Narkotikų Vartotojai Apie Palaikomąją Terapiją Metadonu

Šiame leidinyje labai nuoširdžiai ir
autentiškai perteikiama nuo narkotikų

priklausomo žmogaus išgyvenimų,
pakilimų ir nuopuolių istorija, tiesos
ieškojimas, mėginimai įveikti savo ligą.
Apie pakaitinę terapiją metadonu,
savo patirtį sveikstant nuo priklausomybės,
pasakoja patys pacientai, parodydami
tą procesą „iš vidaus“.
Skiriama narkotikų vartotojams ir

visiems, kas dirba priklausomybių
psichiatrijoje, – psichiatrams, psichologams,
socialiniams darbuotojams,
psichikos sveikatos slaugytojams.
Aplink priklausomą nuo nelegalių narkotikų žmogų, jo gyveni-
mą, metodus, kuriais priklausomybė gydoma, sklando nemažai
mitų. Ypač daug jų – apie pakaitinę (palaikomąją) terapiją meta-
donu (dažnai dar vadinamą Metadono programa). Deja, kur kas
daugiau negu teisingos, objektyvios informacijos. Net ir informa-
cinių technologijų amžiuje nelengva atskirti tiesą nuo melo, ypač
jeigu melas meistriškai „sumaišomas“ su teisybe.
Iki šiol lietuvių kalba jau buvo išleista keletą leidinių apie gydy-
mą metadonu, tačiau, nepaisant jų naudos ir objektyvumo, jie
buvo sukurti profesionalų, dėl to narkotikų vartotojai turbūt ne
visiškai jais pasitikėjo.
Ši knygelė svarbi tuo, kad apie pakaitinę terapiją metadonu

pasakoja patys pacientai. Jie dalijasi savo patirtimi (tačiau ne-
pamokslauja!) sveikstant nuo priklausomybės, parodydami tą
procesą „iš vidaus“.
Nesu aklas terapijos metadonu apologetas, tačiau drįstu tvirtin-

ti, kad šis gydymo metodas kol kas naudojamas nepakankamai
plačiai, kad Lietuvoje yra daug priklausomų nuo opioidų, ku-
riems jis būtų tinkamas ir efektyvus.
Manau, kad šis leidinys daugeliui iš jų padės priimti teisingą (ir

naudingą sau) sprendimą. Sveikstančio paciento žodis – geriau-
sia rekomendacija gydymo metodui.
Aleksandras Slatvickis,
psichiatras,
Klaipėdos psichikos sveikatos centro
vyriausiasis gydytojas
Narkotikų vartotojai
apie palaikomąją
terapiją metadonu
Asociacija TAVO DRUGYS

Leidėjai dėkoja už pagalbą, patarimus ir pasiūlymus:
Lina Banienė (Kobra), Matt Curtis, dr. Phillip Coffin, Stefa Naujokienė,
Viktor Skriabin (Odesit)
Leidėjai reiškia ypatingą padėką už bendradarbiavimą, medžiagos pateikimą

arba už galimybę panaudoti jų patirtį:
Aleksandras Gucalo (Senia), Aleksėj Bobrovskij (Aliuk) , Andrėj Ivanov,
Andrėj Plockich, Artūras Čelna (Barma), dr. Emilis Subata,
Eugenijus Penkovskis (Krytnikas), Gražina Aleksaitienė, Nataša Repkinaitė ,
Vidas Babenskas, Viktoras Šapurovas, Viktorija Gordeeva
Sudarytojas Daumantas Každailis

Specialieji redaktoriai Aleksandras Slatvickis ir Irina Skriabina
Redaktorė Aldona Paulauskienė
© Daumantas Každailis, Ieva Každailienė, dizainas, 2008
© Asociacija TAVO DRUGYS, 2008
Tiražas 1 500 egz.
Išleido Asociacija TAVO DRUGYS; www.drugys.lt
Spausdino
Turinys
5 Sudarytojo žodis
1 skyrius ŽINIOS IR PRAKTIKA
11 Palaikomoji terapija
14 Būtinoji pradžia
15 Stebuklai
17 Perėjimas prie metadono
19 Dozė ir blokavimas
22 Gandas apie dozę
24 Gydymo trukmė
26 Papildomos problemos
28 Dimedrolis
30 Jūsų aplinka
31 Laisvalaikis ir alkoholis
33 Kaip suprasti mažinimą
35 Kuo metadonas skiriasi nuo kitų opiatų
37 Metadono privalumai
39 Gandai apie metadoną
2 skyrius IŠPAŽINTYS IR APTARIMAI
45 Paciento išpažintis
48 Kaip jaustis geriau
52 Mesti ar vartoti?
55 Pasakojimas apie „Durnių“
60 Mažinimo problemos
62 Apie dozes mažinant
66 Būdas atsisakyti vartojimo
67 Buvau metęs dvejus metus...
68 Kas svarbu mažinant
71 Gyvenimo dienoraštis
Sudarytojo žodis
Š
is leidinys skiriamas mano kolegoms – narkotikų vartotojams.
Tiems, kurie ilgą laiką vartoja narkotikus ir ieško išeičių. Jame
aptariama viena iš tokių išeičių – palaikomoji terapija meta-
donu. Tačiau visos su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu su-
sijusios problemos, iš arčiau pažvelgus, yra panašios. Tos psichiką
veikiančios medžiagos gali būti nebūtinai narkotinės, tai gali būti
alus ir net kava ir iš viso ne medžiagos – įpročiai ar kas kita, kuo
mes stengiamės užpildyti savo prisitaikymo gyventi visuomenė-
je spragas. Tai išnyra iš pasąmonės gilumos ir driekiasi nesėkmių
girliandomis per mūsų gyvenimus, visai nesvarbu, kaip mes ma-
nome, – ar pasisekusius, ar ne. Nesvarbu, kaip mes save verti-
name – ar galvojame, kad esame narkotikų vartotojai, sėkmingi
verslininkai, ar ir viena, ir kita. O gal Jūs esate gydytojas arba
tas, kuris nuoširdžiai rūpinasi paklydusiais savo artimaisiais? Juk
kai kada ir tas rūpestis gali neigiamai įtakoti ligą ar net tapti jos
priežastimi... Visa tai yra painios narkomanijos pinklės, kurias iš-
narplioti gali tik kiekvienas sau pats. Mes, šio leidinio autoriai,
nenorime ir negalėtume to padaryti už kitus, tačiau norime tai
aptarti, pamąstyti ir paanalizuoti vienus ar kitus dalykus, kad
paskatintume žengti šiuo keliu toliau. Esu tikras, kad tai veiks-
mingiausias būdas narkotikų vartojimo problemai spręsti. Ir vėl,
nesvarbu, ką Jūs vartojate – švirkščiatės ar uostote, sukelia
{5} S udaryto j o ž od i s
toji medžiaga fizinę priklausomybę ar ne. Šis leidinys besido-

minčiam žmogui turėtų tapti idėjų, pavyzdžių ir autentiškos
patirties šaltiniu. Jis gali būti naudingas visiems, nesvarbu,
kokiu tikslu, norintiems susipažinti su narkotikų vartojimo
problema iš arčiau. Žinojimas yra labai galingas ir šioje srity-
je jis gali padaryti labai daug gera. Jeigu Jūs skaitote šias ei-
lutes, Asociacijos TAVO DRUGYS vardu Jums jau dėkoju.
Jei esate opiatų vartotojas ir pradėjote gydytis metadonu,

šio leidinio nelaikykite vadovėliu, kaip ir ką tiksliai daryti
kiekvienoje situacijoje. Knygoje pateikti pavyzdžiai ir idėjos – tai
ne gatavi receptai, o skatinimai kurti metodus pačiam, parodant,
kokias pasekmes vienas ar kitas iš jų lėmė, ar pasitvirtino, kur
buvo jų silpnosios vietos. Net Jūsų pačių sukurti būdai sulig laiku
kis ir paaiškės, kad kiekvienas iš jų galėjo būti naudingas tik tuo
momentu, kai buvo sukurtas. Jie negali teikti naudos, jei būna
naudojami ne laiku. Didžiąją dalį darbo, nuo kurio priklauso gy-
dymo sėkmė, padarome kurdami šiuos metodus. Juk analizuo-
dami savo problemas tobulėjame, o tai yra svarbiausia, kad būtų
galima sėkmingai jas spręsti.
Tuomet kuo čia dėti gydytojai ir artimieji? Iš dalies lyg ir nie-

kuo, kadangi šis leidinys skirtas narkotikų vartotojams. Bet
kaip kitaip galėsite suprasti asmenį, kurį globojate ar gydo-
te? Narkotikų vartojimas yra draudžiamas įstatymo ir niekina-
mas visuomenės. Narkotikų vartotojų problemos glaudžiai su
tuo susijusios. Nenorėdami vienaip ar kitaip nukentėti, jie yra
labai uždari. „Kaip tai? Juk aš noriu tiktai gero, su manim jie
atviri...“, – sakysite. Toks samprotavimas gali suklaidinti ir pa-
daryti nemažai žalos. Juk narkotikų vartotojai yra labai vieni-
ši ir jei esate jų gydytojas, draugas ar artimasis, tai Jūs vienas
iš nedaugelio. Laikas, praleistas kartu, bus išnarstytas po kau-
lelį ir įsimintas ilgam. Nuo Jūsų išties daug kas priklauso – Jūs
realiai galite įtakoti tolesnį ligos vystymąsi. Narkotikų vartoto-
jams kalbėti apie savo ligą labai sunku, dažniausiai tai daryti
jie būna tiesiog priversti. Abejojate? Ar žinote, kiek tame,
S udaryto j o ž od i s {6}
ką mes sakome kitiems, yra tiesos? Pabandykite prašnekin-

ti tą, apie kurio vartojimo bėdas niekas nežino. Jis dar turi
ką slėpti? Taip, bet ir mes visi, įskaitant Jus, skaitytojau, tu-
rime dar daug, ką naudingiau būtų nuslėpti. Ypač tuomet,
jeigu tai susiję su gėda ir praradimu savo padėties gyveni-
me visam laikui. Todėl, patikėkite, leidinys, kurį laikote ran-
koje, yra didelė privilegija.
Jokie šiame leidinyje aptariami faktai, pojūčiai ar rezultatai,

išgyvenimai ir kita nėra išgalvoti. Viskas remiasi konkrečia
tikrų asmenų patirtimi, kurių vardai, kaip ir daugelio straipsnių
autorių, suprantama, neminimi. Kad tekstas būtų lengviau su-
prantamas ir trumpesnis, daug kas perpasakota sujungiant ke-
lias patirtis į vieną temą. Tačiau yra ir tokių vietų, kur įspūdžiui
sustiprinti autoriai yra cituojami tiksliai. Kituose tekstuose yra
šiek tiek interpretacijų – stengiausi kiek įmanoma tiksliau per-
teikti mintis, kurias išsakyti žodžiais pašnekovui dažnai būdavo
sunku. Dalis šios knygos tekstų yra dešifruota iš įrašų, padary-
tų specialių diskusijų metu, naudojant įrangą, pirktą UNODC ir
OSI fondų lėšomis. Ačiū jiems, o Jums – gero skaitymo.
Daumantas Každailis,
Asociacijos TAVO DRUGYS prezidentas
{7} S udaryto j o ž od i s
1 skyrius
ŽINIOS IR PRAKTIKA
ŽI N I O S I R P R A K T I K A {10}
Palaikomoji terapija
J
ei vartojate opiatus ne vienerius metus ir bandėte mesti, bet
Jums nepavyko, turite kelis pasirinkimus:
• detoksikacija, bet dažnai vien jos nepakanka;
• po detoksikacijos galite dalyvauti „Minesotos“ programoje,

bet ir tai ne visiems padeda;
• galite po to iš karto važiuoti į reabilitacinę bendruomenę

metams, ten su Jumis dirbs patyrę darbuotojai, praeisite ke-
turias fazes, po to gal ir galėsite gyventi blaiviai, tam turite
turėti stiprią motyvaciją ir įdėti daug pastangų;
• galite ir toliau vartoti, jeigu vartojimas Jums dar vis ne proble-

ma, bet visada jausite baimę, kad esate už įstatymo ribų, gali
kilti problemų su teisėsaugos organais; prarasite šeimą, drau-
gus, sveikatą; galite susišvirkšti nekokybiškų narkotikų, per-
dozuoti, užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis (ŽIV,
hepatitais B ir C), tuberkulioze, lytiniu keliu plintančiomis li-
gomis, Jums gali atsiverti trofinės opos, vėliau organizmas
nusilps ir susirgsite sepsiu; galite atsidurti gatvėje, pakliūti į
kalėjimą ir pagaliau mirti vieni, be draugų, be namų;
{11} ŽI N I O S I R P R A K T I K A
• galite tapti palaikomosios terapijos metadonu dalyviu...
Gydydami daugelį lėtinių ligų, pavyzdžiui, hipertoniją, dia-

betą ar širdies nepakankamumą, žmonės daug metų arba
visą gyvenimą geria vaistus, kurie palaiko jų sveikatą. Taip
gydoma ir priklausomybė narkotikams. Tai palaikomoji arba
pakaitinė terapija. Šio gydymo esmę tiksliau apibūdina ter-
minas „palaikomoji“, nes toks gydymas veiksmingas tik pa-
stoviai ir teisingai vartojant preparatą. Pagrindinis tokio
gydymo tikslas – sumažinti opiatų vartojimo keliamą žalą. Gy-
dymas tęsiamas, kol yra tikimybė, kad pacientas gali atkristi ir
pradėti vartoti nelegalius opiatus. Preparatas išduodamas kas-
dien medicinos įstaigoje, kol paciento būklė tampa stabili. Tai
leidžia palaikyti su juo ryšius, gydyti kitus susirgimus ir padėti
atkurti socialinį gyvenimą.
Yra keletas pakaitinės terapijos būdų, bet šiame leidinyje ap-

tariame tik palaikomąją terapiją metadonu (Methadonum). Me-
tadonas savaime priklausomybės negydo, todėl dalyvaujant
palaikomosios terapijos programose būtina ir kitais būdais siek-
ti reabilitacijos. Kad Metadono programos paciento „reabilita-
cija“ būtų sėkminga, reikia trijų dalykų: nuoširdaus paciento
noro, profesionalios medikų pagalbos ir integracijos į visuome-
nę. Metadonas nuo kitų priklausomybės gydymui naudojamų
preparatų skiriasi tuo, kad pacientui suteikia galimybę pačiam
pasirinkti gydymo, o drauge – ir gyvenimo būdą. Ką tai reiš-
kia? „Subutex“, „Suboxon“ ir „Revia“ sudėtyje yra opiatų an-
tagonistų arba pusiau antagonistų („Subutex“ sudėtyje yra
Buprenorphinum, „Suboxon“ – Buprenorphinum ir Naloxonum, o
„Revia“ yra Naltrexonum), kurie apriboja paciento galimybę var-
toti heroiną (Diacetylmorphine), morfiną (Morphinum), kodeiną
(Codeinum) ir kitus opijaus preparatus. Tai sukelia abstinenciją.
Abstinencijos baimė tokiam gydymui suteikia prievartos bruožų.
Pacientas nesirenka, jis yra priverstas atsisakyti vartojimo. Meta-
dono programoje tokius sprendimus pacientas priima pats.
Tai sąmoningas pasirinkimas, padiktuotas to, kad pacientas

pirmą kartą per ilgą laiką jaučiasi sveikas. Kai narkotikų var-
totojai iš bausmės atlikimo vietų grįžta į laisvę, jie vėl nedels-
dami pradeda vartoti. Gal tai atsitinka todėl, kad bausmės
atlikimo vietoje jie nevartojo per prievartą, tai nebuvo są-
moningas jų pasirinkimas? Jei tokį patį laiką jie būtų nevar-
toję sąmoningai, gal rezultatai būtų kitokie.
Esame įsitikinę, kad įvertinus visas problemas, su kuriomis

susiduria didelį stažą turintys opiatų vartotojai, veiksmin-
giausia metodika yra palaikomoji terapija metadonu. Ji spren-
džia problemas: padeda sumažinti ilgamečio opiatų ir kitų
psichiką veikiančių medžiagų vartojimo padarinius, suteikia ga-
limybę atkurti prarastą padėtį visuomenėje ir šeimoje, grąžina
gebėjimą dirbti, leidžia susitvarkyti sveikatą, pakeisti elgesį ir
gyvenimą.
Būtinoji pradžia
M
etadono programos gydymo sėkmė taip pat priklauso
nuo dalyvavimo joje trukmės. Paaiškėjo, kad trys mė-
nesiai – tai mažiausias laiko tarpas, po kurio sveikimo
procesas tik prasideda ir visiškas paciento pasveikimas ima da-
rytis įmanomas. Paciento vartojimo stažas tam neturi didelės
įtakos. Turbūt mūsų organizmui šis laikas būtinas, kad atstatytų
vartojimo metu sutrikusias funkcijas.
Tačiau be paciento pastangų ir valios stebuklas neįvyks. Me-

tadono programa duoda realią galimybę ir pakankamai lai-
ko savo gyvenimui pakeisti. Nuo pat pradžių Jūs turite žinoti,
kad čia rasite tiek, kiek ieškosite. Jeigu ieškosite lengvų spren-
dimų, galėsite plaukti pasroviui. Tačiau galite pasiekti ir ne-
palyginamai didesnių rezultatų – visam laikui užmiršti, kas
yra heroinas.
Jei Jūsų siekiai kitokie – viskas Jūsų rankose. Nereikia stengtis

kuo greičiau pereiti šio gydymo etapo, bet tai nereiškia ir to,
kad kuo ilgiau čia užtruksite, tuo didesnė tikimybė priklausomy-
bę įveikti. Visus sprendimus reikia daryti laiku. Jūs pajusite, kai
būsite pasirengę kitam žingsniui. Tai individualu ir bendrųjų
taisyklių negali būti.
Stebuklai
D
ažnai pasklinda gandai apie stebuklingą medžiagą ar me-
todą, kurio pagalba kažkas, kažkur, visai neskausmingai
atsisakė priklausomybės. Tai būna pasakojimai apie misti-
nius dalykus – retą ir paslaptingą šaknį ar raganių užkalbėjimus,
bet būna ir paprastesnių, – apie kitose šalyse naudojamus, o gal
jau atvežtus į Lietuvą vaistus. Tokiuose pasakojimuose gali būti
ir tiesos, tačiau stebuklais tikėti neverta.
Keista, bet daugelio pačių neįtikinamiausių gandų autoriai yra

patys narkotikų vartotojai. Viltis miršta paskutinė. Kas iš mūsų
nėra girdėjęs: „Duokit man tą ar kitą (turimas galvoje „stebuklin-
gasis“ preparatas) ir tada aš „persilaušiu“. Nežinantiems paaiš-
kinu, kad „persilaužimas“ – tai abstinencijos iškentėjimas, kuris
dažnai suprantamas kaip pasveikimas nuo priklausomybės. Nie-
kada nepagalvojama apie stažą, papildomas ligas ir jau anksčiau
nepavykusių bandymų „persilaužti“ skaičių. Atėjus į Metado-
no programą toks tikėjimas stebuklais mums gali iškrėsti pik-
tą pokštą.
Apie metadoną esame girdėję įvairiausių prieštaringų dalykų.

Daugelis ateina į Metadono programą apsiginklavę tokiomis „ži-
niomis“ ir „bukietu“ papildomų ligų ir problemų. Štai čia
svarbiausia neskubėti. Sustokite, įsigilinkite į naujus įspū-

džius, savijautą. Dėmesingai, bet kritiškai išklausykite Jūsų
naujųjų draugų patarimų, bet aklai nepasitikėkite niekuo.
Metadonas turi vieną išskirtinę savybę – jis palengvina abs-

tinenciją nuo daugelio kartu vartotų medžiagų. Kas iš dau-
giametį stažą turinčių narkotikų vartotojų kartu su opiatais
nevartojo tokių priedų kaip dimedrolis (Diphenhydramine)
ir benzodiazepino preparatai („Relanium“ – Diazepamum,
„Clonazepam“ – Clonazepamum, „Lorafen“ – Lorazepamum
ir t. t.)? Ar nevartojo kartu ir alkoholio? Kas tokią bėdą turėjo,
puikiai žino, kad tai rimta ir kad sunku su tokia priklausomybe
kovoti vien opiatais. Pradėjus metadono terapiją tokia galimy-
bė atsiranda. Tai padaryti ne taip jau sunku, jei nuo pat pradžių
vartosite tik metadoną. Net jei dar nenustatyta Jums tinkama
dozė, to metadono kiekio, kurį gausite pirmąją programos die-
ną, visiškai užteks, kad nuimtų pačius sunkiausius abstinencijos
simptomus. Gydymo pradžioje Jūs galbūt jausite tam tikrą nepa-
togumą, tačiau tai yra menkniekis, palyginti su tuo, ką Jums jau
teko patirti, ir su tomis permainomis, kurios Jūsų dar laukia. Bū-
tent dabar dedami Jūsų sveikimo pamatai.
Apmaudu, kad dauguma iš tų, kas atėję į Metadono programą

tęsia papildomų medžiagų vartojimą, daro tai ne dėl būtinybės,
o tiesiog iš įpratimo, nesusimąstydami.
Perėjimas prie metadono
A
tėjimas į programą iš esmės yra naujo gyvenimo etapo
pradžia. Tai suprantame, tačiau nepajėgiame susitaikyti
su mintimi, kad būtent dabar atėjo laikas atversti naują
gyvenimo lapą, o ne dar kartą bandyti save apgauti ir šį žings-
nį „sušvelninti“.
Tie, kas ilgai vartoja opiatus, gerai žino, kokia sunki yra absti-
nencija, ir dažnai tiesiog negali patikėti, kad perėjimas prie me-
tadono vartojimo yra visai neskausmingas. Nelengva pasiruošti
permainoms, kurios kelia grėsmę savijautai, kai daug metų visos
jėgos buvo nukreiptos tik nuolatiniam jos gerinimui. Jaustis ku-
pinam jėgų, gyvybingam ir geros sveikatos atrodo nerealu, paly-
ginti su ką tik išgyventomis kasdienės abstinencijos kančiomis.
Metadonas visiškai nuima fizinę abstinenciją. Sveikata gali pablo-

gėti dėl psichinės priklausomybės ir organizmo valymosi, tačiau
kančios tikrai nebus didelės. Šioje situacijoje svarbiausia atsikra-
tyti minties, kad heroino ar kitų opiatų injekcija yra vienintelė
galinti padėti priemonė. Atvirkščiai, kaip tik ji nuo šiol padėti jau
nebegali. Papildomas opiatų vartojimas šį nelengvą etapą tik pa-
ilgins ir apsunkins. Anksčiau ar vėliau gyvenimas Jus visvien pri-
vers pasirinkti, tačiau jeigu tai padarysite ne iš karto, turėsite
papildomų problemų. Negalima vienu metu nušauti dvie-

jų zuikių – gydytis ir vartoti narkotikus. Taip tiesiog nebūna.
Kiekvienam, kuris ateina į Metadono programą, tenka ap-
sispręsti – vartoti narkotikus ar ne.
Greitai pamatysite, kad dauguma tų, kas Metadono progra-

moje vartoja papildomas medžiagas, tai daryti pradėjo nuo
pat patekimo į programą. Statistika rodo, kad skirtingose
palaikomosios terapijos programose daugmaž 30 proc. da-
lyvių vartoja papildomas medžiagas.
Nepaisant to pavojingo elgesio ir jo blogų padarinių tikimy-
bė net tokiems pacientams kur kas mažesnė, o jų sveikata pa-
stoviai gerėja.
Jei Jūs ne iš tokių, Jums labai svarbu sužinoti viską apie Meta-
dono programos savybes ir pagalvoti, kaip maksimaliai nau-
dingai tai pritaikyti sau. Be to, Jūsų žinios ir patirtis greitai taps
naudingos kitiems.
Dozė ir blokavimas
N
uo teisingo dozės nustatymo labai priklauso Jūsų tolesnio
gydymo sėkmė.
Pačioje gydymo pradžioje ne taip jau svarbu, kokie motyvai at-

vedė Jus į Metadono programą. Jei ateidamas Jūs neturėjote
rimtų tikslų, viskas gali iš esmės pasikeisti, kai pajusite pirmuo-
sius teigiamus pokyčius. Dabar Jums svarbiausia – nustatyti tinka-
mą dozę. Nuo to priklauso ne tik gydymo sėkmė, bet ir eiga – ar
turėsite problemų su papildomų medžiagų, tokių kaip benzodia-
zepinai, dimedrolis ar net alkoholis, vartojimu.
Jūs jau žinote, kad metadonas neduoda euforijos, nuima abstinen-

ciją ir numalšina opiatų alkį. Nors pradiniame etape jis ne visiškai
nuslopina susidomėjimą heroinu, teisingas dozės parinkimas ilgai-
niui be jokių pašalinių reakcijų sukels „blokavimo“ efektą.
Kad šis efektas būtų pasiektas pirmą programos mėnesį, Jūsų

dozė bus palengva didinama. Ji nusistovės, kai bus pasiektas no-
rimas rezultatas. Dozės dydis priklauso nuo Jūsų savijautos, bu-
vusios heroino ar kitų opiatų dozės ir nuo Jūsų „stažo“ – kiek
laiko juos vartojote. Nusistovėjus tinkamai dozei Jūs turite koky-
biškai jaustis: daug valgyti, gerai miegoti, ryte atsibusti geros
savijautos, jaustis sveikas ir pilnas jėgų, jeigu tik tam nepa-

kenks kitos Jūsų ligos.
Daugelyje programų normalia efektyvia doze laikoma 60 mg,

veiksmingiausia – 80–100 mg, bet būna ir didesnė. Tai labai
individualu. Jei dėl nepakankamos dozės „blokavimo“ efek-
tas nebuvo pasiektas, nesvarbu, kiek laiko pacientas dalyvau-
ja programoje, yra tikimybė, kad susiklosčius nepalankioms
aplinkybėms jis pavartos, o pavartojęs pajus euforiją. Jeigu
„blokavimo“ efektą pasiekti pavyko ir jis organizme įsitvirtino,
tai atsitiktinis pavartojimas (2 ar 3 kartai) ne tik nesukels eufo-
rijos, bet, priešingai, sukels įvairius negatyvius pojūčius ir net
pasišlykštėjimą. Pavartojus gali stipriai skaudėti galvą, daužytis
širdis, tvinkčioti smilkiniuose ir dusinti. Geriau taip neeksperimen-
tuoti, nes esant silpnesnei sveikatai tai gali baigtis nelaime.
Kad įsitikintų tokiomis neigiamomis opiatų vartojimo pasekmė-

mis ir visam laikui juos užmirštų, vieniems užteks pabandyti
kartą, kitiems reikės kelių. Svarbiausia, kad teisingai vartojant
metadoną „blokavimo“ efektas anksčiau ar vėliau bus pasiektas
ir kitus opiatus galėsite užmiršti.
„Blokavimo“ efektas turi dar vieną teigiamą savybę – jis padeda

spręsti priklausomybės nuo injekcijų problemą. „Badymosi ma-
nija“ yra viena iš bėdų, kurias sveikstantis narkotikų vartotojas
privalo išspręsti. Tinkamai organizme įtvirtintas metadono „blo-
kavimo“ efektas Jums padės ir šiuo atveju.
Nors metadonas ir „neblokuoja“ dimedrolio, benzodiazepinų,

alkoholio ir stimuliatorių poveikio, tinkamos dozės parinkimas
mažina piktnaudžiavimo ir šiomis medžiagomis riziką. Pacientas
ir taip jaučiasi pakankamai kokybiškai, kad ieškotų kitų savijau-
tą gerinančių būdų.
Didesnės dozės naudingos ir tuomet, kai pacientai turi keletą

papildomų ligų. Pradėdami palaikomąją terapiją, varto-
dami didesnį kiekį metadono tokie ligoniai jaučiasi geriau.

Vėliau, dalyvaujant programoje, jų ligas būtina pradėti
gydyti – kiekvieną atskirai.
Kad organizme susiformuotų „blokavimo“ efektas, reika-

lingi du ar trys mėnesiai. Tik po to dozę galima pradėti
mažinti, aišku, jeigu manote, kad jau laikas. Kada mažin-
ti dozę, kiekvienas turi nuspręsti pasitaręs su savo gydytoju,
tačiau savo noru, nepasiduodamas kitų įkalbinėjimams. Ge-
riausia tai daryti, kai Jūsų sveikata aiškiai pagerės ir taps sta-
bili. Tuo laiku Jūsų gyvenimas bus jau pasikeitęs, turėsite naujus
tikslus ir džiaugsitės pasiekimais. Tokiu metu dozės mažinimas
nebekels pavojaus grįžti prie opiatų ar kitų psichiką veikiančių
medžiagų vartojimo.
Plačiau apie tai bus aprašyta kituose šio leidinio tekstuose.
Gandas apie dozę
D
aug nesėkmių patiriama todėl, kad nesuprantama dozės
reikšmės ir su ja susijusių problemų. Dalis gandų apie me-
tadoną irgi susiję būtent su doze, todėl kai kuriuos iš jų
verta aptarti detaliau.
Sakoma, kad ilgai vartojant metadoną net ir gydymo tikslams,

didės tolerancija šiam medikamentui ir teks didinti dozę, taip pat
didės ir visokių komplikacijų rizika. Tokie tvirtinimai rodo, kad
jų autoriai nesupranta esminio skirtumo tarp heroino ir metado-
no poveikio organizmui ir būdingus heroino vartojimui pokyčius
priskiria metadono terapijai. Pamirštama, kad metadonas be-
veik nesukelia euforijos, kad poveikis yra išsidėstęs per ilgą laiką,
todėl pacientas metadono dozės, skirtingai nei heroino, nesie-
ja su malonumo pajautimu. Išgėrus metadono savijauta gerė-
ja laipsniškai, per keletą valandų, o parinkus tinkamą dozę ir ją
vartojant ilgiau, dėl kaupimosi efekto paciento savijauta paros
eigoje beveik nekinta ir jos vartojimo momentas nesiejamas su
savijautos pagerėjimu. Taigi dingsta pastovus noras didinti dozę
arba išgerti anksčiau ir atsiveria galimybės kontroliuoti jos dydį.
Tai yra vienas iš esminių skirtumų tarp heroino ir metadono.
Dozę reikia gerti tokią, kad jaustumėtės gerai ir galėtumėte

užsiimti tuo, kuo norite. Dozės didinimas nieko gero neduos:

nei daugiau energijos, nei kokių nors kitų gerų ar ypatin-
gų pojūčių, veikiau jau atvirkščiai. Per didelė dozė sukelia
padidintą prakaitavimą, nemalonų apsiblausimą ir gali tapti
ilgalaikio vidurių užkietėjimo priežastimi. Kas tuo netiki ir di-
dindamas dozę bando pasiekti narkotinį efektą, greitai savo
kailiu įsitikina, kad šios pastangos bevaisės. Todėl tie, ku-
riuos gąsdina blaivos mintys, kas neįsivaizduoja savo gyve-
nimo „ne per miglą“, kad sukurtų nors kokio „kaifo“ iliuziją,
pradeda vartoti visokias papildomas medžiagas.
Jei dėl kokių nors priežasčių dozę tenka didinti (vartojant an-
tibiotikus ir pan.), vėliau ją patartina sumažinti iki ankstesnės.
Juk svarbiausia, kad dozė Jums leistų maksimaliai gerai ir sveikai
jaustis. Vartojant heroiną dozė pastoviai didėja, o palaikomojo-
je metadono terapijoje ji daugiau priklauso nuo paciento tikslų,
negu nuo dalyvavimo programoje trukmės. Atvirkščiai, kuo il-
giau pacientas dalyvauja programoje, tuo mažesnė ir stabilesnė
jo dozė. Pati didžiausia dozė dažniausiai būna gydymo pradžio-
je, vėliau programos dalyvio gyvenimas keičiasi, kartu stabili-
zuojasi ir dozė.
Gydymo trukmė
R
eabilitacija – ilgas procesas, nes priklausomybė, neskai-
tant žalos fizinei ir psichinei sveikatai, daug žalos padaro
ir kitoms mūsų gyvenimo sritims. Pavienės detoksikacijos
efektyvumas niekuomet nebuvo didesnis kaip 1 ar 2 proc. Taip
yra todėl, kad pasibaigus abstinencijos sindromui žmogus grįž-
ta į pasaulį ne tik su nerimu ir depresija, bet ir su problemomis,
kurių jis nesugebėjo išspręsti būdamas sveikas ir kurių vartojant
narkotikus tik daugėjo ir jos nebuvo sprendžiamos. Juk daugu-
mai gyvenimą tenka pradėti nuo nulio.
Labai sunku išspręsti ir psichologinę priklausomybę. Jos negali-

ma pakeisti nei valios pastangomis, nei užgožti naujais ryškiais
įspūdžiais. Tai kaip atmintis, kurios negali ištrinti. Neįmanoma
laikytis valios pastangomis, nuolat būti įsitempusiam, kad bet
kurią akimirką galėtum atsispirti. Tai gali įvykti bet kada, net
sapne. Atsibundate ryte apsipylę šaltu prakaitu ir suprantate,
kad viskas, ko šiame kelyje pasiekėte, yra netikra, Jūsų įsikal-
bėta. Apie kokią pergalę prieš narkotikus ar laisvę galima kal-
bėti, kai Jums ką tik buvo taip aiškiai pasakyta, kas čia tikrasis
šeimininkas.
Palaikomoji metadono terapija padeda tai įveikti, jos pagal-

ba galima žingsnis po žingsnio, vieną po kitos spręsti savo

problemas. Jos dėka galima pradėti gyventi visavertį gyve-
nimą beveik nuo pačios gydymo pradžios. Net liekant pro-
gramoje ilgą laiką galima užsiimti beveik bet kokia Jums
patinkančia veikla – mokytis, tobulinti kvalifikaciją, dirbti.
Net ir tie, kurie, atrodytų, dėl ilgamečio narkotikų vartojimo
yra pasmerkti, turi galimybę pradėti gyventi tikrą gyveni-
mą. Bet kokiu atveju programoje dalyvauti reikia tiek laiko,
kiek būtina pilnai reabilitacijai arba tam, kad tiesiog gyven-
tum normalų gyvenimą.
„Po kurio laiko, praleisto terapijoje, patyriau jausmą, kuris man
tapo tikra dovana – baimė dingo, o vietoj jos atsirado tikros lais-
vės pojūtis. Seniai baigėsi naktiniai košmarai. Noras „užsikalti“
praėjo beveik iš karto po to, kai nusistovėjo dozė. Dabar aš ži-
nau, kad išgyvensiu bet kokiomis sąlygomis, net jeigu metado-
nas visai dingtų. Nežinau, iš kur atsirado šis pasitikėjimas savimi,
bet taip yra.“
Papildomos problemos
A
kivaizdu, kad kuo mažiau kils problemų, susijusių su pa-
pildomų medžiagų (dimedrolio, benzodiazepinų, stimu-
liatorių ir alkoholio) vartojimu, tuo efektyvesnis bus Jūsų
gydymas ir tuo greičiau atsistosite ant kojų. Pagrindinė tokių
problemų priežastis – stebėtinai lengvabūdiškas požiūris į šių
medžiagų vartojimą. Gandai apie tariamą jų nekenksmingumą,
apie silpną priklausomybę ir galimybę bet kada savo jėgomis su
ja susitvarkyti, labai gajūs. Atvirkščiai, išsekusi po ilgo opiatų var-
tojimo psichika dažnai neatlaiko tokių medžiagų kaip amfetami-
nas poveikio, todėl opiatų vartotojai nuo jų nukenčia net labiau.
Daugumos psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iš pradžių

sukelia psichinę, paskui – ir fizinę priklausomybę. Benzodiazepi-
nai (Relanium, Clonazepam ir kt.) labai greitai netenka savo po-
veikio, o jų dozė pradeda augti tiesiog geometrine progresija.
Greitai dozę didinti pasidaro beprasmiška, nes buvusio povei-
kio pajusti jau nepavyks. Problemos prasidėjo... Benzodiazepinai
nepritaikyti ilgai vartoti, jie skirti palengvinti pooperaciniam pe-
riodui arba trumpalaikiam ligos paūmėjimui. „Nekaltų“ papildo-
mų preparatų nebūna, kadangi pastovus jų vartojimas sutrikdo
medžiagų apykaitą. Net jeigu įmanoma panaikinti jų vartojimo
pasekmes, kad atstatytum normalias funkcijas, reikės labai
rimtų pastangų.
Opiatų vartotojai, nustoję jausti euforiją, pradeda eksperi-

mentuoti su visokiais „priedais“, tačiau ilgainiui ir ši eufo-
rija dingsta, organizmas išsenka, o priklausomybė tampa
dar stipresnė. Euforijos vaikymasis tampa vis beprasmiškes-
nis. Metadonui nereikia „priedų“. Tai svarbus jo privalumas.
Metadono esmė – ne euforija, jo vartojimo prasmė – gali-
mybė gerai ir kokybiškai jaustis išliekant skaidrios sąmonės.
Tie programos dalyviai, kurie tam, kad pasiektų euforiją, pa-
pildomai vartoja kitas medžiagas, savo gydymą griauna iš pa-
grindų. Sugadinti savo gydymą metadonu – tai beveik tas pats,
kas sugriauti tiltus, kuriais neišvengiamai teks atsitraukti. Meta-
donas nuima opiatų alkį, kaip insulinas padeda sergant cukriniu
diabetu. Priežastis, dėl kurios pradedami vartoti benzodiazepi-
nai, stimuliatoriai arba dimedrolis, glūdi kitur. Daugeliu atvejų
šias medžiagas pradedama vartoti iš neturėjimo ką veikti, ki-
tiems, kurie tokiu būdu jau prarado sveikatą, patarus. Priežastis,
dėl kurios „priedus“ pradedama vartoti, yra tikrai labai menka,
palyginti su žala, kurią jie padaro sunaikindami visus Jūsų pasieki-
mus. Tokio neapdairaus vartojimo abstinencija ir kitos pasekmės,
yra labai rimtos.
Kaip papildomą problemą reikėtų paminėti ir bandymus į veną

švirkštis metadono sirupą. Tai daroma pasiilgus staigaus savi-
jautos pagerėjimo arba tikintis stipresnio poveikio. Sirupe yra
komponentų, kurie švirkštis nepritaikyti, ir tai daryti yra nere-
komenduojama. Tai labai kenkia venoms – nuo to jos „sudega“
ir gali sutrikti kraujo apytaka.
Dimedrolis
P
ačią didžiausią žalą Metadono programoje daro dimedrolis.
Jį vartojant labai greitai pradeda atrodyti, kad be jo meta-
donas neveikia. Žmogus tampa dirglus, jį pradeda kankin-
ti nuolatinis nuovargis, depresija ir nemiga. „Sudegusios“ venos,
abscesai, negyjančios žaizdos – visa tai dėl dimedrolio. Silpnėja
atmintis ir regėjimas, atsiranda apatija, abejingumas sau, prade-
dama bukti, prasideda atminties „duobės“ ir, aišku, neadekvatus
elgesys. Ar žmogus gali atsakyti už savo žodžius ar veiksmus, jei
jis neatsimena, ką kalbėjo prieš minutę, o aplinkos informacijos
jau nepriima visai? Tai tampa panašu į silpnaprotystę.
Dimedrolis – tai farmakologinis „stebuklas“, apie kurį verta pa-

kalbėti atskirai. Jis labai sustiprina priklausomybę nuo bet kokio
opiato, su kuriuo jį vartojate. Abstinencija sustiprėja ir jos trukmė
daug kartų padidėja, trunka jau nebe dienas, o mėnesius. Galų
gale žmonės neišlaiko ir grįžta prie vartojimo. Sunku įsivaizduo-
ti, su kuo būtų galima padaryti sau tokią žalą kaip vartojant di-
medrolį. Pavadinimas pasako pats: dimedrolio ir raminamųjų
vaistų injekcija vadinama „Durniumi“, be to, dimedrolio kiekis
joje tiesiog neįsivaizduojamas. Į vieną injekciją įeina net kelios
ištirpintos tabletės dimedrolio ir keli miligramai švirkščia-
mojo benzodiazepinų grupės preparato. Kadangi per dieną

susišvirkščiamos 2 ar 3 tokios injekcijos, pakuotė dimedro-
lio tampa kasdienybe. Kai tokios injekcijos poveikis prade-
da silpnėti, apima nerimas, kuris stiprėja, kol tampa beveik
nepakeliamas ir kol susileidžiama kita dozė. Šitai kartoja-
si be galo. Abstinencija nuo dimedrolio pasireiškia nemiga,
nusilpimu, depresija, atbukimu ir traukuliais. Taigi nereikia
laukti, kol problema įvarys į kampą, o išnaudoti visas gali-
mybes – gydytojų pagalbą ir Metadono programos pacien-
tų, kurie tai jau įveikė ir sėkmingai sveiksta, paramą. Nors
ir keista, bet tie, kuriems šią problemą pavyko sėkmingai įveik-
ti, jokių ypatingų receptų, kuriais pasinaudojus jiems tai pavyko,
nemini. Daugumai tai pavyko ne iš pirmo karto, bet į klausimą
„Ką tu padarei šį kartą, kad tau pavyko mesti „Durnių“?“ dauge-
liu atvejų girdi panašų atsakymą: „Nieko, tiesiog šį kartą iš tie-
sų panorėjau“.
Plačiau šia tema kalbėsime toliau.
Jūsų aplinka
J
eigu Jūs ką tik atėjote į programą ir psichologiškai dar nesu-
tvirtėjote, svarbu tai, su kuo ir kur leisite laiką. Būti tarp tų,
kurie vartoja stipriai psichiką veikiančias medžiagas, ir pa-
čiam įveikti priklausomybę – labai sunku, beveik neįmanoma.
Buvimas tarp aktyvių narkotikų vartotojų labai gundo. Geriau su
jais nesusidėti visai.
Būna, kad žmogus ateina į programą labai sunkios būklės, bet

vos tik sveikata pagerėja ir jis ima spręsti problemas, pareiškia:
„O kodėl turėčiau visai nevartoti? Pataisiau sveikatą, ko dau-
giau reikia!?“
Tam, kad vėl galėtum leistis opiatus, kartais tenka tiesiog prie-
vartauti kūną, kuriame jau nusistovėjo blokavimo efektas.
Taigi jeigu nusprendėte išsilaisvinti iš šių bėdų, būkite nuoseklūs

ir gerai pagalvokite, su kuo leisite laiką. Jei to nepadarysite, ypač
pradžioje, gydymas neteks prasmės. Nesutraukę šių senųjų ry-
šių, visą laiką būsite sausoje abstinencijoje.
Laisvalaikis ir alkoholis
D
ar viena užduotis, kurią reikia išspręsti, – tai laisvalaikio
problema. Viena vertus, nuostabu, kad laikas, kuris bū-
davo skiriamas narkotikų ir pinigų paieškoms, dabar yra
laisvas, antra, reikia pasirūpinti, kad jo liktų kiek įmanoma ma-
žiau. Nuobodulys ir tinginiavimas gali viską sugadinti. Pradeda
suktis mintys, kurios gali sukelti tik liūdesį ir depresiją arba pa-
skatinti alkoholio vartojimą. Esant tokios būsenos geros idėjos
į galvą neateina, dažniausiai visos papildomos problemos atsi-
randa dėl nuobodulio ir nežinojimo, kuo užsiimti.
Taisyklė: viską daryti iš eilės. Patekus į programą geriausias

metas galų gale užsiimti savo sveikata. Daugelis į programą
ateina turėdami chroniškų susirgimų, psichikos sutrikimų, ap-
leistų abscesų, žaizdų ir panašiai. Metadonas leidžia organiz-
mui pradėti normaliai funkcionuoti, o Jums pats laikas pradėti
rūpintis savo ligomis.
Jei nepradėsite spręsti laisvalaikio problemų, alkoholis gali

taip vikriai įsisukti į Jūsų gyvenimą, kad paskui stebėsitės,
kaip tai galėjo nutikti. Pabandykite prisiminti nors vieną, ku-
riam pavyko pergudrauti visus: save, dar kartą savo likimą ir
narkotikus, kad dabar bandytų sėkmę dar ir su alkoholiu.
Kažkodėl tarp narkotikų vartotojų vyrauja lengvabūdiškas

požiūris į priklausomybę nuo alkoholio: laikoma, jog tai,
palyginti su jų bėdomis, – tik vaikų žaidimai. Todėl pradė-
dami vartoti alkoholį jie įsitikinę, kad su kuo jau su kuo, o
su šia problema jie viens du ir susitvarkys.
Kuo užsiima šiuolaikiški žmonės, kai jiems nėra ką veikti?

Savaime aišku, geria alų. Tačiau tie, kas įsigudrina kasdienę
metadono porciją užgerti buteliu alaus, neilgai trukus nusi-
stebi, kad be alaus metadonas jau tarytum ir nebeveikia. Ką
čia ir pasakyti? Kad piknaudžiavimo alaumi padariniai labai
sunkūs. Kad jį vartojant priklausomybė alkoholiui formuoja-
si greičiau, būna bjauresnė ir sunkiau gydoma, ypač sergan-
čių hepatitu. Daugeliui iš tų, kas ir ne dažnai geria alų, nustoja
gyti žaizdos ir opos, atsiveria senos žaizdos ir paaštrėja lėti-
niai susirgimai.
Kai žmogus jau serga viena priklausomybe, antroji atsiranda kur

kas greičiau. Priklausomybė nuo narkotikų – tai visų pirma me-
džiagų apykaitos sutrikimas, todėl jos gydymo būdai nukreipti bū-
tent šio sutrikimo atstatymo linkme. Kai tai supranti, visi tie alaus
ir kitokio alkoholio „džiaugsmai“ įgyja kitą atspalvį. Imunitetas su-
silpnėjęs ir organizmas tiesiog nebegali atlaikyti tokių krūvių.
Vartojant pakankamą metadono dozę nustoja dominti narkotikų

tema, atsiranda kitų interesų. Ką jie mums atneš – naudą ar žalą,
priklauso tik nuo mūsų pačių.
Kaip suprasti mažinimą
J
ei prie skaičiaus penki nieko nepridėsime, turėsime skai-
čių penki. Gaila, tačiau taip yra tik matematikoje, su nar-
kotikais – visai kitaip. Jei mes pradėsime leistis po penkis
mililitrus kasdien, iš pradžių mums jų bus net per daug, vėliau
tokia dozė pasidarys įprasta ir kasdien mums bus vis sunkiau
jos sulaukti. Ilgainiui suprasime, kad ji jau per maža, prepara-
to ims trūkti, kol mūsų gyvenimas pasidarys viena ištisinė kančia
su menku palengvėjimu injekcijos momentu. Dozė išaugo varto-
jant pastovų kiekį! Tai nėra vienintelis skirtumas tarp narkotikų
vartojimo ir matematikos... Tačiau tai viena iš svarbiausių prie-
žasčių, kodėl mes ant jų „sėdim“, ir todėl šiuos klausimus reikia
labai nuosekliai išsiaiškinti, kad jie taptų aiškūs bent jau mums
patiems. Jų supratimas nepadės sustabdyti dozės kilimo, bet gali
padėti spręsti mažinimo problemą: juk jeigu ji sugeba taip begė-
diškai augti, mums nuolat tenka ją mažinti. Kai mes ją mažina-
me, kaip mums taip tik atrodo ir net tuomet, kai ji akivaizdžiai
kyla... Nors pastovus dozės augimas be priežasčių, atrodytų,
būdingas tik heroinui, o ne metadonui, taisyklės, ypač tos, ku-
rios susijusios su dozės mažinimu, yra panašios. Be to metadono
dozė taip pat gali didėti.
Kai toliau skaitysite apie dozės mažinimą, prisiminkite šias

eilutes ir pagalvokite apie tai savaip, pritaikykite savo tiks-

lams, kurie visiškai nebūtinai turi sutapti su knygos autorių
keliamais. Juk svarbu tik viena – mes visi stengiamės išgyven-
ti patirdami kuo mažiau kančių ir kuo mažiau kenkdami savo
kūnui. Kitų patirtis gali padėti ne tik išvengti klaidų, bet ir su-
kurti savo metodus. Juk metadonas pats, kaip ir bet kokie kiti
vaistai, be mūsų pastangų nuo priklausomybės negydo.
Mažinti reikia labai nuosekliai. Stebuklų nebūna – priklauso-

mybė niekur nedingsta, kaip ir abstinencija nei iš šio, nei iš to
atsirasti taip pat negali. Vartojant metadoną priklausomybė pro-
porcinga dozei ir jos vartojimo laikui, kaip ir vartojant kitus opia-
tus. Taigi jei Jūs sumažinote dozę, tačiau nieko blogo nepajutote,
nesidžiaukite ir jokiu būdu neskubėkite mažinti toliau. Laukite
tris dienas, savaitę, kitą, nemalonūs pojūčiai būtinai ateis. Iškęs-
kite juos ir, kai nusistovės normali savijauta, savaitę pailsėkite, o
tik tuomet ženkite kitą žingsnį. Jei paskubėsite, rizikuojate, kad
nemalonūs pojūčiai dėl antro sumažinimo prisidės prie tų, kurių
nesulaukėte nuo pirmojo, o dviguba porcija gali tapti nebeįvei-
kiama. Nepamirškite, kad po metadono abstinencija gerokai il-
gesnė negu po heroino, o juk abstinencijos trukmė ir yra ta pati
bjauriausia jos savybė, dėl kurios bet kokia abstinencija yra taip
sunkiai pakeliama. Tai nereiškia, kad metadono atsisakyti sun-
kiau, bet apie tai plačiau bus kalbama kituose skyriuose.
Būkite atsargūs, dozės mažinimas yra labai ilgas procesas, o ban-

dymai jį sutrumpinti dažniausiai baigiasi blogai.
Pacientas mažina dozę, tačiau kai tai nusibosta taip, kad kentė-
ti tampa neįmanoma, jis nusprendžia pabandyti vartojimą nu-
traukti staigiai, tikėdamasis, kad taip iškentėti pavyks. Tuomet
jis išgeria „paskutinę dozę“, kuri dažnai būna daug didesnė nei
būtina (juk neišmesi gero daikto!). To, kad suvartojo per daug
preparato, dažniausiai nepastebi, juk metadonas euforijos ne-
sukelia, tačiau mūsų kūnas persisotina dideliu šio medikamen-
to kiekiu. Po poros dienų pacientas džiaugiasi taip lengvai
ir greitai „nušokęs“, tačiau po savaitės abstinencija jį pasive-

ja ir džiaugsmą keičia baimė prieš vis didėjantį diskomfortą.
Dažniausiai tuomet žmonės pasiduoda. Nustoja eksperimen-
tuoti ir paskleidžia gandą, kad metadono mesti neįmanoma,
kad net metus abstinencija gali pasikartoti bet kada – po ke-
lių savaičių, mėnesių ar net metų. Tačiau tai jau gandai. Pla-
čiau šia tema taip pat kalbėsime toliau.
Kuo metadonas skiriasi nuo kitų opiatų
M
etadonas – tai analgetikas, sukurtas 1937 m. nacistinėje
Vokietijoje. Tuo metu Vokietijoje buvo sukurti keli pana-
šūs preparatai, tačiau viltys sukurti sintetinį analgetiką,
kuris nesukelia priklausomybės, eilinį kartą žlugo. Antrojo pasau-
linio karo metu žaliavinio opiumo importas į Vokietiją buvo už-
blokuotas ir petidino (kito ten pat sukurto analgetiko) gamyba
smarkiai išaugo, tačiau nuo minties kariuomenėje panaudoti me-
tadoną buvo atsisakyta ir masinė jo gamyba net nepradėta.
Po karo nelegalus heroino vartojimas pradėjo smarkiai didėti.

Nuo 1947 m. metadonas žinomas kaip efektyvi priemonė nuo
opiatų sukeltos abstinencijos. Ironiška, bet ši jo savybė buvo pa-
stebėta „gatvėje“ – jo poveikio šioje srityje niekas sistemingai
nestudijavo. Tik 1964 m. po profesoriaus Vincent Dole su Marie
Nyswander ir Mary Jeanne Kreek studijų (Rockefeller University,
New York City) sekė pirmieji moksliškai pagrįsti bandymai taikyti
palaikomąją terapiją metadonu. Po šių studijų iš esmės pakito ir
požiūris į pačią priklausomybę nuo opiatų – buvo nustota ją ver-
tinti kaip charakterio trūkumą ir pripažinta, kad tai yra sveikatos
sutrikimas, kurį reikia gydyti kaip ir kitas ligas. Iki šiol palaikomo-
ji terapija metadonu yra labiausiai išstudijuota ir sėkmingiausia
farmakoterapija, skirta gydyti priklausomybe nuo opiatų ser-
gančius pacientus. 2006 m. Metadono programose visame

pasaulyje dalyvavo daug daugiau kaip milijonas pacientų.
Opiatai būna natūralūs – išgryninti opijinės aguonos alka-

loidai (morfinas ir kt.), pusiau sintetiniai – sintezės būdu
pagaminti iš opijinės aguonos alkaloidų (heroinas ir kt.), sin-
tetiniai – ne augalinės kilmės (metadonas ir kt.) ir endogeni-
niai – juos aptarsime skyriuje „Apie dozes mažinant“ (p. 62).
Daugelio jų vartojimo ypatumai mums gerai pažįstami ir
įprasti, tačiau metadonas smarkiai skiriasi. Jis yra pilnai sin-
tetinis medikamentas, priskiriamas opiatams todėl, kad veikia
tuos pačius receptorius, kaip ir iš opijinių aguonų pagaminti pre-
paratai, bet jo cheminė struktūra ir poveikis yra kitokie. Kad
būtų galima naudingai išnaudoti palaikomosios terapijos pri-
valumus, reikia gerai suprasti, kuo būtent jis skiriasi nuo kitų
opiatų. Tai svarbu ir tam, kad būtų galima aiškiai atsakyti į klau-
simą, ar metadono terapija nėra tik vieno narkotiko pakeitimas
kitu. Dėl klaidingo supratimo atsiranda nepagrįstas nusistatymas
prieš metadono terapiją, jos dalyvius ar dozes, nesuvokiamos
unikalios palaikomosios programos galimybės. Būtent šie skirtu-
mai ir sudaro pagrindinius metadono terapijos privalumus, kaip
tik dėl jų mes ir galime tiek daug pasiekti.
• Metadonas beveik nesukelia euforijos. Vartojant kitus

opiatus euforija yra būtina sudedamoji vartojimo dalis.
Vartodamas metadoną žmogus jaučiasi kokybiškai išlik-
damas skaidrios sąmonės ir darbingas. Metadono povei-
kis paremtas ne euforija.
• Metadonas visiškai neutralizuoja opiatų poreikį ir pacien-

tas jaučiasi gerai, nedidindamas dozės. Su dauguma kitų
opiatų viskas atvirkščiai: reikalinga vis didesnė dozė, o sa-
vijauta – tik blogėja.
• Metadono veikimas kur kas ilgesnis, be to, terapijos metu

metadonas mūsų organizme kaupiasi. Dėl abiejų šių prie-
žasčių mes visą laiką jaučiamės tolygiai, o metadono kiekis

kraujyje iki ir po vartojimo beveik nekinta.
• Vartojant metadoną priklausomybė vystosi kur kas lėčiau

negu vartojant kitus opiatus. Nutraukus jo vartojimą abs-
tinencija būna silpnesnė, bet ilgesnė.
• Didelės metadono dozės turi blokuojamąjį efektą opiatams.

Jos panaikina ne tik heroino poveikį, bet ir trauką šiam
preparatui.
Metadono privalumai
M
etadonas leidžia laisvai pasirinkti – vartoti toliau
ar sveikti. Paciento pasirinkimas mažinti dozę ar
visai atsisakyti vartojimo nepadiktuotas būtinybės
ar abstinencijos baimės, jis pagrįstas tik gera savijauta.
• Metadonas sėkmingai taikomas ne tik palaikomajai tera-

pijai, bet ir detoksikacijai įvairaus sudėtingumo priklauso-
mybei gydyti.
• Metadonas padeda nuimti abstinenciją ne tik po opiatų, bet ir

po daugelio kitų kartu vartotų psichiką veikiančių medžiagų.
• Metadonas nedaug kenkia kepenims, inkstams, širdžiai,

plaučiams ar kitiems organams. Sergant hepatitu ar kitais
kepenų pažeidimais jį galima drąsiai vartoti. Jeigu pacien-
tas į programą atėjo sveikas, metadonas negali būti jokių
terapijos metu atsiradusių susirgimų priežastimi.
• Reguliariai vartojant metadoną gerėja bendra sveikatos

būklė net ir tų pacientų, kurie turi didelę priklausomybę ir
nėra tvirtai apsisprendę liautis vartoti narkotikus.
• Metadonas suteikia galimybę po truputį atstatyti savo

padėtį visuomenėje, šeimoje ir santykius su artimaisiais.
• Metadonas susilpnina stresų įtaką, gerina psichinę

būklę. Jį vartodami pamirštame, kad esame narkoti-
kų vartotojai, jis padeda mums pasijusti žmonėmis.
• Metadonas yra legalus. Mūsų elgesys tampa nebe kri-

minalinis, mes galime gyventi be nuolatinės baimės,
atsiranda pastovumas.
• Dalyvaujant Metadono programoje narkotikų vartotojų
mirtingumas (dėl bet kokių priežasčių) sumažėja 75 proc.
• Moterims metadonas normalizuoja nuo heroino vartoji-

mo sutrikusią reprodukcinę funkciją, beveik visoms atsista-
to menstruacijų ciklas.
• Metadoną galima vartoti nėštumo laikotarpiu, jį vartojant

galima maitinti krūtimi.
• Vartojant metadoną nesutrinka protinis vystymasis, gebėji-

mas valdyti dėmesį. Jį vartojant galima vairuoti automobilį.
• Metadono dėka mažėja infekcinių susirgimų, ypač ŽIV.
• Palaikomosios terapijos metadonu programoje galima da-

lyvauti neribotą laiką. Tai netrukdo visaverčiam ir produk-
tyviam gyvenimui.
• Palaikomoji terapija metadonu yra saugi, veiksminga ir pa-

siteisina ekonomiškai.
Gandai apie metadoną
S
ako, kad metadonas toks pat narkotikas kaip ir he-
roinas, tik dar kenksmingesnis. Nuo jo žmonės daro-
si panašūs į zombius. Tuo įsitikinti galima pažiūrėjus
į pacientus, kurie ateina į Metadono programą... Visiš-
kas melas. Tų, kurie metadoną vartoja pagal paskirtį, Jūs
paprasčiausiai nepastebite, nes jie niekuo nesiskiria nuo
kitų žmonių ir nestoviniuoja programos prieigose. Žmo-
nės, kuriuos pastebėjote, taip pat vartoja metadoną, bet
savo sveikatą ir gyvenimus jie susigadino ne juo, o kito-
mis medžiagomis, kuriomis stengėsi pasiekti euforiją. Jų
dalyvavimo programoje negalima pavadinti labai sėkmin-
gu, nepaisant to metadono vartojimas teigiamai atsiliepia
jų sveikatai ir gyvenimui. Tai rodo faktas, kad jie dar gyvi,
kad nesėdi kalėjime ir turi galimybę apsispręsti pradėti gy-
dytis produktyviau. Daugelis prieš pradėdami sąmoningai
gydytis atrodė panašiai.
• Kalba, kad nustojus vartoti metadoną, abstinencija gali Jus

„pasivyti“ po kelių mėnesių su dar didesne jėga ir neži-
nia, kiek kartų tai gali kartotis... Kliedesys. O atsirado šis
gandas todėl, kad metadonas mūsų organizme kaupiasi:
jeigu keletą kartų iš eilės gersite didesnę nei būtina
metadono dozę, organizmas persisotins. Tuomet nu-

stojus jį vartoti keletą dienų ar net savaičių abstinen-
cijos galima nejausti, kadangi organizmo poreikiai bus
dengiami iš jame susikaupusio preparato. Tačiau kai
sukauptas preparatas bus išeikvotas, abstinencija būti-
nai prasidės ir jos eiga bus normali – iš pradžių stiprės,
po to ims silpnėti, o kai pasibaigs, fizinė abstinencija
daugiau tikrai nepasikartos.
• Teisybė, kad metadono abstinencija ilgesnė nei heroino.
Kalbama, kad dėl to jo atsisakyti dar sunkiau ar beveik
neįmanoma, o tai jau netiesa... Taip daug kas bando pa-
teisinti dėl nežinojimo nepavykusius bandymus jo atsisa-
kyti arba tiesiog nenorą tai daryti, bet, laimei, tai netiesa.
Metadono atsisakyti galima ir tai nėra taip sunku, nes jo
abstinenciją galima labai tiksliai kontroliuoti. Tam reikia ją
sureguliuoti tokio stiprumo, kad galėtumėte lengvai ištver-
ti ilgą laiką. Tai net ne abstinencija, o tiesiog tokia būsena,
kai Jūsų organizmas gauna truputį mažiau preparato, negu
jis yra įpratęs. Tas skirtumas turi būti toks mažas, kiek įma-
noma, bet, kad jį išlaikytumėte, Jūsų dozė turi pastoviai po
truputį mažėti. Prie to galima priprasti ir jaustis puikiai, ta-
čiau bet koks bandymas skubėti, „didvyriškumas“ ar klai-
da baigsis tuo, kad Jūsų kūnas pradės per greitai vartoti
sukauptą medikamentą ir Jūsų savijauta blogės net tuo-
met, kai nustosite mažinę dozę. Tai gali tapti dar vienu
Jūsų pralaimėjimu kovoje dėl blaivybės arba tiesiog sulai-
kyti vartojimo mažinimą kuriam laikui. Tas sulaikymas bus
ganėtinai didelis – kur kas didesnis negu tas laikas, kurį
stengėtės sutaupyti bandydami šį procesą paspartinti.
• Gandas, kad sumažinus dozę iki 4 mg fizinė priklausomy-

bė dingsta, – kvailystė. Kur ji gali dingti!? Niekas niekur
nedingsta ir iš niekur neatsiranda, priklausomybė lieka iki
paskutinio lašo. Ji tiesiog mažėja, mažėjant dozei, bet pro-
porcija, atvirkščiai, didėja. Kai geri 20 mg, sumažinti 2 mg

nesunku, bet kai dozė 4 mg, sumažinti 2 mg aš nesiryž-
čiau: juk tai būtų pusė mano dozės, o sumažinus dozę per-
pus, net ir tokią mažą, savijauta labai pablogės. Kuo dozė
mažesnė, tuo sunkiau ją mažinti ir kuo Jūs tai darote lė-
čiau, tuo daugiau jėgų Jums lieka visa tai ištverti ir laimėti
šį mūšį. Atminkite: mažinant dozę pralaimi greičiausiai tai
darantis, o laimi – lėčiausias.
• Yra ir toks gandas, kad metadonas sukurtas tam, kad būtų
galima atsikratyti tų vartotojų, kurie nesugebėjo atsisaky-
ti narkotikų. Turbūt tuos, kurie ištvers ir tai, slaptosios tar-
nybos planuoja išsiųsti nuolatiniam gyvenimui į Mėnulį...
Atvirkščiai, beveik visų, kurie vartoja metadoną, sveika-
ta pagerėja.
• Sako, kad pasaulyje Metadono programos nepasitvirtino.

Iš tiesų situacija kitokia. Metadono terapija ne tik pasitei-
sino, bet šiuo metu yra pati populiariausia tarp opiatų
vartotojų ir jos pagalba pasiekiama geriausių rezultatų.
Šiuo metu programos veikia visose Europos šalyse (išsky-
rus Rusiją ir Baltarusiją), jos pradedamos ir musulmoniš-
kajame pasaulyje.
• Kalbama, kad kai kuriose progresyviose šalyse metadoną

pakeičia heroino programos. Netiesa, nė vienoje šalyje,
kur veikia pakaitinė heroino terapija, ji nepakeitė meta-
dono. Atvirkščiai, tose šalyse (Vokietija, Anglija, Šveicari-
ja, Ispanija, Nyderlandai ir Danija) metadoną vartojančių
pacientų skaičius didėja, be to, jis daug kartų viršija tą
nedidelį skaičių pacientų, kurie pagal gydytojų receptus
gauna gydymą heroinu.
• Netiesa ir tai, kad metadonas kaupiasi kauluose ir kad dėl

jo genda dantys. Taip gali pasirodyti tik dėl to, kad
atsisakius stipresnių preparatų, organizmas valosi ir

jame vyksta medžiagų apykaitos pokyčiai, kurie ir su-
silpnina dantis. Tačiau tai yra ankstesnio vartojimo pa-
sekmė, kuri neišvengiama. Taip pat gali išryškėti ir kita
anksčiau kūnui padaryta žala.
2 skyrius
IŠPAŽINTYS IR APTARIMAI
Paciento išpažintis
D
aug metų, su nedidelėmis pertraukomis, vartojau opia-
tus. Mokiausi, dirbau, sukūriau šeimą, gimė dukra, išsi-
skyriau... Stengiausi, bet ir man pačiam tapo aišku, kad
narkotikai vis labiau trukdo gyventi – atima labai daug laiko, pi-
nigų, sveikatos. Norėjau nevartoti, bet nežinojau, kaip tai pada-
ryti. Ne kartą buvau metęs, bet ir vėl pradėdavau.
1995 m. pabaigoje Lietuvoje buvo pradėta vykdyti Palaikomo-

sios terapijos metadonu programa. Apsidžiaugiau, nes tary-
biniais laikais nieko panašaus nebuvo. Sunku buvo apsispręsti
ateiti į programą, nes nebuvau įrašytas nei narkologinio dispan-
serio, nei policijos įskaitoje. Buvo sunku nueiti pas gydytoją ir
garsiai sau ir jam pasakyti apie savo problemą. Bijojau dėl ano-
nimiškumo ir policijos.
Apsisprendžiau ir po dviejų mėnesių sulaukiau gydytojo skambu-

čio, kad atsirado laisva vieta ir nuo rytojaus galiu gauti palaikomąjį
gydymą metadonu. Taip 1996 m. pradžioje tapau programos da-
lyviu. Beveik jokios informacijos, kas tai per preparatas, nega-
{45} I Š P A ŽI N T Y S I R A P T A R Ima i
vau. Naiviai galvojau, kad metadonas – stebuklingas vaistas,
kurį vartodamas per pusę metų pasveiksiu. Laikiausi gydy-
tojo nurodymų, nevartojau narkotikų ir alkoholio. Pradė-
jau nuo nedidelės 40 mg dozės, bet gydytojas rekomendavo
dozę padidinti. Nesutikau, nes turėjau tikslą kuo greičiau pa-
sveikti. Po dviejų mėnesių neišlaikiau ir dozė buvo man pa-
didinta iki 60 mg. Po keturių mėnesių išėjau iš programos ir
išvykau dirbti į užsienį. Bet abstinencija buvo tokia nepakelia-
ma ir truko taip ilgai, kad neištvėręs grįžau į Lietuvą ir į pro-
gramą. Ir vėl pradėjau nuo pradžių – nuo 40 mg.
Tuo metu gydytojai po truputį pradėjo kalbėti, kad daugu-

ma Palaikomosios terapijos metadonu programos dalyvių
pasmerkti metadoną vartoti visą gyvenimą, pasveiks gal tik ko-
kie 2–5 proc.
Tada ir praradau paskutinę viltį pasveikti. Dozė didėjo, o ne ma-

žėjo. Per keletą metų pakilo iki 100 miligramų. Gydytojus ma-
tydavau tik tada, kai blogai jausdavausi, o susitikimai su jais
baigdavosi arba didesne doze, arba raminamųjų vaistų receptu.
Pradėjau sau leisti kartais pavartoti ir narkotikus. Kadangi me-
tadonas blokuoja kai kuriuos receptorius, malonumo nuo opiatų
taip iki galo ir nepatyriau. Pradėjau leistis ir ištirpintas dime-
drolio tabletes. Iš pradžių atrodė, kad atpalaiduoja, bet ilgainiui
dozė didėjo ir didėjo, kol suvokiau, kad ir metadonas be dime-
drolio nebeveikia – tiesiog abstinencijos jau nenuima. Jausdavau,
kad nusišneku. Reikėjo kažką keisti. Bet tai nebuvo lengva. Pra-
dėjau ne leistis, o gerti po vieną dimedrolio tabletę rytais. Me-
tus po truputį mažinau ir po metų jau gėriau tik 1/12 tabletės.
Tai jau buvo veikiau psichologinė priklausomybė. Vieną rytą tie-
siog užmiršau išgerti ir tuo viskas baigėsi.
Bet dar liko didelė metadono dozė. Puoliau į depresiją. Nieko

nebenorėjau iš gyvenimo. Norėjau numirti. Bet kažkodėl mir-
tis neatėjo...
I Š P A ŽI N T Y S I R A P T A R I M A I {46}
Nebegalėjau žiūrėti į jaunus programos dalyvius. Sau jau ne-

sitikėjau padėti. Norėjau padėti kitiems... Bet teko pradė-
ti nuo savęs.
Vieną dieną Priklausomybės ligų centre sutikau žmogų, kurį

pažinojau senais vartojimo laikais. Jis jau nevartojo septyne-
rius metus. Kažkaip nepatikėjau. Pasiūlė nueiti į Narkoma-
nų anonimų susirinkimą. Atsirado maža viltis kažką pakeisti
savo gyvenime ir savyje.
Po truputį pradėjau mažinti dozę. Ir man neblogai sekėsi,

bet užtruko metus. Šiandien geriu 10 mg ir tikiu, kad man
pasiseks.
Lankausi Narkomanų anonimų susirinkimuose ir jie mane palai-
ko. Grįžo pasitikėjimas savo jėgomis ir gyvenimo džiaugsmas.
Nė karto per tuos metus, kol esu Palaikomosios terapijos me-

tadonu programos dalyvis, nebuvau konsultuotas nei socialinio
darbuotojo, nei psichologo. Buvau konsultuotas psichiatro. Gal ir
pats kaltas, kad neprašiau tokių konsultacijų. Aš net nežinojau,
kad tokią pagalbą galima gauti.
Gydytoja psichiatrė sakydavo, kad reikia mažinti dozę, bet kokiu

būdu tai padaryti, nežinojau.
Esu įsitikinęs, kad jeigu Metadono programa būtų ne vien medi-

kamento išdavimo vieta, bet programos dalyviams būtų teikia-
mos ir medicininės, socialinės ir psichologo paslaugos, tai tikrai
būtų gera programa. Tikiuosi padėtis gerės. Jau gerėja...
Nors ir kas Metadono programoje būtų man nutikę, kaltinu save.
Esu dėkingas visiems Priklausomybės ligų centro darbuotojams,

nes jie dirba tikrai nelengvą darbą. Mes – sunkūs pacientai.
Ir esu įsitikinęs, kad jeigu nebūtų palaikomosios terapijos

Lietuvoje, manęs jau tikrai nebūtų tarp gyvųjų.
Kaip jaustis geriau
K
ad būtų galima sėkmingai gydytis metadonu, reikia išmok-
ti valdyti savo būsenas.
Metadono dozės mažinimo laikotarpiu ir vėliau privalu jaustis

gerai, kad nekiltų noras grįžti prie kitų opiatų vartojimo. Tai pa-
siekti gali padėti net maži malonumai ir, manau, jų ne taip jau
sunku susikurti. Labai padėtų naujas automobilis, bet gali ir kiniš-
kas žiebtuvėlis – svarbu, kad tas dalykas Jums teiktų džiaugsmo.
Vieniems džiaugsmo gali suteikti sumokėta skola už elektrą, ki-
tiems – išleisti pinigus pietums restorane. Metadono poveikis to-
lygus, todėl nustoję vartoti opiatus, netekome kelių labai didelių
malonumų ir, jei niekuo jų nepakeisime, ilgainiui tai būtinai at-
silieps. Mokykimės patirti malonumus ne iš narkotikų, tai padės
ne tik ateityje gyventi blaiviai, bet ir sėkmingai dalyvauti Meta-
dono programoje dabar. Jokia kantrybė nėra begalinė. Energi-
ja nepapildoma baigiasi ir būtina išmokti ją atnaujinti – išgirsti
užmirštus mūsų norus ir jiems paklūsti. Kodėl užmirštus? Blo-
gą savijautą dėl nepasitenkinimo aplinka arba savo vaidmeniu
joje mes pakeisdavome opiatais. Iš tikrųjų nekeisdami nei
aplinkos, nei savęs, mes preparatais pakeisdavome tos aplin-

kos suvokimą. Kadangi šis būdas veikė puikiai, apie kitus pa-
miršome. Jis leidžia saugiai ir maloniai pasijusti net mums
nedraugiškoje aplinkoje. Mes puikiai prisitaikome prie aplin-
kos, nors ir kokia ji būtų, prie to priprantame ir be opiatų
negalime pakelti stresų. Tačiau gyvena ir kiti žmonės, kurie
narkotikų nevartoja, vadinasi, tai nėra vienintelis būdas.
Kai nutinka taip, kad aplinkos pakeisti mes tiesiog negali-

me – trūksta lėšų, jėgų, nepakeliam nelygių galimybių ar
atsiranda kitų kliūčių, mes neišvengiame stresų, todėl juos
būtina kuo nors kompensuoti. Narkotikai – ne vienintelis
nepriimtinas būdas tai padaryti, kelis paplitusius ir labai
veiksmingus galima paminėti: religinis fanatizmas, priklausomy-
bė nuo pinigų „darymo“, azartinių lošimų, sekso ar net darbo.
Mums tiktų daug kas, į ką žmogus pasineria ir ten randa viską, –
konkurentus, kuriuos gali nugalėti, įvertinimą, aiškiai matomą ir
išmatuojamą progresą. Tai pagrindinės sąlygos kokybiškai jaustis
tarp kitų, visuomenėje. Nuo to nepabėgsi – nors ir kokie būtu-
me vienišiai, žmogus yra bendruomeninis sutvėrimas. Net buvi-
mas atsiskyrėliu yra tam tikras santykis su aplinkiniais. Mums jis
būtinas. Dabar mes esame savęs nerealizavę ir nesugebėję su tuo
susitaikyti žmonės, išsigelbėjimui pasirinkę narkotikus. Norint šią
padėtį taisyti negalima apsiriboti vien kova su narkotikais, ki-
taip turėsim vienintelę alternatyvą – kitą priklausomybę. Daug
narkotikus metusių žmonių to neišvengia. Dažniausios ir bent
jau sveikatai žalingiausios iš jų – alkoholis arba kiti narkotikai,
bet yra ir kitų, kurių priklausomybėmis niekas nevadina, nes
tuomet didžiausia priklausomybė – gyvenimas. Ką pasirinksi-
me, spręskime jau dabar, neleiskime, kad šis sprendimas būtų
padarytas mums nedalyvaujant. Yra nemažai psichologinių te-
orijų, kurios remiasi teiginiu, kad priklausomybė yra visam gy-
venimui ir mes turime ją kuo nors pakeisti. Nuo tokių minčių
man dingdavo noras stengtis. Sutinku, kad turiu ydingą pri-
klausomybę, bet nemanau, kad esu „brokuotas“, turiu su tuo
susitaikyti ir visą likusį gyvenimą paaukoti kažkokiai mena-
mai ydai. Visi turim vienokių ar kitokių ydų, bet visos jos
išsprendžiamos, ypač jeigu alternatyva – kita priklausomy-
bė. Mes, narkotikų vartotojai, vieną kartą priklausomybę
jau pasirinkome, klaidų kartoti neverta, verčiau paieško-
ti sprendimų. Mes nesugebėjome laimėti ir nemokėjome
pralaimėti, o tada kaip stručiai į smėlį savo galvas sukišo-
me į narkotikus. Tai ne yda, o paprasčiausia klaida. Tokių
kaip mes ne taip jau mažai – 8 proc. žmonijos nemokėjo
taikiai pralaimėti ir sužalojo save – tapo narkotikų vartoto-
jais. Dažnai likę 92 proc. klausia, kaip, su kuo, kada pirmą
kartą tai įvyko, norėdami išsiaiškinti, kas paskatino. Tai pa-
tys kvailiausi klausimai – paskatinimai neturėjo jokios reikš-
mės. Matydami, kiek aplinkui melo, mes nustojome tikėti
viskuo, taip pat ir tuo, kad narkotikai yra pragaištingi. Nuspren-
dėme kaip ir daugelį kitų tiesų išsiaiškinti patys. Deja, čia pa-
tyrėme nesėkmę, bet tai ne priežastis nuleisti rankas, priskirti
save ydingiems arba „nekokybiškiems gaminiams“, nustoti gal-
voti ir daryti, kas liepiama, – plaukti pasroviui. Dažnai aplin-
kiniai stengiasi mus nukreipti keliu, kuris yra pats saugiausias.
Jiems – galbūt, bet jis nebūtinai yra pats geriausias mums.
Mes jau priartėjome prie pagrindinių vartojimo priežasčių iš-

siaiškinimo, bet galutinį atsakymą turi rasti kiekvienas sau.
Kad ir kokios tos priežastys būtų, jos yra pagrindinės kliū-
tys gyventi gyvenimą, kuris mums iš tiesų skirtas, ir mes turi-
me pradėti planuoti, kaip jas įveiksime, kad nustojus vartoti
vienintele alternatyva neliktų kita priklausomybė. Vartodami
metadoną mes būsime vis arčiau to gyvenimo ir vis skaudžiau
jausime problemas, nuo kurių slėpėmės stimuliuodami, „re-
laksuodami“ ar kitaip veikdami savo psichiką. Nesiūlau moky-
tis susitaikyti su pralaimėjimais – tokios treniruotės atrodytų
labai nelinksmos... Vienas iš siūlymų – pradėti laimėti kovas.
Mažas kovas. Tai gali būti sportas (bent jau aš jo pagalba mė-
ginu pasijusti geriau). Jeigu sportuoti tingisi, tas sportas gali
būti šachmatai. Reikalinga kažkokia sritis, kur mes galėtumėm
įvertinti savo pasiekimus, laimėti net nesant žiūrovų, lai-
mėti, kai net nėra prieš ką – prieš patį save. Čia tinka tikrai
bet koks laimėjimas, kurio sudėtinė dalis yra kova. Netin-
ka lošimų automatai ir „Aukso puodas“ – nėra kovos, nėra
pastangų, tik laimėjimas. Tai niekaip nepadės įvertinti savęs,
nes iš tiesų toks laimėjimas yra ne nuopelnas, o atsitiktinu-
mas. Tačiau pasisekimas darbe ar tokio radimas arba pada-
rymas kažko iš viso be jokio užmokesčio – puikiausiai tinka.
Prisiversti ką nors padaryti – tikrai sunku, bet jeigu pavyks-
ta, tai jau pirmas laimėjimas, o kažką padarius seka savęs
įvertinimas – tai užmokestis, prizas. Ir tai jau nebe pri-
klausomybė, nes tai tikras gyvenimas ir tikros kovos. Štai
taip, be jokių lėšų ar sąlygų. Jos atsiras savaime, jei nenusto-
sime to siekę.
Tai nejaugi dabar pradėsime vienas kitam pasakoti, kokias senais
gerais laikais kovas esame laimėję? Gal geriau – pirmyn, į kovą!?
Linkiu laimėti!
Mesti ar vartoti?
P
rieš apsisprendžiant mesti metadoną visų pirma reikia pa-
klausti savęs, ar verta. Jeigu Jūs dar nepradėjote jo vartoti,
tai net negalite žinoti, kaip jį vartodami jausitės. Ar tikrai
tai tik vieno narkotiko pakeitimas kitu? Jei taip, tai kodėl iki šiol
šio preparato neišbandėte, juk išmėginote turbūt ne vieną?..
Žinau, kodėl neišbandžiau aš. Todėl, kad metadonas neduoda

euforijos ir aš instinktyviai, gal net nesąmoningai jam priešinausi.
Kam nusikalsti moralei – likti narkotikų vartotoju ir vartoti kvai-
šalą, kuris nesuteikia man jokio malonumo?! Čia noriu pasiūlyti ir
atsakymą: tam, kad nesisvaiginčiau, išmokčiau gyventi taip, kaip
esu sukurtas, ir gaučiau iš gyvenimo tai, kas man skirta.
Atrodytų, kad gyventi blaiviai mes ir taip galime, mus tik labai
„laužo“ metant ir mes negalime to ištverti. Tai iš dalies tiesa,
kaip ir tai, kad nustojus „laužyti“, po kurio laiko gyvenimas da-
rosi toks nepakenčiamas, kad pagalvoju: kam kankintis, niekas
iš esmės nepakito, pasaulis bjaurus iki apsivėmimo, nieko nepa-
sikeis, jeigu aš kartelį atsipalaiduosiu, jau vis tiek man skirta
būti narkotikų vartotoju. Tai jau kita problema – mokėjimas

gyventi blaiviai. Dabar siūlau nustoti svaigintis ir pradėti
vartoti preparatą, kuris leis apsispręsti – grįžti prie narkoti-
kų, tęsti jo vartojimą ar atsisakyti bet kokių preparatų. Pir-
mojo varianto, manau, aptarinėti nereikia, tokia galimybė
yra visada. Lieka dvi pastarosios. Vartodamas metadoną esi
daugmaž saugus: jam beveik nereikia pinigų, saikingai jį var-
todamas išlieki blaivus ir darbingas, jo poveikis labai ilgas, jis
beveik nekenkia sveikatai, jis legalus, jis net blokuoja opia-
tų poveikį, jei kartais palūžtum. Iš tiesų jo vartojimas nėra
blogas: niekas nepriverstas daryti nusikaltimų, kad jo įsigy-
tų, nėra paranojos, kad visą laiką per maža ir kad reikia vis
daugiau ar kad tuoj baigsis. Jis pigus ir jo pilna, bus tiek, kiek
man ar Jums reikės, kol reikės. Jei Jūs planuosite jo pagalba mes-
ti, gali nutikti, kad Jūsų organizmas nespės adaptuotis prie naujo
gyvenimo, kad Jūsų gyvenime tokiam žingsniui bus netinkamas
momentas ir Jūs nepajėgsite jo žengti. Aš neabejoju, kad Jūs pa-
tyrėte jau daug nesėkmių ir išgyvenote, bet sutikite – patirti ne-
sėkmę metant yra didžiulė trauma. Jeigu tai darote nuoširdžiai,
tai tampa visų vilčių žlugimu: nustojate tikėti savimi – „aš to
nesugebu“, nustojate tikėti aplinkybėmis – „taip mesti neįma-
noma“, nustojate tikėti priemonėmis – „metadono mesti neįma-
noma“. Ar verta rizikuoti ir prarasti pasitikėjimą trimis kertiniais
dalykais, kuriuos ne taip jau lengva pakeisti? Bet ar tai nereiškia
atsisakyti blaivaus gyvenimo, susitaikyti su tuo, kad visam lai-
kui liksi narkotikų vartotoju? Jokiu būdu! Gal aplinkiniai jaudina-
si, kad jūs vartojate, gal kai kuriems iš jų tai kenkia, kai kuriuos
kompromituoja ar pan. Jie iš Jūsų reikalauja arba bent jau tikisi
pažadų arba kitų garantijų, kad mesite, o mainais siūlo paramą.
Gal nenorite jų nuvilti? Manau, reikia labai gerai pagalvoti, kas
svarbiau – ar aplinkinių lūkesčiai, ar kova dėl savo sveikimo. Jei
pasukote sveikimo keliu, tai dar daug kartų vardan to Jums teks
nuvilti kitus. Dažnai būna, kad mes stengiamės nenuvilti kitų,
kol prieiname liepto galą arba kol tampame priklausomi. Tai gali
būti viena iš mūsų ligos priežasčių, apie kurią, savaime supran-
tama, niekas mums neužsimena. Mes turime patys apie save
pagalvoti – kaip susitvarkyti gyvenimą taip, kad būtų kuo
mažiau nusivylimų, įsipareigojimų ir priekaištų. Mums rei-
kia kaupti jėgas kovai dėl savo sveikatos ir teisės į gyveni-
mą. Negalime pasivyti traukinio ir į jį įšokti, nenumetę visko
nuo pečių. Taigi nereikia žadėti – nei sau, nei kitiems. Reikia
siekti tikslo – bandyti, žiūrėti, kaip viskas vyksta, ir tvarky-
ti savo gyvenimą taip, kad būtų galimybės jį pasiekti. Meta-
dono vartojimas padeda sudaryti tokias galimybes, o kai jos
jau bus, pradėsime siekti paties tikslo.
Nereikia pamiršti ir to, kad nustojus vartoti metadoną yra

didelė galimybė atkristi. Didelė ar ne, bet tokia galimybė
atsiranda ir dažnai tai būna jau ne metadonas. Vartojant
metadoną tokia galimybė yra minimali. Blogiausia, ką Jūs galite
padaryti, tai pradėti jį vartoti kartu su kitomis medžiagomis, ne
pagal medikų nurodymus. Apie tai dar kalbėsime.
Pasakojimas apie „Durnių“
Š
iuo metu dalyvauju Metadono programoje, vadinasi, varto-
ju narkotikus. Nieko, išskyrus metadoną, nevartoju, tačiau
nors ir jaučiuosi blaivus, manau, kad narkotikus vartoju.
Sunku pasakyti, kiek laiko aš programoje, – tai išeidavau, tai

grįždavau. Būdavau programoje ir kartu vartodavau kitus nar-
kotikus, pavyzdžiui, heroiną ar tiesiog raminamuosius. Tik šiuo
metu aš nevartoju nieko, išskyrus metadoną. Prieš pusantrų
metų pradėjau stengtis, tačiau pavyko ne iš karto, vartojau su
pertraukomis. Ir štai pusę metų aš jau visai „švarus“ – nebevar-
toju nieko, išskyrus metadoną.
Kai pirmą kartą patekau į programą, mano vartojimo stažas

buvo aštuoneri metai. Du mėnesius ištvėriau tik su metadonu,
o po to pradėjau leistis. Man kažko trūko – gal pasitenkinimo,
kurį jausdavau susileidęs. Prisidėjo mano aplinka – kad ir kur nu-
eidavau, visi aplinkui leisdavosi. Taigi vartojau metadoną ir lei-
dausi kartu. Išbuvęs apie penkerius metus iš programos išėjau,
bet pradėjau vartoti alkoholį. Du metus „sėdėjau ant kamš-
čio“. Labai norėjau mesti metadoną, atrodė, tai įmanoma,
tačiau nustojęs jį vartoti aš nemiegojau beveik keturis mėne-
sius, tada ir pradėjau gerti. Išgerdavau degtinės ir atsijung-
davau – kelias valandas pagulėdavau, tai ir būdavo mano
poilsis. Po to tekdavo vėl kankintis arba išgerti ir atsijung-
ti. Taip ir tęsėsi pusantrų metų, kol alkoholio vartojimas pa-
sidarė dar sunkiau pakeliamas nei narkotikų. Tada pradėjau
leistis. Nustojau gerti ir vėl nuėjau į programą. Tačiau leistis
nenustojau – trūko veiklos. Vienintelė veikla, kuria galėjau
užsiimti, tai narkotikai – ieškai pinigų, važiuoji, gauni, susi-
leidi, gauni atpildą. Nebegalėjau žiūrėti televizoriaus ar skai-
tyti knygelių. Namuose su manim niekas nekalba – nei tėvas
nei mama, niekina. Man nebuvo svarbu, kuo užsiimti, užsiė-
miau tuo, ką mokėjau, kuo užsiima mano pažįstami. Gal tai tie-
siog vienatvė – neturėjau su kuo pasikalbėti, kur nueiti, ką veikti.
Vieninteliai, kas su manim bendravo, – tai narkotikų vartotojai,
vieninteliai bendri interesai – narkotikai. Įsitrauki į tai ir vėl jau-
tiesi kažkam reikalingas, tau skambina, susitinki, kažką veiki, be-
veik kaip normalus žmogus.
Leisdavausi heroiną, o kai nebūdavo pinigų, leisdavausi „Dur-

nių“. „Durnius“ – tai dimedrolis ir trankviliantai. Išgeri metado-
no, pamatuoji laiką ir gali leistis „Durnių“. Be metadono arba
heroino jis neveikia, tik galvą skauda, o kartu veikia puikiai. Ta-
čiau tai dar baisiau nei heroinas – labai žaloja smegenis, greitai
pripranti ir atsisakyti labai sunku. Kai pripranti, išgėrus meta-
dono jis nebepadeda – skauda galvą, nėra nuotaikos, nesinori
valgyti, negali miegoti. Pirmuosius keturis mėnesius nieko nepa-
stebi, vartoji, kad „pakaifuotum“, nes patinka, tik po to supran-
ti, kad nebegali sustoti. Pavartoję „Durniaus“ žmonės tampa
neadekvatūs kaip gyvuliai, nesupranta, ką daro: užmiega, kur
susileido, – tualetuose, atsibudę nesupranta, kur jie, vagia vieni
iš kitų visiems matant, kažkas iš motinos prašė dimedrolio „da-
sikalti“, už tai gavo su keptuve per galvą, kažkas tualete iš ply-
tų statė sau sostą su ranktūriais. Nebaigtose statybose netoli
mano namų buvo toks „Durniaus“ namas. Nebaigtas statyti
namas, kiekviename jo aukšte rinkdavosi skirtingos kompa-

nijos leistis „Durniaus“, kiekvienas turėdavo savo kambarį,
ten galėjai iki soties prisižiūrėti visokių nesąmonių. Dabar
irgi kažkur renkasi žmonės leistis „Durniaus“.
Pats nustojau leistis „Durnių“ visų pirma dėl dukters. Ji ne

tokia jau maža, supratau, kad ji manęs tiesiog negerbs. Visų
pirma bandžiau mažinti dozę, tada nustojau miegoti, bet
vis tiek dar leisdavausi. Nusprendžiau visai pakeisti savo
gyvenimo būdą ir nustoti vartoti viską, įskaitant metado-
ną, gyventi blaiviai. Savaitę gulėjau namie lovoj, galvojau
persilaužti, bet nuo metadono pati stipriausia abstinenci-
ja ateina tik po dešimties dienų, visiškai jį mesti reikia tur-
būt pusės metų. Taigi gulėjau ir žiūrėjau į lubas, o po savaitės,
viską apgalvojęs, prišliaužiau iki Priklausomybės ligų centro. Vi-
siškai neturėjau jėgų, vos pastovėjau. Iškart išgėriau metado-
no, bet jau 20 mg mažiau. Mano dozė nuo 60 mg nukrito iki
40 mg. Per pora mėnesių prie šios dozės pripratau, tada ją su-
mažinau dar 5 mg, ateinantį pirmadienį sumažinsiu dar 5 mg,
taip per kelis mėnesius, manau, metadono atsisakysiu visai.
Žiemą mažinti buvo labai sunku, nes kai sumažini būna nuolat
šalta. Ateina vasara, mažinti bus lengviau, kai tempia raume-
nis, galima truputį pajudėti, kad ir greitai paėjėti, nors rimtes-
niam sportui dar per anksti, labai dusina. Iš pradžių planuoju
mažinti po 5 mg kas tris savaites, po to po mažiau, gal kas
dvi. Nusprendžiau palengva sumažinti iki nulio, nes kai „šo-
kau“ nuo 20 mg, nieko nepavyko. Mažinant svarbu treniruoti
ir valią, nes nuo jos viskas priklauso. Kiekvienas turi susikur-
ti schemą pagal save – po kiek, kas kiek laiko, kaip treniruo-
ti valią. Kiti tiesiog įkala sau į galvą, kad jeigu mažiau vartoja,
jiems neužtenka. Kūnas ir psichika taip nusistato, kad jie ir iš
tiesų blogai jaučiasi, nors jei sau neįsiteigtų, jiems visai užtek-
tų. Daug kas paniškai bijo abstinencijos – tik seilių truputį pa-
daugėjo, jau viskas, jam blogai, jis nebegali. Arba tiesiog šalta,
o jam atrodo, kad nešalta, bet jį nuo abstinencijos šaltis kre-
čia, ir jis jau skuba susileisti.
Jei pats nepanorėsi, tau nepadės niekas – nei gydytojas,

nei psichologas, niekas. Štai aš pats užsinorėjau ir atsisakiau
(„Durniaus“). Pamačiau, kaip žmonės gyvena, kokių yra ga-
limybių, norisi ko nors ir man, o vartodamas negali nieko.
Nors pinigų užsidirbti dabar man nebeleidžia sveikata, aš
pradedu jaustis žmogumi, be to „Durniaus“, be heroino, be
nervų ir amžino galvojimo, kur rytoj gausi pinigų dozei. Rei-
kia tvarkyti sveikatą, kiek jos dar liko.
Kaip „nulipti“ nuo „Durniaus“? Iš pradžių galima pabandy-

ti nesileisti dimedrolio į veną, o išgerti dvigubai mažesnę
dozę tabletėmis. Trankviliantus taip pat galima susileisti ne
į veną, o pusę dozės į raumenis. Tokio malonumo, kaip įprasta,
nepajusi, bet ir nelaužys, neskaudės galvos. Svarbiausia – nerei-
kia įsikalti į galvą, kad suvartojus mažiau tau bus bloga. Manau,
kas tris dienas reikėtų mažinti po tabletę dimedrolio. Trankvi-
liantų galima atsisakyti visai po savaitės. Daugiausia suka nuo
dimedrolio, todėl trankviliantų galima atsisakyti ir dar anks-
čiau. Jokių papildomų vaistų vartoti nepatarčiau, nes nuo vie-
nų tik užsėsi ant kitų.
Metadoną mažinti kiekvienas turėtų pagal save. Geriant 40 mg

galima seselės paprašyti, kad 10 mg leistų pasiimti su savimi. Jei
jautiesi normaliai, jų galima ir nebegerti. Išlaikei savaitę, kitą,
gali juos „numetinėti“, gersi jau 30 mg. Nuo didelių dozių, pa-
vyzdžiui, nuo 100 mg, galima mažinti po 20 mg, visai lengva.
Sunkiau prasideda kažkur nuo 50 mg, jei po 10 mg mažinti per
sunku, galima po 5 mg.
Turbūt vienintelė bloga Metadono programos savybė ta, kad pa-

tenki tarp vartotojų ir negali susilaikyti visko neišbandęs. Gal net
nežinotum, kad yra toks „Durnius“, o ten beveik visi jį išmėgina.
Dalis programos dalyvių kažką papildomai vartoja, rizikuoji ir tu.
Daugiau blogų savybių aš nematau.
Metadono programą rekomenduočiau visiems opiatų varto-

tojams, tik pradedantieji turėtų joje neužtrukti.
Su metadonu kur kas lengviau atsisakyti opiatų vartoji-

mo – nesuka, nėra nemigos, gali valgyti. Tai puikus bū-
das „nulipti“, tačiau tiems, kas vartoja seniai, programa
tampa ilgo sveikimo proceso pradžia – poros mėnesių
tam neužtenka.
Priežastys, kodėl žmonės eina į Metadono programą, yra la-

bai skirtingos: dėl tėvelio, mamytės, žmonos ar dėl savęs.
Tiems, kas eina dėl savęs, patarčiau kuo mažiau ten bendrau-
ti, „neiti į mišką“, nebandyti išsiaiškinti, kas tas „Durnius“, ir
panašiai: atėjai, išgėrei ir dink iš ten. Dar patarčiau neklausyti vi-
sokiausių kvailų patarimų – nusprendei mesti, tai ir daryk, ką nu-
sprendei, nes tau prišnekės visokių nesąmonių. Ir, aišku, visiems
linkiu kuo sėkmingesnio gydymo.
Mažinimo problemos
M
ažinimo metu užgriūva bėdos – darbai, kurie man ne
mažiau svarbūs už sveikimą. Darbai ir stresai, nemi-
gos naktys. Minimalios dozės neužtenka, kad tokiomis
aplinkybėmis galėtum jaustis patenkinamai. Reikia tokio kiekio,
kuris padėtų ištverti tai, kas esant normalios būsenos būtų sun-
ku. Kai jaučiu, kad nebegaliu, neskriaudžiu savęs – išgeriu dau-
giau. Kad padengčiau mažinant susidariusį metadono deficitą,
tenka išgerti daug daugiau. Taip ir padarau, juk svarbiausia – ne-
persitempti ir neprarasti savitvardos bei noro gyventi ir sveik-
ti. Kitą dieną vis dar iškankintas mažinimo, įtampos ir stresų, aš
jaučiuosi nepasiruošęs mažinti toliau ir vėl darau pataikaujantį
sau sprendimą – vienas kartas negalėjo visiškai padengti defici-
to – ir vėl išgeriu padidintą dozę.
Dabar galima būtų teigti, kad mano „dozė“ tapo 25 mg, nes pa-
vartojęs mažiau jaučiuosi nekaip. Tačiau suprantu ir kitą dalyką:
dalis šios dozės reikalinga kompensuoti neigiamiems nuo prieš
tai suvartotų dozių reiškiniams, pagirioms. Tikrasis mano orga-
nizmo pripratimas yra kur kas mažesnis, poreikis išgerti tiek
yra ankstesnių apsinuodijimų pasekmė. Sakau „apsinuodiji-

mų“, nors vartojant man nebuvo bloga, nepykino ir aš tikrai
nesijaučiau apsinuodijęs. Tiesiog manau, kad buvau suvarto-
jęs tokį medikamento kiekį, kurio mano kūnas įsisavinti ne-
sugebėjo, ir jį teks pašalinti, o tai lemia nemalonius pojūčius.
Tokios dozės mažinimas gali būti kitoks, tikrai nebūtina kas
savaitę mažinti po mililitrą. Atėjo savaitgalis ir aš apsispren-
džiu: darau vienos dienos pertrauką (tingi apsvaigusi diena),
kitą dieną išgeriu 5 mg, bet jaučiu, kad per mažai (trūks-
ta jėgų dirbti) ir išgeriu dar 10 mg, iš viso 15 mg (visai pa-
kenčiama diena). Trečią dieną išgeriu 10 mg. Mažoka, be to,
prisiveja trūkumo nuo pirmosios dienos banga. Pirmąją die-
ną aš negėriau preparato visai, bet nesijaučiau taip blogai,
kaip turėčiau, jo trūkumas buvo padengtas iš organizmo atsargų.
Antrą ir trečią dienomis aš taip pat naudojau dalį organizme su-
kauptų atsargų, taigi nenuostabu, kad jos senka ir trečiosios die-
nos vakare jau bėga nosis. Tiesa, pirmąsias tris dienas labai daug
miegojau – tai organizmo valymosi pasekmė (tonizuojamos me-
džiagos skaidomos greičiau nei slopinamos), po to miegas grįžo į
savo vėžes. Ketvirtą dieną vėl bandau apsiriboti 10 mg. Atidedu
kai kuriuos numatytus darbus, bet nesijaučiu ir ligonis – slampi-
nėju po namus, dirbu visokius nesudėtingus darbelius. Visas šias
dienas truputį dirbu, bet vis dėlto didesniąją laiko dalį skiriu te-
levizoriui. Mano tikslas – pasiekti, kad organizmas išsivalytų ir
įsitvirtintų tikroji dozė, tuomet po nedidelio poilsio galėsiu tęs-
ti jos mažinimą.
Apie dozes mažinant
M
ano organizmas pripratęs prie tam tikro medžiagos
kiekio, be kurio negali normaliai funkcionuoti. Su-
trinka net tokios įprastos funkcijos kaip virškinimas.
Kodėl? Opiatai sukelia malonumą, nes jie panašūs į mūsų orga-
nizmo natūraliai gaminamas medžiagas – endogeninius* opia-
tus, naudojamus tam pačiam tikslui – pasitenkinimo, malonumo
jausmui pasiekti. Metadonas veikia labai panašiai. Fizinė priklau-
somybė susideda iš trijų dalykų:
1. Sumažėja organizmo reakcija į vartojamą medžiagą. Tam

pačiam rezultatui pasiekti reikalingas vis didesnis jos kie-
kis (tai vadinama tolerancija). Taip mūsų kūnas stengiasi
grįžti į normalią būklę, kuriai ši medžiaga daro įtaką.
2. Dėl pastovaus šios medžiagos pertekliaus organizmas nu-

stoja panašias medžiagas gaminti pats. Kam gaminti dar,
jei ir taip per daug.
3. Skaidant opiatus organizme susidaro ir kaupiasi nuodin-

gos medžiagos, kurias šalindami patiriame nemalonų ir

kenksmingą poveikį, o jam kompensuoti vėl vartojame
opiatus.
Nutraukus vartojimą pasireiškia abstinencija. Norėdami ją

įveikti vėl susiduriame su tais pačiais trimis dalykais. Kiekvie-
nas iš jų pasireiškia skirtingais simptomais, skirtingu metu
apsunkindamas dozės mažinimą ar net gyvenimą atsisa-
kius vartojimo visai. Pirmiausia pasireiškia simptomai dėl
* Endogeninis (graik. endo – vidinis+geno – atsiradimas) reiškia

vidinį procesą – „atsirandantis iš vidaus“, šiuo atveju iš mūsų
kūno; priešingas žodžiui ekzogeninis – veikiamas išorės veiksnių.
apsinuodijimo (Nr. 3), jaučiame nusilpimą, depresiją. Vėliau ten-
ka nugalėti toleranciją (Nr. 1), dėl medžiagos trūkumo mums
suka raumenis. Paskiausiai turi atsistatyti endogeninių opiatų
išskyrimas (Nr. 2), dėl to nesijaučiame kokybiškai iki metų po
opiatų vartojimo nutraukimo. Nors simptomų gali būti ir dau-
giau, fiziologiniu požiūriu nieko daugiau nevyksta. Tai ir yra
visas fizinis priklausomybės pagrindas, dėl kurio formuojasi psi-
chologinė priklausomybė, kurią mes ir stengiamės įveikti. Nors
ji tik psichologinė, įveikti ją gali būti kur kas sunkiau nei fizinę,
ji gali būti net gerokai stipresnė ir pavojingesnė. Nors jos pasi-
reiškia vienu metu ir yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, kova
su jomis reikalauja skirtingų pastangų. Fizinę priklausomybę tu-
rime tiesiog iškentėti, o psichologinę turime įveikti savo proto ir
valios pastangomis. Fizinės kančios veikia psichologinę priklau-
somybę, bet būna ir atvirkščiai, kai dėl psichologinės priklau-
somybės kančias mes įsikalbame. Kad galėtume su tuo kovoti,
būtina labai gerai suprasti, kas iš tiesų vyksta fiziniame lygme-
nyje su mūsų organizmu.
Medžiagos (endogeniniai opiatai), kurias mes pakeičiame na-

tūraliais (morfinas), pusiau sintetiniais (heroinas) ar sintetiniais
(metadonas) opiatais, – tai endorfinai*, enkefalinai, dynorfinai ir
endomorfinai. Natūralus kiekvieno žmogaus organizmo ga-
minamas šių medžiagų kiekis, palyginti su opiatais, kuriuos
švirkščiamės, yra labai mažas, tačiau nebūtinai vienodas. Tai
galima nuspėti iš nevartojančių žmonių elgesio: kai kurie lėti,
susikoncentravę į tai, ką daro, nekreipia dėmesio į aplinką,
tarsi pavartoję, kiti labai aktyvūs, bet dirglūs, nenuoseklūs,
nervingi, tarsi nuolatinės abstinencijos būsenos. Tai gali lem-
ti žmogaus polinkį į narkotikų vartojimą. Endogeninių opiatų
kiekis nėra pastovus ir pas tą patį žmogų, jis kinta, priklau-
somai nuo mūsų veiklos. Taip tarp geros ir blogos savijautos
* Terminas endorfinai sudarytas sujungus du žodžius –

endogeninis ir morfinas, jis reiškia – „panaši į morfiną
substancija, atsirandanti mūsų kūne“.
susidaro harmonija, kurią vartodami narkotikus mes pažeidėme.
Pavyzdžiui, sportuojant endorfinai gaminasi, po fizinio krūvio
mes mėgstame ramiai pasėdėti (kaip ir susišvirkštę dozę), todėl
mažinimo periodu labai naudinga mankštintis.
Grįžkime prie temos. Gerai mano savijautai reikalingas toks pre-

parato kiekis, kuris ne tik padengtų tą kiekį, kuris būtinas iš pri-
gimties (jis juk nebegaminamas). Man reikia daugiau, nes dėl
susilpnėjusios reakcijos į jį tam pačiam rezultatui pasiekti šio pre-
parato reikia kur kas daugiau negu kitiems, negu man pačiam
reikėjo anksčiau. Be to, man reikia dar papildomo preparato kie-
kio, kad jis nuslopintų ilgalaikio apsinuodijimo keliamą fizinį ir
dvasinį diskomfortą, ir nepamirškim, kad jis man sukelia mažes-
nę reakciją ir šiam tikslui man taip pat reikia daugiau. Štai tiek
velniškai daug mums, vartotojams, reikia...
Taigi kai aš sudirgęs, noriu nusiraminti ir pavartoju daugiau, į

dangų kyla ta dozės dalis, kuri priklauso nuo apsinuodijimo, ge-
rokai mažiau kyla ta, kuri priklauso nuo reakcijos į preparatą,
o likusioji beveik nekinta – negamina tiek pat, kiek ir vartojant
saikingai. Dabartinis mano tikslas – priartinti šias dozes vieną
prie kitos. Šiame etape dozę mažinti galiu gana dideliais šuoliais.
Tuo metu jaučiu išsekimą, mieguistumą ir nuovargį, džiūsta
burna, svaigsta galva, nesinori valgyti. Prieš pat išgerdamas

naują porciją pradedu jausti konvulsinę įtampą raumenyse
ir kažką panašaus į virpulį. Tai požymiai, kurie reiškia, kad
man jau trūksta būtinosios prigimtinės dozės ir tai jau ne-
susiję su apsinuodijimu. Beje, išgėrus naują dozę reikia ke-
lių valandų, kol simptomai liaujasi. Tokio staigaus mažinimo
metu miegu iki 14 val. per parą, dirbti sunku, atsikelti ryte
laiku – dar sunkiau.
Kai dozė artėja prie „prigimtinės“, jaučiu vis daugiau kon-

vulsinės įtampos ar net konvulsijų (raumenų tampymo), vis
mažiau galiu miegoti. Tai reiškia, kad apsinuodijimas jau su-
mažėjo, mano kūnas valosi ir aš priartėjau prie kiekio, kuris,
nors ir padidėjęs dėl sumažėjusios reakcijos į preparatą, bet bū-
tinas iš prigimties. Panašiai jaučiausi po kraujo valymo. Tačiau
kitas mažinimo etapas tikrai ne mažiau sunkus, net sunkesnis ir
reikalauja daugiau atkaklumo. Tai dėl sumažėjusios reakcijos į
preparatą padidėjusios „prigimtinės“ dozės mažinimas.
Turiu gyventi nuolatinėje abstinencijoje, kol mano organizmas

susipras ir pradės pats gaminti reikiamas medžiagas. Čia apgauti
nėra ką, jis pradės tai daryti tik gelbėdamasis nuo per ilgai užsi-
tęsusios blogos savijautos. Teks pakentėti, bet galima mažinti po
tokį mažą kiekį, kad to beveik nejausčiau, ir daryti tai tol, kol pri-
prasiu prie naujos dozės. Tada, gerai pailsėjus, mažinti vėl. Svar-
bu neskubėti, nepasikarščiuoti, kad netektų žingsniuoti atgal, o
kartą suklupus nenusivilti ir tęsti pradėtą darbą. Iš pradžių ter-
minai gali pasirodyti labai dideli – pusė metų, metai, bet kai pa-
galvoji, kad kitaip jie begaliniai, – verta. Reikia tiesiog parinkti
tokį mažinimo tempą, kuris leis jaustis pakankamai gerai, kad
galėtum dirbti ir atlikti kitas savo pareigas, kuris nevargins taip
gyvenant ilgą laiką.
Tai ne viskas, dar reikia kantrybės, tikėjimo ir...

Būdas atsisakyti vartojimo
K
ad galėtum sėkmingai sumažinti iki nulio, reikia ant savęs
supykti. „Sužiaurėti“, kitaip dvasinio diskomforto jausmas
mane nugalės. Mano tikslai labai rimti ir aš pakankamai
stiprus – fiziniai skausmai man beveik nebaisūs, todėl niekas ki-
tas manęs nenugalės, nebent tai bus žmogus, kurio aš nesisau-
gau, kuris vienintelis nori man gero. Tas žmogus ir esu aš pats, ir
jo vienintelio patarimų klausau būdamas sudėtingoje padėtyje.
Tas „sužiaurėjimas“ ir reiškia šį susipykimą, kada žmogus supyks-
ta ant savęs ir tampa sau žiaurus. Žiaurus pats sau, nes pyksta
ant savęs už tai, kad leidosi jausmų ir proto nuvedamas į tokią
duobę, kai kitų niekinamas jau nesugeba dėl savęs kovoti ir pri-
verstas pripažinti savo pralaimėjimą – prašyti pagalbos.
Mažinti nėra labai sunku, tačiau sumažinus iki visiškai nedaug,

ateina laikas nustoti vartoti visai, o tada pervargusi mūsų psichi-
ka mus gali išduoti. Organizmas kovoja dėl išgyvenimo, o tam
reikalinga normali dvasinė būklė, to jis ir siekia nedelsdamas.
Todėl mes ir narkotikų vartotojai. Blaivus mąstymas mane atve-
da iki tam tikro taško, o po to pradeda trauktis: „Taip, reikia
mesti, reikia sumažinti, bet atėjo tokia akimirka, kai tu ne-

benori net gyventi, o tai pavojinga tavo gyvybei ir jei priėjo-
me iki to, man nėra nieko svarbiau už tai, kad liktum gyvas,
ir tuomet geriau būtu vartojimą tęsti iki geresnio laiko, kai
su naujomis jėgomis bandysi vėl“. Taip bent jau mano sme-
genys atsiskaito su manim, kai jas įstumiu į kampą. Todėl...
(žr. straipsnio pradžią)
Buvau metęs dvejus metus...
Š
iuo metu gydausi Palaikomosios terapijos metadonu pro-
gramoje, vartoju metadoną. Narkotikus vartoju jau apie
dvidešimt metų, bet buvau ir metęs – dvejus metus nevar-
tojau. Niekas tuo netikėjo – sakė, jog vis tiek kažką vartoju.
Buvau narkotikų vartotojas, atrodžiau kaip narkotikų vartotojas

ir visi su manim elgėsi kaip su narkotikų vartotoju. Kai mečiau, iš
esmės niekas nepakito – visi toliau laikė mane narkotikų vartoto-
ju, todėl neturėjau jokių galimybių rasti darbą ar kitaip pakeisti
gyvenimą. Aš gyvenau narkotikų vartotojo gyvenimą nevarto-
damas narkotikų, o tai nėra eiliniai kasdien visų patiriami stresai.
Tai visuotinė panieka, nesibaigiantis pažeminimas ir visi patiria-
mi sunkumai, kai bet kas tavyje mato visą narkomanijos sėja-
mą blogį ir stoja su tavimi į kovą ne tik prieš tave, bet ir prieš šią
žmonijos ydą. Iškentėjau ganėtinai ilgai, visus dvejus metus, bet
vėliau prie narkotikų grįžau – vis lengviau ištverti tokį gyvenimą,
kur kiekviename žingsnyje tau kiša pagalius į ratus ir, išskyrus
tave, visi kaip vienas yra teisūs – kovoja prieš blogį.
Kas svarbu mažinant
S
ėkmingai mažinant reikia tobulėti ir kitomis kryptimis,
kad pagerėjimas būtų juntamas visose gyvenimo srityse.
Tik tuomet galėsiu jaustis gerai. Tai, kad mažinu, žinau tik
aš vienas, mano pergalės rūpi tik man. Kad aplinkiniai pradėtų
mane šiek tiek gerbti, turiu kažko pasiekti ne tik narkotikų srity-
je, bet ir tose srityse, kurios rūpi kitiems. Gal aš ir negaliu jų ap-
lenkti nei turtais, nei karjera, bet tai ir nėra mano tikslas. Čia aš
varžausi su savimi ir kiekvienas sėkmingas žingsnis į priekį šioje
naujoje mano gyvenime srityje yra pergalė. Kaip naujas rekor-
das rekordų knygoje: „Štai, pažiūrėkit, aš, narkotikų vartotojas,
padariau tai!“
Kiekvienas gali tobulėti toje srityje, kurią jis išmano, – dirb-

ti, kurti, sportuoti, mokytis, siekti pripažinimo, dvasinio tobu-
lėjimo – galima vardyti ir vardyti. O ką daryti tiems, kurie, be
narkotikų, daugiau nieko neišmano? Galima įsidarbinti ten, kur
matys, kad bus galimybė tobulėti. Jei nėra galimybių, galima
mokytis to darbo ar profesijos. Jeigu jau dirbate, galima tobulin-
ti žinias ir gebėjimus, didinti produktyvumą ir kokybę, būti
įvertintam, gauti skatinimus, didesnį atlyginimą. Jei tai neį-

manoma, darbą reikia keisti. Mūsų veikla turi būti ypatinga.
Kiekvienas žmogus yra ypatingas ir tuo jis laimingesnis, kuo
jo pasirinktas darbas yra reikšmingesnis. O reikšmingas jis
tampa ne tuomet, kai už jį daug moka, o kai daugiau niekas
nesugeba jo taip atlikti, kaip atliekame mes. Kai mes darome
tai, ką galim atlikti geriausiai, galime tikėtis ne tik kitų, bet ir
savo įvertinimo. Žinome, kad, be mūsų, niekas šito taip ne-
atliks, ir todėl galime savimi didžiuotis, mūsų veikla yra pras-
minga kitiems, o jų įvertinimas – mums.
Pinigai čia iš viso niekuo dėti – tai gali būti, pavyzdžiui, pa-
galba neįgaliam kaimynui. Taip gerėja bendroji žmogaus
situacija visur: šeimoje, tarp draugų, kaimynų ar bendradar-
bių. Tai vienas iš svarbiausių dalykų mažinant ir norint tikėtis
sėkmės... Nejaugi visos tos šnekos apie integraciją į visuomenę iš
piršto laužtos? Jose yra daug tiesos.
Mūsų nekenčia, nepriima į darbą, neskolina pinigų, nenuosta-

bu, kad dažnai mes prastai apsirengę, nešvarūs. O iš kur visa
tai gauti, jei net tie, kurie dedasi mus palaiką, širdies gilumoje
mūsų taip pat nekenčia ir tik apsimeta, jog padeda. Dar yra tie,
kas nori mums padėti, kurie iki šiol nepažįsta nė vieno narkotikų
vartotojo, bet jų pagalba trunka labai neilgai, greitai jie irgi pa-
pildo nekenčiančiųjų gretas.
Tai, kas mums nutiko, lėmė virtinė nesėkmių. Jei paimtu-

me bet kurią iš jų, kad ir pačią baisiausią, ji negalėtų tap-
ti šios nelaimės (pavadinkim ją priklausomybe) priežastimi.
To priežastis – visos negandos kartu. O kas galėjo lemti to-
kią jų seką? Tenka pripažinti, kad tai mūsų gyvenimo būdas.
Tai, kuo vadovaudamiesi bandėme nugyventi savo gyvenimą:
mūsų vertybės, pažiūros, įsitikinimai, pats gyvenimo supra-
timas. Dažnai, kai bandome rasti nelaimės priežastį ir anali-
zuojame, kas ją lėmė, mes žvelgiame nepakankamai giliai. Jei
nebūtume padarę bet kurios iš klaidų, kurias dabar įvar-
dytume kaip mūsų nelaimės priežastį, iš esmės tai nieko
nebūtų pakeitę, mes vietoj jos būtume padarę kitą. Jeigu
mes norime kažką pakeisti, turime pažvelgti į visų negan-
dų kartu priežastį: kas lėmė tai, kad jos visos iš eilės nuti-
ko? Tai mūsų gyvenimo būdas, būtent jis ir turi būti mūsų
taikiklyje, jeigu norime išbristi.
Keista, jog mes (tie, kurie dalyvauja Metadono programo-

je) esame priklausomi nuo kažkokio medikamento, kuris be-
veik nesuteikia euforijos, apie abstinencijos kančias sklando
tik gandai, o jas pačias retas kas patyrė, bet vis dėlto jo at-
sisakyti negalime. Visiškai rimtai – negalime, o jei vis tiek tai
darysime, neišvengsime bėdos ir teks nukabinus nosį vėl prie
jo grįžti. Taip ir gimsta legendos, kad tai toks bjaurus preparatas,
kurio neįmanoma atsisakyti.
Tai suprasdami pabandykime išsiaiškinti, kokia yra tikroji mūsų

priklausomybės priežastis, ir ją panaikinkime. Aišku, „panaikin-
kime“ – netikęs žodis, nes iš tiesų tai didžiulis darbas, trunkantis
labai ilgai, reikalaujantis daug pasiryžimo, jėgų ir begalės kitų in-
vesticijų, bet prizas – laisvė. Laisvė ne tik nuo svaigalų, bet ir nuo
labai daugelio mūsų bėdų. Tai kelionė į save su instrumentų rin-
kiniu – nustatyti, kas šiame mechanizme yra neteisinga ir kodėl
ir ką reikia padaryti, kad tai pasikeistų. Einant šiuo keliu paaiš-
kėja, kad fizinė priklausomybė nuo medžiagos yra tikrai nesun-
kiai įveikiama kliūtis. Svarbu, ar mes šiam žingsniui pasiruošę. Jei
žengsime jį per anksti, visos įmanomos pasaulio priklausomybės
mūsų laukia išsižiojusios, jeigu žengsime iš viso be pagrindo, po
poros dienų jau svirduliuosime susitraukusiais vyzdžiais.
Iš tiesų atsisakant priklausomybės nėra taip svarbus pats var-

tojimo atsisakymas, kur kas svarbiau suprasti, kodėl vartoji, ir
kovoti būtent su tuo. Čia ir ateina į pagalbą metadonas. Sau-
giai, legaliai, nebrangiai ir lengvai atsikratai visų skausmingų ir
žalojančių ilgalaikio vartojimo padarinių – abstinencijos, o to-
liau – kas kur: tie, kas turi jėgų ir nori, pradeda dvasinę ke-
lionę blaivybės link, tie, kam tų jėgų trūksta, turi galimybę

jų sukaupti, tie, kas to nenori ar tiesiog kam žengti tuo ke-
liu dar per anksti, gyvena nekenkdami sau ir aplinkiniams,
kol jų požiūris pasikeis. Jų draugai ir artimieji gali šį procesą
pagreitinti ar pristabdyti, nuo jų neabejotinai daug kas pri-
klauso. Jie gali labai padėti, tačiau sprendimas, kokiu keliu
eiti, priklauso pačiam narkotikų vartotojui. Čia jis laisvas pa-
sirinkti savo kelią ir bet koks spaudimas gali tik pakenkti –
pailginti agoniją dar vienam netikram kilimui ir skaudžiam
nuopuoliui. Kodėl „netikram“? Todėl, kad pastūmėtam, ne
savo jėgomis apsispręstam. Kai pakyli ne savo jėgomis, iš kur
atsiras jėgų skristi, kai reikės plasnoti pačiam?
Gyvenimo dienoraštis
Man 1 diena.
Aš priklausoma nuo tėvų.
Jie priklausomi nuo narkotikų.
Man 6 metai.
Tėvas nebepriklausomas nuo narkotikų ir
mamos, bet priklausomas nuo kitos moters.
Mama priklausoma nuo narkotikų.
Aš priklausoma nuo mamos.
Man 8 metai.
Lovoje aš viena. Iš virtuvės girdžiu sukamos
mėsmalės garsą.
Mėsa net nekvepia.
Kvapai, dirginantys nosies gleivinę,
primena acetono kvapą.
Man 10 metų.
Šeimos šventė. Atsistojusi prie nukrauto
stalo dainuoju dainą:
„O ką jeigu į veną šitą
Suvarius kubą vieną kitą?
Nusikapočiau aš sparnus
Ir jau gyvenčiau kaip žmogus.“
Nesuprantu, ką padariau blogai ir kodėl
niekas neploja.
Man 11 metų.
Mama priklausoma nuo narkotikų ir patėvio.
Patėvis nuo narkotikų ir mamos.
Aš nuo abiejų.
Man 12 metų.
Pradedu suprasti žodžio „hanka“ reikšmę.
Ji man reiškia, kad tėvai išvažiuos nakčiai.
Pradedu atskirti „chimijos“ kvapą iš visų kitų.
Suprasti, kad aguonų raudona spalva,
pavaizduota knygelėse, neatitinka realybės.
Ji ruda.
Žodis „ftariakai“ – vis dar mistika.
Man 13 metų.
Sumušu kiemo draugą už tai, kad pavadino
mano tėvus narkomanais.
Vėliau gailiuosi, nes įeinu į man uždraustą zoną – virtuvę.
Jis buvo teisus.
Neatsiprašau.
Man 14 metų.
Naujas žodis namuose – metadono tabletės.
Man 15 metų.
Astmos priepuoliai nuo dulkių vis retesni.
Namuose šviesiau. Gal dėl atitrauktų užuolaidų?
Man 16 metų.
Metadono skystis.
Tėvai priklausomi nuo apelsinų skonio metadono.
Pirmą kartą namuose lankosi mano draugai.
Man 17 metų.
Naujas kvapas. Sriubos.
Naujas žodis. „Laužtis“.
Man 23 metai.
Aš priklausoma nuo universiteto, darbo ir
nuo pačios savęs.
Mama detoksikacijos skyriuje.
Žodis „viltis“ svarbiausias.
Po mėnesio.
Mama tokia nepriklausoma dar niekad nebuvo.
Patėvio eilė. Viltis.
Dabar suvokiu, kad jei ne Metadono programa, ko gero, būčiau

tapus priklausoma nuo vaikų globos namų ir valstybės malonės.
Ačiū Dievui, kad buvo šalia.
Dukra

Narkotikų Vartotojai Apie Palaikomąją Terapiją Metadonu

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Narkotikų Vartotojai Apie Palaikomąją Terapiją Metadonu

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Šiame leidinyje labai nuoširdžiai ir

autentiškai perteikiama nuo narkotikų

Skiriama narkotikų vartotojams ir

Ši knygelė svarbi tuo, kad apie pakaitinę terapiją metadonu

Nesu aklas terapijos metadonu apologetas, tačiau drįstu tvirtin-

Manau, kad šis leidinys daugeliui iš jų padės priimti teisingą (ir

Asociacija TAVO DRUGYS

Leidėjai reiškia ypatingą padėką už bendradarbiavimą, medžiagos pateikimą

Sudarytojas Daumantas Každailis

© Daumantas Každailis, Ieva Každailienė, dizainas, 2008

© Asociacija TAVO DRUGYS, 2008

Tiražas 1 500 egz.

Išleido Asociacija TAVO DRUGYS; www.drugys.lt

1 skyrius ŽINIOS IR PRAKTIKA

2 skyrius IŠPAŽINTYS IR APTARIMAI

toji medžiaga fizinę priklausomybę ar ne. Šis leidinys besido-

Jei esate opiatų vartotojas ir pradėjote gydytis metadonu,

Tuomet kuo čia dėti gydytojai ir artimieji? Iš dalies lyg ir nie-

ką mes sakome kitiems, yra tiesos? Pabandykite prašnekin-

Jokie šiame leidinyje aptariami faktai, pojūčiai ar rezultatai,

• detoksikacija, bet dažnai vien jos nepakanka;

• po detoksikacijos galite dalyvauti „Minesotos“ programoje,

• galite po to iš karto važiuoti į reabilitacinę bendruomenę

• galite ir toliau vartoti, jeigu vartojimas Jums dar vis ne proble-

• galite tapti palaikomosios terapijos metadonu dalyviu...

Gydydami daugelį lėtinių ligų, pavyzdžiui, hipertoniją, dia-

Yra keletas pakaitinės terapijos būdų, bet šiame leidinyje ap-

Tai sąmoningas pasirinkimas, padiktuotas to, kad pacientas

Esame įsitikinę, kad įvertinus visas problemas, su kuriomis

Tačiau be paciento pastangų ir valios stebuklas neįvyks. Me-

Jei Jūsų siekiai kitokie – viskas Jūsų rankose. Nereikia stengtis

Keista, bet daugelio pačių neįtikinamiausių gandų autoriai yra

Apie metadoną esame girdėję įvairiausių prieštaringų dalykų.

svarbiausia neskubėti. Sustokite, įsigilinkite į naujus įspū-

Metadonas turi vieną išskirtinę savybę – jis palengvina abs-

Apmaudu, kad dauguma iš tų, kas atėję į Metadono programą

Metadonas visiškai nuima fizinę abstinenciją. Sveikata gali pablo-

papildomų problemų. Negalima vienu metu nušauti dvie-

Greitai pamatysite, kad dauguma tų, kas Metadono progra-

Pačioje gydymo pradžioje ne taip jau svarbu, kokie motyvai at-

Jūs jau žinote, kad metadonas neduoda euforijos, nuima abstinen-

Kad šis efektas būtų pasiektas pirmą programos mėnesį, Jūsų

savijautos, jaustis sveikas ir pilnas jėgų, jeigu tik tam nepa-

Daugelyje programų normalia efektyvia doze laikoma 60 mg,

Kad įsitikintų tokiomis neigiamomis opiatų vartojimo pasekmė-

„Blokavimo“ efektas turi dar vieną teigiamą savybę – jis padeda

Nors metadonas ir „neblokuoja“ dimedrolio, benzodiazepinų,

Didesnės dozės naudingos ir tuomet, kai pacientai turi keletą

dami didesnį kiekį metadono tokie ligoniai jaučiasi geriau.

Kad organizme susiformuotų „blokavimo“ efektas, reika-

Plačiau apie tai bus aprašyta kituose šio leidinio tekstuose.

Sakoma, kad ilgai vartojant metadoną net ir gydymo tikslams,

Dozę reikia gerti tokią, kad jaustumėtės gerai ir galėtumėte

užsiimti tuo, kuo norite. Dozės didinimas nieko gero neduos:

Labai sunku išspręsti ir psichologinę priklausomybę. Jos negali-

Palaikomoji metadono terapija padeda tai įveikti, jos pagal-

ba galima žingsnis po žingsnio, vieną po kitos spręsti savo

Daugumos psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iš pradžių

Opiatų vartotojai, nustoję jausti euforiją, pradeda eksperi-

Kaip papildomą problemą reikėtų paminėti ir bandymus į veną

Dimedrolis – tai farmakologinis „stebuklas“, apie kurį verta pa-

mojo benzodiazepinų grupės preparato. Kadangi per dieną

Plačiau šia tema kalbėsime toliau.