VU Magistrai

ANTROJI PAKOPA IR LAIPSNIO NESUTEIKIANIOS STUDIJOS
Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes
Turinys
5 Rektoriaus odis 6 Vilniaus universitetas iandien:

8 Magistrantros studijos VU
mokslo, tyrim ir studij vienov

9 Akademini reikal prorektorius doc. dr. J. Galginaitis:
Magistrantros studijos pirmasis ingsnis siekiant aukiausio mokslinio lygio kompetencij

11 Darbdavi ir alumn vertinimai 14 Kaip tapti VU magistrantu 22 Studijos VU: sistema, procesas, galimybs 30 Chemijos fakultetas 36 Ekonomikos fakultetas 42 Filologijos fakultetas 48 Filosofijos fakultetas 52 Fizikos fakultetas 56 Gamtos moksl fakultetas 60 Istorijos fakultetas 64 Kauno humanitarinis fakultetas 70 Komunikacijos fakultetas 74 Matematikos ir informatikos fakultetas 78 Medicinos fakultetas 82 Teiss fakultetas 86 Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas 90 Orientalistikos centras 94 Religijos studij ir tyrim centras 98 Sveikatos ir sporto centras 100 Institut mokslin veikla VU mokslo ir studij ramstis 106 VU Tarptautinio verslo mokykla 110 Kita studento patirtis 117 Svarbu inoti 123 Naudingi adresai ir telefonai
ieli studentai, Magistrantros studijos turi gerokai glaudesnes ssajas su moksli niais tyrimais negu bakalauro studijos. Vieniems jos laiptelis mokslinio darbo link, kitiems nauj galimybi, atradim, saviraikos ir tobuljimo etapas. Vilniaus universitete galite rinktis i daugiau kaip 100 magistrantros stu dij program penkiose studij srityse biomedicinos, fizini, humanita rini, socialini ir technologijos moksl. ia Js laukia ne tik naujausiais studijuojamos krypties mokslo laimjimais pagrstos studijos, bet ir sp dingas universiteto mokslo potencialas Vilniaus universitete dirba daug Lietuvoje ir pasaulyje inom mokslinink, glaudiai bendradarbiaujan i su Europos ali universitetais ir mokslo centrais. Universitete veikia kokybs utikrinimo sistema, nuolat atnaujinamos ne tik studij programos, bet ir infrastruktra. Universitetas dalyvau ja kuriant mokslo ir verslo slnius. Jau 2012 m. Saultekyje duris atvers Mokslins komunikacijos ir informacijos centras moderniausia alyje mokslin biblioteka jos lankytojais tapsite Js. Saultekyje kuriami du dideli mokslo centrai Gyvybs moksl centras ir Fizini ir technologijos moksl centras. Juose bus sutelktos geriausios alies mokslo pajgos, jie taps puikia mokslo ir mokymosi baze bsimiems studentams. Vilniaus universiteto magistrantros studij program kokyb rodo tai, kad pagal QS World University Ranking reiting ne pirmi metai esame tarp 5 proc. geriausi pasaulio universitet. Pirmoje pozicijoje tarp Lie tuvos auktj mokykl. Vilniaus universitetas ugdo vairiapusik asmenyb, tad ia Js laukia ne tik rimtos studijos, bet ir galimyb dalyvauti tyrim projektuose, tarp tautiniuose student mainuose, laisvalaik leisti universiteto student meno kolektyvuose ir vairiuose klubuose. Universitetas atviras visiems painimo troktantiems jauniems monms. Kvieiame tsti studijas pasirinkus Vilniaus universiteto magistrantros programas. Hinc itur ad astra. Prof. Benediktas Juodka
Vilniaus universiteto rektorius
Vilniaus universitetas iandien: Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes
ilniaus universitetas modernus mokslo ir studij centras su se niausia ir turtingiausia moksline biblioteka Baltijos alyse. Jame yra 14 fakultet ir 5 mokslo institutai, o mokslo paslaptis Jums skleis per 300profesori, 1500 docent ir mokslo daktar. Daugelis j ymiausi savo srities specialistai Lietuvoje ir inomi pasaulyje mokslininkai. J ir j mokini dka iandien Vilniaus universitetas pagrstai gali vadinti save mokslo universitetu. Jis patenka tarp 5 proc. geriausi pasaulio auktj mokykl, o Lietuvoje yra nepralenkiamas jau daugel met. Universitete yra puiki infrastruktra: mokslins bibliotekos, kurtos dar 1570m., saugyklose ir skaityklose per 5,5 milijono knyg ir kit leidini. Tai nekainojami lobiai, kurie pads Jums savarankikai studijuoti. iais metais Saultekyje duris atvers naujoji Vilniaus universiteto biblioteka modernus Mokslins komunikacijos ir informacijos centras, kurio paslau gomis gals naudotis jau dabartin student karta. Visuose fakultetuose kompiuterins klass, visuose universiteto bend rabuiuose internetas. Puikios ir modernios Filosofijos, Humanitarini moksl, Orientalistikos skaityklos bibliotekoje centriniuose rmuose, in formacinis centras Saultekyje ir t. t. Vilniuje kuriami net du integruoti mokslo ir verslo centrai Saultekio ir Santaros. Saultekio slnyje bus sutelktos mokslinink, dirbani gyvybs moks l ir auktj technologij srityse, pajgos. Po ketveri met Saultekyje ikils Gyvybs moksl centras ir Fizini ir technologijos moksl centras. Gyvybs moksl centr persikraustys VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutai ir dalis Gamtos moksl fakulteto mokslinink. Tai bus moder niosios biologijos ir biotechnologijos smegen centras Lietuvoje. Fizini ir technologijos moksl centre bus sukoncentruotos beveik visos geriau sios Lietuvos chemik ir fizik pajgos. Tai geros inios bsimiesiems che mikams, fizikams, biochemikams, vis ak biologams. Santaros slnyje bus pltojama informacini technologij ir inovatyvi medicinos technologij kryptis. Ms studentai gals i slni padali niuose atlikti praktik, vykdyti mokslinius tyrimus. Tikimasi, kad slniai prads veikti 2014 m. Dalimi mokslins rangos, skirtos slniams, dispo nuosime jau kitmet. Vilniaus universitetas ne tik iuolaikika mokslo ir studij institucija. Jis didiuojasi savo turtingu istorijos ir kultros paveldu, istoriniais bibliote kos rinkiniais, kolekcijomis, muziejais, isaugotomis ir atkurtomis tradici jomis.
Naujasis bibliotekos pastatas duris atvers 2012 m. pabaigoje
Magistrantros studijos VU mokslo, tyrim ir studij vienov
imtmeius kaups paintin ir kultrin patirt, Vilniaus universitetas iandien gali didiuotis plaiu mokslo ir studij spektru. Universitete vykdomos beveik vis mokslo srii ir daugelio mokslo krypi studijos, grindiamos Europos ir pasaulio daroma mokslo paanga ir sukauptomis kultrinmis tradicijomis. Universitete vykdomos laipsn suteikianios pirmosios, antrosios ir treio sios pakop bei laipsnio nesuteikianios studijos. Galima studijuoti pagal humanitarini, socialini, fizini, biomedicinos ir technologijos moksl srii studij programas. Taip pat pltojamos neformaliosios studijos, skirtos papildyti ar tobulinti jau gyt kvalifikacij. Studijos universitete remiasi akademine ir krybine laisve ir yra grindia mos mokslo ir studij vienove. Universitetas daug dmesio skiria studij ir mokslo ssajai, krybini asmens gali pltojimui ir smoningos,kriti kos, motyvuotos ir veiklios asmenybs ugdymui. Universitetas strategikai orientuojasi studij kokybs kultros puosel jim ir laiko j nuolatinio tobuljimo ir teigiam pokyi akstinu. Studij kokyb universitete yra grindiama Europoje visuotinai pripastamomis kokybs utikrinimo nuostatomis, socialins atsakomybs ir partnerysts principais. Vilniaus universiteto institutai, kuri dalis neseniai siliejo universitet, padeda vykdyti mokslinius tyrimus ir didinti universiteto mokslo poten cial.
www.vu.lt
ilniaus universitete, seniausioje Lietuvos studij ir mokslo ins titucijoje, viso Lietuvos mokslo pagrindas, ms europietikos krikionikosios kultros aknys. Per vis savo gyvavimo laikotarp Vil niaus universitetas yra sukaups labai didel mokslo patirt, kuri universi tete skmingai pltojama ir iandien. iuo metu mokslo tyrimai Vilniaus universitete sudaro didij jo kasdiens veiklos dal. Mokslo ir studij vienov vienas pagrindini universiteto veiklos princip. Taiau mes, Vilniaus universiteto bendruomen, neapsiribojame vien iekojimais, atradimais ir j pritaikymu praktikoje. Vienas svarbiausi universiteto strategini tiksl rengti aukiausios kvalifikacijos specialistus ir utik rinti alies mokslin kompetencij. Todl mums labai svarbu perteikti i patirt kitiems, mokyti ir rengti jaunj kart naujiems ikiams. Bsimi ms studentai turt inoti, kad antrosios pakopos (magistrantros) ir treiosios pakopos (doktorantros) studijoms universitetas skiria itin daug dmesio. Magistrantros studijos yra pirmasis ingsnis siekiant aukiausio moks linio lygio kompetencij, kurias galima vertingai panaudoti savo gyve nime, profesinje ar verslo srityje, taip pat ir ruoiantis tolesnms ir dar gilesnms mokslinms studijoms doktorantrai. Vilniaus universitete vykdomi beveik vis mokslo srii fundamentiniai ir taikomieji tyrimai. Daugiausia dmesio skiriama tokioms prioritetinms veiklos kryptims kaip lituanistika, Lietuvos visuomen globalizacijos sly gomis ir kiniai bei sociokultriniai procesai maose alyse, matematiniai metodai ir modeliai, informacini technologij pltot, naujos funkcins mediagos, dariniai ir technologijos, mogaus biomedicininis ir psicholo ginis painimas bei gydymo metod pltra, biomolekuli ir lsteli tyri mai medicinai ir biotechnologijai, gamtins aplinkos dinamika, apsauga ir panaudojimas. Universiteto dstytojai aukiausio lygio mokslininkai, ne syk skatinti garbingiausiomis Lietuvos mokslo ir Lietuvos moksl aka demijos premijomis, tarptautini mokslo organizacij nariai, usienio universitet garbs daktarai. Universitete vykdomi tarptautins reikms mokslo tyrimai ir projektai. Fizikos fakultete atliekami inovatyviausi lazerini technologij bandymai, medicinos klinikose taikomi moderniausi gydymo metodai. nauj, dar auktesn lyg mokslinius tyrimus turt pakelti baigiami rengti mokslo ir studij slniai, kuriuose dirbs visi geriausi universiteto mokslininkai ir bus diegtos moderniausios technologijos. Vilniaus universitetas turi k pasilyti siekiantiems ini daugelyje moks lo srii. Universitete veikia 14 akademini padalini, silani studij programas biomedicinos, fizini, humanitarini, socialini ir technologi jos moksl srityse. Nerengiame tik men studij srities magistr. I viso universitete vykdoma daugiau nei imtas magistrantros studij progra m. iemet magistrantros studijas buvo priimti 1663 studentai, i j daugiausia pasirinko Gamtos moksl, Filosofijos, Filologijos, Matematikos ir informatikos fakultet vykdomas antrosios pakopos studij programas.
Doc. dr. Juozas Galginaitis, akademini reikal prorektorius

Universitetas tai institucija, padedanti ugdyti asmenyb, viesti visuo men, taut, formuojanti kultr per savos ir kit kultr painim ir taip turtinanti savj bei kitas kultras. Savo prigimtimi universitetas privalo bti tarptautinis, todl esame labai aktyvs tarptautinje auktojo moks lo erdvje. Universitetas yra sudars daugiau nei 100 bendradarbiavimo sutari su 39 valstybi universitetais. Vilniaus universitetas kartu su u sienio auktosiomis mokyklomis vykdo jungtines studij programas, ku rias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis. iuo metu kartu su Greifsvaldo universitetu (Vokietija) vykdoma balt regionini studij magistrantros programa. Deusto (Ispanija), Budapeto Corvinus (Ven grija) ir Veronos (Italija) universitetai kartu su Vilniaus universitetu vykdo darni regionini sveikatos sistem magistrantros program. Reikt iskirti ir Ekonomikos fakulteto programas, vykdomas bendradarbiaujant su usienio universitetais. Drauge su Bolonijos universitetu vykdomos ekonomins analizs ir planavimo, o kartu su HAAGAHELIA (Suomija) ir Manesterio (D. Britanija) universitetais tarptautins turizmo vadybos studij programos. Ms universiteto magistrantai turi ir kit galimybi gyti tarptautins patirties: vis didesn populiarum pelno ERASMUS praktik projektas, leidiantis studij programose numatyt praktik atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir usienio alyse. Pernai pagal i program patirties usienio mo nse smsi 117 Vilniaus universiteto student. Aktyviai gyvendinama ERASMUS dalini studij usienyje programa, suteikianti ms studen tams galimyb 12 semestrus studijuoti viename i pasirinkt usienio ali universitet. Universitetas yra pasiras daugiau kaip 600 sutari su 352 ES universitetais dl akademinio mobilumo pagal ERASMUS prog ram. Turime sukaup ilgalaik patirt mokslo ini srityje, j kasmet pleia me ir atnaujiname, stengiams kuo daugiau jos perteikti gausiausiai ir svarbiausiai savo bendruomens daliai studentams. Todl motyvuotus ir smalsius studentus kvieiame semtis ini i vairiausi mokslo srii. Esame sitikin, kad ms universiteto magistrantros studijose gytos kompetencijos ir patirtis bus didel paspirtis ateityje tampant ymiais mokslininkais, aukiausio lygio specialistais ir visaveriais visuomens nariais.
10

Baigusieji informatikos bakalauro studijas turi pakankamai ini sprsti konkreius udavinius. Siekdami magistro laipsnio, studentai turi atlikti tam tikrus tyrimus. Tai yra mokslinio darbo pradia. ia reikia ne tik pasi lyti nauj pasirinkto udavinio sprendin, bet ir teorikai ar eksperimen tikai pagrsti ir rodyti jo efektyvum. Visa tai imoko mstyti ir plaiau, ir abstrakiau. Matematikos ir informatikos studijos Vilniaus universitete turi gilias tradi cijas. Ypa gausu aukiausios kvalifikacijos matematikos dstytoj. Tai, matyt, lm, kad Lietuvoje buvo sukurta stipri tikimybi teorijos ir statis tikos mokslo mokykla. Dar ir dabar informatikai gauna pakankamai daug matematikos ini. Bet tam tikru poiriu tai yra ir privalumas, nes Vakar universitet absolventai informatikai toki ini stokoja. Gintautas Dzemyda, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos moksl akademijos tikrasis narys, VU Matematikos ir informatikos instituto direktorius
Teiss studijos yra domios, fakultetas turi gilias tradicijas. iuo metu VU teiss studij programa vertinama kaip stipriausia Lietuvoje. Fakulteto dstytojai yra pasiymj Lietuvos teisininkai, todl studentai turi plaias galimybes bendrauti su geriausiais savo specialyb imananiais inovais. Teis yra plati sritis, kurioje reikia ne tik imanyti statymus, bet ir suge bti velgti problem platesniame kontekste. Fakultete dstomi dalykai lavina mstym, pleia akirat ir skatina student objektyviai ir kritikai velgti daugel dalyk. Visi dstomi dalykai yra susieti su j pritaikymu praktinje veikloje. Kaip dar vien studij privalum galima vardyti vientissias studijas, ku rias baigusiems i karto suteikiamas magistro laipsnis. Taiau, kaip ir bet kurioje srityje, magistro laipsnis pareigoja gytas inias skmingai pritai kyti praktikoje. Tuo labiau kad po pasaul apmusios ekonomins krizs teis ir teisininkus velgiama su dideliais lkesiais: kaip specialistus, ku rie sugebs suvaldyti nestabili situacij ir kvalifikuotai, teisinmis prie monmis isprs daugel problem. Atsiveria labai didiuls galimybs realizuoti savo sugebjimus bei inias ir patirti iki kiekvien dien.
Kazimieras Motieka, advokatas, advokat profesins bendrijos Motieka ir Audzevi ius seninas, VU Teiss fakulteto alumnas
11

Baigiau lyginamj Azijos studij bakalauro program VU Orientalistikos centre. Studijas iuolaikins Azijos magistrantroje iame centre nuta riau pratsti, kai po penkeri darbo met organizuojant lietuvi keliones tolimus Azijos kampelius ir joms vadovaujant supratau, kad bakalauro studij metais ugims noras tyrinti tolimas kultras ir j tarpusavio santykius niekur neiblso, o tik nuolatos auga. Sugrusi VU Orientalis tikos centr atradau t pat nuoirdum ir nor dalytis kaip ir prie deimt met. Nedidelis ir gana jaunas VU Orientalistikos centras brandina sava rankikus ir pasaulio mastu unikalias temas nagrinjanius jaunuosius mokslininkus. Diugu, kai dstytojas nesistengia brukti savo nuomons, kai paliekama pakankamai plati erdv gyvendinti savo akademinius sie kius. Tokioje aplinkoje brandinami laisvi mokslininkai, savo darbais ga lintys silieti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio akademin bendruomen, itaip garsinantys nedidels ms valstybs vard. Baigusi magistrantros studijas nusprendiau savo iniomis ir patirtimi dalytis su paprastais, nuo akademinio pasaulio nutolusiais monmis. Studij metu gyti gebjimai leidia tapti tarpininku, padedaniu papras tiems Lietuvos monms patirti ir painti tolimas ir egzotikas kultras. Toliau organizuodama keliones suteikiu keliautojams galimyb ne tiesiog nusipirkti ir suvartoti egzotik krat, o patiems prisiliesti prie lankomo krato kultros ir tradicij. Studij Kinijoje metu gyta patirtis leidia bendradarbiauti su Konfucijaus institutu pristatant Kinijos arbatos kult r Lietuvoje. Dirbdama mokykloje neformaliojo ugdymo mokytoja turiu galimyb perduoti Azijos studij estafets lazdel ateinanioms kartoms ir nuoirdiai tikiuosi, kad Azijos specialist Lietuvoje daugs, nes j po reikis pasaulyje nuolatos auga. Tolim krat kultros painimas leidia suvokti Lietuvos viet daugiatauiame pasaulyje, matant tolim krat kultrin palikim skatinama atsigrti savo kultrines aknis ir aplink, kurioje gyvename.
Ieva Rut, Vilniaus Mikalojaus Daukos vidurins mokyklos neformaliojo ugdymo mokytoja, egzotini kelioni vadov
12

A asmenikai susiduriu su biochemijos magistrantros studentais, jiems skaitau paskaitas. Darbe susiduriu ir su magistrantros studentais geneti kais. Ir vieni, ir kiti yra gerai parengti, turi pakankamai ini ir gdi, su jais malonu dirbti. Planuojant dirbti pramons monse, magistro laipsnis nra btinas, ta iau manau, kad ir pramonje, siekiant daryti karjer, magistro laipsnis suteikia pranaum. Magistro laipsnis privalomas pasirenkant mokslinin ko karjer Lietuvoje, doktorantros studijoms. A baigiau Vilniaus universitet 1970 m. Chemijos fakultet, gamtini jungini chemij. Niekada nesigailjau dl pasirinktos specialybs, buvo domu ir studijuoti, ir dirbti pamgtoje srityje, baigus studijas.
Kstutis Sasnauskas, profesorius, habilituotas daktaras, VU Biotechnologijos instituto di rektorius
Vilniaus universitete studijavau ne tam, kad siteikiau darbo rinkai. No rjau painti, atrasti ir kurti save. Paprastai kalbant, buvo smalsu, domu ir smagu studijuoti su gabiausiais Lietuvos studentais ir bendrauti su ge riausiais dstytojais. Tad galiu patvirtinti, kad manoji Alma mater man, kaip asmenybei, dav labai daug. Ir ypa magistrantros studijos, kuriose gytos inios, savarankiki tyrinjimai ir atradimai formavo mano pairas ir inspiravo gyvenimo tikslus. Teisybs dlei privalau pasakyti, kad, asmenine ir dalies universiteto ab solvent nuomone, visuomens informavimo priemonse formuojama mintis, es universitetai turi gaminti darbuotojus ir tik tuos, kuri reikia darbo rinkai, yra kritikuotina. Istorikai susiklost, kad universitetas nra tik profesin kalv, tai kultros, mokslo ir paangos idinys, brandios etikos asmenybs, atsakingo, t. y. ir kurianio, ir kritikai mstanio, pi lieio saviugdos erdis. Tad esu sitikins, kad universitetuose negali bti paisoma tik rinkos dsni. Imintingi, inovatyvs ir ilgalaik vizij turintys darbdaviai visada ver tins pretendent, jei jis turi solidaus universiteto magistro diplom. Kita vertus, visada buvo ir bus toki darbdavi, kuriems is diplomas nedarys jokio spdio. Ir tai greiiausiai yra verslo filosofijos, o ne magistro kvali fikacijos reikalas. Manau, magistrantros studijos Vilniaus universitete geriausias pasirin kimas, jei norite studijuoti Lietuvoje. Ilgamets tradicijos, humanistin dvasia, poiri vairov, geriausi mokslininkai ir solidari alumn bend ruomen magistrantros studijos Vilniaus universitete.
Tomas ileika, Vilniaus universiteto istorijos ir ryi su visuomene magistras, rengini organizatorius, radijo laid vedjas, dain autorius ir atlikjas
13
Kaip tapti VU magistrantu
Pagrindins svokos Laipsnio nesuteikianios studijos tai studijos, skirtos kvalifikacijai gyti arba pasirengti savarankikai praktinei veiklai. Magistrantros studijos tai antrosios pakopos studijos, skirtos pa sirengti savarankikam mokslo darbui arba kitam darbui, kur atlikti reikia mokslo ini ir analitini gebjim. Baigus magistrantros studijas suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. Neformaliosios studijos mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam neiduodamas valstybs pripastamas dokumentas, patvirtinantis isilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamen tuoto modulio baigim arba kvalifikacijos gijim. Konkursin eil pagal primimo slygose ir taisyklse nustatyt atrankos kriterij visum majimo tvarka sudarytas stojanij sraas. Konkursinis balas skaitin konkursinio balo sudedamj dali iraika, apskaiiuojama kiekvienam stojaniajam kiekvienoje studij programoje. Konkursinis balas, stojant skirtingas tos paios studij programos formas, sudaromas laikantis t pai princip. Stojantysis tai asmuo, pretenduojantis studij viet universitete ir dalyvaujantis atrankoje jai uimti. Studij sutartis dokumentas, kuris nustato studijuojanio asmens ir universiteto tarpusavio santykius. PRIMIMAS VU MAGISTRANTR VU magistrantros ir laipsnio nesuteikianias studij programas gali pretenduoti: Asmenys, baig Primimo Vilniaus universiteto studij programas taisyklse nurodyt studij krypi universitetines pirmosios pa kopos arba vientissias studijas bei turintys bakalauro kvalifikacin laipsn arba vientisj studij baigimo diplom ir atitinkantys kitas taisyklse ivardytas slygas. Asmenys, baig neuniversitetines studijas bei gij profesinio bakalauro kvalifikacin laipsn ir pateik atitinkam papildom studij baigimo Vilniaus universitete paymjim. Smulkesn informacija apie magistrantros studijoms keliamus reikalavi mus yra pateikta vietimo ir mokslo ministro 2010 m. birelio 3 d. sakyme Nr. V826 Dl Magistrantros studij program bendrj reikalavim aprao patvirtinimo.
14

Pagrindiniai konkursinio balo formavimo principai Asmenims, stojantiems magistrantros ir (ar) laipsnio nesuteikianias studij programas, konkursiniai balai formuojami i diplomo priedlyje ir (ar) papildom studij baigimo paymjime pateikt vertinim, taip pat taisyklse nustatytais atvejais skaiiuojamas stojamojo egzamino pay mys ir papildomi balai, kaip yra nurodyta studij programos konkursinio balo formulje. Stojant skirtingas studij programas, konkursini bal formuls gali skirtis. Konkursini eili sudarymas, kvietimo studijuoti paskelbimas Stojantieji magistrantros ir (ar) laipsnio nesuteikianias studij progra mas priimami konkurso bdu pagal konkursin bal. kiekvien studij program pagal stojanij asmen konkursinius balus sudaroma kon kursin eil. i eil konkursini bal majimo tvarka patenka visi sto jantieji, pasirink program ir atitinkantys taisyklse ivardytus reikalavi mus. Asmuo pirmiausia kvieiamas studijuoti pagal t studij program, kuri jo prayme nurodyta aukiausiu prioritetu. Pakviestaisiais laikomi tie stojantieji, kuri konkursinis balas konkursinje eilje yra aukiausias ir kurie patenka universiteto nustatyt studij viet kvot. Asmenys, pa kviesti studijuoti Vilniaus universitet, sudaro studij sutart. Trumpai apie 2011 m. primim VU magistrantr 2011 m. stojantiesiems pasilytos 109 magistrantros studij programos, viena laipsnio nesuteikianti studij programa ir viena neformaliojo vie timo programa. eios antrosios pakopos studij programos iais metais buvo naujai akredituotos ir registruotos Studij, mokymo program ir kvalifikacij registre. I viso 2011 m. VU magistrantros ir laipsnio nesuteikianias studijas buvo priimti 1663 studentai, i j 1115 valstybs finansuojamas vietas (257 vietos finansuojamos Europos Sjungos lomis pagal nacionalini kompleksini program tematikas, 203 fizini moksl studij srities vie tos Europos Sjungos struktrini fond lomis pagal nacionalin stu dij program), 548 valstybs nefinansuojamas vietas. Pagal konkursus tarp valstybs finansuojam viet iais metais popu liariausios socialini moksl studij sriiai priklausanios Ekonomikos fakulteto studij programos: marketingas ir integruota komunikacija; paslaug vadyba; apskaita ir auditas; tarptautinio verslo vadyba; finansai; ekonomin analiz ir planavimas.
15

Informacija apie 2011 m. primim Vilniaus universiteto magistrantros ir laipsnio nesuteikianias studij programas (santrump paaikinimai pateikiami lentels pabaigoje) Finan Paprastasis savimo konkursas1 pobdis vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vnf vf vnf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vnf vnf vf vnf 1,13 1,00 1,13 0,20 0,85 0,00 37,63 6,17 31,10 4,74 40,00 1,67 36,00 5,13 2,45 36,00 6,13 3,60 30,36 6,59 32,67 2,27 36,20 4,67 46,83 8,30 37,75 4,40 35,00 4,70 27,25 3,40 1,95 4,75 37,50 5,65 Pakviestj konkursiniai balai pasku pirmojo tinio 30,00 0,00 50,00 0,00 35,58 0,00 116,16 97,65 109,11 92,11 0,00 0,00 105,77 97,88 97,30 98,98 92,33 97,74 115,98 95,32 0,00 0,00 99,60 87,56 111,92 96,68 102,37 84,07 97,80 88,43 97,20 66,15 99,27 99,41 95,00 82,25 20,24 0,00 30,07 0,00 30,58 0,00 99,18 76,56 95,68 50,57 0,00 0,00 101,70 58,13 39,41 95,11 49,13 32,45 100,44 71,13 0,00 0,00 94,24 59,49 92,53 74,01 87,34 30,24 88,45 52,15 87,11 43,30 44,38 55,74 91,55 36,74
Valstybinis kodas
Fakultetas, studij programa C h e m i j o s Fa k u lt e ta s biochemija chemija nanomediag chemija e ko N o m i ko s Fa k u lt e ta s apskaita ir auditas bankininkyst draudimo vadyba ekonomin analiz ir planavimas ekonomin analiz ir planavimas (angl kalba) ekonomin politika europos ekonomins studijos finansai gamybos vadyba kokybs vadyba marketingas ir integruota komunikacija paslaug vadyba personalo vadyba prekyba tarptautinio turizmo vadyba tarptautinio verslo ekonomika ir vadyba tarptautinio verslo vadyba
Forma
Priimta 61 28 0 23 0 10 0 475 8 35 10 27 0 0 6 23 13 5 14 19 11 34 0 0 5 12 6 20 4 4 6 15 4 8 5 14 6 8
621C73001 621F10004 621F10005
Nl Nl Nl
621N40001 621l10002 621N20002 621l10003 621l10003 621l10005 621l10006 621l10004 621N25001 621N20004 621N50004 621N20005 621N60001 621N14001 621N20009 621N20007 621N20006
Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl
16

621N20003 621l10007 621N20008 621Q34001 628u04001 621t93001 621Q20004 vadybos informacins sistemos verslo ekonomika verslo vadyba F i lo lo g i j o s Fa k u lt e ta s anglistika balt regionins studijos dalykin (teiss) kalba intermedialios literatros studijos kalbotyra (bendroji kalbotyra, taikomoji kalbotyra) 621u33001 621t92001 621R60001 621u60001 621u60001 621X20002 621X20002 621V50001 621l30002 621s16001 621s15001 631X10001 621s10001 621s10001 621s10001 621s10001 621s10002 rusistika semiotika skandinav filologija vertimas vertimas (ital k.) F i lo s o F i j o s Fa k u lt e ta s edukologija edukologija filosofija informacijos visuomens studijos klinikin psichologija organizacin psichologija pedagogika (ln) psichologija (edukacin) psichologija (edukacin) psichologija (sveikatos) psichologija (sveikatos) psichologija ir kriminologija Nl Nl (s) Nl (s) Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl (s) Nl i (s) Nl Nl Nl (s) Nl Nl (s) Nl Nl (s) Nl vf vnf vnf vnf vf vnf vf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vf vnf vnf vf vnf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vnf vf vnf vnf vf vnf 20,50 2,27 2,02 1,48 2,10 2,50 1,00 2,50 3,50 3,06 1,00 2,00 1,75 1,57 0,50 4,85 1,00 1,00 0,00 2,10 3,75 1,00 9,29 3,00 2,40 2,00 0,50 1,04 4,14 2,14 2,18 1,00 2,63 3,00 4,17 3,00 0,40 5,29 6,00 1,40 3,33 0,67 4 3 99 47 118 10 1 2 8 0 16 2 17 1 7 0 13 0 7 0 21 4 5 128 7 2 0 10 0 0 14 8 11 0 19 0 6 1 0 7 0 0 6 0 108,22 71,72 103,70 105,11 29,12 24,36 28,78 27,00 21,00 39,56 32,99 29,53 26,27 39,60 0,00 19,73 14,31 29,13 0,00 9,73 8,55 9,64 24,52 20,55 21,16 20,67 0,00 0,00 21,37 21,65 21,11 0,00 22,61 20,46 20,04 0,00 0,00 19,19 0,00 0,00 20,70 0,00 91,68 35,19 27,16 25,99 25,91 24,36 28,55 21,00 21,00 35,11 30,12 21,83 26,27 27,71 0,00 16,41 14,31 21,99 0,00 7,86 6,41 8,73 22,19 18,00 18,10 14,62 0,00 0,00 19,37 16,04 18,38 0,00 19,43 20,46 18,19 0,00 0,00 17,04 0,00 0,00 13,33 0,00
17

621l40001 621l40001 621l50001 621l50001 621l30001 621l35001 621X17001 621F30001 621C72001 621j50001 621F30002 621j50003 621F30003 621j50002 621h61001 621F30004 socialin politika socialin politika socialinis darbas socialinis darbas sociologija sociologija ir kriminologija specialioji pedagogika F i z i ko s Fa k u lt e ta s aplinkos ir chemin fizika biofizika fizikins technologijos ir j vadyba lazerin fizika ir optins technologijos lazerin technologija mediagotyra ir puslaidininki fizika optoelektronikos mediagos ir technologijos telekomunikacij fizika ir elektronika teorin fizika ir astrofizika g a mto s m o k s l Fa k u lt e ta s aplinkotyra ir aplinkotvarka biofizika botanika ekologija genetika geografija ir kratotvarka Nl Nl (s) Nl Nl (s) Nl Nl Nl (s) Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl vf vnf vnf vf vnf vnf vf vnf vf vnf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf 13,14 5,67 3,00 9,00 3,00 2,00 10,63 5,33 8,43 5,50 0,58 3,23 0,00 3,20 1,00 3,36 0,00 3,00 1,00 3,00 1,00 3,36 0,00 4,50 0,00 2,11 0,00 2,33 0,00 4,27 2,00 4,60 0,00 3,86 1,00 4,33 2,00 2,42 2,50 2,15 0,00 7 4 0 7 0 0 8 2 7 2 0 94 10 0 5 0 11 0 14 0 9 0 10 0 7 0 19 0 9 0 161 14 0 5 0 7 0 13 0 19 0 18 0 17,16 16,16 0,00 17,16 10,43 11,67 24,18 19,17 23,19 21,60 21,65 38,79 0,00 36,87 0,00 37,46 0,00 48,52 0,00 36,13 0,00 42,76 0,00 39,31 0,00 38,44 0,00 42,18 0,00 46,56 0,00 30,33 0,00 29,67 0,00 49,65 0,00 28,19 0,00 33,69 0,00 16,16 10,09 0,00 15,16 7,14 2,41 22,69 18,21 21,91 18,79 3,85 29,16 0,00 17,86 0,00 32,94 0,00 28,56 0,00 31,45 0,00 28,42 0,00 31,61 0,00 27,68 0,00 34,47 0,00 17,40 0,00 25,37 0,00 25,06 0,00 14,42 0,00 16,27 0,00 20,16 0,00
621F70001 621C72001 621C20001 621C18001 621C40001 621l70001
Nl Nl Nl Nl Nl Nl
18

621F60001 621F61001 621F83001 621F87001 621C50001 621C71002 621C14001 621C30001 geologija hidrogeologija ir ininerin geologija hidrometeorologija kartografija mikrobiologija molekulin biologija neurobiologija zoologija i s to R i j o s Fa k u lt e ta s archeologija istorija paveldosauga k a u N o h u m a N i ta R i N i s Fa k u lt e ta s apskaita, finansai ir bankininkyst kalbotyra 621Q10002 621u12001 621N50001 621N20006 621N10001 621N10002 621i20001 lietuvi kalbotyra lietuvi literatra marketingas ir prekybos vadyba tarptautinio verslo vadyba verslo administravimas verslo informacijos sistemos verslo informatika Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf 1,19 0,00 0,86 0,50 1,86 0,00 2,13 0,50 3,09 3,50 2,00 0,00 8,67 2,50 3,00 1,00 2,80 0,75 2,71 2,25 3,25 3,25 10,25 3,50 1,17 0,25 1,14 0,00 1,50 0,00 14,42 3,50 12,25 2,44 15,08 2,89 2,42 2,00 1,82 0,50 16 0 11 0 10 0 8 0 20 0 5 0 7 0 8 0 63 10 1 24 2 24 2 148 12 28 6 0 7 0 6 0 12 15 12 4 12 5 12 0 17 0 46,90 0,00 34,79 0,00 29,34 0,00 48,45 43,06 28,68 0,00 4,00 0,00 29,28 0,00 29,53 0,00 77,20 35,78 71,07 56,00 70,26 54,66 24,65 20,93 39,16 0,00 39,59 0,00 39,33 0,00 24,96 22,45 33,38 22,17 24,12 21,21 15,73 0,00 18,19 0,00 38,44 0,00 24,51 0,00 6,43 0,00 37,32 43,06 7,70 0,00 3,20 0,00 24,97 0,00 16,77 0,00 65,13 35,78 59,35 55,19 60,58 48,59 22,78 20,21 31,48 0,00 35,11 0,00 30,48 0,00 22,66 18,82 30,95 16,30 22,54 11,66 13,44 0,00 12,61 0,00
621V40001 621V10001 621V72001
Nl Nl Nl
621N30002
Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl
19

621P90004 621P10001 621P10002 621P90002 621P40001 621P90003 621P20001 621P95001 621P95001 621P95001 621P50001 ko m u N i k a C i j o s Fa k u lt e ta s darnaus vystymosi komunikacija informacijos sistem vadyba informacijos vadyba komunikacijos mokslai leidyba paveldo informacija ir komunikacija ryiai su visuomene tarptautin komunikacija tarptautin komunikacija tarptautin komunikacija (angl k.) urnalistika m at e m at i ko s i R i N F o R m at i ko s Fa k u lt e ta s ekonometrija finans ir draudimo matematika informatika kompiuterinis modeliavimas matematika matematikos ir informatikos dstymas program sistemos statistika Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl (s) Nl Nl vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vnf vnf vf vnf 3,17 3,25 3,11 2,00 4,50 2,33 7,00 4,17 2,00 1,00 3,17 0,17 11,00 3,20 14,14 3,70 1,87 1,27 8,50 2,20 109 12 0 9 0 9 0 11 2 9 0 5 0 8 8 7 8 10 1 8 2 166 Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf 1,73 1,00 1,23 1,50 2,32 2,50 2,07 4,50 1,58 0,50 1,44 0,00 1,70 4,50 2,10 0,00 15 0 13 0 27 0 42 1 12 0 8 0 42 1 5 0 22,62 0,00 22,65 0,00 22,88 0,00 22,65 21,35 22,08 0,00 20,85 0,00 22,51 13,93 21,10 0,00 16,82 0,00 15,00 0,00 13,77 0,00 16,03 13,44 16,25 0,00 15,53 0,00 14,97 13,93 19,37 0,00 33,14 31,01 33,71 0,00 33,02 0,00 34,34 30,26 34,88 0,00 34,28 0,00 34,69 31,01 35,12 33,14 32,00 27,61 34,92 30,70 30,04 27,55 29,03 0,00 26,72 0,00 30,93 20,41 26,68 0,00 29,50 0,00 31,47 23,67 31,79 22,53 25,47 27,61 33,03 25,66
621g30002 621g17001 621i10001 621i10002 621g10001 621g10002 621i30001 621g30001
20

621B91001 621B92001 621B93001 621B30001 621B70001 621a60001 621V80001 m e d i C i N o s Fa k u lt e ta s medicinos biologija medicinos fizika medicinos genetika reabilitacija slauga visuomens sveikata Religijos studij iR t yRim CeNtRas religijos studijos s V e i k ato s i R s P o R to C e N t R a s taikomoji fizin veikla ta R P ta u t i N i s a N t y k i i R P o l i t i ko s m o k s l i N s t i t u ta s europos studijos lyginamoji politika Ryt ir Vidurio europos studijos tarptautiniai santykiai ir diplomatija vieasis administravimas t e i s s Fa k u lt e ta s europos sjungos verslo teis i viso universitete: i viso Nl: i viso i: Nl Nl Nl Nl Nl Nl Nl vf vf vf vf vnf vf vnf vf vf vnf vf vnf 2,57 1,63 0,13 3,50 2,00 4,75 7,00 2,44 2,83 0,40 3,00 0,11 67 12 8 1 14 5 8 1 18 7 6 1 0 0 0 58 Nl Nl Nl Nl Nl vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vf vnf vnf 1,82 0,80 2,60 0,80 3,00 0,17 2,69 1,29 3,00 1,00 0,40 11 0 10 3 2 1 13 8 10 0 8 8 1663 1663 0 35,73 0,00 39,48 32,09 15,63 15,91 37,82 34,10 39,02 0,00 23,50 22,41 0,00 32,58 29,17 15,48 15,91 31,46 28,35 29,60 0,00 18,00 45,99 36,97 6,00 89,26 82,55 81,98 73,31 76,95 19,68 16,08 0,00 0,00 37,05 25,83 6,00 85,13 73,13 72,94 73,31 70,22 16,90 13,70 0,00 0,00
621B33002
Nl
621l24001 621l26001 621l24002 621l25001 621l22002
621m90027
Nl
Paaikinimai: Nl nuolatins studijos, Nl (s) nuolatins studijos, organizuojamos sesijiniu tvarkaraiu, i itstins studijos, i (s) itstins studijos, organizuojamos sesijiniu tvarkaraiu, vf valstybs finansuojamos studijos, vnf valstybs nefinansuojamos studijos, ln laipsnio nesuteikianios studijos. 1 Paprastasis konkursas nusako vis pareikt pageidavim studij program grup skaii, palyginti su joje esamomis vietomis.
www.vu.lt/studijos
21
22
Studijos VU: sistema, procesas, galimybs
niversitete vykdomos laipsn suteikianios, laipsnio nesuteikianios ir kitos (neformaliosios) studijos.
Studij pakopos Universitete vykdomos trij pakop laipsn suteikianios studijos: pirmo sios pakopos (bakalauro), antrosios pakopos (magistrantros) ir treio sios pakopos (doktorantros) studijos. Taip pat vykdomos laipsn sutei kianios vientisosios (apimanios pirmj ir antrj pakopas) studijos ir laipsnio nesuteikianios (pedagogikos ir rezidentros) studijos. Bakalauras pirmasis kvalifikacinis laipsnis, paymintis gyt auktj uni versitetin isilavinim ir suformuotus pasirinktos studij krypties teorini ini pagrindus, vertybines nuostatas ir iugdytus savarankikos profe sins veiklos gebjimus. Bakalauro studij apimtis yra ne maesn kaip 210 ir ne didesn kaip 240 kredit. Nuolatins formos studijos daniausiai trunka 4 metus. Studijos baigiamos bakalauro baigiamuoju darbu arba bakalauro baigiamuoju darbu ir kvalifikaciniais egzaminais. Baigus stu dijas, suteikiamas atitinkamos krypties (akos) bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir profesin kvalifikacija. To liau studijas galima tsti magistrantroje. Magistras antrasis kvalifikacinis laipsnis, ymintis auktj tam tikros mokslo krypties isilavinim ir pasirengim studijuoti doktorantroje arba usiimti praktine veikla, reikalaujania mokslo ini ir analitini ge bjim. Magistrantros studij apimtis yra ne maesn kaip 90 kredit ir ne didesn kaip 120 kredit. Beveik pus programos studij apimties ski riama moksliniams tyrimams ir mokslo tiriamojo pobdio baigiamajam magistro darbui. Nuolatins formos studijos daniausiai trunka 2 metus. Studijos baigiamos magistro baigiamuoju darbu. Baigus studijas, sutei kiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. Studijos gali bti tsiamos dok torantroje. Moksl daktaras treiasis kvalifikacinis laipsnis, ymintis sistemin savo studij srities supratim ir pasirengim savarankikai atlikti mokslinius ty rimus ir eksperimentins (socialins, kultrins) pltros darbus ir sprsti mokslo problemas. Doktorantra apima studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengim. Doktorantros studij pradioje dok torantas kartu su vadovu parengia individuali doktorantros studij, mokslini tyrim, rezultat publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo program, kurioje nurodomi vis uduoi atlikimo terminai. Doktoran tros studijas sudaro dalykai, kuri bendra apimtis yra ne maesn nei 30 kredit. Doktorantroje ugdomi gebjimai vykdyti mokslinius tyrimus, savarankikai dirbti mokslin ir krybin darb. Nuolatins studij formos doktorantros trukm yra 4 metai. Daktaro kvalifikacinis laipsnis suteikia mas apgynusiems daktaro disertacij.
23

Vientisosios studijos Vientisosios studijos apima dvi pirmsias (pirmj ir antrj) studij pa kopas. Vientisj studij apimtis yra ne maesn kaip 300 kredit ir ne didesn kaip 360 kredit. Nuolatins formos studij trukm yra 56 me tai. Studijos baigiamos magistro baigiamuoju darbu arba magistro bai giamuoju darbu ir baigiamuoju egzaminu. Baigus studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis arba magistro kvalifikacinis laipsnis ir profesin kvalifikacija. Studijos gali bti tsiamos doktorantroje. Univer sitete vykdomos vientisosios teiss, medicinos ir odontologijos studijos. Baigusieji medicinos ir odontologijos vientissias studijas gali tsti jas rezidentroje, o norintieji dirbti gydytojais ias studijas baigti privalo. Jungtins studijos Universitete kartu su usienio auktosiomis mokyklomis vykdomos jungtini studij programos. Jungtins studijos kuriamos siekiant ali auktojo mokslo sistem skaidrumo ir suderinamumo, auktj mokykl tarptautinio bendradarbiavimo, student mobilumo skatinimo ir studij kokybs gerinimo. Jungtini studij metu dalis studij vyksta universitete, kita dalis usienio auktojoje mokykloje. Baigus jungtines studijas, suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, kuris gali bti ir dvigubas, jei jungtin studij programa greta pagrindins studij kryp ties reikalavim atitinka ir minimalius kitos studij krypties reikalavimus. iuo metu universitete vykdomos dvi jungtins studij programos. Kartu su Greifsvaldo universitetu (Vokietija) vykdoma balt regionini studij magistrantros programa. Deusto (Ispanija), Budapeto Corvinus (Ven grija) ir Veronos (Italija) universitetai kartu su Vilniaus universitetu vykdo darni regionini sveikatos sistem magistrantros program. Laipsnio nesuteikianios studijos: pedagogika ir medicinos bei odontologijos rezidentra Laipsnio nesuteikianios studijos skiriamos kvalifikacijai gyti arba pasi rengti savarankikai praktinei veiklai Vyriausybs ar jos galiotos instituci jos nustatytais atvejais ir tvarka. Laipsnio nesuteikiani studij (iskyrus rezidentr) program apimtis yra ne maesn kaip 30 kredit ir ne di desn kaip 120 kredit. Baigus laipsnio nesuteikianias studijas, iduoda mas baigtas studijas liudijantis paymjimas. iuo metu universitete vykdoma laipsnio nesuteikiani vieneri met pedagogikos studij programa. Didel ios programos dal sudaro mokykloje atliekama praktika. Ji trunka apie du mnesius. Baigus i program suteikiama mokytojo profesin kvalifikacija. Medicinos ir odontologijos rezidentra yra laipsnio nesuteikianios stu dijos, skirtos gydytojui, siekianiam gyti ar pakeisti gydytojo profesin kvalifikacij. Rezidentr sudaro teorin dalis ir gydytojo rezidento pro fesins veiklos praktika. Rezidentros studijos vyksta pagal rezidentros
24

studij programas. Medicinos ir odontologijos rezidentros studij for ma yra nuolatin. Baigusieji ias studijas gyja gydytojo ar odontologo specialisto profesin kvalifikacij. Medicinos ir odontologijos rezident ros trukm yra 36 metai. Studij programa, jos sandara ir vykdymas Studij programa tam tikros krypties studij turinio, metod ir materia lij priemoni, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio persona lo visuma ir jos apraymas. Pirmosios pakopos ir vientisj studij prog ramos gali bti pagrindins ir gretutins studij krypties (akos). Studij programos vykdomos dalyk (kai studijuojama vis semestr) ir moduli (kai studijuojama ciklais dal semestro ar vis semestr) pagrindu. Pagal paskirt ir turin dalykai (moduliai) skirstomi bendrj universite tini studij ir studij krypties (akos). Studij krypties dalykai (moduliai) skirstomi pagrind ir specializacijos dalykus (modulius): pirmieji sudaro studij krypties isilavinimo branduol, o antrieji skirti gilesnei specializa cijai toje paioje studij kryptyje ar jos akoje. Pagal pasirinkimo tip dalykai (moduliai) skirstomi privalomuosius ir pasirenkamuosius. Privalomieji dalykai (moduliai) sudaro pasirinktos studij krypties isilavinimo pagrindus. Pasirenkamieji utikrina bendrj universitetin lavinim ir i esms papildo pasirinktos pagrindins ir (ar) gretutins studij krypties (akos) isilavinim. iuos dalykus (modulius) studentas turi pasirinkti i studij programoje pateikto srao pagal nu rodytas taisykles. Studij programa po pirmj ar vlesnij studij met gali turti vien ar daugiau ak, leidiani studentui bakalauro, vientisosiose ar magist rantros studijose pasirinkti tam tikr specializacij. Studij forma, apimtis bei trukm ir studento darbo laikas Studijos universitete vyksta nuolatine ir itstine forma. Jos vykdomos pagal dienin, vakarin ir sesijin tvarkarat. Studij apimtis skaiiuojama kreditais. Vien studij met 1600 valand atitinka 60 kredit. Vienas kreditas yra lygus 2530 studento darbo va land. prastin nuolatini studij apimtis yra 60 kredit (1600 valand) per mokslo metus. Itstini studij vieneri met apimtis prastai yra ne didesn kaip 45 kreditai, o bendra studij ia forma trukm nra dau giau kaip pusantro karto ilgesn u studij pagal atitinkam nuolatins formos program trukm. Gali bti nustatyta ir kita studij apimtis bei trukm. Skiriamas studento kontaktinis ir savarankiko darbo laikas. Kontaktinio studento darbo metu studijos organizuojamos dalyvaujant dstytojams. Savarankikas studento darbas skirtas pasirengti kontaktiniam darbui ir vykdyti kitas studij programose nurodytas uduotis nedalyvaujant ds tytojams.
25

Studij kalendorius Vilniaus universitete mokslo metai prasideda rugsjo 1 d. ir tsiasi iki rugpjio 31 d. Mokslo metus sudaro du semestrai rudens ir pavasa rio, j metu vyksta paskaitos, seminarai, egzamin sesijos ir kt. Rudens semestras prasideda rugsjo 1 d. ir baigiasi sausio 26 d., o pavasario se mestras prasideda vasario 4 d. ir baigiasi birelio 30 d. (iimtiniais atve jais vliau, jei numatyta praktika). Per mokslo metus studentai turi trejas atostogas: gruodio 25 d. sausio 1 d. Kald atostogas, savait prie v. Velykas Velyk atostogas ir prastai nuo liepos 1 d. iki rugpjio 31d. vasaros atostogas. Finansin parama Universiteto studentai gali gauti vairi ri finansin param: stipendij, vardin stipendij, paskolas. Skatinamoji stipendija skiriama valstybs finansuojamiems geriau siems pirmosios ir antrosios pakop bei vientisj studij studen tams u ypa gerus mokymosi rezultatus. Skatinamosios stipendijos yra dviej dydi: 1,5 BSI ir 2,5 BSI (BSI bazin socialin imoka, iuo metu siekianti 130 lit per mnes). Socialines stipendijas gali gauti pirmosios ir antrosios pakop bei vientisj studij studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikianias studij programas (iskyrus rezidentr), skaitant valstybs nefinansuojamus studentus, ir atitinkantys bent vien i i kriterij: 1) yra i nepasiturini eim ar gyvenantys vieni asmenys, gaunantys socialin paalp; 2) turi 45 procent ir maesn darbingu mo lyg; 3) yra ne vyresni nei 25 met ir jiems iki pilnametysts buvo nustatyta globa arba abu tvai (ar vienintelis i turt tv) yra mir. Pretendentai i stipendij negali turti daugiau nei vien akademi n skol, bti sustabd studij ar ij akademini atostog. Sociali n stipendij skiria Valstybinis studij fondas. Paraikos priimamos du kartus per metus. ios stipendijos dydis yra 3 BSI. Vienkartin socialin stipendija skiriama pirmosios, antrosios ir tre iosios pakop bei vientisj studij studentams artimj mirties, stichins ar kitos nelaims, ligos ar panaiu atveju. Vienkartins socia lins stipendijos dydis yra nuo 4 iki 12 BSI. Vienkartin tikslin stipendija skiriama pirmosios, antrosios ir treio sios pakop bei vientisj studij studentams, pasiekusiems ger rezultat sporto, kultros ir mokslinje ar visuomeninje veikloje. Praymai rudens semestre teikiami iki spalio 25 d., pavasario iki kovo 25 d. Stipendij skiria universiteto rektoriaus sudaryta komisija. Vienkartins tikslins stipendijos dydis yra nuo 1 iki 15 BSI. Vardin stipendija skiriama geriausiems pirmosios, antrosios ir tre iosios pakop bei vientisj studij studentams pagal tam tikras veiklos sritis u ypatingus pasiekimus ar nuopelnus iose srityse. Var
26

dini stipendij skyrimo pagrindai ir principai tvirtinami konkreios vardins stipendijos nuostatuose ir (ar) paramos sutartyje. Usienieio studento stipendija skiriama usienio universitet studen tams, atvykusiems studijuoti pagal dviales bendradarbiavimo su tartis. Stipendij dydiai yra tokie patys, kaip ir atitinkamos pakopos universiteto studentams skiriam skatinamj stipendij dydiai, iskyrus tuos atvejus, kai partnerystei palaikyti sutariamas ir nustato mas kitoks stipendijos dydis. Doktoranto stipendija skiriama valstybs finansuojamiems doktoran tams, o gydytojo rezidento stipendija valstybs finansuojamiems re zidentams. Doktoranto ir rezidento stipendijos skiriamos Vyriausybs nustatyta tvarka. i stipendij skyrimo tvark nustato Vilniaus universiteto stipendij nuostatai. Universiteto student moksliniai ir kiti pasiekimai gali bti vertinti vardinmis stipendijomis. Universitetas iuo metu yra pasiras daugiau nei 20 paramos sutari su studentus remianiais fiziniais ir juridiniais asme nimis. Studentai taip pat gali gauti valstybs remiamas paskolas, kurios teikiamos i kredito staig l. Teis gauti valstybs remiamas paskolas turi auktj mokykl pirmosios pakopos, vientisj studij, antrosios pakopos, treio sios pakopos studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesutei kianias studij programas. Valstybs remiamos paskolos yra ios: Paskola studij kainai sumokti. ios paskolos suma per vienerius stu dij metus negali viryti studento u studij metus mokamos studij kainos ar jos dalies. Paskola gyvenimo ilaidoms. ios paskolos suma per vienerius studi j metus negali viryti teiss akt nustatyt BSI 50 dydi (6500 Lt) (papildom paraik, teikiam pavasario semestre 25 BSI (3250 Lt)). Paskola dalinms studijoms pagal tarptautines (tarpinybines) sutartis. ios paskolos suma per vienerius metus negali viryti 60 BSI dydi (7800 Lt). Paskol idavim, tarpininkaujant universitetui, administruoja Valstybinis studij fondas. Studij mobilumo galimybs Studijuojantieji pagal laipsn suteikianias studij programas gali derin ti jas su laipsnio nesuteikianiomis ar kitomis studijomis. Norintieji tuo paiu metu gali studijuoti ir pagal skirtingas laipsn suteikianias studij programas, kurias priimama bendrja tvarka. Pirmosios ir antrosios pakop, vientisj studij ir rezidentros studentai turi galimyb keisti savo studij program kit, jeigu yra i esms vykd pasirinktos pirmosios ar antrosios pakopos studij programos pirmojo semestro reikalavimus.
www.vu.lt/studijos
27

Dalins studijos usienyje Vienas pagrindini Vilniaus universiteto strategini tiksl yra ugdyti sava rankikai mstani, veikiani ir tolerantik asmenyb, gebani kovoti su ksenofobija, socialine atskirtimi ir suvokiani pasaulyje egzistuojan i poiri ir tradicij vairov. Geriausiai ias nuostatas padeda ugdyti laikinos studijos usienyje. Visi Vilniaus universiteto studentai nuo antro kurso gali dal savo studij pra leisti usienio universitetuose, jei usienio universitete studijuojami dalykai dera su Vilniaus universitete studijuojamos programos tikslais ir gali bti j integruoti. Vilniaus universitetas yra sudars apie 700 ERASMUS sutari su daugiau nei 350 Europos auktojo mokslo institucij, tad studentai iki viene ri akademini met gali praleisti viename i Europos universitet. Studij mobilumo galimybes u Europos Sjungos rib atveria Erasmus Mundus programa, kurios pagrindinis tikslas stiprinti Europos Sjun gos ir treij ali bendradarbiavim. Be to, universitetas yra sudars daugiau nei 100 dvialio bendradarbiavimo sutari, tad studentai net kelet semestr gali praleisti tokiose alyse kaip Gruzija, Australija, Kana da, JAV, Singapras, Japonija, Piet Korja ir pan. Universitetas skatina student iniciatyv patiems iekoti dalinms studi joms priimanio universiteto ir reikiamo finansavimo. Universiteto tink lalapyje nuolatos skelbiama ir atnaujinama informacija apie vairias u sienio ali ir fond skiriamas stipendijas, rengiamus vasaros kursus, tad informacij sekantys studentai tikrai turs galimyb patobulti, pasisemti gyvenimikos ir akademins patirties usienyje. Kiekviename universiteto fakultete dirba tarptautiniai koordinatoriai, pa sireng patarti studentams, koki al, kok universitet ir kada geriausia ivykti. Koordinatoriai padeda studentams pasirinkti ir tvirtina dalykus, ku riuos jie studijuos usienyje. Tai utikrina, kad parsiveti akademiniai rezul tatai bus skaityti ir traukti Vilniaus universitete studijuojam program. Be to, stoj Vilniaus universitet tursite galimyb studijuoti tarptau tinje auditorijoje: universitetas silo daugiau nei 400 dalyk, dstom usienio kalbomis, kuriuos galsite lankyti kartu su Vilniaus universitet atvykusiais usienio studentais. Daugiau: www.vu.lt/studijos, www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai. Neformaliosios studijos Neformaliosios studijos tai studijos pagal vairias vietimo poreiki ten kinimo, kvalifikacijos tobulinimo programas ir programas, skirtas papil domoms kompetencijoms gyti. Neformaliosios studijos universitete gali bti vykdomos: studijuojant pasirinktus (paskirus) laipsn suteikiani ar laipsnio ne suteikiani studij programos dalykus (modulius); pagal tikslin neformalij studij program (kaip papildomosios stu dijos ar kvalifikacijos tobulinimo, papildomi ir kiti kursai ar j ciklai).
28
www.vu.lt/tarptautiniairysiai

iuo metu universitete vykdomos papildomosios studijos ir kvalifikacijos tobulinimo bei kiti kursai. Papildomosios studijos skirtos asmenims, kuri turimas auktasis isilavinimas yra nepakankamas tolesnms pageidau jamos krypties (akos) auktesns pakopos ar vientisosioms studijoms. Papildomosios studijos organizuojamos tiek turintiems universitetin isi lavinim, tiek kolegij absolventams. Kvalifikacijos tobulinimo ir kiti kursai suteikia galimyb kelti, keisti ar kitaip tobulinti esam kvalifikacij. Negalia ne klitis studijuoti Vis daniau mokslo auktum siekti nusprendia studentai, turintys ne gali ar specifini poreiki. Tai diugi inia. Vilniaus universitetas siekia sudaryti vienodas slygas visiems auktojo mokslo siekiantiems studen tams. Todl universitete studentai su negalia ras daug kur jiems pritaikyt fizin aplink, lankstesnes studij galimybes, o prireikus gals pasikonsul tuoti su atitinkamais specialistais dl jiems rpim akademini klausim. Universitete studijuojantys studentai su negalia gali gauti ir finansin param. Vyriausybs nutarimu studentams su negalia skiriama finansin pagalba specialiesiems poreikiams tenkinti ir (ar) ilaidoms u studijas i dalies kompensuoti. Formalumus dl finansins pagalbos pads sutvar kyti universiteto administracija. Vilniaus universitete studentai ar bsimi studentai (moksleiviai) su nega lia gali pasikonsultuoti dl studij pasirinkimo ir primimo universitet, studij ir praktikos bei kit rpim klausim. Universiteto administraci ja (fakultet ir centrin) pasiruousi mielai padti kilus vairiems sunku mams ar problemoms.
Justinos Pelikaits nuotr.
www.vu.lt/lt/studijos/neigaliesiems
29
30
Chemijos fakultetas
Chemijos fakultetas
hemijos ir biochemijos studijos suteikia gili ini apie mediag sandar ir virsmus, apie mediag savybi panaudojim gerinant gy venimo kokyb. Mediag sandaros ir virsm ypatybi imanymas, che mini reakcij energetini ir kinetini dsningum tyrimai atveria kelius naujoms teorijoms ir technologijoms sukurti, naujoms mediagoms susintetinti. Ateities visuomens technologin paanga ir gyvenimo ko kyb daugiausia priklauso nuo mediag savybi bei chemini virsm supratimo ir mokjimo ias savybes bei virsmus tinkamai panaudoti. Studijos Chemijos fakultete organizuotos taip, kad studentai gyja ir te orini, ir praktini ini bei gebjim. Rengdami baigiamuosius darbus, studentai dalyvauja Vilniaus universiteto ir jo partneri mokslini grupi darbe, atlieka mokslinius tyrimus. Fakultete dirba auktos kvalifikacijos mokslinis ir pedagoginis personalas. Fakultetas dalyvauja ES strukt rini fond projektuose, o tai sudaro slygas sigyti naujausi tyrimo rang, kuri panaudojama ne tik moksliniams tyrimams, bet ir student mokymui. Per pastaruosius penkerius metus fakultete atnaujintos visos auditorijos ir mokomosios laboratorijos. Auditorijos aprpintos vaizdo ir garso ranga. Mokomosios laboratorijos kasmet papildomos nauja laboratorine ranga. Dalis laboratorini darbo viet kompiuterizuotos. Fakulteto bibliotekos fondai kasmet papildomi naujausia mokomja ir moksline literatra, studentai turi galimyb naudotis Vilniaus universi teto bibliotekos prenumeruojamomis duomen bazmis, skaityti moks lin ir mokomj periodik, elektronines knygas, naudotis kitais elektro niniais itekliais. Chemijos fakulteto mokslo tiriamieji darbai Analizins ir aplinkos chemijos katedra Chromatografiniai ir elektromigraciniai metodai: nauj koncentra vimo ir atskyrimo sistem tyrimas ir taikymas. Fizikini chemini aplinkos, pramons, biologini ir kultros paveldo objekt analizs metod tyrimas. Bendrosios ir neorganins chemijos katedra Funkcini oksid sluoksni sintez i metal organini jungini gar fazs, sluoksni savybi ir taikomieji tyrimai. Kristalini ir amorfini mediag sintez ir charakterizavimas. Neorganini jungini gavimas zoliogelio metodu. Anglini mediag sintez, tyrimas ir taikymas. Nanostruktriniai anglies dariniai, angliniai nanovamzdeliai, gra fenas. Fizikins chemijos katedra Elektroanalizini sistem krimas. Elektrochemin adsorbcija.
Prof. habil. dr. Aivaras Kareiva, Chemijos fakulteto dekanas
Kontaktai: Naugarduko g. 24, LT03225 Vilnius Tel. (8 5) 219 3103, faks. (8 5) 233 0987 El. patas: chf@chf.vu.lt Interneto svetain: www.chf.vu.lt
31
Fazi slyio riboje vykstani elektrochemini proces tyrimas. Biologiniai jutikliai. Biokuro elementai. Nanotechnologijos, bionanotechnologijos.
Organins chemijos katedra Nauj organini mediag sintez, savybi ir savitvarkos tyrimai, tai kymas optoelektronikoje ir biochemijoje. Heterociklizacijos reakcij tyrimas, susintezuot organini jungini savybi ir biologinio poveikio tyrimas. Polimer chemijos katedra Hidrofilini polimer bio ir nanotechnologijoms sintez ir tyrimas. Jonogenini PEG grandines turini epeio struktros kopolimer sintez ir tyrimas. Chitozano modifikavimas ir chitozano darini savybi tyrimas. Polielektrolitai i gamtini polimer blok. Polimerpolimeriniai kompleksai, katijonini polimer kompleksai su pavirinio aktyvumo mediagomis ir DNR. Nanopaviri modifikavimas hidrofiliniais polimerais. Polimeriniai neikliai ferment imobilizavimui. Ferment imobilizavimas biotechnologijos reikmms. vairi mediag mikrokapsuliavimas polimerinse matricose, mag netikai jautrios reaktingos mikrokapsuls. Poliuretano mikrosferos ir putplasiai.
32
Studij program apraus rasite
www.vu.lt/studiju_programos
Chemijos fakultetas
Valstybinis kodas 621C73001 621F10004 621F10005
Studij programa Biochemija Chemija Nanomediag chemija
Studij apimtis kreditais Studij forma ir trukm metais 120 120 120 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2
Suteikiamas kvalifikacinis laips nis (ir profesin kvalifikacija) Biochemijos magistras Chemijos magistras Chemijos magistras
Studij program apraus rasite www.vu.lt/studiju_programos. Biochemijos programos tikslai: lavinti mokslo tiriamuosius gdius, suteikti gdi ir ini, btin biochemikui profesionalui, lavinti gebjim taikyti teorines inias realioms biochemijos problemoms sprsti, suteikti teorin ir praktin pagrind veiklai po studij, lavinti bendravimo ratu ir odiu gdius, lavinti naudojimosi informacinmis technologijomis gdius. Chemijos programos tikslai: suteikti ini, btin mokslo tiriama jam darbui, chemini mediag sintezs, analizs ir taikymo problem sprendimui; ilavinti gebjimus parinkti ir taikyti mediag tyrimo bdus, interpretuoti gautus tyrimo rezultatus, vertinti tyrimo rezultat patikimum; ilavinti gebjimus numatyti problemos sprendimo bdus, sprsti neinomo pobdio problemas, rinkti, apibendrinti ir kritikai vertinti mokslin informacij, jos patikimum; ilavinti gebjim nuolat savarankikai mokytis, kritikai vertinti naujoves, veikti aplinkybmis, kai stinga isamios informacijos ir instrukcij, pagrsti daromas ivadas, pateikti informacij vairaus pasirengimo asmenims, suvokti atsakomyb u savo priimamus sprendimus.
33
Hinc itur ad Fakultetas astra i ia kylama vaigdes

Nanomediag chemijos programos tikslai: suteikti ini ir supratim apie nanomediag sandar, sintezs ir analizs bdus, taikymo galimy bes ir sieti ias inias ir supratim su mokslo tiriamja veikla tarptautinje mokslo ir technologij rinkoje; ilavinti gebjimus parinkti ir taikyti nano mediag tyrimo bdus, interpretuoti gautus tyrimo rezultatus, vertinti tyrimo rezultat patikimum; ilavinti gdius sprsti neinomo pob dio problemas, rinkti, apibendrinti ir kritikai vertinti mokslin infor macij, jos patikimum; ilavinti gebjim nuolat savarankikai mokytis, veikti aplinkybmis, kai stinga isamios informacijos ir instrukcij, pagrsti daromas ivadas, pateikti informacij vairaus pasirengimo asmenims, su vokti atsakomyb u savo priimamus sprendimus. Studij tarptautikumas Studentai turi galimyb atlikti praktik usienyje pagal ERASMUS prak tikos program ir ivykti dalini studij pagal ERASMUS studij progra m. Chemijos fakultetas bendradarbiauja su Edinburgh Cancer Research Centre (Didioji Britanija), Fachhochschule Mnster University of Applied Sciences (Vokietija), Universidade de Madeira (Portugalija), Aarhus Uni versitet (Danija), EberhardKarls Universitt Tbingen (Vokietija), Univer sitetet i Bergen (Norvegija), Abant Izzet Baysal University (Turkija) ir kt. Pagal vairias main programas Chemijos fakultet atvyksta ir skaito paskaitas vairiomis temomis dstytojai i usienio. Doktorantros galimybs Po magistrantros studentai turi galimyb tsti studijas pagal chemijos ar biochemijos ir kitas su chemija ir biochemija susijusias doktorantros studij programas. Dalis student pasirenka doktorantros studijas usienio universitetuose. Perspektyvos Absolventai dirba gamybinse, mokslo tiriamosiose, mokymo, komerci nse ir ekspertinse institucijose.
34
Chemijos Fakultetas fakultetas

Monika Glemait, biochemija, I k. Biochemijos magistrantros studijos puikus sprendimas troktantiems iki, nebijantiems mstyti kitaip, iekoti, surasti, atrasti ar net irasti. ia studijuodama a galiu rinktis mokytis tuos dalykus, kurie man do miausi ir naudingiausi, paskaitose gaunu pai naujausi informacij kartais ji bna vos keli dien senumo, o dstytojai mokslininkai, garss ne tik Lietuvoje. Neperkrautas tvarkaratis sudaro galimybes praktikai tyrinti sudting ir nepaprastai nuostab vairiapus gyvj pasaul, tai kyti gytas teorines inias. Tai skatina savarankikai domtis ir pamau imi ne tik klausti Kaip?, Kodl?, bet vis labiau nori pats atrasti atsakymus ikeltus klausimus.
35
Ekonomikos fakultetas
konomikos fakultetas silo 14 magistrantros studij program. Ekonomikos krypties programos: finans; bankininkysts; ekonomins analizs ir planavimo (lietuvi ir angl kalba); ekonomins politikos; Europos ekonomini studij; verslo ekonomikos. Verslo ir vadybos krypi programos: apskaitos ir audito; kokybs vadybos; marketingo ir integruotos komunikacijos; personalo vadybos; strateginio informacini sistem valdymo (konceptualiai restruktrizuota vadybos informacini sistem programa); tarptautinio turizmo vadybos; tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos; tarptautinio verslo vadybos. Organizacij vystymosi ir verslo proces valdymo programos bus gyvendinamos, jeigu bus akredituotos. Apskaitos ir audito programa vienintel apskaitos krypties programa. Rinkodaros krypties programoms priklauso marketingo ir integruotos komunikacijos studij programa. moni itekli vadybos krypties prog ramoms priskiriama personalo vadybos studij programa. Verslo proces valdymo program planuojama pradti 2012 m., ji priklau so verslo krypties programoms. Visos studij programos yra vykdomos nuolatine forma, taiau student, kuri dauguma dirba, patogumui paskaitos vyksta vakarais arba eta dieniais, todl netrukdo jiems dirbti. Daugumos fakulteto program truk m 1,5 met, tik verslo ekonomikos ir organizacij vystymosi program vykdant jas sesijiniu tvarkaraiu trukm 2 metai. Norintieji studijuoti fakulteto magistrantroje turi nusiteikti, kad magist rantros studijos daug savarankikesns ir labiau susietos su student moksliniais tyrimais nei bakalauro studijos. Magistrantros studijos bai giamos magistro baigiamojo darbo parengimu ir jo gynimu kvalifikaci nje komisijoje. Studijuodamas magistrantroje studentas gis moksli nio darbo gdi, kurie labai pravers jo profesinje karjeroje. Fakulteto magistrantams dsto daug auktos kvalifikacijos docent ir profesori, kuri dalis atvyksta i usienio universitet. Studij programos yra nuolat atnaujinamos atsivelgiant student ir darbdavi pageidavimus ir re komendacijas. Geri absolvent ir darbdavi, taip pat usienio ekspert atsiliepimai tik patvirtina aukt studij program lyg. Kaip teigia Lie tuvos pramoninink konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, Lietuvos pramonje dirbantys Ekonomikos fakulteto absolventai pasiy mi analitiniais gebjimais, gali prognozuoti ir modeliuoti pramons bei nacionalins ekonomikos rezultatus. Fakultetas nuo 1960 m. leidia mokslin urnal Ekonomika, kuriame skelbiami straipsniai ekonomikos temomis. iuo metu urnalas leidia mas kartu su Nacionaliniu T. evenkos Kijevo ir Vroclavo ekonomikos universitetais. Ekonomikos fakultetas taip pat dalyvauja (kartu su Kauno humanitariniu fakultetu) leidiant urnal Transformations in Business and Economics. 2010 m. buvo ileisti pirmieji mokslinio urnalo Organi zations and Markets in Emerging Economies numeriai.
Prof. dr. Birut Galinien, Ekonomikos fakulteto dekan
Kontaktai: Saultekio al. 9, II rmai, 411 k., LT10222 Vilnius Tel. (8 5) 236 6126, (8 5) 236 6120, (8 5) 2 36 6128, (8 5) 236 6121, faks. (8 5) 236 6127 El. patas: ef@ef.vu.lt Interneto svetain: www.ef.vu.lt
37

Fakulteto darbuotoj mokslo darbai publikuojami alies, usienio ir tarp tautiniuose mokslo leidiniuose. 2010 m. fakulteto mokslininkai ileido 4monografijas, 4 vadovlius, 2 mokomsias knygas, paskelb 7 straips nius leidiniuose, trauktuose ISI duomen bazes, 46 straipsnius leidiniuo se, trauktuose Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas mokslins informa cijos duomen bazes, 46 straipsnius kituose Lietuvos recenzuojamuose mokslo leidiniuose, 18 straipsni usienio recenzuojamuose leidiniuose ir 10 straipsni mokslo populiarinamuosiuose leidiniuose. Studij programos Valstybinis kodas 621l10002 621l10003 621l10005 621l10006 621l10004 621l10007 621N40001 621N20004 621N50004 621N60001 621N20003 621N20009 621N20007 621N20006 Studij programa Bankininkyst ekonomin analiz ir planavimas (lietuvi ir angl kalba) ekonomin politika europos ekonomins studijos Finansai Verslo ekonomika apskaita ir auditas kokybs vadyba marketingas ir integruota komu nikacija Personalo vadyba strateginis informacini sistem valdymas tarptautinio turizmo vadyba (angl kalba) tarptautinio verslo ekonomika ir vadyba (angl kalba) tarptautinio verslo vadyba organizacij vystymasis** Verslo proces valdymas** Studij apimtis kreditais 90 90 90 90 90 120 90 90 90 90 90 90 90 90 120 90 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2* Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 2 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 2 Nuolatin, 1,5 Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir kvalifikacija) ekonomikos magistras ekonomikos magistras ekonomikos magistras ekonomikos magistras ekonomikos magistras ekonomikos magistras apskaitos magistras Vadybos magistras Rinkodaros magistras moni itekli vadybos magistras Vadybos magistras Vadybos magistras Vadybos magistras Vadybos magistras Vadybos magistras Verslo magistras
* Nuo 1012 m. planuojama trukm 1,5 met. ** Primimas bus vykdomas, jei studij programa bus registruota Studij ir mokymo program registre.
Studij program apraus rasite www.vu.lt/studiju_programos.
38
Jungtini studij galimybs Trys fakulteto magistrantros programos yra vykdomos angl kalba: tarptautinio turizmo vadybos, ekonomins analizs ir planavimo, tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos. Dvi pirmosios jau yra dvigubo diplomo programos atitinkamai su Venecijos CaFoscary ir Bolonijos universitetais Italijoje, o tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos dvigub program su Parmos universitetu Italijoje planuojama gyvendinti nuo 20122013 mokslo met. Dvigubo diplomo sutartys su inomais usienio universite tais rodo aukto magistrantros program lygio pripainim. Ekonomi kos fakultetas bene tarptautikiausias fakultetas Vilniaus universitete. Fakulteto magistrantai turi daug galimybi ivykti usien studijuoti arba atlikti praktik pagal ERASMUS program, o nenorintieji vykti u sien gali rinktis dalykus angl kalba ir fakultete. Suprantama, kad stojant angl kalba dstom program btina gerai mokti angl kalb. Viso se programose angl kalba dsto tiek Vilniaus universiteto, tiek usienio universitet dstytojai. Praktikos ir karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis Beveik visi fakulteto magistrantai dirba ir praktini gdi gyja savo dar bovietse. Tiems, kurie nori atlikti praktik kitose organizacijose, suda roma galimyb j atlikti Lietuvoje ar usienyje. Kasmet apie 5 studentus pasinaudoja ERASMUS praktikos galimybe. Ekonomikos fakulteto absolvent galite sutikti Seime, Vyriausybje, mi nisterijose, kitose valstybinse institucijose, bankuose, usienio verslo kompanijose ir tarptautinse organizacijose. Ekonomikos fakultetas yra pasiras bendradarbiavimo ir main sutartis (ERASMUS ir dviales) su daugiau kaip 60 usienio universitet sudaryda mas galimyb studentams ivykti studijuoti usien. Ekonomikos fakulteto darbuotojai palaiko glaudius ryius su Lietuvos mokslo ir valstybs staigomis, verslo organizacijomis ir atskirais kio subjektais. Fakulteto mokslininkai aktyviai dalyvauja vairi alies ir tarp tautini profesini asociacij bei organizacij veikloje, atlieka usako muosius mokslinius tyrimus. Fakultetas rengia konferencijas, skirtas aktu alioms ekonomikos ir verslo vadybos problemoms. Doktorantros galimybs Atkakliausi ir gabiausi Ekonomikos fakulteto magistrantros progra m absolventai, susidomj moksline veikla, gali stoti fakulteto ar kit universitet doktorantr. Fakultetas vykdo ekonomikos bei vadybos ir verslo administravimo krypi doktorantros studijas ir teikia i krypi mokslo laipsnius. iuo metu aukiausios mokslins kvalifikacijos siekia 48 doktorantai. 2011 m. fakultete buvo apgintos 5 daktaro disertacijos, doktorantros studijas buvo priimta 13 doktorant. Primimas dokto rantr vyksta pagal patvirtint disertacij tematik.
39

Urt Mikeleviit, personalo vadyba, I k. Baigiau VU vadybos ir verslo administravimo studijas, dabar studijuoju personalo vadybos magistrantroje. Jau mokydamasi mokykloje inojau, kad norsiu ia studijuoti universitet baig ir mano tvai, ir pati j laikiau prestiiniu, net nesvarsiau alternatyv. Mano lkesiai buvo pa tenkinti, ir netgi su kaupu. I pradi gal ir ne visos paskaitos atrod labai naudingos ir atitinkanios specialyb, taiau vliau supratau, kad tokia universitetinio mokslo sistema suteikia aukt bendr iprusim, lavina strategin mstym, formuoja asmenyb. Svarbu mokti panaudoti ir pasiimti tai, k suteikia mokslai, kuo dstytojai nori pasidalyti. Nereikia bandyti aklai imokti visko, kas liepiama, utenka velgti gilesn pras m ir pasiimti tai, kas naudinga paiam. ia mokosi domios asmenybs, sutikti mons gali tapti tavo gerais draugais ar net verslo partneriais. A Ekonomikos fakultete gijau tikrai puiki draug. Kad ir kaip ten bt, po bakalauro padariusi pertrauk vl grau savo mylim fakultet. Galjau studijuoti ir usienyje, taiau nostalgija ir aukta mokslo kokyb nugaljo. Darius Kulikauskas, ekonomin analiz ir planavimas, II k. Ekonomikos mokslas mane domino nuo vidurins mokyklos, todl moty vacijos ir noro studijuoti j netrko. Stodamas Vilniaus universitet apie akademin io socialinio mokslo situacij Lietuvoje maai inojau, pasi rinkim nulm seniausios Lietuvos auktosios mokyklos prestias ir su vokimas, kad bendrakursiai bus stipriausi alies abiturientai. Dabar, bda mas ekonomikos magistrantros baigiamojo kurso studentas, inau, kad pasirinkimas buvo teisingas ir toliaregikas. Ekonomikos mokslo srityje Lietuvoje turbt geresnio isilavinimo negali pasilyti jokia kita auktoji mokykla. inoma, ne visada dstytojai pateisina lkesius, o universiteti nio isilavinimo specifika reikalauja nemenko student savarankiko in dlio mokymosi proces. Taiau nuo to nra apsaugoti net pirmaujantys pasaulio universitetai. Be to, ios prieastys lemia, kad akademin aplinka (auktas bendrakursi lygis) tampa vienu svarbiausi isilavinimo kokyb formuojani veiksni. iuo metu dirbu pagal specialyb ir taikau univer sitete gytas inias praktikai, todl tikrai kompetentingai galiu vertinti, koks svarbus ir naudingas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto su teiktas isilavinimas buvo ir yra mano karjeroje.
40
ivil Udavinyt, tarptautinio verslo ekonomika ir vadyba Profesionalumas ir dmesys studentams. Ekonomikos fakultetas pasiy mi turiningomis paskaitomis ir seminarais, ini gausa, motyvuojania aplinka. Drsiai galiu teigti, kad studijos fakultete buvo labai vertinga patirtis mano gyvenime. Dl j a tapau labiau pasitikinti savo profesiniu pasirinkimu. Paskaitose ir seminaruose a turjau puiki galimyb susipa inti ne tik su vairiomis ekonomikos teorijomis ir verslo modeliais, bet ir su j praktiniu taikymu. Tai viena i prieasi, kodl studijos buvo man labai domios ir svarbios nuo pat pirmos paskaitos iki dabar. Jos kvp, paskatino ir suteik visas slygas siekti savo tiksl, tobulti, atrasti save. Noriau rekomenduoti fakultet visiems tiems, kurie avisi ekonomi ka bei vadyba ir kurie ieko nekainojam ini, padsiani gyvendinti savo idjas iandieniniame pasaulyje.
41
42
Filologijos fakultetas
ilniaus universiteto humanitarini moksl magistrantros misija ugdyti intelektuali, savarankik ir krybing asmenyb, savo veikla aktyviai prisidsiani prie dabartins ir ateities visuomens tobuljimo. Filologijos fakultetui, pasiyminiam didiuliu, vairiakalbius diskursus aprpianiu moksliniu potencialu ir iskirtine studij program gausa, ioje srityje tenka ypatingas vaidmuo ir atsakomyb. Lietuvi ir kit kal b, literatr, kultr tyrimai ir j pagrindu vykdomos studijos skatina painti, keisti ir prasmingai kurti savo gyvenim ir aplinkin pasaul: engti toliau kalbotyros ar literatrologijos doktorantros keliu, rinktis moksli ninko, tyrjo, dstytojo gyvenim arba imtis taikomj tyrim, kuriuos bus galima tsti ne tik universitetuose ar mokslo tiriamuosiuose institu tuose, bet ir kitose veiklos srityse, kur reikia profesionali filologini ge bjim. Magistrantros studijos orientuotos moksl, todl Filologijos fakulteto magistrantai aktyviai sitraukia mokslinius tyrimus ir pasiekia puiki re zultat. Pvz., i 69 magistro diplom, teikt 2011 m., net ei diplomai buvo ypatingi MAGNA CUM LAUDE. Norint gauti tok diplom, nepa kanka puiki studij rezultat, reikia vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti j rezultatus konferencijose ir mokslo leidiniuose. Fakultete vykdomos mokslini tyrim kryptys (lituanistika: filologinis ir tarpdalykinis aspektai ir vairiakalbiai diskursai: lingvistika, literatra, kultra) suteikia kiekvienam bsimajam mokslininkui galimyb atrasti save. Didiausias akademins bendruomens diaugsmas kai ms ugdytini savarankikai atlikti ty rimai auktai vertinami ne tik universiteto, bet ir alies mastu. Toki pro g pastaruoju metu vis daugja: Iskirtiniu savarankikumu ir branda pasiyminti 2011 m. Lietuvos jau nj mokslinink sjungos geriausi magistro darb konkurso laureat, taikomosios kalbotyros absolvent Egl Vaivadait-Kaidi savo magistro darbe Konceptualioji metafora Sigito Gedos Korano vertime kruopiai ir valgiai inagrinjo Korano lietuviko vertimo konceptualisias metaforas, lietuvik tekst sugretinusi su Korano vertimais angl ir ispan kalbas, o vliau pareng mokslin straipsn Rojaus konceptualiosios metaforos lie tuvikajame ir islamikajame pasaulvaizdiuose, kuris buvo paskelbtas Lietuvi kalbos urnale. Prezidento Antano Smetonos stipendij laimjusi rusistikos magistrant Inga Mituneviit dar bakalauro pakopoje apgyn unikal darb apie ymios rus raytojos L. Petruevskajos modernias pasakas vaikams ir su augusiesiems. Inga originaliai ivert paios raytojos sukonstruota vaik kalba paraytas pasakas lietuvi kalb, sukurdama lietuvik vaik kalbos analog. Student jau paskelb dvi mokslines publikacijas ir rengiasi ileisti jos paios verst pasak knyg su komentarais. Magistro darbe ji origina liai ir krybikai gilinasi vaikikumo problem, rus avangardo raytoj (D.Charmso, A. Vvedenskio ir kit) kryb. D. Charmsas yra populiarus Lie tuvoje, jo pjeses stat O. Korunovas, taiau nuo stalinistinio reimo represi j nukentjusi avangardo krj darbai Lietuvoje isamiai dar nenagrinti.
Doc. dr. Antanas Smetona, Filologijos fakulteto dekanas
Kontaktai: Universiteto g. 5, LT01513 Vilnius Tel. (8 5) 268 7207, faks. (8 5) 268 7208 El.patas: flf@flf.vu.lt Interneto svetain: www.flf.vu.lt
43

Studij program pasirinkimas Filologijos fakultete yra platus. Tie, kuriuos domina lingvistika ir vairs teoriniai kalbos aspektai, gali rinktis bendrj ar taikomj kalbotyr. Norintieji taikyti kalbos tyrjo kompetencij praktikoje, intensyviai dirbti su dalykiniais tekstais usienio kalba, atras save pasirink dalykins (teiss) kalbos (angl/vokiei) ar vertimo studi jas. Besidomintiesiems literatra, tekstais ir intertekstais, tiems, kuriuos traukia tarpdisciplinikumas, galime pasilyti intermedialij literatros studij, semiotikos bei literatros antropologijos ir kultros programas. O jei rpi konkreios kalbos regionas, ne tik io regiono kalba, kalbotyros problemos, bet ir literatra bei kultra plaiausia prasme, galite rinktis skandinavistik (ir Europos studijas), anglistik ar rusistik. Pastarosios dvi programos vykdomos usienio (atitinkamai angl ir rus) kalbomis, jos yra atviros studentams i usienio, taigi tai puiki galimyb studij metu isiugdyti tarpkultrin kompetencij. Siekiame, kad magistrantros studijos Filologijos fakultete bt geriau si Europos universitet lygio, o absolventai gebt integruotis pasaulio mokslini tyrim kontekst, siedami humanitarin isilavinim su alies reikmmis. Studij programos Valstybinis kodas 621Q34001 621Q13001 621t93001 621Q20004 621Q20003 621u33001 621t92001 621R61001 621Q11001 621u60001
* ** ***
Studij programa anglistika (angl k.) Bendroji kalbotyra dalykin (teiss) kalba (angl/vokiei k.)* intermedialiosios literatros studijos** literatros antropologija ir kultra Rusistika (rus k.) semiotika skandinavistika skandinavistika ir europos studijos*** taikomoji kalbotyra Vertimas
Studij apimtis Studij forma ir kreditais (ECTS) trukm metais 120 Nuolatin, 2 120 Nuolatin, 2 120 120 120 120 120 120 120 120 120 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir kvalifikacija) anglistikos magistras Bendrosios kalbotyros magistras dalykins kalbos magistras literatrologijos magistras literatrologijos magistras Rusistikos magistras semiotikos magistras skandinavistikos magistras skandinavistikos magistras taikomosios kalbotyros magistras Vertimo magistras
2012 m. siloma vokiei kalbos specializacija. i studij program bus galima rinktis po met 2013 m. Nauja studij programa, primimas bus vykdomas, jei ji bus registruota Studij ir mokymo program registre.
Studij program apraus rasite www.vu.lt/studiju_programos. Daugiau informacijos apie ias studij programas iekokite fakulteto svetainje www.flf.vu.lt > Stojantiesiems.
44
Praktikos ir karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis Dal magistro studij galima praleisti usienyje, nes Filologijos fakultetas yra pasiras apie 100 bendradarbiavimo sutari su Europos universi tetais, o daugelyje program partnerysts pagrindais dalyvauja usienio profesra, atvykstanti skaityti paskait pagal ERASMUS program ar vai rius projektus. Doktorantros galimybs Baigus magistrantr galima tsti studijas humanitarini ar socialini moksl doktorantroje. Fakultete vykdomos filologijos krypties dokto rantros temos aprpia lingvistik ir literatrologij: nuo vidurami ir renesanso literatros, literatros teorijos iki semantikos ir morfosintakss, kalbos technologij ir audiovizualinio vertimo.
Brigitos Liachovi nuotr.
45

Rima Bertaaviit, 2011 m. intermedialij literatros studij absolvent (MAGNA CUM LAUDE diplomas), filologijos krypties (literatros teorijos) doktorant Tiek intermedialij literatros studij, tiek semiotikos magistrantros programoms artima tarpdisciplinikumo nuostata, tad jose bendr kalb randa vairi srii ir krypi (ne vien filologijos) atstovai. Vis j dialog palaiko klausimas: Kaip, kokiais bdais galima skaityti meno tekst?, o kiekvienam j atsakyti padeda arba semiotikos (semiotikos programa), arba skirtingomis teorinmis disciplinomis (intermedialij literatros studij programa) artikuliuojama uduotis kurti tekst apie tekst. ie tekstai nuo 3 sakini anotacijos iki ilgo mokslinio tyrimo net keturis pirmosios intermedialij studij laidos ir keturis semiotikos absolventus atved doktorantros studijas. O toki tekst gimim kvepia nuolatinis pokalbis ne tik tarp tekst, tarp juos skaitani (kuriani) student, bet ir tarp student ir mokslinink, galiausiai tarp humanitarini disciplin, kurioms jie atstovauja. Egl Vaivadait-Kaidi, taikomosios kalbotyros absolvent (MAGNA CUM LAUDE diplomas), 2011 m. LJMS geriausi magistro darb konkurso laureat Studijos Vilniaus universitete nebuvo tik formalus isilavinimas ar auk tesns karjeros garantas. Pirmiausia tai buvo savarankiko mstymo, pa sitikjimo savimi ir savo galimybmis mokykla, skatinusi sunkiai, taiau krybikai dirbti. Ypa tai galiau pasakyti apie taikomosios kalbotyros studijas Filologijos fakultete: ia studentai aktyviai skatinami praktikai pritaikyti paskaitose gytas teorines inias, kurios ities pravert ne tik dir bant akademin darb, bet ir kasdieniame gyvenime. Bsimiesiems stu dentams palinkiau nebijoti universiteto jiems metam iki ir drsiai eiti norimu keliu. Inga Mituneviit, rusistikos student, Prezidento Antano Smetonos stipendinink Rusistika tai itisas pasaulis. is pasaulis avi, vilioja, veria mstyti apie opiausias monijos problemas, nusileisti giliausius bties lygmenis ir pa kilti aukiausias mogaus proto ir talento sukurtas virnes, o svarbiau sia leidia tyrinti pasaulinio lygio literatr ir domtis labai originalios minties raida. Magistrantros studijos man teikia didiul malonum, ne tik profesin, bet ir mogiko bendravimo, ir tai leidia vadinti universitet antraisiais namais. Studijuodamas rusistik, esi iek tiek kitoks, esi origi nalus ir unikalus, pasirinks srit, kurios studijos i esms neisemiamos ir gali nuvesti tokias domybes kaip absurdo prasms, vaikikumo, kalbi ni aidim ir dirbtini kalb tyrinjimai jose sparneliauju ir a, o jei is keistas odis jus sudomino ir norite suinoti, i kur jis atsirado, rusistikos studijos kaip tik jums!
46
Antanas Keturakis, lietuvi kalbotyra ir klasikin filologija, IIk. Dar studijuodamas pagal prancz filologijos bakalauro program su pratau, kad filologijos studijas tsiu ir magistrantros studij pakopoje. Dabar, pusjs antruosius studij metus, esu tikras, kad kiekvienas nuo irdiai besidomintis kalba arba literatra ms fakulteto antrosios pako pos studij programomis nenusivils. Diaugiuosi, kad Filologijos fakultete studentams suteikiama didel lais v sprsti, kuria linkme kreipti savo studijas. Taip mano programoje alia teorini bendrosios kalbotyros dalyk atsirado klasikini kalb lotyn ir senovs graik paskait. Studijuodamas ne tik naujausius kalbotyros metodus ir kryptis, bet ir klasikin kultr bei literatr, turiu unikali ga limyb savo magistro darbe gilintis roman kalb gimim. Magistrantros studijos suteikia puki galimyb ivaiuoti stauotis usienio universitetus. Antrosios pakopos student stauots gerokai skiriasi nuo bakalauro student main. Magistrantai, ypa besidomintys moksline veikla, gali ne tik kryptingiau rinktis stauotes, gauti itin speci fini ir nauding ini, bet ir dalyvauti sudtinguose, bakalaurams dar neprieinamuose projektuose. Tokia patirtis man buvo rumun kalbos ir kultros studijos Transilvanijos universitete ir galimyb dalyvauti Pranc zijos archeologins mokyklos Romoje vykdomuose tyrimuose Albanijoje. Net ir pasirinkusiems teorinio profilio studijas atsiveria plaios galimybs realizuoti save darbo rinkoje u universiteto rib. Studentai, perkand li teratros teorij ar naujuosius kalbotyros metodus, gyja ne tik dalykini, bet ir bendrj kompetencij analitin mstym, gebjim greitai per prasti ir pritaikyti nauj informacij bei darbo modelius ir, inoma, puik gebjim bendrauti. Manyiau, kad Filologijos fakulteto magistrantros programos aktualios ne tiems, kurie siekia vien laipsnio, o tiems, kurie siekia ugdyti save, gyti nauj ini ir gebjim. Pats juos iuo metu s kmingai taikau dirbdamas tarptautinje informacini technologij kom panijoje.
47
48
Filosof ijos fakultetas
Filosofijos fakultetas
akultetas vykdo 12 humanitarini ir socialini moksl magistrantros studij program. Dauguma dstani antrojoje studij pakopoje inomi savo srii specialistai, pripainti mokslininkai, tokie kaip daugy bs knyg autorius prof. A. liogeris, prof. E. Nekraas, k tik ileids fun damentali studij Pozityvus protas, informacijos visuomens proces tyrintojas prof. M. P. aulauskas, sociologijos grandas prof. Z. Norkus, kurio lyginamoji istorin sociologija (Nepasiskelbusioji imperija, Koks kapitalizmas, kokia demokratija ir kitos knygos) yra tikro skaitytojo ver tas ikis tiek tarp istorik, tiek tarp sociolog, prof. D. Gailien, ino ma saviudybi specialist ir viena i klinikins psichologijos Lietuvoje pradininki, prof. G. Valickas, pagarsjs teiss psichologijos tyrinji mais, padjusiais pagrindus populiariai psichologijos ir kriminologijos magistrantrai, student mylimas evoliucins psichologijos profesorius A. Bagdonas, neretai TV urnalist pasitelkiamas socialins politikos eks pertas prof. R. Lazutka ir kiti. Fakulteto mokslininkai iuo metu vykdo daugiau nei 40 mokslo tiriamj darb, vietini ir tarptautini projekt. Filosofijos magistrantra orientuoja studentus mokslo tiriamj darb. Privalomieji dalykai (27%) pateikia panoramin iuolaikinio filosofinio diskurso problematikos ir metodologini kontroversij skerspjv, o pa sirenkamieji (33%) orientuoja isamesn teorini perspektyv analiz. Visose 5 psichologijos magistrantros programose privalomj ir pasiren kamj dalyk santykis panaus. iose programose ypa daug dmesio skiriama mokomajai praktikai, kuri trunka 4 mnesius ir kurios metu vyks ta nuolatinis praktikos refleksijos seminaras student ypa vertinamas studij bdas. Sociologijos bei sociologijos ir kriminologijos magistrantros studentai tal kina vykdant katedros tiriamuosius projektus ir renkasi konkretesn juos dominani sociologijos pakraip per pasirenkamuosius dalykus (sra e 20 dalyk, jiems skirta beveik 40% kredit). Socialinio darbo programa i kit isiskiria ne tik plaiais tarptautiniais j vykdanios Socialinio darbo katedros ryiais, bet ir ypa draugika ios katedros moni kuriama studij aplinka. Trumpiausiai trunka (1,5m.) socialins politikos magistrantra, rengianti studentus politiniams socialini problem sprendimams. Viena populiariausi edukologijos magistrantra silo dvi specializa cijas: bendrosios edukologijos bei vietimo politikos ir administravimo. Baigusieji i magistrantr dirba vietimo politikos formavimo ir ana lizs srityje, dalis tsia mokslinius tyrimus vietimo srityje edukologijos doktorantroje. Specialiosios pedagogikos studij tikslas suteikti studijuojantiesiems teorini ini ir praktini gebjim, aprpiani svarbiausias specialij poreiki asmen psichologijos ir ugdymo sritis. Pedagogikos studijos, kurioms nuo prajusi met taip pat skiriamas ne menkas valstybs finansavimas, skirtos siekiantiems dalyko, studijuoto pagal bakalauro program, mokytojo karjeros arba norintiems atlikti pa
Doc. dr. Kstutis Dubnikas, Filosofijos fakulteto dekanas
Kontaktai: Universiteto g. 9/1, LT01513 Vilnius Tel. (85) 266 7606, tel./faks. (8 5) 266 7600 El. patas: fsf@fsf.vu.lt Interneto svetain: www.fsf.vu.lt
49

pildomas su pedagoginiu procesu susijusias funkcijas. Pedagogikos stu dijos, atitinkamai profiliuotos, turintiesiems socialinio darbo bakalauro laipsn suteikia socialinio pedagogo kvalifikacij. Studij programos Valstybinis kodas 621V50001 621X20002 621s16001 621s15001 631X10001 621s10001 621s10002 621l40001 621l50001 621l30001 621l35001 621X17001 Studij programa Filosofija edukologija klinikin psichologija organizacin psichologija Pedagogika* Psichologija, akos edukacin psichologija, sveikatos psichologija Psichologija ir kriminologija socialin politika socialinis darbas sociologija sociologija ir kriminologija specialioji pedagogika Studij apimtis kreditais 120 120 120 120 60 120 120 90 120 120 120 120 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 itstin, 1 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) Filosofijos magistras edukologijos magistras klinikins psichologijos magistras organizacins psichologijos magistras mokytojo profesin kvalifikacija Psichologijos magistras Psichologijos magistras socialins politikos magistras socialinio darbo magistras sociologijos magistras kriminologijos magistras specialiosios pedagogikos magistras, specialusis pedagogas
* ios studijos yra laipsnio nesuteikianios.
Studij program apraus rasite www.vu.lt/studiju_programos. Praktikos ir karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis Vis nuolatini magistrantros studij program studentai turi galimyb bent vien semestr studijuoti usienio universitetuose: fakultetas turi daugiau negu 60 bendradarbiavimo sutari su vairiais Europos univer sitetais (Upsalos, Liuveno, Ciricho, Saragosos, Rostoko ir kt.). Be to, stu dentai, naudodamiesi ERASMUS praktikos galimybmis, profesin prakti k gali atlikti kitose Europos alyse, Mokymosi vis gyvenim programoje dalyvaujani usienio ali universitetuose, monse ar organizacijose. Psichologijos student praktika organizuojama ketvirtame semestre ir trunka 4 mnesius. Studentai, atsivelgiant j specializacij, dirba prak tin darb gydymo staigose (pavyzdiui, Respublikinje Vilniaus psichiat rijos ligoninje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Gerontologi jos ir reabilitacijos centre), valstybinse ir privaiose organizacijose (pa vyzdiui, Vilniaus antruosiuose pataisos namuose, Swedbanke, TEOLT), mokyklose, profesinio orientavimo centruose ir pan. Socialinio darbo mokslo tiriamoji praktika, treiame semestre trunkanti 3 mnesius, vie nas i svarbiausi ios program element. Jos metu vairiose socialini
50
Filosofijos fakultetas
paslaug staigose (tokiose kaip Pal. J. Matulaiio socialini paslaug centras, Vilniaus arkivyskupijos Caritas, vairs dienos centrai vaikams, negaliesiems ir pan.) tvirtina ir gilina pagal studij program gytas i nias. Socialins politikos mokslo tiriamj praktik studentai atlieka an trame semestre, susipaindami su darbu LR Seime, ministerijose, Jaunimo reikal departamente ir kt. Sociologijos bei sociologijos ir kriminologijos student mokomoji praktika, ketvirtame semestre trunkanti 4 mnesius, atliekama tokiose student pamgtose staigose kaip Teiss institutas, UAB Baltijos tyrimai, UAB Vilmorus ir kt. Pedagogikos studentai atlie ka stebimj ir mokomj pedagogin praktik mokyklose. Jos trukm 3 mnesiai. Edukologijos studentai apie 2 mnesius trunkani profesi n praktik atlieka mokyklose, dareliuose, vietimo main ir paramos fonde. Doktorantros galimybs gijus magistro laipsn, galima tsti mokslus filosofijos, edukologijos, psi chologijos, sociologijos doktorantroje. K Milda Pivorit, sociologija, II k. Pirmas teigiamas dalykas, kur ikart pajutau stojusi sociologijos ma gistrantr, kokybikesnis nei bakalauro studij metu dstytoj ir stu dent santykis. Kadangi magistrantros studijas pasirenka motyvuoti studentai, dstytojai bendrauja kaip su lygiaveriais kolegomis, dauge lyje paskait vyrauja intensyvus, dialogu paremtas dstymo bdas. Per paskaitas studentai visuomet skatinami pasisakyti, abejoti savaime su prantamais dalykais ir nebijoti suklysti. Svarbiausia studijose diegiama mokslin vertyb kritinis mstymas. Filosofijos fakultete magistrantros studijos yra labiau gilinamojo pob dio, stengiamasi suprobleminti bakalauro studij metu gytas inias, kur kas labiau prapleiamas profesinis akiratis. Manau, kad jeigu studentas stengsis i studij pasiimti visk, aktyviai mokysis, neapsibr studij tik kaip paskait lankymo ir privalom uduoi atlikimo magistrantros studijos jam tikrai pads tapti darbo rinkoje konkurencingu specialistu.
Kontaktai: Universiteto g. 9/1, LT01513 Vilnius Tel. (85) 266 7606, tel./faks. (8 5) 266 7600 El. patas: fsf@fsf.vu.lt Interneto svetain: www.fsf.vu.lt
51
52
Fizikos fakultetas
Fakultetas
Fizikos fakultetas
izikos fakulteto silom studij program tikslas parengti plataus profilio, plaios erudicijos fizikus, galinius dirbti mokslini tyrim programose, tarptautiniuose projektuose, savarankikai sprsti daugel gamtamokslio problem, pltoti inovacij ir iuolaikini technologij versl. Baigusieji Fizikos fakultet skmingai dirba mokslinse institucijo se, auktosiose mokyklose, informacini ir kit modernij technologij versle, valstybs valdymo struktrose, taip pat ir paiose aukiausiose. Dl savo universalumo, tikslaus logiko mstymo spartos ir intuicijos fizi kai visur ia ne tik dirba, bet labai danai ir tampa rykiais t organizacij, firm, departament, komitet lyderiais. Fizikos fakultete vykdomos 9 magistrantros studij programos. Prof. habil. dr. Vytautas Baleviius, Fizikos fakulteto dekanas
Studij programos Valstybinis kodas 621F30001 621C72001 621j50001 621F30002 621j50003 621F30003 621j50002 621h61001 621F30004 Studij Studij apimtis programa kreditais aplinkos ir chemin fizika 120 Biofizika 120 Fizikins technologijos ir j vadyba 120 lazerin fizika ir optins 120 technologijos lazerin technologija 120 mediagotyra ir puslaidininki fizika 120 optoelektronikos mediagos ir 120 technologijos telekomunikacij fizika ir elektronika 120 teorin fizika ir astrofizika 120 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) Fizikos magistras Biofizikos magistras mediag technologij magistras Fizikos magistras mediag technologij magistras Fizikos magistras mediag technologij magistras elektronikos ininerijos magistras Fizikos magistras
Studij program apraus rasite www.vu.lt/studiju_programos. Svarbiausios mokslini tyrim, vykdom Fizikos fakulteto katedrose ir Astronomijos observatorijoje, temos ir tikslai Astronomijos observatorija vykdo mokslinius tyrimus vaigdi siste m chemodinamins evoliucijos tema. Pagrindinis temos tikslas atskleisti vaigdi sistem (nuo dvinari vaigdi iki galaktik) chemodinamins evoliucijos ypatumus skirtingo hierarchinio lygio sistemose. Vadovas: prof. V. Vanseviius.
Kontaktai: Saultekio al. 9, III rmai, LT10222 Vilnius Tel. (8 5) 236 6000, faks. (8 5) 236 6003 El. patas: ff@ff.vu.lt Interneto svetain: www.ff.vu.lt
53

Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra vykdo mokslinius tyri mus molekulini vyksm biologinse ir mezoskopinse sistemose spekt rini tyrim tema. Pagrindinis temos tikslas taikant FTIR, Ramano, UV ir BMR spektromet rijos metodus gauti nauj eksperimentini duomen apie svarbiausius molekulinius vyksmus daugiafunkcinse mediagose ir j kompozicijose, linkusiose formuoti naujas fazes ir mezoskopinius darinius; taikant virpe sins spektrometrijos metodus nustatyti vairi biologini terpi, toki kaip viniai audiniai ir biologiniai kristalai, chemin sudt. Vadovai: prof. V. Baleviius, prof. V. ablinskas. Kietojo kno elektronikos katedra vykdo mokslinius tyrimus organini ir neorganini darini technologijos ir dielektrini bei optoelektronini savybi tema. Pagrindiniai temos tikslai itirti nauj neorganini, organini ir hibri dini mediag bei j darini technologij, j elektronines savybes ir taikymo galimybes; organini ir neorganini plon sluoksni elektrines ir mechanines savybes; specialiosios paskirties polimerini audini elekt rostatines ir dielektrines savybes, vertinti j parametrus. Vadovas: prof. K. Arlauskas. Kvantins elektronikos katedra vykdo mokslinius tyrimus dviem te momis: fundamentini ultrasparij proces netiesinse optinse ir lazerinse sistemose tyrimus ir tvarki organini ir biologini pigment optinio suadinimo bei relaksacijos dinamikos tyrimus. Pagrindiniai temos tikslai itirti parametrinius viesos reikinius krista luose, skysiuose ir dujose, siekiant sukurti plaiai keiiamo bangos ilgio koherentins spinduliuots altinius; erdvini ir laikini fotonini dari ni dinamik netiesinse ir lazerinse sistemose; ultratrumpj viesos impuls indukuot paeidim skaidriose kietaknse terpse; pirminius (elementariuosius) fizikinius ir cheminius vyksmus molekuliniuose sen sibilizatoriuose, naudojamuose fotodinaminje onkoterapijoje, siekiant optimizuoti vio terapijos ir diagnostikos metodus. Vadovai: prof. A. Piskarskas, prof. V. Sirutkaitis, prof. R. Rotomskis. Puslaidininki fizikos katedra vykdo tyrimus mediag ir darini opto elektroniniams prietaisams tema. Pagrindiniai temos tikslai itirti neorganinius ir organinius puslaidinin kius ir j nanodarinius liuminescenciniais ir netiesins optikos metodais siekiant optimizuoti ias mediagas ir darinius gaminant viestukus (vie sos diodus) ir lazerinius diodus; nepusiausvirj krvinink generacijos, migracijos ir rekombinacijos mechanizmus. Vadovas: prof. G. Tamulaitis. Radiofizikos katedra vykdo tyrimus keliomis temomis: feroelektrini ir struktrini fazini virsm tyrimus; superjonini keramik gamybos technologij ir fizikini savybi tyrimus; akustinius perspektyvi elekt ronikos, telekomunikacij, sensorinius mediag tyrimus; telekomuni
54
Fizikos fakultetas
kacijos sistemose naudojam tais su kvantiniais dariniais triukmins diagnostikos tyrimus. Pagrindiniai i tem tikslai iekoti ir tirti naujas mediagas informa cinms technologijoms; itirti relaksori dielektrines savybes ir polini nanosrii dinamik; superjonini keramik gamybos technologijas ir fizikines savybes; akustooptinius, akustoelektroninius, akustocheminius ir akustobiologinius reikinius vairiose terpse ir pritaikyti juos signal valdymo sistemose, skaitant jutiklius; tirti naujausi puslaidininkini tai s su kvantiniais dariniais triukmus ir kitus pernaos reikinius, isiai kinti triukm prigimt iuose dariniuose ir nustatyti bdingas savybes, lemianias j kokyb ir patikimum. Vadovas: prof. J. Banys. Teorins fizikos katedra vykdo tyrimus kvantmechaninio ir kinetinio reikini nanosistemose modeliavimo ir optimalaus j valdymo galimy bi paiek tema. Pagrindiniai temos tikslai pltoti kvantins mechanikos ir kvantins elekt rodinamikos metodus sandarai ir vyksmams atomuose, molekulse ir na nosistemose modeliuoti; pltoti daugiamats spektroskopijos teorinio ap raymo pagrindus ir iekoti koherentinio valdymo metod galimybi. Vadovas: prof. L. Valknas. Praktikos ir karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis Mokslo tiriamasis darbas atliekamas nuolatos atnaujinamose Fizikos fa kulteto, VU Taikomj moksl instituto, VU Teorins fizikos ir astrofizikos instituto, Fizini ir technologijos moksl centro mokslinse laboratorijo se, kuriose dirba ymiausi Lietuvos fizikos profesoriai ir mokslo darbuoto jai, staavsi garsiuose Europos, JAV ir Japonijos universitetuose ir mokslo institutuose. Yra galimyb ivykti dalini studij ar atlikti praktik pasau lyje pirmaujaniuose mokslo centruose, pasinaudojant vairi mobilumo program lomis. Doktorantros galimybs Dalis absolvent pasirenka treij studij pakop fizikos ir mediag ininerijos krypi doktorantr Fizikos fakultete. Jonas Klevas, teorin fizika ir astrofizika, II k. I vis fizikos krypi man astrofizika be konkurencijos yra domiausia, todl diaugiuosi turdamas galimyb studijuoti j Vilniaus universitete. Dar labiau diugina tai, kad galiu mokytis ir dirbti kartu su aukiausio ly gio specialistais ne tik i Lietuvos, bet ir i visos Europos. Sudaromos visos galimybs ne tik isiaikinti Visatos paslaptis, bet ir gilintis dominanias siauresnes sritis ir dirbti su naujausiais duomenimis ir rankiais. Stoda mas raiau tik vien vienintel specialyb ir n akimirkos nesigailjau j pasirinks. Neabejoju, kad ateitis ada dar daugiau galimybi!
Kontaktai: Saultekio al. 9, III rmai, LT10222 Vilnius Tel. (8 5) 236 6000, faks. (8 5) 236 6003 El. patas: ff@ff.vu.lt Interneto svetain: www.ff.vu.lt
55
56
Gamtos moksl fakultetas

Fakultetas
amtos moksl fakultetas silo 14 magistrantros studij program, kurios priskiriamos trims mokslo sritims biomedicinos, fizini ir so cialini moksl. Dauguma program vykdomos tik Vilniaus universitete. Jas baig specialistai dirba mokslo institut ar medicinos staig labora torijose, biotechnologijos, farmacijos ir maisto pramons monse, vai riose socialinioekonominio ir kratovaizdio tyrimo, planavimo ir prie iros srityse, aplinkosaugos ir gamtonaudos institucij sistemoje arba tsia studijas doktorantroje. Magistrantros studij programos yra gana atviros, t. y. daugel j gali stoti ir kit mokslo krypi ir net srii bakalaurai, studijav vairiose a lies ir usienio auktosiose mokyklose. Kita vertus, studij program pa vadinimai byloja, kad specializuojamasi siauresnse painimo kryptyse, taigi gyjama daugiau kompetencij, reikaling konkreioje darbo vieto je. Tai ypa vertina ms darbdaviai, kurie vienaip ar kitaip yra traukti studij proces: eina studij program komitetus, priima profesines praktikas, vertina magistr mokslinius darbus ir kt. Visose studij programose daug laiko skiriama student mokslo tiriama jam darbui, kuris siejamas su naujausiais studijuojamos krypties mokslo laimjimais. Todl nenuostabu, kad per studij laikotarp gimsta ne viena svari mokslin publikacija, leidianti pretenduoti aukiausios prabos MAGNA CUM LAUDE diplom ir, inoma, tolesnes doktorantros studi jas. Toki iskirtini magistr gausa Gamtos moksl fakultetas isiskiria visame Vilniaus universitete. Fakultete moksliniai tyrimai atliekami vairiose kryptyse. Ekosistem ir kli mato pokyi tyrimai susij su aplinkos isaugojimu ir gamtos resurs pa naudojimu, taip pat aktuals genomikos, biomolekuli ir biotechnologij fundamentiniai ir taikomieji tyrimai, gyvn nerv sistemos ir elgsenos tyrimai. iuose tyrimuose dalyvauja tiek pedagoginis, tiek mokslinis per sonalas ir vairi studij pakop studentai. Pastaruoju metu yra sigyjama vis daugiau mokslins rangos, kuri leidia atlikti modernius tyrimus ir traukti iuos tyrimus jaunus mokslininkus ir doktorantus. Mokslo tyri m rezultatai apibendrinami monografijose, vadovliuose, moksliniuose straipsniuose.
Prof. dr. Osvaldas Ruknas, Gamtos moksl fakulteto dekanas
Kontaktai: M. K. iurlionio g. 21/27, LT03101 Vilnius Tel. (8 5) 239 8200, faks. (8 5) 239 8204 El. patas: gf@gf.vu.lt Interneto svetain: www.gf.vu.lt
57

Studij programos Valstybinis kodas 621C72001 621C20001 621C18001 621C40001 621C50001 621C71002 621C14001 621C30001 621F70001 621F60001 621F61001 621F83001 621F87001 621l70001 Studij programa Biofizika Botanika ekologija genetika mikrobiologija molekulin biologija Neurobiologija zoologija aplinkotyra ir aplinkotvarka geologija hidrogeologija ir ininerin geologija hidrometeorologija kartografija geografija ir kratotvarka Studij apimtis kreditais 120 120 120 120 120 90 120 120 120 120 120 120 120 120 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) Biofizikos magistras Botanikos magistras ekologijos magistras genetikos magistras mikrobiologijos magistras molekulins biologijos magistras Neurobiologijos magistras zoologijos magistras aplinkotyros magistras geologijos magistras hidrogeologijos ir ininerins geologijos magistras hidrometeorologijos magistras kartografijos magistras Visuomenins geografijos magistras
Studij program apraus rasite www.vu.lt/studiju_programos. Bendradarbiavimas su usienio universitetais Fakulteto dstytojai, mokslininkai, doktorantai ir studentai dalyvauja tarptautini main programose, todl kiekvienais mokslo metais vyksta tobulintis ar skaityti paskait vairiuose usienio universitetuose. Mokslo srityje bendradarbiaujama su kit ali universitetais: Brit Kolumbijos (Kanada), Gdansko (Lenkija), Gento (Belgija), Granados (Ispanija), Kar difo (Didioji Britanija), Lundo (vedija), Maskvos Lomonosovo (Rusija), Miuncheno (Vokietija), Montpelj III (Paryius, Pranczija), Oslo (Norve gija), Sofijos (Bulgarija), Socialini moksl universitetu (EHESS) Paryiuje (Pranczija), Tartu (Estija), Zalcburgo (Austrija) universitetais. Usimezg kontaktai padeda fakulteto darbuotojams sitraukti tarptautines mokslo tiriamsias programas ir projektus, rasti papildom l Lietuvoje vykdo miems tyrimams. Doktorantros galimybs Geriausiai besimokantys studentai turi galimyb tsti studijas doktoran troje. vykdius doktorantros studij program ir apgynus disertacij, gyjamas daktaro laipsnis. Gamtos moksl fakultete vyksta i mokslo krypi doktorantros studijos: biofizikos, biochemijos, biologijos (gene tikos, mikologijos, mikrobiologijos), ekologijos ir geologijos. Doktorantai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, konferencijose, stauojasi usie nio mokslo staigose ir universitetuose.
58

Domantas ilnas, ekologija, I k. IA GERA STUDIJUOTI! Dirba vieni i geriausi arba net patys geriausi savo srities specialistai, kurie stengiasi paiu priimtiniausiu bdu perduo ti inias jaunajai kartai. Magistrantros studijos ir jau sukauptas ini ba gaas suteikia galimyb labiau sigilinti dalyk ir problemas, auga suvo kimo lygis, o pagalb bet kuriuo metu gali ateiti dstytojai. Be to, baigus ias studijas atsiveria platesni karjeros keliai ir perspektyvos. Nusprendus, kad mokslo gana, galima staia galva nerti ir rpintis mus supania aplin ka, j gerinti vairiose aplinkosauginse staigose. Na, o jei mokslo vis dar negana, galima toliau tsti tyrinjimus ir pasirinkti mokslininko karjer atviras kelias doktorantr, juk prastas tas studentas, kuris nenori tapti profesoriumi.
Kontaktai: M. K. iurlionio g. 21/27, LT03101 Vilnius Tel. (8 5) 239 8200, faks. (8 5) 239 8204 El. patas: gf@gf.vu.lt Interneto svetain: www.gf.vu.lt
59
60
Istorijos fakultetas
Fakultetas
storijos mokslas neatsiejamas nuo Lietuvos visuomens poreiki adekvatus praeities suvokimas yra svarbi ms tautos ir valstybs kaip savarankikos politins bendruomens gyvavimo slyga. Tik analizuo dami istorin patirt galsime krybingai puoselti lietuvik tapatyb ir ugdyti brandi, savarankikam gyvenimui pasirengusi asmenyb. Tik turdama iuolaikik moksl ir vis pakop studijas Lietuva gals ilikti kaip visavert taut ir valstybi bendrijos nar. Lietuvos istorija plaija prasme yra tarptautinio tyrimo dalis, o kai kuriais atvejais (Lietuvos Di diosios Kunigaiktysts tyrimai) yra i tyrim centrin ais. Pastaraisiais metais alia medievistikos aktyviai pltojamos XX a. istorijos (nacizmo, holokausto, sovietologijos) temos, atsiveria naujos archeologijos ir pa veldosaugos mokslini tyrim perspektyvos, kaupiami unikals, iki iol tyrimuose nepanaudoti altiniai. Istorijos fakultetas yra istorijos studij ir mokslini tyrim centras, kuriame kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslininkais vykdomos doktorantros studijos suteikia galimyb gilin tis mintas aktualias istorinio tyrimo temas. Istorijos fakultetas silo tris magistrantros studij programas: Archeologijos programos tikslas rengti kvalifikuotus archeologus, ima nanius proistors proces rekonstravimo pamatines koncepcijas ir teo rinius kontekstus, gebanius savarankikai formuluoti ir gyvendinti prak tini ir mokslini archeologijos srities tyrim tikslus ir udavinius, gilinti inias ir jas pritaikyti praktikoje, dirbti tarpdisciplininse tyrim grupse. Istorijos programa, rengianti kvalifikuotus istorikus, siekia suteikti studen tams teorini ini ir praktini profesini gebjim, leidiani magist rantams savarankikai formuluoti ir gyvendinti praktini ir mokslini is torini tyrim tikslus ir udavinius, gilinti inias ir jas pritaikyti praktikoje. Paveldosaugos programa skirta rengti kvalifikuotus paveldosaugininkus, imananius esmines paveldo tyrim, apsaugos, tvarkymo ir panaudoji mo koncepcijas bei metodus, turinius gdi darbui paveldosaugos ir mokslini istorijos tyrim srityje. Studijuoti gali asmenys, baig humanitarini ar socialini moksl pirmo sios pakopos studijas. Ne archeologijos krypties bakalaurams rekomen duojama imanyti pamatinius archeologijos tyrim metodus ir altinius, turti lauko tyrim patirties. paveldosaugos magistrantr taip pat pri imami asmenys, baig kit srii pirmosios pakopos studijas ir dirbantys paveldosaugos srityje.
Prof. dr. Zenonas Butkus, Istorijos fakulteto dekanas
Kontaktai: Universiteto g. 7, LT01513 Vilnius Tel. (8 5) 268 7280, konsultacijos studij klausimais (8 5) 268 7253 El. patas: if@if.vu.lt Interneto svetain: www.if.vu.lt
61

Studij programos Valstybinis kodas 621V40001 621V10001 621V72001 Studij programa archeologija istorija Paveldosauga Studij apimtis kreditais 120 120 120 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) archeologijos magistras istorijos magistras Paveldosaugos magistras, paveldosaugininkas
Studij program apraus rasite www.vu.lt/studiju_programos. Praktikos ir karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis Studentai gyja ne tik teorini, bet ir praktini ini. Pirmaisiais metais studijuojami analitiniai, probleminiai dalykai, o antraisiais metais atlieka ma praktika, rengiamas ir vieai ginamas magistro darbas. Magistrantai gali dalyvauti ERASMUS ir kitose programose ir studijuoti daugiau nei dvideimtyje usienio universitet. Baigusieji magistrantros studijas dirba mokslo ir studij institucijose, muziejuose, archyvuose, kultros, paveldo srityse, taip pat ten, kur reikia savarankiko, analitinio mstymo, informacijos paiekos, atrankos ir inter pretacijos gebjim, gebjimo dirbti tarpdisciplininse grupse, gebji mo organizuoti, planuoti ir siekti kokybs. Doktorantros galimybs Studijuoti istorijos krypties doktorantroje gali asmenys, baig magist rantros studijas. Istorijos fakultetas doktorantros studijas vykdo kartu su Lietuvos istorijos institutu. Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos insti tuto istorijos krypties mokslo doktorantros tematika grindiama institu cij mokslini tyrim tradicijomis ir pasiektais rezultatais, iandienos po tencialu ir ateities perspektyva. Pagrindins disertacij temins kryptys: Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts istorijos tyrimai; pagalbiniai istorijos mokslai; archeologija: altiniai, metodologija, interpretacija; istoriografija, istorin atmintis, paveldas; Lietuvos kultros institucijos ir sociokultri ns formacijos; modernios visuomens tapsmas XIX a.; diplomatijos isto rija; Lietuva XX a.
62
Marius muis, istorija Per ketverius bakalauro studij metus simyljau Istorijos fakultet, jo aplink, dstytojus ir ia studijuojanius mones, tad kai atjo laikas sprsti, kur rinktis magistrantros studijas, n nedvejojau. Aiku, kirb jo mintis, kad galbt padarysiu klaid, kad reikia naudotis proga ir kaip daugumai bendraami lkti usien ir i ten parsiveti ne tik gaus i ni baga, bet ir kitoki studij, kultrin bei gyvenimo patirt. Vis dl to nuo pat pirmj paskait palikau i mint nuoaly ir kibau domias bei dinamikas istorijos magistrantros studijas. Studijuoti tenka ir labai domi bei nauding dalyk, ir ne toki domi, taiau svarbiausia, kad dstomos ir analizuojamos informacijos problematika daug gilesn nei bakalauro studijose ir jau per pirmus studij metus pavyko daug k per prasti ir pagilinti inias. Galbt vienintelis tobulinimas ateiiai: programai praverst platesnis studijuojam dalyk pasirinkimas.
Ignas Vaicekauskas, archeologija Archeologijos krypt pasirinkau prie 6 metus. Buvau visikai alias iame moksle, taiau traukte sitraukiau nuo pat pirm met. Studijos neapsiriboja vien praeities moni painimu i knyg. Praktinis aspek tas vienas esmini iame moksle, pradedant privaloma archeologini kasinjim praktika, vairi dirbini konservavimo specifika, baigiant moni ir gyvn kaul painimu ir vairiomis analizmis. Archeologija apima daug disciplin, o Vilniaus universiteto specialistai puikiai imano savo amat ir dalijasi juo su studentais. Be to, stojant i specialyb svarbu suprasti, kad tai nra vien romantiniu armu dvelkiantis mokslas. Fizin veikla, varbi gamtos slyg apsup tis, gebjimas ibti kelias savaites laukinmis aplinkybmis yra tik keli neatsiejami io mokslo veiksniai. Taiau tai kuria darni bendruomen. Diaugiuos bdamas jos dalimi ir tikiuosi, kad tu prisijungsi prie ms!
Kontaktai: Universiteto g. 7, LT01513 Vilnius Tel. (8 5) 268 7280, konsultacijos studij klausimais (8 5) 268 7253 El. patas: if@if.vu.lt Interneto svetain: www.if.vu.lt
63
Kauno humanitarinis fakultetas
ilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dstytojai dirba trijose mokslo srityse: humanitarini, socialini ir fizini moksl. Taigi fakulteto struktra palanki formuoti mokslinius tyrimus ir studij progra mas moksl srii ir krypi sandrose, atsivelgiant pagrindines Kauno humanitarinio fakulteto mokslinio darbo temas. Humanitarini moksl srii temos yra trys: kalba ir mstymas, lingvis tiniai ir ekstralingvistiniai kalbos parametrai ir literatrins savimons struktra ir jos raida. Kalbos ir mstymo temos esm sudaro angl ir vokiei kalb semantini ir etimologini teksto ypatum tyrimas; tarpkultrins komunikacijos bdai ir tarpkultrinio bei audiovizualinio vertimo problemos; manipuliavimo technik politiniame diskurse, val dios sakralizavimo problemos, etnospecifini kalbinio elgesio ypatybi tyrimas; lietuvi kalbos nominatyvins, stilistins, kognityvins ir sociali ns kalbos savybi ir funkcij tyrimas; akustinifonetini ir diskriminaty vini lietuvi nekamosios kalbos savybi lyginamoji analiz naudojant semantikai neturtingus odius. Lingvistini ir ekstralingvistini kalbos parametr temos klausim ratas yra toks: kalbos lygmen ir funkcij tyrimas; angl ir rus kalb semantiniai ir etimologiniai teksto ypatumai; angl ir rus kalb nominatyvins, stilistins, kognityvins ir socialins kalbos savybs ir funkcijos; kognityvin teksto semantika ir glotodidak tiniai kalbos aspektai. Literatrins savimons struktros ir jos raidos temos problematik atskleidia tokie klausimai: teksto poetika ir retorika; meninio teksto ir vieojo diskurso (pirmiausia reklamos) poetikos ir retori kos tyrimas sinchroniniu ir diachroniniu aspektu; etnologini, folklorini, mitologini teksto aspekt tyrimas. Socialini moksl srities temos yra dvi: mirios ekonomikos tyrimai su balansuotos pltros kontekste ir visuomen, kultra ir vartojimas. Mirios ekonomikos tyrim subalansuotos pltros kontekste tiriam klausim ratas apima globalizacijos procesus ir darn vystymsi; bendrus darnaus vystymosi principus, darnaus vystymosi rodiklius ir j taikym Lietuvos darnaus vystymosi rezultatyvumo vertinimui; daugiakriterini darnumo vertinimo metod pltr, nauj metod krim ir taikym; elektros rinkos modeli takos investicijoms darnios energijos altinius tyrimus; darnaus vystymosi rodikli integravim aliojoje apskaitoje; Lietuvos darbo rinkos tyrimus darnaus vystymosi kontekste integruojan tis ES; elektros rinkos modeli takos investicijoms darnios energijos altinius tyrimus; ekonomini krizi logistin analiz; socialinioetinio marketingo veiksni tyrim iuolaikini marketingo teorij kontekste; taikomuosius marketingo veiksni tyrimus subalansuotos ekonomikos pltros aplinkoje ir t. t. Visuomens, kultros ir vartojimo tema apima tokius klausimus kaip lyi dalyvavimas politikoje ir kasdieniniame gyve nime; socialins kultros sampratos kaitos tendencij tyrimas; kultros verslo pltra Lietuvoje: istorija ir dabartis; kultros ir krybini industrij vaidmuo miesto (regiono) socialinje erdvje; vartotoj elgsenos ir ver tybi tyrimai; modeliavimas remiantis Lietuvos ir usienio ali patirtimi; mogaus ekologijos tyrimai ir moksleivi subkultros tyrimai.
Prof. dr. Saulius Gudas, Kauno humanitarinio fakulteto dekanas
Kontaktai: Muitins g. 8, LT44280 Kaunas Tel. (8 37) 42 25 23 El. patas: dekanas@khf.vu.lt, infostudijos@vukhf.lt Interneto svetain: www.khf.vu.lt
65

Fizini moksl srities tema yra informacins technologijos verslui ir vietimui. Joje siekiama isprsti tokias problemas: veiklos ir valdymo modeli taikymas iniomis grindiamoje informacijos sistem inine rijoje; organizacij veiklos modeli krimas ir modeliavimas; dirbtinio intelekto sistem algoritm krimas ir tyrimai; intelektini metod tai kymai finansini rink ir sistem modeliavimui; finansins rizikos tyrimai; elektronins komercijos, e. verslo, e. vyriausybs ir e. mokymo taikomieji tyrimai. Fakultete dirbama ir pagal dvi tarpdiscplinini tyrim temas: lietuvi nekamosios kalbos fonem tyrimas: lyginamoji akustini ir spektrini poymi analiz ir netvari ekonomini situacij modeliavimas. Mokslinio darbo pagrindu fakultetas silo 9 patrauklias antrosios pako pos (magistrantros) studij programas: lietuvi literatra; lietuvi kalbotyra; angl kalbotyra (humanitarini moksl srities filologijos kryptis); apskaita, finansai ir bankininkyst; marketingas ir prekybos vadyba; tarptautinio verslo vadyba; verslo administravimas (socialini moksl srities ekonomikos ir vadybos bei joms artimos kryptys); verslo informatika ir verslo informacijos sistemos (fizini moksl srities informatikos ir informa cijos technologij kryptys). Magistrantai traukiami fakulteto mokslinink vykdomus projektus, kar tu su jais rengia publikacijas. Fakultetas leidia du tarptautinius mokslo urnalus: Transformations in Business and Economics ir Respectus Phi lologicus, kurie yra traukti tarptautines duomen bazes. Savo mokslinmis valgomis magistrantai dalijasi mokslinse konferen cijose ir seminaruose. Fakultete organizuojamos tarptautins mokslins konferencijos Tekstai ir kontekstai, mogus kalbos erdvje, tarptautin magistrant ir doktorant konferencija kio pltra: teorija ir praktika. Verslo informatikos ir verslo informacijos sistem studentai drauge su ko legomis i KTU ir VDU organizuoja magistrant ir doktorant konferencij Informacins technologijos ir moksl integracija. Nuo 2008 m. fakultete gyvendinus projekt Mokslini tyrim praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas (MTPSIP, www.mokslasverslui.lt) studentams sudaryta galimyb palaikyti abipusikai aktualius ryius su Lie tuvos verslo organizacijomis ir realiai prisidti gyvendinant j projektus.
66

Studij programos Valstybinis kodas 621Q10001 621N30002 621Q10002 621u12001 621N50001 621N20006 621N10001 621N10002 621i20001 Studij programa angl kalbotyra apskaita, finansai ir bankininkyst lietuvi kalbotyra lietuvi literatra marketingas ir prekybos vadyba tarptautinio verslo vadyba Verslo administravimas Verslo informacijos sistemos Verslo informatika Studij apimtis kreditais 120 120 120 120 120 120 120 120 120 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) lingvistikos magistras Finans magistras lingvistikos magistras lietuvi literatros magistras Rinkodaros magistras Vadybos magistras Verslo magistras Verslo magistras informacijos sistem magistras
Studij program apraus rasite www.vu.lt/studiju_programos. Karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis Baig apskaitos, finans ir bankininkysts studij program, finans ma gistrai gali dirbti analitin ir vadovaujant darb alies ir tarptautinse fi nansinio tarpininkavimo, konsultacins veiklos staigose, tarptautini ir Lietuvos verslo moni apskaitos ir finans padalini vadovais. Lietuvi literatros absolventai lietuvi literatros magistrai gali dirbti literatro logais, literatros kritikais, redaktoriais vairi medij redakcijose, knyg ir kit spaudini leidyklose, literatros dstytojais auktosiose mokyklo se, taip pat praktin darb iuolaikinje vieosios komunikacijos gamy bos ir funkcionavimo rinkoje, archyvuose, muziejuose, bibliotekose ir kt. Lietuvi kalbotyros absolventai lingvistikos magistrai gali dirbti moks lo tiriamj ir pedagogin darb mokslo institutuose ir universitetuose, kalbininkais ekspertais ir konsultantais teisinse ir valstybinse institu cijose. J kvalifikacija utikrina darb viej ryi sektoriuje, reklamos agentrose, RTV ir kitose medij institucijose, leidyklose ir redakcijose. Angl kalbotyros absolventai lingvistikos magistrai gali dirbti vairiose kultros, mokslo, iniasklaidos organizacijose ir pedagoginse staigo se. Verslo administravimo absolventai verslo magistrai gali dirbti verslo moni personalo, marketingo ir kituose padaliniuose ir administracijo je atskir skyri vadovais ar j padjjais arba organizuoti savarankik versl. Marketingo ir prekybos vadybos absolventai rinkodaros magistrai gali dirbti rinkodaros ir rinkotyros specialistais, konsultantais, projekt vadovais pramons, prekybos ir paslaug monse, reklamos ir rmimo kompanijose; monse, pltojaniose ryius ir prekyb usienyje, specia lizuotis vairiose vadybos, marketingo, projekt rengimo srityse. Tarptautinio verslo vadybos magistrai gali dirbti tarptautinio verslo specialistais Kontaktai: Muitins g. 8, LT44280 Kaunas Tel. (8 37) 42 25 23 El. patas: dekanas@khf.vu.lt, infostudijos@vukhf.lt Interneto svetain: www.khf.vu.lt
67

vairiose tarptautinse monse ir nacionalini moni tarptautiniuose padaliniuose, eksporto ar investavimo usienyje srityse. Baig verslo informatikos magistrantros studijas, informacijos sistem magistrai gali dirbti verslo monse, vietimo organizacijose, pramonje, kaip ir verslo informacijos sistem absolventai, kurie gyja verslo magistro kvalifikacin laipsn. Fakultetas yra sudars 41 ERASMUS sutart su 38 Europos ali univer sitetais. Siekiantieji gyti studij usienyje patirties gali vykti Austrij, Vokietij, Suomij, Danij, Belgij, Graikij, Italij, Ispanij, Pranczij, ekij, Slovakij, Lenkij, Vengrij, Estij, Latvij, Turkij ir kitas alis. Fa kultetas nuolat pltoja dvial partneryst su vedijos Boras universiteto Verslo ir informatikos auktja mokykla, Vokietijos Drezdeno ir Kotbuso technikos universitetais, Norvegijos mokslo ir technologij universitetu Trondheime, Vengrijos Budapeto technologijos ir ekonomikos univer sitetu, Italijos Bolzano universitetu, Lenkijos Poznans ekonomikos uni versitetu ir kt. Verslo ekonomikos ir vadybos bei Finans ir apskaitos katedros bendra darbiauja su daugeliu Lietuvos organizacij (Swedbank, CSC Baltic, BILD, Acme, ini ekonomikos forumu, Kauno m. savivaldybe, Lietuvos atvykstamojo turizmo konfederacija ir kt.), kuriose magistrantai turi ga limyb atlikti magistro darbui reikalingus tyrimus. Organizacij atstovai kvieiami skaityti paskait, siekiant supaindinti magistrantus su verslo realijomis. Glaudus Finans ir apskaitos katedros bendradarbiavimas su UAB Rimess suteikia studentams galimyb stauotis monje pagal program Teorini ir praktini ini sintez tarptautinje audito mon je ir gyti praktini gebjim, btin siekiant karjeros auktum. Ne vie nas studentas, atliks stauot UAB Rimess, ia lieka dirbti. Su verslo atstovais palaikomi glauds kontaktai rengiant vairius projek tus fakultete. Atitinkam krypi studij program magistrantai turi gali myb susipainti su patirtimi toki moni ir staig kaip AB Swedbank, V Kauno oro uostas, UAB Acme, UAB Kvalitetas (konsultavimas, audi tas), UAB Astraneta group (ininerini sistem projektavimas, vertimai), UAB Baltijos kvapai (soj vako vaki gamyba), UAB Kopa (leidyba), Lietuvos vertj gildija, Lietuvos literatros vertj asociacija, viebutis Daugirdas, viebutis Kaunas, V ini ekonomikos forumas, UAB Bal tic Institute for Leadership Development (verslo konsultavimas, moky mai), V Atgaja (aplinkosaugos organizacija). Bsimieji magistrai dar studij metu traukiami aktuali problem sprendim tiek verslo, tiek vieojo sektoriaus struktrose, taip juos angauojant skmingai profesi nei karjerai moderniose, naujausias tendencijas pasaulyje orientuotose vietinse, tarptautinse ir usienio monse.
68

Doktorantros galimybs Geriausiai magistrantros studijose pasiymj jaunieji tyrjai, siekian tys toliau gilinti magistrantroje gytas mokslini tyrim kompetencijas, kvieiami tsti studijas savo srities moksl doktorantroje: humanitarini moksl srities filologijos krypties; socialini moksl ekonomikos ir vady bos bei joms artim krypi; fizini moksl srities informatikos ir infor macijos technologij krypi doktorantroje. Ketinantys toliau studijuoti pasirinktos krypties doktorantroje magistrai publikuoja straipsnius vai riuose moksliniuose leidiniuose. Savo tyrim rezultatus jaunieji moksli ninkai gali pristatyti ir fakulteto leidiamuose tarptautiniuose mokslo urnaluose Transformations in Business and Economics ir Respectus Philologicus. Pirmasis leidiamas kartu su Latvijos universitetu, Brno (ekija) technologijos universitetu ir VU Ekonomikos fakultetu. Antrasis kartu su Jano Kochanowskio humanitarini ir gamtos moksl universi teto Humanitariniu fakultetu Kielcuose (Lenkija). Globalesn analitinio darbo patirt siekiantys kaupti magistrantai ir doktorantai gali jungtis tarptautin jaunj mokslinink tinkl INYRSS (http://inyrss.vukhf.lt), kuris steigtas 2005 m. fakulteto iniciatyva ir vienija 9 usienio mokslo institu cijas ir universitetus. Mintaut ekait, lietuvi kalbotyra, I k. ia plati saviraikos erdv, nuolat rodomas dstytoj dmesys ir, svarbiau sia, visad skatinama norti daugiau. inoma, teigti, kad viskas yra tobula, bt pernelyg drsu, taiau mano minti dalykai neabejotinai gali bti vertinti aukiausiu balu. O mstantiems apie studijas iame fakultete la bai tikt lietuvi patarl: Devynis kartus pamatuok, deimt kirpk. Js visada galite imatuoti fakulteto galimybes ia siekdami bakalauro laipsnio, tada bsite tikri, kad laikas kirpti magistro laipsn btent VU KHF.
Algirdas Kviklys, apskaita, finansai ir bankininkyst, II k. Studij programa apima tiek moni vidini, tiek finans rinkose vyks tani proces analiz ir j abipus tak. Mokslin veikla, diegianti aka deminio objektyvumo principus, padeda atrasti praktines problemas ir jas kritikai vertinti finans teorijos poiriu. Galimybs naudotis moks lins literatros duomen bazmis, dalyvauti konferencijose, diskusijose, mokslini straipsni rengimas ugdo analitin ir kritin mstym, btin siekiant tiek akademins, tiek profesins skms. Dstytojai yra kvalifikuoti specialistai praktikai, turintys ilgamet akade min patirt, todl ilaikomas programos aktualumas ir utikrinamas tin kamas mokslins veiklos patirties perdavimas. Studijos gana intensyvios ir reikalauja aktyvaus indlio, taiau finansinio suvokimo prapltimas ir mokslin veikla leidia tiktis auktos investuoto laiko ir pastang gros ilgu akademiniu ir profesiniu laikotarpiu.
Kontaktai: Muitins g. 8, LT44280 Kaunas Tel. (8 37) 42 25 23 El. patas: dekanas@khf.vu.lt, infostudijos@vukhf.lt Interneto svetain: www.khf.vu.lt
69
70
Komunikacijos fakultetas
Fakultetas
ilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas viena stipriausi ko munikacijos moksl mokykl ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Ryt Eu ropoje. Komunikacijos fakultete darni visum sudaro socialiniai ir humanitari niai mokslai bei studijos, kuri dmesio centre informacijos paiekos, parengimo, perdavimo ir naudojimo visuomenje procesai. Magistran tros studijos studij pakopa, kurioje pirmiausia laukiame student, nevengiani plaiau analizuoti reikinius ir procesus, besidomini moksliniais tyrimais, laimjimais ir veikla. Kvieiame tuos, kurie nori ne tik imokti atnaujinti komunikacij, diegti naujoves, kurti naujienas, bet ir tirti sukurt naujovi poveik ir apskritai komunikacij. Antrosios pakopos studijas fakultete kvieiami rinktis baigusieji ne tik ko munikacijos ir informacijos krypties bakalauro studijas. Kit studij kryp i absolventai skmingai silieja fakulteto bendruomen, papildydami naujomis idjomis, kit srii iniomis, apskritai psdami nauj vj. Naujuosius mokslo metus Komunikacijos fakultetas numato pasitikti dar labiau sustiprjs ir atsinaujins. gyvendinant projekt Humanitarini ir socialini moksl specialist rengimo tobulinimas skatinant kio pltr (HSM NKP studijos) ir panaudojus ES struktrini fond param, atnau jintos informacijos vadybos, komunikacijos moksl ir leidybos magistrant ros studij programos. atnaujintas studij programas trauktas tinkintas mokymasis, studij metu vykdomi projektai, taikomas probleminis mo kymas, panaudojamos socialins medijos. i studij program studen tai vis mokomj mediag gali rasti VU virtualioje mokymosi terpje. Bus skelbiamas primimas darnaus vystymosi komunikacijos magistran tros program, kuri skmingai startavo prajusiais metais. Darnus vys tymasis ir tvari pltra yra vieni i esmini siekini iandieniame pasaulyje visuomens gerovei ir raidai utikrinti. Komunikacijos vaidmuo darniame vystymesi kertinis; tik tinkamai planuojant, gyvendinant komunikaci jos procesus galima darna ir darnus vairi srii vystymasis. Komunikacijos fakultetas tarptautins komunikacijos magistrantros stu dij program silo studijuoti ir angl kalba. J kvieiami rinktis ne tik Lietuvos, bet ir kit pasaulio ali jauni, organizacine ir tarpkultrine ko munikacija, tarptautinmis komunikacijos kampanijomis besidomintys mons. Pagal studij program dsto ne tik yms Lietuvoje komuni kaciios specialistai, bet ir praktikai, dirbantys valstybinse ir verslo insti tucijose. iuo metu rengiama nauja medij tyrim magistrantros studij pro grama. Jei ji bus akredituota, planuojama j silyti studentams jau nuo 2012m. rugsjo 1 d.
Doc. dr. Andrius Vainys, Komunikacijos fakulteto dekanas
Kontaktai: Saultekio al. 9, I rmai, LT10222 Vilnius Tel. (8 5) 236 6115 El. patas: kf@kf.vu.lt, info@kf.vu.lt Interneto svetain: www.kf.vu.lt
71

Studij programos Valstybinis kodas 621P90004 621P10001 621P10002 621P90002 621P40001 621P90003 621P20001 621P95001 621P95001 621P50001 Studij Studij apimtis programa kreditais darnaus vystymosi komunikacija 90 informacijos sistem vadyba 120 informacijos vadyba 120 komunikacijos mokslai 120 leidyba 90 medij tyrimai* 120 Paveldo informacija ir komunikacija 120 Ryiai su visuomene 120 tarptautin komunikacija 90 tarptautin komunikacija (angl k.) 90 urnalistika 120 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin**, 1,5 Nuolatin, 1.5 Nuolatin, 2 Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) komunikacijos magistras informacijos paslaug magistras informacijos paslaug magistras komunikacijos magistras leidybos magistras komunikacijos magistras komunikacijos magistras Viej ryi magistras tarptautins komunikacijos magistras tarptautins komunikacijos magistras urnalistikos magistras
* Primimas bus vykdomas, jei studij programa bus registruota Studij ir mokymo program registre. ** Paskaitos vyks ir sesijiniu tvarkaraiu.
Praktikos ir karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis Studentams numatyta galimyb atlikti mokslo tiriamj praktik pasi rinktose institucijose. iomis praktikomis siekiama ipltoti ir gilinti studi j metu gytas inias, studentai turi reali galimyb vykdyti mokslo taiko muosius darbus, sprsti praktinio pobdio mokslines problemas, taikyti mokslo rezultatus praktinje veikloje. Doktorantros galimybs Aukto mokslinio lygio magistro baigiamuosius darbus para studentai visada yra laukiami komunikacijos ir informacijos krypties dokumentoty ros ir archyvistikos, bibliotekininkysts ir informacijos moksl, informaci jos ir ini vadybos moksl, kultros ir krybini industrij, komunikaci jos moksl, urnalistikos ir medij moksl, muziejininkysts, knygotyros, rato ir raymo istorijos doktorantroje.
72
Lina Jankauskait, leidyba, II k. Vilniaus universitetas man visuomet buvo auktojo mokslo institucijos etalonas. ia gijau bakalauro diplom, iuo metu baigiu leidybos magist rantros studijas. Jose buvo vairi disciplin nuo technini spausdi nimo main painimo subtilybi iki diskusij apie bibliofilij ir knygos viet pasaulyje, skirtingo intensyvumo mokymosi period. Turjome ga limyb apsilankyti vairiose leidyklose ir spaustuvse, tiesiogiai bendrauti su knyg dailininkais, usimim metu diskutuoti, tobulinti argumen tavimo gdius. Leidybos studijos ne tik bdas lavintis kaip leidybos specialistui, bet ir galimyb tobulti kaip asmenybei. Silvija Bertait, ryiai su visuomene, I k. Kadangi dirbu viej ryi srityje, studijas rinkausi tikslingai, tvirtai ino dama, ko noriu. Studij kokyb visikai pateisino mano lkesius pas kaitos vyksta moderniai, gauname daug nauding praktini uduoi. Diaugiuosi, kad studijos universitete leidia man gyti teorin pagrind, kur papildo praktikai gytos inios. Rekomenduoju ias studijas rinktis visiems bsimiems komunikacijos specialistams, kurie nori pagilinti savo inias ir gdius viej ryi srityje.
Kontaktai: Saultekio al. 9, I rmai, LT10222 Vilnius Tel. (8 5) 236 6115 El. patas: kf@kf.vu.lt, info@kf.vu.lt Interneto svetain: www.kf.vu.lt
73
74
Matematikos ir informatikos fakultetas
atematikos ir informatikos fakultetas silo 8 antrosios pakopos studij programas: tai informatika, kompiuterinis modeliavimas, program sistemos, matematika, matematikos ir informatikos dstymas, finans ir draudimo matematika, ekonometrija, statistika. Visos studij programos skirtos rengti aukiausios kvalifikacijos specia listus, gebanius pritaikyti tarptautinio lygio inias, reikalingas mokslui, verslui ir pramonei. Paangs studentai turi galimyb vien semestr i vykti studijuoti usienio universitetuose, o geriausiai baig magistrantai gali tsti studijas Vilniaus ar kit Europos ir pasaulio universitet dokto rantroje. Program sistem studij programa yra viena i naujausi Matematikos ir informatikos fakulteto magistrantros program. Pagal j rengiami specialistai, gebantys vadovauti projektams ir gerinti program krimo proces. Informatikos programos tikslas parengti auktos kvalifikacijos informa tikos specialistus, gebanius vykdyti programins rangos krimo ir prie iros projektus. Kompiuterinio modeliavimo programos tikslas parengti auktos kvalifi kacijos informacini technologij specialistus. Informacini ir komuni kacini technologij taka ms gyvenime labai padidino informacijos saugumo ir duomen apsaugos svarb, interneto portal, saugi siste m, kompiuterinio modeliavimo reikm. Kompiuterinio modeliavimo studij programa btent ir skiriama tokioms inioms gyti. Matematikos ir informatikos dstymo programos absolventai gyja mate matikos magistro laipsn ir mokytojo kvalifikacij. Jie gali dirbti gimnazij matematikos ir informatikos mokytojais, kolegij dstytojais. Matematikos magistrantros programa sudaro galimyb sigilinti aktua lias iuolaikins matematikos kryptis, gyti matematini modeli krimo ir analizs ini bei gdi. Matematikos magistras gali dirbti mokslo ir vietimo institucijose, pramonje, socialini tyrim ir informacinse agentrose bei srityse, kur reikalingos matematikos inios ir krybikas mstymas. Finans ir draudimo matematikos magistrantra yra studijos, skirtos be sidomintiems matematini metod taikymu draudimo, finans bei rizi kos valdymo srityse. Magistrai gali dirbti aktuarijais, finans ar investicij specialistais, rizikos vertintojais, konsultantais. Jei tarp magistrant bus usieniei arba daugiau kaip pus student pageidaus, kursai bus ds tomi angl kalba. Nuo 2012 m. ekonometrijos magistrantros studijos vyks tik angl kalba. Ekonometrijos tikslas remiantis kiekybini duomen analize vertinti ekonomini teorij pagrstum, pateikti ivadas ir prognozes apie ekono mini proces raid, sukurti strateginio ir praktinio pobdio sprendim pagrind. Magistras gali dirbti ekonomins politikos formavimo, fiskali nio sektoriaus institucijose, pensij fonduose, draudimo kompanijose, bankuose ir vairiose verslo monse.
Prof. dr. Gediminas Stepanauskas, Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas
Kontaktai: Naugarduko g. 24, LT03225 Vilnius Tel. (8 5) 219 3055 El. patas: mif@mif.vu.lt Interneto svetain: www.mif.vu.lt
75

Statistikos magistrantros programos tikslas yra suteikti iuolaikins te orins ir taikomosios statistikos ini, imokyti jas taikyti sisteminant, analizuojant ir interpretuojant statistinius duomenis, gautus monse, organizacijose, valstybs valdymo institucijose, finans valdymo kom panijose, beveik visose mogaus veiklos srityse, kur reikalinga statistini duomen analiz. Studij programos Valstybinis kodas 621i10001 621i10002 621g10001 621g10002 621i30001 621g30001 621g30002 621g17001 Studij programa informatika kompiuterinis modeliavimas matematika matematikos ir informatikos dstymas Program sistemos statistika ekonometrija * Finans ir draudimo matematika ** Studij apimtis kreditais 120 120 120 120 120 120 90 90 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 1,5 Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) informatikos magistras informatikos magistras matematikos magistras matematikos magistras, mokytojas Program sistem magistras statistikos magistras statistikos magistras Finans ir draudimo matematikos magistras
* Nuo 2012 mokslo met i programa bus vykdoma tik angl kalba. ** Jei tarp magistrant bus usieniei arba daugiau kaip pus magistrant pageidaus, bus dstoma angl kalba.
76

Praktikos ir karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis Magistrantai turi galimyb atlikti praktik Lietuvos ir usienio monse, s taigose, mokslo institucijose, mokyklose. Magistrantams sudaromos sly gos ivykti usien ne tik atlikti praktikos, bet ir mokytis pagal ERASMUS ir kitas akademini main programas. Doktorantros galimybs Matematikos ir informatikos fakulteto katedros organizuoja mokslinius seminarus, kuriuose, be fakulteto mokslinink ir doktorant, aktyviai da lyvauja ir matematikos ar informatikos mokslu besidomintys magistran tai. Dalis magistrant rengia, o kai kurie ir publikuoja pirmuosius savo mokslinius straipsnius, taip gydami mokslinio darbo patirties potencia lioms doktorantros studijoms. Geriausiai magistratros studijas baig studentai turi galimyb tsti stu dijas matematikos ar informatikos krypties doktorantroje.
Laima Mikinyt, informatika, I k. iame fakultete baigiau informatikos bakalauro studijas. Studijuoja mas dalykas patiko, tad norjau tsti studijas ir magistrantroje. Vl isirinkau informatik tame paiame VU MIF (tik jau magistro pakop). iuo metu ne tik studijuoju, bet ir dirbu IT monje programuotoja. In formatik pasirinkau todl, kad peririndama silomas studij prog ramas pamaniau, jog studijuojami dalykai bus ne tik labai doms, bet ir naudingi darbe. Diaugiuosi, kad bent kol kas visi mano lkesiai pildosi. Dalyk maiau nei bakalauro studijose, taiau jie nagrinjami gi liau, reikalaujama daugiau savarankiko darbo. Nuo pat pirmojo semes tro raome magistro darbus. Studijos gan lanksios: kiekvien semestr bent pus dalyk yra pasirenkamieji, tad kiekvienas galime rinktis tai, kas mus labiausiai domina. Patogus tvarkaratis leidia nesunkiai derinti stu dijas ir darb.
Kontaktai: Naugarduko g. 24, LT03225 Vilnius Tel. (8 5) 219 3055 El. patas: mif@mif.vu.lt Interneto svetain: www.mif.vu.lt
77
Medicinos fakultetas
78
Petro Katausko nuotr.
edicinos fakultetas, gyvuojantis jau 230 met, yra vienas i didiau si ir reikmingiausi ndienos Vilniaus universitete. J sudaro 4 katedros, 3institutai, 12 klinik, jungiani per 50 centr ir laboratorij, kompiuteri klass, biblioteka, muziejus, kuriuose dirba per 700 pedago ginio, mokslinio ir pagalbinio personalo darbuotoj. Fakulteto mokslininkai daug kart yra peln valstybines Lietuvos mokslo premijas, skyn tarptautini mokslo konkurs laurus, bendradarbiauja vairiuose tarptautini organizacij finansuojamuose projektuose. Medicinos fakultete mokslin veikla vykdoma keturiomis pagrindinmis kryptimis: mogaus genomo vairov, jos kilm ir fenotipin realizacija; mogaus ir visuomens sveikata, gyvenimo kokyb ir aplinka; bioetika, sveikatos teis ir politika; lig etiopatogenez, diagnostika, gydymas: fundamentiniai ir klinikiniai tyrimai, inovatyvios technologijos. Fakulteto darbuotojai kasmet vykdo per 70 biudetini mokslo tiriam j darb, valstybs institucij ir valstybs program projekt, dalyvauja tarptautinse Europos Komisijos ir kitose mokslo programose. Kasmet fakultetas organizuoja per 50 mokslini rengini, i kuri tredalis tarp tautiniai. iandien Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas modernus, puikiai in tegravsis Europos ir pasaulio mokslo erdv. Jis siekia likti atviras mokslo naujovms ir visuomens poreikiams ir visada padti kurti sveik ir hu manik ateities Lietuv. Studij programos Valstybinis kodas 621B91001 621B92001 621B93001 621B30001 621B70001 621a60001 628a60001 Studij programa medicinos biologija medicinos fizika medicinos genetika Reabilitacija slauga Visuomens sveikata darnios regionins sveikatos sistemos* Studij apimtis kreditais 120 120 120 120 120 120 120 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2
Prof. habil. dr. Zita Aurel Kuinskien, Medicinos fakulteto dekan
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) medicinos biologijos magistras medicinos fizikos magistras medicinos genetikos magistras Reabilitacijos magistras slaugos magistras, bendrosios praktikos slaugytojas Visuomens sveikatos magistras Visuomens sveikatos magistras
* i studij programa yra jungtin (Erasmus Mundus).
Kontaktai: M. K. iurlionio g. 21/27, LT03101 Vilnius Tel. (8 5) 239 8700 El. patas: mf@mf.vu.lt Interneto svetain: www.mf.vu.lt
79

Medicinos fakultetas gyvendina Erasmus Mundus jungtin Europos magistrantros visuomens sveikatos studij program Darnios regioni ns sveikatos sistemos. Programos partneriai yra Vilniaus universitetas (koordinatorius, Lietuva), Deusto universitetas (Ispanija), Veronos univer sitetas (Italija) ir Budapeto universitetas (Vengrija). Medicinos fakulteto mogaus ir medicinins genetikos katedroje prad tos medicinos genetikos magistrantros studijos biomedicinos moksl antrosios pakopos nuolatins universitetins studijos, trunkanios 2 me tus. Turintieji genetikos arba molekulins genetikos, biofizikos ir bioche mijos krypi bakalauro laipsn gali pretenduoti medicinos genetikos magistrantros studijas. Baigus studijas suteikiamas medicinos genetikos magistro laipsnis. Medi cinos genetikos studij tikslas parengti auktos kvalifikacijos medicinos genetikus genetikos laboratorij specialistus, gebanius savarankikai atlikti genetinius (molekulinius, biocheminius, citogenetinius) tyrimus di agnozs, neiotojo bkls nustatymui ar ikisimptominius tyrimus pagal patvirtintas metodikas biomedicinos moksl srityje, interpretuoti tyrim rezultatus, paaikinti gaut tyrim rezultatus, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir diegti naujus tyrimo metodus, laikantis geros laboratorij praktikos ir bioetikos princip. Praktikos galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais Medicinos fakulteto studentai, siekdami gyti praktini gebjim, nau dojasi Vilniaus universiteto, mokslo institut ir valstybini bei privai asmens ir visuomens sveikatos prieiros staig bazmis, kuri i viso yra apie 47. Mokslo srityje bendradarbiaujama su didiausiais kaimynini ir kit pa saulio ali universitetais ir kitomis mokslo staigomis i Lenkijos (Balts togs, Lodzs, Krokuvos, Poznans, Varuvos ir kt.), Vokietijos (Frankfurto prie Maino, Greifsvaldo, Diuseldorfo), Rusijos (Maskvos), vedijos (Gete borgo, Lundo, Liniopingo, Stokholmo), Ukrainos (Donecko, Charkovo), Pranczijos (Marselio), Austrijos (Vienos), taip pat JAV (Lojolos, Floridos, Ilinojaus, Viskonsino). Medicinos fakultetas aktyviai dalyvauja ERASMUS tarptautini main programoje, kurios vienas i tiksl yra stiprinti Europos auktojo mokslo institucij bendradarbiavim ir skatinti student ir personalo mobilum. Doktorantros galimybs Fakultete vykdomos medicinos krypties ir visuomens sveikatos krypties doktorantros studijos. iuo metu fakultete studijuoja 107 doktorantai. Jie dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir renginiuose, stauojasi vai riuose pasaulio universitetuose. Tarp aktualiausi doktorantros studij tobulinimo udavini bendradarbiavimo su kitomis Lietuvos ir kit a li mokslo staigomis skatinimas, tarpakini gretim mokslo srii darb pltojimas.
Petro Katausko nuotraukos
80
Rokas Girius, medicina, V k. VU MF medicinos studijos vienos paangiausi ir tikslingiausi rengiant pasaulinio lygio specialistus Lietuvoje. ia sugebu realizuoti visus savo poreikius tobuldamas kaip visapusikas VU akademins bendruomens narys, kolega ir bsimas gydytojas. Ypa noriau paminti ilgametes VU MF tradicijas, kaip puik rodym, kad iame fakultete studijos jau ilgus metus garsina VU ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Biomedicinos tyrim srityje fakultetas dirba visais manomais lygiais. Nuo pat studij pradios studentams sudaromos slygos gilinti inias, atlikti studentikus mokslinius darbus student mokslinje draugijoje, kuri yra viena didiau si VU, palyginti su kitomis studentikomis mokslinmis organizacijomis. Mokslinis tobuljimas yra viena svarbiausi medicinos rezidentros da li. Vadovai suinteresuoti ir geranoriki. Todl baigus studijas neretai pa sirenkama fundamentalij moksl ir klinikini disciplin doktorantra.
Kontaktai: M. K. iurlionio g. 21/27, LT03101 Vilnius Tel. (8 5) 239 8700 El. patas: mf@mf.vu.lt Interneto svetain: www.mf.vu.lt
81
82
Teiss fakultetas
Fakultetas
Teiss fakultetas
eiss fakultete, seniausiame ir viename i didiausi teisinink ug dymo centr Lietuvoje, ypa puoseljamos senosios tradicijos. Kartu fakultetas siekia bti modernus, aukiausios kvalifikacijos teisinink ren gimo lyderis Lietuvoje. Bsimiesiems teisininkams dsto visoje alyje gerai inomi teiss moksli ninkai ir praktikai. Studentams savo inias perteikia 10 profesori, 2 aka demikai, 6 Konstitucinio Teismo teisjai, skirting teiss srii ekspertai. Fakultete veikia Baudiamosios justicijos, Privatins teiss ir Vieosios tei ss katedros, taip pat Civilinio proceso ir romn teiss institutas, Darbo teiss institutas, Tarptautins ir Europos Sjungos teiss institutas ir Tei ss istorijos institutas, Vokietijos teiss centras, Pranczijos teiss mokyk la ir Lenkijos teiss mokykla. Puiki galimyb pasisemti ini studentai turi fakultete sikrusiame Saultekio informaciniame centre. ia sukaup ta daugiau kaip 100 tkstani leidini lietuvi ir usienio kalbomis. Yra galimyb naudotis elektroninmis duomen bazmis: Westlaw International ir HeinOnline (angl kalba), Beck-online (vokiei kalba), Litlex ir Infolex Praktika (lietuvi kalba). Duomen bazs usienio kalba apima imtus tkstani pilnakasei dokument su usienio ali teiss aktais, teiss mokslo urnalais, teism praktika. Studij programa Valstybinis kodas 621m90027 Studij programa europos sjungos verslo teis Studij apimtis kreditais 90 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 1,5
Prof. habil. dr. Vytautas Nekroius, Teiss fakulteto dekanas
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) teiss magistras
Studij programos apra rasite www.vu.lt/studiju_programos. Europos Sjungos verslo teiss magistrantros studij programa skirta tiek teisininko kvalifikacin laipsn jau turintiems universitet teiss fakultet absolventams, tiek ir teiss moksl bakalaurams. Studij tikslas parengti tarptautin ir Europos Sjungos teis imanan ius specialistus, galinius teikti aukiausio lygio teisines paslaugas tarp tautinio ir nacionalinio verslo subjektams. Studij metu studijuojami tokie dalykai kaip Europos prievoli teis, Europos Sjungos bendrovi teis, bendrosios rinkos laisvs taikytina teis ir jurisdikcij kolizijos, konkurencijos teis ir kiti. Siloma nemaai pasirenkamj dalyk. gytas isilavinimas leidia nacionalin problem matyti Europos teiss kontekste, iekoti praktini problemos sprendim. Teorins studijos kartu su praktiniais usimimais vyksta du semestrus, o treij semestr studentai rao magistro darb ir laiko baigiamj eg zamin.
Kontaktai: Saultekio al. 9, I rmai, LT10222 Vilnius Tel. (8 5) 236 6185 El. patas: teises_fakultetas@tf.vu.lt Interneto svetain: www.tf.vu.lt
83

Tarptautin ir Europos Sjungos teis (LL.M) tai studij programa usie nio studentams. j yra priimami asmenys, baig teiss bakalauro studij programas, puikiai mokantys rus arba angl kalb (priklausomai nuo to, kokia kalba bus studijuojama). i studij programa trunka 3 semestrus pusantr met. Per pirmuosius 2 semestrus studentai studijuoja po 3 privalomuosius ir 2 pasirenkamuo sius dalykus, kurie yra vertinti kreditais. Studentai gali studijuoti tokius dalykus kaip tarptautin organizacij ir institucij teis Europos Sjungo je, Europos privatin teis, mogaus teisi apsauga Europoje, mokesi teis Europoje ir daugel kit. Magistro mokslinis laipsnis gyjamas para ius ir apsigynus rato darb pasirinkta tema. Praktikos ir karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis Teiss fakulteto studentai turi galimyb pagal main programas studi juoti usienyje. Fakultetas dalyvauja ERASMUS main programoje, yra sudars sutartis su 60 Europos Sjungos ali universitet teiss fakulte tais. Studentai daniausiai renkasi studijas Vokietijos, Italijos ar Ispanijos universitetuose. Fakultetas taip pat yra pasiras 11 dviali sutari, ska tinani student mobilum. Studentai turi ir kit galimybi ivykti studijuoti usien. Jie gali preten duoti daugyb steigt stipendij studijoms usienyje, dalyvauti vairio se alyse organizuojamose vasaros teiss mokyklose. Studentai turi puiki galimyb tvirtinti gytas teorines inias Vilniaus uni versiteto Teiss klinikoje. ia jie, vadovaujami advokato, teikia vilnieiams nemokam teisin pagalb civilinse, darbo, socialinio aprpinimo, administracinse ir kitose bylose (iskyrus baudiamsias), teikia kon sultacijas kitais teisiniais klausimais. Klinika taip pat rengia konferencijas aktualiomis teisinmis temomis. Studentai gali praktikuotis ir institucijose, su kuriomis Teiss fakultetas yra pasiras dviales bendradarbiavimo sutartis: su LR Vyriausybs kan celiarija, LR teisingumo ministerija, Lietuvos Aukiausiuoju Teismu, kito mis valstybs institucijomis. Kasmet studentai praktikuojasi ir pas fakul teto partnerius ir rmjus advokat kontorose LAWIN Lideika, Petraus kas, Valinas ir partneriai, Motieka ir Audzeviius ir kitose tarptautinse ir Lietuvos verslo kompanijose. Apklaus duomenimis, net 72 procentai teisinink iekani Lietuvos darbdavi renkasi VU Teiss fakulteto au kltinius. Teiss fakulteto absolventai Lietuvos teisinink elitas. Tarp j daug inom teiss mokslinink, lektori, teisj, advokat, prokuror, notar, kit teisins veiklos srii aukiausios kvalifikacijos specialist.
84
Teiss fakultetas
Doktorantros galimybs Studijos trunka 4 metus ir apima kryptingus mokslinius tyrimus ir moks linio darbo rengim. Apgynus disertacij, suteikiamas socialini moksl teiss krypties daktaro mokslinis laipsnis. Daugiau informacijos apie studijas: VU Teiss fakulteto Studij skyrius, 606 kab., ivil Bundonyt, tel. (8 5) 236 6179, el. patas: zivile.bundonyte@tf.vu.lt.
Jelena Larionova, teis, V k. Visus penkerius studij metus inojau, kad pasirinkau teisingai. Studijos ia man dav labai daug: tobuljim ir augim profesinje srityje, bendra vim ir mokymsi i autoritet, asmenybs ugdym, gyvenimo ir darbo princip skiepijim, darbtum. Studijuodamas fakultete, imoksti dirb ti daug ir stropiai. Imoksti klausytis ir reikti savo nuomon, analizuoti, mstyti kritikai. Studij metai yra labai intensyvs, ini kiekis didelis, ir beveik kiekviena diena atnea nauj iki ir ibandym. Taiau, patik kit, visai tai atsiperka labai greitai. Fakultetas suteikia begal galimybi ir nutiesia daug keli, nes studijos ia tai investicija ateit. Ir kitaip nei kitos investicijos, ioji pasiteisina imtu procent.
Kontaktai: Saultekio al. 9, I rmai, LT10222 Vilnius Tel. (8 5) 236 6185 El. patas: teises_fakultetas@tf.vu.lt Interneto svetain: www.tf.vu.lt
85
86
Fakultetas
Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas
ilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas (VU TSPMI) dinamika auktojo mokslo institucija, vykdanti vis pa kop politikos moksl studijas ir atliekanti mokslinius tyrimus nacionalins politikos, valstybs valdymo, usienio ir tarptautins politikos srityse, sklei dianti politikos moksl laimjimus Lietuvoje ir u jos rib. Mes siekiame, kad studentas bt aktyvus vis i veikl dalyvis. Pagrindinis ms tiks las ugdyti kritin ir krybin mstym, kuris bt naudingas nepriklauso mai nuo to, koki tolesns karjeros krypt pasirinks absolventai. Todl instituto magistrantros studij programos grindiamos ne tik tradicine politikos moksl specializacija jos siekia parengti modern analitik, mokant profesionaliai analizuoti iuolaikines pasaulio ir nacio nalins politikos aktualijas. Neabejoju, kad krybinga TSPMI profesra, puikios mokymosi slygos, pa lankios magistrantros studij formos ir tvarkaraiai, nuolatinis aktyvus bendradarbiavimas su usienio mokslo, vietimo ir politinmis institucijo mis tai, ko reikia puikiam student isilavinimui ir tolimesnei j karjerai. Studij programos Valstybinis kodas 621l25001 621l26001 621l24001 621l22002 621l24002 Studij programa tarptautiniai santykiai ir diplomatija lyginamoji politika europos studijos Vieasis administravimas Ryt ir Vidurio europos studijos* Studij apimtis kreditais 120 90 120 120 90 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2 Nuolatin, 1,5 Nuolatin, 2 Nuolatin, 2 Nuolatin, 1,5
Prof. dr. Ramnas Vilpiauskas, Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto direktorius
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) Politikos moksl magistras Politikos moksl magistras Politikos moksl magistras Vieojo administravimo magistras Politikos moksl magistras
* Studijos vyksta angl kalba.
Studij program apraus rasite www.vu.lt/studiju_programos. Dvejus metus trunkani tarptautini santyki ir diplomatijos studij programoje studentams siloma susipainti su teorijomis, aikinaniomis tarptautini santyki, usienio politikos formavimo, konflikt sprendim ir sureguliavimo specifik. Studentai ne tik susipains su globaliomis tarptautins politikos problemomis, bet ir turs galimyb labiau speciali zuotis. Greta teorini kurs bus siloma gilinti savo inias trijose kryptyse: saugumo studij, diplomatijos arba regiono studij. Studentai nagrins konkrei valstybi ar region usienio politik (Lietuvos, JAV, Rusijos ir NVS, ES, Vidurio ir Ryt Europos, Artimj Ryt), diskutuos apie i laik konflikt pobd ir diplomatines praktikas. Lyginamosios politikos magistrantros studij program galima laikyti ro dymu, kad TSPMI seka geriausi Vakar universitet pavyzdiu ir skmin gai pritaiko j patirt. Studentai turi galimyb susipainti su vairiomis po litikos moksl perspektyvomis. Programoje ypatingas dmesys skiriamas gilioms ir isamioms politikos moksl teorini ir metodologini klausim studijoms, esmini politini koncepcij ir reikini tyrimams. i progra
Kontaktai: Vokiei g. 10, LT01130 Vilnius Tel. (8 5) 251 4130 El. patas: tspmi@tspmi.vu.lt Interneto svetain: www.tspmi.vu.lt, www.facebook.com/TSPMI
87

ma gali bti puikus pasirengimo etapas doktorantros studijoms, nors domi kurs ras ir tie studentai, kurie mgsta praktinius, o ne teorinius svarstymus ir diskusijas. Vieojo administravimo programa viena labiausiai praktik orientuot TSPMI magistrantros studij program. Pagal i dvejus metus trunkan i program studentai gis ini ir gebjim, reikaling vykdant priori tetines valstybs valdymo srii reformas, sprendiant aktualias valsty bs politikos problemas, tobulinant valstybs ir savivaldybi institucij veiklos procesus ir traukiant vairias interes grupes valstybs valdym ar paslaug teikim. Programoje daug dmesio skiriama ne tik naujau sioms vieojo valdymo teorijoms, bet ir naujiems vieosios politikos ana lizs metodams bei detalesnms sektorini politik (sveikatos, socialins, vietimo politikos) studijoms. Europos studij programa yra skirta studentams, norintiems sigilinti procesus, vykstanius Europoje. Studentai susipains su ES organizacine struktra, jos vidaus ir iors politikos problematika, Europos integra cijos proceso raida ir perspektyvomis, analizuos ES poveik valstybms narms. Svarbu pabrti, kad i magistrantros studij programa neapsi riboja vien tik ES studijomis. Studentams silomi kursai, kuriuose aptaria mos Europos region socialins, ekonomins, politins, kultrins prob lemos. Ypatingas dmesys programoje skiriamas Lietuvos ir kaimynini region vaidmens platesniame Europos kontekste aptarimui. Ryt ir Vidurio Europos studij programa yra vienintel TSPMI magistro programa angl kalba. Ja siekiama supaindinti su Lietuvos ir kaimyni ni region politiniais, socialiniais, ekonominiais procesais. Studij metu organizuojamos kelions analizuojamas alis, umezgami ryiai su ten gyvenaniais politikos moksl studentais, susitinkama su politikais, nevy riausybini organizacij atstovais. Pagal i program mokosi studentai i Europos, Amerikos ir Azijos valstybi. Praktikos, karjeros galimybs, bendradarbiavimas su kit ali universitetais, Lietuvos monmis Nors studij metu studentams teks iklausyti nemaai teorini kurs, TSPMI magistrantros studij programos puikiai parengia praktinei veik lai. gytos inios leidia geriau suvokti politines aktualijas, o iugdyti ana litiniai gdiai kokybikai ir kritikai analizuoti vykius ir procesus, teikti rekomendacijas ir silymus. Todl baigusiems TSPMI magistrantros studij programas nesunku studijas sieti su troktama karjera, koncent ruotis konkrei gebjim ugdym. Student specializacija padidina j konkurencingum darbo rinkoje ir suteikia nauding ini ir gdi pa sirinktoje srityje jau dirbantiems absolventams. TSPMI absolventai dirba LR ministerijose, Vyriausybje, Seime, Preziden troje, vietos savivaldos institucijose, iniasklaidoje, nevyriausybinse organizacijose, auktojo ir vidurinio vietimo staigose, Europos Sjun gos, NATO, JTO ir kit tarptautini organizacij institucijose, Lietuvos
88

diplomatinje tarnyboje, usiima moksline veikla. TSPMI absolvent ra site reklamos, viej ryi ir komunikacijos agentrose, verslo monse, kultros staigose. TSPMI vienas i daugiausia dalini studij usienyje galimybi savo stu dentams suteikiani fakultet ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvoje. Pagal vis besipleiani ERASMUS akademini main progra m TSPMI studentai turi galimyb studijuoti beveik 50 Europos miest. Doktorantros galimybs TSPMI yra pirmoji auktojo mokslo institucija Lietuvoje, kuriai buvo su teikta teis rengti politikos moksl krypties mokslininkus, taip utikrinant nuosekli politikos moksl pltr ir atsinaujinim Lietuvoje. Studijos ioje aukiausioje politikos moksl studij pakopoje apima privalomuosius ir pasirenkamuosius studij dalykus, kryptingus mokslinius tyrimus ir di sertacijos rengim.
Paulius Stonis, lyginamoji politika Pasirinks i program, niekada neliksi abejingas dstomiems daly kams. ia prieinamos dar didesns politins minties ir moksl tyrinjim galimybs. Visus dalykus domiai dsto savo srii ekspertai, studentams pateikiamas nemaas pasirenkamj dalyk sraas, domi ir gilesnio tyrinjimo vert dalyk tikrai atras tiek praktini, tiek teorini poiri mgjai. Taiau bene didiausia ios programos vert isilavins ir sa varankikai gebantis mstyti mogus. inoma, toki daug kam reikia. Ir kiekvienas, baigs institut, gali tai patvirtinti TSPMI duris uveri b damas jau visai kitoks, nei jas atvrs pirm kart. Laura Peciukonyt, Europos studijos Programa skirta besidomintiems Europos Sjunga, joje vykstaniais pro cesais ir Lietuvos vaidmeniu joje. Per i 2 met trukms studij program studentai supaindinami su organizaciniais struktriniais ES klausimais, faktine vidaus ir iors politikos problematika. Dal programos sudaro bendresnio pobdio kursai, kurie prisideda prie vairiapusikesnio vaiz do apie Europ susidarymo. Dideliu privalumu laikau tai, kad studentams suteikiama galimyb pasirinkti labiausiai j poreikius atitinkanius kur sus, taip skatinant motyvacij mokytis ir gilintis tai, kas domu asme nikai. Studij metu skatinamas kritinis mstymas ir vertinimas, ugdomi akademinio raymo, krybikumo, informacijos sisteminimo, oratorysts, savarankikumo ir darbo komandoje gdiai. Dalis kurs yra dstoma angl kalba. Visa tai ias studijas paveria domiu, intriguojaniu, taiau kartu ir nemaai pastang reikalaujaniu nuotykiu.
Kontaktai: Vokiei g. 10, LT01130 Vilnius Tel. (8 5) 251 4130 El. patas: tspmi@tspmi.vu.lt Interneto svetain: www.tspmi.vu.lt, www.facebook.com/TSPMI
89
90
Orientalistikos centras
Fakultetas
XXI
amius sutartinai vadinamas Azijos amiumi, todl poreikis studijuoti iuolaikin Azij Lietuvoje, kuri tik pradjo megzti ryius su iuo pasaulio regionu, yra didiulis. Programos rengj, vykdy toj ir socialini dalinink sprendimu ios tarpdisciplinins, bet kultros studijas orientuotos programos misija yra irykinti Azijos dimensij skir tinguose akademiniuose diskursuose, kuriuose tradicikai vyrauja euro pocentriniai poiriai. Azijos ir kit neeuropini region kultr studij sistema po altojo karo pabaigos pasikeit neatpastamai. Antrajame plane pasilieka ilg lai k vyrav kultros savitum tyrinjimai, o didiausio dmesio sulaukia globalizacijos proces, tapatybs pokyi, vertybini sistem pokolini jiniame pasaulyje tyrimai. Visa i problematika, kurioje Azija jau nebra kitas pasaulis, neivengiamai reikalauja nauj tyrimo metod ir teorini nuostat periros. iuolaikini Azijos studij programa, kurioje dsto skirtingoms mokslo disciplinoms atstovaujantys Orientalistikos centro mokslininkai, kaip tik ir skirta gyti kompetencij analizuoti iuolaikinius procesus Azijoje taikant regionistikos, pokolonijini studij, populiariosios ir vaizdo kultr, lyi studij teorijas ir teorinius poirius. 2006 m. pradta vykdyti iuolaikini Azijos studij programa buvo pir moji Lietuvoje antrosios pakopos Azijos region studij programa, bet iki iol lieka vienintele, sudarania galimyb studijuoti skirting iuolai kins Azijos region kultros raid. Programa skirta gyti teorinius ir me todologinius Piet ir Ryt Azijos region studij pagrindus. Programos struktra atspindi tarpdisciplinin io akademinio lauko studij ir tyrim specifik: Azijos regionai studijuojami taikant tarpdisciplinines pokoloni jini, kultros, vaizdo kultros, lyi studij ir kitas perspektyvas, kurios turjo didel reikm Azijos studij kaip regionistikos akademinio lauko susiformavimui pastaraisiais deimtmeiais. program priimami ne tik klasikins orientalistikos studijas Orientalisti kos centre baig studentai, bet ir kit socialini ir humanitarini moksl bakalauro studij program absolventai. Privalomas angl kalbos mok jimo rodymas. Studijos grupje, kurios nariai yra gij skirtingus disciplininius (filosofijos, filologijos, komunikacijos, politikos moksl ir kt.) pagrindus, leidia efek tyviai isiugdyti fundamentalias tarpdisciplinines kompetencijas, btinas iuolaikins Azijos studijoms.
Prof. dr. Audrius Beinorius, Orientalistikos centro direktorius
Kontaktai: Universiteto g. 5, LT01513 Vilnius Tel. (8 5) 268 7256 El. patas: oc@oc.vu.lt, valdas.jaskunas@oc.vu.lt Interneto svetain: www.oc.vu.lt
91

Valstybinis kodas 621u71001 Studij programa iuolaikins azijos studijos Studij apimtis kreditais 120 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2 Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir kvalifikacija) azijos studij magistras
Praktikos ir karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis iuolaikins Azijos studijos neatsiejamos nuo kultros tyrim iuose re gionuose. Programos studentams sudaromos galimybs pagal tarpvals tybines studij programas vykti dalini studij Azijos ali universitetus Japonijoje, Kinijoje, Taivane, pagal Erasmus Mundus mobilumo pro gram vykti Egipto, Libano auktsias mokyklas. Orientalistikos centro ERASMUS programos partneriai yra Islandijos, vedijos, Vokietijos, Slov nijos, Lenkijos, Latvijos ir Turkijos universitetai. Doktorantros galimybs Programos absolventai gali studijuoti humanitarini ir socialini moksl doktorantroje.
92
Arn Karklinyt, iuolaikins Azijos studijos, II k. iuolaikins Azijos studijos yra skirtos ne tik baigusiems OC bakalauro programas, orientuotas klasikines Azijos studijas, ir jau mokantiems kin, japon, sanskrito ar kitas Azijos kalbas. Studijuoti ia susirenka vai riausi srii studentai, baig Filosofijos, Komunikacijos, Filologijos ir ki tus fakultetus, kurie ilyginamj kurs metu gauna reikaling region specifini ini, o kartu su savimi orientalist bendruomen atnea nau j patirt ir taip kuria naujas Azijos tyrim perspektyvas. Magistrantros programa atveria visas galimybes naudoti jau sukauptas inias globalija prasme. Pavyzdiui, studijuodami hermeneutines teks to tradicijas, aptariame Vakar teorijas, kurios gretinamos, lyginamos ar bandomos Ryt tekst interpretavimui. Per tok nuolatin painimo spektro didinim atsiveria milijonai bd geriau suvokti save, savo aplin k ir joje vykstanius procesus, kurie yra neatsiejama smoningo mo gaus kasdienybs dalis tiek paprastame gyvenime, tiek akademiniuose tyrinjimuose. Tai, mano manymu, yra nekainojama turtas. Kitas, man be galo patinkantis, dalykas yra pati i studij forma. Paskai tos seminarai, kuriuose studentai skatinami pirmiausia mstyti, o ne mokytis mintinai ar perrainti knygas. Taip pat kamerin studij aplinka, kur kiekvienas studentas yra aktyvus veikiantysis, o ne pilnos auditorijos nematomoji dalel. Santykis tarp dstytojo ir studento tuomet gauna atviros diskusijos, mstymo ir persvarstymo galimybi, o tai, mano nuo mone, jaunam mogui yra itin aktualu. Toks nuolatinis abipusis kontak tas atsispindi ir studij programose visos trys kartos moksi pagal kiek kitokias programas, kurios buvo koreguojamos atsivelgiant tam tikr kurs reikalingum, naudingum, prieinamum. Kai dstytojas pasako, kad toks kursas [kultros psichologija] yra visikai naujas ir niekam ne dstomas Lietuvoje, taiau itin svarbus pasaulio akademinje srityje, kaip gali nesijausti ypatingu studentu? Visi OC dstantys dstytojai yra gyven, studijav ar kl kvalifikacij prestiiniuose usienio universite tuose, todl j patirtis ir metodai n kiek nenusileidia ms idealizuoja moms Vakar mokslo staigoms, be to, ypa diugina nauja stipri jaunj dstytoj karta, pati dar nespjusi pamirti, kas yra studento duona. Per beveik tris studij semestrus man dst net keli dstytojai, negyvenantys Lietuvoje, kuriuos OC pasikviesdavo, kad btent jie idstyt vien ar kit kurs, nes yra savo srities specialistai. Bene patraukliausia iuolaikini Azijos studij dalis galimyb semestr ar du studijuoti usienyje, taip kaupiant dar unikalesn patirt. Dstytojai ir administracija visada skatina OC student mobilum. iuolaikins Azijos studijos yra nekainojamos savo unikalumu Lietuvos akademinje terpje, nes tokias studijas baigs studentas turi ne konkre i specialyb, o pirmiausia kritin mstym, tolerancij kitoms kult roms, gebjim orientuotis iandienos globalaus pasaulio procesuose ir tai jam suteikia daug galimybi, kaip panaudoti gytas inias ir savo po tencial.
Kontaktai: Universiteto g. 5, LT01513 Vilnius Tel. (8 5) 268 7256 El. patas: oc@oc.vu.lt, valdas.jaskunas@oc.vu.lt Interneto svetain: www.oc.vu.lt
93
94
Fakultetas
Religijos studij ir tyrim centras
eligijos studij ir tyrim centras (RSTC) yra iuo metu vienintel Lietu voje akademin ir mokslo tiriamoji institucija, kurioje religijos moksl magistrantros studijos organizuotos tarpdisciplininiu ir nekonfesiniu pa grindu. Religijos studij magistrantra yra tarpdisciplinins studijos, jungianios filosofijos, teologijos ir religijotyros mokslus. J turinys grindiamas iniomis ir gebjimais, gytais pirmosios pakopos universitetinse studijose, taiau ios inios ir gebjimai yra esmingai pleiami. Studij tikslas painti reli gijos reikinius, gebti juos analizuoti ir suprasti. Teologijos ir religijotyros studijos teikia isami ini apie vairius religijos aspektus, o studijuojami religijos filosofijos dalykai platesnio konteksto, paradigminio mstymo ir savirefleksijos galimyb. Pagrindinis religijos studij magistrantros programos tikslas tarpdis ciplininiu ir nekonfesiniu pagrindu rengti auktos kvalifikacijos religijos moksl specialistus, atitinkanius Europos ir pasaulio standartus, aikiai suvokianius religijos situacijos iuolaikiniame sekuliarizuotame pasau lyje savitum ir gebanius gytas inias taikyti savarankikoje profesinje ir mokslinje veikloje. is tikslas yra tiesiogiai susijs su programos pa skirtimi suteikti plataus tarpdisciplininio pobdio kvalifikacij religijos moksl srityje. RSTC yra ne tik akademin, bet ir mokslo tiriamoji (humanitarini moksl srities, religijos studij krypties) institucija, vykdanti vairius tarpdiscipli nius religijos tyrimus. Moksliniai interesai: religija ir kasdienyb: iuolaikinio pasaulio ikiai; nihilizmas ir sekuliarizacija; religijos filosofija; naujieji religiniai judjimai; religija ir vizualumas; banyios vaidmuo visuomenje, vykstant postmodernioms transfor macijoms. Studij programa Valstybinis kodas 621V80001 Studij programa Religijos studijos Studij apimtis kreditais 120
Prof. dr. Rita erpytyt, Religijos studij ir tyrim centro direktor
Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2; itstin, 3
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis Religijos studij magistras
Studij programos apra rasite www.vu.lt/studiju_programos.
Kontaktai: Universiteto g. 9/1, 104, 105 kab., LT01513 Vilnius Tel./faks. (8 5) 268 7189 El. patas: rstc@rstc.vu.lt Interneto svetain: www.rstc.vu.lt
95

Praktikos ir karjeros galimybs, bendradarbiavimas su usienio universitetais, Lietuvos organizacijomis Religijos studij ir tyrim centras bendradarbiauja su Trento religijos moksl centru (Centro per le Scienze Religiose di Trento), Luigi Pareysono filosofijos ir religijos studij centru Turine (Centro Studi Filosoficoreligiosi Luigi Pareyson, Torino), Ryt Pjemonto universitetu (Universit degli Studi del Piemonte Orientale Amedeo Avogadro, Vercelli), Turino universitetu (Universit degli Studi di Torino) Italijoje, Tulzos II universitetu (Le Mirail) (Universit de ToulouseLe Mirail) Pranczijoje, Madrido Complutense uni versitetu (Universidad Complutense de Madrid), Bask krato universitetu (Euskal Herriko Unibertsitatea), Ohajo universitetu (Ohio University), Bafalo universitetu (University at Buffalo) JAV, Zalcburgo universitetu (Universitt Salzburg), Insbruko universitetu (LeopoldFranzensUniversitt Innsbruck) Austrijoje, Freiburgo universitetu (AlbertLudwigsUniversitt Freiburg) Vo kietijoje, Jeruzals hebraj universitetu (Hebrew University of Jerusalem), kitais universitetais, institutais ir mokslo tyrim centrais. RSTC dstytojai vyksta dstyti ir dirbti mokslinio darbo vairius usienio universitetus ir mokslines institucijas, usienio mokslininkai atvyksta skai tyti paskait RSTC studentams. RSTC studentai gali vykti kitas Europos alis pagal ERASMUS praktikos neakademinse institucijose program. Kiril Nechamkin, religijos studijos, II k. Jau antrus metus studijuoju religijos studij magistrantroje. Kai mans klausia apie ias studijas, daniausiai prisimenu paius smulkiausius, at rodo, nieko nereikianius dalykus. Pavyzdiui, t baiming pagarb, su kuria mons iuri mistin sutrumpinim RSTC ant mano studento pa ymjimo. Arba nenumaldom nor sieti mano specialyb su teologija ir sisti mane kunig seminarij. Kartoju paskutin kart tai nra tas pats. Man labai patinka ms studij vieta Vilniaus senamiestis. Ir maas stu dent skaiius ms vos 6. Tarsi atsiduri udarame ezoteriniame rate, kur skleidiasi imintis, nesuvokiama paalieiams. Tas pat tinka ir dstytojams. Beveik nra kyraus atskyrimo: A esu dsty tojas, ergo tu esi neteisus. Lygiavertis ir abipusikai naudingas pokalbis taip traukia, kad kartais jo turinys tampa nebe toks svarbus. Bet tai nereikia, kad tas turinys yra niekam nedomus. Mes kalbams apie dalyk Esm, Ties ir Gro, apie galimyb viename medio lape pamaty ti vis atskleist bt. Kita vertus, atjs paskait ne visada inai, apie k bus kalbama ir net apie k kalbsi tu pats. Toks nenuspjamumas vienu metu ir baugina, ir avi. Kaip ir dera tikram religijos mysterium tremendum et fascinans.
96

Aura Kazilinait, religijos studijos, I k. Dar studijuodama istorij bakalauro studij pakopoje susidomjau religi jos studij magistrantros programa. ia studijuoti trauk kelios prieas tys: vis pirma ios studijos viliojo galimybe suderinti domjimsi religij istorija su iandienini religini proces analize ir ugdyti iam darbui rei kalingus analitinius gdius, antra masino tai, kad i studij program vykdantis Religijos studij ir tyrim centras yra nekonfesin, daug dmesio filosofiniam poiriui teikianti mokslo staiga. Pradjusi studijuoti religijos mokslus buvau suavta ne tik aukta dstytoj kvalifikacija ir didaktiniais gdiais, bet ir draugika visame centre tvyrania atmosfera. Dstytojai ir kiti RSTC darbuotojai nuo pirmj dien buvo ir tebra ypa draugiki, atviri diskusijai. ia nra kurstomos dirbtins hierarchijos tarp universiteto dstytoj ir student. Daugelis paskait ir seminar primena produktyv intelektualiai, akademikai ir bendramogikai ugdant bendravim.
Kontaktai: Universiteto g. 9/1, 104, 105 kab., LT01513 Vilnius Tel./faks. (8 5) 268 7189 El. patas: rstc@rstc.vu.lt Interneto svetain: www.rstc.vu.lt
97
98
Sveikatos ir sporto centras

Fakultetas
Sveikatos ir sporto centras
veikatos ir sporto centras (SSC) universiteto akademinio kamieninio padalinio status turintis centras, kuris savo materialiais ir mogi kaisiais itekliais gali garantuoti efektyvias 1525 student studijas. SSC rengta specializuota auditorija su garso ir vaizdo technika, laboratorija, interneto ryiu ir 8 kompiuterinmis darbo vietomis. Savarankiko darbo metu elektroninmis bibliotek paslaugomis studentai gals naudotis i vis darbo viet kompiuteri klasje. Be to, SSC yra sukaups speciali zuot bibliotek, kuri nuolatos papildo nauja didaktine ir moksline li teratra.
Dr. Ramun ilinskien, Sveikatos ir sporto centro direktor Studij programa Valstybinis kodas 621B33002 Studij programa taikomoji fizin veikla Studij apimtis kreditais 100 Studij forma ir trukm metais Nuolatin, 2 Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (ir profesin kvalifikacija) taikomosios fizins veiklos magistras
Studij programos apra rasite www.vu.lt/studiju_programos. Biomedicinos moksl srities nauja taikomosios fizins veiklos magistrant ros studij programa Vilniaus universitete 2012 m. bus vykdoma pirmus metus. Studij tikslas rengti specialistus, inanius ir gebanius taikyti biome dicinos ir socialini moksl krypi teorijas bei metodus ir organizuoti fi zin veikl, atliekam poilsio ir sportins veiklos metu: rekreacijos, fizins ir psichologins reabilitacijos tikslais, utikrinant negalij ir vyresniojo amiaus asmen specialij poreiki tenkinim, atlikti ios veiklos tobu linimo mokslinius tyrimus. i studij program priimami medicinos ir sveikatos, socialinio darbo, slaugos sporto krypi bakalaurai. Kolegij medicinos ir sveikatos, reabi litacijos, socialinio darbo, slaugos krypi absolventams bus sudaroma papildomj studij galimyb. Praktikos, karjeros ir doktorantros galimybs Magistrantai turs galimyb atlikti praktik ir tyrimus savo ar socialini partneri darbo vietose. Baigusieji ias studijas gals dirbti reabilitacijos, rekreacijos, specialij poreiki asmen sporto klubuose, dienos cent ruose, valstybinse ir visuomeninse staigose bei organizacijose, taip pat gals studijas tsti doktorantroje.
Kontaktai: Saultekio al. 2, 206 kab., Vilnius Tel. (8 5) 219 3032 Skype: vussc Interneto svetain: www.ssc.vu.lt
99
100
Institut mokslin veikla VU mokslo ir studij ramstis


VU BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTAS
VU studentai, studijuojantys pagal biochemijos, genetikos, molekulins biologijos, mikrobiologijos, biofizikos, chemijos, informatikos, kompiu terinio modeliavimo magistrantros studij programas, danai renkasi VU Biotechnologijos institut. Tai patraukli baigiamj darb rengimo vieta, kurioje instituto mokslinink pastangomis sutelkta nemenka dalis modernios rangos moksliniams tyrimams molekuliniu lygmeniu vykdyti. Studentai ia turi galimyb ne tik parengti magistro darb, bet ir kartu su instituto bendraautoriais paskelbti gautus rezultatus tarptautiniuose urnaluose, turiniuose cituojamumo indeks. Tai itin svarbu studen tams, planuojantiems tsti treiosios pakopos studijas VU ar kitose auk tosiose mokyklose ir ketinantiems siekti mokslininko karjeros ateityje. VU Biotechnologijos institute 2011m. buvo parengta ir apginta 12 magistro darb, 2012 m. planuojama parengti 10, o 2013 m. 15 magistro darb. VU Biotechnologijos institute parengti magistro baigiamieji darbai gauna aukt ir labai aukt vertinim.
Kontaktai: V. A. Graiino g. 8, LT02241 Vilnius Tel. (8 5) 260 2103, faks. (8 5) 260 2116 101 El. patas: office@bti.vu.lt Interneto svetain: www.ibt.lt

VU BIOCHEMIJOS INSTITUTAS
VU Biochemijos institutas yra modernus biochemini tyrim ir ekspe rimentins pltros centras, kuriame vykdomi fizini moksl srities bio chemijos mokslo krypties darbai, susij su prokariotini ir eukariotini lsteli gen struktros, j raikos bei signalini sistem veikimo ir regu liavimo mechanizm aikinimu, atliekami biologini katalizatori struk tros, funkcionavimo, praktinio naudojimo tyrimai ir tikslingai kuriami nauji cheminiai junginiai. Institute yra deimt padalini, kuriuose dirba auktos kvalifikacijos bio chemijos, bioorganins chemijos, chemijos, fizikos, molekulins ir lste ls biologijos krypi mokslininkai. Lstels molekulins biologijos skyriuje, Proteomikos centre, Vivariume sprendiami eukariotins lstels individuali signalini molekuli ak tyvinimo ir j tarpusavio sveik, signalini keli reguliacini mecha nizm ir kt. klausimai. Nauj ferment paieka, j veikimo dsningum analiz, modifikavimas ir biokatalizatori krimas bei panaudojimas tai mokslins veiklos kryptys, vykdomos Ferment chemijos, Bioanalizs, Ksenobiotik biochemijos, Molekulins mikrobiologijos ir biotechnologi jos skyriuose. Savitvarki paviriuje imobilizuot fosfolipidini bisluoks ni sistem geometrijos ir elektrinio atsako ryio, netvarki amiloido oligomerini darini struktros, dydio ir citotoksikumo, siejamo su neurodegeneracinmis ligomis, tyrimai vykdomi Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriuje. Bioorganini jungini chemijos skyriuje, sintezuojant biologikai aktyvias mediagas, taip pat jas modifikuojant vairiomis funkcinmis grupmis, kuriami nauji bioreguliatoriai ar poten cials elektron neikliai bioelektrocheminms reakcijoms. Biochemijos institutas turi unikali mokslin aparatr: baltym analizs sistem, sudaryt i MALDITOF masi spektrometr sistemos, tkms citometr, lazerin konfokalin mikroskop, skirt vienalsi mikroorga nizm ir eukariotini lsteli optinei konfokalinei analizei, Ramano kon fokalin mikroskop, atomins jgos mikroskop, aukto lygio elektro chemins rangos kompleks ir kt. Visa tai leidia atlikti aukiausio lygio mokslinius tyrimus, greta kuri rengiami ir kuruojami student bakalauro ir magistrantros studij teoriniai ir praktiniai usimimai, baigiamieji darbai, taip pat vykdomos doktorantros studijos.
Proteomikos centro ranga: A konfokalinis mikroskopas, B masi spektrometras
Kontaktai: Mokslinink g. 12, LT08662 Vilnius 102 Tel. (8 5) 272 9144, faks. (8 5) 272 9196 El. patas: biochemija@bchi.vu.lt Interneto svetain: www.bchi.vu.lt

VU MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS INSTITUTAS
VU Matematikos ir informatikos institutas vykdo matematikos, informati kos ir informatikos ininerijos doktorantros studijas, leidia tarptautinius mokslinius urnalus Informatica, Lithuanian Mathematical Journal, Nonlinear Analysis. Modelling and Control, Mathematical Modelling and Analysis (indeksuojami tarptautinje Thomson Reuters mokslini leidini duomen bazje ISI Web of Science), taip pat Informatics in Edu cation, Olympiads in Informatics. Institutas organizuoja tarptautines mokslines konferencijas. Pagrindins kryptys, kuriose institutas pasiek geriausi rezultat: sta tistikos asimptotin analiz, statistiniais ir neuronini tinkl metodais paremt atpainimo algoritm sudarymas, iurkij funkcij analiz ir jos taikymai finans matematikoje, laiko eilui ekonometriniai modeliai ir statistins ivados, modernieji optimizavimo metodai, daugiakriterinis sprendim primimas, duomen tyrimas, daugiamai duomen vizua lizavimas, atpainimo algoritm sudtingumo, mokymo duomen kiekio ir algoritm tikslumo ryys ir jo panaudojimas praktiniams udaviniams sprsti, ontologijomis grindiam komponentini program, informaci ni ir verslo sistem ininerijos problemos, ini ir kompiuterini agent logik automatizavimo metodai, informacins technologijos vietime.
Kontaktai: Akademijos g. 4, LT08663 Vilnius Tel. (8 5) 210 9300, faks. (8 5) 272 9209 103 El. patas: info@mii.vu.lt Interneto svetain: www.mii.vu.lt

VU TEORINS FIZIKOS IR ASTRONOMIJOS INSTITUTAS
VU Teorins fizikos ir astronomijos institute atliekami moksliniai tyrimai, kuri tematika yra aktuali fizikos magistrantams, rengiantiems kursinius ir baigiamuosius darbus, susijusius su teorine fizika ir astronomija. Institut sudaro keturi skyriai, kuriuose atliekami vairs moksliniai tyri mai. Astronomijos observatorijoje atliekami tyrimai bendradarbiaujant su Eu ropos kosmoso agentra, Visos ems teleskopo konsorciumu ir dauge liu pasaulio observatorij. Atomo teorijos skyriuje daug met vykdomi tyrimai sudting atom ir molekuli teorijos srityse; tyrim rezultatai pritaikomi vykdant tarptau tinius projektus. Branduolio teorijos skyriuje, bendradarbiaujant su CERN LHC, atliekami dideli energij proton sklaidos tyrimai, taip pat kvark ir gliuonins plazmos tyrimai. Vyksm ir sandar teorijos skyriuje teorikai tiriamos labai alt atom Bozs ir Einteino kondensat optins savybs ir kt.
Kontaktai: A. Gotauto g. 12, LT01108 Vilnius 104 Tel. (8 5) 219 3251, faks. (8 5) 212 5361 El. patas: tfai@tfai.vu.lt Interneto svetain: www.tfai.vu.lt

NACIONALINIAME FIZINI IR TECHNOLOGIJOS MOKSL CENTRE, besikurianiame Saultekio technologij slnyje, laboratorijos bus ap rpintos eksperimentine ranga, apie kuri iki iol galjome tik pasvajoti. Tam i Europos Sjungos struktrini fond skirta apie 200 mln. lit. ia jau pradjo veikti metaloorganinio cheminio nusodinimo i gar fazs (MOCVD) reaktorius. Vokiei bendrovs Aixitron pagamintas MOCVD reaktorius yra stambiausias ir brangiausias mokslinis technologinis ren ginys alyje jo kaina siekia per 1 mln. eur. Btent is renginys Lietu voje ymi nauj auktj technologij krypties pradi puslaidininki panaudojim ateities elektronikoje, tokiose srityse kaip sauls energe tika, apvietimas, detektoriai. Prietaisas sudarys slygas ne tik plaiau bendradarbiauti su verslo partneriais, bet ir kurti nedideles mones. Jo pajgumai leidia auginti mediagas ne tik tyrimams, bet ir nedidels apimties gamybai. Baltic Solar Energy, statanios sauls element ga mykl Visori technologiniame parke, vadovas Vidmantas Januleviius sako, kad jo mon ateityje ketina pateikti uduoi prie reaktoriaus dirbsiantiems mokslininkams. ia magistrantai gali atlikti mokslo tiria mj darb, rengti magistro darbus, jiems atsiveria puikios perspektyvos sidarbinti.
Metaloorganinis chemini sluoksni nusodinimo i gar fazs (MOCVD) reaktorius
105
106
Fakultetas
VU Tarptautinio verslo mokykla
agistrantros studijos Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mo kykloje (VU TVM) js profesins veiklos ir karjeros skms ga rantas. Savo stiprybe laikome pagal verslo poreikius nuolat atnaujinamas studij programas ir stipr dstytoj kolektyv, kuriame daug praktik garsi verslo moni vadov, autoriteting finans analitik. I j pasisemsite ini, kuri jums labiausiai reikia. Magistrantroje laukiami ne tik ms verslo mokyklos bakalaurai. Kvie iame ir kituose universitetuose vairi srii ir krypi studijas baigusius bakalaurus rinktis ms studij programas. Juk gerai, kai vairaus isilavi nimo mons dirba versle, kuria versl, o mes galime jiems padti tobul ti, gilinti ekonomin, finansin, vadybin erudicij. Tie, kam po kit kryp i bakalauro studij universitete ar kolegijoje trksta vadybos ir verslo pagrind, gals studijuoti magistrantroje po papildomj studij. Lankstus paskait grafikas leidia skmingai suderinti moksl ir darb, taiau jei dar nesirytate tapti magistrantais, jums trksta speciali ini, pavyzdiui, marketingo ar finans, kviesiau apsilankyti VU TVM Vadov mokym centre. Mokymai ia vyksta pagal individualiai organizacijai ar asmen grupei pritaikytas mokymo programas. VU TVM magistrantros studijos suteikia puikias galimybes umegzti naujas paintis, keistis verslo idjomis ir jas gyvendinti. Per daugiau kaip 22 gyvavimo metus VU TVM baig didelis brys mo ni. Dauguma j padar ir vis dar daro puiki karjer, skmingai pltoja savo versl, vadovauja didelms ir garsioms monms. Jei js btent taip sivaizduojate savo ateit, studijos VU TVM magistrantroje bt teisingas pasirinkimas. Magistrantros programos: Tarptautin projekt vadyba 3 semestrai, 1,5 met, modulinis studij tvarkaratis, suderinamas su darbo laiku. iandien projekt vadyba gali bti pritaikoma ne tik daugelyje sektori (informacini technologij, transporto, statybos, bank, farmacijos ir kt.), bet ir skirtingo pobdio organizacijose (pelno ir nevyriausybinse), to dl i programa rengs daugeliui kio ak reikalingus specialistus. Krybinis verslas (nauja) 3 semestrai, 1,5 met, vakarinis studij tvarkaratis, suderinamas su darbo laiku. Krybinio verslo studij programa apima svarbiausius antreprenerysts lavinimo aspektus: nuo prastini vadybini (finans, rinkodaros, intelek tins nuosavybs, deryb ir komunikacijos valdymo) ini iki krybin gum ir tarpdisciplinikum skatinani krybini industrij vizualaus ir audiovizualaus sektoriaus men srityje.
Julius Niedvaras, VU Tarptautinio verslo mokyklos direktorius
Kontaktai: Saultekio al. 22, LT10225 Vilnius 107 El. patas: priemimas@tvm.vu.lt Interneto svetain: www.tvm.vu.lt

Tarptautinis marketingas ir prekyba (lietuvi arba angl kalba) 3 semestrai, 1,5 met, vakarinis arba sesijinis studij tvarkaratis, suderinamas su darbo laiku. Atsivelgdama auganius moni poreikius rinkodaros srityje, progra ma suteikia pagrindini ini ir kompetencij, reikaling iuolaikiniam specialistui profesionaliai veikti konkurencijos slygomis. Tarptautinis verslas ir teis 3 semestrai,1,5 met, vakarinis studij tvarkaratis, suderinamas su darbo laiku. Tarptautinio verslo ir teiss magistro studij programa yra graus dviej gimining socialini moksl ekonomikos ir teiss ini suderinimo ir panaudojimo iuolaikiniame verslo pasaulyje pavyzdys. Tarptautinio verslo finansai Vilniuje 3 semestrai, 1,5 met, vakarinis arba sesijinis studij tvarkaratis, suderinamas su darbo laiku. Klaipdoje 3 semestrai, 1,5 met, modulinis studij tvarkaratis, suderinamas su darbo laiku. Per studij metus studentai gyja verting usienio valiut rink ir valiu tos rizikos valdymo, finans ir korporacij strategijos, moni veiklos ana lizs, tarptautini moni finansavimo, tarptautini investicij, konkuren cins politikos, tarptautini finansini operacij ir rinkodaros valdymo, verslo etikos ini. Magistrantros studij programos, suteikianios galimyb gauti dviej universitet diplomus Tarptautinio marketingo ir prekybos magistrantros studij programa, vykdoma kartu su Mainco universitetu (Mainz University), Vokietija. Tarptautini projekt valdymo magistrantros studij programa, vykdo ma kartu su Dublino verslo mokykla (Dublin Business School), Airija.

Dovil Jonauskait, tarptautinio verslo finansai, I k. Baigusi VU TVM tarptautinio verslo vadybos ir verslo administravimo krypties bakalauro studijas, nusprendiau tsti studijas VU TVM pirmiau sia todl, kad esu labai patenkinta studij kokybe ir ia esama aplinka. ios magistrantros studijos naudingos ne tik dirbantiems ar ketinan tiems sieti savo ateit su darbu finansiniame sektoriuje, bet ir moni vadovams, vadybininkams, monms, mgstantiems investuoti ir norin tiems suprasti finans sektoriaus veikl globaliu mastu. inios, suteikia mos paskaitose, visuomet yra aktualios susidariusioje tos dienos pasauli nje ar alies situacijoje. Studijuojantieji VU TVM turi galimyb pasisemti ini ir patirties i toki savo srities specialist kaip G. Nausda, S. Kropas, R. Kuodis ir daugelio kit. VU TVM bakalauro studijose sigilinau tarptautinio verslo vadybos ir valdymo procesus, o dabar, pasirinkusi mintas magistrantros studijas, tobulju finans srityje. Nors dar tik magistrantros studij pradia, pasi tikiu VU TVM kaip kokybika mokymo staiga ir neabejoju, kad su kvalifi kuot specialist pagalba imoksiu analizuoti, valdyti finansus ir pasiek siu savo usibrtus tikslus. Dovydas Varkuleviius, V Versli Lietuva Verslumo departamento direktorius, VU TVM Alumni klubo valdybos pirmininkas VU TVM imok mus sistemikai mstyti, priimti sudtingus sprendimus ir pavelgti vairias situacijas kitu kampu. Bdamas VU TVM studentas, sugebjau ne tik sitvirtinti darbo rinkoje, dirbti ir studijuoti tuo paiu metu, bet ir turiu galimyb naudotis tinklu draug, kuriuos gijau studij metais. Studijuodamas supratau, kad man labai pasisek, nes dst nepapras tai puiks dstytojai, geriausi to meto specialistai. Mes, kaip studentai, turjome galimyb sisavinti tai, kas geriausia ir mums pateikiama ant lktuts. Kaip sako liaudies imintis, up prasideda nuo upelio, taip ir kiekvieno ms karjeros laidas tai gyto isilavinimo, noro siekti bei to bulti ir painti pasaul itakos. Visiems linkiau gyti tok isilavinim, kok man suteik geriausi savo srities guru Lietuvoje.
Kita studento patirtis
tudijos Vilniaus universitete tai ne tik mokslas, sesijos, atsiskaitymai, laboratoriniai darbai ir darbas bibliotekose. Universitete veikia dau gyb visuomenini organizacij, student mokslini draugij, meno ir sporto kolektyv. Kvieiame sitraukti j veikl tai suteiks Jums nekai nojamos patirties, organizacini ir bendravimo gdi, pads formuotis ir skleistis Js asmenybei. Ir studijas Vilniaus universitete prisiminsite kaip pat graiausi savo gyvenimo tarpsn. Taigi, tik stojus universitet, verta pradti dairytis, kur galtumte save realizuoti, parodyti, k mokate, ar kur galtumte imokti kako naujo.
Student organizacijos
Universitetas universitete? Tai Vilniaus universiteto Student atstovyb (www.vusa.lt) organizacija, kurioje studentai dirba dl student. Kokia ta seniausia ir didiausia student savivalda Lietuvoje? Vilniaus universiteto Student atstovyb (VU SA) sprendia vairias studentams kylanias problemas, atstovauja jiems ir gina j interesus, skatina ir remia mokslines iniciatyvas, rpinasi akademine ir socialine j gerove, organi zuoja kultrin laisvalaik, puoselja studentikas tradicijas ir kuria naujas. VU SA savarankika, ne pelno, nepolitin, vis VU student interesams atstovaujanti organizacija; VU SA filtras, kuris siurbia student problemas ir jas isprendia; VU SA terp, kurioje kuriamos galimybs savarankikai tobulti; VU SA gyvenimo mokykla, kuri baigusieji turi tvirt pagrind; VU SA studentikas universitetas, kuriame imokstama pilietikumo, at sakomybs, krybikumo; VU SA tai studentai studentams. VU SA veikia student labui: atstovauja studentams (gina student teises VU valdymo organuose ir u VU rib); tobulina studij proces (utikrina studij kokyb silydami btinus pa keitimus, padeda parayti apeliacij ar pasirinkti laisvj dalyk); skatina ir remia mokslines iniciatyvas (padeda ir bendrauja su student mokslinmis draugijomis); rpinasi socialine gerove (stengiasi, kad bt patenkinti pagrindiniai student fiziologiniai poreikiai, inicijuoja poilsio zon rengim, dalyvau ja skirstant stipendijas); skleidia informacij (kad visos svarbiausios inios pasiekt studentus); organizuoja turining laisvalaik (kad likt atminty metai, praleisti uni versitete). VU SA silo atrasti savo neribotas galimybes Galite dalyvauti VU SA programoje Be etikei, Kuratori ar Mentori programose, prisidti prie Nenusiraink akcijos komandos, taip pat i mginti savo jgas VU SA klubuose: fotografijos ir kino (www.foto.vusa. lt), debat, kendo, pasireikti didiausiuose VU SA projektuose student laikratyje Student era (www. student era.lt) ir radijo stotyje Start FM (www. startfm.lt) arba tiesiog prisidti prie veiklos, vykdomos VU SA pada linyje Js fakultete.
110

VU SA kurtame Student investiciniame fonde (www.vusif.lt) galima susi painti su investicij valdymo pasauliu arba padti kitiems studentams at rasti karjeros galimybes atstovybs organizuojamose VU karjeros dienose. Studijuodami Tarptautini santyki ir politikos moksl institute galite pri sidti prie student korporacijos RePublica (www.republica.lt), vienijan ios studentus politologus. RePublica didiausi prioritet skiria visapu sikai ugdyti savo narius ir bendruomenei kurti. Korporacijos nariai kartu rengia tradicines ventes; korporantai fechtuoja, aidia krepin, kartu ge ria arbat, keliauja ygius, turi savo vasaros stovykl, leidia iskirtin Lie tuvoje laikrat Post Scriptum. Bene svarbiausia tai, kad taps korporacijos nariu studentas gyja br patikim biiuli, kuriems svarbios tos paios vertybs ir pagarba tradicijoms. Tikruoju korporacijos RePublica nariu tampama tada, kai TSPMI studentas atskleidia tam tikras asmenines savy bes, sutampanias su korporaciniais principais, ir parodo pasiryim gerbti ir puoselti korporacijos vertybes ir tradicijas vis gyvenim. Tarptautiniame jaunimo tinkle AIESEC (www.aiesec.lt) galite gyti patirties dalyvaudami tarptautinse stauotse. Galimybs, kurias teikia AIESEC, tai papildoma tarptautin patirtis jauniems studijuojantiems ir verslo, va dybos ir pasaulio aktualijomis besidomintiems monms. Organizacijos nariai gyja patirties ugdydami lyderysts gebjimus, dalyvaudami tarp tautinje stauoi programoje ir aktyviai organizuodami mokymus, pas kaitas, konferencijas, jose dalyvaudami. Aktyvs studentai teisininkai buriasi Europos student teisinink asociacij ELSA (www.elsa.lt) didiausi pasaulyje visuomenin nepolitin, nepriklausom, ne pelno teiss student valdom asociacij. Kiekvienas teiss studentas ir jaunasis teisininkas (ne vyresnis kaip 29 met), studi juojantis ir praktikuojantis Lietuvoje, gali tapti ELSA Lietuva nariu. Nariai gali tobulinti savo akademinius gdius ELSA visoje Europoje organizuo jamuose seminaruose, konferencijose ir teiss mokyklose, susipainti su bsima profesija ir jos galimybmis bei perspektyvomis, tobulinti darbo komandoje gdius, susipainti su kit ali teiss studentais ir jaunai siais teisininkais bei j kultra, susieti akademin isilavinim ir profesio nali praktik. Bsimuosius teisininkus taip pat vienija Lietuvos teisinink draugijos Jaunj teisinink skyrius profesin, savanorika, nepriklausoma visuo menin organizacija (jauniejiteisininkai.lt). Lietuvos istorijos student asociacija organizacija, kurios pagrindinis tikslas populiarinti istorijos moksl Lietuvoje ir skatinti visuomens do mjimsi istorija. Psichologijos studentus vienija Lietuvos psichologijos student asociacija LIPSA (www.lipsa.lt). Joje buriasi keturi alies universitet studentai psichologai Vilniaus universiteto, Kauno Vytauto Didiojo universiteto, Mykolo Romerio ir Vilniaus pedagoginio (dabar Lietuvos edukologijos) uni versitet. Bendradarbiaujama su kitomis panai interes organizacijomis Lietuvoje ir usienyje, atstovaujama Lietuvos psichologijos studentams tarptautinse organizacijose.
Daugiau informacijos rasite www.vusa.lt, raykite info@vusa.lt 111

Siekiantiems mokslo auktum student mokslins draugijos
Sieki mokslo auktum? Priartti prie io tikslo padeda student moks lins draugijos (SMD), sikrusios daugelyje fakultet: Fizikos, Chemi jos, Ekonomikos, Kauno humanitariniame, Komunikacijos, Medicinos, Gamtos, Teiss bei Tarptautini santyki ir politikos moksl institute. Pagrindinis i draugij udavinys mokslo populiarinimas. Draugij nariai rengia vairias vietines, tarptautines konferencijas, seminarus, rao mokslinius darbus, rengia mokslinius leidinius, konsultuoja visuomen. Aiku, skirtingos SMD gali turti skirtingus prioritetus: vienoms labiau rpi tyrimai, kitoms mokslo populiarinimas, taiau visos jos siekia, kad studentai tapt ne vien mokslo vartotojais, bet ir jo krjais, kad galt i ariau pavelgti mokslininko darbo virtuv ir turt galimyb kuo anks iau pradti mokslininko karjer. Be to, dalyvavimas SMD veikloje padeda studentams umegzti domi ir nauding paini, leidiani sisukti mokslo skur, sukuriani nauj galimybi ir sudarani slygas siekti savo asmenini ir organizacini tiksl. Chemijos fakulteto SMD vienija mones, turinius idj ir noro popu liarinti moksl. Draugijos nariai lanko moksleivius mokyklose ir juos su paindina su Chemijos fakultetu, rengia ekskursijas po fakultet, Atvir dur dienas, Tyrj naktis, padeda moksleiviams gyti ini apie chemij projekte ,,Studentai moksleiviams moksleiviai studentams. Ekonomikos fakulteto SMD, be kiekvienai SMD bding sipareigojim ir veikl, organizuoja Ekonomikos fakulteto student mokslin konferen cij. Konferencija pagal tyrimo kryptis skaidoma dvylika sekcij, kuriose pristatomi specializuoti student praneimai. SMD konferencijoje da lyvauja per 250 student, perskaitoma apie 100 praneim. Praneim santraukos yra ileidiamos atskirais leidinukais, kurie papildo fakulteto student mokslini darb fond. Dauguma pranej naudoja multime dijos sistemas, pasitelkia informacines technologijas, praneimai gausiai ir imoningai iliustruojami. Fizikos fakulteto SMD tai organizacija, siekianti tarp student po puliarinti mokslinius tyrinjimus, skleidianti informacij mokslinmis temomis, skatinanti studentus aktyviai sitraukti visuomenin veikl populiarinant fizikos moksl. Mokslins konferencijos, mokslo populiari namieji projektai, diskusijos su mokslininkais, seminarai, mokymai, profe sini santyki krimas tiek Lietuvoje, tiek tarptautinje erdvje visiems jaunuoliams atviros draugijos iniciatyvos. Studentai, dalyvaujantys SMD veikloje, turi galimyb ne tik mokytis pagal patvirtint studij program, bet ir paragauti mokslininko duonos. Student gamtinink mokslin draugija tai ini troktani studen t draugija. Moksl jie mato visur, kur eina ir bna. Viena i veiklos kryp i mokslo populiarinimas (moksleivi vietimas, visuomenei atviros
112

dstytoj ir student paskaitos). SGMD nesivaizduojama be kelioni, va saros ekspedicij saugomose Lietuvos teritorijose, be garsiojo Protmio ar GMF kino. Kauno humanitariniame fakultete susibr neformali socialini moksl student grup IGYS (International Group of Young Scientists). IGYS nari atranka tai atsakingas ir svarbus ios grups veiklos kokybs garantas, todl naujieji IGYS nariai yra atrenkami pagal iuos kriterijus: paangum (studij vidurkis turi bti 910); atstovavim skirtingoms universitetini studij pakopoms (bakalauro, magistrantros ir doktoran tros); socialini moksl krypt (vadybos ir verslo administravimo); plai Lietuvos region reprezentacij (iuo metu IGYS grupje yra atstov i Vilniaus, Kauno, Klaipdos, Palangos, Alytaus, Druskinink, Kybart, Jur barko, Anyki, aki, Raseini). Komunikacijos fakulteto SMD daugiausia dmesio skiria komunika cijos ir informacijos moksl populiarinimui ir pagalbos, susijusios su moksliniais student darbais, organizavimui. SMD rengia mokymus, vie as paskaitas, diskusijas, konferencijas, leidia elektronin leidin, skatina student mokslines iniciatyvas, taip pat vykdo bendrus projektus su kito mis aktyviai veikianiomis VU SMD, palaiko ryius su fakulteto socialiniais partneriais. Medicinos fakulteto SMD vienija fakulteto studentus, dalyvaujanius mokslinje veikloje, ir padeda jiems gilinti mokslinio darbo gdius, pro fesines inias ir bendradarbiauti su kitomis mokslinmis organizacijomis. Draugijos nariai dalyvauja mokslinse konferencijose ir kituose moksliniuo se renginiuose, kasmet rengia mokslines konferencijas, bendradarbiauja su Lietuvos bei usienio ali student ir medik mokslinmis draugijomis, dalyvauja Lietuvos ir usienio alimokslo programose. J nuomon svar bi fakulteto dekanatui SMD teikia pasilymus, tvirtinant studentmoksli ns veiklosvertinimo kriterijus stojantspecialybirezidentras. Teiss fakulteto SMD tai bendras fakulteto ir jame aktyviai veikiani dviej studentik organizacij VU Student atstovybs Teiss fakultete ir ELSA Vilnius projektas. SMD sudaro studentams galimyb tyrinti juos dominanius teisinius klausimus, skelbti praneimus bent kart per me tus organizuojamoje SMD konferencijoje, rayti ir publikuoti straipsnius. Be to, gali bti vykdoma ir kita veikla, pvz., rengiamos stauots, semina rai, tarptautins konferencijos ir pan. Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto SMD kasmet lei dia geriausi rato darb almanach ir rengia student atlikt tyrim pristatymus, organizuoja mokslines konferencijas, vieas paskaitas, su sitikimus, diskusijas su dstytojais, mokslininkais ir ymiais visuomens veikjais, rpinasi student mokslini gdi formavimu ir kritinio ms tymo ugdymu, rengia savivietos seminarus vairiomis studentus domi naniomis temomis.
113

ygeivi klubas smalsiems ir be galo mgstantiems keliones
VU ygeivi klubas (www.zygis.vu.lt) buria aktyv poils mgstanius stu dentus. VU ygeivi klubas suteiks galimyb patirti kelioni magij.
Dainuojate? okate? Vaidinate?

Vilniaus universitetas silo silieti gausyb meno kolektyv, kurie tik ir lau kia Js unikali gebjim! Tereikia isirinkti ir parodyti, ko imokote mo kykloje, o gal ia imoksite kako naujo? Jeigu gebate dainuoti ir groti, junkits prie kurio nors i i kolektyv. Vienas i populiariausi Vilniaus universiteto kolektyv Kamerinis orkestras. io unikalaus kolektyvo repertuare ir nedidels apimties kameriniai kriniai, ir stambios formos baroko ir klasikos edevrai, ir nuotaikinga pra mogin muzika. Orkestras dalyvauja vairiuose festivaliuose, yra koncerta vs daugelyje Europos ali ir Meksikoje. Atliekami kriniai nuolat papildo Lietuvos radijo fondus. Didiausi pasisekim ir pripainim kolektyvas peln savo kaldins muzikos vakarais, kuriuose visada skamba dar ne girdti, iai progai skirti kriniai. Orkestras yra nuolatinis Muzik rmimo fondo rengiam cikl jaunimui Alma Mater Musicalis dalyvis. Folkloro ansamblis Ratilio (www.ratilio.lt) geriausias 2010 m. jaunimo folkloro ansamblis, kuriam skirtas tradicinis Aukso paukts apdovano jimas. Dain, oki, rateli ansamblio nariai mokosi ne tik i tautosakos rinkini. Konkrei folkloro tradicij jie stengiasi perimti i kaimo daininin k, pasakori, muzikant, su kuriais bendrauja ekspedicijose. Ansamblyje skamba ir senieji lietuvi liaudies muzikos instrumentai ragai, daudyts, skuduiai, diatonins kankls ir kt. Vlyvesnij kapelij sudaro bandoni jos, armonikos, smuikai, basedl ir kiti smags instrumentai. Ypating viet programose uima archajikasis lietuvi folkloro anras sutartins. Kauno humanitarinio fakulteto folkloro ansamblisUosinta propa guoja Lietuvos senuosius paproius, dainas, okius ir muzikavimo tradi cijas. Ansamblio dalyviai patys siuva koncertinius drabuius, ilaikydami kruoptaus rank darbo tradicijas ir vairi Lietuvos etnini region spe cifik. io fakulteto choras Veni Gaudere silieja aktyvi Lietuvos student gretas, dalyvauja dain ventse, ruoiasi student festivaliams, koncer tuoja Kaune. Choro repertuaras vairus: klasikin lietuvi ir usienio ali chorin muzika, populiarios jaunimo dainos, kaldins giesms ir kt. Nuo 2007m. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studij prog ramoje choro studija traukta kaip laisvai pasirenkamasis dalykas. Akademinis mirus choras Gaudeamus aktyviai dalyvauja Lietuvos bei tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, ikilminguose Vilniaus univer siteto renginiuose, Lietuvos dain ventse, Baltijos ali student chor festivaliuose Gaudeamus. Kolektyvas yra dalyvavs festivaliuose, konkur suose ar koncertavs daugelyje Europos ali. Gaudeamus repertuaras
Daugiau informacijos rasite
114 www.zygis.vu.lt

labai platus: stambi form ir kameriniai banytins, klasikins ir iuolai kins muzikos kriniai, lietuvi liaudies dainos, jaunatviki populiariosios muzikos kriniai ir kt. Chore Pro musicadainuoja dainavimo patirt student choruose jau gi j choristai, kuriebaig VU nenutraukia ryio su savo Alma Mater. Vilniaus universiteto dain ir oki ansamblis lietuvi tautin men puoseljantis aukto meninio lygio kolektyvas. Savo meno programose jis ireikia iuolaikik poir sensias ms tautos tradicijas. Ansamblis da lyvauja visuose svarbiausiuose tautinio meno renginiuose. Mergin choras Virgo vienas ymiausi Lietuvoje chor, daugiau nei 12 tarptautini konkurs laureatas, koncertavs daugelyje Europos ali, taip pat JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje, Kuboje, Meksikoje, Japoni joje, dalyvavs keliasdeimtyje tarptautini festivali.Choro repertuare pasaulio klasikos edevrai, lietuvika muzika, iuolaikiniai kriniai. Liaudikos muzikos kapelos Jaunimlis repertuare vairi region ir laikotarpi muzika. Muzikantai groja daugeliu instrument: smuikais, ar monikomis, akordeonais, lumzdeliais, birbynmis, kanklmis, skuduiais, skrabalais, ragais, tba, kontrabosu, vanguliais, muamaisiais instrumen tais. Ansamblio nariai ne tik groja, bet ir dainuoja, oka. Puiamj orkestre Oktava daniausiai groja muzikos mokyklas baigs Vilniaus universitete studijuojantis jaunimas. Prie orkestro kurta mergin choreografin grup suteikia daugiau spalvingumo orkestro koncertinei programai. Oktava ir jos choreografin grup savo pasirodymais papuo ia universitete, Vilniaus mieste ir visoje alyje organizuojamus kultrinius renginius. Kolektyvo atliekamose programose puiamj orkestrams aranuoti kriniai, diazas, populiarioji muzika ir muzika, skirta ygiavi mams. O jeigu manote, kad puikiai jauiats vaidindami, atraskite savo talent dramos trupje Minimum, kurios krybini iekojim pagrindas ir esm yra literatros veikal interpretavimas, arba junkits prie VU teatro Kineti ns trups, propaguojanios neverbalinio teatro idjas. Minimum tsia ilgametes VU teatro dramos anro tradicijas, originaliai ir iradingai traktuodama klasik ir iuolaikinius krinius. Kolektyvas akty viai dalyvauja rengiant tarptautinius teatro forumus, skmingai atstovauja Vilniaus universitetui festivaliuose usienyje. Vaidino beveik visose Europos alyse, taip pat Meksikoje. Kinetin trup itikima postdraminio fizinio teatro tradicijoms, bandy mams sujaukti publikos smon absurdikais sceniniais eksperimentais. Trup propaguoja gyvas improvizacijas, natrali efekt ir element (ugnis, molis, durps, smlis) ir rizikos (pavojingi rankiai, atrs daiktai) naudojim kaip priemon paadinti miegant irov, j supurtyti ir okiruoti. Kinetin trup dalyvavo ir peln pripainim daugybje tarptautini festivali ne tik Europoje, bet ir iaurs bei Piet Amerikoje. Daugiau www.kultura.vu.lt.
Daugiau informacijos rasite www.kultura.vu.lt 115

Ir universitete sportas sveikata
Sportuojanius ir norinius sportuoti studentus Sveikatos ir sporto centras kvieia prisijungti prie sportuojanij bendruomens. Kvieiame rinktis bendrosios kno kultros pratybas (turime grup ir silpnesns sveikatos studentams), sporto ak pratybas (lengvoji atletika, krepinis, sunkum kilnojimas, sveikatingumo aerobika, stalo tenisas, dziu do, sambo, futbolas, tinklinis) ar savarankikas treniruotes (treniruokli sals merginoms ir vaikinams, futbolo aiktel, bgimo takai, stalo tenisas, sals futbolui, krepiniui, tinkliniui ir kitokiai veiklai). Kiekvienais metais organizuojame tradicinmis tapusias tarpfakultetines varybas Rektoriaus taurei laimti. Itisus mokslo metus prisijung prie fakultet komand galsite startuoti lengvosios atletikos, plaukimo, ran kos lenkimo, aerobikos, moter ir vyr krepinio, futbolo, svarsi kilnoji mo, stalo teniso, keliautoj sporto varybose. Centre labai laukiame ir vis studijuojani didelio meistrikumo sportinink, norini ir toliau sportuoti bei ginti universiteto garb Lietuvos auktj mokykl empionatuose ir kitose vairaus lygio varybose. Esame sikr trijose Vilniaus miesto vietose: Saultekio al. 2 (prie Niujorko bendrabui) administracija / sporto sal / treniruokli sal merginoms / aerobikos ir oki sals, Saultekio al. 26 (mlynoji sal) sporto sal / treniruokli sal / stalo teniso stalai / stadionas / futbolo aiktel, M. K. iurlionio g. 21/27 (vidiniame Medicinos fakulteto kieme) sporto sal / treniruokli sal / kovos men sal. Daugiau www.ssc.vu.lt.
116 www.ssc.vu.lt
Svarbu inoti
VU biblioteka didiausia akademin biblioteka Lietuvoje, viena seniau si bibliotek Europoje. Minties laisv, krybikumas, paangiausios mokslo idjos, tolerancija visuomet ilieka vertybiniais VU bibliotekos orientyrais. Magistrantros studij esm mintis paversti moksliniais tyrimais, gyti patirties ir programuoti savo karjeros skm. VU biblioteka vieta, galinti kvpti. Tai idj dirbtuvs krybikoms ir efektyvioms studijoms. VU bib liotekoje sukurta patogi fizin ir virtuali informacin erdv mokslinms ambicijoms skleistis. Tai kokyb nuo A iki . Atvira prieiga nemokama ir nevaroma interneto prieiga prie mokslini tyrim produkcijos, kuri kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopi juoti, sirayti savo kompiuterines laikmenas, platinti, atlikti paiek ar pateikti nuorodas viso teksto straipsnius. Bendradarbiavimas bendradarbiaujant su kitais VU padaliniais sukurti patogs rankiai informacijai valdyti: informacinio ratingumo svetain ir interaktyvs vadovai informacijos paiekai, apdorojimui ir naudojimui. Duomen bazs VU biblioteka prenumeruoja daugiausia duomen ba zi Lietuvoje. Vartotojams yra suteikiama galimyb gauti naujausi koky bik mokslin informacij, kuri nra laisvai prieinama internete. Fondas. Bibliotekos informacijos itekli fondas daugiau kaip 5 mln. do kument. Reaguodama universiteto studij program pokyius, nuolat kintanius akademins bendruomens lkesius, biblioteka kryptingai formuoja atvirus skaitykl fondus, orientuotus mokslo krypi suartji mo tendencijas, studij tarpdisciplinikumo idj.
Daugiau informacijos rasite www.mb.vu.lt 117
Svarbu inoti
VU biblioteka aplinka, kuri gali kvpti

Greitis. VU biblioteka vartotojams suteikia galimyb ugdyti savarankikos informacijos itekli paiekos gebjimus. Atviruose bibliotekos skaitykl fonduose daugiau kaip 150 tkst. leidini. Surad leidinius, vartotojai juos gali pasiskolinti naudodamiesi moderniais savitarnos renginiais. Jaukumas. Bibliotekoje sudarytos slygos ne tik intensyvioms informa cijos paiekoms ar studijoms, bet ir poilsiui, kultrinms patirtims ar in telektiniam bendravimui. Bibliotekoje rengiamos parodos, veikia poilsio kambarys, kuriame galima pasiildyti maist ir pavalgyti, sukurtos jaukios relaksacijos zonos. varbiais vakarais skaityklose dalijami pledai. Laikas. Elektronin VU biblioteka ELBI atvira lankytojams vis par, septy nias dienas per savait. MKIC VU bibliotekos pastatas Saultekyje. Jo atidarymas 2012 m. Tai naujos kartos biblioteka. Naujausiomis IT technologijomis grstos pa slaugos, fizini erdvi, patraukli moksliniams tyrinjimams, studijoms, individualiam darbui, verslui, bendravimui, poilsiui, suformavimas turt utikrinti mokslins komunikacijos efektyvum. Rezervacija. Bibliotekoje galima rezervuoti individualaus ir grupinio dar bo vietas. Tai galimyb susikurti nedidel autonomin erdv moksliniams tyrimams, rato darbui ar triukmingoms diskusijoms su bendraminiais grupinio, projektinio darbo kambariuose. TAU. odis, apibdinantis VU bibliotekos veiklos prasm ir esm tinkle, atvira, unikali.
Studijoms informacins ir komunikacins technologijos

Studentui verta inoti apie universitete teikiamas informacines ir komu nikacines paslaugas, nes iandien informacins ir komunikacins techno logijos vis plaiau naudojamos studij metu ir tampa vis svarbesns. E. paslaugos VU Informacini technologij ir taikymo centras (ITTC) universiteto stu dentams teikia aktualias elektronines paslaugas. Norint naudotis io mis paslaugomis, reikia usiregistruoti e. tapatybi valdymo sistemoje (https://idm.vu.lt). Prieiga prie VU informacins sistemos (VU IS). VU IS esanti virtuali studen to darbo vieta tai visos studij informacijos, susijusios su konkreiu studentu, saugykla internete. Joje studentai gali suinoti studij pro gramos plan, egzamin paymius, viet geriausiai besimokanij eilje, informacij apie gautas imokas (stipendijas), atsispausdinti mok u studijas kvitus, pasirinkti pasirenkamuosius dalykus, dalyvau ti universiteto organizuojamose apklausose ir kt.
118
Svarbu inoti
Elektroninis patas. Universitete visiems studentams yra suteikiamos vardins el. pato duts ir sudaromos slygos naudotis elektroninio grupinio susirainjimo paslauga el. pato konferencijomis. VU el. pato sistema leidia greitai ir patikimai perduoti el. inutes studij, kurso draugams, kolegoms ir dstytojams tiek VU el. pato sistemos naudotojams (laik pristatymas garantuotas), tiek ioriniams adresa tams. VU virtualusis privatusis tinklas (VU VPN). VU virtualusis privatusis tink las tai kompiuteri tinklo paslauga, leidianti universiteto studen tams saugiai prisijungti prie universiteto kompiuteri tinklo ir nau dotis iame tinkle teikiamomis paslaugomis. Pavyzdiui, prisijungus prie VPN namuose galima naudotis fakultet informaciniais resursais ir paslaugomis, VU bibliotekos elektroniniais itekliais, per VU el. pato server sisti laikus i el. pato klientini program ir kt. Belaids prieigos tinklas Eduroam. Universitete teikiama neapmokes tinama prieiga prie tarptautinio akademini organizacij belaidio tinklo (WiFi) Eduroam (angl. Education Roaming). Universiteto ben druomen juo gali naudotis nurodytose veikimo zonose VU padali niuose, kitose Lietuvos ir usienio akademinse institucijose. Bendro naudojimo kompiuteri sal. Darbo dienomis nuo 8 iki 19 val. VU studentai gali naudotis Saultekio al. 9 (II jung. rmuose) esania bend ro naudojimo kompiuteri sale. Joje yra rengta 120 kompiuterizuot darbo viet su interneto prieiga, biuro ir kit taikomj program pa ketais. Teikiamos spausdinimo, kopijavimo paslaugos. Daugiau www.ittc.vu.lt. E. mokymasis Elektronini paslaug teikimu ir pltra studij metu taip pat rpinasi VU Elektronini studij ir egzaminavimo centras (ESEC). Siekiant aktyviai nau doti informacines ir komunikacines technologijas studijoms ir gerinti stu dij paslaug kokyb, 2010 m., sujungus du u informacini technologij naudojim studijose atsakingus padalinius Nuotolini studij centr ir Egzaminavimo centr, kurtas VU ESEC. ESEC kartu su ITTC specialistais siekia universiteto dstytojams ir studentams sudaryti palankias slygas studij metu naudotis visomis universiteto teikiamomis elektroninmis paslaugomis. VU virtuali mokymosi aplinka (VMA) Moodle. ioje aplinkoje yra pateik ta pirmosios, antrosios ir treiosios pakop studij dalyk mediaga, sudarytos galimybs individualioms, grupinms mokymosi veikloms, pateiktos mokymosi proceso, mokymosi paangos stebjimo, rezul tat vertinimo priemons, vairi parama studentams, taip pat gr
Daugiau informacijos rasite www.ittc.vu.lt 119

tamojo ryio, mokymosi proceso dalyvi komunikacijos priemons (diskusij forumai, el. patas ir kt.). ia pateikiami ir universiteto ds tytoj parengti elektroniniai mokymosi kursai (juos galima pamatyti http://vma.esec.vu.lt, taiau kurs turinys prieinamas tik juos studijuo jantiesiems). Kompiuterinis egzaminavimas. i studij rezultat vertinimo sistema naudinga tiek dstytojams, tiek studentams, nes gali bti naudojama ne tik egzaminui, bet ir mokymuisi. Kompiuterinio egzaminavimo pri valumas galimyb studij rezultat vertinim ir atsiskaitymo metu padarytas klaidas, o kartu ir teisingus atsakymus suinoti i karto po egzamino. ios sistemos naudojimas utikrina, kad vertinimo metu visiems studentams sudaromos vienodos atsiskaitymo slygos, o au tomatinis vertinimas laiduoja objektyvum. Be to, i sistema sudaro slygas organizuoti ir tarpinius atsiskaitymus, t. y. dstytojai gali pa teikti savikontrols testus ar uduotis, kuriuos studentai gali atlikti ir namuose bet kuriuo paros metu. Vaizdo konferencijos. Kaip inoma, studij metu danai organizuojami vairs moksliniai renginiai (diskusijos, seminarai ir kt.). Visa tai galima rengti ir pasitelkus vaizdo konferencijas. Vaizdo konferencijos gali bti raomos, o vliau ie, taip pat paskait, seminar ar kit rengini raai gali bti pateikiami VU virtualioje mokymosi aplinkoje. Elektronin plagiato atpainimo sistema (EPAS). Student rengiam ra to darb kokybei utikrinti universitete naudojama Elektronin plagia to atpainimo sistema (EPAS), kuri, paprastai tarus, yra student rato darb originalumo patikros sistema. Universiteto student moksliniai rato darbai saugomi VU elektroninje student rato darb duome n bazje, susijusioje su elektronine studento darbo vieta, elektroni ne dstytojo darbo vieta ir EPAS. Keliant rato darb duomen baz, jis kartu su elektronins plagiato patikros duomenimis pateikiamas darbo vadovui. Darbo vadovas VU IS pateikia pastabas apie darb ir j vertina, o i informacija elektroniniu patu persiuniama studentui. iandien EPAS neatsiejama VU studij proceso dalis. Daugiau www.esec.vu.lt.
Bsima karjera Js rankose

Studijos universitete svarbus karjeros etapas, kuriame pltojama as menins karjeros vizija, priimami karjerai svarbs sprendimai, susij su profesijos pasirinkimu, darbui reikaling kompetencij gijimu, pagaliau sidarbinimu. VU Karjeros centras pasirengs padti nuo studij pradios tvirtai paimti karjeros vair savo rankas ir imokti skmingai valdyti as menin karjer.
120 www.esec.vu.lt
Svarbu inoti
Kas yra asmenins karjeros valdymas? Karjeros valdymas tai ne vienkartinis profesijos pasirinkimas. Karjeros valdymas tai vis gyvenim trunkantis sa vs ir karjeros galimybi painimas, karjeros sprendim primimas, karjeros planavimas ir gyvendinimas siekiant susikurti prasming ir laiming gyve nim. Pasirink studijas VU, ne tik tursite galimyb gyti bsimam darbui reikaling ini ir praktini gdi, bet ir imokti valdyti asmenin karjer. Kuo galime bti naudingi? Jums padsime: isiaikinti, kas yra karjera ir kaip j valdyti; ugdyti kompetencijas, reikalingas skmingam karjeros valdymui; priimti tinkamus studij specializacijos ir karjeros krypties sprendimus; susidaryti asmenin karjeros plan; painti ir sivertinti save: vertybes, interesus, talentus, tobulintinas sritis ir kt.; tirti darbo pasaul ir karjeros galimybes; gyti darbo patirties ir atskleisti save; planuoti ir gyvendinti darbo paiek. K galime pasilyti? Universiteto studentams silome vairias karjeros valdymo paslaugas, kurias galima pasirinkti pagal savo poreikius ir galimybes: karjeros konsultacijas, kuri metu kartu su Karjeros centro konsultantu gal site rasti atsakymus rpimus karjeros klausimus ir veikti kylanius karjeros sunkumus; karjeros valdymo mokymus, kuri metu auditorijoje arba nuotoliniu bdu galsite sistemingai ugdyti savs painimo, karjeros galimybi tyrimo, kar jeros planavimo ir gyvendinimo kompetencijas; karjeros vertinim, kurio padedami galsite geriau painti ir vertinti save bei savo galimybes, nusistatyti prioritetus ir siekius, turimus iteklius ir kli tis siekti tiksl, efektyviau planuoti asmenin karjer ir priimti informacija pagrstus asmeninius, akademinius ir karjeros sprendimus; naujausius informacinius altinius apie karjer, karjeros kryptis, darbus, dar bo ir praktikos vietos paiek, praktikos ir darbo vietas. Juos rasite Karjeros centro skaitykloje, jo informacinje sistemoje ir interneto tinklalapyje; susitikimus su Lietuvos ir usienio darbdaviais ir specialistais, kurie pads susipainti su vairiais darbais, organizacijomis ir karjeros galimybmis jose; tarptautines ir vietines praktikas, kurios bus puiki galimyb pereiti nuo teo rijos prie praktikos, painti dominanias karjeros sritis ir darbus, tobulinti profesinius ir bendruosius gdius, gyti pirmosios naudingos darbo patir ties; galimybi dalyvauti projektinje veikloje, kurios metu galsite atskleisti savo talentus ir tobulinti kompetencijas, bsite pristatyti Lietuvos ir usienio monms ir organizacijoms. Daugiau www.karjera.vu.lt.
Daugiau informacijos rasite www.karjera.vu.lt 121
Svarbu inoti
Bendrabuiai gyvenamoji vieta studij metu
Bendrabutis yra vieta, kurioje studij metu studentui tenka praleisti ne maai laiko. Kartais tai tampa netgi ta vieta, kurioje verda studento gy venimas. VU bendrabuiai pasklid po vis Vilniaus miet, taiau yra lengvai randa mi ir pasiekiami. Kiekviename bendrabutyje gyvena tam tikro fakulteto studentai: M. K. iurlionio gatvje esaniuose bendrabuiuose apgyvendinami Chemijos, Gamtos moksl ir Medicinos fakulteto studentai. Baltupiuose sikuria Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto, Filosofijos fakulteto studentai, taip pat dalis Matematikos ir informati kos fakulteto student. Saultekyje, vadinamajame Niujorke, apgyvendinami Istorijos, Ko munikacijos, Ekonomikos, Filologijos bei Matematikos ir informatikos fakultet studentai. Vadinamoji Kamiatka, esanti taip pat Saultekyje, tampa Fizikos, Tei ss, Ekonomikos fakultet ir VU Tarptautinio verslo mokyklos student namais; be to, ia taip pat apgyvendinami universiteto doktorantai, re zidentai ir studentikos eimos. Bendrabuio kambariai yra vienvieiai, dvivieiai ir trivieiai. Nuomos kai na svyruoja nuo 150 iki 300 Lt; ji priklauso nuo to, kuriame bendrabutyje ir kokiame kambaryje gyvenama. nuomos kain eina kambario ilai kymo ir komunalini paslaug (vandens, elektros, kt.) ilaidos. Virtuv ir duai yra bendri bendrabuio auktui, o tualetai ir prausyklos daniausiai yra kiekviename bloke, kur sudaro du kambariai (trivietis ir dvivietis) ir kuriame gyvena 45 asmenys. Tie, kas gyveno ar tebegyvena VU bendrabuiuose, danai sako, kad gy venimas kartu su daugybe koleg student tampa ilgai nepamirtama patirtimi. Daugiau www.bustas.vu.lt.
122 www.bustas.vu.lt
Naudingi adresai ir telefonai

Apie studijas: www.vu.lt/studijos Primimas antrosios pakopos studijas Saultekio al. 9, I rmai, 104 kab. Tel. (8 5) 236 6253 El. patas: magistrantura@vu.lt Primimas treiosios pakopos studijas Universiteto g. 3, 352 kab. Tel. (8 5) 268 7093 El. patas: drs@cr.vu.lt Primimo skyrius Kaune VU Kauno humanitarinis fakultetas Muitins g. 8, Kaunas Tel. (8 37) 20 26 27 El. patas: infostudijos@vukhf.lt Studij direkcija Saultekio al. 9, I rmai, 109B kab. Tel. (8 5) 219 3235 El. patas: studijos@cr.vu.lt Akademinio konsultavimo sektorius Saultekio al. 9, I rmai, 110 kab. Tel. (8 5) 219 3144 El. patas: konsultavimas@cr.vu.lt Student atstovyb Universiteto g. 9, Observatorijos kiemelis Tel. (8 5) 268 7144 El. patas: info@vusa.lt Archyvas Universiteto g. 3 Tel. (8 5) 268 7088 El. patas: archive@cr.vu.lt Bendrj reikal direkcijos Bsto skyrius Saultekio al. 6 Tel. (8 5) 269 9696 El. patas: nerijus.cicilionis@bustas.vu.lt Interneto svetain: www.bustas.vu.lt
Apie studij programas: www.vu.lt/studiju_programos
Apie primim VU: www.vu.lt/priemimas
www.klausk.vu.lt; Skype: vu_priemimas
Primimas pagrindines ir vientissias studijas Saultekio al. 9, I rmai, 103 kab. Tel. (8 5) 236 6251, 236 6255 El. patas: kvieciame@vu.lt
Tarptautini program ir ryi skyrius Universiteto g. 3 Tel. (8 5) 268 7250 El. patas: trs@cr.vu.lt Karjeros centras Saultekio al. 9, III rmai Tel. (8 5) 236 6298 El. patas: info@karjera.vu.lt Biblioteka Universiteto g. 3 Tel. (8 5) 268 7100 El. patas: mb@mb.vu.lt Interneto svetain: www.mb.vu.lt
123
ISBN 9786094590122
Leidinyje panaudotos nuotraukos i fakultet ir padalini archyv. Virelyje Andriaus Bulotos nuotrauka
VILNIAUS UNIVERSITETAS 2012

ANTROJI PAKOPA IR LAIPSNIO NESUTEIKIANIOS STUDIJOS
Dailininkas Giedrius Kuzmickas Sudarytoja Liana Binkauskien Rengjai: Studij direkcija, Informacijos ir ryi su visuomene skyrius ir Student atstovyb Kalbos redaktor Ilma Dunderien Maketuotoja Vida Vaidakaviien
Tiraas 1000 egz. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, 124 p. Spausdino UAB Petro ofsetas Savanori pr. 174D, LT03153 Vilnius
Vilniaus universitetas, 2012

VU Magistrai

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

VU Magistrai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ANTROJI PAKOPA IR LAIPSNIO NESUTEIKIANIOS STUDIJOS

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

mokslo, tyrim ir studij vienov

Magistrantros studijos pirmasis ingsnis siekiant aukiausio mokslinio lygio kompetencij

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Vilniaus universiteto rektorius

Vilniaus universitetas iandien: Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Naujasis bibliotekos pastatas duris atvers 2012 m. pabaigoje

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Magistrantros studijos VU mokslo, tyrim ir studij vienov

Magistrantros studijos VU mokslo, tyrim ir studij vienov

Doc. dr. Juozas Galginaitis, akademini reikal prorektorius

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Magistrantros studijos VU mokslo, tyrim ir studij vienov

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Magistrantros studijos VU mokslo, tyrim ir studij vienov

Kstutis Sasnauskas, profesorius, habilituotas daktaras, VU Biotechnologijos instituto di rektorius

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Kaip tapti VU magistrantu

Kaip tapti VU magistrantu

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

621C73001 621F10004 621F10005

Kaip tapti VU magistrantu

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

621F70001 621C72001 621C20001 621C18001 621C40001 621l70001

Kaip tapti VU magistrantu

621V40001 621V10001 621V72001

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

621g30002 621g17001 621i10001 621i10002 621g10001 621g10002 621i30001 621g30001

Kaip tapti VU magistrantu

621l24001 621l26001 621l24002 621l25001 621l22002

Studijos VU: sistema, procesas, galimybs

Studijos VU: sistema, procesas, galimybs

niversitete vykdomos laipsn suteikianios, laipsnio nesuteikianios ir kitos (neformaliosios) studijos.

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Studijos VU: sistema, procesas, galimybs

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Studijos VU: sistema, procesas, galimybs

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Studijos VU: sistema, procesas, galimybs

Justinos Pelikaits nuotr.

Prof. habil. dr. Aivaras Kareiva, Chemijos fakulteto dekanas

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Studij program apraus rasite

Valstybinis kodas 621C73001 621F10004 621F10005

Studij programa Biochemija Chemija Nanomediag chemija

Hinc itur ad Fakultetas astra i ia kylama vaigdes

Chemijos Fakultetas fakultetas

Prof. dr. Birut Galinien, Ekonomikos fakulteto dekan

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Studij program apraus rasite www.vu.lt/studiju_programos.

Studij program apraus rasite

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Doc. dr. Antanas Smetona, Filologijos fakulteto dekanas

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Studij program apraus rasite

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes

Filosof ijos fakultetas

Doc. dr. Kstutis Dubnikas, Filosofijos fakulteto dekanas

Hinc itur ad astra i ia kylama vaigdes