Operos atsiradimas ir vystymasis

Ilgainiui muzikos iraikos priemons keitsi. Senovins derms uleido viet maorui ir minorui, trigarsis tapo harmonijos pagrindu, o i keli krinio melodij isiskyr viena, virutinioji. Ji gijo vyraujant vaidmen, kiti balsai liko antraeiliais, pritarianiais. Tai ir buvo svarbiausias ingsnis kelyje homofonij... PIRMOSIOS OPEROS. Operos tvyn Italija. ia, Florencijoje, grafo D. Bardio namuose , 1985 metais buvo suvaidintas spektaklis su muzika, kuris laikomas pirmja opera. Tai kompozitoriaus J. Perio krinys Dafn, kurio muzika neiliko. Florencijoje susibr menininkai norjo atgaivinti senovs Graikijos teatr, kuriame glaudiai siejasi poezija, drama, ir muzika. Todl florentieiai atsisak sudtingos polifonijos, j pakeisdami muzikine deklamacija ir nesudtingu akompanimentu (kad geriau bt girdimas ir suprantamas tekstas). K. MONTEVERDIS. Mit apie Orfj ir jo mon Euridik, mirusi nuo gyvats kandimo, panaudojo daugelis oper krj, j tarpe ir Klaudijus MONTEVERDIS (1567 1643). io kompozitoriaus kriniai, ypa madrigalai, operos Orfjas ir Popjos karnavimas, neprarado verts iki ms dien. Monteverdio operose daug naujovi: autorius padidino orkestro sudt iki keturiasdeimties muzikant, sustiprino veiksmo ir muzikos dramatizm, pirmasis para operin uvertir, pavairino harmonij. Jo opera Ariadna, deja, neiliko. Taiau vienas mums inomas jos epizodas Ariadnos rauda, ireikiantis herojs skausm ir nusivylim, tiesiog sukreia klausytoj, rodo didel kompozitoriaus meistrikum. tai raudos pradia:

NEAPOLIETIKA OPERA. XVII a. antrojoje pusje susiformavo Neapolio operin mokykla, kurios ymiausias atstovas kompozitorius Aleksandras Skarlatis (1659 1725) para 120 oper ir daug kit krini. Neapolyje steigiamos ir pirmosios konservatorijos. I pradi tai buvo nalaii prieglaudos namai, kuriuose vaikus mokydavo amat. Vliau ten pradjo dstyti muzik. Konservatorijos pavirto muzikinmis staigomis, ruoianiomis dainininkus , instrumentalistus, kapelmeisterius, kompozitorius. Kadangi banyioje moterims giedoti buvo draudiama, jas pakeit berniukai, kuri balsas, paalinus lytines

liaukas, nesikeisdavo, likdavo auktas ir stiprus. Kastratai meistrikai atlikdavo sudtingiausias vokalines partijas. Jie dalyvaudavo ir neapolietikoje operoje, kuri vadinama opera seria, t. y. rimtja. Ypatingas dmesys ia skiriamas graiam, melodingam dainavimui ( italikai bel canto). Kiekvienas veikjas dainuodavo kelias skirtingo pobdio arijas lidn (lamento), patetin, virtuozin ir t. t. Isivyst ir trij dali arijos forma, vadinama da capo, kada, padainavus dvi arijos dalis, reikjo vl pakartoti pirmj. Prie arij buvo atliekamas j paruoiantis reitatyvas, akompanuojamas klavesinu. Panaios arij formos buvo paverstos uvertira. Jos analogika struktra (greita lta greita dalis) iliko ilgai. Neapolietika opera turjo ir silpn pusi: stokojo veiksmo ir dramatizmo, neiveng ablono, virtuozikumas joje nustelb turin. ANGL IR PRANCZ OPERA. Ital opera netrukus paplito kitose alyse, taiau jose bandyta kurti ir savas, nacionalines operas. ia paymtina angl ir prancz kompozitori veikla. ymiausias XVII a. angl kompozitorius Henris Perselas (1659 1695), pramintas Britanijos Orfju. Jis kr muzik ekspyro ir kit autori dramos spektakliams, paversdamas juos pusiau operomis. Perselo opera Didon ir Enjas statoma ir dabar. I prancz kompozitori mintini anas Batistas Liuli ( 1632 1687) ir anas Filipas Ramo (1683 1764). . B. Liuli savo operas vadino lyrinmis tragedijomis. Tai didiuliai penki veiksm kriniai su prologais ir epilogais, spdingais chorais ir baletinmis scenomis, 70 muzikant orkestru...