1.

Ekologija: Mokslas tiriantis gyvj organizm (individ, populiacij, ri, bendrij, ekosistem) tarpusavio santykius ir j santykius su gyvenamaja aplinka,gyvosios ir negyvosios gamtos tarpusavio sveik. Globalinis: pasaulinis, viska apimantis. 2.Ekologijos mokslo tikslai: a)komplektikai tirti augal ir gyv. Gyvenamaja aplink, gamtoje vykstancius procesus b)rementis kopleksini tyrim rezultatais paremti pipuliacij, bendrij, ekosistem racionalaus naudojimo bei apsaugos teorinius pagrindus. 3.Sinekologija: ekologijos mokslo aka, tirianti organizm bendrij,ekosistem savybes, struktr, santykius su aplinka, organizacij, mediag ir energijos apytak bei produktyvum. Autekologija: ekologijos aka, tirianti individ, ri, j populiacij santykius su aplinka, reakcija aplinkos veiksni poveik. 4.Litosfera: kietoji ems rutulio sfera, supanti ems plut ir mantijos virutin dal. Litosfera sudaro augal sfera ir dirvoiamio svera. Biosfera: erdv, kurioja gyvena gyvieji organizmai ir kuri dl t organizm veiklos yra gijusi nauj bruo. Biosfera apima virutin kontinentins litosferos dal, troposfera ir hidro sfer. 5.Okianins srities zonos:

eufotin, mezopelagin, betipelagin ir abisalin zona.6.Atmosferos vertikals sluoksniai: juos sudaro keturi pagrindiniai vertikals sluoksniai vadinami sferomis: troposfera, stratosfera, mezosfera ir termosfera.7.iltna mio efektas: Vidutinis ems temperatros kilimas dl anglies dioksido, metano,hologenini angliavandeni, azoto oksid, kiekio padidjimo atmosferoje. Ozono sluoksnis: ems atmosferos dalis kurioje yra santikinai didel ozono koncentracija. 8. Fenotipas: organizmo savybi, poymi, sandaros srtuktr bei funkcij visuma, susiformavusi jo individuaklaus vystymosi procese veikiant aplinkos slygoms. Fenotipas yra genotipo pasireikimas konkreioje aplinkoje. Genotipas: organizmo paveldim savybi, poymi ir funkcij visuma, kuria lemia organizmo chromosomose esantys genai. 9. Morfologin adaptacija: yra tokia prisitaikymo forma, kai vykstant prisitaikymo procesui organizmai bdinga augalams negu gyvnams. Preadaptacija: iankstinis organizm prisitaikymas prie busim aplinkos pokyi. Adaptacija: organizm prisitaikymas prie aplinkos. Koadaptacija: tai

organizm tarpusavio prisitaikymas. Aklimacija: organizmu prisitaikymas prie vieno kurio nors aplinkos veiksnio. 10.Ekologin nia: tam tikros ries tolerancijos sritis visiems aplinkos veiksniams. Gamtoje ekologin nia suprantama kaip tam tikra teritorija ar erdvs dalis, kurioje aplinkos slygos yra palankiausios tam tikrai riai ar jos populiacijai tarpti. 11. Aplinkos veiksnys: bet koks aplinkos elementas turintis tiesiogin ar netiesiogin poveik, kad ir trump j gyvenimo laikotarp. Abiotiniai veiksniai: negyvosios aplinkos elementai, tiesiogiai ir netiesiogiai veikiantys organizmus, j chemin sudt. Biotiniai veiksniai: gyvosios gamtos elementai, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys organizmus, vien organizm poveikis kitiems. Antropogeniai veiksniai: aplinkos veiksniai, susij su netiesiogine zmogaus veikla (pramons, energetikos, transporto emisijos, ems kio chemizavimas, pavojing atliek ir toksini mediag patekimas aplink) daniausiai yra apribojantys kartais letaliniai. 12. Populiacij rys: populiacijos tipai: populiacijos skirstomos geografines, ekologines ir elementariasias arba mikropopuliacijas.

Populiacijoms budingos savybes: gausumas, tankis, vidine struktura, gimstamumas, mirtingumas, augimo greitis, migracija. 13. augalu ir gyvunu populiaciju amziaus struktura: 1) augalu: latelinis, juvenalinis, generatyvinis, senilinis. 2) gyvunai: jaunystes, brandos, senatves. 14. Populiaciju gausumas ir tankis: populiacijos gausumastai rusies individu skaicius tam tikroje teritorijjoje. Populiaciju tankisindividu skaicius tenkantis vienam teritorijos vienetui. 15. populiacijos tarpusavio santykiai: santykiai tarp skirtingu rusiu populiaciju, kurios gyvena toje pacioje teritorijoje, tie patys maisto istekliai, veikiamas tu paciu aplinkos veiksniu. Sie santykiai abiejoms populiacijoms gali buti neutralus, naudingi, arba zalingi. 16. moniu skaiciaus augimo sukeltos problemos: 1) Aplinkos tarsa. 2)Maisto ir gamtos istekliu naudojimo didejimas, urbanizacijos procesu spartejima. 3) Zemes naudmenu mazejimas del urbanizacijos. 4) Nepankamos gyvenimo, sveikatos, mokymosi salygos, karu ir konfliktu gresme. 17. Antropogeniniu veiksniu sukeliami pokyciai ekosistemoje: 1) Buveiniu atskyrimas, biologiniu rusiu isnaudojimas ir neribojimas

sukauptu istekliu. 2) Svetimsaliu rusiu invazijos i naujas geografines sritis. 3) Atskiru sferu komponentu tarsa pavojingomis ir nuodingomis salygomis. 18. Klimato siltejimas: tirpsta asigaliu ir kalnu ledynai, mazeja sniego plotai, susidaro termokarstines idubos, kyla vandenyno lygis, daugeja trumpalaikiu oro anomalij, nyksta biologine ivairove, sparteja dykumejimo procesas, pleciasi ligu sukeleju arealai. 19. Kioto protokolas: susitarimas sumainti penki met laikotarpiu 2008-2012 m. isivysiusij ali iltnamio efekt sukeliani duj imetimus 5,2 proc. lyginant su 1990 m. kiekiu. 20.Biogeochemine elementu apytaka: daugkartinis tu paciu biogeniniu elementu dalyvavimas biogeocheminiuose procesuose tose sferose, kur esama gyvybs (litosferoje, hidrosferoje, atmosferoje). 21. Biogeochemines apytakos ciklu grupes: 1)vandens ciklas, kuriame cirkuliuoja junginiai. 2)dujiniai deguonies, anglies ir azoto ciklai, vykstantys atmosferoje, hidrosferoje, atmosferoje. 3)nuosediniai ciklai (sedimentiniai), svarbiausi: sieros ir fosforo. 22. Organizmu gyvybiniams procesams reikalingi cheminiai elementai: mikroelementai (boras,manganas,ko balatas, cinkas,

varies, molipdenas, vanadis, jodas) , ultramikroelementaiju reikia ypac mazai (uranas, auksas, cezis,selenas, gyvsidabris, berilis). 23. Biomai: biomasdidziule, aiskiai is kitu issiskirianti organizmu bendrija, susidariusi tam tikroje teritorijoje del sudetingos abiotiniu (ypac klimatiniu) ir biotiniu veiksniu tarpusavio saveikos. 24. Dykumejimo procesas: Dykumjimas yra dirvos degradacija aridinio, pusiauaridinio ir sauso klimato srityse. Dl dirvos degradacijos pleiasi arba susidaro dykumos. Dykumjim sukelia vjo ipustymas, udruskjimas, vandens atsitraukimas. Paprastai dykumjimo prieastys susijusios su tam tikra mogaus veikla, nors gali bti ir dl natrali prieasi, pvz., krituli kiekio svyravimo, kai ilgi sausros laikotarpiai sukelia arba suintensyvina dykumjim. 25. Dregnuju atograzu misku ekologines problemos: augalu ire gyvunu rusiu nykimas, labia dideli kirtimo ir plotu mazejimo tempai, reikalinga greita ir dideli augalu bei ggyvunu inventorizacija, reikalingos tikslines issaugojimo ir atkurimo programos.26. Juru ir vandenynuekologi nes problemos, mangroves: mangroves taitankus medziu ir krumusazalynai, isplite atograzu juostos juru bei

vandenynu ilanku ir upiu deltuseklumose. 32.Mitybos grandines: I.-zalieji augalai, gaminantys organine medziaga(samanos, kerpes, dumbliai), II.-Augaledziai gyvunai, besimaitinantys augalais (drambliai, zirafos, stirnos, antilopes), III.zemesnieji plesrunai,mintantys augaledziais (lapes, sermuoneliai, seskai, lydekos, parazitai), IV.aukstesnieji plesrunai, mintantys zemesniaisiais plesrunais (vilkai, ereliai, rykliai). 33. Ekosistemos sukcesija, ir ju tipai: ekosistemos sukcesija tai laipsniskas ir nuoseklus vienu ekosistemos bendriju pasikeitimas kitomis del abiotines aplinkos dinaminiu ir atsitiktiniu pokyciu ir del ekosistemos organizmu veiklos. Sukcesijos tipai: autogenine sukcesija vyksta del vidiniu ekosistemos veiksniu itakos. Alogenine sukcesija vyksta del isoriniu, dazniausiai abiotiniu, veiksniu itakos. Pirmine sukcesija yra pirma karta vykstantis ekosistemos pasikeitimas. Antrine sukcesija nebe pirma karta vykstantis ekosistemos pasikeitimas. Autotrofine sukcesija vyksta tada, kai ekosistemoje organines medziagos kaupimosi procesas yra intensyvesnis negu jos skaidymas. Heterotrofine sukcesija vyksta kai ekosistemoje

organines medziagos skaidymas yra spartesnis negu jos kaupimasis. 34. Gelavandenes ekosistemos: gelevandenemis ekosistemomis vadinami kontinentiniai vandenys, kuriuose drusku koncentracija nevirsija 0.1. tekancio vandens gelavandenes ekosistemos vadinamos lotinemis, o stovincio vandens lentinemis.