is mana akiu svytincio gyvumo, ranku sllumos, aistros mana veide ir kvepavimo dvasingumo, kitas siekia malonumo, - to malonumo, kuri teikia dziaugimasts pirmaprade terpe, involiuci]a t jq ir galimybe mirti [oje. Kitas iesko, kas pristliestu ir palydetu,

118

POvantis pOvanti

kunas,
ista ra

Kiekvienas tarp pasnekovu vykstas diskursas yra kova su pasalieciais, su tais, kurie skleidzia trukdymus ir reiskia abejones, kurie suinteresuoti, kad komunikacija neivyktu. Taciau tokiu mastu, kokiu komunikacija vis delto [vyksta _ ir teiginiai nustatomi esa teisingi, pasaliecius ji [vertina kaip zmones, kalbanctus nesuprantamus dalykus, kaip suklaidintus ar sugyvulejusius, ir pasmerkia juos prievartai. Teisingas gali buti toks teigtnys, kur] galima tjungti t bendraji diskursa. Teiginiai gali buti teisingi ir tureti prasmc;;tik [sitvirtinustos bendruomenes diskurse, bendruomenes, kuri nustato, kas laikytina stebejimais, koks tikslumas yra [manornas fiksuojant stebejimus, kaip bendravimo kalbos zodztai rfbojami ir subtiliai tikslinami [valrioms pazintines veiklos rusims bei skirting oms praktinerns ar techninems vartosenoms ir kas laikytina pagristu argumentu. Tiesai butina bendruomene su instituci[omis, organizuojanciorrus bei finansuojanciomis tyrimus, su moksliniu darbu bei laboratorijomis, turinciomis rinkti informacija bei stebejimus pagal bendruomenes nustatytas tikslumo ir pakartojamumo normas; su institucijomis, nustatanciomis gramatines bei retorines formas, kuriomis turi buti pateikiami teoriniai ar techniniai tyrimai ir formuluojamos [u isvados: pagaliau su instituci[omis, nustatanciomis, kas laikytina pagnstu argumentu ir
121

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

POVANTIS

KONAS,

POVANTI

ISTARA

kas lalkytina irodymu logikoje, fizikoje, istorijoje, literaturos krttikoje ar Biblijos studijose, ekonomikoje, penologijo]e, jurisprudencijoje ir karineje strategijoje. Tiesai butinos institucijos, parenkancios tyrinetojus, mokancios sekmingo mokslinio darbo paradigmu ir parengtancios juos pakartoti bei pritaikyti tyrimo procesq kitai medziagai, atrinktai pagal institucinius kriterijus; jai reikalingos institucijos, ratifikuojancios bei vertinancios savo tyrinetojus ir technikus. Jai reikalingos institucijos, kurios atrinktu, kokie moksliniai tyrimai turi buti spausdinami ir kaip jie vertinami. Visos sios institucijos renka savo narius, [uos ugdo ir yra finansuojamos kitu Instituciju, regultuojanciu valdyma, per kur] [sitvirtinusi bendruomene monopolizuoja ir pleto]a savo galiq. Aristotelis mums paliko Ideja, jog tiesa yra vertinimu savybe, atitikimo ypatybe, esmmga teiginiui kaip jo savastis. Taciau tiesos nustatymas - smarkiai virsija jegas vieniso mastytojo, tiesiog tikrtnancio kiekvieno atskirai paimto teiginio budingas savybes. Kiekviena tiesa yra itetsinta tiesa, konkrecios institucijos ar instituciju komplekso tiesa. o kiekviena institucija isteigia ar [teisina tam tikra tiesa. Kiekvienu atveju, kai [kuriama bendruomene, kiekvienu atveju, kai priimama konstitucija, [statymat ir nustatomos valstybes sienos bei steigiami [a valdantys postai, bendruomenei [teisinama tiesa. [teisintas kaip teisingas, diskursas funkcionuoja tiek .indikatyviai - kaip informacija ir isankstine daiktu bei situaciju reprezentacija, - tiek vokatyviai ir imperatyviai kaip istara, prabylanti i individu esamybe ir pasauklanti jq akistaton. [is pasaukia [u kuruska esamybe, Teisingas yra toks diskursas, kuris paremtas kuno pojuciais: jis registruoja tai, ka mate ir girdejo individai,
122

ka gali laiduoti ju kuno galtos. Taciau ar diskursas bendruomeneje laikytinas protingu, blaiviu, - nepriklauso nuo individu kunu, [o nuoseklumas ir rislumas, racionalumas ir verifikuojamumas patikrinamas ne nesidomint kuno sveikata ar blaivumu. Gebejima ijungti teiginius apie tai, kas matyta ar girdeta, i [teisintos tiesos visuma valdo ne biologiniai ar psichofiziologiniai, bet proto, logikos ir mokslo desniai - tai yra instituciniai krtterijai. Individas, institucinio imperatyvo liepiamas [vardyti tai, ka mato bei patiria, privalo tatai pasakyti teiginiais, kurie pateikiami kitiems tos bendruomenes nariams uzgincyti ir verifikuoti. [is privalo savo gyvas iZvalgas bei patirtis perteikti [teismtomis kalbos savokomis, - formomis, kurios yra visu, ne tik jo. Intymiausi ir gyvybiskiausi jo impulsai bei iZvalgos sitaip formuluojarni praranda indtvidualuma; [o mintys atgula i zodziq dezes. kurios saugo [as kaip saugo kapai, tad veliau, iSgird~s ar perskaites savo paties mintis, jis beranda tuose zodziuose tik tai, ka randa ir kiekvienas kitas; jis neberanda lanksciu ir skaisciu savo vidinio gyvenimo ugnellu. Kalbedamas jis kalba kaip zmogus, kurio teiginiuose implikuota [o kulturos logika, teorijos ir pazirumo metodai; jis kalba kaip [teisintoslos tiesos atstovas, lygiavertis kitiems ir [ais pakeiCiamas. Anonimiskame instituciju [tvirtinto mokslo bei kulturos diskurse visi efemeriSki jo [autraus kuno potyriai yra pratesiami, iSsaugomi - arba prarandami. Laukiniu visuomeneje kalba kaip isfara atsiskiria nuo kalbos kaip [teisintos tiesos formulavimo budo ir isivyrau]a. Montaigne'io [vardytos garbes zodts atsiskiria nuo informatyvaus zodzio.' Laukinis yra apnuogintas kunas,
1. Montaigne, "Apie kanibalus", in Montenis, Ese, Vilnius, 1983.

123

...NIEKO BENDRA NETURINCIl.JJl.J BENDRIJA POVANTIS KONAS, POVANTI I~TARA

pilnas ryzto ir didziavirnosj jega, kurios kupinas jis zengia i tropin] miska arba savana, Kitu kunai regimi tiesiog kaip [u stiprybe ir greitumas, [autrumas ir aiSkiaregyste, narsa ir istverme - individualios ypatybes, kurios nera stebimos ir regtstruojamos tik bendromis kategorijomis, bet patinamos ir patikrinamos del pnespnesos su jomis. Laukinis arte]a link kitu kunq, ereliu plunksnomis ir sernu iltimis pastdabtnusrq kariq kunu, idant leistusi su [ais i narsos bei garbes varzybas. Jtt kunai apginkluoti ne tam, kad ginttt [sigalejusta Institucija; ju suksntat neskelbia [teisintosios tiesos. Jtt riksmai, skirti kiekvienam kariui atskirai, yra atlikimo zodziai, kuriais laukinis [sipareigoja, zodziat, adresuojarru kito ginklams bei kito mirtinai jegai, zodziai, su kuriais laukinis stato ant kortos savo gyvybe. Triumfuodamas ar krisdamas kovoje, jis susunka sloves suksru, - erelio ar liuto suksni, - arba surinka, paskuttrnsvk reiksdamas maista ir atsisakydamas pasiduoti. [tetsintas diskursas pasaukia savo informuojamus individus ir rodo jiems daiktus ir situacijas, kurias formuluoja. Bet [teisintas diskursas gali taip pat ir neisiletstt individu, kuriuos pasaukla, i daiktu bei situaciju apibrezimus, Filosofas yra tasai, kuris kalba [teisintoje kulturo]e, taciau supranta, jog skeptiska abejone taip veikia toje kulturoje priimtu tetgintu visuma, kad sloji silpneja ar gri11va. Taktikos tikslais susivienij~s su skeptikais, jis pasijunta savo pasaukimo bei orumo liepiamas atsiriboti nuo stos teiginiu visumos - ne kokiomis naujomis iZvalgomis, priskirtinomis prie priimtujq, bet atskleisdamas nenuoseklumus bei spragas [teisintu kanonu, nustatanciu, kas laikyttna stebejimais, koks [manomas jtt tikslumas, kokiomis savokomis ir formuluotemts tie stebejimat pateiktini ir kas laikytina ivairiaustu pazintiniu disciplinu 124

bei praktiniu sriciu argumentu. Filosofui iteistntasis diskursas liaujasi funkcionuoti kaip apibreziantis daiktus bei situacijas, kuriuose jis gyvena savo gyvenim'l, ir dabar veikia kaip istara, pasaukianti filosofa ir asmeniskai jo reikalinga. Filosofas darbuojasi ne tam, kad isjudinttt tiesos pagrindus, bet tam, kad [tvirtintu ja dar tvirciau. Psichotikai, parijai ir mistikai [teisinto]o diskurso lieka neinformuojami, jiems nerodomi daiktai bei situacijos, kurias jis formuluoja, jie nekvieCiami paden [teisintaji diskursa [tvirtinti. Tai problema, [okiu budu nesusijusi su [teisinto]o diskurso teiginiu funkcionavimu; galimas daiktas, jog galima pasijusti atmetamam visum os teiginiu, kuriu teisingumas nekelia klausimo, visumos teiginiu, kuriu teisingumu ne kiek neabejoji. Tvirti, [teisinti ir pripazinti patikimais bei teisingais teiginiai sterns individams adresuoja tik viena iStar'l:"Tu negebi buti teisus!" Parijai, mistikai ir psichotikai patiria sit'l istara per savo kuno kancia ir kankinima. Tatai, kas pazenklinama kaip irstantis protas sugyvulejustame kune, nera tiesiog butybe, issklriarna is objektu, kuriuos identifikuoja ir pripazista [teisintasis diskursas; ji esti kankinama instituciju, nustatanciu tiesa, Kai agresyvaus smugto sukeltas pyktis neisgieziamas atsakomuoju smugiu, jo [egos kaupiasi ir yra erzinamos tol, kol surandamas budas atsikersyti. Pries asmen], jeigu ilgq laika buvo kaupiami [tarinejimai ir nuoskaudos, grupe gali griebtis ziauriausio smurto. Taciau kazin ar tais atvejais, kai kankinima ima praktikuoti institucijos, jis atsiranda is daugelio [nirsusiu ir kerstingu individu susitelkusio pykCio. Gal tas vienas monstras gimsta ne kankintojui regresuojant iki plesrittjtt zvern; instinktu, bet veikiau [ame susitelkus tnstituciju iStobulintiems prievartos metodams? Aiskeja, kad zinomi prievartautojai veikia ne 125

NIEKO

BENDr,A

NETURINCIVJV

BENDRIJA

POVANTIS

KONAS.

POVANTI

ISTARA

socialiai nebesuvaldomu seksualmtu paskatu genarni, bet susikaupus juose tukstantrnetes patriachalines visuornenes vaizdiniarns bei praktikorns. Kas islupa savo aukai akis, nera regresaves iki nesoctaltzuorq bezdziones instinktu; bet pakiles i turku janyctaru ar sventosios Inkvizicijos agentu gretas. Kad butt; ga lima ir [manoma kankinti, kaip butina sqlyga reikalingi ne konkretus instinktai, bet tarn tikros institucijos. Kat prasizengeliai traktuojami kaip fanatikai, ardorruett elemental, laukiniai ir beprociat, zrnones, kuriu svarbiausias antivisuorneniskas poelgis - snekami nesuprantarni dalykai, butent tais atvejais jie ne siaip jega priverCiarni paklusti ar atlyginti zala, bet yra kankinarni. Kankinirnai ivedamt ten, kur isigal! totalitartne valdzta, 0 ir tada, kai egzistuoja tarn tikras iteisintas diskursas. . Michelis Foucault parode, kad Europoje senojo rezimo rvesta kankimrnu praktikq grinde prasizengelio kuno kontaktas su [teisintaja tiesa, [stktmljusia kaip transcendentalizuotas monarchas.? Monarcho kunas ne staip simbolizavo visuomenss santvarka, bet inaterialiai ikunt]o val~t~b~ i~ buvo dieviSkosios teises tgaliotas kaip prisikelUSlOJO Knstaus kuno inkarnacija, - Kristaus Karaliaus, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenirnas. Kiekvienas nusikaltimas, teisiarnas karaltsko]o teismo, budavo traktuojarnas kaip nusikaltirnas karunai. Daugelio nusizengimq visuomenes tvarkai karaliaus teisrnas Isvis neapirndavo: uz ekonorninius nusikaltirnus bausdavo gildijos ir rniesto valdzia, uz uzpuolimus ir nuzudyrnus atkersydavo ben~ruornene arba nukentejusioji seima, 0 uz baznytiniq [statymu pazeidimus bausdavo baznytiniai teisrnai. Kai
2. Mi~hel Foucault, Discipline and Punish, verte Alan Sheridan, New York: Vmtage, 1979;Ernst Kantorowicz, The King's Two Bodies, Princeton: Prmceton University Press, 1957.

karaliaus pasiuntiniai tjodavo t miesta ieskodamt nusikaltelio, kad atgabentu H stoti pries teisma, su [uo budavo elgiarnasi taip, lyg jis butu iZeid~s pat] karaliaus asmeni, o jei kalbesime tiksliau, pasikesines t karaliaus kuna. Karaliaus kunas buvo toji substancija, kuria rnaterializuodavosi dangaus [teisintos ir valstybes strukturoje [tvirtintos tiesos darna ir nuoseklurnas. Sis rnonarcho kuno suabsoliutinirnas pagrisdavo tal, kad karaliaus priesui neribotai bad avo taikornos srnurto priemones: pilarna gerklen verdanti alyva, iSluparnos akys, [o kunas kankinarnas ikaitinta geleztmi, ketvirciuojamas ir deginarnas ant lauzo. Zabq rysuliais apkrautas stulpas budavo pastatornas atviroje aiksteje, ir visi karaliaus valdiniai sukvieciami pasiztureti reginio, kai nusikaltelis pakibdavo tarp dangaus ir pragaro liepsnu, ju liezuviams kylant H praryti. Kankinarnas karaliaus prieso kunas bad avo paverCiarnas substancija, kuri paslovindavo valdovo kuno sventuma. SVietirno epochos Europa veliau pasius t giljotinq savuju monarchu kunus drauge su [uose rnaterializuota tiesa. Absoliucia valdzia visoje planetoje tgis rnokslinis techninis racionalumas, nesietinas su kokia karalyste ar dinastija, 0 savo valdas pleCiantis virsum visu regioniniu diskursu, invokuojanciu sventus ar proteviu autoritetus, kuriu rirntumui ir nuoseklurnui jis paskelbs nuosprend]. Jo tiesa [tvirtins technmes, pedagogines, ekonomines bei politines institucijos. Universitetai ir rnokslo tyrirno institutai laiko save tornis institucijornis, kuriose nustatorni bendros tiesos kriterijai: is ttkruju jie pateikia savo projektus bei planus parlamentarns tvirtinti ir rernti. Parlarnentai laiko save forumais, kur atstovaujanciujq individu tzvalgos laisvai pletojamos ir iSganinga sinteze integruojamos viena ikita: is tikrujq parlarnentai veikia kaip posedziu sales, kur koordinuojami ir [statymu transcendentalizuojarni 127

126

...,...
NIEKO BENDRA NETURINCIVJV BENDRIJA POVANTIS KONAS, POVANTI ISTARA

galingiausi4j4 drausmes archipelago institucijq interesai. Parlamentai pakeicia karaliaus kuna, reprezentuojant] kiekvienos institucijos, - ekonomikos, daugiatautes korporacijos, teises, pramonss, svietimo, mokslo ir religijos, _ darna bei nuosekluma ir kiekviena institucija integruoja t valstybes bei tarptautine tvarka, Europos Svietimut pleciant savo mokslines-technines bei politines institucijas visoje planetoje, kituose zemynuose sutmkarnus clabuvius Hegelis, panastai kaip ir Platonas, konceptualizavo kaip barbarus, kalbos neturincius gyvi1nus, esancius, pasak pirmo]o, tropineje ir hipnogogineje pusiau sapnavimobi1senoje. Cyvunat su kitokiais kunats, jie esa nejautrus nei tam vargui, nei tiems bizunams, kuriais juos eme vaisintt racionalioji bendruomene, teige Nietzsche. Bet tipiskiaustas ir esmingiausias terminas, kuriuo [uos pakrikstijo Svietimas, - tai kanibalai. Si savoka isreiske pat] stipriausia dygejimast, kok] tik Svietimas galejo justi laukiniams - tiems vangiems sapnuotojams, neturintiems nei savojo "as", nei savivokos: j4 kunat esa is tikruju ne j4 pactu kunai, bet sudaryti is kitu lavonu, 0 ir patys supuv~. Kur tik tzengdavo europieciat uzkariautOjai, ten kaltindavo kanibalizmu, del to kankmdavo ir pavergdavo: Karibuose, acteku, maju ir inku zemese, viso]e Afrikoje bei Polinezijoje. Europines absoliuCios monarchijos kartuvese europieciq kunai pnstpazindavo parsidave Tamsybrq Valdovui, ir kankinimais per [uos budavo paslovinamas dieviskasis karaliaus kuno teisingumas.lSores pasaulyje, kur Europos galybe skleide savo Svietimq, kankinami karibai, Amerikos indenai, azi[ieciai ir pohnezteciat pristpazindavo esa kanibalai, is ju budavo [ega iSgaunamos supuvusrq kunu istaros. Nunai kankinimai paplite labiau negu bet kada. Kanki-: nimo praktika islikusi ne vien archajiskose ir niekinamose 128

autokratijos
'.

salelese, bet ypac tarpsta tssivysciusiu saliu valstybese-klientese', besiskelbianciose, neva jos lojalios tSigalejusiam moksliniam-techniniam racionalu~ui, ir ~ai~duojanciose atstovaujamasias demokratijas, Siais laikais kankinimai vykdomi nebe atviroje aiksteje pries visa bendruomene ir ne pries televizijos kameras, 0 nuosaliose ir [slaptintose vietose, jie pavedami ypatingosios paskirties komandoms atkampiose globalines mokslines-techrunes imperijos provincijose, kur auku balsus, j4 klyksmus ir kukciojimus paskandina nakties tamsa ir ukai. Kankinimu aukos [vardijamos nebe kaip sventvagiski karalzudziai, bet kaip ardomieji elementai, fanatikai, maniakai ir teroristai. Kankintojas stengiasi suniokoti aukos kuna ir [rodyti jam, kad pastarasis teroristas, 0 tai, kuo [is tiki, yra iSkraip~~~ tiesa ir apgaule. Kankinimo instrumentai ir metodai IS tikruju turi galia paversti kuna bejegiu ir gyvulisku ~ s~naikindami jo vientisuma ir parodydami it kaip bailu ir paluzus]. Patys narsiausi maistininkai butinai nesiojasi cianido ampule, kuria galetu prireikus perkasti. Nes kankinimas nera tiesiog susiremusios kankinto]o ir belaisvio valios; si procedura apginkluota technologija, kuri gali paversti valia bejegiu [nirsiu nesvankiu kuno daliu ir organ4 mase]e. . IS savo aukos - kai [os kunas niokojamas t skausmo ir zaizd4 mase, - kankintojas reikalauja kazka pasakytt: prisipazinti. Ka prisipazinti? Ne pripazinti [sigalejusi rezima, politika ar doktrina esant tetsmga, ltei~in~Oji t~.igini4 visuma, nustatoma patvirtintais daiktu rr situaciju stebejimo budais, patvirtintais terminais bei formul~~temis~ kuriais apie [uos pranesama, ir patvirtintais praneslffi4 bel
3. Salvadore, Peru, Kuveite, Kerujoje, Angoloje ...
9.-498

129

NIEKO

SENORA

NETURINCIVJV

BENORIJA

POVANTIS

KONAS,

POVANTI

ISTARA

galimybi4 argumentavimo budais, yra teisinga del to, kad jos teiginiai aptbrezia daiktus ir situacijas, 0 ne del to, kad teiginius nuolat substancijuoja individai, kuriems jie pateikiami. Kankinamojo arba bet kurio individo institucija nesuvokia kaip asmens, turinCio prisideti prie jos tiesos, turincio vaidinti tam tikra vaidmen] iteistnant jos tiesa ir tam tikra vaidmen] valdzios strukturoje, kuri ir veiktu remdamasi visq nustatyta ties a, ir pati butu [a paremta. [ei ji SUVOJ<t4 individa butent taip, tatai butu tolygu [ai suvokti save kaip dar ne visiskai teisinga arba teisinga del to, kad pritaria daugybe zinanci4 ir veikianciu subjektu, [teisintaja mokslin~-technin~ tiesa paliudija visos planetos gamta, kuria pastarojt priverCia paklusti, ir ji nera reikalinga kartuvru spektaklio, kaip monarchino santvarka, kad galet4 apie save paskelbti. [i kankina nakcia ir uke, Jeigu institucija [teistnama kaip tiesos ir teisingumo instancija, tada viskas, ko ji reikalauja, viskas, ko ji gali reikalauti is individo, yra tai, kad jis prisipazintu: tai yra kad jis paliudyrq jq ir reprezentuotu jos tiesa savo kunu, patsat prislpazlndamas negebqs buti teisus. Kankinamasis neprasomas paskelbti teisinga tai, ka jis zino esant klaidinga. Kankintojas reikalauja is [o prisipazinti, kad negeba kalbeti suprantamai, kad [o kunas nebegali aiskiai suprasti ir blaiviai spresti, kad jis yra ne kas kita, 0 puvimas ir trunesiat. [is ne tik neturis proto, gebanCio prisideti prie tos institucijos tiesos verifikavimo, bet ir neturis kuno, galincio iSsaugoti vientisumq. Institucija primygtinai nori tsgirsn is to individo istara: kad jis pnstpazista esas glitesiai ir sudas - kad [is jau virtes tuo supuvusiu kunu, kuriuo H pavercia kankinimai. Kankintojas nera agentas, palaikantis institucija ir prisidedantis prie jos tiesos; jis yra asmuo, nematomas viesuomenei, dirbantis savo darba nuosaliose ir [slaptintose 130

vietose ir nakcla, asmuo, kuris zino patsai esas padugne ir atmata. Prisipazinusysis gali buti paverstas pelenais, nes [au yra pats sutikes esas vien puvanti mesa. Arba institucija gali prislpazinusij] naudoti bet kuriam tikslui, pavyzdziui, kankinti kitus, Kad ir kas butu daroma jo rankomis, bus pridengta institucijos tiesa bei teisingumu, nes jis zino, prisipazista pats sau esas ne kas kita kaip puvesiai ir sudas. Aukos kunas, pasmerktas putt, vis delto yra vieta, kur kazkas prlesinasi. Kai kankinimo auka pasijunta besipriesinanti - netgi [varyta i degradavimo bukle - ji supranta, kad priesinasi ne is charakterio ar valios; maistautojai nesiojasi cianido ampules kaip tik del to, kad zmo, jog kankintojai gali sugntuzdyti bet kok] charakter] ir palauzti bet kokia valia, Tavy]e priesinasi draugai, kurie nera kaip tu supudyti, priesinasi ttiizis ir kancia, kurie nuolat gimsta su kiekviena priespaudos karta, priesinasi kova, kuri nuo taves nepriklause ir su tavimi nesiliaus." Belaisvio, is kurio kankintojas reikalauja prisipazinti, kune priesinasi tam tikra istara, kuria auka tapatina su istara draugu, kovo[anciu uz reikala, nepriklausanti nuo taves, priesinasi nebyli istara kancios, nuo kurios nejmanoma apsaugot kitu, ir nebyli istara [u pykCio, kuris nesuteikia vilties. Kaip [ai adresuojama isfara auka girdi savo draugu ir savo reikalo tyla. Sioji istara prase stai ko: kad jis paaukotu savo kuna zodziui ir kad issikunytu toje kankyneje, kuri supudo kuna, idant vel prisikeltu kaip zodis ir tiesa. Jei [o reikalas laimes, jis [teisins savaja tiesa. Kankinio skausmas, irimas ir lavonas taps simboliu ir slovinga atmintimi, ir bus is naujo [rasytas inaujosios tvarkos tiesa.
4. Michel de Certeau, Heterologies, verte Brian Massumi, Minneapolis: University of Minnesota Press, 1986, p. 43.

131

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

POVANTIS

KONAS.

POVANTI

I~TARA

Bet jeigu jo draugai ir reikalas nelaimes? jis zmo, kad gali nelaimett, 0 labai daznai zmo, kad taip ir bus. Garbe reikalauja mirti neprisipazinus. Reikalauja, kad jis mirtu, tardamas garbes zod] savo kalintojams ir kankintojams t verda. Garbe reikalauja, kad jis pareikstu savo bendryste su tais, su kuriais niekas neturi nieko bendra: su mistikais, teroristais ir laukiniais, klaidztojanctais plytinciose dyk-rose ana pus civilizacijos [teisintos ties os. Tatai nereiskia, jog laukinrq bendruomene iSsaugo kritusiojo didvyriskumo atmint], prisimindama jo istara, ir kad ana pus kiekvienos institucijos egzistuoja laukiruu bendruomene, nes islieka bendras atminimas tu, kurtu pralaimeta didvyrtskat. Tie, kurie yra atsidave tiesos iteisinimut, neabejoja, jog kankiniu, ardomuju elementq, mtstiku, beprociu ir laukiniu istaros yra skirtamos jiems. Filosofas, is tam tikro atstumo zvelgias t [teisintaja tiesa, girdi sias istaras, tariamas is kitos distancijos, kaip svetimasis - susvetimejusias - skepticizmo formas, adresuojarnas visumai diskurso, pripazmto teisingu. Psichoanalitikas yra [sitikines, kad visa paciento sapn4, klatdmgu veiksmu, gestu, psichosomatiniu simptomq ir kalbos riktu retorika yra adresuojarna jam kaip daktarui ir tevui, iteisintosios tiesos institucijos atstovui. Savo terapija jis uzsimoja paciento tyla bei auttstin] diskursa perkelti t perteikiamos ir bendros tiesos formuluotes; jo mokslas isplecia itetsmtaja tiesa, tjungdamas t j'l asmeruska beprocio rnita, Pomodernioji psichoanahze siekia, rase Foucault, padaryti Holderlino, Nervalio, Nietzschss ir Artaud keistenybes musiskio diskurso dalimi ir kelia tiksla priartinti ta diena, kai "visa, ka nunai mes patiriame kaip ribiruus, keistus ar nepakenciamus reiSkinius, vel susijungs su pozityvumo 132

Religija per mistiko fizines kancias bylojancia tstara isgirs kaip informacija savo ekleziastiniam logosui. Siuolaikinis svietimas siekia, rase Merleau-Ponty, isplesti prasmes samprata, inkorporuodamas beprociu, mistiku, Iaukiniu nesamones ir kankmamu auku klyksmus. Taciau tas kitas, t kur] savo puvancia istara kreipiasi kankinimu auka, psichotikas, mistikas ir teroristas, - tai ne vien institucijos zmogus. Istara nera skiriama vien kankinanciai tiesos institucijai: ji nera skiriama vien tik i [okias institucijas nepatenkantiems laukiniams. Danielio Paulio Schreberio Grundsprache, prokalbe, kukciojimai ir keiksmai, [o grimasos, kraipymaisi ir katatonija yra ne tik gausus retorikos, kuria [o kunas kreipiasi i psichtatra, gestai. Jo istara adresuojama ne vien zmoni4 bendruomenei, bet ir tam, kas nera zmoruu bendruomene: dangaus pauksciams, saules spinduliams, seismiskai it deginantiems ir [elektrinantiems, vabzdziams, varlems ir zrur6 kerns, uoloms ir dangaus tustumai. "Modernistas Ockhamas, vadintas Pradininku, - raso Michelis de Certeau, - pirmasis iskele mint], veliau [stgalejusia teologu paziurose: dievtskajai galybei svetima bet kuri teologine ar metafizine racionalumo sistema. Viena diena Dievas gali panoreti iSgelbeti visa tauta, 0 kita diena - j'l sunaikinti. MUS4 protas neturi [okio pastovaus rysio su [o sprendimais"." Per kancia, kuria mistikas pazjsta savo kunu, jis girdi sio Dievo istara, [o paties supuvusi
5. "La folie, l'absence d'oeuvre"; La table ronde, 1964, geguze. 6. Zr. Alphonso Lingis, "The Din of the Celestial Birds", in David B. Allison, Prado de Oliveira, Mark S. Roberts ir Allen S. Weiss, Psychosis and Sexual Identity: Toward a Post-!1I1alytic View of the Schreber Case, Albany: State University of New York Press, 1988, p. 130-144. 7. Michel de Certeau, Heiereologies, P: 108.

giedra".5

133

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

istara yra skirta tam Dievui, kuriam esi niekam kuriam negaletum pasiulyti savo paslaugu.

tikes ir

Viena diena parlamentai gali nuspresn iSgelbeti istisas tautas, 0 kita - jas iSnaikinti; neimanoma rasti pastovaus rysio tarp mokslinio-techninio pasaulio instttucqq ir kecua indenq, Amazonas genCill, papuasq, kambodztecrq ir palestinieciu daliai tenkanciq kanciu. Ypatingosios paskirties komand q sleptuvese atkampiose globalines mokslines-techn}nes imperijos provincijose kankirumu aukos nestoja akistaton su institucija, 0 jq balsai, jll klyksmai ir kukciojimat nera tos institucijos registruojami. IS savo]o kuno prtestrumosi kank inirnu auka girdi kankiriamq draugu riksmus, girdi tyla kancios, nuo kurios [au nebegaletu apginti kttu, ir tyla jll [rursio, is kurio [au nieko nebegali tiketis. Auka girdi technines kankinimu irangos zvangest nuaidint dangaus tustumo], kurio]e iStirpsta [os klyksmat ir kukCiojimai, girdi zvanges; cementinese sleptuves sienose, t kurias klyksmai suduzta, girdi zvangest tylmcios planetos uolienu kloduose, i kuriuos kukciojimai susminga. Ir vis delto puvantt Istara suskamba toje naktyje ir uke. Varliu kvarkimas, tvyrantis virsum pelkiq, dvoktanctu is industrijos vamzdynq Iasanciats nuodais, ir sirntakojll bei ziurkill krubzdejimas griuvesiuos, - kazin kokia viso to dalele krusteli aukoje ir ataidi

pastpnesinimo.

134

Mirties

b e n d r ij a

Visuomene mes vadiname isiparetgojimo formas, kurias uzantspauduoja paspaudziamos rankos, tai zymi susitarima tarp musu, jungtis keiCiantis pranesimais, resursais ir paslaugomis. Vykstant mainams, gali susikurti bendrasis mokslo bei kulturos diskursas, galimi kolektyviniai darb ai, kuriuos dirbdami mes dalyvaujame komunikacijoje - turime ir kuriame kazka bendra. Rankos paspaudimu, kuris jungia ir po to, kai sutartis sudaryta ir jai pritarta, komunikuojama daugiau: pripazistarna giminyste. MUS4 kalba, daiktus ir asmenis identifikuojann rnsiniais terminais ir formuluojanti individams bendrus imperatyvus, yra musu kunu kalba, kunu, kuriu giminyst~ pripazistame. Giminyste darsyk pademonstruoja rusts. jq ktmiskat pakartoja indtvidu reprodukcija. Bendri zodziat, kuriais mes zymime kiekvienam is musu skyrium pazjstamus resursus ir kiekvienam skyrium suprantarna projekta, yra pagrindziarru musu kunuose materializuotos rusies bendrumu. Pripaztstant giminyst~, patvirtinamas abipusis [siparetgojtmas turetl bendra kalba ir isipareigojimas dalyvauti [vairru formu mainuose. Tasai, kuris savo veiksmais priestarau[a gimines reikalavimams, pasireiSkiantiems per kitus individus ir savaj] organizmq, yra tsstgtmelts. Rankos paspaudimo sutartimi kiekvtenas ar kiekviena pasmerkia 137

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

MIRTIES

BENDRIJA

tsstgimeli, gludtnt] savo kuno individualume ir jo geiduliuose. Ctminyste pnpazjstama ne surandant "seimos panasumu": pripazinti giminyst~ reiskia pripazinti pareiga. Sunus paklydelis, grtztantis pas savo seimq ir zinantis busias priimtas, parodo, jog tada, kai sulauzomas bet koks pasitikejimas, bet koks [sipareigojimas, kai nutraukiama komurukacija civilizuota kalba, nepaliaujamai formuluojancia normas, - tad a rusineje musu kunu strukturoje Islieka priklausymas seimai kaip pagrindas imperatyvui, isakanciam lerruama pripaztruma. Tavo tauta - tai tavo padermes atstovai ir kartu galimi santuokos partneriai, su kuriais nnanomas padermes pratesimas, tai zrnones, kurie, [ei numirtum, rupintusi tavo palikuonimis kaip savais. Prtklausyti tam paciam klanui, tai paCiai tautai ar netgi buti siaures amerikieciu ar baltosios rases atstovu reiskia prtpazinti pareiga. Tatai yra zinoma keliautojui: jis nenusigres (ar nenustgres abejtngai) nuo pagalbos besisauklancio zmogaus, su kuriuo gali netureti nei bendru mteresu, nei bendru pomegtu, taciau kuris, kaip ir jis pats, yra meksikietis Pensilvanijoje, Siaures amerikietis Peru Anduose ar baltasis Sahele. Sajunga, kurioje keiciamasi pranesimais, resursais ir paslaugomis, kai kiekvienas stoja pries kitus su savo tzval-' ga ir galiomis, pripazjsta giminyst~, ir sis pripazinimas pradeda veikti tada, kai, sutariant del mainu, kiekvienas stiprina kita, stiprindamas pats save. Kai individai [ungiasi, tuos, kurie lieka ana pus jll sutarciu, identlfikuoja kaip barbarus ir isstgtmeltus: efektyvus bendras zmogiskumas vis placiau prtpazistamas, kai del pranestmu, resursu ir paslaugu mainu su pasalieciais susitariama ir abipusiai [stparetgojama.

Esama sio to daugiau - ne tik efektyvus giminystes pripazinimas visuomenes formomis, - tai brolyste individu, neturtnciu ir nekurianciu nieko bendra, individu, kuriems belieka vien ill mirttskumas. Si brolyste realizuojarna ne per tzvalgll, nurodymu ir resursu mainus, bet per individu gyvybes mainus. Vienas tampa kito broliu, kai be iSIygll atsistoja ton vieton, kur kitam zioji mirtis. Kad tzvelgtume siq mirties bendrijq ana pus gtminystes, turetume atsidurti ar vaizduotes [egomis nusikelti i Si).tiacija, kuo labiausiai nuo [os nutolusia, - atsidurti .saIyje,. su kuria musu paciu salts kariau]a, tarp svetimsaliu, sie[amu religijos, kuria mes negalime tiketi ir kurl mus atmeta, tarp zmoniu, su kuriais nesudarinejame [okiu gamybiniu ar prekybtniu sanderiu, kurie mums nieko neskolingi, kurie nesu pranta ne zodzio is mnsu kalbos, kurie amziumi mums tolimi (nes [pareigo]a netgi tai, kad priklausome tal paciai amziaus gru pet) - ir nuo kuriu su vokiame esa vis iskai priklausomi, nuo kuriu priklauso musu gyvybe, Viena nakti, Istisas savaites pragulejes sirgdamas vienoje trobele]e Mahabalipurame, Pietu Indijoje, pabudau is dienu dienas trukusios karstines sastingio ir patyriau, jog mana rankas atemes paralyzius [au glemztasi ir krutine. ISsvirduliavau i bezvaigzde slogtos musonines nakties tamsa. Pakrante]e, gaudydamas ora, pajutau kazka suciumpant mana ranka, Jis buvo nuogas, tik su iSdilusiu strenu raisctu, tegalejau suprasti tik tiek, kad jis is Nepalo. Kaip jis pateko Cionai, i tolimus Indijos zemyno pietus nepalyginamai toliau negu as, apsiginklaves kreditine kortele ir galejes atsidanginti cia reaktyviniu lektuvu per viena diena, - neturejau ne kaip paklausti. Atrode neturjs nieko, mtegas ant smelio, vienui vienas. Man nesuprantama kalba ilgai kalbejosi su zveju, kur] pazadino trobeleje, uzsiglaudusio]e dziungliu pakrasty, ir galop [kele mane i
139

138

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

MIRTIES

BENDRIJA

kanoja su pluduru, kad nudangintu per musonine jurq Iigoninen, t Madrasa, esant] uz sesiasdesimt penkiu myliu: ta supratau, nesuprasdamas ne zodzio is [o kalbos. Kol jis darbavosi irklais, mana karsciuojancios akys stebe]o [o tylu, be israiskos veida, kur] kartkartemis nutvieksdavo tolimi zaibai, ir man tapo visiskai aisku, -jei audra [sisiautetu, jis nedvejodamas rtzikuotu gyvybe, kad isgelbetq mane. ISsilaipinome zvejybos uoste, ten jis isodino mane pirmiausia t riksos vezimeli, paskui t autobusa, vaziuojant] t Madrasa, 0 tada pranyko, netares ne zodzio ir ne nepazvelges t mane. Be[okios abejones, jis neture]o kito adreso, tik smelynus: as niekada [o daugiau nepamatysiu. Taciau syk] suprates, niekada nebepamtrsiu, ka reiskia buti susaistytam saitu, kuriu niekados nebegalima nei pamirsti, nei nutraukti, - ka reiskia tapti broliu. Kaip nepadoru pasakoti tokius dalykus anonimiskai neatsakingu rastu, kurio jis negali perskaityti, ir kalba, kurios jis nesupranta! Per savo mirtingumq pazistam save. Mes veikiame pasaulyje, kuris plyti kaip galimybiq [vairove; pasaulis, kur] pazistame savo iniciatyvomis, - tai maisto, resursu, reikmenu, keliu, pavoju ir priedangu laukas. Pasaulio galimybes mes tzvelgiame musu subs tancijoje gludincia galia [sivaizduoti galima padet] ir galia substancija su [os [egorrus t ta padet] nukreipti. Veikti - tai iseitt is savojo Ciair dabar ir leistis galimos padeties ateity linkui. Veikti - tai pradeti kazka, nutraukti tai, kas ka tik [vyko: tai, kas radosi tavy]e, nukreipti t ateiti, Tikra nera tiesiog suma visa to, ka mes pasisaviname ir kieno esamybe issaugome reprezentuodami. Tikrove plyti pries mus vien kaip daugybe tzvelgtinq ir suprastinu 140

galimybiu. Musu suprantamos galimybes nera tiesiog diagramos, kurias tvirtai laiko musu mastymas, Daiktu funkcijos ir potencialai yra tikri, nes jie turi butt pasiekiami musu galiu. kurioms jie nepriklauso ir kurios galbut nepajegia jq pasiekti. Tikrove yra atsttiktine: kaip tik tai, kad siekiamos galimybes bus nejmanomos, [as daro tikras. Tikras pasaulis plytt pries mus kaip galimybiu konfiguracija, pakibusi neimanomybes bedugne]e. Musu substancija veikia, padedama jq palaikancios padeties atsitiktinumo pajautos ir [ausmo, jog turi gali~ lzvelgti ateityje galimas padetis ir t [as nukreipti save ir savo jegas. Kiekvienas [udesys isores daiktu link, daiktu, suvokiarnu kaip galimybiq mazgai, mums rodo tos tikroyes, kuri atsiveria musu iniciatyvoms, atsitiktinuma ir daiktuose glndincta galima bejegyste. Egzistuoti veiksmu, vadinasi nukreipti save ir savo jegas t galtma bejegyste. Kiekviename zingsnyje, kur] zengtame per peizaza, zadanti suteikti mums atrama pakeliui iregimas galimybes, per [o atvirus lygmenis ir takus, vedancius baigtlnumu linkui, mes pajuntame galimuma, jog peizazo pazadas pasirodys esas klastingos viliones, [o keliai atves i zabangas, 0 [o apybraizos pavirs pasala. Prie savo mirties mes artinames, zengdami imusu aplinkos isorybe. Mirtis gludi kiekviename pasaulio plyselyje, uz [o [ungcit; ir po [o takais veriasi praraja. Kaip tik sio]i neimanomybes praraja. ziojejanti mums zengiant i prieki, neribotai atveria musu prota anapus pasiekiarnu daiktu ir zemes, ant kurios stovime, musu stovesenai teikia svaigulio ir musu egzistencija paver cia veiksmu. Veikti - tai suteikti forma savo galioms. Minties zvilgsniu vaizduojiesi savo galioms atsiveriancias galimybes ir nukreipi save i[as. Savo substancija atrandi ir savo galias atgauni jau kitoje padetyje ir kitu esamybes momentu; 141

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

MIRTIES

BENDRIJA

pasiektoji padetis yra tikra pasaulio tikrumu. Galios, su kuriomis palikai buvusia padeti, igyja forma, isliekancta naujojoje padetyje kaip diagrama igudziamas. Daiktu, kuriuos esi pasisavines, potencialai ir funkcijos laiko tavo jegas formose, i kurias gali be pabaigos [as siusti. Veikdamas atrandi tikrasias pasaulio galimybes ir patiri atgimstant jegas tikruju daiktu potencialu ir funkciju tankmeje, Rizikuodamas bejegyste, veiksmas materializuoja savo [egas. . Taciau patyres, jog atlikai veiksma, taip pat supranti, kad tam tikra dal] savo jegll, pacta [u galiq kazka pradeti palieki inercijai forrnu, kurios materializuojast pasaulyje ir laiko tas [egas. Kazkas prarasta - polekis iniciatyvos, kuri sukilo is vidtnes energijos sankaupos, gebejimas nutraukti rysius su praeitimi ir pakilti nekaltam bei laisyam, postumts gimimo, gludejusto kiekvieno]e galioje. Kazkuri dalele [egos, kuria nukreipei i galima padeti bei ftgura pasaulyje ir kuri dabar yra [sikunijusi pasaulyje, cia ir lieka, tau zengiant toliau. Siek tiek tavo iniciatyvos pasiliko tame nuomotame kambaryje, kur] pernai isstdazei ir apsistatei, arba tusciame plotelyje, kur] sukasei ir apsodinai medziais bei zydinCiais krumais. Sokio zingsriel] skraidinusio svaigaus lengvumo, sklendziancio jegos polekio [au nebepatirsi megmdamas pakartoti ta zingsnel] - H sqmoningai atlikti. Paprasciausiat kartodamiesi menininkai liaujasi buti menininkais ir virsta linksmintojais bei iliustratoriais. Tam tikra tavo mastymo dalele pasiliko knygoje, kuria paraset. ir [ei si prazutu, suprastumei nebegaljs parasyti tos pacios knygos is naujo, Iki galo ismastytos mintys [au nieko nebemasto, sake Merleau-Ponty: mintis nusviecia tik tada, kai ji dar nera pati sau visiskai aiski ir tik tada, kai ji vis dar skrteja nezinornyben. Toji nuostaba, kuria pirmqsyk ka nors nutvies142

ke mintis, vel nebeblykstels, kai ta mintis bus [tvirtinta I aip tiesa. Dalele tavo aistros ir nuostabos pasiliko [aunyste]e ir daugiau nebesuliepsnos. Pamatyti savo jegas, sukaustytas formu, kurias igyvendino tavo paties iniciatyvos, ir pasijusti pnslegtam savo paties iniciatyvu nastos - tai vidine senejimo patirtis. Tai mirtiskurno patirtis, ne aktyvi patirtis kaip [ega, save nukreipianti i tai, ka ji suvokia esant galima, - galbut i bejegyste, - bet patirtis '-kaip tavo iniciatyvos galtu perejimas i pasyvumq. Tu ne tik sviedi savo jegas, kad atsimustu i pasaulio testinumus bei mercija: tu iskrauni savo [egas i pasaulio inercija, Ne tik rizikuoji savo buvimu pasaulyje, - tau kelia gresme galimybes, pasirodancios esa zabangai ir pasalos, - bet mirsti pasaulyje ir i pasaul]. Iniciatyvos laisve save patiria per nerima: tai ne tik bugstavtmas, nujaucias ta neimanomybes tustuma, kurioje pakibusios ateities galimybes, bet taip pat ir nerimas, kuris yra angustia, [kaltrumas ankstumo]e, [kapese, savo rankomis apsivyniojamose. Siam vidines negalios jausmui priesiniesi, nusistatydamas tokia savo operaciju lauko struktura, kad kiekviena diena Isskleidzia pries tave uzduotis, kurias pajegsi [vykdyti. Imiesi riboti akirat] ir taip apginkluoji savo operaciju lauka, kad kiekviena duodama diena velei pateikia tau uzduociu ir reikmenu [vairove, ekvivalencia praejusiosios bei ateinanciosios dienu uzduotims ir reikmenims, taip pat [ais paketciama. Lalka nulie]i dienu virtines forma, - virtines dienu, kurios be galo kartojasi, lygiavertes ir tarpusavyje pakeiCiamos. Savo praktine erdve stabilizuoji tokiu budu, kad kiekviena diena esti uzptldyta, bet sykiu islaikai galiu rezervo pajauta, Sitaip tu atitolini laika, kai pajusi, jog jegos isseko: ir po trisdesimties metu [autiesi taip pat gebas darbuotis prie konvejerio arba kontoroje kaip ir andai, kai buvai vos priimtas 143

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

MIRTIES

BENDRIJA

i darba dvidesimtmetts jaunuolis. Kontroliuodamas savo praktine aplinka, neleidi [vykti krizems, tai yra [vykiams, kurie pareikalauru iskart visu tavo iSgali4 ir kuriu baigtis b~t4 neaiski. Nukreipi savo prota i akademine ar pramonm~. i~stitUCij'l' kur problemos diena die non esti lygiavertes ir arba niekuomet neiskils tokia problema, kuriai ?rirei~t4 V.iS4ta,:,o intelektmrq gali4, kurios akivaizdoje JOsgall pasirodyti nepakankamos. Laisvalaikiu, atliekamu nuo tarnybos, sukiesi tarp kitu, [au igijusi4 igudzi4 bend~auti ~isuOmeneje; ir vengi tokiu susitikimu bei nuotykI4, aple kuriuos sakoma, jog jie nutinka tik karta gy_ ~enime i.r kuriu - [auti - jau nebeturetum jegu darsyk Isg!Venh. Savo jausmus koduoji ir seike]i taip, kad i pazadus ir grasinimus, ceremonijas ir linksmybes, i vietas ir reginius, naujienas ir apkalbas atsilieptum pasiremdamas tuo, kas jau buvo patirta ir kas gali buti patirta is nau]o. Issisuktnsji nuo begalinio dZiaugsmo ar tragizmo pro~erZi4, kai sirdis pasijunta pribloksta ar paklaikusi, n~gmkluota ir issinesa is si4 patirciu toki randa, kad jau mekad daugiau nebepajegtu patirti sitokio siaubo ar asaru, arba dZiaugsmo. ~~tus l~ikai Iygiaverciats sau, kaip ir tu tarpusavyje pakeiciamais. Suvokti kita ne tiesiog kaip objekta ar klint], bet kaip tvarkingam pasauly veiktant] subjekta, - vadinasi, potencialiai atsistoti i kito arba kitos vieta. Vadinasi, suvokti kito esamybe kaip padet], kuria galetum uzlmti tu pats, 0 H arba j'l supancta daiktu tvarka suvokti kaip ta~ t~kr'l i:airov~ keliu, resursu, kliucn; bei zabangu, kuriais galetumei manipuliuoti, jei stovetum tenai, kur ~~OVi arba ji. Per si lygiavertiSkum'l ir tarpusavio pakeijis ciamuma regi save kituose ir kitus savyje. Tarp tam tikru budu isdestyt4 uzduociu uzimi savo vieta, kuria laisva paliko kazkas kitas: reikiamas opera-

cijas ir igudzius

taip pat susirenki is kitu, Atsisedi savo vieton bibliotekoje ir sedi, is nau]o koduodamas smegenyse Euklido aksiomas bei irodymus, lygiai kaip dare kiti; tampi studentu - dar vienu studentu. Sakai tai, ka sakai, ka sako kiekvienas ir bet kuris kitas, ir sutelki savo dtskursyvtasias galias formuluodamas bendra tiesa, kuri neisnyksta, kai kas nors nuzengia i savaja galutine tyla. MUS4 [ausmai yra atsargus zingsniai ir lytejimaisi, kuriu krypt] ir forma susirenkame is kitu ir perduodame dar.> kitiems; naujienos, reginiai ar muzika sukelia [ausmus, kuriuos [aute ir bet kuris kitas, kuriuos patiria kiekvie'nas ir patirs ateity. Ta virtine dienu, be pabaigos besikartojanCi4, lygiaverciu ir tarpusavy]e pakeiciamu. ta vtrtine dienu, kuriu forma nuliejai savo gyvenimo laika, regi prasitesiancia kitu gyvenimuose. Sitaip mes susikuriame [ausma, kad ta stlprybe, kuria vis surandame dienos uzduotims [veikti, yra tik bangos ketera gyvenimo sroveje, atitekancioje is neatmenamos praeities ir tekancio]e begalinen ateitin. Prarasties [ausma, potyr], jog prarandama iniciatyvos aistra ir nuostaba, iStriname gyvenimo jegos, kas diena is naujo kylancios mumyse, ritmo pojucru. o vis delto sioje velksmu Iauko apibrezty]e, siame bendru tiesu kalejime, [kalinanciame sird], - sioje patirties isminty plazda nerimas. Kai suvokiame, jog tos musu padetys ir figuros, kurias veikdami projektuojame, bei tos, kurias paliekame materializuotas pasaulio substancijoje, yra anonimlskos, - stat tada ima tvenktis tustumos [ausmas, Tos padetys, kuriose musu veiksmas mobtlizuoja musu paciu galias, - stampavimo preso operatoriaus, kompiuteriu programuotojo ar [staigos valdytojo padetys, - tai formos, reikalaujamos industrijos masinu, grandini4, schemos. [egos, kuriu zmogus turi budamas studentas, gamyklos darbininkas,
10.498

144

145

NIEKO

BENORA

NETURINCIVJV

BENORIJA MI RTI ES BEN 0 RIJA

kareivis ar [namts, yra jegos, kurtas iH investuoja drausrnes archipelago socialine inzinertja, ir ne tik zmogaus devima uniforma, bet ir tie [ausmai, tas didztavimasis ir instinktai, kuriems jis paklusta kaip tevas ar motina, kaip palaidunas, kaip vyras ar moteris tera variantai funkcijq, salygojamu bei palaikomu gtmtnos ir Iyties kodeksu. Tavo uzimama padetls - tai vieta, i kuria atsistojat, kai jq paliko laisva kitas, tau lygiavertis ir tavimi pakeiciamas; tai vieta, kurta tu paliksi kitiems. Formos, kurias suteikei savo jegonts, - tai konfiguracijos, susirinktos is kttu ir dar kitiems perleidiiamos. [os neatskleidzia nieko, kas butu tavoji savastis; jauti, j.ogkazkuo tapai, pasidarydamas bet kuriuo. Viena diena taves ten nebebus, ir to studento, teisininko, korporacijos administratoriaus, paciento, tevo ar motinos, vyro ar moters, kuriuo buvai, vatdrneru vaidins kas nors kitas, Tos padetys, tie atliekami veiksmai bei gestai nemirs su tavimi; tai konfiguracijos bangos keteroje, - bangos, nesamos anoniminio gyvenimo sroves, kurioje gimimas ketcia mirt]. Stai tada tos pasikartojanCios aplinkybss ir dienos netenka aktualumo; pasijunti bejegts ir sutrtkes tarp begales uiduoci4, virtustu lygiavertemis, keliu, virtusrq vienas kitu pakeiCiamais, ir krypciu, kurias galima apgreztt: pasaulis grimzta i bereiksmiSkumq ir nesubstancialumq. Apima negera nuojauta, jog neisvengiamai arteja diena, kai taves cia jau nebebus, ir tasyk sirdies gilumoj krusteli nerimas, kuris snabida, jog tavo uztmamoj, vietoje nera taves, Sis nerimas sako, kad mintys, suvokdavusios uzduotis, kurias aplinkui tave isskletsdavo besikartojanCi4 dierrq virtine, yra ne tavo; ne tavo rankos, manipuliuodavusios iranktats, ne tavo gestai, duodave signalus kitiems, ir ne tavo juokas, atsiliepdav~s i kitu juoka. Sis nerimas kencia pasauly dar negtmustos butybes vienatve. [Is gludt slap to146

Ii('

uiuoglaudose, kur tnno tavo paties galios: ypatingos [austi ir duoti, kurias ten gi~d~ t~vo ~aties \sybe, kurios dar nebuvo realizuotos ir non butlv~eallz~o~ los. Pazvelgi isavo ranka, pagal jq gali buti atpazmtas, HI III:-; desimtis Iiniju ant savo pirsto, liniju, kurtu nerastum lilt [okios kitos is keturiu rrulijardu desinluju zmorujos rnnku, ir supranti, kad si tapatybe ir Sit?S rankos dar n paliete to, ka [os vienos tegali paliesti. Sirdyje ~ajun~i [kalinta [egos saltin], budinga tik tau vienam, galta, rei-" ktamu dainiu sujungta su neprilygstama tavo smegen4 randine, Iukuriuojancia pasaulyje tokios problemos, kuriai [okios kitos smegenys neturi reikiamo daznio, pajunt~ savo nervu sisternoje ir raumenyse slypint galiq skaptuoti stabus ar sokti, arba apkabinti taip, kaip dar joks kunas nemoka skaptuoti, sokti ar apkabinti, ir pajunti savo [autruma turint galla myleti ar [uoktis, arba r~udoti ~a.i~, kaip negeba niekas kitas. Bet sykiu supranti,. Jog ne~l IS~kures ten, kur sios galios atrastu tai, kas J4 laukia, ir suvoki, jog teks leistis visa to ieskoti po tolimas dykras, plyttncias ana pus ribu zemelapto, rodancio uzduotis, kurias tau nuzymi besikartojanciu dienu virtine.
I',ii Iios pazinti,

Tolimos dykros, t kurias mane nutremia seselis mirties, manes ateinancios. Nerima, vtrpanti ypatingu pulsavimu ir karsciu gyvybes, kuri save [aucia, t save kabinasi ir nori butt, lydi negera nuojauta apie neisvengiamai artejanti netmanomybes momenta, Keliuose, atsiverianciuose bet kam, nerimas nujaucia zabangas, kuriu as neisvengsiu. Pasaulio keliai ir laikas drieksis toliau, iki begalybes plesdami kitiems galimybtu gamtovatzdzius. NeiSvengiamai neimanomybei selinant prie mana gyvybes, as regiu pamazu mane supant] mirties sesel!;horizontuose, kurie yra galimybes bet kuriam, tos, man neskirtos, atiteks kitiems.
147

j'

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

MIRTIES

BENDRIJA

Per smelkianti nerima pajusti gyvybes karst] ir pulsavima, gyvybes, kuri yra mana vieno, ir [sikibti i [a kaip i galiq, kuri nori buti, - vadinasi, pajusti atrama zemes, vis dar tebesancios man po kojornis, ir pajustt jq palaikant galimybes, skirtas man vienam. Juk nerimas, kur] isskirtine gyvenimo galia patiria del saves, [manomas tik [sitikinus, kad pasaulyje, padariusiame jq galimq, gludt galtmybes, skirtos vien [os jegoms. Rupestis galia, reikiamu daznil! sujungta su neprilygstama tavo smegeml grandine, yra [manomas tik [sitiktnus, jog tos galios laukia tokia visatos problema, kuriai [okios kitos smegenys neturi reikiamo daznio: rupestis savo]o [autrumo galia mylett, juoktis arba raudoti tatp, kaip niekas kitas nemoka, [manomas tik isttiktnus, jog nuosaliose pasaulio gatvelese bei alejose yra tokiu, kurie laukia tavo buciniu ir glamontu, jog esama tokiu laukymiu bei dykru, kurios laukia tavo [uoko ir asaru, Nesibaigrancioje [vairoveje galimybtu, [rnanomu bet kam, mirties seselis aprezia tai, kas [manoma vien tik man. Mirties seselis, tykas butent manes, isryskina iSkilumq zemes, kuri vis dar remia mane, ir misles, [oje slypincias, skirtas vien man, paryskina konturus, laukiancius vien tik mana ranku svelnumo, ir nusviecia pakeleivius, kuriems lemti vien mana buciniai ir glamones. Tamsioje seselio sviesoje nerimas atranda atskiaregystes galia, leidziancia juos a tpazinti. Si [vairove galtmybiu, galimu aktualizuoti, aktualizuo[antis mana galioms, mane [sakmiai pakviecia, ragindama pamazu supancia neimanomybes siena. Atsiliepdamas i si imperatyva ir ryztingai zengdamas prie mana vieno galimybill, - galimybill, kurias atskleidzia mirtis, manes ateinanti, - mirties neisvengtamybeje as atpazjstu ne fataIizma, bet tmperatyva, kreipianti mane i ta buttes figurq, 148

I 1I ria tik man lemta buti. Atpazistu tmperatyva. kretpiantl mane mint] i galimybes, esancias kiekvienam ir visiems In I karns, idant atskirciau [manomas man vienam. Atsiliepdarnas i besiartinanciOs mirties [ausma, as zengsiu prie tj<1limybill, atiduodamas savo jegas toms, kurias ~~saulis ntveria tik man, mirsiu atiduodamas jegas pasaulruiIsak11 tat ragtnamas. jaudrinamas nerimo, bunu atvertas galtoms tokios egzistencijos, kuri yra mano, ir mirciai, kuri yra mano. ISliekanti baime mirti yra baime ne~reti .ra~ I ankamai kantrybes. kurios bus pareikalauta, If baime n tureti pakankamai sviesaus proto ir ryzto, kad paj~gtum paklusti tsakmiai kviecianciam mirties tmperatyvut. if stai tada pradedi suvokti kiius. Tu [au nebematai saves kituose ar kitu - savyje. Imi matyti kita kitoje vietoje ir laike. Suvokti it ar jq kaip kiiq gausybeje lygiavercill ir tarpusavy pakeictamu keliu, resursu. kliuCill i~ za~ang~: tai matyti save, ribojama savo paties vietos If UZdUOClll Tai tavosios mirties siena aprezia rata galimybtu, galimll tau, ir atskiria [as nuo tu, kurios skirtos kitiems. Kita mirtis aprezia rata galtmybtu. galimll kitam. Savo mirties tolumu, palyginti su tavaja, kitas arba kita ir yra skirtingas. Kito mtrttskumas mane paliecia. Paliecia ne tiktai tuo, kad [o mtrttskumo [ausmas vercia mane matyti it kai~ skirtinga, skirta uzduotims, apreztorns butent [o ateinancios mtrties. Ir to del, pasak Heideggerio, geriausia, ka galiu padaryti kitam, [ei nesu jam abejingas, tai palikti it laisva su [o uzduotimis ir mirtimi, kai ryztingai. vykda~ savasias. Taciau tas uzduotis, kurios yra mano, 1pasauli projektuoja butent jo kelione savojon mirtin. Savo paties likimo pavidala atrandu apvbraizose sumanymu. kuriuos pasaulyje uzsimo]o igyvendinti kiti, bet prttruko jiems laiko ar galill 149

L.

Il

MIRTIES NIEKO BENDRA NETURINCIVJV BENDRIJA

BENDRIJA

[ei nejmanomybes latentiskumas sulaiko daiktu substancija ju atsitiktineje realybeje, tai jq pavidalus nuzymi ir [u jegas nuspeja galios suvokti ir suprastL Pasaulis, atrastas po kojomis, nesidriekia aplink mane it nuodingi garai, kuriuose grabtnejuosi vienas; as gimstu ton vieton, kuria paliko laisva kitas, ir esu pasiunciamas eiti toliau keliais, kuriais jau zenge kiti. Pasaulis man is pat pradziu yra galimybiu, kurias suvoke ir suprato kiti, - galimybiq kitiems,laukas. Tos.galimybes, kurias atrandu sau, yra man paliktos kitu, Ne tiktai [u aktualizuotosios ar kurias gali sureiksminti, bet ir isskirtines, negebetos aktualizuoti, aktualizuojant savo jegas. Pasiryzusysis dainuoti savo dainas pasaulyje taip pat rado Isskirtiniu galimybiu (0 savyje tsskirttruu jegu) buti mylimuoju, tevu ar motina, rasyto]u, nuotykiu ieskotoju, ir [as, iseldamas dainuoti savo dainu, jis turejo palikti kitiems. Mat savosioms dainoms dainuoti jam reikejo sukaupti visa [autruma, visas galias sielvartauti bei dztugautt ir paaukoti visa savo laika, -lygiai kaip tam, kad myletumei kita isskirtine meile, reikia sutelkti visa savo prota ir atiduoti visa savo sird]. Gandhis, atrades savyje galta buti isskirtine isvaduotojo ir svento]o ftgura, kuria buvo gimes tapti, paliko nerealizuota galia buti didziu valstybes veikeju, myltmuoju ir tevu, - 0 juk [ais buti jis taip pat supra to esas gim~s. Uzirndamas vieta kitu paliktame poste, as regiu [sispaudusia daiktuose tvarka ne tiktai kaip kitu igudziq schema, kuria galima perkelti mano [egoms, bet taip pat kaip apybratzas isskirttniu sumanymq, kuriems igyvendinti nebeuzteko galiu: galimybes, kurias jie paliko dar kitiems, paliko man, - regiu isskirtlniu imperatyvu pedsakus, Tu, kurie atside]o savo gyvenimo isskirtinems galioms, iSejimas ypatingai byloja man. Gimes kazkteno kito paliktoje vieto]e, [au [sakmiai pasauktas mirties, kuri yra mano, suvokdamas man vienam 150

ulviras iSskirtines galimybes, as atrandu kitus su jq kitontskumu, uztmancius savo vietas ir turincius savo atviras galimybes. Kiti, atsidedantys savo ypatingoms galioms, talp pat aptinka galimybes, kuriu jie negali aktualizuoti ir kurias palieka man. Paspausdami rankas, kad pripazintume musu giminiSkumq, mes keictames pranesimais bei resursais. Keisdamiesi su kitais pranesimais bei resursais, mes komunikuojame bendrame laike. kuriame kiekvierio individo iZvalgos formuluojamos kaip bendrasis diskursas, 0 su kiekvienu gtmstancias jegas absorbuoja sumanymu ir d~rbq anonimiSkumas, - anonimiSkumas sumanymq ir darbu, kurie islieka arba suyra del pasaulio materialumo. Keisdamasis su kitu pranesimais bei resursais, as pajuntu ta laika, kur] jam arba [ai atveria jq baigties nuojauta: tai yra laika, kuri kitas arba kita pratesia pasaulyje. uzsiimdami savo asmeninemis galimybemis ir iSlaikydami [sipareigojimus. Taciau i kita nukreiptos mana akys, as it Iieciu ir mana zodis per si kontakta nuspe]a [o pazeidziamumCl, nuovargi ir kentejimCl, mtrtiskuma. Laikas, kai kitas esti uzsiemes savo uzduotimis ir kai jis arba ji prie manes prisiartina, taip pat yra kancios ir merdejimo laikas. Ateis laikas, kai kitas daugiau nieko nebegales padaryti, bet jam dar bus like numirti. Tas laikas, kai jis arba ji mirsta, atveria juodCljClskyle tokio latko, kuris nera bendro pasaulio laikas. Sis Iaikas [au yra cia, is nuovargio ir kancios, kuria jis arba ji turi patirti vienas. Bunant drauge su kitu, kuriam tenka kenteti, ir ateinant kenteti drauge su [uo, mirstanCiu, patiriamas laikas, atsijes nuo pasaulinio. Merdejimas uztrunka: tatai t~siasi keista laika, kuris griauna tavo numatytaji. tesiasl laika be ateities, be galtmybtu. laika, kai nebera ka daryti, vien tverti 151

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

MIRTIES

BENDRIJA

laiko esamybe. Tai, kas zmogaus laukia, yra visiskai nepasiekiama: nesuvokiama, nepaneigiama, nepastpnesinama ir neatitolinama. Laukia nezinomybe, tai, ko nejmanoma netgi suvokti kaip neimanomybes, kaip nebuties. Merdejimo laikas atkerta tavo galias nuo siekiu ir nuo ju paciu pabaigos. Mirties neisvengtamybe atkerta nuo taves praeit], kuria gali susigrazinti, issaugoti vien sukaupdamas savo jegas galimybems. Tu nezengt i tol], kur laukia paskutine valanda; tu pasijunti pakibes tokiame laike, kuris yra pluduriavtmas, kuriame, niekur neidamas, esi suvarzytas zengti toliau. Mirstama tokioje laiko atkarpoje, kuri nepaliaujamai ir neatmenamai ateina is niekur ir nueina i niekur, budama absoliuciai isoriska asmenines ar tarpasmenines istorijos laikui. Laikas, kai neb era ka veikti, isskyrus kenteti. Laikas, kai tu, atej~s padeti, negali padaryti nieko, vien tik kenteti. ESi laikomas siame laike anapus pasaulio vyksmo, - tave laiko skausmas. Skausmo stiprumas neprivercia taves susikaupti ir atsiremti i savo iSgales bei jegas; jis sukelia tave pries save pat], tu negali nei pabegtt, nei pasitraukti is saves.Iklimpes savy, egzistuoji, nepajegdamas pakelti savosios buttes svorio. Mirt], kurios neisvengiamuma skausmas nujaucia, jis tapatina ne su nebutirni: skausmas ilgisi nebuties, kuri isvaduotu nuo merdejimo, nepazistamesnio uz neb uti, sukilusio is vidaus, kad atskirtu tave nuo buttes isoriskumo. [klimpes savy, skausmas neturi jeg4 prasiverzti pro isortskuma, kur galetum suvokti ana pus buttes atsiveriancia praraja: skausmas, uzvindytas nakties ir sugruuzdytas to, kas slypi nakty ana pus nakties. Tu panyri i pasyvumq ir numirsti tam, kas prisiartina kitaip negu nebutts ir kitaip negu kita egzistencija. Tu kenti kaip kenti tu, kaip kencia kiekvienas, kaip kenCia kuniska prigtmtts. Esi laikomas tokiame laike, kuriame 152

III

')j:1I i zengti toliau pats, nebeturi pats saves - saves, tau prll 1<usrusio. Mirsti kaip kazkas kitas, sis merdejimas 11l"I":1 tavo. Kenti, slegiamas pasyvumo svorio, pasyvumo, 10..11 rls verziasi is vtdaus, kol tavo skausmo prostracija ir p,lsyvUmq pranoksta merdejimas, kurio nepaliaujamas vy smas pranoksta save, tasai, kuris kencia, paluzta ir

pr< (ruksta aimanom

ir rauda.

gi ir kentejima,

I i lai istiesta ranka palyte]a kitos pazeidziamuma, nuovarir pratesia tave hgi ten, kur ji merdi. [i paklusta nepazjstamam imperatyvui. Sis merdejimas mane ltecia: nesi laisvas pateisinti kito mirt], nesi laisvas savu uiduOCi4 ir civtltzacijos bendrojo darbo imperatyvais pateisinti tai, jog mirstantysts paliekamas sau paciam ar paciai. Tarp siektniu ir reikmenu mane susiranda kitos akiu nuogumas; [o gestai atstgrezia i mane tusciomis: beginklis ir nuginkluojantis [os zodziu, praemanciu be [okio pedsako, nesubstancialumas mane tssirenka. [o zvtlgsnis, gestai ir zodziai - atkaklus ir nesmagus - drumscia mana veiklos srities tvarka ir mane uzgincija. Kita prisiartina skradziai siena, kuria mana paties mirtis aptvere man skirtasias uzduotis, - prisiartina, kad uzgincytu mane savo mirtiskumu. Imperatyvi jega, su kuria prisiartina kitas, - ne tos farmos, kurias [o akys brezia, apzvelgdamos mane sup anti peizaza, formes, kuriomis [o rankos informuoja tustuma, ar zodziat, kuriuos jis arba ji sako, ir kurie mana protui bei mana uzmacioms signaltzuoja apie tolimus arba nesamus daiktus. [i gludi atverties pavirsiu]e, kuriuo jis arba ji i mane atsigrezia. Jam arba [ai atsigrezus atveriamas apnuogintos odos trapumas ir pazeidziamumas. Atveriamas odos lygumas, odos, kuria palieka nepaliesta kiekviena [a 153

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

MIRTIES

BENDRIJA

nuvilnyjanti ir pranykstanti israiska. Jis atveria akiu nakt], - nakt], kurioj, kitaip negu visatos nakty, kur vis dar svyti pries milijonus metu uzgesustu zvaigzdziu pedsakai, pasaulio formos nepalieka [okios zymes. Odos, kuria kitas suspaustas, perregimas plonumas tau tsduoda jusluma, [autruma ir paveikiamuma, Pajunti pazeidzramuma ir mirtinguma per tuos malonumo virpesius, kurie rimsta, ir per skausmo nerimasti, kuri sudrumscia pavirsius. Pajunti tai tose raukslese, kuriomis senejimas uzraso spaudZianciq neisvengtama mirt]. Pajunti tatai is nuovargio ir sastingto, t kuriuos grimzta israiskos, [o arba [os man adresuojamos, Pajunti net, kaip kitas, stojes prtesais tave reikmenu bei resursu lauke, atiduodamas savo jegas tarpasmeniam sumanymu marsrutui, grimzta t tverrnes ir kancios Iaika, Atverti kito pavirsiai nestoja pnesais tave vien kaip duomenys, kuriuos turetum interpretuoti, ar vien kaip amorfiska materna, kuriai turetum suteikti pavidala ir iprasrnintl. Kuniskumas prasiverzia, naikindamas tuos nuotolius, is kuriu gali buti reprezentuojamas ju buvimas. Kuniski pavirsiai atsiveria, nepateikdami galimybtu tavo galioms. jie sustabdo tavo pakeltas rankas ir atmeta tavo tvarka bei tavo projektus. [Ie istinka tave [u reiskiamo malonumo, isduodamu skausmo spazmu ir ju paveikiamumo atvertimi. [ie prislegia tave ir atsiduoda tavo svelnumui. Savo esamybes netarpiskumu jie esti nepataisomai isoriski: tai pavirsius tarn tikro [autrumo, imlumo, malonumo ir tarn tikros kankynes pavirsius, tavo atzvilgiu nepataisomai svetimas ir atverlas pazeidziamuma ir svetima mirtinguma, kuris isakmiai pakviecta. Netekusi galios, tavo ranka pasijunta besitiesianti t siq kentejimo zona ir betiesianti savo [autruma bei svelnuma 154

t siq visiskai svetimo laiko zona, -laiko, kur nieko nesiulerna ir nicnieko nezadama. Tavo zvilgsny]e, [demiai sekanciame, ka sako kitas, ir teikianciam sviesa, tavo rankose, sugniauztose bendru uzduoctu ir [siparetgojimo zenklan, it' tavozodziuose, pajungtuose tolimiausiems daiktams, kurie atliepia kita, - visame tame esama taip pat mirtiskumo salycio su mtrtiskumu, mirtiskumo drauges. Paguodos prisilietimas, sujungiantis su kencianciuoju, nera praktine jega, kuri prasiverzia pro kliutis, kad [kunytu tam tikra tlksla.Igudusios slauges ir chirurgo rankos operuo]a kito orgarnzrna nelyg masina, reikaltnga remonto, ar chemin] jungtru, reikaltnga atnaujinti. [os nuskausmina, islma kulka, susiuva perplestus audinius. Kancia apeliuoja t to, kuris naudojasi chirurginiaiS instrumentais bei medikamentais, kantrybe ir t jo arba jos guodzianciq ranku atjauta. Pacientas kantriai taisosi, tverdamas Iaika, kai tarpusavy galynejasi merdejimas ir sveikimas. Guodzianciai prisiliesti - ne vaistas ar apsaugos priemone: tai globa, kuri ne nenutuokia, ka [ai daryti ar kaip issisukti. Prisilietimo [udesys [okiu budu nera projektas: eini ten, kur negali nueiti, kur nieko nesiuloma ir nicnieko nezadama. Cuodziantis prisilietimas yra drauge, kai vienas mirtingas ir nuo kancios neapsaugotas lydi kita, siam grimztant t laika, kuris neina niekur, netgi t nebuti. Guodziantls prisilietimas tvermes ir kancios laike atveria kelia t merdejimo drauge ir atranda brolyste su kita ar kitu, priejusiu paskutiniaja savo vargo riba, Uzuojauta, kuri krypsta t kita, bugstauja, jog kitas nepajegs istverti, ir bi]o, jog kitas, [klimpes t skausma, galbut negebes paklusti jam adresuojamam [sakmiam kvietimui. Tavo prisilietima kitas patina kaip is kitur ateinanciajega, kuri iStraukia it is [o skausmo, isave iklimpusio, ir [traukia ikentejima, nuasmeninant] ir nebesanti]o vieno, jau nebesanti]o.
155

NIEKO

BENDRA

NETURINCIVJV

BENDRIJA

Eini, nes [autiesi priverstas eiti; eini, kad kitas arba kita mirdami nebutu vieni. Kiekvienas judesys tavo rankos, kuria pastumeja takto bei svelnumo impulsas, pnpazista kito pazeidztamumo tau adresuojarna imperatyvq. Turi kenteti uz kitus ir drauge su kitais. Kai kitas [veiktas, ir nebejmanomas daugiau [oks gydymas ir jokia paguoda, tada kylas sielvartas supranta, kad turl sielvartauti.

156

c.

NUOTRAUKAS

AUTORIUS

PATEIKIA

IS:

ZUVll turgaus Bangladese

Virselis, iiiulinis

]odpuro Radzastane, Indijoje

Kita bendrija

Anuradapuro Sri Lankoje

lsibrouelis

Klunghungo, Bali, Indonezijoje

Veidai, stabat.feusai

Khajuraho Indijoje
Pasaulio murmesys

Tuol Sleng muziejaus, Pnompenyje, Kambodzoje

Puuaniis kunas, puuanti istara

Kalkutos Indijoje
Mirties bendrija