Vladimiras

Meare

GYVYBS ENERGIJA
Septintoji knyga

V I L N I U S

U D K 882-3 *
6 2

Versl i: . . -, 2003

KURIANTI MINTIS
I rus kalbos vert Dalia Montvilien

Dailininkas Audris Simakauskas

m o g a u s gyvenimas! N u o ko jis priklauso? Kodl vieni tampa imperatoriais, karvediais, o kiti renka mais to likuius iuklynuose? Vyrauja n u o m o n , kad nuo pat gimimo dienos kiek vienam jo likimas jau nuymtas. Jeigu tai tiesa, tai mogus - tik menkutis sraigtelis kakokio m e c h a n i z m o sistemoje, o ne puikiai sukurtas D i e v o krinys. Paplitusi ir tokia n u o m o n : mogus - tai krinys, turintis visko, ko j a m reikia, j a m e slypi absoliuiai visos Visatos energijos. Taiau viena energijos ris yra bdinga vien tik mogui, ir ji vadinasi minties energija. Jei mogus su pras, kok gebjim jis turi, jei imoks juo tobulai n a u dotis, tai taps visos Visatos v a l d o v u . Katras i t dviej vienas kitam prietaraujani api bdinim yra teisingas? Bus lengviau tai suvokti, jei prisiminsime sen sak m, virtusi beveik anekdotu. Kart mogus, pajuts a p m a u d dl savo vargingo gyvenimo, nubgo mikel miesto pakraty, pakl auk tyn rankas, suspaud kumius ir suriko, kreipdamasis Diev: - N e b e g a l i u toliau taip gyventi. Neteisyb ir chaosas viepatauja Tavo sukurtoje e m j e . Vieni m o n s vain ja po miest brangiomis mainomis, restoranuose apsiry ja, o kiti iuklynuose renka idas. A , pavyzdiui, neturiu u k n naujo a p a v o nusipirkti. Jeigu Tu, D i e v e , esi teisingas, jei Tu tikrai esi, tai padaryk taip, kad mano

ISBN 9955-464-37-2 (7 knyga) ISBN 9986-504-63-5 (bendras)

M o n t v i l i e n D . , 2003

Simakauskas A . , 2003

Vladimiras

M e R r v

G v v y f s

energija

loterijos bilietas bt laimingas, ir a iloiau daug pinig. Isisklaid debesys padangje, sauls spindullis iltai ir meiliai palytjo m o g , ir suskambo i auktybi malonus balsas: - N u s i r a m i n k , snau m a n o ! A mielai ipildysiu tavo praym. Apsidiaug mogus. Eina gatve, ypsosi, su pasiten kinimu vilgioja parduotuvi vitrinas, svajoja, ko prisipirks, kai laims jo loterijos bilietas. Prajo metai. N i n i e k o mogus neilo. Nusprend, kad Dievas jj apgavo. Pergeds i a p m a u d o mogus nujo t pai viet mikely, kur buvo igirds D i e v o paad, ir suuko: - T u neitesjai, k buvai paadjs, D i e v e ! Apgavai m a n e . Itisus metus a laukiau. S v a j o j a u , k pirksiu, kai pinig iloiu. Taiau prabgo metai, o jokio loterijos laimjimo a taip ir n e g a v a u . - A k , snau m a n o , - suskambo i auktybi lidnas b a l s a s . - T u norjai iloti daug pinig loterijoj. Tai kodl gi per itisus metus nenusipirkai n vieno loterijos bilieto?
k -k -k

gyvendinta, jei mogus, kuris isipildyt, imsis paprastos ir pasiekti.

nori, kad nuoseklios daugybe

jo trokimas veiklos tam pavyzdi.

Sj teigin galima pailiustruoti Vien j ia ir pateiksime.

A N G L LORDO NUOTAKA
Kart nedidelje Vladimiro miesto turgavietje a at sitiktinai tapau liudininku, kaip siliepsnojo skandalas tarp jaunuts pardavjos ir pirkjo - apgirtusio vyrikio. Mergina pardavinjo cigaretes, matyt, visai neseniai b u v o pradjusi dirbti, taigi dar n e p a k a n k a m a i orienta vosi, k parduoda, painiojo cigarei p a v a d i n i m u s ir todl pirkjus aptarnavo ltai. Susidar e i l - t r y s keturi m o n s . Eils gale stovintis vyrikis garsiai pasak mer ginai: - J u d i n k i s greiiau, greiiau, negrabaila! Merginos skruostai iraudo. Keletas pro al jusi moni stabteljo ir smalsiai nuvelg nevikrij parda vj. Apgirts vyrikis ir toliau garsiai gie savo a p m a u d , komentuodamas pardavjos darb. Jis norjo nusipirkti du pakelius cigarei P r i m a " , bet kai jau b u v o jo eil, mergina atsisak j aptarnauti. Iraudusi ir sumiusi, vos besulaikydama aaras, ji pasak pirkjui: - J s elgiats ugauliai, a atsisakau jus aptarnauti. Vyrikis i pradi nustro, kad viskas pasisuko taip netiktai, paskui atsigr vis augant iopsotoj brel ir pradjo gieti a p m a u d dar labiau: - Tik pairkit t pienburn, kokia ji niekam tikusi! Ieisi u vyro, jis tave dar ne tokiais odiais ivadins, jei virtuvje suksies kaip apatin girnapus. - O a nesileisiu vyro ugauliojama, - atsak mergina. - Kas tu per viena? Mergpalaik nucimbusi, - dar garsiau suriko vyrikis, vis labiau irzdamas. - Tik pamany kit, nesileis. G a l tu u angl lordo ketini itekti? - G a l ir u lordo, tai jau mano reikalas, - atkirto mergina ir nusisuko.

i trumput jumoristin sakm ir dabar gyva. m o n s aiposi i nevyklio: - Kaipgi jis nesusiprotjo, kad norint, jog svajon iloti isipildyt, btinai reikia nusipirkti nors vien loterijos biliet. Taiau mogus neeng netgi tokio sa v a i m e suprantamo ingsnio. ia svarbi ne tiek pati sakm, ne tai, ar i tikrj viskas buvo, kaip ten pasakojama. Svarbiausia - moni poiris. m o n s juokiasi i varguolio nesupratingumo, vadi nasi, intuityviai, nesmoningai supranta: j pai bsi masis gyvenimas priklauso ne tik nuo kakoki Auktes nij J g , nuo D i e v o valios, bet ir nuo j p a i . O dabar tegu kiekvienas i js, mieli skaitytojai, pabando sigilinti savo gyvenim. Ar padarte visai visk, kad js svajon isipildyt? Drstu tvirtinti, kad kiekviena svajon, netgi tokia, kuri atrodo nereali ir perdm fantastika, vis vien bus

Vladimiras

Megre

G y v y b s

energija

V I o (I i m i r a s

Megre

. 9

G y v y b s

energija

Atmosfera kaito. N viena pus nenorjo nusileisti. Atomazgos lauk jau didokas brys moni, - nuolatini turgaus lankytoj. Susirinkusieji m svaidyti kandias replikas, aipydamiesi, kad turgaus pardavja ketina ite kti u angl lordo. N u o gretimo prekystalio prijo ir atsistojo greta savo draugs kita mergina. Atsistojo tylomis, ir tiek. A b i stovjo t y l d a m o s - d v i jaunos merginos, pair ti neseniai baigusios mokykl, - stovjo prie susirinku sius mones, kurie garsiai svarst, kokios jos akiplos ir didiuokls. Labiausiai visi aipsi i jos negyvendinamo noro tekti u lordo, - nei ivaizdos, nei galimybi. Ieit surado jaunas turgaviets prekystali savininkas. Pirmiausia prijs jis grietu tonu pareikalavo, kad mer gina parduot pirkjui cigaretes, taiau, kai i atsisak, mikliai susigaud, k padaryti, kad bt patenkinti visi. Jis isitrauk i savo kiens pinig ir tar, kreipdamasis jaunj pardavj: - G e r b i a m o j i , maloniai praau, jeigu jums nesunku, parduokite man du pakelius cigarei P r i m a " . - Praom, - atsak mergina, paduodama jam cigaretes. Jaunasis prekystali savininkas padav cigaretes pir kjui, - vaidytis nebeliko dl ko, ir minia isivaikiojo. Taiau i istorija turi tsin, ir gana nelaukt. Atjs turgaviet ko nors nusipirkti, nuo tol a kas kart nejuiom atkreipdavau dmes abi jaunsias par davjas. Dabar jos dirbo su tokiu pat gudimu kaip j vyresniosios kolegs ir vis dlto enkliai nuo j skyrsi. Grakios, kukliai, bet tvarkingai apsirengusios, saikingai pasidaiusios, jos ir laiksi kur kas elegantikiau negu kitos. Turgavietje merginos idirbo kone metus ir staiga abi dingo. Prabgo pusmetis, ir vasar toje paioje turgavietje a atkreipiau dmes elegantik jaun moter, e i n a n i palei prekystalius. Ji skyrsi nuo kit ir savo oria laiky sena, ir madingais, brangiais drabuiais. Salia ios efek tingos moters jo respektabilus vyrikis su pintine, pilna visokiausi vaisi.

Painau, kad i jauna moteris, traukianti susiavju si vyr vilgsnius ir kelianti kitoms moterims p a v y d , yra cigarei pardavjos draug. Prijs paaikinau jaunajai porai, labiausiai dl to, kad vyrikis buvo kiek sunerims, kodl a taip smalsiai juos iriu. Jaunoji moteris galiausiai m a n e paino. M e s atsisdome u staliuko kavinje po atviru d a n g u m i , ir N a t a a , - t o k s b u v o jos vardas, - papasakojo m a n , kas vyko per pastaruosius pusantr met. - T dien, kai daugybs nuolatini turgaviets lanky toj akivaizdoje tarp Katios ir pirkjo kilo konfliktas, mudvi nusprendme i darbo ieiti, kad i ms nesiaipyt. Pamenate, Katia tuomet pasak, kad iteks u angl lordo. Ir mons aipsi i toki jos odi. Vadinasi, ir toliau aipysis, pirtais mus r o d y s - b u v o m e sitikinusios. Taiau darbo kitoje vietoje neradom. Juk mudvi tada b u v o m dar vos tik baigusios mokykl, o institut nepatekusios dl konkurso. Dl mans tiek jau to, a mokiausi vidutinikai, taiau Katia buvo beveik pirmn. Ir egzaminus gerai ilaik, bet, deja, nestojo. Kaip tik tada buvo sumaintas institute n e m o k a m viet skaiius, o mokti u moksl ji neturjo galimybi: jos motina udirbo maai, tvo Katia neturjo. tai mudvi ir prad j o m e dirbti turgavietje pardavjomis, nes kitur ms nesutiko priimti. M u d v i dirbome ir drauge ruoms kitais metais vl stoti institut. Taiau prajus savaitei po to konflikto Katia man mai pasak: - A turiu deramai pasiruoti, kad biau verta angl lordo. Jei nori, ruokims kartu! Pagalvojau, kad m a n o draug juokauja, bet kur ten! Katia ir mokykloje b u v o atkakli. Ji bibliotekoje susirado kilming mergeli instituto program ir j savaip, iuolaikikai adaptavo. Taigi pra d j o m e mudvi ruotis pagal Katios program tarytum apsstos. M o k m s oki, aerobikos, studijavome Anglijos isto rij, gero tono ir manier taisykles. Politines diskusijas sekme per televizij, kad moktume palaikyti pokalb

Vladimiras

M e g r e

1 . 0

C y v y b e s

energija

V I a d i m iras

M eg r e

1 1

G y v y b s

e n e i g i j a

su protingais monmis. Netgi dirbdamos u prekystalio stengms laikytis kaip auktosios visuomens pobvyje, kad ms manieros bt natralios. I gaunamo udarbio nieko sau neileisdavome. Net kosmetikos nepirkdavome - taupme. Reikjo taupyti, kad galtume pasisiti tinkamus drabuius ir nusipirkti turis tinius kelialapius j Anglij. Katia pasak, kad angl lordai po maut Vladimiro turgaviet nevaikto. Vadinasi, mums reikia vaiuoti Anglij, tada ansai ymiai padids. N u v a i a v o m e mudvi su turist grupe j Anglij. Dvi savaits prabgo greitai. i n o m a , pats suprantate, angl lordai nei mus pasitiko, nei kur lydjo. N a , a ninieko ir nesitikjau, visk dariau dl draugysts su Katia. O ji tikjosi. Ji atkakli. Vis velg anglams veidus, iekojo sau skirtojo. M u d v i net por kart buvome nujusios oki klub, taiau ms niekas anei karto nepakviet okti. Paskutin dien mes jau jome i viebuio link autobuso, kuriuo turjom vaiuoti j oro uost, o Katia vis dar nenustojo vilties, vis valgsi aplink. Sustojome ant laipteli, Katia mai savo rankin pastat ant ems, iriu on ir sako: V a , jisai eina". i r i u : eina aligatviu link viebuio dur jaunuolis, susimsts, ir mes j a m n motais. Kaip ir m a n i a u , jis n nevilgteljo Kati ir prajo pro al. Ir mai K a t i a , - t i k pamanykit! - garsiai kteljo j a m , kad atsigrt. Jaunuolis atsigr ms pus. Katia ltai, bet rytingai prijo prie jo ir sako anglikai: M a n o vardas Katia. A i Rusijos. D a b a r ivaiuoju oro uost auto busu su savo turist grupe. A prie js prijau... P a j u tau, kad galiu jums bti labai gera mona. A dar js n e m y l i u , taiau galiu pamilti, ir js m a n e pamilsite. M e s tursime du puikius vaikus. Berniuk ir mergait. Ir bsim laimingi. O dabar, jei norite, galite m a n e oro uost palydti". Jaunasis anglas irjo j Kati labai rimtai, n odio jai netardamas, matyt, apstulbs i netiktumo. Paskui pasak, kad turi rimt dalykin susitikim, palinkjo lai mingos kelions ir nujo.

Vis keli iki oro uosto Katia tyldama irjo pro autobuso lang, mudvi visai nesikalbjome. Kakodl nesmagiai jauiausi ir a, ir Katia, nes kiti turistai visi mat i scen prie viebuio dur. A tiesiog instinkty viai j a u i a u , kaip mons aiposi i Katios, smerkia j. O kai atvaiavome oro uost, Kati prie autobuso laipteli pasitiko tas pats anglas su didiule puokte gli. Ji pastat rankin ant asfalto, - ne, ji savo rankin tiesiog numet, puokts n e p a m , tik prisiglaud jam prie krtins ir apsiverk. Jis nejuiomis paleido puokt i rank, gls pabiro. M e s , visa grup, renkame gles, o jiedu stovi. Ir anglas glosto Katiai plaukus. Ir, tarytumei nieko aplinkui nra, greitai greitai kalba, berdamas odius, koks jisai kvailys, vos nepraiopsojo savo laims, ir, jeigu bt nespjs, paskui bt grausis vis gyvenim, ir vis dkoja Katiai, kad jinai j surado. O lktuvas truput v l a v o . Dabar nepasakosiu kaip, bet tai a j sulaikiau. Katios anglas pasirod ess i diplomato eimos ir pats ketino dirbti kokioje nors pasiuntinybje. Kai mes grome Rusij, jisai skambino Katiai kiek vien dien. Jie ilgai kalbdavosi. D a b a r Katia Anglijoje. Jinai laukiasi. M a n a u , jiedu i tikrj myli vienas kit. Ir a patikjau meile i pirmo vilgsnio. Nataa, papasakojusi man i nuostabi istorij, nu siypsojo sdiniam prie stalelio j a u n a m vyrikiui. P a klausiau, ar jiedu seniai pastami. Ir jaunuolis atsak: - M a t o t , a irgi buvau toje turist grupje. Kai anglui pabiro gls, Nataa pradjo jas rinkti, ir a okau jai padti. Dabar va jos pintin su vaisiais neu. Kur ten mums susilyginti su angl lordais! Nataa velniai udjo rank jam ant peties ir ypso damasi tar: - T a i p , kurgi jiems susilyginti su jumis - rusai vyrai kaip mrai. Paskui ji atsigr m a n e ir laimingu balsu tar: - M u d u su Andriejum prie mnes susituokme, da bar atvaiavome aplankyti mano tv.

Vladimiras

M e g r e

12 .
k -k ~k

G y v y b s

energija

V I a d i m i r a s

M eg r e

G y v y b s

energija

Perskait i dviej mergin istorij daugelis pagal v o s : joms pasisek, arba - situacija nestandartin. Taiau a drsiai tvirtinu, kad iuo atveju situacija buvo absoliu iai standartin ir dsninga. Be to, tvirtinu, kad, nuosek liai atkartodamos Katios ir Nataos veiksmus, panai istorijos baigt gali sau prognozuoti ir kitos merginos. i n o m a , gali skirtis tiek irinktj vardai, charakteriai, tiek trokim isipildymo laikas, taiau kad panaiai viskas bt ir kitoms, visai aiku. O kodl gi aiku? Tai nulemt paios merginos, j mini ir paskui mintis sekusi veiksm kryptingumas. Juk anuomet Katiai kilo svajon, atsirado tikslas itekti u anglo. N e s v a r b u , dl kokio postmio taip atsitiko. Greiiausiai nemaloni jai buvo turgaviets atmo sfera, apgirt pirkjai, iurktumas, o gal laus skanda l suklusio pirkjo paaipos. Taigi, svajon gim. Na ir kas? Argi maa j a u n mergin svajoja apie princ su baltu M e r s e d e s u " , o paskui vis tiek iteka u paprast nevykli. D a u g u m o s j svajons nesiknija. Na taip, inoma, nesiknija, bet tik todl, kad j veiksmai, o tiksliau - neveiklumas, lydintis j svajones, panas anekdotin istorij apie loterijos biliet. Kai mogus svajoja iloti, netgi D i e v prao pagalbos, o paprasiausio veiksmo - nusipirkti bent vien loterijos biliet - neatlieka, tai ko daugiau norti? O Katia ir Nataa m veikti, taigi gavo pagreit tam tikras nuoseklumas: svajon - mintis - veiksmai. Jei p a m gintumte imesti nors v i e n element, mergin likimas pasidaryt visikai kitoks.

Vien tik inojimo, jog taip yra, nepakanka: reikin reikia ir suvokti, jausti. N u o to, kokioj plotmj mes galime tai suvokti, pajus ti ir suprasti, priklauso atsivrimo erdv, kitaip tariant, kiek prie mus atsivers Visatos paslaptys, stebukl, o tiksliau - dsning reikini m e c h a n i z m a i . Tik minties energijos suvokimas ir primimas leidia mums savo ir savo artimj gyvenim padaryti laimin gesn. O btent laimingas gyvenimas e m j e mogui ir yra skirtas. Taigi mums reikia tvirtai patikti toliau pateikt iva d neabejotinu teisingumu. Pirma, mogus - mstanti btyb. Antra, jokia energija Visatoje nepranoksta minties energijos: visa, k mes regime, ir mus paius yra suk rusi minties energija. G a l i m a ivardinti milijonus daikt, pradedant nuo primityvaus nagio ir baigiant kosminiu laivu, - visada pirmiausia kildavo mintis sukurti t ar kit daikt. Vaizduot kuria material daikt mums neregimoje erdvje, mes dar nematome jo materializavimosi, bet tai visikai nereikia, kad io daikto dar nra. Jis jau sukur tas mini erdvje, o tai daug svarbiau, negu po to vykstantis materializavimas. Kosmin laiv mintimis stato vienas ar keletas mo ni. M e s jo dar nematome, negalime paiupinti, taiau jis jau egzistuoja! Egzistuoja mums neregimoje plotmje, o paskui materializuojasi, gaudamas ms regjimui matom form. Kas yra svarbiausia kuriant kosmin laiv? Iradjo, konstruktoriaus mintis, ar tai, k daro darbininkas, tekin damas detales pagal j a m duotus brinius? i n o m a , iuo atveju tikrai btinas kiekvienos ries darbas, taiau minties pirmumas vis dlto neabejotinas. Real kosmin laiv gali itikti avarija, ir jos prieas tis visada bus ne kokios nors detals brokas, o netiksliai suveikusi mintis. Paprastais odiais tariant, ne viskas buvo apgalvota. Mintimis galima i anksto numatyti visas galimas avarijas. M i n i a i nra negalim numatyti situacij. Ta-

SAVO LIKIM S U K U R I A M PATYS

m o g a u s likimas! D a u g u m a moni prat manyti, kad likim lemia kakas, esantis auktybse. O tas ka kas tiesiog kiekvienam mogui yra davs naudotis pai stipriausi Visatos energij, gebani ir jos turtojo liki m formuoti, ir naujas galaktikas kurti. Si e n e r g i j a - t a i mogaus mintis.

Vladimiras

M e g r e

. 1 . 4

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

15

G y v y b s

e n e r g i j ,1

i a u avarij, visokeriop gedim vis dlto pasitaiko. Kodl? Dl to, kad bna paskubta materializuoti, neda vus miniai ubaigti projekto. Taigi, savarankikai pamsts, kiekvienas gali pats sitikinti tokios ivados teisingumu: visi nuo neatmenam laik e m j e pagaminti daiktai yra minties materializavi mas. D a b a r btina suvokti, jog absoliuiai visos gyveni mikos situacijos, tarp j ir pats gyvenimas pirmiausia formuojasi mintyse. M u m s regim gyvosios gamtos pasaul, tarp j ir pat i n o m , suformavo pirmaprad D i e v o mintis. m o g u s , kaip ir D i e v a s , sugeba savo mintimi for muoti ir naujus daiktus, ir savo paties gyvenimo vykius. Jeigu js mintis dar menkai teivystyta arba dl koki nors prieasi negali naudotis jai bdinga energi ja ir greiiu, tai js gyvenimo situacijoms turs poveikio svetima mintis, galimas dalykas, js artimj, pastam, be to, jus veiks sivyravusios visuomens nuostatos. Taiau ir antruoju atveju js g y v e n i m o situacijas pirmiausia surikiuoja mogaus mintis. Ir js patys kalti, jei supaniojote, kalinote savo mint, paklusdami kito mogaus mini valiai, nes tada jau nuo to mogaus priklauso js neskms arba skm. Patvirtinti tai, kas pasakyta, gali daugyb gyvenimi k pavyzdi. Pagalvokite, k dar garsus artistas, kol dar toks nebuvo? i n o m a , jis pirmiausia svajojo apie tai, paskui mintimis suplanavo, kaip t svajon pasieks, ir pradjo veikti: saviveikla, atitinkamos mokslo staigos, darbas teatre, kinostudijoje ar filharmonijoje. M a n gali kas nors atkirsti, kad visi svajojame tapti pasaulinio garso artistais, bet tokiais tampa tik vienetai, o kai kas apskritai bna priverstas iekotis darbo kitoje srityje, nesusijusioje su artisto karjera: alia svajons dar btina turti ir talent. Taip, btina. Taiau talent juk irgi sukuria minties galios. Fiziniai ir dvasiniai duomenys? i n o m a , jie svarbs. Taiau v l g i - m i n t i s ne tokia kvaila, kad nuteikt mo g, netekus koj, kurti planus, kaip stoti baleto mokykl.

Kaipgi taip, gali pagalvoti skaitytojas, jeigu viskas, net ms profesija, ms gerov priklausyt nuo ms pai m i n i , tada visi turtume bti yms ir turtingi, nebt apgailtinai g y v e n a n i skurdi, kurie rausiasi iuklynuose, kad kaip nors pramist. K gi, nueikime tikr iuklyn.

MINTYS A P I E IUKLYN
A tai padariau tai kaip. Nesiskutau kelet d i e n , kad veidas bt apeps, susivliau plaukus, pasiskoli nau i pastamo daytojo senus darbinius drabuius ir, pasims polietilenin maiel, susirads tinkam pagal, prijau prie vieno iukli konteinerio. Parausiau iukles pagaliu, radau kelet tui buteli, susidjau juos maiel ir nujau prie kito iukli konteinerio, stovinio alia gretimo namo. M a n o pastangos nenujo veltui. Prie antrojo iukli konteinerio m a n e kone upuol vyrikis su metaliniu virbu rankoje. - N e l i e s k , kas ne t a v o , - p a s a k jis tonu, b y l o j a n i u , kad nepaks joki prietaravim. - V a d i n a s i , ia tavo teritorija? - paklausiau a ramiai, engteljs kiek atokiau, ir atidaviau jam savo maiel su tuiais buteliais. - O kieno gi daugiau? - jau nebe taip agresyviai atsak vyrikis, pasim m a n o maiel ir, nebekreipdamas m a n e dmesio, pradjo naryti virbu po iukles. - G a l parodysi, kurie ia iuklynai niekieno? - pa klausiau a ir pridriau: - Statau puslitr. - Baltaks, - atsigr m a n e neoficialusis iukli konteinerio savininkas. A nujau parduotuv, nusipirkau butel degtins, iokio tokio ukandio. Begerdami degtin susipainome, ir Pavelas papasakojo apie savo verslo gudrybes, o j i tikro buvo nemaai. Svarbu inoti, kokiomis dienomis reikia bti itin aky lam, kad nelst tokie visur nos kaiiojantys tipai kaip a ir nepasiglemt tavo nuosavybs. Tai dienos po ven i , kai buteli imetama y p a daug. Taip pat btina

V I .1 d i m i r a s

M c g ro

Gyvybs

energija

Vladimiras

M e R r e

G y v y I) s

energija

inoti, kokiuose imestuose daiktuose yra spalvotj me tal, kaip juos surinkti. Kuriame primimo punkte d a u giau m o k a m a u stiklo tar ir spalvotuosius metalus, kur dti imestus, bet dar tinkamus dvti drabuius. A bandiau kalb nukreipti kitas temas. Pavelas galjo pasamprotauti ir ireikti savo n u o m o n apie politik, vyriausyb, taiau tai jam buvo daug maiau domu. Jo mintys sukosi tik apie vien dalyk a p i e iukli konteinerius. N o r d a m a s galutinai tuo sitikinti, a jam pasiliau tai k: - Z i n a i , Pavelai, ia vienas vyras netoliese statosi n a m , j a m iem reikia sarg, o jeigu jam padtum ir statyti, tai dar ir primokt. Ir maisto tau kaip sargui vis laik duot. Jo vairuotojas kiekvien savait ten atvea bulvi, svogn, kruop. T u - g e r a s vyras, jis tave priims. J e i nori, galsime nueiti pas j ir pasikalbsim. A p g i r t - k a i p prasta - pasidarme draugai. Todl man dar labiau netiktas pasirod staigus jo nuotaikos pasi keitimas. I pradi Pavelas gal koki pus minuts kak temptai mst. Paskui nedraugikai, tyldamas m a d a u g dar pus minuts tiriamai velg m a n e ir galiausiai idro: - M a n a i , kad a igriau ir nieko nebesuprantu? K tu ia, rupe, sumanei: m a n e , vadinasi, sargauti istum si, o m a n o konteineriuose pats viepatausi? Jis netgi nepaklaus, koks bt sargo atlyginimas, kur j a m bt duota gyventi, kokius dar konkreius darbus reikt padaryti, kad bt galima usidirbti papildomai. Jo mintyse buvo tik konteineriai, tik tai, kaip geriau jais pasinaudoti, kaip apsisaugoti nuo konkurent. Va ir ieina, kad mogus pats nukreipia savo mintis iuklynus kaip savo egzistencijos pagrindus ir pats eina paskui savo mintis. G a l i m a ia pateikti tiek ir tiek pavyzdi, patvirtinan i , kad vis daikt, gyvenimik situacij, socialini reikini krimo uuomazga - tai minties energija. S a v o paties mintimis vienas mogus gali^ daryti po veik kitam. Tai liudija ir senovins sakms. tai k apie mogaus minties energij m a n papasakojo Anastasijos senelis.

MONA - DIEVAIT
- T a i p , Vladimirai, mogaus mintis turi nepranoksta mos energijos. Daugel tokios energijos krimo apraik mons laiko kerais arba m a n o , kad tai stebuklai, ku riuos, anot j , daro Auktesniosios Jgos. Pavyzdiui, yra stebukling ikon. O kodl jos mai pasidar stebuklingos? Kodl mai pasidar stebuklinga medin lenta su mogaus nutapytu atvaizdu? Taip vyks ta tada, kai mogus, tapantis ikon, deda j daug psichins energijos. Paskui tie, kurie j iri, prideda savosios. Ikona, prie kurios visi meldiasi, tai ikona, kuri dta daug moni minties energijos. S e n o v j e ikon tapytojai inojo, kokios yra energijos galios. Ketindami imtis io darbo, meistrai pirmiausia badaudavo, valydami savo organizm nuo visoki nerei kaling atliek ir tuo sustiprindami savo mintis. Paskui jie pasiekdavo bsen, kuri galima nusakyti kaip nuto lim nuo aplinkos, abejingum aplinkai, ir koncentruo d a v o savyje energij tik vien darb - ikonos t a p y m . Kai ikona bdavo visikai baigta, meistrai ilgai irdavo tai, k sukr. tai todl ir pasitaikydavo stebukl. B n a , kad mons regi nepaprastus reginius, vieno kius ar kitokius angelus. Taiau atkreipkite dmes, visa da mons mato tik tai, apie k galvoja. Visada regi tik t esybi pavidalus, kuriomis tiki. Krikionys, pavyzdiui, regi tik savo ventuosius. M u s u l m o n a i - t i k savo. itaip bna todl, kad jie regi tai, kas suprojektuota j p a i minties arba kolektyvins minties. Dar prie pusantro tkstanio met b u v o m o n i , kurie suprato, kokia yra m i n i energijos galia ir savy bs. J i e kr apie tai sakmes. N o r i , a vien toki papasakosiu? - Noriu. - S e n o v i n kalb a joje pakeisiu iuolaikine, ir daik tus, kurie minimi, pakeisiu iuolaikikais, kad bt leng viau suprasti. Tik pasakyk, k iandien daniausiai daro vyras, kuris jau nebe pirmi metai yra veds? K jis veikia, kai pargrta namo?
2. 2341

V I j tl i m i r .1 s M e R r

18

G y v y b s

energija

V I i ci i m i r j s M e R r e

. 1 . 9

G v v y Ii s

energija

- N a , dauguma vyr, jeigu negeria, tai sdasi prie televizoriaus, skaito laikrat, iri televizori. G a l i ine ti iukles, jei mona paprao. - O moterys? - T a i g i aiku, k daro moterys - virtuvje taiso vaka rien, paskui plauna indus. - A h a . Dabar bus lengva senovin sakm paversti iuolaikine.
* k k

G y v e n o kart du paprasti mons: vyras ir mona, Jelena ir Ivanas. Pargrta vyras i darbo, fotel prie televizoriaus atsisda, laikrat skaito. Jo mona Jelena taiso vakarien. P a d u o d a vyrui vakarien ir niurna, kad jis namuose nieko doro nepadaro, pinig maai teudirba... Ivan monos niurnjimas erzina. Teisyb, iurkiais odiais jis neatsikerta, taiau pats sau vis galvoja: Kokia ji apsileidusi, niurgzli ir dar m a n e moko. O juk tuoj po vestuvi buvo visikai kitokia, grai, meilinga". Vien kart, kai niurzganti mona pareikalavo, kad Ivanas inet iukles, jis nenorom atsitrauk nuo tele vizoriaus ir ijo kiem. G r d a m a s stabteljo prie n a m o dur ir mintyse kreipsi D i e v : - D i e v e mano, D i e v e m a n o ! N e k a i p m a n o gyvenimas susiklost. Nejaugi vis savo amel tursiu vargti su tokia niurgzlia ir negraia mona? Argi tai gyvenimas? Tikra kankyn! Ir mai Ivanas igirdo tyl D i e v o bals: - S n a u , galiau tau padti, jei kit mon duoiau tau - dievait daili, bet kai kaimynai pamatyt taip netiktai pasikeitus likim tavo, prarast am i to di dio nustebimo. i n a i , veriau mes padarykim itaip: a tavo m o n keisiu po truput, dievaits dvasi po truput jai diegsiu ir ivaizd suteiksiu vis graesn. Taiau atmink, jei nori tu gyvent alia dievaits, tai tavo elgesys juk irgi turi bt dievaits vertas. - D i e v u l i , ai. Kiekvienas vyras dl dievaits pakeisti gali savo elges. Tik pasakyk: kada pradsi keisti mano mon? - T r u p u t A pakeisiu j tuoj pat. Paskui kas valand l keisiu j ger.

Vos tik n a m o parjs, tuoj Ivanas minkt fotel sdo ir laikrat pasim, ir televizori vl jung. Va tik skaityt j a m nesinori, nerpi kakodl ir kinas, taip knieti vilgtelt ar jau pasikeit m o n a nors truputl? Jis atsistojo, duris virtuvn atidar, peiu atsirm stakt ir m atidiai stebti savo mon. O ji stovjo nugara j, mazgojo indus, nes po vakariens indai buvo lik dar nesumazgoti. Urnai pajutus vyro vilgsn, atsigr Jelena duris. J vilgsniai susitiko. Ivanas nuvelg Jelen nuo koj lig galvos ir atsiduso mintyse: O ne, nesikeiia m o n a manoji anei kiek". Jelena mat, kaip neprastai jai vyras atidus, bet nieko nesuprato. Tik plaukus pasitais, raudonis plykste ljo skruostuos jai, ir ji paklaus: - K o tu, Ivanai, itaip atidiai iri? Nesugalvojo vyras, k jai pasakyti, sumio ir n pats nepasijuto, kaip pasak: - G a l tau padt suplauti indus? Va kakodl a pagalvojau... - T u ? Indus? M a n padt nortum? - paklaus tyliai jo mona nustebus ir nusirio greit prijuost itepliot, matai, a jau suploviau. Tik pamanykit, akyse ji keiias, - Ivanas p a g a l v o j o , mai graesn pasidar". Ir m indus luostyt. Rytojaus dien tuoj po darbo n a m o Ivanas parskub jo. Ak, nekantravo pairt, kaip jo mona niurnekl palengva dievaite virsta. O gal jinai vakar jau beveik dievait? Tik a toksai kaip ir pirma, a nepasikeiiau n kiek. D l viso ko gli nupirksiu, kad prie dievait neatrodyiau stuobrys". Vos namuose duris atvrs, apstulbo jis tarytum u kertas. Jelena prieais j stovjo su ieigine suknele, su ta, kuri gal prie metus jisai nupirks buvo. Plaukai tvarkingai suukuoti, ir kaspinas plaukuos. Sumis ne vikriai atkio jis gles, neatitraukdamas aki. Jelena p a m gles ir aikteljo tyliai, ir iraudo, nuleidusi blakstienas.

V I a d i m i r a s M e g r e

20

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

21

Gyvybs

energija

A k , nuostabios blakstienos t d i e v a i i . Jinai - die vait! Koks velnumas! Koks jos nepaprastas vidinis gro is, kokia jinai stotinga!" Pavelgs kambarin Ivanas aikteljo tyliai, nes pama t, kad ant stalo idliotas ventikas servizas, ir vaks dega d v i , ir taurs stovi, ir valgi dieviki kvapsniai... Kai jis u stalo atsisdo, Jelena atsisdo prieais, bet tuoj paoko: - D o v a n o k , a umirau tau televizori jungti, o va ir laikraiai viei. - Nereikia televizoriaus, o laikrai taip pat skaityti nesinori, - atsak nuoirdiai Ivanas. - G e r i a u papasakok, kaip tu nortumei rytoj praleisti dien, nes juk etadie nis rytoj. Visai apstulbusi Jelena j paklaus savo ruotu: - O tu? - M a t a i , proga man pasitaik: du bilietus teatran nupirkau. Taiau pirmiausia gal sutiksi su manim pa vaiktinti po parduotuves. J e i mes jau e i n a m teatr, tai ne pro al bus nueit parduotuv ir nusipirkt teatrui tinkam suknel. K a d kiek, Ivanas bt ir idros slaptinguosius o dius: dievaitei tinkam suknel", sumio, pavelg j ir aikteljo v l . Dievait prieais j sdjo. Spindjo veidas jai i laims, ir blizgjo akys. Lengvut ypsena lyg slp klausim nebyl. O D i e v e , koks graumas t d i e v a i i ! Jei taip toliau gras jinai kasdien, ar a stengsiu bt jos v e r t a s ? - t a i p Ivanas mst, ir mai kaip aibas j mintis nuvr: Suspti reikia! Taip, suspt, kol dar alia dievait. Turiu jos paprayti, melsti, kad sulauktume vaikelio. Vaikelis bt m u d v i e j - i r m a n o , ir graiausios i dievaii". - I v a n a i , apie k mstai? M a t a u i veido, susijaudins e s i , - J e l e n a kreipsi vyr. O j a m irdis suvirpo: kaipgi isakyt, koksai trokimas kilo jam? Ar juokas - kdikio prayti i dievaits? Tokios j a m D i e v a s neadjo dovanos. Ir neinodamas, kokius odius parinkt, Ivanas atsistojo, stalties peiodamas, irauds visas, ir pasak:

- N e i n a u . . . Ar galima... Bet a... tau pasakyt nor jau... jau seniai... A troktu, kad vaikelis m u d v i e m gimt, graiausioji dievaite. Prijo prie Ivano jo m o n a . I jos aki meiling laims aara per skruost nusirito. m o n a udjo rank vyrui ant peties, ir j nudegino alsavimo kaitra. A k , ir naktel b u v o ! Ak, tas rytas! Ta diena! Kaip nuostabu gyventi su dievaite!" - Ivanas mst, antrj vaikait aprengdamas pavaiktinti.

* * *

- A r suvokei, kokia itos sakms prasm, Vladimirai? - Puikiausiai suvokiau. D i e v a s Ivanui nepadjo. J a m tiesiog pasigirdo D i e v o balsas. Ivanas mon pavert dievaite savo paties mintimis. - i n o m a , tai teisyb: savo mintimis Ivanas susikr laim. m o n jis pavert dievaite ir pats pasikeit. Bet D i e v a s jam padjo. - Kada? - Dar tada, kai D i e v a s kiekvienam atidav visk, tada, kai mst, kaip sukurti m o g , ir j kr. Ir paai kino tai pirmam i sukurtj. Tik prisiminki i P a s a u l i o sukrimo", k pasak D i e v a s : S n a u , esi tu gyvastis neblstanti, tu aminas, nes tavo siela turi kuriani svajoni". Vladimirai, ie odiai ir dabar byloja ties. Kiekvie nas ms turime svajoni krybing. Ir skiriams tik t svajoni kryptimi. k jos nukreiptos? Ir ar stipri mintis ir jos energija dabar g y v e n a n i sn ir dukter?

O J K DABAR KRYPSTA J S MINTYS?

Nevarginsiu skaitytojo vis naujais pavyzdiais, kiek vienas kaip pavyzd pasims savo gyvenim, gali pats isiaikinti, kokias jo bties atkarpas sukr jo mintys, o kokias - svetimos. Kad nebereikt prie io klausimo grti, kaip pagrind priimkime akivaizd dalyk: absoliut minties pirmum. J a u sakiau: tiems, kam pasiseks tai ne tik suvokti, bet ir pajausti, atsivers daugelis pasaulio sandaros paslapi.

Vladimiras

M e s r e

22

C y v y I) s

energija

Vladimiras

M e g r e

23

G y v y b s

energija

Pirmiausia aikiai ir nuosekliai suvoksite, kaip pasaulis buvo sukurtas. D i e v a s , pasinaudodamas svajons ir savo m i n i energija, sukr pasaul, kuriame mes gyvenam. Sukr mog, dav jam visik veiksm laisv, apdovanojo itin stipria energija, gebania kurti panaius pasaulius, o gal bt net tokius, kurie savo tobulumu pranoksta emikj. Norint sukurti naujus pasaulius arba tobulinti jau esam, mogaus minties greitis btinai turi atitikti D i e v o m i n i greit. Taiau iandien, vos pavelg monijos kuriam pasaul, aikiai matome, kad jis netobulas, be to, vis labiau grsmingas. Taigi vyksta aikus smons degradavimas, tiksliau sakant, maja mstymo greitis. Patys pirmieji mons mintyjo taip greitai kaip ir D i e v a s . Kitaip n bti negaljo, nes Dievas kaip ir kiekvienas krjas - tvas, be abejo, n neman sukurti savo vaik prastesn negu Jis pats. Tad kokios jgos gali paveikti mogaus smon ir nukreipti j degradavimo keliu? Jei kas nors tai pajgia, vadinasi, jis savo mini energija pranoksta ir m o g , ir D i e v . Taiau tokios btybs nra nei e m j e , nei ko kioje kitoje plotmje. teigin rodyti labai paprasta. Jeigu bt egzistavusi btyb, kurios mini greitis didesnis negu mogaus, tai ji seniai bt sukrusi savo pasaul, kur ir dabar maty tume. Nukreipti kita linkme, pajungti mogaus mini ener gij gali tik kitas mogus savo mintimis. Kitaip sakant, tas, kuris geba mstyti greiiau negu kiti ir usigeidia kitus pajungti sau, taip ir gali padaryti, kai aplinkybs susiklosto palankiai. D a b a r monijos mstym yra sau pajung Egipto y n i palikuonys, kurie isaugojo v a i z d u m o mokslo pa grindus ir tam tikrais pratimais palaiko gebjim mstyti kur kas greiiau, negu kad msto dauguma e m j e g y v e n a n i moni. Esama aplinkybi, patvirtinani, kad viskas yra b tent taip. Taiau taip pat yra mogus, kuris pasirod galintis netgi pats vienas pasiprieinti yniams.

i n o m a , a kalbu apie Sibiro taigos atsiskyrl A n a s tasij. Ir sidmkite, ji pasiekia a p i u o p i a m rezultat ne kokios nors kariuomens padedama, ne pasinaudoda ma kokiais supertechnikos prietaisais, o vien savo m i n i galia. Tai, kad drauge su naujo tkstantmeio pradia mo nija engia pirmus ingsnius nuostabios dievikos c i v i lizacijos pasaul, man asmenikai yra neginijamas fak tas. Tad noriu ir su skaitytojais pasidalinti diugiomis iniomis. Turiu informacijos, kad susiformavo keletas n u o kits kito nepriklausom mokslinink kolektyv, kurie sava rankikai msi kurti valstybs vystymosi program, valstybs, kurios vaizd sukr Anastasija. ias progra mas sudarinja ir mons, turintys mokslinius laipsnius, ir studentai. N o r d a m i paruoti detali program, madaug dvejus trejus metus turi atkakliai dirbti daugyb specialist. Taiau pirmuosius poymius js galite pamatyti jau da bar. Pavyzdiui, internete, svetainje www.Anastasia.ru, i spausdintas Ukrainos universiteto ketvirto kurso students referatas, kuriame pateikiama Ukrainos vystymosi progra ma, pagrsta Anastasijos idjomis apie gimins sodybas. Bsim gyvenviei tvarkymosi status suprojektav at siunia mons i vairi N V S ali ir srii. Nesiimu sprsti, tobulas ar nelabai tobulas ukrainie ts students referatas, bet jis reikmingas jau v i e n dl to, kad yra ispausdintas pirmas. Labai svarbus ir tas faktas, kad mokslininkai m kurti ias programas ne kam nors usakius, o dl to, kad toks noras kilo j pai irdyse. J a u gal visai netrukus galsite susipainti su j fun damentaliais darbais ir tuos darbus aptarti. M a n a u , jie bus pateikti vieam svarstymui ir juos visus jungs ben dras pavadinimas - N a c i o n a l i n idja". ias eilutes a biau galjs parayti jau ijusioje savo knygoje, toje vietoj, kur ubaigiamas pokalbis su Anastasijos seneliu. Neparaiau. M a n i a u , kad dar anksti. Ir taip daug kas laikosi n u o m o n s , kad tai, k Anastasija

Vladimiras

M e g r e

. 24

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

25

Gyvy h s

energija

kuria, yra balansavimas ant fantastikos ar pasak ribos. O pokalbis su seneliu atskleid dar neprastesnius reikinius negu anksiau Anastasijos pademonstruotieji. Ties sakant, per pokalb pati Anastasija atsiskleid m u m s naujaip. Dabar, kai monijos istorijos vykiai tarytum patvirtina Sibiro taigoje pasakytas Anastasijos mintis, a pateiksiu iia dal pokalbio su sibirieiu senoliu.

POKALBIS SU ANASTASIJOS SENELIU

Su Anastasijos seneliu kalbjausi jau kit dien po jos prosenelio mirties. Paprastai, kai i io gyvenimo pasitraukia mums arti mas mogus, visi ireikia savo uuojaut. Pastaruoju metu Anastasijos senelis n ingsnio nesitrauk nuo savo tvo. Dabar, kai jis liko vienas, nusprendiau j susirasti, pasinekti, kad atitraukiau nuo lidn m i n i . N u m a niau, kur jis gali bti, ir nujau gretim proguml. Anastasijos senelis nejuddamas stovjo progumls pakraty, klaussi, kaip medio akose iulba kedrinuks, ir irjo jas. Vilkjo senelis ilgais markiniais, nu megztais i dilgli plau ir sujuostais virve, buvo basas. i n o j a u , kad taigos gyventojai neprat pertraukti kits kito susimstym. Ir jau pradjau suprasti, kokio aukto lygio i bendravimo kultra. Ji byloja apie pagarb kito mogaus mintims. Po kiek laiko Anastasijos senelis atsigr ir eng m a n o pusn. Kai prisiartino, jo v e i d e sielvarto nepama i a u , jis buvo nepaprastai taurus. - Sveikas, - senelis p a d a v m a n rank, mudu pasisveikinom. Kalbdamasis jis visada vartodavo iuolaiki kus, danai net visikai buitinius odius. Kartais juokau d a v o , iek tiek pasiaipydamas i mans. Taiau neu gauliai. Prieingai, jis elgsi taip maloniai, jog atrod, kad bendrauji su savo giminaiiu. Ir kalbtis su juo b u v o galima kuo paprasiausiai, bet kuria tema, net apie tai, a p i e k vyrai prat kalbtis negirdint moterims.

Be abejo, daugel gebjim Anastasija paveldjo i savo tv ir protvi ir, inoma, i senelio, tiesiogiai dalyvavusio jos aukljime. Kokios gi inios apie gyvenim, kokie gebjimai slypi irdyje io ilaplaukio senolio, igyvenusio jau daugiau nei imt met, isaugojusio proto viesum ir jaunatvik valum? Su manimi jis kalba visai papras tais odiais, taiau kart klausiausi, kaip jis kalbasi su savo tvu. Daugiau kaip puss odi niekada nebuvau girdjs. Vadinasi, bendraudamas su kuo nors kitu, jis i pagarbos savo panekovui vartoja tik jo leksik ir jo manier kalbti. - N a , ir kaip ten jums sekasi? Kaip gyvena tavo civilizuota bendruomen? Ar jau bunda? - paklaus sene lis ypsodamasis. - Sekasi normaliai, - atsakiau. - Mokslininkai susido mjo Anastasijos idjomis. vairios j grups kuria pro gramas Anastasijos teigini pagrindu. ios programos kuriamos ne tik Rusijoje, bet ir kitose valstybse. Taiau kada, Anastasijos odiais tariant, nuostabiausios permai nos vyks ms ir kitose alyse, kol kas dar neaiku. - Viskas jau vyko, V l a d i m i r a i . Tai, kas svarbiausia, jau padaryta. - O k js turite omeny, sakydamas kas svarbiausia"? - A n a s t a s i j a sukr bsimosios valstybs vaizd ir tai padar, kaip yra pratusi, itin kruopiai, apmstydama smulkiausias detales ir situacijas gyvendinant mint atei ties realybje. Dabar tu ir daugelis moni regsite, kaip materializuojasi nuostabioji ateitis. Jos mini energija nepaprastai stipri, ir savo galingu mu erdvje jai niekas neprilygsta. Tobula ir konkreti jos m i n i energija, bet svarbiau sia tai, kad jai vis daugiau galios suteikia kit m o n i mintys. Dabar Anastasija ne viena. Va tu sakai, kad mokslininkai vairiose alyse kuria valstybines programas jos m i n i pagrindu, verslininkai ima statyti sodybas, d a u g y b senesni ir jaunesni mo ni prim ird jos mintis ir kuria savas. Daugybs moni mintys susijungdamos spinduliuoja erdv neregtos galios energij, ir i energija materia-

Vladimiras

M e g r e

26

Gyvybs

energija

Vladimiras

M e g r e

27

G y v y b s

energija

lizuoja nuostabi ateit. D a b a r jau vyksta paskiros to materializavimo apraikos. - O jeigu kas nors piktavalikai prads kliudyti atei ties siknijimui? Pavyzdiui, yniai, kurie dabar valdo pasaul, pats vyriausiasis ynys prads kliudyti? - Jis nekliudys, jis pads. - Kodl js taip manote? - Girdjau jo pokalb ir maiau jo mintis. - Kok pokalb, k matte? - Vladimirai, tikriausiai jau esi suvoks, kad m a n o tvas b u v o vienas t ei yni. - M a n n galv tai nebuvo atj. - O galjo ateiti. Nors, antra vertus, iorinis papras tumas, mokjimas slpti savo gabumus ir galimybes vienas i j galios pagrind. J i e m s nra ko pstis dl savo ginkl galios, kaip kad daro dideli valstybi v a d o v a i . Jie gali laisvai nukreipti savo ginklus kur tik panorj, nukreipdami valstybi v a d o v mintis, sukurdami atitinkamas aplinkybes. Paga liau jie niekada nra ikl sau tokio tikslo - vieai girtis. Svarbiausias, slaptas j tikslas per daugel tkstantme i b u v o dialogas su D i e v u . To siekdami jie nebijojo D i e v o kerto, inodami, kad D i e v a s , suteiks kiekvienam visik laisv, savo nusista t y m o nelauys. y n i a i vald monij, kankino j, drauge rodydami D i e v u i , kad jie u visus kitus gabesni, kad nuo j priklauso e m s civilizacijos likimas. Tokiomis slygomis, j m a n y m u , Dievas turs pradti dialog su jais. Taiau dialogas nevyko. Ir dabar pasidar aiku, kodl yniai tokio dialogo su D i e v u n negaljo pradti.

kams tebra mslingi ir nepaaikinami. Taiau to ugninio kamuolio galyb ir jam buvo nesuvokiama. Nesuvokiamoji energija galjo per vien akies mirks n mautmis kibirktlmis pairti erdvje ir taip pat aibikai susiburti vien daikt. Isivers i ugninio kamuolio plonutlis spinduliukas galjo per akies mirksn sutrupinti didiul akmen, uol smulkiausias smilteles. Tas pats spinduliukas gebjo velniai palytti vabaliu ko kojel, kai tas vabaliukas ropinja po gls iedlap, nei vabaliukui, nei glei nepakenkdamas. Bet tai kas svarbiausia ir ko protas tiesiog nesuima: is nepaprastai galingos energijos grynuolis reaguodavo maosios Anastasijos jausmus ir trokimus. Vadinasi, jis turjo ir jausm, ir m i n i . Turti mini pilnatv bdinga tik mogui. Taiau ugninis kamuolys nra mogus. O jei taip, tai kas jis? Kodl turi mogui bding jausm? Ir i kur tokia didiul jo galia ir galyb? A tau papasakojau, ir tu apraei savo knygoje, kaip jis atitinkamose vietose keit e m s trauk, kai Anasta sija moksi vaikioti, kaip, paerdamas i savs tkstan ius spinduliuk, ukuodavo maajai mergytei g a l v e l jos auksaspalvius plaukus. Tvas nujaut, koki jg raika gali bti is ugninis, galingas ir mstantis kamuolys, taiau niekada balsu nra apie tai usimins. Nuojautai btinas patvirtinimas. Kai Anastasija pagjo, mes kart igirdome j ne kantis su kamuoliu. Kamuolys nepratar n odio, ta i a u jis reagavo vaiko odius savo veiksmais. Tvas paklaus Anastasija, k ji mananti apie kamuo l, o ji atsak trumpai: Jis geras". Tokio atsakymo tvui nepakako, bet daugiau jis nieko su ja apie kamuol nesinekjo nei tada, nei v l i a u , metams bgant. Sprendiant i pirminio atsakymo, buvo aiku: A n a s tasija neturi noro logikai apibdinti ugnin kamuol ar kok jo veiksm, vadinasi, greiiausiai ji bendrauja su juo per savo jausmus. Ir vis dlto m a n o tvui kakodl b u v o svarbu permanyti, k reikia is Anastasijos bendra vimas su kamuoliu.

AI
Po to, kai maoji Anastasija gim ir kai ji liko be tv visai dar maut, dar nemokjo vaikioti, alia jos retkariais pradjo rodytis ugninis kamuolys. M a n o tvas, kaip ir kiti yniai, iman daug gamtos reikini, tarp j ir tuos, kurie dabartiniams mokslinin-

Vladimiras

Megre

28

G y v y b s

energija

V I a d i m i r a s

Megre

. 29 *

G y v y b s

energija

N u o pat pirmos kamuolio pasirodymo akimirkos t vas liovsi dalyvavs yni veikloje ir sutelk savo pastangas iai paslapiai minti. y n i a i moka rasti patvirtinim savo spjimams arba spjimus atmesti. Reikia apie neinom reikin paskelbti vieai, kuo tiksliau j nusakant, ir laukti, kaip reaguos mons, kaip jie tai pairs. B e j e , t moni negali ma kamantinti, negalima duoti jiems uduoi ireikti savo n u o m o n . Apibrimai turi rastis laisvai, jausm plotmje, ne tik proto, tada jie bus tiksliausi. Paskui, v y k d y d a m a s tvo praym, a papasakojau tau apie Anastasijos vaikyst, tarp kit vyki nepamir damas ir jos bendravimo su slaptinguoju reikiniu. Tu tai apraei knygoje, neikreipei nieko, k i mans girdjai, i r , - o tai itin s v a r b u , - p a t s nepridrei joki savo ivad. Susijaudin mes laukme m o n i , tai yra skaitytoj reakcijos. Ji nedels pasireikti, ir tai b u v o ne tik paprasti pasisakymai, bet ir emocingi jausm plipsniai. m o n s kalbjo ir ra tai, k daugel met spjo esant ir mano tvas, tik v a , kaip sakiau, jisai savo nuomons nereik garsiai, slp j nuo kit yni. Tu ispausdinai skaitytoj eilraius, kurie plauk tiesiog i j irdi, o ne pagal kieno nors usakym. Priminsiu tau vieno j pradi: Gimimo Dievas Dukrelei dien pasirod savo, Nastenkai

mielai...

Tie odiai buvo tvui tarsi jo spjimo patvirtinimas: ugninis kamuolys, protarpiais vis bendraujantis su Anastasija, yra ne kas kita, kaip vienas i D i e v o apsireikim. D i e v o apsireikim daug, bet kuri o l e l - J o mini apraika. Taiau ugninis kamuolys b u v o jei ir ne pats svarbiausias, tai didiulis, sukoncentruotas i daugybs apraik apsireikimas, suimantis save net proto ir jausm energijas. Ir tai kart... Tai atsitiko jau po to, kai tu buvai paras penkias knygas, kai jau b u v o ispausdintas, o tiksliau tariant tarytum ugniniu kardu perskrod tam-

si'erdv jos e m o c i j plipsnis, ireiktas taip: Tu pasi ruok, piktybe, dingti i ios ems, upulk mane..." Anastasijos lpose odiai gauna ne tik odi pras m . Tu, ir ne tik tu ne kart galjote tuo sitikinti. Ir piktyb su neregima energija pradjo Anastasij atakuoti. Ir pradjo rastis balti ratai, ol ibaldavo. Kartais, bdavo, akimirksniui Anastasij netenka smons. Ir mes neinome, kaip jai padti. I ms neprao vaikait pagalbos. O jei neprao, vadinasi, jai btin btiniausiai reikia visk itverti paiai. Pastaruoju metu mums krito ak, kad ji atakuojama vis stipriau. Sakytum piktyb savo agonijoj tta ir puola i paskutinij. Taiau drauge augo ir ms vaikaits stipryb. Pasta ruoju metu ji tik suvirpa nuo besikartojani smgi ir eina eero pakrant. Kakokiu slaptingu bdu eero v a n d u o jai greitai jgas sugraina. Ji ir pliukenasi vandeny, ir nardo, ir ilipa i jo pilna jg kaip anksiau. Taiau t dien, apie kuri noriu papasakoti, mes matme, kaip, gavusi paskutinius smgius, Anastasij pasuko eero link sverddama. Kai ji stabteljo ir prisiglaud prie kedro kamieno pailsti, tvas sunerims tar: kart vaikaitei ms at remti teko smg ne i paprastj. Sunku jai b u v o , pairk, auksiniuose plaukuos ila sruogel atsirado". Paskui mes matme, kaip, atsistmus nuo kamieno, ingsnel vien, antr eng Nastenka link eero ir vl susverdjo, sustojo. Ir sulig ta akimirka iniro i erdvs prie j ugninis kamuolys. Taiau kart tviskantys j a m e aibai vis keit spalv ir lyg ugnikalniai kokie viduj jo kunkuliavo. O tarpais staigiai neregim apvalkal skrosdavo ugnins rsios strls, srautai i kamuolio j versi ir nyko erdvje. Drauge is kamuolys, uuot majs, pagal diametr didjo v i s , - t a n k j o enkliai jo viduj energijos, jos vis stipriau ten kunkuliavo. Ir pats jis erdvje ne iaip kybojo, o kaip irdis pulsavo greitai - trauksi ir plts. Urnai sustingo lyg kak nusprends. Ir tkstan iai energij-aib isiver Anastasijos link.

Vladimiras

M eg r e

30

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e s r e

31

G y v y b s

energija

Kuri akimirk jinai, nusilpusi, suspjo rank kilstelt, nepastebjome nei a, nei tvas, nors ir akis iplt velgme tai, kas vyksta. i n o j o m e , k reikia tas jos m o s t a s , - j i stabd besiverianius jos link aibus. Kodl? Tada mes negaljom to suprasti. M u m s buvo aiku, kad sava energija slaptinga galjo kamuolys padti visikai atgauti jai jgas, ir tai ne viskas, jis galjo dar naujos energijos Anastasijai duoti, - tada jau jokie ipuoliai i aplinkos vaikaitei ms nebebt pavojingi. Taigi kodl ji pasiryo pasielgt savaip? Suvirpo tkstaniai jos besisiekiani viesij spin duliuk ir neprisiliet prie stovinios su pakelta ranka Anastasijos. J i e tai pradingdavo tam kunkuliuojaniam energij grynuoly, tai isiverdavo ir vl Anastasijos link skubdami, paskui sugrdavo prie jos neprisiliet. Staiga ltai ir meiliai itar jinai odius tiems spin duliams ir kamuoliui: - P r a a u tave, energijos savosios prover tu sulaikyk. Nepalytk mans. A tavo eere galiu jgas atgauti. M a n reikia tik prieit prie jo. Akimirksniu susigrino savo spindulius ugninis ka muolys ir suvirpjo, supulsavo kaip irdis. Auktyn aute iov, taip ybteljo, kad sakytum sprogo, ir vl suslgo. Jo spindulli miriadai mai pairo e m n ir dabar lytjo visk, kas buvo ant takelio, v e d a n i o eer, nuo pat Anastasijos koj. Suvito prie akis mums naujas reginys. Takelis m spinduliuot kaip milijonai stabi pulsuojani gli. Ir susidar arka - vaivorykt vairiaspalv ties taku nuo pat Anastasijos koj ligi eero. Tas kelio gaballis lig pat eero atrod kaip koks stabus paveikslas. Sakytum triumfo arka lauk jis praeinant mano Nastenkos. Ji eng ingsn, bet al. Ir njo ten, kur triumfo ark b u v o jai pastats kamuolys ugninis. Ltai prajo alimais, kol eer prijo, panr v a n d e n i n , paskui in r, ilsdamasi paguljo ant vandens, rankas atmetus, o paskui ramiai pradjo sau pliukentis, - gro jgos. Anastasijos elgesys, bendravimas su kamuoliu, o i ties tai su D i e v u , mums buvo nesuvokiamas.

Taiau paskui, tai, kas vyko, galima palygint su visos monijos smons sakytum perversmu ar su energij balanso pokyiu visoj Visatoj. Tai, kas tada vyko... Anastasija, ant drgno kno apsivilkusi suknut, ily gino kiekvien raukl rpestingai, susiglost plaukus, paskui rankas prispaud prie krtins ir praneko, - krei psi e r d v : - O, m a n o Tve, esantis visur, esu dukra tavoji e m j e tarp Tavo tobuliausi krini. A privalau nutraukt Visatoje esybi visokiausi gin dl to, ar Tavo kriniai i tikro tobuli, ar jie neturi koki trkum. O, T v e mano, esantis visur! Tu padarei, kaip a praiau, mans nepalytjai. Dabar jau nieks i j nepasakys, kad roj e m n galima grinti tik tada, kai Viepats visa itaisys, k taip netobulai sukr. Taiau taisyti Tau nereikia nieko. Isyk esi sukrs visk tobulai. A ne viena, o T v e , esantis visur! Yra Tavj dukr ir sn vairiuose p a s a u l i o ms kratuos. Ketinimai j viess ir tvirti. J i e e m e i sugrins ydji m stab pirmaprad. O , T v e ms, esantis visur! M e s - T a v o dukros, Tavo sns. M e s Tavo sukurti, mes - tobulyb. D a b a r parodysim visiems, k sugebam. Ir ms darbai tediugina tave. Kai Anastasija, itarus tuos odius, nutilo, ugninis kamuolys, erdvj kiek laiko nejudjs, e m y n it aibas puol. M a d a u g per tris metrus nuo Anastasijos jisai pairo milijonais maulyi kibirktli ir per akimirksn vl susiliejo viening visum. Taiau ta vieningoji visuma jau nebebuvo kamuolys ugninis. Prie Anastasija stovjo vaikas gal septyneri metuk pagal tai, kaip e m j e metus skaiiuoja mons. Ir pasakyt sunku, ar tai berniukas, ar mergait. Peius to vaiko gaub perregima skraist, melsva, iek tiek net violetin, tarytumei i ko. Plaukai pasklidomis sruoge lm gul ant p e i , o veidas spinduliavo, - mslus, pasitikintis savimi, taurus.

Vladimiras

Megre

32

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

33

G y v y b s

energija

N o r i a u pasakyti dar tiksliau, taiau jo iraikos neperduosi vien odiais, gali tiktai jausmais, o irdyje jausmai jau nebetilpo. Stovjo vaikas basas ant ols, taiau anei viena olel neatrod priminta. Anastasija j a m nusilenk, ant ems atsisdo, neatit raukdama aki nuo stabaus jo veido. Atrod, dar akimirka, ir vaikas puls j apkabinti. Taiau neatsitiko itaip. Vaikas Nastenkai nusiypsojo ir, stengdamasis aikiai tart kiekvien gars, tar: S n u m s ir dukroms dkui u gerus ketinimus". Paskui jisai itirpo erdvje, auktai padangje vl atsirado kamuolys, diaugsmingai vytintis viesa dar neregta. Jis aibikai apskriejo virum eero kelis ratus, paskui ilti lietaus laai dar minutes kelias gaivino plyn eer ir visa, kas tik aplinkui augo. G a i v a ta buvo gyvastinga. Keletas la nukrito man ant rankos, taiau ne nusirito, o itirpo, skleisdami palaim. M a n o tvas, kurs moka tvardytis ir niekada nebuvo pasimets, i tikro b u v o sukrstas. Tarytumei nesavas jo jis per taig, o a sekiau jam i paskos. Taip jo jis ilgai, paskui sustojo ir atsigr. Jo skruostu aara riedjo. O j a m , v i e n a m vyriausij yni, nebuvo prasta susigraudint, ir vis dlto tada maiau jo aaras. Paskui pasak tvas visikai tvirtai: Jinai steng! Perkl vaikait mones per tamsiausi laiko tarp. Po vis e m bus pastos grio sklos, - diugs laims siekiai". Ilgai ir pakiliai kalbjos tvas su m a n i m . Nesistebjo jis nei kamuolio veiksmais, nei tuo, kad D i e v o regimyb, galbt svarbiausias jo apsireikimas stojosi Anastasijai prie akis nelyginant vaikelis. y n y s juk m a n o tvas, ir ne iaip ynys, jisai gebjo i Visatos regimybi iskirti tai, kas i ties svarbiausia. O pats pavidalas jo visikai n e d o m i n o . Svarbiausia - erdvje ugimusi mintis. Anastasijos sukurta mintis nebuvo ireikta nuo pat pasaulio sukrimo, nebuvo atspindta jokiame traktate.

Be galo paprasta ir pakiliai nepaprasta, per j lig tolei inomi traktatai virto samprotavimais naiviais, neturin iais ninieko bendra su dievikumu, su jo e s m e . Anas tasija dieg ms smon t D i e v o suvokim, kurio visiems mums trko. - Koks gi tasai suvokimas?

DIEVO T I K J I M A S
Tu pats inai, kad e m su viskuo, kas joj ir auga, ir gyvena, visi procesai jos, lietus ir sniegas, ir vjas sumanyta buvo Jo i pat pradi pradios. Krjas ms - Imintis didioji - pagautas kvpimo, kr krinius didius. Ir juos apvainikuodamas sukr mog, save pana. Taiau nuo pat pasaulio sukrimo vis abejoja dauge lis esybi - argi mogus, sukurtas D i e v o , tai i tikrj neprilygstamas Visatoj krinys? Ar pasitvirtina tikrovje Krjo odiai, kad tas mogus ne tik kad lygus dauge liui esybi, bet ir p a i a m Krjui? Ar tai tiesa, k D i e v a s pats yra apskelbs: Paveikslas m a n o jis ir m a n o pana umas, A visk jam atidaviau ir atiduodu visk, k ateity jisai sumintys". N o r j o Dievas mog - savo krin - matyt pana save. D a b a r pasiirk i laik monij. J o j e daug samprotaujama apie Krj ms ir a p i e didi meil tam Krjui. Taiau taip elgdamiesi mons patys sau meluoja. N e s nemanoma k nors mylt, nematant J o , nejauiant, nesuprantant. Tik neka daugelis: Tikiu a D i e v " . Ir kuo gi kon kreiai jie tiki? Ar tuo, kad D i e v a s egzistuoja? Bet tai juk lygis visikai primityvaus smoningumo. m o g u s , karto jantis: Tikiu, kad Dievas egzistuoja", juk i tikrj pri pasta, kad nejauia ir nesupranta D i e v o , tiesiog vien tiki, kad Jisai yra. Ir jei tikjimas D i e v u jiems reikia, kad visagalis Jis, kad geras, mylintis, kad Jis m u m s - T v a s , tai k jie daro D i e v o labui? Naikina tai, kas Jo sukurta, atsiriboja nuo
3. 2341

Vladimiras

M e g r e

34

G y v y h s

energija

Vladimiras

M e H r e

35

G y v y b s

energija

sukurto Jo pasaulio, pasislepia nuo Jo j v i e n u o l y n u s uu storo mro sien. N a , sugalvojo ir prira tkstan ius traktat. Taiau juk visuose juose tas pat. Visi jie apie tai, kad Dievui reikia lenktis. Ir lenkias mons, nors neino kam. Dabar, Vladimirai, sivaizduok, kaip jauias Dievas, kai velgia t vis bakchanalij. Savijaut jo galima sivaizduot, jei pasistengsi. Jausmus juk D i e v a s turi kaip ir mons, tik Jo jausmai ir stipresni, ir atresni, ir tyresni. Taiau ir savo ndienos jausmais, jei remiams mo gikumu, tvikumu, tai galime sivaizduot, kaip jauias ms Tvas, ms Krjas. Taigi Jis velgia vaikus savuosius, o jie nedaro nieko kita, tik skundias, aimanuoja: M e s m y l i m e Tave, tik dar ir dar suteiki mums maloni. Nuolanks Tavo mes tarnai, neturim gali, nieko nesuvokiam, kvaili mes, tad padk mums, Viepatie". Bet argi tinka itaip elgtis kriniams, D i e v pana iems? Kas gali Tvui sielvarto daugiau suteikti, kaip Jo vaik bejgikas vapjimas? Va taip ir kyla abejoni Visatoje esybms visokiau sioms, ar D i e v o kriniai i tikro tobuli. - Bet kaip ir kas, kada gebjo taip apkvailint mo nes? -Apkvailint mones tegaljo lygs jiems mini g a l i a vadinas, irgi mons. y n i a i monij pastmjo eiti degradavimo keliu. Jie usibr tiksl Viepaiui rodyt, kad sugeba valdyt monij vis. O kanios, aimanos m o n i , j m a n y m u , priversti gali D i e v imt su jais kalbtis. Jie itaip man, nes inojo: dar niekada su niekuo Dievas nekalbjo, Jisai nesikia likimus moni, - kiekvie no j likim lemia jo paties pasirinkimas, jo keli kryptis. Bet jeigu monija bus privesta prie pat bedugns krato, tai D i e v a s gal ir rytsi deryboms su vedliais, kurie monij stm pratin, su tais, kurie paveikti moka protus. Taip D i e v a s pasielgt dl visos monijos. Taiau, nors bgo tkstantmeiai, D i e v a s vis nesikal bjo su yniais, be to, nesim daryt nauj stebukl,

kurie monijai sugrint blaiv prot. D a b a r ir a, ir tvas m a n o jau suprantame, kodl. Jei tik Jis bt tai padars, jei D i e v a s bt simais moni gyvenimus, tai bt ir patvirtins visatini esybi spjimus - mogus netobulas. Taiau svarbiausia: Jo sikiimas visikai pribaigs bt ir taip nedidel m o n i pasitikjim savim. m o g u s galutinai nustojs bt stengtis savyje atskleisti dievikj prigimt, nes viltsi tiktai sulaukt pagalbos i alies. Ir lauk Jis, pasitikdamas vaikais savaisiais, stebda mas, kas vyksta, ir kentdamas, nuksdamas burnojimus ir pasiaipymus visokius. Tikjo D i e v a s savo kriniu m o g u m . Tas Jo tikjimas i tikro dievikas. y n i a i galvojo, kad atomazgos sulauks jie, kai liks tik mirksnis ligi katastrofos pasaulins. Tikjosi, kad tai, k jie sumst, ir vyks. Ir nieks i j n n e p a m a n , kad vienas tik mogus, jaunut moteris, sugriaus planus j , tkstantmetes pastangas taip greitai ir nukreips monij pasaulio sukrimo dievikum.

* * *

Anastasija nukreipim pavert tikrove. Ji visai Visa tai parod D i e v o krinio galias, D i e v o imint. Ir galbt pirm kart... tu tik pamstyk, tik sivaizduok, Vladimirai, i vyki didingum ir reikm. Pirm kart nuo pasau lio sukrimo igirdo ms Tvas odius, patvirtinanius Jo krybos tobulum. Anastasijos sumodeliuota stabi ateitis jau gavo gy vastingum erdvje, sulig kiekvienu akimirksniu t ateit konkretizuoja daugyb moni, pradedani suvokti sa vo esm ir paskirt, tad, inoma, i ateitis bus materia lizuota. - T a i a u kada ji ateis? Juk yniai taip pat gali veikti kliudyti. - Ir vis dlto ne vyriausieji yniai. D a b a r btina veikti program, kuri jie sukr. Prie mirt mano tvas kalbjo su vienu i j. yniai niekada vienas su kitu nesusitinka. Jie gyvena vairiuose pasaulio kratuose, taiau gali bendrauti per nuotol, jausti vienas kito ketinimus. M a n o tvas stovjo ant nedidels kalvels. Tekanios sauls spinduliai jau lytjo kedr virnes ir apviet ir

Vladimiras

M e K r e

36

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

37

G y v y b s

energija

tvo veid, jo stuomen. Igirdau, kaip erdvj suskambo begarsis dialogas: - Esu Moisiejus, palikuonis tos dinastijos, kuri per daugel ami vis rikiavo lemt. y n i a palikuonis ir j gimins galva. apsiskelbus vyriausiuoju yniu tave kreipiuosi ne ko nors praydamas. Sakau tau, neeikvoki pastang tuiai, nebesiimki nieko prie Anastasij. Vai kaits m a n o ir trokimai, ir ketinimai visai kitokie negu ms. Ir tas kitonikumas artimas tiek m a n , tiek m a n o sielai. Esu Moisiejus a, esu ynys, ir ms galios lygios, taigi vaikait savimi ustosiu. Ir buvo toks atsakymas vyriausio ynio: - T i e s a , Moisiejau, ms galios lygios. Todl inau: ne atsisakymo nuo antpuoli tu lauki i mans, o patarimo. Esu tasai, kuris dabar galvoja, kaip bt galima padti jai, kaip sustabdyt sistemos bais. Sukrm tikr monstr, jis dabar u mus stipresnis. Juk kuriant j ir pats dalyvavai tu. Vaikus jis rijo, dark knus daugumos m o n i ne vien tkstantmet. D a b a r ne vien imtmet mes turim dti pastangas, nordami j sustabdyti. Taiau vaikaits tavo mintys daug verlesns negu ms. Ji per metus tiek sukuria, kiek mes per tkstant met. Tad padti ar pakenkti jai dabar i ms niekas nepajgt. Vienintelis dalykas, a tuo sitikins, pasiekiamas ir m u m s : mes savj gyvensen naujaip sukurti turim ir vadovautis gairmis, vaikaits tavo sukurtom, visas inias savsias panaudot apie pasaulio sukrim, tapt pavyz diu akivaizdiu m o n m s . Neilgas pokalbis is buvo tarp yni, taiau svaru, kas pasakyta. - M a n a u , is dialogas ne visiems bus suprantamas. M a n , sakysim, neaiku, kas tai per vris, ryjantis vaikus. Ir kodl, nordami Anastasijai padti, tiek js tvas, tiek vyriausiasis ynys vis dlto sako, kad padti jie nestengia. - M a t a i , Vladimirai, svarbiausia ia - tai mstymo greitumas. - G r e i t u m a s ? Bet kodl jis toks svarbus? Kaip visa tai susij?

MSTYMO

GREITUMAS

- D a b a r jau visi i n o - n u o visko, kas e m j e auga ir gyvena, mogus skiriasi gebjimu mstyti. Taiau ge bjim, nors tik jo uuomazg, turi ir g y v n a i , ir auga lai. mogus visa, kas gyva, pranoksta savo mstymo greiiu. Pradi pradioj moni mstymo greitis b u v o labai panaus D i e v o mstymo greit ir prie atitinkamos gy vensenos bt galjs dar padidti ir pranokti dievikj. M a maiausiai taip norjo ms Tvas. Jeigu mogaus mstymo greitis bt pasieks dievi kj, mogus bt galjs kurti gyvus harmoningus pa saulius kitose planetose. Mstymo greiio reikm - didiul y n i saugojama paslaptis. Netgi netiesiogines uuominas a p i e mstymo greit jie stengsi visokeriopais bdais ibraukti i mo ni atminties. G a l esi girdjs tok pasakym kaip ltapdis", ltai suvokiantis mogus. K tuo norima pasakyti? Nagi tai, kad su mogumi, kurio galva ltai veikia, sunku arba nedomu kalbtis. m o n s , gyvenantys e m j e , msto n e v i e n o d u grei i u . Taiau tie greiio skirtumai gali bti ir nereikmingi, ir reikmingi. Turdamas ryki, reikming mstymo grei i o persvar, vienas mogus gali pavergti d a u g y b kit m o n i , itisas tautas. sivaizduok, tkstaniui moni d u o d a m a s udavinys, kuriam atlikti reikia tam tikr aritmetini v e i k s m . Pir mas isprs udavin tas mogus, kurio mstymo greitis didesnis negu kit. Jis gali isprsti udavin deimt arba dvideimt, trisdeimt sekundi greiiau negu kiti, arba minute anksiau, arba deimia minui anksiau. Sis paprastas pavyzdys rodo, kad vienas mogus deimia minui anksiau negu kiti atsakym jau ino. Deimia minui anksiau negu kiti devyni imtai devyniasdeimt devyni mons. Suino k nors nauja, apskritai greiiau gauna ini. Dl aritmetini veiksm skriaudos nebna, taiau... tai lyg ir niekam jokios

Vladimiras

M e g r e

38

G y v y b e s

energija

Vladimiras

M e g r e

39

G y v y b s

e n e rp i j a

Dabar sivaizduok, kad visiems ems monms yra ikeltas koks nors udavinys, kuriam isprsti reikia tks tanio met. m o n s pradeda j sprsti. O vieno mogaus mstymo greitis trigubai pranoksta kit. Vadinasi, visi tar piniai monijos veiksmai jam pirmajam bus inomi. Tai, k monija sprs 900 met, jis isprs per 300. Vadinasi, 600 met jis gali kontroliuoti, kreipti vis moni veiksmus norima linkme - vieniems nibtelti teising tarpin sprendim, priartindamas juos prie galu tinio, o kitiems t tarpin sprendim pakiti melaging, taigi atstumti juos atgal. Arba, o tai j a m dar lengviau, visiems ikart pakiti melaging sprendim, nuvesti aklaviet, o paskui prie visus pasiskelbti, k jis a t r a d s , odiu, valdyti. D a r prie septynis tkstanius met yniai suvok, kokios galimybs atsiveria mogui, kurio mstymo greitis didesnis negu kit m o n i . J i e kartai usideg imterio pai t skirtum padidinti. Naudodamiesi tam tikrais pra timais, jie stengsi ivystyti savo mini greit, kad jis bt kur kas didesnis negu kit, bet enklaus skirtumo tais laikais nesteng pasiekti. Ir tada jie sugalvojo siste m, galini sultinti kiekvieno naujai gimusio mogaus mstymo greit. Ta j diegtoji sistema buvo tobulinama ne vien tkstantmet, ji veikia ir iandien. Atidiai pasiirk, kaip dauguma moni iais lai kais gyvena, paanalizuok j gyvenimo bd, ir pamatysi: kone visos pastangos nukreiptos tai, kad mstymo greitis bt pristabdytas. Anastasija atskleid monms yni paslaptis vien po kitos. Ji papasakojo, kad netgi mao vaikelio negali ma atitraukti nuo to, k jisai veikia, odiu, negalima stabdyti jo mini eigos. Paskui ji parod tau dar keliolika pratim, skirt vaiko mstymo greitinimui. Ji tau papasakojo, kad moky m o , lavinimo pradia pas mus - tai teisingas klausim vaikui iklimas. Kai vaikui ikeliamas klausimas, jo mintys ima iekoti atsakymo, vis labiau sibgdamos. Taigi mini paslan kumas sulig kiekviena minute greitja, ir, vaikui pradjus vienuoliktuosius metus, savo mstymo greiiu jis bus jau

daugeriopai pralenks mstymo greit kit m o n i , ku riuos bus paveikusi sistema, stabdanti mstym. Pasiirk, kas dedasi pasaulyje iais laikais. J a u nuo kdikysts mayl supa dirbtiniai daiktai. Bet kuris daik t a s - t a i kieno nors minties gyvendinimas. Taigi mayliui pateikiama kieno nors kito mintis, beje, primityvi, pavyz diui, barkutis. Vos paaugs vaikas gauna ll arba m e c h a n i n aislin mainl. Vaikai mgsta aisti, ir jie pasidaro priklausomi, jie aidia su tuo, kas jiems patei kiama... Vladimirai, tik pairk, koks skirtumas. Tavo dukra, kol buvo maa, barkino barkut, paskui a i d su lle. Tavo snus, kurio susilaukte judu su Anastasija, irgi mgsta aisti kaip ir visi vaikai. Taiau jo aislai voverait, vilk, lok, gyvatl ir visa kita, k D i e v a s yra sukrs... Dabar palygink, tik gerai sivaizduok, kokiu nevieno du greiiu msto mogus, sukrs vaikui barkut ar ll, ir Tasai, kuris sukr voverait. Taigi vienas vaikas turi daikt, kuris atsirado primity vios minties dka, o kitas vaikas bendrauja su D i e v o sukurtu kriniu. Tiedu vaikai, bendraujantys su tokiais skirtingais objektais, pasiyms itin skirtingu mstymo greiiu. Katro vaiko jis bus didesnis, tu ir pats gali atspti. Kai js vaikai pradeda kalbti, js nusprendiate, kas jiems galima daryti, o ko ne. Vaikui paprasiausiai teigiama, kad jis neprivalo mstyti pats, viskas u j jau nusprsta. Vadinasi, mstyti j a m n nereikia, belieka vadovautis kit mintimis. Kai vaikas ateina mokykl, mokytojas aikina jam viso ko esm, elgesio taisykles ir pasaulio sandaros dsnius. Ne iaip aikina, bet reikalauja i v a i k o mstyti taip pat, kaip kakas jau yra msts. Ir drauge stabdo vaiko minties vystymsi. o d i u , neduoda vaikui mstyti savarankikai. M s mokykloje n e m o k o m a paties svarbiausio daly k o - d i d i n t i mstymo greit. is svarbiausias dalykas yra pakeistas daugybe kit, kuri paskirtis - jau turim ms tymo greit sumainti.

Vladimiras

M e g r e

40

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

. 41 .

G y v y b s

energija

MSTYMO LAVINIMAS
Klausydamasis senelio pasakojimo, a supratau, kad Anastasija, bendraudama su snumi, nuolatos sukuria jam slygas k nors veikiant lavinti mstymo greit. I pairos tas lavinimas atrodo tarsi aidimas, taiau ms tymas lavinamas ir tada, kai aisdamas vaikas sakytumei ugdo tik fizinius gebjimus. J a u esu pasakojs, kaip vien ryt, siausdama su vilke, Anastasija padar tai kok triuk. Pasiauk vilk ir tekina pasileido tolyn nuo jos. Vilk oko j vytis. Taiau kai jau buvo beveik pavijusi, Anastasija mai sibgjusi strykteljo ant artimiausio kedro kamieno, atsispyr kojomis, padar salto ir pasileido bgti prie ing pus. O vilk i inercijos prabgo pro al. M a i a u , kaip m a n o snus irgi bgo lenktyni su vilkiuku. Vilkiukas vis pasivydavo vaik, kad ir kaip greitai is stengsi bgti. Kiek isivers priek, vilkiukas atsigrdavo ir mik liai lyteldavo greitai bganiam berniukui koj arba rank. Volodia ikart sustodavo, kur laik ilsdavosi, paskui vl b a n d y d a v o pabgti nuo vilkiuko, ir vis dlto vris j pasivydavo. Kai Anastasija parod snui triuk, kaip staigiai atsispyrus nuo kedro kamieno galima tiek pat staigiai pa keisti krypt, vaikui tasai triukas labai patiko, taigi p a b a n d j pakartoti. sibgjs oko, atsitrenk kojomis kedro kamien, taiau padaryti salto ir ikart pasileisti prieing pus jam niekaip nesisek. Atsispyrs kedro kamien pirmkart, Volodia parkrito keturpsias. lepte ljo ir antr kart, paskui sumis pavelg motin. Anastasija j a m pasak: - T u , Volodia, pirmiausia turi mintyse sivaizduoti, k darysi toliau, ir tik tada okteljs kojomis atsispirti med. - A sivaizdavau, m a m a . Juk m a i a u , kaip tu tai darei. - T u matei, kaip atsispyr med m a n o knas, taiau nesivaizdavai ir nepajutai, kaip turi pasielgti tavo, kam paklusti. Pirmiausia patreniruok j savo mintimis.

Kaip galima mintimis daryti fizin pratim, m a a j a m Volodiai buvo visikai neaiku. Taiau jis prijo prie medio kamieno, kur laik stovjo prie jo tai usimerk damas, tai atsimerkdamas, tai rankomis ir kojomis dary damas instinktyvius judesius. Paskui pajo toliau ir teki nas pasileido kedro link. Bgo Volodia greiiau negu paprastai. A netgi isi g a n d a u , - o gal jam nepavyks: trenksis medio kamie n, susieis. Taiau j a m pavyko. Jis atsispyr, padar salto, kiek susvyravo, kai kojomis vl paliet e m , bet galjo tutuojau skuosti atgal. Taip Volodia padar kelet kart, ir kaskart technikai vis geriau. G e r a s pratimas," - pagalvojau a. - Visus raumenis vysto, - pasakiau Anastasijai. - Taip, - atsak j i , - r a u m e n i s vysto, bet s v a r b i a u s i a pagreitina mstym. Nepradjau teirautis, kaip grynai fizinis pratimas gali pagreitinti mstym, taiau netrukus supratau, kodl b tent ito siek Anastasija, parodiusi vaikui savo triuk. vyko tai kas. Volodia pasiauk savo aidim draug - vilkiuk, ir jiedu pasileido bgti. Kai vilkiukas jau b u v o beveik j pasivijs, Volodia strykteljo, atsispyr, kaip ir sumans, medio kamien ir nuskuto prieing pus. Nesitik js tokio vyki poskio, vris pravilp pro kedr. Kol vilkiukas sustojo, stengdamasis suvokti, kas ia atsitiko, Volodia digaudamas jau d m prieing pus kaip vjas. Jis juoksi, mosikavo rankomis, okin jo, jautsi nugaltojas. Ir vis dlto vilkiukas pasirod ess nepaprastai protin gas ir valgus varovas. Kai Volodia savo triuk pakar tojo penkt kart, tai, j a m besiartinant prie kedro, vilkiu kas mai sultino greit ir sustojo, nepribgs medio. Kai Volodia padar salto, ketindamas pasileisti prie ing pus, vilkiukas mikliai lyteljo j dar nepasiekus ems, m strykioti ir vinguliuoti uodeg. D a b a r di gavo jis, o Volodia irjo j nustebs ir sutriks. M u d u su Anastasija sdjome netoliese ir visa tai stebjome. Volodia dar kart p a b a n d vis taip pat pasi rodyti gudresnis u vr, bet jam ir vl n e p a v y k o .

Vladimiras

Megre

. 42

C y v y b s

energija

V I a r! i m i r a s

Megre

43

G y v y b s

energija

Protingasis vilkas kas kart sustodavo i anksto ir, kuo ramiausiai sulauks, kada berniuko kojos pasieks e m , suspdavo j lytelti, ir jau ne kart. Volodia susimst. Surauk antakius, jo veidas pasi dar rimtas. Taiau atrod, kad jis daugiau nieko nebesugalvos. Susimsts prijo prie ms, tik akimis klaus damas, k daryti toliau. Anastasija tiesiai pasak: - Dabar, Volodia, turi atsivelgti ne tik savo mintis, bet ir vilko. Ir snus vl pajo al pagalvoti. A irgi m i a u t situacij visaip narstyti mintyse. Ir tvirtai sitikinau - jeigu vilkas suprato manevr, tai nieko nebepadarysi. Vilkas nuspja veiksmus ir laukia, kol juos atliks vaikas, ir jeigu Volodia atliks savo triuk netgi dvigubai greiiau, vilkas vis vien susps j lytelti, ir jokios mintys ia nepads. Kai p a m a i a u i prieinanio snaus veido, kad ir jis pasidar toki pat ivad, a Anastasijai pasakiau: - N a , kodl gi kamuoji vaik? Juk aiku, kad dabar j a m nuo vilko pabgti n e m a n o m a . Ir tu nepabgsi. Teisyb, tavo vilk niekaip negaljo susigaudyti, kaip tu nuo jos pabgi, taiau is vilkiukas pasidar protingesnis u savo motin. - T a i p , jis protingesnis u vilk, taiau mogus visada turi bti u visus protingiausias. A nekamuoju vaiko, tiesiog pasiliau jam pagalvoti, atkreipti dmes vilko mstym ir susidaryti savo n u o m o n , priimti sprendim. - K a d ir taip aiku: nieko ia nebenusprsi. Jeigu k sugalvojai, tai imk ir parodyk. Nebegaliu irti lidn snaus veid. Anastasija atsistojo ir mostu pasiauk vilkiuk. Jis tuoj pat diaugsmingai pribgo, pradjo vizginti uodeg. Anastasija patapnojo j per sprand ir pasileido bgti, mostu pakviesdama ir jj. M u d u su snum grdamiesi irjom, kaip Anasta sija bga. Nepaprastai lengvi, laisvi jos judesiai neju i o m stebino - tokia grai ir verli buvo i subrendusi moteris - motina. Ir vis dlto vilkiukas bgo truput greiiau. Anastasija kelet kart isilenk jo, staigiai keisdama bgimo krypt,

vris iek tiek atsilikdavo, bet netrukus vl beveik lipo jai ant kuln. B u v o aiku, kad galiausiai j pasivys. Ir tai Anastasija pasileido tiesiai t kedr, kur atsispirdavo Volodia. Kai ligi kedro teliko keletas metr, vilkiukas sultino greit ir, v o s Anastasija pasiokjo, jis pritp, pasiruos lytelti jai koj arba rank sulig tuo akimirksniu, kai ji pasieks e m , bet... Pasiokti tai ji pasiokjo, taiau n u o kedro neat sispyr, nes pralk gal per centimetr nuo m e d i o k a m i e n o . Anastasija bgo toliau, toldama n u o kedro, o apstulbs vilkas vis dar tupjo, laukdamas jos atsispiriant ir stengdamasis suvokti, kas atsitiko. Volodia m okinti, ploti ir diaugsmingai sutratjo: - A supratau, tti, supratau! Reikia mikliai galvoti ir u s a v e , ir u vilk. U s a v e greitai galvoti ir suspti greiiau u vilk, greiiau negu galvoja jis, ir visk suspti. Supratau, k daryti. Kai prijo Anastasija, jis ir jai pasak: - A i , mama. Jis mans niekada nebepavys. Volodia tikrai nesidav vilkiuko pavejamas, i pra di jis vingiavo kaip Anastasija, o paskui idarinjo vis kaskad vairiausi triuk: tai bgdamas stveriasi u nedidelio medelio k a m i e n o ir dl to mikliau keiia bgimo krypt negu j baigiantis pasivyti vris, tai, kart peroks per stor, v j o nulaut ak, antr kart prie jos pribgs, tik pasiokja vir, o vilkiukas tuo tarpu liuokteli tiesiai pirmyn. Tai tik vienas pavyzdys, o j daugyb, nors, i n o m a , svarbiausia - ne pavyzdi daugumas, o supratimas, ko kia tikslo esm.

DRAUDIAMIAUSIA TEMA
Ne tik vaikus, bet ir brstant i laik m o g siste ma apipila neva reikmingos informacijos srautais, tks taniais praneim, o i tikrj beveik vis praneim tikslas - atitraukti mog nuo informacijos. Va, sakysim, tu iri televizori, ir per kiekvien program pasakojama, kaip vienas valdininkas susitinka

Vladimiras

M e g r e

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

45

G y v y b s

energija

su kitu valdininku arba vienos alies vadovas susitinka su kitos alies v a d o v u . J susitikimai pateikiami kaip naujiena. Taiau pamstyk pats ir suprasi: ia jokia naujiena. Bga tkstantmeiai, o valdininkai vis susitinka ir susitinka. Kiekvien valand jie susitinka. Nuolatos vyks ta derybos tarp vairi ali v a d o v . Taiau po t deryb niekas, absoliuiai niekas i esms nesikeiia. Nesikeiia todl, kad niekada tie mons nesikalba apie tai, kas svarbiausia. Niekas nekalba apie tikrsias karo prieastis. Kalba tik apie pasekmes. Taiau tu esi suklaidinamas, nes kiekvienas susitiki mas pateikiamas kaip naujiena. Atkreipk dmes: visame pasaulyje labiausiai drau diama informacija - tai monijos vystymosi keliai. Ar gali sivaizduoti skrendanio lktuvo keleivius, kuriems visikai vistiek, kur lktuvas skrenda ir ar jis gali nusileisti? Tikriausiai pamanei kad toki keleivi nebna. Kiek vienas i anksto numato, kiek laiko lktuvas skris ir kokiame mieste jis turi nusileisti. Taiau paklausk vien, d u , tkstant moni, g y v e n a n i e m j e , ms planeto j e , paklausk milijonus, ir niekas tau nepasakys, kurlink monija eina. y n i sukurtoji sistema yra ublokavusi moni mintis. iuolaikinis mogus, kurio mstymas yra pristabdytas, nesugeba ne tik nustatyti, ar teisingas visos monijos ar atskiros valstybs vystymosi kelias, jis negali sumodeliuo ti netgi savo paties g y v e n i m o . Visi i istorijos tau inomi ali valdovai i tikrj nieko, visikai nieko, kas bt reikminga, nevald. N vienoje pasaulio alyje nerasi pakankamai aikiai idstyto valstybs vystymosi plano. N e m a n o m a jo sukurti, aikiai ir tiksliai nenustaius visos monijos vystymosi kelio. y n i a i , diegdami savo sistem, msi palyginti nedi dels gudrybs, ji pavyko, ir dabar visi ali vadovai yra j sistemos funkcionavimo priirtojai. Visi valstybi vadovai daugiausia dmesio skiria va d i n a m o j o mokslinio techninio savo alies progreso vysty m u i , karins galios, savo valdios isaugojimui.

Stai dl ko jie nepaiso savo oro grynumo, vandens tyrumo, - tiek kiekvienas savo alyje, tiek visi kartu pa saulyje. Vadovus yr apraizgiusi yni sukurtoji sistema. Kaip ir dauguma e m j e g y v e n a n i moni, jie yra aktyvs ios sistemos sraigteliai. J mstymas taip pat sultintas kaip ir vis kit. M s t y m o greitis! O, kaip m a n norisi, kad tu ar kas nors i skaitanij tavo knygas ne iaip suvokt altu protu, bet ir kiekviena savo kno lstele, koks svarbus visai Visatai mstymo greitis. Nelengva parinkti tinkam odi, pateikti btin suvokimui pavyzdi. P a v y z d i ! Anastasija iuolaikik kompiuter sulygino su smegen protezu. Vadinasi, k o m p i u t e r i s - t a i sakytumei minties protezas. Tikriausiai grei i a u u kitus ne tik supras, bet ir pajus mstymo greiio svarb tie mons, kurie gerai ino kompiuterio savybes. Juk tu, Vladimirai, irgi moki dirbti kompiuteriu. Ir todl, galimas dalykas, nesunkiai sivaizduosi, kokios pragai tingos monijai yra mstymo sultinimo pasekms. Bet kuris mogus, mokantis dirbti kompiuteriu, ino, kad labai svarbu, kokia kompiuterio atmintis, koks jo darbo greitis. sidmkite - darbo greitis! D a b a r sivaizduok, kas atsitikt, jei imt sultintai veikti tie kompiuteriai, kurie valdo skrendant lktuv arba seka branduolins sistemos darb. Dl darbo eigos kompiuteryje sultjimo gali susidaryti avarin situacija ir vykti katastrofa. G y v a s biologinis kompiuteris, kur turi kiekvienas mogus, yra nepalyginamai tobulesnis u m e c h a n i n . Jo p a s k i r t i s - v a l d y t i dar kur kas tobulesn ir daug didesnio masto mechanizm - Visatos planetas. Toks valdymas bt galimas tik tada, jeigu jo greitis bt artimas pirmapradiui arba dar didesnis. Taiau tas greitis yra maesnis. Ir vis dar maja. Kiekvienas ms gali tai pamatyti pats, jei situacij pavelgs kiek atidiau. Netgi jei pat tobuliausi m o n i pagamint kompiu ter kasdien, kas valand apkrautume visokeriopa infor macija, nesvarbu kokia, kad tik apkrautume, jis galiau siai imt dirbti liau, be to, galt ir apskritai gauna mos informacijos nebesuvokti.

Vladimiras

M e g r e

46

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

. 4 . 7

G y v y b s

energija

Taip vykt, jeigu jo atmintis bt perkrauta tiek, kad informacijos priimti nebegalt. D a u g u m a i moni atsitiko btent itaip. Ir yni sukurtoji sistema pasidar nebekontroliuojama. Ji m veikti pati. Ankstesni m a n o odiai, pasakyti tau apie vr, ryjant vaikus, ir buvo apie nebesukontroliuojam siste m. Pasiirk atidiau: kas ikart savo kibiomis leteno mis pastveria vos tik gimus vaik? - Sistema. Kas nustato, kuo jis turi maitintis? - Sistema. Kas nustato, kokiu oru vaikas alsuos ir kok vanden gers? - Sistema. Kas nustato, kok gyvenimo keli jis gals pasirinkti?Sistema. y n i a i nebesuvaldo m o n i bendruomens gyvenimo sistemos, taiau jie ino dsnius, pagal kuriuos ta siste ma veikia, ir vis dar gali daryti tak planetai. Vadinasi, ir dabar jie gali sultinti arba suaktyvinti paskir situaci j vystymsi. Kai ijo pirmoji knyga su Anastasijos teiginiais, y niai ja susidomjo. Kurgi ne! J u k ie teiginiai nuskamb jo i tokios moters lp, kuri yra ynio vaikait ir imano, kaip naudojami slaptieji v a l d y m o svertai, be to, i jauna moteris laikosi tokio g y v e n i m o bdo, kuris sudaro slygas greitinti minties darb. J i e suprato, kad Anastasija usibr tiksl - perkelti mones per juodj jg laiko tarp. Teorikai toks dalykas galimas. Perklimas l a i k e - t a i smons pakeiti mas. Pakeisti s m o n gantinai greitai galima v i e n a m mogui. enkls monijos smons pakeitimai - procesas, trun kantis tkstantmeius, ir j a m e dalyvauja ne viena karta. Taiau d a u g tkstantmei trunkantis procesas negali vadintis perklimu per laiko tarp. Perkelti per laiko tarp reikia pakeisti dabar gyve nani m o n i smon tokia s m o n e , kuri jie turjo arba v l turs esant dievikai rojaus b i a i . y n i a i pasisteng nuspti plan, pagal kur Anastasija veiks. Nuspjo ir nusprend, kad jis naivus, daugyb jos sprendim netiksls. Informacijos pateikimo bdas - tik

per k n y g a s - j i e m s pasirod aikiai nepakankamas. N o rint, kad i laik mogus priimt informacij, reikia j daug kart pakartoti. Taip pat jie suinojo, kad knyg autorius-verslininkas, ne tik neturs minimalaus autoriteto tarp dvasingos msty senos moni, bet ir apskritai j aplinkoje neinomas. Vadinasi, pasirinktuoju keliu nieko reikmingo m o n i jos labui Sibiro atsiskyrl padaryti nestengs, nusprend yniai. B e j e , itaip galvojo ir m a n o tvas. Pirmkart yniai nustebo ir susirpino, suvok, kad tai, kas buvo pirmojoje knygoje, pradjo pildytis. Ji pasak: A atvesiu pas tave d a u g y b m o n i , kurie paaikins, kas tau nesuprantama". Ir pas tave pradjo lankytis mons, kurie ne tik galjo kai k paaikinti, bet ir pradjo veikti. Ji pasak: Dailininkai pie paveikslus, poetai kurs eiles". Ir pasirod paveikslai ir d a u g y b eilrai apie nauj stabi moni bties realyb. Ji sak: Tavo paraytos knygos bus ileistos vairiose alyse". Ir knyga pasklido po pasaul daugeliu kalb. y n i a i nesuprato, koki gali, koki m e c h a n i z m dka vyksta tai, k Anastasija buvo numaiusi. vyksta vis akivaizdoje. J i e suprato, kad Anastasija pradeda gyvendinti tai, k sumsiusi, taiau negaljo isiaikinti, kokiu bdu ji pasiekia usibrtj tiksl. Tai galjo reikti tik vien d a l y k - A n a s t a s i j o s msty mo greitis enkliai pranoksta y n i mstymo greit. J o s m i n i dka idstytos daugelio j i m kombinacijos y niams nepasiekiamos. Tai reikia, kad jie galimyb daryti tak monijai, ko gero, galutinai yra prarad. y n i a i negaljo leisti, kad taip vykt. Kol jie mst, kokios galt bti atoveiksmio kom binacijos, iaikjo dar netikimesni d a l y k a i . B u v o v i e ai paskelbti nauji Anastasijos teiginiai, jos mintys. D a u g y b m o n i kartai m s i kurti sodybas, a p i e ku rias ji pasakojo. Ir tada Anastasija b u v o nukreiptos visos atoveiksmio priemons. Viena i p a i e f e k t y v i a u s i - t a i dezinforma cija, naudojantis magikai veikianiu odiu - sekta".

Vladimiras

Megre

. 48

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

. 49

G y v y b s

energija

Rusijos spaudoje pasirod straipsni, kuriuose kalba ma apie vairias siaubingas sektas ir podraug pasakoma, kad tarp kit yra ir sekta Anastasija", buvo naudojamasi tokiais simboliniais odiais kaip totalitarin", destruk tyvi n " . Tokiomis atoveiksmio priemonmis yniai naudojosi nuo sen senovs. Ir Rusioje per jas kadaise buvo pakeista religija. Kaskart ios priemons bdavo veiksmingos. y n i a i b u v o gerai apskaiiav, taip nutiko ir kart. Tu ir daugyb skaitytoj, bendraujani tarpusavyje, taiau vie nas kito nepastani, nusteb susigrizbote, kad esate vadinami sektantais. Melagingi gandai b u v o skleidiami sumaniai ir inten syviai. Dl to ir valdia nesim sprsti ems klausimo. Iniciatyva gauti e m s , kad joje bt kuriamos gimi ns sodybos, susilauk vieo ir nevieo atoveiksmio. Sistema veik. emesnio rango yniai padar ivad, kad su Anastasijos veikla susidorota. Taiau kad yra ne taip, pirmasis suvok vyriausiasis ynys. Jisai suprato: Anastasija, sumo deliavusi ateit, ne tik kad turjo o m e n y neivengiam sistemos pasiprieinim, bet ir pasirpino, kad tas pasi prieinimas ieit gera. vyko tai kas. S o d y b , pagrst Anastasijos nusaky tais principais, sukurti tradiciniu bdu n e m a n o m a . Tie siog btina padaryti detal visos aplinkos plan. Btina irutulioti ilgalaik program, ir j ruoiant reikt dirbti maiausiai metus, o gal ir ilgiau. Veiksm neapgalvotumas diskredituoja idjas. Taigi, sustabd ems gavimo proces, yniai padjo monms ivengti skubotumo ir pasiek sau nepageidau j a m rezultat. Be to, jie nesteng susidoroti su svajone a p i e ateit, sustabdyti daugybs m o n i mintis, formuo janias ateities vaizdius, - kaip ateity atrodys sava sody ba, sava alis ir kaip suklests visa monija. Anastasija, kalbdama, kad Rusija pirmaus kuriant stabi ateit, gerai suprato: nemanoma sukurti rojaus tik atskiroje gyvenvietje ar tik atskiroje valstybje. Ir jos svajon vis labiau priima moni irdys kitose alyse.

Tai, Vladimirai, gali patvirtinti tose alyse ileist tavo knyg populiarumas. Jau iandien tas populiarumas dide lis, taiau ateity jis bus dar nepalyginamai didesnis. Kai visi mons prads suvokti... Dabar tai suvok yniai. Anastasija pradeda atskleisti paslaptis, kurias jie band minti ne v i e n tkstantmet. Stai viena t paslapi.

/
DIEVIKASIS MAITINIMASIS
Kalbdamasis su mano tvu, vyriausiasis ynys pasak: - Tavo provaikait, M o i s i e j a u , ino toki bties i mint, kurios mes neinome. Ji imano kno ir dvasios maitinimo paslaptis. Aiku, tu ir pats tai suvokei i jos odi: M a i t i n t i s reikia kaip kvpuoti". iuos odius ms protviai perskait paraytus ant j slaptos ventyk los sienos. M e s inojome, kad jie reikmingi, bet ligi pat iol tos reikms neinom. T reikm kiek atskleidusi monms, kursiantiems savas sodybas, Anastasija drauge sudarys jiems tokias slygas, kad j mstymo greitis virys ms. M e s , palyginus su gimusiais jos sodybose, atrodysim tiesiog paiki. itaip visk suderinusi, Anastasija parod mums vienintel galim ieit - kiekvienas ms privalome sukurti toki pat sodyb, apie koki ji papa sakojo visiems. M e s jas kursime, stengsims padaryti geresnes, tobulesnes negu kiti, beje, ir galimybes tam turime didesnes. Ji visiems atveria vis naujas bties paslaptis, kurias mes suinosime, jau turdami savo sodybas, o tuo tarpu kiti dar bus tik vos vos pradj jas kurti. Ir vl skirtumas tarp j ir ms mstymo greiio leis m u m s anksiau nuspti, v a d i n a s i , ir kontroliuoti planetos bt. tai k a sumsiau ir dabar noriu igirsti t a v o nuo mon, Moisiejau. M a n o tvas atsak: - Tu nori igirsti m a n o n u o m o n , nes esi kamuoja mas abejoni. Nori nuspti, kaip visk sumodeliuos Anastasija tuo atveju, kai ir yniai to imsis, o tu pats, pasivadins vyriausiuoju, pats pirmas kursi sodyb, |>n
4. 2341

Vladimiras

M e g r e

50

G y v y b s

energija

V I .1 d i m i r a s M e g r e

51

G y v y b s

energija

artinani tave prie dievikos bties? Nortumei inoti, ar Anastasija numat, kad tokia situacija gali bti? - A sitikins, ji numat, - atsak tvui vyriausiasis ynys, - ji to netgi neslepia, kad numat. Taiau noriu igirsti tavo n u o m o n : kodl ji atvirai mus provokuoja, vl sudarydama galimybes yniams valdyt pasaul? - V i s k a s apgalvota, - atsak tvas vyriausiajam y n i u i , matai, n neada su jumis kovoti mano provaikait Anastasija. Kai savo sodybas prads kurti yniai, valdiu sieji ms planet, tai j ketinimai pasikeis. J sielos prads vies spinduliuoti.

* * *
- A i tau, M o i s i e j a u ! Visikai sutampa ms min tys. Ir diaugiuos suvoks - mums realybje kitoj dar teks gyventi. G a l toj, kur su D i e v u kiekvienas pakalbt gals. Lenkiuosi a, M o i s i e j a u , prie mintis tavosios provaikaits. Tegu jg ji savyje surast stengs sistemai, ms sukurtai, veikt, tegu veikia j kaip ar vr ar j vis gauj. Padki jai, M o i s i e j a u ! - Padti pats tu pasistenk. Nespju a jos jauno mintijimo pasivyti. M a n i a u , kad tai alogika, k provai kait daro. - N e i a, M o i s i e j a u , nebespju. Jinai maitinas taip, kaip ir kvpuoja. O mes tik prikemam savo kn iukli. Nepajgiu a savo dvasios taip maitint, kaip ji maitina. Ir tik spliot galiu, kas jai ia padeda.
k k *

- M e s negalime pagreitinti savo mini tiek, kad pakankamai visus kitus mones pranoktume. Taiau ga lime sultinti visos monijos mstym. - S a k a i , visos monijos, vadinasi, ir ms pai? paklaus j vyriausiasis ynys. - T a i p , galiausiai ir ms p a i , taiau ms sults kur kas maiau. Skirtumas bus didiulis. M e s bsime nepalyginamai pranaesni. - Jei tu taip sakai, vadinasi, jau esi rads bd, leidiant sultinti visos monijos mstym. Dstyk. - J i s paprastas. Reikia nuo m o n i paslpti dievikj maitinimosi bd. Priversti juos vartoti tok maist, kuris, uuot pagreitins mstym, j tik stabdo. Tai pagrindin slyga. Paskui prasids grandinin reakcija. M s t y m o degradavimas patrauks paskui save d a u g y b faktori, darani poveik mstymo greiiui. Visi mons palygi nus su mumis bus nepilnaveriai. - Kaip galima paslpti, k duoda Dievas? - Reikia apskelbti, kad btinai kiekvienas turi atsid koti D i e v u i u tai, kas Jo duota. - S u p r a t a u . Tu sumanei siaubing, taiau nepranoks tam dalyk. m o n s sutiks atsidkoti Krjui, nevelg dami ia nieko blogo. M e s prigalvosim ritual, kurie atitrauks mones nuo paties D i e v o krini... Jie bus sitikin, kad dkoja D i e v u i . Taiau kuo daugiau gai laiko dkojimams, rinkdamiesi prie ms sumanyt statul, tuo maiau bendraus su D i e v o sukur tais kriniais. Vadinasi, vis tols nuo informacijos, einan ios tiesiogiai i D i e v o . J i e gaus ms informacij, bet manys, kad taip nori Dievas. J mstymas pasuks klaidingu keliu. M e s juos vsime tuo klaidingu keliu.

Pradi pradioj m o n i gyvensena skyrsi nuo da bartins. J i e ne tik suprato gamt, bet ir j v a l d . Per gamtos garsus, per dangaus kn viesos galias mons naudojosi Visatos informacine baze. J i e priimdavo infor m a c i j ne tik protu, bet ir jausmais. J mstymo greitis d a u g kart pranoko dabartin. Anksiau yniai inojo: absoliui valdi monijai jie gali turti tik tada, jei stengs pasiekti kur kas didesn mstymo greit negu kiti mons, taiau neinojo, kaip tai padaryti. Vienas i senovs yni slaptam panekesy su vyriausiuoju pasak:

* * *

B g o imtmeiai, ir mons vis daugiau laiko gaio ritualams, yni sugalvotiems, m a n y d a m i , kad atiduoda Dievui pagarbos duokl. Podraug mons vis maiau bendravo su paties D i e v o kriniais, taigi nebegaljo suimti viso Visatos informacijos gausumo. N e g a l j o pri imti D i e v o informacijos. J i e Dievui teik skausm ir sielvart, o m a n , kad teikia diaugsmo.

V I d (f i m i r ,1 s

Megre

52

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

53

G y v y b e s

energija

Tuo metu yniai pradjo pasakoti monms, koki maist dera rinktis. Be to, jie apie mityb sukr slapt moksl. Toks mokslas buvo reikalingas yniams savo smegen veiklai, dvasiai, fizinei bklei palaikyti, vadina si, palaikyti ir savo mstymui, kad jis bt kur kas veiksmingesnis negu kit m o n i . Taigi jie sil m o n m s auginti vienokius augalus, taiau patys vartojo maistui kitokius. Tiksliau, j maistas b u v o daug vairesnis negu kit. Prasidjo siaubingas m o n i smons degradavimas. m o n s patyr, kas tai yra kno ir dvasios ligos. Teisyb, jie intuityviai jaut maitinimosi reikm ir per ilgus amius stengsi j isiaikinti. Atsirado imini, kurie stengsi patarti, kokie pro duktai naudingiausi. Vienas po kito buvo sukurti daugyb m o k y m , kaip maitintis. Ir tau inomose knygose - Biblijoje, Korane i tema nepaliekama nuoaly. Stai, sakysim, kas kalbama apie maitinimsi S e n a j a m e Testamente: Nevalgysi, kas pasibjaurtina. tai gyvuliai, kuriuos galite valgyti: jautis, avis, oka, stirna, gazel, danielius, laukin oka, kaln oys, antilop ir kaln avis. I gyvuli galite valgyti kiekvien gyvul, kuris turi nag, skelt dvi dalis, ir atrajoja. Taiau i t, kurie atrajoja ir yra skeltanagiai, nevalgysite kupranugario, kikio ir opraus, nes jie, nors ir atrajoja, bet skelt nag neturi, jie jums nevars. Ir kiaul jums nevarus gyvulys, nes ji, nors ir turi skeltus nagus, bet neatrajoja. Nei i gyvuli msos valgysite, nes j dvsenos tiesite. I vis vandens gyvn galite valgyti tik tuos, kurie turi pelekus ir vynus; tokius galite valgyti. Kas pelek ir vyn neturi, to negalite valgyti. Tie gyvnai jums nevars. Calite valgyti visus varius paukius. Bet yra toki, kuri nevalgysite: erelis, avdra, jr erelis, ling, grifas, vairi ri sakalai, visos varn rys, strutis, pelda, uvdra, vairi ri vanagai, apuokas, baujanti pel da, baltoji pelda, pelikanas, palasis grifas, kormoranas, gandras, vairi ri garniai, kukutis ir iknospar nis. Visi sparnuotieji vabzdiai jums nevars, jie nebus valgomi. Calite valgyti visus varius sparnuotus gyvnus.

Kas nugais, to nevalgysite. Gaien valgyti gali duoti ateiviui, gyvenaniam tavo mieste, ar parduoti svetimaliui, nes tu esi tauta, pavsta Viepaiui, savo Dievui (Pakartotas statymas, 14, 3-21).

* * *

Per jau prabgusius tkstantmeius buvo prirayta vairi knyg su patarimais, kok maist vartoti ir kaip, kad btumm sveiki. Taiau n vienoje knygoje, n v i e n a m iminiui ir apskritai jokiam mokslininkui taip ir nepasisek io klausimo nuviesti vairiapusikai. Tai ro do f a k t a i - v i s daugja mogaus kno ir dvasios lig. Pradjo rastis d a u g y b knyg, patarinjani, kaip gydyti ligas. Ir iandien gyvas toksai mokslas - m e d i c i n a . Tau sakoma: ji vis laik tobulja. Taiau drauge tu gali matyti, kad ligoni skaiius nuolatos auga. Tai k gi tobulina medicinos mokslas? Ivada perasi pati: jis tobulina ligas. Suprantu, tau tokia ivada atrodo keista. Taiau pa galvok pats, kodl dauguma gyvuli, bdami natraliose gamtos slygose, neserga, o mogus, laikantis save labai isivysiusia btybe, niekaip negali veikti savo paties lig? Tas js mokslas, kurio tikslas - gydyti, per vis savo g y v a v i m o laik taip n sykio ir nepradjo gvildenti pirmaprads vis lig prieasties. Jis visada telkia dmes pasekmes. Susirgusiems, inoma, reikalingi gydytojai. Taiau dabartinio pasaulio slygomis gydytojams ne ma iau reikalingi sergantieji... Deja, ir pai yni mstymo greitis majo. Nors ir ne taip enkliai kaip vis kit m o n i , bet vis dlto majo. Sis reikinys labiau nei kas nors kita kl y niams nerimast. Jie vis daugiau dmesio skyr dieviko jo maitinimosi paslaptims, taiau nepajg j spti. Vienas yni, kuriam b u v o pavesta vystyti moksl apie mityb, matyt, kai k giliau suvok, nes slaptame poe myje, kur niekas, be keli vyriausi yni, eiti nega ljo, ura ant sienos tokius odius: Maitintis reikia kaip kvpuoti". Paras paskutin ios frazs raid, tiksliau, taip ir nebaigs rayti paskutins raids, senasis ynys numir.

Vladimiras

Megre

54

G y v y b s

energija

V I a d i m i r a s M e g r e

55

G y v y b s

energija

Jisai nespjo persakyti ios frazs prasms nei savo palikuoniui, turjusiam perimti jo inias, nei kuriam nors kitam yniui. Frazs Maitintis reikia kaip kvpuoti" paslapt yniai stengsi atskleisti per visus tolimesnius tkstantmeius. J i e bijojo, kad apie ios frazs buvim suinos dar kas nors ir anksiau negu jie mins jos paslapt. Todl yniai panaikino, ikapojo j i savo ventovs sienos, taiau perduodavo i lp lpas naujoms savo pasekj kartoms, tikdamiesi, kad ateityje ji bus minta. Veltui. Maitinimosi problem, laikui bgant, sprend valdo v a m s tarnaujantys vaigdininkai, iniuonys ir iminiai. N e p a j g isprsti niekas. J e i nors v i e n a m i v a l d o v a m s tarnaujani imini bt pasisek suprasti, kaip mogus privalo maitintis, tai v a l d o v a i , laikantys save pasaulyje stipriausiais, bt nebesirg ir gyven daug ilgiau. Jeigu kuris nors i v a l d o v bt inojs, kas btina jo maistui, jis bt galjs tapti visos e m s v a l d o v u . Pagal mstymo greit jis bt pranoks ynius. Taiau visi valdovai ioje e m j e serga ir mirta. J g y v e n i m o trukm ne ilgesn negu paprast moni, nors jais rpinasi geriausi iniuoniai ir iminiai. m o n i bendruomens degradavimas tsiasi. Anastasija tarytum tarp kitko itar tau girdint toki fraz: Maitintis reikia kaip kvpuoti". Tu j ispausdinai savo knygoje, kakuri vyki kontekste, ir nesuteikei tam reikms. Taiau yniams, gyvenantiems iandien, tai, kad slap tingoji fraz, j ventykloje ikapota i sienos daugiau negu prie penkis tkstanius met buvo paskelbta vie ai, juos labai sujaudino. J i e daug kart atidiai perskait knygas su Anastasijos mintimis ir suprato: ji ne tik ino i fraz, ji apie dievikj maitinimsi puikiai imano visk. Natralu, kad mogus, turintis toki ini, enkliai pralenks visus ynius savo mstymo greiiu, vadinasi, jis gals valdyti vis monij, taip pat ir ynius. Taiau norint valdyti, slapt informacij reikia laikyti paslapty, o

Anastasija daro prieingai - j visiems apskelbia. Taigi ji griauna yni tak monijai, ir tai kas i to iplaukia, ji padeda monms suartti su D i e v o mintimis. y n i a i tai suprato, pamat, kaip Anastasija atsklei dia, kaip pateikia informacij apie A d o m o maitinimsi. Tu savo knygoje Pasaulio sukrimas" citavai Anastasijos odius apie pirmj m o n i , g y v e n a n i rojuje, maiti nimsi: -Aplinkui vaisi buvo vairiausi ir skirtingo skonio, ir uog buvo, ir visoki valgom oli. Bet alkio anuomet ne vien todl nejausdavo Adomas. Jis pasisotindavo oru... Dabar alsuojamuoju oru mons pasisotinti tikrai negali. iandien oras nebegyvas ir danai kenksmingas bna knui j ir sielai. Tu man minjai patarl: Oru sotus nebsi", taiau yra pasakymas ir kitas: A vien tik oru gyvas", - va is pasakymas ir atitinka tai, kas buvo duota mogui i pradi pradios. Adomas gim nuosta biam sode, ir oras, kurs j supo, neturjo anei vienos kenksmingos dalelyts, nes buvo jis prisotintas ne tik tyr rasos laeli smulkutli, bet ir iedadulki. -iedadulki? Koki? - Gli ir visoki oleli, medi iedadulki, ir vaisi, - jos visos buvo etery pasklidusios. Ir i ied, praydusi alia, ir vjo atpuiamos i atoki viet. mogus ramiai tada galjo dirbti savo did darb, jam nereikjo rpintis, kaip gauti maisto, nes visa kas aplin kui j maitindavo per or. Pradi pradioj Krjas visk taip padar, kad ems gyvastis viskuo meilingai steng si pasitarnauti mogui, - ir oras, ir vjelis, ir vanduo jam gyvast palaik../' i n o m a , dievikj pirmaprad moni mityb jo ne tik gyvastingas oras, pirmieji mons mito ir daug kuo kitu, taiau oras ir v a n d u o j knui ir dvasiai b u v o labai svarbu. Tu paraei, k Anastasija sak apie maitinimsi, o yniai net paiurpo i nustebimo: kaip tokia itin paprasta tiesa negaljo ateiti jiems galv. Ir suprato - kodl. Usidar savo ventyklose, jie negaljo kvpuoti oru, prisodrintu iedadulkmis. O sukviet mones apeigas,

Vladimiras

Megre

. 56

G y v y b s

i? n e r R i j a

V I a d i (ii i r a s

Megre

57

G y v y b s

energija

kur minia sukelia tik dulkes, jie alsavo savo prasimany m dulkmis. y n i a i suprato maitinimosi reikm: j racione buvo daugelio maisting oleli nuovirai, vairiausios darovs ir vaisiai. Be to, jie labai vertino kedr aliej, kurio jiems tarnai pristatydavo i tolim vietovi. B e j e , j racione visada b d a v o medaus ir iedadulki, kurias surenka bits. Taiau Anastasija parod, kad viso to toli grau negana. Tos iedadulks kitokios. Surinktos bii ir j kori akutes suslgtos iedadulks, inoma, duoda nemaai naudos, taiau drauge ir smarkiai skiriasi nuo tos vairovs, kuri gali bti gimins sodybos ore. Juk bits renka iedadulkes i palyginti nedidelio kiekio ied. Tuo tarpu ore iedadulki didiul vairo v , ir jos skiriasi nuo bii surinktj, yra daug velnes ns ir lengviau sisavinamos. iedadulks, esanios ore, gyvybingos. Sulig kiekvie nu mogaus kvpimu jos patenka organizm ir itirps ta, teikdamos peno knui, taigi ir smegenims. Kai yniai pamat, jog Anastasija kalba apie sodybas, apie hektar savos ems kiekvienai eimai, jie suprato: ji sugrina mones pradi pradios g y v e n i m o bd. J i e i karto suprato: gimins sodybos suteiks mo nms ne tik materialios, bet ir dvasins gerovs, o tai itin svarbu. Naudodamiesi Anastasijos mintimis, mons gali suformuoti erdv, kuri imaitins j kn, siel ir dvasi, visai monijai realiai atskleisti dvasiko pasaulio sandaros tiesas. Brsta situacija, kada monija gals tuo paiu metu bti dviejuose pasauliuose. Ji turs galimyb naudotis ir technokratinio, dirbtinio pasaulio pasiekimais ir dieviko siomis pradi pradios itakomis. Lygindami abu pasau lius ne i gird, o sprsdami pagal savo p a i bkl, m o n s gals rinktis: palikti visk po senovei arba sukur ti nauj pasaul. Sukurti nuostabi, dievik ateit. Anastasija parod monms ir dievikojo maitinimosi e s m , ir kelius, kaip tai pasiekti. Tai jos gimins sodybos... sivaizduok, Vladimirai, ankst ryt. m o g u s atsibun da autant ir ieina i n a m savo gimins sodybos

sod, kur auga daugiau kaip trys imtai jam reikaling augal. Jis prats kas ryt apeiti savo valdas. m o g u s eina keliu, ir jo akis diugina gyva o l y n , medi ir gli vairov. Neabejotinai diugina, negaili jam teigiam e m o c i j . Niekas negali duoti tiek pasitenkinimo, tiek energijos kiek gimtoji gyvastinga erdv. Prajo daug ami. K i e k v i e n a m e amiuje yniai b a n d monij patraukti kokiomis tik manoma vertybmis. m o g u s diaugsi dideliu n a m u , naujais drabuiais, nauja maina arba dar kokiu nors daiktu. Diaugsi pinigais ir savo padtimi visuomenje. Taiau visi ie diaugsmai slygiki ir greit iblsta. J i e atnea pasitenki nimo ir diaugsmo tik i pradi, taiau netrukus pasi daro prasti ir pradeda kelti rpesi, o kartais net susierzinim. Sulig kiekviena diena senstantis, irstantis namas vis labiau reikalauja remonto. Ir maina ima gesti. Drabuiai susidvi. m o g u s visada intuityviai jaut tikr a m i n u m o gro ir tobulum, todl netgi v a l d o v a m s , apsuptiems praban gos ir turintiems rmus, visados b u v o reikalingas sodas. tai tiesa, isilaikiusi per milijonus mogaus g y v a v i m o e m j e met. Tikro pasitenkinimo, tikros ramybs irdiai galima gauti tik savo gimins sodyboje. m o g u s eina i ryto per toki sodyb, ir kiekviena olel diaugiasi j p a m a i u s , reaguoja jo b u v i m . Ir ne menksta, o auga jo sodas sulig kiekviena akimirka, palaimingai vei. Supranta mogus, kad jo sodyboje numatytoji progra ma - jo paties pasirinkti ir savo rankomis pasti ar pasodinti mediai, krmai, vaiskrmiai, uogienojai - uuot paveikti griuvimo proceso, prieingai, amiais gyvens. Taip, jie gali gyventi a m i n a i , jei mogus nesugalvos kitaip. Eina mogus ankst ryt per savo sodyb, kvpuoja jos oru ir sulig kiekvienu kvpimu traukia m a u l y i neregim oro daleli - augal iedadulki. O r a s j priso-

Vladimiras

M e g r e

38

Gyvybs

energija

Vladimiras

M e g r e

5 9

Gyvybs

energija

tintas, jos gyvastingos, tad patekusios j mog itirpsta, nepalikdamos joki lak ir aprpindamos kn viskuo, ko j a m reikia. Ne tik mogaus knui gimins sodybos oras yra tinkamas penas. Jis eteriais maitina dvasi ir greitina mstym. m o g u s eina ankst ryt per savo gimins sodyb ir mai stabteli, nusiskina nuo serbent krmo tris uogeles ir jas suvalgo. Kodl jis sustojo btent prie serbent krmo? Kodl nusiskyn btent tris uogeles? Kokioje imintingoje knygoje mogus perskait, kad btent ryt j a m reikia t trij uogeli? O jos jam i tikrj buvo labai reikalingos. Reikalin gos btent t dien, t valand ir btent i t i e k - t r y s . Paskui mogus eng dar kelet ingsni, pasilenk ir pauost gl. Kodl jis taip padar? Kas j a m pakud jo, kad reikia kvpti btent io iedo aromat? Jis pajo dar kelet ingsni ir nusiskyn... m o g u s vaikiojo ankst ryt po savo gimins sody b, ypsojosi, paskends mintyse, ir drauge valg uogas, vaisius, apie juos negalvodamas, tik jausdamas juos. mogus maitinosi taip, kaip kvpavo. Tai kas gi su netiktinu tikslumu apskaiiavo, kaip mogui maitintis? Kur urayta visa informacija kiekvie n a m e m j e gimusiam mogui? O i informacij, patikk, Vladimirai, ir suprask, vis i informacij turi savyje kiekvienas e m s mo gus. Tik pairk... Yra kiekviename i ms mechanizmas, kitokio o dio a parinkt n e m o k u . Taigi yra kiekviename i ms m e c h a n i z m a s , kuris sukelti gali alkio jausm, o is be mat signalizuoja apie tai, kad ms knui arba dvasiai reikia btinai gaut i Visatos mediag kuo konkreiau si. i a neivardinsim, koki, nei deriniais kokiais, nei kiek, nes protas ito nustatyti nepajgt. Ir vien tik tavo organizmas ino tai ir irenka i vairybs tas tris serben t uogeles. Taiau kad tavo organizmas visada galt pasirinkti tinkamai, jis turi apie tai inoti visk. Ir vien tik gimins sodyba gali jam suteikti t ini.

sivaizduok, tu ateini parduotuv, kurios lentynos vaisi visokiausi pilnos. Tu nori obuolio. Taiau ia j ri bent kelios. Kuri tu pasirinksi? Taigi tikslaus pasi rinkimo ia nebus. Juk tavo organizmas pasirinkti geba tiksliai, taiau ne i a , - j i s maa k teino apie obuolius lentynose, nra j iragavs. N e i skonis koks - neino, nei deriniai kokie maisting mediag. Ir neinia, kada jie nuskinti, o tai inot taip pat labai svarbu. Ir tai padariniai: gal ir naudingi bus tie parduotuvj nupirktieji obuoliai, taiau suteiks ne tiek naudos, kiek jos suteikt galj bt, jei tavo organizmas vis informa cij inot apie tai, k ketini tu valgyt. O gali bt ir taip, kad maistas, kur davei tu savo organizmui, j a m tik alos pridar. Ir va - tu susirgai. Toki dalyk gimins sodyboje negali atsitikti. Juk tavo organizmas kuo puikiausiai ino, nuo kurios obels t a v a m sode daugiau saldumo turi obuoliai, o nuo kurios daugiau rgtumo, kada jie pasiruo tau pasitarnaut. J u k apie visk, kas tik auga gimins sodyboj, tavasis organiz mas informacij jau turi. i vis informacij jis gauna jau tada, kai tu negi ms dar esi, dar motina t a v e po irdimi neioja. Jis gauna informacij taip pat, kai pien tu geri i motinos krtins. M a m a juk irgi vaisiais tais gardiavos, j m e diagos ir skonis jos formavo pien... sivaizduok dabar, kad tu, paaugs j a u , eini per gimins sodybos erdv, gardiuojiesi vaisiais, uogom, tuo, k tu sugrei kdikis dar b d a m a s drauge su pienu. Js turit toki nuostat: naudinga mogui valgyti viei maist. Taiau kaip isiaikint t vieum? Juk ne sualdyti produktai ir ne idiovinti, ir ne stiklainiuose, ir ne statinse ukonservuoti, kaip pamanei tu, o tie tiktai, kuri pavidalas natralus. Sukrt js nauj veisli daugyb, bet tai - hibridai, kurie ilaiko daug d i e n neva k tik nuskinto vaisiaus ivaizd. i nok, tas apgaulingas j vieumas pridaro tik alos. Dabar gali patikrint pats tai, k tau pasakiau. Va uogas vieiomis laikyti galima tik kelet minui po to, kai buvo jos nuskintos. O trenes, vynias, obuo-

V I a iii i mit a s

Megre

60

Gyvybs

energija

V i a d i m i r a s M e j; r e

61

Gyvybes

energija

Mus - tik valand, ir ne ilgiau. B e j e , sulig kiekviena minute vieumas po truput nyksta, virsdamas kakuo kitu* tai nusiskink prinokusi vynel, palik nuskint j gult tik vien nakt, paskui su ja prieik prie medio, suvalgyki ir nuo akos tuoj kit nusiskinki, paskanauk. Pajusi skirtum net usimerks, kuri vynia vieesn ir skanesn. Aviets skon taip palyginti gali po valandos, kitoki vaisi - kit dien. Ir pamatysi, ir suprasi: tasai, kuris neturi gimins sodybos, kad ir koksai turtingas bt ir valdingas, neturi galimybs valgyt viei maist, t a i g i negali greitai ir mstyti. Iminiai dar senais laikais traktatuos savo dstyt band samprotavimus savuosius, k valgyt vasar, k ruden, pavasar ar iem, koks maistas ir kada vertesnis. Ir tai itin svarbu. Taiau i tos traktat gausenybs tik vienas visada teisingas. Tai Dievas kiekvienam i ms j sura. Patsai pasek, kaip viens po kito nuo pat pavasario mums duoda vaisi ankstyvieji augalai. Paskui k i t i - j a u vasaros pradioj ar einant jai pabaig, o ruden ir vl kitiems ateina vaisiams metas. Ir k ia beraysi, kai kuo aikiausiai D i e v o nustaty ta, k ir kada suvalgyt btina. N u r o d o m a ne mnesi, ne met laiko tikslumu. Pasmon mums nibteli - kuri minut. Tik sigilinki, Vladimirai, suprask. Krjas ms tartum aukteliu, sava ranka maitint kiekvien mog pasiruos. Tiktai susimstyk, kokia Jo programa tikslinga ir tikra. Yra toks met ir ne vien tik met laikas, kai subrsta vaisius. Ir tuo laiku planetos deramai isirikiuoja. Tada ir palankiausia vaisi nusiskinti ir suvalgyt. Ir btent tinkamiausij akimirksn, Krjo numatyt, mogus pradi pradioj savaime rinkdavos vaisi mat organizmas bdavo mai jo usigeids. O apskai i a v i m joki taip darant mogui nereikjo. Jis sau nekvarino galvos, kada ir k jam valgyt. Jis valg nemstydamas. Tiesiog todl, kad panorjo. O mintys jo tuo pat metu vis sukdavos apie kryb bendr su D i e v u .

Jos versi pirmyn, negaidamos dl to, kas T v o nuo pasaulio sukrimo apgalvota, jos geid kurti vis daugiau, kad diaugtsi visi, regdami kryb nauj. Ir digaudavo Tvas, kad Jo snus - krjas, ir teik snui soiai maisto i savo sukurtos gamtos.

IZOFRENIK V I S U O M E N
Klausydamasis Anastasijos senelio pasakojim, kaip ir kuo turime maitintis, a nejuiomis svarsiau, kuo minta iuolaikinis mogus, netgi turtingas, gyvens alyje, kuri visi vadina civilizuota. Susiklosto gantinai mslingas vaiz das. Tad imkime ir j igvildenkime. M e s visi inome, kad mogui naudinga vartoti mais tui vieius, ekologikai varius produktus. Visi inome, kad gamtoje yra augal, galini gydyti bet kurias mogaus kno ligas. B e j e , turtume isireikti tiksliau: gamtoje yra augal, galini ukirsti keli mo gaus kno ligoms. Tai kodl gi j neauginame savo soduose? Kodl, kieno takojami, mes isirenkam tok gyvenimo bd, kuris aloja ms kn ir prot? Aiku, i ms paprasiausiai kas nors juokiasi, kai mes tok gyvenimo bd vadiname dar ir civilizuotu. Jeigu vartojame terminus civilizuota alis", c i v i l i zuota valstyb", turdami o m e n y m o n i bendruomen, pasiekusi tam tikr ir, inoma, teising isivystymo lyg, tai ir maisto atvilgiu is isivystymas turt bti atitinka mai auktas. B e j e , tai turt bti ne alutinis dalykas, o vienas i svarbiausi. D a b a r drauge apsilankykime supermarkete, kitaip ta riant, didelje parduotuvje, kuri yra daug iuolaikinse alyse, ms vadinamose civilizuotomis. Tie, kurie nra buv Vakar alyse, gali apsilankyti ir Rusijos parduotu vse. Dideliuose Rusijos miestuose preki asortimentas ne itin skiriasi nuo vakarietikj. Pamatysime, kad dauguma produkt graiai pakuoti, kad j galiojimo terminas ilgas. Pamatysime daugyb diovint, sualdyt ir koncentruot produkt. Viso io asortimento vieais produktais nepavadinsi.

V I a d i m i r a s M e g r e

. 62

G y v y b s

energija

V I a tl i m i r a s M e g r e

63

G y v y b s

energija

Supermarkete dar galime rasti vadinamj viei darovi - grai pairti pomidor, agurk ir viso ko kito. Taiau dabar jau inome, jog tai - hibridai, specia liai ivestos veisls, galinios ilg laik atrodyti graiai, taiau savo kokybe gerokai prastesns u normalias, natralias daroves. Vakar Europos alyse tai ino kone kiekvienas suau gs gyventojas. Ten jau yra sukurtas ekologini parduo tuvi tinklas; i parduotuvi ikabose paymta, kad ia pardavinjamos preks yra ekologikai varios, ir kainuo ja jos madaug penkeriopai brangiau nei paprastose parduotuvse. Vadinasi, yra vieai vis pripainta, kad kitose parduotuvse, kuri gerokai daugiau, produktai nra ekologikai vars. Taiau v a d i n k i m e daiktus tikrais vardais. Visuomen pripaino, kad maistui vartojam produkt dauguma kenksmingi sveikatai. A h a ! Argi tada deramai vartojame termin civilizuo tos valstybs"? Argi gali civilizuot valstybi mons maitintis prastos kokybs, kenksmingais sveikatai produk tais? > Tiksliau bt tokias valstybes vadinti priekvaimis" arba valstybmis, kuri gyventojai apkvailinti". Priekvaise valstybse", kurias taip uoliai stengiasi lygiuotis ir Rusija, pastebima tam tikra gyventoj kvaili nimo sistema. irkite, kas ten dedasi. m o g u s vartoja maistui nekokybikus produktus ir pradeda sirgti. Susirgs pakli va rankas sistemai, kuri vadinasi sveikatos apsauga". i sistema turi d a u g y b medikamentini preparat, ligo nini, mokslo centr. Ji moni a p m o k a m a . Joje vyksta didiul pinig apyvarta. M u m s sakoma, kad ji nuolatos tobulja. Taiau atkreipkite dmes: statistika rodo, kad sulig kiekvienais metais daugja ligoni. Be to, kyla nauj lig, su kuriomis monija anksiau n e b u v o susidrusi. J a u atsirado d a u g y b psichikos lig, taip pat tokia ma dinga profesija kaip psichoterapeutas. Protinga bt paklausti: dl kokios prieasties c i v i lizuotose valstybse" m o n i sveikata vis blogja? Ar

dl to blogjimo nra kalta pati sveikatos apsauga? Tai, kad blogja mogaus fizin bkl, yra faktas. Tuo nordamas gali sitikinti kiekvienas mogus, sugreti ns duomenis i vairi altini. ia kalbama apie fizin bkl, taiau baisesnis fak torius yra psichika. Tereikia kiek atsitraukti nuo kyrios, monotonikos in formacijos, neleidianios mogui susimstyti apie visa ko esm, ir, velniai tariant, galima suabejoti, ar dauguma civilizuotose alyse" gyvenani moni yra normals. Visuomens pasirinktj g y v e n i m o bd norisi pava dinti izofrenijos pasekme. Sprskite patys. m o g u s , gyvens savo sodyboje, usinorjo, pavyz diui, suvalgyt obuol. K jis daro? Ieina sod, nusirekia viei vaisi ir j suvalgo. D a b a r pairkime, k daro mogus, gyvenantis isivysiusios valstybs mieste, kuriame nors bute. Jis irgi usinori suvalgyti obuol. Pasiima pinig, eina parduotuv, nusiperka obuol, bet jau nebeviei. Jis perka obuol, kur kakas uaugino, paskui supakavo. Kakas t obuol gabeno maina ar lktuvu. Paskui kakieno pastatytoje parduotuvje tasai obuolys buvo padtas ant prekystalio. Visos tos operacijos, pradedant nuo uauginimo ir baigiant pardavimu, buvo tam tikr moni fiksuojamos, buvo sudaromi apskaitos aktai, imami mokesiai, muitai ir kitokios rinkliavos. Taigi paleista veikti daugyb grandi, ir kiekvienoj grandy mons neva dirba: teikia g a l i m y b save pana iems paragauti obels vaisi. O tasai, kuris vaisi ragau ja, pirmiau negu patenkins savo poreik, privalo kur nors dirbti, kad gaut popierli - pinig - ir apmokt vis kakieno sugalvot ir nutiest grandi sistem tarp obels akos ir mogaus. Ir v i s u o m e n laiko tok reikin normaliu? Apkvailin toji v i s u o m e n netaria, kad kakam itin rpi atitraukti mones nuo tikrosios j paskirties ir priversti imtis be prasmikos veiklos. tok absurd mons buvo v e d a m i pamale. G r e i tai negalima. Jei tai bt b u v daroma greitai, netgi menkai isivysts mogus bt pamats, kaip ia viskas absurdika.

Vladimiras

M e g r e

64

G y v v b s e n e r g i j ,i

Vladimiras

M e g r e

65

G y v y b s

e n e f g i i .i

Tik sivaizduokite paradoksali situacij: vien grai dien js kaip visada sumante prieiti prie savo obels ir nusirkti obuol. engte ingsn i savo namo link obels ir pamatote virtin moni. - K a s tu toks? - klausiate artimiausi. - A - obuoli pardavjas, - atsako mogus. -O u tavs kas tokie s t o v i ? - v i s dar stebits js ir girdite atsakym: - U mans stovi mogus, kuris atvea obuolius m a n o parduotuv, u jo tas, kuris nuskina juos nuo medio, o mons su varutliais kostiumais aplink kiek vien m s - t a i tie, kurie urainja, kiek obuoli per eina per ms rankas. - Vyrai, ar jums galvoj negerai? - piktinats js. Kodl darote tokius beprasmikus dalykus? Kas jums padkos u toki beprasmyb? Ir igirstate atsakym: - T u mums padkosi, mums visiems pinigus moksi, o u tuos pinigus mes patys irgi sau obuolius pirksime. - I kurgi a jums imsiu itiek pinig? - Nueik pas kaimyn, prie jo kriaus, - ten laisva apskaitininko vieta: tapsi apskaitininku, gausi pinig, ga lsi mums sumokti ir valgysi obuolius, kada tik pano rsi. Absurd absurdas, pasakysite, tikra izofrenija. i n o ma, absurdas, inoma, izofrenija. Taiau itaip mes ir gyvename. Visikai akivaizdias slygas sveikai gyvensenai tenka idstyti kaip kok traktat. Na k gi, tai j i s - n e d i d u k a s traktatas. Pirma. Kiekvienas gyvenantis e m j e mogus, nor damas savo organizm aprpinti kokybiku maistu, turi turti savo sodyb, savo erdv. Antra. Toje erdvje mogus turi, pageidautina savo rankomis, pasodinti augal, kurie subrandina vaisius. T augal, kurie, jo n u o m o n e , bus jam skans ir naudingi. J e i , sakysim, mogus i anksto ino, kad jam nepatinka

raudonieji serbentai, tai daug j sodinti ir nereikia. I viso sodyboje turi bti pasodinta ne maiau kaip trys imtai skirting daugiamei augal. Nesikartosiu ia pasakodamas apie nepaprastus sodinimo bdus ir ben dravim su augalais, tie bdai aprayti dar pirmojoje knygoje, toje vietoje, kur Anastasija pasakoja apie sodi ninkus. i n o m a , tokie dalykai gali bti gyvendinti ne per vienerius metus, o, sakysim, per dvejus ar trejus. Taiau tai visikai gyvendinama, ir vaikams atiteks i ties idealus maisto altinis. Treia. m o g u s privalo kiekvien ryt, vos atsibuds, pasivaikioti po savo gimins sodybos teritorij ir, jeigu jam kils noras, suvalgyt prinokus tuo metu vaisi arba uog, arba olyn. Suvalgyt tik tada, kai norisi, o ne todl, kad taip rekomenduoja koks nors dietologas, net ir turs akademiko titul. Js organizmas, inodamas visas js sodyboje esani augal skonio savybes, pats jums sudarys ideali diet, pats apskaiiuos, kada, kiek ir kokio maisto j a m reikia. Ieiti pasivaikioti po savo sodybos plot btinai reikia ne tik i ryto ar grietai kakieno nustatytomis valandomis, bet ir tada, kai usi norite valgyti. iais laikais daugelis m o n i negali nuolatos gyventi sodyboje, net jeigu j ir turi. Taiau reikt nuvaiuoti j nors kart per savait. O jei sunegaluotumt, neskubkite iekoti vaist, ge riausia tiesiog atvaiuoti keletui d i e n savo sodyb, pabti joje. Jeigu js jau suformavote savo erdv, jeigu js organizmas turi informacijos apie tos erdvs augmenij, jis absoliuiai tiksliai pats gals parinkti visk, kas btina sveikatai sugrinti. Anastasija tvirtina, kad nra toki kno negalavim, toki lig, kuri negalt veikti js sukurtoji M e i l s erdv. i n o m a , ia turime o m e n y ne buto erdv mieste, o sodyb, kurios erdv sukurta pagal Anastasijos idstytus principus.
5. 2341

V ( ,1 d i m i r a s M e g r e

66
~k ~k rk

G y v y b e s f n e r g i j .i

V I .i d i m i r a s M c g r e

67 '
* -k -k

G y v y b s

e n e r g i j .i

A suformulavau tas taisykles savo bloknote, perskai iau Anastasijos seneliui ir paklausiau: - A r ko nors nepraleidau? Jis atsak: - J e i nori nusakyti trumpai, tai uteks pradiai ir tiek. Taiau btinai, kuo btiniausiai reikia nors usiminti apie kaimynus. - O kuo ia dti kaimynai? - neisyk supratau. - Kaip tai k u o dti"? - nustebo senelis, kad taip paklausiau. - Pagalvok pats: jei u tavo tvoros stovi gamykla, leidianti nuodingus dmus, ir vjas tuos d mus nea tavo sodybos erdv, kuo gi tu kvpuosi? - Niekas n neprads kurti sodybos, jei alia stovi gamykla, - atsikirtau a ir nutilau. Prisiminiau: Novosibirsko mieste vos per puskilometr nuo alavo kombinato plyti sodinink sklypai. O Vokieti joje pilna dirbam lauk palei magistral, kurioje jud jimas vyksta atuoniomis juostomis. Pagalvojau: tik pamanykit, juk visai paprasta suvokti, jog ems kio produkt iauginimas mogaus maistui galimas tik ekologikai varioje aplinkoje, pageidautina ne alia dideli miest... Taip paprasta suprasti, o vis dlto niekaip mogus nesupranta. I ties, reikia rayti dar vien punkt: Ketvirta. Gimins sodyba privalo bti ekologikai va rioje zonoje. J turi supti kitos bendramini sodybos, kad susikurt tikri rojaus kampeliai. Gyvybingas iedadulkes i js sodybos vjelis nune kaimynams, bet ir i j kitas vjelis taip pat atne gyvybing or jums.

OPOZICIJA
Tuo, kad egzistuoja opozicija harmoningam, fizikai ir dvasikai sveikam gyvenimo bdui, galjo sitikinti jau daugyb skaitytoj, pamgusi knygas i serijos S k a m bantys Rusijos kedrai".

J a u ne kart raiau, kad m a n o ausis pasiek gandai, jog Rusijos staiatiki banyia pasisako prie Anastasij. Ir neva btent i banyia kursto ir skleidia gandus administracijos staigose apie tai, kad visi skaitantys knygas i serijos S k a m b a n t y s Rusijos kedrai" yra sek tantai. N e g a l j a u ikart patikti, j o g tie gandai i ties rimti. Taiau netrukus Novosibirsko skaitytoj klubo na riai m a n papasakojo, kad Kultros n a m direkcij buvo atj cerkvs atstovai ir pra nesutikti, kad pas juos vykt skaitytoj konferencija. Paskui man buvo parodyta, kad vienoje i staiatiki svetaini internete mogus, pasivadins teologijos dakta ru, visaip plsta Anastasij, ir jo odiai toli grau ne dievobaimingi. Skaitytojai pradjo su juo polemizuoti, stengdamiesi paaikinti, kad Anastasijos i d j o s - t e i g i a m a s dalykas. Taiau teologijos daktaras", matyt, samprotauti ia tema nesteng, kur kas labiau j d o m i n o diskusija kita tema: ar mano pavard tikra, ar tai literatrinis slapyvardis. Paskui i vairi Rusijos viet man buvo pradta sisti laikrai straipsniai, parayti taip, kad atrod vie nas nuo kito nukopijuoti: m i n i dstymo maniera, stan dartiniai posakiai ir pagieingi prasimanymai aikiai ro d, kad pagrindinis autorysts altinis tas pats. Galiausiai - jau visikai nusistebjim kelis faktas: Sankt Peterburgo teatras Vstriea" (Susitikimas"), pasi naudodamas serijos S k a m b a n t y s Rusijos kedrai" moty vais, sukr spektakl, kuris vadinasi Anastasij". 2002 met liepos dvideimt treij teatro grup atvaiavo Vladimiro miest ir parod spektakl Tanejevo vardo koncert salje. Liepos dvideimt penktj spektaklis turjo bti pri statytas Tloje. Liepos dvideimt ketvirtj Tlos laikra tyje, pirmame jo puslapy, buvo ispausdintas kreipimasis mones, - straipsnis, kur pasira Tlos vyskupysts misionieri skyrius, ir tame straipsnyje mons buvo raginami spektakl neiti, nes knygos ir pjes kvieian ios m o n e s grti stabmeldyst...

V 1 a d i m i r

s M e g r e

68

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

69

G y v y I) s

energija

Apskritai b u v o bandoma mones bauginti neva ka kokiomis baisenybmis. Taiau spektaklis Tloje vis tiek vyko, ir sal b u v o pilna. O kai teatro direktorius atve ir parod t kreipimsi m a n , tada ir m a n , ir kitiems monms, kurie j atidiai perskait, kilo vienodi klausi mai Tlos vyskupysts misionieri skyriui. Kaip galima kritikuoti spektakl jo nemaius? Jis b u v o parodytas tik vienintel kart V l a d i m i r o mieste prie dvi dienas. G a l i m a sakyti, kad Tloje turjo bti premjera. O tai Sankt Peterburge dvasininkai atjo spektakl ir paskui dkojo aktoriams u itin dvasing pastatym. J i e sak: Toki reikia kuo daugiau!" Ivada perasi pati. Tai, k daro Anastasija, atidiai stebi kakokia prieikai nusiteikusi jga. i jga gali bti tiek paioje Rusijoje, tiek ir u jos rib, ji turi tam tikr tinkl su daugeliu atak, sugeba reaguoti procesus, vykstanius monse, - sugeba tuos procesus vystyti arba stabdyti savo nuoira. Anastasijos ir jos senelio pasakojimai apie ynius gauna vis realesnius ir konkretesnius kontrus. J i e m reiktis konkreiuose ndienos veiksmuose. Senelis kalbjo apie tai, kad vyriausiasis ynys, for muojantis itis taut ideologij, pareik nebesiprieinsis Anastasijai, taiau jai prieika lieka y n i sistema, su kurta per ilgus amius. Tie senelio odiai irgi buvo patvirtinti.

* * *
o d i u , galime padaryti ivad, kad kakokios struk tros aktyviai stengiasi pasiprieinti plintanioms Anasta sijos idjoms, o y p a t a m , kad kiekviena Rusijoje gyve nanti eima gaut gimins sodybai kurti hektar ems.

* * *
i n o m a , apie t pagrindin idj Anastasijos o p o n e n tai stengiasi neusiminti ir mieliau baugina mones savo melagingais prasimanymais. Aiku, noriau apgint ir pai idj, ir knyg skai tytojus nuo meit ir kitoki klii siekiant tikslo. Apginti. Taiau kaip? Ir konkreiai nuo ko? Juk ir mei ikai turi konkreius vardus, pavardes, inoma, turi ir darbdavius, ir tuo yra suinteresuoti. Taiau veikia ir analitinis Anastasijos idj centras, suburiantis jos ali ninkus. Vis j a, aiku, asmenikai nepastu. Bet j teiginiai ir ivados labai doms. tai, pavyzdiui: Prieinimasis vyksta ne tiesiogiai prie Anastasija, o prie nacionalin idj, kilusi Rusijoje. Tas prieinimasis kyla i vienos tarpins grandies, ir j tarsi signal perima tarpusavy nekontaktuojantys vietiniai adeptai. J i e i vai ri socialini sluoksni, tarp j ir i banytini. Prieinimosi bdas primityvus: meiimas, aikiai m e laging gand platinimas. O prireikus - provokacija, m i masis vadovauti judjimui ir taip j diskredituoti".
* * yr

* * *

U o l s prieinimosi vykdytojai vairiose Rusijos vieto se pasirod nesugebantys suvokti vyki esms. J i e veikia tarytum uprogramuoti, visi kaip vienas, nepagrstai ap kaltindami Anastasija veiksmais, kurie jai n kiek neb dingi. P a v y z d i u i , klausim A r visiems ieiti mikus?" Anastasija atsako: N e r e i k i a mikus ieiti. Pirmiausia ten susitvarkyk, kur priterei". Taiau spaudoje pasirodo straipsni, teigiani, kad Anastasija kvieianti mones palikti savo butus mieste, savo vaikus ir ieiti mikus.

is analitinio centro m a n b u v o praneta, kas konkre iai pavog kompiuter su rankraiu, koks b u v o planas sunaikinti svetain. Taiau kieno p a l i e p i m klaus vagis, kas ir kaip Anastasijos knygas b a n d pakeisti kitomis, tarytum ir panaiomis, o i ties apsukriai atitolinanio mis nuo idjos? Taip pat m a n buvo pasakyta, kad vis tos paios jgos organizavo vis tok pat Anastasijos, a k a d e m i k o etinino mokykl ir dainininko Baskovo persekiojim. O kuo ia dtas Baskovas? - nustebs skaitytojas. M a l o n u s jaunas mogus, stiprus ir graus balsas. O btent tai tas jgas ir siutina. sivaizduokite, kad is jaunas rusas savo puikiu balsu staiga udainuos:

Vladimiras

Megre

* 70

G y v y b e s

energija

Vladimiras

Megre

71

G y v y h s

energija

Skamba kedrai, kai auros auksuoja virnes, viesi dien ugimstant jos ada Tvynei, O aurotas dangus atsidsta meilingai. Jam atitaria vj velni sutartin. Slepia grdas savy didi gali. Su kiekvienu vaiku randas misija. Jau nuvinta, atgimsta ms Rusija, Anastasija, sergk ms al. i dain dainavo vaik choras, per knygos K a s mes?" pristatym vienoje koncert salje Sankt Peterbur ge. Js galjote girdti, kaip i dain atlieka bardai. Ji skamba ir videofilme Susigrinkite, mons, savo T v y n " . J para vienas mokytojas i Baltarusijos, ir atrodo, kad ji darosi liaudies daina. G a l ir kitoki patrio tini d a i n apie Rusij padainuos dainininkas Baskovas, ir jos paadins Rusijos mones... Va kai k ir gsdina ie pradai Rusijoje. Rusijos atgimimas. A buvau praomas nesirpinti, nekalbti apie tai, kas darosi, buvau tikinjamas, kad pirmkart pasitaik galimyb itirti, kaip ruoiamos ideologins diversijos prie bet kurias pozityvias sroves Rusijoje ir kas konkre iai yra t diversij vykdytojai. Ir biau nekalbjs. Tegu diversantais pasirpina kompetentingos inybos. Ir vis dlto atsipraau, vieno dalyko nutylti negaliu, nors ir buvau davs od. Jeigu tai nutyliau, kol gyvas nebegerbiau savs. N e m a n o m a ilgiau tylti ir leisti, kad bt vl ir vl upuldinjama akademiko etinino mokykla, jos pedago gai, apskritai pedagogai novatoriai, o svarbiausia - vaikai. etinino mokyklos mokiniai drauge su savo mokyto jais nusprend pastatyti dar vien mokykl. Belgorodo srityje. Pasitar su vietine valdia, pradjo duotoje patal poje apdailos darbus. Priprat dirbti, mokantys projek tuoti ir statyti, jie greit susidorojo su gauta uduotimi. J i e norjo, kad ir kiti vaikai galt mokytis normalioje mo kykloje... D e j a , atremontuotas patalpas jiems teko palikti. Kodl? Todl, kad provokatoriai nesnaudia...

Tas pats altinis, kuris platino gandus, neva visi, kurie skaito knygas apie Anastasija, yra sektantai, m skleisti lygiai tokius pat kaltinimus: etinino mokykla totalitarin sekta".

* * *
Kaip ir an syk su Anastasija, tarytum pagal signal, kaltinimo vaj pradjo kakokie neva staiatikiai. eti nino mokyklos mokiniai, rao kakoks Aleksejus, neva ...neturi jokios patirties, kaip elgtis su pinigais". M e l a s , vyrai, turi. Tik pinigai nra jiems pasaulio centras kaip kad jums. etinino mokykloje naudojamas toks metodas - i aukimas rato vidur, kai prasikalts atsiduria prie vis grup, nusiteikusi jo atvilgiu nepalankiai ir j smer kiani". Tai bent kaltinimas! O argi kazokai neiaukdavo prasikaltusio rato vidur? Iaukdavo, ir ne tik tam, kad smerkt, dar ir ryktmis n u p l a k d a v o . O argi ms demokratins ir komunistins partijos neiaukdavo ra to vidur" prasikaltusij? Argi C e r k v neiaukia rato vidur" savo rango prasikaltusij ir argi neatima i j rango? C e r k v ir grietesni priemoni imdavosi - ant lauo degindavo. O i a - o d i n i s pasmerkimas... G a l b t mogus, apras tok fakt kaip neigiam, turjo omeny, kad ratas" - tai vienas asmuo jis pats? Taiau tada tai bus nebe ratas, o i tikrj totalitarizmas. Dar kai kuriuose straipsniuose buvo kalbama kaip apie neigiam fakt, kad etinino mokykl saugo kazo kai ir kad ne visada jos teritorij galima laisvai patekti. Taiau, ponai, dabar daugelis mokykl saugomos. Ir ne tik ms alyje. O k js veiktumt etinino mokyk loje? Bijokite D i e v o ! Pagalvokit apie savo sveikat. Juk jus ima siaubas, kai matote, kad tos mokyklos vaikai negeria, nerko, patys stato naujus korpusus ir puikiai mokosi. Ko gero, js jauiate p a l a i m " , kai mokyklose narkotikai, kai ten madingi nevanks odiai. Nevardinsiu ia vis t nesmoni, parayt apie i nuostabi mokykl. Raiusius pasmerk netgi j kolegos. tai vieno i j straipsnis. J para straipsnyje Alek sandras Adamskis. ia pateiksiu itraukas:

V I a d

m i r

s M e R r e

72

G y v y b s

energija

Vladimiras

M eg r e

73

G y v y b s

energija

etadien, balandio pirmj, autoriniame televizi jos kanale (ATV) buvo rayta laida Spaudos klubas", skirta nevienaprasmikoms, kaip dabar sakoma, publi kacijoms spaudoje apie Michailo Petroviiaus etinino mokykl Krasnodaro krate, Tekoso kaime. Spaudos klu bo" organizatoriai nusprend sukviesti urnalistus, raan ius apie mokyklas, ir pedagogus, nordami visk aptarti. Profesiniu ir pasauliros atvilgiu etinino sistema kaip unikalus iuolaikinio lavinimo reikinys, inoma, gali sukelti gin. Taiau, anot Aleksandro Radovo, pe dagogini kileri argumentai skiriasi nuo t argument, kurios ikelia rimti etinino oponentai". Kileriai nesiginija, j tikslas - sunaikinti. Nuo sen senovs, kai tik pedagogika kaipo tokia pradjo egzistuoti, nuo Sokrato laik isiskirianius i kit tarpo mokytojus filosofus minia su mudavo dl to, kad jie drumsia jaunuomen ir moko ne pagal standart. Taigi ir is bandymas sukelti etininui pogrom yra ne atsitiktinis. Kaip pasak per Spaudos klubo" posd Aleksandras Radovas, anksiau pogromus organizuodavo valdininkai, o dabar tai daro pairti mieli urnalistai. Tie mieli vaikinai ir merginos, susidr su tuo, kas nesutelpa j prastinius suvokimo rmus, su tuo, kas visai nepanau j sivaizduojam mokykl, sivaizduo jamus pedagogus ir lavinimo sistem, pasirod nesuge bantys koegzistuoti su jiems nesuvokiamu ir netelpaniu j smonje reikiniu. Tai, ko a nesuprantu, egzistuoti teiss neturi, - tai j primityvi ir udikika logika. is senas pasaulis ipyl tai, kas buvo lik dugne tirtos nuosdos i totalitarizmo, agresyvaus ir suakmen jusio savo neapykantoje viskam, kas yra kitonika, nepa nau j. senj pasaul, kur nra vietos pakantumui, kur vaikai privalo bti vienodi, o mokytojai privalo mokyti vis to paties. Tai buvo matyti i diskusij pra dios Spaudos klube". Vienas upuldinjs etinin autorius pasak, kad jo kaltinimai pagrsti, taiau pir miausia jis nort iklausyti gynybos argumentus. Steb tina, kokia gyvybinga Stalino laik logika, pagal kuri mogus pirmiausia turi gintis, taiau paskui kaltintojai vis tiek nusprs, kad kaltas tasai, kuris ginasi. Tuo, kad jis

kaltas, jie neabejoja, tereikia nustatyti, kiek kaltas ir kokia turt bti bausm. Su straipsni autoriais ginytis neverta, pateikti ia j vardus - jiems bt tik reklama ir j savimeils paglosty mas, o jie ir siekia pasirodyti, bti pastebti. J ipuolius reikia itverti suprantant, kad kaltintoj lpomis kalba senasis, baigis atgyventi pasaulis, j rank vedioja nemokikumas ir pagiea. Patys jie i esms niekuo nekalti, kaip nekaltas maas vaikas, aidiantis su degtu kais ir padegantis nam, kuriame gyvena. Taiau kas nutiks mokyklai, koks^ bus ms lavinimas? Ms poiriu, etininas lavinimo srityje padar didiul atradim, kurio, aiku, pogromo surengjai ne pastebjo. Jis atskleid nauj lavinimo turin. Savo mo kykloje, savo pedagogikos saloje jis taip sutvark gyve nim, kad tas gyvenimas ir tapo lavinimo turiniu. ino ma, programa, mokomieji dalykai ioje mokykloje yra, vaikai mokosi ir matematikos, ir biologijos. Taiau tai mediaga, o turinys - tai Tekoso gyvenimo bdas. Nam statyba, maisto parpinimas, bst apsauga, menas, tar pusavio bendravimas. Beje, visi ino, kad kiekvienas vaikas kitoks, taigi kitoks ir vaik mokymosi ritmas, ir sritys, kuriose visapusikai atsiskleidia j gabumai. Ta iau kol kas tik etininas sugebjo padaryti taip, kad mokymosi procese kiekvienas vaikas^ engt priek visikai individualiu tempu. Ir todl etinino mokinys fizikos gali mokytis kaip devintokas, kai tuo pat metu architektros - kaip studentas. Tai ir yra nenutrkstantis lavinimas. Kas kitas stengt tai padaryti? Net ir sivaizduoti tai sunku, o k jau bekalbti apie sugalvojim ir gyvendinim. inoma, etininas - genijus. inoma, jis menininkas, mstytojas, ymus ms kultros veikjas. Taiau btent todl nei jis pats, nei jo kryba nesu telpa prastiniuose rmuose ir nesusilaukia prastinio ver tinimo - nei gyrimo, nei peikimo. O su Setininu reikia ir btina ginytis, i jo galima mokytis, j tiesiog btina girti - menininkas be pagyrim, be pripainimo gyventi negali.

Vladimiras

Megre

. 7 . 4
elgtis su etininu

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

7 5

C y v y I) e s

energija

Taiau

bjauriai

negalima.

Apskritai su niekuo bjauriai elgtis negalima. Ir nieko negalima eminti. Kitaip anksiau ar vliau bus gda. Tik gaujoje sitvirtinama sutrypiant kit, o normalioje bendruomenje sitvirtinama per pagarb ir meil ne tik sau, bet ir kitiems". N a , ideologiniai kileriai buvo pasmerkti, bet kas jiems pasmerkimas? Tai kaip apdovanojimas. Straipsni usaky tojai jiems visk kompensuos. Ir jie dar labiau stengsis. Ir kaskart liks nenubausti. O kaip nubausi? m o n s , girdi, isak savo n u o m o n , ir tiek. J i e tiesiog suklydo, o u klaiding n u o m o n bausm nenumatyta... Taiau tai ne suklydimas. P a v a d i n mokykl totalitarine sekta, jie siek aikaus tikslo: neprileisti, kad valdia palaikyt Rusijoje naujus graius pradus. Juk neatvaiuos visi v a l dininkai isiaikinti, kas teisyb, o k a s - m e l a s . Ir laikysis nuo viso to kuo toliau: o gal i ties toje mokykloje kakas negerai? Taigi mokykla lieka beginkl, realiai leidiama su ja susidoroti, ir jau tada kileriai kaip tik b e m a n y d a m i stengiasi kuo metodikiau smogti smg po smgio. O mes? Juk ms pai akyse ne tik pedagogus, bet ir vaikus... Suprantate, daugiau nei tris imtus Rusijos vaik trypia, juodina, eidinja jau dvejus metus. Netikiu, kad itaip daro rusai. Tai nebdinga rus charakteriui. Taiau mes tarsi i alies tik irim t pjudym. R a m i a i iri tiek auktas vietas uimantys v a l dininkai, tiek ir paprasti mons. irim akivaizd c h a m i z m , moralin vaik muim. Kas itaip daro? Tegu apie tai prabyla Rusijos karininkai. Taiau ne duok D i e v e , kad turtume sakyti savo vaikaiiams: M s laikais dar g y v a v o Tekose akademiko etinino mo kykla, ir moksi joje trys imtai vaik, svajojani apie nuostabi Rusij". M e s turime pasakyti savo vaikaiiams, kurie gyvens Rusijos sodybose: i mokykla, kuri tu dabar su m a l o n u m u vaiktai, buvo kuriama ms akyse. M e s j isaugojom".

Visa tai bus ateity. O dabar... M i c h a i l a i Petraviiau, Tekoso dstytojai, pedagogai novatoriai! Jums, be abejo, sunku, taiau js inote... Js puikiai inote, kad liaudami tiesos mes nepasieksim". Ir js, vaikai! M o k y k l o s , esanios Tekose, vaikai! Atleis kite m a n , jaunieji Rusijos pilieiai, jei nepadariau visko, k privaljau padaryti... Bet a padarysiu. Ir daugelis kit moni padarys. Kokie iandien pas jus orai? Tikriausiai ilta? G e r a i , jeigu ilta. Tegu kuo daniau jums vieia saul, suildo kiekvieno ms svajon.

* * *
Tikdamasis gauti patarim, kaip elgtis, a papasako jau visk Anastasijos seneliui. Jisai stovjo, remdamasis ynio lazda, atitekusia j a m po t v o mirties, ir atidiai klaussi m a n o pasakojimo. M a n baigus pasakoti ir pa praius patarimo, senelis kur laik tyljo. Jo veidas rod susikaupim. Paskui senelis p a k l galv auktyn, prisimerk, tarsi skaitydamas, kas erdvje parayta, ir praneko: - Neaiku buvo niekam, anei m a n , nei tvui, nei vyriausiam yniui, kaip slapt didij atskleisti pasiseks Anastasijai, kaip atsakys jinai klausim, kodl ms e m dvokianiu iuklynu m virsti. Ir kno nega lioms, ir dvasios blakymusi leido m o n s atsirasti. Jei e m j e ankstyvosios civilizacijos i tikro buvo protingiausios, kodl jos neisaugojo vaikams saviesiems tos gyvensenos laimingos? Dabar gi visk galima grint pirmaprad D i e v o roj e m j . Kaip j isaugot, kaip klaid nebekartot, lig iolei niekas neinojo. T a i a u , irk, Anastasija savo mintims sukr neregt plan ir j knijo tuoj pat. Ir bus gauti atsakymai klausimus visus. Anastasija vykius, kurie per ilgus amius vystsi, sutelkt mokjo tik vien a m i . Ji vykius tuos pakar toja. Dabar istorij ios ems, tavo krato kiekvienas ibandys patsai. vertins, ivad pasidarys ir rays t ivad knyg, skirt savo giminei. S a v i m , jausmais savaisiais, savo siela gals suvokti m o n s vykius, nuti kusius sen senovj.

Vladimiras

M e R r e

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

11

G y v y b s

energija

Va lygiai taip, kaip ir dabar, kai meiiama Anastasija, tavieji protviai, gyven Rusioj, buvo apmeiti, o j kultra - sunaikinta. Bendryst su gamtos jgom, vedizm Rusioje anuo met meiiantieji ivadino bespalve kultra, o v e d u s barbarais. K padaryt, kad iais laikais gyvenantys pajus t, kad suprast, kaip bta i tikrj? Vaikait jums visiems parod, ko siek rus protviai, be to, dabar yra ji j save nukreipusi ne vien smg, smogiam a n meiik palikuoni ir tebegaj net da bar, kai nukreiptas jis prie vaikus ir prie vaikaiius js. Ji kaip istorinje pjesj, kaip kokiame spektaklyje visiems m o n m s , gyvenantiems dabar ioj e m j , pasi l isirinkt po v a i d m e n . Ir suvaidint j, ir situacij pasiirti i alies. Tad netgi tie, kurie sakytumei tik ims stebti tai, kas vyksta, turs irovo vaidmen ir jaudin sis, ir vertins vykius, ir patys veikt nors. Skubjau atsakyti tau. N e s tu atsakym igirst norjai, kas vaistos eidimais ir klii pristato. Ir atsakau, nes yniui atsakyt tai nesudtinga. Pristatoma klii visiems, kurie suprato svajones Anastasijos ir stengiasi aistringai gyvendint tai, k ji pagarsino visiems. Taiau meiikai juk ne iaipsau mo ns. Tai biorobotai, kuriems viena sekta sakinja, o susikrus ji seniai, ne Rusijoj ir savo apimtim nedidel. - T a i a u a turiu isikirps i laikrai tokius straips nius, po kuriais j autoriai yra pasira, o v i e n a m e straipsnyje konkreiai sakoma, kad prie Anastasij pasi sako Tlos vyskupijos misionieri skyrius. Ir mons i vairi ms alies srii pranea, kad kai kurios krik ioni parapijos yra nusistaiusios nepakaniai. Ar jose irgi yra, kaip sakote, biorobot, kurie paklsta kakokiai sektai? - T i e biorobotus panas mons n patys nesiino, kam paklsta. Juose tiesiog yra diegta programa, kuri yniai sen senovje suman. Taigi ioje programoje nenumatyta, nei kad bus tokia Anastasij, nei kad bus tokios jos idjos, odiu, dabar i programa labai lu buoja. Ir pati save yra pasmerkusi sugriti.

- T o k i a informacija netelpa m a n o galvoje. Kur galiu rasti j patvirtinani fakt? - J e i netelpa galvoj, ramiai ir logikai, kuo nuosek liausiai visk apmstyk ir logik r o d y m patsai atrasi, j ras kiekvienas, kas tik sugeba mstyti. - Logikai? - Taip. N e s faktai tie ir paprasti, ir inomi visiems. irk, kaip samprotaut gali, vien faktais remdamasis. - Kaip? - Pirmiausia aikiai pats sau pasakyk, k padaryt Anastasij jums visiems pasil. - N a , ji visiems pasil pasiimti bent po vien hek tar ems ir kurti toje emje sodyb savo eimai ir bsimai savo giminei. Jos odiais tariant, jei kiekviena eimai susikurs po rojaus kampel, tai visa e m pavirs rojumi. D a r ji papasakojo, kaip turtume sodinti sau maistui vairius augalus, kad jie ukirst keli mogaus ligoms. D a r kalbjo apie sveik g y v e n i m o bd, apie vaik aukljim, apie rpinimsi gamta ir jos tausojim, dar teig, kad visa, kas yra g a m t o j e - t a i knytos D i e v o mintys. o d i u , ji sukr model, kurio laikydamasi R u sija gali tapti klestinia alimi, ir visos eimos gyvens laimingos. - P a p a s a k o j u s apie gimins sodybas, m o n m s Anas tasij i ties atvr slapt dievikos bties, parod keli, kaip mogus sugrt roj gali. Ir tai suprantama pasida rys, jei tik sujungsi sistemingai visk, k knygose vairio se yra jinai pasakius. Anastasij jums atvr paslapt, kuri per ilgus a m ius sergjo tamsybi jgos, sunaikinusios visk, kas galjo j m o n m s nors kiek atvert. Kai stojo antras js eros amius, padjo tamsios jgos sunaikinti knyg paskutin i parayt run rame nim. Toj knygoj buvo aprayta dievikoji ms protvi gyvensena. Dar buvo kalbama tenai ir apie galimyb mokt valdyt Visat vis pradioje per harmoning savo gimins sodybos sklypo sisavinim, paskui - per e m , ms planet... Taip tobul harmonij suradus su e m e , prie mog atsivers plaiausios galimybs, kaip imokt bendraut su

Vladimiras

Megre

78

C; y v y b s

energija

V I a H i m iras

Megre

79

Gyvybs

energija

kitomis planetomis Visatoje. Ir is bendravimo su kitomis planetom bdas ne technokratinis, jis psichotelepatinis. - T a i a u nejaugi n vienas i didij imini n karto nra kalbjs apie e m taip kaip Anastasija? - Vladimirai, nerasi iandien n v i e n a m traktate to suvokimo stabaus, kur monijai pateik Anastasija. D e ja, kai kas jau eiasdeimt ami primygtinai vis mo nes atitraukia nuo teisingo ems suvokimo ir pakia kuo vairiausi m o k y m , ir teigia, kad tai tiesa. tai vien m o k y m mogus istudijavo ir pamat nr j a m e tiesos, tuoj pat pasilomas j a m kitas, - jis gilinasi t kit, o p a s k u i - trei... va taip gyvenimas praeina, taip mogus numirta, n nesuprats, ko e m i atjs buvo. Ir vis dlto, jei klauso intuicijos, tai jauia mons ems trauk ir nor didel painti j. Tai va tamsybi jgos, supratusios, kad to traukimo i m o n i irdi jos niekaip neiraus, suman j visaip kompromituoti ir m si gudrybi vairiausi. Ir niekas, nieks per eiasdeimt pastarj ami vieai ir smoningai neprabilo apie ems svarb. a - Smoningai - vadinas, taip, kaip kalba Anastasija? - T a i p , btent taip, kaip kalba ji, ir taip, kaip mons j supranta. Anastasija atgr m o n i bendruomen gra keli. D a b a r jau niekas nestengs jai sukliudyti, nes jos svajon savo irdyse jau puoselja daugelis moni. - T a i a u juk daug kas jai ir kliudo, tiek skaitytojus meiia, tiek ir pai Anastasija. Jei tie kliudytojai su prast, kad j pastangos bergdios, tai n nemeit. - Dabar, Vladimirai, pasinaudodami meiik pastan g o m , daug auktesni hierarchai stengiasi ukirst naujau siai erai keli, neleisti jai Rusijoje prasidti. O kiek vliau kitoj aly nuvies jie t idj ikreipta viesa. Tiesiog j pabandys apjuodint. Kad itaip viskas klostysis, nuspt vaikait mano su gebjo. Jos taktika, i anksto apgalvota, apstulbino vy riausi yn. N u m a t juk Anastasija: po to, kai ji atskleis mogaus ir ems e s m , nemaa atsiras toki, kurie tiesiog iverti negals, nordami tuoj pat ryius atnaujint

su eme. O skubotumas gali daug pakenkti, nes pirmiau sia mons savo erdv mintyse sukurti turi. Va Rusijoj dabar meiikai priraizgyti stengiasi kli i visoki, taiau vis tiek svajoni neiduoda mons ir neatsitraukia, kuria savo erdv mintyse. Na inoma, stipri tamsybi sistema, bet juk negalima vis jai dirbani moni laikyt kaltais. Ir tarp tarnaujan i banyiai rasi nevienodai manani apie Anastasija... - A tai inau, ne kart esu susitiks su vairaus rango dvasininkais, kurie Anastasija supranta ir palaiko. - Tu ir tavo skaitytojai btinai turite suprasti, kam iandien neparanku, kad Rusijoje pasirod ir sklinda tokia informacija. - M a n a u , kad n vienai aliai, laikaniai save isivysiu sia, nesinort pripainti, kad kita alis isivysius labiau. - Logika. Taiau juk kiekvienoje alyje gyvena daug moni, ir, kaip m a n a i , ar jie visi dmiai seka vykius Rusijoje, ar juos analizuoja? - i n o m a , ne visi. Taiau yra m o n i , kurie tuo suinteresuoti. - Pavyzdiui, koki? - K o k i ? N a , pavyzdiui, suinteresuoti tie, kurie pre kiauja vaistais, dideliais kiekiais pristato j Rusij, va jiems bt neparanku, jei rusai liautsi sirg. - O dar kas? - O dar... Labai daug maisto produkt i usienio veama ms al, o gyvendinus Anastasijos plan bus prieingai - Rusija ve maisto produktus daugel ali. Ir ji neturs konkureni. - V a d i n a s i , Anastasijos planas nenaudingas ne visiems be kurios kitos alies gyventojams, o tik atskirai j kategorijai, ir j gali bti bet kurioje alyje, taigi ir paioje Rusijoje? Taip? - T a i p . I e s m s - t a i p . - Dabar pasakyk, ar i kategorija m o n i , turini didelius kapitalus, gali turti tam tikras tarnybas, priva lanias stebti pasaulio vystymosi tendencijas? - A i k u , visos stambios kompanijos tokias turi. Kitaip jos bankrutuot. Yra netgi mokslo staig, ruoiani tokius mones.

Vladimiras

M e g r e

80

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

81

G y v y b s

energija

- G e r a i . Vadinasi, stambios kompanijos turi tarnybas, kuri darbas - plsti kompanijos veikl vairiose alyse, ir jos gali sukurti sau palankias slygas. - Taip. - T u sutinki. G e r a i . Taigi tolimesns logins grandys ir prives tave prie ivados, kad panai tarnyb gali turti ir ali vyriausybs. - Istorijoje toki pavyzdi daugyb, ir i j pats rykiausias - tai y d grup, kuriai padedant iandien v a l d o m a Amerika, Europa ir Rusija. B e j e , ir i g r u p - t i k rankis ynio rankose. -O kas gi su ia grupe sieja krikioni vyskupijas, besiprieinanias Anastasijos idjoms? - T a i g i a jau sakiau, kad tie, kurie atlieka biorobot v a i d m e n , ir yra tokio tipo mons kaip ta grup. Sis tipas susiformavo veikiant yni programai, kuria v y k d o ir ydai - tam tikra maa j grup, paplitusi v i s a m e pasauly. - O kur rodymai tokiems teiginiams patvirtinti? - rodymai - tai istorijos faktai. sigilink juos atidiai ir objektyviai. j,

vis dlto manausi neturs teiss slpti tam tikr informa cij, kad ir kokia nemaloni ji galt kai kam pasirodyti. Pateikdamas informacij apie y d pogromus, trun kanius jau ne vien tkstantmet, a paminjau tik istorinius faktus, kiek galdamas stengiausi nekomentuoti apraom aplinkybi ir nepateikti savo subjektyvaus ver tinimo. Turjau vienintel tiksl - pabandyti ubgti u aki dar vienam ypa dideliam yd pogromui ikart keliose alyse. Sis pogromas pagal savo mastus galt bti gerokai didesnis u Hitlerio laik pogrom Vokietijoje. Jis beveik neivengiamas. Ubgti j a m u aki galima tik vienu vieninteliu bdu - pakankamai supratus prieastis, dl kuri kilo ankstesni pogromai, ir imantis atitinkam veiks m toms prieastims paalinti. A pasistengsiu nesiremti Sibiro taigos a t s i s k y r l i a i s Anastasij ir jos seneliu: nors man p a i a m j teiginiai kasmet atrodo vis svaresni, kitiems jie gali atrodyti tik prasimanymas. Pasistengsiu, kad ia m a n o surinkti rody mai bt visiems inomi faktai arba tokie faktai, kuriuos nordamas kiekvienas galt pats patikrinti. Taigi, kaip liudija istoriniai altiniai, y d pogromai prasidjo nuo Egipto faraon laik. Pastarj tkstantmet jie vyko madaug kart per imt met vairiose alyse, tuo laiku jau tapusiose krikionikomis. Ir sulig kiekvie nu imtmeiu jie darsi vis platesnio masto. Paskutini ypa stambus yd naikinimo vajus vyko Hitlerio valdo moje Vokietijoje 1939-1945 metais. ydai buvo deginami koncentracijos stovykl krosnyse, audomi, dusinami dujo mis. Remiantis vairiais duomenimis, nustatyta, kad ituo periodu buvo sunaikinta madaug ei milijonai yd. odiu, vairi ali mons naikina ydus, ir tai jau tkstanius met kartojasi periodikai, vadinasi, esama ka koki prieasi, tokius vykius sukeliani. Taiau tikrsias prieastis kakam rpi ypa kruopiai umaskuoti. iniasklaidos priemons - spauda, radijas ir t e l e v i z i j a stengiasi ios itin skaudios temos neliesti. V i e n uuomi na tokia tema iniasklaidoje laikoma nacionalins nesan taikos kurstymu.
6. 2341

J J U D J U S , KRIKIONIS IR NE TIK j J U O S
Kreipdamasis judjus ir krikionis, a tikiuosi, kad m a n e teisingai supras bent dalis m o n i , remiani kuri nors ideologij i i d v i e j , prieik viena kitai. Juk aiku, kad toli grau ne visi mons suvokia tiksl, dl kurio privaljau paliesti i tem. y d ir krikioni tema mano ankstesnje knygoje b u v o tik paminta, ir jau atsirado toki, kurie pasijuto ugauti. O juk Anastasij savo teiginiais i tikrj siekia vieno vienintelio tikslo - nors kiek paaikinti prieastis, dl kuri vienos tautos pradjo konfliktuoti su kitomis, ir tie konfliktai neisibaig per eis tkstanius met. Kai raiau i knyg, blaivus protas kudjo, kad nei y d , nei krikionybs temos geriau neliesti. Kodl turiau suerzinti dal skaitytoj ir dar nuteikti juos prie save? Ir

Vladimiras

Megre

83

G y v y b s

energija

O i tikrj nacionalins nesantaikos kurstymui grei iau pasitarnauja skaudi ir visuomen kurstani klau sim nutyljimas. Tai, kad visuomen y d klausimas kursto, rodo daugyb fakt. D a u g kas ino, kad Rusijos generolas, Valstybs D mos deputatas, i tribnos per miting yra pasaks: S a l i n visus ydus i Rusijos!" Ne vienas D m o s deputatas generol pasmerk. Ta iau spaudoje pasisakyti, inoma, jam nebuvo duota, polemizuoti su juo nepradjo niekas. Kodl? G a l tasai generolas vienas vienintelis Rusijoje laikosi tokios nuomo ns, ir jei taip, tai nusprsta, kad neverta eikvoti brangaus laiko visos visuomens ginui su vienu mogumi? Drstu tvirtinti, kad toks mogus ne vienas. J daug ir tarp generol, ir tarp valdinink, ir tarp jaunimo. m o n i , m a n a n i , kad visos bdos - per ydus, kasdien vis daugja. Spaudos tyljimas sudaro galimyb kritinei masei kauptis. Pateiksiu skaiius, kurie tai rodo itin grabylingai. Pradedant nuo 1992 met Rusijoje vairios leidyklos yra ileidusios daugiau kaip penkiasdeimt knyg, d e maskuojani ydus. t pakankamai rimt skaii ne eina imtai spaudini, atspausdint ne leidyklose, d a u gyb laikrai ir urnal. i e leidiniai neusiguli parduotuvi lentynose, nedul ka knygyn sandliuose. J i e eina i rank rankas. Daugelio j puslapiai kone sudil nuo skaitymo. ie leidiniai perkami. O tai, kad tema, jaudinanti daugyb m o n i , nesvarstoma spaudoje, ie mons iaikina la bai paprastai: Visa s p a u d a - y d rankose". i m o n i argumentai tokie, kad nepasiruousiam ginytis su jais sudtinga.
k * -k

Kai traukiniu grau i Sankt Peterburgo M a s k v , m a n o kupe jo du vyrikiai ir jauna mergina. Vyrikiai vilkjo tamsios spalvos markinius, buvo susijuos pla iais karinink dirais. I viso ko buvo matyti, kad pavarg po kakoki audring vyki, tad atsigul ant virutini lentyn ilstis.

Su mergina, irgi vilkinia grieto kirpimo drabu, a sikalbjau. Isiaikinau, kad jie grta i s u v a i a v i m o , kur, jos odiais tariant, b u v o pakviesti R u s i j o s patriotai". - I r kokie gi to js suvaiavimo tikslai? - paklausiau mergin. - K o v o t i su pasauliniu ydizmu, - ididiai atsak ji. - Kaip js galite kovoti, bdami Rusijoje, su kuo nors, pavyzdiui, Europoje, Amerikoje? - T i e k Europoje, tiek Amerikoje turime savo alinin k. Ne su visais umegzti kontaktai, taiau mes i n o m e daug judjim, kurie pritaria ms poiriui. J a u greitai prie pasaulin ydizm susivienys vairi ali patriotai. Mergina kalbjo su noru ir drsiai, gal todl, kad tai b u v o jai pavesta, o gal ir savo iniciatyva ji agitavo u, jos m a n y m u , patriotin" judjim. Paklausiau t mergin: - Pasakykite, o jums paiai ar ydai yra nors kuo pakenk? - i n o m a , yra. Tai per juos a esu priversta gyventi vargingoj ir purvinoj aly, keliaklupsiaujanioje prie Vakarus, renkaniai j idas. - O kodl js manote, kad valstybs neskmi prie astis yra ydai? - Nagi todl, kad j veiklos programa tokia, ji ypa tinga. y d a i siekia apgauti, apvogti vien al, paskui kit, trei. O kai pirmoji atsistoja ant koj, vl j apiplia. Juk jie ms nelaiko monmis. tai, perskai tykite, kas ia parayta. Tai citatos i Talmudo. Ji padav man plonyt broir, atvertusi reikiamoj vietoj, ir a pradjau skaityti. Nepateiksiu ia t citat, nes tada, kalbantis, m a n buvo sunku sprsti, ar tikrai jos iraytos i Talmudo. Taiau inojau, kad pagal Senj Testament ydams priimta laikyti save irinktja tauta. Svarbu kas kita. Apstulbintas, kad jaunoji patriot" taip bjauriai agresyvi, pagalvojau, kad reikia galiausiai pasiirti tiesai akis. Nesiliaujani konflikt daugelyje ali prieastys yra tai, kad vienoje visuomenje vienu metu esama dviej, viena kitai prieing religij - ideologij.

Vladimirus

M e g r e

84

G y v y b s

energija Vladimiras M e g r e

Pasvarstykime drauge, kas yra religija? Vis pirma, tai ideologija, formuojanti tam tikro tipo mog ir jungianti j tam tikr veiksm program. Religija, - iuo atveju y d tautos religija, - nusako, kad ta tauta vienintel D i e v o irinktoji, ir netgi k o n kretizuoja, reglamentuoja jos veiksmus kit taut at vilgiu. Krikionyb byloja: mons - krikionys - yra pa klusns D i e v o tarnai ir tik po emikojo gyvenimo gals ilstis rojuje. Turtingam j roj sunku pakliti. Reikia pamilti artim savo ir dalintis su juo savo geru. Talmudas byloja: Viskas t a v o " , Biblija: Visk ati duok". G e r a s derinys. ios dvi viena kitai prieikos ideologijos, kaip mums inoma, turi vien altin - Izra el. Taiau tai nereikia, kad jas ivyst btent ydai. Svarbu visai kas kita - esant tokiai padiai konfliktai neivengiami. Tai, kad konfliktas tarp dviej ideologij alinink neivengiamas, aikiai rodo netgi ma vaik elgesys. Jeigu pasakysime v i e n a m vaikui, kad visi aislai, kuriuos jis pamatys, priklauso tik j a m , o kitam vaikui teigsime, kad jis privalo jam priklausanius aislus atiduoti, kai j prireiks kam kitam, kas atsitiks? Antrasis vaikas galbt kart, por kart ir sutiks savo aislus atiduoti, taiau meils juos pasimusiam tikrai nejaus. Paskui jis panors nors k susigrinti, atki rankel, bet tas kitas jam neduos nieko. Galiausiai atidavusysis pravirks arba pasistengs susigrinti aislus jga. Vadinasi, dviej skirting ideologij buvimas slygoja konflikt netgi tarp vaik tiek dabar, tiek ateity. Tautyb iuo atveju neturi jokios reikms. Jeigu visi ydai virst krikionimis, o visos slav tautos - judjais, vykt tokie pat konfliktai. Ne skirtingos tautybs nuolatos kariauja tarpusavy, o skirtingos ideologijos, jos tik dangstosi tautybmis! M u m s ne kart teko girdti labai kultringus ir vie sius m o n e s kalbant apie btinum bti pakantiems vairi kit tikjim atvilgiu. Valstybs D m a yra pri musi statym, numatant bausm tiems, kurie kursto nacionalin ir religin nepakantum. Per televizijos laidas

85

G y v y b s

energija

matome, kaip vairi dvasini konfesij lyderiai visi drauge dalyvauja vyriausybiniuose primimuose. Pairti viskas vyksta gerai, inteligentikai ir teisin gai. Taiau ekstremizmas nuo to n kiek nemaja. Ir mums rodomi uminuoti plakatai su urau M u k juos!", mes girdime informacij apie sprogimus prie visuomeni ni staig... Tad kaipgi ia yra? Viskas labai paprasta. V i e n gra iais odiais ir kiais nesutarim panaikinti n e m a n o ma. Prieingai, dl to jie tik dar labiau pagilja, nes tais graiais odiais jie gudriai maskuojami. M a s k u o j a m i , kad kakuri valand sprogt ir sunaikint valstyb.

* * *

P r a d k i m e pakaniai irti visus tikjimus". G e rai, pradkime. Pavyzdiui, a, kaip ir daugelis kit m o n i , nieko neturiu prie pakantum. Taiau kas tada dedasi su paiais tikjimais? O g i tai kas. Kiekvienas j kaip b e m a n y d a m a s stengiasi kuo greiiau ir daugiau gauti galios, pritraukti savo pus kuo daugiau alinink. Galiausiai ukariavusios pakanka mai stiprias pozicijas, abidvi ideologijos neivengiamai pradeda kov. Tai aikiai rodo nesibaigiani konflikt istorija. Taiau monija, tarytum ukoduota, per ami amius kasmet vis ulipa ant to paties grblio dant. Ar tai buvo inoma y n i a m s - i dviej ideologij sukrjams? Taip, buvo inoma. Negaljo neinoti tie, kurie mokjo daryti psichologin tak milijonams m o ni vairiose alyse. Tie, kurie sugebjo mones itaip ukoduoti. Ar jie i tikrj norjo yd taut padaryti laiminges n , vadindami j irinktja? Istorija rodo, kad tikslas buvo visikai kitoks. J a u ilgus amius y d tauta naudo jama kaip atpirkimo oys, kaip skydas, ustojantis m o nms matyti tuos, kurie aidia savo aidim, naudoda miesi tiek judjais, tiek krikionimis kaip pstininkais nesudtingoje achmat partijoje. Ir vieniems, ir kitiems is ukodavimas nea tik kanias. Sprskite patys, kurlink dabar viskas eina. Pasaulyje kaupiasi vis daugiau agresyvios energijos. Nesibaigia kon fliktas tarp Izraelio ir Palestinos. Naudodamasis J A V ka-

Vladimiras

Megre

86

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

87

G y v y b s

energija

rine technika ir palaikymu Izraelis gali okupuoti palesti niei emes ir priversti juos paklusti savo reikalavi mams. Taiau tai visikai nereik, kad dvi greta gyvenan ios tautos viena kit ims gerbti. Anaiptol, visame m u sulmonikame pasaulyje ymiai padaugs agresyvios ener gijos, nukreiptos prie ydus. i energija btinai pasi reik, ir tos raikos forma gali bti nesiliaujantys teroris tiniai aktai Izraelio ar J A V teritorijoje. Ir vis dlto esm slypi ne tik tiesioginiame Izraelio konflikte su Palestina. Daugeliui m o n i , gyvenani ms planetoje, daro si vis akivaizdiau, kad e m s civilizacija savo vystymo si kelyje prijo aklaviet. A I D S , narkomanija, nusikalstamumas, technogenins katastrofos ryte ryja m o n i gyvybes. M s planetoje didiuma m o n i neturi galimybs vartoti sveik maist, gerti tyr, o ne utert vanden, kvpuoti tyru, o ne kenksmingu oru. O jei i moni daugyb suinos, kokia yra tikroji socialini ir technogenini kataklizm prieastis? Atsiras lyderi, kurie jiems parodys, kas yra tikrieji planetos bd kaltininkai, atskleis j vaidyb, tikslus, uduotis? To, btent to bijosi pasaulio ideologai. Todl, steng damiesi neatkreipti visuotinio pykio save, jie pametja m o n m s vis t pai ibandyt k o r t - y d u s . G i r d i , jie dl visko kalti - alin juos. M a s s , siio pagautos, upuola visus ydus - be iimties. Taip per amius ne kart jau b u v o . U p u o l a , m a n y d a m o s , kad susidoroja su blogiu. O i tikrj tik ileidia i savs gar".

30-100 ms eros metais smulkios tikini ir neti kini y d grups tiek Izraelyje, tiek ir R o m o s imperijoj pradjo vienytis savarankik judaizmo srov, - susidar nedidel krikioni bendruomen i moni, kurie ventai tikjo Jzaus Kristaus priesakais ir greitu Jo prisiklimu. fakt patvirtina daugyb istorini monografij, tarp j ir pati Biblija. o d i u , tai, kad krikioni m o k y m a s , vliau gavs didiuls galios, prasidjo nuo susibrusios mauts y d bendruomens, yra faktas. O dabar pabandykime nustatyti, kokiu bdu ios mauts bendruomens mokymas staigiai sistiprino R o mos imperijoje, dabartinje Europoje ir Rusijoje? I kur apskritai apie j suinojo daugelis ali, jei to daug kas neinojo net p a i a m e Izraelyje? Pasak Anastasijos senelio, y n i a i , v a d o v a v ano m e to j u d j a m s , velg, kad iek tiek papildytas, o tiksliau - p e r d i r b t a s krikioni m o k y m a s gali suformuoti vergi k m o g a u s tip, o tokio tipo m o n e s lengva valdyti, nes jie dalinai arba beveik visikai atsiriboja nuo savo logiko mstymo, - pradeda beslygikai tikti tuo, k sako dvasininkai arba dar kas nors. o d i u , formuojasi mogus-biorobotas, uprogramuotas pagal tam tikr pro gram. ( m o g u s - b i o r o b o t a s - t a i mogus, sutiks, inoma, ne visai savo noru, o veikiamas specialios okultins progra mos, tikti nerealiu pasauliu. O kadangi nerealus pasau lis yra kakieno kuriamas, beje, su tam tikru tikslu, tai tas kakas tikina, kad jis ino nerealaus pasaulio dsnius ir kad mogus turs tiems dsniams paklusti. O i tikrj jis pajungia mog sau.) Paskui judaizmo yniai, tuo metu turj ne tik ini, bet ir praktins patirties, kaip mases diegti jiems reikalingus m o k y m tipus, paruo imtus krikionybs skelbj ir, aprpin pinigais, isiuntinjo po vairias alis skleisti jiems reikalingo m o k y m o . O tai ir netiesioginis tokio fakto rodymas. Antro ms eros imtmeio pabaigoje y d krikio ni bendruomens mai ivyst itin plai misionierik veikl vairiose alyse. O kiek anksiau prie i veikl

GILYN j ISTORIJ
Anastasijos senelio pasakojimas apstulbino m a n e sa vo nepaprastumu ir to nepaprastumo rodym paprastu mu. V l i a u a lyginau jo ivadas su kitais altiniais ir stebjausi, kaip atitinka faktai. Faktai, kurie logik ms tym priveda prie tam tikr ivad. Ir toliau pasakoda mas pasistengsiu Anastasijos senelio samprotavimus su derinti su kitais altiniais.

V I a d i m i r a s M e g r e

88

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

89

G y v y b s

energija

vyko sustiprintas evangelizavimas (krikioni yd Bib lijos ileidimas ir tiraavimas). Visi puikiai i n o m e , kad knyg leidyba ir iandien daug kainuoja. Senovs laikais kiekvienos knygos paga minimas ne iaip kainavo, o kainavo daug. Nemaai l reikjo ir kelionms kitas alis. Tokias keliones galjo sau leisti tik pirkliai arba pasiturintys kilmingi mons. Tad kaipgi toki daug snaud reikalaujani ir tokio didelio masto akcij gyvendino bendruomen, kurios didium sudar kaimieiai? i n o m a , jie buvo kvalifikuotai paruoti, buvo gav teorini ini ir ger finansavim. Jiems skiriamas yni dmesys, moralinis palaikymas ir materialin parama paprastus tikinius kaimieius pavert fanatikais. Tik sivaizduokite izraeliet, mog i kaimo, kuriam staiga sakoma: M e s regime, kad tu gali bti didis misionierius ir krikionybs skelbjas. Tu kur laik pats pasimokysi, gausi pinig ir tada uoliai mokysi kitus mones ten, kur tave pasisime. Tu, keliausi kitas alis". Taigi jie pasimok, gavo pinig ir ikeliavo. Pasklido po kitas alis. Ir kas galiausiai? Ar jiems seksi? N kiek. Visose alyse mons y d tikjimo skelbjus atstumda v o . Ir ne iaip atstumdavo, - pirmiausia j klausydavosi, paskui graiuoju liepdavo eiti sau, o y p a kyrius mu d a v o , pjudydavo unimis. Tai liudija d a u g y b fakt i ano meto Romos impe rijos istorijos, nes btent i imperij buvo siuniama daugiausiai naujojo tikjimo skelbj. Plataus masto akcijos rezultatas buvo tik paskir krikioni bendruomeni sukrimas ir tik kai kurios R o m o s imperijos vietose. ios bendruomens neturjo jokios takos tradicinio tikjimo pagrindams. Senovs R o m a kaip buvo pagonika, taip ir liko. Jokio poveikio ios sektos nepadar nei politiniam impe rijos g y v e n i m u i , nei naujo tipo mogaus formavimui, taigi svajon apie verg-biorobot n e b u v o gyvendinta. Pirmosios bangos skelbj Romos imperatoriai palan kiai neprim.

Imperatorius Neronas, kuris leido ramiai egzistuoti vairiems religinio pobdio pagoni tikjimams, buvo nepalankiai nusiteiks tik prie krikionis. I savo emi krikionis gujo imperatoriai Dionisas (249-251), Diokletianas (284-305) ir Galerijus ( 3 0 5 - 3 1 1 ) - vienas i di diausi krikioni persekiotoj. S k m atjo tik su antrja tikjimo skelbj banga. ie skelbjai nebebuvo fanatikai tikintys. y n i a i juos paruo taip, kad, i vienos puss, jie galjo graiai kalbti apie tikjim, o i k i t o s - b u v o geri psichologai, galintys paveikti mog, panaudoti jo trokimus savo tikslams. Antroji tikjimo skelbj banga turjo iskirtin u duot - paveikti valdovus. tikinti kiekvien v a l d o v , kad krikioni tikjimas jo valdi sustiprins, padarys j amin, valstyb bus visikai lengvai v a l d o m a , lengvai kontroliuojama ir klestinti. Tuo tikslu ir b u v o vestos doktrinos: K i e k v i e n a v a l dia - i D i e v o " , V a l d o v a s - D i e v o vietininkas e m j e " . Valdovus imta tikinti, kad ipaintis leisianti kontro liuoti kiekvieno mogaus mintis, lkesius ir poelgius, valstybs sukrikioninimas sudarys v a l d y m u i itin pato gias slygas. I pirmo vilgsnio viskas atrod tikrai taip, taiau tik i pirmo vilgsnio. Valdovai, palenkti tokiomis gudryb mis, n netar, kad i tikrj jie patys pasidar kit jg valdomi. Krikionybs padtis Romos imperijoje pastebimai pradjo stiprti nuo 312 met, kai krikionims pasisek tikinti imperatori Konstantin, kad krikioni banyi buvimas valstybje jam parankus. Konstantinas sutiko globoti krikionis, nors drauge palaik ir senj R o m o s diev ventyklas. Krikionyb i to laimjo: jos padtis R o m o s impe rijoje ymiai pasitais, padaugjo turto, o jau vlesns krikioni vyskup kartos pasidar ne maiau galingos kaip R o m o s senatoriai. Tasai faktas ir po jo daugelis kit byloja, kad krik ionybs m o k y m a s nesugebjo vystytis ir daryti nors kiek rimtesns takos visuomenei be pasaulietini valdov

Vladimiras

M e g r e

90

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

91

G y v y b s

energija

paramos. Krikionybs lyderiai ir patys stengsi gauti valdios. R o m o s banyios galyb didel ir dabar, taiau va Romos imperijos nebeliko. Ar ia atsitiktinumas? Iim tis i taisykli ar dsningumas? Atsakyti klausim gali valstybi istorija - vlesni ami ir ligi pat i dien. Niekas ms planetoje negalt nurodyti n vienos valstybs, kuri sulig krikionybs atjimu bt pradjusi klestti. Kaip tik prieingai - galima ivardinti vien po kitos valstybes, kurios susilauk lidno R o m o s imperijos likimo. Ir dar vienas domus istorinis faktas. Absoliuiai viso se alyse, primusiose krikionyb, netrukus pasirod y d , ipastani ne krikioni tikjim, ir kuo tolyn, tuo labyn jie vyst itin keist veikl. J i e nepaprastai lengvai turtjo. J veikla visose krikionikose alyse gavo tok plat mast, kad negaljo likti nepastebta nei t ali vyriausybs, nei m o n i . Kai kokioje nors alyje i veikla pasiekdavo kulmina cij, mons imdavo ydus muti, o vyriausyb - vyti juos i savo alies. J a u nuo antro ms eros tkstantmeio pradios vairiose krikionikose alyse yra buv d a u g y b yd pogrom. Tai inomi faktai. 1096 metais prie Reino buvo nusiaubtos ir ivarytos i alies deimtys y d bendruomeni. 1290 metais y dai ivaryti i Anglijos. X I V amiaus pabaigoje Ispanijoj iudyta daugiau kaip 100 tkstani y d . (Teisyb, po kiek laiko ydai vl patylom tas alis sugro). istorin fakt sra galima tsti ir tsti. Bet ar to reikia? Ir taip visikai aiku, kad jau daug a m i pasikar tojanios ir panaios situacijos yra uprogramuotos. O kadangi nukenia tiek tikintieji krikionys, tiek patys y d a i , tai egzistuoja treia veikianioji grup, kuri lieka nenukentjusi. iai grupei tiek m o n s i krikio ni pasaulio, tiek ir ydai judjai - tai tik biorobotai, kuriais galima labai lengvai manipuliuoti. Kas ta treioji grup? Istorikai tyrintojai, kad ir stengdamiesi visk itirti i esms, sigilinti, kas per

bakchanalijos vyksta pasaulyje nesiliaudamos jau tks tanius met, visada pirtu parodo tik ydus. Atseit, jie dl visko kalti. Taiau jeigu egzistuoja treioji jga, tai ydai, kaip ir krikionys, tra tik mario nets, kitaip tariant, biorobotai ios treiosios jgos ran kose. Bet ar galima iandien nustatyti ir rodyti, kad ta jga egzistuoja? Aiku, galima. O kas tai padt padaryti? Istorijos faktai ir logikas mstymas. Sprskite patys.
k -k -k

Tarp kit y d luom yra vienas, kur galime pava dinti atskiru luomu, gimine, tautybe, kasta, vis vien kaip, esm juk ne pavadinimas, taigi, kad bt trumpiau, vadinsime juos tiesiog levitais. Yra istorini altini, teigiani, kad levit luomo pradininkai - Egipto yniai. Remdamiesi daug kam inomesniais altiniais, ir y p a Senuoju Testamentu, galime pamatyti, kad levit padtis buvo ypatinga. Pavyzdiui, pagal Izraelio statymus jiems b u v o ne privalu nedalyvauti karo veiksmuose. J i e neprivaljo nie kam mokti joki mokesi nei rinkliav. Kai buvo suraomi Izraelio gyventojai, - o tai m i n i m a S e n a j a m e Testamente, - levitams bti suraytiems nepriklaus. Klajoni metu kuriant stovyklas, izraelit gimins (penkiasdeimt - imtas penkiasdeimt tkstani moni) isidstydavo ratu. Kiekviena gimin tame rate turjo i anksto numatyt viet. B d a v o nurodyta, kur - pietuose, iaurje, vakaruose ar rytuose - atitinkama gimin privalo sikurti ir kur pastatyti sargybinius. Levit vieta visada buvo rato vidurys. Taip sakant, viena i priedermi, kurias turjo vykdyti visos Izraelio gimins, b u v o saugoti levitus. Ir k gi is levit luomas veik? levit pareigas jo i savo tarpo skirti ventikus, sekti, kad bt v y k d o m i yd statymai. B e j e , ie staty mai reglamentavo, k valgyti, kaip elgtis su kitatikiais, kur eiti. Reglamentavimas buvo grietas, konkretus, apimantis vis mogaus dien nuo ryto ligi vakaro, taip pat nuro dantis, kur, kokiose emse kam bti, su kuo kariauti.

Vladimiras Vladimiras Megre

Megre

G y v y Ir s

energija

. 9 . 2

G y v y b s

energija

D r a u g e levitai faktikai buvo yd tautos valdytojai. Ir, sprendiant i visko, tikrai kvalifikuoti valdytojai. S u n k u pasakyti, ar patys levitai buvo y d a i . Toli grau ne visi yd statymai buvo privalomi levitams. P a v y z d i u i , nors visiems ydams tai btina, levitams atunt dien po gimimo nereikjo daryti apipjaustymo. Taigi, imanydami slaptuosius Egipto yni mokslus, turdami galimyb eksperimentuoti, stebti, mstyti, b dami laisvi nuo karo prievols ir visiems prast darb, levitai galjo karta po kartos ligi pat ms dien tobu linti savo inias. Kaip ligi pat ms d i e n " , gali kas suabejoti, d a u guma m o n i nra net girdj apie toki tautyb ar luom - levitus. A p i e anglus, rusus, pranczus, - kas kita, o kakodl apie paius protingiausius, netgi visiems vadovaujanius levitus maai kas k ino. Taip yra todl, kad, kaip ir Egipto yniai, jie privalo likti elyje. Tai paranku: jei kas atsitinka, visos preten zijos - y d a m s , j valios vykdytojams. tai ir siaubiami ydai jau tkstanius met vairiose pasaulio alyse. U k siaubiami? U tai, kad visais manomais bdais stengiasi susierti kiek tik manoma daugiau pinig. Ir daug kam i j tai sekasi. N a , o kuo ia dti levitai? Kokia jiems nauda, jei ydai Anglijoje, Ispanijoje ar Rusijoje vykdys savo poli tik ir d i d u m valstybs ar privai l perves savo bank? o d i u , paglem? m o n s , vienos ar kitos alies v a d o v a i suseks negraius darbus, prads muti ydus, tiesiog juos niekinti. Juk itaip gali ateiti eil ir levi tams. Apskritai, gal kam pasirodys - nra logikos imin tingj levit veiksmuose. Ir jokios jiems naudos, kai padeda y d a m s imintingais patarimais, kuria jiems klas tingas kombinacijas, p a m o k o manipuliuoti itisomis vals tybmis. Pasirodo, naudos yra. Yra tiesiogini, paprast ir konkrei interes. Pinigai! Pasiturintys ydai, kad ir kokioj aly bt, privalo savo pelno dal atiduoti levi tams. rodymai? Praom! Pagal Senj Testament izraeli tai privalo atiduoti levitams deimtj dal savo pajam. Cituoju:

Visas ventsias atnaas, kurias izraelitai atideda Vie paiui, daviau tau ir tavo snums, ir tavo dukterims, esantiems su tavimi, kaip amin duokl. Tai amina druskos sandora Viepaties akivaizdoje tau ir tavo pali kuonims. Tada Viepats tar Aaronui: Netursi ems paveldo j krate, tarp j netursi dalies, a bsiu tavo dalis ir paveldas Izraelyje. Levitams daviau visas deimtines Izraelyje kaip dal u tarnyb, kuri jie atlieka, tarnyb Susitikimo Palapin je. Taigi izraelitai daugiau nebesiartins prie Susitikimo Palapins, kad neusitraukt kalts ir nenumirt. Tik levitai vykdys Susitikimo Palapins tarnyb ir bus atsa kingi u savo pai kaltes. Tai bus aminas statas izraelitams per visas kartas. Bet tarp izraelit jie neturs ems paveldo, nes kaip dal levitams daviau izraelit deimtin, kuri jie atideda kaip atna Viepaiui. Utat apie juos ir pasakiau: Jie neturs ems paveldo Izrae lyje". Tada Viepats kalbjo Mozei: Kalbk levitams ir sakyk: Kai paimate i izraelit deimtin, mano duot jums kaip dal, turite atidti i jos atna Viepaiui deimtin nuo deimtins. Ji bus skaityta jums kaip dovana, kaip viei javai nuo klojimo aslos ar naujas vynas i vynins. Taigi ir js atidsite atna Viepaiui i vis deimtini, kurias paimate i izraelit; i j duosite Viepaties atna kunigui Aaronui. Atidsite visas atnaas, kurios priklauso Viepaiui, nuo visko, kas jums dovanota. I j vis atidsite, kas geriausia - ventj dal. Be to, pasakyk jiems: Kai bsite atidj geriausi deimtins dal, likusi deimtin levitams bus kaip kloji mo aslos ar vynins derlius. Tu ir tavo namai galite j valgyti bet kokioje vietoje, nes tai atlygis u js tarnyb Susitikimo Palapinje. Todl kalts neusitrauksite, jei atnaavote i j, kas geriausia. Neiniekinkite izraelit ventj dovan, kad nenumirtumte". (Skaii knyga, 18, 19-31). G a l kas nors pagalvos: o kuo ia dtas Senasis Testamentas, juk jis daugiau kaip dviej tkstani met senumo? G a l i u atsakyti. Argi ms laikais tarp yd nebra tikinij, ventik ir rabinato? i n o m a , yra! Ir,

Vladimiras

Megre

94

Gyvybs

energija

Vladimiras

M eg re

Gyvybs

energi

inoma, dauguma yd laikosi religini kanon. O jei taip, tai pabandykite sivaizduoti, kokius milinikus ka pitalus, iskirstytus po vairi ali bankus, turi levitai. B e j e , levitams nra ko rpintis dl savo kapital saugumo ir gausinimo. Dauguma bankinink visose aly s e - y d a i , tai j rpestis. Prireikus levitai, inoma, gali pamokyti, kur geriau investuoti pinigus, kokius reimus, grupuotes ar opozicijas esamai vyriausybei palaikyti arba atvirkiai - sunaikinti pasitelkus finansines intrigas. Vien Anastasijos odiais, kad m o n i bendruomen visoje e m j e valdo tik saujel yni, buvo galima suabejoti. Taiau dabar, kai logikai isidst grandis po grandies, nebegali abejoti n vienas mogus, dar suge bs logikai mstyti. A p i e fanatikus ia nekalbu. O logika tai kokia. I Egipto, yni v a d o v a u j a m i , ikeliauja madaug milijonas y d . Artimiausi yni pagalbininkai - levitai, kurie turi uduot formuoti ydus kaip tam tikro tipo individus. Tam sukuriama atitinkama itin ideologizuota religija su d a u g y b e ritual ir savitu g y v e n i m o bdu. Levitams pasiseka gyvendinti jiems duot uduot. Prie kelet tkstani met sukurta ideologija ir ian dien tebeturi y d a m s galios. Ji - skiriamasis yd bruoas visoje e m j e . Vienas i pagrindini ios ideologijos postulat yra teiginys, kad D i e v a s i vis tautybi, kokios buvo e m j e , isirinko kaip savo taut tik ydus. Taigi ir iandien ideologija egzistuoja, ydai egzistuo ja, konfliktai tebevyksta, danai apie juos girdime. O kur levitai? Ar daug k girdime apie juos? B e v e i k nieko. ia ir slypi j gudrumas ar imintingumas - gali vadinti kaip nori, bet tai yra. Dabar sivaizduokite, kad e m j e egzistuoja nedidu k b e n d r u o m e n m o n i , imanani ezoterin mokym daug geriau, negu visi kiti mons, ir per ami amius vis kaupiani patirt, kaip praktikai veikti mases. Ar gali su jais lygintis bet koks valstybinis institutas, kurio uduotis - sprsti alies vystymosi problemas, for muoti ideologij?

Jokiu bdu negali, ir taip yra dl daugelio prieasi. Levitai savo palikuoniams perduodavo ezoterines i nias kaip palikim, perduoda jas ir dabar. M s laik mokslas ezoterini ini nepripasta. Vadinasi, ir j tyrinjimo, jeigu toks ir vyksta, nelaiko rimtu. i absurdika situacija ne atsitiktin. O kodl ji ab surdika? Sprskite patys. I vienos puss valstyb oficialiai pripasta kai ku rias religijas, o juk tai irgi visika ezoterika. Valstyb net sukuria lengvatines slygas materialiam j formavimuisi. I kitos puss valstyb nesukuria slyg savo mokslinin kams, kad ie tirt ezoterines kryptis. Vadinasi, tokios valstybs teritorijoje yra legalizuotos struktros, galinios veikti moni psichik, taiau vyriausyb turi visikai miglot supratim, kuo ivirsta is poveikis realiame g y v e n i m e . Tai kas gi ir k valdo? Antra: tiek vyriausyb, tiek ir visi mstantys apie valstyb mons galt pasimokyti i istorijos. Istorija labai gera gyvenimo mokykla. Taiau istorij btina i manyti. J puikiai imano tie, kurie v a l d o pasaul. O dauguma moni, taip pat vyriausybi, net savos valsty bs istorijos neino, beje, i istorija mokyklose pateikia ma ikreipta. Tai y p a ryku Rusijoje.

* * *
Dar visai neseniai mokyklose, institutuose, m e n e , y p a literatroje ir apskritai visur ir visuotinai buvo tvirtinama, kad carinje Rusijoje ms m o i u i ir sene li gyvenimas buvo baisus. D a u g u m a m o n i tuo ven tai tikjo. B e j e , ne tik tikjo, bet ir avjosi tais, kurie mus ivadavo i carizmo siaubo. Herojais, dievaiiais daugumai pasidar komisarai su odinmis striukmis. O popai tapo tamsuolikumo simboliu. Ir mai ms akyse, atkreipkite dmes, ne per dvi tris kartas, ne per imtmeius, o tiesiog ms akyse istorija pasikeit. Pasirodo, kad komisarai odinmis striukmis buvo banditai ir v y k d tautos genocid. Ir mes po caro nuver timo g y v e n o m e paioje baisiausioje, paioje totaiitarikiausioje pasaulio valstybje. Ir vl dauguma tuo patik-

Vladimiras

M e g r e

96

Gyvybs

energija

Vladimiras

M e g r e

G y v y b s

energija

jo. Ir vl dauguma avjosi jau kitais, - tais, kurie juos igelbjo i totalitarins valstybs jungo. Neketinu vertinti, koksai reimas blogesnis, o koksai geresnis. Taiau nortsi, kad mes visi drauge susimsty tume, kas ia per pokyi fenomenai, poliarinis ms smons pasikeitimas per labai trump laikotarp, kad susimstytume, kodl ms smon taip keiiasi? Ar ji kinta savaime, ar kas nors mums daro tak? O susimsius nesunku suvokti: jau nuo seno ir lengvai ms smon b u v o pasidavusi kit takai, yra pasidavusi ir dabar. M e s - nelyginant bandomieji triuiai kakieno rankose. Varosi tarpusavy tik tie, kurie mums daro poveik. Per juos mes ir nesugebame priimti istorins tikrovs. Taiau nors pabandykime suinoti, kokia ta tikrov i ties. Pamginkime j suvokti ne per kakieno kito odius, o per savo pai samprotavimus. Atkreipkite dmes, mes kiekvien dien galime ma tyti per televizij po kelet ou apie tai, kaip rafinuotai apgaudinja vyrai savo monas, ir atvirkiai. M u m s siloma apsvarstyti begal neesmini problem, bet ne duok D i e v e kuriam nors i politik, urnalist ar raytoj paliesti rimt tem! mktelti ji gali, taiau tuoj pat ir pasksta apkalb, audani serial purvyne, begalje psichotronins reklamos ir meit. Btina rimta analiz visko, kas igyventa, kritin iandieninio moni bvio planetoje analiz ir plano sudarymas ateiiai. Btina nauja ideologija. Ideologija, kuri uuot sudauusi kaktomuom itisas tautas, jas su vienyt. Taiau jeigu tkstant kart pasakysime, kad tokia ideologija btinai reikalinga, jeigu net garsiai auksime apie tai, ji nuo to neatsiras. Jeigu surinktume vienon vieton visus ymiausius pasaulio mokslininkus, ir jie susst tokios ideologijos kurti, irgi neieit nieko. Bt tik begaliniai ginai. Jeigu mokslas bt galjs toki ideologij sukurti, tai ji jau seniai bt pasireikusi nors vienos alies mastu. Anastasija. Dabar jau nebesvarbu, kas ji. Svarbu kas kita.

Vykstanios bakchanalijos fone Anastasija padovano jo pasauliui idj apie gimins sodybas. D a b a r jau darosi aiku, kad paprastais odiais ji idst filosofij, nauj ideologij, kuri nuo pat pasaulio sukrimo suibo moni irdyse ir neiblsta. Imperatorius ir vargeta, krikionis ir judjas, musul monas ir sintoistas, rusas, kinas ar amerikietis per a m ius didiausi sielos nusiraminim ir palaim rasdavo dievikosios gamtos prieglobstyje. Anastasijos filosofija - tai filosofija, bylojanti apie susivienijim ne odiais, o darbais vairi taut intere s labui. G y v e n i m a s parod, kad t filosofij priima vairi tautybi mons, tarp j ir ydai. G a l i u tai rodyti atitinkamais dokumentais. A silau, kad Anastasijos idjas, jos filosofinius sie kius apsvarstyt yd analitikai, krikionys ir vairi patriotini judjim ideologai, ma ir dideli konfesij lyderiai ir eiliniai nariai. Patsai apsvarstymas - tai jau krybinis procesas, kuris gali atvesti prieybi v i e n y b , gali atvesti kryb bendr ir diaugsm mums v i siems ir kuriant, ir krybos vaisi regint", kaip to ir norjo Dievas.

NUIMKITE NUO KRYIAUS J Z

KRIST

I karto pasakysiu: nereikia painioti Jzaus Kristaus m o k y m o , pasiaukojamos rus cerkvs senoli veiklos su tuo okultiniu ritual rinkiniu, su kuriuo susiduriame ian dien. Ir pat graiausi m o k y m galima okultiniais meto dais neutralizuoti. Kaip patys suprantate, Jzus Kristus nieko bendra su okultiniais metodais neturi. Be to, Jis pats ligi iol kabo ant kryiaus dl okultist pastang ir ms nesupratimo. A ne atsitiktinai nema dal knygos paskyriau mo gaus minties energijos galiai, - jos dka mons gali formuoti vaizdius. Jei tai suprantate, pasakykite, koks rykiausias Jzaus Kristaus vaizdis yra js mintyse,
7. 2341

V I ,i d i m i r a s M e g r e

98

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

. 9 . 9

C y v y I) s

energija

daugumos tikinij mintyse? Apklausa parod, kad tas v a i z d i s - t a i Jzus Kristus nukryiuotasis. Nukryiavimo vaizd pamatysite kiekvienoje katalik banyioje, staiatiki cerkvje. Kas gi ir kok tiksl turdamas sugalvojo toki okultin gudryb? Argi bt norjs pats Jzus Kristus, kad btent is Jo atvaizdas bt pagrindinis, nustelbiantis visus kitus? i n o m a , ne! Taiau mes, btent mes savo mini galia ir toliau projektuojame nukryiavim, atkreipkite dmes, ne prisi klim, o nukryiavim. Ir buiuojame ne prisiklusj, o nukryiuotj. Taigi laikome J ant kryiaus. Si paprastut okultin priemon, formuojant vaizd, naudoja kolektyvins mogaus minties energij. Ir kabs ant kryiaus Jzus Kristus ligi tol, kol mes nesusiprasim ir nenuimsime Jo savo mintimis, kol nenusimesime okultini raizg. Dar sen senovje, formuodami religijas, yniai sten gsi j kiekvien i j diegti savo okultinius ritualus ir doktrinas. Kiekviena religija, netgi pati viesiausia, kvieianti siekti grio ir viesos, diegus yni niuansus virsdavo jiems be galo galingu ginklu, m e c h a n i z m u . N a u d o d a miesi tuo m e c h a n i z m u , yniai ne kart yra visikai pajung sau itisas tautas, supjud jas, kol tos visikai susinaikindavo. Taip b u v o anksiau, taip tebra ir dabar. Daugelyje religij ir iandien tebra lik okultini ritual ir doktrin, kuri prasm ir takos stiprumas monijai inomi tik yniams. Jzaus Kristaus nukryiavimo projekcija daugybs mo ni mintyse vyksta per okultinius ritualus. Taiau ir patys m o n s , vykdantys toki projekcij, bus nukryiuoti tol, kol projektuos t nukryiavim, o t i k s l i a u - b u s nukryiuotos j sielos. Kolektyvin mintis apie nukryiavim tokia stipri, kad siskverbia net ms laik mogui kn. Kraujuojanios Jzaus Kristaus aizdos periodikai atsiveria kai kuri tikinij knuose, jos vadinamos stigmomis. Daugelis mokslinink mano, kad stigmos - kraujuojanios a i z d o s tai psichinio negalavimo pasekm. A dar priduriau, kai

tai ne paskiro mogaus, o visuomens dalies negalavi mas, ir pirmin jo prieastis - yni diegtas okultinis ritualas. Taiau uuot t reikin isiaikin ligi galo, apsukrs mons juo naudodamiesi susikrauna pinig. Va, pavyzdiui, Argentinos mieste San N i k o l o s e gy vena stigmatik G l e d i s Motta. O aplink jos n a m gyvai vyksta prekyba, - ia parduodama viskas, kas su stigmo mis susij tiesiogiai ar netiesiogiai. Sibiro senolis pasak: - Tai, kad mons udo vienas kit, ir tai, k js vadinate terorizmu, yra pasekm yni doktrinos, dieg tos daugyb dideli ir m a religini konfesij. Btent yniai sugalvojo doktrin, kad tikrasis, dievi kasis mogaus gyvenimas yra ne e m j e , o kakur kitoje plotmje. Btent yniai sugalvojo rojaus vaizd, roj ne D i e v o sukurtoje e m j e . Dl ios doktrinos dauguma religini fanatik ima niekinti emikj g y v e n i m , jie pasiruo, vos kiek paveikus j psichik, udytis patys arba udyti kitus. i informacij pateikti m o n m s Anastasija stengiasi daugeliu teigini. Ne visi supras, kas Anastasijos pasaky ta. Ne visi supras ir m a n o odius. Tu, V l a d i m i r a i , tavo skaitytojai privalo susikaup pamstyti apie visa tai, pa teikti savo pavyzdi ir ivad. vairios kalbos, susilieju sios j vien, gals m o n e s ilaisvinti. Atidiai apmstykite iandien vykstanius karus, tero ristinius ipuolius ir aikiai pamatysite baisingosios dok trinos tak.
-k -k -k

Anastasijos senelis kalbjo apie tai dar kur laik. Kaip m a n pasirod, jis truput jaudinosi, kartais liaudavo si kalbjs, skubomis paglostydavo kabant j a m ant kr tins kedro gaball ir vl pakartodavo, kad mes patys privalome pamatyti, pajusti okultini ritual ir doktrin apraikas. Jokie dvasios mokytojai m o n i i j neivaduos, jei mons patys neims mstyti ir neimoks j painti", sak senelis.

V I 1 d i m i r a s M e g r e

100

Gyvybs

energija

Vladimiras

Meg re

101

Gyvybs

energija

M a n a u , kad esu suvoks jo teigini svarb, taigi nusprendiau pasekti terorizmo apraikas ms gyveni m e . Ateity btinai tursime tai padaryti drauge. Dabar engiu tik pirm ingsn.

TERORAS
Taigi pastaraisiais metais daugelyje ali pasipyl te roristiniai aktai. M s laikais e m j e gyvenantiems mo nms dar neiblso i atminties tokie plataus masto aktai kaip vykdytasis Amerikoje 2001 met rugsjo vienuolik tj. Baisus teroristinis aktas buvo vykdytas Rusijoje visai neseniai. 2002 metais spalio 23-26 dienomis tero ristai buvo pagrob daugiau kaip 800 m o n i , atjusi pasiirti miuziklo N o r d - O s t " Maskvos Teatro centre, Dubrovkoje. Tarp i plataus masto teroristini akt buvo vykdyta j , tik ne toki ryki, ir daugiau vairiuose kratuose, ir visi nusine kakiek m o n i gyvybi. Kiekvien kart vairi ali vyriausybs piktai pa smerkia teroristus. Specialios tarnybos tvirtina, kad btina kaltuosius nubausti, ir imasi vis nauj apsisaugojimo priemoni. J a u sukurta tarptautin koalicija kovai su terorizmu. Taiau teroras nemaja ir iandien. Netgi prieingai, jis darosi vis rafinuotesni s, vis plaiau aprpiantis. Susidaro spdis, kad daugelyje ali tiek vyriausyb, tiek ir spe cialiosios tarnybos kakieno vis laik yra gudriai pa siuniamos klaidingais pdsakais. Tikrasis daugelio pasaulyje vykstani teroristini ak t altinis ir pagrindinis organizatorius buvo visikai ne seniai Rusijoje iek tiek pagarsintas. Pagrobjams laikant kaitus spalio 2 3 - 2 6 dienomis per pagrindinius televizijos kanalus buvo parodyta d a u gyb komentar ir interviu. Tarp vis kit buvo pateikta ir informacija ypatingojo tabo vardu. J pateiks Rusijos vidaus reikal ministro pavaduotojas, ilaplaukis pasitemps vyrikis, kalbjo ai kiai formuluodamas frazes, beveik karikai. Jo kalboje

nebuvo parazitini odi nei trikdi kaip, sakysim, E e - e " . Kiekvienas sakinys buvo konstruojamas prasmingai ir su jausmu, o tai rod, kad jis msto pakankamai greitai ir tiksliai. Btent jis vienas pirmj garsiai parei k: M e s susidrme su religiniais fanatikais". D a u g kas t fraz, galimas dalykas, n dmesio neatkreip. O nedaugeliui, suprantantiems, k tai reikia, ji b u v o tarsi perknas i giedro dangaus. Pirm kart, be to, i vidaus reikal ministro pavaduotojo lp buvo teisingai vardin tas vienas i fundamentali terorizmo pagrind. Po teroristinio akto buvo vieai pareikta dar viena mintis. Islamo fundamentalizmas". Pasigirdo bals, tei giani, kad islamo fundamentalistai paskelb kar krik ionims ir judjams, o konkreiai - Izraeliui, Rusijai ir JAV. Ikyla klausimas: kaip kovoti su religiniu fanatizmu? A silau ramiai pagalvoti ir igvildenti situacij giliau. Pirmiausia isiaikinkim, ar religinis fanatizmas b dingas tik islamui, ar yra fanatizmo ir kitose religijose? i n o m a , yra. Prisiminkime istorij. Prisiminkime ne kart vykusius krikioni kryiaus ygius. Prisiminkime pa veiksl B a j o r M o r o z o v " . Prisiminkime vardus daugelio kankini, pasiruousi dl vienoki ar kitoki religijos dogm paaukoti savo g y v y b . Po mirties jie pakeliami ventj rang. Visikai akivaizdus darosi faktas, kad ne pati religija savaime, o konkreios dogmos, diegtos vairias religi jas, stumia mones nevertinti savo gyvybs. Religinis fanatikas mirtininkas yra sitikins, kad jis g y v e n i m ver tina, utat i io netikrojo su noru pereina tikrj. I kur randasi mirtininkai? Tarp tikinij, nesvarbu, ar jie musulmonai, ar krikionys, visada galima surasti toki, kurie itin atsidav bet kurioms dogmoms. Bereikia pasitelkti okultinius ritualus, be to, sustiprinti t m o n i tikjim, privesti ligi fanatizmo. Tokiu bdu jie virs biorobotais, tikiniais tuo, ko patys matyti negali, o logikai suprasti nesugeba. Toliau tie, kurie ino psichikos dsnius, puikiai ino, kokius bioroboto mygtukus paspausti, ir paspaudia. Ne pirtu, inoma. Spaudiantysis tiesiog nurodo objekt, kur btina sunaikinti viesaus gyvenimo v a r d a n . Bioro-

V I a ci i m i r .i s M e g r e

102

Gyvybes

e n e r g i j a

V I a (\ i m i r d s M e g r e

103

G y v y b s

energija

botai pradeda patys ruoti sunaikinimo operacij ir pas kui j vykdo. emikasis j gyvenimas jiems tada nebe turi reikms. Juk jie sitikin, kad pereis geresn gyve nim danguje. Ir kol gyva doktrina apie palaim ne emje, o kakur kitur, jokios specialiosios tarnybos, jokia kariuo m e n terorist mirtinink nelikviduos. sivaizduokime toki situacij. Pirmaujani valstybi specialiosios tarnybos susivienija ir bendromis pastango mis sunaikina visikai visus teroristus. Na ir kas pasikeis t? G i m t nauji. Juk tebebt gyva doktrina, i kurios jie randasi. Kurgi ieitis? i n o m a , tradicins saugumo priemons reikalingos. Taiau drauge btina suvokti, kokia pratin ga yra toji doktrina, i kurios randasi vis nauji teroristai mirtininkai, ir j likviduoti. Suvokti! Tai dabar svarbiausia! Kitaip kova su teroriz mu pavirs anekdotu. sivaizduokite: religinis fanatikas, teroristas mirtininkas ugrobia lktuv ir nukreipia j kok nors reikming objekt gausiai g y v e n a m a m e mieste. Su teroristu praside da derybos, jam praneama, kad bus vykdyti visi jo reikalavimai. Taiau tie, kurie veda derybas, net nesi vaizduoja, kad religingajam fanatikui jokie reikalavimai nra tikslas. Jo t i k s l a s - t i ir taip persikelti sivaizduo j a m neemikj roj. D o g m a apie neemikj roj daro poveik ir netikin tiems monms. i dogma, projektuojama kolektyvins vairaus tikjimo m o n i minties, turi itin pragaiting tak visai monijai jau nebe pirm tkstantmet.
k 4c1

atgauti mogik pasauljaut, btina pareikti: i a , e m j e , o ne kur kitur yra Tvas". O jeigu dvasios lyderiai nesusirinks? Jei nepadarys tokio pareikimo? N i e k o baisaus, jis jau padarytas ! Paprasti dvasines konfesijas atstovaujani lyderi pa reikimai G y v e n k i m e draugikai" jau nieko nebejaudina. prastais pareikimais, kad, girdi, mes neturime nieko bendro su teroru, jau maa kas tiki, btinai reikia kardi nalesnio vilgsnio. S a k i a u , kad mintasis istorinis susirinkimas ir jo pa reikimas gali bti palaikyti negyvendinamais. Taiau pagalvokim, kodl toks paprastas, realus veiksmas atrodo nerealus. Kodl mes netikime, kad aukto dvasingumo, aukto rango mons gali paprasiausiai tarpusavyje susitarti? O jeigu jie negali susitarti, tai ko tada laukti i paprast tikinij?! Jeigu jie negali susitarti patys, tada btinai reikia jiems padti, o tai gali padaryti blaiviai mstanti visuo m e n ir vyriausybs. Reikia, kad susitart! Jei taip nebus, tai visa savo galybe prabils bombos. J a u tegu veriau prabyla m o n i protas. D i e v o vaik protas.

***

it

Tai, k dabar pasakysiu, gali pasirodyti negyvendina m a , netgi fantastika. Taiau vienintelis problemos i sprendimas be kraujo praliejimo gali bti tik toks. Patriarchams, mufiams, religini krypi vadovams ir, pirmiausia, krikionims, katalikams ir staiatikiams, ir musulmonams btina nedelsiant suaukti didel istori n susirinkim, dmesingai vertinti susiklosiusi pasau lyje padt ir pakeisti pratingsias savo religini mo k y m doktrinas. Btina padti religiniams fanatikams vl

I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad Rusijoje ir kitose alyse pozityvs pokyiai kaip Anastasijos idj rezultatas galt vykti tik po pakankamai ilgo laikotar pio, nes moni smon keiiasi pamale. Taiau prak tika rodo, kad daugelio skaitytoj smon pasikeit aki mirksniu. Pasiirkim, kad bt vyk e n i j o j , jei Rusijos vyriausyb, Valstybs D m a bt apsvarsiusi ir primusi statym apie paskyrim kiekvienai noriniai eimai po hektar ems savo sodybai kurti. Tokiai sodybai, apie koki pasakojo Anastasija. Tai kas bt pasikeit enijoje? Nagi tai kas. Dvideimt tkstani bgli, kurie jau trejus metus su eimomis gyvena palapinse, bt gav savo sodybas.

Vladimiras

M e R r e

104

G y v y b s

energija

V I a d i Jn i r .1 s

M eg re

G y v y b s

e n e r g jja

Po trij met tos paios palapins, kurios dabar stovi purvinuose palapini miesteliuose, iandien bt stovju sios puikiuose soduose. O kai kas ir namus bt spjs pastatyti. Kas gi tam kliudo? Tasai, kuriam naudinga ne taika, o kas kita. Tasai, kuris stengiasi, kad Rusijoje nebt joki pozityvi pokyi. Veltui stengiats, v y r u i a i ! Vargu ar bent vienas js kad ir miglotai sivaizduoja, kas yra Anastasija, kokias jgas ji asmenina. Pasakysiu tik tiek: ji ne iaip sukurs tai, k suman, ji jau sukr. Dabar vyksta materializavimas, js priei nimasis tai tik patvirtina. iukli bna kiekvienoje staty boje, taiau paskui jos btinai surenkamos ir j vietoje sodinamos gls.

G a l i m e sprsti i savo pai g y v e n i m o bdo... N e , mes negalime apie niek sprsti! M e s paprasiausiai negalime savo pai g y v e n i m o bdo palyginti su itaip plstamu ms tv ir motin - pagoni - g y v e n i m o b d u . Jis nuo ms slepiamas. Taigi i tokios istorijos, koki turime a p i e savo al, mums yra teigta tai kas. M s protviai b u v o kakokie baiss tamsuoliai, ta iau atjo vietjai ir atne ideologij, sukurt Izraelyje, krikionyb. Rusios caras Vladimiras m ir apkriktijo vis Rusi. Neseniai mes atventme Rusios apkriktijimo tks tanio met jubiliej. Bet kas tai yra tkstantis met? Akimirksnis milijard met fone. N a , sivaizduokim sau ne akimirksn, o vien dien. Tai labai svarbu - mokti sukondensuoti laik. Tuoj paaikinsiu, koks vaizdas tada bus. Vien gra sault ryt js atsibundate ir pamatote prie savo n a m dur sveius. S v e i a i jums pasakoja, kad js tvai blogi, baiss, pagonys, o reikia bti krikio nimis ir ne su gamta bendrauti, o melstis, kad bt atleistos js nuodms, nes js tvai taip nusidjo, kad j nuodm perjo ir jums. Ir js tuoj pat sutinkate su tuo, k tvirtina atjnai, einate paskui juos ventykl, buiuojate jiems rankas. Praote juos palaiminimo ir stengiats n negalvoti apie savo tvus. Ibraukiate juos i atminties, palikdami tik tok apibdinim - baiss pagonys". tai koks bt vaizdas, jei sukondensuotume laik. I to tkstanio prajusi met mums buvo a k c e n tuojama daugyb vairi vyki: pasakojama, kas su kuo kariavo, kokie puiks b u v o statomi pastatai, kas i kuni gaiki ar car k v e d , kas ir kaip siek valdios ir j pasiek. Taiau, palyginus su poiriu savo tvus, j j kultr, tai nra svarbiausia. Visi vykiai, kataklizmai ir negandos - tik pasekm svarbiausio dalyko: idavme savo tvus. - Taiau mes savo tv neidavme, - gal kas nors pasakys, - js minimi vykiai atsitiko daugiau negu prie tkstant met, o ms tvai gyveno ne tada.

PAGONYS
Pagrindinis kaltinimas Anastasijai yra priekaitas, kad ji - pagon. Be joki rodym, be sigilinimo taigos atsiskyrls ikeltas idjas. Nors Anastasija trumpai ir aikiai pasisak esanti vedrus. Na ir kas, jeigu jinai pagon? Japonija ir dabar kone pagonika alis. Romos imperija savo klestjimo laikais irgi b u v o pagonika. M s tvai ir motinos taip pat b u v o pagonys. B e j e , ne iaip pagonys. Egipto valstybs, R o mos imperijos klestjimo metu Rusioje dar tebebuvo ilikusi v e d kultra. Tai ar mes turime didiuotis savo pagonika istorija, savo kilme, ar j gdytis? M u m s teigiama, kad privalome savo kilms gdytis. o d i a i p a g o n y b " , p a g o n i s " yra paversti simboli niais odiais, reikianiais kak bloga, kakok baisu m. o d i s krikionis" irgi pasidar simboliniu odiu. Taiau jis simbolizuoja dvasingum, padorum, proto praviesjim, priartjim prie D i e v o . iandien turime slygas stebti mogaus tip krikion. G a l i m a i jo veiklos vaisi sprsti apie jo dorybes.

Vladimiras

M e g r e

106

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

107

G y v y b s

energija

K gi, a galiu praplsti laik, maiau jj sukondensuoti. Bet esm nuo to vis v i e n nepasikeis. Js tolima, labai tolima pramamul buvo pagon. Ji mgo ir suprato gamt. Ji inojo, kokia yra Visata, ir inojo, k reikia utekanti saul. Ji susilauk js... J s , labai labai tolimas, gimte jai nuostabiame sode. Ir diaugsi js grauol p r a m a m u l jumis, ir js tvas jautsi laimingas. Ir jie, js protviai, norjo, kad js, tolimas, labai tolimas nuo js iandieninio, padarytumte stabi erd v dar stabesn. J i e siek, kad stabioji erdv pasiekt jus iais laikais, pasiekt, karta po kartos darydamasi vis stabesn, ir js iandieninis galtumte gyventi e m j e , paverstoje dievika planeta tarsi rojumi. J i e to siek btent dl js. J i e buvo pagonys, per gamt gebjo suprasti D i e v o mintis. Js tolimi, labai tolimi m a m a ir ttis inojo, kaip jus padaryti laiming. J i e inojo todl, kad buvo pago nys. Js tvas uvo nelygioj kovoj su svetimaliais sam diniais, kaudamasis u js ateit. Js m a m a buvo sudeginta ant lauo dl to, kad ji nenorjo js stabios ateities ikeisti tai, k turite. Taiau dabar turite tai, k turite. Ir pagoni palikuonys iandien klaupiasi ir buiuoja rankas palikuonims t, kurie j motinas degino ant lauo ir u d j tvus. B u i u o j a ir kuria dainas apie nenugalt, laisv R u sij. D a i n u o j a dainas apie rus dvasios orum, vergikai liauiodami keliais jau antr tkstantmet. Kokia ia laisv? Atsipeikkite, jus slegia tkstanio met priespauda, tarsi kokie narkotikai jus kvaiina sve timos alies ideologija. Atsipeikkite, kas galit, ir susimstykit. Kaipgi galjo taip atsitikti, kad Anastasija, atsiskyrl i Sibiro, vos pasakiusi kelet odi a p i e Rusijos istorij, ikart susi dr su opozicija ir ne kur nors kitur, o btent Rusijoje?! Jeigu i alis nra ugrobta ujrio ideolog, tai kas gi tada Anastasijai prieinasi? Ieina, kad patys rusai nenori priimti netgi u u o m i n apie savo praeit, savo

tvus. Atrodo, kad jiems - rusams! - protas visai pasimai. O ne, ne visai, ir tai liudija daugyb laik, d a i n ir eilrai, milijoniniai tiraai knyg su Anastasijos m i n timis. Rus irdys ima plakti tokiu pat ritmu kaip j tolim ir drauge artim tv irdys, tv, svajojusi apie savo vaik laim. O p o z i c i j provokuoja samdiniai ir j pagal bininkai. Kokie samdiniai? Kas per vieni tie samdini pagalbininkai? Negi js rimtai manote, kad visos rus tautos g y v e n i m o bd vienu savo odiu pakeit ka koks rus kunigaiktis, vardu Vladimiras? Kunigaiktis, kuris savo soste ir sdjo ne itin tvirtai. Va t a i p - s d j o , sdjo ir mai itar: A , vyruiai, m a n a u , kad m u m s visiems dera pamirti savo tv kultr ir atsigrti krikionyb". Ir tauta pakiliai atsak: Taip, inoma, m u m s kyrjo ms protvi kultra, gerai, kunigaikti, mus pakrik tyk". Absurdas? i n o m a , absurdas. B u v o ne taip, kuni gaiktis Vladimiras pirmiausia stengsi sustiprinti savo valdi, keisdamas religin senovs slav pasaulir, ir, siekdamas io tikslo, sukr pagoni d i e v panteon. Taiau pagoniki tikjimai negaljo parodyti teigiamoj viesoj socialini santyki: negaljo pateisinti turtins ir socialins nelygybs, to, kad vienas mogus inaudoja kit m o g , negaljo rodyti, kad kunigaikiui valdia yra D i e v o duota". Tai paskatino kunigaikt Vladimir, norint patenkinti savo politines ambicijas, rus tautai irinkti kitoki, jai visikai svetim religij. Juk ne paslap t i s , - b u v o isirinktas bizantikasis krikionybs variantas, nes j a m e numatyta, kad dvasininkija, nors juridikai turi bti pavaldi Konstantinopolio patriarchui, faktikai yra pavaldi kunigaikiui. O mes b u v o m e m o k o m i , kad kunigaiktis taip padars Rusijos vietimo ir gerovs vardan. M e s visi inome, kad ideologijos pakeitimas yra ne atsiejamas nuo socialini kataklizm ir kraujo praliejimo. Taiau ia vyko ne iaip ideologijos pakeitimas, - visi kai pasikeit religija, kultra ir g y v e n i m o bdas, sociali ns slygos.

Vladimiras

M e g r e

108

G y v y b s

energija

V I ,1 d i m i r a s M e g r e

109

G y v y b s

energija

jeigu an laik vykius palygintume su septyniolikt j met revoliucija, turtume pasakyti, kad anie vykiai tai revoliucija kvadrate, jeigu po anos revoliucijos kvad rate bt vyks kruvinas pilietinis karas, tai jis bt buvs pilietinis karas kvadrate. Taiau pilietinio karo tais senaisiais laikais nebuvo. N e b u v o tiesiog todl, kad pagonikoje Rusioje buvo tik pagonys. M u m s kalbama apie prieikum tarp Rusios m o n i , drauge ir apie prieikum tarp Rusios krikio ni ir pagoni. Taiau jeigu visa Rusia buvo pagonika, tai i kur tada Rusioje atsirado krikioni? Jie su sam diniais atjo i svetur. Kunigaiktis Vladimiras anuomet b u v o toli grau ne pats galingiausias i kunigaiki. i n o m a , jis turjo ilaikom kariaun. Taiau i istorijos i n o m e , kad bent kiek rimtesniems karo veiksmams vien ios kariaunos nepakako. Visada btinai reikjo, kad m o n s j palaikyt. Paauktiniai senovs Rusioje visada sudar pagrindines karo pajgas. Taiau apie kokius paauktinius galima kalbti, jei visa tauta b u v o nusistaiusi prie apkriktijim? Samdiniai i svetur? i n o m a ! Ir vis dlto vargu ar kunigaikio ide buvo tiek pinig, kad bt galima pasisamdyti vis kariuomen ir kareiviams apmokti u tarnyst. Aiku, n e b u v o ! Taiau kunigaiktis pinig gavo. I ko? I to meto jau pakankamai turting R o m o s ir kit apkriktyt ali patriarch. Taigi prie tkstant met pusrsis kunigaiktis V l a d i miras u tai, kad bus sustiprinta jo valdia, svetima liams emisarams leido Rusijoje skleisti propagand, regz ti intrigas ir provokacijas. O paskui panaudoti prie rus taut ir fizin prievart. Rusia pasirod esanti atsparesn, negu Romos impe rija, ir propagandos nelabai tesiklaus. Va tada ir buvo pasamdyta kareivi i svetur, sustiprinta kunigaikio ka riauna, kuri drauge su samdiniais dal nepaklusnios tau tos iud. Tai tik versija, galt pasakyti oponentai. N e , ponai ideologai, tai istorinis objektyvumas. J galima rodyti ir neturint nei toki fenomenali g a b u m , nei tokio istori-

jos imanymo kaip Anastasija. Dabar tai galiu rodyti jums ir a, paprastas mogus, vadinasi, daugyb paprast moni irgi gali isiaikinti, kaip ia yra. Sakykite, ponai okultini ideologij alininkai, kiek milijon tv ir motin js Rusioje sudeginote ant lauo? Patys pasakykite kiek, tegu js nurodytas skai ius ir bus maesnis. O g a l , sakysite, ito n e b u v o , nedeginote? B u v o ! A p i e tai ir js altiniuose yra m i n i ma. Prisiminkite. Banytiniame suvaiavime, jau XV amiuje uvolgio senoliai papra, kad bt panaikinta mirties b a u s m eretikams. Atkreipkite dmes, buvo praj net penki imtai met nuo krikto, o mons Rusioje vis dar prieinosi. B a u s m nebuvo panaikinta, ir uvolgio seno lius itiko nepavydtinas likimas. Taiau jeigu norite tai, k ia pasakiau, laikyti tik versija, praom, laikykite tai versija. Tik tada susitarkim, kad js teiginiai taip pat versija, ir ias abi versijas palyginkim. Palyginus ikart galima pamatyti, kad js versija neatlaiko jokios logikos: ji pagrsta tik tvirtinimais, ku riuos js reikalaujate priimti kaip ties. Be to, js nega lite pateikti absoliuiai joki dokument, kurie, pavyz diui, liudyt, kad pagonys Rusioje a u k o d a v o mones. Parodykite mums archeolog rastas ikasenas, atkaskite aukurus. Nepasiseks, nes j nebuvo. Parodykite pagoni knygas, kuriose jie yra idst savo pasaulir. Tegu m o n s patys palygina abiej civilizacij kultr. Neparodysite? Kodl? N a g i todl, kad tas knygas perskait mons pamatyt vis dabartinio g y v e n i m o bdo absurdikum. Taigi savo utopins versijos rodym js neturit, todl ir reikalaujate: tikk, ir baigta. Tikk mumis, o jei nepa norsi, tau bus ukabinta netikinio, nedvasingo mo gaus etiket. O tai, kad Rusia buvo pavergta, naudojantis intrigo mis ir prievarta, rodo faktai. J bt ilga virtin, taigi j nevardinsiu, pasakysiu tik vien.

Vladimiras

Megre

110

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

111

C y v y h s

energija

N u o an laik ligi pat ios dienos Rusi galima laikyti pavergta alimi. Ir iandien Rusioje vyrauja sveti m ali ideologija. Ir iandien Rusia moka duokl. Tik mokjimo forma kitokia - perpumpuojamas kapitalas, par duodami ems gelmi turtai, vis labiau sigali usienie tiki nekokybiki maisto produktai. Ir iandien, jei bsi me dmesingi, atseksime ideologin d m e n . Vien tik usiminimas apie Senovs Rusios kultr jungia atoveiksmio mechanizm. Ir nesiliauna nei intri gos, nei antpuoliai prie Anastasija. Kalbate apie odio laisv, o kodl taip bijots Anastasijos odi? Stengiats primeluoti, neleisti monms painti savo tautos kultros? Ir tai kodl. M s protvi kultra stabi, diaugsminga ir didiai dvasinga!

m o n i sjungos tiek, kiek b u v o veiksmingi, prasmintai pritaikant. Atliekami dabar kai kurie j atrodo beprasmiai, pa grsti kakokiais prietarais, geriausiu atveju juos galima priskaiiuoti prie vadinamj ezoterini veiksm. O apei gos, apie kurias papasakojo Anastasija, parodo, i kur ta beprasmyb k i l u s , - s e n o v j e tai buvo nepaprastai raciona lus prasmingumas, bylojs ne tik apie slav protvi ini gilum, bet ir apie neprilygstam j dvasingumo lyg.

* * *
Jei lygindami paanalizuosime iuolaikinius vestuvi veiksmus ir apeigas su Anastasijos nupasakotaisiais, tai pajusime, kad iuolaikins apeigos greiiau bdingos neisivysiusiai pirmyktei bendruomenei, o senovs r u s visais atvilgiais aukiausiai civilizacijai. tai pavyzdys. Daugelio tautybi m o n m s , tarp j ir rusams pras tas ritualas banyioje ar civilinje m e t r i k a c i j o j e - j a u n j apibrimas grdais. V i e n o i jaunj motina, moiut ar kita giminait papila grd prie dur, pro kurias jaunieji eina namus, arba paeria grd tiesiog ant jaunj, nes tikimasi, kad is ritualas atneis bsimajai eimai gerov. Tok ndienos ritual galima priskirti prietarams arba ezoterikai. Kitaip prasmingumo atvilgiu jo vertinti nei eina. Koks gi ia gali bti racionalumas, jei pabir ant grind, asfalto ar takelio prie dur grdai bus tuoj pat sutrypti? Anastasijos nupasakotose apeigose taip pat yra veiks mas su grdais. Taiau io veiksmo krvis turi net keleriop racionali prasm. Visi, atj jaunj jungtu ves - giminaiiai, pastami ir draugai - atsinea geriausi augal skl, ir kiekvienas savo rankomis pasja atne tsias sklas ar grdus jaunj nurodyt viet. O turint omeny materiali gerov, reikia pasakyti, kad iuo veiksmu ji ne tik simbolizuojama, bet ir i tikrj pasiekiama. Per visai trump laik, per valand ar dvi jaunieji gauna ir bsimj sod i geriausi vaisme di ir uogakrmi, ir dar, ir aliuojani gyvatvor, nuymini j erdv.

* * *
Ankstesnje savo knygoje, kuri vadinosi G i m i n s knyga" a perteikiau Anastasijos pasakojim apie dviej anuomet vienas kit pamilusi m o n i jungtuves, t jungtuvi apeigas. Vos prie du tkstanius met ios apeigos Rusioje dar buvo gyvos. Po m a n o publikacijos mokslininkai, istorijos tyrintojai m daryti savo ivadas. Jau sakiau: pastaruoju metu Anastasijos teiginius gvildena vairi srii mokslininkai, vieni tai daro vieai ir netgi stengiasi, kad j darbai bt atspausdinti, kiti papras iausiai juos atsiunia Fond susipainimui. Norda mas, kad j kas neusipult, pavardi ia nenurodysiu, pacituosiu tik j samprotavim e s m .
-k -k *

Anastasijos mums pateiktos jungtuvi apeigos, gyva vusios S e n o v s Rusios kultroje, tai unikalus nekainoja mas dokumentas, liudijs itin aukt senovs rus ipru sim. Visos jungtuvi apeigos grindiamos ne tikjimu kak antgamtika, o btent inojimu, imanymu to, k mes iandien v a d i n a m e antgamtikais dalykais. Paskir element galima pamatyti vairi tautybi apeigose ir iandien. Taiau iuolaikikai interpretuoti ie elementai yra grynai ritualiniai, neprasminti ir neibaigti, todl nepadeda sutvirtinti dviej vienas kit pamilusi

Vladimiras

M e g r e

. 112

Gyvybs

energija

Vladimiras

Megre

113

G y v y b s

energija

* * *
Ne maiau svarbus ir kitas, psichologinis io veiksmo aspektas. D a u g kas i js gali ufiksuoti psichins bsenos pagerjim, ijus j gamt. M a l o n s pojiai dar sustiprja esant slyiui ne su kakieno kito sodi niais, o btent su tais, kurie priklauso tau. Koki gi turi turti dvasios gali, kok emocins bsenos lyg mogus, engiantis sod, kur kiekvienas medelis, krmelis, olynas sukurti tiesiogiai j a m , ir juos sukr jo tvai, giminaiiai, draugai, mes iandien galime tik nujausti, nes vargu ar kas nors i iandien gyvenani e m j e moni turi toki erdv. Ir greiiausiai ne tik materiali gerov, o btent vidi ns teigiamos emocijos, sukeltos mintojo veiksmo, ia ir yra svarbiausia.

vaikioti arba pabti namie, nereta pora dar prie san tuok pradeda lytinius santykius. Pagrindinis daugumos simyljli tikslas - oficialiai registruoti savo santykius pasaulietinje staigoje arba cerkvje, banyioje. Tyrimai rodo, kad pakankamai aiki ir konkrei plan tolimesniam gyvenimui simyljliai nekuria. Jei kas ir bando numatyti tolimesnius bendrus veiksmus po jungtuvi, tai tas numatymas daniausiai bna gantinai abstraktus. Kaip pabria psichologai, kiekvienas tikisi, kad po jungtuvi j gyvenimas pagers partnerio ar partners dka. Kiekvienas tikisi, kad pakili, vis gyvenim nuvie ianti meils bsena iliks ir po jungtuvi. Ir vis dlto meil praeina. Tuodu mones supanti erdv darosi kas dien ir ne tik kad nepanai simyljimo laik bsen, bet ir ima erzinti savo kasdienikumu ir primityvumu. Susierzinimas pasireikia ir abiej partneri tarpusa vio santykiuose. M a a i kam ateina galv, kad ne irzlumas nulemia simyljli veiksmus po jungtuvi. Nepasitenkinimas kyla kaip pasekm nemokjimo nau dotis meils bsena. Kaip rodo praktika, isaugoti meil arba nors pagar bius partneri tarpusavio santykius negali padti jokie pasaulietiniai statymai ir jokie religiniai bauginimai. Dabar pasiirkime, k veikia du simylj mons, apie kuriuos papasakojo Anastasija, ir p a b a n d y k i m e tuos j veiksmus paaikinti logikai, mokslikai. Pirmiausia mus apstulbina pats meils prisipainimas: S u tavimi, graiausioji dievaite, galiau a sukurti M e i ls erdv begalin", - tokius odius sakydavo jis savo irinktajai. O jei liepsnojo meil ir mergels irdyje, tai suskambdavo atsakymas: D i e v a i t i m a n o , a padt tau pasiruous sutartinoj didioj kryboj". Palyginkime meils prisipainim su kitu, kur mums yra pateiks ymus poetas ir kuris tiksliausiai apibdina iuolaikik poir M e i l s e r d v : A jus myliu, ir tiek, k gi daugiau galiau pasakyti..." ia akivaizdu, pirmame prisipainime ikart numato mas ir tiksliau nusakomas didis veiksmas - M e i l s erdvs
8. 2341

* * *
Dabartinje ezoterinje literatroje daug kalbama apie kundalini energij, apie akras. Pateikiama informacija i esms tik fiksuoja dmes akr b u v i m o galimyb. Taiau tuo, kad egzistuoja meils energija, lytinio po traukio tarp vyro ir moters energija, maai kas abejoja. Neabejotina dauguma moni yra patys jaut tos energijos poveik. Taiau nei praeities teoretikai, nei ndienos mokslas nenurodo, kad galima i energij valdyti. Anastasijos nupasakotose apeigose pirm kart paro dyta, kaip mogus gali i energij valdyti, transformuoti ir ilaikyti.
k -k *

I ties vyksta tai kas: jaunieji, mylintys kits kit, materializuoja i auktybi juos nuengusi ar tiesiog juos apmusi meils energij. Ja naudodamiesi, jaunieji formuoja aplink save regim ir a p i u o p i a m erdv. Jie padaro taip, kad i didi energija lieka su jais aminai. Kodl anuomet likdavo, o ms l a i k a i s - n e ? Palygin kime, k veikia dvi simyljli poros - viena i an laik, o kita - i dabarties. Dabartin simyljli pora daniausiai leidia laik vairiuose pasilinksminimuose, mgsta vienu du pasi-

Vladimiras

Megre

. 114

G y v y I) s

energija

Vladimiras

Megre

115

G y v y b s

energija

formavimas. Tai tikras mokslu pagrstas meils materiali zavimas. Antrame prisipainime konstatuojamas faktas a jus myliu", taiau jokie tolimesni veiksmai nenumatomi. Jis arba ji tiesiog neino, kaip ir kam panaudoti meils energij. simyljliai i Anastasijos pasakojimo, gav viens kito sutikim, ima formuoti Meils erdv ne tik sau, bet ir bsimoms kartoms. Jie atsitolina nuo kit moni, gali net nakvoti pala pinje, kuri pasistato isirinktame sklype, taiau lytini santyki nepradeda. Kas tai, ritualinis susilaikymas?

* * *

Anastasijos pasakojime apie vestuvi apeigas visi jos dalyvi veiksmai pasiymi nepaprasta logika, racionalu m u , itin aukto lygio dvasingumu ir kultra. Kokios skurdios prie ansias atrodo iuolaikikos vestuvs, per kurias svarbiausia - sdti u visokiais valgymais nukrau to stalo, prisikimti pilvus ir gerti. Anastasijos papasakotos sakms, senovs pagoni ar ba, kaip sako Anastasija, v e d Rusios apeigos e m o c i n i u , prasminiu, informaciniu sodrumu pranoksta visas anks iau m u m s inomas senovines sakmes, charakterizuojan ias istorin praeit. Prie jas iblanksta net tokia inoma sakm kaip o d i s apie Igorio pulk". S a v o pasakojimais apie v e d Rusi Anastasija i ties atskleidia, kokios auktos kultros b u v o toji ligi iol mums neinoma civilizacija. Be to, Anastasija i paakn keiia moksle nusistovjusi samprat apie visos monijos, ne tik ms alies istorij. Toks netiktas ir fundamentalus poskis, toks papras tas, sutrikd daugel iuolaikinio mokslo viesuli. Ir stengdamiesi kaip nors isilaikyti pasiektoje mokslo pa saulio padtyje, jie bando apsimesti, kad nieko nevyko, kad ios informacijos jie netgi negirdjo. J i e panas strut, slepiant galv smlyje. Informa cija yra, ji i tikrj nekainojama ir sensacinga, jos vis labiau reikia v i s u o m e n e i " .

Panai susilaikymo nuostat randame daugelio taut tikjimuose. Yra toki nuostat ir pasaulietinje etikoje. J a u n i simyljliai privalo nepradti lytini santyki iki santuokos pasaulietinio registravimo arba sutuoktuvi b a n y i o j e . Taiau didiuma simyljli nepaiso nei religini b a u g i n i m , nei pasaulietinio smerkimo ir pra deda lytinius santykius prie susituokdami. Kodl? Tei singiausia bt atsakyti, kad v i s u o m e n s ir religijos reikalavimams trksta logikos. Trksta suprantamo pa aikinimo, o dar tiksliau - inojimo, kokia yra M e i l s energijos e s m . M e i l s energija aktyvizuoja vis mogaus jausm kompleks, pagreitina mstymo procesus. T energij galima sulyginti su aukiausia polkio virne, kai turi mi o m e n y tolimesni veiksmai. Senovs Rusijoje simyljliai aukiausios mogik santyki kultros ir inojimo dka M e i l s energij ir lytin potrauk nukreipdavo erdvs bsimam bendram gyvenimui krim".

* * *
ia pateikiau jums, gerbiamieji skaitytojai, kai kuri mokslinink samprotavimus. Patys matote, jie patvirtina informacijos svarb Anastasijos pasakojimuose, rodo, kad mokslo pasaulis sutriks. Taiau s u t r i k i m a s - t a i vienas dalykas. Visikai k i t a s prieikumas, pastangos, kuri imamasi, kad Anastasijos informacija neplist, nes ji atskleidia ms alies, ms tautos istorij. Kakas labai bijosi, kad mes neprisiliestume prie savo protvi kultros ir inojimo. Kas tasai kakas? Kam spaudiant, kokios programos laikydamiesi ir ian dien veikia tie, kurie vadina ms protvius barbarais, pagonimis, kas pakil od pagonis" pavert baisingo tamsuolio simboliu?

* * *

D v i e j simyljli kryb pranokti moksliniais tyri mais vargu ar m a n o m a . Tai liudija ir is Anastasijos teiginys: N e , nepajgs tie dabartiniai mokslo viesuliai sukurti n blankaus elio tos puikios sodybos dar ir todl, kad reikalinga tam didiul M e i l , - t o k s Visatos dsnis. O M e i l s kvptas vienintelis Krjas d a u g pranaesnis u visus mokslinius, jei jie neturi M e i l s " .

V I < rl i m i r a s M e p, r i

116

C y v y i) s

energija

V i a d i m i r a s

Megre

117

G y v y i) s

energija

Ir k gi, ms istorikai prim toki apibdinim? Prim, taiau argi tada jie ms istorikai? Ir kain, ar jie istorikai i viso? Jeigu m u m s ligi iol negali nieko aikaus pasakyti apie vos tkstanio met senumo istorij, taiau t senov ugaulioja arba sutinka su jos ugauliojimais, tai jie visai ne Rusijos istorikai, o idavikai arba samdiniai, siekiantys kakam siteikti. Ir mums daugiau nieko nereikia i j tiktis. Btinai turime, sutelk savo pastangas, po kruopelyt, naudoda miesi analogijomis, atkurti savo pai praeit, reabilituoti savo protvius ir save. N e s jeigu to nepadarysim...
k k ~k

bi fone beveik visikai neturime informacijos apie R u sios valstyb. A p i e jos valstybin santvark, teritorijas, kultr. Galbt Rusia tuomet neegizstavo? Aiku, egizstavo, mums inoma i istorijos altini, kad krikto metu Rusio je jau bta miest, kunigaiktysi. Ir kunigaiktis V l a d i m i ras, kuriam valdant Rusia buvo apkriktyta, toli grau ne pirmas kunigaiktis. Tie patys altiniai nurodo, kad ir jo tvas buvo kunigaiktis - tai kunigaiktis Sviatoslavas. Vadinasi, R o m o s imperijos laikais Rusia egzistavo. Egzistavo jos miestai ir daugyb itin klestini sodi. Btent itin klestini, mat Senovs Rusioje miestai krsi ne vien kaip kunigaiktysi sostins, bet ir kaip amati nink bei prekybinink centrai, tenkinantys daugelio ap linkini sodiei poreikius. Jei sodiai skurds, miestas susikurti negali. Jo staty b paprasiausiai nebt kam finansuoti, o vliau nebt kam vartoti tai, kas mieste pagaminta.

Daugelis moni, perskait knygas i serijos S k a m bantys Rusijos kedrai", jau pradjo rayti savo vaikams savo gimins knyg. G a l kai kam norsis isakyti nuo m o n ir apie Senosios Rusios istorij. Papasakoti savo vaikams, i ko mes kil. Taiau k galime parayti apie savo praeit? Nejau raysime tas nesmones, kurios mums b u v o teigtos? O gal nieko nerayti apie praeit, tarytum jos n bti nra buv? Deja, taip nieko nepeim. Tada u mus ms vaikams ji vl ir vl bus pateikta taip, kaip kakam naudinga, pravartu. G a l kas nors pagalvos: Kaipgi mes, paprasti mons, ne mokslininkai, ne istorikai, galtume atkurti dviej ar trij tkstantmei senumo vykius?" G a l s i m e ! Todl, kad tai darysime ne pagal usakym, o protui ir irdiai paliepus. A pabandysiu pradti, o sakmes, faktus ir analogijas, kas tik k ras, rinkime kartu. Taip ir atkursime savo gimins istorij. Tad pradkime visi kartu mstyti ir svarstyti. Ir, kartoju, netgi taikant analogijos princip, bus galima daug k atkurti. tai kaip tai daroma, remiantis analogija. irkite.

* * *
O dabar p a b a n d y k i m e nustatyti: stipri ar silpna vals tyb buvo ikikrikionikoji Rusia? N a , sakykime, kad labai, labai silpna. Juk istorikai tvirtina, kad Rusia b u v o susiskaidiusi smulkias dalines kunigaiktystes, kurios nuolat tarpusavyje nesutardavo. Taiau tokiu atveju vl kyla klausimas: jeigu ikikrik ionikoji Rusia buvo silpna, tarpusavio konflikt drasko ma valstyb, tai kodl jos nepaband ukariauti kuri nors galingesn valstyb? J e i , palyginus su kitomis valstybmis, o k jau kalbti apie R o m o s imperij, Rusios valstyb bt buvusi silpna, stipresnms nebt b u v sunku j ukariauti, paversti savo kolonija ir gauti i jos duokl. Taiau tai ia ir prasideda paslaptys ir msls. N e i R o m o s imperijos, nei kit galing valstybi isto riniuose dokumentuose nra ufiksuota joki Rusijos u puolimo fakt. Kaip mes inome, krikto metu Rusia buvo savaran kika, niekieno neukariauta valstyb. Tai kodl gi pagonikosios Rusios niekas n n e b a n d ukariauti?

* * *
Prie du tkstanius met egzistavo galinga R o m o s imperija. B u v o Romos teis, senatas, imperatoriai. Impe rijos miestus puo epochiniai pastatai, sostinje jau b u v o vandentiekio sistema. Veik bibliotekos, vystsi me nai. R o m o s imperija buvo daug ir skmingai kariavusi. i u o ikikrikionikuoju periodu isivysiusi valsty-

V I a ci i m i r a s

Megre

118

Gyvybs

energija

Vladimiras

Megre

119 KAUTYNS

G y v y b s

energija

Galbt ji turjo didiul, gerai organizuot ir apgin kluot kariuomen? N e , neturjo. Net kunigaiki laiko tarpiu buvo tik kariaunos, kareivi skaiiumi kur kas maesns u Romos legionus. M e s niekada nesuinosime istorins tiesos, jei i pat pradi kaip pagrind paimsime melagingus prasimany mus apie pagonik, o tuo labiau ved Rusi. Ir prieingai - viskas grta savo vietas, jei suprasi m e , kad yra prieingai. Ved Rusia, kitaip sakant, Rusia prie jai susiskaidant kunigaiktystes, buvo itin dvasinga, puikiai besitvarkan ti civilizacija. Btent ta p r a r a s t o j i " ems civilizacija, apie kuri vliau pradta pasakoti legendas. A specialiai pavadinau Senovs Rusi ne valstybe, o civilizacija todl, kad anuomet valstybingumo etalonais buvo laikomas Egiptas ir R o m a , ten valdi turjo auk iausieji valdovai, yniai ir verg sskaita praturtj di dinai. Visuomenin santvarka Rusioje buvo tobulesn ir labiau civilizuota, negu Egipte ir R o m o j e .
k ~k ~k ^

Rusioje anuomet vergijos apskritai nebuvo. N e b u v o nei dalini, tarpusavyje nesutariani kunigaiktysi. R u sia susidar i stabi gimins sodyb. Sprendimai buvo priimami vese - m o n i sueigose. Informacij paskleisd a v o iniuoniai. Taiau irkite, kaip kakas pakeit svokas, ikrei p odio civilizacija" reikm. Egiptas, kur vis taut v a l d yniai ir faraonai, istorik vadinamas stipria, auk tai isivysiusia, civilizuota valstybe, o ano meto R u s i a atsilikusia, necivilizuota, silpna, neturinia valstybingumo. Tai bent! Jei nebuvo nei vergijos, nei despot valdov, vadinasi, nebuvo valstybs, nebuvo civilizacijos? Ir vl paklausiu to paties. Kodl gi tada niekas Rusios neukariavo? B a n d y m ukariauti vedrusus, inoma, b u v o . Taiau tie, kurie tai dar, visada stengsi net i savo pai atminties itrinti toki b a n d y m baigm. tai k yra papasakojusi Anastasija apie vien toki b a n d y m daugiau negu prie du tkstanius met.

Anais laikais klestjo Rusioj v e d kultra ir j gyven sena. Vedrusai miest dar nestat. Sudar Rusi daugel sodi, juose daug maisto buvo stabaus, daug diaugs mo ir viesi m o n i , kurie gyveno gimins sodybose. Ir buvo tais laikais kit ali, puikavosi jos miestais, bet, deja, ten vir m pinig valdia ir menko vis labiau moni trokimai. Turjo alys tos didias kariuomenes, o j padedami valdovai stengsi pasaul vis padaryti sau paklusn. Ir daug ali prie tas tamsos jgas suklupo. Rusi buvo pasistas rinktinis R o m o s legionas, keli net tkstaniai kari. Prijo jie ariausi sodi, grsmin gai ant ribos jo pasistat sau stovykl. Tada pasiauk i sodiaus to nedidelio seninus karvediai. Seninai baims nejaut prie j grsming jg, todl atjo rams. O karvediai seninams tiems pasak, kad i alies es jie galingiausios, ir turi jiems u tai kiekvienas sodius duoti duokl. O kas neigals, bus paimtas vergovn. Atsak jiems vyriausieji i sodiaus, kad neketina atiduoti savo uauginto maisto, neturi valgyti jo mons nedori, nes itaip bt pamaitintos ir tamsos galybi jgos. Tada seniausiam i senin vyriausias karvedys pasak: - B u v a u girdjs, kad js - barbarai ir ia gyvenate visai kitaip nei mes. Tad js protas net palygint ir suvokt negali, kad imteriopai esam stipresni u jus. Civilizuotoje imperijoj laisvi js niekada nebsit su tokiu nenuovokumu. Js galit bti tik vergai arba visai prati. Vedrusas, sodiaus to seninas, karvediui atsak: - Prati lemta tam, kuris nesugeba tai, k valgo, dti dievikumo. Pairk. Ir sulig odiais tais seniausiasis vedrusas du obuo lius puikius, visai vienodus ir vieius itrauk i kiens. Apvelgs karvedius, kuri ginklai vilgjo, sulaik jis akis ant kareivlio jauno. Prijs vien obuol j a m pada v ir tar: - S n a u , paimk, tegu is vaisius malonus bus tavo irdiai.

Vladimiras

Megre

10 2

Gyvy b s

e n e r g i j a

V i a d i m i i a s

Megre

11 2
*
*

G y v y I) s

e n e r g i j a

Tas Romos kareivlis pam paduot vaisi ir atsi kando matant stovintiems alia. Palaima nuviet jaunu io kario veid, ir m pavydti jam kiti kariai. Laikydamas stab antr obuol, seninas vl atsigr karved, prijo prie pat jo ir tar: - N e n o r i mano siela nuostabaus io obuolio paduoti tau. O k tai reikia, pasistenk suprasti pats. Padjo antr obuol vedrusas karvediui prie koj. - Kaip, seni, tu drsti taip liai kalbt su miuose prityrusiu vadu? - suuko Romos karvedio pasiuntinys, pakl obuol skubiai ir aikteljo - taip nustebo. Visi a p s t u l b o - i r vadai romn, didesni ir maesni, ir j t a r n a i , - a k i nuo obuolio visi neatitrauk... O pasiun tinio rankose tas nuostabusis obuolys mai pradjo pti. Be to, akimirksniu t vaisi pvant musels kain ko kios apipuol. - N u p i r k t u auks, nei jga paimti vaisiaus dievikos palaimos niekas nestengt. Valdovu tu pasivadint gali, gali ir siteigt pasitikjim savim, kad moki ukariaut kitas alis, taiau ionai galsi misti tik puvsiais.
k -k -k

Supykd karved vedrusas itaip pasielgs ir buvo paimtas n e l a i s v n , - ) narv pasodintas, kad matyt galt, kaip sodiuj degina kareiviai sodus ir namus ir kaip grandinm surakinti vyrai ir vaikai, ir moterys pravaromi pro j. (nirs karvedys piktai j a m tar: - i r k i , seni! tai gentainiai t a v o - j i e dabar vergai. Tu i mans pasijuokei, visai palydai matant, supdei per akimirk man vaisi duot. Dabar vergais visi gentainiai tavo tapo, dabar nepvanius augins jie vaisius, o jeigu prieinsis - neteks gyvybs. - J e i viepataus ia b a i m mirti, tai ir uaugt gals tik tai, kas mirt nea, nors pairti vaisiai gras bus. Primityvus esi tu. Pavergt alies manosios nestengsi. Ileidau balandl a, pranedamas apie t a v e . i n i u o n i a i , j pamat, tuoj visiems apskelbs t ini... sak Romos karvedys pasist greitus ygnus kiek vien sodi, apskelbti, kad po mog i kiekvieno j ateit pairt, kokia stipri, apmokyta kariauti jo kariuo m e n , kaip apginkluota. Ir kaip sulygint su e m e kariai jo gali sodius neklusnius, ivest vergijon moteris jaunas, vaikus. Taigi visi kariams grsmingiems turi neti duokl. Paskui kas ruden surinkti duokl jo valstybei, ne tik surinkti, bet ir pristatyti patys. sakymo paskirt dien, vos praauus d e v y n i o s de imtys jaun vedrus atjoj stojo atjnams prie akis prie j rsios stovyklos. Vis ariausiai b u v o Radomiras, tau jau inomas, su markiniais, kuriuos meilingai jam isiuvinjus buvo jo Liubomila. viesiais vilkjo markiniais visi atjoj iia jaunikaiiai. Stovjo vienplaukiai, alm jie neturjo geleini. Juostels, i oli nupintos, rusvus j plaukus juos. J i e anei skyd neturjo prisidengt nuo smgi prating. Tik prie kiekvieno jaunojo vedruso juostos kabjo kala vijai d u . Stovjo jie tyldami, irgus savuosius laik paabotus ir be baln. Suj pasitarti karvediai, kuri inioj penki net tks taniai kareivi b u v o , suiuro brel jaunikaii. Vy-

- Ir tai ne mistika, Vladimirai, suprask, su meile uauginti vaisiai palaim savo atiduot gals tik tam, kas meil jiems ir dieg, ir tam, kam savo noru atiduos mogus, juos uaugins. Visatoje taip sutvarkyta viskas, tuo sitikinti gali vos atidiau pavelgs, kas darosi pa saulyje dabar. Seniai nebevieius ir pragaitingus vaisius valgo mons. - N a , o turtingieji? Ir tie, kurie valdo pasaul? - O tiems dl valgio kyla dar daugiau problem. J i e bijosi unuodyt suvalgyt vaisi, taip pat jie prisibijo valgi mantri. Ir veria savo artimuosius, prie valgyda mi patys, ragaut j maist. Sargyb paskiria jie maistui saugoti, net specialias tarnybas, na ir kas?.. D l visikai netinkamo naudoti maisto jau ne vienas i v a l d o v buvo mirs kaniose. Aliej kedro, nuostab gyduol, atkreipki dmes, juk daug kas iandien stengiasi gaminti. Taiau juk nevienodas tas aliejus, tad nevienodai jis ir gydo, nes ir gamintoj ketinimai juk nevienodi. Ir tas vedrusas senas visikai ne mistikas, pasak tai, k net vaikai inojo ved Rusioj. jis tik

Vladimiras

Megre

122

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

123

G y v y b s

energija

riausias karo vadas prisiartino prie narvo, kurian vedrusas i sudegintojo sodiaus buvo udarytas, ir paklaus: - K reikia, kad ia stovi tie jaunikliai? B u v a u saks a, kad pasirodytu seninai i kiekvieno sodiaus, nes noriu jiems paskelbti savo krato imperatoriaus sakym. Atsak jam vedrusas, udarytasis narv: - Seninai ino, k tu jiems paskelbti nori. Jiems tavo kalbos nemalonios. Jie ir nusprend ten, kur jiems n e m a l o n u , neiti. Todl ir stojo prie stovykl tavo tik d e v y n i o s deimtys jaun vedrus i ariausio sodiaus. M a t a u , kad prisijuos jie kalavijus, galbt ketina kautis su jumis. O , barbarai, begalviai, - pagalvojo karvedys vyriau sias, - jei a kari nusisiu br susikaut su jais, tai ukapoti tuos vedrusus, inoma, nebus sunku. Taiau kokia nauda man i negyvli? Ar ne veriau paaikinti jiems visk ir imperatoriui nuvest devynias deimtis svei k verg?" - K l a u s y k i , seni, - kreips vedrus karvedys, - tave tikriausiai ie jaunikliai gerbia. Paaikink jiems: kautyns su mumis labai nelygios bt, taigi beprasmingos. Pasi lyk jiems, kad pasiduot. Tada j priadu neiudyti. N a , inoma, nelaisvn juos paimsiu, jie taps vergais. Taiau gyvens ne barbar aly, gaus apsirengti kuo ir k pavalgyt, jei bus paklusns. Paaikink, seni, kad bepras mika pralieti krauj, kai jgos itokios nelygios. Atsak jam vedrusas: - T u o j pabandysiu. Jiems paaikinsiu. Ir pats matau, jau verda jaunas kartas kraujas. - Kalbki, seni. Praneko ilaplaukis, udarytasai narve, praneko gar siai, kad igirst stovintys prie pat stovyklos jaunikaiiai: - M a t a u , sneliai, prisijuos turite po du kalavijus. M a t a u , greta irgai nerimsta eikls. Js laikot juos u k a m a n , nusd esat, kad jie pailst prie m bsim. Nusprendt kautis, o v a d u sau isirinkot iminting Radomir. Patvirtinki!, ar a neklystu. Pamat karvediai, kareiviai atjnai, - priek eng Radomiras, nusilenk emai seninui, esaniam narve, be odi atsakydamas, patvirtino jisai, kad viskas itaip ir yra.

Seninas linkteljo galva ir prabilo v l : - meis tu vadovauti, Radomirai, tikiu, kad supranti, nelygios js jgos. e m a i nusilenk dar kart Radomiras, pritardamas senino odiams. Mieli ie odiai b u v o karvedi ausims. Taiau nuo tolei pokalbis kitur pakrypo, taip, kad net sukluso karve diai. Seninas ilaplaukis tar: - T u jaunas, Radomirai, tavo mintys greitos, tad atj nams tu isaugoki g y v y b . N e n u u d y k vis. Priversk juos pasitraukt, nusiginkluoti ir niekada daugiau nebepakelti ginklo. I pradi, regis, karvediai apstulbo, tokie senino odiai buvo netikti. Paskui vyriausiasis irzliai suriko: - A r i galvos tu isikraustei, seni? Pakvaiai?! Kas gali kam gyvyb ia isaugoti - nesupranti? Tu mirti pasmerkei gentainius savo. Tuoj pat a sakysiu... - P a v l a v a i : irk, stovjo Radomiras susimsts, jis apgalvojo tai, k pasakiau, ir man nusilenk, - vadinasi, m a n e suprato ir gyvus jus paliks. Va, dar akimirksnis, ir karvediai pamat, kad prie stovykl stovintys jauni vedrusai uoko ant irg ir tuoj rkte nurko stovykl. Vos spjo karvedys paliepti lankinink daliai sutikti raitelius vedrusus strlmis. Bet raiteliai, vos atsidr nuotoly tokiam, kur juos pasiekti jau galjo strls, mai nuoko nuo irg ir m bgt drauge su jais. O prisiartin prie pat romn, jie isidst puslankiu, kurio viduryje j liko pus brio ir irgai, kiti gi, sir eiles besirikiuojani r o m n , m kautis. Vedrusai laik vien kalavij kaire, o kit - deine ranka. Vienodai mikliai v a l d ginkl tiek ta ranka, tiek ir kita. Taiau nekirto mirtinai, jie ginkl prieui tik imu d a v o i rank ir tik sueisdavo, neud. Netek ginklo, sueisti legionieriai naujiems karei viams trukd juos pakeist i karto. Nedidelis brys vedrus bematant prasiskyn keli ten, kur buvo karvedys vyriausias. Kalaviju nur R a d o miras narvo spyn, nusilenk narv udarytam senajam

V I ,i ti i m i r ,1 s M e g r e

124

Gyvybs

energija

Vladimiras

M e g r e

G y v y b s

energija

vedrusui, paskui, lengvai per liemen sums, j pakl ir tuoj ant irgo pasodino. Du Radomiro brio jaunikaiiai pastvr karved vy riausi, j umet ant kito irgo keteros ir vl puslank sugro. Visu briu greit prasiver, nepasuko jaunikaiiai atgalios savo sodi, pirmyn nurko ant irg verlus brys, ir tai jau R o m o s legionas liko jiems u nugar, o jaunikaiiai, vos pajoj kelet minui, sustojo ant nedidels kalvels, nulipo nuo irg ir sugul kone visi aukt ol ia, rankas iskt, ir - n krust. Nelaisvn paimtasis R o m o s karvedys net ipt akis: vedrusai, gulintieji pievoj, jau kietai miegojo. Nuvietusi j veidus buvo ypsena, pilna palaimos, o prie kiekvieno mieganio jo irgas sau rupnojo ol. Tik du sargybiniai stebjo, k daro R o m o s legionas. Be karvedio vyriausio lik, kiti vadai suskato kaltint vienas kit, kad viskas itaip susiklost, ir susiginijo tarpusavy, kas stos vyriausio vieton ir kokie turt bti j veiksmai. Galiausiai jie nusprend persekiot vedrus br, tam raiteli net tkstant paskyr, - raitij kone vis. Kitiems sak sekti i paskos, jei vykiai linkme pakrypt netikta ar jei vedrus jaunikaii br papildyt kiti briai. Taiau svarbiausia io sprendimo prieastis tebuvo baim. Tie raiteliiai i R o m o s legiono gretomis darniom tuoj leidosi vedrus vytis. Vos jie pradjo joti i stovyklos, sargybinis i Radomiro brio, sdintis ant irgo, ragu sutrimitavo. G u l j olje vedrusai tutuojau paoko, u kaman pastvr savo irgus ir pasileido bgti. Jie po kautyni b u v o pailsj, tad bgo greitai, ir vis dlto bglius besivejanti raitija ltai, labai ltai vis maino juos ski riant atstum. Raitijos vadas diaugsi i anksto, kad bganiuosius prisivys, tad paliep sutrimituoti, pagreitint lenktynes; trimitininkai itaip ir padar. irgai, ir taip apsiputoj, dabar pajuto dar ir penti nus, ir visas tkstantis paspartino labiau ir dar labiau

palus uoliavim. Atstumas tarp bgli ir persekiotoj dar sumajo. Beliko visikai nedaug... Azarto apimtas pareikalavo vadas vytis taip, kaip tik manoma. Trimitininkas vl sutrimitavo... R o m n a i jau keli irg n e t e k o , - j i e krito nuo palusio uoliavimo. Taiau nepais to vijikai, i maki jie kardus jau trauk, tuoj smogs bgliams, bet... Staiga suskambo rago balsas sakmiai, vedrusai, ligi iolei bg, uoko ant irg ir... Atstumas tarp bgli ir persekiotoj didti m . Nelaisvn paimtas romn karvedys suprato: tausoja mi irgai vedrus nepails, taigi dabar jau j n e b e p a v y si. Vedrusai ir seninui irg pakeit, ir j a m , belaisviui. Ir dar pamat karvedys, kad ne sdom vedrusai joja, o gulom, laikydamies u kari, - vl jie miega. Romnas nesuprato: K a m gi jie dabar jgas tauso j a ? " Ir tik paskui susiprotjo... kait nuo vijimosi romnai be gailesio irgus sa vuosius plak, ir krito silpnesni, taiau netgi itvermin giausi, nedami sunkiais arvais arvuotus raitelius, pavyti negaljo nepailsusi bgli irg. Kai pagaliau susiprotjo raitinink vadas, kad jie vedrus brio nepavys, sustot sak ir visiems nulipti nuo irg. Bet buvo per v l u , nes perkait irgai jau klupinjo. - V i s i e m s ilstis! - paliep romn raitinink vadas. Nulipo nuo irg pavargusi kariai, o po akimirkos tiesiog j juos lyg vtra at vedrusai, laikydami ikl rankoj kiekvienoj po kalavij. Prilk prie pailsusi le gionieri, vedrusai kirto j i e m s - t i k t a i ne mirtinai - tiktai imudami i rank ginklus. Nustro siaubo apimti romnai. Ir pasileido bgt jie atgalios, mat pstininkai jiems ygiavo pagalb. Tuos bganius brys vedrus vijos, bet kakodl visai pavyti nesisteng. Ir neliet parkritusi i nuovargio r o m n . M i n i a jau nebebgani, o sunkiai kojas v e l k a n i , svyruojani i nuovargio romn ikart sustojo, kai pamat, kad jiems mai ukirto keli Radomiras su kalavijais d v i e m ir breliu jaun vedrus, rami, rytin g ir tvirt.

Vladimiras

M e g r e

126

Gyvybs

energija

V I a tf i m i r a s M e g r e

127

G y v y b ti s

energija

Atsiklaup prie juos romnai, ir kas dar laik ginkl rankoj, padjo prie save ant ems. Visai jgas prarad lauk, kad bus su jais susidorota. jo Radomiras su draugais tarp klpani olj ro m n . Vedrus kalavijai maktyse ilsjos. nektis m Radomiras ir draugai jo su romnais apie gyvyb, mo gui duot, apie tai, kad gali bti j gyvenimas kitoks. Raiius, nupintus i o l y n , i gyduoli, vedrusai nusi ri p a d a v romnams sueistiems pridti prie aizd; i j tuoj kraujas liovs sunktis, skausmas rimo. Atidav vedrusai Romos legionui ir j vyriausi karved.

kareivi. Ir vl kareiviai tie prijo prie nedidelio vedrus sodiaus, sustojo ten, sireng stovykl ir greitai sitvirti no joje. Tada ygeivius pasiunt paaukt senin. Taiau paskirt valand pamat karvediai: j j grs mingj stovykl eina i vedrus puss tiktai mergait deimtmet ir su ja drauge maylis - gal koki met penkeri. Prie juos kareiviai prasiskyr, ir, ginydamies tarp savs, vaikai patrauk stovyklos vidur. M a y l i s , timpiodamas ses u sijono, taip kalbjo: - Palaa, seserle, jei man neleisi vest d e r y b , apie tave a pagalvosiu negraiai. - Ir k gi negraiai apie m a n e tu pagalvosi, nutrk tgalvi? - sesuo paklaus brol. - Palaa, seserle, pagalvosiu, kad jau gimei labai bjauri. - O taip galvoti negrau. - N a , negrau, utat ir leisk dertis m a n su prieais. - O jei sutiksiu, k apie m a n e galvosi? - G a l v o s i u , kad vis graiausia, protingiausia ir ge r i a u s i a - t u , m a n o seserle. - G e r a i , derybas tu, broliuk, pradk. M a n negrau bendraut su tuiagalviais. Prie karvedius a b u jie stojo drsiai, ir mais tar jiems be baims ir tvirtu balsu: - Ttukas m a n o jums visiems praneti liep, kad ms sodiuj iandien vent ant kalvels. Kasmet ta vent bna. Ir kasmet tenai visi mes linksminams. Tad negrau, ttukas m a n o taip pasak, negrau bus, jei atsitrauks jis i tos vents ir su jumis tuiai kalbsis. M a n e jis pasiunt, ir dar sesuo prikibo... Vyriausias karvedys net sugrie dantim, - tokia j a m pasirod li kalba to maio, - paskui pabalo, griebsi u kardo. - Tu, ipera niekingas, kaip drsti taip su m a n i m kalbti? Vergausi vis ami m a n ir arklininkas bsi.. O mergiia ita... Sesuo... - A k , d d u l y t s , - s i m a i pokalbin s e s u o , - a k , d d u lyts, meskit e m n tuos savuosius niekniekius - kardus, skydus ir ietis - ir bkit kuo greiiau n a m o . Skubkit tekini, kiek kabina kojos. Va debeslis jau artja, o jis

* *

Sugro R o m o n legionas po ygio neskmingo v e d Rusion. inia apie susidrim keist t jaun vedrus su prityrusiais legionieriais, netruko bti persakyta imperato riui. O kai jis pats ivydo savo karvedius ir kareivius, net kelet savaii vaikiojo tarsi nesavas. Paskui sakym ileido slapt: visus legionierius, ygin jusius v e d Rusi, ne tik legionierius, ir vadus j paalint i tarnybos. Ir dar iskirstyt juos po vis al, kad paskirai gyvent. Ir dar: grietai udrausti net draug brely, netgi su artimiausiais giminaiiais kalbt a p i e t yg. Pats imperatorius Rusi niekada kariaut kariuome ns nebesiunt. Ir knygoje slaptoj para pdiniams s a v o : J e i norite imperij isaugot, n mintyse kariauti su vedrusais nemanykit". Nekvailas buvo imperatorius. Suprato jis, pamats legion, grus i ygio: visi sveiki sugro, ne aizdoti, taiau be jokio grobio, ir nirio nra j veiduose, nra piktumo anei jokio noro bt kareiviais. Jei tokie liks imperijos kariuomenj, ko gero, panaiu nenoru kautis ukrs jie ir kitus karius.

* *
Ir vis dlto, kai ito imperatoriaus karingas pdinis g a v o valdi, tai vl p a b a n d ukariaut vedrusus. Kokia vedrus taktika, jis b u v o daug k suinojs i t, kurie anksiau nors kiek su jais bendravo. Tad pasiunt is naujas imperatorius j kar su Rusia net deimt tkstani

V t a d i m i r a s M e R r e

128

G y v y b s

e n e f ; i .1

Vladimiras

Megre

129
* -k -k

G y v y b s

energija

su atjnais nekalbs visai. Prads jis kautis be joki kalb. Mergait, tai pasakiusi, ryelj savo greit irio, pas m pirtais iupsn kakoki iedadulki, broliuk savo apibarst, paskui pasm dar, kas liko, ir ant savs ubr. O debeslis skriejo visikai emai, beveik palei pat e m j romn pus, ir gaud, ir vis pltsi, didjo. Galiausiai apsiaut stovykl vis. Netrukus jau romn ginklai emn buvo nutrenkti, - ir skydai j, ir ietys, ir kardai. Ir karvedi prabangios, ir paprastos kareivi palapins itutjo. Stovjo brolis ir sesuo vienu du tarp romn ginkl iblakyt, ir tar brolis sesei vyresniajai: - Tai vis dlto m a n nedavei pasikalbt su prieais, sesutle. Ne visk pasakiau jiems, k norjau. - Utat pradjai tu. N e p y k , jei ir truput sukliudiau, vedruse, tau kaip kariui, kaip savos alies gynjui. - N a , tiek jau to. G a l v o s i u , kad sesut ne bjauri, kad ji grai, kad ji gera. A p e i d a m i imtytus kardus ir ietis, patrauk savo sodiaus link grai sesut ir jos brolis. Visai nedidelis atrod atsitolinantis debeslis. N e d i d e lis, taiau jo genami net deimt tkstani kari rinktini siaubdamies namo, R o m , bgo. J i e krito, klsi, vl krito, jie skuod, siaubo apimti. - T u nemanyk, nra ia mistikos, Vladimirai. Tiesiog vedrus itoks karo menas buvo. Sodyboj kiekvienoj, o sodiuj j daugiau nei du imtai... o d i u , kiekvienas savoje sodyboj atidar po deimt kelmini avili... O laikoma juose bitui gal po penkiolika tkstani. Pats paskaiiuok, kiek debesly b u v o j i viso. i n a i , kad nuo daugybs bii glim pirmiausia mogui kn baisiai nieti, skauda. Paskui j miegas suima, o i to miego mogus jau gali ir neatsibusti.
k k k

Taigi Anastasija papasakojo kelet sakmi apie v e d Rusios gyvenim. G a l i m a s dalykas, kad kas nors turi ini, kaip mons g y v e n o anuo metu, gal yra girdj ar skait kitoki senovini sakmi. Deja, kad atsiras ran kratini altini, istorikai nebesitiki, nes, kaip i n o m e , rankraiai buvo skrupulingai naikinami. B u v o deginami Italijoje, Anglijoje, Pranczijoje ir y p a uoliai Rusijoje. Taiau tiems, kurie nirtingai stengsi sunaikinti ms protvi kultr, nepasisek jos ideginti i m o n i ir di gilumos ir i j dvasios. M e s privalome inoti savo istorij. inoti ir gerbti. Taiau btina ir suprasti: vedizmas, p a g o n y b , krikio n y b - t a i vis ms istorijos etapai. N vieno i i etap mums nedera niekinti. Paskelb kov kuriam nors i j , mes vl paskelbiame kov patiems sau. Ne vien krik i o n y b mes privalome velgti nuovokiai ir su pagarba. Tas pat pasakytina a p i e kitus tikjimus. Tik tada visi ms istorijos etapai virs tvirtu graios ateities p a m a t u . Taiau taip vyks tik tokiu atveju, jei savo istorij ino sime ir suprasime. Jei savo istorijos etapus vertinsime kaip pamokas kuriant ateit. Kitaip gyvensime absurdo pasaulyje. Daugelyje ali vyriausybs ir statym leidjai kovo ja su terorizmu. Leidia statymus, draudianius kurstyti rasin ir religin nesantaik. Ir tuo paiu metu, tose paiose alyse yra oficialiai leidiami ir palaikomi tikji m a i , kuri ipaintojai skatinami neva D i e v o vardu vyk dyti plataus masto teroristinius aktus tam, kad bt pasiekti politiniai tikslai.

PUIKIOS VEDRUS

VENTS

tai taip laimingai sau vedrusai ir gyveno - ir be kar, ir be bd. Per ilgus amius nebijojo n i e k o - j o k i ateivi i svetur. Ir vis dlto Rusia juk buvo pavergta. Bet tik tada, kai, pasidavus klastai pinkles raizgias kliuvo, kai jg savyje iugd prie save.

M e s galime susidaryti iok tok vaizd apie v e d kultr ir i kai kuri v e n i , ilikusi ligi pat iol. Jos ir iandien tebra m o n i mgstamiausios ir labiausiai veniamos, nors i pirmini veiksm jose teliko paskiri apeig elementai. Kas tai per vents? Naujieji M e t a i , Ugavns ir Sekmins. I daugybs galim pavyzdi
9. 2341

V I .1 d i m i i .1 s M e g r e

130

Gyvybs

energija

Vladimiras

M e g r e

131

G y v y b s

energija

ia pateiksiu tik inomiausi, Sekmines. Daugiausia po kyi ir patyr Sekmini ventimas. i vent bna birelio pradioje. Kaip inote, ms laikais rusai per Sekmines eina kapines prie savo giminaii kap. Papuoia juos, pataiso, jei reikia, aptva r. K o n e visi pasiima baltosios, igeria prie kapo, palie ka stiklinait ir gaball d u o n o s v e l i o n i u i . Kalbasi tarp savs, prisimindami velionio g y v e n i m . D a u g kas ma no, kad tiesiog btina prie kapo paverkti. Ir tai rody mas, kad i grynai pagonika vent yra itin smarkiai pasikeitusi. Vedizmo laikais, o paskui ir pagonybs laikais nebu vo sielvarting, lidn veni. Kiekviena vent suteik d a v o m o n m s teigiamos energijos, perduodavo jaunuo menei protvi inojim. Ir mirusi atminimo diena ved laikais enkliai sky rsi nuo dabartins. N e b u v o jimo kapines, grauding raud prie velio nio kapo. V e d laikais apskritai kapini nebuvo. Mirusieji buvo laidojami gimins sodybose, nepaymint palaidojimo vie tos nei paminkline plyta, nei eimos rsiu. B d a v o supi lamas nedidelis kauburlis, kuris, laikui bgant, susilygin d a v o su e m e . Vedrusai buvo sitikin, kad geriausiai mog prime na jo padaryti darbai. Remdamiesi gamtos ir mogaus minties gali inoji mu vedrusai padar ivad, kad jeigu visi giminaiiai mintimis modeliuos mirt, tai tos j mintys neleis miru siojo sielai vl gauti kn. Protvi prisiminimo dien paioje seniausioje sody boje ankst ryt susirinkdavo visa eima. Tada pats seniausiasis, o daniausiai senelis ar prosenelis, prieida vo prie jaunesns kartos, prie v a i k , ir praddavo su jais bendrauti, tarkim, itaip: - Kai tavo ttis b u v o tokio pat amiaus kaip tu dabar, - sakydavo senelis, kreipdamasis eeri met vaikait, - jis pasodino va it med, tada dar ma sodinuk. Bgo metai, ir dabar i jo iaugo tai kokia didel puikiai deranti obelis, - senelis privesdavo vaikait

prie obels, pats j paliesdavo, ir vaikas paglostydavo obel. Paskui senelis prieidavo prie kit medi ir pasako d a v o , kas juos pasodino. Visi kiti eimos nariai galjo padti seneliui savo prisiminimais, kartais jie papasako d a v o linksm istorij arba k b u v o patyr ir igyven. Galiausiai visi prieidavo prie paties svarbiausiojo gimins medio - kedro arba uolo. - O tai m e d , - t o l i a u kalbdavo gimins g a l v a , pasodino m a n o prosenelio prosenelis. Tada prasiddavo bendras svarstymas: kodl b u v o pasirinktas btent tokios veisls medis, o ne kitokios. Kodl tolimasis protvis pasodino med iton vieton, o ne kiek deiniau ar kairiau. Vieni klausdavo, kiti tuos klausimus atsakydavo. Kartais prasiddavo ginas. Ir da nai pasitaikydavo taip, kad ginininkams kaitus, kuris nors i vaik, pats to nepastebdamas, itardavo keist fraz: N a kaipgi js nesuprantat, a pasodinau it med ia todl, kad..." Suaugusieji ikart suprasdavo: j maylis sergja savy tolimojo protvio ir siel, ir jausmus, ir inojim. Ir didiavosi, kad nesikankina jo siela Visatos erdvse, nesuiro smulkiausias dalelytes, o tsia gyvenim tobu lai, amin gyvenim. Pagonyb, o tuo labiau vedizm, sunku pavadinti religija. Teisingiau bt pasakyti, kad tai gyvenimo bdo kultra. Nepaprastai viesi didiai dvasingos civilizacijos kultra. Tai civilizacijai nereikjo tikti D i e v . Tos civilizacijos mons inojo D i e v . Tos civilizacijos mons bendravo su D i e v u , suprato Krjo mintis. Tos civilizacijos mons inojo olyn, maal ir planet paskirt. ios civilizacijos mons ir iandien gyvi ms sielo se. J i e btinai prisikels. Linksmi, pilni g y v e n i m o diaugs mo puikios planetos krjai, D i e v o vaikai - vedrusai. Tai anaiptol ne tuti odiai. r o d y m - k i e k tik nori. Vienas j - Japonija. Yra inoma, kad X V I amiuje krikionys pradjo gantinai uoliai skelbti savo ideologij Japonijoje. Ta-

Vladimiras

M e g r e

132

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

G y v y b s

energija

i a u , kur laik stebjs, kokie bus krikioni misionie ri veiklos rezultatai, to meto Japonijos valdovas Tonugava lejasu krikionyb udraud. Japonija ir iandien - alis, kurios tautin religija sintoizmas - yra artimiausia pagonybei. Paodiui sintoizmas reikia d i e v kelias". Pagal sintoizm, mogaus tikslas - bti harmonijoje su gamta. Ir k gi? J a p o n gyvenimo bdas baisus, necivilizuo tas? Btent taip juk traktuojamas mogaus gyvenimas pagonybs laikais. M e l a s . Viskas visikai atvirkiai. D a u g u m a japon rao eilraius, su irdies virpuliu velgia gamt. Juk kaip tik j a p o n ikebana avisi visas pasaulis. O potraukis ireikti gro per men - tai Japonijoje ne vien profesional dailinink, florist sritis. Ikeban galima pamatyti vos ne kiekviename japon bste. Ypatingas japon poiris savo vaikus. Suaugu sieji kaip b e m a n y d a m i stengiasi vaikui duoti visik laisv. Atrodyt, k ten, poetai, dailininkai... Taiau japon technologijos lygis pranoksta technologijos lyg net la biausiai isivysiusiose alyse. Su jais sunku konkuruoti ir elektronikos, ir automobili gamybos srityje. Kalbda mi apie ms laik pagonik al, toki kaip Japonija, mes kalbame tik apie paskirus pagonybs elementus. O mogus koks galjo bti pagonikosios kultros klestji mo laikais? Tikrai aiku tai, kad inojimo ir dvasingumo plotmje jis b u v o enkliai pranaesnis u iuolaikin mog. Ta iau kakam labai reikia mus kvailinti, - teigti visikai prieing nuostat. Japonija - ne iimtis ir ne vienintelis pavyzdys. I tkstantmei gldumos mus pasiek vardai toki geniali poet, mstytoj ir mokslinink kaip Archimedas, Sokra tas, Demokritas, Heraklitas, Platonas, Aristotelis. Jie gyve no ei i m t a i - d u imtai met prie Kristaus gimim. Kur gyveno? Graikijoje, irgi anais laikais pagonikoje alyje. Japonija, Graikija, R o m a , Egiptas, j nuostabios ven tyklos, pastatytos sen senovje, antikinis menas, vents ir tradicijos ir iandien akivaizdiai liudija i taut kultros lyg.

O k gi gali pasakyti ms istorikai apie to paties laikotarpio Rusi? N i e k o . Kaip rasti regim rodym, kad v e d Rusioje gyveno menininkai, poetai, auns kariai, niekada nieko patys neupuol, taiau puikiai mokj valdyti ginkl? A pasakiau Anastasijai: - Jei nebus rasta regim rodym apie v e d kultr Rusijoje, tai niekas tuo ir nepatiks. Tavo pasakojimus apie i kultr priims kaip legendas. i n o m a , graias, bet vis dlto legendas. Istorik veikaluose, kaip sitiki nau, rodym iekoti beviltika. Likai tik tu. Ar tu gali parodyti regim rodym, Anastasija? - T a i p . G a l i u . Nes rodym yra aibi aibs. - T a i pasakyk, kokioje vietoje reikia imtis kasinjim? - Kodl ikart sunekai apie kasinjimus? Vedrus kultros b u v i m rodo daugyb m o n i bst. - Koki bst? K tu turi o m e n y ? - Atkreipk dmes, Vladimirai, dabartinius namus, kuriuos stato mons, ir palygink juos su namais, pasta tytais kaime, kuriame tu dabar g y v e n i . B e v e i k visus senuosius io kaimo namus puoia raiiniai. M a t e i ir ilesnje senovje statyt n a m , kai buvai mieste muzie juje - Suzdalje. - T e i s y b , jie visi ipuoti dar graesniais raiiniais. Ir ne tik n a m a i , netgi vartai, varteliai taip pat tiesiog tikri meno kriniai. - V a d i n a s i , kuo labiau pasineri savo alies praeit, tuo vis dailiau idabintus matai mogaus bstus. M u z i e juose dar gali pamatyti graia raiyba papuot verpst, puodel vandeniui ar kitokiam grimui, beje, ir kitoki buities rakand i trij ar penki imt met senumo praeities. Pats matai, Vladimirai, j u o tolyn ami gl dum, juo moni menas stabesnis. N vienoje kitoje pasaulio alyje per d a u g y b ami nebta tokios visuotins m o n i krybos. Atkreipk d mes, Vladimirai, tai ne paskiri menininkai, vykdantys turting didin usakymus, ia kr visa tauta. Pats pasvarstyk, jei matai muziejuje paprast verpst, tai tasai daiktas juk priklaus ne carui, carienei ar kitokiam di dinui. Tu matai daikt, kuris b u v o kiekvienuose na-

V I .i d i m i r a s M e g r e

134

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

135

G y v y b s

energija

muose. Su meile vedrusai puo namus idrointais medio nriniais, netgi tvoros bdavo idrointos, visi rakandai namuose itapyti, drabuiai isiuvinti. Ir tai dar ne profesionalai meistrai, dailininkai, j bt reik j nesivaizduojamos daugybs. Tai dar kiekviena v e d rus e i m a - p a t i , savo rankomis. Visi mons kr. O kryba rodo, kad visi mons gyveno pasiturimai. Norint daug k sukurti, reikia turti daug laiko. Neties sako ms istorikai, kad senovje mons nieko kito ir neveik, tik nugaros neatitiesdami dirbo, tris savo ems sklypuose. Jeigu taip i tikrj bt buv, jie nebt turj laiko kurti. O jie kr. Beje, dl mokjimo valdyti ginkl, tai pats pagalvok: kadangi jie kirviu mokjo pastatyti tokius graius rmus, tai tikriausiai kirvis j rankose buvo tarsi dailininkui teptukas. i n a i , kaip jie linksmindavosi, koki varytuvi pri galvodavo per Ugavnes? Va, pavyzdiui, kas e m du auktus rstus per trejet metr vien nuo kito. Du besivarantys vyrai prieina prie t rst, abu kiekvienoje rankoje laikydami po kirv, ir kiekvienas a b i e m ranko mis, abiem kirviais ima rst kirsti, varydamiesi, katras nukirs greiiau. Bet ia dar ne viskas, jiedu turi taip kirsti, kad rstas nukrist tiksliai ant greta stovinio kito rsto ir j nugriaut.

REIKMINGOS

KNYGOS

Kart a paklausiau Anastasijos senel, ar jis yra skaits koki nors dvasini ar mokslini knyg. Atsaky m gavau labai keist: - P a i m t i rankas, skleisti puslapius ir skaityti knygoje suraytus o d i u s - t a i p teko tik vien kart. Taiau visa, kas parayta reikmingose knygose, inau. - I kur inote? Ir kaip suprasti - reikmingose knygo se? Jeigu yra reikming, vadinasi, yra ir nereikming. - Y r a . O kodl jos visos tau turt rpti? K a m jas kimti galv? - Kaip tai kam? Kultringas, inteligentikas mogus privalo bti apsiskaits. Kai a kalbu per skaitytoj kon-

ferencijas, kartais mons m a n e klausia, ar esu skaits t ar kit knyg. O a apskritai j skaiiau nedaug. Todl ir noriau, kad pasakytumt, kokias knygas reikt skai tyti pirmiausia. Vis neperskaitysi, g y v e n i m o neutekt, net jeigu skaitytumei nuo ryto ligi vakaro. Va ir noriu suinoti, kurios i j reikmingiausios, kad neatrodyiau visikas profanas. - Kai tave, Vladimirai, kas nors klaus per tavo skai tytoj konferencijas, kokias knygas esi perskaits, atsa kyk, kad visas knygas inai. - T a i p atsakyti negaliu, juk nesu vis perskaits. O jei mane paklaus, k vienoje ar kitoje knygoje, kurios n rankose nesu laiks, para koks konkretus autorius, tai a nieko negalsiu atsakyti. - A t s a k y k paprastai: itas autorius nieko svarbaus nepara". Tegu tas, kas atkreip tavo dmes koki nors knyg, rodo, kad yra prieingai. Supranti, V l a d i m i rai, mons tik mano, kad perskaitytin knyg labai daug. Tikrai reikming n deimties nerastumei. - O kaip nustatyti knygos reikmingum? - S u klasifikatoriumi. - A r galite man t klasifikatori duoti? Kad ir trum pam? - i n o m a , galiu duoti ir tau, ir visiems tavo skaityto jams. M a t a i , knyg reikmingumo klasifikatorius-tai mo ni gyvensena. - m o n i gyvensena? O kuo ji ia dta? - m o n s gyvena vairiausiose e m s vietose. m o ni bendruomens savitumai priklauso nuo tos vietos ar alies savitum. Skirtingose alyse esani taut kultra yra skirtinga. Skiriasi ir g y v e n i m o bdas, ir moni amiaus trukm. B e j e , kiekvienos tautos kultr formuoja ir reikmingoji knyga. Daniausiai tai knyga, nuo kurios pareina tautos filosofija, kuri formuoja religijos tip, va dinasi, ir g y v e n i m o bd. tai, tarkim, Kinijoje yra laikomas svarbiu Konfuci jaus m o k y m a s . N u o sen senovs Kinijoje buvo vysto mas savitas pasaulvaizdis, odiu, Kinija velgia pa saul kaip gyv kosmin sistem.

Vladimiras

Megre

136

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

137

G y v y b s

energij

ios kosmins sistemos dalis yra svokos i n " ir j a n " . Jei tave domina kin gyvenimo bdas, jei laikai jj pavyzdiu visai monijai, tai ir perskaityk Konfucijaus parayt knyg. Jei domiesi japon pasaulira, j pa siektais laimjimais, tai perskaityk knyg apie tos alies tradicin religij - sintoizm. I esms ji yra suformavusi japon tautos gyvenimo bd. Jei nusprsi, kad laimingiausi mons gyvena krik ionikame pasaulyje, tada skaityk Biblij. Reikmingos k n y g o s - t a i tos knygos, kurios formuoja vienos ar kitos m o n i bendruomens dalies gyvensen. - Taiau juk krikioni dvasini knyg yra labai daug, ne vien tik Biblija. - T a i p , d a u g . D e j a , naujo jose nra ninieko. Papras tai kiekvienoje reikmingoje knygoje bna viena ar dvi pagrindins mintys arba filosofins ivados. Visos kitos knygos ta tema paprasiausiai kartoja anas pagrindines ir nieko naujo tavo pasaulirai neduos. tai, sakykim, viena i pagrindini Biblijos mini tai mintis, kad D i e v reikia garbinti ir vykdyti Jo saky mus. Paskui atsirado daugyb knyg, aikinani, kaip galima geriausiai tai padaryti. Vienose kalbama apie btinum egnotis d v i e m pirtais, kitoje - trimis. Pasako jama, kaip turt atrodyti ventyklos. Pateikiama imtai garbinimo pavyzdi, pasakojama, kaip vis savo gyve nim tai daro vairs mons, garbinimo alininkai. Pa sakojama apie karus ir ginus dl garbinimo bd. m o n s klimpsta tuos ginus ir nebesugeba iskirti pagrindin mint, arba liaujasi lyginti pagrindin mint su kitomis. Ieina, kad skaitydami d a u g y b knyg vis apie t pat, jie ne tik negalina naujos informacijos, bet ir ltina analitines savo galimybes. Ir net nebando s u v o k t i ar tikrai D i e v a s nori, kad mogus J garbint? O gal Dievas nori visikai ko kito? Pats matai, per du tkstanius met imtuose tkstan i d v a s i n i " knyg kalbama vis a p i e t pat. Tai, kad ijo knyga, kurios pagrindin mintis apie D i e v o ir mogaus tarpusavio santykius yra nauja, rodo, kad pirmkart po dviej tkstani met vl pasirod

reikminga knyga. Jai pasirodius, ankstesnioji i reik mingj kategorijos perjo istorin kategorij. - S a k o t e , kad pasirod nauja reikminga knyga? Kaip ji vadinasi? - P a s a u l i o sukrimas". Joje mintys yra naujos. Ir jos pagrstos. Svarbiausia ios knygos mintis aikiai ir pagrs tai byloja, ko D i e v a s nori i mogaus, kokia mogaus paskirtis... Tu, Vladimirai, raei i knyg taip, kaip kalbjo Anastasija, tad atsimink, k D i e v a s atsak Visatos esybms j pateikt klausim. K o taip kartai tu trokti, - klaus j o s , - o Jis atsak nedvejodamas, tikda mas savom svajonm: B e n d r o s krybos, bendro diaugs mo mums visiems ir kuriant, ir krybos vaisi regint". - B e t kaip rodysi, kad i fraz ireikia btent D i e v o trokimus? - r o d y m gausu visur. J i e slypi toje paioje frazje. J i e mogaus irdyje ir sieloje. J i e mstymo logikoje. Pats pagalvok, jei D i e v o krybos pagrindu laikysime e m s ir mogaus sukrim, tai tolimesni D i e v o jausmai bus tokie kaip mogaus, savo vaik tvo. Kiekvienas mylintis tvas trokta bendros su savo vaikais krybos. Antroji frazs dalis byloja, kokios btent krybos nori Dievas: kad diaugtums visi, irdami t kryb. Va ir pasakyk, kokie kriniai gali teikti diaugsm visikai visiems? - it klausim atsakyti sunku. Vieniems d i a u g s m a s turti ger automobil, o kiti mainoms abejingi. Vieni mgsta valgyti ms, kiti apskritai msos nevalgo. Ne veltui sakoma, kad nei dl skonio, nei dl spalvos nesiginijama. Vargu ar galima rasti kok daikt, kuris patikt visiems. - I r vis dlto galima. Pavyzdiui, oras, vanduo, gls... - N a , visa tai jau sukurta, o dabar kalbame apie bendr tolimesn kryb. - Teisyb, bet tiek oras, tiek v a n d u o , tiek augalai, nors jau sukurti, gali bti vairs. m o g u s gali uterti or dulkmis, smalkmis, mirtinomis dujomis, bet gali ir paskleisti ore visoki kvapsni, a r o m a t , iedadulki. Ir vanduo juk nevienodas. Pavyzdiui, galima naudoti v a n den, trenkiant chloru, taiau galima gerti ir gyvybing

Vladimiras

M e g r e

138

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

139

G y v y b s

energija

vanden. Ir i didiuls augal daugybs galima sukurti beform chaos, o galima ir nepaprasto groio gyvj paveiksl, diuginant akis ir traukte traukiant savo prieglobst. A p i e tai knygoje Pasaulio sukrimas" yra graiai pasakyta. - Jei knyga P a s a u l i o sukrimas" yra, kaip sakote, reikminga, tai ir ji turi pakeisti visuomens gyvenim ar kaip nors j paveikti? - Taip, tai dsnis. Nauja mintis btinai siknija, visuomens gyvenimo bd padaro kitok. - T a i a u kada? J a u dveji metai, kaip i knyga ileista. - T i k s l i a u pasakius, ne jau, o dar tik dveji. Ir vis dlto net per tok palyginti trump laikotarp i knyga jau daug k sukr. Juk tu pats sakei, daugelis moni jau bando pradti gyventi naujaip. Netgi valstybs vysty mosi programas mokslininkai jau kuria. - Taip, sakiau, jau yra naujo gyvenimo apraik. - M a t a i , t a m , kad apiuopiamai pasireikt krikio nybs ideologija, prireik trij imt met, o ia i viso tik dveji. Anastasijos mintys materializuojasi kuo tikrovikiausiai daugelio taut g y v e n i m e , sujungia i taut siekimus vien bendros, visuotins krybos polk. Anastasija pasiunt erdv nauj m i n i , o tai Visatos masto vykis. Vadinasi, atitinkamai vertinta bus ir knyga, kurioje ios mintys pirm kart paskelbtos. - V a d i n a s i , a bsiu vienas i reikmingj raytoj? - T u nebsi vienas i... Tu bsi pats reikmingiausias, Vladimirai. M a n o vaikait savo m y l i m a j a m antraeili v a i d m e n n n e m a n o duoti. - N a , dar toks neesu, kai populiarusis laikratis Ar gumentai ir faktai" ispausdino knyg reiting, tai j a m e buvo parayta, kad G i m i n s knyga" Rusijoje um antr viet. - Praeis dar kiek laiko, ir daugyb m o n i suvoks tavo parayt knyg reikmingum. Tada toms knygoms netgi pirmos vietos paskyrimo bus per maa. Juk vos eeri metai teprajo, kai paraei pirmj knyg, buvai niekam neinomas, o iandien esi ne iaip inomas. G i r d j a u , kad gavai liaudies akademiko vard ir diplo mas tau b u v o teiktas.

- T a i p . Taiau t vard d a v ne tradicin akademija, o visuomenin. - V a , btent visuomenin. Brangink vard, jis u tradicin auktesnis. Tauta, liaudis tar savo od. Visi, kurie suvok, kaip svarbu tai, kas t a v o knygose pasaky ta, ir vertino tavo reikmingum, po teisybei suprato Anastasijos mintis ir vertino jas. Tai galjo padaryti ne iaip paprasti mons, o gebantys suprasti ir materiali zuoti mintis. Taip bus. Tik neipuik, visada isilaikyk be puikybs. - Pasistengsiu. D a r kart perskaitysiu, kas Anastasijos pasakyta. Visoki detektyv, beletristikos neskaitysiu, tai man ir p a i a m aiku. Tokiose knygose i tikrj ypating mini nra. Jos taip sau, tik prasiblakymui. Taiau man vis vien dar neaiku vienas dalykas. Suprasti, ar knyga reikminga, ar ne, galima tik j perskaiius. O parayta knyg - begal, kai ueini bibliotek, ten matai lenty nose j deimtis tkstani. Kai kuri antrats preten zingos, sakysim Pokalbis su D i e v u " , Tiesos atvrimas", Visos g y v e n i m o paslaptys". O i ties - skaitai, skaitai ir nerandi jose jokios naujos minties. Tarp deimties tks tani gal ir atsirast viena reikminga, taiau kad a pataikysiu isirinkti btent j , - t i k i m y b visai maa, vie nas ansas i deimties tkstani. K daryti? - Taigi sakau: pirmiausia pasivalgyk, kaip kokios alys e m j e gyvena, isirink sau patinkam kurios nors tautos g y v e n i m o bd ir skaityk reikmingj jos knyg, mstyk. - O jei m a n niekas nepatiks? Vis taut vargai pana s. Skirtum, inoma, yra, taiau visuma... Va, tarkim, ekologin bkl visoje e m j e vis blogja... - N a , jei niekas nepatiks, tai ir mstyk, k ir kaip padaryti, kad gyvenimas e m j e bt palaima, o kai apmstysi, tai knyg pats parayk. - Pats? N i e k o neskaits? - N a ko tu, Vladimirai, vis painiojiesi? Juk sakei, kad negali surasti vert skaityti knyg, kad antrat mantri ir skambi, o viduj - odiai, ir tiek, be gilios prasms, be nauj m i n i . Ir drauge abejoji, m a n a i , kad negali bti protingas, nesums save to skaitalo. B e j e , pasakysiu

Vladimiras

Megre

140

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

141

G y v y b s

energija

tau, kad kiekvienas mogus nuo pat gimimo stengiasi skaityti pai svarbiausi knyg. Jos kalba skiriasi nuo spausdint raidi kalbos. Tik prisimink: O i kalba kvapsni daug turi, daug spalv..." - A supratau. - Va j skaityki ir mstyk.

TE L E PO PJAVIM O PRATYBOS
- T a i p , Vladimirai, dabar, kai daugumos moni s m o n tokia, Anastasijos kryba atrodo netiktina. O kai m o n i supratingumas ir smons bsena pasieks pradi pradioje gyvenusi lyg, ndienos mo nms pasidarys ir patiems juokinga, kad jie dabar taip netiki ir stebisi. Papasakosiu tau dabar, kaip daryti vien pratim, o kai gusi, galsi lengvai teleportuoti savo antrj A " . Galsi perneti save gretim miest ar kit al, ar e p o c h . Kiekvienas gali taip padaryti, jei nepatings. Kart jau matei, kaip Anastasija, ipildydama tavo praym, save perkl i vienos eero puss kit. O paskui - atgal. Ir neslp, kaip mons gali to pasiekti... Btinai jiems reikia mintyse sivaizduoti visas lig vienai savo kno lsteles, tokias smulkias, kad j n pro mik roskop nematyti, paskui jas ibarstyti erdvj mintim savosiom, ir, galiomis mini pasinaudojus, surinkti vl visas jas lygiai taip, kaip buvo, bet kitur. Efektas, tok regin pamaius, suaudrina vaizduot. Tokius dalykus gali padaryt mogus, kurio mini greitumas leidia akimirksniu sivaizduoti savo kn kuo detaliausiai. O jei velsi kad ir mikroskopin klaidel, tai kai itirpsi, jau gali ir nebesusirinkt visum. A teleportavausi per vis savo g y v e n i m tik tris kartus, beje, kaskart ne maiau kaip metus tam ruo iausi. D a b a r to padaryti n e b e g a l i a u . Kiek pasenau, o gal tingulys a p m . Taiau netgi vaikait, lengvai tau parodiusi, kaip galima teleportuotis, pasak, kad ito bdo imtis dera tik visai kratutiniu atveju. Ir paaikino, kodl.

Vis dlto tave ji yra ne kart perklusi vairias epochas ir miestus. Kas djos ten, matei tu aikiai ir jauties, kad vykiuos tuose pats d a l y v a u j i . Juk taip? - T a i p . A ir apraiau, kad ji m a n e ir save, tik be ms kn, buvo perklusi kit planet. M s knai liko e m j e . Daugelis skaitytoj nepatikjo, kad tokie veiksmai m a n o m i . - Patiks, kai patys imoks taip daryti. Dabar tave pamokysiu. Tik dmes sutelk ir pasistenk suvokt, k pasakysiu. m o g u s - t a i daugybs j sudarani energij visuma. Jausmai, mintys, vaizduot - tai irgi mogus. Taiau ios energijos neregimos. Negvildensime ia, ar jos materia lios, ar ne. iuo atveju ne itin svarbu suvokti, kiek jos materialios. Svarbiau kas k i t a - j o s yra, ir jos sudaro tavo, kaip mogaus, visumos dal. Materialus mogaus knas - tik viena i daugybs mogaus sudedamj dali. m o g u s gali gyventi ir be materialaus kno, taiau tada j reikt vadinti jau ki taip. Materialus knas teikia regim g a l i m y b nustatyti, kiek harmoningas vis kit energij balansas. Dabar sivaizduok, kad tu ar koks kitas mogus savo valios pajgomis visas savo energijas, vis j kompleks imi ir atskiri nuo kno, ir perkeli kit e r d v . - O negi tai gali padaryti kiekvienas mogus? - G a l i . I dalies kiekvienam taip ir nutinka sapnuojant. Taiau nesiblakyk, klausyk. A pasakiau: valios pajgomis mogus sugeba perkelti vis jausm kompleks. Tam tereikia nedidels treniruots. Pirmiausia isirink toki viet, kur niekas tau nesu trukdys. Tai gali bti ir paprastas kambarys su lova. it kambar neturt atsklisti jokie garsai, kurie blakyt tavo dmes. Atsigulk lov ir atsipalaiduok. Patikrink, ar rankos, kojos, galva guli patogiai ir laisvai. Paskui nekru tdamas, vien tik valios galia, pasistenk kraujo sraut vienos rankos platak nukreipti labiau negu kitas kno dalis. Jei ikart nepasiseks, kartok, kol pajusi, kad iek tiek dilgioja pirt galiukai tos rankos, kuri nukreipei daugiau kraujo, daugiau savo energijos. Tokius pratimus daryk ne ilgiau kaip trisdeimt m i n u i per dien, taiau

Vladimiras

M e g r e

142

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

143

G y v y b s

energija

daryk ligi tol, kol jau galsi laisvai, vos panorjs, nukreipti energijos, kraujo sraut j vien, j antr platak ar pd. Kai pasieksi norim rezultat, galsi nukreipt energij ir j smegenis. Toksai gautas sugebjimas sveikatai duoda nemaai naudos. Sakysim, spuog ar opel ant rankos esani ar kojoj, ar kur kitur paalint tu gali, ar plaukus slenkan ius, nusilpusius sustiprini, pamaitint. Svarbiausia - savo smegenims gali tu duot papildomos energijos. B e j e , dar pasakyti reikia btinai, kad norint viso to pasiekti, pir miausia kelet d i e n nereikia valgyti msos. Kuo vai riausias maistas turi bti, lengvai suvirkinamas, vieias, gardiakvapis. Ten, kur dabar tu gyveni, vargu ar tokio maisto gausi. Taiau d a u g to, ko stinga, duos tau tai kas: igerk kiekvien ryt deimt gram kedr aliejaus, paskui suvalgyki medaus dvideimt gram ir penkis gra mus iedadulki. T pat padaryk kuo btiniausiai vaka r e - t r i s valandas prie mieg. Kai pirm t pratyb dal jau imoksi, galsi pereit prie antros. Tik pasakyki, k daniausiai mons kasdie n veikia savo namuose? * - Ko^ gero, daniausiai mons taisosi sau kokio valgio. i n o m a , dauguma gamina valg kiekvien dien. Pavyzdiui, skuta bulves. - Va tu ir pasirinki kok veiksm, kur labai danai kartoji. Bet kok, nes svarbu tik tai, kad jis tau bt puikiai inomas. Pasirinkai skutim, galbt ir kam kitam jis bus geriausiai inomas, o dar kas nors gal pasirinks k kita. Pirmiausia pasiimki laikrod ir sidk galvon, kada pradjai skusti. Paskui, kai skusi, stenkis apie niek kita negalvoti, dmkis detales visas ir pojius. S a k y s i m , jei skuti, tai simink, kaip peil tu laikai, kur krenta lupenos, kaip bulves plauni, koks tasai vanduo, kaip bulves sude di puod, pripilt v e r d a n i o vandens, ir kaip galiausiai visk sutvarkai. O kai jau visk bsi baigs, sidmki tiksliai ar usirayk, kiek laiko utrukai. Sakysim, utrukai tu dvi deimt minui. D a b a r paimki adintuv ir nustatyk jj taip, kad suskambt lygiai po dvideimties minui.

Nueik kit kambar, t, kur lovoje guldamas tu gudai daryti pirmj pratimo dal. Kai atsigulsi, atsipalai duok, akis umerks, ir taip, umerktomis a k i m , sivaiz duok ess tame kambaryje, kur k tik bulves nuskutai. Turi tu btinai kuo nuodugniausiai sivaizduoti visk. Ir jei vaizduosiesi teisingai, nuosekliai ir kuo smulkiau siai, tai adintuvas suskambs t pat akimirk, kai visk baigsi. O jeigu patingsi ir kai k praleisi, tai mintyse sivaizduojamj darb baigsi, o adintuvas dar nesu skambs. Arba jis suskambs kur kas anksiau, jei tu mstysi vangiai ir ltai. V i e n a m reikt treniruotis itisus metus, k i t a m - d v e jus, kai kas gals gusti ir per mnes. Tasai, kuris pasieks, kad laikas, jo sivaizduojamas, sutaps su realiu, jau bus visai arti teleportacijos. Toksai gals imt vykdyti treij pratimo dal. O ta treia dalis tokia: turi tu pereit mintimis kit kambar ir ten atlikt veiksmus, kuriuos darai labai retai. Dabar veiki pirmiausia atminty ir ufiksuoji, kiek reikjo laiko. Sakysime, sivaizduoji, kaip eini kit kambar, prisipili vandens j kok nors sot ir laistyti imi gles. Kai mintyse tu jas palaistysi ir atsikelsi, tai pairk j laikro d, usirayk ar simink, kiek laiko tai vaizduodamasis utrukai. Paskui i tikro t kambar eik ir pakartoki vis laistym visai taip pat. Minuts tikslumu sutapti turi laikas. O jeigu nesutampa, tai, vadinasi, dar reikia treni ruotis. Kai jau sutaps, galsi tu atlikti d a u g k antruoju savo A " : ne tik nueit savo buto kit kambar, bet ir kitam n a m e pabti ar kitoj aly. Kad itaip sektsi, reiks tiktai patikim, tiksli detali. Jas igvildens, tu stengsi atkurti vis aplink ir ten pabti. Ne kiekvienam tai seksis, bet ugarantuoju, jei kart jau buvai u jr kokioje aly, gali tas vietas ir antr, trei kart nukeliauti,-tiesiog ten perkelt savo antr A " . Tas, kas pasieks tai, nepamirti turi ir pavojaus negalima ilgam to antro savo A " nuo kno atitolint...

Vladimiras

Megre

144

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

145

G y v y b s

energija

A p i e tok Anastasijos senelio pamint pavoj galiu i savo patirties papasakoti smulkiau. I smalsumo padars tuos pratimus ir pasieks rezul tat, apie kuriuos Anastasijos senelis kalbjo, a paban diau teleportuotis, kitaip tariant, perkelti savo antrj A " Kipr, Pafo miestel, kuriame buvau buvs. Atsiguliau ant sofos savo kabinete, atsipalaidavau ir m i a u vaizduotis, kaip ruoiuosi kelionn, vaiuoju oro uost, sduosi lktuv, atskrendu oro uost L a r n a k a " , apsigyvenu i n o m a m e viebutyje. Paskui, atsigaivins d u e, einu pasivaikioti prie jros. Vakare - kavin, vietin muzika, i ryto papldimys, maudymasis jroje... Pargrau ar atsipeikjau, - neinau, kaip ia tiksliau pasakius, - po trij d i e n . Ir vos stengiau pakilti i patalo, knas, velniai sakant, seniai norjo tualet, taiau jo niekas ten n e n u v e d . Be to, jis norjo valgyti, o jo niekas nebuvo maitins. iaip ne taip atsikliau, pavelgiau save veidrodyje. Atvaizdas veidrodyje man nepatiko.Veidas buvo apls trij dien eriais ir atrod nuskriaustas, nelinksmas. Ir labai gaila pasidar savo kno, kuris tas tris dienas b u v o tarsi nalaitis. I visko, kas atsitiko, pasidariau ivad, kad ms knas be ener gijos, gaunamos i antrojo, o gal ir pirmojo ms A " , yra visikai bejgis. Taiau nors ir bejgis, jis mums itin artimas, savas, ir nedera jo palikti netgi dl kelions ujrio kurort. B e j e , kai keliauji be kno, pojiai lyg ir ne menkesni, a ir jros vanden j a u i a u , ir sauls spinduli ilum, taiau knas nedeg. I pradi gailjausi treniruotm sugaito laiko. O paskui m a n pasisek savo antrojo A " dka regti kai kuriuos dar nevykusius vykius, ir tai pasitarnavo knygai. itaip paraiau kelet siuet, kuriuos ia ir pateikiu.

d man tas patalpas ir pasakojo, kad vaikai i t n a m mokosi miesto mokykloje. irjau pro lang. Vaikai i mokyklos namo jo breliais. Tik viena maa mergait laiksi kiek atokiau nuo vis. - T a i Sonia. Ji mokosi pirmoje klasje, - pasak m a n direktorius. - Ji visada vaikto viena. Yra sitikinusi, kad j greitai vaikins yd eima. - Kodl yd? Ji nepanai ydait, ji baltaplauk. Greiiausiai ukrainiet. - M o k y k l o j e kakas jai pasak, kad Sonia - ydikas vardas, vadinasi, ji - yd. Sonia patikjo ir tuoj pat nusprend, kad, be abejo, j dukrins y d eima. O viena ji vis laik vaikto todl, kad jei vaikios simai ius brel, jos bsimieji tvai jos nepastebs. Geri vaik namai C h a r k o v e . Yra vaik n a m ir kituo se Ukrainos miestuose, Baltarusijoje, Rusijoje. Taiau, kad ir kokios tuose namuose patalpos bt jaukios, vaikai svajoja turti tvus, eim. Ir po asfaltuot kiem su tam tikru tikslu atsiskyrusi nuo bendraami brelio vaiktinja pilkais bateliais avinti maa, liesa pirmokl S o n i a . Ir svajoja... Taip jo diena po dienos, paskui m n u o po mnesio. Sonia dar neinojo, kad vaik prieglaud yra vairiose alyse, jos kurtos seniai, ir ne visi vaikai snijami ir dukrinami, kad daugumai i j lemta gyventi be t v . Niekas nedukrino ir Sonios. Taiau jos gyvenimas susiklost nestandartikai. Tuo metu brys charkoviei sutar netoli nuo miesto pasi statyti savo kaim. Jiems pasisek gauti imt penkiasde imt hektar ems, ir imtas dvideimt eim, kiekviena pamusi po hektar, pradjo kurti savo gimins sodybas. Vienas sklypas i krato liko be eimininko, ir tie charkovieiai nusprend j atiduoti kokiam nors vaikui i vaik n a m . Taip jau atsitiko, kad pasirinkta buvo mao ji Sonia. Kakuris i c h a r k o v i e i atve j su jos auk ltoja t sklyp. Aukltoja pradjo aikinti m a y l e i : - M a t a i , Sonia, tai kalti kuoleliai ir tarp j tempta virvut. U tos virvuts - tavo e m , visas hektaras. J tau padovanojo mons, kurie alia tavs irgi pasim po hektar ir sodins ten sodus, statys namus. Tu, kai
10. 2341

DUOKITE VAIKAMS TVIK

Yra Ukrainoje toks miestas - Charkovas. Tame mieste yra v a i k n a m a i . G e r i n a m a i : jaukios patalpos, graus akvariumas, didelis baseinas. Pasisteng vietos valdia, ir verslininkai padjo. Miesto vietimo skyriaus vedjas ro-

Vladimiras

M e R r e

146

G y v y b s

energija

V I a (f i m i r a s M e g r e

147

G y v y b s

energija

paaugsi, taip pat galsi pasistatyti nam ir usiveisti sod. Tavo e m tavs lauks. Mergait prijo prie virvuts, paliet j ir dar paklau s aukltoj: - Vadinasi, u tos virvuts m a n o e m , ir a u virvuts galsiu daryti visk, k pati nusprsiu daryti? - T a i p , Sonia, tavo e m ir visa, kad ten uaugs, bus tik tavo. - O kas ten uaugs? - N a , matai, kol kas auga paprasta ol. Taiau gretimuose sklypuose, pairk, mons jau pasodino obelaii, kriaui ir daug kitoki vaismedi, j sodai netrukus ims ydti. Ir tu, kai paaugsi, galsi pasirinkti, kur ir k pasodinti savo emje, kad bt grau kaip pas kitus. Sonia pasilenk, pralindo pro virvut savo e m , pajo kelet ingsni palei virvut, atidiai apvelgdama ol ir visk, kas joje mirinjo ir okinjo. Paskui prijo prie auganio jai skirtame sklype nedidelio berelio, paglost dar laib jo kamien. Atsigr j aukltoj ir kakodl susijaudinusi paklaus: - O medelis kaip? Berelis? Irgi tik mano? - T a i p , Sonia, ir berelis tik tavo, juk jis tavo emje auga. Kai bsi vyresn, galsi dar ir kit medi ia pasodinti, o dabar mums laikas vaiuoti, netrukus piets, ir a turiu bti grupje. Mergait atsigr j savo sklyp ir vl m tyldama irti j.

* * *
Tie, kurie turi vaik, ino, kad aisdami jie danai i vairi daikt atsitveria sau erdv, pasidarydami improvi zuotus kambarius, arba lauke statosi palapines ir aidia jose. Kakodl kiekvienas vaikas jauia poreik nuo di delio pasaulio atsitverti savo maut, sukurti savo erdv. O vaik namuose visa erdv bendra; ta bendroji erdv, net jeigu ji gerai rengta, daro jiems slegiant poveik. Sonia, kaip ir kiti vaikai i vaik n a m , niekada neturjo jokios savo erdvs, net maulyio kampelio. Ir tai dabar ji stovi u virvuts, kur viskas tik jos. Ir ol, ir gyvi iogai joje, ir nedidukas berelis. Liesa,

maut, ji atsigr aukltoj. Ir rytingai papra: - Praau jus, labai labai praau, leiskite m a n ia pabti. Js vaiuokite, o a pareisiu pati. - K a i p g i tu pareisi, juk nuo i a - t r i s d e i m t kilometr? - Pareisiu,-tvirtai atsak S o n i a . - E i s i u ir pareisiu. G a l autobusu parvaiuosiu. Praau m a n leisti savo emje pabti visai vienai. Jas atves i g u l i " vairuotojas, kuriam, beje, pri klaus gretimas alia Sonios ems sklypas, igirdo j pokalb ir pasil: - T e g u mergait pabna ia ligi vakaro. A jus dabar nuveiu, o vakare parveiu ir j. Pagalvojusi aukltoja sutiko. Negaljo nesutikti, nes mat, kokiu veidu mergait, stovinti u virvuts, laukia, k ji pasakys. - G e r a i , Sonia, pabk ia ligi vakaro, pietus a tau per vairuotoj atsisiu. - O kam ia sisti. M e s s u kaimyne pietumis pasida linsim, - rimtai atsak i g u l i " vairuotojas, pagarbiai itardamas od k a i m y n " . - Klausyk, Klava, - kteljo jis m o n a i , taisaniai pietus statomo namo verandoje, - ivirk pietus keturiems, iandien su mumis bus k a i m y n . - G e r a i , - atsak moteris, - visiems uteks.-Ir p r i d r : Tu, S o n i a , pasakyk, jei ko reiks. - A i , - atsak laiminga S o n i a . Kai i g u l i a i " nuvaiavo, S o n i a vl pradjo eiti palei tempt tarp kuoliuk virvut. jo p a m a u , kartkartm sustodavo, pritpdavo, kak olje paliesdavo, paglosty d a v o ir vl eidavo toliau. Taip ji apjo palei ribas vis savo sklyp. Paskui atsistojo jo vidury, apvelg j vis. Ir staiga iskt rankas ir pasileido bginti tekina, vis pasiokin d a m a ir sukdamasi ratu. Po piet Klava, pamaiusi, kad maoji jos kaimyn, prisibgiojusi po savo e m , gerokai pavargo, pasil jai kiek nusnsti ant sulankstomos lovels. Taiau Sonia, kad ir pavargus, atsak: - J e i galit, duokite man kok sen drabu pasikloti, ir a pamiegosiu savo emje, po bereliu.

Vladimiras

Megre

148

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

. 19 4

G y v y b s

energija

Nikolajus pastat sulankstom lovel su iuiniu ir apklotu po bereliu Sonios sklype. Mergait atsigul ir tuoj pat kietai umigo. Tai buvo jos pirmasis miegas gimins emje. Vaik namuose ikilo problema, kuri i pradi vi siems atrod neisprendiama. Sonia kiekvien dien pra aukltoj, kad leist jai nuvaiuoti savo em. Paaikinimai, kad ji per maa, jai per anksti vienai vainti autobusais, o veioti j aukltojai negali, nes nra kaip palikti kit vaik, nepadjo. Sonia nujo pasikalbti su vaik n a m direktoriumi. Direktoriui ji paaikino, kad btinai turi j savo e m nuvaiuoti kuo daniau. Btinai, nes gretimuose skly puose mons jau sodina medius ir neilgai trukus ten yds sodai. O jos e m - a p l e i s t a , tarytum nalait. Joje niekas nesuyds. Galiausiai vaik n a m direktorius rado priimtin S o ieit: - Dabar, Sonia, veioti tave tavo sklyp nemano ma, nes, be viso kito, tau dar reikia ir mokytis. Po puss mnesio prasids atostogos, a pakalbsiu su tavo sklypo kaimynais, ir jeigu jie sutiks tave pagloboti, tai per atostogas mes tave kuriam laikui tavo sklyp ileisim. Savaitei, o gal ir ilgiau. B e j e , dabar, per t pus mne sio, tu galtumei irgi padaryti naudos savo e m e i . tai tau dvi knyguts, perskaityk. Vienoje pasakojama, kaip pasidaryti lysvi darui, o kitoje - kokie augalai yra vaistingi. Jei gerai elgsies, a tau atostogoms dar ir visoki skl nupirksiu. niai Sonia elgsi gerai. U o l i a i moksi, o vis, visikai vis laisvalaik skyr skaitymui, - skait direktoriaus jai pado vanotas knygeles. Ir kai eidavo gulti, vaizduodavosi, kaip graiai visokie augalai auga jos sklype. Vien mnest nakt budinti aukl pastebjo, kad visiems vaikams mie gant S o n i a , naudodamasi mnulio viesa, sklindania per lang, pieia medius ir gles. Kaimynai sutiko mergait pagloboti, ir, kai prasidjo vasaros atostogos, pats direktorius padjo jai iguli" bagain susikrauti dviems savaitms maisto, kastuv, grbl, kauptuk, ryel su sklomis...

Nikolajus nenorjo imti maisto i vaik n a m , taiau direktorius jam pasak, kad S o n i a yra nepriklausoma mergait, taigi niekada nesutiks kam nors bti nata, ir bus geriau, kad ji inos turinti savo produkt. Ir dar i vaik n a m Sonia gavo nauj miegmai, nors kaimyno Nikolajaus eima mergaitei i vaik n a m jau buvo paskyrusi lov ir net nedidel kambarl savo statomo n a m o jau ibaigtame p i r m a j a m e aukte. Kai Sonia sdosi main, j ileisti susirinko ne tik vaik n a m darbuotojai, bet ir daugelis kit m o n i , specialiai atjusi pairti laiming mergaits veidel. Pirmsias tris naktis Sonia miegojo jai paskirtame kambaryje pas kaimyn, o dienomis nuo ryto ligi vakaro prabdavo savo emje. Trei dien Nikolajus vent savo gimtadien, pas j privaiavo daug svei. Viena jauna pora atsive pala pin. Kit ryt sveiai ivaiavo, taiau palapins neisive. - i a tau dovana, - pasak jaunoji pora Nikolajui. Tada Sonia prijo prie Nikolajaus ir papra, kai leist j a i miegoti palapinje. Nikolajus leido: - i n o m a , miegok, jei tau norisi. Ar kambary per tvanku? - K a m b a r y gerai, - atsak mergait, - taiau visi mo ns miega savo emje, o manoji nakt lieka vienia. D a u g u m o j sklyp dega iburiai, o m a n a j a m e tamsu. - T a i tu tikriausiai nori, kad perkeliau palapin tavo sklyp? - Labai noriu, d d e Kolia, pastatykit j po bereliu. Kai tik tursite laiko, jeigu jums nesunku... Visas kitas naktis Sonia miegojo palapinje, savo sklype, po bereliu. Anksti ryt, vos atsibudusi, ji ikart e i d a v o prie kibiro su vandeniu alia palapins, puodeliu pasisemdavo v a n dens, gerdavo jo, o paskui i burnos leisdavo siaurut srovel atstatytas riekuias ir prausdavosi. Paskui imdavo pieimo ssiuvin, kurio puslapiuose buvo pripieusi, kaip turt atrodyti suplanuotas sklypas, ir irindavo juos. O vliau e i d a v o kasti klomb g lms ir lysvi darovms.

Vladimiras

M e g r e

150

G y v y b s

energija

V I a cl i m i r a s M e g r e

151
ir pasignalizavo.

G y v y b s

energija

Nedidelis iminuotojo kastuvlis, padovanotas vaik nam direktoriaus, nors ir buvo neatips, bet Sonios rankose niekaip nenorjo lsti e m kiek pridera, smigdavo tik ligi puss. Ir vis dlto ijo iokios tokios lysvels. Kaimynas Nikolajus pasil S o n i a i , kad jis gals su kasti motorizuotai tuos plotelius, kuriuos ji parodys, bet Sonia kategorikai atsisak. Ir apskritai ji pavydulingai irjo bet kok kiimsi. m o n s tai jaut ir stengsi be mergaits inios neperengti jos sklypo rib, nuym t kuoliukais ir tempta tarp j virvute. Netgi kaimynas Nikolajus, atsibuds i ryto ir nordamas paaukti Soni pusryi, prieidavo tik ligi virvuts ir Soni kreipdavosi i ten. Kakoks tiesiog nepaprastas maosios mergaits tro kimas bti savarankikai, o gal b a i m pasidaryti kam nors nata, neleido jai nieko prayti, ir netgi tada, kai kuris i k a i m y n sodinink pasilydavo tai darbu, tai saldain, tai kok rank, ji mandagiai p a d k o d a v o , bet kategorikai atsisakydavo imti. Per tas dvi savaites, kurias ibuvo savo emje, Sonia sukas dvi lysves ir viso ko prisjo, o sklypo vidury padar didel gli klomb. Kai Sonia jau buvo dvi savaites igyvenus savo e mje, Nikolajus ankst ryt kaip paprastai prijo prie jos sklypo ribos pakviesti Soni pusryi. Mergait stovjo prie savo klombos, kurioje dar nie kas n e b u v o idygs, irjo j ir neatsigrusi atsak Nikolajui: - D d e Kolia, nekvieskite mans iandien valgyti, iandien a nenoriu. Nikolajus pajuto mergaits balse kakoki tamp ir vos sulaikom raud. Jis neskubjo aikintis, kas atsitiko. G r o prie savo n a m o ir pradjo stebti Soni per ironus. Mergait vaiktinjo po sklyp, glost augalus, kak patvark lysvse. Paskui prijo prie savo berelio, apsi kabino j, o jos peteliai krpiojo. Apypiete Sonios paimti atvaiavo senuiukas vaik n a m mikroautobusas. Vairuotojas sustojo prie Nikola-

jaus

sodybos

vart

Paskui

Nikolajus

pasakojo: - Kai pasiirjau pro ironus, kaip S o n i a renkasi savo paprastuius daiktelius, kastuvl, kauptukus ir gal v nunarinus pasuka ms pusn, kai p a m a i a u per ironus jos veid, nebeitvriau ir i u p a u mobilj tele fon. G e r a i , kad i karto p a v y k o susisiekti su vaik nam direktoriumi. Pasakiau j a m , kad pasiraysiu kokius tik reiks popierius, prisiimsiu atsakomyb u vaik, pasipraysiu atostog, vis laik bsiu sklype, kad tik mergait galt bti savo emje ligi pat atostog galo. Direktorius pirmiausia m aikinti, kad visi vaik n a m vaikai turi ivaiuoti pasigydyti ir pailsti vasaros stovykl pajryje, kad jie seniai to lauk ir va dabar vaiuoja, nes atsirado rmj. A kak pasakiau direk toriui vyrikai, bet jis nesieid, irgi iurkiai man atsikirto. Ir tuoj pat pridr: - Duokite telefon vairuotojui, o rytoj a pats atva iuosiu. A ibgau, padaviau vairuotojui telefon ir sakau: - V a i u o k sau, draugui, ivaiuok kuo greiiau. Vairuotojas ir ivaiavo. O prijusi S o n i a klausia: - D d e Kolia, ar ms autobusas b u v o atvaiavs mans? Bet kodl tada jis ivaiavo? O a, kakodl smarkiai susijaudins n u o deryb su direktoriumi, usirkiau, rankos virpa, ir sakau j a i : - N a , kodl gi btinai tavs. iaip atvaiavo, paklaus ti, gal tau reikia produkt ar dar ko nors, o a j a m pasakiau, kad apsieisim. Ji atidiai pasiirjo m a n e , regis, kak suprato ir tyliai pasak: - Ai, dd Kolia. - Ir nujo. I pradi ltai, o paskui pasileido tekina savo e m . Vaik n a m direktorius atvaiavo kit ryt, anksti, bet a jo jau laukiau. Tik jis njo pas m a n e , o ikart pasuko prie palapins. Nespjau j a m pasakyti, kad ne perengt per virvut, kol nebus pakviestas. Bet jis, aunuolis, pats susivok ir dar kai k padar auniai: matyt, todl, kad netraumuot vaiko, ikart pasak, kai tik mergait ijo jo pasitikti:

Vladimiras

M e g r e

152

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

153

G y v y b s

energija

- Laba diena, Sonia, a usukau tik nordamas pa klausti, mes ivaiuojame pajr, o tu kaip nori: ar ia pasiliksi, ar vaiuosi prie jros su mumis? - i a ! - n e iaip atsak, bet tiesiog suuko Sonia. - T a i p a ir m a n i a u , - atsak direktorius,-todl atve iau tau maisto... - Nereikjo rpintis, gaiti laiko. M a n nieko netrksta. - N e t r k s t a ? Tai k a turiu daryti? Valstyb kiekvie nam aukltiniui skiria pinig. O tu ia pati auklsies, pati kakuo misi? Ir kaip tokiu atveju a turiu u vals tybs pinigus atsiskaityti? N e , jau tu priimk, bk gerut. E i , Aleksejeviiau, ikrauk, k atvem. Leisk mums eiti, Sonia. G a l parodysi savo k? Sonia kur laik irjo direktori, stengdamasi susivokti. Paskui pamat, kad vairuotojas krauna i auto busiuko kakokius sunkius neulius, ir, galutinai sitikinu si, kad lieka savo emje ligi pat mokslo met pradios, linksmai suuko: - O i , k gi a... eikite, va kur varteliai, ia, kur virvuts nra. eikite, pasisveiuosit. A btinai jums savo k parodysiu. Ir js, d d e Kolia, eikit. Ji prived mus prie savo palapins ir tuoj pat pasil atsigerti v a n d e n s i stovinio prie palapins kibirlio: - tai v a n d u o , a jo pasisemiu i altinio, vanduo skanus, geresnis negu i i a u p o . Praom atsigerti. - Neatsisakysiu, - sutiko direktorius ir, pasisms pus puodelio, su m a l o n u m u igr. - Skanus... Ir a atsigriau, ir vairuotojas, ir visi mes gyrme Sonios v a n d e n , o ji b u v o baisiausiai patenkinta. Tikriau siai pirm kart g y v e n i m e Sonia turjo kak savo. Tegu tai tik v a n d u o , taiau savas, ir tuo savo geru ji pirm kart galjo pavaiinti ir suaugusius. Sonia pradjo jausti, kad ir ji kak duoda pasauliui. Paskui mes pusantros, o gal ir dvi valandas klausms entuziastingo Sonios pasa kojimo apie tai, k ji jau pasodino, k dar pasodins. Ir dar ji vis rod pieinius, kaip jos sodyba turs atrodyti. Tik namelio jos pieiniuose nebuvo. - M u m s metas, - pasak direktorius S o n i a i , - t u jau ia pati daiktus isipakuok. Ten rasi ir akumuliatorin ibint. A tok tau atveiau todl, kad galsi su juo ir tol

paviesti, ir skaitymui naudoti, jei perjungsi dienos viesos lemp. O skaityti dabar tursi k. Atveiau tau ir urnal apie sklypo dizain, ir knyg apie visokius augalus ir apie liaudies medicin. - O i , kokia a uuomara, - pliaukteljo rankomis Sonia. - A tuoj. Ji atlenk palapins ulaid, ir mes pamatme punde lius vairi oli, kabani ant itemptos palapinje virvu ts. Sonia num kelet pundeli ir padav direktoriui: - T a i ugniaol. G y d u o l . A jos pririnkau Katiai i ms grups. T ugniaoli reikia uplikyti ir gerti. Katia danai serga. Perskaiiau knygelje, kuri m a n davt... Ir pridiovinau. - Ai... Apskritai geras mogus tas direktorius ir vaikus m y l i . Paskui a su juo kalbjausi, jis mans teiravosi, kaip elgiasi Sonia, kai k dalykikai patar. O Sonia taip vis vasar ir igyveno palapinje, savo emje. S k l y p o vidury puikiais iedais praydo jos gly nas. Lysvse suvejo svognai ir ridikliai, ir visa kita. Vakarais, dienoms sutrumpjus, danai b u v o galima matyti, kaip iba iburlis palapinje po bereliu. Kiek vien vakar Sonia skait knygas apie liaudies medicin ir vis pie savo pieimo ssiuviny, kaip kada nors atrodys jos e m . Kai vasarai besibaigiant galiausiai atvaiavo jos p a i m ti senutlis vaik n a m mikroautobusas, a padjau su krauti Sonios turt. O turto buvo n e m a a i . V i e n tik olyn padiovinta gal pora imt pluoteli. M a i a s bulvi, trys moligai. Apskritai, prikrovme piln mikro autobus. A paklausiau S o n i : - N a , k tu manai daryti kitais metais? Ar tau pala pin pasaugoti? - A btinai atvaiuosiu per artimiausias atostogas. N u o pat pirmos dienos atvaiuosiu savo e m . Js geras kaimynas, d d e Kolia. A i j u m s ! R a n k ji m a n p a d a v kaip s u a u g u s i , ir j a u b u v o sustiprjusi ta ranka. Ir pati S o n i a per vasar ne tik deg, bet ir sustiprjo, m vis labiau s a v i m i pasiti kti.

Vladimiras

Megre

154

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

155

G y v y b s

energija

Kitais metais ji atsive vaismedi sodinuk, visoki daig ir ikart msi darbo. M s mons susirinkime nusprend pastatyti Soniai nediduk namel. O Z i n a , didiausi koted statanio verslininko mo na, pradjo primygtinai reikalauti, kad namelis bt nemaas. - G d a bus m o n m s akis pairti. Visi stengiams pakloti namams pamatus kaip rmams, o vienas kaip pirtas vaikelis palapinje gyvena. Atvaiuoja svei, pagalvos apie mus balaiin k. inant mergaits bd, jos liguist poir j visokios ries dovanojimus, pasinekti su ja dl n a m o statybos buvo pavesta m a n . N u j a u pas j ir sakau: - Sonia, ms mons susirinko ir nusprend pasta tyti tau nedidel namel, tu tik parodyk viet, kur jis turt stovti. O jinai nepatikliai sukluso ir pasiteiravo: - D d e Kolia, tai kiek toks namelis kainuos? A jai staiai ir pasakiau: - A p i e du imtus tkstani, na, idalinus, ieit po du tkstanius kiekvienai eimai. - Po du tkstanius? Bet tai labai daug pinig. Vadi nasi, mons kako maiau nupirks savo vaikams. M a n tuos pinigus ileis. D d e Kolia, labai jus praau, pasaky kite m o n m s , kad kol kas m a n namelio nereikia. A dar n vietos j a m nesugalvojau. D d e Kolia, btinai paai kinkit monms... Sonia jaudinosi, ir a supratau kodl. G a v u s i hektar ems, ji pirm kart kaip gyva pasijuto nepriklausoma. e m atstojo jai tvus, tai emei buvo reikalinga ji, o jai reikalinga ta e m . Mergait gal irdimi jaut, gal tik vaizdavosi, kad jos e m nenori jokio jokiausio svetim rank prisilietimo. Ir neduok D i e v e , jei kas nors pastaius namel jai papriekaitaus, arba kad ir priekaitingai pasiirs. Kur kas labiau negu turti savo nam jai norjosi bti nepri klausomai.

miau visus tikinti, kad nedovanot mergaitei nie ko, ko ji neprao, nes nepriims. Taiau netrukus vyko kakas netikta. Pro Sonios sklyp i eero bgo berniu k tuntas, o jo prieaky savo aun dvirat m y n versli ninko snus dikas. Jis vis laik mgo i Sonios pasiai pyti, vadino j m a e , nors pats tebuvo trimis metais u j vyresnis. - E i , m a e , - suuko Soniai d i k a s , - t u vis galvoji ir galvoji, kaip savo sklyp suplanuoti, ar nenusibosta? Veriau e i m e su mumis reto reginio pasiirti. - K o k i o reginio? - paklaus Sonia. - M a n o ttis dabar degins statybinink vagonl. Va it, matai? Pas mus dl viso ko jau ir gaisrinink maina atvaiavo. - K a m gi j deginti? - T a i kad vaizd gadina. - T a i a u po to, kai sudeginsit, toje vietoje ilgai niekas neaugs. - Kodl gi neaugs? - T o d l , kad visi naudingi kirminliai, visi vabaliukai sudegs. Va a krenau lau prie palapins, ir irk: toje vietoje dabar niekas neuaugo. - Tik pamanykit, kokia tu, m a e , pastabi. Tai ir igelbk ms vabaliukus. Pasiimk senj vagonl, nes ttis nesumoja, kur j nukiti. - Kaipgi a pasiimsiu, juk jis sunkus! - Kaip, kaip! i n o m a , jj perkels kranas. Kranas pas mus atvaiuos poryt - statysime vjo varikl. Taigi pasi imk, arba tuoj pat ukursim didiul lau. - G e r a i , dikai, a sutinku pasiimti js vagonl. - T a i eikim. Suaug kaimynai ir brys vaik jau b u v o susirink diko tv sodyboje. Gaisrininkai irgi pasiruo. Ir tai dikas pribga prie tvo, einanio su benzino kanistru vagonlio link, ir didiam vaik nepasitenkinimui bei diaugsmingam suaugusij nustebimui sako: - T t i , nereikia to v a g o n o deginti. - Kaip suprasti - nereikia? Kodl? - T o d l , kad a j p a d o v a n o j a u . - Kam?

Vladimiras

M e g r c

156

G y v y b e s

energija

Vladimiras

M e g r e

157

G y v y b s

energija

- Maei. - Kokiai maei? - N a , Soniai i kratinio sklypo. - Ir k gi? Ji sutiko? Sutiko priimti i tavs? - T t i , gal manimi netiki? Tai paklausk j. dikas pam u rankos Soni, stovini vaik bry, ir prived prie tvo: - P a s a k y k , kad sutinki pasiimti it bdel. Pasakyk. - Sutinku, - tyliai atsak Sonia. Ak, ir nebesitvr verslininkas savyje, taip didiavosi snumi. Tik pamanykit, i nieko neima nieko usispyrl Sonia, ir tik i jo diko sutiko priimti d o v a n . Kai vaikai isiskirst, pasiauk verslininkas vis ap dailos brigad, dirbani jo kotede, ir sako brigadinin kui: - Taigi, vyruiai, imkite koki tik reikia mediag, dirbkite dien naktj, m o k u pagal dvigub tarif, bet per dvi dienas kad man bt io vagonlio viduj europinio lygio butas. I lauko puss tegu ir bna toks apeps. Taiau viduj... Po dviej dien Sonios sklype, po bereliu, toje vietoje, kur anksiau stovjo palapin, ant plyt pamato buvo pastatytas apeps statybinink vagonlis. Apeps, taiau statybinink parengtas nudayti, o suomiki daai ir teptukai buvo viduje. Sonia paskui pati jj nuda - pirm savo g y v e n i m e nuosav nam, stovint nuosavoje emje. J a u kitais metais jis virto tikru pasak nameliu, apsivijusiu apyniais ir laukinmis vynuogmis, apsuptu glynais.

* * *

Prajo deimt met. Sonia baig mokykl ir jau itisus metus gyveno savo sodyboje, o aplinkui buvo daug grai koted, skendini vairiausioj augalijoj, ydiniuose soduose. Taiau Sonios sodyba b u v o pati geriausia, pati graiausia. Tuo metu, kai jos vienmeiai turjo palikti vaik n a m u s , neinodami, kas j laukia, ir stengsi stoti bet koki mokykl, kad tik turt bendra but, susirasti bet kok darb, kad tik kaip nors utekt pinig maistui, Sonia jau buvo pasiturinti. S o d y b eimi ninkai savo vaisi ir darovi pertekli parduodavo su-

pirkjui. Tai, kas iauginta sodybose, b u v o superkama gantinai auktomis kainomis ir eksportuojama Europos bendrijos alis, specialias ekologini produkt parduo tuves. Ir Sonia parduodavo supirkjui tai, k savo sody boje iaugindavo. Nors didij jos derliaus dal nupirk davo tiesiog pas j atvaiuojantys miestieiai, kuri ausis buvo pasieks girdas apie i nuostabi mergait ir stebukling jos sodyb. B e j e , Sonia dar rinko vaistaoles ir daugeliui moni paddavo isigydyti. Kart pasisveiuoti pas savo tvus, dabar jau visai persiklusius gyventi sodyb, parvaiavo dikas. Jis jau buvo trejus metus moksis prestiiniame Amerikos uni versitete. J a m turjo daryti sudting operacij, - tikriau siai nuo ujrio vandens ir maisto j a m b u v o sunegalavu sios kepenys ir inkstai, - tai prie operacij dikas ir nusprend savaitl pasisveiuoti pas tvus. Z i n a i d a , di ko motina, jam pasil: - S n e l i , gal nueikime pas ms iniuon. Kas ino, gal ji pads. - K tu, m a m a , argi tokiame amiuj mes g y v e n a m ? Ten, Vakaruose, medicinos lygis jau seniai auktas. Visk, k tik reikia, ir ipjaus, ir pakeis. Nesirpink. Neisiu a pas jokias undaktares bobutes. Dabar ne viduramiai. - O a tau pas bobutes ir nesilau. P a m e n i ma mergait i vaik nam ms kratiniam sklype? Visi stebjosi, o ji pati viena vis hektar e m s dirbo! - A , ita ma? iek tiek p a m e n u . - Dabar jinai jau ne kokia ma, sneli, o labai gerbiamas mogus. U visk, k ji uaugina, supirkjai mielai moka dvigub kain. O nordami gauti jos su rinkt olyn, mons atvaiuoja i toli. Nors jinai niniekur nesireklamuoja. - I kur m a viso to imoko? - T a i g i ji nuo pirmos klass kiekvien vasar praleis davo savo sklype ir pavert j tiesiog rojumi, o kiekvien iem kasdien skait vairiausias knygas a p i e sodininkys t ir liaudies medicin. Vaiko protas imlus, visk gerai simena. I knyg, aiku, ji pasism daug ini, taiau

Vladimiras

M e R r e

158

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

159

G y v y b s

energija

mons kalba, kad ir pati labai imani. Dar mons kalba, kad j supranta augalai, ji su jais nekasi. - Na ir m a ! O kiek u gydym ji ima? - Kartais kakiek ima, bet kartais pagydo ir nemoka mai. Va a praeit ruden sutikau j prie tvenkinio. Kad inotum, ji tik pairjo man akis ir sako: Teta Zina, js aki baltymai ne tokie, kokie turt bti, va paim kite oleli, pasidarykite nuoviro ir gerkit, praeis". Ir prajo. O m a n o aki baltymai i tikrj atrod nekaip, kadangi skaudjo kepenys. Dabar nebeskauda. Nueikim pas j, sneli, gal ir tavo kepenims pads. - M a n , m a m a , ne vien kepenys. D i a g n o z aiki man reiks paalinti inkst. Ir jokie nuovirliai ia nebe pads. Nors, inai, nueikim, domu pasiirti, kokia dabar tos mas sodyba. S a k a i , kad panai roj...
k -k -k

sod, - m a n o snui bda, jo laukia operacija. Nors ta operacija bus Amerikoje, vis dlto m a n , motinai, kako dl neramu. S o n i a sustojo, atsigr ir paklaus dik: - Kas gi jums skauda, Eduardai? - irdis, - slopiu balsu atsak dikas. - K a i p g i i r d i s ? - s u u k o Z i n a i d a . - J u k sakei - kepenys, inkstas. Vadinasi, melavai, kad b i a u ramesn? - N e m e l a v a u . Va dabar irdis, m a m a , kad m d a u ytis! Tik paliesk, pajusi, kaip dauosi, - ir, pams m o tinos rank, dikas prispaud sau prie krtins, - jauti? Atrodo, ims ir ioks, jeigu tu nekalbsi ios grauols tuoj pat u mans tekti. - N a ir juokdarys, - nusijuok Z i n a i d a , - beveik mirti nai motin igsdinai. - O a nejuokauju, mama, - rimtai atsak dikas. - J e i tikrai nejuokauji, - linksmai toliau kalbjo Z i n a i da, - tai inok, kad pas Soni jau pus ms moni siunt pirlius, kad savo snus ipirt. Ir niekas nieko nepe: ji nenori tekti. tai pats ir paklausk, kodl nenori, o motinos nekik. dikas prijo prie Sonios ir tyliai paklaus: - Sonia, kodl js u nieko neitekjote? - Todl, - tyliai atsak Sonia, - kad a laukiau tavs, dikai. - Tai bent juokdariai, bet kodl judu i motinos aipots? - Palaimink mus, mama, tutuojau, a nejuokauju, tvirtai pasak dikas ir p a m S o n i u rankos. - Ir a nejuokauju, teta Z i n a , - rimtai pasak Sonia. - N e j u o k a u j a t e . . . Vadinasi, ir tu, Sonia... Nejuokauji... Aha, jeigu nejuokauji, tai ko teta v a d i n i , o ne m a m a ? - G e r a i , vadinsiu mama, - suvirpjusiu balsu atsak Sonia, eng ingsn Zinaidos link ir nesirydama sustojo. Zinaida nepajg ikart suvokti, kas vyko - ar ia aidimas, ar juokai? Surimtjusi ji pavelg Soniai veid, paskui - sn, paskui vl Soni... Galiausiai suprato, kad abiej jaunuoli ketinimai rimti, o supratusi puol prie Sonios, apkabino j ir apsiverk: - S o n i a , Soneka, a supratau, js rimtai...

- T a i p ! Puikiai ji susitvarkiusi, - neslpdamas susiav jimo pasak dikas, kai jiedu su motina prijo Sonios sodyb. - Kol visi ms mons visas savo jgas skyr kuo didesni n a m ir mrini tvor statybai, jinai i tikrj kr roj. Tik pasiirk, m a m a , kokia grai gyvatvor! - J e i g u pamatytumei jos sod, tai dar ne taip avtumeis. Tik toli grau ne kiekvien ji savo sod silei dia, - pridr Zinaida, pravr vartelius ir garsiai kte ljo: - Sonia, jei esi namie, pasirodyk. Sonia, ar tu namie? N a m e l i o - buvusio vagonlio - durys atsidar, ir prieang ijo mergina. Grakiai ji permet u pei kietai supint rusv kas. Pamat Z i n a i d su snumi, ir jos skruostuose plyksteljo raudonis. Ji usiseg prigludu sios palaidinuks virutin sagut, neskubria, lengva ir drauge grakia eigastimi nulipo laipteliais ir pasuko takeliu link varteli, prie kuri stovjo Zinaida ir dikas. - S v e i k a , teta Z i n a , - p a s a k jaunoji grauol. - M a l o n u , kad parvaiavote, Eduardai. Jei norit, e i m e mano namus ar sod. - A i , kad kvieti, mielai eisim, - atsak Zinaida. O dikas ninieko nepasak ir netgi nepasisveikino. - i n a i , Sonia, - toliau kalbjo Z i n a i d a , eidama

Vladimiras

M e g r e

160

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

161

G y v y b s

energija

Virpiojo ir Sonios peiai. Prisiglaudusi prie Zinaidos, Sonia kartojo: - T a i p , mama, rimtai. Taip, labai rimtai. Paskui jaunieji, susim rankomis, ltai ir nieko aplink nematydami, nujo gatvele diko tv sodybos link. Pirma j jo Zinaida. Ji vienu metu ir verk, ir be perstojo tarkjo, pribgdama prie kiekvieno sutikto mogaus: - M e s nujome... O jie: viens d u - i r jau simyljo. O a: viens, s u - i r palaiminau. I pradi m a n i a u - j u o k a u ja. O jie: viens du - ir simyljo. O a jiems sakau... O jie m a n - iandien, m a m a , atveniam vestuves. m o n s gerieji, kaipgi taip galima? Juk reikia ruotis, reikia ofi cialiai. Juk taip nemanoma. Kai tok pat neril Zinaidos pasakojim igirdo ijs j pasitikti vyras, verslininkas, diko tvas, jis pasiirjo jaunuosius ir pasak: - N a , tu kaip visuomet, Zinaida, mgsti patarkti. Ir kas ia per pasakymas - iandien ikelti vestuvi nema noma. Tu tik pasiirk tuos jaunuosius! Reikia kelti ne iandien, o tuoj pat. dikas prijo prie tvo ir apkabino j: - A i , tti. - E t , k ten... K ten glbesiuotis. Pats metas aukti: kartu! - K a r t u ! Kartu! - suuko aplink susirink mons. dikas su Sonia vis moni akivaizdoje pirm kart pasibuiavo. vestuves susirinko visi tuo metu namie buv aplinkiniai mons. Improvizuot stal po atviru dangum irgi deng visi drauge. Ne siaut, kaip tai bna per igertuves Rusijoje, o dainavo vestuvininkai iki vlios nakties. Kad ir kaip tvai kalbinjo, jaunieji apsigyveno ne itaiginguose nelyginant rmai tv namuose, o nedidukame Sonios namelyje. - Suprask, tve, - kalbjo dikas, - pasistatme ia mes rmus su priestatais visokiausiais ant puss hektaro. O tokio graumo kaip Sonios sodyboje ir tokio oro pas mus nra. Reikt bent pus nugriauti. Verslininkas paskui vis savait gr. Taiau, kaimy nus stebindamas, priestatus m griauti. Ir vis niurnjo:

- Pristatme ia visko per savo kvailum, vaikaiiai nepanors net apsilankyti tokias katakombas. Ir g y v e n o Sonia su diku santaikoje ir laimj... Stop! Visas is pasakojimas - tai pasakojimas apie ateit. Ir toji ateitis btinai bus grai. O dabartis? Dabar Charkove yra geri vaik n a m a i . Ir mergait, vardu Sonia, juose gyvena. Eina Sonia jau trei klas, taiau ji neturi hektaro savo ems, taip pat, kaip jos neturi nei Tania, nei Serioa, nei Katia, nei kiti imtai tkstani vaik i vaik n a m . Ukrainos R a d a dar n nesiima tokio klausimo sprsti: ar duoti iki gyvos galvos savo alies gyventojams, skaiiuojant ir vaikus nalaiius, po hektar ems, kad joje bt kurta gimins sodyba. N e i Baltarusijos D m a nesiima io klausimo sprsti, nei R u sijos... Ar vaikai deputatams u tai atleis? Ar dabartiniai deputatai gals u tai atleisti patys sau?

ATEITIES

ZONA

Nikolajus Ivanoviius - ypatingojo reimo pataisos ko lonijos, o paprastai tariant-kaljimo virininkas jau penkt vakar neieina i savo kabineto laiku. Kaskart, pasibai gus darbo dienai, jis ijungia telefonus ir vaikto susi msts po kabinet pirmyn ir atgal. Protarpiais sdasi u stalo, ima rankas ali aplank ir jau kakelint kart skaito j a m e sudtus popierius. G r u p nuteistj, dvideimt etos kameros kalini, atliekani paskirt bausms laik pagal Kriminalinio Rusijos Federacijos kodekso 93 straipsn, kreipsi j su pasilymu, kuris i pirmo vilgsnio atrodo nemanomas. Vienas i nuteistj, pavarde C h o d a k o v a s , silo pa imti kolonijai imt hektar apleistos arba nenaudojamos ariamos ems. Paskui t e m aptverti spygliuota viela, kampuose pastatyti sargybos boktelius, odiu, padaryti visk, kas pridera, kad bt ivengta pabgimo. ituose aptvertuose hektaruose dirbs ems kio darbus ir augins derli devyniasdeimt kalini. Norinij pareikimai gu li tame p a i a m e aplanke.
11. 2341

Vladimiras

M e g r e

162

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

163

G y v y b s

energija

Taigi ie kaliniai savo pareikimuose sipareigoja vis kolonij aprpinti darovmis, atiduodami pus savo uauginto derliaus. Antr pus jie prao perduoti j eimoms. ia dar nra nieko nemanomo. vairiose kolo nijose kaliniai dirba, k nors gamina. Vienose k nors nesudtinga medio apdirbimo cechuose, kituose siuva paprastas imtasiles, glaudes ir u savo darb iek tiek gauna. G a u n a nedaug dar ir todl, kad kalini darbas maai naus. i a , iame aplanke, guli pasilymas: kaliniai nori imtis ems kio darb. Na k gi, galima. A t l y g i n i m a s pus derliaus - galima, nereiks imtis pardavinjimo, ne reiks produkt atiduoti realizavimui, o paskui itisus mnesius laukti, kol bus pervesti pinigai. Bet va toliau... Kalinys C h o d a k o v a s kit kalini vardu prao, kad tas imtas hektar bt iskirstytas sklypais po vien hektar ir kad kiekvienas toks sklypas bt paskirtas konkreiam kaliniui. Toliau siloma sudaryti slygas kiekvienam kaliniui pasistatyti j a m paskirtame sklype vienut. D a r toliau - pasibaigus kalinimo laikui, tiems, kurie nort likti savo sklype, praoma toki galimyb suteikti. Ne imti, o jau pirkti i jo daroves, kuri jis pats nesunaudoja, ir sudaryti slygas atlikus bausm pasidi dinti^ savo vienut. aliasis aplankas su iuo pasilymu ar praymu buvo perduotas Nikolajui Ivanoviiui dar prie pusmet. Be min t devyniasdeimties pareikim ir pasilymo teksto, aplan ke dar dtas bsimj sklyp iplanavimas, graiai nupie tas spalvotais pietukais. Pieiniuose pavaizduoti ir sargybos bokteliai, ir spygliuota viela, ir kontrols punktas. Pirm kart perskaits Nikolajus Ivanoviius padjo kuriam laikui aplank apatin raomojo stalo stali, paskui kartkartm mintimis vis sugrdavo j jo turin ir esm, taiau kaliniams jokio atsakymo n e d a v . Ir vis dlto dabar viena aplinkyb privert kolonijos virinink kasdien, va jau penkt vakar intensyviai ap mstyti, k gi silo kaliniai. Ta aplinkyb tai kokia. I valdybos gautas sakymas nuo ateinani met kolonij iplsti, pristatyti daugiau

kamer ir bti pasirengusiems priimti iki met pabaigos dar imt penkiasdeimt nuteistj. Drauge su sakymu atsistas e s a m pastat prapltimo projektas ir pranei mas, kada ir kas bus finansuojama. D a r pasilyta, kad statybose dirbt kaliniai. Nikolajus Ivanoviius samprotavo taip: finansuoti kaip ir visada niekas neskubs, pigesni mediag bus ne lengva gauti. Apskaita padaryta pagal vienas statybini mediag kainas, o kai pradsi statyti, pamatysi, kad kainos jau nebe tos. Kalini darbas nenaus. I anksto aiku, kad sakymas nevykdomas. Taiau ir nevykdyti jo negalima. Iki pensijos dar liko penkeri metai. Jis jau pakeltas pulkininkus. Dvideimt met v a d o v a u j a kolo nijai, o n vienos nuobaudos. Ir va - sakymas... Taiau vis dlto ne apie itas aplinkybes sukosi pulkininko mintys. aliasis aplankas! Kalinys C h o d a k o v a s savo pareikime tvirtina, kad laikant kalinius pagal jo projekt bus vykdytas pagrindinis toki staig t i k s l a s nusikaltli peraukljimas. Tai, kad dabartinse pataisos kolonijose nusikaltliai ne peraukljami, o greiiau prieingai - pasidaro dar blogesni, Nikolajus Ivanoviius gerai inojo. Kitaip jie kaljim nepatekt antr ir trei kart. Btent dl ios aplinkybs Nikolajus Ivanoviius ir grausi, nes buvo atidavs tarnybai daug jg ir sveikatos. G y v e n i m a s eina, tarnybos metas baigiasi, o k jis nuveik? Vadinasi, tik nusikaltlius augino. aliasis aplankas! Kaip ukeikta. N a , kad nors ga liausiai apsisprstumei, jog is pasilymas nepriimtinas! Kur ten, kakokia vidin nuojauta neleidia jo atmesti. Ir priimti j per sunku. Ne i paprastj is pasilymas, nestandartinis. Kit ryt pulkininkas pirmiausia sak pas j kabinet atvesti kalin Chodakov i dvideimt etosios kameros. - G a l i t e sstis, pilieti C h o d a k o v a i , - parod Nikolajus Ivanoviius kd jusiam kaliniui, kur atlydjo sargybi nis. - Perskaiiau a visk, kas buvo iame js aplanke. Ir noriu kai ko jus konkreiai paklausti. - K l a u s a u , pilieti virininke, - skubiai atsak kalinys, paokdamas nuo kds.

Vladimiras

M e g r e

164

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

165

G y v y b e s

energija

- Sdk! - sukomandavo sargybinis. - Nagi sdk, ko ia okinji kaip teisme, - ramiai pasak kolonijos virininkas ir, kreipdamasis sargybin, pridr: - Palauk kol kas u dur. Sargybinis pakluso. - V a d i n a s i , js, Sergejau Jurjeviiau C h o d a k o v a i , silo te va tok keist d a l y k ? - v l prabilo kolonijos virininkas. - T a s pasilymas tik i pirmo vilgsnio atrodo keistas. O i tikrj visikai racionalus. - T a d a pasakykite i karto, atvirai, koki ia gudryb sugalvojote? G a l norite sudaryti slygas masiniam pab gimui? Tarp js devyniasdeimties pareikim daugumos nurodytas kalinimo l a i k a s - n u o penkeri iki devyneri met. Vadinasi, norite greiiau atgauti laisv? - J e i ir yra gudrumo itame pasilyme, tai jis susijs ne su pabgimu, pilieti virininke, - kalinys vl atsistojo ir susijaudins p r i d r , - j s mane ne taip supratote... - Nagi sdk sau ramiai. Ir apsieisime be pilieio virininko". A - N i k o l a j u s Ivanoviius. Tu, i bylos i n a u , Sergejus Jurjeviius. Psichologas b u v a i . Disertacij apsigynei, paskui persimetei versl. B u v a i nuteistas u y p a stambaus masto grobstymus. Tiesa? - B u v a u nuteistas... Nikolajau Ivanoviiau, juk paioj pertvarkos pradioj pamenat kaip buvo?.. Nespji prie vien statym priprasti, jau kitokie ileidiami... - N a , tiek to, dabar ne apie tai kalbams. Paaikink, koki ia u spygliuotos vielos sumanei ems kio zon? Ar dar kaip kitaip j pavadinti? - Pasistengsiu paaikinti, Nikolajau I v a n o v i i a u . Tik sunku m a n bus tai padaryti dl vienos aplinkybs. - Dl kokios? - Suprantate, mes perskaitme knyg, kuri vadinasi Anastasija". Paskui kit knyg, itos, pirmosios, tsin. Apskritai tose knygose kalbama apie mogaus paskirt. A p i e tai, kad jeigu kiekvienas mogus paimt po hektar ems ir sukurt j a m e rojaus kampel, tai visa em pavirst rojumi. Knygose apie tai papasakota supranta mai ir tikinamai. - A i k u , suprantamai. Jei kiekvienas paims ir sukurs, tai, inoma, visa e m pavirs... Bet kuo ia dti js?

- A ir sakau: viskas tose knygose idstyta tikinamai. G a l kas nors jas perskait greitosiomis ir ne visk suprato. O mes laiko turim: skaitme, aptarinjome ir supratome. - Ir kas i to? - Daugelis moni, perskait ias knygas, panors paimti po hektar ems ir sukurti tenai rojaus o a z . J i e laisvje, jie gali. Taiau nusprendme ir m e s : tegu ir u spygliuotos vielos, bet taip pat paimti po hektar, dirbti t em, graiai j sutvarkyti... O kadangi e s a m e nu bausti - pus ar net didesnij dal derliaus atiduotume kolonijos ar visuomens reikmms kasmet. Taiau turime praym: kai baigsis ms kalinimo laikas, tegu i t, kurie nors savo sklype likti, e m nebus atimta. - Kaip ia ieina, vadinasi, ir gyvensite ligi pat savo amiaus galo po atkitais sargybini autuvais? - Kai bausms laikas baigsis visiems, galsite spyg liuotas vielas nuimti ir aptvar su sargybos bokteliais perkelti kit viet. Naujojoje vietoje galsite a p g y v e n dinti naujus kalinius i norinij kurti savo sodybas. O mes pasiliksime savosiose. - A h a . O kai ir t kalinimo laikas pasibaigs, spyg liuot viel su sargybos bokteliais - nauj viet, o jie liks laisvose sodybose. Taip? - Taip. - K a k o k i a fantasmagorija. Vadinasi, a, kolonijos vir ininkas, kaliniams kursiu rojaus oazes? Ir js tikite, kad tai realu? - A visikai sitikins, kad pasiseks. Kaip psichologas esu sitikins. Ir irdimi jauiu. Patys pasvarstykite, N i k o lajau I v a n o v i i a u . Atsdi mogus savo devynet met, ieina laisv. Draug tenai neturi. Jo draugai zonoje ir kamerose. e i m a i jis nebereikalingas. Visuomenei - irgi. Kas panors ger darb priimti buvus kalin? D a r b o negauna ir daugyb nekaljusi, vairias profesijas turin i moni, eils stovi darbo birose ir su variomis biografijomis... B u v u s i a m kaliniui v i s u o m e n nra numa iusi joki darb. Belieka vienas kelias: vl nusikalsti. Ir nusikalsta, ir vl - kaljim. - Nepasakok, inau, kad taip yra... Ko tu m a n dstai akivaizdius dalykus. G e r i a u kaip psichologas pasakyk:

Vladimiras

Megre

166

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

167

G y v y b s

energija

kodl kaliniai, perskait tas knygas, mai pasikeit, ryo si imti ems net u spygliuotos vielos? - M a t o t e , kiekvienam atsivr aminybs perspektyva. Juk kalintas mogus neva dar gyvena, nors ir kameroje. Bet i tikrj jo nebra. M i r . Utat, kad nebeturi gyve nimo perspektyvos. - O kokia ta aminybs perspektyva? - Juk sakau, m a n sunku isyk visk ipasakoti, kas yra tose knygose... - T i e k to, pats perskaitysiu tas knygas ir isiaikinsiu, kas jus toki lyrik pastmjo. Paskui pasikalbsim. Sargybini, ivesk. Kalinys C h o d a k o v a s atsistojo, susidjo rankas u nu garos ir papra: - A r galiu dar por odi pasakyti? - G a l i , - sutiko pulkininkas. - Kai mes krme tokios zonos projekt, tai atsivel g m e esamas instrukcijas apie kalinimo tvark. Niekur projekte instrukcij nepaeidme. - T i k pamanykit, atsivelgte... Instrukcij... N e p a e i dte... A patikrinsiu. - Ir Nikolajus Ivanoviius sak sargybiniui dar kart: - Iveskit. Paskui pasikviet jurist, padav j a m aplank ir pa sak: - I m k . Susipaink ir nustatyk, ar yra ia kur paeistos kalinimo instrukcijos. Pranei man po dviej d i e n . Prajo dvi dienos, ir tai juristas sdi kolonijos viri ninko kabinete. S a v o praneim jis pradjo aptakiomis, neprastomis juristui frazmis: - T a i va, Nikolajau I v a n o v i i a u , turint o m e n y staty m ir instrukcijas, reglamentuojanias piliei kalinim vadinamosiose laisvs atmimo vietose, io projekto ne galima traktuoti vienpusikai. - K o t u ia m a n grabyliauji, Vasilijau, kaip advoka tas teisme? M u d u juk penkiolika met vienas kit pas t a m , - Nikolajus Vasiljeviius atsistojo i u stalo. Kako dl jis iek tiek jaudinosi. Perjo per kabinet ir vl atsisdo: - Sakyk konkreiai, kur ia paeisti statymai ir in strukcijos.

- Konkreiai... N a , jei konkreiai, tai reikia visk pradti i eils. - T a i ir pradk. - M e s statome zon. Projekte numatytas teritorijos izoliavimas nuo iorinio pasaulio. D v i eils spygliuotos vielos juosia zonos teritorij-imt hektar. Projekte taip pat numatyti sargybos bokteliai. Apskritai teritorijos ap tvrimas visikai atitinka instrukcijas. Toliau projekte si loma suskirstyti zon atskirais sklypais po v i e n hektar ir kiekvienam sklypui priskirti po vien kalin. K gi ia bepridurti? Pagal instrukcijas mes ir p r i v a l o m e nesmo ningus pilieius pratinti dirbti, statyti c e c h u s papras iausios produkcijos g a m y b a i , taip pat sukurti pagalbin k ir nors i dalies pereiti savaimin finansavim. Juk statymai leidia kurti staigas, tokias kaip m s , su tam tikra kine veikla ir miko fondo p a n a u d o j i m u d a u g e liui tiksl. M s atveju projektas numato pagalbin k, kuris aprpint ms globotinius d a r o v m i s , o gal dar likt ir k parduoti. i u o poiriu mes statymui nenusiengiam. - Netempk, pasakok toliau. O kurgi nusiengiam? - O toliau siloma kiekviename sklype pastatyti p o atskir kamer. J o j e turs gyventi tas kalinys, kurio darbo vieta - is hektaras ems. - T a i g i , kiekvienam atskira kamera jo hektare. Papras iausioms lovoms l nepakanka. O jie silo kiekvie nam atskir kamer su visais patogumais, su baldais. Utopija. - T u , N i k o l a j a u , tikriausiai projekt skaitei nepakan kamai atidiai. - K reikia - nepakankamai atidiai? J u k a j atmin tinai inau. - Kain, kain... ia pridtas brinys ir, taip sakant, ios atskirosios kameros interjero apraymas. Viskas grietai pagal instrukcij. Lova, klozetas, stalas, kd, lentyna knygoms, spintel prie lovos. Metalins durys su akute ir uraktu tik i lauko puss, grotos ant lang. O dl finansavimo ia aikiai pasakyta: kiekvienas kalinys pats finansuoja savo vienuts rengimo darbus.

Vladimiras

Megre

168

G y v y b s

e n e f g i j 1

Vladimiras

Megre

169

G y v y b s

energija

- T o k i dalyk projekte nebuvo, kai a jj skaiiau. - K a i n . . . Kain... Va, irk, yra. Ir pieinys, ir darbo briniai, ir apraymas. - K r e i k i a - y r a ? Kai a tau aplank p a d a v i a u , kad visk vertintum, it popieri ten nebuvo. Puikiausiai atsimenu, kad n e b u v o . A t aplank maiausiai deimt kart nuo pradios iki galo perirjau. Vadinasi, tu pats... Per dvi dienas... - A , Kolia. A. Tik ne per dvi dienas. J i e m a n tok pat aplank d a v dar prie tris mnesius. Neseniai a pridjau savo pataisas, papildymus, ir jie juos prim. - Kodl gi m a n nieko apie tai nesakei? - Bet tu tik prie dvi dienas papraei, kad pareikiau savo n u o m o n . - T i e k to, sakyk, k tu apie visa tai manai? - Va k m a n a u , N i k o l a j a u . Jei is projektas bus gyvendintas, tai kaljim ir kalinimo stovykl alyje sumas, nusikalstamumo taip pat sumas. O tu, Niko lajau Ivanoviiau, eisi pasaulio istorij kaip genialiau sias reformatorius. - K tu ia apie istorij. Kalbkime i esms. A p i e teistum. - Nikolajus Ivanoviius vl atsistojo ir m vaikioti po kabinet. Juristas atsigr susimsius kolonijos virinink ir tar: - O ko gi tu, N i k o l a j a u , taip jaudiniesi? - A jaudinuosi? O ko m a n jaudintis? Nors inai... Tu teisus, Vasilijau. J a u d i n u o s i . Todl ir jaudinuosi, kad neimanau, kaip trumpu raportu galiau praneti gene rolui apie projekt. - A h a . Tai vis dlto nusprendei j gyvendinti? Jeigu jau susiruoei pas generol? - S u s i r u o i a u . M a n i a u , gal tu t projekt sukritikuosi ir tikinsi m a n e pas generol neiti. Ir man kaip akmuo nuo pei nusiris. Taiau atrodo, kad tu projekt palaikai? - Palaikau. - V a d i n a s i , eiti r e i k s , - l y g ir diaugsmingai ubaig Nikolajus Ivanoviius, tarytum bt bijojs, kad draugas sukritikuos aliajame aplanke esanius popierius. Paskui

prijo prie spintos, im i ten butel konjako, citrin, du stikliukus: - T a i igerkim, Vasilijau, u skm. Ar skaitydamas projekt i karto jo mintims pritarei? - Ne i karto. - Ir a ne i karto. - M a n o dukra mokosi teiss fakultete. D a b a r jau rao diplom. Jos diplominio darbo tema tokia: m o n i kalinimo taka j nusikalstam veiksm paalinimui lais vs atmimo vietose". Ji m a n d a v savo darb perskai tyti. Perskaiiau, ir tai kas m a n strigo i to, kas ten parayta: Devyniasdeimt procent m o n i , atkaljusi jiems skirt laik laisvs atmimo vietose, vl imasi nusikalstamos veiklos. Pagrindins ios slogios nusikalsta m u m o statistikos prieastys yra tokios: - aukljimas, atveds mog teiss paeidimus; - adaptacijos visuomenje sudtingumas po to, kai mogus jau yra buvs laisvs atmimo vietoje; - nusikaltlikos pasauliros formavimasis mogui esant tarp nusikaltli!" Ar sivaizduoji, k ji para, Nikolajau? Vadinasi, m u d u , siningai eidami savo pareigas, formuojame nu sikaltlik pasaulir? - M e s nieko neformuojame. V e i k i a m e pagal statut, statymus ir instrukcijas. Nors inai, ir a j a u i u kakok nepasitenkinim. Stengiaus jo atsikratyti. M a n i a u , kad ne a turiu galvoti apie tai. O kai atsirado is alias aplan kas... Pus met svarsiau ir vienaip, ir kitaip. Dabar apsisprendiau - eisiu pas generol. Tik va kelet kart jau buvau atsisds, kad kuo aikiau visk raporte idstyiau, bet nesiseka. - T a i p a b a n d y k i m e drauge. A m a n a u , kad ia svar biausia - neatbaidyti v a d o v y b s io projekto originalumu, nepaprastumu. Reikia visk pateikti kuo paprasiau. - Sutinku, reikia paprasiau. O kaip? Juk kaliniai prao, kad kiekvienam, atidirbusiam skirt bausms laik patiktame ems sklype, paliktume t e m ligi gyvos galvos. - Taip. is punktas kol kas nevykdomas. Kol kas nra statymo apie ems paskyrim naudojimuisi ligi

Vladimiras

Megre

170

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

171

G y v y b s

energija

gyvos galvos. A msiau apie t punkt. Reikia parei kimus raiusiems siningai pasakyti: ar palikti paleistie siems laisv j dirbtj ems sklyp, bus sprendiama remiantis tais statymais, kurie veiks paleidimo laisv metu. M a n a u , kad pareikimus raiusieji supras. Visiems aiku: aukiau statymo neioksi. Ne mes tuos staty mus kuriam. Taiau apie esam tendencij jiems irgi pasakysime: dabar viskas vystosi ta linkme, kad bus statymas, leidiantis turti ems. - D u o k D i e v e , - Nikolajus Ivanoviius vl pyl kon jako. - Dar po stikliuk, kad sektsi. Jiedu susidau, bet mai Nikolajus Ivanoviius pa stat savo stikliuk ant stalo ir vl m ingsniuoti po kabinet. - K o tu dabar susijaudinai? - paklaus juristas. - S u p r a n t i , Vasilijau, - nesiliaudamas vaikioti, kalb jo sunerims Nikolajus Ivanoviius, - mes sisvajojome kaip mavaikiai apie auktas materijas... sisvajojome ir pamirome, kad ia nusikaltliai. Yra, inoma, tarp j ir tiesiog suklydusi. Tie gal ir nori susitvarkyti savo gyve nim pagal statymus. Taiau pagrindinis k o n t i n g e n t a s dugnas. J galvosena visai kitokia, ir itie gal yra suma n koki klast? - A irgi apie tai msiau, Nikolajau. Z i n a i , mes galime juos patikrinti, o jau tada nusprsim, ar eiti pas generol su raportu, ar n e . - Kaipgi mes juos patikrinsime? - Va kaip. Pasakyk, kada tau tas aliasis aplankas b u v o paduotas? - M a d a u g prie pusmet. - V a d i n a s i , jie, pareikimus paraiusieji, daugiau negu prie pusmet svarst projekt, dar pieinius, bri nius. Paskui visk tvarkingai aplank sudjo, ir dar pridjo devyniasdeimt pareikim. O va dabar mes tuos, kurie pareikimus para, i anksto nespj, suauksim akt sal. Pasikviesime specialist, - na, agro n o m , darinink, - ir tegu specialistai juos iegzaminuoja. Tegu iklausinja, kaip, k ir kada reikia pasodinti dirv, o mes pasiirsime, kiek bus galini atsakyti. Supranti, jeigu jie tam ruoiasi rimtai, jeigu i idja

neapraizgyta kokiom klastom, jeigu tikrai jie turi toki svajon, tai, aiku, negaljo paprasiausiai sdti rankas sudj ir laukti pus met atsakymo savo p a s i l y m , btinai privaljo mokytis agrotechnologijos. - N a , ir galva tavo, Vasilijau. Kad visokie nusikaltliai pus met mokytsi, kaip glytes ir agurklius sodinti... Nesitikiu. Vargu b a u . G a l kas i kaimo ir inos. O kiti... - T o d l a ir sakau, patikrinkim! Paskui ir nusprsim, eiti pas generol, ar ne. Akt salje sdjo ne devyniasdeimt kalini, o du imtai. Ligi to laiko, kol kolonijos virininkas pakviet agrotechnologijos specialistus - du ems kio instituto dstytojus ir vien dstytoj i technikumo, - norini apsigyventi naujoje zonoje skaiius iaugo ligi dviej imt. Kaliniai susirinko j sal n n e n u m a n y d a m i , kad jiems dabar bus surengtas egzaminas. J i e mat, kad scenoje u stalo sdi trys mons, taiau kas jie tokie, neinojo. Kolonijos virininkas ijo scen ir prane: - K a d a n g i ketiname organizuoti pagalbin k, mums prireik m o n i , imanani ems kio darbus. o d i u , a jums pristatau atitinkam mokslo staig dstytojus, kurie jus io to paklausins, o paskui sprsime, kam galima patikti po sklyp ems, o kam - ne. Nikolajus Ivanoviius vien po kito pristat dstyto jus ir pasil jiems, kad duot klausim visai salei. Pirmasis sdintis deinje pagyvens ems kio techni kumo dstytojas paklaus: - Kas i js, gerbiamieji, galt papasakoti, prie kiek dien reikia pasti pomidor sklas, kad daigai uaugt laiku? Kada daigai persodinami dirv? Ir jeigu inote, k reikia pikiavimas, tai paaikinkite, pagal k nusprsti, kad pikiavimas yra btinas? Tai bent usimojo, - pakraip galv Nikolajus Ivano v i i u s , - i a ne vienas klausimas, o ikart keli, tokius, ko gero, n m a n o m o n a , ukietjusi darinink, neatsa kyt. Ji visada pasiiri knygas, kai ruoiasi k paso dinti. Va ir salje sdintys tyli visi, niekas n krust". Tyljimas salje N i k o l a j Ivanovii nulidino. S l a p iomis jam norjosi, kad kalini paruotasis projektas,

Vladimiras

Megre

172 .

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

173

G y v y b s

energija

dar tebeesantis aliajame aplanke, bt gyvendintas, todl taip prie jo ir kabinjosi, kad norjo i anksto paalinti visus jo riktus ir trkumus. Sals tyljimas, regis, bylojo, kad projekt nerimtai irjo patys jo pateikjai, o tai reik, kad jo vykdyti nemanoma. Niekais nueis visa, kas yra aliajame aplanke. K a i p tyia, visi tyli, nejaugi tarp j nra n vieno kaimieio? Nors teisyb, ir kaime darais rpinasi ne vyrai, o moterys". B a n d y d a m a s kaip nors nutraukti usitsusi pauz, Nikolajus Ivanoviius atsikl i u stalo ir grietai tar: - Kas ia dabar, ar klausimo nesupratote? - Supratome, - atsak j a m pirmoje eilje sdintis jau nas kalinys. - N a , jeigu supratote, tai ir atsakykit. - O kuris turime atsakyti? Juk js n vieno prie lentos neikviett! - Kaip tai - kuris? Kokios ia dar prireik lentos? Kas ino, kaip atsakyti, tegu pakelia rank. Akimirksniu auktai pakl rankas visi du imtai ka lini, sdini salje. ; Dabar apstulbo dstytojai, ligi iol kalbjsi tarpusa vy. vairiausi jausmai plsteljo Nikolajui Ivanoviiui ird: ir ididumas dl savo globotini, ir atgijusi viltis, kad projektas bus gyvendintas, ir nerimas: ar gals kuris nors i paklusij rank atsakyti pakankamai teisingai. - Va tu ir atsakyk, - jis mosteljo pirmj eil idrsusiam pranekti j a u n a m kaliniui. Jaunuolis atsistojo. Itatuiruota ranka pasiglost plik galv ir neusikirsdamas pradjo aikinti: - Pasti pomidorus daigams negalima kasmet tuo paiu laiku. Kai daigus reiks sodinti, svarbu, kad oras jau bt nusistovjs, be aln. O tas oras kiekvienais metais gali bti kitoks. Turdami omeny, kad dirv daigus btinai reikia pasodinti, kol dar nesukrauti iedai, ir inodami vegetacijos period, galime apskaiiuoti, ka da pasti sklas, kad daigus uaugintume iltnamio sly gomis arba ant palangs. - G a n a , jaunuoli, - sustabd kalin technikumo dsty tojas. - Pakelkite rankas, kas gali pratsti?

Vl salje pakilo du imtai rank. Dstytojas moste ljo pagyvenusiam kaliniui, i pairos - ukietjusiam nusikaltliui su auksiniu d a n i u . Tas guviai atsistojo ir neskubdamas praneko: - e m tokiems daigams turi bti normali, o ne iaip prastaemis. Reikia humusingos, sliek perdirbtos, arba durpemio. Taiau vien durpem skl sti negalima. Prie durpi daigai pripras greitai, o kai paskui dar reiks persodinti, tai paklaiks, nes jiems ta dirva bus visai kitokia. Todl prie durpi reikia truput pridti smlio ir ne maiau kaip pus paprastos e m s i daro. Ir va tok ems lizdel pirmiausia reikia ildyti ma daug ligi dvideimt penki laipsni, ir tik tada galime kiti skl em... - G a n a , - nutrauk kalbantj d s t y t o j a s , - j s pasakte i esms visk teisingai. O daugiau tegu pasako kitas, jis mosteljo inteligentikos ivaizdos kaliniui su akiniais i treios e i l s . - T a i g i js kolega sustojo ties tuo punk tu, kad ketinant pomidoro sklas pasti paruot e m , pirmiausia reikia... Ko reikia pirmiausia? Atsistojs kalinys pasitais akinius ir praneko: - Norint sklas pasti joms paruot dirv, pirmiau sia reikia palaikyti jas burnoje, seilse po lieuviu, ne maiau kaip devynias minutes. Sdintys u stalo egzaminatoriai ir kolonijos virinin kas i netiktumo apstulbo - irjo kalin neatitraukda mi aki. Po nedidels pauzs instituto dstytojas, lyg nordamas persitikrinti, ar gerai igirdo, paklaus: - Js norjote pasakyti, kad prie pasjant sklas pirmiausia reikia jas imirkyti v a n d e n y ? - J o k i u bdu ne vandeny, tuo labiau, jeigu jis chlo ruotas ar virintas, nes ten nebra joki gyvybikai svar bi bakterij. Sklas reikia imirkyti savo seilse, per kurias mes suteikiame toms skloms informacijos apie save. m o g a u s burnoje, jo seilse, kurios, kaip ir visas mogaus knas, turi trisdeimt eis laipsnius ilumos, sklyt per devynias minutes atsibus i ilgo miego ir ikart supras, k jai daryti, kam auginti savo vaisius. Jei mogus turi koki o p , koki negalavim, sklyt pasi stengs iauginti vaisi, t negalavim paalinant.

V I a f I i m i r a

M e g r e

174

G y v y b s

energija

V I

a d i m i r a s M e g r e

175

G y v y b s

energija

Dstytojai u stalo pradjo gyvai tarpusavy nektis, paskui visi trys atsigr Nikolaj I v a n o v i i , ir techni kumo dstytojas paklaus: - K a s mok js globotinius, i kokios staigos buvote pasikviet specialist? Kolonijos virininkas n po keli d i e n negaljo suprasti, kodl, atsakydamas j klausim, lepteljo: - I kokios - n e p a m e n u , ne a tuo rpinausi, bet inau, kad i sostins. Toks vienas ymus profesorius buvo atvaiavs. Kaliniai salje ikart vertino kolonijos virininko pa sakyt neties. J i e suprato: virininkas juos gina, nelei dia pasiaipyti i kalbjusio. Taigi visi pajuto j a m tyl dkingum. O jaunasis kalinys i pirmos eils, kuris pirmasis buvo atsaks klausimus, pridr: - O mes m a n m e , kad jis akademikas, n e profeso rius. Jis tiek daug visko inojo apie Sibiro taig, apie gyvenim... - T a i p , - patvirtino jaunuolio k a i m y n a s , - j a u toks pro tingas jis buvo, baisiausiai mokytas. I vairi sals viet pasigirdo pritariantys ksniai, giriantys sostins profesori, kurio n akyse niekas nebu vo mats. Instituto dstytojas, sdjs scenoje u stalo ir ligi pat iol tyljs, mai praneko, nutaiss proting iraik: - Taip, kolegos, a esu probgmais perirjs i teorij, tiesa, neprisimenu, kokiame j radau altinyje. Mokslas dabar i krypt vysto. M a n a u , kad tai intriguo jantis dalykas: trisdeimt ei laipsniai... gyvybingos mo gaus seils su didiule g y v bakterij vairove... Savita ir domu... - T a i p , taip. Prisimenu ir a , - t a i p pat su protinga ir mslia iraika tar technikumo dstytojas, ddamasis, kad ir jis kak apie tai girdjs, - tai viena i nauj darininkysts krypi. Teorikai, inoma, mokslas i krypt pagrindia, taiau praktikai reikia patikrinti... Kaliniai neusikirsdami atsakinjo j d a u g y b klausi m apie agrotechnik. Ne visi j atsakymai b u v o stan dartiki. Taiau pakviestieji egzaminatoriai jau neskubjo j paneigti, prieingai, klaussi susidomj.

Kai kolonijos virininko pavaduotojas nujo dstytoj ilydti, Nikolajus Ivanoviius liko vienas ir tylomis sd jo prieais nuiuvusi sal. Kol jis vart aliojo aplanko popierius, salje siviepatavo kap tyla. Paskui kolonijos virininkas pakl galv, apvelg vis sal ir praneko: - t a i k, vyrai, jums pasakysiu. Js s u m a n y m a s ne visikai man aikus... Taip. Ne visikai... Ir vis dlto nusprendiau... Apskritai, dar neinau, ar pasiseks. Bet a pasistengsiu, kad vyresnyb j priimt. Sal tarsi pagal komand mai atsistojo ir pratrko ploti. Nelauks tokios reakcijos, Nikolajus Ivanoviius irgi atsistojo. Kakodl jautsi sumis, taiau irdyje j a m buvo malonu ir diugu. Stengdamasis nekeisti grieto ir net rstaus virininko vaizdio, jis pasak: - Kas ia per triukmas? Sst! - Paskui pats pajuto, kad dabar pernelyg didelis grietumas netinka ir p r i d r : O profesori i sostins vis dlto reikia jums pakviesti. Pataisos staig valdybos virininkas generolas Posokovas prim Nikolaj Ivanovii ir i karto pradjo su juo nektis apie reikalus. - Ne tik tau, bet ir kitiems teks iplsti s a v o staigas: vieniems deimia-penkiolika viet, kitiems - imtu penkiasdeimia viet. Ir t papildom kontingent pasiruo kite priimti jau po met. Visi raportuoja, kad tai sudtin ga, nerealu, kaljimai ir taip perpildyti. O k, tavo n u o m o n e , turiu daryti a? G a v a u ministro sakym: pasi ruoti papildomai priimti eis tkstanius kalini. Taiau tu m a n e pradiuginai, Nikolajau Ivanoviiau. S a k a i , bsi tikrai pasiruos priimti papildom kontingent nurodytu laiku? - T a i p , pasiruos. Tik reikia pakeisti projekt, raporte a tai idsiau. - S k a i i a u , skaiiau. Tik ne visk supratau t a m e tavo raporte. e m s kio nori imtis? G i r i u . K i e k v i e n a m kali niui paskirti atskir sklyp? O kas gi tau kliudo, negi ia reikia mano leidimo? Taiau tai, kad tu nori kiekviename sklype pastatyti po atskir kamer, atrodo kakaip keis tai. N e r a c i o n a l u . Statyk bendr barak arba du barakus. Ir tegu nuo pat ryto visi ieina darb su sargyba, ir

Vladimiras

M e g r e

176

G y v y b e s

energija

Vladimiras

Megre

177

G y v y b s

en e r g i j

ilaid maiau. Atskiroms kameroms joki papildom finans negausi. - O a ir nepraau finansuoti papildomai. - T a i ko praai? - Tik patvirtinti atskir kamer kiekviename sklype projekt ir bendr iplanavim. - O i kur imsi pinig t atskir kamer statybai? - Rmjai pads. - Keisti tavo rmjai. Na gerai. Neturiu laiko daugiau gilintis. Raau ant tavo projekto: Isiaikinti ir deramai ubaigti"... Bet paskambinsiu pats ir pasakysiu, kad ir isiaikint deramai, ir ubaigt... nevilkindami. Viskas? - Dar viena problema. - Kokia? - e m s juk neturiu, vadinasi, pagalbinio kio nra kur steigti. - Tai eik pas gubernatori, prayk. - B u v a u pas jo pavaduotoj. Pasak, kad pasiirs, bet kol kas tik iri. - G e r a i , padsiu. Paskambinsiu... Dabar viskas? - Taip, viskas. - T a i ir veik. Lik sveikas.

ni trauk gautj e m . N o r i n i b u v o daugiau, taiau trko sargybini, todl darb ir b u v o ileidiama tik po penkiasdeimt kalini. Bsimieji sklyp eiminin kai dirbo negaildami jg. Ligi pirmj ali spjo pastatyti visus stulpus ir sargybos boktelius, vis zonos teritorij apjuosti spygliuota viela. Be to, z o n o j e surent ir kontrols punkt. Ruden buvo usakyta pagaminti namukus, - vienvie tes kameras, kuriose gyvens kaliniai. Kiekvienas kainavo trisdeimt tkstani. Pinig j sigijimui n e b e b u v o lik. Ir kaliniai patys, kaip kas iman, iekojo tam l. Kai kas, aiku, dar turjo laisvje likusi santaup, kai kam padjo giminaiiai, bet b u v o ir toki, kurie n i tolo tiek pinig neturjo, jie kreipsi kolonijos virinink, praydami, kad bt leista gyventi palapinse, taiau tai neatitiko instrukcij, ir jiems b u v o atsakyta neigiamai. imtas atuoniasdeimt namuk alusiu keliu buvo atveti naujj zon ir pastatyti ant ruden paruot stulpeli. Ankst pavasar imtas atuoniasdeimt kalini apsigyveno tuose primityviuose namukuose su grotomis ant lang. Sault pavasario dien, stovdamas sargybos bokte lyje, kolonijos virininkas stebjo nepaprast regin. S p y g liuota viela aptvertoje dviej imt hektar teritorijoje nuymti imtas atuoniasdeimt sklyp, atskirt vienas nuo kito kuoliukais, akomis; kai kuri sklyp ribas ymjo itempta viela. - T a i pasiturini sklypai, - nusprend kolonijos viri ninkas, - jiems giminaiiai pinig nepagailjo ne tik ka merai, bet ir sklypo aptvarui. Tarp sklyp tarpai tarsi gatvels, o zonos centre palikta niekieno aikt susirinkimams. Kai kur lomelse sniegas dar neitirps, taiau ant kauburi jau aliuoja ol. Beveik kiekviename sklype juoduoja vienia mo gaus figra. Su storomis kalini imtasilmis, tokios pat media gos ausinmis kepurmis ir paprasiausiais kerziniais ba tais tos figros atrodo vienodos ir beveids. K gali tos figrls padaryti dykoje e m j e ? Ko kaliniai nesdi kamerose? Kolonijos virininkas prisidjo
12 2341

* * *

e m s , du imtus hektar, Nikolajaus Ivanoviiaus staiga rudeniop g a v o . Tiesa, atokiai nuo g y v e n v i e i , taiau buvo spta ligi or pabjurimo j aptverti: kasti penki metr aukio stulpus ir visk apjuosti spygliuota viela. Nikolajus Ivanoviius suprato, kad jeigu ruden to nepadarys, tai pavasario darb sklypuose pradti tikrai bus nemanoma. O kaip padaryti, jei ligi paskirtojo ploto netgi unkelio nra, dar lieka du kilometrai be jokio kelio? Nenuvei nei technikos ikasti stulp d u o b m s , nei m o n i , kurie ten dirbt. A p i e tai suinojo kaliniai. Ir kreipsi kolonijos virinink su pasilymu: jie patys kastuvais ikasi duo bes stulpams, o dviej kilometr atstum nuo unkelio pabaigos eisi p s i o m , tvarkinga kolona, lydima sargy bini. Net ir drengiant altam rudenio lietui, apsisiaut polietileno p l v m , kiekvien dien penkiasdeimt kali-

V I a d i m i r a s M e 'g r e

178

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

179

G y v y b s

energija

prie aki ironus ir m irti j vien i t beveidi figrli. Tai kalinys C h o d a k o v a s , jis, besdamas kastuv j dar ne visai atsileidusi e m , kas duobel. Nikolajus Ivanoviius pasukiojo ironus ir suskaiiavo devyniolika jau ikast dar alusiame grunte duobeli ties sklypo ribomis. Kituose sklypuose figrls su tamsiomis imtasil mis dar t pat: kas duobeles ties savo sklyp ribomis. - K o d l jie kasa tiek daug duobeli? - balsu pasiste bjo Nikolajus Ivanoviius. - N a g i sodins medelius ir krmus, i kuri aplink kiek vien sklyp susidarys gyvatvor, - paaikino sargybinis. - Suprantama. Taiau bt galj ir palaukti bent savait ar por savaii, paalas i ems bt visikai ijs, tada ir kasti kur kas lengviau. - I r a jiems t pat sakiau, bet jie nenori laukti. B i j o , kad nesusps. Keturis imtus metr alios gyvatvors kiekvienam pasodinti - ne juokas. O kai e m atitirps, jiems reiks kasti lysves ir sti. Kolonijos virininkas dar ilgai stebjo, su kokiu noru, netgi azartu dirba jo globotiniai, ir mst: A i k u , yra kakoks kosminis ryys tarp mogaus sielos ir ems sielos. Jei mogus tikrai t ry turi, tai tarp jo ir planetos yra harmonija. Jei nra to ryio, tai ir harmonijos nra. Prasideda nukrypimai, auga nusikalsta mumas. i n o m a , toji knyga - Anastasija" - kakokia nepapras ta. Perskait j kaliniai ir suliepsnojo j sielose nepaai kinamas jausmas. Va ir a pats: perskaiiau j ir kitaip m i a u irti gyvenim. i n o m a , knyga ia svarbi, ji dabar skaitoma visose zonose. Taiau ta knyga juk todl tokia paveiki, kad parodo mogaus ry su e m e . Vadi nasi, svarbiausia - itas ryys, negalima jo nutraukti. O visos kalbos apie aukt moral, apie dvasingum - tik tuias plepjimas, jei nra to paslaptingo, dar ne visi kai suvokto ryio!"

* * *

Ruden visi sklypai naujojoje zonoje, kaip j p a v a d i no patys kaliniai, jau nebeatrod dyki, juose augo kol kas dar nedideli medeliai - obelaits, kriauaits, er-

mukniai, bereliai ir visokiausi kitokie sodinukai, kuri lapai, vairiausiom rudenikom spalvom nudayti, sudar malon akiai vaizd. M a d a u g penkiolika ar dvideimt ar kiekviename hektare b u v o usodinta miko mediais. Ruduo zonoje dar tik pirmas, taiau irint i boktelio dviej imt hektar zon spdis kur kas geresnis negu pavasar, irint dyk juod e m . Aikiai matyti: u spygliuot viel kuriasi nepaprasta alia o a z . O vis vasar i zonos kaljimo valgykl plauk viei alumynai, paskui agurkai, pomidorai, burokliai. Ruden kiekvienas kalinys i jam patikto sklypo atidav po penkis maius bulvi, kelias deimtis stiklai ni raugint agurk ir pomidor. Visai iemai kaljimo maisto sandliuose b u v o pakankamai burokli, m o r k , ridik... Nepaprast regin b u v o galima matyti ruden prie naujosios zonos kontrols punkto. Visame pasaulyje ka ljimo staig kontrols punktuose vyksta siuntini per davimas kaliniams, o naujojoje zonoje atvirkiai - v y k o siuntini perdavimas i zonos. Kareiviai atjusiems giminaiiams perduodavo stiklai nius su konservuotomis darovmis. D a u g kas to gau saus derliaus parsiveti atvaiuodavo net su mainomis. Tie kaliniai, kurie arti giminaii neturjo, savo der liaus dal per kareivius atiduodavo supirkjams, ir i to neblogai udirbdavo. O kalinio Chodakovo niekas nelank, jis neturjo giminaii. Kadangi pats buvo i vaik n a m , tai dal savo derliaus papra nuveti artimiausius vaik namus. Nikolajus Ivanoviius i valdybos gavo padkos rat u skming sakymo v y k d y m . Jis vienintelis sugebjo papildomai priimti imt atuoniasdeimt kalini, nepa blogindamas kit kalini g y v e n i m o slyg. Pastaraisiais metais Nikolajus Ivanoviius turjo y miai daugiau rpesi negu per visus dvideimt ankstes ni tarnybos met. Be prastini rpesi, j a m dar tek d a v o isireikalauti tai vaismedi sodinuk naujajai zo nai, tai skl. Taiau kaskart, kai senutlis kaljimo i l a s " atvaiuodavo pilnas m a sodinuk, Nikolajus Ivanoviius diaugdavosi.

V I .1 cf i m i r a s M e g r e

180
k k ~k

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

181

G y v y b s

energija

Prajo dar penkeri metai. Vien sault liepos dien ore vir naujosios zonos pasirod ir m sukti ratus sraigtasparnis. Nikolajus Ivanoviius stovjo prie kontrols punkto ir irjo, kaip sraigtasparnis skrieja aplink naujj zon. Jis inojo: sraigtasparnyje yra generolas Posochkovas ir komisija i Teisingumo ministerijos. G a l kas buvo apskunds kolonijos virinink, o gal tiesiog labai padau gjo kalb apie nepaprast nusikaltli kalinim. Komisija, kuri sudar aukti valdininkai, tai jau lipa i sraigtasparnio, nutpusio aiktelje prie kontrols punkto. O Nikolajus Ivanoviius stovi ia, j laukdamas, ir galvoja tik apie zonos tvor: Taip, m a n , be abejo, bus inkriminuotas statym paeidimas. N a , ir kam a leidau pasodinti palei vis zonos tvor tas daugiametes vijoklines gles, - apsivijo jos trij metr auktumu visas spygliuot viel eiles, susidar alia gyvatvor, ir dar tokia, kad per ied gaus spygliuotos vielos visai nebematyti. Tik pamanykite, jiems vielos atrod neestetikai. Iki pat sargybinio bdels tvor apsivijusios ydi gls. Ne z o n dabar viskas m panati, o kakoki rojaus o a z tarp lauk, kurie pril aukt piktoli". - V a , pirmas paeidimas jau akivaizdus, - pasak ge nerolas i ministerijos. - Kas ia per aptvrimas? Juk toki lianom apsipynusi tvor, kas tik panors, tas ir perlips, - pridr jis, atsigrs v a l d y b o s virinink Posokov, - t a i jums bet kuris kareivis pasakys. Teisyb? - kreipsi ministerijos atstovas leitenant, budint prie kontrols punkto. - Leisite atsakyti, draugas generole? - isitemp, tar tum gavs komand r a m i a i ! " , leitenantas. - Atsakykite, kai esate klausiamas. Argi ia nra in strukcijos paeidimas? - J o k i u bdu, draugas generole. iuo atveju js ma tote kalini zon juosianios tvoros taktin patobulinim. - K ? K ? - n u s t e b o ministerijos komisijos n a r y s . - K a s ia per kalba apie taktin patobulinim? K ia taukiat?.. Visi komisijos nariai apstojo vis dar isitempus leite nant.

K o k s juokdarys, - pyks pagalvojo Nikolajus Ivano viius, - aminai tas leitenantas Prochorovas kiasi su savo juokeliais. Nors komisijai girdint nesimaivyt. D a bar jau tikrai u t aipymsi m a n klius. O jisai stovi isitemps ir netgi nerausta dl savo lumo". Leitenantas vl praneko kapodamas odius kaip karikis: - Leiskite atsakyti dl taktinio patobulinimo. - A t s a k y k i t , jei g a l i t e , - p a l i e p generolas i ministeri jos. - Vadinasi, js g l y t s - t a i taktinis patobulinimas? - T i k r a i taip, draugas generole. Nusikaltlis, sumans pabgti ir perlipti per spygliuotos vielos aptvar, apsi vijus glmis, perlipti gali, bet toli nueiti negals. - Kodl gi? - nustebo generolas. - Kol jis lips per tvor, piln kvapni i e d , taip visas persigers j kvapsniais, kad netgi neprityrs uo lengvai pagal pdsakus j suras ir parvarys atgal. - Vadinasi, jo drabuiai prisigers ied kvapo... nusikvatojo generolas, o drauge su juo nusijuok ir visi komisijos nariai, - o uo, vadinasi, pagal y d i n i gli kvap... aunuolis js, leitenante, sumanus. Ir kiek bg li js unys tokiu bdu sugrino? - dar tebesijuokda mas paklaus generolas. - N vieno, - atsak leitenantas ir labai rimtu tonu pridr: - Nusikaltliai, suprasdami, kad tvor veikti v i sikai neperspektyvu, n vienas per penkerius metus n karto neband pabgti. Dar labiau pralinksmino komisijos narius leitenantas savo rimta veido iraika ir tokiu pareikimu. - V a d i n a s i , i itos zonos per penkerius metus n e b u vo n vieno bandymo pabgti? - paklaus komisijos pir mininkas valdybos virininko. - Taip, n vieno, - atsak Posokovas. B u v o akivaizdu, kad komisijos nariams patiko smo jingi leitenanto atsakymai, nes jie klausinjo toliau: - Pasakykite, leitenante, jeigu nusikaltliai netgi ne bando bgti i itos zonos, tai kam tada reikalingi sargybos bokteliai su ginkluotais kareiviais? - Z o n o s apsaugojimui nuo iorinio pasaulio, - atsak leitenantas.

Vladimiras

M e g r e

182

G y v y b e s

energija

Vladimiras

Mefire

183

G y v y b s

energija

- K reikia - apsaugojimui nuo iorinio pasaulio? Ar kas b a n d o i zon siskverbti? - Tikrai taip, - prane leitenantas. - Daugelio kalini monos reikia nor gyventi kartu su savo vyrais j kamerose. Kai kurios praosi, kad bt leista gyventi kameroje su vaikais vis vasar. Taiau ms kolonijos virininkas grietas ir grietai laikosi kalinimo instrukci j , taigi neleidia, kad bt itokia netvarka. Ir vis tiek paskiros nesmoningos monos bando su savo vaikais pralsti pro alij gyvatvor arba pasikasti po ja. Bet zonos apsauga yra auni ir tokius lius bandymus sustabdo. Nesuprasdamas, ar leitenantas rimtai, ar juokais kalba apie kalini mon bandymus sigauti zon su savo vaikais, komisijos pirmininkas paklaus Nikolaj Ivanovii: - A r tikrai itaip yra buv? - T a i p , - a t s a k Nikolajus Ivanoviius, - buvo ukirstas kelias d v i e m tokiems b a n d y m a m s . Taip pat esu gavs devyniasdeimt eis pareikimus, kuriuose kalini mo nos prao leidimo prabti vasar kartu su vaikais savo vyr sklypuose. Taiau be instrukcijose nurodyt pasima t y m , mes nieko tokio leisti negalime. - Ir kas gi jas taip traukia zon, o dar kartu su vaikais? - paklaus komisijos pirmininkas ir pridr: B e j e , p o n a i , eikime zonos teritorij ir patys pairkim. - A t i d a r y k i t e vartus, - sak Nikolajus Ivanoviius lei tenantui. M e d i n i a i s raiiniais igrainti vartai bematant buvo atidaryti, komisijos nariai jo zonos teritorij ir, eng vos kelet ingsni, mai nesitar sustojo. Z o n a pro sraigtasparnio langel atrod kaip grai alia o a z . Taiau ia buvo ne tik gras trumpai nu pjautos ols takeliai, ne tik vairi spalv gyvatvors. velnus vasaros ied ir augal aromatas apgaub palai ma komisijos narius, pripratusius prie kabinet ir sostins gatvi k v a p . Tyl trikd tik pauki iulbesys ir vabz di dzgimas. ie garsai buvo malons mogaus ausiai. - R e i k t eiti kok nors sklyp, - kakodl negarsiai, lyg bijodamas kam nors sutrukdyti, pasak komisijos pirmininkas.

Auktus postus uimantys valdininkai jo pirmojo sklypo takeliu prie n a m u k o - k a m e r o s . Nedidelis medinis namukas buvo apkaltas metalinmis grotomis. Taiau tai galjai pastebti, tik prijs labai arti. I toli jis b u v o panaus ali kaubur. Apsivijs vairiais augalais, ap suptas glyn, jis harmoningai derjo prie j supanios erdvs. Prie namuko dur, nugara prieinanius, stovjo mogus su baltais trikotiniais markinliais. Jis kakuo tep metalin sklst ir energingai j stumd pirmyn ir atgal. Sklstis stmsi sunkiai, tad pasinrs savo darb mogus ne ikart pastebjo prieinanius. - Sveikas, C h a r l a m y i a u , - kteljo jam Nikolajus Ivanoviius, - priimk sveius, prisistatyk. m o g u s beregint atsigr, pamats prijusius kiek sumio, taiau tuoj susizgribo ir prisistat: - K a l i n y s Charlamyius, nuteistas pagal Rusijos Fede racijos Kriminalinio kodekso 102 straipsn dvylikai met, ikaljau kameroje eerius metus. Naujojoje zonoje esu jau penkerius metus. - Ir k gi js ia darte prie savo dur? - paklaus kalin komisijos pirmininkas. - T e p i a u sklst, pilieti virininke. Beveik visikai neslankioja, metalas dabar g a m i n a m a s niekam tiks, greitai rdija. Komisijos pirmininkas prijo prie kameros dur, udar jas ir paband ustumti sklst. J a m pasisek, taiau ne i pirmo karto. Tada jis atsigr ir, itin reikmingai pasii rjs valdybos virinink generol Posokov, tar: - V a d i n a s i , js tvirtinate, kad laikomasi vis kalinimo instrukcij? Vadinasi, kai darbai baigti, visi kaliniai uda romi kamerose? Valdybos virininkas tyljo. Visiems buvo aiku - m e talinis sklstis surdijo ir sunkiai slankiojo todl, kad juo paprasiausiai jau seniai nesinaudojama. Kalinys Charlamyius suprato, kad klampino savo virininkus. Ir jo galvoje m kartligikai suktis vairios mintys: S e n i a i reikjo t prakeikt sklst itepti. Na kaipgi paaikinti itiems m o n m s , kad sklsio ia apskritai

Vladimiras

Megre

184

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

185

G y v y b s

energija

nereikia? N i e k a m n mintis galv neateina pabgti i zonos, palikti savo sklyp. Kuri gal jj palikti? Kur nueitumei? ia jo, C h a r l a m y i a u s , brangiausia vieta, ia jo T v y n . ia jj kiekvien ryt pasitinka pauki bal sai, ir jo paties pasodint medi akos sveikindamos palinguoja jam kiekvien ryt. Ir okel jis sitais, ir deimt vit dedekli, ir du avilius. Kiti jau irgi prasigy v e n , kiekvienas truput kitaip, bet kiekvienas turi k nors sava, - ir kis ia savas, ir teritorija. Ir tai jis klampino savo virinink su tuo prakeiktu sklsiu". Sunerimo C h a r l a m y i u s ne juokais, utat ir praneko skubriai, vis dar susijaudins: - Bjauryb a paskutinis dl to sklsio, pilieti viri ninke. Ir jau niekada sau nedovanosiu, jei tas sklstis bd ant m a n o draug utrauks. Tik supraskit m a n e teisingai, duokit man paskutin od pasakyti. Va, tai k... a pasakysiu. Visas gyvenimas ia pasikeit... Netgi nepasikeit, jis ia tik prasidjo. i a m a n o laisv. O ten, u vart, nelaisv, ten - pragaras juodiausias. Va, bokteliuose kareiviai stovi, jie mums kaip angelai. M e l d i a m s , kad neleist angelai ia siskverbti visokiai bjaurasiai... I susijaudinimo trkinjantis kalinio Charlamyiaus balsas ir jo pasakyt odi prasm savotikai paveik valstybin komisij. V i e n a jos nar, Valstybs D m o s deputat, staiga irgi, truput jaudindamasi, idro: - Na ko gi js prikibote prie to nelaimingo sklsio! Argi nematote, kad nakt ia palijo? Jis ir suskeldjo. Komisijos pirmininkas pasiirjo metalin sklst, moter, ir nusikvatojo: - S u s k e l d j o ? Kaipgi a anksiau nesusiprotjau? Juk nakt palijo, va sklstis ir suskeldjo, ir surdijo.. - Paskui komisijos pirmininkas atsigr C h a r l a m y i ir persitik r i n o : - T a i , vadinasi, bokteliuose angelai stovi? - A n g e l a i , - atsak C h a r l a m y i u s . - N a , ir kada jums baigiasi bausms laikas? - Po vienuolikos mnesi ir septyni dien. - O kaip toliau galvojate gyventi? - Paraiau pareikim, kad bausms laik pratst... - K ? Kaip tai - pratst? Kodl?
!

- Todl, kad nra tenai laisvs, toje laisvj nra tvarkos. Nra laisvs be ems. -O kas jums kliudo ijus laisv pasiimti ems ir kurti tok pat k, tik jau laisvje? Ir mon susirasti? - A k , pilieti virininke, va ir a niekaip nesuprantu. Kas gi mums Rusijoje kliudo, kodl kiekvienas rusas negalime gauti po hektar ems? Niekaip nesuprantu! Rusams Rusijos e m priklauso, ar ne rusams? - D a b a r , pagal statym, priimt Valstybs Dmoje, kiek vienas mogus gali ems nusipirkti, - pasak deputat. - O jeigu a neturiu tiek pinig, kad nusipirkiau vien vienintel hektar ems, tai, vadinasi, ir T v y n s neturiu? Vadinasi, neturiu ir netursiu? O jeigu R u s i j a m a n o tvyn, tai i ko a turiu j pirkti? Ieina, kad kakas yra ugrobs m a n o T v y n , vis, aliai vien hektar, ir dabar i kiekvieno Rusijos pilieio reikalauja ipirkos. Kaip kokie banditai. N e i jiems rpi kokie sta tymai, nei jie k supranta. tai js, pilieti virininke, kreipsi Charlamyius komisijos p i r m i n i n k , - g e n e r o l a s , i siuvu matau. Tai ilaisvinkite ms T v y n i t, kurie j ugrob ir reikalauja ipirkos. Ar ir js moksite ipirk u savo Tvyns gaball? - K a l i n y C h a r l a m y i a u , baikit, - sikio Nikolajus Iva noviius. Jis pamat, kaip kadaise kovingo generolo skruoste pritvinko randas, kaip susigniau jo kumiai. e n g generolas ingsn kalinio link, stovi jie ir iri vienas kit. Stovi ir iri. Paskui generolas tyliai pasak: - Parodyk s a v o k, Rusijos pilieti, - ir pridr jau visikai tyliai, tarytum pats s a u : - s a v o sklypel T v y n s u spygliuotos vielos. Charlamyius parod komisijos nariams jaun sod su usimezgusiais vaisiais, pavaiino juos serbentais, avietmis. Taip pat parod lysves su pomidorais, su agur kais, - agurk C h a r l a m y i u s b u v o usjs daugiau kaip du arus. Tvenkin, kastuvu ikast, parod. alia tvenki nio - tvarkingai sukrautas statinaites. -O tai ir C h a r l a m y i a u s pasididiavimas, - paaikino komisijos nariams Nikolajus Ivanoviius, rodydamas sta-

Vladimiras

Megre

186

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

187

G y v y b s

energija

tinaites. - Jis kasmet uraugia imto penkiasdeimties litr talpos statinaites. O rauginti jis puikiai moka, neprilygs tamai. Ir laikym sugalvojo original. Prideda statinait agurk, uraugia, ukala ir - tvenkin, po vandeniu. Taip agurkus ir ilaiko ligi pavasario. O kai atvaiuoja supirkjai i Maskvos restoran, C h a r l a m y i u s led pra kerta ir tempia statinaites kontrols punkt, - kiekvien statinait mes parduodame po penkis imtus rubli. Du imtai penkiasdeimt priklauso Charlamyiui, o kas lieka kaljimo reikmms. - Ir kiek js staigai pajam susidaro i kiekvieno kio? - paklaus vienas komisijos nari. - V i d u t i n i k a i apie imt tkstani per m e t u s , - a t s a k Nikolajus I v a n o v i i u s , - t a i a u pus, kaip ir priklauso pagal sutart, atiduodama tiems, kurie dirba sklypuose. - i m t a s tkstani? - nustebo komisijos narys. - O i viso turite dirbamus imt atuoniasdeimt hektar, vadi nasi, i j kasmet grynj pajam gaunate devyniasde imt milijon? - T a i p , gauname. - V a d i n a s i , ir kaliniams ieina po penkiasdeimt tks tani per metus? - Taip, po itiek. - M s alyje daugiau kaip milijonas piliei laiko mi laisvs a t m i m o vietose. Va kad visiems suteiktume tokio u m o k e s i o galimyb... Kokios bt aliai paja mos, o ir nusikaltli, sprendiant i visko, gerokai sumat. - S u t e i k t i . . . v i s i e m s ? - s i t e r p pokalb kitas komisijos narys, - kurgi ne! Kad tik iai zonai nebt padarytas galas. Ko gi mes ia esame atsisti? Isiaikinti. Kakaip nenormalu - nusikaltliai gyvena geresnmis slygomis negu laisvi mons. O itie kaliniai, - k nori sakyk, nusikaltliai. B e j e , k gi js darysite, Nikolajau Ivanoviiaus, kai ateis metas juos paleisti laisv? Kolonijos virininkas nedvejodamas atsak: - Jei bt mano valia, tai kiekvienam atgavusiam laisv jo k palikiau kaip n u o s a v y b . Spygliuotas vielas nuimiau ir perkeliau nauj viet, statyiau nauj zon.

Raydami praneim ministerij, komisijos nariai prane, kad joki paeidim nerasta, nusikaltli kalini mo instrukcij grietai laikomasi. - O kaip tada suprasti ini, kad nusikaltliai gyvena geresnmis slygomis negu dauguma laisv piliei? paklaus ministras. - Reikia padaryti geresn laisv m o n i gyvenim, pastebjo komisijos p i r m i n i n k a s , - e m s reikia m o n m s duoti. Ne nekti apie tai, o daryti. - N a , tai jau ne ms reikalas, - sumosavo rankomis ministras, - sakykite, kas svarbiausia. - O svarbiausia tai kas: btinai reikia i patirt diegti visas mums patiktas staigas, - tvirtai pareik komisijos pirmininkas. - A irgi tam pritariu, - palaik pirminink Valstybs D m o s deputat ir pridr: - Be to, a tvirtai nuspren diau pateikti Valstybs D m a i apsvarstyti statymo pro jekt: kiekvienai noriniai Rusijos piliei eimai reikia skirti naudotis neterminuotai po hektar ems, kad joje bt kurta savo gimins sodyba.

* * *
D m a statym prim. Vieningo polkio apimtos Rusijos piliei eimos, milijonai eim, kr savo gimi ns sodybas ir pradjo ten sodinti sodus ir mikelius. Ir Rusija suklestjo... Kuriais metais itaip atsitiko? K? Dar viso ito nra? Kodl? Kas kliudo? Kas neleidia Rusijai suklestti?

J STATYMAS MONI IRINKTIEMS DEPUTATAMS

Seniai inojau: Anastasijos senelis turi ne tik itin nepaprast psichoanalitini sugebjim, jis ino konkre i a i , kokia kurioje valstybje socialin santvarka. Taiau kiek jis gali turti konkrei ini a p i e valstybs institu cijas? Juk gyvena taigoje, nei radijo, nei telefono, nei televizoriaus ia nra. Tai i kur jis gali gauti informaci jos, sakysim, apie ms valstybs v a l d y m o institucijas? I niekur. Vadinasi, konkreios informacijos jis neturi. Ir vis dlto paklausiau:

Vladimiras

Megre

188

G y v y b s

energija

V I a d i m i r a s

Megre

189

G y v y b s

energija

- Ar js inote, kad ms valstybje, Rusijoje, yra tokia valdios institucija kaip Valstybs D m a ? - inau. -O kas ir kaip joje dirba, irgi inote? - Taip. - A p i e kiekvien deputat visk inote? - A p i e kiekvien. - Ir taip pat inote, kokius statymus jie leidia? - N e tik kokius statymus ileidia, bet ir kokius dar i l e i s - i anksto inau. Taiau ko tu vl stebiesi, V l a d i mirai? Juk yniui toks dalykas - visikai paprastas, netgi nesukelia jokio d o m u m o . - S t e b i u o s i todl, kad nesuprantu, kaipgi galite visk inoti ir apie kiekvien deputat, ir apie tai, kokius statymus ileis Valstybs D m a artimiausiu laiku? Tai man nesuvokiama mistika. - Ir mistikos ia jokios nra, ir inoti visikai primityvu. - O ar galite reikin m a n paaikinti? N a , kad js turite visokeriop informacij. - G a l i u , inoma, ia viskas be galo paprasta. irk. Dar prie penkis tkstanius met faraonai turjo Taryb. R o m o s imperijoj buvo Senatas. Carai turjo B a jor D m . N a , k tau pasakyti dar? Tik pavadinimai skirtingi, e s m juk ta pati. statymas priklauso ne nuo to, kaip institucija vadinasi, svarbu, nuo kokio poveikio priklauso deputatas, kokia buities jo aplinka, ir koki perspektyv lemia visa tai. O visos slygos, kad bt itaip, uprogramuotos jau seniai. Program it inant, nesunku inot, kas bus toliau: ir k, ir kaip gebs tie deputatai sprsti. - O kuo ia dtas statymas i r deputat buitis? Kaip buitis gali bti susijusi su globaline programa? Be to, k js pats galite inoti apie i laik deputato buit? - O k o ia neinosi. Aiku, nra k o kalbti apie tai, kaip miega, k valgo ir kaip rengiasi vienas, kitas ar treias deputatas. M a n to nereikia, n e d o m u . Taiau apie tai, kas reikminga, a tau papasakosiu. Ateina mons deputatus, kaip ir anksiau, m a n a u , taip ir dabar, veik nemaai intrig. Be to, kai siekia jie valdios, tai daug kas ima priklausyt nuo t, kurie

materiali turi gali. Net perj ibandymus visus, tie deputatai vis dar lieka galingj gniautuose. O nuo svarbios jiems informacijos juos stengias atriboti progra ma, ir tai jai sekasi. K gauna deputatas? A sitikins, kad kaip anksiau, taip ir dabar jis gauna kabinet atskir ir nauj bst, o dar, tikriausiai, ir main. Taip pat pagalbininkus du ar tris, kai kas gal ir daugiau. - Teisyb, madaug taip ir yra. Ir k gi, visa tai vyksta pagal program, kuri b u v o sudaryta prie tkstan ius met? - T a i p , pagal t program. Taiau palauk, duok man ivystyti mintis. Patikrink, ar neklysiu, apie dabart kalb damas. Va, a m a n a u , kad taip, kaip daugelis m o n i , kiekvien dien turi dirbti deputatas. Ir bti salje, kai vyksta ten susirinkimai, ir leist statymus. - T a i p , turi. - I r bnama deputatu tam tikr l a i k - a r ketverius, ar penkerius metus... - Dabar - ketverius. - T e g u tik ketverius. Kai laikas tas praeina, tai d e p u tatas vl privalo bti irinktas, jei nori likt deputatu. Taiau kiekvienas msto apie tai kur kas anksiau, nei prisiartina nauji rinkimai. - T a i p , msto. - P a l a u k , palauk, o tu i kur inai? Stebjais juk, kai pasakiau, kad man ne paslaptis, kokie sakymai bus ileisti. Dabar va tvirtini neva ins, k msto deputatai apie savo ateit. G a l pats tapai aikiaregiu? Ar pranaau toju garbingu? - N i e k u o a netapau. Juk tokius dalykus ir kvailys suprast. Kai rinkimai artja, tai kiekvienas, kuris nori bti perrinktas, turi apie tai galvoti ir atitinkamai veikti. - T i k neskubk. Atkreipki dmes tai, k pasakei: mstys jie, kaip ia bt dar kart irinktiems. - T a i p , itaip pasakiau. - T a i a u juk deputatai turi dmes sutelkti statymus naujus. - Na taip, jie tuo paiu metu msto ir apie statymus.

Vladimiras

M e g r e

190

G y v y b s

energija

Vladimiras

Megre

191

G y v y b s

energija

- Kada? Kuriuo dienos laiku? Programoje juk viskas apgalvota taip, kad deputatai neturt laiko mstymui. J a u nebe pirm ami, pats tu i istorijos inai, kai mons irenka deputatus, tai tikisi, kad j ileidiami statymai bus imintingi. O to, kad programa i, sumany toji nuo seno, mstyt jiems laiko nepalieka, monms netgi netopteli galv. Va apie tai ir pats galtum pamstyti.
* * -k

Po io p o k a l b i o a taip ir d a r i a u - m s i a u a p i e tai ne kart. I ties prasti statymai a p i e deputat rinki m ir j pareigas m a n pradjo rodytis kakokia abra kadabra. P a m g i n k i m e susiklosiusi praktik ianalizuoti. Taip sakant protingas mogus, netgi u kitus kiek protinges nis, nusprend tapti D m o s deputatu. o d i u , asmeni kai dalyvauti leidiant imintingus statymus, padedan ius kurti gerov. Kol kandidatai deputatus pereina per rinkim kam panijos girnas, tai vieni daugiau, kiti maiau, bet visi pasidaro priklausomi nuo kapitalo. Tai anaiptol nereikia, kad kiekvien kandidat kakas i io pasaulio turtuoli finansikai paremia bsim paslaug sskaita. Pakanka matyti, kokie svertai gali bti paleisti pinig dka. Vadi namosios purvinos technologijos m u m s yra parodomos ir nuvieiamos spaudoje ar per televizij. Taiau mes visa tai irime kaip stebtojai i alies. O mogus, dalyvaujs rinkim kampanijoje, nra stebtojas i alies. Jis tamsybi atakas patiria savo kailiu. Jei kas ir nepati ria, tai, s a v a i m e aiku, n u m a n o , koks ginklas gali bti atstatytas prie j naudojantis pinigais. Ir, savaime aiku, j a m kyla apsaugin r e a k c i j a - t r k s ply pasirpinti unu gariu. O u n u g a r i s - t a i stambus kapitalas. Vadinasi, btina prisivartuoti prie kurio nors finansinio kranto. Arba, kaip prasta sakyti, prie oligarch. Arba reikia priklausyti kokiai nors partijai. Nesvarbu, kokiai, svarbu, kad paskui u t priklausomyb btinai reikia atidirbti. O kaipgi imintingi statymai? O taip. J leidimui

tiesiog nesukurtos atitinkamos slygos. i n o m a , deputatai turi daug lengvat. Net deputato nelieiamyb. Taiau lieka neatsakyta klausim: jei ant vienos svarstykli lkts padtume teikiamas deputatams lengvatas, o ant kitos - nervingum, susijus su darbu, intrigas, darbo intensyvum, tai kas ino, kuri lkt nusvert? Yra dar viena paradoksali a p l i n k y b . Per vis moni jos istorij dar nebuvo n v i e n o asmens, n vieno superiminiaus, sugebanio kas v a l a n d diena dienon priimti v i e n tik imintingus sprendimus. Istorija rodo, kad netgi yms valdovai, karvediai yra pridar klaid. Deputat darbotvark sudaryta taip, kad jie kasdien turi posdiauti. Atkreipkite d m e s , kasdien po kelet v a l a n d . Ir per kiekvien posd priimti po kelet statym projekt, beje, i vairi v i s u o m e n s g y v e n i m o sfer. Tiek teorikai, ir, kaip parod istorija, tiek praktikai iminting statym primimas, esant tokiai darbotvarkei, pasidaro tiesiog nemanomas. N e m a n o m a s todl, kad nra kada pamstyti. Ir vis vien btent tokia absurdika statym leidj darbotvark egzistuoja daugelyje ali, vairiuose pasaulio kontinentuose. Kas j nustat? Nagi ji pati kakaip nusistovjo, - pagalvos d a u g kas. Ne ka kaip ir ne pati. Pernelyg jau ji apgalvota ir tikslinga. Be to, niekur nors kiek rimiau neapsvarstoma. G a l i m a pasitelkti kiek tik nori r o d y m kalbant a p i e jos pratingum. G a l i m a rodyti t pratingum moks likai, pasiremiant psichoanalitikais. i n o m a , tai svarbu, taiau ne svarbiausia. Svarbiausia - suprasti, kokia yra alternatyva. Taiau jokia alternatyva n i e k a m galv neateina. O ir kokiam asmeniui turt ateiti, jei i praktika beveik statymikai nusistovjo kone visose alyse? Taiau jeigu Anastasijos senelis pirmas apie tai pra neko, jeigu j a m yra inoma, kad panas iuolaikinius statym krimo susirinkimai jau v y k o per a m i amius, tai, galimas dalykas, jis moks pasilyti alternatyv. Taigi a paklausiau:

Vladimiras

Megre

192

G y v y b s

energija

Vladimiras

M e g r e

193

G y v y b s

energija

- O ar galtumte pasilyti js, kaip rengti rinkimus ir kaip paskui organizuoti statym leidj darb? Ir igirdau tok atsakym: - A p i e paius rinkimus kalbti beprasmika, kol ne bus pakeistos deputat darbo ir buities slygos. - O kokios, js n u o m o n e , j darbo ir buities sly gos privalt bti? - Pirmiausia deputatus btina bent dalinai ivesti i dirbtinio informacinio lauko. Pasirpinti, kad j mityba galt palaikyti visapusik smegen darb, sukurti vaiz d, kur visuomen laikyt gerbtinu, kur galt lygiuo tis kiekvienas deputatas. - K reikia - sukurti deputato vaizd? - S p r e n d i a n t i to, k tu pasakojai apie deputatus, j iorin atributika byloja, kad visuomenje yra gyvas neigiamas valdininko vaizdis apskritai ir i dalies neigia mas deputato vaizdis. - T a i p , neigiamas. - T a i labai blogai. m o n s mintyse kuria neigiamus deputat vaizdius, vadinasi, i ties ir padaro juos neigiamus. v a i z d i s - t a i itin galinga,, sukoncentruota dau gybs m o n i mini energija. - Taiau kuri gal mons privalt galvoti apie juos teigiamai, jei gyvenimas negerja? - M a t a i , susidar udaras ratas. Irenkate js kaskart lyg ir geriausius mones, taiau vos tie geriausieji bna irinkti, ikart imate laikyti juos blogiausiais. -O kaip galtume konkreiai ieiti i to pragaitingo rato? - G e r e s n i o bdo, negu tas, kur pasil Anastasija, nebuvo per prajusius penkis tkstanius met, nebus nei artimiausioj ateity. - K js turite o m e n y ? - Ry su e m e . - Taip, Anastasija sak, kad kiekviena norinti eima btinai turi gauti ne maiau kaip po vien hektar ems savo gimins sodybos krimui, taiau apie depu tatus ji ninieko nesak. - T e i s y b . Kiekviena norinti eima. Ir vis dlto argi deputatai neturi eim?

- Turi. - T a i galbt nuo j ir verta pradti? - m o n s pasakys: visai suljo, negi jiems dar lengvat per maa. - m o n m s btinai reikia paaikinti, ko vardan taip daroma. Btinai reikia paaikinti, kad tik tokiu atveju gali pasirodyti laukiami statymai. - O kaip deputatams duoti e m s , bendrais pagrin dais ar lengvatiniais? - B e n d r a i s ir ne visai bendrais. K i e k v i e n a s deputa tas turi gauti ne m a i a u kaip imt penkiasdeimt hektar e m s , kurioje privalo bti sukurta n a u j o tipo g y v e n v i e t , pagrsta tokiais p r i n c i p a i s , a p i e kuriuos kalbjo Anastasija. I imto penkiasdeimties hektar deputatui kaip n u o s a v y b ligi g y v o s g a l v o s turi pri klausyti v i e n a s hektaras, jeigu jo e i m a n e d i d e l ir n e n u m a t o m a s jos p a d i d j i m a s . J e i deputatas turi v a i k , sukrusi s a v o eimas, ir tie j v a i k a i irgi nori sigyti n u o s a v a s s o d y b a s , tai btina iskirti po hektar ir vaik e i m o m s . Tokiu b d u deputatas s a v o nuosa v y b n gali gauti v i e n hektar, tris ar p e n k i s , - nelygu kokio d i d u m o jo eima. - O kur kiti hektarai? Juk js kalbjote apie imt penkiasdeimt. - I likusi jis gali trisdeimt procent atiduoti tiems, kam panors. O kituose hektaruose turi bti apgyvendin ti mons i vairi visuomens sluoksni - karikiai, mokslininkai, menininkai, verslininkai. Kiekvienoje gy venvietje vien ar du hektarus btina skirti vaikams i vaik n a m , pabgliams. Taiau toje p a i o j e gyvenvie tje negals bti skirta e m dviems deputatams. - I r k gi? Jei kiekvienas deputatas turs savo gimins sodyb, tai statymai ikart pagers? - i n o m a , pagers. Tada alyje pasirodys tokie imin tingi statymai, kuriems neprilygs jokie kiti pasaulyje. - Dl koki prieasi? - Dabar deputatai didij laiko dal praleidia savo kabinetuose ir susirinkimuose, atitrk n u o m o n i . D a bar jie nepatiria dkingumo u gerus statymus arba
13. 2341

V i a cl i m i r a s

M e g re

. 14 . 9

G y v y I) s

energija

Vladimiras

M e g r e

195

G y v y b s

energija

pasmerkimo u blogus. Dabar, paklusdami natraliam trokimui, jie siekia savo eimai materialios gerovs. Kai baigiasi deputat kadencija, jie gali pakeisti gyvenamj viet, persikelti kit miest ar net kit al, kur jiems niekas nepriekaitaus ar nepersekios tokiu atveju, jei buvo pereng kokias nors vis priimtas normas. G y v e namosios vietos alyje arba net alies pakeitimas mate rialiai j gerovei nepadarys takos. Visur, turint pinig, galima sigyti pastog, maisto, drabui. Taiau gimins sodybos, Tvyns sigyti u pinigus n e m a n o m a . Dabar Tvyns svoka yra ikreipta. T v y n e mons dabar vadina teritorij, kakieno slygikai apribot sienomis. O juk T v y n visada prasideda nuo tv ems ir prasipleia ligi tokio didumo, kiek yra lygi tau savo dvasia m o n i . Tie, kurie pradeda kurti savo sodybas, gauna T v y n ir a m i n y b . Tie, kurie prarast gimins sodybas - prarast T v y n ir a m i n y b . Tai bt eimai didiausia tragedija. Ne statymai, ne moral sulaikys deputatus nuo klaiding sprendim, o gimins sodyba. Taigi pinigai m o n m s , turintiems taip suprantam T v y n , liaujasi bti svarbiau u visk. Tik gimtojoje sodyboje mogus gali gauti j a m p a i a m , taigi ir jo smegen darbui btin maisto kompleks. O juk tai itin svarbu m o n m s , kuriems reikia d a u g mstyti. Vals tybs D m o s posdiai turi vykti daugiausia tris kartus per savait. Vis kit laik deputatai turi praleisti savo gimins sodyboje. Ten jie mstys. Ten vyks pagrindinis statym krimo procesas. Deputat m o n o s neturi dirbti joki d a r b , nesusijusi su savo v y r o deputato veikla. G i m i n s sodyba nors kuriam laikui atribos deputat nuo dirbtinio pasaulio informacijos poveikio, odiu, nuo dirbtins informacijos, ir pads mstymo procesui. Didij filosof protuose didios mintys kildavo tada, kai jie b d a v o atsitolin nuo m o n i , o ne tada, kai s a k y d a v o vieas kalbas. -O jei dalis deputat nepanors imti ems ir kurti savo gimins sodyb? - V a dabar ir metas pakalbti apie tai, k j deputatus mons turt irinkti. )ei kuris nors i deputat nepa-

reik noro kurti gimins sodyb, kitam laikotarpiui mo ns jo neturi rinkti. Nors toks deputatas ir yra alies, kurioje b u v o irinktas, pilietis, i ties jisai - svetimalis. J a m tos T v y n s nereikia. Taigi kad ir kaip toks deputa tas apie T v y n grabyliaut, i tikrj nieko gero jo veikla m o n m s neatne. - T a i a u inodami tai, kad rinkjai pirmenyb atiduos kandidatams, turintiems savo gimins sodybas, kai kurie deputatai sklypus paims, pristatys tuose sklypuose n a m , panai rmus, pridarys teniso aikteli, apsitvers m rinm tvorom ir n neprads sodinti nei miko, nei sodo, nei tokios gyvatvors, apie koki kalbjo Anastasija, kas tuomet? - T u o m e t jie pasirodys, kokie yra i tikrj. Ir tokiu atveju mons gals pasirinkti teisingai. Ar inai, kodl seniau Rusioje kiekvienas mogus giliai jaut, kad ia jo Tvyn? Juk anuomet, nordamas pasisakyti, kas ess, mogus s a k y d a v o : A - Ivanas i Nikitos sodybos", o diu, jis pasakydavo, kuo vardu jo tvas ar senelis, gimins sodybos krjas. S o d y b a b u v o tai, kuo galima didiuotis. Tai pasakydamas, mogus plaiau leisdavo suprasti, kas ess, koks jo charakteris ir gebjimai. Tas, kuris negaldavo su pasididiavimu nurodyti savo sody bos, buvo laikomas prastu. Kuo daugiau Anastasijos senelis kalbjo apie gimins sodybas, tuo rykiau m a n o smonje krsi diugus Rusijos vaizdas ateityje. Tik sivaizduokite... sivaizduoki te! Trys imtai eiasdeimt Valstybs D m o s deputat kiekvienas paima po imt penkiasdeimt hektar ems ir organizuoja tris imtus eiasdeimt puiki naujo tipo g y v e n v i e i . Kiekvienas j ne tik odiais, bet ir darbais parodo, k sugeba. Ir atsiras Rusijoje pirmosios trys imtai eiasdeimt oazi, kuriose Rusijos pilieiai gyvens kaip mons. Paskui tie deputatai leis statymus. Ir, s a v a i m e supranta ma, neileis n vieno statymo, kenkianio ekologijai. J i e ileis statymus, tikrai garantuojanius kiekvie nam pilieiui teis gauti savo maut T v y n s sklypel. J i e akylai sergs toki teis, nes ir patys turs savo Tvyn.

Vladimiras

M e g r e

196

Gyvybs

energija

Vladimiras

Megre

17 9

G y v y b s

e n e r g

KNYG

SERIJOS SKAMBANTYS KEDRAI" SKAITYTOJAMS

RUSIJOS

irdimi tave gerbiu ir myliu, Gal todl ir protestuoju tyliai Prie odius: Esu tiems, kam esu", Jie turt bt skirti irdims vis. Spindull a siuniu irding Tau, svajone mano gyvybinga, Bent sapne ivyst tave tikiu Taigoje tarp kedr ilaki.

Mano gerbiamieji skaitytojai! Didiai dkoju, kad mane suprantate ir moraliai pa laikote. Dkoju visiems tiems, kurie atvirai reikia savo poir internete arba publikuoja savo straipsnius alma nache, stengiasi per spaud organizuotai aptarti tas id jas, kurios idstytos knygose i serijos Skambantys Rusijos kedrai". D k o j u jums, Rusijos mokslininkai. Ir pirmiausia Borisui M i n i n u i , vieai ijusiam scen Kultros N a muose P a m a s k v y s " ir deramai vertinusiam Anastasijos idjas. Atskirai noriu pareikti dkingum puikiam aktoriui, nusipelniusiam Rusijos artistui Aleksandrui M i c h a i l o v u i , dalyvavusiam konferencijoje. Dkoju Viktorui M e d i k o v u i , ekonomikos moksl dak tarui, paraiusiam ir ileidusiam jau ne vien veikal, analizuojant knygose atspindtas idjas. Dkoju Anatolijui Jeriomenkai, tikrajam Pedagogikos moksl akademijos nariui, u puikius eilraius.

RUSIJOS SENOLIAMS
Imintingi ms krato senoliai! Js odi jau laukia mogus, Juk pasauliui suspindo nuo iolei Akys mlynos tarsi dangus. Neprotingj paderm kelti Anastasija nebenustos, Spindulliu suildys, duos vilt, Stebuklingojo kedro mums duos. Meils gausim lyg dangikos manos, Aminybn ji einanius ves... Pasiimk ir gyvenim mano, Ir atverk mums plaiausias erdves. auk mums nieko negarbinti odiais, Neklpt, nebelenkt nugaros, auk ir stres, ir lides juod Visikai nuo savs atribot! Pirmas balsas po ami mums itaip kuda tiesiog i irdies: Artima jums gamta motinl, Js gyvi liksit ir po mirties. Js suklup moksit pakilti, Jei itiks ir nelaim juoda, Jums is mokymas gyvas duos Vlei bsit ivien su gamta. vlei

DEIVEI
Nors turiu daug met ir esu aptings, A klaupiuosi prie tave laimingas Vien dl to, kad dievika esi, Kad gyvybs tu versm viesi. Praregjs a dabar, ataks, Tu piktybs atremi atakas, Lides man padedi ivyti i Ir nurodai gaires ateities.

irdies

Tu mogus esi be galo retas, Gims tokie gal tik po imto met, O vaikaits mano tuo metu Deivmis pataps tokiom kaip tu.

vilt, -

Vladimiras

M e g r e

198

G y v y b s

energija

V I a d .i m i r a s

M eg r e

. 199 .

C y v y b e s

energija

Ir ne ems, ir ems diev ms dvasi Tiek viesos ir energijos pasista bus! Savyje js vl diaugsmo ir valios surasit, irdyse krybingoji meil atbus. Tad visi js vieningai kaip broliai Savo dvasios [tempkit stygas! Ir viesos spindulliai nuo tolei monse greitai atgars ras. O tada suklests ms em, Soduos vynios iedais apsipils, Ir vaikai, toje emj ugim, Suirui, bd nepatirs..." Imintingi ms krato senoliai! Tarkit od, kad stojat u mus! Te Nastasija ms linksmuol vieia lyg isiblaivs dangus!.. D k o j u Viktorui Pavloviiui G a r k a v c u i - C h a r k o v o miesto vietimo valdybos virininkui, - ito Ukrainos mies to, kuriame buvo suorganizuotas puikus susitikimas su skaitytojais, - dkoju C h a r k o v o pedagogams, Traktori ga myklos darbininkams ir tos gamyklos administracijai. D k o j u visiems skaitytoj konferencij kituose mies tuose organizatoriams. Dkoju rusams emigrantams Vokietijoje ir Kanadoje. D k o j u bardams, sukrusiems jau daugiau kaip pen kis imtus d a i n , ir dailininkams, atsiuntusiems savo paveikslus. J u o s jau galima rasti interneto svetainje www.Anastasiya.ru, geriausieji i j bus ispausdinti al m a n a c h e Skambantys Rusijos kedrai". Vienas t pa veiksl panaudotas ios knygos vireliui. D k o j u deimtims tkstani m o n i , ireikusi po ir m a n o knygas savo nuoirdiuose, pakiliuose lai kuose. D k o j u jums u vie param, be jos rayti man bt sunkiau!

Ir vis dlto noriu kai kuriais samprotavimais pasida linti su jumis ir y p a su tais visiems inomais monmis, kurie dar tik ruoiasi palaikyti Anastasijos idjas. Turite suprasti, kad ios idjos susiduria ir su pasi prieinimu. Tas pasiprieinimas suplanuotas ir organizuo tas, nors dar ne visikai aiku, kas konkreiai ir kokiais svertais remdamasis platina melagingus gandus. Turite tai inoti, kad apsisprstumte, ar tikrai norite atvirai palaikyti i knyg idjas. I savo patirties inau, kokie nemalons meitai ir provokacijos, ir vis dlto man dar daug kart nemalo niau, kai visa tai bna nukreipta prie j u s - m a n o skai tytojus. Tuo labiau, kai meitai konkrets ir masiki, kaip, pavyzdiui, prie akademiko etinino mokyklos pedagogus ir vaikus. Nesinort, kad itaip usipuldinjami bt visi. Esu ne iaip sitikins, dabar jau absoliuiai tiksliai inau: Anastasijos idstytos idjos turi toki didel ga li, kad t idj nemanoma apjuodinti. Aiku, galima sulaikyti j materializavimsi, taiau tik kuriam laikui, o paskui jos vl ir vl atgimt, ir kaskart vis stipriau. M a n a u , kad iandien btiniausia ir svarbiausia yra tai kas. Pirma. M o k y k l , kurs ir seminar vairiose vietose organizavimas. Btina bendro pobdio gimins sodyb ir g y v e n v i e i projektus pritaikyti konkreioms vieto vms. Reikia susirasti, kokie vaistingi olynai ir apskritai kokie vaistingi augalai auga btent js vietovje, ir istudijuoti j gydomsias savybes. Btina konkreiai inoti, kokios darovs ir vaisiai gali natraliomis slygo mis augti js klimate. Reikia itin smulkiai ir nuodugniai konkretizuoti savo gimins sodyb ir gyvenviei darbinius projektus. Antra. Btina Rusijos valstybs vystymosi progra mos krim traukti mokslininkus, suprantanius viso vyksmo esm. Tokia programa privalo bti visapusika, joje per gimins sodyb krim turi bti isprstos na laii, pabgli, skurdiai g y v e n a n i eim problemos,

Vladimiras

Megre

20 0

Gyvybs

energija

TURINYS
KURIANTI MINTIS ANGL LORDO NUOTAKA SAVO LIKIM SUKURIAM PATYS MINTYS APIE IUKLYN MONA - DIEVAIT O j K DABAR KRYPSTA JS MINTYS? POKALBIS SU ANASTASIJOS SENELIU AI DIEVO TIKJIMAS MSTYMO GREITUMAS MSTYMO LAVINIMAS DRAUDIAMIAUSIA TEMA DIEVIKASIS MAITINIMASIS IZOFRENIK VISUOMEN OPOZICIJA j JUDJUS, KRIKIONIS IR NE TIK j JUOS GILYN j ISTORIJ NUIMKITE NUO KRYIAUS JZ KRIST TERORAS PAGONYS KAUTYNS PUIKIOS VEDRUS VENTS REIKMINGOS KNYGOS TELEPORTAVIMO PRATYBOS DUOKITE VAIKAMS TVIK ATEITIES ZONA JSTATYMAS MONI IRINKTIEMS DEPUTATAMS KNYG I SERIJOS SKAMBANTYS RUSIJOS KEDRAI" SKAITYTOJAMS DEIVEI
RUSIJOS SENOLIAMS
5

taigi toje programoje per kiekvienos eimos gerov bus sukurta visos valstybs gerov. S a v o svajon tiesiog privalu apmstyti kuo detaliau siai, tada ji btinai siknys. Tegu kiekvienas mogus padaro ia linkme visk, k gali, ir tiek, kiek tik sugeba. Turi atsirasti deimtys, imtai gimins sodyb projek t, gyvenviei projekt, ekonominio, ekologinio ir dva sinio vystymosi projekt, skirt tiek atskiroms sritims, tiek ir visai valstybei. inote, kai a pirm kart pamaiau Anastasij, tai ji stovjo ant O b s , Sibiro ups, kranto, labai paprastai apsivilkusi: ilgas senutlis sijonas, imtasil, peius gau bianti skara, guminiai kalioai ant bas koj. Tyli ir vienia tuomet atrod taigos atsiskyrl. O dabar man tas vaizdas atrodo kitaip, - regis, tai ms Rusija stovjo Sibiro gldumoje basniria sispyrusi guminius kalious. Tai ms svajon apie ateit stovjo d y k a m e Sibiro ups krante. Taiau dabar i svajon mumyse! Ir btinai ateis toks laikas, kai su nuostabia baline suknia, laisva ir atsivrusi monms pasklis ms svajo n po vis Rusij ir ne tik po Rusij. Pati didiausia ios svajons energija - tai G Y V Y B S ENERGIJA! Bus daugiau...

7 12 15 17 21 24
26

33 37 40 43 49 61 66 50
&&

97
1 0 0 1 0 4 119

129 134 140 144

1

^1

157
1 9

196

19 ?

, Megre, Vladimiras Nikolajeviius 62 Gyvybs energija : [romanas] / Vladimiras M e g r e ; [i rus kalbos vert Dalia Montvilien]. - Vilnius : Asveja, 2003 - 201 p. - (Skambantys Rusijos k e d r a i ; kn. 7)
I S B N 9955-464-37-2 Septintojoje isipildys, pasiekt, tai jeigu nes serijos jis imsis knygoje yra akivaizdiai: ir davs mogaus veiklos, pai trokimai kad to stipriausi nuoseklios atkaklios naudotis

Dievas mintis.

mogui

Visatos energij, mogaus

gebani formuoti

jos turtojo

likim.

Si energija -

UDK

882-3

Vladimiras Megre GYVYBS ENERGIJA SL H67, 2003 (13 Ii II Icidyb. apsk. I. Usakymas 2341 Leidykla ..Asveja". Apkasti g. 11-3. 21)42 Vilnius, tclvfaks. 27658 [s usakovo pateikiu pozityv spausdino A l i spaustuve ..Aura", Vytauto pr. 23, 3(H)0 Kaunas