ROBERTAS

PETRAUSKAS

Treiojo Reicho triumfas

Antrasis pasaulinis karas Europoje

P I R M A

K N Y G A

VILNIUS

2011

UDK

940.53 Pe233

Knygoje panaudotos nuotraukos i: Corbis (JAV) Bundesarchiv (Vokietija) bpk (Bildarchiv Preuischer Kulturbesitz, Vokietija) AKG Images (Vokietija) ITAR-TASS (Rusija) VDKM (Vytauto Didiojo karo muziejus) M U M (Maosios Lietuvos istorijos muziejus)

Robertas Petrauskas, 2010 Ilona Kukenyt, dizainas, 2010 Tyto alba", 2011 ISBN 978-9986-16-798-3

Turinys
Vietoj angos 1 . Versalio sutartis - Naujosios Europos vizija ir taika visiems laikams" Nuo vieno karo prie kito Perbraiytas Europos emlapis Kariniai apribojimai ir reparacijos Reakcija Vokietijoje Tikrasis Naujosios Europos" paveikslas 2 . Hitlerio uolis valdi ..Alaus puas" Mein Kampf- filosofas ir oratorius laimi kov dl valdios partijoje Juodasis ketvirtadienis" Niujorke - Didioji depresija pasaulyje Vienintel Hitlerio meil? Svajons isipildymas: Hitleris - Vokietijos kancleris 3 . Ein Volk, ein Reich, ein Fhrer Gaisras Reichstage Ilgj peili naktis Naujoji Vokietija Ekonomikos atsigavimas Policin valstyb Gestapas vaizdis... yra viskas! 4. pavojing zon engiant Pirmieji ingsniai tarptautinje arenoje Pasirodo Ribbentropas Mussolini upuola Abisinij. Taut Sjungos pabaiga Dar viena etadienio staigmena - ygis Reino krat Pilietinis karas Ispanijoje Hossbacho memorandumas Skandalas armijos vadovybje Pusiau ginkluota taika 5. Hitlerio pergals be vi Austrijos anliusas vilgsnis ekoslovakij Tarp Londono ir Paryiaus Hitleris nusprendia: Itrinti ekoslovakij i emlapio!" Idavyst Miunchene ekoslovakija nustoja egzistavusi Reakcijos Berlyne. Londone ir Maskvoje Paskutin be vi ukariauta Hitlerio teritorija - Memelis 9 13 14 23 29 36 41 47 48 50 56 61 62 71 72 77 93 94 97 98 100 105 106 109 111 113 119 123 126 131 137 138 148 150 154 157 167 172 176

6. Paskutiniai taikos mnesiai Nerv karas Apsiskaiiavimas Maskva vl Europos emlapyje Karinis susirinkimas Oberzalcburge. 1939 m. rugpjio 22 d Ribbentropas Maskvoje. 1939 m. rugpjio 23 d Paskutins taikos dienos 7. Lenkijos iprievartavimas Fall Weiss anga - nelegal" karas Jg santykis ir planai Pirmosios penkios dienos Vietinis ar pasaulinis karas? Fall Weiss - antras raundas Smgis nugar - prie Lenkijos sutriukinimo prisijungia Taryb Sjunga -. Varuva kapituliuoja - kampanijos Lenkijoje pabaiga Stalinas ir Hitleris dalijasi grob Keistasis karas Vakaruose 8. Lenkijos tragedija Dievo aislas" ukariautoj rankose Nauji karo metodai Velnikas darbas" Didysis chirurg" klausimas - kur dti ydus? Soviet teroras Lenkijoje Katyn 9. Vakar fronte nieko naujo? Hitleris silo taik Nekeistas karas jrose Graff Spee tis Pasiksinimas Hitler. 1939 m. lapkritis 10. Dovydo ir Galijoto dvikova - iemos karas Vilnius ms, o mes rus" Suomija be kovos nepasiduoda Kremliaus planas - viskas bus baigta per dvi savaites! Invazijos pradia Kola vis dar laikosi Baltoji mirtis" prie Suomusalmio Antras raundas - persigrupavusi Raudonoji armija pralauia Mannerheimo linij Kodl Stalinas nepribaig Suomijos? Paskutins karo dienos ir Maskvos sutartis iemos karo skaiiai, padariniai ir pamokos

183
1 8 4

9 196 207 208 213 227

228 231 235 242 250 255 260 266 274 281 282 284 291 302 310 320 333 334 340 348 354 365 366 377 381 384 393 398 404 410 417 420

1 1 . Kampanija Skandinavijoje Kas pavlavo autobus"? Neperskaityti enklai jroje Wesertag Danija Oslas Kristiansandas, Arendalis ir Ergesund Stavangeris Bergenas ir Trondheimas Narvikas Norvegijos atsakymas - kausims. kiek galsim! Karalikasis laivynas smgiuoja atgal Sjunginink fiasko Vidurio Norvegijoje Epo Narvike pabaiga Paskutinis kampanijos akordas - operacija Juno Po mio Naujasis Didiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis 1 2 . Didiausia Hitlerio pergal Vokiei plano evoliucija Jg santykis Maginot mentalitetas" Penkios dienos Olandijoje Eben-Emaelio forto umimas Schwerpunkt! Lenktyns Lamano pakrants link - Guderianas utrenkia spstus Belgijos kapituliacija - karalius pasilieka. Sjunginink kareiviai traukiasi Stebuklas" prie Diunkerko Operacija Dynamo Tour de France Puikiausia j valanda" Vakar Europa po svastika Imperatorius grta namo altiniai Literatros sraas

429 430 439 446 447 449 455 456 457 459 461 465 475 483 487 489 503 507 508 515 523 530 540 549 560 567 576 584 597 611 618 636 645 667

Vietoj angos
is pasisveikinimas yra, ko gero, ne tokia anga, kokia priklausyt storai isto rinei knygai. Pirmiausia dl to, kad a pats ang, ypa ilg, nemgstu ir jas ramia irdimi praveriu, antra, nematau jokios prasms pasakoti apie knyg, kuri, mano tvirtu sitikinimu, kaip ir visos knygos, visk gali pasakyti pati. Tur bt turiau ivardyti svarbiausius altinius, istoriografijos parinkimo metodus, pagrsti informacijos svorio kintamuosius apraant vykius ar asmenybes, chro nologin metodik ir, ivardijs aib toki mantrybi, dar atsakyti klausim, kuriam galui reikalinga dar viena knyga apie II pasaulin kar. inoma, galiau pamginti atsakyti, bet koks skirtumas, i ko pagamintas tortas? Svarbiausia, kad jis bt skanus. Kai buvau maas, labai diaugiausi taps spaliuku, didiavausi, kai ms pionieri brys laimjo ygio konkurs, ir kartu niekaip negaljau suprasti, kodl mano mylima moiut Lenin ir Stalin laiko bjauriausiomis btybmis pasaulyje. Vadovliuose ra, kad toks yra Hitleris, o jei ne tarybin liaudis, btume tap vokiei faist vergais aminai. Vliau atsirado kitoki vadovli, kurie ra, kad Taryb Sjungos jungas buvo didiausia Lietuvos vergija, bai siausias dalykas, koks galjo ms aliai nutikti. aliai, kurios valdovai kadaise irgus Juodojoje jroje gird... Valstybei, kurios istorija mes privalome didiuo tis. Galiausiai, bdamas istorijos studentu, supratau (ai u tai nuostabiems dstytojams), kad istorijos nereikia smerkti, istorija nereikia didiuotis, kartais galbt net nereikia mginti suprasti, istorij tiesiog reikia imanyti. Ir ji nra juoda arba balta - vadovliai visk supaprastina, kad lengviau bt pasiruoti egzaminams. Be to, laikas nenumaldomai gludina atrius kampus ir turi gali paskandinti net didiausias uolas. ingischanas ramia irdimi liep iudyti milijonus mote r ir vyr. Istorijos akimis irint, jis didis valstybs krjas", - sak Hitleris savo generolams siverimo Lenkij ivakarse, ir buvo teisus. ingischanas tapo gar siausiu mongol vadu, sukrusiu keturiskart didesn imperij nei Aleksandras Makedonietis. Aleksandras, kurio mokytojas buvo pats Aristotelis, vadinamas Didiuoju, bet nedaug kas prisimena, kad kurdamas savo imperij jis skerd tkstanius, o su vergais elgsi iauriai vien dl to, jog ie buvo barbarai". Taip pat kaip romnai, taip pat kaip kryiuoiai, taip pat kaip ir kiti didieji", kuri tikslai buvo svarbesni u priemones ir tuo labiau u atskir moni likimus. Stalinas, kaip ir Hitleris, mgo istorij. Didiojo teroro metais, kai mons buvo audomi imtais tkstani, jis<tarsi teisindamasis (nors to niekada neda r) sak: Kas prisimins ias atmatas po deimties ar dvideimties met? Niekas.

Kas prisimena bojarin, kuriais atsikratjvanas Rstusis, vardus? Niekas." Jeigu biau neinojs apie svarbiausias Ivano IV reformas, biau neilaiks istorijos abitros egzamino mokykloje... Ir ne tik vadovliai visk supaprastina. Nudao visk juoda ir balta spalva ne palikdami nei atspalvi, nei eli. Istorija bus man palanki, nes a ketinu apie j rayti", - ra Winstonas Churchillis praddamas savo II pasaulinio karo versij, puikiai inodamas, kad istorij visada rao nugaltojai. Galbt dl to mes tiek daug inome apie antikin Graikij ir tiek maai apie jos ukariaut Persij. Laikas daug k nugramzdina umartin, bet taip pat daug k sudlioja savas vietas. Dabar, prajus 65 metams, atslgus emocijoms ir nuoskaudoms, islaptinus gausyb dokument (bet vis dar toli grau ne visus), galima pam ginti atkurti tikrj vaizd. Su visomis spalvomis, su likusiais klaidioti eliais, su ilg laik neliestais skauduliais. A norjau papasakoti istorij, kuri bt domu skaityti. Taiau be dirbtini pagrainim, be nebt sensacij. Istorija, kuri bt ne rusika ar vakarietika, ne vokika ir ne lietuvika. Tiesiog istorija. Parayta lietuvi kalba. Prisimindamas visus ikilius darbus, kuriais remdamasis raiau i istorij, turiu bti siningas ir pripainti, kad negaliu vadintis tikru istoriku, nes nieka da nesdjau dulkse paskendusiuose archyvuose ir niekada neturjau progos pats pakalbinti dar likusi gyv liudinink. Perskaits krvas knyg, a tiesiog djau jas ne tik savo nam lentyn, bet ir galv, kurioje vis daniau kirbjo klausimas - o kodl apie tai nieko nra lietuvikai? Klausimas virto mintimi surinkti visk, kas geriausia, ir ileisti toki knyg. Galiausiai ilgai brendusi min tis tapo realybe. Daiktin jos pavidal laikote savo rankose. Tai tarsi kokteilis, kurio ingredientai buvo sukurti ir atrasti iki tol, a juos tik surinkau, parinkau ir sujungiau. A net analizuoti, primesti savo ivad ir tuo labiau moralizuoti nemgstu - u mones kalba j darbai. Vis dlto tai mano kokteilis, ir jeigu paduoiau netgi visas jo dedamsias, kitas mogus j suplakt visikai kitok. A nuoirdiai tikiuosi, kad manasis jums patiks. Nei mano idj, nei entuziazmo, nei dtos irdies gaminant j nebt pakak, kad i svajon virst knyga, jei ne brys moni, kuriems noriu padkoti. Pirmiausia visam leidyklos Tyto alba" kolektyvui, kuris, vertins pirmuo sius ios istorijos trichus, patikjo manimi ir mane tikino, kad tai gali tapti knyga. Maa to, i knyga pranoksta net slapiausius mano lkesius - apie 200 fotografij, spalvoti emlapiai - patikkit, tai iais laikais yra prabanga. Ai ios knygos redaktorei Reginai, ne tik u tai, kad i knyga parayta taisyklinga lietuvi kalba (visi lik barbarizmai palikti tik dl mano usispyrimo), bet ir u pirm ir pat graiausi kompliment - kad knyga parayta kaip detektyvas.

Ai Ilonai u nuostab virel ir u tai, kad krva nuotrauk ir snys teksto virto knyga, kuri malonu vartyti. Ai visai komandai, kuri man parod, koks sunkus yra knygos kelias iki lentynos, ir kuri padjo man t keli nueiti. Sako, be moter nebt ir kar, nors man atrodo, kad tai netiesa. J e i bt toks statymas, pagal kur mamos galt neleisti savo vaik kar, pasaulyje ne likt n vieno kareivio. Jei ne mano mama, beje, daug met bandanti mokyklo je skiepyti vaikams meil istorijai, ios knygos tikrai nebt - labiausiai dkoju jai (ir tiui, inoma) u tai, kad esu iame pasaulyje, ir u tai, kad nuo maens imok mane mylti knygas. Esu dkingas visoms knygoms, kurias perskaiiau. Niekas taip neadina mogaus vaizduots, niekas taip nelavina jo ikalbos, kaip neisemiami knyg lobynai. iandien jauiuosi tarsi grindamas ma dalelyt i visko, k pasimiau. Bet visa tai neturt jokios prasms, jei ne trys brangiausios mano mergyts pasaulyje. Vaida, buiuoju Tave dkodamas u palaikym, meil, kantryb ir supratim... Apkabinu savo grauoles dukrytes - Guod ir Kotryn. Atsipraau js vis u prarast laik, laik, kurio jau niekada negalsiu sugrinti. Todl i knyga skirta jums. Atsipraau vis, kuriems pamirau padkoti, taip pat utai, kad pamelavau, jog anga bus trumpa. Nieko baisaus, jeigu j praleidote, - knyga prasideda kitame puslapyje.

Robertas Petrauskas

R S. Visus atsiliepimus, gerus ir blogus, galite palikti Facebook'e: rausko knyg serija apie II pasaulin kar".

Roberto Pet

Versalio sutartis Naujosios Europos vizija ir taika visiems laikams"

Kertas! Vokietijos tauta!.. U 1919-j bus atkeryta. gd

Vokietijos laikraio Deutsche Zeitung antrat. 1919 m. birelio 28 d.

Tai ne taika. Tai paliaubos dvideimiai met.

Ferdinandas Fochas. Pranczijos maralas, vyriausiasis Sjunginink karo pajg vadas

Kairje: Paryius venia paliaub pasiraym ir I pasaulinio karo pabaig. 1918 m. lapkritis
e Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

Nuo vieno karo prie kito

Jeigu kada nors bsite Belgijoje ir atsidursite Ipro miestelyje, nepatingkite nu vaiuoti u atuoni kilometr nuo jo esant Lanmarko kaim. ia pamaty site kari kapines, kuriose ilsisi daugiau vokiei kareivi, nei uvo amerikiei per kar Vietname. Tiesa, tas 25 000 neinom vokiei kareivi kapas nra pats didiausias. I pasaulinis karas paliko ir didesni kapini, taiau, anot gar saus karo istoriko Johno Keegano. Lanmarkas
1

yra toji vieta, kur prasidjo

II pasaulinis karas"* . Iki X X a. monija apskritai neinojo tokio dalyko kaip pasaulinis karas. Kar buvo daug. taiau tai bdavo didesni ar maesni lokals konfliktai. Karas, kuris baigsi 1918 m., truko ketverius metus ir kraujo jroje paskandino kone vis Europ. Visos jo dalyvs mobilizavo savo materialiuosius ir mogikuosius iteklius iki beprecedenio lygio. [ kar sijung ne tik Euro pos alys, bet ir j ujrio kolonijos. Didiausiame iki tol kariniame konflikte uvo apie 8,5 milijono kareivi . Vaikai prarado savo tvus, moterys - vyrus, netekjusios merginos - galimyb sukurti eimas, Europa - savo bsimus moks lininkus, poetus ir lyderius. Miri statistikoje nematyti karo invalid, likusi be rank, koj ar aki; nematyti t, kurie liko gyvi, taiau taip ir neatsigavo po nuoding duj poveikio, nematyti t. kuri nervin sistema niekada nebesu gebjo grti normalaus gyvenimo ves. Igyvenusieji komar tikjosi, kad daugiau jis niekada nepasikartos, taiau II pasaulinis karas prasidjo vos po 20 met. Pertrauka buvo tokia trumpa, kad du didiausius karus X X amiuje, du didiausius karus apskritai monijos istorijoje tarpusavyje beveik tiesiogiai sieja ne tik J . Keeganas, bet ir daugelis istorik. I pasauliniame kare buvo dvi lemiamos pergals: Vokietijos pergal prie bolevikin Rusij Ryt fronte 1918 m. kov ir Vakar sjunginink - prie Vo kietij Vakar fronte 1918 m. lapkrit. Antroji ubaig kar; todl pirmoji greitai buvo pamirta. Iki 1914 m. Europoje buvo nusistovjs jg balansas - Pranc zijos ir Rusijos aljansas prie Centrines Senojo emyno valstybes (Vokietij bei Austrijos ir Vengrijos imperij). Taiau Pranczijos ir Rusijos pergalei nepakako. I pradi Vakar front papild milijonai brit, o 1917 m. ir amerikiei ka reivi. Sustiprjs Vakar frontas neigelbjo Rusijos. 1918 m. kov bolevikin
2

* Lanmarko kapins priglaud aminam poilsiui tuomet dar nelabai kam inomo aus tr savanorio Adolfo Hitlerio bendraygius. Myje prie Ipro jis tapo baisij Kinder mord - kdiki skerdyni" liudininku ir savo akimis ivydo, kaip deimtis tkstani beveik neapmokyt vokiei naujok, kuri daugum sudar studentai, gabalus su drask profesionali brit kareivi ugnis.

Rusijos valdia Brest Litovske pasira kapituliacij, ir tik pralaimjimas Vakar fronte neleido Vokietijai pasiimti pergali Rytuose apdovanojim. Rusijos, kaip stiprios ir galingos valstybs, pasitraukimas i esms pakeit jg balans Euro poje, taiau 1918 m. tai neatrod taip svarbu kaip faktas, jog I pasaulinio karo likimas buvo isprstas iskirtinai Vakar fronte. Pranczija, Didioji Britanija ir JAV laimjo kar be Rusijos pagalbos. i netikta baigtis i esms pakeit Euro p. Bolevikins Rusijos tarp galingj neliko, Habsburg monarchija nustojo egzistavusi, o bsimai tvarkai msi vadovauti JAV, Pranczija ir Didioji Brita nija. Pastarosios dvi netrukus buvo pramintos Vakar sjungininkais", nors is terminas joms galjo bti taikomas su didelmis ilygomis. Nors kar pralaimjo ir Rusija, ir Vokietija, j pralaimjim pasekms buvo skirtingos. Rusija, tapusi bolevikine, tiesiog dingo i politinio emlapio, ka dangi naujj jos vyriausyb kitos alys tiesiog ignoravo ir atsisak pripainti. O Vokietijos atvilgiu visos alys laimtojos prim viening sprendim - pripa inti Vokietijos valstyb ir jos vyriausyb. Nors dar ilgai buvo svarstoma, kokios turi bti galutins taikos sutarties slygos. Vokietijos valstybs egzistavimo klau simas niekada nebuvo kvestionuojamas . is labai svarbus sprendimas buvo pri imtas likus vos keletui dien iki I pasaulinio karo pabaigos. Tuo metu Vokietijos armija nebuvo sumuta ir pasiraant taikos sutart joks prie kareivis nebuvo kls kojos Vokietij. Atvirkiai - vokiei kariniai junginiai vis dar tebebuvo toli vakarus nuo sav nam. Sprendim nutraukti karo veiksmus prim ne politikai, o karo vadai. Vis dlto, nepaisant vlesni vokiei generol, o vliau ir Hitlerio arogantik pareikim, Vokietijos armija buvo sumuta mio lauke dar prie jos vyriausybei mus prayti paliaub ir dar prie senajam reimui mus byrti i vidaus. 1918 m. vasar, sustiprinti viei i Amerikos plstani karo pajg ir tkstani ton karo reikmen, Vakar sjungininkai pradjo puolim. 1918 m. rugpjio 8 d. tapo juodja" Vokietijos armijai. Ketverius metus iki tol pergals Vakar fronte buvo matuojamos metrais, o per puoli m vokieiai buvo priversti trauktis kilometras po kilometro, palikdami ginklus ir nespjanius kareivius. Per pirmsias io puolimo dienas buvo sunaikinta ir iblakyta 16 vokiei divizij. Rugpjio 14 d. Erichas Ludendorffas usimin kaizeriui, kad Vokietija turt pagalvoti apie derybas su Sjungininkais; rugsjo pabaigoje jis jau reikalavo taikos bet kokia kaina . Taigi vokiei lyderiai nutar pasirayti taikos sutart anksiau nei frontas subyrs, nors prancz ir brit armi jos tuo metu taip pat buvo smarkiai isekusios. Tik Johnas Pershingas, vyriausia sis JAV pajg vadas, buvo nieko prie yg iki pat Berlyno , taiau jo partneriai tokios motyvacijos neturjo, nes Vokietijos kapituliacija suteik galimyb gauti visk be papildom auk.
5 4 3

Beslygika Vokietijos kapituliacija buvo pasirayta Kompjens mike stovin io traukinio vagone lapkriio 11 d. trei valand nakties. Nugaltojai gavo visk, ko norjo: Vokietijos armija buvo atitraukta u Reino, karinis laivynas in ternuotas, Sjunginink kariniai daliniai um vakarin Reino pakrant ir stra teginius takus kitoje pusje. Kai 1919 m. birel Vokietijos vyriausyb sprend, pasirayti Versalio taikos sutart ar ne, karin jos vadovyb turjo pripainti, kad bet koks karo veiksm atnaujinimas yra nemanomas . Paliaub sutart pasira ne karin delegacija, o paskubomis sudaryta nauja pirmoji Vokietijos d e m o k r a tin vyriausyb. Ji pripaino pralaimjim, o nugaltojai pripaino j. Vokietijos pripainimas buvo vienas i svarbiausi ir lemtingiausi 1918 m. paliaub pa darini . Kad skubotas paliaub pasiraymas buvo klaida, paaikjo gerokai v liau. Dauguma Vokietijos gyventoj ne tik nemat, bet ir nepajuto, kaip j alis pralaimjo kar. Prie kareivius savo akimis mat tik gyvenantieji prie Reino. Prieingai nei vokieiai, 1871 m. triumfatorikai ygiav Paryi, Sjunginin kai tokio ygio Berlyn nesureng. Tiek Sjunginink, tiek vokiei kariniams lyderiams tuo metu buvo aiku, kad Vokietija kar pralaimjo, todl tolesni veiksmai, galj netrukus persimesti Vokietijos miestus ir kaimus, buvo sustab dyti abipusiu susitarimu. Taiau ne tik paprastiems civiliams, bet ir daugeliui vokiei kareivi tas susitarimas tapo staigmena. Mes buvome nusteb, ka dangi tikrai nesijautme sumuti. Stebjoms, kodl taika buvo pasirayta taip greitai ir kodl mes skubdami turime palikti visas savo pozicijas. Visa tai mums buvo keista. Ir buvo pikta, nes, jautme, kad dar turime pakankamai jg", sak vokiei karo veteranas Herbertas Richteris . Jis buvo vienas i daugelio vokiei, sitikinusi, jog Vokietija nepralaimjo, o tiesiog nustojo kariauti. i nuostaba, neviltis, apmaudas neturjo nieko bendra su tikrja padtimi fronte, taiau tada vienintelis realus rodymas galjo bti rytingas Vakar sjunginink ygis iki pat Berlyno ir triukinama pergal. Tuo metu 1918 m. paleisti kareiviai tvarkingai ygiavo namo. juos pasitiko diaugsmingai mojuojanios minios, o naujasis Vokietijos prezidentas Friedrichas Ebertas Berlyne sveikindamas karius sak: J o k s prieas js nenukariavo!" Netikta ir staigi karo pabaiga Vokieti joje pasjo vadinamj drio i nugaros" mit. Anot jo. kol vokiei kareiviai guld savo galvas u tvyn, bevaliai politikai jiems u nugar nusprend pasi duoti. Paliaubas pasira politikai tapo lapkriio nusikaltliais", atsakingais u gding pralaimjim. 1919 metais netoli Paryiaus, pramatniuose Versalio rmuose, susirink nugaltojai sprend, kaip turi atrodyti naujoji Europa ir kaip turi bti nubausta Vokietija. Karo metu Vokietijai galiojo paskelbta ekonomin blokada, jai pasi raius kapituliacij, karas baigsi, taigi turjo nustoti veikti ir blokada, taiau Ankstesniame puslapyje: Karo padariniai. Pranczija griuvsiuose coRBis/scan ix
P

jos gniautus Vokietija kent dar beveik metus. Maisto importas buvo grietai kontroliuojamas, miestai badavo, o Vidurio Europoje kilusi epidemija nusine dar 10 milijon moni g y v y b i . Ekonomin blokada buvo tiesiog politin priemon paspausti Vokietij priimti visas slygas, taiau ji akivaizdiai prasilen k su morale, nes bado gniautai kaust ne subyrjusi karo main, o civilius gyventojus: moteris, vaikus, senelius. M e s , britai ir amerikieiai, ypa britai, tsme Vokietijos blokad, nes nenorjome, kad iki Versalio sutarties vokieiai atsitiest", - ra ekonomistas Maynardas Keynesas . Teorikai paliaub sutartis leido pradti gabenti maist Vokietij, taiau praktikai procesas vyko vangiai, ltai ir nereguliariai. Sjunginink karo patarjai teig, jog pasisotinusi Vokie tij priversti sutikti su visomis slygomis gali bti gerokai sunkiau, o vienintelis rimtas brit ir amerikiei nuogstavimas iuo klausimu labiau buvo susijs ne su paia Vokietija, o kad plintanti joje anarchija ir bolevikins idjos ukreia m infekcij gali perneti [ vis Europ" . Britanijos, o dar labiau Pranczijos monms, per kar praradusiems savo artimuosius, namus, turt, tai buvo lyg mayt iankstin kompensacija u patirtas skriaudas. Pirmoji bausm sigaliojo dar nepaskelbus nuosprendio, taiau netrukus paaikjo, kad pat nuosprend sugalvoti ir gyvendinti bus gerokai sunkiau. Problema, kai viena valstyb Europoje tampa galingesn u kitas ir veikia kaip agresor, nebuvo nauja. J i nuolat kartojosi. Silpnesns ir taikingesns alys tokias problemas visada sprsdavo susiburdamos sjungas ir vieningai viena kit palaikydamos agresorius sutramdydavo. Taip buvo XVI a. prie Ispanij, XVII a. prie Burbon Pranczij, X I X a. prie Napoleono Pranczij, taip turjo bti ir X X a. prie Vokietij. Taiau daug kart suveikusi sistema kart nesu veik. Taikos konferencijos posdiai vyko praktikai visus 1919 metus. Pary ius virto pasaulio sostine, o joje susirink nugaltojai - galingiausiais pasaulio politikais. I esms konferencija buvo surengta kaip nugaltoj kongresas, o ne Europos valstybi susirinkimas. Joje nebuvo nei Taryb Sjungos*, nei Vo kietijos, o naujai kuriamos valstybs dalyvavo globotini ir praytoj teismis. Nugaltojai elgsi kaip nugaltojai, taiau daniausiai per kar sudarytos koali cijos pradeda byrti dingus prieastims, dl kuri jos susikr. Vienyb netrukus baigsi, interesai ir tikslai m kirstis, o grandiozin misij atlikti reikjo.
12 11 10

* Nuo 1917 iki 1922 m. i valstyb vadinosi Taryb Rusija (Soviet Rusija). Formali Taryb Sjungos egzistavimo pradia 1922 met gruodio 30 d., taiau realiai ji pra djo egzistuoti tik 1923 m. liepos 6 d., kai Rusijos Taryb Federacin Socialistin Respublika privert Ukaukazs TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR pasirayti sjungos akt. iame skyriuje terminals Taryb Sjunga vartojamas tik patogumo ir paprastumo dlei.

Pagrindinius sprendimus prim Didysis trejetas - JAV, Didioji Britanija ir Pranczija*. Ariausiai kerto Vokietijai siek Pranczijos ministras pirmininkas

Georges'as Clemenceau. Dl savo agresyvumo jis gavo Tigro" pravard. G. Clemenceau norjo susilpninti Vokietijos karin gali taip, kad i daugiau niekada neturt galimybi upulti Pranczijos, taip pat siek, kad Vokietija sumokt u padaryt al ir atlygint karo nuostolius. Jis buvo sitikins, jog Pranczijai turi bti grintos ne tik Elzaso ir Lotaringijos ems, uimtos 1871 metais, bet taip pat atiduotos Reino ems rytus nuo ups. Sraunusis ir platusis Reinas tu rjo tapti savotiku skydu, sauganiu Pranczij nuo Vokietijos, jei i kada nors vl sustiprt. Pranczijos reikalavimai didiausi buvo dl paprastos prieasties. Per I pasaulin kar uvo apie 1,5 milijono prancz . Taikos konferencija vyko Paryiuje, kuris dar prie metus regjo patrank ugn ir girdjo kanonad gau des. Grsm Pranczijos sostinei buvo ikilusi ne tik 1918 m. Lygiai taip pat buvo 1814, 1815, 1870 ir 1914 metais. Skirtingai nei britus ar amerikieius, karo konfliktai su Vokietija pranczus visada liesdavo tiesiogiai. J i e nuolat jaut baim, keliam grsmingai nusiteikusios Ryt kaimyns, ir po sunkiai laimtos kovos tikjosi pasiekti, kad i grsm nebepasikartot niekada. Vokietijos galia ir jos baim buvo viena i svarbiausi prieasi. J a i sutramdyti prireik kone vis likusio pasaulio itekli, ir tik po ilgos, sunkios ir brangiai kainavusios kovos buvo pasiekta pergal. Pranczijos likimas I pasauliniame kare ne kart buvo pakibs ant plauko. Ketverius itisus metus kariaujama buvo btent Pranczijos teritorijo je ir 10 okupuot jos provincij nuolat buvo valomos prie arba virsdavo griu vsi krva po didiuli armij susidrim. Kerto ir baims derinys diktavo aik ir vienintel G. Clemenceau prioritet - saugum. J reikjo utikrinti bet kokia kaina, bet kokiomis priemonmis. Taiau jo partneriai nebuvo tokie radikals. JAV prezidentas Woodrow Wilsonas, kurio alis nebuvo paliesta tiesiogini karo veiksm ir sijung kar tik 1917 metais, Versal atvyko ne su tbtiniu noru nubausti pralaimtojus, o su 14 punkt" programa ir idealistiniais teigi niais, tokiais kaip: Europos gyventojai patys turi nusprsti dl savo ateities", reikia padaryti gal Europos ali sukurtoms imperijoms", steigti Taut S jung, kuri padt Europos valstybms diskutuoti tarpusavyje" ir, aiku, apsau13

* Kai kurie istorikai nurodo Didj ketvert, priddami Italij. Italija kar sijung 1915 metais, sudarydama slapt sutart Londone. Sutartyje Pranczija ir Britanija sutiko, kad italams po karo atitekt Adrijos pakrant. Versalyje Italijos premjeras Vittorio Orlando tikjosi gauti savo karo priz, taiau to pasiekti jam nepavyko dl JAV silo mo taut apsisprendimo principo". 1919 m. baland, dar nebaigus derinti sutarties, jis demonstratyviai ivyko namo, o Versal gro tik pasirayti galutinio dokumento. Taigi Italijos balsas nebuvo lygiavertis Didiojo trejeto balsams.

got nuo karini konflikt ateityje". i programa kirtosi su Pranczijos ir Didio sios Britanijos tikslais isaugoti ir sustiprinti savo imperijas, taiau nepaisyti JAV nuomons nebuvo galima. W . Wilsonas sil nuginkluoti ne tik Vokietij, bet t pat savanorikai padaryti ir kitoms valstybms.

Versalio ketvertas. Premjerai (i kairs): Didiosios Britanijos - D. Lloydas George as, Italijos - V. Orlando, Pranczijos - G. Clemenceau ir JAV prezidentas W. Wilsonas
Bettmann/CORBIS/Scanpix

Didiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Lloydo George'o pozici ja daniausiai laikoma viduriu tarp radikali G. Clemenceau kerto sieki ir W . Wilsono idealizmo. Jis buvo vienas i nedaugelio Europos politik, kurie man, kad bausm neturi bti per didel ir sunki, o Vokietijai po karo turi bti sudarytos slygos atsigauti. Tokia jo nuomon turjo aik ir racional pagrin d. Vokietija buvo tradicin ir antra pagal dyd Didiosios Britanijos prekybos partner, tad bet kokie primesti ekonomikos sunkumai bt turj tiesiogins takos ali prekybai. Argi protinga buvo elgtis su ja (Vokietija) kaip su kar ve, i kurios norima gauti ir pieno, ir msos tuo pat m e t u ? "
14

- vliau klaus

D. Lloydas George'as. Taiau jo, beje, nuolat besikeiianti asmenin pozicija ne sutapo su tuometine nuotaika Britanijoje. Daugelis brit, kare praradusi savo vyrus, snus ir draugus, troko kerto ir kompensacij suluointiems kareiviams, nalms ir nalaiiams. kiai Igrti juos, kad kaulai girgdt" ar Pakar ti kaizer" buvo tokie populiars, kad nordamas laimti rinkimus savo alyje

D. Lloydas George'as buvo priverstas traukti juos savo rinkim kampanij . Svarstant taikos sutart Didiosios Britanijos premjeras gavo telegram su reika lavimu priversti Vokietij mokti reparacijas. Telegram pasira 370 parlamen to nari ir, inoma, ignoruoti jos buvo nemanoma. Sunkus udavinys D. Lloydui George'ui buvo rasti kompromis ir tarp savo visikai skirting partneri. Amerikiei idealizmas kirtosi su norais isaugoti ir sustiprinti Britanijos imperi j, o Pranczijos radikalizmas ir noras jga nustatyti nauj tvark Europoje irgi kirtosi su Britanijos interesais ilaikyti jgos balans Europoje - jokia valstyb neturjo tapti galingesn u kitas. Aiku, taika ir stabili Europa atitiko Britanijos interesus ir ji buvo pasirengusi kooperuotis su Pranczija, bet tai nereik, kad britai sutiks su kiekvienu prancz reikalavimu. Didioji Britanija buvo prie Pranczijos dominavim Europoje Vokietijos sskaita. D. Lloydo George'o nuo mone, Reino zona galjo bti tik demilitarizuota, bet jokiu bdu ne uimta

15

Pranczijos. Skirting interes ir tiksl derinimo rezultatas buvo sutartis, kuri amerikiei politikas Henry Kissingens pavadino trapiu kompromisu tarp ame rikietiko utopizmo ir europietikos paranojos". I esms Sjungininkai sutar dl pagrindini tiksl, kuriuos reikia pasiekti sutartimi su Vokietija. Niekas nesiginijo, kad 1871 m. i Pranczijos atimtas Elzasas ir Lotaringija turi bti grinti, ir niekas net neband laikytis taut ap sisprendimo" principo ir atsiklausti vietos gyventoj nuomons. Visi sutiko, kad Belgijai ir Pranczijai padaryti nuostoliai turi bti atlyginti, ir visi sutiko, jog kar pradjo Vokietija (tik vliau dl to m kilti abejoni). Nubausti, priversti sumokti ir utikrinti, kad tai niekada nepasikartot - dl i tiksl nebuvo joki esmini interes konflikt . Taiau klausim buvo gerokai daugiau. Ar kaizeris ir pagrindiniai jo patarjai turi bti baudiami kaip karo nusikaltliai? Kokius nuostolius Vokietija turt atlyginti? Kiek Vokietija gali sumokti? Kokio dydio armij jai palikti? Kiek i jos atimti teritorij? Ar j laikyti senja Vokietija ar naujai kurta po karo? Ar garbinga yra bausti nauj demokratin valstyb u jos pirmtaks nuodmes? Bausm, atlyginimas, prevencija - tikslai aiks, bet besikertantys tarpusavyje. Maesn Vokietija - maesn grsm kaimynms, ta iau maesn Vokietija - taip pat silpnesn Vokietija, ir kokiu bdu tada i jos isireikalauti solidi kompensacij? Dar labiau visus klausimus komplikavo tai, kad nebuvo joki aiki princip, kuri reikjo laikytis. Iki tol viskas bdavo paprasta. Visas karo grobis atitekdavo nugaltojams, pralaimjusieji apmok davo karo ilaidas ir, savaime suprantama, prarasdavo ukariaut teritorij. Po I pasaulinio karo ios paprastos ir prastos praktikos pritaikyti nebuvo galima, kadangi diplomatija pakeit kurs. Jos vedliu turjo tapti taut apsisprendimo principas". Mes negalime leisti jokiam kerto jausmui, jokiai godumo dvasiai,
16

jokiam prasiverusiam trokimui paeisti pamatini teisingumo princip", - sak D. Lloydas Ceorge'as . Taiau taut apsisprendimo princip" pritaikyti realyb je buvo gerokai sunkiau nei deklaracijose.
17

Perbraiytas Europos emlapis

Taip dramatikai Europos emlapis dar niekada nebuvo perbraiytas ir kain ar kada nors bus. Tiesa, ne viskas buvo nusprsta Paryiuje. Kilus nacionalizmo ir nauj valstybi krimosi bangai, didiesiems Europos tvarkdariams danai teko tiesiog stebti ir laukti, kuo baigsis tai ia, tai ten kylantys susirmimai ir konf liktai, ir pasitikinti vairias delegacijas, kuri kiekvienai atrod, kad ta ar ana teritorija neabejotinai turi priklausyti j valstybei. Kai kurios valstybs: Lenki ja, ekoslovakija, Jugoslavija - jau egzistavo dar neprasidjus konferencijai ir Sjungininkams teko iekoti geriausi sprendim faits accomplis. Rusijoje kils

pilietinis karas baigsi tik 1921 m. vasar, ir tik paaikjus, jog Rusijos imperij keiia bolevikin Rusija, Sjungininkai oficialiai pripaino dar 1918 m. savo nepriklausomyb paskelbusias Suomij, Estij, Latvij ir Lietuv. I tikrj di diuliai Rusijos teritorijos praradimai buvo susij ne su sprendimais Versalyje, o su jos pralaimjimais I pasauliniame kare ir po jo. Kapituliacinje 1918 m. Brest Litovsko sutartyje bolevikin Rusijos vyriausyb atsisak savo takos Suomijai, Lenkijai, Latvijai, Lietuvai, Estijai, Baltarusijai ir Ukrainai. Taip pat daliai Arm nijos ir Gruzijos. ios teritorijos turjo tapti Vokietijos imperijos satelitais, bet vokieiams pralaimjus kar visos jos pasinaudojo pasikeitusiomis aplinkybmis ir tapo suvereniomis valstybmis, iskyrus Baltarusij ir Ukrain. ios alys i naujojo Ryt Europos emlapio dingo pasibaigus vienam svarbiausi pokario konflikt - Lenkijos ir Rusijos karui. Jis prasidjo 1919 m., nes lenkai norjo susigrinti i Rusijos Didiosios Lenkijos ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorijas. J . Pilsudskio vadovaujamos karins pajgos 1920 m. gegu pasiek Kijev, o j pusje stojo kariauti ir ukrainieiai, vadovaujami Simono Petliros. Taiau netrukus Raudonoji armija smog atgal ir lenkai buvo ne tik istumti i Ukrainos, bet ir atsidr ties visiko pralaimjimo riba. J pergal myje prie Varuvos prie kur kas stipresnes Raudonosios armijos pajgas danai vadinama stebuklu prie Vyslos". is stebuklas i tikrj turjo didiul reikm visai E u ropai. Jeigu bolevikams bt pavyk okupuoti Lenkij, revoliucijos banga bt galjusi nesunkiai pasiekti ir Vokietij, o tada bandymai sukurti naujj Europ Versalyje bt netek prasms. Nublokti ir pralaimintys bolevikai 1921 m. kovo 18 d. pasira su Lenkija Rygos sutart, pagal kuri Lenkijai atiteko nema-

ai Baltarusijos ir Ukrainos teritorij. Teisybs dlei reikt priminti, kad lenkai, spaudiami Taut Sjungos, atsisak bolevik silyt teritorij, kurias pateko netgi Minskas, taiau po Rygos sutarties paaikjo, kad Rytuose Lenkijai atiten ka kur kas daugiau nei buvo planuota pagal taut apsisprendimo princip". jos teritorij papildomai pateko apie 4 milijonai ukrainiei, 2 milijonai yd ir milijonas baltarusi . Ukrain - savo karin sjunginink, Lenkija idav, ir nei ukrainieiai, nei baltarusiai nepriklausomybs negavo. i idavyst stipriai kom plikavo ukrainiei maumos bei lenk santykius ir jos padariniai bus tragiki. 1919 m. apskritai atrod, kad Lenkijos valstyb panaesn svajon nei tik rov. J i buvo supama prie ir su visais jais 1918-1920 m. kariavo net eiuose skirtinguose karuose. Lenkai tiesiog beviltiki, - sak D. Lloydas George'as. J i e kivirijasi su visais savo kaimynais: vokieiais, rusais, ekais, slovakais, lietuviais, rumunais, ukrainieiais - ir bus sumuti."
19 18

Jis klydo. Lenkija atgim ir u tai

turjo bti dkinga ne tik savo ambicijoms ir karinms pergalms, bet ir Vakar sjungininkams, kuriems Ryt Europoje teko nelengvas arbitr vaidmuo. Supra tusi, kad kadaise istorin partner Lietuva neketina bti maja sesute" ir siekia savo nepriklausomybs, Lenkija nusprend uimti Vilni. Kadangi toks ingsnis galjo bti pasmerktas tarptautinje arenoje, 1920 m. spal lenk pajgos, vado vaujamos generolo Lucjano eligovvskio, po inscenizuoto sukilimo um Vilni. Taut Sjunga pareikalavo, kad Lenkija atsitraukt, taiau i nepakluso ir 1922 m. vasar, po plebiscito, Vilniaus kratas buvo paskelbtas vaivadija ir inkorporuotas Lenkijos sudt. Vilni Lietuvai 1920 m. liepos 12 d. sutartimi grino besitrau kianti bolevikin Rusija. Etniniu poiriu, tai buvo grynai lenkikas kratas, taiau Lietuvai Vilnius, nors ir polonizuotas, buvo jos istorin sostin, visada priklausiusi Lietuvos Didiajai Kunigaiktystei. Taip dviej kadaise sjungininki santykiai po naujo atgimimo buvo unuodyti tarpusavio pykio, nuoskaud ir pretenzij dva sios. Dvasios, kuria po I pasaulinio karo netrukus persismelk visa Europa. Kol Lenkija kariavo su bolevikais, dar viena nauja valstyb - ekoslovakija sugebjo tikinti Sjungininkus padalyti Teino kunigaiktyst Auktutinje S i lezijoje, kurioje i puss milijono gyventoj lenk buvo dvigubai daugiau nei e k . U tai Lenkija savo naujajai kaimynei niekada neatleido. ekoslovakija buvo sukurta daugiausia Vengrijos ir Austrijos sskaita. Iki tol ek emes vald austrai, slovak - vengrai. I 14 milijon gyventoj du tredalius sudar ekai ir slovakai, taiau jie nebuvo vieningi, o tarp tautini maum atsidr 3 milijonai etnini vokiei, 700 000 vengr, 550 000 rusn* ir nemaai lenk . Apie
21 20

* Ryt slav etnosas, davs pradi dabartinms baltarusi (gud) ir i dalies rus bei ukrainiei etninms tautoms.

ekoslovakijoje atsidrusius vokieius bus atskira kalba, o Vengrija i karto tapo dar viena uprogramuota priee, laukiania tik patogios progos atsirevanuoti ir susigrinti tai, k prarado. O prarado ji daug. Trianono sutartimi (1920 m.) Vengrija buvo atskirta nuo Austrijos ir prarado beveik du tredalius savo istori ns teritorijos , 3 milijonai vengr atsidr kitose valstybse . i sutartis ven grams tapo tokiu pat Sjunginink iaurumo ir neteisybs simboliu kaip Versalis vokieiams. Vengrijos sskaita atsirado ne tik ekoslovakija. Rumunijai Vengrija turjo atiduoti Transilvanij, kurios teritorija buvo didesn nei likusi Vengrijai po jos emi d a l y b . Beveik 60 000 serb atsidr Rumunijoje. 74 000 ru mun ir beveik 400 000 vengr liko Jugoslavijoje* . Pastarosios ksnis taip pat buvo milinikas: Bosnija ir Hercegovina, Slovnijos irdis - Austrijos provincija Kranis (Kranj, vok. Krain), didioji dalis Dalmatijos ir, inoma, senoji Kroatijos karalyst. Jugoslavijai taip pat atiteko nedidel teritorija Bulgarijos, kuri, kaip valstyb, kariavusi pralaimtoj pusje, prarado palyginti nedaug. O Rumunija susigrino Besarabij, kuri nuo 1878 m. buvo ugrobusi Rusija. Nepaisant ger Sjunginink nor ir trokimo kiek manoma labiau laikytis taut apsisprendimo principo, didiuls tautini maum grups atsidr ne ten, kur joms norjosi. Radikalaus nacionalizmo dvasios kupinu laikotarpiu su gyventi taikiai, kaip parodys tolesni vykiai, joms bus labai sunku. Pamatas, ant kurio turjo bti sukurta naujoji Europa, buvo nestabilus nuo pat pradi. Nau jai susikrusios valstybs tapo ne tik suskaldytj priemis, bet ir beveik visos turjo pretenzij viena kitai. Maa to, dauguma j nebuvo vieningos ir savo pai viduje, kur kirtosi politini asmenybi ir grupi ambicijos, kaip, pvz., Len kijoje, ar nesutaikomi etniniai barjerai, kaip, pvz.. daugiatautje Jugoslavijoje. Pastarosios atsiradimas taip supykd Italij, kad ji demonstratyviai pasitrauk i deryb Versalyje. Jugoslavija ir Albanija ne tik kenk Italijos saugumo strategijai Adrijos regione, bet ir atm galimyb gauti karo prizus. Italija kar sijung 1915 metais, sudarydama slapt sutart Londone. Sutartyje Pranczija ir Brita nija sutiko, kad Italijos senoji siena su Austrija-Vengrija po karo bus pastmta 50-100 kilometr rytus, ten, kur yra dabartin Slovnija ir Kroatija, i ia pietus palei Dalmatijos pakrant link Splito ir jai atiteks visas Istros pusiasalis. Taip pat Italijai buvo paadta keletas sal Adrijos jroje, gabalai Dalamatijos
25 24 22 23

* Jugoslavijos pavadinimas pradtas vartoti tik 1929 m. Dar prie Taikos konferencij Paryiuje, 1918 m. spalio 29 d. kroatai, serbai ir slovnai Zagrebe paskelb savo ne priklausomyb nuo Austrijos-Vengrijos. Gruod Serbijos princas Aleksandras kr Serb, Kroat ir Slovn karalyst. Jau" pats pavadinimas Jugoslavija kl problem, nes pabr vis taut lygyb, o taip, serb nuomone, nebuvo.

aplink Zadaro bei ibeniko miestus ir Albanijos uostas V l i o r . Taiau nieko apie tai neinojs JAV prezidentas W . Wilsonas i karto pareik, jog jokie slapti susitarimai, paeidiantys taut apsisprendimo princip, net nebus svarstomi. Neskaitant miest, populiacija rytinje Adrijos pakrantje buvo slavika: ia gy veno apie 750 000 kroat, slovn, serb, bosni . Jiems ios ems priklaus ir Versalyje jau buvo paadtos, taiau Italija atvyko neketindama nusileisti, reikalaudama visko, kas paadta Londono sutartyje, ir dar Fiums uosto - taip iurkiai skambjo Vittorio Orlando reikalavim formuluot, visuotinai, beveik fanatikai palaikoma jo alyje. Viva Orlando! Viva Fiume! Viva Italia! - auk italai, pasitikdami V. Orlando po protesto Paryiuje grtant n a m o . Fium buvo ne didelis uostas Adrijos jros pakrantje. Dabar net sunku sivaizduoti, kaip toks maas, madaug 50 000 tkstani gyventoj miestelis galjo tapti konferenci jos, sprendusios visos Europos, ir ne tik jos, galvos skausmu. Taiau Italijos naci onalistams jis tapo simboliu, atlygiu u daugiau kaip pus milijono uvusij ir dar madaug tiek pat sueistj I pasauliniame kare. Jeigu u tokius nuostolius Italija nieko negauna, dl ko jie kovojo? Kai Vitorio Orlando pagrasino ivyksis namo, jei reikalavimai.nebus patenkinti, D. Lloydas George'as paklaus: Dl Fiums? Dl miesto, kuriame gyvena 24 000 ital, o jei suskaiiuosime prie miesius, j dauguma taps labai a b e j o t i n a ? "
29 28 27

26

I tikrj tai buvo klausimas, kur

uduot daugelis, taiau V. Orlando ivaiavo, irtai turt mums padti labiau suprasti, kokie buvo tie laikai. Fium dabar vadinasi Rijeka ir tik pati vyriausia jos karta dar prisimena ia gyvenusius italus. Versalyje W . Wilsonas padar Ita lijai tik vien nuolaid - atidav jai Piet Tirol, kur 250 000 vokikai kalbani tiroliei buvo ne taip gaila , o dl kitko Italija su Jugoslavija netiktai 1920 m. susitar paios. Italija gavo praktikai vis Istros pusiasal, Zadar (vienintel miest Dalmatijos pakrantje su ital dauguma) ir kelet nedideli ir nelabai svarbi sal Adrijos jroje. Jugoslavija gavo likusi Dalmatijos dal, o Fium buvo paskelbta laisvuoju miestu . Sutartis, kaip ir daugelis kit, sudaryt tuo metu Europoje, buvo laikina. Kroatai ir slovnai, kuri emi sskaita buvo padarytas kompromisas, supyko ant serb. 1924 m. Benito Mussolini, Italijos diktatorius, uims Fium, o 1940 m. darys visk, kad Jugoslavija vl inykt i Europos emlapio. Vis dlto, kad ir kokie klausimai buvo sprendiami Versalio taikos konferen cijoje, nebuvo svarbesni u tuos, kurie susij su Vokietija. I jos atimtos visos kolonijos Afrikoje ir Ramiajame vandenyne, Epeno ir Malmedi ems atiduotos Belgijai, Elzasas ir Lotaringija grinti Pranczijai, lzvigo emse turjo bti paskelbtas plebiscitas, kurio rezultatai vliau nustat Vokietijos ir Danijos sien. I vis teritorini pertvark Vakaruose daugiausia problem kl gretimi Saro
31 30

bei Reino kratai. Pranczija norjo j abiej. Saro kratas, kaip dalin kompen sacija u vokiei sunaikintas angli ir geleies rdos kasyklas, buvo perleistas Pranczijai, bet tik 15-ai met, po kuri iose teritorijose turjo bti surengtas plebiscitas. Taiau pranczai Saro angli kasykl, kur iki I pasaulinio karo buvo ikasama 8 proc. Vokietijos angli , norjo visam laikui ir be jokio Taut S jungos kiimosi. I tikrj turtingas itekli Saro kratas buvo tik sudtin kur kas didesnio prancz troktamo paketo dalis. Tarp radikaliausi svajoni buvo netgi viso Otto von Bismarcko krinio sunaikinimas. Vokietijos suskaldymas, Bavarijos, Saksonijos ir, inoma, karingosios Prsijos atkrimas - tai kas galt igelbti Pranczij nuo vis komar ir utikrinti taik Europoje, ir toks pasi lymas buvo paskelbtas viename i Usienio reikal ministerijos dokument .
33 32

Taiau nei W . Wilsonas, nei D. Lloydas George'as n neman, kad tai ko nors vertos fantazijos. G. Clemenceau nebuvo toks radikalus, taiau iki pat pasku tins akimirkos band tikinti savo koalicijos partnerius, kad Reino kratas yra vienintelis realus Pranczijos saugumo garantas. Pastarieji r atgal, kad krus Taut Sjung joki papildom garantij nereiks. Ginai dl Reino krato pa siek tok kart, jog nedaug trko, kad pasipiktins prancz lumu 1919 m. baland, galbt nordamas juos pagsdinti, o galbt ir neblefuodamas, W . W i l sonas sak paruoti laivus, kad bet kuri akimirk galt ivykti i konferenci j o s . Pagal sunkiai pasiekt kompromis Reino kratas buvo demilitarizuotas, o Sjunginink kariniai daliniai penkiolikai met okupavo strateginius regiono takus. vertindamas tai, radikaliausias ir karingiausias i vis prancz maralas Ferdinandas Fochas pareik: Tai ne taika. Tai paliaubos dvideimiai m e t . "
35 34

Visi ie teritorij pakeitimai, iskyrus Elzas ir Lotaringij, buvo atliekami vado vaujantis vadinamuoju taut apsisprendimo principu", ir dl i praradim Vokietija neprotestavo ar bent nedar to vieai . Pavyzdiui, plebiscitais nusta tyta Vokietijos ir Danijos siena iliko nepakitusi iki pat i dien. Tuo metu Rytuose viskas buvo gerokai sudtingiau. Nubrti aikias ribas tarp naujai besikuriani valstybi, kuriose persimaiiusios vairiausios tautybs, ia buvo tiesiog nemanoma. Geriausias to pavyzdys - Lenkijos, inykusios i Eu ropos emlapio 1795 m., atgimimas. VV. Wilsonas Lenkij netgi vardijo savo programos 13-ame punkte, kuriame, kaip ir daugelyje miglot ir neapibrt jo teigini, buvo sakoma apie btinyb Lenkij atkurti neginijamai lenkikoje teritorijoje" ir utikrinti jai prijim prie jros . Bet is prijimas prie jros nie kaip negaljo pasiekti Baltijos, nekirsdamas vokik Prsijos ir Poznans (vok. Posen) provincij. Taip atsirado lenkikasis koridorius", atkirts nuo Vokietijos Ryt Prsij ir paliks Lenkijoje apie 2 milijonus vokiei . Sprendimas sunkiai paaikinamas etniniu ar geografiniu poiriu. Strateginiu atvilgiu sumanymas
38 37 36

buvo aikus. Sjungininkams reikjo, kad Lenkija bt stipri buferin valstyb, o tam jai buvo reikalingas prijimas prie jros. Taiau viskas baigsi tuo, kad Lenkija strategikai atsidr tarp Vokietijos bei Taryb Sjungos ir abi ios galin gos kaimyns jai turjo teritorini pretenzij. Paskutin akimirk D. Lloydo Georges'o iniciatyva dl didiulio vokiei de legacijos pasipiktinimo ir protest buvo padaryta keletas kompromis. Vokika sis Dancigas (dabar Gdanskas) paskelbtas laisvuoju miestu", taip pat paskelbti plebiscitai Alenteine (dabar Oltynas) ir Marienverderyje (dabar Kvidzynas), j gyventojai balsavo u pasilikim Vokietijoje, taiau tai nepakeit esms. Naujai sukurtoje Lenkijos teritorijoje vokiei liko akivaizdiai per daug ir strateginis sprendimas sukurti stipri Lenkijos valstyb prasilenk su taut apsisprendimo principu". Lenkijos isipltimo niekada nepripaino n viena Veimaro Respubli kos vyriausyb, o vokiei visuomen tai laik Lenkijos pasipelnymu Vokietijos sskaita . Kaip vliau paaikjo, dirbtinai sukurtas lenkikasis koridorius" su madaug 20 proc. etnini vokiei
40 39

tapo udelsto veikimo bomba, kuriai spro

gus prasids II pasaulinis karas, nors tai buvo ne vienintel teritorijos revizija tarp Vokietijos ir Lenkijos. Sjunginink sudaryta lenk teritorij komisija pripaino, kad Auktutinje Silezijoje lenkikai kalbantys gyventojai sudaro apie 65 proc.
41

Tai buvo labai

svarbi teritorija. Iki karo ia buvo igaunama 23 proc. Vokietijos angli, 80 proc. cinko ir 34 proc. vino . Vokietijos vyriausyb pareik, kad i emi atidavi mas Lenkijai bt iurktus taut apsisprendimo principo paeidimas: Auktuti ns Silezijos gyventojai buvo vokieiai, ekai ir vietos lenkai, kalbantys vokiku dialektu ir niekada nereik n menkiausio noro bti Lenkijos pilieiais. Auk tutin Silezija ne vien ami buvo atskirta nuo Lenkijos, o u savo isivys tym turjo bti dkinga Vokietijos pramonei ir Vokietijos sostinei. Vokietijai pagrasinus, kad praradusi tiek daug gamtos itekli alis negals vykdyti kit sutartyje numatyt savo sipareigojim, Silezijoje taip pat buvo surengti plebis citai, kurie baigsi tokiu skirtingu bals pasiskirstymu, kad Sjungininkams teko Auktutin Silezij padalyti dvi dalis: vakarin, kurioje dominavo ems kis, priskirta Vokietijai, kita, maesn, bet gerokai labiau ivystyta, atiteko Lenkijai. Pridjus dar Memelio uost, kuriuo po Pranczijos protektorato* skiu buvo leista naudotis Lietuvai, visi Vokietijos apkarpymai reik, kad ji praranda apie 13,5 proc. (skaitant Elzas ir Lotaringij) 1914 metais turt savo teritorij, apie 7 milijonus (apie 10 proc.) savo gyventoj ir apie 13 proc. savo ikikari42

* Nuo 1923 met, po Lietuvos valdios inscenizuoto sukilimo, Memelis buvo prijung tas prie Lietuvos ir pavadintas Klaipda.

nio ekonomikos pajgumo . Ir tai dar ne viskas. Tada galbt atrod nesvarbu, taiau milijonai etnini vokiei (vliau gavusi Volksdeutsche pavadinim),

43

ibarstyt po vis Europ, taps dideliu Hitlerio diplomatijos ginklu. 1919 m. iem jaunas amerikiei diplomatas Vienoje prim delegacij i Slovnijos. Jos nariai kalbjo vokikai. Visas j 60 000 gyventoj miestelis kalbjo vokikai jau 700 met. Dabar Slovnija turjo tapti Jugoslavijos dalimi. J i e baiminosi naujos valdios, baiminosi, kad atsidurs po priespauda t, kuriuos laik ne to kiais isivysiusiais. Negi JAV leis juos aneksuoti? Klausimas buvo isistas JAV prezidentui, taiau jo autoriai atsakymo taip niekada ir nesulauk . Maas ir jaudinamas pavyzdys, kaip politik sprendimai vto paprast moni likimus. Daugelis toki pavyzdi nugrimzdo umartin, iskyrus tuos, kurie turjo lid nus padarinius ne tik paprastiems monms, bet ir tiems patiems politikams. Pvz., ekoslovakijai atitekusioje Sudet teritorijoje liko apie 3 mln. etnini vo kiei ir dl j 1938 m. kils didiul kriz. Nors 1919 m. Vokietijos delegacija apie Sudet vokieius usimin vos kart - nepaisant simpatij, niekas nenorjo rizikuoti derybose dl moni, kurie niekada nebuvo Vokietijos pilieiai . Ly giai taip pat tuo metu niekam Vokietijoje nerpjo Austrijos vokiei likimas. Sudetai, beje, iki karo buvo btent Austrijos teritorija, o pati Austrija dabar virto savo buvusios galios eliu. J a i buvo paliktas tik ketvirtadalis buvusios terito rijos, tik penktadalis buvusios populiacijos . alyje siautjo badas, nedarbas ir chaosas. Reicho vokieiams, uaugusiems O. Bismarcko Vokietijoje, Austrija buvo tiesiog kaimynin usienio alis, o Austrijai, kurios pilieiu tuo metu buvo ir Hitleris, susijungti su Vokietija staiga pasidar kone vienintelis isigelbjimo ir saugumo garantas . Taiau Sjungininkai, velgdami tokio junginio grs m, atskiru sutarties punktu udraud Vokietijos ir vokikai kalbanios Austrijos susijungim. Kad tai dar vienas draudimas, neturintis nieko bendra su taut apsisprendimo principu", austrai pademonstruos 1938 m., kai u prisijungim prie Vokietijos balsuos vienbalsiai.
47 46 45 44

Kariniai apribojimai ir reparacijos

Kitas svarbus Versalio svarstomas klausimas - Vokietijos karins galios apribo jimas. J a i buvo leista turti tik 100 000 kareivi armij. Buvo udrausta karo prievol, ginkl, artilerijos, tank gamyba bei j importas. Karinio jr laivyno pajg skaiius sumaintas iki 1 5 000. Didij karo laiv skaiius sumaintas iki ei, o povandeniniai laivai ir karins oro pajgos udraustos visai. Su to kiomis labiau policij nei armij panaiomis pajgomis Vokietijai turjo bti

atimta net teorin galimyb imtis agresyvi karo veiksm. Visi tvirtinimai palei Rein buvo sugriauti, ginkl ir audmen sandliai sunaikinti. Dl vokiei laiv Sjunginink pozicijos isiskyr. Pvz., dl povandenini laiv amerikiei ir angl nuomon sutapo. iais parazitais reikia atsikratyti", sak D. Lloydas George'as, o JAV karinio laivyno sekretorius Josephus Danielsas netgi lygino juos su nuodingomis dujomis: A manau kad visi povandeniniai laivai turi bti nuskandinti, ir jokia valstyb neturt j statyti, kai bus kurta Taut Sjunga." Pranczai ir italai buvo kitos nuomons. Nra klasting ginkl, klastingi gali bti tik j panaudojimo bdai", - sak prancz laivyno ministras. Galiausiai pranczai isireikalavo 10 povandenini laiv, kiti buvo nuskandinti . Dar daugiau gin sukl diskusija, k daryti su didiaisiais vokiei karo laivais paskandinti juos ar isidalyti tarpusavyje. Britai sil pirmj variant, taiau pranczai ir italai nenorjo praleisti puikios galimybs sustiprinti savo laivynus. VV. VVilsonas man, kad bt kvaila sunaikinti gerus ir galingus laivus, taiau JAV buvo nesuinteresuotos Didiosios Britanijos laivyno stiprjimu, o btent britams bt atitekusi didel karo grobio dalis. Tarp JAV ir Didiosios Britanijos prasidjo laivyn statyb lenktyns ir kova dl hegemonijos vandenynuose, ir neaiku, kaip ginas bt baigsis, jei ne vokieiai. Suprat, kad bet kuriuo atveju savo laiv neatgaus, jie patys nuskandino savo laivyn ir taip ioje istorijoje padjo tak. Taiau ties kitais klausimais vietoj tak buvo klaustukai ir daugtakiai apie Vokietijos geranorik bendradarbiavim nebuvo n kalbos, o Sjunginink bandymai susitarti kartais primindavo pasaki, kurioje kiekvienas veim tem pia skirtingas puses. Naujai susivienijusi Vokietija 1995 m. sutiko grinti skolas, kurias gavo i kit valstybi, kad galt mokti reparacijas tarp I ir II pasaulinio karo. Visos skolos bus padengtos tik 2020 m .
49 48

X X a. pabaigoje nedaugelis tai atkreip

dmes - didiulio ir komplikuoiausio Versalio sutarties klausimo aidas ilgainiui nusilpo ir isiblak. Taiau 1919 m. Taikos konferencijoje Paryiuje joks kitas klausimas nesukl tiek daug problem, gin, nuoskaud, pykio ir atidlioji m kaip reparacijos. Btent reparacijos porai deimtmei unuodijo santykius ne tik tarp Vokietijos ir Vakar, bet ir tarp pai Sjunginink. I pirmo vilgsnio klausimas atrod paprastas: Kakas turi sumokti. Jeigu negals Vokietija, tada turs susimokti brit mokesi moktojai", - sak D. Lloydas George'as . Pavyzdi, kai pralaimtojai moka nugaltojams, istorijoje daug. Vienos kon grese Napoleono Pranczija prarado visas ukariautas teritorijas ir dar turjo sumokti 700 milijon frank u j okupacij. Pralaimjusi 1870-1871 m. kar Prsijai, Pranczija prarado Elzaso ir Lotaringijos emes ir buvo priversta mokti 5 milijard aukso frank reparacijas. Ir nereikia netgi velgti imtmeius atgal.
50

1918 m. Brest Litovsko sutartimi bolevikin Rusijos valdia perleido Vokieti jai didiules teritorijas nuo Baltijos iki Kaukazo ir sipareigojo sumokti daugiau kaip milijard rubli reparacij . Pasiraydama paliaubas Vokietija sutiko mok ti kompensacij u savo agresijos padaryt al, taiau vos tik prasidjo konkre ios diskusijos, m kilti klausimai, kuriuos nebuvo aikaus ir vieno atsakymo. Kiek Vokietija gali sumokti? Jeigu nata bus pernelyg didel, jos ekonomika gali lugti, jei per maa, Vokietija atsigauti gali greiiau nei to nori Pranczija. U k turi mokti Vokietija? U tiesiogin al ar u visus Sjunginink patirtus nuostolius? Ar galima traukti nuos tolius visus dl karo prarastus mokes ius, pensijas nalms ir invalidams? Jei taip, suma oktels dvigubai. S junginink interesai isiskyr. JAV i
K A R I N I A I D R A U D I M A I IR APRIBOJIMAI VOKIETIJAI Reino regionas demilitarizuotas. Karins pajgos sumaintos iki 100 000 kareivi. Generalinis tabas ir karo prievol udrausta. Karinink korpusas sumaintas iki 4000. Karinio laivyno personalas negali viryti 4000. Gaminti ginklus udrausta. Gaminti nuodingsias dujas ir jas saugoti udrausta. Gaminti tankus udrausta. Statyti povandeninius laivus udrausta Gaminti karinius lktuvus udrausta. Gaminti artilerij udrausta. Karinio jr laivyno pajg skaiius sumaintas iki 15 000. Leidiama turti tik 6 linijinius karo laivus, 6 kreiserius, 12 eskadrini mininink, 12 torpedini laiv (vis kategorij laiv tonaas apribotas).
51

pairos um nesavanaudik po zicij - joms paioms nieko nereikia, taiau Europos valstybs privalo gr inti per kar paimtas skolas. Didioji Britanija buvo skolinga JAV 4,7 mi lijardo doleri, Pranczija - 4 milijar dus, dar 3 milijardus - Didiajai Brita nijai. Tiek Anglija, tiek Pranczija prie tai paskolino didiules sumas Rusijai, kuri ald savo sskaitas, taip pat

Italijai ir Rumunijai, i kuri artimiau siu metu nebuvo galima tiktis jokio grinimo .
52

Europieiai, ypa nuolat

didiomis idjomis" persisunks D. Lloydas George'as, tikjosi, kad Sjunginin kai sugebs panaikinti visas tarpusavio skolas, taiau JAV greitai sugriov tokias iliuzijas. Amerika aikiai demonstravo, jog neketina sprsti Europos ekonomikos problem savo sskaita, o kadangi kas nors privalo sumokti", reparacijos tapo vienintele ieitimi Europos valstybms, kurios, gavusios kompensacijas, tikjosi imokti skolas ir sugrinti savo visuomenes normal gyvenimo ritm. Liko du dideli klausimai - u k ir kiek? Nuo pirmojo priklaus, kokiomis proporcijomis

atiteks karo grobis", ties antruoju pozicijos taip isiskyr, kad Sjungininkai nu sprend sudaryti komisij, kuri turjo vardyti sum per 2 metus, taigi vokiei delegacijai teko pasirayti tui ek. Jie aidia su milijardais tarsi vaikai su

medinmis kaladlmis, - ra vienas urnalistas. - Kad ir kas bus nusprsta, vokieiai niekada negals sumokti toki milinik s u m . " pranczai 44, amerikieiai 4,4 milijardo svar sterling . Dabar, inoma, lengva sakyti, kad, uuot rpinsi, kaip nubausti Vokietij, Sjungininkai turjo susitelkti Europos ekonomikos atgaivinim. Taiau kaip buvo galima atleisti ir pamirti karo katastrof, kuri taip sukrt Europos gyven tojus? To meto vieoji nuomon nedav politikams jokios veiksm laisvs. Kad ir kokie ciniki buvo politik skaiiavimai, dar labiau jie baiminosi, kad paskelb tos galutins sumos j rinkjams nepasirodyt pernelyg menkos . Pranczija patyr daugiausia tiesiogini nuostoli, nes karas vyko jos teri torijoje. M a n o vargje Pranczijoje yra imtai kaim, kuriuos iki iol niekas negro. Praau suprasti: tai dykuma, tai tutuma, tai mirtis", - ra ilaisvin tj Pranczijos region ministras . Amerikiei ekspertai, ko gero, isamiau siai ianalizav nuniokotas Belgijos ir Pranczijos teritorijas, padar ivad, kad prireiks maiausiai dvej met nenutrkstamo finansavimo, kad jos bt atsta tytos . Britai savo ruotu apkaltino savo partneres, jog ios taip ipuia savo nuostolius, kad gaut daugiau nei turjo iki karo. Iskaiiavimas paprastas kuo daugiau gaus Pranczija, tuo maiau Anglija. JAV prezidentas W . VVilsonas tvirtai pareik, kad turi bti atlyginta u nuostolius, kuriuos atne neteisti karo veiksmai, bet kompensacij negalima reikalauti u patirtas karo ilaidas. I tikrj Vokietija pasira kapituliacij pasikliaudama 14 punkt" programa ir suvokdama, jog privals sumokti u suniokotas Belgijos ir Pranczijos teritori jas, taiau ji neman, kad turt mokti u Sjunginink ilaidas, pvz., maistui ar savo kareivi ginklams . Pagal princip lito dalis reparacij turjo atitekti Pranczijai, taiau Britanija, suprasdama, kad gali likti tik su kompensacijomis u paskandintus laivus, msi spaudimo. D. Lloydas George'as netgi pagrasino negalsis pasirayti sutarties, jei kai kurie Britanijos nuostoliai nebus traukti prie atlygintinj .
59 58 57 56 55 54 53

Britai reikalavo 24,

Tada, spaudiant JAV, buvo priimtas kompromisas - nu

sprsta, jog Vokietija turi sumokti u al, padaryt civiliams. Bsimasis JAV valstybs sekretorius Johnas Fosteris Dullesas pasil formuluot, pagal kuri Vokietija turi prisiimti moralin ir teorin atsakomyb u sukelt kar ir drauge sipareigoti mokti ne u visk, o tik u al, padaryt civiliams . Taip atsira do 231-as punktas, gavs karo kalts" pavadinim. Net dabar, kai daugelis i vis 440-ies punkt jau pamirti, 231-asis lieka Versalio sutarties simboliu. Tarsi rodymas, kad is kertingumo persmelktas dokumentas buvo trumparegikas ir nuodingas. Btent is punktas sukl didiausi nusivylim Vokietijoje, nors ironika, jog jis atsirado tik todl, kad reikjo pagrindo, pagal kur Vokietija turi sipareigoti mokti, nes kitas - 232-as punktas skelb, jog Vokietija negali
60

apmokti visko, todl yra pareigojama atlyginti tik tam tikrus nuostolius, i skyrus imokas Belgijai, nes upuldama j Vokietija paeid neutralum . Vis dlto is kompromisas reik, kad suma spdingai dvigubja, o W . VVilsonas visiems savo ekspertams, bandantiems rodyti, kad sprendimas absurdikas ir nelogikas, atov: Logika! Logika! Nusispjaut man t logik!"
62 61

Matydama,

jog is kompromisas padidins brit dal, kad ir kiek Vokietija mokt, Pranczija pakeit taktik ir m rodinti, jog turi bti atlyginta tik u tiesioginius nuosto lius: sugriautus miestus ir kaimus, angli kasyklas, suardytus geleinkelius. Tokiu atveju Pranczijai bt atitek apie 70 p r o c , Britanijai apie 20 p r o c , Belgijai, Italijai ar Serbijai - kas liko. Po intensyvi deryb, utrukusi iki 1920 m., britai gavo 28 p r o c , pranczai - 52 p r o c , likusios alys - 20 proc. reparacij dalies . Taiau tai buvo tik proporcij pasidalijimas, o nustatyti konkrei sum buvo dar sudtingiau. Niekaip negaldami rasti visiems priimtino sprendimo, Sjun gininkai atidjo klausim, kol bus isiaikinta, kiek Vokietija gali mokti. Pati Vokietija nerod jokio noro prisidti prie problemos sprendimo. Uuot pam ginusi apskaiiuoti savo galimybes ir kovojusi dl visiems tinkamo sprendimo, ji net nesisteng stabilizuoti ekonomikos alies viduje, puikiai suprasdama, kad vos tik reikalai pagers, jai teks pradti mokti reparacijas . Vokietija pasisten g padaryti visk, kad sugriaut savo valiut ir parodyt, jog apskritai yra nepa jgi mokti reparacij . Vis dlto, nors vokiei delegatai protestavo, kad reikia pasirayti tui ek", laikas ijo naud btent Vokietijai. Reikt atkreipti dmes, kad Pranczija nusileido labiausiai ir sumaino reikalaujam sum nuo 44 milijard iki 8 milijard svar sterling. Britai atsisak nusileisti iki maesns nei 9,4 milijardo svar sterling sumos ir ne be pagrindo tar, kad pranczai susitar su amerikieiais nordami britus paversti reikalaujaniais daugiausia, taiau kuo ilgiau vyko diskusijos, tuo labiau majo milijard skaiiai. Vienas amerikiei ekspertas ra, kad sumos paskelbimo atidjimas igelbs Didij Britanij ir Pranczij nuo problem, kurios gali kilti paskelbus j ali visuome nms. Abu premjerai baiminosi, kad mons, suinoj tikruosius faktus, nuvers j vyriausybes" . Jis buvo teisus. Kai 1921 m. komisija pagaliau paskelb ga lutin 132 milijard aukso marki s u m
67 66 65 64 63

(madaug 6,5 mlrd. svar sterling,

arba 34 mlrd. JAV doleri), emocijos, susijusios su Vokietija, ypa Didiojoje Britanijoje, jau buvo atslgusios. Vis dlto net ir i daug kart mainta ir derinta suma atrod astronomin. vertinus infliacij, 2007 m. i suma bt virijusi 400 milijard doleri . Mokti Vokietija turjo iki 1984 m. Nieko nuostabaus, kad, igird skaiius, vokiei delegatai pareik, jog Vokietijos mones norima paversti aminais vergais . Ir tai buvo ne tik j nuomon. Talentingas ir taigus brit ekonomistas Maynardas Keynesas, atvyks Paryi kaip vyriausiasis ido
69 68

patarjas, protestuodamas prie ten priimtus sprendimus paliko Taikos konfe rencij. Ikart po to, kai Vokietija pasira sutart, jis ileido knyg Ekonominiai Taikos sutarties padariniai", labai prisidjusi prie daugeliui iki pat i dien pastamo paveikslo. J a m e atsakomyb u visus tragikus padarinius atitenka 1919 m. taikdariams: kertingajam C. Clemenceau, silpnadvasiui ir nerytin gajam D. Lloydui George'ui bei beviltikajam, palusiam W . VVilsonui, kuris leidosi apmulkinamas. Sutartyje nra jokio Europos ekonomikos atkrimo ga ranto - nieko, kas Centrines valstybes padaryt geromis kaimynmis, nieko, kas stabilizuot naujas Europos valstybes, nieko, kas pataisyt Rusij; nieko, kas pagerint ekonomin solidarum tarp pai Sjunginink; Paryiuje nepasiekta jokio susitarimo, kuris pataisyt palijusi Pranczijos ir Italijos ekonomik ar bent sujungt Senojo ir Naujojo Pasaulio sistemas. Akivaizdu, kad pagrindin problema - badaujanti ir susiskaldiusi Europa, buvo nesuderinama su Ketverto interesais. Ekonomikos lygmeniu reparacijos buvo pagrindinis sprendimas. Jis, o ne ekonomin ateitis valstybi, kuri likimas buvo j rankose, apsvarstytas i vis pusi", - ra M . Keynesas . Pasak jo, karas pradjo, o Versalio sutartis ubaig Europos ekonomikos grit. Anot jo, buvo braiomos naujos sienos, kai reikjo kurti laisvosios prekybos zonas, buvo ginijamasi dl tarpusavio skol, kai reikjo jas panaikinti. AA. Keynesas dar konferencijoje sak, kad Vokietija gali sumokti daugiausia 2 milijardus svar sterling (10 mlrd. JAV doleri). Bet kokia didesn suma, jo manymu, gali sukelti ne tik nusivylim, bet ir revoliucij su pavojingais padariniais visai E u r o p a i " . 1919 m. prie Kaldas pasirodiusi M . Keyneso knyga netrukus tapo bestseleriu. J i buvo iversta vienuolika kalb, o tiraas greit virijo 100 000 egzempliori. Knyga tapo populiari ne tik Vokietijoje, bet ir JAV bei Didiojoje Britanijoje. Joje isakytomis mintimis m remtis net po litikai. Pvz.: vienas brit kabineto ministras 1924 m. pareik, kad i geleies ir kraujo sutartis idav visus principus, dl kuri ms kareiviai kovojo" . Kai naciai vykd revoliucij" ne su pavojingais", o su katastrofikais padariniais, M . Keynesas tapo tarsi pranau. J o nuomons pertvarkant Europ po II pasau linio karo buvo klausomasi kur kas atidiau. iuolaikiniai ekonomistai ir istorikai vis daniau prieina ivad, kad reparaci jos negaljo paversti Vokietijos treiare Azijos alimi", kaip buvo tikima tada. Dar per II pasaulin kar smojingas pranczas Etienne'as Mantoux ra, kad Hitleris pats pademonstravo, jog Vokietija galjo nenuskursdama mokti repa racijas, jeigu tik bt to norjusi . Tai jis pagrind milinikomis sumomis, kuri naci reimas isireikalavo i okupuotos Pranczijos. Paskutiniais skaiiavimais, 1918-1932 m. Vokietija sumokjo apie 22 milijardus marki (1,1 mlrd. svar
73 72 71 70

sterling, arba 4,5 mlrd. JAV doleri), tai yra netgi maiau nei Pranczija su daug silpnesne ekonomika sumokjo Vokietijai po pralaimto karo 1870-1871 m .
74

Vis dlto klausimas, ar galjo Vokietija mokti nustatytas reparacij sumas, yra labiau akademinio pobdio ir dabar atsakymai j nebeturi jokios reikms. O tada blog emocij banga paskandino bet koki ekonomin logik. Treiajame deimtmetyje tarp pai Sjunginink ir Vokietijos vyko daug susitikim ir konferencij. 1923 m. pranczai, nordami usitikrinti reparacij mokjimus, netgi um Rr. Tada prasidjo amerikiei inicijuoti kompromi sai. Ir kiekvien kart derybas lyddavo kivirai, reikalavimai, isisukinjimai. Prie Didij ekonomikos depresij reparacij mokjimas buvo sustabdytas, o 1932 m. Lozanos konferencijoje j i viso buvo atsisakyta. Trylika met tar pusavio tarinjim, nuoskaud, pykio, pagieos, tarptautinio prieikumo,

o galiausiai pranczai pasijuto apgauti, vokieiai - apvogti. Pranczija padar daugyb nuolaid, taiau su kiekviena j Vokietija buvo tik dar labiau sieidusi ir prieikesn, kol galiausiai Pranczija liko su moraliniu priekaitu, kad i viso reikalavo reparacij. Jos tapo simboliu, kuris geriau negu kas nors kitas ties keli II pasaulin kar . Tai stipriai pablogino Pranczijos ir Didiosios Britanijos santykius. kis isunkti apelsin" buvo britikas, ne pranczikas. Taiau Anglijos politikai ir visuomen palaik prancz entuziazm reparacij klausimu tik kol atslgo I pa saulinio karo emocijos. Tada kursas pasikeit. Anglijos eksportui reikjo atsigau nanios Vokietijos, o ne prancz engiamos pralaimtojos, kuri, praradusi karin laivyn, Britanijai nekl jokios grsms. Pranczijos interesas kiek manoma la biau stabdyti Vokietijos ekonomikos atsigavim staiga pasidar prieingas tam, ko reikjo Britanijai. Pranczijos teiginiai, kad vis sutari turi bti garbingai laikomasi, tapo tarsi jos kertingumo rodymu. Netrukus paaikjo, kad dviem kaimynms nepavyksta susitarti taip rpimais Pranczijai savitarpio pagalbos ir saugumo klausimais, ir kuo toliau, tuo labiau partners tolo viena nuo kitos. Taiau katastrofikiausiai reparacij efektas, be abejo, paveik pai Vokietij. Suprantama, nusivylimas buvo neivengiamas. Vokietija pralaimjo kar, pra rado daug teritorij, buvo nuginkluota ir priversta prisiimti iimtin kalt. Apie visus iuos praradimus buvo daug kalbama, diskutuojama, taiau i vis vokie i nuoskaud reparacijas iskiria vienas svarbus aspektas - jos tiesiogiai smog kiekvienam vokieiui ir visai aliai, bent jie taip man. Vis, pradedant politikais, baigiant paprastais darbininkais, nuomon iuo klausimu buvo vieninga - repa racijos griauna j valstyb, griauna j gyvenimus. Ginas, ar tikrai buvo taip, ne turi jokios prasms. Svarbiausia, kad vokieiai buvo sitikin, jog reparacijos juos persekioja kiekviename ingsnyje: dl verslinink problem, dl maos moky75

tojo algos, dl auganio nedarbo, dl vjsko kaltos reparacijos. Didioji 1923 m. infliacija? - kaltos reparacijos. 1929 m. Didioji depresija? - kaltos reparacijos. Visuotiniu ir nepalauiamu sitikinimu, jos tapo vis Vokietijos ekonomikos bd prieastimi, ir tuo tikjo ne tik paprasti mons, bet ir ikiliausi Vokietijos eko nomistai ir politikai . Reparacijos mus atveda prie svarbiausio Versalio sutarties padarinio - reakcijos Vokietijoje.
76

Reakcija Vokietijoje
Kai 1919 m. gegus 4 d. buvo paruotas galutinis sutarties su Vokietija vari antas, toli grau ne visi juo buvo patenkinti. Prancz maralas Ferdinandas Fochas dienraiui New York Times pareik: Atminkite, kit kart vokieiai ne pakartos klaidos. J i e siver per iaurs Pranczij ir uims Kanalo (Lamano) uostus, kurie taps baze kitoms operacijoms prie Anglij."
77

Ko gero, savo lai

mei, F. Fochas bus jau mirs, kai prajus dvideimiai met Hitleris pasielgs b tent taip, kaip maralas prognozavo. Taiau tada Sjungininkai labiau nerimavo, kaip sureaguos Vokietija. Vokiei delegacijos vadovo, alies usienio reikal ministro Ulricho von Brockdorffo-Rantzau reakcija gavus sutarties slygas tilpo du sakinius: Nereikjo tokio storo tomo. J i e visk galjo pasakyti kur kas pa prasiau ir vienu punktu - L'Allemagne renonce a son existence *.
78

oko reakcija akimirksniu pasklido po vis Vokietij. Kodl Vokietija pra randa 13 proc. savo teritorij, 10 proc. savo gyventoj? Ar tikrai Vokietija pra laimjo kar? Kodl ji viena turi nusiginkluoti? Kodl Vokietija turi prisiimti iskirtin atsakomyb u kar? Daugelis vokiei 1914 m. karin mobilizacij laik btinja gintimi nuo barbar slav grsms, kilusios Rytuose . Vokieti jos kancleris Philippas Scheidemannas pareik, kad ranka, pasiraiusi po tokiu dokumentu, turt nuditi" . Kur dingo W . Wilsono paadai? A jums paro dysiu atviros diplomatijos pavyzd, sak vienam amerikiei urnalistui Vokie tijos gynybos ministras Gustavas Noske: Js, amerikieiai, nedinkits savo Amerik ir usikaskite su savo W i l s o n u ! "
81 80 79

JAV prezidentas su savo idealizmu

persmelktomis idjomis i gelbjimosi iaudo per vien nakt staiga tapo nekeniamiausiu politiku. Kai 1924 m. W . Wilsonas mir, Vokietijos ambasada JAV vienintel nenuleido v l i a v . Viltis, - ra vienas amerikiei apvalgi ninkas 1919 m. baland, - buvo vienintelis dalykas, kur vokieiai turjo... viltis, kad amerikieiai k nors padarys, viltis, kad galutins slygos bus ne tokios
82

* Vokietija atsisako savo egzistencijos

(pranc).

grietos, kaip numatyta paliaub dokumente... J i e buvo didesni optimistai nei patys s u v o k . "
83

Btent dl io nepagrsto optimizmo ir realybs sulugdyta

viltis akimirksniu virto visuotine desperacija ir nusivylimu. Vokiei delegacija, dar nesuvokdama savo padties, band ginyti kai kuriuos sutarties punktus ir teikti savo pasilymus. Jos vertinimu, sutartis buvo nei teisinga, nei garbinga, kaip Sjungininkai buvo adj. Teritorijose, kurias i Vokietijos norima atimti, paeidiamas taut apsisprendimo principas", o reparacijos pasmerkia Vokie tijos mones aminai vergystei" , U. Brockdorffas-Rantzau drsiai pareik, kad Vokietija niekada nepripains savo iskirtins kalts dl karo: Toks pripainimas bt melas mano lpose". - sak j i s . Taiau niekas vokiei nuomons net ne ketino klausytis. Jiems buvo pateiktas ultimatumas pasirayti sutart toki, kokia ji yra, arba Sjungininkai imsis atitinkam ingsni". Jeigu Vokietija atsisakys pasirayti, - sak G. Clemenceau, - a pasisakau u galing karo smg, kuris privers j tai padaryti." W . VVilsonas ir D. Loydas George'as sutiko nedvejoda mi. Britai m ruoti blokados atnaujinim, o F. Fochas - 42 divizijas galimam siverimui Vokietij . U. Brockdorffas-Rantzau man, kad Sjungininkai ble fuoja, ir toliau band laikytis savo taktikos: Sutarties slygos yra nepakeliamos, ir Vokietija negali jos pasirayti isaugodama savo, kaip tautos, g a r b . "
87 86 85 84

Karin

vadovyb buvo tos paios nuomons: Nra joki vili, kad mes atsilaikytume prie Sjungininkus, - sak feldmaralas Paulas von Hindenburgas, - bet kaip kareiviui man geriau garbingas pralaimjimas nei gdinga taika."
88

Matydama

alyje kilusi pasipiktinimo audr ir protesto mitingus, Vokietijos vyriausyb at sistatydino, o U. Brockdorffas-Rantzau pasitrauk ir i delegacijos vadovo posto, ir i politikos. Nedaug trko, kad alis bt likusi ir be prezidento - F. Ebert vis dlto pavyko kalbti likti. Likus dienai iki ultimatumo nustatytos galutins pasiraymo datos, paskubomis sudaryta vyriausyb nutar pasirayti sutart, i skyrus karo kalts punkt" ir sipareigojim iduoti karo sukljus". Atsakymas i Paryiaus buvo lakonikas - Vokietija privalo pasirayti sutart nieko nekeisdama ir iki ultimatume numatyto laiko . Galiausiai paskutin akimirk Vokietija pasidav. Protestuodama, bet neturdama galimybs pasielgti kitaip. 1919 m. birelio 28 d. - Vokietijos sutarties su Sjungininkais pasiraymo diena - tapo vente Paryiuje. Ikilmingos ceremonijos vieta, kuri bilietas tapo didiausiu deficitu, buvo pasirinkta neatsitiktinai. Toje paioje Veidrodi galerijoje, kurioje 1871 m. eminaniomis slygomis savo pralaimjim Prsijai turjo pripainti Pranczija. Tkstaniai smalsuoli utvind kelius ir gatves, valstybi atstovai, diplomatai, karininkai, urnalistai ir iaip laimingieji ukimo vis Veidrodi galerij, kad pamatyt istorin akimirk. Pirm kart pasaulio istorijoje ceremonija buvo filmuojama.
89

Paprastas ir formalus dalykas - sutarties pasiraymas - virto vente, kaip vardijo prancz ambasadorius Londone Paulas Cambonas, verta paties

Liudviko X I V " . Jiems trksta tik muzikos ir baleto okj, kurios padavint raiklius... Liudvikas XIV mgo balet, bet sutartis pasiraindavo darbo kabi nete. Demokratija yra teatraiikesn nei didysis karalius", - sak j i s . Tai labai panau romn triumf su karo veimais, velkaniais paskui save nuudytus prieus", - netiesiogiai jam antrino W . Wilsono patarjas Edwardas H o u s e ' a s . vents Paryiuje kontrastas buvo gedulas Vokietijoje. Visoje alyje vliavos buvo nuleistos iki puss, o per miestus nuvilnijo masini protesto miting ban ga. moni nusivylimu geriausiai pasinaudojo nacionalistai: jie apkaltino val danij koalicij tvyns idavyste, nors prie tai buvo dav od neabejoti patriotizmu t, kurie beviltikoje padtyje prim vienintel manom spren dim. 1921 m. du buv armijos karininkai nuud Matthias Erzberger - po litik, Kompjens mike pasiraius paliaub sutart. is mogus, - ra popu liariausias nacionalist laikratis, - pagaliau sulauk bausms, vertos idaviko." udikai pabgo Vengrij, taiau Hitleriui atjus valdi gro Vokietij kaip d i d v y r i a i * . Beviltika Vokietijos padtis 1919 m. greitai isitryn i atminties, vis labiau plito sitikinimas, kad Vokietija galjo pasiprieinti eminanios su tarties slygoms, jei ne silpnavaliai politikai. Sutartis, kaip buvo dainuojama vienoje populiarioje dainoje, vokieiams buvo nieko vertas popiergalis" . 1921 m. prancz diplomatai raportavo, jog Vokietijos spaudoje vyksta nir tinga kampanija, kurios tikslas - panaikinti teisin Versalio sutarties pagrind Vokietijos karo suklimo kalt . Vokietijos usienio reikal ministerija netgi steig special padalin, kad jis galt analizuoti ir kritikuoti punkt. Tuo metu Bavarijos aludse vis daugiau moni susirinkdavo paklausyti jauno vyru ko, vardu Hitleris, postringavim apie tai, kad Versalio gda turi bti ir vien dien bus nuplauta" . Naujoji Veimaro Respublika pradjo savo egzistencij su sunkia nata, ir nacionalsocialistai sugebjo pasinaudoti vokiei pasipikti nimu ir nusivylimu, taiau vieoji nuomon Versalio sutarties nenaudai greitai keitsi ne tik Vokietijoje. Per artimiausi deimtmet m rastis vis daugiau knyg ir prisiminim apie tai, kad iaurioje I pasaulinio karo apkas msma lje kareiviai abiejose pusse kentjo vienodai. Pvz.: vokiei raytojo Ericho Maria Remarque'o knygos Vakar fronte nieko naujo" (1929 m.) anglikas vertimas vien tik per pirmuosius metus buvo parduotas 250 000 tirau . Pa vieinti slaptieji priekario dokumentai pradjo griauti iki tol nediskutuotin prezumpcij, kad dl kilusio karo kalta tik Vokietija. Kaltj sraas vis labiau
96 95 94 93 92 91 90

* M. Erzbergerio udikai buvo nubausti po II pasaulinio karo.

ilgjo: nustoj egzistuoti Rusijos, Austrijos-Vengrijos imperiniai reimai, ginkl gamintojai ar kapitalizmas apskritai . Paioje Vokietijoje nacionalistams nereikjo jokios rinkimins programos.
97

Uteko tik kartoti tuos paius klausimus: kodl milijonai vokiei atsidr po svetimtaui jungu ekoslovakijos Sudetuose ar Lenkijos Dancige? Kodl, paei diant taut apsisprendimo princip, Vokietijai neleidiama susijungti su Aus-

Reakcija Vokietijoje. Protesto prie Taikos sutart mitingas Berlyne

Underwood & nderwood/CORBIS/Scanpix

trija? Reparacijos virto ne klausimu, o atsakymu visas problemas. Dl aukt kain, dl ma atlyginim, mokesi, nedarbo, infliacijos - dl vis alies eko nomikos problem buvo kaltos jos - reparacijos. Versalio diktatas", arba ver gika sutartis", kaip j buvo mgstama vadinti Vokietijoje , tapo vis sunkum ir blogybi prieastimi. Pats jos sudarymo principas, kai Sjungininkai, laikydami save nugaltojais, sprend karo kalts ir bausms klausimus, vokieiams buvo nepriimtinas, ne garbingas ir eminantis. Vokiei spaudoje pasirod karikatr, vaizduojani iprievartaut vokietait ir Vokietijai mirties nuosprend skelbianius keturis tamsiai apsirengusius vyrus. Vokietijos visuomen buvo sitikinusi, kad kertas nugaljo blaiv prot ir i j valstybs buvo atimta per daug, pareikalauta dau giau nei ji gali duoti. Kaina, kuri teko pasauliui sumokti u sukelt ne98

pasitenkinim, daniausiai yra vadinaijia pagrindiniu ir katastrofiku Versalio sprendim padariniu. Bet ar tikrai viskas taip paprasta? Hitleris, pasinaudojs vokiei nusivylimu, ateina valdi ir kerto u paeminim vedamas sukelia nauj pasaulin kar? Tokia formul yra taip supaprastinta, kad nordami ja patikti turtume ubraukti visus dvideimt met, skirianius didiausius X X a.

Diplomat minia Versalio Veidrodi salje, pasiraant taikos sutart

Bettmann/CORBIS/Scanpix

karus. Kad ir kaip sumaniai visus kozirius inaudojo nacionalsocialistai, kad ir kaip garsiai jie rk, daugiau nei deimtmet po Versalio sutarties jie buvo tik nedidel mauma. Pokario Vokietijoje kis Daugiau jokio karo" buvo daug populiaresnis nei Vergikai sutariai - n e ! " . Pavyzdiui, nacionalistai, paband surengti referendum prie Youngo plan, kad bt utikrinti reparacij mok jimai, patyr visik fiasko". Kai Hitleris atjo valdi, jis pakeit daug k taiau ne Vokietijos usienio politik. Demontuoti, anuliuoti arba bent pakore guoti Versalio sutart buvo vis vokiei politik, dirbani ryi su usieniu sri tyje, svarbiausias noras ir tikslas . Laisvos, nesusaistytos jokiais tarptautiniais apribojimais, neslegiamos joki finansini pareigojim Vokietijos norjo visi vokieiai. Politins pairos ia niekuo dtos. Taiau nra joki abejoni, kad bendra nuoskauda ir paeminimas suteik Hitleriui prog, kuria jis pasinaudojo ar bent jau usikabino u atsiradusios galimybs. Vis dlto apmaudiausia buvo
100

tai, kad Versalio sutartis ne tik sukl bendros vokiei nuoskaudos fenomen, bet ir nepasiek joki Sjunginink tiksl - ekonomikos stabilumo, pasaulio taut draugikumo ir svarbiausia - saugumo ir taikos. Paaikjo, kad ger keti nim ir dideli vili kupini sprendimai netiko n vienai pusei. Vokietija jautsi nepelnytai nuskriausta, o nugaltojai negavo to, ko tikjosi.

Tikrasis Naujosios Europos" paveikslas

Kuo daugiau istorikai gilinasi Vokietijos padt po Versalio sutarties, tuo labiau M . Keyneso nupietas lugdomos ir be reikalo eminamos Vokietijos paveiks las panaja kreiv veidrodi karalyst. Taip, Vokietija prarado daug savo teritorij, bet juk i karo nugaltoj tradicija nebuvo jokia naujiena ir netiktu mas. Jeigu Vokietija kar bt laimjusi, Belgija, Liuksemburgas, didioji dalis Olandijos ir iaurs Pranczija bt integruotos naujosios imperijos sudt
101

Rytuose vokiei ketinimus aikiai demonstruoja Brest Litovsko sutartis ir, i noma, joks taut apsisprendimo principas ia nebt taikomas. Ryt Prsijos atskyrimas ir Lenkijos pasipelnymas Vokietijos sskaita" buvo vienas i didiau si pasipiktinimo objekt, bet juk Prsija kone visada btent taip ir karp kai myn teritorijas. Teritorijos dalijimas niekada neatrodo natralus, taiau tarp kaimyn problemos kyla tik tada, kai jie nusiteik agresyviai. Pavyzdiui, Kana da skiria Aliask nuo kit JAV valstij - kada ios valstybs pykosi dl tranzito teisi? Taiau vokieiai niekada nesusitaik su lenkikojo koridoriaus" dariniu. J o niekada nepripaino politikai, o bendras vokiei prieikumas lenkams ir lenk arogantikumas vokiei atvilgiu tarpukariu tik sunkino padt. ino ma, tuometinje Europoje nubrti tikslias ir visiems tinkamas nauj sien ribas buvo nemanoma, taiau vokieiai gedjo ne tik sava kalba nekani praras t region. Netgi isilavins bankininkas Hjalmaras Schachtas buvo nuoirdiai sitikins, kad kolonij praradimas buvo viena i Vokietijos ekonomikos nuos mukio prieasi - io poirio jis nepakeit net po II pasaulinio karo, nors po jo praradusi gerokai daugiau teritorij valstyb suklestjo kaip n i e k a d a
102

. Ar

kolonijos nea naud, ar yra nata, nra taip svarbu, kaip vilgsnis tarpukario Europos emlap, atmetus visas emocijas. Pirmiausia, Vokietija iliko didiausia valstyb Senajame emyne vakarus nuo Taryb Sjungos. Sienos gali bti dis kutuotinos, bet svarbiausias veiksnys buvo tas, kad aplink Vokietij neliko joki stipresni prie ir galimybi aljansams, o jos strategin padtis buvo kur kas geresn nei 1914 m .
1 0 3

Nekeniamas Versalio kdikis" - Lenkija tapo barjeru

prie Rusij. Vietoj galingos Austrijos-Vengrijos alia atsirado maesns, silpns-

ns ir tarpusavyje nesutarianios valstybs, o vakaruose, nepaisant vis savo pastang, Pranczija liko viena. Nustekentoje karo Pranczijoje buvo apie 40 milijon gyventoj, Vokietijoje is skaiius artjo prie 70 m i l i j o n
104

- statistika,

kuri nuolat kartojo maralas R Fochas, nordamas atkreipti dmes nesaugi savo alies padt. Taiau jo raginimai paaboti Vokietijos potencial nebuvo igirsti ne tik Sjunginink, bet ir paties G. Clemenceau, F. Fochas niekada jam neatleido: Vilhelmas II pralaimjo kar, Clemenceau pralaimjo t a i k "
105

sak maralas ir protestuodamas net nepasirod ikilmingoje Versalio ceremo nijoje. Visi jo didiausi nuogstavimai pasitvirtino. JAV ir Didiosios Britanijos paadai suteikti saugumo ir savitarpio pagalbos garantijas isisklaid vjyje, kai JAV senatas neratifikavo Versalio sutarties. Be amerikiei britai nerod jokio noro susisaistyti sipareigojimais, juo labiau kad j prioritetu netrukus tapo im perijos reikalai . Amerika su ambicingais laivyno planais ksinosi Britanijos viepatavim vandenynuose, o armijai teko gesinti nepriklausomybs gaisrus Airijoje, Egipte, Indijoje . Bandydama nors kiek isaugoti balans, Pranczija buvo priversta sudaryti karines sjungas su Lenkija ir ekoslovakija. Prie 40 milijon prancz pridjus 30 milijon lenk ir 12 milijon ek. kiekybin persvara krypo ne Vokietijos naudai, taiau tai tik teoriniai skaiiavimai. I tikrj visa prancz diplomatija tarpukariu visada rmsi klausimu - kaip mums gali padti Ryt sjungininkai, ir niekada - kaip mes galtume padti j i e m s
108 107 106

Pranczijos karin strategija ir jos diplomatin politika po karo greitai nu ygiavo skirtingas puses. Strategija buvo iskirtinai gynybin (ypa po spren dimo statyti Maginot tvirtinim linij), o diplomatija tarsi band sutelkti visas manomas jgas prie galim Vokietijos agresij. Pranczija adjo atakuoti Vokietij, jei i pult Lenkij ar ekoslovakij, taiau tik su slyga, jei j pa laikys britai. Didioji Britanija savo ruotu sil karin pagalb tik tuo atveju, jei Pranczija bt upulta, o ne atvirkiai . I ios aklaviets niekas taip ir nerado ieities. Kita saugumo viltis - Taut Sjunga - be JAV mandato ir be Rusijos pasirod neveiksni. Tiesa, ekonomikos lygmenyje ji atliko ger darb. 1922 m. tarptau tin finansin parama igelbjo nuo bankroto Austrij, paskui Vengrij. Taiau kilus karinms krizms, kurias sprsti ir buvo pagrindinis Sjungos udavinys, jos neveiksnumas buvo labiau nei akivaizdus. Kai 1923 m. Italija um Graiki jos Kerkyros sal, kerydama u Italijos pareigno nuudym Albanijoje, Taut Sjunga ne tik nenubaud B. Mussolini, bet ir leido jam isireikalauti i Graiki jos kompensacij, nors jos kalt nebuvo rodyta . 1931 m. Japonija siver Kinij, ir kol Sjunga svarst, kaip reaguoti, 1933 m. okupavo vis Mandirij.
110 109

Galiausiai Japonija nebuvo pasmerkta kaip agresor, tik ibarta, kad neinau dojo vis taiki priemoni". Konfliktas baigsi tuo, kad Kinija dl taikos pati atsisak prarastos teritorijos, o Japonija istojo i Taut Sjungos . Vis dlto viena i didiausi Sjunginink problem - kad jie nesugebjo priversti Vokietijos vykdyti sipareigojim. Reparacij sumos nuolat buvo mai namos, dengiamos amerikiei paskolomis, o galiausiai panaikintos. Okupaci ns pajgos Reino region paliko 1930 m., t. y. penkeriais metais anksiau nei numatyta, o tarptautin nusiginklavimo kontrols komisija pasitrauk 1927 m. Nuolaidiauti Vokietijai imta gerokai anksiau nei prasta manyti, taiau kiekvie na nuolaida vokieiams buvo nepakankama. Paradoksalu, bet kiekvieno susitari mo vykdymas priklaus i esms nuo geros valios, o jos ties viskuo, kas susij su gdingu Versalio diktatu", nebuvo. Prakeik reparacijas, vokieiai vien po kito atmet ir visus kitus sutarties punktus: naujas valstybes, sien su Lenkija ar prie vartin nuginklavim. Pastarasis neturjo nieko bendra su Vokietijos ekonomikos padtimi*, taiau vokieiai nuginklavim laik ne tik eminaniu, bet ir pavojin gu, nes juos, pvz., gali upulti Lenkija ar Pranczija. Galingos Vokietijos armijos nuginklavimas ir buvo dar vienas Sjunginink saugiklis, kuris nesuveik. Tarpu kariu Vokietijoje atsirado tiek aviacijos klub, kad Hitleriui atjus valdi karins oro pajgos buvo sukurtos akimirksniu. Versalio sutartis ribojo karinink korpus iki 4000, taiau joje nieko nebuvo kalbama apie puskarininkius, taigi netrukus Vokietijos kariuomenje atsirado 40 000 serant ir kapral. F. Fochas buvo tei sus - savanori armija tapo tvirtu bsim karo pajg stuburu, ir perjimas nuo aukiausio lygio kokybs prie kiekybs bus sklandus ir greitas. Gamyklos, k tik gaminusios tankus, staiga susidomjo sunkiaisiais traktoriais, o Berlyno ka baretuose skland juokeliai apie darbinink, pasivogus vaik veimlio dalis ir netekus ado, kai surinkus detales ijo kulkosvaidis . Eksperimentai su tankais ar povandeniniais laivais toliau vyko neutraliose valstybse, pvz., vedijoje ar Olandijoje, kadangi ia buvo nemaai vokiei kapitalo bendrovi. Saugiausia vieta karo technologijoms pltoti netrukus tapo Taryb Sjunga, kai 1921 m. dvi valstybs suprato, jog, nepaisant ankstesni nesutarim, bendradarbiauti gali bti labai naudinga. Mainais u technologijas ir pratybas Vokietija gavo nuo ne reikaling aki paslptas teritorijas savo aviacijos ir tank eksperimentams . Niccolo Machiavelli ra, kad nugaltojas turi tik dvi galimybes - susitaikyti su savo prieu arba j sunaikinti. I pasaulinio karo nugaltojai nepadar nei
113 113 111

* Beje, Vokietijos generolai sugebjo nusiginklavim padaryti brangesn nei buvo ginklavimasis. 1919 m. ilaikyti ma armij vokiei moktojams kainavo daugiau nei 1914 m., kai armija buvo didiul ir turjo karin laivyn. (Taylor, p. 7 4 )

viena, nei kita. J i e nesutramd Vokietijos, nesugebjo jos susilpninti ir kartu j nubaud bei paemino. Problema buvo ne tai, kad Versalio sutartis buvo ne garbinga, o tai, kad tokia j laik vokieiai, skmingai tikin ir kitus, jog buvo nubausti per stipriai ir neteisingai. Priversti Vokietij pasirayti taikos sutart buvo svarbus, taiau tik pirmas ingsnis. Antras, kur kas svarbesnis - privers ti Vokietij laikytis sutarties slyg, ir jo Sjungininkams engti nepavyko. Po 1919 m. Vokietija iliko galingiausia valstyb Europos emyne, kadangi Rusija ikrito i konteksto, jos pranaumas buvo dar didesnis, o vietoj stipri kaimyni aplink idygo valstybs, kurioms, palyginti su Vokietija, tiko nyktuki statusas, iskyrus galbt tik Lenkij. Nepaisant vis praradim, jos ekonominiai ir mo gikieji itekliai gerokai lenk konkurentes . inoma, tada, 1919 m., Vokietija atsidr nuopuolyje, jos grsm atrod tolima ir hipotetin, taiau buvo tik laiko klausimas, kada ji atsigaus. Ir kai tai su beprecedeniu greiiu ir galia vyks, paaiks, kad sistema, turjusi utikrinti taik, panai liliput virveles Guliveriui. Galima atimti i Vokietijos kolonijas, iki policijos lygio sumainti ginkluot, palikti laivyn, vert maos valstybls; visa tai neturs jokios reikms. J e i ji jausis, kad 1919 m. taikos sutartyje su ja buvo pasielgta neteisingai, ras bd atsiteisti su savo ukariautojais" , - iuos odius D. Lloydas George'as pasak paioje Didiojo ketverto pradioje bandydamas ubrti savo gaires Vokietijos klausimu, taiau galiausiai atsitiko btent taip. Net prajus 80-iai met takingasis The Economist savo ventiniame tks
115 114

tantmeio numeryje ra: Didysis nusikaltimas buvo Versalio sutartis, kurios grietos slygos lm II pasaulin k a r . "
116

Ivada, ubraukianti visk, k arti

miausi dvideimtmet veik politikos lyderiai, diplomatai, kareiviai, rinkjai. Ilgainiui Versalio sprendim ir j padarini vertinimas keitsi: nuo kaltinim paruous ideali dirv pasauliniam konfliktui iki liaupsi, kad per rekordi kai trump laik buvo atliktas milinikas darbas ir kad Sjungininkai pada r visk, k galjo. Kad ir kaip dabar irtume, bandymas utikrinti taik visiems laikams" baigsi fiasko, ir prabgus 20-iai met taika sprogo tarsi muilo burbulas. Taiau Versalio sprendimai, kad ir kiek buvo padaryta klaid, neuprogramavo karo. Kai 1939 m. jis prasidjo, tai buvo rezultatas padary t ar nepadaryt ingsni ir sprendim per t dvideimtmet, o ne t, kurie buvo priimti 1919 m. Be Versalio paeminimo" sunku sivaizduoti naci at jim valdi, be Versalio nuoskaud sunku sivaizduoti kerto ygiui sutelk t Vokietijos visuomen, be Sjunginink kalts jausmo sunku sivaizduoti j nuolaidiavimo politik. inoma, Versalio diktatas" buvo tikra dovana tada nelabai inomam Adolfui Hitleriui, bet mes labai nuvertintume talenting oratori, jeigu teigtume, kad u savo atjim valdi jis turi bti dkingas

tik Paryiaus taikos konferencijai. Jeigu Veimaro demokratija bt stipresn, jeigu pasaulio nebt itikusi ekonomikos kriz, istorija galjo pasisukti kitaip. od jeigu", galima kartoti daug kart: jeigu Vokietija bt sutriukinta, jeigu JAV bt tokios galingos kaip po II pasaulinio karo ir t gali bt panaudo jusios, jeigu Didioji Britanija ir Pranczija nebt taip nusilpnintos karo, jei gu Austrija-Vengrija nebt inykusi, jeigu nacionalizmo persmelktos naujos valstybs bt sutarusios tarpusavyje, jeigu Taut Sjunga bt tapusi galinga ir vis gerbiama organizacija ir t. t. Tie jeigu" neturi jokios reikms. Gyve nimas visada kupinas galimybi, klausimas tik kas ir kaip jomis pasinaudoja. Kai 1939 m. Vokietija atsikariavo Dancig, usienio reikal ministras Joachi mas von Ribbentropas digaujaniai miniai sak: Fiureris nepadar nieko, iskyrus tai, kad itais rimtas klaidas, kuri pridar pats neimintingiausias istorijoje diktatas, primestas tautai, o i esms visai Europai. Kitaip tariant, jis itais didiausias ne kieno kito, o Vakar demokratini valstybi veikj pa darytas k l a i d a s . "
117

Tada, 1919 m. birel, apie Hitler niekas nieko neinojo.

Didiausi ir galingiausi pasaulio politikai baiginjo savo misij Paryiuje, o iki klaidos atitaisymo" Dancige buvo lik daugiau nei dvideimt met. 1919 m. Hitleris buvo vienas i milijon, taiau jo kelias vokiei irdis prasidjo nuo ki, skelbiani, kad nusikaltlikos kapituliacijos" ir Versalio sutarties gda vien dien bus nuplauta.

Hitlerio uolis valdi

Tai yra ms amiaus stebuklas, kad js atradote mane, atradote tarp daugybs milijonui Ir kad a atradau jus. Tai Vokietijos laim .
1

Adolfas Hitleris, l kalbos partijos suvaiavime 1937 m.

Kairje:

Adolfas Hitleris apie 1923 .

Bettmann/CORBIS/Scanpix

Alaus puas"
1919 metais Vokietijoje viepatavo chaosas ir suirut. Miunchene, Bavarijos sostinje, komunistai sureng perversm ir baland paskelb ia savo komunis tin vyriausyb. Gegu vyriausyb, padedama armijos likui (vok. Freikorps), i revoliucij jga numalino, bet pats jos faktas buvo tarsi rodymas, kad rau donojo maro" grsm alyje yra reali. kiai Tegyvuoja pasaulin revoliucija", smurtas ir neramumai t pavasar Bavarijoje buvo puiki dovana deiniesiems radikalams. Btent ia prasidjo nacist judjimas. Btent tada greta drio nugar" legendos atsirado dar viena propagandos skleidiama paranoja apie marksist ir yd pasaulin smoksl. Tuo metu trisdeimtmet Hitler Miuncheno revoliucija sukrt ne maiau nei nusikaltlika lapkriio kapituliacija" . Per savo gyvenim jis kol kas ne buvo padars nieko iskirtinio: nebaig mokyklos, nesugebjo stoti Vienos men akademij, negijo jokio isilavinimo ir vienintelis dalykas, kuriuo di diavosi, buvo 1-ojo laipsnio Geleinis kryius u drs kovojant I pasaulinia me kare. Dar prie tai akimirk, kai gavo 2-ojo laipsnio Gelein kryi, jis pavadino laimingiausia savo g y v e n i m e " . Armija buvo vieta, su kuria Hitleris siejo savo ateit. Taiau karjera pasisuko kitaip. Armijos agitacijos skyriaus nu sistas priirti" Vokietijos darbinink partijos susitikimo vienoje i M i u n cheno aludi, Hitleris, igirds vieno i dalyvi silym Bavarijai atsiskirti nuo Vokietijos, ir toki ugning kalb, kad prie devynis mnesius krs partij Antonas Drexleris pasil prie jos prisijungti . Hitleris nebuvo partijos kr jas, kaip vliau skelb naci propaganda, taiau per dvejus artimiausius metus jis tapo vienvaldiu jos lyderiu . Pati organizacija 1921 m. buvo pervadinta Nacionalsocialist vokiei darbinink partij - jos vokikas sutrumpinimas NSDAP virto lengviau itariamu ir visiems gerai pastamu NAZI - nacist, arba naci, partija. I esms ji niekuo nesiskyr nuo kit ekstremistini ir radikali deinij partij, kurios visos deklaravo tuos paius tikslus - atitaisyti Versalio neteisybes ir kovoti su komunistais. A stojau partij ne dl koki nors ide ologini nesmoni, o dl to, kad ji buvo revoliucin", - vliau sak Hermannas Gringas . Vienas i anksiausiai prie naci judjimo prisijungusi buvo reichsvero (Reichswehr - Vokietijos armija) kapitonas Ernstas Rhmas. Karas ir neramumai man patinka labiau nei buruazin tvarka, - teig E. Rhmas. monms reikia baims jausmo, nes jie turi ko nors bijoti."
7 6 5 4 3 2

iaurumas ir

smurtas buvo iskirtin naci savyb. 1921 m. buvo steigti smogiamieji briai (Sturmabteilung - SA), kuri mutyns su komunistais ir riaus gatvse tapo nuolatiniu reikiniu.

Vis dlto pradjusi savo egzistencij Bavari joje naci partija tada buvo vietins reikms. Ironika, kad Versalio sutarties sprendimu ves ta nauja parlamentin valdymo sistema, kuria buvo siekiama apsaugoti Vokietij nuo diktato ri ikilimo, galiausiai tapo viena i Hitlerio at jimo valdi prieasi. N vienai i daugiau nei trisdeimties politini partij Veimaro Res publikos egzistavimo laikotarpiu taip ir nepa vyko gyti daugumos ir sunkiais aliai momen tais mons alyje, neturinioje demokratijos

tradicijos, m pasigesti stiprios rankos". Kriz ir neramumai Hitleriui buvo reikalingi kaip deguonis ir ilgai laukti neteko. Vokietijos ekonomikos padtis po karo buvo sudtinga. 1921 m. maisto produktai kainavo atuonis kartus brangiau nei k tik pasibaigus karui, o kai 1921 m. baland buvo paskelbta repara cij suma, alyje prasidjo infliacija ir kainos okteljo apie 130 kart . Vyriausyb papra atidti mokjimus. Pranczija nesutiko, Vokie tija sustabd mokjimus ir tai reaguodamos 1923 m. saus Pranczijos bei Belgijos kariuo mens okupavo pramonin Rro srit. Infliaci ja staiga virto hiperinfliacija. Jos mastas buvo netiktinas. sivaizduokite, a turjau mokti 4 milijardus marki u derel, - sak Emilis Kleinas, pirm kart atjs Hitlerio miting 1920 m. - Suprantama, i suirut buvo Hitle rio judjimo naudai ir prisidjo prie jo augi mo, nes mons m kalbti, kad toliau taip gyventi nemanoma. Taip po truput vis stipr jo diskusija, kad reikalingas stiprus lyderis, nes demokratija nieko nepasiek."
9 8

Hitleris - oratorius. Jo kalbos akimirkos

Bettmann/CORBIS/Scanpix

mons prarado santaupas, alkanj eils

nusidriek po vis al. Kai 1923 m. rugsj Vokietijos vyriausyb nusprend nu sileisti ir vl mokti reparacijas, kilo-dar viena nusivylimo ir neramum banga, kuria pasinaudojusios ekstremistins partijos tik dar labiau didino chaos. Naci

sekjai, kuri tuo metu buvo jau 55 0Q0 , m reikalauti veiksm, ir Hitleris, suprasdamas, kad atsisakydamas gali prarasti savo tak, nusprend rizikuoti. Pa dedamas populiaraus I pasaulinio karo generolo Ericho Ludendorffo jis tikjosi gauti kariuomens palaikym ir vykdyti perversm. Lapkriio 8 d. SA pajgos, vadovaujamos H. Gringo, apsupo Miuncheno Brgerbrukeller alud, kurioje buvo susirink Bavarijos politiniai lyderiai. Dl

10

to is puas gavo Alaus puo" pavadinim. Taiau naciams nepavyko nuversti valdios Miunchene, jau nekalbant apie yg Berlyn. Revanistini Versalio ki ir ekonomikos suiruts buvo maa MARKES INFLIACIJA SVARO STERLING ATVILGIU 1919-192 3 M. 1919 m. gruodis - 20 marki 1920 m. gruodis - 250 marki 1921 m. gruodis - 1000 marki 1922 m. gruodis - 35 000 marki 1923 m. lapkritis - 50 milijard marki
1

revoliucijos laikas dar nebuvo atjs. Kit dien, kai madaug 2000 naci sureng yg Miuncheno centr, juos sustabd policijos viai. uvo 14 naci ir 4 poli cininkai - uteko viso labo 100 policinin k, kad revoliucija" bt numalinta . Po tokio fiasko daugelis politikos apval ginink prognozavo Hitlerio karjeros pa baig, taiau atsitiko atvirkiai. Teismo procesas buvo plaiai apraomas spaudo
11

je ir Hitleris staiga tapo inomas visoje Vokietijoje. Prog kalbti nemokamoje tri bnoje jis inaudojo. A prisiimu atsakomyb, bet nesu nusikaltlis... Nra tokio dalyko kaip valstybs idavyst, kai kovojama su 1918 m. idavikais , - kalbjo teisme Hitleris, inodamas, kad procesas isamiai apraomas spaudoje. - Ponai, ne js esate tie, kurie mums paskelbs nuosprend, js ikeltus kaltinimus vertins aminasis istorijos teismas... Js galite paskelbti, kad mes kalti, tkstanius kart, taiau deiv, vadovaujanti aminajam istorijos teismui, ypsodamasi sudauys ipulius valstybs kaltinimus ir io teismo nuosprend. Nes ji mus iteisina."
13 12

Mein Kampf - filosofas ir oratorius laimi kov dl valdios partijoje

Hitleris buvo pripaintas kaltu ir nuteistas kalti penkerius metus. Landsbergo kaljime, netoli Miuncheno, jam buvo skirta atskira kamera ir visos manomos privilegijos. Dovanos, gls, palaikymo ir pagarbos laikai pldo nesustabdoma banga. Hitleris prim 500 lankytoj, kol nusprend, kad reikia atsiriboti nuo vieumos ir pamstyti, kaip veikti toliau . Landsbergas, - vliau savo ministrui be portfelio Hansui Frankui sak Hitleris, - buvo mano universitetas, u kur su14

mokjo valstyb." ia jis ne tik daug skait, bet ir para pusiau autobiografi n, pusiau ideologin knyg Mein Kampf (Mano kova). Joje Hitleris suformulavo savo pasaulir, persmelkt kone maniakiko antisemitizmo, nukreipt prie ydik bolevizm", kurio nesunaikinusi Vokietija niekada neatsigaus, ir pagrs t neivengiamo karo koncepcija, nes didiajai Vokietijai reikia isikovoti gyvybin erdv".

15

Hitlerio nuomone, aukiausia monijos ras arijai, ji ir turi valdyti pasaul. emesnms ra sms jis priskyr slavus ir ydus, kuriuos vardijo kaip mirtinus arij prieus. Kaltindamas tarp tautiniu smokslu, pasaulio finans ir spaudos kontrole, demokratijos ir marksizmo platinimu, ivadindamas juos klastingais kraujo siurbjais, monstrais, veltdiais ir griovjais, Hitleris i ved smokslo teorij, ir arij kovos su ydais bei pusmogiais (Untermenschen) dl viepa tavimo pasaulyje akcentavimas tapo vienu i svarbiausi punkt naci ideologijoje. Kitas Antrojo Mein Kampf leidimo virelis
bpk/SBB

svarbus klausimas buvo gyvybins erdvs (Le bensraum) isikovojimas. Anot Hitlerio, arijams reikalinga didel erdv, nes tik ji gali utikrinti

irinktosios tautos klestjim. Ta erdv yra Rytuose ir j reikia ikovoti jga. Slav ir yd sunaikinimas buvo bsimo Treiojo Reicho gerovs slyga. Ne Mein Kampf igarsino Hitler, ko gero, netgi atvirkiai. Iki 1929 m. buvo parduota madaug 36 000 abiej leidim egzempliori. Po naci partijos sk ms rinkimuose 1932 m. parduot egzempliori skaiius okteljo iki 80 000, o nuo 1933 m. m augti netiktinu greiiu. Vien tiktais metais knyga buvo par duota 1,5 milijono tirau, o i viso iki 1945 m. vien tik Vokietijoje buvo ipirkta 10 milijon tirau, neskaiiuojant milijon usienyje, kur knyga buvo iversta eiolika kalb . Raytojo" karjera padar Hitler milijonieriumi. 1933 m. jo pelnas u autoryst sudar madaug 1,2 milijono marki, tuo metu vidutin mokytojo met alga buvo madaug 4800 marki. Dar sddamas kaljime Hit leris sigijo prabang Mercedes automobil, o taps kancleriu, prieingai nei visi jo pirmtakai, galjo sau leisti atsisakyti algos. Naciams Mein Kampf tapo biblija, o j valdios metais nemokam egzempliori gaudavo ne tik kiekvienas front einantis kareivis, bet ir jaunavedi pora . 1925 m. iki milijonini Mein Kampf tira buvo toli. U ger elges, neprab gus n devyniems mnesiams, i kaljimo paleistas Hitleris turjo stoti kov ne
17 16

su yd marksist smokslu", o dl valdios partijoje. Per t laik, kai sdjo kaljime, nacionalsocialist partija, beje, udrausta visose Vokietijos emse, iskyrus Tiuringij, susiskald nedideles tarpusavyje nesutarianias frakcijas . Pvz.. partijos leidykloje Miunchene dirbo tik trys mons . 1925 m. vasar toje paioje Brgerbrukeller aludje, kur prasidjo puas, Hitleris r kalb reika laudamas lojalumo ir paklusnumo jam, kaip lyderiui, ir tkstaniai susirinkusi alinink pasidav reikalavimams beslygikai" . Politins karjeros pradioje svarbiausias Hitlerio ginklas buvo odis. Jga, galinti sukelti didiausias religini ar politini judjim gritis istorijoje, nuo ne atmenam laik buvo magika odio galia", - ra jis Mein KampP\ Netgi Mein
20 19 18

Kampf tekst Hitleris padiktavo tarsi kalbdamas auditorijai - j ura vienas i bendraygi ir puo bendrinink Rudolfas Hessas. Nra joki abejoni, kad odio galia Hitleris mokjo naudotis, o nuolat augantis partijos nari skaiius daugiausia buvo jo nuopelnas. Pagal naci sukurt istorijos versij, Hitleris buvo likimo sistas mesijas, kurio atjimas valdi buvo neivengiamas, panaiai kaip Kristaus atjimas, igelbjs monij prie 2000 met. Kas is vyras? Pusiau plebjas, pusiau dievas! Tikras Kristus ar tik ventasis Jonas?" - klaus savs bsimasis Treiojo Reicho propagan dos ministras Josephas Goebbelsas, perskaits Mein Kampf. Hitleris vienias. Kaip ir Dievas. Hitleris panaus Diev", - sak 1936 m. Hansas Frankas . Toki citat naci dienoraiuose galima rasti daugiau - jiems fiureris* buvo antgamtik ga li turintis antmogis, prie kurio magik jg negali atsilaikyti joks mirtingasis. H. Frankas taip ra apie savo reakcij pirm kart igirdus kalbant Hitler: A buvau tiesiog suavtas. Tai buvo visai kas kita nei buvau girdjs kituose mitinguose. J o metodas buvo aikus ir paprastas. Jis pasirinko svarbiausi tuo metu tem - Versalio diktat, ir tada pabr klausim: Kas toliau, Vokietijos mons? Kokia i tikrj yra padtis? Kokia vienintel likusi galimyb?" Jis kal bjo daugiau kaip dvi su puse valandos, nuolat pertraukiamas audring ploji m - ir daugelis galjo jo klausytis daug daug ilgiau. Viskas liejosi i irdies, ir jis sulauk vis ms pritarimo... Kai jis baig, plojimai niekaip nesiliov... Nuo to vakaro, net ir nepriklausydamas partijai, a buvau sitikins, kad jeigu yra mogus, galintis valdyti Vokietijos likim, tas mogus yra Hitleris."
23 22

1925 m., po susitikimo su fiureriu, Josephas Goebbelsas savo dienoratyje ura: Adolfai Hitleri, a tave myliu, kadangi tu esi didis ir kartu paprastas. Tokie bna tik genijai."
24

Tais metais Hitleris J . Goebbels paskyr Berlyno gau-

* odis Fhrer vokiei kalboje reikia lyderis. Tada jis buvo tik terminas, o oficialiu titulu tapo, kai 1933 m. Hitleris sujung prezidento ir kanclerio postus.

leiteriu, ir jis tarsi itikimas uo iliks greta mylimo eimininko iki pat paskutini gyvenimo akimirk bunkeryje. Kitas fiurerio bendraygis, Kurtas Ludecke, pirm kart igirds Hitlerio kalb, 1922 m. ra: M a n o kritikas nusistatymas buvo nuluotas... Jis atrod tarsi an tras Liuteris. A umirau visk... A maiau, kaip jo magnetizmas suvienija tks tanius... A patyriau dvasin pakilim, prilygstant tik religiniam atsivertimui."
25

1928 metais bsimasis Hitlerio architektas ir karo ekonomikos ministras, jaunas intelektualas, technologijos instituto dstytojas Albertas Speeras susi tikim jo be ypatingo noro. Nerytinga ir drovoka kalbos pradia prietaravo isteriko demagogo, spiegianio ir gestikuliuojanio fanatiko su munduru vaiz diui, kur i oponent kalb buvo susidars A. Speeras, taiau Hitleris m

kalbti su hipnotizuojamu taigumu ir mane upldo entuziazmo banga, kuri jutau beveik fizikai. Ji nepaliko vietos jokiam skepticizmui, jokioms ilygoms", ra A. Speeras . Mass yra tarsi gyvulys, pasiduodantis instinktams... Masiniame mitinge mstymas yra eliminuotas", - sak Hitleris . Viena jo, kaip oratoriaus, skms prieasi buvo ta, kad jis kalbjo tai, k minia norjo girdti. Be pralaimto karo, komunistins revoliucijos baims, Versalio diktato" ir visuotinio paemi nimo jausmo, visos neapykanta ir revano paadais persmelktos tirados vargu ar bt k nors sudominusios. Herbertas Richteris buvo vienas i nepasidavusi hipnozs" burtams: M a n jis atrod komikai su tais juokingais maais siukais. Mans jis nesuavjo... Labai daug rk... ir tai, k band pasakyti, buvo labai paprasta. Dl to net ne verta buvo ginytis. Jis daugiausia kritikavo Versalio sutart - kad ji turt bti panaikinta."
28 27 26

Tokiems iprususiems ir politikai isilavinusiems monms kaip

H. Richteris Hitleris buvo panaus komik veikj, kalbant savaime supranta mus dalykus, taiau daugeliui jis buvo nuostabus fenomenas". Kad Hitleris turjo oratoriaus talent, mes dar ne kart sitikinsime, bet u pat kalb turin, ko gero, svarbiau tai, kad visi pasirodymai buvo kruopiai apgalvoti ir suplanuoti iki menkiausi smulkmen. Auditorija daniausiai bdavo priversta laukti. Rudmarkiniai SA nariai tuo metu mosuodavo vliavomis, traukdavo kari nes dainas, rengdavo eisenas ir galiausiai pasitikdavo savo fiurer vieningu Heil!. spdis udarose salse, apviestose teatro stiliumi ir papuotose svastikomis*,

* Svastikos simbolio istorija siekia daugiau kaip 3000 met. Pats terminas svastika" kils i sanskrito kalbos ir reikia kryi su ulenktais galais. Oficialia NSDAP em blema svastika tapo 1920 met rugpjio 7 dien Zalcburgo kongrese. Mein Kampf apibdindamas naujj vliav, Hitleris teig, jog svastika simbolizuoja arij pergal.

buvo kaitinantis ir ukreiantis, Hitleriui net nepradjus kalbti. Kur laik jis da niausiai stovdavo tyldamas, o minia sulaikiusi kvap laukdavo, kada jis prabils. l pradi kalbdavo ramiai ir tyliai, paskui tempas praddavo greitti lydimas spding gest, o augant jo emocijoms diddavo ir besiklausanij kartis, kone fanatikas susiavjimas, beslygikas at sidavimas kalbtojo valiai . Vis dlto, kad ir koks talentingas oratorius buvo Hitleris, magika odio galia" neu hipnotizavo Vokietijos. Tokiai vienareikmi kai ivadai nereikia nei psicholog, nei as trolog pagalbos. 1928 m. Reichstago rin kimuose NSDAP surinko 2,6 proc. bals ir, kaip buvo raoma slaptoje Reicho ataskaitoje 1927 m., partija neturjo jokios pastebimos takos gyventoj daugumai" . Taip partijos kriz, kilusi tuo metu, kai Hitleris buvo kal jime, pademonstravo, kad btent jo asmeny b vienija judjim, kad btent jis yra tikrasis ir vienintelis naci fiureris. Taiau, kad ir koks Gregoras Strasseris buvo iskirtinis, Hitlerio atjimas valdi ne buvo nulemtas likimo. Pasitelks visus savo gebjimus, Hitleris steng laimti kov dl partijos lyderio pozicijos. inoma, buvo bandiusij pasiprieinti didjaniam fiure rio autoritarizmui partijoje. Tarp j I pasaulinio karo generolas Erichas von Ludendorffas, taip pat ambicingas farmacininkas Cregoras Strasseris. Pastarasis, Hitleriui sugrus, sutiko vl prisijungti prie atkuriamos partijos, tiesa, ne kaip sekjas", o kaip kolega" . G. Strasserio ir Hitlerio pairos buvo vienodos, iskyrus lyderio klausim. Lyderis turi tarnauti idjai", - sak G. Strasseris. Tai. k js sakote, yra visika nesmon... nes lyderis ir yra idja, ir kiekvienas parti jos narys privalo paklusti tiktai lyderiui", - r jam atgal Hitleris . i dvikov fiureris laims kiek vliau, o E. Ludendorffas i konkurent srao dingo po pirmj Veimaro Respublikos prezidento rinkim, kuriuose generolas gavo tik 286 000 (1,1 proc.) bals . Rinkimus laimjs kitas I pasaulinio karo didvyris feldmaralas P. Hindenburgas bus rimta klitis Hitleriui pakeliui valdi Vokie tijoje, taiau savoje partijoje jis atsikrat labai rimtu konkurentu, l tikrj dau gelis NSDAP lyderi turjo pripainti, kad tik Hitlerio sugrimas gali igelbti susiskaldiusi ir populiarum prarandani partij. Kai 1928 m. Tiuringijos re giono partijos lyderis Arturas Dinteris paruo rezoliucij apie Hitlerio valdios
33 32 31 30 29

Austrian Archives/CORBIS/Scanpix

apribojim, partijos suvaiavimui rezoliucija nebuvo pateikta, nes u j balsavo tik pats jos autorius. A. Dinteris buvo paalintas i partijos, o Hitleris visiems region lyderiams isiunt laikus, kad ie patvirtint pasisak prie bet kokius fiurerio valdios apribojimus. Visi laikai gro su paraais . Hitleris ne be reikalo kovojo dl lyderio pozicijos partijoje. Kaljime jis padar svarb sprendim - siekti valdios tik legaliais bdais. Legalus bdas buvo tik vienas - laimti rinkimus, ir 1928 m. jis atrod kaip negyvendinama svajon. 1929 m. rugpjt Niurnberge buvo surengtas antrasis NSDAP partijos suva iavimas. Trisdeimt penki specials traukiniai atgabeno 25 000 SA ir S S * bei 1300 hitlerjugendo** nari vent, kurioje, policijos vertinimu, i viso dalyva vo 30 0 0 0 - 4 0 000 moni. Tai buvo gerokai spdingesnis ir didingesnis ren34

* SS (Schutzstaffel, Apsaugos brys") - karin organizacija, kurta 1925 m. baland. Sudaryta i kruopiai atrinkt jaun vyr, asmenikai prisiekiani ginti Hitler, jei prireiks, ir gyvybs kaina. Pirm kart fiurerio asmenins apsaugos brys vieumoje pasirod 1926 m. liep per pirmj partijos suvaiavim. SS nari uniforma, sekant Italijos faist pavyzdiu, buvo juoda. ** Hitlerio jaunimas (Hitlerjugend) - Balduro von Schiracho vadovaujama jaunimo or ganizacija, kurta 1922 m. Naciai nuo pat pradi band pritraukti jaunim. 1930 m. hitlerjugend buvo stoj daugiau kaip 25 000 berniuk nuo 14 m. amiaus. ia jie buvo teisingai" politikai aukljami, taip pat fizikai lavinami ir privaljo laikytis grietos drausms. Vliau hitlerj ungendo nari gretos pasiek milinik 7,7 milijo no nari skaii. Tai buvo 1 4 - 1 8 met amiaus berniukai, iki tol priklaus Jungvolk. Merginos iki 13 met bdavo Jungmadel organizacijos narmis, paskui stodavo Vo kietijos mergin lyg. Vaikinams tekdavo praeiti ir pirmuosius karinius apmokymus, o merginos buvo ruoiamos tapti geromis monomis ir mamomis. Naci poir moters viet visuomenje atspindi visiems gerai inoma K trijul" - Kinder, Kche, Kirche (vaikai, virtuv, banyia). Kas valdo jaunim, tas valdo ateit - tai naciai pui kiai suprato. Tikruoju Dievu jaunajai kartai turjo tapti Hitleris. B. Schirachas sukr maldel, kuri moksleiviai kartodavo prie valg: Fiureri, manofiureri,pasistas man Dievo, apgink ir isaugok mane, kol a gyvas! Tu igelbjai Vokietij nuo didels ne laims. A esu dkingas tau u duon kasdienin. Bk visada su manimi, nepalik ma ns, fiureri, mano fiureri, mano tikjime ir mano viesa! Hail, manofiureri!"Fizikai stipriausi berniukai buvo pervedami specialias Adolfo Hitlerio mokyklas ir ugdomi bti lyderiais. Taip pat buvo steigtos elitins mokyklos (vok. Nationalpolitische Er ziehungsanstalten), kurias patekdavo tik atrinktieji pagal rass grynumo" ir fizinio pasirengimo kriterijus bei priklausantieji Hitlerio jaunimo organizacijai. Naujai kar tai iauginti pritrko laiko, taiau Vokietijos jaunimas tapo vienu itikimiausi ir lo jaliausi Hitleriui visuomens sluoksni. Karo pabaigoje, baigiantis mogikiesiems itekliams, mius kaip patrank msa buvo mesti jaunuoliai, net nesulauk eio likos. Daugelis j nesusimstydami buvo pasiruo mirti u savo fiurer ir Vokietij. (Overy, Atlas of the Third Reich, p. 3 0 - 3 1 )

ginys nei pirmasis suvaiavimas prie dvejus metus. Naciai galjo justi ir ma tyti vis didjani savo jg - j skaiius tuo metu pasiek 130 , taiau, nepaisant vis vado pastang, ta galia buvo butaforin - Vokietijai jie buvo nereikalingi. Hitleris laimjo kov dl valdios partijoje, kurios populiarumas alyje buvo apgailtinas. J o nuopelnas tuo metu buvo tik tas, kad, nepaisant fiasko rinkimuose ir niri perspektyv, judjimas ne tik iliko, bet ir darsi vis gausesnis, drausmingesnis, pastebimesnis ir pasiruos inaudoti savo progas, jeigu j pasitaikys.
35

Juodasis ketvirtadienis" Niujorke Didioji depresija pasaulyje

Naci nepopuliarumo prieastis buvo paprasta-Vokietijoje atsirado naujas gel btojas. Gustavas Stresemannas, 1923 m. paskirtas alies kancleriu ir usienio reikal ministru, sugebjo imuti Hitleriui i rank pagrindin kozir - ekono mikos suirut. Jis sustabd hiperinfliacij, sudegindamas senuosius banknotus ir ileisdamas nauj valiut. 1924 m. pagal Davveso plan reparacijos buvo sumaintos. Vokietija gavo didiul paskol i JAV ir jos ekonomika i karto pradjo atsigauti. C. Stresema nnas daug pasiek ir usienio politikoje. 1925 m. spal buvo pasirayta Lokarno sutartis, kuria Vokietija pirm kart oficialiai pripaino Versalio sutartimi per tvarkytas vakarines sienas ir pasira nepuolimo sutartis su Pranczija, Belgija, Didija Britanija ir Italija. U tai Vakar sjungininkai paadjo ivesti savo karines pajgas i Reino regiono (paadas vykdytas 1930 m. birel) ir 1926 m. prim Vokietij Taut Sjung. Atrod, kad po Versalio paeminimo Vokietija grta Europos valstybi bendrij ir tampa normalia" valstybe. G. Stresema nnas u iuos savo pasiekimus ir nauj vilt, kad Europoje sivyraus taika, netgi buvo apdovanotas Nobelio premija. Nepaisant vis pergali usienio politikoje, pagrindinis G. Stresemanno tikslas buvo sumainti reparacij nat Vokietijos ekonomikai. tiksl jis pasiek sudarydamas ekonomin sjung su JAV, kurios buvo suinteresuotos, kad Vokietija, kaip prekybos partner, atsigaut. Strategija suveik nepriekaitingai. Vienintel problema, kuri vargu ar galima buvo tada velgti - kad Vokietijos ekonomika tapo visikai priklausoma nuo Amerikos pinig. Gustavas Stresemannas mir nuo irdies smgio 1929 m. spalio 3 d. Po trij savaii, Niujorko Wall Street akcij biroje prasidjo juodasis ketvirtadie nis": akcij kainos siaubingai nukrito, kilo panika, bankai atauk paskolas prasidjo pasaulio ekonomikos kriz - Didioji depresija.

Nordamas ukariauti mases, privalai turti rakt, atrakinant duris j ir dis", - ra Hitleris. Visi raktai, kuriuos jis band pritaikyti iki tol - Versalio nuoskaudos, fanatika drausm partijoje, paties fiurerio oratoriniai gebjimai, paadai sunaikinti ydik marksizm" ir atkurti diding Vokietij neveik. Taiau su Didija depresija durys m ir atsidar paios. Amerikos taka pasaulio ekonomikai atsigr prie pasaul. Poveikis Vokietijai buvo katastrofikas. Pinig, kurie pagal 1924 m. Daweso ir 1929 m. Youngo planus padjo Vokietijai mokti reparacijas, dabar Amerikai reikjo sprsti savoms problemoms. JAV dav 90 dien termin, kuriam pasibaigus Vokietija turjo pradti grinti skolas. Pagalbos kreiptis ne buvo k, ir visa Veimaro Respublikos ekonomikos sistema m byrti. 1930 m. saus bedarbi skaiius Vokietijoje virijo 3 milijonus, o iki 1933 m. oktels dvigubai . Per ketverius Didiosios depresijos metus antros pasaulyje industrins valstybs prekyba nu krito daugiau nei per pus, du penktadaliai darbin go amiaus gyventoj liko be darbo, ant bankroto slenksio atsidr ne tik smulkieji verslininkai, bet ir pati valstyb . Tomis dienomis, - prisimena vokie
37 36

urakto

Gustavas Stresemannas
Bundesarchiv. Bild 146-1989-040-27. Fotograf: o.Ang.

tis Bruno Hahnelis, - kiekvien penktadien bedarbiai isirikiuodavo milinikose eilse prie darbo biros... Atsirado daugyb moni, neigalini nusipirkti net maisto." Tai buvo beviltika, - pritar kitas liudininkas Aloisas Pfalleris. - mo ns vaikiodavo su auktais kiense, kad turt su kuo valgyti sriub u vien mark labdaros virtuvse." Net ir sugebjusieji isaugoti darbo viet ir pajam altin daniausiai turdavo sutikti dirbti u gerokai maesn atlyginim. Jie nepa teko bedarbi statistik, taiau taip pat kentjo nepritekli ir gyveno su baime dl rytojaus . U 7000 kilometr nuo Vokietijos kilusi panika atne al skurd, nedarb ir nor rasti sprendim, padsiant igyventi. Bet kok sprendim. 1930 m. valdanioji liberal ir socialdemokrat koalicija dl nesutarim, kaip elgtis esant krizei, sutrkinjo, ir iki pat 1933 m. Reichstagas i esms pra rado savo, kaip statym leidiamosios valdios, status. Kancleris Heinrichas Brningas pradjo apeidinti parlament ir leisti specialiuosius dekretus, kuriais su prezidento leidimu pagal 48- Veimaro Konstitucijos punkt buvo galima valdyti al susiklosius ypatingoms slygoms. Vokietijos demokratija lugo ne su Hitlerio atjimu - ji m byrti anksiau. Negaldamas susitvarkyti su opozicija, H. Brningas nusprend paleisti Reich stag ir paskelb naujus rinkimus. Naci laikas veikti atjo, ir tam jie buvo pasi38

Kaldos Manhatane. imtai moni laukia eilje prie labdaros piet

Bettmann/CORBIS/Scanpix

ruo. Visuotinio skurdo ir netikrumo fone naciai sureng toki rinkimin kam panij, kokios dar niekas nebuvo regjs. Prie dvejus metus NSDAP spaudoje praktikai buvo ignoruojama, dabar jos nepastebti buvo nemanoma. Energija ir metodai, su kuriais kampanij organizavo nenuilstantis Josephas Goebbelsas buvo tiesiog pritrenkiami. Per paskutin kampanijos mnes Vokietijoje buvo su rengta tkstaniai miting - jokia partija n i tolo neprilygo tokiai bangai. Pats Hitleris kalbjo dvideimtyje didiuli rengini. Auditorijos buvo milinikos. Ber lyno Sportpalast rmuose rugsjo 10 d. jo klaussi maiausiai 16 000 moni. Po dviej dien Breslau (dabar Vroclavas) susirinko 20 000-25 000 minia ir dar 5000-6000, netilpusi salje, klaussi kalbos per garsiakalbius . Tai buvo dova na, kuria oratorius mgavosi. Atrod, kad jis gali isprsti visas problemas: duoti darb bedarbiams, suklestjimo galimyb verslininkams, peln pramonininkams, persiginklavim armijai, socialin teisingum pilieiams ir Vokietijos lov bei vie nybs jausm j praradusiems . Versalio paeminimas ir reparacijos, pasaulinis yd smokslas ir Vokietijos gyvybins erdvs btinyb tebebuvo jo nuolatins temos, taiau greta j atsirado dar vienas taikinys - al griaunanti demokrati40 39

n partin sistema. Darbininkai turi savo partij, - sak Hitleris vienoje i savo kalb, - ir net ne vien. Btinai turi bti bent trys keturios. Burua sluoksnis yra labiau isilavins, todl jiems partij reikia dar daugiau. Vidurin klas privalo turti savo partij... kininkai turi savo partij ir taip pat, inoma, ne vien, o tris keturias. Nam savininkai taip pat turi savo politini ir filosofini interes, kurie gali bti atstovaujami tik partijos. Nuomininkai, aiku, tada irgi negali likti e lyje. Katalikai taip pat turi savo partij, net viurtembergieiai turi partij - i viso trisdeimt keturias savo maoje emje. Ir visa tai vyksta dabar, kai ms laukia didiuls uduotys, tada, kai joms [gyvendinti reikalinga visa vieningos tautos jga. Mus, nacionalsocialistus, ypa mane asmenikai, prieai kaltina netoleran cija ir agresyvumu. Jie sako, kad mes nenorime bendradarbiauti su kitomis parti jomis... Bet negi Vokietijai yra prasta turti trisdeimt partij? A turiu pripainti viena: tie ponai yra visikai teiss. Mes esame netolerantiki. A isikliau vien tiksl: iluoti trisdeimt partij i Vokietijos!"
41

i nauja tema buvo gana svarbus

poskis - Hitleris ir naciai nebeslp, kad siekia revoliucijos - jie tai sak atvirai ir be uuolank. ingsnis pasiteisino. Versalio diktato" primesta demokratija neturjo tra dicij Vokietijoje, ir krizs akivaizdoje daugeliui vokiei atrod, kad dl vis blogybi kalta demokratija. Rinkim rezultatai akivaizdiai patvirtino, kad Vo kietijos rinkjai atvirai protestuoja prie demokratin sistem ir renkasi tuos, kurie ada i sistem sugriauti - nacius arba komunistus. 1930 met rugsjo 14 d. vykusiuose rinkimuose NSDAP surinko 18,3 proc. (6 371 000) bals ir gavo Reichstage 107 vietas (1928 m. NSDAP gavo tik 2,6 proc. bals). Komunist partijos populiarumas taip patokteljo iki 13,1 proc. 1932 m. bendras naci ir komunist rinkiminio pyrago gabalas iaugs nuo 31 iki 52 proc.
42

Vokietijos rinkjai, pavarg nuo valdaniosios koalicijos ne

veiksnumo, m sukti ekstremal link. inoma, patys ekstremalai buvo nesu-

NSDAP REZULTATAI

RINKIMUOSE

REICHSTAG 1924-1933

M.

taikomi prieai. J tarpusavio susidrimai ir mutyns gatvse tik dar labiau didino chaos ir nesaugumo jausm. Vien tik 1932 m. per gatvi susirmimus uvo 155 mons, i j 55 nacionalsocialistai, 54 komunistai. Sueistieji buvo skaiiuojami tkstaniais, policija nepajg palaikyti tvarkos, o mutyns siplieksdavo net tarp politik. Gregoras Strasseris u kolegos upuolim buvo laikinai nualintas i parlamento. Netgi Hitleris neiodavosi utaisyt pistolet . 1930 m. rinkimai pranoko pai naci lkesius: tikjsi 50-60 viet, jie gavo dvigubai daugiau, ir per vien nakt i paios maiausios Hitlerio partija tapo antra pagal dyd Vokietijoje - rezultatas, kuriam tikrai tinka vieno istoriko api bdinimas - politinis ems drebjimas" . Po tokio proverio pirm kart pra djo atrodyti, kad taktika siekti valdios demokratikai gali pasiteisinti. inoma, vargu ar toks triumfas bt manomas be spdingos rinkimins kampanijos, taiau jos poveikio nereikia pervertinti. Pvz., Ryt Prsijos Neidenburgo regio ne NSDAP neturjo savo partijos bstins iki pat 1932 m. 1928 m. rinkimuose naciai ia gavo tik 360 (2,3 p r o c ) , o 1930 m. net 3831 (25,8 proc.) bals. Neidenburgo gyventojai balsavo u nacius ne dl to, kad juos uhipnotizavo Hitlerio kalbos ar rudmarkini fakel paradai, o dl to, kad norjo esmini pokyi . Be Vokietij uklupusios krizs toks radikalus poskis bt sunkiai sivaizduojamas. Kad ir kaip ten bt, rezultatas buvo toks ir spdinga pergal rugsjo rinkimuose padar Hitler tarptautinio masto ymybe. Usienio urna listai uvert naci lyder klausimais. K jis turi omeny, sakydamas, kad reikia nuplauti Versalio gd ir nustoti mokti reparacijas? Kodl teigia, kad Vokietija nra atsakinga u I pasaulin kar?
46 45 44 43

Skm buvo stiprus pagrindas tolesniam uoliui. partijos sskait m plaukti enklios Vokietijos pramoninink skiriamos sumos, mat kai kurie j dabar laik Hitler ateities investicija, kuri atsipirks. Miunchene buvo atidaryta puoni partijos bstin - Rudieji rmai, Mein Kampf tiraas okteljo iki 50 000, Hitleris tapo perkamiausiu autoriumi alyje. vyr, adant panaikinti Versalio apribojimus ir grinti Vokietijos armijai lov ir didyb, m kreipti dmes ir reichsvero va dovyb. Generolams turjo patikti Hitlerio kalba teismo procese, kuriame trys karininkai buvo teisiami u naci doktrinos skleidim armijoje. Hitlerio inia buvo tokia, koki norjo girdti generalinis tabas - reguliarioji armija niekada nebus pakeista jo smogiamaisiais briais . SA rudmarkiniai tokius fiurerio paadus lai k idavyste. Hitleriui su SS pagalba netgi teko gesinti mait Berlyne. Pagrindinis jo organizatorius VValteris Steinnesas buvo nualintas, o SA vadu paskirtas fiurerio bendraygis Ernstas Rhmas. Tai buvo tik laikinas problemos sprendimas. Kuo labiau Hitleris norjo vaizduoti ess imintingas ir solidus politikas, tuo labiau SA fanatikams atrod, kad fiureris isiada revoliucijos ir juos iduoda.
47

Vienintel Hitlerio meil?

Dar viena problema tuo metu Hitleriui ikilo ne politiniame, o asmeniniame gy venime. 1928 m. vasar Berchtesgadene Hitleris isinuomojo nedidel namel su nuostabiu vaizdu Bavarijos Alpes. 1939 m. 50-ojo fiurerio jubiliejaus proga ia bus rengtas spdingas kompleksas, gausis Erelio lizdo" pavadinim, tada tai buvo tiesiog pirmieji Hitlerio namai. Jis pasikviet ir pusseser Angel su dviem dukterimis. Viena j - Geli Raubal buvo moteris, kuri istorikai danai vadina vienintele tikra Hitlerio gyvenimo meile. Fiurerio santykiai su moterimis, ypa seksualiniai, jeigu tokie buvo, liko u nepraskleistos udangos. Visi pasakojimai ir liudijimai ia tema pagrsti splionmis, nuojautomis ir nuogirdomis, taiau, ko gero, isamiausi Hitlerio biografij paras profesorius lanas Kershaw, remdamasis netie siogini rodym gausa, daro ivad, kad Geli Raubal buvo vienintel moteris (iskyrus mo tin), nuo kurios Hitleris buvo priklausomas emocikai. Seksualinio j ryio rodyti ne manoma, taiau fiurerio dmesys dukteriai buvo akivaizdus. Beveik perpus jaunesn u save mergin (jai buvo 20, Hitleriui - 39 m.) dd Alfis" visur vesdavosi kartu: teatrus, kavines, koncertus, parduotuves, net partijos susirinkimus. J ryys tuometinje visuome nje buvo toleruotinas, nes Angela buvo tik pusseser. Jaunajai Geli patiko vis labiau po puliarjanio dds dmesys ir jo teikiamos privilegijos, taiau ji nevengdavo paflirtuoti ir su jaunesniais vyrais. Suinojs apie Geli ro man su savo vairuotoju ir asmens sargybiniu Emiliu Maurice'u, Hitleris ikl toki pavydo Angela Maria (Geli) Raubal
bpk / Heinrich Hoffmann

scen, jog pats E. Maurice'as vliau prisipaino mans, kad fiureris j nuaus. Vairuotojas buvo atleistas, taiau pavydo kamuojamas Hitleris praktikai udar Geli aukso narvel. Ieiti ji galdavo tik kieno nors lydima, namo grti priva ldavo nurodytu laiku. Viskas, k ji dar, buvo priirima ir kontroliuojama.

M a n o dd yra monstras, - sak Geli. - Js net negalite sivaizduoti, ko jis i mans reikalauja." Dl nuolatins kontrols ir suvarym santykiai darsi vis labiau tempti, daugjo barni, kol galiausiai 1931 m. rugsj Geli nusprend norinti grti Vien. Anot populiariausios versijos, Hitleris udraud dukteriai

ivykti, udar j savo bute Miuncheneo pats ivyko Niurnberg. Kiviras vy ko rugsjo 1 7-, o kit ryt teko lauti urakintas Geli kambario duris. J i buvo rasta negyva, gulinti ant grind su autine aizda krtinje. Greta guljo revol veris. Igirds tragik ini Hitleris strimgalviais pasileido atgal Miunchen (policija netgi ufiksavo jo automobilio greiio virijim), taiau kai gro. Geli knas jau buvo ivetas. Oficialioje ivadoje teigiama, jog Geli Raubal nusiov. Anot fiurerio artimiausios aplinkos liudijim, po tragedijos Hitler apm tokia didel depresija, kad jis net m kalbti apie politins karjeros pabaig. Hermannas Gringas vliau sak, kad po dukterios saviudybs Hitleris niekada nebebuvo toks kaip anksiau". I tikrj kambarius, kuriuose gyveno Geli, Hit leris pavert savotikomis ventovmis. Sienos buvo ikabintos Geli portretais, kurie perjos mirties ir gimimo metines visada pasksdavo glse. Pats Hitleris udraud garsiai kam nors tarti jos vard, o kai pats prisimindavo Geli, neretai jo akyse pasirodydavo aaros. Visa tai, inoma, byloja, kad Geli Raubal buvo iskirtin moteris Hitlerio gyvenime. Net ir Evai Braun (su kuria, beje, jis susipa ino Geli dar tebesant gyvai) jis niekada neskyr tokio dmesio ir vieai niekada nerod romantini jausm. Taiau vargu ar Geli galima vadinti Hitlerio femme fatale, pakeitusia bsimo diktatoriaus poir realyb ir mones. Kad ir koks didelis buvo sielvartas po brangaus mogaus netekties, Hansas Frankas, pvz., daro ivad, kad tomis dienomis kur kas didesnis buvo nerimas dl konkurent bandymo ipsti skandal spaudoje. Hitleris netgi vieai spaudoje turjo neigti kaltinimus, neva jis nuuds ar priveds iki saviudybs Geli Raubal. Net ir siel vartas nepakeit fiurerio prioritet. Ko gero, baimindamasis dmesio, jis neda lyvavo Geli laidotuvse. T rugsjo 24-osios vakar jis kalbjo tkstantinei mi niai Hamburge, ir nors, anot vieno liudininko, atrod sitemps", kalba buvo sklandi ir gera". Asmenin tragedija nepakeit pagrindini Hitlerio tiksl . J o troktamiausia nuotaka buvo Vokietija, ir jis buvo pasiruos padaryti visk, kad j ukariaut. Prajus vos trims savaitms po Geli mirties, Adolfas Hitleris pirm kart buvo pristatytas alies prezidentui Paului von Hindenburgui.
48

Svajons isipildymas: Hitleris - Vokietijos kancleris

Kad ir kaip Hitleris stengsi, spdio prezidentui padaryti nepavyko. P. Hindenburgas netgi lepteljo, kad Hitleris galbt tikt bti pato virininku, bet tikrai ne Vokietijos kancleriu" . Taiau 1931 m. spalis buvo politini intrig, atveiani Hitler valdi, pradia. Depresija truko jau dvejus metus. Milijo49

nai bedarbi laistsi gatvse, tkstaniai smulkiojo verslo moni usidarinjo, alyje skland skurdo ir bado mkla, o Reichstagas, kuriame visos partijos trauk veim skirtingas puses, nieko negaljo padaryti. 1932 m. atjo metas prezidento rinkimams, ir Hitleris nusprend juose dalyvauti. domu tai, kad technins klitys tam buvo paalintos tik 1932 m. vasar, kai jis gavo Vokietijos pilietyb. iaip ne taip, po ilg kalbinjim antrai septyneri met kadencijai sutiko kandidatuoti ir Paulas von Hindenburgas. Pirmajam Veimaro Respublikos prezidentui tuo metu buvojau atuoniasdeimt penkeri, todl, suprantama, na ci kampanija buvo supozicionuota paprastai: balsas u Hitler - balsas u po kyius, balsas u P. H i n d e n b u r g - balsas utai, kad niekas nepasikeist. Senas mogau... tu turi pasitraukti", - sak Hitleris 25 000 miniai Berlyno Sportpalast vasario 27 d .
5 0

J . Coebbelso vadovaujami naciai vl sureng spding reklami

n kampanij. Be jau prast miting, parad, plakat, buvo panaudoti plok teli raai ir filmai. Fiureris skraid po Vokietij isinuomotu lktuvu ir suspjo pasakyti 20 didiuli kalb beveik milijonui moni . i prezidento rinkim kampanija domi dviem aspektais: pirma, ji gali skaiiais atsakyti, kiek rinkj tuo metu pasirinko Hitler, antra, koki tak j pasirinkimui turjo propaganda. Energingos naci kampanijos fone P. Hindenburgas i esms nedar nieko. La bai nenoriai sutiks dalyvauti rinkimuose, jis rmsi savo reputacija ir balsais t, kurie buvo nusistat prie radikalisias jgas. Net ir be dideli pastang P. Hindenburgo iskaiiavimai pasiteisino: pirmajame ture Hitleris gavo 30, senasis prezidentas 49 proc. bals - jam pritrko tik 350 000, kad laimt jau pirma jame rate. Po maiau nei mnesio vykusiame antrajame ture P. Hindenburgas laimjo prezidento rinkimus surinks 53 proc. rinkj bals. Hitleris pralaimjo, taiau gavo 36 p r o c , t. y. beveik 13,5 mln. Vokietijos rinkj bals. Skaiius di diulis. Jeigu Hitleris bt dalyvavs prezidento rinkimuose 1928 metais, bt taps pajuok objektu, dabar jis buvo vienu populiariausi moni alyje. Irtai dar ne viskas. Tokia pati skm nacius lydjo i karto po to, balandio 24 d., vy kusiuose rinkimuose Prsijos (36,3 p r o c ) , Bavarijos (32,5 p r o c ) , Viurtembergo (26,4 p r o c ) , Anhalto (40,9 proc.) emse ir Hamburgo mieste (31,2 p r o c ) . Hitleris ir partija Vokietijos rinkjams darsi neatskiriami. Paiame Reichstage toliau tssi politin kriz. 1932 m. gegus 30 d., prarads P. Hindenburgo pasitikjim, atsistatydino moni alkio kancleriu" pramintas Heinrichas Brningas. Vietoj jo buvo paskirtas aristokrat klass at stovas Franzas von Papenas, taiau naujoji vyriausyb ikart susidr su ne veikiamomis problemomis ir F. Papenui teko skelbti prielaikinius rinkimus.
52 51

1932 m. liepos 31 d. vyks balsavimas tapo didiule naci pergale - NSDAP gavo 37,4 proc. (13 745 000) bals ir su 230 viet Reichstage tapo popu-

Mariausia partija Vokietijoje. Hitleris^ savaime suprantama, pareikalavo kan clerio posto, bet prezidento atsakymas buvo neigiamas. Hindenburgas pa reik, - ra Reicho kanceliarijos virininkas, - kad pripasta Hitlerio pat riotinius sitikinimus ir nesavanaudikus tikslus, bet turint omenyje tempt atmosfer ir jo atsakomyb prie Diev ir Vokietijos mones, jis negali ati duoti valdios partijai, kuri neatstovauja elektorato daugumai, be to, ji buvo netolerantika, nedrausminga ir danai netgi smurtaujanti."
53

Tai buvo akla

viet, kuri neretai lieka nepastebta. Tiesa yra ta, kad naciai vargu ar bt ipopuliarj Vokietijoje, jei ne ekonomikos nuosmukis ir politin kriz, su siklosiusiomis aplinkybmis jie sugebjo maksimaliai pasinaudoti, taiau, nepaisant krizs, nepaisant beprecendents propagandos, j galimybs buvo ribotos. Dar po pergals balandio rinkimuose J . Goebbelsas savo dienora tyje ne tik diaugsi, bet ir pridr: M e s turime ateiti valdi artimiau sioje ateityje, antraip gausim gal nesibaigianiuose rinkimuose."
54

Jis buvo

valgus. Triumfas liep buvo aukiausias naci pasiektas takas kovoje dl valdios demokratiniuose rinkimuose. Taiau net ir tokia pergal neleido pa siekti tikslo. uolis valdi baigsi skaudiu atsitrenkimu em. ts Hit leris atsisak kooperuotis valdioje su prezidento silomomis kandidatromis ir usim pozicij viskas arba nieko". Tai reik, kad naciams neliko nieko kita, tik laukti. Ir laikas nebedirbo j naudai. Rugsjo 12 d. Reichstagas pareik ne pasitikjim F. Papenu, taiau prie atsistatydindamas kancleris spjo paskelbti dar vienus rinkimus. Po j tapo aiku, kad J . Goebbelso pastangos sutelkti taut pasiek rib - 1932 m. lapkrit naciai prarado per 2 milijonus bals ir 34 vietas Reichstage. Net ir isikovoj 13 milijon bals, naciai nesteng paimti valdios ir niekada nebt to padar be politini intrig ir taking sjunginink para mos. Toks yra atsakymas klausim, kaip Hitleris atjo valdi. Ne likimas", ne Apvaizdos ranka" ir ne valios triumfas". Nordami atsakym papildyti, turtume atsakyti dar vien klausim: kaipgi atsitiko, kad po naci pergals liepos rinkimuose Vokietijos prezidentas P. Hin denburgas atmet Hitlerio kandidatr, taiau po j pralaimjimo lapkrit staiga persigalvojo? Atsakymas slypi politinse intrigose, kuriose dalyvavo generolas Kurtas von Schleicheris ir jau mintasis aristokrat atstovas Franzas von Papenas. Abu jie priklaus Katalikikajai centro partijai, kurioje F. Papenas atstovavo konser vatyviajam sparnui. K. Schleicheris tapo svarbia figra politikos ukulisiuose, nes sugebjo umegzti artimus ryius su prezidentu P. Hindenburgu. Btent K. Schleicherio ukulisin veikla" privert atsistatydinti kancler Heinrich Brning. io generolo tikslas buvo toks pat kaip ir Hitlerio - autoritarin valdia.

J jis tikjosi gyti padedamas armijos, taiau naciams tapus populiaria partija K. Schleicheris negaljo netraukti politinius aidimus Hitlerio. Jis nuspren d pasinaudoti naudingais io judjimo elementais" . Pirmoji aidimo dalis baigsi SA ir SS draudim ataukimu mainais u Hitlerio sutikim, kad kancle riu taps F. Papenas. K. Schleicheris savo ruotu tapo gynybos ministru. Didioji K. Schleicherio ir F. Papeno klaida buvo ta, kad savo politinse intrigose jie laik Hitler savo rankiu ir man es pajgs j kontroliuoti. Po lapkriio rinkim, nors naci rinkj palaikymas sumajo, politiniame fone i esms niekas nepasikeit. F. Papenas, negaldamas sudaryti valdaniosios koalicijos, lapkriio 17 d. atsistatydino, o Hitleris, po dvie j dien susitiks su prezidentu P. Hindenburgu, vl gavo neigiam atsakym. Tiesa, kart pre zidento tonas buvo draugikesnis. P. Hindenburgas pra NSDAP lyderio ko operuotis su kitomis partijomis, taiau Hitleris toliau atkakliai laiksi taktikos viskas arba nie k o " . Tai reik, jog politin padtis toliau lie ka aklavietje - Hitleris negali tapti kancleriu, taiau be jo negali bti sudaryta jokia stabili vyriausyb. Kurtas von Schleicheris
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix
56 55

T pat lapkriio mnes P. Hindenburgas gavo Vokietijos

pramoninink,

bankinink ir verslinink peticij, kurioje buvo praoma paskirti kancleriu Hit ler. Tiesa, i galingj ir takingj laik pasira tik buvs Reichsbanko pre zidentas Hjalmaras Schachtas, taiau tai buvo enklas, kur P. Hindenburgas negaljo nekreipti dmesio. Ko gero, prie tokio pramoninink ingsnio prisid jo irtai, kad pastaruosiuose rinkimuose dar labiau iaugo komunist populiaru mas - daugelis verslo elito atstov Vokietijoje nejaut didels meils naciams, taiau kur kas labiau jie baiminosi komunist. Pagrindinis laiko akcentas buvo raginimas baigti besitsiani sumait, kuri daro daug alos ne tik politikos, bet ir ekonomikos stabilumui . P. Hindenburgas m abejoti. Jis pasikviet pas save F. Papen ir P. Schleicher. Klausimas buvo vienintelis - k daryti toliau? F. Papeno pasilymas buvo vertas paties Hitlerio: jis tampa kancleriu, paleidia Reichstag, padedamas kariuomens ir policijos numalina politini partij pasiprieinim ir pakeiia Veimaro konstitucij taip, kad al bt galima valdyti tiktai dekretais. Didiulei F. Papeno nuostabai, K. Schleicheris. ne tik atmet aristokratikj variant",
57

bet ir pareik, kad Vokietijos kancleriu turi bti paskirtas jis. K. Schleicheris

paadjo, kad sugebs sudaryti daugum Reichstage, suprieindamas nacius ir persiviliodamas savo pus 60 j deputat. Du valdios itrok politikie riai", pamir savo susitarim laikyti Hitler ant trumpo pavadlio, stojo atvi r dvikov. Pribloktas R Hindenburgas pasirinko savo favorit - F. Papen, o kai prezidentas paliko kabinet, du buv bendraygiai m vienas ant kito rkti . Kit dien K. Schleicheris pagrasino F. Papenui, kad bet koks jo bandymas for muoti nauj vyriausyb stums al chao s, ir tokiu atveju Vokietijos ginkluotosios pajgos nesiki. J o grasinimus sustiprino armijos karo aidim rezultatai. Vyriau sybs kabinetui ir prezidentui pateiktose reichsvero ivadose buvo teigiama, kad armija negalt sutramdyti neramum,
58

jeigu tarp nacionalsocialist ir komunist kilt konflikt . Pilietinis karas, net ir hi potetinis, P. Hindenburgui buvo blogiau Franzas von Papenas
AKG Images/Scanpix
59

sia i vis galimybi. Pabgs neramu m, prezidentas pakeit savo sprendim

ir apie tai prane asmenikai: M a n o brangusis Papenai. Js nuomon apie mane bus nekokia, jeigu a pakeisiu savo sprendim. Bet esu pernelyg senas ir pernelyg daug patyrs, kad galiau prisiimti atsakomyb dl pilietinio karo. Ms vienintel likusi viltis - leisti Schleicheriui pamginti savo l a i m . "
60

Kurtas von Schleicheris, 1932 m. gruodio 2 d. paskirtas kancleriu, i karto msi savo paado kalti pleit naci partijoje ir taip usitikrinti daugum Reichstage. J o planas buvo paprastas. Kadangi Hitleris nesutinka su jokiais kompromisais, K. Schleicheris pasirinko kit kandidatr - Gregor Strasser, pagal galias ir tak naci partijoje asmenyb nr. 2. Populiarus ir plaiai ger biamas politikas G. Strasseris, prieingai nei Hitleris, buvo u bendradarbiavi m su kitomis politinmis jgomis ir man, kad fiurerio usispyrimas atima i NSDAP galimyb dalyvauti valdioje. Negana to, majantis rinkj skaiius, didjanios partijos l problemos buvo tarsi perspjimas, kad Hitlerio taktika gali nepasiteisinti apskritai . Slaptame susitikime K. Schleicheris jam pasil vicekanclerio ir Prsijos premjero postus. Suinojs apie tai, ts Hitleris pa reikalavo G. Strasserio tutuojau baigti visas derybas, is savo ruotu atr, kad naciai turt kooperuotis ar bent jau toleruoti K. Schleicherio vyriausyb. H. Gringas ir J . Goebbelsas stojo Hitlerio pus. Dar po dviej dien aud61

ringame susitikime G. Strasseris apkaltino Hitler partijos griovimu, fiureris at ov, jog yra atvirkiai, ir taip elgdamasis G. Strasseris duria ir j a m , ir partijai i nugaros . Ginas baigsi tuo, kad G. Strasseris nusprend atsistatydinti i vis post partijoje ir baigti politin karjer. Gavs tok jo laik, Hitleris ne apsidiaug. Tai, kad vienas takingiausi partijos moni pasitraukia, buvo ne tik akibroktas - toks poelgis kvepjo galimu naci partijos skilimu. Jeigu taip atsitiks, sak Hitleris, a pribaigsiu save per tris minutes" . Taiau taip neatsitiko. Po dar vienos lojalumo patikrinimo akcijos tapo aiku, kad Hitle rio valdia ir autoritetas partijoje yra neginijami, jokio vidinio maito nebus. G. Strasseris ivykdamas atostog Italij vienam savo biiuliui pasak: Atmink mano odius, kad ir kas atsitikt. Nuo iol Vokietija yra apsigimusio melagio austro (Hitlerio), buvusio karininko, ikryplio (Rhmo) ir lubio (Goebbelso) rankose." lubis" savo dienoratyje pergalingai paymjo: Strasseris yra u vs mogus."
64 63 62

Kol Hitleris tvarksi su krize partijoje, F. Papenas, negaldamas susitaikyti su valdios praradimu, sugalvojo nauj plan. 1933 m. sausio 4 d. susitikime Kelno bankininko Kurto von Schrderio namuose jis pritrenk Hitler pasilyda mas nuversti K. Schleicher ir sudaryti vyriausyb, kurioje juodu su Hitleriu bt lygs partneriai. Tai buvo pirmasis i daugelio susitikim, kuriuose Hitleris, pa-

Naci kandidatai 1933 m. rinkimuose. Viruje i kairs: Adolfas Hitleris, Rudolphas Hessas, Wilhelmas Frickas, Hermannas Gringas ir Josephas Goebbelsas. Apaioje: Ernstas Rhmas, Richardas Darre, Franzas Seldte, Franzas von Papenas ir Alfredas Hugenbergas
Bettmann/CORBIS/Scanpix

juts galimybes, isireikalaus kanclerio posto mainais u paad, kad F. Papenas bus paskirtas vicekancleriu ir kad tik du naciai gaus ministr kdes. Suinojs apie tai, K. Schleicheris nuskubjo pas P. Hindenburg ir apkaltino F. Papen idavyste. Jis pareikalavo paleisti Reichstag, paskelbti ypatingj pa dt ir suteikti jam galiojimus sutramdyti nacius bei atidti rinkimus. Prezidento atsakymas buvo n e " . K. Schleicherio padtis Reichstage vis blogjo, kadangi jam niekaip nesisek rasti bendros kalbos su politinmis jgomis. Nepaisant prarast bals, nacionalsocialistai vis dar buvo didiausia partija ir turjo 196 vietas. Matydamas, kad kak reikia daryti, P. Hindenburgas leido savo favoritui F. Papenui slapia ir toliau bendradarbiauti su Hitleriu. Sausio 28 d. K. Schleiche ris dar kart papra R Hindenburgo paleisti Reichstag. Prezidentas dar kart atsisak, ir isilaiks poste tik 57 dienas K. Schleicheris atsistatydino. Kit die n pasklido gandai, kad K. Schleicheris rengiasi kariniam valdios perversmui. Gandai neturjo realaus pagrindo, taiau, igirds juos, P. Hindenburgas nustojo abejoti. Pavargs nuo politini intrig, jis apsisprend. 1933 m. sausio 30 d. vidurdien, pasipuos fraku ir cilindru, Hitleris buvo paskirtas Vokietijos kan cleriu . Tai beveik kaip sapnas, kaip pasaka. Gim naujasis Reichas. Keturiolika met darbo apvainikuoti pergale. Vokietijos revoliucija prasidjo", - ura t dien savo dienoratyje J . Goebbelsas . I tikrj tai atrod panau pasak. Tai. kas dar prie metus atrod manoma tik naci fanatikams, tapo tikrove. Nepaisant vis klii, agresyvi Hitlerio taktika pasiteisino. Tai, ko nepavyko pa daryti patiems naciams, u juos padar takingi draugai". K. Schleicheris buvo mogus, pristats Hitler R Hindenburgui. F. Papenas man suvysts Hitler ir galsis manipuliuoti juo kaip tik panors. I 11 post naujoje vyriausybje tik 3 atiteko naciams (be Hitlerio, H. Gringas buvo paskirtas ministru be portfelio ir Prsijos vidaus reikal ministru, Wilhelmas Frickas - Vokietijos vidaus reikal ministru). Vicekancleris F. Papenas, turdamas aiki persvar vyriausybje ir gavs P. Hindenburgo paad, kad Hitleris niekada nebus priimamas preziden troje jam nedalyvaujant, buvo sitikins, kad valdo padt. Savame rate jis gyrsi: Per du mnesius mes taip varysime Hitler kamp, kad jis c y p s . " io politinio apsiskaiiavimo istorija galjo pasisukti visai kitaip. Po 1933 m. sausio 30 dienos Vokietija daugiau niekada nebus tokia, ko kia buvo... i istorin diena buvo pabaiga ir pradia", - ra istorikas lanas Kershaw . inodamas visk, kas atsitiko vliau, jis iai dienai suteikia pridtin simbolin reikm. Vis dlto ji yra tiktai simbolin. Senas Hitlerio bendraygis generolas Erichas Ludendorffas telegramoje prezidentui ra: Paskirdamas Hit ler kancleriu, js atidavte ms vent Tvyn vienam i didiausi vis laik demagog. A pranaauju, kad is blogas mogus nugramzdins ms Reich
68 67 66 65

Be

 bedugn ir atne ms tautai neimatuojam sielvart."

69

Jeigu pranayst

nebt isipildiusi, ios telegramos turinys niekam nebt domus. Kad ir kaip ten bt, E. Ludendorffas buvo vienas i nedaugelio valgij. Dauguma net nenutuok, kokie staigs poskiai laukia j alies. Net ir patys rimiausi dienra iai nereik joki nuogstavim dl naujosios vyriausybs . A atiduosiu visas savo jgas Vokietijos moni gerovei, Konstitucijos ir moni teisi apsaugai, siningai eisiu man patiktas pareigas, nealikai atlik siu savo tarnyb ir bsiu teisingas kiekvie nam", - taip skambjo Hitlerio priesaika,
70

kurios odius galima pritaikyti bet kuriam prisiekianiam teisingai naudoti savo galias politikui. Todl nieko nuostabaus, kad tada niekam neov galv mintis, jog Vokieti jos revoliucija prasideda. Mes tai padar me!" - suuko Hitleris savo gerbjams ijs i prezidento rm. Naciams i diena buvo triumfas, kurio jie taip ilgai siek ir lauk. Didiuls minios gerbj sveikino fiurer

grtant namo, o vakare simboli meistras J . Goebbelsas sureng spding vent. Visi SA ir SS nariai, pasipuo ventinmis uni formomis, su deganiais fakelais rankose y giavo pro Brandenburgo vartus iki pat pre zidento rm. J i e saliutavo pro lang vel A. Hitleris - Vokietijos kancleris. 1933 m.
Bettmann/CORBIS/Scanpix

gianiam P. Hindenburgui ir m laukti, kol J . Goebbelso rpestingai paruotoje scenoje pasirodys j fiureris. Jra rank su fakelais, apvieianiais raudonas ir auksines naci vliavas, atrod spdingai. Atmosfer dar labiau kaitino ltai, bet vis smarkiau muami bgnai. Vyrai, moterys, vaikai kartu su SA ir SS briais lau k, ir kuo labiau lauk, tuo labiau troko pamatyti naujj diev. Laukimo ks nius ir vis atmosfer, pasinaudodamas naujuoju statusu, J . Goebbelsas perkl tiesiogin radijo transliacij, o gal gale pasirods Hitleris buvo sutiktas tokia galinga susiavjimo ir garbinimo banga, kokios nebuvo mat nei O. Bismarckas, nei Frydrichas Didysis. /7/ Sieg Heil! - skambjo vieningai ir griausmingai . Masins eityns utruko iki vidurnakio. J . Goebbelsas per radij prane, kad jose dalyvavo milijonas moni, naci spauda kit dien skaii sumaino per pus, Didiosios Britanijos ambasadorius nurod, kad susirinko ne daugiau kaip 50 000", taiau kad ir kokie tie skaiiai buvo i tikrj, reginys buvo spdingas. Ir tie, kas jame dalyvavo, 1933 m. sausio 30 dien simin ilgam.
71

Ein Volk, ein Reich, ein Fhrer*

Nebijodamas pasirodyti kaip nesmoni paistytojas, a jums pasakysiu: naci judjimas tsis tkstant met!.. Nepamirkite, kaip mons juoksi i mans prie penkiolika met, kai pareikiau, jog vien dien valdysiu Vokietij. Jie lygiai taip pat kvailai juokiasi dabar, kai a sakau, kad liksiu valdioje!
Adolfas Hitleris brit korespondentui Berlyne urnalas TIME, 1934 m. liepos 2 d.

iandien fiureris yra visa Vokietija!

Naci laikraio antrat po prezidento mirties

Viena tauta, vienas Reichas, vienas fiureris"

Kairje: Kari minia klausosi fiurerio kalbos. Naci partijos suvaiavimas Niurnberge 1936 m.
S Bettmann/CORBIS/Scanpix

Gaisras Reichstage
1933 m. vasario 27 d. Putzis Hanfstaenglis, pagarsjs tuo, jog per savo gyveni m dirbo ne tik Hitleriui, bet ir JAV prezidentui F. D. Rooseveltui, vakarieniavo Goebbels namuose. Putz nuo pakilusios temperatros krt altis, ir jis nu sprend pernakvoti Goebbels rezidencijos miegamajame su vaizdu Reichsta g. Vl vakar j paadino nam eimininks ksniai, kad dega Reichstagas. Jis paoko i lovos ir pro lang pamat liepsnose skstant pastat. Tada i karto paskambino J . Goebbelsui ir udususiu balsu prane, kad reikia tutuojau in formuoti Hitler. A r t a i koks nors poktas?" - paklaus J . Goebbelsas . Tai buvo ne poktas. Netrukus Hitleris su J . Goebbels ilk vykio viet, kur jau lauk Hermannas Gringas. Prie j prisijung ir F. Papenas. Visi naci lyderiai buvo si tikin, kad tai komunist darbas. Hitleris F. Papenui pareik: Tai Dievo sistas enklas, pone vicekancleri! Jeigu is gaisras yra komunist darbas, o a tuo tikiu, tada mes turime iuos udikikus parazitus sutraikyti geleiniu kumiu."
2 1

Js esate naujos Vokietijos istorins epochos pradios liudininkai... is gaisras yra pradia", - sak Hitleris at skubjusiam prie Reichstago urnalistui . Danai mg davs sureikminti nebtinai svarbius dalykus, kart Hitleris n kiek neperdjo. Tai tikrai buvo naujos epo chos pradia. Kai gaisro vietoje sulaikytas dvideimt ketveri met buvs oland komunistas Marinusas van der Lbbe prisipaino padegs Reichstag, Hitle ris jau nebevald savo tio: Vokietijos mons per ilgai buvo velns. Kiekvienas komunist pareignas turi bti suaudytas. Visi komunist deputatai turi bti pakarti dar i nakt. Visi komunist draugai suimti! auk Hitleris , l tikrj nra pagrindo manyti, kad jis buvo nenuoirdus. Net ir po to, kai 1990 m. Berlyne ir Maskvoje tapo prieinami gestapo dokumentai, n vienam istorikui nepavyko rodyti, kad naciai prisidjo prie gaisro organizavimo. i versija tebra gyva, nors Marinusas van der Lbbe
Bundesarchiv. Bild 102-14375. Fotograf: o.Ang.
4 3

paskutinius bandymus j pagrsti vokiei urnalas Der Spiegei 2001 m. atsak didiuliu straipsniu, kurio

ivadoje teigiama, jog Marinuso van der Lbbe prisipainimas, kad jis padeg Reichstag vienas pats, niekieno nepadedamas ir neraginamas, yra vienintel dmesio verta vykio versija" . Ko gero, visikai realu, kad paranojikai bijoju siam komunist sukilimo Hitleriui tai buvo akibroktas, kur jis reagavo visikai
5

tikdamas viskuo, k daro. Ilgus metus Hitleris kalbjo apie yd ir raudonj rengiam smoksl, ir is incidentas suteik puiki prog pademonstruoti Vokie tijos monms, kad kalbos nebuvo lautos i pirto. Kaip visada, Apvaizdos" ar paties Dievo" sistas dovanas naciai mokjo isipakuoti. Kit ryt vyriausybs posdyje Hitle ris pareik, jog norint isprsti kriz jam reikalingos ypatingos valdymo galios. Ne svarbu, kad kabineto nari dauguma buvo ne naciai - prietaraujanij neatsirado. T pat vakar prezidentas P. Hindenburgas pasira special tautos ir valstybs apsaugos" dekret. Iki tol buvusiems

kancleriams P. Hindenburgas, susidarius ypatingai padiai, taip pat leisdavo pasi naudoti 48-uoju Konstitucijos straipsniu, taiau galiojim suiminti mones, atliki nti kratas, konfiskuoti privat turt, kon troliuoti pat, telegraf, telefonin ry ir t. t. iki Hitlerio nebuvo gavs n vienas Reichstago gaisras
CORBIS/Scanpix

kancleris. Gav laisvas rankas, naciai pradjo veikti i karto. 4000 komunist ir praktikai visi partijos lyderiai buvo suimti. Kov Prsijos policijos raportas skelb, jog kaljimuose udaryta 20 000 komunist ir kit politini naci oponent . Visa tai tapo manoma po P. Hindenburgo pasirayto dekreto, leidianio vy riausybei imtis priemoni apginti viej saugum". Vienias Marinuso van der Lbbe protesto aktas prie nedarb ir socialin neteisingum virto smurto ban ga, kurios protestuotojas net negaljo sivaizduoti. Vyriausiojo policininko darbo msi Hermannas Gringas: Kiekviena iauta policininko kulka yra mano kulka. Jei kas nors tai vadina mogudyste, tai a esu mogudys. A tai sakiau. A tai remiu. A prisiimu atsakomyb ir nebijau to daryti", - sak k tik Prsijos vidaus reikal ministru paskirtas H. Gringas . Negali ikepti kiauiniens, nesudaus kiauini", - mgstamas jo posakis, pasiskolintas i brit tautosakos . Valstybs legalizuotoje smurto orgijoje buvo nuudytas 51 mogus , taiau visuomens reakcija Vokietijoje daugiausia buvo teigiama. Pvz., Louise Soilmitz, kaip ir jos draugai bei kaimynai, nuo ios akimirkos buvo pasiryusi palaikyti Hitler visomis igalmis: Jo lov pakilo iki vaigdi, jis yra blogo ir lidno Vokietijos pasau lio gelbtojas."
10 9 8 7 6

Gelbtojas nuo ko?. inoma, kad nuo raudonojo

komunizmo

mklos. Naci laikraiai tuo metu spausdino vis naujas. rodymais nepagrs-

tas komunist smokslo smulkmenas, taiau joki rodym monms nereikjo. J . Goebbelso naujasis ruporas - valstybinis radijas buvo galingesnis u bet kokius milinikus mitingus, ir dabar jis naci propagand ir Hitlerio kalbas transliavo visai aliai. Nieko nuostabaus, kad dauguma vokiei buvo link manyti, kad gaisras Reichstage - komunist darbas. Kad ir kaip stengsi, naciams taip ir nepavyko rodyti, kad Marinusas van der Lbbe veik ne vienas. Parodomajame teisme visi jo bendraygiai": Vokie tijos komunist partijos lyderis Ernstas Torgleris bei trys Bulgarijos komunistai, nelegaliai gyven Vokietijoje, buvo iteisinti, ir tik vienintelis Marinusas van der Lbbe 1933 m. pabaigoje buvo pripaintas kaltu. Jis buvo giljotinuotas Leipcigo kaljime 1934 m. saus, likus trims dienoms iki 25-ojo gimtadienio*. Teismo rezultatai sunervino Hitler, taiau procesas vyko, kai aistros buvo jau atvsusios, o padtis Vokietijoje pasikeitusi. Vos taps kancleriu, pai pirm dien Hitleris tikino prezident, jog btina surengti naujus rinkimus. Tai buvo gerai apgalvotas politinis manevras. Vienin telis bdas apeiti R Hindenburg valdios piramidje buvo proga laimti dau gum Reichstage. Daugiau kaip 50 procent bals bt leid naciams priimin ti sau palankius statymus buldozerio principu, o dviej treij dauguma bt galjusi be prezidento suteikti kancleriui ypatingas galias. Senasis P. Hinden burgas buvo paskutin Hitlerio klitis. Reichstago gaisras kilo likus savaitei iki rinkim ir tapo dideliu naci koziriu rinkiminje kampanijoje. Be to, Vokietijos pramons elitas nacionalsocialistams suteik 3 milijon marki pinigin injekci j. Susitikime su verslininkais H. Gringas buvo tiesus: Auka, kurios praome, neturt js apsunkinti, jeigu tursime omeny, kad ateinantys rinkimai bus paskutiniai per artimiausius deimt, o labiausiai tiktina - ir per artimiausius imt m e t . "
11

imto met Treiasis Reichas neisilaik, bet iki 1945 met tai

tikrai buvo paskutiniai demokratiki rinkimai Vokietijoje. Juose dalyvavo net ir komunist partija. Isprend visas finansines problemas, pasiskelb Vokietijos gelbtojais nuo raudonojo maro ir inaudodami staiga jiems suteiktus valsty bs iteklius, naciai buvo kupini vilties. Taiau kovo 5 d. suskaiiavus rezultatus paaikjo, kad nacionalsocialistams nepavyko gauti troktamos daugumos. J i e surinko 43,9 proc. bals ir laimjo 288 vietas. Masin propaganda nepadjo i Reichstago eliminuoti kit partij. Nepaisant represij, komunistai surinko net 12,3 proc. bals ir pridjus 18,3 proc. bals, kuriuos gavo socialdemokra-

* 2008 m. Marinusui van der Lbbe buvo suteikta malon po mirties. Sprendimas pri imtas vadovaujantis teiss aktais, kurie gali panaikinti naci reimo sukurt neteisy b, taiau teismas nesvarst, ar van der Lbbe padeg Reichstag, ar ne.

tai, kairioji opozicija sugebjo ilaikyti madaug tredal elektorato . Isvajotas naci tikslas - valdia Vokietijoje be joki demokratini trukdi - buvo per ingsn. Hitleris tai jaut ir niekur nebeskubjo. 1933 m. kovo 21 d. gulos banyioje (Garnisonkirche) Potsdame, Frydricho Didiojo aminojo poilsio vietoje, vyko ikilminga ceremonija. Potsdamo vent sugalvojo k tik propagandos ministru paskirtas J . Goebbelsas. J o idja atriboti na cius nuo k tik nuvilnijusios smurto bangos ir pademonstruoti Vokietijai ir pasauliui gerj naujosios valdios veid, visi kai pasiteisino. Potsdamo ikilms simbolizavo naujojo Reicho pradi ir drauge siejo j su lovinga praei timi. Banyia, kurioje vyko vent, nuo X V I U a. simbolizavo karins Pr sijos monarchijos, valstybs galios ir protestantizmo ry. Prezidentas

12

R Hindenburgas, pasipuos prsi ka uniforma ir rodydamas feldmar alo lazda tui kaizerio sost, aikiai t ry reprezentavo: sost, al tori ir karin Prsijos praeities lo v. Senasis prezidentas jung praeit ir dabart, Hitleris buvo ateitis. Ikilmse dalyvavo daug usie nio svei, politik, kariuomens elitas. J i e klaussi Hitlerio kalbos apie nacionalin vienyb, pagarb A. Hitleris pagarbiai spaudia rank P. Hindenburgui. 1933 m. kovas
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

P. Hindenburgui ir naujojo Reicho susijungim su karinmis Prsijos tradici jomis. Tai nebuvo vien tik odiai. Netrukus alia senosios imperijos vliav plevsuos ir svastikos. Baigs kalb, Hitleris prijo prie P. Hindenburgo ir spaus damas jam rank pagarbiai nusilenk. spdinga scena buvo nufilmuota, o jos nuotraukos atsidr ne tik Vokietijos, bet ir pasaulio spaudoje . Niekas nega lt nuginyti, - ra vienas ne naci apvalgininkas, suavtas kuklios Hitlerio kalbos, - kad jis subrendo. Demagogas ir partijos lyderis, fanatikas ir agitatorius gana netiktai visiems oponentams, atrodo, tampa tikru valstybs veikju."
14 13

Tai buvo btent tokia inia, koki norjo pasisti J . Goebbelsas. T pai dien P. Hindenburgas pasira du jam pakitus dekretus. Pirmasis suteik malon vi siems kalintiems nacistams, antrasis leido suimti bet kur asmen, tariam kriti kuojant vyriausyb ir naci partij. Valdia krypo vien pus, bet laipsnikai.

Kovo 23 d. tapo Veimaro demokratijos pabaiga. Naujai irinktas Reichstagas susirinko Krollio operos rmuose* svarstyti vienintelio klausimo - ypating ga liojim suteikimo vyriausybei, t. y. kancleriui. Atmosfera politiniams oponentams buvo nejauki. Ginkluoti SS ir SA nariai supo vis pastat, o viduje juos pasitiko mil inika svastika. Posdyje trko 81 komunist parlamentaro - jie buvo suimti arba slapstsi, todl naciai apsidrausdami nusprend, kad balsai bus skaiiuojami ne nuo bendro Reichstago skaiiaus, o nuo dalyvaujanij. Kad statymas sigaliot, buvo reikalingi du tredaliai. Niekas neidrso prietarauti, tad vietoj 432 reika ling bals, liko tik 378. Bet kuriuo atveju tai buvo tik spektaklis, kadangi Hitleris jau buvo tikins Katalikikj centro partij palaikyti statym. Prie balsavim Hitleris kalbjo dvi su puse valandos. adjo, kad vyriausyb ias galias naudos tik esant btinybei, kad nei Reichstago, nei prezidento institucij pozicijos ir teiss nebus keiiamos, kad Banyios taka niekaip nebus ribojama . Tai buvo paadai, kuriuos jis sulauys, taiau tuo metu jie tiesiog buvo priemon tikslui pasiekti, ir ji veik. Tik vienas mogus salje, socialdemokrat lyderis Otto Wellsas. idrso atsistoti ir tyliu balsu itarti: Joks ypating gali statymas negali sugriauti amin ir nesugriaunam idj." Susinervins Hitleris netruko parodyti tikrj savo veid: Js daugiau nereikalingi! Vokietijos vaigd pakils, o js nusks. Js laidotuvi varpai jau nuskambjo!
16 15

i akimirk mes praome Reichstago suteikti mums tai,

17

k mes ir taip galjome pasiimti."

Rezultatu 441 : 84 (prie balsavo tik social

demokratai) ypatingas galias suteikiantis statymas buvo priimtas. Naciai utrauk savo himn Horst-Wessel-Lied (Kelk vliav auktai) ir tai buvo demokratijos alyje

pabaiga. Reichstagas nubalsavo u savo paties panaikinim. Vereliai patys isirin ko skerdik ir teik jam peil, kad turt kuo juos paskersti . Formaliai jis niekada nebuvo paleistas, taiau nuo ios akimirkos Hitleris galjo imtis ypating prie moni" be jo sutikimo. Per tris mnesius alyje liks tik viena partija, per kelerius metus Vokietija pasikeis neatpastamai. Treiojo Reicho** epocha prasidjo.
18

Krollio operos rmai buvo natralus pasirinkimas, nes jie buvo greta nuo gaisro nu kentjusio Reichstago pastato. Naci reimo metu Reichstago sesijos buvo rengia mos ia, o kadangi Krollio operos rmai galjo sutalpinti daug moni, Hitleris juose rengdavo savo kalbas. Paskutinis Reichstago posdis vyko 1942 m. balandio 26 d. Tada Hitleris buvo teisintas kaip aukiausiasis vokiei tautos teisjas". Krollio operos rmai buvo sugriauti 1943 m. lapkrit per Sjunginink bombardavim. Griu vsiai imontuoti 1951 m.

** Treiasis Reichas yra terminas, apibdinantis nauj Vokietijos imperij, po vento sios Romos imperijos viduramiais ir 1871 m. O. Bismarcko suvienytosios Vokieti jos, kuri nustojo egzistuoti 1918 m. Nuo 1943 m. po vis ukariavim pavadinimas buvo pakeistas Didj Vokietijos Reich (Grossdeutsches Reich).

Ilgj peili naktis

1933 m. liepos 6 d. Hitleris sukviet naci lyderius aptarti padties. Nacional socialistin revoliucija pavyko, valdia ms ir tik ms, ir dabar atjo metas stabilizuoti reim, - sak jis susirinkusiems. - Revoliucija nra nuolatin bse na", - t s Hitleris ir pabr, kad antrosios revoliucijos" kis buvo reikalingas, kol tebebuvo galimyb kilti kontrrevoliucijai. - Dabar viskas pasikeit. Nra n menkiausios abejons, kad jeigu reiks, bet koks bandymas j sukelti bus paskan dintas kraujyje. Nes antroji revoliucija gali bti nukreipta tiktai prie pirmj."
19

Tai buvo aikus signalas, kad partijos kursas keiiasi. Naci lyderiai W . Frickas, H. Gringas, R. Hessas tai i karto suprato, taiau signalo nesugebjo suprasti mogus, kuriam jis buvo skirtas tiesiogiai - SA vadas Ernstas Rhmas. Hitlerio bendraygis nuo pat pradi, kovojs su komunistais gatvse ir alins visus, ku rie stodavo naciams skersai kelio, dabar tiek savo pareikimais, tiek darbais dav aikiai suprasti, jog revoliucija nesibaig valdios umimu. J i tik prasideda. Kiti gali vsti naci pergal, bet politiniai kariai, kurie dl jos kovojo, turi visk pa imti savas rankas ir vykdyti j toliau." Aikaus plano, kaip tsti
20

revoliucij",

E. Rhmas neturjo, taiau jo ambici jos buvo rimta problema. Naci partija, baimindamasi prisimetli ir norinij jos skme pasinaudoti, 1933 m. gegu sustabd nauj nari primim, E. Rh mas paskelb, jog bet kuris patriotikai nusiteiks" vokietis gali jungtis prie SA. Nuo 1933 m. pradios iki 1934 m. pra dios rudmarkini skaiius iaugo eis kartus - iki 3 milijon nari, o pridjus SA vadas Ernstas Rhmas ir (u jo) SA grupenfiureris Karlas Ernstas
bpk

dar po SA sparnu prisiglaudusias kitas sukarintas ir veteran organizacijas siek net 4,5 milijono . Tai buvo armija, didesn u pai naci partij, nekalbant jau apie Versalio sutartimi iki 100 000 apribot reichsver. Nesiskaityti su ja buvo nemanoma, taiau kak daryti reikjo, nes j suvaldyti darsi vis sunkiau. K tik kilusioje revoliucijoje be kraujo", kaip j vadino naciai, buvo nuudyta 500-600 moni, apie 100 000 atsidr SA barakuose, improvizuotose stovyklo se ir kaljimuose, kur buvo kankinami ir kent patyias. Visa tai vyko spontani21

kai, be joki leidim ir sakym - tiesiog ilg laik tik demonstravusi savo jg, SA sulauk progos j panaudoti. Kilus tokiam smurto protrkiui P. Hindenburgas asmenikai papra Hitlerio atkurti tvark . Matydamas visa tai H. Gringas m stiprinti savo policines pajgas. Rin kimins kovos su oponentais, ventins eityns bei demonstracijos baigsi, ir milijonai rudmarkini m jausti, kad jiems tiesiog nebra k veikti. Maa to, naci pergal, nepaisant dideli lkesi, nieko gera SA karjeristams neatne. Iki tol galj siautti nevaldomai, dabar jie pamau buvo stumiami zon u statymo rib. 1934 m. vasario 1 d. E. Rhmas gynybos ministrui Werneriui von Blombergui nusiunt memorandum. Dokumento kopijos neiliko, taiau i to. k pateik reichsvero vadams W . Blombergas, buvo galima susidaryti spd, jog E. Rhmas reikalauja pakeisti sensias ginkluotsias pajgas SA liaudies armi ja". Reikalavimai skambjo labai drastikai, neatmestina versija, jog W . Blom bergas sutirtino spalvas, taiau nesunku nuspti, kad naujienos paiurpino karininkus . Kad ir koks buvo tikrasis memorandumo turinys, nra joki abejo ni, kad tapti ginkluotj pajg vadu buvo sena tikro kareivio E. Rhmo sva jon ir viena i didiausi jo ambicij. W . Blombergas dav aikiai suprasti, kad susidarius tokiai padiai Hitleriui reikia apsisprsti, kurioje jis pusje. Mainais u paadus sugrinti auktini tarnyb, inicijuoti persiginklavimo program ir grinti reichsverui buvusi gali, Hitleris gavo armijos lojalum ir palaikym. Pats gynybos ministras i neutralios pozicijos, kuri armija daniausiai sugeb davo isaugoti, dabar akivaizdiai suko naci reimo palaikymo link. Niekieno nespaudiamas, W . Blombergas prie armijos emblem pridjo svastik ir i leido Arij paragraf", pagal kur karinse pajgose negali tarnauti ydai . E. Rhmas taip pat deklaravo savo lojalum fiureriui, bet dviej armij alyje negaljo bti, tad Hitleris privaljo rinktis - vienoje pusje reichsveras, kurio vyriausiasis vadas buvo prezidentas P. Hindenburgas, kitoje - E. Rhmas su rudmarkiniais. postringaujaniais apie antrj revoliucij. Diplomatiniais sumeti mais Hitleris atidliojo apsisprendimo dat, taiau kuri pus krypsta svarstyk ls, buvo aiku i karto. Kai brit usienio reikal sekretorius Anthony Edenas atvyko Berlyn pareikti nusiskundim dl slapta pltojamos vokiei karo avi acijos ir Versalio sutarties paeidinjim, Hitleris diplomatui pareik, jog leisti egzistuoti dviem armijoms bt klaida, tad ketina SA nuginkluoti . 1934 m. vasario 28 d. vyko, armijos, SS ir SA vad susirinkimas, kuriame fiurerio spau diamas E. Rhmas buvo priverstas pasirayti susitarim ir paadti, kad SA ne bandys pakeisti armijos. Bsimosios Vokietijos ginkluotosios pajgos bus profe sionali ir moderniai apginkluota armija, o SA gali veikti tik kaip politin, bet ne
25 24 23 22

karin jga - sak Hitleris. Nereguliarioji kariuomen, kuriai ypatingo statuso reikalavo E. Rhmas, anot Hitlerio, negalt utikrinti net minimalios gynybos, o reichsveras gynybai bus paruotas per penkerius, puolimui - per atuone rius metus. Pereinamajam laikotarpiui jis patenkino W . Blombergo pasilym skirti SA karius apmokymams reichsvere ir leisti juos atlikti uduotis pasienio teritorijose, bet vienintelis ginklo nejas bus tik Vermachtas*". E. Rhmas ir W. Blombergas paspaud vienas kitam rankas, ir Hitleris, manydamas, kad pa siek kompromis, ivyko. Taiau problema niekur nedingo. Tai, k mano i tikrj, E. Rhmas neatsargiai pasak ikart po to, kai igr ampano ivyko karininkai: Tai, k kalba tas kvailys jefreitorius, mums nieko nereikia... J e i ne su juo, tai be jo mes pasieksime savo." Idavikik fraz Hitleriui perdav SA karininkas Viktoras Lutze. Anot jo, fiureris neatrod labai susidomjs, taiau lojalumo gestas neliko nepastebtas - V. Lutze bus Hitlerio mogus, kai jam rei ks naujo SA v a d o . Tai buvo ne vienintelis raportas, pasieks fiurer. Pvz., kitas SA lyderis, Maxas Heydebreckas, sak: Kai kurie armijos karininkai yra kiau ls. Daugelis j yra per seni ir turi bti pakeisti jaunesniais. Mes palauksime, kol papa Hindenburgas mirs, ir tada SA patrauks prie armij. K gali padaryti 100 000 kareivi prie gerokai galingesnes SA pajgas?"
27 26

Bet SA prieas buvo ne tik reichsveras. Suprat, kad E. Rhmas atsidr pa vojingoje zonoje, naci lyderiai i karto pajuto savo galimybes i to pasipelnyti. H. Gringas, pirmasis gavs nurodym priirti SA veiksmus, buvo taip suinte resuotas nuversti E. Rohm, kad sutiko Prsijos gestapo** kontrol atiduoti Hein richui Himmleriui. Taip buvo atvertas kelias centralizuotai policinei sistemai, taiau tuo metu SS formaliai buvo SA padalinys. H. Himmleris ir jo deinioji ranka Reinhardas Heydrichas uoliai msi darbo iekodami kompromituojan

ios informacijos ir bd, galini padti paalinti SA organizacij, nes ji buvo didiul klitis j isvajotosios SS imperijos ambicijoms. H. Himmleris padarys

* Iki naci atjimo valdi terminas Vermachtas" i esms apibr bet kurios vals tybs gynybos pajgas. Pvz., brit pajgos vokiei buvo vadinamos Britische Wehr macht Nuo 1936 m. reischsveras (Reichswehr) bus pervadintas Vermacht (Wehr macht) ir taip bus vadinamos iskirtinai tik Vokietijos ginkluotosios pajgos. ** Gestapo - Slaptosios valstybs policijos krimo data - 1933 met balandio 26 die na. I pradi organizacijos pavadinimas buvo GPA (Geheime Polizei Amt), taiau dl pernelyg didelio panaumo Taryb Sjungos politin policij (GPU) pavadini mas buvo pakeistas Gestapo. S pavadinim sugalvojo vienas Berlyno pato pareig nas, turdamas omeny, kad jis turi tilpti ant standartinio pato antspaudo. Pavadini mas buvo sukurtas panaudojant pirmsias viso pavadinimo odi raides - Geheime Staats Polizei.

visk, kad tikint Hitler, jog E. Rhmas rengia valstybin perversm. Lygiai taip pat SA trukd ir partijos vadams: fiurerio pavaduotojui Rudolphui Hessui ir vis galingesniu ukulisi aidju tampaniam Martinui Bormannui. Armija buvo prie SA ambicijas uimti karines pozicijas, naci lyderiai buvo prie bet koki SA tak politiniuose reikaluose. E. Rhmas atsidr vienas prie galing sjun g, kurioje kiekvienas turjo sav ambicij, taiau visus juos vienijo bendras tikslas - eliminuoti rimt varov Treiojo Reicho valdios piramidje. Ir tai dar ne viskas. SA rudmarkini u gangsterik elges gatvse - plika vimus, girtuokliavimus, mutynes - nemgo paprasti vokieiai. Klitimi jie buvo netgi vicekancleriui F. Papenui, vis dar gyvenaniam nerealiame pasaulyje ir svajojaniam apie reali valdi. Kai Hitleriui tapus kancleriu buvo suformuotas vyriausybs kabinetas, jame buvo tik trys naciai. 1934 m. gegu j jau buvo devyni
28

- aritmetika, akivaizdiai rodanti, kad F. Papeno konservatori viltys

laikyti Hitler ant trumpo pavadio dta ipulius. Ne jie manipuliavo naciais, o naciai jais. Vis dlto F. Papenas netgi tuo metu nebuvo atsisaks svajoni vykdyti savo aristokratikj revoliucij. J o grup kantriai iekojo sau lojali asmen reichsvere, t, kurie nemgsta SA, irt, kurie galt bti naudingi neto limoje ateityje. J . Goebbelsas 1934 m. gegu savo dienoratyje skundsi apie sklindanius gandus, kad F. Papenas laukia prezidento mirties, nes jo akys yra nukreiptos prezidentr . Balandio mnes P. Hindenburgas sunkiai susirgo, o netrukus tapo aiku, kad i ligos patalo jis jau neisikapstys. Birelio pradioje prezidentas nusialino nuo reikal ir ivyko savo dvar Ryt Prsijoje. Buvo aiku, kad vir SA susikaup tirti juodi debesys jau nebeisisklaidys, liko tik klausimas, kada nugriauds griaustinis. Norintieji po ios audros k nors laimti nebegaljo laukti. Tuo metu Hitleris, ko gero, buvo vienintelis vis dar neapsisprends. Artimas jo bendraygis E. Rhmas buvo vienas i nedaugelio privilegijuotj, galdavs kreiptis paprastu tu", o ne mano fiureri", kaip daugelis kit . J . Goebbelsas jau ne pirm kart buvo susierzins dl savo boso negaljimo apsisprsti: Pa dtis darosi vis rimtesn. Lyderis turi veikti. Kitaip opozicija gali pasidaryti per nelyg stipri."
31 30 29

Taiau Hitlerio laukim vargu ar galima pavadinti nerytingu

mu. Kantriai stebdamas padt ir prie ingsnius, jis ilaukdavo palankiausio meto. i strategija pads Hitleriui ikovoti visas didisias diplomatijos pergales. Ir atvirkiai, kai fiurerio kantryb pakeis kartakoiki sprendimai. Treiojo Rei cho reikalai pasisuks blogja kryptimi. Birelio 4 d. Hitleris susitiko su E. Rhmu privataus pokalbio. Susitikimas utruko net penkias valandas, po jo E. Rhmas pareik, kad dl sveikatos sutrikim" ieina atostog. Be to, jis paskelb, kad liep atostogaus ir visa mili-

jonin SA organizacija, tik prie tai bus surengta SA lyderi konferencija, kurioje paadjo dalyvauti ir Hitleris . Tai buvo panau paliaubas. Taiau tada netik tai sikio F. Papenas. Birelio 17 d. Vokietijos vicekancleris Marburgo universi tete r ugning kalb. Jis usipuol chuliganik rudmarkini elges, perspjo apie j galim bandym vykdyti antrj revoliucij ir ragino Hitler nedelsiant ukirsti tam keli. Jis netgi ryosi sukritikuoti klaiding asmenybs kult", tai, be abejo, buvo skirta naci lyderiui. Didius mones padaro ne propaganda, juos uaugina j darbai, - sak F. Papenas ir pridr: - Jokia tauta negali gyventi aminos revoliucijos slygomis, todl ir Vokietija negali toliau gyventi netvarko je, kuriai nematyti pabaigos."
33 32

Kalba buvo palydta audring plojim, ir nors

J . Goebbelsas stengsi j udrausti, atgarsiai pasklido tiek po al, tiek u jos rib. Tai buvo paskutinis kartas Treiojo Reicho istorijoje, kai atri kritika nu skambjo i tokio aukto pareigno lp, taiau F. Papeno, besitikinio, kad armija su prezidento palaiminimu imsis sutramdyti SA, nustumdama Hitler al, lauk didiulis nusivylimas. Drsi kalba tapo nebeatidliotino starto signalu netrukus prasidsiantiems brutaliems naci veiksmams. Maa to, po F. Papeno isiokimo svarbiausi taikini srae atsidr ne tik SA, bet ir politiniai reak cionieriai". Suinojs apie J . Goebbelso cenzr, F. Papenas pareik Hitleriui nemats joki alternatyv, iskyrus savo atsistatydinim. Hitleris, uuot paleids darb savo tiradas, imintingai pripaino savo propagandos ministro klaid", taip pat sutiko, kad SA reikia sutramdyti, ir papra F. Papeno atidti atsistatydinim

Josepho Goebbelso kalbos taip pat buvo ugningos

Bundesarchiv. Bild 102-17049. Fotograf: o.Ang.

iki pokalbio su prezidentu. Vicekancleris sutiko ir taip prarado savo paskutin prog. Negaidamas laiko, Hitleris nuskubjo pas R Hindenburg. Lipdamas pre zidento rezidencijos laiptais jis sutiko W . Blomberg. P. Hindenburgas isikviet gynybos ministr po F. Papeno kalbos sukelto furoro. Apie k kalbjo P. Hin denburgas, W . Blombergas pasak Hitleriui tiesiai viesiai: btina nedelsiant imtis vis priemoni taikai ir tvarkai Vokietijoje utikrinti. Jeigu Reicho vy riausyb negali susitvarkyti su valstybje kilusia tampa, prezidentas paskelbs karin padt ir atiduos kontrol armijos rankas . Hitleriui tapo aiku, kad daugiau delsti nebegalima. Jeigu jis dar ir turjo koki nors abejoni, dabar tiesiog neliko jokio kito pasirinkimo. SA privaljo bti eliminuota, ir greitai. Birelio 22-, t. y. kit dien po audiencijos pas prezident, fiureris pasiauk savo lojalum pademonstravus SA vad Viktor Lutze ir prisaikdins tylti pareik turs patikim ini, jog E. Rhmas rengia smoksl, todl V. Lutze turi bti pasiruos tolesniems sakymams . Juodas dangus vir E. Rhmo galvos m aibuoti. Tuo metu H. Himmlerio ir R. Heydricho slaptosios tarnybos uoliai dirbo iekodamos rodym, kad SA rengia valstybin perversm. Birelio 25 d. SS ir S D * lyderiai Berlyne gavo instrukcijas, kaip elgtis, jei SA sukils, ir buvo perspti, kad tai gali atsitikti paiu artimiausiu m e t u . Armija taip pat nesnaud. Karo ministerijos koridoriuose buvo paruoti kulkosvaidiai, o reichsvero vadai m bendradarbiauti su SS: tiekti ginklus, amunicij ir transport, kad kilus rimtam kariniam konfliktui turt sjunginink . Ambicingi armij generolai tokiomis aplinkybmis daniausiai renkasi t pus, kuri jiems atrodo naudingiausia ir perspektyviausia - reichsveras pasirinko Hitler. Birelio 27 d. Hitleris susitikime su vadais usitikrino j param. Kit dien E. Rhmas buvo imestas i Vokieti jos karinink lygos, kariuomenje paskelbta kovin parengtis, o W . Blombergas spaudoje patvirtino, kad armija visikai lojali naujajai valdiai . I tikrj, kad ir kokios buvo E. Rhmo ambicijos ir SA svajons apie antr revoliucij, rudmarkiniai niekada neturjo jokio rimto plano, kaip j vykdyti, ir puui nesireng. Taiau fantastik gand vis daugjo. Armijos vadai per pastaruosius por mnesi gavo tiek praneim apie SA lyderi pareikimus, ginklavimsi ir kit tartin veikl, kad reichsvero vadovyb buvo praktikai
38 37 36 35 34

* SD (Sicherheitsdienst) - saugumo tarnyba, atsakinga SS ir NSDAP u valgyb. Ne retai vadinama gestapo sesute. 1933-1939 m. SD buvo atskiras SS padalinys, vliau buvo inkorporuotas Reicho saugumo tarnyb (Reichssicherheitshauptamt, arba RSHA). Per kar SD pradjo konkuruoti su karo valgyba - abveru (Abwehr).

sitikinusi, jog reikia bti pasiruous puui vasar arba ruden. Birelio 26 d. pavojaus varpai m skambti visu garsu, kadangi buvo perimtas" E. Rhmo sakymas apie SA pasiruoim pulti reichsver. sakymas", ko gero, buvo klastot, taiau atsidrs ant valgybos (Abwehr) efo stalo, jis netruko tapti aki vaizdiu rodymu" visiems auktiems pa reignams. Hitleriui taip pat. Birelio 28 d. Hitleris ir H. Gringas dalyvavo gauleiterio* Josefo Terboveno

vestuvse Esene. 1945 m. per apklaus H. Gringas sak: ia (Esene) mes buvo me informuoti, kad E. Rhmas sak SA bti visikoje parengtyje ir sukviet pas save visus SA lyderius."
39

H. Himmleris te

lefonu parne fiureriui, kad puo grsm yra reali, be to, F. Papenas ruoiasi audi encijai pas prezident birelio 30 d. Laukti nebebuvo kada, ir Hitleris nusprend veikti nedelsdamas. Jis paliko vestuves, i vie buio paskambino E. Rhmo adjutantui

ir pareikalavo, kad visi SA lyderiai bire lio 30-osios ryt dalyvaut susitikime Bad Vyszs kurorte . etadienis dar daug kart bus mgstama fiurerio dideli darb" die
40

A. Hitleris ir Hermannas Gringas Oberzalcburge, 1936 m.

Bundesarchiv. B 145 Bild-F051620-0041. Fotograf: o.Ang.

na. Hitleris paskubomis informavo J . Goebbels ir savo asmenins apsaugos SS vad Sepp Dietrich, kad smgis puistams bus suduotas rytoj, o H. Goring i siunt Berlyn, kad is ukirst keli bet kokiems neramumams sostinje. Taigi, tai prasideda, ai Dievui! - ura J . Goebbelsas savo dienoratyje. - Bet kas yra geriau u t bais laukim." Prie vidurnakt Hitleris sulauk dar vieno skambu io. Po pokalbio jis J . Goebbelsui pareik, kad sukilliai ginkluojasi, ir patar savo propagandos ministrui nugabenti eim saugi viet . I tikrj SA nei ginkla vosi, nei rengsi puui, taiau neinodami, kaip reaguoti nesiliaujanius gandus, madaug 3000 rudmarkini Miunchene sureng spontanik akcij. Siautdami gatvse, jie kavo, kad sutraikys bet kokius bandymus sugriauti j organizacij:
41

* Gauleiteris - aukiausias naci partijos pareignas atskirame regione. Vokikas o dis letter reikia lyderis" o senovinis krato ar regiono administracinis pavadinimas buvo Gau arba Reichsgau. Pvz., Gau Berlin, Gau Danzig, Gau Ostpreussen ir 1 . 1 .

Fiureris prie mus, reichsveras prie mus, SA kyla gatves", - skandavo jie. Apie ias demonstracijas Hitleris suinojo anksti ryte nusileids Miunchene. Pasiuts i nirio, lydimas SS, jis patrauk Bavarijos vidaus reikal ministerijos pastat ir usipuol tris SA vietos lyderius. Nelaukdamas i j joki pasiaikinim jis nu pl nuo uniform karinink enklelius, aukdamas, jog ie yra suimami ir bus suaudyti . Buvo tik 6.30 vai. ryto, taiau nieko nelaukdamas Hitleris nusprend vykti pas E. Rohm. SA vadas ir jo bendraygiai po dideli igertuvi miegojo ir buvo iversti i lov tiesiogine to odio prasme. Ernstas Rhmas buvo apkaltin tas idavyste ir suimtas, tada ir visi kiti. Edmundas Heinesas, Breslau SA lyderis, buvo rastas gretimame kambaryje su jaunu vyruku - scena, kuri J . Goebbelsas vliau inaudojo piedamas SA irtvos amoralum"*. T pai dien Hitleris sak suaudyti eis SA narius be joki apklaus ar teism. Seppo Dietricho brys nuosprend paskelb akimirk prie vi salv: Fiurerio vardu js nuteisti mirti. Heil Hitler" Tiesa, tarp i ei pasmerktj E. Rhmo nebuvo . Net keletas liudinink tomis dienomis girdjo Hitler sakant, kad E. Rhmo reikia pasigailti. Alfredas Rosenbergas buvo vienas i j: Hitleris nenorjo nuauti Rhmo", ra dienoratyje nacionalsocialist filosofas. Jis stovjo alia mans prie liau dies teism", - sak fiureris naci spaudos magnatui Maxui Amannui. Tuo tarpu H. Gringas ir H. Himmleris, vos tik gav kodin operacijos od kolibris", veik be joki abejoni. Reicho vicekanceliarijoje F. Papeno sekretorius Herbertas von Bose buvo nuautas vietoje, vicekanclerio ideologas Edgaras Jungas suimtas ir suaudytas, paiam F. Papenui buvo pritaikytas tik nam aretas, nes jis buvo per daug stambi politin figra ir pernelyg artimas prezidento draugas. udyni auk sraas vis ilgjo ir j pild pavards, danai net neturinios nieko bendra su SA. Generolas Kurtas von Schleicheris, paskutinis Vokietijos kancleris, bands stoti skersai kelio Hitleriui, buvo nuautas namuose kartu su mona. Gregoras Strasseris, paskutinis nacis, mets ik dl valdios partijoje, buvo nuautas ka ljimo kameroje. Bene iauriausiai buvo nuudytas Gustavas Ritteris von Kahras, prisidjs prie alaus puo" lugimo. J esesininkai ukapojo negyvai ir paliko pelkje netoli Dachau . Orgija tssi iki pat vlaus vakaro. Kai Hitleris parskrido Berlyn, buvo apie 22 vai. Vliau fiurerio adjutantas Wilhelmas Brckneris savo asmeniniuose dokumentuose apra Hitlerio susierzinim, kai H. Himmleris pateik galutin
44 43 42

* Homoseksuali polinki turjo ir kiti SA lyderiai, skaitant ir pat E. Rohm. 1931 m. naci konkurentai paband sukelti skandal, kai spaudoje buvo pavieinti jo draugui rayti laikai, kuriuose jis aprao savo seksualinius santykius su vyrais. Hitleris visa tai inojo, taiau tuo metu SA vadasfiureriuidar buvo reikalingas.

auk sra - jame vietoj pradini septyni buvo atuoniasdeimt dvi pavar ds. Sprendim prim pats fiureris, taiau jo gyvendinimas buvo panaus nuo kalno paleist sniego gnit, kuri besirisdama emyn darosi vis didesn. Efektas, kuris dar ne kart suveiks Treiojo Reicho gyvavimo metu. Taip fiu reris atsidr keblioje padtyje, nes turjo sankcionuoti atuoniasdeimt dvi mogudystes joms jau vykus", - skundsi naujasis SA vadas V. Lutze. J o ma nymu, kaliausi dl to buvo H. Himmleris ir H. Gringas . Kit ryt jie gal gale kalbjo Hitler likviduoti
45

ir E. Rohm. Tiesa, net ir davs sutikim, fiureris savo buvusiam bendraygiui norjo suteikti ga limyb ivengti egzekucijos ir

pasitraukti i gyvenimo paiam. Ernsto Rhmo kamer atvyk du SS vyrai padjo revolver ir dav deimt minui nusiudyti. Kadangi vio nenuaidjo, jiems teko grti kamer. Vienas ese sininkas buvo Dachau koncen tracijos stovyklos virininkas Slaptosios policijos vadas H. Gringas (deinje) skiria Heinrich Himmler savo pavaduotoju
bpk

Theodoras Eicke, kitas - jo pa vaduotojas Michaelis Lippertas. E. Rhmas jiems arogantikai

ir: Jei a turiu bti nuudy

tas, tegu tai padaro pats Adolfas." Paskutiniai jo odiai buvo M a n o fiureri, mano fiureri", Theodoras Eicke tai atsak: Anksiau reikjo galvoti, dabar jau per v l u . " *
4 6

Liepos 2 d. Hitleris formaliai paskelb, kad valymo akcija" baigta, l viso buvo nuudyti 85 mons, 12 i j - Reichstago deputatai . Ne vienas buvo inomas ne tik Vokietijoje, bet ir usienyje. Kremliuje, igirds naujienas, Stalinas pritrenk politbiuro nar Anastas Mikojan: Js girdjote, kas atsitiko Vokietijo je? Tai bent vyrukas tas Hitleris! Tiesiog puikus! Meistrikas darbas!" Bolevik lyderiui politini oponent skerdyns nebuvo naujiena, taiau kitose usienio alyse udyns be joki teism buvo vertintos kaip gangsterikas nusikaltimas
48 47

* E. Rohm nuovs Michaelis Lippertas 1957 m. buvo teisiamas u mogudyst. Jis buvo vienas i nedaugelio Ilgj peili nakties" egzekucinink, kuriems nepavyko ivengti teisingumo.

valstybs vadov lygmeniu. Paioje Vokietijoje buvo kitaip. Sunku i unikali al buvo suprasti i alies tada ir, ko gero, dar sudtingiau dabar. Dar tebevykstant susidorojimui su oponentais, gynybos ministras Werneris von Blombergas vieai paskelb apie visik armijos atsidavim ir itikimyb Hitleriui, o savo kreipimesi ginkluotsias pajgas lovino kareivik fiurerio ryt ir pavyzdin drs triu kinant idavikus ir maitautojus". Kit dien sveikinimo telegram atsiunt pre zidentas P. Hindenburgas. Jis su didiu dkingumu" sveikino Hitler u drs asmenin indl gelbjant Vokietij nuo didiulio pavojaus" . Dar kiek vliau, kai Hitleris nuvyko pas P. Hindenburg, sergantis prezidentas sunabdjo: M a n o mielas kancleri, istorijos krjai turi bti pasiruo pralieti krauj."
50 49

Didiul

minia, susirinkusi prie Reicho kanceliarijos ir Propagandos ministerijos, trauk naci himn Horst-Wessel ir demonstravo lyderiui savo lojalum. Vienintel Hit

lerio uduotis buvo paaikinti Vokietijos monms ir pasauliui, kas gi vis dlto atsitiko birelio 30 d. Tai daryti jis mokjo. I pradi jis kreipsi vyriausybs kabinet. Apkaltins E. Rohm, K. Schleicher ir G. Strasser kartu su Pranczija metus rengus smoksl, jis pareik neturjs jokio kito pasirinkimo. Jeigu dl to, kas buvo padaryta, kyla teisini prietaravim, tai jo atsakymas yra papras tas - susidarius tokioms aplinkybms, tam tiesiog nebuvo laiko. Jeigu laive kyla maitas, jo kapitonas ne tik turi teis, bet tiesiog privalo nedelsdamas mait numalinti."
51

Kai liepos 13 d. Hitleris prabilo Reichstage, fiurerio kalbos klaussi

ne tik deputatai. Kalba buvo transliuojama per radij, visuose namuose, aiktse ir baruose. Dvi valandas truks pasirodymas buvo vienas emocingiausi per jo karjer. Tiems, kas man priekaitauja ir klausia, kodl a nesikreipiau teismus ir nelaukiau j nuosprendi, mano atsakymas yra toks: i akimirk a buvau atsakingas u Vokietijos tautos likim, ir todl a buvau aukiausiasis Vokietijos liaudies teisjas!.. A daviau sakym suaudyti besislepianius po ia idavyste. Tauta dabar inos, jog niekas negali ksintis jos egzistencij ir likti nenubaustas, nes j garantuoja vidaus statymai ir tvarka! Ir kiekvienas turi sidmti visiems laikams - to, kuris pakels rank prie valstyb, laukia tik mirtis."
52

Kalb lydjo

ilgi ir audringi plojimai. Plojo ne tik naciai Reichstage, visa alis sutiko ini su palengvjimu. Paprastiems monms daniausiai nerpi intrigos ir kova dl val dios ukulisiuose. J i e mat iauri, girt ir nuolat smurtaujani rudmarkini sutramdym. Vietoj oko, kuris po udyni be joki teism greiiausiai itikt pilieius iuolaikinje visuomenje, dauguma vokiei tada be ilyg patikjo, kad j fiureris igelbjo al . Nuo amoralios ir korumpuotos SA armijos. Nuo homoseksuali, nuolat girtaujani ir itvirkusi j lyderi. udynes vyriausyb ir prezidentas palaimino atgaline data. o Hitleris vl buvo igelbtojas. Tik jo rytingi veiksmai leido alyje isaugoti taik ir tvark.
53

Formaliai SA su nauju vadu Viktoru Lutze iliko, taiau vos po met ka daise galinga organizacija sumajo dviem tredaliais , o ilgainiui, paskelbus auktini karo prievol, jos likuiai itirps reguliariojoje kariuomenje. Paio je naci struktroje rudmarkinius netrukus pakeit juodmarkiniai. Liepos 20 dien Heinricho Himmlerio SS buvo atskirta nuo SA ir nuo iol buvo atsakinga tik Hitleriui. Tuo metu tai vis dar buvo nedidel, tik i elitini ir lojali naciams grynakrauj arij"* sudaryta organizacija - savotikas pretori gvardijos, Ro mos imperatori asmens sargybini bri, atitikmuo Treiajame Reiche. Taiau tai buvo H. Himmlerio galimyb sukurti savo imperij, ir jis tuo pasinaudos. Po Ilgj peili nakties" lengviau atsikvp ir armija. Aukiausi reichsvero vadai vent pergal prie rimt konkurent ir kl tostus u tai, kad Hitleris stoja mru u tvirt ginkluotj pajg status alyje. Sveikinimo kalbas r ne tik W. Blombergas. T pat padar jo tabo vadas generolas Walteris von Reichenau, t pat dar keldami ampano taures ir emesnio rango karininkai, nuo senosios kartos, kaip kad generolas majoras Erwinas von Witzlebenas, kuris savo draugams sak, jog bt norjs bti alia suaudant E. Rohm, iki naujosios kartos, ku rios viena i kylani vaigdi, leitenantas Clausas von Stauffenbergas, palygino puo numalinim su unvots prapjovimu . Taiau reichsvero triumfas buvo s lygikas. Taip, ginkluotosios Vokietijos pajgos ne tik isaugojo savo svarb statu s, bet ir gavo paad susigrinti kaizerio laik gali ir tak. Taiau susitarimas buvo abipusis. Hitlerio paadus ir param armija atsak tuo paiu ir pati to nenordama vietoj politinio aidjo slinkosi politinio rankio viet. Po lemting 1934 m. birelio 30 d. vyki reichsvero generolai buvo sitikin, kad Hitleris - j mogus. Bet tikrov buvo kitokia. Per kelerius artimiausius metus paaiks, kad Ilgj peili naktis" buvo pirmoji stotel kelyje, kuriame su kiekvienu veiktu ruou aikja, kad armija tampa Hitlerio rankiu, o ne atvirkiai. 1934 m. rugpjio 2 d. mir Vokietijos prezidentas Paulas von Hindenburgas. J o mirties ivakarse, rugpjio 1 d., suinojs i gydytoj, kad liga palau prezi dent ne vliau nei per 24 valandas, Hitleris padav savo ministrams pasiray ti dokument, pagal kur prezidento ir kanclerio pareigybs yra sujungiamos, o pats Hitleris tampa Vokietijos fiureriu ir kancleriu. Apie io statymo sigaliojim Reichstagas paskelb prajus vos trims valandoms po P. Hindenburgo mirties. Tarp pasiraiusi dokument vyriausybs nari buvo ir gynybos ministro Wernerio von Blombergo pavard. O juk is statymas reik, kad Hitleris tampa vyriausiuoju ginkluotj pajg vadu. Reichsvero vadovybs tai negsdino. Inaudodami mo55 54

* Savo vokik kilm nauji SS nariai turjo rodyti pateikdami genealogijos med nuo 1750 m. ir, inoma, jame negaljo bti joki ydikos kilms giminaii.

ment, ir tikdamiesi naudos sau, generolai stengsi susieti Hitler su ginkluoto siomis pajgomis kiek manoma labiau. Dar nespjus atalti Hindenburgo knui, be jokio fiurerio praymo VV. Blombergas i r W . Reichenau nusprend, kad nuo iol kiekvienas karininkas, kiekvienas kareivis privalo prisiekti beslygik paklusnum ir itikimyb fiureriui, aukiausiajam ginkluotj pajg vadui Adolfui Hitleriui . Tai buvo precedento neturinti priesaika. Anksiau kareiviai prisiekdavo savo gyvy bmis Vokietijos valstybei ir aukiausioms jos institucijoms (kaizeriui, prezidentui ar Konstitucijai), dabar jie prisiek asmenikai Hitleriui. Jaunas oro pajg karinin kas Karlas Boehm-Tettelbachas buvo vienas i prisiekusij 1934 m. J a m priesaika buvo venta ir jis laiksi jos iki pat karo pabaigos. Jis teig, kad ir tada, ir prajus daug met po karo jam buvo visikai aiku, jog sulauius priesaik lieka tik vienas kelias-saviudyb. K. Boehm-Tettelbachas buvo Hitlerio bunkeryje 1944 m., kai prie fiurer buvo vykdytas pasiksinimas. Smoksle jis nedalyvavo, bet jei bt gavs pasilym, bt atsisaks, nes negaljo sulauyti duotos priesaikos. Daug vokiei karo veteran ia tema iklauss brit istorikas Laurence'as Reesas daro ivad, kad K. Boehm-Tettelbachas yra tik vienas pavyzdys . Vienas i daugelio, kuriems neliko jokio skirtumo tarp valstybs ir Hitlerio - po priesaikos jiems tai buvo vienas irtas pats. Ambicingi reichsvero vadai, uuot sukr didesn fiurerio priklausomyb nuo ginkluotj pajg, patys vis labiau buvo nuo jo priklausomi. Priesaika tapo io proceso simboliu. Paulas von Hindenburgas buvo pompastikai palaidotas Ryt Prsijoje, Tanenbergo mio memoriale. Pats prezidentas norjo bti palaidotas Noideke (Neudeck, dabar Ogrodzenecas), taiau propagandiniai Hitlerio sumanymai buvo svarbesni u paskutin P. Hindenburgo nor - I pasaulinio karo didvyris buvo palaidotas ten, kur laimjo vien i didiausi mi Europos istorijoje*. Propaganda ir toliau liko svarbus naci ginklas. iandien fiureris yra visa Vo kietija" . - skelb laikraio antrat rugpjio 4 d. Teisikai sujungti kanclerio ir prezidento pareigybes buvo nelegalu, nes prietaravo Vokietijos konstitucijai ir 1933 m. Ypatingj galiojim suteikimo statymui, kuris draud Hitleriui tapti prezidentu. Taiau tai nebuvo problema. Rugpjio 19 d. surengtame plebiscite dalyvavo 95 proc. balso teis turini vokiei. Daugiau kaip 38 milijonai (beveik 90 proc.) Vokietijos piliei tar Ja ir tik kiek daugiau nei 4 milijonai pabrauk Nein .
59 58 57 56

Tauta entuziastingai palaimi-

1914 m. per I pasaulin kar Vokietijos armija, vadovaujama Paulo von Hindenburgo, prie Tanenbergo laimjo svarb m prie Rusijos kariuomen. Jo metu buvo prak tikai sunaikintos dvi Rusijos armijos. uvusij ir sueistj pralaimtoj pusje 80 tkstani, dar apie 90 tkstani pateko nelaisv.

no savo lyder ir suteik jam tai, ko jis taip ilgai ir skrupulingai siek - neribot ir visik valdi Vokietijoje. Rugsj Niurnberge buvo surengtas spdingas naci partijos suvaiavimas. Didingas vidurami miestas Niurnbergas sujung gotikin Vokietijos praeit ir nacistin ateit - jis tapo naci judjimo irdimi. Iki pat karo, kai suvaiavimai nutrko, kiekvien rugsj Niurnberg tarsi piligrimai vyko tkstaniai naci. Jie ikilmingai ygiuodavo su fakelais gatvse, rengdavo spdingas ceremonijas ir didiulius karinius paradus. Taip, kaip tkstaniai katalik laukia popieiaus ventinio kreipimosi pasaul, naciai laukdavo pasirodant savo fiurerio. Pama tyti Hitler i arti buvo vienas i svarbiausi atvykli savait trunkani vent sieki. Amerikiei korespondentas Williamas L. Shireris apra tai, k pamat savo akimis. tai koks buvo naci pompastikos ir didybs apakinto urnalisto spdis: A pradedu suprasti kai kurias stulbinamos Hitlerio skms prieas tis... - ra jis. - io ryto atidarymo ceremonija buvo daugiau nei puikus ou, joje buvo kakokio misticizmo ir religins aistros, apimanios per Kias ar Ka ldas... Sal skendo ryki vliav jroje. Netgi Hitlerio atvykimas buvo dra matikas. Orkestras nustojo groti. Daugiau kaip trisdeimties tkstani minia nuiuvo. Tada pasigirdo Badenweilerio maras... Hitleris pasirod auditorijai i nugaros. Lydimas savo padjj Gringo, Goebbelso, Hesso, Himmlerio ir kit, jis ltai ingsniavo centriniu taku, jam saliutavo trisdeimt tkstani rank."

Vliavos su svastika naci partijos suvaiavime Niurnberge 1933 m.

CORBIS/Scanpix

Anot W. Shirerio, tvyrojo tokia atmosfera, kad kiekvienas Hitlerio itartas odis skambjo lyg kvptas i aukiau". Btent per atidarym Hitleris pareik: Vokikoji gyvenimo forma yra aikiai apibrta tkstaniui m e t ! " Reicho tkstantmeio pradi paskelbusiam fiureriui buvo 45-eri. Hitlerio kulto iklimas aukiau visko prasidjo btent 1934 m .
61 60

Treiojo

Prijo su

krimo labai prisidjo talentinga kino reisier Leni Riefenstahl*. Gavusi uduot nufilmuoti 1934 m. Niurnbergo suvaiavimo kronik, ji msi novatorik spren dim ir sukr kino propagandos edevr - film, pavadint Valios triumfu". J . Goebbelsas puikiai suprato kino gali. 1934 m. Niurnbergo suvaiavime daly vavo daugiau kaip milijonas moni , taiau kino teatruose film pamat daug kart didesn auditorija. Ir netgi dabar nra geresnio bdo pajusti tuometin vokiei euforij - reikia tiesiog pairti Valios triumf". Tikrov ir propa ganda visada skiriasi - naci fiureris nebuvo Apvaizdos sistas igelbtojas, net jei pats tuo nuoirdiai tikjo. Nacistin Vokietija nebuvo puikiai organizuota supervalstyb, kaip gali pasirodyti irint L. Riefenstahl edevrus. Taiau i alis tikrai buvo iskirtin.
62

* Kurdama Valios triumf" 31 -eri reisier panaudojo tuomet visikai naujus filmavi mo bdus: trajektorija ant bgi judanias kameras, dinamik filmavim nuo staty bini kran ir to paties vaizdo fiksavim ikart keliomis kameromis i skirting tak. Valios triumf" apdovanojo ne tik J. Goebbelso vadovaujama Propagandos ministe rija, jis buvo puikiai sutiktas ir apdovanotas JAV, Pranczijoje, vedijoje ir daugelyje kit pasaulio ali. irovams jis palikdavo neidildom spd, o kino kritikai iki iol vadina krin technikai nepriekaitingu ir tiesiog geriausia vis laik propagandine juosta. Valios triumfas" ir 1936 m. Berlyne vykusioms olimpinms aidynms pasta tytas filmas Olimpija" tapo didiausiu L. Riefenstahl triumfu ir didiausia jos proble ma. Genialios kino reisiers novatoriki darbai jos vard visiems laikams susiejo su naci vardu. Nors ji niekada nebuvo nacionalsocialist partijos nar ir iuos savo pro jektus vadino ne ideologiniais, o komerciniais, ne propagandiniais, o dokumentiniais, po karo buvo apkaltinta bendradarbiavimu su propagandine reimo maina". L. Rie fenstahl beveik ketverius metus praleido kaljime (ji du kartus buvo teisiama ir abu kartus iteisinta). Pokarinje Europoje L. Riefenstahl pateko juoduosius sraus" ir prarado galimyb kurtifilmus.Ji ivyko Afrik, kur msi fotografijos. Taiau gimtas usispyrimas ir pavydtina energija padjo L. Riefenstahl sugrti kinematograf sulaukusi septyniasdeimt vieneri, ji pradjo nardyti ir filmuoti povandenin pasaul. Paskutin kart akvalang L. Riefenstahl usidjo jau atventusi savo devyniasdeimt septintj (!) gimtadien. Ji liko gyva po sraigtasparnio katastrofos Sudane, taiau nuo to laiko nebegaljo n dienos itverti be stipri skausmo malinamj vaist. Legen din kino reisier bei fotograf L. Riefenstahl mir savo namuose netoli Miuncheno 2003 m. rugsjo 9-osios nakt, sulaukusi 101 met amiaus. Viename i paskutini interviu klausim Kiek jums met" L. Riefenstahl atov: Js nekukliai klausiate, todl turiu teis nekukliai ir atsakyti: mano amius - X X amius..." Ankstesniame puslapyje: Hitleris Derliaus ventje Biukeburge 1934 m. spalio 1 d. J naciai reng 1 9 3 3 - 1 9 3 7 m. coRBis/scan ix
P

Naujoji Vokietija
Po karo surengtoje apklausoje daugiau nei 40 proc. vokiei pareik, kad 4-asis deimtmetis jiems buvo geri laikai" . Turint omenyje, kad apklausa buvo vykdo ma 1951 m., ir respondentai puikiai inojo ir apie karo iaurumus, ir apie mirties stovyklas, i statistika labai ikalbinga. Prajus daugeliui met vokiet Erna Kranz (naci laikais ji buvo paaugl) taip ir nepakeit savo nuomons. A galiu kalbti tik u save, - sak ji leisdama urnalistui suprasti, jog suvokia, kad jos nuomon nra politikai korektika. - Manau, tai buvo geras laikas. M a n jis patiko. Mes negyvenome taip prabangiai kaip dabar, bet buvo tvarka ir drausm." Paprayta palyginti dabartinius ir naci laikus ji atsak: A manau, kad anie laikai buvo geresni. Taip kalbti, be abejo, yra rizikinga, bet a tai vis tiek pasakysiu." I tikrj naci plebiscit skaiiai nebuvo sufabrikuoti. Taip, propaganda, cenzra, neturjimas i ko rinktis ir manipuliavimas masi nuomone buvo svarbu, bet Vokietijos mons tikrai palaik Hitler. Erna Kranz buvo viena i daugelio. Kaip ir bankininko snus Manfredas Freiherris von Schrderis. 1933 m. jis prisijung prie naci judjimo ir buvo sitikins, kad tai nuostabaus, naujo Vokietijos laikotarpio pradia. Sugro tvarka ir vara. Tvyrojo tautos isilaisvinimo ir naujos pradios pojtis." Kaip ir daugelis kit vokiei, M . F. Schrderis inojo, kad socialistai ir komunistai atsidr koncentracijos stovyklose, bet jis tai atmet kaip nereikmin g smulkmen: Tai yra revoliucija, netiktinai taiki, bet vis dlto revoliucija.
64 63

Minia sveikina Hitler. 1933 m. gegu

Bettmann/CORBIS/Scanpix

Taip, koncentracijos stovyklos buvo, bet,, kaip daugelis tuo metu sakydavo, oi, juk tai anglai jas irado per Br kar." Jeigu istorijos vadovlyje atsiverstume skyri apie naci Vokietij, pamatytume vaizd, kuris niekaip negali bti pavadintas gerais laikais". Dl to, kad Hitleris ved diktatr, dl to, kad taps Vokieti jos fiureriu jis pavert Vokietij policine valstybe, kurioje viepatauja gestapas, o nepaklusnieji yra udaromi koncentracijos stovyklas, dl to, kad Vokietijoje nustojo galioti odio ir pasirinkimo laisv, dl to, kad nuo iol tik naci cenz ra ir propaganda sprend, kas yra gerai, o kas blogai, dl to, kad tuomet buvo engti pirmieji ingsniai, yd atvilgiu pasibaig holokaustu, ir galiausiai dl to, kad gavs Vokietijos moni pasitikjimo mandat Hitleris paskandino pasaul ir savo taut visk naikinanio karo liepsnose. Vadovliai, kad ir kaip bt gaila, visada visk supaprastina, bet net ir turdami tai omenyje, mes gauname keist realybs ir istorijos kontrast. Pavyzdys galt bti nuotrauka su imtatkstantine minia, tiesiania rankas ir saliutuojania savo fiureriui, o alia galtume padti t pai nuotrauk, bet su prierau Kvaili vokieiai, jie net nenutuokia, kad tai j pabaigos pradia." Vokieiai tikrai nebuvo kvaili, j viltys buvo nuoirdios, ir nors inant, kaip viskas susiklost, kalbti visada yra lengva, mums reikia nutrinti t ura ir pamginti pavelgti naci Vokietij, tarsi karo niekada nebt buv. Juo labiau kad tada, 1934-aisiais, jis tikrai nebuvo nei neivengiamas, nei tuo labiau uprogramuotas.
65

Ekonomikos atsigavimas
Pirmas ir pats svarbiausias spdis, kur vokieiai sutapatino su Hitlerio atjimu valdi, buvo akivaizdiai atsigaunanti alies ekonomika. Nesu ekonomistas, todl negaliu ginytis su tais, kurie rodinja, kad atsigavimas prasidjo dar net nesp jus naciams apilti valdioje. Neverta ginytis ir su tais, kurie sako, kad daugelis tada suveikusi metod buvo trumpalaikiai ir ateityje galjo virsti dar didesniu burbulo sprogimu, bet tuo metu tai tikrai buvo nesvarbu i didiuls krizs brendantiems vokieiams. Hitleris nebuvo didis ekonomistas, taiau paadjo igel bti Vokietij nuo nedarbo ir tikrai tai padar. Ne pats, o pasikviets pagalb tikrai puik ekonomist, buvus Reichsbanko prezident Hjalmar Schacht. Jis suvald infliacij, ir svarbiausia, sukr program, aprpinani bedarbius darbo vietomis. Kaip jam tai pavyko, nra labai svarbu, kadangi eiliniam pilieiui ne rpi ekonomikos teorijos, svarbiausia - eimos gyvenimas ir gerov. Po 1933 m. Vokietijoje staiga nustojo streikuoti darbininkai ir nebekilo socialini neramum, profsjungos buvo panaikintos, o vietoj j kurta viena - Vokiei darbo frontas

(Deutsche Arbeitsfront - DAF). Tai buvo didiausia ir viena i skmingiausi prof sjung pasaulyje. Priklausyti jai teorikai nebuvo privaloma, taiau savanoriai pldo patys. DAF nariais tapo 35 milijonai darbinink . I nario mokesio suren kamos sumos buvo tokios spdingos, kad i organizacija galjo sau leisti gerinti darbo slygas, daug dmesio buvo skiriama higienai ir varai gamyklose. Buvo statomi sveikatingumo centrai, viebuiai, namai. Pagal aibikai ipopuliarju si DAF program Jga per diaugsm" (Kraft durch Freude) buvo organizuoja mas ne tik darbas, bet ir poilsis. U visuomenines las buvo rengiamos ivykos koncertus, teatrus, kinus, parodas, organizuojami oki vakarai, sporto varybos, darbinink lavinimo kursai. Buvo netgi pastatyti du naujutlaiiai laineriai, kuriais paprasti darbininkai galjo vykti pramatnius kruizus. Kelionms po Vokietij ar kaimynines alis buvo taikomos tokios nuolaidos, kad praktikai kiekviena dar binink eima galdavo jas sau leisti. Skamba tarsi tikras komunizmo rojus, bet nedarbo isekintoje Vokietijoje tai i tikrj atrod panau stebukl. Po karo trumpai Hitlerio pdiniu pabuvs Karlas Dnitzas sak: Js manote, kad darbi ninkams rpjo ydai ir visa kita? Svarbiausia, kad jie vl turjo maisto ir darbo, kad su jais buvo elgiamasi kaip su monmis."
67 66

Nedarbo mainimo programoms

vyriausyb skyr madaug 5 milijardus marki, i j 3,5 milijardo buvo panau dota iki 1936 m .
68

Pinigai buvo skiriami tiek privaiam verslui kredituoti, tiek

vieiesiems valstybs organizuojamiems darbams apmokti. Dar vienas milinikas projektas buvo Vokietijos greitkeli ir alies motorizavimo programa. Pagal j al turjo apraizgyti moderni greitkeli voratinklis, o vaiuoti jais turs ne elito atstovai su rolsroisais, o paprasti mons su liaudies automobiliais (Volksmobile*). is ingsnis turjo dvigub poveik - pirmiausia, jis sukr tkstanius nauj darbo viet, antra, simbolizavo dinamikos ir modernios Vokietijos eros pradi. 1933 m. rugsj Hitleris kastuvu simbolikai atidar greit kelio statyb Frankfurte. Jis kreipsi susirinkusiuosius: A inau, kad i ventin diena netrukus baigsis - bus dien, kai lietus, altis ar sniegas privers jus labai sun kiai dirbti. Bet niekas mums nepads, jei mes nepadsime patys s a u . "
69

Ir darbas

* Vien tik nuo 1933 m. kovo iki birelio darbinink, turini automobil, skaiius i augo 40 procent. J gamybos kiekiai dvigubjo 1933, paskui 1935 metais. Per me tus buvo pagaminama daugiau nei ketvirtis milijono main, o j skaiius keliuose 1936 m. siek beveik milijon. Taiau visiems prieinam liaudies automobili vizijos Hitleriui gyvendinti nepavyko. 1939 m. vasar Berlyne vykusioje tarptautinje auto mobili parodoje Hitleris ididiai pristat pirm Ferdinando Porsche sukurt mo del. Kit padovanojo Evai Braun, taiau kadangi netrukus prasidjo karas, Treiajam Reichui teko gaminti tankus, ir tik po karo, pervadintas Volkswagenu, is modelis tapo vienu i populiariausi pasaulyje. (Evans, p. 3 2 7 - 3 2 8 )

vyko. 1938 m. buvo nutiesta 3500 kilometr greitkeli tinklo - kokyb buvo to kia spdinga, kad net naci propagandos nereikjo - didioji dalis i keli iliko iki pat i dien . 1936 m. Hitleris sak vakarines alies sienas greitkeliuose pa puoti didiuliais paminklais-tai buvo ne iaip aprpinimo darbu programa, ne tik infrastruktros gerinimas, reikalaujantis novatorik ininerini sprendim, tai buvo projektas, kuriuo vokieiai galjo didiuotis . inoma, prie nedarbo mai nimo labai prisidjo kita milinika programa - persiginklavimas, prie jos mes dar grime, taiau nedarbo paabojimas buvo didiulis pasiekimas. 6 milijon bedar bi skaiius 1932 m. saus per por met nukrito daugiau nei perpus; 1935 m. jis sumajo iki 2,2 milijono, o 1937 m. jau nesiek ir milijono . Hitlerio paadas paaboti nedarb per ketverius metus buvo ipildytas. Naci propaganda triumfatorikai skelb apie pergal prie nedarb ir turjo rimt argument tiems, kurie i pradi buvo nusiteik skeptikai. Ekonomistai niekada nenustos ginytis, kuri sistema geresn, taiau XXI a. pradioje kilusi pasaulio ekonomikos kriz yra dar vienas patvirtinimas, kad rinkos ekonomika ne visada gali susitvarkyti pati, ir de presijos laikotarpiu jai prireikia grietesns kontrols. Stiprios rankos ekonomin politika Vokietijoje, kain, pelno, atlyginim, mokesi reguliavimas suveik - ir paprasti mons nekvarino sau galvos, ar j gyvenimas pagerjo tik trumpam. Jie vl turjo darb. Vien tik to pakanka paaikinti entuziazmui, su kuriuo buvo
72 71 70

Naci partijos ir SA nariai sveikina A. Hitler po jo kalbos

sutikta naujoji valdia ir permainos. Per pastaruosius dvideimt met vokieiai nemat savo gyvenime nieko gera: kar, nusineusi jaunj kart ir pasibaigus nacionaliniu paeminimu, ekonomikos kriz ir infliacij, surijusi visas santaupas, begalines demokratini partij rietenas, nuolatinius neramumus ir nesaugum gatvse, nesivaizduojamo masto nedarb - tai k jie galjo prisiminti atsisuk. Ir visa tai staiga, tarsi per vien akimirksn, inyko. Fiurerio garbinimas mums gali bti nesuprantamas, taiau jis nra nepaaikinamas ir netiktas.

Policin valstyb
1933 m. kov apleistoje gamykloje, madaug 15 kilometr nuo Miuncheno, Dachau miestelyje, buvo atidarytas keistas kompleksas. Uraas ant metalini jo vart skelb Arbeit macht frei (Darbas ilaisvina). Tai buvo pirmoji koncentracijos stovykla* Vokietijoje. Dar po mnesio alyje m veikti slaptoji policija - gesta pas, taigi joki abejoni, kad vos tik atjs valdi Hitleris msi kurti policin valstybs sistem. Koncentracijos stovyklos ir gestapas - pavadinimai, kurie kelia siaub vien tik juos igirdus. Kyla klausimas - ar gali bti laimingi mons alyje, kurioje egzistuoja tokios staigos ir organizacijos? Nra joki abejoni, kad n vienas i ms nenort atsidurti gestapo tardymo kameroje ar koncentracijos stovykloje, lygiai taip pat, kaip ir bet kuris vokietis tada. Taiau po automatikai kylaniomis asociacijomis yra ir kita pus. Treiojo Reicho teritorijoje veikusios koncentracijos stovyklos yra ne tas pat, kas mirties stovyklos Rytuose. Didioji tragedija - moni naikinimo stovyklos m dygti kur kas vliau, jau per kar, kai buvo priimtas galutinis sprendimas" yd klausimu. Naci valdymo pradioje koncentracijos stovyklos atsirado dl to, kad liaudies prieams" (Volksfremde) paprasiausiai trko kaljim. Tuo metu tai buvo labiau bauginimo, o ne mirties staiga. Daugum kalini sudar poli tiniai oponentai, kurie po peraukljimo" daniausiai buvo paleidiami namo. inoma, alia j buvo kriminalini nusikaltli, prie kuri vliau prisijung ydai ir igonai. Pvz.: po Kritolins nakties" Dachau buvo udaryta apie 10 000 yd

* Pradjus sklisti gandams apie koncentracijos stovyklas, Hitleris primin, kad koncen tracijos stovyklos anaiptol nra naujas reikinys, nes dar Br kare XIX a. pabaigojeX X a. pradioje jas panaudojo britai. Tai buvo Didiosios Britanijos karas Piet Afri koje. Daug moter, vaik ir verg buvo udaryta stovyklose, kur mirtingumas buvo itin didelis dl blog higienos slyg, maisto ir vandens trkumo. Tik suinojus apie tai brit visuomenei, slygos buvo pagerintos. Vokietijos koncentracijos stovyklos, anot Hitlerio, steigtos btent brit pavyzdiu.

i visos Vokietijos, taiau tada j likimas dar nebuvo nulemtas. Iki karo sugeb jusieji rodyti, jog paliks al, buvo paleisti. Kalini skaiius ikikarinje Vokietijoje yra gerokai maesnis nei manyta anksiau. 1933-1939 m. i viso buvo 225 000 nuteistj. Per vis laikotarp koncentracijos stovyklose niekada nebuvo dau giau kaip 25 000 kalini, pvz., 1936 m. j buvo tik 10 000, ir tik paskutiniais karo metais, kada stovyklos buvo prikimtos karo belaisvi, yd, priverstini dar binink, skaiiai pasiek imtus tkstani . Vokietijos liaudies teismas iki karo paskelb 108 mirties nuosprendius, per kar skaiiai okteljo - 1940-1944 m. mirtimi nubausti 5088 mons, be 16 080 mirties nuosprendi paprastuose teismuose 1938-1945 m .
74 73

Labai sunku susilaikyti nuo pagundos vilgtelti kit

policin valstyb - Taryb Sjung, ia vien tik 1940 m. gulago stovyklose, kal jimuose, tremties vietose ir kitose pataisos staigose buvo 4 milijonai moni . Taiau principas a blogas, bet jis blogesnis" yra nekorektikas ir neteisingas. Tai, kad kakas nuud deimt moni, neatleidia nuo atsakomybs to, kuris vykd tik vien mogudyst, juo labiau kad ioje naci nusikaltim statistikoje nra kraupi holokausto skaii. Stalino nusikaltimus mes isiaikinsime atskirai, o naci reimo aukos daniausiai buvo kaltos tik tuo, kad prieinosi reimui. Ir ia slypi vienas labai svarbus dalykas. Koncentracijos stovyklos* tapo tarsi ka liausmis, sjaniomis baim visuomenje, taiau sykiu jos tarsi neliet t, kurie nepatenka juoduosius sraus. Politiniai oponentai, kriminaliniai nusikaltliai ir padugns, vliau ydai ir homoseksualai buvo tuose srauose, taiau dauguma vokiei nepriklaus n vienai i i kategorij. Maa to, daugeliui j grieta poli cin kontrol buvo ne problema, o isigelbjimas, nes inyko smurtas ir taip gerai pastamas nesaugumo jausmas gatvse. Po labai ilgos pertraukos Vokietija turjo valdi, kuri palaiko tvark ir saugo savo pilieius. Su vienintele slyga - pilieiai turi valdiai paklusti arba bent jau jai nesiprieinti. Tik tiek. Vokiei pasirinkim liudija netiktina gestapo istorija.
75

Gestapas
Puikiai visiems inomas populiarus mitas skelbia, kad lidnai pagarsjs gestapo tinklas buvo visagal organizacija, savo gniautais uspaudusi vis Vokietijos vi suomen. Kiekvienas mogus buvo sekamas, kiekvienas netoleruotinas ingsnis

* Iki 1939 m. laikantis Dachau pavyzdio buvo pastatytos 6 koncentracijos stovyklos: Zachsenhauzeno (1936), Buchenvaldo (1937), Flosenbiurgo (1938), Mauthauzeno (1939) ir Ravensbriuko ( 1 9 3 9 ) . Pastaroji skirta moterims.

stebimas, nes gestapo agentai knibdjo visur. Taiau tikroji tiesa visai kitokia. Pirmasis j Viurcburgo gestapo archyvuose atrado profesorius Robertas Gellately. Viurcburgas buvo vienas i trij miest, kuriuose naciai nespjo sunaikinti gestapo dokument. ia engusios amerikiei karins pajgos rado 18 000 slaptosios policijos byl. Besiknaisiodamas po jas R. Gellately nustat tai k. Viurcburgas buvo emosios Frankonijos, regiono su madaug milijonu gyvento j, administracinis centras. Vis region priirjo 28 gestapo pareignai, kuri pus vykd tik administracin darb . 4-ajame deimtmetyje, didiausio piko metu, 68 milijonus gyventoj turinioje alyje dirbo tik 20 000 gestapinink, ir t skaii patenka ne tik detektyvai, bet ir biur klerkai ir maininks . Taigi gestapo agent tikrai negaljo knibdti visur", j tiesiog buvo per maai. Ta iau kartu i organizacija buvo veiksminga. Kaip tai manoma? Atsakymas - su moni, paprast Vokietijos piliei, bendradarbiavimu ir pagalba. Tik madaug 10 procent vis politini nusikaltim 1933-1945 m. isiaikino patys gestapo agentai, dar madaug 10 proc. byl perdav reguliarioji policija arba naci par tija, o likusi dalis (apie 80 proc.) byl buvo uvesta tik dl to, kad apie galimai nusikalstam veikl prane patys gyventojai ! Tokia buvo naujoji pilietin Tre iojo Reicho visuomen. Kaip dabar amerikietis, ivyds girt kaimyn, sdant prie vairo, skambina policijai, taip vokieiai raydavo skundus gestapui: apie tai, kad kaimynas bendrauja su ydais, apie tai, kad kakas papasakojo anekdot apie nacius arba laiko pabaigoje pamiro parayti Heil, mein Fhrer. Tikrieji na ci reimo alininkai, inoma, rasdavo rimtesni politini kaltinim, taiau skun dus be jokio atlygio, niekieno neveriami ra ne tik jie, bet ir mons, niekada nepriklaus partijai. Kartais dl to, kad pamat k nors tartina, kartais tik dl to, kad nemgo vieno ar kito mogaus. Bet kuriuo atveju visuomens pagalba ir savanorikas bendradarbiavimas buvo toks didiulis, kad gestapo skyriai vos sp davo klasifikuoti ir tikrinti gaunamos informacijos sraut. Skirtingai nei Taryb Sjungos slaptoji policija NKVD, kuri i tikrj vis al buvo apraizgiusi slaptais agentais ir informatoriais, gestapas toki galimybi neturjo. Taiau jos informa tori taip pat buvo visur: msos pardavjas, senut, ant suolelio kieme stebinti kaimynus, kolega darbe ar mokslo staigoje, studentas, besiklausantis paskaitos*. Vokietij vald ne gestapas, o gestapo baim arba palankumas Hitlerio reimui. Pastarasis u baim buvo didesnis, nes tiems, kurie u nacius, bijoti nebuvo ko.
78 77 76

1936 m. gestapo veikla buvo paskelbta vir statymo, ir jokia institucija neturjo ga liojim jos kontroliuoti. Kad mogus atsidurt koncentracijos stovykloje arba netgi bt suaudytas, joki teismini prierrioni ar procedr nereikjo, naujasis staty mas legalizavo vis gestapo veikl, nesvarbu, koks bt jos pobdis.

vaizdis... yra viskas!

Savo ketvirtj atjimo valdi metini proga 1937 m. saus, kalbdamas Reichstage, Hitleris labai daug dmesio skyr usienio politikai, taiau kreipi masis Vokietijos taut buvo ne maiau svarbus: Prajo ketveri metai nuo akimirkos, kai prasidjo didiausia nacionalin revoliucija ir reforma, koki tik Vokietija buvo patyrusi. Tai buvo ketveri metai, kuri a praiau kaip ibandymo laikotarpio... Nacionalsocialistin programa keiia individualybi koncepcij liaudies koncepcij, kurioje visus mones sieja j kraujas ir em. I vis u duoi, kurios ms laukia, isaugoti savo ras yra didiausia ir veniausia. Tai neatitolins ms nuo kit taut, atvirkiai, tai pirm kart mus atves savitar pio supratim... J i e (usienio valstybi politikai - aut past.) kalba apie demo kratij ir diktatr, bet nesupranta, kad ioje alyje vykusi revoliucija gali bti pavadinta demokratikiausia tikrja io odio prasme. Ar gali bti lovingesnis socializmas arba tikresn demokratija nei ta, kuri leidia bet kuriam vokiei berniukui rasti keli valdi?.. Dabar yra tik vienas Vokietijos suverenumo at stovas - j o s liaudis. Todl ji yra pagrindas, o partija, valstyb, armija, pramon, teisingumas ir 1.1, yra tik priemons jai remti. Kai atjau valdi, buvo 6 mili jonai bedarbi, kininkai atrod pasmerkti lugti. iandien turite pripainti, kad a itesjau savo paadus. Vokietijoje nebus streik ar lokaut, nes kiekvienas turi tarnauti nacijos interesams. moni isimokslinimo augimas niekada nesu stos, prie to prisideda hitlerjugendas, Reicho darbo tarnyba*, partija, armija, taip pat knygos, laikraiai, teatras ir kinas... Atkurti vokiei tautos garb buvo sunkiausia ir drsiausia uduotis mano g y v e n i m e . "
79

inoma, jokia demokratija naci Vokietijoje net nekvepjo. Radijas, laikra iai ir kinas pumpavo tik propagand, visa sistema, ne tik mokslo, bet ir vals tybs, buvo nacifikuota. Jokios odio, pasirinkimo ar politins laisvs neliko, cenzra vesta net kultrai ir menui, o kai popieius sukritikavo naci reim, kliuvo ir banyioms. Taiau dl dviej dalyk ioje savo kalboje Hitleris buvo teisus. Vokietijos moni gyvenimas po ekonomikos krizs pagerjo ir atsities pati tauta, o tai dar svarbiau. mogus, kaip asmenyb, prarado savo teises ir laisves, bet nacija atsities, m gerbti save. U tai vokiei tauta buvo pasiry usi daug k atiduoti. U tai ji gerb ir myljo savo fiurer. Ir vargu ar kas tada bt galjs pasakyti, kad kaina, kuri vokieiams u tai reiks sumokti, bus tokia didel.

Reichsarbeitsdienst - organizacija, skirta mainti nedarbui ir aprpinti darbuotojais vairius valstybs projektus.

Treiojo Reicho diktatra buvo daug kuo panai totalitarin Taryb Sjungos sistem, taiau kartu i esms kitokia. Totalitarinis reimas Taryb Sjungoje veik vienintele ir aikia kryptimi - i viraus apai, totalitarinio reimo Vokietijoje kryptis ta pati, bet su apaios pritarimu". Vienas pavyzdys. Stalino Rusija buvo alis, kuri labai sunkiai ir nenoriai sileisdavo usienieius, o naci Vokietija lauk davo svei iskstomis rankomis. Tuometin Vokietijos valdia neturjo ko slpti nuo usieniei. Kiekvienas, panors aplankyti Vokietij, galjo tai padaryti. Ir

A. Hitleris kreipiasi mini Gegus 1-osios minjime Berlyne. 1933 m.

Bettmann/CORBIS/Scanpix

galjo lankytis kur nori ir susitikti su kuo nori, iskyrus, inoma, koncentracijos sto vyklas ir karinius objektus. Kaip ir iuolaikinse valstybse turistai nra leidiami kaljimus ar karo bazes. Kad ir koki kritik diktatorikam reimui bt girdj savo laisvoje spaudoje, daniausiai po vienags Vokietijoje sveiai pripaindavo, kad tai, k pamat, yra aiks teigiam pokyi enklai", ir kad Naujoji Vokie tija" tikrai nra tokia bloga, kaip apie j neretai kalbama. Netgi buvs Didiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Lloydas George'as. kadaise savo rinkimi nje kampanijoje ragins pakarti kaizer, po vizito Oberzalcburge 1936 m. parei k, kad fiureris yra didis mogus, turintis vali ir vizij, kaip isprsti modernios visuomens socialines problemas. Jis turjo omenyje nedarb*. Lygiai taip pat

* Paties D. Lloydo George o programa Mes galim veikti nedarb" Anglijoje nesulauk pritarimo.

kaip usienieiai galdavo atvykti Vokietij, vokieiai, iskyrus kelet tkstan i, patenkani gestapo juoduosius sraus, galjo laisvai keliauti po usien. Prieingai nei bolevikai, kurie baiminosi, kad pamat geresn gyvenim svetur j pilieiai nebenors grti komunizmo roj", naciai nesibaimino, kad mons gali pamatyti k nors geresnio demokratinse alyse. Jie netgi nesibaimino, jog i ten jie gr usikrt antinacikomis nuotaikomis . Vokieiai keliavo po Europ laisvai, vienintel klitis buvo tik usienio valiutos stygius, taiau jis buvo ne didesnis nei kitose alyse. Jeigu totalitarinje Treio jo Reicho valstybje paprastiems monms gyvenimas bt buvs nepakeliamai sunkus, jie turjo visas galimybes pabgti, taiau jokios masins migracijos nebu vo. Atvirkiai, btent Vokietija tuo metu atrod pakilusi ant dinamikos, priek besiritanios bangos.
80

Berlyno olimpinis stadionas. 1936 m.

Bundesarchiv. Bild 146-1973-031-43, Fotograf: o.Ang.

1936 m. Berlyne vyko olimpins aidyns ir naciai puikiai inaudojo prog ireklamuoti Naujj Vokietij" pasaulyje. Treiojo Reicho administracija ileido 42 milijonus reichsmarki spdingam olimpiniam sporto kompleksui alia Berlyno. J o paiba buvo milinikas, i nat ralaus akmens pastatytas olimpinis stadionas, talpinantis 110 000 irov. Tuo metu tai buvo didiausias stadionas pasaulyje . Kai 2006 m. Vokietijoje vyko pasaulio futbolo empionatas, stadionas buvo modernizuotas, taiau pagrindin jo struktra iliko tokia pati kaip ir prie 70 met. Stadiono modernizavimo pro jekto vadovas Peteris Steinhorstas duodamas interviu BBC sak: Vos tik eng, js pajusite, kad tai vis dar ta pati 1936 m. olimpini aidyni vieta." Js pra eisite senas naci skulptras. Istorija yra ia, statini visuma yra ia. Boktai tarsi
81

tvirtovje, ir ia atvyk mons visada paklaus, kur sdjo fiureris", - antrino jam sporto sociologas Gntheris Gebaueris . Berlyno olimpinse aidynse dalyvavo rekordikai daug - 51 valstyb. Ko mandos ir j delegacijos buvo pasitinkamos su iskirtiniu dmesiu ir svetingu mu. Kaip ir iais laikais, valdia pra berlyniei palikti miesto sveiams tik
82

gerus spdius, visada bti paslaugi ir geros nuotaikos. Pastatai ir gatvs visur buvo ipuotos ne tik olimpinmis vliavomis, bet ir svastikomis. prasti ura ai ydai nepageidaujami" i viebui, restoran ir viej viet dingo. Tai buvo pirmosios aidyns pasaulio istorijoje, kurias transliavo televizi ja. Modernus Olimpinis kaimelis su puikiu aptarnavimu taip pat paliko neidildom spd. Taikos, sporto ir monijos evoliucijos vent Vo kietijoje buvo surengta su bepre cedeniu umoju ir novatorikomis idjomis. Naci propaganda, usi mojusi atgaivinti fizins mogaus kad

galios kult, galjo didiuotis,

vokieiai ikovojo daugiausia meda li, taiau didiausia skm buvo netiktinas auktumas pakeltas Vo kietijos vaizdis pasaulyje. imtai usienio urnalist ra, kad Vokietija sureng prabangiau sias ir didiausias aidynes istorijo je. Tkstaniai turist paliko al su puikiais spdiais ir prisiminimais. Kariai partijos suvaiavime Niurnberge klausosi A. Hitlerio kalbos. 1934 m.
CORBIS/Scanpix

Nacistai kaip visada mokjo naudotis progomis. Nepraleido ir ios. Jie gavo tai, ko labiausiai siek - pagarb savo aliai ir dar didesn savo visuomens entu ziazm . Galbt dl to nenuostabu, kad Ernai Kranz tai buvo geri laikai". J i , kaip ir daugelis Vokietijos piliei, neinojo, kaip veikia gestapas, neinojo, kad naujoji valdia netrukus udys negalius vaikus, tada ydus, slavus ir visus kitus, kuriuos rasistin ideologija paskelbs nevertais bti ios ems gyventojais. Tai, k galjo matyti eiliniai vokieiai, buvo atsigaunanti, dinamika alis, ir jie buvo jos dalis. Kita olimpiada 1940 m. Tokijuje nevyks. Stipriausi pasaulio ali vyrai galynsis ne stadionuose ar sporto arenose, o karo laukuose. Taiau tada to irgi niekas neinojo.
83

pavojing zon engiant

Akistata su bolevizmu artinasi. Mes norime bti jai pasireng. Armija dabar visikai ms pusje. Fiureris nelieiamas... Viepatyst Europoje praktikai garantuota. Tiesiog reikia nepraleisti galimybs. Todl viskas persiginklavimui.
Josepho Goebbelso dienoratis, 1936 m. lapkriio 15 d.
1

Nei perspjimai, nei grasinimai mans nesustabdys. Apvaizdos nurodytu keliu a einu su instinktyviu lunatiko tikrumu.
Adolfas Hitleris, 1936 m. kovo 14 d.
2

Kairje: Vokietijos kariai Diuseldorfe 1936 m. Vokietija, paeisdama Versalio sutart, eng Reino krat. Fone - tiltas per Rein Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

Pirmieji ingsniai tarptautinje arenoje

Su Hitlerio atjimu valdi Vokietijos usienio politikoje nebuvo joki staigi ar radikali poski. Pagrindiniai jos tikslai ir gairs iliko tie patys. Usienio reika l ministru liko Konstantinas von Neurath'as. Kai buvo panaikintos reparacijos, Vokietijos usienio reikal profesionalai msi kit ambicing tiksl - susigrinti okupuotas Reino krat ir kolonijas, susijungti su Austrija ir perirti Versaly je nustatytas sienas su Lenkija . Vienas svarbiausi - nusiginklavimo klausimas buvo pradtas svarstyti aukiausiu lygiu enevos konferencijoje 1932 m., t. y. dar iki Hitleriui tampant kancleriu. Privaiuose pokalbiuose vokiei delegatas Rudolfas Nadolny kalbjo apie siek sukurti 600 000 armij. Jeigu kitos valstybs sutikt sumainti savo armijas, Vokietija sutikt su perpus maesniu skaiiumi . Pats konferencijos diskusij objektas buvo domus. Idealistinis jos tikslas buvo sumainti bendr apsiginklavimo lyg Europoje taip. kad nelikt jokios grsms rimtiems kariniams konfliktams. Nuginkluota Vokietija buvo u visuotin nusigin klavim, nes tada jgos isilygint. Britanijos, Pranczijos, Italijos pozicija buvo prieinga - jos sil vairiausius kompromisus, iskyrus vien - didieji Vakar sjungininkai privalo ilaikyti karin pranaum. Derybos netrukus pasiek akla viet. Vokietijos pozicija buvo aiki - arba visi nusiginkluoja, kaip buvo priversta padaryti ji (tuo metu u Vokietij enkliai stipresns buvo ne tik Pranczija ar Britanija, bet ir Lenkija bei ekoslovakija), arba Vokietijai turi bti suteikta teis karinio pajgumo lygyb. Vokietijai ios slygos atrod siningos ir teisingos, Sjungininkams jos buvo nepriimtinos. Bevaiss diskusijos tssi iki pat 1933 m., kol reischsvero vadas VV. Blombergas m tikinti Hitler, kad enevoje jiems nra k veikti. Usienio reikal ministras K. Neurath'as buvo tos paios nuo mons . Hitleris tokius pasilymus i pradi reagavo atsargiai. Netgi nusiunt savo emisar pas prezident su klausimu, k is mano apie galim Vokietijos pa sitraukim i Taut Sjungos. Pagaliau nors vienam vyrui utenka drsos laikytis savo sitikinim!" - sureagavo senasis P. Hindenburgas . 1933 m. spalio 14 d. Hitleris paskelb, kad dl nepagrst ir eminani kit valstybi reikalavim" Vokietija pasitraukia ir i deryb, ir i Taut Sjungos . Galbt apsidrausdamas, galbt tik propagandos sumetimais jis paskelb, kad sprendim turi patvirtinti plebiscitas, ir jis patvirtino - 95 proc. vokiei jam pritar . Nusiginklavimo dis kusijos Europoje baigsi. Prasidjo ginklavimosi varybos. Kitas Hitlerio ingsnis buvo labai netiktas. 1934 m. saus Vokietija pasira deimties met nepuolimo sutart su Lenkija. N vienas i ankstesni Veimaro Vokietijos vadov nedrso net pagalvoti apie Ryt Lokarn" (r. skyri Hitlerio
8 7 6 5 4 3

atjimas valdi"). Nepopuliarus sprendimas Vokietijos visuomenje i tikrj buvo didel diplomatin pergal. Hitleris kal pleit tarp Pranczijos ir Lenkijos ir panaikino pastarosios grsm Rytuose, jeigu kilt karinis konfliktas. Mainais u tai Vokietija neatsisak savo pretenzij prarastas vokikas teritorijas Lenkijoje, bet paadjo, kad sienos jga peririmos nebus . Hitleris gavo manevro laisv. Pagal sutart Vokietija galjo pradti kar su Lenkija ne anksiau kaip 1944 m., mes inome, kad karas prasidjo penkeriais metais anksiau, taigi i esms i sutartis Hitleriui buvo tik popieriaus lapas, naudingas tol, kol naudingas, taiau tuo metu sutartis su Lenkija demonstravo Euro pai, kad Vokietija trokta taikos. Tai buvo ne radikalus, o pragmatikas ingsnis. Pirmasis Hitlerio vizitas usienyje buvo susitikimas su Italijos lyderiu Benito Musso lini. Fiureris nuoirdiai avjosi due* bei jo diktatra Italijoje, taiau pasipuos
9

juoda faist uniforma B. Mussolini svei pasitiko altai ir i aukto. Po istorinio susi tikimo Venecijoje B. Mussolini savam rate sak: Hitleris tiesiog mulkis su perversto mis smegenimis. J o galva prikimta filosofi ni ir politini klii, tarp kuri nemanoma susigaudyti. Negaliu suprasti, ko jis taip il gai lauk, prie paimdamas valdi, ir elgsi A. Hitleris su Benito Mussolini
Michael Nicholson/CORBIS/Scanpix

kaip kretinas su visais tais kvailais rinkimais, kad viskas vykt legaliai. Arba jis re voliucionierius, arba ne. Be ygio Rom, faistins Italijos niekada nebt buv. Mes - veiksmo mons, o sinjoras Hitleris - tiesiog p l e p y s . "
10

Hitleriui reikjo

draugo ir sjungininko, taiau du kol kas geriausiu atveju j laik jaunesniuoju broliu. Keistai prasidjo i draugyst. Keista ji bus iki pat pabaigos. 1934 m. sukako penkiolika met, kai Saro kratas buvo perleistas Pranczi jai. 1919 m. pranczai neslp savo noro prisijungti i Vokietijos teritorij vi sam laikui, taiau Versalio sutartis numat, kad po penkiolikos met gyventojai plebiscito metu patys nusprs, kam jie nori priklausyti. Beveik pus milijonoiio regiono gyventoj kalbjo vokikai ir niekada nenorjo bti atskirti nuo Vokie tijos. Per penkiolika savo valdymo met Pranczija elgsi ne kaip demokratika valstyb, o kaip ukariautoja. J i naudojo ne tik ekonominius regiono iteklius,

* Fiurerio atitikmuo Italijoje.

bet ir diskriminavo vokiei kalb, kultr ir tuos, kurie nenorjo atsisakyti savo akn. Saro gyventoj pasirinkimas buvo aikus i karto - 91 proc. balsavusij pareik nor bti Treiojo Reicho pilieiai . Saro sugrinimo dien, 1935 m. kovo 1-j. digaujantiems sarieiams Hitleris sak: Tai didi diena Vokietijai. Didi diena Europai. Gal gale kraujas yra stipresnis u bet kokius popierinius dokumentus. Kas rayta raalu, vien dien bus itrinta krauju."
12 11

Labai aiki

uuomina vokieiams ekoslovakijoje ir Lenkijoje. Auktai ikeltos vliavos su svastikomis t dien plevsavo visoje Vokietijoje. mons vent Versalio netei sybs atitaisym. Pirmj i daugelio. Antrasis buvo kur kas rizikingesnis. Prajus vos porai savaii Hitleris paskelb, kad Vokietija kuria ginkluotsias oro pajgas ir grina auktini karo tarnyb. Armij, anot jo, sudarys 36 divizijos, 550 000 kari, t. y. penkis kartus daugiau nei numat Versalio apribojimai. Tai Hitleris buvo nusprends jau anksiau, o vieam paskelbimui kruopiai pasiruo. Usienio vyriausybse ir diplomatinse atstovybse kilo sumaitis, nes kovo 16 d. buvo etadienis - mgstama fiurerio svarbi praneim diena. Vokietijoje specialiai paruoti laikrai tiraai skelb apie pirm didel ingsn likviduojant Versal, nutrinant pralaimjimo gd, at kuriant Vokietijos karin reputacij" . Minios moni susirinko prie kanceliarijos pasveikinti Hitlerio, taiau daugel inia igsdino - o kas, jeigu vl prasids ka ras? Tai buvo iurktus Versalio taikos sutarties paeidimas ir visi lauk, kokia bus tarptautin reakcija. Britanijos, Pranczijos ir Italijos vyriausybs sureng susitiki m Strezoje (Italija) ir deklaravo savo pasiryim ginti Austrijos nepriklausomyb. B. Mussolini, tuo metu dar kitoje barikad pusje, pagrasino, kad demilitari zuotos Reino zonos paeidimas reik tiesiogin Italijos, Britanijos ir Pranczijos sikiim, dar po savaits Vokietij grietai pasmerk Taut Sjunga. Visa tai buvo skambs, taiau nieko nereikiantys diplomatiniai pareikimai. Kai tapo aiku, kad joki sankcij nebus, Vokietijoje kilo euforija. J fiureris pasielg taip drsiai, kaip neidrso n vienas lyderis iki tol. Entuziazmas milinikas, visas Miunche nas ant koj. mones galima priversti dainuoti, bet ne su tokiu kariu... Hitleris vl usidirbo netikim moni palaikym. Dauguma j tiesiog myli", - raoma viename i naci opozicijos praneim 1934 m. kovo 17 d .
1 4 13

Pirm kart diplo

matinje arenoje Hitlerio nuojauta suveik. Jis surizikavo ir laimjo. Britanija, Pranczija, Italija deklaravo, kad joki Vokietijos tarptautini paeidim neto leruos, taiau deklaracijos veiksmams nelygu. Hitleris buvo lojas su puikia in tuicija. Blefas buvo vienas i didiausi jo ginkl. Taiau jis nerizikavo beatodai rikai. Lyg achmatininkas, stebintis oponento jimus, kartais jis tiesiog kantriai laukdavo, kol pamatys prieo klaid. Smogti ten, kur varovas silpniausias, tada, kai varovas nesitiki - fiurerio savybs, kurios turs didiul tak bsimiems vy-

kiams Europoje. Jis rinkosi sprendimus, rinkosi laik, bet visa kita priklaus ne nuo jo. Hitleris buvo ne vienas lojas prie stalo, ir ne su stipriausia korta. Pyktis su visa Europa Vokietija dar nebuvo pasiruousi, todl pagrindin Hitlerio kalbos tema po i vyki buvo... taika. Vokietija trokta taikos... Mes neketiname kam nors grasinti", - sak Hitleris gegus 21 d. Reichstage ir ramiu atsipalaidavusiu tonu idst trylikos punkt program, kurioje buvo atsakymai visus Europos ali nuogstavimus: Versalio sutartis bus beslygikai gerbiama, skaitant Reino zonos demilitarizavim: Vokietijos ginklavimasis nra nukreiptas prie k nors, maa to, Vokietija yra pasirengusi kooperuotis kolektyvin taikos Europoje i saugojimo sistem ir su savo kaimynais sudaryti nepuolimo sutartis. Nebus jokio Austrijos prisijungimo, Vokietija nesiekia susigrinti joki kolonij... Neinia, k man pirmose eilse sdintys usienio ali diplomatai, bet jeigu visi ie paadai buvo tiesa, jiems nebuvo ko nerimauti. Mgstam Hitlerio autuvo - pyrago, rimbo - saldainio metodik, istorikai inagrinjo vliau, o The Times i kalb vertino kaip pagrst, sining ir visapusik" . Solidiausio brit laikraio pozicija buvo tokia pat kaip ir Didiosios Britanijos vyriausybs. Prajus vos porai mnesi, 1935 m. birelio 18 d., Britanija su Vokietija pasira susitarim, kuriuo Vokietijai suteikiama teis turti 35 proc. dydio laivyn, palyginti su Britanija, ir po vienodai povandenini laiv. Vieningas Strezos frontas, nukreiptas prie Vokietij, subyrjo - viena i stipriausi jos nari pasuko kursu, kuris gaus nuo laidiavimo Hitleriui politikos pavadinim. Oficialiai Strezoje prisijungdama prie tui deklaracij prie Vokietij, slapta Didioji Britanija derjosi su Vokietija ir galiausiai padjo sulauyti dar vien Versalio taikos sutarties punkt.
15

Pasirodo Ribbentropas
Dien, kai buvo pasirayta sutartis su Britanija, Hitleris pavadino laimingiausia savo gyvenime . Bet ne k maiau laimingas t dien buvo ir kitas mogus vokiei deryb Londone delegacijos vadovas Joachimas von Ribbentropas. Dip lomatin jo pergal neliko nevertinta - netrukus J . Ribbentropas bus paskirtas Vokietijos ambasadoriumi Londone, o vliau taps Treiojo Reicho usienio reikal ministru. J . Ribbentropas buvo vienas paskutini didij naci, prisijungusi prie ju djimo. Tai jis padar tik 1932 m., todl daugelis senj Hitlerio bendraygi jo nemgo ir laik prisiplakliu. Prisiplaklika atrod ir jo gyvenimo istorija. Aristokratikasis v o n " alia Ribbentropo pavards atsirado tada, kai jis ved putojanio vyno gamintojo magnato dukter. Skland gandai, kad vedybos buvo
16

aikus J . Ribbentropo iskaiiavimas patekti aristokrat lyg . Josephas Goe bbelsas apie j sak: J i s nusipirko savo vard, ved savo pinigus ir apgaule gavo tarnyb." Hermannas Gringas Hitleriui pareik, kad J . Ribbentropas buvo tik ras iknius sprsdamas klausimus su britais". Bet jis pasta labai daug svarbi moni Anglijoje", - atsak Hitleris. M a n o fiureri, tai galbt ir tiesa, bet blo giausia, kad jie pastj."
18

17

Naci lyderiai nuolat kariavo tarpusavyje dl takos:

Goebbelsas nekent Bormanno, Gringas nepasitikjo Himmleriu, Rosenbergas nesikalbjo su Himmleriu ir Kochu irt. t. Taiau nekeniamiausias i vis buvo Joachimas von Ribbentropas. Netgi B. Mussolini nuomon apie J . Ribbentrop buvo kategorika: Utenka tik pavelgti j, kad suprastum, jog jo galvoje ne daug smegen." J . Ribbentropas visa tai nekreip dmesio. Jis buvo pasip ts, visada isipusts, arogantikas ir gerb tik savo fiurer. Vienintelis jo tikslas buvo tikti savo vadui. Jis stengdavosi isiaikinti, k Hitleris mano vienu ar kitu klausimu, o tada susitiks ias mintis pa teikdavo kaip savo. Be to, jis buvo uolus. Kai Hitleris sakydavo pilka", J . Ribben tropas atsakydavo juoda juoda juoda". U tai j Hitleris mgo: Su Ribbentropu lengva, nes jis visada radikalus. Kiti pas mane su savo problemomis ateinantys mons bijo ir mano, kad mes turime jais pasirpinti. Kad bt stiprs, jiems reikia, kad a pratrukiau. Su Ribbentro pu man nereikia daryti nieko. Nebent spausti stabdius - o tai yra kur kas ge Joachimas von Ribbentropas riau", - kart sak Hitleris . Darbas fiureriui, darbas pagal jo no rimas gaires - ne tik J . Ribbentropo sugalvota schema. Profesoriaus I. Kershaw nuomone, darbo fiureriui arba darbo fiurerio intencij ir nor link principas yra kertinis, norint suprasti ne tik tai, kaip naci valstyb egzistavo, bet ir kaip ji ka riavo, kaip joje bdavo priimami sprendimai. Nordamas paaikinti fenome n paprastai, istorikas Laurence'as Reesas primin Anglijos karali Henrik II, kuris kart paklaus savo baron: Kas mane ivaduos nuo to kyraus dvasinin ko?" Baronai puol ir nuud Tom Beket. Tiesioginio sakymo udyti nebuvo, taiau jie norjo tikti savo karaliui ir padar tai. kas, j manymu, jam turjo pa tikti . J . Ribbentropas stengsi panaiai. Bet didiausia problema buvo ta, kad jis atsidr usienio politikoje - ten, kur diplomatiniai sugebjimai, mogikas avesys, isilavinimas yra ne maiau svarbs u itikimyb savo virininkui.
21 20 19

Visa susitarimo su Britanija lov atiteko J . Ribbentropui, taiau sandoris vyko tik dl to, kad jo norjo britai. Staiokikas ir sakmus jo bendravimo stilius i pra di susilauk paaip, o vliau ir patyi Londono diplomatiniuose sluoksniuo s e . Ko gero, ikalbingiausias pavyzdys, kai prisistatydamas Didiosios Britanijos karaliui J . Ribbentropas pasveikino Jurg VI naci saliutu. Brit spauda ijuok naujj ambasadori, bet padars tai kart J . Ribbentropas saliutuodavo karaliui per kiekvien susitikim, nes tik taip man gals isaugoti orum. Kaip sak vienas jo darbuotojas: Jis negaljo atleisti ir niekada neatleido anglams savo paties klai dos."
23 22

Kuo toliau, tuo labiau J . Ribbentropo antipatija britams augo, nors dauge

l j nuodmi sugalvodavo ar iprovokuodavo jis pats. Tai buvo rimt padarini tursianti tendencija, nes Hitleris misij Londone laik prioritetine. Vos tik atjs valdi, jis pradjo siekti draugik santyki su Anglija (taip jis visada vadino Didij Britanij). Jis avjosi tuo, kaip 250 000 moni, i kuri tik 50 000 kareivi, gali valdyti 400 milijon ind . Tai jam buvo puikus arij rass pranaumo pavyzdys ir jis svajojo, kad irinktj klube turt utekti vietos ir anglams, ir vokieiams. Visi Hitlerio bandymai siekti draugysts su Di dija Britanija rmsi idja, kuri paband suformuluoti vokiei diplomatas Reinhardas Spitzy: Kartu Vokietija ir Britanija praktikai galt valdyti pasaul. B r i t a n i j a - v a n d e n y n bangas, Vokietija - emes nuo Reino iki U r a l o . "
25 24

Hitleris

savo Indij mat Rusijos platybse, savo sjunginink, Didij Britanij, - Va karuose, bet 1939 m. vaizdas bus prieingas. Vokietija draugaus su Stalinu ir kariaus su Didija Britanija bei Pranczija. J . Ribbentropas turjo utikrinti, kad taip neatsitiks. Jis daug kart taip ir dar. Bet ne dl to, kad pats tuo tikjo, o dl to, kad tai tiko Hitleriui. Fiurerio vizijos ir svajons, besikertanios su jo ambicijomis, buvo sunkiai gyvendinamos, ir jeigu draugyst su Anglija buvo prioritetas, J . Ribbentropas buvo blogas pasirinkimas.

Mussolini upuola Abisinij. Taut Sjungos pabaiga

1935 m. spal Italija upuol paskutin nekolonizuot Afrikos valstyb - Abisini j*. Jgos buvo nelygios ir mechanizuotos ital pajgos lengvai triukino impe ratoriaus Haile Selassie feodalin armij. Tai buvo pirmas kartas, kai karo aviacija pademonstravo udikik savo gali - ir nors pranaumas buvo akivaizdus, Italija panaudojo ir chemin ginkl . io karo ygio rezultatas buvo aikus, taiau Abi26

* Taip tuo metu vadinosi Etiopijos imperija.

sinija buvo didiul alis, jai ukariauti reikjo laiko. Kita B. Mussolini proble m a - kad jis upuol valstyb, priklausani Taut Sjungai. Kol ital kareiviai y giavo pirmyn, visos jos nars susirinko enev. Atvyks Haile Selassie akimirks niu usitarnavo daugumos simpatijas, taiau sprendimus priiminjo ne dauguma. Pranczija besikeiianioje Europoje iekojo vis manom svert prie Vokietij. Lenkija, ekoslovakija, netgi Taryb Sjunga-visas jas Pranczija laik galimomis sjungininkmis, Italija buvo dar viena kandidat iame srae. Mainais u jos buvim antivokikame fronte, 1935 m. pradioje Romoje sveiavsis Pranczijos premjeras Pierre'as Laval is patikino B. Mussolini, Italijos ambicijos jog

Abisinijo

je bus gerbiamos su slyga, kad viskas vyks taikiai. Jis taip pat paadjo, kad Ita lijai nebus taikomos ekono mins sankcijos* . Didioji Britanija buvo priversta jas silyti tik dl to, kad alyje vyko rinkimai, o gyventoj apklausos rod, kad u eko Italijos ir Vokietijos usienio reikal ministrai grafas Galeazzo Ciano ir Joachimas von Ribbentropas
CORBIS/Scanpix
28 27

nomines sankcijas pasisako net 10 milijon gyventoj,

dar 6 milijonai buvo netgi

u karines . Po septyni mnesi karins kampanijos imperatorius Haile Sela ssie buvo priverstas palikti al, ir Benito Mussolini, atsipirkdamas grietu papei kimu", ididiai paskelb naujos Romos imperijos pradi. Taut Sjungai tai buvo mirtinas smgis. 52 valstybs, atsakingos u saugu m ir taik, nepadar nieko, kad sustabdyt Italij. Vokietijos ir Japonijos orga nizacijoje nebebuvo. Italija j paliko 1937 m. Kai prasidjus pilietiniam karui Taut Sjung kreipsi Ispanijos vyriausyb, taryba msi svarstyti klausim" ir pasil pasaugoti enevoje brangius meno krinius. 1938 m. Taut Sjun gos asamblja buvo surengta per pat Miuncheno krizs kart, taiau apie i problem nebuvo net usiminta, tarsi jokios krizs ir nebt buv. 1939 m. rugsj niekas nesikreip Sjung, kad pranet, jog prasidjo karas. T pai met gruod Taut Sjunga paalino i savo gret Suomij upuolusi Taryb Sjung, taiau, paisydama veicarijos neutralumo interes, net neusimin

* Ypa Italija buvo priklausoma nuo naftos importo.

apie kar tarp Vokietijos ir Vakar sjunginink . Oficiali Taut Sjungos egzis tavimo pabaigos data - 1945 m., taiau nuo 1935 m. gruodio ji krito komos bsen ir niekada daugiau neatsibudo. Visa tai stebdamas i alies Hitleris i karto pajuto galimyb. Pasmerktas tarptautinje arenoje B. Mussolini kreipsi j pagalbos. Sisdamas Rom a m basadori Ulrich von Hassell, usienio reikal ministro K. Neurath'o akivaizdoje fiureris instruktavo pasiuntin: 1934 m. tamp* reikia laikyti uverstu puslapiu ir padti Italijai... Jeigu Italijos faizmas bus sunaikintas, Vokietija liks v i e n a . "
30

29

Hitleris neprisijung prie ekonomini sankcij Italijai ir u tai B. Mussolini liko dkingas. U. Hasselliui jis pareik, kad Strezos susitarimas yra mirs. Norda mas sutvirtinti besimezgani draugyst, 1936 m. birel B. Mussolini atleido propranczikai nusiteikus usienio reikal ministr ir jo pareigas paskyr savo ent Galeazzo Ciano. Italija pasitrauk i fronto prie Vokietij, ir u tai Hitleris galjo bti dkingas Taut Sjungai. B. Mussolini jis taip pat galjo padkoti u tai, kad du pademonstravo, ko galima tiktis i brit ir prancz.

Dar viena etadienio staigmena ygis Reino krat

1936 m. kovo 1 d. J . Goebbelsas savo dienoratyje ura: Dar viena kritika akimirka, bet dabar laikas veikti. Fortna ypsosi drsiems! Kas niekam nesiry ta, tas nieko nelaimi."
31

Naci propagandos ministras vienas i pirmj suino

jo, kad Hitleris nusprend atsiimti Versalio sutartimi demilitarizuot Vokietijos industrijos ird - Reino krat. i demilitarizuota zona apm vis vakarin Rei no pakrant ir tssi iki Pranczijos sien, taip pat dal rytins Reino pakrants, kurioje buvo Kelno, Diuseldorfo ir Bonos miestai. Nieko neatsitiko, kai Vokietija istojo i Taut Sjungos, nieko neatsitiko, kai ji paskelb apie ginklavimsi, nie ko neatsitiko, kai B. Mussolini siver Abisinij, kodl kart kas nors turt bti kitaip? Vokiei generolai nervinosi, nes inojo, kad nieko negals pada ryti, jei Pranczijos armija nusprs stoti m. Joachimas von Ribbentropas ti kino savo fiurer, kad Britanija tikrai nesiki, Hitleris patikjo ir nusprend, kad

1934 m. tampa tarp Vokietijos ir Italijos kilo, kai Austrijos naciai paband surengti pu ir nuov Austrijos kancler Engelbert Dollfuss. Kad Hitleris prisidjo prie perversmo, niekam rodyti nepavyko, taiau net jeigu jis ir turjo mini pasinaudoti ia galimybe, turjo to atsisakyti. B. Mussolini Austrijos pasienyje surinko Italijos ar mij ir pagrasino karu, jei Vokietija nusprst siverti Austrij. Puas buvo numal intas, o austr nacius Hitleris paliko likimo valiai.

tokiu atveju Pranczija viena karo neprads . J o pasirinktas pretekstas buvo Pranczijos ir Taryb Sjungos savitarpio pagalbos sutarties ratifikavimas. Dl tokio akibrokto, dl sjungos su bolevikais, anot Hitlerio, Vokietija nebeprivalo laikytis ankstesni susitarim su Pranczija. Fiureris kaip visada paruo ir taikos kalb" su visa puokte geranorik" pasilym Vakarams, taiau pagrindinis klausimas iliko - o kas, jeigu, nepaisant vis diplomatini reverans ir uvertir, Pranczija atsakys jga? Vliau Hitleris pasakys, kad tos 48 valandos po vokiei pajg engimo Reino krat buvo paios tempiausios jo gyvenime: Jeigu pranczai bt patrauk Reino krat, mums bt tek sprukti pabrukus uodeg. Nes karini itekli nebt utek net kukliam pasiprieinimui."
33

32

Fiureris mgo skambius odius ir inojo j poveik.

Vokiei generolai taip pat inojo, kokia rimta ir rizikinga padtis, taiau Hitleris prie juos turjo pranaum - altus nervus ir intuicij. 1936 m. kovo 7 d., etadien, 10 vai. ryto usienio reikal ministras Konstan tinas von Neurath'as Pranczijos, Britanijos, Belgijos ir Italijos ambasadoriams teik memorandum, kuriame skelbiama, jog Vokietija demilitarizuotoje Reino zonoje grina vis ir nedalom Reicho valdi". Apie vidurdien Reichstage susi rinkusiems deputatams ir Vokietijos monms t pat per radij prane Hitleris. Paioje kalbos kulminacijoje jis nutild auditorij, padar pauz ir tada itar: Vokietijos Reichstago vyrai! i istorin valand, kai vokiei kariai ygiuoja savo bsimas taikos gulas vakarinse Reicho provincijose, mus visus suvienija du venti adai!" Jis daugiau galjo ir nebetsti, nes, igirdus ini apie vokiei kareivi yg per Rein, Reichstage prasidjo masin diaugsmo perpildyta psi choz. Pasipyl aplodisment, ovacij ir /7/ banga, kuriai aprimus fiureris vis dlto vardijo ventus" paadus: Pirmiausia mes prisiekiame nenusileisti jokiai jgai, besiksinaniai ms moni garb, geriau garbingai neatlaikysime sun kiausi imginim negu pasiduosime. Antra, mes paadame, kad dabar labiau nei bet kada sieksime tarpusavio supratimo tarp Europos taut, ypa su viena i ms Vakar kaimyni... Mes neturime joki teritorini reikalavim Europoje!.. Vokietija niekada nesulauys taikos." Audringos ovacijos nenutilo ilgai, o visai tai stebjs W . Shireris ura: Mesijas savo vaidmen atliko nuostabiai."
34

Apie 13 vai., tuo metu, kai Hitleris savo kalboje artjo prie kulminacijos, vokiei kareiviai pasiek tilt prie Kelno. Nufilmuoti istorins akimirkos J . Goebbelsas atgabeno du lktuvus urnalist. Tkstaniai moni, pasklidus naujie noms, upldo Reino pakrantes ir gatves alia tilto. J i e sveikino ygiuojanius kareivius, moterys dovanojo jiems gles, kunigai juos laimino . Taiau vent galjo labai greitai pasibaigti, jei i prieingos puss bt pasirod prancz kareiviai.
35

Visas vokiei pajgas, skaitant dl gausos pridtus policininkus, ioje Reino operacijoje sudar tik 30 000 kari. Reino tiltus pompastikai kirto tik 3 vokiei batalionai (madaug po 1000 kari), visi kiti um pozicijas rytinje Reino pusje . Pranczija tuo metu turjo 100 divizij ir nors, inoma, ne visos buvo Vokietijos pasienyje, jos turjo sustab dyti vienos divizijos dydio kariuomen! Alfredas Jodlis, vliau taps vyriausiuoju kariuomens tabo virininku, Niurnbergo proceso metu sak, kad tuometin padtis buvo tokia, kad prancz armija galjo suplyti mus gabalus". Viskas, k padar toje padtyje" pranczai, - prie sienos su Vokietija perkl 13 divizij. Tai buvo tik gynybinis manevras, visos jos tik sustiprino Maginot linij, taiau to pakako, kad vokiei karo tabe kilt panika. VV. Blombergas jau norjo ataukti tris per Rein persiklusius batalionus, taiau sikio Hitleris. Jei ne fiurerio pasiti kjimas ir geleiniai nervai, viskas galjo baigtis gdingu fiasko . Bet kuriuo atveju prieakiniai batalionai buvo gav sakym trauktis i kar to, jeigu pranczai atsakyt ugnimi, taiau jeigu" neatsitiko. Staigiai suaukta me Pranczijos vyriausybs posdyje svariausias buvo generalinio tabo vado Maurice'o Gamelino odis. inoma. Pranczijos armija gali engti Reino krat ir sumuti vokiei pajgas, su kvpimu prabilo M . Gamelinas, o tada m var dyti sunkumus. J o valgyba sugebjo vokiei karines pajgas padidinti deimt kart (iki 300 000). M . Gamelinas pareik, kad i viso Vokietija turi jau mili jonin armij, todl pirmiausia reikalinga dalin mobilizacija, o jeigu Vokietija prieinsis, reikia skelbti ir visuotin. Bet kuriuo atveju, generolo nuomone, tai bt ilgas karas, ir turint omenyje Vokietijos pramons pranaum, Pranczija negali tiktis jo laimti viena . Tai buvo politiko, ne kareivio kalba. Norint ivaryti vokieius i Reino kra to, Pranczijai nereikjo nei sjunginink, nei mobilizacijos, bt utek ir po ranka turim divizij. sakymas vokiei kareiviams karinio konflikto atveju ne delsiant atsitraukti reik, kad nebt buv jokio ilgo karo, apie kur kalbjo M . Gamelinas, taiau politikai juk ne karo ekspertai. Negaljo jie netikti vy riausiojo vado odiais. alyje artinosi rinkimai ir politikai apie mobilizacij net negaljo pagalvoti, o jeigu Pranczija negali sutramdyti Vokietijos viena, kas galt jai padti? Italija, kuriai pritaikytos Taut Sjungos sankcijos, tikrai ne. Lenkija buvo sipareigojusi padti, taiau tik tuo atveju, jeigu kas nors sivert Pranczijos teritorij, o Reino kratas jai nepriklaus. Maa to, Lenkija su Vokie tija aid savo aidim - jos taip pat turjo tarpusavio nepuolimo sutart. Liko tik Didioji Britanija. Taiau jos premjeras Stanley Baldwinas atsak, kad Didioji Britanija neturi pajg, kuriomis galt paremti Pranczij, o jeigu ir turt, to neleist padaryti vieoji nuomon . Anglijos veto uteko, kad klausimas Taut Kitame puslapyje: Vokiei kariai, paeisdami Versalio sutart, per Kelno tilt engia Reino krat. 1936 m. Huiton-Demsch coiiection/coRBis/scanpu
40 39 38 37 36

Sjungoje net nebt svarstomas. Tik Taryb Sjungos usienio reikal ministras Maksimas Litvinovas pasil taikyti Vokietijai sankcijas, bet tai niekas nekreip dmesio. Tai, kas atsitiko, buvo vertinta kaip savos teritorijos susigrinimas, ir niekas dl jos nenorjo kariauti. ygis Reino srit buvo didiausias Hitlerio blefas ir didiausias jo triumfas iki iol. Vokietij apm dar didesn euforija nei 1933 ar 1935 metais. N u o gstavimai, kad drss fiurerio ingsniai gali atneti aliai kar, m sklaidy tis. Treiojo Reicho pilieiams buvo tiesiog nemanoma neusikrsti visuotiniu diaugsmu - po poros savaii surengtame referendume 98,9 proc. vokiei balsavo u" Reino krato grinim Reich ir u nauj fiurerio sra" Reichstage . Pasaulis pamat, kaip 100 divizij turinti Pranczija negali sustabdyti 3 ba talion vokiei, o Britanija net nemano savo sjungininkei sisti pagalbos. O juk tai buvo paskutin galimyb sustabdyti kylani audr, nerizikuojant sivelti ilg kar. Pranczijai tai buvo pabaigos pradia. Techniniu poiriu, Vokietijai umus Reino srit, ji prarado galimyb greitai atskubti pagalb savo sjungininkams Rytuose*. Taiau Taryb Sjunga, Lenkija, ekoslovakija, Rumunija, Jugoslavija pamat, kad didioji partner" yra nepasiruousi jokiems rimtiems veiksmams. Atvirkiai, ji daro visk, kad tik j ivengt. Labai sunku perdti ygio per Rein padarinius Europai. Trapi tarsi kort namelis Senojo emyno saugumo sistema subyrjo. Neliko Versalio, neliko Lokarno, neliko joki iki tol galiojusi susitarim. Ir ta diena labai smarkiai pakeit mog, nuo kurio priklaus, kaip toliau elgsis Vokietija. J o vardas - Adolfas Hitleris. Daugelis t, kurie buvo alia jo, liudija, kad Reino triumfas privert j patikti savo nenugalimumo, neklystamumo aura. Jis m sksti savo paties garbinimo jroje ir tapo didiausiu savo paties kulto gerbju . Vienas didiau si ibandym, kuriuos Apvaizda siunia mogui, pasiekusiam neregt auk tum, yra puikybs testas. Hitleris jo nepastebjo. Dramatikos akimirkos prie yg Reino srit ir per j tik dar labiau tikino fiurer, kad jis visk ino ir jauia geriau nei jo diplomatai, kad jis turi drsos ir ryto daugiau negu jo genero lai, nes j Vokietijai pasiunt... pati Apvaizda: N e i perspjimai, nei grasinimai mans nesustabdys. Apvaizdos nurodytu keliu a einu su instinktyviu lunatiko tikrumu."
43 42 41

Kur nuves Apvaizda lunatik?

* Rro sritis alia Reino krato - didiausias ir svarbiausias Vokietijos pramons regio nas, kur umus bt suduotas didiulis smgis Vokietijos ekonomikai.

Pilietinis karas Ispanijoje

1936 ra. Europ sukrt pilietinis karas Ispanijoje. Kairiosios jgos laimjo va sario rinkimus, o deiniosioms atstovaujantys armijos karininkai liepos 17 d. vairiose Ispanijos vietose paband vykdyti valstybin perversm. Taiau jiems nepavyko greitai pakeisti respublikos karin diktat r - Ispanijoje prasidjo nuomus ir kruvinas pilietinis karas. Vienas i sukilli lyderi generolas Francisco Franco kreipsi pagalbos Hitler ir j gavo. T pat mnes Ispanij buvo pasisti vokiei lktuvai, o lapkrit 11 000 kareivi su aviacija, tankais ir artileri j a - pajgos, gavusios Legion Condor pavadinim, isi laipino Kadise . Hitlerio sprendimas padti F. Franco buvo grynai politinio pobdio. Jeigu Ispanija taps komunistine, Pranczija, turint omeny dabartin jos padt, taip pat bus bolevizuota, ir tada Vokietijai galas. sprausti tarp galingo soviet bloko Rytuose ir Generolas Francisco Franco
Bettmann/CORBIS/Scanpix
44

stipraus prancz ir ispan komunist bloko Vakaruose, mes negaltume pa daryti nieko, jei Maskva nusprst mus upulti", - sak Hitleris atmesdamas visus diplomatinius, ekonominius ar karinius nuogstavimus. Didiausias pa-

Pabgliai kerta sien. Ispan moter ir vaik minia nuo pilietinio karo bga Pranczij
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

aulio pavojus - bolevizmas, apie kur.tiek daug kart jis perspjo, buvo ne vaizduots vaisius, ir vykiai Ispanijoje, anot Hitlerio, geriausias to rodymas . Todl jis nusprend padti ispan nacionalistams, taiau pagalbos dydis buvo tik simbolikas. Hitleris laiksi aidimo taisykli, pagal kurias Ispanijos karas buvo jos paios reikalas - n viena i didij valstybi nebuvo pasirengusi perengti ribos, u kurios jos pozicija galjo bti vertinta kaip neutralumo paeidimas. Pranczija ir Didioji Britanija oficialiai paskelb nepadsianios n vienai pusei, nors britai slapta siunt materialin pagalb nacionalistams. B. Mussolini pagalba F. Franco buvo gerokai didesn nei Hitlerio, taiau svars tykli pusiausvyr ilaik Taryb Sjungos parama respublikonams . Pusiaus vyra reik, kad n viena i pusi neturi pakankamo pranaumo greitai perga lei, taiau turi gantinai itekli ir kareivi, kad galt tsti kov. Rezultatas broludikas ir kruvinas karas, utruks beveik trejus metus.
46 45

iauri pilietinio karo grimasa - mokiniai, uv per aviacijos antskryd

Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

Vokietijos Condor

legionas iame kare labiausiai pasiymjo savo antskry

diais. Generolo Hugo Sperrle vadovaujami bomboneiai 1937 m. kovo 31 d. subombardavo Durango miestel. uvo 248 mons. Durangas buvo pirmas miestas Europoje, patyrs naujojo ginklo gali, taiau kur kas iurpesniu karo aviacijos galimybi simboliu tapo Gernika. 1937 m. balandio 26 d. 43 lktuvai sureng antskryd - bomboneiai lygino miest su eme, o nauji naikintuvai i savo kulkosvaidi guld bandanius pabgti ar pasislpti jo gyventojus. Mies-

telyje, kuriame gyveno ne daugiau kaip 7000 moni, uvo 1600, dar 800 buvo sueista . Antskrydis sukrt Europ ir dar labiau padidino augani bai m, kad kitas karas bus kitoks. Kaip galima nuo toki reid apsiginti? Pasaulyje Gernikos tragedij an tikariniu simboliu pavert Pablo Pi casso. Prorespublikonas, prasidjus karui pabgs i Ispanijos, garsusis dailininkas pasaulinje parodoje
47

Paryiuje pristat didiul fresk, kurioje nutap paprast ir niekuo nekalt moni kanias. Tai buvo, ko gero, pirmas kartas, kai usie nieiai suinojo, kas i tikrj vyks ta Ispanijoje. Furoras buvo toks di delis, kad nei ispan nacionalistai, nei vokieiai neprisim kalts. Net prajus ketveriems metams jie vis dar teig, kad baskai susprogdino Gernik patys . Privaiuose pokal biuose kylanti liuftvafs* vaigd pulkininkas Wolframas von Richthofenas buvo patenkintas naujj lktuv ir bomb efektyvumu ir Subombarduotas bask miestas Gernika virto griuvsiais
Bettmann/CORBIS/Scanpix
48

apgailestavo tik dl ispan genero l nesugebjimo ubaigti j prad-

to darbo. Ispanijos pilietinis karas vokiei karo specialistams buvo puiki proga patikrinti naujus ginklus, ibandyti naujus taktinius sprendimus, ugrdinti savo vadus ir karius. Condom legionas po Gernikos nebekartojo io udikiko eks

perimento, F. Franco karo pabaigoje netgi udraud naudoti tankus, taiau, padedami vokiei ir ital, nacionalistai galiausiai ikovojo pergal. 1939 m. gegus 18 d. Condom
49

legionas su W . Richthofenu prieakyje dalyvavo pergals

parade M a d r i d e . Tai buvo nedidel Hitlerio pergal, taiau jis dar kart gal jo sitikinti Pranczijos ir Didiosios Britanijos neveiksnumu. Naujasis Ispanijos diktatorius netaps Hitlerio marionete - didiuliam fiurerio nusivylimui, Ispanija netgi sugebs ilikti neutrali per vis II pasaulin kar, taiau i nedidel pergal suartino Hitler su B. Mussolini.

* Luftwaffe - Vokietijos karins oro pajgos.

Reichstagas saliutuoja skambant Vokietijos himnui. A. Hitleris k tik paskelb, kad Vokietija atsiima savo para po Versalio sutartimi. 1937 m. sausio 30 d.
Bettmann/CORBIS/Scanpix

1936 m. prasidjus pilietiniam karui Ispanijoje abu diktatoriai sutar, kad pri valo kartu kovoti su komunizmu, Hitleris pripaino Italijai Abisinij, B. Mussolini ireik pasitenkinim" nauja Vokietijos ir Austrijos sutartimi. 1936 m. spalio 24 d. Berchtesgadene pasitikdamas B. Mussolini ent graf G. Ciano fiureris neslp savo susiavjimo due: Jis yra didiausias valstybs veikjas visame pa saulyje, kiti negali jam prilygti net i tolo." Tarp Vokietijos ir Italijos nra joki interes konflikt, - ts Hitleris. Viduremio jra yra Italijos jra", o Vokietija

turi turti teis veikti Rytuose ir Baltijoje. Po savaits kalbdamas Milane B. M u ssolini tarp Romos ir Berlyno nubr linij, kuri, anot jo, yra ais, prie kurios gali jungtis visos Europos valstybs, troktanios bendradarbiavimo ir taikos" . Taip radosi naujas terminas - Ais. 1936 m. lapkriio 25 d. Vokietija pasira Antikominterno* pakt su Japonija. Dar po met, 1937 m. lapkriio 6 d., prie pakto prisijung ir Italija. B. Mussolini sugalvotas terminas gavo pavidal. Tik tikrasis Aies turinys dar buvo neaikus. Ketvirtj savo metini valdioje proga 1937 met sausio 30 d. kalbdamas Reichstage Hitleris paskelb, jog Vokietija atsiima savo para, padt po Versalio sutartimi, ir paadjo, kad vadinamj staigmen laikas baigsi" . Ir i tikrj etadienio staigmenos" liovsi, taiau 1937-ieji buvo tylos prie audr metai.
51 50

Hossbacho memorandumas
Niri 1937 m. lapkriio 5 d. popiet aukiausi Vokietijos karo vadai skubjo Reicho kanceliarij. Prieastis iam susitikimui, ar bent taip jie man, buvo aliav tiekimo ginkluotosioms pajgoms sureguliavimas. Karinio laivyno admi rolas Erichas Raederis, matydamas, kaip Hermannas Gringas proteguoja savo liuftvaf, karo ministerijos vadui W . Blombergui nusiunt ultimatum, kuriame teig, kad be papildom plieno pristatym jokia tolesn karinio laivyno pltra nemanoma. W . Blombergas, negaldamas isprsti gino, kreipsi Hitler irsis sutiko surengti susitikim. Taiau atvykusi karo vad lauk staigmena. Uuot prabils apie itekli paskirstym ginkluotosioms pajgoms (iam klausimui

buvo skirtos kelios minuts susitikimo pabaigoje), fiureris sureng daugiau nei dviej valand monolog . Slaptas pasitarimas prasidjo 16.1 5 vai. J a m e dalyvavo ne tik visi vyriausie ji ginkluotj pajg vadai, bet ir usienio reikal ministras Konstantinas von
52

Neurath'as, ir Hitlerio karinis adjutantas pulkininkas Friedrichas Hossbachas. Pastarasis ura, kas buvo kalbama iame susitikime, ir po penki dien savo uraus ufiksavo dokumente, patekusiame istorij Hossbacho memorandumo vardu. Hitleris prisaikdino susirinkusiuosius, kad viskas, kas bus pasakyta, turi likti paslaptyje. Jis pareik, kad nori idstyti savo mintis apie usienio politik, ir pridr, kad jo mirties atveju ios mintys turt bti vertinamos kaip jo tes tamentas. Pagrindin fiurerio tema buvo gyvybin erdv", be kurios Vokietija

* Nors pakto pavadinime Taryb Sjungos pavadinimas neminimas, slaptame priede a lys susitar laikytis neutralumo, jei kuri nors i j pradt kariauti su Taryb Sjunga.

tiesiog negali egzistuoti. Kalbdamas apie Lebensraum

Hitleris patikslino, kad

turi omenyje ne kolonijas, o teritorijas Europoje. Vis laik istorija - Romos imperijos ir Brit imperijos - rod, kad ekspansija gali bti manoma tik palau iant pasiprieinim ir rizikuojant... niekada nebuvo teritorij be eimininko... Puolantysis visada susiduria su savininku, - kalbjo Hitleris. - Vokietijai kyla klausimas: kur ji gali pasiekti daugiausia u maiausi kain?" Jis vardijo dvi pagrindines jgas, kurioms galinga Vokietija Europos vidury yra tarsi raktis. Tai Britanija ir Pranczija. Vokietijos problema gali bti isprsta tik jga. Lieka tik klausimai kada ir kaip..." Ir tada ivardijo tris scenarijus: 1) laukti ne ilgiau nei iki 1943 met, nes tada kitos alys bus taip pat pasirengusios: 2) stebti Pran czijos vidaus problemas ir, sulaukus krizs, tokios kaip pilietinis karas, smogti ekoslovakijai kur kas anksiau: 3) Austrijai ir ekoslovakijai smogti ne vliau kaip 1938 metais, jei Pranczija sivels kar su kita alimi, tokia kaip Italija . Bet kuriuo atveju pirmasis karo tikslas yra ugrobti Austrij ir ekoslovakij, kad bt apsaugotos rytins Vokietijos sienos. Tada apstulbusiems savo genero lams Hitleris nupie padt, kuri, jo manymu, reikia, kad Vokietija savo tikslus gali gyvendinti be didelio karo: Britanija, taip pat, ko gero, ir Pranczija jau nura ekoslovakij. Britanija turi sunkum savo imperijoje, o Pranczija be brit pagalbos nieko nedarys. Italija ekoslovakijos eliminavimui neprietaraus, nors jos poir Austrij iuo metu sunku vardyti... Lenkija labiau susirpinusi Rusijos grsme, tad Vokietijos nepuls, o Rusija savo ruotu turi rpintis galima Japonijos grsme. Austrijos ir ekoslovakijos inkorporacija enkliai padidint Vokietijos sien saugum, atlaisvint pajgas kitoms reikmms ir leist sukurti dvylika papildom divizij. J aneksija taip pat reikt 5-6 milijon moni aprpinim maisto produktais. Hitleris ubaig pareikdamas, kad vos tik pasi taikius progai, ekoslovakijos ataka turs bti aibika . Hitlerio kalba okiravo generolus. Taiau juos igsdino ne fiurerio ambici jos, susijusios su Lebensraum, netgi pats skeptikiausias i j, armijos generalinio
54 53

tabo vadas Ludwigas Beckas, po keleto dien perskaits memorandum, ne siginijo dl galim veiksm ekoslovakijoje ir galbt Austrijoje, jei pasitaikyt proga. L. ir kitus karo vadus labiausiai pritrenk, kad ios ambicijos gali velti Vokietij kar su Pranczija ir Britanija, o tai, j nuomone, bt pratin ga. Vokietija tokiam karui tiesiog nebuvo pasirengusi. Vyriausiasis armijos vadas Wemeris von Fritschas taip susijaudino, kad net norjo ataukti savo suplanuo tas atostogas, taiau Hitleris j nuramino ir patikino, jog jokios staigaus karo grsms nra . L. Beckas, W . Fritschas ir K. Neurath'as sutar, kad pamgins kalbti fiurer atsisakyti toki pavojing plan. VV. Fritschas po keturi dien teik Hitleriui memorandum, kuriame teigiama, kad jokiomis aplinkybmis
55

negalima rizikuoti pradti karo su Pranczija. Fiureris atov, kad jokios rizikos ir nra, o W . Fritschas, uuot politikavs, geriau usiimt ginklavimusi . 1938 m. saus K. Neurath'as paband pasakyti Hitleriui, kad tokia jo politika reikia kar, o daugel plan bt galima gyvendinti taikiomis priemonmis, tik, inoma, liau. Fiureris atsak, kad tam neturi laiko . 1945 m. Niurnbergo procese Hossbacho memorandumas buvo pateiktas kaip rodymas, kad Hitleris planavo kar. Teisininkams visada svarbu, ar nusi kaltlis planavo nusikaltim i anksto, ar padar j spontanikai, bet domiausia, kad dl io klausimo ginas uvir ir tarp istorik. Vienoje pusje - skelbiantieji, kad 1937 m. lapkriio 5 d. Hitleris pirm kart atskleid savo karo planus, kitoje - kaip kad istorikas A. J . R Tayloras - teigiantieji, jog Hossbacho me morandumas buvo fantazijos, neturinios nieko bendra su tuo, kas atsitiko i tikrj" . I ties, skaitant io dokumento tekst, sunku j laikyti fantazij rinkiniu", turint omenyje, kad netrukus pamintas jame alis - ekoslovaki j ir Austrij - Vokietija tikrai praris. Taiau paskui prasideda bet". Jeigu tai buvo slapiausi ir svarbiausi Hitlerio planai, kodl jis atskleid juos monms, kuriais nepasitikjo? T vakar Reicho kanceliarijoje buvo tik vienas nacis H. Gringas. Visi kiti, iskyrus admirol E. Raeder, per tris mnesius neteks savo post. E. Raederis, beje, buvo, ko gero, vienintelis, kuris Hitlerio monolog sureagavo ramiai. Jeigu galima tikti jo vliau pateiktu liudijimu, E. Raederis nelaik fiurerio pamstym rimtais, o visos konferencijos esm apibr tik kaip bandym pagreitinti ginklavimsi. Galimas konfliktas su Britanija, anot jo, buvo btina dedamoji Vokietijos karinio laivyno pltrai, bet tuometinje Vokietijos ginklavimosi stadijoje tai buvo tokia beprotyb, kad ji niekaip negaljo bti vertinama kaip rimtas pasilymas . Kai kurios t vakar idstytos Hitlerio fantazijos tapo tikrove: Didioji Brita nija ir Pranczija i tikrj nepajudins n pirto dl Austrijos ir ekoslovakijos. Taiau prie tai Pranczijoje neprasidjo pilietinis karas, ji neupuol Italijos, do kumente nra joki plan Lenkijoje ar Taryb Sjungoje - karas, kuris prasids 1939 m., bus kitoks nei band sudlioti Hitleris. Kai jis prasids, Vokietija jam nebus pasiruousi, nes pagal 1937 m. lapkriio 5 d. idstyt projekt" konflik tas su Pranczija ir Didija Britanija turjo vykti bent eeriais metais vliau, o tada Hitlerio argumentas visiems generol nuogstavimams buvo v i e n a s - j o k i o didelio karo nebus. Hossbacho memorandumas nebuvo isamus bsimo karo planas, bet tai nebuvo ir padrik sapalioni rinkinys. Hitlerio kalba t vakar rodo aikias jo ekspansionistines intencijas ir ambicijas. Prie jas Europa turs tik vien pasirinkim i dviej - kariauti .arba pasiduoti. Generolai protestavo, nes buvo sitikin, jog Pranczijos ir Anglijos pasirinkimas bus pirmasis, Hitleris juos
59 58 57 56

ramino tikindamas, kad Vokietija gali ikovoti savo pergales maiausia kaina, t. y. be rizikos sivelti kar su didiosiomis valstybmis. Jis turjo pagrindo tikti tuo, k sako, nes inojo daugiau nei jo generolai. Nuo slaptos konferencijos Reicho kanceliarijoje prajus vos dviem savaitms pas Hitler Berchstesgadene usuko sveias i Londono. Tai buvo naujai Didio sios Britanijos ministru pirmininku tapusio Neville'io Chamberlaino pasiunti nys lordas Halifaxas. Bsimojo Didiosios Britanijos usienio reikal ministro atvykimo pretekstas - mediokls paroda Berlyne, kuri j pakviet mediokl dievinantis H. Gringas, taiau tikrasis neoficialaus vizito tikslas buvo kitas. S u sitikime su Hitleriu lordas Halifaxas vadino naci Vokietij Europos tvirtove prie bolevizm", simpatizavo vokiei nuoskaudoms ir teig, kad ilgainiui kai kurie pakeitimai gali pasidaryti manomi". Tie pakeitimai buvo Dancigas, Austrija ir ekoslovakija. Anglija yra suinteresuota, kad visos permainos vykt taikiai ir kad bt vengiama bd, galini sukelti rimt padarini." Londone Britanijos usienio reikal ministras Anthony Edenas J . Ribbentropui sak: mons Anglijoje pripasta, kad ilgainiui Vokietija ir Austrija turt suart ti." Po vizito Paryiuje F. Papenas maloniai nustebs" ra Hitleriui, kad premje ras Camille'is Chautemps, finans ministras George'as Bonnet laiko Pranczijos politik Vidurio Europoje visikai atviru diskusijoms klausimu... J i e neprietarau t, jei Vokietijos taka Austrijoje bt didinama taikiomis ir laipsnikomis prie monmis: neturt prietaravim ir ekoslovakijoje, jei pertvarka vykt taut ir tautybi priklausomumo principu."
60

inoma, tai buvo tik kalbos. Taiau jos dar

labiau stiprino Hitlerio sitikinim, kad nei Anglija, nei Pranczija dl proting teritorini pertvark" Europoje nekariaus. Liko tie patys klausimai: kada ir kaip? Generolai klausim turjo daugiau, taiau j opozicija netrukus bus sutriukinta. Ne pagal i anksto paruot plan, bet dl vieno nelemto atsitiktinumo.

Skandalas armijos vadovybje

1938 m. sausio 12 d. Reicho karo ministras, vyriausiasis ginkluotj pajg va das Werneris von Blombergas ved trisdeimt penkeriais metais u save jaunesn Margarethe Gruhn. W . Blombergas nuo pat pradi buvo lojalus naci reimui ir 1936 m. tapo pirmuoju generolu, kuriam Hitleris suteik feldmaralo laipsn. Pirmoji W . Blombergo mona mir 1932 m., j penki vaikai jau buvo suaug, o taps naliu, sulauks 59 met amiaus, jis netiktai pats sau simyljo pa prast gatvje sutikt mergin. Kadangi j padtis visuomenje smarkiai skyrsi, W. Blombergas dl galim vedyb nusprend atsiklausti Hitlerio nuomons. Fiu-

reris, manantis, kad socialinis statusas ir kilm nieko nereikia, ne tik sutiko, bet ir pasisil vestuvse bti liudytoju, o antruoju liudytoju rekomendavo H. Goring. Taigi sausio 12 d. kuklioje ceremonijoje Reicho karo ministerijoje, dalyvaujant penkiems jaunikio vaikams, jaunosios motinai ir svarbiausiems naciams, Mar garethe Gruhn itekjo u Wernerio von Blombergo. Taiau naujoji feldmaralo mona savo biografijoje turjo juod dmi ir jos akimirksniu ilindo vieu m. 1931 m. tuomet atuoniolikmet M . Gruhn pozavo pornografinms nuo traukoms, kurios pateko policijos rankas. 1932 m. ji buvo rayta skait kaip prostitut, o 1934 m. buvo apkaltinta vagyste i savo kliento. Prajus vos kelioms dienoms po vestuvi, Berlyno prostituts m kalbti apie stulbinam vienos i j " uol i gatvs iki karo ministro monos, o vyriausiasis armijos vadas generolas Werneris von Fritschas sulauk anoniminio skambuio, primenanio frau Blom berg praeit. Sausio 21 d. pornografins nuotraukos atsidr ant H. Gringo stalo ir po trij dien pritrenkianias naujienas jis prane Hitleriui. Fiureriui tai buvo smgis i giedro dangaus. Smgis, kuris galjo stipriai pakenkti jo prestiui. Jis buiavo rank prostitutei, jis buvo jos vestuvi liudytojas - kaip ivengti pajuo kos? Toks buvo klausimas, kuris neleido t vakar Hitleriui umigti. J o adjutantas Fritzas VViedemannas prisimena Hitler vaikiojant i kampo kamp po kamba r, purtant galv ir murmant: Jeigu vokiei feldmaralas gali vesti kek, tada pasaulyje viskas manoma." Anot liudytoj, Hitlerio reakcija nebuvo apsimesti n - jis tikrai buvo pritrenktas ir sutriks. Kit dien J . Goebbelsas savo dieno ratyje ura: Blombergo jau niekas neigelbs... Garbingam vyrui tokiomis aplinkybmis lieka tik pistoletas... Fiureris - vedyb liudytojas. Tai netikima. Didiausia kriz nuo istorijos su Rhmu. Fiureris atrodo kaip lavonas."
61

Dar buvo tikimyb, kad W . Blombergas nenuslp savo monos praeities, kad jis apie j tiesiog neinojo, taiau, kai H. Gringas pasil feldmaralui pa naikinti santuok, is atsisak . Tai buvojo karjeros pabaiga. Sausio 27 d. Hitle ris paskutin kart susitiko su juo kanceliarijoje. Fiureris igavo i W . Blombergo atsistatydinimo praym, taiau jie isiskyr draugikiau nei bt galima sivaiz duoti. Hitleris paadjo, kad viskas bus pamirta, jeigu Vokietija prads kariauti, teik 50 000 marki, paliko vis feldmaralo pensij ir isiunt W . Blomberg Italij . Po io pokalbio grs savo kabinet W . Blombergas papra savo pa djjo atidaryti seif. ia paskutin Hitlerio valia. Paimk tai ir atiduok Hitleriui kartu su mano feldmaralo lazdele, - pasak jis, o tada drebdamas ir verkda mas itar: - Sudie, mano drauge", - ir j apkabino . W . Blombergo sprendi mas atiduoti feldmaralo lazdel simbolikas, nes prastai pasitrauk atsarg maralai skiriamj enkl pasilieka. Pirmasis naci feldmaralas ir jo fiureris daugiau niekada nesusitiks. W . Blombergas liko kartu su savo mona. Nepaisant
64 63 62

skandalo, jis liko lojalus ir Hitleriui. Ignoruojamas savo buvusi bendraygi, VV. Blombergas mir Sjunginink kaljime Niurnberge 1946 m. kov . Aukiausio Reicho karo pareigno nualinimas buvo tik pradia. T pai dien, kai atsistatydino VV. Blombergas, Hitleris staiga prisimin gestapo byl, kuri 1936 m. vasar jam buvo pateiks Heinrichas Himmleris. Joje buvo rao ma, kad generolas Werneris von Fritschas 1933 m. neva turjo homoseksuali santyki, dl kuri j antauoja prostitucija usiimantis Otto Schmidtas. Tada Hitleris pareik, kad nenori nieko apie tai girdti, ir pareikalavo, kad byla bt sunaikinta, taiau skrupulingas H. Himmlerio padjjas Reinhardas Heydrichas dokument isaugojo ir jis vl guljo ant fiurerio stalo . Po karo ministro nuali nimo vyriausiasis armijos vadas Werneris von Fritschas buvo pirmas kandidatas post. Itraukti sen byl nebuvo i anksto su galvoto plano nuversti kariuomens vadovyb dalis. Prajus porai dien, kai byla atsidr pas fiurer, jis vis dar galvojo apie VV. Fritsch kaip VV. Blombergo pdin , taiau, kaip ir pirmuoju atveju, reikalai pasisuko netiktai. Sausio 25 d. ryt Hitleris parod VV. Fritscho byl savo karo adjutantui F. Hossbachui ir per spjo, kad tai yra paslaptis. F. Hossbachas av josi VV. Fritschu, tad buvo apstulbs ir paman, kad generolas tikrai inos, kaip atremti tokius kaltinimus. Jis ignoravo fiurerio perspjim dl Werneris von Blombergas
Austrian Archives/CORBIS/Scanpix
67 66 65

slaptumo ir prane apie byl paiam VV. Fritschui. is, kaip ir tikjosi F. Hossbachas, reagavo

audringai ir pavadino jam metamus kaltinimus melo krva. Tada F. Hossbachas apie pokalb papasakojo Hitleriui ir papra jo suteikti galimyb VV. Fritschui apsiginti. Hitleris buvo nepatenkintas, kad R Hossbachas idav paslapt, taiau netiktai sutiko pasikviesti vyriausij kariuomens vad Reicho kanceliarij . F. Hossbachas man padars savo draugui paslaug, taiau VV. Fritschas, uklup tas netikt kaltinim, m kariuotis. Jis prisimin, kad 1933-1934 m. nuolat pietaudavo su vienu Hitlerio jaunimo" organizacijos nariu, kur aprpindavo maistu. Jis paman, kad pikti lieuviai i ios labdaringos veiklos nusprend sukurti skandal, ir jeigu taip, tai jis lengvai rodys savo nekaltum . Kit dien, sausio 26-, Reicho kanceliarijos bibliotekoje vyko susitikimas, kur Hitleris i karto pradjo nuo reikalo. Lidnai irdamas VV. Fritsch, jis pareik, kad nori inoti ties. Jeigu generolas pripaint savo kalt, jis paadjo visk uglaistyti ir isisti j koki ilt vietel u Vokietijos rib. VV. Fritschas
69 68

altai atmet kaltinimus, o paskui primin nekalt Hitlerio jaunimo" laik is torij. Tai buvo klaida, nes pasakojimas, turjs, kaip jis tikjosi, jam padti, i tikrj tik dar labiau pakenk. Hitlerio tarimai sustiprjo, nes iki tol jis apie tai nebuvo girdjs. Tada W . Fritschui buvo teikta byla, ir kol jis j skait, biblio tek buvo atvestas gestapo atgabentas Otto Schmidtas. Jis atpaino W . Fritsch kaip karinink, su kuriuo turjo homoseksuali santyki. Generolas kelet kart pakartojo, kad niekada gyvenime nra mats io mogaus, ir dav garbs od, jog niekaip nra susijs su jam metamais kaltinimais. Taiau viskas veltui. Hitlerio pasitikjimas - porcelianas", kaip vardijo H. Gringas, suduo" . Papraytas ianalizuoti i kebli situacij, teisingumo ministras Franzas Grtneris padar ivad, kad W . Fritschas nesugebjo rodyti savo nekaltumo, bet pasil galuti n nuosprend priimti karo tribunolui. 1938 m. kovo 18 d. karo tribunolas iteisino W . Fritsch, nes visi kaltinimai buvo pagrsti klaidingu jo asmenybs indentifikavimu karininkas, tu
70

rjs homoseksuali santyki su O. Schmidtu, buvo kakas kitas. Taiau vasario 3 d. W . Frit schas buvo priverstas pasirayti atsistatydini mo rat . Nors munduras buvo apgintas, jis taip ir nebuvo reabilituotas. Viskuo nusivyls W. Fritschas savanorikai gro savo sen arti lerijos pulk. 1939 m. rugsjo 22 d. per Lenki jos kampanij jis uvo netoli Varuvos . Dviej aukiausi karo vad nualinim pateikti visuomenei buvo sunki uduotis. Sau Werneris von Fritschas
Bundesarchiv. Bild 183-R16862. Fotograf: Nakonz. Max
72 71

sio 27 d., ketvirtadien, iblyks ir apsiblauss Hitleris nusprend ataukti savo ventin kasmetin kalb Reichstage, o J . Goebbelsas savo dienoratyje ura: Kaip visa tai pateikti monms? Sklando netikimi gandai. Fiureris ties isekimo riba. Niekas i ms nemiegojo nuo pirmadienio."
73

Oficiali

W . Blombergo ir VV. Fritscho pasitraukimo versija buvo sveikatos problemos", taiau aukiausiems generolams ir vyriausybs kabinetui (beje, susirinkusiam paskutin kart) 1938 m. vasario 5 d. Hitleris papasakojo tikrj
75

istorij .

74

Pritrenkti pikantik smulkmen karininkai tiesiog tyljo be a d o . Fiurerio argumentai kaip visada skambjo tikinamai, ir jis k tik ikovojo didiul mo ralin pergal prie galing Vokietijos elit, kuris iki tol naciams nepriklaus. is skandalas nebuvo suplanuotas ir sureisuotas i anksto, Hitleris tiesiog negaljo numatyti tokio vyki poskio, taiau jis turjo puiki savyb inaudoti pasitaikanias progas. 1938 m. vasar jis tai dar kart pademonstravo. Per arti-

miausias dienas, be W. Blombergo ir VV. Fritscho, buvo atleista dar dvylika gene rol. ei i j priklaus karinms oro pajgoms, pertvarkos nepaliet tik laivyno. Dar keturiasdeimt keturi aukto rango karininkai buvo pervesti kitas pareigas arba laikinai nualinti. Vietoj VV. Fritscho vyriausiuoju armijos vadu buvo paskir tas Waltheris von Brauchitschas, o vyriausiojo ginkluotj pajg vado parei gyb nebuvo paskirtas niekas. io posto labai troko Hermannas Gringas, taiau fiureris nusprend kitaip ir kaip kompensacij pakl savo bendrayg feldmaralus . Pertvarkos reik visikai nauj Vokietijos ginkluotj pajg struktr. Karo ministerija buvo pakeista nauja Aukiausija vermachto vadovybe (Oberkommando der W e h r m a c h t O K W ) . Jos vadu paskirtas generolas Wilhelmas Keitelis buvo tiesiogiai atsakingas tik fiureriui, ir nors OKVV turjo bti struktra, koordinuojanti sausumos armijos (Heer), ka rinio jr laivyno (Kriegsmarine) ir oro pajg (Luftwaffe) veiksmus, ji faktikai tapo tabu, kurio tikrasis vadas Hitleris. M a n o generolai A. Hitleris su Walteriu von Brauchitschu prie Lenkijos emlapio
Bettmann/CORBIS/Scanpix
76

turi bti kaip bulterjerai ant grandini, ir jie turi norti kariauti kariauti kariauti kariauti. a turiau tik juos stabdyti. Kas vyksta da bar? A noriu su savo stipria politika ygiuoti

priek, o generolai bando mane sustabdyti. Kakokia atvirkia situacija", - kart sak fiureris . 1938 m. pradioje jis pasinaudojo proga toki situacij" itaisyti. Svarbs buvo pasikeitimai ir kituose postuose. Usienio reikal ministru vietoj Konstantino von Neurath'o buvo paskirtas Joachimas von Ribbentropas, pakeisti ambasadoriai tokiuose svarbiuose miestuose kaip Roma, Tokijas, Lon donas ir Viena. W. Blombergo ir W . Fritscho skandalo padariniai buvo treias kertinis epizo das po gaisro Reichstage ir E. Rhmo puo". J i e tvirtino visik Hitlerio val di. Nuo ios akimirkos nei armijoje, nei usienio politikoje, nei ekonomikoje nebus joki kompromis. Nualintasis ambasadorius Romoje Ulrichas von Hassellis prisimin savo pokalb su atstatydintu generolu VV. Fritschu: is mogus, Hitleris, gera ar bloga, yra Vokietijos likimas. Jeigu jis engs vir bedugns, o Fritschas mano, kad taip ir atsitiks, kartu nusitemps ir mus visus. Mes nieko nebegalime padaryti."
78 77

Pusiau ginkluota taika

Greta pakeist generol ir diplomat buvo dar vienas reikmingas paskyrimas Reicho ekonomikos ministru tapo naci reimui lojalus Waltheris Funkas. Tai buvo Vokietijos ekonomikos stebuklo architekto Hjalmaro Schachto eros pabaiga. Be vis jau mint kovos su nedarbu program, viena didiausi buvo persiginklavimas. H. Schachtas sukr sistem, pagal kuri u ginklavimsi Vokie tija mokjo vadinamosiomis M e f o " obligacijomis*. J i turjo du pranaumus: pirma, Vokietija galjo paslpti ginklavimosi mast, nes ginkluotis jai draud Versalio sutartis; antra, i schema u persiginklavimo program leido mokti kreditu. Taiau sykiu tai buvo ir problema, nes i esms tai reik vis didjant banknot kiek rinkoje ir neivengiam infliacij. Ekonomikos profesorius Johanesas Zahnas, tuometins situacijos liudininkas, aikina tai paprastai: Naci keli statyb ir ginklavimosi problema buvo ta, kad greitkelio nepasidsi par duotuvje, jo negali parduoti, o perkamoji galia ilieka. Ginklavimosi negali parduoti, o perkamoji galia ilieka. Pinigai yra perkamoji galia, ir tik savo nelai mei gali j didinti, neturdamas preki jai patenkinti."
79

H. Schachtas galimus tokio trumpalaikio sprendimo padarinius puikiai supra to. 1938 m. lapkrit ivada jo kalboje buvo aiki: Pragyvenimo lygio ir ginklavi mosi gamybos santykis yra atvirkiai proporcingas."
80

Taiau taip teigdamas, jis

jau nebebuvo ekonomikos ministras. 1936 m. pavasar matydamas vis augant ginklavimosi temp, kuris neatitinka alies galimybi, H. Schachtas m spausti stabdius, taiau milijardinmis sumomis gaivinama armija ir Hitleris net neman sustoti. Tais paiais metais fiureris sak: Vokietija visada turi bti laikoma pagrin dine Vakar pasaulio ukarda prie bolevizmo atakas. Turdamas tai omenyje, a tik noriu pareikti, kad kriz negali nekilti ir ji tikrai kils. Todl ms itekli panaudojimo mastas karo pramons pltrai negali bti nei per didelis, nei per greitas... Jeigu mes nesugebsime kaip manoma greiiau paversti savo armijos pirmaujania pasaulyje... Vokietija bus prarasta! - Ekonomikos problemos Hitle riui buvo smulkmena, palyginti su bolevizmo grsme: - Todl visi kiti trokimai

* Kadangi Vyriausyb negaljo pasiskolinti i centrinio banko daugiau kaip 100 milijo n reichsmarki, buvo kurta vos vieno milijono reichsmarki kapital turinti fiktyvi bendrov Metallurgische Forschungsgesellschaft, m. h. H. (sutrumpinus tiesiog Mefo"). Sistema veik taip, kad karo pramons mons u savo produkcij atlyg gaudavo fik tyviomis obligacijomis, kurias i fiktyvi bendrov milijardais leisdavo rink. Kadan gi obligacijas paversti grynaisiais pinigus buvo galima kiekviename Vokietijos banke, sistemos rezultatas buvo toks, kad u ginklavimsi (ginklus, audmenis ir 1.1.) mok jo ne valdia, o bankin sistema, t. y. centrinis bankas.

be iimties yra antraplaniai, palyginti su ia uduotimi (ginklavimusi). Kadangi i uduotis apima gyvenim, jo isaugojim, kiti trokimai - kad ir kokie jie bt suprantami kitokiomis aplinkybmis - yra nesvarbs ar net mirtinai pavojingi ir todl turi bti atmesti."
81

Tame paiame dokumente 1936 m. rugpjt Hitleris idst ekonomikos strategij, gavusi Ketveri met plano" pavadinim. Strategija numat sukur ti nepriklausom ekonomik, kuriai negalt pakenkti jokios blokados. Toki, kurioje svarbiausios karui reikalingos aliavos bt ne importuojamos, o ga minamos paioje alyje. Taip Vokietijoje sibgs brangios sintetini degal ir gumos, aliuminio ir geleies rdos igavimo programos - kad kuo labiau bt sumainta priklausomyb nuo iorini altini. Planas taip pat numat ems kio sektoriaus pltr, kad Vokietija nesusidurt su bado problema kare, irt. t.
82

1936 m. Vokietija ne tik padvigubino persiginklavimo finansavim, bet pradjo karo reim pervedinti vis ekonomik. Tai dar nebuvo karo ekonomika, bet paskutin riba, manoma taikos metu, buvo pasiekta . 1936-1939 m. beveik du tredaliai pramons dirbo autarkijos* tikslams . Ketveri met planui" vadovauti buvo paskirtas ne H. Schachtas, o mo gus, kuris maiau paiso ekonomikos teorij, bet utat puikiai supranta Hitlerio norus - Hermannas Gringas. H. Schachtas buvo simbolika asmenyb. Jis palaik naci reim ir sveikino j. A norjau didios ir stiprios Vokietijos, o nordamas tai pasiekti galjau eiti sjung net su paiu velniu", - sak H. Schachtas . J a m , kaip ir daugeliui vo kiei, naujoji diktatra ir tvarka buvo geriau nei nepasiteisins Veimaro demo kratijos eksperimentas. Ginklavimasis pats savaime jam nebuvo blogyb - iki tam tikro laipsnio jis padjo ir atsigauti ekonomikai, ir nusiplauti Versalio gd, bet netrukus tapo aiku, kad Hitleris neturi jokio kito tikslo - fiureris pasirys padaryti visk, kad tik Vokietija bt pasirengusi karui. Johanesas Zahnas sak, jog 1938 m. ne tik H. Schachtas, bet ir daugelis ekonomist buvo sitikin, kad naci ekonomikos politika patirs krach, arba, pridr jis: Tai, ko neturi, priva lai pasiimti jga. Dl to prasidjo karas."
87 86 84 83

ioje ivadoje slypintis karo receptas,

atrodo kur kas rimiau nei Hossbacho memorandumas. Vis dlto praddami skyri, kuriame Vokietija prads ukariauti naujas te ritorijas, turtume pasivalgyti po vis Europ. Vienas i didiausi ir iki iol gajus mitas, kad vos tik atjs valdi Hitleris i pradi slaptai, paskui atvirai m kurti galing armij, o Vakar sjungininkai tikrj grsm ir jo ketinimus

* Autarkija - pati apsirpinant udara ekonomika, pvz., dl politins izoliacijos arba usienio kapitalo intervencijos baims.

suprato tada, kai buvo jau per vlu. Tai netiesa, nors i to, k inome, sunku tuo patikti. Mes inome, kad Vokietija lengvai sutriukino Sjunginink armi jas Pranczijoje, mes inome, kad, pvz., 1938 m. Vokietija ginklavimuisi skyr daugiau nei 17 proc. savo biudeto, Pranczija ir Didioji Britanija - tik po 8 p r o c , taiau pradti reikia nuo to, kad, Hitleriui atjus valdi ir engus pir muosius persiginklavimo ingsnius, Pranczija ir Didioji Britanija turjo savo armijas, o nuginkluota Vokietija visk pradjo nuo pradi. Pirmasis prioritetas buvo investicijos karo infrastruktr: kareivini, tab, aerodrom, tvirtinim ir kit karini objekt statybas. Todl didioji dalis l atiteko ne ginklams, o statiniams . Btent dl ios prieasties 1936 m. paskelbtas Ketveri met planas" persiginklavimo program trauk ir didum viso alies ekonomikos pajgumo. Taiau ginklavosi ne tik Vokietija. 1934 m., kai Hitleris eng tik pirmuosius ingsnius, bendros pasaulins ilaidos karo sektoriui, palyginti su 3-iojo deimt meio viduriu, iaugo beveik dvigubai, ginkl prekybos mastas nuo 1932 iki 1937 m. taip pat beveik padvigubjo . 1936 m. - lio takas. Tada paaikjo Taut Sjungos bejgikumas, tada nagus m rodyti Italija, Japonija ir Vokietija, tada prasidjo ginklavimosi varybos, nes matydamos, kad kolektyvin saugumo sistema neveikia, valstybs turjo pasirpinti paios savimi. Tiesa yra ta, kad to talitariniai Hitlerio ir Stalino reimai persiginkluoti galjo daug spariau, taiau demokratins vyriausybs, nors ir paniojamos rinkj ar oponent nuomons, taip pat nesnaud. Didioji Britanija savo ginkluotsias pajgas pradjo didinti 1934 m., o 1936 m. kov (anksiau nei Vokietijoje) buvo paskelbtas Ketveri met planas". Didiosios Britanijos ilaidos karo sektoriui 1935 m. ir 1938 m. skyrsi net keturis kartus. Anglijos ministras pirmininkas Neville'is Chamberlainas, pagarsjs kaip nuolaidiavimo Hitleriui politikos architektas, ilaidas gink90 88

VOKIETIJOS GINKLAVIMOSI ILAIDOS Biudeto ilaidos (mlrd. marki)

I V I S O ARMIJA LAIVYNAS ORO

1 9 3 3/1 9 3 4 - 1 9 3 8/1 9 3 9 Mefo" sskaitos

PAJGOS

8 9

I viso

1933/1934 1934/1935 1935/1936 1936/1937 1937/1938 1938/1939

0,75 1.95 2,77 5.82 8,27 17.25

0.81 1,04 2.43 3.54 9.46

0,5 0.7 1.2 1.48 1.76

0.64 1.03 2,23 3.26 6,03 2.14 2.72 4,45 2.69

0,75 4,09 5,49 10,27 10,96 17,25

lavimuisi nuo 1936 m. skirt 185 milijard svar sterling 1939 m. padidino iki 719 milijard . Britanijos prioritetas buvo karinis laivynas, kuriam Vokietija niekada neprilygs, ir modernios oro pajgos, kurioms buvo skirta apie 40 proc. biudeto. 1939 m. Didioji Britanija gamino beveik tiek pat lktuv kiek Vokie tija. Pranczija 1936 m. taip pat paskelb masinio persiginklavimo Trej met plan". Pranczija kr lktuvus ir tankus, kurie tuo metu buvo vieni i geriausi pasaulyje . Visi ie skaiiai byloja, kad ir Didioji Britanija, ir Pranczija karui buvo daug geriau pasiruousios nei mgsta kartoti j kritikai. Dar vienas mgsta mas pastarj argumentas, kad savo
ILAIDOS KARINMS REIKMMS PROCENTAIS METINI PAJAM 1 9 3 2 - 1 939 M .
9 2

90

91

iteklius jos panaudojo ne ten, kur reikia, bet tada net ir karo specialistai neinojo, koks bus naujasis karas. I pasauliniame kare gynyba buvo

1932 1933 1934 1935 1936 1937 1938 1939

5,0 5.2 4.9 5.8 6.3 7.1 8.6 23.0

2.5 3.0 3,0 2.0 5,0 7.0 8.0 22.0

0,8 1.9 4.1 6.0 10.8 11.7 17.2 30.0

kur kas stipresn u puolim: ata kuojaniai pusei reikdavo trigubo, o neretai ir penkiagubo pranaumo. 1940 m. kampanija i praktik su griov - Vokietija sutriukino Pranc zij neturdama nei kiekybinio, nei kokybinio pranaumo. N kiek ne

silpnesn armija krito tik dl to, kad jai buvo prastai vadovaujama. Taiau tai irgi netapo taisykle. Antroje karo

pusje didioji Taryb Sjungos, JAV ir Didiosios Britanijos koalicija sugebjo palauti Vokietijos pasiprieinim tik tada. kai j pranaumas pasidar penkis kart didesnis. Pranczija ir Didioji Britanija ketino gintis, irto, k jos turjo, to, k investavo 1936-1939 m., atrod daugiau nei gana. Vis dlto skaiiai ne visada pasako visk. Kiekvienas naujas karas bna kitoks nei ankstesnis, ir pergal atitenka tiems, kas padaro maiau klaid j planuo dami. Tuo metu vyravo kone visuotinis sitikinimas, kad bomboneiai visada prasmuks". Buvo tikima, kad vos tik prasidjus karui kiekvienas didelis miestas bus sulygintas su eme. Britanijos vyriausyb, remdamasi ia prielaida, tikjosi, kad auk skaiius vien tik Londone, vien tik per pirmj bombardavimo savait, bus didesnis nei tas, kur alis i tikrj patyr per ilgus penkerius karo metus. Vienintelis atsakas tai, jos manymu, buvo galingos savo bombonei pajgos. Taiau vokieiams oro pajgos iame kare buvo ne pagrindin smogiamoji, o tik sausumos pajgas palaikanioji grandis. Kai jiems teko stoti m su Anglija ore, improvizacija baigsi tuo, kad britai atsilaik. Ne dl to, kad turjo daug

bombonei, bet dl to, kad savo gali pademonstravo naikintuvai, kurie iki tol buvo ignoruojama oro pajg dalis. Kai britai m bombarduoti Vokietij, j nuostoliai tapo keliskart didesni nei vokiei . Tai vienas i pavyzdi, by lojani apie tai, kad Sjungininkai ruodamiesi karui padar rimt klaid. Bet jis nepatvirtina mito, kad Europa kariniu poiriu buvo nepasiruousi Hitlerio spurtui. Niekada 1936-1939 m. Vokietija nebuvo galingesn u bet kuri prie j manom sjung. Pradjusi ginkluotis 1933 m. ji turjo tik profesionali karinink korpus, bet nei tank, nei lktuv, nei ginkl, nei audmen, nei paruot atsargini. Usienio karo specialistai dar logik prielaid, kad sukur ti moderniai armijai jai prireiks ne maiau kaip deimties met. Hitleris savo pokalbiuose su B. Mussolini ir savo karo ekspertais taip pat pabrdavo, kad lemtingieji metai turt bti 1943-ieji . Kai 1939 m. karas prasidjo, Vokietija buvo pasirengusi aibikoms pergalms, bet ne ilgalaikiam konfliktui. J i irgi pa dar strategini klaid. Pvz., ambicingas karinio laivyno projektas Plan Z buvo pradtas tik 1939 m., kai paaikjo, jog Didioji Britanija iame kare taip pat bus prie. Bet tada jau buvo per vlu. vilgtelkime priek. 1940 m. pavasaris. Vokietija rengiasi turmuoti Pran czij. Prie j ne tik Pranczija su Didija Britanija, bet ir Belgija, Olandija, Norvegija. Vakar sjungininkai turi tik iek tiek daugiau divizij, tik iek tiek daugiau tank, tik iek tiek maiau lktuv...
95 94 93

Tai tikras Vokietijos karinio po

tencialo stebuklas - per ketverius metus, nuo 1936 m., kai prasidjo tikrasis Treiojo Reicho ginklavimasis, ji pasiek tai, k, daugelio manymu, galima buvo padaryti tik per deimt met. Ar reikia dar papildom rodym, jei Vokietija tokia pat stipri kaip visas Vakar frontas kartu sudjus? Bet is paveikslas i tik rj yra tik jo fragmentas. Per t laikotarp, kur perokome, Vokietija pasidar didesn, nes Sjungininkai atidav jai Austrij ir ekoslovakij su visais i ali itekliais. Pert laikotarp krito Lenkija, dl kurios Vakarai pajudino tik lieuvius. Per t laikotarp Hitleris sudar sjung su Stalinu ir is su didiausia armija pasaulyje ne tik atrio Hitleriui rankas, bet ir su nekantrumu lauk, kada pra sids didysis karas Vakaruose. Su kiekviena tokia savo pergale Vokietija darsi stipresn, su kiekvienu tokiu pralaimjimu koalicija prie j prarasdavo stipri sjunginink ir tik po i pergali ir pralaimjim nupieta 1940 m. pavasario padtis tapo manoma. Karas galjo tapti kitoks dar jam neprasidjus, karas galjo bti trumpesnis, karas galbt galjo net nekilti. Taiau jis kilo. Ir kad su prastume, kodl jis buvo toks, o ne kitoks, turime grti atgal. Prie istorijos, kuri primena pasakojim apie tarakon, kurio isigando visi miko vrys. Ir drebjo tol, kol pasirods virblis tarakon prarijo. 4-ojo deimtmeio Europoje virblis neatskrido. Kova su tarakonu prasidjo tada, kai jis jau buvo virts drakonu.

Hitlerio pergals be vi
Perduokite Mussolini, kad a niekada to nepamiriu. Niekada niekada, niekada, kad ir kas atsitikt... Jeigu jam kada nors reiks pagalbos arba jis atsidurs pavojuje, gali bti tikras, kad a j palaikysiu, kad ir kas atsitikt, net jei visas pasaulis atsisukt prie j!
Hitleris savo pasiuntiniui Romoje siverimo Austrij ivakarse

Kaip baisu, fantastika, netikima, kad mes tursime kasti apkasus ir bandyti dujokaukes dl kiviro tolimoje alyje tarp moni, apie kuriuos nieko neinome.
Neville'is Chamberlainas kalboje per BBC radij 1938 m. rugsj

Prikio pistolet ir pareikalavo svaro sterling. J gavs prikio pistolet ir pareikalavo dviej. Galop diktatorius sutiko paimti 1 svar, 16 iling ir 6 pensus, o likusi dal - paadais ateityje rodyti ger vali... Mes pralaimjome, nors n nekariavome... Britanija turjo rinktis gd arba kar, mes pasirinkome gd ir gausime kar.
Winstonas Churchillis apie Miuncheno susitarim

Ms prieai yra maos kirmls. A maiau jas Miunchene.

Hitleris apie Anglijos ir Pranczijos lyderius. 1939 m. rugpjtis

Kairje: Hitleris su ikilmingu karo paradu vaiuoja Vien

Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

Austrijos anliusas
1938 m. vasario 4 d. Vokietijos atstovybje Vienoje suskambo telefonas. Kai po pokalbio Franzas von Papenas padjo ragel, jis jau nebebuvo ambasadorius. Kit dien F. Papenas atvyko Berchtesgaden atsisveikinti su Hitleriu. Pasako damas apie savo pasiekimus Austrijoje ir sunkumus, laukianius naujo ambasa doriaus, F. Papenas prasitar fiureriui, kad Austrijos kancleris Kurtas Schuschniggas nekantrauja su juo susitikti. Hitleris i karto susidomjo: Tai puiki mintis. Praau nedelsiant grti Vien ir per artimiausias kelet dien suorganizuoti ms susitikim."
1

Kiek pasispyriojs, kad nebra ambasadorius, F. Papenas su

tiko. Keistas sutapimas - mogus, padjs Hitleriui ateiti valdi Vokietijoje, padjo jam engti ir pirmj ingsn link vyravimo Europoje. Kaip tada, taip ir dabar, pats to neinodamas. l tikrj io susitikimo labai norjo pats K. Schuschniggas. Kai Austrijos policija saus per savo reid atrado austr naci ginkluoto perversmo planus, jis kreipsi Vokietijos ambasadori tikdamasis, kad is pads isprsti problem. F. Papenas nutar, kad geriausia kreiptis tiesiogiai Hitler. Lemtingas susitikimas vyko 1938 m. vasario 12 d. Kain, ar K. Schuschniggas bt atvyks Berchtesgaden, jei gu bt inojs, kaip viskas pasisuks. Dar prie susitikim Hitleris pasirpino, kad

jame dalyvaut ne tik naujasis O K W vadas W . Keite lis, bet ir, paties fiurerio odiais tariant, brutaliau siai atrodantys" jo generolai: Walteris von Reiche Kurtas Schuschniggas
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix
2

nau (vienas i lojaliausi naciams generol) bei k tik Ispanijoje pasiymjs liuftvafs generolas Hugo

Sperrle . J buvimas turjo sustiprinti svei pojt, kad Vokietijos agresijos grsm yra reali. Pakilus laiptais K. Schuschnigg Hitleris pasitiko mandagiai, taiau mandagumas baigsi, kai jie abu atsidr fiurerio kabinete su nepakar tojamu vaizdu Alpes. Toli besidriekianiame horizonte buvo galima ir ti ir pai Austrij. K. Schuschniggas, nordamas suildyti atmosfer, prabilo btent apie t nuostab vaizd pro lang, bet Hitleris j ikart nukirto, jog susitikimas yra skirtas ne diskusijoms apie gra vaizd ar or . Taip prasidjo dviej valand pragaras, kur Austrijos kancleriui reikjo itverti. Js padarte visk, kad ivengtumt draugikos politikos! - auk Hitleris. - Visa Austrijos istorija yra vientisas ir nepertraukiamas tvyns idavysts aktas... Ir a jums pasakysiu, pone Schuschniggai, kad esu pasirys padaryti tam gal. Vokika3

sis Reichas yra viena didij valstybi ir niekas nepakels net balso, jeigu jis sprs savo sien problemas." K. Schuschniggas, mgindamas atvsinti kylani tamp, atsak: M e s padarysime visk, kas manoma, kad paalintume visas klitis, trukdanias geresniam tarpusavio supratimui." Taiau Hitleris nepasi dav: Tai js taip sakote! O a jums sakau, kad vienaip arba kitaip ketinu i sprsti vadinamj Austrijos problem... A turiu istorin misij ir j vykdysiu, nes pati Apvaizda lm man tai padaryti... M a n utenka tik sakyti ir visi js juokingi gynybos renginiai bus sudauyti ipulius. Rimtai, juk netikite, kad galite mane sustabdyti ar sulaikyti bent pusvalandiui?.. Negi js manote, kad kas nors ioje emje galt sukliudyti mano sprendimams? Italija? A maiau Mussolini akis ak... Anglija? Anglija dl Austrijos nepajudins n pirto... Ir Pranczija?" Hitleris pasak, jog Pranczija turjo utektinai galios sustabdyti j okupuojant Reino srit, bet nepadar nieko, o dabar jau pavlavo" . Tada at jo metas reikalavimams: panaikinti bet kokius draudimus ir paskelbti amnes tij kalinamiems austr naciams, paskirti Arthur Seyss-lnquart (pronacikai nusiteikus gars Austrijos teisinink) vidaus reikal ministru su visika policijos kontrole, karo ir finans ministr postus taip pat turi bti paskirti naciams simpatizuojantys mons; Austrija savo ekonomi
4

kos ir usienio politik privalo derinti su Vokietija ir 1.1. Pribloktas ios tirados, K. Schuschniggas vis dar laiksi. Jis atsak, kad tik Austrijos prezidentas gali skirti ministrus ir skelbti amnestij . Spektaklis tssi toliau. Kol K. Schuschniggas tarsi su savo de legacija, Hitleris kabinet pasikviet VV. Keitel. Kai atskubjs O K W vadas fiurerio paklaus, kokie bus sakymai, Hitleris atsak: N r a joki sakym. Tik noriu, kad ia pasdtumt." J i e deimt minui kalbjosi apie nereikmingus dalykus, taiau K. Schuschniggas negaljo ino ti, kad tai tik blefas. Jis suveik. Per tas deimt minui J . Ribbentropas su F. Papenu draugikai tikino, kad Hitleris gerbs Austrijos suverenum, jeigu bus sutikta su pateiktais reikalavimais. Manydamas, kad Vokietijos karins invazijos grsm yra reali, Austrijos kancleris gro Hitlerio kabinet pasirengs pasira yti. Hitleris dar kart paaikino jo pasirinkimo galimybes: Arba js pasiraote ir per tris dienas gyvendinate mano reikalavimus, arba a sakysiu ygiuoti Austrij."
8 7 6 5

Arthuras Seyss-Inquartas
Bundesarchiv. Bild 146-1968-100-24A. Fotograf: o.Ang.

K. Schuschniggas galiausiai pasidav ir pasira ultimatum. Jis dar

kart pakartojo, kad tok dokument gali gyvendinti tik prezidentas, taiau is gangsterins diplomatijos raundas buvo baigtas. Vasario 1 5 d. VVilhelmas

Miklasas ratifikavo Berchtesgadeno susitarim ir vykd visus jame numatytus reikalavimus. Tai i esms reik, kad Austrija tampa satelitine Vokietijos valsty be, taiau kartu tai nebuvo Austrijos, kaip nepriklausomos valstybs, pabaiga. Atvirkiai, atrod, kad Hitleriui visikai pakanka to, k pavyko pasiekti. Kai K. Schuschniggas ivyko Austrij, fiureris sak VV. Keiteliui pasienyje imituoti karinius manevrus, taiau paaikjus, kad kaimynai ukibo ant kabliuko, visos priemons buvo sustabdytos . Vasario 20 d. Hitleris Reichstage sak kalb. Naujas Vokietijos ir Austrijos bendradarbiavimo etapas tapo pagrindine fiurerio tema, padjusia el nustumti armijos skandal ir aukt pareign atleidimus: Tarp dviej ali kiekvienoje srityje buvo utikrintas draugikas bendradarbiavimas, - sak jis. Noriau savo ir Vokietijos tautos vardu padkoti Austrijos kancleriui u jo su pratingum ir geranorikum."
10 9

Kit dien fiureris isikviet penkis svarbiausius austr naci pogrindio lyderius, pareik, kad j veiksmai yra beprotyb, ir udraud jiems grti Austrij. Austr naciai niekada neoko pagal Berlyno ddel. Pvz., po A. SeyssInquarto paskyrimo vidaus reikal ministru jie idau Vokietijos ambasados Vienoje langus. S. Seyss-lnquart vertino vokiei naciai, taiau Austrijos na ciai tok kompromis su vyriausybe laik idavyste . Kai 1936 m. liepos 11 d. Vokietija ir Austrija pasira dentelmenik susitarim", pagal kur Austrija pripaino esanti vokika valstyb, o Vokietija sipareigojo paaboti siauianius Austrijos nacius, K. Schuschniggas man, kad jo problemos baigsi. Taiau aus tr naciai neketino paklusti Hitlerio nurodymams. Hitleris nieko neinojo apie naujus j ginkluoto perversmo planus , dl kuri sunerims K. Schuschniggas kreipsi pagalbos, taiau fiureris, kaip visada, i karto pajuto prog. Austrijos vidaus problemos tapo jo koziriu, bet kart jis stengsi laikytis susitarimo. Po dviej savaii austr naciams jis dar kart pakartojo, kad viskas turi vykti taikiai ir teistai. Su K. Schuschniggu pasiraytas protokolas, anot jo, yra taip toli siekiantis, kad jeigu bus gyvendintas, Austrijos klausimas isisprs auto matikai". Jis dav aikiai suprasti, kad nieko nenori sprsti jga - viskas turi vykti taikiai ir laipsnikai . Tokios pat linijos jis laiksi ir diplomatiniame fronte. enkl, kad Didiosios Europos valstybs nesiki Austrijos problem, daugjo. Vasario 21 d. Didiosios Britanijos usienio reikal sekretoriumi vietoj A. Edeno tapo lordas Halifaxas - tas pats, kuris taip draugikai bendravo su Hitleriu savo pirmojo vizito metu. Kovo 3 d. Berlyne Hitleris perspjo brit ambasadori Nevile' Henderson, kad jeigu Anglija prieinsis teisingam" susitarimui Austri joje, kur K. Schuschnigg palaiko tik penkiolika procent visuomens, Vokietija bus priversta kautis. Taiau paskui pridr, kad Austrijos vokiei interesai turi
13 12 11

bti utikrinti taikios evoliucijos b d u "

14

- ne ginkluotas, o taikus problemos

sprendimas buvo Hitlerio deklaruojamas prioritetas. Net jei tai buvo netuti odiai, jiems nebuvo lemta isipildyti. K. Schuschniggas i tikrj buvo silpnas ir nepopuliarus diktatorius. 1919 m. kurta Austrijos Respublika i 54 milijon gyventoj imperijos tapo mayte vals tybe su 7 milijonais gyventoj, i kuri 2 milijonai gyveno Vienoje. Didio ji dauguma j kalbjo vokikai ir kadangi naujoji Austrija po karo taip ir ne pajg isprsti savo ekonomini problem, nieko nuostabaus, kad 3-iajame deimtmetyje beveik visos politins partijos savo program traukdavo susijungimo (Anschluss) su Vo kietija punkt . Hitlerio atjimas valdi atstm kairisias jgas, taiau po Didiosios depresijos ma siniame nedarbe paskendusioje alyje sitikinimas, kad maa valstyb negali isikapstyti i ekonomikos ir politikos bd viena pati, liko. Ir kuo didesni buvo Treiojo Reicho pasiekimai, tuo labiau austrams at rod, kad vienintelis j kelias yra susijungti su Vo kietija. Gal gale, pakeitus neskming diktatori skmingu, blogiau tikrai nebt . inios apie nauj susitarim su Vokietija sustiprino vilt, kad susijungi mas nenumaldomai artja. Vis daugiau moni Austrijoje vieai demonstravo Hitlerio saliut ir svastik, nepaisydami A. Seyss-Inquarto mginim tok elges udrausti . Dabar sunku pasakyti kodl, galbt matydamas slystanius i ran k paskutinius savo valdios likuius, galbt tikdamasis tarptautins paramos, K. Schuschniggas ryosi netiktam sprendimui, kuris apvert vis padt auktyn kojomis. 1938 m. kovo 9 d. ryt jis paskelb, kad alyje vyks plebiscitas, ku riame gyventojai gals pareikti savo nuomon Austrijos autonomijos klausimu. Plebiscitas dl susijungimo su Vokietija buvo sena naci svajon, nes jie buvo sitikin, kad nesunkiai j laimt, taiau K. Schuschniggo referendumas buvo kitoks: U laisv ir vokik, nepriklausom ir visuomenin, krikionik ir vie ning Austrij; u laisv ir darb, u lygyb vis, kurie pasisako u savo taut ir Tvyn!" Po ia ilga formuluote buvo galima parayti tiktai taip" arba n e " . Antrasis atsakymas galjo bti traktuojamas netgi kaip valstybs idavyst . Siekiant eliminuoti naciams simpatizuojani jaunj kart, referendume leis ta dalyvauti ne jaunesniems nei dvideimt ketveri met amiaus monms. K. Schuschniggas taip pat pasirpino, kad rinkim biuletenius skaiiuot jo par tijos pareignai , kitaip tariant, plebiscito rezultatas buvo aikus i karto. Kad niekas nespt sikiti, referendumas turjo vykti po trij dien.
20 19 1 8 17 16 15

Lordas Halifaxas
Bettmann/CORBIS/Scanpix

Tai buvo drsus ir atviras akibroktas, kurio Hitleris nesitikjo. Tokiam vy ki poskiui jis nebuvo pasiruos, nes i Berchtesgadeno susitarimo idavyst, Hitlerio odiais, kvailas ir idiotikas plebiscitas"
21

galjo sulugdyti visus su

Austrija susijusius planus ir suduoti smg jo prestiui. Buvo visikai aiku, kad taikaus ir draugiko susitarimo planas lugo, ir Hitleriui liko du pasirinkimai: gdingai pasitraukti arba veikti. Igirds K. Schuschniggo kalb per radij fiu reris trenk kumiu stal ir suuko: Tai turi bti padaryta, ir tai turi bti padaryta d a b a r ! "
22

Tokia buvo pirmoji Hitlerio reakcija, po kurios prasidjo improvizacij virtin. Kaip veikti toliau, t vakar fiureris su J . Goebbels ir H. Gringu svarst iki 5 valandos ryto. Jis tiki, kad laikas atjo, - ura savo dienoratyje J . Goebbelsas. - Jis nori apie tai dar pagalvoti, bet yra sitikins, kad Italija ir Anglija nieko nedarys. Pranczijos veiksmai ma nomi, bet nelabai tiktini. Rizika ne tokia didel kaip okupuojant Reino krat."
23

Kovo 10 d. Hitleris isikviet W . Keitel ir pa reikalavo, kad armija bt pasirengusi ygiui Austrij kovo 12 d. ryt. Generalinio tabo vadas Wilhelmas Keitelis
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

L. Beckas, papraytas pateikti operacijos plan, atsak, kad jokio plano nra. Ikviestas pas fiure

r, jis paaikino, kad geriausiu atveju galt mobilizuoti tik por korpus ir pa kartojo: A negaliu prisiimti atsakomybs u invazij Austrij." Hitleris atov: Js ir neturite. Jeigu js dl to isisukinsite, a tursiu patikti i uduot savo SS. J i e ygiuos grojant orkestrams. Ar ito nori armija?" Vliau L. Beckas ura, kad tai buvo pirmasis ir paskutinis jo karinis pasitarimas su Hitleriu. Jis truko tik penkias minutes . Liuftvaf joki nuogstavim neturjo. H. Gringas i karto pareng 300 lktuv propagandiniams skrydiams. Netgi diplomatiniame kor puse nebuvo dideli abejoni. Kadangi J . Ribbentropas buvo Londone, jo pirm takas K. Neurath'as entuziastingai msi netiktai pasitaikiusios galimybs . Po chaotiko dienos urmulio, apie vidurnakt, J . Goebbelsas vl susitiko su savo fiureriu. Burtai mesti. ygis etadien. Verims tiesiai Vien... Per savait Austrija bus ms... Vl puikus laikas. Su didia istorine uduotimi... Tai nuosta bu", - ra J . Goebbelsas . Ir vl istorin misija" bus vykdyta etadien, tiesa, kart tai padiktavo aplinkybs, bet propagandos ministras nepamiro ir kito suta pimo: Kovas visada ypatingas. Iki iol tai buvo laimingiausias fiurerio mnuo."
27 26 25 24

Kovo 11 d. K. Schuschniggas gavo smg atgal. Vokietijos siena buvo udaryta, o Vien pasiek Hitlerio ultimatumas: nukelti plebiscit dviem savaitms, pakeisti

jo formuluot toki, kokia buvo Saro referendume, t. y. kad austrai galt bal suoti u susijungim, o ne prie j; K. Schuschniggas privalo atsistatydinti, o vietoj jo turi bti paskirtas A. Seyss-lnquartas. K. Schuschniggas sutiko nukelti plebiscito dat, bet atsistatydinti atsisak . Jis band prisiskambinti B. Mussolini, taiau is nekl ragelio. Vienintelis atsakymas, kur jam pavyko gauti i brit vyriausy bs, kad ji negali prisiimti atsakomybs u patarimus, kurie gali sukelti Austrijai nemalonum". Prie tris dienas po vidaus krizs kritusi ir pusiau egzistuojanti Pranczijos vyriausyb nusprend imtis karini priemoni" - paaukti atsargi nius, taiau su slyga, kad tam pritars Londonas. Pritarimo nesulaukus karin priemon" buvo ataukta . K. Schuschniggas buvo paliktas vienas. Berlyne iniciatyv perm H. Gringas. Jis paskambino A. Seyss-Inquartui ir pasak, kad jeigu Austrijos prezidentas VVilhelmas Miklasas iki 19.30 vai. nepaskirs jo kancleriu, pasienyje sutelktos pajgos prads invazij ir tai bus Austrijos pabaiga".
30 29 28

Unikalus atvejis - tarptautin kriz nuo pradios iki pabaigos buvo

valdoma telefonu. Net pats A. Seyss-lnquartas pristatydamas ultimatum vyriau sybje replikavo, kad jis tik atlieka telefon sujungimo centro mergaits parei g a s " . Nematydamas jokios ieities, 15.30 vai. K. Schuschniggas atsistatydino, bet prezidentas VV. Miklasas atsisak A. Seyss-lnquart paskirti kancleriu - tai buvo paskutinis desperatikas nepriklausomos Austrijos gestas. Tuo metu didij miest gatvse pradjo siausti austr naci gaujos. Vien tik Lince atvsti K. Schuschniggo atsistatydinimo susirinko 20 000 minia . inodamas tai, H. Gringas dar kart paskambino A . Seyss-Inquartui ir sak atsisti i anksto padiktuot telegram su praymu atkurti alyje tvark". Pa sispyriojs, kad dar nra kancleris, A. Seyss-lnquartas isiunt telegram, kuri Berlyn pasiek 21.10 vai., bet tai jau buvo nesvarbu - prie pusvaland Hitleris buvo saks kit ryt siverti Austrij . Londone lordas HalifaxasJ. Ribbentropui pareik, kad grasinimas jga yra netoleruotinas", taiau prie tai ras savo fiureriui, kad Anglija nesiki, Treio jo Reicho usienio reikal ministras buvo teisus. Didiosios Britanijos premjeras N. Chamberlainas netrukus patais savo diplomat pareikdamas, kad alys gals siekti nuoirdaus savitarpio supratimo, kai tik baigsis is nemalonus rei kalas".
34 33 32 31

Tiesa, naciai baiminosi savo kaimyns ekoslovakijos reakcijos. Galbt

dl to F. Hossbacho konferencijoje Hitleris kalbjo apie ekoslovakij kaip apie pirmj auk. J i turjo stipri armij ir politins valios, todl galjo ateiti pa galb Austrijai, kuri savo ruotu neturjo nei vieno, nei kito. Maa to, B. Musso lini ekoslovakijoje neturjo joki interes, prieingai nei Austrijoje. Taiau taip jau susiklost, kad Hitleriui teko pradti ne ten, kur jis norjo. H. Gringas kaimyn ministrui sak: Duodu garbs od, kad ekoslovakija neturi n men-

kiausios prieasties nerimauti." ekai i karto atsak, kad mobilizacijos neskelbs. Ko gero, ne dl to, jog patikjo H. Gringu, kaip ir visi kiti, jie tiesiog man, kad nieko tokiomis aplinkybmis padaryti negali . Dar prie kriz Austrijoje, vasa rio 23 d., Italijos usienio reikal ministras grafas G. Ciano savo dienoratyje ra: K, ties sakant, mes galtume padaryti? Pradti kar su Vokietija? Po pir mo vio visi austrai be iimties stot prie mus vokiei p u s . "
36 35

B. Mussolini

atsakymas Hitler pasiek siverimo Austrij ivakarse. Hitlerio pasiuntinys, nuves laik duei, paskambino 22.25 vai. ir prane, kad Austrija B. Musso lini visikai nedomina". Susijaudins i diaugsmo Hitleris atsak: Perduokite Mussolini, kad a niekada to nepamiriu. Niekada niekada, niekada, kad ir kas atsitikt... Jeigu jam kada nors reiks pagalbos arba jis atsidurs pavojuje, gali bti tikras, kad a j palaikysiu, kad ir kas atsitikt, net jei visas pasaulis atsisukt prie j ! "
37

Tai buvo vienas i nedaugelio paad, kuriuos fiureris itesjo.

Apie vidurnakt galiausiai pasidav ir prezidentas VVilhelmas Miklasas. Jis pa skyr A. Seyss-lnquart naujuoju ir paskutiniu Austrijos kancleriu. Austrija vykd visus Vokietijos reikalavimus, taiau, kaip vardijo amerikiei urnalistas Williamas Shireris, naciai sulau savo pai ultimatumo slygas . A. Seyss-Inquarto pirmtakas K. Schuschniggas savo emocingoje atsisveikinimo kalboje t vakar sak: Netgi iomis siaubingomis aplinkybmis mes nepasiruo pralieti kraujo."
39 38

Vokiei pajgos Austrijos sien kirto kovo 12 d. 5.30 vai. Tai buvo ne karo ygis, o ventinis paradas. Austrai kareivius pasitiko ne su ginklais, o su glmis rankose.

Austrijos anliusas. Viena sveikina fiurer

Bundesarchiv. Bild 146-1972-028-14. Fotograf: o.Ang.

Savo tankus, fiurerio palaimintas, vliavomis ir glmis ipuo ir generolas Heinzas Guderianas . Karo technika nesugebjo atlaikyti net taikaus ygio - tik 30 proc. vokiei tank pasiek Vien - kiti sugedo pakeliui , taiau j paslau g pagal tikrj paskirt neprireik. Austrijos kareiviai ir I pasaulinio karo vetera nai kartu su miniomis rikiavosi pakelse, saliutavo ir ididiai demonstravo ant savo krtini ordinus ir medalius u nuopelnus kare, kuriame jie kovsi kartu su Vokietija . Ryte atskrids Bavarij ir iklauss naujai sukurtos 8-osios armijos vado Fedoro von Bocko raporto, kad vokiei kariai yra pasitinkami su didiuliu entu ziazmu ir diaugsmu, Hitleris sak mersedes virtinei vaiuoti Linc. Tuo metu Berlyne buvo rengiamas dokumentas, turintis apibrti nauj Austrijos status. Balandio mnes buvo planuojama surengti rinkimus, Hitleris juose bus irink tas federaliniu prezidentu, o Austrija atsidurs Vokietijos globoje. Toliau jau mes galsime prastumti tokius pokyius, koki norsime", - ra J . Goebbelsas . Anliusas - visikas Austrijos sujungimas su Vokietija - kaip galimyb nebuvo svarstomas net paskutin akimirk. 1 5.50 vai. Hitleris pasiek savo gimtin Braunau prie Ino. Skambant bany ios varpams ia j pasitiko digaujanti minia, taiau kolona, saugoma SS sargy bini, nesustodama patrauk Linc. Dl didiuli spsi pakelse Linc pavyko pasiekti tik po keturi valand, jau sutemus. Milijoninio miesto pagrindin aikt buvo utvenkta ekstazs apimtos minios. J i nuolat pertraukinjo Hitler kiais /7/ ir pastama vokieiams tirada Ein Volk, ein Reich, ein Fhrer!
45 44 43 42 41 40

Regdamas tai

Hitleris susijaudino. J a m per skruostus m riedti aaros . Jeigu Apvaizda kart isiunt mane i io puikaus miesto ir paauk vadovauti Reichui, ji tikrai turjo omenyje kakoki man skirt misij. Ir tai gali bti tik viena misija - grinti savo mylim gimtj al Vokietijos Reich!
46

- sak susirinkusiai miniai i balkono

47

Hitleris, o vliau brit urnalistui pridr: - ie mons yra vokieiai."

Sujaudintas tokio karto sutikimo, grs viebut Hitleris staiga m galvoti ne apie formali Austrijos autonomij, bet apie tikrj anlius - visik Austrijos inkorporavim Reich. Nebuvo joki abejoni, kad Austrijos rinkjai tai pa laikys. J a m taip pat buvo praneta, kad usienio laikraiai kalba apie anlius kaip apie vykus fakt . Hitleris atsiklaus H. Gringo nuomons, isiaikino, kad Austrijos vyriausybs kabinetas susijungimui pritars, ir apsisprend. Yra tik viena akimirka, kai skms deiv sklando alia, ir jeigu sudvejojs jos nepa gausi, antros galimybs nebebus", - paaikino fiureris savo adjutantams . Kitos dienos, kovo 13-osios, vakar, kai Hitleris aplank savo tv kapus Leondinge, Austrijos susijungimas su Vokietija, tiksliau - jos tapimas viena i nauj Treiojo Reicho provincij, tapo tikrove.
49 48

Kovo 14 d., pirmadien, Hitleris atvyko Vien lyg triumfuodamas. Austri jos sostin turjo laiko pasiruoti fiurerio sutikimui. Vietos vyskupo nurodymu banyi boktai buvo ipuoti svastikomis, j varpai darniai sveikino garbing svei, o pats Hitleris buvo priverstas vis pasirodyti Imperial viebuio balkone, kadangi to be perstojo reikalavo alia susirink gerbjai. Kit dien Heldentplatz (Didvyri aiktje) fiureris 250 000 miniai istorijos akivaizdoje" paskelb apie savo tvyns prisijungim prie Treiojo Reicho". Balandio 10 d. surengtame referendume u" balsavo 99,08 proc. austr . Pergal buvo visika.
50

Reichstagas sveikina Hitler k tik paskelbus apie Austrijos anlius. 1938 m. kovas
Bettmann/CORBIS/Scanpix

Hitlerio populiarumas dar kart okteljo iki rekordini auktum. Daugeliui vokiei jis atrod politikos virtuozas, geresnis net u pat Napoleon, kadangi jo pergals buvo pasiektos neiovus n vieno vio. Versalio sutartis i didiuls ir galingos imperijos Austrij buvo pavertusi veicarijos dydio nyktuke. Dabar i alis vent savo didybs susigrinimo galimyb. Irtam ji turjo tik vien alterna tyv arba bent taip tada atrod - tapti didiojo vokiko Reicho dalimi. iais laikais Austrija, nepaisant savo vokiko charakterio, vl yra nepriklausoma valstyb, ir jeigu bt surengtas analogikas plebiscitas, jo rezultatai neabejotinai bt kito kie, taiau tada Austrijos mons savo visuotiniu diaugsmu Europai pademons travo, kad tai, kas atsitiko, buvo j pasirinkimas, ir niekam dl to kariauti nereikia. Vokietijos ir Austrijos susijungimas, - ra savo dienoratyje Luise Solmitz, - yra mano senos vokikos svajons isipildymas."
51

Tuo metu keturiolikmet Susi Seitz

niekada nepamiro akimirkos, kai Lince Hitleris paspaud jai rank: A buvau tokia susijaudinusi, kad gerklje jutau irdies plakim. Kai jis prijo prie mans, a vos nepamirau paduoti savo rankos: a pairjau j ir pamaiau geras akis. Ir irdyje pasiadjau: a visada bsiu tau itikima, nes tu geras mogus... Tai buvo tarsi sapnas. A itesjau savo paad. Vis laisv nuo mokyklos laik stengiausi skirti darbui, nes jis mums prisak: Js visi padsite man sukurti imperij. Ger imperij, kurioje gyvens laimingi mons. mons, kurie nori ir ada bti geri." Luise savo paad itesjo, gerasis imperatorius" - ne. Visuotins euforijos fone naciai Austrijoje greitai m vedinti savo tvark. Vien tik kovo 12-13 dienomis gestapas ir SS sum 21 000 prieik reimui moni. Tiesa, dauguma j iki met pabaigos buvo paleisti - Austrijoje nebuvo jokio rimto pasiprieinimo judjimo iki pat karo pabaigos. Kur kas rimtesni pa dariniai lauk 200 000 yd, i kuri net 170 000 gyveno Vienoje. Vienintel gera inia jiems buvo tik ta, kad tuo metu naciai nebuvo sugalvoj, kaip sprsti yd klausim", taigi bent pus j turs galimyb legaliai palikti al, inoma, atiduodami naciams vis savo turt . Vis dlto tikroji Adolfo Eichmmanno, tuo metu pradjusio savo iurpi karjer, vaigd pateks vliau, tuo metu 7 mi lijonai austr digavo, kad Treiasis Reichas priglaud juos po savo sparnu, o vokieiai garbino savo fiurer, nes jis vl pasirod u visus gudresnis. Anliusas tapo labai svarbiu poskiu Treiojo Reicho istorijoje. Maudydamasis lovs spinduliuose Hitleris galjo jaustis kaip dievas. Visa tai, kas vyko per tas kelet kovo dien, buvo ne i anksto kruopiai apgalvotas ir gyvendintas pla nas. Po netikto K. Schuschniggo* akibrokto sekusi improvizacij virtin labiau primin avantir, o ne geniali operacij, taiau svarbiausia buvo, kad ji pavy ko. Hitleriui m atrodyti, kad jis gali gauti visk, ko usigeids. Intuicija jo vl neapgavo. Vakar reakcija vl buvo nevykusi. Abejojantieji ir skeptikai vl buvo neteiss. Anksiau jis man, kad Didysis Vokietijos Reichas - imperija, kurioje bus visi Europos vokieiai, yra tik siekiamyb, didiulis tikslas, kuriam gyven dinti gali prireikti daug laiko, o dabar jam m atrodyti, kad visa tai gali pasiekti pats. Prajus vos keletui dien po Austrijos anliuso, Hitleris m studijuoti toles ns ekspansijos galimybes. Dabar pirmoji bus ekija, - ura J . Goebbelsas, ...drastikai, vos tik pasitaikius galimybei... Fiureris nuostabus... Tikras genijus.
53 52

* K. Schuschniggas, skirtingai nei daugelis kit Austrijos vyriausybs nari, atsisak palikti al ir buvo suimtas gestapo. Kar jis praleido Dachau ir Zachsenhauzeno kon centracijos stovyklose. Karo pabaigoje K. Schuschniggas kartu su kitais iskirtiniais kaliniais buvo pervetas Tirol kur SS sargybiniai kalinius paliko. Amerikiei ka reiviai j ilaisvino 1945 m. gegus 5 d. Po karo K. Schuschniggas gyveno dar 22 metus.

Dabar jis valandomis msto ir analizuoja emlapius. Atkunta ikart, prabils apie tai, jog nori pats pamatyti didj teutonik Vokietijos Reich."
54

Naujajame Europos emlapyje buvo galima aikiai matyti, kad dabar e koslovakija apsupta i trij pusi. Joje 3 milijonai vokiei, kurie nort bti Tre iojo Reicho pilieiais, bet ekoslovakija - ne Austrija, vokieiai ioje valstybje tik tautin mauma, todl toks pat scenarijus jai netinka. Koks bus naujasis?

vilgsnis ekoslovakij
Prajus vos dviem savaitms po Austrijos anliuso, kovo 28 d., Hitleris Berly ne susitiko su Sudet vokiei partijos lyderiu Konradu Heinleinu ir pareik, kad ekoslovakijos klausimas bus isprstas netolimoje ateityje" . Fiureris jam dav uduot - nuolat kelti Prahos vyriausybei tokius reikalavimus, kurie bt tiesiog negyvendinami. Kiekvien kart, kai ekoslovakijos vyriausyb buvo linkusi nusileisti, K. Heinleinas ikeldavo nauj reikalavim, sulugdydamas susitarimo galimyb. Vokietijoje tuo metu prasidjo propagandos kampanija, trimituojanti apie ek iaurumus" vokiei atvilgiu . T pai kovo 28 d. Hitleris sak pradti Siegfriedo gynybos linijos statybas*. Taigi pirmuosius ingsnius ekoslovakijos klausimu" Hitleris eng ankstyv 1938 m. pavasar. Savo nor sunaikinti i valstyb jis ne kart buvo idsts ir anksiau, liko tik tie patys klausimai: kaip ir kada? Po I pasaulinio karo i senosios Habsburg imperijos likui sukurta ekos lovakijos Respublika tuo metu buvo viena i nedaugelio demokratini valstybi Europoje. Skirtingai nei Austrija, ekoslovakija pradjo savo egzistavim turda ma daug geriau ipltot pramon. J i buvo didesn, turtingesn ir stipresn nei Austrija. Pagal ginkl gamyb tai buvo viena i pirmaujani Europos valstybi, o jos armija su 3 4 gerai parengtomis, drausmingomis ir ginkluotomis divizijomis buvo jga, kuri tuo metu niekuo nenusileido tik formuojamam vermachtui . Ta57 56 55

* Vokieiai i gynybos linij vadino Westwall, bet Sjungininkai j pervadino Siegfrie do, nes taip vadinosi vokiei tvirtinim linija per I pasaulin kar. Naujasis gynybos barjeras su vairiais bunkeriais ir tvirtinimais karo pabaigoje drieksis daugiau kaip 630 kilometr nuo Vokietijos pasienio su veicarija iki Olandijos, tuo metu svarbiausias sienas ruoas buvo su Pranczija. 1938 m. rugpjt prie io prioritetinio projekto dirbo apie 150 000 kareivi ir dar 50 000 karo pionieri (ininieri). 1939 m. Hitleris nu sprend pagilinti linij dar 100 km. Piko metu projektas susiurbdavo pus viso Vokie tijos pagaminamo cemento, o dirbani statybose moni skaiius pasiek 500 000. (Overy, Road to War" p. 6 6 )

iau ekoslovakija turjo lig, kuria net nekvepjo Austrijoje - ji nebuvo tautin valstyb. I vis skirting etnini grupi tik ekai laik save tikraisiais pilieiais, kiti - slovakai, vengrai, rusenai ir, inoma, 3 milijonai vokiei - buvo tautins maumos. Pastarieji buvo labiau susij su Austrija nei su Vokietija, taiau austrai k tik prisijung prie Reicho - sudetieiai* norjo padaryti t pat . Tautini grupi teiss ekoslovakijoje buvo gerbiamos kur kas labiau nei daugelyje to meto Europos valstybi, taiau Konrado Heinleino partija tapo savotiku Tro jos arkliu, kuris pads Hitleriui sugriauti tvirtov i vidaus. Po Vokietijos skmi tarptautinje arenoje partijos populiarumas smarkiai iaugo - 1936 m. voki kuose kratuose partija surinko 63, o po Austrijos anliuso 1938 m. pavasar - 75 procentus bals, Prahos vyriausyb, velg dama grsm, m silyti vairi nuolaid, taiau buvo jau v l u . Hitlerio nurodymas K. Heinleinui reik, kad jokios nuolaidos, kad ir kokios jos bt, nebepads. Tiesa, ekoslovakijos prezidentas Edvar das Benes, kaip ir Hitleris, siek neramu m, tik turdamas visikai prieing tiks l. Jis tikjosi, kad kilus krizei Pranczija ir Didioji Britanija siki ir Hitleris turs atsitraukti. Taip jie ir derjosi irdami Vakarus: Sudet vokieiai mgino sudaryti spd, kad siekia lygi teisi, E. Benes band juos priversti atvirai reikalauti atsis kyrimo, nes man, kad tokiu atveju Vakar valstybs negals apsimesti nieko nematanios . Jis suklydo, nes iame aidime sutartys nieko nereik. Popieriuje ekoslovakijos padtis atrod tvirta. 1925 m. sudaryta tarpusavio pagalbos sutartis su Pranczija; 1935 m. tokia sutartis pasirayta su Taryb S junga, ekoslovakija su Rumunija ir Jugoslavija buvo sudariusios Maj Antant prie galim Vengrijos agresij. Taiau Taryb Sjunga buvo sipareigojusi ateiti pagalb tik tuo atveju, jeigu tai padarys Pranczija, o pastaroji nebuvo pasiryusi k nors daryti be Didiosios Britanijos pagalbos. Hitleris ir E. Benes tikjosi, kad kriz ekoslovakijoje pads jiems pasiekti savo tikslus, o Pranczija ir Didioji Bri tanija siek ukirsti krizei keli ir ivengti nemalonaus pasirinkimo tarp karo arba paeminimo . Joms to padaryti nepavyks.
61 60 59 58

Edvardas Benes
Bettmann/CORBIS/Scanpix

* Dauguma ekoslovakijos vokiei gyveno Sudetuose.

1938 m. balandio 21 d. Hitleris sak VV. Keiteliui paruoti planus karo veiksmams prie ekoslovakij. OKVV vadui fiureris paaikino, kad artimiausiu metu neketina pulti ekoslovakijos, nebent aplinkybs alies viduje arba neti kti poskiai tarptautinje arenoje sukurt toki galimyb. Jeigu taip atsitikt, reikia bti pasirengusiems sutriukinti kaimyn taip greitai, kad niekas nespt jai pagalb. Kai niekur neskubdamas OKVV tabas po mnesio (gegus 21 d.) pristat operacijos alia" (Fall Grn) projekt, jo pradioje vis dar buvo rao ma, kad artimiausioje ateityje sutriukinti ekoslovakijos jga neplanuojama . T pai dien prasidjo kriz, kuri galima pavadinti aplinkybi pasikeitimu", taiau ekoslovakijos likimas priklaus ne tik nuo Berlyno. Norint suprasti, kaip viskas atsitiko, reikia usukti London ir Paryi.
62

Tarp L o n d o n o ir Paryiaus
Vakar valstybs suvok ekoslovakijos problem daug anksiau nei Hitleris suformulavo savo reikalavimus. Kovo 12 d., t. y. dar vyki Austrijoje metu, lor das Halifaxas paklaus prancz ambasadoriaus: Kokia bus Pranczijos kon cepcija suteikiant pagalb ekoslovakijai?" Ambasadorius nesugebjo atsakyti trumpai ir aikiai, tad po deimties dien britai suformulavo savo atsakym. Memorandume Pranczijai buvo raoma: Vili, kad Pranczijos ir Taryb S jungos karo veiksmai galt apsaugoti ekoslovakij nuo Vokietijos okupacijos, nedaug: Didioji Britanija, jeigu ir dalyvaus kare, gals pasilyti ne daugiau nei ekonomin blokad. Todl ekoslovakijos vyriausyb turt bti paraginta vokiei maumos klausimais rasti tok sprendim, kuris utikrint valstybs integralum." Privaiai lordas Halifaxas pridr: Pranczai gal net labiau nei mes turt vengti skambi pareikim."
63

Pranczija buvo ariausiai galimos krizs zonos, tad kovo 15 d. pagalbos e koslovakijai klausimas buvo svarstomas gynybos komitete. M . Gamelinas jame sak, kad pranczai gali sukaustyti tam tikr kiek vokiei pajg, bet jie negali prasiverti pro Siegfriedo linij (tuo metu jos dar nebuvo), todl vienintelis veiks mingas kelias atakuoti Vokietij, anot jo, yra per Belgij, o norint gauti tam leidi m, reikalinga brit diplomat pagalba. Tai buvo antras kartas, kai M . Gamelinas pademonstravo savo gebjim sukti uodeg. Politikai udav karin klausim, bet vietoj atsakymo gavo diplomatin uduot. Tuometinis usienio reikal ministras Josephas Paul-Bouncour buvo stiprios diplomatijos linijos alininkas. Kovo 24 d. brit ambasadoriui jis pareik, kad rimtas dviej valstybi (Pranczijos ir Bri tanijos) perspjimas Vokietijai bt geriausias bdas ivengti karo... Dl to, kad

laikas dirba ne ms naudai... Vokietija darosi vis stipresn ir galiausiai gals pa siekti savo hegemonij Europoje." Londonas neatsak nieko, o balandio 10 d., isilaikiusi tik mnes, Pranczijos vyriausyb krito. Naujasis premjeras douard'as Daladier usienio reikal ministru paskyr Georges' Bonnet. . Daladier ibuvo premjeru iki 1940 m. balandio, G. Bonnet Usienio reikal ministerijai vadovavo iki 1939 m. rugsjo-ie du vyrai palyds Pranczijai H pasaulin kar. . Daladier buvo senj tradicij radikalas, troktantis isaugoti Pranczijos garb ir sitikins, kad grieta politika savaime sustabdys Hitler. Taiau jis neturjo supratimo, kaip tai padaryti. Kiekvien kart, pasitaikius bent menkiausiai galimybei, jis kalbjo prie bet kok nuolaidiavim, taiau galiausiai tai taip ir liko tik odiais. G. Bo nnet, prieingai, buvo aikus nuolaidiavimo alininkas, pasirengs sumokti bet koki kain, kad tik Hitleris bt nuramintas. Jis buvo sitikins, kad Pranczijos galios ramsiai subyrjo, ir stengsi, kad kalt u padarinius krist kam nors ki tam - britams, ekams, lenkams, rusams, nesvarbu kam, kad tik jo karjera ir pati Pranczija atrodyt vari. is duetas niekada net nesvarst galimybs imtis lyderio veiksm, kuriais sekt Anglija ir kiti. Paryius visada lauk, k pasakys Londonas, nes tai paddavo ivengti btinybs priimti sprendimus . Londono duet sudar Didiosios Britanijos premjeras Neville'is Chamberlainas ir usienio reikal ministras lordas Halifaxas. N. Chamberlainas i viso ketvertuko turjo stipriausi charakter, taiau jis tiesiog nekent karo ir tikjo, kad su Hitleriu galima susitarti taikiai. Jis taip pat buvo sitikins, jog Vokietijos reikalavimai ekoslovakijoje yra pagrsti ir juos manoma isprsti taip, kad abi puss - ir Vokietija, ir ekoslovakija - bt patenkintos. Kai kalbama apie nuo laidiavimo politik, jos lyderiu yra vadinamas btent N. Chamberlainas, bet jis toli grau buvo ne vienas. 1938 m. rugsj, paiame krizs kartyje, netgi Times ragino atiduoti Sudetus Vokietijai . Tokia pat buvo ir Anglijos visuome ns nuomon. Sudet grinimas buvo laikomas Versalio klaidos atitaisymu, dl kurio tikrai neverta kariauti. J u o labiau, kad tuo metu vyravo sitikinimas, kad naujasis karas gali Anglijos miestus paversti gernikomis, o cheminis ginklas nusineti tkstanius nekalt moni gyvybi. Rugsj, kai vyriausyb pradjo gyventojams dalyti dujokaukes ir evakuoti mones i Londono, savo kalboje per BBC N. Chamberlainas sak: Kaip baisu, fantastika, netikima yra tai, kad mes tursime kasti apkasus ir bandyti dujokaukes dl kiviro tolimoje alyje, tarp moni, apie kuriuos nieko neinome." ekoslovakija Londono vyriausybei buvo tolimesn alis nei Indija, Piet Afrika ar Australija . N. Chamberlainas kalbjo tai, k norjo girdti Anglijos mons. J o diploma tinis korpusas dirbo ta paia linkme. Ambasadorius Vokietijoje Nevile'is Hendersonas taip pat buvo sitikins, kad su Vokietija galima susitarti taikiai. Tiek jis, tiek
66 65 64

jo kolega Basiiis Newtonas Prahoje man, kad Sudet vokiei reikalavimai yra pagrsti ir kad ekoslovakijos vyriausyb nesiima nuoirdi veiksm j atvilgiu. Ambasadorius Paryiuje Ericas Phippsas nuolat pabrdavo ir perddavo Pranc zijos silpnum. inoma, Didiosios Britanijos usienio reikal ministerijoje buvo nuolaidiavimo politikos prieinink. J i e apgailestavo, kad Pranczija ir Britanija nesim veiksm per Reino krato okupacij, ir norjo, kad Hitleris bt sustab dytas kietu smgiu kakt", taiau n vienas i j neinojo, kaip tai padaryti. N

Britanijos ministras pirmininkas Neville'is Chamberlainas (kairje) sveikina Pranczijos premjer douard' Daladier (deinje) ir usienio reikal ministr Georges' Bonnet (viduryje) atvykus Anglij. 1938 m.
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

vienas i j nenorjo sjungos su Taryb Sjunga, n vienas i j nesitikjo pagal bos i JAV - taigi jokios alternatyvos N. Chamberlaino nuolaidiavimo linijai ne buvo . Jeigu mainais u Sudetus galima isaugoti taik Europoje - kuo i politika bloga? Tada N. Chamberlainas negaljo inoti, kad Hitleris jau siekia ne atitaisyti Versalio neteisybes, o ukariauti Europ. Jei bt inojs, politika bt buvusi kitokia. Nuolaidiavimo linija buvo pasmerkta btent todl, kad buvo pagrsta klaidinga valga - ne visi troko taikos kaip N. Chamberlainas. Koks Britanijos usienio reikal ministro lordo Halifaxo indlis visoje ioje istorijoje, pamatuoti nelengva. Jis turjo iskirtin savyb - visada bti vyki centre, bet drauge lyg ir alia j. Kai 1940 m. nuolaidiavimo politika patyr visik krach ir karas atkeliavo Vakarus, N. Chamberlaino vyriausyb buvo sumaiyta su emmis, taiau Halifaxas, antras mogus po premjero, sugebjo ne tik tsti savo karjer kartu su VVinstonu Churchilliu, bet nedaug trko, kad ir pats tapt ministru pirmininku. Ko gero, nemanoma logikai paaikinti, kaip
67

tai atsitiko. Lordas Halifaxas, lygiai kaip ir G. Bonnet, stengsi saugoti savo reputacij. Jis buvo visikai lojalus N. Chamberlainui, ir leido savo vadovui daryti tai, kas jam patiko - prisiimti vis atsakomyb. Taiau drauge retsykiais Halifaxas sugebdavo trktelti prieing pus, ir ie trkteljimai kartais turdavo lemiamos takos . Toks buvo didysis ketvertas: Paryiuje - . Daladier ir G. Bonnet, Londone - N. Chamberlainas ir lordas Halifaxas. Ketvertas, galjs pakeisti Europos istorij. J o lyderiai, abiej ali premjerai, balandio 28 d. susitiko Londone. N. Chamberlainas pripaino, kad Britanija turi sipareigojim Pranczijai, taiau karui emyne negalt sukomplektuoti n dviej divizij. Visuomens nuomon, anot jo, Anglijoje tokia, kad vyriausyb negali rizikuoti karu, net jei galimybi j laimti bt 100 prie 1 . Jeigu Vokietija nusprs sunaikinti ekos lovakij, a nematau bd, kaip tam galima bt pasiprieinti", - sak N. Cham berlainas. Ir pridr ess sitikins, kad jeigu bus isprstas Sudet klausimas, Hitleris liks patenkintas . Jis tikjo savo vizija. mons daniausiai tiki tuo, kuo nori tikti. Bet kuriuo atveju priversti ekoslovakij atiduoti Sudetus, N. Chamberlaino manymu, buvo vienintelis racionalus sprendimas. . Daladier vizija buvo kita: Karo galima ivengti tiktai tuo atveju, jeigu Didioji Britanija ir Pranczija gerbdama laisv moni teises ir pareigas aikiai pademonstruos savo pasiryim isaugoti taik Europoje... Jeigu mes dar vie nos grsms akivaizdoje vl pasiduosime, tursime ruotis karui, kurio siekiame ivengti." . Daladier taip pat tikjo tuo, kuo norjo tikti: Vokiei politika yra itisas blefas... Mes vis dar galime pastatyti klii jos kelyje." Pranczai nu sprend paspausti Bene, kad is sutikt su Sudet reikalavimais, taiau papra brit stoti ekoslovakijos pusn, jei Hitleriui to bt negana. Britai atsisak. iek tiek pasilaist po akligatv, pranczai galiausiai pasidav . . Daladier gal bt tikjo savo skambiais odiais, taiau be brit pagalbos nebuvo pasiruos j paversti darbais. Konferencijos rezultatas buvo netikimas - abi alys susitar spausti ne Vokietij, o ekoslovakij (!), kad i nusileist Sudet vokiei klau simu. Konferencija, labai aikiai apibrianti didiojo ketverto usienio politikos gaires, vyko balandio pabaigoje. Hitleris tuo metu, kaip. beje, ir didij dal vasaros, leido Berghofe nekeis damas savo atsipalaidavusios dienotvarks: eidavo vlai miegoti ir vlai kelda vosi, eidavo pasivaikioti, nepraleisdavo vakaro film ir bendraudavo tik su mgstama draugija, pvz., su savo architektu Albertu Speeru, su kuriuo galdavo valand valandas kalbti apie milinikus projektus . ekoslovakijos kriz ar tjo, taiau Hitleriui nieko kol kas daryti nereikjo, tik laukti, kol susiklosiusi situacija pati padiktuos nauj sprendim.
71 70 69 68

Kai balandio 24 d. Konradas Heinleinas vieoje savo kalboje pareikalavo pa dalyti ekoslovakij nacionalines valstybes, kurios derint savo usienio politik su Vokietija, buvo aiku, kad gyvendinusi tokius reikalavimus alis tapt satelitine valstybe. E. Benes i karto kreipsi pagalbos London ir Paryi, taiau i ten instrukcijos buvo tos paios - dl taikos Europoje rasti bd susitarti graiuoju . Britanijos ambasadorius Berlyne ironikai pareik: Pranczija veikia u ekoslo vakij, Vokietija - u Sudet vokieius. Britanija iuo atveju palaiko Vokietij."
73 72

Hitleris nusprendia: Itrinti ekoslovakij i emlapio!"

Gegus 20 d. Berlyn pasiek netiktos naujienos. ek policininkas, tarsi patvir tindamas J . Goebbelso propagand, netoli Egerio nuov du vokiei kininkus, bet tai buvo niekis, palyginti su inia, kad ekoslovakijos vyriausyb paskelb beveik 200 000 atsargos kari mobilizacij . Pretekstas tam buvo Prahoje, Pa ryiuje ir Londone pasklid gandai apie vokiei pajg judjim ekoslovaki jos pasienyje. Vokietija i karto tokias inias paskelb melagingomis ir eidiamo mis. Po karo inagrinti slapti dokumentai patvirtino, kad gandai buvo netikri , taiau tuo metu i mobilizacija tapo tikru smgiu Hitleriui kakt". Kitos dienos vidurdien Didiosios Britanijos ambasadorius N. Hendersonas Berlyne informavo J . Ribbentrop, kad pranczai bus priversti sikiti, jei Vokieti ja puls ekoslovakij, o britai taip pat neliks nuoalyje. J . Ribbentropas isterikai atov: Jeigu Pranczija tokia pamiusi, kad mus pult, tai baigsis, ko gero, didiausiu Pranczijos pralaimjimu jos istorijoje, ir jeigu Britanija prie jos pri sijungs, tada mes dar kart tursime kautis iki mirties."
76 75 74

Kartas J . Ribbentropo

pareikimas i tikrj nieko nereik, nes Hitleris tuo metu kartligikai iekojo sprendimo, kaip elgtis toliau, taiau lygiai taip pat nieko nereik ir brit grasi nimas. Tarpusavyje Britanijos ir Pranczijos diplomatai kalbjosi visikai kitaip. Halifaxas prancz ambasadoriui pareik, kad Britanija palaikys Pranczij tik neiprovokuotos agresijos atveju"; G. Bonnet ne tik Britanijos, bet ir Vokietijos ambasadoriui sak. kad jeigu ekoslovakija bus tikrai neprotinga, Pranczija gali atsisakyti savo sipareigojim"
77

- net jeigu E. Benes mobilizacij paskelb

specialiai, tikdamasis atkreipti dmes savo padties beviltikum - savo tikslo jis nepasiek. Vakar valstybs liko prie savo vienintels strategijos, o Hitleris nusprend, kad tokios provokacijos netoleruos" . Jis planavo ukariauti e koslovakij jau anksiau. Taiau po ios netiktos ir trumpos savaitgalio krizs (gegus 21 d., kad ir kaip bt keista, buvo etadienis) nebebus joki pauzi
78

ar abejoni. Ikis Hitlerio savigarbai tapo prieastimi jungti aukiausi pava r - j i s pasiryo veikti. Gegus 27 d. fiureris ileido sakym paspartinti Siegfriedo linijos statybas. Iki spalio 1 d. ia turjo bti pastatyta 1800 papildom betonini tvirtinim ir 10 000 bunkeri , o kit dien susitikime su vyriausiaisiais karo vadais pa reik: A esu tvirtai pasirys itrinti ekoslovakij i emlapio!"
80 79

Po dviej

dien W . Keitelis fiureriui pristat i esms t pat operacijos alia" plan, tik jo angoje neliko papildom slyg: M a n o neataukiamas sprendimas yra sutriukinti ekoslovakij artimiausiu metu." Dokumente buvo raoma, kad visi pasiruoimai turi bti baigti spalio 1 d. - po jos fiureris bus pasirys inaudoti visas politines galimybes" savo tikslui pasiekti . Tai buvo sprendimas pradti kar. Ir jeigu reiks, ne tik su ekoslovakija. Tarp generol dideli diskusij dl ekoslovakijos nebuvo, taiau juos, kaip ir anksiau, gsdino karo su Didija Britanija ir Pranczija perspektyva. Dar kovo 5 d. armijos generalinio tabo vadas Ludvvigas Beckas informavo Hitler, kad tokio karo Vokietija laimti negali. Paskui jis dar kelet kart kartojo savo nuogstavimus, o liepos 16 d. ileido memorandum vyriausiesiems vadams ir perspjo apie galimus padarinius. Jis netgi sil netradicin ieit - masikai at sistatydinti visiems aukiausiesiems generolams, taip pareikiant protest prie Hitlerio planus . Taiau netrukus L. Beckas suprato, kad alinink turi nedaug. J o nirias prognozes paneig birelio viduryje surengti karo aidimai, kuri rezultatai rod, kad ekoslovakij galima ugrobti per vienuolika dien. Tokiu atveju labai greitai pajgos, dalyvavusios operacijoje alia", galt bti per mestos Vakar front . L. Beckas taip pat netrukus sitikino, kad nors ir pritaria jo idjoms, vyriau siasis ginkluotj pajg vadas W . Brauchitschas neidrs pateikti fiureriui ulti matumo. Daugelis generol pritar L. pagrindinei miniai, kad Vokietija negali laimti karo prie Vakar valstybes, bet generolas W . Reichenau, kalb damas i savo bendravimo su fiureriu patirties", daugel koleg buvo persp js, kad tokie argumentai gali turti visikai prieing poveik. Generolas Ernstas Buschas pareik, kad politikuoti yra ne kareivio darbas. Pulkininkas Gerdas von Rundstedtas, vienas i vyriausi ir gerbiam karinink, norjo, kad jokiu bdu tarp armijos vadovybs ir Hitlerio nekilt dar viena kriz. Generolas leitenantas Erichas von Mansteinas, tuo metu 18-osios divizijos vadas, patar L. Beckui nu simesti nereikaling politikos nat ir susitelkti tai, kaip skmingai gyvendinti planus ekoslovakijoje. W . Brauchitschas, vyriausias i j vis pagal pareigas, neidrso isakyti kritikos, nes neturjo vieningo palaikymo. Suinojs apie gene rol diskusijas, Hitleris isikviet W . Brauchitsch Berghof ir ukr jam toki
83 82 81

pirt, kad rezidencijos gyventojai, girddami apaioje odi ir ksni tirad, net nedrso eiti v i d u n . Fiureris savo generolams vadovavo tvirtai. Su galima opozicija jis susitvark greitai. Kai generolas pulkininkas Wilhelmas Adamas pa reik, kad Siegfriedo linija gals prie pranczus atsilaikyti tik tris savaites, Hit leris j i karto pertrauk: A jums sakau, generole, i pozicija bus ilaikyta ne tris savaites, o trejus metus!"
85 84

Kai tas pats W . Adamas leido sau pastebti, jog

iki spalio 1 d. nemanoma pastatyti suplanuoto papildom bunkeri skaiiaus, Hitleris atov, kad Fritzui Todtui odis nemanoma" neegzistuoja, ir savo greitkeli komplekso specialist paskyr vadovauti Vestwall statyboms . Izoliuotam generalinio tabo vadui Ludwigui B e ckui neliko nieko kita kaip atsistatydinti. T jis padar rugpjio 28 d., o po keli mnesi kariai ura: A perspjau - taiau gal gale likau vienas."
87 86

L.

viet um jo pavaduotojas Franzas Halderis. Likimo ironija - jis buvo toks pat konservatyviosios kartos at stovas, kaip ir jo pirmtakas. Hitleris net netar, kad Ludwigas Beckas
AKG Images/Scanpix

naujasis generalinio tabo vadas simpatizuoja L. samprotavimams. F. Halderis u nuolatinius ginus

su fiureriu bus atleistas 1942 m., o prie ekoslovakijos kampanij jis kartu su L. Becku ir kitais generolais rimtai svarst galimyb nuversti Hitler ir taip ivengti katastrofos. Vermachtas tuo metu turjo tik 31 visikai apginkluot divizij ir dar 7 atsargos. Pranczija viena turjo ne maiau kaip 60 divizij, kuri skaiius po mobilizacijos galjo oktelti iki 8 0 , ekoslovakija - 34 divizijas ir puikiai tvir tint gynybin linij prie Vokietijos sienos - generol nuogstavimai buvo pagrsti aikia ir nieko gera neadania aritmetika. Spontanikai sikrusioje smokslinin k organizacijoje atsidr daug taking karinink ir politini veikj*. J planas
88

* Smokslinink veiklos centru tapo Vokietijos valgybos vyriausiasis tabas, kuriam vadovavo admirolas Wilhelmas Canaris. Jo deinija ranka tapo Hanzas Osteris. Per II pasaulin kar kartu su generolu Ludwicku Becku jie buvo pagrindiniai Hitlerio nuvertimo nuo valdios organizatoriai. Sukilli srae buvo daug taking veikj: usienio reikal ministerijos diplomatai Ernstas von Weiszackeris ir Ulrichas von Hassellis generolas Karlas Heinrichas von Stlpnageiis, Karo ekonomikos departamento vadas generolas George as Thomasas, gestapo pareignas Hansas Berndas Giseviusas ir jo kolega Arthuras Nebe, Berlyno policijos vadovas Wolfas von Helldorfas. Jie taip pat pasirpino, kad per perversm turt reali karin jg ir susitar su Berlyno ka rins apygardos vadu Erwinu von Witzlebenu, 23-iosios divizijos vadu Walteriu von Brockdorff-Ahlefeldu bei Erichu Hoepneriu, kuris vadovavo tank divizijai Tiuringijos mikuose, netoli Miuncheno.

buvo suimti visus naci lyderius ir netgi nuauti Hitler , taiau jis galjo pavykti tik tuo atveju, jeigu Vakar valstybs tikrai bt stojusios kov ir patvirtinusios nir L. scenarij. Tiktai tokiu atveju perversm bt galima paaikinti Vo kietijos monms. Smokslinink planas lugo, nes, anot Hanso Giseviuso, Hitler igelbjo... N. Ghamberlainas .
90

89

Idavyst Miunchene
Hitlerio generolai inojo, kad ekoslovakija gali bti puolama bet kada nuo spalio 1 d. Londone vis daugjo praneim, kad konfliktas artja, taiau britai neinojo datos, todl pasitelkdami pagalb intuicij nusprend, kad galutinis terminas gali bti rugsjo 12-a - paskutin naci partijos suvaiavimo diena Niurnberge . Rugpjio 30 d. slaptame posdyje vyriausybs kabinetas atmet silym perspti Hitler, kad jo agresijos atveju Britanija siki konflikt. Vietoj to buvo nusprsta stipriau dar kart paspausti E. Bene, kad is priimt visus Sudet vokiei reikalavimus . Tam Prah buvo nusistas specialus pasiunti nys - lordas Runcimanas. Oficiali jo misija buvo atrasti tinkam sprendim tarp ekoslovakijos vyriausybs ir Sudet vokiei, taiau kadangi pastarieji, kaip mes inome, neketino nusileisti, jo misija tapo paprastesn: priversti E. Bene nusileisti arba gauti rodym, kad jis yra nesukalbamas. Tokiu atveju ekoslova kija bt pati kalta dl susidariusios padties . E. Benes pasirod daugiau nei sukalbamas. Rugsjo 5 d. jis pasikviet vokiei maumos lyderius ir, didiulei j nuostabai, patenkino visus j reikalavimus. Viena vertus, tai buvo ekoslo vakijos prezidento pralaimjimas prie dvigub spaudim, kita - tai buvo pa skutin jo, kaip diplomato, pergal. Sutikimas su visais reikalavimais reik, kad Hitleris nebeturi jokio preteksto pulti ekoslovakijos, taiau pagal jo ddel okantys Sudet vokieiai rado formali prieasi nepasirayti susitarimo . Rugsjo 13 d. jie nutrauk derybas ir sukilo. Per dvideimt keturias valandas tvarka ekoslovakijoje buvo atkurta, taiau visi ie neramumai buvo naudingi Hitleriui ir stm kamp Vakar valstybes. J strategija pasiek aklaviet, nes tapo aiku, kad ekoslovakijos jau nra kaip daugiau paspausti - ji sutinka su visais ultimatumo reikalavimais, o vokieiams vis tiek negana. Lemtinga, kaip man Sjungininkai, rugsjo 12 d. atjo. Hitleris pasak kal b, kurioje, inoma, buvo tirada prie ekus, taiau fiureris nieko nepareikalavo, nepaskelb mobilizacijos ir nepagrasino karo veiksmais - laikas tam pagal fiu rerio plan tiesiog nebuvo atjs. Vis dlto po incident Sudetuose Paryiuje ir Londone pakvipo panika. Pranczijos usienio reikal ministras G. Bonnet rug94 93 92 91

sjo 12 d. savo laike lordui Halifaxui ra: Koks bus J o Didenybs vyriausybs atsakymas Pranczijos vyriausybei, jei Vokietija puls ekoslovakij? Mes ruoia ms ygiuoti, ar js ygiuosite su mumis?" Britanijos usienio reikal ministras atsak: Pats klausimas, nors ir paprastai suformuluotas, negali bti atsietas nuo aplinkybi, kuriomis yra keliamas ir kurios iuo metu yra visikai hipotetins." Pranczijos premjeras . Daladiertaip pat liko itikimas sau. I pradi rugsjo 8 d. brit ambasadoriui E. Phippsui jis pareik, kad jei Vokietijos pajgos kirs ekoslovakijos sien, visi iki vieno pranczai kils yg". Taiau kai rugsjo 13 d. Sudetuose prasidjo neramumai ir ikilo grsm, kad Hitleris pads sukil liams, skubos tvarka surengtame vyriausybs posdyje nuomons isiskyr: ei ministrai buvo u pagalb ekoslovakijai, keturi, skaitant G. Bonnet, - prie. . Daladier savo nuomons neisak . Po io posdio G. Bonnet brit ambasadoriui E. Phippsui pareik tiesiai: Taika turi bti isaugota bet kokia kaina." E. Phippsas panoro isiaikinti, ar tai reikia, kad pranczai pasiduoda, ir udav . Daladier ties klausim, kur prancz premjeras be entuziazmo atsak: Jeigu vokieiai panaudos jg, pran czai bus priversti padaryti t pat." E. Phippsui u odius ikalbingesn pasiro d intonacija ir jis informavo London: M a n atrodo, pranczai blefuoja." Brit ambasadorius buvo teisus. T pat vakar . Daladier kreipsi N. Chamberlain: Viskas rutuliojasi taip spariai ir taip grsmingai, kad atsiranda rizika akimirks niu prarasti kontrol... Vokiei pajg engimui ekoslovakij reikia ukirsti keli bet kokia kaina."
96 95

. Daladier pagaliau nusprend pasiduoti.

Rugsjo 14-osios vakar pasirod sensacinga inia - N. Chamberlainas susi tar dl susitikimo su Hitleriu. Kit ryt eiasdeimt devyneri met Britanijos premjeras pirm kart savo gyvenime sdo lktuv ir iskrido Miunchen. Sveikinamas minios moni, atvira maina jis nuvyko iki stoties ir, persds special traukin, pasiek Berchtesgaden. Hitlerio ir N. Chamberlaino pokalbis vyko tame paiame kabinete, kuriame prie pusmet buvo sugniudytas Aus trijos kancleris K. Schuschniggas, taiau kart sveias buvo kur kas rimtesnis. N. Chamberlainas i karto pareik, kad yra pasirengs svarstyti visus Vokietijai priimtinus pasilymus su vienintele slyga - kad nebus naudojama jga - toks ir buvo jo vizito tikslas. Hitleris i karto pradjo savo tirad: Kas kalba apie jg? Ponas Benes naudoja jg prie mano tautieius Sudetuose. Ponas Benes, ne a, gegu paskelb mobilizacij. A daugiau su tuo nesitaikysiu. Vienaip ar kitaip a isprsiu klausim artimiausiu metu." Jeigu a teisingai supratau, - piktai atsak N. Chamberlainas, - js esate pasirys veikti prie ekoslovakij bet kuriuo atveju. Jeigu btent tokia yra js intencija, kodl js apskritai pasikviette mane Berchtesgaden? Tokiu atveju

bus geriausia, jeigu a tutuojau ivyksiu, nes panau, kad visa tai beprasmika." Hitleris i karto ubaig savo puolimo taktik ir ramiai itar: Jeigu js pripa state taut apsisprendimo princip Sudet klausimo atvilgiu, tuomet galime pradti diskusij, kaip princip gyvendinti realybje."
97

I esms a neturiu

nieko prie Sudet atskyrim nuo ekoslovakijos, jeigu pavyks veikti praktines klitis" . - atsak N. Chamberlainas, taiau jis pridr, kad dl to turi pasitarti su ministr kabinetu ir papra Hitlerio susilaikyti nuo karo veiksm iki kito vizito. Hitleris sutiko. Panau, kad Vokietijos kancleris paliko ger spd brit premjerui. Grs namo jis savo kolegoms pareik, kad vokiei diktatoriaus ketinimai turi ai kias ribas" - jeigu Sudetai bus atiduoti Vokietijai, ji daugiau nieko nereikalaus. Laike savo seseriai Idai N. Chamberlainas ra: Nepaisant iurktumo ir nuo mumo, kur a pamaiau jo veide, man susidar spdis, kad tai yra mogus, kurio odiu galima pasitikti."
99 98

ek nuomon jau niekam tuo metu nebuvo

svarbi, taiau, kad Hitleriu galima pasitikti, reikjo tikinti pranczus. . Daladier atsakymas buvo toks: Jeigu jis yra tikras, kad ponas Hitleris kalba ties, jog nenori nieko daugiau, tik Sudet vokiei, ir kad Vokietijos tikslai tuo ir baigsis, tada neturt prietarauti suteikti Britanijos garantij. Bet a giliai irdyje esu sitikins, kad Vokietija siekia kako daug daugiau..."
100

Tai buvo diplomati

niai spstai N. Chamberlainui. Kadangi jo strategija buvo pagrsta gera Hitlerio valia, jis privaljo suteikti garantij Pranczijai, jei pasirodyt, kad i valia nra gera. Britams teko suteikti garantij, taiau aidimas be pabaigos tssi toliau, kadangi garantija galiojo tik tuo atveju, jeigu ekai vykdys visus jiems ikeltus reikalavimus. Jeigu jie to nepadarys, Didioji Britanija nepads Pranczijai, o i tada nepads ekoslovakijai, nes be brit jos pagalba vis tiek bt neveiksminga. Rugsjo 21 d., antrojo N. Chamberlaino vizito Vokietij ivakarse, E. Benes, neturdamas jokio pasirinkimo, sutiko su visomis jam ikeltomis slygomis. Tuo metu mogus, kuriuo galima pasitikti", ts savo karo planus. Slap tame susitikime naciai Vengrijai ir Lenkijai paadjo po gabal ekoslovakijos, jeigu ios prisijungs prie invazijos. Lenkijos karin valdia ir faistin Vengrijos vyriausyb pasilym su entuziazmu prim*. Rugsjo 19 d. Hitleris J . Goebbelsui parod emlap, kuriame atsispindjo jo paruoti teritorij reikalavimai. Vis apibrt teritorij ekoslovakijos pajgos turjo uleisti Vokietijos armijai per atuonias dienas. Jeigu britai nors papildom deryb, Hitleris daugiau

* ia vl veik Versalio neteisybs. Lenkija norjo Teino, kuris buvo atiduotas e koslovakijai, nors i milijono gyventoj iame regione lenk buvo dvigubai daugiau. Vengrija norjo atgauti maiausiai Slovakij (plaiau 1-ame skyriuje).

nebus susaistytas jokiais sipareigojimais ir gals veikti kaip panorjs. Fiureris parodys Chamberlainui emlap, ir tada - viskas, bast! Tai vienintelis bdas isprsti i problem", - pakomentavo dr. Goebbelsas . emlapis buvo ne vienintel staigmena, laukianti Britanijos premjero. Antrasis jo susitikimas su Hitleriu vyko Dreseen viebutyje Bad Godesberge alia Reino. N. Chamberlainas informavo Hitler, kad susitar dl vis jo pagei davim, isakyt Berchtesgadene. Ar a teisingai supratau, kad brit, prancz ir ek vyriausybs sutar dl Sudet krato perleidimo Vokietijai?" - paklaus Hitleris. Taip", - ypsodamasis atsak N. Chamberlainas ir atsisdo kd. N e trukus jo veido iraika pasikeit. M a n labai gaila, - pareik Hitleris, - bet tai nebeturi reikms... is sprendimas nieko nebereikia."
102 101

Apstulbs sveias klau

ssi, kad Vokietijos kancleris negali pasirayti su ekoslovakija nepuolimo pakto, kol nebus patenkinti Lenkijos ir Vengrijos teritoriniai reikalavimai. Kadangi, anot jo, Sudetuose toliau udomi vokieiai (tai buvo tikras melas), jis nelauks anksiau numatyt termin ir yra pasirys okupuoti krat nedelsdamas. N. Chamber lainas su pasipiktinimu atsak, kad tai yra visikai nauji reikalavimai, prilygstan tys ultimatumui, ir tuo diskusija buvo baigta. Kit dien Britanijos premjeras susitikim neatvyko, tik para Hitleriui laik, kuriame teig, kad negali sutikti su nauju planu, nes to nesupras Anglijos ir Pranczijos visuomens. Su didiuliu nusivylimu ir apgailestavimu turiu pasakyti, pone kancleri, kad js n kiek neprisidjote prie mano pastang utikrinti taik", - ra N. Chamberlainas . ekos lovakija paskelb visuotin milijono armijos mobilizacij, savo divizijas pradjo mobilizuoti ir Pranczija. Anglijos laivynui sakyta bti pasirengus bet kokiems veiksmams, Londone paskelbta ypatingoji padtis. Atrod, kad karas nebeiven giamas. Nuolaidiavimo politikos viltys pakibo ant plauko. Hitleris paskelb, kad, nepaisydamas ek provokacijos", atideda savo ar mijos engim Sudetus iki spalio 1 d. (i dat prie dvi savaites jis nurod savo generolams), taiau drauge perspjo, kad naujosios ekoslovakijos sienos atrodys visikai kitaip nei susitarime, jeigu teks panaudoti jg. N. Chamberlai nas gro namo sukrstas, taiau turdamas rankose vokiei memorandum ir vis dar neprarads vilties. Padtis i tikrj buvo sudtinga. Sunku pasakyti, kodl Hitleris, galdamas gauti visk, staiga pakl savo reikalavimus. Daniausiai pateikiamas atsaky mas - jis tiesiog norjo karo. Jis tikjo, kad anksti mirs nuo kokios nors ligos, kaip ir jo tvai. Hitlerio tvas mir nuo plaui udegimo, kai jis dar buvo berniukas, o motina pralaimjo ilg ir skausming kov su viu, kai jis buvo dar tik paauglys. Paranojikai sitikins, kad nesulauks senatvs, Hitleris mg davo kartoti: A geriau kariausiu bdamas 50-ies, negu 55-eri ar 6 0 - i e s . "
104 103

250 0 0 0 moni minia Prahoje protestuoja prie Sudet prijungim prie Vokietijos. 1938 m. rugsjo 22 d.
Bundesarchiv. Bild 183-1983-1017-312. Fotograf: o.Ang.

ekoslovakijos krizs metu jam buvo 49-eri. Karas yra visa ko tvas", - dar viena fiurerio mgstama citata, kuri savo slaptose kalbose generolams jis kar tojo iki pat 1945 m .
105

Hitlerio poelgis su N. Chamberlainu 1938 m. rugsjo

22 d. i versij patvirtina. Po tokio akibrokto atrod, kad kelio atgal nebra. Pats Hitleris nerizikuodamas savo reputacija nebegaljo atsitraukti, taiau lygiai taip pat to nebegaljo padaryti ir Vakar valstybs. Nei britai, nei pranczai nenorjo kariauti dl ekoslovakijos. N. Chamberlainui sugrus prasidjo ei linis diplomatini vingrybi raundas: pranczai sako, kad kariaus, bet klausia brit, ar ie prisids, britai sako, kad nereikia kariuotis, nes gal uteks Hitleriui pagrasinti... ir taip be pabaigos. Taiau kart reikjo aikaus sprendimo - i sisukinjimams Hitleris nepaliko vietos. Londonas nusiunt Berlyn pasiuntin Horace' VVilson praneti Hitleriui, kad ekai atmet jo pasilymus, ir jeigu Vokietija neatsisakys agresijos, Didioji Britanija su Pranczija privals reaguoti. Jeigu Pranczija ir Anglija nori smogti, tai pirmyn. M a n nusispjaut", - atsak Hitleris. Jis dar kart pakartojo, kad ekoslovakija iki rugsjo 28 d. turi priimti Bad Godesbergo memorandum. Vokietija okupuos Sudetus spalio 1 d. Jeigu ne geruoju, tai j g a
106

. T pat rugsjo 26 d. vakar fiureris dar iraikingiau

atsak savo kalboje prie 20 000 auditorij Sportpalast arenoje. Jis patikino Di diosios Britanijos ministr pirminink, kad isprendusi Sudet problem Vokie-

tija Europoje neturs daugiau joki reikalavim. Sprendimas dl karo ar taikos, anot Hitlerio, dabar priklauso E. Beneui: Arba jis priima pasilym ir pa galiau suteikia laisv vokieiams, arba mes pasiimsime i laisv patys! - auk fiureris. - Tegul ponas Benes pasirenka." Pasieks beveik ekstaz nuo savo kalbos ir griaudint vieningam Ja! iseks fiureris susmuko k d
107

. Kit dien jis

vis dar buvo sielektrins. Kai H. VVilsonas pakartojo savo perspjimus, Hitleris pakartojo savuosius: A sutriukinsiu ekoslovakij. Jeigu Pranczija ir Anglija smgiuos. Tegu. M a n tai visikai nerpi... iandien antradienis, o pirmadien mes kariausime." Racionaliai kalbtis su fiureriu t ryt buvo nemanoma, teig jo vertjas Paulas Schmidtas .
108

A. Hitleris kalba Sportpalast rmuose. 1938 m. rugsjo 26 d.

Bettmann/CORBIS/Scanpix

T pai rugsjo 27 d., norint padaryti spd usienio diplomatams, Berlyne buvo surengtas karinis paradas. ou nepavyko. Tris valandas Hitleris sveikino pro al ygiuojanius kareivius ir technik, taiau joki susiavjimo ir palai kymo ksni nebuvo. mons abejingai stebjo kareivius, o kiti apskritai nusisukinjo arba lindo artimiausias parduotuves ir skersgatvius. Kontrastas tarp paprast berlyniei ir Sportpalast susirinkusi naci buvo labiau nei akivaizdus. Tai buvo labiausiai pritrenkianti kada nors matyta demonstracija prie kar", ura savo dienoratyje W . Shireris . Prie du deimtmeius, prasidedant I pa sauliniam karui, Berlyno gatvs buvo utvindytos minios, kuri sveikinimais ir
109

gli lietumi lydjo vokiei kareivius front. Dabar nevyko nieko panaaus. Ultimatumo ekoslovakijai laikas turjo baigtis kit dien. Karas, kurio niekas nenorjo, turjo prasidti rytoj, rugsjo 28 d. Staiga pai paskutin akimirk Hitleris ingteljo atgal. domu, kad jo persigalvojimui daugiausia takos turjo Hermannas Gringas, taip vanagikai ko vojs u siverim Austrij . Jis bijojo karo su Didija Britanija ir stengsi perkalbti ne tik savo fiurer, bet ir britus, silydamas surengti tarptautin kon ferencij. Vakar sjungininkai taip pat bombardavo Hitler laikais. N. Chamberlainas reik susirpinim, kad Vokietijos kancleris rizikuoja pradti pasaulin kar, kuris galbt atne civilizacijos pabaig dl keli dien atidjimo" spren diant ilgalaik problem. Jis taip pat ra, kad sutar su pranczais paspausti ekoslovakij atiduoti Sudetus, ir garantavo, kad perdavimas prasids spalio 1 d. N. Chamberlainas para laik ir B. Mussolini praydamas tarpininkauti susitarime, kuris padt ms tautoms ivengti k a r o "
111 110

. B. Mussolini buvo

btent tas mogus, kurio sikiimas paskutin akimirk sustabd, rods, jau ne ivengiam konflikt. Su jo praymu surengti tarptautin konferencij Hitleris sutiko, nes tai buvo vienintelis bdas nusileisti, bet neprarasti orumo. Kai i inia pasiek London, N. Chamberlainas artjo prie savo kalbos parlamente pabaigos. M e s atsistojome ant suol, mojavome savo popieriais ir aukme iki ukimimo, - ura vienas i parlamentar. - Dabar taika privalo bti isaugo ta." Britams tai taip pat buvo galimyb atsisakyti savo ankstesni odi... dl taikos. Prie palikdamas Anglij, prie treij ir paskutin savo kelion Vo kietij N. Chamberlainas sak: Kai buvau maas berniukas, mgdavau kartoti: jeigu pirm kart nepavyksta, bandyk, bandyk, bandyk vl ir vl. Tai a ir darau. Kai griu, tikiuosi, galsiu pasakyti kaip Hotspuras Henrike IV": Nepaisant dilgli ir pavojaus, mes nuskynme i gl s a u g i a i . " *
112

Rugsjo 29 d. konferencijoje Miunchene dalyvavo keturios alys: Vokietija, Pranczija, Didioji Britanija ir Italija. ekoslovakijos, kurios likimas buvo spren diamas, atstovai buvo palikti u dur laukti verdikto. ek pasiuntinys Janas Masarykas, ekoslovakijos Respublikos krjo snus, suinojs i naujien, N. Chamberlainui ir lordui Halifaxui sunkiai tvardydamasis itar: Jeigu js aukojate mano taut dl taikos isaugojimo, a bsiu pirmas, kuris jums paplos. Bet jeigu ne, dentelmenai, tegu gelbja js sielas D i e v a s . "
113

Pradin dokumento projekt pateik B. Mussolini, taiau jis i anksto buvo suderintas su H. Gringu ir Vokietijos usienio reikal diplomatais. domu, kad J . Ribbentropas apie tai nieko neinojo, nes, anot J . Goebbelso, Ribbentropas

* N. Chamberlainas ia pacitavo Wiliamo Shakespeareo kurin.

buvo persismelks akla neapykanta Anglijai"

114

. Bet kuriuo atveju dokumentas,

kur N. Chamberlainas, . Daladier, B. Mussolini ir Hitleris derino iki paryi, buvo padiktuotas naci. B. Mussolini, kaip nepriklausomo derybininko, funk cija Miuncheno konferencijoje buvo tik visiems tinkama iliuzija. Sunku pasa kyti, kam prireik trylikos valand diskusij, nes pasiraytas dokumentas buvo i esms tas pats Bad Godesbergo ultimatumas, tik Sudetus okupuoti nusprs ta ne i karto, o per deimt dien nuo spalio 1 d. Kai purvinas darbas buvo baigtas, Hitleris pakviet visus ventins vakariens, taiau N. Chamberlainas ir . Daladier mandagiai atsisak. Jiems nebuvo ko vsti. Apie 2.00 vai. nakties jie pristat susitarimo smulkmenas ekoslovakijos atstovams. Ne tik pristat, bet ir perspjo, kad susitarimas neskundiamas ir nekoreguojamas". ekoslovakija turi j priimti iki 17 vai. (buvo jau rugsjo 30 d.) arba pasiruoti padariniams". Ryte, raydamas laik vienam i savo ambasadori, E. Benes apibendrino, kad ekoslovakijai reikia pasirinkti vien i dviej blogybi: Arba pradti kar su Vokietija, kurios pusje bus Britanija su Pranczija... arba pasiduoti agreso rei."
115

Po Vakar valstybi idavysts jokio kito pasirinkimo neliko.

Prie ivykdamas Anglij N. Chamberlainas susitiko su Hitleriu dar vien, paskutin kart. A labai patenkintas vakarykiais darbais", - pareik jis kan cleriui ir pasil pasirayti popieriaus lap, kurio tekstas skambjo taip: Susi tarimas, pasiraytas prajusi nakt, ir angl bei vokiei karini laivyn susi-

Europos lyderi konferencija Miunchene 1938 m. spal. I kairs: Didiosios Britanijos ministras pirmininkas Neville'is Chamberlainas, Pranczijos premjeras douardas Daladier, Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris, Italijos ministras pirmininkas Benito Mussolini ir Italijos usienio reikal ministras Galeazzo Ciano
CORBIS/Scanpix

tarimas simbolizuoja dviej ms taut trokim niekada nekariauti vienai su kita. Mes esame pasiry tsti savo pastangas alinti visus galimus nesutarimus ir taip prisidti prie taikos Europoje utikrinimo." Kai tekstas buvo iverstas vokiei kalb, Hitleris j entuziastingai pasira . Grs London, kur buvo pasitiktas kaip didvyris, Britanijos premjeras mojuodamas iuo lapeliu digau janiai miniai paskelb: A tikiu - tai taika ms laikams!" The Times ra, kad joks ukariautojas, grs po pergals mio lauke, nebuvo sutiktas taip didin gai"
117 116

. N. Chamberlainas buvo ne tik brit didvyris. Brit ministr pirminink

lyddami i Miuncheno sveikino tkstaniai vokiei. ini, jog karo nebus, su didiuliu palengvjimu mons sutiko ne tik Anglijoje ir Pranczijoje, bet ir Vokietijoje. Brit ambasadorius Berlyne savo sveikinimo telegramoje ra: M i lijonai motin lovins js vard, kad igelbjote j snus nuo karo baisybi." Kaip patvirtinim, N. Chamberlainas tomis dienomis gavo 40 000 sveikinimo ir padkos laik . . Daladier tikjosi, kad sugrus minia j ma maiausiai nuvilps, taiau jis taip pat buvo sutiktas kaip didvyris. irdamas besilinksminanius paryie ius prancz premjeras burbteljo: Akli kvailiai."
119 118

Tik VVinstonas Churchillis

nesirinkdamas odi Miuncheno susitarim pavadino visiku pralaimjimu" ir pareik, kad paskutin teritorin pretenzija Europoje", kaip Sudetus vadino Hitleris, yra tik pradia". odius VV. Churchillis, beje, rinkti mokjo ir prajus kiek laiko sarkastikai apibendrino: Prikio pistolet ir pareikalavo svaro ster ling- J g
a v

prikio pistolet ir pareikalavo dviej. Galop diktatorius sutiko

paimti 1 svar, 16 iling ir 6 pensus, o likusi dal - paadais ateityje rodyti ger vali... Mes pralaimjome, nors n nekariavome... Britanija turjo rinktis gd arba kar, mes pasirinkome gd ir gausime k a r . "
120

Dar daug met ekai,

prisimindami Taikos pergal" Miunchene 1938 m. rugsj, j vadino taip, kaip ir derjo sandr vadinti - Mnichovska zrada - Miuncheno idavyst.

domiausia, kad ia savo pergale buvo nepatenkintas ir pats Hitleris. Vis va sar jis svajojo ugrobti vis ekoslovakij, taiau tas vyrukas (Chamberlainas) sugadino mano engim Prah, - sak vienam savo SS sargybini i Miun cheno grdamas fiureris , o vliau pridr: - J i e pavog i mans k a r . "
121 122

Po keli savaii apirjs ekoslovakijos gynybos rengimus ir susipains su prieo armijos duomenimis bei kariniais planais, net pats Hitleris pripaino, kad karas su ekais nebt buvs toks lengvas pasivaikiojimas, kaip jis i pradi tikjosi. Taiau fiureris vis tiek liko sitikins, kad Miunchene buvo apvogtas. 1945 m. baigiantis karui jis Martinui Bormannui sak, kad jeigu 1938 m. bt iki galo sieks savo, Vokietija be jokio didelio karo bt gavusi ne tik ekoslo vakij, bet ir Lenkij .
123

Prajus vos trims savaitms po Miuncheno konferencijos (spalio 21 d.), fiureris sakys savo generolams paruoti plan likviduoti ekoslovakijos liku ius - apgirts nuo savo lovs jis jau nebegaljo vertinti to, k pasiek, jis jau nebenorjo sustoti. Nors Hitleris taip neman, Miunchenas buvo didiausias jo drsios ir agresyvios usienio politikos vertinimas. Vos prie pusmet jis prijung prie Vokietijos Austrij, o dabar buvo sugrinti" ir Sudet vokieiai - Treiojo Reicho gyventoj skaiius padidjo deimia milijon. Susijungimas su Austrija papild Reicho sskait taip reikalingomis aukso atsargomis (apie 60 milijon svar), turtingas geleies rdos Ercbergo regionas atsidr Vokietijos rankose,

Sudet moterys 1938 m. ruden su diaugsmo aaromis akyse sveikina vokiei kareivius
Bettmann/CORBIS/Scanpix

kaip ir rudosios geleies rdos itekliai Sudetuose, reikalingi sintetiniam kurui gaminti. Visi ie ekonomikos laimjimai buvo reikalingi labiau nei bet kada. Miuncheno krizs ivakarse Hitleris paskelb dar vien galutinio ir visiko persiginklavimo plan, kuris turjo bti baigtas per ketverius penkerius metus. 1938 m. Vokietija karo sektoriui jau skyr 17 proc. bendro biudeto, 1939 m. is skaiius okteljo iki 23 p r o c , pvz., I pasaulinio karo ivakarse karo ilaidos sudar tik 3 proc. Pagal didiul program reikjo pasiruoti gaminti sprogme nis milinikais kiekiais, patrigubinti ginkl gamyb, oro pajgos turjo bti padidintos penkis kartus, ne tik lktuvais, bet ir gerai paruotais pilotais. Di diulis dmesys buvo skiriamas ne tik kiekybei, bet ir kokybei bei naujausioms

technologijoms. 1939 m. Vokietija atsidurs per ingsn nuo pirmj pasaulyje reaktyvini lktuv ir raket sukrimo . Hitleris per iek tiek daugiau nei ketverius metus nuginkluot ir silpn, chaose paskendusi ir beveik bankrutavusi Vokietij pavert valstybe, kurios ekonomi kos uolio pavydjo net usienio apvalgininkai, prie kurios karin jg drebjo visos Europos alys. Jis nuluost nos Didiajai Britanijai ir Pranczijai, ir kad to pasiekt, neprireik n vieno vokieio gyvybs. U visa tai savo fiurer garbi no ne tik vokieiai. 1938 m. The Times be konkurencijos paskelb Hitler M e t mogumi"*. Taiau Hitleriui Miuncheno susitarimas taip pat buvo idavyst. Jis norjo kariauti ir tikjo, kad ekoslovakijai niekas nepads. Paskutin akimirk siki B. Mussolini su H. Gringu sugriov jo planus. Dl to fiurerio santykiai su H. Gringu atalo, o favorit srae atsidr agresyvios politikos alininkai J . Ribbentropas ir H. Himmleris . Didiosios Britanijos ir Pranczijos kapituliacija galutinai tikino Hitler, kad vangindamas ginklais jis gali gauti visk, ko panor js. Kai 1939 m. rugpjt tokia pat kriz kils dl Lenkijos, Hitleris savo generolams pasakys: Ms prieai yra maos kirmls. A maiau jas M i u n c h e n e . "
126 125 124

i iva

da buvo vienas svarbiausi Miuncheno konferencijos padarini, bet ne vieninte lis. Nordami pamatyti visus, turime ubaigti ekoslovakijos istorij iki galo.

ekoslovakija nustoja egzistavusi

1938 m. spalio 1 d. Vokietijos pajgos pagal grafik eng ekoslovakijos te ritorij. Sveikinimo ir digavimo scenos Sudetuose buvo lygiai tokios pat kaip ir Austrijoje, taiau naujaisiais sveiais diaugsi tik vokieiai. Madaug 25 000 ek paliko Sudetus dar rugsj, o po Miuncheno susitarimo prie j prisijung dar madaug 200 000 ek ir 20 000 yd - i viso penktadalis okupuojamos teritorijos gyventoj tapo pabgliais, nes nenorjo bti Treiojo Reicho pilie iais . Teritorij i ekoslovakijos atsikirpo ne tik Vokietija. Spalio 2 d. Teino srit ygiavo Lenkijos kareiviai. ek generolas, vykdydamas tarptautin vali, lenk karo vad tik perspjo, kad jo alis ilgai nesidiaugs, nes Lenkija neabe jotinai yra kita e i l j e "
128 127

. Lenkija i tikrj padar diplomatin klaid, nes prara

do vienintel potenciali kaimyn - sjunginink prie Vokietij. Kartu Rytuose

* Nors vyrauja sitikinimas, kad is titulas suteikiamas ikiliems ir daug gero padariu siems monms, The Times Met mogumi" skelbia asmenyb, turjusi didiausi tak svarbiausiems vykiams. Svarbiausias veiksnys - takingumas, o ne tai, ar darbai geri, ar blogi.

su pagalba i Vakar jos galjo duoti rimt atkirt Vokietijai, taiau racionals skaiiavimai niekam nerpjo. Susigrindama madaug 900 k m teritorij su 250 000 gyventoj, kuri daugum sudar lenkai, Lenkija itais Versalio ne teisyb savo atvilgiu. Mes vis grtame prie Versalio sutarties - tiesiog netiki ma, kiek prieikumo ir nesantaikos idini pasjo is gerais ketinimais pradtas grandiozinis projektas. Vokieiams ekai buvo antrariai slavai, lenkams - tik svetimtauiai, taiau autoritarinis Lenkijos reimas i karto pradjo juos dis kriminuoti, o krat polonizuoti . Lapkrit savo dal atsikando ir Vengrija. J a i atiteko 12 000 k m teritorija, t. y. madaug tredalis Slovakijos su milijonu gyventoj - 800 000 i j buvo vengrai, lik - slovakai . Netrukus Vengrija prisijung prie Antikominterno pakto, o Rumunija Vokietijai pasil savo drau gyst - maosios Europos valstybs mat, jog ateina laikas rinktis. Svarstykls aikiai krypo ne Pranczijos naudai. Kaip kitaip po Miuncheno idavysts galjo bti vertinami Paryiaus paadai Belgrade ar Bukarete? Atiduodama ekoslovakij, Pranczija sugriov visk, k band sukurti sau gumo sistemoje po I pasaulinio karo. Apipjaustyta i trij pusi, ekoslovakija prarado ne tik teritorijas. alies eko nomika ir visa iki tol egzistavusi sistema buvo sugriauta per vien dien. Kariniu poiriu ji buvo pasmerkta, nes prarastose pasienio teritorijose buvo gynybiniai tvirtinimai, savo modernumu nusileidiantys tik Maginot linijai. Be to, gyny bai didiul pranaum teik kaln virtin, kuri galjo tapti sunkiai veikiamu puolj barjeru. Po karo Niurnbergo procese paklaustas, kokia buvo Vokietijos generol reakcija Miuncheno krizs atomazg, O K W vadas W . Keitelis sak: M e s buvome nepaprastai laimingi, kad tai nevirto karine operacija... Visada laikms nuomons, kad ms turimos priemons veikti tvirtint ekoslovaki jos gynybin linij nepakankamos." J o tabo vadas Alfredas Jodlis pridr: Su penkiomis divizijomis ir septyniomis atsargos divizijomis Vakar gynybiniuose tvirtinimuose, kurie tuo metu buvo viso labo didiul statyb aiktel, atsi
130 2 129 2

laikyti prie 100 prancz divizij? Kariniu poiriu tai paprasiausiai nema noma."
131

inoma, O K W smegenys" gerokai perdjo prancz armijos dyd,

taiau nei turmuoti ek tvirtinim, nei kovoti su Vakar sjungininkais tiesiog neprireik - Vokietija visk gavo veltui. To, kas liko, ekoslovakija apginti jau nebegaljo. Kokia nuostabi dabar ms startin pozicija, - po Miuncheno ra Hitlerio architektas Albertas Speeras. - Mes perlipome kalnus ir atsidrme B o hemijos slniuose."
132

Garantijos ekoslovakijai, kaip netrukus paaikjo, nieko

nereik, maa to, alis pradjo byrti i vidaus. Slovakai m kelti reikalavimus ir neramumus. Manydamas, kad jie keti na paskelbti savo nepriklausomyb, naujasis alies prezidentas 66-eri Emilis

Hcha* 1939 m. kovo 10 d. Slovakijos sostin Bratislav ved karines pa jgas ir paskelb ypatingj padt. Hitleris i karto pajuto savo prog ir sak pasiruoti pulti. Kai slovak lyderiai kreipsi j pagalbos, jiems buvo pasilyta pasirinkti: arba paskelbti Slovakijos nepriklausomyb su Vokietijos globa, arba bti pasiruousiems Vengrijos siverimui. Slovakai pasirinko pirmj variant ir kovo 14 d. paskelb nepriklausomyb" . Sunerims dl i vyki prezidentas Emilis Hcha padar t pai klaid, kaip ir austr kancleris K. Schuschniggas - jis nusprend susitikti su Hitleriu akis ak. Fiureris, be abejo, sutiko. Dl irdies problem negalintis skraidyti lktuvu, E. Hcha Berlyn atvyko traukiniu. Po penki valand kelions jis pasiek Rei cho kanceliarij, taiau susitikimo su Hitleriu buvo priverstas laukti iki pat vidur nakio. Fiureris tuo metu irjo savo mgstam film
134 133

. Seni ir patikrinti poli-

ekoslovakijos prezidentas Emilis Hcha Berlyne

CORBIS/Scanpix

tins taktikos bdai", - pastebjo J . Goebbelsas . Po ilgo ir slegiamo laukimo, apie 1 vai. nakties, E. Hcha buvo pakviestas didiul fiurerio kabinet. Hitleris i karto pradjo savo tirad apie tai, kad Beneo dvasia" ekoslovakijoje vis dar gyva. E. Hcha band sakyti, kad yra pasiruos isprsti visas problemas, ir

135

Po Miuncheno konferencijos Eduardas Benes, baimindamasis dl savo gyvybs, atsistatydino ir iskrido Anglij.

pra diktatoriaus gailestingumo savo aliai, taiau Hitleris staiga pareik, kad Vokietijos karini pajg engimas ekoslovakij nebeataukiamas", VV. Kei telis, anot jo, gali patvirtinti, kad jos kirs sien 6 vai. ryto. E. Hcha ir ek u sienio reikal ministras suakmenjusiais veidais klaussi, kaip jiems pateikiamos tik dvi galimybs: arba ekoslovakija prieinasi ir bus sutriukinta jga, arba jos prezidentas pasirao dokument, kuriame sutinkama Vokietijos kariuome n sileisti draugikai. Apsisprsti reikjo greitai, nes iki 6.00 buvo likusios vos kelios valandos. E. Hcha pasak, kad nenori kraujo praliejimo

ir papra Hitlerio sustabdyti pasiruoim karo veiksmams. Fiureris atov, kad tai nemanoma, nes pajgos jau mobilizuotos, ir leido E. Hchai atsipsti" priekambaryje, kur draugij jam

palaik H. Gringas su J . Ribbentropu. ie to liau spaud sutrikus prezident pasirayti alia padt dokument ir netgi bruko jam rankas raikl. E. Hcha atsisakinjo. Tada H. Gringas Emilis Hacha
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

met savo kozirin tz. Jis pareik, kad jeigu E. Hcha nepasirays, po poros valand liuftvaf

prads bombarduoti Prah, tad io nuostabaus miesto likimas priklauso tik nuo prezidento. Tai igirds E. Hcha nualpo. Skubiai ikviestas Hitlerio asmeninis gydytojas Theodoras Morellis suleido vaist ir vitamin. Atsigavs ekoslovakijos prezidentas telefonu buvo sujungtas su savo vy riausybe Prahoje ir perdav sakym nesiprieinti vokieiams. Prie pat 4 vai. ryto jis pasira dokument, skelbiant, kad ekoslovakijos moni likimas ati duodamas vokiei Reicho fiurerio rankas . Viskas buvo baigta. Taigi, vaikai, - sak netverdamas diaugsmu t ryt Hitleris sekretorms, pir tais rodydamas savo andus, - kiekviena duodate man po buk ia ir ia... Tai laimingiausia mano gyvenimo diena... A sujungiau ekij su Reichu. E. Hcha pasira susitarim. A pateksiu istorij kaip ikiliausias vokietis i v i s . "
137 136

6 vai. ryto vokiei karo pajgos pagal plan kirto ekoslovakijos sien. ekai, laikydamiesi prezidento nurodymo, nesiprieino. Po trij valand prieakiniai daliniai pasiek Prah. kart nebuvo svei kinani mini ir gli. Kai krintant sniegui atviroje mainoje Hitleris vaiavo Prah, savo fiurer sveikino tik vokiei kareiviai. Prie ivykdamas jis spjo paskelbti: ekoslovakija nustojo egzistavusi."
138

Hitleriui atvykus Prah, mies

tas buvo tuias - ek kariai liko savo kareivinse, paprasti mons - savo namuose. Nakt jis praleido Prahos pilyje - senovs Bohemijos karali reziden-

cijoje - vietoje, kuri simbolizavo ir alies istorij, ir jos nepriklausomyb. Kit dien (kovo 16-) i ia jis paskelb apie Bohemijos ir Moravijos protektorato krim. Slovakija t pai dien pasipra fiurerio pagalbos ir tapo satelitine Vokietijos valstybe. Tiesa, Hitleris atidav duokl Vengrijai, kuri prie Versa lio sutart kelis imtmeius vald Slovakij. Matydamas Vengrij kaip galim sjunginink, Hitleris atidav jos regentui admirolui Miklosui Horthy Karpat Ukrainos region. ia i daugiau kaip puss milijono gyventoj tik 12 proc. buvo vengrai, bet Budapeto valdia buvo sitikinusi, kad is regionas priklauso Vengrijai istorikai . Formaliai Bohemijos ir Moravijos protektoratas iliko atskira valstyb, u ku rios vairo liko jos prezidentas E. Hcha. ekams nebuvo suteikta Vokietijos pilie tyb, taiau tiek jie, tiek j valstyb nuo iol dirbo Treiajam Reichui. Vokietijos dispozicijoje atsidr visi alies gamtos ir mogikieji, ekonominiai ir kariniai i tekliai. Londono vyriausybs nusivylimui, Anglijos bankas 1939 m. birel per ved naujajai valdiai visas aukso atsargas . Paangs ginkl pramons komp leksai, skaitant vien i didiausi pasaulyje kod, nuo iol tarnavo vermach
140 139

to poreikiams. Visos ginkluots atsargos: apie 1200 lktuv, 2000 prietankini pabkl, daugiau kaip 2000 artilerijos pabkl, 800 tank, 57 000 kulkosvai di, 630 000 autuv taip pat atiteko vokieiams . Tiesa, nenordami sugriauti ekoslovakijos ekonomikos, naciai ne ydams priklausanioms bendrovms, pvz., pasaulinei bat imperijai Bata artai paiai kodai leido ir toliau eksportuoti prekes ir u savo pai usakymus mokjo didiules sumas. Naujieji itekliai buvo tokie dideli, kad leido apginkluoti 15 pstinink ir 4 tank divizijas . Dar vienas iteklius buvo darbo jga, taip reikalinga milinikiems naci pla nams gyvendinti. 1939 m. kov 18 000 ek savo noru ivyko dirbti Reich. Per kitus por mnesi prie j prisijung dar apie 30 000, taiau ie skaiiai buvo tik laas jroje. 1939 m. birelio 23 d., artinantis pasauliniam konfliktui, H. Gringas sak: Karo metu imtai tkstani protektorate dirbanij ne karo ekonomikai, bus perkelti Vokietij, kur bus su prieira darbinti, ypa ems kyje."
143 142 141

ekoslovakijos mogikj itekli pajungimas Treiojo Reicho karo

reikmms buvo milijon Europos moni deportacijos ir j inaudojimo pra dios enklas. Vis dlto praradusios nepriklausomyb ir patekusios po Vokietijos jungu iki pat karo pabaigos ekoslovakijos istorija yra toli grau ne niriausia Europos kontekste. Apytiksliais skaiiavimais, per II pasaulin kar uvo apie 345 000 moni, gyvenusi priekarins ekoslovakijos teritorijoje. 277 000 i j ydai. uvusi kareivi ir partizan skaiius - madaug 25 000 (Vakar sjunginink pusje kariaudami uvo 3200. Raudonosios armijos pusje Ryt fronte - 4570. Slovakijos deleguotose Aies pajgose - 7000. Partizan jud-

jimas ir per kar buvo neenklus: uvo tik 2170 partizan. Tiesa, per paioje karo pabaigoje kilusius sukilimus vokieiai nuud beveik 8000 ek ir slova k). Dar madaug 30 000 priekarins ekoslovakijos gyventoj uvo vilkdami Vengrijos kariuomens uniform. Civili netektys - apie 43 000 (26 500 nuo naci represij, apie 10 000 nuo karo veiksm). civili auk sra patenka ir Karpat-Ukrainos gyventojai, nors i teritorija po karo atiteko Taryb Sjungai. yd holokausto auk skaiius - 277 000 ir dar 7500 r o m
144

ekoslovakija nekariavo II pasauliniame kare. uv jos kareiviai buvo sa vanoriai. Jos mons, kaip ir valdia, stengsi igyventi tomis slygomis, ku riose atsidr. Savo okupantams ekai irgi beveik nesiprieino. Vienas i ret ir simintin rezistencins kovos pavyzdi buvo vieno i SS lyderi Reinhardo Heydricho nuudymas 1942 metais. Kerydami naciai netoli Prahos sunaikino ir sulygino su eme Lidicos kaimel. Vyrai suaudyti vietoje, moterys ir vaikai i veti koncentracijos stovyklas. I viso buvo nuudyta 340 Lidicos gyventoj, o bendras kerto auk skaiius u R. Heydricho mirt siekia 1300. Baimindamiesi toki kerto akt, ekoslovakijos mons dar, k galjo - band igyventi. Hit leris gyn Miunchene laimt teritorij iki galo. 1945 m. laisvindami" Prah galvas pads beveik 1 50 000 Raudonosios armijos kari. Sakoma, kad lazda visada turi du galus. Po tremties Londone grs savo prezidentinius rmus Edvardas Benes apie Prah pasakys: Argi nenuosta bu? Vienintelis nesugriautas Vidurio Europos miestas. Ir visa tai mano pasieki mas."
145

Vliau jis itrems etninius vokieius i Sudet, o vengrus i Slovakijos

ir taip atkerys u 1938 m. paeminim. Tkstaniai itremtj niekada nebe sugr gyvi. Vis dlto jo antroji prezidentin kadencija netruko n trej met 1948 m. valdi savo rankas ekoslovakijoje perm komunistinis reimas. Prireiks penkiasdeimties met, kad alis vl tapt demokratika. Ir tik 1993 m. bus galutinai atitaisyta Versalio klaida - emlapyje atsiras dvi tautins valsty bs - ekija ir Slovakija. Istorija, skirtingai nei lazda, turi daugiau nei du galus.

Reakcijos Berlyne, L o n d o n e ir Maskvoje

Po trumpo savo vizito Prahoje Hitleris gro Berlyn, kur J . Goebbelsas sureng fakel ir fejerverk ou. Fiurerio pasirodym Reicho kanceliarijos balkone po dar vienos pergals sveikino tkstantin minia, taiau kart po euforija slpsi sumi jausmai ir klausimas - negi tai buvo btina? ekoslovakijos ugrobimas nebuvo Versalio neteisybs atitaisymas - Bohemijoje ir Moravijoje gyvenantys mons nebuvo vokieiai. Ne tik politikai, bet ir paprasti mons nepamiro fiu-

rerio odi, kad Sudetai yra paskutin jo teritorin pretenzija, bet prajus vos keliems mnesiams jis paad sulau. inoma, ir kart nieko neatsitiko karas neprasidjo, taiau i Hitlerio pergal tarp vokiei buvo nepopuliariausia i vis pasiekt iki tol. Dauguma j tiesiog nekreip dmesio, taiau valgesni m reikti abejones: Kart mes jau skynme pergal po pergals, - prisimin damas I pasaulinio karo propagand, ironikai sak vienas darbininkas, - bet visa tai blogai baigsi."
146

Reicho usienio reikal ministerijos diplomatas Rein-

hardas Spitzy buvo dar kategorikesnis: Tai buvo pats kvailiausias veiksmas, kuris praktikai visk sugriov. Nebuvo jokios btinybs siverti ekoslovakij, nes visos elektros linijos, geleinkeliai, keliai, vandentiekis galjo bti atkirsti etniniame pasienyje (vokikuose Sudetuose -aut past.). Po Miuncheno konfe

rencijos ekai buvo visikai ms rankose ir gerai su jais elgdamiesi btume lai mj gerokai daugiau." J o kolega Manfredas von Schrderis ingsn pavadino diplomatine saviudybe: Tai pakeit vis istorij, nes nuo ios akimirkos tapo aiku, kad Hitleris yra imperialistas ir nori ukariavim - o tai niekaip nesusij su Vokietijos tautos apsisprendimo principu."
147

I tikrj Miuncheno konferencija ir joje pasiektas susitarimas buvo didiu l Hitlerio diplomatijos pergal, taiau jis nevertino jos. Ta pati konferencija Vakar sjungininkams buvo didiulis pralaimjimas, taiau tai jie suprato tik tada, kai Hitleris sulau savo od siverdamas ekoslovakij. Gelbdamas London ir Paryi nuo subombardavimo N. Chamberlainas atidav galim savo sjunginink ekoslovakij mainais u Vokietijos kanclerio paadus ateityje elg tis gerai. Po 1939 m. kovo vyki tapo aiku, kad Hitleris nra geras vyrukas, kuriuo galima pasitikti", kad jo ambicijos nepasiriboja vokiei sugrinimu Reich ir kad jis, ko gero, nesustos, kol nebus sustabdytas. Nuolaidiavimo politika subyrjo ipulius, taiau igirds naujienas i Prahos N. Chamberlainas vis dar negaljo patikti, kad jo taikos popierlis" nustojo galioti. Pirmoji jo reakcija buvo btent tokia, kokios tikjosi Hitleris. Premjeras pareik, kad bri tai nebeturi sipareigojim ginti ekoslovakijos, kadangi... Slovakijai paskelbus nepriklausomyb, tokia valstyb apskritai nebeegzistuoja" . J o usienio reikal ministras lordas Halifaxas prancz ambasadoriui sak: Viena i kompensacij, kuri velgiu, yra tai, kad mes ir pranczai natraliu bdu buvome ilaisvinti nuo nesmagi garantijos sipareigojim."
149 148

Nepaisant aikaus akibrokto ir vis

tarptautini paeidim, senoji ploktel vis dar norjo suktis toliau. Taiau tok poir akimirksniu sutraik Bendruomeni rmuose ir brit spaudoje kilusi pa sipiktinimo banga. Parlamente jau ne tik opozicijos nariai auk, kad Anglija daugiau nebegali nuolaidiauti Hitleriui. Ko gero, dl ios reakcijos N. Cham berlainas paklaus Usienio reikal ministerijos patarimo pasakyti kalb ir po

dviej dien (1939 m. kovo 17 d.) prabilo visikai kitaip. Kalbos, kuri buvo transliuojama ir per radij, pradioje, N. Chamberlainas atsipra u savo vangi pirmj reakcij Hitlerio veiksmus ekoslovakijoje. Tada ivardijo visus fiurerio sulauytus paadus ir paklaus: Ar tai yra paskutin ataka prie ma valstyb, ar bus ir kit? Ar tai yra ingsnis link pasaulio, kuriame vyrauja jga? - ir pats atsak: - Jeigu taip, negalt bti didesns klaidos, negu manyti, kad tikdama, jog karas yra beprasmis ir iaurus, i tauta prarado savo charakter ir nepanaudos vis savo manom gali pasiprieinti tokiam ikiui, jeigu jis kada nors bus mestas." ie skambs odiai simbolizavo Didiosios Britanijos nuolaidiavimo politikos pabaig. Kit dien (kovo 18-j) brit diplomatai informavo nacius, kad ekoslovakijos okupacija yra visikas Miuncheno susitarimo ignoravimas... neturintis jokio teisinio pagrindo". Pranczai pareik t pat . vykiai Prahoje privert N. Chamberlain padaryti nemaloni ivad - jis apsiriko, tikdamas gera Hitlerio valia, ir tai dabar turjo pripainti. A nusprendiau, kad dau giau nebegaliu pasitikti naci lyderiais", - tvirtu balsu prie piet stalo pareik N. Chamberlainas savo usienio reikal ministrui Halifaxui . Vakar valstybi vadovai demonstravo, kad j kantrybs taur jau perpil dyta, taiau skambs odiai Hitleriui nepadar jokio spdio. Jis taip ir liko sitikins, kad jo prieai yra kirmls", kuri neverta baimintis. Anksiau Lon donas ir Paryius taip pat negailjo rimt perspjim, skirtumas dabar buvo tik tas, kad prie tai grasin slaptai, dabar jie tai padar v i e a i
152 151 150

. Rezultatas vis

tiek tas pats - skambs odiai ekoslovakijai niekuo nepadjo. Dar viena be vi ikovota pergal tik dar labiau sustiprino Hitlerio sitikinim, kad agresyvi jo politika duoda ir duos puiki dividend. Tuo pat metu Didiosios Vakar valstybs praregjo, kad derybos su naci fiureriu buvo klaida. Kai po puss met tokia pat kriz kils dl Lenkijos, bus aikiai matyti, kokias ivadas padar visi jos dalyviai. Lenkija nenors bti antrja ekoslovakija, Sjungininkai, vieai paskelb apie nuolaidiavimo politikos pabaig, nebegals su Hitleriu dertis, o fiureris iki pat paskutins akimirkos netiks, kad tai yra tiesa. Mirtinas receptas. Tik jame trksta vieno labai svarbaus dmens. ekoslovakijos krizs metu buvo dar viena didioji valstyb, nors visi, skai tant ir paius ekus, stengsi apsimesti, kad ji neegzistuoja. Greta vis katastro fik Miuncheno susitarimo padarini buvo dar vienas - visika Taryb Sjungos izoliacija. Visoje ioje istorijoje nuo 1938 m. rugsjo iki 1939 m. kovo Taryb Sjungos pavadinimas msteljo vos kelet kart. Nors i tikrj Maskva labai stengsi dalyvauti iame aidime, Vakarai nekreip dmesio jos pasilymus ir nepakviet jos Miunchen, sustiprindami Stalino tarimus, kad Didiosios Bri tanijos ir Pranczijos tikrasis tikslas yra Hitlerio agresij nukreipti Rytus. Svari

rodym, kad taip ir buvo, nra, nes didij Vakar valstybi odiai skyrsi nuo darb, o veiksmai nuo odi, taiau mes dar ne kart sitikinsime, kad vakarietikos demokratijos vykd anaiptol ne morale ir vertybmis, o tik savo nauda pagrst politik. Kita vertus, isiaikinti tikrj Taryb Sjungos pozicij irgi nra lengva. J i turjo savitarpio pagalbos su ekoslovakija sutart ir 1938 m. Stalinas savo u sienio reikal komisarui Maksimui Litvinovui ne kart (kov, baland, gegu, birel ir rugpjt) nurod iekoti bd ir galimybi vieai paskelbti apie Taryb Sjungos pasiryim ginti ekoslovakij . Nra joki abejoni, kad ie so viet diktatoriaus nurodymai buvo vykdomi, taiau sutartyje su ekoslovakija buvo punktas, kad Taryb Sjunga sipareigoja suteikti pagalb tik tuo atveju, jei tai padarys ir Pranczija. Kadangi pastaroji to nepadar, klausimas, ar Sta linas bt vykds savuosius paadus, yra grynai hipotetinis. Net jeigu Mas kva blefavo inodama, kad jai nereiks darbais rodyti savo deklaracij, visa moralin kalt krito ant Vakar pei. I karto po Austrijos anliuso, 1938 m. kovo 17 d. Taryb Sjunga sil iekoti reali kolektyvinio saugumo priemoni Taut Sjungoje arba u jos rib", taiau Londonas, vengdamas bet koki skambi pareikim, pasilym i karto a t m e t
154 153

. Balandio 23 d. Stalinas,

diskutuodamas apie susidariusi usienio politikos padt, savo svarbiausiems bendraygiams suformulavo ini ekams: Jeigu reiks, TSRS pagal susitarim su Pranczija ir ekoslovakija yra pasirengusi imtis vis reikaling priemoni ekoslovakijos saugumui utikrinti... Voroilovas (vyriausiasis ginkluotj paj g vadas -aut. past.) nusiteiks labai optimistikai." Gegus 12 d. Pranczijos

usienio reikal ministras G. Bonnet usienio reikal komisaro M . Litvinovo pa klaus, kaip Soviet Rusija padt ekoslovakijai, jeigu Lenkija ir Rumunija at sisakyt per savo teritorijas praleisti jos armijas. M . Litvinovas atsak, kad tam leidim turi gauti Pranczija, kadangi ji yra i valstybi sjunginink. Igirds tai, G. Bonnet tik atsiduso, ir pokalbis buvo baigtas . T pat mnes vienas i nedaugelio rytingai nusiteikusi prancz, ambasadorius Maskvoje Robert'as Coulondre, atvyks Paryi, ragino kuo greiiau pradti karinius debatus tarp soviet, ek ir prancz karo tab. G. Bonnet sau prasta maniera i pradi sutiko, taiau kai R. Coulondre gro Maskv, i karto sitikino, kad net apie toki diskusij galimyb ia niekas nieko negirdjo . Kai rugsj tapo aiku, kad krizs ivengti nepavyks, M . Litvinovas dar kart kreipsi su praymu, kad Pranczija, Didioji Britanija ir Taryb Sjunga susitikt ir paskelbt viening front prie galim Vokietijos agresij . Taryb Sjunga tomis kritinmis die nomis ne tik skelb deklaracijas, bet ir msi reali veiksm. Maskva pagrasino Lenkijai, kad ios invazijos Tein atveju nutrauks tarpusavio nepuolimo sutar157 156 155

158

. Vakar karinse apygardose buvo paskelbta dalin mobilizacija (paaukta

330 000 atsargos kari), o ia dislokuotuose daugiau nei 30-yje divizij buvo paskelbta karin parengtis. Tiesa, visus iuos skaiius ir pasirengimus vliau idst maralas Klimentas Voroilovas, o vokiei valgyba, kuriai buvo b tina suinoti soviet intencijas, t 30-ies divizij taip ir nesurado
159

. Kai kurie

istorikai daro ivad, kad jeigu Taryb Sjunga tuo metu ir ruosi kariniam konfliktui, tai tik su Lenkija. Berlynas, prieingai nei Varuva, jokio ultimatumo negavo. Kad ir kaip ten bt. rugsjo 20 d. Maskva dar kart patikino Prah, kad yra pasiruousi ginti ekoslovakij , taiau visa tai netrukus neteko pras ms. Spaudiama Vakar, ekoslovakija pasidav ir nusileido Hitleriui. Taryb Sjungos pastangos nedav joki vaisi. Stalinas, matydamas tarumo arba geriausiu atveju abejingumo sien atsimuanius pasilymus, negaljo pada ryti kitos ivados. Vakarams komunizmo mkla" buvo didesn blogyb nei naci Vokietija. Stalino odiais, 1939 m. pradioje Europoje prasidjo pokerio partija, ku rioje visi trys aidjai siek tikinti kitus du sunaikinti vienas kit; tai sugebjs pasiekti aidjas tapt tikruoju laimtoju. aidjai, anot Stalino, buvo faistin (nacius jis kakodl vadino faistais) Vokietija, kapitalistini Didiosios Britani jos ir Pranczijos sjunga ir bolevikin Rusija . U tai, kad didysis aidimas prasidjo pastarosios net nepakvietus prie stalo, kapitalistai" po keli mnesi brangiai sumoks. 1939 m. Stalinas gr prie ios partijos. Su stipria korta ir gu draus loiko instinktais. 1939 m. jis bus The Times M e t mogumi".
161 160

Paskutin be vi ukariauta Hitlerio teritorija - Memelis

1939 m. kovo 16 d., kai oficialiai buvo paskelbta apie ekoslovakijos pabaig, Hitlerio propagandos ministras dr. Goebbelsas slapta perspjo naci spaudos redaktorius, kad terminas Didysis Vokietijos Reichas" kol kas yra nepageidau jamas ir turi bti paliktas galimiems ateities a t v e j a m s "
162

. Kiti objektai Hitlerio

tiksl srae buvo Dancigas Lenkijoje ir Memelis (Klaipda) Lietuvoje. Kryiuoi ordino 1252 m. kurtas Memelis ilgus imtmeius priklaus Prsi jai. Nuo 1422 m. Melno taikos Memelis tapo riba, skiriania Prsij nuo Lietu vos. Tai buvo viena i reiausiai besikeiiani sien, nes Memelis iliko Prsijos sudtyje iki pat 1919 met. Nieko nuostabaus, kad pirmajame Vokietijos him no variante, inomame Deutschland, Deutschland ber alles vardu, apibriant - nuo Maso iki

vokikas emes, buvo odiai: Von der Maas bis an die Memel

Memelio. Po Vokietijos suvienijimo 1871 m. Memelis tapo tolimiausiu vokiei miestu iaurs Rytuose. Versalio sutartimi Memelio miestas ir aplinkins jo teritorijos buvo atimtos i Vokietijos ir paskirtos Antants protektoratui. Memelyje pradjo veikti pran cz vyriausybs atstovyb, taiau Lietuva nusprend isikovoti prijim prie jros. 1923 m. sausio 10 d. vyko vietos gyventoj sukilimas" prie pranc z valdi, l tikrj sukilime" dalyvavo Lietuvos kareiviai, perrengti civiliais. Jiems vadovavo Lietuvos kariuomens kontrvalgybos virininkas Jonas Polovinskas-Budrys. Kariams ygiavus Klaipd (kaip j vadino lietuviai), niekas jiems nesiprieino ir kit dien Lietu vos spauda jau skelb, kad Didiosios Lietuvos broliai padjo malietuviams atsikovoti vartus jr". Tiesa buvo ta, kad madaug 1 50 000 Memelio kra to moni buvo ne broliai lietuviai i Maosios Lietuvos", o vokieiai i Ryt Prsijos. Pvz., 1938 m. vietos rinki muose Nacionalsocialist partija gavo 87 proc. bals. Neturdama galimybi isikovoti uosto, taip reikalingo maos valstybs ekonomikai, diplomatiniu

bdu, Lietuvos vyriausyb nusprend inscenizuoti sukilim. Manevras, ko Po Klaipdos prijungimo prie Vokietijos nuimamos lentels su lietuvikais gatvi pavadinimais
Fotografas E. Kussau. M U M rinkinys

kius vykd daugelis valstybi keistame X X amiuje, suveik - Klaipda atiteko Lietuvai. Tokia buvo ilga vokika io

miesto istorija, o trumpa tarpukario lietuvika atkarpa 1938 m. kov priartjo prie savo pabaigos. Hitleris nusprend Memel susigrinti. Kovo 20 d. isikviets Berlyn Lietuvos usienio reikal ministr Juoz Urb . Joachimas von Ribbentropas pateik ultimatum - arba Lietuva graiuoju atiduoda Memel, arba vokiei kariuomen pasiims i vokik teritorij jga. J . Urbys, pareik, kad tokiems sprendimams neturi galiojim ir tik laimjo iek tiek laiko . Kai Lietuvos usienio reikal ministras kartu su pasiuntiniu Vo kietijoje Kaziu kirpa gro pasiuntinyb, ia juos pasitiks kitas lietuvi diplo matas, Edvardas Turauskas, i karto suprato, kad atsitiko kakas labai svarbaus ir nemalonaus: Urbys buvo visas baltas, o kirpa - alias", - ura j i s
164 163

. Po

ekoslovakijos likimo jie nusprend, kad tiktis kokios nors tarptautins pagal bos nerealu. Didiosios Britanijos usienio reikal ministras Halifaxas po poros

A. Hitleris Klaipdoje. ventin kolona dabartinje Tilt gatvje. 1939 m. kovo 23 d.

Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

Ta pati ventin kolona i kitos puss

Fotografas E. Kussau. MUM rinkinys

dien tai patvirtino, atsakydamas Lietuvos not: Lietuvos vyriausyb tokiomis aplinkybmis, neturdama kitos ieities, kitaip pasielgti ir negaljo."*
165

J . Urbys t pat vakar ivaiavo traukiniu Kaun. Kit ryt jis apie ultima tum informavo vyriausyb ir i j prim kaip neivengiam ir neatremiam blogyb"
166

. Kovo 22 d., kai J . Urbys vokiei lktuvu iskrido atgal Berlyn

* Lietuvos kariuomens sudtis nuo 1920 m. iki 1939 met iemos keitsi. 1921 m. bai giantis kovoms u valstybingumo isaugojim, kari skaiius buvo pasieks ir perengs 50 000. Vliau kariuomen m mati. 1923 m. saus Klaipdos krato ilaisvinimo metu ji vl pagausjo iki 40 000, 1924 m. lapkrit nukrito iki 13 000 kari. Treiajame deimtmetyje, 1925 metais, kariuomens dydis svyravo tarp 16-18 tkstani kari, 1926 m. vykdant vyriausybs l taupymo program sumajo iki 12 000 kari, o po gruodio 17 d. perversmo vl padidjo ir 1927 m. sudar 14-15 tkstani kari. 1928 m. iaugo iki 16-18 tkstani ir iki 1935 met pradios ne itin kisdamas laiksi 18 000 kari skaiius. (Vaienonis, Jonas, Lietuvos kariuomens skaiiai 1920-1939 m.) Nuo 1935 m. Lietuvos kariuomenje prasidjo rimtos pertvarkos. Trumpai vadovavu s ir netiktai sunkiai susirgus generol leitenant Jon Jack pakeit jaunas neseniai Vokietijos generalinio tabo akademijoje mokslus baigs generalinio tabo pulkinin kas leitenantas Stasys Ratikis. Salia naujo energingo kariuomens vyriausiojo tabo virininko, paskirto 1934 m. rugsjo 21 d., susibr darni komanda: tabo virininkas pulkininkas leitenantas Jonas ernius, mobilizacijos skyriaus vkininkas pulkininkas leitenantas Antanas ova, karo aviacijos virininkas pulkininkas leitenantas Antanas Gustaitis ir kt. i komanda msi reform. Buvo patvirtintas kariuomens moderni zavimo planas, jam skirta 175 mln. Lt finansavimas 7 metams. 1935 m. buvo parengti nauji operatyviniai planai ir mobilizacijos tvarkaraiai. Lietuvos karin vadovyb nu mat tik du galimus prieininkus: Lenkij ir Vokietij. Pirmuoju atveju, kilus grsmei, buvo parengtas operatyvinis planas L" (Lenkija), antruoju - planas V" (Vokietija). Kariuomen iaugo iki 2 3 - 2 6 tkstani kari. iuo laikotarpiu Lietuvos kariuomen taikos metu sudar 3 pstiriink divizijos. Lygiai tiek pat pstinink divizij Ryt Pr sijoje turjo ir vokieiai. Vis dlto bandymas duoti atkirt vargu ar turjo perspektyv. Ginkluots kokyb ir jos kiekiai smarkiai skyrsi. Prie vokiei aviacij priepastatyti nebuvo ko. Vienintel prielktuvins artilerijos grup su 3 baterijomis ir oro pajgos su eskadrile (14 vnt.) naikintuv Gloster Gladiator prie liuftvaf buvo bejgs. Vien tik Ryt Prsijoje vokieiai buvo dislokav apie 200 lktuv (85 naikintuvai, tiek pat ho rizontalij bombonei, daugiau kaip 30 pudruojani bombonei, 15 valgybini). Lietuvos karin jr laivyn sudar vienintelis karo laivas Antanas Smetona. Kaip min traleris pastatytas ir 1926 m. u 289 000 Lt i Vokietijos sigytas laivas, anot istoriko Vyganto Vareikio, dl savo silpnos ginkluots karo atveju bt taps plaukiojaniu tai kiniu". Antanas Smetona ir 6 pasienio apsaugos kateriai (Aitvaras, aulys, aibas, Ella, Partizanas, Savanoris) buvo visas Lietuvos karinis laivynas, tuo tarpu vokieiai karinio konflikto Klaipdos krate atveju planavo operacijoje panaudoti net 15 vairi karo laiv (planas Flottenparade - Laivyno paradas"). Vis dlto tiek vokiei planas pulti, tiek lietuvi gintis buvo tik hipotetinis. Hideris nenorjo karo su Lietuva, o ms alis neturjo reali galimybi pasiprieinti. Diplomatini kanal inios i Londono buvo aikios - jeigu Klaipdos krato gyventojai pareik nor susijungti su Vokietija, Vakarai niekuo padti negals. (Jokubauskas, Vytautas, Tuias vis: galimybs atremti Vokietijos karin grsm 1939 metais, Istorija, 2009, Nr. 1.) Ankstesniame puslapyje: Hitlerio kalba Klaipdos Teatro aiktje. 1939 m. kovo 23 d.
Bundesarchiv. Bild 183-E04060. Fotograf: o.Ang.

suderinti Klaipdos perdavimo detali, Hitleris, sitikins, kad klausimas jau i sprstas, kartu su admirolu Erichu Raederiu sdo arvuotj kreiser Deutschland*

ir patrauk Memel jra. Klaipdos krato perdavimo Vokietijai sutartis Berlyne buvo pasirayta kovo 22 d. apie vidurnakt. Kit dien, kai prislgtas ir su spausta irdimi" J . Urbys sdo traukin , Memelio gyven tojai diaugsmingai pasitiko
167

Hitler. Karo laiv eskadra prie Klaipdos uosto priartjo apie 10 vai. ryto. krantin fiureris ilipo po piet. Kartu su juo garbing" svei srae buvo kylanti vermachto vaigd

Ervvinas Rommelis, o liuftvafei vietoj H. Gringo atstovavo dar vienas bsimas feldmara las Erhardas M i l c h a s
168

Miestas buvo ipuotas g lmis, svastikomis ir sveikinimo transparantais. Hitleris vaiavo ipuotomis skambant miesto banyi gatvmis varpams Klaipdiets repetuoja fiurerio saliut" Dans krantinje
Bundesarchiv. Bild 183-E04066. Fotograf: o.Ang.

ir grieiant orkestrams. Paskui Teatro balkone jis pasak trum

p kalb. Jis primin, kad iuo ygiu Vokietija sutrauk gdingus Versalio taikos sutarties panius ir dkojo triumfuojantiems Memelio vokieiams u drs bei itikimyb savo tikrajai tvynei. Tada fiureris por valand praleido Viktorijos" viebutyje ir apie ketvirt popiet ivyko laiv . Memelis buvo paskutinis ukariautas Hitlerio miestas, kuriame j pasitiko ne kulkos, o gls. Kokia nuostabi savait, - savo dienoratyje ura J . Goebbel sas , turdamas omenyje, kad per j fiureris vaiavo ir Prah, ir Memel. Ir pridr: - Utenka truputl paspausti, ir reikalai tvarkosi."
171 170 169

Iki visiko Gross

deutsches Reicho sukrimo trko tik vienos smulkmenos - Dancigo, taiau nuo iol, truput paspaudus", reikalai nebesusitvarkys. Iki II pasaulinio karo pradios buvo lik maiau nei pus met.

1939 m. lapkrit kreiseris Deutschland buvo pervadintas Ltzow, kadangi Hitleriui nepatiko mintis, kad tok pavadinim turintis laivas gali bti paskandintas.

Paskutiniai taikos mnesiai

Taika yra brangus ir troktamas dalykas. Ms karta, nukraujavusi karuose, tikrai jos nusipelno. Taiau taika, kaip ir visi kiti dalykai pasaulyje, turi savo kain, didel, bet imatuojam. Mes Lenkijoje neinome koncepcijos taika bet kokia kaina'. Yra tik vienas nekainojamas dalykas moni, taut ir ali gyvenime. Tai - garb.
Lenkijos usienio reikal ministras Jozefas Beckas apie pasiryim duoti atkirt Vokietijai. 1939 m. gegus 5 d.

Uverkite savo irdis gailesiui! Veikite brutaliai! 80 milijon tauta turi gauti tai, k ji turi teis... Stipriausias visada teisus!.. ingischanas ramia irdimi liep iudyti milijonus moter ir vyr. Istorijos akimis irint, jis didis valstybs krjas.
Hitleris savo generolams 1939 m. rugpjio 22 d.

A inau, kaip vokiei tauta myli savo fiurer, todl noriau igerti jo sveikat.
Josifo Stalino tostas rugpjio 23 d. nakt po pakto su Vokietija pasiraymo

Galite neabejoti, kad Pranczija liks itikima savo sipareigojimams kitoms valstybms, pavyzdiui, Lenkijai... Jeigu vl, kaip prie dvideimt penkerius metus, bus pralietas Pranczijos ir Vokietijos kraujas, iame ilgesniame ir pratingesniame kare abi tautos kausis tikdamos savo pergale, taiau tikrieji jo laimtojai bus destrukcija ir barbarikumas.
Pranczijos premjero douard'o Daladier laikas Hitleriui. 1939 m. rugpjio 26 d.

Kairje: Pasiraoma Vokietijos ir Taryb Sjungos draugysts ir sien nustatymo sutartis. Pasirao V. Molotovas, stovi J. Ribbentropas ir J. Stalinas. 1939 m. rugsjo 28 d.
Bettmann/CORBIS/Scanpix

Nerv karas
T pai kovo 21 d., kai J . Urbys gavo ultimatum, Berlyne pas J . Ribbentrop apsilank dar vienas sveias - lenk ambasadorius Jozefas Lipskis. Pirm kart prie draugiko piet stalo jie susitiko dar 1938 m. spal Berchtesgadene. Tada J . Ribbentropas usimin, kad Dancigas turt bti grintas Treiajam Reichui, lenkikasis koridorius" sujungtas su Vokietija geleinkeliu ir greitkeliu BerlynasKaraliauius (dabar Kaliningradas), o mainais u tai Vokietija suteikt Lenkijai teis naudotis Dancigu kaip laisvuoju uostu, garantuot esam sien nelieia mum ir pratst nepuolimo sutart 25 metams. J . Ribbentropas taip pat pa sil Lenkijai prisijungti prie Antikominterno pakto, kuriame jau buvo Italija ir Japonija . Dabar jis tai pakartojo antr kart. Vis dlto tai dar nebuvo ultimatu mas. Vokietijos ir Lenkijos derybos prasidjo taip, tarsi jos bt lygiaverts par tners. Lenkija buvo sitikinusi, kad taip yra i tikrj. J . Lipskis J . Ribbentropui pareik, kad Slovakijos nepriklausomybs pripainimas gali bti traktuojamas tik kaip smgis Lenkijai" . J . Ribbentropas atsak, kad Lenkijos interesai Slo vakijoje ir Ukrainoje gals bti perirti, bet tik isprendus Dancigo klausim . Tuo metu, kai J . Lipskis ivyko pasitarti su savo vyriausybe Varuvoje, Berlyne vyravo sitikinimas, kad joki keblum dl Dancigo nekils. Kovo 24 d., po pokalbio su Hitleriu, J . Goebbelsas ra: Jis ketina lenkus tru putl paspausti ir tikisi, kad jie tai sureaguos. Tiesa, mes tursime praryti kari piliul ir garantuoti likusias Lenkijos sienas. Viskas turt greitai isisprsti." Kovo 24 d. Hitleris patikino vyriausij armijos vad W . Brauchitsch, kad neketina
4 3 2 1

Prie kar. Koncert, skirt Vokietijos ir Lenkijos instituto Lessingo auktojoje mokykloje Berlyne atidarymui, stebi: (i kairs) Emmy ir Hermannas Gringai, Lenkijos ambasadorius J. Lipskis, Saksonijos-Koburgo-Gotos kunigaiktis ir J. Goebbelsas
Bundesarchiv. Bild 183-1990-0309-506, Fotograf: o.Ang.

naudoti jgos prie Lenkij. Tokia tikimyb atsirast nebent tada, jeigu Lipskis duot mums suprasti, kad Lenkijos vyriausyb negali paaikinti savo visuomenei savanoriko Dancigo atidavimo. Tokiu atveju fait accompli*
5

i ms puss padt

jiems rasti sprendim." Kit dien admirolas E. Raederis sak vl paruoti kreiser Deutschland - kart jis, lydimas praktikai viso laivyno, turjo nugabenti fiurer Dancig . Naciai buvo sitikin, kad Memelio variantas suveiks ir Lenkijoje, taiau Dancig Hitleris atvyks tik po ei mnesi, ir visikai kitokiomis aplinkybmis nei tikjosi. Atsakym J . Ribbentropui turjo pateik ti Lenkijos usienio reikal ministras Jozefas Beckas**. Nuo 1932 m. J . Beckas buvo takin ga figra Lenkijos vyriausybje. Suinojs Vo kietijos reikalavimus, jis i karto pareik, kad Berlyn nevyks. Kuo gali baigtis tokia kelion, jis inojo i ei dien senumo ekoslovaki jos prezidento E. Hchos apsilankymo Reicho kanceliarijoje. Maa to, kovo 24 d. vykusiame slaptame posdyje J . Beckas nubr aikias savo ir Lenkijos pozicijos gaires: Vokietija Jozefas Beckas
CORBIS/Scanpix
6

prarado saiko jausm, ir dl to Hitleris turi bti pasitiktas su tokiu rytingumu, su kokiu iki iol niekur Europoje nesusidr... Lenkija, - ts J . Beckas, - dery bose turi rib, kurios negali perengti. Tai yra visikai aiku - mes kausims."
7

Tai buvo labai pasitikinio savo jgomis mogaus odiai - J . Beckas j laikysis iki pat pabaigos. Lenkija taip pat. iai pozicijai sustiprinti Lenkijoje buvo pa skelbta dalin mobilizacija , o ini praneti J . Beckas Berlyn atgal isiunt ambasadoriuj. Lipsk. Kovo 26 d. J . Ribbentropas susierzino vietoj J . sulauks J . Lipskio, bet dar labiau j sunervino lenk ambasadoriaus pristatytas memorandumas, ku riame visi Vokietijos reikalavimai buvo atmesti. J . Ribbentropas, prarads savi tvard ir virydamas jam suteiktus fiurerio galiojimus, pareik, kad bet kokie
8

* vyks faktas (pranc.). ** Po J. Pilsudskio mirties 1935 m. gegu valdi Lenkijoje isidalijo triumviratas" kur sudar generolas (vliau maralas) Edwardas Rydz-migy prezidentas Ignacy Mocickis ir Jozefas Beckas. N vienas i ios danai tarpusavyje nesutaranios tri juls nesugebjo tapti vyraujania asmenybe, taiau J. Beckas gavo praktikai laisvas rankas usienio politikoje.

lenk veiksmai Dancige bus traktuojami kaip agresija prie Reich". J . Lipskis atsak tuo paiu: Bet kokie vokiei veiksmai ir planai susigrinti Dancig reik kar su Lenkija." Po poros dien J . Beckas tai dar kart pakartojo vokiei ambasadoriui Varuvoje. Js siekiate dertis priki pistoleto vamzd", - atsak Vokietijos diplomatas. Tai yra js metodas", - atr jam J . Beckas . Vokieti jos ir Lenkijos derybos baigsi. Kit kart J . Lipskis su J . Ribbentropu susitiks tik invazijos Lenkij ivakarse, rugpjio 3 1 d . Kol Hitleris svarst, k su usispyrusiais lenkais daryti toliau, kovo 31 d. i Londono atskriejo sensacinga inia. Didiosios Britanijos ministras pirmininkas Neville'is Chamberlainas Bendruomeni rmuose paskelb: Bet koki veiks m, kurie ksintsi Lenkijos nepriklausomyb, atveju, jei Lenkijos vyriausyb nusprst prieintis, J o Didenybs vyriausyb laikys savo pareiga nedelsiant su teikti Lenkijos vyriausybei vis manom pagalb."
11 10 9

Tai igirds, Hitleris to: A ivirsiu jiems tok trokin, kad jie pasprings!" buvo pirmoji fiurerio reakcija. Kit dien, balandio 1-j, naujo linijinio karo lai vo Tirpitz nuleidimo vanden proga Hitleris sak: Jeigu jie (Vakar sjungininkai) tikisi, kad Vokietija sds sudjusi rankas ir lauks, kol jie kurs satelitines valstybes ir nukreips jas prie Vokietij, tai labai klysta, laikydamos iandienin Vokietij priekarine Vokietija. Tas, kuris pareikia, kad yra pasirengs ioms alims padti itraukti katonus i ugnies, turi bti pasiruos ir nudegti pirtus..."
12

Tiesa, tai

buvo tik emocijos. i savo kalb, nenordamas sukelti papildom provokacij, jis udraud transliuoti per radij. Drsus lenk atsisakymas atiduoti Dancig ir Didiosios Britanijos vienaalika garantija buvo dvi labai netiktos naujienos. Pa dtis aikiai pasikeit, ir jam reikjo pagalvoti, kaip veikti toliau. Hitlerio viltys, kad Lenkija nusileis, kaip ir kitos alys prie tai, buvo ne be pagrindo. Iki 1939 m. ne tik jam vienam atrod, kad su Lenkija galima susitarti. 1938 m. lenk pagalba draskant ekoslovakij ir j ambicijos diktuoti savo sly gas Slovakijai. Baltijos alims. Rumunijai tokias viltis tik sustiprino. Arba Lenkija bus didioji valstyb, arba ji nustos egzistuoti". - mgo sakyti jos diktatorius Joze fas Pilsudskis. i dvasia iliko Lenkijoje ir po jo mirties. Lenkija ir toliau save laik revizionistine valstybe su svajonmis, siekianiomis net Juodj jr . Fiurerio reikalavimai Dancige buvo kur kas labiau pagrsti nei Prahoje, ir jis buvo sitikins, kad Vakarai karo neprads. Net lordas Halifaxas man. kad Dan cigo ir jo koridoriaus statusas yra pati kvailiausia Versalio sutarties nuostata" . Iki netikto poskio 1939 m. pavasar, Hitleris Lenkij mat kaip savo galim sjunginink, dar geriau - kaip satelitin valstyb, su kuria, jei kilt karas su Tary b Sjunga. Vokietija galt ygiuoti koja kojon . Lenkijos akibroktas ir Londono garantija reik, kad jis apsiriko ir dl Lenkijos, ir dl Vakar reakcijos.
16 15 14 13

Varuvos atsisakymas nusileisti Berlynui i tikrj neturjo bti netiktas. Viso tarpukario laikotarpiu Lenkijos politika balansavo ties pusiausvyra su

didiosiomis kaimynmis - Vokietija ir Taryb Sjunga. Btina balansavimo slyga - likti per vidur, t. y. nepatekti nei Berlyno, nei Maskvos orbit. Su abiem iomis valstybmis Lenkija pasira nepuolimo sutartis. Nuolaidos Berlynui bt aikiai nepatikusios Maskvai. Be to, lenkai k tik galjo siti kinti, k reikia nuolaidos Hitleriui. Pati turdama daug teritorini ambicij,

4-ajame deimtmetyje Lenkija pus savo biudeto ileisdavo ginklavimuisi ir buvo sitikinusi, kad bet kuriam agresoriui gali duoti atkirt. J . Beckas buvo sitikins, kad Hitleris dl Dancigo tik nori pradti nerv kar", taiau gavs atkirt joki rimt veiksm nesiims. Net vokiei karin gali, kurios taip bai minosi Vakarai, jis irjo skeptikai: Vokietijos karins galios pervertinimas leido jai ukariauti Europos alis be kraujo praliejimo tik su devyniomis divizi jomis", - sak J . Beckas . Savo ruotu jis taip pat pervertino ir Lenkijos gali. Liepos mnes lenk karin pasirengim apirjs brit inspektorius generolas Edmundas Ironside'as raportavo, kad lenk armijos vadovyb yra kupina pa sitikjimo savo jgomis". Jis taip pat ra, kad visa alis yra pasirengusi kautis ir bendr spd pavadino beprotiku Lenkijos moni optimizmu" . Kai rug pjt Gdynje apsilanks amerikiei urnalistas pakalbino atsitiktin lenk, is tvirtai pareik: M e s pasiruo. Mes kausims." J . Beckas ne vienintelis buvo pasirys vokiei agresij atsakyti jga. Kovo 27 d. tam pritar vyriausybs kabinetas, o dar po keleto dien lenk generalinis tabas pradjo kurti planus, kaip j gyvendinti . Pavasar priimtas sprendimas buvo galutinis ir juo niekada nebuvo suabejota. Taika yra brangus ir troktamas dalykas. Ms karta, nu kraujavusi karuose, tikrai jos nusipelno. Taiau taika, kaip ir visa kita pasaulyje, turi savo kain, didel, bet imatuojam. Mes Lenkijoje neinome koncepcijos taika bet kokia kaina". Yra tik vienas nekainojamas dalykas moni, taut ir ali gyvenime. Tai - garb", - gegus 5 d. Seime sak J . Beckas. Lenki ja taps viena i skaudiausiai nukentjusi auk II pasauliniame kare. taiau jo ivakarse ji tokia savs nelaik. Brangiai kainuosiania galios ir stiprybs iliuzija savimi pasitikintis valdanij pulkinink sluoksnis ukrt ir vis vi suomen. Vokiei ir lenk deryb metu t pavasar lenkikas nacionalizmas buvo akivaizdus. Dancige lenkai musi su vokiei studentais. Antivokikos demonstracijos vyko visuose didiausiuose miestuose: Varuvoje, Poznanje, Lvove, Krokuvoje. Lenk valdia pradjo suiminti vokiei nacionalistus, ge gu buvo udarytos vokiei mokyklos ir verslo staigos. Tkstaniai vokiei stengsi pabgti Reich . Tai buvo ne J . Goebbelso propaganda. Toks buvo tada laikas. Tokia buvo tada Lenkija.
21 20 19 18 17

Brit garantija tvirt Varuvos pozicij tik dar labiau sustiprino, taiau lenk drsus pasiryimas ia buvo niekuo dtas. Iki 1939 m. kovo Vakar santykiai su Lenkija buvo alti. J i buvo laikoma neliberalia, godia revizionistine valstybe, kurioje gyvenantys du tredaliai lenk nesiskaito su tautinmis maumomis: vo kieiais, ydais, ukrainieiais, rusais, lietuviais, ekais, baltarusiais. Lenkija bus alis, kurioje naciai sukurs yd naikinimo pragar, taiau nedaug kas ino, kad ketvirtajame deimtmetyje su ydais Lenkijoje buvo elgiamasi ne geriau nei Vo kietijoje. Jiems buvo udrausta usiimti profesionalia veikla ir verslu. 1938 m. tredalis Lenkijos yd gyveno tik i vyriausybs paalp, tkstaniai emigra v o . Lenkai, ne vokieiai, buvo pirmieji, m svarstyti galimyb Europos ydus apgyvendinti Madagaskaro saloje . Vakaruose Lenkija nebuvo laikoma realia sjungininke, netgi atvirkiai, nie kas nebt nustebs, jeigu ji bt perjusi Vokietijos stovykl . Dar labiau is tarimas sustiprjo po grobuoniko lenk elgesio ekoslovakijos krizs metu. J . Beckas Londone buvo laikomas arogantiku ir klastingu", su kupina tuty bs poza demonstruojantis did valstybs veikj" . Pranczija turjo savitar pio pagalbos sutart su Lenkija, bet kai i 1934 m. pasira toki pat sutart su Vokietija, laiksi atokiai . Po Miuncheno susitarimo prancz ambasadorius Varuvoje visikai rimtai sil atsisakyti bet koki sipareigojim Lenkijai. Taryb Sjunga Lenkijos atvilgiu buvo dar prieikesn. Tuo metu dar premjeras Viaes lavas Molotovas vadino lenkus Hitlerio akalais" ir nedaug trko, kad Taryb Sjunga ekoslovakijos krizs metu pradt kar . Visa tai kakaip nesutampa su prastu, vadovliuose apraytu paveikslu, kad Vakar sjungininkai 1939 m. nusprend padti dar vienai bsimai Hitlerio aukai. Netikta N. Chamberlaino garantija buvo susijusi ne tiek su Lenkija, kiek su irykjusiais tikraisiais Hitlerio ketinimais. Iki balandio Didioji Britanija nieko neinojo nei apie vokiei ir len k derybas, nei apie pastarj apsisprendim, jeigu reiks, kariauti. Pagrindinis klausimas buvo netgi ne Dancigas. Po Prahos, o vliau ir Memelio okupacijos Va karai kartligikai m iekoti bdo parodyti Hitleriui, kad jo ambicijos daugiau nebus toleruojamos. Lenkija staiga pasidar potencialia partnere taikos fronte" prie Vokietij. inoma, jame turjo bti ir Taryb Sjunga, taiau Lenkija bri tams atrod svarbesn. Pirmiausia dl paprasto geografinio veiksnio - ji turjo sien su Vokietija, Taryb Sjunga - ne, antra, N. Chamberlainas nepasitikjo komunistiniu Stalino reimu . Susidarius tokiai padiai Lenkija suaid gudri partij. Po Hitlerio karinio parado Prahoje Vakarai pareik, kad daugiau nenuolaidiaus, o tada prad jo blakytis. I pradi pasklido gandai, kad Vokietija ketina pulti Rumunij. Manydamas, kad reikia k nors daryti, kovo 19 d. N. Chamberlainas paskelb
28 27 26 25 24 23 22

kolektyvinio saugumo deklaracij ir pasil prie jos prisijungti Pranczijai, Ta ryb Sjungai ir Lenkijai. Pranczai sutiko, sovietai irgi, taiau su slyga, kad Pranczija ir Lenkija pasirays pirmos. J . Beckas atsisak ir pridr, kad dvial susitarim su Britanija jis yra pasirengs pasirayti nedvejodamas. J . Beckui u teko apsukrumo neisiduoti, kad derybos su Vokietija pasiek aklaviet. Prie ingai, jis pabr, kad Dancigo klausimas artimiausiu metu bus isprstas . Kovo 29 d. brit spaudoje vl pasirod gand. kart buvo skelbiama, kad Vokietijos armija netrukus siver Lenkij . inios vl neturjo pagrindo, taiau po vyki Prahoje ir Memelyje, po signal i Rumunijos, o dabar - ir i Lenkijos britai buvo link patikti bet kuo. Diskredituota po ekoslovakijos idavysts Didioji Britanija nebegaljo sau leisti prarasti orumo dar kart, ji nebegaljo tylomis atiduoti Dancigo. Kovo 30 d. N. Chamberlainas isiunt J . Beckui savo pagalbos Lenkijai pasilym Vokietijos agresijos atveju. Kai brit ambasadorius j garsiai perskait, J . Beckas dukart spragteljo per savo cigaret ir pasira. Istorikas A. J . R Tayloras cinikai vertino: Du spragteljimai, ir brit kareiviai pasireng mirti u Dancig; du spragteljimai, ir 1919 m. kurta naujoji Lenkija pasira sau mirties nuosprend."
31 30 29

Ko vertas buvo brit paadas, mes netrukus

sitikinsime, taiau tada J . Beckas man pasieks puiki diplomatin pergal. Brit garantija buvo beslygika. Lenkai galjo patys nusprsti, kada jiems reikalinga pagalba. Britai savo ruotu negaljo daryti jokio spaudimo dl Dancigo, negaljo priversti Lenkijos bendradarbiauti su Taryb Sjunga. Nors N. Chamberlainas savo sprendim prim vl nepasitars su . Daladier, Pranczija taip pat prisijung prie garantijos. . Daladier neatleido Lenkijai jos elgesio ekoslovakijos atvilgiu ir turjo moralin teis niekuo nesipareigoti, taiau jis neturjo jokios moralins teiss atsiriboti nuo Britanijos paad. M o ral ir politika yra du visikai skirtingi dalykai. . Daladier sprendimas prisijungti prie garantijos i tikrj buvo susijs ne su Lenkija, o su akivaizdiu iskaiiavi mu: jis cementavo Pranczijos sjung su Didija Britanija britai taip gudriai iki iol sugebdavo ivengti. Tiesa, Sjungininkai dar tikjosi patobulinti savo garantij dokument, bet balandio pradioje atvyks London J . Beckas su sau bdinga didiosios vals tybs" veikjo arogancija pareik, kad vienaalik Britanijos garantij jis yra pasirengs pakeisti tik abipus tarpusavio pagalbos sutart - toks, anot jo, yra vienintelis manomas pagrindas, kur gerbianti save valstyb gali sau leisti. Yra du Lenkijai nemanomi dalykai. Ji niekaip negali leisti, kad jos politika tapt priklau soma nuo Berlyno arba Maskvos... Bet koks susitarimas tarp Lenkijos ir Maskvos sukelt prieik Berlyno reakcij ir, ko gero, iprovokuot konflikt." Jis pridr, kad britai, jeigu nori, gali dertis su Soviet Rusija, jie net gali prisiimti sipareigo32

- sjung, kurios

jimus, bet ie sipareigojimai niekaip negals bti pritaikyti Lenkijai" . N. Chamberlainui ir Halifaxui beliko tik klausytis, kaip J . Beckas diktuoja slygas. J a m pavyko pasiekti tai, ko nesugebjo E. Benes. Bet ar tikrai tai buvo pergal? Kad ir kaip graiai skambjo garantija Lenkijai, tai viso labo buvo tik dekla racija. Vakarai nebegaljo sau leisti antrojo Miuncheno". Ji taip pat reik, kad, nordamos isaugoti bent iek tiek pagarbos pasaulyje ir savo moni akyse, Anglija ir Pranczija nebegals sulauyti garbs odio. I tikrj nuo io mo mento iki pat paskutins akimirkos Didioji Britanija ir Pranczija vis laik kar tos, kad yra pasirengusios itesti savo paad ir joki nuolaid Hitleriui dau giau nedarys. Paios stmusios save toki padt, jos tiesiog nebegaljo elgtis kitaip. Iki pat rugpjio 31 d. tiltai taikiai susitarti dl Dancigo bus atviri, taiau Vakar valstybs kart pareik ir pakartos tai dar daug kart - jos netoleruos Vokietijos agresijos ir jgos Europoje. Ne dl to, kad norjo igelbti Lenkij, bet dl to, kad Vokietijos ekspansija jau tapo akivaizdia grsme j interesams. Lygiai kaip J . Beckas, N. Chamberlainas su . Daladier buvo sitikin, kad tvirta pozicija privers Hitler atsitraukti ir jokio karo neprireiks . O kas, jeigu Hitleris neisigs i pareikim? klausim Vakar sjungininkai rado atsakym ap sieidami be skambi deklaracij. Dar prie suteikiant garantijas kartas j alininkas Halifaxas ra, kad prakti k galimybi jas gyvendinti nemato: Ko gero, nra jokio bdo, kaip mes kar tu su Pranczija galtume igelbti Lenkij nuo ugrobimo." Kai kov prasidjo slapti brit ir prancz kariniai pasitarimai, galimyb bombarduoti Vokietij i oro buvo i karto atmesta, nes buvo baiminamasi, kad tai iprovokuos Vokietij atsakyti tuo paiu. Karalikasis laivynas turjo kur kas svarbesni uduoi imperi jos vandenyse. Gegu pranczai paadjo lenkams, kad vokiei agresijos atveju per dvi savaites prads didiulio masto puolim, taiau liep tas, kuris tai paad jo, generolas M . Gamelinas, brit generalinio tabo vadui sak: Mes esame viso keriopai suinteresuoti, kad karas prasidt Rytuose ir visuotiniu konfliktu virst tik laipsnikai..." Visos ios slaptos diskusijos pasiek savo logik tak liep, kai du sjungininkai nusprend, kad Lenkijos likimas priklausys nuo galutinio io karo rezultato... o ne nuo ms galimybi sumainti jai spaudim karo pradioje" . Savimi pasitikinti ir Vakar pagalba tikra Lenkija buvo palaidota. Didioji Britanija ir Pranczija sutar, kad privalo vykdyti savo paad ir paskelbti kar Vokietijai, jeigu Hitleris nesusiprots, taiau Lenkijos gelbti jos neketino. Dar viena idavys t, apie kuri ilgai buvo nieko neinoma, tik patvirtina, kad Vakar sjungininkai 1939 m. pradjo kar ne dl Dancigo, o vedamos sav iskaiiavim. Jos ne tik nura Lenkij karo pradioje, bet nesugebs itesti ir maosios savo paado dalies - kai karas baigsis, Lenkija niekada nebebus tokia kaip 1939 m.
35 34

33

Tuo metu Lenkija apie tokias didiules savo sjunginink projekcijas ateit neturjo n menkiausio supratimo. Kai J . Beckas baland pradjo prayti karins rangos ir finansins paramos, vietoj prayt 60 mln. svar sterling grynaisiais brit vyriausyb skyr tik 8 mln. kredit, tik prekmis ir tik liep . Hitleris, igirds apie toki kukli param, ironikai replikavo: Britai nemgsta merkti pinig nepatikim bizn."
37 36

Padti grynj pinig injekcijomis Londonas nu

sprend tik rugsjo 7 d., prajus savaitei po vokiei puolimo pradios. Tada jau buvo per vlu. Tuo metu 1939 m. pavasar ir lenkai, ir naujieji j draugai Vakaruose buvo sitikin, kad nerv kar" laims jie. Reikia tik tvirtai laikytis grietos pozicijos.

Apsiskaiiavimas
N. Chamberlainas tikjosi, kad vieas garantijos paskelbimas privers Hitler apsigalvoti, taiau poveikis buvo prieingas. Vos tik igirds naujien, fiureris isikviet pas save W . Keitel ir sak paruoti karo su Lenkija plan kodiniu pa vadinimu Balta" (Fall Weiss). Balandio 3 d. pirmieji operacijos apmatai buvo pristatyti fiurerio tipo" formatu*. Dar po atuoni dien Hitleris pasira di rektyv, kurios pirmoji dalis prasidjo jo politiniais samprotavimais: Vokietijos santykiai su Lenkija ir toliau turi turi bti pagrsti bet koki paeidim vengimu. Taiau jeigu Lenkija pakeist savo politik Vokietijos atvilgiu... ir tapt nusitei kusi grsmingai, galutinis klausimo sprendimas gali tapti btinas, nepaisant su Lenkija galiojanios sutarties. Tokiu atveju tikslas bt sunaikinti karin Lenkijos gali ir Rytuose sukurti toki sistem, kuri atitikt nacionalinio saugumo rei kalavimus. Laisvas Dancigo miestas jau paioje karini veiksm pradioje bus paskelbtas Treiojo Reicho teritorija. Tokiu atveju politini lyderi uduotis bt izoliuoti Lenkij..."
38

Nepaisydamas brit garantijos, Hitleris vis dar tikjo, kad

karas, kuriam jis sak pasiruoti, bus tik vietinis konfliktas. Nepaisydamas tvirto lenk n e " , jis vis dar man, kad su jais pavyks susitarti. Baland ir gegu naci propagandos skyriai gavo pakartotinius nurodymus, kad spaudoje nebt lygi nama tai, kas vyksta Lenkijoje, ir tai, kas atsitiko 1938 m. ekoslovakijoje . H. Gringas, grs i atostog Italijoje, naujienas suinojo tik balandio 18 d. Kaip a tai turiu suprasti?" - apstulbs paklaus feldmaralas. Fiureris j paban d nuraminti, kad jg panaudos tik tada, jei nepavyks visa kita. H. Gringas
39

* Hitleris turjo problem su silpstaniu regjimu, todl jam pateikiami dokumentai buvo tokio dydio, kad nereikt akini.

perspjo, jog pasaulio nuomon to netoleruos. Hitleris j dar kart nuramino ir pareik, kad anksiau puikiai susitvark panaiomis aplinkybmis: Lenkija nebus iimtis."
40

Balandio 20 d. Hitleriui sukako penkiasdeimt met. Sunku pasakyti, ar kada nors iki tol Berlynas buvo mats ir ar kada nors dar vs tokio masto gim tadien. eios divizijos su madaug 40 000 kareivi ir 600 tank praygiavo pro savo fiurer. Penki valand karinis paradas, - ura J . Goebbelsas, - buvo nuostabi Vokietijos jgos ir galios demonstracija. Pirm kart parodyta ms sunkioji artilerija."
41

Kol naciai demonstravo savo gali, Europa ne taip pompastikai, bet irgi ruosi blogiausiam. Di dioji Britanija t mnes paskelb vedanti auktini kariuomen, o brit spauda pradjo kampani j prie Hitler. T pat baland fiureris gavo laik i Franklino Delano Roosevelto - JAV prezidentas tiesiai klaus, ar Vokietija ir Italija nepuls nurodyt valstybi, ir ivardijo 31 al. Srae, be kit, buvo A. Hitleris. Nuotrauka 50-ojo jubiliejaus proga
Bettmann/CORBIS/Scanpix

Lenkija, Baltijos valstybs, Taryb Sjunga, Danija, Olandija, Belgija, Pranczija ir Didioji Britanija. Js ne kart tvirtinote. - ra F. D. Rooseveltas. -

kad nei js. nei vokiei tauta nenori karo. Jeigu tai tiesa, tai karas tikrai neturi kilti."
42

l pradi Hitleris norjo nekreipti laik dmesio, taiau paaik

jus, kad jis vieai ispausdintas Amerikoje ir aptarinjamas Europoje, nusprend atsakyti. Balandio 28 d. Reichstage jis sureng dviej su puse valandos ou. Dauguma vokiei i kalb vertino kaip vien i geriausi, kurias fiureris kada nors sak. Amerikiei urnalistas Williamas Shireris su tuo buvo links sutikti: Hitleris iandien buvo nuostabus aktorius - jis sm i savs ironij iki paskuti nio lao."
43

domumo dlei, itrauk ijos pateiksiu didesn.

l pradi savo kalboje fiureris padar du svarbius pareikimus. Dl Didio sios Britanijos naujosios politikos, t. y. garantij Lenkijai, jis paskelb negalio janiu karini laivyn apribojim susitarim, pasirayt su Londonu 1935 m. Tada atskleid iki tol paslaptyje laikytus Vokietijos pasilymus Lenkijai dl Dan cigo ir jo koridoriaus. iuos pasilymus jis pavadino didiausia nuolaida, koki tik galima sivaizduoti, dl taikos Europoje" ir konstatavo, kad Lenkija juos at met. A apgailestauju dl tokio nesuprantamo Lenkijos vyriausybs elgesio... Blogiausia yra tai, kad dabar Lenkija, kaip prie metus ekoslovakija, spaudia ma melagingos tarptautins kampanijos, mano, kad btina mobilizuoti kari nes pajgas, nors Vokietija nepaauk n vieno kareivio ir neketina kurti prie

Karinis paradas Berlyne A. Hitlerio 50-meio garbei. 1939 m.

Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

Lenkij joki plan. Tai yra tiesiog apgailtina, ir bsimosios kartos vien dien vertins, ar buvo teisinga atmesti pasilym... Kart mano pateikt... Unikal kompromis..." Jis pareik, jog praneimai apie tai, kad Vokietija ketina pulti Lenkij, yra visikas tarptautins iniasklaidos prasimanymas". Laikratinink prasimanymai, - ts fiureris, - prived prie to, kad Lenkija sudar sutart su Anglija, kuri tam tikromis aplinkybmis privers Lenkij imtis karo veiksm prie Vokietij. Lenkija paeid vokiei ir lenk nepuolimo pakt, taigi jis daugiau

nebegalioja." Taip, nutrauks dvi tarptautines sutartis, Hitleris perjo prie atsa kym F. D. Roosevelto laik. ioje dalyje fiurerio sarkazmas ir ironija pavert JAV prezident pajuokos objektu. Publika tiesiog leipo i juoko. Hitleris skait i eils visus F. D. Roosevelto telegramos punktus, tada dar pauz, ypteljs tardavo: Atsakymas", - ir praddavo atsakinti. Atsakymas dl garantij ivardytoms valstybms buvo toks: Kaip ponas Rooseveltas suinojo, kokios tautos mato grsm Vokietijos po litikoje, o kokios ne? Gal misteris Rooseveltas, nepaisydamas milinikos dar bo apimties savo alyje, turi laiko gilintis kit taut ir j vyriausybi vidaus problemas? Pagaliau misteris Rooseveltas prao utikrinti, kad Vokietijos gin kluotosios pajgos neupuls, negana to, nesiver teritorij ir nesiksins i nepriklausom valstybi nuosavyb..." Hitleris labai ltai perskait vis valsty bi sra, ir su kiekvienu odiu juokas Reichstage vis labiau stiprjo. (Srae buvo ne tik Europos valstybs, bet ir Irakas, Arabija, Sirija, Palestina, Egiptas, Iranas). A pasistengiau isiaikinti, pirma, ar ivardytos valstybs mano, kad joms gresia pavojus, antra, ar Amerikos prezidento uklausimas mums buvo pateiktas j praymu ar bent jau su j sutikimu. Visais atvejais atsakymas buvo neigiamas... A priverstas atkreipti misterio Roosevelto dmes por istorini klaid. Jis paminjo Airij ir prao mano patvirtinimo, kad Vokietija jos nepuls." Hitleris pacitavo Airijos ministro pirmininko kalb, kuri, anot jo, prietarauja F. D. Roosevelto pasisakymams. Jis (Airijos premjeras) nekaltina Vokietijos... jis kaltina Anglij u nuolatin agresij Airijos atvilgiu..." Lygiai taip pat jis JAV prezidentui primin, kad Palestina okupuota ne vokiei, o brit, ir kad ios alies laisv lauoma brutalia jga...". Hitleris pareik, kad vis tiek pasiren gs duoti garantijas visoms F. D. Roosevelto ivardytoms alims. Maa to, ts fiureris: A nenoriau praleisti galimybs duoti garantij teritorijoms, kurios JAV prezident turt jaudinti labiausiai. A turiu omeny paias JAV ir kitas Amerikos emyno valstybes." Reichstagas sudrebjo nuo griausmingo juoko, o Hitleris ilaik rimt veido iraik. Atjo laikas apibendrinti. Misteri Rooseveltai! A puikiai suprantu, kad Js valstybs dydis ir Js a lies turt gausa veria Jus jausti atsakomyb u viso pasaulio istorij, u kiekvienos tautos istorij. Mano kompetencija, sere, yra kur kas kuklesn ir maesn... Kart a atjau valdi alyje, kuri guljo griuvsiuose, nes patikjo likusio pasaulio paadais, ir dl to, kad j blogai vald demokratins vyriausybs... A nugaljau chaos Vokietijoje, atkriau tvark, enkliai padidinau gamyb... i pltojau transport, organizavau keli statyb ir kanal kasim, inicijavau nau j milinik gamykl rengim ir sykiu stengiausi pltoti tautos isilavinim ir kultr.

Man

pasisek rasti nauding darb visiems 7 mln. bedarbi... A ne tik

politikai suvienijau vokieius, a juos perginklavau. A sugebjau puslapis po puslapio sunaikinti t sutart, kurios visi 448 straipsniai yra perpildyti didiausi ir pai pikiausi paeminim, su kuriais kada nors yra tek mogui taikytis. A grinau Reichui 1919 m. i ms atimtas provincijas. A parlydjau tvyn milijonus vokiei, kurie buvo nuo ms atkirsti ir gyveno skurde... Ir visatai, misteri Rooseveltai, be kraujo praliejimo, nesukeldamas karo kani nei savo tautai, nei kitoms... Js uduotis, palyginti su manja, misteri Rooseveltai, buvo gerokai pa prastesn. Js tapote JAV prezidentu 1933 m., kai a buvau irinktas Reicho kancleriu. Nuo pat pradios Js atsidrte prie vienos i galingiausi ir turtin giausi pasaulio valstybi vairo... Js alyje gyvenimo slygos yra tokios, kad laisvalaikiu galite skirti daugiau laiko pasaulinms problemoms... Js rpesiai ir patarimai apima kur kas platesnes sritis nei manieji, nes mano pasaulis, mis teri Rooseveltai, - pasaulis, kur mane paauk Apvaizda, dl kurio a jauiu pareig dirbti, deja, yra gerokai maesnis. Bet jis man brangesnis u visk, nes tai mano tautos pasaulis!"
44

Dl to vokieiai myljo savo fiurer. Jeigu 1939 m. jis bt sustojs ir atsisa ks savo ambicij, bt pateks istorij kaip vienas ikiliausi vis laik vokiei politik. Taiau tik Vokietijoje i kalba sukl susiavjim, usienyje ji buvo vertinta kaip nerimta. Nes joki konkrei paad, kaip elgsis toliau, Hitleris nedav, o jeigu ir bt davs, tikini jais jau buvo nedaug. Tai, k i tikrj tuo metu man, fiureris paskelb slaptame susitikime su karo vadais gegus 21 d.: Ant kortos pastatytas ne tik Dancigas. M u m s tai yra gyvybins erdvs ipltimo Rytuose, maisto tiekimo utikrinimo, taip pat problem Baltijos valstybse isprendimo klausimas. Todl btina, - sak Hit leris, - pulti Lenkij pasitaikius pirmai galimybei. Mes neturime tiktis, kad pasikartos ekoslovakijos scenarijus. Tai bus karas. Ms uduotis - atkirsti Lenkij. Skm j izoliuojant bus lemiama." Fiureris pakartojo, jog konflikto su Vakarais neturi kilti, taiau pridr, kad jeigu taip atsitikt, mes tursime bti pasiruo sudeginti tiltus... nes tada ikils klausimas, bti ar nebti 80 mi lijon tautai". Tada, susirinkusij palengvjimui, jis pasak, kad konfliktas su Vakarais yra planuojamas tik 1943-1944 m .
45

domu tai, jog nei t vakar,

nei balandio pradioje, kai buvo parengtas pirmas Balta" projektas, niekas i generol jam neprietaravo. Pvz., generalinio tabo vadas Franzas Halderis, ekoslovakijos krizs metu netgi planavs Hitler nuudyti, dabar uoliai msi darbo, nes buvo sitikins, kad Lenkija bus sutriukinta per tris, o gal net ir dvi savaites .
46

Vis dlto svarbiausi akcentai fiurerio kalboje buvo aikus jo apsisprendimas panaudoti prie Lenkij jg ir tikjimas, kad karas su ja bus tik vietinis. Tiek apsisprendim, tiek tikjim, kad Vakar valstybs nekariaus dl Lenkijos, jis isaugojo iki pat pabaigos. A paskolinau 100 marki, susigrinau 99 ir tikrai pasiimsiu ir t paskutin", - sak Hitleris . Jis nebenorjo antrojo Miuncheno, taiau man, kad jo ir nereiks. Daug kart privaiuose pokalbiuose t vasar Hitleris kartojo, kad jo prieai Vakaruose yra vidutinybs. Ne asmenybs. Ne veiksmo mons... J i e - tos maos kirmls, kurios Miunchene j tikino, kad j nereikia baimintis. Ponai Paryiuje ir Londone nesiims prie mus joki prie moni, - sak Hitleris W . Keiteliui ir jo tabo karininkui rugpjt. - Pamatysite. Lenkijos konfliktas niekada, niekada, niekada nevirs Europos karu."
48 47

T pat jis

pakartojo ir ital usienio reikal ministrui G. Ciano: Konfliktas bus lokalus... Pranczija ir Anglija, inoma, btinai pademonstruos teatralikus antivokikus gestus, bet tikrai nekariaus." J o nuomon, kad pranczai yra degenerat paci fist tauta" , ir sitikinimas, kad britai tik blefuoja, yra kertiniai mozaikoje, kuri mes bandome sudlioti. Vienoje pusje - lenkai, kurie tikrai be kovos nepasi duos, greta j - pagalb paadj ir vieai tuo pasigyr Vakar sjungininkai, o prie juos - Vokietija, kurios fiureris sitikins, jog lenkus gali sutriukinti, ir niekas jiems nepads. Visi ie aidjai buvo tikri, kad varovas paskutin akimirk atsi trauks. Lenkija neketino be kovos atiduoti Dancigo, Vakar sjungininkai nega ljo atsitraukti dl savo garbs, Hitleris norjo kariauti, tiesa, buvo tikras, jog kol kas tai darys tik su Lenkija. Netrukus paaiks, kad klydo visi. Lenkija nesulauks adtosios Vakar pagalbos, Vakar sjunginink deklaracijos neprivers Hitlerio paskutin akimirk persigalvoti ir jam teks kariauti ne tik su Lenkija. Trigubas apsiskaiiavimas ir joki kompromis. Taiau greta buvo ir dar vienas svarbus klausimas - kuri pus pasirinks, jeigu apskritai pasirinks, Taryb Sjunga?
50 49

Maskva vl Europos emlapyje

Po Miuncheno konferencijos 1938 m. spal soviet ambasadorius Londone Ivanas Maiskis laike Maskv ra: Taut Sjunga ir kolektyvinio saugumo sistema lugo. Taryb Sjungos nepakvietimas konferencij paliko j eist ir paemint." Atskirtis buvo visika ir akivaizdi. Stalinas labai baiminosi, kad kapitalistins Vakar valstybs nesuteikt laisv rank Hitleriui Rytuose, ir ie nuogstavimai tvirtinosi. Taryb Sjunga bus viena, - sak vienas Kominterno delegatas, - viena ir be jokios pagalbos ji turs kariauti su Hitleriu... Galiau susitarti su paiu velniu, kad tik igelbiau savo al nuo io k a r o . "
51

Nuolaidiavimo politik Hitleriui Stalinas vertino savo kalboje komunist partijos suvaiavime 1939 m. kovo 10 d. Taryb Sjunga ts taikos politik, sak jos vadas, - o partijos uduotis yra bti atsargiai ir nesileisti traukiamai konflikt karo kurstytoj, kurie prat katonus i ugnies traukti kit rankomis."
52

Tai buvo aikus signalas abiem pusms: Vakarams, kad nesitikt, jog Taryb Sjunga u juos kariaus su Vokietija, ir uuomina Berlynui, kad dialogas su Mas kva yra manomas. domu, kad Hitleris, pairjs ios kalbos ra, pasak, jog Stalinas jam paliko malon" spd , o reaguodamas Britanijos garantij Lenkijai, jis taip pat prabilo apie katonus". Taiau nei Hitleris, nei Stalinas kovo mnes dar nebuvo nusprend pasukti suartjimo link. Didioji Britanija netrukus suvok savo didij diplomatijos klaid - garan tija Lenkijai negaljo bti gyvendinta be Taryb Sjungos pagalbos, ir staiga i visikos izoliacijos Stalinas iniro kaip labai reikalingas partneris. Stalinas tapo politine figra, su kuria norjo, o gal tiksliau bt pasakyti - privaljo susitarti Vakar sjungininkai. Hitleris tokios sjungos jokiu bdu negaljo leisti. Nes tada izoliuota bt ne Lenkija, o Vokietija, ir pakvipt ne lengvu grobiu Rytuo se, o karu dviem frontais ir garantuotu pralaimjimu. Naujame diplomatijos trikampyje tarp Vakar, Vokietijos ir Taryb Sjungos galimyb rinktis turjo tik Stalinas. J a m reikjo isiaikinti, kas pasilys geriausi variant. Baland Didioji Britanija ir Pranczija ireik savo norus tartis su Taryb Sjunga, ir Stalinas nutar suteikti savo usienio reikal ministrui Maksimui Litvinovui dar vien galimyb. M . Litvinovas buvo antinacistins ir antifaistins karins koalicijos tarp Taryb Sjungos ir Vakar alininkas, taiau visi jo pasi lymai iki tol atsitrenkdavo tarsi sien. Balandio 17 d. M . Litvinovas pristat slygas: triguba Britanijos, Pranczijos ir Taryb Sjungos sjunga, garantijos vi soms valstybms nuo Baltijos iki Juodosios jros ir tarpusavio pagalba Vokietijos agresijos atvilgiu. I tikrj, argi blogas pasilymas sustabdyti Hitler? Taiau N. Chamberlainas nepasitikjo komunistais: Turiu pripainti, kad visikai nepa sitikiu Rusija. A netikiu, kad ji galt veiksmingai pulti, netgi jei to nort. Ir a nepasitikiu jos motyvais, kurie, kaip man atrodo, turi maai k bendra su laisvs idjomis", - ra N. Chamberlainas viename savo laike . Pranczai, sitikin, kad su Taryb Sjunga sudaryti sjung yra btina, atsak balandio 25 d., taiau j versija nepatiko Londonui. Didioji Britanija savo pasilym paskelb gegus 9 d., ir jis nepatiko Maskvai, nes jame buvo kalbama tik apie Taryb Sjungos, o ne abipus pagalb. Pradia buvo nekokia. Pagrindin nesusikalbjimo problema buvo poiris maosioms valsty bms suteikiamas garantijas. Britai norjo, kad pagalba bt suteikiama tik
54 53

joms paioms to papraius, o Taryb Sjunga savo derybose vartojo termin netiesiogin agresija" ir norjo teiss vesti savo kariuomen kaimynines valstybes, kai pati nusprs, jog tai reikalinga. Svoka buvo traktuojama taip plaiai, kad Stalinas bt galjs su Vakar pritarimu engti Baltijos valsty bes, Suomij, Rumunij, Lenkij, ir N. Chamberlainas man (pagrstai), jog tai gali baigtis i valstybi okupacija. Pagal soviet silom variant Didioji Bri tanija turjo sipareigoti ginti ne tik Lenkij ar Rumunij, bet ir stoti kar su Vokietija, jei i pradt kariauti su Taryb Sjunga. Pastaruoju atveju, raoma Didiosios Britanijos usienio reikal ministerijos memorandume, visuomens nuomon bt labai nevienareikmika" . N. Chamberlainas, ko gero, bt net nepradjs joki deryb su Maskva, taiau jis, prieingai nei Stalinas ar Hitleris, nebuvo diktatorius. J o politin opozicija kl triukm. Sustoti ia su garantija Lenkijai bt tas pats kaip sustoti niekieno emje* ir atsidurti ugnyje i abiej apkas pusi, be jokios priedangos... Pradj kurti didj aljans prie agresij, mes negalime suklupti. J e i tai padarysime, atsidursime mirtiname
55

pavojuje", - sak VVinstonas Churchillis balandio 3 d. Buvs Britanijos prem jeras D. Lloydas George'as kalbjo dar stipriau: Jei mes ketiname apsieiti be Rusijos pagalbos, tai einame tiesiai spstus... Jeigu Rusija nra kvieiama dl to, kad lenkai pas save nenori rus, mes galime skelbti savo slygas, ir jeigu lenkai nebus pasireng su jomis sutikti, o mes tik iomis slygomis galime sk mingai padti, visa atsakomyb kris ant j pai p e i . "
56

Buvo ir dar keletas

aplinkybi, kurios privert N. Chamberlain sutikti su derybomis. Pranczi ja, visikai nekreipdama dmesio brit nuogstavimus, siek susitarimo su Rusija. . Daladier ir G. Bonnet visikai nesijaudino dl lenk likimo ir netgi norjo jiems atsikeryti u ekoslovakijos idavyst - pranczai tikjo, kad tik didel jga gali sustabdyti Hitler, todl su Taryb Sjunga jie buvo pasiry pasirayti net ir dvial sutart . Kad pagalba Lenkijai be Raudonosios armijos pagalbos yra nemanoma, nusprend ir brit karo tabas, be to, aukiausi Londono pareignai baiminosi, kad neatsitikt taip, jog Taryb Sjunga liks nuoalyje, o kitos Europos valstybs kariaus tarpusavyje. Jeigu kils karas, tiesiog btina j traukti Taryb Sjung, nes, isaugojusi savo armij ir maty dama prie save isekintas Anglij ir Vokietij, ji ims dominuoti Europoje", raoma Usienio reikal ministerijos memorandume gegus 22 d .
5 8 57

Visa tai

privert N. Chamberlain nenoriai nusileisti, taiau n vienas i i veiks ni nepakeit jo tarumo komunistinio reimo atvilgiu. Dertis su Maskva jis sutiko tik gegus 25 d., t. y. prajus beveik eioms savaitms po pirmojo

* Karo terminas, apibdinantis fronto teritorij, nepriklausani n vienai pusei.

rus pasilymo. Per t laik aplinkybs jau buvo pasikeitusios. Nepasikeit tik brit pozicija. J i e nusprend ne dertis, o imituoti derybas. Pageidautina neatstumti Rusijos ir visada j laikyti aidime". - apibendrino brit usienio reikal ministras Halifaxas . Taiau toks aidimas i karto nepatiko Stalinui. Gegus 3 d. jis vietoj M . Litvinovo usienio reikal komisaru paskyr savo deinij rank, soviet magnat Nr. 2 Viaeslav Molotov. Tai vl buvo dvigubas enklas. Viena vertus, jis ga ljo reikti, kad Maskva nusprend, jog bendra saugumo sistemos perspektyva bankrutavo (nors oficialiai buvo teigiama, kad ne), kita vertus, tai buvo aikus kvietimas prisijungti prie aidimo dar vienam dalyviui - Hitleriui. M . Litvinovas buvo ne tik antihitlerins koalicijos alininkas, bet ir ydas. V. Molotovas ne. Fiu reris enkl pastebjo. Netgi savo ymiojoje balandio 28 d. kalboje Hitleris n karto neusimin apie Rusij, nors iki tol jam retai pavykdavo ivengti grasinim raudonajam marui" Rytuose. Po V. Molotovo paskyrimo jis sak diplomatams Maskvoje isiaikinti, k tai i tikrj reikia, o gegus 5 d. J . Goebbelsas u draud antibolevikin propagand Vokietijoje iki kito nurodymo" . Vis dlto sudtinga nustatyti, kuri pus eng pirmj ingsn suartjimo link ir kada jis pasidar realus. Gegu Maskvoje vokieiai pradjo pirmuosius apsiiupinjimus ir valgyb, taiau gegus 20 d. V. Molotovas Reicho ambasadoriui grafui Friedrichui Werneriui von Schulenburgui liep baigti iuos aidimlius . Tiesa, gegus 30 d. F. VV. Schulenburgas gavo i Berlyno nurodym pradti rimtas de rybas su Soviet Sjunga", taiau dar po mnesio, birelio 29 d., Hitleris sustab d visus J . Ribbentropo paruotus draugikus pareikimus sovietams ir nutrauk netgi prekybos sutarties derybas . Abi puss dl suprantam prieasi viena kit irjo tariai. Visa tai vyko Vakarams nieko neinant, o j derybos dl tos paios tarumo ir nepasitikjimo atmosferos strigo kiekviename ingsnyje. Birel derybos tarp Vakar ir Taryb Sjungos pasiek aklaviet. Vis dlto liepos 17 d. Maskva dar kart paband atgaivinti diskusijas. Soviet derybininkai pasil, kad prie ran dant politin sprendim reikia surengti karinius pasitarimus ir derybas. Pranc zai su diaugsmu, britai nenoriai sutiko . Kol Sjungininkai rinko delegacij, vokiei derybos su rusais pradjo gauti savo pavidal. Po Hitlerio atsitraukimo pirmoji ingsn eng Maskva ir pasiunt signal, kad slygos ekonominiam bendradarbiavimui yra palankios. Berlynas i karto sak ambasadoriui F. W . Schulenburgui atnaujinti diskusijas. Rugpjio 3 d. J . Ribbentropas liep perduoti V. Molotovui, kad nuo Baltijos iki Juodo sios jros nra joki klii, kuri abi alys negalt veikti" . Treiojo Reicho usienio reikal ministras taip pat papra perduoti, jog niekur neskuba, taiau
64 63 62 61 60 59

tai buvo blefas. Tuo metu Hitler aikiai pradjo spausti laikas. Ilg laik abe jojs, dabar jis m manyti, kad paktas su Stalinu ne tik izoliuot" Lenkij, bet ir galutinai panaikint bet koki brit sikiimo galimyb. Savo kanalais jis turjo pakankamai informacijos, kad brit ir soviet derybos vargu ar gali baigtis susitarimu, taiau didiausi nerim jam kl kitas dalykas. O K W tabas, parengs plan Balta", numat, kad optimali puolimo pradios data dl vliau pablogsiani rudens or, yra rugpjio 25 d. sakyti pradti operacij ar ne fiureris turjo rugpjio 1 5 d. Taigi usitikrinti Stalino neutralumui jam liko 2 - 3 savaits . Laikas Hitleriui tapo svarbiausiu veiksniu, ir prie j net ideologiniai skirtumai nebebuvo tokie svarbs. O Stalinui skubti nebuvo kur. V. Molotovas, rugpjio 3 d. iklauss netik tai dosnaus J . Ribbentropo pasilymo, iliko ramus ir tik rugpjio 11 d. pirm kart aikiai dav suprasti, kad gerokai platesnis susitarimas su Vokietija yra manomas . Vakar sjungininkai tomis kritinmis dienomis elgsi taip, tarsi vis pasau lio laik turt savo kiense. Kol naciai su sovietais dideliais ingsniais artjo vieni kit link, brit ir prancz delegacijos pasirinko ilg kelion laivu. Oficia liai buvo teigiama, kad traukiniu keliauti per Vokietij nepatikima, o tuo metu kaip tyia neatsirado n vieno laisvo lktuvo. Taiau jeigu misija buvo laikoma prioritetine, vargu ar toks pasiteisinimas galjo bti traktuojamas rimtai. Sdusi keleivin laiv, beje, nepasiymint dideliu greiiu, Vakar delegacija pasiek Leningrad* tik po trij dien, o Maskvoje atsidr tik rugpjio 11 d. Dar prie sveiams atvykstant, vidaus reikal liaudies komisaras, NKVD va das ir svarbiausias Stalino policininkas Lavrentijus Berija informavo savo ef, kad tiek britai, tiek pranczai i misij delegavo toli grau ne pirmo rango karininkus ir diplomatus . Taryb Sjunga savo ruotu deryboms delegavo aukiausius savo vadus: gynybos ministr maral Kliment Voroilov ir ge neralinio Raudonosios armijos tabo vad bei vyriausij jr ir oro pajg vad generol Boris aponikov. K. Voroilovui per pirm susitikim rug pjio 12 d. uteko poros klausim, kad isiaikint, kaip partneriai pasiruo deryboms. Jis paklaus, ar jie turi galiojimus pasirayti karin susitarim. Prancz delegacijos vadas generolas Josephas Doumencas atsak teigiamai, brit delegacijos vadovas admirolas Reginaidas Draxas toki galiojim netu rjo. Antras klausimas buvo apie karines pajgas, kurias valstybs ketina skirti bendriems veiksmams. Igirds apie brit keturias divizijas, K. Voroilovas tik pakraip galv .
68 67 66 65

* Dabar Sankt Peterburgas.

Stalinas, diskutuodamas apie tai su V. Molotovu ir L. Berija, sak: Jie neiri tai rimtai. ie mons negali turti reikaling galiojim. Londonas ir Paryius vl aidia pokerio partij..." - Taiau diskusijos vis tiek turi vykti toliau", atsak Molotovas. N a , jei turi, tai turi", - palingavo galv Stalinas . Pokerio partija m panati aukcion, taiau kartu aikjo, kad kelti kain jame pasi ruos tik vienas dalyvis - su laiku lenktyniaujantis Hitleris. R. Draxas ne tik neturjo galiojim pasirayti kokio nors susitarimo, bet dar buvo gavs ir nurodym vilkinti derybas, kol paaiks politiniai rezultatai. O juk politines diskusijas V. Molotovas sustabd, kol bus pasiektas karinis susitarimas. Be to, jis buvo gavs nurodym nevieinti karini paslapi. Brit diplomatas VVilliamas Strungas ra: Tai tiesiog netikima, kad mes su Tarybine vyriausybe privalome kalbtis apie karines paslaptis nebdami tikri, ar ji i viso taps ms sjungininke."
70 69

I tikrj is Taryb Sjungos reikalavimas - isiaikinti, kokia

bus karin bsimo aljanso galia, buvo visikai normalus ir suprantamas. Apta ks atsakymai tik stiprino Stalino tarim, kad Vakarai tikrai nori, kad katonus" i ugnies u juos traukt kiti. Nuoirdiais ketinimais iose derybose nekvepjo. Lygiai po trej met, 1942 m. rugpjt, VV. Churchillio paklaustas, kodl pasira pakt su Hitleriu, Stalinas sak: M u m s susidar spdis, kad Anglijos ir Pran czijos vyriausybs nesiry stoti kar Lenkijos upuolimo atveju, taiau jos ti kjosi, kad vieninga politin Anglijos, Pranczijos ir Rusijos linija gali sustabdyti Hitler. Mes buvome sitikin, kad taip neatsitiks. Kiek divizij gals mobilizuoti prie Vokietij Pranczija? Atsakymas buvo: Apie imt." Kiek pasis Anglija? Atsakymas buvo: Dvi ir vliau dar dvi." A! O inote, kiek divizij reiks rus fronte, jeigu mes stosime kar su Vokietija? Daugiau kaip trij imt."
71

Vis dlto pagrindin aklaviets prieastis buvo klausimas, kuris rusams at rod karinis, o britams politinis. Rugpjio 14 d. K. Voroilovas brit ir pran cz tiesiai paklaus, ar ie utikrins Taryb Sjungos karini pajg engim Lenkij ir Rumunij? Atsakymas buvo neigiamas, o K. Voroilovas pareik, kad tokiu atveju karins diskusijos neturi jokios prasms" . Tokia savo pozicija Didioji Britanija tomis dienomis i esms stengsi apsaugoti vis maj valsty bi nepriklausomyb. Jos tarimus, kad reikalavimas pagrstas ne tik saugumo sumetimais", patvirtins artimiausi vykiai, taiau kartu tai buvo neatremiamas argumentas su visikai aikia logika. Taryb Sjunga neturjo bendros sienos su Vokietija, todl, nordama imtis karo veiksm, turjo gauti leidim kirsti Lenkijos, Rumunijos ar Baltijos valstybi teritorijas. Neisprendus io klausimo, tolesns diskusijos i tikrj neturjo jokios prasms". Po io pokalbio pran czai eias dienas visomis manomomis priemonmis band igauti i Lenkijos tok sutikim.
72

Vaidmuo tikrai keistas - priversti priimti pagalb al, dl kurios saugumo ir uvir visa ko. Lenkai buvo sitikin (kaip paaiks, pagrstai), kad rusai nepra leist progos ugrobti Lenkij, jei tik tokia atsirast: Rus pajgos, engusios koki nors al, jos niekada nebepalieka", - perdav Paryiui lenk nuomon prancz ambasadorius . J . Beckas pareik: Mes neturime karinio bendradar biavimo sutarties su Taryb Sjunga. Ir nenorime tokios . Tai, ko js praote, yra naujas Lenkijos padalijimas."
75 74 73

Pozicija buvo aiki ir nepalenkiama. Pranczijos

usienio reikal ministras G. Bonnet po demaro Varuvoje savo kolegoms bri tams sak: Jeigu dl Lenkijos atsisakymo lugs derybos su rusais - bus katas trofa. Lenk ne tokia padtis, kad galt atsisakyti vienintels pagalbos, kurios gali sulaukti Vokietijos upuolimo atveju. Angl ir prancz vyriausybs atsidurs netiktinoje padtyje, jeigu mes kiekvienas savo alies papraysim kariauti dl Lenkijos, kuri tos pagalbos atsisak."
76

Neteks kantrybs prancz premjeras

. Daladier nurod delegacijos vadovui J . Doumencui Lenkijos pozicij nekreip ti dmesio ir pasirayti visk, ko nors rusai , taiau tuo metu jau buvo vlu. Kai paskutiniame susitikime rugpjio 21 d. K. Voroilovas pakartojo klausim, prancz bandymas meluoti dl lenk pozicijos jam jokio spdio nepadar . Matydamas, kaip vyksta derybos, Stalinas V. Molotovui dar prie tai pareik: Uteks it aidim! Anglai ir pranczai nori mus nusisamdyti veltui!"
79 78 77

Keistas buvo visas is aidimas. Oficialiai pagrindine prieastimi, dl kurios so viet ir Sjunginink derybos atsidr mirties take, tapo bekompromis Lenkijos pozicija. Labai sunku yra vertinti istorinius sprendimus, kai inai, kuo jie baigsi. Viena vertus, lenkai dl tikrj Taryb Sjungos ketinim buvo teiss. Kita ver tus, galima Lenkijos vyriausybs usispyrim vadinti kvailu usispyrimu. I dviej blogybi Lenkijos vyriausyb nenorjo rinktis n vienos ir gavo abi. 1939 m. rugpjt, norint sustabdyti Hitler, buvo reikalinga galinga karin koalicija. Be Ta ryb Sjungos i koalicija buvo nemanoma, galim jos dalyvavim ublokavo lenkai, kuriems pagalba labiausiai ir buvo reikalinga. Netiktina situacija, ku ri po Lenkijos sutriukinimo 1939 m. rugsj W . Churchillis vertino taip: Nors rusai, inoma, yra kalti dl savo klastingo poelgio paskutinse derybose, reikia pripainti, kad maralo K. Voroilovo reikalavimai, pagal kuriuos, bdama Lenki jos sjunginink, Raudonoji armija turjo uimti pozicijas Vilniuje ir Lvove, buvo visikai tikslingi ir paaikinami. Juos atmetusios Lenkijos motyv, kad ir kokie jie buvo, negalima vertinti teigiamai dabartini vyki fone. Rusija, galjusi uimti ias teritorijas kaip abejotina ir tartina draug, dabar um jas kaip prie."
80

Vis dlto, net jeigu Lenkija bt sutikusi sileisti Raudonj armij, neaiku, ar su tuo bt sutik britai, jeigu bt nusileid britai, neaiku, ar Taryb Sjun gos pasilymai vis dar galiojo, nes Kremlius tomis dienomis gavo ir geresni.

Rugpjio 21 d. susitiks su Vakar derybininkais, maralas K. Voroilovas jau inojo, kad nei klausimai, nei atsakymai, nei tuo labiau kaltinimai neberei kalingi - Kremlius pasirinko sutart su naci Vokietija. Rugpjio 12 d. Berghofe Hitleris susitiko su Italijos usienio reikal ministru G. Ciano. Hitleris jo nemgo dl nuolatini lbavim ir nuotyki su moterimis. Fiureris B. Mussolini ent vadino pernelyg dideliu puoeiva, kad juo bt ga lima pasitikti. Taiau io pokalbio tikslas buvo kitas. Kiekvienas memoran dumas, kur a sisdavau duei, i karto atsidurdavo brit rankose: todl a raydavau tik tai, k nordavau, kad inot britai", - sak vliau Hitleris . Da bar jis apstulbusiam G. Ciano prane, kad rugpjio pabaigoje yra pasiruos sutriukinti Lenkij. Tai buvo nemaloni staigmena italui, nes Vokietija ir Italija 1939 m. gegus 22 d. pasira Plieno pakt", kuriame sutar, jog bendrus karo veiksmus prads ne anksiau nei po trej met. Kartu fiureris perspjo London, kad jo ketinimai - ne blefas. Pokalbio metu J . Ribbentropas pasived jo Hitler al ir pakudjo: Molotovas sutiko priimti derybinink Maskvoje." Hitlerio veidas nuvito, ir jis dar kart patikino G. Ciano, kad nei Anglija, nei Pranczija konflikt nesiki* . Rugpjio 14 d. vakar buvo aiku, kad abejons Berlyne baigsi. J . Ribben tropas telegramoje V Molotovui prane, jog yra pasirengs nedelsiant atvykti Maskv. V. Molotovas ambasadoriui F. W . Schulenburgui atsak, kad toks vizitas / reikalauja atitinkamo pasiruoimo ir apsikeitimo nuomonmis, kurios galt duoti rezultat" . Koki rezultat? V. Molotovas kai kuriuos paminjo: ar nega lt Vokietija padti sureguliuoti Taryb Sjungos ir Japonijos santyki?** Kaip Vokietija irt garantijas Baltijos valstybms? Visi ie klausimai turt bti apsvarstyti taip, kad atvykus Vokietijos usienio reikal ministrui bt galima ne diskutuoti, o priimti konkreius sprendimus", - pridr usienio reikal ko misaras .. Rugpjio 16 d. gavs atsakym, J . Ribbentropas beslygikai sutiko su visais Maskvos pasilymais, kurie i esms buvo bsimo pakto juodratis. Hitlerio architektas Albertas Speeras pastebjo, kad fiureris labai sitemps: Atrodo, netrukus gali atsitikti kakas labai svarbaus. Fiureris man pasak: Jeigu reiks, * Prajus ketveriems metams, sddamas kaljime, G. Ciano prisimin 1939 m. rug pjio 11d. pasilytas J. Ribbentropo laybas. Jis stat sen vokik ginkl kolekcij prie sen ir brang italik paveiksl i G. Ciano puss. J. Ribbentropas teig, kad Di dioji Britanija ir Pranczija nepuls Vokietijos gelbdamos Lenkij. Pralaimto savo paveikslo G. Ciano taip ir neatidav... ** 1939 m. gegu-rugsj Mongolijoje tarp Taryb Sjungos ir Japonijos vyko karinis konfliktas, ir buvo neaiku, ar jis nevirs plataus masto karu.
84 83 82 81

a vyksiu netgi pats. Visk statau ant ios kortos."

85

Rugpjio 17 d. vokiei

ambasadorius F. VV. Schulenburgas prane, kad J . Ribbentropas pasiruos at vykti su visais fiurerio galiojimais ir pasirayti susitarim bet kada pradedant rugpjio 18 d . " . V. Molotovas ir vl atsak, kad viskas turi vykti laipsnikai: i pradi turi bti pasirayta ir paskelbta Vokietijos ir Taryb Sjungos prekybos sutartis ir tik tada nepuolimo sutartis, o alia jos - slaptas takos sfer Ryt Europoje pasidalijimo protokolas, kuris vlgi turi bti suderintas i anksto . Kremlius visa savo esybe demonstravo, kad niekur neskuba, o Hitler nenumal domai spaud laikas. Laikas ir akivaizdus vokiei skubjimas, o ne derybos su Vakarais tuo paiu metu leido Stalinui kelti savo kain. Soviet diktatorius taip pat apsisprend. T pai rugpjio 17 d. po piet Kremliuje tris valandas trukusiame posdyje savo politbiuro magnatams* jis idst visus io sprendimo u" ir prie" . K galjo duoti Taryb Sjungai Vakar sjungininkai? Neivengiam kar su Hitleriu, kuriame pagrindin nata tekt btent Raudonajai armijai. Maa to, derybos net ir dl ios galimybs strigo kiekviename ingsnyje. K galjo duoti Stalinui Hitleris? Garantij, kad karo tarp Vokietijos ir Taryb Sjungos nebus, perspektyv, kad Taryb Sjunga liks nuoalyje, jeigu kils konfliktas, ir svarbiausia - galimyb susigrinti kadai se turtas carins Rusijos teritorijas Ryt Europoje. Tokiam pasilymui Vakarai, net ir labai nordami, negaljo priepastatyti nieko. Klausimas buvo isprstas, taiau Kremlius ir toliau naciams tamp nervus. Rugpjio 18 d. vakar F. VV. Schulenburgas gavo nurodym nedelsiant vl susitikti su V. Molotovu, o J . Ribbentropas perdav tekst, kurio tonas buvo panaus nuolank praym: ...Normaliomis aplinkybmis mes, aiku, taip pat btume pasiruo siekti vokiei ir rus santyki gerinimo diplomatiniais
87 86

kanalais ir daryti tai tradiciniu bdu. Bet, fiurerio nuomone, susiklosius tokiai situacijai, reikia inaudoti kitus metodus, galinius duoti greit rezultat. Vokie i ir lenk santykiai blogja su kiekviena diena... Incidentai gali kilti bet kuri akimirk, ir tai neivengiamai sukels atvir konflikt..." Kadangi dl prekybos sutarties rugpjio 18 d. Berlyne buvo prieita prie abipusio sutarimo, telegra moje buvo siloma pereiti prie antrosios stadijos. Dl to Vokietijos usienio rei kal ministras gals nedelsiant atvykti Maskv su fiurerio galiojimais isprsti viso problem komplekso" ir bus pasiruos iklausyti ir gyvendinti naujus

* Susitikime dalyvavo V. Molotovas, A. danovas, M. Kalininas, K. Voroilovas, A. Mi koj anas, L. Kaganoviius, N. vernikas. Taigi, galutin sprendim dl pakto su Vokietija Stalinas prim ne vienas, o pasitars su aukiausiais pareignais. Nors vliau daugelis j teig apie tai nieko neinoj.

rus pageidavimus". A taip pat galsiu, - ts J . Ribbentropas, - pasirayti specialj protokol, reguliuojant abiej ali interesus sprendiant vien ar kit usienio politikos problem, pavyzdiui, interes sferas Baltijos regione. Tiesa, toks susitarimas manomas tik po odini d e r y b . "
88

Kai rugpjio 19 d.

F. W . Schulenburgas visa tai pristat V. Molotovui, is padav ambasadoriui su Stalinu suderint slapto protokolo tekst
89

ir pareik, kad J . Ribbentropas

90

laukiamas Maskvoje rugpjio 26-27 dienomis . Svarbi mums detal - Balti jos valstybi, tarp j ir Lietuvos, likim tomis dienomis sprend Stalinas, nes Hitleris tapo savo karo plano kaitu - u Taryb Sjungos neutralum jis buvo pasirengs sumokti bet koki kain. Atsakymas, su nekantrumu laukiamas Berlyne, buvo taip", taiau invazija Lenkij turjo bti pradta rugpjio 26 d., tad V. Molotovo nurodyta data buvo pernelyg vlyva. Rugpjio 19 d. kariniai pasirengimai jau vyko visu tem pu. I Vokietijos uost iplauk karo (ir povandeniniai) laivai. Sunkusis kreiseris GrafSpee gavo sakym plaukti prie Brazilijos krant, kreiseris Deutschland turjo pradti kursuoti angl laiv keliais iaurs Atlanto vandenyne, ten pat turjo isidstyti ir 21 povandeninis laivas. Sensteljs karo laivas Shleswig-Holstein

pajudjo Dancig, o 220 traukini su karine amunicija - Ryt fronto link... J e i gu karas prasids prie pakto pasiraym, kam jis reikalingas apskritai? Paktas, inoma, dl to, kad savo nedidelio karo" su Lenkija Hitleris neketino atsisakyti. iomis temptomis aplinkybmis vokiei fiureris ryosi beprecedeniam ings niui. Rugpjio 20 d. jis para asmenik laik Stalinui: Nepuolimo pakto

su Soviet Sjunga sudarymas man reikia ilgalaiks Vokietijos politikos apibr im. Todl Vokietija atnaujina politin kurs, kuris buvo naudingas abiem vals tybms per pastaruosius imtmeius... A sutinku su nepuolimo pakto projektu, kur man perdav Js usienio reikal ministras ponas Molotovas, bet manau, kad labai svarbu kuo greiiau apsvarstyti su juo susijusius klausimus. Pageidaujamo Soviet Sjungos papildomo protokolo tekstas, esu sitikins, gali bti paruotas labai greitai, jeigu atsakingas Vokietijos valstybs veikjas gals asmenikai atvykti Maskv deryb. Kitaip Reicho vyriausyb nesivaiz duoja, kaip per trump laik galima paruoti ir suderinti papildom protokol. tampa tarp Vokietijos ir Lenkijos tapo nepakeliama... Kriz gali kilti bet kuri dien. Vokietija nuo ios akimirkos ir ateityje yra kupina ryto ginti Reicho inte resus visomis turimomis priemonmis. Mano nuomone, inant ms valstybi ketinimus pradti naujus tarpusavio santykius, pageidautina negaiti. Todl a dar kart Jums silau priimti mano usienio reikal ministr antradien, rug pjio 22 d., vliausiai - treiadien, rugpjio 23 d. Jis turs visus ypatingus galiojimus pasirayti pakt, taip pat slaptj protokol. Dl tarptautins pad-

ties usienio reikal ministro vizitas Maskvoje negali utrukti ilgiau nei dien, daugiausia dvi dienas. Biau pamalonintas, jei atsakytumte greitai."
91

Po io laiko sek ilgas ir sunkus 24 valand laukimas. Vis nakt negalda mas umigti Hitleris skambinjo H. Gringui, ginijosi su J . Ribbentropu . bet galiausiai paaikjo, kad beprecedentis jo ingsnis buvo to vertas. Dar niekada joks Europos valstybs lyderis nebuvo kreipsis Stalin asmenikai. Soviet carui mogiki jausmai buvo svetimi, taiau Hitleris savo laiku j pripaino di diu didels valstybs politiku. Stalinas perskait laik kelet kart, pasibrauk kriz gali kilti bet kuri dien" ir paskutin sakin. Tada iklaus paskutini K. Voroilovo naujien apie derybas su Vakarais, atsistojo ir padiktavo V. M o l o tovui atsakym : Dkoju Jums u laik. Tikiuosi, kad vokiei ir soviet ne puolimo paktas taps lemiamu poskiu gerinant politinius santykius tarp ms ali. Ms ali tautoms reikia taiki tarpusavio santyki. Vokietijos vyriausy bs sutikimas pasirayti nepuolimo pakt bus pamatas politinei tampai panai kinti ir ms ali bendradarbiavimui. Tarybin vyriausyb pareigojo mane Jums praneti, kad sutinka sutikti pon J . Ribbentrop Maskvoje rugpjio 23 d . "
9 4 93 92

Rugpjio 21 d., per paskutin susitikim su prancz ir brit delegacijo mis, maralas K. Voroilovas pareik: Tarybins delegacijos tikslas - pasirayti sutart dl ginkluotj pajg bendradarbiavimo... TSRS, neturdama bendr

sien su Vokietija, gals padti Pranczijai, Anglijai, Lenkijai ir Rumunijai tik su slyga, kad jos kariuomenei bus suteikta teis kirsti Lenkijos ir Rumunijos teritorijas... Tarybin karo delegacija nesivaizduoja, kaip Anglijos ir Pranczijos generaliniai tabai galjo neduoti nurodym savo delegatams dl io elemen taraus klausimo... Dl to kyla rimtas pagrindas suabejoti j noro rimtai ir veiks mingai bendradarbiauti su Taryb Sjunga nuoirdumu." taiau jie jau nebeturjo prasms. Rugpjio 21 d. vakar, gal gale sulauks Stalino atsakymo, Hitleris trenk kumiu stal ir suuko: Dabar a turiu pasaul savo kienje!"
96 95

Argumentai logiki,

Fiureris i kar

to visiems, iskyrus save, usak ampano ir Berghofe prasidjo vent. T pat vakar, 23.1 5 vai., Vokietijos radijas nutrauk savo program ir paskelb, anot J . Goebbelso, sensacing naujien". J . Ribbentropo vizitas nebuvo paslaptis. Slaptas buvo tik protokolas, apie kur niekas tada neinojo. Varuva, Paryius, Londonas naujien reagavo taip, lyg joje nebt nieko sensacinga . Taiau tai buvo sensacija. Tiesa, niekas tada neinojo, kokia bus jos atomazga.
97

Karinis susirinkimas Oberzalcburge. 1 9 3 9 m. rugpjio 2 2 d.

Dar nesulauks Stalino atsakymo, Hitleris savo generolams isiunt kvietimus konferencij Berghofe. OKVV iplatintame kvietime buvo raoma, jog rugpjio 22 d. susitikimas bus visikai slaptas, todl visi jo sveiai turi atvykti apsireng paprastais drabuiais. Sveiai - apie penkiasdeimt aukiausio rango karinink: armij grupi ir armij vadai, j tab ir karinio laivyno bei oro pajg vadai. Tik H. Gringas nesuprato, k reikia paprasti drabuiai", ir isipust visomis maralui priklausaniomis groybmis . Puikiai nusiteiks fiureris t dien kuklumu nepasiymjo: I esms viskas priklauso nuo mans, nuo mano egzistavimo, nuo mano politinio talento. Dar daugiau, tikriausiai ateityje niekada daugiau nebus mogaus, turinio tok visos vokiei tautos pasitikjim. Niekada nebus mogaus, turinio tok autorite t kaip a. Todl mano buvimas yra didiul vert. Taiau kiekvien akimirk mane gali paalinti koks nors nusikaltlis ar pamilis!.. Mums apsisprsti len gva. Mes neturime ko prarasti, mes galime tik iloti. Ms ekonomikos ribos leis isilaikyti tik kelerius metus. Gringas gali tai patvirtinti. Mes neturime kito pasirinkimo. Privalome veikti... Po dvej trej met toki palanki aplinkybi gali nebebti. Niekas neino, ar ilgai a gyvensiu. Todl geriau veikti dabar."
99 98

Tada Hitleris pareik, kad yra didiul tikimyb", jog Vakarai nesiki, nors tokia rizika yra". Prie mus iauri pasirinkimo galimyb - arba smgiuoti patiems, arba anksiau ar vliau bti sunaikintiems." Jis palygino Vokietijos ir Vakar valstybi karin gali, reziumavo, kad Anglija niekaip negali padti Lenkijai, ir prane, kad paktas su Rusija bus pasiraytas per artimiausias dvi dienas. Dabar Lenkija yra tokioje padtyje, kurioje a j norjau matyti. Dabar Vokietija gali nesibaiminti ekonomins blokados, nes Taryb Sjunga aprpins j grdais, anglimis, mediena, vinu ir cinku... A baiminuosi tik vieno: kad tik kokia purvina kiaul nesikit su pasilymu dertis." Po piet pertraukos Hitle ris sureng dar vienos valandos tirad: A pasirpinsiu propagandos motyvais pradti kar, bet nesvarbu, ar jie bus tikinami: nugaltojo niekas neklausia, ar jis kalbjo ties. Uverkite savo irdis gailesiui! Veikite brutaliai! 80 milijon tauta turi gauti tai, k ji turi teis... Stipriausias visada teisus!"
100

Fiureris ubaig: A atlikau savo pareig. Dabar atjo metas jums!" H. Grin gas atsistojo, eng tris nedidelius ingsnius ir manieringai patikino, kad vokiei kariai savo pareig atliks. W . Brauchitschas ilydjo savo generolus sakiniu: N a k, ponai, savas vietas!"
101

Hitlerio apsisprendimas buvo aikus. Operacijos pra

dia - etadienis, rugpjio 26 d. Neliko joki prietaravim ar abejoni. Tai

buvo fiurerio valios triumfas" prie savo generolus. Antrojo Miuncheno nebus, karo su Vakarais greiiausiai nebus, bet karas su Lenkija nebeataukiamas. Artdamas savo kalbos pabaig, jis padar trump pertrauk, nes norjo ilydti J . Ribbentrop ir palinkti jam skms Maskvoje.

Ribbentropas Maskvoje. 1 9 3 9 m. rugpjio 2 3 d.

domu, kad didij dal dramatikos 1939 m. vasaros, taip pat ir lemtingj rugpjt Hitleris leido ne Berlyne, o Berchtesgadene. Nors visi diplomatiniai signalai ir keliavo sostin, fiureris mieliau laik leisdavo savo biiuli drau gijoje nekeisdamas nerpestingos dienotvarks. Jis retai susitikdavo su savo ministrais, ir netgi tokie numyltiniai kaip J . Goebbelsas ar H. Gringas tapo retais sveiais. H. Gringas prarado fiurerio malon po savo sikiimo M i u n chene", J . Goebbelsas - dl savo romano su ek aktore Lida Baarov*. Dau giausia laiko Hitleris skyr savo aistrai - architektrai ir didingiems projektams, tad favorit srae liko Albertas Speeras; bet jame buvo dar vienas mogus usienio reikal ministras Joachimas von Ribbentropas. Btent jis msi naujo ikio - sutarties su Taryb Sjunga. Btent jis stm priek dar taip ne seniai netikim projekt net tada, kai fiurer apimdavo abejons. Paktas su Maskva J . Ribbentropui reik dar vien spjv veid jo nemgstamai Anglijai, ir jis nenuilsdamas dirbo prie io projekto nuo pat 1939 m. kovo, kai pasirod pirmieji bolevik enklai . Paliks konferencij Oberzalcburge, Berlyne J . Ribbentropas persdo as menin Hitlerio lktuv ir nakt praleido Knigsberge**, kruopiai ruodamasis paskutinei savo darbo daliai - sudlioti takus Maskvoje. Kai rugpjio 23 d. 13 vai. Reicho usienio reikal ministras su savo trisdeimties moni delega cija nusileido Taryb Sjungos sostinje, oro uoste juos pasitiko plevsuojan ios vliavos su svastika ir orkestras, atliekantis vokiei himn. Paskui garbingi sveiai pasivaiino ikrais ir ampanu ambasadoje, ir apie 1 5 vai. J . Ribbentro* J . Goebbelso mona Magda, suinojusi apie roman, pasiskund Hitleriui. Fiureris buvo J. Goebbelso vaik kriktatvis. Jis simpatizavo Magdai ir sak propagandos ministrui nedelsiant roman nutraukti. J. Goebbelsas buvo taip simyljs, kad nor jo vesti Baarov, ivykti su ja Japonij ir atsistatydinti. Hitleris nesutiko ir paskelb Baarov persona grata Vokietijoje. J. Goebbelsas liko savo pareigose, bet kuriam laikui prarado fiurerio malon. ** Karaliauius (rus. Kaliningradas).
102

pas atsidr tarybikai"* kukliame V. Molotovo kabinete. Didiulei ministro nuostabai, greta V. Molotovo jo lauk ir pats Stalinas . Ko gero. negaljo bti didesnio kontrasto tarp dviej svarbiausi asmen t vakar. Isipusts, neprie kaitingai susiukavs ir pasipuos brangiu kostiumu, J . Ribbentropas stovjo prie emesn u save Stalin, vilkint kukli partijos tunik ir kaip maias kaban ias kelnes. Stalinas labai retai sutikdavo usienio sveius, tai, kad jis pasirod kabinete, reik, jos is susitikimas svarbus . Vokietijai i Rusijos nereikia nieko - tik taikos ir prekybos. Fiureris mane galiojo pasilyti nepuolimo sutart, kuri tarp dviej ali galios imt met", pareik J . Ribbentropas. Jeigu mes susitarsime dl imto met, - atsak Stali nas, - mons juoksis i ms, nes tai atrodys nerimta. A silau, kad susitarimas galiot deimt m e t . "
105 104 103

Taip prasidjo naci ir bolevik susitikimas, apie kur

dar prie kelet mnesi niekas negaljo net pagalvoti. Tada visi susdo prie stalo derinti pakto detali. Kadangi J . Ribbentropas i anksto inojo soviet reikalavimus, diskusija vyko greitai. Lenkija buvo padalyta dvi dalis, kurias skyr Vyslos, Sano ir Bugo ups. Vakar Lenkija atiteko Vokietijai, Ryt - Taryb Sjungai. Suomija, Estija, Besarabija (Rumunijoje) atiteko Taryb Sjungos takos sferai". I Baltijos valstybi tik Lietuva liko vokiei pusje. Vie nintele problema tapo Latvijos klausimas. Stalinas pakl savo kain ir pareik, kad jam reikalinga visa Latvijos teritorija, su Liepojos (vok. Libau) ir Ventspilio (vok. Windau) uostais. Dl io klausimoj. Ribbentropui teko skambinti nervingai rezultat laukianiam fiureriui. is Stalino pretenzij patenkino . Kai Vokietijos ambasadoje suderins su fiureriu paskutines smulkmenas J . Ri bbentropas gro Kremli, buvo 22 vai. Paktas ir slaptasis protokolas greitai vir to dokumentu, kur perskaits Stalinas liko nepatenkintas tik anga, skelbiania apie nauj dviej ali draugyst. Ar js nemanote, kad mes turtume atkreipti daugiau dmesio viej nuomon savo alyse? Daugyb met vieni ant kit galv kibirais pylme ml, ir ms propagandos vyrukams ioje srityje niekada nebuvo gana. Dabar staiga ketiname priversti savo mones patikti, kad viskas pamirta ir atleista. Reikalai taip greitai netvarkomi", - pasak J .
107 106

Ribbentropui

Stalinas . Soviet diktatorius aikiai suvok naci ir bolevik sutarties keistu m. Pvz., 1937 m. Niurnbergo suvaiavime Hitleris sak, kad Rusijos lyderiai yra gauja nusikaltli i necivilizuotos tarptautins yd ir bolevik gildijos", o pati Taryb Sjunga yra didiausias pavojus monijos civilizacijai ir kultrai, kuris kada nors egzistavo subyrjus senovs pasaulio valstybms" . Tarp daugybs
108

* Antrosios klass traukinio stoties laukiamasis" - taip komunistinio elito patalpas Kremliuje apibdino vienas brit sveias.

MOLOTOVO-RIBBENTROPO IR SLAPTASIS

PAKTAS

PROTOKOLAS

Nepuolimo sutart, kuri buvo vieai paskelbta visam pasauliui, sudar septyni punktai. Abi valstybs susitar nesiimti prieik veiksm viena prie kit, konsultuotis abiem alims aktualiais klausimais, neprisidti prie pakto, kuris bt nukreiptas prie kuri nors i j, o kilusius konfliktus sprsti derybomis. Esmin pastraipa skambjo taip: Tuo atveju, kai viena i susitarianij ali tapt treiosios valstybs karo veiksm objektu, kita susita rianioji alis nesuteiks tai treiajai aliai jokios paramos." Slaptas protokolas, apie kur tada niekas neinojo ir be kurio, beje, visas paktas neturjo teisins galios, skambjo taip: 1. Jeigu srityse, einaniose Pabaltijo valstybi sudt (Suomi joje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje), vykt teritorinis ir poli tinis pertvarkymas, iaurin Lietuvos siena taps Vokietijos ir TSRS interes sfer siena. Kartu abi alys pripasta Lietu vos interesus Vilniaus kratui. 2. Jeigu teritorinis ir politinis pertvarkymas vykt Lenkijos valstybei priklausaniose srityse, Vokietijos ir TSRS interes sfer siena eis madaug ties Vyslos, Narevo ir Sano upmis. Klausimas, ar abiej pusi interesai reikalauja ilaikyti ne priklausom Lenkijos valstyb ir kokios bus ios valstybs sienos, bus tiksliau sprendiamas tolesni politini vyki eigoje. Bet kokiu atveju abi vyriausybs klausim sprs draugiko susitarimo bdu. 3. Turdama galvoje Pietryi Europ, Soviet alis pabria TSRS interesus Besarabijoje. Vokietija savo ruotu pareikia, kad ji politikai nesuinteresuota iomis sritimis. 4. Abi alys protokol laikys visikoje paslaptyje.

Stalino perskaityt knyg buvo ir Mein Kampf. Jis puikiai inojo, kas ten raoma apie komunizmo mar" Rytuose, taiau tiek jam, tiek Hitleriui tada pragmatiki iskaiiavimai, aiki ir konkreti nauda buvo kur kas svarbiau u ideologijos prie ingybes. Santuoka i reikalo, vandens ir ugnies susiliejimas", kaip vardijo vie nas nacis, tuo metu buvo reikalinga ir naudinga abiem pusms. Padars pastab J . Ribbentropui Stalinas usak degtins, ir vakarlis persirito linksmj dal. Apie vidurnakt, kai stalai buvo nukrauti vaimis, Stalinas pasil tost: A inau, kaip vokiei tauta myli savo fiurer, todl noriau igerti jo sveikat." Tada V. Molotovas pakl tost u J . Ribbentrop, J . Ribbentropas - u Stalin ir V. Molotov. Atmosfera, - ra vienas vokiei diplomatas, - jau iki tol buvusi maloni, tapo ilta ir linksma. Rus lyderis pats pild svei taures, sil cigare i ir netgi jas prideginjo."
109

J . Ribbentropas paskui Hitleriui telegrafavo, kad

110

Kremliuje jautsi tarsi tarp sen partijos d r a u g "

Sutarties pasiraymas Maskvoje. Pasirao J. Ribbentropas, alia - soviet ambasadorius Berlyne A. kvarcevas; u j (i deins): J. Stalinas, V. Molotovas, B. aponikovas
AKG Images/Scanpix

Abu dokumentai - nepuolimo sutartis ir slaptasis protokolas -

Kremliuje

buvo pasirayti jau prasidjus rugpjio 24 d. (apie 2 vai. nakties), o aminti istorinio vykio buvo pakviesti fotografai. Stalinas tik perspjo, kad visi tuti buteliai bt patraukti, nes mons pamanys, kad mes i sutart pasirame prisigr" . Kai vienas vokiei fotografas ufiksavo J . Ribbentrop ir Stalin kelianius taures, pastarasis pagras pirtu ir pasak, jog nenort, kad i nuo trauka bt iplatinta. Fotografas Helmutas Lauxas jau norjo atiduoti fotojuos111

t, bet soviet lyderis gestu parod nesivarginti, nes jam utenka vokieio gar bs odio" . Matydamas atsipalaidavus ir sveting Stalin, prie jo sidrsino prieiti ir asmeninis Hitlerio fotografas Heinrichas Hoffmanas: Js Ekscelenci ja, man didel garb perduoti jums irdingus sveikinimus ir kuo geriausius lin kjimus nuo mano fiurerio ir gero draugo Adolfo Hitlerio! A negaliu apsakyti, kaip jis trokta vien dien susitikti su didiu Rusijos lyderiu asmenikai." Anot H. Hoffmano, ie odiai Stalinui padar didiul spd" . vakarlio pabaig visi buvo gerokai apgirt, o tostai vis linksmjo. Su bdin gu sarkazmu Stalinas pasil dar vien tost: U nauj Antikomintemo nar!", taiau atsisveikindamas su J . Ribbentropu soviet lyderis pasivedjo vokiei usienio reikal ministr iek tiek al ir surimtjusiu veidu pasak: Patikinu jus, kad Tarybin vyriausyb labai rimtai iri pakt, ir duodu savo garbs od. jog Taryb Sjunga neiduos savo partners."
114 113 112

J . Ribbentropas vliau sak, kad

tuo metu n kiek nesuabejojo Stalino nuoirdumu, bet kam reikalingas garbs odis, kai susitarimas k tik buvo patvirtintas paraais? K tada naujieji partneriai pasira? Jau pirmosios j replikos apie nenatrali sjung patvirtina, kad nei Stalinas, nei Hitleris nepuoseljo iliuzij apie jos ilgaamikum. Berghofe sui nojs rezultatus, Hitleris savo adjutantui itar: Atrodo kaip geras kraujo san doris. kart be smurto nebeisisuksime."
115

Vliau jis pasakys tai, kas visikai

atitiko fiurerio elges usienio politikoje: Kaip privatus mogus, a niekada nesu lauyiau savo odio, bet jei tai btina dl Vokietijos - tkstanius kart."
116

Kremliaus savo vil Kunceve paryiais grs Stalinas atrod patenkintas, taiau pranedamas naujienas K. Voroilovui, N. Chruiovui, G. Malenkovui ir N. Bulganinui sak: inoma, visa tai yra aidimas, kuriame visi stengiasi apmulkinti vieni kitus. A inau, ko Hitleris siekia. Jis mano, kad pergudravo mane, bet i tikrj tai a j apmoviau. Karas mus kur laik aplenks."
117

ia galime grti prie pokerio partijos" ir pamginti isiaikinti, kas vis dlto j laimjo. Anot Stalino versijos, ioje partijoje laimtojas bus tas, kuris suge bs likti nuoalyje ir kartu privers tarpusavyje susiremti kitus du aidjus. J e i gu matuotume Ribbentropo-Molotovo pakt tik pagal kriterij, nugaltoju neabejotinai tapo Stalinas. Net ir tada, kai 1941 m. Vokietija upuls Taryb Sjung, Stalinas kalbdamas apie pakt sakys: M e s pusantr met utikrino me savo aliai taik ir galimyb paruoti jgas atkiriui, jeigu faistin Vokietija nepaisydama pakto surizikuot pulti ms al. Tai akivaizdus ms laimjimas ir faistins Vokietijos pralaimjimas."
118

1939 m. rugpjio 23 d. Kremliuje

apie naci invazij Lenkij ir kaip tokiu atveju elgtsi Taryb Sjunga, konkre iai kalbama nebuvo, taiau valgus soviet lyderis nesunkiai galjo numatyti bsim Hitlerio ingsn. Kai J . Ribbentropas pareik, jog Reicho vyriausyb

daugiau netoleruos vokiei persekiojimo Lenkijoje ir fiureris yra pasiruos nedelsdamas isprsti vokiei ir lenk ginus", Stalinas atsak lakonikai: A suprantu."
119

Tiesa, jis negaljo inoti, kaip pasielgs Vakarai, kai Hitleris upuls

Lenkij, taiau bet kuriuo atveju turjo pasirinkimo laisv ir garantij, kad su Vokietija kariauti nereiks. Bent kol kas. Kai rugsjo 3 d. V. Molotovas lenk ambasadoriaus paklaus, ar Vakar valstybs pads Lenkijai, is tvirtai patikino, kad taip ir bus. N a , pamatysim, pamatysim", - ypteljo V. M o l o t o v a s
120

Dar didesniu laimtoju Stalinas tapo, kai Didioji Britanija ir Pranczija pa skelb kar Hitleriui - kol faistai kariaus su kapitalistais, komunistai gavo laiko sustiprinti savo karin gali ir galbt pasitaikius palankiam metui j panaudoti. Grasindamas, kad neleis Vakarams arstyti kart katon svetimomis rankomis, Stalinas kaip tik tai padar pats. Ir tai ne vienintelis Stalino laimjimas. Mainais u Taryb Sjungos neutra lum Hitleris sumokjo brangiai, ir pagal slaptame protokole numatytus takos sfer" pasidalijimus Stalinas vykus teritoriniams ir politiniams pertvarkymams" gijo prog susigrinti, tai, apie k pokerio partijos pradioje vargu ar galvojo. Baltijos valstybs, Besarabija (dabar Moldovos dalis) ir Ryt Lenkija su ten liku siais ukrainieiais ir baltarusiais buvo carins Rusijos imperijos prarastos ems. Stalinas gijo reali galimyb jas susigrinti ir tapti komunistiniu imperatoriumi. Ir vis dlto, laimjs tiek daug, vieno dalyko Stalinas nenumat. Jis laimjo tik didiosios pokerio partijos pirmj raund. Hitleris laimjo ne tik Taryb Sjungos neutralum, bet ir nekainojam ekonomin pagalb, kuri Vakar blo kad pavers niekine. Taryb Sjunga maitins Vokietijos karo main ir tiksis, kad i ilgam strigs Vakar fronte, bet kai 1940 m. pavasar Hitleris sutriukins Pranczij, pasirodys, kad 1939 m. rugpjio partij laimjo Hitleris. Dar po keleri met paaiks, kad tai taip pat ne galutinis raundas. Sunku nustatyti laimtoj iame aidime - galbt jo apskritai nebuvo, bet po pirmojo raundo Stalinas jung Hitleriui ali vies - fiureris buvo pasirys kirsti sankry n kiek nestabdydamas.

Paskutins taikos dienos

Rugpjio 23 d., kai J . Ribbentropas buvo pakeliui Maskv, brit ambasado rius Berlyne N. Hendersonas Hitleriui Berchtesgadene pristat N. Chamberlaino laik, kuriame brit premjeras ra, jog karas tarp ms taut bt didiausia katastrofa", drauge jis perspjo Vokietijos kancler, kad paktas su Taryb Sjunga nepakeis Didiosios Britanijos sipareigojim Lenkijai, taiau taip pat pridr, kad

Londonas taikioje atmosferoje" yra pasirys diskutuoti apie problemas, ikilu sias tarp Vokietijos ir Lenkijos . Fiureris, sitikins, kad paktas su Maskva keiia situacij i esms, usipuol N. Henderson ir pareikalavo, kad brit vyriausyb ataukt savo garantijas Lenkijai. Kai ambasadorius paband paaikinti, kad Bri tanija privalo gerbti savo sipareigojimus, Hitleris atov: Tai ir gerbkite juos! Jeigu dalijate tuius ekius, turite bti pasiruo juos apmokti."
122 121

Kai N. Hen-

dersonas paliko kabinet, patenkintas savimi fiureris diplomatui Ernstui von Weizsckeriui pasak: Chamberlainas nebeatlaikys ios

diskusijos. J o kabinetas kris vakar." N e trukus paaikjo, kad ios Hitlerio iliuzijos su realybe neturi nieko bendra. Tiek Londone, tiek Paryiuje tomis die nomis vis dar buvo tikimasi geriausio, bet ruoiamasi blogiausiam. Ribbentropo-Molotovo paktas nepadar sprogusios bom kaip tikjosi naci lyderis.

bos spdio,

N. Chamberlainas vis dar dels paskelbti vi suotin mobilizacij, taiau 120 000 auktini jau skubjo karo tabus, pakrants ir prielktuvins gynybos postus. Rugpjio 24 d. savo kalboje parlamente N. Cham berlainas tvirtai pareik, kad sipareigojim Brit laikraiai paiepia Hitlerio sutart su Maskva
Bettmann/CORBIS/Scanpix

Lenkijai bus be ilyg laikomasi ir Vokie tijos vyriausybei dl to neturt kilti joki abejoni"
123

. Pranczijoje inia apie naci ir

soviet sutart buvo sutikta su didesniu nusivylimu, nes pranczai vylsi ben dradarbiauti su Taryb Sjunga. Beveik visi politikai yra sitikin, kad kils ka ras, - rugpjio 24 d. ra prancz diplomatas, - t, kurie tiki, jog Hitleris atsitrauks, lieka vis maiau." Tarp t, kurie tikjo, kad karo galima ir reikia i vengti, buvo Pranczijos usienio reikal ministras G. Bonnet. Jis pats kovojo ir buvo sueistas I pasauliniame kare, per kur prarado savo brolius. Kaip ir kiti, jis buvo nusivyls Vokietijos politika, taiau drauge buvo sitikins, kad Pranczija neturi joki galimybi gyvendinti savo sipareigojim Lenkijai, todl kakokiu bdu turi j atsisakyti. Ribbentropo-Molotovo pakt jis laik nebloga galimybe tai padaryti. Taiau kai prancz premjeras . Daladier, rugpjio 23 d. suau ks Gynybos taryb, vyriausij vad paklaus, ar Pranczija pasiruousi karui, G. Bonnet nusivylimui, j atsakymas buvo teigiamas. Kit dien vyriausybs

kabineto posdyje G. Bonnet band visus tikinti, kad aplinkybs taip pasikeit, jog Pranczija turi visik teis nebekreipti dmesio garantij Lenkijai. Vis dl to didioji kabineto dalis, skaitant . Daladier, buvo prie antrj Miunchen". Pranczijos ministras pirmininkas, kaip ir G. Bonnet, nekent karo, taiau, prie ingai nei jo usienio reikal ministras, susiklosiusiomis aplinkybmis j laik neivengiamu, nebent Hitleris atsitraukt. Rugpjio 24 d. . Daladier sak ruotis mobilizacijai . Negerbti savo sipareigojim, kai Anglija, skirtingai nei ekoslovakijoje, pagaliau susivienijo su mumis dl bendro tikslo, Pranczijai bt buv tiesiog nusikaltlika", - ra savo kaljimo dienoratyje 1940 m. rugsj . Daladier . Kart apgauti, didieji nuolaidiautojai: N. Chamberlainas, lordas Halifaxas, . Daladier - daugiau nuolaidiauti neketino. Staigaus j pozicijos pasikeitimo Hitleris nepastebjo, nes man, kad po Miuncheno vyki niekas nepakito. Tiek Didioji Britanija, tiek Pranczija kariniu poiriu dabar jautsi gerokai stipresns. M e s pasiruo kovai ir technika n kiek nenusileidiame", - sak t rugpjt . Daladier . Didiosios Britanijos generalinio tabo vadas savo dienoratyje taip pat ura: Iekoti kompromiso ir diskutuoti yra beviltika, tai tiesiog vl pasikartos. Jeigu naci reimas galt bti taip diskredituotas, kad inykt... be karo, inoma, bt kur kas geriau. Bet jeigu taip neatsitiks, turime kariauti. Mes negalime io karo pralaimti."*
127 126 125 124

Pagrindinis klausimas

buvo ne Lenkija, M . Gamelinas informavo . Daladier, kad Pranczija niekuo jai padti negali ir Lenkija bus sutriukinta per tris mnesius"
128

- pagrindinis

klausimas buvo Pranczijos garb. Ant kortos buvo pastatyta alies reputacija. Jei M . Gamelinas sako, kad jo milijonin armija gali atsilaikyti prie Vokietij, ivada viena - paskelbti jai kar yra vienintel garbinga ieitis. Tvirtas atsakymas Hitleriui tarp Europos moni pasjo tamp. Po atostog Pranczijoje vienas brit politikas apibendrino prancz nuotaik: Kodl, klau sia jie, pasaulis isikraust i proto?.. Negi nemanoma rasti sprendimo, kuris padt ivengti k a r o ? "
129

Mes gyvename netiktinoje tampoje", -

rugpjio

25 d. dienoratyje ra lenk gydytojas Zygmuntas Klukowskis, - a inau, kad karas netrukus prasids. mons labai sunerim; bet aplink tik ir girdi - visi nori, kad jis prasidt dabar." Mokslo met pradia Lenkijoje buvo nukelta, vi-

* Aukiausi Sjunginink karo vad prognozs turjo rimt pagrind. 1939 m. Di dioji Britanija ir Pranczija savo ginklavimosi tempus paspartino taip pat enkliai kaip ir Vokietija. 1939 m. rugsj jos gamino daugiau tank ir lktuv. 1940 m. gegu Pranczija per mnes pagamindavo 600 lktuv, t. y. tiek pat kiek Vokietija. Be to, 170 lktuv pranczams kas mnes pristatydavo JAV.

sos vents atauktos. Kitoje Europos pusje brite Vita Sackville-West savo laike garsiai novelistei Virginiai VVoolf ra: Kasdien iki vidurdienio labai bijau ant skrydi, duj ir bomb, paskui pamau vl atgaunu britik drs". Iki ryto, kai viskas vl prasideda nuo pradi, vl atsiduriu siaubingame baims rate ir grtu baili p u s . "
130

Berlyne atmosfera atrod ramesn. mons gatvse, 131

ra VV. Shireris, - atrodo, sitikin, kad Hitleris vl isisuks be karo."

Vis dl

to taikos bet kokia kaina" atmosfer, viepatavusi Vakar Europoje 1938 m. ruden, dabar pakeit vis labiau plintantis susitaikymas su tuo, kad karas, ko gero, nebeivengiamas. A jauiu, kaip artinasi karas, - sako George'o Orwello romano* herojus. - Toki kaip a milijonai. Paprasti vyrukai, su kuriais susitinku smuklse, autobus vairuotojai, keliaujantys pardavjai. Visi jauia, kad pasaulis pasuko unkeliais. Jauia, kaip viskas lta ir griva tiesiog po kojomis..."
132

Hitleris, tikjsis, kad po rugpjio 24 d. N. Chamberlaino kalbos konfliktas su Lenkija taps vietinis", igirds griet Londono pozicij, nusprend pakeisti taktik ir kalti pleit tarp Britanijos ir Lenkijos. Rugpjio 25 d., susinervins nuo brit spaudos antrai, skelbiani, kad jis nori ukariauti pasaul, fiureris 13.30 vai. dar kart susitiko su N. Hendersonu. Grs Berlyn, kart Rei cho kanceliarijoje Hitleris buvo gerokai ramesnis. Jis pareik, kad po to", kai bus isprsta Lenkijos problema, yra pasiruos pasilyti Britanijos imperijai visas garantijas ir suteikti vis manom pagalb, jeigu jos prireikt". Jis netgi mesteljo mint, kad Britanija, nordama isaugoti savo vard, galt paskelbti apsimestin kar. Kai visa tai baigsis, a griu prie mylimos architektros, nes tikrai nesu politikas", - sak brit ambasadoriui Hitleris . Jis buvo taip suin teresuotas, kad is paskutinis jo pasilymas" bt kuo greiiau pristatytas London, kad net pasil N. Hendersonui lktuv. Brit ambasadorius iskrido tik kit dien, taiau vos tik jis paliko kabinet, Hitleris paskelb, kad operacija Balta", kaip ir suplanuota, prasids kit ryt. Karas Lenkijoje turjo prasidti rugpjio 26 d. 4.30 ryto. sakym fiureris dav 15.02, nes generalinis tabas ilgiau laukti negaljo. Ilgas procesas, kai kodinis odis yra siuniamas nuo aukiausios iki emiausios ginkluotj pajg grandies, prasidjo. Prieakiniai daliniai Lenkijos sienos link turjo pajudti t pat vakar, 20.30 v a i .
134 133

Telefono linijos London ir Paryi buvo atjungtos.

135

Naci partijos suvaiavimas atauktas. Oro uostai udaryti** . Taiau t pai rugpjio 25 d. Berlyn pasiek trys naujienos, kurios privert Hitler paskutin akimirk visk ataukti. Naujienos buvo i Paryiaus, Romos ir Londono.

1939 m. ileistas romanas vadinasi Corning Up for Air.

** Rugpjio 27 d. Vokietijoje vestas maisto produkt racionavimas.

17.30 vai. prancz ambasadorius Robertas Coulondre Hitler dar kart per spjo, kad Pranczija yra pasiruousi vykdyti savo sipareigojimus Lenkijai. Fiure ris paleido tirad, kad Reichas daugiau netoleruos lenk provokacij", ir pridr, jog neketina pulti Pranczijos, taiau jei Pranczija velsis konflikt, jis kovos su ja iki pabaigos. Tai pasaks fiureris atsistojo nordamas pabrti, kad nebeturi ko pridurti. R. Coulondre nepasidav: Esant tokiai kritinei padiai, nesusipratimai ypa pavojingi. A noriu klausim isiaikinti iki galo. Duodu prancz kareivio garbs od, kad jei Lenkija bus upulta, Pranczija su visomis savo pajgomis bus jos pusje." - M a n labai skaudu manyti, kad reiks kariauti su js alimi, bet tai priklauso ne nuo mans. Perduokite tai mesj Daladier", - atsak Hitleris . R. Coulondre inia fiurerio nuotaikos, inoma, nepakl, taiau jis pagrstai man, kad Pranczija be Anglijos nesiims joki veiksm, todl is pokalbis jo pa siryimo nepakeit. Bet prajus vos penkiolikai minui (apie 17.45) Italijos a m basadorius Bernardo Attolico Hitleriui prane kur kas blogesn naujien - Italija nra pasirengusi karui. Kaip lojalus draugas, laikau savo pareiga pasakyti vis ties ir informuoti jus apie tikrj padt i anksto. Jeigu to nepadaryiau, pa dariniai galt bti nemalons mums visiems", - ra B. Mussolini savo laike ir perspjo, kad jeigu Lenkijos sjungininkai paskelbs kar, Italija nebus pasiruousi kariauti, nes ms susitikimuose aptarme, kad kar galima pradti 1942 m.", sijungti j dabar Italija galt nebent tuo atveju, jei Vokietija aprpint mus reikalingomis aliavomis ir karo atsargomis" . Iklauss i naujien, Hitleris altai atleido B. Attolico ir pratrko plsti klastingus kaip laps" italus . Tai i esms keiia situacij, - ura J . Goebbelsas. - Tai rimtas smgis fiureriui."
139 138 137 136

Prajus vos kelioms minutms J . Ribbentropas lk su dar viena inia, kuri, vie no liudininko vertinimu, Reicho kanceliarijoje buvo sutikta kaip bombos spro gimas" - Didioji Britanija ir Lenkija Londone oficialiai pasira tarpusavio pa galbos sutart. Hitleris tai vertino kaip atsakym N. Hendersonui perduot savo pasilym ir prim j kaip smg veid"
H 0

. Didioji Britanija ne veltui kartais

vadinama kanotuoju Albionu", i kurio niekada neinai, ko tiktis. Garsij savo garantij Lenkijai N. Chamberlainas paskelb kovo 31 d., taiau tik dabar ji virto raytiniu dokumentu. Sutartyje buvo skelbiama, kad abi alys sipareigoja suteikti vis pagalb, jeigu vien i j upult kita Europos valstyb". Albionas liko itikimas sau ir kai k paliko rke. Slaptame priede, kuris nebuvo paskelbtas vieai, buvo raoma, kad ta Europos valstyb" yra Vokietija, o jeigu agresore tapt kuri nors kita, protokolas abi alis pareigoja tik konsultuotis tarpusavy je. Taip Didioji Britanija valgiai neprisim joki sipareigojim pradti karo. pvz.. su Taryb Sjunga. Sutartis su Lenkija buvo skirta ne iai padti, o tik dar kart pagsdinti Hitler. Triukas suveik, tiesa, tik trumpam.

. Mussolini idavysts" ir brit smgio veid" poveikis buvo staigus Len kijos puolimo ataukimas. Tutuojau visk sustabdykite. Raskite Brauchitsch. M a n reikia laiko deryboms!" - auk VV. Keiteliui Hitleris . Apie 19.00 vai. vyriausiasis ginkluotj pajg vadas paadjo fiureriui, kad sps ataukti saky m*
142 141

. Kai H. Gringas Hitlerio paklaus, ar is sprendimas galios ilgai, fiureris

atsak: N e . A tik noriu pasiirti, ar galiu ukirsti keli Anglijos intervenci jai."
143

K jis galjo sugalvoti?

Kit dien, rugpjio 26-j, Hitleris gavo dar vien perspjim, kart jam para prancz premjeras: Paskutiniame kare js, kaip ir a, fronto linijose buvote kareivis. Js lygiai taip pat kaip ir a inote, koki paniek ir prakeiksm palieka moni smonje karo siaubas, nepaisant to, kaip jis baigiasi...
144

- jaus

mingai pradjo . Daladier, bet ubaig tvirtai: - Galite neabejoti, kad Pranczija liks itikima savo sipareigojimams kitoms valstybms, pavyzdiui, Lenkijai... J e i gu vl, kaip prie dvideimt penkerius metus, bus pralietas Pranczijos ir Vokie tijos kraujas, iame ilgesniame ir pratingesniame kare abi tautos kausis tikda mos savo pergale, taiau tikrieji jo laimtojai bus destrukcija ir barbarikumas." R. Coulondre, pristats laik, taip pat paband emocingai apeliuoti Hitler: Vi sos monijos vardan nepraleisti paskutins galimybs rasti taik sprendim" , taiau, paskambins Paryi, ambasadorius turjo pripainti, kad visi ie odiai Vokietijos kanclerio aus nepasiek. Tada man belieka pasikliauti Dievu ir Pran czijos tautos stiprybe", - atsak . Daladier . Hitleriui kur kas didesn nerim kl Italijos ir Didiosios Britanijos akibroktai. Slpdamas savo kartl fiureris para laik B. Mussolini ir mandagiai pa klaus, kokios konkreiai pagalbos reikt Italijai, kad i galt dalyvauti E u ropos konflikte. Dus atsakymas, G. Ciano odiais, turjo nuudyti buli, inoma, jei is moka skaityti". Jis pra 1 50 zenitini baterij, 7 milijon ton degal, 6 milijon ton angli, 2 milijon ton plieno, milijono ton medie nos ir netgi imtais ton deficitini spalvotj metal - molibdeno, volframo, cirkonio . Hitleris dar kart nurijo kari piliul ir atra, kad pairs, kokius reikalavimus gali gyvendinti". Kai H. Gringas uprotestavo aukdamas, kad apie joki pagalb negali bti ir kalbos, fiureris j nuramino: A ir neketinu nieko pristatyti, tik noriu, kad Italija neturt pasiteisinimo dl savo sipareigo147 146 145

* Operacijos ataukimo sakymo nespjo gauti nedidelis brys, vadovaujamas leite nanto Hanso Herznerio. Jis vykd savo uduot ir um svarb geleinkelio tunel. Kai Hitleris tai suinojo, sak cinikai Lenkijos valdiai praneti, kad tai nieko ben dra su Vokietija neturini slovak bandit darbas. Banditai" sugebjo tvarkingai atsitraukti, o rugsjo 1-osios ryt dar kart pakartos savo uduot.

jim."

148

Pagrindinis Hitlerio tikslas atsispindjo paskutiniame laiko sakinyje:

Due, a suprantu js pozicij ir praau tiktai vieno: pritraukti angl ir pran cz pajgas aktyvia propaganda ir karinmis demonstracijomis, kurias js man jau esate sils."
149

Tikslas buvo sudaryti spd, kad Italija palaiko Vokietij,

nors kare nedalyvauja. Hitleris igavo i B. Mussolini paad, kad apie tikrj Italijos pozicij niekas nesuinos, ir kartu dar isiderjo ital darbinink atlaisvjusiems Vokietijos pramons ir ems kio sektoriams. B. Mussolini, many damas, kad ir taip nusieng savo garbei ir orumui, sutiko . J . Goebbelsas dienoratyje paymjo: Italijos klausimas paskelbtas valstybine paslaptimi. U idavyst - mirties b a u s m . "
151 150

Nuo plieninio partnerio" savo planus Hitleris slp beveik iki paskutins minuts, nes Italijos pagalba Lenkijoje jam nebuvo reikalinga. J a m reikjo s jungininko, jeigu konflikt sikit Vakarai. Tokia grsm dabar atrod daug re alesn nei prie kelet savaii, bet fiureris vis dar man, kad gali j paalinti. domu tai, kad ir Londonas, ir Paryius i savo valgybos altini inojo, jog Vokietija ketina pulti Lenkij rugpjio 26 d .
1 5 2

Kai t dien nieko neatsitiko,

atgijo nauja viltis. Jeigu Hitleris atsisak savo plano, vadinasi, kieta ir grieta po zicija Vokietijos atvilgiu veikia. Netgi pasklido gand, kad Hitlerio reimas gali kristi, nes naci lyderi nuomons skiriasi. Tai buvo netiesa, bet tokio pobdio inios labai patiko Vakar valstybi lyderiams. Terminas wishfull thinking yra toks anglikas, kad net neinau, kaip j iversti lietuvi kalb. Naci opozicijos Vokietijoje pasiuntinys rugpjio 27 d. Londone, Usienio reikal ministerijoje, dst, kad Anglija ir Pranczija turi ilikti tvirtos bet kokia kaina. J e i js tai padarysite, paskutin akimirk Hitleris jau reikalaus konferencijos." Rugpjio 30 d. tas pats vokiei altinis atsiunt dar vien telegram: efo (Hitlerio) pozicija silpnja. Likite visikai tvirti. Joki kompromis."
153

Anglija ir Pranczija

taip ir padarys, o kitas Hitlerio jimas dar labiau sustiprino vilt, kad tik toks bekompromisis kelias yra teisingas. alia fiurerio tikrai buvo mogus, norintis ivengti karo su Anglija. J o vardas Hermannas Gringas. Dar rugpjio pradioje pasitelks pagalb savo drau g, ved verslinink Birger Dahlerus, lzvige-Holteine netoli Danijos sienos H. Gringas suorganizavo susitikim, kurio tikslas - umegzti su britais neoficia lius kontaktus. Nieko bendra su diplomatija neturintis B. Dahlerusas msi ios misijos tikdamasis, kad gali padti ivengti karo. Padedamas H. Gringo, jis band igauti i brit sutikim problemas sprsti prie deryb stalo, taiau U sienio reikal ministerija mandagiai atsisak. M a n buvo nesuprantama, - ra B. Dahlerusas, - kaip galjo neatsirasti n vieno rytingo mogaus, galinio su organizuoti kabineto susirinkim, kai tiek daug pastatyta ant kortos... Ir vis t

laik feldmaralas (Gringas) vis lauk informacijos, gal anglai susidoms..."

154

Anglai susidomjo" tik po vokiei ir soviet pakto. Rugpjio 25 d. Halifaxas padkojo B. Dahlerusui u pastangas, bet pareik, kad jos daugiau nra rei kalingos, nes toliau deramasi oficialiai. B. Dahlerusas nepasidav ir sugebjo isireikalauti, kad Halifaxas parayt laik H. Gringui, pabrdamas, jog Bri tanija nori taikos. Su iuo laiku vl rugpjio 26 d. vakar vedas atsidr Ber lyne. Hitleriui ie ukulisiniai aidimai iki tol buvo neinomi, taiau dabar, kai J . Ribbentropo prognozs dl baili brit" m klibti, H. Gringas nusprend atskleisti fiureriui savo deryb su Londonu kanal. Hitleris kaip tik tuo metu iekojo bd, kaip atskirti Anglij nuo Lenkijos, todl sutiko priimti svei, nors buvo jau po vidurnakio. Halifaxo laike nebuvo nieko nauja, taiau fiureriui jo turinys apskritai nebuvo domus. Madaug dvideimt minui jis skait vedui paskait apie savo pasiekimus, Vokietijos karin gali ir bandymus rasti bendr kalb su britais. Kai B. Dahlerusui iaip ne taip pavyko idstyti savo vizito tiks l, Hitleris staiga paoko, m vaikioti i kampo kamp ir pats sau tvirtinti, kad Vokietija nenugalima. Paskui jis staiga sustojo ir sistebeilijo vien tak. Balsas prikimo, o elgtis, anot B. Dahleruso, jis m tarsi nenormalus mogus. Kalbjo kapotomis frazmis: Jeigu kils karas, a statysiu povandeninius laivus, povandeninius laivus, povandeninius laivus." Jis kalbjo vis nesuprantamiau, bet staiga atsigavo ir pakeltu balsu, lyg kalbt didelei auditorijai, suuko: A statysiu lktuvus, lktuvus, lktuvus, a sunaikinsiu savo prieus!" Jis buvo panaesnis vaiduokl nei mog", - ra savo prisiminimuose B. Dahlerusas. Pagaliau susijaudins kancleris paklaus: Pone Dahlerusai, js ge rai pastate Anglij? Ar galtumte pasakyti, kodl visos mano pastangos su ja susitarti baigiasi neskmingai?" B. Dahlerusas pateik savo versij: Nes britai nepasitiki jumis ir js vyriausybe." - Idiotai! - suuko Hitleris, ranka trenkda mas sau krtin. - Argi a kada nors savo gyvenime m e l a v a u ? "
155

Toks keistas

buvo Vokietijos kanclerio ir ved verslininko susitikimas vidury nakties. Taiau Hitleris nepamiro suaisti savo partijos iki galo. Pasilymas, kur jis liep perduoti Londonui, buvo kur kas geranorikesnis" nei pirmasis, rugpjio 24 d. perduo tas N. Hendersonui. Vokietija nori pakto ar sjungos su Britanija, ji garantuos Lenkijos sienas, yra pasiruousi ginti Brit imperij (netgi nuo Italijos - pridr H. Gringas). Savo ruotu Britanija turi padti Vokietijai atgauti Dancigo koridori ir susigrinti kolonijas - diktavo Hitleris ir pridjo dar vien nuolaid - sjunga su Britanija gali bti sudaryta ne po, o prie isprendiant Dancigo klausim . Hitlerio planas buvo paprastas. Jis suvelnino savo reikalavimus, kad ie at rodyt patraukls Londone, taiau inojo, kad Lenkija jokiu bdu nesutiks ati duoti vadinamojo koridoriaus. Deryboms nutrkus dl Lenkijos kalts, atsirast
156

galimyb iardyti lenk ir brit sjung ar bent duoti pretekst anglams nestoti kar dl usispyrusi lenk. domu, kad B. Dahlerusas vien akimirk tikrai tapo pasaulio centru - atskridus su inia i Berlyno Londone j pasitiko ne tik Halifaxas, bet ir N. Chamberlainas. Taiau Britanijos premjeras i karto paste bjo Hitlerio triuk: Lenkai gal ir atiduot Dancig, taiau jie tikrai kausis dl koridoriaus."
157

B. Dahlerusas buvo isistas atgal su inia, kad Didioji Britanija

nort susitarimo su Vokietija, taiau jokiu bdu nesulauys savo garantijos Lenkijai" . Taip nieko bendra su diplomatija iki tol neturjs B. Dahlerusas ir skraidys tarp Berlyno ir Londono. Jis nepraras vilties iki pat paskutins minuts. B. Dahlerusas buvo turtingas mogus. Jis tikrai neturjo jokio kito intereso - tik naivi vilt, kad taikus sprendimas yra manomas. Jis aikiai pervertino abiej pusi nor susitarti ir tapo tik smulkia detale dideliame aidime. Gerais ketinimais grstas jo sikiimas ir vieniems, ir kitiems padjo pasitvirtinti savo klaidingas prognozes. Britams H. Gringo vaidmuo iame epizode tapo dar vienu patvirtinimu, Birgeris Dahlerusas
bpk I Bayerische Staatsbibliothek | Archiv Heinrich Hoffmann
158

kad naci vadovyb nra vieninga, l tikrj H. Gringas net negalvojo apie kok nors perversm. Jis tikrai nenor jo karo su Britanija, taiau aidim su anglais sijung tik rugpjio 25 d., gavs savo fiurerio leidim. B e t o , tai buvojo proga atsirevanuoti J . Ribbentropui. Rei cho usienio reikal ministras, beje, dl savo antibritik nuostat apie aidim neinojo nieko. Hitleris, ko gero, taip dar kart pasitvirtino, kad britai nekariaus dl Lenkijos, nes yra tokioje beviltikoje padtyje, jog netgi sutinka bendrauti neoficialiai . Savo sprendim Lenkijos atvilgiu jis patvirtino rugpjio 28 d. Hitleris informavo armijos vadovyb, kad naujoji puolimo data - rugsjo 1 d . Negalima aisti va bank",1 6 0 159

band j perspti H. Gringas, bet btent tai Hitleris

ir ketino padaryti. Jis buvo tarsi rulets aidjas, kuris negali nustoti loti, nes yra sitikins, jog ino sistem, kuri pads jam susiluoti vis bank", - vliau sak Hitlerio bendraygis Otto Dietrichas . Vis dlto, atiduodamas sakym, fiureris neman, kad aidia va bank. Lon dono atsakyme, kur vl rugpjio 27 d. vakar jam pristat B. Dahlerusas, jis igirdo tai, k norjo girdti. Britanijos vyriausyb rimtai svarsto" jo pa161

silym ir pasistengs kalbti lenkus dertis. Savo aplinkiniams prie pusryi stalo Hitleris pareik, kad sugebjo ijungti Anglij i aidimo. Kalbdamas su W. Brauchitschu fiureris linksmai brai tolesn scenarij: jis pareikalaus Danci go, tranzito teisi lenkikajame koridoriuje" ir Saro tipo plebiscito. Britanija, ko gero. su pasilymais sutiks, Lenkija juos atmes ir... Pulkininkas Nikolausas von Vormannas usira: Hitleris nuostabios nuotaikos. Jis yra tikras, kad mes galime pasukti Britanij taip, kad patiems reiks tvarkytis tik su Lenkija. Visi splioja, koki naujien atve Hendersonas."
162

Rugpjio 28 d. 22.30 vai. Didiosios Britanijos ambasadorius N. Hender sonas neprane nieko konkretaus, taiau dar kart patikino, kad jo vyriausyb tikino lenk atstovus dalyvauti derybose. Hitleris kart nepertraukinjo diplomato. ir neeidinjo brit

Ramiai jo iklauss

fiureris paadjo, kad ratik savo atsakym pateiks N. rytoj

163

Hendersonas su optimizmu

para London: Hitleris pa bria, kad jis neblefuoja, ir tie, kurie to nesupranta, daro didiu l klaid. A atsakiau puikiai tai suprants ir pridriau, kad mes taip pat neblefuojame. Ponas

Hitleris pareik, jog lygiai taip pat puikiai tai supranta."

164

Neville'is Hendersonas isto rijos Neville'is Hendersonas ir Hermannas Gringas 1937 m.

Bettmann/CORBIS/Scanpix

puslapiuose

priskiriamas

taikos bet kokia kaina" alinin k briui. Jis niekada neslp garantija

savo nuomons, kad

Lenkijai buvo klaida, atmusi i Britanijos bet koki manevro laisv. Priein gai nei lyderiai Londone, jis man, kad, speistas kamp, Hitleris pasirinks kar"
165

. Taiau N. Hendersonas, kaip ir jo vadovyb, buvo sitikins, kad Len

kijos Hitleriui tiesiog iaip atiduoti negalima ir paskutins trys rugpjio dienos parod, kad net patys didiausi nuolaidiautojai turi ribas. Kai kitos dienos, rugpjio 29-osios, vakar brit ambasadorius gro Reicho kanceliarij, jo lauk nemaloni staigmena. Fiurerio tonas buvo agresyvus. Jis paleido tradicini kaltinim Lenkijai tirad ir pagrasino, kad iki meto, kada bus isprstos vokiei

problemos Lenkijoje, lieka ne savaits, ne dienos, o galbt tik valandos. Tik dl angl ir vokiei draugysts Vokietija sutinka priimti Anglijos pasilym pradti su Lenkija tiesiogines derybas... Taiau Vokietijos vyriausyb negals garantuoti nauj Lenkijos sien be Taryb Sjungos sutikimo..." Bet tikrieji spstai usitren k pabaigoje: Vokietijos vyriausyb laukia galiotojo Lenkijos atstovo Berlyne treiadien, 1939 m. rugpjio 30 d . " Treiadienis buvo rytoj. Tai panau ultimatum", - pareik N. Hendersonas . Hitleris atsak, kad generolai j spaudia kuo greiiau priimti sprendim: M a n o kareiviai klausia mans: taip ar ne? Jie jau prarado savait ir niekaip negali prarasti antros, nes tada tarp j prie atsiras dar vienas - lietingas sezonas Lenkijoje."
167 166

N. Hendersonas, i

girds atvir grasinim, atsak, kad bet koks bandymas panaudoti prie Lenkij jg neivengiamai baigsis konfliktu su Britanija . Susitikimas buvo baigtas. Tiesa, ijs i kabineto, N. Hendersonas sutiko VV. Keitel ir, prisimins Hitle rio taip ar n e ? " , su ypsena O K W vado paklaus: Smarkiai usim iandien, generole pulkininke?"
169 168

Vokietijos armija i tikrj turjo k veikti. Kol fiure

ris usim diplomatijos aidimais, mobilizacija vyko visu tempu. Rugpjio 25-31 d. buvo suformuota dar 21 pstinink ir 2 motorizuotosios divizijos . Tuo metu Lenkija, laukdama nauj deryb, paklaus brit patarimo ir atidjo visuotin mobilizacij, kad neprovokuot Hitlerio. Tik rugpjio 30 d., kai pa aikjo, jog derybos, ko gero, nevyks, sakymas buvo atnaujintas . Brangus laikas pasiruoti smgiui buvo prarastas. Pirmoji Halifaxo reakcija Vokietijos reikalavimus buvo tokia, kokios ir reikjo tiktis: Reikalavimas atvykti lenk derybininkui per 24 vai. yra neprotingas", pasak savo ambasadoriui usienio reikal ministras 4 vai. ryto. Diplomatai to mis dienomis dirbo dien nakt. Rugpjio 30 d. Vokietijos vyriausyb laikais buvo raginama nutraukti nerv kar, idstyti savo deryb slygas ratu ir suda ryti lenk atstovams proting grafik. Britai, tikin lenkus, jog verta pamginti iklausyti pagerintus" vokiei pasilymus, grietai sutar, kad derybos jokiu bdu negali vykti Vokietijoje . Vokieiai nebegali daugiau tiktis isikviesti pas save moni, pakiti jiems dokumentus ir priversti juos pasirayti. Visa tai jau praeityje", - sak N. Chamberlainas . Dl to dabar Londonas nespaud Varu vos vykdyti Hitlerio reikalavimo pasirodyti lenk pasiuntiniui Berlyne. Vokietija taip pat neisiunt Lenkijai jokio oficialaus kvietimo. Hitleris lo savo partij iki galo. Jis atmet ital pasilym surengti nauj konferencij ir nusprend dar kar t pasinaudoti B. Dahleruso paslaugomis. Jis teik vedui iki tol neskelbt savo pasilym lenkikajame koridoriuje" surengti sining plebiscit, o pralaim jusiai aliai suteikti koridori koridoriuje" . sodintas vokiei karo lktuv, B. Dahlerusas pakeliui London man, kad tai puikus fiurerio geranorikumo
174 173 172 171 170

rodymas, taiau i tikrj visas tuo metu dar slaptas netiktinai dosnaus pa silymo projektas buvo skirtas ne lenkams. Hitlerio planas suveik tik i dalies. Lenk pasiuntinys, kaip jis ir tikjosi, per 24 vai. Berlyn neatvyko. Britams pateiktas geranorikas pasilymas" buvo bandymas suteikti Londonui pretekst atsisakyti garantijos Lenkijai arba bent jau parodyti Vokietijos tautai, kad jis, fiureris, padar visk, kad susitart su usispyrusiais lenkais. Geranorikas pa silymas dl Dancigo koridoriaus man buvo reikalingas kaip alibi, ypa prie Vokietijos mones, kad ie inot, jog a padariau visk, kad isaugoiau taik", sak Hitleris savo vertjui . Lordas Halifaxas atsak, kad jokie reikalavimai pagal ek ir slovak diktato model patenkinti bti negali. B. Dahlerusas, telefonu paskambins H. Gringui, paband prayti, kad konferencija bt surengta u Vokietijos rib. H. Gringas atov, kad lenk pasiuntinys turi atvykti Berlyn, ten, kur yra Reicho kancle ris"
176 175

. Rugpjio 30 d. vakar situacija atsidr aklavietje.

Vidurnakt brit ambasadorius dar kart atvyko pas Hitler. Kabinete taip pat jo lauk J . Ribbentropas ir fiurerio vertjas dr. R Schmidtas. Pastarasis v liau apibdino susitikim kaip audringiausi i vis, kuriuose dalyvavo per savo dvideimt trej met karjer" . Kol N. Hendersonas dst brit pozicij, J . Ribbentropas nenustygdamas vietoje vis siterpdavo su klausimu, ar ambasa dorius jau baig. N. Hendersonas taip pat m audrintis. Kai jis pareik, kad jo vyriausyb turi ini, jog vokieiai Lenkijoje vykdo sabotao aktus, J . Ribbentro pas paoko ant koj ir suuko: Tai gdingas Lenkijos vyriausybs melas! Turiu jums pasakyti, pone Hendersonai, kad padtis suiktai rimta!" - Js pasakte suiktai"! Taip nedera kalbti valstybs veikjui esant tokiai rimtai padiai", atov N. Hendersonas. Du diplomatai, sunkiai kvpuodami, rm vienas kit vilgsnius. P. Schmidtas paskui ura, kad jam kilo klausimas, k jam, kaip vertjui, reiks daryti, jei odius pakeis kumi smgiai . Po keli minui diplomatai susitvard, ir tada J . Ribbentropas perskait N. Hendersonui 16 punkt, kuriuose buvo idstyti kilniairdiki" reikalavi
178 177

mai Lenkijai. J turinys primin ne naci, o Taut Sjungos dokument, taiau tai buvo nebesvarbu. Perskaits visk iki galo, J . Ribbentropas demonstraty viai tk popieri ant stalo ir pareik, kad visi pasilymai nebeturi prasms, nes lenk emisaras iki vidurnakio n e a t v y k o "
179

. N. Hendersonas bergdiai

pra ratiko jam perskaityto dokumento, Hitleris buvo grietai nurods jo neatiduoti. Tiesa, kit ryt H. Gringas sugebjo iprayti tuos 16 punkt, bet kai B. Dahlerusas juos pristat London, b u v o j a u rugpjio 31 d. v a k a r a s
180

Per v l u " buvo todl, kad taip nusprend Hitleris. Prajus vos kelioms mi nutms po susitikimo su N. Hendersonu, 00.30 vai. fiureris dar kart armijai

perdav kodin od Fall 1/l/e/ss - sakymas pradti Lenkijos puolim kart nebebus atauktas. Kit dien, rugpjio 31-j, Hitleris buvo ramus ir savimi pasitikintis, toks, kaip visada, kai galutinai apsisprsdavo. N. Hendersonas nuo pat ryto atakavo Lenkijos ambasad ir band perspti jos diplomatus, kad i patikim altini ino, jog kils karas, jei Lenkija per artimiausias valandas nepadarys koki nors ingsni". Lenk ambasadorius J . Lipskis atsisak pakelti telefono ragel . Tie sa, spaudiamas Londono, Lenkijos usienio reikal ministras J . Beckas sutiko, kad reikia pamginti atkurti kontakt, o smulkmenos - kaip, su kuo ir kodl galt bti aptartos vliau". Jis pridr, kad nebus antruoju Hcha ir Berlyn nevyks", taiau paadjo deleguoti J . Lipsk . Po vidurdienio vokiei valgyba iifravo Varuvos nurodymus ambasadoriui Berlyne - nesivelti jokias konkre ias derybas ir tik pristatyti Lenkijos vyriausybs praneim" . Naciai inojo, kad lenkai tik tempia laik. H. Gringas, tuo metu vis dar flirtuojantis su britais, i karto nusiunt iuos nurodymus London, kad pademonstruot, kokios be kompromiss pozicijos laikosi Varuva. 13:00 vai. Hitleris pasira oficiali Lenkijos puolimo direktyv. Igirds tai J . Ribentropas palinkjo kuo didiausios skms" ir gavo nurodym ignoruoti lenk ambasadori, jei is nort susitikti. J . Lipskis i tikrj band prisibelsti nuo pat vidurdienio, taiau buvo priimtas tik 18.00 vai. Susitikimas buvo trum pas. J . Ribbentropas i karto paklaus, ar J . Lipskis turi galiojimus deryboms, ir igirds neigiam atsakym altai pareik, kad pokalbis baigtas. Grs a m basad J . Lipskis pamat, kad visos ryio linijos atjungtos. Dar po trij valand Vokietijos radijas paskelb apie netiktinai gerus pasilymus" Lenkijai, ku riuos i net nesiteik atkreipti d m e s i o "
185 184 183 182

181

. Apie 22.30 vai. pasirod pirmieji

praneimai apie rimtus incidentus" pasienyje su Lenkija. H. Himmlerio pa ruotos diversijos buvo tik anga, 1,5 milijono kareivi armija patrauk atakos pozicijas ir ruosi smgiui. Operacijos planas numat, kad jis turi prasidti autant, rugsjo 1 d. 4.45 vai.

Lenkijos iprievartavimas
Teismo valanda imu. Visoms kitoms priemonms isekus, turi nusprsti ginklai. Mes engiame i kov inodami, kad teisingumas ms pusje, ir turdami aik tiksl: ilgalaik Vokietijos tautos ir vokiei gyvybins erdvs apsaugojim nuo usieniei piktnaudiavimo ir j ksinimosi valdi... Mes tikime fiureriu. Pirmyn su Dievu u Vokietijai
Kreipinys karius i OKW dienotvarks 1939 m. rugsjo 1 d.
1

ryt brit ambasadorius Berlyne teik Vokietijos vyriausybei not, skelbiani, kad jeigu mes iki 11-os valandos nebsime informuoti apie pajg ivedim i Lenkijos, tarp ms sigalios karo padtis. Turiu jums pasakyti, kad toks patvirtinimas nebuvo gautas, taigi ms alis su Vokietija yra karo bsenoje.
Didiosios Britanijos ministras pirmininkas Neville'is Chamberlainas. 1939 m. rugsjo 3 d.

Staigaus Vokietijos, paskui ir Raudonosios armijos smgio pakako, kad i lykios Versalio igamos nelikt nieko.
Taryb Sjungos usienio reikal komisaras Viaeslavas Molotovas apie Lenkij
2

Lenkija niekada nebeatgims Versalio sutarties pavidalu. Tai garantuoja ne tik Vokietija, bet ir... Rusija.
Hitleris savo kalboje Dancige 1939 m. rugsjo 19 d.

Ms tauta nenorjo io karo. N vienas pranczas 1939 m. nenorjo mirti dl Dancigo.

Marcas Blochas knygoje Keistas pralaimjimas", 1939 m.

Kairje: Laikrai pardavjai Londono Pikadilio aiktje skelbia apie Vokietijos invazij Lenkij
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

Fall Weiss anga - nelegal" karas

1939 m. rusjo 1 d., 04.43 vai. senas, pratyboms skirtas vokiei karo laivas Schleswig-Holstein atideng ugn Vesterplats lankoje Dancige. Pirmosios jo sal

vs fiksuoja karo pradi, taiau prie tai Lenkijos teritorijoje jau buvo prasidjs nelegal karas". Dar planuojant operacij, armij grups iaur" vadas gene rolas Fedoras von Bockas sak, kad prasidjus kampanijai vokieiai Dancige bus paeidiami kelet dien", dl to pasil suburti ia slaptas pajgas i vietos vokiei, policijos ir savanori. Schleswig-Holstein, savo triumuose slepiantis ba

talion kareivi, buvo io plano dalis. Dancig laivas su geros valios vizitu" atplauk dar rugpjio 25 d., taiau, operacij Balta" ataukus, kodinio odio vejyba" jam teko laukti itisas eias dienas . Tuo tarpu vis daugiau Knigsberg plaukiani vokiei laiv dl gedim" usukdavo Dancig ir slapta ia ikraudavo ginklus bei amunicij. Iki operacijos pradios generolas majoras Friedrichas Eberhardtas Dancige surinko du pstinink pulkus, artilerijos bata lion ir kelet SS bri - visi jo kareiviai i pairos atrod paprasti civiliai . Rugsjo 1 d. 10 vai. ryto, kai Vokietijos karins pajgos jau buvo giliai Len kijos teritorijoje. Hitleris savo kalboje Reichstage pareik: Prajusi nakt lenk kareiviai pirm kart apaud ms teritorij. Iki 5.45 vai. ryto mes atsakinjome ugnimi, o nuo iol bombas pasitiks bombos." Operacijos ivakarse, rugpjio 31 d., Vokietijos ir Lenkijos pasienyje i tikrj pasipyl incidentai, taiau tai buvo
5 4 3

Vokiei kariai griauna lenk pasienio ukard. 1939 m. rugsjo 1 d.

Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

ne lenk, o vokiei provokacijos. Tai buvo diversijos, turinios padti vermachtui uimti svarbius tiltus, geleinkeli mazgus, gamyklas, kasyklas irt. t., taiau Hitle riui taip pat reikjo preteksto, formalaus pasiteisinimo, dl ko jis upuol Lenkij. Vokietijoje naci propaganda jau dirbo visu tempu. W . Shireris atsirinko kelet antrai; rugpjio 26 d.: Visikas chaosas Lenkijoje", Vokiei eimos bga", is aidimas su ugnimi jau pereng visas ribas", Lenkai numu tris vokiei keleivinius lktuvus". Daugyb vokiei nam koridoriuje skendi liepsnose!", rugpjio 27 d. naci pagrindinis laikratis Vlkischer Beobachter skelb: Lenki ja apimta karo kartligs! Mobilizuota 1 500 000 vyr! Nenutrkstamas pajg perklimas pasien! Chaosas Auktutinje Silezijoje!" Toli grau ne viskas iose antratse buvo J . Goebbelso prasimanymai, taiau i propaganda buvo skirta Vo kietijos monms, o versij usienieiams sugalvojo H. Himmlerio deinioji ranka, slaptosios policijos vadas Reinhardas Heydrichas. Rugpjio 31 d. 22.00 vai. Alfredo Naujockso vadovaujami, civiliais per sireng esesininkai um vokiei pasienio Glivici miesto* radijo stot, ir eteryje netrukus pasigirdo tekstas lenk kalba: Dmesio! ia Glivics. Radijo stotis lenk rankose..." R. Heydricho sudarytame atsiaukime buvo skelbiama, jog metas karui tarp Lenkijos ir Vokietijos atjo, ir nors visas tekstas nebuvo igirstas dl technini nesklandum, jau kit dien jis atsidr pasaulio spau dos puslapiuose. Kad viskas atrodyt tikinamai, naciai buvo pasiruo parodyti spaudai lenk kareivi" knus su autinmis aizdomis. Daiktini rodym" vaidmuo turjo atitekti perrengtiems koncentracijos stovyklos kaliniams, kurie ios operacijos dokumentuose vadinami konservais". Neaiku kodl, bet SS na riai, dalyvav ugrobiant radij, vilkjo ne lenkikas karines uniformas, o civilius drabuius. Nebuvo perrengti ir konservai". J A. Naujocksas** savo dispozici joje turjo daugiau nei deimt, taiau panaudojo tik vien. Auka tapo lenkams simpatizuojantis Silezijos vokietis Franciszekas Honiokas. Ivakarse F. Honiok sum gestapas. Po inscenizuoto Glivici radijo ugrobimo jam buvo suleista vaist, tada be smons tysant kn paleisti keli viai, o lavonas paliktas
6

* Glivics (lenk. Gliwice, vok. Gleiwitz) - pramoninis miestas dabartinje Piet Lenki joje; madaug 20 km nuo Katovic. Tada Glivics buvo Vokietijos teritorijoje. ** Niurnbergo teisme Alfredas Naujocksas iveng atsakomybs u nusikaltim, nes vykd gestapo vado Heinricho Miulerio ir savo vado Reinhardo Heydricho sakymus". Taiau prajus daug mer po karo jis pardav i istorij sensacij iekaniai spaudai. Istorija vadinosi skambiai - mogus, kuris pradjo kar". Lygiai taip pat skambiai pirmja II pasaulinio karo auka" neretai yra vadinamas ir vokiei kininkas Francisze kas Honiokas. Tiesa, jam niekada nebuvo pastatytas joks paminklas. F. Honiokas buvo nuudytas 1939 m. rugpjio 31 d., tada karas dar nebuvo prasidjs oficialiai".

vykio vietoje kaip lenk provokacijos" rodymas. rodym" netrukus galjo ufiksuoti urnalistai ir policija . T pat vakar BBC radijas skelb: Ufiksuota praneim, kad prie pat Lenkijos sienos Silezijoje buvo upulta Glivici radijo stotis. Vokiei naujien agentra pranea, kad ataka prasidjo vakar, apie 20.00 vai. lenkai siver studij ir paskelb praneim lenk kalba. Praneime skelbiama, jog po ketvirio valandos upuolikus ugn atideng policija. Prane ama, kad keletas lenk uvo, bet tikslus skaiius kol kas neaikus." Dar keletas panaaus pobdio akcij Vokietijos pasienyje buvo vykdyta ir kitose vietose. Naujoji Hitlerio auka pati buvo apkaltinta agresija. Senas metodas, beje, taiko mas iki pat i dien, galbt ir turjo atgars Vokietijoje, taiau Europos valsty bi lyderiams buvo visikai aiku, kad rugsjo 1 d. prasidjusi ginkluota invazija Lenkij tikrai nebuvo neivengiama gynybos" akcija . Slaptos naci diversijos Lenkijoje daugelyje viet susidr su rimtu toki pat nelegal" pasiprieinimu. Pvz., Dancige lenk gynybos gula, kuri atideng ugn Schleswig-Holstein pabklai, buvo dislokuota nelegaliai, nes Dancigas buvo
9 8 7

laisvasis miestas". Persireng geleinkelininkais lenk kareiviai sugebjo sustab dyti vokiei traukin, i Ryt Prsijos gabenant ne prekes, kaip buvo raoma jo dokumentuose, o ginklus ir karius. Kit dien SA geleinkelininkus" suaud, taiau traukiniui pasiekus Dirau (vok. Dirschau, lenk. Tczew) tilt, prieigos prijo buvo atkirstos. Liuftvaf laiku subombardavo sprogmen utaisus, taiau drss lenkai juos atstat ir susprogdino daugiau kaip kilometro ilgio tilt per Vysl. Lygiai taip pat skmingai lenkai susprogdino ir kit svarb tilt prie Graudenco (lenk. Grudzidz) . Paiame Dancige, prajus vos 15 min. po
10

Schleswig-Holstein

salvi, vietos naci lyderis Albertas Forsteris per radij paskelb, kad miestas susijungia su vokiei Reichu. Banyios m skambinti varpais, pagrindinje

SS kariai ir arvuotis prie pato pastato Dancige. 1939 m. rugsjo 1 d.

Bundesarchiv. Bild 183- 10421. Fotograf: o.Ang.

miesto aiktje ikilo svastika , taiau, pvz., lenk pato pastatas atsilaik vis rugsjo 1-j. Didioji dalis patinink" buvo lenk kareiviai ir karininkai - po apsiausties 38 i j liko gyvi. Taiau vokieiai patikrino j apatin trikota ir visus, kuri apatiniai buvo kareiviki, suaud vietoje. Vokiei nelegal armija, abvero (valgybos) ir SS, sudaryta i savanori, vietos vokiei, SA partizan, agent etc., Lenkijos teritorij eng apie 3 vai. nakties. Kai kur diversantams seksi, kai kur ne. Pvz., jau mintoje Jablunkos perjoje po pirmosios vokiei repetici jos lenkai padar ivadas ir susprogdino didiul tunel. Tiesiausias geleinkelis, jungiantis Varuv su Viena, gyvybikai svarbus 14-ajai VVilhelmo Listo armijai, bus atstatytas tik 1948 m .
12

11

Per pirmj dien iame eliniame kare uvo 174,

13

sueista 133 vokieiai, lenk nuostoliai siek 5 0 0 . Tai i ties buvo tik nedidel didelio karo preliudija. Netgi pats Hitleris stengsi nubrti aiki rib tarp regu liariosios armijos ir nelegal. Pvz., kai Erichas von Mansteinas papra lenkik uniform savo trims turmo grupms, fiureris praym atmet. Kai to paties jo papra H. Himmleris, abveras buvo pareigotas pristatyti uniformas .
14

Jg santykis ir planai
Vokietijos armija pranoko savo oponent dydiu, tiesa, kiekybin persvara nebu vo tokia didel kaip kokybin. Vokiei ir lenk pstinink divizijos, sudariusios didij dal vis pajg, pagal savo organizacij buvo beveik lygios - jos turjo madaug po 16 500 kareivi, tik ugnies galia vokiei pusje buvo iek tiek di desn . Taiau ia lygyb ir baigsi. Vermachtas kampanijai Lenkijoje met visas penkias savo Panzer* (Pz) divizijas (tik viena buvo palikta atsargoje). Kiekvienoje i j buvo madaug 300 tank , ir nors 1939 m. vokiei arvuoiai buvo toli nuo savo aukt technini standart, lenkai prie juos turjo keturiskart maiau tank, be to, i j tik apie 100 buvo lygiaveriai varovai vokikiems . Greta Panzer divizij vokieiai irikiavo 4 lengvsias (su maiau tank ir daugiau arkli) bei 4 motorizuotsias divizijas. Prie ias mobilisias vokiei pajgas lenkai ga ljo priepastatyti tik 11 kavalerijos ir 2 mechanizuotsias brigadas. Artilerijos ir pabkl vokieiai turjo trigubai daugiau, o karo lktuv net keturis kartus dau17 16 15

* Panzer yra vokikas tanko pavadinimas, taiau is terminas tapo visuotiniu ir tarp tautiniu, apibdinant vokiei tankus ar arvuoius II pasauliniame kare. Taigi ioje knygoje vokiei tank divizijos bus vadinamos Panzer (Pz) divizijomis, ir drauge jas bus galima vienu odiu atskirti nuo arvuotj Vakar sjunginink (Armour) ar Raudonosios armijos (Tankovaja) divizij. Visas vokiko sutrumpinimo PzKpfw" pavadinimas - Panzerkampfwagen (arvuotoji karo transporto priemon).

L E N K I J O S KARO K A M P A N I J O S (FALL WEISS) S T A T I S T I K A . 1 939 M . R U G S J O 1 - S P A L I O 6 D . * V O K I E T I J A L E N K I J A

S V A R B I A U S I K A R I N I A I J U N G I N I A I IR V A D A I Armij grup iaur" (von Bockas) 630 000 kareivi 4-oji armija (von Kluge) 3-ioji armija (von Kchleris) Armijos grup Piets" (von Rundstedtas) 886 kareivi 8-oji armija (Blaskowitzas) 10-oji armija (von Reichenau) 14-oji armija (Listas) Edwardas Rydz-migy (vyriausiasis ginkluotj pajg vadas) Armijos: Pomorze (Bortnowskis) Modlin (Krukowicz-Przedrzymirskis) Pozna (Kutrzeba) d (Rommelis) Krakow (Szyllingas) Karpaty (Fabrycy) + Atsargos armija Prusy (Dab-Biernackis)

KARINE GALIA 52 divizijos (i j 5 Panzer ir 4 motorizuotosios) 1,5 min. kareivi 6000 artilerijos ir vairaus kalibro pabkl 2500 tank 1500 lktuv MONI uvo 11 000 Sueista 30 000 Dingo be inios 3400 39 divizijos + 11 kavalerijos ir 2 mechanizuotosios brigados 1 mln. kareivi 2000 artilerijos ir [vairaus kalibro pabkl 600 tank 400 lktuv NUOSTOLIAI uvo 70 000 Sueista 133 000 Pateko vokiei nelaisv 587 000

giau nei lenkai, l savo 3600 lktuv liuftvaf kampanijai Lenkijoje skyr 1500, i kuri 897 buvo bomboneiai ir 426 naikintuvai, l 400 lenk lktuv, tinkam operacijoms, - 154 bomboneiai ir 159 naikintuvai, dauguma pastarj pagal tuometinius standartus jau buvo pasen ir enkliai nusileido savo oponentams greiiu, manevringumu ir techninmis galimybmis . Vokiei karo plan padiktuodavo geopolitin padtis. Hitleriui umus e koslovakij, rytin ios nustojusios egzistuoti valstybs siena atiteko Reicho mario* Skaiiai apytiksliai ir iek tiek suapavalinti. Nustatyti tikslius skaiius karo msmalje beveik nemanoma. Kartais altiniai vienas kit papildo, kartais pateikia labai skirtin gus duomenis. ioje lentelje ne vieno, o keli altini sintez: Millett, War to Be Won. Fighting the Second World War; Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg; Zabecki, 1939 Sep tember. Poland" Great Battles. 10 World War II Turning Points (2005); Fowler, Poland and Scandinavia 1939-1940.
18

netei Slovakijai, taigi atsirado galimyb pulti Lenkij i trij pusi. Pasirinkimas, kaip tai padaryti, dar daug kart kartosis iame kare - stiprs flangai ir statikas bei gerokai silpnesnis vidurys. Du galingus puolimo sparnus sudar armij grups iaur" ir Piets". Armij grup iaur" (630 000 kareivi), vadovaujama ge nerolo pulkininko Fedoro von Bocko, turjo aibikai prasibrauti pro lenkikj koridori", o tada susijungusios 3-ioji ir 4-oji armijos turjo smgiuoti Varuvos kryptimi i iaurs. Tuo metu dar galingesn armij grup Piets" (886 000 ka reivi), vadovaujama generolo pulkininko Gerdo von Rundstedto, turjo atakuoti pietuose, kur planavo uimti Krokuv ir Lvov, taiau ios grups pagrindinis tiks las taip pat buvo Varuva. Kampanijos ivakarse kreipdamasis savo generolus Hitleris ikl aik tiksl: N e pasiekti koki nors linij emlapyje, bet sunaikinti lenk pajgas." Fall Weiss tikslas buvo ne tik laimti, bet padaryti tai greitai, ka dangi egzistavo konflikto Vakaruose tikimyb. Dvi galingos smgiuojanios armij grups turjo susijungti prie Varuvos vakarus nuo Vyslos ir Narevo upi ir ia atkirsti bei sunaikinti didij dal Lenkijos pajg. Lenkijos generalinis tabas gana tiksliai nustat pagrindines prieo smgi kryptis , taiau svarstant gynybos plan prie racionalius karinius apskaiiavi mus laimjo politiniai veiksniai. Po ekoslova kijos okupacijos Lenkijos siena su Vokietija ir jos sjungininke Slovakija pailgjo dar 800 km, t. y. iki madaug 2800 km. Toks frontas Lenkijos pa jgoms buvo aikiai per ilgas, taiau vyriausiasis j vadas Edwardas Rydz-migly nusprend ginti kiekvien savo alies metr. Tas, kuris gina visk, negina nieko - mgsta priminti istorikai sen pa tarl ir E. Rydz-migly sprendim vadina aki vaizdia klaida. Vienintelis logikas ingsnis, j manymu, buvo dislokuoti didiausias lenk pa jgas u natralaus gynybinio barjero - Vyslos, Sano ir Narevo upi linijos. i gerokai parankes n gynybai ir, svarbiausia, trumpesn linij lenkai Edwardas Rydz-migly
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix
20 19

galjo udengti gerokai efektyviau nei vis vakarin alies sien, taiau Varuvos generaliniame tabe tuo metu viskas neatrod taip paprasta ir savaime supranta ma. Atsitraukti u upi bt reik palikti prieams be kovos derlingiausius ems kio sektorius ir tokius pramons centrus kaip Krokuva, Katovicai, Poznan, Bydgoius ar Lodz. Atidavus vokieiams vakarines alies teritorijas bt ukirstas kelias visuotinei mobilizacijai. Lenk apskaiiavimu, visuotinei mobilizacijai reik jo 12-15 dien, taigi vakarins sienos gynyba turjo tapti skydu, pridengianiu

 proces. Jis buvo dar svarbesnis, turint omenyje, kad Lenkija buvo etnikai susiskaldiusi valstyb. Tik apie 60 proc. jos gyventoj buvo lenkai, ir didiausia j populiacija buvo susitelkusi btent vakaruose, o rytinse provincijose gyve no daug ukrainiei ir baltarusi . Atidavusi vakarines teritorijas Lenkija bt akimirksniu praradusi visus ia esanius ekonominius ir mogikuosius iteklius. Mobilizacijos faktoriaus planuojant alies gynyb galjo ir nebti, taiau Didioji Britanija ir Pranczija, iki paskutins akimirkos tikdamosi, kad karo manoma ivengti, spaud Varuv neprovokuoti Hitlerio". Rugpjio 30 d. aikiai matydamas, kas dedasi pasienyje, vyriausiasis Len kijos ginkluotj pajg vadas E. Rydz-migly sak pradti visuotin mobiliza cij. Po trij valand prancz spaudiamas maralas sakym atauk, o kit dien, jau nepaisydamas Vakar diplomat protest, vl j paskelb galiojaniu. sakymas, tada jam visikai prieingas sakymas, paskui dar vienas sakymas, atitinkantis pirmj, bet prietaraujantis antrajam, virto sumaitimi, kurios rezul tatas - t i k 65 proc. savo pajgumo Lenkijos ginkluotosios pajgos prie visikai paruot, sukomplektuot ir smgiui pasiruous Vermacht . Vis dlto greta i ekonomini ir karini apskaiiavim buvo dar svarbesni politiniai. Lenkijos aukiausiuose politiniuose ir kariniuose sluoksniuose buvo nuogstaujama, kad atitraukus gynybines pajgas vokieiai galt nekliudomi uimti visas i j Versalio sutartimi atimtas teritorijas, ir Hitleris, panaiai kaip ekoslovakijos atveju, atsims tai, kas priklauso Reichui", sustot ir pam gint tartis su Vakarais. Irikiavs savo pajgas ilgame fronte nuo Lietuvos iki Karpat kaln, E. Rydz-migly tredal savo pajg sutelk aplink Poznan bei lenkikj Pomeranijos koridori ir netgi laik speciali grup Ryt Prsijos puo limui . Atsitraukimas i ia galjo sudaryti spd, jog lenkai neketina kautis, ir sukurti galimyb Didiajai Britanijai ir Pranczijai atsisakyti savo sipareigojim. Lenk vyriausyb buvo prie bet kokius planus, kurie leist pasikartoti ekos lovakijos scenarijui, ir jos sprendimas ginti vis savo teritorij nebuvo toks ne logikas, kaip kartais teigia kritikai. E. Rydz-migly neketino stoti tbtinius mius su vokieiais pasienyje, jis tikjosi, kad jo pajgoms pavyks laipsnikai trauktis, o mobili gynyba pads laimti laiko. Laiko netik mobilizacijai ubaigti, bet ir sulaukti pagalbos i Vakar. Tai buvo didioji sprendimo klaida. Viltis, kad Pranczija per por savaii atskubs pagalb, buvo vis strategini Lenkijos karo vadovybs sprendim pamatas. Lenkai tuomet neinojo, kad iai viliai nelemta isipildyti, o ant nesamo pamato sugriuvo viskas, k buvo bandoma pastatyti. Pranczai taip pat turjo iliuzij. Jie tikjosi, kad Lenkija gali atsilaikyti 3-4 mnesius, niekas tuomet Europoje nenumat naujojo karo greiio. Lenk pajg idstymas prieakinse ilgo fronto linijose tik palengvino vokiei u23 22 21

duot apsupti ir sunaikinti gynjus. J buvo tiesiog per maai, kad bt galima udengti visus sektorius. Kampanijos metu paaikjo, kad lenk divizijos ne tik negali pristabdyti vermachto dalini, bet ir nespja drausmingai trauktis, nes motorizuotosios ir mobiliosios vokiei pajgos inaudoja atsivrusias spragas gynyboje kur kas greiiau nei spja reaguoti lenk pstinink divizijos. Klausi mas, koki strategij bt pasirink lenkai, jei bt inoj, kad pagalba i Vaka r niekada neateis, lieka retorinis. Politiniai iskaiiavimai virto kariniu planu, kuriam, anot vieno vokiei karininko, aikiai trko realybs j a u s m o " . Kokia i tikrj buvo realyb, Lenkija suvoks per kelias dienas.
24

Pirmosios penkios dienos

Karo laivo Schleswig-Holstein ugnis Vesterplats lankoje Dancige buvo nukreipta

baz, kuri saugojo 182 vyrai, vadovaujami majoro Henryko Sucharskio. Po pabkl salvi vokiei kareiviai paband isilaipinti, bet j ataka buvo atrem ta. Lenkai gynsi ne tik didvyrikai, bet ir sumaniai. Per pirmj dien Vesterplatje uvo 82 vokieiai ir tik 4 lenkai. Pirminis H. Sucharskio sakymas buvo atsilaikyti 12 valand, kol ateis pagalba. J i taip niekada ir nepasirod, taiau nedidukas lenk garnizonas prie aviacijos, karo laiv ir vokiei kareivi atakas sugebjo isilaikyti netiktinas septynias dienas. Vokieiai netgi pramin i po zicij mauoju Verdenu" (Kleines Verdun). Rugsjo 7 d. H. Sucharskio dalinys, liks be vandens ir amunicijos, pasidav, taiau is epizodas tapo viena i ret iimi 1939 m. rugsj, kur prisimindami lenkai galjo didiuotis ne tik savo drsa, bet ir nedideliu laimjimu. Tikslus vokiei skaiius nebuvo nustatytas, taiau manoma, kad ia j uvo 200-300. Lenk nuostoliai buvo gerokai ma esni - 1 5 uvusij ir 53 sueisti . Tuo pat metu. autant rugsjo 1 d., visame fronte savo galing atak prad jo liuftvaf. Vokiei bomboneiai bombardavo kelius, geleinkelius, aerodro mus, karinius sandlius, mobilizacijos centrus ir miestus. Nedidels lenk oro pajgos nebuvo sutriukintos pai pirmj dien. Lenkai sumaniai atitrauk savo lktuvus atokesnes bazes, taiau vokiei lktuv techninis ir kiekybinis pranaumas buvo akivaizdus ir jie i karto gijo visik viepatyst ore - vien i pai svarbiausi veiksni iame eerius metus truksianiame kare. Rugsjo 6 d. lenkai turs jau tik pus savo naikintuv, o dar po keli dien pilotai su savo lktuvais, kaip ir sausumos kareiviai, iekos prieglobsio Rumunijoje. Per i kampanij Lenkija prarado beveik 300 lktuv, 98 spjo evakuotis Rumu nij. Oro miuose lenk pilotai numu 121 vokiei lktuv. Dl technini
25

gedim, nelaiming atsitikim ir kit prieasi liuftvaf i viso prarado 285 lktuvus , ir nors nuostoliai abiejose pusje panas, Vokietija juos galjo sau leisti, Lenkija ne. K reikia prieo lktuv viepatyst ore, netrukus suinos ne tik be gailesio bombarduojami kareiviai, bet ir civiliai mons. Smgiai sausumoje rugsjo 1 d. buvo ne maiau galingi. iaurje 3-ioji ar mija smog i Ryt Prsijos Varuvos link, o 4-oji armija patrauk tiesiai Po meranijos koridori, kur atkirsti ir susijungti su 3-ija armija buvo pirmasis jos tikslas. Generolo Gntherio von Kluge kelyje stovjo ia politikai" armija Pomorze. dislokuota
26

Negaldamos atsilaikyti Wadysawo Bortnowskio divizijos i

karto buvo priverstos trauktis. Btent po i kautyni koridoriuje atsirado vie nas i didiausi mit. Rugsjo 1 d. apie 19.00 vai. 18-asis lenk kavalerijos pulkas uklupo vokiei pstinink batalion ir jo vadas pulkininkas Kazimierzas Mastelarzas nusprend surengti raiteli su kardais atak. Lenk ataka i tikrj atne vokieiams dideli nuostoli, taiau susidrimo pabaigoje, mio vietoje atsiradus vokiei lengviesiems tankams, padtis apsivert auktyn ko jom. Kulkosvaidi plipsniai per kelias minutes iguld 20 kavalerist. skaitant ir K. Mastelarz, o likusiems teko bgti. Kit dien Italijos karo korespondentai ispausdino nuotraukas, kuriose narss lenk kavaleristai, apsiginklav kardais, ant arkli lekia m prie vokiei tankus . Scena apskriejo pasaul tarsi rody mas, kokie nepasiruo moderniam karui yra lenkai. J i e tikrai buvo nepasiruo ir, kaip ra vokiei valgybos generolas majoras Frederickas von Mellenthinas
27

Lenk kavalerija. 1939 m.

Bettmann/CORBIS/Scanpix

SAUSUMOS PAJG HIERARCHIJOS LENTEL* Simbolis Pavadinimas Regionas, tea tras ar frontas Armij grup Kari skaiius Sudtis 2+ armij grups 2+ armijos Vadovaujantys karininkai Generolas ar feldmaralas Generolas ar feldmaralas Generolas pulki ninkas, generolas ar feldmaralas Generolas leite nantas Generolas ma joras Brigados genero las ar pulkininkas Pulkininkas Papulkininkis, leitenantas pulki ninkas Kapitonas ar majoras

XXXXXX

200 000 +

XXXXX

100 000 +

XXXX

Armija

50 000-60 000 +

2+ korpusai

XXX

Korpusas

30 000-50 000

2+ divizijos 2-4 brigados ar pulkai 2+ pulkai ar 3-6 batalionai 2+ batalionai

XX

Divizija

10 000-20 000

X III

Brigada Pulkas ar grup

3000-5000 2000-3000

II

Batalionas

300-1000

2-6 kuopos

Kuopa

70-250

2-8 briai

savo dienoratyje: Lenk kovingumas ir drsa negaljo kompensuoti moderni ginkl ir rimt taktini pratyb trkumo."
28

domiausia, kad paioje Lenkijoje

is kavalerist beprotybs mitas irgi nebuvo atmestas, jis tapo lenk kareivi drsos simboliu
29

- kai istorija patinka visiems, nenuostabu, kad ji yra kartojama

ir i kartos kart, nenuostabu, kad j kartais galima rasti net mokykl istorijos vadovliuose. Vokiei armij grups Piets" tabo vadas generolas Gntheris von Blumentrittas apie lenk kavaleristus buvo kitokios nuomons: Kampanijos

* ie skaiiai tik slygiki; nes skirting ali pajgose ir atskirais laikotarpiais jie skyrsi. Pvz., Raudonoji armija naudojo i hierarchij; taiau II pasaulinio karo pradioje visos jos formuots buvo vienu lygiu maesns. Vokiei armij grups atitikmuo Raudo nojoje armijoje buvo frontas, korpusas buvo divizijos, divizija - brigados dydio ir 1.1. Lygiai taip pat gali skirtis ir karinink laipsniai - lentelje apibendrinti j atitikmenys.

metu jie ne vien ms divizij privert vertinti savo iskirtin drs. Jie idyg davo netiktai, tarsi vaiduokliai."
30

Lenkija 1939 m. rugsj tikrai stengsi kovoti

i vis jg. Kare, kaip ir sporte, motyvacija, noras nugalti, nepalauiama kovi n dvasia yra be galo svarbu, taiau ne tada, kai jgos pernelyg skiriasi. Lenk kavaleristus suaud tankai priklaus

20-ajai motorizuotajai divizijai, i, kaip ir 2-oji mo torizuotoji ir 3-ioji Pz divizija, priklaus tank gene rolo Heinzo Guderiano vadovaujamam X I X korpu sui. Aistringas mobiliojo karo alininkas ir teoretikas H. Guderianas nepraleido progos pademonstruoti, kaip jo idjos veikia realybje. J o arvuotasis ir mo torizuotasis korpusas neprilygo bsimoms Panzer

armijoms, taiau Lenkijoje H. Guderianui uteko ir korpuso. Tiesa, dauguma vermachto kareivi tuo metu buvo tokie pat nepatyr kaip ir j prieai. H. Guderianas savo urauose gantinai ikalbingai vertino pirmj dien: iek tiek po vidurnakio Heinzas Guderianas
CORBIS/Scanpix

2-oji (motorizuotoji) divizija mane informavo, kad j privert trauktis lenk kavalerija. A praradau

kalbos dovan, o kai iaip taip atgavau ad, paklausiau divizijos vado, ar jis kada nors yra girdjs, kaip Pomeranijos grenadierius palauia prieo kavaleri j. Jis atsak, kad ne, ir patikino, jog gals ilaikyti savo pozicijas." Kit dien, 3-ioji Pz divizija persikl per Brda up, rugsjo 4 d. H. Gude riano korpusas udar koridori ir veikdamas tarsi nepriklausoma armija per ias kelias dienas sudau ipulius por lenk divizij bei kavalerijos brigad. Rugsjo 6 d. X I X korpusas jau klsi per Vysl, nes visas kampanijos pradioje ikeltas uduotis vykd vos per penkias dienas. Kol generalinis tabas sprend, k daryti toliau, pirmsias aibiko karo pamokas pademonstravs H. Guderia nas nusprend pailsti pilyje, kurioje kadaise buvo apsistojs Napoleonas, ir netgi sureng mediokl . Prie tai rugsjo 3 d. Bydgoiuje nutiko tragedija, tarsi bloga aukl bylojanti, kad is karas bus kitoks. Naci propaganda, trimituojanti apie vokiei genocid Lenkijoje, inoma, perlenk lazd*, taiau nacionalistinis ir karinis lenk reimas i tikrj diskriminavo kitatauius, taip pat ir vokieius. J . Goebbelsas karo iva karse ragindamas penktj kolon" prisijungti prie isivadavimo kovos, padar
31

1940 m. vasar naci propagandos patikslinti oficials skaiiai" skelb, kad lenkai nuud 58 000 vokiei. (Evans, p. 9 )

savo tautieiams mekos paslaug. Baimindamasi sabotao ir sukilim Lenkijos valdia sum 10 000-1 5 000 etnini vokiei ir sak jiems ygiuoti rytus. Pakeliui i j buvo tyiojamasi, atsiliekantieji buvo muami, o nebeturintieji jg suaudomi. Visuotins neapykantos ir tarumo atmosferoje kaimuose ir miesteliuose prie vokieius prasidjo spontanikos atakos, juo labiau kad ie niekada neslp, jog nort grti vokikj Reich . Tikruosius ios tragedi jos skaiius nustatyti sunku, nes ilg laik jie buvo laikomi tik blogio genijaus J . Goebbelso prasimanymais. Manoma, kad tomis dienomis Lenkijoje buvo nuudyta apie 7000 etnini vokiei . Naci spauda rugsjo 3 d. paskelb Kruvinuoju sekmadieniu" Bromberge, nes, anot jos, ia lenkai nuud 5800 vokiei. Brombergas - vokikas Bydgoiaus pavadinimas. beveik prie pat Vokietijos sienos esant miest, dar prie usitrenkiant Pomeranijos koridoriui, spjo prasibrauti 27-oji lenk divizija . Brombergo gyventojai vokieiai, ma34 33 32

Nuudyt vokiei knai Bromberge

Bundesarchiv. Bild 183-2008-0415-505. Fotograf: Fremke. Heinz

nydami, kad tuoj sulauks vermachto, sureng sukilim, ir viskas baigsi tuo, kad nir lenkai, padedami savo besitraukiani kareivi, susidorojo su i siokliais". Per Kruvinj sekmadien" Bromberge buvo suaudyta apie 300 vokiei. Lenk istorikai, rodinjantys, kad penktoji vokiei kolona" tikrai egzistavo, priduria, kad t dien Bydgoiuje buvo nuudyta ir 4 0 - 5 0 lenk , taiau kad ir kaip sunku susigaudyti kilusioje sumaityje ir chaose, ie vykiai liudijo, kad naujajame kare kovsi ne tik kareiviai. Lenkijos gyventojai, ragina
35

mi savo valdios, ir savanorikai stengsi padti saviems ir pakenkti prieams visomis manomomis priemonmis. Naciai jiems u tai labai greitai atkerys, ir skaiiai bus gerokai didesni. 4-osios G. Kluge armijos spaudiamos lenk pajgos per pirmsias tris dienas koridoriuje prarado apie 10 kareivi. Dauguma j buvo apsupti ir pateko nelaisv. Rugsjo 3 d. armija Pomorze gavo sakym trauktis

u Vyslos, nes 3-ioji Georgo von Kchlerio armija laimjo m armij

prie Mlavos ir privert

Modlin trauktis Varuvos link. Abi Lenkijos armijos iaurje m tr kinti, o F. Bockas jau permetinjo pajgas Ryt Prsij Varuvos turmui. 10-oji Pz divizija buvo viena pirmj, kirtusi koridori
36

niekieno nekliudoma . Pietuose Gerdas von Rundstedtas turjo tris armijas. Pie

iausiai, Slovakijoje, isirikiavusi 14-oji armija (generolas pulki ninkas Wilhelmas Listas) turjo Pudruojantis bomboneis Junkers-87 - tuka"
Bettmann/CORBIS/Scanpix

uimti Krokuv ir Lvov, o kitos dvi: 8-oji armija (gen. Johanne-

sas Blaskowitzas) ir 10-oji armija (gen. Waltheris von Reichenau) - smgiavo ta paia Varuvos kryptimi. Pirmasis J . Blaskovvitzo tikslas buvo pramons centras Lodz, W . Reichenau turjo uimti enstakav (lenk. Czstochovva) ir Petrakav (lenk. Piotrkovv Trybunalski) ir gyti galimyb apsupti Varuv i piet. Pirmj kampanijos dien miai ia buvo nuomiausi. Dvi lenk armijos - Krakow ir Lodprie Vermacht ia turjo 2,5 karto maesnes pajgas, taiau, kaip u

ra G. Rundstedto tabo vadas Erichas von Mansteinas, pagrindiniai veiksniai, padj gyvendinti puolimo tikslus, buvo Panzer divizijos ir liuftvaf . Btent pagal E. Mansteino plan 10-oji W . Reichenau armija su dviem Panzer, trimis lengvosiomis ir dar dviem motorizuotosiomis divizijomis buvo pagrindin smo giamoji jga pietuose. I pradi jos susidr su nirtingu pasiprieinimu. Rug sjo 1 d. prie Mokros kaimelio lenk kavalerijos brigada VJoiynska, padeda
37

ma arvuotojo traukinio miaiy, sunaikino kelet vokiei tank (propaganda skelb, kad net 5 0 ) , taiau atskubj pikiruojantys vokiei bomboneiai Jun38

kers-87 (Sturzkampfflugzeug*)

traukin ir jo pabklus ived i rikiuots, o lenk

nuostoliai buvo tokie dideli, kad kavalerijos brigada, persekiojama 4-osios Pz divizijos, buvo priversta trauktis . Rugsjo 2 d. brigada Wolynska dar band lai kytis, taiau greta jos, spaudiama dviej pstinink ir 1-osios Pz divizijos, palo 7-oji lenk divizija. Vo kiei tankai akimirksniu persikl per Vartos up ir negaidami laiko patrauk pirmyn. Lenkai tai reaga vo surengdami vien i didiausi savo antskrydi, taiau vokieiai buvo tam pasiruo. Prielktuviniai pabklai numu 5 lktuvus, dar 7 buvo taip suga dinti, kad sulo bandydami po mio nusileisti ant ems. Rugsjo 3 d. W . Reichenau, matydamas pa eist lenk gynybos sektori, ia met papildomas pajgas ir galiausiai palau gynybos likuius. ie rugsjo 2 - 4 d. miai pralau didiul sprag tarp dviej lenk armij Idd ir Krakow. Pro i sprag i karto pasipyl vokiei tankai. Lenkijos karin vado vyb buvo pritrenkta prieo greiio. Galim pagrindi Gerdas von Rundstedtas
Bundesarchiv. Bild 183-L08129 Fotograf: o.Ang.
39

nio puolimo krypt ji numat, dl to btent ia buvo dislokuota atsargos armija Prusy, taiau jos bandymas sustabdyti dvi Panzer divizijas baigsi fiasko. Rugsjo 5 d. myje prie Petrakavos pirm kart akis ak susidr abiej pusi tankai. 2-asis lenk tank batalionas sugebjo ivesti i rikiuots 17 vokiei tank, pats prarado tik 2 , taiau joki galimybi inaudoti laimjim neturjo. Rug sjo 5 d. vakare lod ir Krakow armijos buvo atkirstos viena nuo kitos, Prusy ar mija niekuo joms padti negaljo, nes buvo priversta trauktis pati. Matydamas, kad padtis gresia i armij apsupimu ir sunaikinimu, E. Rydz-migly sak joms trauktis rytin Vyslos pus . Vienintel maralo viltis buvo spti irikiuoti
40

* Sutrumpintai buvo vadinami ,,tukomis". Bombardavimas pudruojant, ibandytas Is panijos pilietiniame kare, Lenkijoje pirm kart buvo panaudotas plaiu mastu. tukos" buvo tikri teroro ginklai - lktuvuose taisytos aiios sirenos kl siaub vos tik jas igirdus. Pilotai, artdami prie taikinio, imdavo pikiruoti, tada imesdavo bomb ir ilygin lktuvo trajektorij staigiai nerdavo auktyn. Naujasis bombardavimo b das buvo kelet kart tikslesnis nei bombardavimas i didiulio aukio. Dl savo su gebjimo smigti beveik vertikaliai tukos" galjo numesti savo bombas madaug su 30 metr paklaida. Pudruojantis vokiei bomboneis Ju-87 buvo vienas i geriausi savo klass lktuv II pasauliniame kare. Lenkijoje liuftvaf su retomis iimtimis vis dar veik kaip atskira grandis ir bombardavo i anksto numatytus taikinius, taiau netrukus ie bomboneiai taps neatskiriamu aibo karo ginklu - oro artilerija, atsidu riania ten, kur sausumos pajgoms jos pagalbos reikia labiausiai.

armijas u patogesns gynybai linijos ir pamginti pristabdyti netiktinai greit prieo puolimo main ia. Vokiei generalinio tabo vadas Franzas Halderis savo dienoratyje rugsjo 5 d. ura: Prieas praktikai sumutas." Pirmasis mio raundas Lenkijoje buvo baigtas. Taiau abi puss su skirtingais lkesiais tebelauk atsakymo labai svarb klausim: ar bus atidarytas Vakar frontas?
41

Vietinis ar pasaulinis karas?

1939 m. rugsjo 1 d. yra laikoma diena, kai prasidjo II pasaulinis karas. Tokia jau istorik prigimtis - vilkti visk aikius rmus ir suymti juos datomis. Tiesa, t rugsjo 1 -j, kol pasaulis band susivokti, kas vyksta, Vokietijos spauda skelb tik apie vietin konflikt su Lenkija. Reicho spaudos efas Otto Dietrichas perspjo vokiei urnalistus: Spaudos praneimuose ir antratse jokiu bdu negali bti vartojamas terminas karas". Dabartin padt js galite apibrti, pavyzdiui, kaip paprasiausi atsak lenk atakas."
42

10 vai. ryto kreipdamasis Reichsta

g Hitleris taip pat laiksi ios linijos: Lenkijos valstyb atsisak mano siekiamo taikaus konflikto sureguliavimo ir msi ginkl... Didiai valstybei netoleruotini sienos paeidimai rodo, jog Lenkija neketina gerbti Reicho sien. Nordamas su stabdyti i beprotyst, a neturjau kitos ieities, kaip tik jgai atsakyti jga..." sak fiureris. Po kaltinim Lenkijai virtins sek dar vienas jo itestas paadas: N u o ios akimirkos a esu pirmasis vokiei Reicho kareivis. A vl apsivilkau uniform, kuri buvo man brangi ir venta, ir nenusivilksiu jos tol. kol nebus pa siekta pergal, nebent nesulaukiau baigties."*
43

Duodamas paad Hitleris dar

neinojo, kad sen kareivio uniform jam reiks vilkti beveik eerius metus. Pir mosiomis rugsjo dienomis jis vis dar turjo vilties, jog Didioji Britanija ir Pranc zija paskutin akimirk kokiu nors pretekstu isiads savo sipareigojim Lenkijai, taiau kart buvo pasirys eiti iki galo. Po neilgos kalbos grs kanceliarij fiureris susitiko H. Gringo atitempt B. Dahlerus, ir is ura keist Hitlerio po kalb ir elges: Jeigu Anglija nori kariauti metus, a kariausiu metus, jeigu Anglija nori kariauti dvejus metus, a kariausiu dvejus..." Tada trumpam nutilo, paskui mosikuodamas rankomis m spiegti, kad yra pasiruos kariauti su Anglija jeigu reiks, ir deimt met!", tai irks Hitleris pasilenk ir taip mosteljo kumiu, kad is vos neliet grind . Savo rytinje kalboje fiureris pareik, kad Danci44

* T pai dien Hitleris paskelb, kad jeigu jis mirt ar t, jo pdiniu bus Hermannas Gringas, jeigu t ir jis, tada naujuoju lyderiu turt taptifiureriopavaduotojas naci partijoje Rudolfas Hessas.

Londono vakariniai laikraiai skelbia karo pradi. 1939 m. rugsjo 3 d.

Topham/Scanpix

gas buvo ir yra vokikas miestas", taiau nepasak nieko prieiko Pranczijos ir Britanijos atvilgiu . J o pykio priepuolis susitikime su B. Dahlerusu bylojo, kad laukdamas Vakar reakcijos jis nervinasi. Naujienos i Lenkijos London ir Paryi pasiek anksti ryte. Brit generolo lordo Gorto skambutis 7.20 vai. ivert karo ministr Leslie Hore-Belish i lovos tiesiogine i odi prasme: Prakeikti vokieiai". - sumurmjo L. Hore-Belisha, nerangiai keldamasis . Per por valand diplomatams isiaikinus, kad Vokietija tikrai puola Lenkij, Britanijos ir Pranczijos premjerai paskelb visuotin mobilizacij ir sak i didij miest evakuoti vaikus*. N. Cham46 45

<
(T)

berlainas ir . Daladier pradjo derinti notos Berlynui tekst. Tiesa, is doku mentas, kaip j pristat brit kabineto karo sekretorius Hastingsas Ismay, karo Per tris dienas iki rugsjo 3 d. Didiojoje Britanijoje atokesnes vietas buvo evakuo ta beveik 1,5 mln. moni. I j daugiau kaip 800 tkst. mokyklinio amiaus vaik su savo mokytojais, daugiau nei 0,5 mln. sudar besilaukianios moterys arba motinos, turinios ikimokyklinio amiaus vaik. Visi vaikai gavo korteles su savo vardu, moky klos numeriu, taip pat maius, kuriuose buvo dujokauk, naktiniai, dant epetukas, ukos, muilas, rankluostis, apatiniai drabuiai, nosin ir apsiaustas. Anglijos vyriausy b labai skrupulingai ruosi oro atakoms. Dar prie kar buvo pagaminta 38 milijonai dujokauki. Vaikai apmokyti jomis naudotis. Barikadose aukiausi smlio maiai buvo nudayti chemikalais, kurie pasirodius dujoms keiia spalv. Nepaisant vis valdios pastang, britai ne itin brangino i apsaugos priemon. imtai dujokauki bdavo kas dien paliekama tiesiog gatvse ir niekas neskubjo j susigrinti. Dujokauki maiai buvo populiars, taiau daniau naudojami sumutiniams sudti, o ne pagal paskirt.

243

vadams dar nra ultimatumas, bet yra panaus j". 18.00 vai. ultimatum, bet ne ultimatum" N. Chamberlainas pristat parlamente. Dar prie jam at vykstant atmosfera kvepjo karu. Aplink pastat suversti smlio maiai, k tik statytos nepralaidios dujoms durys ir staiga pritems miestas* buvo akivaiz ds jo enklai. Ovacijomis pasitiktas N. Chamberlainas sak: Atsakomyb u i katastrof krinta tik ant vieno mogaus pei - Vokietijos kanclerio, kuris, tarnaudamas savo beprasmikoms ambicijoms, nesibodi paskandinti kaniose viso pasaulio." Tardamas iuos odius N. Chamberlainas, retai rodantis savo emocijas, staiga pakl bals ir sugniautu kumiu trenk pristatom prane47

* Rugsjo 1 d. Didiojoje Britanijoje, kaip paskui ir daugelyje kit ali, buvo paskelbtas visuotinis utemdymas" (angl. Blackout), nes nakt vieiantys miestai galjo tapti lengvais taikiniais prie aviacijai. Buvo ijungtas ne tik gatvi apvietimas. Kiekvieno namo eimininkai turjo pasirpinti, kad pro langus neprasiskverbt n maiausias viesos spindullis. Tamsios uuolaidos, rudas ir juodas popierius, netgi daai, kuriais buvo udaomi lang stiklai, netrukus tapo deficitinmis prekmis. Parduotuvi ir ueig savininkai turjo pasirpinti ne tik lang sandarumu, bet ir statyti dvigubas duris, kad atidarius pirmsias i patalp neisprst viesa. Tamsiuoju paros metu gatvje buvo draudiama netgi rkyti, o automobiliams udrausta jungti ibintus. Aklinoje tamsoje paskendusiose gatvse eismo vyki skaiius netrukus iaugo dvi gubai. Karaliaus gydytojas Wilfredas Trotteris British Medical Journal ironikai ra, kad Utemdymo" statymas, leidia liuftvafei nuudyti 600 brit per mnes net ne pakylant or". Vaikioti mieste pasidar pavojinga ne tik dl eismo vyki. mons tamsoje krisdavo nuo tilt ir viaduk, traukini platform, kai kurie nuskendo kana luose, atsitrenkdavo medius, prielktuvins gynybos smlio mai sienas, tiesiog kit apgraibomis einant psij ir pan. 1940 m. saus Gallup apklausa skelb, jog kas penktas mogus patyr koki nors kad ir nedidel traum arba stres. Taigi valdiai teko velninti statym. Miest sienas ipuo plakatai su raginimu dvti k nors balta ir buvo leista neiotis maus kieninius ibintuvlius. Bda tik ta, kad netrukus jiems neliko maitinimo element. Laimingieji turdavo proektorius apvynioti popieriumi ir viesti tik sau po kojomis. Tuo metu atsirado ir baltos vidurio linijos keliuose. Au tomobili greitis apribotas iki 20 myli per valand. Ironika, kad pirmasis u tokio greiio virijim nubaustas vairuotojas vairavo katafalk. Gal gale automobiliams buvo leista mirkioti viesomis, jei lempos udengtos specialiu apdangalu. 1939 m. pabaigoje banyios, turgs, gatvi sankryos, aikts bei kitos didesnio susibrimo vietos galjo bti minimaliai apviestos. Kino teatrai ir restoranai galjo udegti blan kiai blyksinius enklus, tiesa, su slyga, kad oro pavojaus metu visas apvietimas bt nedelsiant ijungtas. 1944 m. rugsj buvo paskelbtas dalinio utemdymo" statymas (ang. Dim-Out). Jis reik, kad naktimis gali viesti viesa, ne stipresn u mnulio vies, tiesa, oro pavojaus atveju vl sigaliodavo Blackout. statymas, tiesiogiai atsilie ps kiekvieno paprasto brito gyvenimui, buvo atauktas tik 1945 m. balandio 30 d., kai gyventojai su nepaprastu palengvjimu ir didiuliu diaugsmu pamat simbolikai iebiam Didj Ben. Po 5 met ir 123 dien Anglijos gatvs vl nuvito.

im Hitleriui. Brit deputatai plojo atsistoj ir neigirdo atsakymo tik vien klausim - koks vokieiams suteiktas laiko limitas . Rugsjo 1 d. vakar, 21.00 vai., Didiosios Britanijos ambasadorius N. Hendersonas teik J . Ribbentropui not, kurioje buvo reikalaujama, kad Vokietijos pajgos privalo bti ivestos i Lenkijos, ir perspjama, kad prieingu atveju Britanijos vyriausyb nedvejodama vykdys savo sipareigojimus Lenkijai". Po pusvalandio analogik not teik ir prancz ambasadorius . Hitleris vis dar man, kad odiai i Vakar yra tik odiai. Dabar ir pairsim, ar jos (Pran czija ir Anglija) ateis pagalb Lenkijai. Jos ir vl bailiai isiskirstys", - pareik fiureris savo adjutantui. Not turinys buvo gana aikus, taiau buvo neaiku, ar tai oficials ultimatumai. Halifaxas vliau ra, kad buvo pareigojs N. Henderson praneti, jog tai ne ultimatumas, o tik perspjimas", taiau ambasadorius to J . Ribbentropui neperdav . Vis kit dien britai ir pranczai lauk, koks bus Hitlerio atsakymas, taiau jo nebuvo. Nei Londonas, nei Paryius rugsjo 2 d. nepaskelb karo Vokietijai ir dar labiau sustiprino Berlyno viltis, kad viskas ir kart baigsis kaip visada. Dienos pauz buvo susijusi su dviem veiksniais. Pranczijos karo vadovyb papra atidti karo paskelbim 2 - 3 dienoms, kad bt galima spti evakuoti civilius ir vykdyti visuotin mobilizacij. Lyginant 6 milijon prancz atsargos kariuomen su vos keliomis brit divizijomis, praymas buvo suprantamas . inoma, prie jo logikumo taip pat reikia pridurti fakt, kad Pranczija ketino ginti ne Lenkij, o save, tad kelios dienos jai tikrai nebuvo problema. Atmesti reikt prancz karo vad nuogstavimus, kad liuftvaf padarys su j miestais t pat k ir Lenkijoje. Vokieiai tiesiog neturjo tam joki galimybi - visa j smogiamoji jga buvo Rytuose. Kad ir kaip ten bt, i grynai karin organi zacin problema virs politine, kadangi britai niekaip negals susitarti su pran czais skelbti kar kartu. Antras veiksnys - Italijos silymas surengti tarptauti n konferencij. Tokius pasilymus Italijos usienio reikal ministras G. Ciano isiunt London ir Paryi dar rugpjio 31 d. Hitleriui upuolus Lenkij situacija pasikeit, bet Pranczijos usienio reikal ministras G. Bonnet, taikos bet kokia kaina" alininkas, griebsi io pasilymo kaip skstantysis iaudo. Jis niekaip negaljo tikinti . Daladier ir N. Chamberlaino, kad G. Ciano pa silymas vertas svarstym, taiau vis rugsjo 2 d. stengsi jiems u nugar isaugoti antrojo Miuncheno" galimyb. G. Ciano tapo tarpininku. Jis perdav G. Bonnet du Hitlerio klausimus: ar notos nra ultimatumai ir ar jis galt atsakyti dl konferencijos rugsjo 3 d.? G. Bonnet su niekuo nepasitars abu klausimus atsak teigiamai. G. Ciano, kvptas vilties, susisiek su Halifaxu, taiau is po ioki toki dvejoni apie 6- vakaro atsak, kad btina slyga
51 50 49 48

bet kokiam tarimuisi yra Vokietijos pajg atsitraukimas ir Dancigo statuso gr inimas . Tai buvo aklaviet, ties kuria Miuncheno miraas isisklaid. B. M u ssolini, jau anksiau ms dvejoti dl ios idjos, suprato, kad jokios galimybs taikiam sprendimui nebra. Po pokalbio su uoviu C. Ciano dienoratyje ura: N e ms reikalas teikti Hitleriui pasilymus, kuriuos jis rytingai, gal net su panieka a t m e s . "
53 52

Dl usitsusio delsimo Londone pakvipo vyriausybs krize. 16.30 vai. ka bineto posdyje nuskambjo reikalavimas paskelbti Vokietijai galutin termin. N. Chamberlainas su Halifaxu sutiko, taiau pridr, kad klausim reikia sude rinti su Pranczija. Iki vakaro Bendruomeni rmuose nieko konkretaus su pran czais susitarti nepavyko, todl galutinis terminas vl nenuskambjo. Maa to, nebe taip karingai nusiteiks N. Chamberlainas pareik, kad jeigu Vokietijos vyriausyb sutiks atitraukti savo pajgas, J o Didenybs vyriausyb laikysis tos paios pozicijos kaip ir prie tai, kai vokiei pajgos dar nebuvo kirtusios Lenki jos sienos. Tai reikia, kad kelias Vokietijos ir Lenkijos vyriausybi deryboms liks atviras." Vis dien temptai lauk karo paskelbimo, deputatai i nuostabos nu iuvo. Nuolaidiavimo ir trypiojimo vietoje jau buvo gana ne tik opozicijai, bet ir N. Chamberlaino partieiams. Vienas i j paragino opozicijos lyder: Kalbk u Anglij!" - uuomina, kad ministras pirmininkas to nesugeba. Audringa reak cija baigsi ne tik opozicijos, bet ir kai kuri ministr perspjimu, kad vyriausyb bus nuversta, jei artimiausiu metu Hitleriui nebus pateiktas ultimatumas . I tikrj tomis rugsjo dienomis N. Chamberlainas jau ir pats netikjo nuolai diavimo politika. Viskas, k jis stengsi pasiekti, - kad jo alis paskelbt kar kartu su Pranczija. Mes labai trokome, kad viskas vykt greiiau, - ra jis savo seseriai po savaits, - o pranczai norjo kiek manoma labiau atidti karo paskelbim... Ir nieko apie tai nebuvo galima pasakyti vieai."
55 54

Pikti skambuiai

Paryi nepadjo igauti i prancz sutikimo. Britai sil pateikti ultimatum, kurio laikas prasideda rugsjo 3 d. 8 valand ryto, o baigiasi vidurdien. Pranc zai ir toliau spyriojosi. Jie pasil ultimatum pateikti tik vidurdien. Taiau tokiu metu Londone jau buvo numatytas parlamento posdis, ir N. Chamberlainas aikiai inojo, kuo jis baigsis, jei ultimatumas vis dar nebus pateiktas. 23.30 vai. vyriausybs kabinetas Londone apsisprend daugiau nebelaukti. Pranczijos premjeras . Daladier niekaip negaljo sustabdyti G. Bonnet u kulisini aidim, taiau pats atrod apsisprends ir tvirtas. J o kalba parlamen te, prieingai nei N. Chamberlaino, buvo palydta aplodismentais, ovacijomis ir kiu V/Ve la France! . Daladier ivardijo ilg Vokietijos agresijos istorij, visas pastangas isau goti taik ir baig btinybe gerbti sipareigojimus Lenkijai, nes prieingu atveju

Pranczija taps neapkeniama, Pranczija taps izoliuota, Pranczija bus diskre dituota" . Kai rugsjo 3 d. 9.00 ryto Didiosios Britanijos ambasadorius N. Henderso nas atvyko Reicho kanceliarij, j pasitiko tik Hitlerio vertjas Paulas Schmidtas. Ambasada Londone i anksto informavo fiurer apie dokumento esm. Ultima tume buvo primenama apie rugsjo 1 d. not, kurioje Didioji Britanija skelb apie ketinimus vykdyti savo sipareigojimus Lenkijai, jeigu vokiei kariuomen nebus ivesta i ios alies. Nors is praneimas buvo pateiktas daugiau kaip prie 24 valandas, - raoma ultimatume, - j negauta jokio atsakymo, maa to, vokiei karini pajg smgiai Lenkijoje tssi ir intensyvjo. Turiu garbs jums praneti, kad jeigu iki iandienos, rugsjo 3 d . , 11 vai. ryto pagal brit vasaros laik Vokietijos vyriausyb nepateiks tinkam garantij J o Didenybs vyriausybei Londone, dvi valstybs nurodyt valand bus karo bsenoje." Grie bs dokument P. Schmidtas nurko perskaityti jo Hitleriui ir J . Ribbentropui. Kai a baigiau, - ura vertjas savo atsiminimuose, - stojo mirtina tyla. Hit leris nejuddamas smeig vilgsn prieais save. Paskui pasisuko J . Ribbentrop ir paklaus: Kas dabar?" J . Ribbentropas vos girdimai itar: A manau, kad Pranczija per valand pateiks analogik ultimatum." Ijs i kabineto P. Schmidtas i karto papasakojo naujien visiems. J igirds H. Gringas atsi suko vertj ir pasak: Tebna Dievas mums gailestingas, jei pralaimsim it kar."
57 56

Jis buvo ne vienintelis nacis, nenorjs kariauti su Vakarais. J . Goebbel-

sas, itaiks prog, paband ksti J . Ribbentropui: Pone Ribbentropai, tai yra js karas. Pradti kar paprasta. Ubaigti j gerokai sudtingiau."
58

Nemanoma tiksliai nustatyti, k po ultimatumo galvojo Hitleris. J o spau dos virininkas Otto Dietrichas sak, jog i fiurerio ivaizdos buvo akivaizdu, kad jis yra pritrenktas" . Jis tikjoj. Ribbentropo nuolatiniais tvirtinimais, kad britai nekariaus, nes norjo jais tikti. Nes jie daug kart prie tai pasitvirti no. Vis dlto, net jei Hitleris tikrai buvo pritrenktas, jis labai greitai gro prie sau prastos mini ir veiksm eigos. Fiurerio padiktuotame atsakyme britams buvo teigiama, kad Vokietijos vyriausyb atsisako priimti Didiosios Britani jos ultimatum, jau nekalbant apie jo vykdym". J . Ribbentropas, skaitydamas atsakym, pareik, kad Anglija siekia sunaikinti Vokietijos taut". N. Hen dersonas lakonikai tarsteljo: Palikim istorijai nusprsti, kas i tikrj kaltas." J . Ribbentropas replikavo: Istorija jau patvirtino faktus."
60 59

i scena vyko, kai

brit ultimatumo laikas jau buvo pasibaigs, o Pranczija savj pateik ne taip greitai, kaip prognozavo Reicho usienio reikal ministras. Prancz ambasadorius Robertas Goulondre pas J . Ribbentrop pasirod 10.20 vai., t. y. iki brit ultimatumo sigaliojimo likus 40 minui. Pranczik

ultimatumo tekst sukr G. Bonnet, tad nieko nuostabaus, kad jame nebuvo nei galutinio termino, nei tiesioginio grasinimo karo paskelbimu. R. Coulondre prane, kad Vokietijai nevykdius keliam reikalavim Pranczija vykdys savo sipareigojimus Lenkijai, kuriuos Vokietijos vyriausyb ino". Tada Pran czija taps agresore", - pareik prancz diplomatui J . Ribbentropas. Istorija nusprs", - atsak is, ubaigdamas pokalb panaiai kaip ir jo brit kolega . Nenuilstantis prancz usienio reikal ministras G. Bonnet kovojo u taik iki paskutins akimirkos. Jis norjo galutin ultimatumo termin atidti iki rugsjo 4 d. 17 vai. Kai R. Coulondre prane apie neigiam vokiei atsakym, jis perkl galutin termin iki rugsjo 3 d. 17 vai. l tikrj, gavs paskutinius raportus i karo vad, tai privert j padaryti . Daladier. Savo prisiminimuose G. Bonnet ra, kad stengsi laimti kiek manoma dau giau laiko, kuris bt praverts, jeigu Hitleris paskutin akimirk bt persigalvojs. A kovojau u taik taip, kaip kovoja bandan tieji igelbti ligon. Net tada, kai is nustoja kvpuoti", - ra G. Bonnet . J o kova buvo pralaimta. Londone 11.15 vai., t. y. prajus 15 mi nui po ultimatumo nustatyto termino,
62 61

BBC studijoje pasirod N. Chamberlainas. J o trumpa, vos kelias minutes trukusi kalba taip pat skambjo su pralaimjimo kartliu. Nepaisant vis J o Didenybs vyriausybs pastang isaugoti taik... - prasidjo ji, o paskui pasidar asmenikesn nei prasta to Prancz laikrai pardavjas: Didioji Britanija skelbia kar kiomis aplinkybmis. - Js galite sivaizduoti, koks tai yra skaudus smgis man, nes visa ilga mano kova u taik lugo."
63

N. Chamberlai

nas paskelb: ryt brit ambasadorius Berlyne teik Vokietijos vyriausybei not, skelbiani, kad jeigu mes iki 11-os valandos nebsime informuoti apie pajg ivedim i Lenkijos, tarp ms sigalios karo padtis. Turiu jums pasa kyti, kad toks patvirtinimas nebuvo gautas, taigi ms alis su Vokietija yra karo bsenoje. Tai lidna diena mums visiems, - sak Didiosios Britanijos ministras pirmininkas. - M a n ji lidnesn nei kam nors kitam. Viskas, dl ko a dirbau, kuo tikjau per savo gyvenim politikoje, viskas sugriuvo. M a n lieka tik viena: panaudoti visas jgas ir turim valdi, kad bt pasiekta pergal, kuriai a

tiek daug paaukojau... A tikiu, kad sulauksiu tos dienos, kada hitlerizmas bus sunaikintas, o Europa ilaisvinta."
64

Tos dienos N. Chamberlainas nesulauk*. Ikart po kalbos skelbdamos oro pa voj Londone ukauk sirenos. Visi puol [ slptuves - bombonei baim buvo tokia didel, kad mons patikjo, jog karas prasids t pai akimirk, kai tik buvo paskelbtas. Pavojaus signalas, kaip netrukus paaikjo, buvo klaidingas. Berlyne po Britanijos deklaracijos gatvje pasirod berniukai su ekstra laikra iais, skelbianiais: Brit ultimatumas atmestas. Anglija skelbia Vokietijai kar." iniai pasklidus, VV. Shireris nusprend pasivaikioti po miest. moni vei duose - nuostaba, nusiminimas. Iki iandienos jie gyveno kaip prasta. inoma, buvo maisto ir muilo kortels, niekur nemanoma gauti benzino, o nakt sunku vaikioti utemdytomis gatvmis. Taiau karas Rytuose jiems atrod tolimas dvi pilnaties naktys ir n vieno lenk lktuvo vir Berlyno - laikraiai skelbia, kad vokiei pajgos vis laik ygiuoja tik priek... Vakar girdjau vokieius tarpusavyje kalbant, kad lenkikas reikalas" truks tik kelias savaites... Beveik niekas netikjo, kad Britanija ir Pranczija imsis veiksm. Vakar, kai atrod, jog Londonas ir Paryius abejoja, visi, skaitant ir tuos Vilhelmtrasje**, buvo nusi teik optimistikai. Kodl gi n e ? "
6 5

Pranczija kar Vokietijai oficialiai paskelb rugsjo 3 d. 17 vai. Paryiuje, kaip ir Berlyne, nebuvo joki digaujani mini. . Daladier kreipsi taut be patoso: Mes kariausime dl to, kad esame priversti tai daryti. Kiekvienas i ms savo poste, Pranczijos emje, laisvs krate, nes tai yra vienas i pa skutini pagarbos mogikam orumui prieglobsi."
66

Pranczijos kolonijos pri

sijung automatikai. Britanijos kolonijos, Australija, Naujoji Zelandija, Indija paskelb savo deklaracijas t pai rugsjo 3 d. Rugsjo 6 d. prie j prisijung Piet Afrika, rugsjo 10 d. - Kanada. Karas, prasidjs 1939 m. rugsjo 1 d. kaip vietinis Vokietijos ir Lenkijos konfliktas, virto pasauliniu. Diaugsmingiausiai i

* N. Chamberlainas mir 1940 m. lapkriio 9 dien. Jo ariausias kritikas Winstonas Churchillis, pagerbdamas buvus oponent, sak: ,,... Neville'iui Chamberlainui teko susidurti su viena didiausi pasaulio krizi, su prietaringais vykiais, nusivilti savo paties lkesiais ir bti apgautam piktadario. Kokie gi buvo tie lkesiai, kuriais jis nusivyl? Kokie buvo tie norai, kuri jam nepavyko gyvendinti? Koks buvo tik jimas, kuriuo blogis pasinaudojo? Neabejotinai tai buvo patys kilniausi mogikos irdies proveriai - meil taikai, darbas dl taikos, jos siekimas, verimasis isaugoti taik net paiu pavojingiausiu metu, nekreipiant dmesio populiarumo praradim ir pasipiktinim." ** Wilhelmstrasse - gatv Berlyne, kurioje buvo sikrusios svarbiausios naci valdios institucijos.

inia buvo sutikta Lenkijoje. Kai Varuvoje buvo paskelbta apie Britanijos dekla racij ir kad prie jos netrukus prisijungs Pranczija, mons m plsti gatves. Mieste suplevsavo vis trij valstybi vliavos, nuskambjo vis trij valstybi himnai, prie Britanijos ir Pranczijos ambasad pldo mons su glmis ir svei kinimo atvirukais. Prancz ambasadorius Leonas Noelis, girddamas lenkus, traukianius Marseliet", ir stebdamas usikimusias gatves, ias scenas pa vadino netikimomis" .
67

Lenkai buvo sitikin, kad Sjungininkai netrukus stos

kov. J i e neinojo, kad n vienas pranczas, n vienas britas nra pasiruos mirti dl Dancigo. Jie neinojo, kad Didioji Britanija ir Pranczija idav Lenkij lygiai taip pat kaip ir ekoslovakij. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad kart jos paskelb Hitleriui kar. Taiau tai vl buvo tik tuti odiai. Vakar paskelbtas karas bus toks keistas, kokio pasaulis dar niekada nebuvo regjs. Dl savo keis tumo jis gaus daugyb vard, taiau pat pirmj jam sugalvojo Hitleris. T pai 1939 m. rugsjo 3 d., ivykdamas front savo akimis pamatyti, kaip Vermach tas triukina Lenkij, Hitleris J . Goebbelsui pasak: Tai, k paskelb Britanija ir Pranczija, bus netikra kampanija, tai bus tik Kartoffelkrieg*."

Tiesa, lyginant su vykiais ekoslovakijoje, kart buvo ir dar vienas skirtu mas. Net jeigu Pranczija bt itesjusi savo paad per por savaii pradti visuotin puolim", jis jau nebt galjs igelbti Lenkijos. Kampanijos Lenkijo je rezultatus, ko gero. buvo galima nuspti, taiau jos pobdis, tiksliau - greitis, tapo okiruojania staigmena.

Fall Weiss - antras raundas

Operacija Balta" buvo OKH (Oberkommando des Heeres - aukiausiosios ar mijos vadovybs) kdikis, pradedant jos planais ir baigiant gyvendinimu. Hitle ris proces nesikio ir praktikai tik pasira parengt dokument, nuo savs pridurdamas tik ang. Taiau fiurer be galo domino ne tik menkiausios plan smulkmenos, bet ir pati karo eiga. Rugsjo 3 d., nordamas visk pamatyti savo akimis, jis sdo arvuotj traukin Amerika ir ivyko front. Kas ryt jis palik davo traukin ir maina vykdavo koki nors fronto viet, tarsi vaintsi po Vo kietij . Mes gyvename traukinyje jau deimt dien, - ra fiurerio sekretor, jo buvimo vieta nuolat keiiasi, bet mes niekada i jo neilipame, tad monotonija darosi baisi. Kartis nepakeliamas... O svarbiausia, kad visikai nra k veikti... inoma, tai, kad kareiviai mato savo fiurer paiame pavojaus kartyje kartu, pra68

* Bulvi karas (vok.).

A. Hitleris su kitais karo vadais stebi praygiuojanius vokiei karius. Lenkija, 1939 m. rugsjis
CORBIS/Scanpix

skaidrina j nuotaik, taiau a vis tiek manau, kad tai pernelyg pavojinga."

69

Hit

leriui ie pavojai ir rizika buvo n motais, jis deg karu ir nuo to, k mat, jautsi pakyltas. Rugsjo 5 d., irdamas lenk artilerijos ir kitos technikos nuolauas, jis paklaus H. Guderiano: Ar tai ms pikiruojani bombonei darbas?" N e , - atsak H. Guderianas, - tai padar ms tankai." Buvs pstininku apkas kare, Hitleris, anot H. Guderiano, buvo akivaizdiai nustebs . Po pirm penki kampanijos dien vokiei lauko generolams darsi aiku, kad lenkai stengiasi ivengti tbtini mi ir visu frontu bando atsitraukti u Vyslos. J i e i karto m spausti OKH tab pakeisti pradin plan ir ne tik pamginti lenkus udaryti prie vakarinio ups kranto, bet ir keltis rytin, kad prieai ia nespt organizuoti gynybos linijos. W . Brauchitschas ir OKH tabas abejojo, nes Didiajai Britanijai ir Pranczijai paskelbus kar baiminosi puolimo vakaruose. Jeigu jis prasidt, vermachto divizijos neturt bti klimpusios toli rytuose. Rugsjo 5 d. W . Brauchitschas netgi udraud F. Bockui vertis giliau rytus ir draudim atauk tik rugsjo 9 d., kai paaikjo, kad jokiomis kompli kacijomis Vakaruose nekvepia . Nepaisant vadovybs dvejoni, vokiei tank divizijos skynsi keli priek greiiau nei lenk armijos steng trauktis, maa to, jas be gailesio ir atvangos persekiojo liuftvaf. Vienas lenk karininkas pasakojo, kaip besitraukianti jo di vizija buvo bombarduojama: Nebuvo manoma rasti jokios priedangos, visur
71 70

tik prakeiktos plyns. Kareiviai spruko nuo kelio, tikdamiesi pasislpti grioviuo se, taiau arkliams nebuvo kur dtis. Kart po vieno antskrydio suskaiiavome 35 negyvus arklius. Tas ygis rytus, - ts karininkas, - buvo panaesnis ne armijos, o kai kuri Dangaus rstybs vejam Biblijos veikj yg iki pranyks tant tyruose..."
72

Pirmoji apsuptyje atsidr armija Krakow. Nuo rugsjo 7 d. jos kareiviai jau nebesigyn, o tik desperatikai band isigelbti i vis stiprjanio apsupties ie do. Krokuva - istorin Lenkijos sostin ir antras pagal dyd alies miestas, atsid r vokiei rankose. Rugsjo 9 d. armij grup Piets" apsupo besitraukianias

Vermachto arvuotj pajg kolona Lenkijoje. Motociklai ir kita technika bei kareiviai pagrindin keli uleidia tankams. 1939 m. rugsjis
Bettmann/CORBIS/Scanpix

lenk pajgas prie Radomo. Tris dienas lenkai band itrkti i apsupties katilo, bet neskmingai. 60 000 armijos Prusy kari buvo priversti sudti ginklus , 7 divizijos buvo prarastos, o kelias Varuv i piet tapo atviras . 4-oji Pz divizija Varuvos prieigose atsidr rugsjo 8 d., taiau pabandiusi turmuoti miest patyr didiulius nuostolius. Per tris valandas trukus m i 120 savo tank Georgas-Hansas Reinhardtas prarado net 5 7 . Savo sostinje lenkai turjo daugiau prietankini pabkl, be to, ir vokiei tankai tada neprimin va injani tvirtovi. Vermachto vadams tai buvo pirmas rimtas perspjimas, kad tankai, idarinjantys stebuklus lygiose ir atvirose vietovse, yra visikai netinkami miestams pulti. Lenkijoje ne j ugnies galia, o greitis buvo svarbiausias koziris. Matydamas, kokiu tempu prieai skina pergal po pergals, ir suprasdamas, kad Varuva greitai gali bti atskirta nuo likusios Lenkijos, rugsjo 7 d. E. Rydz75 74 73

migly nusprend perkelti vyriausiosios karo vadovybs tab i sostins Brest prie Bugo*. Lenk karins komunikacijos buvo primityvios nuo pat pradios, taiau po io sprendimo ryys su lauko armijomis visikai nutrko . Katastrofa nenumaldomai artinosi, taiau rugsjo 9 d. lenkai pateik savo prieams vienintel ir didiausi staigmen. Verdamiesi vis gilyn rytus, vo kieiai n kiek nepaliet armijos Poznan. Per pirmj savait armija praktikai
76

nedalyvavo jokiuose miuose, nors generolas Tadeuszas Kutrzeba nuolat pra leidimo smgiuoti pro al ygiuojaniam vermachtui. E. Rydz-migly jam to daryti neleido, nes norjo ivengti dideli mi iki Vyslos, taiau dabar, maty damas visik gynybos plano krach, galiausiai sutiko. J . Blaskowitzo vadovau jama 8-oji vokiei armija buvo itsusi nuo savo puolimo, ir jeigu T. Kutrzebos smgis bt skmingas, jis leist atsitraukti kitai lenk armijai - Lodz. I tikrj buvo svarstoma galimyb ioms armijoms smgiuoti kartu i dviej pusi, ta iau suderinti toki operacij i tolimo Bresto pasirod nemanoma . Armij grups Piets" tabo vadas E. Mansteinas vliau sak, kad, nepai sant puikios kampanijos pradios, j persekiojo keista nuojauta, jog kakas brsta iauriniame armij grups flange" . Tas kakas" buvo armijos
78 77

Poznan

smgis palei Bzuros up, uklups vokieius visikai nepasiruousius. T. Kutrzeba su trimis pstinink divizijomis ir dviem kavalerijos brigadomis, atakuodamas dvi vokiei divizijas, inaudojo ne tik netiktumo veiksn, bet ir itin ret Lenki jos pajgoms ioje kampanijoje kiekybin persvar. Puolimas prasidjo rugsjo 9 d. vakar, o rugsjo 10 d. vokiei pasiprieinimas buvo palautas. Vien tik i 30-osios divizijos nelaisv pasidav 1 500 vokiei kareivi . Per tris puolimo dienas lenkai prieus nustm atgal 16 km, kol galiausiai juos sustabd atsku bjusios pagalb vokiei 8-osios ir 10-osios armijos daliniai . Vermachto vadovybs reakcija i lenk kontratak buvo aibika. G. Rundstedtas i karto pamat galimyb ir nusprend ne suduoti lenkams smg atgal, o juos apsupti. 1-oji ir 4-oji Pz divizijos gavo sakym apsisukti nuo Varuvos priei g ir ublokuoti visus kelius link Lenkijos sostins armijai Poznan. Per dvi dienas T. Kutrzebos puolimas buvo sustabdytas, o vokieiai sektoriuje susigrino kieky bin persvar. 9 lenk pstinink ir 2 kavalerijos divizijos buvo apsuptos 19 vo kiei divizij, i kuri 5 buvo Panzer arba lengvosios . Irtai dar ne viskas. Pirm kart ioje kampanijoje Vermachtas papra liuftvafs pagalbos. Iki tol vokiei bomboneiai bombardavo i anksto numatytus taikinius ir veik tarsi nepriklau soma grandis, dabar pstininkai, tankai ir lktuvai veik kartu. Vliau iki tobuly81 80 79

* Dabar miestas vadinasi tiesiog Brestas ir yra Baltarusijos teritorijoje. Kai per I pasaulin kar Rusija iame mieste pasira paliaubas su Vokietija, miestas vadinosi Brest Litovskas.

bs ipuoseltas oro ir sausumos pajg bendradarbiavimas, kai bomboneiai radijo ryiu yra ikvieiami ten, kur j pagalba labiausiai reikalinga, bus vienas i svarbiausi ir galingiausi vokiei karo taktikos ginkl, o prie Bzuros apsupti lenkai vieni i pirmj galjo sitikinti jo galia. Vien tik rugsjo 16 d. 820 lktuv imet 328 000 kg bomb , greta j sektori pliek sutempta vokiei artilerija. Poveikis buvo toks demoralizuojantis, kad i nevilties lenk kareiviai m mesti i rank ginklus . I io pragaro isigelbjo tik saujel lenk, organizuota gynyba subliko per dvi dienas, nors vokieiams prireik dar trij, kad ivalyt visus pasiprieinimo takus. Po io mio okiruoti buvo ne tik pralaimtojai. Vienas vokiei kareivis laike namo ra: Puldami mes atsidrme toje mio lauko dalyje, kur prie tai stovjo armija Pomorze. Visa teritorija paymta mirtimi ir destrukcija. Ipurt moni ir gyvuli knai pajuodav nuo kartos sauls, su dauyti veimai, sudegusios mainos ir paios tragikiausios karo aukos - sueisti arkliai, laukiantys, kad kas nors juos i pasigailjimo nuaut..."
84 83 82

Drsus T. Kutrzebos smgis baigsi tuo, kad nelaisv pateko 120 000 lenk, o dvi armijos - Poznan bei Pomorze - buvo eliminuotos . Tapo aiku, kad daugiau lenk kontratak nebebus - joms tiesiog neliko jg. Varuvos dienos buvo suskai iuotos. Lenkijos sostinje panika prasidjo vos tik pasirodius prieakiniams vokie i daliniams. Kai rugsjo 6 d. buvo paskelbta, jog armijos vadovyb palieka sosti n, kilo chaosas, dar daug kart pasikartosiantis Europoje. Antros rugsjo savaits pabaigoje savo dienoratyje varuvietis gydytojas Zygmundas Klukowskis ra: Visa magistral ukimta karini dalini, vairiausi motorizuot transporto prie moni, arkli traukiam veim ir tkstani psij. Visi juda viena kryptimi rytus. Pravitus prie j prisijungia mass moni, psiomis ar su dviraiais jie sukelia dar didesn sumait... Visa i mas moni, apimta panikos, keliauja pir myn, neinodama nei kur, nei kodl, neturdama alio supratimo, kur is egzodas galt pasibaigti... Dauguma transporto priemoni registruota Varuvoje. Lid na matyti tiek daug aukt karinink, pulkinink ir generol, bgani su savo eimomis. Daug moni usikor ant main ir sunkveimi stog bei buferi... Gerokai liau juda vairiausi autobusai i Varuvos, Krokuvos, Lodzs - visi per pildyti keleivi. U j dar liau juda arkli veios, perkrautos moter ir vaik, visi labai pavarg, alkani ir murzini..." Z. Klukowskis suskaiiavo, kad i Varuvos pabgo madaug 30 000 moni , taiau i scena vairiomis savo atmainomis kartojosi visuose Lenkijos kampeliuose, kuri neaplenk karas. Tkstaniai pab gli, palik visk, band bgti nuo karo kuo toliau. Kuo toliau rytus, tuo maiau bus girdti artilerijos kanonad ir rkiani tuk". Kuo toliau nuo vokiei, tuo didesn galimyb iame komare ilikti gyviems. Taiau jie neinojo, kad ten, kur jie eina, isigelbjimo nra. 1939 m. rugsjo 17 d. karas Lenkij atjo ir i Ryt.
86 85

Smgis nugar - prie Lenkijos sutriukinimo prisijungia Taryb Sjunga

Likimo ironija - rugsjo 16 d. Lenkijos karin vadovyb lauk Pranczijos pa adtos atakos prie Vokietij . J i taip ir neprasidjo, tuo tarpu rugsjo 17 d. savo invazij Lenkij pradjo Taryb Sjunga. is smgis i nugaros" buvo u programuotas Molotovo-Ribbentropo pakto slaptame protokole, taiau apie jo egzistavim tada niekas neinojo, o Hitleriui teko papluti kalbinjant Stalin prisijungti prie Lenkijos triukinimo. Rugsjo 3 d., kai Pranczija ir Didioji Britanija paskelb Vokietijai kar, J . Ribbentropas i karto nusiunt ambasadoriui Maskvoje F. W . Schulenburgui telegram, kurioje kviet Taryb Sjung kuo greiiau prisijungti prie karo veiksm Lenkijoje. Esame visikai sitikin, kad per artimiausias savaites Lenki jos kariuomen bus sumuta. Tada okupuosime teritorij, kuri Maskvoje buvo apibrta kaip Vokietijos interes sfera. Savaime suprantama, grynai kariniais sumetimais mes pratsime karo veiksmus prie lenk pajgas, kurios tuo metu gali bti Taryb Sjungai priklausanioje interes sferos teritorijoje. Praau ne delsiant tai aptarti su Molotovu ir isiaikinti, ar Taryb Sjunga nepageidauja tinkamu metu mesti savo pajg prie lenkus rus takos sferoje ir savo ruotu i teritorij okupuoti. M a n o m e , kad tai ne tik palengvins ms padt, bet ir atitiks Maskvoje pasiraytos sutarties dvasi bei soviet interesus", - ra J . Ribbentropas telegramoje su ymomis labai skubiai" ir visikai slaptai" . Dl galimo karo su Vakarais naciams reikjo Lenkij sutriukinti kaip manoma greiiau, ir Taryb Sjunga jiems galjo padti tai padaryti, taiau apsukrus ir gerai apgalvojantis savo ingsnius Stalinas neskubjo daryti skubot sprendim. Jis tam turjo kelet svarbi prieasi. Ko gero, pati svarbiausia buvo Vakar reakcija. Stalinui patiko, kad Didioji Britanija ir Pranczija paskelb kar Vokietijai. Jei jos klimpt rimt konflikt ir jame silpnint viena kit, mums bt tik naud" - sak soviet diktatorius V. Molotovui ir A . danovui pirmosiomis rugsjo dienomis . Taiau Stalinas baiminosi, kad soviet agresija prie Lenkij gali bti vertinta lygiai taip pat kaip ir naci. Ribbentropo-Molotovo paktas padjo jam ivengti karo, taiau ly giai taip pat galjo j traukti. Kad Didioji Britanija ir Pranczija gali paskelbti kar Taryb Sjungai, atrod visikai manoma, ir is scenarijus Stalinui netiko. Kita prieastis buvo karinis konfliktas su Japonija. Gegu prasidjs pasienio konfliktas utruko ilgus keturis mnesius ir buvo neaiku, ar jis nevirs totaliu karu tarp dviej valstybi. Padtis pasikeit tik rugpjio pabaigoje, kai talen89 88 87

tingo karo vado Georgijaus ukovo vadovaujamos pajgos apsupo ir sutriukino 6-j Japonijos armij*. Lemiamas mis vyko rugpjio 31 d., taiau taikos susitarimas, pagal kur abi alys pripaino viena kitos sienas, buvo pasiraytas tik rugsjo 15 d. Tuo metu vokiei pajgos jau buvo giliai Lenkijoje, ir Stalinas, kuriam vermachto greitis taip pat tapo staigmena, suprato, kad laukti nebeturi kada. Matydamas, kad Vakarai toliau aidia odi aidimus ir Lenkijos gelbti neketina, soviet diktatorius nusprend atsiriekti savj torto dal. Greta vis atsargi argument palaukti ir pairti, kaip viskas susiklostys, Stalinas turjo prieasi Lenkijai smogti. Ir tai buvo ne tik ekonomin nauda okupuojant didel teritorij. Prajus vos dviem dienoms nuo invazijos Lenki j pradios, Taryb Sjungos ambasadorius Berlyne perdav Stalinui Hitlerio odius: Vokietijos mons yra laimingi dl pasiraytos nepuolimo sutarties. is paktas pasitarnaus ms ali bendradarbiavimui. is karas itaisys padt, susiklosiusi po Versalio sutarties 1920 m. Su ia pertvarka Rusija ir Vokietija atkurs prie kar buvusias sienas." Stalinas storu raudonu raikliu pasibrauk paskutin sakin
90

- kaip ir Hitleris, jis norjo atkurti" sensias sienas.

Stalinas niekada nepamiro bolevik pralaimjimo lenkams 1920 m. kare. Btent po jo buvo pasirayta Rygos sutartis, pagal kuri vakarins Ukrainos ir Baltarusijos teritorijos atiteko Lenkijai. Sutartis buvo ratifikuota 1923 m. Europos valstybi tarptautinje konferencijoje ir tapo vis kit Versalio pertvark dalimi. Btent i istorij turdamas omenyje V. Molotovas Lenkij pavadino lykia Versalio igama" . Maa to, pralaimjimas lenkams 1920 m. kare buvo ne tik bolevik armijos, bet ir asmeninis Stalino paeminimas. Jis iame kare buvo Pietvakari fronto politinis komisaras, ir kai lauko vadas Tuchaevskis papra pastiprinimo, Stalinas nesugebjo jo atsisti. 1925 m. soviet diktatorius sunai kino Kijevo archyv dokumentus, kad is epizodas neikilt vieum . Mara las Tuchaevskis buvo suaudytas 1937 m., ir nors Stalino dms" liudinink neliko, jo asmenin antipatija lenkams ir noras atsikeryti niekur nedingo. J . Ribbentropo telegram V. Molotovas atsak po ei dien. Rugsjo 9 d. soviet usienio reikal komisaras sveikino vokieius engus Varuv. Pranei92 91

* Istorik pateikiami io konflikto nuostoli skaiiai labai skiriasi, taiau nra joki abe joni, kad jie buvo didiuliai. Manoma, kad myje prie Chalchin Golo ups uvo apie 45 000 japon ir 17 000 rus kareivi. Japonijos valdia tuo metu paskelb, kad uvo 8440 japon dar 8766 buvo sueista, pagal tuometin oficiali soviet informacij Rau donosios armijos nuostoliai myje, skaitant uvusiuosius ir sueistuosius, siek 9284. Diktatorik reim, ir ne tik j, karo propaganda visada stengsi sumainti nuosto lius. Po sovietini archyv islaptinimo rus nuostoliai padidjo" iki 7974 uvusij ir 15 251 sueistojo (Krivoejev, p. 7 7 - 8 5 ) . Japonijos nuostoliai nebuvo patikslinti.

mai apie Varuvos kapituliacij buvo klaidingi, Lenkijos sostin atsilaik iki rug sjo 27 d., taiau politiniuose aidimuose ji nuo pat pradi buvo svarbiausias objektas. Hitleris labai norjo uimti Varuv iki rugsjo 21 d., kad dar nesusi rinkus JAV Kongresui Lenkijos lugim bt galima pristatyti kaip vykus fakt . Stalinas, beje, taip oficialiai ir nepaskelbs karo Lenkijai, planavo, kad Varuvos kritimas reikt Lenkijos, kaip valstybs, pabaig, po kurios atitinkamai nusto t galios visi ankstesni soviet ir lenk susitarimai. Diktatori apskaiiavimai nevirto tikrove, taiau j nuogstavimai buvo be pagrindo. Nei Hitleriui, nei Stalinui niekas neketino trukdyti draskyti Lenkijos, su Varuva ar be jos. T pa i rugsjo 9 d. V. Molotovas perdav ini Berlynui, kad soviet intervencija prasids per artimiausias kelet dien", o kit dien Vokietijos ambasadoriui F. W . Schulenburgui paaikino, kad intervencijos pretekstas bus Taryb Sjungos noras apsaugoti ukrainieius ir baltarusius Lenkijoje. is argumentas pateisins Taryb Sjungos intervencij ir drauge pads ivengti agresors statuso", - sak V Molotovas . Rugsjo 17 d. V. Molotovas i versij paskelb per radij: Nie kas neino, kur yra dabar Lenkijos vyriausyb*. Lenkijos gyventojai savo apgai ltin lyderi yra palikti likimo valiai... Tarybin vyriausyb laiko venta pareiga suteikti pagalb savo broliams ukrainieiams ir baltarusiams Lenkijoje... Todl tarybin vyriausyb dav nurodym armijos vadovybei sakyti savo pajgoms kirsti sien ir apsaugoti Vakar Ukrainos ir Vakar Baltarusijos gyventojus ir j gerov."
95 94 93

Versija apie pagalb kraujo broliams" nebuvo visikai lauta i pir

to. Kaip ir kitos tautins maumos, ukrainieiai ir baltarusiai Lenkijoje buvo dis kriminuojami ir dabar staiga gijo galimyb atsikeryti. Soviet k Lenkams, ponams ir unims - unika mirtis!", sulauk ivaduotoj", ukrainieiai neretai suprato tiesiogiai. Pvz., Kariovkos kaimelyje 24 lenkai buvo suriti spygliuota viela ir suaudyti arba nuskandinti. Per tris dienas Liubomlyje trukusi ukrainie i orgij buvo nuudyta 500 lenk . Bgantys nuo naci teroro lenkai soviet pusje galjo patekti ne tik N K V D * * gniautus, bet ir bti nuudyti siliojusi girt ukrainiei. I tikrj teritorijoje, kuri nusprend susigrinti" Taryb Sjunga, i 13 mln. gyventoj tik 5 mln. buvo lenkai. Joje gyveno 4,5 mln. ukrainiei, po 1,5 mln. baltarusi ir yd . Nieko nuostabaus, kad Raudono sios armijos politins vadovybs virininkas Levas Mechlis Stalinui raportavo: Ukrainos gyventojai sutinka ms armij kaip tikr ivaduotoj... Gyvento97 96

* Btent rugsjo 17 d. Lenkijos vyriausyb paliko al. Armijos karin vadovyb tai padar kit dien. ** NKVD - Narodnyj komissariat vnutrennich del (rus.). Vidaus reikal liaudies komi sariatas.

jai sveikina karius ir karininkus, nea obuolius, pyragus, vanden ir bruka juos kareiviams rankas. Gyventojai netgi prieakinius dalinius pasitinka gatvse. Daugelis verkia i diaugsmo."
98

Vis dlto, kad ir kaip buvo pateikiama agresijos

prieastis tada, kad ir kaip soviet veiksmai buvo teisinami vliau, faktas yra tas, kad Taryb Sjunga pradjo kar ne 1941 m. birelio 22 d., kai j upuol Vokietija, o 1939 m. rugsjo 17 d. N e prie nacistin Vokietij, o jos pusje. Rugsjo 17 d. autant du Raudonosios armijos frontai (Baltarusijos", vadas Michailas Kovaliovas, ir Ukrainos", vadas Semionas Timoenka) eng Ryt Lenkijos teritorij per vis beveik 1300 km sienos linij. Sovietai nespjo iki galo suformuoti savo armij, taiau pajgoms, kurias jie met ygiui Lenkij, gynjai negaljo priepastatyti nieko. Prie daugiau kaip 450 000 Raudonosios armijos kareivi lenkai turjo 18 sienos gynybos batalion (lenk. Korpus Ochrony Pogranicza - KOP) su 12 000 kareivi. Naujieji j prieai turjo daugiau tank nei vokieiai su lenkais kartu sudjus (apie 3700) ir 2000 lktuv . Nau jienos apie soviet invazij lenk vadovybje sukl sumait. I pradi dar buvo viliamasi, kad Raudonoji armija atskubjo pagalb, dl to buvo sakyta nesivelti konfliktus. Netrukus visos iliuzijos suduo ipulius, be to, ir sakymas pasiek ne visus lenk dalinius. Prasidjo susidrimai prie Gardino ir Vilniaus, taip pat Sarn rajone bei Galicijoje. ia, alies pietuose, Lenkijos pajg liku iai band prasibrauti Rumunij. Nors iki rugsjo 17 d. vokieiai buvo atlik didij dal darbo, prie kampanijos prisijungus Taryb Sjungai, suspausta i dviej pusi Lenkijos kariuomen prarado bet koki galimyb organizuoti gy nyb. Lenkija tapo vienintele valstybe II pasauliniame kare, kuriai teko vienu metu kariauti ir su Vokietija, ir su Taryb Sjunga. Girnapusi, kuri vienoje
99

pusje - moderniausia to meto karo maina pasaulyje Vermachtas, kitoje - di

diausia pasaulyje Raudonoji armija, tuo metu nebt atlaikiusi n vienos alies kariuomen. Paskutinis, rugsjo 17 d. ileistas E. Rydz-migly sakymas trauktis Rumunij buvo skirtas jau ne alies gynybai, o tik tam, kad kuo daugiau lenk kareivi galt pabgti Pranczij, kaip tai padar Lenkijos vyriausyb. Tary b Sjungos sikiimas reik, kad net ir is desperatikas bandymas isigelbti nebus toks sklandus, kaip tiktasi. I viso per Lietuvos, Latvijos, Vengrijos ir Rumunijos teritorijas sugebjo pabgti apie 100 000 lenk kareivi kov su naci Vokietija iki pat karo pabaigos. Tuo metu Raudonoji armija inaudodama savo kiekybin persvar skyn per gal po pergals. Rugsjo 19 d. buvo uimtas Vilnius, rugsjo 24 d. - Gardinas, o rugsjo 28 d., pasiekusi upi linij, dalijani naci ir soviet takos sferas, Raudonoji armija sustojo. OKVV tabas taip pat nuo rugsjo 17 d. pradjo leisti sakymus, kuriais pagal slapto protokolo susitarimus buvo briamos ribos Rytuo100

- jie ts

se. Rugsjo 20 d. Hitleris sak nutraukti bet kokius veiksmus u Narevo, Vyslos ir Sano upi linijos, ir nors ia vokieiai kur laik jau kariavo, jiems buvo sakyta perduoti teritorijas rusams ir atsitraukti. Lenkai savo ruotu gijo iskirtin galimy b - j i e galjo rinktis, kam pasiduoti. eias j divizijas Lvove apsupo vokieiai, taiau rugsjo 22 d. lenk generolas WJadysJawas Langneris nusprend pasiduoti Raudonajai armijai. Soviet paadai, kad lenk kareiviai bus paleisti namo, o ka rininkai gals palikti al per Rumunij, netrukus bus sulauyti . Nepaisant po litini susitarim ir pastang grietai j laikytis, susitikus karinms pajgoms ne viskas vyko sklandiai. Pvz., prie Lvovo vokieiai atideng ugn ir susprogdino tris rus arvuotsias mainas. 3 kareiviai uvo, dar 5 buvo sueisti. Raudonarmieiai neliko skolingi. J i e taip pat atsak ugnimi, kuri sunaikino 2 vokiei pabklus ir nuud 3 kareivius bei karinink . Vis dlto toki incident buvo nedaug, o pasaul netrukus apskriejo nuotraukos, kuriose vermachto karininkai draugikai
102 101

Vokiei ir soviet karininkai susitiko Balstogje pasitikslinti Lenkijos padalijimo ir demarkacijos linij. 1939 m. rugsjis
CORBIS/Scanpix

labinasi su Raudonosios armijos vadais. Istorinis susitikimas vyko rugsjo 21 d. Breste, kur per ventin ceremonij Heinzas Guderianas pulkininkui Semionui Krivoeinui perdav savo uimt tvirtov. Vieta buvo simbolika. Btent Brest Litovske prie dvideimt vienus metus bolevikin Rusijos vyriausyb pasira

vokiei padiktuot kapituliacijos akt. Dar po dvej met kadrai, ufiksav dviej tank specialist susitikim, atrodys kaip keistas farsas. Taryb Sjungai kampanija Lenkijoje buvo trumpas ir lengvas pasivaikioji mas. inoma, matuojant ne iuolaikiniais, II pasaulinio karo mastais. uvo 996 Raudonosios armijos kareiviai, dar 2383 buvo sueisti. Iki spalio 2 d. soviet ne laisv pateko daugiau kaip 400 000 lenk kareivi , taiau is skaiius nebuvo galutinis. Prie srao netrukus prisijungs lenkai, su karu neturj nieko bendra.
103

Varuva kapituliuoja kampanijos Lenkijoje pabaiga

Vokieiai kare su Lenkija atliko lito dal darbo, ir jiems reikjo j ubaigti iki galo. Rugsjo 19 d. Dancig atvykus Hitler sveikino minios moni ir gli jra
104

Viskas ia vyko kaip ir Reino krate, Vienoje, Sudetuose ir Memelyje, taiau Len kijoje buvo miestas, paruos naciams visikai kitok sutikim - Varuva. Lenkijos sostin pirmuosius prieo tankus ivydo dar rugsjo 6 d. Tada vy riausioji lenk karin vadovyb paliko sostin ir kariauti tinkamiems vyrams sak pasitraukti rytus. iam sakymui Varuvos gynybos vadas generolas W a lerianas Czuma ir miesto meras Stefanas Starzynskis nusprend nepaklusti. J sakymais Varuva, tarsi magnetas traukiantis bganius nuo vokiei kareivius, netrukus tapo tvirtove iraizgytais apkasais, barikadomis i smlio mai, bald, automobili ir kit po ranka pasitaikiusi daikt. Pastatuose slpsi snaiperiai, o tank lauk prietankiniai pabklai ir granatos . Kariniu poiriu Varuvos padtis buvo beviltika. 140 000 gynj supo 13 vokiei divizij su 1000 arti lerijos pabkl, taiau W . Czuma nusprend kautis iki g a l o
106 105

Rugsjo 16 d. liuftvafs lktuvai Varuvoje imet kelias tonas lapeli. Juose civiliams gyventojams buvo duota 12 valand ir nurodyti du keliai, kuriais jie gali palikti miest. Rugsjo 17 d. Vermachtas paskelb ultimatum, taiau lenkai j at met. Iki galutinio vokiei termino, rugsjo 18 d., prie j linij taip ir nepasirod n vienas lenk karininkas su balta vliava . VV. Czumos sprendim nepasiduoti galima vadinti didvyriku, taiau kartu jis reik, kad beprasmikoje karo ugnyje netrukus atsidurs ne tik kareiviai, bet ir civiliai, lik Varuvoje. Stebuklas prie Vys los, padjs atmuti Raudonj armij 1920 m., kart nepasikartos. Pirm vokiei turm rugsjo 23 d. gerai pasiruo ir sitvirtin lenkai at laik. Hitlerio pageidavimu rugsjo 24 d. Varuvoje buvo numesta dar keletas milijon lapeli su raginimais karinei miesto vadovybei atsisakyti beprasmi kos savo pozicijos ir pasiduoti . Atsakymo nebuvo ir tada prasidjo intensy108 107

vus Varuvos bombardavimas. 1939 m. rugsjo 25 d. lenkai vadina juoduoju pirmadieniu". 420 bombonei armada t dien atsikartojaniomis bangomis be gailesio bombardavo Varuv. Jiems talkino artilerijos plipsniai. Visikas pranaumas ore leido vokieiams bombomis pakrauti net ir transporto lktuvus. Tikslumu i operacija nepasiymjo. Paskandin miest dm ir dulki kamuo lyje, vokiei pilotai ne vien bomb paleido ant savo kareivi galv. Incident buvo tiek daug, kad liuftvafs ir vermachto karinink kivir turjo sikiti pats Hitleris . Taiau is teroro bombardavimas turjo palauti net tik prieo karei vi pozicijas, bet ir pasti panik tarp civili. Hitleris udraud ileisti civilius i miesto, nes, cinikais apskaiiavimais, jie turjo greitai pritrkti maisto ir van dens, o palus civili moralei, bus priversti pasiduoti ir kareiviai. Planas pavyko. Matydami miesto ir jo gyventoj naikinim, kurio jie niekaip negali sustabdyti, lenk kareiviai nusprend sudti ginklus. Pasiuntiniai pas vokieius buvo nusisti rugsjo 26 d. vakar, o rugsjo 27 d. Varuva kapituliavo oficialiai. Bandymas kautis iki galo" lenkams brangiai kainavo. Tiesa, kareivi per apgult uvo tik apie 2000. Dauguma i 140 000 gynj pasidav nelaisv. O civili auk skai ius siek net 40 0 0 0
110 109

. Netgi garbingo karo taisykles gerbiantis 8-osios armijos

vadas generolas J . Blaskovvitzas savo raporte ra, kad j labiausiai okiravo, kaip lenk karin vadovyb klaidino savo gyventojus, visikai nekreipdama dmesio moderni ginkl galimybes, ir taip, anot generolo, prisidjo prie savo sostins sugriovimo . Moderni ginkl", t. y. bombonei, galimybs patvirtino Vaka111

Sugriauti Varuvos pastatai

Bundesarchiv. Bild 121-0277, Fotograf: o.Ang.

r karo specialist nuogstavimus, jog iame kare prieas gali sulyginti su eme net didiausius miestus. Kai spalio 5 d. naciai Varuvoje sureng pergals para d, Hitleris usienio urnalistui pasak: Gerai pasivalgykite po Varuv. Taip a galiu susitvarkyti su bet kuriuo Europos miestu." Nuniokotos Varuvos vaizdai i

Vokiei karinis paradas Varuvoje

Bundesarchiv. Bild 146-1989-034-21. Fotograf: Mensing

karto apskriejo vis pasaul. Fiurerio generolas Erwinas Rommelis po pasival gymo" mieste savo monai ra: Varuva labai blogos bkls. spdis toks, kad neliko n vieno neidauto lango... mons ia turjo iauriai kentti. J a u sep tynias dienas ia nra vandens, elektros, duj, nra maisto..."
112

I tikrj apie

deimtadalis Varuvos pastat buvo visikai sugriauti, apie 40 proc. daugiau ar maiau apgadinti , antisanitarins slygos grs epidemij protrkiu, o naciai savo pagalb pradjo tiekti tik po trij dien. Kai lauko virtuvs, filmuojamos kamer, pasiek Varuv, buvo nemaai toki, kuriems jos jau niekuo padti ne begaljo . Pasimok i ios karios pamokos, pranczai, artinantis vokieiams, paskelbs Paryi laisvuoju miestu. Tai buvo vienintelis bdas igelbti milijoni ni miest gyventojus nuo didiuli auk. II pasauliniame kare miestai, kuriuos nusprs ginti prieo kareiviai, bus laikomi fronto objektais ir teroro bombarda vimas", kuriuo pasinaudojo naciai Varuvoje, bus danai vis kariaujani pusi naudojamas ginklas. Kartais pagrstas kariniais argumentais, kartais tik kaip cini kas bdas palauti niekuo nekalt moni moral. Kritus Varuvai karin kampanija Lenkijoje praktikai buvo baigta. Tiesa, kai kur kovos dar vyko. Modlino tvirtovje netoli sostins sitvirtin 24 000 gynj Ankstesniame puslapyje: Berniukas bulvi lauke. Greta - jo mama, umuta per vokiei antskryd. Lenkija, 1939 m. Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix
114 113

pasidav tik po eiolikos dien apsiausties, rugsjo 29 d. Helio nerijos gula Baltijos jros pakrantje atsilaik iki spalio 2 d. T pai dien prie Nisko vokie iai udar lenk armij likuius, bandanius prasibrauti link Rumunijos, o pa skutinis mis prie Kocko, utruks keturias dienas, baigsi spalio 6 d. Generolas Franciszekas Kleebergas, i rytinio pasienio batalion surinks 16 000 vyr, stengsi prasibrauti Varuv, nes neinojo, kad sostin jau pasidav
115

Milijonins armijos sutriukinimas per kelias savaites netrukus pagimd nauj ir iki tol negirdt termin - Blitzkrieg - aibo karas. 1939 m. rugsjo 25 d. ame rikiei urnalas Time apie kampanij Lenkijoje ra: Fronto linija dingo kartu su iliuzija, kad ji kada nors egzistavo. Nes is karas buvo ne umim, o staigi prasiskverbim ir sunaikinim karas - Blitzkrieg - aibo karas. Greitos tank ir arvuoi kolonos nr per Lenkij, o j pranaas buvo bomb lietus. Jos pjaust komunikacijas, naikino gyvnus, blak civilius ir sjo siaub. Kartais net 50 km nutolusios nuo pstinink ir artilerijos jos lau lenk gynybos linijas net nespjus j paruoti. Kai pasivij pstininkai ubaigindavo darb, jos ts savo yg pir myn ir vl smgiavo toli nuo tos vietos, kuri kadaise vadinosi fronto linija."
116

Lenkijoje vokieiai pademonstravo tik aibo karo uuomazgas. 1939 m. rug sj visos aibiko karo grandys dar neveik taip darniai ir tikslingai, kaip yra apraoma kariniuose vadovliuose. Dideli ir nepriklausom Panzer armij Ver machtas dar neturjo, ir apskritai II pasauliniame kare jis niekada nebus visikai motorizuotas. Kiekvienai pstinink divizijai reikjo madaug 5000 arkli
117

ir j

greitis tempiant artilerijos pabklus bei kit technik buvo lygiai toks pat kaip ir prieo armij. Tikroji aibo karo aukl buvo karo aviacija. Lenkijoje ji dar tokia nebuvo, taiau netrukus taps skraidania artilerija, kuri dl itobulinto radijo ryio su sausumos kariniais daliniais gali atsidurti ten, kur jos pagalbos reikia labiau siai. Talentingiems vokiei karo vadams kampanija Lenkijoje buvo nekainojama repeticija. Padar teisingas ivadas, jie netrukus pademonstruos pasauliui tikr aibo kar. J a m e tikrai neliks fronto linijos, jame nebebus ilgo ir alinamo apkas karo, kuriame pergals matuojamos metrais. Besiginanti pus praras savo solid pranaum, nes puolantieji rinksis, kur smgiuoti. Maksimalios puolimo koncen tracijos vietoje, kuri vokieiai vadino Schwerpunkt, smg atremti buvo be galo

sunku. ia buvo sutelkiamos visos manomos pajgos, daug artilerijos ir pabkl, pstinink ir motorizuotj dalini. Intensyvaus bombardavimo tikslas - pramu ti sprag gynybos linijoje, ir kai tik tai pavyksta, pro j siveria didiuls tank ir motorizuotosios pstinink grupuots, kurios, inaudodamos savo greit, veriasi gilyn prieo unugar. Tuo metu bomboneiai bombarduoja ne tik prieakines, bet ir unugario linijas, ir frontas, k tik atrods stabilus, ima trkinti. Net jeigu alia stovi didiul prieo armija, ji priversta trauktis, kad ivengt apsupties. Visa

tai Vermachtas pademonstruos Pranczijoje, Olandijoje, Belgijoje, Balkanuose, Taryb Sjungoje ir iaurs Afrikoje, taiau aibo karas gim Lenkijoje, nes niekas iki 1939 m. rudens nesivaizdavo, jog per tok trump laik galima sutriukinti milijonin armij. Kai kurie brit ir prancz karo ekspertai padar klaiding i v a d - j nuomone, kampanijos rezultatas buvo aikus i anksto, kadangi Lenkijos kariuomen buvo nepasiruousi karui. Vokiei generolai, atvirkiai, labai pagar biai atsiliep apie lenk gebjim kautis , ir tik 1940 m. pavasar paaiks, kad didysis skirtumas tarp kariaujani pusi yra ne kiekybinis ar techninis lygmuo, o taktinis. Apsupta i dviej pusi Lenkija desperatikai gynsi 36 dienas, t. y. tik 3 dienomis trumpiau nei Pranczijos, Britanijos, Belgijos ir Olandijos armijos kartu sudjus. O juk Sjungininkai turjo beveik tris kartus didesn kariuomen, daugiau kaip tris kartus daugiau ginkl ir pabkl, beveik keturis kartus daugiau tank ir daugiau kaip septynis kartus lktuv.
118

Stalinas ir Hitleris dalijasi grob

Lenkija pralaimjo kar Hitleriui, taiau kad ji turi nustoti egzistuoti kaip valstyb, nusprend... Stalinas. Hitleriui reikjo Lenkijos ekonomini itekli, pramons centr ir darbo jgos. Taiau kartu naci lyderiui rpjo ir bendra politin si tuacija. Kelet kart ilinds sausas i didiuli vandens bal, jis ir dabar tikjo, jog galima eliminuoti arba bent pamginti eliminuoti i karo Didij Britanij ir Pranczij. Rugsjo 7 d. fiureris pradjo galvoti apie galimyb sukurti Lenkijos valstyb, kuri savo noru atiduot Treiajam Reichui vokikas Auktutins Silezijos bei koridoriaus emes ir pasirayt taikos sutart. Planas buvo paprastas. krus nauj Lenkijos valstyb ir nustaius su ja naujas sienas, Didioji Britanija ir Pranc zija gyt galimyb perirti pasikeitusi situacij. Jeigu Lenkija nekariauja su Vo kietija, kodl turt kariauti jos? Btent taip viskas nutiko ekoslovakijoje, taiau kart nei Didioji Britanija, nei Pranczija negavo dar vienos progos padvejoti. Rugsjo 19 d. Hitleris Dancige prisiek, kad is miestas bus vokiei aminai, ir jei reiks, Vokietija dl jo kausis iki galo". O paskui pridr, kad Lenkija niekada nebeatgims Versalio sutarties pavidalu. Tai garantuoja ne tik Vokietija, bet ir... Ru sija" . Stalinas nusprend, kad Lenkija nebeturi atgimti jokiu pavidalu. Per arti miausias kelias dienas jis nubr orientacines demarkacijos linijas tarp Vokietijos ir Taryb Sjungos, o pasilym kokiu nors bdu palikti Lenkijos valstyb grietai atmet . Komunistinio diktatoriaus kritikai vliau i pozicij vertino kaip alta kraujik iskaiiavim neduoti Hitleriui net teorins galimybs isikapstyti i karo su Vakarais. Kol Vokietijai grs karas Vakaruose, visi koziriai buvo Stalino ranko120 119

se. Jis inojo, kad Hitleris neturi kur trauktis, todl derybose ne tik diktavo sly gas, bet ir dar kart pakl savo kain. Padtis buvo unikali. Vakarai paskelb kar Vokietijai dl to, kad i upuol Lenkij. Taiau kai t pat padar Taryb Sjunga, stojo tyla. Stalinas j girdjo ir mat. Reikalaudamas visiko Lenkijos sunaikinimo jis niekuo nerizikavo, nes inojo, kad u nusikaltim tarptautin bendrija atleisti niekaip negals. Bet ne Stalinui, o Hitleriui. Taryb Sjunga, sudarydama pakt su

Hitleris triumfuodamas vaiuoja per Dancig. 1939 m. rugsjo 19 d.

CORBIS/Scanpix

naci Vokietija, laimjo laiko. Tai tiesa. Taiau labai sunku yra ginytis su versija, jog Stalinas siek suriti Hitleriui rankas Vakaruose, kad gyt laisv gyvendinti savo ambicijas Rytuose. Stalino veto Hitlerio galimiems politiniams manevrams yra dar vienas netiesioginis rodymas, jog Kremlius buvo suinteresuotas, kad Vo kietija klimpt ilg ir alinant kar su Pranczija ir Didija Britanija. Ir nors i Stalino motyv rodinjimas yra daugiau ar maiau hipotetinis, artimiausi met vykiai juos patvirtina. Tiesa, ne Stalinas vl Hitler kar, jis sivl pats, ir dar ne tok, kok planavo. Taiau dabar Hitleriui reikjo taikytis prie esam aplinky bi, o Stalinas aid partij, kurioje negaljo praloti. Koks buvo Vakar paskelbtas karas Vokietijai, mes netrukus isiaikinsime. Kai lenk ambasadorius Londone, Taryb Sjungai pradjus agresij, paband priminti britams apie garantijas, jam buvo atsakyta, kad Didioji Britanija pati gali nusprsti, ar skelbti kar Taryb Sjungai. kanotasis Albionas", kaip mes

inome, sutarties su Lenkija slaptame protokole apdairiai nurod, kad siparei goja ginti Lenkij tik nuo Vokietijos. Diplomatijoje nra joki morals standart, tik altakraujiki iskaiiavimai, kaip igauti kuo daugiau naudos. Ir nors Anglijo je buvo daug nesuprantanij, kodl j alis skelbia kar Vokietijai, bet nedaro to Taryb Sjungos atvilgiu, brit, taip pat ir prancz vyriausybs suvok, kad tokiame kare jos tikrai nieko nelaims. Tiesa, be skambi odi neapsieita ir kart. Rugsjo 20 d. N. Chamberlainas Bendruomeni rmuose r kalb: i cinika ataka atne jos aukai didiul tragedij. Pasaulis, stebjs bergdias lenk tautos pastangas kautis su nelygiomis jgomis, su didiu lidesiu ir sim patija avisi jos drsa ir tuo, kad ji netgi dabar atsisako pripainti pralaimjim. Nra tokios aukos, nuo kurios mes susigtume, nra tokios atsaking specia list pasilytos operacijos, kurios mes nesiimtume, ms Sjungininkai ir mes patys esame sitikin, kad tai bus deramas indlis pergal. Taiau tai, ko mes neturtume daryti, tai skubti imtis avantir, kuri skms tikimyb nedidel ir kurios gali susilpninti ms iteklius bei atidti galutin pergal."
121

Brit diplomatai, siuntinjantys vienas kitam slaptas telegramas, galjo sau leisti kalbti ir be grabylysi. Brit ambasadorius Maskvoje Williamas Seedsas rugsjo 18 d. ra: A nematau jokios naudos i karo su Taryb Sjunga, nors asmenikai man patikt teikti toki deklaracij Molotovui." Toje paioje tele gramoje W . Seedsas idst prognoz, kuri pasirodys labai klaidinga: ...soviet invazija Lenkijoje ateityje mums gali bti netgi naudinga, nes privers vokieius laikyti didiul, daug maisto ir degal vartojani, daugybs reikmen ir trans porto reikalaujani armij prie Rusijos..." Tiesa, po soviet ir naci sutarties pasiraymo seras Williamas pranaavo kur kas tiksliau: jeigu karas dar u

truks kur laik, tarybin pus Lenkijoje bus ivalyta nuo nesovietini gyventoj ir tam tikr klasi, o tada bus praktikai nemanoma atskirti ios teritorijos nuo likusios Rusijos". - ra ambasadorius rugsjo 30 d. ir paragino savo vyriausyb pasilyti Maskvai pozicij, pagal kuri Londonas neatsisako proting pertvark pagal etnografines ir kultrines linijas" . tai tokie dvigubi standartai mano mi diplomatinje politikoje. U Hitlerio nor susigrinti Dancig skelbiamas karas, u Taryb Sjungos nor padti broliams ukrainieiams ir baltarusiams" skelbiamas noras tvirtinti priz teisikai. Tai yra tikroji realpolitik. Dl ko Didioji Britanija Vokietijos ir Taryb Sjungos agresij traktavo skirtingai, suprasti ne sunku. Britanija ir Pranczija grynai praktiniu poiriu negaljo igelbti Lenki jos nuo vieno Hitlerio, nekalbant jau apie io tandem su Stalinu. Lenkija tiesiog buvo per toli. o Vokietija pernelyg stipri. Pastarosios aljan sas su Taryb Sjunga bt i esms pakeits pusiausvyr ir II pasaulinio karo kryptis. Vieai paskelbtas garantijas Lenkijai nemaai diplomat laik didiausia
122

klaida. Nuo N. Chamberlaino odi apie cinik atak" iki VV. Seedso repli kos, kad ateityje" ji gali bti britams naudinga, kelias atrodo labai ilgas, ir ie du jo keleiviai jo skirtingomis kryptimis. Pragmatizmas diplomatijoje neturt stebinti. ie ukulisiniai brit aidimai buvo moralumo ir tradicinio, visada eg zistuojanio savanaudikumo sintez. Taiau ia prasideda istorija, keiianti su paprastint ir gerai mums pastam paveiksl, kuriame II pasaulinis karas buvo grio kova su blogiu. Prie jos mes dar ne kart grime, o kol Vakarai neskub dami ruosi galutinei pergalei", Stalinas pagal stipresniojo teis nusprend pasiimti visk, kas jam priklauso. Ikart po Raudonosios armijos engimo Lenkij Maskvoje prasidjo nau jas soviet ir naci deryb turas. Rugsjo 18 d. Stalinas Vokietijos ambasadoriui pareik, kad soviet pus turi tam tikr abejoni, ar Vokietijos karo vadovyb laikysis Maskvos susitarimo ir atitinkamu laiku gr prie linij, ufiksuot Maskvo j e " . Vokiei diplomatai kartai atmet ias abejones ir patikino, kad vermachto vadai yra pavalds fiureriui ir vis susitarim su Maskva bus laikomasi. Nepaisant keli incident tarp vokiei ir rus kareivi, Hitleris vykd visus jam keliamus reikalavimus, o rugsjo 27 d., kaip ir pirm kart, inodamas Kremliaus gaires, Joachimas von Ribbentropas atvyko Maskv suderinti galutini detali. Antrasis naci ir soviet susitikimas vargu ar galjo bti didingesnis. kar t, kad sutalpint vis savo palyd, J . Ribbentropui prireik net dviej Condor

lktuv. Apie 18 vai. nusileid oro uoste vokieiai pastebjo, kad kai kurios vliavos su svastikomis ikabintos nugaromis priek", taiau dl ios menkos klaidels" jie tik ypteljo, svarbiausia - geri ketinimai." Apie 22 vai. J . Ri bbentropas jau pastamame V. Molotovo kabinete susitiko su Stalinu. is i reik pasitenkinim" vokiei pergalmis Lenkijoje, o J . Ribbentropas su sau bdinga pompastika ir ekstravagancija prabilo apie nekainojam dviej a li draugysts svarb ir pareik, kad Vokietija nori bendradarbiauti su Tary b Sjunga. Stalinas pasitikslino, ar pavartotas bendradarbiavimo" terminas nereikia karins pagalbos Vokietijai ir intencij traukti Taryb Sjung kar, taiau pats ubaig i tem: Faktas yra tas, kad kol kas Vokietijai nereikia jokios usienio pagalbos, visikai manoma, kad ir ateityje jos neprireiks. Taiau jeigu nelauktai Vokietija atsidurt sudtingoje padtyje, ji gali bti tikra, kad taryb liaudis atskubs pagalb ir neleis jos sugniudyti. Taryb Sjunga yra suinteresuota, kad Vokietija bt stipri, ir ji neleis Vokietijai bti parbloktai ant ems", - pasak Stalinas. ie jo odiai ikilo vieum tik 1990 m .
123

Jie

nevirto realybe, Taryb Sjungai neteko gelbti Vokietijos sunkioje padtyje", taiau taip pat jie reik, kad net ir tokia galimyb egzistavo. Vis dlto Stalinas buvo praktikas mogus ir nuo hipotetini scenarij labai greitai perjo prie

konkrei klausim. Jis pareik norintis pataisyti prie mnes pasirayt su sitarim ir mainais u vis Varuv su apylinkmis iki Bugo ups bei Liublino vaivadij pareikalavo, kad Taryb Sjungos interes zonai" atitekt Lietuva. J . Ribbentropas dl io pasikeitimo buvo priverstas atsiklausti Hitlerio nuomo ns, taigi diskusijos dl linij emlapiuose buvo perkeltos rytojui. Rugsjo 28 d. veiksmas i kuklaus V. Molotovo kabineto persikl itai ging, didiuliais gli stulpais ipuot Andrejaus sal, stalai buvo serviruoti imperatorikais porceliano indais bei aukso rankiais. Stalinas pats sudar svei sdjimo plan*, ir ie stebjo, kaip patalp keliauja dvideimt keturi patie kalai: ikrai, vairiausi ri uvys ir msa, nesuskaiiuojamas kiekis degtins ir garsusis Krymo ampanas. Tie patys baltai pasipuo padavjai vliau aptarnaus VV. Churchill ir F. D. Roosevelt, bet t vakar visas rusikas svetingumas buvo skirtas naciams. Prie pradedant valgyti, V. Molotovas skelb tost u kiekvieno sveio s v e i k a t - j buvo net dvideimt du, tad varginaniai ceremonijai pasi baigus vokiei delegatai lengviau atsiduso. Stalinas pakl tost u geleinke li liaudies komisar" Lazar Kaganovii ir gestu paragino igerti ir J . Ribbentrop. Tai, kad J . Ribbentropas pakl taur u yd, taip pralinksmino Stalin, kad L. Kaganoviius i istorij su pasimgavimu pasakojo savo ankams. Kai V. Molotovas paskelb tost u savo vad (kaip Hitleris buvo vadinamas fiure riu, taip Stalinas buvo vadinamas vod'), Stalinas sukikeno: Jeigu Molotovas

nori igerti, tai tegu, niekas neprietarauja, bet jis neturt naudoti mans kaip pasiteisinimo." J . Ribbentropas, matydamas, kad Stalinas labai gerai laikosi po tost maratono, buvo patenkintas, kai isiaikino, jog jo taurje - ne degtin, o baltasis vynas. Tuo metu NKVD vadas Lavrentijus Berija gaud vien vokiet po kito ir su gruziniku svetingumu bei policininko atkaklumu vert gerti. Kai vokiei diplomatas Gustavas Hilgens idrso atsisakyti, j gin igirdo Stalinas. Jeigu mogus nenori gerti, niekas jo negali priversti", - paskelb diktatorius. Netgi NKVD efas?" - ypsodamasis paklaus G. Hilgens. ia. u stalo, NKVD efas turi ne daugiau teisi nei kiti", - patvirtino Stalinas . Prie tai L. Berij jis pristat J . Ribbentropui: Tai ms Himmleris - jis irgi neblogas", - itar Stalinas, turdamas omenyje L. Berijos darb slaptojoje po licijoje . Po banketo J . Ribbentropas ivyko Didj teatr irti Gulbi eero". Tuo metu Stalinas su V. Molotovu, persikl darbo kabinet, susitiko su Estijos usienio reikal ministru. Kaip vardijo vienas est istorikas, Karlas Selteris tapo pirmuoju Maskvos Kremliaus Hcha". domu tai, kad dingus lenk povande125 124

* Hitleris taip pat mgo sudarinti svei idstymo planus ir teik tam didel svarb.

niniam laivui Orze/*, sovietai nepateik joki reikalavim, ir iniciatyvos dl susi tikimo Maskvoje msi Talinas. Vykdama Kremli deryb" est delegacija jau inojo, ko tiktis. Dar rugsjo 24 d. V. Molotovas i Estijos usienio reikal mi nistro K. Selterio pareikalavo, kad alys pasirayt Tarpusavio pagalbos" sutart ir sovietams bt leista Estijos teritorijoje kurti kelet karini bazi sausumoje ir jros uostuose. Susitikimo metu V. Molotovas pateik pageidaujam Raudo nosios armijos gulos Estijoje skaii - 35 000 kari. Nagi, Molotovai, nebk toks grietas ms draug atvilgiu", - gerairdikai nuramino savo usienio reikal komisar Stalinas
126

ir sumaino skaii iki 25 000. Esm liko ta pati -

tai buvo daugiau nei visa Estijos kariuomen. Vienas Estijos delegacijos narys rugsjo 27 d. vakar ra: K daryti?.. Gal priimti soviet okupacij savanori kai?.. Bt neimintinga prieintis tokiai jgai. Kas ino, galbt istorija iteisins E. Hach. Leisti kurti bazes ir vesti gulas reikia ne k kita kaip atiduoti savo likim svetimas rankas. Bet ar yra kokia nors kita ieitis? Gal pasirinkti betiksles udynes ir alies sugriovim? Pirmuoju atveju bent jau isaugotume savo taut, o kas bus vliau - parodys laikas."
127

Netrukus tokius pat ultimatumus gaus

Latvija ir Lietuva. Per vien Gulbi eero" dal suvysts Estij, apie vidurnakt Stalinas vl susitiko su J . Ribbentropu ir suinojo, kad fiureris atiduoda Lietuv. Hitleris imano reikalus", - reagavo Stalinas . Kai paryiais buvo paruoti suderinti emlapiai, Stalinas storu mlynu raikliu surait didiul para ir ypsodamasis paklaus: Ar mano paraas pakankamai aikus?"
129 128

Naujoji Taryb Sjungos ir Vokietijos Sien ir draugysts sutartis" buvo pasirayta 5 vai. ryto. Joje buvo skelbiama, kad po Lenkijos valstybs lugi-

* Kad Estija patenka soviet sfer, buvo susitarta dar rugpjt, taiau i Baltijos valstyb atsidr Stalino srao viruje, nes Taryb Sjunga gijo pretekst. 1939 m. rugsjo 18 d. i Talino jr uosto sugebjo pabgti lenk povandeninis laivas Orzel. Pagal tarptautines taisykles, atsidrs neutralios alies uoste, laivas privalo bti nuginkluotas ir internuotas su visa gula. Spaudiama Vokietijos, Estija ketino visk atlikti pagal taisykles, taiau rugsjo 18 d. Orzel gula pam nelaisv du est sargybinius ir pabgo. Vokietijos ir Estijos spauda ikart paskelb sargybinius uvusiais, taiau Orzel kapitonas Janas Grudzinskis ikeldino juos prie vedijos krant, dav maisto ir pinig teigdamas, jog grti i povandenins kelions privaloma pirmja klase". Pats laivas, ivengs susidrim ir su rus, ir su vokiei laivais, pasiek Didiosios Britanijos krantus, o Kremlius isyk apkaltino Estij nesugebjimu apginti savo krant ir neutralios valstybs statuso paei dimu. Jau kit dien soviet karo laivai plauk Estijos teritorinius vandenis. Estijos vyriausybei buvo pareikta, jog karinis Taryb Sjungos laivynas atstovauja neutraliai valstybei ir pradeda vykdyti Talino uosto blokad, kad panas incidentai nepasikarto t. Susidarius grsmingai padiai, Estijos vyriausyb nusprend isiaikinti, kaip galt susitarti su Taryb Sjunga.

mo vedama nauja Vokietijos ir Taryb Sjungos bendra siena, o savo interes zonose abi valstybs atkurs taik ir tvark" ir atsivelgdamos nacionalines tradicijas garantuos ia gyvenantiems monms taik g y v e n i m "
130

. i sutartis

buvo paskelbta vieai, taiau, kaip ir rugpjt, svarbiausi susitarimai buvo tvir tinti papildomuose protokoluose, kurie buvo tokie slapti, kad juos egzistuojant V. Molotovas neig iki pat savo mirties*. Pagrindinis i j buvo mainais u Lietu v Treiajam Reichui tenkanios Varuvos ir Liublino vaivadijos. Tiesa, atiduoda mas ms al Stalinui Hitleris patogumo ir natralumo" sumetimais pakore gavo emlap ir Suvalkij vakarus nuo eups bei dal Suvalk** pasiliko, kita Suvalk dalis su Augustavu atiteko Taryb Sjungai. Hitleris gerai inojo, kuo kvepia sovietini interes utikrinimas" Baltijos alyse, todl Maskvoje buvo pasiraytas protokolas, kuriame Taryb Sjunga sipareigojo nedaryti joki kli i vokiei kilms pilieiams palikti ias valstybes, savo ruotu naciai paadjo nekliudyti grti Taryb Sjung ukrainieiams ir baltarusiams, atsidrusiems Treiojo Reicho z o n o j e * * *
131

. Paskutinis slaptas priedas skelb, kad abi alys savo

teritorijoje netoleruos jokios lenkikos agitacijos kitos alies atvilgiu, informuos viena kit ir derins priemones bei bdus pasiekti tiksl" . Taip 1939 m. rugsjo 28 d. paryiais galutinai buvo perbraiytas Ryt Europos emlapis. Lenkija, kaip prie tai Austrija ir ekoslovakija, i jo inyko. Didiul alis, kurioje i naci ir soviet sutartis neretai vadinama ketvirtuoju padalijimu****,
132

Vokiei archyvuose dl Sjunginink bombardavimo slapt protokol originalo neiliko, tik jo fotokopija. Ji buvo rasta 1945 m. Nors dokumentas ikilo vieum, Taryb Sjunga neig jo egzistavim iki 1989 m. Tais metais Vokietijos Federaci n Respublika ir Michailo Gorbaiovo vadovaujama Taryb Sjunga paskelb, kad slaptj protokol slygos yra niekins nuo pat j pasiraymo dienos. 1992 m. Mas kvos archyvuose dokumentas buvo islaptintas. 2009 m. netgi Vladimiras Putinas, mgstantis tik didingj" Rusijos istorijos pus, duodamas interviu lenk laikraiui Gazeta Wyborcza Molotovo-Ribbentropo pakt pavadino amoraliu". 1919-1920 m. Suvalkai buvo Lietuvos Respublikos sudtyje. 1920 m. spalio 27 d. Suvalkuose pasirayta Lietuvos taikos sutartis su Lenkija, kuri pripaino Vilniaus krat Lietuvai. Taiau netrukus, sulauiusi Suvalk sutart, lenk kariuomen oku pavo Suvalkus, Seinus, kitus lietuvikus miestelius ir region, kaip ir Vilniaus kra t, inkorporavo Lenkijos sudt. Lietuva nutrauk su Lenkija diplomatinius santy kius ir vis tarpukario laikotarp iki 1939 m. ios teritorijas laik okupuotomis.

**

*** Apie 86 000 etnini vokiei i Estijos ir Latvijos buvo perkelti Vokietij. Kadangi Lietuvos vokikoji" dalis liko Treiojo Reicho interes zonoje, Lietuvos i evakuaci ja nepaliet. (Shirer p. 6 3 0 ) **** XVIII a. Lenkijos ir Lietuvos Valstyb tarp Prsijos, Rusijos ir Austrijos buvo pada lyta 3 kartus: 1772 m., 1793 m. ir 1795 m.

praktikai buvo perskelta pusiau. Vokietijai atiteko visa vakarin teritorija su sun kija Lenkijos pramone, taiau dl jos Hitleris klimpo kar su Vakarais. Stalinas, kurio Raudonoji armija, palyginti su Vermachtu, kariavo tik simbolikai, gavo kit pus, netrukus ji bus prijungta prie tarybini Ukrainos ir Baltarusijos respublik, bet dl to niekas jam karo nepaskelb. Negana to, Stalinas gavo laisvas rankas susigrinti tai, k prarado Leninas: Suomij, Estij, Latvij, Lietuv, Besarabijvisos ios alys netrukus pains tikrj bolevik veid. Karo prizai buvo isidalyti ne pagal nuopelnus. Stalinas laimjo gerokai daugiau. Jis gavo visk, ko norjo, vien dl to, kad Hitleriui reikjo soviet neutralumo. Tiesa, visi ie prizai kol kas buvo idstyti tik slaptuose protokoluose, Stalinui dar reikjo juos pasiimti, bet kas galt tam sutrukdyti, jei su vokiei fiureriu viskas sutarta, o Vakarai net bals bijo pakelti? Tinkamos progos laukti ilgai nereiks. Stalinas vl buvo laim tojas, taiau greta spding jo trofj buvo vienas bet". 1939 m. rugsjo 28 d. naciai su sovietais susitar, kad perkels savo ekonomin bendradarbiavim kit lygmen. Kai 1940 m. vasario 11 d. buvo pasirayta nauja prekybos sutartis, jos dydis greta 100 mln. marki, sutart 1939 m. rugpjt, okteljo dar 500 m l n .
133

Per septyniolika bendradarbiavimo mnesi Taryb Sjunga Vokietijai pristatys beveik 1,5 mln. ton grd, 865 0 0 0 1 naftos, 648 0 0 0 1 medienos, 14 0 0 0 1 va rio
134

ir daugyb kit produkt: medvilns, fosfid (sprogmenims gaminti), chro

135

mo, geleies rdos, metal lauo, mangano, platinos

ir kit gyvybikai svarbi

karo ekonomikai aliav, kurios pads Hitleriui ivengti ekonomins blokados padarini. Tai, ko Vokietija nebegaljo gauti jr keliais, Stalinas sutiko atgabenti geleinkeliais. Maa to, Taryb Sjunga sutiko padti nupirkti ir pristatyti Vokie tij produkt, kuri nebuvo paioje Rusijoje. Taip, pvz., per Japonij atkeliavo 15 400 ton kauiuko. Maskva taip pat sutiko, kad Vokietija gali naudotis tranzitu reikalingoms aliavoms ir produktams gabenti i Rumunijos, Irano, Afganistano ir Tolimj Ryt. Vokietijos karo laivus nuo iol draugikai sutikdavo Murmansko uostas, o rus ledlauiai pravalydavo keli vokieiams, mediojantiems Sjungi nink laivus arktiniuose vandenyse . Kai taip pamaitinta vokiei karo maina atsisuks Rytus, i Stalino paslauga Hitleriui pasidarys panai saviudyb. Tiesa, ekonomin nauda turjo bti abipus. Be kosmini pinig sum, kurias Vokie tija turjo sumokti Taryb Sjungai u tiekiamus produktus, i taip pat norjo kai kuri deficitini aliav, taiau labiausiai sovietus domino karo technologijos: karo laiv ir lktuv briniai ir pavyzdiai, pabklai, tankai, ginklai, audmenys, sprogmenys, lokomotyvai, dyzeliniai varikliai ir 1.1. Kadangi visomis iomis kari nmis technologijomis Stalinas buvo itin susidomjs, Hitleris i susitarim buvo priverstas laikytis, net protestuojant jo karo v a d o v y b e i
137 136

. Taryb Sjunga visk

pristatydavo tiksliai pagal grafik, o naciai 1941 m. vasar savo partnerei liks sko-

loje, nes pasim i jos kur kas daugiau negu atidav. Jeigu reikt iekoti svert, kurie galt sumainti Stalino ir padidinti Hitlerio laimjimus 1939-1940 m., tai ekonomin soviet ir naci pakto dalis galt bti vienas i j. Stalin galima kaltinti daug kuo, bet tik ne netoliaregikumu ar naivumu. N e pasitikjimas visais, net ir paiais artimiausiais monmis, buvo viena rykiausi jo charakteri savybi vis gyvenim. Palaidojs abi savo monas*, asmeninia me gyvenime iltus jausmus jis rod nebent savo dukrai Svetlanai, o kaip politi kas visada elgsi pragmatikai, be skrupul ir emocij, jeigu ioms nepriskirtume cinizmo. Jis mgo visk pamatuoti ir apskaiiuoti. Sandor su Hitleriu Stalinas sudar ne dl to, kad pasitikjo mogumi, kurio niekada net nebuvo mats, bet todl, kad is sandoris buvo jam reikalingas. Jis laimjo ne tik prarastas Rusijos imperijos teritorijas, bet ir laiko pasiruoti karui. Kad Hitlerio karo maina veikt, irgi buvo Stalino interesas, nes kuo ilgiau karas utruks Vakaruose, tuo geriau jam bus galima pasiruoti Rytuose. Norda mas laimti tik laiko, Stalinas galjo apsiriboti neutralumu. 1940 m. pradioje, kai ant naci ir soviet prekybos sutarties buvo dliojami paskutiniai takai, buvo neaiku, ar karas Vakaruose apskritai prasids. Tiksliau, buvo aiku, kad Vakarai jo neketina pradti, o pagalba ir garantijos Rytuose Hitleriui turjo suveikti kaip do pingas, kad is sibgjs staiga nesumanyt sustoti. Taryb Sjunga praris Baltijos valstybes, vos tik prasidjus karui Vakaruose. Stalinas neapskaiiavo tik vieno laiko jis laimjo gerokai maiau nei tikjosi. 1939 m. ruden prie pokerio stalo su kortomis buvo tik du aidjai, treias - Vakar sjungininkai - paskelb, kad ais, bet staiga pasitrauk al, tarsi tik dabar suprats, kad statymai bus labai dideli.

Keistasis karas Vakaruose

1939 m. rugsjo 3 d. Didioji Britanija ir Pranczija paskelb Vokietijai kar, taiau iki pat 1940 m. balandio Vakar fronte joks karas nevyko. Tai, kas ia vyko, gavo daug vard. Britai kar pramin tuiu, netikru (ang. Phoney War), VV. Churchillis j vadino eli karu", vokieiai jam pritaik Blitzkriego antonim - Sitzkrieg (sdimasis karas), o pranczai pavadino Drle de guerre (keistuoju karu).

* Kai 1907 m. po trej met santuokos mir jo pirmoji mona Jekaterina Svanidz, laidotuvse Stalinas pasak, kad visi jo ilti jausmai monms mir kartu su ja. Antroji mona Nadeda Alilujeva, apimta depresijos, nusiov 1932 m. Nuostabi Stalino biografij paras Simonas Sebagas Montefiore epizod laiko kertiniu Stalino kely je neregto masto teror ir represijas.

Prie ivykdamas front Lenkijoje Hitleris pasira direktyv Nr. 2 , kurioje buvo skelbiama, kad Vakaruose vermachtui leidiama imtis tik gynybini veiks m, ir tik karinis laivynas gavo leidim leisti prieo vandenis minas bei ata kuoti prekybinius laivus . Vietoj vi Vakar fronte pasigirdo vokiei radijo kreipimasis pranczus j kalba: M e s neaudysime, jeigu js nepradsite, Vo kietija neketina pirma pradti k a r o . "
139 138

Pranczai ir nesireng audyti. 6 milijon kareivi mobilizacija pati savaime triukinamai Lenkijai jokio palengvjimo neatne - dauguma kareivi keliavo gynybines pozicijas Maginot linijoje, besidriekianioje palei sien su Vokietija. Bet to, Pranczijos armijos vadovyb stiprino savo pajgas iaurs Afrikoje, jeigu B. Mussolini persigalvot ir taip pat pradt kar . Vis dlto Pranczijos karo vadovyb lenkams buvo paadjusi, kad per 2 savaites nuo konflikto pradios smgiuos Vokietijai 35-38 divizij dydio pajgomis . I pradi atrod, kad paadas, kurio itesjimo labiausiai lauk lenkai ir kurio taip baiminosi vokiei generolai, bus vykdytas. Rugsjo 7 d. dvi prancz armijos pradjo Saro ope racij", taiau netrukus paaikjo, kad tai ne ataka, o tik jos imitacija. 1939 m. gegus 31 d. prancz karo tabo ileistoje direktyvoje puolimo operacija buvo pakeista veiksmais, kurie tik sukelt operacijos pojt" . Lenkijos atstovai, ino ma, apie tok drastik pakeitim nebuvo informuoti, o vokieiai netrukus supra to, kad pranczai tiesiog nusprend pasivaikioti po niekieno em. Nors Saro grups vadas generolas Gastonas Pretelatas turjo 31 divizij, ygiui panaudojo tik devynias . Vokieiai be joki mi atsitrauk iki Siegfriedo linijos. Madaug 25 km frontu, niekieno nekliudomi, pranczai nuygiavo 8 km, taiau pasiek vokiei gynybos tvirtinimus sustojo . Rugsjo 12 d. po vis prastjani ini i Lenkijos sustabd Saro puolim", nors i tikrj nebuvo ko stabdyti. Tos paios dienos armijos raportas skelb: Diena visame Vakar fronte prajo ramiai." Saro puolimo nuostoliai, palyginti su tuo, kas tomis dienomis vyko Lenkijoje, buvo juokingi: 27 pranczai uvo, 22 buvo sueisti, 28 dingo be inios . Daugelis uvo ne nuo vokiei kulk, o nuo m i n
146 145 144 143 142 141 140

. Viename i Saro kaimeli, Otveileryje,

vokieiai su visomis karinio pagerbimo ikilmmis palaidojo leitenant Louis Pau l Deschanel - buvusio Pranczijos prezidento sn. Per jo laidotuves skambjo Marseliet", vliau i ceremonija buvo panaudota propagandos kampanijoje, skelbianioje, kad vokieiai nieko neturi prie pranczus . Spalio 4 d., subyrjus lenk pasiprieinimui, visi prancz kareiviai buvo atitraukti ir ruosi saugiai praleisti iem Maginot linijos fortuose. Po karo O K W tabo vadas Alfredas Jodlis pasakys: Lenkijos kampanijos metu mes nesulugome tik dl to, kad 110 prancz ir brit divizij Vakar fronte nedar nieko prie 23 vokiei divizijas."
148 147

Vokiei generolas iek tiek perd-

jo prie ir sumaino savas pajgas*, taiau problema buvo ne jg santykis, o ryto, drsos, politins valios ir motyvacijos stoka. Pranczai buvo keturis kartus stipresni, taiau taip ir liko stovti savo pusje, nes j generolai buvo sitikin, jog prie vokieius utenka itekli tik gynybai, bet jokiu bdu ne puolimui. Logika sunkiai paaikinama, nes 1940 m. Pranczijai teks gintis nuo viso vermachto, o ne jo likui - tuo metu Vakaruose vokieiai neturjo n vieno tanko, tik minima l kiek amunicijos, o Siegfriedo linijos tvirtumas buvo gerokai perdtas. Vis dlto svarstyti, kas bt atsitik, jeigu Pranczija bt pradjusi plataus masto puolim 1939 m. rugsj, tas pats kaip burti i kavos tiri. Pranczai pralaimjo m dar iki jam prasidedant. Pralaimjo ne mio lauke, o savo galvose. is mis, ra VV. Churchillis, - buvo pralaimtas gerokai anksiau."
149

Jis turjo omeny

je 1938 m. Miunchen, 1936 m. Reino krato reokupacij. metus, kai Hitleris, sulauydamas Versalio sutart, paskelb grinantis auktini armij. U visa tai Vakar sjungininkai dabar gavo sskait ir kakodl vis dar man, kad gals jos ivengti nieko nedarydami. ekoslovakij jie paaukojo pasiraydami su Hitleriu taik, dl Lenkijos paskelb kar, taiau rezultatas vis tiek buvo tas pats - ko gero, bt net siningiau, jei Lenkija i anksto bt buvusi informuota, kad pagalbos nesulauks. Tai i ties buvo keistas karas. Toks, kokio dar niekas nebuvo mats. Spalio 10 d. sds traukin Karlsrhje amerikiei urnalistas Williamas Shireris ivyko Bazel veicarijoje. Ne vienoje vietoje kelions marrutas jo palei pran cz front, taiau niekur nebuvo joki karo enkl. Traukinio gula patvirtino, kad per daugiau nei mnes vykstant kar ia negirdjo n vieno vio: Mes galjome irti prancz bunkerius ir kaip jie dirba prie tvirtinim. Toks pat paveikslas ir vokiei pusje. Atrodo, kad kariai laikosi paliaub. Puikiai matomi, jie usiima savais darbais visikai greta vieni kit. Viena prancz 75-uko** salv galjo sunaikinti ms traukin. Vokieiai tempia ginklus ir atsargas geleinkeliu, bet pranczai net neketina jiems trukdyti. Kakoks kuriozikas karas", - ura W. Shireris . T dien metratininkas pranczas Marcas Blochas ura trumpai ir aikiai: Ms tauta nenorjo io karo. N vienas pranczas 1939 m. nenorjo mirti dl Dancigo."
151 150

Tai, o ne armij ir ginkl skaiiai, buvo kur kas svarbiau.

Prancz sjungininkai britai taip pat niekur neskubjo. Simbolin j pagalba ka-

1939 m. Vakar fronte pranczai turjo apytiksliai 90 (skaiius svyruoja nuo 80 iki 110) divizij prie vokiei 20 (skaiius svyruoja nuo 20 iki 34). Tiesa yra tai, kad sku biai komplektuojamos prancz divizijos ne visos atitiko vienet, laikom armijos di vizija, taiau ir vermachto pusje padtis buvo panai. Kol Vakar front nepersikl divizijos i Lenkijos, tik 14 divizij ia buvo visikai sukomplektuotos. Likusios buvo ne tik maesns, bet ir amunicijos turjo tik trims dienoms. (Roberts, p. 19)

** 75 mm kalibro artilerijos pabklas.

rui emyne - 4 divizijos buvo perkeltos Pranczij tik spalio 11 d., t. y. kai kam panija Lenkijoje buvo baigta. Pirmas britas Vakar sausumos fronte uvo 1939 m. gruod . Britai neturjo didiuls sausumos kariuomens, taiau jie disponavo ginklu, kurio patys bijojo labiau u visk - bombonei armija. Paskutin rugpjio sa vait Anglijoje atokius kampelius buvo evakuojami ne tik mons, bet ir di diausios meno vertybs bei brangenybs . Pranczai, baimindamiesi antskry di, imontavo ir saugi viet igabeno net Paryiaus Dievo Motinos katedros vitraus. Atsargumas gdos nedaro, bet pagrindinis klausimas buvo kitas: kodl Sjungininkai patys nepasinaudojo iuo mirtinu ginklu? JAV prezidentas F. D. Rooseveltas i karto kreipsi kariaujanias alis, ra gindamas jas susilaikyti nuo beprasmik oro atak prie civilius. Britanijos vy riausyb akimirksniu atsak, kad jos taikiniai bus tik kariniai objektai", kol ios taisykls laikysis kitos valstybs. Hitleris paskelb, kad Vokietijos pozicija yra lygiai tokia p a t
154 153 152

. Po toki garbing paad mons galjo atsidusti lengviau.

VV. Shireris rugsjo 10 d. savo dienoratyje pastebjo, kad gyvenimas Berlyne vyksta taip, tarsi nebt jokio karo: Operos, teatrai, kino sals - visi pilnut pil nutliai... Laikraiai spausdina dviej imt iandien vykusi futbolo rungtyni rezultatus." Tos paios dienos rae jis klausia: Eiliniai vokieiai stebisi, ar tai apskritai yra karas... Anglija ir Pranczija formaliai vykd savo sipareigojimus Lenkijai. J a u savait jos kariauja su Vokietija, bet artai karas? Taip, britai pasiun t dvideimt penkis bomboneius Vilhelmshafen. Bet jeigu tai karas, kodl tik dvideimt penkis? Jeigu tai karas, kodl atsiaukimo lapeliai mtomi tik Reino krate? Vokietijos pramons irdis prie Reino yra visikai greta Pranczijos. I ia keliauja didioji dalis amunicijos, taip mirtinai sprogdinanios Lenkij. Ta iau n viena bomba nenukrito ant Reino krato gamykl. Argi tai karas? Its veidai, kuriuos maiau prie savait, sekmadien nebra t o k i e . "
155

I tikrj,

kaipgi dl antskrydi tik prie karinius objektus"? Pranczai i karto primyg tinai pareikalavo, kad brit Karalikosios oro pajgos (Royal Air Forces - RAF) nebombarduot Vokietijos industrini centr, nes supyk vokieiai gali atsakyti tuo p a i u
156

. Brit karini oro pajg ministro Kingsley VVoodo atsakymas parla

mentarams, reikalaujantiems veiksm, buvo dar originalesnis. Ministras parei k, kad tokie antskrydiai yra nemanomi, nes gali bti sunaikinta privati nuo savyb" ( ! )
157

. Taigi, uuot bombardav vokiei amunicijos sandlius, gamyklas

ir Vokietijos karo pramons objektus, britai sureng konfeti ou". Vien tik per pirmj karo dien, rugsjo 3-ij, brit bomboneiai Vokietijos teritorijoje i barst 6 milijonus atsiaukimo lapeli . Juose buvo raoma, kad Hitlerio pa adai yra nieko verti, kad Vokietija yra ant bankroto slenksio, o kol jos mons
158

su badui prilygstaniomis maisto normomis yra veriami kariauti, naci lyde riai pasirpino solidiomis bank sskaitomis usienyje. Netgi H. Himmleris, buvo raoma viename i lapeli, - kaip lis stebintis, kad n vienas vokietis nepersivet deimties marki per sien, usienyje turi 527 000 sskait." Per pirmj karo mnes Britanijoje buvo ispausdinta 97 milijonai lapeli, 31 mi lijon RAF lktuvai ibarst Vokietijoje. Vienas i populiari juokeli tuo metu buvo istorija apie pilot, kuris gavo papeikim u tai, kad imet sulipusius gabalus lapelius: Dl Dievo meils, juk taip galima k nors umuti!"
159

Tokie juokeliai ir brit visuomens skepticizmas galiausiai privert atsisakyti konfeti karo". Nors toki Tiesos antskrydi" alininkai tikjosi, kad kampani ja pads tikinti vokieius, kokie blogi yra j lyderiai, bei pademonstruos, kokia paeidiama yra Vokietijos erdv, bsimasis RAF bombonei vadas Arthuras Harrisas vliau pasakys, kad, jo nuomone, vienintelis dalykas, kur britai pasiek savo lapeliais, buvo emyno aprpinimas tualetiniu popieriumi visiems ilgiems penkeriems karo m e t a m s "
160

. Kadangi buvo masini bombardavim alininkas,

A. Harrisas gaus bomberio" pravard. J o sakymais po ketveri met Vokieti jos miestai bus lyginami su emmis, o civili aukos skaiiuojamos deimtimis tkstani - tai kitas kratutinumas, taiau 1939 m. RAF pajgos apsiribojo tik retais antskrydiais prie vokiei karinio laivyno bazes. J i e nebuvo veiksmingi ir brangiai kainavo. Pvz., rugsjo 4 d. Vilhelmshafeno uoste vokiei naikintuvai ir prielktuvins baterijos numu 7 i 30 brit bombonei. Dar lidniau pa nai operacija baigsi gruod, kai britai prarado pus i savo 24 lktuv. Po to kio smgio RAF vadovyb nusprend atsisakyti dienini antskrydi . Nemesti bomb ant kranto, kad nebt paeista privati nuosavyb" ir nenukentt ci viliai, buvo strategija, kurios laiksi abi kariaujanios puss. Pirmoji brit bom ba Vokietijos teritorijoje nukrito 1939 m. gruodio 3 d. ir tai tik per klaid . Didiosios Britanijos logika buvo aiki. Net ir imtais antskrydi ji negaljo igelbti Lenkijos. Uuot patyrus neivengiamus nuostolius, kur kas protingiau buvo ruotis savos alies gynybai. Bda ta, kad i pozicija visikai tenkino Hitle r. Vokietija taip pat stengsi nesivelti rimtesnius konfliktus. Pirmoji bomba ant Anglijos ems nukrito tik 1939 m. lapkriio 13 d. Kaip ir britikuoju atveju, tai buvo antskrydio prie karin jr baz klaida, o aukomis tapo apleista sodyba ir triuis. Didiulis piloto, nuskridusiu 900 km, pasiekimas . 1939 m. karo ore tiesiog nebuvo. Kol vokieiai bombardavo Lenkij, bri tai mt propagandinius atsiaukimus. Kai liuftvaf i Ryt persikl Vakarus, susidrim padaugjo, nes vokieiai kartkartm m rengti antskrydius prie karo bazes arba taikinius jrose. Taiau nei antskrydi rezultatai, nei nuostoliai neverti dmesio milinikame II pasaulinio karo fone. Pirmas vokiei lktuvas
163 162 161

vir Didiosios Britanijos buvo numutas spalio 28 d. kotijoje. neregt eks ponat pasiirti subgo minios moni. Du vokiei valgybos lktuvo gulos nariai uvo, taiau dar du liko gyvi ir tai, ko gero, buvo ideali j karo pabaiga. Artimiausius eerius metus jie praleis nelaisvje, taiau be jokio pavojaus savo gyvybei
164

Tiek prancz tyla sausumos fronte, tiek brit nenoras kariauti ore aikina ma labai paprastai - tokia buvo Sjunginink gynybos strategija. Atsakymas klausim, dl ko prasidjo II pasaulinis karas, atrodo paprastas - Vakarai j paskelb dl to, kad Vokietija upuol Lenkij. Bet jeigu i tikrj dl Lenki jos, k tada reikia gynybos strategija? Jeigu vienintelis Pranczijos ir Didio sios Britanijos tikslas - apginti save, kam tada apskritai skelbti kar - j niekas neupuol. Jeigu jos nusprend visam pasauliui pademonstruoti, kad daugiau netoleruos blogio demono Hitlerio isiokim ir stoja kov grio pusje, kodl tada nevykdo savo paad? Ir jeigu Lenkija yra auka, kodl karas paskelbtas tik Vokietijai? Koks tada Taryb Sjungos statusas? iuos klausimus nra joki logik atsakym, nes Vakar sjunginink veiksmuose nebuvo jokios logikos. Jeigu mogus paskelbia, kad ustos kit mog nuo upuoliko, turi savo paad testi. Jeigu jis taip nedaro, nra niekuo geresnis u t, kuris stovjo alia ir ne sikio. Kain kaip viskas bt pakryp 1939 m., jeigu Didioji Britanija Lenkijai nebt davusi savo garsiosios garantijos? Sjunginink gynybos strategija ir laukimo taktika reik, kad, nepaisant vis deklaracij, 1939 m. Europoje buvo tik vienas mogus, kuris sprend, su kuo, kada ir ar kariauti. Po Lenkijos sutriukinimo Hitleris Vakarams pasilys nebeka riauti. Lenkijos nebra, tad nra ir karo prieasties. Vakarai atsakys, kad kariaus, kol Lenkija bus ilaisvinta. Vadinasi, karas vis dlto dl Lenkijos? Taiau tai paskel b, nei britai, nei pranczai su Vokietija vis tiek nekariaus. Keistasis karas baigsis tik Hitleriui nusprendus, jog tam atjo laikas. O mums reikia vilgtelti tai, koki kain u Vakar ryto gintis bei Stalino ir Hitlerio ryto pulti derin sumokjo Lenkija. 1939 m. spalio 1 d. VV. Churchillis apibendrino: Lenkij vl ugrob dvi didiosios valstybs, laikiusios j savo priklausomybje pastaruosius 150 met. Taiau joms nepavyko palauti lenk tautos dvasios. Didvyrika Varuvos gynyba rodo, kad i Lenkijos dvasia yra nesunaikinama ir kad ji vl pakils tarsi akmuo, kur gali apsemti potvynio banga, taiau jis vis tiek ilieka a k m e n i u . "
165

Gras

odiai, bet jie niekuo negaljo padti Lenkijai - tai buvo tik odiai. Tuo tarpu naci ir soviet deklaracija slopinti lenkik agitacij" nebuvo tuia. Jie patvirti no j realiais darbais, tokiais, kurie gali ir akmen suskaldyti.

Lenkijos tragedija
Jeigu a noriau ikabinti po plakat kaskart, kai nuaunami septyni lenkai, tokiam kiekiui popieriaus pagaminti neutekt Lenkijos mik.
Generalins gubernijos valdytojas Hansas Frankas. 1940 m.

Tai jau nebe mons. Jie yra gyvuliai. Todl uduotis yra ne humanitarin, o chirurgin. Reikia imtis ingsni, radikali taip pat. Kitaip is ukratas praudys Europ.
Josephas Goebbelsas apie ydus. 1939 m. lapkritis

Jeigu Taryb Sjungos nusikaltimai but priskirti tai paiai kategorijai kaip ir naci, visas moralinis pagrindas, dl ko mes kovojome IIpasauliniame kare, virst griuvsiais. Dabar mes inome, kad Stalinas per kar nuud daugiau savo moni nei Hitleris per holokaust.
Brit istorikas Normanas Daviesas

Kairje: Tragedija Bromberge. Nuudyt vokiei knai. 1939 m. rugsjis

Bundesarchiv. Bild 183-E10612. Fotograf: o.Ang.

Dievo aislas" ukariautoj rankose

2009 m. rugpjt Lenkijos nacionalinis atminimo institutas, ilgai tikslins visus islaptintus archyvinius duomenis, paskelb, kad per II pasaulin kar uvo nuo 5 620 000 iki 5 820 000 Lenkijos gyventoj, t. y. beveik 17 proc. moni, buvu si Lenkijos pilieiais 1939 m. Kraupi ir protu nesuvokiama statistika. Kai istori kai, naudodamiesi skirtinga metodika ar valgomis, bando rminti i monijos tragedij, skaiiai svyruoja nuo 5 iki 7 milijon. Tokia jau statistikos prigimtis kuo didesni skaiiai, tuo didesn paklaida. Milijonas en, milijonas ten. pasi rodo, manoma paklaida, netgi skaiiuojant moni gyvybes. Ko gero, teisus buvo tas, kuris sak, kad vieno mogaus mirtis yra tragedija, o milijon - tik statistika"*, taiau Lenkijos statistika yra tragedija. Katastrofa, kurios nemanoma su kuo nors palyginti. sivaizduokite savo kelion per Lietuv, Latvij ir Estij. Js vaiuojate ir nesutinkate n vieno mogaus. Miestai ir kaimai, kuriuose k tik vir gyvenimas, tuti, juose n gyvos dvasios. Tikdamiesi atrasti gyvybs pdsak, js sdate lktuv, bet matote ne gyvybs, tik mirties pdsakus. Visi kadaise ia gyven yra negyvi. Kai kurie ukasti, kai kurie sudeginti, kai kurie tysantys plynuose laukuose - visi negyvi. Tai ne statistika. Tai tragedija, ir pasidaryt dar baisiau, kai paaikt, kad tai ne gamtos, o mogaus rank darbas. Dievo aislas", - taip pavadino Lenkij brit istorikas Normanas Daviesas, raydamas ios alies istorij. Lenk istorikas Piotras Vrobelis pavadinim perfrazavo ton aisl". Ko gero, pastarasis pavadinimas tikslesnis. Kam gyventi, o kam mirti, per II pasaulin kar sprend ne Dievas danguje, o du emikieji Lenkijos valdovai - Hitleris ir Stalinas. monija kariavo nuo neatmenam laik, ir buvo netgi toki, kai karas lai komas normalia", o taika tik laikina" bsena. Bet net ir tais baisiais laikais didiausi uvusij dal sudarydavo karo mi lauke galvas paguld karei viai. II pasaulinis karas buvo pirmasis monijos istorijoje, kuriame civili aukos sudar apie du tredalius vis uvusij. Lenkija yra alis, kurios pavyzdiu re miantis galima suprasti, kaip tai tapo manoma. Sudjus visas karo kampanijas ir pasiprieinim okupantams, per II pasaulin kar uvo apie 240 000 lenk kareivi . ias aukas filosofikai reikt laikyti natraliu karo padariniu, taiau jie sudaro tik madaug 4 proc. t, kuriuos Lenkija per kar prarado. Visi lik (madaug 2 mln. lenk ir 3 mln. yd) buvo civiliai, dauguma niekada nelaik rankoje ginklo. 1939 m. prasidjs karas buvo kitoks ne dl nauj masinio nai2 1

* i odi autoryst neretai priskiriama Stalinui, taiau tikrasis j autorius buvo vo kiei raytojas Erichas Maria Remarque as.

kinimo ginkl, bet dl to, kad jame blogio ideologija sunaikino visk, k mes vadiname mogikomis vertybmis. Tamsioji mogaus prigimtis sukl visuotin kar, kuriame neliko nieko riteriko. Arba tu sunaikini prie, arba jis tave, ta iau io karo msmalje tankai ir lktuvai buvo kur kas maesns gyvybs naiki nimo priemons nei masins egzekucijos, koncentracijos stovyklos, prievartinis darbas, deportacijos ir mirties fabrikai su krematoriumais. Okupuotose teritorijose ir naciai, ir sovietai labai greitai ved savo tvark. 1939 m. spalio 22 d. rytinje pusje vyko laisvi ir nepriklausomi" rinkimai,

per kuriuos buvo irinktos liaudies tarybos". Jos pateik praymus" priimti buvusias Lenkijos vaivadijas Taryb Sjungos sudt ir ie akimirksniu buvo patenkinti. Lapkriio 1-j Vakar Ukraina buvo prijungta prie Ukrainos T S R * , Vakar Baltarusija - prie Baltarusijos TSR. Lapkriio 28 d. visi i respublik gyventojai tapo Taryb Sjungos pilieiais - niekas neklaus, ar jie sutinka . Hitleris spal atsisak savo sumanym kurti atskir valstyb i Lenkijos liku i. Spalio 6 d. fiureris kreipsi Vakarus su paskutiniu taikos pasilymu", bet taip pat pabr, kad tokios Lenkijos, kokia buvo po Versalio sutarties, daugiau nebus. N. Chamberlainas spalio 12 d. atmet bet kokias galimybes tartis, o spalio 26 d. karin vokiei administracij Lenkijoje pakeit nauja, kaip visada paskubomis ir improvizuotai sukurta naci administracin sistema . Didels buvusios Lenkijos teritorijos buvo prijungtos prie Reicho ir tapo jo provincijomis - Reichsgau. Dancigo ir Vakar Prsijos gauleiteriu tapo buvs na ci lyderis Dancige Albertas Forsteris, Pozeno Reichsgau (pavadinimas netrukus pakeistas Wartherland, arba tiesiog Warthegau (Vartegau)) gauleiteriu paskir tas Dancigo Senato prezidentas Arthuras Greiseris, taip pat prie Vokietijos buvo prijungtos Ryt Prsijos ir Silezijos teritorijos. Treiojo Reicho sienos pasistm rytus 150-200 km, o gyventoj pagausjo dar 10 milijon. Tik penktadalis j buvo etniniai vokieiai, todl visose prie Reicho prijungtose teritorijose buvo planuojama atlikti etnin valym ir germanizacij. Likusi Lenkijos dalis gavo Ge neralins gubernijos pavadinim ir, prieingai nei Bohemijos Moravijos protek toratas, ji tapo kolonija, kurioje negalioja nei Vokietijos, nei Lenkijos statymai. Daugiau kaip 11 mln. moni gyveno Generalins gubernijos teritorijoje su Var uvos, Liublino ir Krokuvos miestais - pastarasis tapo sostine. ios Gestapolandijos" gauleiteriu paskirtas dar vienas senas nacis - teisininkas Hansas Frankas . Abiej pusi okupantai - tiek naciai, tiek sovietai - netrukus pademonstra vo, k reikia paadas buvusioje Lenkijos valstybje atkurti taik ir tvark".
5 4 3

* TSR - Taryb Socialistin Respublika.

Nauji karo metodai

Likus 5 minutms iki prabylant karo laiv pabklams Dancigo lankoje, 1939 m. rusjo 1 d. autant, 04.40 vai., liuftvaf subombardavo Veliunio miestel pasie nyje. i ataka buvo pirmas enklas, jog is karas bus kitoks nei tie, per kuriuos kareiviai u tkstani kilometr liedavo krauj, o civiliai, lik savo namuose, galjo usiimti prastais reikalais. i ataka simbolizavo, kad ne karo taikini ir moni, kurie gali likti fronto nuoalyje, nebus. Vokiei bomboneiai sugriov apie tris ketvirtadalius miestelio pastat, skaitant istorin gotikin banyi ir ligonin. uvo madaug 1200 moni, dauguma buvo civiliai. Aiiai cypiantys vokiei bomboneiai pradjo ne tik karo operacij, bet ir gyvenamj nam, miest, besitraukiani civili vilkstini, keli, geleinkeli bombardavim, s jant visuotin panik ir baim. Taiau ne nauj karo technologij galimybs buvo svarbiausias skirtumas tarp ankstesni kar ir to, kuris prasidjo 1939 m. Ms jga yra greitis ir iaurumas. ingischanas ramia irdimi paliep iu dyti milijonus moter ir vyr. Istorijos akimis irint, jis didis valstybs krjas... A sakiau - ir nuausiu kiekvien, itarus bent vien kritik od, - io karo tikslas yra ne pasiekti tik tam tikras linijas, o fizikai sunaikinti prie. Todl kol kas tik Rytus a isiuniau savo Totenkopf (Mirties galv) brius, kurie, gav sa kym, yra pasiruo be gailesio udyti lenk kilms vyrus, moteris ir vaikus... Tik taip mes gysime gyvybin erdv. Kas, pvz., iandien kalba apie armn inaikinim?"* - sak Hitleris savo karo vadams Oberzalcburge, likus savaitei iki Lenkijos upuolimo . Fiureris paskelb lenkams rst nuosprend. J i e panaesni gyvulius nei mones. J i e visikai primityvs. J valdanij klas - nevyks emj rasi ir
6

* Paskutinis io kreipimosi sakinys iki pat iol lieka politini diplomatini diskusij objektas. Tai klasikinis pavyzdys, kaip istorin ties gali kraipyti politika. Turkijos vyriausyb iki iol neigia armn genocido fakt, nors pasaulio istorikai i esms jau pripaino, kad tai, kas atsitiko armnams Osman imperijoje 1914-1923 metais, vi sikai atitinka genocido apibrim. 1915 m. gegus 27 d. Osman vyriausyb pa skelb, kad armnai turi bti priverstinai ikeldinti i Ryt Anatolijos. Per priverstin ikeldinim dl smurto, bado, lig ir kit prieasi uvo 1 mln.-1,5 mln. armn. ie vykiai laikomi pirmuoju genocido atveju, nors pats terminas pirm kart pamintas tik 1944 m., o teisikai apibrtas 1948 m. Ir nors nemaai valstybi (tarp j ir Lietu va) bei tarptautini organizacij pripaino armn genocido fakt neginijamu, lieka nemaai valstybi, kurios vengia oficiali pareikim ia tema. Tarp toki ali yra Didioji Britanija, JAV, o ironikiausia, kad genocido fakto Turkijoje nepripasta Iz raelis. Istoriniai faktai yra nesvarbs, kai sijungia ekonominiai ar politiniai interesai. Bet kur fakt diplomatai ir politikai traktuoja taip, kaip jiems naudinga.

Subombarduotas Veliunis
bpk

viepai arij rass maios vaisius. Lenkai nesivaizduojamai purvini. Jie neturi n menkiausio gebjimo protingai sprsti... Fiureris nesirengia asimiliuoti len k... Jei Henrikas Litairdis bt nukariavs Rytus... tikrai bt atsiradusi smar kiai suslavinta negrynakrauj vokiei ras. Dabar padtis geresn. Mes inome rasi paveldimumo dsnius ir galime deramai tvarkytis" , - ra J . Coebbelsas savo dienoratyje. Pirmosios civili udyns prasidjo kartu su karo veiksmais. Prie prasidedant karo kampanijai Lenkijoje buvo suformuoti etnini vokiei savigynos policijos briai (Volksdeutscher Selbstschutz), vadovaujami H. Himmlerio adjutanto Lu dolfe von Alvenslebeno. Iki spalio 7 d. L. Alvenslebenas raportavo, jog pritaik grieiausias priemones" 4247 lenkams. Pvz., nuo spalio 12 d. iki lapkriio 11 d. vien tik Kulmo regione vokiei nacionalist policija suaud apie 2000 vyr, moter ir vaik . Jie gaud visus, kuriuos rasin naci ideologija laik arij prieais - lenkus, katalikus, ydus, taiau elgsi taip spontanikai ir nevaldomai, kad iki 1940 m. pradios buvo udrausta . Tuo metu visos etninio valymo prie mons ir institucijos jau buvo H. Himmlerio SS rankose. Kur kas organizuoiau elgsi specialij uduoi briai Penkios Einsatzgruppen su madaug 3000 smogik
10 9 8 7

Einsatzgruppen.

ir trimis SS Totenkopf pulkais

buvo tie mirties briai, apie kuriuos Hitleris usimin savo karo vadams kalbda-

mas apie ingischan. SS saugumo efas Reinhardas Heydrichas Einsatzgruppen suformavo dar Austrijos anliuso ir ekoslovakijos umimo metu. iose alyse jie veik kaip mobilieji daliniai, nukreipti prie Reicho prieus ir atsakingi u reimo saugum. Lenkijoje, sekdami armijoms i paskos, jie taip pat turjo suimti arba paalinti visus nacionalsocializmo prieus. Teorikai prieo teritorijas ukariau janti reguliarioji Vokietijos armija turjo galiojimus ne tik nuslopinti ginkluot pasiprieinim, bet ir rengti karo lauko teismus. J i tai ir dar, taiau antivokik element" per dien buvo suaudoma tik 200", ir R. Heydricho toks efektyvumas netenkino. Jis reikalavo, kad visi nepageidaujami elementai aristokratai, dvasininkai, ydai - bt suaudomi arba pakariami be joki teism . Formaliai Ein satzgruppen ir SS briai buvo armijos dispozicijo
11

je ir turjo padti utikrinti saugum unugaryje. Taiau jie kovojo ne tik su partizanais, nipais ar kitais pasiprieinimo dalyviais, bet ir sureng savo masinius aretus, deportacijas ir udynes. Pagal rasistin naci ideologij Deinioji Heinricho Himmlerio ranka Reinhardas Heydrichas lenkai buvo prisikirti

priepaskutinei emiausiai rasinei kategorijai. e miau u juos atsidr tik ydai ir igonai. Slavai, kuri kategorij pateko ir lenkai, naci buvo laiko mi pusmogiais" (Untermenschen), todl Reicho prieu galjo bti laikomas praktikai kiekvienas. Btent taip buvo galima trak tuoti ir SS vado H. Himmlerio rugsjo 3 d. sakym, kuris leido suaudyti visus, kelianius grsm vokiei gyvybms ar turtui", tiesa, lenkai tok pretekst nere tai i tikrj suteikdavo, taiau naciai visada kerijo su neregtu iaurumu. Kruvinas vokiei sekmadienis Bydgoiuje (Bromberge), netrukus virto len k kraujo jra. Karo tribunolas u vokiei udynes iki met pabaigos nutei s myriop 100 lenk, taiau kerto akcija prasidjo vos tik engus miest Einsatzgruppen, SS ir vermachto kariams. Per kelias dienas ia buvo suaudyta

200-400 lenk. Tikslaus skaiiaus nustatyti istorikams nepavyko, nes daugelis udyni vyko spontanikai, o iliko tik formals sakymai, pvz., suaudyti 80 kait (kaitais naciai visada imdavo ikiliausius bendruomeni atstovus) . Tai buvo tipin naci kerto akcija. Viena i daugelio. U vien ar kelis vokiei kareivius, jau nekalbant apie karininkus, galvas paklodavo imtai moni, o i j gyvenviei likdavo tik pelen krva. Ms jau mintas gydytojas Z. Klukovvskis apra tok incident Vaverio kai me: Girtas lenk valstietis susikivirijo su vokiei kareiviu ir grumtynse sueid
12

j peiliu. Vokieiai, pasinaudoj proga, sureng tikr kerto udyni orgij. I viso buvo nuudyti 122 mons. Kadangi dl kakoki prieasi io mao kaimelio gyventojai nepateik reikalaujamo kait skaiiaus, vokieiai sustabd traukin Varuv... isitemp kelet jo keleivi ir vykd egzekucij vietoje, be joki forma lum. Nors ie mons buvo visikai nekalti ir net neinojo, kas atsitiko. Trys i j keturioms dienoms buvo palikti kaboti geleinkelio stotyje emyn galva. Didiulis plakatas vir j skelb, kad u vokieio mirt ar sueidim toks likimas laukia vis vietos gyventoj." Kai girtas vietos SS lyderis Hohenzalco kaljime suaud 55 lenk kalinius, vienintel nuobauda jam buvo igautas paadas deimt met nevartoti alkoholio. Per kit incident Obluze netoli Gdyns buvo idauti vietos policijos langai. Policija sum 50 mokini. Kai ie atsisak iduoti kaltinink, j tvams buvo sakyta prie banyios muti savo vaikus. Kai ie nepakluso, SS paleido darb autuv buoes, 10 berniuk nuov ir paliko tysoti j knus prie banyios . Vokietis VVilhelmas Mosesas i reguliariosios armijos transpor to pulko, ivyds SS iaurumus, sak: vrys nra tokie pavojingi kaip naciai Lenkijoje." Viename kaime jis mat, kaip SS pakor septynis ar atuonis mones, grojant orkestrui. I pradi visos aukos buvo suritos kartu per pdas, paskui prie j prikabinti akmenys, kad mirtis bt ilga ir skausminga. J lieuviai ivirto, vei dai mlo ir aliavo. A nebegaljau suvokti, kur esu, - sak VV. Mosesas. - Tiesiog nemanoma nupasakoti to, k maiau. Muzika grojo tik dl to. kad tie mons garsiai klyk."
14 13

is vokiei kareivis buvo Lenkijoje. alyje, kuri taps miliniku

naci rasinio eksperimento poligonu.

vrika kait egzekucija Bromberge. Tarp suaudytj du vaikai

Bundesarchiv. Bild 183- 10593. Fotograf: o.Ang.

Vokiei kareivi gebjim kariauti ir naci gebjim naikinti mones neretai bandoma atskirti. I tikrj tarp j tikrai negalima dti lygybs enklo, taiau lygiai taip pat negalima j visikai atsieti. Armija, skirtingai nei SS mirties b riai, neturjo instrukcij vykdyti etninio valymo" - jos darbas buvo kariauti su prieo armija. Rugsjo 1 d. W . Brauchitschas iplatino kreipimsi lenkus, kad civiliai gyventojai nebus laikomi prieais ir bus laikomasi vis mogaus teisi. Bet jau pirmosiomis rugsjo savaitmis tabus m plsti praneimai apie plika vimus, savavalikas egzekucijas, prievartavimus, nederam elges su beginkliais, sinagog deginimus ir yd udynes, kurias vykdo vermachto kareiviai . Karin administracija i Lenkijos pasitrauk spalio 26 d. ir per t laik Lenkijoje buvo sudeginta 531 miestas ir kaimas, o karo tribunolas paskelb nuosprend 16 376 lenkams . Pvz., Pranczijoje 1944 m. SS sudegino vis Oradro prie Glano kai m. Vyrai buvo atskirti ir suaudyti, o 400 moter su vaikais urakinti banyioje ir sudeginti gyvi. Taiau tai buvo vienos i nedaugelio civili udyni Pranczijoje, o Lenkijoje viduramika itis kaim deginimo kampanija tssi praktikai iki tol, kol paskutinis vokiei kareivis paliko Lenkijos em. Karas Rytuose buvo kitoks nei Vakaruose. Viena vertus, naci rasin ideologija skelb, kad karas Rytuose pri lygsta kryiaus ygiui prie barbarus, antra - lenkai, kaip vliau ir rusai, kovsi ge rokai nuomiau nei civilizuotas Vakar pasaulis - ir ne tik kareiviai, bet ir civiliai. Armij grups iaur" vadas F. Bockas savo rugsjo 10 d. sakyme ra: Jeigu yra audoma i kaimo unugaryje ir jeigu nra manoma nustatyti, i kurio namo, turi bti sudegintas visas kaimas."
17 16 15

Kaip tai vykdavo, isamiau pasakoja Gerhar

das M . - paprastas kareivis, likimo ironija, prie kar dirbs ugniagesiu. Rugsjo 7 d. jo dalinys susidr su baili lenk snaiperi" pasiprieinimu ir padeg vis kaim: Degantys namai, raudanios moterys, klykiantys vaikai. Vargo paveikslas. Bet lenkai nenori nieko geresnio. Viename i primityvi valstiei nam netiktai uklupome moter su kulkosvaidiu. Mes udarme nam ir j padegm. Netrukus apsupta liepsn moteris band isprsti lauk, bet mes sustabdme j taip kietai, kaip ji to nusipeln. Su kareiviais neturi bti elgiamasi kitaip vien dl to, kad jie vilki suknel. Jos klyksmas man dar ilgai skambjo ausyse. Visas kaimas deg. Mes turjom eiti paiu gatvels viduriu, nes kartis nuo degani nam i abiej pusi buvo pernelyg stiprus." Prajus vos trims dienoms ugniagesys ura dar vien panai istorij: liepsnose klyk mons. J i e slpsi iuose namuose ir

dabar nebegaljo isigelbti. Gyvuliai jaut artjani mirt ir bliov, uo liau, kol usideg, bet blogiausia u visk buvo tas moni klyksmas. Jis tebeskamba mano ausyse iki pat dabar. Bet jie aud mus ir dl to nusipeln mirties."
18

Vis dlto tarp H. Himmlerio ir R. Heydricho mirties politikos ir armijos va dovybs buvo skirtumas. Vermachto generolai, kad ir kokie drakoniki buvo j

metodai Lenkijoje, nesankcionuotus savo kareivi iaurumus laik iurkiais drausms paeidimais, kurie turi bti igyvendinti bet kokia kaina. J a u pir mosiomis rugsjo savaitmis padaugjo aukto rango armijos karinink, kurie msi veiksm prie SS vrikumus, j manymu, paeidianius karo taisykles ir kelianius grsm stabilumui unugaryje . 3-iosios armijos vadas generolas G. Kchleris nuginklavo ir sum smogikus i Einsatzgruppen V u tai, kad ie
19

suaud kelet yd ir padeg j namus prie Mlavos. Jis karo tribunole nutei s SS artilerijos pulk, Rozans sinagogoje be jokios prieasties suaudius 50 yd. Toki veiksm msi ir kiti lauko vadai. Viename i toki epizod buvo aretuotas SS narys i paties Hitlerio apsaugos brio . Vyriausiasis armijos vadas W . Brauchitschas, nordamas isprsti ias proble mas, rugsjo 20 d. susitiko su Hitleriu, rugsjo 21 d. - su R. Heydrichu. Fiurerio atsakymas buvo visuotin amnesti ja karo nusikaltimus padariusiems vokieiams, nes juos iprovokavo lenk vrikumai" . Spalio 13 d. Hitleris pareik J . Goebbelsui, kad generolai Lenkijoje yra pernelyg minkti ir taiks. Tik jga gali bti veiksminga prie lenkus. Azija pra sideda Lenkijoje". Spalio 22 d. SS ir policija gavo visik nepriklauso myb nuo karins jurisdikcijos . 1945 m. Waffen SS armija iaugs iki 830 000 kareivi ir bus ne tik atskira kariuomen, bet ir atskira valstyb, nepriklausoma nei nuo partijos, nei nuo vyriausybs .
23 22 21 20

A. Hitleris ir W. Brauchitschas
Bundesarchiv. Bild 183-2001-0706-501. Fotograf: Mensing

Atviriausiai ir drsiausiai savo nuomon apie naujus naci karo metodus isak generolas pulkininkas Johannesas Blaskovvitzas. Vadovaudamas 8-ajai ar mijai jis labai prisidjo prie skms karo kampanijoje Lenkijoje, o kai karin valdi pakeit naujoji naci administracija, buvo paskirtas vyriausiuoju karo vadu Rytuose. Nors realios valdios Lenkijoje nebeturjo, J . Blaskovvitzas buvo atsakingas u regiono gynyb ir matydamas okupacin politik ryosi nusisti Hitleriui por isami memorandum apie SS ir kit dalini nusikaltimus. Jis pasmerk deimi tkstani lenk ir yd udynes kaip duodanias visikai prieingus rezultatus". Tai, anot generolo, pakenks Vokietijos reputacijai usie nyje. Tai tik sustiprins lenk nacionalinius jausmus ir nuves daug lenk ir yd

pasiprieinim. Tai eidia armijos reputacij tarp gyventoj." Jis perspjo, kad beribis brutalumas ir morals itvirkimas per labai trump laik gali iplisti tarsi epidemija", jeigu tam nebus padarytas galas. J . Blaskovvitzas vardijo jam inomus udyni ir plim atvejus ir nuogstavo, kad Lenkijoje viso to sustab dyti gali bti nemanoma, nes taip besielgiantieji yra sitikin, kad turi valdios nurodymus ir pateisinim bet kokiems savo iaurumo aktams". Kiekvienas ka reivis, - ra generolas, - jauia pasibjaurjim ir pasilyktjim nusikaltimais, kuriuos Lenkijoje vykdo Reicho nariai ir jo valstybs atstovai."
24

Vaikikos pairos. Negalima kariauti Gelb jimo armijos metodais. A niekada nepasitikjau ir nemgau J . Blaskowitzo. Tai tik patvirtina mano tarimus", pareik fiureris savo
25

adjutantui,

perdavusiam memorandum . Hitlerio reakcija buvo nuspjama, taiau tai, kad J . Blaskovvitzas ir keletas kit aukiausi vermachto vad ban d sisti panaius protestus, demonstruoja tada dar egzistavusi vilt, jog SS vrikumai Lenkijoje buvo spontanikas nesusipratimas, kuriam fiure ris gali ukirsti keli. Kai 1941 m. naciai prads Johannesas von Blaskowitzas kampanij Taryb Sjungoje, toki naivuoli ne bebus. l tikrj netgi tada visi protestai ir skundai strigo ties vyriausiuoju vadu W . Brauchitschu. Po kampanijos Lenkijoje grietai sukritikavs savo pavaldinius dl nedisciplinuo t incident, VV. Brauchitschas netgi neidrso J . Blaskowitzo laiko pristatyti asmenikai. Nuoird generolo raport jis pavadino pilnu apgailtin verti nimo klaid" ir pagrstu gandais". Pabendravs su SS reichsfiureriu tapusiu H. Himmleriu, W . Brauchitschas prabilo naci terminologija: Fiurerio nurody tas ir gyvybinei erdvei utikrinti btinas etnini ir politini uduoi sprendimas neivengiamai sukl grietas, kai kuriais atvejais neprastas priemones lenk gyventoj atvilgiu okupuotose teritorijose..."
26

Vyriausiojo Vokietijos armijos

vado stuburas buvo toks minktas, kad net neldavo. Jis isilenks taip, kaip rei kia, dar ne kart, o is kompromisas reik, kad Vermachtas pripasta ne tik SS veiksmus, bet ir dar vienos armijos egzistavim Treiajame Reiche. J . Blaskovvit zas bus atleistas 1940 m. gegu. Tiesa, jis kariaus kituose karo frontuose, bet niekada nepretenduos maralo lazdel, kuri gaus beveik visi jo rango gene rolai, kartu pradj II pasaulin kar. Generolas von Kchleris, karo tribunolais rimtai igsdins kelet esesinink, 1940 m. liep ileis sakym, draudiant bet koki kovos su Generalins gubernijos populiacija kritik. Pvz., elges su

lenk mauma, ydais ar banyia. Tam, kad bt pasiektas galutinis ios im tmeius palei rytines sienas trunkanios etnins kovos tikslas, reikalingos ypa kietos priemons", - raoma j a m e . Daugelis armijos senjor mst panaiai. Ne vienam i j tiko modelis, pagal kur visi nevars darbai" tampa ne armijos reikalu. Tai, dl ko jie nuogstavo po Lenkijos incident, buvo faktas, kad reikia pagerinti armijos drausm. Dauguma nesankcionuot incident" - vagysi, plikavim, smurto prie beginklius vyrus ar moter prievartavim - kilo ne dl to, kad juos buvo sakyta vykdyti, o dl to, kad savivals orgij metu saky m buvo nepaisoma. Pvz., Vokietijos kariuomens vadovyb neketino lauyti enevos konvencijos ir su karo belaisviais stengsi elgtis taip, kaip numato garbingo karo" taisykls. Taiau kadangi belaisvi buvo imtai tkstani, neretai sargybiniai suaudydavo nebegalinius paeiti ar atsistoti arba jie bdavo suvaromi stovyklas po atviru dangumi ir paliekami be maisto ir vandens. Kaip ir kiekviename kare, kartais visk lemdavo akimirkos emocija. Pvz., po tank mio netoli Mroos vokieiai suaud 19 lenk karinink . Kai rugsjo 9 d. motorizuotasis vokiei pulkas prie Cepeliuvo pam nelaisv 300 lenk, jam vadovaujantis pulkininkas, nirs dl uvusi 14-os savo vyr, irikiavo belaisvius prie duobs palei keli ir visus suau d. Lenk tyrjai suskaiiavo, kad panai atvej buvo ne maiau nei 6 3 . Sunku juos visus suskaiiuoti. Sudegintus ir pakartus. Suaudytus ir iprievar tautus. Statistika sako, kad SS su Einsatzgruppen
30 29 28 27

briai spjo iudyti ne maiau

kaip 6000 moni . Kai pridsime Barbarosos" skaiius, paaiks, kad Lenkija buvo tik neblogas apilimas. Statistika sako, kad vokiei karo lauko teismai su aud maiausiai 16 000 lenk, taiau skaiiai, kaip visada, alti ir bejausmiai.

Velnikas darbas"
1939 m. lapkrit vien seniausi Europoje Jogailos universitet Krokuvoje naciai sukviet visus jo profesorius. Manydami, kad naujoji valdia nori idstyti jiems savo vizij, mokslininkai susirinko paskait, taiau ia juos apsupo kareiviai ir visi profesoriai bei dstytojai atsidr koncentracijos stovyklose . Vienas i naci plan Lenkijoje buvo eliminuoti rykiausius ir viesiausius visuomens narius. Tai turjo ukirsti keli organizuotam pasiprieinimo judjimui ir padti inaudoti neisilavinusi ir be savo vedli likusi visuomens dal kaip darbo jg - lenkai naciams buvo reikalingi tik kaip pigs vergai . Lenk inteligentija turi bti at kirsta nuo galimybs suformuoti valdanij klas. Pragyvenimo lygis alyje turi likti emas; mums ji reikalinga tik kaip darbo jgos rezervuaras", - pareik Hitle32 31

ris spalio 17 d. savo parankiniams . Lenkams nereikia universitet ar vidurini mokykl: lenkikos ems turi bti paverstos intelektine dykuma", - vliau sak Generalins gubernijos valdytojas Hansas Frankas , taiau kova su inteligentais prasidjo nuo pat pirmj karo dien. Rugsjo 19 d. OKH tabo vadas Franzas Halderis ura tai, k igirdo i R. Heydricho lp: Lenkija bus ivalyta nuo yd, inteligent, dvasinink, aristokrat."
35 34

33

R. Heydrichas inojo, apie k kalba,

36

nes jo organizacija sudar special 61 000 Lenkijos visuomens veikj sra . Visiems kilmingiems didikams, dvasininkams, mokslininkams, mokytojams, tei sininkams, valstybs veikjams, kuri pavards buvo iame srae, grs kon centracijos stovyklos. Diena po dienos Z. Klukovvskio dienoratyje atsidurdavo vis naujos lenk raytoj, meninink ir intelektual pavards, daugelis j buvo gydytojo draugai. Daug jau nuudyta, daug ir toliau mirta vokiei stovyklo se", - ura Z. Klukovvskis 1940 m. lapkriio 25 d .
3 7

Kiek naciai iud Lenkijos

inteligent, nra inoma. Taiau kartu su sovietais (kurie lygiai taip pat naikino viesiausius ir rykiausius") tikslas buvo pasiektas. Per II pasaulin kar Lenkija prarado 45 proc. gydytoj ir stomatolog (tiek lenk, tiek yd), 57 proc. teisi nink, daugiau kaip 15 proc. mokytoj. 40 proc. universitet profesori ir ds tytoj ir daugiau kaip 18 proc. dvasininkijos . Vis dlto ios istorijos pradioje buvo viena netikta atomazga - po keturiolikos mnesi beveik visi Krokuvoje suimti profesoriai buvo paleisti, nes naciai pasidav usienio, pirmiausia Romos popieiaus, spaudimui . Jiems pasisek dl to, kad savo imperijos krimo pra dioje net patys naciai neinojo, kaip ta imperija turt atrodyti. Bendr vizij, kaip turi bti tvarkomasi Lenkijoje, Hitleris paaikino tame pa iame spalio 17 d. susitikime. Generalins gubernijos status jis apibr taip: ia netinka tai, k mes darome Reiche... sunki etnin kova neleidia ia tai kyti prastini suvarym, todl metodai bus nesuderinami su normaliais ms principais... Tai mums leis ivalyti Reich nuo yd ir lenk... i etnin kova turi igelbti mus nuo tokio pobdio skerdyni ateityje. Velnikas darbas", - u baig fiureris . Paprastai tariant, Generalin gubernija turjo tapti vieta, kuri i Reicho yra suveamos visos iukls" - lenkai, ydai ir kiti nepageidaujami elementai", o prie Reicho prijungtos Lenkijos teritorijos turjo bti germanizuotos ir tapti tokiomis pat vokikomis kaip ir bet kurios kitos ems Vokietijoje. Hitleris ne nurod, kaip tai turi bti padaryta, taiau suteik naujiems gauleiteriams visik veiksm laisv ir pareik, kad i j reikalauja tik vieno - ataskaitos po deimties met, jog j valdomos teritorijos yra grynai vokikos" . Tai buvo tipinis fiurerio ingsnis. Nordami jam tikti du gauleiteriai - Arthuras Greiseris (Vartegau) ir Albertas Forsteris (Dancigas ir Vakar Prsija) pradjo tarpusavio lenktynes. Tiks41 40 39 38

las buvo vienas, metodai skirtingi. A. Greiseris buvo i kietj naci. Geriausiu savo patarju jis laik H. Himmler. Jis skrupulingai laiksi isami naci rasins ideologijos kriterij, kad nustatyt, kurie lenkai gali bti germanizuoti, kurie ne. A. Forsteris buvo kitoks. Kart jis net pajuokavo, kad jeigu atrodyt kaip Himmleris, tiek daug apie rasi grynum nekalbt" . Nekreipdamas dmesio rasi klasifikacij, A. Forsteris stengsi, kad jo teritorijoje kuo daugiau gyventoj si rayt etnini vokiei sra". Len kai tai dar masikai, nes patekusieji j gaudavo didesnius maisto davinius, o svarbiausia - galjo ivengti deportaci jos. Iki 1942 m. toki treios kategori jos" vokiei Dancige ir Vakar Prsijoje buvo jau 600 . Vienas i toki len k, Romualdas Pilaczynskis, Bydgoiuje pasira ir tapo vokieiu", o vliau suinojo, kad jo dd, gyvens Pozene (Poznanje), t. y. A. Greiserio gau, buvo klasifikuotas kaip lenkas ir deportuotas Generalin gubernij .
44 43 42

A. Greiseris, Arthuras Greiseris ir Albertas Forsteris

Bundesarchiv. Bild 183-E09706. Fotograf: o.Ang.

pasipiktins A. Forsterio metodais, ne kart skundsi H. Himmleriui. 1943 m.

kovo 16 d. jis ra: N u o pat pradi a stengiausi vengti pigi pasiekim germa nizuojant mones, kurie negali pateikti aiki rodym apie savo vokik kilm... Kaip jau ne kart minjau, mano etninei politikai kelia grsm tai, kas vyksta Dancigo ir Vakar Prsijos gau, nes i pirmo vilgsnio pavirutinikiems stebto jams ji atrod skmingesn." SS reichsfiureris H. Himmleris atsak A. Greiseriui, kad yra patenkintas jo darbu, o A . Forsteriui dar 1941 m. negailjo kritikos: A nenoriu, kad Ryt gauleiteriai pradt varybas, kuriose po dvej trej met raportuot: M a n o fiureri, gau yra germanizuota." A noriu, kad gyventoj po puliacija tapt rasikai priimtina, ir bsiu patenkintas, jei gauleiteris pateiks toki ataskait per deimt met. Js pats esate toks senas nacionalsocialistas, kad pui kiai inote, jog vienas netinkamo kraujo laas, pateks mogaus venas, niekada negals bti paalintas."
45

A. Forsteriui H. Himmlerio priekaitai buvo n motais. i istorija yra viena i daugelio, kuri imua i rank daugelio naci pagrindin pasiteisinim po karo - a tik vykdiau fiurerio sakymus". Tai, kad H. Himmleris dl netinka mos rasins politikos ra priekaitus A. Forsteriui net po dvej met, reik,

kad net ir SS reichsfiureris nieko negaljo padaryti Hitlerio paskirtiems feoda lams. iuo atveju abu gauleiteriai turjo tik vien nurodym germanizuoti

savo gau per deimt met, kaip tai padaryti, jie sprend patys. Vartegau i tikrj tapo pavyzdine naujos naci tvarkos Rytuose provincija. Su netikima lenk ir yd diskriminacija, masinmis deportacijomis ir gyventoj ikeldini mais, lenk kultros naikinimu, katalikik banyi udarymais ir dvasinink aretais bei j egzekucijomis* . Pagal visus iuos parametrus Vartegau laimjo lenktynes, nes jo valdytoju buvo paskirtas A . Greiseris. Jis buvo toks iaurus, kad mons j pramin lenk niekintoju". A . Greiseris buvo ne tik ukariauto jas, kuriam privalo lankstytis visi pavergtieji. Jis gyveno paskends prabangoje ir elgsi taip arogantikai dl to, kad tikjo tam turs teis. Lenkai jam buvo tik vergai. Savo filosofij jis idst taip: Senais laikais kai kurie mons im tmeiais mgavosi geru gyvenimu priversdami dirbti usienieius be atlygio ar teisingumo j atvilgiu, ir mes, vokieiai, norime pasimokyti i ios istorijos. Mes daugiau niekada neliksime nuoalyje, atvirkiai, mes visi turime tapti valdanija r a s e ! "
47 46

1946 m. birelio 20 d. Poznanje vyko vent, kuri norjo pamatyti visi. mons lipo medius, korsi ant tvor ir usiiminjo kuo patogesnes vietas, kad tik pamatyt, kaip bus pakartas Vartegau valdovas . Arthuras Greiseris tapo paskutiniu mogumi, kuriam Lenkijoje buvo vykdyta viea egzekucija. Ir jei nors vienas mogus nusipelno tokio simboliko tako, tas mogus tikrai buvo A. Greiseris. Albertas Forsteris, Dancig ir Vakar Prsij valds gerokai vel niau, taiau tik lyginant su A. Greiserio metodais, taip pat buvo pakartas. Tiesa, bausm jam buvo vykdyta tik 1952 m. Taip slaptai, kad mona apie tai buvo informuota tik po dvej met. Buvo ir dar vienas nacis, po karo pakartas u savo nusikaltimus Lenkijoje. Tai Generalins gubernijos valdytoju paskirtas Hansas Frankas. Jis kartu Albertu Speeru buvo vienas i t didij naci, kurie Niurnbergo tribunole nesisten g suversti kalts Hitleriui. Atvirkiai, H. Frankas savanorikai atidav Sjun gininkams 38 tomus savo dienoraio, kuris buvo panaudotas kaip jo kalts rodymas. Jis visikai pripaino savo kalt ir jam skirt mirties bausm vertino kaip galimyb nusiplauti nuodmes. H. Frankas Niurnberge pareik, kad net tkstantis met nenuplaus Vokietijos kalts" . 1946 m. spalio 1 d. egzekucijos liudininkas, brit urnalistas, ura: ...jis ( H . Frankas) buvo vienintelis nu teistasis, kuris ypsojosi... Po sumimo atsiverts katalikyb, jis, regis, jaut palengvjim laukdamas atpirkimo u savo baisius darbus...
49 48

* I viso apie 1700 lenk kunig atsidr koncentracijos stovyklose. (Evans, p. 34)

Papraytas tarti paskutin od, jis beveik nibdomis pasak: A esu d kingas u ger elges su manimi areto metu ir praau Dievo malons mane pasitinkant."
50

H. Frankas buvo domi asmenyb. Dienoratyje jis ura, kad

jame egzistuoja du mons - a pats ir kitas Frankas, naci lyderis. irdami vienas kit, jie abu gali pasakyti - koks gi tu bjauryb". Geresns savianalizs ivados n nesugalvosi. H. Frankas buvo isilavins teisininkas, intelektualas. Jis mgo skambinti for tepijonu, dievino achmatus ir, prieingai nei A. Greiseris, buvo labai kultringas, mandagus ir malonus. Net tik su sau lygiais, bet ir su tarnais
51

bei tais paiais lenkais,

kuriems kartais praydavo toki nuolaid, kad H. Himmleris j netgi pavadino besiburkuojaniu su lenkais tvyns idaviku" . Taps Generalins gubernijos valdytoju ir
52

gijs ia neribot valdi H. Frankas m gavosi prabanga: vainjo tokio dydio li muzinu, kur buvo nemanoma neatkreipti dmesio, visuotinio skurdo fone sikr net kelet rezidencij, o prie Zakopans kaln, imituodamas fiurer, pasistat savo Berghof. Prabangios puotos ir banketai buvo tokia neatskiriama jo gyvenimo dalis, kad galiau siai teko samdyti netgi asmenin dietolog . Visa tai, inoma, galima vertinti kaip mo gikas pagundas, kurioms sunku atsispirti, juolab kad vienu akies mirksniu gali gauti visk. Taiau buvo ir kita H. Franko pus, tamsi ir baugi . 1940 m. papraytas urnalisto palyginti Generalin gubernij su Bohemijos Moravijos protektoratu, jis ir vien i garsiausi savo frazi: Pra hoje iandien buvo ikabinti didiuliai raudoni plakatai, skelbiantys apie septynis suaudytus ekus. Jeigu a noriau ikabinti po plakat kaskart, kai nuaunami septyni lenkai, tokiam kiekiui popieriaus pagaminti neutekt Lenkijos mik."
54 53

Hansas Frankas
Bundesarchiv. Bild 121-0270. Fotograf: o.Ang.

I vis trij Hitlerio feodal Lenkijoje Hansui Frankui nepasisek labiausiai. Jis gavo teritorij su dauguma lenk ir norjo paversti j Reicho aruodu". Ilai kyti emdirbius savo kiuose ir vykdyti ekonominio inaudojimo politik, kad kilt kuo maiau problem abiem pusms. H. Himmleris ir A . Greiseris turjo rimtesn vizij. J prioritetas buvo ne ekonomika, o rasinis grynumas. im tai tkstani moni turjo palikti Reich inkorporuotas emes ir uleisti jas

grtantiems i usienio etniniams vokieiams. Visi nepageidaujami elementai ydai ar lenkai, keliantys grsm reimui, turjo bti igabenti Generalin gubernij. H. Frankas protestavo, taiau bergdiai . 1 939 m. gruod 88 000 Pozene suimt yd ir lenk buvo suvaryti traukinius ir ikrauti" Genera linje gubernijoje . Niekas ia j nelauk, niekas nepasirpino nei kur juos apgyvendinti, nei kaip pamaitinti . Kai kuriems jokios pagalbos ir nebereikjo. Pvz., Krokuvoje i vieno traukinio t alt gruod pareignams teko ikrauti 40 mirtinai sualusi vaik . Tarp atvykli nebuvo sveik vyr - visi, galintys dirbti, bdavo atskiriami ir siuniami priverstinius darbus Reiche. Savaime suprantama, ikeldinamieji negavo joki kompensacij u prarastus namus, tur t, versl ar santaupas. Dvideimt minui susikrauti svarbiausiems daiktams ir kelion neini - toks buvo tkstani deportuojamj likimas. Kad ir kas jie buvo prie tai, per tas dvideimt minui visi tapo benamiais ir elgetomis. Vie nas atvyklius pasitinkantis vokiei pareignas, Wilmas Hosenfeldas, 1939 m. gruodio 14 d. savo dienoratyje ra: A norjau kakaip pamaloninti visus tuos nelaimingus mones ir paprayti j atleidimo u tai, kad vokieiai su jais taip elgiasi. iauriai, be pasigailjimo ir mogikumo. Kodl ie mons yra ipliami i savo nam, jeigu nra aiku, kur juos galima apgyvendinti? Vis dien jie stovi altyje, sdi ant savo skurdi ryuli ir neturi ko valgyti. Ko gero, tai yra sistema - paversti iuos mones ligotais, skurdiais, bejgiais, pasmerkti juos praiai."
59 58 57 56 55

Tai tikrai buvo sistema, taiau skirtingi didij naci interesai temp veim skirtingas puses. Deportacij alininkai H. Himmleris ir A. Greiseris usimojo i valyti Reich nuo ne vokiei ir ambicingoje j etninio valymo programoje buvo ne tik ikeldinti nepageidaujamus, bet ir sugrinti tkstanius Volksdeutsche.

Nuo 1941 m. traukini vagonai tapo reikalingesni Ryt fronte, taiau iki to laiko vien tik i A. Greiserio gau Generalin gubernij buvo deportuota 365 000 moni. Ne tokiais dideliais tempais deportacijos vyko ir kituose regionuose, bendras j skaiius pasiek milijon, i kurio tredal sudar ydai . j paliktus laisvus namus buvo siloma atsikelti naujakuriams vokieiams, taiau lygiai taip pat i savo nam lenkai ir ydai buvo metami ir Generalinje gubernijoje. Susivi liojusi gero gyvenimo pasilymais grtani vokiei buvo tiek daug, kad, pvz., 1941 m. pradioje H. Frankui teko i nam ivaryti dar 400 000 lenk. Jie netgi nebuvo deportuoti, tiesiog imesti, kad vokiei naujakuriai turt kur gyventi. I viso 136 000 vokiei gro i Ryt Lenkijos, 1 50 000 i Baltijos ali, 30 000 i Generalins gubernijos ir 200 000 i Rumunijos. Etniniai vokieiai turjo ro dyti, kad yra vokieiai, tad procesas buvo ilgas. 1942 m. pabaigoje i 1 250 000 norinij tapti naujakuriais tik 500 000 buvo apgyvendinti. Reich inkorpo60

motose Lenkijos teritorijose 3 milijonai moni buvo registruoti kaip vokieiai, taiau ia vis dar buvo 10 milijon lenk. Ambicijos imesti, permesti, sukeisti vietomis mones tarsi daiktus buvo sunkiai gyvendinamos . H. Himmleris turjo rimt konkurent. Hermanno Gringo vadovaujamai karo ekonomikai reikjo darbo jgos. Kiekvienas, galintis dirbti, turjo dirbti Reichui, o ne bti deportuojamas niekur. Ir tai liet ne tik karo pramon. I milijono darbinink, kuri norjo Lenkijoje gauti H. Gringas, 75 proc. buvo reikalingi ems kio sektoriuje, ir kol H. Himmleris vykd deportacijas Ge neralin gubernij, reichsmaralas pradjo deportacijas i ia. I pradi lenkai vyko dirbti netgi savanorikai, taiau pasklidus gandams, kaip su jais elgiamasi, jie m slapstytis. mikus pabg lenkai brsi pasiprieinimo grupes. J udyns ir plikavimai vokiei kaimuose baigsi tuo, kad 1940 m. gegus 30 d. H. Frankas iaud 4000 pasiprieinimo dalyvi, i kuri pus buvo in telektualai. 1940 m. vasar Reiche dirbo apie 700 000 lenk. Mgindamas pasiekti H. Gringo reikalaujam milijon, H. Frankas msi griet priemo ni. Policija apsupdavo kaimus ir suimdavo vyrus. Bandantieji pabgti buvo audomi vietoje. Miestuose lenkai lygiai taip pat buvo apsupami ir suimami kino teatruose, aiktse ar kitose susibrimo vietose. 1941 m. rugsj H. Grin gas pagaliau gavo milijon
62 61

lenk darbinink, bet tai tikrai nebuvo panau

vokik efektyvum". H. Himmleris prievarta ivar i nam ir deportavo Generalin gubernij milijon moni. Milijon darbinink, taip pat prievarta, H. Gringas turjo susigrinti. Manipuliuodami imt tkstani moni likimais, naciai aid tarpusavio aidimus. H. Frankas prie savo teritorijos iuklinim" protestavo nuo pat pradi. Nuo 1939 m. spalio iki 1940 m. vasario jo gau gyventoj skaiius pa didjo nuo 10 iki 13 milijon , ir jis tiesiog neturjo kur j dti. 1940 m. vasa rio 12 d. Gringo Karinalo viloje netoli Berlyno susitiko visi io keisto aidimo dalyviai: H. Himmleris, H. Frankas, A . Greiseris ir, inoma, pats H. Gringas. Susitikimo eimininkas tapo H. Franko sjungininku ir pareik, kad Generali n gubernija turi tapti Reicho aruodu, o pats svarbiausias prioritetas turi bti stiprinti ekonomin Reicho potencial. H. Himmleris uprotestavo ir pareik, kad jam reikalinga erdv apgyvendinti grtanius etninius vokieius. H. Grin gas dar kart pabr, kad svarbiausia dabar bsimas karas su Pranczija, ir privert H. Himmler padaryti kompromis - SS reichsfiureris paadjo derinti bsimas evakuacijas su H. Franku . H. Frankas buvo patenkintas, taiau savo pergale diaugsi neilgai. H. Himmleris, ko gero, talentingiausias intrigantas ir manipuliatorius visoje naci hierarchijoje, kreipsi tiesiai Hitler. Jis itai k tinkam moment, ir 1940 m. gegus 15 d., kai Vermachtas skmingai
64 63

triukino Pranczij, nusiunt fiureriui dokument, pavadint Keletas pams tym apie elges svetimali atvilgiu Rytuose". Jis dar kart pakartojo, kad Generalin gubernija turt tapti svartynu" nepageidaujamiems lenkams, o kadangi Pranczijai grs krachas, ydus pasil gabenti ne Generalin gubernij, o koki nors Pranczijos kolonij Afrikoje. Jis taip pat pridr, kad tie lenkai, kuri nemanoma germanizuoti, turi bti paversti darbo klase be lyderi". Kadangi Hitleris iuos pamstymus pavadino gerais ir tinkamais", SS reichsfiureris tai prim kaip savo idj palaiminim, o savo kolegoms ir oponentams tai pateik kaip paties fiurerio linij, kurios privalu laikytis . H. Frankas netruko sitikinti, kad ideologini vizij kov pralaimjo, ir 1940 m. gegus 30 d., sukviets Krokuv policijos galvas, paskelb, kokia bus naujoji politika: M e s , nacionalsocialistai, susiduriame su tokia netiktinai sudtinga ir atsakinga uduotimi, kad apie tai galima kalbti tik privaiausiuose sluoks niuose... Fiureris sak man, kad politikos Lenkijoje gyvendinimas priklauso nuo t, kurie valdo Generalin gubernij, ir su tuo jie turi susitvarkyti patys. Jis perdav tai k: mes privalome likviduoti visus mones, kurie bando sufor muoti koki nors vadovyb Lenkijoje; visi j alininkai turi bti suimti, o po kurio laiko j reikia atsikratyti. Mums nereikia tokia politika apkrauti Reicho organizacijos Vokietijoje. M u m s nereikia apsisunkinti gabenant iuos mones koncentracijos stovyklas Reiche, nes tai sukels tik papildom rpesi ir ne reikalingos korespondencijos su j giminaiiais. Mes ubaigsime iuos reikalus ia. Mes tai padarysime paiu paprasiausiu b d u . "
66 65

Tai buvo ne mandagaus

ir kultringo, tai buvo tamsiojo" H. Franko veidas. Paprasiausiu bdu" rei k, kad 1940 m. vasar Generalinje gubernijoje tkstaniai lenk bus tiesiog iudyta, tkstaniai sulauks tokio pat likimo vliau. Asmeninis H. Franko pra laimjimas buvo ne jo, o btent i tkstani tragedija. is ukulisini naci aidim rezultatas i tikrj buvo ingsnis kur kas toliau nei tuo metu atrod. Treiojo Reicho karo mainai reikjo veiksmingo ukariaut teritorij ekonominio inaudojimo. Pvz., tokio kaip ekoslovakijoje, kur sistema su visais pramons ar ems kio sektoriais liko egzistuoti. Vienintelis skirtumas, kad sistema be ypating komplikacij dirbo ne sau, o Reichui. I tikrj, kam reikjo eikvoti milijoninius iteklius ir degalus deportacijoms, kai jie reikalingi karo mainai? Kam reikjo ivaryti mones i sav viet, jeigu dirbdami, pvz., savo kiuose, jie galjo auginti derli, kur paskui galima tiesiog atimti? Aki vaizdios ekonomins naudos pralaimjimas utopinei rasinio grynumo teorijai buvo viena i labai svarbi prieasi, dl kuri Vokietija pralaimjo II pasaulin kar. Tuo mes dar ne kart galsime sitikinti, taiau kartu tai buvo ingsnis di diuls monijos tragedijos link.

Hitleris buvo blogio siknijimas, bet milijonus moni sunaikinsiani sis tem sukr ne jis. ioje sistemoje tokie kaip H. Himmleris ar R. Heydrichas, A. Greiseris ar A . Rosenbergas stengsi dirbti pagal fiurerio linij". Taiau j rankose buvo tokia valdia, kad jie galjo gyvendinti bet kokias savo fantazijas. Ir tai buvo bdinga ne tik takingiausiems naciams, bet ir didiulei j klerk armijai. Istorikai ir filosofai kr teorijas, pateisinanias Vokietijos hegemonij Rytuose, rasins ideologijos ekspertai" teik vien pasilym po kito, k daryti su pusmogiais". Vieni kr megalomanikas schemas, kiti apsijo konkreiais pasilymais, taiau tendencija buvo viena - jie radikaljo, o Hitleris tik rinkosi ir, jo biografo I. Kershaw odiais, idavinjo licencijas barbarizmui" . Geno cidinis mentalitetas" - dar vienas I. Kershaw sugalvotas terminas - progresavo kaip maa sniego gnit, paleista nuo kalno ir virstanti didiuliu kamuoliu. Sunkiai suvokiamas protu io proceso pavyzdys yra Eutanazijos programa T-4*. Jos esm - sunaikinti mones, nevertus gyventi", - fizikai ar protikai atsilikusius. Dar 1935 m. ileisti Niurnbergo statymai numat toki moni ste rilizacij, kurios mastas apm 400 000 moni. Jeigu negals mons supras t savo egzistavimo kani ir beprasmyb, jie patys nenort gyventi", - skel b naci propaganda , taiau joki drastik priemoni imtasi nebuvo iki pat 1939 m., kai Hitleris gavo keist laik. Fiurerio kanceliarij kas savait pasiek davo imtai laik, vis j perskaityti jis, inoma, negaljo, todl daniausiai juos atsakydavo adjutantai, o Hitleriui pateikdavo tik, j manymu, svarbiausius. Laike vienas tvas pra, kad jo aklas, neturintis kojos ir dalies rankos, sutrikusio intelekto snus bt igelbtas nuo kani" ir jam bt pritaikyta gailestin ga mirtis" . Kanceliarijos klerkai, vadovaujami ambicingo Philippo Bouhlerio, inodami apie fiurerio manij pseudodarvinistinei teorijai, nusprend, kad is laikas turi bti perduotas bosui asmenikai. Kai Hitleris j perskait, dav nuro dym savo gydytojui Karlui Brandtui isiaikinti tikrj padt, ir jeigu tvo pa teikta informacija teisinga, gyvendinti jo nor. Be to, jis odiu Ph. Bouhleriui ir K. Brandtui dav nurodym lygiai taip elgtis ir visais kitais panaiais atvejais . Maas kamuoliukas, paleistas nuo kalno, m riedti. Sudaryti gydytoj kon siliumai sukr nevert gyventi" nustatymo sistem, kanceliarijos pareignai sugalvojo bd, kaip slaptai j gyvendinti, ir netrukus prasidjo masin vaik eutanazija. Paimtiems i tv neva moksliniams tyrimams, jiems buvo suleidia ma nuod, o namikiams praneama kokia nors kita mirties prieastis. I viso taip buvo nuudyta ne maiau kaip 5000 vaik . Liep Hitleris Reicho sveikatos ministrui pareik, kad pasisako u negalij eutanazij, nes ligonini, gydytoj,
71 70 69 68 67

* Pavadinimas kilo nuo i program organizavusios staigos adreso - Tiergartenstrasse 4.

slaugi ir visos infrastruktros reikia artjaniam karui. Ministras Leonardo Conti uuominas suprato. Rugpjt jis raportavo apie puikius vaik eutanazijos pasie kimus, o netrukus Reicho kanceliarijoje susirinks gydytoj brys ne tik pasisak u udynes i malons", bet ir prane Hitleriui, kad toki pacient turt bti apie 60 000. Rugsjo 1 d., t pai, kai pradjo kar, Hitleris dav nurodym visikai slaptai pradti vykdyti program T-4. Tai buvo mirties nuosprendis dar 70 000 moni, kart suaugusi . Nesunku nuspti, kad Vokietijoje prasidjusi moni su negalia udyni banga persirito ir Lenkij. Skirtumas buvo tik tas, kad ia nereikjo laikytis tokios civilizuotos" tvarkos kaip Vokietijoje. Rugsjo 22 d. SS ir policijos briai, vadovaujami Kurto Eimanno, susodino pirmuosius Konradteino (Kocborovo) psichiatrijos ligonins netoli Dancigo pacientus sunkveimius ir ive juos mik. ia gestapo pareignai i Vokietijos Reicho jau lauk su ikastomis duo bmis ir irikiuoti alia j visi ligoniai, kai kurie taip ir lik su tramdomaisiais markiniais, buvo suaudyti. Per kelias artimiausias savaites toki nelaimli bus jau 2000, per kelis mnesius - 7700, o iki 1941 m. vasaros - apie 12 000. Negalij i Treskau (Ovvihska) ligonins netoli Poznans udyns vertos atskiro dmesio, nes pirm kart ia buvo pritaikytas naujas masinio udymo metodas. Apie 1000 ligonins pacient buvo nugabenti paruotus bunkerius, kuriuose vienu metu tilpo apie 50 moni. juos buvo paleistas anglies monoksidas (CO), ir po 10-15 minui galima buvo traukti lavonus, o j viet leisti bsi muosius. Tai buvo pirmieji naci bandymai iekant efektyvaus masinio udymo metodo, ir jiems buvo teikiama tokia svarba, kad gruod pasiirti naujovi kos egzekucijos" atvyko pats H. Himmleris. Nors udyns vyko slaptai, jos buvo masins. Pasklidus gandams, gydytojas Z. Klukowskis 1940 m. vasar dienora tyje ura: Sunku patikti, kad tokie baiss dalykai i tikrj vyksta." Sunku patikti tuo netgi dabar. Galbt per drsu bt sakyti, kad ioje istorijoje viskas prasidjo nuo vieno lemtingo laiko, bet pats procesas labai primena sniego gnits efekt. Mechanizmas, persismelks genocidiniu mentalitetu" veik kartais inertikai, kartais chaotikai, toli grau ne visada racionaliai, bet visada radikaliai. Daugelis jo dalyvi visikai tikjo tuo, k daro. Pvz., lenk lyderiuose rasi teorijos ekspertai velg nemaas gero kraujo porcijas", nes, prieingai nei dauguma bevali slav, jie sugebjo imtis inicia tyvos". Tokie potencials pasiprieinimo lyderiai turjo bti eliminuoti, taiau j vaikus naciai nusprend igabenti Vokietij ir germanizuoti. Tai jau min tuose savo pamstymuose Hitleriui pasil H. Himmleris. SS reichsfiureris ra: Tai mums pads atsikratyti pavojaus, kad pusmogiai Rytuose gali gyti lyderi
73 72

sluoksn i moni, turini gero kraujo. Tai bt pavojinga, nes jie mums bt lygiaveriai." Hitleris sutiko su idja: Ms pareiga pasiimti vokik krauj arba j sunaikinti."
74

Tkstaniai tinkam germanizuoti" lenk vaik buvo pradti gabenti spe cialias stovyklas Reiche. Daniausiai tai buvo nalaiiai i globos nam, taip pat nacionalist ir pasiprieinimo veikj palikuonys, kuri tvai buvo suaudyti, deportuoti arba kaljo koncentracijos stovyklose, o neretai ir atsitiktinai gat vje sugauti vaikai. Nacius labiausiai domino tie, kurie buvo panas arijus (viess plaukai, ydros akys etc.), taiau j likimas priklaus nuo rimtesni" tyrim Vokietijoje. Pats svarbiausias kriterijus buvo atstumas tarp kaktos ir pa kauio. Pripaintieji kaip tinkami arij rasei buvo siuniami specialias stovyklas ir peraukljami nacistine dvasia. Jiems buvo suteikiami vokiki vardai ir nauji dokumentai, o po pusmeio naci ideologijos ir vokiei kalbos pamok vai kai atsidurdavo programoje dalyvaujaniose vokiei eimose. Naujieji globjai taip pat neinojo tiesos apie sivaikintus vaikus, nes daniausiai jiems buvo tei giama, jog tai uvusi vokiei kareivi atalos. Nenuostabu, kad 80 proc. i vaik niekada nebesugro Lenkij. Lebensborn* (Gyvybs altinis) programa

buvo vykdoma ir kitose alyse, pvz., i Ukrainos ir Baltijos ali Vokietij buvo igabenta po 50 000 vaik, taiau Lenkijoje is skaiius siek net 200 .
75

* Programos Lebensborn tikslas buvo praturtinti ir pagausinti grynakrauj arij ras". Vokietijoje ji prasidjo nuo mergin ir moter skatinimo gimdyti rasikai grynus vai kus. Dar 1936 m. Vokietijoje kurti Lebensborn fondo namai netoli Miuncheno. Per kar Vokietijoje veik apie 10 toki nam. Daniausiai tai buvo prabangios staigos, kuri patalpos buvo perimtos i turting yd ar usieniei. Namai buvo ilaikomi i SS na ri mokesi ir buvo atviri tik grynakraujms arij moterims. Kad bt priimta tokius namus, moteris turjo turti visus keturis senelius vokieius ir bti visikai sveika. Le bensborn programa nebuvo labai veiksminga - jai padedant Vokietijoje gim apie 8000 vaik. Tai, kad Lebensborn namai buvo tiesiog SS vienamiai, yra holivudinis mitas. Daugelis ia atvykstani moter buvo itekjusios, o nesantuokinio bsimojo vaiko tvo kilm buvo kruopiai tikrinama - madaug pus praym priimti Lebensborn na mus buvo atmesta. Netekjusios moters kdikis tapdavo SS nuosavybe ir po madaug met prieiros buvo atiduodamas vokiei eimoms, dalyvaujanioms Lebensborn programoje. Lebensborn namuose slygos buvo idealios. Nios moterys gaudavo savo asmeninius kambarius ir puik maist - per kar tai buvo didiul prabanga, nekalbant apie kvalifikuot medicinos prieir tiek prie, tiek po gimdymo. Pats H. Himmleris danai lankydavosi iuose namuose, o vaikams, gimusiems per jo gimimo dien, siunt dovanas. iose staigose visapusik prieir ir komfort gavo net ir vaikai, atgabenti i okupuot ali. JAV karo tribunolas nerado rodym, kad tokie vaikai bt kankinami ar eminami. Atvirkiai, kai kuriems nalaiiams kelion Lebensborn namus tapo isi gelbjimu. (Wagner, NAZI Lebensborn Program")

Keistos ir lidnai unikalios naci idjos keit moni likimus ne tik realiu laiku, bet ir daugeliui met priek. iaurs okupant metodai labai greitai suskald lenk visuomen. Gaujos bandit laistsi po kaimus ir miestus plsdamos ir terorizuodamos gyvento jus, prievartaudamos moteris. Lenkai sksdavo vienas kit, tikdamiesi atly gio - kolaborant buvo visur, ir Lenkija nebuvo iimtis. Suklestjo prostitucija. 1940 m. lapkrit gydytojas Z. Klukowskis nuo venerini lig gyd 32 pacientes ir savo dienoratyje paymjo, kad kai kurios i j buvo tik 16-os met. Kai kurios i pradi buvo iprievartautos ir tik tada m verstis prostitucija, tarsi tai bt vienintel j galimyb isilaikyti." Girtavimas auga, - ra Z. Klukowskis 1941 m. saus. - Suprantama, dl to kyla daugiau girt petyni, taiau pana u, kad vokieiai yra tuo patenkinti." Lenkai pl yd parduotuves, o buv policijos pareignai dirbo vokieiams. Niekada nemaniau, kad Lenkijos gyven toj moral gali smukti taip emai. Jokio tautinio pasididiavimo, - ts tem Z. Klukowskis, o vasar apibendrino: - Mums trksta tik vokik Aplink vien tik gandai, intrigos, skundimai..."
76

uniform.

Didysis chirurg" klausimas kur dti ydus?

Lenkai naci rasistams buvo pusmogiai", o ydai nepateko net i katego rij - jiems tai buvo net ne mons. yd tautos istorija II pasauliniame kare asocijuojasi su vienu odiu - holokaustas*. i tema, o tiksliau - tragedija, yra tokia didiul, tokia kompleksin, kad jai reikt atskir keli tom. Tkstaniai j jau parayta, lietuvikai taip pat, tad ioje knygoje yd tragedija bus pateikta tik fragmentikai. Vis dlto juodas holokausto elis iame kare toks didelis, kad nekreipti j dmesio negalima. 1939 m. Lenkija buvo alis, kurioje gyveno daugiausia yd Europoje - be veik 3,5 milijono. I 2 milijon, gyvenusi vokiei okupuotose teritorijose,

* odis holokaustas" kils i graik odio holokauston". Jis reik visikai" (holos) sudegint" (kaustos) auk dievui. Iki vlyvo XIX a. holokausto terminas buvo varto jamas apibdinant nelaimes ir katastrofas. Pirm kart apibdinant naci veiksmus yd atvilgiu odis holokaustas" pavartotas 1942 m., taiau standartiniu terminu tapo tik X X a. 8-ojo deimtmeio pabaigoje. Holokaustas i esms yra genocido ati tikmuo, taiau norint iskirti su niekuo nesulyginam Europos yd naikinimo mast atsirado atskiras pavadinimas. Patys ydai nuo X X a. 5-ojo deimtmeio vartoja termi n oa" kuris ivertus i hebraj kalbos reikia nelaim.

pabgti spjo tik 350 . Pirmiausia jiems, kaip ir lenkams, teko atkentti SS ir Einsatzgruppen smurto bang. Rugsjo 8 d. esesininkai sudegino sinagog ir

77

iaud 500 yd Bendzine, po keli dien Dynuve 150 yd buvo suaudyta, dar 50 urakinti ir sudeginti su visa sinagoga. Tai buvo tik pradia. Kad prie io teroro prisijung ir paprasti vermachto kareiviai, nenuostabu - Vokietija jau eerius metus buvo maitinama antisemitine naci propaganda. Pvz., generolo J . Blazkowitzo 8-osios armijos tabo vadas Hansas Felberis po apsilankymo Lo dzje ra, kad ydai yra pasibaistin, purvin ir klasting prasiok tuntas". Ir pridr, kad jie turi bti deportuoti". Hitleris irgi apsilank yd kvartale Kelcuose. J o spaudos bosas O. Dietrichas, iklauss fiurerio spdi, ura: Jie gyvena nesuvokiamame purve. Tokiose lnose, kurias Vokietijoje net valkata nekelt kojos." J . Goebbelsas, kaip visada, buvo ikalbingiausias: Tai jau nebe mons, - ra jis lapkrit, - jie yra gyvuliai. Todl uduotis yra ne humanita rin, o chirurgin. Reikia imtis ingsni, radikali taip pat. Kitaip is ukratas praudys E u r o p . "
78

Vokiei kareiviai buvo jau priprat prie yd diskriminacijos savo alyje, kur buvo ne tik leidiami vairs statymai, bet ir vyko pogromai*. Primaitinti propagandos, Ryt ydus jie laik dar blogesniais ir visuotins paniekos ir nea pykantos fone elgsi su jais kaip audavo galv. Plimai ir vagysts buvo kas dienis reikinys. ydaii vokieiai stengsi neprievartauti, bent jau atvirai (ari jams tokius santykius draud statymai), taiau mons, iekodami paeminimo bd, bna iradingi. Pvz., per vien i didiausi veni yd kalendoriuje, J o m Kipur, keletas tkstani moni buvo urakinti Petrakavo sinagogoje, ir kadangi jiems nebuvo leista eiti tualetus, teko tutintis ventoje vietoje. Pas kui naciai privert visk ivalyti vent knyg puslapiais ir sinagogos relikvij audeklais . Gruodio 16 d. Lodzje ydaitms buvo sakyta savo palaidinmis iplauti vieuosius tualetus, o kai darbas buvo atliktas, priirtojai palaidines
79

* Didiausias pogromas, pateks istorij Kritolo nakties" pavadinimu, vyko 1938 m. lapkriio 9 d. Prie tai, lapkriio 7 d., nordamas atkreipti pasaulio dmes prastjani savo tautiei padt Vokietijoje ir tik atkeryti u savo eimos deportacij Lenkij, septyniolikmetis Herschelis Grynszpanas Paryiuje nuov vokiei diplomat Ernst vom Rath. Per Vokietijoje nuvilnijusi smurto bang buvo nuudyta apie 90 yd, apie 20 0 0 0 - 3 0 000 suimta. Taip pat buvo sugriauta ir iplta tkstaniai yd verslo staig, padegta imtai sinagog. U visus finansinius nuostolius ydai turjo susimokti patys. H. Grynszpanas neband bgti ar slptis. Pranczijos policijai jis sak: Bti ydu nra nusikaltimas. A nesu uo. A turiu teis gyventi. Mano tautos mons turi teis egzistuoti ioje emje. Bet dabar jie yra mediojami kaip vrys." Netrukus Herschelis pateko gestapo rankas. Paskutiniai jo pdsakai slapia inyko 1942 m.

uvyniojo merginoms ant veid. Valyti tualetus ir gatves, priversti ydus mtytis ekskrementais buvo mgstamos vokiei uduotys, kaip ir skusti arba padegti barzdas, versti valgyti kiaulien, atlikti fizinius pratimus ar okti okupantams .
80

Vokieiai ieko paslpt ginkl" - kerpa ydui barzd. Varuva, 1939 m. spalis
bpk / Arthur Grimm

Vien tok epizod gana tikrovikai savo filme Pianistas" parod Romanas Polanskis. okj" likimas priklaus nuo vokiei nuotaikos, jie galjo pradti audyti, apstumdyti ar net peiliu ant kaktos irti Dovydo vaigd*, bet taip pat galjo ir pavaiinti cigaretmis. Vokiei kareiviai pirm kart gyvenime mat tikrus" ydus, nes Vokietijoje jie sudar maiau nei 1 proc. vis gyventoj, ir dauguma j buvo prisitaik prie socialini ir kultrini slyg, t. y. atrod ir elgsi taip pat kaip ir visi . Orto doksai, kuriuos jie sutiko Lenkijoje, buvo ydai su tikromis barzdomis, purvini ir atrod blogiau nei juos apibdindavo Stornier"**, laike namo - ra vienas puskarininkis
81

Skarmaluoti, purvini, lykts. J i e mums atrodo kaip maras. J

keisti vilgsniai, klastingi klausimai ir tartinas sukiojimasis aplink labai danai

* Kad ydus bt lengva atskirti, 1939 m. gruodio 22 d. buvo ileistas sakymas, kad visi vyresni nei 10 m. ydai privalo neioti isiuvint Dovydo vaigd. U statymo nesilaikym grs mirtis. Turintis toki vaigd buvo nesunkiai pastebimas ir bet kuriuo metu vieumoje galjo tiktis patyi ir paeminim. ** Naci laikratis.

mus priveria isitraukti pistoletus ir parodyti iems pernelyg smalsiems subjek tams, kas yra kas", - ra kitas . Lenkai, beje, danai su linksmu entuziazmu prisiddavo ne tik prie patyi, bet ir plikavimo bei yd staig siaubimo . Vis dlto deginamos sinagogos, eminami ydai, smurtaujama ir udoma Lenkijoje 1939 m. buvo tik spontanikai. Antisemitizmas, be abejo, buvo viena i toki veiksm prieasi, taiau kur kas labiau smurto protrk paskatino pats karas. Paprastas kareivis, galbt nieko nepasieks gyvenime, su autuvu rankose prie beginklius civilius gyja neprast sau pranaum. Tai nematoma tamsioji mogaus pus. Net ir iais laikais utekt keletui savaii panaikinti policij civilizuotoje alyje, ir nebaudiamumas tapt nevaldomas. Kareiviai netrukus i Lenkijos pasitrauk, o naci vadams reikjo sugalvoti, kaip sprsti j pai susikurt yd problem". Nors mes inome, kuo viskas baigsi, faktas yra tas, kad tuo metu jie neinojo, kaip tai padaryti. I yd nenoriu nieko, tik kad jie inykt", - kart sak Hansas Frankas, taiau 2 milijonai moni negaljo tiesiog inykti. Kur juos padti? - toks buvo didysis klausimas, sulauks pai fantastikiausi atsakym. Adolfas Eichmanas, 1939 m. gruod taps gestapo padalinio, kuris rpinosi yd reikalais ir buvo atsakingas u j deportavim bei evakuaci j, vadovu, sil perkelti visus okupuot teritorij ydus rezervat" Liublino-Nisko regione Piet Lenkijoje. Po Pranczijos ukariavimo H. Himm leris m svajoti, kad Europ galima ivalyti visus ydus perkeliant ... Madagaskar. i Afrikos ato gr sala buvo Pranczijos kolonija. Pagal plan Madagaskar pranczai turjo perleisti Vokietijai, kuri ia kurdint karines bazes, ikeldint visus salos gyventojus ir vietoj j atgabent ydus. ie ia galt verstis ems kio darbais ir netgi tu rt savivaldos teises, tiesa, vietin vyriausyb bt pavaldi policinei H. Himmlerio vadovybei. Madagaskar ydai turjo bti deportuojami j Heinrichas Himmleris Heinrichas Himmleris
Bettmann/CORBIS/Scanpix Bettmann/co B.s/scan ix
R P

82

83

konfiskuoto turto sskaita, taiau is planas tikrai buvo utopinis. Naciai planavo saloje apgyvendinti milijonus yd, taiau geriausiu atveju ia galjo tilpti tik 40 000-60 000 moni. Tuo metu j buvo apie 25 000. Naciai, beje, io plano atsisak tik po to, kai 1940 m. nepavyko parklupdyti Didiosios Britanijos. Vienas rus istorikas archyvuose rado dokument, liudijani, kad vokieiai sil pasiimti ydus Taryb Sjungai. Sovietins gyventoj perklimo tarnybos komisaras Evgenijus ekmenevas 1940 m. vasario 9 d. laike V Molotovui ra:

Gyventoj perklimo tarnyba gavo du laikus i Berlyno ir Vienos gyventoj perklimo biur. Juose lieiamas klausimas dl yd perklimo i Vokietijos Taryb Sjung, konkreiai Birobidan ir Vakar Ukrain. Pagal TSRS vy riausybs susitarim su Vokietija dl gyventoj evakuacijos TSRS teritorij, evakuacijos subjektais gali bti tik ukrainieiai, baltarusiai ir rusai. M a n o m e , kad nurodyt gyventoj perklimo biur pasilymai negali bti priimti. Lauksiu nurodym."
84

Ratiko Kremliaus atsakymo tokius pasilymus neiliko, taiau,

savaime suprantama, tokios dovanls - 2 milijon moni - priimti negaljo net tokia didel valstyb kaip Taryb Sjunga. Stalinas buvo antisemitas ir, pvz., kai Raudonoji armija pradjo vaduoti naci mirties stovyklas, visada reikalavo, kad ydai kaip aukos nebt iskiriami i kit tautybi. Taiau bent jau iki karo pabaigos Stalino antisemitizmas buvo labiau maniera nei pavojinga manija, ku ria buvo apsstas Hitleris . Sovietai taip pat ud ir trm ydus. Taiau NKVD gniautuose atsidurdavo tik tie, kurie kartu su visais kitais patekdavo liaudies prie" kategorij. Tai, kad Stalinas neprim 2 mln. yd, nereikia, kad jis kaltas dl j likimo. Tiesiog besiblakydami tarp savo utopini idj tuo metu naciai norjo ydus kur nors pradanginti, tik niekaip negaljo rasti kur. A. Greiseris norjo kuo greiiau ivalyti savo teritorijas, H. Frankas nenorjo priimti ne tik lenk, bet ir yd, o kai pasigirdo planai apie Madagaskar, jis gijo argument - kam ydus sisti i pradi Generalin gubernij, o paskui Afrik? Tegu jie lieka ten, kur yra, iki galutinio deportavimo. Taiau A. Greiseris neno rjo laukti ir todl sugalvojo laikin sprendim - suvaryti ydus getus. Pirmas didelis getas 1940 m. baland buvo atidarytas, o tiksliau - sienomis ir tvoromis udarytas Lodzje (Litzmannstadt). I 220 000 miesto ir apylinki yd jame atsidr 162 . Slygos ioje skurdioje miesto dalyje buvo katastrofikos. I 31 721 buto. kuri dauguma buvo vieno kambario, tik 725 turjo vanden tiek . Po karo apskaiiuota, kad, pvz., Varuvos gete vienas kambarys tekdavo vidutinikai devyniems monms. Varuvos geto teritorija sudar tik 2,4 proc. miesto, taiau j buvo sugrsta apie 30 proc. miesto gyventoj, ir taip vyko visur. Perpildytuose namuose daniausiai nebuvo ne tik vandens, bet ir ildymo, elektros, tualet, todl dl lig, epidemij ir antisanitarini slyg ydai getuose netrukus pasidarys tokie, kaip juos pie naci propaganda, - purvini lig ne iotojai" . Didiausia problema tapo maistas - udaryti gete ir neturdami teiss jo palikti ydai turjo j pirkti kosminmis kainomis. Tai, kas prie kar kainavo 5000 marki, spekuliantai galjo vertinti tik 100 marki - vienintelis liks tikras dalykas buvo maistas. Duonos riek u auksin ied - nereali kaina, taiau tomis rinkos slygomis ji buvo normali : noras nemirti i bado gali bti vertintas labai brangiai. Likusieji u geto sien gijo ger prog pasipelnyti.
89 88 87 86 85

Vokieiai getuose leido sukurti vietos valdi (Judenrte). Jos udavinys buvo sudaryti yd sraus, perduoti konfiskuot turt, suburti darbo jgos dalinius, paskirstyti gyvenamuosius plotus, rpintis maisto pristatymu, darb organizavi mu, sveikatos reikalais irt. t., taiau visai tai buvo tik savivaldos iliuzija. I tikrj naciai mainais u darb ir turt suteikdavo getams minimal maisto kiek ir vyk d organizuot reket. Be to, kai kurie ydai, tokie kaip Chaimas Rumkovvskis Lo dzje, tapo tikrais savo tautiei diktatoriais . Principas skaldyk ir valdyk" na ciams buvo nesvetimas. Kai daliji duonos kepal deimiai moni, sunku tiktis, kad kuris nors i j liks patenkintas dalybomis. Net ir privilegijuoti ydai netur jo didelio pasirinkimo, kiek ir u k mokti, sprend ne jie. U naci nurodym nevykdym grs mirtis, u strop darb - tautiei bendruomens panieka. Ch. Rumkovvskio, arogantikai vaikiojanio po get su asmens sargybiniais, mons nemgo, taiau drauge jis buvo vienintel grandis tarp yd ir naci, padedanti monms gete nemirti i bado. Jis vis dar tikjosi, jog i tauta gali egzistuoti net ir naujajame naci pasaulyje. 1940 m. balandio 5 d. viename i daugelio savo laik okupacinei valdiai Ch. Rumkovvskis ra, kad gete gyve na tkstaniai kvalifikuot darbinink: A galiu visk organizuoti taip, kad ie mons dirbt valdiai", - ra jis, tikdamas, kad ydai gali bti naudingi, o
90

Skudur turgus Varuvos gete - nuskurd mons priversti parduoti paskutinius daiktus. 1941 m. vasara
bpk

gal net reikalingi naci reimui . Visk prarad ydai buvo pasiruo atiduoti visk, kas liko, kad tik gaut galimyb igyventi. Viltis ne tokia ir naivi, kadangi toks scenarijus atrod abipusikai naudingas, taiau logikos naci veiksmuose buvo nedaug. 1940 m. rugpjt yd pinigai Lodzs gete baigsi. Naciams reikjo nu sprsti, k daryti toliau - leisti ydams mirti badu ar maitinti juos mainais u darbus. Vadai Berlyne tokiais klausimais sau galvos nekvarino. Lodzs geto naci admi nistracijos vadovas Hansas Biebowas susi ginijo su savo pavaduotoju Alexanders

91

Palfingeriu. Pastarasis buvo sitikins, kad ydai slepia turtus ir pinigus, todl man, kad bado grsm turt juos priversti ati duoti visk. Jeigu a klystu, - sak A . Palfingeris, - ir ydai prads masikai mirti i bado, tebnie, nes man tai visikai nesvar bu." H. Biebowas norjo paversti get pel ningai dirbania verslo organizacija ir gin laimjo. A . Greiseriui patiko nauja schema, kadangi ijos nemaai pinig turjo nukristi tiesiai jam kien. ydai turjo dirbti pa gal nustatytus tarifus. 35 proc. pinig atite Berniukas gete pardavinja raiius su Dovydo vaigde ko jiems, kad turt i ko nusipirkti maisto, 65 proc. keliavo speciali A . Greiserio ss kait . Netrukus iuo pavyzdiu pasek ir kiti miestai. H. Frankas pradjo Varuvos geto statybas vasar, kai pasigirdo svajons apie Madagaskar, trumpam visk sustabd, taiau 1940 m. lapkrit, po ilgus mnesius trukusi statyb, Varuvos getas buvo aptvertas 3,5 metro aukio siena, apraizgyta spygliuota viela . Varuvos ir Lodzs getai buvo di diausi - juose atitinkamai gyveno 380 000 ir 160 000 yd, taiau netrukus laikinas sprendimas" tapo visuotine sistema. Lenkij pradjo raizgyti imt get tinklas. Didesni i j buvo Krokuvoje (68 000) ir Liubline (40 000). Po invazijos Taryb Sjung Galicija buvo prijungta prie Generalins gubernijos ir 1941 m. gruod kurtas getas Lvove (Lemberg, 115 000 yd). 1941 m. pabaigoje get sistema Lenkijoje jau veik visu tempu, o jos metodus ir patirt naciai pritaik naujai ukariautose teritorijose. Didesni getai buvo kurti Mins ke (100 000 yd), Brest Litovske (20 000), Rygoje (30 000), ernovitcuose (46 000). Odesoje (35 000), Charkove (21 000), Salonikuose (45 000), Tere93 92

yne (ekoslovakijoje, vok. Theresienstadt, 53 ) . Didiausi getai Lietuvoje buvo Vilniuje (80 000) ir Kaune (40 0 0 0 ) * . Get istorija yra dar viena sniego gnits istorija. Jie buvo steigti kaip laiki nos stovyklos prie deportavim Generalin gubernij. Vliau laikinosios sto vyklos" m dygti ir Generalinje gubernijoje - kol visi ydai bus perkelti Afrik. I pradi naciai pardavinjo maist u pinigus, kai ie baigsi, nusprend pavers ti ydus darbininkais tose paiose laikinosiose stovyklose". Sprendimo imarinti ydus badu nebuvo, atvirkiai, juos buvo nutarta paversti vergais u duonos ksn, dirbaniais ukariautojams. inoma, mirtingumas nuo bado, isekimo ir epidemij buvo didiulis. Pvz., kai 1941 m. pavasar Varuvoje kilo iltins epi-

94

Varuvos geto vaikai - be vilties igyventi

bpk

demija, mirtis gete tapo tokia kasdienybe, kad niekas nebekreipdavo dmesio lavonus gatvje. I viso Varuvos gete mir apie 140 000 moni, taiau dl vis atveam nauj gyventoj bendras j skaiius niekada enkliai nenukrito . Kai 1940 m. balandio 27 d. H. Himmleris sak statyti Auvico kompleks, jo planuose nebuvo nei duj kamer, nei milinik krematorium. Auvicas buvo viso labo dar viena koncentracijos stovykla, skirta vis gausjantiems kaliniams. Pirmasis Auvico komendanto Rudolfo Hsso udavinys - sutalpinti stovykloje
95

* Kiti getai Lietuvoje: Panevys (7000), iauliai (5000), Marijampol (3000), Kdai niai (3000), Taurag (2000), Vilkavikis (2000), agar (2000).

ne maiau kaip 10 000 kalini, daugiausia lenk. Bsimasis holokausto simbolis iliustruoja naci sistemos inertikum. Pati didiausia istorijoje masinio moni naikinimo maina tuo metu neturjo ne tik rat, bet ir plano, kur vaiuoti. N e paisydami vis sunkum, ydai prisitaik prie nauj slyg. Jie virto Treiojo Rei cho vergais, taiau gijo vilt igyventi. Laikinas sprendimas kurti getus tapo sis tema, savaip naudinga abiem pusms. Taiau i sistema pasirodys irgi tik laikina. Ateis laikas, kai vietoj dilemos, kaip padalyti maisto trupinius, rabinai privals naciams sudarinti deportuojamj mirties stovyklas sraus. Blogiausia lauk ateityje, tuo tarpu 1940 m. Varuvoje buvo kalbama, kad visk galima nusipirkti u pinigus, svarbiausia tik inoti, kam duoti ky. 125 zlotai u atleidim nuo privalomj darb. 500 zlot u galimyb neneioti Dovydo vaigds, 1200 u dokumentus, patvirtinanius arij kilm, 10 000 - u paleidim i kaljimo ir 150 000 - u emigracij Italij (tiesa, kai Italija 1940 m. birel prisijung prie karo Vokietijos pusje, ios galimybs neliko) .
96

Soviet teroras Lenkijoje

Soviet teroras Lenkijoje buvo n kiek ne velnesnis nei naci. Bolevikai taip pat turjo savo kategorijas, tik jos buvo pagrstos ne rasi, o klasi principu. Pasmerk tj kategorija vadinosi liaudies, arba tarybins valdios, prieais". j pateko buvusios Lenkijos valstybs pareignai, aristokratai, pasiturintys verslininkai ar emvaldiai (soviet terminologija - buos), intelektualai, policininkai, kari ninkai, dvasininkai etc. Liaudies prie" kategorija buvo tokia universali, kad joje galjo atsidurti bet kas - netgi esperanto mgjai ir filatelininkai - jie buvo tartini, nes turjo ryi su usieniu . Smurto protrkis - plikavimas, vagysts, prievartavimai, o neretai ir udyns prasidjo i karto su Raudonosios armijos pasirodymu. J e i g u padar tai ne i blogos valios, jiems galima atleisti", - ra Stalinas vienam savo pareignui, paklausiusiam, k daryti su plikaujaniais kareiviais . Raudonosios armijos kariai elgsi kaip ukariautojai, kuriems viskas galima, o skirtumas nuo vokiei buvo tik tas, kad, pripumpuoti bolevikins propagandos, rusai nustebo pamat, jog kapitalistinje Lenkijoje mons gyvena geriau nei jie komunizmo rojuje. Juddami priek mes pamatme, kad mons ia gyvena kur kas geriau... - pasakojo rus kareivis Georgijus Dragunovas. Mes matme puikiai rengtus netgi valstiei namus. Net patys neturtingiausi j mons gyveno geriau nei mes - j baldai buvo poliruoti. Panaiai poliruoti savo baldus mes pradjome daug vliau. Kiekvienas neturtingas lenk valstietis turjo ne maiau nei du arklius, kiekvienas kis laik tris keturias karves ir daug
98 97

namini pauki. Mums tai buvo netikta. Propaganda staiga tapo bereikm, nes pamatme, kad valstiei kiai turi elektr, tarybinje Baltarusijoje mes ga ljome apie j tik pasvajoti."
99

Nespjo burujai" atsitokti nuo eimininkau - NKVD briai.

jani kareivi, kai paskui juos atygiavo soviet Einsatzgruppen

J a u pirmosiomis okupacijos dienomis alyje prasidjo masiniai sumimai. NKVD greitai sukr informatori tinkl. Atsidr antisovietini element" srauose, lenk nacionalistai ir antikomunistai buvo gabenami kaljimus, ia kankinami iduodavo naujas pavardes arba buvo suaudomi. Kadangi i pradi Lenkijoje nebuvo prastos NKVD infrastruktros, soviet tardytojai improvizuodavo: kali niai buvo muami tvor stulpais, j rankos lauomos kamer durimis; ant gal vos udjus plon knyg ir per j smgiuojant plaktuku galima buvo ivengti mirtin kaukols li ir sukelti tik" smegen sukrtim, ufiksuotas atvejis, kai kalinio penis buvo apvyniotas popieriumi ir padegtas . mogus yra iau riausia btyb emje - n vienam gyvuliui ar plrnui nra bdingas sadiz mas, tik Homo sapiens. Nuo 1939 m. rugsjo iki 1941 m. rugpjio sovietinje Lenkijos teritorijoje i viso suimta apie 110 000 moni
102 101 100

. Beveik tredalis j,

apie 30 000. buvo suaudyti ar nuudyti kitaip . Sovietai, kaip ir naciai, griov paminklus, keit gatvi pavadinimus, udarinjo periodinius leidinius, knygy nus, bibliotekas. Universitetuose ir mokyklose lenk kalb pakeit ukrainiei ir baltarusi kalbos. Katalik banyios veikla buvo paralyiuota, privatus turtas nacionalizuotas - Lenkija turjo tapti varia tarybine teritorija". Skirtingai nei naciai, sovietai aikiai inojo, kaip okupuotas teritorijas ivalyti ir kur dti nepa geidaujamus asmenis. Kol naciai okupuotoje Lenkijoje dar tik stat savo koncen tracijos stovykl tinkl, sovietai jau turjo paruot lageri sistem ir ibandyt mechanizm, kaip turi bti vykdomos deportacijos. Sovietin koncentracijos sto vykl infrastruktr 1920 m. pradjo kurti Leninas, Stalino laikais ji veik visu pajgumu. Geriausiai inomas jos pavadinimas kilo sutrumpinus stovykl veikl organizuojanios ir vykdanios institucijos pavadinim - Glavnoje upravlenije ispravitelno-trudovych lagerej i kolonij"* - GULAG. 1940 m. gulago stovyklose buvo 1,3 mln. moni, taiau gulago terminas daniausiai yra vartojamas apr piant vis nubaustj. kalintj ir itremtj Taryb Sjungoje sistem. Pridjus 300 000 kaljimuose. 997 000 specialiose kolonijose ir 1,5 mln. deportacijos stovyklose - vairiose pataisos" staigose nuo Rusijos iki neaprpiam Vidurio Azijos ir Sibiro platybi buvo apie 4 mln. moni
103

Panau, kad tiksls Stalino reimo auk skaiiai niekada nebus nustatyti - jie svyruoja nuo 3 iki 60 milijon
104

. Skaiiuotojai" yra pasidalij dvi nesutai-

* Vyriausioji pataisos darb stovykl valdyba (rus.).

komas stovyklas - vieni bando monstr padidinti, kiti - sumainti. Didiulis mitas, kad tik faistinis prieas buvo pasiruos vykdyti genocid ir masinius nusikaltimus. Jeigu Taryb Sjungos nusikaltimai bt priskirti tai paiai katego rijai, kaip ir tie, kuriuos vykd naciai, visas moralinis pagrindas, dl ko mes ko vojome II pasauliniame kare, virst griuvsiais. Dabar mes inome, kad Stalinas per kar nuud daugiau savo moni nei Hitleris per holokaust", - rao brit istorikas Normanas Daviesas. Jis priklauso tiems istorikams, kurie nenuilsdami rodinja, kad Stalino reimas buvo baisiausia tragedija monijos istorijoje baisesn nei abu X X a. pasauliniai karai, verg prekyba ar masins epidemijos. N. Daviesas itikimai laikosi ios pozicijos ir savo knygose vis kartoja 50 milijon Stalino auk skaii, kur nepatenka II pasaulinio karo nuostoliai . Kiti isto rikai nurodo gerokai maesnius skaiius. Kompromisas", ties kuriuo iuo metu sutariama, yra 20 milijon a u k
106 105

, taiau besiginijani pusi jis nesutaiko.

X X a. 10-ajame deimtmetyje islaptinti archyvai atskleid gerokai kukles nius" skaiius. Bendras suimt ir nuteist moni skaiius 1930-1953 m. pagal oficialius dokumentus yra 3 851 450 moni. I j mirties bausme buvo nuteis ta 776 0 7 4
107

. 1934-1953 m. gulage nuo lig, nemonik darbo krvi, nu

alim, prastos mitybos mirusij skaiius pagal tuos paius oficialius duomenis yra 1 053 8 2 9
108

. Prie NKVD imperijos priddami nepolitinius" nuosprendius

istorikai bendr auk skaii padidino iki 3 mln. (apie 800 000 suaudyt, 1,7 mln. mirusi gulage ir apie 390 000 buoi", mirusi priverstini ikel dinim m e t u ) *
109

. Kuklesni skaii" stovykla laimjo? Nieko panaaus. Isto

rikai pradjo skaiiuoti vairias praleistas arba neinomas statistikos spragas ir netrukus skaiiai vl m augti. Pvz., rus istorikas Vadimas Erlikmanas juos rikiuoja taip: 1,5 mln. egzekucij, 5 mln. mirusij gulage, 1,7 mln. mirusij deportacij metu (i 7,5 mln. vis deportuotj) - be milijono nuudyt karo belaisvi ir vokiei civili - represij tik prie savus" skaiius - 8 milijonai, ir jame nra mirusij b a d u
110

Pvz., vien tik Ukrainoje 1932-1933 m. kolektyvizacijos sukelto bado metu mir 4 - 5 milijonai m o n i
111

. Istorikai ginijasi ir dl to - vieni sako, kad tai

didiausia mogaus sukelta katastrofa, kiti teigia, kad tai buvo neplanuotas kolektyvizacijos padarinys". Kov su valstieiais pradjo ne kas kitas, o Sta linas. Jis nusprend visus juos suvaryti kolkius, o badas kilo dl to, kad

* Autorius nurodo, kad 1937-1952 m. buvo 14 269 753 nepolitini" nuosprendi. I j 34 228 nuteisti mirtimi, 2 066 637 - iki vien met, 4 362 973 - 2 - 5 metams, 1 611 293 - 6 - 1 0 met ir 286 795 - daugiau nei 10 met. Kitais atvejais laisvs at mimas nebuvo taikomas.

bandant palauti valstiei pasiprieinim i j buvo atimamas visas derlius ir gyvuliai. Ukrainos grdai turjo bti panaudoti kaip valiuta gigantikam umo jui paversti Rusij industrine valstybe gyvendinti. Nemanomos grd kvotos baigsi tokia katastrofa, kad net pats Stalinas 1932 m. rugpjt laike Lazariui Kaganoviiui para: J e i g u mes nieko nepadarysime, kad padtis Ukrainoje pagert, galime j prarasti."
112

Taryb Sjungos diktatorius baiminosi ne dl

mirtani badu milijon moni - jis bijojo pralaimti savo susigalvot kov u viesesn rytoj". Padties pagerinimas" reik naujus ir dar drastikesnius metodus
113

. Didioji kova su tikrais ir menamais prieais prasidjo btent tada,

ir ji nesustos iki pat soviet diktatoriaus mirties. Vliau Stalinas W . Churchilliui prisipaino, kad tai buvo sunkiausias metas jo gyvenime, sunkesnis netgi u Hitlerio invazij: Tai buvo baisi kova, kurioje a turjau sunaikinti deimt milijon. Tai buvo baisu. Tai truko ketverius metus, bet buvo btina... Bandyti juos tikinti buvo beprasmika... Tam tikras skaiius j buvo perkeltas iau rines alies dalis... Valstieiai taip j nekent, kad kitus paskerd p a t y s . "
114

10 milijon - tok auk skaii paminjo pats soviet diktatorius. Tiesa, jis kalbjo ne tik apie nuudytuosius, taiau kolektyvizacija buvo ne vienintel jo kova prie savus. Vokieiai kariavo su prieais - per II pasaulin kar naci koncentracijos ir mirties stovyklose 9 0 - 9 5 proc. kalini sudar usienieiai. Stalinas kariavo ne tik su prieais, bet ir su savo monmis - gulago platybse ir NKVD kaljimuose 77 proc. kalini buvo etniniai rusai ir ukrainieiai . Prie represij pridjus mirusius badu ir dl kit reimo sukelt krizi, auk skaiius okteli iki 10 milijon, taiau nemaai iuolaikini istorik, nagrindami ne tik udyni dokumentus, bet ir demografinius nuostolius, gro arba liko prie t pai 20 milijon*. M a skaii" stovyklos atstovai laiko tokius ivedioji mus absurdikai dideliais, itin dideli skaii alininkai, tokie kaip Normanas Daviesas ar Rudolphas Rummelis, silo 20 milijon padauginti i dviej ar net trij
116 115

. Statistika visada buvo interpretacij prostitut - skaiiai tie patys, o

vertinimas skiriasi - kas kaip nori, taip juos ir sukioja, taiau ioje diskusijoje

* Simon Sebag Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar (2007) - 20 milijon nuu dyta, 28 milijonai deportuota, i j 18 milijon tapo vergais gulage; Dmitri Volkogonov, Autopsy for an Empire: The Seven Leaders Who Built the Soviet Regime (1998) - 21,5 milijono; Alexander N. Yakovlev, A Century of Violence in Soviet Russia (2002) - nuo 20 iki 25 milijon; Robert Gellately, Lenin, Stalin, and Hitler: The Age of Social Catastrophe (2007) - nuo 10 iki 20 milijon; Stephane Courtois, The Black Book of Communism: Crimes, Terror Repression (1999) - 20 milijon; Jonathan Brent, Inside the Stalin Archi ves: Discovering the New Russia (2008) - maiausiai 20 milijon; Robert Conquest, The Great Terror: A Reassessment (1990) - 20 milijon.

dl vienos konstantos niekas nesiginija. Stalino represij skal matuojama ne imtais tkstani, o milijonais. Normalus" ir prastas bolevik bdas tvarkytis su liaudies prieais" buvo deportavimas. Iskirtiniai buvo tik Didiojo teroro" metai. Jeovinos* didiojo

valymo metu 1937-1938 m. buvo suaudyta 681 692 mons, t. y. 88 proc. vis pasmerktj 1931-1953 m. pagal oficiali statistik. Egzekucij vidurkis nor maliais" 1932-1936, 1939-1940 ir 1946-1953 metais buvo tik" 1432 mo ns - dauguma nuteistj keliavo didiausi pasaulio darboviet". 1950 m, sovietini koncentracijos stovykl ir kolonij imperijoje nuo Vidurio Azijos iki Sibiro ne savo noru gyveno 6,4 milijono moni
117

. Kuo labiau pltsi Taryb S

junga, tuo daugiau taut atsidurdavo traukini vagonuose, riedaniuose Sibir ar Vidurio Azij. Ateis laikas ukrainieiams, latviams, lietuviams, estams, Volgos vokieiams, Krymo ir iaurs Kaukazo tautoms, rumunams ir daugeliui kit. Lenkij i teroro sistema atkeliavo 1939 m. Pirmoji deportacij banga prasidjo 1940 m. vasar, pirmoji liaudies prie " grup buvo vadinamieji osadnikai. Kas jie tokie, NKVD vadas Berija idst slaptame dokumente Stalinui 1939 m. gruodio 2 d.: 1920 m. gruod buvusi Lenkijos valdia ileido dekret dl vadinamj osadnik apgyvendinimo TSRS pasienio regionuose. Osadnikai, parinkti iskirtinai i lenk karinio personalo, gavo po 25 hektarus ems su gyvuliais ir ranga greta sien su Baltarusija ir Ukraina." L. Berija buvo sitikins, kad ie mons vien tik savo egzistavimu ke lia grsm Taryb valdiai, dl to ivada buvo paprasta: M e s esame sitikin, kad yra neivengiama ir btina juos ir j eimas deportuoti." Po dviej dien jis gavo leidim vykdyti savo ketinimus - visi osadnikai turjo bti deportuoti atokiausius Taryb Sjungos kampelius ir darbinti mik projektuose". Tik piktybikiausi" turjo bti atskirti nuo grupi ir suimti . NKVD dirbo kruop118

* Pavadinimas kilo nuo tuometinio NKVD vado Nikolajaus Jeovo pavards. Ter min pamgo ir pats Stalinas, kadangi taip jis tarsi atsiribojo nuo masini egzeku cij Didiojo teroro" metu. Visi suaudytieji buvo pripainti valstybs idavikais, dauguma prisipaino" patys. Stalinas su savo magnatais neretai juokaudavo apie NKVD galimybes igauti prisipainimus: Jie sum berniuk ir apkaltino j para ius Eugenij Onegin", - kart sak Stalinas, - berniukas band tai neigti, bet po poros dien NKVD tardytojas atsiduria prie jo tv dur ir pareikia: Sveikinimai! Js snus yra Eugenijaus Onegino" autorius " Tardomieji buvo taip iauriai kan kinami ir muami, kad j akys neretai iokdavo ant kaktos tikrja to odio prasme. Neatlaikiusieji kankinim buvo registruojami kaip mir nuo irdies smgio - dar viena kategorija, nepatenkanti oficialius represij auk skaiius. (Montefiore, p. 2 5 2 ) . N. Jeovas, apkaltintas siekimu nuudyti Stalin, buvo suaudytas 1940 m. vasario 4 d.

TARYB S J U N G O S S A U G U M O O R G A N BYL N U O S P R E N D I A I 1930-1953 M .

Metai 1930 1931 1932 1933 1934 1935 1936 1937 1938 1939 1940 1941 1942 1943 1944 1945 1946 1947 1948* 1949 1950 1951 1952 1953

Mirtis 20 201 10 651 2728 2154 2056 1229 1118 353 074 328 618 2552 1649 8011 23 278 3579 3029 4252 2896
... ..i

Lageriai 114 443 105 683 73 946 138 903 59 451 185 846 219418 429 311 205 509 54 666 65 727 65 000 88 809 68 887 73 610 116 681 117 943
i

Tremtis 58 816 63 269 36 017 54 262 5994 33 601 23 719 1366 16 842 3783 2142 1200 7070 4787 649 1647 1498 666 419 10316 5225 3452 773 38

Kita 14 609 1093 29 228 44 345 11 498 46 400 30 415 6914 3289 2888 2228 1210 5249 1188 821 668 957 458 298 300 475 599 591 273

I v i s o 208 069 180 696 141 919 239 664 78 999 267 076 274 670 790 665 554 258 63 889 71 746 75 421 124 406 78 441 78 109 123 248 123 294 78 810 73 269 75 025 60 641 54 802 28 800 8403

1105 0 0 475 1609 1612 198

76 581 72 552 64 409 54 466 49 142 25 824 7894

Mirties bausm 1947 m. panaikinta, bet sugrinta 1950 m. iskirtiniams atvejams.

iai. I pradi buvo renkama informacija, kas kiek turi ems, gyvuli, kiek moni gyvena eimose ir t. t. Tada sudaromi sraai, ir tik tuomet, kai visos detals bdavo surinktos, prasiddavo operacija. aibikai ir netiktai apsup tuose kaimuose viskas vyko pagal pana scenarij kaip ir naci okupuotoje Lenkijoje. 2 0 - 3 0 min. pasiimti svarbiausiems daiktams ir - geleinkelio stot. ia vyrai buvo atskiriami nuo savo eim, nes j lauk soviet lageriai, o mo terys ir vaikai buvo grdami neildomus gyvuli vagonus, kuriuose jie turjo iksti ilg kelion be vandens, maisto ir ventiliacijos. Kiekvienoje stotelje pakeliui Sibir ar Vidurio Azij i vagon buvo ikraunami lavonai. Kiek j neatlaik alio, bado ir trokulio ibandymo, niekas jau nesuskaiiuos. Tks taniai mir nuo isekimo pakeliui, tkstaniai mir pasiek galutin stotel, nes ia j lauk sunkus darbas, o kur sikurti ir kaip igyventi, reikjo sugalvoti patiems
119

. Pvz., Temnikovskio darbo stovykl atveti tremtiniai, atlaik ilg

kelion, dar dvi dienas buvo palikti be maisto, nes pareignai ivyko savaitga liui n a m u s
120

Naci koncentracijos stovyklos ir soviet lageriai ilg laik buvo skirstomi skirtingas kategorijas, taiau i tikrj skyrsi tik pavadinimas. Net ir uraai bei kiai, tokie kaip Trudom domoj (Darbu - namo). Tarybin visuomen dovanoja darb ar Darbas - tai garb, drsa ir didvyrikumas,
121

jums

labai primin vo

kikj Arbeit Macht Frei (Darbas ilaisvina) . Tiesa, karo metu naci ir soviet poiris kalinius isiskyr. Naciai savo koncentracijos stovykl tinkl pavert yd ir slav naikinimo maina, o sovietai greitai suvok, kad milijonai kalini ir tremtini yra didiul, pigi ir reikalinga darbo jga. Karo metu kaliniai igavo 8.9 mln. ton angli, pagamino 30,2 mln. minosvaidi sprogmen (13 proc. visos produkcijos), 22,5 milijono artilerijos sviedini. 9.2 mln. min, 1,7 mln. niekam nereikaling dujokauki ir t. t. Tremtiniai, dirbantys ems kyje, i maitindavo ne tik save, bet ir lageri kalinius bei j priirtojus - vien tik 1941 m. j indlis sudar 140 000 ton grd, 203 0 0 0 1 pomidor. 225 0 0 0 1 paar. 366 500 g y v u l i
122

. Gulago imperija buvo labai svarbi Taryb Sjungos

karo ekonomikai - jeigu Stalino reimas bt norjs tremtinius iudyti, tai bt ir padars - sistemai j reikjo gyv. Kita vertus, naujai atvykstanij srautas buvo toks didelis, kad visikai kompensavo didel mirtingum. Alek sandras Solenicynas, vienas i garsiausi disident, sugebjusi igyventi gu lage, cituoja lagerio komendant: M e s privalome ispausti i kalinio visk per tris mnesius - paskui jis mums jau nebereikalingas."
123

A. Solenicynas atsidr, ko gero, didiausioje vis laik koncentracijos sto vykloje, jos pavadinimas - Kolyma. I tikrj tai buvo ne stovykla, o triskart didesnis u Pranczij lageri kompleksas. Oficialus jo pavadinimas - Dals-

troj*. Kolymos vard jis gavo dl to, kad drieksi palei Kolymos up iaurs Ryt Sibire, netoli paties aliausio tako planetoje. Regiono sostin Magadan Ramiajame vandenyne su nedideliu Ambariko uostu Arkties vandenyne jun g 1064 km kelias. Laivais, gabenaniais iki 12 000 kalini, kelion i Vladi vostoko Magadan trukdavo dvylika d i e n
124

. Lenkas Stanislawas Kowalskis

buvo vienas i nedaugelio, sugebjusi sugrti i aukso ir mirties ems". Tai i tikrj buvo aukso em - Kolymos kasyklos igaudavo 4 0 0 - 5 0 0 ton aukso per m e t u s
125

, taiau tai buvo ir mirties em - mons Taryb Sjungoje (Kolyma

126

Kolymos bijojo labiau nei bet kurio kito regiono. Kolyma znaitsmert'

reikia mirt) buvo fraz, kuri daugelis idrsdavo itarti tik panibdomis . Tai buvo tokia tolima ir izoliuota vieta, kad j drsiai galima vadinti pasaulio kratu, taiau labiausia iskirtin Kolyma buvo dl savo atiauraus klimato. Du trys mnesiai visikos tamsos, ei septyni mnesiai iemos, kai temperatra gali nukristi net iki 60 laipsni alio, buvo pagrindin prieastis, dl kurios mirtingumas ia buvo enkliai didesnis nei kituose regionuose . Vorkutoje temperatra nukrisdavo tik" iki 40 laipsni alio. Palyginti su iaure, Ka zachstano klimat buvo galima vadinti tiesiog rojumi. Btent altis arktiniame Sibiro regione sukrjam daug pavadinim su odiu mirtis". Visa kita: alkis, antisanitarins slygos, nemoniki darbo krviai, iaurus priirtoj elge sys, ligos ir epidemijos - buvo kasdienyb ir kitose tremties vietose. Terminas koncentracijos stovyklos" mums asocijuojasi su naci reimu, taiau nors Ta ryb Sjungoje lageriai ir stovyklos buvo vadinami kitaip, esminio skirtumo tarp j nra - tiek Vokietijoje, tiek Taryb Sjungoje kaliniai jose krito kaip lapai. inoma, naci stovyklos buvo aptvertos vielos tvoromis su apsaugos boktais, daugelis soviet stovykl bdavo atviros, nes bgti nebuvo kur Sibiro mikuose sargybini vaidmen iem puikiai atliko mekos ir vilkai, o vasar - uod d e b e s y s
128 127

. Paios stovyklos tarpusavyje irgi labai skyrsi - nuo

paprast gyvenviei iki bausms lageri, kur gyvenimo ir darbo reimas buvo itin sunkus. Vieni buvo veami kaljimus ir katorgas, kiti priverstini darb stovyklas, treti kurdinami neapgyvendintose teritorijose. Kad ir kur atsidur davo tremtiniai, j tikslas buvo vienas - igyventi. Sunkus darbas u galimyb patenkinti maiausius mogaus egzistavimo poreikius - toks buvo didysis j likimo ibandymas. Kai kurie istorikai lygindami du reimus pagalb pasitelkia skaiius. Suskai iuota, kad naci koncentracijos (ne mirties) stovyklose per vis j gyvavim mir apie 40 proc. kalini i milijono jose pabuvojusi. Mirtingumo rodiklis gulago

* Glavnoje upravlenije stroitelstva Dalnego Sever (rus.).

sistemoje siekia 14,6 p r o c , taiau tai nereikia, kad soviet lageriuose slygos buvo velnesns. Gulage mirtingumo procentas maesnis, taiau ia pabuvojo beveik 7 milijonai moni - mirusij ar nuudytj skaiius tik pagal oficiali statistik yra 980 0 9 1 . Proporcija dar labiau pasikeist, jeigu pridtume 4 mi lijonus kalini ir tremtini, ileist dl to, kad atbuvo bausms laik arba buvo paaukti karines pajgas. Taip pat inoma, kad mirtingumas naci koncentraci jos stovyklose kelis kartus okteljo 1944-1945 m., kai Vokietija, atsidrusi ant pralaimjimo slenksio, nebegaljo utikrinti maisto pristatymo, o Sjungininkai bombardavo ne tik vokiei civilius, bet ir naci kalinius . Magiki skaiiai gali suokti skirtingai - irint i kurios puss papsim ddel, taiau tam tiesiog nra reikalo. I vis mirties stovykl II pasaulinio karo metais Kolyma nusileidia tik Auvicui, Treblinkai ir Belecui - manoma, kad ia mir 500 000 moni (antroji vieta gulage atitenka koncentracijos stovykl kompleksui Vorkutoje - 100 000 moni)
130 129

. Tikrojo skaiiaus jau nebenustatys niekas - jis svyruoja iki milijono,

131

bet net maiausias yra didiulis - 250 . Pvz., i vienos Kolym 1940 m. deportuotos 12 000 lenk grups po met Stalino amnestijos sulauk tik 583, skaitant bsimj Lenkijos prezident emigracijoje Ryszard Kaczorowsk . Kitiems pasisek labiau, nes trmim geografija buvo plati: nuo iaurs poliaraio iki sienos su Mongolija pietuose, nuo Archangelsko prie Baltosios jros iki Kazachstano ir Uzbekistano. 1940 m. vasar buvo deportuota apie 130 000 tikr ir m e n a m osadnik
1 3 3 132

- banga didel, bet ne paskutin. Deportacijos tsis iki pat 1941 m., kol

Hitleris okupuos vis Lenkij. I viso sovietai deportuos apie 320 000 mo ni*
134

. Dauguma j buvo lenkai, taiau lygiai taip pat buvo tremiami prie

iki tarybinei valdiai ukrainieiai, baltarusiai ir ydai. Bolevik okupuotoje Lenkijos dalyje prie 1,2 milijono yd prisijung apie 300 000 pabgli i Vakar. J i e tikjosi pabgti nuo naci rasizmo ir man, kad taryb valdia apsaugos juos nuo lenk antisemitizmo. Nemaas yd skaiius i tikrj gavo postus naujame valdios aparate - to uteko tikinti lenk ir ukrainiei na cionalistus, kad ydai yra ivien su nekeniamais komunistais. Tuo pat metu

* Lenkijos nacionalinis atminimo institutas naujausius statistikos skaiius paskelb 2009 m. rugpjt - minint Taryb Sjungos invazijos Lenkij 70-sias metines. De portuotj skaiius buvo sumaintas nuo milijono iki 320 000 - juo galima tikti dl tyrimo metodikos - visi tremtiniai ir nuudytieji yra traukiami duomen baz, kurioje privalo bti mogaus vardas ir pavard, patvirtinantys jo egzistavim prie kar, bei dokumentai ir aplinkybs, patvirtinanios tolesn mogaus likim. Vis dlto kai kurie lenk istorikai laikosi nuomons, kad tai tik ledkalnio virn, tik pradinis skaiius, nuo kurio galima atsispirti.

NKVD suiminjo pasiturinius ydus, intelektualus ir profesionalus bei tuos, kurie atsisak pasirayti naujos pilietybs dokumentus. y d iliuzijos apie isi gelbjim labai greitai isisklaid. Tie, kurie nebendradarbiavo su bolevikais, tapo liaudies prieais", tie, kurie pasiliko, u savo entuziazm Raudonj armij brangiai sumoks atjus vokieiams
135

pasitinkant

Taryb valdia neskirst moni tautybes, pagrindinis kriterijus - galimas prieikumas reimui. Pavojaus zonoje i karto atsidr visi tie, kurie buvo kapi talistinje" lenk valdioje, visi pasiturintys, visi nacionalistai ir antikomunistai. Daugumos i j lauk prastin soviet bausm - deportavimas. Taiau 1940 m. baland, antrosios bangos metu, didioji dalis tremtini buvo moterys ir vaikai koki jie galjo kelti grsm? Trmim geografija vl buvo plati - nuo Sibiro iki Kazachstano, taiau n viena i i eim nebuvo deportuota ten, kur ikeliavo pirmieji tremtiniai. Vasar itremtosios atsidr mik stovyklose kartu su savo maitintojais. Baland vyr greta moter ir vaik nebuvo, todl dauguma eim buvo nugabentos izoliuotus kolkius . Bet kur buvo j vyrai, broliai ir tvai? Rusijos archyvuose yra vienas maos mergaits laikas su urau Ms myli mam ir brangiam Stalinui". Krissi Mykuntskoj laike rao: iuo metu a sergu ir guliu lovoje. M a n labai lidna, a ilgiuosi ttuko, kurio nemaiau jau kelet m nesi, ir a pamaniau, kad tik js, didysis Stalinai, galtumte j grinti. Jis buvo ininierius, karo metu paauktas tarnyb pateko nelaisv. Dabar jis Kozelske (kaljime - aut past.), Smolensko regione. Mus i Pinsko* perkl kazach respublik... Mes ia neturime gimini. Mano mama labai silpna. Maldauju visa savo irdimi, sugrinkite ms tt."
137 136

Vargu ar Stalinas atsak laik.

Nespjo paskutinius savo vaik laikus atsakyti ir tiai, kuri atalos j taip ilgjosi. tai keletas laik, kuriuos vokieiai atrado masini udyni kapa vietse ir i papuvusi lapeli vliau sureng ne vien ekspozicij. Vaik laikai tvams, stambiomis, aikiomis raidmis: 8 sausio, 1940 m. Tveli, mielasis! Mylimasis!.. Kodl tu negrti? M a m y t sako, kad tomis kreidutmis, kurias man dovanojai gimtadienio proga... ( N E SKAITOMA)... mokykl dabar a neinu, nes alta. Kai gri, turbt bsi paten kintas, kad turime nauj uniuk. M a m y t j pavadino Filiuska... Czes. " 12.11.40. Mielas tti, karas greiiausiai tuoj pasibaigs. Mes visi labai tavs ilgims ir labai tave buiuojame. Irka nusikirpo ir mama labai pyko. Ar ilta name, kuriame tu gyveni, o tai pas mus nra kuo krenti. M a m a norjo pasisti tau iltas pirtines, bet... baland mes persikelsime pas dd Adam ir a tau paraysiu, kaip ten viskas y r a . . . "
138

T 1940 m. baland Krissi ttukas, mylimas

* Dabar Baltarusijos, tada Lenkijos teritorijoje.

tvelis esius ir Irkos ttis, kaip ir tkstaniai kit, buvo suaudyti viename i cinikiausi II pasaulinio karo nusikaltim. Tokiame, kur sunku paaikinti netgi inant soviet metodus.

Katyn
2007 m. garsus lenk reisieriaus Andrzejaus VVajdos filmas Katyn" buvo no minuotas Oskarui geriausio usienio filmo kategorijoje. Tai auktas kino kritik vertinimas, taiau kur kas stipresn buvo politini kritik reakcija. Oficialiame Rusijos vyriausybs laikratyje Rossijskaja gazeta pasirod straipsnis, kurio autorius ra, kad visuotin Katyns tragedijos versija remiasi vienintele abejotino pati kimumo dokumento kopija, todl Taryb Sjungos atsakomyb u j tikrai nra rodyta . Lenkijoje kilo triukmas, ir jau kit dien Gazeta Wyborcza ispausdi no nepatikimo" dokumento kopij. Nedaug trko, kad Rusijos kino teatruose, kaip komunistins Kinijos, filmas bt udraustas, l tikrj netikima, kad prie daugiau nei 65-erius metus vykusi tragedija gali kelti tokias aistras. A. Wajda, kaip ir kiekvienas menininkas, kai k pagraino, kai k sutirtino, taiau jo darbas su iuo projektu buvo daugiau nei reisieriaus ambicija priminti pasauliui apie tragikus vykius Lenkijoje 1940 m. pavasar. J metu buvo nuudytas jo tvas. A. VVajdai tuo metu buvo 13 met. Kas gi vis dlto atsitiko t pavasar? Dokumentas, kur ispausdino Gazeta Wyborcza, buvo tikras. J paruos L. Berija raportavo, kad 14 700 lenk karinink, emvaldi, policinink, taip pat 11 000 kontrrevoliucionieri" (kurie tuo metu
139

buvo NKVD kaljimuose) yra nipai ir sabotainin Lavrentijus Berija kai... ukietj taryb valdios prieai, kuriuos turi nubausti draugai Merkulovas, Kobulovas ir Batakovas". Mirties nuosprend madaug 20 000 moni, 1940 m. kovo 5 d. pirmasis pasira Stalinas, o paskui vodi ir kiti politbiuro nariai: K. Voroilovas, V Molo tovas, A. Mikojanas. M . Kalininas ir L. Kaganoviius u" balsavo telefonu . Dabartinje Rusijos teritorijoje, madaug 1 5 km nuo Smolensko, stkso Ka tyns mikas, ia 1943 m. baland vokieiai atkas 4000 suaudyt lenk kari nink palaikus ir apie tai paskelb visam pasauliui. Dl to tragedija vadinama Katyns vardu, nors jis nra visikai tikslus - Katyn buvo tik viena i masini udyni viet.
140

1940 m. kovo 5 d. L. Berijos pasilymas, patvirtintas politbiuro nari paraais ir taps mirties nuosprendiu lenk karininkams ir kitiems kontrrevoliucionieriams". Stalino paraas pirmas viruje

Per Lenkijos karo kampanij Raudonoji armija pam nelaisv apie 450 000 lenk kareivi . Kai kurie i j turjo galimyb rinktis, kam pasiduo ti, taiau pasirinko rusus, nes patikjo j paadais. Pvz., prie Lvovo Semionas Timoenka paadjo lenk generolui W . Langneriui, kad jo kareiviai bus paleis ti Rumunij ar Vengrij ir gals tsti kov su vokieiais i Pranczijos; nepano r palikti alies bus paleisti n a m o
142 141

. S. Timoenka nemelavo - jo generalinis

tabas ileido sakym, pagal kur Raudonajai armijai pasidav kariai turi bti laikomi draugais", o Kremliuje alies gynybos vyriausieji komisarai tikinjo Stalin, kad lenk belaisvius reikia paleisti. Tai buvo neprastai demokratika diskusija, ir maralo G. Kliko usispyrimas baigsi tuo, jog dauguma belaisvi i tikrj buvo paleisti, taiau tarp j nebuvo n vieno karininko - visus juos ir 25 000 tartin kareivi NKVD pasiliko savo dispozicijoje. Kareivi lauk gula gas ir priverstini darb stovyklos - normalus soviet metodas, o visi karininkai buvo igabenti tris specialias stovyklas: Kozelsk (prie Smolensko), Ostakov (Kalinino, dabar Tvers, rajone) ir Starobelsk (prie Charkovo). Visos jos buvo kurtos buvusiose vienuolyn patalpose. ia su kaliniais buvo elgiamasi gerai jie buvo normaliai maitinami, priirimi, galjo netgi rayti laikus ir juos gauti. Nors buvo laikomi pavojingais kontrrevoliucionieriais", j likimas dar nebuvo nusprstas. Kalini dienoraiai byloja, kad jie iki paskutins akimirkos tikjo, jog bus paleisti laisv
143

Formaliai jie netgi neturjo belaisvi statuso - Taryb Sjunga nebuvo pasi raiusi enevos konvencijos, be to, kadangi Lenkijos valstyb nebeegzistavo, to kio dalyko kaip jos karo belaisviai taip pat neliko, taiau vliau L. Berijos snus pasakojo, kad jo tvas buvo prie lenk karinink udynes. Ne dl geranorik sumetim, o dl to, jog man juos dar bsiant reikalingus ateityje. L. Berijai i tikrj praktin nauda bdavo svarbesn u ideologij, taiau net jeigu jo pozi cija tada ir buvo tokia, diskusij jis pralaimjo . Vis ruden draugikais pokalbiais" NKVD tardytojai band nustatyti, kurie i kalini yra pataisomi", ir dauguma atvej atsakymas klausim bdavo neigiamas - isilavin, gerbiantys savo vertybes ir katalikyb, lenkai nerod noro tapti komunistais. Pasibaigus tardymams, 1940 m. pradioje Buvo nu sprsta kalinius isisti gulag, taiau kovo mnesio sakymas i bausm pa keit mirtimi
145 144

. Kodl Stalinas taip pasielg, taip ir liks msl. Sprendimas buvo

jo, ir mes inome, kad Stalinas deg prieikumu ir tarumu lenkams. L. Berijos raportas, jog lenk kaliniai yra nepataisomi", galjo bti viena i prieasi. Vliau diskusijose su Vakar valstybi vadovais Stalinas nuo pat pradi usiims tvirt pozicij - jo ukariauta Ryt Lenkija daugiau niekada nebus Lenkija - tai visiems laikams bus Taryb Sjungos teritorija, ir tokiomis aplinkybmis visi joje

lik lenk elito atstovai yra pavojingi reimui. Taiau visus tokius nacionalistus buvo galima isisti dvideimiai met Sibir. Taip pat tiesa, kad NKVD glau diai bendradarbiavo su gestapu, - keitsi ne tik kaliniais, bet ir savo darbo organizavimo patirtimi. Abiej pusi atstovai diskutavo apie bendradarbiavim 1939 m. spal Lvove, lapkrit Berlyne vyko paties H. Himmlerio susitikimas su L. Berijos pavaduotoju V. Merkulovu. Kaip ir naciai Krokuvoje, sovietai Lvove sum vietos profesorius ir dstytojus. Kai kurie istorikai teigia, kad ios vienu metu vykusios identikos operacijos - NKVD ir gestapo bendradarbiavimo bei jo rezultat pavyzdys
146

Stalinas puikiai inojo apie naci politik Vakar Lenkijoje, ir gali bti, kad jos radikalumas buvo ukreiamas, taiau visa tai tik hipotezs. Aiku yra tai, kad lenk karinink korpusas, taip pat kaljimuose atsidr inteligentijos atstovai buvo pavojingi ir jais reikjo atsikratyti. Jeigu L. Berija bt pasi rinks ne Katyn, o koki atokesn viet, galbt apie nusikaltim detali neinotume ir dabar. Kovo 5 d. sakymas su Stalino ir politbiuro nari paraais 1992 m. buvo rastas Michailo Gorbaiovo archyvuose. Tais metais Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas perdav io ir kit su Katyne susijusi dokumen t kopijas Lenkijos prezidentui Lechui VValsai. tai i kur jas pam Gazeta Wyborcza. Dokumentas skelb, kad visi karininkai ir prieiki elementai" ka

ljimuose specialios procedros metu turi bti susiskirstyti nepageidauja mus" ir pataisomus". I beveik 15 000 karinink pasilikti Taryb Sjungoje ir bendradarbiauti su taryb valdia sutiko tik 400. I 11 000 pasiturinij inteligent,

ir nacionalist kaljimuose toki buvo daugiau - apie 4000.

Visiems likusiems, i viso 21 857 monms, paraai ant io dokumento reik mirties nuosprend . Gav masini usieniei udyni sakym tuo negaljo patikti net kai kurie NKVD darbuotojai. Vienas i j, NKVD generolas Dmitrijus Tokarevas, tuo metu dirbs Kalinine, iurpiais prisiminimais pasidalijo tik 1991 m. Jeigu galima tikti jo odiais, jo reakcija gaut aukiausi eelon" nurodym suaudyti lenkus buvo tokia: N u k gyvenime nedalyvauiau tokioje operacijoje!" - Mes jumis pasikliaujame" (rus. M y na vas rasityvajem), - altai atsak aukiausi eelonai". Bet kuris nacis u tokius nusikaltimus bt pakartas, NKVD atstovas D. Tokarevas pragyveno ilg gyvenim su karininko renta ir netgi ryosi papa sakoti sensacing istorij - jis tiesiog buvo laimtoj pusje. 1940 m. grs Kalinino kaljim jis sak paruoti dvi kameras ir j sienas ikloti veltiniu, kad sugert triukm. Kiekvienas kalinys bdavo atvedamas pas NKVD pareign, kuris, suinojs pavard, sutikrindavo j su esaniomis srauose. Sovietai buvo tokie pat skrupulingi kaip ir naciai - nuudytas turi bti tik tas, kuris turi bti
147

nuudytas. Pagal sakym. Tada kalinys suritomis rankomis buvo vedamas gretim kamer ir nuaunamas viu galv i u nugaros. Knas per kitas duris ivelkamas paruot sunkveim. Tada - kito e i l
148

Pirmoje partijoje balandio mnes i Ostakovo stovyklos buvo atgabenta 300 lenk karinink. J buvo per daug, - sak D. Tokarevas. - Naktys buvo trumpos, o dirbome tik naktimis. Paskui jie pradjo veti po 250 m o n i . "
149

Iro

nika, kad audoma buvo i vokik Walther pistolet - ie ne taip greit kaisdavo ir reiau usikirsdavo nuo dano naudojimo. Vis dlto pagrindinis egzekucij vadas Vasilijus Biochinas treij dien skund si dl psli ant pirt . J a m dar reikjo pa kentti". Apsitaiss odiniais drabuiais, kepure ir pirtinmis, kad neisitept krauju ir itiku siomis smegenimis, V. Biochinas nenuilsdamas darbavosi 28 naktis. Su juo kartu dirbo 20-30 NKVD darbuotoj-atgabenti kalinius, patikrinti j pavardes, ikasti duobes, iveti lavonus ir juos ukasti, ivalyti kameras-visiems iems darbams reikjo moni, taiau egzekucijas su retomis i imtimis V. Biochinas vykd pats
151 150

. 7000 vieno
152

asmens per 28 dienas nuudyt moni

- ne

abejotinas pasaulio rekordas. Jeigu tokia katego Vasilijus Biochinas rija bt Guinnesso rekord knygoje, V. Biochinas nesunkiai aplenkt bet kur serijin udik*. Charkovo NKVD kaljime viskas vyko pagal tok pat scenarij, o Kozelsko kalini paskutin kelion buvo kiek kitokia - ia jie buvo audomi, kai atsidur davo Katyns mike. Vietos gyventojai atsimena valius ir linksmus jaun lenk karinink veidus. Juos traukiniu pristatydavo Gnezdovo geleinkelio stot, nuo kurios iki Katyns miko keli kilometrai. Lenkai mums mojuodavo. J i e buvo jauni ir su karinmis uniformomis. Dar ir dabar pamenu, kokie jie dails", - pa sakojo Nina Vojevodskaja, kuriai tada buvo 11 m e t
153

. Lenk ypsenos ir gera

nuotaika patvirtina, kad nei bdami stovykloje, nei palikdami j kaliniai nenu-

* 7000 lenk - tik dalis V. Blochino ygdarbi". Deimtis tkstani savo rankomis jis nuud Didiojo teroro metais. 1940 m. balandio 27 d. u kvalifikacij ir efek tyv specialij uduoi vykdym" V. Biochinas buvo apdovanotas Raudonosios vliavos ordinu ir gavo nedidel pinigin premij. Vis dlto auk eliai budel, ko gero, persekiojo vis gyvenim. Po L. Berijos saullydio Nikita Chruiovas atm i V. Blochino visus laipsnius. Jis pasinr alkoholizm, pasidar panaus psichin li gon, kol galiausiai 1955 m., eidamas eiasdeimtuosius metus, nusiud.

tuok apie savo likim. Prie i kelion jie gavo papildomus maisto davinius ir netgi buvo paskiepyti - kam tai daryti su pasmerktaisiais? Iki paskutins baisios tiesos akimirkos jie man, kad yra veami darbams. Kaip ir ydai duj kame rose, manantys, kad jiems pagaliau leista isimaudyti. Sunku pasakyti, kodl NKVD udyni sistema Katynje buvo kitokia. Vietos gyventojai gerai inojo, kas vyksta. Vienas rus valstietis 1943 m. vokieiams pasakos: 1940 m. pava sar madaug 4 - 5 savaites trys keturi sunkveimiai, prikrauti moni, vykdavo mik. A girdjau vius ir vyr riksmus... Tai, kad NKVD audo lenkus, mums nebuvo jokia paslaptis."
154

Vieno lenko kalinio paskutinis uraas dienoratyje

toks: Jie mus atsive mik. Atm iedus, mano laikrod, dir, peilius. K jie su mumis darys?" Po keli minui visi pasmerktieji suritomis u nugaros rankomis buvo surikiuoti prie ikastos duobs ir suaudyti. viais galv i nugaros. udyns baigsi gegus pradioje. Po keli mnesi Katyns mike stojo tyla. Vir masini kapaviei idygo jauni bereliai ir egluts, sunkveimi ir buldozeri pdsakai buvo apsodinti o l e
155

- nusikaltimas, perengiantis bet

kokias cinikumo ribas, turjo nugrimzti umartin. Tarp suaudytj Katynje buvo admirolas, 2 generolai, 24 pulkininkai, 79 leitenantai pulkininkai, 258 majorai, 654 kapitonai, 1 7 karinio laivyno kapito n, 3420 jaunesnij karinink, 7 kapelionai, 200 pilot, 85 eiliniai kareiviai. Tai tik Katyns skaiiai. I viso NKVD eliminavo praktikai pus Lenkijos kari nink korpuso . Vien tik aukiausio rango generol nuudyta 14. udomi buvo ne tik karininkai, bet ir emvaldiai, valstybs pareignai, profesoriai, mokslininkai, teisininkai, ininieriai, mokytojai, raytojai, urnalistai - isila vinimas, rangas ir socialin padtis buvo j mirties prieastis. I viso beveik 22 000 m o n i
157 156

. Tai ne didiausias, bet vienas i amoraliausi nusikaltim

II pasauliniame kare. Net racionalumo jame buvo nedaug. 1940 m. balan dio deportacijos buvo Katyns tsinys, puikiai iliustruojantis soviet logik ir metodikum. Jeigu kuris nors valstybs prieas yra suaudomas, automatikai pasidaro pavojingi visi jo artimieji. J i e gali jo iekoti, jie gali u j keryti, jie gali kelti reimui nereikaling triukm. Taigi vis suaudyt karinink ir kit asmen monos, tvai, vaikai ir gimins pateko deportuojamj sraus, nors dl nieko nebuvo kalti. Viskas apgalvota, taiau netrukus net pats L. Berija pa vadins sprendim klaida . Kai 1941 m. Vokietija upuol Taryb Sjung, Lenkijos emigracin vyriau syb tapo viena i Kremliaus sjungininki kovoje su Hitleriu. Jos vadovas W f a dyslavvas Sikorskis atidjo ginus dl soviet okupuotos teritorijos ir pasira bendradarbiavimo sutart. Stalinui buvo reikalinga lenk armija, todl jis pa sira amnestij, pagal kuri i tremties ir darbo stovykl buvo paleista beveik Kitame puslapyje: Katyns auk ekshumacija. 1943 m. pavasaris
158

400 000 buvusi Lenkijos piliei"*

159

. auktini kariuomens centrus pradjo

pildyti k tik vergais Sibire buv kareiviai, taiau lenk karo vadovyb i karto pasigedo dingusi karinink. 1941 m. gruod W . Sikorskis kartu su naujuoju vyriausiuoju Lenkijos armijos vadu Wadysawu Andersu atvyko Kremli ir pareik Stalinui, kad labai daug pai vertingiausi moni tebra darbo sto vyklose ir kaljimuose". Tai nemanoma, - atsak Stalinas, - amnestija galioja visiems, ir visi lenkai buvo paleisti." W . Sikorskis neatlyo ir paaikino, kad turi keli tkstani lenk sra - kadangi n vienas i j neatvyko, jie greiiausiai tebra kur nors Taryb Sjungoje. Tai nemanoma, - vl atsak Stalinas, - jie, ko gero, pabgo." - Kur jie galjo pabgti?" - sijung pokalb generolas W. Andersas. N a , kad ir Mandirij", - nukirto Stalinas. Toks cinikas buvo soviet diktatoriaus atsakymas, nors jis puikiai inojo lenk karinink likim .
160

Atverta lenk karinink masini udyni kapaviet. 1943 m. pavasaris

Bundesarchiv. Bild 209-08. Fotograf: Jahn. Jakob

Kai 1943 m. balandio mnes vokieiai Katyns mike atkas daugiau kaip 4000 palaik, nekilo joki abejoni, jog tai paslaptingai dingusi lenk kari nink knai. Apie tai bylojo j mundurai, ordinai, dokumentai, laikai, die noraiai, lenkiki pinigai. Naci propagandos virtuozas J . Goebbelsas i karto

* Remiantis 1942 m. sausio 15 d. L. Berijos laiku Stalinui buvo amnestuota 200 828 lenka 90 662 ydai, 31 392 ukrainieiai, 27 418 baltarusi, 3421 rusas. Kartu su kit tautybi monmis i viso 389 041 mogus..

velg prog kalti pleit anthitlerinje koalicijoje tarp Lenkijos, Vakar sjun ginink ir Taryb Sjungos. Soviet nusikaltimo rodymai buvo akivaizds, ir naciai netgi sileido Raudonj Kryi, kad komisijos, tirianios karo nusikaltim Katynje, ivados bt objektyvios. Taiau J . Goebbelsas apsiskaiiavo - net po savo mirties nuudyti lenk kareiviai liko politini iskaiiavim kaitais. N e paisant akivaizdi rodym, sovietai naci pareikimus pavadino provokacija ir pareik, kad lenk belaisvius 1941 m. rugpjt suaud... patys vokieiai. Vakarai versij prim. Nepaisant akivaizdi rodym. Taryb Sjungos indlis antihitlerinje koalicijoje buvo pernelyg didelis, kad su ja bt galima pyktis. Stalinas buvo svarbiausias ir stipriausias sjungininkas kovoje su Hitleriu - dl to tiek Vaingtonas, tiek Londonas umerk akis udynes Katynje. Kai 1943 m. W. Sikorskis pareikalavo nepriklausomo ir objektyvaus tyrimo, W . Churchillis toki iniciatyv udraud, o Stalinas pasinaudojo formalia dingstimi ir dl ne pagrst kaltinim" bei kolaboravimo su faistine Vokietija" atauk diploma tin emigracins Lenkijos vyriausybs pripainim . Nuo ios akimirkos jis m spausti Vakarus pripainti soviet marionetin vyriausyb Lenkijoje. Po dviej mnesi Sikorskis, savo bekompromise pozicija kls tiek daug keblum, uvo aviakatastrofoje*. 1944 m. Raudonoji armija susigrino Smolensk ir soviet suburta komisija patvirtino Maskvos versij - udyns vyko ne 1940 m., o 1941 m., t. y. tuo met, kai i teritorij jau buvo okupav nacistai. Padrsinti Vakar sjunginink pritarimo iame farse, rusai taip sismagino, kad 1946 m. Niurnbergo procese netgi paband Katyns udynes traukti kaltinim sra - kaip vien i svar biausi nacist karo nusikaltim. Katyn yra trigubas simbolis - Stalino iaurumo, Vakar abejingumo ir Len kijos tragedijos. Visais trimis atvejais jis ne vienintelis toks - Stalino cinizmo, gdingos Vakar demokratij realpolitik ir maj valstybi nepaisymo II pa saulinio karo metais mes dar pamatysime, taiau rykesnio lakmuso popierlio, padedanio suprasti, kaip moralins vertybs ir didij strateg politiniai i skaiiavimai ygiuoja skirtingas puses, ko gero, nra.
161

1943 m. liepos 4 d. vos tik pakils i Gibraltaro bazs jo lktuvas tapo nevaldomas ir nukrito jr. Iki iol is nelaimingas atsitikimas vadinamas paslaptingu. Po W. Si korskio mirties Lenkijos atstovai nebuvo pakviesti Teherano konferencij, kurioje Stalinas isireikalavo, kad visos Ryt Lenkijos teritorijos likt Taryb Sjungos dali mi. W. Sikorskis buvo palaidotas Anglijoje, netoli Notingamo. 1993 m. rugsjo 17 d. jo palaikai buvo perkelti karalikj kript Vavelio pilyje Krokuvoje. 2008 m. palaikai buvo ekshumuoti. 2009 m. saus ekspertai pateik ivad, kad joki mogudysts rodym nra.

Tai, kad Taryb Sjunga 50 met neig nusikaltim, vargu ar gali k nors nustebinti. Kad is epizodas nuodija Lenkijos ir Rusijos tarpusavio santykius iki pat iol, irgi nra netikta*. Varuva su Maskva stumdosi panaiai kaip Lietuva, beviltikai bandanti rodyti, kad Taryb Sjunga buvo j okupavusi, jau nekal bant apie alos prisiteisim. Didiosios Britanijos usienio reikal ministerija oficialiai pripaino Katyns udyni kaltininkus tik 1972 m .
162

Argi ne teisus

buvo Hitleris teigdamas, kad nugaltoj niekas nieko neklausia ir niekuo nekal tina? Kad teisus visada yra stipresnis? Katyn kaip simbolis, kaip tikrasis io karo veidrodis ikils dar ne kart. irdami j, greta dds Do ir blogojo Hitlerio Vakar sjungininkai negals nepastebti savs, o mes kartosime klausim - ar i ties iame kare gris nugaljo blog? Blogiausia, kad trikampyje tarp Stalino ir Vakar vietoj Lenkijos bus galima rayti vis Ryt Europ - aidimas vyks pagal tas paias Stalino taisykles. Lenkijai tiesiog jas teko patirti pirmai. Naujausiais duomenimis, per soviet okupacij Lenkijoje 1939-1941 m. nu udyta 150 000 moni . Vertinant tik sausus auk skaiius okupacijos sun kumo svarstykls krypsta naci naudai - jie buvo gerokai efektyvesni udikai. Taiau kolektyvin lenk atmintis soviet okupacij laiko ne maiau iauria. * Panau, kad Katyn yra tiesiog Lenkijos prakeiksmas. 2010 m. balandio 10 d. ia nukrito ir suduo lktuvas, gabens aukiausi Lenkijos pareign delegacij Ka tyns udyni 70-meio minjim. Aviakatastrofoje uvo Lenkijos prezidentas Le chas Kaczyriskis, jo mona ir visi aukiausieji Lenkijos karini pajg vadai. Aviakatastrofa, per kuri uvo 97 mons, vyko madaug 20 km nuo Katyns miko, kur 1940 m. NKVD suaud ir ukas lenk karininkus. Ironika, bet i antroji Katyns tragedija tapo dideliu postmiu Rusijos ir Lenkijos santykiuose. Rusijoje A. Wajdos filmas Katyn" pirm kart buvo parodytas per valstybin televizij, spauda nebeneig 1940 m. vyki, o Rusijos valdia idav Lenkijai visus dokumentus, susiju sius su 1940 m. NKVD udynmis. Sprogus pliniui, aizda pradeda gyti greiiau. Komunistinje Lenkijoje po karo odis Katyn" tapo tabu iki pat komunizmo lugi mo 1989 m. Taryb Sjungoje nauji vjai papt prasidjus Perestroikai" ir galiausiai jai tapus Rusija. Rus ir lenk mokslininkams buvo leista atlikti kasinjimus udyni vietose, pasirod knyg, kuriose Katyn vadinama nusikaltimu monijai, taiau Ka tyn netgi dabar tebra aizda, kuri negyja. Lenkija nori, kad Maskva akt pripaint genocidu ir leist j itirti iki galo. Kremliuje, skirtingai nei Berlyne, po karo niekas nepasikeit. Prispausta fakt Rusijos usienio reikal ministerija i dalies juos pri pasta, taiau pateikia savsias interpretacijas. Interviu lenk laikraiui Vladimiras Putinas Katyns vykius pavadino nusikaltimu", taiau tas pats V. Putinas 2004 m. sustabd 14 m. trukus io epizodo tyrinjim. Kai lenkai pareikalavo dokument, jiems buvo atsakyta, kad visi, iskyrus susijusius su valstybs paslaptimis, yra ileisti. Katyn, anot Rusijos valdios atstov, apskritai negali bti laikoma karo nusikaltimu, kadangi Taryb Sjunga niekada su Lenkija nekariavo". (lan Traynor, Russian Vic tory Festivities Open Old Wounds in Europe". The Guardian ( 2 0 0 5 ) )
163

Masins deportacijos buvo veiksmingiausias soviet ginklas, taiau jie taip pat ud. ud iki pat paskutins akimirkos. 1941 m. prasidjus vokiei invazijai Rytuose NKVD kaljimuose buvo tkstaniai kalini. Kartligikai besitraukian iai Raudonajai armijai transporto problema tapo labai opi. Nesugebdami i okupuot Lenkijos teritorij iveti vis kalini sovietai juos tiesiog aud vietoje. Pagal NKVD dokumentus, kaljimuose buvo suaudyta 10 000 taryb valdios prie"*. Tiems, kurie buvo igabenti su Raudonja armija, pasisek - gulage, kad ir koks jis bt baisus, jie turjo galimyb igyventi. Buvo ir dar vienas dalykas - sovietai sugr ir karaliaus Lenkijoje deimt kart ilgiau nei naciai. Ko munistinio reimo korozija Lenkijos visuomenei bus kur kas gilesn, nes raudo nasis teroras demoralizuos dar itisas tris kartas po karo. I tikrj nereikia t svarstykli. Galbt labiau tikt lenk generolo VV. Anderso odiai. Patyrs savo kailiu, k reikia NKVD kankinimai, po amnestijos W . Andersas su savo armija Sjunginink pusje kariavo Vakaruose. Ko gero, jis buvo patenkintas, kad neliko Ryt fronte, nes kart JAV generolui George'ui S. Pattonui pasak: Su naciais mes (lenkai) prarandame gyvybes, su sovietais prarandame savo sielas... Jeigu mano armija atsidurt tarp naci ir soviet, a atakuoiau abiem kryptimis."
164

VV. Anderso ten nebus, bet taip jau susiklostys, kad lenk kareiviai 1944 m. tikrai atsidurs tarp vermachto ir Raudonosios armijos. Lenkai Varuvoje surengs sukilim prie vokieius, o Raudonoji armija stovs kitoje Vyslos pusje ir ramiai lauks, kol naciai pabaigs skerdynes. Vakarai vl bus usimerk. Pastama istorija. 1939 m. buvo tik vienas skirtumas - naciai su sovietais buvo sjungininkai ir tryp Lenkij sutartinai, niekieno nekliudomi.

* Vliau soviet propaganda ir u ias udynes band primesti kalt vokieiams.

Vakar fronte nieko naujo?

Dabartins Vokietijos vyriausybs paadais negalima pasitikti. Jeigu ji nori taikos - turi rodyti tai darbais, ne odiais.
Neville'is Chamberlainas 1939 m. spalio 12 d.

Ms laivynas savo dydiu ir galia taip nusileidia britikajam, kad netgi surinkus j vis galima tik pademonstruoti, kaip narsiai moka ti ms jreiviai...
Vokietijos karinio jr laivyno grosadmirolas Erichas Raederis 1939 m. rugsjo 3 d.

Mano sprendimas yra nepakeiiamas. A pulsiu Pranczij ir Anglij paiu tinkamiausiu ir artimiausiu metu. Belgijos ir Olandijos neutraliteto sulauymas neturi reikms. Kai mes laimsime, niekam dl to klausim nekils.
Hitleris kariuomens vadams 1939 m. lapkriio 23 d.

Kairje: Apie stebukling A. Hitlerio isigelbjim prane ir usienio spauda

Hitleris silo taik

1939 m. rugsjo 3 d. vakar povandeninis laivas U-30 netoli Airijos krant torpedavo brit lainer Athenia. J a m e buvo apie 1400 keleivi, vykstani i Clazgo Monreal. Gav SOS signal brit, norveg ir ved laivai spjo igelbti didij dal moni. Kai Athenia kit ryt nugrimzdo dugn, kartu su ja uvo 112 mo ni. alia laivo idygo vandens stulpas, paskui cigar panaus juodas daiktas ov jra link ms. Tada smgis, ir a povandeniniame laive pamaiau vyrus, sukanius pabkl ir audanius", - pasakojo vienas laimingai isigelbjs ekas . Rugsjo 4 d. brit spauda trimitavo apie tai, kaip vokieiai lauo garbingo karo taisykles nuo pirmosios dienos, taiau tai buvo ne cinikas aktas, o tragikas at sitiktinumas. Hitleris tuo metu vis dar tikjosi, kad rimto karo Vakaruose pavyks ivengti. Jis nenorjo provokuoti brit visuomens, ir kai H. Gringas papra leidimo bombarduoti brit karin laivyn, fiurerio atsakymas buvo neigiamas. Hitleris taip pat grietai udraud atakuoti civili laivus, todl, i brit spaudos suinojs apie Athenia, ne juokais to . Kuo gali baigtis tokie incidentai, jis i nojo i istorijos. Keleivinio lainerio Lusitania paskandinimas 1915 m. buvo viena i prieasi, paskatinusi I pasaulin kar sijungti J A V kart tarp uvusij buvo 28 amerikieiai . Kai karinio laivyno vadas grosadmirolas* Erichas Raederis pareik, jog tai tikrai ne jo povandeninio laivo darbas, Hitleris sak imtis vis manom veiksm, kad kaltinimai bt paneigti. J . Goebbelsas taip sismagino, kad cinika provokacija apkaltino W . Churchill**, kuris neva pats sak nuskan dinti Athenia, kad sugadint Vokietijos reputacij . Tik po keli savaii grs uost U-30 kapitonas Fritzas Julius Lempas pripaino padars klaid, nes palaik keleivin lainer karo laivu. Hitleris nusprend i ties pasilaikyti ir prisaikdino F. J . Lemp tylti***.
4 3 2 1

Aukiausias Vokietijos karinio laivyno laipsnis. Grosadmirolai, kaip ir maralai, tu rjo teis neioti lazd. Per vis II pasaulin kar Vokietijoje tokios garbs sulauk tik du vadai. Vyriausiasis karinio laivyno vadas Erichas Raederis grosadmirolu tapo 1939 m. balandio 1 d. 1943 m. j pakeis Karlas Dnitzas, karo pradioje vadovavs povandeniniams laivams. Vokietijos grosadmirolo laipsn Didiojoje Britanijoje ir JAV atitiko laivyno admirolai. Rugsjo 3 d. Karalikasis brit laivynas suinojo ne tik apie prasidjus kar, bet ir apie tai, kad jam vadovauti sugro W. Churchillis. Winstonas gro", - skelb inia. W. Churchillis jo ias pareigas 1911-1915 m. R J. Lempas uvo 1941 m. gegu bdamas U-l 10 kapitonu. Didij dal gulos britai igelbjo, F. J. Lempo tarp j nebuvo. Manoma, kad suprats, jog nesuveik laivo detonatoriai, kapitonas ryosi nusiskandinti.

Muimosi krtin viej ryi kampanija baigsi tuo, kad Hitleris udrau d bet kokiomis aplinkybmis atakuoti keleivinius laivus, netgi jei tai bt j rinio konvojaus dalis, nepriklausomai nuo valstybs vliavos. Athenia inciden tas buvo nelaimingas atsitikimas, bet savo pagrindinius taikinius krovininius

laivus, vokiei povandeniniai laivai skandino skmingai. Per pirmj savait jie nuskandino 11 brit laiv, kuri bendras tonaas buvo 64 595 ton. Vis dlto rugsjo karas jrose buvo tik apilimas. Povandenini laiv pergali skai iai netrukus m mati: per antrj savait nuskandint laiv tonaas buvo 53 5 6 1 , per treij - 12 750, per ketvirtj - tik 4646 tonos - ios tendencijos prieastys buvo politins. Rugsjo 7 d. Hitleris po ilgos diskusijos su E. Raederiu sak grosadmirolui sumainti apsukas. Fiureris buvo patenkintas spdingomis pergalmis Lenkijoje ir tuo, kad Pranczija neidrso pulti vakaruose. Didiosios Britanijos pozicija irgi atrod svyruojanti. Hitleris nusprend stabtelti ir isiai kinti, kaip isirutulios susidariusi politin situacija. Didieji laivai Deutschland GrafSpee ir

gavo sakymus atsitraukti ir kol kas susilaikyti nuo reid vandenynuo

se. E. Raederis savo dienoratyje paymjo, kad bendra nuostata yra laikytis susilaikymo taktikos, kol paaiks politin situacija Vakaruose. Viskas turt paaikti madaug per savait", - pridr grosadmirolas . J o prognoz buvo pernelyg optimistika. Luktelti teko iek tiek ilgiau. Paskelb kar Vakar sjungininkai turjo tik vien strategin krypt - laukti, ruotis ir, jeigu reiks, gintis. Hitleris buvo lankstesnis - jis pasirinko dvi visikai
5

Grosadmirolo Ericho Raederio svajonms apie galing karin jr laivyn nebuvo lemta isipildyti
Bundesarchiv. Bild 183-H00626, Fotograf: o.Ang.

prieingas kryptis - kar arba taik. Kad ir kaip keistai tai gali pasirodyti, abu iuos tikslus fiureris laik prioritetiniais. T pai dien, kai kapituliavo Varuva, Hitleris savo generolams pareik, kad yra pasiruos jau t pat ruden pulti Pranczij, kol i nespjo pasiruoti. Kariniu, laiko ir ypa psichologiniu bei materialiuoju poiriu, laikas dirba ms nenaudai, todl svarbu nedelsiant parengti Pranczijos puolimo planus. Po keli savaii prasids lietaus sezonas. Oro pajgos pavasar bus stipresns, bet mes negalime laukti. Jeigu susitarti su N. Chamberlainu nepavyks, mes dauysime prie, kol jis nugrius..." - pareik fiureris apstulbusiems vyriausiesiems karo vadams ir imet savo kalbos uraus idinio ugn . F. Halderis savo dienoratyje ura, jog reikt kakaip paaikin ti fiureriui, jog Pranczija ne tas pats kas Lenkija, taiau Hitleris tai inojo ir pats. Po poros dien usienio reikal valstybs sekretoriui Ernstui von Weizsckeriui jis paaikino suprants, kad naujasis puolimas gali kainuoti gyvyb milijonui vokiei, bet tiek pat jis kainuos prieui, kuris to sau leisti negali . Kuo greiiau, tuo geriau - buvo pagrindinis Hitlerio argumentas diskusijose apie Pranczijos puolim. Jis bus pakartotas dar daug kart, taiau sykiu fiure rio galvoje sukosi ir kita idja. Generolams saks ruotis Pranczijos puolimui, savo diplomatams jis dav nurodym imtis vis veiksm, kurie galt padti susitarti su Vakarais taikiai. Spalio pradioje E. Weizsckeris iuos nurodymus apibendrino savo dienoratyje: Pastangos ubaigti kar dabar yra tikros. A duodu 20, Hitleris 50 procent; jo noras yra imtaprocentinis. Pasiekus taik, nebereikt iekoti kebli bd, kaip susilpninti Britanij karinmis priemon mis." Taikos kampanija" Vokietijoje prasidjo rugsjo pabaigoje, o alia ofi ciali diplomatini kanal vl idygo nenuilstantis ved verslininkas Birgens Dahlerusas. Pajuts atgijusi vilt, H. Gringas i karto j isiunt London su pasilymais, o spalio 9 d. jis jau raportavo Hitleriui brit reikalavimus. Brita nijos vyriausyb nori taikos, vienintelis klausimas, kaip ji galt isaugoti savo reputacij", - pareik B. Dahlerusas. Jeigu britai tikrai nori taikos, gali j gauti per dvi savaites, neprarasdami reputacijos. Bet jiems reikia paskubti", - atsak fiureris ir isiunt B. Dahlerus su pasilymais dl tarptautins konferencijos atgal London . Spalio 6 d. savo kalboje Reichstage Hitleris iuos pasilymus paskelb visam pasauliui: Kam reikalingas is karas Vakaruose? Dl Lenkijos atkrimo? Versa lio sutarties Lenkija nebeatgims daugiau niekada... Jos atkrimo problema bus sprendiama tik tarp Vokietijos ir Rusijos, o ne kare Vakaruose... Bt bepras mika sunaikinti milijonus moni ir sugriauti milijon vertus turtus, kad bt rekonstruota valstyb, kuri visi ne lenkai nuo pat jos gimimo pramin abortu. Ar yra kokia nors kita prieastis?.. Jeigu is karas turi kilti dl to, kad Vokietijoje
9 8 7 6

bt pakeista valdia... tada milijonai moni gyvybi bus paaukota tuiai... Ne, is karas Vakaruose negali isprsti joki problem." Tada Hitleris ivardijo problemas, kurias turjo omenyje: reformuoti Lenkijos valstyb, isprsti yd klausim, grinti Vokietijos kolonijas, atgaivinti tarptautin prekyb, beslygi kai garantuoti taik Europos valstybms, siekti visuotinio nusiginklavimo, sure guliuoti oro karo taisykles, nuodingj duj, povandenini laiv naudojim, isprsti Europos tautini maum problemas... Kad visi ie didingi tikslai bt pasiekti, jis sil tarptautin konferencij, taiau kaip visada prie savo gerano rik pasilym pridr grasinim: Viena yra aiku. Pasaulio istorijoje niekada nebuvo dviej laimtoj, bet labai danai pralaimdavo visi. Tegu ios tautos ir joms atstovaujantys lyderiai pateikia savo atsakym. Tegu bna atstumti tie, ku rie mano, kad karas yra geresnis sprendimas nei itiesta mano ranka... Jeigu vis dlto laims misterio Churchillio ir jo alinink nuomon, is mano pareikimas bus paskutinis. Tokiu atveju mes kausims... 1918 m. lapkritis Vokietijos isto rijoje daugiau niekada nepasikartos."
10

Kit dien naci laikraiai trimitavo:

Vokietija siekia taikos", Joki karini tiksl prie Pranczij ir Anglij", Dau giau joki reikalavim, iskyrus kolonijas", Ginklavimosi mainimas", Vis Eu ropos ali bendradarbiavimas", Siloma konferencija" . Gali bti, kad Hitlerio taikos siekis kart buvo nuoirdus. Taiau kartu jis buvo lus. Hitleris ukariavo Lenkij ir dabar tiesiai viesiai reikalavo, kad Vakarai pasirayt tam leidim atgaline data. Atkurti Lenkijos sienas ir ivesti visas karines pajgas i jos teritorijos buvo pagrindinis Londono reikalavimas prie tolesnes diskusijas. Tai buvo esminis punktas, nes tik jo vykdymas galjo padti Vakarams isaugoti reputacij". Net jei bt norjs, Hitleris negaljo jo vykdyti - Lenkij jis jau pasidalijo su Stalinu ir, inoma, neketino atiduoti to, k ukariavo. Hitlerio reikalavimai buvo maksimals, nes jis aid va bank, visikai nesibaimindamas neigiamo atsakymo, gal net jo tikdamasis. Jeigu dar kart visk ir net daugiau galima gauti paklus ton, kodl gi ne, bet jeigu prastas triukas nustojo savo galios, tada karas. Hitlerio neapleido mintis, kad Vakarai tik nori iloti laiko ir ubaigti savo persiginklavimo programas, todl jis nenorjo laukti
12 11

ir net nesulauks atsa

kymo i Londono spalio 9 d. pasira direktyv Nr. 6, kurioje sak nedelsiant pasiruoti karo kampanijai Vakaruose. Vokiei karo vadai, skirtingai nei fiureris, baiminosi prancz karins galios ir taikos norjo labiau nei karo. Jie buvo sitikin, kad taktika, atneusi pergal Len kijoje, prie galing Pranczijos armij nesuveiks, be to, trumpjanios dienos, lietingi orai galjo atimti pranaum ore, jau nekalbant apie tai, kad Vermachtas stipriai ieikvojo savo iteklius Lenkijoje . J apskaiiavimais, reikjo keli mne13

si suremontuoti tankams, mnesinis plieno tiekimo trkumas iaugo iki 600 000 ton, amunicijos atsarg liko tik tredaliui divizij ir tai tik keturiolikai dien taiau tokios smulkmenos fiureriui buvo n motais . Jis buvo strategas, matantis didel paveiksl. Kai spalio 7 d. vyriausiasis ginkluotj pajg vadas W . Brau chitschas paband Hitleriui idstyti savo ir koleg nuogstavimus, is liep palikti pastabas ir per artimiausias por dien paruo didiul penkiasdeimt atuoni puslapi memorandum, kuriame iaikino, kodl kampanija Vakaruose turi bti surengta kaip manoma greiiau ir kodl laikas dirba ne Vokietijos naudai . Puolimo plano direktyv ir memorandum Hitleris aukiausiems karo va dams pristat spalio 10 d. Direktyva skelb: J e i g u artimiausiu metu paaiks, kad Anglija ir jos vadovaujama Pranczija neketina nutraukti karo, a esu apsi sprends nedelsti ir veikti energingai bei agresyviai... Todl sakau: puolimas turi bti planuojamas... per Liuksemburg, Belgij bei Olandij ir turi bti vykdytas artimiausiu manomu laiku.... Operacijos tikslas - sutriukinti kiek manoma daugiau Pranczijos ir jos sjunginink karini pajg bei uimti kuo didesnes Olandijos, Belgijos ir iaurins Pranczijos teritorijas. ios teritorijos bus baz galimam karui su Anglija ore ir jroje... Reikalauju, kad vyriausieji vadai nuolat mane informuot ir kaip manoma greiiau pateikt isamias ataskaitas apie savo planus, pagrstus ia direktyva."
16 15 14

Morals planuose surengti atak per neutrali ali teritorijas iekoti never ta. Hitleris tiesiog vertino savo prie galimybes ir svarst, kaip pats pasielgt j vietoje. T pai dien, kai Reichstage sil taik, Hitleris W . Brauchitschui ir F. Halderiui sak kuo greiiau sustiprinti front iaurs Vakar Vokietijoje ir pasiruoti atremti prancz smg, jei ie nusprst smeigti Reicho pramons ird ir Achilo kuln Rre . Pristatydamas generolams savo ilg memorandum fiureris pareik, jog po spdingos pergals Lenkijoje ir su slyga, kad Vokietijai bus palikti visi laim jimai, jis neprietaraus karo ubaigimui, taiau memorandumas buvo skirtas antrajam variantui. Pagrindinis jame nurodomas tikslas - sunaikinti Vakar vals tybi gali, kad jos daugiau niekada nebekelt grsms Vokietijai ir jos siekiams Europoje. Pagrindin prieastis - susiklosiusios aplinkybs ir laikas, veikiantis Vokietijos nenaudai. Sutartis su Rusija reikia, kad karas su Pranczija ir Anglija vykt viename fronte. Pergal Lenkijoje tapo manoma dl tos paios prieasties. Situacija iliko - bet ar ilgam? - klaus Hitleris ir ts: J o k i a sutartis ar paktas su Rusija negali utikrinti jos neutralumo visam laikui... Po atuoni mnesi, met ar keleri tai gali pasikeisti... Didiausia apsaugos nuo Rusijos puolimo ga rantija slypi... staigioje Vokietijos galios demonstracijoje... Britanija ir Pranczija gali priversti Belgij su Olandija atsisakyti neutralumo - to Vokietija leisti negali.
17

Laikas dirba prie Vokietij - ir tik taip jis turi bti vertinamas... Jokia puolimo pradia nebus pernelyg ankstyva. Jis turi vykti bet kuriomis aplinkybmis (jeigu i viso bus manoma) ruden."
18

odiai jeigu manoma" skliausteliuose reik, kad planas netenka pras ms, jei Londonas ir Paryius pasirays Hitlerio taikos pasilym, taiau juos netrukus buvo galima ibraukti. Hitlerio pasilym, kad ir kaip keista, pirmieji atsak pranczai. Pranczijos vyriausybs kabineto dauguma su usienio reikal ministru G. Bonnet priea kyje buvo u taik, taiau visas diskusijas grietai nutrauk . Daladier. Spalio 7-j, t. y. jau kit dien po Hitlerio kalbos Reichstage, Pranczijos premjeras pareik, kad nesuds ginkl ir kariaus, kol bus utikrinta tikra taika ir visuotinis saugumas" . Hitleriui, kaip visada, atskira Paryiaus pozicija nerpjo, jis buvo sitikins, kad Pranczija be Britanijos nedarys nieko. Spalio 10 d. fiureris vieai dar kart pakartojo, kad Vokietija neturi prieasi karui su Vakarais ir jai nieko i j nereikia, taiau visas ias uvertiras N. Chamberlainas ubaig spalio 12 d. Didiosios Britanijos ministras pirmininkas Hitlerio pasilymus pavadino mig lotais ir neaikiais". Juose nekalbama apie alos atitaisym ekoslovakijai ir Lenkijai, - sak N. Chamberlainas. - Dabartins Vokietijos vyriausybs paadais negalima pasitikti. Jeigu ji nori taikos - turi rodyti tai darbais, ne odiais." Hit lerio planas A " nesuveik, atjo metas planui B " . A irgi galiau pareikalauti i Britanijos atitaisyti al, padaryt Indijai, Egiptui ir Palestinai. Anglija galt gauti taik kada tik panorjusi, bet tie - skaitant isipusiusi idiot Eden ir tok pat nieko nesugebant Churchill - turi imokti laikyti savo nosis toliau nuo Euro pos", - kalbjo fiureris irt pat vakar sak liuftvafs vadams atnaujinti bomb gamyb: Karas tsis toliau!"
20 19

Kit dien Berlynas oficialiai paskelb, kad atmesdama Vokietijos pasilym Didioji Britanija pasirinko kar. Spalio 19 d. vyriausiasis ginkluotj pajg vadas VV. Brauchitschas gavo tiksli puolimo dat. Kampanija kodiniu pavadi nimu Geltona" (Fall Gelb) turjo prasidti lapkriio 12 d .
21

M e s laimsime

kar, netgi jei jis prietarauja imtams generalinio tabo doktrin - mes turime geresnius karius, geresnius ginklus, stipresnius nervus ir viening bei ryting vadovyb!" - sak Hitleris OKVV tabo vadui A. J o d l i u i . Armijos vadovyb nebuvo vieninga. Daugelis generol, igird naujienas, susigrieb u galv. Tuo tarpu grosadmirolas E. Raederis lengviau atsiduso. Nuo ios akimirkos karui jrose joki apribojim nebeliko. Dar spalio 10 d. jis sak Hitleriui: Jeigu Bri tanija turi bti nugalta, ji turi bti apsiausta ir apgulta, nepaisant sausumos pajg tiksl. Kuo anksiau pradsim, tuo anksiau pamatysim rezultatus ir tuo trumpesnis bus karas."
23 22

Nekeistas karas jurose

Brit karinio laivyno vadas W . Churchillis nepamiro I pasaulinio karo pamok ir msi priemoni apsaugoti prekybinius laivus. Geriausia apsauga jiems buvo kon voj sistema. Kordonas eskadrini mininink ir krvos maesni laiv, apsiginkla vusi ASDIC* navigacijos sistema, turjo padti pastebti ir eliminuoti prieo po vandeninius laivus, taiau W . Churchillis buvo ne gynybos, o puolimo alininkas. Didiausias pajgas jis met ne konvojams apsaugoti, o povandeniniams laivams medioti. Strategija nepasiteisino. Kol Karalikasis laivynas vaist laik ir energi j atvirame vandenyne iekodamas povandenini laiv, ie skmingai skandino prekybinius laivus . Maa to, netrukus mediotojai patys tapo taikiniais. Rugsjo 17 d. U-29, jau nuskandins tris tanklaivius, prie Airijos krant torpedavo lktuvne Courageous. Didiulis, 26 500 ton sveriantis laivas nuskendo
24

maiau nei per penkiolika minui, dl to pavyko igelbti tik pus i tkstanio gulos. Dvi torpedos pataik taip tiksliai, kad jreiviai nespjo imesti net gelb jimosi vali. vienintel kater metsi tiek moni, kad jis kartu su jais nugrimz do dugn. Laimingieji turjo atlaikyti valand altoje iaurs jroje. Courageous

buvo seniausias brit lktuvneis, taiau Karalikasis laivynas apskritai j turjo tik keturis, ir prie tris dienas tokia pat lemtis galjo itikti moderniausi lktuvne Ark Royal. J o laimei, U-39 torpedos skriejo pro al, ir eskadriniai minininkai gilu minmis bombomis upuolik paskandino. i dviej epizod uteko, kad britai patraukt visus savo lktuvneius i povandenini laiv mediokls . Dar didesnis smgis Karalikajam laivynui buvo suduotas spalio 14 d., kai U-47 paskandino linijin laiv Royal Oak. Smgis buvo dvigubas. Per vis II pa saulin kar vokiei u-boutai" paskandino tik du u Royal Oak didesnius
25

Garso aidu pagrsto navigacijos ir objekt aptikimo po vandeniu renginys, irastas 1917 m. Visuotinai laikoma, kad pavadinimas kilo i i sistem iradusios instancijos pavadinimo - Allied Submarine Detection Investigation Committee (ASDIC). Taiau esama altini, patikslinani i versij. Minimas darbas buvo usakytas Gynybos nuo povandenini laiv padalinio (Anti-Submarine Division) ir vykdomas grieiau sio slaptumo slygomis. Garso bangoms skleisti ir priimti buvo naudojami pjezoelektrinmis savybmis pasiymintys kvarco kristalai. Siekiant ilaikyti slaptum buvo draudiama minti kvarco pavadinim, projektas vadintas ASD'ics (pagal usakovo pavadinimo santrump), o kvarcas - ASD'ivitu, taip atsirado pavadinimas ASDIC. 1939 m. atsakydamas Oxford English Dictionary redakcijos paklausim dl santrum pos reikms, Admiralitetas sukr istorij, es santrumpa reikia Allied Submarine Detection Investigation Committee (Prieo povandenini laiv aptikimo tyrim komi tetas), ir i versija buvo visuotinai paskleista, nors i ties joki uuomin apie kok nors pana komitet Admiraliteto archyvuose nerasta. (Hackmann)

laivus*, o dar svarbiau, kad 29 ton Royal Oak buvo ukluptas paioje brit laivyno irdyje - gerai ginkluotoje, akylai saugomoje ir neveikiama laikytoje karo bazje Skapos lankoje. I pasaulinio karo metais, paband atlikti panai operacij, du vokiei povandeniniai laivai buvo eliminuoti, taiau U-47 vadas Gntheris Prienas ryosi iai be galo pavojingai misijai ir uklupo savo oloje miegant lit visikai nepasiruous. Operacija buvo savanorika. Supaindins savo gul su misija, G. Prienas pareik, kad bet kuris nenorintis rizikuoti jreivis gali palikti laiv. Toki neatsirado. Spalio 14 d., pasinaudojs trosais ir vielomis neudengta

madaug 50 m povandenine spraga, U-47 nr bazs teritorij. Vis dien laivas praleido po vandeniu, o 19 vai., ikils paviri, paleido septyni torped serij. Keturios torpedos ne sprogo**, taiau trys buvo mirtinos. Royal Oak i pradi pasviro, paskui apsivert ir per trylika minui nugrimzdo dugn su savimi nusitemp damas 810 jreivi, tarp kuri buvo 24 karinin kai, skaitant admirol Henry Blagrove'. Isigel bjo tik 414 gulos nari. Viskas galjo baigtis ir dar blogiau, jei baiminantis antskrydi i bazs prie tai nebt patraukti kiti brit laivai, taiau smgis vis tiek buvo didiulis. Tiesiai ird. Kit dien pranedama apie Royal Oak netekt brit Gntheris Prienas
Bundesarchiv. Bild 183-2006-1130-500. Fotograf: Schulze. Annelise (Mauritius)

valdia paskelb, kad j torpedavs povandeninis laivas taip pat buvo paskan dintas, taiau tai buvo tik propaganda. U-47 akibroktas buvo toks lus ir netiktas, kad britai net nespjo sutrukdyti G. Prienui skmingai pabgti. is fiasko galbt net galjo pakeisti karo eig. Jis ubaig kelet brit karinio laivy no aukt karinink karjer, o jo pirmasis lordas VV. Churchillis isaugojo savo post, ko gero, tik dl to, kad j k tik buvo paskirtas . Kapitonas Gntheris Prienas namuose buvo sutiktas kaip didvyris. Spalio 15 d. Vilhelmshafene visi U-47 gulos nariai buvo apdovanoti Geleiniu kryiumi, o
26

* Linijinis karo laivas Barham paskandintas 1941 m. lapkrit transatlantinis laineris Empress ofBritain paskandintas 1940 m. spal. Pastarasis, 42 000 ton, greiiausias ir prabangiausias brit laivas, buvo didiausias i vis laineri, paskandint II pasauli niame kare, ir didiausias laivas, kur paskandino povandeninis laivas. ** Nesuveik torped detonatoriai igelbjo ne vien Sjunginink laiv. is techninis brokas kuo toliau, tuo labiau darsi karinio laivyno problema.

G. Prienui, pirmajam i vis povandenini laiv kapiton, buvo teiktas Pirmojo laipsnio Geleinis kryius*. Ordin seg pats Hitleris, ir tai buvo ne paskutinis apdovanojimas. G. Prienas, gavs Skapos lankos buliaus" pravard, II pasaulinio karo vokiei gelmi as" srae um devintj viet. Jis neabejotinai buvo vienas i talentingiausi povandenini laiv kapiton, nes per trump savo kar jer spjo paskandinti 30 prekybini laiv, kuri bendras tonaas virijo 162 000 ton . Prajus metams po triumfo Skapos lankoje, G. Prienas buvo apdovanotas Geleiniu kryiumi su uolo lapais, o J . Goebbelsas padar j tokia vaigde, kad 1941 m. kov, kai U-47 dingo Atlanto vandenyne, naci propaganda ilgai tyljo neinodama, kaip praneti apie tautos didvyrio t. Net po to, kai gegu buvo paskelbta, jog Gntheris Prienas dingo be inios, Vokietijoje dar ilgai skland fan tastiki gandai apie U-47 likim . Tikri ir sukurti didvyriai karuose reikalingi moni moralei palaikyti. Kas gi daugiau, jei ne geros naujienos gali praskaidrinti j nuotaik? Ir kas gali bti geriau u spdingas pergales? Todl visos kariaujanios puss apie jas trimitavo kiek manydamos, bda tik ta, kad spding mi ar toki kvap gniauiani ygdarbi kaip G. Prieno reidas buvo nedaug. Karas jrose i esms buvo kitoks. Sunkus, plaiai isikerojs irrstus, einani apgraibomis ir skstani, pasal ir apgauli, mokslo ir jreivysts-toks yra is povandenini laiv karas", - sak VV. Churchillis rugsjo 26 d. kalbdamas Bendruomeni rmuose . Pirmasis Admiraliteto lordas, inoma, nepridr dar vieno svarbaus dmens iame ka re - propagandos. Jis paskelb, kad Karalikasis laivynas laimi ir per pirmj m nes sunaikino 18 vokiei povandenini laiv, nors per visus 1939 m. vokieiai prarado tik 5 . Vokieiai irgi nesivar skelbdami apie savo pergales. klausi m, ar tikrai prieai paskandino lktuvne Ark Royal, VV. Churchillis ironikai
3 0 29 28 27

atsak, kad brit laiv, kuriuos vokieiai paskelb jau nuskandin, utekt per galei prie vis vokiei karin laivyn . Tada jis privaljo kalbti optimistikai, taiau po karo savo atsiminimuose pripaino: Vienintelis tikrai mane gsdins dalykas per kar buvo povandenini laiv grsm... J i negijo ryki mi ir spding pasiekim formos, ji buvo matoma tik statistikoje, diagramose, krei vse. Neinomose tautai, nesuprantamose visuomenei."
32 31

* Vokiei karo apdovanojimas Geleinis kryius turjo 7 laipsnius: l ) II laipsnio; 2 ) I laipsnio; 3 ) Riterio; 4 ) Riterio kryius su uolo lapais; 5 ) su uolo lapais ir sukryiuotais kardais; 6 ) su uolo lapais, sukryiuotais kalavijais ir deimantais ( apdovanojim gavo tik 27 vokiei karininkai); 7 ) su auksiniais uolo lapais, sukryiuotais kalavijais ir deimantais (is aukiausias apdovanojimas buvo teiktas tik vienam mogui - liuftvafs asui Hansui Ulrichui Rudeliui, sunaikinusiam dau giau kaip 500 rus tank ir netgi rus linijin karo laiv Leningrade).

Pirmj karo mnesi statistika bylojo apie pirmuosius rimtus pavojus. Iki 1940 m. kovo vokiei povandeniniai laivai paskandino 222 Sjunginink ir neutrali ali laivus. Per t pat septyni mnesi laikotarp Sjungininkams pavyko sunaikinti tik 9 povandeninius laivus . W . Churchillio planuota u-bout" mediokl nedav rezultat. Tyliai inyrantys, paleidiantys torpedas ir vl pradingstantys, vokiei povandeniniai laivai tapo rimtu galvos skausmu.
33

SJUNGININK

LAI

NETEKTYS.

\0 M . K O V A S

Prieastis
1. Povandeniniai laivai

Paskandint laiv skaiius

222 129

Bendras tonaas
765 000 t 430 000 t

2. Minos
3. Karo laivai 4. Aviacija 5. Kita

16 30
5

63 000 t 37 000 t
8000 t

I viso:

402

1 303 000 t

inoma, moni vaizduot labiau adino didij karo laiv miai, taiau tikroji povandenini laiv uduotis buvo kur kas paprastesn - skandinti krovi nius gabenanius laivus. Paskelbusi ekonomin blokad Didioji Britanija su savo galingu laivynu i karto atkirto Vokietij nuo itekli, galini j pasiekti jros keliais. Taiau Vokietija turjo alternatyv emyne, pvz., dosn Stalin Rytuose, o Didiosios Britanijos likimas visikai priklaus nuo to, ar jai pavyks apsaugoti savo jr kelius. Britai turjo puikiai ipltot pramon ir galjo gaminti beveik visk: ginklus, audmenis, lktuvus, tankus. Vliau pamaitinta JAV finansinmis injekcijomis j pramon gals apginkluoti ne tik savo karius, bet ir prie j prisi jungusius ekus, lenkus, pranczus, net padti Taryb Sjungai. Taiau visa tai Di dioji Britanija galjo padaryti tik ilaikydama gyvybikai svarbi preki ir aliav import jr keliais. J i importavo praktikai vis naft, beveik visus spalvotuosius metalus, vis kauiuk, 30 proc. geleies rdos, 80 proc. medienos bei vilnos ir, svarbiausia, du tredalius maisto, reikalingo neproporcingai gausiai apgyvendin tai salai . 1939 m., nordama tik palaikyti normal alies gyvenim ir utikrinti ekonominius poreikius, Britanija turjo atsigabenti 55 mln. ton preki. Btent todl jos prekybinis 20 milijon ton laivynas buvo didiausias pasaulyje - bet kuriuo metu jrose ir vandenynuose bdavo ne maiau kaip 2500 krovinini lai v . Btent todl ji privaljo apsaugoti jr arterijas, maitinanias imperijos ird. Nukirtus jas, Britanija bt ne tik negaljusi kariauti - ji bt pasmerkta badui. Tai suprasdamas vokiei povandeninio laivyno vadas admirolas Karlas Dnitzas
36 35

sak: Svarbiausia kare su Britanija yra atakos prie jos prekybinius laivus Atlanto vandenyne." VVinstonas Churchillis po karo su juo sutiko: Povandenini laiv atakos buvo pati didiausia blogyb. Met tam visas savo jgas vokieiai bt pasielg imintingai."
37

W . Churchillio laimei, vokieiai to nepadar.

K. Dnitzas buvo povandenini laiv alininkas nuo pat pradi. I pasaulinia me kare jis moksi i gelmi aso VValterio Forstmano, kol gavo savo povandenin laiv. 1918 m. pateks nelaisv, Gibraltare ant kreiserio denio stebdamas Sjunginink pergals vent, K. Dnitzas brit kapitono paklaus: Koks gali bti malonumas i pergals, kai Sjunginink gretose visas pasaulis?" - Tai tikrai keistas jaus mas", - atsak kapitonas. Pamok, kas atsitinka, kai Vokietija skelbia kar pasauliui, K. Dnitzas pamir o. Versalio sutartimi povandeniniai laivai Vokieti joje buvo udrausti. 1935 m. sutartis su Britanija Povandenini laiv alininkas, bsimasis grosadmirolas Karlas Dnitzas
bpk

leido ne didesn kaip 52 700 ton povandenin laivyn ir n vienas laivas negaljo bti sunkesnis nei 2 tonos. Vokietija slapta naudojosi Ispanijos ir Suomijos statyklomis, taiau nei to, k ji stat lega-

liai, nei to, k band nuslpti, bsimiems karo ikiams aikiai nepakako. Be to, Karinio jr laivyno ministerijoje buvo takingesni u K. Donitz. Vyriausiuoju karinio laivyno vadu paskirtas E. Raederis svajojo apie galing laivyn, galint stoti kov su bet kuria pasaulio armada. Pagal laivyno statybos plan Z " Vokietija planavo turti 4 lktuvneius, 13 linijini ir 300 povande nini laiv - taiau is ambicingas planas turjo bti gyvendintas 1944 m . , o 1939 m. jis buvo tik svajonse ir briniuose. Rugsjo 3 d., kai Didioji Brita nija ir Pranczija paskelb Vokietijai kar, E. Raederis savo dienoratyje ura: iandien prasidjo karas su Anglija ir Pranczija. Karas, kurio, remiantis anks tesniais fiurerio patikinimais, mums nereikjo tiktis iki 1944 m... Visikai aki vaizdu, kad ms laivynas nepasiruos dideliam karui su Didija Britanija... Povandeninio laivyno jgos dar pernelyg menkos, kad galt padaryti lemiam tak karo eigai... Maa to, visas liks laivynas savo dydiu ir galia taip nusilei dia britikajam, kad netgi surinkus j vis galima tik pademonstruoti, kaip nar siai moka ti ms jreiviai..."
39 38

Karas su Anglija, prasidjs 1939 m., E. Rae-

deriui tapo nemalonia staigmena. Karinis laivynas buvo neabejotinai silpniausia Vokietijos ginkluotj pajg dalis, ir jg balansas su naujais prieais neadjo nieko gera. Krygsmarin (Kriegsmarine - vokiei karinis jr laivynas) neturjo n vieno lktuvneio, tik 2 modernius linijinius kreiserius, 3 kieninius* linijinius

laivus, 2 sunkiuosius ir 6 lengvuosius kreiserius bei 22 eskadrinius minininkus . Didioji Britanija ir Pranczija kartu turjo 5 lktuvneius, 11 linijini laiv, 38 kreiserius ir daugiau kaip 115 eskadrini mininink. E. Raederis puikiai suprato, kad neturi joki galimybi kautis su prieu akis ak, todl jo rekomendacijomis rugsjo 3 d. direktyvoje Nr. 2 Hitleris kariniam laivynui sak du dalykus - ata kuoti prekybinius laivus ir minuoti prieo vandenis . Prekybini laiv atakose povandeniniai K. Dnitzo laivai i karto pasirod es patys veiksmingiausi. 1939 m. Unterseeboote admirolas savo dispozicijoje
41

40

turjo tik 57 povandeninius laivus. Tik 27 i j galjo vykdyti tolimas misijas Atlanto vandenyne, ir vis dlto btent povandeniai vokiei laivai tapo pirmuoju rimtu ikiu Sjungininkams. Paia me Atlanto mio kartyje, 1942 m. gegu, krygsmarins ekspertai su SLYGIN DIDIJ KARO LAIV KLASIFIKACIJA (pagal galingum) Greta angliki atitikmenys Lktuvneis Linijinis laivas Linijinis kreiseris Kieninis linijinis laivas Sunkusis kreiseris Lengvasis kreiseris Eskadrinis minininkas Aircraft Carrier Battleship Battlecruiser Pocket battleship Heavy cruiser Light cruiser Destroyer

skaiiuos, kad jeigu iki met pabaigos pavykt kas mnes paskandinti po

700 000 ton brit laiv, Anglija bt atkirsta nuo savo imperijos ir eliminuo ta i karo . K. Dnitzas dar prie kar nenuilsdamas aikino, kad su 300 po vandenini laiv jis tikrai gali parklup dyti Britanij. irint pirmj mnesi rezultatus, ko gero, ne per drsu bt teigti, kad jis tikrai tai galjo padaryti. Karo pradioje tokie planai panjo utopij. Mnesio plan vokieiai vyk d per septynis mnesius, taiau taip buvo tik dl to, kad K. Dnitzas turjo maai laiv. Bet kuriuo metu tik tre dalis povandenini laiv galjo vykdyti savo misijas Atlante, kiti buvo remon tuojami uostuose ar pildsi atsargas,
43

KARINI LAIVYN DYDIAI 1939 M . j Laiv tipai Britanija Pranczija Vokietija Linijiniai Lktuvneiai Kreiseriai Eskadriniai minininkai Povandeniniai
44

42

9 4 35

2 1 3 20

8 22 57

25

treti kelionse savo operacijas arba i j . 1939 m. Atlanto medioklse vienu metu dalyvavo tik 6-7 povandeniniai laivai, 1940 m. is skaiius neperengs 20. Vis dlto Sjunginink nuostoliai tais metais oktels iki 2,3 mln. ton, ir tik tada Hitleris supras, koki prog praleido . 1941 m. vasar jis savo direktyvoje pri45

Terminas kieninis" pritaikytas siekiant pabrti, kad tai maesnis nei linijinis laivas. Savo dydiu jie buvo panas sunkiuosius kreiserius, taiau turjo galingesnius pabklus.

pains, kad atakuoti prekybinius laivus yra daug svarbiau nei karinius, ir sakys pradti masin povandenini laiv statyb . 1942 m. su 140 u-bout" K. Dnitzas per 12 mnesi pasieks netiktin 7 milijon ton skaii jo paadai buvo ne i pirto lauti, bet tada jau bus per vlu. I tikrj, jeigu 1939 m. rugsj vokiei karinis laivynas bt turjs tiek povandenini laiv, kiek 1945 m. kov, t. y. ne 57, 4 6 3 , Anglija, ko gero, bt parklupdyta. K. Dnitzas pralaimjo savo povandeninio karo vizij prie brang antvandenin E. Raederio projekt, taiau pastarojo taip pat gyven dinti nepavyko. Karinis laivynas, reikalaujantis didiuli investicij ir itekli, turjo konkurentus, kuriuos Hitleris mgo labiau - Vermacht ir liuftvaf. Fiu rerio fraz apie save: Sausumoje a didvyris, jroje - bailys", - ikalbinga. Fiu reris avjosi didiuliais karo laivais, domjosi juose pritaikytais novatorikais sprendimais, gilinosi technines specifikacijas ir detales, taiau nesuprato jr karo potencialo, neiman apie jo strategij ir nelabai ja domjosi. 1939 m. rugsjo 24 d. grosadmirolas E. Raederis kelias valandas band rodyti fiureriui, kad susidariusiomis aplinkybmis vienintel ieitis yra pradti didiul povan denini laiv program. Hitleris atsak, jog viskas, k igirdo, jam patinka, bet darbo jga ir plienas tokiais kiekiais, koki nori krygsmarin, jai niekaip negali bti suteikti . Platesniame kontekste problema buvo kompleksikesn. Jeigu 1937 m. prioritetas bt suteiktas kariniam laivynui. H. Gringas bt tur js maiau lktuv, jeigu K. Dnitzas bt gavs daugiau povandenini laiv, N. Brauchitschas bt turjs maiau tank. Vis dlto skaiiuojantieji strategi nes Hitlerio klaidas II pasauliniame kare i gali rayti kaip pirmj. W . Churchillio memuarai tai patvirtina. Tolesni vykiai taip pat. Bet visa tai mes galime pasakyti dabar. Tuo metu Hitleris met jr m nauj, iki tol negirdt ginkl - magne tines minas. Paprastos, plduriuojanios vandens paviriuje minos buvo senas ginklas ir nuo j ivalyti vandenis specialistams nebuvo jokia problema, taiau magnetins veik visikai kitaip ir, svarbiausia, niekas neinojo, kad jos magne tins. Slaptas Hitlerio ginklas", kaip j pavadino VV. Churchillis, i karto pasjo chaos Sjunginink vandenyse. Iki lapkriio pabaigos min aukomis tapo 29 prekybiniai laivai . Iki Naujj met nuo min nuskendusi laiv tonaas padi djo iki 260 , o iki Keistojo karo pabaigos pasiek 430 000 skaii . Tai buvo daugiau nei tredalis vis vokiei nuskandint laiv per lai kotarp, bet statistika, ko gero. bt buvusi kitokia, jei britai nebt greitai min slapto ginklo" veikimo principo. Padaryti tai tapo karinio laivyno eks pert prioritetu, nes prieams minavimas buvo pigus ir ne toks pavojingas karo metodas. Minavimo misijose nereikjo galing pajg - jose dalyvavo
51 52 50 49 48 47 46

ir rodys, kad

palyginti nedideli vokiei antvandeniniai laiveliai* ir povandeniniai laivai. Lapkriio pabaigoje, matydamas puikius min karo rezultatus, Hitleris sak padvigubinti j gamyb, o j paleidimas vanden nuo iol buvo patiktas ne tik laivams, bet ir lktuvams. ie mirtin krovin galjo nuleisti paraiutais. Joki tiesiogini mi, bet tyliai ir nepastebimai pamaitinti minomis vande nys tapo brit problema. Joki prieo laiv horizonte, taiau brit pakrani vandenys, netgi Temzs iotys, staiga pasidar nesaugs. Isprsti i problem buvo galima tik igriebus i vandens sveik min ir isiaikinus, kaip ji veikia, bet kaip tai padaryti? Magnetins minos neplduriavo paviriuje, jos nusileis davo jros dugn ir suveikdavo tuomet, kai pro al plaukdavo koks nors di desnis metalinis objektas, paprasiau tariant - laivas. M i n sprogimai bdavo galingi - tarp j auk buvo ir eskadrinis minininkas Gipsy, ir net visikai nau jas kreiseris Belfast - po susidrimo su mina jis ijo i rikiuots trejiems me t a m s . Lapkriio 20 d., bandydamas igriebti tinkluose strigusi min, suspro go minininkas (laivas, kurio tiesioginis darbas - nukenksminti minas) Mastiff. Tiesa, ant min skmingai" uplaukdavo ir laivai, kuri vokieiai nenorjo skandinti. Lapkriio 12 d. uvo 86 i 400 moni, plaukusi keleiviniu oland laineriu Simon Bolivar. Oland visuomen buvo sukrsta pasakojim, kaip vie nas britas daugiau kaip valand ant medinio plausto per naftos sutirtint ledin vanden plukd savo dukr krant arba kaip kitas keleivis i Indijos sugebjo igelbti svetim trej metuk vaik, taiau prarado abu savo vaikus ir mon . Lapkriio 19 d. i penki nuo min nuskendusi laiv du buvo brit, vienas prancz, po vien ved ir ital , taiau nepaisydamas vis N. Chamberlaino ir VV. Churchillio kaltinim niekingais kariavimo metodais", Hitleris nebuvo nusiteiks sustoti. Spal saks atakuoti visus ginkluotus prieo laivus be persp jimo, numatyto tarptautinse taisyklse, lapkriio pabaigoje fiureris perspjo neutralias alis laikyti savo laivus atokiau nuo Didiosios Britanijos ir Pranczijos krant. Toks buvo jo atsakymas brit pareikim, kad kerydami u uminuo tus vandenis Sjungininkai sustabdys ir konfiskuos visus Vokietijos eksporto lai v u s . Sunku pasakyti, kuo is karas be apribojim bt pasibaigs, jei ne vienas laimingas atsitiktinumas. Lapkriio 21 d. vakar vienas brit kareivis pastebjo, kaip vokiei lktuvas vanden Temzs iotyse paraiutu nuleido neatpain t objekt". Admiralitetas i karto vykio viet isiunt du min ekspertus R. C. Lewisa ir J . G. D. Ouvry. Kadangi buvo pats atoslgis, jiems pavyko nusta tyti minos viet ir itraukti j i vandens. Mina nukrito per arti kranto, ant sek56 55 54 53

* Schnellboot, arba S-boot (greitas laivas) - pradti statyti 1932 m. kaip motorins tor pedins valtys. Sjungininkai iuos laivus vadino E-Boats.

lumos, taiau nesprogo. Specialistai msi vis manom saugumo priemoni, taiau galima sivaizduoti, kokia buvo tampa tiek traukiant paslapting daikt i vandens, tiek gabenant j laboratorij, tiek jau j atvykus. Dl tarim, kad bomba gali bti akustin, viskas vyko mirtinoje tyloje, tad buvo aikiai girdti, kaip joje tiksi vieno i dviej detonatori laikrodis. Kai mina atsirm vandeny no dugn, is laikrodis turjo j jungti, taiau jis nesuveik . Naujasis vokiei ginklas buvo iardytas iki maiausi detali ir magnetins minos paslaptis buvo minta. is pasiekimas buvo kur kas didesn pergal nei vieno ar kito laivo nuskandinimas, apie kuriuos trimitavo spauda. Pavyzdiui, taip ir neisiaikin, kaip veikia amerikiei minos, japonai po penkeri met praras imtus savo laiv, o prieai praktikai nepatirs joki nuostoli. Gruodio 19 d. dar du tyls brit herojai, mokslininkai C. F. Goodeve'as ir E. C. Bullardas, sugalvojo prienuod magnetinms minoms. Jis buvo paprastas sukurti prieing elektromagnetin laiv lauk negu tas, kur minos reaguodavo. Tada pasipyl sprendimai, kaip naudojant laivus ir lktuvus galima minas deto nuoti ir ivalyti didelius vandens plotus . Svarbiausia, kad dabar Sjungininkai inojo magnetini bomb veikimo princip. T dien, kai pastabus angl kareivis pamat ant seklumos numest min, Hitleris savo generolams skelb apie b sim Pranczijos, Belgijos ir Olandijos atak. Invazijos Britanij, anot Hitlerio, nereiks, nes j ant keli parklupdys povandeniniai laivai ir minos" . Fiureris neinojo, kad technologij kare k tik patyr pralaimjim. VV. Churchillis sak, kad tais atvejais, kai laivo nuskendimo aplinkybs neinomos, esant galimybei, visada nurodyti, jog laivas nuskendo nuo magnetins minos. Pirmasis laivyno lordas apie i pergal su palengvjimu ra F. D. Rooseveltui: Atrodo, mes pa gavome vr u uodegos."
60 59 58 57

Tai buvo tyli pergal. Apie paslapties minim ne

galima buvo skelbti vieai. Jos neaptarinjo pirmieji laikrai puslapiai, apie j nekalbjo mons gatvje. Taiau 1939 metais tai buvo didiausia Sjunginink pergal. Didesn netgi u t, apie kuri netrukus kalbjo visas pasaulis.

Graff Spee tis

Per pirmuosius karo mnesius du tredalius nuostoli Didioji Britanija patyr savuose vandenyse, tuo tarpu tolimame Piet Atlanto ir netgi Indijos vandeny ne smaginosi vienas i moderniausi krygsmarins laiv - Graf Spee. Tai buvo vienas i trij vadinamj kienini" linijini vokiei laiv, taiau terminas kieninis" neturt klaidinti. Kadangi pagal Versalio sutart Vokietija negaljo turti didesni nei 10 000 ton laiv, Graf Spee buvo suprojektuotas taip, kad

neviryt io limito, taiau tai buvo pasiekta novatorikais inineriniais spren dimais. Karo metu apginkluotas didiuliais ir galingais pabklais laivas tapo 16 000 ton sverianiu banginiu. J o misija Atlante prasidjo tik rugsjo pabai goje, taiau per trump laik Graf Spee paskandino 10 prekybini laiv . Laivo kapitonas Hansas Langsdorffas skrupulingai laiksi garbs kodekso. Prie pa skandindamas prieo laivus jis eva kuodavo i j visus mones. Deimt prekybini laiv svr 50 000 ton, taiau j sunaikinimas nepareikala vo n vieno mogaus gyvybs. Brit jreiviai, pabuv H. Langsdorffo ka liniais, apie vokiei kapiton kalb jo tik gerus dalykus. Puikiai kalban tis anglikai H. Langsdorffas netgi dalydavo britams anglik knyg, kad laikas slinkt greiiau. Graf Spee buvo gavs sakym vengti susidri m su karo laivais, jis skandino tik prekybinius, taiau VV. Churchillis Graf Spee ikilmingai nuleidiamas vanden. 1934 m. birelis
bpk I Bayerische Staatsbibliothek | Heinrich Hoffmann
61

vokiei reiderio medioklei sukr net kelet grupi. Sutiks vien i j, 1939 m. gruodio 13 d. H. Langs

dorffas nusprend kautis. Prie j stojo trys brit kreiseriai: Ajax, Achilles (su Naujosios Zelandijos gula) ir Exeter. Mis La Platos lankoje tarp Argentinos ir Urugvajaus prasidjo 6.14 vai. ryto ir truko beveik dvi valandas. Ir jo eiga, ir baigtis, ir atomazga iki pat iol kelia diskusijas. Graf Spee turjo eis 280 mm, atuonis 1 50 mm ir eis 105 mm kalibro pa bklus. Tik sunkusis brit kreiseris Exeter su atuoniais 230 mm pabklais galjo priartti prie Graf Spee tiek, kad padaryt jam alos, dl to H. Langsdorffas vis ugn nukreip j. Tuo tarpu prieingoje pusje isidst lengvieji kreiseriai ne tik nepasitrauk, bet prisiartino taip, kad j pabklai galt pasiekti Graf Spee. Po pusantros valandos kovos Exeter buvo i jos paalintas. Sunkusis brit kreiseris dar band audyti i vienintelio likusio savo pabklo, taiau stipriai apgadintas ir liepsnojantis laivas atrod pasmerktas. H. Langsdorffas turjo prog j pri baigti, bet to nepadar ir atideng ugn lengvuosius kreiserius . 7.25 vai. Graf Spee salvs ived i rikiuots pagrindinius Ajax pabklus, taiau t akimirk, kai jau atrod, kad mis baigsis brit pralaimjimu, H. Langsdorffas nusprend i jo pasitraukti. Achilles kapitonas Edwardas Parry vliau ra: Iki iol neinau,
62

kodl Graf Spee nesusidorojo su mumis laivuose Ajax ir Achilles. Susitvarks su Exeter jis tikrai tai galjo padaryti."
63

Abu kreiseriai isiskyr ir atsitrauk nuo

Graf Spee per daugiau nei 24 km atstum, taiau, uuot surengs mediokl, H. Langsdorffas pasuko link kranto. Vis dlto vokiei kapitono klaida buvo labiau politin nei karin. Nors mio liudytojai bei tie, kas mat Graf Spee po jo, sutartinai teigia, kad laivas su visais veikianiais savo varikliais ir sveikais pabklais galjo tsti m ir pribaigti prie us, naujausi altini duomenimis, Graf Spee dar paioje susidrimo pradioje patyr vien katastrofik smg: Exeter paeid degal perdirbimo sistem, ir tai reik, kad laivas nebegali kuro aliav perdirbti degalus. To, kas liko, pakako tik 16-ai valand, o per laik Graf Spee negaljo pasiekti jokio draugiko uosto. Net jeigu bt norjs, H. Langsdorffas negaljo pagauti greitesni prieo kreiseri, todl informavo grosadmirol E. Raeder, kad dl patirt apgadinim suka neut ral Montevidjaus uost, nors ia gali bti apsuptas" . Jeigu H. Langsdorffas neperdjo ir i tikrj neturjo kito pasirinkimo, i likusi blogybi jis pasirinko blogesn. Urugvajus, kurio uost Montevidj pasirinko H. Langsdorffas, teorikai buvo neutrali alis, taiau Britanijos taka ia buvo didiul. Sunku pasakyti, kaip bt pasibaigs diplomat mis, jei Graf Spee bt prisivartavs M a r del Piatos uoste Argentinoje. Montevidjuje vokieiai sugebjo isiderti tik 72 valandas*. Prajus iam laikui** Graf Spee turjo palikti uost arba bti internuotas. Gruodio 1 5 d. H. Langsdorffas raportavo, kad didiuls prieo laiv pajgos yra visikai ublokavusios kelius i Montevidjaus. Kadangi, jo nuomone, nra joki galimybi prasiverti atvir jr, kapitonas sil pamginti prasibrauti iki neutrali Buenos Airi, taiau drauge klaus: Jeigu prasiverimo rezultatas bus Spee sunaikinimas be galimybs padaryti nuostoli prieams, praau nu sprsti, k tokiu atveju daryti: nuskandinti laiv, nepaisant nepakankamo gylio La Platos estuarijoje, ar j internuoti?"
65 64

Raportas buvo parengtas remiantis klai

dinga informacija, H. Langsdorffas neturjo valgybos lktuvo ir patikjo prie sumaniai skelbiama dezinformacija, kad uost blokuoja galinga brit karo laiv eskadra. BBC radijas skelb, jog netrukus atvyks lktuvneis Ark Royal ir linijinis kreiseris Renown. Kompanija, kurios svarbiausias udavinys visada buvo infor
66

macijos patikimumas, taip pat patriotikai dalyvavo iame kare . I ties pa galb stipriai apgadintiems La Platos myje lengviesiems kreiseriams gruodio 15 d. vakar atvyko tik sunkusis kreiseris Cumberland. Tikrasis pastiprinimas

* Pagal tarptautin teis, karo laivas neutraliame uoste gali praleisti tik 24 valandas. ** uost Graf Spee plauk gruodio 14 d., kelios minuts po vidurnakio. Kit dien tapo aiku, kad Graf Spee privalo j palikti gruodio 17 d.

buvo taip toli, kad bt spjs atvykti tik gruodio 19 d. GrafSpee vis dar galjo itrkti, taiau H. Langsdorffas to neinojo. Hitlerio reakcija buvo tipika. Iklauss E. Raederio raporto, gruodio 16 d. fiureris pareikalavo, kad Graf Spee bandyt prasiverti atvir jr; jeigu toks laivas turi nusksti, jis privalo pasiimti su savimi ir kelet prie. Hitleris udjo grosadmirolui rank ant peties ir pasak: Patikkit manimi, io laivo ir jo gulos likimas mane skaudina ne maiau nei jus. Bet tai yra karas, ir ikilus reikalui mes privalome bti grieti."
67

Fiureris pasira dokument duodamas suprasti,

kad tikisi i Graf Spee kovos iki galo, taiau E. Raederio sudarytose instrukcijose veiksm pasirinkimo laisv buvo didesn: 1) prasiverti Buenos Aires leidiama: 2) jokio internavimo Urugvajuje; 3) jeigu reiks paskandinti laiv, efektyviai j sunaikinti . Uspeistas kamp ir sitikins, kad nelygiame myje tik bepras mikai aukos savo jreivius, H. Langsdorffas pasirinko treij variant. Gruodio 17 d. prie pat aur Graf Spee iplauk i uosto. Trij dien dram Montevidjuje prikausts savo dmes
68

sek visas pasaulis. Pamatyti, kuo ji baig sis, krantinse susirinko 20 000 moni, milijonai klaussi tiesiogini radijo trans liacij . Likus trims mylioms iki Urugva jaus vanden ribos, laivas sustojo. Buvo matyti, kaip gula keliasi baras - jomis jie ikeliavo Buenos Aires, o Graf Spee netrukus tapo spdingu fejerverku. Po serijos sprogim vir vandens liko kyoti tik liepsnojantys jo stiebai . Tai buvo skambiausia Didiosios Bri tanijos pergal 1939 m. VV. Churcillis apie j prane su didiuliu diaugsmu ir pasimgavimu. Hitleris, su nekantru mu lauks Graff Spee paskutinio mio, pratrko pykiu ir apkaltino H. Langsdorff padarius didiul al Vokietijos vaizdiui . Ko gero, Graff Spee kapi tonas neturjo stoti m su trimis brit kreiseriais, neturjo uspeisti pats savs kamp ir net po i klaid jis vis dar galjo laimti m. J o , kaip jr karo profesionalo, reputacija kelia labai daug klaustuk, ir nors H. Langsdorff galima apkaltinti daug kuo, m jis nestojo ne dl to, kad buvo bailys. Tarsi pademonstruodamas tai. prajus dviem dienoms po GrafSpee paskandinimo, viebutyje Buenos Airse H. Langsdorffas, apsijuoss savo laivo vliava, nusi71 70 69

Hansas W. Langsdorffas

ov. Atsisveikinimo laikuose monai ir draugams jis ra, kad privaljo taip pasielgti, nes negaljo atiduoti laivo prieams ir neturjo teiss rizikuoti savo jreivi gyvybmis beprasmikame myje. Tai, o ne baim dl savo gyvybs ar drsos stoka, buvo jo poelgio prieastis: Dabar tik savo mirtimi a galiu ro dyti, kad Treiojo Reicho karinis laivynas yra pasiruos mirti dl savo vliavos garbs. Tik a esu atsakingas u GrafSpee nuskandinim. Ir esu laimingas, kad,

GrafSpee sksta prie Urugvajaus krant

CORBIS/Scanpix

sumokdamas savo gyvybe, galiu isklaidyti bet kokius elius aplink ms vliavos garb. Pasitinku savo likim tvirtai tikdamas ms tautos pagrindais, jos ateitimi ir savo fiureriu."
72

H. Langsdorffas patyr neskm. Jis pralaimjo.

Prarado vien i galingiausi ir moderniausi krygsmarins laiv. Netgi nuskan dinti Graf Spee skmingai nepavyko*, taiau savo jreiviams ir netgi prieams jis liko garbs riteris. Daugiau kaip tkstantis vokiei gulos nari atsidr Ar gentinoje ir, nepaisant vis brit pastang, liko ia iki karo pabaigos, o daugelis ir po jo. H. Langsdorffo laidotuvse paskutin pagarb savo kapitonui atidav ne tik jie, atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo nemaai brit karinink ir, kai kuri altini teigimu, net 100 000 argentiniei . Graf Spee ir garbingo jo kapitono istorija ilgam iliko moni atmintyje. 1997 m. i vandens buvo ikeltas ir restauruotas vienas i laivo pabkl. J ga73

* Kadangi suveik ne visi detonatoriai, Sjungininkai sugebjo i Urugvajaus nusipirkti laik pralenkusi laivo radaro sistem, j isikelti ir istudijuoti.

lima pamatyti Montevidjaus nacionaliniame jr muziejuje, nedaug trko, kad ia bt atsidrs ir visas laivas. J o ikeldinimo darbai prasidjo 2004 m. Uuods antrj Titaniko" legend, juos filmavo Jamesas Cameronas, taiau 2009 m. Urugvajaus vyriausyb darbus sustabd. Graf Spee liko savo povan deninje kapavietje. Kaip vienas i dideli, adinani moni vaizduot, bet neinia k simbolizuojani II pasaulinio karo simboli. Sjungininkams i pergal buvo labai didel moralikai, taiau W . Churchilliui nerim klusiose statistikos diagramose ir kreivse" ne tik Graf Spee,

bet ir apskritai didij antvandenini karo laiv pasiekimai buvo neverti dmesio. Per Keistj kar j pergali indlis sudar tik 5 proc. bendro nu skandint laiv tonao. Tokiems laivams pastatyti reikia ne vien met, Graf Spee kainavo astronomin 82 mln. reichsmarki sum, taiau gerokai pigesni povandeniniai laivai ir magnetins minos buvo daug kart efektyvesni. Didieji laivai, iki tol laikyti jr karaliais, iame kare ilaikys savo status tik simboli kai. Toki mi kaip La Platoje bus nedaug, o pergals ir pralaimjimai ma tuojami sausais ir tik specialistams suprantamais skaiiais. 1939 m. Britanija prarado 422 000, Vokietija 224 000 ton laiv, ir nors brit nuostoliai buvo didesni, jie sudar tik 2 p r o c , o vokiei praradimai - 5 proc. bendro laivyno tonao . iame kare bus svarbios tik ios proporcijos. Karas jrose 1939 m. atrod intensyvus, nes sausumoje jis apskritai nevyko, taiau palyginti su tuo, kas lauk ateityje, tai buvo tik simbolika anga. Joki lemiam pergali nepasiek n viena pus. Tiesa, Hitleris m tikti, kad Bri tanij galima parklupdyti ne karo lauke, o blokuojant jos uostus, skandinant laivus ir bombarduojant industrinius centrus, taiau realybje tikslas buvo labai toli. Per Keistojo karo laikotarp Sjungininkai ir neutralios alys kartu sudjus prarado 402 laivus, bendras j tonaas - 1,3 mln. ton. Kad blokada bt veiks minga, pai vokiei apskaiiavimu, krygsmarin turjo skandinti po 750 000 ton per mnes. Kol kas mnesio vidurkis sudar tik 186 000. Optimizm a dino tik tai, kad ie rezultatai buvo pasiekti santykinai nedidelmis pajgomis. E. Raederio rugsjo 3 d. dienoratyje rayta prognoz buvo nelinksma, bet, palyginti su sausumos ir oro pajg vadais, jis turjo vien pranaum. Kadangi fiureris nesuprato jr karo subtilybi, grosadmirolas turjo gerokai didesn veiksm laisv. Galbt dl to jr karas, prieingai nei sausumos, prasidjo be joki keistenybi, nors jgos buvo nelygios. I karto nuo pat pirmosios dienos. Tikrasis mis dl Atlanto lauk ateityje. Toks, apie kur po karo W. Churchillis ra: Mis dl Atlanto iliko dominuojantis faktorius per vis kar. Niekada, n vienos akimirkos mes negaljome pamirti, kad viskas, kas vyksta kitur - sausu moje, jrose, ore - visikai priklauso nuo jo (Atlanto mio - aut past.) baigties.
74

Todl, nepaisydami vis kit rpesi, mes diena i dienos su viltimi ir baime stebjome besikeiiani padt, skmes ir neskmes." Mes prie io mio su grime, taiau dabar reikia suinoti atsakym klausim, kodl Keistasis karas nesibaig 1939 m. Kodl jo nepakeit tikras, juk Hitleris sak pradti kampanij Geltona" lapkriio 12 d.? Atjo Kaldos, o Vakar fronte tvyrojo ta pati keista ir neinia ko laukianti tyla.
75

Pasiksinimas Hitler. 1 9 3 9 m. lapkritis

Hitlerio apsisprendimas nedelsiant smgiuoti Pranczijai armijos vadovybje sukl sumait. Armij grupi vadai F. Bockas ir G. Rundstedtas neslp savo skepticizmo, R. Leebas, be karini problem, savo memorandume pasmer k galim Belgijos ir Olandijos neutralumo paeidim, kampanijai Vakaruose prietaravo ir k tik Lenkijoje pasiymjs generolas VV. Reichenau. Kai W . Keitelis gro i armijos tabo Cosene, Hitleris apkaltino savo O K W ef smokslu su generolais ir pareikalavo, kad nuo iol jis lojaliai ir be joki diskusij tik perduo t fiurerio vali Karo departamentui. Armija pervertina Pranczijos pajgas, didesn nerim man kelia brit pajg augimas Pranczijoje", - sak Hitleris. Vien brit divizij jis laik verta trij keturi pranczik . Vyriausiasis ginkluotj pajg vadas VV. Brauchitschas buvo sitikins, kad kampanija Vakaruose taps I pasaulinio karo komaro tsiniu, taiau jis vis dar puoseljo iliuzijas, kad remdamasis rimtais argumentais gali fiurer perkalbti. J o tabo vadas Franzas Halderis buvo nusiteiks radikaliau. J o manymu, vie nintelis bdas Vokietijai ivengti katastrofos buvo suimti ir nuversti Hitler t akimirk, kai is sakys pradti atak. F. Halderis sak perirti beveik metus iguljus valstybinio perversmo plan, kuris buvo paslptas armijos tabe Cose ne. Generolo L. ir valgybos vad W. Canariso bei H. Osterio smokslinin k grup, kurios planas lugo 1938 m., vl pradjo veikti. Viskas priklaus nuo to, ar prie puo prisids armija. F. Halderis per savo ger draug ir pavaldin generol Otto von Stlpnagel paband isiaikinti, kurie i aukt vad palai kyt perversmo idj. Naujienos nebuvo diugios. Nors armij grupi vadai F. Bockas, G. Rundstedtas, R. Leebas nepritar kampanijai Vakaruose, jie buvo prie pu. Moraliniu atvilgiu valstybs galvos nualinimas ir kareivio priesai kos sulauymas kl abejoni ir paiam F. Halderiui, taiau visus naujuosius perversmo planus, pats to neinodamas, sugriov Hitleris . Puolimas Vakaruose pagal fiurerio direktyv turjo prasidti lapkriio 12 d. Pradti paskutinius pasiruoimus turjo bti sakyta savaite anksiau, t. y. lap77 76

kriio 5 d. T dien W . Brauchitschas ir F. Haidens atvyko Reicho kanceliarij ir paskutin kart band perkalbti Hitler. Smokslinink vadai man, kad Hitleris nepersigalvos, bet tikjosi, kad grietas jo atsisakymas leis praregti W . Brauchitschui ir vyriausiasis ginkluotj pajg vadas ryis stoti puist p u s . F. Halderis liko l a u k i a m a j a m e , o nervingas ir sitemps W . Brauchitschas pradjo fiureriui dstyti, kad V e r m a c h t a s yra nepasirengs karui Vakaruose ir jo padariniai Vokietijai gali bti katastrofiki. Karini argument Hitleris klaussi, taiau po to W . Brauchitschas prabilo apie prast kareivi moral. Pstinink silpnum ir drausms stok buvo galima pamatyti jau Lenkijoje, dabar fronte

Pasitarimas prie emlapio. I kairs: W. Keitelis, A. Jodlis, A. Hitleris ir F. Halderis

CORBIS/Scanpix

tvyro nuotaikos, panaios 1917-1918 m.", - sak generolas . Kai jis prabilo apie girtavim ir maito atvejus kariuomenje, Hitlerio nervai neatlaik, jis grieb i W. Brauchitscho rank memorandum ir m aukti: N e v i e n a s fronto vadas man net neusimin apie kovins dvasios stok. Ir dabar, po puikios ar mijos pergals Lenkijoje, a turiu klausytis ito!
79

78

Kokiuose konkreiai daliniuo

se buvo ufiksuoti drausms stokos atvejai? - klaus Hitleris. - Koki veiksm msi armijos vadovyb? Kiek vykdyta mirties nuosprendi?"
80

Jis pareik

netiks iais praneimais ir rytoj pat vyksiantis front tuo sitikinti, o atsakymas pagrindin klausim buvo toks: Armija yra nepasirengusi dl to, kad ji nenori kariauti. Pavasar oras taip pat gali bti blogas, be to, lygiai taip pat blogas jis yra ir prieams.... A pastu Coseno dvasi ir a j sunaikinsiu!" - kretdamas i nirio ubaig Hitleris ir trenk durimis palikdamas pabalus ir sugniudyt W. Brauchitsch vien kabinete . Vyriausiojo sausumos pajg vado fiasko
81

truko 20 minui. Igirds, kad fiureris prabilo apie Coseno dvasi", F. Hai dens paman, jog Hitleriui yra inoma apie armijos tabe ruoiam smoksl. sitikins, kad bet kuri akimirk Cosene gali pasirodyti gestapas, F. Halderis supanikavo ir sak sunaikinti visus puo planus ir smokslinink sraus. Juose buvo vis dalyvi pavards, skaitant ir tuos, kurie po perversmo turjo uimti valstybinius postus. Kalbdamas apie Coseno dvasi" Hitleris turjo omenyje tik generol skepticizm ir nuogstavimus, apie smoksl jis nieko neinojo, bet jam ir neprireik nieko gaudyti. Dar vienas smokslo planas lugo net ne prasidjs. Prajus vos kelioms minutms po pokalbio su VV. Brauchitschu, Hitleris sak pradti atak kaip ir suplanuota, lapkriio 12 d. Lapkriio 7 d. dl prasto oro data buvo nukelta. T vakar fiureris sdo traukin ir ivyko Miunchen, kur kasmet su savo senaisiais bendraygiais vsdavo Alaus puo" metines. 1939 m. vent galjo tapti paskutine - Brgerbrukeller aludje fiurerio lauk bomba. Tai. ko per vis kar nesugebjo padaryti armija karinink, politik ir intelektu al, lapkriio 8 d. vos neatliko vienas mogus. Keisto atsiskyrlio, 36-eri laikro dininko ir baldiaus vardas buvo George'as Elseris. G. Elseris nepainojo naci diktatoriaus prie ir su jais nebendravo. Tai buvo tiesiog mogus, nusivyls vis labiau varania darbinink teises Hitlerio ekono mine politika. Kadaise jis buvo stojs komunist partij, taiau ne tiek dl po litini sitikinim, kiek dl siekio pagerinti darbinink gyvenim. Po Miuncheno konferencijos G. Elseris tapo sitikins, kad Vokietija toliau kels reikalavimus, ksinsis kitas alis ir visa tai galiausiai virs pasauliniu karu. Niekieno neragina mas jis nusprend, kad vienintel ieitis - nuudyti Hitler. 1938 m. ruden i laikrai suinojs apie Alaus puo" vent, G. Elseris atvyko apsivalgyti, kaip viskas ia vyksta . Apsauga dideli keblum nekl, ia ja rpinosi ne policija, o partija. G. Else ris i karto padar ivad, kad geriausia vieta pasiksinimui yra Brgerbrukeller alud. Hitleris ia kalbjo ilgai, apie pusantros valandos, o po pasisakymo nesku bjo palikti aluds, jis nepraleido progos pabendrauti su senais savo biiuliais, netgi ilenk bokal nealkoholinio alaus. Studijuojant patalp G. Elserio vilgsnis ukliuvo u kolonos, kuri stovjo prie pat Hitlerio kalbos tribnos, jis nusprend, kad tai geriausia vieta bombai. Suplanavs kada ir kaip, udikas turjo metus pasiruoti. Iki kitos lapkriio 8 d. Tada kruoptusis laikrodininkas pradjo rinkti visas bombos dalis. Jis ileido visas santaupas ir pardav savo mylim kontrabo s. Ko negaljo nusipirkti, nugvelbdavo i savo darboviei - G. Elseris stengsi sidarbinti staigose, kuriose buvo galima prieiti prie sprogmen. Rugpjt bomba buvo paruota. G. Elseriui nepavyko sidarbinti Brgerbrukeller aludje, tad kas
82

vakar apie 9 vai. jis ateidavo ia pavakarieniauti, sulaukdavo, kol lankytojai ir personalas prads skirstytis, nepastebimai pasislpdavo aluds galerijoje, o kai ugesdavo paskutins viesos ir pastatas itutdavo, imdavosi darbo. Pasiviesda mas kieniniu ibintuvliu G. Elseris ard kolon. Kad galt paleisti darb grt ir galingesnius plaktuko smgius, G. Elseriui tekdavo laukti triukmo gatvje, o paryiais vienintele jo priedanga tapdavo laikrodio diai. Medinje kolonos ap dailoje jis pasidar nematomas dureles, kuriomis baigs darb umaskuodavo pdsakus, o viduje vietoj plyt ertm pild sprogmenys, detonatorius ir laikrodinis bombos mechanizmas . Paryiais grs nuomojam but eimininkui G. Elseris pa aikindavo, kad dirba prie slapto iradimo parduo tuvje, kurioje darbas prasideda vidurnakt. Ir taip apie 30 nakt. Galiausiai viskas buvo paruota. G. Elserio bomba buvo gudri". guds laikrodinin kas montavo joje atsargin laikrodin mechanizm, jei nesuveikt pagrindinis. Lapkriio 5 d. G. Elseris nustat laik - bomba turjo sprogti lapkriio 8 d. 21.20 vai. Paskutin nakt prie sprogim pedan tikasis jo organizatorius dar kart gro sitikinti, George'as Elseris koncentracijos stovyklos kalinys
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix
83

kad viskas vyksta pagal plan. Joki sutrikim nebuvo - bombos laikrodinis me chanizmas ir toliau skaiiavo laik tiksliai. Kit ryt G. Elseris ivyko i Miuncheno tikdamasis saugiai pasiekti veicarij . Atrod, kad jis idealiai apskaiiavo visk, taiau nenumatyt aplinkybi virtin lemtingj lapkriio 8-j visk pakeit. Fiurerio kalba senajai naci judjimo gvardijai prastai vykdavo nuo 20.30 iki 22.00 vai. Dar prie tai buvo paskelbta, kad dl karo ventiniai renginiai Miunchene kart vyks tik vien, o ne dvi dienas, o lapkriio 8 d. ryt Hitleris sulauk skambuio i Berlyno. Armijos vadovyb dl prognozuojam prast or reikalavo nukelti operacijos Geltona" dat. Hitleris turjo grti sostin vakare. Kad spt traukin, jis iek tiek paankstino kalbos laik. Griausmingas pasisveikinimas Sieg heil! aludje Brgerbrukeller nuskambjo 20.00 v a i . reris baig kalbti 21.07. Tada atliko naci saliut ir, susirinkusij
85 84

Fiu

nusivylimui,

lydimas apsaugos, skubiai ivyko geleinkelio stot. Tuo metu 21.20 vai. alud je, kaip ir buvo suplanavs G. Elseris, drioksteljo galingas sprogimas. Jis buvo toks stiprus, kad griuvo pastato stogas, dalis sien ir perdang virto ipuliais, o skeveldros ov visas puses. 8 mons uvo, 65 buvo sueisti, 16 i j sun kiai . Jeigu Hitleris per sprogim bt stovjs alia kolonos, jo kn bt tek surinkti i dali, taiau t akimirk jis jau sdjo savo iltame limuzine.
86

Sprogim ir t, kuriam jis buvo skirtas, skyr 13 minui. Bomba sprogo lai ku, jos auka ijo anksiau nei turjo. ias 13 minui Vokietijos dienratis Der Spiegel prajus 66 metams skambiai pavadino paiomis brangiausiomis X X a. Vokiei leidinys primin, kokia svarbi Vokietijos istorijai buvo lapkriio 9 d. i dien 1918 m. buvo kurta pirmoji Vokietijos respublika, 1923 m. Hitleris j paband nuversti, 1938 m. lapkriio 9-j per Vokietij nuvilnijo antiydikas pogromas, istorij pateks Kritolins nakties" pavadinimu, o 1989 m. lap kriio 9 d. buvo nugriauta Berlyno siena, skyrusi Vakar ir Ryt Vokietij. Taiau jei 1939 m. Hitleris bt utruks Brgerbrukeller 13 minui ilgiau, svarst dienratis, Vokietijos ir viso pasaulio istorija bt kitokia - Berlyno sienos nebt reikj griauti, nes ji niekada nebt buvusi pastatyta. Istorija susiklost kitaip. Istorikai suskaiiuoja net iki 50 pasiksinim ar bandym pasiksinti Hitlerio gyvyb. J buvo visoki, nuo isamiai suplanuot valstybini perversm iki pa vieni keistuolik bandym, taiau n vienas i j nesibaig Hitlerio mirtimi. Tik du kartus per vis savo gyvenim naci diktatorius buvo taip arti smurtins mirties, kaip t 1939 m. lapkriio 8 d. vakar. Clauso von Stauffenbergo bomba Hitlerio bunkeryje 1944 m. liep turjo didesn atgars. Apie j iki iol raomos knygos ir statomi filmai, taiau paprasto amatininko G. Elserio rezultatas galjo bti rimtesnis. 1944 m. buvo galima tik sutrumpinti pasaul kreiani katastro f, o 1939 m. dar buvo galima jos ivengti. Galima tik splioti, kaip viskas bt susiklost, jei G. Elserio planas bt pavyks.

A. Hitleris Brgerbrukeller aludje kalba savo rmjams ir bendraygiams. 1937 m. lapkriio 8 d. Po vliava u nugaros kolona, kurioje G. Elseris montavo bomb
bpk

Po sprogimo niekas i pradi nesusigaud, kas vyksta. Traukinyje igirds naujien Hitleris paman, kad tai poktas, taiau pamats, jog niekas aplink ne sijuokia, suprato k tik per plauk ivengs mirties . Hitleris i pradi nutilo, paskui pareik, kad tai, kas atsitiko, yra stebuklas, aikus Apvaizdos enklas, jog jis privalo tsti darbus, skirtus jam paties likimo. Stebuklingas fiurerio isigelbji mas!" - kit dien skelb Vlkischer Beobachter antrat . Hitleris su savo adjutan tais juokavo, kad kart sinoptikai, savo juodomis or prognozmis varantys j kapus, igelbjo jam gyvyb. Berlyn pasipyl telegramos. Hitler sveikino Ven grijos lyderis Miklosas von Horthy, Benito Mussolini, kaizeris Vilhelmas, feldmaralas Werneris von Blombergas ir daugelis kit. Olandijos karalien Vilhelmina telegramo je ra: Pone Reicho kancleri, leiskite jus nuoirdiausiai pasveikinti isigelbjus nuo lyktaus pasiksinimo js g y v y b . "
89 88 87

Gdingu ir pasibjaurtinu poelgiu na ciai apkaltino slaptsias brit tarnybas.

Nordamas sitikinti ios versijos tikrumu, Hitleris asmenikai sak pagrobti brit

agentus, kurie palaik ry su R. Heydricho SS saugumo tarnybos virininku VValteriu Schelenbergu. Pagal savo personao vaidmen W . Schelenbergas apsimetinjo antinacistini pair karininku, siekian Brgerbrukeller vidus po sprogimo 1939 m. lapkriio 8 d.
bpk

iu nuversti Hitler. Dabar jis prie Olandi

jos sienos suorganizavo susitikim su dviem brit valgybos agentais. SS nuo v bandius sikiti oland pareign, grdo kapiton Payne' Best ir major R. H. Stevens automobil ir ive Vokietij. Tardomi britai idav ne vien savo koleg emyne, taiau apie pasiksinim Hitler neinojo nieko . Tikroji, gerokai paprastesn tiesa m aikti, kai bandydamas kirsti Vo kietijos ir veicarijos sien buvo sulaikytas George'as Elseris. Keista, bet taip skrupulingai suplanavs pasiksinim, savo saugumu G. Elseris nepasirpino. Jis band kirsti sien likus madaug pusvalandiui iki sprogimo. Pasienieiai j sulaik dl netvarking dokument, o per krat atrado sprogmen gaminimo brini, reples, laikrodio spyruokl, kelet neaikios paskirties metalini de tali ir Brgerbrukeller aluds atviruk. Pasklidus inioms apie pasiksinim fiurer, tartino G. Elserio kieni turinio paskirtis m aikti ir jis buvo atga bentas Miuncheno gestap. Lapkriio 14 d. G. Elseris prisipaino, kad pasik90

sinim suplanavo ir vykd vienas pats. Pats H. Himmleris, atvyks tardym, spard ir mu G. Elser, nordamas igauti i jo tikruosius organizatorius, ta iau suimtasis taip ir nepakeit savo parodym. Maa to, papraytas padaryti bombos kopij, G. Elseris, vokiei nuostabai, reikalavim vykd . Vis dlto Hitleris ir toliau man, kad G. Elseris tik smulki uvel. Jis tikjosi, kad po karo gals nuteisti tikruosius brit organizatorius, o svarbiausias liudy tojas iame procese bus jo vykdytojas . is galimo liudytojo statusas isaugojo G. Elseriui gyvyb dar beveik eerius metus. Kaip ypatingas kalinys" perkeltas Zachsenhauzeno koncentracijos stovykl, G. Elseris ia gavo atskir dviej kam bari kamer, pagerint maisto davin ir buvo aprpintas cigaretmis, be kuri negaljo gyventi. G. Elseriui buvo udrausta bendrauti su kitais kaliniais ar priimti lankytojus, taiau toki privilegij kaip jis negavo n vienas i iaikintj smoks linink prie Hitler . Tik tada, kai tapo aiku, jog karas pralaimtas ir jokio brit teismo nebus, naciai nusprend ypatinguoju kaliniu atsikratyti. 1945 m. jis buvo perkeltas Dachau. ia baland, artinantis amerikiei pajgoms, H. Himmlerio sakymu G. Elseris buvo suaudytas . Iki karo Europoje pabaigos buvo likusios kelios savaits. Nedaug trko, kad paprastas amatininkas, neturjs joki ryi su usienio slaptosiomis tarnybomis, nesusijs su n viena smokslinink grupe Vokietijoje, bt io karo scenarij pakeits. Ironika, bet jo poelgio poveikis buvo prieingas tikslui. Naci propaganda prie tai skmingai tikino Vokietijos visuomen, kad dl io karo yra kaltos tik Vakar valstybs. Naci reimas, inoma, turjo kritik ir oponent, taiau Hitlerio populiarumas buvo neabejotinas. Dauguma vokiei buvo pritrenkti pasiksinimo fiurer. J i e nepamiro drio nugar" legendos ir dabar kalbjo, kad istorija galjo pasikartoti. Fiurerio tis ir alies viduje ki lusi sumaitis galjo bti naudinga tik Vokietijos prieams. J i galjo pasibaigti Vokietijos pralaimjimu ir dar vienu Versalio paeminimu. Viskas, k alis pa siek nuo 1933 m., bt prarasta. Gal gale, nepriklausomai nuo politini pa ir, mogudyst buvo pernelyg amoralus, bdas, kad bandym j vykdyti bt galima pasveikinti . J . Goebbelsas kaip visada i situacijos ispaud visk. Anglija, su kuria, anot jo, Hitleris i vis jg stengsi taikiai susitarti, dabar pa rod, kad trokta tiktai karo ir yra pasiruousi jame naudoti paius lykiausius ir negarbingiausius bdus. Propagandos meistras mokjo tikinti. SS saugumo tarnybos raporte tomis dienomis buvo raoma, kad pasiksinimas nuteik visuo men prie britus: Meil fiureriui dar labiau iaugo, o dl pasiksinimo mons pradjo vertinti kar daug pozityviau nei prie t a i . "
96 95 94 93 92 91

Taiau didiausi poveik

pasiksinimas padar paiam Hitleriui. Jis gavo dar vien patvirtinim, kad yra likimo irinktasis". Kas gi daugiau, jei ne Apvaizda, igelbjo jam gyvyb? - re-

torikai klaus fiureris . E. Rommelis savo dienoratyje lapkriio 1 5 d. ura: Fiureris visikai apsisprend. Pasiksinimas Miunchene jo apsisprendim tik dar labiau sustiprino."
98

97

E. Rommelio ivad Hitleris patvirtino savo megalomani-

koje kalboje aukiausiems karo vadams lapkriio 23 d. Lapkriio 20 d. Hitleris pasira direktyv Nr. 8, kurioje buvo sakymas bti visikai pasiruous pradti karo veiksmus t pai akimirk, kai oro slygos taps tam tinkamos". Po trij dien fiureris, jausdamas armijos skepticizm, nusprend savo ketinimus ir mintis idstyti generolams isamiai. Su visu kuklumu svar biausiu veiksniu a turiu vardyti save. A - nepakeiiamas. Nei karikis, nei civilis mans pakeisti negali. Pasiksinimai gali kartotis. A esu sitikins savo proto ir apsisprendimo galiomis... Niekas nepasiek to, k pasiekiau a... A ikliau Vo kietijos taut didiules auktumas, net jeigu pasaulis dabar ms nekenia... Reicho likimas priklauso tik nuo mans. A veiksiu atitinkamai." Tada fiureris pri min visas savo pergales ir tai, kad kiekvien kart generolai reikdavo abejones. Paliekant Taut Sjung, sugrinant auktini kariuomen, okupuojant Reino e mes, prisijungiant Austrij: Sprendiant visus iuos sunkius klausimus palaikan ij mane buvo mauma, - sak Hitleris, -...tuomet Bohemijoje buvo sukurtas protektoratas, kuris padjo pagrindus Lenkijos ukariavimui. M a n tada nebuvo aiku, kur pradti - Rytuose ir paskui Vakaruose ar atvirkiai, bet vyki eiga privert pradti nuo Lenkijos. Kai kas mane galt apkaltinti noru vis kariauti ir kariauti. Bet kovoje ir yra visa bties prasm... Augantis moni (Vokietijos) skai ius reikalauja didesns gyvybins erdvs... Dl to kova turi prasidti dabar. Jokia tauta negali ivengti ios problemos sprendimo... Jokie protingi apskaiiavimai ia nepads: visk galima isprsti tik kalaviju. Tautos, nesugebanios kariauti, privalo pasitraukti..." Po ilgos angos fiureris perjo prie susiklosiusios s i t u a c k / jos: Pirm kart per 67 metus mums negresia karas dviem frontais... Bet niekas neino, ar ilgai taip bus... I esms a kriau ginkluotsias pajgas ne tam, kad mes nekariautume... Sprendimas, kada smgiuoti, visada priklauso nuo mans... Rusija iuo metu nra pavojinga. J i nualinta vidaus problem. Be to, mes turime su ja sutart. Rusija laikysis sutarties, kol jai tai bus naudinga... Rusija turi ilgalaiki tiksl, i kuri svarbiausias - sustiprinti savo pozicijas Baltijos regione. Mes galime atsilaikyti prie j tik turdami laisv Vakaruose... Viskas byloja apie tai, kad dabar palankiausias metas: po ei mnesi taip gali nebebti... Mano sprendimas yra nepakeiiamas. A atakuosiu Pranczij ir Anglij paiu tinkamiausiu ir artimiau siu metu. Belgijos ir Olandijos neutraliteto sulauymas neturi reikms. Kai mes laimsime, niekam dl to klausim nekils, - sak Hitleris, ir ubaig: - Mus turi kvpti didi ms istorijos vyr dvasia. Likimas i ms reikalauja ne daugiau nei i j. Kol bsiu gyvas, galvosiu tik apie savo tautos pergal. A niekur neatsi-

trauksiu ir sunaikinsiu kiekvien, kuris man trukdys!"

99

Kalba truko dvi valandas.

Po jos stojo mirtina tyla. Tai buvo visika ir galutin Hitlerio pergal prie armij. Kai vakare usuks W . Brauchitschas pasisil atsistatydinti, fiureris pareik, kad generolas turi atlikti savo pareig lygiai taip pat kaip ir bet kuris kareivis . Savo ugningoje kalboje jis negailjo piktos kritikos ir kandi odi generol atvilgiu, jis sveikino agresyvi oro pajg ir karinio laivyno linij, o sausumos vad klaus: Ko mes galime tiktis i paprasto pstininko, jei ms vyriausieji vadai yra prie 1914 m. nervinio priepuolio slenksio?" Tai buvo btina, - paymjo E. Rommelis dienoratyje kit dien, - nes kuo daugiau a bendrauju su savo kolego mis, tuo maiau randu entuziazmo ir tikjimo tuo, k jie daro. Visa tai labai slegia."
101 100

Niekas dabar

jau negaljo sustabdyti puolimo Vakaruose. Hitleris tapo tarsi apsstas. Liko tik vienas klausimas - kada? Sprendimas buvo nepakeiiamas", taiau palankus metas jam gyvendinti 1939 m. taip ir neatjo. Pagrindin prieastis buvo prasti orai. Liuftvafs specialistams reikjo penki dien giedro oro, kad bt galima sutriukinti prancz aviacij ir gyti pranaum ore. Lapkrit tokio tarpsnio sinoptikams niekaip nepavyko rasti. Dienos trumpjo, o besiarti nanti iema galjo tapti problema greitoms vokiei Wilhelmas Canarisas
bpk / Atelier Binz. Mannheim

tank operacijoms. Ironika, bet apie pirmj nusta tyt puolimo dat - lapkriio 12 d. - Sjungininkai

inojo. Vienas i j altini buvo antras pagal rang abvero tabe - admirolas VVilhelmas Canarisas. Vokietija buvo vienintel alis, kuri turjo tok aukt post uimant idavik - paioje karo mainos nerv sistemoje . Kad ir kaip ten bt, altinis galjo pasirodyti nepatikimas, nes ataka neprasidjo. Po G. Elserio pasik sinimo Hitleris dar kart nukl puolimo dat. Lapkriio 13 d. jo nurodymuose buvo raoma, kad ataka prasids ne anksiau kaip lapkriio 22 d. Kai lapkriio 23 d. Hitleris skelb generolams, kad ataka vyks, jis vis dar tebelauk gero oro, taiau Europ anksiau nei prasta sukaust iema. Ji buvo aliausia per pastaruosius 20 met. veicarijoje termometro stulpelis nukrito iki - 3 6 C , Portugalijoje snigo pir m kart per 40 met, o La Korunjoje (Ispanija) - pirm kart nuo 1800 m. Ven grijoje uals Dunojus kalino 1200 laiv, Baltijos jroje laivams prireik ledlau i
103 102

. l viso Hitleris atids puolim Vakaruose net 29 kartus . Per Kaldas jis

104

tris dienas keliavo po Vakar front ir bendravo su kareiviais. Grs dar kart nu kl kampanij Fall Gelb, kart iki sausio vidurio. Naujuosius metus fiureris sutiko Berghofe. Evos Braun nuotraukose matyti, kad A. Speero, J . Goebbelso ir M . Bor-

manno draugijoje besiypsantis Hitleris laikosi savo paado - net ir eimyninje veni aplinkoje jis liko vilkti pilk kareivik uniform, kurioje buvo segtas Geleinis kryius . Karas buvo nebaigtas. Vakaruose tvyranti tyla buvo laikina. Prie ventes, gruodio 22 d., Hitleris nepamiro pasveikinti draugo" Stalino su 60-uoju jubiliejumi: Linkiu visa ko geriausio asmenikai jums ir klestjimo draugikos Taryb Sjungos tautoms." Stalinas atsak: Taryb Sjungos ir Vokie tijos draugyst, sutvirtinta krauju, turi visas galimybes gyvuoti ilgai ir tvirtai."
106 105

Dviej ateist draugyst nepatiko B. Mussolini. 1940 m. sausio 3 d. du para Hitleriui, ko gero, atviriausi savo laik, kuriame kritikavo sjung su Maskva ir padar kelet jam nebdingai tiksli valg: A esu sitikins, kad Vokietija, netgi padedama Italijos, niekada neparklupdys Britanijos ir Pranczijos... Tikti tuo reikia apgaudinti save. Jungtins Valstijos niekada neleis lugti demokrati joms, - ra B. Mussolini. - Ar verta rizikuoti viskuo - skaitant valdia - ir aukoti Vokietijos kart paibas bandant jas nugalti?" Taika bt manoma, jei Vokietija leist egzistuoti kukliai, nuginkluotai Lenkijai... Jeigu js tik nesate neataukia mai apsisprends kariauti iki galo, a tikiu, kad Lenkijos valstybs sukrimas gal t tapti elementu, padsianiu nutraukti kar ir sudarysianiu slygas t a i k a i . "
107

Tai buvo auksmas tyruose. Kuklios" ir butaforins Lenkijos atkrimas ne galjo tapti taikos pagrindu. Vakarai reikalavo, kad Hitleris atkurt ne tik vis Lenkij, bet ir ekoslovakij bei Austrij. Hitleris neketino atiduoti nieko, dl ko taip ilgai kariavo, bet net jeigu bt persigalvojs, naujoji tvarka Rytuose pri klaus ne tik nuo jo, bet ir nuo Stalino. Btent tai buvo pagrindin B. Mussolini laiko tema. Du apkaltino fiurer faistins revoliucijos idavyste: Net neka

riavusi Rusija pasipeln Lenkijos ir Baltijos valstybi sskaita. Bet a. apsigims revoliucionierius, sakau jums. kad dl laikin dabartini politini aplinkybi

negalima aukoti revoliucijos princip. Js negalite imesti antisemitini ir antibolevikini vliav, kurias nete dvideimt met ir dl kuri js bendraygiai guld galvas... Js gyvybins erdvs sprendimas slypi Rusijoje ir niekur kitur... Laikau savo pareiga praneti, kad dar vienas suartjimo ingsnis santykiuose su Maskva turs katastrofik padarini Italijoje."
108

Dviej diktatori draugyst

pakibo ant plauko. Fiureris neatsak B. Mussolini laik daugiau kaip du m nesius . B. Mussolini niekada prie tai nebuvo toks atvirai kritikas ir atrus, bendraudamas su Hitleriu, ir niekada toks nebebus vliau. vienintel ir pa skutin kart jis turjo prieast, kuri perpild kantrybs taur. 1939 m. karas buvo keistas tik Vakaruose. Rytuose Stalinas pradjo tikr. Kai Taryb Sjunga upuol nepanorusi paklusti Suomij, Hitleriui teko nuryti kari piliul ir pa laikyti sjungininko agresij. Vakar fronte vis dar nebuvo nieko naujo, Rytuose, tiksliau - pragariko alio sukaustytoje iaurje, atsidar naujas frontas.
109

10

Dovydo ir Galijoto dvikova iemos karas

Netiesa, kad armijos sugebjimas kautis iem sumaja. Iprie Visos svarbiausios rus armijos pergals buvo ikovotos iem. Aleksandro Nevskio pergal prie vedus, Petro vedus Suomijoje, Aleksandro Ipergal prie Mes esame iaurs alis.
Stalinas, 1940 m. kovo 28 d.
1

Napoleon.

Narsus Suomijos kariai! inau, kad kiekvienas i js yra pasiruos atlikti savo pareig, net jei dl to reiks numirti. is karas yra ne kas kita, kaip ms Nepriklausomybs karo tsinys ir paskutinis jo akordas. Mes kovojame u savo namus, u savo tikjim ir u savo al.
Vyriausiasis Suomijos armijos vadas Carlas Gustafas Mannerheimas, 1939 m. lapkriio 30 d.

-, . - - . , . , , ... , - , , , , , , , , , , .

DVI E I L U T S I patrintos ura knyguts Dvi eiluts apie kar-berniuk, Kuris keturiasdeimtaisiais metais uvo Suomijoj ant ledo. Guljo taip keistai pargriuvs Jo vaikikai maytis knas. Prie ledo jo milin spaud altis, Kepur jo nuskrido taip toli. Atrod, kad jisai net nesukniubs O vis dar bando bgt Nors skvern ledas laiko sitvrs... Didiuliam ir iauriam kare paklyds, Net pats dl ko nesuprantu, Gailiuosi tos lemties baisybs, Tarsi numirs, vienias, Tarsi tai a jo vietoje guliu. Suals, maas, umutas Kare tame negarsiame Maytis, pamirtas guliu.

Aleksandras Tvardovskis, rus poetas, dalyvavs iemos kare. 1943 m. Vert autorius

Kairje: Rus karys - suomi karo belaisvis coRBis/scan ix

P

Vilnius ms, o mes rus"

Dar nenudivus Molotovo ir Ribbentropo paraams po slaptaisiais protokolais, net nesibaigus karo kampanijai Lenkijoje, Stalinas msi savo udavini gyven dinimo keturiose Baltijos valstybse, kurios pagal susitarim su Vokietija atiteko Taryb Sjungos takos sferai - Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Vis j likimas turjo bti vienodas. Pirmoji eilje atsidr Estija. Maiausioji i Baltijos sesi" (Estijos gyventoj skaiius tuo metu buvo 1,1 mln.) Tarpusavio pagalbos" sutart su Maskva pasira rugsjo 28 d. Pagal sutart sovietai ved Estijos teri torij 25 000 kareivi. Netrukus toks pat likimas itiko ir Estijos kaimynes. Su Lat vija analogika sutartis buvo pasirayta spalio 5 d. (Raudonosios armijos gulos dydis - 30 000 kareivi), su Lietuva - spalio 10 d. (20 000 soviet kareivi). Lietuvai Stalinas, be rimbo, turjo paruos ir saldain. Spausdama Lietuv pasirayti tarpusavio pagalbos sutart, Maskva kaip jauk panaudojo Vilni. Vilniaus problema buvo pleitas tarp Lenkijos ir Lietuvos visu tarpukario lai kotarpiu. 1939 m. pabaigoje Taryb Sjunga panaudojo teritorin gin kaip kozir savo derybose su Lietuva. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts sostine Vil nius tapo dar XIV a. kunigaikio Gedimino laikais. Vliau Lenkija ir Lietuva tapo viena valstybe ir 1795 m. po Lietuvos-Lenkijos padalijim Vilnius atiteko Rusi jai bei tapo gubernijos sostine. Stksantis sankryoje tarp Ryt ir Vakar Vilnius buvo vairi etnini grupi - lenk, lietuvi, baltarusi, rus, vokiei, karaim ir kt. - traukos centras. Visos jos paliko savo indl Vilniaus raidos istorijoje. Per I pasaulin kar Vilni 191 5-1918 m. buvo okupav vokieiai. 1918 m. vasario 16 d. ia buvo paskelbtas Lietuvos valstybs atkrimo aktas. Tai, kad Lietuva sugebjo ne tik paskelbti savo nepriklausomyb, bet ir j isaugoti, buvo didiu lis pasiekimas. Pirmasis rimtas prieas buvo bolevikai. Vokietijai kapituliavus

I pasauliniame kare, bolevikai nusprend, kad atjo metas pasaulinei revoliu cijai, ir patrauk Vakarus. Lietuva, ko gero, nebt atsilaikiusi, jei prie kovos su raudonaisiais nebt prisijungusi Lenkija. Dvi kaimyns kartu ivar Raudonj armij, taiau 1919 m. baland lenkai um Vilni. Netrukus paaikjo, kad ilg ir bendr istorin praeit turinios kaimyns susitarti graiuoju negali. Tomis dienomis atvyks Vilni Jozefas Pilsudskis kreipsi ne lietuvius, o Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts gyventojus": Noriu jums suteikti galimyb sprsti vidaus, tautinius ir tikjimo reikalus taip, kaip patys pageidausit, be jokio Len kijos smurto ar spaudimo", - pareik jis . I esms tai buvo kalba apie Lietuvos autonomij Lenkijos sudtyje. Lietuva kategorikai atmet ne tik i vizij, bet ir pareikalavo grinti jai Vilniaus krat. Ginas pasiek Ambasadori konferenci j, priirini Versalio taikos sutarties nuostat gyvendinim. J a u pats faktas,
2

kad Vakar sjungininkai sikio, buvo Lietuvos diplomatin pergal. Diplomat derybos sustabd galim Lenkijos verimsi Lietuv, o ms alies vardas pra djo figruoti naujai braiomos Europos emlapyje. JAV prezidentas Lenkijai netgi skyr vien i savo 14-os punkt, ji buvo oficialiai pakviesta Paryiaus taikos konferencij, o Lietuvos nepriklausomybs tuo metu nebuvo pripainusi n viena valstyb. Ambasadori konferencija vien po kitos brai demarka cijos linijas, taiau rasti abiem pusms priimtino sprendimo buvo nemano ma. Lenkai pasitelk pagalb taut apsisprendimo princip"*, lietuviai savo ruotu teig, jog nors ir polonizuotas, Vilniaus kratas visada priklaus Lietuvos Didiajai Kunigaiktystei, o Vilnius buvo jos istorin sostin. Su pirmuoju Ambasadori konferencijos pasilymu Lietuva nesutiko, nes Vil nius liko Lenkijai. Pastaroji taip pat nesutiko su nubrta linija, nes pagal j turjo atsitraukti madaug 35 km. Maa to, Lenkijos armija sureng puolim ir 100 km fronte pasistmjo gilyn Lietuvos teritorij dar 20-30 km . Lietuvos kariuomen negaljo atsilaikyti prie galingesnius kaimynus ir vl kreipsi pagalbos Vakar sjungininkus. Prancz maralas Ferdinandas Fochas pasil nauj demarkacijos linij - pagal j Suvalk kratas atiteko Lenkijai, o pirmoji linija pasislinko 7 km lietuvi nenaudai . Lenkai neketino sustoti. 1919 m. rugpjt sukilliai, padeda mi kareivi, um Seinus ir atakavo Lazdijus bei Kapiamiest - miestus, kurie pagal F. Focho linij turjo atitekti Lietuvai. T pat mnes Lietuvos saugumas demaskavo lenk rengiam valstybin perversm Kaune . Nelabai sunku nuspti, kuo i vyki karusel bt pasibaigusi, taiau situacij pakeit vl scen gr bolevikai. 1920 m. baland Lenkija pradjo didiulio masto karo operacij tik damasi ugrobti Ukrain, taiau birel buvo priversta trauktis. Nenuostabu, kad po vis pastarj vyki Lietuva, nors oficialiai ir laiksi neutralumo, pasinaudojo lenk pralaimjimais ir pasisteng susigrinti prarastas teritorijas. Didioji isto rijos ironija yra faktas, kad pirmoji valstyb, oficialiai de jure pripainusi Lietuvos nepriklausomyb, buvo Lenino vadovaujama bolevik Rusija. 1920 m. liepos 12 d. sutartimi Maskvos pripaintoje Lietuvos teritorijoje buvo ne tik Vilnius, bet ir Gardinas su Lyda (dabar Baltarusija) . inoma, jei bolevikai bt laimj kar su lenkais, Lietuv greiiausiai bt itiks Gruzijos ar Baltarusijos likimas (jos tapo Rusijos, vliau - Taryb Sjungos dalimi). Ms proletaras Vincas MickeviiusKapsukas pranaavo: N e tik Vilnius, bet ir Kaunas, kiti Lietuvos miestai bus liuosi ne vien nuo lenk pon, bet ir nuo lietuvik buoi ir kit turtuoli."
8 7 6 5 4 3

* Remiantis 1916 m. gruodio 14 d. (Vokietijos okupacija) duomenimis, Vilniuje buvo 138 794 gyventojai. I j lietuviai sudar tik 2,09 proc. Lenk buvo daugiausia - 53,67 proc, 41,45 proc. sudar ydai, toliau - rus, vokiei ir baltarusi maumos.

Taiau po netikto pralaimjimo bolevikai suprato neilaikysi Vilniaus savo rankose ir rugpjt nusprend j perduoti (pripainti) Lietuvai. Trispalv Vilniuje plevsavo neilgai. 1920 m. rugsj 4 - 5 kartus didesns lenk pajgos Suvalk regione sureng atak . Spalio 7 d. sikius Taut Sjungai buvo pasirayta S u valk sutartis. I esms tai buvo tik karins paliaubos. Kol Taut Sjunga svarst, kaip isprsti problem, J . Pilsudskis nusprend, kad nra geresnio bdo u fait accompli. Spalio 1 d. apie savo sumanym jis prane generolui Lucjanui eli9

govvskiui: N e i koalicijos valstybs, nei Taut Sjunga, nei Vyriausyb ir lenk visuomen nesupranta Lietuvos problemos. Visi nori taikos ir niekam nerpi nei Lietuva, nei Vilnius... Jeigu dabar Vilniaus neigelbsime, istorija mums to nedovanos. Maa to. Turime kovoti, kad atstatytume istorin Lietuv. Tai gali padaryti tik pati liaudis, lietuvi-baltarusi divizijos padedama. Reikia suorga nizuoti sukilim. Vilni reikia uimti, nepaisant pasaulio opinijos. Gali imuti valanda, kada Tamst pasmerks ne tik pasaulio, bet ir Lenkijos opinija. Gali at sitikti ir taip, kad ir a bsiu priverstas eiti prie Tamst. Visk reikia prisiimti. To a negaliu sakyti. Tokie dalykai nesakinjami." J . Pilsudskis buvo teisus. Taut Sjungai nerpjo Vilnius. J i siek sustabdyti kaimyn karin konflikt, o terito rinio gino sprendimas buvo antraeilis klausimas. Scenarij, pagal kur lenkai um Vilni, lietuviai po trej met pakartojo Klaipdoje. Akcija buvo suma nyta taip, kad atrodyt, tarsi patys i t emi kil kareiviai ginklu sukilo prie Vilniaus krato atskyrim nuo Lenkijos. L. Zeligowskio vadovaujamos pajgos eng Vilni spalio 8 d. Po keturi dien jis buvo paskelbtas naujai kuriamos Vidurio Lietuvos Respublikos sostine*. Kai Taut Sjunga pasmerk tok lenk ingsn ir pareikalavo atsitraukti, ie lyg niekur nieko paskelb L. eligovvsk maitininku, kuris nepaiso Varuvos nurodym ir vadovaujasi moraliniu visos Lenkijos tautos palaikymu . Tolesns derybos vaisi nedav. Regione nevyko netgi planuotas plebiscitas. Lietuva baiminosi dl nepalanki sau rezultat, Len kija nenorjo keisti status quo .
u 11 10

1922 m. vasar k tik irinktas lenkikas vietos

Seimas nubalsavo u Vilniaus krato paskelbim vaivadija ir jos inkorporavim bendr Lenkijos teritorij. iandien, didio triumfo dien, lenk triumfo, kur taip kartai ia visi susirinkusieji jauia, negaliu neitiesti per mus skiriani u kard rankos tiems tenai Kaune, kurie galbt iandien, ms triumfo dien, laiko pralaimjimo ir gedulo diena. Negaliu neitiesti rankos kviesdamas san tarvei ir meilei. Negaliu nelaikyti j broliais", - kalbjo J . Pilsudskis 1922 m.

* Pavadinimas kilo i J. Pilsudskio vizijos, pagal kuri Lietuva turjo bti padalyta tris kantonus: daugumos lietuvi apgyvendinta Vakar Lietuva su sostine Kaunu, baltaru sika Ryt Lietuva su sostine Minsku ir lenkika Vidurio Lietuva su sostine Vilniumi.

Vilniuje . Profesorius Mykolas Riomeris jam savo laike atsak: Vilnius taps vl kuo buvs, gr Lietuv kaip teista jos sostin, kaip Lietuvos krinys. Vilnius yra ne tik Lietuvos sostin, bet ir jos drama, o Lenkijai - tik jos gobum ro dantis ksnis..."
14

13

Drama", pavertusi kaimynus nesutaikomais prieais, truko

dvideimt met. Nepaisant lietuvi protest, naujas Lietuvos ir Lenkijos sienas 1923 m. kov Taut Sjunga paskelb oficialiomis . Lietuva iki pat 1938 m. su Lenkija nepalaik joki diplomatini santyki. Tik po Varuvos ultimatumo ir pagrasinimo karo veiksmais 1938 m. lietuviai prievarta buvo priversti atsisakyti oficiali pretenzij Vilniaus krat. Taiau 1939 m. ratas dar kart apsisuko. Spalio 3 d. Stalinas Lietuvos usienio reikal ministrui Juozui Urbiui be uuo lank paskelb, kad pagal Taryb Sjungos susitarim su Vokietija didioji Lietu vos dalis atitenka Taryb Sjungai ir tik siauras jos pasienio ruoas - Vokietijai*. V. Molotovas pridr: Bet kuri imperialistin valstyb uimt Lietuv, ir vis kas. Mes to nedarome. Nebtume bolevikai, jeigu neiekotume nauj keli."
16 15

Kremliuje buvo puikiai inomas lietuvi kis M e s be Vilniaus nenurimsim", todl greta Tarpusavio pagalbos" sutarties sovietai sil Lietuvai tai, ko ji troko nuo pat savo atsikrimo - Vilniaus krat. Susipains su Raudonosios armijos karini gul skaiiais, J . Urbys itar: Juk tai Lietuvos okupacija", o Stalinas nu siypsojs pasak, jog panaiai i pradi kalbjo ir Estija. Taryb Sjunga, anot jo, neketina ksintis Lietuvos nepriklausomyb, atvirkiai - vesta kariuomen bus Lietuvos garantija, kad Taryb Sjunga j gins" . Didioji istorijos ironija vl buvo alia. Molotovo-Ribbentropo paktas ir jo slaptieji protokolai pasmerk ms al ir kelias jos kartas kanioms komunizmo imperijoje. Ko gero, nra kito dokumento, kuris padar tiek alos Lietuvai, kiek is paktas. Taiau, kita vertus, jeigu toks Stalino ir Hitlerio susitarimas niekada nebt vyks, gali bti, kad laikinoji Lietuvos sostin Kaunas bt likusi aminja. Tiesa, net ir tada Lietuva dl Vilniaus nebuvo pasiryusi bet kam. Kai pradjusi kar su Lenkija Vokietija pasil Lietuvai savo karin pagalb Vilniui ivaduoti, lietuviai jos atsisak. Lie tuvoje buvo toki, kurie bt pasinaudoj naci pasilymu (pvz., Augustinas Voldemaras ir jo alininkai, Lietuvos atstovas Berlyne generalinio tabo pulkinin kas Kazys kirpa), taiau oficiali valdia nusprend laikytis neutralumo ir pakluso Didiosios Britanijos ir Pranczijos diplomatiniam spaudimui. Nors, skirtingai nei Latvijai ir Estijai, Lietuvai Taryb Sjunga sil troktam priz, Vilniaus klau simas derybose buvo tik antraeilis dalykas. Lietuvos vyriausyb buvo pasiryusi svarstyti, ar ne geriau atsisakyti Vilniaus, kad tik ivengt soviet gul , taiau
18 17

* i nedidel teritorij 1941 m. saus vokieiai pardav Taryb Sjungai u 7,5 mln. doleri (31,5 mln. marki). (Bellamy, p. 6 5 )

toks kompromisas buvo nemanomas. To meto Lietuvos krato apsaugos mi nistras brigados generolas Kazys Musteikis ra: J . Urbys pasak, kad mes

atsisakome Vilniaus krato, bet nenorime ir rus gul." Stalinas jau susinervins atsak: Imsit ar neimsit Vilniaus, bet rus gulos Lietuv vis tiek bus vestos."
19

Pasirinkimas, pasak usienio reikal ministro Juozo Urbio, buvo toks: arba pasi rayti Taryb Sjungos reikalaujam savitarpio pagalbos sutart, duodani teis laikyti tam tikrose Lietuvos teritorijos vietovse sutarto kiekio gulas ir atgauti Vilni su Vilniaus krato teritorijos dalimi, arba tos sutarties nepasirayti ir tada negauti Vilniaus ir sueiti prating konflikt su Soviet Sjunga. Lietuvos vy riausyb pasirinko pirmj ieit. Raudonosios armijos grsms akivaizdoje Lie tuvos vyriausyb sudjo ginklus i karto. Dar neinodama, k sovietai silys ir ko reikalaus, spalio 2 d. Maskv ivykstant J . Urbiui ji demobilizavo kariuomen*. Viskas vyko pagal Kremliaus plan. Ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje bei Latvijoje. Visos trys Baltijos valstybs atmet galimyb ginti savo nepriklausomyb ginklu ir leido Taryb Sjungai kelti vien koj savo teritorijas bei engti tvirt ingsn galutinio tikslo - okupacijos link. Po sutarties su Lietuva pasiraymo 1939 m. spalio 11 d. Stalinas Lietuvos vyriausybs delegacijai Kremliuje ikl banke t. 1939 m. spalio 28 d. Lietuvos kariuomen eng Vilni ir kit dien ia sureng ventin parad. Po daugiau nei dvideimties met ms sostinje vl plevsavo trispalv, taiau apibendrindamas susidariusi padt populiarus to meto personaas Pup Dd buvo taiklus: Vilnius ms, o mes rus." Mykolas Riomeris dviprasmikus savo jausmus atsiminimuose ura taip: iandien Vil niaus entuziazmo pagauti Kauno lietuviai buvo kaip girti. Bet tas spontanikas diaugsmas negilus ir tikrai atslgs, kai bus blaiviai vertinta visa sutartis, kuri faktikai likviduoja Nepriklausomyb. U atgauto Vilniaus irmos stovi svetimos gulos vairiose valstybs dalyse, soviet karo su Vokietija idiniai arba, neduok Dieve, Lietuvos pasiglemimo bazs. Nuoirdaus ir visuotinio diaugsmo nei gi laus pasitenkinimo nra, tik slegiantis rpestis. Juokiams pro aaras. Koks sun kus Lietuvos kani kelias Vilni."
20

1939 m. prasidjusi karo audra parod, kad maj valstybi neutralumas didij kare yra tik miraas. Vienintelis kelias - rinktis vien arba kit pus ir tik-

1939 m. Vokietijai upuolus Lenkij, rugsjo 17 d. Lietuvoje buvo paskelbta dalin mo bilizacija. Istorikui Jonui Vaienoniui archyviniuose dokumentuose pavyko rasti tikslius to meto kari skaiius. Iki rugsjo 30 d. bendras kadrini ir mobilizuot kari skaiius buvo 89 470 (3292 karininkai ir 86 178 kareiviai). Mobilizacijos metu kariuomen buvo paaukta daugiau kaip 1600 karinink ir daugiau kaip 62 600 kareivi. Jam taip pat pavyko nustatyti, kad Lietuvos kariuomenje tarnavo 37 027 karininkai ir kareiviai dar iki mobilizacijos. (Vaienonis, Jonas Lietuvos kariuomens skaiiai 1920-1939 m.)

Vilniaus grinimas Lietuvai. moni minia ant aliojo tilto. 1939 m. spalio 28 d.
VDKM rinkinys

tis, kad pasirinkimas bus teisingas. Estija, Latvija ir Lietuva, spraustos tarp dviej didiausi Europos agresori, band laviruoti tarp Maskvos ir Berlyno ir kartu privaljo klausyti Vakar sjunginink nurodym. Viskas baigsi tuo. kad agresorikai nusiteik diktatoriai susitar tarpusavyje ir dar su maosiomis kaimynmis, k panorj, o demokratikieji Vakarai dl j nepajudino n pirto. Su Taryb Sjunga pasiraytos sutartys reik, kad Lietuva, Latvija ir Estija praranda savo neutralumo status ir bet kokias galimybes vykdyti nepriklau som usienio politik. Nors didioji kaimyn tikino, kad sutartys jokiu bdu nepaeis ali suverenumo, valstybs struktros, ekonomins ir socialins siste mos, karini reikal, i tikrj tai buvo tik laiko klausimas.

Lietuvos ir Raudonosios armijos pasienio policijos karininkai perpjauna utvar, skyrus Vilniaus krat nuo Lietuvos. 1939 m. spalio 27 d.
VDKM rinkinys

Galima sakyti, kad tais lemtingaisiais 1939 m. Baltijos valstybi vyriausybs neturjo kito pasirinkimo. Jos negaljo tiktis jokios paramos i alies. Tikrieji Stalino ketinimai mums inomi i slaptj Molotovo-Ribbentropo protokol.

J gyvendinimo soviet diktatorius msi tik usitikrins, kad jokiomis kom plikacijomis nekvepia. Jis susitar su Hitleriu, o is savo ruotu buvo suintere suotas, kad Baltijos alyse nekilt joks karinis konfliktas. Vokietija priklaus nuo aliav ir ekonomini itekli, tiekiam i Ryt, todl Berlynas stengsi visais manomais bdais tikinti Talin, Ryg ir Kaun (vliau Vilni) nekonfliktuoti su sovietais. Tiktis pagalbos i Vakar galjo tik tikrovs nesuvokiantys naivuoliai. Pranczija nieko nesim, kad igelbt Lenkij, nors ir turjo bendr sien su Vokietija, o Baltijos alys buvo nepasiekiamai toli. inoma, galima apversti monet ir pamginti pritarti tiems, kurie teigia, kad pasiraydamos po primestomis Taryb Sjungos sutartimis Baltijos ali vyriausy bs pasmerk savo tautas ilgiems sovietins okupacijos deimtmeiams. Per vis tarpukario laikotarp Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos usienio politika buvo panai pasaki, kurios veikjai tempia veim skirtingas puses. Pasakioje veimas taip ir nepajudjo, Baltijos valstybs taip ir nesukr bendros saugumo

sistemos. 1934 m. Estija, Latvija ir Lietuva pasira tarpusavio bendradarbiavimo sutart ir susitar koordinuoti trialio suinteresuotumo usienio politikos klausi mus. Taiau sutartyje nebuvo kalbama apie jok karin bendradarbiavim, atvirk iai, ypatingos padties" atveju ji turjo nustoti savo galios. Estija ir Latvija ka rinio bendradarbiavimo sutart pasira dar 1923 m., taiau kai 1939-1940 m. grsm tapo reali, Estija prim rezoliucij nesiimti joki karini veiksm, net jei Latvija to pageidaut. Estijos vyriausyb buvo sitikinusi, kad alies saugum gali garantuoti tik Vokietija, ir iki karo palaik draugikus santykius su Lenkija. Su pastarja nesutar Lietuva, laviravusi tarp Maskvos ir Berlyno. Po Memelio atplimo Lietuvos santykiai su Vokietija atalo. Estija niekino Soviet Sjung ir kartu jos labai bijojo, ji svajojo apie glaudesnius ryius su Skandinavijos alimis. Latvija tariai irjo abi savo didisias kaimynes . Visi bandymai sudaryti trij Baltijos respublik karin sjung baigdavosi net neprasidj, nes jos irjo skirtingas puses. Kai Hitleris susitar su Stalinu, ilaviruoti tarp Vokietijos ir Taryb Sjungos maosioms Baltijos valstybms tapo nemanoma. Nors tai buvo akivaizdu, jos savo politikos nepakeit ir net nepaband bendradarbiauti. Nepasikeit poiris net tada, kai Taryb Sjunga upuol Suomij. 1939 m. gruodio 14 d. u agresijos akt Taryb Sjunga buvo imesta i Taut Sjungos, taiau trys Baltijos alys balsuojant susilaik. Visos bijojo provokuoti Kremli. Suomija savo ruotu
21

Lietuvos kariuomens motorizuotieji daliniai Vilniuje. 1939 m. spalio 28 d.

VDKM rinkinys

1-ojo pstinink pulko sargybos brio vadas leitenantas J. Abraitis Gedimino pilies bokte. 1939 m. spalio 29 d.
VDKM rinkinys

taip pat nieko nedar, kad bt sudarytas Baltijos valstybi karinis aljansas, o kai prasidjo iemos karas, jai beliko protestuoti prie Estijos karines bazes, kuriomis naudojosi Raudonoji armija. Est istorikas Magnus llmjru teorikai suskaiiavo, kad trij Baltijos ali karins pajgos galjo siekti 600 000 kareivi, t. y. trigubai daugiau nei galjo surinkti Suomija* . Galima tik splioti, kaip bt pakryp vykiai ioje Europos dalyje, jei maosios valstybs bt vieningos ir dl savo laisvs kovojusios gin klu. Aiku, net ir tokiu atveju vargu ar jos ilgai bt atsilaikiusios prie Raudon j armij, taiau ar vertjo pasiduoti be kovos? Panau, kad ios diskusijos daly viai yra gudrs inodami, kas nutiko vliau. Vieni primena, kad Taryb Sjunga vis tiek po savo draugiku" sparnu priglaud pus Europos, taigi sprendimas nesiprieinti tik atitolino neivengiam lugim ir apsaugojo gyventojus nuo be prasmiko kraujo praliejimo. Kiti pateikia Suomijos pavyzd. Suomija, turdama
22

* Detaliai Baltijos valstybi gynybinius planus istudijav karo istorikai J. Vaienonis ir U. Salo (Estija) suskaiiavo, kad po mobilizacijos Lietuvos kariuomen turjo iaugti iki 125 000, Latvijos iki 145 000, Estijos iki 105 000 kari. V. Jokubausko pateiktais duomenimis, 1939 met kov po mobilizacijos Lietuvos kariuomen turjo sudaryti 5 pstinink divizijos, 1 pstinink brigada, 6 atsargos pstinink batalionai, 1 atsargos artilerijos pulkas, 3 kavalerijos pulkai, 3 atsargos kavalerijos eskadronai, 12 pasienio apsaugos batalion, aviacija, arvuoi rinktin bei kiti daliniai ir tarnybos. Kariuome n turjo iaugti iki 125 433 moni. Ankstesniame puslapyje: Lietuvos kariuomens pstininkai Vilniaus Katedros aiktje. 1939 m. spalio 28 d.

su Taryb Sjunga dvigubai ilgesn sien ir trigubai maesn kariuomen nei Baltijos alys kartu sudjus, nusprend gintis. Sprendimo rezultatas - isaugota alies nepriklausomyb. Ieit, kad to paties galjo tiktis ir Estija, Latvija bei Lietuva, jei bt pasielgusios taip pat rytingai. Taip istorija virsta tikimybi teorija, kurioje rizikuojantieji bent jau turi galimyb. Suomiai savo galimyb inaudojo, todl klausimas kas bt, jeigu bt?" jiems dabar nekyla.

Suomija be kovos nepasiduoda

1936 m. maralas Michailas Tuchaevskis apkaltino suomius, jog ie stato oro pajg bazes, kurias inaudodama Vokietija galt bombarduoti Taryb S jung. Savo testamente, paraytame prie egzekucij 1937 m. birel, M . Tu chaevskis ra, kad karo su Vokietija atveju Taryb Sjunga turi okupuoti Bal tijos alis, tiesa, Suomij jis iskyr kaip sudting ir atskir problem. 1938 m. Kremlius perspjo Suomijos usienio reikal ministerij, kad jeigu karo su Vo kietija atveju Suomija negals utikrinti savo neutralumo, Taryb Sjunga bus priversta upulti ne tik j, bet ir vedij . Sovietai baiminosi, kad, nepaisant galiojanios tarpusavio nepuolimo sutarties, Suo mija savo ar ne savo noru gali neilaikyti neutralu mo statuso ir tokiu atveju jos teritorija tapt puikiu poligonu vokiei atakoms. 1938 m. pavasario de rybose suomiai atmet Stalino pasilymus apginti kaimyns neutralum", taiau po M o l o t o v o - R i bbentropo pakto padtis pasikeit. Gavs laisvas rankas Stalinas msi kurti buferin zon. Lietuvai, Estijai ir Latvijai uteko netiesiogini grasinim, ta iau M . Tuchaevskis buvo teisus - Suomija buvo kitoks, gerokai kietesnis rieutas. Michailas Tuchaevskis
ITAR-TASS/Scanpix
23

Grynai kariniu poiriu Taryb Sjungos reikalavimai buvo suprantami. Antras alies miestas, didiulis pramons centras ir didiausias uostas Lenin gradas, buvo pavojingai arti, tik u 32 km nuo Suomijos sienos. Leningra do patraukti mes negalim, vadinasi, turi pasislinkti siena", - sak Stalinas . Greta buvusios Petro I sostins jo vienintelis geleinkelis, jungiantis al su Murmansko uostu. Jeigu Baltijos ir Juodoji jros bt ublokuotos, tik ie j ros vartai galjo padti isaugoti lang Vakar Europ. Kremlius reikalavo, kad Suomijos siena su Taryb Sjunga bt pastumta 25 km toliau nuo Le ningrado, o visi gynybiniai tvirtinimai ioje strateginje teritorijoje iardyti.
24

Maa to, galingiausias i vis sovietini Baltijos karinis laivynas i esms buvo surakintas, nes iauriniai kaimynai kontroliavo Suomijos lank. Stalinas rei kalavo perleisti lankos salas ir 30 met inuomoti Hanko pusiasal. Hanko uostas pietiniame Suomijos krante buvo raktas Baltij, ir Stalinas norjo j turti savo kienje. Mainais u praom 2700 k m
2

teritorij Maskva sil

dvigubai didesn, taiau blogai ipltot ir strategi kai bevert 5500 k m teritorij Ryt Karelijoje . Visi ie reikalavimai, susij su strateginiu Taryb Sjungos saugumu, buvo Stalino planas minimum. Soviet dik tatorius, inoma, nepamiro, kad Suomija yra buvu sios Rusijos imperijos dalis, tad jos likimas turjo bti toks pat kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kad Suomija leis kelti vien koj savo teritorij, soviet diktato rius beveik neabejojo
26 2 25

ir kartu jau planavo kit savo

ingsn. Suomi bolevik lyderis Otto Kuusinenas Klimentas Voroilovas

ITAR-TASS/Scanpix

nuo karo pradios Stalino kabinete lanksi 20 kart . Atjus tinkamam metui jis turjo tapti komunistins

27

Demokratins Suomijos respublikos" v a d o v u * . Nikita Chruiovas, apiben drindamas t dien susitikimus su Stalinu, V. Molotovu ir K. Voroilovu, savo prisiminimuose ra, kad soviet lyderiai buvo sitikin, jog vos tik iek tiek paklus bals, suomiai paklus. J e i to neuteks, suomiai pasiduos ikl rankas po pirm artilerijos s a l v i . "
28

Pakelto balso nepakako. Kai spalio 12 d. Maskv atvykusi suomi delega cija iklaus slyg, jai tapo aiku, kad patenkinti minimalius" Stalino reika lavimus reikt ingsn ne tik neutralumo, bet ir nepriklausomybs praradimo link. Delegatai pareik, kad tokiems sprendimams palaiminti reikia penki etadali parlamento bals. Stalinas nusijuok: Js tikrai surinksite 99 pro centus." - Ir mes dar savo balsus pridsim", - pridr V. Molotovas . Juokai labai greitai baigsi. Suomiai savo pozicij pademonstravo deryboms dar net neprasidjus. Spalio 6 d. alyje buvo paskelbta dalin, o spalio 10 d. - vi suotin mobilizacija. Tai buvo aikus enklas, kad Suomija nenusileis. Atiduoti Karelijos ssmauk grs tuo paiu, kas nutiko ekoslovakijai, praradusiai S u detus. ioje vietoje buvo sutelkti vieninteliai Suomijos gynybiniai tvirtinimai. Praradusi juos alis jau nebt galjusi organizuoti gynybos. Suomiai nepasi29

* Marionetin Suomijos vyriausyb buvo paskelbta 1939 m. gruodio 1 d. pasienio miestelyje Terijoki (dabar Zelenogorskas). Nepavykus gyvendinti plan maximum, Demokratin Suomijos respublika" nustojo gyvuoti 1940 m. kovo 12 d.

tikjo geranorikais" soviet ketinimais. Po beveik mnes trukusi diskusij, 1939 m. lapkriio 9 d., taip ir nepasiekus joki kompromis, derybos nutrko. Lapkriio 13 d. V. Molotovas apibendrino padt jau be jokio humoro: Kadan gi mes, civiliai, nieko pasiekti nesugebjome, klausim teks sprsti karikiams."
30

Atnaujinti

karinius Suomijos puolimo planus Stalinas sa k dar spalio 23 d .

31

Lapkriio 26 d. Taryb Sjunga prane, kad artilerija apaud Mainuos kaimel pasie nyje. Anot praneimo, uvo 4 rus kareiviai, dar 9 buvo sueisti. Apkaltinta, inoma, buvo Suomija. Vyriausiasis suomi ginkluotj pa jg vadas Carlas Gustafas Mannerheimas* nuspjo, kad toki provokacij galima tiktis, ir dar spal sak atitraukti visas artilerijos ba terijas taip, kad ios niekaip negalt pasiek ti Taryb Sjungos teritorijos . Vliau rus ir suomi istorikai isiaikino, kad artilerijos salves paleido special sakym gavs NKVD dalinys - sovietai apaud savus nordami sukurti casus belli . N. Chruiovas savo memuaruose patvirtina, kad artilerijos maralas G. Klikas buvo paskirtas asmenikai priirti pasienio kaimelio apaudym . Stalinas elgsi taip pat kaip Hitleris agresijos prie Lenkij ivakarse. Mainilos upuolimas" buvo soviet fabrikatas, po kurio sek ultimatumas. J a m e V. Molotovas reikalavo Suomijos atsiprayti ir atitraukti karines pajgas nuo pasienio 2 0 - 2 5 km. Suomijos pasiuntinys Maskvoje perdav savo vyriausy bs atsakym, jog suomiai atitrauks savo pajgas, jeigu t pat padarys sovietai. Helsinkis taip pat pasil itirti incident dalyvaujant abiem pusms. Molotovas i not pavadino liu (rus. nachalnym) fakt neigimu ir tyiojimusi i auk". Savo oficialiame pareikime jis paskelb, kad Taryb Sjunga ataukia savo dip lomatus ir nutraukia nepuolimo sutart su Suomija . Kaip Hitleris Lenkijoje, taip ir Stalinas Suomijoje nepasivargino paskelbti karo oficialiai.
35 34 33 32

Carlas Gustafas Mannerheimas

Bettmann/CORBIS/Scanpix

domu tai, kad maralas C. G. Mannerheimas pasisak u kompromis su Maskva. Jis geriau nei bet kas kitas suprato, kad be usienio pagalbos Suomija negali atsilaikyti prie didiul Raudonj armij. Patyrs karo vadas netgi pagrasino atsistatydinsis i gynybos ministro ir vyriausiojo karini pajg vado pareig, jei su Maskva nebus susitarta. Taiau deryboms lugus atsistatydinimo rat atsim.

 I E M O S K A R A S 1939 . L A P K R I I O 30 D . - 1 9 4 0 M . K O V O 13 D.

SUOMIJA

TARYB

SJUNGA

S v a r b i a u s i k a r i n i a i j u n g i n i a i ir v a d a i

Carlas Gustafas Mannerheimas (vyriausiasis ginkluotj pajg vadas) Ssmaukos armija (H. Ostermanas) II korpusas (H. Ohquistas) III korpusas (E. Heinrichsas) Ladogos iaurje IV korpusas (J. Heiskanenas, nuo gruodio 4 d. W. Hagglundas) iaurs Suomijos grup (W. Tuompo) Laplandijos grup (K. Wallenius. Suomusalmio mi metu) iaurs Karelijos grup

Klimentas Voroilovas (vyriausiasis ginkluotj pajg vadas) Kirilas Mereckovas (Leningrado karins apygardos vadas) Semionas Timoenka (iaurs Vakar fronto vadas) 7-oji armija (V. Jakovlevas, nuo gruodio 9 d. K. Mereckovas) 8-oji armija (I. Chabarovas, nuo gruodio 13 d. G. ternas) 9-oji armija (V. Duchanovas, nuo gruodio V. uikovas) 14-oji armija (V. Frolovas)

Karin galia

337 000-346 500 kareivi

36

425 640 kareivi 1939 m. lapkriio 30 d.; 760 578 kareiviai 1940 m. kov
38

32 tankai

2514 tank ir 718 arvuotj main konflikto pradioje; 6541 tankas ir 1691 arvuotoji maina pabaigoje
39 37

114 lktuv

800 lktuv pradioje - i viso 3885 lktuvai

40

m o n i ir t e c h n i k o s

nuostoliai

uvo arba dingo be inios 25 904 sueista 43 557

42

41

uvo arba dingo be inios 126 875 sueista 188 6 7 1

46

Pateko nelaisv 10 , civili aukos nuo antskrydi - 957* 20-30 tank 62 lktuvai
45

43

Pateko nelaisv 5572 1000-1200 tank

49 48

47

Apie 1000 lktuv (tik pus i j karo veiksm metu)

Kremliaus planas viskas bus baigta per dvi savaites!

Nepaisant suomi akibrokto, Stalino nuotaika buvo optimistika. Jis buvo si tikins, kad kampanija Suomijoje bus toks pat lengvas pasivaikiojimas kaip ir Lenkijoje. Vykdyti j buvo sakyta tik Leningrado karinei apygardai, vadovau jamai Kirilo Mereckovo. Generalinis tabas gavo nurodym usiimti kitais rei kalais". Stalinas buvo ne vienintelis optimistas. Tokia i esms buvo ir pasaulio apvalginink nuomon, taip man ir Suomijos maralas C. G. Mannerheimas. Jis prognozavo, kad Suomija be usienio pagalbos gali atsilaikyti 2 - 3 savaites. Po pirmj rus bombonei antskrydi alis pradjo evakuoti vedij vaikus. Blogiausiam buvo pradta rengtis nuo pat pirmos dienos. Ko gi daugiau buvo galima tiktis i milino ir nyktuko dvikovos? 4 mln. Suomijos gyventoj buvo tik iek tiek daugiau nei 2 proc. Taryb Sjungos populiacijos . Kertin data - gruodio 21 d., Stalino 60-asis jubiliejus. Iki tol Helsinkis turjo bti ilaisvintas i faist priespaudos". Leningrado regiono komunist partijos galva Andrejus danovas i karto papra kompozitori Dmitrij ostakovii sukurti siuit suomikais motyvais". Orkestras turjo spti imokti krin iki Raudonosios armijos pergals parado Helsinkyje . A. danovas buvo politikas, taiau kad savo vadui gals teikti gimtadienio dovan, neabejojo ir
51 50

Soviet karo vadai 1934 m. komunist partijos suvaiavime. Pirmoje eilje sdi keturi i penki bsimj maral. I kairs: S. Tuchaevskis (treias), S. Budionas (ketvirtas), A. Jegorovas (penktas) ir V. Bliucheris. Po Didiojo valymo" gyvas liko tik S. Budionas iTAR-TAss/scan ix
P

gynybos ministras Klimentas Voroilovas: Viskas gerai, tvarka, viskas paruo ta", - sak jis Stalinui . Kai Kremli ikviestas artilerijos specialistas Nikolajus Voronovas buvo pa klaustas, kiek reikt artilerijos sviedini, bsimasis artilerijos maralas pasi tikslindamas par krv klausim: Js planuojate pulti ar gintis? Kokiomis pajgomis ir kuriuose sektoriuose? Beje, kiek laiko yra skiriama operacijoms?" Igirds 10-12 dien termin, N. Voronovas rimtu veidu itar: A biau lai mingas, jeigu visk pavykt gyvendinti per 2 - 3 mnesius." Visi aplink m juoktis. Tada tuometinis artilerijos vadas Grigorijus Klikas atsistojo, atsisuko savo pavaduotoj ir ikilmingai pareik: Voronovai, sakau jums visk skai iuoti, turint omeny, kad operacija truks 12 d i e n . "
53 52

Niekas nekreip dmesio generalinio tabo vado Boriso aponikovo nuo gstavimus, kad puolimui reikia rimtai pasiruoti. Kirilas Mereckovas. kuriam buvo patikta vadovauti ygiui Suomij, kampanijos ivakarse ra, kad dl sudtingos vietovs - eer, upi, pelki ir mik... - tinkamai panaudoti

ms pajgas gali bti sudtinga". Taiau vieai jis skelb tai, kas tiko Stalino ausims - operacija truks ne ilgiau nei 2 savaites. J o instrukcijose kareiviai buvo perspti jokiu bdu neperengti vedijos sienos . Kareivi K. Mereckovas turjo daug. Leningrado karin apygarda tuo metu sudar madaug ketvirtadal visos 1939 m. Raudonosios armijos. iemos karo ivakarse K. Mereckovas savo dispozicijoje turjo apie 450 000 vyr. 2000 tank ir 1000 lktuv ir tai buvo tik pradia. Kiekvien mnes maitinamos didiuliais pastiprinimais Raudonosios armijos skaiiai augo. Saus jie pasiek 550 757, o kov - 760 5 7 8 . Likus mnesiui iki kampanijos Leningrado apy gardoje buvo 20 divizij, likus dviem savaitms iki jos pabaigos - 58 divizijos. Pridjus karo aviacijos ir laivyno skaiius puolanij vidurkis gruodio-kovo
56 55 54

mnesiais buvo 848 570, tai sudar penktadal visos Suomijos populiacijos . Lygiai tokiu pat greiiu gausjo tank ir lktuv. Suomi armij karo pradioje sudar 337 000 kari. Kovo pradioje skaiius buvo beveik toks pat - 346 5 0 0 , nes suomiai, prieingai nei sovietai, negaljo lengvai pakeisti uvusi kareivi naujais. Technika jie taip negaljo pasigirti 32 i brit sigyti tankai ir 114 kariniams veiksmams tinkam lktuv
58 57

vargu

ar galjo turti koki nors reikm dvikovoje su gigantika soviet karo maina. Suomi technika buvo pasenusi ir jiems, anot vieno istoriko, trko visko, isky rus drs ir drausm . Atrod, kad didiul Ryt meka tiesiog sutraikys kaimynus, taiau i pradi, kai sovietai planavo ne kar, o pergaling yg, kiekybin j persvara nebuvo tokia didel, be to, K. Mereckovas savo pajgas padalijo keturias dalis. Karo
59

baigtis turjo sprstis Karelijos ssmaukoje, todl ia sutelkta 7-oji armija* buvo didiausia. 12 divizij, 1 mechanizuotasis korpusas**, 3 tank brigados ir 12 ar tilerijos pulk su 200 000 kareivi sudar beveik pus vis Raudonosios armijos pajg . C. G. Mannerheimas inojo, kad btent ia prie smgis bus stipriau sias, todl Karelijos ssmaukoje dislokavo 6 i 8 savo divizij. iame strateginiame madaug 120 km fronte tarp Suomijos lankos ir Ladogos eero drieksi geriausiai tvirtinta suomi gynybos linija, gavusi Mannerheimo linijos vard. iemos karas apie i tvirtinim linij pasjo vairiausi legend. Po kruvin savo neskmi pirmaisiais mnesiais sovietai j m vadinti netgi stipresne u Maginot. Linijos neveikiamumas tapo pasiteisinimu. Vliau atsirado istorik, kurie, nordami pa brti tuometin Raudonosios armijos nesugebjim kariauti, netgi dar prielaid, kad jokios linijos apskritai nebuvo . Linija buvo, net ir dabar galima pamatyti jos betonini bunkeri liekan, taiau lyginti j su Siegfriedo ir Maginot linijomis neverta. Mannerheimo linija plaiausioje vietoje buvo 135 km ploio ir 90 km gylio. Joje suomiai pastat 101 betonin bunker. Ikirpus tok pat gabal Maginot linijoje bunkeri bt net 5800 . Pagrindinje gynybos linijoje idstytas mini tvirtoves rusai vadino DOT'ais (rus. dolgovremennaja ognevaja toka), greta j buvo kulkosvaidi postai, prietankiniai barjerai, min laukai. Gynybos takus jung apkasai. Suomija neturjo itekli tokioms investicijoms kaip Pranczija ar Vokietija, todl C. G. Mannerheimas inaudojo natralias gamtos klitis. Pagrin dins gynybos linijos plotis siek 70 km, bet dl pelki ir eer ne visur buvo rei kalinga mogaus ranka . Puolanij ir besiginanij jgos Karelijos ssmaukoje buvo nelygios, taiau tai, kas vyks ia karo pradioje, bus labai panau Termopil m, kuriame 300 spartiei 2 paras skmingai kovojo su 12 000 pers. C. G. Mannerheimas lauk prie Karelijos ssmaukoje, taiau netrukus su inojo, kad antra pagal dyd 8-oji soviet armija su 6 divizijomis ir tank palai kymu nori pramuti skyl iauriau Ladogos eero. Prasiver ia rusai galjo ap supti Mannerheimo linij i unugario. Antrame pagal svarb 100 km sektoriuje suomiai priepastat 2 likusias savo divizijas, o kitur priepastatyti nebebuvo ko. K. Mereckovas nustebino C. G. Mannerheim iskleisdamas savo atakas per vis 1000 km front nuo Baltijos iki Barenco jros. 9-oji armija turjo atakuoti Oulu kryptimi ir perkirsti Suomij pusiau. 14-oji armija susiruo Kald S e nelio al Laplandij. J i turjo uimto Petsam (dabar Peenga) bei Nautsi ir atkirsti Suomij nuo Arkties vandenyno.
63 62 61 60

* Gruodio pabaigoje po pastiprinim ir pergrupavimo pajgos, turmuojanios Ma nnerheimo linij, buvo padalytos dvi armijas - 7-j ir 13-j. ** Tuo metu praktikai tank divizijos atitikmuo.

Popieriuje viskas atrod paprasta ir aiku, taiau Kremliaus utv i talentingo artileristo juoksi be reikalo. N. Voronovas buvo teisus. Kariauti pagal jubiliejini dat kalendori Raudonajai armijai nepavyks. Kampanija truks 105 dienas.

Invazijos pradia
1939 m. lapkriio 30 d. soviet karo aviacija subombardavo Helsink. Ants krydis nebuvo toks smarkus kaip vokiei Varuvoje - uvo 61 mogus, taiau, uuot taps perspjimu, jis ieb visuotin suomi neapykant upuolikams ne tik paioje alyje, bet ir u jos rib. Naujojoje Zelandijoje gims urnalistas Geofrrey Coxas savo reportae ra: ligonin atveta mirtanti moteris laik suspaudusi savo rankose mirus kdik ir n u k nenorjo jo atiduoti. Kita mergina, tik dvylikos met Dolores Sundberg, sutraikytomis kojomis mir ant operacins stalo." Nuotraukos su deganiais Helsinkio pastatais, iurpiais vaiz dais ligoninse buvo iplatintos po vis pasaul. Tas pats urnalistas, karo metu keliavs po Suomij, ra: Kad ir kuriame fronte lankydavausi, visur vienas per kit mons piktai kalbjo apie t pat - apie lapkriio 30 d. vidurdien Helsinkyje."
64

Soviet subombarduota suomi gyvenviet

CORBIS/Scanpix

iemos karas tuo metu Europoje buvo vienintelis karinis konfliktas, todl nenuostabu, kad jo vykiai ir miai atsidr pirmuosiuose pasaulio spaudos puslapiuose. Simpatijos buvo maos suomi tautos pusje, nes visiems buvo aiku, kad Taryb Sjunga yra agresor. Tik Hitleris sak savo diplomatams pa laikyti Kremliaus veiksmus, o vokiei spauda apsiribojo trumpais ir lakonikais praneimais apie karo eig. Fiureris privaljo laikytis sutarties su Stalinu. Moral yra labai svarbus karo dmuo. Kareiviai turi inoti, dl ko kovoja. Turi inoti, kad j kova nra beprasmika. Turi inoti, kad teisyb j pus je. Pirmj invazijos dien 42-ej Kirilas Mereckovas savo kreipimesi karius sak, kad jie puola ne Suomijos liaud, bet vyriausyb, iprovokavusi kar su Taryb Sjunga . Kad tai yra netiesa, rus kareiviai suinos susidr su suomi liaudimi". K. Mereckovo oponentas, beveik dvigubai vyresnis 72-ej C. G. Mannerheimas, k tik vl paskirtas vyriausiuoju Suomijos ginkluotj pajg v a d u * , t pai dien sak: Narss Suomijos kariai! A imuosi ios uduoties tuo metu, kai ms nuolatinis prieas vl puola ms al. Pirmoji skms slyga yra pa sitikti savo vadais. Js pastate mane, o a jus. inau, kad kiekvienas i js yra pasiruos atlikti savo pareig, net jei dl to reikt numirti. is karas yra ne kas kita, kaip ms Nepriklausomybs karo tsinys ir paskutinis jo akordas. Mes kovojame u savo namus, u savo tikjim ir u savo al."
66 65

Nors soviet propaganda skelb, o gal ir pati tikjo, kad po priespauda at sidrusi suomi darbinink klas" sutiks Raudonj armij kaip ivaduotoj, at sitiko atvirkiai. Soviet invazija kaip niekada suvienijo vis politini pair suomius . Pvz., per 1939 m. Kaldas baltj" pusje kariav vidurins klass suomiai deg vakutes ant Raudonosios gvardijos kareivi kap, nors iki tol tai atrod nemanoma. Pilietiniame kare pralaimj kov dl valdios komunistai dabar buvo vertinami ne pagal savo politines pairas, o pagal tautyb. Grsms akivaizdoje Suomija tapo tokia vieninga, kad po karo C. G. Mannerheimui teko paskelbti, jog gegus 16-oji nebebus veniama, kadangi turi bti gerbiamos abi puss, paaukojusios savo gyvybes dl politini sitikinim 1918 m. politins
67

* C. G. Mannerheimas buvo Rusijos imperatorikosios karo akademijos aukltinis. Jis pasiymjo ir u drs buvo apdovanotas I pasauliniame kare, kuriame kovsi cari ns armijos pusje. Po bolevik perversmo Suomija paskelb nepriklausomyb, bet alyje kilo pilietinis karas. C. G. Mannerheimo vadovaujami baltieji" laimjo prie raudonuosius". 1939 m. pabaigoje savo dukrai C. G. Mannerheimas ra: Dl savo amiaus ir sveikatos, a nenorjau prisiimti vyriausiojo kariuomens vado atsakomy bs, bet turjau nusileisti prezidento ir vyriausybs praymams. Taigi ketvirt kart gyvenime vl kariauju."

krizs metu*. i nacionalin vienyb vliau buvo pavadinta iemos karo dvasia". Teisyb ir pasaulio simpatijos buvo suomi pusje - taiau j prieas stipresnis. Pirmj savait atrod, kad viskas vyksta pagal soviet plan. 14-oji armija iaurje per pirmsias deimt dien vykd savo udavinius. J i um Petsam ir nesunkiai nustm paskubomis i atsargini, aktyvist, savanori ir civili surinktas gynj gretas iki kito savo tikslo - Nautsi. Centrinje Suomijos dalyje C. G. Mannerheimas puolimo nesitikjo, tad 9-osios armijos, smgiuojanios Kemijervio ir Oulu kryptimis, net nebuvo kam stabdyti. Aliarmo signalai Suo mijos karo vad tab pasiek i fronto Ladogos eero iaurje. Gynjams teko trauktis iki Tolvajervio kaimelio alia eero, u kurio buvo strategikai svarbi keli ir geleinkeli krykel. J umus Raudonajai armijai kelias apsupti i unugario Karelijos ssmaukos pajgas bt atviras. Pagrindin smogiamoji jga - 7-oji armija ne taip greitai, kaip norjosi K. Mereckovui, bet skynsi keli priek per buferin gynybos zon su min laukais, mobiliaisiais gyny bos tvirtinimais ir pasalomis mikuose ir kaimuose. Pagrindin Mannerheimo linij pirmieji mechanizuotieji daliniai pasiek gruodio 6 d., prieakins paj gos - dar po poros dien, o artilerija ir amunicija - joms i paskos. Vienintel savo pergal suomiai pasiek atblokdami prie bandymus isilaipinti trijuose Suomijos lankos uostuose - Porve, Turku ir Hanke. Pastarj bands apaudyti kreiseris Kirov buvo taip apgadintas, kad rikiuot gro tik 1941 m. gegu . Pirmoji iemos karo savait puolantiesiems buvo nebloga, taiau per artimiau sius du mnesius jie taip ir liks strig savo pozicijoje. C. G. Mannerheimas, isiaikins puolimo kryptis, kartus takus met savo rezervus, jis turjo ir koziri, kuri nebuvo matyti skaiiuojant kariuomeni dyd. Pagrindin soviet pasitikjimo savo jgomis prieastis buvo kiekybin per svara, taiau pagrindiniame fronte - Karelijos ssmaukoje - 250 rus susid r su 130 suomi kareivi . Kadangi pastarieji prieus pasitiko tvirtintose pozicijose, dvigubas Raudonosios armijos pranaumas tikrai negaljo garantuoti skms. Pirmasis Mannerheimo linijos turmas prasidjo gruodio 6 d. Dei niajame puolimo flange smgis buvo sukoncentruotas nedideliame sausumos plote tarp Ladogos eero, Taipals ups ir Suvanto vandens telkinio. Po savo artilerijos salvi rus pstininkai pakilo atak, taiau su didiuliais nuostoliais buvo atmuti. Puolime dalyvavo tik viena divizija, ir tik gruodio 12 d. prie jos prisijung dar viena divizija ir tankai. Gruodio 14 d. dvigubai sustiprjusios
69 68

1918 m., po baltj" pergals prie raudonuosius" pilietiniame Suomijos kare, Helsin kyje buvo surengtas ventinis paradas, o gegus 16-oji paskelbta Armijos diena. Pasku tinis toks paradas buvo surengtas 1939 m., o data ventine buvo skelbiama iki 1942 m.

pajgos paband pulti dar kart ir vl buvo atbloktos. Niekas nepasikeit, kai m stojo ir treia soviet divizija. Vos tik rusai pakildavo puolim, suomi arti lerija ir kulkosvaidiai paversdavo mio lauk msmale. Bangomis atakuojantys prieai buvo lengvas taikinys. Bandymas pralauti gynyb tarano principu buvo saviudikas - viena tipin, tik valand trukusi ataka mio lauke paliko 1000 lavon ir 27 tankus . Rus uraaa" labai greitai keit panika. Rezultatas, ko gero, buvo netiktas ir patiems suomiams. Jie pirm kart gyvenime kovsi prie tankus ir turjo labai maai prietankini ginkl, taiau prieo pstinink ir tank veiksmai buvo nesuderinti. Tankai atsitrenk jiems paruotas utvaras, o pstininkai gerokai atsiliko. Improvi zuodami suomiai greitai isiaikino bdus, kaip galima ivesti tankus i rikiuots, jei j nesaugo pstininkai. Sustabdyti tank buvo galima kius jo vikrus rst ar lautuv, sunaikinti jo gul metant vid granat, bet kadangi ir j suo miai turjo nedaug, pagrindiniu j prietankiniu ginklu tapo buteliai, upildyti degiu skysiu. U kimtas butelis turjo skudurin skiaut ar koki kit lengvai udegam mediag. J padegus, butel likdavo tik paleisti taikin. Nors panaaus principo ginklai buvo naudojami jau anksiau (pvz. Ispanijos pilietiniame kare), Molotovo Kirilas Mereckovas Mereckovas
@ITAR 70

ITAR-TASS/Scanpix TASS/Scanp,x

"

kokteilio" pavadinim jiems prilipino btent suomiai. Kai per radij Viaeslavas Molotovas pareik, jog Taryb Sjungos lktuvai ant Suomijos meta ne bom bas, o maist alkstantiems suomiams, pastarieji bombonei krovinius ironikai m vadinti Molotovo ikyl krepeliais". Soviet usienio reikal ministro var du jie netruko pavadinti ir savo deganius butelius, skirtus prieo tankams. J i e taip pasiteisino, kad netrukus Suomijos valstybin alkoholio darykla Molotovo kokteilius" pradjo gaminti masikai. is ginklas buvo gana veiksmingas prie lengvuosius tankus. J e i tank pavykdavo padegti, jo gulai grs iauri mirtis liepsnose arba kulk krua bandant gelbtis. Apie kilusias rimtas problemas ir patiriamus didiulius nuostolius K. M e reckovas Stalino informuoti nedrso . Be to, i karo vadovybs jis gavo aiki uuomin, kad pralauti Mannerheimo linij yra prioritetin uduotis. Gruo dio 9 d. Leningrado apygardos vadas tapo asmenikai atsakingas u i uduo t - jis buvo paskirtas 7-osios armijos vadu. K. Mereckovas nepamiro Stalino gimtadienio datos ir gruodio 17 d. sureng dar vien turm. Dabar puolimas
71

persimet ir kairj flang. Sumos sektorius buvo raktas nuo vadinamj Vypurio (suom. Viipuri)* miesto vart, kuriuos atrakinus, atsivert kelias Helsink. Suomijos karo vadovyb lauk prie puolimo iame sektoriuje. J o reljefas buvo palankesnis puoljams, ia buvo daugiau lygum, tinkam tankams manevruo ti, todl gynybini tvirtinim ir pajg koncentracija taip pat buvo didiausia. Suomiai vl turjo atlaikyti artilerijos kru, jie vl negaljo sustabdyti rus tan k, taiau ie, gruodio 19 d. prasiver priek, dl nesusikalbjimo su kitomis ginkluotj pajg rimis pranaumo negijo. Suomiai liko savo apkasuose ir tik tankams priartjus prie pat m juos naikinti. I viso 20 tank vienas po kito buvo eliminuoti . Tris paras truks madaug 120 000 kareivi ir dviej tank brigad puolimas gruodio 22 d. buvo sustabdytas. Mis baigsi suomi per gale. Kadangi jgos popieriuje" buvo nelygios, jis neretai vadinamas Sumos stebuklu" . kvptas jo ir matydamas demoralizuotus savo prieus, II korpu so vadas leitenantas generolas Haraldas hquistas m planuoti kontratak.
73 72

C. G. Mannerheimas, i pradi sutiks pasilym skeptikai, vis dlto dav lei dim ir net skyr operacijai papildom divizij. Gruodio 23 d. ryt prasidjs bandymas apsupti 3 soviet divizijas baigsi tragikai. Ataka nutrko jau po 8 valand, o suomiai prarado apie 1300 kari . Suomiams tapo aiku, jog prie juos Karelijos ssmaukoje - galingas prieas, taiau ir K. Mereckovui tapo aiku, kad planas pralauti Mannerheimo linij ir padovanoti Suomij Stalinui 60-ojo jubiliejaus proga lugo. Fiasko baigsi ne tik linijos turmas - gruodis buvo nesibaigiani Raudonosios armijos neskmi mnuo. Ties Mannerheimo linija vietoj soviet planuoto aibo karo prasidjo seki nanios ir sunkios apkas kovos. Kituose frontuose viskas vyko pagal kitok sce narij. Kiekybinis ir technologinis soviet pranaumas buvo akivaizdus, taiau gyvendinti j realybje buvo sunku. Du didiausi suomi talkininkai buvo vie tovs ypatumai ir oro slygos. Soviet planas perkirsti Suomij pusiau braiant schemas emlapyje atrod gal ir neblogai, taiau C. G. Mannerheimas ne be reikalo nesitikjo prieo smgi centrinje alies dalyje. ia reljefas buvo nu stas didiuliais tanki mik plotais, pelkmis, eerais, siaurais slniais. Tokia vietov buvo itis klii mechanizuotiesiems daliniams kompleksas. Keli ia buvo maai, o ir esami labiau tiko pavieniams valstiei veimams nei gausioms karinms kolonoms. Tai buvo didiul logistikos ir manevringumo problema, su kuria net ir dabar susidurianios modernios armijos sunkiai susitvarko. Raudo74

* Vypuris tada buvo antras pagal dyd Suomijos miestas. Nuo 1947 m. jis oficialiai jungtas Taryb Sjungos sudt ir pavadintas Vyborgu. Tai vienas i soviet karo su Suomija priz.

noji armija technologikai tuo metu tikrai nebuvo atsilikusi. Atvirkiai, ji turjo labai daug sunkiosios technikos, taiau vietovse, kur nra keli, i technika tap davo nata, trukdanti judti. Kam, pvz., reikalingi prietankiniai pabklai prie suomius, kurie neturi tank? iemos kare dalyvavs garsus rus poetas Aleksan dras Tvardovskis savo urauose apie Suomijos kelius, tiksliau - bekel (rus. bezdoroje), ra: A pirm kart suinojau, k reikia spstys keliuose. Dl j teko nakvoti mike. Skynms priek kakokiu visikai netiktinu, k tik nutiestu ke liu*. viei kelmai ir medi aknys smarkiai trukd vaiuojanioms mainoms. Ir dar viskas paliugo. Prariedjusi pirmyn artilerija spaud provas, kuriose susimais su vandeniu ir purvu blizgjo ledas. Daug kart tampme main. Nakt joje umigome. Visi. Ir vairuotojas. Kolona priekyje isisklaid ir nujo. U nugaros nieko nebuvo. Teko judti vieniems. Vienoj vietoj taip klimpom,

kad teko maldauti mus pavijusius, kad padt. Ir vl likom vieni. Tada vl tie pokalbiai apie atakas, apaudymus, gaujas unugaryje. Vidury miko sutikom savo kolonos palikt sunkveim. Vienas kaip pirtas sargybinis buvo be galo

Akmen ir spygliuotos vielos utvaros Mannerheimo linijoje. Ant kalvos - suomi bunkeris laimingas rads su kuo pasikalbti. Nedrsiai pasil: Pasilikit. Pernakvosim kartu. Toliau kelias dar blogesnis."
75

Ne taip poetikai, bet ne maiau ikalbingai

apie i problem ra 9-osios armijos tabo virininkas D. Nikievas: Ms daliniai perpildyti technikos (ypa artilerijos ir transporto priemoni), iame te atre tiesiog negali manevruoti ir kariauti. J i e yra apkrauti ir surakinti technikos,

* Rusams logistikos sumetimais teko statyti naujus kelius grynai kariniams tikslams.

galinios vaiuoti tik keliu. Kariai bijo mik ir nemoka slidinti."

76

Tai, kas buvo

Raudonosios armijos problema, tapo suomi pranaumu. Neturdami sunki, pelkse klampinani arv, suomiai, inaudodami savo mobilum, veiksm laisv, galimybes improvizuoti, suman vadovavim, msi partizaninio karo taktikos. J i e nepriklaus nuo keli, taiau visada inojo, kur laukti prie. J i e puikiai painojo vietov ir mokjo inaudoti jos pranaumus. Vliau ual ee rai ir pelks tapo viliojaniomis vietomis kariniams daliniams, taiau sovietams bandymai jas veikti daniausiai baigdavosi pasalomis ir didiuliais nuostoliais. Be to, suomiai, prieingai nei j prieai, mokjo slidinti. Nedideli suomi sli dinink briai, usimaskav baltomis uniformomis, staiga pasirodantys ir ly giai taip pat staiga dingstantys miko gldumoje, tapo mirt ir baim prieams neaniais vaiduokliais ir kartu didvyriais ne tik suomi, bet ir viso pasaulio akyse. Nuo maens prat skraidyti vir sniego bei puikiai pastantys apylinkes, slidininkai (suom. akhios) buvo veiksmingi ir naudingi netgi ekstremaliomis oro slygomis, kai prie technika tapdavo bevert. Oro slygos 1939-1940 m. iem buvo tikrai ekstremalios. Mes jau kalb o g >
i

jome apie alt, sukausiusi Vakar Europ. Arktinio klimato juostoje esanioje Suomijoje buvo dar aliau. Kai lapkriio 30 d. soviet aviacija bombardavo Helsink, Suomijos sostinje buvo + 2 C , taiau sausio viduryje temperatra nukrito net iki - 4 0 C , o kai kuriose vietose ir dar emiau. inoma, vidutin temperatra per vis kampanij nebuvo tokia ema, taiau net paskutin jos dien, kovo 11-j. sniegas krito ksniais, o termometro stulpelis vis

>

dar neadjo pavasario. alies pietuose jis rod - 1 0 C , viduryje - 1 6 C , o iaurje - 2 4 C . Neprastai alta iema sukr problem abiem pusms, taiau suomiai jai buvo pasiruo, o sovietai ketino kariauti tik dvi savaites, Planuodami greit ir pergaling yg jie nepasirpino iemine savo kareivi apranga. alsvos spalvos (chaki) uniformos buvo ne tik netinkamos dideliems aliams, bet ir neatitiko maskuots reikalavim. Tiek pstininkai, tiek tankai buvo puikiai matomi ir pastebimi sniego fone. o balta apranga, iemins mi
7 7

4o 3

> O

390

lins ir maskuot tankams front pasiek tik sausio pabaigoje . Dl tos paios prieasties Raudonosios armijos vadovyb neparpino savo divizijoms slidi nink pulk, nors ir adjo. Tiesa, kai kurie daliniai netgi turjo slidinjimo instrukcijas, taiau jos buvo nieko vertos, nes karo pradioje slids tiesiog ne buvo pristatytos. Suomiams trko krosnelmis ildom iemos palapini, bet sovietai toki apskritai neturjo, o palikdami savo kaimus ir trobas, suomiai stengsi sunaikinti visk, kad nepalikt prieams nei prieglobsio, nei mais t o . Karo lauko virtuvs buvo prioritetinis partizan ant slidi taikinys - jie puikiai suprato, kad didiuliame altyje be maisto ilgai atlaikyti negali joks
79

78

prieas . Stereotipikai manoma, kad rusai priprat ir moka prisitaikyti prie atiauri klimato slyg, taiau Raudonosios armijos auktiniai i iltj kra t - Ukrainos ar Vidurio Azijos pateko pragar, kokio net nebuvo sapnav. Niekas nebesuskaiiuos, kiek kareivi mirtinai sualo speigo sukaustytuose ir sniege paskendusiuose mikuose. Liko tik rus pavadinimas - Baltoji mirtis" (rus. Belaja smert'). Ji galjo ateiti netikt, slidmis pasikausiusi ir baltomis uniformomis usimaskavusi mobilij bri siuniam kulk pavidalu, bet galjo atslinti ir visai taikiai, kai itisi briai sualdavo gdiame, nepasta mame ir tyliame mike. Oficialioje statistikoje liko tik 10 000 rus ir perpus maiau suomi kareivi, dl nualim igabent ligonines. Pagrindin suo-

80

Akhios - suomi kariai slidininkai

Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

mi nualimo prieastis - batai: arba pasiimti i nam ir nepritaikyti tokioms slygoms, arba iduoti kariki, taiau per mai . Naktys buvo ne tik altos, bet ir ilgos. Meteorologija yra mokslas, kuriam karo specialistai privalo skirti didiul dmes, taiau panau, kad sovietai tai pamiro. Sausio mnes Hel sinkyje saul teka apie 9.30 ir leidiasi 1 5.30 vai. - taigi diena trunka tik 6 va landas. Kuo toliau iaur tuo blogiau. Laplandijoje sausio 1 -j diena trunka tik pusantros valandos (nuo 11.35 iki 13.00), o mnesio viduryje pailgja iki trij su p u s e . Nieko nuostabaus, kad tokioje aminos tamsos emje 14-oji
82 81

armija tiesiog strigo. Penkiskart maesns suomi pajgos savo partizanin mis atakomis privert j sustoti ir sitvirtinti gynyboje praktikai iki pat karo pabaigos . Tas pat atsitiko ir su dviem 9-osios armijos divizijomis, kurios i pradi um Sal, taiau buvo atbloktos prie Kemijervio .
84 83

Suomi urnalistas apiri numut soviet bombone. 1939 m.

Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

Paprasta aritmetika kare negalioja. Taryb Sjunga turjo visik pranaum ore, taiau Suomijoje nebuvo nei didiuli miest, nei pramons centr, nei gerai ipltotos infrastruktros, taigi buvo neaiku, k bombarduoti. Nustatyti tikruo sius karo taikinius soviet aviacijai buvo dar sunkiau. Prieai slpsi didiuliuose mikuose, kuriuos deginti bombomis buvo bergdia. Suprastjs oras taip pat buvo gynjams naud, nors, inoma, jiems teko imtis vis saugumo priemoni (nekurti lau nakt, nesiildyti palapini dien, kad dmai nepadt prieui nu statyti taikinio, dideli karini jungini judjim organizuoti tik nakt ir etc.). Dl to paties pernelyg didelio pasitikjimo savo jgomis palikti be naikintuv apsau gos rus bomboneiai patyr didiuli nuostoli, nes net gerokai pasen suomi naikintuvai buvo u juos greitesni. I viso jie numu 240 prie lktuv, patys prarado tik 26. Teroro bombardavimas, kur taip skmingai Lenkijoje inaudojo vokieiai, Suomijoje buvo neveiksmingas ir nuostolingas. I viso per iemos kar soviet aviacija sureng daugiau nei 2000 antskrydi vir 500 miest ir mies-

teli. Per juos uvo 957 civiliai. Taiau prielktuvins baterijos miestuose buvo vienas i galingiausi suomi ginkl. Jos numu ne maiau kaip 300 lktuv, tad isistudijav i nemaloni statistik antroje karo pusje sovietai bus priversti keis ti taktik . Mio taktika yra vienas i t dalyk, kuri detaliai suplanuoti i anks to nemanoma. Orsonas Scottas Cardas savo garsiame fantastiniame romane apie moni kar su ateiviais ra: Tik prieas yra tavo mokytojas. Tik prieas tave imokys naikinti ir ukariauti. Tik prieas tau parodys tavo silpnybes. Tik prieas parodys tavo stiprybes. Vienintels aidimo taisykls yra: k tu gali jam padaryti ir ko gali neleisti jam padaryti." Raudonoji armija parodys, kad sugeba mokytis i prieo, taiau prie m jos vadovyb paeid pagrindin karo taisykl. J i ne vertino savo varovo. Todl pamoka bus kruvina. U pernelyg didel pasitikjim savimi ir prieo nuvertinim Raudonoji armija sumoks brangiai.
85

Kola vis dar laikosi...

Galingas Raudonosios armijos smgis Ladogos eero iaurje tapo nemalonia staigmena C. G. Mannerheimui. Jis man, kad ioje blogai ipltotoje, atokioje ir beveik neturinioje normali keli teritorijoje stipri atak tiktis neverta, bet netrukus suprato, kad klydo. Sektori saugojo IV suomi korpusas i 2 divizi j, ir j Ivano Chabarovo* vadovaujama 8-oji soviet armija su 6 divizijomis, tankais, artilerija ir karo aviacija uklupo nepasiruous. Susidrus su tris kartus didesnmis prieo pajgomis suomi gretose prasidjo panika. Jau gruodio 4 d. C. G. Mannerheimui teko pakeisti korpuso vad ir mesti pagalb rezerv. Pavo jus buvo akivaizdus. iame sektoriuje pasiek pergal sovietai galjo apeiti Kare lijos ssmaukos gynybin linij ir tada jau rinktis - ygiuoti Suomijos gilum ar apsupti suomi pajgas prie Mannerheimo linijos. Taip sektorius gijo ypating reikm abiem kariaujanioms pusms. inoma, tai tiko ir visiems kitiems sek toriams. Toks jau yra gynybos linijos principas - j turi laikyti visi gynjai. Jeigu nors viena atrama lt, kitos, kad ir kaip didvyrikai stengtsi, bt pasmerktos. Suomi gynyba turjo laikytis visuose sektoriuose, praleidus prie nors viena me, ikilt grsm visiems likusiems. Gruodio 7 d. suomi daliniai atsitrauk iki nedidels Kolos ups. Per savait soviet 56-oji divizija veik 40 km, taiau toliau prasibrauti gynjai jai neleido. Kolos mis buvo sekinantis ir tapo rimta gynj problema. Soviet pajgos nuolat augo, o suomiai tokiais mogikaisiais itekliais pasigirti negaljo. I pradi vienas Suomijos pulkas laiksi prie divi-

* Gruodio 13 d. po neskmingo puolimo j pakeit Grigorijus ternas.

zij, paskui jau puol dvi divizijos, dar vliau - keturios soviet divizijos prie du suomi pulkus. Mis tssi itisas savaites ir nepaisant kiekybins persvaros Raudonoji armija taip ir nesugebjo imuti prieo i gynybini pozicij. Btent Kolos miuose igarsjo Simo Hyh - suomi snaiperis, rus pramintas Bal tja mirtimi". Per 100 karo dien S. Hyh paguld daugiau kaip 500 prie ir toks spdingas rezultatas leido tapti jam ne tik Suomijos legenda, bet ir geriau siu II pasaulinio karo snaiperiu* . Sausio viduryje persigrupavusi ir sulaukusi pastiprinimo Raudonoji armija sureng dar vien didel puolim, taiau suomiai atsilaik. Viena mio auktuma gavo kalvos udiks" vard. 32 suomi ka reiviai ia susidr su beveik 4000 soviet kari. Myje uvo 400 rus, tik 4 suomiai liko gyvi po kruvino susidrimo, taiau gynj uduotis buvo vykdyta. Kai buvo pasirainjama taikos sutartis. Kola vis dar tebebuvo gynj rankose, o posakis Kola vis dar laikosi" tapo visuotiniu . Tai buvo supaprastintas frazeologizmas, reikiantis, kad suomiai skmingai stabdo 8-j soviet armij, taiau Kola bt kritusi, jei bt subyrj jos flangai. Aukiau, iaurinje kaimynystje, jgerio** Aaro Pajari vadovaujamam 16-ajam pulkui teko stabdyti dar vien - 155-j soviet divizij, judani llomantsio link. Gruodio 9-j A. Pajari grup stabilizavo gynybos linij, taiau prie prasiveri mo grsm iliko. Greta 155-osios smgiavo ir rytingai priek besiirianti 139-oji soviet divizija. Prie 20 000 jos kareivi, 40 tank ir 125 artilerijos pabklus suomiai turjo tik 4000 vyr. Demoralizuot j vad teko pakeisti. C. G. M a nnerheimas labai nenoriai, bet suprasdamas pralaimjimo iame sektoriuje kain, grups vadu paskyr talenting generalinio tabo karinink Paavo Talvel. Vos tik
87 86

* Simo Hyh buvo kininkas ir mediotojas. iemos karo metu jam buvo 35-eri. Ofi cialus patvirtint jo nuaut prie skaiius yra 505, neoficialus dar didesnis. domu tai, kad S. Hyh aud ne su optiniu, bet paprastu metaliniu taikikliu. Savo rekord jis pasiek per tris mnesius. Beje, visi kiti II pasaulinio karo snaiperi 10-uke yra rusai. 1940 m. kovo 6 d. S. Hyh buvo paautas kair and, bet kovo 13-j, kai buvo paskelbta taika, jis atgavo smon. Paklaustas, ar nesigaili nuuds tiek moni, snaiperis atsak, jog tiesiog dar tai, kas jam liepta, ir tai, k sugeba. Po karo jis vl mediojo ne mones, o briedius. Kartais net su tokiais pareignais kaip Suomijos prezidentas Urho Kekkonenas. ** Dar prie 1917 m. pilietin kar apie 2000 jaun suomi nacionalist ivyko Vo kietij, kur i j buvo sukurtas Prsijos 27-asis karalikasis jgeri batalionas. Jge ri batalionai buvo elitiniai Vokietijos imperijos kariuomens daliniai. Usigrdin I pasaulinio karo Ryt fronto miuose ir susipain su vokiei karinmis idjomis bei taktika, iemos karo metu ie kareiviai tapo suomi karybos smegenimis. Kone kiekvieno bataliono ir didesni formuoi tabuose buvo bent vienas karininkas, pra djs savo karjer 27-ajame jgeri batalione.

atvyks front, pulkininkas nusprend, kad geriausia gynyba yra puolimas. Pir ma, jis galjo uklupti prieus netiktai, antra, jo kareiviams reikjo bent nedide ls pergals pui pakelti. Abu sumanymai pavyko. Gruodio 7-osios nakt staigaus ir netikto antpuolio metu 140 suomi kareivi uklupo vis prie batalion. Ataka buvo tokia netikta, kad nakties sumaityje rusai m audyti vienas kit. Greiti suomi slidininkai nuolat keit savo pozicijas ir prieams buvo praktikai nemanoma susivokti, i kurios puss puolama . Gruodio 8-j, kvpti skms, suomiai puolim pakartojo. Tada P. Talvela pradjo planuoti rimt operacij, ku rios tikslas - Raudonosios armijos dalini flanguose pramuti skyles, apsupti ir sunaikinti 139-j soviet divizij. Ataka turjo prasidti gruodio 10 d., taiau sovietai smog pirmieji. is puolimas buvo linksmai vadinamas dereli karu". Puoljai, nepastebti gynj, sugebjo idygti jiems u nugaros ir gijo puiki ga limyb uimti svarb keli alia Tolvajervio. iuo keliu buvo aprpinami suomi daliniai ir rus pasirodymas tapo visiku netiktumu. Silpnai ginkluoti suomi tiekimo briai leidosi bgti, taiau rusai neinaudojo savo pranaumo ir liov si atakuoti dl... dereli. Kartos keptuvs, pilnos k tik ikept dereli, tapo neveikiama pagunda ialkusiems ir sualusiems soviet kariams. Kol jie kimo skrandius atrast grob, suomiai persigrupavo . Ataka, galjusi baigtis labai svarbia Raudonosios armijos pergale, baigsi tuo, kad dauguma taip gudriai ir nepastebimai prasibrovusi soviet kareivi mikingose vietovse buvo igaudyti ir iaudyti. i anekdotika situacija, ko gero, yra gerokai pagrainta, taiau atsiskyrusi nuo reguliariosios kariuomens soviet bri likimas daniausiai bdavo btent toks. Gruodio 12 d. suomiai pradjo savo kontratak. Miai buvo permainingi, chaotiki ir atkakls, ir nors ambicingas planas apsupti 139-j divizij nepavyko, suomiai privert savo prieus trauktis ir gruodio 20 d. sumu juos netoli Aglajervio eero. Tolvajer vio mis buvo pirma rimta suomi pergal iemos kare. J a m e uvo apie 4000 rus kareivi, 5000 buvo sueisti, dar 600 pateko nelaisv. Nemenki buvo ir technikos nuostoliai: dviej artilerijos baterij pabklai, prietankiniai ginklai, apie 20 tank ir 60 kulkosvaidi. Nesugadint technik ir amunicij prieai i naudojo pagal paskirt". Pergal nebuvo lengva. Suomi nuostoliai siek 2000 kareivi, i j 630 uvo , taiau ji stipriai pakl Suomijos kari moral. Kad galtum duoti atkirt stipriam prieui, turi inoti, kad tai padaryti manoma, turi pasitikti savo jgomis. Poveikis buvo dvigubas. Raudonoji armija pakilo ring tarsi tikras savo pergale boksininkas, taiau po netiktos varovo smgi kruos pasitikjimas savo jgomis m svyruoti. P. Talvelai nepavyko gyvendinti savo tikslo - atstms 139-j divizij, ikart atsitrenk 75-j, taiau jam su gerokai maesnmis pajgomis pavyko stabi90 89 88

lizuoti padt labai svarbiame sektoriuje. Kaip ir Karelijos ssmaukoje, Ladogos Karelijos fronte po pirmo mnesio mi sivyravo pusiausvyra - rusai negaljo pralauti gynybos, o suomiai neturjo jg nustumti j atgal. Pietinje io fronto dalyje, prie pat Ladogos eero, padtis susiklost kitaip nei prie Kolos ar Tolvajervio. Prasidjo viskas taip pat. Dvi soviet divizijos nu ygiavo keliasdeimt kilometr. 168-oji divizija um Kitil ir, susijungusi su 18-ja, kr ia savo tab. Taiau paskui atsitiko kai kas netikta. Suomi I korpuso vadu gruodio 4 d. paskirtas Woldemaras Hgglundas perrikiavo savo pajgas, apsupo sibrovlius madaug 30 k m plote ir visikai atkirto juos nuo tiekimo. Tai buvo taip netikta soviet vadams, kad jie neinojo, kaip reaguoti. Rus pajgos buvo kelis kartus didesns, taiau jos atsidr apsuptyje. Suomiai irgi neinojo, k toliau daryti. J i e tikjosi, kad prieai kontratakuos ir mgins isiverti - tokius spontanikus mius mikingose vietovse suomiai mgo - jie ia buvo eimininkai. Taiau taip neatsitiko. Manydami, kad prieo pajgos yra gerokai didesns nei i tikrj (prieingu atveju j taktinis manevras atrodyt saviudikai), soviet vadai sak savo kareiviams sitvirtinti gynybinse pozici jose. Kadangi j pajgos, ypa 168-oji divizija, buvo didels ir gerai ginkluotos, suomiams ikilo problema. Prieingai nei jie tikjosi, net maesniuose apsupties katiluose atsidr soviet kareiviai nepanikavo. J i e isikas apkasus ir pasireng atremti atakas. J a u pirmieji miai parod, kad veikti rusus bus sunku. Greta artilerijos pabkl ir minosvaidi irikiuoti soviet tankai suomiams neleisdavo net priartti. Miai buvo nuoms ir atkakls, ir soviet kareiviai usitarnavo prie pagarb . J i e kovsi drsiai. Neretai iki paskutinio ovinio ir vyro. Ap suptyje atsidrs soviet kareivis neturjo pasirinkimo, - ra vienas istorikas. Jeigu jis atsisakys kautis, bus suaudytas. Jeigu pamgins liauti mik, mirtinai suals. Pasiduoti taip pat nebuvo ieitis; soviet propaganda buvo prigrasinusi, kad suomiai belaisvius kankina, kol ie mirta."
92 91 2

Net jeigu taip, net jeigu apsupti

rus kareiviai kovsi i baims bti suaudyti sav ar nukankinti prie, rezultatas buvo tas pats - palauti juos suomiams buvo labai sunki uduotis. Tokios aplinkybs iemos kare kartojosi kelet kart ir privert suomius su kurti nauj taktik, gavusi motti pavadinim. Ivertus i suomi kalbos motti reikia kubin metr malk. Pavadinimas tik i pirmo vilgsnio atrodo keistas, i tikrj jis labai taiklus. M a l k krva" - apsupta prie grup. Kadangi malk" daniausiai bdavo daugiau nei jas apsupusij, krv reikjo suriti ir suka poti maesnius gabalus. Taktika veik madaug taip. Nedideli briai baltomis uniformomis usimaskavusi slidinink pasiskirstydavo atskiras komandas:

turmo, palaikymo ir inaudojimo (arba sitvirtinimo). Komandos maksimaliai apginkluotos granatomis, kulkosvaidiais, automatais, Molotovo kokteiliais"

ir kt. valgams nustaius prieo pozicijas, turmo grups sirengdavo puolimo vietas ir laukdavo paskutini valgybos duomen. Palaikymo grups netrukus prieo pozicijas atidengdavo intensyvi ugn, o po antro signalo j sutelkdavo du ne platesnius nei 200 metr takus. Taip buvo sukuriamas koridorius", kur netrukus atakuodavo turmo grup. Pagrindinis operacijos tikslas - kirsti keli ir pasiekti kit pus. Pavykus inaudojimo grup stengiasi sitvirtinti koridoriuje, j iplsti ir ilaikyti. Motti plotis daniausiai nevirijo 5 km, nes kitaip apsuptyje bandomi supakuoti" prieai galjo tapti didesniu ksniu u tuos, kurie nori j praryti. Pagrindin rus problema buvo ta, kad jie dl labai prastos valgybos ir neinodami vietovs ypatum neturjo n menkiausio supratimo, su kokio dydio varovais galynjasi. N e kart ir ne du ioje kampanijoje buvo akimirk, kai suomi daliniai atsidurdavo ties visiko subyrjimo riba, taiau prieai tuo nepasinaudojo, atvirkiai, rus daliniai bandydami isiverti i apsupties da niausiai patirdavo didiulius nuostolius, kadangi jiems nepavykdavo nustatyti silpnesni suomi viet . Didiojo Kitils katilo turmas rezultat nedav. Po mi, kurie puoljus isekino ne maiau nei gynjus, gruodio 19 d. operacija buvo sustabdyta ir atnaujinta tik sausio 6 d., tada per deimt puolimo dien suomiai band suskal dyti apsuptus prieus kuo daugiau atskir dali . Taiau per t laik suomiai pastebjo dar kai k. Kol jie nesim joki veiksm, sovietai irgi tyljo. Suomiai galjo ir palaukti, o rusams grs mirtis i bado. Apsupta 168-oji divizija kar tais sulaukdavo lauktuvi i oro, jei lktuvai sugebdavo numesti krovin ten, kur reikia. Dar vienas j gyvybs kelias buvo ualusiu Ladogos eeru, taiau suomiai tai inojo ir nuolat tykodavo pasalose. Taigi itisus du mnesius rus kareiviai buvo pasmerkti badmiriauti. Netikima, kad Raudonosios armijos ta bas nesim jokios rimtos gelbjimo operacijos. Matydami apsuptj pasyvu m, suomiai nusprend, kad nra jokio reikalo beatodairikoms atakoms. Savo antpuolius jie m telkti ten, kur galjo pasiekti rezultat, didesnieji motti buvo palikti apsuptyse. Mirdami badu, neturdami kuo pasiildyti, matydami tirps tanias amunicijos ir degal atsargas, rusai kovsi iki galo ir tai, ko gero, buvo vienintel galimyb ilikti. Atvejai, kai pavieniai daliniai mgindavo desperatikai prasiverti i apsup ties, daniausiai baigdavosi tragikai. Pavyzdiu galt bti Ryt Lemeio motti su madaug 3000 kareivi. Vasario pabaigoje sovietai pasidalijo dvi grupes. Pietin grup (1237 mons) sugebjo prasibrauti ir prarado tik 249 vyrus. iaurins grups (apie 1 500 moni) nuostoliai buvo kur kas didesni, o karei viai, kuriems pavyko prasibrauti, atsidr kitame motti, taigi visa operacija buvo tik iliuzija. Iki kovo 6 d. grup buvo sunaikinta. Lemeio motti ir jo apylinkse
94 93

suomiai suskaiiavo apie 3000 lavon . Vien tik per i operacij suomiams atiteko daugiau kaip 100 tank, 200 sunkveimi, lauko virtuvs, artilerijos pabklai ir tkstaniai ovini . Netoli Lemeio yra vieta, suomikai vadinama kolmen kenraalin hauta - trij generol kapu. Rus istorik teigimu, jame palai doti ne tie asmenys, kuriuos vardija suomiai, bet generol likimas bet kuriuo atveju buvo tragikas. Prasiverimui vadovavs 34-osios tank brigados vadas Stepanas Kondratjevas, jo tabo vadas ir brigados komisaras nusiov. 18-osios divizijos vadas G. Kondraovas buvo sueistas, bet skmingai pasiek savus ir atsidr ligoninje . Tai vargiai jam padjo isigelbti. Tolesnis G. Kondraovo likimas nra inomas, taiau kas atsitinka su vadais, grtaniais be savo karei vi, technikos ir garbs, mes netrukus suinosime. Vis dlto i 11 motti Kitilje buvo sunaikinti tik 3. Visi kiti, nepaisant bado, alio ir nuovargio, atsilaik iki pat karo pabaigos . Tik viename i pasidavu sij (Sarijervio motti vasario 22 d.) belaisvi skaiius (391) virijo uvusij (apie 2 5 0 ) . Daug kuo galima kaltinti Raudonj armij, tik ne drsos stoka. Taiau iemos kare vyko mis, kuriame net ir ji negaljo niekuo padti. Mis prie Suomusalmio buvo didiausia suomi pergal ir didiausia Raudonosios armijos katastrofa.
99 98 97 96

95

Baltoji mirtis" prie Suomusalmio

Nedideliame Suomusalmio kaimelyje gyveno madaug 4000 moni. Jie vert si medkirtyste, vejyba ir mediokle . is i pairos niekuo neisiskiriantis Suomijos takas iemos kare tapo svar biu strateginiu objektu. Tai buvo krykel, suteikianti galimyb judti praktikai visomis kryptimis. I ia soviet karo vadovyb ketino patraukti Oulu m i e s t pagrindin io fronto tiksl. J pasiekus, Suomija bt perkirsta pusiau, prarast galimyb gauti param i Vakar per vedij ir priversta kautis beviltikame kare dviem frontais. Taiau tai vlgi buvo tik popierinis planas. Tai, kas atsitiko ia i tikrj, yra klasikinis pavyzdys, kaip nedidels karins pajgos gali sutriu kinti kur kas stipresn prie. Suomiai nesitikjo atakos iame mikuose paskendusiame ir beveik neturin iame keli regione, todl 163-ioji soviet divizija, vadovaujama Andrejaus Zelencovo i pradi ygiavo praktikai be pasiprieinimo. Vienintelis j pasitiks suomi batalionas buvo priverstas trauktis, ir gruodio 7 d. Suomusalmis jau buvo soviet rankose. Tiesa, prie pasitraukdami suomiai kaim padeg, kad jo namai ir pastatai netapt iltu prieglobsiu prieo kareiviams. Gynjams teko
100

trauktis kit ualusi eer krant . Kit dien sovietai paband atakuoti per iuos eerus. Abi atakos, viena - vakar, kita - iaurs vakar kryptimi, buvo sustabdytos. Suomi rezervas atvyko paiu laiku. Suvokdamas ikilusi grsm, C. G. Mannerheimas permet ia 27-j pulk, kuriam vadovavo I pasauliniame kare usigrdins Jgeri bataliono veteranas pulkininkas Hjalmaras Siilasvuo. Jis neturjo prietankini pabkl, artilerijos ir karo technikos, taiau iki gruodio 14 d. puikiai pastantiems vietov suomiams pavyko atmuti visas rus atakas. Matydamas, kad klimpusi 163-ioji divi zija patiria nemaus nuostolius, 9-osios armijos vadas A. Duchanovas sak Alek sejaus Vinogradovo 44-ajai motorizuo

101

tja! divizijai suteikti pagalb. Netikima, bet sakymas buvo perduotas nekoduotu radijo signalu . Suomiams tapo aiku, kad nordami eliminuoti 163-ij divi zij jie privalo veikti greitai. H. Siilasvuo grup tuo metu sudar madaug tredal to, kas prastai vadinama divizija, taiau ji turjo vien pranaum - visik ma nevr laisv. Baltoji mirtis" - abstraktus Hjalmaras Siilasvuo (deinje) myje prie Suomusalmio
The Finnish Defence Forces
102

terminas, apibdinantis Raudonosios armijos patirt komar iemos kare, taiau jam nra geresns iliustracijos nei mis prie Suomusalmio. Suomiai buvo silpnes ni, todl, H. Siilasvuo pabandius tiesiog kontratakuoti ir atsiimti Suomusalm, jo kariai su dideliais nuostoliais buvo nublokti atgal
103

. Tik tada buvo pradta taiky

ti improvizuota motti taktika. Prieai su savo sunkija technika neturjo kito pasi rinkimo - j ilga, iki 8 k m
104

itsusi kolona buvo priversta laikytis kelio, o aplink

mikuose zujo tyls, puikiai liuoiantys slidmis, baltais drabuiais usimaskav vaiduokliai. Jie galjo idygti bet kur, bet kada ir lygiai taip pat tyliai dingti. Rus kareiviai iame regione neturjo ne tik slidi. Klausydamiesi nekoduotj radijo signal suomiai girdjo, kaip jie prao ilt drabui ir bat - pergaling yg planavusi Raudonosios armijos vadovyb j tiesiog neparpino* . altis buvo suomi koziris ne todl, kad jie buvo labiau prie jo prat, bet dl to, kad jam buvo geriau pasiruo. J i e taip pat puikiai suprato, kad prieas negali igyventi be ilto maisto, todl lauko virtuvs buvo prioritetinis taikinys. Niekas jau nebe105

* ieminiai drabuiai ir veltiniai (rus. valenki) reikiamais kiekiais Raudonosios armijos kareiviams buvo pradti tiekti tik 1940 m. saus. Atkirst divizij prie Suomusalmio jie, inoma, negaljo pasiekti.

suskaiiuos, kiek rus prie Suomusalmio uvo dl alio ir bado, kiek nuo suomi kulk - bet tai buvo ta baisi Baltoji mirtis", kuri kasdien rijo bendraygius ir sjo vis didesn siaub tarp likusi gyv. Vis dlto laukti, kad Baltoji mirtis" visk pa darys pati, suomiams nebuvo kada. Gruodio 12 d. H. Siilasvuo smgiavo taip, kad atkirst 163-ij divizij. Planas buvo itsusiose prie pajgose pramuti skyles ir sukurti blokavimo takus kelyje, palei kur jie buvo isidst. Smgi vietas H. Siilasvuo pasirinko gudriai - alia j buvo didiuliai ualusio vandens plotai, o tai reik, kad nordami atsikovoti pozicijas, sovietai bt priversti pulti atvirame plote . J i e kelet kart i tikrj tai paband padaryti, bet patyr di diulius nuostolius. Kai prie pat Kaldas 662-asis soviet pulkas paband despe ratikai prasiverti atgal rytus per Kiantajervio eer, suomiai pasiunt du savo bomboneius. Vaizdas buvo kraupus: didiul tank, arkli, moni ir technikos mas nugrimzdo ledin eero vanden
107 106

. Tuo metu suomiai sulauk pastiprini

mo ir puldami vis labiau krinkant prie* kr naujus motu. Nuo gruodio 21 d. H. Siilasvuo pagaliau turjo savo dispozicijoje tai, k galima pavadinti divizija 11 500 vyr. Grup gavo enkl pastiprinim ne tik monmis, pagaliau j pa siek ir artilerijos baterija, taigi karins pajgos sektoriuje buvo perorganizuotos 9-j Suomijos divizij . 163-iosios soviet divizijos plymas gabalus intensyvjo, taiau jai pagalb skubjo 44-oji. H. Siilasvuo tai inojo ir met pajgas jai pasitikti. Nuspti, kurtai reikia padaryti, buvo nesunku, kadangi A . Vinogradovo 44-oji divizija judjo Rats keliu. Taigi suomiai ublokavo keli prie Kokojervio ir m rengti partizanines atakas. Vienoje vietoje pakliuv pasal sovietai prarado 100 savo kareivi, kitoje - daugiau kaip 100 arkli, tank, kelet transporto prie moni, prietankini pabkl ir lauko virtuv . Tokius ipuolius palaiks rimta puolimo operacija, 44-osios divizijos vadas A. Vinogradovas supanikavo ir sak savo kariams sitvirtinti esamose pozicijose. Iki likusi gyv 163-iosios divizijos bendraygi buvo lik maiau nei 10 km, taiau A. Vinogradovo sakymas reik, kad j jau niekas nebegali igelbti. 163-iosios divizijos bkl tuo metu jau buvo desperatika. Gruodio 23-25 d. surengtas bandymas prasiverti baigsi fiasko. Kilpa versi vis labiau . Gruodio 26-j puolim pradjo jau suomiai. Pribaigti kamp varyt vr nebuvo lengva. Sovietai kovsi inodami, kad nebeturi kur trauktis. Taiau besibaigianti amunicija, degalai, maistas ir net nakt nenutrks tantis suomi puolimas juos veik. Mes jiems neleidome ilstis, neleidome miegoti, - prisimena vienas suomi karininkas. - Tai buvo nerv karas prie kiekybin persvar." Netrukus tempe ratra nukrito iki - 3 0 C , o suomiai nepaliaudami bombardavo prie pozicijas
110 109 108

* Gruodio 25 d. rus kareiviai i nevilties nuov politin komisar.

minosvaidiais ir nuolat taiksi lauko virtuves. J sovietai turjo net 60, taiau beveik negaljo jomis pasinaudoti. Suomi snaiperiai, sitais medi virnse, tik ir laukdavo, kad prieai ukurt lau, pilki siluetai aplink j - puiks taikiniai. Standartiniai Raudonosios armijos autuvai neretai usikirsdavo, nes ualdavo j alyva, dl tos paios prieasties tankus tekdavo palikti uvestus arba paversti juos nemobiliais pabklais. Miegoti buvo praktikai nemanoma - aplink riau mojo varikliai ir i baims veng arkliai. Degtins efektas, kai atrodo, jog knas

uvs ir suals rus kareivis. Salos regionas iaurje 1 9 3 9 - 1 9 4 0 m.

Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

suyla, yra apgaulingas. I tikrj alkoholis kaip tik padeda organizmui atiduoti ilum aplinkai. Menkiausia aizda stingdaniame altyje akimirksniu galjo virs ti gangrena. Groteskikos sustingusi lavon krvos augo. O suomiai vien po kito metodikai kapojo supakuotus malk ryulius" . Gruodio 30 d. pirmoji mirtino darbo dalis buvo baigta. Kai gruodio 29 d. krito Suomusalmis, lik soviet kareiviai chaotikai m bgti per eero led ar band pasislpti mikuose. Atviroje eero plynje dauguma j tapo lengvais taikiniais, o mikuose beveik neturjo galimybi igyventi. Prajus savaitei, ne didels Suomijos kareivi grups ts atsiskyrusi rus mediokl, o alia dar bavosi" dar du prieai - altis ir badas. Ikart po savo spdingos pergals prie Suomusalmio suomiai suskaiiavo 5000 uvusi Raudonosios armijos kareivi,
111

dar 500 atsidr nelaisvje. Taiau tiksls skaiiai niekada nebus inomi. Kaip cinikai mesteljo vienas suomi karininkas: Vilkai i iem turs k s t i . "
112

Atjus pavasariui, gyventojai nuolat rasdavo mikuose sualusi kn ir niekas neino, kiek kareivi sugebjo prasibrauti Taryb Sjungos sienos link. Aiku tik, kad 163-ioji Raudonosios armijos divizija, madaug 23 000 kareivi, nustojo egzistavusi. Divizijos vadas A. Zelencovas dingo be inios. M a n o m a , kad jis atsi dr tarp t, kurie Suomijos mikuose nepastebimai sutiko Baltj mirt"
113

Tai dar buvo ne viskas. Sutriukins 163-ij divizij, H. Siilasvuo msi 44-osios. Suomi drsa kl susiavjim, o Raudonosios armijos vad nery tingumas stebino net j prieus. 44-osios divizijos prieakiniai daliniai buvo taip arti, kad galjo girdti savo koleg priemirtin agonij, taiau jos vadas A. Vinogradovas taip ir nepradjo puolimo, manydamas, kad prie j stovi kur kas gausesns ir pranaesns prie pajgos. Dabar, kai 163-iosios neliko, jg persvara pakrypo Suomijos pusn. Suprasdami, kad j divizij gali itikti toks pat likimas, tabo vadai i karto m prayti leidimo atsitraukti, taiau A. Vi nogradovas inojo, kad toks ingsnis bt politikai nepateisinamas - draugui* Stalinui bt sunku pasiaikinti, kodl jo kareiviai bga i mio lauko . Pray damas leisti atsitraukti, jis kreipsi k tik nauju 9-osios armijos vadu paskirt Vasilij uikov. Bsimasis Stalingrado didvyris savo ruotu praym peradre savo ne Leningrado apygardai, o aukiausiai karo vadovybei Maskvoje. Kol leidimas buvo gautas, prajo dvi brangios dienos
115 114

. Tai buvo viena i didij

Raudonosios armijos problem - netgi taktiniai sprendimai turjo bti suderin ti, lauko vadai neturjo jokios veiksm laisvs. O suomiai per tas 2 dienas vl msi motti taktikos ir istorija vos nepasikar tojo. Vl atkirstas atsitraukimo ir tiekimo kelias, ilto maisto, ilt drabui, ilt bat trkumas ir stringanti kelyje sunkioji technika. Neblogai parengta statika gynyba dar veik, taiau prasiverti buvo sunku. Kol suomiai pasikeisdami il dsi palapinse ir valg kart maist, soviet kareiviai kent alt ir alk. Ufik suota atvej, kai rusai valg dar nespjusi sualti uvusi arkli ms. Sausio 6 d. viename i sektori, siekdami ivalyti uminuot plot, rusai laukus paleido arklius, taiau suomiai buvo tam pasiruo ir gyvulius negailestingai iaud. Po piet divizijos vadas A. Vinogradovas paskelb desperatik sakym kiek vienas u save". Tai reik, kad kiekvienas kareivis gali elgtis kaip tinkamas ir

* Kreipinys draugas" bolevik leksikoje ir terminologijoje reik ne tai, k mes prat laikyti io odio reikme. Tam rus kalboje yra odis drug" Lietuviko odio rusi kam tovari" nra. Jis buvo vartojamas tarsi komunistinis angliko misterio ar italiko sinjoro atitikmuo, bet kartu pabriant, kad Taryb Sjungoje visi lygs ir pon nra.

Soviet technika ir uvusij knai po mio ant Rats kelio. Suomusalmio mis, 1940 m. sausis pats iekoti bd isigelbti. Toks sakymas apsuptj gretose sukl dar didesn chaos. Suomiai paiurp stebjo, kaip soviet tankai ir automobiliai vaiuoja per savo pstininkus, o ie trypia vienas kit. Apsupties katilas nebuvo usitren ks, tad 44-ajai divizijai pavyko itrkti. Taiau sugaitos kelios dienos sovietams brangiai kainavo. Prasiveriant uvo 1001 kareivis, 1430 buvo sueista, dau giau kaip 2000 dingo be inios . Sutaryta, idraskyta, praradusi didij dal savo technikos elitin" 44-oji divizija taip pat nustojo gyvavusi. Apibendrintais skaiiavimais, prie Suomusalmio uvo arba dingo be inios 27 000 Raudono sios armijos kareivi. Suomiai prarado tik 900 bendraygi, 1770 buvo sueis ta
117 116

. Amerikiei urnalistas i vykio vietos New York Times ra, kad ygis per
118

rus lavonus tssi keturias m y l i a s "

. Nugaltojams atiteks karo laimikis buvo

spdingas: 65 tankai, 437 sunkveimiai, 10 motocikl, 1620 arkli, 92 lauko, 78 prietankiniai, 13 prielktuvini pabkl, 6000 autuv, 290 kulkosvai di, tkstaniai ovini ir artilerijos sviedini, kelios deimtys lauko virtuvi ir 1.1.*
119

Laimikis buvo didesnis u vis tarptautin param, kuri Suomija gavo

* Tarp trofj buvo tkstaniai budionovk - smailiaviri raudonarmiei kepuri, kurias vliau suomiai panaudos diversinms operacijoms. (Roberts, p. 3 2 )

per iemos kar. Prie jos mes dar grime, o tuo metu Suomija vent. Bany ios visoje alyje skambino varpais, suplevsavo alies vliavos, mons glbesiavosi gatvse. Pulkininkas Hjalmaras Siilasvuo tapo nacionaliniu didvyriu ir buvo paauktintas generolus. Po karo apie Suomusalmio gynjus jis ra: Jie parod ms monms lovs keli. Kupin sunki imginim, bet vienintel keli."
120

Tai buvo jau ne tik psichologin, bet ir strategin pergal. Raudono

sios armijos planas perkirsti Suomij pusiau lugo. Tai buvo mis, kuris pateko karo mokykl vadovlius, tai buvo mis, apie kur neslpdama susiavjimo trimitavo pasaulio spauda, bet vis dlto tai buvo tik vienas mis. Karo kam panijos likimas turjo sprstis Karelijos ssmaukoje. Antras raundas bus kitoks. Suomiai padar visk, kad prieas pradt juos gerbti. Po katastrofiko gruodio pokyi Raudonojoje armijoje ilgai laukti nereikjo.

J
o 1

Antras raundas - persigrupavusi Raudonoji armija pralauia Mannerheimo linij

Raudonj armij iemos karo pradioje C. G. Mannerheimas apibdino kaip blogai grojant orkestr, kuriame n vienas instrumentas nepataiko takt" . Po pirmj neskmi Stalinui tapo aiku, kad reikia nedelsiant keisti tiek orkestro dirigentus, tiek jo muzikantus, taiau pirmoji reakcija buvo tipin. Stalinas front isiunt savo tamsos demon" - vyriausij Raudonosios armijos politins vado121

2 ^
T3

vybs komisar Lev Mechl. Miegu tik 2-3 valandas, - ra is savo monai, vakar buvo 35 laipsniai alio... Jauiuosi labai gerai... Turiu tik vien svajon sunaikinti Baltj Suomijos gvardij. Mes tai padarysim. Pergal netoli." L. Mechlis taip pat buvo apsstas idjos 60-ojo jubiliejaus proga padovanoti savo bosui pergal, taiau soviet diktatorius i usienio spaudos (!) suinojo apie eminant pralaimjim prie Suomusalmio. Suomiai skelbia apie 44-osios divizijos sunai kinim... 1000 Raudonosios armijos kareivi paimta nelaisv... Pirmiausia pa sakykite man, ar tai tiesa? Antra, kur yra 44-osios divizijos vadovyb ir jos tabo vadas? Kaip jie aikina savo gding pralaimjim? Kodl jie paliko savo divizij? Treia, kodl 9-osios armijos vadovyb ms neinformavo?.. Mes laukiame atsa kymo", - tok Stalino laik gavs L. Mechlis nedelsdamas ivyko Suomusalm. Nuostolius jam teko patvirtinti, bet netrukus jis rado atpirkimo oi. A. Vinogradovas ir dar trys 44-osios divizijos karininkai buvo suaudyti kari akivaizdoje. Idavik ir baili paiekos tsiasi", - raportavo savo vadui L. Mechlis . Jis i tikrj buvo tamsusis demonas". Kol tokie kaip jis turjo virenyb prie lauko karininkus, apie joki iniciatyv ir veiksm laisv Raudonojoje ar122

> O

404

mijoje negaljo bti n kalbos. Tiesa, pats L. Mechlis nebuvo bailys ir kartais elgdavosi kone saviudikai. Galbt dl to, kad, bdamas ydas, norjo atrodyti skaidresnis u kritol". Atvyks front jis vos neuvo, nes sugauds isibars iusius kareivius pats juos ne kart ved atak . Taiau dl jo politinio uolumo II pasauliniame kare beprasmikuose miuose pads galvas arba bus suaudyta tkstaniai kareivi ir ne vienas talentingas karininkas. Tuo metu L. Mechlio po elgis buvo ne iimtis, greiiau taisykl galiojanioje sistemoje. Jis buvo iskirtinis nebent tuo, kad egzekucija buvo vykdyta vieai ir kad L. Mechlis sak suaudyti ne tik vadus, bet ir j politin komisar . Sovietins armijos struktroje politrukas" buvo hierarchikai aukiau u karinink, tiesiogiai vadovaujant daliniui. Komisarai turjo galiojimus pakeisti ir net ataukti sakymus. Nepakluss kari ninkas galjo bti tiesiog suimtas ir atiduotas karo tribunolui arba suaudytas vietoje. Be politruko", veik NKVD bei kontrvalgybos tarnybos. Pavyzdiui: 1939 m. gruod Kitils motti kontrvalgybos pareignas u bailum ir panikos skleidim (rus. panikiorstvo)" nuov 1-ojo bataliono vad kapiton Riazanov. Kapitonas itaip buvo nubaustas u silym vertis i apsupties, uuot likus savo pozicijose . Tokia komisar kontrol, pakibusi vir karo vad galv lyg Damoklo kardas, iki minimumo maino asmenin iniciatyv ir adekvai reakcij vykius mi vietose. Karyba pagal vadovl", visuotins baims atmosfera tarp sovie t karinink ir ydinga sistema buvo viena i svarbiausi kari pralaimjim ir didiuli nuostoli prieasi. leifas, kurio rezultatai irykjo iemos kare, drie ksi nuo didiojo teroro, vykusio Taryb Sjungoje 1937 m., laik. Represijos ne tik paliet, bet praktikai sunaikino karinink korpus. Talentingas ir ambicingas, kupinas idj tuometinis vyriausiasis ginkluotj pajg vadas Michailas Tuchaevskis buvo suaudytas, o kartu su juo udraustos visos novatorikos idjos*. M . Tuchaevskis, maralu taps vos 42 met, buvo sitikins, kad ateitis priklau so didiulms, galingoms ir greitoms tank ir motorizuotj pajg armijoms. 1941 m. vokieiai sovietams pademonstruos, kad M . Tuchaevskis buvo teisus.
125 124 123

* Tarp kitko, M. Tuchaevsk kameroje suaud ms jau mintasis lenk karinink udynse pasiymjs Vasilijus Biochinas. Egzekucija virto tragedija visai Tuchaevski eimai. 12 met dukra apie tio mirt suinojo mokykloje, kur vaikai pradjo j pravardiuoti faist idaviko dukra". Grusi namo mergait pasikor. Prajus vos dienai po ios nelaims, NKVD sum maralo nal. Neatlaikiusi toki likimo, tiks liau - komunist, smgi, ji iprotjo. I trij M. Tuchaevskio moter atsilaik tik viena dukra Svetlana. Ji buvo isista liaudies prie" vaik namus. 1944 m. gavo penkerius metus gulage, taiau gyveno iki 1982 m. Teismo procesas, kuriame mara las M. Tuchaevskis ir kiti aukti karo pareignai buvo kaltinami valstybs idavyste, buvo falsifikatas. 1957 m. M. Tuchaevskis ir jo kolegos buvo reabilituoti po mirties.

Per Didj valym" buvo suaudyti 3 i 5 maral (liko tik Klimentas Voroilovas ir Semionas Budionas), 13 i 15 armij, 57 i 85 korpus, 110 i 195 divizij, 220 i 406 brigad vad. I 80 Aukiausiosios karo tarybos nari 1934-aisiais 1938 m. rugsj liko tik 5
1 2 6

. Kuo emesnis laipsnis, tuo skaiiai darsi didesni. I

viso valymas paliet 4 1 2 1 8 karinink, nuo aukiausios iki emiausios grandies. Tiesa, dauguma j buvo ne suaudyti ar itremti, o tiesiog atleisti i pareig. NKVD sum ir kalino 9500 karinink. Suomijos karas parod, kad jie tvynei vis dar reikalingi. Iki 1940 m. gegus daugiau kaip 11 000 karinink buvo grinti tarnyb . Stalinas su monmis elgsi kaip su daiktais, kuriuos galima sulauyti ir imesti, bet jei eimininkui reikia, galima pataisyti ir sugrinti. Kai buvo analizuojamos iemos karo ivados, tik generolas Dmitrijus Pavlovas idr so paliesti delikai tem. Jis pareik, kad su idavik mediokle Raudonojoje armijoje lazda buvo gerokai perlenkta: Liaudies prie" pas mus atsirado tiek daug, kad neliko kam kariauti", - ironizavo D. Pavlovas . Vliau i msmal i gyvens vienas talentingiausi soviet karvedi Konstantinas Rokosovskis sak, kad valymas padar daugiau alos kareivi moralei nei savus audanti artilerija, nes artilerija turt bti netiktinai taikli, kad padaryt tiek nuostoli . Stalinas buvo pragmatikas, jis suprato, kad talentingi kadrai" Raudonojoje armijoje dabar reikalingi labiau nei bet kada. Be jo leidimo n vienas idavi kas" nebt sugrs, taiau tuo pat metu soviet diktatorius elgsi taip, tarsi bt niekuo dtas. Jis niekada nepripaindavo, kad galt bti neteisus. Ilius tracija galt bti Stalino pokalbis su grintu tarnyb K. Rokosovskiu. Jis buvo taip muamas ir kankinamas NKVD kaljime, kad neteko atuoni dant, jam buvo sulauyti trys onkauliai, o pirt nagai nespjo ataugti. Prie prisistatant Kremliuje K. Rokosovskiui teko apsilankyti pas stomatolog ir susidti metali nius dantis. Ar js buvote kankinamas? - paklaus Stalinas K. Rokosovskio, o igirds teigiam atsakym, ypsodamasis tarsi su priekaitu itar: - Ger laik isirinkote sdti." Tada prisimin vien pastam ir atsisuks S. Budion pa klaus: O kur Serdiius?" - Suaudytas", - raportavo maralas. Gaila, o a norjau j skirti ambasadoriumi Jugoslavijoje..."
130 129 128 127

Toks buvo draugas Stalinas, bet, prieingai nei L. Mechlis, jis suprato, kad pavyzdins egzekucijos vargu ar gali isprsti ikilusias problemas. Panika per simet net pai karin vadovyb. Po keli pralaimjim politbiur su atas kaita atskubjus maral G. Klik Stalinui teko raminti: Js puolate panik... Graik pagoni yniai buvo protingesni... Gav nerim keliani praneim jie keliaudavo savo pirtis, isimaudydavo ir tik tada analizuodavo vykius bei priimdavo sprendimus..." Stalinas kalbjo imintingai, bet blog praneim i fronto daugjo ir j pat apm depresija. Nikita Chruiovas prisimena j tomis

dienomis gulint ant sofos su abejinga veido iraika - reakcija pralaimji mus Suomijoje buvo tarsi Barbarosos" repeticija . Neteks kantrybs Stalinas msi radikali pertvark. Kai gruodio 23 d. C. G. Mannerheimas Karelijos ssmaukoje sureng kon tratak, Liaudies gynybos komisariatas (gynybos ministerijos atitikmuo) ileido sakym visoms Leningrado apygardos pajgoms nuo puolimo persirikiuoti gynyb. Karas su Suomija, - buvo skelbiama direktyvoje, - yra rimtas karas, ir jis i esms skiriasi nuo rudens kampanijos Lenkijoje."
132 131

Puolimas plaiu frontu

lugo. Stalinas kart sutiko su B. aponikovo silymu sutelkti galing puo lim gerokai maesniame sektoriuje. Kai Naujj met nakt abiej pusi ka reiviai Vakar fronte mgavosi ampanu, Stalino kabinete Kremliuje sveiavosi L. Berija, K. Voroilovas, B. aponikovas, A. Vasilevskis* - pastarj trij buvi mas reik, jog buvo kalbama apie tolesn kampanijos Suomijoje e i g
133

Blogai orkestrui vadovav dirigentai buvo pakeisti. K. Mereckovas** liko vado vauti 7-ajai armijai, taiau vietoj Leningrado karins apygardos sausio pradioje buvo sukurtas iaurs Vakar frontas, o jo vadu sausio 7 d. paskirtas vienas i Didj valym" igyvenusi senosios gvardijos generol. Semionas Timoenka, kuriam po mnesio turjo sukakti 45-eri, Lenkijos kampanijos metu vadovavo Ukrainos frontui. Po lengvo pasivaikiojimo jo lauk kur kas rimtesnis ikis. Naujai sukurtas frontas buvo ne armija, jis turjo koordinuoti visas tris karo tar nybas: sausumos, jr ir oro pajgas. Suprasdamas uduoties svarb, S. Timo enka pasikviet pagalb savo pastamus specialistus i Leningrado ir Kijevo karini apygard. Generalinio tabo ir Frunzs karo akademij
134

. Jis nesim

joki radikali strategijos permain, tikslas liko tas pats - pralauti Mannerhei mo linij, nes ia buvo greiiausias kelias pergal. Taiau kartu S. Timoenka buvo reikiamas mogus, atsidrs reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Pagrindin jo pirmtak klaida buvo sitikinimas, kad suomiai pakriks po pirm smgi, dl to atakos prasidjo tinkamai nepasiruous. S. Timoenka savo smgiams

* Tuo metu generalinio tabo operacij departamento vadas. ** Kirilas Mereckovas vis dlto netapo atpirkimo oiu dl neskmi iemos karo pradio je. Jis buvo paskirtas naujai performuotos ir sukurtos 7-osios armijos vadu ir po skmin gos antrosios puolimo operacijos atgavo savo reputacij bei buvo paskelbtas Taryb S jungos didvyriu. Barbarosos" pradioje K. Mereckovas buvo vienas i aukiausiosios karo tabo vadovybs (rus. STAVKA) nari. Praktikai per vis II pasaulin kar K. Me reckovas kariavo iaurje. I pradi gyn Leningrad, paskui j laisvino. 1944 m. jis taps Taryb Sjungos maralu, o 1955 m. gynybos ministru. K. Mereckovas buvo vienas i eiolikos karo vad, apdovanot Pergals ordinu" (rus. Ordin pobedy"). 1968 m. gruodio 30 d. K. Mereckovui mirus, urna su jo pelenais mryta Kremliaus sienoje.

ruosi ir savo armijas ruo daugiau kaip mnes - i esms tai nebuvo antras raundas. Tai buvo naujas startas. S. Timoenka pats asmenikai apkeliavo visus puolimui besiruoianius dalinius ir kantriai aikino uduot vidurins grandies karininkams . Naujas visuotinis linijos turmas turjo prasidti vasario 11 d., taiau nuo vasario 1 d. Raudonoji armija Karelijos ssmaukoje sureng 5 bandomsias parodomsias operacijas. Kiekviename sektoriuje divizij vadai gavo galioji mus pasirinkti tikslus ir parengti savo karius juos pasiekti. Tai buvo i vokiei pasiskolinta ir iki pat iol moderniose armijose taikoma sistema - Auftragstak tik. Jos esm ta, kad subordinuotiems vadams nurodoma, k jie turi padaryti, bet kaip udavin gyvendinti, jie sprendia patys. Toks lankstumas labai naudingas netiktomis ir nestandartinmis aplinkybmis. inoma, sustyguoti toki sistem tarp vis lygmen grandi reikia daug laiko . Pats S. Timoenka suprato, kad greit rezultat tiktis neverta, taiau kaip sportininkams nra
136 135

geresni treniruoi u tikras varybas, taip ir kariams nra geresni pratyb nei tikri karo

veiksmai. Taktika, ko gero, buvo ne tokia svarbi, palyginti su tuo, kaip buvo sustiprintos pajgos ties Mannerheimo linija. S. Timoenka gavo tiek papildom kareivi, tank, lktuv ir artilerijos, kiek jam reikjo. Vietoj 10 divizij Karelijos ss maukoje naujam puolimui ruosi 2 1 . Jos buvo vieiai atkeliavusios arba maksimaliai papildytos ir aprpintos. 460 000 kari, padalyt dvi ar Semionas Timoenka
ITAR-TASS/Scanpix

mijas (7-j ir 13-j), 3000 tank, 1300 lktuv ir 3350 artilerijos pabkl ruosi stiprioms ata
137

koms. Prie juos buvo 8 suomi divizijos, turinios 150 000 kari

. Suomiai

vis dar buvo sitvirtin Mannerheimo linijoje, bet saviudiko, kietakaktiko i pozicij turmo daugiau nebus. Artilerijos pajgos buvo sustiprintos ir apgin kluotos taip, kad galjo tiesiog sulyginti suomi bunkerius su eme. l pakrani artilerijos geleinkeliais buvo atgabenti 365 mm kalibro pabklai, galintys pa siekti V y p u r
138

. Svarbiausiose fronto vietose vienam kilometrui teko nuo 50 iki

139

70 artilerijos pabkl

. Sausis sovietams buvo gerokai ramesnis nei gruodis,

o suomiams teko atlaikyti nepaliaujam bombardavim ir atrminti pavienes, bet vis pasikartojanias atakas. Dien suomiams tekdavo slptis bunkeriuose, o

nakt taisyti bombardavimo al. Soviet aviacija taip pat pakeit taktik ir m bombarduoti ne gerai saugomas gynybos pozicijas, o tiekimo keli sankryas, geleinkelius ir karo sandlius. Tiesa, miestai ir kaimeliai liko taikinyje, nors so viet propaganda skelb, jog taikosi tik karinius objektus. Vien tik sausio 14 d. buvo subombarduoti 35 miestai ir gyvenviets . Varginantis apkas karas vis didino nuovarg gynj gretose, o tikrasis puolimas dar net nebuvo prasidjs. Rus artileristams sausis buvo tik apilimas. Vasario 1 d. Raudonosios armijos artilerija paleido tikr ugnies lavin. Per 24 valandas suomi pozicijas buvo paleista 300 000 sviedini . Per par paleist sviedini litis buvo didesn nei Suomijos armija turjo artilerijos amunicijos savo sandliuose per vis kar, ir i ugnies lavina be atvangos tssi 10 par i eils. Dl amunicijos trkumo suo mi artilerijai buvo sakyta ugnimi atsakyti tik esant kritinms prie atakoms. Pvz., vasario 11 d., kai Mannerheimo linija buvo pralauta, 300 000 prieo sviedini suomiai atsak tik 5 9 6 2
142 141 140

. Jeigu taip bt prasidjs pirmasis iemos

karo raundas, gali bti, kad antrojo net nebt prireik. Nepaliaujamas artilerijos ir aviacijos bombardavimas, nuolatiniai soviet pstinink ir tank antpuoliai trauk suomius sekinant kar. Toks karas nau dingas tiems, kuri daugiau. Soviet vadai ir dabar nesibodjo mesti priek savo kari, nors ir inojo, kad tokios atakos atnea daug nuostoli, taiau po kari pirmo mnesio pamok sovietai geriau derino pstinink ir tank veiks mus. Tankai nebeatitrkdavo nuo pstinink ir prireikus sustodavo j palaukti. Mio lauke pasirod arvuotosios mainos, galinios gabenti bei tempti paskui save roges su kareiviais. Suomi galimybs pavieniui naikinti prieo tankus su majo iki minimumo. Tankai dabar stengdavosi prisiartinti prie apkas tokiu atstumu, kad prietankiniai pabklai j beveik negalt pasiekti. Sovietai siste mingai m naikinti uimtus gynybinius renginius: spygliuotas vielas, prietan kines klitis, slptuves, bunkerius. Net jei suomiams pavykdavo kontratakuoti, po kiekvieno tokio ipuolio j gynybins pozicijos silpnjo. Didysis turmas prasidjo vasario 11 d. T sekmadienio ryt oro tempera tra buvo - 2 0 C . Schwerpunktas buvo Sumos sektorius. 7-oji armija smgiavo

trimis kryptimis - tiesiai Sumos link ir abiejuose flanguose. Dauguma bunkeri po bombardavimo nebegaljo atlikti savo paskirties. Artilerija sugriov gynj komunikacijos linijas. Sovietai vien po kito uiminjo gynybinius tvirtinimus, ir nors daugelyje viet suomiams pavyko kontratakuoti ir ilaikyti savo pozici jas - gynyba lo centre. Pulkininko F. Aljabuevo vadovaujama ir tank palai koma 123-ioji divizija apie vidurdien um bunker Poppius. Spraga, kurios

Raudonoji armija niekaip negaljo pramuti gruod, atsivr. Gynybos linija m trkinti, atverdama galimyb fronto priekyje tebesilaikantiems daliniams

patekti apsupt. 20.00 vai. suomiai band kontratakuoti, taiau iki vidurnakio ataka buvo nuslopinta. Per artimiausias dienas sovietai susitvark ir su kitais suo mi bandymais, ir padiai vis labiau komplikuojantis vasario 15 d. visas Suo mijos II korpusas gavo sakym palikti pirmj gynybin linij, nes pagrindinms Suomijos karinms pajgoms ikilo reali grsm atsidurti apsupties katile . Tai buvo pabaigos pradia. Pagrindinis Raudonosios armijos pranaumas kiekybin persvara - pradjo veikti. Suomi nuostoliai pasiek kritik rib. a lies gynyb buvo paaukti vis lik nuo 16 iki 50 met amiaus v y r a i
144 143

. Taiau

is desperatikas sakymas jau nebegaljo atkurti jg pusiausvyros. Traukimasis Karelijos ssmaukoje ilgino fronto linij. Raudonosios armijos spaudimas arti no kritin rib Suomijos kariniuose daliniuose. Po tilio saus vasar prasidjs naujas soviet turmas pirmj dien nusine beveik 600 suomi gyvybi. Vis likus mnes nuostoliai bus panas - 4 0 0 - 6 0 0 suomi kari kasdien . Iki kovo pradios penktadalis Suomijos gynj bus uv. Raudonoji armija pa demonstravo, kad sugeba mokytis i sav klaid, be to, ji savo uvusiuosius visada galjo pakeisti naujai atvykstaniais. Kaip sak vienas suomi kareivis: Rus buvo daugiau nei mes turjome kulk."
146 145

Vasario 27 d. suomiams teko

apleisti ir vidurin gynybos linij. Padtis tapo beviltika. Atrod, jau niekas nebeigelbs dar vienos Baltijos valstybs nuo soviet jungo. Bet tada, prakti kai turdamas pergal savo kienje, Stalinas pristat Helsinkiui naujus taikos sutarties reikalavimus. Kodl?

Kodl Stalinas nepribaig Suomijos?

Neretai iemos karas yra laikomas atskiru, vietiniu Taryb Sjungos ir Suomijos konfliktu, bet tai netiesa. Atsakymas, kodl Stalinas nepribaig Suomijos, nors galjo tai padaryti, tai patvirtina. Kol Keistojo karo dalyviai galando ginklus, pasaulio dmesys nukrypo mayts Suomijos bandym atsilaikyti prie milin Taryb Sjung. Po netikt ir spding suomi pergali jiems atiteko ne tik visuotins simpatijos, bet ir pagarba. inoma, Taryb Sjungoje ir Vokietijo je informacija buvo pateikiama saikingai ir taip, kaip reikia reimams, taiau demokratinse valstybse miai, j eiga ir bendra padtis buvo nuvieiama plaiai ir isamiai. Su iuo susidomjimu gro jau pastamas klausimas. Jeigu Pranczija ir Didioji Britanija stojo ginti maj Europos valstybi nuo agreso ri irtai patvirtino paskelbdamos kar Vokietijai dl Lenkijos, kuo nuo Hitlerio skiriasi Stalinas, upuols Suomij? Jeigu Taryb Sjunga ukariaus Suomij ir nusprs su Vokietija pasidalyti Skandinavij, j vyriausybs vl taip pat tyls ir

nieko nedarys? ie klausimai nebuvo suformuluoti btent taip, bet jie aikiai tvyrojo ore, ir reikjo k nors daryti. Vien jau dl to iemos karas negali bti laikomas vietiniu konfliktu. Jis iaugo tok politin vyksm, kad galjo pakeisti vis II pasaulinio karo eig. Simpatijos, inoma, gerai, bet Suomijai kur kas labiau buvo reikalinga reali parama: ginklai, amunicija, kareiviai, technika. Suomijos kaimyns Danija ir Norvegija, tik prasidjus soviet invazijai, paskelb neutralum, o vedija pasi skelb nekariaujania alimi. enevoje paskubomis susirinkusi Taut Sjunga gruodio 14 d. paskelb Ta ryb Sjung agresore ir imet j i organizacijos. Taiau toks principingas" ingsnis Stalinui tik sukl ypsen. I esms jis nieko nereik, kaip ir pati Tau t Sjunga. Atsakydama tai, naujien agentra TASS iplatino pareikim, ko gero, padiktuot paties vado: is absurdikas sprendimas gali kelti tik ironik ypsen ir okiruoti nebent jo apgailtinus autorius."
147

Greiiausiai kadaise ku

nig seminarijoje moksis, bet Diev komunizmo idealus ikeits Stalinas ly giai taip pat ypsojosi, kai popieius Pijus XII gruodio 26 d. Vatikane pasmerk soviet veiksmus ir paragino melstis u Suomij. vairios tarptautins organizacijos m sisti Suomij btiniausi materia lin pagalb ir medikamentus. I JAV, Kanados ir kit ali ginti tvyns gro 350 suomi emigrant. Prie j prisijung savanoriai i Danijos (1010 moni), Norvegijos (895 mons). vedijos savanori brys buvo didiausias 148

8760

moni. Savanoriai keliavo i Estijos, Vengrijos, Italijos . I viso iemos kare suomi pusje kariavo apie 12 000 usieniei, tiesa, didioji j dalis buvo dis lokuoti ramesniuose iauriniuose sektoriuose. I j uvo tik 5 0 *
149

Nesikiimo Europos reikalus politikos besilaikanios JAV paskolino Suomijai 10 mln. doleri, o gruodio 18 d. sutiko parduoti 40 lktuv, taiau tik 8 i j spjo stoti m ore Suomijoje. 35 lktuvus pardav komunist nekeniantis Italijos diktatorius Benito Mussolini . vedija taip pat dav 12 naikintuv, 5 bomboneius ir 8 kitokius lktuvus. Tai buvo tredalis vis vedijos tuometini oro pajg. Vis dlto Suomijai reikjo svaresns vedijos pagalbos. N e neutralumo, o reguliariosios armijos stojimo kar. Suomiai prisimindami tuos laikus danai laikosi nuomons, kad iemos karas net nebt prasidjs, jei Skandinavija bt buvusi vieninga. Kelet kart krizs metu Suomija pra vedijos ir Norvegijos suteikti tranzit per savo teri150

* Nepaisant stipri Taryb Sjungos protest, spaudiama Londono, sausio 13 d. ve dijos vyriausyb sutiko per savo teritorij praleisti savanorius. Jie turjo bti negin kluoti, be uniform ir nepriklausyti jokioms karins pajgoms.

torijas, taiau kaskart gaudavo neigiam atsakym - Suomijos kaimyns vis dar tikjosi, kad sugebs isaugoti neutralum ir likti Europos audros nuoalyje. Ne paad ir politini gest, o realios pagalbos Suomijai reikjo ir i Vakar sjunginink - Didiosios Britanijos bei Pranczijos. Vos tik prasidjus konflik tui, gruodio 7 d. N. Chamberlainas paskelb, kad Didioji Britanija parduoda Suomijai 30 naikintuv . Paad Londonas vykd, o vliau isiunt dar tiek pat, i kuri 10 padovanojo. Pranczija taip pat padovanojo 30 lktuv , v liau abi alys siunt nemaai sensteljusios technikos ir amunicijos: pabkl, kulkosvaidi, granat, autuv, ovini . Visa i parama buvo labai reika linga, bet didysis klausimas liko: ar vardijusios Taryb Sjung kaip agresor Didioji Britanija ir Pranczija paskelbs jai kar? I pirmo vilgsnio atsakymas buvo akivaizdus. Simpatijos simpatijomis, ide alai idealais, bet pradti kariauti vienu metu ir su Hitleriu, ir su Stalinu bt panau saviudyb. Taiau susidariusi situacija buvo kur kas kompleksikesn. Kad ir kaip keistai skambt, karas Suomijoje Vakar sjungininkams atvr nauj galimybi. Pranczijai tai buvo proga perkelti kar i savo alies iau r. Londone ant vyriausybs kabineto stalo gro dar rugsj svarstytas planas blokuoti vedijos geleies rdos kasyklas, pagrindines ios aliavos tiekjas Vo kietijai. Per pirmuosius karo metus i 15 mln. t geleies rdos 11 mln. t Vokie tijai pristatyta btent i vedijos . Madaug pus geleies rdos galjo bti pristatoma sausuma per paios vedijos teritorij, paskui i Botnijos lankos per Baltijos jr arba Baltijos jra tiesiai i Ryt vedijos Liuleo uosto. Taiau iem (nuo gruodio iki balandio) is kelias usidarydavo, kadangi Baltijos jra ual davo. altuoju met laiku Norvegija tapdavo tranzitine alimi. Rda i vedijos geleinkeliu keliaudavo Narviko uost, o i jo per neulanius Norvegijos vandenis laivais Vokietij. Kol Norvegija buvo neutrali, krovini gabenimas jos vandenimis buvo saugus net per kar. Taiau i Treiojo Reicho karo eko nomikos arterij puikiai mat ir Sjungininkai*. VVinstonas Churchillis jau pa iomis pirmosiomis karo savaitmis band tikinti vyriausyb suteikti leidim uminuoti Norvegijos vandenis ir taip udaryti geleies rdos keli Vokietij. N. Chamberlainas ir lordas Halifaxas pasilym atmet, nes tai bt akivaizdus neutralumo paeidimas. Prasidjus Suomijos karui padtis pasikeit. Gruodio 11 d . W . Churchillis pareik, kad Sjungininkai, skelbdami tiksl padti Suomi154 153 152 151

* Didiosios Britanijos karo ekonomikos ministerijos apskaiiavimais, 1938 m. Vokie tija importavo 22 mln. t geleies rdos. Sjunginink blokada sumaino kiek iki 9,5 mln. t. I to buvo padaryta ivada, kad, udarius geleies rdos keli per Narvik, Vokietija galt kariauti tik metus. (Deny, The Campaign in Norway", p. 10)

jai, turi isilaipinti Skandinavijoje... taiau kartu nesivelti konflikt su Taryb Sjunga. Prancz premjeras Eduard'as Daladier, gruodio 19 d. pristatydamas savo plan generaliniam tabui ir brit karo kabineto atstovams, taip pat nubr ssaj tarp karo Suomijoje ir vedijos geleies rdos. Jis pareik, kad pagrin dinis Pranczijos interesas yra apsaugoti savo emes ir frontas Skandinavijoje tam galt padti. Kartu jis atitinka brit norus suduoti smg Vokietijos karo ekonomikai. Po dviej dien Londone susitikusi bendra ali karo taryba plan patvirtino . Gruodio 27 d. Norvegijai ir vedijai buvo isistos notos - jos buvo raginamos padti Suomijai ir sileisti Sjungininkus savo teritorij. Sausio 5 d. Stokholmas ir Oslas pasilymus atmet. Hitleris dar gruod buvo perspjs vedij ir Norvegij, kad jeigu ios sileis savo teritorij Sjunginink karius, Vokietija i karto prads invazij, kad apsaugot savo ekonominius interesus. Tada Sjungininkai nusprend, kad reikia ne prayti, o pareikalauti tranzito tei ss Suomij per Norvegijos Narviko uost ir vedijos geleinkelius. Kaip teisin pagrind jie nurod Taut Sjungos rezoliucij, raginani suteikti Suomijai vis manom pagalb. Reikalavimas taip pat buvo atmestas . Po viso io stumdymosi politinmis notomis sausio 29 d. Sjungininkai sufor mulavo patobulint plan. Pirma, suomiai turi paprayti pagalbos, tada Sjun gininkai paprays Norvegijos ir vedijos leisti savanoriams" kirsti j teritorij, ir galiausiai, sutiks jos ar ne, siekdami apsaugoti savo tiekimo linijas, Sjungininkai ilaipins 100 000 brit ir 35 000 prancz kareivi Namsuso, Bergeno ir Trondheimo uostuose. Operacija turjo prasidti kovo 20 d .
1 5 7 156 155

Vasario 5 d. aukiau

siosios Sjunginink karo tarybos susitikime Paryiuje N. Chamberlainas ididiai pareik: Negalima leisti, kad Suomija inykt i emlapio." Paskui pridr, kad jeigu operacijos metu Sjungininkai uimt Jelivars rdos kasyklas, vienu viu bt nuauti du zuikiai" . Sjunginink planas nepavyko, nes po ei dien, kai jis buvo patvirtintas, Raudonoji armija pralau Mannerheimo linij, taiau mums vis aidim reikt isiversti paprast ir suprantam kalb. Vakar sjungininkai nusprend padti Suomijai, taiau drauge sutar, kad jokiu bdu neprads konflikto su Taryb Sjunga. Tai kaip jie ketino suteikti pagalb? Kaip jie galjo apginti Suomij, jeigu nesireng kariauti su j upuo lusiu Stalinu? Sprendiant klausim, ko gero, fantastikiausias buvo prancz pasilymas - apginkluoti ir mesti iemos kar lenk kareivius . Pranczija ir Didioji Britanija negali skelbti karo Taryb Sjungai, nes kariauja su Vokietija, o lenkai ne tik gali, bet su sovietais turi dar ir savo sskait. domu bt buv pamatyti lenkus, kariaujanius petys pet su suomiais prie Mannerheimo li nijos, taiau visi tokie saliamoniki" sprendimai labai greitai buvo pastmti al. Vakar sjungininkai nusprend padti" Suomijai suduodami smg...
159 158

Hitleriui. Jie neketino dalyvauti iemos kare. Po paadais atsisti Skandinavij imtatkstantin karo ekspedicij slpsi ne noras padti Suomijai, o tikslas atkirsti Hitler nuo gyvybikai svarbi geleies rdos telkini. iemos karas Di diajai Britanijai ir Pranczijai buvo proga perimti strategin iniciatyv II pa sauliniame kare ir, prisidengiant kilniais tikslais, uimti ir patraukti savo pus atkakliai neutralumo besilaikanias Norvegij ir vedij. Neteks kantrybs dl j pozicijos, VV. Churchilis viename i savo memorandum vasar ra: Taut Sjungos vardu mes ne tik turime teis, ms pareiga laikinai sustabdyti netgi tokius statymus, kuriems teikiame didiul reikm ir kuri laikymsi norime utikrinti. Maosios tautos negali mums suraiioti rank, kai mes kovojame u j teises ir l a i s v "
160

, - draugas Molotovas galjo tik pavydti serui VVinstonui ge

bjimo graiai pateikti planuojam iurkt tarptautins teiss paeidim. Skir tingai nei Hitleris ar Stalinas, Vakar sjungininkai, deklaruojantys demokratijos vertybes, privaljo laikytis tarptautins teiss norm ir gerbti kit valstybi neu tralum, taiau karas Suomijoje joms tapo puikiu pretekstu i pani atsikraty ti. Skms atveju zuikiai" tikrai galjo bti du, tiesa, n vienas i j nesusijs su Suomija. Pirmasis zuikis" - suduoti didiul smg Treiojo Reicho karo ekono mikai, antrasis - galimyb atidaryti nauj front Skandinavijoje: Sjunginink armijos - iaurje, vermachto - pietuose, o Hitleris tegul jau sprendia, ar pulti dar ir Pranczij siveliant dviej front kar. Jeigu Vakar sjungininkai bt norj padti Suomijai, jie bt galj tai padaryti nesiksindami vedijos ir Norvegijos neutralum, taiau Helsinkio pasilymai tiekti pagalb tiesiogiai per neulant Petsamo jr uost buvo atmesti. Londono ir Paryiaus tikslai buvo kiti, taiau, norint juos gyvendinti, reikjo, kad karas Suomijoje tstsi kuo ilgiau. Dl to jie bombardavo reikalavimais Osl ir Stokholm, dl to mai tino paadais Helsink. I pradi Sjungininkai adjo atsisti 20 000 kari vasario pabaigoje. Kai io mnesio viduryje Raudonoji armija pralau gynyb ir C. G. Mannerheimas i savo alies politik m reikalauti taikos sutarties, i Paryiaus atjo inia, jog Vakarai ada 50 000 kareivi. Suomijos vyriausyb, gavusi netikt vilt, akimirk suabejojo. Politikai vl aid savo partijas, nuo kuri priklaus nieko apie jas neinani kareivi likimas ir tkstani moni gyvyb. Suomija u savo nepriklausomyb ir laisv toliau kariavo viena. iemos karas nebuvo vietinis konfliktas. Per didinamj stikl j stebjo visa tarptautin visuomen, o politiniu lygmeniu interes susikirtimai m grsti sprogimu. domu tai, kad Didioji Britanija ir Pranczija buvo vienintels alys, suinte resuotos, kad konfliktas tstsi kuo ilgiau. Hitleriui kilusi sumaitis nebuvo rei kalinga. Kitis jis negaljo, nes turjo susitarim su Stalinu, taiau Vilhemtras nuo pat pradi spaud Helsink, kad is priimt Kremliaus reikalavimus ir u-

baigt konflikt. Hitleris aikiai mat kylani grsm prarasti vedijos geleies rd. enkl, kad Skandinavijos neutralum ksinasi Vakar sjungininkai, daugjo. Raudonosios armijos pergal ir Suomijos ukariavimas taip pat buvo nemaloni perspektyva - Stalinas buvo tik laikinas pakeleivis. Kai Suomijos u sienio reikal ministras Vaino Tanneris vasario 12 d. atvyko Stokholm nau jam deryb raundui su sovietais, nieko apie tai neinodama Vokietijos usienio reikal ministerija vasario 17 d. isiunt Helsink not su raginimu pradti derybas. Stokholmas buvo neatsitiktin deryb vieta. vedija taip pat troko, kad karas kuo greiiau baigtsi. J i atsidr kryminje ugnyje. I vienos puss neutralum norjo atimti Vakarai, i kitos - grasino Vokietija, o Taryb Sjungai prarijus Suomij, alia galjo sitaisyti nauja, pavojinga ir nepatikima kaimyn. Vasario 19 d. vedijos karalius Gustavas V oficialiai pareik, jog atmeta suomi praym palaikyti kaimynus karinmis priemonmis . Visa i politin erzelyn turjo du padarinius. J i pasmerk Norvegijos nepriklausomyb ir igelbjo... Suomijos. Norvegijos likimas buvo nulemtas, nes jos neutralum nutar apsaugoti" Vakar sjungininkai ir Vokietija. Prasidjusios lenktyns reik, kad iemos ka ras bus ne vienintelis konfliktas Skandinavijoje. Norvegijos nuomon niekam nerpjo, liko tik klausimas, kas i lenktyni distancij veiks greiiau. Tai kitos ios knygos dalies tema, o mums reikia grti prie klausimo, kodl vis dlto Sta linas nepribaig Suomijos? Prasidjus iemos karui suomiai visais bdais band atnaujinti nutrkusias derybas. Taiau sitikin lengva pergale Maskvos ulai diskusijas nesileido. Po pirmojo mnesio neskmi, sausio pradioje, suomi komunist Hella W u o lijoki pasil Helsinkio vyriausybei slaptas derybas per soviet ambasador vedijoje Aleksandr Kollontai. Dviej moter slapto susitikimo Stokholme rezultatas buvo rimta V. Molotovo n u o l a i d a - T a r y b Sjunga paliko praktikai visus reikalavimus, iskyrus vien - ji pareik, kad yra pasirengusi ataukti savo kurt Otto Kuusineno komunistin vyriausyb ir pripainti dabartin Suomijos valdi
162 161

. Nuo ios akimirkos kompromisas tapo manomas. Galima

bt daryti prielaid, kad Stalinas ryosi nuolaidoms po katastrofik Raudo nosios armijos nuostoli karo pradioje, taiau suomiai, vis dar tikdamiesi usienio pagalbos ir vis dar kontroliuodami padt fronte, susitarti neskubjo. Tomis dienomis, kai fortna pagaliau atsisuko Raudonosios armijos pus, kai jai pavyko pralauti Mannerheimo linij, kai m aikti, kad suomiai ilgai prieintis nebegals, Helsink i Maskvos, o ne atvirkiai, atkeliavo dar vienas silymas pasirayti taikos sutart. Stalinas atsisak pribaigti auk, kai iki galutins pergals buvo liks tik vienas ingsnis. Atsisak ne dl to, kad ka-

ras kainavo tkstanius gyvybi. Stalinui is veiksnys niekada nieko nereik. Svarbiausia - tikslas; neisenkami Taryb Sjungos mogikieji itekliai buvo tik viena i priemoni j pasiekti. Atsisak, nors tai buvo didiulis smgis Rau donosios armijos reputacijai. Paradoksas, bet Suomij igelbjo Vakar sjun ginink paadai ir savanaudikas blefas. Tai buvo pirmas kartas, kai suveik ne veiksmai, o skambios deklaracijos. Kremlius nesugebjo tikinti tarptauti ns nuomons, kad is karas yra teisingas". Pripainta kaip agresor, Taryb Sjunga vl tapo izoliuota. Paktas su Hitleriu iame kontekste neturjo jokios reikms. Maa to, t ruden ir iem Stalin kur kas labiau nei problemos Suomijoje kamavo kitas klausimas - ar kils karas Vakaruose? Turint omenyje visus keistus Londono ir Paryiaus aidimus, galimyb, kad Vakarai ras kok nors bd susitarti su Hitleriu, negaljo bti atmesta be uuolank. Tik saus Stalinas i trij atskir altini gavo informacij, kad karas Vakaruose kils , bet tuo metu grsm, kad Taryb Sjungai kar gali paskelbti Didioji Britanija ir Pranczija, darsi vis realesn, arba bent taip atrod*. Tarpusavio karo su Vakarais nepageidavo ne tik Britanija su Pranczija, bet ir Stalinas. Jeigu nors viena pus bt buvusi rytingesn, II pasaulinio karo eiga bt pakrypusi neprognozuojama linkme. Jeigu Stalinas bt nusprends pribaigti Suomij, Vakarai eilin kart bt atsidr nemalonioje padtyje. N. Chamberlainui bt tek arba skelbti kar Taryb Sjungai, arba paaikinti, k jis i tikrj tu rjo omenyje teigdamas, jog Suomija negali pranykti i emlapio. Nuo toki nemalonum brit premjer igelbjo Stalinas. Jis nusprend atsisakyti plano maximum (tai yra Suomijos aneksijos) ir taip panaikinti nepageidaujamo (ir
163

realaus, kaip buvo manoma Kremliuje) konflikto pretekst. Sjunginink karin ekspedicija Skandinavij turjo visai kitus tikslus, ta iau pats toki plan egzistavimas igelbjo Suomijos nepriklausomyb. Planas

* Kai iemos karo eiga pakrypo soviet naudai, Vakar sjungininkai nr j krmus. Kovo 1 d. Halifaxas informavo Suomijos atstov Londone, kad kovo 20 d. numatyta karin ekspedicija pagalb jau nespt". T pai dien politik svajones ugesino brit generalinis karo tabas, pareiks, kad karin operacija neturi perspektyvos; netgi minimalus ved pasiprieinimas, kuris, anot j, yra realus, neleist karinms pajgoms pasiekti ne tik Suomijos, bet ir vedijos rdos kasykl - vokieiai ia at sirast greiiau". Kovo 4 d. operacija Stratford buvo numarinta. Vienas i brit karo kabineto nari, Winstonas Churchillis, buvo patenkintas. Jis buvo sitikins, kad karas su Taryb Sjunga bt nepateisinama diversija. Be to, jis perspjo, kad bet kokios lktuv siuntos suomiams tik susilpnint Britanij kovoje su Vokietija. In vazij Norvegij W. Churchillis laik btina, bet su Suomijos reikalais nesusijusi operacija. Seras Winstonas ios idjos neatsikratys net tada, kai iemos karas bus baigtas. (Gilbert, p. 4 6 )

minimum savo ruotu liko. Kuo smarkiau bus triukinama Suomijos armija, tuo sukalbamesn bus jos vyriausyb. iemos karas baigsi tik pavasar.

Paskutins karo dienos ir Maskvos sutartis

Vasario viduryje pralauusi Mannerheimo linij Raudonoji armija n neketino sustoti. Kovo 4 d. ji jau buvo prasibrovusi 10-15 km gilyn ir pasiek Vypurio pri eigas. Vypuris, kaip jau minjome, buvo durys Suomijos ird - jam kritus karo kampanija i esms bt baigta, todl jau nuo vasario C. G. Mannerheimas ragino savo vyriausyb susitarti su Maskva, kol dar nevlu. Raudonoji armija rakt nuo i dur neiekojo - Vypuris iemos kare tapo labiausiai bombarduojamu miestu. Beveik 12 000 bomb miest pavert griuvsiais , ir kiek juose sitais gynjai dar prasilaikys, buvo tik laiko klausimas. Dien Vypur bombardavo aviacija, nakt artilerija. Padtis darsi kritika, Suomijos armija, tuo metu praradusi jau penk tadal savo kari , neturjo jokio atokvpio. Kovo 4 d. sovietai, turdami tiksl uimti Vypur, pradjo intensyvi atak. Stalino sveikata* ir nuotaika suinojus S. Timoenkos puolimo rezultatus pasitais. Atvykusiems jo apirti gydytojams Stalinas parod emlap ir pareik: iandien mes paimsime Vypur."
166 165 164

Tiesio

ginis turmas buvo galingas, be to, suomi lauk nemaloni staigmena. Vypurio lankos ledas, iki tol silpnas, dabar buvo toks storas ir kietas, kad sovietai met per j vis divizij. Kadangi niekas jos ia nelauk, 28-oji divizija be pasiprieinimo nuygiavo ledu daugiau kaip 50 km ir smog krante tarp Vypurio ir Helsinkio. Gynjams ikilo grsm atsidurti apsupties katile. Kitos dienos ryt Kremliaus vy riausyb dar kart" paskelb, jog yra pasiruousi deryboms . Iklauss niri praneim ir prognozi i fronto, nebeturdamas iliuzij sulaukti tarptautins pa galbos, suomi kabinetas sutiko. Kovo 7-osios vidurdien Suomijos ministras pirmininkas Risto Ryti su delega cija atvyko Maskv. Derybos dabar jau buvo vienus vartus. Suomija privalo pasirayti po visais soviet reikalavimais, be to, teritorins nuolaidos, V M o lotovo reikalavimu, turi bti didesns nei silytos spal
168 167

. Kad suomiams apsi

sprsti bt lengviau, Raudonoji armija ts intensyv puolim. urnalistas Geofrrey Coxas ra: Tomis rsiomis paskutinmis kovos dienomis miai buvo intensyvesni nei viso karo m e t u . "
169

Kovo 12-osios ryt Suomijos prezidentas Kyosti Kailio pasira galiojim

* Nuo gruodio pabaigos Stalinas sirgo ne tik depresija. Jis kariavo ir nuolat kosjo. (Montefiore, p. 3 3 6 )

derybinei delegacijai pasirayti taikos sutart. Jis murmjo, kad ranka, pasira iusi tok dokument, turi nuditi. Sutapimas, bet netrukus viena jo kno pus tikrai buvo paralyiuota, o po irdies priepuolio rugpjt jis savo post uleido ministrui pirmininkui R. Ryti. Taikos sutartis Maskvoje buvo pasirayta vlyv kovo 12 d. vakar*. Ugnis turjo bti nutraukta kit dien 11 vai. ryto, taiau Vypurio prieigose abi puss dar kur laik ts susirmimus. Tai, - vliau ra 7-osios armijos vadas K. Mereckovas, - buvo atvira ir abipus demonstraci ja. Mes norjome pademonstruoti, kad galime nuygiuoti ir iki pat Helsinkio, suomiai norjo pademonstruoti, kad j kovin dvasia nepalauta."
170

iemos

karas buvo baigtas, taiau besidiaugianij nebuvo. Suomijoje vliavos buvo nuleistos iki puss stiebo - tai buvo praradim ir gedulo diena. Pagal kovo 12 d. Maskvos sutart Taryb Sjunga gavo visk, ko reikalavo prie prasidedant kariniam konfliktui, ir dar iek tiek daugiau. Suomija turjo perleisti beveik deimtadal savo teritorijos: vis suomikj Karelij (i teritorija buvo laikoma Suomijos kultros irdimi, taip pat ia buvo didiulis pramons centras su antru pagal dyd Vypurio** miestu), dal Salos regiono, suomikj o g > < * J 2 ^ o > O Rybaio (suom. Kalastajansaarento) pusiasalio Barenco jroje dal ir Suomijos lankos salas***. I viso Taryb Sjungai atiteko apie 4 0 k m (madaug Nyderland dydio) teritorija. Prarasti Vypur Suomijai buvo itin skaudu. Prie kar Taryb Sjungos reikalavimuose io miesto nebuvo, be to, Raudonoji armija taip ir nesugebjo miesto uimti. Pasiraant taikos sutart vir jo vis dar plevsavo Suomijos vliava. Prarastose teritorijose gyveno apie 4 5 0 moni, t. y. 1 2 proc. visos alies populiacijos. J pasirinkimas buvo paprastas - arba pasilikti ir tapti tarybiniais pilieiais, arba palikti savo namus. Beveik be iimi dauguma pasirinko antrj variant. Tai buvo tautos vienybs simbolis, taiau didiulis ibandymas valstybs ekonomikai. Pastatyti naujus namus beveik pusei milijono gyventoj nedidelei aliai buvo nevykdoma uduotis Petsamo jr uostas buvo grintas su slyga, kad Taryb Sjungos civiliai gals kirsti miest nordami patekti Norvegij. Hanko pusiasalis ir uostas buvo inuomotas 30-iai met ir tapo soviet karinio laivyno baze. Reikalavi muose taip pat buvo nurodymas, kad visi renginiai, instaliacijos bei technika atitenka teritorijas perimaniai pusei. Taigi suomiai neteko lokomotyv gelein
17 2

418

is ties jau buvo prasidjusi kovo 13 d. Nuo iol miestas buvo pervadintas Vyborg. Sutarties tekstas skelbiamas internete: www.winterwar.com/War%27sEnd/moscow_peace_treaty.htm

Suomi delegacijoms nei 1939 m. spal (nuotraukoje), nei 1940 m. kov Maskvoje nuolaid isikovoti nepavyko

keli stotyse, sunkveimi, likusi bazse, ir laiv perleidiamuose uostuose. Sovietai perm netgi kai kurias teritorijas, kurios pagal taikos sutart liko Suo mijai. Pvz., Enso pramons centr, kuris buvo pervadintas Svetogorsku. Sovie t perimtos teritorijos buvo svarbios Suomijos ekonomikai. Dl j praradimo, paties karo, blogo oro ir vis kit aplinkybi Suomijos grd gavyba sumajo 6 0 - 6 5 proc. aliai ikilo bado grsm. Buvo prarasta daugiau kaip 10 proc. e ms kio teritorij, du tredaliai Karelij palikusi suomi dirbo btent ems kio sektoriuje. Taip pat 11 proc. mik, 17 proc. pagaminamos elektros ener gijos, 17 proc. geleinkeli, daugiau kaip 600 mokykl, deimtys globos nam ir ligonini - visa tai atiteko Taryb Sjungai . Suomijos gyventojai buvo okiruoti sutarties slyg. Pasaulio simpatijos tapo bereikms, kadangi tikros pagalbos jie nesulauk. Taiau suomiai kovsi ne be reikalo. 1940 m. Lietuva, Latvija ir Estija papildys Taryb Sjungos sesi eim". Po ultimatumo Rumunijai Stalinas susigrins" Besarabijos ir iaurs Bukovinos teritorijas, tapsianias Moldavijos tarybins respublikos dalimi. Visi ie laimjimai bus pasiekti be vi. Suomija prarado daug, bet isaugojo savo nepriklausomyb. Tai buvo vienintel maa valstyb, savo krauju isikovojusi kitoms nepasiekiam prabang. Tai buvo svarbiausia, ir Suomija turs galimyb atsikeryti sovietams. sitikinusi, kad itikus nelaimei negali tiktis Vakar pa172

galbos, Suomija greitai perirjo savo usienio politik. Prajus vos dviem sa vaitms nuo sutarties Maskvoje, Helsinkio vyriausyb umezg glaudius ryius su B e r l y n u
173

. Gerieji" Vakarai nepadjo, todl nieko nuostabaus, kad suomiai

pasuko bendradarbiavimo su nacistine Vokietija linkme. Kai Hitleris upuls Ta ryb Sjung, Suomija smogs su juo kartu. J i kausis ne u naci idjas, ji kausis ne dl to, kad priklauso arij" rasei. Suomija kerys savo skriaudikams ir kausis dl to, k prarado. Savo ataskaitoje apie iemos kar V. Molotovas skelb, kad pagrindinis tikslas buvo ne Suomijos aneksija, o Leningrado saugumas, ir jis buvo utikrintas . Galbt ir taip. Sien nuo Leningrado sovietai pastmjo. Taiau anksiau buvusi rami ir joki pretenzij neturinti kaimyn dabar lauk revano progos. Raudono sios armijos vadovybei i grsm buvo visikai akivaizdi. Prasidjus Barbarosai", sektori privals saugoti 15 divizij . Didiul armija, galjusi bti visai kitur, jei ne iemos karo skaudinti suomiai. Taika, pasirayta 1940 m. kovo 12 d., buvo tik paliaubos penkiolikai mnesi.
175 174

iemos karo skaiiai, padariniai ir pamokos

105 dienas trukus iemos kar laimjo Raudonoji armija, taiau nugaltoj nuostoliai buvo didiuliai. Vienas soviet karininkas ironikai replikavo: M e s ukariavome lygiai tiek teritorijos, kad utekt vietos palaidoti savo uvusiuo sius." iemos karo veteranai Suomijoje mgsta sakyti, kad u kiekvien suo m galvas padjo deimt rus, tikroji statistika iek tiek kitokia, bet nuostoli skaiiai vis tiek pritrenkiamai dideli. X X a. pabaigoje patikslintais ir patikrintais duomenimis, iemos kare uvo arba dingo be inios 126 875, sueista 188 671 Raudonosios armijos kareivis . Tkstani lavon, per kuriuos ygiuoja suo mi kareiviai, nuotraukos pasaulio spaudoje nebuvo sufabrikuotos. uvusi ar dingusi be inios suomi buvo 25 9 0 4
177 176

, sueist - 43 5 5 7

178

, taigi santykis

madaug 5-1 suomi naudai, taiau tik 3,5 milijono gyventoj turiniai aliai tai buvo didiulis demografinis nuostolis. Belaisvi skaii santykis panaus: apie 1000 pam sovietai , apie 5500 suomiai , tik j likimas skirtingas. Kadangi karas baigsi, alys apsikeit belais viais. Grusiems tvyn suomiams tai buvo isigelbjimas, o plati tarybini ka reivi tvyn nebuvo tokia svetinga. J i e buvo apkaltinti pagal Taryb Sjungos baudiamojo kodekso 193-ij straipsn, kuriame skelbiama, jog mio lauko palikimas be leidimo yra traktuojamas kaip Tvyns idavyst". U tai grs mir ties bausm ir turto konfiskavimas. Maa to, pagal straipsn atsakomybn galjo
180 179

bti patraukti visi pilnameiai idavik" artimieji. Bausm jiems - balsavimo teiss atmimas ir tremtis Sibir penkeriems metams. Suaudyti buvo ne visi. kai kuriems pavyko atsipirkti gulagu. Soviet belaisviai buvo igabenti Taryb Sjung traukiniais, kuriuos lydjo NKVD. Jie atsidr stovyklose (beje, rengtose suomi belaisviams) ir ia tardomi bei kankinami. Tyrim tikslas - isiaikinti, ar tariamieji pasidav savo valia, ar tai juos privert padaryti ypatingos aplinkybs ir prieas. Po ilgo tardymo kai kurie buvo isisti namo, apie 500 suaudyta, 4354 itremti Sibir 5-8 metams priverstini darb. Bausms neturjo jokios logikos. Pvz.: vyrukas, neteks abiej koj, nuteistas atuoneriems, o visikai sveikas ka reivis - tik penkeriems metams tremties . Utat sistema buvo unikaliai logika ir paprasta. Soviet kareivis i esms turjo tik du pasirinkimus - kautis iki galo ir garbingai" ti mio lauke arba negarbingai" pasiduoti ir utraukti nelaim ne tik sau. bet ir artimiesiems. Tas pats, kaip neduoti laknui paraiuto, kad ekstre maliu atveju galt katapultuotis. A. Tvardovskio eilratis apie vien kritus jaun rus kareiv (r. skyriaus pradioje) jaudina labiau nei sausa tkstani statistika, taiau iemos karo pa dariniai kur kas didesni nei didiul soviet ukariaut teritorij kaina ar taip pat brangiai kainavs Suomijos nepriklausomybs isaugojimas. Tarptautiniu lygmeniu is karinis konfliktas sukl kelet politini bankrot. Taut Sjunga eilin kart susikompromitavo ir pasirod esanti nieko negalinti popierin organizacija. Vakar sjungininkai eilin kart pademonstravo nesu gebantys reaguoti aplinkybes. Nesugebjimas susitarti tarpusavyje, suformu luoti savo plan, jau nekalbant apie j gyvendinim, baigsi . Daladier vy riausybs kritimu Pranczijoje. Po dar vieno fiasko Norvegijoje toks pat likimas itiks ir N. Chamberlaino kabinet Londone. Tuo tarpu brit karo aviacija ir toliau bombardavo" Vokietij propagandiniais atsiaukimo lapeliais. Po vienos i toki konfeti operacij Rre kovo 5-7 d. susierzins anglas H. Harwoodas urnalui Time and Tide ra: Suomija ant bedugns krato, Lenkijos mirties ago nijos aidas keliauja po Europ. Abiem atvejais pajgumas ore buvo lemiamas veiksnys. Nra abejoni, kad yra daug prieasi, dl kuri mes negaljome padti, bet kam reikia tyiotis i savo bejgikumo? Jeigu nenaudojame degal ir nerizikuojame savo pilotais dl gyvybikai svarbi objekt, koks galt bti pasiteisinimas, kad siuniame juos u 2000 km esanioje prieo emje mtyti lapeli?"
182 181

Taiau labiausiai, inoma, nukentjo Taryb Sjungos ir jos armijos prestias. Sovietai laimjo visk, ko siek, taiau moralin pergal liko Suomijos pusje. Raudonoji armija buvo didiul, taiau konflikto eiga parod, kad i gremz dika feodalin organizacija akivaizdai yra atsilikusi nuo naujj standart.

Raudonoji armija gijo treiars karins jgos reputacij ir tokia visuotin i vada pirosi pati - jeigu ji negali veikti mayts Suomijos, tai ko galima i jos tiktis kovoje su rimtesniu prieu? Kovo 22 d., kai Hitleris skrido Velyk savait galiui Berghof, vienas jo adjutantas, pasinaudojs proga, teik H. Guderiano analiz apie prast soviet pasirodym Suomijoje ir j armijos trkumus. Auch die mssen wir vernichten! - lakonikai atsak fiureris. - M e s turim sunaikinti ir j u o s ! "
183

inoma, sprendim pulti Taryb Sjung Hitleris priims ne dl to,

kad i pademonstravo savo silpnybes Suomijoje. Jis buvo kone uprogramuotas naci biblijoje Mein Kampf, ir prieasi bei motyvacijos tam po triukinam vermachto pergali Europoje bus nemaai, taiau iemos karas tarsi patvirtino Hitlerio rasins doktrinos sitikinimus, kad vidutinis slav intelekto lygis" nelei dia jiems sukurti moderni ginkl, kad jiems trksta tikr ir talenting lyderi ir kad visa sistema pva i vidaus. Tai buvo ne tik fanatik naci, panaios buvo ir karo ekspert (ne tik vokiei) ivados. Hitlerio sprendimas pulti Taryb Sjung bus vienas lemtingiausi II pasauliniame kare, ir nevykusi Raudonosios armijos repeticija Suomijoje prie to prisidjo. 1941 m. vokieiai pakartos t pai k l a i d - j i e nevertins savo varovo. Sovietai nevertino nyktuko ir galiauo I g siai savo reikalus sutvark. Vokieiai nevertins milino ir j paadin jau nieko pakeisti negals. Tai bus dvikova iki mirties. Hitleris buvo ne vienas. VV. Churchillis saus sak, kad Suomija visiems pademonstravo Raudonosios armijos trkumus ir nesugebjim" . Vliau, prisimindamas karo pradi, netgi Stalinas buvo tokios pat nuomons: R a u donoji armija buvo niekam tikusi", - sak soviet diktatorius viename i pirm j susitikim su W . Churchilliu ir R D. Rooseveltu . Jis kalbjo btuoju laiku, o > Q nes 1940 m. ivadas padar ne tik tarptautiniai specialistai. Baland Maskvoje vykusi karo konferencija, kurioje buvo aptariamos iemos kare kilusios proble mos isiskyr savikritikumu ir stebtinai objektyvia analize. inoma, kritika buvo skirta ne vis laik ir taut didiausiam vadui" Stalinui, taiau vien tai kad tokia plati ir atvira diskusija vyko, jau buvo didelis laimjimas. Kalbama buvo apie visk: vad kompetencijos trkum, pstinink, tank, aviacijos ir artilerijos nesugebjim derinti tarpusavio veiksm, technines problemas ir 1.1. Buvo ir tem. nesivaizduojam n vienoje kitoje pasaulio kariuomenje. Geras pavyzdys galt bti viena i silpnj Raudonosios armijos grandi valgyba. Dl to kentjo ne tik kareiviai mio lauke, dl to Stalinas padar klaiding ivad, kad Vakarai ketina paskelbti jam kar, taiau pati diskusija buvo tragikomika. Kai vienas karininkas pareik, jog jo dalinys buvo nemalo niai nustebintas, atsidrs didiuliuose mikuose, nors j emlapyje nebuvo, Stalinas pasiaip: Laikas ms armijai suinoti, kad ten yra mik... J i e buvo
185 184

422

ten jau Petro I laikais. Jelizaveta... Jekaterina... Aleksandras* - visi jie atradin jo mikus! K gi, dabar ketvirtas kartas!" (Juokas a p l i n k )
186

Lengva buvo Stalinui ironizuoti. Tame paiame susitikime K. Mereckovas ts tem: Kai norime su uduotimi pasisti vad usien, jis bijo eiti toki valgyb." - Nereikia veltis tinkl, reikia veikti pavieniui, kaip turistui", mesteljo Stalinas, bet K. Mereckovas neatlyo: Vadai baiminasi eiti toki valgyb, nes j bylose gali atsirasti raas, kad jie yra buv usienyje**. Bijo vadai." Prie diskusijos prisijung valgybos virininkas I. Proskurovas: Vadai kalba taip: jeigu j bylose atsiras uraas buvo usienyje", tai visam gyvenimui. Isikvieti kartais puiki moni, ger specialist, o jie kratosi ir sako: sakykit k tik norit, bet kad asmens byloje nebt rayta, jog buvau usienyje." Stalino atsakymas: Yra gi pas mus keletas tkstani moni, kurie buvo usienyje, ir k, nieko blogo, tai nuopelnas."
187

Soviet caras galjo dar pridurti: Buvo u

sienyje ir vis dar gyvi, net neitremti vaikto." Netikima diskusija, nemanoma jokioje kitoje pasaulio kariuomenje. Kai kurie klausimai buvo tiesiog juokingi. Kai L. Mechlis savo praneime konstatavo, jog suomiai danai rengdavo atakas per Raudonosios armijos piet pogul, Stalinas negaldamas patikti perklaus: Piet pogul?" - Taip. piet pogul". - patvirtino maralas G. Klikas. Piet pogul gali sau leisti tik mons, besiilsintys namuose", - pratrko Stalinas . Armijos aprpinimo tarnybos vadas Andrejus Chruliovas savo ataskaitoje nepamiro svarbiausio mogaus: Kas pirmas pastebjo, kad armija gali atsi durti sunkioje padtyje, kad gali bti daug nualusi? Draugas Stalinas." Balsas salje: O ne j s ! "
189 188

Stalinas buvo visainis. Jis vienintelis inojo, kad po lap

kriio bna gruodis ir tokioje iaurs alyje kaip Suomija gali bti alta. Taiau nepaisydamas vis privalom liaupsi savo atvilgiu, Stalinas mokjo igirsti ir susitelkti tai, kas i tikrj svarbu. K. Mereckovas atvirai prabilo apie proble mas, kurios kyla dl politini prievaizd kariuomenje: Ms mons bijo k nors pasakyti tiesiai, jie bijo susigadinti santykius ir nemalonum, jie bijo sakyti ties."
190

Tai, kad K. Mereckovui u toki drs nieko neatsitiko, bylojo apie

besikeiianius vjus. Aukiausiu lygmeniu atpirkimo oiu tapo gynybos ministras Klimentas Voroilovas. Savo kalboje gynybos komitete jis plak save: Turiu pripainti, kad nei a, nei generalinis tabas... neturjome supratimo apie io karo specifik ir sunku-

* Stalinas turjo omenyje Rusijos imperatores Jelizaveta Romanov ( 1 7 4 1 - 1 7 6 2 ) ir Jekaterin II ( 1 7 6 2 - 1 7 9 6 ) bei imperatori Aleksandr III ( 1 8 4 5 - 1 8 9 4 ) . ** raas, kad mogus yra buvs usienyje, asmen reimo sistemoje automatikai pa versdavo tartinu.

mus...

191

Dauguma vyriausij vad buvo nepasiruo tokioms uduotims, - ts

K. Voroilovas. - Karo tabai buvo priversti keisti vyresniuosius karininkus ir tab vadovus, nes j vadovavimas ne tik nedav naudos, bet ne al. Raudonoji armija pasiek savo palyginti greit pergal tik dl to, kad nuo pat karo pradios iki pergalingos jo pabaigos tikrasis jos vadas buvo draugas Stalinas."
192

K. Voroilovas partijoje turjo rimt prie. N. Chruiovas j vadino di diausiu mlo gabalu a r m i j o j e "
193

, o tai, kad gynybos ministras daugiau laiko

praleisdavo tapytojo H. Gerasimovo studijoje nei gynybos komisariate, laik nusikaltlika veikla". L. Mechlis, nemgs K. Voroilovo ir pats svajojs tapti gynybos ministru, akalikai nibdjo Stalinui: Jis negali tiesiog paprastai palikti savo p o s t o - j i s turi bti rimtai nubaustas."
194

Taiau Stalinas po iemos

karo msi ne represij, o reform. K. Voroilovas buvo jo bendraygis nuo pilietinio karo laik, ir kad Stalinui i draugyst yra iskirtin, rodo beprece dentis epizodas. Kai neoficialioje aplinkoje, Kuncevo viloje, Stalinas band K. Voroilov ap aukti dl neskmi Suomijoje, is r atgal: Dl to js galite kaltinti tik pats save. Js eliminavote senj ms armijos gvardij, js nuudte geriausius ge nerolus." Stalinas atsikirto, o K. Voroilovas grieb nuo stalo lkt su kiaulienos kepsniu ir trenk j em. N. Chruiovas vliau pripaino, kad tokio lumo bendraujant su Stalinu daugiau neregjo per vis savo gyvenim. K. Voroilovas buvo atleistas i gynybos ministro posto, taiau liko tarp Stalino magnat". Jis buvo paskirtas premjero pavaduotoju kultros reikalams. A. Mikojanas juoksi, kad tai, ko gero, dl maralo pomgio pozuoti portretams . I tikrj tai buvo Stalino paskelbta pilietinio karo praeities kulto" pabai ga. Tiesa, tuo pat metu tokie nekompetentingi senosios gvardijos atstovai kaip Semionas Budionas ar Grigorijus Klikas liko mgautis valdia ir taka. Istorikas S. S. Montefiore ne be reikalo savo knyg apie soviet diktatori pavadino Rau donojo caro dvaras". Kremliuje viskas priklaus nuo Stalino malons. Maralas S. Budionas 1940 m. buvo paskirtas gynybos ministro pavaduotoju, G. Klikas po iemos karo u drs ir iskirtinius gebjimus" buvo paskelbtas Taryb Sjungos didvyriu ir paauktintas maralus. O juk tai specialistai", kurie buvo sitikin, kad tankai niekada nepakeis kavalerijos. G. Kliko pagrindinis kis buvo ordinas arba kaljimas", jis negaljo suprasti, kam reikalingi prietankiniai pabklai, ir kiek manydamas stabd bsimo vokiei siaubo - Katiu" gamyb: Kam, po velni, mums reikalinga raket artilerija? - klaus G. Klikas. - Pagrindinis ginklas yra arkli traukiami pabklai." Jis lygiai taip pat stabd efektyviausio II pasaulinio karo tanko T-34 gamyb. Kai N. Chruiovas paband suabejoti dl jo kompeten cijos ir atsilikusi pair, Stalinas atov: Js nepastate Kliko. A j inau nuo
195

pilietinio karo, kai jis vadovavo artilerijai Caricyne*. Jis imano artilerij." - Bet kiek pabkl js ten turjote? Du, tris? O dabar jis vadovauja visai sausumos arti lerijai?" - neatlyo N. Chruiovas. Stalinas pasil N. Chruiovui geriau usiimti savais reikalais. Prireiks imt tkstani gyvybi, kad raudonojo caro favoritai bt patraukti i aukt p o s t * *
196

Vis dlto ios Stalino malons savo seniems ben draygiams buvo tik retos iimtys. Naujasis favoritas, nauja Raudonosios armijos vaigd buvo mogus, kuris usitarnavo tok status ne u praeities paintis ir draugystes, o u tai, kad sugebjo laimti iemos kar. Tai buvo Semiono Timoenkos triumfo valanda ir, kaip parodys laikas, jo, kaip kareivio, karjeros vir n. Savo ataskaitoje apie skming Mannerheimo linijos pralauim S. Timoenka ra: Pirm kart karinje istorijoje per iskirtinai trump laik, vien mnes, buvo sumuta ir sunaikinta auktos klass, pagal visus iuolaikinius ininerinius reikalavimus Semionas Budionas
ITAR-TASS/Scanpix

pastatyta ilgalaik gynybos sistema, sudaryta i 4 pagrindini gynybos linij ir vientiso gerai tvirtinto

rajono. i labai sudtinga uduotis buvo vykdyta nepaisant neregtai prast vietovs slyg, iauri ali ir gilaus sniego."
197

1940 m. gegu taps ne

tik maralu, bet ir Taryb Sjungos gynybos ministru, S. Timoenka buvo tei sus, taiau jis kalbjo apie antrj iemos raund". Jeigu konfliktas Suomijoje bt vyks taip, kaip nuo 1940 m. vasario, soviet armija bt gavusi kur kas auktesn vertinim. iemos kare buvo tarsi dvi raudonosios armijos - pirmoji, kuri lapkrit-gruod patyr katastrofikai didelius nuostolius, ir antroji, kuri vasar-kov nepaliko abejoni, kas ioje dvikovoje yra pranaesnis. tai kakodl

* Vliau Stalingradas, dabar Volgogradas. ** Keistame Stalino pasitikjimo / nepasitikjimo aidime netrko sadizmo. Gegus 7 d. G. Klikas buvo paskelbtas Taryb Sjungos maralu, o prie dvi dienas NKVD sum ir Liubiankos kaljime udar jo mon Kir. Kai sunerims maralas atvy ko pas L. Berij, is ts iaur spektakl. Maralas Klikas sdi prieais mane. Ne, jis nieko neino. Ji tiesiog ijo ir dingo. inoma, drauge Stalinai, mes paskelbsime paiek visoje Sjungoje ir padarysime visk, kas manoma, kad j rastume", - kalb jo Berija telefonu, nors tiek jis, tiek Stalinas puikiai inojo, kad Kira Kulik tuo metu yra poeminje kameroje. Oficiali K. Kulik paieka tssi 12 met, taiau per ilg laik G. Klikas, ko gero, suprato io aidimo taisykles ir ved kit moter. (Montefiore, p. 3 4 0 )

nedaug kas i usienio ekspert atkreip dmes. Po savo neskmi Suomijoje soviet armija gijo treiars status, taiau tame paiame kare ji parod, jog geba mokytis i savo klaid. Nedaug kas atkreip dmes ir kitas detales: sugebjim sugerti didiulius nuostolius ir tsti kov toliau, fakt, kad nelaisv pasidav tik keletas tkstani Raudonosios armijos kareivi. Itisos divizijos, atsidrusios apsupties katiluose, nesudjo ginkl ir kovsi iki paskutinio ovinio. sakymas Stojat' do poslednego bus vienas i daniausiai skambani rus vad

lpose iki pat II pasaulinio karo pabaigos. Kai, pvz., pranczai kels baltas vlia vas, soviet prieams dar teks pralieti nemaai kraujo, kad pasiprieinimas bt palautas. i potencija turjo daug prieasi, baim bti suaudytam sav tarp j ne paskutin, taiau greta jos buvo ir keistas bei iskirtinis rusikas mentali tetas", apie kur po iemos karo suomi veteranai kalbjo su pagarba. Ginant savo tvyn ji iaugs keleriopai. Turint omenyje, kas lauk Raudonosios armijos ateityje, iemos karas buvo tik pratybos, irtai, kad pasirodymas jose buvo prastas, ko gero, dav Taryb Sjungai daugiau naudos nei bt suteiks lengvas prieo sutriukinimas. Suomiai parod soviet silpnybes ne tik pasauliui, bet ir jiems patiems. Raudonojoje armijoje prasidjo didiuls reformos. karo laipsni sistem vietoj komandarm, komdiv, kombrig* komkor,

buvo vesti armijos generol, generol pulkinink, generol

leitenant, generol major laipsniai. Vien tik birel apie 1000 karinink buvo paauktinti, tarp j armijos generolu (tik u maral emesnis laipsnis) tapo bsi moji soviet karo vaigd Georgijus ukovas. Paskyrus 479 naujus generolus ma jorus prasidjo naujosios karinink korpuso kartos formavimas, ir btent i karta, o ne senoji gvardija", kausis II pasauliniame kare. Ko gero, svarbiausia reforma buvo 1940 m. rugpjio sakymas, ataukiantis dvivaldyst kariniuose daliniuose. Politiniai komisarai liko, jie ir toliau galjo siuntinti skundus partijos bosams, ta iau karinio dalinio vadas nuo iol buvo vyriausiasis karininkas . Tokioms kadr ir struktrinms pertvarkoms reikia nemaai laiko, dar daugiau jo reikjo techni kos, technologij ir j panaudojimo srityse, taiau svarbiausia, kad Raudonojoje armijoje prasidjo reformos. Pavluotai, bet ne per vlai. Kad sovietai tapo visai kitokiu, gerokai rimtesniu prieu, gals sitikinti ir suomiai. iemos karas nebuvo paskutin j dvikova su didija kaimyne.
198

* Iki 1940 m. terminas karininkas" buvo beveik nevartojamas. Vietoj j buvo tiesiog vadai (rus. komandiry): armijos (komandir armii), korpuso (komandir korpus), di vizijos (komandir divizii), brigados (komandir brigady) ir 1.1.

II P A S A U L I N I O K A R O S A U S U M O S P A J G K A R I N I L A I P S N I

LENTEL

Didioji

Britanija

Taryb

Sjunga

Vokietija

Feldmaralas (Field Marshal) Generolas (General) Generolas leitenantas (Lieutenant-General) Generolas majoras (Major-General) Brigados generolas (Brigadier) Pulkininkas (Colonel) Pulkininkas leitenantas (Lieutenant-Colonel) Majoras (Major) Kapitonas (Captain) Leitenantas (Lieutenant)

Armijos generolas / maralas ( / ) Generolas pulkininkas (-) Generolas leitenantas (-) Generolas majoras (-)

Generolas feldmaralas (Generalfeldmarschall) Generolas pulkininkas / vyriausiasis generolas (Generaloberst)* Generolas (General)** Generolas leitenantas (Generalleutnant) Generolas majoras (Generalmajor)

Pulkininkas () Papulkininkis () Majoras () Kapitonas () Vyresnysis leitenantas ( ) Leitenantas ()

Pulkininkas (Oberst) Pulkininkas leitenantas (Oberstleutnant) Majoras (Major) Kapitonas (Hauptmann) Vyresnysis leitenantas (Oberleutnant)

Antrasis leitenantas (2nd lieutenant) Second Lieutenant

Jaunesnysis leitenantas ( )

Leitenantas (Leutnant)

Oberst - ivertus i vokiei kalbos yra pulkininkas, taiau iuo atveju tiesioginis ver timas generolas pulkininkas gali bti klaidinantis, nes tai emesnis laipsnis bendroje hierarchijoje, o Generaloberst Vokietijos armijoje nusileido tik feldmaralui.

** Greta generiolo laipsnio Vokietijos ginkluotose pajgose bdavo nurodomas vado vaujam pajg pobdis: pstinink generolas (General der Infanterie), artilerijos generolas (General der Artillerie), arvuotj pajg generolas (General der Panzer truppe) ir 1 . 1 .

11

Kampanija Skandinavijoje
i operacija turi ukirsti britams keli Skandinavij ir Baltijos jr. Ji taip pat turi apsaugoti ms rdos bazes vedijoje ir suteikti kariniams oro ir jr laivynams geresn startin pozicij pries Britanij... Turint omeny ms karin ir politin pranaum prie Skandinavijos valstybes, pajgos, skirtos Weserbung", turi bti kiek manoma maesns. Kiekybin trkum turi kompensuoti drss veiksmai ir netiktumas... Svarbiausia, kad Skandinavijos valstybs ir ms Vakar oponentai bt uklupti netiktai... Kariai su savo tikraisiais udaviniais gali bti supaindinti tik iplauk jr...
I 1940 m. kovo 1 d. Hitlerio direktyvos

Generole, ar galiu a, kaip senas kareivis, bei t jums pasakyti^ Kaip kareivis kareiviui? Js, vokieiai, vl padarte netikim dalyk! Reikia pripainti, kad tai nuostabus darbas!
Danijos karalius Kristijonas X vermachto generolui, primusiam kapituliacij. 1940 m. balandio 9 d.

A negaliu sutikti su vokiei reikalavimais. Tai prietaraut viskam, k a laikau savo, kaip Norvegijos karaliaus, pareiga... A nenoriu, kad mano pareikimas daryt tak vyriausybs sprendimui ar kad ji iuo pareikimu remtsi. Bet a negaliu paskirti Quislingo ministru pirmininku.
Norvegijos karalius Hakonas VII atmeta reikalavim paskirti alyje marionetin vyriausyb. 1940 m. balandio 10 d.

A pajutau visik palengvjim. Pagaliau turjau galiojimus valdyti ir nustatyti visas didiuls scenos kryptis. A pasijutau tarsi eidamas koja koj su likimu, kad visas mano ligiolinis gyvenimas buvo tik pasiruoimas iai akimirkai, iam ibandymui.
Winstonas Churchillis apie 1940 m. gegus 10-j. dien, kai buvo paskirtas Britanijos ministru pirmininku

Kairje: Seras Winstonas Churchillis pergals enkl miniai gals parodyti gerokai vliau
Bettmann/CORBIS/Scanpix

Kas pavlavo autobus"?

Pirmasis Hitlerio vilgsn nukreipti iaur paband Erichas Raederis. Grosadmirolas apie btinyb okupuoti Norvegijos jr uostus ir juos inaudoti kaip karo bazes povandeniniams laivams prabilo susitikime su fiureriu spalio 10 d .
1

Dien prie tai pasiras Fall Gelb direktyv, Hitleris buvo susirpins puolimo Vakaruose planais, Norvegija jo nedomino . Gruodio 8 d. E. Raederis vl gro prie io klausimo. Naujas jo argumentas buvo Sjunginink isilaipinimo Skan dinavijoje grsm. i korta buvo rimtesn. Grosadmirolas pareik suprants, kad tokia operacija labai rizikinga ir Vokietija gali prarasti savo laivyn, taiau greta nupie nemaloni vizij, pagal kuri, isilaipin Norvegijoje, britai galjo atkirsti rdos telkinius vedijoje, o j oro ir jr pajgos tapt rimta grsme iaurs Vokietijoje ir Baltijos jroje . Gruod E. Raederis gijo sjunginink. Tai buvo nedidels ir netakingos Norvegijos tautins sjungos partijos pavyzdiu, Nasjonal Smling) (sukurtos vokiei nacionalsocialist
3 2

lyderis Vidkunas Quislingas. J o vardas pasau

lio istorij pateko kaip idaviko sinonimas. 1931-1933 m. V Quislingas sp jo pabti Norvegijos gynybos ministru, taiau po to sukurta partija politins lovs neatne. J i surinkdavo tiek maai bals, kad net negaldavo patekti parlament. Tada V. Quislingas nusprend valdi isikovoti kitaip - padeda mas nacistins Vokietijos. Jis umezg ryius su takingu naci partijos usienio reikal sekretoriumi Alfredu Rosenbergu. Pastarasis suorganizavo V. Quislingo susitikim su E. Raederiu ir jame gruodio 11 d. V. Quislingas kalbjo apie padt ir perspektyvas, atitinkanias paties admirolo prognozes bei tikslus. V. Quislingas teig, kad brit ketinimai okupuoti Norvegij labai rimti ir kad Norvegijos vyriausyb sudar slapt sutart su Sjungininkais remti tokius veiksmus. Pirmoji dalis buvo tiesa, antroji - blefas, bet V. Quislingas ia pat sil ieit - jis teig, kad jo partija turi utektinai galios uimti visus svarbius takus (geleinkelius, pato skyrius, komunikacijos centrus irt. t.), sudaryti visas slygas Vokietijos pajgoms isilaipinti svarbiausiose bazse, o tada paskelbti Osle nauj vyriausyb, lojali naciams. I esms tai buvo anliuso variantas, tik A . Seyss-Inquarto vaidmen turjo atlikti V. Quislingas. E. Raederis apie pokalb prane Hitleriui ir is panoro susitikti su V. Quislingu asmenikai. Panau, kad pokalbis padar spd fiureriui, nes gruodio 14 d. jis sak OKVV inagrinti klausim, kaip galima bt uimti Norvegij" , o po keli dien antr kart susitiks su V. Quislingu, Hitleris pareik, kad viskas, ko jam reikia i Norvegijos, yra jos neutralumas. Taiau, anot fiurerio, jeigu britai tikrai keti na uimti Norvegij, Vokietija imsis atitinkam priemoni . Jis paadjo finan5 4

V. Quislingo vizitas A. Hitlerio vilko irtvoje"

bpk

sin param V. Quislingo partijai* ir nurod, kad is turs vykdyti O K W misijas bei pateikti vis reikaling informacij. Vis dlto nei E. Raederio ambicijos, nei V. Quislingo nupietas paveikslas, pagal kur atrod, jog Norvegij okupuoti galima nesunkiai ir beveik taikiai, buvo neesminiai. Vokieiai greitai isiaiki no, kad V. Quislingo populiarumas Norvegijoje yra menkas ir dideli vili jo silom valdios perversm nedjo . Idavikais nepasitiki ir tie, kurie i j gauna informacij. Per artimiausius mnesius jis praktikai buvo eliminuotas i invazijos planavimo. Taiau V. Quislingas padar svarb d a l y k - j i s sustiprino nuomon, kad Sjunginink grsm Norvegijai yra reali, o enkl, kad btent taip ir yra, daugjo. Kai sausio 6 d. Britanija su Pranczija, prisidengdamos pagalbos Suomijai pretekstu, pateik praymus vedijai ir Norvegijai leisti Sjunginink pajgoms kirsti i ali teritorijas ir vandenis, Hitlerio dmesys Skandinavijai enkliai i augo. Kadangi O K W tabas projekt laik antraeiliu ir labiau rpinosi Fall Gelb reikalais, fiureris pirmin studij atauk ir sausio 27 d. ileido slapt direktyv, kurioje pats asmenikai msi priirti operacijos iaurje planavim, o pasi ruoimo darbams vadovauti paskyr O K W virinink Wilhelma Keitel. Pastarasis turjo sudaryti mini tab, kuriame bt vis trij armijos ri - sausumos, oro
6

* 200 000 aukso marki buvo pervesta 1940 m. saus ir paadta nuo kovo 15 d. skirti po 10 000 svar sterling per mnes. (Shirer, p. 6 7 8 )

ir jr pajg atstovai. Operacijos kodinis pavadinimas - Weserbung*

- skam

bjo nerimtai. Tarsi vokieiai bt planav persiklimo per up pratybas. Vasario 16 dienos incidentas dar labiau sustiprino Hitlerio tarimus, kad neutrals Norvegijos vandenys darosi nesaugs. Vasario viduryje juos plauk vokiei tanklaivis Altmark. Tai buvo ne karo, o pagalbinis laivas, plaukiantis su Vokietijos prekybinio laivyno vliava, taiau prie tai jis lydjo GrafSpee ir dabar triumuose slp 299 brit belaisvius. Norvegijos patruliai urakint triumuo se kalini nepastebjo ir leido Altmark kirsti neutralius vandenis, taiau brit Admiralitetas inojo apie slapt krovin. VV. Churchillis, gaudantis kiekvien per gali prog, asmenikai sak eskadrini mininink flotilei plaukti Norvegijos vandenis, sulaikyti Altmark ir ilaisvinti belaisvius. Altmark pastebjo prieo lai vus ir plauk Josingo fiord netoli Egersiundo, taiau saugaus prieglobsio ia nerado. Nepaisant vis norveg protest, brit eskadrinis minininkas Cossack

plauk fiord ir atideng ugn. lip laiv jie kaip iprotj m audyti kur papuola", - raoma incidento ataskaitoje, nors vokiei gula buvo neginkluota. I Londono Cossack kapitonas gavo instrukcijas atidengti ugn ir norveg laivus, jei ie mgint sikiti . 4 vokieiai uvo, 5 buvo sueisti ir visi 299 karo belais viai buvo ilaisvinti. Ikart po incidento Norvegijos vyriausyb nusiunt protest Londonui dl jos neutrali teritorini vanden paeidimo, bet N. Chamberlai nas atkirto, kad Norvegija pati paeid neutralum, leisdama Vokietijai gabenti karo belaisvius per savo vandenis. Hitleriui is enklas buvo aikus - Vakar sjungininkai neketina gerbti Norvegijos neutralumo. Ginkluokite laivus, pa renkite dalinius", - vasario 19 d. energingai diktavo fiureris A . Jodliui. is pri min, kad operacija vis dar neturi vykdytojo, ir pasil generolo Nikolauso von Falkenhorsto kandidatr . Weserbung
8 7

gijo nauj pagreit.

Vasario 21 d. isikviets kanceliarij N. Falkenhorst Hitleris nustebino ge nerol, atskleisdamas planus okupuoti Norvegij, kol to nepadar britai. Inva zija Norvegij atvest juos Baltij, paskui gal net pat Berlyn, nes ia mes neturime nei pajg, nei tvirtint krantini", - paaikino prieastis fiureris . Jis paadjo skirti 5 divizijas ir sak sugalvoti karo operacijos plan, kurio esm uimti Norvegijos uostus. Buvo vidurdienis, o N. Falkenhorstas gavo nurodym su parengtu planu grti kanceliarij jau kit dien 17 vai. Kadangi generolas neturjo Norvegijos emlapio, pakeliui namo nusipirko kelioni vadov (!) ir su draugu prasdjs prie jo vis nakt ir dien pas Hitler gro nurodytu laiku. Nors N. Falkenhorstas nieko neinojo apie ankstesn O K W iaurs studij", jo
9

Weser - Vokietijos ups pavadinimas, bung - ivertus i vokiei kalbos reikia pratybas.

planas i esms buvo toks pat. 5 isilaipinimo takai buvo svarbiausi Norvegijos uostai: Oslas, Stavangeris, Bergenas, Trondheimas ir Narvikas. Tiesa, N. Falkenhorstas pabr, kad, norint Skandinavijoje skmingos kampanijos, reikia uimti ir Danij - jr ir oro bazi svarba Jutlandijoje buvo akivaizdi. Prisaik dins N. Falkenhorst laikyti operacij visikoje paslaptyje, Hitleris paskyr j vyriausiuoju X X I korpuso vadu, o vasario 29 d. entuziastingai patvirtino N. Falkenhorsto plan. Jis sutiko skirti praomas dvi kaln divizijas ir paadjo dau giau kariuomens Kopenhagai uimti. Treiojo Reicho taikinyje atsidr ne tik Norvegija, bet ir Danija . Netikima, bet apie visus iuos pla nus vyriausioji karin vadovyb nieko neinojo. Hitleris nusprend, kad We serbung ir Fall Gelb bus vykdomos taip, kad nepriklausys viena nuo kitos , to dl kai kovo 1 d. pasirod Weserbung
11 10

direktyva, tarp karo vad kilo smyis. Direktyva skelb: Tai, kas vyksta Skan dinavijoje, veria mus bti pasiruou sius okupuoti Danij ir Norvegij. i operacija turi ukirsti britams keli Skandinavij ir Baltijos jr. J i taip pat I kairs: H. Himmleris, J. Terbovenas ir N. Falkenhorstas
Bundesarchiv. Bild 1 Ol lll-Moebius-029-12. Fotograf: Mbius

turi apsaugoti ms rdos bazes vedijoje ir suteikti kariniams oro ir jr lai vynams geresn startin pozicij prie Britanij... Turint omeny ms karin ir politin pranaum prie Skandinavijos valstybes, pajgos, skirtos Weserbung,

turi bti kiek manoma maesns. Kiekybin trkum turi kompensuoti drss veiksmai ir netiktumas... I esms mes turime padaryti visk, kad operacija atrodyt kaip taiki okupacija, kurios tikslas - karin Skandinavijos ali neutra lumo apsauga. Atitinkami reikalavimai bus nusisti vyriausybms okupacijos pradioje. Jeigu reiks, oro ir karini laivyn demonstracijos bus panaudotos kaip tikinamas argumentas. Jeigu vis dlto bus prieinamasi, turi bti panau dotos visos karins priemons... Kirsti Danijos sien ir isilaipinti Norvegijoje reikia tuo pat metu... Svarbiausia, kad Skandinavijos valstybs ir ms Vakar oponentai bt uklupti netiktai... Kariai su savo tikraisiais udaviniais gali bti supaindinti tik iplauk jr..."
12

Kadangi is sumanymas buvo grosadmirolo E. Raederio kdikis, krygsmarin neturjo joki pretenzij, taiau sausumos (OKH) ir liuftvafs (OKL) vadovybje kilo protest banga. Artjant karo kampanijai Vakaruose, niekas nenorjo skirti

papildom pajg antrariam" karo frontui Skandinavijoje. Kai vasario pa baigoje N. Falkenhorstas papra F. Halderio skirti jam kaln divizij, is atkirto, kad turi inoti, kam ir kodl ios pajgos reikalingos. Kovo 1 d. igirds kam, generalinio tabo vadas savo dienoratyje ra: Tarp fiurerio ir VV. Brauchitscho iuo klausimu nebuvo itartas n vienas odis. Tai turi bti rayta karo istorij!"
13

Liuftvafs vadas H. Gringas pasiuto, kad nebuvo supaindintas su

planais, nors jo lktuvams Skandinavijoje buvo numatytas rimtas vaidmuo. Dar labiau jo savimeil eid faktas, kad jis. vienintelis Vokietijos feldmaralas, yra skiriamas N. Falkenhorsto vadovaujamos operacijos vykdytoju . Kovo pradioje Sjunginink intervencija Skandinavij darsi vis realesn. Brit karo kabinetas tuo metu jau buvo palaimins isilaipinim Narvike. o sk ms atveju planavo lygiai taip pat uimti ir Trondheim. Kovo 12 d. susitikime nusprsta, kad Norvegijos vyriausyb apie iuos veiksmus turi bti informuota tik po to, kai laivai jau bus uostuose". Hitleris neinojo, kad j isilaipinimas Norvegijoje buvo numatytas kovo 20 d., taiau jam uteko Londono ir Pary iaus paad Helsinkiui bei not Oslui ir Stokholmui . Fiureris sak karo tabams nevilkinti pasiruoimo Weserbung ir pareikalavo
1 6 15 14

pasiruoti taip, kad isilaipinimas Norvegijoje galt vykti kovo 17 d .

Taigi,

popieriniuose planuose Hitleris lenk Sjungininkus trimis dienomis. Kovo 5 d., nordamas numalinti aistras ir isprsti savo paties sukurt subordinacijos skan dal, fiureris sukviet vyriausiuosius vadus. H. Gringas band skeryiotis. Jis niekaip negaljo susitaikyti su tuo. kad planuojant Weserbung liko u borto,

todl band rodyti, jog ligiolinis pasiruoimas operacijai yra nieko vertas". Ramiai iklauss savo vad, Hitleris visk nubrauk paprastu, bet aikiu argu mentu - Sjunginink intervencijos Norvegijoje galima tiktis artimiausiu metu, todl klausimas Vokietijai yra gyvybikai svarbus . Jis ia pat i vis kariuomens grandi (sausumos, oro ir jr laivyno) vad isireikalavo bendro sutarimo, kad daugiau ios problemos svarba nebus manipuliuojama. Kampanija Skandina vijoje bus vienintel per vis II pasaulin kar, kurioje visos trys vokiei karo tarnybos - Vermachtas, liuftvaf ir krygsmarin - veiks kaip jungtinis ir vieno tabo vadovaujamas choras . valgyba Norvegijoje raportavo, kad Sjunginin k invazijos grsm Skandinavijoje darosi rimta. Kai kit dien po posdio su vadais Hitleris perskait naujausias V. Quislingo inias i Oslo, fiureris pasilenk prie A. Rosenbergo ir itar: A perskaiiau. Reikalai atrodo prastai."
19 18 17

Reikalai" staiga apsivert ir abiem pusms teko stabtelti, nes 1940 m. kovo 12 d. Suomija su Taryb Sjunga pasira taikos sutart. Taigi tiek Sjungi ninkai, tiek Vokietija nebeturjo kuo pateisinti planuojam veiksm Skandinavi joje. Vakar sjungininkai deklaravo nor padti Suomijai, bet dabar pagalbos

nebereikjo. Vokietijai reikjo prisidengti brit ir prancz veiksmais ar ketini mais, eidianiais Norvegijos neutralitet, taiau dabar jie nebeatrod reals. Abi puss prarado politin pretekst, galint pateisinti intervencij Skandinavi j. Kovo 14 d. karo kabinetas Londone, nepaisydamas VV. Churchillio protest, atauk savo planus Norvegijoje , Berlyne prevencinio karo" Skandinavijoje btinybe suabejojo net jo iniciatorius Erichas Raederis . Atrod, kad Sjungi nink grsm dingo kartu su iemos karo pabaiga ir j operacij Skandinavijoje tiktis artimiausiu metu neverta. Taiau Hitleris nepersigalvojo. Vien tik paties fakto apie brit ketinim egzis tavim jam buvo gana. Jis buvo sitikins, kad VV. Churchillis anksiau ar vliau bandys atkirsti nuo Reicho vedijos geleies rd. Sunku pasakyti, ar iomis aplinkybmis suveik tipinis Hitlerio usispyrimas neataukti operacij, kurioms jau pasiruota, ar jo, kaip loiko, instinktas, bet fiureris buvo teisus. Grsm niekur nedingo. Pertrauka buvo laikina ir trumpa. Per j Hitleris vl susigrino B. Mussolini draugyst. Du diktatoriai nesi kalbjo nuo pikto dus laiko sausio pradioje. Kai kovo 1 d. Didioji Brita nija paskelb, jog blokuos per Roterdam Italijai gabenamas Vokietijos anglis, B. Mussolini to. Hitleris pajuto prog ir kovo 8 d. para jausming laik: Due, esu sitikins, kad io karo baigtis neabejotinai nulems Italijos ateit... Ateis diena, kai jums teks kautis su tais paiais oponentais, kurie iandien ko voja su Vokietija... A taip pat matau, kad ms ali likimai, ms tautos, ms revoliucijos ir ms reimai yra neiardomai tarpusavyje susijung. Ga liausiai leiskite man jus patikinti - kad ir kaip bt, a tikiu, kad anksiau ar vliau likimas privers mus kovoti petys pet. Kad ir kaip klostytsi dabartiniai vykiai, jums greiiausiai nepavyks ivengti ginkluoto susirmimo, tokiu atveju labiau nei bet kada js turite bti ms pusje, lygiai taip pat, kaip mes bsime js."
22 21 20

B. Mussolini visada patiko, kai Hitleris kalbasi su juo kaip su lygiu, be

23

to, fiureris geleinkeliais paadjo atgabenti milijon ton angli kas mnes . Du buvo patenkintas. Taiau Hitlerio laikas buvo tiesioginis kvietimas prisi jungti prie karo su Sjungininkais, ir kadangi tai jokio konkretaus atsakymo nebuvo, fiureris nusprend susitikti su B. Mussolini akis ak. Prie tai jis pa pra A . Jodlio. kad is paruot lenteles, kuriose bt padidinti Vokietijos karo pajg skaiiai. Jose, pvz., buvo nurodoma, kad Vokietija turi 207 divizijas, nors tikrasis skaiius buvo 1 5 7
24

- Hitleris norjo savo sjungininkui

padaryti

spd. Susitikimas, pirmas po Miuncheno konferencijos, vyko kovo 12 d. Alpi kaln Brenerio perjoje, Italijos ir Vokietijos pasienyje. Po madaug valand trukusio Hitlerio monologo, B. Mussolini sutiko, kad Italijai nemanoma likti neutraliai iame kare, ir ji renkasi Vokietij, taiau jis papra trims keturiems

mnesiams atidti puolim, kad spt pasiruoti. Hitleris nesutiko, bet pasil B. Mussolini pasirinkti tinkam laik smgiuoti, pvz.: Kai prieas bus sumutas iaurs Pranczijoje... Karo likimas sprsis Pranczijoje. Kai jos bus atsikratyta, Italija taps Viduremio jros eimininke, o Anglija bus priversta sudaryti taik." io pasilymo B. Mussolini nepamir ir juo pasinaudos, taiau tada jis pasiliko manevro laisv: jeigu Vokietija ygiuos pergalingai, jis negaidamas prisijungs ir pads pribaigti Sjungininkus, jei ne. jis luktels . Tie italai keisti mons. - ra vokiei diplomatas Ernstas von Weizsckeris. saus suinojs, kad ital usienio reikal ministras grafas G. Ciano perspjo belg ambasadori Romoje dl Vokietijos ketinim paeisti Belgijos neutralum. - Jie lojaliai lankstosi mums, kad tik galt pasidalyti ms skme. Taiau nesibodi mayi dovanli Vakarams ir menk idavysi, kad ilikt vars." Sunku paaikinti, kodl Hitleris taip brangino draugyst su B. Mussolini. Jis inojo, kad savo partneriu negali pasitikti. Kai VV. Keitelis gavo instrukcijas atnaujinti ali karo tab bendradarbiavim, fiureris pridr, kad reikia minimizuoti neiven giamas karins koalicijos problemas", todl ital pajgos, kiek tai yra manoma, turi bti paliktos pagrindini vermachto operacij nuoalyje. Susitikime su due Hitleris neatskleid Pranczijos atakos smulkmen ir net neusimin apie pla nus Skandinavijoje, taiau buvo labai patenkintas atsinaujinusiais santykiais su B. Mussolini. Tuo metu Italija, kaip reali karo sjunginink, Vokietijai nelabai buvo reikalinga, sibgjus karui, i ios pagalbininks bus daugiau bdos negu naudos, ir vis dlto Hitleris brangins i draugyst iki pat pabaigos. Atsisveikindamas jis primin B. Mussolini, kad visada norjo bti ivien su britais, taiau Britanija teikia pirmenyb karui" . Prajus dviem dienoms po diktatori susitikimo, Paryiuje krito . Daladier vyriausyb, ir nenuilstantis agresyvi veiksm alininkas VV. Churchillis gijo par tner. Naujasis Pranczijos ministras pirmininkas Paulis Reynaud i karto pasil atgaivinti Sjunginink planus Skandinavijoje. Maa to, tarsi nordamas pabr ti, kaip jis skiriasi nuo savo pirmtako, P. Reynaud sil bombarduoti soviet naftos bazes Kaukaze ir taip atkirsti Vokietij nuo naftos, gaunamos Taryb S jungoje. Karingai nusiteiks naujasis prancz premjeras kovo 28 d. atvyko aukiausiosios Sjunginink karo tarybos konferencij Londone. Nepaisydamas ankstesni savo nuogstavim, Neville'is Chamberlainas usikrt kolegos nuo taika. Brit ministras pirmininkas sutiko imtis aktyvi veiksm, nes reikia palai kyti ms moni drs bei ryt ir padaryti spd neutralioms valstybms", sak brit premjeras. Sjunginink valstybi vadovai sutar dl trij operaci j: minuoti Reino up, bombarduoti Baku naftos telkinius ir minomis blokuoti neutralius Norvegijos vandenis. I pradi atrod, kad kursas enkliai pakrypo
27 26 25

aktyvi veiksm pusn, buvo netgi nustatytos operacij datos: kovo 30 d. pra dti oro valgyb Kaukaze, balandio 4 d. paraiutais pradti leisti minas Reine, o balandio 5 d. pradti minuoti Norvegijos vandenis. Maa to, Sjungininkai sutar, kad Vokietijos invazijos Vakaruose atveju jie ves kariuomen Belgij ne laukdami formalaus kvietimo tai pada ryti". Vis dlto i trij operacij netrukus liko tik viena. Pranczai su savo keista ir jau pastama logika prispaud britus at sisakyti Reino minavimo, nes baiminosi, kad kerydama u tai Vokietija atsakys antskrydiais. Britai savo ruotu tikino partnerius, Sjung kad bombarduoti Taryb ir

bt politikai nepriimtina

neimintinga. Liko tik Norvegijos vande n blokavimo planas. Tai bus palyginti paprasta karinio laivyno operacija, - ai kino N. Chamberlainas. Ublokuoti

keli min laukais. Tai rd gabenanius laivus privers pasukti atvir jr, o ia juos ugrobs ms eskadra."* Visos ios diskusijos, inoma, vyko slaptai** . Hitle ris neinojo nei Sjunginink plan, nei operacij dat. Antrj Velyk dien, kovo 25 d., fiureris i Oberzalcburgo gro Berlyn. Grosadmirolas E. Raederis pareik, kad atjo metas apsisprsti. Dl pasiruo im Weserbung laivynas buvo paralyiuotas ir daugiau nieko neveik, be Didiosios Britanijos ministras pirmininkas N. Chamberlainas ir bsimasis jo pdinis W. Churchillis. Londonas, apie 1939 m.
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix
28

to, anot E. Raederio, po balandio 1 5 d. naktys taps pernelyg trumpos, kad bt galima utikrinti krygsmarins priedang. Fiureris sutiko . Liko tik vie na problema - Vokietijai reikjo preteksto karinei invazijai. Netrukus valgyba prane apie Sjunginink planus balandio pradioje". Kovo 30 d. buvo i29

* Ko gero, dl Norvegijos vanden minavimo operacijos paprastumo ir nekalto po bdio" W. Churchillis suteik jai kodin pavadinim Wilfred. Vilfredas buvo vaik animacijos personaas. ** Vieai buvo paskelbta tik tai, kad Didiosios Britanijos ir Pranczijos vyriausybs su tar su Vokietija nesiderti atskirai. Bet kokios paliaubos ar taikos sutartis galt bti manoma tik tokiu atveju, jeigu su tuo sutiks abi alys.

ifruota prancz diplomato ataskaita apie pokalb su R Reynaud - premjeras tikino, jog greitai iaurs Europoje prasids labai svarbios operacijos. T pai dien W . Churchillis per BBC perspjo Norvegij, kad Sjungininkai ts kov. kad ir kur ji nuvest"*. Hitleris nusprend, kad i grsm ir bus pretekstas. Po dviej dien diskusij su N. Falkenhorstu. H. Gringu ir E. Raederiu balandio 2 d. fiureris paskelb, kad tai bus galbt pati akiplikiausia operacija karo istorijoje, taiau btent dl to ji ir turi p a v y k t i " . Laikas kart buvo nurody tas tiksliai - diena (Wesertag) - balandio 9-a, laikas (Weserzeit) - 05.15 vai. ryto . Lenktyns, kuri rezultat vienas brit istorikas pavadino fotofiniu", prasidjo . Popieriniuose planuose Sjungininkai lenk vokieius keturiomis dienomis. J minavimo operacija turjo prasidti balandio 5 d., taiau kakokiu bdu aukiausiosios karo vadovybs sakymas buvo suprastas ne taip. Laivai balan dio 5 d. turjo bti jau prie Norvegijos krant, taiau t dien jie tik pajudjo i savo uost . J kelion iki pagrindinio tikslo truks tris dienas, o vokieiai tuo metu jau bus pradj savj. T pai balandio 5 d. N. Chamberlainas savo kalboje ir, kad Hitleris pavlavo autobus" (Hitler missed the bus). Jis turjo omenyje, jog Vokietija praleido prog pulti Vakarus, kol ie dar nebuvo pasiruo. N. Chamberlainas taip pat ireik vilt, kad Sjunginink blokada sudav tok smg Vokietijos ekonomi kai, jog kar bus galima laimti be tokio kraujo praliejimo kaip I pasauliniame. T pat mnes N. Chamberlainas savo seseriai ra: rodym, kad ataka (Vaka ruose - aut past) neivengiamai artja, daug... ir vis dlto a negaliu prisiversti patikti, kad ji b u s . "
34 33 32 31 30

Nuojauta brit ministr pirminink apgavo. Hitleris nie

kur nevlavo. Jis vl buvo vienu ingsniu priekyje, taiau i lenktyni rezultatas buvo neaikus. Rizika buvo milinika. Viskas galjo pasibaigti ne tik eminaniu pralaimjimu, bet ir viso Vokietijos karinio laivyno praradimu. Kita vertus, jeigu pavykt uklupti prieus netiktai, liausia operacija karo istorijoje" galjo pa sibaigti spdinga pergale. Hitleriui partija viskas arba nieko" buvo ne pirma ir ne paskutin. Dar invazijos Lenkij ivakarse H. Gringas band atkalbti fiure r: Gal uteks mginti susiluoti vis bank?" - Tai yra vienintelis aidimas, kur a aidiu - luoju bankus", - lakonikai atkirto fiureris .
35

* Vliau Hitleris kelet kart pakartojo, kad galutinai apsisprsti j privert btent S junginink lyderi umaios ir vis danjantys j patvirtinimai. Artimas fiureriui di plomatas Waltheris Hewelis po piet su Hitleriu 1941 m. liep dienoratyje ura fiurerio odius: Jei Churchillis su Reynaud bt sugebj laikyti lieuv u dant, a, ko gero, Norvegij nebiau linds." (Irving, p. 2 8 2 )

Neperskaityti enklai jroje

Vokiei planas Skandinavijoje buvo vienu aibiku smgiu tuo paiu metu uimti Danij ir visus strateginius objektus Norvegijoje: 1) sostin Osl: 2) tan kiai apgyvendintas Piet Norvegijos pakrants teritorijas prie Kristiansiundo; 3) pagrindin pietvakari uost Bergen: 4) svarb geleinkeli terminal ir pag rindin Piet Norvegijos miest Trondheim: 5) ir, inoma, labiausiai iaur nutolus Narvik, iki kurio geleinkeliu keliaudavo geleies rda i vedijos. i strategini tak umimas i esms reik visik Norvegijos kontrol. Tai buvo tankiausiai apgyvendinti pramons ir prekybos centrai. Umus iuos miestus, Norvegijos kariuomen turjo prarasti 8 i 16 savo gynybos gul, beveik vis artilerij ir oro uostus. Planas buvo pagrstas pagrindine Norvegijos kariuome ns silpnybe - dl savitos alies geografijos jos kariniai daliniai buvo idstyti atskirais vienetais, tarpusavyje neturiniais jokio ryio. Popieriuje Norvegijos armij sudar 6 divizijos. Jose 1940 m. baland buvo apie 16 000 kareivi, taiau mobilizacijos atveju skaiius turjo iaugti iki 90 000. Uimdami visus alies centrus naciai planavo ne sunaikinti ia esanius Norvegijos dalinius, bet ukirsti keli mobilizacijai . Visos ios prielaidos buvo tikslios ir logikos, taiau tikrieji prieai buvo ne danai ar norvegai. Operacijos skm, ypa labiausiai iaur nutolusiame Narvike ir Trondheime, priklaus nuo to, ar pavyks nepastebtiems prasmukti pro galing brit jr laivyn. Tai buvo avantira, prietaraujanti karybos princi pams, taiau btent dl to Sjunginink karo vadovyb buvo sitikinusi, jog iaurinje Norvegijoje jokie vokiei veiksmai nemanomi. Dl to Sjunginink Norvegijos okupacijos planas buvo tik preventyvus. J i e ketino blokuoti rdos keli, o isilaipinimo operacija R-4 turjo prasidti tik tuo atveju, jeigu vokie iai kels koj Norvegij arba paaiks j intencijos tai padaryti". Londone buvo manoma, jog net ir tokiu atveju tiesiogiai su vokieiais kautis sausumoje nereiks. Kol norvegai ginsis pietuose, Sjungininkai tikjosi be ypatingo pasi prieinimo isilaipinti i pradi Narvike, paskui Trondheime ir Bergene . Britai pasikliov savo laivyno jga. J prielaidos buvo pagrstos tradicine karybos logi ka. Norint ilaipinti sausumos pajgas prieo teritorijoje, reikia didiulio kiekio transporto laiv. Turdami visik pranaum jroje, jie tikjosi bet kokiems pa naaus pobdio ambicingiems projektams nesunkiai ukirsti keli. Tokia vyki eiga britams bt netgi pageidautina. Nuo I pasaulinio karo laik galingiausias pasaulyje j laivynas visada siek iprovokuoti savo prieus dideliems miams jroje. Retai pasitaikanios progos buvo laikomos skme . Taigi, Sjungininkai man, kad bet kada gals sikiti, tuo metu vokieiai pradjo savo pavojing
38 37 36

kelion jra. J skm priklaus nuo greiio ir netiktumo. Nuo to, ar pavyks prasmukti keliskart galingesnio prieo panosje. Balandio 9 d. ryt visos turmo pajgos turjo bti savo vietose. Pirmieji trys krovininiai laivai, kuri tikslas buvo u daugiau nei 1500 km iaurje esantis Narvikas, i uost pajudjo dar balandio 3 d. 2 vai. nakties. Savo sandliuose po anglimis jie slapta gabeno artilerij, amunicij ir technik. Dar keturi angli kro viniai" lauk savo kelions Trondheim ir Stavanger . ie krovininiai laivai buvo ltesni ir j tikslas buvo aprpinti jau isilaipinusias turmo pajgas. Jas vokieiai nusprend gabenti greitais karo laivais. is originalus sprendimas turjo utikrinti greit invazijos pradioje, taiau kadangi karo laiv talpa buvo gerokai maesn nei krovinini, jra gabenam kareivi skaiius buvo smarkiai apribotas - kiekvie n i penki jr desanto grupi sudar ne daugiau nei 2000 kari: 1-oji kovin grup (Narvikas) - 2000 kareivi. 10 eskadrini mininink ir linijiniai kreiseriai Gneisenau ir Scharnhorst. 4 povandeniniai laivai netoliese. 2-oji kovin grup (Trondheimas) - 1700 kareivi. Sunkusis kreiseris Hi pper ir 4 eskadriniai minininkai. 2 povandeniniai laivai netoliese. 3-ioji kovin grup (Bergenas) - 1900 kareivi. Lengvieji kreiseriai Kln ir Knigsberg. Grupje taip pat buvo 2 pagalbiniai laivai ir 8 torpediniai
39

minininkai. 5 povandeniniai laivai netoliese. 4-oji kovin grup (Kristiansiundas-Arendalis) - 1100 kareivi. Lengvasis kreiseris Karlsruhe. Grupje taip pat buvo pagalbinis laivas ir 10 torpedi ni mininink. 6 povandeniniai laivai netoliese. 5-oji kovin grup (Oslas) - 2000 kareivi. Kieninis linijinis karo laivas Ltzow (buvs Deutschland), sunkusis kreiseris Blcher ir lengvasis kreiseris Em den. Grupje taip pat buvo 3 torpediniai minininkai ir 8 min traleriai . Balandio 8 d. nakt jroje buvo praktikai visas Vokietijos karinis laivynas. J o operacijas deng 28 povandeniniai laivai, madaug du tredaliai vis, kuriais tuo metu disponavo K. Dnitzas . Tiek kariniai, tiek krovininiai laivai gavo grie tas maskavimosi ir klaidinimo instrukcijas: Visi laivai utamsinti... Kol manoma, prisistatoma turi bti britikais laivais. visus Morzs abcle perduodamus Nor vegijos laiv praneimus turi bti atsakoma tik anglikai... Prisistatoma brit karo laiv pavadinimais: Kln - Gairo, Knigsberg - Calcutta ir 1.1. Turi bti pasiruota laivuose apviesti brit karo vliavas..." Tirtas rkas taip pat tapo nebloga prie danga, taiau pajgos buvo pernelyg didels, kad likt nepastebtos. enkl apie vokiei karo laiv judjimus vis daugjo. Balandio 7 d. paryiais RAF lktuvai prane, kad netoli pietini Norvegijos krant pastebjo 1 kreiser ir 6 eskadri nius minininkus. Kai 13.30 vai. grup band atakuoti RAF bombonei eskadril,
42 41 40

ji jau buvo nuplaukusi 125 km iaur po to, kai buvo pastebta pirm kart. Ataka buvo neskminga, taiau Sjungininkai suprato, kad i krygsmarins grup kur kas galingesn, ir, svarbiausia, suinojo jos judjimo krypt . Vokiei spren dimas gabenti kareivius karo laivais, be greiio, turjo dar vien pranaum britams n galv neov, kad tokie laivai gali bti panaudoti kaip trans portas. kieiai Pirmoji susiruo ir pagrindin pralauti Admiraliteto prielaida ir buvo ta, kad vo
43

Sjunginink

blokad

prasiverti

Atlan

to vandenyn. Vyriausiasis brit N a m laivyno"* vadas admirolas seras Charlesas Forbesas t pat vakar gavo sakym sugauti prieo laivus. Taigi, greta viceadmirolo Williamo Whitworth'o vadovaujam Karali kojo laivyno pajg, kurios su linijiniu kreiseriu Renown ir 12 eskadrini mininink artinosi link Norvegijos krant ir ruosi operacijai Wilfred, i Skapos lankos bazs pajudjo ir N a m laivyno" pajgos. Nakt i balandio 7-osios 8-j abiej pusi laivai judjo pagal savo grafik. Balandio 8 d. rytas prasidjo neutralumo paeidimu. Renown Norvegijos

grup pasiek

Vestfjord ir um pozicij netoli fiordo ioi, tuo metu eskadriniai minininkai pradjo leisti vanden minas. Veiksmus lydjo oficialus ir vieas Londono praneimas apie operacij bei aikinamoji nota Norvegijos vyriausy b e i . is iurktus tarptautins teiss paeidimas yra vienas i daugelio nugalto j teisingumo" pavyzdi. Nuo brit min sprogo 20 norveg ir 12 vokiei laiv, taiau Niurnbergo tribunole buvo teisiamas tik admirolas E. Raederis. Vienas i kaltinim - Norvegijos neutralumo paeidimas . Vis dlto is brit ingsnis buvo labai parankus vokieiams. Norvegijoje kilo tokia protest banga, kad E. Raede ris nusprend atsisakyti ankstesns idjos plaukti Norvegijos uostus prisidengus brit vliavomis . Hitleriui tai buvo pretekstas, kurio jis lauk. Fiureris isikviet J . Goebbels ir tik dabar propagandos ministrui paaikino padt. Viskas paruo ta. Jokio rimto pasiprieinimo tiktis neverta. Amerikos reakcija jam nedomi. Pagalba i JAV galt pasiekti ne anksiau nei po atuoni mnesi, amerikiei kareiviai pasirodyt ne anksiau nei po pusantr met. O mes turime pasiekti pergal jau iais metais, nes kitu atveju materialinis oponent pranaumas pasi darys per didelis. Be to, ilg kar sunku atlaikyti psichologikai. Dabar mes turime
46 45 44

Charlesas Forbesas

* Nam laivynas" (angl. Home Fleet) - Karalikojo brit laivyno dalis, veikianti Jung tins Karalysts teritoriniuose vandenyse.

aik pagrind atakuoti, - kalbjo Hitleris ir pridr, kad neketina liesti Danijos ir Norvegijos karali, kol ie nekels problem: - Taiau daugiau mes i dviej valstybi nepaliksime."
47

Pakili nuotaika Berlyne nuslgo, kai t pai balandio 8 d. po vidurdienio lenk povandeninis laivas Orze\ (tas pats, kurio pabgim i Talino ruden Tary b Sjunga inaudojo kaip pretekst Estijai spausti) torpedavo vokiei trans porto laiv Rio De Janeiro. Laive pasirod bes nemaai vokiei su karinmis uniformomis, arkli ir amunicijos. Kareivius (apie 100 moni) igelbjo norve g vejybiniai laivai. Per apklausas keletas igelbtj pareik, kad jie keliavo Bergen padti norvegams apsiginti nuo brit . Brit laivyno tabas gavo Orzet praneim apie incident* netoli Lilesando (pieiausioje Norvegijos dalyje), ta iau tuo metu buvo labiau susirpins eskadrinio minininko Glowworm netoli Trondheimo. Glowworm turjo bti kartu su Renown grupe, taiau atsiskyr, nes neskmin gai band rasti per bort ikritus jreiv. Balandio 8 d. ryt jis atsitiktinai susi dr su dviem vokiei eskadriniais minininkais. ie pakviet pagalb sunkj kreiser Hipper ir jau pirmosios nelygaus mio salvs taip sugadino Glowworm, dingimu
48

kad brit laivas nebeturjo joki galimybi pabgti. Nepaisant beviltikos pa dties, Glowworm kapitonas Gerardas Roope'as nusprend nepasiduoti. Jis sa

viudikai prisiartino prie Hipper ir paleido likusias savo torpedas. Visos skriejo pro al. Tada G. Roope'as dav paskutin desperatik sakym - taranuoti vo kiei kreiser Hipper. U tok savo poelg G. Roope'as tapo pirmuoju brit j rininku, apdovanotu Viktorijos kryiumi II pasauliniame kare. Po mirties. Tiesa, is didvyrikumas reik, kad i suplyto gabalus jo laivo isigelbjo tik apie 40 jreivi. Kiti, daugiau kaip 100 moni, nugrimzdo ledin iaurs jros van den**. Hipper buvo apgadintas, taiau nesmarkiai. Sunkusis kreiseris ts savo misij . Vis dlto pirmasis atsitiktinai kils mis jroje turjo rimt padarini. Per susidrim Glowworm sulau radijo tyl ir informavo Admiralitet apie
49

savo padt. Kadangi signalo transmisija nutrko, brit laivyno vadovybei tapo inoma tik tiek, kad Glowworm susidr su dideliu vokiei laivu, kuris atideng ugn. Tada signalas nutrko, ir kadangi atnaujinti jo niekaip nesisek, linijiniam * Informacij gavo ir Norvegijos vyriausyb. Pakrants tvirtinim guloms sakyta bti visikoje parengtyje, taiau jos negavo sakymo uminuoti fiord ir jim uostus. Mobilizacijos paskelbimas svarstytas, bet atidtas. Ir Sjungininkai, ir pati Norvegija akivaizdius pavojaus signalus reagavo neadekvaiai. ** Paymtina ir tai, kad apdovanojimas i dalies buvo skirtas jo oponento dka. Hipper kapi tonas Hellmuthas Heye per Raudonj Kryi perdav Britanijos valdiai praneim apie nepaprast G. Roope o drs myje, kuriame jo laivas neturjo joki galimybi.

kreiseriui Renown

ir visiems minavimo misijai skirtiems laivams buvo duotas

sakymas skubti paskutin inom Glowworm dislokacijos viet. Glowworm dingo 10 vai. Apie 15.00 vai. valgybiniai RAF lktuvai netoli

Trondheimo aptiko antrj vokiei kovin grup. Laivai judjo nebe iaurs, o vakar kryptimi . Visi ie enklai nepaliko joki abejoni, kad didiuls vo kiei karinio laivyno pajgos iplauk iaurs jr, taiau brit Admiraliteto vadovyb, bandydama nuspti prie ketinimus, padar lemting klaid. J a u iek tiek anksiau, po vis besikartojani ini apie vokiei karo laiv judjim, buvo nusprsta esamoms brit laivyno pajgoms sisti pastiprinim. Admirali tetas nusprend, kad tokios geros progos didiuliam jr miui gali ir nebepa sitaikyti. I pirmo vilgsnio sprendimas buvo logikas, taiau pastiprinimo pa jgas pateko kreiseriai ir eskadriniai minininkai, kurie turjo lydti Sjunginink isilaipinimo Norvegijoje pajgas. Planas R-4 ir isilaipinimo operacija buvo ataukta, kol paaiks padtis jroje . U visas 1940 m. balandio 7-9 d. brit laivyno klaidas daniausiai kal tinamas vyriausiasis N a m laivyno" vadas admirolas Ch. Forbesas, taiau sprendim ataukti suplanuot isilaipinim Norvegijoje su juo nepasitars prim Ch. Forbeso virininkas, pirmasis Admiraliteto lordas VVinstonas Chur chillis . Ch. Forbes is ingsnis nustebino, nes admirolas buvo sitikins, jog krygsmarins laiv pasirodymas iaurs jroje buvo kaip tik ta trkstama s lyga operacijai pradti . Vis dlto problema buvo ne isilaipinimo operacijos ataukimas. Sjungininkai jau nebegaljo aplenkti vokiei, taiau jie vis dar galjo juos sustabdyti, jeigu bt inoj, kur i tikrj prie laivai plaukia. W. Whitworth'o vadovaujama grup su linijiniu kreiseriu Renown prieakyje
53 52 51 50

buvo iaurje netoli Narviko ir stovjo tiesiai vokiei kelyje. Prie Trondheimo Vokietijos 1 -oji ir 2-oji kovins grups atsiskyr. 1 -oji sumajo iki 10 eskadri ni mininink. Pasuk iaurs vakarus j paliko linijiniai kreiseriai ir Scharnhorst. Gneisenau

Didieji krygsmarins laivai pasuko jr laukti, kol ateis laikas

54

lydti eskadrinius minininkus atgal Vokietij . O pastarieji plauk tiesiai W . Whitworth'o pozicijas. Negana to, admirolo Ch. Forbeso pajgos tuo metu jau buvo vokiei uodegoje ir galjo smogti i piet. Jeigu taip bt atsiti k, prieai bt patek krymins ugnies spstus, taiau nei brit laivyno vadai, nei Admiraliteto tabas neinojo tikrosios padties. Galutinai kortas sumai tai, kad pastebta 2-oji vokiei kovin grup plauk vakar krypti mi. Tai tarsi patvirtino pirmines prognozes, kad krygsmarins tikslas - Atlanto vandenynas. Tikroji tiesa buvo ta, kad 2-oji vokiei kovin grup tuo metu jau buvo pasiekusi savo tiksl - Trondheim, o kelet kart keit savo kryp t tik dl to, kad galt operacij Weserbung pradti sutartu tiksliu laiku -

05.15 r y t o * . Britai apie tai neinojo. J i e neinojo, kad 1-oji ir 2-oji vokiei grups prieTrondheimo atsiskyr. Remdamiesi klaidinga prognoze, jie dar klai dingus sprendimus. Admirolo Ch. Forbeso pajgos, uuot toliau plaukusios palei Norvegijos krantus, pasuko iaurs vakarus, admirolo W . Whitworth'o grupei buvo sakyta palikti pozicijas prie Vestfjordo ir plaukti vakarus . is sakymas Admiralitetui buvo perduotas tiesiai i Vaitholo** . Vyriausybs karo kabinetas vis dar persekiojo mira - grandiozin didij karo laiv m, kuris galt patekti istorij didiosiomis raidmis. Tai buvo iliuzija. Krygsmarin neketino plaukti nei Arkties, nei Atlanto vandenynus. J i nesireng dalyvauti jokiuose rimtuose jr miuose. Vokiei karo laiv tikslas buvo nugabenti ir apsaugoti jr desanto grupes. Tai, kad brit laivai, uuot udar vokieius dut, pasi trauk vakarus, reik, kad kelias Narvik atviras. 10 eskadrini mininink su 2000 kari niekieno nepastebti t nakt nuplauk savo tikslo link. is sakymas yra vienas i pavyzdi, kaip politik sikiimas sugadina karinius reikalus. Tie patys politikai nesugebjo perskaityti netgi jiems tiesiogiai skirt enkl. Naci idavikas, valgybos pulkininkas Hansas Osteris*** balandio 7 d. Olandijos karo ata Berlyne pulkininkui Bertui Sasui perdav, kad Hitleris sak nekrintant akis deimia laiv nugabenti ir ilaipinti Narvike vien divizij". Tuo pat metu turi bti okupuota Danija. H. Osteris nurod balandio 8 d. Brit valgyba tuo nepatikjo. Visi ie praneimai yra abejotino patikimumo ir gali bti laikomi tik kaip dar vienas manevras nerv kare", - buvo raoma ataskaitoje . Prie tai keletas H. Osterio perspjim nepasitvirtino, tad nieko nuostabaus, kad jie nebuvo laikomi patikimais, taiau bendroje vis balandio 7-8 d. vyki mo zaikoje jie galjo tapti svarbiu veiksniu. Jeigu Sjungininkai bt bent paband versij patikrinti. Hitler vl lydjo skm. Vokieiams pavyko gyvendinti esmi n operacijos skms slyg - netiktum. Taiau prie io neabejotinai svarbaus
58 57 56

55

* Vokiei laivai iplauk ne visi kartu. Turjusieji nuplaukti ilgesn atstum iplauk anksiau, taiau, kad ir koks skirtingas buvo ivykimo laikas, operacij visos grups turjo pradti tuo pat metu - balandio 9 d. 05.15 vai. ryto. ** Whitehall - terminas, apibdinantis Didiosios Britanijos vyriausybs centr. Jame sutelkti visi svarbiausi vyriausybiniai pastatai ir institucijos. *** H. Osteris kelis kartus band perspti apie bsim atak Vakaruose ir per neutralius diplomatus informuoti Sjungininkus apie fiurerio planus. Hitleris buvo pernelyg populiarus Vokietijoje, todl siekiantiesiems j nuversti reikjo naci neskms, pvz., eminanio ir skaudaus pralaimjimo. Bet to, H. Osteris norjo, kad Sjungininkai laikyt j patikimu deryb partneriu. Nors H. Osterio tikslas nuversti naci reim dabar atrodo kilnus, netgi iuolaikiniame Vokietijos baudiamajame kodekse yra straipsnis, pagal kur jis turt atsakyti u valstybs idavyst.

pasiekimo prisidjo prie nesugebjimas teisingai perskaityti pavojaus enkl. Tomis dienomis padarytos klaidos atm i Sjunginink pagrindin j pranau m jau kampanijos pradioje, o toliau j inaudoti bus gerokai sunkiau. Vlyv balandio 8 d. vakar admirolas Ch. Forbesas po vis daugjani pra neim apie vokiei laivus pietuose m abejoti Admiraliteto prognoze apie krygsmarins ketinimus pralauti jr blokad. Savo N a m laivyno" pajgas jis pasuko pietus, Skagerako link. Taip pat sak linijiniam kreiseriui Repulse su dar vienu kreiseriu ir keletu eskadrini mininink iaurje susijungti su Renown. Kad ankstesns prognozs buvo neteisingos, galiausiai suprato ir Admiralitetas. Nakt Renown grup gavo sakym ukirsti galim prie prasiverim Narvik, taiau buvo jau per v l u .
59

Linijinis kreiseris Scharnhorst

CORBIS/Scanpix

4.00 vai. ryto Renown budtojai horizonte ivydo tamsius dviej dideli karo laiv siluetus. Tai buvo du vokiei linijiniai kreiseriai - Scharnhorst ir Cne/se-

nau. Broliais dvyniais* vadinami ie du laivai tuo metu buvo moderniausi ir galingiausi krygsmarins rikiuotje. Kiekvienas j svr 37 800 ton, jie buvo gerai arvuoti ir turjo puiki prielktuvins gynybos sistem. Tiesa, didiausi

* Tiek vokiei, tiek angl kalboje odis laivas" yra moterikosios gimins, tad i tikr j Scharnhorst ir Gneisenau buvo vadinami sesmis.

280 mm kalibro pabklai buvo mai, palyginti su j klass atitikmenimis brit laivuose, taiau Scharnhorst ir Gneisenau buvo tokie greiti, kad galjo aplenkti

bet kur brit linijin laiv. Renown turjo 380 mm kalibro pabkl, todl laivo kapitonas Charlesas Simeonas paband ukirsti prieams keli. Vokiei grups kapitonas viceadmirolas Gntheris Ltjensas stojo m ir netrukus audringoje jroje nugriaudjo galing pabkl salvs. Scharnhorst dukart pataik brit li

nijin kreiser, taiau Renown dukart pataik Gneisenau ir sugadino pabkl val dymo sistem. Prarads kiekybin persvar G. Ltjensas nusprend pasitraukti. Abu linijiniai kreiseriai dm udanga sutirtino rk ir inaudodami didiul greiio pranaum dingo horizonte . Trumpas trij linijini kreiseri susidri mas buvo ne tas didis jr mis, kurio tikjosi brit Admiralitetas. G. Ltjensui susidurti su Renown buvo netikta ir pamats, kad lengva pergale nekvepia, jis pasitrauk. J o darbas buvo atliktas. Balandio 9 d. ryt dan ir norveg lauk nemaloni staigmena, Vakar sjunginink - skaudus antausis.
60

Wesertag
Pagal Hitlerio sumanym Norvegijos ir Danijos okupacija turjo bti kiek manoma taikesnio pobdio. J . Ribbentropas pareng kruopt veiksm pla > ;g j* ^ "S % 2 n, pagal kur, vos tik pajudjus kariniams vermachto daliniams Norvegijai ir Danijai turjo bti teikti ultimatumai. Idealiu atveju alys turjo pasiduoti be kovos. 1940 m. balandio 9 d. 5.20 vai. ryto (4.20 Danijos laiku) vokiei diplomatai ivert i lovos usienio reikal ministrus Osle ir Kopenhagoje. Jiems buvo teikti ultimatumai, kuriuose reikalaujama be pasiprieinimo sutikti Reicho glob" ir teigiama, kad Vokietija atskubjo pagalb" Danijai ir Norvegijai, nes siekia jas apsaugoti" nuo angl ir prancz okupacijos. Rayti ultimatumus J . Ribbentropui jau buvo prastas darbas. I pradi patikinama, kad Vokietija neturi ir neturs joki intencij paeisti ali teritorinio integralumo ir politins nepriklausomybs, o ubaigiama, kad bet koks pasiprieinimas bus palautas visomis manomomis priemonmis". J . Ribbentropo tiui, norveg atsakymas buvo neigiamas. Prajus pusvalandiui po ultimatumo teikimo Ber lyn pasiek atsakymas: Savanorikai mes nenusileisime: kova prasideda."
61

J . Ribbentropas pareikalavo savo diplomato Curto Bruerio tikinti Norvegijos vyriausyb, kad prieintis yra beprasmika, taiau Norvegijos karalius, vyriau sybs ir parlamento nariai skubiai paliko Osl. Diplomatin misija daugiau nieko padaryti negaljo. Sugauti abiej ali karalius, palikti juos nominaliais monarchais ir pasinaudojant j taka paskelbti okupacij kaip vykus fakt

buvo tikslas, kuriam naciai skyr daug dmesio. Norvegijos karalius Hakonas VII buvo vienintelis X X a. monarchas, irinktas sost dl neginijamo popu liarumo alyje. Jis buvo pirmasis Norvegijos valdovas per pastaruosius penkis imtmeius*, taiau dar domesnis faktas, kad Hakonas VII buvo Danijos prin cas ir tikr tikriausias Danijos karaliaus Kristijono X brolis. Danijoje naci pla nas suveik. Kristijonas X pasidav i karto, tuo tarpu Hakono VII pasitraukimas i Oslo buvo kone vienintel rimta norveg pergal balandio 9 d. Kadangi karin vokiei operacija Skandinavijoje, kaip ir planuota, vienu metu vyko ikart visuose sektoriuose, kad nepasiklystume, paseksime j nuo pieiausiai sikrusios Danijos iki iauriausio Norvegijos tako - Narviko.

Danija
Invazijos ivakarse Danija, kaip ir Norvegija, gavo utektinai perspjani pra neim. Likus deimiai dien iki Weserbung pradios, jau mintasis Olandi

jos karo ata Berlyne, pulkininkas B. Sasas, gavs informacij i savo draugo H. Osterio, perdav j Danijos karinio laivyno ata kapitonui Fritsui Kjolsenui. Niekaip nebuvo sureaguota ir tai, kad balandio 8 d. visai netoli Danijos buvo torpeduotas vokiei laivas, gabens kareivius Norvegij; gal gale danai patys savo akimis galjo matyti krygsmarins laiv armad, plaukiani iaur, taiau ir vaizd alies karalius pasitiko su ypsena. Vienas i Kristijono X apsaugos karinink vliau sak, kad karalius netikjo Vokietijos agresija . Net jei i prie laida buvo neteisinga, Danija nieko padaryti negaljo. Mayt alis buvo visai nepritaikyta gynybai. Joje nebuvo kaln, kuriuose galt pamginti pasislpti vyriausyb, didiausia alies dalis Jutlandija vermachto tankams buvo praktikai idealus poligonas. Danija, prieingai nei Norvegija, negaljo tiktis pagalbos i Britanijos. J i nestat joki gynybini tvirtinim, neplanavo mobilizacijos. Vie nintel Danijos politika buvo neerzinti ir neprovokuoti galingos kaimyns. 1940 m. baland Danijos armijoje buvo 2 divizijos (Jutlandijos ir Zelandi jos) - 14 500 kareivi. Oro ir jr pajgos miniatirins, o j technika pase nusi . Vokieiai Danijai okupuoti taip pat paruo 2 divizijas, taiau jos buvo visikai sukomplektuotos ir palaikomos krygsmarins, liuftvafs. oro desant ir tank. 198-osios uduotis buvo uimti didiausi Danijos sal Zelandij su sos tine Kopenhaga ir pietines alies salas. 1 70-oji turjo uimti Jutlandijos pusia63 62

* Keturis amius Norvegija buvo Danijos karalysts dalis ir nepriklausomyb gijo tik 1905 m.

sal. 198-ajai turjo padti paraiutinink desantai ir pajgos, isilaipinanios i laiv tiesiai Kopenhagoje. 170-oji buvo sustiprinta artilerijos pulku ir tan kais. Dvi arvuoi kuopos (36 arvuotosios mainos) turjo judti iaurrytine Jutlandijos dalimi, 11-oji motorizuotoji brigada taip pat su dviem arvuotj main kuopomis turjo laikytis vakarinio kranto dalies ir kuo greiiau susi jungti su oro desantininkais, umusiais Alborgo oro uostus. Vermachtas turjo apie 70 lengvj tank (sunkesni buvo reikalingi Pranczijoje), 3 kulkosvaidi nink batalionus, 2 zenitines, 1 sunkij artilerijos baterij, 3 arvuotuosius traukinius. Operacijoje dalyvavs X liuftvafs korpusas turjo po 10 eskadr naikintuv ir bombonei, i viso madaug 250 lktuv . Kai kas ironizuoja, kad danai buvo pernelyg civilizuoti, kad kautsi, taiau jie tiesiog neturjo ans. Mis dl Danijos nevyko. Tik vyriausiasis Danijos karini pajg vadas generolas Williamas VVainas Prio ras pra skelbti mobilizacij ir ginti savo al. Premjeras Thornvaidas Stauningas, usienio reikal ministras Edvardas Munchas ir pats karalius buvo prie. Paryiais kilusioje sumaityje dan pajgos elgsi pasyviai. Karo laivai ir kranto baterijos neiov n vieno sviedinio net tada, kai vokiei laivai su kareiviais plauk pro pat j nosis. Sausumoje viskas apsiribojo keletu spontanik susidrim Jutlan dijoje. Vienintelis vokiei batalionas, padedamas diversins grups, atvykusios Kopenhag prie kelet dien iki operacijos pradios, niekieno nekliudomas
64

Skandinavijos ali lyderiai. I kairs: Norvegijos karalius Hakonas VII, vedijos karalius Gustavas V, Suomijos prezidentas Kyostis Kailio ir Danijos karalius Kristijonas X . 1938 m.
Bettmann/CORBIS/Scanpix

isilaipino Danijos sostinje ir netrukus atsidr prie pat Citadels (ia buvo si krs vyriausiasis Danijos armijos karo tabas). 70 kari tvirtovs gula pasidav neiovusi n vieno vio. Tada vokieiai patrauk karaliaus rezidencij, Amalienborgo rmus. Tik ia jie sutiko Kristijono X apsaugos gvardijos pasiprieinim. Kol karalius su ministrais diskutavo, k daryti, vir Kopenhagos ratus suko vo kiei bomboneiai. Jie nenumet n vienos bombos - spaudimas buvo grynai psichologinis . Niekas i diskutuojanij nenorjo pamatyti, kaip j grai sostin virsta antrja Varuva, tad nuomon buvo beveik vieninga - nutraukti bet kok pasiprieinim. Tik generolas VV. Prioras maldavo suteikti jam galimyb kautis. Kai karalius vado paklaus: Ar ms kariai nesikauna per ilgai?" Prioras atov: Jie nesikauna visai."
66 65

Danija kapituliavo 8.34 vai. ryto, jos gyventojams net

nespjus papusryiauti. Vermachtui, kurio nuostoliai nebuvo paskelbti, tai buvo rekordikai trumpa operacija. Danai prarado 16 savo kari . Oficialiai generolas Kurtas Himeris su Danijos karaliumi susitiko 14.00 vai. Kristijonas X patikino, kad jis ir jo vyriausyb padarys visk, kas manoma, kad alyje bt ilaikyta taika bei tvarka ir paalinti bet kokie nesutarimai tarp Vokietijos pajg ir jo alies." Generolas K. Himeris atsak, kad asmenikai labai apgailestauja, jog pas karali atvyko su tokia misija, bet pridr, kad jis yra viso labo savo pareig atliekantis kareivis. Kai karalius paklaus, ar jam bus leista pasilikti asmens sargybinius, K. Himeris atsak neabejojs, jog fiureris neprieta raus. Igirds tai, karalius su palengvjimu atsikvp ir kreipsi K. Himer tokiais odiais: Generole, ar galiu a, kaip senas kareivis, bei t jums pasakyti? Kaip kareivis kareiviui? Js, vokieiai, vl padarte netikim dalyk! Reikia pripainti, kad tai nuostabus darbas!"
68 67

Prie paskelbiant fiurerio kreipimsi per radij Danijos mones, vos ne nutiko kuriozas. Tik paskutin akimirk buvo pastebta, kad tekstas yra skirtas norvegams, tad pranejui teko j skubiai perrayti. Danijos vyriausybs praneime uteko painiavos ir be patais. J a m e buvo skelbiama, kad Danija sutinka atiduoti savo neutralumo apsaug Reichui" .
69

O gf

449 Oslas
Kad Danijos okupacijos scenarijus bt gyvendintas Norvegijoje, vokieiams reikjo lygiai taip pat aibikai uimti Osl. I vis strategini Norvegijos tak jis buvo svarbiausias. Kariniu poiriu krygsmarin negaljo apsaugoti krovini ni laiv vakarinje Norvegijos pakrantje, o tiekimas buvo btinas. Vienintelis saugus kelias - Baltijos jra. Kadangi Kategato ir Skagerako vandenis nuo pat

pirmosios operacijos dienos kontroliavo liuftvaf, Oslas turjo tapti svarbiausiu logistikos centru. Bet dar svarbiau buvo tai, kad Norvegijos sostin Oslas - svar biausias administracinis centras. Laimjus pagrindin politin priz ir pagavus alies karali su vyriausybe, kareivi darbas bt supaprastintas iki minimumo, kaip atsitiko Danijoje. 5-oji vokiei kovin grup turjo ilaipinti 2000 kareivi i 163-iosios divi zijos, tuo pat metu desantas i oro turjo ugrobti Fornebu aerodrom, o tada liuftvaf turjo oru permesti dar 3000 kareivi pastiprinim. Vokiei karo laivai Oslofjordene buvo pastebti dar balandio 8 d. 23.06 v a i .
70

Norveg patrulinis

laivas Pol III pirmj trij vokiei kolonos laiv papra sustoti ir prisistatyti. Torpedinis minininkas Albatros pareikalavo Pol III kapitono nesinaudoti radijo ryiu, taiau leitenantas Leifas Weldingas-Olsenas spjo Horteno baz nusisti perspjim. Po keleto minui Pol III atideng ugn (vokiei teigimu, band taranuoti Albatros), taiau buvo paskandintas. Laivo kapitonas L. Weldingas-

Olsenas tapo pirmja Norvegijos kampanijos auka. Kai kuri altini teigimu, kai pabkl salv pataik kapitonui abi kojas, jis ioko per bort . Vidurnakt vokiei pajgos, prisidengdamos tamsa ir rku, prasmuko pro Rauy ir Bolaerne sal fortuose taisytas pabkl baterijas. Tiesa, Rauy bate rijos ufiksavo prieo laiv siluetus ir atideng ugn, taiau tik trumpam, nes dl prasto matomumo salvs buvo neveiksmingos. ia turjo bti min laukai, taiau tikdamiesi brit pagalbos norvegai j taip ir nenuleido vandenis . Ilaipintos dvi vokiei grups i sausumos um fortus, dar viena 08.35 vai. be vi neutralizavo Horteno baz . Tiesa, pastarosios vandenyse vokieiai susidr su pasiprieinimu. Juos pasitiko didiausias ir galingiausias norveg laivyno mininin kas Olavtrygvason
74 73 72 71

ir maurais apaugs min traleris Rauma. Olavtrygvason stipriai

apgadino torpedin mininink Albatros ir paskandino nedidel prie laiv R17, gabenus krant kareivius. Sulauk pastiprinimo, vokieiai sugadino ir um Rauma ir Olavtrygvason, pastarojo paeidimai buvo tokie nedideli, kad vliau lai
75

vas tarnavo krygsmarinei ir buvo pervadintas Albatros II (savo aukos garbei) . Tuo metu pagrindins vokiei pajgos su sunkiuoju kreiseriu Blcher priea kyje ts kelion Osl. Savo tiksl jos turjo pasiekti t pat ryt, taiau Oslo fjordene buvo dar viena pavojinga vieta. Pagrindin, gana siaur jim uosto vandenis i dviej pusi deng Husviko baterija su trimis 1 50 mm pabklais ir dar galingesnis Oskarsborgo fortas su trimis 280 mm kalibro pabklais bei torped paleidimo tuneliais, apie kuriuos vokieiai nieko neinojo. Likimo ironija - pagrindinius Oskarsborgo pabklus 1892 m. pagamino vokiei bendrov Krupp. Gynj gretose vyravo chaosas. Tvirtovs vadas, 64 met pulkininkas Birgeris Eriksenas neturjo joki aiki

nurodym, kaip elgtis. Norvegija vis dar tebebuvo neutrali. Bendras spdis buvo toks, kad vyriausyb pasuks brit pusn, taiau B. Eriksenas net neino jo, kas yra fiordo sveiai - vokieiai ar britai. Kad ir kas jie bt, jie paeidia Norvegijos neutralum, nusprend pulkininkas ir sak: Arba a bsiu apdovanotas, arba nuteistas karo lauko teisme. U g n i s ! "
76

Ugn baterijos atideng prieams pri

plaukus ariau. Atstumas i vienos puss buvo tik 1800 metr, i kitos - tik 1400 metr, tad visos salvs pasiek tiksl. Vienas sviedinys pataik Blcher on ir sprogo sandliuose su degal bidonais, padegamosiomis, avia cinmis ir giluminmis bombomis. Sprogim banga virto liepsnomis. Stipriai apgadintas ir usiliepsnojs kreiseris band atsakyti ugnimi, taiau negaljo rasti, i kur yra apaudomas. Blcher kapitonas Heinrichas Woldagas dar tikjosi igelbti laiv, taiau priplauk prie pat paslpt povandenini torped baterij. Dar du taikls viai pribaig naujausi sunkj krygsmarins kreiser. 18 000 ton sveriantis Blcher tapo vienu i nedaugelio didij karo laiv, kuriuos II pasauliniame kare paskandino kranto baterijos. Tai buvo tragedija. Liepsnojaniame ir sproginjaniame laive buvo apie 2200 moni. Be laivo Birgens Eriksenas Birgens Eriksenas

Oskarsborgo fortas
bpk I Bayerische Staatsbibliothek | Archiv Heinrich Hoffmann

vad ir jreivi, jame plauk ir 882 keleiviai" - 163-iosios divizijos vadas ge nerolas majoras Ervvinas Engelbrechtas su tabu ir kareiviais, kurie turjo uimti Osl. Tarp keleivi taip pat buvo karo orkestras, gestapo ir politini pareign, turini perimti administracin valdi. Kadangi visi jreiviai privalo mokti

plaukti, kapitonas sak gelbjimosi liemenes iduoti visiems likusiems, taiau ir mokantieji plaukti isigelbjo toli grau ne visi. Kai laivas apsivert, usiliepsno jo isiliejusi nafta. Kol vieni deg gyvi, kiti band pasiekti krant lediniu ir tirtu nuo naftos vandeniu. J i e turjo madaug 15-30 min., paskui organizmas pasi duoda gamtos dsniams. Vienas i vokiei, isigelbjusi iame chaose, vliau sak, kad plaukdamas pro drebanius nuo alio ir jau praradusius vilt draugus girdjo juos dainuojant: Das kann doch einen Seemann
77

nicht erschttern (Net ir

tai negali sukrsti jreivio) . Auk niekas tiksliai nesuskaiiavo. uvo 650-800 vokiei . Apie 1200 permirkusi ir sualusi skmingai pasiek krant ir tu rjo tapti belaisviais, taiau norvegai pirmiausia msi gelbti sueistuosius ir mirtaniuosius. Tuo pasinaudojs 163-iosios divizijos vadas E. Engelbrechtas pabgo rms autuv sunkveimio vairuotojui. Blcher kapitonas H. Wolda gas taip pat buvo tarp isigelbjusi, taiau po atuoni dien uvo aviakatastrofoje. J o laivas iki pat iol guli Oslofjordeno dugne. J e i plauksite Osl, prie seno Oskarsborgo forto pamatysite pabklus, kurie paskandino Blcher, ir galsite apirti itrauktus jo inkarus. 1940 m. liep ant Oslofjordeno kranto
78

uvusiesiems ioje katastrofoje vokieiai pastat paminkl. Po karo norvegai j susprogdino. O pulkininkui Birgeriui Eriksenui Oskarsborge memorialas idygo

Vokiei sunkusis kreiseris Blcher sksta Oslofjordene

tik po mirties. Jis ilg laik buvo kritikuojamas u nereikaling ir beprasmik prieinimsi vokieiams t ankst balandio 9 d. ryt. Taiau iandien jis - vie nas i Norvegijos didvyri . Didiausias balandio 9 d. vokiei nuosto lis buvo didiausia norveg pergal. Kieninio linijinio karo laivo Ltzow (kuris, beje, taip pat buvo apgadintas) vadovyb mat savo flagma no agonij, taiau ji nieko neinojo apie torpe das ir nutar, kad jimas fiord uminuotas. Buvo nusprsta atsitraukti ir isilaipinti pietus nuo Oskarsborgo. Gerokai praretjusi pajg lauk ygis Osl sausuma. Iki Norvegijos sosti ns buvo madaug 32 km ir atstum jos vei k tik vlai vakare. io udelsimo pakako, kad Norvegijos vyriausyb ir alies karalius Hakonas su valstybs aukso atsargomis spt evakuotis Hamar, madaug 1 50 km iaur nuo Oslo* . Netiktai daug alos pridariusius fort pa bklus netrukus nutild liuftvaf. J i e pasidav kit dien po to, kai krito Oslas. Vokiei karo laivai Oslo uoste turjo bti balandio 9-osios ryt, taiau plauk dien pav lav. Pasiaukojama Oskarsborgo gynyba padjo norvegams laimti laiko ir na ciams kainavo brangiai, taiau Oslas vis tiek krito. Lemiam vaidmen j uimant atliko pajgos, atgabentos oru. Mayiame pusiasalyje vakarus nuo Oslo sikrusiame Fornebu aerodrome buvo dislokuota vienintel Norvegijos naikintuv eskadril. Vokiei oro tur mas turjo prasidti 8.00 vai., taiau dl blogo matomumo paraiutininkai buvo ilaipinti Danijoje, jau uimtame Alborgo oro uoste. Norvegai savo naikintuvus or pakl 7.00 vai. ryto. J pilotams, i oro pasigrojusiems Oslofjordene skstanio Blcher vaizdu, teko stoti m. I pradi jie numu tris vokiei lktuvus (vien transporto ir du sunkiuosius naikintuvus M e - 1 1 0 * * ) , patys pra50 ton aukso buvo sukrauta sunkveimius ir igabenta i pradi Ondalsnes, paskui Moide, o tada i Trumss maais vejybiniais laivais igabentas i alies. Ga liausiai Norvegijos aukso atsargos atsidr tikrai saugioje vietoje - JAV. Messerschmitt Bfl 10 (arba Me-110) buvo dviej varikli sunkusis naikintuvas, perdarytas naikintuv-bombone. Karo pradioje ie universals lktuvai (galintys veikti ir kaip nai kintuvai, ir kaip bomboneiai) buvo veiksmingi, taiau vliau, susidrus su technologikai lygiavertmis oro pajgomis, Me-110 buvo naudojamas tik naktinms operacijoms.
80 79

Paminklas Blcher aukoms Norvegijoje. Uraas viruje: U fiurer ir tvyn"

bpk I Bayerische Staatsbibliothek | Archiv Heinrich Hoffmann

rado tik vien. Taiau mis ore tssi. Liuftvaf ne tik persekiojo netiktus u puolikus, bet ir bombardavo Fornebu aerodrom. Baigiantis degalams norveg pilotai turjo tupdyti savo lktuvus ant ualusi eer - dienos pabaig i j eskadrils liko tik vienas naikintuvas. Vis dlto, kai atskrid Fornebu aerodro m transporto lktuvai paband ilaipinti kareivius, norvegai atideng kulkos vaidi ugn. Kapitonas Wagneris klaidingai man, kad paraiutinink desantas jau um Fornebu, ir tai kainavo jam gyvyb. Wagneris uvo, o supanikavs lktuvo pilotas vl pakilo or. Situacij igelbjo spontanika improvizacija.

Vokiei tankai Osle 1940 m.

bpk I Bayerische Staatsbibliothek | Archiv Heinrich Hoffmann

Vienas i apaudani norveg pozicijas Me-110 buvo pamutas ir priversti nai nusileido atokiau nuo gynj. Eskadrilei vadovaujantis leitenantas Werneris Hansenas tuo metu jau neturjo ieities. Po usitsusi mi ore degalai artjo prie pabaigos ir jis nusprend nutpdinti visus savo lktuvus ir paversti juos... kulkosvaidiais. Dengiami j ugnies vokieiai galiausiai ilaipino savo kareivius Fornebu oro uoste . Norveg gynjai laiksi iki madaug 9.15 vai., bet jgos tapo nelygios ir jiems teko trauktis. Oslo gynybos pajgos nesudar n 900 kareivi . Sumanymo mesti pajgas ir stabdyti vokieius prie Fornebu buvo atsisakyta, nes um oro uost vokieiai didiuliais tempais m laipinti nau jus kareivius ir paraiutininkus. Skirtingai nei Oskarsborge, sausumoje norvegai nesugebjo suorganizuoti gynybos. Dar 8.00 vai. ryto vyriausiasis Norvegijos armijos tabas prim sprendim i sostins evakuotis ferm netoli Eidsvolio, o pats Oslas, siekiant apsaugoti miest nuo subombardavimo, buvo paskelbtas
82 81

atviru miestu". Kaip ir vir Kopenhagos, vir Oslo tuo metu skland liuftvafs bomboneiai. 14.30 vai. vyriausiasis Oslo pajg vadas pasira miesto kapitu liacijos akt. Vokieiai ygiavo Norvegijos sostin lydimi karo orkestro maro. Jie taip pat be pasiprieinimo um Kjelerio karin aerodrom, kuriame buvo apie 60 ton aviacini degal . Taiau svarbiausia, kad Oslas, prieingai nei visi kiti Norvegijos miestai, balandio 9-osios ryt dar nebuvo naci rankose. Tik dl to Danijos scenarijus Norvegijoje nepavyko. Vokietijos karo ata Osle kapitonui Eberhardui Spilleriui buvo nurodyta
83

tbt sulaikyti Norvegijos karali. Suinojs, kur pabgo monarchas ir alies vyriausyb, jis susodino sunkveimius ir autobusus dvi kuopas kari ir band pasivyti Hakon. Karaliaus apsaugos gvardija buvo tam pasiruousi. Ypatingos svarbos misija baigsi fiasko. E. Spillerio vyrai buvo sustabdyti, o pats vadas uvo .
84

Kristiansandas, Arendalis ir Ergesund

Siame pietiniame Norvegijos sektoriuje vokieiams sutrukd rkas, taiau pa grindinius savo tikslus jiems pavyko pasiekti be nuostoli. Atsiskyrs nuo 4-osios kovins grups S-boot*, Greif Arendalio uost plauk tik 8.50 vai. ryto. 100

kareivi. 69-osios divizijos valgybos bataliono kari, su dviraiais isilaipino niekieno netrukdomi ir um miesto telefono stot. Lygiai taip pat 05.30 vai. trys minininkai i 6-osios, maiausios kovins grups skmingai ilaipino 1 50 kari Ergesundje. J i e taip pat i karto um komunikacijas. Pagrindin 4-oji kovin grup su lengvuoju kreiseriu Karlsruhe prieakyje S g-

dl didiulio rko turjo atidti savo plaukim Kristiansando fiord madaug 45 minutms, taiau to pakako, kad visuose norveg kranto gynybos daliniuose bt paskelbta kovin parengtis. Netiktumo veiksnys buvo prarastas ir kai rkas isisklaid, uost bandanius prasibrauti vokiei laivus pasitiko kranto baterijos. Vokieiai nerizikavo ir isikviet aviacijos pagalb. Po trij valand liuftvafs bomboneiai nutild baterijas. 11.00 vai. vokiei laivai plauk uost. Isilaipinusi krant kareivi demoralizuoti gynjai nestabd. Gyny biniai tvirtinimai ir pats Kristiansandas praktikai be kovos buvo uimti per kelias valandas. Tik nedidelio Kjeviko aerodromo ugrobimas utruko iki kitos dienos .
85

455

* Arba motorin torpedin valtis.

Stavangeris
Stavangerio operacija buvo iskirtin. uost ir alia jo (apie 12 km nuo Stavangerio) esant didiausi Norvegijos aerodrom Sol uimti buvo pati kta iskirtinai oro desantui. Tai buvo ne kari ar paraiutinink ilaipinimas

konkreioje vietoje, o tikras ir pirmasis karybos istorijoje oro desanto turmas teritorijoje, kuri saugo gynjai. Pagal plan Soloje turjo bti ilaipinta oro desantinink (vok. Fallschirmjger) kuopa*. Jai umus aerodrom, transporto lktuvai turjo atgabenti dar 5000 kari i 169-osios divizijos, o karo reikme nys ir sunkioji technika turjo bti atplukdyta laivais . Planas pavyko beveik idealiai. Sola neturjo jokios prielktuvins gynybos, o keletas norveg valgybini lktuv spjo pasitraukti alies gilum dar iki pagrindins atakos. Liuftvafs bomboneiai sunaikino 2 nespjusius pakilti norveg lktuvus, likusiems teko bgti, o du Me-110 apaud gynj kulkosvaidinink postus . Po parengiamo sios oro atakos, 8.45 vai. 10 vokiei transporto lktuv imet pirmj paraiu tinink desant (j sudar 131 mogus). Nors apaudomi ir patirdami nuostoli, jie demontavo spygliuotos vielos barjerus, blokuojanius nusileidimo tak. A n trja banga liuftvaf atgabeno dar 2 pstinink batalionus ir po trumpos kovos Solos aerodromas bei Stavangerio miestas buvo uimti . Vienintel problema vokieiams ikilo jroje. Krovininiai laivai, turj apr pinti Stavangerio pajgas, plauk be apsaugos. Vien j, Rota, gabenus sunkij technik, paskandino sugebjs nepastebtas i Stavangerio uosto ismukti mo dernus norveg eskadrinis minininkas Aegir. U krygsmarins neskm atkerijo liuftvaf. Jos bomboneiai surado Aegir ir taip subombardavo, kad norveg jreiviams teko priplukdyti laiv prie kranto ir j palikti. 10 vyr uvo . Netrukus Solos aerodrome atsidr liuftvafs karo tabas ir vadai, kuri pir masis tikslas buvo paversti j tinkama karo baze tolesnms operacijoms. Nors balandio 9 d. liuftvaf per vairius incidentus prarado 5 lktuvus, vakar Solos aerodromas jau funkcionavo. Pirmoji pasaulio istorijoje oro turmo ope racija, nepalaikoma joki kit karini pajg, pavyko. Strategikai svarbiausias * Oro desantinink operacij Norvegijoje, ko gero, bt buv daugiau, bet priorite tas tuo metu atiteko kampanijai Vakaruose. Dl karo vadovybs protest Hitleriui teko padaryti nuolaid. Viena i j buvo nuolaida H. Gringui. 7-oji oro desantinin k divizija buvo atleista nuo anksiau keliam reikalavim veiksmams Norvegijoje ir palikta iskirtinai Fall Gelb. Vokietijos ginkluotosiose pajgose oro desantinink briai buvo ne vermachto, o liuftvafs dispozicijoje. Norvegijos oro uost umimo operacijose liko dalyvauti tik trys Fallschirmjger kuopos.
89 88 87 86

vokieiams Norvegijos aerodromas buvo uimtas pagal plan. I ia liuftvafs bomboneiai galjo pasiekti ne tik brit laivus netoli Norvegijos krant, bet ir Britanijos karines bazes iaurje. Solos aerodromas utikrino vokieiams prana um ore, todl netrukus brit operacijos taps labai rizikingos.

Bergenas ir Trondheimas
Bergenas buvo uimtas taip pat aibikai. Antrame pagal dyd Norvegijos uoste isilaipin vokiei kareiviai eimininkavo jau nuo 6.20 vai. ryto. Isilaipinti pavyko be ypating komplikacij, taiau pakrants gynybins baterijos spjo laivams padaryti nemaai alos. Nors krygsmarins laivai anglikai signalizavo: Neaudykit! Mes esame draugai!" , norvegai atideng ugn ir taip apgadino kreiser Knigsberg, kad is tapo neveiksnus. Kliuvo ir pagalbiniam laivui Brem
90

se. Iauus Sandvikeno baterija apaud kreiser Kln, prisivartavus uoste po to, kai ilaipino karius. Tik tada j nutild liuftvafs bomboneiai ir karo laiv pabklai. Bombonei pasirodymas netrukus privert pasiduoti ir gynybini tvirtinim gul. Vokieiai um abi baterijas ir zenitins artilerijos pozicijas, bet sugaio vis likusi dien, kad paruot pabklus jau savo poreikiams. Nor vegai galjo pasiguosti nebent tuo, kad i uosto spjo pabgti praktikai visi didesni j laivai . Trondheimas - vienas i svarbiausi invazijos tak - buvo paimtas lengvai. Kai brit laivai pasitrauk i i vanden, 2-oji vokiei grup plauk uos t niekieno nekliudoma. Upuolikai band apsimesti britais, ir kol norvegai suprato, kas yra tikrieji sveiai, buvo jau per vlu. Sunkusis kreiseris Hipper, dien prie tai paskandins Glowworm, dabar savo salvmis sugadino norveg
92 91

gynybos fort Bretingeno ir Hysneso elektros sistem . Kol Hipper savo vie somis akino gynjus, vokiei eskadriniai minininkai plauk fiord be joki nuostoli. 7.00 vai. ryto vokiei kareiviai, nesutik jokio pasiprieinimo, jau buvo krante. Pasigalynti jiems teko tik su fortuose sitvirtinusiais gynjais. J u o se norvegai laiksi iki pat vakaro, tiesa, turmas, atrodo, nebuvo smarkus ir atkaklus. uvo tik vienas, sueisti tik du norveg kareiviai: uvusi ir sueist vokiei skaiius - 22 v y r a i . Kadangi Trondheimas buvo sunkiai pasiekiamas krygsmarins laivams, oro uosto umimas tapo gyvybikai svarbus. Utruk ilgiau nei planavo, vokieiai savo lktuvams ant sualusio ledo netgi reng laikin nusileidimo aiktel, taiau iki balandio 9 d. pabaigos ir is strateginis takas, treiasis pagal dyd Norvegijos uostas su svarbia geleinkeli sankirta, buvo naci rankose.
93

Narvikas
Otofjord vokiei eskadriniai minininkai plauk niekieno nepastebti ir 05.30 ryto atsidr prie Narviko uosto. Pirmoji j problema buvo tik tariama. 8 krantins baterijos, kuri atsargiai iekojo vokieiai (o vliau, beje, ir britai) egzistavo tik V. Quislingo vaizduotje. Jos taip niekada ir nebuvo rengtos. Viena vertus, tai palengvino darb krygsmarins laivams, kita vertus, generolas majo ras Eduardas Dietlis planavo uimti ias menamas baterijas ir panaudoti jas galimiems Sjunginink laiv antpuoliams atremti. Vis dlto krygsmarin sulauk pasiprieinimo. Narviko uosto gynyba turjo du senus 1900 m. statybos nedidelius (4000 ton) laivus - Eidsvold ir Norge. arvuotuosius

Po praneim apie vy

kius Oslofjordene, gynjai buvo pasiruo, bet taip pat turjo nurodymus neaudyti Sjungi nink laivus . Pamats pirmj vokiei eskadrin mininink Wilhelm Heidkampf, Eidsvold kapito
94

nas paleido perspjamj salv. Vokiei laivo kapitonas Fritzas Bonte nusiunt savo karinink su reikalavimu pasiduoti. Norvegai atsisak. Kai deryb pasiuntinys paliko laiv, F. Bonte paleido keturias torpedas. Dvi i j perpl Eidsvold pu Eduardas Dietlis
AKG Images/Scanpix

siau - uvo 262 norveg jreiviai. Netrukus buvo paskandintas ir kitas bands prieintis norveg laivas - Norge. uvo dar 173 mons . Su savo kareiviais isilaipins i Wilhelm Heidkampf, E. Dietlis akimirksniu pa trauk Narviko gulos gynybos tab ir io vadas Konradas Sundlo pasidav be kovos. Ne tik dl to, kad 450 jo vyr vargu ar galjo rimtai pasiprieinti, bet ir dl to, kad K. Sundlo buvo V. Quislingo partijos narys. Tik dvi norveg kuopos spjo pasitraukti vedijos link . Narvikas buvo vokiei rankose 8.00 vai. ryto. Nepaisant lengvo ir skmingo Narviko umimo, vokiei padtis nebuvo tokia gera, kaip gali pasirodyti i pirmo vilgsnio. Visos operacijoje Weserbung
96 95

dalyvavusios vermachto pajgos buvo ilaipintos krant tik su lengvja gin kluote. Pastiprinim (ir karius, ir sunkij technik) turjo atgabenti laivai ir lktuvai. Kuo labiau pietus, tuo maiau i operacijos dalis kl keblum, ir atvirkiai - kuo labiau iaur, tuo rizika augo. Narvikas buvo per toli liuftvafei ir per daug pavojingas krygsmarinei. Audringuose iaurs vandenyse transpor to eelonas prarado arba sugadino didij dal gabentos sunkiosios technikos ir Kairje: Jr mis prie Narviko bpk
I Bayerische Staatsbibliothek | Archiv Heinrich Hoffmann

karo reikmen bei atsarg* . Dl to tolimame Narvike isilaipin kareiviai liko be sunkiosios technikos ir pabkl, taip pat be amunicijos ir kit karo reikmen papildymo, kuris, kaip netrukus paaiks, buvo gyvybikai reikalingas. Vienin tel paguoda E. Dietliui buvo ta, kad jam pavyko ugrobti vis norveg gynj karo sandl . is netiktas grobis, ko gero, buvo viena i svarbiausi prieasi, leidusi igyventi E. Dietlio pajgoms per artimiausias savaites. Dar didesn problema buvo ta, kad i dviej degalus laivams gabenusi tanklaivi Narvik pasiek tik vienas - Jan Weilern. I atuoni savo tanklai vi vokieiai prarado tris. Pietinje Norvegijos dalyje tokius praradimus buvo galima kompensuoti ir rasti kit sprendim, taiau iaurje joki alternaty v neliko. Du i prarastj tanklaivi buvo skirti operacijoms Trondheime, vienas - N a r v i k e . Pastarasis, 6000 ton Kattegat, beveik pasiek savo tiksl, taiau uklupta norveg pagalbinio karo laivo Nordkapp, panikavo ir paskandino tanklaiv p a t i
100 99 98

97

vokiei gula su

. Krygsmarins eskadrini mininink

degal talpyklos po ilgos kelions Norvegijos iaur buvo praktikai tuios. Jie negaljo iplaukti atgal nepasipild. Tanklaivis Jan Weilern neturjo pa kankamai degal visiems laivams. Be to, jis negaljo j aptarnauti vis vie nu metu. Net jeigu F. Bonte bt nusprends palikti du savo eskadros laivus Narvike, kad papildyt likusius, jam reikjo ne maiau kaip 36 v a l a n d
101

Uuot po skmingos operacijos t pai dien pasipild degal ir iplauk namo, eskadriniai minininkai buvo priversti likti Narviko uoste kur kas ilgiau nei planuota. is udelsimas ram Otofjord atne niekada ia negirdt karo laiv pabkl griausm ir kainuos labai brangiai. Taiau balandio 9 d. ryt vokieiai vl buvo nugaltojai. Penki svarbiausi Norvegijos miestai, jr ir oro uostai buvo j rankose. Pergal bt buvusi visika, jei ne komplikacijos Osle, leidusios pabgti Norvegijos vyriausybei, taiau kariniu poiriu ope racija buvo vykdyta puikiai. Prasmuk pro gerokai galingesn brit laivyn, vokieiai su minimaliomis pajgomis (pirmoje kampanijos stadijoje dalyvavo tik lengvieji trij divizij daliniai, juos palaik 800 karo ir 250 transporto lk tuv)
102

um Norvegij ir sudav dar vien antaus Sjunginink prestiui.

Jei ne Blcher netektis, Hitleris bt galjs trinti rankomis. Generolo Nikolaus von Falkenhorsto raportas buvo lakonika: Norvegija ir Danija okupuotos...

* I 26 transporto eelono laiv 6 buvo prarasti. Iki 1940 m. birelio 15 d. 270 preky bini vokiei laiv pergabeno 107 591 kareiv 16 102 arklius, 20 339 transporto priemones, 101 400 ton vairi reikmen. I viso buvo prarastas 21 laivas, uvo apie 2000 moni. Kritinmis dienomis aviacinius degalus, prielktuvinius pabklus ir karo atsargas gabeno netgi povandeniniai laivai.

taip, kaip nurodyta." Hitlerio svei vakarien t vakar buvo ventika. Prie pagrindinius makaron, kumpio ir salot patiekalus, auksinse lktse buvo patiektas tradicinis skandinav ukandis smrrebrd .
]03

Norvegijos atsakymas kausims, kiek galsim!

li ir aibika vokiei invazija Norvegijoje pritrenk Sjungininkus. Britai ne galjo patikti, kad tarp prieo uimt miest yra netgi tolimasis Narvikas. Kai kas band save raminti, kad praneimuose sivl klaida, ir vokieiai um ne Narvik, o Larvik prie Oslofjordeno . Kruopiai ir ilgai ruoti Sjunginink planai Norvegijoje sugriuvo, kadangi jie planavo isilaipinti esant minimaliam norveg pasiprieinimui arba visai be jo, o dabar uostuose jau eimininkavo vo kieiai. Balandio 9 d. prancz premjeras P. Reynaud su usienio reikal ministru . Daladier paskubomis iskrido London, kur Aukiausioje karo taryboje buvo nutarta, jog Norvegij nedelsiant turi bti pasistos stiprios pajgos" . Ko gero, Sjungininkai ir vl bt nespj nieko padaryti, jeigu naci dip lomat veiksmai bt tokie pat staigs ir koordinuoti kaip vokiei kareivi. Hitleris, suinojs apie Weserbung skm, vidurdien A . Rosenbergui sak:
106 105 104

Dabar Quislingas gali kurti savo vyriausyb O s l e "

, taiau diplomatiniu lyg

meniu V. Quislingo statusas buvo neaikus. Norvegijos okupacijos plane buvo sakinys, bylojantis, kad pirmasis naci tikslas - ne nuversti esam vyriausyb, bet atvirkiai - ilaikyti status quo: Vos tik umus Osl reikia nedelsiant susi siekti su vokiei ministru dr. C. Brueriu bei karinio laivyno ata Schreiberiu ir j padedamiems inicijuoti derybas su Norvegijos vyriausybs bei karo vadovais. Reikia, kad jie sutikt priimti ms reikalavimus", - raoma dokumente. Gene rolo N. Falkenhorsto dokumentuose apie V. Quislinga yra tik vienas jo valgy bos karininko raas, kuriame jis vadinamas draugiku vokieiams fanatiku, bet aidime neatliekaniu jokio v a i d m e n s "
107

. Pats V. Quislingas apie savo vaidmen

turjo kitoki nuomon. Lengviausias bdas naciams okupuoti Norvegij buvo susitarti su karaliumi ir esama vyriausybe. Girddama nurodymus ir deklaracijas i sav politik lp, visuomen turjo ramiau priimti politinius pokyius - taip atsitiko Danijoje, taiau scenarijus Norvegijoje pasisuko kitaip. Kadangi alies vyriausyb atsisak priimti naci ultimatum, Osle susidar valdios vakuumas. A . Rosenbergo pasiuntinys Osle Hansas VVilhelmas Scheidtas susitiks su V. Quislingu pareik, kad Norvegijos vyriausyb nusprend prieintis, ir paklaus, ar yra koks nors bdas ivengti katastrofos. V. Quislingas

pasil skelbti savo vyriausyb. Situacija susiklost taip, kad Berlynas suteik leidim. Tuo metu Hitleris, susinervins dl Blcher netekties ir dl to, kad

ultimatumas vis dar nra priimtas, svaidsi aibais ir grasinimais paversti Nor vegijos miestus griuvsiais. H. W . Scheidtas pasil taikesn ieit - steigti mari onetin vyriausyb ir, kaip vliau teig, gavo asmenik fiurerio pritarim" . Tai buvo diplomatin klaida. Balandio 9 d. apie pus atuoni vakaro V. Quislingas per radij kreipsi Norvegijos mones. Jis pareik, kad Vokietija silo neturini pikt ksl pagalb ir ada gerbti Norvegijos nepriklausomyb, jos moni teises ir turt. Paskelbusi beprasmik mobilizacij, - ts V. Quislingas, - vyriausyb pabgo ir paliko savo gyventojus likimo valiai." Jis pareik, jog susiklosius tokiai pad iai jo partija yra vienintel, galinti igelbti al. ir kad perimti vyriausybs vair yra jo pareiga ir teis". V. Quislingas pasiskelb naujuoju ministru pirmininku ir usienio reikal ministru, tada perskait beveik niekam neinomas kit ministr pavardes. Ubaigdamas savo penki minui kalb, V. Quislingas pridr, kad bet koks pasiprieinimas yra ne tik beprasmikas, bet ir nusikaltlikas". Po io kreipimosi kils smyis buvo trumpas ir, uuot sugluminusi Norvegijos mones, i kalba sukl tik dar didesn nor prieintis okupantams. Kur kas didesn su maitis kilo tarp naci diplomat. C. Brueris puol skambinti J . Ribbentropui ir klausti, kaip elgtis toliau. Fiureris pareik, kad dabartin Norvegijos vyriau syb praleido prog sakydama audyti vokiei kareivius, todl jis renkasi V. Quislingo variant. C. Brueris bergdiai band perspti, kad V. Quislingas yra netinkama kandidatra aliai valdyti, ir beveik nra abejoni, jo karalius su ja nesutiks. Fiureris perspjimus nekreip d m e s i o
109 108

Kol klostsi ie vykiai, karalius Hakonas, Norvegijos vyriausyb ir karo va dovyb svarst, k daryti toliau. Kariniu poiriu padtis tikrai buvo beviltika. Norvegija neturjo n vieno tanko, n vieno prietankinio pabklo ir tik 41 lk tuv, i kuri n vienas neatitiko tuometini reikalavim . Kariuomen buvo mayt, o visuotin mobilizacija po vokiei isilaipinimo tapo problemika. Vardydamas visa tai Norvegijos ginkluotj pajg vadas generolas Kristianas
110

Laake kalbjo tik apie viena - rimtai pasiprieinti yra nemanoma. Vakar sjun gininkai nedelsdami prane apie savo planus suteikti karin pagalb ir suduoti smg vokieiams, taiau lygiai taip pat jie dalijo paadus Lenkijai ir Suomijai, taigi galimas kompromisas su Berlynu buvo viena i rimt alternatyv diskusijo je. Norvegija vis dar nebuvo paskelbusi karo Vokietijai. J i stengsi laimti laiko ir suinoti, k galt isiderti. Po V. Quislingo kalbos per radij erdvs kom promisui neliko, nebent vokiei pasilymas bt visikai nesusijs su radijo perversm" surengusiu naujuoju alies premjeru".

Vokiei pasilymas buvo susijs su V Quislingu. Balandio 10 d. C. Brueris susitiko su karaliumi nedidelje kaimo mokykloje prie Elveriumo. Jis pareik, kad Vokietijos ketinimai yra draugiki, o taip pasielgti ji buvo priversta tik dl brit provokacij. Nesuddami ginkl, anot jo, norvegai pademons travo, kad yra Sjunginink pusje, todl nuo prajusios dienos ultimatumo padtis pasikeit. Tiksliai vykdydamas fiurerio instrukcijas, C. Brueris pareika lavo, kad karalius grt Osl ir pripaint V. Quislingo vyriausyb, prieingu atveju jis bus asmenikai atsakingas u neivengiam norveg kraujo praliejim. Hakonas paadjo duoti atsakym per dien, taiau karaliui jis buvo aikus i karto. Kai vokiei pasiuntinys ivyko, monarchas sukviet vyriausybs na rius ir pasak emocing kalb: A negaliu sutikti su vokiei reikalavimais. Tai prietaraut viskam, k a laikau savo, kaip Norvegijos karaliaus, pareiga... A nenoriu, kad mano pareikimas daryt tak vyriausybs sprendimui ar kad ji iuo pareikimu remtsi. Bet a negaliu paskirti V. Quislingo ministru pirminin ku. Jis yra mogus, kurio nepasta nei ms mons, nei a... Jeigu vyriausyb vis dlto nusprst sutikti su Vokietijos reikalavimais - a visikai suprasiu tokio sprendimo prieastis, nes kare. kurio grsm ikilo, daug jaun norveg turt paaukoti savo gyvybes. Jeigu taip atsitikt, vienintelis mano sprendimas bus isiadti sosto."
111

Formaliai politinius sprendimus Norvegijoje galjo priimti tik vyriausyb, ta iau po visuomenje populiaraus ir autoritetingo monarcho pareikimo net ir abejojantieji alies galimybmis kovoti stojo karaliaus pus. Vienas ministras po ios kalbos ra: Tai mums visiems padar didiul spd. Aikiau nei kada nors anksiau mes po iais odiais galjome velgti vyr. karali, nusibrus aiki linij sau ir savo uduoiai, linij, kurios jis negali perengti. Per penkerius metus vyriausybje mes imokome gerbti ir vertinti savo karali, ir dabar savo odiais jis patvirtino ess didis mogus. Teisingas ir valingas, lyderis lemting ms aliai akimirk." Diskusijos buvo baigtos. Kai Norvegijos usienio reikal ministras te lefonu prane, kad ultimatumas atmetamas, C. Brueris paband pasitikslinti, ar tai reikia, jog norvegai ts pasiprieinim. Halvdanas Kohtas (usienio reikal ministras) patvirtino vokikai: Ja, soweit wie mglich (Taip, tiek, kiek galsime) . Hitlerio reikalavimas skirti V. Quislinga naujos vyriausybs vadovu panaikino bet koki susitarimo galimyb. Taiki okupacija" tapo nemanoma. Tos paios balandio 10 d. vakar alies vyriausyb per vietos radij para gino Norvegijos gyventojus (kuri buvo tik 3 milijonai) prieintis okupantams. Skeptikai nusiteikus ir su savo pareigomis nesusitvarkant vyriausij ginkluo tj pajg vad K. Laake pakeit skubiai generolus majorus paauktintas 58-eri Otto Ruge. J o misija atrod nemanoma. Vokieiai kontroliavo visus
112

didiausius miestus ir uostus. J i e um didij dal kariuomens sandli ir kontroliavo svarbiausius komunikacij bei susisiekimo tinklus. Naci rankose atsidr daug auktini sra ir mobilizacijos centr. Rytingas Norvegijos val dios atkirtis nederjo su jos pasyvumu invazijos ivakarse ir jai jau prasidjus. Net kai balandio 9-osios ryt buvo gautas Vokietijos ultimatumas ir neliko jo ki abejoni dl to, kas vyksta alyje, Norvegijos vyriausyb paskelb tik dalin mobilizacij. Tai reik, kad aukimai bus siuniami patu. Karini apygard vadai greitai suprato, jog bus prarasta daug svarbaus laiko ir msi iniciaty vos pagreitinti proces, taiau, pavyzdiui, Osle to padaryti nebepavyko, o netrukus ryio galimybs tarp vyriausybs ir gyventoj, tarp karini dalini ir auktini tapo minimalios. O. Ruge kareiviai buvo nepasireng miams, neturjo utektinai ginkl

ir technikos. Dauguma auktini niekada nebuvo mat lktuv ar tank, taiau generolo mgstamas posakis tomis dienomis buvo: M e s privalome kau tis ir mes kausims su tuo, k t u r i m e . "
113

Ironika, taiau V. Quislingo faktorius, sugriovs susitarimo galimyb, netrukus nustojo Otto Rge
Bettmann/CORBIS/Scanpix

egzistuoti.

Jeigu bt tarsi su tikrja Norvegijos valdia, vo kieiai bt turj ans. Stumdami priek V. Quis-

ling, jie atsitrenk sien patys ir nepaliko jokio kito pasirinkimo norvegams. V. Quislingas vyriausybs vadov paaid tik penkias dienas, l atuoni mi nistr, kuriuos jis paskelb per radij, penki atsisak arba ivis nesureagavo kvietim. Netgi senieji V. Quislingo partijos sekjai, nenordami tapti valstybs idavikais, atsuko savo lyderiui nugar. Matydami, kad V. Quislingas nesugeba vesti Osle tvarkos, balandio 13 d. naciai udraud jam kalbti per radij ir atauk i gatvi demonstracij visus jo jaunuosius triukmadarius. Balandio 15 d. C. Brueris prane V. Quslingui, kad fiureriui jis daugiau nereikalingas . Taip ir nepradjusi funkcionuoti, V. Quislingo vyriausyb per penkias dienas tapo istorija. Bet io trumpo jos msteljimo pakako, kad kampanija Skandina vijoje nepasibaigt kaip ekoslovakijoje. J i taip pat nebus tokia kaip Suomijoje, nes kart Vakar sjungininkai paband testi savo paadus. Nokautuoti savo varov jau pirmame raunde naciams nepavyko. Atjo metas antrajam. inoma, vieni norvegai sustabdyti vokiei neturjo galimybi. Prie Osl u musios 163-iosios/vokiei divizijos balandio 11 d. prisijung 196-oji ir jos pradjo puolim. Netrukus joms pagalb buvo perkelti tankai i Danijos bei dar
114

viena, 181-oji divizija. Dalis pastarosios kareivi nuo balandio 18 d. lktuvais buvo nugabenti Trondheim . is miestas buvo galutin vokiei ygio i Oslo stotel ir pagrindinis tikslas. Susijungus su ia isilaipinusiais daliniais, visa pietin Norvegija bt saugi. Norvegai nebegalt blokuoti vokiei isilaipinimo sek toriuose, kartu bt ukirsta galimyb isilaipinti Sjungininkams. Smgiai buvo nesustabdomi. J a u pirmosiomis puolimo dienomis gynj pajgos m byrti. Balandio 12-j generolo majoro Erwino Engelbrechto vadovaujama 163-ioji divizija sumu norveg 3-ij pstinink pulk*. Prie Kongsbergo nelaisv pate ko 2000 kari. Kit dien panaus likimas itiko ir 6-j norveg pulk, tik jis spjo atsitraukti. Deiniajame puolimo flange generolo leitenanto Richardo Pellengahro 196-oji divizija taip pat sumu gynjus. 3000 norveg buvo priversti internuotis vedij. 1-osios Norvegijos divizijos praktikai neliko. Kai kur vokieiai gavo at kirt. Pvz., kai viena oro desantinink grup paband uimti svarbi geleinkelio sankry Dombase, norvegai akimirksniu j apsupo. 162 Fallschirmjgehai laiksi keturias dienas, taiau pasibaigus maistui ir amunicijai jiems teko pasiduoti. Gyvi buvo lik tik 34 kareiviai . Taiau tai buvo viena i ret iimi. Vermachto paj gos, palaikomos lengvj tank ir aviacijos, brovsi vis gilyn. Balandio 19 d. jos um Elverium ir Hamar madaug u 150 km nuo Oslo. Suprasdamas, kad vienas ilgai prie ygio stabdyti negals, generolas 0. Ruge pareikalavo i Sjunginink realaus pastiprinimo. Pagalba jau buvo pakeliui, nes Sjungininkai taip pat norjo spti Trondheim greiiau nei ia pasirodys dar trys vermachto divizijos. Tai bus pirmas kartas, kai britai ir pranczai kausis su vokieiais ne odiais, o ginklais. Prie ios istorins" akimirkos mes dar grime. Tuo tarpu pirm smg britai sudav ten, kur jie jautsi tvirtai - jroje.
116 115

Karalikasis laivynas smgiuoja atgal

Po vokiei isilaipinimo Norvegijoje Sjungininkams teko praryti dar vien

kari piliul ir pripainti, kad ne Hitleris, o jie nespjo autobus". Pripainti neuteko. Po nesugebjimo nieko nuveikti Lenkijoje ir Suomijoje dabar jiems reikjo gelbti savo presti Norvegijoje. Tiek karin, tiek politin. Kol karo vado vyb kartligikai svarst, kur bt galima ilaipinti stiprias pajgas", pirmieji miai uvir jroje. Krygsmarins laivai vykd savo pirmj uduot - ilaipino vermachto kareivius, taiau antroji uduotis - prasmukti pro Karalikojo laivy no pajgas ir grti namo - buvo ne maiau sudtinga. Netiktumo faktoriaus

* Visos komplektacijos norveg pulk sudar 3750 moni.

neliko, taigi raund, ublokav prie grimo kelius, laimjo Sjungininkai. Dar prie kampanij E. Raederis perspjo Hitler ilaipinus kareivius nepalikti vokiei laiv Norvegijos uostuose. Siauri fiordai galjo tapti mirtinais spstais, kadangi manevro laisv juose atakuojant prieo laivams ar lktuvams buvo mi nimali. Labiausiai jis fiureriui akcentavo Narvik ir Trondheim, tolimiausius nuo Vokietijos uostus. Taiau dl logistikos problem vokiei laivams nepa vyko pasialinti i uost taip greitai, kaip norjo E. Raederis. Narvike eskadri niai minininkai strigo, nes nespjo pasipildyti degal, be to, ia, panaiai kaip Trondheime, transporto eelonai nesugebjo utikrinti savo krovini pristatymo kariniams daliniams. Kadangi kariams trko amunicijos, transporto, technikos, karo laivai savo pabklais turjo padti sitvirtinti sausumos daliniams bei pri dengti kitus krovininius laivus, gabenanius reikaling aprpinim. Pirmasis Norvegijos uostas, kuriame balandio 9 d. pasirod ne tik liuftvafs, bet ir RAF lktuvai, buvo Bergenas. 18.00 vai. 12 brit bombonei atakavo vokiei laivus uoste. Lengvasis kreiseris Kln ir du torpediniai mi

nininkai buvo priversti bgti i uosto (vliau jie pasiek Vokietij), tuo tarpu kitas kreiseris, Knigsberg, buvo taip apgadintas, kad negaljo iplaukti. Kit

ryt 1 5 RAF bombonei sureng dar vien reid Bergen. J i e triskart patai k Knigsberg, ir is tapo pirmuoju, bet ne paskutiniu dideliu II pasaulinio
117

karo laivu, kur paskandino aviacija

. Kad ir kaip bt keista, is enklas

Sjungininkams nieko gera nereik. Bergenas buvo pirmasis kampanijos ta kas, kuriame Norvegija sulauk tiesiogins brit pagalbos. J i galjo bti ir dar rimtesn. Netoli Bergeno britai turjo galingas laivyno pajgas - 4 kreiserius ir 7 eskadrinius minininkus. iems laivams plaukus uost, krygsmarin ne bt turjusi joki galimybi, taiau tai reikjo padaryti staigiai, nes netrukus paaikjo, kad liuftvaf lygiai taip pat skmingai gali skandinti brit laivus. Vokiei pranaumas ore greitai atims pagrindin Sjunginink kozir - prana um jroje. Prie i besikeiiani svarstykli mes netrukus grime, tuo tarpu jr miuose britai skyn pergales. Balandio 9 d. vl vakar povandeninis laivas Truant torpedavo i Kristiansando grtant lengvj kreiser Karlsruhe. ala buvo tokia didel, kad eskorti niams vokiei laivams Karlsruhe teko paskandinti. T pai nakt panaus liki mas vos neitiko linijinio krygsmarins laivo Ltzow. Po Spearfish atakos Ltzow nenuskendo, taiau j teko tempti Kyl, o atstatymo darbai truko itisus metus. Brit povandeniniai laivai Norvegijos kampanijoje u vokiei u-boutus" pa sirod kur kas efektyvesni. Per pirmj savait britai paskandino 6 transporto ir krovininius laivus bei tanklaiv, o patys ioje medioklje prarado tik du po vandeninius laivus .
118

Savo ruotu vokieiai povandeniniame kare susidr su rimta technine pro blema. Teorikai vokiei povandeniniai laivai turjo sudaryti savotik apsau gos skyd ir atakuoti brit laivus, plaukianius Norvegijos link. Prog tokioms atakoms jie turjo valias, taiau j torped detonatoriai suveikdavo per anksti arba nesuveikdavo visai. Pvz., mums jau pastamo Gntherio Prieno povande ninis laivas U-47 balandio 16 d. brit krovininius laivus paleido 8 torpedas. Nesprogo n viena. Dar po keli dien G. Prienas band atakuoti didel brit li nijin laiv, taiau vl nesprogus torpedoms jam vos pavyko pabgti nuo gilumi ni prieo bomb. Po i neskmi grs baz, G. Prienas pareik, kad m e dinmis torpedomis" daugiau kariauti neketina. Su ta paia problema susidr ir jo kolegos. Karlo Dnitzo apskaiiavimais, jo povandeniniai laivai Skandina vijos kampanijos metu keturiskart atakavo linijinius brit laivus, po deimt kart eskadrinius minininkus ir transporto laivus. Vis i atak laimikis - vos vienas transporto laivas
119

. Per 48 valandas nuo operacijos pradios britai paskandino

du vokiei povandeninius laivus. Vien netoli Narviko, kit netoli Harstado. Balandio 1 5 d. brit eskadrinis minininkas Brazen paskandino povandenin laiv U-49, i kurio pavyko perimti duomenis apie kit vokiei povandeni ni laiv dislokacijos vietas. Taigi iaurs Norvegijos krant apsaugos iedas buvo sulauytas ir Karalikasis laivynas ia galjo manevruoti be rizikos . ia krygsmarinei buvo suduotas didiausias smgis, tuo tarpu pietinje Norvegijos dalyje vokiei laivai buvo ne vieni, jiems pagalb atskubjo liuftvaf. Vokiei valgybiniai lktuvai pradjo naryti vandenis tarp Bergeno ir Orknio sal nuo pat balandio 9 d. ryto. Brit laivyno pajgos ia buvo didels ir pastebti jas buvo nesunku: vienoje grupje 2 linijiniai karo laivai, 6 krei seriai ir didelis eskadrini mininink apsaugos iedas, kitoje - 9 kreiseriai ir 11 eskadrini mininink. Pastarj grup apie 15.30 v a i . , madaug 150 km nuo Norvegijos krant, uklupo 88 vokiei bomboneiai. Per atak buvo paskandintas eskadrinis minininkas Gurkha. Bombos pataik ir linijin karo
120

laiv Rodney, taiau nepramu jo galing arv. Kliuvo ir kreiseriams Glasgo bei Southampton. Liuftvafs ataka tssi dvi v a l a n d a s
121

. Pert laik brit laiv

prielktuviniai pabklai numu 4 lktuvus. Vis i J u - 8 8 gulos uvo. Gurk ha jreivius spjo igelbti pagalb atskubj kreiseriai. Atakos metu padary ti nuostoliai nebuvo labai dideli, taiau ji padar Ch. Forbesui tok spd, kad admirolas prijo ivad, jog laivynas negali veikti sektoriuose, kuri oro er dvje eimininkauja liuftvaf
122

. Ivada buvo teisinga - Norvegijos kampanija

buvo pirmoji karybos istorijoje, kai pranaumas ore tapo svarbesnis u viepa tavim jroje. Tai buvo naujos epochos pamoka. Moderns bomboneiai tapo nauju, iki tol neegzistavusiu prieu karo laivams. Tapo aiku, kad nedideli

 u o d spieiai" gali mirtinai ubadyti net pat didiausi, net pat galingiau si bangin. Blogiausia lauk ateityje. sitvirtinusi Norvegijoje liuftvaf labai priartjo prie prekybini Britanijos jr keli. alia i bazi prijungus Pran czijos pakrant, brit padtis pasidar grsminga. Vien tik 1940 m. vokiei bombonei paskandint laiv tonaas - 580 000 ton. 1941 m. jis jau virys milijon t o n
123

. Visa tai lauk ateityje, tuo tarpu okupav visus svarbiausius

oro uostus, vokieiai i karto siviepatavo ore. J pajgos Norvegijoje nebuvo didels. X liuftvafs korpusas turjo iek tiek daugiau nei 500 karo lktuv (i j 317 b o m b o n e i ) giau nei 100 lktuv
124

, taiau RAF ioje kampanijoje niekada neturjo dau

125

. Tai reik, kad tiek brit laivai, tiek j kareiviai galjo

bti bombarduojami be gailesio, be galimybi apsiginti. Tiesa, Karalikasis laivynas turjo 4 lktuvneius, taiau tik vienas i j - Furious buvo alia, dar du - Ark Royal ir Glorious - paskubomis ikviesti i tolimos Aleksandrijos, at vyko tik balandio 24 d .
1 2 6

Liuftvafs auk srae didij laiv buvo nedaug,

bet tik dl to, kad Sjunginink strategai nusprend atitraukti savo laivyn i viet, kurias galjo pasiekti vokiei bomboneiai. is sprendimas turjo milinik tak tolesnei kampanijos eigai. Jis reik, kad planuodamas savo isilaipinimo operacijas karo tabas gali galvoti tik apie liuftvafei sunkiai pa siekiamus iaurs takus - Narvik ir galbt Trondheim. Pietuose liko tik brit povandeniniai l a i v a i
127

. Vokieiai greitai suderino savo logistikos sistemas ir

pasiruo atremti bet kok bandym prisiartinti prie ukariautos teritorijos, tuo tarpu brit pilotams Norvegija buvo tolima ir pavojinga. Kai i jau minto oro reido Bergene baz gro 13 i 1 5 RAF bombonei, vieno i j skrydio urnale buvo paymta, kad lktuvas ore ibuvo 4 vai. 30 min., nors oficialiai maksimalus galimas laikas buvo tik 4 vai. 20 m i n .
128

Bandydami bombarduo

ti Solos ir Fornebu oro uostus be naikintuv priedangos, britai per pirmj mnes prarado 31 bombone. Vienintelis bdas mesti ik liuftvafei buvo pastatyti laikin aerodrom Norvegijos teritorijoje, taiau visi tokie bandymai baigsi fiasko. I nevilties bombarduoti Solos oro uosto buvo isista grup lai v su sunkiuoju kreiseriu Suffolk ir 4 eskadriniais minininkais. Balandio 1 7 d. autant kreiseris nuo savo denio paleido lktuv, kad is padt nustatyti taikinius. Liuftvafs gynyba sibrovl numu akimirksniu, tada sureng 7 va land kreiserio mediokl, po kurios Suffolk Skapos lank gro praktikai sksdamas. J o remontas utruko iki 1941 m. v a s a r i o
129

. Pranaumas ore buvo

svarbiausias dalykas, kur pirmi isilaipin Norvegijoje laimjo vokieiai. Dl jo visi Sjunginink bandymai atsakyti tapo rizikingi. Pramiegotas vokiei i silaipinimas atm i Sjunginink dominavim jroje, tose teritorijose, kurios buvo pasiekiamos liuftvafs bomboneiams, taiau vokieiai turjo Achilo kul-

n ir Sjungininkai netrukus j uiuop. Vestfjorde prie Narviko strigusiems krygsmarins laivams liuftvaf niekuo padti negaljo. Londone karo kabinetas nusprend balandio 12 d. ilaipinti karines pajgas Narvike. Rizika ia buvo maiausia, be to, planas engti vedij ir sunaikinti geleies rdos infrastruktr Jelivarje niekur nedingo . Likus dienai iki io numatyto isilaipinimo, Vestfjorde kilo didelis jr mis, netiktas tiek britams, tiek vokieiams. Balandio 9 d. vidurdien, po pasklidusi ini apie vokiei isilaipinim Norvegijoje, skaitant ir pat iauriausi Narvik, ariausiai jo su savo eskadri niais minininkais buvs kapitonas Bernardas VVarburtonas-Lee tiesiai i Admi raliteto gavo nurodym: Spauda skelbia, kad Narvike vienas vokiei laivas ilaipino nedideles pajgas. Praome plaukti Narvik ir paskandinti arba uimti vokiei laiv." Spauda buvo blogas valgybos agentas, taiau gavs sakym tiesiai i paios vadovybs, B. VVarburtonas-Lee nusprend vykdyti u duot. Kapitonas prie tai krante buvo susitiks su norvegais, kurie lauyta angl kalba informavo, jog fiorde mat 6 vokiei laivus, didesnius u Hardy''*, ir
130

1 povandenin. Taiau B. VVarburtonas-Lee nusprend, kad Admiralitetas turi ini i patikimesni altini, ir 17.51 vai. signalizavo: Norvegai pranea, kad vokieiai um Narvik. J i e turi eis, kartoju, eis eskadrinius minininkus ir vien povandenin laiv. Kanalas gali bti uminuotas. Ketinu pulti autant, per popld."
131

Sunku pasakyti, ar bt rysis kapitonas savo operacijai, jei bt

inojs, kad Vestfjorde yra net 10 prieo eskadrini mininink, taiau jis mums klausim atsakyti jau negali. Vokiei flotilei Narvike vadovavs Fritzas Bonte isklaid savo eskadrinius minininkus po vis fiord, o jim paliko saugoti dviem povandeniniams lai vams. Netikima, bet n vienas i j nepastebjo plaukiani prie. Paryiais kilusi pga paslp laivus nuo moni aki, taiau jie praslydo ir pro specialis tus, kurie i savo prietais signal tikrai turjo pastebti judjim . 05.30 vai. brit eskadriniai minininkai tarsi i niekur idygo prie snduriuojanius vo kieius. Jgos buvo lygios - penki laivai prie penkis, taiau vokieiai buvo uklupti visikai netiktai. Tokio torped taikinio nesu gyvenime regjs", informavo torped skyriaus karininkas. Tada pirmyn", - atsak B. VVarburto nas-Lee . Brit flagmanas Hardy atideng ugn vokiei flagman Wilhelm Heidkamp. Viena torpeda pataik sprogmen sandl. Sprogimas per akimirk
133 132

nusine 81 jreivio gyvyb. Tarp j buvo ir visos flotils vadas F. Bonte. Kiti du

* Kapitono B. Warburtono-Lee eskadrinis minininkas, 2-osios eskadrini mininink flotils flagmanas.

brit laivai - Hunter ir Havock - paleido torpedas Anton Shmitt. Nuo smgi laivas lo pusiau ir i karto nuskendo kartu su 50 moni. Ugnis paeid ir trei vokiei eskadrin mininink - Diether von Roeder, jo denyje kilo gaisras. Tik po i smgi vokiei laivai Hans Ldemann nuo tanklaivio degal arn ir stojo m
134

ir Hermann

Knne

atsijung

. Manydamas, kad norveg infor

macija apie 6 vokiei laivus buvo teisinga, B. Warburtonas-Lee paband ne tik surengti antr atak, bet ir paiekoti vieno ar dviej likusi vokiei laiv. Jis neinojo, kad, be penki Narviko uoste jo uklupt eskadrini mininink, u jo rib stovi dar penki. Antras mis nepavyko. Brit eskadriniai minininkai inaudojo beveik visas torpedas. Hunter nebeturjo n vienos, Hotspur - ke

turias, Havock - tris, Hardy - vien, ir tik Hostile arsenalas buvo pilnas. Be to, fiordas paskendo rke, tad B. Warburtonas-Lee sak savo laivams plaukti atgal vandenyn. Staiga jiems keli ukirto 3 vokiei eskadriniai minininkai. Bri tams pavyko ivengti nuostoli, bet neilgai. Likus madaug 16 km iki fiordo vart prieais juos staiga idygo dar du prieo laivai. Georg Thiele ir Bernd von Arnim pagavo Hardy ir atideng krymin ugn. Vokieiai atkerijo u savo vado t. J pirmosios torpedos pataik kapitono tiltel - visi ten buvusieji uvo akimirksniu. Bernardui Warburtonui-Lee buvo sutraikytos abi kojos. Patyrs sunki galvos traum kapitonas tik trumpam atgavo smon gelbjimosi valty je ir mir. Sukneintas prieo salvi jo laivas atsirm pakrant. I 175 vyr, buvusi Hardy, 140 sugebjo isigelbti, taiau 27 buvo sunkiai sueisti . O
135

vokieiai ts gaudynes. J i e paskandino Hunter. atsitrenk Hotspur, taiau jam ir dar dviem brit eskadriniams minininkams galiausiai pavyko itrkti i fiordo. Atsisveikinimui" jie paleido ugn krovinin laiv Raunfels. J o triumuo se buvo amunicijos atsargos, skirtos E. Dietlio pajgoms Narvike. Sprogusi sviedini ir sunkij pabkl skeveldr fejerverkas pakilo net 150 m aukt . J a u iplaukusius i Vestfjordo brit eskadrinius minininkus band torpeduoti vokiei povandeniniai laivai U-25 ir U - 5 1 , bet nesuveik j torped deto natoriai . Tai buvo pirmojo Narviko mio pabaiga. Matematikai jis baigsi lygiosiomis. Abi puss prarado po du laivus ir savo vyriausiuosius vadus. Vie nas i nedaugelio brit, Skandinavijos kampanijoje pademonstravusi inici atyv, B. Warburtonas-Lee, u iskirtin drs po mirties buvo apdovanotas Viktorijos kryiumi. Kapitonui buvo 44-eri. B. Warburtonas-Lee neabejotinai nusipeln pagerbimo. Abejoni kelia tik klausimas, ar tikrai vertjo taip rizi kuoti. Atakos ivakarse, 01.36 vai. nakties, tiesiai i Admiraliteto jis gavo dar vien praneim: Norvegijos kranto gynybos laivai Eidsvold ir Norge gali bti vokiei rankose. Tokiomis aplinkybmis tik js pats galite nusprsti, ar reikia atakuoti."
138 137 136

B. Warburtonas-Lee nepersigalvojo. Jis uklupo prieus netiktai

ir pasiek pergal, taiau kadangi vokiei pajgos buvo didesns nei tiktasi, paaukojo savo gyvyb. Viceadmirol VV. VVhitvvorth', kur duodamas B. Warburtonui-Lee tiesioginius nurodymus Admiralitetas apjo, i istorija slg vis likus gyvenim. A visada gailjausi, kad nesikiau ir nesakiau B. VVarburtonui-Lee atidti atakos ir palaukti, kol prie jo prisijungs Renown. Dabar, kai inau, jog Admiralitetas neturjo u mane jokios tikslesns valgybos informa cijos, is apgailestavimas tik dar skaudesnis", - vliau ra W . W h i t w o r t h ' a s 2 laivai buvo prarasti, 1 stipriai apgadintas, uvo 147 v y r a i
140 139

- tokia buvo

atakos kaina, taiau dabar britai tiksliai inojo, kiek Narvike yra prieo laiv. Pirmasis mis baigsi lygiosiomis, j galima netgi cinikai pavadinti valgybi niu". Po jo visi lik Vestfjorde vokiei eskadriniai minininkai buvo pasmerk ti - j i e atsidr spstuose. Vokiei flotils vado pareigas perms Erichas Bey buvo urakintas fiorde. 2 i 8 jo laiv buvo taip apgadinti, kad nebegaljo manevruoti. Vokieiams trko degal ir amunicijos, o britai balandio 13 d . * gro pasipild ir su rimtu pastiprinimu. Jgos buvo nebelygios. Atremti viceadmirolo W . Whitworth'o pajg, plaukusi fiord 8.30 vai. ryto, krygsmarin neturjo joki ans. Jas sudar 9 eskadriniai minininkai, i kuri 3 buvo galingiausi ir moderniausi (Tribal klass eskadriniai minininkai Punjabi, Cossack ir Eskimo), bei 38 000 ton linijinis karo laivas Vl/arsp/te . Lktuvas, pakils nuo Warspite denio, ne tik nustat prie isidstym. Bomboneis pastebjo ir paleido dvi bombas vo kiei povandenin laiv U-64. Viena i j pataik tiksliai - laivas nuskendo per pus minuts. uvo 12 jreivi . Tai buvo pirmas kartas II pasauliniame kare, kai povandeninis laivas tapo lktuvo auka. Tada brit Tribal trijul 10 minui bombardavo Koellner. Vokiei eskadrin mininink pribaig galing Warspite pabkl salvs. Nepaisydami beviltikos padties, vokieiai desperatikai ko vsi iki galo. Erich Geise eis kartus pataik Punjabi. uvo 14 brit, 28 buvo sueisti ir laivas turjo atsitraukti. Skriaudikui atkerijo ir j paskandino Bedouin ir Vl/arsp/te. Kitas brit eskadrininis minininkas - Cossack paband eliminuoti negalint judti Von Roeder, taiau io pabkl salv buvo taikli - 7 smgiai per dvi minutes privert upuolik atsidurti ant seklumos. 9 britai uvo, 29 buvo sueisti. Vokieiams savo ruotu teko palikti Von Roeder ir j sunaikinti. T pat jie padar ir su Knne. is laivas nebuvo paeistas, taiau nebeturjo amunici jos. I viso britai sunaikino 3 vokiei eskadrinius minininkus, likusius 5 su sprogdino patys vokieiai. Paskutiniai 4 vokiei eskadriniai minininkai buvo sprausti pat fiordo kamp, i kur nebuvo jokio isigelbjimo. Zenker ir Arnim
142 141

* Dl ios operacijos balandio 1 2 d. numatytas isilaipinimas Narvike buvo atidtas.

nebeturjo amunicijos, todl trenksi krant i karto. Laivai buvo susprogdin ti, o j gulos prisijung prie E. Dietlio pajg Narvike. Paleids paskutines torpedas, prie j netrukus prisijung Ldemanns . kolegoms daugiau laiko isigelbti ir sunaikinti
]43

Bandydamas suteikti savo laiv liko stovti tik Georg

Thiele. Apaudomas i keli pusi laivas suliepsnojo. uvo 14 jreivi, 28 buvo sueisti, taiau kol jis gynsi, i trij likusi eskadrini mininink vokieiai sp jo ineti krant sueistuosius, ginklus, amunicij, maist. Paskutin Thiele torpeda pataik tiesiai brit Eskimo, taiau nebeturdamas galimybi atsiau dyti laivo kapitonas dav sakym pirmyn" krant . Jr mis Narvike buvo baigtas. Tai buvo pirma rimta brit pergal. 10 prarast eskadrini mini nink buvo pus vis io tipo krygsmarins laiv. Toki nuostoli vokiei ka rinis laivynas niekada nesugebs kompensuoti. Krygsmarin jau niekada nebus tokia, kokia buvo prie kampanij Skandinavijoje. Ir vis dlto kakokiu nesu prantamu, nepaaikinamu bdu Sjungininkai nepasim laimto prizo. I karto po laimto mio balandio 13 d. vakar viceadmirolas VV. Whithworth'as informavo savo vadovyb: M a n susidar spdis, kad po ios dienos veiksm prieai yra visikai bauginti... Rekomenduoju miest nedelsiant uimti isilai pinusioms sausumos pajgoms." Kit ryt Admiraliteto klausim apie vokie i pajgas Narvike W . Whithworth'as atsak: Norvegijos altini duomeni mis, Narvike yra 1 500-2000 kareivi. Vieno belaisvio vokiei karinio laivyno karininko teigimu, j yra gerokai daugiau, bet a manau, kad jis tik nori mus suklaidinti... Esu sitikins, kad Narvikas gali bti paimtas turmu, nesibaimi nant rimto pasiprieinimo."
145 144

Viceadmirolas buvo teisus. Balandio 13 d. Nar-

viko apylinkse E. Dietlis turjo apie 2000 kareivi, taiau paiame mieste buvo ne daugiau kaip keli imtai Gebirgsjageri. Kiti buvo plaiai isiskleid

pagal vis perimetr. Didij laiv salvs uoste i tikrj pasjo panik ir tarp kareivi, ir tarp jreivi. Kai kuriuose sektoriuose kilo netgi tarpusavio kivirai dl pozicij prie geleinkelio ar kaln - i ia buvo galima lengviau pabgti nuo neivengiamo brit turmo . Taiau, didiulei vokiei nuostabai, jokio turmo nebuvo. Norvegai negaljo patikti savo akimis stebdami, kaip balan dio 14 d. brit laivai palieka uost. Jie bt dar labiau nusteb, jei bt ino j, jog tuo metu pakeliui Narvik buvo dvi brit pstinink brigados. Panau, kad optimistins viceadmirolo W . Whitworth'o prognozs padar spd karo kabinetui Londone. Pergals euforijoje paskendusi vadovyb balandio 14 d. sak lordui Corkui tai padaryti su viena (24-ja) brigada, kita (146-oji) buvo nukreipta Trondheim . Karalikojo laivyno admirolas lordas Corkas* buvo
147 146

* Tikroji lordo Corko pavard - Williamas Boyle is.

u tiesiogin Narviko turm, taiau sausumos pajg vadas, generolas majoras Pierse'as Mackesy, sil Narvik apsupti i sausumos puss. Nepaisydamas auk iausiosios vadovybs sakym P. Mackesy ilaipino 24-j brigad Harstade, t. y. madaug u 55 km iaur nuo Narviko. Uuot nedelsiant turmavs, jis nusprend palaukti, kol bus atlikti visi manomi pasiruoimo darbai. Lta ir me todikai planuojama kampanija buvo visika prieingyb aibikiems vokiei veiksmams Norvegijoje. Prajus mnesiui po savo kruopi" pasiruoimo dar b, P. Mackesy bus pakeistas, taiau jo opozicija tiesioginiam Narviko turmui jau bus padariusi mekos paslaug. Tarp mano pavaldini nra n vieno kari ninko, n vieno vyro, - ra R Mackesy savo telegramoje balandio 21 d., - kurie nejaust gdos u save ir savo al, jeigu tkstaniai Norvegijos vyr, moter ir vaik Narvike tapt silomo bombardavimo taikiniais."
148

odiai gras ir kil

ns, bet gali bti, kad tomis dienomis Narvikas bt atiteks Sjungininkams be smarkaus bombardavimo ir rimtos kovos. Berlyne puol panik mogus, kuris iki tol demonstravo geleinius nervus. Po triukinamo pralaimjimo Otofjorde

Hitleris neturjo naujausi ini i Narviko, bet buvo sitikins, kad britai tuoj tuoj pasirodys mieste su didiulmis pajgomis. T pai balandio 14 d. fiureris paauktino E. Dietl generolus leitenantus ir padiktavo VV. Keiteliui sakym, pagal kur E. Dietlis turi nedelsiant palikti Narvik. A. Jodlis dienoratyje ura: Bauginama isterija." J i tssi kelias dienas, taiau, laim, Hitlerio sakymas E. Dietlio nepasiek. A. Jodlio tabo karininkas Bernhardas von Lossbergas tie siog atsisak j sisti. Visa Norvegijos kampanija prasidjo dl to, kad Vokietija norjo apsaugoti geleies rdos tiekim, tad kodl dabar Narvikas turi bti ati duotas britams be kovos? - klaus B. Lossbergas. A. Jodlis jam mandagiai paai kino, kad toks yra asmeninis fiurerio noras. Pulkininkas nepasidav ir kalbjo VV. Brauchitsch parayti kit praneim. J a m e vyriausiasis ginkluotj pajg vadas sveikino E. Dietl su paauktinimu, o laik baig taip: Esu sitikins, kad toki svarbi Vokietijai savo pozicij js ginsite iki paskutinio vyro." B. Lossbergas teik tekst A. Jodliui, jo akivaizdoje supl Hitlerio ranka parayt pirmin variant ir ubaig kylani kriz dl Narviko. Bent jau t dien
149

. Tuo metu E.

Dietlis, uuot sulauks staigaus Sjunginink smgio, gavs prog atsikvpti ir jam pasiruoti, laiko veltui nevaist. J o pajgas padvigubino madaug 2600 jreivi i paskandint laiv. J a m labai pravert uimti Norvegijos armijos san dliai. Jreivius jis apreng norvegikomis uniformomis ir apginklavo j gin klais . Ant ualusio eero vokieiai reng improvizuot lktuv nusileidimo aiktel, kad ie galt atskraidinti pastiprinim ir kit reikmen. Balandio 13 d. 10 transporto lktuv atgabeno keturi 75 mm haubic baterij. Tiesa, liuftvafs skrydiai Narvik buvo kone saviudiki. I 10 transporto lktuv
150

Vokiei paraiutininkai Narvike

bpk

gro tik vienas. 4 numu norveg lktuvai ir baterijos, kiti nebepakilo dl degal stygiaus arba gedim, patirt leidiantis ant aijanio ledo. Vis dlto E. Dietlis nebuvo paliktas be paramos. Kritinmis dienomis i oro uosto prie Trondheimo lktuvai sugebs jam pristatyti dar 528 kareivius, tarp kuri bus batalionas oro desantinink ir per 10 dien okti paraiutu imok kaln divi zijos kariai. Be j, bus atgabenta technikos ir amunicijos, nors operacija liuftvafei kainuos dar 13 lktuv
151

. Sjungininkai praiopsojo prog uimti Narvik

vienu y p u , todl ia vyks dar vienas Narviko mis. kart sausumoje. Pra slinks visas balandis, o jis dar nebus prasidjs, tad kol kas mes galime nukreip ti vilgsn Trondheim. Narvikas buvo strateginis ir patogus takas Sjunginin kams, taiau smgis vokieiams iaurje niekaip negaljo igelbti Norvegijos. Norveg kariai band laikytis, bet tai jie galjo daryti neilgai ir tik su slyga, kad Vakarai nedelsiant atsis pagalb. enkl, kad nesulauk rimtos pagalbos norvegai greitai praras p kautis, daugjo", - ura savo dienoratyje vienas i N. Chamberlaino sekretori . Sjungininkai paadjo padti, ir kart savo paad paband itesti.
152

Sjunginink fiasko Vidurio Norvegijoje

Planuotas Sjunginink karini pajg isilaipinimas Norvegijoje ir jau sitvirti nusi pakrantje vermachto dalini turmas buvo du skirtingi dalykai. Pietin Norvegijos dalis su sostine Oslu buvo prarasta i karto ir operacijos ioje dalyje buvo praktikai nemanomos. Vokieiai gana greitai sprend logistikos ir tieki mo klausimus. Po Oslo umimo Norvegija jiems tapo pasiekiama neilgu ir sau giu keliu i Danijos uost. Iki birelio vien tik iuo keliu be joki nuostoli buvo perkelta 42 000 kareivi*
153

. Tolimesnius ir rizikingus laivams takus padjo

aprpinti liuftvaf. Pirmosiomis kritinmis savaitmis jos lktuvai nuskraidino 29 280 kareivi ir 2376 tonas btinj karo atsarg ir reikmen . spdin gas skaiius, turint omenyje blogas oro slygas ir tuometinius nedidelius trans porto lktuv pajgumus. i tendencij buvo nesunku nuspti i pat pradi. Tai reik, kad Sjungininkams reikia smgiuoti greitai. Narvikas buvo taip toli iaurje, kad ia vykiai klostsi tarsi atskira istorija, beveik nesusijusi su likusia Norvegija. O Trondheim Sjungininkams reikjo atsikovoti, kol vis stiprjanios vermachto pajgos pietuose nespjo susijungti su atkirstais daliniais alies vidu ryje. Apskaiiuota buvo teisingai. Vokieiams sitvirtinus Trondheime, kampani ja bt baigta, bet jei Sjungininkams pavykt prieus pralenkti, Trondheimas galjo tapti idealia baze tolesnei kampanijos pltrai. J o jr uostas galjo pri imti net ir paius didiausius laivus, o aerodromas galjo tapti puikiu poligonu RAF lktuvams. Visai tai buvo aiku Sjunginink strategams, taiau numatytas skubus Trondheimo umimas lygiai taip pat skubiai netrukus buvo atauktas, nes generalinis tabas nutar, jog tiesioginis turmas gali pernelyg brangiai kainuoti" . Diskusijose tarp vyriausybi, karo ministerij, inyb, laivyno, sau sumos bei oro pajg ir j generalini tab veiksmai klimpdavo dar net jiems neprasidjus. Vliau apie i prast irykjusi tendencij Winstonas Churchillis sak: ei generalini tab vadai ir trys ministrai turi balsus Norvegijos kam panijoje. Bet n vienas i j nra atsakingas u karin strategij ir jos krim."
156 155 154

Strategija vis dlto buvo. J , kaip ir Narvike, galima pavadinti atsargia. Uuot staigiai turmavus, buvo nusprsta Trondheim atakuoti netiesiogiai. Dvi kari ns grupuots turjo isilaipinti dviejose senosios Norvegijos sostins pusse ir apsupti j sausumoje - viena i iaurs, kita i piet. Operacija taip ir vadinosi -

* I viso nuo kampanijos pradios iki birelio 15 d. 370 vairiausi laiv ir traleri perplukd Norvegij 107 581 kar, 16 102 arklius, 20 339 transporto priemones, 109 400 ton vairi karo reikmen ir atsarg. iose operacijoje uvo apie 2000 moni, praras tas 21 laivas. (Stegemann, p. 211)

Sickle (Pjautuvas). Atsargumas galbt ne pati blogiausia savyb, taiau pagal plan apie jok greit Trondheimo umim negaljo bti n kalbos. Balandio 14 d. nesutikdami pasiprieinimo Namsuse isilaipino pirmieji brit jr pstininkai, per por artimiausi dien - visa 146-oji brit brigada*, o balandio 19 d. prie jos prisijung 5-oji prancz kaln pstinink (pranc.

Chasseurs Alpins) demibrigada**. iai grupei, gavusiai Maurice pajg pavadini m, iki Trondheimo buvo madaug 130 km. Pietuose, prie Ondalsneso. irgi be ypating problem atvyko grup Sickle. ia taip pat i pradi krant isilaipino daugiau kaip 700 jr pstinink, o nakt balandio 18-j atvyko 148-oji brit brigada . Nuo Ondalsneso iki Trondheimo - apie 240 km. Brit istorikai, turdami privilegij vertinti vykius atgaline data, i opera cij pavadino avantira, kuri buvo pasmerkta nuo pat pradi. Anot j, Sjun ginink kariai buvo nepatyr, j ekipuot neatitiko reikalavim, jie buvo tik lengvai ginkluoti ir beveik neturjo sunkiosios technikos bei artilerijos. Bet to, j buvo tiesiog per maai - brigados prie vokiei divizijas. Paprastai tariant, Sjunginink pajgos buvo tiesiog nepasiruousios nei jriniams desantams, nei karo veiksmams sudtingomis Norvegijos reljefo ir klimato slygomis. Visi ie teiginiai i dalies teisingi, taiau kaip argumentai jie neatrodo rimti. 1939 m. Didioji Britanija ruodamasi karui buvo priversta didinti savo armij. Kiekyb pasidar svarbesn u kokyb. Kari skaiius batalionuose buvo padvigubin tas, bet tai reik, kad paruot kari batalionus papild antra tiek nepatyrusi auktini. Argumentas, liudijantis apie prast kovin pasirengim, lyg ir akivaiz dus, taiau lygiai taip pat juo galjo pasiguosti vokieiai. J karo vadovybei iaur buvo alutinis frontas, kadangi visas dmesys buvo sutelktas kampanij Pranczijoje. Kai paaikjo jog Skandinavijoje kariauti vis dlto teks, Hitleriui
157

1940 m. standartin brit armijos brigad sudar 3 pstinink batalionai, kiekvienas su madaug 800 kareivi. alia j buvo prietankinis dalinys su 9 pabklais, taip pat minosvaidininkai, lengvieji prielktuviniai pabklai, pionieriai (karo ininieriai), signal ir administracijos kuopos. Normaliai jos taip pat turjo turti artilerijos pa laikym, taiau kampanijoje Norvegijoje dalyvavo tik vienas artilerijos pulkas su 25 pabklais. (Dildy, p. 2 4 )

** Elitins prancz kaln pstinink pajgos Norvegijoje buvo sudarytos padalijus 1-j Chasseurs Alpins divizij pusiau. Demibrigada buvo savitas prancz karinis junginys i 3 batalion. Kiekvienas kalniei batalionas buvo sudarytas i trij auli kuop (190 kari kiekvienoje) ir vienos lmlkosvaidinink kuopos. Kiekvienas batalionas taip pat turjo po por prietankini pabkl ir minosvaidi. Viena tokia demibrigada buvo pasista prie Trondheimo, kita isilaipino prie Narviko. (Dildy, p. 2 5 )

teko daryti nuolaid. Pvz., H. Gringas isireikalavo, kad elitin 7-oji oro de santinink divizija bt palikta iskirtinai Fall Gelb, o W . Brauchitschui fiureris turjo priadti, kad visos jau ugrdintos mi Lenkijoje divizijos bus paliktos Vakar frontui. Norvegijos kampanijoje dalyvavo penkios vermachto pstinink divizijos. Trys i j (163-oji, 181-oji, 196-oji) buvo suformuotos 1940 m. saus, likusios dvi (69-oji ir 214-oji) - 1939 m. vasar. Taigi visos jos buvo sudarytos i ali auktini arba atsargini. Elitiniai vokiei daliniai buvo nedideli oro desantinink briai, kurie um svarbiausius oro uostus, ir 1938 m. beveik tik i austr ir iek tiek bavar kareivi suformuota 3-ioji kaln pstinink (Gebirgs jger) divizija. Kadangi ji buvo elitin, jai buvo patiktos sunkiausios ir rizikin giausios uduotys - Narvikas irTrondheimas . E. Dietlio divizija buvo padalyta p u s i a u - v i e n a s pulkas* isilaipino Narvike, kitas Trondheime. Dar viena taip pat gerai pasiruousi ir usigrdinusi Lenkijoje 2-oji kalniei divizija mgins padti E. Dietliui tik kampanijos pabaigoje.
158

Vokiei kaln pstininkus - gbirgsjgerius Narvike pasitiko altis

Bundesarchiv. Bild 183-2005-1202-500. Fotograf: o.Ang.

Sjunginink elitiniai kariai buvo prancz Chasseurs Alpins brigados. J kalnieiai buvo ne tik gerai parengti, ne tik gerai ginkluoti, bet ir vieninteliai, pasiruo veikti ekstremaliomis kalnuotos ir sniege paskendusios Norvegijos slygomis . Baland Skandinavijoje jau nebebuvo taip alta, kaip per iemos kar, taiau Narvike temperatra naktimis vis dar nukrisdavo emiau - 1 5 C ,
159

* Kiekvien 3-iosios kaln divizijos pulk sudar apie 3000 kari. (Dildy, p. 19)

o Trondheime isilaipin kariai ivydo metro aukio sniego pusnis . Prancz slidininkams tai tarsi ir neturjo bti problema, taiau jie nepademonstravo to, kam kelerius metus buvo ruoiami. Laivai, gaben slides, j batus, ginklus ir technik, pasirod per dideli ir negaljo pasiekti uosto krantins , tad, uuot buv greiiausi ir mobiliausi, Chasseurs Alpins kalnieiai isilaipin atsiliko ir nie kaip negaljo pavyti priek nuygiavusi brit
162 161

160

. Pastarieji atvyko be artilerijos

ir prielktuvini pabkl, nes ie ikeliavo N a r v i k - t e n , kur i pradi plauk ir 146-oji brigada . Visa tai atrodo panau krepinink pasiteisinim, kad jie negaljo gerai aisti, nes nepasim sportbai. Vokieiams oro slygos kl t pai keblum, taiau j kaln slidininkai rai vietoves panaiai kaip suomiai. Vokieiai nepamiro nei slidi, nei artilerijos, jie turjo netgi tank. Tai buvo ne pratybos, tai buvo tikras karas, ir jie buvo jam pasiruo. J prieai - ne. Isilaipi nusios Sjunginink pajgos aplink Trondheim buvo ne maesns, o kelis kartus didesns nei vokiei. Prie trij brigad netrukus prisijung dar viena, o greta kovsi dar 6000 norveg. Prie juos iam sektoriui vadovaujantis generolas ma joras Kurtas VVoytaschas turjo tik 7 pstinink batalionus . Igirds ias naujie nas Hitleris puol dar didesn panik. Balandio 17 d. fiurerio sakymas visiems kariams Norvegijoje skambjo desperatikai: Laikykits, kiek m a n o m a ! "
165 164 163

Hitlerio panika nebuvo nurimusi nuo vyki Narvike. Ten Sjunginink pa jgos, besiruoianios pulti E. Dietl, augo tarsi ant mieli. Igirds, kad prie iaurje jau daugiau kaip 12 000, fiureris vl gro prie minties palikti Narvik. Po eilinio pokalbio ia tema A . Jodlis, prarads savitvard, oko i kanceliarijos kabineto ir trenk durimis palikdamas paskui save aid auktuose koridoriuo se. Balandio 17 d. diskusija vl buvo atnaujinta. Hitleris vl para pranei m E. Dietliui trauktis ir teikdamas j A . Jodliui sak: M e s negalime palikti i kari." OKVV tabo vadas vl atsak: M a n o fiureri, kiekviename kare esti aplinkybi, kai vyriausiasis vadas turi ilaikyti savitvard." Hitleris, i tikrj pabands nusiraminti, paklaus: Tai k js patariate?" T vakar fiureris pasi ra A. Jodlio sakym laikytis iki galo, bet i jo angos buvo galima suprasti, kad Hitleris mano, jog iaurje Sjungininkams nieko priepastatyti nepavyks. Po trij dien savo 51-ojo gimtadienio proga gavs i A. Rosenbergo dovan porcelianin Frydricho Didiojo biust, fiureris susigraudino ir jo akyse pasirod aaros: irdamas j supranti, kokie menki yra ms darbai ir sprendimai, palyginti su tais, kuriuos reikjo atlikti j a m . " Bemiegs Hitlerio naktys tssi. Liuftvafs valgyba praneinjo apie didiules prie pajgas aplink Trondhei m. Fiureris vien po kito asmenikai siunt Norvegij karininkus, kad ie raportuot, kaip sekasi pajgoms, bandanioms veikti ilg ruo nuo Oslo iki Trondheimo. Kai po tokios misijos kanceliarij grs B. Losbergas prane,

kad Namsuso ir Ondalsneso sektoriuose yra ne maiau kaip 5000 prieo kari, Hitlerio veidas persimain. Pamats tai pulkininkas i karto pamgino velninti situacij: Taip, mano fiureri, tik 5000 kari. N. Falkenhorstas kontroliuoja visus svarbiausius takus, todl jis gali susitvarkyti ir su gerokai stipresniu prieu. Mes turime diaugtis kiekvienu Norvegij isistu britu dl to, kad tokiu atveju bus maiau mus pasitinkanij prie Maso vakaruose." U savo liai atsain ton B. Losbergas buvo altai ipraytas i pasitarim kabineto ir artimiausi mnes fiurerio durys jam buvo utrenktos . Keistas buvo is epizodas, nes iki tol viskas vyko atvirkiai - Hitleris de monstruodavo gelein ramyb, net kai generolai imdavo panikuoti. Taip bus ir ateityje - kai karo vadai prays leidimo atsitraukti, Hitleris reikalaus kautis iki paskutinio vyro. dl kiekvieno ukariautos ems metro - Norvegija buvo keista iimtis. Fiureris nerimavo be reikalo. N. Falkenhorstas tikrai buvo pasi ruos atremti Sjungininkus prie Trondheimo. Ieidamas B. Losbergas ant stalo paliko dovanl - perimtus brit brigados dokumentus, kuriuose buvo planai ugrobti Stavanger, Bergen, Trondheim ir Narvik greiiau u vokieius. VVeserbung tiesiog ukirto iems planams keli. Tai diev dovana. - pakiliai ra J . Goebbelsas. - Mes tik per plauk ivengme katastrofos. VV. Churchillis lauk ini apie angl invazij, bet, jo nelaimei, vokieiai buvo greitesni." Tai buvo rimtas rodymas apie Vakar kslus Norvegijoje. Hitleris asmenikai sak visus dokumentus iplatinti spaudoje ir priversti nelaisv patekusius brit karininkus patvirtinti j autentikum . Brit belaisvi vokieiai greitai turjo valias. Naci propaganda rod filmus, kuriuose neblogai nusiteik britai prie kameras pasakoja, kad su jais elgiamasi gerai. Kad jie gauna ne tik duonos ar kos, bet ir sotesnio karto maisto, srio, vyno, cigarei... kiekvien d i e n
168 167 166

. Tai buvo ir

propaganda, ir tiesa - britai, prieingai nei lenkai ar kiti slavai, vokieiams buvo mons. Kai Berlyn i Oslo buvo atgabenti pirmieji Sjunginink belaisviai, Hitleris panoro su jais susitikti. Jie buvo pagirdyti ir pamaitinti, paskui ketu rias valandas veiojami po Berlyn. J i e negaljo patikti, kad ia viskas atrodo normaliai. J i e niekaip negaljo atsikratyti minties, kad bus suaudyti, nes tuo buvo prigsdinti ir tikinti namuose", - ra vienas F. Halderio tabo karinin kas. Vliau, igirds, kad lenk belaisviai puol muti atvykusius britus, fiureris ypteljo ir papra kit kart fotograf ufiksuoti scenas, kuriose tariamieji sjungininkai bando vienas kitam perksti gerkles . Planas apsupti Trondheim i dviej pusi m byrti labai greitai. Mau rice pajgos sugebjo nuygiuoti pirmyn apie 100 km, jos susijung su 5-ja norveg divizija, taiau u Steincherio, paiame Beitstado fiordo viruje, juos pasitiko ir sustabd 181-osios Kurto VVoytascho divizijos daliniai, o tada fiorde
169

strig vokiei laivai sektori permet dar vien kalniei batalion. Po mi balandio 2 1 - 2 2 d. Sjungininkai buvo priversti trauktis , vermachto kariai kovsi su gerokai didesne energija, valia ir pasitikjimu savo vad sprendimais. i tendencija dar ilgai kartosis visuose II pasaulinio karo frontuose, bet pagrindi n j pergals Norvegijoje prieastis buvo visikas liuftvafs viepatavimas ore. Sjunginink kareivi kovin dvasia buvo palauta jau pirmaisiais oro reidais ir artilerijos salvmis. Hitleris sak sulyginti Namsus ir Ondalsnes su eme ir t pat padaryti su kiekvienu miesteliu ar kaimu, kur britai kels koj, nekreipiant dmesio ten gyvenanius civilius. A pastu britus nuo Didiojo karo. Kai jie sitvirtina, niekas nebegali j ivaryti", - sak fiureris .
171 170

Namsuso griuvsiai
Topham/Scanpix

Taiau kart britai negaljo sitvirtinti. J i e buvo be gailesio, be perstojo bombarduojami ir neturjo joki galimybi pasislpti. Miestas visikai su griautas, - ra Maurice pajg vadas generolas majoras Adrianas Vartonas de Wiartas, - mediniai namai skendi liepsnose, geleinkelis ir viskas aplink j su naikinta. Elektros ir vandens neliko, net prieplauka pradjo griti. Namsusas tiesiog nustojo egzistavs." 61-eri A. V. de Wiartas buvo vienas i labiausiai apdovanot X X a. brit karo didvyri. Po beatodairikai drsi savo ygdarbi jis turjo tik vien ak, vien rank. Ankstesni karai jo kne praktikai nepaliko sveikos vietos - jo kaulai buvo sutvirtinti metalo ploktelmis, jis nelabai gir-

djo viena ausimi, o galvoje turjo neiimam skeveldr, kuri sukeldavo nieul kaskart, kai tekdavo kirptis plaukus. Taiau net ir is ugn ir vanden perjs karininkas greitai suvok, kad jokie ygdarbiai Trondheimo uimti n e p a d s
172

Nesibaigiantys liuftvafs antskrydiai Sjunginink kareivius var nevilt. Sau sumos kareiviams iaurinio klimato slygos buvo sunkios, o vokiei aviacija galjo smagintis praktikai itis par, kadangi Norvegijoje tuo metu prasidjo baltosios naktys . Britai vos vien kart vir savs mat RAF naikintuvus, ko vojanius su vokiei bomboneiais. Balandio 25 d. 6 naikintuvai Gladiator dvi valandas deng savo kareivius nuo oro atak, taiau kai gro savo pseudobaz ant ualusio Leskajogo eero (tarp Ondalsneso ir Dombaso), pamat, kad ne beturi kur nusileisti. Improvizuot aerodrom pastebjusi liuftvaf bombardavo j be perstojo dvi dienas. Vokieiai prarado 3 bomboneius, taiau sunaikino net tik RAF poligon, bet ir praktikai visus 18 brit lktuv. Tuos, kurie spjo pabgti, dl degal stygiaus britams teko sunaikinti patiems . Liuftvaf toliau nekliudoma reng antskrydius aplink Namsus ir Ondalsnes. Maurice pajgoms kelias Trondheim buvo ukirstas, o pietuose isilaipi
174 173

nusi 148-oji brit brigada, uuot smgiavusi Trondheimo link, buvo priversta skubti pagalb norvegams prie Lilehamerio. Balandio 21 d. prie Mjosos eero vykusiame myje brit ir norveg pajgos atsilaik tik dien. Nakt jie atsitrauk iki Foborgo, o kit dien artilerijos specialisto generolo leitenanto Richardo Pellengahro vadovaujami vokieiai, palaikomi bombonei, privert prieus jau ne trauktis, o bgti. Vermachto slidininkai supo britus flanguose . Dvi paras nemiegoj, balandio 23 d. brit kariai mgino sitvirtinti Tretene, kur reljefas buvo toks palankus gynybai, kad norveg vadas O. Ruge tikjosi ia laimti 2 - 3 dienas. sitvirtin auktumoje, gynjai tikjosi turmo, taiau prie juos idyg du vokiei tankai tiesiog skynsi keli apeidami gynjus aplink. Neturdami prietankini pabkl britai nieko jiems negaljo padaryti. Paskui juos, dengiami artilerijos lities, pasileido pstininkai, ir netrukus Sjunginin kams ikilo grsm patekti apsupt. J i e subyrjo maus brius ir pasileido bgti mikus ir kalnus. Nemaai j vokieiai pam nelaisv, kai kuriems pavyko pasislpti norveg kaimuose, kai kuriems teko kirsti vedijos sien
176 175

Oficialiais duomenimis, uvo, dingo be inios ar pateko nelaisv 706 britai , taiau po trij dien mi prie kranto sugro tik 3 0 0
178

177

, t. y. tik penktadalis

kareivi. 148-oji brigada, kurios vado Haroldo Morgano dokumentus B. Losbergas pristat Hitleriui, buvo sunaikinta. T pai dien, kai subyrjo 148-oji, Ondalsnes i Pranczijos atvyko dar viena, 15-oji brit pstinink brigada. Prasilenkusi su sumutais savo koleg ir norveg 2-osios divizijos likuiais, ji pasiek Kvam u madaug 55 km nuo Dom-

baso. Turjusioms padidti, bet i tikrj sumajusioms Sickle pajgoms vado vauti buvo paskirtas generolas majoras Bernardas Pagetas. 15-oji brigada turjo prietankini pabkl, todl jau per pirmj susidrim su 196-ja vermachto divizija sugebjo eliminuoti du vokiei tankus. R. Pellengahras vl paleido dar b savo artilerij, taiau britai Kjorem atsitrauk tik po dviej dien. 15-oji brigada sugebjo duoti atkirt ir ia, ir po dviej dien prie Utos. Vokieiai patyr nema nuostoli ir prarado dar du tankus , bet jie mis po mio, smgis po smgio stm Sjungininkus atgal. 15-oji brit brigada gynsi neblogai, taiau B. Pageto uduotis buvo ne gintis ir po truput trauktis, o uimti Trondheim. Be perstojo liuftvafs bombarduojamiems jo kariams tai buvo nemanoma misi ja. Balandio 28 d. karin vadovyb Londone sak visoms Vidurio Norvegijoje esanioms pajgoms skubiai evakuotis. Sprendimas buvo priimtas laiku, nes kit dien, pralauusi norveg pasiprieinim, Hermanno Fischerio vadovaujama kita 196-osios vermachto divizijos dalis susijung su pajgomis Trondheime. Mis buvo baigtas. Igirds i naujien Hitleris netvr diaugsmu: Mes laimjome daugiau nei m, tai visa kampanija!" T pai dien fiureris sak bti pasiruo us pradti Pranczijos puolim bet kuri akimirk, pradedant gegus 5 d .
1 8 0 179

Norveg generolas O. Ruge buvo pritrenktas ini apie Sjunginink evaku acij. Jis tikjosi, kad pagalbos daugs, o ne mas, todl i karto perspjo, kad pasitraukus britams ir pranczams, neturs jokio kito pasirinkimo, tik pradti pa liaub derybas. Matydamas, kad nei grasinimai, nei reikalavimai nieko pakeisti negali, O. Ruge dar band prayti, kad Sjungininkai evakuot ir norveg ka reivius, taiau buvo informuotas, kad tam nra nei laiko, nei vietos laivuose . Tik pats O. Ruge kartu Norvegijos karaliumi ir vyriausybs nariais buvo permesti iaur. O. Ruge vadovaus paskutiniams norveg kareiviams Narvike, tuo tarpu alies pietuose 4-oji norveg divizija kapituliavo balandio 30 d., 2-oji ir 5-oji divizijos centrinje alies dalyje sudjo ginklus gegus 3 d .
1 8 2 181

Evakuoti Sickle pajgas pavyko netiktinai skmingai. Per tris dienas (nuo balandio 30 d. iki gegus 1 d.) Karalikojo laivyno kreiseriai ir eskadriniai minininkai, pridengiami lktuvnei, igabeno namo 5084 kareivius n vieno neprarasdami. Sausumos miuose Sickle grup prarado 1301 kareiv . Evakuoti Maurice grup seksi ne taip sklandiai. Vokieiai, apgyn Trondheimo prieigas, prie Steincherio prie nebespaud. J i e vykd savo uduot ir sitvirtino taip, kad galt atremti bet kok nauj mginim prasiverti. Nespau diamiems i sausumos Sjungininkams sutrukd oras. Dl didiulio rko fiorde, pirmj evakuacijos nakt pavyko igabenti tik vien batalion prancz kalnie i - 850 kari. Likusius 5350 laivai pam gegus 3-iosios nakt. Paskutinis isilaipinimo operacij dengiantis dalinys lipo eskadrin mininink Afridi tik
183

4.30 vai. ryto ir dar utruko prisijungdamas prie visos flotils . Prie kilusi nesklandum prisidjo ir Britanijos vyriausyb Londone: gegus 2 d. ji ididiai paskelb, kad i Ondalsneso igabeno visus iki vieno kareivio. Liuftvaf po ios inios galjo susitelkti operacijas Namsuse . 09.45 vai. vokiei bomboneiai pasivijo flotil. I pradi jie band pulti kreiserius, taiau po dviej valand antskrydio pataik eskadrin mininink Bisson, is suliepsnojo ir tapo nevaldo mas. 2645 prancz jreivi ir kari puol gelbti kiti trys eskadriniai mininin kai, tarp j Afridi. Po maiau nei trij valand Afridi irgi buvo subombarduotas. Laivas nuskendo per 20 min., o jame buv prancz kariai ir jreiviai antr kart per maiau nei tris valandas vl buvo priversti kovoti u savo gyvybes altoje jroje. 100 i j kov pralaimjo. Maurice pajgos sausumos miuose prarado 1 53 kareivius. Jos parvyko jausdamosi, tarsi bt pabuvojusios pragare, taiau nuostoli skaiius bylojo, kad jame kareiviai ne kariavo, o tik trumpai pabuvo. Per klaid. II pasauliniame kare bus rimiau pragaro kategorij pretenduojani viet, prie Trondheimo Sjungininkai patyr tik eilin fiasko. Iskirtinis jis buvo nebent tuo, kad kart britai ir pranczai paband kariauti su vokieiais ne odiais, o ginklais. Bet rezultatas vis tiek nekoks. Mis dl Norvegijos buvo pra laimtas. Sjungininkams liko tik viena paskutin galimyb bent iek tiek aplo pyti savo palijusi reputacij. Narvike j pajgos jau buvo didesns u vokiei penkis kartus - pernelyg gera proga pergalei, kad bt galima j praleisti*.
185

184

Epo Narvike pabaiga

Po pralaimjim prie Trondheimo Sjungininkai nebeturjo galimybi atsikovoti Norvegijos. inios apie evakuacij sukl politin vyriausybi kriz tiek Londo ne, tiek Paryiuje. Narvikas buvo paskutin vieta, kur buvo galima suduoti bent iok tok smg vis didjaniai vermachto nenugalimumo aureolei. ia buvo galima sugriauti uosto bei geleinkeli infrastruktr, maitinani Treij Reich geleies rda, ir taip bent kuriam laikui nukirsti ekonomin arterij. Politinis

* Geriausia naujiena londonieiams tuo metu buvo balandio 18 d. vykusi kino filmo Vjo nublokti" premjera. io tada kosmin 4 mln. doleri sum kainavusio, Oska ru" apdovanoto ir visus rekordus JAV sumuusio filmo premjera demonstravo, kad po pusmeio tylos, baiminsis tapti didiausiu antskrydi taikiniu, miestas grta prie prasto ritmo. I 3500 evakuot provincij bendrovi apie 700 gro sostin, o Londono gyventojai nustojo neiotis dujokaukes. Nors Nacionalins galerijos ekspo natai buvo iveti Vels, joje kone kasdien vyko koncertai. Kuo ilgiau tssi Keistasis karas, tuo labiau paprastiems monms jis darsi tolimas ir vis maiau rpjo.

sprendimas tai padaryti buvo priimtas ir galiojo nuo pat pirmj

kampanijos

dien, taiau karinis jo gyvendinimas strigo. Baland generolo majoro E. Dietlio 3-iosios divizijos kalnieiams teko susiremti tik su 6-ja norveg brigada. M iai baigsi lygiosiomis, tuo metu Sjungininkai pild savo pajgas. Prie brit 24-osios brigados balandio pabaigoje prisijung 27-oji prancz Chasseurs Al pins brigada, vadovaujama energingo Antoine'o Bethouart'o. Gegus pradioje i Pranczijos taip pat atvyko 13-ioji legionieri brigada*, dar po keli dien len k kaln pstinink (Karpat") brigada su keturiais batalionais, organizuotais ir apginkluotais prancz, kaip ir j pai kalnieiai. I viso Sjunginink pajgos aplink Narvik pagausjo iki 24 500 kareivi . Juos palaik 2 RAF eskadrils**, 3 lktuvneiai, didieji karo laivai - nuo linijini iki kreiseri. Po kari liuftvafs pamok Sjungininkai atsigabeno apie 100 prielktuvini baterij
187 186

- Narvike

jie turjo pranaum visur, netgi ore. 6-oji norveg divizija (vadas generolas majoras Carlas Gustavas Fleischeris) per kelias savaites nuo karo pradios iaugo iki 8000-10 000 kareivi . K galjo padaryti E. Dietlis prie tok prie, jei jo pajgos Narvike nesiek n 5000 ir daugiau nei pus i kari buvo jreiviai? Vokiei padtis iek tiek pagerjo isivalius Trondheimo region. I ia esan io Verneso oro uosto Narvikas liuftvafei tapo lengviau pasiekiamas, o pagal b E. Dietliui buvo mesta 2-oji kaln divizija. J i taip ir nesps atvykti, taiau britai buvo priversti permesti dal savo pajg stabdyti gbirgsjgeriams. Kai gegus 11 d. ie um Hatfjeldalio ir Miuioeno bazes, vokiei lktuvai ga ljo jose nusileisti pasipildyti degal ar trumpam sustoti. ios bazs igelbjo E. Dietl nuo visiko RAF pranaumo ore ir leido liuftvafei surengti kelet atak Narviko regione . Didiausia grsme jos tapo Sjunginink laivams. J a u per pirmj antskryd gegus 4 d. liuftvaf paskandino lenk eskadrin mininink Grom. uvo 65 mons
190 189 188

. Tai buvo vienos eskadrils darbas, netrukus prie jos

prisijungs dar dvi. Gegus 14 d. liuftvafs bomboneiai paskandino brit trans porto laiv, gabenus karo atsargas ir technik Bud. Britai prarado vieninte lius tris savo tankus, skirtus Norvegijos kampanijai , taiau prancz tankai pasiek Narvik. Liuftvaf, nors ir skmingai skandino prie transporto laivus, apsuptiems E. Dietlio kariams Narvike nedaug kuo galjo padti. Ilgai lauktas puolimas, kuriam Sjungininkai ruosi itis mnes, prasidjo gegus 12 d. Geriausiai tokioms slygoms pasiruo prancz kalnieiai ir legio191

* Pranczijos legionus sudar puikiai apmokyti ir paruoti savanoriai tiek i Pranczi jos, tiek i usienio. Tai buvo ne auktiniai, o karo profesionalai, i to usidirbantys duon. Narviko brigad sudar du legionieri batalionai. ** RAF baze tapo nedidelis Bardufoso oro uostas. (Ziemke, p. 9 9 )

nieriai kartu su norvegais, palaikomi linijinio karo laivo Resolution, dviej kreiseri ir penki eskadrini mininink salvi , ivar vokieius i 50 km ilgio ir 20 km ploio Skonlando pusiasalio. Prancz legionieriai su penkiais lengvaisiais tankais isilaipino ir um Bjerkvik. Nedaug trko, kad Sjungininkai udaryt besi traukianius vokieius apsupties katil, ir nors iems pavyko itrkti, visa iaurin Otofjordo pakrant atsidr Sjunginink rankose. Kelias Narvik i ia tapo atviras. K tik taps Britanijos ministru pirmininku, VVinstonas Churchillis buvo patenkintas. Naujasis brit karo ministras Anthony Edenas informavo Norvegijos ambasadori Londone, kad Sjunginink kariniai veiksmai iaurs Norvegijoje bus energingai vykdomi toliau. Tarsi patvirtinant iuos paadus, nerytingas brit Narviko pajg vadas P. Mackesy gegus 13 d. buvo pakeistas. Vietoj jo atvyko generolas majoras Claude'as Auchinleckas . Nepaisant energing paad, galu tinio Narviko turmo planavimas utruko dvi savaites, ir per t laik jis prarado bet koki strategin reikm. Po pirmj smgi Vakar fronte Pranczija atsidr ties prarajos riba, tad vykiai tolimoje iaurje tapo niekam nebedomi afera. Gegus 24 d. brit karo kabinetas Londone nusprend pasitraukti i Norvegijos. Kiekvienas kareivis dabar buvo reikalingas Vakar fronte, todl visas Norvegijoje dislokuotas pajgas nusprsta skubiai evakuoti. T pai dien, gav lidn praneim, lordas Corkas ir C. Auchinleckas informavo apie tai A. Bethouart'. Suinojs apie agonijoje atsidrusi savo tvyn, prancz generolas tvirtai pa reik, kad, nepaisant nieko, Narvikas turi bti paimtas . Iki jo numatyto turmo buvo likusios trys dienos. Politin Sjunginink vadovyb operacijos neatauk. Skmingas puolimas turjo palengvinti evakuacij, o pergal galjo bent iek tiek
194 193 192

Karas Norvegijoje
bpk Bayerische Staatsbibliothek | Archiv Heinrich Hoffmann

kilstelti kari moral. Sjungininkai vis dar norjo pasinaudoti galimybe sunai kinti geleies rdos gabenimo infrastruktr. Jie neinojo, kad E. Dietlio sakymu geleies rdos gabenimo renginius sunaikino patys vokieiai . Paskutinis mis dl Narviko tikrai tapo tik garbs reikalu. Taigi, gegus 27 d., likus 20 minui iki vidurnakio (baltosios nakties prie blandoje), karo laivai ir artilerija pradjo bombarduoti. 5 prancz legionieri desanto grups su 2 tankais isilaipino Narviko pusiasalyje i iaurs vakar. Tankai uklimpo, bet legionieriai atstm vokiei gynjus ir sitvirtino Orneseto papldimyje. Prie j netrukus prisijung norveg batalionas ir prie vokiei gi namos auktumos kodiniu pavadinimu 457" uvir kova. Prieingoje pusiasalio pusje, kuri nuo Narviko skyr madaug 1,5 km ploio fiordo vanduo, palai koma laiv salvi ir turdama du pranczikus tankus, lenk brigada atakavo Arkeneso miest. Vokieiai nirtingai gynsi. 04.30 vai. ryto E. Dietlis sulauk pagalbos. 32 liuftvafs bomboneiai atakavo prie pozicijas aplink Narvik ir j laivus. Pasinaudoj tuo vokiei oro desantininkai ir kalnieiai nustm pran cz legionierius ir norvegus atgal Orneseto papldim. Prie Arkeneso surengta kontrataka privert trauktis ir lenkus. Po dviej valand pasirod RAF naikintuvai sugebjo numuti 4 bomboneius, taiau ie smarkiai apgadino kreiser Cairo ir privert brit laivus trauktis i Narviko prieig. Vis dlto vokiei skm buvo trumpa ir laikina. Liuftvafs bomboneiams pasitraukus, Sjungininkai, kelis kar tus sustiprin savo pajgas, ts puolim visomis kryptimis. Vidurdien padtis tapo kritika, ir 400 likusi miesto gynj saujelei vadovaujantis Arthuras Hausselsas nusprend, kad daugiau laikytis nebegali. Jis sak kariams trauktis vienin teliu likusiu keliu rytus, link Bjornfelo . Gegus 28 d. 17.00 vai. Sjungininkai gal gale eng Narvik. Generolas A. Bethouart'as elegantikai atidav garb tai padaryti norvegams, vadovauja miems generolo majoro C. G. Fleischerio. turmas, kuriam taip ilgai ir skrupulin gai ruosi Sjungininkai, nebuvo brangus. Auk skaiius - apie 1 50 moni. nelaisv pateko apie 400 vokiei kareivi. Tikslas buvo pasiektas. Ataskaitoje i uimto Narviko buvo raoma, kad geleies rda per uost negals bti gabena ma maiausiai m e t u s *
197 196 195

. Eduardo Dietlio pajg likuiams (apie 1 500 isekusi

kareivi) teko atsitraukti iki paskutinio likusio gynybos bastiono Bjornfelo kaln

* Prognoz buvo teisinga tik i dalies. Per Narvik pristatomos rdos kiekis i tikrj sumajo nuo beveik 600 tkstani ton 1939 m. iki 50 tkstani 1940 m. Bet ka dangi iema baigsi, bendras kiekis nuo 1,2 milijono ton sumajo tik iki 900 tks tani. (Haar, p. 399). Paskui tiekimas smarkiai iaugo, pvz., 1943 m. jis pasiek 1,8 milijono ton. Pai Narviko transporto linij vokieiai sugebjo atstatyti madaug per pusmet. (Scandinavia - Forgotten front")

vietovje. Dar vienas smgis bt juos pribaigs ir sunaikins, taiau kelis kartus galingesniam prieui nepasidavs, pralaimjs, bet atsilaiks E. Dietlis sulauk savo stebuklo. T pai gegus 28 d., kai Narvike Sjungininkai ikovojo pirm j savo pergal II pasauliniame kare, kapituliavo Belgija, o prie Diunkerko pra sidjo brit evakuacija i Pranczijos. Birelio 1 d. brit karo kabinetas sustabd visus karo veiksmus Narvike ir apie tai, kad traukiasi i alies, informavo Nor vegijos karali. Hakonas su vyriausybe nusprend taip pat persikelti London. Birelio 7 d. Narvike neliko n vieno Sjunginink kareivio. Birelio 8 d. Norvegijos vyriausyb kreipsi Vokietij su taikos sutarties praymu, o E. Dietlis, grs Narvik, rado j tui. 6-oji Norvegijos divizija sudjo ginklus. Atrod, pasmerktas praiai, Eduardas Dietlis tapo didvyriu ir Hitlerio numyltiniu. Jis buvo pirmasis vokiei kareivis, gavs Riterio kryi su uolo lapais. II pasauliniame kare E. Dietlis kartu su E. Rommeliu tapo labiau siai reklamuojamomis naci propagandos vaigdmis vermachte. Fiureris iuos generolus laik pavyzdiu visiems: Dietlis - sniege, Rommelis - s a u l j e . "
198

E. Rommelis, ko gero, buvo rykesnis generolas iame kare, bet E. Dietlis Narvi ke igelbjo ne tik vermachto, bet ir paties Hitlerio reputacij.

Paskutinis kampanijos akordas operacija Juno

Kampanija Skandinavijoje baigsi taip pat, kaip ir prasidjo prie du mne sius - atsitiktinai kilusiu didij laiv susidrimu. Sjunginink evakuacijos operacija pavadinimu Juno buvo skminga. Liuftvafs valgyba j pramiegojo, tad saugiai pavyko igabenti ne tik visus 24 500 kareivi, bet ir technik
199

1 5 000 kareivi tilpo 6 greitus keleivinius lainerius, kuriuos juos tris naktis kl maesni laivai. Likusieji atsidr ltesniame konvojuje. Abi grupes dl komplikacij Pranczijoje saugojo palyginti nedidels pajgos - linijinis karo laivas Valiant ir 4 eskadriniai minininkai. Liuftvaf praiopsojo brit laivus, o RAF nepastebjo, kad iaurs jr gro galinga krygsmarins trijul - sun kusis kreiseris Hipper ir linijiniai kreiseriai dvyniai Gneisenau ir Scharnhorst.

Grupei vadovaujantis admirolas VVilhelmas Marschallas gavo uduot atakuo ti Sjunginink laivus prie Harstado ir taip pagelbti E. Dietliui Narvike. Jis neinojo, kad prieai tuo metu jau nea kudai. Sjungininkams pasisek, nes jei krygsmarins trijul, alia kurios plauk ir 4 eskadriniai minininkai,

bt aptikusi transporto konvojus su kareiviais, mis bt baigsis lidnai. Taiau birelio 8 d. 16.00 vai. Gneisenau ir Schamhorst susidr su lktuv-

neiu Glorious. Tiksliau - ne susidr, o iniro alia ir uklupo britus visikai nepasirengusius. Karalikojo laivyno kapitonai beveik du mnesius nemat jroje vokiei laiv. Glorious plauk ltai, nes nieko nesibaimino. N vienas i lktuv nebuvo paruotas koviniams skrydiams. Kapitonas D'Qyly Hughes stebjimo postus laik tuius, ir tik kartkartm paleisdavo pakilti nuo denio valgybinius lktuvus apsivalgyti. Gneisenau ir Scharnhorst pasirodymas tapo

staigmena. Dviej linijini kreiseri salvs i madaug 25 000 m buvo taiklios. Lktuvai ant Glorious denio vienas po kito m sproginti ir netrukus liepsnojo visas laivas. Gneisenau ir Scharnhorst prisiartino prie lktuvneio ir j pribai

g. Glorious nuskendo per iek tiek daugiau nei valand*. Tai buvo didesn katastrofa nei patyr vokiei kreiseris Blcher. Glorious net nespjo pasisti pagalbos signalo. Du greta buv brit eskadriniai minininkai Ardent ir Acas-

ta band padti savo lktuvneiui, taiau taip pat buvo paskandinti. Ardent nuskendo deimia minui anksiau nei Glorious, bet beviltikoje padtyje

atsidrs Acasta kapitonas Charlesas Glasfurdas, uuot pabands bgti, pasuko savo laiv tiesiai Scharnhorst. Kreiserio salv netrukus sudrask brit mininin

k gabalus, bet prie tai jis spjo paleisti torpedas, kurios stipriai apgadino Scharnhorst, o 40 vokiei u v o
200

Po trij dien nedidelis norveg laivas aptiko valtyje plduriuojant vienin tel isigelbjus Acasta jreiv. Niekas Carteris niekaip negaljo umirti savo kapitono: Atsidrs vandenyje, alia tiltelio pamaiau palinkus kapiton. Jis isitrauk i duts cigaret ir prisideg. Mes aukme jam okti pas mus val t, bet jis tik pamojavo atsisveikindamas ir palinkjo skms..."
201

N. Carteriui

pasisek, jis buvo vienas i nedaugelio sugebjusi tris paras igyventi iaurs jroje. Kadangi Scharnhorst buvo stipriai paeistas ir prarado greit, vokiei lini jiniai kreiseriai nieko nelaukdami pasuko Trondheimo uost. Kaip ir balandio 9-osios ryt, jie greitai dingo horizonte, o skstani brit neliko kam gelbti. I beveik 1559 jreivi ir lakn isigelbjo tik 4 0
202

. Tik tiek j spjo maais

laiveliais sugriebti norvegai, kurie su iurpu pasakojo apie gausyb plduriuo jani skenduoli . Kampanija Skandinavijoje baigsi.
203

Glorious praradimas Karalikajam laivynui buvo tikra katastrofa, kadangi tai buvo jau antras i penki prarast lktuvnei (Courageous paskandintas 1939 m. rugsj). Kartu su juo buvo prarastas 21 naikintuvas - ie lktuvai netrukus taps svarbiausiu ginklu myje dl Britanijos. Tarp isigelbjusi buvo tik 2 RAF pilotai, o pilot tr kum Britanija taip pat greitai pajus.

Po mio
SKANDINAVIJOS KAMPANIJA. M . B A L A N D I O 9 - B I R E L I O 10

1940

D.

2 0 4

VOKIETIJA

NORVEGIJA,

SJUNGININKAI

S a u s u m o s k a r i n i a i j u n g i n i a i ir v a d a i X X I grup, vadas Nikolaus von Falkenhorstas 2 divizijos Danijai uimti: 170-oji (W. Witk) 198-oji (0. Roettigas) 6 divizijos Norvegijai uimti: Pirmoji banga: 69-oji (H. Tittelis). 163-ioji (E. Engelbrechtas), 3-ioji kaln divizija (E. Dietlis) Antroji banga: 181-oji (K. Woytaschas). 196-ioji (R. Pellengahras), 214-oji (M. Hornas) . Otto Ruge (nuo balandio 11 d. vyriausiasis ginkluotj Norvegijos pajg vadas) 6 Norvegijos divizijos: 1-oji (C. Erichsenas), 2-oji Q. Haugas). 3-ioji (E. Lijedahlis), 4-oji (W. Steffensas), 5-oji (J. Laurantzonas), 6-oji (C. G. Fleischeris) Sjunginink sausumos pajgos: Prie Narviko Huppert (P. Mackesy, nuo gegus 13 d. C. Auchinleckas): 24-oji brit brigada (W. Fraseris), 27-oji prancz kaln pstinink brigada ir 2 legionieri batalionai (A. Bethourtas). lenk kaln pstinink brigada (Z. BohuszSzyszko) Prie Namsuso Maurice (A. de Wiartas): 146-oji brit brigada (C. Phillipsas), 5-oji prancz kaln pstinink brigada (Bruneiii) Prie Ondalsneso Sickle ( B . Paget): 15-oji brit brigada (H. Smyth'as), 148-oji brit brigada (H. Morganas) K a r i n s o r o ir j r l a i v y n p a j g o s Luftwaffe 500 karini, 500 transporto lktuv Kriegsmarine 3 linijiniai karo laivai 6 kreiseriai 14 eskadrini mininink 31 povandeninis laivas RAF Apie 150 karo lktuv Sjunginink laivynas 14 linijini karo laiv 4 lktuvneiai 24 kreiseriai 60 eskadrini mininink 50 povandenini laiv

moni uvo arba dingo be inios 5636 (tarp j kareiviai, uv sausumos miuose, jreiviai, lktuv pilotai ir visi ding be inios kitomis aplinkybmis).

nuostoliai uvo arba dingo be inios - 6261 (sausumos miuose uvo 1896 brit kareiviai, dar apie 2500 prarasta jroje; uvo 530 lenk ir prancz, 1335 norvegai). iek tiek maiau nei 300 norveg civili uvo per antskrydius. [ galutini auk skaii taip pat patenka visi ding be inios kitomis aplinkybmis.

Technikos nuostoliai Luftwaffe nuostoliai - 117 lktuv; Kriegsmarine nuostoliai: 1 sunkusis ir 2 lengvieji kreiseriai, 10 eskadrini mininink ir 6 povandeniniai laivai. RAF nuostoliai - 112 lktuv; Karalikojo laivyno nuostoliai: 1 lktuvneis, 1 kreiseris (dar 3 stipriai apgadinti), 7 eskadriniai minininkai ir 4 povandeniniai laivai; taip pat prarasta po 1 prancz ir lenk eskadrin mininink bei povandenin laiv.

Kariniu poiriu, operacija Weserbung

baigsi spdinga vokiei pergale.

Tai buvo pirmoji pasaulyje operacija, kuri sutartinai kartu vykd sausumos, jr bei oro karins pajgos*. Krygsmarin atgabeno ir ilaipino kareivius galin go Karalikojo laivyno panosje, ie vykd savo misijas sausumoje, o liuftvaf susitvark su turbt didiausiu manomu tuo metu ikiu. Atstumai buvo dide li, oro slygos prastos, degal pasipildymo ir valdymo i ems sistemos primi tyvios, taiau vokiei karo aviacija pademonstravo, jog yra paengusi gerokai toliau nei bet kurios kitos alies oro pajgos. Liuftvaf tapo artilerija, skubania pagalb sausumos daliniams miuose ant ems, lktuvai kai kuriose Nor vegijos vietose tapo vienintele manoma transporto ir aprpinimo priemone*, o vokiei pranaumas ore - svarbiausiu veiksniu. Jis pasirod ess svarbesnis u Sjunginink pranaum jroje. Liuftvafs indlis pergal Skandinavijoje buvo esminis, taiau operacijos skm lm jungtinis vermachto, krygsmari* Vis dlto i jungtin operacija tik iorikai atrod darni. Idja buvo nebloga, taiau iki galo gyvendinti jos nepavyko. I esms kampanijai per OKW tab vadovavo pats Hitleris. Norvegijoje netgi nebuvo kurtas tabas, derinantis bendrus veiksmus. Vy riausiuoju vadu paskirtam N. Falkenhorstui liuftvaf ir krygsmarin nebuvo tiesiogiai pavaldios. Oficialioje Weserbung karo vad ataskaitoje raoma, kad darni koopera cija buvo pasiekta asmenybi ir karo vad profesionalumo dka, o vadovavimas ope racijai vertintas nepatenkinamai". Doktrina bendram vis karini pajg grandi suvienijimui nebuvo ir nebus parengta. (Ziemke, p. 3 2 )

ns ir liuftvafs orkestras. J e i bent viena i i grandi nebt vykdiusi savo uduoi, kampanijos baigtis galjo ir nebti tokia spdinga. Greta vis labiau auganios vokiei nenugalimumo aureols, Sjunginink nerytingumas ir nesugebjimas kariauti atrod kaip slogus kontrastas. Vokieiai pranoko savo prieus taktiniais sprendimais, sumanumu juos gyvendinant, improvizacijomis esant sudtingoms aplinkybms. is skirtumas buvo akivaizdus visose grandyse, pradedant karo vadais, baigiant paprastais kareiviais. Sjunginink karo tabas operacijas planavo detaliai ir ltai, o karo vadai juos vykdyti ruosi metodikai ir kruopiai. Bet vokieiai neleido jiems skaityti karybos vadovli. J lus isilaipinimas balandio 9 d. i esms prietaravo logikai, taiau btent jis tapo skms pagrindu. I pradi svarbiausi veiksniai buvo greitis ir netiktumas, paskui vermachto lauko vadai turjo utektinai veiksm laisvs, kad galt at likti darb iki galo. J i e buvo rytingi, agresyvs, atkakls. J kareiviai pasitikjo savo vadais, o Sjungininkai, pvz., Narvike, netgi turdami akivaizdi persvar, dels, abejojo ir vertino rizik. I Trondheimo Sjungininkus istm nesibai giantis bomb lietus, bet Narvike E. Dietlis laiksi net tada, kai buvo visikai aiku, jog padtis beviltika. Sunku sivaizduoti, kad taip pat bt pasielgs, tarkim, apsiaustas brit pulkas. Pagrindinis kriterijus vertinant karines operacijas yra klausimas, ar buvo gy vendinti ikelti tikslai. Pagal j vokiei kampanija buvo neabejotinai skmin ga. Buvo gyvendinti visi planai. Danija ir Norvegija okupuotos, Sjungininkai istumti ir paeminti, visi ekonominiai ir strateginiai Treiojo Reicho interesai Skandinavijoje utikrinti, Baltijos jra tapo saugiu ir prieams neprieinamu ee ru. Taiau i pergal Vokietijai atsijo brangiai. Abiej pusi nuostoliai buvo beveik vienodi. Daugel j tiek vieni, tiek kiti galjo kompensuoti, taiau krygsmarin prarado savo gali visiems laikams. Grosadmirolas E. Raederis buvo ios operacijos iniciatorius, btent jo laivynui po ios pergals turjo atsiverti naujos galimybs, taiau rezultatas buvo prie ingas. inoma, Vokietijos karinis laivynas, kaip ir liuftvaf, gijo Norvegijoje nauj bazi ir galjo iplsti savo veiksm orbit, taiau kur kas grsmingesns Sjungininkams tapo netrukus uimtos Pranczijos pakrani bazs. Kai Hitleris prads kar su Stalinu, Vakar konvojams, keliaujantiems Murmansk, iauri ns vokiei bazs taps rimtu galvos skausmu, bet tai bus smulkmena, palyginti su didiuoju karu Atlanto vandenyne. Liepos 28 d. Kylio uost gro 1 linijinis kreiseris, 1 sunkusis kreiseris, 1 lengvasis kreiseris ir 4 eskadriniai minininkai tai buvo likuiai laivyno (22 moderni eskadrini mininink ir didesni laiv), kuris iplauk prie keturis mnesius . Krygsmarin prarado vien (i dviej) sunkj kreiser, du (i ei) lengvuosius kreiserius, deimt (i 22) eskadrini
205

mininink. Moderniausi linijiniai laivai Ltzow, Gneisenau ir Scharnhorst*

buvo

ilgam ivesti i rikiuots. Du naujausi ir galingiausi vokiei linijiniai laivai Tirpitz ir Bismarck** jau ruosi operacijoms, taiau jie buvo statomi nuo 1936 m.

ir bus paskutiniai brangij jr monstr srae. Krygsmarin Skandinavijos kampanijoje prarado pus savo galios ir toki nuostoli niekada nebestengs kompensuoti. klausim, kas laimjo, atsakymas paprastas, bet yra dar vienas, sudtingesnis - ar laimtas prizas buvo to vertas? Tai, kad Skandinavija pateko Treiojo Reicho globon, Hitleriui suteik papil dom galimybi. vedija tapo draugikai neutrali"***, S u o m i j a - n e tik draugi ka, bet ir kupina noro atsirevanuoti Taryb Sjungai, Danijos okupacija padjo udaryti vartus Baltijos jr, sitvirtinimas Norvegijoje eliminavo Sjunginink grsm iauriniame flange. Natralu, kad visi ie prizai turjo savo kain, ta iau dar brangiau pasirod juos isaugoti. Norvegijos frontas nutilo ikart po Weserbung ir ramyb ia viepatavo iki pat II pasaulinio karo pabaigos, taiau

nordamas j ilaikyti fiureris buvo priverstas palei vis ilg pakrant dislokuoti didiules pajgas. Apie 350 000 vermachto kareivi, kurie galjo bti kitur, sdjo Norvegijoje iki pat 1944 m .
206

Neadekvaiai didelis skaiius, turint ome

nyje fakt, kad Sjungininkai Norvegij taip ir negro, bet Hitlerio intuicija ir kart neapgavo. VV. Churchillis i tikrj labai norjo sitvirtinti Skandinavijoje ir nuolat grdavo prie io projekto. Kai vokieiai aplenk britus, tada dar pirma sis jr laivyno lordas balandio 11 d. Bendruomeni rmuose pareik: Tai, kad ms mirtinas prieas buvo priverstas padaryti i strategin klaid, yra didiulis ms pranaumas."
207

Seras Winstonas turjo omenyje perspektyvas

atidaryti front iaurje ir klampinti vokieius ten, kur jie visikai nenorjo kariauti. klampinti mirtino prieo" nepavyko, taiau vos tik taps ministru * Scharnhorst stipriai paeid eskadrinio minininko Acasta torpedos, o Gneisenau birelio 20 d. torpedavo brit povandeninis laivas Clyde. Dvynukai jr 1940 m. nebegro. ** Bismarck buvo paruotas 1940 m. balandio 28 d., Tirpitz 1941 m. vasario 25 d. *** vedija priversta per savo teritorij praleisti karin tranzit. Prasidjus Barbarosai" i Norvegijos per vedij Suomij bus perkelta visa vermachto divizija. Atsilaikiusi prie Sjunginink spaudim sileisti pagalb Suomijai iemos karo metu, dabar ve dija negaljo atsispirti Hitleriui, nes Vermachtas atsidr alies kaimynystje. Nors per Skandinavijos kampanij vedija neleido Vokietijai aprpinti savo pajg Norvegijoje, skirtingai nei Suomijoje, nenordama provokuoti Berlyno, vedija atsisak upultai kai mynei parduoti ginkl ir degal. Nors toks vedijos neutralumas" kl Sjunginink pasipiktinim, i alis tiesiog band ir galiausiai sugebjo ilaviruoti II pasaulinio karo girnose. Kol Vokietija buvo stipri, Stokholmas privaljo girdti naci norus, kai tapo aiku, kad Vokietija kar pralaims, vedija akimirksniu atsidr prieingoje pusje. At sispirti Vokietijos spaudimui vedija negaljo, bet jos sjungininke netapo.

pirmininku W . Churchillis sak generaliniam tabui paruoti plan Norvegijai susigrinti. Jis buvo labai nepatenkintas gavs atsakym, kad tokia operacija dl liuftvafs pranaumo ore yra nemanoma, ir netgi band kalbti jos imtis kanadieius . W . Churchilliui nepavyko gyvendinti savo nor Skandinavijoje, taiau vien tik j egzistavimas privert Hitler imtis veiksm ir brangiai mokti u status quo. Strateginiu lygmeniu yra netiesioginio karo" terminas. Nors ir nesuformuluotas, iomis aplinkybmis jis tikrai veik. Vokietijai labai reikjo geleies rdos vedijoje, ir Sjunginink kslai Hitleriui nepaliko kito pasirin kimo. Meliam karv fiureris isaugojo, bet dl ilikusios hipotetins grsms greta melj buvo priverstas samdyti ir kareivius. Kaina iaugo kelis kartus, ir klausimas, ar tikrai produktas buvo jos vertas, yra diskutuotinas. Kai Treiojo Reicho dispozicijoje atsidurs Elzaso ir Lotaringijos rdos kasyklos, vedijos rda jau nebebus arterija, kuri nukirtus organizmas nustoja veiks. Kai krygsmarin gaus Pranczijos pakrani bazes, Norvegijos uostai nebebus tokie gyvybikai svarbs. Norvegijos prekybinis laivynas 1939 m. buvo ketvirtas pagal dyd pa saulyje. alies neutralumo sulauymas reik, kad 4,6 milijono bendro tonao laiv papild Karalikojo laivyno iteklius, kuriuos vokiei povandeniniai lai vai desperatikai band sunaikinti . Klausimas, ar tikrai buvo verta, yra labai rimtas, bet greta jo yra faktas, kad Hitleris neturjo kito pasirinkimo. Ir nors VV. Churchillis ne tai turjo omenyje, Vokietija buvo iprovokuota mokti u vedijos geleies rd naujomis, karo biros kainomis. Sjungininkai savo ruo tu patyr dar vien pralaimjim. Austrija, ekoslovakija, Lenkija, o dabar ir Danija bei Norvegija krito prie Vokietijos karin gali arba jos demonstravim. Pirmosioms Treiojo Reicho aukoms Vakar sjungininkai nesugebjo suteik ti jokios pagalbos. Norvegijoje bandymas j suteikti baigsi fiasko. Didiosios Britanijos ir Pranczijos kursas politinje biroje nesustabdomai ritosi emyn. is fiasko turjo dar vien, kaip vliau paaiks, be galo svarbi atomazg, bet prie baigdami i istorij turtume atsisveikinti su tomis jos dalyvmis, kurioms karas i esms buvo baigtas. Gegus 9 d. Hitleris savo karo vadams Norvegijoje paskelb: Norveg ka riai niekina bailius ir apgaulingus metodus, prastus lenkams. J i e kovsi atvirai ir garbingai. Kaip tik galjo priirjo ms belaisvius ir sueistuosius. Civiliai elgsi lygiai taip pat. J i e niekada nesikio kov ir padar visk, kad suteikt pagalb ms nukentjusiesiems. Vertindamas tai, sakau paleisti norveg ka reivius, patekusius nelaisv."
210 209 208

Netrukus buvo paleisti ir karininkai, tiesa, pas

tarieji turjo prisiekti, jog niekada nekels ginklo prie vokieius. Dauguma tai ir padar. Vienas i atsisakiusij buvo vyriausiasis Norvegijos ginkluotj pajg vadas Otto Ruge. Generolas turjo galimyb palikti al kartu su karaliumi, bet

nusprend, kad kapitonas neturi teiss bgti i skstanio laivo. O. Ruge buvo kalintas iki karo pabaigos . Skandinav atvilgiu naci nuostatos buvo visikai prieingos nei slav. Skandinavijos mones naci ideologija laik iaurs ari jais", rasikai isivysiusiais taip pat kaip ir vokieiai. Hitlerio planuose Skandi navijos alys turjo tapti pavyzdiu, kokia bus naci valdoma ateities Europa. Kadangi V. Quislingo vyriausyb Norvegijoje buvo akivaizdiai nepopuliari, naciams teko iekoti kitoki sprendim. I pradi i ymi piliei buvo suda ryta administracin taryba, taiau realiu alies valdytoju tapo balandio 24 d. Reicho komisaru Norvegijoje paskirtas gauleiteris Josefas Terbovenas. 1942 m. beslygikai lojalus naciams V. Quislingas dar kart buvo paskirtas Norvegijos ministru pirmininku, taiau dl savo nepopuliarumo tarp moni nesugebjo tapti takingu politiku, nors visos politins partijos Norvegijoje buvo udraustos, iskyrus jo vadovaujam Nasjonal Smling. Tikroji Norvegijos vyriausyb veik
211

Londone, ten reng radijo transliacijas bei platino naujienas pogrindio sly gomis. O alyje lik gyventojai iki pat karo pabaigos gyveno tylaus protesto prie okupantus slygomis. Nebuvo joki rimt sukilim, bet ir kolaborant atsirasdavo tik vienas kitas. Nors norveg sunkumai buvo nedideli, palyginti

V. Quislingo (viduryje) vizitas Berlyn. Kairje - J. Terbovenas, deinje - Reicho gynybos tarybos narys Hansas Lammersas. 1942 m. vasario 12 d.
bpk I Bayerische Staatsbibliothek | Archiv Heinrich Hoffmann

su tuo, k igyveno Ryt tautos ar ydai, karui pasibaigus okupant ir kolabo rant lauk kertas. Kaltinamj suole atsidr norvegai, savo noru stoj kovoti naci pusje*, Nasjonal Smling partijos nariai, stoj jos gretas po 1940 m.

balandio 9 d., ir visi kiti, bendradarbiav su okupant reimu. Jie tapo patyi ir neapykantos objektu, ir nors lino teism ivengti pavyko, Norvegija, kaip ir daugelis kit valstybi, susidr su dilema, kaip nubausti nacius ir j kolaboran tus. Vliau teismo procesas sukl daug diskusij, kadangi jis labiau panjo skubjim bet kokia kaina nubausti prieus, o ne teise pagrst procedr. Dauguma statym buvo pritaikyti atgaline data, o mirties bausm vyriausyb patvirtino net nespjus susirinkti parlamentui. Beveik 30 000 moni buvo su imta. Daugelis buvo paleisti, bet nemaai nuteista. Paskelbti 45 mirties nuos prendiai - 30 u valstybs idavyst, 1 5 u nusikaltimus monijai**. Vidkunas Quislingas buvo suaudytas 1945 m. spal. Josefas Terbovenas teismo nelauk. Po Vokietijos kapituliacijos jis susisprogdino bunkeryje. J . Terbovenas taip ir ne spjo kurti Norvegijoje koncentracijos stovyklos. Kerydami vokieiams, norve gai privert belaisvius valyti min laukus. Iki 1946 m. rugsjo uvo 275, sueisti 392 vokieiai, o norveg sueisti tik 2, brit - 4 iminuotojai. Ufiksuota atvej, kai norvegai versdavo vokieius bgti iminuotu plotu, nordami sitikinti, kad min n e b r a
212

Viena i domiausi asmenybi, atsidrusi kaltinamj suole, buvo garsus Norvegijos raytojas, Nobelio premijos laureatas Knutas Hamsunas. Jis nie kada nebuvo Nasjonal Smling narys ir neturjo jokios politins takos oku

puotoje Norvegijoje, taiau buvo nubaustas u savo atvirai demonstruojamas simpatijas naciams. K. Hamsunas nemgo brit imperializmo, nekent Taryb Sjungos komunizmo ir lovino Vokietij bei jos kultr. 1943 m. po susitikimo su Josephu Goebbelsu raytojas, ireikdamas savo pagarb, isiunt naci pro pagandos ministrui savo Nobelio premijos medal. Vliau K. Hamsunas lanksi ir Bavarijoje pas Hitler. Prajus dviem dienoms po fiurerio mirties, raytojas

* Apie 15 000 norveg savanorikai stojo vermachto gretas. Apie 6000 atrinkt kari tarnavo Waffen SS briuose, i j uvo 950. Tie, kurie liko gyvi ir neatsidr Taryb Sjungos koncentracijos stovyklose, gr namo buvo laikomi idavikais. (The Nor wegian Volunteers of Waffen SS", http://www.frontkjemper.com/) ** Mirties bausm vykdyta 37 monms. 25 i j buvo norvegai, apkaltinti valstybs ida vyste, 12 vokiei, nuteist u nusikaltimus monijai. Dar 77 norvegai bei 18 vokiei buvo kalinti iki gyvos galvos. Tarp pastarj ir generolas N. Falkenhorstas, bendrame Didiosios Britanijos ir Norvegijos karo teisme pripaintas kaltu u tai, kad perdav nelaisv patekusius Sjunginink karininkus SS egzekucijoms. Jis buvo nuteistas mir ties bausme, taiau vliau bausm pakeista laisvs atmim iki gyvos galvos.

495

savo panegirikoje ra: J i s buvo riteris, monijos riteris ir ventas teisingumo visoms tautoms pranaas."
213

Nieko nuostabaus, kad pasibaigus karui norve

gai vieai degino K. Hamsuno knygas, o pats j autorius buvo udarytas psichiatrijos ligonin ir pripaintas turiniu neigydom psichikos negali. i medicinos ivada leido K. Hamsunui ivengti kaltinim valstybs idavyste, taiau u tariam bendradarbiavim su Nasjonal Smling partija jis buvo nu

baustas 325 000 kron bauda. 1948 m. pasibaigs teismo procesas iki pat iol kelia audringas diskusijas. Susenusiam raytojui tuo metu buvo jau 89-eri. Tarsi bandydamas rodyti, kad yra psichikai sveikas, K. Hamsunas para dar vien knyg, o vliau byl nagrinjs dan autorius Thorkildas Hansenas seno mogaus persekiojim u sitikinimus vardijo sakiniu: Jei norite susitikti su idiotais, atvaiuokite Norvegij." 2009 m. rugpjio 4 d. Knuto Hamsuno 1 50 mirties metini proga buvo atidarytas raytojo muziejus ir mokslo centras. alia jo turt idygti bronzin statula - pirmoji garsiausiam ir tarptautin lo v pelniusiam norveg raytojui jo a l y j e
214

Kad ir kokia bt okupacijos forma, ji visada palieka savo pdsak. Kai kurie norvegai turi iskirtin prieast nepamirti II pasaulinio karo vyki, kadangi ioje alyje Lebensborn programa buvo vykdoma didiausiu mastu. H. Himmle-

ris laik norvegus rasikai variais viking palikuonimis, todl vokiei kareiviai (o j Norvegijoje per kar buvo daug) buvo skatinami su norvegmis turti seksualini santyki. Kai kuri altini teigimu, buvo kurti net 9 Lebensborn

namai, t. y. beveik tiek pat, kiek ir paioje Vokietijoje. namus buvo priimamos nebtinai nuo vokiei besilaukianios norvegs. Norvegai buvo laikomi tokiais pat arijais, tad jei sutikdavo atiduoti vaikus SS organizacijai, bsimos motinos gydavo teis auginti savo atalas iskirtinmis slygomis. M a n o m a , kad tokiu bdu Norvegijoje gim apie 12 000 vaik. Sunkiu karo metu jie gyveno iltna mio slygomis, taiau Vokietijos pralaimjimas vadinamiesiems karo vaikams" ir j tvams buvo siaubingo komaro pradia. Vokiei vaik motinos ir mer ginos, turjusios ryi su okupant kareiviais, tapo patyi ir vieos paniekos objektu. Vokiei liundromis" pravardiuojamoms moterims vieai buvo sku tamos galvos, jos buvo teisiamos kaip kriminalins nusikaltls, o j vaikai ne retai paliekami likimo valiai. liundr vaikai" buvo tiek moralikai, tiek fizikai terorizuojami mokyklose. Diskriminacij skatino ne tik vietos bendruomens, bet ir valdios pareignai. Gydytojai, biurokratai ir net banyios atstovai savo ivediojimuose pasiek toki absurdo rib, kad pradjo karo vaikus" vadinti psichikai atsilikusiais. Oslo psichikos sutrikim centro direktorius ra, kad nor vegs, turjusios santyki su vokieiais, yra psichikai nesveikos, taigi ir j vaikai turjo paveldti psichikos sutrikim. Mokslo" teorija, verta pai n a c i
215

Norvegai neaud vaik, nestat jiems koncentracijos stovykl, bet elgesys j atvilgiu prasilenk su mogikosiomis vertybmis. I pradi norta juos i sisti Vokietij, kai paaikjo, kad kar pralaimjusi alis negali vaik priimti, buvo svarstomi kiti variantai. Noras atsikratyti karo vaikais" buvo toks didelis, kad tarp galim ieii buvo svarstoma iveti juos Australij . Nori nenori, ioje vietoje prisimeni, kaip naciai norjo sugrsti ydus Madagaskar. Kai kurie vaikai po karo buvo iveti pas savo vokieius tvus, taiau dauguma pa teko specialius vaik namus, kuriuose su jais buvo elgiamasi nehumanikai. Prajus daugybei met, io imtmeio pradioje, sulauk 50-60 met amiaus karo vaikai", ryosi prabilti apie savo nuoskaudas. Istorijos baisios. Bdamas visikai sveikas Paulas Hansenas buvo udarytas psichikos ligoni centr ir ibuvo ia vis laik, per kur galjo gyti isilavinim . Gerda Andersen vaik namuose danai buvo maudoma verdaniu vandeniu, kadangi tai vienintelis bdas iplauti riebius vokikus plaukus". i mergait buvo reguliariai muama, etoje klasje j seksualiai inaudojo mokytojas, o vietos pastorius netgi pasil sterilizuotis. Kitas berniukas Rumsdalio vaik namuose nuolat buvo rakinamas tualete, nes dvok". skundus, kad j prievartauja vyresni berniukai, mokyto jas nekreip dmesio
218 217 216

. Tokie atvejai pateko byl, kuri Norvegijos vyriau

sybei 2001 m. ikl susivienijusi Karo vaik" asociacija. Tie, kurie idrso, tie, kurie liko gyvi, apkaltino Norvegijos vyriausyb nesugebjimu apginti j teisi. Nukentjusieji vis gyvenim buvo diskriminuojami ne tik visuomens, bet ir valstybs pareign bei institucij ir patyr psichologin, o neretai ir fizin smurt. J gyvenimai sugriauti dl to, kad tvai buvo laikomi prieais, o moti nos idavikmis. ie vaikai turjo kentti u tv nuodmes. Norvegijos teismai atmet iekin, nes, j teigimu, alies valdia neinojo apie inaudojamus po karo vaikus, todl iekinys neturi pagrindo. Tiesa, vyriausyb nutar imokti vienkartines kompensacijas (po 2500 eur kiekvienam asmeniui, po 25 000 eur tiems, kurie rodys, jog patyr prievart), taiau karo vaikai", kuri liko tik apie 150, tok sprendim laiko pasityiojimu* ir kreipsi Europos mogaus Teisi Teism Strasbre . Taigi net prajus 70-iai met Norvegija tebeskaito savo istorij. Didieji II pasaulinio karo miai aplenk i al. Norvegijos mies tai iveng bombonei antskrydi, jos gyventojai nebuvo udomi ar tremiami priverstiniams darbams, taiau okupacija visada palieka pdsakus. Ypa moni smonje. Net tada, kai ji trunka tik penkerius metus, net tada, kai okupantai elgiasi mandagiau nei su kitais pavergtaisiais.
219

* Karo vaik" asociacija reikalauja, kad kompensacijos bt gerokai didesns - iki 72 000JAV doleri asmeniui.

Kadangi Danija net nespjo paskelbti karo agresorei, o Vokietija i karto pareik, kad gerbs Danijos suverenitet, teritorin vientisum ir neutralum, susidar keista padtis. Praktikai nuo ios akimirkos Danija nebebuvo laikoma neutralia valstybe, taiau formaliai tokia iliko. Kaip ir norvegus, danus naci ideologai vadino brolika arij tauta", be to, Danijoje Treiasis Reichas netur jo joki rimt strategini interes. alies vyriausybei ir parlamentui buvo leista toliau dirbti, teisin sistema iliko tokia pat kaip ir prie kar, tvark alyje ir toliau galjo palaikyti vietos policija. Karalius Kristijonas X iliko vyriausiuoju alies vadovu, o Reichui Danijoje atstovaujantis galiotasis asmuo (vok. Reichs bevollmchtigter) i esms vykd tas paias funkcijas, kurias diplomatas atlieka nepriklausomoje valstybje, atstovaudamas savo alies interesams. post buvo paskirtas Cecilis von Renthe-Finkas, prie kar dirbs ambasadoriumi Ko penhagoje. Danijos politikai sutar, kad geriausia, k jie tokiomis aplinkybmis gali padaryti, yra bendradarbiauti su Vokietijos valdia, siekiant ilaikyti privi legijuot Danijos padt okupuotj srae. Visos pagrindins partijos sudar atstovaujamj vyriausyb, o pastaroji sutar visapusikai bendradarbiauti su parlamentu. Danijos visuomen palaik savo valdi, nes po Pranczijos lugi mo atrod, kad vienintel ieitis tokiomis aplinkybmis - neerzinti ir neprovo kuoti vokiei. Nors vyriausybei vadovavo naci nekeniantis socialdemokratas Thorvaldas Stauningas, jis ir jo partija prim bendradarbiavimo su naciais stra tegij, kad galima bt kuo manoma'ilgiau isaugoti alyje demokratij ir savi vald. Laikydamiesi ios krypties patys danai udraud spaudos praneimus ar straipsnius, galinius kelti grsm Vokietijos ir Danijos santykiams", ir stengsi ukirsti keli bet kokioms pasiprieinimo akcijoms, nes visada buvo galimyb, kad Treiasis Reichas ves tiesiogin valdym, o tada okupacijos slygos taps kur kas sunkesns . Pagrindins Danijos ekonominio bendradarbiavimo partners iki karo buvo Vokietija ir Didioji Britanija, dabar bendradarbiavimas tapo manomas tik su pirmja. Danija neturjo natrali gamtos itekli, o ekonomin blokada atm galimyb siveti anglis ar naft. Taiau dar prie kar alies vyriausyb buvo sakiusi sukurti deficitini itekli atsargas, taigi kritins ribos Danijos ekonomi ka nepasiek, o Vokietija galjo sitikinti, kad j kaimyn ekonomika stipresn nei buvo manoma. Istorik apskaiiavimais, Vokietija per kar Danijai siskolino 6,9 milijono kron . Thorvaldas Stauningas iliko Danijos ministru pirmininku iki pat savo mirties 1942 metais. Po jo ias pareigas perm alies usienio reikal ministras Erikas Scaveniusas. Jis tapo Danijos bendradarbiavimo su Treiuoju Reicho simboliu ir iki iol yra kritikuojamas u tuometin nuolaidiavimo naciams politik. ymint
221 220

60-sias Danijos vyriausybs paleidimo 1943-iaisiais metines, alies premjeras Andersas Rasmussenas pavadino E. Scaveniuso pastangas naiviomis ir moraliai nepriimtinomis. Pats E. Scaveniusas iki mirties tvirtino, jog buvo ariausias Da nijos gynjas, o jam metamus kaltinimus vadino politik bandymais pigiai usi dirbti populiarum. Tarptautiniame kontekste Danijos prestias labiausiai smuko po to, kai ji 1941 m. lapkrit prisijung prie Antikomintemo pakto*. is ingsnis sukl protest bang paioje Danijoje. Buvo aiku, kad visuomen toleruos ben dradarbiavim su naciais tik iki tam tikros ribos. Danijos vyriausyb specialiai su auktame posdyje ias ribas nubr: 1) neleisti diskriminuoti yd: 2) niekada neprisijungti prie Vokietijos, Italijos ir Japonijos Aies: 3) neleisti alies armijai** kariauti su kokiomis nors usienio valstybi pajgomis . i kertini nuostat Danijos vyriausyb steng laikytis iki pat savo gyvavimo pabaigos. yd ben druomens isaugojimas buvo praktikai precedent neturintis pasiekimas. Legenda pasakoja, kad naciams pareikalavus, kad Danijos ydai neiot Do vydo vaigd, alies karalius Kristijonas X atov, jog tokiu atveju jis bus pirmas usidsiantis vaigd, kadangi visi Danijos pilieiai yra lygs. I tikrj nei pats karalius, nei paprasti Danijos pilieiai niekada neneiojo Dovydo vaigds, na ciai niekada to nereikalavo ir i vietos yd, taiau tiesa yra dar graesn u legend. Nuo pat okupacijos pradios Danijos vyriausyb atmesdavo visus vo kiei reikalavimus yd klausimais. 1941 m. ruden karalius Hermannui Gringui mesteljo: Danijoje nra yd klausimo."
223 222

Vyriausyb neileido n vieno

ydus diskriminuojanio statymo ir vis piliei teiss Danijoje iliko lygios. I pradi ir naciai neforsavo io klausimo. Draugikos okupacijos pradioje vokie i diplomatai prijo ivad, kad bet koks bandymas eliminuoti ydus Danijoje bt politikai nepriimtinas" ir sugadint ali santykius . iuos santykius paatrino... vienas trumpas laikas. 1942 m. rugsj Adofas Hitleris, sveikinda mas Kristijon X su 70-uoju jubiliejumi, nusiunt jam ilg telegram. Danijos karalius sveikinim atsak: Spreche Meinen besten Dank aus. Chr. Rex (irdingai dkoju. Karalius Kristijonas). Toks lakonikas atsakymas sukl fiurerio tio priepuol ir jis nedelsdamas isiunt Danijos ambasadori i Vokietijos, o Rente Fink pakeit SS karininku VVerneriu Bestu.
224

* Pakt pasira Vokietija, Japonija, Italija, Vengrija, Ispanija, Bulgarija, Kroatija, Suo mija, Rumunija, Slovakija ir Danija. Taip Japonijos ukariauta Mandirija ir nacio nalist Nankino vyriausyb Kinijoje. ** Dan istoriko Bo Lidegaardo studijoje teigiama, kad 6000 savanori stojo ver machto gretas. Daugum savanori sudar Danijos vokieiai (1500) arba nacional socialist partijos nariai. Ufiksuota i legionieri konflikt ir incident su civiliais gyventojais, nes pastarieji savanorius irjo su panieka. (Lidegaard, p. 4 6 4 )

Paioje Danijoje pirmin susitaikym su okupacija keit didjantis visuome ns prieikumas sibrovliams. Valdia stengsi malinti protest ir nepaklus numo akcijas, taiau po vermachto pralaimjim EI Alameine ir Stalingrade moni nuotaika pakito. Viltis, kad Hitleris gali pralaimti kar, visk pakeit. 1943 m. vis dar laisvus ir demokratikus rinkimus laimjo antinacikos partijos, o alyje prasidjo ne tik nepaklusnumo akcijos, bet ir diversijos prie vokiei karinius ar pramoninius takus. Berlynas nusprend, jog draugikumo laikas baigsi, ir 1943 m. rugpjt teik Danijos vyriausybei ultimatum. J a m e buvo reikalaujama udrausti bet kokius vieus moni sambrius, streikus paskelbti u statymo rib, vesti vokiei kontroliuojam cenzr, steigti vokiei karo teismus ir mirties bausm diversantams. U nuudyt vokiei kareiv i Oden ss miesto buvo reikalaujama milijono kron kompensacijos, o siekiant utikrinti saugum ateityje vokieiai norjo kaitais gauti kelet garbing Danijos piliei. Danijos vyriausyb atsisak vykdyti reikalavimus ir 1943 m. rugpjio 23 d. buvo paleista. alyje vesta ypatingoji padtis. Vokietijos kariuomen eng Danij ir Treiojo Reicho okupacija i draugikos virto karine. 1943 m. rugsjo 28 d. Werneris Bestas gavo sakym deportuoti koncentracijos stovyklas visus 7500 Danijos yd. Operacija turjo bti vykdyta spalio 1 d., per yd Naujj met vent. Du vokiei laivai Kopenhagos uoste buvo pasiruo priimti 5000 yd, likusius 2500 Terezyno (vok. Theresienstadt) koncentracijos stovykl ekoslo vakijoje turjo igabenti autobusai. Taiau vokiei karinio laivyno ata Dani joje George'as Duckvvitzas apie iuos planus prasitar socialdemokratui Hansui Hedtotfui, o is nedelsdamas perdav informacij Danijos yd bendruomenei. Likus 2 dienoms iki deportacijos rabinas Markusas Melchioras paragino visus savo tautieius slptis. Danijos visuomen jiems padjo. Pavyzdiui, Bispebjergo psichiatrijos ligonin savo patalpose paslp imtus yd, laukiani ga limybs pabgti vedij, o kai mons suinojo, kuo ligonin usiima, m aukoti jai pinigus. Danijos mons buvo pasiruo suteikti ydams vis ma nom pagalb: slpti, perspti, perveti, pristatyti maisto ir drabui. Danijos policininkai ir kareiviai atsisak padti naciams, o ir patys vokiei kareiviai igelbjo ne vien yd, kai kurie dl pinig, kiti tiesiog i mogikumo. Vie nintelis kelias isigelbjim buvo vedija. Iki kranto dauguma yd buvo per gabenta greitosios pagalbos automobiliais, o kit krant juos sutiko perkelti dan vejai. J i e rizikavo savo gyvybmis, mat juos bet kada galjo sustabdyti vokiei patruliniai laivai. Taiau rizika pasiteisino - 7000 yd buvo saugiai igabenti vedij, vokieiams pavyko sugauti tik 4 8 1 . Pastarj gyvybes taip pat pavyko igelbti. Werneris Bestas norjo Danijoje sukurti pavyzdin Reicho

protektorat ir stengsi palaikyti kuo geresnius santykius su Danijos atstovais. Terezyno koncentracijos stovykla propagandos sumetimais irgi buvo pateikiama kaip pavyzdin. Danijos pareignai per VV. Best sugebjo tikinti Adolf Eichman neiveti Danijos yd Lenkij. Terezyno kaliniams buvo galima sisti drabui ir maisto, o 1944 m. Raudonasis Kryius netgi gavo leidim stovyklos ir gyvenimo slyg inspekcijoms. Danijos yd igelbjimas yra beprecedentis vykis holokausto istorijos puslapiuose. Kitose okupuotose valstybse naciams nekilo joki keblum deportuojant ydus, n viena kita alis negyn savo yd taip, kaip Danija. Jos gyventojai elgsi kitaip ir dar vienu atvilgiu. Po karo gr savo namus Europos ydai juos atrado sugriautus, ivogtus ar kieno nors pasisavintus. Danai, igelbj apie 90 proc. savo yd bendruomens, per kar priirjo itutjusius yd kaimyn namus ir ie gr rado visus savo daiktus, glynus ir net naminius gyvnus
225

Iki pat iol yra toki, kurie nort piktai paiepti danus, neilaikiusius karo egzamino ir nesiprieinusius Vokietijos invazijai. Taiau i maa 4 milijon gy ventoj alis pateik pasauliui mogikumo pamok, per kuri daugelis kit su sikirto*. Pasibaigus karui Danijoje taip pat nuvilnijo kolaborant teism banga. Ekonominis alies bendradarbiavimas su naciais II pasaulinio karo metais ilieka diskusij objektu, taiau, palyginti su kitomis alimis, tai buvo tikrai nedidel kaina, kuri danai susimokjo nordami igyventi vien sunkiausi laikotarpi savo alies istorijoje. Danija buvo maiausiai nukentjusi Europos valstyb i vis okupuot per II pasaulin kar. vedija buvo viena i nedaugelio Europoje ir vienintel Skandinavijoje, su gebjusi isaugoti neutralum. Dl susiklosiusios nepalankios geopolitins si tuacijos vedija buvo priversta nusileisti kai kuriems Vokietijos reikalavimams. Nordama apsaugoti savo al nuo karinio konflikto ir ilaikyti neutralum, ji

* Tarp kitko. Dl savo velnios okupacins politikos Werneris Bestas iveng mirties po karo. Mirties nuosprendis jam buvo paskelbtas, bet pakeistas laisvs atmim 12 met. George as Duckwitzas, idavs naci planus danams, po karo tapo Vokietijos ambasadoriumi Danijoje ir Izraelyje buvo apdovanotas u yd gelbjim. Hansas Hedtotfas po karo tapo populiariu politiku. Jis mir 1953 m. vis dar eidamas ministro pirmininko pareigas. 25-j Danijos yd igelbjimo metini proga Jeruzalje buvo atidarytas valties pavidalo monumentas. Vilties, gyvenimo ir mogikumo simbolis. Danijos vardu pavadinta mokykla, nemaai miest gatvi ar aiki Izraelyje turi pa vadinim, susijusi su dan ygdarbiu. Terezyno koncentracijos stovykloje ufiksuo tas retas yd ipirkimo atvejis. 1945 m. vasar SS vadas H. Himmleris paleido 1210 yd, daugiausia Olandijos, veicarij. Dl j su H. Himmleriu sugebjo susitarti pronacis buvs veicarijos prezidentas Jeanas Marie Musy. yd organizacijos vei carijoje sandoriui surinko 1,25 mln. JAV doleri.

neturjo kito pasirinkimo. Tarp vedijos politik buvo netgi toki, kurie teig, jog sileidus Norvegijos princes Mart vedijos teritorij kyla grsm prarasti neutralum*, todl ji turi bti parsista atgal, o jos vienas i trij sn (3 m. amiaus Haroldas) paskelbtas naujuoju Norvegijos karaliumi. Vokietija isaugojo geleies rdos prekyb su vedija, taip pat gijo karinio tranzito galimyb Skan dinavijoje, taiau vedija netapo draugika Treiojo Reicho partnere. Geriausiai tai galt patvirtinti faktas, kad net kelet kart (1942 m. vasar ir 1943 m.) Hitleris planavo panaudoti Norvegijoje dislokuotas vermachto pajgas vedijai uimti. Fiureris netikjo, kad vedija galt (ir nort) apsaugoti savo teritorij, jei ia isilaipint Sjungininkai. Jis taip pat buvo nepatenkintas bendradarbia vimu su Skandinavijos kaimyne, mat kiekvien nuolaid naciams teko isikovoti ne tarpusavio supratimu, o diplomatiniu spaudimu. vedija baiminosi galimo konflikto su Vokietija, todl rinkosi sprendimus, kurie padt to ivengti. a lis turjo 300 000 kareivi armij ir kratutiniu atveju buvo pasiryusi gintis. Po neskmi Ryt fronte vermachto karinei vadovybei teko atsisakyti vedijos okupacijos plan, o pati vedija, pajutusi besikeiiani situacij m atsargiai bendradarbiauti su Sjungininkais. Tiesa, nors pastarieji primygtinai reikalavo visikai nutraukti ekonomin bendradarbiavim su Vokietija, vedija j tik iek tiek sumaino. Isaugotas vedijos neutralumas buvo didelis pasiekimas ne tik patiems vedams. Dan ygdarbis nugvelbiant savo ydus naciams i panoss plaiai nuskambjo pasaulyje, taiau kain kur bt buv galima paslpti tok skaii moni, jei greta nebt buvusios neutralios kaimyns. Kai Sjungininkai ivadavo Danij, vedija jau buvo pasirengusi suteikti vis manom pagalb Treiajam Reichui pribaigti. Leidimas naudotis savo karin mis bazmis ir oro uostais jau buvo panaus neutralumo paeidim, kart Sjunginink naudai. vedijos politinis laviravimas paliko tamsi dmi santy kiuose su kaimynine Norvegija. Po karo vedija atsidr tarp ali, kurios buvo kritikuojamos u bendradarbiavim su naciais, o W . Churchillis net paband prilipinti jai bails" etiket, taiau vedijos vyriausyb sugebjo pasiekti savo svarbiausi tiksl - apsaugoti al ir savo mones nuo karo katastrofos. Norve gijos ir Danijos ukariavimas buvo rimtas perspjimas, kad neutralumo statu sas toli grau negarantuoja ramybs. Prie tai tuo sitikino Suomija ir Baltijos valstybs. Apie tai 1940 m. balandio 11 d. Winstonas Churchillis kalbjo: A tikiu, kad fakt (Norvegijos ir Danijos okupacij -aut. past.) apsvarstys alys,

kurios galbt rytoj, galbt po savaits ar po mnesio gali tapti lygiai taip pat gerai parengto sugriovimo ir pavergimo a u k o m i s . "
226

Jis ragino prie Sjunginin-

* Norvegijos karalius Hakonas nebuvo leistas vedij dl tos paios prieasties.

k jungtis visas neutralias alis ir pirmiausia turjo omenyje Olandij ir Belgij. Pastarosios valstybs, kaip ir vedija, norjo isaugoti savo neutralum, taiau to padaryti joms nepavyks. Prie atveriant nauj II pasaulinio karo istorijos puslap mums reikia pasveikinti VV. Churchill tapus naujuoju Didiosios Britani jos ministru pirmininku.

Naujasis Didiosios Britanijos ministras pirmininkas - Winstonas Churchillis

Fiasko Skandinavijoje buvo smgis, kurio N. Chamberlaino vyriausyb neat laik. Prajus vos penkioms savaitms po lepteljimo, kad Hitleris pavlavo autobus", N. Chamberlainas Bendruomeni rmuose band teisintis: Pa sitraukimas i Norvegijos yra nesulyginamas su Galipoliu...* ia dalyvavo tik nedidels pajgos. Ne daugiau kaip viena divizija... Vis dlto a puikiai supran tu, kad tai nepadrsino ms draug ir kad ms prieai kryktauja... A no riu paprayti nedaryti skubot Norvegijos kampanijos ivad... A nepraradau tikjimo galutine ms pergale, bet manau, kad ms mons dar iki galo nesuvok ikilusios grsms masto..." (Replika i sals: M e s tai girdjome jau prie penkerius metus"!) Replikos N. Chamberlaino kalb pertraukinjo viena po kitos. Populiariausia i j buvo Hitler missed the bus!
227

Opozicijos lyderis

elementas Atlee odi vat nevyniojo: Norvegija ne vienintel. Norvegija yra vis nesusipratim kulminacija. mons kalba, kad atsakingi u ms veiks mus veikjai yra nevykliai, o j karjera yra nesibaigiantis neskmi maratonas. Norvegija sek ekoslovakij ir Lenkij. Visur istorija ta pati - per vlai .
228

Api

bendrindamas padt tori atstovas Leo Ameris kreipsi N. Chamberlain tais paiais odiais, kuriuos pasak Oliveris Kromvelis Ilgojo parlamento likuiams 1653 m.: Js ia per ilgai usisdjote, nieko doro nenuveikdami. A sakau, pasitraukite ir leiskite veikti be js. Dl Dievo meils, ieikite!"
229

Viskas bai

gsi balsavimu dl pasitikjimo, po jo tapo aiku, kad pasitikjimo vyriausyb nebeturi. Lydimas ksni Go go go! N. Chamberlainas paliko susirinkim ir kit dien atsistatydino. Ironika, bet u neskmes Skandinavijoje labiausiai buvo atsakingas kampa nijos autorius Winstonas Churchillis. Tai buvo stebuklas, - ra jis savo memu aruose. - A tikrai neinau, kaip sugebjau isaugoti savo kail ir visuomens

Sjunginink fiasko I pasauliniam kare, kai Turkijoje, Dardaneluose, ilaipintos paj gos prarado daugiau kaip 200 000 kareivi.

Ministras pirmininkas Winstonas Churchillis apiri amerikietik automat lankydamas karius Anglijos pakrantje 1940 m.
Bettmann/CORBIS/Scanpix

pagarb, kai visa kaltinim lavina kliuvo vargui misteriui N. Chamberlainui."

230

Daugelis politik W . Churchill irjo atsargiai, nes per savo kartakoiku m jis nuolat siveldavo avantiras ir daniausiai su prastomis pasekmmis*. Politikoje W . Churchillis buvo jau apie 40 met, taiau pastarj deimtmet vadino laukiniais metais", nes buvo atsidrs ant atsargini suolo. Sugrti jam padjo nuosekli ir nuolatin kritika nuolaidiavimo Hitleriui atvilgiu. Jis tapo tarsi pranau, kurio perspjimai isipild. Nemaai politik favoritu laik lord Halifaxa, taiau karalius pasirinko W . Churchill, nes jo populiarumas tarp moni buvo akivaizdus . Kitoks pasirinkimas galjo i esms pakeisti istori j. Taiau jis buvo toks, kokio Britanijai tuo metu labiausiai reikjo. Viena i svarbi W . Churchillio savybi buvo jo oratoriniai sugebjimai, jie sutelk al kovai. Dar 1897 m. apie odio gali W. Churchillis ra: I vis monms su teikt talent brangiausia yra ikalbos dovana. Turintis j gali daugiau nei didis karalius. Jis yra nepriklausoma pasaulio jga. Apleistas savo partijos, iduotas savo draug, imestas i savo post, kad ir kam jis vadovaut, jo galia vis tiek lieka didiul."
232 231

Isteriki perspjimai apie Hitlerio grsm, jo laisvamanikas

ego ir radikals ingsniai paliko W . Churchill nuoalyje partijos, be draug ir be post. Taiau jis isaugojo ikalbos dovan ir dabar gijo sprendimo gali, vert didio karaliaus"**. is derinys reik, kad Hitleris gijo nesutaikom ir neperkalbam prie. Kupin ryto, kario ir pasitikjimo savimi. Vliau, pri simindamas gegus 10-j, Winstonas Churchillis ura: A pajutau visik palengvjim. Pagaliau a turjau galiojimus valdyti ir nustatyti visas didiuls scenos kryptis. A pasijutau tarsi eidamas koja koj su likimu, kad visas mano ligiolinis gyvenimas buvo tik pasiruoimas iai akimirkai, iam i b a n d y m u i . "
233

T pai dien, kai W . Churchillis tapo ministru pirmininku, Hitleris nutrauk keist tyl Vakar fronte. Ambicingiausiu iki iol smgio taikiniais tapo Belgija, Olandija ir Pranczija.

* W. Churchillis buvo prie moter balsavimo teis, katastrofa pasibaigs isilaipinimas Galipolyje buvo jo kdikis; jis prisidjo prie to, kad svaras bt susietas su aukso standartu, o kai kilo masiniai darbinink streikai, sil juos malinti jga. Jis lygiai taip pat grietai buvo prie bet koki autonomini laisvi suteikim Indijoje. alies politikoje jis smarkiai susigadino reputacij per 1936 m. sosto atsiadjimo skandal, kai palaik karali, norint vesti dukart isiskyrusi amerikiet. Konstitucijos kriz baigsi tuo, kad Edvardui VIII teko atsisakyti sosto, bet i istorija sukl gand apie neva buriam karaliaus partij, kuriai vadovaut W. Churchillis. ** Paskirtas ministru pirmininku W. Churchillis t pai dien paskyr save gynybos ministru.

Didiausia Hitlerio pergal

Vakar fronto kareiviai! iandien prasidedantis muis nulems vokiei tautos likim tkstaniui met. Verkits pirmyn ir atlikite savo pareig!
Hitleris kampanijos ivakarse savo kareiviams

Ponai, netrukus js tapsite didiausios istorijoje pergals liudininkais!

Hitleris kampanijos ivakarse savo generolams

Mes kausims papldimiuose, kausims isilaipinimo vietose, kausims laukuose ir gatvse, kausims kalvose; mes niekada nepasiduosime! Ir net jeigu - kuo a n akimirkos netikiu - i sala arba didel jos dalis bus pavergta ir merds, ms imperija u jr, ginkluota ir saugoma brit laivyno, ts kov, kol su Dievo pagalba Naujasis Pasaulis su visa savo jga ir galia ateis igelbti ir ilaisvinti Senojo.
Winstonas Churchillis. 1940 m. birelio 4 d.

i ceremonija nuplaus didiausi Vokietijos kart ir visiems laikams.

paeminim

Wilhelmas Keitelis prie paliaub su pranczais pasiraym. 1940 m. birelio 21 d.

Pranczija pralaimjo m, bet ne kar... is karas nesibaigia miu dl Pranczijos. Tai yra pasaulinis karas... Kad ir kas atsitikt, prancz pasiprieinimo liepsna negali ugesti ir neuges.
Charles'is de Gaulle'is. 1940 m. birelio 18 d.

Kaip jie galjo leistis Hitlerio nugalimi, kaip jie galjo bti taip sutriukinti? Negi jie negaljo bent kiek pasiprieinti?
Stalinas Nikitai Chruiovui

Kairje: Adolfas Hitleris (viduryje), jo architektas ir adjutantas Albertas Speeras (kairje) ir skulptorius Arno Brekeris prie Eifelio bokto Paryiuje 1940 m. birelio 23 d. CORBIS/Scanpix

Vokiei plano evoliucija

Nuo pat 1939 m. rudens* Hitleris laik Vokietijos ginkluotsias pajgas Vaka ruose tarsi utaisyt autuv, kuris turi bti pasiruos iauti, kai tik bus duotas starto enklas. Dl prasto oro operacija buvo vis atidliojama, taiau fiureris n neman jos nukelti ilgesniam laikui, jis tik lauk tinkamos progos. 1940 m. sau sio 10 d. Fall Gelb detals buvo aptariamos generaliniame tabe. Or prognoz buvo palanki, taigi Hitleris paskelb tiksli dat - puolimas turjo prasidti sau sio 17 d. autant. Taiau t pai sausio 10-j Berlyn pasiek netikta inia. I Miunsterio Keln skrids vokiei karinis lktuvas nukrypo nuo kurso ir buvo priverstas nusileisti Belgijos teritorijoje. iuo lktuvu skrids liuftvafs majoras Helmuthas Reinbergeris, 7-osios oro desantinink divizijos tabo karininkas, su savimi turjo isamius Fall Gelb planus su emlapiais. H. Reinbergas padeg lagamin su nepaprastai svarbiais dokumentais, taiau atskubj belg patruliai spjo ugesinti ugn. Sulaikymo kabinete majoras paband mesti dokumentus degani krosn, taiau belg pareignas juos itrauk . Kad dokumentai buvo tikri, belgams nekilo abejoni nuo pat pradi. Ka binete buvo paslpti mikrofonai, ir jie girdjo, kad pirmiausia atvyks vokie i karo ata paklaus H. Reinbergo, ar jis sunaikino dokumentus . Majoras pareik, kad jam pavyko sunaikinti dokumentus iki neskaitom fragment, bet netrukus paaikjo, kad tai netiesa. Pritrenktas naujienos Hitleris siver A . Jodlio kabinet ir pareikalavo OKVV operacij virininko viso srao doku ment, kurie galjo patekti belgams rankas. Kol A. Jodlis vardijo, k galjo su inoti prieai, fiureris kumiu dau sienas ir svaidsi prakeiksmais: Per tokius dalykus galima ir kar pralaimti!"** Sausio 13 d. dienoratyje A . Jodlis ura: Jeigu prieams atiteko visi dokumentai, padtis katastrofika." Tos paios die nos OKVV tabo virininko urnale atsirado dar vienas raas: sakymas telefo nu generolui Halderiui: Sustabdyti visus manevrus." Ataka buvo ataukta, nes sausio 13 d. Vokietijos ambasadorius Belgijoje informavo apie enkli Belgijos pajg judjim pasienyje ir skelbiam mobilizacij, kuri, anot jo, greiiausiai paskatino Vokietijos ginkluotj pajg koncentracija pasienyje ir ne iki galo
3 2 1

* Puolimo direktyva Nr. 6 pasirayta spalio 9 d. ** Pirmoji Hitlerio reakcija incident buvo sausio 11d. sakymas, kuriame skelbiama: Niekas: joks karinis biuras, joks karininkas negali bti supaindinti su paslaptimis, kurias inoti jiems nra pareigybini prieasi. Jie turi inoti tik tiek, kiek yra btina vykdant savo uduotis, ir ne anksiau negu reikia." (Kershaw Nemesis p. 290). Luftlotte vad Helmuth Felmy po io incidento pakeit talentingas Albertas Kesselringas.

sudegint vokiei karininko dokument turinys" . domu, kad, nepaisydamas i vyki, sausio 13 d. Hitleris puolim nukl tik trims dienoms, o paskui j atauk dl pablogjusi or prognozi. Jeigu mes nesulauksime atuoni dien gero ir giedro oro, teks palaukti iki pavasario", - pareik fiureris savo generolams sausio 16 d . Kit dien Berlyne tapo aiku, kad H. Reinbergas ge riausiu atveju sunaikino tik dal savo lagamino turinio. Belgijos usienio reikal ministras Paulis Henris Spaakas vokiei ambasadoriui be uuolank pareik, kad j rankas patek dokumentai yra akivaizdus planuojamo puolimo ro dymas. Tai ne iaip operacijos planas, bet isamus puolimo sakymas, kuriame trksta tik datos . Belgija isiunt dokument kopijas Pranczijai ir Didiajai Britanijai. Fall Gelb planas buvo demaskuotas. Sausio 20 d. Hitleris dar kart pareik ess sitikins, kad Vokietija laims kar, bet mes galime ir pralai mti, jei neimoksime laikyti lieuvio u dant". Ypatinga parengtis turjo bti ilaikyta, bet tik dl to. kad Vakarai manyt, jog puolimas gali prasidti bet kuriuo metu . Operacija buvo ataukta. 1940 m. pavasar viskas buvo parengta. Skminga kampanija Skandinavi joje artjo prie pabaigos. Vermachtas ir liuftvaf buvo kur kas geriau pasiruo smgiui nei ruden ar iem, ir svarbiausia, laikas, kur Hitleris taip bijojo pra rasti, suveik Treiojo Reicho naudai. Pirmasis paskubomis parengtas Fall Gelb planas i esms buvo A . Schlieffeno plano modifikacija. Grafas Alfredas von Schlieffenas hipotetin karo su Pranczija scenarij sukr 1905 m. I pasauli nio karo metu vokieiai paband j gyvendinti. 1914 m. buvo smgiuojama dviem flangais - deiniuoju per Belgij, ir kairiuoju per Elzas ir Lotaringij. A. Schlieffenas perspjo, kad stipriausias turi bti deinysis flangas, taiau jis buvo enkliai susilpnintas kairiojo sskaita. Tada vokiei pergal turjo bti greita, nes Ryt fronte lauk miai su Rusija. I pradi jie skmingai stmsi priek nesutikdami rimtesnio pasiprieinimo, kol pernelyg itsusioms pajgoms buvo suduotas smgis prie Marnos (up iaurs Pranczijoje), ir prasidjo ap kas karo msmal. Galiausiai pagrindine kaizerins Vokietijos pralaimjimo
7 6 5

prieastimi tapo karas dviem frontais. Vokieiai klimpo Vakaruose, o kai isi kapst Rytuose, jau buvo per vlu. 1939-1940 m., pasirpins ramybe Rytuose, Hitleris buvo pasirys surizi kuoti dar kart. Vienintelis skirtumas nuo 1914 m. tas, kad deiniajame flange buvo planuojama smgiuoti net tik per Belgij, bet ir Olandij, ir ia smgis kart i tikrj turjo bti galingiausias. Armij grupei (AG) B " buvo planuoja ma atiduoti visas 10 vermachto Panzer divizij . Tai, kad pirminis Gelb planas pateko Sjunginink rankas, visk sujauk. is incidentas buvo kur kas reikmingesnis nei tuo metu atrod. A . Schlieffeno
8

strategija buvo tokia paprasta ir nuspjama, kad dar iki susipaindami su v o kiei planais 1939 m. lapkriio 17 d. Sjungininkai patvirtino savo Plan D" ( D " raid reik pirmj Deils ups pavadinimo raid). Jei vokieiai sivert Belgij, jame buvo numatoma 1 -j ir 9-j Pranczijos armijas bei brit eks pedicines pajgas permesti prie pagrindins numatomos gynybos linijos Bel gijoje palei Deils ir Maso upes. Belgai, iki pat paskutins akimirkos nesiry nutraukti neutralumo ir neleid Sjunginink pajgoms engti savo teritorij, savo ruotu paadjo kiek manoma labiau sustiprinti ias gynybos linijas ir duoti tok atkirt agresoriams, kad Sjungininkai spt ateiti pagalb. Taigi, jei vokieiai bt laiksi pirmojo savo plano varianto, ties Deils linija bt susidr su galingu bendr Britanijos, Pranczijos ir Belgijos karini pajg pasiprieinimu ir priversti stoti m su lygiaveriu bei gerai sitvirtinusiu prie u. Toks scenarijus anaiptol negarantavo skms. Po sausio 10 d. incidento, kai vokiei kampanijos planas pateko Sjungininkams rankas, Hitleris svaidsi aibais, taiau i tikrj tai buvo dar viena likimo dovana. Viena i t, kurias galima vertinti tik vliau. Iki tol fiureris nesikio nei O K W planavim, nei juo labiau operacij vyk dym, taiau Vakar kampanijos ivakarse ir jos metu viskas pasikeit negrta mai. Hitleris tapo strategu, kuris tikjo, kad geriau u savo generolus ino, k ir kaip reikia daryti. 1946 m. W . Keitelis savo fiurer vadino ikiliausiu vis laik feldmaralu". A laikiau j genijumi. Jis sublizgjo ne kart... OlandijosBelgi jos kampanijoje jis paiu laiku ir paiu tinkamiausiu bdu pakeit planus. Jis turjo netiktin atmint - atmintinai inojo visus pasaulio laivyn laivus . Hitlerio inios, susijusios su karo reikalais, tikrai buvo spdingos. J o geb jimas suprasti menkiausias smulkmenas, istorijos pojtis, puiki atmintis, stra tegin vizija turjo trkum, bet, vertinant altoje ir objektyvioje karo istorijos viesoje, buvo iskirtinis", - ra vienas istorikas . Hitlerio gebjimas prisimin ti net menkiausias technines detales buvo fenomenalus. J o asmeninje bib liotekoje buvo daugiau kaip 16 000 knyg. Tarp istorini ir filosofini darb nema dal sudar almanachai apie karo laivus, lktuvus, arvuotj techni k. Vienas usienio urnalistas, prie kar gavs prog susipainti su bibliotek turiniu Berlyne ir Berchtesgadene, ra, kad jos pilnos isami darb apie uniformas, ginklus, karo logistik, mobilizacij, armij dydius taikos metu, moral ir balistik". Fiurerio spaudos sekretorius Otto Dietrichas avjosi: Jo ginkluots imanymas buvo iskirtinis. Pvz.. jis inojo visus pasaulio karo laivus, trauktus jo perskaitytus veikalus. I atminties galjo sudiktuoti j pastatymo metus, pakeitimus ir greit, j arv stor, ivardyti j boktus ir pabklus. Jis buvo nuodugniai istudijavs moderniosios artilerijos sprendi10 9

mus ir iuolaikini tank konstrukcijas visose alyse." Epizod, kai Hitleris demonstravo ias savo inias per II pasaulin kar, buvo gausyb. Daniausiai diskusijose su karo vadais fiureris taip atitrkdavo nuo jam nepatinkanios esms. Suglum generolai bdavo priversti klausytis, kiek arklio gali reikia traktoriui, kad is galt tempti sunkisias haubicas, apie tank pavar pro blemas, rikoeto pavojus, kylanius naudojant prietankinius pabklus, sun kij bombonei galimybes nakt, emiausi aukt, i kurio gali okti oro desantininkai, maksimal aukt, kur gali pasiekti prie naikintuvai, povan denini laiv greit, liepsnosvaidi pranaumus prie granatas, kai atstumas nuo prieo tik 30 metr, ir 1.1.
11

inoma, smulkmen ir subtilybi imanymas

toli grau ne tas pats, kaip strategins valgos ir vizijos, bet kampanija Pran czijoje, J . Goebbelso odiais tariant, pavers Hitler didiausiu vis laik karvediu". Po karo daugelis vermachto vad savo memuaruose rays, kad mgjikas kapralas" atm i j pergales, taiau tai labai vienpusikas ir da nai pasiteisinim iekantis poiris. Hitleris, kaip strategas, padarys, ne vien klaid, ir mes visas jas suskaiiuosime, taiau lygiai taip pat reikia skaiiuoti ir jo strategins valgos blyksteljimus. Vienas i j vyko btent planuojant puolim Vakaruose 1940 m. Dar 1939 m. spal pristatydamas apsisprendim smogti Vakaruose, fiureris generolams pateik savo ivadas apie tank ir aviacijos panaudojim Lenkijoje ir rekomendacijas, kaip naujj taktik reikia gyvendinti Vakaruose. Svarbiausia, anot Hitlerio, ivengti pozicinio 1914-1918 m. karo. Tank divizijos turi pra lauti front svarbiausiuose takuose: Jos neturi pasksti nesibaigiani susid rim maialynje Belgijos miestuose. Joms apskritai nereikia atakuoti miest. J uduotis yra palaikyti pagrindines armijos puolimo kryptis turmuojant nustaty tas silpnsias vietas ir neleidiant susiformuoti stabiliems frontams... Gal gale improvizuokite!"
12

Tai buvo labai tiksli bsimo karo pobdio prognoz, keista,

bet Vakar karo specialistai, prieingai nei mgj lygos kapralas", i pamok Lenkijoje nepasimok. Spalio pabaigoje susipains su Fall Gelb planu Hitleris nebuvo patenkintas. Jis beveik niekuo nesiskyr nuo A . Schlieffeno plano, todl fiureris VV. Keiteliui ir A . Jodliui pareik: Tokia pati operacija du kartus i eils pavykti negali. A turiu mintyje kai k kita. Praneiu apie tai po keli dien." Spalio 25 d. Hitleris ireik nuogstavim, kad dabartiniam planui trksta netiktumo elemento, ir pirm kart idst idj, kuri priblok vadus. VV. Brauchitschas su F. Halderiu puol ginytis, o AG B " vadas F. Bockas dienoratyje ura: Fiurerio noras ir idja yra sutelkti pagrindin smg Maso pietuose... kad ygiuojanios vakarus ir iaurs vakarus prie pajgos bt atkirstos ir sunaikintos." Tada tai buvo tik

idja. Hitleris papra j vertinti ir pridr, kad neketina laukti iki pavasario, taiau pamatas buvo padtas, ir i mintis fiurerio nebepaleido . Lapkrit ant jo stalo kanceliarijos kabinete didij dal um kalnuoto Ardn regiono reljefo emlapis, ir Hitleris valand valandas analizavo j, bandydamas rasti atsakym pagrindin klausim - ar gali pro ia pralsti t a n k a i ?
14 13

Hitleris neinojo, kad tuo pat metu klausim sprend ir talentingas ta bo karininkas, generolas leitenantas Erichas von Manteinas. 1939 m. lapkrit E. Manteinas buvo paskirtas AG A " tabo vadu, ir jam i karto nepatiko pirminis operacijos pla nas. Studijuodamas emlapius jis rado galimai (ir tikrai) silpn viet Sjunginink gynyboje. Tai buvo tas pats planuojanij tiek puolim, tiek gynyb pamirtas madaug 80 km ploio sekto rius palei Maso up tarp Dinano ir Sedano. Kaip ir daugelis geniali idj, E. Manteino sumanymas buvo paprastas. Jis sil pagrindin smg suduoti ne ten, kur prieai jo laukia, o centre, kur stkso Ardn mikai ir kalvos. Nors, visuotiniu sitiki Erichas von Manteinas
CORBIS/Scanpix

nimu, i teritorija buvo visikai nepravaiuojama tankams ir motorizuotosioms pajgoms, po dis

kusij su tank ekspertu Heinzu Guderianu, kvptas jo naujj karybos meto d, E. Manteinas nusprend, kad Ardn regionas nra neveikiama klitis. Jis sil pagrindin smg suduoti btent ia, btent su maksimalia arvuotosios ir motorizuotosios technikos galia ir greiiu. Idja usikrt ir jo virininkas gene rolas pulkininkas Gerdas von Rundstedtas, galbt dl to, kad ja patikjo, o gal bt dl to, kad jam, AG A " vadui, pagal naujj scenarij atitekt visi triumfo laurai. Liko tik viena problema - konservatorika OKH vadovyb net nenorjo leistis diskusijas ia tema. Vyriausiojo Vokietijos pajg vado W . Brauchitscho nerytingumu mes jau turjome prog sitikinti, o jo tabo vadas Franzas Halde ris, 1939 m. spal gavs sakym paruoti operacij Geltona", rekomendavo j vykdyti... 1942 metais! Senosios vokiei karo gvardijos mstymas tebedvelk dvasia, diktuojania atsargi ir kruopiai ingsnis po ingsnio planuojam stra tegij, panai brit ir prancz. W. Brauchitschas atmet E. Manteino plan ir atsisak j parodyti fiureriui, F. Halderis nenoriai sutiko pamginti j vertinti karo aidimuose, kurie vykdo mi prie tokias operacijas, taiau vidutinybs nemgsta protingesni u save isiokli. 1940 m. saus nenustygstant vietoje su kyriais savo pasilymais E. Manstein W. Brauchitschas paauktino korpuso vadus. Paauktinimas buvo
15

tik formalus, i tikrj E. Mansteinas buvo nualintas nuo vadovavimo tabui ir isistas fronto unugar . Taiau is ukulisinis aidimas neliko nepastebtas. Tuo metu pirminiai Fall Gelb planai jau buvo patek Sjunginink rankas, ir Hitleris lauk i savo karo vadovybs esmini pakeitim". Sausio pabaigoje fiureris isiunt Vakar front savo adjutant, ir vasario 1 d. pulkininkas Ru dolfas Schmundtas raportavo apie radikalius" E. Mansteino pasilymus . S u avtas Hitleris nusprend iklausyti i pasilym tiesiai i j autoriaus lp. Pagal protokol paauktinti karininkai privalo atiduoti pagarb valstybs va dovui, o is rengia ventinius pietus. Taigi vasario 17 d. E. Mansteinas atvyko Reicho kanceliarij, o jo pokalbis su fiureriu truko vis ryt . Tai buvo lem tingas susitikimas. Mansteinas yra vienintelis generolas, suprantantis mano idjas", - po jo pareik Hitleris , o kit dien susitikime su karo vadovybe pateik naujj strategij kaip s a v o . Blogi orai, privert ataukti puolim, in cidentas, priverts iekoti kitoki sprendim, Hitlerio siekis rasti nestandartin ir netikt sprendim bei profesionalus jo gyvendinimo planas staiga virto vie nu knu. Hitleris su tokiu usidegimu ir reikliu usispyrimu msi darbo, kad netrukus A. Jodlis, prie tai vadins pasilym rizikingu, F. Halderis, vadins j nesmoningu, ir visi kiti, atsargiai vertin ambicing silym, buvo priversti pasiduoti fiurerio valiai. I suformuluot idj per vien savait po Hitlerio pokalbio su E. Mansteinu 1940 m. vasario 24 d. planas buvo ne tik patvirtin tas, bet ir patobulintas. Karini dalini vadai gavo sakym perdislokuoti savo pajgas iki gegus 7 d .
21 20 19 18 17 16

Naujausia Fall Gelb versija vliau gavo neoficial pavadinim Sichelschnitt (Pjautuvo pjvis). Pagal j pagrindinis smgis turjo bti suduotas centre, per Ardn mikus, kurie, Sjunginink manymu, didiulms tank grupuotms tu rjo bti neveikiama klitis. Taiau tai buvo ne vienintel staigmena. Vokietijos puolimas turjo sudaryti spd, kad viskas vyksta pagal plan, kuris inomas prieams. Todl, nordama sutraukti didiules Sjunginink karines pajgas iaurje, vermachto AG B " , kaip ir pagal ankstesn scenarij, turjo atakuoti per Belgij ir Olandij. Kuo daugiau Sjunginink pajg j pasitiks, tuo dides nis bus grobis usitrenkus spstams. Tai, inoma, buvo tik prognoz, bet ji buvo teisinga. Vokiei planas pasikeit i esms, o Sjungininkai liko prie pirmojo ir vienintelio, j manymu, manomo varianto. 1940 m. kov Pranczijos vyriau siasis karini pajg vadas Maurice'as Gamelinas nusprend, kad reikia plsti gynyb ne tik palei Belgij, bet ir Olandij. Pagal jo sumanym, Sjunginink pajgoms reikjo bti pasiruousioms uimti pozicijas ties Piet Olandijos mies tu Breda. Tai buvo didelis gynybos ipltimas. Tokiam manevrui atlikti M . Ga melinas padidino divizij skaii nuo 20 iki 32, enkliai susilpnindamas strate-

gin rezerv. Maa to, kadangi invazijos atveju manevras turjo bti greitas, sektori jis nusprend permesti kone visas mobilisias pajgas . Sjungininkai oko tarsi pagal prie ddel - jie rengsi staia galva nerti spstus, su visomis geriausiomis savo armijomis. inodami, kaip susiklost karo kampanija Pranczijoje, karo istorikai kriti kuoja tuometin Sjunginink strategij, taiau tada ne tik j, bet ir vokiei generaliniam karo tabui atrod, kad kit scenarij paprasiausiai nra. Geriau sia pasaulyje gynybini tvirtinim linija Maginot jo palei vis Pranczijos ir Vokietijos sien. Tiesiogiai turmuoti linij prilygo saviudybei, tad vienintelis logikas sprendimas buvo pulti per Belgij ir Olandij, nes ia Maginot linija ne buvo pastatyta. Taiau Belgija taip pat turjo fort linij, Olandija - gynybinius tvirtinimus ties vandens kanal sistema. iame fronte tankams vietovs buvo sunkiai veikiamos, o Sjungininkai ketino ia sutelkti visas pagrindines savo pajgas. Planas klampinti vokieius ir priepastatyti j aibo karui apkas karo stagnacij turjo vien rimt sprag - jis galjo suveikti tik tuo atveju, jei prieai i tikrj atakuot numatyta kryptimi. Nuostabi E. Mansteino idja reik, kad prieai to nedarys, pagrindinius kozirius - greit ir netiktum - vokieiai pasiliko sau. J raktas pergal buvo skmingas prasiverimas centre. Kirtusios nepravaiuojamus" Ardn mikus ir kalvas, didiuls tank grupuots turjo vykdyti svarbi uduot - aibikai uimti persiklimo per Maso up takus. i up buvo paskutin rimta klitis, ir jeigu tank eelonams pavykt sitvirtinti kitoje ups pusje iki tol, kol Sjun gininkai supras, kas vyksta, kelias Pranczij bt atviras net keliomis kryp timis. Greitis ir netiktumas turjo utikrinti, kad prieai nesps iam sektoriui atsisti pastiprinimo. Skms atveju buvo galima rinktis net kelias alternaty vas: pasukti rytus ir i unugario apsupti Maginot linij, patraukti pietva karius link Paryiaus arba tsti verimsi vakarus link Lamano. Operacijos metu buvo pasirinkta pastaroji kryptis, taiau bet kuriuo atveju Sjunginink pajgos bt perrtos pusiau irtai patvirtina plano lankstum bei galimybes j koreguoti pagal realiai susiklosiusias aplinkybes. Rizikingiausia plano dalis buvo btent persiklimas per Maso up. Fedoras von Bockas, nepatenkintas, kad jo vadovaujamai AG B " dabar tenka tik antraeilis vaidmuo, dr pirtu tak ir paband nupieti blogiausi scenarij: Js liauite deimt myli nuo Maginot linijos savo flange ir tikits, kad pranczai tiesiog inertikai irs! Js sugrsite krvas tank jungini siaurus kalnuotos Ardn vietovs kelius, lyg neegzistuot toks dalykas kaip karins oro pajgos! Ir js dar tikits vykdyti operacij prasiverdami 200 myli iki pat kranto su neapsaugotu pietiniu flangu, kur stovi krva Pranczijos armij?" - klaus F. Bockas . J o replikos se23 22

nosios kartos vokiei generolams turjo priminti, kuo baigsi paskutin tokia operacija Pranczijoje 1914 m. F. Bockas band perspti, kad Pjautuvo sm giams" nepavykus, Vakar fronte dar kart galjo sivyrauti stagnacija. Kam panijos ivakarse jo nuogstavimai atrod rimti, po jos nebe, nes 1940 m. pasikeit tiek karo metodai, tiek bendra padtis. Skirtingai nei 1914 m., Pary ius nebuvo gynybin tvirtov, i kurios prancz armijos galt staigiai sm giuoti. kart Pranczij saugojo Maginot linija, kuri pralauti buvo prakti kai nemanoma, taiau operacijos likimas turjo sprstis kitur. Centre vokiei tankai ketino ne liauti", o skristi po keliasdeimt kilometr per dien, kaip tai jau dar Lenkijoje. Kad ir kur stovt krvos prancz armij", jos ne galjo pademonstruoti tokio mobilumo, nes pagrindins greitosios pajgos buvo permestos iaur, kaip ir numat E. Mansteinas. Toks dalykas" kaip oro pajgos, inoma, egzistavo, taiau jas turjo ne tik Sjungininkai. Liuftvaf ne tik niekuo nenusileido Armee de l'Air ir RAF kartu sudjus, bet kai kuriais atvilgiais savo prieus lenk. Kartais sakoma, kad geras planas yra pus dar bo, ko gero, iuo atveju E. Mansteino idja buvo verta net daugiau. Netrukus prasidsianioje kampanijoje ji tapo lemiamu veiksniu. Tai, kad Sjungininkai buvo sitikin, jog ino bsim scenarij, netiktumo element tik sustiprino. J i e buvo tarsi kovotojas ringe, kurio kojas dengia nepramuami arvai ( M a g i not linija), todl jis atidiai saugo galv (Belgija, Olandija ir Pranczijos iaur) ir nelabai jaudinasi dl juosmens, nes vis pilv dengia spygli juosta, kuri smgiuodamas prieas turt susikruvinti rankas. Jeigu jis vis dlto pamgint surizikuoti, laiko kontratakai turt bti utektinai. Bet smgis pairdius bus toks smarkus, kad laiko atsakomajam kiriui neliks - kovotojas bus imutas i pusiausvyros taip, kad vos gals laikytis ant koj. O prieas tuo metu j talys ir per galv, ir per pilv, tad taps nebeaiku, kas i tikrj vyksta. Ir vis dlto pats planas negarantavo pergals. J reikjo gyvendinti. Rizika buvo didiul jau vien dl to, kad kart, pirm kart II pasauliniame kare, Treiojo Reicho varovas buvo lygiavertis.

Jg santykis
Mio ivakarse, 1940 m. gegu, popieriuje abiej pusi jgos buvo prakti kai lygios. Abu varovai netrukus atsidarysianiame fronte turjo didiules 3 mi lijon armijas. Sjungininkai turjo daugiau artilerijos, daugiau tank. Liuftvaf pranoko savo oponentus ore. Kadangi matematikai jgos atrodo lygios, verta pamginti pamatuoti jas net tik kiekybs, bet ir kokybs enklu.

K A M P A N I J A V A K A R U O S E (FALL GELB) 9 4 0 M . G E G U Z S 1 0 - B 1 R E L I O 25 D . Vokietija

2 4

Pranczija, Didioji Britanija, Belgija, Olandija

S V A R B I A U S I K A R I N I A I J U N G I N I A I IR V A D A I . 1940 m. gegus 10 d . * Armij grup A " (von Rundstedtas) 45 divizijos 4-oji armija (von Kluge) 12-oji armija (Listas) 16-oji armija (Buschas) Armij grup B " (von Bockas) 29 divizijos 6-oji armija (von Reichenau) 18-oji armija (von Kchleris) Armij grup C " (von Leebas) 19 divizij 1-oji armija (von Witzlebenas) 7-oji armija (Dollmannas) K A R I N GALIA 141 divizija Apie 2,9 mln. kareivi 7378 artilerijos ir vairaus kalibro pabklai 2445 tankai Apie 3200 kovini lktuv (be valgybini ir transporto) 144 divizijos Apie 3 mln. kareivi 13 974 artilerijos ir vairaus kalibro pabklai 3384 tankai 1900 kovini lktuv 1 -oji armij grup (Bilotte) 40 divizij 7-oji armija (Giraud) Brit ekspedicins pajgos - BEF (Gortas) 1-oji armija (Blanchardas) 9-oji armija (Corapas) 2-oji armija (Huntzigeris) 2-oji armij grup (Pretelatas) 35 divizijos 3-ioji armij grup (Bessonas) 14 divizij Belgijos armija (22 divizijos) Olandijos armija (10 divizij)

Iki 1939 m. gruodio Didioji Britanija pasiunt Pranczij visas penkias savo reguliariosios armijos divizijas (British Expedition Force - B E F ) . Iki 1940

m. balandio buvo permestos dar 5 divizijos, taiau pastarosios sudarytos i savanori. J kareiviai pasiymjo entuziazmu, bet buvo apmokyti paskubomis, jiems trko gdi ir patirties . Pranczijos armija buvo ger, vidutinik ir visikai prast divizij koktei
25

lis. Gerosios buvo 10 reguliariosios armijos divizij, egzistavusi ir taikos metu,

Antroje kampanijos fazje vokieiai perrikiavo ir perorganizavo savo armij grupes.

7 reguliariosios kolonij armijos divizijos, taip pat divizijos, kurias Pranczija spjo permesti i iaurs Afrikos. Ne tokios geros buvo A kategorijos" atsar gos divizijos. Jos buvo neblogai aprpintos, taiau sudarytos i jaun auktini. B kategorijos" atsargos divizijos buvo sudarytos i vyresni nei 32 m. vyr ir buvo prastokai parengtos. Generolas leitenantas Alanas Brooke'as, bsimasis brit karins vadovybs vadas, po apsilankymo 9-ojoje Pranczijos armijoje 1939 m. lapkrit ra: Vyrai nesiskut, arkliai nepriirti, drabuiai ir balnai netinkam dydi, transporto priemons purvinos, jokios pagarbos nei sau, nei savo daliniui. Vis dlto labiausiai mane sukrt vyr veidai. J vilgsniai ne patenkinti ir nepaklusns. vilgsniai... netgi gav sakym kairn" nedaugelis pasisteng j vykdyti."
26

Prancz tank ir motorizuotj divizij kareiviai buvo

kur kas auktesns kvalifikacijos, taiau netinkama buvo j organizacijos siste ma. Gerai apmokytos ir apginkluotos divizijos buvo dislokuotos Maginot linijos tvirtovse, bet ia jos tapo savo pozicij kalinmis . Vis dlto didelio skirtumo lyginant pajgas iuo poiriu nebuvo. 1940 m. gegu tik 79 vermachto divizijos buvo visikai paruotos apmokymuose arba usigrdinusios miuose. Prieakines Vakar fronto pajgas sudar 93 divizijos, taigi, be t 79 (tarp j 10 Panzer ir 6 motorizuotosios), mi laukus teko mes ti ir 14 divizij su aliais naujokais. Daniausiai jie atsidr ne svarbiausiuose sektoriuose - armij grups C " dispozicijoje arba Olandijoje. I savo rezervo divizij Vakar fronte, antrinms operacijoms OKH tredalio visai nepanaudojo. Sjungininkai turjo gerokai daugiau artilerijos, taiau vokieiai juos stipriai len k prietankini ir prielktuvini pabkl skaiiumi - dvi pozicijos, kuriose is trkumas Sjungininkams brangiai kainuos. Vermachtas disponavo apie 9000 prielktuvini pabkl, i j 2600 buvo 88 mm kalibro pabklai - vienas i universaliausi, galingiausi ir veiksmingiausi ginkl iame kare. Pranczai tu rjo dar galingesni 90 mm kalibro pabkl, bet j buvo tik septyniolika. 13 divizij buvo aprpintos naujais 25 mm pabklais, 22 divizijos - 20 mm pa bklais , visi lik madaug 1200 prielktuvini pabkl buvo senienos, liku sios nuo I pasaulinio karo . Panai padtis buvo ir su prietankiniais ginklais. Prancz 47 mm modelis buvo vienas i geriausi tuo metu, taiau j gavo tik 16 divizij. Abi puss sunkiesiems pabklams tempti naudojo traktorius ir arklius, bet vokiei Panzer divizijos iuo poiriu buvo iskirtins - jos turjo savaeigi pabkl, galini kur kas geriau palaikyti savo tank t e m p . Tank daugiau turjo Sjungininkai. Maa to, daugeliu atvilgi jie buvo pra naesni u vokiei. Pagrindin vermachto arvuotj pajg dal (1400 tank) vis dar sudar Panzer I ir Panzer U modeliai. Pirmasis, ginkluotas kulkosvaidiais, pagal to meto standartus galjo bti laikomas tik arvuotja maina , antrasis
31 30 29 28 27

turjo tik 2 0 mm pabkl. Panzer III ir ekiki Panzer 38(t)* turjo galingesnius 37 m m , o sunkus, 22 tonas sveriantis Panzer IV - 75 mm pabklus. Vokieiai turjo tik 3 4 9 Panzer III ir tik 2 7 8 Panzer IV modelio tank . J atitikmenys Sjunginink pusje lenk Vermacht tiek savo galia, tiek kiekiu. Du pabklus 47 mm ir 75 mm - turintis, 32 tonas sveriantis prancz modelis Char B tuo metu daugelio ekspert buvo laikomas geriausiu sunkiuoju tanku Europoje . Niekada nebuvau mats tokio miliniko monstro, - vliau ra vienas vo kiei tankistas, - mes neturjome galimybi pramuti jo galing arv, todl nesiveldavome kov. audme Renault 35B tankus, ar kaip jie ten vadinasi, bet didij vengdavome. J i e buvo sunkesni, bet mes greitesni."
34 33 32

Renault 35

ir Hotchkiss tankai su 37 mm pabklais buvo pranaesni u vokiei Panzer I-II modelius, o greta j pranczai turjo vidutin ir gantinai greit tank Somua su 47 mm pabklu**. 8 0 0 moderni prancz tank buvo daugiau nei Panzer III ir Panzer IV kartu sudjus . 2 0 0 brit tank Matilda I niekuo nenusileido Panzer III .
36 35

Taigi Sjungininkai ne tik turjo daugiau tank, bet lenk vokieius

pagal j ginkl gali ir arv stor. Vienintelis techninis vermachto pranaumas buvo diegta ir ibandyta radijo ryio sistema, 8 0 proc. prancz tank i viso neturjo radijo rangos . Jeigu abi prieinink tank armijos bt irikiuotos viena prie kit - S junginink pranaumas bt buvs akivaizdus, taiau didiausi svor iose
37

svarstyklse turjo ne techniniai tank duomenys, o j naudojimo taktika ir strategija. Vokietijos tankai buvo suformuoti 10 arvuotj divizij. Vermachto Pan zer divizijos nebuvo priklausomos nuo lt pstinink ir artilerijos temp. Tai utikrino svarbiausi mobilij pajg pranaum - greit, manevringum ir

veiksm laisv. arvuotj pajg organizacin sistema taip pat buvo pakeista. steigti atskiri Panzer korpus tabai, o H. Guderiano ir G . - H . Reinhardto kor pusai kartu su Gustavo von Wietersheimo motorizuotj pajg korpusu suda r didiul savarankik E. Kleisto vadovaujam Panzer grup. Panzer divizijos

pirm kart veik kaip atskiri vienetai, taiau kartu jos buvo ne vienos ir veik su motorizuotosiomis pstinink pajgomis. arvuotosios mainos gabeno ps tininkus kartus takus jau per Lenkijos kampanij, dabar vokieiai patobulino ir pasigamino daugiau ios technikos. Vokikai pramint panzergrenadieri"

* ekai turjo savo tank LT-38 gamybos linij, okupav al vokieiai ts j gamyb, tik model pervadino Panzer 38(t),. t" raid reik tschechisch - ekikas. ** Geriausios Somua modelio idjos vliau buvo panaudotos kuriant garsj amerikiei Sherman, kuris II pasaulinio karo mius sijung 1942 m.

divizijos buvo sustiprintos tank batalionu. Motorizuotieji pstininkai galjo ju dti priek tank greiiu ir atsidurti toje mio vietoje, kurioje buvo labiausiai reikalingi, panaudoti tuos ginklus, kurie labiausiai tinka konkreiomis aplinky bmis. Puikiai tarpusavyje sveikaujantys mobilij pajg deriniai (ang. Com bined Arms) buvo didioji vermachto stipryb taktiniu lygmeniu. I deimties Panzer divizij septynios buvo atiduotos G. Rundstedto va dovaujamai AG A " , kuri turjo prasilauti prie Sedano, ir tik trys atiteko F. Bocko armij grupei B " , kuri ruosi puolimui iaurje per Belgij ir Olan dij. Didiul tank koncentracija buvo geleinis kumtis, prie kur atsilaikyti reikjo adekvataus pajgumo armijos, taiau Sjungininkai, uuot sutelk savo tankus, pasielg prieingai. Britai savo vienintel (vis dar formuojam) tank divizij ilaik, o pranczai pus savo tank (apie 1 500) idalijo pstinink divizijoms (kiekvienam batalionui po 45 tankus), dar apie 700 atidav len gvosioms mechanizuotosioms divizijoms ( D L M ) * , o tikroms tank divizijoms j liko tik apie 800. 1940 m. toki arvuotj divizij Pranczija turjo tik tris, ketvirtoji, vadovaujama Charles'io de Gaulle'io, buvo tik formuojama . Taip lygios, net pranaesns Sjunginink tank pajgos atidav kozirius prieams rankas. Imtydama savo tankus po vis front, Pranczijos karo vadovyb padar mums didiul paslaug ir dl nutikusios katastrofos galjo kaltinti tik pati save", - ra vokiei generolas majoras Friedrichas von Mellenthinas** . Pstininkams priskirti tankai nebebuvo mobils, jie galjo judti savo divizijos, t. y. pstinink, greiiu. Tuo metu ne tik Pranczijos, bet ir Vokietijos armijos vis dar tebebuvo ygiuojanios psiomis, o technik temp arkliai, taiau 10 vermachto Panzer divizij buvo ne ygiuojanti", o aibik greit galinti ivys tyti jga. Kartu su liuftvafs galia ore jos sudar esmin vermachto pranaum, leidiant kurti aibo karo stebuklus. Liuftvafs pranaumas prie Sjungininkus 1940 m. Pranczijoje buvo nea bejotinas. J i turjo daugiau lktuv, j modeliai buvo pranaesni, taktinis pa sirengimas geresnis, o svarbiausia, pilotai jau buvo spj gyti nekainojamos patirties. Sjungininkai iame fronte disponavo madaug 1100 naikintuv ir 400 bombonei. Liuftvaf priepastat 1100 naikintuv, 1100 horizontali* DLM buvo lengvoji mechanizuotoji divizija (pranc. Division Legere Mecanique). 1940 m. tokia divizija turjo 174 tankus. ** Friedrichas von Mellenthinas, tank ekspertas, dalyvavs praktikai visuose svarbiau siuose II pasaulinio karo miuose, 1955 m. ileido knyg Panzerschlachten (Tank miai"); kurios nauji leidimai spausdinami iki iol. J galima rasti ir elitini karo aka demij bibliotekose: Vest Pointe (JAV), Sandherste (Didiojoje Britanijoje), Frunzje (Rusija).
39 38

S J U N G I N I N K GINKLUOTJ PAJG STRUKTRA 1 9 4 0 . G E G U S 1 0 D.'

j (Heinkel-111

ir Ju-88) ir dar 325 pikiruojanius bomboneius (ju-87),

kuri

atitikmens Sjungininkai tiesiog neturjo. I esms Sjungininkai savo aviacij inaudojo valgybiniais ir gynybos tikslais, tuo tarpu liuftvaf toliau tobulino tiesioginio sausumos pajg palaikymo taktik, ibandyt ir parodiusi savo galimybes Lenkijoje ir Norvegijoje . Pikiruojanios ir kaukianios tukos" buvo visur spjanti oro artilerija, kuri dl patobulint ems-oro" komunika cij tapo dar stipresn. i tarpusavio sveika buvo vienas i svarbij vokiei koziri operacijoje Geltona". Palaikymas i oro ypa buvo reikalingas atitrku sioms nuo pagrindini pajg tank grupuotms. Abipusis radijo ryys reik, kad liuftvafs lktuvai gali atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku, o Pranc zijos pajgose radijo ry turjo tik vienas kitas lktuvas. Vokiei Me-109 tuo metu buvo tiesiog etalonas, pavyzdinis naikintuvas kovai dl pranaumo ore. Greitas, manevringas ir sunkiai ginkluotas. J a m galjo mesti ik Dewoitine, taiau is prancz modelis buvo pradtas gaminti tik 1940 m. Didij dal su dar naikintuvai Morane ar dar senesni Bloch enkliai nusileido tiek greiiu, tiek kitais techniniais duomenimis. Britai Pranczijoje dislokavo apie 500 lktuv, taiau tik 130 Hurricane naikintuv buvo verti dmesio kovoje dl pranaumo
40

* Vieno vado neturjo, nes perskirtos bombonei (Bomber Command) ir naikintu v (Fighter Command) atskiras vadovybes, bei taip pat padalintos veikianias Pran czijoje (RAF Advanced Air Striking Force) bei likusias Anglijoje.

VOKIETIJOS GINKLUOTJ PAJG 1940 M . G E G U

STRUKTRA,

ore. Bombonei savo atsakymams Sjungininkai turjo nedaug, o galimybs juos rengti, ore siviepatavus liuftvafei, taps minimalios. domu tai, kad Armee de l'Air neegzistavo transporto lktuvo standarto. Vokieiai savo J u - 5 2 skmin gai inaudos ir Pranczijoje, ypa aprpinti nutolusius aerodromus ir tank dali nius, kur dar nespjo pradti veikti normalios tiekimo linijos . Pranaumas ore vl buvo vienas i lemtingiausi, vienas i svarbiausi faktori. Dar vienas didelis skirtumas tarp varov egzistavo ginkluotj pajg va dovavimo struktroje. Vokikoji buvo gana aiki ir suprantama. Piramid, pra sidedanti Hitleriu, toliau jo per jo paties priirim aukiausiosios karins va dovybs tab ( O K W ) , tada aukiausij sausumos armijos vadovyb ( O K H ) , o ia tiesiai armij grupes. Kadangi fiurerio tabas buvo kurtas netoli fronto, jis galjo gana operatyviai palaikyti ry su vyriausiaisiais vadais. Hitleris bet kada galjo isikviesti ne tik W . Keitel, bet ir W . Brauchitsch, F. Halder ar H. Coring. Liuftvafs tabas (OKL) bendradarbiavo su O K H , todl oro ope racijas koordinuoti su veiksmais sausumoje nebuvo sudtinga . Sjunginink piramid buvo kur kas sudtingesn, nes jie, skirtingai negu vokieiai, dar tu rjo derinti veiksmus tarpusavyje. Vyriausiasis vis karini pajg vadas buvo * Oberkommando der Wehrmacht.
42 41

** Oberkommando der Luftwaffe. *** Oberkommando der Marine.

generolas Maurice'as Gamelinas, taiau operacijos turjo bti vykdomos per sausumos kariuomens tabo vad generol major Josepha Doumenc, tada per iaurs Ryt fronto vad generol Alphonse' Georges', kuriam buvo pavaldios ne tik visos trys armij grups, bet ir brit ekspedicins pajgos. Pastarj vadas, generolas lordas Gortas, karini operacij vykdymo atvil giu buvo pavaldus A . Georges'ui, bet politikai atsakingas prie Bri tanijos vyriausyb. M . Gamelinas, tiesiogiai atsakingas Pranczijos

vyriausybei, 1940 m. gegu pra to kreiptis Gort tiesiogiai, taiau pats Gortas labiau reagavo Lon dono nurodymus nei Pranczijos karo vad sakymus. M . Gamelino karo tabas buvo netoli Paryiaus, A. Georges'o alies iaurje, o

J . Doumenco tabas - tarp j, visi stipriai nutol vienas nuo kito.

Kaip pamatysime netrukus, pran czai su britais tarpusavio veiks mus derino labai sunkiai, jau ne kalbant apie belgus ir olandus, su kuriais bendradarbiauti pradta

jau griaudiant miams. Oro pa jg subordinacija irgi iskaidyta Generolai lordas Gortas ir Maurice'as Gamelinas Pranczijoje
CORBIS/Scanpix

prie viening liuftvaf prancz ir brit oro pajgos veik praktikai

atskirai viena nuo kitos. Lordas Gortas kontroliavo RAF Pranczijoje, taiau gerokai didesn Karalikj oro pajg dalis buvo kontroliuojama i Londono. Prancz ir brit oro pajgos veik praktikai atskirai. Kitaip tariant, ten, kur vokieiai, prim sprendimus, juos i karto imdavo vykdyti, Sjungininkai tu rjo tartis ir derintis tarpusavyje . Treiojo Reicho karo maina 1940 m. buvo geriau organizuota, taiau net ir sudjus visus kiekybs ir kokybs dmenis ant svarstykli jokios aikios persvaros n viena pus neturjo. Kampanija Vaka ruose parodys, kad kareivi ir main skaiiai, technikos kokybs ir ginkluots skirtum niuansai bus anaiptol ne patys svarbiausi. Sjunginink karo vadai tuo metu buvo sitikin, kad sustabdys vokieius, kad vermachto smgiui jie yra pasireng.
43

Maginot mentalitetas"
Per I pasaulin kar uvo apie 1,5 milijono prancz, dar 4 - 5 milijonai buvo sueista. Nordama ivengti toki katastrof ateityje, alis ne tik band padaryti visk, kad ukirst keli panaiai tragedijai, bet ir kr strategij, jei karas Pran czijoje vis dlto kilt. Karo specialist diskusij, kaip tam pasiruoti, laimjo gynybins sistemos krimo alininkai. Tuometinis vyriausiasis ginkluotj pajg vadas, maralas Philippe'as Petainas buvo I pasaulinio karo didvyris, ir btent tokio, gynybinio, karo specialistas. Jis prijo ivad, kad Verdeno fortai, atlai k artilerijos ugn, buvo viena svarbiausi pergals prieasi, todl vientisos toki tvirtinim linijos sukrimas enkliai padidint alies saugum. Pasitelk damas savo populiarum ir tak Ph. Petainas stumteljo klausimo sprendim priek, o mogus, kuris pasiek, kad tikslas bt gyvendintas, buvo tuometinis alies gynybos ministras Andre Maginot. Linija gavo jo vard, nes A. Maginot sugebjo tikinti politikus palaiminti jos statyb. Jis br skaiius, atspindinius alies demografin kriz, tikinjo pacifistus, kad statyti gynybin linij yra kur kas pigiau nei investuoti tankus ir lktuvus, taip pat gavo pramoninink para m, kadangi toks milinikas projektas verslininkams buvo naudingas. 1930 m. Pranczijos vyriausyb patvirtino Maginot linijos projekt ir skyr jo gyven dinimui 3 milijardus frank. Suma buvo milinika, bet negalutin. 1934 m. Ph. Petainas pasiek, kad projektui bt skirtas dar vienas milijardas frank. Nors to meto Pranczijos vyriausybs dokumentai taip ir nebuvo iki galo inagrinti, manoma, kad Maginot linijos statyboms buvo ileista ne maiau kaip 7 milijar dai frank*. Iki 1936 m. pagrindiniai darbai buvo baigti ir j rezultatu karo eks pertai liko patenkinti **. tvirtinim linija, kuriai buvo panaudota 55 tkstaniai ton plieno, 1,5 milijono kubini metr betono, drieksi apie 450 k m . Maginot linija nebuvo vientisas statinys kaip, pvz., Didioji kin siena. Ji buvo sukomponuota i daugiau kaip 500 atskir, taiau tarpusavyje sujungt statini. Svarbiausi buvo 108 (58 i j prie Italijos sienos) didieji fortai (pranc. grands ouvrages), pastatyti madaug 15 km intervalu vienas nuo kito. ie bunkeri
45 44

kompleksai galjo talpinti net 1000 moni ir daug artilerijos. Tarp didij for t buvo rengta maesni (petits ouvrages). Juose tilpo nuo 200 iki 500 moni ir atitinkamai maiau artilerijos. Bunkeriai buvo pastatyti i betono ir plieno, j sien storis siek iki 3,5 metro, todl ne be pagrindo buvo manoma, kad ie so lids tvirtinimai atlaikys net ir labai galing bombardavim. Gerai apsaugotos * Tai penktadalis viso io laikotarpio karinio Pranczijos biudeto. (Keegan, p. 52) ** Andre Maginot nesulauk savo edevro statyb pabaigos. Jis mir 1932 m. sausio 7 d.

pabkl ir kulkosvaidi pozicijos galjo ugnimi udengti vis plot nuo vieno iki kito didelio forto. Fortifikacij tinklas tssi ir gilum: buvo pastatyta imtai daugiaauki ir maesni bunkeri ir bazi, i kuri pajgos galjo bti me tamos tiesiai kartus mio takus, taigi linijos pralauimas siaurame plote i esms prieui nieko nebt davs. Apkasai, prietankiniai renginiai, min lau kai buvo visose gynybinse pozicijose, o apvalgos postai prieakyje buvo pa siruo laiku perspti apie besiartinant pavoj. N e visi sektoriai buvo vienodai apginkluoti, kai kuriuose buvo maiau kareivi. Alpi linijoje (ties Italija) buvo pasinaudota natraliais kaln barjerais, taiau i esms Maginot linija buvo ne pertraukiama ugnies ir gynybos linija ilgame fronte. Tai nebuvo vien tik betono ir plieno krva, dengianti tam tikr geografin teritorij. Statant Maginot linij buvo pritaikyti visi to meto inineriniai ir mokslo technologij pasiekimai. Tai buvo tarsi poeminis Jules'io Verne'o pasaulis. Didieji fortai turjo ne maiau kaip eis poeminius auktus (kai kur poemi gylis siek net 30 metr), su didiuliais kompleksais, ligoninmis, traukiniais bei puikia ventiliacijos sistema. Pabklai ir kulkosvaidiai buvo taisyti iorje, taiau valdomi i vidaus, tad kareiviams didelio pavojaus nekilo. Tuneliai, jungiantys bendr sistem, vien fort su kitu, drieksi daugiau nei 100 km. Statant linij buvo pritaikytos nova torikiausios idjos ir praktikai nepalikta silpn tak, kuriuos prieai galt i naudoti. Vos tik pastatyta, Maginot linija tapo visuotinai pripastamu technikos

Maginot linijos tvirtinimai

Albig/dpa/CORBIS/Scanpix

stebuklu. J lank karaliai, prezidentai, valstybi vadovai, spauda nuolat spaus dindavo futuristinmis gyvenimo slygomis gyvenani kareivi nuotraukas. Jie galjo atsipalaiduoti baruose,

irti filmus ir u nepramuam betono sien jautsi saugs . Vliau, jau inodami, kas atsitiko, kritikai suvarp Maginot strategij" taikliomis strlmis. Grandiozinis,
46

milijardus frank kainavs projektas galiausiai neigelbjo Pranczijos, ir tai tapo pagrindine kritik atspirti mi. Po karo Maginot linija apskritai i ininerinio stebuklo tapo pajuok ir paaip objektu, taiau, kita ver tus, savo tiesiogin paskirt ji atliko. Niekas, net ir galingasis Vermachtas jos nepralau. Mi Maginot li nijoje buvo nedaug, taiau ir keli bandym vokieiams pakako, kad suprast, jog bunkeriai atlaiko net ir paios sunkiausios artilerijos ug Poeminis Maginot linijos pasaulis - tunelis su geleinkeliu amunicijai gabenti
AKC Images/Scanpix

n, o bandymas juos turmuoti baigiasi didiuliais nuostoliais*. Maginot linija vokieius tiesiog privert iekoti kit keli Pranczij. Pirmoji rimta problema prancz gynybos strategijai ikilo, kai i pradi Belgija, o jai kandin Olandija ir Liuksemburgas pasiskelb neutraliomis vals tybmis. Tai reik, kad norint apsaugoti vis al bunkeri grandin reikjo pratsti pasienyje su Belgija. Problema buvo dviguba - pirma, tokiam papil-

* Gegus 19 d. 16-oji vokiei armija sureng pavyzdin skming maojo forto La Ferte turm ( pietryius nuo Sedano). Karo ininieriai, palaikomi sunkiosios artile rijos ir tank, um fort i unugario. uvo visi 107 prancz gynjai. Bet tai buvo tik viena i ret iimi. Birel 1-oji vermachto armija pralau Maginot linij tarp Sant Avoldo ir Sarbriukeno. Kadangi prancz padtis tuo metu buvo jau beviltika, vokieiams pavyko uimti dar 4 maesnius fortus. Jie iek tiek pasistm ir linijos pietuose, uimdami Strasbr, taiau i esms madaug 400 tkstani prancz ka reivi Maginot linijoje sudjo ginklus tik tada, kai buvo apsupti ir kampanijos lemtis jau buvo aiki. 1944 m. Sjungininkai patys galjo patikrinti Maginot gynybini fort tvirtum, nes juose gynyb pareng jau vokieiai. Kai kuriose vietose miai buvo itin nuoms, taiau Sjungininkai elgsi kaip ir vokieiai 1940 m. - jie stengsi tiesiog apeiti gynybines tvirtoves ir veng pulti jas tiesiogiai.

domam 400 km frontui tvirtinti reikjo milinik investicij*, antra, Belgija protestavo prie toki linij savo pasienyje, kadangi, Briuselio nuomone, ji praktikai paaukot Belgij Vokietijai . Statybos iame sektoriuje vyko, ta iau dl finansini ir politini problem, dl laiko stygiaus pavyko pastatyti tik nedidel dal numatyt rengini . Pranczijos karo tabas nusprend di diausias savo armijos pajgas dislokuoti btent iaurje, nes Maginot lini jai ginti reikjo kur kas maiau mogikj itekli. Sprendimas logikas ir
48 47

suprantamas - vokieiai galjo ateiti tik per ia, taiau padt iaurs fronte sunkino Belgijos ir Olandijos atsisakymas bendradarbiauti. Jos buvo neutralios ir norjo tokios bti, todl apie joki tarpusavio veiksm koordinacij, jau ne kalbant apie karin sjung, negaljo bti n kalbos. i aplinkyb leis Vokie tijai i pradi atskirai parklupdyti Belgij ir Olandij, ir tik tada susikauti su Pranczija. Galimas bendras i valstybi frontas buvo viena i prieasi, dl kuri Hitleris skubjo smgiuoti Vakaruose: Jeigu mes gerbsime emj vals t y b i * * neutralum, Vakar sjungininkai palauks pavasario ir tiesiog ygiuos j a s " , - sak fiureris savo generolams ruden . Didiausi strategin klaid planuodami Maginot linij padar patys pranczai. J i e nusprend netsti for tifikacij ties Ardn mikais, kurie, j m a n y m u , yra nepraeinami" gausioms prieo pajgoms ir tuo labiau neveikiami didiulms tank grupuotms. Dl tos paios prieasties iame sektoriuje dislokuotos nedidels prancz pajgos buvo paliktos be prietankini ir prielktuvini pabkl, o vokieiai btent ia sutelk didiausi savo gelein kumt - 7 Panzer divizijas, tvirt liuftvafs palaikym ir daugiau kaip milijon kareivi. Taigi, kai kalbama apie Maginot strategijos" fiasko, reikia turti omenyje ne tiek pai tvirtinim linij, kiek lemtingas Pranczijos karins vadovybs klaidas. Vis dlto pats svarbiausias veiksnys ioje istorijoje buvo psichologinis - M a ginot linijos neveikiamumas, apie kur nuolat trimitavo spauda, atm i pran cz kareivi kovin dvasi. Ilgainiui Pranczijos propaganda pasiek, kad sau49

* Statybas prie Lamano ssiaurio komplikavo potvyniai, o pvz., Lilio ir Valansieno re gionai, per kuriuos turjo eiti gynybos linija, buvo didiuliai pramons centrai. Taigi tikrj linijos kain labai sunku apskaiiuoti. Ji tikrai kainavo daugiau nei gelbetonis ir statybinink darbo jga. ** emosios valstybs - istorinis terminas, apibriantis Nyderland teritorij. iais laikais terminas nebra vartojamas, kadangi netiksliai apibria dabartines Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo teritorijas. Po II pasaulinio karo imtas vartoti alternaty vus terminas Beniliuksas, bet irgi labiau pabriant regiono ekonomin bendradarbia vim nei koki nors konkrei teritorij.

gumo jausmas sivyraut ne tik kareivi, bet ir visuomens smonje. Didiulis uvusij ir sueistj skaiius I pasauliniame kare reik, vieno prancz ge nerolo odiais, kad patriotizmas prarado savo stebukling gali", o sivyravs kone visuotinis sitikinimas, kad Maginot linija yra alies saugumo garantas, pavert j ne iaip svarbiu statiniu, o mstymo bdu, vliau gavusiu Maginot mentaliteto" Dar pavadinim .
50

prie kar gynybins strategijos prieininkas generolas Charles'is de

Gaulle'is sak, kad pasislpusiems fortuose pranczams neliks nieko kita, kaip tik stebti aplink grivani Europ . I esms taip ir atsitiko - Pranczijos usienio politikai ir jos saugu mo strategijai Europoje Maginot linija padar me kos paslaug - kas nort bendradarbiauti su alimi, kuri planuoja ginti tik savo teritorij? 1939 m. rug sj Pranczija turjo, ko gero, geriausi galimyb smogti Hitleriui, kol is kariavo Lenkijoje, bet poli tikai toks sprendimas buvo nemanomas. Maginot linija buvo alia - prancz vadai nenorjo galvoti apie jokius rizikingus puolimo planus, jie turjo sau gi tvirtov ir neketino jos palikti. Maginot linija ka reiviams ir j vadams tikrai padar daugiau alos nei atne naudos. Brit urnalistas, apsilanks joje per Keistj kar, susitiko su prancz pulkininku, kuris Charles'is de Gaulle'is
CORBIS/Scanpix
51

labai didiavosi gynybos renginiais prie Strasbro. Nuostabus betonas, labai ge ras betonas, - sutiko urnalistas ir paklaus apie kitoje pusje besidarbuojanius vokieius: - Ar jie taip pat turi tokio gero betono?" - Oi ne, tikrai ne", - atsak pulkininkas. Ar js kada ketinote juos pulti ir sunaikinti j beton?" - paklau s urnalistas. N e ne, tai nelabai vyks sumanymas", - atsak karininkas. Tada urnalistas nuvyko stebjimo post prie Reino, i kur galjo be iron matyti aidianius futbol ir besimaudanius vokieius. Kodl js neaudote juos?" paklaus jis sargybini. O kam? - klausimu klausim atsak ie. - J i e mus neaudo, kodl mes turtume?"
52

Taip dvi milijonins armijos ir stovjo viena

alia kitos itisus atuonis mnesius. Pranczai irgi mgo aisti futbol, generalinis karins vadovybs tabas saus netgi atskiru nutarimu skyr l sigyti 10 tkstan i futbolo kamuoli kareiviams . Be savos, pranczikos, propagandos, dabar smegenis plov ir vokikoji. Neaudykite mus, o mes neaudysime jus", itas karas niekam nereikalingas" - naci kiai, skirti prancz kariams. J . Goebbelsas msi vis manom priemoni: i vokiei apkas kilo pranczams skirti plaka tai, skambjo garsiakalbiai, lktuvai mt ne bombas, o propagandinius lapelius,
53

i pasienio miest buvo transliuojamos radijo laidos prancz kalba. Viena i toki laid i tutgarto baigsi odiais: Prancz kariai, Hitleris sak neaudyti jus. Hitleris sak nepulti js. Mes tik laikysims gynyboje. Mes nenorime ka riauti su Pranczija." Vienas i ios laidos klausytoj, armij paauktas bsimasis pasaulinio garso raytojas Jeanas Paulis Sartre'as*, savo dienoratyje ura: Ir kam mums itas karas?"
54

Kol Vermachtas nebuvo spjs sitvirtinti Vakar fronte,

taiks ir geri vokiei ketinimai prancz atvilgiu buvo pagrindin tema. Paskui J . Goebbelsas atrado nauj. Viena i j - bandymas kalti pleit tarp prancz ir brit: Britai kausis iki paskutinio pranczo - Britanija pristatys kulkosvaidius, Pranczija - moni knus", Juk tai Britanija vl Pranczij kar ir dabar atsiunt tik 10 divizij", - skelb tas pats tutgarto radijas, kuriame vedju, beje, buvo prancz urnalistas Paulis Ferdonett . Kodl brit kareivis Pranczijoje gauna 17 frank per dien, o pranczai tik 50 santim?" - klaus jis . Atvykusi Pranczij brit lauk nauji spdiai. Tais laikais keliauti usien galjo tik labai pasiturintys, bet Keistasis karas sukr nauj turizmo form. Ueikite igerti, vyrukai", - skelb uraas ant vienos staigos Havre, mieste, kuris tapo nauj painim vieta jauniems brit kareiviams. Usuk igerti, pa matme, kad aptarnaujanios merginos ia visikai nuogos, netgi be bat - su moki vienos dienos imok ir bet kuri i j tavo. Mes buvom mirtinai igsdinti tokio elgesio". - ra vienas brit kapralas. Galbt jis tikrai buvo iskirtinis, o galbt toks pat kaip ir daugelis, pasakojani apie raudonj ibint kvartal taip, tarsi visk apie j bt girdj tik i savo draug. Nagi, berniukai. ia ir js tvai pabuvojo", - kviet merginos primindamos istorij. Pairjus veidus tikrai galima rasti toki, kurios ir ms tvus aptarnavo", - ra tas pats kapralas. Nuotaik turistams" Pranczijoje gadino tik neprastai alta iema. Su pavasariu pasitais ir nuotaika - jeigu esti toks dalykas kaip geras karas", tai tuos atuonis mnesius Pranczijoje ne vienas kareivis galjo pamanyti, kad kaip tik tok ir atvyko . Kuo ilgiau tssi Keistasis karas tuo labiau jis darsi panaus kakok nesu sipratim, kuris netrukus turt baigtis. Vokietijos ginkluotsias pajgas Hitleris nuo rudens laik ant trumpo pavadio, vis primindamas, kad lemiamas mis tuoj tuoj prasids, o Pranczijos armijoje vyravo nuobodulys, apatija ir visuotinis girtuokliavimas . Kuo ilgiau tai tssi, tuo labiau ne tik paprasti kareiviai, bet ir
58 57 56 55

* J . P. Sartre'as buvo paimtas Pranczijos kariuomen meteorologu. 1940 m. jis pa kliuvo vokiei nelaisv. Ten para savo pirmj pjes. Po 9 mn. buvo paleistas dl silpnos sveikatos. Gavs civilio status, pabgo Paryi ir prisijung prie Pranczijos pasiprieinimo judjimo.

j vadai m manyti, kad puolimas, kur jie rengiasi atremti, i tikrj niekada ir neprasids . Fronte kareivius linksmino populiars muzikantai, dainininkai, artist trups, o labiausiai vis laukiamos buvo savaitgalio ivykos. Po keli m nesi tylos Vakar fronte jos tapo sistema . Nuobodus nieko neveikimas tarny boje vis savait, o etadien, jeigu atjo eil. galima ssti traukin ir nulkti kad ir Paryi. Karinink kelions prabangiose kajutse buvo itaigingesns, bet ir kareiviai turjo pinig pramogoms. Gegus 9 d. buvo ketvirtadienis. Iki isvajoto savaitgalio pranczams buvo lik laukti visai nedaug... Dar viena tarny bos diena, o tada koncertai ir spektakliai, kavins ir restoranai, graios moterys ir nuotykiai... Balandio 27 d. Hitleris prane F. Halderiui. kad Fall Gelb prasids pirmj gegus savait. Ponai, netrukus js tapsite didiausios istorijoje pergals liu dininkais!" - pareik fiureris savo generolams . Balandio 30 d. sak visoms karinms pajgoms bti pasirengusioms pradti puolim bet kuri akimirk pradedant gegus 5 d . " . Dl nepalanki or prognozi data buvo perkelta gegus 6-j. paskui 8-j. Gegus 7 d. Hitler sunervino valgybos pra neimai apie vokiei piliet", perspjusi Vatikan, jog Vokietija ketina pulti Belgij bei Olandij ir kad pastarojoje alyje paskelbta kovin parengtis*. Per nelyg didel buvo armija Vakaruose, kad bt galima ilgai slpti jos dislokaci jos vietas ir ketinimus, todl fiureris nebenorjo daugiau laukti. H. Gringas, remdamasis naujausiais meteorolog duomenimis, papra nukelti puolim gegus 10 d., nuo kurios oras turjo tapti idealus". Hitleris pareik, kad tai
61 60 59

* Vokiei pilietis" buvo pulkininko H. Osterio sistas teisininkas, katalikas pagal ti kjim dr. Josephas Mlleris. Apie Hitlerio ketinimus Vatikane jis prane balandio 29 d. Visos specialiosios tarnybos gavo uduot isiaikinti idaviko asmenyb, ta iau tai joms pavyks padaryti tik po ketveri met. Savo ruotu pulkininkas H. Os tens taip pat nesnaud. Jis perspjo belg ir oland karo ata Berlyne dar 1939 m. lapkrit. 1940 m. pradioje Belgijos ir Olandijos karo tabai jau disponavo valgybos duomenimis apie didjant vokiei divizij skaii pasienyje, o oland karo ata Berlyne B. Sasas skelb vis naujas bsimo puolimo datas, kurias suinodavo i savo draugo H. Osterio. Lapkrit ir saus informacija nepasitvirtino, bet altinio prestias pasitais po teising perspjim apie vokiei ketinimus Danijoje ir Norvegijoje. 1940 m. gegus 3 d. H. Osteris perspjo B. Sas, kad Vokietija puls po savaits. B. Sasas nedelsdamas informavo savo vyriausyb. Kit dien Haga gavo informacijos patartiriim i pasiuntinio Vatikane ir i karto perspjo Briusel. Gegus 9-osios va kar B. Sasas paskutin kart vakarieniavo su H. Osteriu, ir pastarasis patvirtino, jog galutinis sakymas yra patvirtintas ir puolimas prasids autant gegus 10 d. Nor damas sitikinti, kad dl koki nors aplinkybi sakymas nebuvo atauktas, po vaka riens H. Osteris gro OKW tab. Joki pasikeitim nebuvo. Kiaul ivyko Va kar front" - pasak jis B. Sasui, o is Hag perdav: Rytoj autant. Laikykits!"

prietarauja jo intuicijai, bet prispaustas specialist argument nukl puolim gegus 10-j, bet n viena diena vliau". Kodiniai odiai vermachtui ir liuftvafei (Dancig ir Augsburg 21.30 v a i .
62

atitinkamai) turjo bti perduoti iki gegus 9 d.

Hitleris taip norjo ilaikyti slaptum, kad kai gegus 9 d. sdo savo ar vuotj traukin Amerika ir ivyko i Berlyno, netgi artimiausi jo aplinkos mons buvo sitikin, jog fiureris susiruo Osl pasveikinti kari Norvegijoje, o prie tai aplankys laiv statyklas Hamburge. Tik apie vidurnakt, kai traukinys pasuko vakarus, kelions tikslas tapo aikus. Paryiais jis sustojo nedidelje geleinke lio stotyje. Visi pavadinimai buvo pakeisti geltonais kariniais enklais. Netrukus nedidel delegacija kalnuotomis ir mikingomis vietovmis limuzinais buvo nu gabenta specialiai prie Miunstereifelio rengt tab. is bunkeris buvo neti pikai kuklus, palyginti su bsimaisiais fiurerio bunkeriais II pasauliniame kare (jame buvo tik keturi kambariai), bet svarbiausia, kad jis buvo tik u 40 km nuo Belgijos sienos. alia bunkerio, gavusio Felsennest (Lizdas uoloje) pavadinim, pranedami apie besiartinani aur, irpavo paukiai. Netrukus juos nustel b tolumoje pasigirds karo technikos riaumojimas ir i toli ataidintys sprogim garsai. Fiurerio adjutantas pavelg laikrod. Buvo 5.35 vai. ryto. Ryt pusje su lktuv varikliai, Hitleris pasuko rank vakarus: Ponai, Vakar valstybi puolimas k tik prasidjo."
63

Netoli Lilio, iaurs Pranczijoje, kapiton David Strangewaysa i lovos i vert nam tvarkytojas: Davidas, sere, Davidas!" Kapitonas i pradi paman, kad kakas vietoj laipsnio j aukia tikruoju vardu, paskui prisimin - David buvo kodinis odis vykio, kurio Sjungininkai lauk nuo 1939 m. rugsjo . Po atuo ni mnesi keistos tylos karas atjo Vakar Europ.
64

Penkios dienos Olandijoje

Gegus 10 d. 4.30 vai. ryto Vokietijos pajgos kirto Belgijos, Olandijos ir Liuk semburgo sienas. Vokiei tankai Liuksemburge buvo ne pirmieji sveiai - prie kelet dien ant dvirai ir motocikl pasirod pirmieji turistai", kurie dabar okupavo svarbias keli sankryas. Kartu su sausumos pajgomis ore pasirod vokiei lktuvai. Liuftvaf turjo daug uduoi: minuoti Lamano ssiaur, bombarduoti kelius, geleinkeli stotis ir aerodromus Belgijoje, Olandijoje ir Pranczijoje. Vien tik Pranczijoje buvo subombarduota 50 aerodrom, bet rezultatas buvo nekoks - sunaikinta 10 Sjunginink lktuv, apgadinta - 4 2 . Svarbiausias liuftvafs darbas pirmj kampanijos dien buvo Olandijoje.
6 5

i alis nedalyvavo I pasauliniame kare. J i nenorjo kariauti ir dabar. Iki paskutins akimirkos Olandijos vyriausyb tikjosi, kad karas praliau pro al. Toki galimyb svarst ir patys vokieiai, taiau Olandijos oro ir jr bazs buvo pernelyg patrauklios bsimoms operacijoms prie Britanij. Um Olan dij vokieiai turt galimyb apeiti Belgijos gynybines linijas, tad galiausiai buvo nusprsta, kad palikti neutrali ir Sjungininkams potencialiai nauding teritorij ioje Europos vietoje bt alinga Treiojo Reicho interesams. vykdy ti udavin Hitleriui atrod lengviau nei rasti jam politin pateisinim. Olan dija, nekariavusi nuo 1830 m., turjo nevisikai sukomplektuot 10 divizij

(8 pstinink, 1 motorizuotj bei 1 nereguliarij divizij) bei dar 3 brigadas, suskaidytas nedidelius dalinius, kad galt pristabdyti puolim prieakinse pozicijose . Patirtimi iame fronto sektoriuje negaljo pasigirti ir vermachto kareiviai. Pagal Fall Gelb plan ataka per Belgij buvo tik apgaulingas nukrei piamasis manevras, o smgis Olandijoje - io manevro dalis. AG B " turjo dvi armijas - 6-j ir 18-j. Pirmoji, gerokai didesn, buvo nukreipta Belgij, taigi Olandijai uimti liko 18-oji armija, vadovaujama Georgo von Kchlerio. I vis vermachto armij (neskaitant AG C " ties Maginot linija), dalyvavusi Vakar kampanijoje, 18-oji buvo pati silpniausia. J sudar tik 4 reguliariosios pstinink divizijos*, palaikomos vienintels vokiei kavalerijos divizijos bei elitinio, kaip atskiras vienetas veikianio SS motorizuotojo pulko Leibstandarte Adolf Hitler (SS LAH). Vermachto divizijos buvo dvigubai didesns nei o l a n d * * , jos pranoko varoves ugnies galia, taiau visa operacijos skm priklaus nuo to, ar pavyks gyvendinti ambicing plan ore. Svarbiausias vaidmuo Olan dijoje atiteko 7-ajai oro desantinink (Fliegerdivision) ir 22-ajai paraiutinin k (Luftlande-lnfanteriedivision) divizijoms. Pirmj operacijos dien i oro
66

imestos pajgos turjo uimti oro uostus aplink sostin Hag, suimti karalien Vilhelmin, alies vyriausyb bei vyriausij karini pajg vadovyb. Planui pavykus, viskas turjo baigtis panaiai kaip ir Danijoje. Greta ios operacijos oro desantininkai turjo uimti strateginius tiltus prie Roterdamo, kad mobiliosios sausumos pajgos nesustodamos galt vertis pirmyn, jei Olandija nekapitu liuot i karto. Mobiliosios pajgos buvo 9-oji Pz divizija - silpniausia i vis vokiei tank divizij***, taiau olandai turjo tik vien (!) pasenus ir tik pra-

* 3 rezervo divizijos kariniuose veiksmuose nedalyvavo. Dauguma 18-osios armijos pajg buvo ali auktiniai, kurie neturjo jokios kariavimo patirties. ** Vermachto divizij tuo metu sudar beveik 18 kareivi. *** 9-oji Pz divizija buvo vienintel, kuri tuo metu turjo tik 2 tank batalionus. Ji turjo 141 tank.

Vokiei oro desantas Olandijoje

bpk I Bayerische Staatsbibliothek | Archiv Heinrich Hoffmann

tyboms tinkam tank, tik 39 arvuotsias mainas ir 5 tanketes. Prie liuftvaf jie galjo priepastatyti tik apie 100 nemoderni lktuv, armijai trko artile rijos pabkl ir audmen, didioji dalis technikos neatitiko ne tik
67

1940-j,

bet ir 1918 met standart . Olandija buvo nepasiruousi dvikovai su tokiu varovu kaip Vermachtas, taiau kai gegus 10 d. ryt vokiei ambasadorius Julius von Zech-Burkesroda pateik Hagos vyriausybei ultimatum neiven giamos Sjunginink atakos akivaizdoje priimti Reicho glob", atsakymas buvo

neigiamas. Karalien Vilhelmina netrukus paskelb, kad Vokietijos puolimas yra iurktus tarptautins teiss paeidimas, ir paragino alies gyventojus stoti kov u savo tvyn. Miai tuo metu jau buvo prasidj. Ankst gegus 10 d. ryt Olandijos gyventojai pabudo nuo lktuv varikli riaumojimo. Dar nakt liuftvafs spieiai paeid neutrali oro erdv, taiau perskrid Olandij jie inyko vakar kryptimi sukurdami iliuzij, kad tai opera cija prie Britanij ir Pranczij. Taiau netrukus jie apsisuko ir su visa savo galia puol Olandijos oro uostus. Pus gynj buvo sunaikinta, daugelis j net nesp j pakilti or . Tada i karto sek antroji puolimo faz - visuose numatytuose strateginiuose takuose transporto lktuvai m leisti oro desantininkus. 7-oji oro desantinink divizija, vadovaujama generolo majoro Kurto Studento, turjo 4500 gerai paruot Fallschirmjageri . Mgindami sudaryti spd, kad j paj gos yra daug gausesns, vokieiai panaudojo netgi manekenus su paraiutais , taiau ir be j vaizdas buvo spdingas. Tai buvo pirma tokio masto oro desanto operacija pasaulio istorijoje. Paskui oro desantininkus uimtuose aerodromuose turjo bti ilaipinta dar 12 000 paraiutinink. Prielktuvins baterijos kiek manydamos stengsi numuti J U - 5 2 lktuvus, gabenanius vokiei kareivius. Ugnis buvo veiksminga - olandai numu 125 transporto lktuvus, dar 47 ap gadino , taiau prie tiesiog buvo per daug. Vis dlto vokiei planas aibikai okupuoti Hag lugo. Atsitokj po pirmj smgi olandai, padedami artile rijos, steng atsikovoti prieo uimtus aerodromus, o tai reik, kad paraiuti nink pastiprinimas galjo bti siuniamas rizikingai improvizuojant. Isibars iusiems vokieiams teko trauktis gretimus kaimus. Iki vakaro 1000 j pateko nelaisv, 22-osios paraiutinink divizijos vadas generolas leitenantas Hansas Grafas von Sponekas buvo sueistas, o likusiems jo kariams teko desperatikai gintis ir laukti, kol pagalb atskubs sausumos pajgos . is epizodas leido i Hagos pabgti karalienei Vilhelminai. Prie Roterdamo vokieiams seksi kur kas geriau. ia oro desantininkai u m tiltus per Naujj Mas pietus nuo Roterdamo, taip pat toliau pietryius esanius tiltus per Mas Dordrechte bei Murdeike. Pastarasis - 1,5 km ilgio tiltas su geleinkeliu, didiausias toks Europoje, buvo gyvybikai svarbus norint utik rinti 9-osios Pz divizijos greit . Btent per iuos tiltus vadinamj Olandijos tvirtov" turjo siverti 18-oji G. Kchlerio armija. Upi ir vandens kanal iraiz gytoje alyje kit keli tiesiog nebuvo. Umusiems tiltus vokieiams teko atlai kyti didiul spaudim - gegus 12 d. ryt, kai pasirod vokiei tankai, mis sektoriuje buvo baigtas. Olandai buvo priversti trauktis tvirtintas pozicijas u vandens barjer. Ten jie tikjosi atsilaikyti bent kelet dien, kol ateis Sjungi nink pagalba. 7-oji Pranczijos armija, vadovaujama generolo Henry Giraud,
73 72 71 70 69 68

i tikrj pajudjo Olandij vos tik prasidjus operacijai, taiau neturinios pa laikymo i oro ir prielktuvini ginkl pajgos buvo stipriai subombarduotos ir priverstos trauktis. 9-oji Pz divizija negaljo persikelti Roterdam, nes olandai savo pusje susprogdino tiltus, taiau apskritai alies padtis tapo kritika.

Sugriautas tiltas per Mas Roterdame. 1940 m.

bpk

Gegus 13 d. 5 valand ryto Anglijos karali Jurg VI paadino Vilhelminos skambutis. Olandijos karalien maldavo atsisti lktuv aliai ginti. N e taip danai kas nors skambina tokiu ankstyvu metu, ypa karaliens. Bet iomis dienomis visko gali tiktis, ir net kur kas blogesni dalyk", - pakomentavo skambut brit monarchas. Vilhelmina i Hagos norjo persikelti Roterdam, taiau jai sutrukd liuftvafs antskrydiai. Karalien sdo brit eskadrin mi ninink ir persikl Anglij. ia ji norjo dar kart paprayti pagalbos savo aliai, taiau netrukus jos nebereiks, o grti nebebus kur. Gegus 13 d. vakar karalius Jurgis VI pasitiko Vilhelmin geleinkelio stotyje Londone. J i buvo labai prislgta. Sak, kad ivyko i Hagos neturdama net minties, jog teks pasitraukti i alies, bet aplinkybs nepaliko kitos ieities", - ra Jurgis, Olandijos karalien gyvai pamats pirm kart gyvenime. Olandijoje buvo monarchas, kuris niekur neketino bgti - tai Vokietijos kaizeris Vilhelmas I I . Nuo 1919 m. kaizeris gyveno nedideliame Dorno miestelyje. Olandija jam

suteik prieglobst

ir atsisak iduoti Britanijai,

kuri norjo kaizer nubausti kaip karo nusikaltl. 1940 m. gegu, vos tik prasidjus vokiei ata kai, VVinstonas Churchillis pasil kaizeriui bgti nuo naci Didij Britanij. is atsisak, o po keli valand jo kieme jau stovjo vermachto ka reiviai. alia emigracins kaizerio rezidencijos jie irikiavo garbs sargyb* . Tuo metu Londone gegus 13 d. dmesio cen tre atsidr pirmoji naujojo premjero VV. Churchillio kalba: A negaliu jums pasilyti nieko, isky rus krauj, sunk darb, aaras ir prakait, - pa reik seras VVinstonas savo vyriausybs nariams, o po keli valand prats tem Bendruomeni rmuose: - Js klausiate, kokia ms politika? A atsakysiu. Kariauti jrose, sausumoje ir ore, su Olandijos karalien Vilhelmina
Bettmann/CORBIS/Scanpix
74

visa savo jga ir Dievo suteiktomis galiomis: kariauti prie monstrik tironij, nepralenkiam savo tamsa, apgailtin monijos nusikaltim rinkin. Tai yra ms politika... Tik pergal, pergal bet kokia kaina**, pergal nepaisant teroro,

* Paskutinis Vokietijos imperatorius taip niekada ir negro savo al. Jam nepatiko gangsteriki naci valdymo metodai, o Hitler jis laik isiokliu. Tiesa, po spding pergali 1940 m. birelio 17 d. kaizeris Vilhelmas II nusiunt Hitleriui sveikinimo telegram, taiau fiureris niekada nepamiro kaizerio silpnumo I pasauliniame kare. 1941 m. birelio 4 d., sulauks 82 m., Vilhelmas II mir savo rezidencijoje Dorne. Naciai kaip savo alies simbol norjo kaizer parsigabenti Berlyn ir surengti vals tybines laidotuves, taiau paskutinis Vilhelmo noras buvo vykdytas. Jis norjo gr ti Vokietij tik tokiu atveju, jeigu alyje bt grinta monarchija. Taigi laidotuvs Olandijoje buvo kuklios. Kaizeris taip pat norjo, kad per jo laidotuves nebt jokios naci simbolikos - naciai nor ignoravo, Vilhelmas buvo ilydtas su plazdanio mis svastikomis. ** W. Churchillis i tikrj su naciais buvo pasirys kariauti visomis manomomis prie monmis. Vienas i pirmj jo sakym pavert tariamaisiais visus usienieius alyje, ypa austrus ir vokieius. tartiniausi buvo igabenti Ryt Anglij ir kotij. Jiems u drausta palikti savo teritorijas be atskiro leidimo. Kiti svetimaliai privaljo nuolat prisi statyti policijai, jiems udrausta naudotis mainomis ir dviraiais bei vaikioti gatvmis nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. ie apribojimai liet 11 000 svetimali. I tkstani suimtj teisiami buvo 486 mons, taiau 8000 teiss buvo apribotos. rodiusieji, kad bgo nuo naci reimo, liko laisvje. Nepaisant toki paranojik valdios veiksm, joki apiuopiam rodym apie Penktosios kolonos" egzistavim, iskyrus kelet faistuojani mgj grupuoi, Jungtinje Karalystje nebuvo rasta.

pergal, nesvarbu, koks ilgas ir sunkus kelias j bt; nes be pergals nra isi gelbjimo."
75

odiai apie pergal buvo skirti britams padrsinti, olandams jau

niekas padti nebegaljo. Gegus 14 d. Hitleris ileido direktyv Nr. 1 1 , joje raoma: Oland armi jos pasiprieinimas pasirod stipresnis nei tiktasi. Politins, taip pat karins aplinkybs reikalauja, kad is pasiprieinimas bt palautas greitai." pasiekti nusprsta pritaikant metod, suveikus Varuvoje. Gegus 14 d. vokiei korpusui prie Roterdamo vadovaujantis generolas leitenantas Rudolfas Schmidtas nusiunt ultimatum, adresuot Roterdamo karini pajg vadui ir miesto merui: Besitsiantis pasiprieinimas vokiei pajgoms Roterdame veria mane galvoti apie atitinkamas priemones, kuri bus imtasi, jeigu jis tutuojau nebus nutrauktas. Miestas gali bti visikai su griautas. Kreipiuosi jus - kaip atsaking mog - padarykite visk, k galite, kad apsaugotumte miest nuo tokios baisios nelaims. Jeigu per dvi valandas nuo io ultimatumo nebus gautas joks oficialus atsakymas, bsiu priverstas im tis pai kratutiniausi priemoni." Trys vokiei pasiuntiniai su balta vliava ir paiu ultimatumu pasirod ant tilto 10 valand ryto. Roterdamo pajg vadas pulkininkas Pieteris Scharroo gavo tekst 10.30 vai. Po neilg diskusij nusprsta su ultimatumo slygomis sutikti, P. Scharroo ukliuvo tik tai, kad po dokumentu nebuvo nei karininko rango, nei pavards, nei parao. Vidurdien vokiei pasiuntiniai gavo i pastab, bet jiems buvo leista suprasti, kad s76

Greit"

Roterdamas po liuftvafs antskrydio. 1940 m.

Bundesarchiv. Bild 146-2005-0003. Fotograf: o.Ang

lygos bus priimtos. R. Schmidtas i karto isiunt telegram 2-osios Luftflotte (atsakingos u operacij) tab: Oro reidas ataukiamas. Vyksta derybos." Te legrama pasiek tab 12.42 vai., tuo metu bomboneiai jau buvo pakeliui. Kodl jie nebuvo sustabdyti radijo ryiu, kodl nesuprato sausumos signal, iki pat iol liko neiai kinta msl. 12.40 vai. net trys vokiei generolai - R. Schmidtas, K. Studentas ir Alfredas von H u bickis (9-osios Pz divizijos vadas) - perdav oland pasiuntiniui an trj ultimatum, kurio vykdymo

terminas buvo 16.20 vai. Nespjo oland kapitonas persikelti tiltu

atgal savo pus, kai vir mies to iniro liuftvafs bomboneiai.

R. Schmidtas suuko: O Dieve, tai katastrofa!" Tai buvo katastro fa. Kiekvienas bomboneis turjo 1500 kg bomb. Pirmoje grup je buvo 54 H e - 1 1 1 . Visi jie savo krovinius ivert ant Roterdamo. Antroje grupje buvo dar 36 bom boneiai, taiau i grup pastebjo raudonas signalo raketas, reikian Vokiei kariai liepsnojanio Roterdamo fone. 1940 m.
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

ias, kad ataka ataukiama, ir pasuko atgal - tik trys lktuvai i ios grups imet savo bombas. 97 tonos bomb per kelias minutes suniokojo miest . uvo 814 moni, 78 liko be n a m . Sjunginink propaganda tikruosius uvusij skaiius netrukus ipt iki 2 0 - 3 0 tkstani*, kad liepsnojantis Ro terdamas atrodyt spdingiau, prisidjo ir britai. Diversins operacijos X D " metu jie skmingai susprogdino naftos ir degal rezervuarus uoste (t pat vliau pakartos Belgijoje ir Pranczijoje), kad ie neatitekt vokieiams. Juodi dm kamuoliai vir Roterdamo pakilo dar iki liuftvafs antskrydio, taiau u
78 77

* iais skaiiais ilgai buvo tikima. Jie nurodomi net 1953 m. Encyclopeadia Britannica lei dime. Tiesa, Niurnbergo procese Nyderland vyriausybs oficialioje ataskaitoje nuro doma, jog uvo 814 moni. Beje, miesto subombardavimas nebuvo pripaintas karo nusikaltimu, kadangi Roterdamas buvo ne atviras, o gerai tvirtintas gynybos miestas.

niekam nereikaling tragedij buvo atsakingi btent tie, kurie dav sakym bombarduoti miest, o paskui nesugebjo jo ataukti. Keturias su puse dienos Roterdam gynus pulkinink P. Scharroo is smgis palau. Dl nekaltai uvusij jis kaltino save. 1 5.00 vai. P. Scharroo sak nu traukti ugn ir nuvyko pas vokiei vadus. Generolui R. Schmidtui pulkininkas kariai pareik negals i vyki vertinti kitaip nei garbs odio sulauymu. Schmidtas taip pat su kartliu atsak: Ich verstehe Herr Oberst, dass Sie bitter sind (A visikai suprantu, pulkininke, kad jums dl to pikta). 19.00 vai. vokiei kareiviai jau buvo mieste . T pat vakar Roterdame vyko dar vienas keistas incidentas. Vienoje mies to aiktje stovjo vokiei batalionas. Prie jo artinosi oland batalionas, pa sirengs pasiduoti ir nusiginkluoti pagal kapituliacijos slygas. Tuo pat metu pasirod SS LAH kariai, pamat olandus su ginklais rankose, jie m audyti. Olandai spruko visas puses, o tuo metu viename i aikts pastat buvs oro de santinink vadas Kurtas Studentas oko prie lango pa irti, kas vyksta. Kulka pataik jam tiesiai galv. Tai, kad generolas majoras neuvo vietoje, buvo stebuklas. Kur laik jis netgi sugebjo neprarasti smons, taiau paskui nugrimzdo kom. K. Student igelbjo t pa i nakt sudting operacij atliks oland chirurgas. Po keli dien jis jau galjo kalbti, o visikai atsiga Kurtas Studentas
Bundesarchiv. Bild 183-L19500. Fotograf: o.Ang
79

vo po devyni mnesi. Vokiei kareiviai i pradi buvo sitikin, kad j garbinam vad paov bailiai

olandai", nedaug trko, kad esesininkai bt sureng masin egzekucij, taiau kit dien atlikus tyrim paaikjo, kad kulka buvo vokika . tai tokia karo sumaitis. Keletas oland ir keletas vokiei uvo jau paskelbus paliaubas. Nedaug trko ir iki generolo majoro Kurto Studento mirties, o juk jis buvo didvyris. J o vyrai veik Olandijos tvirtov, jo desantininkai padar stebukl Belgijoje, apie kur mes netrukus kalbsime. Kiekviename kare nuo lovs iki mir ties yra tik akimirka, ir tik likimo numyltiniai ilieka gerojoje pusje. Sumaitis natrali karo bsena. Joje visko pasitaiko, kai savi audo savus - taip pat. Sukrstas vyki Roterdame vyriausiasis Olandijos karini pajg vadas ge nerolas Henris Winkelmanas nusprend kapituliuoti. Praradus Roterdam kelias tolyn vokieiams tapo atviras. Buvo aiku, kad Sjungininkai pagalb nesps, o civili moni gyvybs svarbesns nei bandymas atsilaikyti dar kelet dien. Gegus 14 d. 16.50 vai. visiems kariniams daliniams jis sak sunaikinti savo ginklus ir pasiduoti. Turdamas didiul iuolaikini ginkl pranaum, prie80

as sugebjo palauti ms pasiprieinim. Bet galiausiai Olandija atgims kaip laisva nacija, tegyvuoja karalien!" - savo kalboje per radij t pat vakar sak H. Winkelmanas . Formali kapituliacijos sutart susitiks su G. Kchleriu jis pasira kit ryt, tiesa, pabrdamas, kad kapituliavo ne alis, o jos armija*. Prie tris imtmeius, 80 met kare su Ispanija (Habsburg imperija), sukilusios Nyderland provincijos, inaudodamos kanal sistemas, savo miestus sugeb jo ginti deimtmeiais. Dabar, naujaisiais laikais, negaldami apsisaugoti nuo grsming prieo bombonei ir gausi oro desant, olandai sudjo ginklus per penkias dienas. Penki dien karo" pavadinimas skamba paaipiai, taiau Olandija, ko gero, padar visk, k galjo. Per tas penkias dienas uvo 2332 gynj kareiviai, sueista apie 8 tkstaniai, karas taip pat nusine 2000 civili gyvybes**. Vis dlto olandai sugebjo duoti at kirt upuolikams. Kampanijos metu uvo 2053 vokieiai, kiek tiksliai buvo sueis ta, neinoma, manoma, apie 4 0 0 0 . Nuostoli buvo ir daugiau. Adolfas Hitleris po ukariavimo pareik, kad brolika oland tauta" yra tokia pat germanika" kaip ir vokiei, tad visi karo belaisviai netrukus buvo paleisti n a m o . Taiau vokieiai savo belaisvi neatgavo. I 1750 gro tik nedaugelis. 1350 j buvo igabenti Anglij, paskui Kanad ir daugiau kare nebedalyvavo. Dauguma i kareivi buvo liuftvafs pilotai, oro desantininkai ir paraiutininkai -t. y. auktos kvalifikacijos kareiviai, kuriems paruoti reikjo daug laiko ir pastang. Oro de santinink operacijos suavjo netgi prieus. Britanija ir JAV netrukus prads kurti savo atitikmenis***, taiau, nors ir graios, ios operacijos buvo labai rizikingos. J metu Olandijoje liuftvaf negrtamai prarado 213 transporto lktuv, dar 240 atsidr remonto angaruose - tai 4/5 viso tuometinio oro transporto priemo ni . Aiku, Olandija prarado vis savo karo aviacij, taiau ir vokieiams penkios dienos Olandijoje nebuvo vien tik lengvas pasivaikiojimas. Greita kapituliacija tapo Sjunginink karo specialist" kritikos taikiniu, taiau pertas paias penkias dienas i esms paaikjo visos Vakar kampanijos rezultatas. Per penkias dienas Pranczija atsidr ties prarajos riba, o Belgija, kaip ir Olandija, nusipelno dau giau pagyr u drs nelygiame myje, nei priekait dl greito pralaimjimo.
85 84 83 82 81

* H. Winkelmanas atvirai demonstravo savo prieikum okupantams. Madaug po mnesio jis buvo suimtas ir isistas karo belaisvi stovykl auktiems karininkams. U grot jis praleido vis kar. ** Sjungininkai Olandijos teritorijoje kariavo nedaug ir trumpai. ia uvo 154 pranc zai ir 43 britai. *** Oro desantinink panaudojimas neregtais iki tol mastais padar didiul spd W. Churchilliui. Jis sak surinkti 5000 vyr ir pradti formuoti pirmj Didiosios Britanijos oro desantinink divizij.

Eben-Emaelio forto umimas

Vyriausiasis Belgijos karaliaus Leopoldo karinis patarjas generolas Robertas van Overastraetenas po 1940 m. kampanijos buvo apkaltintas nenoru bendradar biauti su Sjungininkais bei prastu vadovavimu savo pajgoms vermachto in vazijos metu. Ko gero, tiesos buvo abiejuose kaltinimuose, taiau politiniu lyg meniu Belgija norjo iki galo ilikti neutrali, o kariniu atvilgiu R. Overstraetenas buvo sitikins (visikai pagrstai), kad jokiomis aplinkybmis Sjungininkai negins visos Belgijos teritorijos ir sustos sau palankiose pozicijose. J o nuomone, Sjungininkai ketino paaukoti Belgijos armijas, kad ios, pristabdydamos vokie i puolim prieakinse pozicijose ties Alberto kanalu, suteikt utektinai laiko Pranczijos kariniams daliniams sitvirtinti palei Deils linij . I tikrj toks ir buvo Sjunginink Planas D". Planas i pirmo vilgsnio turjo perspektyv. Belgijos kariuomen buvo dvi gubai didesn nei Olandijos. 22 divizijos (i j dvi motorizuotosios, ir dvi pusiau motorizuotosios kaln divizijos) sudar 600 000 kari armij. Po visuotins
86

mobilizacijos ji galjo padidti iki 900 000. Belgai turjo daugiau kaip 1000 artilerijos pabkl, 30 tank ir apie 250 kovini lktuv, i kuri pus daugiau ar maiau atitiko tuometinius standartus . Liuftvaf Belgijos oro erdvje, lygiai kaip ir Olandijos, siviepatavo jau pir mj kampanijos dien , taiau 6-osios vermachto armijos (vadas generolas pulkininkas Waltheris von Reichenau) lauk sunki ir kompleksika uduotis.
88 87

W. Reichenau smogiamoji jga buvo kavalerijos generolo Ericho Hoepnerio va dovaujamas XVI tank korpusas su dviem Panzer divizijomis (3-ija ir 4-ja). Pasienio ruoe keblum neturjo kilti, bet madaug u 30 km nuo jo vokiei lauk rimta klitis - platus, tvirtinimais ir bunkeriais apstatytas Alberto kanalas. Belgijos ird galima buvo patraukti tik persiklus per kanal, o per j jo tik trys tiltai. Visi tvirtinti, visi paruoti susprogdinti. Kaip juos uimti, kaip padaryti taip, kad belgai nespt tilt susprogdinti, buvo galvoskis, kuriam isprsti Hitleris netgi sureng speciali karo konferencij . Tiltai buvo ne vienintel problema. Norint veikti gynybos barjer, reikjo neutralizuoti Eben-Emaelio fort - tvirtov, kuri tuo metu buvo laikoma galin giausia Europoje. Ji buvo modernesn nei bet kurie statiniai prancz Maginot ar vokiei konstrukcijos Siegfriedo linijose. J i buvo pagrindin prieastis, dl kurios Sjungininkai tikjosi spti sitvirtinti gynybos linijoje palei Deils up. Tiek jie, tiek patys belgai man, kad prie Alberto kanalo vokieius tikrai pavyks pristabdyti. Fortas Maso ups ir Alberto kanalo sankirtoje greta Eben-Emaelio kaimo buvo baigtas statyti 1935 m. J o geografin vieta buvo svarbiausia pasirenkant
89

teritorij. Tvirtov, iaugusi ant Alberto kanalo kranto, buvo puikiai apsau gota vandens barjer. Jos ilgis i iaurs pietus buvo daugiau nei 900, o plotis - 700 metr. Forto virn buvo ikilusi 40 metr vir ems paviriaus, taigi nuo ios auktumos buvo galima toli matyti bet kok judjim visomis kryptimis . Tokie gyvybikai svarbs vokieiams tiltai i Eben-Emaelio buvo ne tik kuo puikiausiai matomi, bet prireikus galjo bti apaudomi i pabkl. Fortas tal pino iki 1200 kareivi. J o laituose buvo rengtos prietankins konstrukcijos, vandens pripildomi rezervuarai, spygliuotos vielos barjerai ir ginkluoti betoni niai bunkeriai idstyti per vis tvirtovs perimetr. Kiekvienas bunkeris turjo prietankini pabkl, sunkij kulkosvaidi, apvietimo sistem ir apie 20 kareivi, pasirengusi atremti bet kok bandym turmuoti j pozicijas . EbenEmaelio virnje buvo idstyti prielktuviniai ginklai, 20 pstinink bunkeri ir kulkosvaidi pozicijos, pabkl boktuose idstytos 75 mm haubicos, pri klausanios 2-ajai gynybos baterijai. ei dyzeliniai generatoriai, moderni venti liacijos, maisto ir amunicijos pristatymo sistema turjo garantuoti, kad pozicijos gals bti ginamos ilg laik . 1-oji baterija buvo ginkluota dar galingiau - 120 mm haubicomis, taisy tomis arvuotuose kupoluose, dar dvylika 75 mm haubic buvo skirta saugoti tiltams per Alberto kanal ir pridengti ia esanias sausumos pajgas - tilt prieigose pasirod tankai bt tap lengvai sutraikomu taikiniu. Gerai arvuoti kupolai buvo puiks ir saugs stebjimo postai. J i e anksti turjo nustatyti bet kok pavoj ir galimus taikinius. Kiekvienas Eben-Emaelio sektorius buvo pa sirengs atremti visus tuo metu inomus karinius smgius. arvuotos pabkl bokt sienos buvo maiausiai puss metro storio, betonini bunkeri sien storis buvo ne maesnis nei 2,75 metro, stebjimo langai pagaminti i neper aunamo stiklo, o tvirtovs vidus buvo tarsi laivo triumas i sandari sektori su plieninmis durimis, rst ir smlio mai barikadomis. Eben-Emaelyje buvo panaudoti trys papildomi butaforiniai kupolai, kurie skmingai tikino prieus, kad pabkl tvirtov turi dar daugiau nei i ties . Viso to pakako visuotiniam sitikinimui, kad Eben-Emaelio tvirtov yra galingiausia Europoje. I tikrj ji tokia ir buvo, o Hitleris tai gerai inojo*. Buvo akivaizdu, kad tuometins avi acins bombos ar artilerijos sviediniai negali padaryti jai jokios apiuopiamos
93 92 91 90

* Hitleris asmenikai sak gauti visus Alberto kanalo tilt konstrukcij brinius. Jam taip pat buvo pagamintas visais turimais valgybos duomenimis pagrstas Eben-Ema elio tvirtovs maketas su tiksliais matmenimis, ginkl idstymais ir techniniais para metrais. (Irving, p. 2 5 7 )

alos, taip pat buvo aiku, kad tiesioginis tvirtovs turmas prilygsta saviudy bei, todl vokieiai iekojo nestandartini sprendim j veikti. Kai lapkrit Hitleris iam klausimui sureng speciali karo konferencij, jis jau turjo plan. Spal susitiks su mums jau pastamu 7-osios oro desantinink divizijos vadu Kurtu Studentu, fiureris paklaus, ar ant Eben-Emaelio stogo ma noma nutupdyti sklandytuvus. Generolas leitenantas gro su teigiamu atsaky mu ir, suinojs, kad jo kariai specialiu ginklu" gals eliminuoti forto pabklus, gavo sakym ruotis operacijai . Nauji sukurti sklandytuvai DFS 23 galjo ga benti apie deimt vyr. Paius sklandytuvus galjo tempti vienas bomboneis ar transporto lktuvas. Plano esm buvo tyliai ilaipinti turmo pajgas ant EbenEmaelio forto stogo. Tai buvo vienintel silpna tvirtovs vieta. Pasirengimas operacijai Vokietijoje ir ekoslovakijoje pastatytuose tvirtinim replikose truko eis mnesius. Kariai pratybose dalyvavo su tokio pat dydio ir svorio objektais kaip ir naujasis slaptas ginklas", taiau niekas i j nesuinojo, kaip jis veikia, iki pat 1940 m. gegus 10-osios. Pati operacija buvo laikoma ne maesnje paslaptyje nei paslaptingasis ginklas. turmo grups neturjo skiriamj enkl, buvo nuolat keliamos kitas vietas, o j kareiviai prisaikdinti mirtimi tylti apie pratyb pobd ir tikslus . Technikos mokslo poiriu, naujas slaptas ginklas" nebuvo nei naujas, nei slaptas. Hohlladung, arba kumuliacin (gaubt) sprogmen, dar 1888 m. irado
95 94

amerikiei mokslininkas Charlesas Munroe, taiau kare vokieiai j panaudojo pirmieji*. Kai J . Goebelso propaganda paskelb, kad Eben-Emaelio fortas krito nuo naujo ir stebuklingo atakos metodo", nepaaikindama, koks jis buvo i tikrj, Sjungininkai paskui ilgai spliojo, koks gi yra tas stebuklingas metodas, jeigu jis apskritai y r a . Puolimas vakaruose buvo taip ilgai ruoiamas ir planuojamas, kad netiktu mo veiksnio praktikai neliko. A . Jodlio tabo karininkas urnale ra: M s
96

* Atradimo, gavusio Munroe efekto" pavadinim, esm ta, kad sprogimo energija, kuri visuomet sklinda nuo sprogmens paviriaus statmena jam kryptimi, dl pavir iaus gaubtumo koncentruojasi specialiai tam paliktoje tutumoje. Taigi sprogsta moji utaiso galia sutelkiama maame plotelyje po dubusia utaiso dalimi ir sukuria jame milinik slg. Plona metalo ploktel, kuria padengiamos utaiso vidins sie nels, virsta skysiu, kuris virgarsiniu greiiu prasiveria pro kelet kart storesn nei sprogmens kalibras arvo plokt ar betonin sien. Eben-Emaelyje is vokiei mokslininko Egono Neumanno patobulintas renginys be ypating problem ived i rikiuots gerai tvirtintus belg pabklus ir buvo veiksmingas net neprasiskverbs pro arvo plokt iki galo, nes kilusi smgin banga sukl daug metalo ir betono skeveldr, kurios nukov arba sueid bunkeri gynjus. (Dunstan, p. 35)

pajgos turmuoja pasiruousias prieo pozicijas. Nuo pat ankstaus gegus 10 d. ryto belgai ir olandai buvo pasireng atakai."
97

Ir vis dlto, kai iki auros likus

1 5 minui sklandytuvai ant Eben-Emaelio forto stogo nuleido turmo spe cialistus*, forto gynjus ie uklupo nepasiruousius. Vokiei buvo tik 7 1 * * , taiau per pirmsias deimt minui Holladung sprogmenimis jie jau buvo eli

minav pagrindinius pabklus. Liepsnosvaidiai vien po kitos neutralizavo kulkosvaidinink pozicijas, buvo izoliuoti virutiniai bunkeriai ir praktikai visa belg gula tapo kalinta forte . Per pirmj turmo valand upuolikai idr Eben-Emaelio akis. U tvirtovs isidsiusios belg pajgos bergdiai band istumti nedidel br upuolik, o j vis gausjo. Nusileidim pridengti padjo riaumojanios tukos", taiau pikiruojantys bomboneiai turjo ir kit t i k s l jie apaud tilt gynjus ir greta j rengtas sprogdinimo instaliacijas. Netrukus prie kiekvieno i i tilt sklandytuvais buvo nuleistos dar trys turmo grups. Fortna vokieiams buvo palanki. Kilusioje sumaityje belgai spjo susprogdinti tik vien tilt, per kitus du kit ryt skmingai persikl pirmieji E. Hoepnerio tankai. Po spontanik nakties susiaudym ir liuftvafs antskrydi pavarg, apsupti ir prarad vilt gynjai vidurdien ikl balt vliav. Tai buvo netik tina pergal. Apie 1000 vyr galingiausioje Europos tvirtovje per 30 valand krito prie nedidel br paraiutinink. Eben-Emaelio forte uvo tik 6 vokieiai, gynjai prarado 23 savo vyrus . Tiesa, bendroje turmo operacijoje, sikaitant ir kov prie tilt bei forto prieigose, dalyvavo 493 oro desantininkai , bendras uvusij skaiius - 43, dar 99 buvo sueisti , taiau jie pasiek pergal, ver t ne tik naci propagandos liaupsi ar prie pagarbos. J i reik, kad kelias Belgij, o per j ir Pranczij, yra atvertas. J i reik, kad Sjungininkai neturs laiko sitvirtinti palei Deils up, ir svarbiausia - tikino Sjunginink karo va dus, kad pagrindinis vokiei smgis, kaip jie ir numat, yra vykdomas btent per Belgij. Savo prisiminimuose po karo Kurtas Studentas ra: Tai pavyzdins drsos ir lemtingos svarbos ygdarbis... A perskaiiau vis paskutinio karo is torij, istudijavau mius visuose frontuose. Bet nei tarp sav, nei tarp varo v nesugebjau rasti nieko, kas prilygt nuostabiems W . Kocho turmo grups
101 100 99 98

* Visos turmo grups, dalyvavusios uimant Eben-Emaelio fort ir Alberto kanalo til tus, buvo sudarytos i 7-osios oro desantinink ir 22-osios paraiutinink divizij kari. Paruotas ir vadovaujamas kapitono Walterio Kocho padalinys gavo Kocho turmo grups" pavadinim. ** Du sklandytuvai dl susipynusi virvi buvo priversti nusileisti toli nuo tikslo. Vie name i j buvo grups operacijos vadas leitenantas Rudolfas Witzigas, tad ant sto go isilaipinusiems kariams msi vadovauti serantas majoras Helmutas Wenzelis. (Shepperd, p. 3 3 )

veiksmams ir pasiekimui."

102

VV. Kochas po io pasiekimo buvo paauktintas

majorus ir apdovanotas Riterio kryiumi. domu, kad toks pat auktas apdo vanojimas buvo skirtas ir veiksmams vietoje vadovavusiam Rudolfui VVitzigui. Kai paaikjo, kad leitenantas neturi nei I nei II laipsnio Geleinio kryiaus ap dovanojim (btin norint gauti auktesn), visi ordinai buvo paskirti ir i eils teikti . Gelein kryi visiems Eben-Emaelio turmo kariams Hitleris teik asmenikai* . Gegus 11 d. vakar fiureris Vokietijos monms paskelb, kad prasidjs mis nulems vokiei tautos likim tkstaniui m e t ! "
105 104 103

tbti

n Vokietijos kova prasideda!", Fiureris Vakar fronte!" - raudonomis raidmis skelb Vlkischer Beobachter antrats gegus 10-j .
106

A. Hitleris su oro desantininkais, kuriuos u Eben-Emaelio forto pamim k tik apdovanojo Geleinio kryiaus ordinais. W. Kochas - treias i kairs
CORBIS/Scanpix

Eben-Emaelio praradimas belgams buvo pabaigos pradia. Kadangi olan dai atsitrauk iki Roterdamo ir Amsterdamo, kairysis belg flangas prie Alberto kanalo liko nepridengtas. Deiniajame pozicijas jau supo 3-ioji ir 4-oji Pz divizi jos. Belgams neliko nieko kita, kaip tik skubiai trauktis Deils linijos link. ia jie

* Pirmasis, gavs Gelein kryi ioje kampanijoje, buvo SS kapitonas Oswaldas Kraussas i Leibstandarte (LAH) pulko. Gegus 11-osios ryt jis su keletu savo kari perjo Eiselio up ir po dienos ekskursijos" parsived dalin 1 0 0 oland belaisvi.

tikjosi sulaukti prancz ir brit pagalbos. Karalius Leopoldas kreipsi savo kareivius bandydamas kvpti j kovin dvasi ir suteikti vilties: Belgijos armijos kariai, - sak jis, - uklupti beprecedents brutalios atakos, besigrumiantys su geriau ginkluotomis, turiniomis didiul pranaum ore pajgomis, js jau tris dienas vykdote sudtingas operacijas, nuo kuri skms priklauso viso mio baigtis ir karo rezultatas. ios operacijos reikalauja i vis ms - karinink ir kari - iskirtini pastang. Nepaisant maksimalios psichologins tampos, kuri sukl visk naikinantys negailestingi sibrovliai, kad ir koks iaurus bt is ibandymas, js narsiai sugebsite j atlaikyti dien ir nakt... iomis kritinmis dienomis js sutelksite visas savo jgas, js paaukosite visk, kad sustabdytumte invazij. Dabar, kaip ir 1914 m., prancz ir brit pajgos pasitiki jumis - alies garb ir saugumas yra js rankose."
107

F. Bocko AG B " ataka Olandijoje ir Belgijoje buvo gantinai stipri, triuk minga ir spdinga, kad Sjungininkai nesuabejot jos svarba ir tikrumu. Nors kai kurie j generolai: brit 2-ojo korpuso vadas Alanas Brooke'as, iaurs Ryt fronto vadas Alphonse'as Georges'as ir 1 -osios AG vadas Gastonas Bilotte atvirai demonstravo savo nepasitenkinim Planu D", vyriausiasis Sjunginink pajg vadas M . Gamelinas neturjo joki abejoni
108

. Jis i karto msi gyvendinti

Plan D". 7-oji prancz armija (gen. H. Giraud) pajudjo Bred Olandijoje. Jos kelias buvo ilgesnis nei prieinga kryptimi ygiuojani vokiei, taiau buvo manoma, kad laiko pasiekti savo tiksl ir sitvirtinti H. Giraud p a k a k s - j i s vylsi, kad belgai ties Alberto kanalo linija atsilaikys bent apie penkias dienas. I ties Vermachtas greiiau skynsi keli per gynybinius tvirtinimus ir vandens barjerus nei Sjunginink daliniai, nuolat bombarduojami prieo. Nuo i antskrydi smarkiai kliuvo 25-ajai pstinink divizijai, taip pat buvo iblakyta 1-oji kava lerijos divizija . Liuftvafs bandymas pirmj kampanijos dien pasiekti daug tiksl kainavo brangiai - vien tik per gegus 10 d. liuftvaf prarado 83 lk tuvus (i j 47 bomboneius ir 25 naikintuvus) - tai buvo didiausias vokiei aviacijos nuostolis, patirtas per vien dien. Taiau intensyvi oro atak psicho loginis efektas buvo didiulis - atrod, kad vokiei lktuv yra visur ir tokios j lavinos nemanoma sustabdyti . 7-oji armija taip ir nepasiek Bredos, prie Tilburgo ji netiktai susidr su j aplenkusia 9-ja Pz divizija, atvykusia ia i Roterdamo. Gegus 13 d. H. Giraud gavo sakym pasukti atgal ir uimti pozi cijas kairiajame Deils linijos flange netoli Antverpeno. Taip baigsi Plano D" dalis, turjusi suteikti pagalb Olandijai. Greta H. Giraud armijos Briuselio kryptimi pajudjo lordo Gorto vadovau jamas BEF korpusas. Gegus 11 d. vakar britai jau buvo prie Deils ups. J ygis buvo tarsi kelion po praeit. Brit kariai kirto Vaterlo ir I pasaulinio karo
110 109

mi vietas prie Ipro bei Monso. Tai buvo tarsi kelion sapne, - ra vienas amerikiei karo korespondentas, - prie juos idygo seniai uvusi tautiei veidai, girdti ir tik pusiau primirti miesteli ir kaim pavadinimai."
111

Tikrov

sapn netrukus isklaidys, taiau su problemomis Belgijoje Sjungininkai su sidr jau nuo pat pirm akimirk. Vos tik prasidjus j manevrui paaikjo, kad belgai nra iard keli utvar ir pasie nio post - skubantiems pagalb Sjunginin kams teko luktelti, kol jie buvo demontuoti. Nei pranczai, nei britai negavo traukini savo kariams ir karo technikai gabenti, o karalius Leopoldas III brit generolui majorui Bernar dui Montgomery vieai isak nepasitenkini m, kad io kolonos leido sau kirsti Briuselio gatves. Visi belgai, nuo aukiausi vad iki emiausios grandies, atrodo apimti panikos, gegus 13 d. paymjo savo dienoratyje Belgijos karalius Leopoldas III
CORBIS/Scanpix

Gorto tabo vadas. - Na ir

sjunginink."

112

Prastas bendradarbiavimas, abipusis tarumas,

o vliau ir abipusiai tarpusavio kaltinimai buvo labi ryki ir labai prasta tenden cija kampanijos metu tarp belg ir Sjunginink. Deils gynybos linija, kuri pasiek britai, kaip paaikjo, buvo nelabai panai rimt klit puoljams. Up buvo neplati, natralios gamtos klitys nedidels, o gynybiniai renginiai idstyti tik kur ne kur
113

Tarp BEF korpuso prie Briuselio ir Namiro drieksi madaug 40 km fronto linija, gavusi anblu spragos" pavadinim - btent per ia esanias lygumas daugelj ami Pranczij verdavosi neprayti sveiai. Po Eben-Emaelio kritimo jie netrukus turjo pasirodyti ia ir kart. Udaryti i sprag turjo 1 -oji gene rolo Georges'o Blanchardo vadovaujama armija, neabejotinai stipriausia i vis prancz armij. Visas tris savo arvuotsias divizijas Pranczijos karo vadovyb i pradi laik rezerve, taiau 1-oji armija turjo mechanizuotosios kavalerijos korpus - vienintel koncentruotos tank jgos jungin kampanijos pradioje . Viena i D L M divizij atiteko H. Giraud, G. Blanchardas gavo likusias dvi, ir is galingas generolo Ren Prioux vadovaujamas korpusas dabar turjo pridengti visos 1-osios armijos sitvirtinim numatytose pozicijose. Manevras baigsi tuo, kad prie Haniu kaktomua vienas su kitu susidr du lygiaveriai tank daliniai E. Hoepnerio ir R. Prioux tank korpusai (pirmasis su dviem Panzer, antrasis su dviem mechanizuotosiomis divizijomis). Nuo gegus 12 d. ryto uvir trij dien mis, kuriame dalyvavo apie 1000 tank, l pirmo vilgsnio atrod, kad kieky114

PAGRINDINS ARMIJ

GRUPS

bin persvara vokiei pusje - 623 tankai prie 415, taiau netrukus paaikjo, kad didioji dalis j (486 Panzer I ir Panzer II) prancz tankams yra patrank msa, o toki, kurie gali atlaikyti dvikovas su varov tankais, E. Hoepneris turjo tik 125 (73 Panzer III, 52 Panzer IV). Po dviej dien mio vokieiai prarado 160, pranczai - 105 tankus, taiau taktiniai vokiei manevrai ir geras tarpusavio radijo ryys vis tiek privert pranczus trauktis. R. Prioux kavalerijos korpusas vykd savo uduot, prideng 1-osios armijos sitvirtinim, o E. Hoepnerio ban dymas persekioti besitraukianius gynjus kainavo brangiai. Jis buvo sustabdytas prie anblu ir su didiuliais nuostoliais nubloktas atgal. Gegus 16 d. 3-ioji Pz divizija tebeturjo 75 proc. savo pradins galios, o 4-oji liko tik su 137 tankais, i kuri tik 4 buvo sunkieji Panzer IV .
5

Kad ir kaip ten bt, tuo metu mis iame sektoriuje jau buvo prarads bet koki strategin reikm - situacija pasikeit i esms. Pirmosiomis kampanijos dienomis vermachto AG B " ataka buvo tokia stipri, tokia verli, jog Sjungi nink strategams n galv neov, kad F. Bocko smgis yra tarsi klaidinantis matadoro judesys. Smgis per Belgij ir Olandij buvo tarsi raudona skraist, o Sjungininkai j sureagavo tarsi bulius koridoje - net nemgindami apsivalgyti aplink, jie su visa energija oko ten, kur mosteljo toreadoras. Hitleris vliau prisimin akimirk, kai suinojo, jog visos Sjunginink armijos patrauk Belgij: A galjau apsiverkti i diaugsmo! Jie pateko spstus... J i e patikjo... Patikjo, kad mes laikoms senojo Schliefeno p l a n o . "
116

Prieingoje

pusje tuo metu vis dar tebevyravo pasitikjimas savo jgomis. Vakar spauda prasidjus kar pasitiko antratmis: kart joki staigmen", Belgija tikra savo pergale; ji deimt kart stipresn nei 1914 m." T/mes redakcijos vedama jame buvo raoma: Nra joki abejoni, kad kart yra kruopiai parengta strategija neatidliotinam atsakui... Didysis i laik aljansas nenukrypstamai ir tvirtai ruoiasi sunaikinti klastos ir priespaudos j g a s . "
117

Gegus 13 d. Times

tonas vis dar buvo nepasikeits: Brit kariai ygiuoja per Belgij - skmingi su sidrimai su prieu - RAF smgiuoja v l . " Winstonas Churchillis vos prasidjus karui pareik neturs vili, kad pergal jame bus greita ir utikrinta, taiau pri dr nejauiantis jokios baims dl pralaimjimo. Net ir vliau savo prisimini muose jis ra, kad iki gegus 12 d. nebuvo jokio pagrindo nerimauti, kad kas nors vyksta ne t a i p "
118

. inoma, nei spauda, nei politikai negali lygiuotis karo

ekspertus, taiau pastarieji taip pat buvo rams. Brit generalinio tabo vadas seras Edmundas Ironside'as savo dienoratyje ura: M s pusje akivaizdus pranaumas", ir ruosi rimtai kovai vis vasar". Vyriausiasis vadas Maurice'as Gamelinas buvo susirpins reikalais Olandijoje" , bet bendra situacija buvo netgi patenkintas: Esu tikras, kad mes sustabdysime vokieius", - sak jis gegu s 11 d .
1 2 0 119

ios ramybs prieastis buvo suprantama - irikiav savo geriausias

armijas (1-j, 7-j, 9-j bei BEF su 9 divizijomis) ir susijung su belgais, S jungininkai akivaizdiai pranoko vokieius iaurje ir buvo sitikin, kad prie yg Pranczij sustabdys. Bet ramyb netrukus pakeit sutrikimas ir panika nes vokiei Schwerpunktas buvo visai ne iaurje.

Gegus 14 d. Hitleris savo direktyvoje skelb: Ligiolini operacij eiga demonstruoja, kad prieai nesuprato pagrindins ms idjos - galimo armij grups A " (G. Rundstedtas) proverio. J i e vis dar meta stiprias savo pajgas prie Antverpeno-Namiro linijos ir panau, kad nekreipia dmesio sektori prieais armij grup A " . "
1 2 1

Schwerpunkt!
Kol F. Bockas triukmavo iaurje, ankst gegus 10-osios ryt centriniame sektoriuje pirmyn per Ardn mikus ir kalvas pajudjo galingiausia, Gerdo von Rundstedto vadovaujama AG " , l deimties vermachto Panzer divizij net septynios buvo priskirtos iai grupei. Jos buvo suskirstytos tris korpusus: XV (vadas H. Hoth'as), XVI (vadas G . - H . Reinhardtas) ir X I X (vad. H. Guderianas). H. Hoth'o korpusas buvo atskiras vienetas, kiti du buvo sujungti didiul Pan zer grup, kuriai vadovavo Ewaldas von Kleistas. Tai buvo neregta arvuotosios technikos koncentracija. G. Rundstedto tabo vadas generolas Gntheris Blumentrittas pusiau juokais suskaiiavo, kad irikiavus tankus kolonoje po vien, jos uodega atsidurt Ryt Prsijoje. Juokelis buvo netoli tiesos - AG A " atite ko trys ketvirtadaliai vis vermachto t a n k
122

. Vien

tik E. Kleisto Panzer grupje buvo 41 140 transporto ir kovini priemoni (i j 1222 tankai), gabenan i ne tik 134 370 kari, bet ir savo degalus bei amunicij. Teorikai, irikiavus i gigantik arma d, ji turjo nusidriekti apie 1500 k m pajudjo ir pstinink armijos. Pakeliui link Maso ups stovjo dvi belg ir viena prancz lengvosios kavalerijos divizijos, kurios nie ko negaljo padaryti didiulms vokiei pajgoms Ewaldas von Kleistas
Bundesarchiv. Bild 183-1986-0210-503. Fotograf: Hartmann. Fritz
123

, o greta jos

ir buvo priverstos trauktis. Keista tik, kad ie daliniai apie didiul ir nenutrks tam prie pstinink, tank ir kitos technikos falang nesugebjo informuo ti karo vadovybs. Iblakyti ir isigand kavaleristai tik padidino panik tarp sav, kai gegus 12 d. persikl vakarin Maso pus pas savo kolegas . Taiau pirmoji kelions atkarpa, madaug 170 km ruoas per Ardnus, buvo ne lengvas pasivainjimas, o sunkus ir sekinantis darbas - ypa tank vairuoto jams. Sddami nemonikame kartyje, jungindami pavaras, kildami kaln ir leisdamiesi nuo jo, ilgas valandas strigdami didiausioje pasaulio istorijoje transporto spstyje, jie turjo tik vien tiksl - kaip nors neumigti. Ms akys dega ir gelia. Vairuotojai sukand dantis - neumigti, kaip nors neumigti. Keliai, keliai, keliai, vis laik vienas ir tas pats. Vyrai alia kalbina juos, pasa koja kas tik auna galv. Bet k, kad tik ie neumigt", - ra vienas vokiei tankistas. Tiek jis, tiek jo kolegos negreit gaus prog isimiegoti - nenuostabu, kad kiekviena Panzer divizija su savimi turjo 20 000 pervitino mj tablei
125 124

stimuliuoja

. 1-osios Pz divizijos leitenantas Hansas Steinbrecheris negaljo

patikti tuo, k mato: Jausmas toks, kad pasaulyje daugiau nieko nra, tik tankai!"
126

Spstys keliuose buvo tokios didiuls, kad OKH tabo vadas Fran-

zas Halderis m tikti savo prognoze, jog Masui pasiekti prireiks daugiau nei savaits. Prognoz buvo neteisinga - per 72 valandas nuo operacijos pradios Panzer korpusai skmingai kirto nepravaiuojam" Ardn region ir gegus 12-osios vakar prieakiniai daliniai pasiek Mas prie Sedano ir D i n a n o Dabar j lauk svarbiausias ir rizikingiausias udavinys - persikelti per up. Sraunus, apie 60 m ploio Masas buvo rimta klitis. Greta ups, madaug 500 m nuo vandens, savo pusje pranczai buvo pastat betonini bunkeri, o dar ariau reng gynybini tak su kulkosvaidiais, spygliuota viela ir kitais tvirtinimais . sektori saugojo 9-oji generolo A. G. Corapo armija. Kadangi jis buvo laikomas nereikmingu, nieko nuostabaus, kad 9-oji armija buvo silpniausia i vis prancz armij. I septyni A. G. Corapo divizij tik dvi buvo gerai pa rengtos reguliariosios, kitos sudarytos i atsargini. Pranczai ia beveik neturjo tank, iskyrus kavalerijos korpus, kuris buvo iblakytas Ardnuose . Greta 9-osios, toliau pietus, buvo dislokuota 2-oji Ch. Huntzigerio armija, bet vokiei turmo vietoje, kairiajame ups krante, buvo tik dvi divizijos, kitos pajgos buvo u madaug 90 km. Greita gynj reakcija buvo btina j skms slyga, taiau jie lengvabdikai vaist savo progas. Turdami savo dispozi cijoje artilerijos baterijas pranczai galjo smogti vokieiams net nepradjus turmo. Kokia puiki proga smgiuoti artilerijai ir paversti tuos arvuoius sude gusio ir sulankstyto metalo krva", - ra prancz generolas Charles'is M e n u . Vliau jis kartai rodinjo, kad gerai organizuotas ir galingas artilerijos smgis galjo sugriauti visus H. Guderiano planus net nepradjus j gyvendinti. Galbt ir taip, taiau prancz artilerija tyljo. Vienas i argument, kodl taip atsitiko, skamba gana keistai: M e s planavome kontratak, ji turjo bti kiek manoma galingesn, todl artilerijos padaliniams buvo sakyta pataupyti amunicij", sak prancz generolas Claude'as Grandsardas . Vokiei sunkioji artilerija buvo dar toli, taiau liuftvaf savo bomb neketino taupyti. Generolo Heinzo Guderiano korpusas Mas pasiek gegus 12 d. vaka r ir i karto m ruotis turmui. Vieta prie Sedano - istorin. ia 1870 m. O. Bismarcko Prsijos armija sutriukino Napoleon III, taiau kart Sedano karo mi istorijoje buvo atverstas naujas puslapis. H. Guderianui 1940 m. buvo 52-eji, neretai jis yra laikomas vokiei arvuotj pajg tvu. Jis ir pats prisidjo prie savo lovs po karo ileisdamas savikritika nepasiyminius atsi minimus, taiau labiausiai j igarsino laimti miai. H. Guderianas buvo toli grau ne pirmasis susidomjs naujomis tank galimybmis ir j sveika su oro pajgomis. Kol jis eksperimentavo pratybose su mediniais tankais, Didiojoje
130 129 128 127

Britanijoje ir Pranczijoje ia tema pasirod nemaai karo specialist darb. H. Guderianas puikiai kalbjo tiek anglikai, tiek pranczikai. Jis ne tik per skait visus usienyje pasirodiusius straipsnius, bet ir pats juos ivert vokie i kalb*. Paties H. Guderiano veikalas Achtung - Panzer! (Dmesio - tankas) buvo vis i idj rinkinys ir tsinys, pagrstas pratyb rezultatais, taiau svar biausia buvo ne teorija, o jos gyvendinimas. Paskraids po Lenkij, 1940 m. H. Guderianas savo dispozicijoje turjo vis korpus su trimis Panzer divizijomis ir visiems skeptikams ketino rodyti, kad buvo teisus. Kampanija Pran czijoje buvo jo triumfo akimirka, btent ia H. Guderianas gijo

greitojo Hainco" (Der schnelle Heinz) pravard. Arogantikas,

maus bdo H. Guderianas buvo vienas iurkiausi ir nesukalbamiausi vermachto generol. Pvz., 1943 m. jis atsisakys spausti rank feldmaralui G. Kluge - neregtas akibroktas tradicijas, vertybes ir subordinacij sauganioje Vokie
131

Fiureris lanko karius Pranczijoje. Kairje - Gntheris von Kluge

Bundesarchiv, Bild 146-1973-023-19, Fotograf: o.Ang

tijos armijoje . Lygiai taip pat jis atsisakys vykdyti auktesni vad sakymus Pranczijoje - iniciatyva ir greitis, virijantis vis teorij ir racionali apskaiia vim ribas, pavers smg Pranczijai greitesniu ir aibikesniu nei kas nors tuo metu galjo sivaizduoti. Savo beatodairikumu ir balansavimu ties beprotikos rizikos riba H. Guderianui tarp vermachto generol, ko gero, prilygo tik Ervvinas Rommelis. Pastarasis gegus 12 d. su savo 7-ja Pz divizija taip pat pasiek Mas prie Dinano - i tikrj jis pirmasis persikels kit krant, bet smgis prie Sedano buvo svarbiausias ir galingiausias. Fahrkarte bis zur Endtsation! (Biliet galutin stotel!) - buvo mgstamas H. Guderiano kis savo kariams , taiau, pasiekus Mas, jiems reikjo persikelti kit ups pus - tik tada buvo galima pradti kelion galutin stotel". Gegus 13 d. 10 vai. ryto liuftvafs bomboneiai pradjo masikiausi (1215 skrydi) bombardavimo operacij karybos istorijoje. 310 horizontalij ir 200 pikiruojani bombonei, palaikom 300 naikintuv, madaug 4 km
132

* Brit bsimo manevr karo doktrinos pradininkai ir teoretikai buvo J. F. C. Fulle ns, Liddelis Hartas. H. Guderianui taip pat patiko Pranczijoje beveik nepastebtas Charles'io de Gaulle'io traktatas.

ruoe prie Sedano sureng tikr pragar. Eskadril po eskadrils niekieno ne kliudom plrni tuk" spieiai rinkosi vis naujas aukas ir sjo tarp j pa nik ir nevilt. Negailestingas, n akimirkos nenutrkstantis bomb koncertas, prie kurio prisijung spj atvykti tankai ir prielktuviniai 88 m pabklai, truko itisas penkias valandas. Nuo siaubingo triukmo ir miliniko oro slgio bang stiklai byrjo net vokiei pusje - efektas buvo pritrenkiantis ir demoralizuo jantis . Artileristai liovsi aud ir krito ant ems. Pstininkai nr apkasus. Vienintelis liks j rpestis buvo emai laikyti galvas. J i e bijojo net pajudti. Penki valand komaro pakako, kad pakrikt nervai", - ra 2-osios armijos tabo generolas Eduardas R u b y
134 133

. Karininko pasakojimas skamba tarsi stebto

jo i alies, o pragar patekusios 55-osios prancz divizijos leitenantas M i chardas net prajus daugeliui met nepamiro to, k patyr 1940 m. gegus 13-j: Sprogimai griaudjo visur. Bomb triukmo komaras ir artjantis j vilpimas - viskas, k gali jausti tomis akimirkomis. Jautiesi, lyg jos lkt tiesiai tave; belieka tik sitempus laukti. Sprogimas - tarsi palengvjimas, taiau po jo pasigirsta kitas, paskui dar du. dar deimt... vilpesys skersai iilgai raio er dv, paversdamas j tarsi vientisu, plyi neturiniu audeklu; sprogimai virsta nenutrkstamu griausmu. Kai jo intensyvumas akimirk prislopsta, gali girdti, kaip gaudai or. Taigi tokie mes ir buvome: nejudantys, tyls, liauiantys, per silenk, isiioj, kad nesprogt aus bgneliai. A dukart patyriau akustines haliucinacijas. Kai mogus negali judti, neeikvojamas organizme susikaups adrenalinas ir tai tik dar labiau prisideda prie klaustrofobijos ir frustracijos norisi rkti ir staugti."
135

Psichologinis ios atakos smgis buvo toks didiulis,

kad atokiau nuo ups buv gynjai ir artileristai leidosi bgti nuo io komaro kuo toliau, taiau prancz garbei reikia pasakyti, kad palo toli grau ne visi. Kai klykianios tukos" pasitrauk ir 1 5.00 vai. vis trij Panzer divizij turmo batalionai m guminmis valtimis keltis per up, juos pasitiko ugnies lavi na. Pvz., i atuoni 2-osios Pz divizijos vali tik viena sugebjo pasiekti kit krant ir nebuvo joki galimybi permesti pastiprinimo. 10-osios Pz divizijos pionieriams seksi dar prasiau - i 50 vali su didiuliais moni nuostoliais buvo sunaikintos net 4 8
136

. J e i ne 1-osios Pz divizijos skm - sunku pasakyti,

kuo Maso turmas prie Sedano bt baigsis, taiau puoljai buvo atkaklesni u gynjus. Pvz., 10-osios Pz divizijos pionieri serantas Hansas Rubarth'as* sak savo kariams imesti i vali visus gynybiniams tvirtinimams plukdo mus rankius ir daiktus: Jokio sikasinjimo - arba mes prasiveriam, arba tai

* U drs ir pasiaukojim Maso turmo metu H. Rubarth as buvo paauktintas leite nantus ir apdovanotas Riterio kryiumi.

pabaiga", - sak jis. dienos pabaig devyni i vienuolikos jo vyr buvo uv, taiau grup pasiek savo tiksl . Tai buvo tik vienas i daugelio toki epizod gegus 13-j. Banga po bangos, brys po brio vokieiai band perplaukti kit ups krant ir gal gale, nepaisant prancz ugnies, jiems tai pavyko.
137

Vokiei kariai keliasi per Mas

Bundesarchiv, Bild 146-1971-088-63, Fotograf: Lohmeyer

Didiausi pergal ikovojo 1-osios Pz divizijos pstininkai - kartu su elitiniu vermachto briu Grossdeutschland* jie sugebjo ne tik persikelti, bet ir istumti

pranczus i gynybos pozicij. Vis dlto vokiei padtis tebebuvo slidi. Kitame ups krante jie turjo tik lengvai ginkluot pstinink. Nepaisant nemonik ininieri pastang pirm pontonin tilt pavyko rengti tik po vidurnakio - tai, kad pabgo prancz artileristai, reik, jog tiltus ir plaustus galima statyti vis nakt nesibaiminant apaudymo i t o l i
138

Kapitonas Andr Beaufre, tuo metu dar jaunesnysis prancz karo tabo karininkas, apra, kaip buvo reaguojama grsmingas inias i Sedano kit ryt: Atmosfera lyg eimoje, kurioje kakas k tik mir. Ceorges'as... siaubingai ibals. Ms frontas prie Sedano pralautas. Jis griuvo. Georges'as krito kd ir pravirko... Jis buvo pirmas mogus ioje kampanijoje, kur maiau raudant, [spdis siaubingas. J . Doumencas (A. Georges'o pavaldinys), nors ir pritrenktas ini, reagavo i karto: Generole, tai yra karas, ir jame toki dalyk nutinka." Vis dar ibals A. Georges'as paaikino, kad po baisaus bombardavimo dvi divi-

Grossdeutschland pulkas, vliau taps divizija, buvo elitinis armijos, ne SS dalinys.

zijos (55-oji ir 71-oji) papust padus. X korpusas signalizavo, kad vidurnakt vo kiei tankai pasirod Bulsonje (madaug u 8 km pietus nuo Sedano). Tada nauja aar pakaln. Visi, sukrsti naujien, tyljo. Gerai, generole, - itar Doumencas, - visi karai turi savo kain. vilgtelkime emlap ir pairkime, k galima p a d a r y t i . "
139

Generolo A . Georges'o aaros ir jo jautri reakcija, ko gero, buvo psicholo ginis prie eerius metus vykusios tragedijos padarinys. 1934 m. Marselyje buvo nuudytas Jugoslavijos karalius Aleksandras. udikas suaud karali ir jo vairuotoj, tada kilusioje sumaityje buvo nuautas ir tuometinis prancz usienio reikal ministras. A . George'as per incident buvo sunkiai sueistas, bet, daugelio jo bendraygi teigimu, didiausias smgis, po kurio generolas niekada neatsigavo, buvo psichologinis . A . Georges'as buvo profesionalus, patyrs ir isilavins karininkas, daugelio nuomone, netgi vertas vyriausiojo ginkluotj pajg vado posto, taiau pastarasis atiteko Maurice'ui Gamelinui. i generol nuomons taip skyrsi, kad jie tarpusavyje beveik nesikalbjo . M . Gamelinui 1940 m. buvo 68-eri. J o ankstesn karin karjera buvo nebloga, taiau ilgainiui mgindamas suderinti kareivio ir politiko karjer, M . Gamelinas akivaizdiai atidav pirmenyb pastarajai. Jis veng bet koki kontakt su kariais ir buvo atsiskyrs kabinetinis generolas, apie kur premjeras P. Reynaud sak: Jis galt bti neblogu prefektu ar vyskupu, bet tikrai nra moni ly deris."
142 141 140

M . Gamelino generalinis tabas buvo kurtas Paryiaus priemiestyje -

pagrindinis jo prieas buvo ne vokieiai, o Pranczijos vyriausyb, prie kuri jis nuolat vairiai manevravo, kad nebt pakeistas ir panaiai, - sak kapito nas A . Beaufre. - Jis puikiai iman savo darb. Buvo ne karinis, o politinis generolas."
143

A . Georges'o karo tabas, kuriame gegus 14 d. vyko nirus

padties aptarimas, buvo sikrs La Ferte, madaug 55 km nuo Paryiaus. Sostin nuo brstanios krizs tako skyr apie 190 km - i ia M . Gamelino tabo vadovybei gegus 14 d. bendras spdis apie susidariusi padt buvo netgi labai g e r a s "
144

. Vakare prie tai M . Gamelinas paskelb: Atjo metas

pasitikti prieo mechanizuotsias ir motorizuotsias pajgas. Atjo metas kautis visame aukiausiosios vadovybs numatytame gynybini pozicij gylyje. Nie kam daugiau nevalia trauktis, jeigu prieas pralauia vietin sprag, ji turi bti net tik udaryta, bet ir kontratakuota bei susigrinta." paaikjo, buvo nevykdomas sakymas. Gegus 13-osios vakar Bulsonje nebuvo vokiei tank - apie 18.00 vai. pranczai supanikavo ir m bgti tik igird gandus, kad prieai artinasi . I tikrj tuo metu kit pus prie Sedano nebuvo persikls n vienas tankas, taiau padtis buvo kur kas grsmingesn nei atrod i pirmo vilgsnio.
146 145

Tai, kaip netrukus

Gegus 14 d. ryt dalis vokiei tank jau buvo persiklusi per Mas. Pran cz bandymas atakuoti vienu tank batalionu galjo bti veiksmingas dien prie tai, bet dabar kontratakuojant uvo pus jo kari. Prarad 70 proc. savo technikos pranczai buvo priversti trauktis. Vienintel galimyb sustabdyti ar bent pristabdyti vokieius buvo smgis rimtomis pajgomis. Netoliese buvs generolo Jeano Flavigny vadovaujamas korpusas (3-ioji arvuotoji ir 3-ioji mo torizuotoji divizijos) gavo sakym kontratakuoti, taiau per vis gegus 14 d. taip ir nerado tinkamos progos. Pranczai vaist pat svarbiausi dalyk - su kiekviena akimirka vis labiau tirpstant laik. Praddami suvokti sektoriaus svar b ir nordami sunaikinti pontoninius tiltus ir nublokti prieus atgal, t pai dien Sjungininkai sureng oro atak. Vokieiai buvo tam pasireng. J naikin tuvai ir 200 irikiuot prielktuvini pabkl numu net 40 RAF bombonei i 70 - didiausias kada nors iki tol patirtas Karalikojo laivyno nuostolis per vie nos dienos operacij - kit dien brit bomboneiai nebegro . Ir vl prie lktuvai krinta i dangaus palikdami paskui save ilg juod dm kamuol... Kartkartm i krintani main spja isiskleisti vienas ar du paraiutai", - ra regin stebjs vienas vokiei tankistas . Brit lakn auka buvo pavluota. Negana to, Sedanas buvo ne vienintel vieta, kurioje trko gynyba prie Maso. Pirmoji, gerokai iauriau nuo Sedano, prie Dinano, up pasiek divizija, kuriai Pranczijoje prigis Divizijos-vaiduokls" (vok. Gespenster-Division) pra vard, mat ji ygiavo taip greitai, kad susivokti nespdavo ne tik prieai, bet ir vokiei karin vadovyb. Tikrasis jos pavadinimas - 7-oji Pz divizija, o jos vadas, mgdavs dingti i radijo ryio zonos ir raportuoti apie savo pasiekimus post factum, buvo generolas majoras Ervvinas Rommelis. Vienam i garsiausi ir charizmatikiausi II pasaulinio karo karvedi tuo metu buvo 49-eri. J o darbai ir ygdarbiai dar ne kart kalbs patys u save, bsimose kampanijose jis bus kur kas svarbesnis asmuo nei Pranczijoje, taiau ia jis pirm kart pademons travo savo sugebjimus ir galimybes. E. Rommelis dalyvavo I pasauliniame kare. 1917 m. Kaporeto myje jis pra siver pro ital gynyb ir po 50 valand gro parsivesdamas kartu daugiau kaip 9000 belaisvi. U tai jis buvo apdovanotas aukiausiu Prsijos kariniu ordinu Pourle Mrite ir paauktintas kapitonus. Skirtingai nei H. Guderianas, prie nau jj kar E. Rommelis ileido knyg ne apie tank, o apie pstinink veiksmus. Jis vadovavo pstinink karo akademijai, o 1938 m. tapo Hitlerio apsaugos gvar dijos vadu. Kartu su fiureriu E. Rommelis sveiavosi Prahoje, Memelyje, stebjo front Lenkijoje, taiau netrukus stebtojo vaidmen ikeit tikr kareivio darb. 1940 m. vasar, nepaisant kai kuri generol protest ir nuogstavim dl patir ties stokos, E. Rommelis gavo naujai kuriam 7-j Pz divizij ir btent su ja vos
148 147

po trij mnesi atsidr prie M a s o

149

. Kare dalijami ordinai u drs turi mo

ralin potekst - kareivio drsa daniausiai reikia, kad jis kovsi pasiaukojamai, nepaisydamas pavojaus savo gyvybei. Karininkas, demonstruojantis toki drs, paprastai savo karius siunia mirt - vertinti, kur yra riba tarp didvyrikumo, realios naudos kariniu poiriu ir beprasmi auk beviltikomis aplinkybmis, labai sunku. E. Rommelis iuo atvilgiu nebuvo iimtis. J o usispyrimas vis karto ti neveiksmingas ir siaubingus nuostolius neanias atakas turmuojant Tobruko tvirtov Afrikoje galt bti ios tamsiosios puss pavyzdys . Taiau svarbiausi atak metu E. Rommelis bdavo alia savo kari ir velg miriai akis kartu su jais, dl to buvo gerbiamas. E. Rommelis buvo ne strategas prie emlapio, o taktikas mio lauke. J o nutrktgalvika drsa, rizikos nepai symas, intuityvus gebjimas uiuopti silpnsias prie vietas ir vesti paskui save karius bei skinti pergales galiausiai pelnys ne tik sav, bet ir varov pagarb . Prieingai nei H. Guderianas, E. Romme lis prie Maso neturjo liuftvafs palaikymo, taiau ankst gegus 13 d. ryt jis irikiavo visus turimus divizijos pabklus bei tankus ir j pridengiamas m keltis kit kran t. Prancz kulkosvaidiai varp kareivius guminse valtyse, taiau E. Rommelis ts atak, kol kartu su pstinink batalionu at sidr kitame krante, nors nuostoliai buvo didiuliai. Erwinas Rommelis Pranczijos kampanijos metu. 1940 m.
CORBIS/Scanpix
151 150

Iki vidurdienio

vokiei psti

ninkai jau buvo um nema plot, kad ininieriai galt pradti tiesti pontoninius tiltus. Vienu metu prieais pasirod keletas

prancz tank, taiau E. Rommelio vadovaujami kariai sugebjo juos atstum ti, nors sunkiausias j ginklas buvo kulkosvaidiai. Ta pat vakar E. Rommelis dirigavo tilt statyboms ir nakt kit pus jau klsi pirmieji tankai. Kuopos vadas, ininieri vadas, divizijos vadas, karys su autuvu - E. Rommelis buvo viskas viename. Gegus 14-15 d. 7-ajai Pz divizijai teko atlaikyti nema pran cz spaudim, tuo pasinaudojusi netoliese persikl kaimyn 5-oji Pz divizija. H. Guderiano korpusas pralau Ardn front pietiniame, H. Hoth'o korpu sas - iauriniame flange. Pastarojo skm atvr keli ir G . - H . Reinhardto kor pusui iauriau Sedano. J a m pavyko persikelti per Mas tik gegus 15 d., nes priekyje buvusi 6-oji Pz divizija susidr su nirtingu 102-osios prancz divizijos pasiprieinimu. Gegus 14 d. prancz artilerija vis dlto susprogdino tilt ir

atkirto nedideles vokiei pajgas savoje pusje, taiau vykiai prie Dinano ir Se dano privert 9-osios prancz armijos vad Andr Corap ileisti sakym trauk tis. Drausmingai atsitraukti, ypa kai alia greitas ir mobilus prieas, yra vienas i sudtingiausi taktini manevr. Vos tik 102-oji divizija paband tai padaryti, G.-H. Reinhardto tankai sugriov vis gynybos linij ir privert pranczus bgti . Kartu su pradjusia trkinti fronto linija m krikti ir gynj moral. Kol Sjunginink vad vilgsniai buvo prikaustyti prie Sedano, E. Rommelis nieko nelaukdamas pasileido vakar kryptimi. Gegus 15 d. jis A . Corapo armijai dar nespjus sitvirtinti prasiskyn 27 km vakarus, prarasdamas tik 1 5 savo karei vi
153 152

. Gegus 17 d., veiks net 80 km ir iblaks 1-j prancz arvuotj

divizij, E. Rommelis dienoratyje ra: Prancz pajgos, ukluptos staigaus ms pasirodymo, sudjo ginklus ir ygiavo rytus. Niekur nebuvo jokio pa siprieinimo. Visi sutikti prie tankai stovjo pakelse neveiksns. ygiuoja me vakarus nesustodami. imt imtai prancz kareivi kartu su karininkais pasiduoda vos tik mums pasirodius." Per dvi dienas 7-oji Pz divizija pam nelaisv 10 tkstani kareivi, ugrob 100 tank, 30 arvuotj main ir 27 pabklus. Divizijos karo urnalas gegus 17 d. baigiasi sakiniu: M u m s neu tenka laiko priimti belaisviams ir ekipuotei."
154

Gegus 14 d. ryt vakariniame Maso krante sukurti trys vokiei placdarmai dar buvo tarsi nedideli izoliuoti lauai ir atrod, kad juos greitai pavyks ugesinti, taiau kai gegus 15 d. H. Guderiano ir G.-H. Reinhardto korpus prieakiniai daliniai susitiko prie Monkorn (madaug 60 km nuo Sedano), placdarmas tapo 100 km ploio ugnies viesulu, deginaniu visk savo kelyje . E. Rommelis sm giavo 9-ajai prancz armijai i deins, i kairs dar vien mirtin smg sudav 6-oji Pz divizija, o pietuose patrauks pirmyn H. Guderianas tarp 9-osios ir 2-osios prancz armijos kal pleit. Gynyba sektoriuje m nesustabdomai griti, o didiausia gritis buvo psichologin. Vokiei karo korespondentas Karlas von Stalkerbergas, pritrenktas ygiuojani pasiduoti prancz gausos, ra: J ia buvo net 20 vyr... tik viename iame sektoriuje, tik per vien dien jie y giavo atgal kaip belaisviai... Nenoromis bandai lyginti scenas Lenkijoje ir ia. Tai nepaaikinama. Kaip tapo manoma, kad pirmo didesnio mio Pranczijos teri torijoje, pergals prie Maso padariniai bt tokie miliniki? Kaip tapo manoma, kad ie prancz kareiviai ir karininkai bt taip sugniudyti, taip demoralizuoti, kad daugiau ar maiau savanorikai leistsi tapti belaisviais?"
156 155

inoma, ne visi

pranczai taip lengvai nuleido rankas. Pvz., 1 -oji armija iaurje, bdama visikai apsupta prie Lilio, narsiai kovsi iki galo ir kur laik laiksi. 4-osios, k tik sukurtos prancz arvuotosios divizijos vadas Charles'is de Gaulle'is, gavs sakym pri stabdyti vokiei tankus, prim ik su entuziazmu: Karas prasidjo taip, kad

blogiau nemanoma. Jau vien dl to jis turi tstis. Kol bsiu gyvas, kausiuos kaip tik galsiu, kol prieas bus sumutas, o nacionalin dm nuplauta" , - iuos o dius Ch. de Gaulle'is ura kiek vliau, o tuo metu entuziastinga ataka gegus 17-19 d. realios naudos nedav. 10-j Pz divizij ji uklupo netiktai, nelaisv buvo paimta 500 vokiei, taiau galiausiai prancz tankai buvo sustabdyti ir at blokti. Vienas vokiei karys po io susidrimo ra: Kovins prieo dvasios sto ka mums tapo akivaizdi; vokiei tankai prie toki silpn gynyb tikrai niekada nebt apsisuk."
158 157

Vokiei tankai neapsisuko - trys j korpusai pasileido per

Pranczij tokiu greiiu, kad tai labiau primin lenktynes, o ne karo yg. K pri min prancz armijos, isiblakiusios io ygio pakelse, geriausiai apibdino ne karo tab suvestins, o raytojas Antoine'as de Saint-Exupery. Maojo princo" autorius labai mgo aviacij ir prasidjus karui savanorikai stojo lakn gretas. A. de Saint-Exupery uvo lktuvo katastrofoje 1944 m., o 1940 m. jis ura tai, k pamat i savo valgybinio lktuvo, k pajuto bendraudamas su tautieiais ant ems: Kiekviename regione kur savo aibikais smgiais praluodavo vokiei tankai, Pranczijos armija, nors ir beveik nepaliesta, nustodavo bti armija. J i transformuodavosi tromb segmentus. Tarsi sukredavo. arvuotosios divizijos veik tarsi chemin mediaga, pagreitinanti proces. Ten, kur k tik egzistavo or ganizmas, jos palikdavo tik organus, kuri tarpusavio sveika bdavo sugriauta. Tarp kreuli - kad ir kokie kovingi jie bt - prieas juda kaip jam patinka. Veiks minga armija yra kur kas daugiau nei matematin jos kareivi s u m a . "
159

Smgis prie Sedano neabejotinai buvo lemtingiausias epizodas Pranczijos kampanijoje. Net jeigu gynj pajgos ia nebt taip greitai pakrikusios, j buvo per maai, o karo vadovyb, vilgteljusi emlap", dabar galjo aikiai suvok ti katastrofos grsm. Kitoje pusje OKH generalinio tabo vadas Franzas Haide ns, irdamas emlap, ura: iaur nuo Namiro mes galime suskaiiuoti jau baigt 24 brit ir prancz bei 15 belg divizij koncentracij. Prie jas - 6-oji ms armija, turinti 15 divizij fronte ir dar 6 rezerve... Mes pakankamai stiprs atremti bet koki prieo atak. Nereikia jokio pastiprinimo. pietus nuo Namiro prieas silpnesnis. Madaug perpus u mus silpnesnis. Rezultatas prie Maso nu lems, ar, kada ir kur mes galsime inaudoti pranaum. Prieas u io fronto nebeturi stipri pajg."
160

F. Halderis tai ura gegus 13-osios vakar, o kit

dien Vermachtas front, u kurio nebra rimt pajg", pralau. Gegus 15 d. 7 valand ryto W . Churchilliui telefonu paskambins Pranczi jos ministras pirmininkas Paulis Reynaud susijaudins auk: Mes nugalti! Mes sumuti! Kelias Paryi atviras!" W . Churchillis negaljo tuo patikti. Mis pra laimtas", - anglikai patvirtino P. Reynaud. VV. Churchillis paband nuraminti koleg ir t pai dien nusiunt telegram JAV prezidentui F. D. Rooseveltui: A

manau, kad mis tik prasidjo, ir mes, ko gero, dar tikrai pamatysime besikau nanias didiules mases." Seras Winstonas vliau savo memuaruose ra, kad jam atrod nemanoma, jog Didioji Pranczijos armija galt bti nugalta per savait"
161

Kad padtis kritika, jis sitikino kit dien, kai atvyko Paryi. Gegus 16 d. E. Rommelis jau buvo nuygiavs apie 100, H. Guderianas - 80 km nuo persiklimo vietos. 9-oji A. Corapo armija byr jo akyse, o alia jos buvusi 1-oji armija komplikaci jas savo deinje sureagavo pavluotai - aikjo, kad stabdyti E. Kleisto Panzer grups tiesiog nra kam. T pai dien M . Gamelinas Sjunginink pajgoms sa k trauktis i Belgijos - joms grs apsuptis. W . Chur chillis pradjo kalb, kad reikt skubiai organizuoti rimt gynyb ties Namiro-Antverpeno linija. M e s
162

praradome Namir", - kariai nukirto R R e y n a u d

. Paulis Reynaud
Bettmann/CORBIS/Scanpix

Kur strateginis rezervas?" - paklaus W . Churchillis M . Gamelino. Vyriausiasis Sjunginink pajg vadas

papurt galv, trkteljo peiais ir itar legenda tapusi vieno odio fra z: Aucune (Nra)
163

. Prancz vadai netrukus nukreip tem ir papra dar

6 RAF naikintuv eskadrili*. W . Churchillis band teisintis, kad Britanijos pa dtis taip pat nra gera ir jai trksta lktuv savo paios gynybai, bet, matyda mas prancz nevilt, sumiusi su pykiu, para laik savo karo kabinetui ir rekomendavo skirti papildomas 6 naikintuv eskadriles, pabrdamas mirtin svarb"**. Graus gestas i tikrj buvo tik kauk - vizitas Pranczij tikino W. Churchil, kad situacija i tikrj labai grsminga . Brit premjeras pro lang galjo matyti didiulius lauo dmus ir karuius su ryuliais - Usienio reikal ministerija ir kitos valstybins staigos pradjo naikinti dokumentus
165 164

tai buvo aikus enklas, kad Paryiuje prasideda panika . A buvau priblok tas, - ra W . Churchillis. - Niekada nebiau pagalvojs, kad armijos, ginan ios 800 km front, vadai galt sau leisti nepasilikti strateginio rezervo... Kam tada reikalinga Maginot l i n i j a ? "
166

Idealiai suveiks netiktumo veiksnys Sjungininkams tapo oko terapija, bet buvo ir dar vienas labai svarbus E. Mansteino plano ingredientas - lankstumas. I

4 eskadrils jau buvo Pranczijoje, dar 4 buvo paadtos dar prie pokalb.

** Britanijos karo kabinetas sutiko, bet nenordamas rizikuoti Pranczijoje prarasti lktuvus paadjo tris eskadriles i Anglijos aerodrom nuo auros iki vidurdienio ir kitas tris nuo piet iki vakaro.

pradi visos stipriausios Sjunginink armijos klaidingai buvo permestos iaur ir dabar galjo bti atkirstos ir apsuptos. Grsm buvo reali, kadangi sumuta ir isklaidyta 9-oji armija io sektoriaus centre neorganizuotai trauksi, bet persik lus per Mas vokieiams atsivr ir daugiau galimybi. Gynjams reikjo atsakyti pagrindin klausim - kuria kryptimi toliau smgiuos E. Kleisto Panzer grup? Pirmj klaid prancz karo vadovyb padar manydama, kad H. Guderianas, prie smogdamas dar kart, privals palaukti pstinink paramos. Tai buvo senoji karybos logika, ir daugelis vokiei senosios gvardijos generol mst lygiai taip pat. Tankams persiklus per Mas, pstinink armijos tebebuvo u pusantros pa ros kelio nuo S e d a n o , taiau H. Guderianas, matydamas krinkani gynyb, net neman laukti. Bet kur jis smgiuos? Apsuks savo pajgas ir smogs Maginot linijai i unugario, taip jungdamas kampanij vermachto armij grup C " ? Baimin damasi tokio poskio prancz karo vadovyb atitrauk 2-j Ch. Huntzingerio armij pietus, o juk tai buvo vienintel armija, galjusi suduoti smg E. Kleisto grupei i ono. Versija nepasitvirtino - tankai patrauk vakar kryptimi ir btent dl to prasidjo panika Paryiuje. Gegus 17 d. M . Gamelino tabas, matydamas visk sau i kelio luojant tank koridori", padar dar vien klaiding prielai d - j e i prieai nepasuko Maginot linijos pusn, vadinasi, j tikslas - Pranczijos sostin. Kelias j, kaip ir sak P. Reynaud VV. Churchilliui, buvo atviras, taiau tik kit dien (gegus 18-j), matydama nenutrkstant vokiei verimsi ta paia, vakar, kryptimi, Sjunginink karo vadovyb pagaliau m suprasti, kad j tikslas gali bti Lamanas. Suvokti i svarbi strategin situacij pavluota ma iausiai trimis dienomis. E. Mansteino numatytasis netiktumo elementas veik dar ilgai po persiklimo per Maso up. Kad smgis prie Sedano buvo esminis, galt pademonstruoti G. Rundstedto pusiau juokais isakyta replika, kad nuo iol jam bt buv kur kas domiau da lyvauti kampanijoje Gamelino kailyje . Itarta, kai viskas buvo baigta, ji galbt ir nra labai sininga, juo labiau kad pergalingos partijos G. Rundstedtas nesu gebjo iki galo suaisti be klaid. Kita vertus, ne viskas priklaus nuo jo - skm buvo tokia pritrenkianti, kad ja negaljo patikti netgi tie, kuriuos ji aplank.
168 167

Lenktyns Lamano pakrants link Guderianas utrenkia spstus

Gegus 1 7 d. von Reichenau 6-oji armija ygiavo Briusel - jau etj ver machto ukariaut sostin. Sjunginink padtis buvo tokia niri, kad kolegos kalbjo VV. Churchill pirm kart kreiptis mones per radij. Tai yra viena i

sudtingiausi akimirk Pranczijos ir Britanijos istorijoje. Ir, be jokios abejons, viena i kilniausi. Brit ir prancz tautos iygiavo gelbti net tik Europos, bet ir visos monijos nuo lykiausios ir labiausiai dvasi naikinanios tironijos, kuri kada nors buvo utemdiusi ir sutepusi istorijos puslapius. U Britanijos ir Pran czijos armij bei laivyn stoja grup suniokot valstybi ir terorizuot taut: ekai, lenkai, norvegai, danai, olandai ir belgai - vir vis j stos ilga barbarizmo naktis ir jos nepervies net vilties vaigd, jeigu mes nenugalsime. Todl mes privalome nugalti, todl mes ir nugalsime."
169

K turjo VV. Churchillis ome

nyje, sunku pasakyti, nes nesustabdomi ukariautojai, be penki minui nugaltojai, tuo metu buvo tik vie ni, o kilni" Sjunginink misija Europoje akivaizdiai artjo prie pabaigos. Vis dlto t pai gegus 17 d. F. Halderis savo dienoratyje ra: Baisiai nemaloni nesutarim diena! Fiureris nepasitiki savo paties sk me; jis bijo rizikuoti ir tikrai nort dabar mus sustab dyti."
170

K turjo omenyje OKH tabo vadas?

Hitler, dabar tikrja to odio prasme vyriausij ginkluotj pajg vad (VV. Brauchitschas du kartus Hermannas Hothas
bpk I Bayerische Staatsbibliothek | Heinrich Hoffmann

per dien informuodavo fiurer apie padt ir turjo bti pasiruos isamiai paaikinti nas)
171

visas smulkme

, persekiojo I pasaulinio karo mklos. Tada karas vokieiams irgi pra

sidjo smagiai, taiau po skmingos Sjunginink kontratakos viskas apsivert auktyn kojom. Dabar Hitlerio neapleido mintis, kad galingos prancz paj gos pietuose surengs k nors panaaus. A visk atidiai stebiu, - ra Hitleris B. Mussolini. - 1914 m. Marnos stebuklas nepasikartos."
172

Dabar Hitlerio fo

bijos atrodo keistai, taiau apie tai, kad M . Gamelinas nepaliko jokio strateginio rezervo, tiek jis, tiek vermachto karo vadovyb suinojo vliau nei W . Churchil lis. Kariniu poiriu, nuogstavimai taip pat buvo logiki. Persikls per Mas, H. Hoth'o korpusas su E. Rommeliu prieakyje be ilg svarstym patrauk va kar kryptimi. Jiems nebuvo ko valgytis onus, kadangi deiniajame flange artinosi AG B " , o tai E. Kleisto Panzer grups kairje buvo didiul tikimyb su laukti smgio paon. Gegus 15 d. H. Guderianas nuygiavo vakarus 32 km, taiau po valgybos praneim apie pietuose pastebt enkli prancz tank sutelkt". 10-j Pz divizij ir Grossdeutschland pulk jam teko palikti savo u

nugaryje. enkli sutelktis" buvo smgiui progos tebeiekantis mechanizuotasis J . Flavigny korpusas, taiau gegus 15 d. vakare galiausiai vykusi jo atak vo kieiai nesunkiai atblok. Ataka buvo prastai koordinuota, nepalaikoma artileri jos ir aviacijos, taiau vien tik jos faktas privert Hitler sunerimti. T pat vakar

H. Guderianas gavo E. Kleisto sakym stabdyti tankus ir palaukti, kol atsivrusi sprag unugaryje upildys pstinink armijos. Supyks H. Guderianas i pradi usipuol E. Kleisto tabo vad Kurt Zeitzler, paskui ir pat E. Kleist. Po kartos diskusijos telefonu jis isireikalavo leidimo ygiuoti pirmyn dar 24 valandas
173

Po karo H. Guderianas pasakojo, kad stengsi intuityviai inaudoti kiekvien galimyb - jis tiesiog mat, kaip krinka prancz gynyba, taiau nei jo paties doktrinoje, nei Fall Gelb plane nebuvo numatyta, kad arvuotosios ir mechani zuotosios pajgos gali veikti atskirai ir triukinti prieus be pstinink pagalbos. Problema buvo labai aiki - kuo greiiau pirmyn judjo tank grupuots, tuo labiau didjo atstumas tarp j ir i paskos keliaujani pstinink bei daniausiai arkliais tempiamos artilerijos. Kuo labiau didjo atstumas, tuo paprasiau atro d smogti prieams ir atkirsti greitaeigius vokiei isioklius. Panzer divizijos

negaljo itempti savo tiekimo linij pernelyg toli - nordamos apsisaugoti nuo galim kontratak unugaryje, jos privaljo laukti pstinink. Visa tai logika, taiau M . Gamelinas, nelogikai nepasiliks strateginio rezervo paprasiausiai neturjo pajg, galini atkirsti vokiei tankus. is nelogikumas buvo toks netikimas, kad Hitleris ir jo generolai dar ilgai negaljo tuo patikti. Netrukus paaikjo, kad H. Guderianas buvo teisus, taiau tada tai toli grau neatrod taip akivaizdu. Gegus 16 d. H. Guderianas buvo u 80 km (prie Marli), E. Romme lis - u 100 km (kirto Sambro up prie Le Kato) nuo persiklimo vietos . Gegu s 17 d. E. Kleisto grup gavo antr sakym sustoti. H. Guderianas, ikviestas E. Kleisto tab, band usipulti savo virinink, taiau jam buvo aikiai pasaky ta, kad sakymas atjo i OKVV, t. y. i paties fiurerio. Pagrasins atsistatydinimu, H. Guderianas vis dlto ispaud k o m p r o m i s - j a m buvo leista vykdyti kovin valgyb". H. Guderianui to ir tereikjo, jis vl patrauk p i r m y n
175 174

. Prancz

kontratakos tik trumpam pristabd vokiei yg. Gegus 18 d. 7-oji Pz divizija privert pasiduoti prieus prie Kambre. ia nuomiame myje pirm kart da lyvavo E. Rommeliui pagalb atsista SS Totenkopf divizija. Fanatikai besikau nanius SS karius band sustabdyti marokiei pajgos. Jos atkakliai gyn savo pozicijas kaim vietovse - desperatika kova baigsi tuo, jog vokieiai prarado 16 savo vyr, taiau iaud 200 marokiei . H. Guderianas tuo metu pasiek Sen Kanten, ir nors dl danjani prancz kontratak kit dien pasistmjo pirmyn tik 24 km, vokiei tankai jau buvo pasiek Peron*. T pai dien AG B " um svarb Belgijos uost Antverpen, o pranczai prarado vien i savo
176

* 4-osios prancz arvuotosios divizijos atakai vadovavo Charles'is de Gaulle'is. Nors ataka neturjo jokios strategins reikms, ji buvo gana skminga ir drsi - Ch. de Gaulle'is buvo paauktintas brigados generolus.

generol. Generolas H. Giraud turjo pakeisti po smgio prie Sedano palus Alphonse' Georges' ir pamginti isaugoti 9-j armij. Taiau kai atvyko nauj savo tab, paaikjo, jog jame jau eimininkauja vokieiai. Iki pat iol net aukiausi prancz vadai dar neimoko vertinti tikrojo prie greiio. M a n nereikia jums aikinti, kokia rimta susidar padtis, - ra VV. Churchillis t dien F. D. Rooseveltui. - Mes esame pasiry laikytis iki galo, kad ir koks bt didio mio Pranczijoje rezultatas." Taiau pridr, kad dabar Britanija bet kuri aki mirk gali tiktis olandikojo modelio" atakos. Britai jau galvojo ne apie kov iki galo", o apie save. Gegus 17 d. brit laivynas gavo sakym pasiruo ti galimai" BEF pajg evakuacijai i Pranczijos. Generalinis tabas pradjo iekoti greiiausi konvoj, galini pargabenti karius i toki tolim imperijos dali kaip Palestina ar net Indija. Gegus 20 d. vyriausybs pastatai Londone jau buvo apraizgyti spygliuota viela, apsupti barikad ir kulkosvaidi pozici j
1 7 7

. Tuo tarpu gegus 19 d. nesutikdamas jokio rimto pasiprieinimo vokiei

tank koridorius jau riedjo I pasaulinio karo mi laukais iauriniame flange vakarus nuo Sambro ir pietiniame flange iaur nuo Somos upi. Gegus 20 d. vakar 2-oji Pz divizija pasiek Abvil Lamano pakrantje - belg, brit ir prancz armijos iaurje buvo atkirstos. Tai buvo H. Guderiano triumfo valan da - jis rod savo ties. Per vien savait nuo persiklimo per Mas E. Kleisto Panzer grup veik 390 km. Greitis buvo netiktinas - vidutinikai 55 km per dien, skaiiuojant stabteljimus dl pasiprieinimo, btinybs pataisyti tech nik, pasipildyti degal ir isimiegoti kareiviams . A praiau js laikytis be miego 48 valandas. Js atsilaikte 17 dien. A priveriau jus rizikuoti... Js niekada nesusvyravote", - tokiais odiais kreipsi savo tankistus H. Guderia nas po pirmojo kampanijos e t a p o
179 178

. Birelio 30 d. atsisveikindamas su savo

korpusu greitasis Haincas" nepamir savo kareiviams padkoti dar kart: Ai jums u tai, k padarte. Tai buvo nuostabiausias mano daugiau kaip deimt met trukusi darb ir kov gyvendinimas."
180

Hitleris buvo ekstazje. A. Jodlis ura: Fiureris su didiule pagarba kalba apie Vokietijos armij ir jos vadus. Pradeda galvoti apie taikos sutart, kurios esm - sugrinti vokiei tautai teritorijas, atimtas i Vokietijos per pastaruosius 400 met... Jis atsilygins Pranczijai u negarbingas slygas, primestas 1918 m., surengs paliaub pasiraym tame paiame Kompjens mike. Na, o britai - jie gali gauti taik kada tik panorj, kai tik grins mums kolonijas."
181

Taiau eufo

rij O K W tabe netrukus pakeit pavojaus signalas - gegus 21 d. Sjungininkai sureng vienintel dmesio vert atak per vis Vakar kampanij. Gegus 19 d. vyriausiojo Pranczijos ginkluotj pajg vado pareigose

M . Gamelin pakeit Maxime'as Weygandas. Prancz premjeras Paulis Reynaud

pertvark susikompromitavusioje karo vadovybje msi jau gegus 16 d . * , taiau M . VVeygandas tuo metu buvo Sirijoje. J o kelion Pranczij utruko tris dienas. Pasinaudojs proga R Reynaud atleido i gynybos ministro pareig savo sen prie . Daladier, taiau vieningo kumio vyriausybje usitikrinti nesu gebjo, kadangi savo patarju pasirinko Philippe' Petain. Tiek M . VVeygandas, tiek Ph. Petainas buvo I pasaulinio karo didvyriai - j populiarumas ir buvo pagrindin io pasirinkimo

prieastis, taiau Ph. Petainui tuo metu buvo jau 84-eri, o M . VVey gandui 73-eji. Pastarasis 1918 m. buvo prancz generalinio tabo vadas, taiau dabar, sulauks gar bingo amiaus, turjo staia galva nerti desperatik modernj kar. Kai vokiei tankai atkirto Sjungi Ph. Petaino ir A. Hitlerio susitikimas. 1940 m. spalis
bpk

nink pajgas iaurje, joms liko tik viena ieitis - nedelsiant trauk tis i Belgijos ir pamginti prasi-

muti pro Panzer koridori". Toki operacij gegus 19 d. jau buvo numats ir M . Gamelinas, tad M . VVeygando atvykimas neatne joki esmini pokyi, iskyrus tai, kad Sjungininkai prarado tris brangias dienas. Jeigu brit divizijos i iaurs ir prancz divizijos i piet, turdamos akivaizdi kiekybin persvar, bt pradjusios savo puolim gegus 19 d., galimybs prasiverti bt kur kas didesns . Didiausia problema, kuri M . VVeygandui tapo akivaizdi i karto, buvo nutrkusios komunikacijos netgi paiu aukiausiu karo vad lygmeniu. Atvyks apsupties katil, naujasis vadas niekaip negaljo surinkti savo pavaldi ni. Tai, kad susitikime nepasirod BEF vadas lordas Gortas, M . VVeygandui leido tarti (ir visikai pagrstai), kad britai jau msto ne apie bendrus karo veiksmus, o apie galimybes isigelbti. Gortas tarsi dingo - savo ruotu gegus 19 d. jis informavo savo alies vadovyb, kad jau atuonias dienas i 1-osios AG vado Gastono Bilotte nra gavs sakym. sakym ir nebebus - po dviej dien G. B i lotte uvo automobilio avarijoje . Nepaisant vis i problem, operacija tikrai galjo pavykti, jeigu bt vykdoma kaip suplanuota. Mis prie Araso tapo pa vyzdiu, kokios rimtos problemos gali ikilti pernelyg itsusiam tank koridoriui
183 182

* Ikart po susitikimo su W. Churchilliu, kai M. Gamelinas priblok visus pareikda mas, jog neturi strateginio rezervo.

smgiuojant jo flangus - jeigu Sjunginink veiksmai bt koordinuoti, o ataka galinga - visa E. Kleisto Panzer grup galjo bti atkirsta. Popieriuje" joje turjo dalyvauti 2 brit ir 8 prancz divizijos, i ties ge gus 21 d. smg sudav tik 3 brit batalionai, palaikomi 74 t a n k net ir toki pajg pakako, kad vokiei gretose kilt smyis.
184

, taiau

Generolas Maxime as Weygandas inspektuoja karius

Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

7-oji Pz divizija, kuriai teko atremti i atak, per atuonias dienas sukor apie 180 km. ygis naudojantis turistiniais emlapiais ir pasipildant degal ugrobtose vietos degalinse buvo smagus. E. Rommelis jau neberinko belais vi - tik prie paliktus tankus ir kit technik. Pranczai buvo demoralizuoti, o klausimas, kurgi pagaliau tie britai, vokiei tankist lpose skambjo su ironi ja
185

. Taiau gegus 21 d. ryt brit tankai pasirod. Kelet kilometr nesutik

pasiprieinimo, jie netiktai sir 7-osios Panzer divizijos tiekimo dalinius vokiei tankai buvo priekyje, tad brit Matildos pradjo kruvin puot naikindamos vis kelyje uklupt transporto kolon. Vienas po kito liepsnodami vertsi sunkveimiai, o i j band bgti kareiviai. A neinau, kiek mes umume vokiei, kiek sunaikinome sunkveimi ir kitos technikos, taiau tai buvo nuostabu, taip skminga, kad pagalvojau, o kodl mums taip iki pat Berlyno nenuygiavus", - ra vienas brit tankistas. Vokiei panika padvigubjo, kai paaikjo, jog prietankini 37 mm kalibro pabkl sviediniai nuo Matild ar-

v tiesiog atoka. Netrukus met savo ginklus ir leidosi bgti ne tik prietankinis batalionas, bet ir SS Totenkopf divizija. Padt igelbjo E. Rommelis: Tuo metu man rpjo tik viena - sunkij pabkl ugnimi kaip nors sustabdyti prie tankus", - vliau ra charizmatikasis 7-osios Pz divizijos vadas. Prieakiniams savo tankams jis sak apsisukti ir visu greiiu skubti pagalb, o mio lauke bgiojo nuo vienos pabkl gulos prie kitos, rikiavo savo krinkanius karius ir naujas ugnies linijas. Kovin dvasia, inoma, svarbu, taiau svarbiausia, kad E. Rommelis rado praktin bd, kaip sustabdyti, regis, neivengiam prie prasiverim. Jis irikiavo visus divizijos prielktuvinius 88 mm ir 105 mm lau ko artilerijos pabklus ir panaudojo juos ne pagal tiesiogin paskirt, o nukrei p juos tiesiai prieo tankus. Btent ie pabklai, o ne vokiei tankai sten g sustabdyti Matildas .
]86

Britai prasiskyn priek madaug 5 km, jie pam

187

nelaisv beveik 400 vokiei, sueistj skaiius siek apie 3 0 0

, prie Araso
188

uvo 89 7-osios Pz divizijos kariai, SS Toten kpf taip pat prarado 39 v y r u s

taiau skmingai prasidjusi ataka baigsi didiuliais nuostoliais. Iki vakaro bri tai prarado apie 40 tank, o kai danguje pasirod beveik 300 tuk", visiems likusiems teko skubiai sukti atgal. Vienas brit tankistas, t vakar liauiojs tarp oli iekodamas sueist draug, vliau sak: Tai buvo tankai, kuri vis inojau vardus - Dreadanought, Dauntless, Demon, Devil; tai buvo veidai vyr, su

kuriais a aidiau, plaukiojau, gyvenau ne vienus metus - visi jie guljo negyvi; o alia niekam nebetinkami tankai, tik vienas kitas degantis, dauguma vienaip ar kitaip sudauyt."
189

Vokieiai prarado tik kelet t a n k

190

, nes m laimjo

pabklai, ir nors i esms britai ia ataka nieko nepasiek, jos psichologinis po veikis turjo rimt padarini. E. Rommelis, igsdintas ios atakos ir tikdamasis nauj, sustabd savo divizij 24 valandoms, o vadovybei raportavo, kad yra puolamas imt tank ir madaug penki prieo divizij" . spd sustipri no kit dien atak greta Araso sureng pranczai. Gegus 23 d. jie pagaliau puol ir i p i e t - A m j e n o atsikovoti pranczams nepavyko, lygiai taip pat buvo nublokta ir brit 1-oji arvuotoji divizija Abvilio link*, taiau visi ie enklai didino nerim O K W tabe. Visos io atakos stiprino fiurerio nuogstavimus, kad
191

* iame myje britai prarado 20 savo tank i 30. Kaip ir prie Araso, didij dal i rikiuots ived vokiei prietankiniai pabklai. Tai buvo antra pamoka ateiiai, kad tankams reikalinga pstinink parama. Brit tank karo filosofai J. F. Fullens ir B. H. Liddellis Hartas man, kad tank pajgos gali veikti nepriklausomai, o vokie iai demonstravo jungtini pajg sveikos jg. Jie stengsi, kad Pz divizijos turt mobilius pstininkus, mobiliuosius prietankinius ir prielktuvinius pabklus ir kiek manoma greitesn artilerij. Panzer divizija buvo toli grau ne vien tank rin kinys. (Kershaw, Roberts, p. 134)

prieai dar turi atsarg, galini pakeisti vyki eig. Btent dl to neturintis strategins reikms mis prie Araso gali bti laikomas viena i nedaugelio, o gal ir vienintele Sjunginink pergale 1940 m. kampanijoje. Um Abvil, H. Guderiano tankai pasuko iaur, j tikslas - trys Lamano pakrants uostai. Gegus 22 d. jie apsupo Bolon, gegus 23 d. - K a l
192

. ia

viename i umirt mi madaug 3000 brit ir 800 prancz laiksi iki ge gus 27 d. Britai savo kareivius Kal skubiai permet per L a m a n - t u o metu aikjo, kad ie uostai yra vienintelis liks isigelbjimas, nes kilpa sausumoje versi vis labiau. Gatvi susirmimuose uvo apie 300 gynj, praktikai visi kiti pateko nelaisv . Tuo metu vokiei pajgos pasiek Aa kanal ties Gravlinu. Nuo ia iki treiojo uosto - Diunkerko liko maiau nei 30 km. O Belgijos frontas vis labiau trauksi ir gegus 24 d. Sjunginink pajgos buvo spraustos trikamp, i kurio isiverti vili neprarado tik pranczai. Brit akys vis labiau krypo Diunkerk - paskutin prie neuimt isigelbjimo tak. Tuo metu vokieiai buvo ariau Diunkerko nei didioji brit pajg dalis. Prie juos sto vjo tik vienas BEF batalionas - 1-oji Pz divizija galjo nesunkiai uimti uost ir utrenkti paskutinius isigelbjimo vartus. Bet t pai akimirk, kai atrod, jog liko tik suduoti mirtin smg, i OKVV atjo vienas i kontraversikiausi II pasaulinio karo sakym - E. Kleisto tankams buvo sakyta sustoti ir grie tai udrausta turmuoti Diunkerk. Lenktynes iki Lamano pakrants nesunkiai laimj vokiei tankistai negaljo patikti, kad jiems liepta sustoti ties finio linija. Taiau vokikas odis halt (stop) buvo paprastas, ir j savo antspaudu u tvirtino pats fiureris. is sakymas igelbs apsupt brit armij ir dal prancz, tuo tarpu Belgija netrukus ikels balt vliav.
193

Belgijos kapituliacija - karalius pasilieka. Sjunginink kareiviai traukiasi

Belgija kapituliavo gegus 28 d. is ingsnis dar labiau komplikavo Sjunginin k padt, o karali Leopold III ugriuvo kaltinimai, kad pasidav ne Belgija, o jis pats. Leopoldas i tikrj prim sprendim be vyriausybs sutikimo. Ge gus 25 d. posdiav belg ministrai (tarp j premjeras ir usienio reikal mi nistras) ragino karali nepasiduoti naciams, nes tokiu atveju jam tekt Hchos vaidmuo Prahoje". Ministrai taip pat primin karaliui, kad is vis dar yra alies galva ir vyriausiasis kariuomens vadas, tad blogiausiu atveju galt organizuoti emigracin vyriausyb, kaip kad tai padar Norvegijos ar Olandijos monarchai. A nusprendiau pasilikti", - atsak Leopoldas. Jis nutar, kad blakymasis nie-

ko neduos, nes Sjunginink reikalas yra baigtas". Gegus 27 d. vakar bel g deryb delegacijai buvo pareikta, jog fiureris reikalauja, kad ginklai bt sudti beslygikai". Karalius Leopoldas reikalavim prim ir gegus 28 d. 4 vai. ryto paliaubos sigaliojo. i ini Sjunginink vadovyb, iekanti bet koki prog savo neskmi pateisinimui sutiko su didiuliu nepasitenkinimu. Pranczijos premjeras P. Reynaud radijo transliacijos metu prapliupo ugningais odiais, jam pritar ir tuo metu buvs Paryiuje Belgijos ministras pirmininkas Hubertas Pierlot. Jis informavo, kad karalius veik nepaisydamas vyriausybs nuomons, todl prarado moni pasitikjim ir nebegali toliau valdyti. H. Pier lot pridr, kad Belgijos vyriausyb ts savo kov emigracijoje. Didiosios Brita nijos premjeras Winstonas Churchillis i pradi susilaik nuo griet vertinim, taiau po keli dien prisijung jei ne prie kritik, tai bent prie nusivylusij: Jis tai padar vienas pats, - apie Leopoldo kapituliacij Bendruomeni rmuose birelio 4 d. sak brit premjeras, - be iankstini konsultacij, be menkiausio perspjimo, be savo ministr pritarimo."
194

Vis dlto visi kaltinimai Leopoldui yra ma maiausiai nesiningi. Kai Bel gijos armija nusprend sudti ginklus, ji jau buvo palikta viena. Sjunginin kai buvo labai suinteresuoti, kad belg divizijos kuo ilgiau atlaikyt vermachto smgius, taiau patys neperspjo belg apie tolesnius savo planus ir paliko juos likimo valiai. Pranczai ir britai turjo kautis ivien su belgais, taiau kai vermachto AG A " sudav Pjautuvo smg" i piet, kitas Pjautuvo smgis" AG B " puolimas iaurje - nebuvo toks svarbus. BEF vadas lordas Gortas jau nuo gegus 17 d. lauk leidimo evakuotis per Diunkerko uost. Brit karo kabinetas kol kas leidimo nedav, taiau prioritetas nuo iol atiteko ne gynybai Belgijoje, o mginimui kaip nors susijungti su prancz pajgomis pietuose. Tai buvo vienintelis liks kelias pamginti stabilizuoti front, taiau kartu tai reik, kad pagalbos belgai nesulauks . Teorikai Sjunginink pajgos turjo padti atsilaikyti Belgijai, praktikai dabar Belgija saugojo Sjungininkus nuo W. Reichenau armijos smgi. Belgija viena gyn front, kur turjo saugoti visi Sjungininkai kartu, tad nieko nuostabaus, kad jis m trkinti. W . Churchillis ne be reikalo susilaik nuo griet Leopoldo kapituliacijos vertinim - britai ne informavo Belgijos, kad ketina trauktis i emyno - lordas Gortas gavo leidim evakuotis gegus 26 d. - tkstaniai jo kareivi pradjo plaukti ir plauk vis savait namo tuo metu, kai belgai vis dar desperatikai kovojo. Jeigu tik Gortas bt kontratakavs su didesne energija... belgai, jausdami palaikym, galbt bt prieinsi ilgiau", - nesusilaik nuo kaltinim britams M . Weygandas per pokalb su Ph. Petainu . Karo urnalistai liaupsino belg drs ir pasiaukojim: A pats maiau atkaklum, kur demonstravo belgai kaudamiesi su pranaes196 195

niu prieu... J i e ne kart prasiverdavo nepaisydami negailestingo ir nekliudo mo liuftvafs bombardavimo ar bandani juos atkirsti tank. Nieko panaaus Vakar kampanijoje negalima pasakyti apie Sjunginink karius", - ra vie nas
197

. I vis ms prieinink belgai kovsi geriausiai", - ra kitas. Vokie

i kareiviai taip pat patvirtina, 18-osios vermachto divizijos istoriko odiais tariant, netiktin belg drs", o bsimasis 1944 m. Vakar fronto tabo vadas Siegfriedas Westphalis paymjo, kad buvo netiktina matyti kaunantis belgus, kuri atkalumas karui artjant prie pabaigos vis d i d j o "
198

Vliau Leopoldas sak, jog gegus 27 d. isiunt lordui Gortui telegram su perspjimu, kad siekdamas ivengti visiko lugimo bus priverstas pasiduoti. Jeigu toks praneimas i tikrj buvo, Gortas jo negavo, nes tuo metu buvo paliks savo tab ir skubjo isigelbjimo uost Diunkerk. Belg kapituliacija reik, kad tarp Ipro ir jros kranto atsivr madaug 30 km koridorius, kuriuo Vermachtas gali pasiekti papldimius. Vyriausiajam Sjunginink karo tabo va dui M . VVeygandui i inia buvo lyg perknas i giedro d a n g a u s "
199

. Nuo ios

akimirkos britai, uuot dalyvav bendrose operacijose, turs dengti ruo fronto igelbti nebebuvo manoma. Tai buvo akivaizdu net tik Leopoldui, bet ir Sjunginink vadams. Skirtingi buvo tik interesai - Sjungininkams reikjo lai mti laiko, belgams jis jau nieko nebereik. Kiekviena papildoma desperatikos gynybos diena bt nusineusi dar daugiau belg kari gyvybi, ir niekas nuo to pasikeisti nebegaljo. Tai buvo pagrindin Leopoldo kapituliacijos prieastis. Kad ir kas atsitikt, mano likimas bus toks pat kaip js", - kreipdamasis savo kareivius pareik Leopoldas
200

- j atvilgiu jis pasielg siningai*.

Per 1940 m. kampanij Belgija atsilaik atuoniolika dien, per jas buvo sueista 1 5 8 5 0
201

, uvo 6098 belg kariai, 500 dingo be inios, dar 2000 mir

* Po kapituliacijos Leopoldas, kaip ir adjo, liko Briuselyje. Hitleris elgsi su karaliumi pagarbiai, monarchui buvo paliktos visos privilegijos, ir nors tikruoju Belgijos vado vu buvo paskirtas generolas Alexanderis von Falkenhausenas, palyginti su daugeliu naci, jis buvo liberalus ir su Leopoldu palaik draugikus santykius. Leopoldas at sisak tapti naci marionete savo alyje, taiau drauge tapo nebepripastamas savo vyriausybs, persiklusios London. Naciai Leopold laik nam areto slygomis i pradi Belgijoje, paskui, 1944-1945 m., - Vokietijoje ir galiausiai Austrijoje, ne toli Zalcburgo, kur karalikoji eima 1945 m. buvo ilaisvinta amerikiei. Geriausiu prietaringo Leopoldo III asmenybs vertinimo teisju tapo laikas. Po karo jis negavo kvietimo grti savo al ir penkerius metus praleido veicarijoje, nors 1946 m. speci ali komisija reabilitavo karali, kaltinam idavyste. 1950 m. Belgijoje buvo surengtas referendumas, ir 57 proc. respondent pasisak u Leopoldo sugrim. Taiau jo su grimas taip suskald visuomen, kad matydamas kilusi tamp Leopoldas perleido sost 20-ies sulaukusiam savo snui Baudouinui.

nelaisvje* . Belgija kapituliavo bema tose paiose pozicijose, kuriose gynsi iki pat I pasaulinio karo pabaigos. Tada gynybos linijose padjo laikytis ir britai, ir pranczai, o dabar jie patys atsidr ties prarajos riba. Nors Sjungininkai po karo dar ilgai svaidysis kaltinimais apie begdik Leopoldo poelg, frontas iaurje lugo ne dl to, kad belgai sudjo ginklus, o dl to, kad, alia subyrjus prancz armijoms, britai m galvoti tik apie viena - kaip igelbti i apsupties katilo vienintel savo armij. Brit karininkas Brianas Horrocksas, vienas i t, kurie dabar ygiavo i Belgi jos, savo autobiografijoje ra: Jeigu kieno nors paklaustumte, kas labiausiai strigo i pasitraukimo Diunkerke, visi pamint du dalykus: gd ir isekim. Gd - nes grome atgal lydimi tyli mini belg pabalusiais veidais. Tie patys mons sveikino ir mojavo mums, kai atvykome j al. J prisiminimai apie ankstesn Vokietijos okupacij tebebuvo gyvi, ir dabar mes juos palikinjome kitai. M a n buvo gda. Mes atvykome taip nerpestingai, o dabar lyg iplakti unys, pabruk uodegas, skutome atgal. Apmaudiausia, kad net nebuvome iplakti. Tai buvo ne ms kalt. ygiuojant pro tuos vargus mones beliko tik murmti: Nesijaudinkit - mes grime." A tai kartojau ir kartojau."
203

202

iame

kare B. Horrocksas taps vienu i geriausi brit karo vad. 1943 m. jis bus sun kiai sueistas ir dl to pasieks tik generolo leitenanto laipsn, taiau kartu su kitu generolu - Bernardu Montgomeriu jis ikovos pergal prie E. Rommel iaurs Afrikoje ir galiausiai itess savo paad - gr Belgij. Tai atsitiks tik 1944 m., o dabar pabalusiais veidais" besitraukianius karius stebjo ne tik belgai. Pran czijoje prasidjo masinis egzodas - milijonai moni bgo i savo nam nei nia kur, kad tik toliau nuo visk luojanios karo bangos. Karas Vakaruose, skirtingai nei Lenkijoje, ar vliau Taryb Sjungoje, vyko i esms laikantis garbs kodekso, taiau ten, kur atkeliauja didiuls armijos, vi sada, visais laikais pasitaiko visko. Pvz., vermachto archyvuose yra dokumentas, kuriame karalius Leopoldas pyksta dl to, kad besitraukiantys britai ir pranczai plikauja ir terorizuoja gyventojus . Vokieiai taip pat laiksi garbingo karo
204

* Belgija iki iol yra susiskaldiusi du regionus - pranczikai kalbani Valonij pietuose ir olandikai kalbani Flandrij iaurje. 1940 m. Hitleris sak W. Brauchitschui atskirti flamand ir valon karo belaisvius. 200 000 germanikos kilms antipranczikai nusiteikusi flamand buvo paleisti, o apie 150 000 valon liko ne laisvje. (Irving, p. 305) Vliau II pasauliniame kare belg savanoriai kariavo abiejose pusse. 1944 m. 2000 kari brigada padjo Sjungininkams Vakar fronte. Apie 1200 belg tarnavo brit oro pajgose ir kariniame laivyne. Apie 38 000 belg stojo ver machto gretas. Dvi garsiausios j savanori Waffen SS divizijos - 27-oji Langermarck ir 28-oji Wallonien - kariavo Ryt fronte prie Raudonj armij. (Fowler, p. 7 0 )

taisykli. Daniausiai jie elgsi korektikai, pais statuto ir vadovybs sakym tiek karo belaisvi, tiek civili atvilgiu, taiau ir Pranczijoje buvo iimi. iauriausia i j vyko gegus 27 d. - prie Le Paradis kaimelio pasiymjo" SS Totenkopf pulkas. ia, saugodami Diunkerko perimetr, 99 Karalikojo Norfolko pulko brit kariai laiksi tol, kol baigsi amunicija. Tada jie ikl balt rankluost ir pakilo pasiduoti, taiau esesininkai paleido darb kulkosvaidius. Dar po penki minui britams pagaliau pavyko pasiduoti. Vokieiai parklupd visus ant keli, surinko almus, ginklus, dujokaukes, cigaretes*, o tada suvar juos duob alia darins ir suaud. Kai kulkosvaidiai nutilo, esesininkai dur tuvais ir pistoletais pribaig dejuojanius sueistuosius. i istorija galbt niekada nebt ikilusi vieum, taiau du brit kareiviai kakokiu stebuklingu bdu liko gyvi. Eiliniai Albertas Pooley ir VVilliamas O'Callaghanas t nakt isirop t i draug lavon krvos ir rado prieglobst pas prancz kinink Duquene-Creton. M a d a m kelet dien slaug ir maitino sueistus kareivius. iek tiek sustiprj ir neturdami kito pasirinkimo, jie dar kart pasidav vokieiams. A. Pooley buvo taip sunkiai sueistas koj, kad 1943 m. keiiantis belaisviais buvo grintas Anglij. J o papasakota istorija i pradi ne daug kas norjo tikti, bet kai grs tvyn j patvirtino ir VV. O'Callaghanas, viskas baigsi brit karo tribunolu Hamburge, po kurio 1949 m. SS pulko vadas kapitonas Fritzas Knochleinas buvo pakartas . i tragika istorija yra viena i daugelio, paneigiani mit, kad SS kariai nemonikai brutals Vakar sjunginink be laisvi atvilgiu buvo tik karo pabaigoje ir tik i nevilties. is nusikaltimas buvo vykdytas artjanios pergals euforijos atmosferoje. klausim kodl, ko gero, negalt atsakyti net jo vykdytojai. Prie dvi dienas keletas tos paios SS Totenkopf divizijos kari paov motociklu vaiavus brit. Sueistas pet karys nu griuvo. Esesininkai prijo prijo ir neskmingai band susinekti. SS kapitonas Harreris tada paklaus, ar is kalba pranczikai. Brit kareivis tyljo. Kapitonas isitrauk pistolet, rm j galv ir iov . Ir vl, kodl? Ir vl atsakymo nra - jis kakur tamsiosios mogaus prigimties gelmse. Gegus 20 d. iaurs Pranczijoje, prie Bov, i paauto vokiei lktuvo paraiutais nusileido du laknai. Abu beginkliai. Kol prie j pribgo prancz kareivis, abu vokieius jau spjo apsupti bgani nuo karo civili minia. Pran czas ilgai nelauks isitrauk pistolet ir vis akivaizdoje nuov vien lakn. Serantui VVilhelmui Rossui buvo 23-eji. J o draugui pasisek - jis tik pateko nelaisv. Vienos aukos uteko nuraminti minios kerto alkiui, mat prie tai ie
206 205

* Vokiei kareiviai labai mgo britikas cigaretes, o pranczikas laik baisiomis. (Hertenstein, Blitzkrieg's Beginnings")

du vokieiai i savo karo lktuvo apaud prancz ir belg civilius pabglius, traukianius keliu pietus . Prancz kareivis bent turjo prieast, bet jis tur jo ir pasirinkim - karas suteikia teis udyti ir u tai bti nenubaustam. Civiliai, niekuo dti mons, galjo rinktis tik i dviej blogybi - bgti arba pasilikti ir tiktis, kad j namai nebus subombarduoti, o usuk kareiviai elgsis mandagiai. ygiav Paryi, vokiei kareiviai elgsis kultringai. Bendraus su idrsusiais prisiartinti drsuoliais, drausmingai susimoks kavinse ir ypsosis pranczaitms, taiau milijonai prancz nelauk susitikimo su ukariautojais. Apimti panikos, nepamir to, k girdjo apie Varuv ar Roterdam, jie bgo pietus. Niekas jau tiksliai nesuskaiiuos, bet manoma, kad nuo 6 iki 10 milijo n moni bgdami nuo karo fronto paliko savo n a m u s
208 207

. Didysis bgimas i

Paryiaus dar nebuvo prasidjs, taiau ir kiti pavyzdiai ikalbingi: artre i 23 tkstani liko tik 800, Lilyje - i 200 tkstani tik 20 tkstani gyventoj . Gegus 26 d. JAV prezidentas F. D. Rooseveltas kreipsi pagalbos Raudonj Kryi: Milijonai moni bga kadaise taikiais Pranczijos ir Belgijos keliais. Palik namus jie bga nuo bomb, sviedini, kulkosvaidi neturdami jokio prieglobsio, beveik visai be maisto. Jie net neino, kur gali bti j kelio pabai ga."
2 1 0 209

Utvind kelius, pabgliai tapo rimta logistikos problema Sjunginink

armijoms, taiau i problem, nesugebdamos sustabdyti prie, prancz ar mijos sukr paios. Kelius ukimo kolonos ltai judani main, furgon, sunkveimi, katafalk ir arkli tempiam veim, prikraut bald, iuini, ems kio padarg, gyvn ir pauki narv. Pstieji stm karuius ir ve imlius, kuriuos tilpo tik svarbiausi daiktai", - ra istorikas Julianas Jacksonas
211

. Skaudiausiai eid kaltinantys vilgsniai, daugiausia vyresnij, kurie o ne laistytis

tarsi sak, kad mes turime bti visai kitur ir kariauti su Boche*,

aplink", - sak vienas brit kareivis. Kitas jau antr kampanijos dien savo die noratyje ura, kad keliai yra taip perpildyti, jog mes sunkiai galime apskri tai judti priek. Ne kart turjome sustoti ir laukti, kol i tirta mas moni prasibraus pro mus". Artjant liuftvafs bomboneiams apimta panikos minia pasidarydavo nevaldoma - vokiei aviacija taip val kelius savo tankams - ne tik nuo prieo karini dalini, bet ir nuo civili spsi. Vokiei tankistams i grstis buvo kur kas maesn problema, taiau miegodami tuiuose ir apleis tuose namuose jie inojo, kad ia prie tai kakas gyveno: A savs klausiau, pasakojo 7-osios Pz divizijos tankistas, - o kas, jeigu man reikt palikti savo nam, k ir a neinoiau, ar kada nors griu namo? Tai mane labai paveik.

* Boche (Bo) - niekinamas, vokiei kareivius menkinantis terminas, kur I pasauli nio karo metais pradjo vartoti pranczai.

C'est La Guerre*, kaip sako pranczai, bet tuos, kurie gro ir nerado savo nam, turjo apimti didiulis lidesys. K toks mogus turt galvoti? Jis turt tikrai labai pykti ant vokiei."
212

Minia moter, vaik, seneli - niekuo nekalt mo

ni buvo pernelyg didel, kad nuo jos bt galima atsiriboti ar jos nepastebti. Pasuk atgal, britai negaljo nematyti juos palydini vilgsni. Lidni, isigan d, priekaitaujantys, smerkiantys vilgsniai - beveik vis juos maiusi kareivi prisiminimuose. Neleidiantys n akimirkos pamirti pralaimjimo kartlio ir

Pagyvenusi pabgli pora Paryiuje 1940 m. Jie, ko gero, nepamiro, kad tas pats djosi Paryiuje ir 1914 m.
Bettmann/CORBIS/Scanpix

gdos. Tarsi nordami ipirkti kalt, nordami kaip nors atsilyginti u tai, kad nesugebjo vykdyti savo pareigos, kareiviai, ar bent jau kai kurie i j, stengsi bent kuo nors padti nuviltiems monms. 1-osios brit arvuotosios divizijos tabo karininkas Davidas Erskinas dulk tame kelyje pastebjo strigusi eimyn, kurios vaizdas taip sugraudino kari nink, kad jis sustojo ir pyl vargams keliauninkams degal. Tai daryti, ino ma, buvo grietai draudiama, taiau D. Erskinas negaljo susilaikyti. Senyvas vyras su mona, dukterimi ir dviem ankais baig ugesti su savo perkrautu ir dstaniu nuo antsvorio senu Renault automobiliu. Senukas usived main ir nuvaiavo. A prisimenu, kaip jie mojavo su keistu lidesiu veiduose..." Dabar

* Tai karas (pranc.).

bgani civili ir Sjunginink kareivi kryptis buvo ta pati, tad kartkartm ant savo tank jie paimdavo civili. Eilinis VVilliamsas, pamats kelyje mergin, kal bjo serant j pavti, nes ioji labai panai jo suadtin". Tankai nepri taikyti veti keleivius iorje. VVilliamsas nespjo perspti merginos dl kaitusio korpuso viet, tad i stipriai nusidegino rank. Bet ji nesiskund ir, didvyrikai sitaisiusios, jiedvi su savo mama ts kelion, dkingos, kad gali pailsinti ko jas." Kai VVilliamso Matilda pasiek dalin, majoras, pamats nepageidaujamas keleives, suuko: Patraukite iuos mones nuo suknisto t a n k o ! "
213

Kareiviai irgi mons. Mio lauke karas nepalieka jiems galimybs rinktis arba jie prie, arba prieas juos, taiau kai salvs nutyla, jie rao namo roman tikus laikus ir gali bti netgi labai melancholiki. Brit leitenantui Henry de la Falaise labiau nei pabkl griausmas fronte atmintyje strigo vien vakar alia jo dalinio tabo idygusi 11-os met mergait. Jos akys buvo be galo tamsios, kaip ir stori susigarbiniav plaukai. Roin suknel suglamyta ir purvina. Ant rank ji laik kdik, savo brol, ir maldavo nors iek tiek pieno." De la Falaise norjo miego, taiau kakas tos mergaits ivaizdoje neleido jam abejingai nu moti ranka. Po ilgos 65 km kelions psiomis i Briuselio jos deinysis batas buvo suplys, pdos itinusios ir aizdotos. Mergait rpinosi savo serganiais tvais, vokiei ydais, bganiais nuo naci, tuo metu besiilsiniais gerair ds moters darinje netoliese. Ji buvo sitikinusi, kad, pavykus pervesti eim per sien, jie bus saugs aminai." Iki Pranczijos sienos eimai buvo lik apie 50 km, ir kol de la Falaise nurodymu virtuv gamino mergaitei sumutini, i nesustodama dst savo sitikinim, kad Sjunginink pajgos tikrai sugebs sustabdyti vokieius, ir tada jos eima bus saugi. Su rafinuotu mandagumu ir karaliens vertu orumu" ji padkojo u maist ir neina broliu ijo. Leitenantui suspaud ird: Staiga man tapo gda dl savo nuovargio", - pasakojo jis. Kit dien de la Falaise dalinys ts yg, pabgli minios kartu su jais - tik pasta ruosius eismo reguliuotojai stengsi nustumti nuo kelio, kad galt pravaiuoti karo technika. Staiga de la Falaise spstyje atpaino roin suknel ir susitar iusius juodus plaukus - maoji ydait i Briuselio buvo vienoje i pabgli grupi. alia jos stovjo vaikikas veimlis su sulauytu ratu. Ji laik savo brol ant rank ir band drsiai nesitraukti nuo kelio. Vargas vaikas!" De la Falaise neidrso pamojuoti, nors vaiavo visai alia. J a m buvo gda. Prajusi nakt i mergait buvo tvirtai sitikinusi, kad kareiviai apgins jos eim, bet kareiviai nieko nebeketino ginti: Mes bgome vakar kryptimi ir palikome j u nuga ros", - kariai ura de la Falaise . Brit armija trauksi Diunkerko u o s t paskutines duris, pro kurias dar buvo galima pasprukti namo. Bet ar sps jie, kol durys neusitrenk? Kairje: Belg pabgliai - motina su trimis vaikais liko be nam. Kur rasti saugi nuo vokiei atak pastog? 1940 m. coRBis/scan ix
P

214

Stebuklas" prie Diunkerko

Belgijos kapituliacija apsupties katil sumaino iki nedidels, madaug 50 k m
215 2

teritorijos , taiau Sjunginink padtis tapo kritika jau prie tai. Kai brit ataka prie Araso buvo atmuta, Alanas Brooke'as (II BEF korpuso vadas) ura: Dabar tik stebuklas gali igelbti B E F . "
2 1 6

Tai, kad brit armija sugebjo pasku

tin akimirk itrkti, i tikrj buvo panau stebukl, taiau jis turjo du savo mogiko pavidalo krjus - Treiojo Reicho fiurer Adolf Hitler ir BEF vad lord Gort. Brit pajg vadas Pranczijoje lordas Gortas buvo patyrs tabo karininkas, I pasauliniame kare apdovanotas Viktorijos kryiumi. Artjani katastrof jis suvok anksiau nei jo vadovyb Londone - apie tai, kad BEF pajgoms gali tek ti evakuotis per Diunkerk ir kad tam btina pasiruoti, jis perspjo dar gegus 17 d. Karo kabinetas nebuvo patenkintas ia perspektyva, bet sak admirolui Bertramui Ramsey rinkti laivus ir ruotis iai kol kas hipotetinei operacijai. Tuo metu Didiosios Britanijos vyriausyb dar tikjosi, kad BEF su Pranczi jos 1-ja armija prasimu pro tank koridori ir susijungs su pajgomis pietuo se - t. y. vykdys M . VVeygando plan. Politikai Londono vyriausyb tiesiog negaljo imti ir patraukti savo armijos i Pranczijos, nes tai bt reik akivaiz d sjungininks palikim nelaims akivaizdoje. Tuo tarpu Gorto tabo vadas Henry Povvellas, gegus 23 d. gavs sakym dalyvauti kontratakoje kartu su

Brit ekspedicinio korpuso kariai ygiuoja per sugriaut Diunkerk. 1940 m.

Bettmann/CORBIS/Scanpix

pranczais, neslp savo antipatij VV. Churchilliui, kuris, anot jo, visikai nesu vokia realybs: Ar gali kas nors patraukti nuo vadovavimo operacijoms t sijautl vyriausiojo karo pajg vado vaidmen? Kaip, jo manymu, mes turtume surinkti atuonias divizijas atakai, kuri jis silo? Tarsi mes neturtume laikyti jokio fronto? Jis neturi n menkiausio supratimo apie ms padt ir slygas... Tas vyras iprotjs", - ra generolas leitenantas . VV. Churchillis apie brit ka reivi pasirodym Pranczijoje turjo savo supratim: inoma, jeigu viena pus kaunasi, o kita ne, kova tampa nelygi", - sarkastikai sak seras Winstonas . Politinis sprendimas palaukti, kuo baigsis M . Weygando planuojama kontrataka, liko, taiau lordas Gortas savavalikai nusprend joje nedalyvauti. Gegus 23 d. i brit karo ministro Anthony Edeno gavs patikinim, kad vyriausyb parengs laivus ir lktuvus brit pajgoms, jis sak dviem savo divizijoms prie Araso (5-ajai ir 50-ajai) trauktis Lamano link. Apie savo sprendim Gortas nepasivargino informuoti naujojo 1-osios Sjunginink AG vado B. Blanchardo. Suinoj, kad britai, uuot dalyvav operacijoje, bga, M . Weygandas ir P. Reynaud pratr ko
219 218 217

. Prancz premjeras nusiunt London pasipiktinimo telegram, kurioje

kaltino britus M . Weygando plano lugdymu, taiau i ties jokios rimtos pran cz kontratakos n e v y k o
220

- tik mtymasis abipusiais kaltinimais. W . Churchillio

karinis atstovas Pranczijoje generolas majoras Edwardas Spearsas gegus 25 d. pirm kart perspjo savo bos, kad prancz kabinete prasideda diskusijos apie kapituliacij. Pasitarime dalyvavs M . Weygandas pareik, kad toliau kariauti yra beprotyb . T pai dien W . Churchillis irgi pagaliau pripaino, kad ki tos ieities kaip evakuotis nebra. Nordamas isaugoti Diunkerko perimetr jis sak apsuptoms brit pajgoms Kal laikyti iki galo. Bolonje prispausti kariai buvo laivais igabenti kit krant, o Kal gynjams teko pasiaukoti, kad laimt nors iek tiek laiko. domu, kad Kal uost laivai pasiek, taiau dar nepradjus laipinti juos kari, gynybos gulos vadas brigados generolas Claude'as Nicholsonas gavo telegram: Evakuacija nevyks (kartoju - nevyks), visi laivai privalo grti Dover. Kiekviena valanda, kuri atsilaikys gula, bus didiul pagalba brit ekspedicinms pajgoms."
222 221

T pat gegus 25 d. vakar W . Churchillis

sutiko duoti leidim BEF evakuotis. Lordui Gortui jokio leidimo nereikjo - at sitraukimo ir savo pajg gelbjimo operacij, neklausydamas nei savo alies, nei tuo labiau prancz vadovybs, jis pradjo dar prie dvi dienas . Jis ne tik atitrauk prie Araso savo prieakines divizijas, turjusias dalyvauti kontratakoje. Nujausdamas, kad belgai ilgai neatsilaikys, jis rikiavo savo pajgas j unugaryje dar prie pasiduodant Leopoldui - 1 , y. stm vis ariau Lamano. Jeigu Gortas bt to nepadars arba bt pradjs atsitraukim tik tada, kai gavo tam saky m, per kelet dien visos BEF pajgos bt atkirstos, apsuptos ir sunaikintos.
223

Tai buvo vienas i t atvej, kai asmenin iniciatyva ir netoleruojamas armijoje subordinacijos nepaisymas igelbjo tkstanius brit kari. Prancz atvilgiu is ingsnis buvo aiki idavyst. Kol britai bgo, G. Blanchardas su M . VVeygandu vis dar draud savo pajgoms trauktis - viskas baigsi tuo, kad vokieiai apsupo 1-j prancz armij ir j sunaikino. Tik jos likuiai spjo prasibrauti pas savus, o gula Lilyje, stengusi atsilaikyti iki birelio 1 d., kovsi taip, kad jos pasidavimo ceremonij vokieiai sureng su visais riterikos pagarbos savo prieams ritualais* . Prancz nuoskauda buvo suprantama: Mes neturjome teiss kritikuoti be perspjimo pasitraukusi brit, nes patys pralaimjome m, ir tai jiems buvo geras pretekstas pateisinti savo savanaudikum. Ir vis dlto jie buvo savanaudiki, labai savanaudiki. Juk brit armija nedalyvavo rimtuose miuose - pagrindin vokiei atak teko atremti pranczams - taigi jie, te bebdami gerai organizuoti, pasinaudojo aplinkybmis ir dar, k norjo. Tai, kad jie norjo tik pabgti per Diunkerk ir niekuo nenorjo padti pranczams, paliko nuosd", - po karo sak prancz karininkas Andr Beaufre. Nesiginijo su juo ir brit kolega Edwardas Spearsas, puikiai mats tuometines nuotaikas Pranczijoje: Neapykanta anglams buvo visuotin, visi (Pranczijoje) kaltino juos u savo pralaimjim, teig, kad mes atsiuntme nepakankamai pajg, kad laikme savo lktuvus Anglijoje, uuot met juos kov u Pranczijos gy vyb. Mes atstovavome kanotajam Albionui" su visu jo baisumu. J i e tikrai nekent ms, ir nekent taip, kad net ir iandien negaliu rasti tam tinkamo api bdinimo", - prajus daug met po karo sak brit generolas . 1940 m. kuo ariau lugimo bus Pranczija, tuo maiau jai nors padti Britanija ir tuo labiau santykiai tarp dviej sjungininki prasts. Gegus 26 d. atvyks London, P. Reynaud perspjo VV. Churchill, kad, Vokietijai okupavus didel dal Pranc zijos, alies nacionalinis didvyris maralas Ph. Petainas sieks paliaub. VV. Chur chillis band teisintis, kad jam reikia ruotis vokiei invazijai Britanijos sal, taiau P. Reynaud j pertrauk: Hitleris smogs Paryiui", - sak prancz prem jeras ir buvo teisus. VV. Churchillis pareik, kad Britanija kausis iki galo, kad ir kaip viskas klostytsi, o atsisveikindamas papra P. Reynaud, kad M . VVeygandas ileist sakym BEF pajgoms evakuotis . Keista vis laik politik savyb, naivus j sitikinimas, kad politinmis deklaracijomis galima paslpti realyb, buvo nesvetima ir VV. Churchilliui. sakymas atgaline data turjo sumenkinti kal tinimus Britanijai idavyste. Teisybs dlei reikt dar kart priminti, kad tikrasis jos autorius buvo lordas Gortas. Jis idav belgus ir pranczus, kad spt ineti
226 225 224

* domu, kad labai didel dal ios didvyrikai kovusiosis armijos sudar ne tikri pran czai, o kariai i Pranczijos kolonij iaurs Afrikoje. (Keegan, p. 6 7 )

savo kail? Ar jis pirmasis suprato, kad katastrofa neivengiama, kad jokios kon tratakos jau nepads, ir savo valgumu igelbjo Britanij? Kuri etiket labiau tinka - idaviko ar igelbtojo - skonio, pair ir labiausiai, ko gero, tautybs klausimas, taiau valgi idavyst" pati savaime jau nieko igelbti negaljo. Jeigu vokiei tankai gegus 24 d. nebt gav sakymo sustoti, jie bt u m Diunkerk ir Corto kareiviai tiesiog bt neturj pro kur

pabgti. O K W sakymas susto ti buvo gerokai svarbesnis u Paties

Gorto sakym trauktis.

Hitlerio pasiraytas sakymas su stoti pasiek vermachto dalinius gegus 24 d. 11.42 jame

E. Kleisto tankams buvo grietai udrausta turmuoti Diunkerko

prieigas ir atakuoti apsupties ka til

227

. Puolimas buvo atnaujin

tas gegus 26 d., taiau britai inaudojo gautas dovan dvi pa ras. Gynyba palei vis Diunkerko perimetr buvo sustiprinta, kad pridengt evakuacij. Vokieiai susidr su pasiprieinimu, kuris prie dvi dienas bt buvs ge rokai maesnis. domu, kad bri Prancz ir brit belaisviai prie Diunkerko. 1940 m. birelis
Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

t karo vadovyb, realiai vertindama operacijos galimybes, planavo, jog prieai pralau j gynyb per dvi dienas, ir vos tik tai padarys, kelias evakuacijai bus ukirstas. Per tas dvi dienas britai tikjosi igelbti tik 45 000 savo kareivi, taiau tas dvi dienas vermachto tankai bergdiai stovjo, o paskui prasidjs j puolimas utruko ne dvi, o devynias dienas
228

. Rezultatas - vokieiams i pa

noss pabgusi daugiau nei 300 000 armija. Tai buvo pirma i didij karini klaid, viena i t lemtingj, kuri suma baigsis Treiojo Reicho pralaimjimu II pasauliniame kare. Pranczijoje buvo visa Didiosios Britanijos armija - daugiau dmesio vert pajg tuo metu ji tiesiog neturjo, todl labai sunku sivaizduoti, kaip bt pa kryp tolesni vykiai, jeigu Britanija bt praradusi ketvirt milijono savo kari. Tiesa, britai turjo galing jr laivyn ir aviacij, galini mesti ik liuftvafei, taiau ar toki tragedij bt atlaikiusi vyriausyb? Ar VV. Churchillis bt su-

gebjs tikinti visus savo oponentus, kad Britanija privalo nekreipti dmesio beviltik padt, nekreipti dmesio viliojanius Vokietijos taikos pasilymus ir kautis iki galo? Kad politin situacija iuo atvilgiu buvo labai slidi net ir po Diunkerko stebuklo", mes dar sitikinsime, bet ie klausimai yra tik hipoteti niai, o kas ir kodl sustabd vokiei tankus, reikia pamginti atsakyti. Gegus 24 d. Sjunginink padtis buvo kritika. iaurje belgai atsidr ties lugimo riba, pietuose vokiei tankai pasiek Aa kanal, ir ne tik pasiek, bet ir persikl kit jo pus. Nuo ia iki Diunkerko jiems liko tik apie 30 km. Apsupties katile atsidr visos 9 brit ir 10 prancz divizij. Atrod, kad j jau negali igel bti niekas. Kaipgi atsitiko, kad vyriausioji vokiei karo vadovyb atsisak ranka pasiekiamos pergals? Vermachto generol atsakymas klausim yra paprastas ir vienintelis - visk sugadino savo diletantiku rankos mosteljimu sikis Hit leris. Igirds sakym H. Guderianas prarado a d "
229

, o generolas VVilhelmas

von Thoma, vyriausiasis OKVV tabo tank sekcijos vadas, nenorjo tuo patikti. Jis buvo taip netoli Diunkerko, kad pro savo ironus galjo matyti miesto silu et. VV. Thoma band sisti OKVV radijo praneimus, kad reikia tsti puolim, taiau visi jo reikalavimai buvo atmesti. Su kvailiu nemanoma susitarti. Hitleris atm i ms pergal", - sak po karo W . Thoma, kai fiureris jau buvo negyvas. E. Kleistas teig panaiai: Anglai sugebjo isprsti i mano kruopiai paruot spst Diunkerke tik su asmenika Hitlerio pagalba. Tarp Araso ir Diunkerko buvo kanalas (Aa kanalas - aut. past.), mano pajgos j kirto ir um pai Flandrij isikiusias auktumas. Taigi, mano Panzer grup visikai kontroliavo Diunkerk ir jo apylinkes, kuriose britai buvo udaryti. Tai, kad anglai tiesiog nebt galj pasiekti Diunkerko, nes a j saugojau, yra tiesiog faktas. Tada Hitleris asmenikai sak, kad atitraukiau savo pajgas i i auktum." E. Kleisto garbei reikia pa sakyti, kad, prajus keletui dien po Halt sakymo, susitiks su Hitleriu Kambre oro uoste, generolas idrso savo fiureriui tiesiai akis pareikti, kad Diunkerke buvo prarasta puiki galimyb". Galbt, - atsak Hitleris, - taiau a nenorjau leisti tank per Flandrijos pelkes, o britai bet kuriuo atveju kar nebegr."
230

Gerdas von Rundstedtas po karo taip pat prisijung prie fiurerio sprendimo kriti k minios: Jeigu viskas bt priklaus nuo mans, - sak jis Kanados valgybos karininkui Miltonui Shulmanui, - anglams nebt pavyk taip lengvai isisukti prie Diunkerko. Bet mano rankos buvo suritos tiesiogini Hitlerio sakym. Kol anglai papldimiuose roptsi laivus, a beprasmikai buvau laikomas u uosto rib, be teiss judti priek. A rekomendavau OKVV, kad penkios mano Panzer divizijos bt nedelsiant pasistos miest sunaikinti besitraukiani brit. Bet gavau aikius fiurerio sakymus, kad jokiomis aplinkybmis negaliu atakuoti, man buvo grietai udrausta sisti bet kokias pajgas ariau nei per 10 km nuo Diun-

kerko... i netiktina nesmon buvo Hitlerio asmeninio noro bti generolu pa darinys."
231

T pat G. Rundstedtas tvirtino ir Niurnbergo tribunolo parodymuose,

taiau taip kalbdamas jis analizavo istorij i kito galo, tai yra kaip mes, inoda mas, kas atsitiko vliau. G. Rundstedto pamstymai atgaline data i tikrj buvo nesininga amnezija. Sprendimas stabdyti tankus nebuvo tik fiurerio klaida - at sakomyb u j G. Rundstedtas turt bent jau i dalies pasidalyti, ir ne tik jis. Pirmasis, kuriam ov galv ita netiktina nesmon", buvo pats

G. Rundstedtas. Pirmj sakym sustoti rytoj" AG A " vadas savo iniciatyva ileido gegus 23 d. et valand v a k a r o
232

. Vyriausiasis ginkluotj Vokietijos

pajg vadas VV. Brauchitschas ir OKH tabo vadas F. Halderis buvo taip nusivyl G. Rundstedto nerytingumu, kad netgi paband suaisti ukulisin partij. J i e suman 4-j armij* pervesti F. Bocko grupei B " tikdamiesi baigti apsupti Sjungininkus ir juos sunaikinti. Apie tai Hitleris suinojo kit ryt atvyks AG A " tab arlevilyje. Prie tai 4-osios armijos vadas Gntheris von Kluge sil duoti laiko jo armijai ir E. Kleisto grupei persigrupuoti ir pradti puolim gegus 25 d., taiau jo tiesioginis vadas eng toliau. Pokalbyje su Hitleriu G. Rundstedtas pasil, kad E. Kleisto Panzer grup ir 4-oji armija likt savo po zicijose, o pagrindin smg prie Diunkerko apsupties Sjungininkams suduot AG B " . Tokiu bdu Panzer divizijos gaut laiko atsikvpti ir pasiruoti antrajam kampanijos etapui Pranczijoje. Fiureris sutiko, kad bt kvaila sisti tankus pelktas ir nepritaikytas jiems vietoves Flandrijoje , ir drauge pateik savo pasilym - prie apsuptas Sjunginink pajgas panaudoti masyvias liuftvafs atakas. Diskusija baigsi antruoju Halt sakymu, jau su paties fiurerio antspaudu pasirodiusiu gegus 24 d. po vidurdienio . O K H tabo vadas F. Halderis savo dienoratyje ura: Ms arvuotj ir motorizuotj pajg kairysis sparnas bus sustabdytas tiesioginiu fiurerio sakymu! O apsupt prie pribaigti palikta oro pajgoms!
235 234 233

Taip tank sustabdymo istorijoje atsiranda ir Hermanno Grin

go pavard. Liuftvafs vadas pasil Hitleriui nerizikuoti sausumos divizijomis ir paadjo, kad apsuptas prieo pajgas be papildomos pagalbos gali sunaikinti liuftvaf. T pat vakar F. Halderis nusiunt G. Rundstedtui leidim" atakuo ti, taiau is atsak, kad prie tai mechanizuotosioms grupms turi bti leista susijungti, atsikvpti ir persigrupuoti tolesnms operacijoms Pranczijos pietuo se"
2 3 6

. Vienas i Hitlerio adjutant po keli dien ura: Prieingai nei buvo

237

galima tiktis, fiureris i esms paliko sprendimo teis G. Rundstedtui."

* Gegus 23 d. G. Rundstedtas 4-ajai armijai ir E. Kleisto Panzer grupei - t. y. gru puotms, esanioms ariausiai Diunkerko, - sak sustoti, abi jos pasiek Laman i pietins puss.

1944 m. rugsj skrisdamas vir Diunkerko, VV. Churchillis belg princo sek retoriui sak: A niekada nesuprasiu, kodl Vokietijos armija nepribaig brit Diunkerke."
238

Sprendimas stabtelti dabar atrodo fatalika klaida, taiau tuo

metu kvailyst" turjo racionali argument. Tada vokieiai net neinojo, kokias didiules pajgas buvo pagav tinkl. Gegus 23 d. valgybos duomenimis, apsupt pateko apie 100 tkstani prie kareivi, nors tai buvo tik ketvirtadalis tikrojo skaiiaus . Neinodamas tikrosios padties ir prie j atsivrusios galimy bs, G. Rundstedtas neman, kad k nors per por dien gali prarasti, o atokv pio jam tikrai reikjo. Gegus 23 d. E. Kleisto Panzer grup raportavo, kad jos tank nuostoliai virija 50 proc: gegus 24 d. H. Hoth'o korpuso raporte (5-oji Pz, 7-oji Pz ir 20-oji motorizuotoji divizijos) gegus 24 d. raportuose nurodoma, kad kiekvienos divizijos nuostoliai yra apie 50 karinink ir apie 1500 uvusi arba sueist kareivi, arvuotosios technikos nuostoliai sudaro 30 procent . Didioji dalis tank ir kitos technikos nuostoli buvo laikini mechaniniai gedimai, taiau jiems pataisyti, papildyti degalams ir amunicijos atsargoms tiesiog reikjo laiko, jau nekalbant apie tai, kad vermachto kariai beprotiku tempu kovsi dvi savaites i eils. Prie kontratakos tikimyb irgi buvo neatmestina, todl i paskos keliaujantiems pstininkams pauz turjo suteikti galimyb pasivyti mobilisias pajgas ir jas sustiprinti. Be viso to, G. Rundstedto mintys jau sukosi apie antrj kampanijos faz. Fall Gelb skmingai artjo prie pabaigos - netrukus turjo prasi dti kita - Fall Rot (operacija Raudona"). Tankams prie Diunkerko trukd ne tik pelki ir kanal ivagota vietov, bet ir pats Diunkerko miestas - Hitleris nepamir o tank nuostoli prie Varuvos. Jis nenorjo rizikuoti ir vis dar baiminosi rimtos kontratakos i piet. Dabar G. Rundstedto pozicija vertinama kaip klaida, taiau tada jo pasilymai atrod logiki, be to, Hitleris dar gavo H. Gringo paad, jog liuftvaf pribaigs uspeistus prie kranto prieus. Po karo, analizuodamas tas lemtingas dienas, F. Halderis ra: Per artimiausias dienas (po gegus 24 d.) tapo aiku, kad Hitlerio sprendimui didiausi tak padar H. Gringas. Greitas armijos verimasis, kurio rizikos ir galimybi diktatorius nesuprato dl karinio isilavinimo stokos, tapo kone tartinas. Jis nuolat buvo apsstas nerimo, kad bet kuri akimirk viskas gali apsiversti auktyn kojomis... H. Gringas, puikai pas tantis savo fiurer, pasinaudojo iuo nerimu. Jis pasil likusi didio apsupties mio dal palikti liuftvafei ir taip ivengti rizikingo Panzer formuoi panaudoji mo. Jis tai pasil vedamas savo neskrupuling ambicij. Po netiktinai sklandi armijos operacij jis panoro savo oro pajgomis suduoti lemiam didiulio mio baigiamj smg ir viso pasaulio akyse pelnyti lov."
241 240 239

Taigi, suversti vis kalt

u brangiai Reichui kainavusi klaid vien tik Hitleriui bt neteisinga. Taiau lygiai taip pat bt neteisinga ir j iteisinti. Fiureris pats sukr sistem, kurioje

lemiamas odis priklaus jam. G. Rundstedtas palaik fiurer vedamas racionali apskaiiavim, H. Gringas - garbtrokos ambicij, taiau opozicija buvo rimta, pradedant H. Guderianu ir baigiant VV. Brauchitschu bei F. Halderiu. J nutild tik asmenikas Hitlerio sikiimas. Fiurerio sprendimu vokiei tankai niekur nejudjo nei gegus 24-j, nei gegus 25-j. Tik fiurerio sprendimu sakymas buvo atauktas, taiau tada jau buvo per vlu. Nei liuftvaf, nei F. Bocko AG B " savo udavini Diunkerke nevykd. Prieai inaudojo netiktai gaut laik gynybos iedui sustiprinti, o u jo laivai pradjo gabenti Anglij tkstanius kareivi. Hitleris norjo, kad visi pergals Pranczijoje laurai atitekt j a m , taiau j slg ir atsakomyb dl galim neskmi. Jis nepasitikjo savo generolais, vliau sak A . Jodlio pavaduotojas generolas Walteris VVarlimontas, - todl ati djo pagrindinio kampanijos tikslo gyvendinim prie Diunkerko... J a m kl ne rim molingos Flandrijos lygumos su daugybe upeli ir kanal... Remdamasis I pasaulinio karo patirtimi, jis buvo sitikins, kad iose vietovse Panzer divizi jos gali patirti didiulius nuostolius. Hitleriui nepavyko suvokti pritrenkianios pirmosios kampanijos dalies skms, jis m mstyti apie antrosios dalies ings nius, neubaigs pirmosios."
242

Bt labai domu suinoti, kaip savo ingsnius

Diunkerko istorijoje po karo bt vertins Hitleris, taiau tai nemanoma, o 1940 m., net paaikjus jo sakymo padariniams, fiureris liko sitikins, kad pasielg teisingai. Birelio 2 d. savo generolams F. Bocko tabe Briuselyje Hitle ris sak: Ponai, js stebits, kodl sustabdiau Panzer divizijas prie Diunkerko. Tiesa yra ta, kad a negaljau vaistyti ms karini pastang. A nerimavau, kad prieas gali surengti kontratak prie Somos, ikirsti silpnas 4-osios armijos arvuotsias pajgas ir nuygiuoti galbt net iki paties Diunkerko. Toks karinis atkirtis bt galjs turti netoleruotin padarini usienio politikoje."
243

Klaida buvo grynai karin, taiau egzistuoja versija, kad Sjunginink katilas nebuvo sunaikintas dl... Hitlerio simpatij Didiosios Britanijos imperijai. Ap raydamas Hitlerio pokalb su G. Rundstedtu gegus 24 d. generolas Gntheris Blumentrittas ra: Hitleris buvo labai geros nuotaikos... jo manymu, karas bus baigtas per eias savaites. Tada jis nort sudaryti priimtin taikos sutart su Pranczija ir taip atverti keli susitarimui su Britanija... Jis pritrenk mus su pa garba prabils apie Britanijos imperij, jos egzistavimo btinyb ir civilizacij, kuri Britanija dav pasauliui... Jis sak, kad i Britanijos jam reikia tik Vokietijos pozicij emyne pripainimo. Tik tiek. Kolonij grinimas pageidautinas, bet ne esminis... Jis apibendrino, kad pagrindinis jo siekis yra sudaryti su Britanija toki taikos sutart, kuri jai bt priimtina ir garbinga."
244

Toki savo nuomon

brit atvilgiu Hitleris ne kart kartojo prie tai ir dar ne kart pakartos artimiau siais mnesiais. Tiek privaiai, tiek vieai. Prie i simpatij mes btinai grime,

taiau iame konkreiame kariniame kontekste hipotez, kad prie Diunkerko Hitleris tiesiog galantikai leido britams ivengti paeminimo, vargu ar turi rimt pagrind. Jos alininkai tvirtina, kad Hitleris taip pasielg tikdamasis lengves nio susitarimo su Didija Britanija. Kitaip tariant, karin klaida buvo ne klaida, o smoningas gestas, kuris politiniu lygmeniu turjo atsipirkti su kaupu. Taiau kiekvienas karvedys ino, kad lengviausia yra susitarti su sutriukintu ir palautu prieu. Geras pavyzdys galt bti prancz belaisvi panaudojimas derybose su Pranczija. Hitleris puikiai suprato io savo ukariauto prizo vert ir sumaniai juo naudojosi kaip rankiu, padedaniu lengviau igauti nuolaid. Kaip bt galjs laikytis bekompromiss karingos pozicijos VV. Churchillis, jeigu Treiojo Reicho belaisviais bt tap daugiau kaip 200 000 brit kareivi, sunku sivaiz duoti. Hipotezje, kad Hitleris tikjosi savo karin klaid atitaisyti politiniame lygmenyje, galima uiuopti tiesos grd. Jeigu jam bt pavyk pasirayti tai kos sutart su Didija Britanija, klausimas, kiek ios kareivi isigelbjo, bt neteks prasms. Taiau, pirma, karins klaidos atitaisyti nepavyko, ir usienio politikoje fiureris sulauk neplanuot netoleruotin padarini". Antra, nra joki enkl ar rimt rodym, kad vokieiai bt nusprend paleisti britus smoningai. Atvirkiai, t pai lemtingj gegus 24 d., kai buvo nusprsta sustabdyti ir patausoti tankus, fiurerio direktyva Nr. 13 skelb, kad pagrindinis tikslas tebra visika ir galutin pergal: Sunaikinti apsuptas prancz, angl ir belg pajgas." Pasikeit tik uduoties vykdytojas - staigiai uimti Lamano pa krant, palaikoma liuftvafs, turjo sutelkta ataka ms iauriniame f l a n g e "
245

Taigi, jokios dovanls prieams Hitleris neplanavo. Prie sunaikinim" jis tik atidjo porai dien. Jeigu fiureris tikrai bt tikjsis, kad jo draugikas gestas bus deramai vertintas, dl ko tada sak atnaujinti puolim? sak t pai aki mirk, kai suvok, jog britai nea kudai namo.

Operacija Dynamo*
Kad britai bga, tapo aiku gegus 26 d. ryt. Oro valgyba raportavo, kad uoste pastebjo 13 karo ir 9 transporto lktuvus. Galima spti, kad brit eks pedicins pajgos pradeda laipintis laivus", - skelb raporto ivada . Apie tai. kad neprastai didel laiv koncentracija Diunkerko ir Bolons regionuose
246

* Operacijos pavadinimas kilo nuo bunkerio, kuriame ji buvo suplanuota, pavadini mo. Britanijos viceadmirolas Bertramas Ramsay dl bsimos operacijos tarsi su W. Churchilliu Doverio bazs poeminiame bunkeryje Dynamo.

gali reikti BEF evakuacij, F. Halderis band tikinti O K W jau nuo gegus 21 d., dabar tapo aiku, kad prognoz pasitvirtino. Po vidurdienio Hitleris sak rasti VV. Brauchitsch ir nedelsiant atnaujinti puolim. Tiesa, ir dabar jis pridr, kad tankams utenka prisiartinti prie Diunkerko per artilerijos atstum, tada sunkioji artilerija ir liuftvaf ubaigs d a r b
247

- fiureris nenorjo rizikuoti savo Panzer di

vizij love. sakymas VV. Brauchitscho tab pasiek 15.30 vai. T pat vakar 19.00 vai. viceadmirolas Bertramas Ramsay gavo admiraliteto nurodym pra dti operacij Dynamo .
248

Viskas buvo paruota. Kai gegus 20 d. lordas Gortas sak evakuotis visiems ne karins paskirties daliniams ir personalui, surinks karinius ir transpor to laivus B. Ramsay sureng repeticij. Per savait iki oficialios Dynamo pradios jra Anglij buvo iga

benta 27 936 mons*. Tarp j - apie 5 tkstaniai sueist brit kareivi, taiau didij dal sudar kartografai, virjai, geleinkelininkai ir kitos nebe Bertramas Ramsay
Bettmann/CORBIS/Scanpix
249

reikalingos valgyti praanios burnos", kaip jas pa

vadino evakuacijai vadovavs leitenantas pulkininkas Robertas Bridgemanas . Vis dlto tai buvo tik repeticija - Dynamo buvo kur kas didesnis ikis. imtai

tkstani kari sausumoje turjo atlaikyti atnaujint vermachto spaudim, o laivams Lamane nuo ios akimirkos reikjo saugotis liuftvafs antskrydi. Pirmosios dvi evakuacijos dienos nepateisino net pesimistini lkesi. Ge gus 27 d. igabenta 7669, gegus 28 d. - 17 804 mons. Gegus 28 d. kalbdamas Bendruomeni rmuose VV. Churchillis neslp, kad brit kari pa dtis Diunkerke yra nepaprastai grsminga". Brit premjeras jau ruo savo al blogiausiam: Kad ir kas atsitikt Diunkerke, tai niekaip negali atleisti ms nuo pareigos ginti pasaul, pareigos, kuri patys pasiadjome atlikti: tai taip pat niekaip negali palauti ms pasitikjimo savo galia, todl, kaip ir anksiau ms istorijoje, nepaisydami katastrof ir nelaimi, turime pasiekti tiksl - nu galti savo prie", - kalbjo VV. Churchillis . Nepaprastai grsminga" padtis netrukus m gerti. Gegus 29 d. buvo igabenta 47 310. gegus 30 d. - 53 823, taigi per pirmsias keturias dienas i viso 126 606 kareiviai. Tos dienos popiet, po susitikimo su VV. Brauchitschu, F. Halderis dienoratyje ura: Brauchitschas piktas... Jei arvuotosios pajgos nebt sustabdytos, ka250

* is 27 936 igelbt moni skaiius nra traukiamas operacijos Dynamo rezultat.

tilas prie kranto jau bt udarytas. Liuftvafei trukdo blogas oras, o mes priversti stovti ir stebti nesuskaiiuojamus tkstanius prie, bgani Anglij tiesiog ms panosje."
251

Tkstaniai augo toliau: gegus 31 d. evakuota 68 000, bir

elio 1 d. - 64 429. Per likusias operacijos dienas dl intensyvi liuftvafs atak evakuojama galjo bti tik naktimis, taiau buvo iplukdyta dar beveik 80 000 kari. Taigi per devynias dienas nuo gegus 27 d. auros iki birelio 4 d. popie ts i mirties arba nelaisvs nag buvo itraukti 338 226 mons. 118 000 i j pranczai, olandai ir belgai . Didiausia karine katastrofa Britanijos istorijoje galjs tapti pralaimjimas virto didiausia ir skmingiausia karine evakuacija pa saulio istorijoje. Tai, kas prie kelet dien atrod nemanoma, virto tikrove, ir ji tikrai buvo panai stebukl. Net jeigu vanduo bt prasiskyrs kaip Raudonoji jra prie Moz ir kareiviai bt galj psiomis pareiti namo, pasaulis vargu ar bt maiau nustebs", - ra vienas istorikas . Vis dlto io stebuklo veikjai ir didvyriai buvo ne mitologins btybs - prie jo prisidjo kareiviai, jreiviai, lak nai ir net civiliai - visi jie kovsi u save, vienas u kit ir kartu u savo al. Sausumoje nirtingi miai uvir nuo gegus 27 d. ryto. Neturdami kur trauktis, gindami u nugaros besigelbstinius savo draugus ir tikdamiesi prie j prisijungti, Sjunginink kariai kovsi su desperatika energija. Per vis Diunkerko perimetr pradj puolim vokieiai netrukus suprato, kad kart lengvai prasibrauti nepavyks. Kiekviena laimta diena, kiekviena laimta valanda, kiek viena isaugota pozicija leido isigelbti tkstaniams kari. Laikas buvo vienin telis liks svarbus dalykas. Valiuta irgi buvo vienintel - bendraygi kraujas, taiau kitos ieities tiesiog nebuvo. SS Totenkopf udyns Le Paradis kaimelyje vyko btent po vieno i toki desperatik mi prie Diunkerko, ir tai ne vie nintelis pavyzdys. Hitleris asmenikai norjo, kad turmuojant Diunkerk elitinis SS pulkas Leibstandarte Adolf Hitler (SS-LAH), vadovaujamas Seppo Dietriche pademonstruot pasauliui rasin arij pranaum netgi prie tokius grynakraujus varovus kaip britai . Brit karalikasis Warwickshire pulkas gegus 28 d. sugebjo atmuti esesinink atakas, maa to, mio sumaityje S. Dietrichas atsiskyr nuo savo kari ir beveik vis dien turjo praleisti slapstydamasis. Ga liausiai, kaip ir prie Le Paradis, brit amunicija baigsi, ir jie pasidav. Sueisti belaisviai buvo suvaryti darin, tada vokieiai pro langus m mtyti granatas ir audyti bandaniuosius pabgti. 80 brit buvo nuudyta tik dl to, kad jie pernelyg nirtingai gynsi. udyns vyko Vormhauto kaime, madaug u 27 km nuo Diunkerko, Pranczijos ir Belgijos pasienyje*
255 254 253 252

. veikti atstum ne

* Vormhauto udynms vadovavs SS kapitonas Wilhelmas Mohnke niekada u nu sikaltim nebuvo nubaustas. Jis mir 2001 m. Hamburge.

tik SS pulkui, bet ir kitiems vermachto daliniams prireiks net devyni dien kiekvien i j tkstaniai brit kareivi kitame krante su palengvjimu buiavo Anglijos em. Bet H. Gringas juk paadjo, kad vis mirtin darb atliks liuf tvaf? Lktuv pilotai galjo matyti pergrstus kareivi papldimius, iki 25 km ilgio usikimusius nuo technikos kelius ir laiv armad Lamane. Ambicingasis maralas pagyrnikai pareik, kad pro jo bomboneius prasmuks tik vej valtels. Tikkims, kad tomiai* moka plaukti!"
256

Tai kurgi buvo jo galingoji

liuftvaf? Kaip vejybinmis valtelmis" pabgo imtai tkstani tomi? H. Gringas nepersigalvojo - liuftvafs bomboneiai reng antskrydius iki pat birelio 4 d., taiau paadti buvo lengviau nei paad itesti. Pirmoji problema, apie kuri usimin F. Halderis, buvo blogos oro slygos. Paskutines tris gegus dienas tvyrojo tirtas rkas. I pradi, neinodami, kad brit isigelbjimo uostas yra Diunkerkas, gegus 25 d. vokieiai stipriausiai sm giavo Belgijos uoste Ostendje , taigi visa jga ir ten, kur reikia, liuftvaf smog tik birelio 1 d. Smgis buvo toks, kad britai dienomis nutrauk evakuacij. Oras, ikrts idaig vokieiams, buvo paslaugus britams. Lamano vandenyse tomis dienomis staiga stojo eero tyla ir ramyb. Visame horizonte negaljai pamatyti n bangels. Tai leido vyrams bristi vanden iki kaklo, o valtims priplaukti prie pat kranto ir paimti dvigubai ar net trigubai didesn krovin nei numato saugumo reikalavimai. Rami jra buvo Diunkerko stebuklas", - ra brit jreivis Signalmanas Payne'as prie stebuklingos" istorijos prisegdamas dar vien perliuk . Vis dlto ne blogas oras buvo pagrindin liuftvafs neskms prieastis. Vokiei aviacija pirm kart susidr su lygiaveriu prieininku ir gavo rimt atkirt. A girdjau, kad Hitleris sustabd tankus, o H. Gringas paadjo, kad brit armijas sunaikins liuftvaf, taiau mes negaljome to vykdyti. Mes pirm kart susid rme su brit lktuvais ir pilotais, kurie savo kokybe ir patirtimi niekuo mums nenusileido. Ir, inoma, nakt mes niekaip negaljome ukirsti jiems kelio", sak vokiei oro asas Adolfas Gallandas . Be to, RAF naikintuvai buvo ariau Diunkerko, o dauguma liuftvafs lktuv tebekilo i savo vokik bazi - britai turjo vietos pranaum regione ir padar visk, kad j isaugot iki pat Dynamo
259 258 257

pabaigos. Devynias dienas trukusi dviej oro laivyn akistata buvo tarsi Britanijos mio repeticija. RAF naikintuvai numu 240 vokiei lktuv, Karalikosios oro pajgos prarado 177 savo lktuvus , taiau, sumokdami toki nema kain, britai pasiek pagrindin tiksl - apsaugojo savo kareivius krante ir laivus jroje. Vliau, apibendrindamas Dynamo rezultatus, W . Churchilis sak, kad isigelbjim utikrino oro pajgos, nors brit kareiviai apie savo aviacij buvo kitokios nuo260

* Taip buvo vadinami brit kareiviai.

mons. RAF laknai stengsi sudaryti oro skyd aplink Diunkerk, tad daugelis oro mi vyko toli nuo kranto. Kareiviai daniausiai j tiesiog nemat, utat visi prisimena siaub ir panik, kuri prasiddavo prasiverus vokiei lktuvams. A nekeniau Diunkerko, - pasakojo vokiei pilotas Paulas Temme. - Tai buvo gry nos udyns kareivi perpildytuose papldimiuose."
261

P. Temme pilotavo naikintuv Me-109, taiau didiausi siaub tarp karei vi sjo pikiruojantys bomboneiai. Jeigu kas nors jums sakys, kad nebijojo tuk" - tas mogus yra melagis, - sak BEF karys Charlie Brownas. - Savo akrobatinius elementus tukos" idarindavo apie penkias minutes. Pagrindi nis jausmas - visika neviltis. Jei gali rasti koki duob, neri j, o galvoje kala viena mintis - dl Dievo meils, meskit tas savo bombas ir nedinkits i ia." Psichologikai gniudantis pikiruojani, kaukiani ir bombarduojani Ju-87 poveikis liko daugelio jo koleg atmintyje. Bti atakuojamam tuk" - ner vus gniudanti patirtis, - pasakojo jo bendraygis. - Jos krisdavo i dangaus kaip akmuo, nerdamos emyn nutaikydavo savo bomb ir taikliai atakuodavo. Visi apimti siaubo sklaidydavosi visas puses. Sprogimai drebindavo or, o kai jos pakildavo, nuo k tik subombarduoto taikinio kildavo didiulis dm stul pas."
262

Be psichologinio teroro, tukos" turjo dar vien ypatum - daugelis

patyrusi j apaudym pamena, kad jautsi taip, tarsi bt konkrets, net gi asmeniki taikiniai. Brit sunkveimio vairuotojas Tomas Bristow prisimena, kaip prie Diunkerko, pasirodius tukoms", jo akys smigo vienos i j bomb tarp rat: Ji tarsi uhipnotizavo mane. A buvau auka, ji budelis. Ir a nieko negaljau padaryti. Tik irti miriai akis ir laukti."
263

Mirtis aplenk kareiv

ir po karo jis galjo papasakoti savo istorij. Toli grau ne visiems ypsojosi tokia skm, taiau jeigu ne RAF naikintuv gynyba, Diunkerko uostas ir Lamano s siauris su perpildytais moni laivais bt virt masini udyni vieta. Tai buvo pagrindin prieastis, dl kurios H. Gringui nepavyko itesti savo paado. Brit kareiviams tuo metu neatrod, kad j aviacija nusipeln kokios nors pagarbos. Viena, k tomiai inojo - kad jie buvo be perstojo bombarduojami: ir traukdamiesi Belgijoje, ir laukdami laiv Diunkerke, ir jau plukdomi namo. Todl ufiksuotas ne vienas atvejis, kai kareiviai jau kitame Lamano krante kibo atlapus pilotams mlynomis RAF uniformomis . Tikraisiais savo igelbtojais jie laik jreivius. Operacijai Dynamo vadovavs viceadmirolas Bertramas Ramsay ir jo tabas
264

atliko titanik darb. Nordamas veikti beprecedent logistikos ik, jis sa k operacijoje dalyvauti ne tik 222 karo laivams, bet ir pakviet prisijungti ma esnius civili laivus. Savo kareivius gelbjusi madaug 800 laiv armada buvo mirain, pradedant didiaisiais karo ir transporto laivais, keleiviniais laineriais ir Ankstesniame puslapyje: Diunkerko pakrant per evakuacij. Tkstaniai kari laukia SaVO i g e l b j i m o . 1940 m . g e g U Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

baigiant traleriais, baromis, keltais, jachtomis ir valtimis. 2004 m. BBC band diskredituoti savanorius, dalyvavusius ioje operacijoje, ir pateik rodym, kad iems u darb buvo sumokta. Tai tiesa, taiau u pinigus buvo galima rasti ir ne toki riziking darb, be to, u darb mokama buvo ne tik civiliams, bet ir karinio laivyno jreiviams . Statistika byloja, kad keturis penktadalius kareivi pargabeno didieji karo laivai, taiau be maj pagalbos evakuacija bt ne to kia skminga. Maieji laivai galjo priplaukti prie kranto ne tik uosto krantinse,
265

Evakuoti i Diunkerko brit kariai laimingai pasiek Didij Britanij. 1940 m. birelis
CORBIS/Scanpix

kurias nuolat bombardavo vokiei bomboneiai, bet ir atokesnse vietose. J i e galjo paimti kareivius beveik prie pat kranto, ten, kur didieji laivai priplaukti negaljo . Patys maiausi paskui perkeldavo juos didiuosius, truput didesni gabeno mones kit krant patys. Vienam i toki laiv, jachtai Sundowner, va dovavo kadaise Titaniko" komandoje dirbs karinio laivyno atsargos karininkas C. H. Lightolleris. Jauniausias jo snus buvo vienas i pirmj lakn, uvusi karo pradioje, vyresnysis talkino tvui gabenant kareivius i Diunkerko. Jachta Sundowner iki tol daugiausia vienu metu plauk 21 mogus, taiau dabar jos
266

personalas dirbo vis nakt ir alino i laivo visk, kas pajudinama, netgi stiebus, kad tik ji bt lengvesn ir atsirast daugiau vietos... A pradjau priiminti ka reivius ant denio, kiekvienam vyrui sakiau gultis ir laikytis ramiai... Pajutau, kad jachta stipriai grimzteljo, todl daugiau moni nebeprimme. Paaikjo, kad

surinkome lygiai 130. Jie, neperdedant, buvo supakuoti kaip sardins, netgi due ir tualete buvo po v i e n . "
267

Taip brit laivai ir zujo pirmyn atgal, daniausiai

po kelet kart per dien. Evakuacijai grietai vadovavo karinio laivyno vadai, taigi pasakojimai, kaip paprasti mgjai jreiviai padar Diunkerke stebukl, yra viso labo mitas, taiau maojo laivyno" didvyrikumas greitai siaknijo brit smonje. Jiems toki mit tuo metu labai reikjo. Mgj ir profesional indlio santykis ioje operacijoje - istorik reikalas, tada daug svarbiau buvo galutinis re zultatas ir psichologinis bendrumo jausmas. Tai, kad paprasti Anglijos gyventojai jautsi asmenikai prisidj prie skms, skatino didiul moralin pakyljim. Liuftvaf dar visk, k galjo, stabdydama evakuacij. I 56 eskadrini mi ninink, dalyvavusi operacijoje, 9 buvo paskandinti (3 i j prancz), dar 19 stipriai apgadinta . I 39 mininink paskandinti 5, apgadinti 7; i 230 traleri paskandinti 23, apgadinti 2, i 45 kelt paskandinti 9, apgadinti 8. Kliuvo netgi laivams ligoninms, kuri raudonas kryius liuftvafs pilotams buvo aikiai ma tomas. I 8 ligonini sveikos liko tik dvi, 1 paskandinta, likusios apgadintos . Nuostoliai didiuliai, taiau tai nesustabd evakuacijos. Operacija Dynamo buvo
269 268

unikalus vis trij karini pajg ri pasiekimas. Sausumoje kareiviai nirtin gai gyn tuos, kuriems pirmesniems buvo leista palikti krant, laivynas suplana vo, organizavo ir vykd evakuacij, o laivus kiek manydamos band apsaugoti oro pajgos. is karini pajg bendradarbiavimas baigsi precedento neturin iu rezultatu - tredalis milijono pasmerkt kari buvo itraukti i stipriausios pasaulio armijos nasr. Jeigu ne pasiaukojama vis grandi kova - igelbtj skaiius galjo bti enkliai maesnis. Gegus 30 d. VV. Churchillis perdav lordui Gortui, kad jo perimetr sauganioms pajgoms sumajus iki 3 divizij ekvivalento, vadas turi perduoti savo pareigas ir grti Anglij. J o pdinis turi tsti perimetro gy nyb, taiau paaikjus, kad organizuotas pasiprieinimas yra nebemanomas ir kad nebra galimybi suteikti prieui rimt nuostoli, po konsultacij su vy riausiuoju prancz vadu jis yra galiojamas oficialiai kapituliuoti ir taip ivengti beprasmik skerdyni."
270

Lordas Gortas gro Anglij nakt birelio 1-j.

Prie lipdamas laiv jis nusipl visus ordinus ir pareik, kad neketina pasi imti namo nieko daugiau nei paprastas kareivis"* . Savo pdiniu jis paliko
271

* Norint laivus sutalpinti kuo daugiau kareivi, iems buvo udrausta su savimi netis bet kokius daiktus, iskyrus asmenin ginkl, o neretai nelikdavo vietos ir jam. Tuo metu brit kareivis su savimi turjo plienin alm, kuprin, dujokauk, respiratori, dir, por maieli su 60 ovini kiekviename, durtuv ir jo dkl. Su kareivikais batais ir autuvu is komplektas svr apie 25 kg. (Roberts, p. 6 8 )

generol major Harold Alexander}. Diunkerke buvo lik apie 20 000 brit ir 60 000 prancz, laukiani, kol juos paims laivai, tad iki oficialios kapitulia cijos" H. Alexanderis kovsi dar tris dienas. Kai jo tabo karininkas pareik, jog padtis yra katastrofika", H. Alexanderis tik dbteljo j ir atsak: Atsipra au, bet a nesuprantu ilg odi."
272

Tomis paskutinmis dienomis tarp brit ir

prancz pykio netrko. Pastarieji kaltino britus, kad ie gelbja tik savuosius, o Sjungininkus palieka likimo valiai. M . VVeygandas pareik, kad anglai aidia sau prast dvigub aidim", o Pranczijos laivyno admirolas Jeanas Darlanas ironizavo, kad brit kareivi galvose kal vienintel mintis - valtis!" Ufiksuo tas epizodas, kai Gortas atsisak laiv perduoti prancz generolo inion, nes dar du pranczai reikia dviem britais maiau"
273

. Visa tai suprantama - brit

laivai gelbjo brit kareivius, o eil dl ilikimo stoti nenori niekas. Vis dlto VV. Churchillis savo vizito Pranczijoje metu paadjo, kad kariai bus evakuoja mi lygiomis proporcijomis. Birelio 2-osios nakt i Diunkerko buvo paimti pa skutiniai 3000 brit kari ir i esms operacija Dynamo buvo baigta , taiau
274

VV. Churchilliui usispyrus laivai gro dar kart. Skubioje telegramoje Pranczijos ministrui pirmininkui P. Reynaud VV. Churchillis ra: Mes grtame js vyr inakt. Praau pasirpinti, kad visomis priemonmis bt reikiamai pasinaudo ta. Prajusi nakt tris valandas daug laiv, smarkiai rizikuodami, stovjo berg diai."
275

T paskutin nakt apie 26 tkstaniai prancz, iki tol saugojusi Diun

kerko perimetr, buvo igabenti Anglij, apie 40 000 likusi netrukus sudjo ginklus ir pasidav*
276

. Birelio 4 d. ryt generolas H. Alexanderis su vyriausiuoju

Karalikojo laivyno vadu Diunkerke kapitonu Williamu Tennantu sdo motorin valt ir apiplauk pakrant, kuri dabar jau galjo pasiekti ir vokiei artileri ja. Besikaunanij toliau nuo Diunkerko igelbti jau nebuvo manoma, taiau dmuose ir liepsnose skendintis papldimys buvo tuias. sitikin, kad niekuo naudingi bti nebegali, abu vadai lipo laiv ir prisijung prie stebuklingo i gelbtj skaiiaus - 338 226. Namuose j lauk aukiausi apdovanojimai ir sveikinimai. Sumuti ir pralaimj brit kareiviai buvo sutikti kaip didvyriai. BEF vadui lordui Gortui ordin asmenikai teik pats karalius, o kareiviai buvo sutikti su glmis, arbata, namuose pagamintais sumutiniais ir pyragais . Kokia buvo k tik ikept nacionalini didvyri patirtis Diunkerke? Slygos ia prilygo pragarui. Diunkerkas liepsnojo, vandenyje ir pakrantje skleisdamos slog tvaik tysojo lavon krvos, o bandanius bristi vanden ir patekti valtis karius nuolat var nevilt lktuv kulkosvaidi ugnies ir bom277

* Apie 100 000 prancz isigelbjo laikinai. Netrukus jie buvo permesti atgal Pran czij tik tam, kad po keli dien patekt vokiei nelaisv.

b krua, nuo kurios skeveldros skraid visas puses. Kiekviena isigelbjimo laukimo akimirka prilygo aminybei, kiekviena akimirka galjo bti paskutin, todl suprantama, kad bandydami itrkti i io pragaro kariai nepanjo tuos didvyrius, kuriais jie tapo gr Anglij. Serantas Leonardas Howardas, igelbtas birelio 2 d., vliau apra savo laukimo valandas: Atsiguliau ant smlio Diunkerko kopose ir umigau, nes buvau visikai iseks. Kit ryt bri dau vanden tikdamasis valties, kuri mane paims. Taiau vilties nebuvo. J i e band sudaryti eiles, bet tai buvo sudtinga, tvyrojo panika. Maiau brit karei vius, audanius brit kareivius... Priplauk maa valtis, visi m roptis j, kilo rimtas pavojus apvirsti. Valiai vadovaujantis vyrukas nusprend, kad jei nesi ims priemoni... ir ov vien i nepaklususi. A maiau vyrukus, nerianius vanden ir klykianius, nes psichologikai jiems to buvo per d a u g . "
278

inoma,

panikavo toli grau ne visi, taiau kai tvarkingai ir drausmingai stoviniose il gose eilse kas nors bandydavo pulti per galvas, vargu ar buvo kokia nors kita ieitis. Pamats tok be eils laiv besiropiant kar, laivyno leitenantas amas Lombardas-Hobsonas nedvejodamas isitrauk pistolet ir paleido v tiesiai krtin. Tada atsisuko likusius ir ramiu balsu pasak, kad paims tik nepraradu sius kovins dvasios. Kur laik tai buvo paveiku, bet vos tik pasirodius vokiei bomboneiams vl kilo sumaitis . Patekimas laiv taip pat negarantavo isigelbjimo. Didiuliai nuskandin t ir apgadint laiv skaiiai slepia tkstanius mogikj tragedij ir miri. Tiesa, nuostolius enkliai sumaino didiul laiv koncentracija Lamane. Greta plaukiantys laivai daniausiai spdavo sugriebti skstanius laiv keleivius, ta iau toli grau ne visada. Pvz., kai gegus 29 d. 12 tuk" uklupo eskadrin mininink Waverley, laivas buvo paskandintas per pusantros valandos. I 600 juo plaukusi moni daugiau kaip pus arba nuskendo, arba uvo bombo nei ugnyje. Kai kit dien prie evakuacijos prisijung prancz laivai, vienas i j, Bourrasque, uplauk ant minos, kartu su juo susprogo k tik likimui u
280 279

igelbjim dkojusi 150 kari . Nuo birelio 1 d. liuftvafs atakos tapo ge rokai intensyvesns. Vien tik t dien vos per kelias valandas buvo paskandinti 4 Sjunginink eskadriniai minininkai, dar 2 iek tiek maesni ir 2 transporto laivai. T dien sumaityje buvo nemanoma suskaiiuoti, kiek moni uvo krante, kiek jau plaukdami laivuose, taiau i fragment galima susidaryti sp d. Vienas i t dien paskandint keleivini laiv, Brighton Queen, gabeno 700 prancz ir marokiei. Atskubjs pagalb minininkas Saltash igelbjo 400 ir raportavo, kad kariai laiksi ramiai ir tvirtai, nors beveik pus j po sprogimo uvo". Kitas keleivinis laineris, Scotia, gabeno 2000 moni. Po keturi tiesiai laiv pataikiusi bomb pagalb atskubjs eskadrinis minininkas Esk itrauk

beveik 1000 moni, maesni laivai gelbjo kitus - uvo apie 300. inoma, proporcijos ne visada buvo tokios palankios. Pvz., mininink Skipjack vokiei bomboneiai uklupo tebelaipinant kareivius. tuk" egzekucija tssi tris va landas, kol galiausiai beveik visi 275 vyrai, band slptis po deniu, nugrimzdo kartu su bomb ir kulkosvaidi suvarpytu l a i v u
281

Tiksli skaii, kiek brit uvo Diunkerke ar alia jo, nra. Tiksliai buvo su skaiiuoti visi grusieji, paskui ir negrusieji. Pastarieji pateko bendr 1940 m. kampanijos nuostoli statistik, pagal kuri uvo, dingo be inios, buvo sueista 68 111 moni
282

. Tiesa, i j apie 40 000 pateko nelaisv, taiau visiems

283

penkeriems karo metams jie taip pat buvo parasti . Kadangi BEF nedaug ko vsi Belgijoje, o vliau Pranczijoje, neabejotina, kad didiausia i praradim dalis priklauso katastrofai prie Diunkerko. Katastrofai ar stebuklui? Brit rayto jas J . B. Prestley 1940-1941 m. tapo BBC diktoriumi ir buvo toks populiarus, kad jo transliacij klausydavosi net iki 16 milijon auditorija - daugiau mo ni klausydavosi tik VV. Churchillio. Po karo jis sak: I karto po Diunkerko a miausi idjos pralaimjim paversti pergale. Idja, sakyiau, labai anglika. Mes, anglai, esame puiks improvizuotojai. Nesu tikras, ar visi britai, bet ang lai tai tikrai. Tada tiesiog susiformavo toks stiprus jausmas, kad po visko, kas atsitiko, mes galime pradti i naujo. Mes likome vieni ir galjome pasikliauti tik savimi, bet jausmas, kad mes tai galime padaryti, po Diunkerko buvo labai stiprus. Transliacijose a to neminjau, bet inojau, kad po Diunkerko mons fabrikuose ir gamyklose dirbo iki isekimo."
284

Anglijos spauda ir radijas su

kl euforij, ilgiems deimtmeiams sukrusi Diunkerko dvasi". Padaryti tai nebuvo sunku. spdingi igelbtj skaiiai kalbjo patys u save. Hitleris paleido pergal, kuri buvo jo kienje, ir tai buvo gantina prieastis Didiosios Britanijos digavimui. Tokio diaugsmo ia niekas nemat nuo karo pradios. Operacija Dynamo buvo ne pergal, o isigelbjimas nuo, rodsi, neivengiamo

sutriukinimo, taiau tie tredalis milijono kari, kurie galjo niekada negrti namo, buvo igelbti - sumuti, pralaimj, bet igelbti ir gyvi. Dl to odis stebuklas" mirgjo laikrai antratse, jo i lp lpas ir galiausiai moni smonje ir atmintyje virto didvyri legendomis. Transformacija nuo karinio fiasko iki kone visuotinio pergals triumfo buvo grynai psichologin, taiau mo ral juk vienas i svarbiausi dalyk kare. Po euforija slypjusi tikrov buvo ge rokai niresn. Netgi VV. Churchillis, visada bandantis udegti mones tikjimu ir optimizmu, savo kalb Bendruomeni rmuose birelio 4 d. pradjo vandens likteljimu ugn: Mes turime bti atsargs ir nepriskirti iam isigelbjimui pergals poymi. Karai nelaimimi evakuacijomis."
285

VV. Churchillis nesisteng

slpti, kad pabgimas i emyno yra kolosali karin neskm". Britai igelb-

jo savo kareivius, taiau prarado vis armij. J i nustojo egzistuoti kaip armija, nes buvo priversta palikti vis savo technik ir amunicij: 65 000 vairiausi transporto priemoni, 20 000 motocikl, 416 000 ton atsarg, 75 000 ton amunicijos, 2472 pabklus - nuo prietankini iki sunkij, 162 000 ton de gal
286

. Tik 13 brit tank po kampanijos buvo pargabenti atgal Anglij, ir n

287

vienas i Diunkerko . Traukdamiesi britai degino visk, kas dega, sprogdino visk, kas sprogsta, dau tai, kas lta - kas liko nesunaikinta, atiteko vokie iams. inoma, prieingai negu moni, ginkl ir technikos nuostolius buvo galima kompensuoti - nusipirkti ar pagaminti, taiau tuo metu padtis atrod kritika*. Anglijoje liko tik 3 divizijos, kitos 14 buvo tik formuojamos ir ge riausiu atveju joms uteko tik pstinink autuv. I 39 oro eskadrili, kurios buvo laikomos minimalia jga, btina apsaugoti alies oro erdvei, 10 dalyvavo Pranczijos kampanijoje. Nuo gegus 19 iki birelio 1 d. britai prarado 436 lktuvus. Birelio 2 d. RAF naikintuv vadas seras Hugh'as Dowdingas infor mavo W . Churchill, kad Vokietijai upuolus Didij Britanij jis gali garantuoti pranaum ore tik 48 v a l a n d o m s
288

. Nepaisydamas vis i aplinkybi, vien

garsiausi savo kalb birelio 4 d. VV. Churchillis baig karingai: Nors didiuliai Europos plotai, senos ir garsios valstybs pateko ar dar gali patekti gestapo ir lyktaus naci aparato gniautus, mes neikelsime vliav ir nesusikirsime. Mes eisime iki galo. Mes kausims Pranczijoje, mes kausims jrose ir van denynuose, mes kausims su vis didjaniu pasitikjimu ir augania galia ore, mes ginsime savo sal, kad ir kokia bt kaina." T pat vakar visos ios kalbos per radij jau klaussi milijonai klausytoj. Dl savo uimtumo VV. Churchillis leido j perskaityti savo antrininkui, aktoriui Normanui S h e l l e y
289

, bet odiai

buvo jo: M e s kausims papldimiuose, kausims isilaipinimo vietose, kausi ms laukuose ir gatvse, kausims kalvose; mes niekada nepasiduosime! Ir net jeigu - kuo a n akimirkos netikiu - i sala arba didel jos dalis bus pavergta ir merds, ms imperija u jr, ginkluota ir saugoma brit laivyno, ts kov, kol Dievo padedamas Naujasis Pasaulis su visa savo jga ir galia ateis igelbti ir ilaisvinti S e n o j o . "
290

Prajus dvejiems metams Britanijos konservatori mi-

* Gegus 22 d. Didiosios Britanijos parlamentas prim precedento neturint staty m. Jis suteik vyriausybei praktikai neribotas galias. statymas reik, kad kiekvieno salos gyventojo gyvenimas, laisv ir nuosavyb dabar buvo ne asmens, o valstybs nuosavyb. Bankai, gamyklos, pelnas ir visa kita pateko valstybs kontroln. Pvz., darbo ministras Ernstas Bevinas gavo diktatorikas teises darbinti bet k ir bet kur, jei to reikalauja alies interesai. I esms, kol galiojo is statymas, Didioji Britanija nustojo bti demokratin valstyb, t. y. iki pat karo pabaigos. Nauji rinkimai alyje vyks tik 1945 m.

nistras Walteris Elliotas papasakojo, kad pasaks kalb VV. Churchillis prisdo prie jo ir sunabdjo: A neinau, kuo mes prie juos kausims, - tursime, ko gero, per galvas dauyti buteliais, tuiais, inoma."
291

Kad ir k VV. Churchillis

tuo metu man i tikrj, i jo kalba turjo ne maiau stebukling gali gyven toj nuotaikai ir moralei nei Diunkerko skaiiai. Taiau Pranczijos jau negaljo igelbti jokie stebuklai.

Tour de France
Lygiai taip pat karingai VV. Churchillis kalbjo gegus 31 d. Aukiausiosios Sjunginink karo tarybos susitikime Paryiuje. Jis visais manomais bdais ban d kalbti pranczus tsti kov. Jis kalbjo apie karin Didiosios Britanijos ir Pranczijos sjung: N e t jei viena i j bt sumuta, kita turi tsti kov: jeigu atsitikt tokia nelaim, Anglijos vyriausyb yra pasirengusi tsti kar i Naujojo Pasaulio. Reikia aikiai suvokti, kad jeigu Vokietija nugals kuri nors sjunginink arba abi, laukti pasigailjimo neverta. Jos taps vasalmis ir bus pasmerktos aminai vergystei." VV. Churchillis itrauk ir JAV kort. Net jeigu Amerika ir nesijungs kar, dabartiniai vykiai j turt paadinti". Jis ragino pranczus milinikais kiekiais" usisakyti i JAV plieno ir kit aliav. N e t jeigu Britanija ir Pranczija neturs kuo u jas sumokti, Amerika vis tiek jas tieks". Btent taip iki pat II pasaulinio karo pabaigos Didioji Britanija ir elgsis, taiau Pranczijai karas artjo prie pabaigos dabar. Tai buvo antrasis i penki VV. Churchillio vizit Pranczijoje 1940 m. kampanijos metu. Visi kiti bus labai panas - brit premjeras prays prancz kautis iki galo, ie prays i Anglijos realios karins pagalbos, o situacija fronte vis blogs. Vienas i gegus 31 d. konferencijos dalyvi buvo Verdeno didvyris", prancz pasiryimo kautis su vokieiais I pasauliniame karo simbolis maralas Philippe'as Petainas. Taip jau bna, kad yra mons ir yra j laikas. mons tarsi nesikeiia, bet j laikas praeina. Visada. Kai uvirus diskusijai apie tai, kad Pranczija blogiausiu atveju turt tsti kar i savo kolonij iaurs Afrikoje, VV. Churchillis pairjo ni r" Ph. Petaino veid ir padar ivad, kad maralas yra pasirengs sudaryti taik nedelsdamas . VV. Churchillio valga buvo tiksli, taiau nei Ph. Petaino. nei P. Reynaud, nei M . VVeygando veidai negaljo bti kitokie. Pranczija atsidr ties bedugns kratu. Belgijos ir Olandijos armij neliko, britai pabgo i Diunkerko - misija atsilaikyti prie dabar jau dvigubai stipresn prie atrod vargiai manoma. Fall Gelb metu prancz nuostoliai buvo miliniki. J i e prarado 22 i 71 savo lauko
292

divizijos, 6 i 7 motorizuotj divizij ir 8 i 20 arvuotj pajg batalion . Tiesa, Pranczijoje liko ir dvi brit divizijos: 1-oji (ir vienintel) arvuotoji (tiks liau - j o s likuiai i dviej brigad) bei 51-oji kalniei, taiau visos Sjungi nink pajgos dabar sudar tik 55 divizijas, o prie jas Vermachtas irikiavo 114 divizij . Dviguba kiekybin vokiei persvara buvo dar niekada neregta prabanga didij kaimyni kar istorijoje, o iame vokieiai demonstravo, jog kariauja geriau net tada, kai jgos lygios. Trys likusios prancz arvuotosios divizijos buvo smarkiai nukraujavusios, o turmuojant Diunkerk dalyvavo tik visikai alia buv Panzer daliniai, didioji vokiei arvuotj pajg dalis i naudojo pauz ir pasiruo naujiems smgiams. Jos buvo performuotos penkis korpusus ir tris grupes. Kiekvien korpus sudar dvi Panzer ir maiausiai viena motorizuotoji divizija. is tank ir motorizuotj pstinink derinys netrukus taps modeliu II pasaulinio karo kariuomenms, taiau dabar galing puolimo rank savo rankose turjo tik vokieiai. Neatsiejama aibik smgi dalis liuftvaf dabar irgi buvo dvigubai stipresn. Daugiau kaip 2000 lktuv buvo pasiruo operacijoms, o Pranczijos oro pajgos, nors ir skubiai i JAV sigijo lktuv ir buvo palaikomos 350 RAF lktuv, nesiek n tkstanio . VV. Chur chillis vis dar buvo links padti Pranczijai, taiau RAF naikintuv vadas seras H. Dowdingas netrukus prads mojuoti atsistatydinimo ratu - britai per dien prarasdavo apie 25 naikintuvus, per t pat laik pagamindavo tik 5 - kuo la biau artjo Pranczijos lugimas, tuo labiau i pagalba panjo beprasmik itekli vaistym. Galbt dabar Pranczija baigs savo beviltik kov. Jeigu ne, mes j pritrkime iki galo", - ra savo monai E. Rommelis gegus 29 d .
2 9 6 295 294

293

Kai birelio 5 d.

Vermachtas pradjo Pranczijos pribaigimo operacij, E. Rommelis buvo netoli Abvilio. Prajus tik dviem savaitms, birelio 20 d., E. Rommelis savo monai jau ra i Reno, t. y. u 340 km nuo startins pozicijos: Atvykome ia be sunkum. Karas virsta aibiku Tour de France. Po keli dien viskas bus baigta. Vietos gyventojai su palengvjimu stebi, kad viskas vyksta taip taikiai."
297

Prie Fall Rot Hitleris persikl nauj bunker Briuli de Pe Belgijoje, prie pat Pranczijos sienos. Nerimastingos tampos dienos jau buvo praeityje. Fiure ris dvi dienas keliavo po Flandrijos mi laukus - ia jis pats kariavo I pasauli niame kare. Hitlerio gydytojas T. G. Morellis apie ias kelions ra: Kadangi tai buvo tankiausiai apgyvendintos teritorijos emje, galima suprasti nusiaubimo mast. Didiul Lilio aikt uversta apdegusiais medi kamienais, automo biliais, sutraikytais arkliais. Dega tankai ir pastatai. Keliuose, kuriais trauksi britai ir pranczai, mtosi nereikalingi drabuiai, palikti pabklai, sul tankai. Nespj pabgti atsilikliai abiejomis kelio pusmis traukia atgal namo. Dau-

giausia ant dvirai, pakraut visko, k tik galima jais paveti."

298

Naujajame

bunkeryje fiureris su VV. Brauchitschu vis dar aptarinjo karines detales ir pra neimus, taiau atmosferoje tvyrojo neivengiamai artjanios didiosios inios laukimas - kada Pranczija paprays paliaub. Kas vakar bunkeryje Hitleris reng vakarien su deimia-dvylika moni ir prie stalo buvo galima igirsti vairiausi diskusij, pvz., kuri gal gegut deda kiauinius svetimuose lizduo se? Fall Rot planas buvo prikimtas labiau politini nei karini udavini: kaip manoma greiiau uimti I pasaulinio karo tvirtov Verden, pasiekti Ispanijos sien, udaryti Maginot linij i unugario. Paryius, buvo skelbiama direktyvo je, turi bti ne turmuojamas, o apsuptas i dviej pusi ios uduotys bus vykdytos. Paskutin prancz viltis buvo Weygando linija, besidriekianti nuo Lamano iki pat Maginot linijos. Palei upes mikuose ir kaimuose sitvirtin kariniai da liniai turjo gintis net tada, kai gretimuose sektoriuose prieai prasiverdavo. Tai buvo vadinamoji ei gynybos" taktika, skirta btent mobiliosioms ar vuotosioms pajgoms stabdyti - gynjai gana giliame ruoe sitaiso tvirtose gy nybinse pozicijose, leidianiose atremti atakas i vis pusi. Prieai gali kirsti linijas tarp ei", bet kiekviena pozicija tsia kov net ir apsupta. Taip tarp ei" turjo susidaryti tank ikyuliai", kuriuos gynj mobilieji rezervai ga lt atkirsti nuo liau i paskos ygiuojani pstinink ir sunaikinti. Tai buvo teorija, kuri gyvendinti Rusijos platybse vliau imsis ir patys vokieiai, taiau 1940 m. pranczai pritaikyti jos nebeturjo galimybi. Gynj buvo tiesiog per maai, kad jie galt organizuoti gili gynyb beveik 500 km ilgio fronte. Sjungininkams trko tank, prietankini pabkl, vokieiai viepatavo ore, o j tankai vl demonstravo greiio pamokas. Spragos Weygando linijoje atsiver davo greiiau nei spjo jas reaguoti gynjai. Puolimas prasidjo birelio 5 d. ryt. M . Weygandas kreipsi savo karei vius: Tegu mintys apie ms alies kanias kvepia jus nepalauiamam rytui prieintis. Nuo js ryto priklauso ms tautos, ms vaik ateitis."
300 299

. Per dvi savaites visos

Pranc

zai, padedami brit ir madaug 200 000 lenk, stengsi kiek galdami. Tuose kaim griuvsiuose pranczai prieinosi iki paskutinio vyro. Kai kurie gynybos postai laiksi, kai ms pstininkai jau buvo 20 myli (30 km) j unugaryje", ra vokiei karininkas Karlas von Stalkerbergas . Per pirmsias dvi dienas vokieiai patyr nema nuostoli. Buvo nemaai tak, kuriuose be perstojo bombarduojami pranczai steng sustabdyti prieus. E. Kleisto Panzer grup (jos tikslas buvo Paryius) susidr su tokiu nirtingu pasiprieinimu, kad O K H buvo priversta atitraukti tankus ir pradti puolim kitoje vietoje
302 301

. Taiau nei

pasiaukojimas, nei narsa prancz igelbti nebegaljo. Vien tik kairiajame j

gynybos flange palei Somos up dislokuota F. Bocko AG B " po pergrupavimo turjo 50 divizij ir jos arvuotasis kumtis - H. Hoth'o Panzer grup su 7-ja Pz divizija prieakyje - pralau gynybos linij per dvi dienas. Belaisvi ir gro bio kiekiai iandien buvo didiuliai ir augo su kiekviena valanda. Ms nuosto liai nereikmingi", - ra E. Rommelis birelio 7 d. Prasimus prie unugar jis pasuko Lamano pakrants link, Sjunginink gynyba sektoriuje subyrjo. Havro uost k tik atgabenti kariai, apie 11 000 brit ir prancz, uuot stoj m, turjo bti igabenti atgal Anglij. Likusios pajgos - keturios prancz ir 51-oji brit kalniei divizija buvo atkirstos ir apsuptos. Birelio 10 d. brit vadas generolas majoras Victoras Fortune'as atmet prancz kolegos generolo leitenanto Marcelio Ihlerio pasilym pasiduoti. Netrukus nutiko kai kas keis ta. Kai britai rengsi pasitikti ugnimi besiartinanius vokiei tankus, pranc zai ikl baltas vliavas ir patrauk pasiduoti - britams neliko kaip audyti
303

46 000 prancz ir 8000 brit pasidav E. Rommeliui birelio 12 d ryt. Maiausiai dvylika generol tapo belaisviais, keturi i j - divizij vadai. Liuf tvafs leitenantas, dar prie valand pats buvs belaisvis, dabar gavo uduot saugoti generolus - jis aikiai patenkintas tokiu vaidmens pasikeitimu", - ra E. Rommelis savo m o n a i
304

. Divizija-vaiduokl" per 6 savaites patyr nemaai

305

nuostoli. E. Rommelis prarado apie 2500 vyr (i j uvo 700) ir 43 tankus , taiau jis nepralaimjo n vieno mio. 7-oji Pz divizija per Pranczijos kam panij pam nelaisv beveik 100 tkstani kareivi, ugrob 277 pabklus, 458 arvuotosios technikos ir 4000 transporto priemoni . E. Rommelis buvo ne vienas. H. Hoth'o Panzer korpusas iki birelio 19 d. um praktikai vis Pranczijos Lamano pakrant. Havras, erbras, Sen M a l o , Brestas - visi ie uostai atsidr vokiei rankose ir tai reik, kad Britanija savo sjungininkei nebegali atsisti pagalbos. W . Churchillis stengsi i vis jg. Vos tik prasidjus puolimui birelio 5 d. jis nusiunt Pranczij dar dvi eskadriles naikintuv, 4 eskadriles bombone i ir paadjo kit dien perkelti pstinink divizij. Net kai liuftvaf birelio 5-6 d. sureng kelet antskrydi prie Anglij, nordama sumainti ios pa galb pranczams, W . Churchilliui usispyrus, pagalba buvo dar labiau padi dinta
307 306

. Taiau birelio 8 d. ploktel staiga m suktis kit pus. Prancz

gynyba aikiai trkinjo, posd susirinks brit karo kabinetas suinojo, kad t dien dvi RAF eskadrils prarado po 10 lktuv i 18, o ant stalo guljo nau jas P. Reynaud praymas atsisti dar daugiau naikintuv. VV. Churchillis prabilo: M e s galime laikyti m tokiu pat lemiamu sau kaip ir Pranczijai, tad gel bdami padt turtume mesti visas naikintuv pajgas. Jeigu mums nepavyks ikovoti pergals, liks tik pasiduoti. Kita vertus, - ts VV. Churchillis, - turime

pripainti - nors is sausumos mis yra be galo svarbus, bet kuriuo atveju Britanijai jis nebus lemtingas. Jeigu Pranczija pralaims ir bus priversta pasi duoti, mes galsime tsti kov turdami neblogas galimybes pasiekti pergal, inoma, jeigu sugebsime isaugoti savo alies naikintuv gynyb; bet jeigu mes ivaistysime savo gynyb, pralaimsime kar, net jei pavykt stabilizuoti front Pranczijoje. Kadangi tokiu atveju Vokietija gals laisvai mesti savo oro pajgas prie ms al, ir mes atsidursime jos malonje. Viena yra tikrai ai ku - j e i g u ms alis bus nugalta, karas bus pralaimtas ne tik mums, bet ir Pranczijai. Jeigu mes sugebsime atsilaikyti, galsime laimti ir kar, o tada galsime atkurti ir Pranczijos status." T pat vakar karo kabinetas vienbal siai nusprend joki papildom naikintuv Pranczij nebesisti . Sausumos frontas byrjo netikimu greiiu. G. Rundstedto AG A " puolim pradjo birelio 9 d. H. Guderianas dabar vadovavo visai Panzer grupei (4 Panzer ir 2 motorizuotosios divizijos), kurios tikslas buvo pasiekti veicarijos sien ir i unugario Maginot linijoje bei palei Vokietijos ir Pranczijos sien udaryti visas prancz pajgas. Kaip prie Somos, taip ir prie Enos ups vokiei smgiai buvo neatremiami. Vokieiai stmsi pirmyn taip greitai, kad neretai ukirsdavo keli vieni kitiems , o M . VVeygandas jau po trij dien puolimo m iekoti gali mybi paspausti vyriausyb sudaryti taik. J o nuomone, tai reikjo padaryti kuo greiiau, kol Pranczijos armija dar nra galutinai sutriukinta ir dar gali tiktis garbing slyg". W . Churchillis vis dar nenorjo prarasti vilties ir birelio 11 d. priepaskutin kart atvyko Pranczij. Susitikime dalyvavo visi vyriausieji pran cz vadai ir politikai: P. Reynaud, Ph. Petainas, M . VVeygandas, Ch. de Gaulle'is. VV. Churchillis atvyko su brit karo ministru Anthony Edenu bei savo asmeniniu karo patarju generolu majoru Louisu Spearsu. Pastarasis vliau prisiminimuose ra: Pranczai sdjo pabalusiais veidas, nudelb akis stal. J i e atrod tar si kaliniai, itraukti i rsi ir laukiantys neivengiamo nuosprendio." Per kar ir po jo R Reynaud, Ph. Petainas, M . VVeygandas i tikrj bus vien ar kit kalinti, o ioje karo konferencijoje VV. Churchillio kovingumas turjo tik du s jungininkus - Ch. de Gaulle' ir P. Reynaud. Brit premjeras adjo antr BEF ekspedicij, sustiprint pajgomis i Narviko. Jis vylsi, kad Pranczijai atsilai kius iki 1941 m. pavasario, pagalb gals atsisti nauj Britanijos armij i 25 divizij, taiau kalbai pasisukus prie konkreios pagalbos, VV. Churchilliui teko nuo grai odi ir vili grti prie realybs . Kai P. Reynaud papra dar lktuv, brit premjeras turjo atvirai pripainti, kad daugiau pagalbos nebus. Sisti daugiau naikintuv, kai Pranczijoje ir taip kasdien miuose dalyvauja nuo 6-8 eskadrili, reikt sunaikinti paskutin Sjunginink vilt palauti vokie i gali. Gali bti, kad naciai vyraus Europoje, bet tai bus Europa revoliucijoje
310 309 308

ir galiausiai reimas, kuriam pergales atne mainos, vien dien lugs. Mainos sumu mainas."* Tokia ilgalaik projekcija ateit pranczams nieko nereik. T pat vakar maralas Ph. Petainas pareik P. Reynaud, kad atjo momentas, kai btina siekti paliaub". VV. Churchillis band tikinti Sjungininkus paversti Paryi tvirtove. Atkakliai kiekvienoje gatvje ginamas didis miestas gali sugerti didiules armijas", - sak jis. Paryiaus pavertimas griuvsiais neturs jokios reikms", - atov Ph. Petainas, o P. Reynaud pridr, kad prancz pajgos po nepaliaujamo prie bombardavimo ir bemiegi nakt yra isekusios. N i e kur nra jokios vilties atokvpiui."
311

i, priepaskutin, Sjunginink vadovy

bs konferencija vyko jau ne Paryiuje. alies vyriausyb buvo priversta bgti i

Vokiei kavalerija prie Triumfo arkos Paryiuje. 1940 m. birelio 14 d.

Hulton-Deutsch Collection/CORBIS/Scanpix

sostins, nes link jos grsmingai artinosi vokieiai. Prieingai VV. Churchillio no rams. Paryiuje nebus barikad, snaiperi, tank ir gatvi mi. Birelio 12 d. vakar M . VVeygandas informavo Paryiaus karins gulos vad, kad Pranczijos

* W. Churchillis ne tik kalbjo apie mainas". I JAV tomis dienomis Anglijos uostus atvyko pirmoji karin siunta. 900 lauko pabkl, 80 000 kulkosvaidi, pus milijono autuv, kiekvienas su 250 ovini rinkiniu. Birelio 11 d. W. Churchillis taip pat pa laimino program, pagal kuri iki 1941 m. pavasario bt pagaminta 5 0 0 - 6 0 0 tank. (Gilbert, p. 9 2 )

Vokiei motociklinink paradas Eliziejaus laukuose. 1940 m. birelio 14 d.

CORBIS/Scanpix

sostin, siekiant ivengti Varuvos ar Roterdamo likimo, yra skelbiama atviru miestu". Vienintel perspjamojo pobdio antskryd Paryiuje liuftvaf sureng birelio 3 d. uvo 254 mons, i j 195 - civiliai. Tarp j dl nelaimingo atsi tiktinumo buvo ir visas moksleivi autobusas, kur pataik bomba. Perspjimo nereikjo, 2 milijonai paryiei pasileido bgti jau prie t a i
312

. Ir vl baisios

istorijos apie mirtinas injekcijas judti negalintiems ligoniams, paliktus gatvje vaikus ar net bandani organizuoti gynyb kareivi lino teismus, Pvz., vietos gyventojai umu prancz tankist u tai, kad is ketino ginti tilt per Luaros up. Miest merai, beveik be iimties, dar visk, kad jokia gynyba j teritorijose nebt organizuojama, nes tai baigtsi tik beprasmiu civili krauju . Plikai ir banditai puol siaubti be prieiros likusi nam ir staig, o kelius vl ukimo tkstaniai pabgli. alies pietuose liko nedaug miest, kuriuose vis dar buvo galima pasislpti. 300 tkstani Bordo gyventoj skaiius per por savaii pa dvigubjo, Po susigrdo 150 tkstani moni, nors iki karo iame miestelyje gyveno tik 30 tkstani . Be kovos vokieiams buvo paliktas ne tik Paryius, po trump deryb be jokio pasiprieinimo buvo atiduotos ir visos sostins pri eigos bei gretimi miesteliai. 4-oji G. Kluge armija itutjus Paryi ygiavo birelio 14 d. ryt. Ant Triumfo arkos ir Eifelio bokto netrukus suplevsavo svas tika, o Eliziejaus laukuose buvo surengtas karinis paradas. J o marrutas buvo toks pat, kuriuo 1918 m. pergalingai ygiavo prancz kariai . Tada kaizerio armijai pavyko pasiekti tik Paryiaus prieigas - itutjusioje iki 700 tkstani
315 314 313

gyventoj Pranczijos sostinje vokiei kareiviai eimininkavo pirm kart nuo 1870 m. Tiems, kurie nebus isisti Ryt front, pasisek - jie ia linksmai leis laik itisus ketverius metus. Ir dabar jie supldo tebeveikianias kavines ir m gavosi nuostabiu oru, kuris visada tokiu met laiku sutraukdavo Paryi tks tanius turist. Nauji turistai - tiek ginkluoti kariai, tiek gestapo agentai - buvo toli grau ne tie laukiami miesto sveiai. T birelio 14 d. savo bute Paryiuje nusiud austr kilms ydas 56-eri Ernstas Weissas. I pasauliniame kare jis dirbo mediku Austrijos-Vengrijos armijoje. S. Freudo mokinys, Kafkos draugas, is raytojas pavargo bgti nuo naci. 1938 m., po Austrijos anliuso, jis i Vienos pabgo Prah. 1939 m. vokieiams umus ekoslovakij, i Prahos persikl Paryi, bet kai naciai atygiavo ir ia, matyt, nusprend, kad daugiau bgti nebra prasms .
316

Pranczas verkia vokiei karinio parado metu Paryiuje. 1940 m. birelio 14 d.

Bettmann/CORBIS/Scanpix

Paryiaus netektis buvo ne vienintel bloga naujiena Pranczijai. Birelio 10 d. kar Vakar sjungininkams paskelb Italija. Prie tai dsavs, kad Ita lija nepasirengusi karui, B. Mussolini, matydamas triukinam vermachto yg Vakar Europoje, nutar, jog atjo metas ir jam pakovoti dl savo dalies leis gyvje Pranczijoje. Apie savo ketinimus du Hitleriui prane dar gegus 30 d., taiau fiureris kalbjo j iek tiek palaukti. Hitleris neslp savo paniekos B. Mussolini elgesio atvilgiu. I pradi jie buvo pernelyg dideli bailiai, kad prisijungt, dabar jie skuba, kad tik spt pasidalyti grobiu", vo j i s
317

pakomenta

. Kadangi Italija praeit ruden mus paliko, fiurerio nuomone, dabar

mes neturime jai joki sipareigojim", - ra VV. Keitelio tabo karininkas. UAnkstesniame puslapyje: Bastilijos dien paryieiai sutiko ramiai - tik kareiviai privalo atiduoti pagarb karininkams kavinse. 1940 m. liepos 14 d. Bettmann/CORBIS/Scanpix

sienio reikal ministerijoje B. Mussolini sarkastikai buvo lyginamas su cirko klounu, kuris ongliruoja kamuoliais, o ubaigs savo pasirodym reikalauja, kad publika paplot
318

. Tarp kareivi apie italus netrukus pasipils anekdotai.

Viename i j teigiama, kad fiureris leis italams ssti prie deryb konferenci jos stalo tik tada, jei kampanijoje us bent tkstantis i t a l "
319

. JAV prezidentas

F. D. Rooseveltas pavadino B. Mussolini poelg klastingu durklo smgiu kaimy nei nugar". Londone akimirksniu buvo suimti visi 16-70 met amiaus italai, gyvenantys Anglijoje maiau nei dvideimt met. I 4100 suimtj dauguma buvo ne nipai ar agentai, o tiesiog tradicins ital verslo akos - restoran ir viebui sektoriaus - atstovai, nuo verslinink ir vadybinink iki pic kepj ir p a d a v j
320

Italijos prisijungimas prie karo Vokietijos pusje atrod grsmingai, taiau i ties tai buvo trumparegikas, oportunistinis ir brangiai aliai kainuosiantis ingsnis. Popieriuje" Italija turjo 1,5 milijono kareivi armij, 1700 lktuv oro pajgas ir karin jr laivyn su 6 didiaisiais linijiniais laivais, 19 kreiseri, 59 eskadriniais minininkais ir 116 povandenini l a i v
321

, taiau B. Mussolini

durklas nesugebjo persmeigti net suklupusios Pranczijos nugaros. 8 prancz divizijos su 85 000 kari Rivjeroje* atsilaik prie 22 ital divizijas su madaug 300 000 kari be dideli sunkum. Prastai ginkluotos, blogai vadovaujamos ital pajgos sudtingose kaln vietovse buvo sustabdytos vos tik pasiekusios pirmuosius tvirtinimus ir niekur nepasistmjo daugiau kaip por kilometr. Atsidrusi visikoje neviltyje Italijos karo vadovyb netgi papra vokiei mesti batalion prancz unugar, taiau F. Halderis nedviprasmikai dav suprasti, jog reikal nesivels . Anekdotin tkstanio kareivi kvot italai vykd**, taiau suprantama, kad B. Mussolini nuotaika vykstant Miunchen pas Hitler buvo prasta. Mussolini nepatenkintas, - ra G. Ciano savo dienoratyje. - i staigi taika kliajam nerim. Du nort visikos Pranczijos ir jos laivyno oku pacijos, bet nerimauja, kad jo nuomon bus tik patariamojo pobdio. Kar, be aktyvaus Italijos dalyvavimo, laimjo Hitleris, todl jo odis bus paskutinis. Tai, suprantama, lidina Mussolini."
323 322

Nerimas buvo ne be pagrindo. Hitleris

nenorjo, kad Pranczijos laivynas atitekt britams, taiau kartu jis nenorjo, kad Pranczijos vyriausyb emigruot London ar iaurs Afrik ir tst kov i

* Pakrants regionas tarp Viduremio jros ir Alpi. ** Per penkias dienas Alpse trukusius mius uvo 1258 italai, 2631 buvo sueistas. Alpse net tokiu met laiku bna alta, todl tarp sueistj buvo nemaai nualusi, taiau ital aviacijos bombarduojam prancz nuostoliai buvo netiktinai mai uvo tik 20, sueista 80 prancz kareivi. (Overy, p. 3 8 )

ten, todl reng sutart, pagal kuri Pranczija nominaliai isaugot autonomij ir galt toliau valdyti savo imperij. B. Mussolini norjo okupuoti Ronos slnio region su garsiaisiais Piet Pranczijos vynuogynais, Viduremio jros karinio laivyno baze Tulone, didiuliu pramons centru Marselyje ir puikiais kurortais Nicoje, taiau Hitleris i karto atmet visus teritorinius sjungininko reikalavi mus. Jis taip pat pasiprieino silymui nuginkluoti Korsikos sal, Tunis ir Dibu t. B. Mussolini netgi negavo kvietimo taikos pasiraymo ceremonij. Hitleris aikiai dav suprasti, kad savo triumfu dalytis neketina. Viena, k jis paadjo B. Mussolini - kad taika su Pranczija sigalios tik tada, kai atskiru egzemplioriu mi bus pasirayta ir su Italija . Fiurerio ir dus susitikime, kuris, beje, birelio 18 d. vyko tame paiame kabinete, kur buvo pasiraytas 1938 m. Miuncheno susitarimas, B. Mussolini lauk dar viena nemaloni staigmena. Pranczija jau buvo ties lugimo riba, taiau Italija tikrja savo priee laik Didij Britanij ir norjo su ja pakovoti ir dl viepatavimo Viduremio jroje, ir dl jos kolonij Afrikoje. Taiau Hitleris pareik, kad nori su Britanija taikos, ne karo. Britanijos imperija yra labai svarbus veiksnys pasaulinei pusiausvyrai ir a visikai neturiu noro jo griauti", - sak Hitleris nusivylusiam B. Mussolini. Po poros savaii fiureris patikslino savo mintis J . Goebbelsui: Britanijos imperijos lugimas bt naudingas ne Vokietijai, o didiosioms usienio valstybms - pirmiausia JAV ir Japonijai, o galbt net ir Taryb Sjungai." I to, k Hitleris kalba, galima aikiai suprasti, kad jis nori visk kuo greiiau ubaigti, - ura G. Ciano. - Hitleris da bar kaip didiul sum susirs lojas, jis nori pakilti nuo stalo daugiau niekuo nerizikuodamas."
325 324

Kai vyko is diktatori susitikimas, Pranczija jau klpjo. W . Churchillis i tesjo savo paad - birelio 12 d. Pranczijoje isilaipino naujas Sjunginink pajg desantas, taiau jau po dviej dien BEF-2 vadu taps Allanas Brookas gavo sakym grti Anglij. Per trump laik britai net nespjo pakariauti, jie tiesiog trauksi uostus, kuri nespjo uimti vokieiai. Pavyzdiui, dalis Kanados 1-osios pstinink divizijos isilaipino Breste. I ia iki Paryiaus ma daug 600 km - kanadieiai nuygiavo pus atstumo, o pakeliui suinoj, kad Pranczija kapituliavo, sdo laivus ir gro Anglij. I 110 000 prancz, ku rie buvo grinti tvyn po Diunkerko evakuacijos, stoti paskutinius mius spjo tik maiau nei p u s
326

. Diunkerko repeticija leido britams tsti logistikos

stebuklus. Birelio 19-24 d. Didiosios Britanijos vyriausyb evakavo 22 656 savo piliei i Normandijos sal. Prie tai skmingai buvo itraukti tkstaniai apsupt kareivi i Havro (11 000) ir erbro (36 630) uost. Nuo birelio 15 d. prasidjus visuotinei evakuacijai, skaiiai vis didjo. I Sen Malo uosto igabenta 21 747, i Bresto - 32 584, i Sen Nazero - 57 235, i Lapaliso -

2303 kareiviai. Taigi 163 225 brit, prancz, kanadiei ir lenk kariai dar kart suvainjo pirmyn a t g a l
327

. Nors karai nelaimimi evakuacijomis", britai

ir kart spjo paiu laiku - gelbjimosi operacija baigsi birelio 18-j, o kit dien visi uostai, per kuriuos jie bgo, atsidr vokiei rankose. Tiesa, kart nelaimi ivengti nepavyko. Birelio 17 d. penki liuftvafs bomboneiai paskandino keleivin lainer Lancastha. Didiausioje Britanijos istorijoje jr ka

tastrofoje uvo apie 3500 moni. Isigelbjo tik apie 1 500. Katastrofa buvo tokia didiul, kad W . Churchills udraud apie j skelbti vieai, ir tik po ei savaii, kai apie vyk prabilo JAV spauda, Anglijoje pasirod ne tik informaci ja, bet ir nuotrauka su apvirtusiu laivu ir antrate - Paskutin didiausios vis laik jros tragedijos akimirka" . VV. Churchillis taip pat dar kart, jau paskutin, suvainjo Pranczij ir atgal. Birelio 13 d. Maximas VVeygandas j pasitiko reikliu tonu: Tik angl pa galba dar gali igelbti Pranczij. Mums nedelsiant reikia brit pstinink divi zij, artilerijos, o svarbiausia - vis naikintuv, ir dar kart naikintuv", - sak prancz generolas. VV. Churchillis paadjo tris divizijas ir, matydamas itsus M . Weygando veid, band j nuraminti: Generole, pagalvokite apie pasku tin kar. Kiek milinik problem mes kartu turjome igyventi, kol viskas baigsi pergale." Vos valdydamasis M . VVeygandas atr: Js, pone ministre pirmininke, matyt, turite omeny 1918 m. pavasar, kai vokieiai pralau angl front. Leisiu sau priminti, kad tada mes nedelsdami pagalb isiuntme 25 divizijas, paskui dar 15, dar 10 laikme rezerve. Dabar atsargoje turiu tik vien pulk ir jis myje bus per artimiausias valandas. iandienos popiet paskutiniai ms tankai buvo isisti m - tiesiai i gamykl, net nenudayti." Galiausiai M . VVeygandas pasak tai, k i ties jau kur laiko galvojo - be rimtos Anglijos paramos Pranczijai neliks kitos ieities, kaip sudaryti su Vokietija atskir tai k*
329 328

. Ph. Petainas tam i karto pritar, ir net vis dar bandantis nenuleisti rank

R Reynaud kalbjo lidnai: Pranczija atidav visk, k turjo geriausia, savo jaunim, savo gyvybs altin; vargu ar ji gali padaryti dar k nors." Neturda mas k atsakyti prancz reikalavimus, VV. Churchillis pakilo ruotis atgal Lon don. Prie ivykdamas jis pakartojo, kad Pranczija nra atleidiama nuo sipa reigojimo nepasirayti atskiros taikos su Vokietija ir pasil R Reynaud griebtis dar vieno iaudo - kreiptis pagalbos JAV prezident. P. Reynaud sutiko ir savo telegramoje F. D. Roosevelto pra, kad Amerika mest vis savo gali Pran czijai, prieakins demokratijos saugotojai, igelbti. Jeigu galite, paskelbkite

1940 m. kovo 28 d. Didioji Britanija ir Pranczija pasira susitarim, pagal kur n viena i ali be kitos sutikimo negaljo pasirayti taikos sutarties su Vokietija atskirai.

kar, bet mes bet kuriuo atveju lauksime bet kokios pagalbos." T pat vakar Pranczijos vyriausybei jau teko evakuotis pat pieiausi alies tak - Bordo. JAV prezidento atsakymas karo paadais nekvepjo: Amerikos vyriausyb daro visk, kas jos galioje, suteikdama Sjunginink vyriausybms btiniausi sku bi materialin pagalb... Ms pastangos bus padvigubintos." Pranczija su Britanija dar paband pasiekti, kad F. D. Roosevelto atsakymas bt paskelbtas vieai, naiviai tikdamosi, kad is praneimas k nors galt pakeisti, bet JAV atsakymas buvo neigiamas . T pai birelio 14 d., kai jis pasiek Bordo, vo kieiai ygiavo Paryi. Kit dien krito Verdenas, tada Mecas, Dionas, o pa siekusi Bezanson prie veicarijos sienos. H. Guderiano Panzer grup udar tris prancz armijas (3-ij.5-j, 8-j) Maginot linijoje i unugario. Iki tol Vo kietijos pusje stovjusi Friedricho Dollmanno 7-oji armija persikl per Rein ir m bombarduoti Maginot linijos pozicijas. 400 000 prancz kari ia laiksi iki pat kapituliacijos, taiau visa 2-oji Pranczijos armij grup buvo eliminuota i tolesns kampanijos. Likusioje alies dalyje frontas taip pat subyrjo, o gynj likuiai chaotikai trauksi pietus . Teritorijos, kuri dar nespjo uimti vokie iai, buvo perpildytos murzin, alkan, pavargusi kareivi, bgani be aikios krypties, danai be savo vad. Tarp j buvo jauni auktiniai, pagyven atsargos kariai, juodaodiai senegalieiai ir arabai, lenk ir ek savanoriai... Pstininkai, tankai, kavalerija, artilerija - visa armija, susimaiiusi su lygiai taip pat neinia kur bgania civili minia, tapo chaotikai besitraukiania mase. io egzodo vaizdas ilgam iliks atmintyje maiusij 1940 m. kar . Mis Pranczijoje i esms buvo baigtas, liko tik klausimas, kada alis ikels balt vliav. Birelio 15 d. prancz premjeras R Reynaud pareik brit ambasadoriui, kad jeigu Amerika paiu artimiausiu metu nesijungs kar, Pranczija nebegals tsti kovos netgi i iaurs Afrikos". VV. Churchillis irgi band prisijungti prie ragi nim F. D. Rooseveltui: Kalbdamas apie Jungtini Valstij sitraukim kar, a. inoma, turiu omenyje ne karin ekspedicij. A suprantu, kad ji nra manoma, taiau toks Amerikos sprendimas galt turti milinik moralin poveik ne tik Pranczijai, bet ir visoms demokratinms pasaulio valstybms, taip pat Vokietijos ir Italijos tautoms prieingoje pusje."
333 332 331 330

Tikimyb, kad neutrali Amerika galt

tiesiogiai prisijungti prie Europos karo, tuo metu buvo lygi nuliui, kaip ir Sjungi nink galimybs dar bent kiek atsilaikyti. Per deimt dien, iki birelio 15-osios. vokieiai numu 75 RAF lktuvus, dar 120 teko sunaikinti patiems britams. Visi dl technini gedim ar degal trkumo negalintys pakilti lktuvai birelio 15 d. buvo sunaikinti, kad nepatekt rankas vokieiams . Britams mis Pranczijoje buvo baigtas, kaip ir pranczams. Birelio 16 d. Pranczijos vyriausybs ir karo vadovybs posdyje ministro pirmininko pavaduotojas Ph. Petainas pareik, jog
334

btina skubiai sudaryti taik ir pagrasino atsistatydinti, jeigu kolegos su pasily mu nesutiks. Vyriausiasis ginkluotj pajg vadas M . VVeygandas dar prie tai at met P. Reynaud silym tsti kov i Afrikos kolonij, niekas nepalaik prancz premjero, kai is prabilo apie Britanijos pasilym sudaryti su Pranczija bendr politin unij. Pagal i netikim VV. Churchillio vizij Anglija ir Pranczija turjo tapti vientisu nedalomu vienetu*, taiau Ph. Petainas i karto j atmet: Kam Pranczijai vienytis su l a v o n u ? "
335

T vakar P. Reynaud atsistatydino, o ministru

pirmininku taps Ph. Petainas i karto susisiek su Berlyno ambasadoriumi Ispa nijoje ir papra jo tarpininkauti dl taikos deryb su Vokietija slyg . Igirds i diaugsming naujien Hitleris netvr diaugsmu. Jis buvo toks patenkintas, kad net okteljo. Niekada iki tol tokio fiurerio nebuvau mats", - ura A. Jodlio tabo karininkas, tuo metu buvs bunkeryje . Nedidel uoliuk su ikeltu keliu ufiksavo ir asmeninis Hitlerio kino operatorius. Vliau montuojant suklijavus t pat kadr daug kart, ijo filmukas, kuriame atrodo, kad Hitleris oka . Fiureris jau prie kelias savaites buvo nusprends, kaip pasielgs su Pranczija, tad i karto panoro susitikti su B. Mussolini, bet kol kas sak Vermachtu i tsti puolim. Pran czijos uostai erbras ir Brestas turi bti uimti strateginiais sumetimais, paimti Strasbr-garbs reikalas . Vokieiai miest um 1871 m., o Pranczija j susigrino 1918 m. - Elzasas ir Lotaringija nebuvo esminis Versalio punktas, bet dabar buvo galima nubraukti ir j. Birelio 17 d. Ph. Petainas kreipsi Pranczijos mones per radij: ian dien a turiu nurodyti Pranczijos vyriausybs krypt... A atiduodu save Pran czijai, kad apmaliniau jos nelaim... Su lidesiu irdyje sakau, kad turime baigti kov. Vakar kreipiausi ms prieinink klausdamas, ar jis yra pasiruo s su manimi kaip kareivis su kareiviu po mio garbingomis nutraukti karo veiksmus." kerto spektakliui.
340 339 338 337 336

priemonmis

Hitleris ruosi ne garbingoms priemonms", o

Puikiausia j valanda"
Pramogos viet jis sugalvojo dar tada, kai gegus 20 d. vokiei tankai pasiek Abvil. Pranczija turs apmokti sskait, - pareik Hitleris. - Ji privals gr inti visas teritorijas ir turtus, atimtus i Vokietijos moni per pastaruosius ketu-

* Vliau W. Churchillis pripaino, kad atsisakydama Pranczija igelbjo abi alis nuo nesivaizduojam padarini, taiau tuo metu idja simbolizavo desperatik brit va dovo nor ilaikyti savo kaimyn kare. (Roberts, p. 7 1 )

ris imtus met", o u gdingas slygas, primestas Vokietijai 1918 m., sumoks tame paiame Kompjens mike, tiksliai toje paioje vietoje, kur 1918 m. lapkrit buvo paeminta Vokietija . Birelio 20 d. prancz delegacija buvo nugabenta Paryi ir tik kit dien atsidr greta tikrosios ceremonijos vietos . Birelio 21 d. vokiei pajgos Pranczijoje pasiek tolimiausius savo ygio takus - viskas buvo aiku jau anksiau, tiesiog Hitleris su B. Mussolini norjo paaisti politinius aidimus ir paruoti dekoracijas. Ininieriai i memorialinio muziejaus imontavo, atgabeno ir pastat traukinio v a g o n - t pat, kuriame buvo pasiraytos 1918 m. paliaubos. Jis buvo pastatytas tiksliai tame paiame take, kur stovjo 1918 m. lapkriio 11-j . Tada slygas diktavo pranczai, dabar atjo vokiei eil. 15.15 vai. fiureris atvyko lydimas H. Gringo, W . Brauchitscho, VV. Keitelio, E. Raederio, J . Ribbentropo ir R. Hesso. Paminklas Sjunginink pergalei I pa sauliniame kare buvo pridengtas vokiei karo vliavomis, kad Hitleris nepa matyt didiulio Sjunginink kardo, simbolikai persmeigianio erel. Fiurerio dmes patrauk granito blokas, ant kurio didelmis raidmis pranczikai buvo igraviruota: ia 1918 m. lapkriio vienuolikt dien lugo nusikaltlika Vo kietijos imperijos puikyb - nugalta laisv moni, kuriuos ji band pavergti." Hitleris tai perskait, t pat padar ir kiti. Visi stovjo tyldami, taiau daug kart fiurerio veido iraik mats urnalistas VV. Shireris, t akimirk j apib dino penkiais odiais: Panieka, pyktis, neapykanta, kertas, triumfas."* Paskui visa delegacija lipo vagon ir Hitleris atsisdo t viet, kurioje 1918 m. buvo sitaiss prancz maralas F. Fochas. Prancz delegacij sudar 2-osios sausumos armijos vadas generolas Charles'is Huntzigeris, oro pajg generolas Jeanas Bergeret, karinio jr laivyno viceadmirolas Maurice'as Le Lucas ir buvs prancz ambasadorius Lenkijoje Leonas Noelis. Jie atrod sutrik, taiau sten gsi laikytis. Visas is spektaklis jiems buvo netiktas, taiau svarbiausia, dl ko jie atvyko, buvo paliaub slygos.
344 343 342 341

VV. Keitelis pradjo skaityti preambul su tirada, kad 1918 m. Vokietija tur jo pasirayti paliaubas, nors vokiei pajgos net nebuvo sumutos. i sutartis, anot jo, nuplaus didiausi Vokietijos paeminim kart ir visiems laikams". Po deimties minui Hitleris pasialino i vagono, o OKVV vadas m vardyti paliaub slyg punktus: Pranczija padalijama dvi dalis - okupuojamj ir

* Vakar sjunginink pergals paminklas Kompjenje Hitlerio sakymu buvo su sprogdintas. Istorijos apsivertim auktyn kojomis mats traukinio vagonas iga bentas Berlyn, bet toliau besisukantis istorijos ratas pasieks j ir ia. Vagonas bus susprogdintas per Sjunginink antskrydius Berlyne. Paminklas maralui R Fochui, taip pat Hitlerio sakymu, buvo nepaliestas.

laisvj. Vokietijos okupacin zon patenka iaurin ir vakarin alies dalys su visomis Lamano ir Atlanto vandenyno pakrantmis. Pietin Pranczijos dalis (madaug 2/5 alies teritorijos) su administraciniu centru Vii paliekama valdyti Ph. Petaino vadovaujamai vyriausybei. Pastarajai paliekama teis administruoti Pranczijos kolonijas Afrikoje bei Indokinijoje. Armijoje ir laivyne gali likti iki 100 000 kareivi, visi kiti turi bti nuginkluoti ir demobilizuoti. Okupacijos ilaidas (400 milijonus frank per dien) apmoka Pranczija*. Visi prancz karo belaisviai lieka Vokietijos rankose, visi vokiei belaisviai turi bti paleisti. Pasiprieinimo kovotojams turi bti taikoma mirties bausm, Pranczija taip

Prie pasiraant paliaubas Kompjens mike. I kairs: J. Ribbentropas, W. Keitelis, H. Gringas, R. Hessas, A. Hitleris (u jo matyti juoda E. Raederio uniforma) ir W. Brauchitschas. Fone ymusis traukinio vagonas. 1940 m. birelio 22 d.
Bundesarchiv. Bild 183-1112-500. Fotograf: o.Ang.

pat turi perduoti visus antinacikai nusiteikusius vokiei pabglius. Daug met praleids Pranczijoje ir neblogai painojs jos politikus brit generolas Edwardas Spearsas, bgdamas Anglij, prognozavo: Pranczai vis dar gyvena senj karalysi laik pasaulyje. Tada buvo galima atiduoti kelet provincij, sumokti tam tikr sum ir gyventi toliau, tikintis, kad kit kart labiau pasiseks. Bet netrukus jiems teks atverti a k i s . "
345

Kaip tik tai ir vyko dabar Kompjenje.

* 20 milijon Reicho marki per dien, 1 mark sudar 20 frank. Tai daug kart dides n suma nei karins vokiei gulos Pranczijoje poreikiai.

Naujoji perspektyva skambjo prasiau nei po 1870 m. pralaimjimo, tada Prsija i nugaltos Pranczijos pasitrauk po trej met. Iklauss slyg, generolas Ch. Huntzigeris i karto pareik, kad jos grie tos ir negailestingos", kur kas blogesns nei tos, kurias 1918 m. pasira Vo kietija. Be to, pridr jis: Jeigu ir kita alis u Alpi, nenugaljusi Pranczi jos (Huntzigeris nepaminjo Italijos vardo greiiausiai nordamas parodyti jai paniek) pateiks panaius reikalavimus, Pranczija jokiomis aplinkybmis nesutiks. J i kovos iki galo." Bet tai buvo ne derybos. Pranczams buvo kons tatuota, kad niekas i esanij vagone neturi teiss pakeisti fiurerio slyg. Arba pranczai pasirao, arba ieina. Viena, k prancz delegacijai pavyko isiderti, buvo galimyb susisiekti su vyriausybe. M . Weygandas band prie tarauti reikalavimui atiduoti Reichui visus emigrantus i Vokietijos. J o ma nymu, tai negarbinga, taiau W . Keitelis atov, kad ie vokiei emigrantai idav savo taut" ir turi bti grinti bet kokia kaina". Niekas neprotes tavo prie punkt, kad kiekvienas pranczas, kitos alies pusje kariaujantis prie Vokietij, turi bti suaudytas vietoje*, niekas neprotestavo ir dl karo belaisvi palikimo Vokietijai. M . Weygandas man, kad netrukus bus par klupdyta ir Didioji Britanija, o po galutins taikos sutarties kareiviai gals grti namo. Dar prie tai Ch. de Gaulle'io raginimus tsti kov i iaurs Af rikos M . Weygandas atov: Nesmon! Po trij savaii Britanija cyps kaip smaugiamas viiukas."
346

Taip beveik 2 milijonai prancz be dideli disku

sij liko nelaisvje, kurioje praleis beveik penkerius metus. Bet kuriuo atve ju diskusijos tarp i nugaltoj ir pralaimtoj buvo nemanomos. 18 vai., neapsikents, kad paliaub sutartis vis dar nepasirayta, W . Keitelis pateik ultimatum: Jeigu mes nepasieksime susitarimo per valand, derybos bus nutrauktos ir delegacija bus grinta atgal prancz linijas." Derybininkai

* io punkto taikinys buvo aikus. Birelio 18 d. Charles'is de Gaulle'is kreipsi Pran czijos mones i Londono: Pranczija pralaimjo m bet ne kar. A praau pati kti manimi, kai sakau, kad Pranczijos klausimas nra isprstas. is karas nesibaigia miu dl Pranczijos. Tai yra pasaulinis karas... Kad ir kas atsitikt, prancz pasi prieinimo liepsna negali ugesti ir neuges." Nedaug prancz girdjo iuos odius, dar maiau painojo 49-eri generol, dabar i esms pasiskelbus Pranczijos vado vu ir gelbtoju. A, generolas de Gaulle'is, prancz kareivis ir karo lyderis, supran tu, kad dabar kalbu Pranczijos vardu" - sak jis. U poelg de Gaulle'is netrukus Ph. Petaino reimo buvo paskelbtas idaviku ir u aki nuteistas myriop. Gras o diai, kurie tuo metu niekuo negaljo padti okupuotai Pranczijai, dabar yra ikalti pastato, kuriame kalbjo de Gaulle'is, sienoje. (Roberts, p. 72, Gilbert, p. 9 9 - 1 0 0 ) . 1940 m. rugpjt Laisvos Pranczijos pajgos" sudar tik iek tiek daugiau nei 2000 kareivi ir karinink. (Overy, p. 3 9 )

puol skambinti vyriausybei Bordo, i dav sutikim ir 18.50 vai. paliaubos buvo pasiraytos . Tiesa, sutartyje buvo punktas, numatantis jos sigaliojim tik po to, kai bus pasirayta paliaub sutartis su Italija. Tai buvo padaryta po dviej dien Romoje*. Oficialiai taika sigaliojo jau prasidjus birelio 25 d., 1.35 vai. po vidurnakio. Hitleris ios akimirkos lauk savo gerai saugomame tabe nedideliame iaurs Pranczijos kaimelyje. Sargyba buvo irikiuota, o
347

Paliaub pasiraymas Kompjenje. Sdi prie stalo (i kairs): Wilhelmas Keitelis, Joachimas von Ribbentropas, Jeanas Bergeret, Charlesas Huntzigeris, Maurice'as Le Lucas. 1940 m. birelio 22 d.
Bundesarchiv. Bild 146-1982-089-18. Fotograf: o.Ang.

fiurerio koted atvyko sveiai - Albertas Speeras, adjutantai, sekretors. Hitleris sak ugesinti viesas ir praverti langus, kad visi galt igirsti istorin moment skelbianius trimitus. Tai buvo jaudinanti akimirka. Po jos niekas ne drso kalbti, visi lauk fiurerio. Jausdamas atsakomyb..." - prabilo is ir i susijaudinimo nebegaljo tsti, tik papra valgomajame vl jungti viesas . Mis dl Pranczijos buvo baigtas, ir jis buvo laimtojas. Paprastas kareivis I pasauliniame kare, dabar jis buvo didis ukariautojas ir karvedys, su kuriuo vargu ar kas nors galjo lygintis. Per I pasaulin kar, padedama Sjunginink, atsilaikiusi ketverius metus, dabar Pranczija krito per eias savaites. Didysis mis dl Pranczijos baig tas, - ra jaunas karininkas Karlas Heinzas M e n d e , - jis truko dvideimt ee rius m e t u s . "
349 348

* B. Mussolini gavo madaug penkiasdeimt kilometr alies gilum demilitarizuotas zonas ties savo sienomis su Pranczija ir Tunisu.

Niekam iki tol pasaulio kar istorijoje nebuvo pavyk apsupti prie tokiu miliniku mastu. Niekas iki tol viename myje nepam nelaisv 1.9 mili jono prieo kareivi
350

ir n viena didel vermachto pergal jau niekada nebus

ikovota taip greitai, taip lengvai ir u toki nedidel kain. M . KARO K A M P A N I J O S M O N I N U O S T O L I A I 9 4 0 M . G E G U S 1 0 - B I R E L I O 25 D .

3 5 1

Vokietija, Italija

Pranczija, Didioji Britanija, Belgija, Olandija Pranczija: uvo apie 120 000. sueista apie 200 000, 1,9 milijono pateko nelaisv Didioji Britanija: uvo apie 11 000, sueista apie 17 000. apie 40 000 pateko nelaisv. Olandija: uvo 2 500, sueista apie 8000 Belgija: uvo 6600, sueista 16 000

Vokietija: uvo apie 43 000, sueista 111 000.

Italija: uvo 1250, sueista 2600

I viso uvo apie 180-185 tkstaniai

I karto po pergals buvo suskaiiuota, kad uvo 27 000 vokiei kareivi, kiek vliau skaii papild taip ir neatsirad dingusieji be inios, taiau Sjun ginink nuostoliai buvo keturis kartus didesni. Vien tik skaiiuojant uvusiuosius, futbolo terminiais kalbant, Vokietija laimjo rungtynes rezultatu 4 - 1 , pridjus sueistuosius ir belaisvius, rezultatas tampa triukinaniu 1 5 - 1 . Didioji netek i dalis teko Pranczijai, kuri nusjo tkstaniai antkapi ir bendr paminkl. Uraas ant j uvusiesiems 1939-1940 m. kare" vliau bus tarsi priminimas amerikieiams ir britams, kad t vasar Pranczija nesulauk tikros Sjunginink paramos . Mis Pranczijoje buvo tarsi atskira II pasaulinio karo dalis. Pagal vis kar statistik ir istorik sutart bei daniausiai besikartojant santyk uvu sij daniausiai bna triskart maiau nei sueistj. Matuojant pagal j, prancz kareiviai kovsi iki mirties gerokai daniau nei prisimena j oponentai. Strategini j karins vadovybs klaid, puikaus vokiei plano ir ne maiau spdingo jo gyvendinimo derinys pavert visas prancz pastangas beprasmikomis. Skaiiai patys savaime nieko nereikia. Pvz.. karo aviacijos nuostoliai kampanijoje buvo panas (Vokietija prarado 1284 lktuvus. Didioji Britanija - 9 3 1 , Pranczija560
353 352

) , taiau Vokietija j inaudojo daug veiksmingiau. Kaip ir tankus, kuri

tandemas su liuftvafe pateik pasauliui dar vien aibo karo pamok. U toki pergal, kai per eias savaites buvo parklupdytos Olandija. Belgija ir Pranc-

zija, Hitleris buvo pasiruos sumokti ir daugiau - dabar jo imperija drieksi nuo Narviko iaurje iki Bordo pietuose, nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Vyslos rytuose. Treiojo Reicho triumfas Vakar Europoje enklino nauj Seno jo emyno eros pradi. Stipriausia ir vienintel tikra jo valdov nuo iol buvo Vokietija. Rytuose tebegaliojo taikos sutartis su Taryb Sjunga, ir net panors j sulauyti Stalinas dabar vargu ar k nors galjo padaryti prie Treiojo Reicho karo main vienas prie vien; JAV ir toliau laiksi nuoalyje, Didioji Britanija liko viena ir silpna, be to, jos gi kapitalistins valstybs, su kuriomis bolevikams ne pakeliui. V Molotovas iltai" sveikino F. VV. Schulenburg su nuostabia vo kiei vermachto skme", bet kitame Kremliaus kabinete Stalinas lakst i kampo kamp ir vis klaus N. Chruiovo: Kaip jie galjo leistis Hitlerio nugalimi, kaip jie galjo bti taip sutriukinti? Negi jie negaljo bent kiek pasiprieinti?" Tai buvo ne klausimai, tai buvo reakcija netiktai greit Pranczijos lugim. J o galim pasekm Stalinas pasak garsiai: Dabar Hitleris sumals mus miltus!"
354

Kitoje

Europos pusje, Londone, birelio 18 d. VVinstonas Churchillis r vien gar siausi savo kalb: Tai, k generolas VVeygandas vadino Pranczijos miu, yra baigta. Manau, kad netrukus prasids Britanijos mis. Nuo io mio priklauso, ar iliks krikioni civilizacija... Nuo jo priklauso ms, brit, gyvenimas ir ms imperijos bei jos institucij ilgalaikis gyvavimas. Visas prieo sitis ir galyb ne trukus turt atsisukti prie mus. Hitleris ino, kad turs mus palauti ioje saloje arba pralaimti kar. Jei stengsime atsilaikyti, visa Europa gals bti ilaisvinta, ir pasaulis vl gals siekti plai ir sault auktum. Bet jei mums nepavyks, visas pasaulis, skaitant ir Jungtines Valstijas, skaitant visus, kuriuos mes painojome ir kuriais rpinoms, nugrims naujo Tamsos Amiaus bedugn, pragaitingesn ir, ko gero, dl ikrypusio mokslo gerokai ilgesn. Todl atsiduokime savo pareigai ir elkims taip, kad Brit imperijai ir jos Taut Sandraugai isilaikius dar tkstant met, mons vis dar galt itarti: Tai buvo puikiausia j valanda (ang Their finest h o u r ) . "
355

Vliau savo prisiminimuose VV. Churchillis ra visada tikjs, jog

Britanijai pavyks atsilaikyti. Jis nuo pradi iki pabaigos isaugojo kone mistik tikjim likimu, taiau t 1940 m. vasar net ir jis suprato, kad pralaimjimas yra gerokai realesn tikimyb nei galutin pergal". Vos prie kelias dienas iki ios jo kalbos brit ministro pirmininko karo patarjas Hastingsas Ismay VV. Churchilliui pareik, kad dabar, nebelikus Sjunginink, kuriais reikia rpintis, mes laim sime Britanijos m". VV. Churchillis dmiai pavelg generolui majorui akis ir atsak: M u d u su jumis per tris mnesius bsime n e g y v i . "
356

Tai i ties buvo puikiausia j valanda". Tai buvo didingiausia Hitlerio gy venimo akimirka, spdingiausia jo pergal ir didiausias jo triumfas. Bet k jis darys, pasieks i virn? Prie atsakymo klausim mes grime po to, kai

atsisveikinsime su Treiojo Reicho ukariautomis alimis. Joms i akimirka buvo viena i tamsiausi per j istorij, ir ji truks ketverius metus. Pranczijos vliava Paryiuje suplevsuos tik 1944 m. rugpjt.

Vakar Europa po svastika

mons visose okupuotose valstybse buvo priversti bendradarbiauti, o j vyriausybs arba pabgo, arba buvo nuverstos, ir n vienoje i j, netgi may iame Liuksemburge, enkli politins klass dalis nesiryo mesti ikio tiems, kurie tuo metu atrod es laimtoj pusje", - ra vienas istorikas . Jis buvo teisus - Belgijos karalius Leopoldas, kaip ir naujoji Pranczijos vyriausyb, liko savo alyse, Olandijos karalien Vilhelmina* pabgo London, kaip ir Liuk semburgo hercogien arlot, taiau kad ir koks buvo vadov pasirinkimas, rezultatas i esm buvo tas pats - j valstybs tapo inaudojamomis Treiojo Reicho marionetmis, o j gyventojai, skirtingai nei karaliai ar politikai, pabgti nuo okupacijos galimybi neturjo. Tik dalin Pranczijos okupacija buvo gerai apgalvotas Hitlerio ingsnis - jis ukirto keli emigracins vyriausybs sukrimui ir Pranczijos bandymui tsti kar i savo kolonij. U toki alternatyv pasisaks Paulis Reynaud Ph. Petaino sakymu buvo suimtas ir vis likus kar praleido vokiei nelaisvje. Liepos 1 d. alies Nacionalin Asamblja suteik Ph. Petainui visik valdi - demokratin respublik pakeit maralo Ph. Petaino, tapusio chef de Etat francais, vadovau jamas reimas**. J o deinija ranka ir pdiniu buvo paskirtas Pierre'as Lavalis, o Fernandas de Brinonas tapo prancz atstovu karinje Vokietijos vadovyb357

* Karaliens Vilhelminos portretas ar bet kokios uuominos apie karalikj eim Olandijoje buvo udraustos. Vilhelminos portretas dingo i vadovli, gatvi pavadi nimai, susij su karalikja eima, pakeisti. Kadangi Olandijoje, skirtingai nei Danijo je, Belgijoje ar Pranczijoje, naciams nepavyko sukurti marionetins vietos vyriausy bs, alies valdytoju buvo paskirtas austr nacistas Arthuras Seyss-Inquartas. Vos tik pradjs eiti Olandijos Reicho komisaro pareigas (Reichkomissionar fr die besetz ten niederlndischen Gebiete) A. Seyss-Inquartas vietos gyventojams pareik, kad Vokietija neketina aneksuoti Olandijos ar primesti jai savo ideologijos. Jis taip pat pridr, kad visi alies statymai lieka galioti. Idealiai susiklosius aplinkybms naci lyderiai tikjosi, kad brolika oland arij tauta" anksiau ar vliau taps nedaloma Treiojo Reicho dalimi ir palaikys draugikus santykius su didija vokiei tauta". ** Po alies ilaisvinimo is aktas buvo pasmerktas ir paskelbtas neteistu, nes 1884 m. konstitucija skelb, kad respublikos valdymo forma yra nekvestionuojama" Vis dlto tada sprendimas buvo priimtas beveik vienbalsiai: 569 - u, 80 - prie, 17 nedalyvavo.

je Paryiuje. Prancz moto Liberie, Egalit, Fratemit (Laisv, lygyb, brolyb) buvo pakeistas Travail, Familie, Patrie (Darbas, eima, tvyn), taiau atsisveiki nimas su demokratija nebuvo problema, greiiau netgi sveikintinas vykis Vii* reimo vadovams. Brit karininkas Edwardas Spearsas, per pastarj deimtmet i arti stebjs politinius vykius Pranczijoje, sak: Visos auktesniosios pran-

Naci vliavomis ir svastikomis ipuota kavin La Place Blanche prieais Mulen Ruz. i kavin buvo rezervuota tik vermachto kariams. 1940 m.
Bettmann/CORBIS/Scanpix

cz klass iki pat vidurini, deinieji, jeigu jums taip labiau patinka, teik pir menyb vokieiams, nes labiausiai baiminosi komunist. Manau, tai galima pavadinti galinga penktja kolona, kuria vokieiai sumaniai pasinaudojo."
358

Philippe'as Petainas buvo btent toks. Jis priklaus monarchistams, kurie Pran czijos Treij respublik laik chaoso alyje prieastimi. Maralas apskritai nekent politik, ir tai, kad juo nusprend tapti pats, buvo tiek jo asmenin, tiek ir visos Pranczijos tragedija. is ingsnis j pavert prietaringiausiai verti namu X X a. pranczu. Vii sindromas" iki pat iol yra Pranczijos praeitis, kuri nepraeina, ir nra vieningo atsakymo deinij radikal atstovo Jeano Marie Le Peno suformuluot klausim: Ar generolas de Gaulle'is Londone buvo dr sesnis u maral Petain okupuotoje zonoje?" 1940 m. ne tik Ph. Petainui, bet ir daugeliui kit politik atrod, kad Vokietija netrukus nukariaus vis Europ,

* Reimas gavo Vii pavadinim, kadangi Ph. Petainas vadovavo Pranczijos likuiams i kurortinio Vii miestelio viebuio. Vokieiai j okupavo birelio 20 d.

todl palaikyti draugikus santykius ir bendradarbiauti su Treiuoju Reichu yra vienintelis kelias utikrinti geresn rytoj Europai ir savo tautai. P h . Petainas ir R Lavalis tikjosi, kad kolaboracija netrukus atne teigiam pokyi: karas baig sis, prancz karo belaisviai bus paleisti, kapituliacijos akto primesta finansin nata bus enkliai sumainta - jie rinkosi maesn blogyb ir drauge mgavosi turima valdia ir privilegijomis. Kartais Ph. Petainas blyksteldavo, kaip kad 1940 m. spal, kai susitikime su Hitleriu atmet io pasilym paskelbti kar Britanijai, taiau jis neturjo politi ko gdi ir sulauks 84-eri buvo jau per senas j mokytis. Verdeno didvyris nuolat visk pamirdavo, prastai girdjo ir neretai tiesiog usnsdavo sdda mas. J o atsikirtimas Hitleriui liko nepastebtas, o nuotrauka, kurioje prancz maralas ir naci fiureris ypsodamiesi spaudia vienas kitam rank, apskriejo pasaul kaip kolaboravimo simbolis. Ph. Petaino laikai Hitleriui apie nauj vilt Europai, kuri suteik vermachto pergals", patenka to paties simbolio kategorij . Kad ir kaip bt, senasis maralas sugebjo usikariauti moni simpatijas ir populiarum. 1944 m. baland Paryiuje j pasitiko gerokai didesn prancz minia nei Ch. de Gaulle'* po keturi mnesi . Vii Pranczijos oficialus statusas buvo neutralumas, taiau isaugoti j, kai i vienos puss spaud Vokietija, i kitos - Sjungininkai, buvo sudtinga uduotis. Ph. Petainui ne kart teko nusileisti Hitleriui, o Sjungininkai, turdami savo interes, neutralum lauydavo. Kai 1941 m. Irake prasidjo bandymas nu versti Britanijos imperijos valdi, j palaikiusi liuftvaf gavo leidim pasipildyti
360 359

* Vakar sjungininkai - tiek W. Churchillis, tiek F. D. Rooseveltas - Ch. de Gaulle' irjo tariai. Po Sjunginink isilaipinimo Alyre 1942 m. pabaigoje prancz ka riuomens vyriausiuoju vadu buvo paskirtas ne de Ch. Gaulle'is, o admirolas Francois Darlanas, iki tol buvs prieingoje, Vii stovykloje. Kai 1942 m. gruodio 24 d. F. Darlan nuud jaunas monarchistas Bonnier de La Chapelle, vietoj jo vadu buvo paskir tas generolas Henris Giraud, o Ch. de Gaulle is Pranczijos lyderiu formaliai buvo pripaintas tik 1944 m. lapkrit, kai Sjungininkai isilaipino Pranczijoje. Dl savo usispyrimo II pasaulinio karo metais Ch. de Gaulle'is ne kart atsidr situacijose, kai atrod, jog bus imestas i aidimo. Pranczija neturi draug, tik interesus" sak jis. Savo karjeros virn Ch. de Gaulle'is pasiek 1959 m. taps Pranczijos pre zidentu. Jis vald al 10 met. De Gaulle'is mir likus dviem savaitms iki savo 80-ojo jubiliejaus, taip ir nespjs ubaigti memuar. Laidotuvse jo pageidavimu nedalyva vo valstybi vadovai ar ministrai, tik Compagnons de la Liberation. Ant antkapio, taip pat jo praymu, nra joki mantrybi, tik uraas Charles de Gaulle, 1890-1970". Skirtingai nei daugelis politik, Ch. de Gaulle'is neugyveno turto, ir po jo mirties artimiesiems teko parduoti rezidencij. J sigijs fondas steig Ch. de Gaulle'io mu ziej. Jo vardu pavadintas svarbiausias Paryiaus oro uostas.

degal Sirijoje. Kadangi Vii neatsispyr Berlyno spaudimui, Didioji Britanija um Sirij bei Liban. 1942 m. britai, baimindamiesi, kad sal gali uimti Japonija, okupavo Madagaskar. Taigi Vii noras ivengti karini konflikt buvo sunkiai gyvendinamas. Galiausiai alis turs atkentti ne tik naci okupacij, bet ir Sjunginink sugrim. I madaug 1 50 tkstani prancz civili, uvusi per II pasaulin kar, du tredaliai uvo nuo Sjunginink karini veiksm. Vien tik antskrydiai prie isilaipinim Normandijoje, turj suminktinti" vokiei gynyb, nusine deimtis tkstani g y v y b i
361

Kad ir kokie buvo Vii vyriausybs interesai, tikslai ar norai, greta j visada egzistavo naci primesta valia ir alia stovinti vokiei armija, kuri galiausiai okupuos Pranczijos likuius 1942 m. Treias paliaub sutarties punktas skelb, kad Pranczija sipareigoja bendradarbiauti su vokiei karine valdia, turinia visas galias ir teises okupuotoje zonoje. Vietos valdios organai okupuotoje zo noje buvo pareigoti paklusti vokieiams ir vykdyti visus j reikalavimus, savo ruotu vokiei vadovyb galjo vetuoti jai netinkamus prancz sprendimus. Kita vertus, Vii vyriausyb administravo ne tik laisvj zon" (zone libre). Civilins valdios jurisdikcija i esms veik visoje Pranczijos metropolijoje, iskyrus Elzaso ir Lotaringijos region, kur perm Reicho administracija. Pranczijos, kaip ir Olandijos bei Belgijos, okupacija buvo eminanti, bet ios alys iveng siaubingo Lenkijos likimo. Pranczija apskritai buvo vienin tel alis, kurios vyriausyb isaugojo didij dal savo autonomijos ir buvo pripainta tarptautiniu lygiu*. Vii kontrvalgyba suaud ne maiau kaip 40 abvero nip, ir demaskavo dar kelet imt agent. Keturi penktadaliai j buvo pranczai
362

. inoma, reali valdia buvo naci ideologo, buvusio a m

basadoriaus Pranczijoje Otto Abetzo ir karinio valdytojo, generolo Karlo von Stlpnagelio** rankose, taiau antiydik priemoni Vii klerkai msi gerokai anksiau nei to pareikalavo naciai i Berlyno ar Paryiaus. J interesas buvo materialin ikeldinimo ir turto konfiskavimo n a u d a
363

. Tiesa, Vii reimas

* JAV i karto atsiunt savo ambasadori ir umezg diplomatinius santykius. Ame rikos tikslas buvo padaryti visk, kad Vii netapt karine Hitlerio sjungininke, taip pat nesuteikt savo oro bazi Sirijoje ar leidimo Vokietijai per iaurs Afrikos terito rijas vykdyti karin tiekim. Svarbiausia amerikieiams buvo, kad Vii nesiimt joki veiksm, galini pakreipti karo eig Vokietijos naudai. Oficialus Vii statusas buvo neutralumas, tad buvo tikimasi, kad alis nedarys nieko, kas nenurodyta sutartyje su Vokietija. Taryb Sjunga irgi umezg diplomatinius santykius su Pranczija ir juos nutrauk tik prasidjus Barbarosai". Apie prieastis, dl kuri santykiai su Didija Britanija buvo labai komplikuoti, skaitykite kitoje ios serijos knygoje. ** Jo pusbrolis Otto Stlpnageiis 1940 m. kampanijoje vadovavo 2-ajai vermachto armijai.

stengsi apsaugoti Pranczijos ydus ir atsisak versti juos neioti geltonas vaigdes. Padtis okupuotoje zonoje buvo kur kas blogesn - ia andar merija gaud ydus nekreipdama dmesio j kilm. J kelion per lidnai pagarsjusi Dransi stovykl* netoli Paryiaus baigdavosi stotelmis, i kuri gro nedaugelis, - mirties stovyklose Lenkijoje. J sumimo ir perdavimo operacijas reng pranczai, tokie kaip Ren Bosquet ar Maurice'as Paponas. 1942 m. liep nutikusi istorija yra lidnai ikalbingas prancz policijos ben dradarbiavimo su naciais pavyzdys. 1942 m. po galutinio sprendimo" yd klausimu Adolfas Eichmanas paskel b, kad mirties stovyklas turi bti deportuota 10 000 Belgijos, 15 000 Olan dijos ir 100 000 Pranczijos yd nuo 16 iki 40 met amiaus. Pagal plan per pirmuosius tris mnesius i Pranczijos turjo bti igabenta 40 000 yd, taiau viena buvo suplanuoti, visai kas kita - gyvendinti. Naciai tiesiog neturjo tiek

Vii policijos vadas Rene Bosquet (antras i deins) susitikime su SS atstovais ir Marselio valdia. Marselis, 1943 m. sausis
Bundesarchiv. Bild 1011-027-1475-38. Fotograf: Vennemann. Wolfgang

moni ir praktini galimybi identifikuoti, suimti ir deportuoti tok milinik kiek moni, taigi jiems teko kreiptis pagalbos pranczus. Vii policijos vadas Ren Bosquet pareik, kad laisvojoje zonoje" gali bti deportuoti tik usienio ydai, o okupuotos zonos" yd gaudynse prancz policija nedalyvaus: Pran czikoje pusje prie aretus neturime nieko prie. Tik ms policijos egzekucijos Paryiuje bt nepageidautinos. Toks yra maralo (Petaino) noras", - sak jis.

* Dransi virinink austr nac Alois Brunner Adolfas Eichmanas vadino savo geriau siu vyru". 2001 m. jis u aki buvo nuteistas kalti iki gyvos galvos u nusikaltimus mo nijai, taiau 2007 m., anot brit dienraio The Guardian, buvo aukiausio rango nacis pasaulyje, kuris vis dar gali bti gyvas". Tokiu atveju jam turjo bti 95-eri.

Vokiei saugumo policijos virininkas Helmutas Knochenas, suprasdamas, kad be prancz pagalbos operacija yra nemanoma, atsak, kad fiureriui tai yra la bai svarbus klausimas" ir jis tokios pozicijos gali nesuprasti". Igirds grasinim, R. Bosquet pasil kompromis-jo policija dalyvaus aretuose abiejose zonose, taiau suimins tik usienio, ne prancz ydus . Prancz pozicija ginti savo pilieius buvo suprantama. 1940 m. Pranczijoje buvo apie 350 000 yd, bet beveik pus i j - pabgliai i kit ali ir neturjo pranczik dokument . Apginti savus svetim sskaita - toks buvo politinis sprendimas, bet istorija tuo nesibaigia. Po dviej dien, susitiks su A. Eichmano atstovu Paryiuje Theodoru Danneckeriu*. Vii premjeras Pierre'as Lavalis pareik, kad i laisvosios zonos deportuojami ir jaunesni nei 16 met vaikai", o yd vaikai okupuotoje zonoje jo nedomina" . Sunku pasakyti, kodl P. Lavalis msi ios iniciatyvos, galbt taip jis tikjosi greiiau upildyti naci reikalaujam kvot. Pats jis sak, kad de portuoti vaikus pasil i humaniko" siekio neleisti iskirti eim, taiau tam, kas atsitiko po io pasilymo, vargu ar galima rasti antihumanikesn palyginim. Per dvi dienas nuo 1942 m. liepos 16 d. Paryiuje buvo suimta 12 884 ydai, 4114 i j vaikai. Micheliui Mulleriui, papasakojusiam i istorij, tuo metu buvo tik 7-eri. Du 10-ies ir 11 -os met amiaus jo broliai paklaus mamos ir spjo pabgti prie pat aret. Padedami ger moni, jie igyveno kar, o Michelis su savo mama ir 9-eri met sesute Annete atsidr iemos velodrome", kuris paiame Paryiaus centre, alia Eifelio bokto, buvo paverstas yd tranzito stotele. Kelias dienas be maisto ir vandens ia laikomi ydai miegojo tiesiog ant takeli, kuriais dar nese niai riedjo sportiniai dviraiai, paskui traukiniais buvo perkelti stovyklas atokes nse kaim vietovse. I ia j lauk kelion mirties stovyklas Rytuose, taiau ikilo keblum. Vokieiai buvo pasiruo priimti tik suaugusiuosius - deportuoti kartu eimas kol kas nebuvo nusprsta, taigi pranczai ketino suaugusiuosius i sisti pagal grafik, o vaikus - kai bus sutvarkyti formalumai. Priimdamas tok sprendim, Vii policijos pareignas Jeanas Leaguay** jau inojo, kad traukiniai vaikams bus paruoti tik antroje rugpjio pusje ir kad palikti be savo tv vaikai turs pragyventi dar kelias savaites. Akimirka, kai jie buvo atskiriami nuo savo
366 365 364

* Theodoras Danneckeris buvo vienas i svarbiausi A. Eichmano parankini. yd klausimus jis sprend ne tik Pranczijoje. 1943 m. jis buvo perkeltas Bulgarij, pas kui Graikij ir Jugoslavij, Italij ir Vengrij. 1945 m. j sum amerikieiai, ir po keli dien T. Danneckeris nusiud. ** R. Bousquet deinioji ranka Jeanas Leguay po karo tapo Warner Lambert, Inc. Londone prezidentu. Si bendrov vliau susijung su Pfizer. Jis niekada nebuvo nuteistas ir mir savo mirtimi 1989 m. Tiesa, po jo mirties Pranczijos teismas padar beprecedent pa reikim, kad J. Leguay dalyvavimas nusikaltimuose monijai nekelia joki abejoni.

mam, buvo iurpi. Vaikai klykdami ir verkdami laiksi sikib savo mam, an darai neinojo, k daryti", - pasakojo Michelis. Annete Mller taip pat niekada nepamiro ios dienos: Policija band atstumti mamas ir iauriai jas mu. Vaikai vis tiek laiksi sikib j drabuius. Tada jie paleido vandens iurkles ir m pl ti nuo moter drabuius. O aplink riksmai ir raudos. Didiulis triukmas ir staiga kurtinama tyla. Prie moteris ir vaikus buvo pastatytas kulkosvaidis - grasinimas buvo aikus - moterys visa linija eng pirmyn. is vaizdas man iki pat iol stovi akyse. Ir vaikai, besilaikantys vienas u kito. Mano mama irgi buvo prieakinje eilje. J i pasiunt enkl akimis, ir man atrod, kad jos ypsosi, tarsi sakydamos, kad ji gr. Michelis pravirko..." Mulleri mama nesugr - tai buvo paskutinis kartas, kai ji ypsojosi savo vaikams . Jeigu egzistuoja gyvenimas anapus, ji tikrai nusiypsojo dar kart, kai suinojo, kad visi keturi jos vaikai sugebjo igyventi komar. Brolis dar dvi savaites musi apskretusi vaik eilse prie lakelio sriu bos sau ir sesei, o kai nepavykdavo, valgydavo ol. Nauja j stotel buvo Dransi stovykla, i kurios kartu su nepastam suaugusij minia vaikai turjo atsidurti Auvice. Taiau jiems pasisek. Tvas sugebjo papirkti i pradi taking yd, o paskui ir prancz pareign - nepaisant savo amiaus Michelis ir Annete buvo perkvalifikuoti tinkamus dirbti" ir perveti katalikikus vaik namus, kuriuose slpsi iki pat karo pabaigos . Taiau toki laiminguoli buvo tik vienas kitas. N vienas i daugiau kaip 4000 vaik, ivet be savo tv Auvic 1942 m. va sar, negro . I viso per naci okupacij uvo 77 000 Pranczijos yd, tai tik 20 proc, tik kas penktas ydas i vis buvusi alyje 1940 m. Kai kas i statistik vadina nebloga, taiau k tik papasakotas pavyzdys byloja apie tai, kad igelb tj skaiiai galjo bti ir dar didesni. Vii pareign nuopelnas, ko gero, nra toks didelis kaip moni, kurie nepastamose okupantams vietovse, daniausiai kaimuose, priglaud, slp ir maitino ydus . Pranczija buvo per didel, kad naci aparatas galt j apioti. Toki kaip Quentino Tarantino igalvotas per sonaas SS pulkininkas Hansas Landa Negarbinguose unsnukiuose" realybje buvo gerokai maiau. Vokiei teroro aparat Pranczijoje (ir okupuotoje, ir lais vojoje zonoje) sudar tik 1500 pareign
371 370 369 368 367

- skaiius, aikiai bylojantis, kad k

nors pasiekti yd klausimu" buvo galima tik padedant pranczams. Tuo tarpu yd holokausto statistika Belgijoje ir Olandijoje gerokai lidnesn - atitinkamai 24 000 (40 proc. vis yd) ir 102 000 (75 proc.) . Olandija buvo vienintel alis, kur ydai neturjo joki galimybi, - ra holokausto istorikas Raulis Hilbergas. Vos prasidjus vokiei invazijai, vietos ydai band bgti, bet alis buvo okupuota aibikai, ir visi keliai tiek sausuma, tiek jra buvo udaryti. Olandai tolerantika tauta, tad kai 1940 m. baland j ydams buvo sakyta neioti Do vydo vaigd", kai kurie olandai patys prisiseg tokias vaigdes, tik su urau
372

ydai ir ne ydai yra tas pats". Taiau taikios protesto akcijos nieko pakeisti ne galjo. Kai 1942 m. imta deportuoti ydus darbams" Vokietijoje, nemaai yd savanorikai su eimomis pakluso iam reikalavimui, nes paioje Olandijoje jie neturjo teiss usiimti jokia veikla. Neturintiesiems pinig liko tik du pasirin kimai - vaiuoti dirbti Vokietij arba keliauti koncentracijos stovyklas. Taiau netrukus m aikti tikrasis deportacij tikslas - nei seneliai, nei vaikai darbams gamyklose netiko. Ivetj artimieji nebegaudavo laik - dl karo problem, sak vokieiai, o i ties dl to, kad jie buvo veami mirt. Tiesa, tada tiek Olandi joje, tiek daugelyje kit pasaulio ali toli grau ne visi tikjo praneimais apie tai, kad naciai naikina ydus. Pvz., I pasaulinio karo metais Sjunginink propaganda irgi skelb apie vokiei iaurumus Belgijoje. Buvo raoma apie deginamus gyvus mones, nukryiuojamus vaikus, nupjaunamas moter krtines... Taiau po karo paaikjo, kad tai tik propagandos tikslais sufabrikuotos istorijos. Tikrj holokausto mast pasaulis suvok tik pasibaigus II pasauliniam karui. Bet kuriuo atveju Olandijos ydams bgti nebuvo kur. Suburti keliuose nedideliuose Amsterdamo rajonuose, jie galjo tik laukti, kada pasibels uniformuoti sveiai ir lieps susikrauti daiktus. Dingti i nam taip pat reik, kad maisto kortels asmeniui nebegalioja, o maistas juodojoje rinkoje" kainavo kosminius pinigus. Bene ymiausia holokausto auka Olandijoje yra Anne Frank. J igarsino dienoratis, kuriame paaugl pasakoja savo eimos slapstymosi istorij 1 9 4 2 1944 metais. Gim Anne Frank Frankfurte, ta iau valdi atjus Hitleriui eima persikl Amsterdam. Kai 1942 m. Anne sesuo Margo gavo aukim priverstinai dirbti Vokietijoje, i kilo pavojus visai eimai, dl to Frankai kartu su kita yd eima persikraust slptuv, rengt palpje u Anne tvo mons biuro. Jiems slap ia padjo bendrovs darbuotojai. Savo dieno ratyje mergait pasakoja apie savo jausmus ir atuoni moni, susispaudusi anktose patal pose, komar ir baim bti aptiktiems. Vien dien is baisus karas baigsis, ir mes galsime bti mons, o ne tiesiog ydai! Kas mums tai atne? Kas iskyr mus i vis kit? Kas mus pri Anne Frank
bpk
3 7 3

vert ksti tokias kanias?" - ra Anne Frank 1944 m. balandio 1 d .

Pasku

tinis sakinys dienoratyje raytas 1944 met rugpjio 1 -j: ...a vis stengiuosi atrasti bd bti tokia, kokia noriau ir kokia galiau bti, jeigu tik... jeigu tik nebt joki kit moni pasaulyje."
374

Po trij dien slptuvje pasirod ges-

tapo pareignai. Nei Anne mama, nei jos sesuo, nei pati Anne i koncentracijos stovykl negro. Anne mir nuo iltins nesulaukusi savo 16-ojo gimtadienio. Gyvas liko tik ttis ir... dienoratis. J o pradioje Ann ra: Keista mintis tokiam mogui kaip a rayti dienorat; ne tik dl to, kad niekada anksiau to nedariau, bet ir todl, kad, regis, niekam pasaulyje nebus domu trylikamets moksleivs isipasakojimai..."
375

ie isipasakojimai" buvo iversti daugiau kaip 60 pasau

lio kalb ir tapo bestseleriu. Jeigu Anne Frank bt gyvenusi ne Olandijoje, o, pavyzdiui, Danijoje, jos likimas galbt bt susiklosts kitaip. Beveik visi Danijos ydai buvo igelbti tik dl to, kad alis sugebjo atrasti bendradarbiavimo su okupantais form. domu tai, kad Danija treiajame deimtmetyje labai ribojo usieniei yd imigracij, o nuo 1938 m. apskritai udar savo sien usienio ydams, taigi a lyje i esms buvo tik jos pilieiai. Pagrindinis naci interesas buvo ekonominis. Nediduk Danija tiek net 1 5 proc. Treiojo Reicho maisto produkt - nenor dami griauti ios linijos savo skrandius, naciai stengsi nepersistengti - vis sistem Danijoje priirjo tik 215 vokiei pareign . Toks pat modelis na ciams bt tiks ir Olandijoje, taiau jo pritaikyti nepavyko. Tiek Belgijoje, tiek Olandijoje buvo nedaug kvisling, taiau ir pasiprieini mas okupantams buvo minimalus. Tankiai apgyvendintose alyse nebuvo mik ar kaln, kuriuose galt pasislpti partizanai, be to, belg ar oland mentalite tas kitoks nei graik, serb ar ukrainiei. Uuot prieinsi, jie stengsi prisitai kyti prie esam slyg. Pirmosios protesto akcijos buvo taikios pilietikumo de monstracijos. Pvz., 1940 m. birelio 29 d. karaliens Vilhelminos ento, princo Bernardo, gimtadienio proga mons ijo gatves siseg oraninius gvazdikus, nors A. Seyss-lnquartas buvo udrauds vieumoje rodyti ne tik nacionalin, bet ir oranin vliav, kadangi oranin spalva tradicikai asocijavosi su karalikja Olandijos eima. Iradingai olandai boikotavo ir naci filmus apie didj fiure r" bei vermachto pergales. Vos tik kino teatruose prasiddavo propaganda, jie stodavosi ir palikdavo sales. is reikinys taip sunervino A. Seyss-lnquart, kad jis ileido special dekret, draudiant palikti kino sales . Naci viltys sukurti draugikos okupacijos atmosfer m tirpti 1941 m. vasar. Kai buvo nuudytas vienas i reimo kolaborant, A. Seyss-lnquarto deinioji ranka SS ir Olandijos policijos virininkas Hannsas Rauteris* vykd pirmj kerto akcij. J o sakymu Amsterdame buvo suimta ir Mauthauzeno koncentracijos stovykl Austrijoje iveta 450 yd. Reaguodama tai pogrindyje veikusi oland komunist par377 376

* Po karo Olandijoje laikinai buvo vesta mirties bausm ir H. Rauteris tapo vienu i nu teistj, kurie buvo suaudyti. H. Rauterio egzekucija vykdyta 1949 m. kovo 24 d.

tija sukurst Amsterdamo mones streikuoti. Vasario 25 d. darb neatjo ne tik gamykl ar uosto darbuotojai, bet ir apie pus municipaliteto tarnautoj.

Mieste nekursavo praktikai joks transportas, o oland policija nesim joki veiksm. Ukreiamas pavyzdys m ristis kitus alies miestus, taigi vokie iams teko vesti ginkluotsias pajgas. Streik pavyko numalinti, taiau tai buvo naci medaus mnesio" su olandais pabaiga. Streikas tapo susiavjimo objektu pasaulyje ir pai oland pasididiavimu, taiau t, dl kuri jis vyko. igelbti nepavyko. Tas pat atsitiko 1943 m., kai Vokietija pareikalavo 300 tks tani darbinink savo karo ekonomikai. Tai buvo totalaus Hitlerio karo pada rinys - Reichui tiesiog reikjo darbo jgos, nes Vokietijos vyrai, nuo jauniausio iki vyriausio - keliavo front, o atsiradusi tutum kakaip reikjo upildyti. Olandai vl sureng streik, naciai j vl numalino jga. Kuo didesnis buvo pa siprieinimas, tuo grietesns buvo okupant priemons. Dilema - prieintis ir u tai brangiai mokti ar paklusti ir prisitaikyti - nebuvo paprasta . Per pirmuosius atuoniolika okupacijos mnesi Paryiuje nebuvo nuudytas n vienas vokietis, taiau kai 1941 m. rugpjio 21 d. tai atsitiko, naciai neino jo, kaip elgtis. Rugsjo 3 d. buvo nuudytas dar vienas vokiei kareivis - buvo aiku, kad reikia imtis koki nors priemoni. I karto po rugsjo incidento isiai kinusi, kad udynse dalyvavo prancz komunistai, vietos valdia kerydama suaud tris kaitus, taiau Hitleriui to pasirod negana. Fiureris mano, kad vienas vokiei kareivis yra vertas gerokai daugiau nei trij prancz komunist. Fiureris tikisi, kad tokius atvejus bus reaguojama kur kas grieiau. U kiekvien vokiet turi bti nedelsiant suaudyta maiausiai 100 moni. Be toki drako nik bausmi reikalai gali tapti nevaldomi", - telegrafavo Hitlerio pozicij Paryi VVilhelmas Keitelis. Hitleris tuo metu jau buvo savo Ryt Prsijos bun keryje - netrukus Ukrainoje prasids vykiai, atitinkantys ias rekomendacijas, taiau vokiei valdios Paryiuje tikslas buvo kitoks. Tokiomis kerto akcijomis ji rizikavo prarasti vietos gyventoj bendradarbiavim - valga, kuri akimirks niu pasitvirtino, kai 1941 m. spal u vokiei karininko nuudym Nante buvo suaudyti 98 kaitai. Generolui K. Stlpnageliui buvo akivaizdu, kad lenkiki metodai" Pranczijoje netinka, taiau kadangi fiureris savo nuomons keisti ne ketino, jo vietininkai Paryiuje m iekoti alternatyv. J tikslas - laikytis Hitle rio linijos, t. y. taikyti drakonikas bausmes", taiau drauge neprarasti vietos gyventoj pasitikjimo. Kitaip tariant, padaryti taip, kad ir vilkas bt sotus, ir avis sveika. Kompromisas baigsi tuo, kad kerto egzekucij skaiius buvo suma intas, taiau u nuudytus vokieius vietos gyventojai turjo mokti milinikas pinigines baudas, o kerydami naciai deportuodavo koncentracijos stovyklas po kelis imtus yd ar komunist. Kadangi j filosofijoje ydas ir komunistas buvo
378

praktikai tas pats - deportuojamj atranka atrod teisinga. Nepaisant io kom promiso, K. Stlpnageiis 1942 m. saus ra, kad jo sin daugiau nebegali nei susitaikyti su masinmis egzekucijomis, nei rasti joms pateisinim prie istorijos teism". Netrukus karinis Pranczijos valdytojas atsistatydino, bet principas - u bet kokius prancz isiokimus deportuoti ydus ir komunistus, liko . Pasiprieinimo judjimas Pranczijoje buvo stipriai susiskalds. Flagmanu visoms isibarsiusioms ir neretai skirting tiksl siekianioms grupms tapo 1940 m. Jeano Moulino kurta Nacionalinio pasiprieinimo taryba Conseil
379

National de la Resistance ( C N R ) . J . Moulinas buvo kairysis ateistas, taiau nuo 1943 m. tapo Ch. de Gaulle'io judjimo alininku. Tais paiais metais neai kiomis aplinkybmis, bet, manoma, idavus komunistams, J . Moulin sum ir po iauri kankinim nuud gestapas. Prancz komunistai m prieintis vokieiams tik tada, kai Hitleris upuol Taryb Sjung. J i e taip pat norjo i varyti i alies naci okupantus, taiau tai buvo tik pagrindinio tikslo dalis. Kai Sjungininkai ilaisvins Paryi, jie ruois valstybiniam perversmui ir planuos iudyti visus Pasiprieinimo judjimo dalyvius, kuri populiarumas galt tap ti klitimi. Kol 1945 m. prancz armija persekios Vermacht iki pat Bavarijos, prancz komunistai lauks Stalino enklo pradti revoliucij. enklo jie taip ir nesulauks, taiau Ph. Petaino ar P. Lavalio nuogstavimai dl komunist grs ms alies viduje buvo ne i pirto lauti . I viso Pranczijoje buvo suaudyta apie 30 tkstani Pasiprieinimo judji mo dalyvi, apie 60 tkstani ne yd buvo iveta koncentracijos stovyklas. Apie 350 tkstani prancz stojo karines ar faistuojanias vokiei organi zacijas*, taiau tai sudar viso labo tik apie 1 proc. vis alies gyventoj, dau guma moni tiesiog band igyventi. Paryiuje atgim gyvenimas: vl pradjo veikti kavins, restoranai, teatrai - viskas gro prastas ves. Pasiprieinimo akcijos buvo retos ir taikios: grafitis su uns uodega, ant kurios nudayta Pranc zijos trispalv, Ph. Petaino ir R Lavalio portretai knygyno vitrinoje greta V. Hugo romano Vargdieniai" ir pan. Net intelektualai negaljo sutarti tarpusavyje. Te gyvuoja gdinga taika", - sak Jeanas Cocteau. Kaip reaguoti vokiei kareiv, mandagiai klausiant tavs kelio?" - retorikai klaus Jeanas-Paulis Sartre'as. Dauguma prancz nekent okupacijos, taiau nesireng jokiems ygdarbiams prie okupantus. Tai buvo kaip tik tai, ko reikjo vokieiams. 1941 m. Pranczi joje liko tik 30 tkstani vermachto kareivi. Kaip ir paprasti gyventojai, prie
380

* Apie 20 tkstani prancz ir apie 55 tkstaniai oland stojo Waffen SS gretas. Garsiausia prancz divizija Charlemagne kovsi Ryt fronte. (Overy, Atlas of the Third Reich" p. 87)

naujosios tvarkos greitai prisitaik ir politikai bei funkcionieriai: A susitinku su politikais, miest taryb nariais, prefektais, magistrais... I penkiasdeimt i garbing piliei keturiasdeimt devyni prao vienoki ar kitoki nuolaid ir privilegij, degal kupon - ir tik penkiasdeimtas kalba apie Pranczij", ra O. Abetzas Berlyn 1940 m .
381

Kai 1999 m. Pranczijos valdia islaptino to meto abvero dokumentus, tapo aiku, kad tkstaniai prancz tapo naci agentais grynai finansiniais su metimais. J i e skund ir idavinjo tiek usienieius, tiek savo tautieius u gana nedidelius atlyginimus, nors buvo ir toki, kurie per mnes stengdavo udirbti 10 tkstani frank. Tarp nip buvo visokiausi profesij atstov: kirpjas, aktorius, vienamio vadybininkas, lktuvo pilotas ir net fokusininkas. Tarp do kument yra sutartis, kurioje paprasta moteris sutinka u nedidel mnesin mokest leisti vokiei agentams tikrinti jos pato dut ir korespondencij. Tkstaniai prancz siunt skundus gestap be jokio atlygio - tiesiog suvedi ndami sskaitas ar bandydami siteikti naciams. Kai kurie istorikai, susipain su iais dokumentais, laikotarp pavadino Franko-prancz karu", neturiniu jokio atitikmens kitose valstybse, iskyrus galbt tik susiskaldiusi Jugoslavij. Kol kiti kovsi prie Hitler, pranczai kovsi tarpusavyje", - ra vienas i j
3 8 2

Bet tikroji tiesa yra ta, kad, nepatyrs bado ir skurdo, negali suprasti ir neturi teiss vertinti moni, kuriems reikjo igyventi tokiomis slygomis. II pasau linio karo istorija byloja, jog kiekvienoje visuomenje susiklosius tam tikroms aplinkybms utekt ikrypli, sadist, udik ar tiesiog sakym vykdytoj, kad joje su visu savo tragizmu galt klestti koncentracijos stovyklos, tiesiog tokia yra mogaus prigimtis. eiolikmetis Simone'as VVeile'as, sugebjs ilikti Auvice, ra: Dauguma buvo ir geri, ir blogi tuo pat metu". Daugelis buvo nei tokie, nei tokie. Kiekvienam ventajam ir kiekvienam nuodmingajam ten ka maiausiai tuzinas paprast, niekuo neisiskiriani moni. J i e turjo vien tiksl - igyventi, o formas: bendradarbiavim, kompromis, prisitaikym ar ko l a b o r a v i m - kiekvienas rinkosi individualiai. Pvz., pranczai man, kad visikai normalu smagintis su vokieiais bare, bet jokiu bdu ne n a m u o s e
383

Pagrindinis moni rpestis buvo maistas ir nuolatin bado grsm. Vokie tija nusavino pus 1940-1944 m. iaugintos ir pagamintos Pranczijos maisto produkcijos. Kai kuri ak netgi daugiau nei pus. Keturi penktadaliai Paryi pristatomos msos buvo i karto konfiskuojama, todl jos kaina juodojoje rin koje buvo beprotika. Reikinys, kai 2000 moni nuo 3 vai. ryto stovi eilje prie 300 triuienos davini, buvo tik vienas i daugelio
384

. 2 kg duonos ir 180 g

msos per savait - toks buvo maisto davinys paprastam, joki privilegij ne turiniam pranczui 1942 m .
385

Nieko nuostabaus, kad gestapui teko saugoti

maisto ir degal krovinius nuo plikaujani bandit. Olandijoje padtis buvo panai. Turtinga, turinti puikiai ipltot ems kio sektori (alis gamino labai daug kokybikos pieno ir pauktininkysts produkcijos), Olandija dabar turjo atiduoti savo ukariautojams didiules ir vis auganias maisto kvotas. Iskirti ns i Reicho okupuot valstybi karo metais buvo tik Danija ir Norvegija, ia msa nebuvo normuojama
DUONOS DAVINYS ( G R A M A I S ) PER SAVAIT E I L I N I A M G Y V E N T O J U I , 1 942 M .
386

(sutapimas ar ne,

bet abiejose valstybse liko j karaliai), o tai, kad karo metu netrukus tapo beveik nemanoma gauti muilo, degtuk, drabui ar kit btin preki , buvo realyb ne tik okupuotose kratuose, bet ir
387

Bulgarija Vokietija ekija Vengrija Pranczija Serbija Olandija Suomija Belgija Lietuva Latvija Slovakija Norvegija Rumunija Lenkija Kroatija Italija Graikija

2100 2000 2000 2000 1925 1800 1800 1750 1570 1750 1700 1670 1645 1500 1490 1400 1050 1000

paioje Vokietijoje. Nors 1943 m. Olandijos naciai galjo raportuoti Berlynui, kad alis yra Judenrein (laisva nuo yd), likusi gyventoj lauk sunkiau si ibandymai. 1944 m. ruden po mi Norman dijoje Sjungininkai enkliai pasistmjo priek. Jie ilaisvino Paryi, Liuksemburg ir um Ant verpen, Belgijos miest u madaug 30 km nuo Olandijos sienos. 1945 m. rugsjo 5 d. Olandijo je inoma kaip Dolle Dinsdag (Beprotikas antra

dienis), nes po gand, kad Sjungininkai jau y giuoja Olandijos teritorija, mons visoje alyje su vliavomis ijo gatves. Darbininkai met savo darbus, tikdamiesi netrukus sutikti Sjunginink karin parad, atrod, kad ilaisvinimo diena at jo. Taiau iki jos pasirod dar toli. Operacija Mar ket Garden nepavyko, ir olandams teko atkentti iem, kuri jie pavadino Hongerwinter - Bado

iema". Operacijos Market Garden metu Olandijos emigracin vyriausyb Londone paragino alies geleinkeli darbuotojus pradti visuotin streik. Tai turjo apsunkinti vokiei karo pajg aprpi

nim. mons Olandijoje tikjo, kad pergal ia pat, tad masikai jungsi prie streikuotoj. A. Seyss-Inquartas nedelsdamas paskelb, jog u pagalb Sjungi ninkams gresia mirties nuosprendis, taigi streikuotojams teko slptis pogrindyje, taiau svarbiausia Reicho komisaro kerto akcija buvo gerokai iauresn. Jis e ioms savaitms sustabd maisto tiekim vis dar okupuotas Olandijos dalis. Pas tarosios su Amsterdamu, Roterdamu ir Haga buvo gausiai apgyvendintos. Iki tol kritikas maisto trkumas tapo katastrofikas. 1944-j iema buvo labai alta,

tad maisto nebuvo galima gabenti ualusiais kanalais. 1945 m. saus dienos da vinys gyventojams nukrito iki 450 kalorij. mons m valgyti tulpi svognus ir net naminius gyvnus. Angli pasiildyti nebuvo. Elektros taip pat. Vandens irgi trko. Kanalizacijos sistema nebeveik. Transporto neliko. mons pradjo mirti nuo alio, bado ir lig, kuri iki karo i klestinti alis nepainojo. Padtis buvo tokia kritika, kad A. Seyss-lnquartas balandio pabaigoje Sjunginink lktuvams leido atgabenti maisto - prajus savai tei Vokietija kapituliavo. U Olandij vliau buvo ilaisvinta tik Norvegija. ios akimirkos sulauk ne visi - vien tik per 1944 m. iem mir 16 000 moni, l viso alis per kar prarado apie 200 tkstani savo piliei, pus i j buvo y d a i
388

M S O S KIEKIS P E R SAVAIT ( G R A M A I S ) , EILINIAM GYVENTOJUI 1 942 M . Vokietija Italija Belgija Bulgarija ekija Slovakija Danija Suomija Pranczija Vengrija Latvija Lietuva Olandija Norvegija Lenkija Rumunija Kroatija Serbija 300 100-200 245 neracionuota 300 300 neracionuota 70 180 neracionuota 250 300 225 neracionuota 130 250 300 200

Karo veiksmai Olandijoje truko tik penkias die nas, karo nelaims - beveik penkerius metus. Po vis kani, kurias buvo priversti iksti, toleran tikieji olandai kerijo savo skriaudikams lygiai taip kaip ir visi. l alies buvo deportuota kele tas tkstani vokiei, o vyriausyb kaip kom pensacij netgi norjo aneksuoti dal Vokietijos emi. Kolaborantai ir moffenmeiden (moterys, turjusios santyki su naciais) buvo muami ir eminami vieai, panaiai kaip ir Pranczijoje . Daugiau kaip pusantro milijono prancz kareivi ijo kar ir negro iki pat jo pabai gos (dauguma praleido j dirbdami vokiei ga myklose), o linksmi vokiei kareiviai, atrod, ia apsistojo visam laikui. Per ketverius metus pranczaits pagimd 200 tkstani vokiei vaik. Turint omenyje, kad seksas toli grau ne visada turi tok aikiai matom ir daniausiai smerkiam rezultat, skaii galima laikyti
389

linksmojo okupacijos gyvenimo ledkalnio virne. Daugelis t, kurie ias mo teris paskui skuto plikai, murkd purve, o neretai ir surengdavo lino egzekuci jas, patys vienokia ar kitokia forma bendradarbiavo su okupantais . Riba tarp moters, kuri dl savo saugumo ir materialins gerovs tapo vokiei karininko meilue, ir verslo bendrovs, tenkinusios naci poreikius dl pelno, labai jau menka, jeigu i viso yra. Pvz., 1941 m. prancz fotokompanija Photomaton
390

pati pasil savo paslaugas fotografuoti ydus koncentracijos stovyklose. Per

Danas vaizdas Pranczijoje po ilaisvinimo 1945 m. Montelimaro miestelio gyventojai skuta galv merginai u flirt su naci okupantais karo metu
Bettmann/CORBIS/Scanpix

pirmuosius karo metus jos pelningumas enkliai augo. Apskritai dauguma karo ekonomikai svarbi (angli, plieno, aviacijos, motorizuotosios technikos ir pan. pramons srii) prancz bendrovi galjo trinti rankas - pasiraiusios sutartis su Reichu, jos buvo tikros, kad ne tik iliks, bet ir klests . Galima sakyti, kad tiek vienia moteris, tiek verslo bendrov neturjo kito pasirinkimo - badas ar bankrotas ne ieitis, galima iuos veiksmus vadinti kompromisais dl ilikimo, o
391

galima ir prostitucija, kurios tikslas visada yra vienas - pelnas. Vis dlto odis ko laboravimas visu savo stiprumu tinka ne pavieniams asmenims, o Vii reimui nuo ekonominio iki policinio teroro kolaboravimo. N viena kita II pasauliniame kare okupuota alis neprisidjo prie naci val dymo Europoje taip enkliai kaip Pranczija", - ra vienas istorikas
392

ir buvo

teisus. Po karo istorikai ir ekonomistai apskaiiavo naci pinigin naud, gau t i okupuot krat. Pagal j, okupuotos ir satelitins valstybs ne Tre iojo Reicho id 72 milijardus marki ir dar 53 milijardus sumokjo padengdamos okupacines ilaidas. Taigi, i viso 125 milijardai marki, o kad vaizdas bt dar aikesnis, galima pridurti, jog i suma sudar madaug 20 proc. vis Vokietijos ilaid per kar. Pranczijos indlis PINIGINE OKUPUOT E U R O P O S KRAT I N D L I O IRAIKA TREIOJO REICHO KARO E K O N O M I K A I (milijardais marki)

34 milijardai marki - srao viruje be jokios kon kurencijos .

393

Nors naci propaganda trimitavo

apie Naujj Europ" ir svarbi viet, kuri joje uims La France Eternele, Pranczija tapo inau dojama Treiojo Reicho vasale ir meliama karve. Miliniki Pranczijos ekonominiai itekliai Vokieti jos karo mainai atvr naujas galimybes. Vii vyriausyb vykd naci ugaidas. 70 000 tartin li valstybs prie" (daugiausia pabg

Italija Olandija Belgija Norvegija Lenkija Bohemija Okupuotos Ryt teritorijos Serbija Graikija

13.300 10,078 5.840 2.940 2.175 2.020 1.100 0,472 0.095

nuo naci reimo) buvo atiduota Vokietijai,

35 000 civili tarnautoj dl politinio lojalumo trkumo atleista i pareig, 135 000 teismo suole
394

atsidr

. Tikrasis prancz pasiprieinimas

okupantams prasidjo tik 1942 m., kai vyriausiasis Treiojo Reicho darbinimo tarnybos vadas Fritzas Sauckelis* pareikalavo, kad darbams Vokietij bt atsista 250 000 prancz. R Lavalis band

iekoti kompromiso ir pasil schem, pagal kuri mainais u tris darbininkus Vokietija grint vien karo belaisv. Taiau schema nesuveik. Reikiamos darbo jgos nebuvo surinkta, todl buvo paskelbta privalomoji darbo tarnyba . Nuo io momento Pasiprieinimo judjimo gretos m spariai augti, nes pranczai, anot vieno istoriko, iki tol dirb Treiajam Reichui Pranczijoje, nenorjo to daryti Vokietijoje" . Kadangi, uuot tap vergais svetimoje alyje, daugelis rin396 395

Fritzas Sauckelis Niurnbergo procese buvo pripaintas kaltu u karo nusikaltimus bei nusikaltimus monijai ir 1946 m. spalio 16 d. pakartas. Jo paskutiniai odiai: A mirtu nekaltas, nuosprendis man yra neteisingas. Dieve, saugok Vokietij!"

kosi partizan judjim, Pranczijoje uvir gaudyns ir susirmimai. Didiausius smgius Pasiprieinimo judjimui reng ne naciai, o sukarinta Josepho Darnando Vii policija. Vienam i jo mirties bri vadovavs ir su savimi neiojsis i ydo odos iraiyt Dovydo vaigd Josephas Lecussanas 1944 m. liep apsupo 80 yd, sumet juos ulin ir ubetonavo gyvus. Ph. Petainas kartkartm prie kaitaudavo P. Lavaliui dl toki iurpi metod, taiau ne tik yd, bet ir pran cz udyns vyko kaip vykusios . I viso Vokietij priverstiniams darbams buvo iveta 650 000 prancz vyr ir 44 000 moter - taigi ir pagal indl Reicho ekonomik Pranczija tarp lyderi - antra po Lenkijos . J . Darnandas ts savo pilietin kar, kol paaikjo, jog kariauja ne toje pus je. Vii policijos efas ir Pierre'as Lavalis* buvo vieni i pirmj, kuriems vykdyta mirties bausm. Tok nuosprend igirdo apie 1500 moni, taiau atslgus ais troms daugeliui bausms buvo perkvalifikuotos velnesnes. Philippas Petainas 1945 m. irgi buvo nuteistas mirties bausme suaudant, taiau Ch. de Gaulle'is pakeit bausm kalinim iki gyvos galvos. Tuo metu Ph. Petainui jau buvo 89-eri**. Apskritai mirties bausms egzekucij po karo daugiau buvo vykdyta maytje Belgijoje nei didiulje Pranczijoje, o dar po keleri met prasidjo amnestij banga. Tarp amnestuotj buvo ne tik intelektualai, Waffen SS kovo tojai, pramonininkai, valdios tarnautojai, bet ir ne vienas auktas Vii reimo pareignas. Tarp j J . Darnando pirmtakas, i policijos vado pareig 1943 m. atsistatydins Ren Bousquet ir Maurice'as Paponas. Pastarasis buvo antras pa gal rang Vii reimo pareignas Bordo regione, atsakingas u yd klausimus". Apie 1500 yd jo sakymais buvo deportuota Dransi. 1944 m. viduryje, kai tapo aiku, kad Vokietija kar pralaims, M . Paponas pradjo bendradarbiauti
398 397

su Pasiprieinimo judjimo dalyviais, o po karo ne tik sugebjo nuslpti savo nusikaltimus, bet ir tapo Paryiaus policijos prefektu. J o vadovaujama policija dalyvavo 1961 m. Paryiaus udynse, kuriose buvo iauriai susidorota su tks tantine beginkli alyriei minia, surengusia taiki demonstracij (uvo apie 100 moni). Vis dlto M . Paponas ts savo karjer: 1968 m. jis tapo Golist partijos idininku, o 1978 m. - Pranczijos finans ministru. R. Bousquet karui artjant pabaig taip pat pradjo bendradarbiauti su Pasiprieinimo judjimu, o jam pasibaigus savo gynyb pagrind teiginiu, kad svarbus postas padjo daug nuveikti Pranczijos labui. Nuosprendis buvo velnus - penkeri metai kaljimo ir atimta teis uimti valstybs postus. Taiau 1958 m. jis buvo amnestuotas ir

* Prie suaudym P. Lavalis band nusiudyti cianidu. Bandymas nepavyko, taiau nuo dai stipriai paveik jo organizm ir egzekucijos metu jis nelabai suvok, kas vyksta. ** 1951 m., sulauks 95-eri, Ph. Petainas mir J salos kaljime. Ten ir palaidotas.

ts politin karjer. Jis palaik glaudius santykius su 1981 m. irinktu alies prezidentu Francois Mitterrand'u. reikin naci ir j kolaborant persekio tojai pavadino kolektyvine amnezija. Niekas taip nepersekiojo savo skriaudik taip, kaip ydai. Net prajus daugeliui met Vii kolaborantams teko atsakyti u savo nusikaltimus. R. Bousquet u 194 vaik deportacij ir nusikaltimus moni jai buvo teisiamas 1991 m. Nuosprendio jis nespjo igirsti - 1993 m. birelio 8 d. R. Bousquet nuov nestabilios psichikos asmuo. M . Papono karjera baig si, kai 1981 m. laikraiai ispausdino archyvuose rastus dokumentus, rodan ius, kad jis prisidjo prie yd deportavimo. J o byla dl vairiausi teisini i sisukinjim ir delsim tapo ilgiausia Pranczijos istorijoje. Oficialiai kaltinimai pateikti 1983 m. saus, o galutinis nuosprendis paskelbtas tik 1997 m. spal. M . Paponas buvo nuteistas kalti 10 met, taiau po kasacinio skundo nuteista sis pabgo veicarij ir i ten buvo sugrintas tik po pusantr met. kaljim jis buvo pasodintas 1999 m. spalio 22 d., taiau 2002 m. rugsj jo advokatai pasinaudojo statymu, suteikianiu galimyb senyvo amiaus ir ligotiems ka liniams gauti medicinos pagalb laisvje. Tuo metu 92-eri M . Paponas tapo antruoju asmeniu, kuriam is statymas buvo pritaikytas. Praleids kaljime ma iau nei trejus metus, M . Paponas mir 2007 m. vasario 17 d. J a m buvo 96-eri. Gal ir neblogas buvo Negarbing unsnuki" metodas iraiyti naciams ant kaktos svastik, kad ie niekada negalt nuslpti savo praeities. Ar tikrai buvo pasirinkta geriausia i blogybi, ar tikrai valstybs bendra darbiavimas su nacistine Vokietija gerokai suvelnino okupacijos padarinius, pranczai ginijasi iki iol. moni, pergyvenusi t sunk laik, liko nedaug, o naujoms kartoms suvokti, kas vyko II pasaulinio karo metais, nra lengva, ypa kai palieiami kolektyvins atsakomybs u praeit klausimai. Svarbiausia tada buvo, kad Vii modelis Pranczijoje tapo stulbinama naci skme. Tokiu iskirtiniu bendradarbiavimu su Vokietija galjo pasigirti" galbt tik Kroatija ir Slovakija. Vakar Europ ukariavs Treiasis Reichas vald ir i naudojo i didiul savo imperijos dal be joki rimt problem, minimalio mis snaudomis bei pastangomis ir su maksimalia ekonomine nauda. Jeigu model naciai bt pritaik visose savo ukariautose teritorijose, jeigu Ukraina bt tapusi Ryt Pranczija, jeigu Baltijos alys bt tapusios Ryt Skandinavija, jeigu antibolevikinei Rusijos daliai ir visuomenei bt suteikta tokia autono mija kaip kad Vii, labai gali bti, kad Europos Sjunga Senajame emyne bt buvusi sukurta gerokai anksiau, tik jos vliava bt ne su vaigdutmis, o su svastika, ir jos sostin bt ne Briuselis, o Berlynas. 1940 m. birelio pabaigoje, apimtas pergals euforijos ir toki diding sva joni, Adolfas Hitleris pirm ir vienintel kart savo gyvenime aplank Paryi.

Imperatorius grta namo

Po Pranczijos kapituliacijos Hitleris sak savait penkiolika minui kasdien visoje Reicho teritorijoje skambinti banyi varpais. Pergals proga ikeltos v liavos plevsavo deimt dien i eils
399

, taiau pats fiureris namo neskubjo. I

pradi jis su didiuliu susidomjimu lank tiek k tik prausio, tiek I pasauli nio karo mi laukus. ias keliones jis pasikviet por bendraygi, su kuriais kartu kariavo. Kartu jie atrado nam, kuriame kadaise netoli fronto linijos buvo sikr. Kitoje vietoje Hitleris usiropt laitu tikdamasis rasti betonin sien, u kurios kadaise jie slpsi nuo prie ugnies. Aptriuusi, apaugusi samanomis, siena vis dar tebestovjo. Jaudinani nuotaik kelionje po kareivikos praei ties laikus fiureriui iek tiek sugadino epizodas, apie kur jis pasakojo feldmar alui G. Kluge net po pusantr met: Prieais mane vis dar stovi moters i Lilio veidas. J i pamat mane pro lang ir suuko: t o n a s ! "
400

Birelio 28 d. pus ei ryto Hitlerio lktuvas slapia nusileido Paryiu je. Tai buvo ne karinis vizitas - mgstantys pamiegoti paryieiai galjo jo net nepastebti - vokiei fiureris atvyko paintin kultrin kelion, kuri truko vos tris valandas. Kartu su Hitleriu atvyko mgstamiausi jo architektai Albertas Speeras, Hermannas Giesleris ir skulptorius Arno Brekeris. J ekskursija po gar siausias Paryiaus vietas prasidjo Grand Opera, kurios kieme pasirodius trims mersedesams buvo iebtos visos viesos. Hitleris demonstravo savo architek tros imanym ir liko patenkintas, kai gidas parod umirtas patalpas, kurias jis prie tai rado studijuodamas Paryiaus edevr ininerinius planus
401

. Sua

vtas tiek pastato iors, tiek vidaus, fiureris pasil 50 marki arbatpinigi, taiau gidas j atsisak. Fiksuojama foto- ir vaizdo kamer, kelion tssi pro v. Magdalenos banyi iki Eliziejaus lauk. Jie stabteljo prie Triumfo arkos ir po ja esanio Neinomo kareivio kapo, tyldami pastovjo prie Napoleono sar kofago Invalid katedroje. Hitleriui patiko Panteono iorin didyb, taiau vi daus interjer jis pavadino didiuliu nusivylimu". Draugija, inoma, siamino prie Eifelio bokto ir savo ekskursij baig grodamasi miesto panorama nuo Monmartro kalvos . A dkingas likimui, kad galjau pamatyti miest, kurio aura visada kl didiul susidomjim", - itar fiureris savo palydovams, o kai sdo lktuv, papra piloto apsukti vir miesto dar kelet r a t
403 402

. Pamatyti

Paryi buvo mano gyvenimo svajon, - sak Hitleris A . Speerui, - a negaliu apsakyti, koks esu laimingas jai isipildius."
404

T pat vakar jis sak A. Speerui

paruoti dekret apie vis architektrini Berlyno plan ir statyb atnaujinim. Visi grandioziniai planai prasidjus karui buvo sustabdyti, dabar jie vl turjo bti atnaujinti. Argi nenuostabus buvo Paryius? - sak A. Speerui Hitleris. -

Bet Berlynas bus kur kas nuostabesnis. Anksiau a svarsiau, sugriauti Paryi ar ne, bet kai mes pabaigsime Berlyn, Paryius bus tik jo elis. Tai kam mums j tada griauti?"
405

Nuo 1937 m. Berlyno meno akademijoje gerai saugomose patalpose buvo rengtas 30 m ilgio bsimo Berlyno centro maketas. Slaptu poeminiu keliu i Reicho kanceliarijos Hitleris mgdavo pasiviesdamas ibintuvliu vesti ia savo sveius ir rodyti jiems, kaip atrodys Vokietijos sostin ateityje. Tai turjo bti jau net ne Berlynas, o Germanija, jau ne tik Vokietijos, bet viso pasaulio sostin Welthauptstadt. Pirmuosius architektros ir dizaino eskizus 2-ajame deimtme

tyje padar pats Hitleris. Pagal juos 5 km ilgio Pergals alja turjo bti 120 m ploio (platesn nei Eliziejaus laukai). Joje turjo stovti didiausia pasaulyje, 117 m aukio triumfo arka - paminklas, ant kurio granito sien turjo bti ikalta 1,8 mln. kareivi, uvusi I pasauliniame kare. vardai. Paiame centre turjo stovti milinika Tau tos hal (Volkshalle) dviem imtams tkstani moni, ji bt tapusi didiausia udara patalpa pasauly je. Jos kupolo skersmuo - 250 m, auktis - 74 m - septyniskart di desnis nei v. Petro bazilikos ku polo Vatikane. Pats pastatas turjo bti net 290 m aukio. Tai bus statiniai, kurie kaip ms praeities katedros iliks tkstanius met", sak fiureris 1937 m .
406

partijos

suvaiavime

Pagal po pergals prie atnaujintus terminus,

Pranczij

naujasis Berlynas turjo bti baigtas statyti 1950 m. is pasiekimas bus didiausias ingsnis ms istorijai isaugoti", - sak naci lyderis .
407

Hitlerio svajoni Berlynas. Germanijos pasaulio sostins maketas

Bundesarchiv, Bild 146111-373, Fotograf: o.Ang.

Hitlerio propagandos architektas Josephas Coebbelsas padar visk, kad fiurerio sugrimas senj Berlyn bt toks, kokio is miestas dar niekada ne buvo mats. Liepos 6-oji Vokietijos sostinje buvo paskelbta visuotine vente. Milijonas vliavli su svastikomis buvo idalyta nemokamai. Kai 15 vai. ge leinkelio stot atvyko vis laik didiausias karvedys", jo pergals parad per radij komentavo pats J . Goebbelsas . imtatkstantins moni minios ioje
408

stotelje lauk savo fiurerio traukinio eias valandas. Gatvs nuo geleinkelio stoties iki pat Reicho kanceliarijos skendo gli ir ikelt rank jroje. Kai Hitle rio korteas glmis nuklotu kilimu pasiek kanceliarij, ekstazs apimta minia iki ukimimo skandavo toliau. Fiureris net kelet kart buvo priverstas ieiti balkon ir pamojuoti - kiekvien kart ivydusi savo lyder minia prapliupdavo ovacijomis ir susiavjimo klyksmais . Kai prie du mnesius Hitleris ivyko front, o Berlyne buvo paskelbta apie kar Vakar fronte, Vokietijos sostinje stojo nerimastinga tyla. Jokiais di gavimais net nekvepjo, nes mons nepamiro, kuo baigsi ankstesnis karas, ir baiminosi Sjunginink bombonei antskrydi. Taiau prieingai visoms nirioms prognozms, didioji kaimyn Pranczija buvo parklupdyta vos per eias savaites. I pasaulinio karo veteranai buvo apstulbinti pergals greiio. Moment, kai tvyrojusi tamp keit visuotinis palengvjimo jausmas, buvo ir anksiau. Nacionalinio pasididiavimo bangos Vokietijoje nuvilnijo ir po Aus trijos anliuso, ir po Miuncheno susitarimo, taiau kart kilusi euforija buvo neprilygstama, nes pergal buvo netiktina, su niekuo nepalyginama. Jeigu Adolfo Hitlerio garbinimas galjo bti dar didesnis, jis tapo realybe t dien, kai jis gro Berlyn", - komentavo vienas provincijos urnalistas. Tokios didy bs akivaizdoje nublanksta visos smulkmenos ir murmjimai", - antrino kitas. Netgi reimo oponentai negaljo atsispirti pergalingam triumfui. sitikinimas, kad galutin pergal alia, kad karas bus baigtas t pai vasar, buvo visuoti nis. Kaip ir karo pabaigos trokimas - tiek t, kurie u, tiek t, kurie prie nacius. Anglija dar nepasidav? Tegu apsigalvoja, nes bus akimirksniu parklupdyta-tai
409

buvo vienintelis kartas Treiojo Reicho istorijoje, kai vokieiai usideg natralia karo kartlige . 21-eri student Lore Walb dar gegus 21 d., po pirmj vermachto perga li Vakaruose, dienoratyje apie Hitler ra: Tik dabar mes galime vertinti savo fiurerio didyb. Jis rod ess genialus valstybs vadovas, o dabar paaikjo, kad yra ne maiau genialus karvedys... Su iuo fiureriu karas gali pasibaigti tiktai pergale! Visi tuo tvirtai tiki." M s karini pajg garbinimas yra beribis, - ra oma SS Saugumo tarnybos gegus 23 d. ataskaitoje, - j jauia netgi tie, kurie kampanijos pradioje neslp skepticizmo." Belgijos kapituliacija sukl didiul gyventoj entuziazm", o kai vokiei kareiviai ygiavo Paryi, entuziaz mas visuose Reicho kampeliuose pakilo iki niekada nematyto lygio. Audringos, triukmingos, linksmybi kupinos demonstracijos su emocionaliomis scenomis daugelyje miest aiki ir gatvi", - pldo raportai. Kyla spdis, - skelb raportas birelio 20 d., - kad dabartinis entuziazmas jau nebegali bti didesnis, taiau su kiekviena vieia naujiena gyventoj diaugsmas yra dar intensyvesnis,
410

dar iraikingesnis." Ph. Petaino mestas baltas rankluostis virto masinmis de monstracijomis didiausiuose Vokietijos miestuose. Tai buvo didiausia vent Treiojo Reicho istorijoje, tai buvo didiausio triumfo akimirka, tai buvo didiau sia Hitlerio pergal - fiureris pasiek aukiausi savo karjeros virn. Liepos 19 d. Reichstage vyko vent iai pergalei paymti. Hitleris pasa kojo apie karo eig, liaupsino karo vadus. uvusi auktj karinink vietos buvo demonstratyviai paliktos tuios ir papuotos vainikais, o dalyvaujani generol lauk staigmena. Viduryje savo daugiau nei dvi valandas trukusios kalbos fiureris sureng maralat". Kaip Napoleonas 1804 m. atuoniolikai generol suteik maralo laipsn, taip dabar Hitleris vardijo dvylikos generol, pakeliam feldmaralus, pavardes ir kiekvienam i j asmenikai saliutavo. Feldamaralais tapo vis trij armijos grupi vadai: Fedoras Bockas, Ritteris von Leebas ir Gerdas von Rundstedtas, O K W tabo virininkas Wilhelmas Keitelis, OKH vyriausiasis vadas Waltheris von Brauchitschas, keturi lauko armij va dai: Gntheris von Kluge, Erwinas von Witzlebenas, Waltheris von Reichenau ir Wilhelmas Listas bei trys liuftvafs vadai: Erhardas Milchas, Hugo Sperrle bei Albertas Kesselringas. Hermannas Gringas gavo ypating naujai steigt reichsmaralo laipsn, ikeliant j rangu aukiau u kitus*. OKH tabo virinin kas Franzas Halderis nepateko garbingj sra (manoma, kad dl opozicijos Hitleriui Vakar kampanijos ivakarse) ir buvo pakeltas tik vienu laipsniu . Be maral, t dien auktesnius laipsnius gavo dar eiolika generol, keturi i j - Georgas von Kchleris, Ewaldas von Kleistas, Maximiiianas von Weichsas ir Ernstas Buschas - vliau taip pat gaus inkrustuotas brangakmeniais maral lazdeles. Iki tol maralo laipsnis Vokietijoje buvo suteikiamas itin retai. Vokieti jos kaizeris per vis I pasaulin kar feldmaralus pakl tik penkis karininkus, io laipsnio negavo netgi legendinis E. Ludendorffas. Iki 1940 m. liepos 19 d. Vokietijoje buvo tik keturi gyvi feldmaralai ir tik vienas i j - H. Gringas jo aktyvi karin tarnyb**. Netikt Hitlerio gest, kai per dien vietoj vieno maralo atsirado net vie nuolika, nemaai istorik vertina kaip bandym sumenkinti aukiausio armijos
411

1940 m. liepos 19 d. H. Gringas taip pat tapo vieninteliu, II pasaulinio karo metu gavusiu Geleinio kryiaus Didj kryi. Jis buvo steigtas ne drsiems kareiviams, o tabo karininkams u iskirtinius strateginius sprendimus". domu, kad apdova nojimo originalas buvo susprogdintas per antskryd Berlyne, taiau pasiduodamas Sjungininkams 1945 m. H. Gringas su savimi turjo platinin jo kopij.

** W. Blombergas buvo priverstas atsistatydinti, o kiti du - paskutinis Bavarijos karali kasis princas Rupprechtas ir Augustas von Mackensenas buvo garbaus amiaus sulau k I pasaulinio karo vadai.

laipsnio rang - kuo daugiau feldmaral, tuo maesn reali j taka ir galia. Vienas i pagerbtj, VV. Keitelis, Niurnberge savo psichologui sak: A netu rjau jokios takos. M a n o feldmaralo laipsnis buvo tik pavadinimas. A netu rjau karini pajg, jokios valdios - mano darbas buvo tik vykdyti Hitlerio sakymus. A buvau susaistytas jam duotos priesaikos." Brit istorikas Liddellis Hartas apie Hitlerio generolus ra: Ironika, bet didiulis j indlis istorijai tik dar labiau silpnino j pozicijas. Pasaulio akyse visas triumfas atiteko Hitleriui, pergali laurai puo jo, ne j peius."
412

Ko gero, tiesos iuose odiuose yra

nemaai. Napoleonas Bonapartas irgi sureng maralat nordamas usitikrin ti armijos lojalum. Hitleriui patiko senoviniai imperatoriki gestai ir jis savo generolus galjo atleisti nuo mokesi, dovanoti jiems dvar ir kitokio turto, taiau visikai gali bti, kad toki vent jis sureng tiesiog nordamas pasi diaugti spdinga pergale ir atsidkoti tiems, kurie padjo j pasiekti. I viso per II pasaulin kar Treiajame Reiche feldmaralo laipsn gaus 26 karininkai taigi triumfas Pranczijoje sukr beveik pus j, o iki karo pabaigos dar buvo lik net penkeri metai. Hitleris tuo metu man, kad kar jau laimjo, bent jau Vakaruose. Jis ne tik gro prie grandiozini architektros projekt, bet ir sak sumainti vermachto divizij skaii nuo 155 iki 120*. Tiesa, fiureris sak padvigubinti arvuotj divizij skaii, o jo vilgsnis vis labiau krypo Rytus, kur smaginosi Stalinas. I Vakar fronto pasien su Taryb Sjunga nedelsiant buvo permesta 17 di vizij . iame 1940 m. kartos vasaros take mums reikia sustoti. Pirmj kelions per II pasaulin kar dal mes baigiame ten, kur ir pradjome, tik aplinkybs pasikeit. Pradioje diaugsmo ir pergals euforijos buvo pripildytos Paryiaus gatvs, o Vokietijoje vykusios demonstracijos buvo tik desperatikas bandymas protestuoti prie paeminim. Dabar istorija apsuko rat. Per dvideimt met tie, kurie buvo viruje, atsidr apaioje, tie kurie buvo apaioje, atsidr viru je. Hitleris paadjo atkurti Vokietijos didyb ir paad itesjo. Hitleris paad jo suvienyti visus Europos vokieius ir paad itesjo. Hitleris paadjo sunai kinti Versalio neteisybes ir paad itesjo. Taiau kakas ioje paad vykdymo misijoje pasisuko ne taip. Paskutin Versalio liekana", kuri jis norjo sunaikin ti, buvo Lenkija - u nor jis sumokjo dvigubai. Jis buvo priverstas sudaryti taik su tikrja, didiausia ir patologikai nekeniama priee - Taryb Sjunga, o u nedidel teisybs atkrim" Vakar sjungininkai paskelb Vokietijai
413

* 20 i 35 paleidiam divizij turjo bti iformuotos taip, kad, ikilus reikalui, galt bti vl skubiai surinktos. Ankstesniame puslapyje: Hitleris grta Berlyn po Pranczijos ukariavimo. 1940 m. liepOS 6 d. CORBIS/Scanpix

kar. Nuo to momento tai buvo ne tik Hitlerio karas. T dien, kai vermachto kareiviai ygiavo Paryi, Kremlius pateik ultimatum Lietuvai. Dar po dviej dien tokius pat ultimatumus gaus Latvija ir Estija, t pat mnes Besarabij Stalinui turs atiduoti Rumunija. Kol Hitleris kr savo imperij triukmingai

kariaudamas, Stalinas atstatinjo savj sddamas kabinete. Soviet caras pa sirinko pat tinkamiausi laik, taiau prie jo grobuoniko grybnio Rytuose mes btinai sugrime. Sutriukindamas Pranczij, Hitleris laimjo kar, kurio i pradi nepla navo. Jis man, kad Britanija, likusi be sjungininks, bus priversta pasitraukti i aidimo. M a n , kad dabar, taps Europos tvirtovs valdovu, jis gals grti prie tikrj savo svajoni, prie tikrj ir didiausi savo tiksl. Hitlerio logika buvo paprasta - kodl Didioji Britanija turt tsti beviltik kar, jeigu be joki pastang gali sudaryti taik ir, skirtingai negu Lenkija, Pranczija bei kitos alys, likti laisva, nepriklausoma ir vis dar ta pati didiausia pasaulio imperija? I tikrj, kodl? Bergdiai lauks brit pasilym beveik mnes, liepos 19 d. Reichstage pasveikins naujuosius feldmaralus, fiureris kreipsi Britanij pats: i akimirk a laikau savo sins pareiga dar kart apeliuoti tiek Didiosios Britanijos, tiek kit ali sveik prot ir supratingum. M a n a u , kad mano pa dtis leidia kreiptis su tokiu raginimu, kadangi esu ne nugaltasis, praantis imaldos, a esu nugaltojas, kalbantis sveiko proto vardu. A nematau prieas ties, kodl karas turt tstis."
414

Mes turime sustoti dar prie VV. Churchillio atsakym, nes Londono vyriau sybje jau kuris laikas vyko mis dl Britanijos mio". Prie tris dienas iki savo taikos pasilymo, tam atvejui, jeigu Londonas j atmest, Hitleris pasira direktyv Nr. 16 apie pasiruoim invazijai ir karini pajg isilaipinimui Angli joje, taiau direktyvos preambul mirgjo abejonmis: jei bus btina", jeigu prireiks" . Mes turime sustoti dl to, kad 1940 m. liepos 31 d., kai Britani jos mis" vyko tik VV. Churchillio vaizduotje, aukiausi Vokietijos karo vadai konferencijoje Oberzalcburge kalbjo ne tik apie Anglij. Po jos F. Halderis die noratyje ura fiurerio nubrtas gaires: Sutriukinus Rusij, lugs paskutin Anglijos viltis. Vokietija tada taps Europos ir Balkan eimininke. Sprendimas: Rusijos sunaikinimas turi bti trauktas ms kov. 1941 m. pavasar. Kuo greiiau Rusija bus sutriukinta, tuo geriau... J e i pradsime 1941 m. gegu, tursime penkis mnesius darbui ubaigti."
416 414

Pakils vir Europos erelis laik save jos valdovu. Banginis Vakaruose j domi no kur kas maiau nei meka Rytuose, bet ar gali jis laimti i kov prie abu i karto? Hitleris perra istorij, taiau nesugebjo sustabdyti jos palankiausiame sau take - kai ratas dar kart apsisuks, Paryius nebus Germanijos elis. Trium-

fo arka ir Eifelio boktas, Dievo Motinos katedra ir Eliziejaus laukai stovs ten, kur stovj, o Berlynas skends griuvsiuose. Vokietijos sostin i tikrj teks perstatyti, bet ne pagal Hitlerio eskizus, utat karo liepsnose skendini Europ jis suprojektavo puikiai. Pranczijos kapituliacijos dien Hitleris A . Jodliui ir W. Keiteliui pareik, kad lyginant su tuo, kas buvo pasiekta Vakaruose, kampanija prie Rusij bus tik vaik aidimas (vok. Sandkastenspiel)" . inoma, sukeitus dmenis vietomis, j suma nesikeiia, taiau tai, dl II pasaulinis karas taps didiausiu, visa ap imaniu pasauliniu vykiu monijos istorijoje, lauk ateityje. Mes baigiame savo kelion stotelje, nuo kurios iki galutinio tikslo dar labai toli. T vasar miai prislopo, bet vykiai buvo svarbs, o sprendimai lemtingi. Hitleris sukeit d menis vietomis, nes tada dar neinojo, kad, palyginti su tuo, kas prasids iame kare netrukus, viskas, kas nutiko iki tol, tikrai atrodys kaip vaik aidimas".
417

altiniai
Versalio sutartis Naujosios Europos vizija ir taika visiems laikams"
1. John Keegan. ..When the guns fell silent: the Belgian battlefield where the seeds of German revenge were
sown". Daily Telegraph (1988): 23. P. Mantoux, The Delibarations of Council of Four, trans.

A.S. Link, 2 vols. (Princeton. New Jersey. 1992), 288. vol. 1.

Macmillan. Peacemakers: Six Months That Changed the World. 300. Henig. Versailles and After. 1919-33. 27: Macmillan. Peacemakers: Six Months That Changed The World. 313. Henig. Versailles and After. 1919-33. 23. Macmillan. Peacemakers: Six Months That Changed the World. 183. Henig. Versailles and After. 1919-33. 23.

2. Matthew White, ..Source List and Detailed Death Tolls for the Twentieth Century Hemoclysm". http:// users.erols.com/mwhite28/warstat1 .htm. i intemeto svetain nurodo, apvalina ir apibendrina visus skirting altini, leidini ir istorik pateikiamus statistinius duomenis apie XX a. moni nuostolius didiausiose katastrofose ir karuose.
3. Gerhard L. Weinberg, A World at Arms. A Global History

Ten pat, 52.

Taylor, The Origins of the Second World War. 50. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the World. 217. Henig, Versailles and After. 1919-33. 25. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the World. 229. Richard Blanke. Orphans of Versailles: The Germans in Western Poland 1918-1939 (University of Kentucky

of World War II, Second ed. (New York: Cambridge University Press. 2005), 9.
4. Margaret Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the World (London: John Murray

(Publishers). 2001), 167.

5. A. J . P Taylor, The Origins of the Second World War

(London: Penguin Books. 1991), 45. 6. Ten pat, 46. 7. Ten pat. 48.
8. Laurence Rees, THE NAZIS. A Warning from history

Press. 1993). 244. Dl Lenkijos valdios veiksm po koridoriaus sukrimo vokiei populiacija nuo 42.5% (421 029 gyventoj) 1910 m. nukrito iki 18.8% 1921 m. Dar po deimtmeio vokiei koridoriuje sumajo iki 70 000, ir jie ia nebesudar n 10%.
Henig. Versailles and After. 1919-33, 25; Macmillan. Peacemakers: Six Months That Changed the World. 229. Henig. Versailles and After. 1919-33. 25. Henig. Versailles and After. 1919-33. 30. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed The Wortd. 498. D. Perman. The Shaping of the Czechoslovak State: A Diplomatic History of the Boundaries of Czechoslovakia

(London: BBC Books. 2005), 15.

9. Klaus Schwabe, Woodrow Wilson. Revolutionary Germany, and Peacemaking. 1918-1919: Missionary Diplomacy and the Realities of Power (Chapel Hill and

London. 1985), 156. 10. John Keegan. Atlas of World War 2 (London: Collins. 2006), 14. 11. Maynard Keynes, The Economic Consequences of the Peace" (1920), http://www.gutenberg.org/ files/1 5776/1 5776-h/15776-h.htm.
12. J . M. Keynes, Two Memoirs: Dr. Melchior. A Defeated Enemy, and My Early Beliefs. (London 1949), 61-62.

(Leiden, 1962), 220-221.

Henig. Versailles and After. 1919-33. 29. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed The Wortd. 259.

13. White, ..Source List and Detailed Death Tolls for the Twentieth Century Hemoclysm". 14. A. J. Grant, Harold Temperley. Europe in the
Nineteenth and Twentieth Centuries (1952). Knygos

Ten pat, 188. Jrg Friedrich. Von deutschen Schulden". Berliner

Zeitung (1999-10-09). Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed The Wortd. 191.

itrauka cituojama intemeto puslapyje: http://www. spartacus.schoolnet.co.uk/FWWversailles.htm 15. P. Rowland, Lloyd George (London, 1975), 463^169.
16. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the World. 171.

17. Ten pat. 173. 18. Ten pat, 238.

19. C. P. Scot, The Political Diaries ofC. P. Scot. 1911-1928.

Ten pat. 171. Ten pat. 194. Ten pat. 195. Edward Mandel House Papers", in Yale University Library. New Haven. House'o dienoratis. 1919-02-21
P M. Burnett. Reparation at the Paris Conference from . Standpoint of the American Delegation. 2 vols. (New

ed. T. Wilson (London. 1970). 386.

20. T. Komamicki, Rebirth of the Polish Republic: A Study of Diplomatic History of Europe. 1914-1920 (London,

York. 1965). 34, vol. I. Ten pat. 33, vol. I.

Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed The Wortd. 197. Burnett, Reparation at the Paris Conference from Standpoint of the American Delegation. 4-8. 21, vol. I. D. P. Silverman, Reconstructing Europe After the Great

645

1957), 356.
21. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the World. 252. 22. Keegan. Atlas of World War 2. 14. 23. Ruth Henig. Versailles and After. 1919-33 (Routledge,

War (Cambridge, Massachusetts, 1982), 39.

Henig, Versailles and After. 1919-33. 21.

1995), 30. 24. Ten pat.

25. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the World. 144.

Ten pat.
Burnett. Reparation at the Paris Conference from Standpoint of the American Delegation. 777, vol. I. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the World. 203. Taylor. The Origins of the Second World War. 69-70. Weinberg, A World at Arms. A Global History of World Warll. 16.

26. Ten pat, 300. 27. Ten pat.

28. C. S Maier, Recasting Bourgeois Europe (Princeton,

1975), 701-702.

66. Macmillari, Peacemakers: Six Months That Changed the World. 203. 67. Keegan, Atlas of World War 2. 14.

108. Taylor, The Origins of the Second World War. 64.

109. Ten pat.

110. Henig. Versailles and After. 1919-33. 46. 111. Taylor, The Origins of the Second World War. 92. 112. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the World. 491.

68. Infliacijos skaiiuokl", http://www.westegg.com/ inflation/.

69. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the World. 203.

113. Ten pat, 492.

70. Keynes, The Economic Consequences of the Peace".

114. Taylor, The Origins of the Second World War. 48. 115. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the (London, 1983). 384-391, vol. I. World. 208. 72. S. A. Schuker, The End of French Predominance in Europe: 116. The Economist (1999-12-31). the Financial Crisis of 1924 and the Adoption of the Dawes 117. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the Plan (Chapel Hill. North Carolina, 1976), 296. World. 493. 73. Taylor, The Origins of the Second World War. 70. 74. Grant. Europe in the Nineteenth and Twentieth Centuries. 71. R. Skidelsky, John Maynard Keynes: A Biography. 2 vols.

54. vol. 2
75. Taylor. The Origins of the Second Wortd War. 70-71.

Hitlerio uolis valdi

1. E. H. Schwaab. Hitler's Mind: a Plunge into madness

76. Ten pat. 73-74.

77. Mantoux. The Delibarations of Council of Four. 473,

vol. 2.
78. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the World. 475.

(New York, 1992), 29. 2. Ian Kershaw, Hitler (London: Penguin Books, 2008), 58. 3. Ten pat, 55.
4. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 21.

79. Ten pat.

80. E. Eyck, A History of Weimar Republic. 2 vols. (New York,

5. Ten pat, 23-24.

6. Joachim Fest. The Face of the Third Reich (Penguin

1970). 98, vol. 1.

81. Schwabe. Woodrow Wilson. Revolutionary Germany, and Peacemaking. 1918-1919: Missionary Diplomacy and the Realities of Power, 336. 82. P. Kruger. German Dissapointment and Anti-Western Resentment. 1918-1919. ed. H. J . Schroder (Providence

Books. 1972), 115. 7. Ten pat. 208-211.

8. 9. 10. 11. Kershaw, Hitler. 108. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 26. Keegan, Atlas of World War 2. 14. Kershaw. Hitler. 118.

And Oxford. 1993), 323-335.

83. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed The World. 475^76.

84. Ten pat, 476.

85. H. Holbom. Diplomats and Diplomacy in the Early Weimar Republic, ed. G. A. Craig and F. Gilbert, The

12. Ten pat. 131. 13. Philip Gavin, The Rise of Adolf Hitler". http://www. historyplace.com/worldwar2/riseofhitler/index.html. Chapter: Hitler on Trial for Treason - February 26, 1924.
14. Nazism: A Documentary Reader 1919-45, ed. Jeremy

Diplomats. 1919-1939 (New York. 1963). 141.

86. Mantoux, The Delibarations of Council of Four. 462,

59-75, vol. 2.
87. A. Luckau. The German Delegation at the Paris Peace

Noakes and Geoffrey Prindham (University of Exeter Press, 1984). Vol. 1. 35.
15. Kershaw. Hitler. 136.

Conference (New York. 1971), 91. 88. K. F. Nowak, Versailles (London, 1928). 266.
89. Mantoux, The Delibarations of Council of Four. 513. 90. K. K. Eubank, PaulCambon: Master Diplomatist

(Norman, Oklahoma. 1960). 193.

91. E. M. House, The Intimate Papers of Colonel House Arranged as a Narrative by Charles Seymour. 4 vols.

16. Ten pat. 145. 17. Ten pat. 147^8. 18. Ten pat. 148: BBC. Hitler dodged taxes, expert finds". http://news.bbc.co.Uk/1/hi/world/ europe/4105683.stm.
19. D. Orlow. The History of the Nazi Party: Volume I. 1919-

(Boston and New York. 1926-1928). 487. vol. 4.

92. K. Epstein, Matthias Erzbergerand the Dilemma of

1933 (Newton Abbot. 1973). 49. 20. Ten pat, 52-53.

21. Richard Overy. The Dictators: Hitler's Germany. Stalin's

German Democracy (New York. 1971). 388-389.

93. S. A. Schuker. American ..Reparations" to Germany. 1919-1933: Implications for the Third-World Debt Crisis

Russia (Penguin Books. 2005). 31. 22. Ten pat. 17.

23. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 14. 24. Kershaw. Hitler. 89.

(Princetown, 1988), 12. 94. J. Keyger, Raymond Poincare (Cambridge. 1997). 271.
95. Ian Kershaw. Hitler. 1889-1936: Hubris (London and

25. Ten pat. 171.

26. David F Crew, Hitler and the Nazis. A History in .

New York. 1998), 148-153.

646

96. Macmillan. Peacemakers: Six Months That Changed The Wortd. 489.

documents (New York: Oxford University Press, 2005), 44.

27. Augis Evertas, Adolfas Hitleris: vadizmo struktra

97. Ten pat.

98. Taylor. The Origins of the Second World War. 48.

(Kaunas: Europa. 1995), 85.

28. Overy. The Dictators: Hitler's Germany. Stalin's Russia. 19. 29. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 33.

99. Ten pat. 87. 100. Ten pat. 97.

101. Macmillan. Peacemakers: Six Months That Changed the Wortd. 492. 102. Taylor. The Origins of the Second World War. 75. 103. Weinberg. A World at Arms. A Global History of World Warll. 104. Hen\g, Versailles and After, /9/9-33.31. 105. Macmillan, Peacemakers: Six Months That Changed the Wortd, 486.

30. Gavin, The Rise of Adolf Hitler". Chapter: Germans Elect Nazis.
31. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 15. 32. P Stachura, Gregor Strasser and the Rise of Nacizm

(London. 1983), 38.

33. Kershaw. Hitler. 201.

34. Ten pat, 165.

35. Orlow. The History of the Nazi Party: Volume I. 1919-

1933. 135-136, 43.

36. Kershaw, Hitler. 194.

106. Ten pat, 492.

107. Henig, Versailles and After. 1919-33.32.

37. Ten pat, 196.

38. Overy. The Dictators: Hitler's Germany, Stalin's Russia, 44. Reichstag Bums. 39. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 36. 12. Kershaw. Hitler. 277. 13. Gavin. .The Rise of Adolf 40. Kershaw, Hitler, 202.

Hitler". Chapter: Hitler

41. Gavin, The Rise of Adolf Hitler". Chapter: Germans Elect Nazis. 44. Ten pat, 45.
45. Kershaw. Hitler, 204. 46. Rees. THE NAZIS. A Warning from history, 38.

Becomes Dictator.
14. Kershaw. Hitler, 280.

42. Rees. THE NAZIS. A Warning from history, 38. 15. 43. Overy. The Dictators: Hitler's Germany, Stalin's Russia, 44. 16.

Ten pat. 281-282. Gavin, ..The Rise of Adolf Hitler". Chapter: Hitler Becomes Dictator. mogus (Vilnius: Tyto alba. 2001). 206.

17. Kershaw. Hitler. 282. 18. Dietrich Schwanitz, K turi inoti kiekvienas isilavins 19. Evans. The Third Reich in Power. 20.

47. Gavin. The Rise of Adolf Hitler". Chapter: Germans Elect Nazis. 48. Ten pat. Chapter: ..Success and a Suicide". 49. Kershaw. Hitler. 218-222; Gavin, The Rise of Adolf Hitler". Chapter: ..Success and a Suicide". 50. Gavin. The Rise of Adolf Hitler". Chapter: Hitler Runs for President".
51. Kershaw. Hitler. 227.

20. 21. 22. 23.

Ten pat, 21. Ten pat, 22. Kershaw. Hitler. 302-303. Ten pat. 304.

24. Evans. The Third Reich in Power. 25.

25. Ten pat. 26.

26. Kershaw. Hitler. 305. 27. Evans, The Third Reich in Power. 26.

52. Ten pat. 53. Ten pat, 228. 54. Otto Meissner, Staatssekretr (Hoffmann und Campe Verlag, 1950). 240.
55. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 40. 56. Kershaw, Hitler. 229.

28. Ten pat. 27. 29. Ten pat, 28. 30. David Irving. Hitlers War and the War Path (Parforce UKLtd. 2001). 26.
31. Evans, The Third Reich in Power. 29.

57. Ten pat, 238.

58. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 41.

59. Gavin, The Rise of Adolf Hitler". Chapter: The Republic Collapses".
60. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 43.

32. Philip Gavin, The Triumph of Adolf Hitler", http:// www.historyplace.com/worldwar2/triumph/index. html.Chapter: Night of the Long Knives.
33. Kershaw. Hitler. 307.

61. Gavin, The Rise of Adolf Hitler". Chapter: The Republic Collapses".
62. Kershaw. Hitler, 245.

34. Ten pat, 308.

35. Irving. Hitler's War and the War Path. 27. 36. Kershaw. Hitler. 308. 37. Evans. The Third Reich in Power. 30; Irving. Hitler's War and the War Path. 27. 38. Evans. The Third Reich in Power. 31. 39. Irving, Hitler's War and the War Path. 27-28.

63. Gavin. The Rise of Adolf Hitler". Chapter: ..The Republic Collapses".
64. Kershaw, Hitler. 248.

65. Gavin. The Rise of Adolf Hitler". Chapter: The Republic Collapses". 66. Kershaw. Hitler, 249-255; Gavin, The Rise of Adolf Hitler". Chapter: The Republic Collapses". 67. Gavin, The Rise of Adolf Hitler". Chapter: Hitler Named Chancellor". 68. Ten pat. ..Hitler Named Chancellor".
69. Kershaw, Hitler, 262.

40. Kershaw, Hitler. 309-310.

41. Irving, Hitler's War and the War Path. 28-29. 42. Kershaw, Hitler. 310.

43. Ten pat, 311. 44. Ten pat, 311-312.

45. Irving, Hitler's War and the War Path. 31.

70. Gavin, The Rise of Adolf Hitler". Chapter: Hitler Named Chancellor".
71. Kershaw, Hitler. 259.

46. Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Night of the Long Knives - June 30, 1934.
47. Evans, The Third Reich in Power, 39-40.

72. Gavin. The Rise of Adolf Hitler". Chapter: Hitler Named Chancellor".

48. Simon Sebag Montefiore, Sta//n: The Court of the Red Tsar, 2004 ed. (London: Phoenix, 2003), 134.
49. Kershaw, Hitler, 313. 50. Irving, Hitler's War and the War Path. 32. 51. Evans, The Third Reich in Power. 37.

E i n Volk,

ein R e i c h , ein F h r e r

52. Ten pat, 38.

53. Kershaw. Hitler. 315.

1. Kershaw. Hitler. 274-275. 2. Ten pat. 275. 3. Gavin, The Rise of Adolf Hitler". Chapter: The Reichstag Bums. 4. Ten pat. Chapter: The Reichstag Bums. 5. Tony Paterson, ..Historians find 'proof that Nazis burnt Reichstag". Telegraph.co.uk, http:// www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/ germany/1310995/Historians-find-proof-that-Nazisbumt-Reichstag.html.
6. Richard J . Evans, The Third Reich in Power (Penguin

54. Ten pat. 313.

55. 56. 57. 58. 59. Evans. The Third Reich in Power, 41. Kershaw. Hitler. 318. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 50-51. Kershaw. Hitler. 318. William L. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich.

1990 ed. (New York. 1959). 229. 60. Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Triumph of the Will".
61. Kershaw, Hitler. 319.

Books, 2006), 11. 7. Gavin, The Rise of Adolf Hitler". Chapter: The Reichstag Burns.
8. Richard Overy, The Penguin Historical Atlas of the Third

62. Gavin. The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Triumph of the Will".
63. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 57-58.

64. Ten pat. 56. 65. Ten pat, 48.

66. 67. 68. 69. 70. Evans. The Third Reich in Power, 467. Irving, Hitler's War and the War Path, 14. Evans, The Third Reich in Power, 330. Irving. Hitler's War and the War Path. 21. Evans. The Third Reich in Power. 323.

Reich (Penguin Books. 1996), 34. 9. Gavin. The Rise of Adolf Hitler". Chapter The Reichstag Bums.
10. Kershaw. Hitler. 277.

11. Gavin. The Rise of Adolf Hitler". Chapter: The

Irving, Hitlers War and the War Path. 21. 34. Evans, The Third Reich in Power. 333. Overy, The Dictators: Hitler's Germany. Stalin's Russia. 196. 35. H. W. Koch, In the name of the Volk: Political Justice in 36. Hitler's Germany (London, 1989), 132. 37. 75. E. Bacon, The Gulag at War: Stalin's Forced Labour System in the Light of the Archives (London. 1994), 38. 28-30. 39. 76. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 58-59. 40. 77. Robert Gel lately, The Gestapo and German Society: 41. Enforcing Racial Policy 1933-1945 (Oxford. 1990). 42. 44-46. 43. 78. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 59. 44. 79. ..Hitler's Speeches". Hitler Historical Museum, http:// 45. www.hitler.org/speeches/. Speech of January 30. 1937. 46. 80. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 232. 47. 71. 72. 73. 74.

William L. Shirer. Berlin Diary. 2004 ed. (Tess Press. 1941). 42-43.
Kershaw. Hitler. 355. Evans, The Third Reich in Power. 635.

Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Nazis March into the Rhineland".
Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 293. Taylor. The Origins of the Second World War, 131.

Ten pat, 132.

Kershaw, Hitler. 356.

Ten pat.
Evans, The Third Reich in Power. 637.

Ten pat. 639.

Kershaw. Hitler. 363. Evans. The Third Reich in Power. 639. Hugh Thomas, The Spanish Civil War. 1986 (3rd

81. Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: The Berlin Olympics. 82. Ray Furlong, ..New future for Nazi stadium" BBC (2004-07-31). http://news.bbc.co.Uk/2/hi/ europe/3942661.stm. 83. Gavin. The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: The Berlin Olympics.

edition) ed. (London. 1961). 623-631. 48. Herbert Rutlege Southworth. Guernica! Guernica!: A
Study of Journalism. Diplomacy, Propaganda and History

(Berkeley. California, 1977).

49. Evans, The Third Reich in Power. 640. 50. Kershaw, Hitler. 370.

pavojing zon engiant

1. Ian Kershaw. Hitler (London: Penguin Books. 2008), 364.
2. Richard Overy. The Dictators: Hitler's Germany. Stalin's

51. Ten pat, 371. 52. Ten pat, 387. 53. Gavin. The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Hitler Reveals War Plans".
54. Kershaw. Hitler. 389.

55. Ten pat. 390.

56. 57. 58. 59. 60. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 69. 70. 71. 72. 74. 75. 76. 77. Taylor. The Origins of the Second World War. 171. Kershaw. Hitler. 391. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 91. Kershaw, Hitler. 390. Taylor. The Origins of the Second World War. 175. Evans. The Third Reich in Power, 643. Kershaw. Hitler, 393. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 95. Kershaw. Hitler. 399. Evans. The Third Reich in Power. 643. Kershaw. Hitler. 394. Evans, The Third Kershaw. Hitler. Evans. The Third Kershaw, Hitler. Reich in Power. 643. 396. Reich in Power. 644. 396, 99.

Russia (Penguin Books. 2005). 441.

3. Richard J . Evans, The Third Reich in Power (Penguin

Books. 2006), 618.

4. Kershaw. Hitler. 297.

61. Kershaw. Hitler, 391-393.

5. Ten pat. 299. 6. David Irving. Hitler's War and the War Path (Parforce UK Ltd, 2001), 22.
7. Evans. The Third Reich in Power. 618. 8. Kershaw. Hitler. 300. 9. A. J . P Taylor. The Origins of the Second World War

(London: Penguin Books. 1991). 111.

10. Augis Evertas. Adolfas Hitleris: vadizmo struktra

68. Ten pat.

(Kaunas: Europa. 1995). 118.

11. Evans. The Third Reich in Power. 623.

12. Ten pat. 626.

13. Kershaw. Hitler. 335.

73. Ten pat, 396-397.

Evans, The Third Reich in Power. 645. Kershaw, Hitler. 399. Evans. The Third Reich in Power. 644. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 94.

14. Ten pat. 336.

15. William L. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich.

1990 ed. (New York. 1959), 286-287.

16. Kershaw, Hitler. 338. 17. Evans, The Third Reich in Power. 629. 18. Laurence Rees, THE NAZIS. A Warning from history

78. Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Hitler Becomes Army Commander"
79. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 87. 80. Nazism: A Documentary Reader 1919-45. ed. Jeremy

(London: BBC Books. 2005). 85.

19. . World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the

Nazis and the West (BBC Books. 2008). 8.

20. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 85-86.

21. Ten pat. 53.

22. Evans. The Third Reich in Power. 630. 23. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 84. 24. H. R. Trevor-Roper. Hitler's Table Talk 1941-1944

Noakes and Geoffrey Prindham (University of Exeter Press, 1984), vol. 2. 263. 81. Ten pat. vol.2 281.
82. Richard Overy. The Penguin Historical Atlas of the Third

Reich (Penguin Books, 1996), 56.

83. Kershaw, Hitler. 361. 84. Overy, The Penguin Historical Atlas of the Third Reich, 56.

(Enigma Books. 1953). 15.

25. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 84. 26. Evans, The Third Reich in Power. 631. 27. Taylor. The Origins of the Second World War. 120.

85. Ten pat, 57.

86. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 81.

87. Ten pat, 87.

88. Richard Overy, The Origins of the Second World War.

28. Ten pat. 121. 29. Ten pat. 128.

30. Evans, The Third Reich in Power. 632. 31. Kershaw. Hitler. 353. 32. Evans, The Third Reich in Power. 633.

2nd 1998 ed. (1987), 49. 89. Ten pat, 54.

90. , The Second World War Experience: Blitzkrieg

1939-1941 (London: Carlton Books, 2008), 14.

91. Overy, The Origins of the Second World War. 52. 92. , The Second World War Experience: Blitzkrieg 1939-1941, 15.

33. Philip Gavin. ..The Triumph of Adolf Hitler", http:// www.historyplace.com/worldwar2/triumph/index. html.Chapter: Nazis March into the Rhineland".

93. Taylor, The Origins of the Second World War. 151.

94. Ten pat, 104.

58. Taylor, The Origins of the Second World War. 190. 59. Evans, The Third Reich in Power. 667. 95. Overy. The Penguin Historical Atlas of the Third Reich, 67. 60. Taylor, The Origins of the Second World War. 192-193.

61. Ten pat, 193-194.

Hitlerio pergals be vi
1. A. J . R Taylor, The Origins of the Second World War

62. Kershaw. Hitler, 425. 63. Taylor, The Origins of the Second World War. 195-196.

64. Ten pat. 197. (London: Penguin Books, 1991), 180. 2. David Irving. Hitler's War and the War Path (Parforce UK Ltd. 2001), 72. 3. Ian Kershaw. Hitler (London: Penguin Books, 2008), 405. 4. Philip Gavin, The Triumph of Adolf Hitler", http://
\AAAAv.historyplace.corn/worldwar2/tnumph/index.html. 65. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 103. 66. Evans, The Third Reich in Power. 672. 67. Taylor, The Origins of the Second World War. 198.

68. Ten pat, 199. 69. Ten pat, 200-201. 70. Ten pat, 200.
71. Kershaw, Hitler. 430. 72. Taylor. The Origins of the Second World War. 202.

Chapter: Nazis Take Austria".

5. Taylor. The Origins of the Second World War, 181. 6. Kershaw, Hitler. 405. 7. Irving. Hitler's War and the War Path. 73.

73. Ten pat. 203.

74. 75. 76. 77. 78. 79. 80. 81. 82. 83. Irving, Hitler's War and the War Path. 91. Taylor, The Origins of the Second World War. 206. Kershaw, Hitler, 426. Taylor, The Origins of the Second World War, 207. Kershaw. Hitler, 427. Irving, Hitler's War and the War Path. 92. Evans. The Third Reich in Power, 664. Kershaw, Hitler. 427. Evans, The Third Reich in Power. 669. Kershaw, Hitler. 428.

8. Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Nazis Take Austria".

9. Taylor, The Origins of the Second World War. 182.

10. Ten pat.

11. Richard J . Evans, The Third Reich in Power (Penguin

Books. 2006), 650.

12. Taylor. The Origins of the Second World War, 177-178. 13. Kershaw. Hitler, 406.

14. Ten pat, 407. 15. Ten pat, 401.

16. Evans, The Third Reich in Power, 648.

84. Ten pat, 429.

85. Irving, Hitler's War and the War Path. 107. 86. Kershaw. Hitler. 431.

17. Ten pat, 650.

18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. Kershaw, Hitler. 407. Irving. Hitler's War and the War Path, 76. Evans, The Third Reich in Power, 650. Kershaw, Hitler, 408. Irving, Hitler's War and the War Path, 77. Kershaw. Hitler, 408. Irving. Hitler's War and the War Path. 77. Kershaw, Hitler, 409. Irving, Hitler's War and the War Path. 77. Evans, The Third Reich in Power. 651. Taylor. The Origins of the Second World War. 187. Evans, The Third Reich in Power. 651. Kershaw, Hitler. 409. Evans, The Third Reichin Power. 651. Kershaw, Hitler. 411. Taylor. The Origins of the Second World War. 186.

87. Ten pat. 432.

88. Taylor. The Origins of the Second World War. 208. 89. James P. Duffy. Vincent L. Ricci, Target Hitler. The Plots to Kill Adolf Hitler (Praeger Publishers, 1992). 90. Klemens von Klemperer, German Resistance Against Hitler: The Search for Allies Abroad. 1938-1945 (Oxford

University Press. 1992), 108.

91. 92. 93. 94. 95. Taylor, The Origins of the Second World War. 209. Kershaw. Hitler, 432. Taylor, The Origins of the Second World War, 211. Kershaw, Hitler. 432. Taylor, The Origins of the Second World War. 215.

25. Ten pat. 77-78.

96. Ten pat, 216. 97. Kershaw, Hitler. 434-435.

98. Taylor, The Origins of the Second World War, 217. 99. Kershaw, Hitler. 436. 100. Taylor, The Origins of the Second World War. 219. 101. Kershaw, Hitler. 437.

35. Ten pat. 187. 36. Ten pat, 184.

37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49.

102. Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: ..Conquest at Munich".

50.
51. 52. 53. 54. 55. 56. 57.

Evans. The Third Reich in Power. 651; Kershaw. Hitler. 410. 103. Kershaw. Hitler. 438. 104. Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Kershaw. Hitler. 410. ..Conquest at Munich". Evans, The Third Reich in Power. 652. Irving, Hitler's War and the War Path. 79. 105. Irving, Hitler's War and the War Path. 113. Taylor, The Origins of the Second World War. 188. 106. Kershaw, Hitler. 440. Irving, Hitler's War and the War Path, 80. 107. Ten pat, 441. Kershaw, Hitler. 411. 108. Ten pat. Evans. The Third Reich in Power. 652. 109. William L. Shirer, Berlin Diary. 2004 ed. (Tess Press, Kershaw, Hitler. 411. 1941), 115. Irving, Hitler's War and the War Path. 81. 110. Evans, The Third Reich in Power, 673. Evans, The Third Reich in Power. 653. 111. Kershaw, Hitler. 442-43. 112. Gavin. The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Kershaw, Hitler. 412. ..Conquest at Munich". Irving, Hitler's War and the War Path. 81. 113. William L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. Kershaw. Hitler. 413^14. 1990ed. (New York. 1959). 411. Evans, The Third Reich in Power. 663. Laurence Rees, THE NAZIS. A Warning from history 114. Evans, The Third Reich in Power, 674. (London: BBC Books. 2005). 100. 115. Taylor, The Origins of the Second World War. 229. Evans. The Third Reich in Power. 657, 661. 116. Ten pat. 230-231. Kershaw, Hitler. 414. 117. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 420. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 118. Richard Overy, The Road to War (Penguin Books, 1999), Kershaw. Hitler. 424. 103-104. Evans, The Third Reich in Power. 665. 67; Taylor, The 119. Ten pat, 152. Origins of the Second World War, 194. 120. Norman Davies. Europos istorija (Vilnius, 2002), 985.

121. Gavin. The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: ..Nazis Take Czechoslovakia".
122. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 103. 123. Overy. The Road to War. 57.

Paskutiniai taikos mnesiai

1. Richard Overy, /939. Countdown to War. (London: Penguin Books, 2009). 8.
2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 10. 11. 12. 13. 14. Taylor. The Origins of the Second World War. 258. Kershaw, Hitler. 481. Irving, Hitler's War and the War Path. 164. Taylor. The Origins of the Second World War. 259. Irving. Hitler's War and the War Path, 164. Overy, /939. Countdown to War. 9. Kershaw. Hitler. 4SI. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 464. Kershaw, Hitler, 482. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 46.7. Overy. 1939. Countdown to War. 6. . The Road to War. 7.

124. Ten pat. 58.

125. Evans, The Third Reich in Power. 676. 126. Kershaw, Hitler. 445. 127. Evans, The Third Reich in Power. 678.

128. Ten pat. 680.

129. Hans Roos. A History of Modern Poland from foundation of the State in First World War to the Presnt

Day. 1966 ed. (London. 1961), 154-156.

130. 131. 132. 133. Evans, The Third Reich in Power, 680. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 424. Overy, The Road to War. 57. Evans. The Third Reich in Power. 682.

9. Ten pat. 482.

134. Ten pat.

135. Kershaw, Hitler. 477.

136. Ten pat, 477-478: Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Nazis Take Czechoslovakia".
137. Irving, Hitler's War and the War Path. 162.

15. Ten pat. 11. 16. Kershaw. Hitler. 482-483.

17. Overy. The Road to War. 12. 18. . 1939. Countdown to War. 16. 19. Shirer, Berlin Diary. 141. 20. Overy. The Road to War. 13.

138. Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Nazis Take Czechoslovakia".
139. Evans. The Third Reich in Power. 687.

140. Ten pat, 686. 141. Williamson Murray and Allan R. Millett, A War
To Be Won. Fighting the Second World War. 2001

21. Ten pat, 13-14. 22. Ten pat, 6.

23. W. Hgen, Before the Final Solution: Towards a comparative analysis of political anti-Semitism in interwar

ed. (Cambridge, Massachusetts and London: The Belknap Press of Harward University Press, 2000). 13.
142. Overy, The Road to War. 63. 143. Evans, The Third Reich in Power, 687. 144. K. Pacner, Osudove okamiky eskoslovenska (Praha,

Germany and Poland. (1996), 354-360, 70-77.

24. Overy, /939. Countdown to War. 6-7. 25. , The Road to War. 10.

26. Ten pat. 157. 27. Ten pat, 10.

28. Taylor, The Origins of the Second World War. 256.

1997), 270: Martin Gilbert. Atlas of the Holocaust (1988). 244.

145. Taylor, The Origins of the Second World War. 230. 146. Evans, The Third Reich in Power. 688. 147. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 105.

29. Ten pat. 255-256.

30. 31. 32. 33. 34. 36. 37. 38. 39. Evans, The Third Reich in Power. 689. Taylor, The Origins of the Second World War, 260. Overy. The Road to War. 183. Taylor, The Origins of the Second World War, 262. Overy, The Road to War. 16. Taylor, The Origins of the Second World War. 271. Irving. Hitler's War and the War Path. 195. Kershaw. Hitler. 483. Irving, Hitler's War and the War Path. 166.

148. Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Nazis Take Czechoslovakia".
149. Taylor, The Origins of the Second World War. 251.

35. Ten pat, 15-16.

150. Gavin, The Triumph of Adolf Hitler". Chapter: Nazis Take Czechoslovakia".
151. Overy. The Road to War, 111. 152. Taylor, The Origins of the Second World War. 253. 153. Dmitri Volkogonov. Stalin. Triumph and Tragedy.

40. Ten pat.

41. Evans, The Third Reich in Power. 690. 42. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 470. 43. , Berlin Diary. 133. 44. , The Rise and Fall of the Third Reich. 471-475.

trans. Harold Shukman. 2003 ed. (London, 1991), 348.

154. Taylor, The Origins of the Second World War. 196.

155. Ten pat. 205. 156. Ten pat. 206. 157. Ten pat, 214. 158. Ten pat. 224. 159. Overy. The Road to War. 237-238.
160. Volkogonov. Stalin. Triumph and Tragedy, 348.

45. Kershaw. Hitler. 486-487. 46. Ten pat, 483-484.

47. Irving, Hitler's War and the War Path. 187.

48. Ten pat, 192.

49. Overy, The Road to War. 65.

161. Simon Sebag Montefiore. Stalin: The Court of the Red Tsar. 2004 ed. (London: Phoenix. 2003). 308.
162. Irving. Hitler's War and the War Path. 163. 163. Juozas Urbys, Lietuva lemtingaisiais 1939-1940

50. Ten pat. 51. Ten pat, 238. 52. Ten pat. 240.
53. Irving, Hitler's War and the War Path. 165. 54. Taylor, The Origins of the Second World War. 256.

metais (Mintis. 1988). 11.

164. Edvardas Turauskas. Lietuvos nepriklausomybs

netenkant (Kaunas: viesa, 1990), 30. 165. Ten pat, 32.

166. Urbys, Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais. 13.

167. Ten pat, 14.

168. Irving, Hitler's War and the War Path. 164.

55. Ten pat. 288. 56. Ten pat, 276-277. 57. Ten pat. 275. 58. Ten pat. 279-280. 59. Ten pat. 278.
60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. Irving, Hitler's War and the War Path. 167. Overy, The Road to War. 242. Kershaw. Hitler. 489. Taylor. The Origins of the Second World War. 292. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 505. Irving. Hitler's War and the War Path. 189-191. Overy. The Road to War. 244. Volkogonov, Stalin. Triumph and Tragedy. 349.

169. Daiva Janauskait, Teatro balkonas mena iskirtinius vykius". Klaipda. 2009-03-23.
170. Irving, Hitler's War and the War Path. 164. 171. Kershaw, Hitler. 481.

68. 69. 70. 71.

Overy, The Road to War. 243. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar, 313. Shirer, The Rise and Fail of the Third Reich. 503. W. S. Churchill, The Second World War. Vol. 1. The Gathering Storm" (London-Toronto: Cassel I and

129.

. 1939. Countdown to War. 28.

130. Ten pat, 32.

131. Shirer, Berlin Diary. 147. 132. Overy. The Road to War. 120. 133. Irving, Hitler's War and the War Path, 204.

Co Ltd, 1950), 391.

72. Overy, The Road to War, 243.

134. Ten pat, 205.

135. Kershaw, Hitler. 502. 136. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 549-550.

73. Ten pat, 17. 74. Ten pat, 1 58.

75. Taylor. The Origins of the Second World War, 313. 76. Shirer, The Rise and Fall Of The Third Reich, 536. 77. Overy, The Road to War. 158.

137. Ten pat, 555.

138. 139. 140. 141. 142. 143. 144. 145. 146. 147. 148. 149. 150. Irving, Hitler's War and the War Path. 206. Kershaw, Hitler, 503. Overy, 1939. Countdown to War, 36. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 557. Irving. Hitler's War and the War Path. 206. Kershaw. Hitler. 503. Irving, Hitler's War and the War Path. 208. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 568. Irving. Hitler's War and the War Path, 208. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 566. Irving, Hitler's War and the War Path. 207. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 566. Irving. Hitler's War and the War Path. 208.

78. Ten pat, 243.

79. Montefiore. Sfa//'n: The Court of the Red Tsar. 314.

80. Viktor Pravdiuk. Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem" (Rusija, 2005). Serija Nr. 2, 1939 m. rugsjis.
81. Irving, Hitler's War and the War Path. 194-195.

82. Ten pat, 195.

83. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 521.

84. Ten pat.

85. Overy, The Road to War. 68. 86. Volkogonov, Stalin. Triumph and Tragedy. 353-354.

87. Pravdiuk. Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 1, 1939 m. rugpjtis.
88. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 524.

151. Ten pat, 209. 1 52. Overy. /939. Countdown to War, 22-23. 153. Ten pat, 50. 1 54. Ten pat. 52.
1 55. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 571-572. 1 56. Kershaw. Hitler. 504. 157. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 573. 158. Kershaw, Hitler. 504. 159. Overy, 1939. Countdown to War. 55. 160. Irving. Hitler's War and the War Path. 210. 161. Overy. The Road to War. 70. 162. Irving. Hitler's War and the War Path. 210. 163. Kershaw, Hitler. 505. 164. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 576. 165. Overy, 1939. Countdown to War. 57. 166. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 578.

89. Pravdiuk. Vtoraja Mirovaja Voina. Den za dnem". Serija Nr. 1, 1939 m. rugpjtis.
90. Volkogonov, Stalin. Triumph and Tragedy. 354. 91. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 527. 92. Irving, Hitler's War and the War Path. 197.

93. Volkogonov, 5ta//n. Triumph and Tragedy, 354-355.

94. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 528.

95. Ten pat, 538.

96. 97. 98. 99. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar, 315. Kershaw, Hitler, 496. Irving, Hitler's War and the War Path, 200. Kershaw, Hitler. 497.

100. Ten pat, 497-498.

101. Irving, Hitler's War and the War Path. 201.

167. Ten pat. 579.

168. Kershaw. Hitler. 506.

102. Kershaw. Hitler. 488-90.

169. Irving, Hitler's War and the War Path, 212.

170. Overy, 1939. Countdown to War. 38. 103. Montefiore. Stalin: The Court of the Red Tsar. 316. 104. Laurence Rees, World War Two Behind Closed Doors: 171. Ten pat, 57. Stalin, the Nazis and the West (BBC Books, 2008), 7-8. 172. Ten pat, 56. 1 73. Irving, Hitler's War and the War Path. 212. 105. Ten pat, 10. 174. Kershaw, Hitler. 506. 106. Kershaw, Hitler. 499. 107. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar, 317. 175. Ten pat, 507. 108. Rees. World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the 176. Overy. 1939. Countdown to War. 60. Nazis and the West. 11. 177. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 580. 1 78. Overy, 1939. Countdown to War. 61. 109. Ten pat, 18. 179. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 581. 110. Overy, The Road to War, 244. 180. Overy, /939. Countdown to War, 62. 111. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the 181. Irving, Hitler's War and the War Path. 213. Nazis and the West. 18. 112. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 318. 182. Ten pat. 183. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 587. 113. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the 184. Irving, Hitler's War and the War Path. 213. Nazis and the West. 19. 114. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 318. 185. Ten pat. 214.

11 5. Ten pat.
116. 117. 118. 119. 120. 121. 122. 123. 125. Irving, Hitler's War and the War Path, 199. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 318. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 542. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazisand the West. 17. Overy, The Road to War. 247. Kershaw. Hitler. 500. Irving, Hitler's War and the War Path. 202. Overy, 1939. Countdown to War. 25. , The Road to War, 160.

Lenkijos iprievartavimas
1. Will Fowler. Poland and Scandinavia 1939-1940 (Ian

Allan Publishing, 2002), 8.

2. Robert C. Tucker, Stalin in Power: The Revolution from Above. 1929-1941. (New York: Norton,

124. Ten pat. 26-27. 126. Ten pat. 127. Ten pat, 116. 128. Ten pat, 160.

1992), 612. 3. Richard Overy, 1939. Countdown to War. (London: Penguin Books. 2009). 69. 4. David Irving. Hitler's War and the War Path (Parforce UK Ltd, 2001). 187.
5. William L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich.

1990 ed. (New York, 1959), 599.

6.

, Berlin Diary, 2004 ed. (Tess Press, 1941), 148-149. 7. Museum in Gliwice: WHAT HAPPENED HERE?", http://www.muzeum.gliwice.pl/en/radiostacja/. 8. Aktion Reinhard Camps", http://www.deathcamps. org/. Straipsnis: Reinhardt Heydrich"
9. Steven J . Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg.

61. Ten pat. 617. 62. Overy, /939. Countdowns War. 100-101. 63. Ten pat, 93.
64. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 619. 65. . Berlin Diary, 161-162. 66. Overy, /939. Countdown to War, 102.

67. Ten pat. 103.

68. Kershaw. Hitler. 516. 69. Irving. Hitler's War and the War Path. 227.

(Oxford: Osprey Publishing, 2002). 39.

10. Irving. Hitler's War and the War Path, 21 5. 11. Overy. /939. Countdown to War, 69. 12. Andrew Roberts, The Storm Of War. A New History of

70. Carr, Blitzkrieg".

71. Zaoga. Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 62.

the Second World War (Penguin Books, 2009), 18.

13. Irving. Hitler's War and the War Path, 215.

72. Martin Gilbert, Second World War, New Edition. 2000 ed. (Phoenix, 1989). 9.
73. Fowler. Poland and Scandinavia 1939-1940, 56.

14. Ten pat, 196.

15. Zaoga, Poland /939. The Birth of Blitzkrieg. 30. 16. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 21. 17. Zaoga, Poland /939. The Birth of Blitzkrieg. 29. 18. Fowler. Poland and Scandinavia 1939-1940. 36. 38. 19. Irving, Hitler's War and the War Path. 225. 20. Zaoga. Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 19.

74. Carr, Blitzkrieg".

75. Fowler, Poland and Scandinavia 1939-1940. 54. 76. Zaoga. Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 63.

77. Ten pat. 66. 78. Carr. Blitzkrieg".

79. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 66. 80. Fowler, Poland and Scandinavia 1939-1940. 54. 81. Zaoga. Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 66.

21. Ten pat. 20. 22. T. Zabecki. 1939 September. Poland".

23. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 17.

82. Ten pat, 67.

83. R. Millett, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 49. 84. Fowler. Poland and Scandinavia 1939-1940. 57. 85. Zaoga. Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 67. 86. Evans, The Third Reich at War 1939-1945. 6.

24. Ten pat. 18. 25. T. Zabecki, 1939 September. Poland". 26. Ten pat.
27. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 42-43. 28. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 24. 29. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 6. 30. Caleb Carr. Blitzkrieg". World War 2. 2,194 Days that Changed Everything (2007).

31. Ten pat.

32. Richard J . Evans, The Third Reich at War 1939-1945

(Penguin Books. 2008), 9.

33. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 23. 34. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 53. 35. Jochen Bhler, Auftakt zum Vernichtungskrieg. Die Wehrmacht in Polen 1939. (Frankfurt: Fischer

87. T. Zabecki. 1939 September. Poland". 88. Nazi - Soviet Relations 1939-1941: Documents from the Archives of the German Foreign Office", www.yale.edu/lawweb/avalon/nazsov. Ribbentropo telegrama Schulenburgui 1939 m. rugsjo 3 d. 89. Simon Sebag Montefiore. Stalin: The Court of the Red Tsar. 2004 ed. (London: Phoenix, 2003), 318. 90. Dmitri Volkogonov, 5ta//n. Triumph and Tragedy.. trans. Harold Shukman, 2003 ed. (London, 1991), 359.
91. Laurence Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West (BBC Books, 2008). 22. 92. Volkogonov. Stalin. Triumph and Tragedy, 361. 93. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 24. 94. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazisand the West. 23. 95. Volkogonov. 5ta//n. Triumph and Tragedy, 358.

Taschenbuch Verlag, 2006). 144.

36. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 53-54.

37. Carr, Blitzkrieg". 38. T. Zabecki, 1939 September. Poland".

39. Zaoga. Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg, 47.

40. Ten pat. 60-62. 41. Ian Kershaw, Hitler (London: Penguin Books, 2008), 516.
42. Fowler. Poland and Scandinavia 1939-1940. 9. 43. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 599.

96. World War II - Poland. Timeline". http://www. polandsholocaust.org/1939.html. 97. Piotr Wrbel, The Devil's Playground: Poland in World War II", http://www.warsawuprising.com/ paper/wrobel2.htm.
98. Volkogonov, 5ta//n. Triumph and Tragedy, 359. 99. Zaoga. Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg, 80. 100. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 26. 101. Zaoga, Poland /939. The Birth of Blitzkrieg. 84. 102. Volkogonov, Stalin. Triumph and Tragedy. 359. 103. Grigoriy Krivosheyev, Soviet Casualties and Combat Losses in the twentieth century (London: Greenhill

44. Ten pat, 600.

45. Overy. 1939. Countdown to War. 71.

46. Ten pat. 73.

47. 48. 49. 50. Kershaw. Hitler. 510. Overy. /939. Countdown to War. 75. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 602. Overy, /939. Countdown to War. 76.

51. Ten pat. 78. 52. Ten pat, 80-83.

53. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 607. 54. A. J . P Taylor, The Origins of the Second World War

Books. 1997), 57.

104. Irving, Hitler's War and the War Path. 233. 105. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 70.

106. T. Zabecki, 1939 September. Poland".

107. Irving, Hitler's War and the War Path. 232.

(London: Penguin Books. 1991), 335. 55. Richard Overy. The Road to War (Penguin Books. 1999). 118.
56. Overy. 1939. Countdown to War. 89. 57. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 613. 58. Laurence Rees, THE NAZIS. A Warning from history

108. Ten pat, 239.

109. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 75. 78.

110. T. Zabecki, 1939 September. Poland".

111. Irving, Hitler's War and the War Path. 232.

112. Ten pat, 239.

113. Zaoga. Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 78. 114. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 26.

(London: BBC Books. 2005). 109.

59. Overy. /939. Countdown to War. 97. 60. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 615.

115. Zaoga. Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg, 84.

163. Ten pat, 39.

164. , Second World War, 25. 165. Fowler, Poland and Scandinavia 1939-1940. 65.

116. ..Polish Theatre: Blitzkrieger". TIME Vol. XXXIV, no. 13 (1939-09-25).

117. Evans, The Third Reich at War 1939-1945, 3. 118. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg, 86-87.

119. ..Seven Years War?". TIME (1939-10-02).

120. Kershaw. Hitler, 517. 121. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazisand the West, 35.

Lenkijos tragedija
1. Tomasz Szarota Wojciech Materski, Polska 1939-1945.
Straty osobowe i ofiary represji pod dwiema okupacjami.

122. Ten pat. 123. Ten pat. 30-31.

124. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar, 320-

321.
125. Rees. World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazisand the West. 32. 126. Montefiore, Sta//n: the Court of the Red Tsar, 321.

(Warszawa: Institute of National Remembrance (IPN) 2009). 2. Mateusz Gniazdowski, Lsses Inflicted on Poland by Germany during World War II. Assessments and Estimatesan Outline The Polish Quarterly of International Affairs", no. 1 (2007).
3. Laurence Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West (BBC Books. 2008). 38.

127. Magnus llmjru, Estijos usienio politika 19391940 m.". Cenocidas ir rezistencija 2(8)(2000). 128. Montefiore. Stalin: The Court of the Red Tsar. 322. 129. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazisand the West. 33.

41. 4. Ian Kershaw. Hitler (London: Penguin Books, 2008). 517.

5. Richard J . Evans, The Third Reich at War 1939-1945

130. Nazi - Soviet Relations 1939-1941: Documents from the Archives of the German Foreign Office". German-Soviet Boundary and Friendship Treaty. 131. Ten pat. Confidential Protocol. 132. Ten pat. Secret Supplementary Protocol. 133. Ten pat. Memorandum on the german-soviet commercial agreement signed on february 11, 1940. 134. Richard Overy. Russia's War (Penguin Books, 1997), 53. 135. Nazi - Soviet Relations 1939-1941: Documents from the Archives of the German Foreign Office". Memorandum On The German-Soviet Commercial Agreement Signed On February 11,1940.
136. 137. 138. 139. 140. 141. 142. 143. 144. 145. 146. 147. 148. 1 50. Overy. Russia's War, 53. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 668. Overy, 1939. Countdown to War. 103. Shirer. Berlin Diary. 163-164. Overy. 1939. Countdown to War. 104. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 634. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 19. Fowler, Poland and Scandinavia 1939-1940. 34. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 64. Fowler, Poland and Scandinavia 1939-1940. 35. Zaoga, Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg. 64. Shirer. Benin Diary, 176. , The Rise and Fall of the Third Reich. 635. , Berlin Diary. 189.

(Penguin Books. 2008), 13.

6. Norman Davies, Rising '44. The Battle for Warsaw. (Pan

7.
8. 9. 10. 11. 12.

Books, 2004). 84. , Europos istorija (Vilnius. 2002), 997; Evans.

The Third Reich at War 1939-1945. 11. Evans, The Third Reich at War 1939-1945. 14-15. Kershaw. Hitler, 519. Evans. The Third Reich at War 1939-1945. 17. Kershaw. Hitler. 520. Christopher Browning, The Origins of the Final Solution: The Evolution of Nazi Jewish Policy (University of

Nebraska Press). 29.

13. Evans. The Third Reich at War 1939-1945. 19. 14. Laurence Rees, THE NAZIS. A Warning from history

(London: BBC Books, 2005), 131.

15. Kershaw, Hitler. 523. 16. Evans, The Third Reich at War 1939-1945. 20.

17. Ten pat. 18. Ten pat, 20-21.

19. Kershaw. Hitler. 523. 20. Evans. The Third Reich at War 1939-1945. 25. 21. Kershaw, Hitler. 523.

22. Ten pat.

23. Andrew Roberts, The Storm of War. A New History of

the Second World War (Penguin Books, 2009), 28.

24. Evans, The Third Reich at War 1939-1945. 25-26; Kershaw, Hitler. 524. 25. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 116-117. 26. Kershaw, Hitler. 524. 27. Evans. The Third Reich at War 1939-1945. 26. 28. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 28. 29. Evans, The Third Reich at War 1939-1945. 26-27. 30. Davies. Rising '44. The Battle for Warsaw. 86. 31. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 115.

149. Ten pat. 151. Viktor Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem" (Rusija. 2005). Serija Nr. 4. 1939 . lapkritis.
1 52. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich, 634.

1 53. Overy, 1939. Countdown to War. 45-46. 154. Ten pat, 107.
1 55. Shirer, Berlin Diary, 167. 156.. . The Rise and Fall of the Third Reich. 635. 1 57. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 35. 1 58. Overy. /939. Countdown to War. 106. 159. Gilbert, Second World War, 18.

32. Williamson Murray and Allan R. Millett, A War To

Be Won. Fighting the Second World War. 2001 ed.

(Cambridge, Massachusetts and London: The Belknap Press of Harward University Press. 2000), 52.
33. Evans. The Third Reich at War 1939-1945, 14.

160. The Phoney War", 2000-2010 historylearningsite. co.uk, http://www.historylearningsite.co.uk/phoney_ war. htm. 161. European Air War. Timeline 1939", worldwar-2. net, http://www.worldwar-2.net/timelines/warin-europe/european-air-war/european-air-warindex-1939.htm.
162. World War II: Day by Day - Witness the 2175 Tumultuous, Tragic and Triumphant Days That Shook

34. Ten pat, 34. 35. Ten pat. 16. 36. Dr. Jan Moor-Jankowski, Holocaust of Non-Jewish Poles During WWII", http://www.warsawuprising. com/paper/jankowski1 .htm.
37. Evans, The Third Reich at War 1939-1945, 35.

38. Piotr Wrbel, The Devil's Playground: Poland in World War II", http://www.warsawuprising.com/ paper/wrobel2.htm.
39. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 116. 40. Kershaw, Hitler, 522.

the World., ed. Derrik Mercer (Dorling Kindersley, 2004), 43.

41. Ten pat 526.

42. Rees, THE NAZIS. A Warning from history, 126. 43. Evans, The Third Reich at War 1939-1945, 32. 44. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 126.

101. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the
Nazis and the West. 41. 102.Stephane Courtois, The Black Book of Communism: Crimes, Terror. Repression (Harvard University Press.

45. Ten pat. 129.

46. Kershaw. Hitler. 527. 47. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 127-128.

199). 372.
103. E. Bacon, The Gulag at War: Stalin's Forced Labour System in the Light of the Archives (London, 1994), 28-30; J . P Pohl, The Stalinist Penal System (London, .

48. Ten pat. 111.

49. Davies. Rising '44. The Battle for Warsaw. 86.

50. Kingsbury Smith, The Execution of Nazi War Criminals" (1946), http://www.law. umkc.edu/faculty/projects/ftrials/nuremberg/ NurembergNews10_16_46.html.
51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 134. Davies, Rising '44. The Battle for Warsaw. 86. Evans. The Third Reich at War 1939-1945. 22-23. Davies, Rising '44. The Battle for Warsaw. 87. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 131. Evans. The Third Reich at War 1939-1945. 29. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 130. Evans. The Third Reich at War 1939-1945. 29.

1997), 11,15. 104. Matthew White, Source List and Detailed Death Tolls for the Twentieth Century Hemoclysm". http://users. erols.com/mwhite28/warstat1 .htm. 105. Davies, Europos istorija. 1323. 106. White, ..Source List and Detailed Death Tolls for the Twentieth Century Hemoclysm".Tok skaii nurodo istorikai R. Conquestas. Z. Brzezinskis, S. Courtois, J . Heidenrichas, enciklopedija Britannica". Daniausios irkls - 15-25 mln. auk.
107.Pohl, The Stalinist Penal System. 8. 108. Richard Overy, The Dictators: Hitler's Germany. Stalin's

59. 60. 61. 62. 63.

Ten pat, 30. Ten pat. Ten pat, 35-37. Ten pat, 21-22. Ten pat, 32.

Russia (Penguin Books. 2005), 194. 109. Stephen G. Wheatcroft, ..Victims of Stalinism and the Soviet Secret Police: The Comparability and Reliability of the Archival Data. Not the Last Word".
Europe-Asia Studies 1999-03-02. 315-345.

64. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 131.

65. Ten pat, 132. 66. Ten pat, 133.

67. Kershaw, Hitler. 526. ^ 68. Raul Hilberg. Nusikaltliai, aukos, stebtojai. yd tragedija 1933-1945 (Vilnius, 1999), 81. 69. Kershaw. Hitler, 532. 70. Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 74. 71. Kershaw, Hitler. 532.

110. Vadim Erlikman, Poteri narodonaseleniia vXXveke: spravochnik. (Moscow: Russkayja panorama, 2004). 111. Overy, The Dictators: Hitler's Germany. Stalin's Russia, 42.
112. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 94. 113. Overy. The Dictators: Hitler's Germany, Stalin's Russia.

42.
114. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 93. 115. Overy, The Dictators: Hitler's Germany. Stalin's Russia.

616. 1 16. R. J. Rummel. How Many Did Stalin Really 73. Evans, The Third Reich at War 1939-1945. 75-76. Murder?" (2006). http://www.distributedrepublic. 74. Christopher Wagner. NAZI Lebensborn Pragram: net/archives/2006/05/01/how-many-did-stalin-reallyOccupied Countries" (2007). http://histclo.com/essay/ murder/. war/ww2/leb/leb-occ.html. 117. Overy, The Dictators: Hitler's Germany, Stalin's Russia, 75. Ten pat. 194. 72. Ten pat. 532-535.
76. Evans, The Third Reich at War 1939-1945. 43-44. 118.Rees. World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the

77. Ten pat, 49. Nazis and the West, 47. 78. Ten pat. 50. 119. Overy. Russia's War, 52. 79. Martin Gilbert, Second World War. New Edition, 2000 120. . The Dictators: Hitler's Germany, Stalin's Russia. ed. (Phoenix. 1989). 13. 620.
80. Evans, The Third Reich at War 1939-1945. 51 -52. 121.Norman Davies, Europe At War 1939-1945. No Simple

81. 82. 83. 84. 85.

86. 87. 88. 89. 90.

Ten pat, 48. Ten pat. 52. Ten pat, 51. Pavel Polyan, ..Two Million Unsaved Jews". The

Victory. (London: Macmillan, 2006), 330; Overy, The

Dictators: Hitler's Germany, Stalin's Russia, 598.

91.

92. 93. Evans. The Third Reich at War 1939-1945. 61.

122. Overy, The Dictators: Hitler's Germany. Stalin's Russia. 609. Moscow News (2005). 123. Alexandr Solzhenitsyn, The Gulag Archipelago, trans. Thomas P. Whitney, vol. 2 (Harper & Row. 1973 ). 49. Simon Sebag Montefiore. Stalin: the Court of the Red Tsar. 2004 ed. (London: Phoenix. 2003). 310. 124.Davies. Europe At War 1939-1945. No Simple Victory. 331. Evans. The Third Reich at War 1939-1945. 59. Ten pat. Rees. THE NAZIS. A Warning from history, 137. 125. Evans. The Third Reich at War 1939-1945. 62. 126.Stanislaw J. Kowalski, Kolyma. The Land of Gold and Rees. THE NAZIS. A Warning from history. 138. Death", http://www.aerobiologicalengineering.com/ wxkl 16/sjk/kolyma.html. Evans. The Third Reich at War 1939-1945, 60. Ghettos", http://www.deathcamps.org/occupation/ 127. Davies, Europe At War 1939-1945. No Simple Victory. ghettos.html. 331. 334. Ten pat, 331. Rees, THE NAZIS. A Warning from history. 138-139. 128.
129.Overy. The Dictators: Hitler's Germany. Stalin's Russia. 130.White, , The Third Reich at War 1939-1945. 63.

94. Ghettos".
95.

96. Ten pat, 41. 97. Ten pat, 45.

98. Montefiore. Stalin: the Court of Red Tsar. 319. 99. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West. 25.

614. Source List and Detailed Death Tolls for the Twentieth Century Hemoclysm".

131. Martin J . Bollinger, Stalin's slave ships: Kolyma, the Gulag

fleet, and the role of the West (Praeger, 2003). 217. 132.Davies, Europe At War 1939-1945. No Simple Victory.

100. Richard Overy. Russia's War (Penguin Books, 1997), 51-52.

331. 133. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the
Nazis and the West. 49.

134. ..Polish experts lower nation's WWII death toll" (2009). http://www.expatica.com/de/news/germannews/Pol ish-experts-lower-nation_s-WWI I -deathtoll--_55843.html.
135. Evans, The Third Reich at War 1939-1945. 46. 136. Rees. World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West. 61.

4. Irving. Hitler's War and the War Path. 225. 5. William L. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich.

1990 ed. (New York. 1959). 635-636. 6. Ian Kershaw, Hitler (London: Penguin Books, 2008), 538.
7. Irving, Hitler's War and the War Path, 238.

8. Ten pat. 240.

9. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 639-640.

137. Ten pat. 63-64. 138. Jozef Mackiewicz, Dmai vir Katyns". Europos
istorija: Ryt ir Vakar patirtis (Vilnius: Kultros barai,

2010), 267-268. 139. Aleksandr Sabov, Zemliadlia Katyni. Komentary".

Rossiyskaya gazeta 2007-09-18. 140. Montefiore, 5ta//n: The Court of the Red Tsar. 341.

10. Ten pat. 642. 11. William L. Shirer, Berlin Diary. 2004 ed. (Tess Press. 1941). 187.
12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. Kershaw. Hitler. 538. Irving, Hitler's War and the War Path. 241. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 644. Irving, Hitler's War and the War Path. 241. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 644. Kershaw, Hitler. 539. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 644-646.

141. Grigoriy Krivosheyev, Sow'et Casualties and Combat

Losses in the twentieth century (London: Greenhill

Books, 1997). 57.

142. Chris Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second

World War. (New York: Vintage Books. 2008). 62.

143. Rees. World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West. 53. 144. Montefiore. Stalin: The Court of the Red Tsar. 341. 145. Rees. World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazisand the West. 53.

19. Ten pat, 643.

20. Irving, Hitler's War and the War Path. 244. 21. Kershaw. Hitler. 539. 22. Irving, Hitler's War and the War Path. 249.

23. Ten pat, 246.

24. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 356. 25. World War II: Day by Day - Witness the 2175 Tumultuous. Tragic and Triumphant Days That Shook the World., ed.

146. Ten pat. 54. 147. Ten pat, 55. 148. Ten pat, 56. 149. Ten pat.
150. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 25. 151. George Sanford, Katyn and the Soviet Massacre of 1940: Truth. Justice and Memory (Routledge. 2005). 102. 152. Montefiore. Stalin: The Court of the Red Tsar. 341. 153. Rees. World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West. 57.

Derrik Mercer (Dorling Kindersley, 2004). 25.

26. Ten pat. 31; The Second Wan War. A World in Flames,

ed. Alexander Stilwell (Osprey Publishing, 2004),

108; . The Storm of War. A New History of the Second World War, 36.

154. Ten pat, 58.

155. very. Russia's War. 53.

27. Uboat.net", http://uboat.net/index.html.Top U-boats aces: Gunther Prien 28. Viktor Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem" (Rusija, 2005). Serija Nr. 3, 1939 m. spalis.
29. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 346.

156. Benjamin B. Fischer. ..The Katyn Controversy: Stalin's Killing Field". Studies in Intelligence (1999-2000). https://www.cia.gov/library/center-for-the-studyof-intelligence/csi-publications/csi-studies/studies/ winter99-00/art6.html.
157. Dmitri Volkogonov. Autopsy for an Empire: The Seven Leaders Who Built the Soviet Regime. (New York: Free

30. Battie of the Atlantic. Timeline 1939", Worldwar-2. net, http://www.worldwar-2.net/timelines/war-at-sea/ atlantic/battle-of-the-atlantic-index-1939.htm.
31. World War II: Day by Day 37.

Press. 1998), 220.

158. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 25.

159. Tadeusz Piotrowski, Deportation. ..Amnesty", and the Polish Diaspora" (2000), http://www. electronicmuseum.ca/Poland-WW2/soviet_ deportations/dapd.html.
160. Rees, World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West. 118-119.

32. John Keegan, The Second World War (London: Pimlico, 1989), 83. 33. Gordon Smith, Royal, Dominion & Allied Navies in World War 2" (Naval-History.Net, 2006), http:// www.naval-history.net/NAVAL1939-45RN.htm. Chapter: Chapter: Battie of Atlantic starts. 'Phoney War' on land. Battle of River Plate". 34. Ten pat. Chapter. Battie of Atlantic starts, 'Phoney War' on land, Battle of River Plate".
35. Keegan, The Second World War. 83: Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War.

161. The Katyn Forest Massacre Remembered", http:// www.allempires.com/article/index.php7q=The_ Katyn_Forest_Massacre_Remembered.

162. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 25.

351-352.
36. Keegan, The Second World War. 83. 37. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 352. 38. The Second Warl War. A World In Flames. 101. 39. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 622. 40. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 354. 41. Overy. /939. Countdown to War, 103.

163. ..Polish experts lower nation's WWII death toll". 164. Witold J. ukaszewski, ..Polish Losses in World War II" (2003). http://www.ruf.rice.edu/~sarmatia/498/ losses.html.

Vakar fronte nieko naujo?

1. Andrew Roberts. The Storm of War. A New History of

the Second World War (Penguin Books, 2009), 35. 2. David Irving, Hitler's War and the War Path (Parforce UK Ltd, 2001), 225. 3. Richard Overy, /939. Countdown to War. (London: Penguin Books, 2009). 108.

42. Smith, Royal, Dominion & Allied Navies in World War 2". Chapter: Atlantic & Europe at the Start, Main Role of Royal Navy. 43. John Barratt, The U-boat War. The Climax. July 1942-May 1943" (2002), http://www. militaryhistoryonline.com/wwii/atlantic/climax.aspx. 44. Williamson Murray and Allan R. Millett. A War To
Be Won. Fighting the Second World War. 2001 ed.

(Cambridge, Massachusetts and London: The Belknap Press of Harward University Press, 2000). 238.

45. John Barrett, The U-boat War, 1939-42" (2002). http://www. m il itary h istoryonl i ne.com/wwi i/atl antic/ uboatwar.aspx.
46. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 354. 47. Keegan, The Second World War. 84. 48. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 352.

93. Evans, The Third Reich in Power. 111. 94. Kershaw, Hitler. 547.

95. Ten pat.

96. Evans, The Third Reich in Power. 111.

97. Ten pat, 113.

98. Gilbert. Second World War. 29. 99. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 656-659. 100. Irving. Hitler's War and the War Path. 259.

49. Ten pat 353-354.

50. World War II: Day by Day 40.

101. Ten pat. 258.

102. 103. 104. 105. 106. Gilbert. Second World War. 25. World War II: Day by Day 58. Kershaw. Hitler. 544. Irving. Hitler's War and the War Path. 266. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 670.

51. Ten pat. 57. 52. Smith, Royal. Dominion & Allied Navies in World War 2".
53. Roberts. The Storm Of War. A New History of the Second World War. 36. 54. World War II: Day by Day 39.

107. Ten pat, 666. 108. Ten pat.

109. Irving. Hitler's War and the War Path. 267.

55. Martin Gilbert, Second World War. New Edition, 2000 ed. (Phoenix, 1989). 29. 56. Ten pat, 30.
57. World War II: Day by Day 40.

Dovydo ir Galijoto dvikova iemos karas

1. Ewan Mawdsley. Thunder in the East. Nazi-Soviet War

58. Ten pat, 48.

59. Gilbert, Second World War. 30.

60. Ten pat, 35.

61. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 37.

62. Joseph Gilbey, Captain Hans Langsdorf: - Seventy Years in Purgatory: A Military Enigma!" (2010), http://www.grafspee.com/news.html.
63. Dudley Pope, The Battle of the River Plate (London,

1941-1945. 2007 ed. (London. 2005), 88. 2. Antanas Maitas, Ignas Kapleris, Karolis Mickeviius.
ivil Tamkutonyt-Mikailien, XX amiaus Lietuvos ir pasaulio istorija (Briedis. 2009). 3. Piotr ossowski, Stosunki polsko-litewskie w latach

1999). p.ix. 64. Gilbey, ..Captain Hans Langsdorff - Seventy Years in Purgatory: A Military Enigma!".
65. Irving, Hitler's War and the War Path. 265. 66. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 37. 67. Irving, Hitler's War and the War Path. 265.

1918-1920 (Warsaw: Ksika i Wiedza. 1966). 49-50.

4. Vytautas Lesius. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 1918-1920 (Vilnius, 2004). 272.

5. Ten pat 254. 57. 6. Ten pat. 269-270.

7. Georg von Rauch. The Baltic States: The Years of Inde

pendence (University of California Press, 1970), 51.

8. Ignas Kapleris, XX amiaus Lietuvos ir pasaulio istorija.

68. Gilbey, ..Captain Hans Langsdorff - Seventy Years in Purgatory: A Military Enigma!".
69. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 37. 70. World War II: Day by Day 47. 71. Irving, Hitler's War and the War Path. 266.

109.
9. Lesius, Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 1918-1920. 324.

72. Gilbey, Captain Hans Langsdorff - Seventy Years in Purgatory: A Military Enigma!". 73. Thomas Adam, Admira Graf Spee. Germany and the Americas". (2005). http://books.google.com/ books?id = 8uxfTF4Lm-kC&pg= PA45&lpg= PA45& source = bl&ots = 4noiS9ZtqX&sig=47nj4Wguiiz9tg b694obaPkdalQ&hl = en&ei = oEQzSvLdA4SysgPkon3 Dg&sa=X&oi = book_result&ct=result&resnum = 7#v=onepage&q = &f= false.
74. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 37. 75. The Second Warl War. A World in Flames. 107. 76. Irving, Hitler's War and the War Path. 250. 77. Kershaw, Hitler. 542.

10. Lucjan eligowski, Zapomniane prawdy (London, 1943). 34. 11. Alfonsas Eidintas. Vytautas alys, Alfred Erich Senn.
Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic. 1918-1940. ed. Edvardas Tuskenis (New

York: St. Martin's Press, 1999), 76. 12. Alfonsas Eidintas, Vytautas alys. Alfred Erich Senn,
Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic. 1918-1940. ed. Edvardas Tuskenis (New

York: St Martin's Press, 1999). 78. 13. Czesaw Miosz. Ivyka Dvideimtmet (Vilnius: Pasvirs pasaulis, 2003). 24. 14. Ten pat. 29. 15. Alfonsas Eidintas, Vytautas alys, Alfred Erich Senn,
Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic. 1918-1940. 85. 16. Juozas Urbys. Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais

78. Ten pat. 543.

79. Irving. Hitler's War and the War Path. 252. 80. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 650-651. 81. Kershaw. Hitler. 543.

(Mintis, 1988). 25. 17. Ten pat. 26.

18. Edvardas Turauskas. Lietuvos nepriklausomybs

82. Ten pat, 545.

83. Richard J . Evans, The Third Reich in Power (Penguin

Books, 2006). 111. 84. Kershaw, Hitler. 545-546.

85. 86. 87. 88. 89. 90. Irving. Hitler's War and the War Path. 253. Kershaw. Hitler. 546. Evans. The Third Reich in Power. 109. Kershaw. Hitler. 546. Irving. Hitler's War and the War Path. 254. Evans. The Third Reich in Power. 110.

netenkant (Kaunas: viesa, 1990). 128, 31. 19. Kazys Musteikis, Prisiminim fragmentai (Nida, London, 1970), 59-60.
20. Lietuva: praeitis, kultra, dabartis. (Vilnius, 1999).

21. Magnus llmjru, Estijos usienio politika 1939-1940

m.". Genocidas ir rezistencija 2(8)(2000).

22. Ten pat.

23. Chris Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second

91. Ten pat.

92. Kershaw. Hitler. 547.

World War (New York: Vintage Books. 2008). 69. 24. Viktor Pravdiuk. Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem" (Rusija. 2005). Serija Nr. 4. 1939 m. lapkritis.
25. Andrew Roberts. The Storm of War. A New History of

the Second World War (Penguin Books, 2009). 29.

26. Simon Sebag Montefiore. Stalin: The Court of the Red Tsar, 2004 ed. (London: Phoenix. 2003). 334. 27. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 4. 1939 m. lapkritis. 28. Richard Overy, Russia's War (Penguin Books. 1997). 56.
29/ Montefiore. Stalin: The Court of the Red Tsar. 334.

61. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 5, 1939 m. gruodis.
62. Ohto Manninen, Stalinin kiusa - Himmlerin ti

(Helsinki, 2002). 57.

63. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 71.

30. Ten pat.

31. Bellamy. Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 70.

64. Martin Gilbert, Second World War. New Edition, 2000 ed. (Phoenix, 1989). 31.
65. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 71. 66. Stig Jgerskild, Mannerheim: Marshal of Finland.

32. Pravdiuk, ..Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 4, 1939 m. lapkritis.
33. Tomas Ries. Cold Will: The Defense of Finland (London:

(Minneapolis: University of Minnesota Press, 1986)

67. Trotter, The Winter War: The Russo-Finnish War of 1939-40, 61.

Brassey's Defence Publishers. 1988), 77-78.

34. Robert Edwards, White Death: Russia's War on Finland

68. Vladimir Yakubov: Richard Worth, The Soviet Light

Cruisers of the Kirov Class. Warship 2009. ed. John

1939^40 (London: Weidenfeld & Nicolson. 2006), 105. 35. Pavel Aptekar, Casus Belli", http://www.rkka.ru/ analys/mainila/mainila.htm.
36. Markku Palokangas, Suomalaisjoukkojen aseistus ja varustus (Suomijos karini pajg ginkluot ir ekipuot),

Jordan (London: Conway, 2009), 91. 69. Carl Fredrik Geust; Antero Uitto, Mannerheim-linja:
Taivisodan legenda. (Ajatus, 2006), 54. 70. Trotter, The Winter War: The Russo-Finnish War of 1939^0. 16-18.

1999, 299. 37. Ten pat, 318. 38. Grigoriy Krivosheyev, 5ov/et Casualties and Combat
Losses in the twentieth century (London: Greenhill

71. Pravdiuk. ..Vtoraja mirovaja moina. Den za dnem". Serija Nr. 7, 1940 m. vasaris.
72. Lasse Laaksonen. Kannaksen taistelut (Miai

Books, 1997), 63.

39. Pekka Kantakoski. Punaiset panssarit: Puna-armeijan panssarijoukot 1918-1945 (Raudonieji tankai: Raudonosios armijos tank pajgos 1918-1945 .),

ssmaukoje). (1999). 411^12. 73. Brent Snodgrass: William Trotter; Jarkko Vihavainen. ..Fire and Ice. The Winter War of Finland and Russia". http://www.wfyi.Org/fireandice/.Battles: The Karelia Isthmus
74. Trotter, The Winter War: The Russo-Finnish War of 1939-40. 87-89.

1998, 260. 40. Sami H. E. Korhonen, Winter War", http://www. winterwar.com/mainpage.htm.Chapter: The Soviet Air Forces. 41. Pekka Kurenmaa; Riitta Lentil, Sodan tappiot (Karo
nuostoliai), 2005, 11 52.

75. Pravdiuk. ..Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 7. 1940 m. vasaris.
76. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 76.

42. Riitta Lentil: Antti Juutilainen, Taivisodan uhrit

(iemos karo aukos), 1999, 821. 43. Timo Malmi, Suomalaiset sotavangit, 1999, 792. 44. William R. Trotter, The Winter war: The Russo-Finnish

77. Korhonen. Winter War". Chapter: The Weather during the Winter War".
78. Trotter, The Winter War: The Russo-Finnish War of 1939^0. 145-146. 79. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 31. 80. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 75.

War of 1939-40 (London: Workman Publishing Company. 2002). 187-193. 45. Korhonen, Winter War". Chapter: The Finnish Air Defense.
46. Krivosheyev, Sow'et Casualties and Combat Losses in the twentieth century, 77-78. 47. Ohto Manninen, Venliset sotavangit ja tappiot (Rus karo belaisviai ir nuostoliai). 1999, 815. 48. Ten pat. 810-811; Kantakoski, Punaiset panssarit: Puna-armeijan panssarijoukot 1918-1945 (Raudonieji tankai: Raudonosios armijos tank pajgos 1918-1945 .). 286. 49. Man n inen. Venliset sotavangit ja tappiot (Rus karo belaisviai ir nuostoliai). 810-811. 50. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 70. 51. Edwards, White Death: Russia's War on Finland 193940. 98. 52. Overy, Russia's War. 56. 53. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 74. 54. Trotter. The Winter war: The Russo-Finnish War of 1939^0. 34. 55. Krivosheyev, Soviet Casualties and Combat Losses in the twentieth century. 63.

81. Korhonen, Winter War". Chapter: The Weather during the Winter War". 82. Ten pat. Chapter: TheWeatherduringtheWinterWar".
83. Trotter, The Winter War: The Russo-Finnish War of 1939^0. 171-174.

84. Ten pat. 178-180. 85. Ten pat, 187-193. 86. ..Sniper Central", http://www.snipercentral.com/ snipers.htm#WWII. 87. Snodgrass. ..Fire and Ice. The Winter War Oof Finland and Russia". Chapter: Battles: Ladoga Karelia Area. 88. Scandinavia - Forgotten Front", in Battlefield TV
series (2002).

89.

, ..Fire and Ice. The Winter War of Finland and Russia". Chapter: Battles: Ladoga Karelia Area. 90. ..Scandinavia - Forgotten Front". 91. , ..Fire and Ice. The Winter War of Finland and Russia". Battles: Ladoga Karelia Area
92. Trotter, The Winter War: The Russo-Finnish War of 1939^0. 148-149.

93. Korhonen, Winter War". Chapter: Mottis.

94. Antti Juutilainen, Laatokan karjalan taistelut (Miai Ladogos Karelijoje) (1999). 514.

56. Ten pat, 65.

57. Palokangas. Suomalaisjoukkojen aseistus ja varustus (Suomijos karini pajg ginkluot ir ekipuot). 299.

58. Ten pat, 318.

59. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 30. 60. Krivosheyev, Sowet Casualties and Combat Losses in the twentieth century. 65.

95. Korhonen, Winter War". Chapter: Mottis. 96. Snodgrass, ..Fire and Ice. The Winter War of Finland and Russia". Chapter: Battles: Ladoga Karelia Area. 97. Korhonen, Winter War". Chapter: Mottis. 98. Snodgrass, ..Fire and Ice. The Winter War of Finland and Russia". Battles: Ladoga Karelia Area.

99. Korhonen, Winter War". Chapter: Mottis.

100. Roberts. The Storm Of War. A New History of the Second World War. 31.

138. Bellamy. Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 77.

101. Korhonen, Winter War". Chapter: The Battle of Suomussalmi.

102. Bellamy. Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 75.

139. Korhonen. Winter War". Chapter: The Karelian Isthmus.

140. Gilbert. Second World War. 38. 141. Trotter, The Winter War: The Russo-Finnish War of 1939-40. 214-215.

103. Korhonen. ..Winter War". Chapter: The Battle of Suomussalmi.

104. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 75. 105. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 31.

142. Korhonen, Winter War". Chapter: The history of the Mannerheim Line. 143. Ten pat. Chapter: The history of the Mannerheim Line.
144. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 33.

106. Snodgrass, Fire and Ice. The Winter War of Finland and Russia". Chapter: Battles: The Finnish Center.
107. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 32.

145. Korhonen, Winter War". Chapter: Finnish Deaths per Day.

146. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 34. 147. Dmitri Volkogonov, Stalin. Triumph and Tragedy, trans.

108. Korhonen, ..Winter War". Chapter: The Battle of Suomussalmi. 109. Michael R. Evans, ..The White dead: The Battle for Suomussalmi" (1997). http://home.interserv. com/~tazio/7dSuomu.htm. 110. Snodgrass. Fire And Ice. The Winter War of Finland and Russia". Chapter: Battles: The Finnish Center.
111. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 32.

Harold Shukman, 2003 ed. (London, 1991). 364. 148. Philip Jowett; Brent Snodgrass, Finland at War 193945. (Osprey. 2006), 21-22.
149. Antti Juutilainen, Talvisodan ulkomaalaiset vapaaehtoiset (Usienio savanoriai iemos kare) (1999), 776.

150. Korhonen. Winter War". Chapter: The Finnish Air Defense.

151. Gilbert, Second World War. 34.

112. Ten pat. 113. Korhonen. ..Winter War". Chapter: The Battle of Suomussalmi. 114. Snodgrass. Fire And Ice. The Winter War of Finland and Russia". Chapter: Battles: The Finnish Center.
115. Bellamy. Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 76.

152. Korhonen. Winter War". Chapter: The Finnish Air Defense.

153. Gilbert. Second World War. 34. 154. William L. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich.

1990 ed. (New York. 1959), 674.

155. Edwards. White Death: Russia's War on Finland 1939-

40. 145-146.
156. Trotter. The Winter war: The Russo-Finnish War of 1939^0. 237-238.

116. Ten pat.

117. Roberts, The Storm of War. A New History of the

157. Ten pat. 238-239.

158. Gilbert. Second World War. 42. 159. Trotter, The Winter War: The Russo-Finnish War of 1939-40. 235-36.

Second World War. 32; Evans. The White Death: The Battle for Suomussalmi". 118. Evans, ..The White Death: The Battle for Suomussalmi". 119. Korhonen, Winter War"; Snodgrass. Fire And Ice. The Winter War of Finland and Russia".
120. Gilbert. Second World War. 36. 121. World War II. The Definitive visual guide (London:

160. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 7. 1940 m. vasaris.
161. Trotter, The Winter War: The Russo-Finnish War of 1939-40. 246-^18.

Dorling Kindersley. 2009). 65.

122. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar.

162. Ten pat, 234-235. 163. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 6, 1940 m. sausis.
164. Trotter. The Winter War: The Russo-Finnish War of 1939-40. 187-188. 165. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 34. 166. Montefiore. Stalin: the Court of Red Tsar. 337. 167. Gilbert. Second Worid War. 47. 168. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 78. 169. Gilbert. Second World War. 47.

335-336. 123. Ten pat. 336.

124. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 76.

125. Korhonen. Winter War". Chapter: Tactics.

126. Alan Clark, Barbarossa. The Russian-German Conflict

1941-1945. 2005 ed. (London: Orion. 1965). 34.

127. Overy. Russia's War. 30.

128. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 9, 1940 m. balandis.
129. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 33. 130. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 338; Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 33. 131. Montefiore. Stalin: The Court of the Red Tsar. 336. 132. Bellamy. Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 76.

170. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 8. 1940 m. kovas. 171. Korhonen, Winter War". Chapter: The end of the Winter War. 172. Ten pat. Chapter: The end of the Winter War.
173. Edwards, White Death: Russia's War on Finland 1939-

40. 277-279.
174. Bellamy. Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 71. 175. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 34. 176. Krivosheyev. Soviet Casualties and Combat Losses in the twentieth century. 77-78. 177. Kurenmaa. Sodan tappiot (Karo nuostoliai). 1152. 178. Lentil. Talvisodan uhrit (iemos karo aukos), 821. 179. Malmi, Suomalaiset sotavangit. 792. 180. Manninen. Venliset sotavangit ja tappiot (Rus karo belaisviai ir nuostoliai), 815.

133. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 6. 1940 m. sausis.
134. Bellamy. Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 77.

135. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 8. 1940 m. kovas.
136. Bellamy. Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 77. 137. Geust, N\annerheim-linja: Talvisodan legenda. 77.

181. Korhonen, Winter War". Chapter: Casualties in the Winter War.

182. Gilbert, Second World War. 48.

31. Ziemke. The German Decision to Invade Norway and Denmark, 69. 32. Roberts, The Storm of War. A New History of the

183. David Irving, Hitler's War and the War Path (Parforce UK Ltd, 2001), 280.
184. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 34. 185. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 337.

Second World War, 39. Autorius cituoja brit karo istorik Liddel Hart.
33. Gilbert, Second World War. 52.

34. Williamson Murray: Allan R. Millett, A War To Be Won.

Fighting the Second World War. 2001 ed. (Cambridge.

186. Ten pat. 187. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 9, 1940 m. balandis.
188. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 337.

Massachusetts and London: The Belknap Press of Harward University Press, 2000), 63.
35. Irving, Hitler's War and the War Path. 211. 36. Ziemke, The German Decision to Invade Norway and Denmark, 60.

189. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 9, 1940 m. balandis.
190. 191. 192. 193. 194. Overy, Russia's War. 58. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 337. Volkogonov, Stalin. Triumph and Tragedy, 365. Overy, Russia's War, 57. Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 337.

37. T. K. Derry, The Campaign in Norway (London, 1952), 15. 38. ..Scandinavia - Forgotten Front", in Battlefield TV
series (2002). 39. Irving, Hitler's War and the War Path. 282.

195. Ten pat, 337, 339. 196. Ten pat. 338-339. 197. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 8, 1940 m. kovas.

40. Mike Yaklich; Jason Pipes; Russ Folsom, The Invasion of Norway (Operation Weserbung)", http://www. feldgrau.com/norwegian.html; Kurt Assman, The
German Campaign In Norway (London, 1975). 10-13. 41. Douglas C. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's

Boldest Operation (Oxford: Osprey Publishing, 2007), 198. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War. 86. 42. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 697. 43. Assman, The German Campaign in Norway. 28. 44. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation, 32. Kampanija Skandinavijoje 45. Roberts, The Storm of War. A New History of the 1. Ian Kershaw, Hitler (London: Penguin Books. 2008), 552. Second World War. 39. 2. Earl F. Ziemke, The German Decision to Invade Norway 46. Irving, Hitler's War and the War Path. 284. and Denmark (Washington, D.C: Center of Military 47. Kershaw, Hitler. 553. History. U.S. Army 1990), 53. 48. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 695. 3. David Irving. Hitler's War and the War Path (Parforce 49. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest UK Ltd, 2001), 263.
4. Ziemke, The German Decision to Invade Norway and Denmark. 54-55. 5. Irving. Hitler's War and the War Path. 264. 6. Richard J . Evans. The Third Reich in Power (Penguin

12.

Operation. 32-33; ..Scandinavia - Forgotten Front".

50. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 31.

51. ..Scandinavia - Forgotten Front".

52. Derry, The Campaign in Norway. 26.

Books. 2006), 118.

7. Irving, Hitler's War and the War Path, 275. 8. William L. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich.

53. Robert Gennette, The German Invasion of Norway, 1940", www.magweb.com/sample/sconflic/ co03wese.htm.
54. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 33.

1990 ed. (New York. 1959). 679-680.

9. Andrew Roberts, The Storm of War. A New History of

the Second World War (Penguin Books, 2009). 38.

10. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 681. 11. Ziemke. The German Decision to Invade Norway and Denmark, 61-62. 12. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 681-682.

55. Scandinavia - Forgotten Front".

56. Assman, The German Campaign in Norway. 24.

57. Gennette, ..The German Invasion of Norway, 1940".

58. Gilbert, Second World War. 53. 59. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 33.

13. Ten pat, 681.

14. Irving, Hitler's War and the War Path. 276.

60. Ten pat. 33-34; Scandinavia - Forgotten Front".

61. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 697-698.

15. Martin Gilbert, Second World War. New Edition. 2000 ed. (Phoenix. 1989), 48.
16. Ziemke, The German Decision to Invade Norway and Denmark. 63.

1 7. Ten pat. 18. Williamson Murray and Allan R. Millett, A War To

Be Won. Fighting the Second World War. 2001 ed.

62. Ten pat, 695. 63. Gert Laursen, The German occupation of Denmark" (1997). www.milhist.dk/besattelsen/ 9april/9april.html.
64. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest

(Cambridge, Massachusetts and London: The Belknap Press of Harward University Press, 2000), 57.
19. Irving, Hitler's War and the War Path. 276. 20. Gilbert. Second World War, 49. 21. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 683.

Operation. 18; Laursen, The German occupation of Denmark".

65. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 36. 66. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 695.

67. Laursen, The German occupation of Denmark".

68. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 700. 69. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 41. 70. Derry. The Campaign in Norway. 35.

22. Ten pat, 688.

23. Irving, Hitler's War and the War Path. 279.

24. Ten pat.

25. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 690-691. 26. Irving, Hitler's War and the War Path. 271.

27. Ten pat, 280.

28. Gilbert. Second World War, 50-51. 29. Irving, Hitler's War and the War Path, 281.

71. Yaklich, The Invasion of Norway (Operation Weserbung)".

72. Derry, The Campaign in Norway, 35. 73. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation, 37.

30. Ten pat, 282.

74. Ceirr H. Haar, The German Invasion of Norway. April

1940. (Seafort Publishing, 2009), 147. 75. Yaklich. The Invasion of Norway (Operation Weserbung)". 76. 1940 m. balandio 9 d.", Loforeno karo muziejaus svetain, http://www.lofotenkrigmus.no/april2.htm. 77. Frank Binder; Hans Hermann Schlnz,
Schwerer Kreuzer Blcher (Hamburg: Koehlers

116. Ten pat. 57. 117. S. W. Roskill. The War at Sea. History of Second World War (London. 1954). 172.
118. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 54.

119. Viktor Pravdiuk. Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem" (Rusija. 2005). Serija Nr. 9. 1940 m. balandis. 120. Gennette. The German Invasion of Norway. 1940".
121. Derry, The Campaign in Norway. 34. 122. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 48-49.

Verlagsgesellschaft. 2001), 89.

78. Asbj0m Ribsskog, Kystartilleriet under den annen verdenskrig 1939-1945 (As. 1998), 53.

79. John Asmussen, ..Oscarsborg Fortress & Blcher Wreck 123. Richard Overy. Why the Allies Won. 2006 ed. (London: Site Today", http://www.admiral-hipper-class.dk/ Pimlico. 1995). 36. bluecher/miscellaneous/oscarsborg_bluecher_wreck_ 124. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest site_today/oscarsborg_bl uecher_wreck_site_today. html. Operation. 21.
80. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 42. 125. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 40.

81. Ten pat, 41. 82. Yaklich. The Invasion of Norway (Operation Weserbung)". 83. Ten pat.
84. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation, 42.

126. Ten pat.

127. Derry, The Campaign in Norway. 34. 128. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 53.

129. Ten pat. 65.

130. Gilbert, Second World War. 55. 131. Haar, The German Invasion of Norway. April 1940.

85. Ten pat. 43. 86. Yaklich, The Invasion of Norway (Operation Weserbung)".
87. Derry, The Campaign in Norway. 39. 88. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 42.

336-338. 132. Ten pat. 339.

133. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 52.

134. Ten pat, 49.

135. Haar, The German Invasion of Norway. April 1940. 345.

89. Yaklich, The Invasion of Norway (Operation Weserbung)".

90. Derry, The Campaign in Norway. 40.

91. Yaklich, The Invasion of Norway (Operation Weserbung)".

92. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 44.

136. ..Scandinavia - Forgotten Front". 137. Yaklich. ..The Invasion of Norway (Operation Weserbung)".
138. Haar, The German Invasion of Norway. April 1940.

338-339. 139. Ten pat, 338.

140. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation, 53.

93. Yaklich. The Invasion of Norway (Operation Weserbung)".

94. Derry. The Campaign in Norway. 41. 95. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitlers Boldest Operation, 45.

141. ..Scandinavia - Forgotten Front".

142. , Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation, 55.

96. Ten pat.

97. Bernd Stegemann, Operation Weserbung". Germany initial conquests in Europe, vol. 2, Germany and the

143. Ten pat.

144. Haar, The German Invasion of Norway. April 1940. 368.

Second World War (Oxford, 1991). 211.

98. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 45. 99. Stegemann, Operation Weserbung". Germany initial conquests in Europe. 211. 100. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitlers Boldest Operation. 47. 101. Stegemann. ..Operation Weserbung". Germany initial conquests in Europe. 47. 102. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 39. 103. Irving. Hitler's War and the War Path. 284. 104. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 39. 105. Gilbert, Second World War. 54.

145. Ten pat, 371. 146. Ten pat. 370.

147. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 59. 148. Gilbert, Second World War. 56. 149. Irving, Hitler's War and the War Path. 286-287. 150. Haar, The German Invasion of Norway. April 1940.

373-374.
151. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 73. 152. Gilbert, Second World War. 55.

153. Gennette, The German Invasion of Norway, 1940".

154. Ziemke, The German Theatre ofNothern Operations. 56. 155. Gilbert, Second World War. 55. 156. World War II. The Definitive visual guide. (London:

Dorling Kindersley, 2009), 74.

157. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 60.

106. Ten pat.

107. Haar, The German Invasion of Norway. April 1940, 186.

108. Ten pat. 187-188. 109. Ten pat. 188.

110. Earl F. Ziemke. The German Theatre ofNothern

158. ..Scandinavia - Forgotten Front". 159. Ten pat.

160. Gilbert. Second World War, 55. 161. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 42. 162. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 60.

Operations (Washington: Department of the Army, 1959). 69.

111. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich, 705. 112. Haar, The German Invasion of Norway. April 1940, 190.

113. Ten pat. 192. 114. Ten pat. 195.

115. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation, 56. 59.

163. Ten pat. 59. 164. Richard D. Hooker, Jr.; Christopher Coglianese, Operation Weserbung and the origins of joint warfare" JFQ (1993): 106.

165. Gilbert, Second Worid War, 55. 166. Irving. Hitler's War and the War Path. 287-288.

167. Ten pat, 289. 168. Jeremy Isaacs. The World at War" (United Kingdom, 1973). Chapter: Distant War. September 1939-May 1940.
169. Irving, Hitler's War and the War Path. 289. 170. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 58. 60. 171. Irving, Hitler's War and the War Path. 286. 172. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 42.

209. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 45. 210. Irving, Hitler's War and the War Path. 290.

211. Yaklich, The Invasion of Norway (Operation Weserbung)". 212. Jomas Tjersland. Tyske soldater brukt som mineryddere" (2006). www.vg.no/pub/vgart. hbs?artid= 166207. 213. Walter Gibbs, ..Norwegian Nobel Laureate. Once Shunned, Is Now Celebrated". New
York Times (2009). http://www.nytimes.

173. Ten pat.

174. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 69.

175. Ten pat, 61; ..Scandinavia - Forgotten Front". 176. ..Scandinavia - Forgotten Front".
177. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 61.

178. Scandinavia - Forgotten Front".

179. , Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest

Operation. 61,71; Scandinavia - Forgotten Front".

180. Irving. Hitler's War and the War Path. 290.

181. Scandinavia - Forgotten Front".

182. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 11.

com/2009/02/28/books/28hams.html?_ r=2&scp = 1 &sq = hamsun%20lackey&st=cse. 214. Ten pat. 215. Christopher Wagner, ., NAZI Lebensborn Program: Occupied Countries" (2007), http://histclo.com/ essay/war/ww2/leb/leb-occ. htm I. 216. ..Norway's Lebensborn", BBC (2001-12-05). http://news.bbc.co.Uk/2/hi/programmes/crossing_ continents/1691452.stm. 217. Ten pat. 218. Nina Berglund. ..Tormented 'war children' take Norway to court". Aftenposten (2005-11-14). http:// www.aftenposten.no/english/local/article1156044.ece. 219. Ten pat.
220. Jerry Voorhis. Germany and Denmark: 1940-45,

183. Ten pat. 71. 184. Ten pat, 72. 185. Scandinavia - Forgotten Front".
186. . Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 82.

Scandinavian Studies, (1972). 221. Phil Giltner, The Success of Collaboration: Denmark's Self-Assessment of its Economic Position after Five Years of Nazi Occupation". Journal of
Contemporary History (2001). 222. Bo Lidegaard, Dansk Udenrigspolitiks historie. Vol. 4.

187. Scandinavia - Forgotten Front". 188. Yaklich, The Invasion of Norway (Operation Weserbung)".
189. Ziemke, The German Theatre ofNothern Operations.

95-97.
190. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation, 76.

(2003). 474-483. 223. Louis Blow, Rescue of Danish Jews", www. auschwitz.dk/Denmark.htm. 224. Harold Flender, Rescue in Denmark (New York, 1963), 30. 225. Blow. Rescue of Danish Jews".
226. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 710-711. 227. Max Hastings. Finest Years. Churchill as Warlord

191. Yaklich, The Invasion of Norway (Operation Weserbung)".

192. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation, 76.

1940-1945.(London: Harper Press. 2009). 1-2.

228. Evans. The Third Reich in Power. 121. 229. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War, 66. 230. Hastings, Finest Years. Churchill as Warlord 19401945. 2-3.

193. ..Scandinavia-Forgotten Front".

194. . Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 82. 195. Derry. The Campaign in Norway, 213. 196. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldeu

231. Ten pat, 2.

232. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 46. 233. Hastings. Finest Years. Churchill as Warlord 19401945, 4-5.

Operation. 78-79, 81; Scandinavia - Forgotten Front".

197. Derry, The Campaign in Norway. 211. 198. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 15.

199. Ten pat, 83. 200. Ten pat, 84-85.

201. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 43. 202. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation. 85. 203. Derry. The Campaign in Norway. 225. 204. Dildy, Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation, 28-29; Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 44; Ziemke, The German Theatre ofNothern Operations, 109; Yaklich.

Didiausia Hitlerio pergal

1. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 671. 2. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 3. Irving, Hitler's War and the War Path. 272. 4. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 672. 5. Irving, Hitler's War and the War Path. 272. 6. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 672. 7. Irving. Hitler's War and the War Path, 273. 8. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 48.

The Invasion of Norway (Operation Weserbung)".

205. Dildy. Denmark and Norway 1940. Hitler's Boldest Operation, 90. 206. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 44.

9. Ten pat, 49.

10. Alan Clark. Barbarossa. The RussianGerman Conflict

1941-1945, 2005 ed. (London: Orion. 1965). XX.

11. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 50-51. 12. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich, 645-646. 13. Irving, Hitler's War and the War Path. 250-251.

207. Ten pat, 45.

208. Andrew Roberts, Masters and Commanders. The Military Geniuses Who Led the West to Victory in World

War II. vol. London (Penguin Books, 2009). 47.

14. Ten pat 256. 15. John Keegan, The Second World War (London: Pimlico. 1989), 46.
16. Ian Kershaw, Hitler. 1936-1945: Nemesis. (London:

66. Rogier Peeters. Royal Dutch Army Order of Battle. May 10th, 1940", http://www.xs4all.nl/~nubo/ Rogier/.
67. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 12. 68. Keegan, The Second World War. 56. 69. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940, 17.

Penguin Books, 2000), 290.

17. Irving, Hitler's War and the War Path. 273. 18. Shirer, Rise and Fall of the Third Reich. 718.

70. Battie of France". 19. Richard Holmes, The World at War (Ebury Press, 2007), 98. 71. Edward R. Hooton, Luftwaffe at War. Volume 2;
Blitzkrieg in the West 1939-1940 (London: Chervron/

20. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 718.

21. Ten pat. 22. Battie of France", in Battlefield TV series (1994).

23. Keegan, The Second World War. 48. 24. Ten pat; Samuel M. Osgood, The Fall of France 1940

Ian Allen, 2007), 59.

72. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 24.

73. Ten pat, 23.

74. Gilbert. Second World War. 62. 75. Ten pat. 64; Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 58. 76. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 722.

(Boston: Heath, 1965); Richard Overy, The Second

World War Experience: Blitzkrieg 1939-1941 (London:

Carlton Books, 2008): Roberts, The Storm of War. A

New History of the Second World War. Alan Shepperd,

Blitzkrieg in the West (London: Osprey Publishing. 1990). (Ian Allan. 2002), 15.
27. 28. 29. 30. Keegan, The Second World War. 54. Shepperd, Blitzkrieg in the West. 15. Osgood, The Fall of France 1940. 40. Shepperd, Blitzkrieg in the West. 15.

25. Keegan, The Second World War. 53. 26. Will Fowler. Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940 78. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 722.

77. Allert Goossens, War over Holland. May 1940: the Dutch struggle", http://www.waroverholland.nl/. Chapter: May 14. Rotterdam

79. Goossens, War over Holland. May 1940: the Dutch struggle". Chapter: May 14. Rotterdam. 80. Ten pat. Chapter: 14 May. Rotterdam.
81. World War IT. Day by Day - Witness the 2175 Tumultuous. Tragic and Triumphant Days That Shook the World, ed.

31. Richard Overy, The Road to War (Penguin Books, 1999), 159.
32. Shepperd. Blitzkrieg in the West, 15. 33. Overy, The Road to War. 159.

34. Rolf Hertenstein, ..Blitzkrieg's Beginnings". World War II Magazine (March, 2006).
35. Shepperd. Blitzkrieg in the West, 13. 36. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 54. 37. Osgood, The Fall of France 1940. 38-39. 38. Keegan. The Second World War. 51. 39. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 54.

Derrik Mercer (Dorling Kindersley. 2004). 84. , War over Holland. May 1940: the Dutch struggle". Chapter: 14 May. Balance. 83. Ten pat. Chapter: The capitulation ceremony - 15 May. 84. Ten pat. Chapter: The Aftermath. 82.
85. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War, 68. 86. Keegan. The Second World War, 57-58. 87. Fowler. Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940.

12.
88. Hooton. Luftwaffe at War. Volume 2; Blitzkrieg in the West 1939-1940. 48. 89. Irving. Hitler's War and the War Path. 257. 90. Chris Ellis, 7th Flieger Division: Student's Fallschirmjger

40. Ten pat.

41. Shepperd, Blitzkrieg in the West, 17. 42. Keegan, The Second World War. 54.

43. Ten pat, 54-55. 44. Robert Wilde, The Maginot Line" (2001). http:// europeanhistory.about.com/library/weekly/ aa070601a.htm.
45. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second Wortd War. 52.

Elite. Spearhead Series (Ian Allan Publishing, 2002), 25.

91. Simon Dunstan, Fort Eben Emael: The Key to Hitler's

Victory in the West (Osprey Publishing, 2005), 23.

92. James E. Mrazek, The Fall of Eben Emael: Prelude to

46. Wilde. The Maginot Line".

47. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 53.

Dunkirk (Robert Hale Ltd, 1970), 28-30. 93. Ten pat, 25. 94. Milton Dank, The G//'der Gang: An Eyewitness History of
World War II Glider Combat (Philadelphia: Lippincott,

1977), 22-24.
95. Dunstan, Fort Eben Emael: The Key to Hitler's Victory in the West. 36-37. 96. Shepperd, Blitzkrieg in the West. 34. 97. Irving, Hitler's War and the War Path. 297. 98. Charles Whiting, Hunters from the Sky: The German Parachute Corps 1940-1945. (1974), 32-33. 99. Gilbert. Second World War. 62. 100. James Lucas, Storming Eagles: German Airborne Forces

48. Wilde. The Maginot Line".

49. Irving. Hitler's War and the War Path. 255. 50. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 52,76.

51. Wilde, The Maginot Line". 52. Holmes. The World at War. 99-100. 53. Pravdiuk, Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Serija Nr. 8. 1940 m. kovas. 54. Ten pat. Nr. 4. 1939 m. lapkritis.

in World War Two (Arms and Armour Press, 1988), 22.

101. Peter Harderode, Wings of War: Airborne Warfare 55. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 14. 1918-1945. (Wiedenfield and Nicholson. 2005). 55; 56. Shepperd, Blitzkrieg in the West, 19. Volkmar Kuhn, German Paratroops in World War II. (Ian 57. Robert Kershaw, Tank Men (Hodder, 2008), 98-99. Allen. 1978), 31-32. 58. A. Goutard, The Battle of France 1940 (New York. 102. Kuhn, German Paratroops in World War II, 36. 1959). 82. 59. Keegan, The Second World War. 55. 103. Shepperd, Blitzkrieg in the West. 30. 104. Gilbert. Second World War. 62. 60. Shepperd, Blitzkrieg in the West. 19. 105. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second 61. Irving. Hitler's War and the War Path. 290. World War. 55. 62. Ten pat. 291. 106. Irving, Hitler's War and the War Path. 295. 63. Kershaw, Hitler. 1936-1945: Nemesis. 294. 64. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second 107. Belgijos usienio reikal ministerija, The Official World War. 54. Account of What Happened 1939- 1940. (London: Evans Brothers. 1941), 38. 65. Shepperd, Blitzkrieg in the West. 31.

108. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War, 55-56.

109. Ronald E. Powaski. ..Cut of the Sickle " World War II

Magazine 2003. 110. Murray. A War To Be Won. Fighting the Second World War. 69. 111. Keegan, The Second World War, 58. 112. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 56. 113. Keegan. The Second World War. 58. 114. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 59.

160. 161. 162. 163.

Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 726. Hastings, Finest Years. Churchill as Wariord 1940-1945. 15. Gilbert, Second World War. 67. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 77. 164. Hastings, Finest Years. Churchill as Wariord 1940-1945. 16. 165. Gilbert, Second World War. 68. 166. Keegan. The Second World War. 65.

167. ..Battle of France".

115.
116. 117.

118.
119. 120. 121. 122.

168. Irving. Hitler's War and the War Path. 289. 169. Gilbert, Second World War. 69. 170. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 75. Karl-Heinz Frieser; John . Greenwood, The Blitzkrieg Legend: the 1940 campaign in the West. (Annapolis: 171. Irving, Hitler's War and the War Path. 298. Naval Institute Press, 2005), 241, 43. 46. 172. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 727. 173. Fowler. Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 46. Irving, Hitler's War and the War Path. 297. Hastings. Finest Years. Churchill as Wariord 1940-1945. 8.174. Murray. A War To Be Won. Fighting the Second World War. 75. Ten pat. 12. 175. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. Keegan. The Second World War. 59. 49-50. World War IT. Day by Day 82. 176. Gilbert, Second World War. 69. Irving, Hitler's War and the War Path. 298. 177. Ten pat, 68-69. Keegan, The Second World War. 59.

123. Kershaw, Tank Men, 101.

124. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 70.

178. German War Machine. German Army of World War II", http://germanwarmachine.com/index.html. Chapter: 1940 - The German attack, phase I

125. Kershaw, Tank Men. 101-102. 126. Ten pat. 115.

179. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 48. 127. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World 180. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 87. War. 70. 181. Irving, Hitler's War and the War Path. 299. 128. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 34. 182. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 728. 129. Ronald E. Powaski, Cut of the Sickle " World War 183. Murray. A War To Be Won. Fighting the Second World Magazine November, 2003. War. 78.

130. Ten pat.

131. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 72. 132. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 57. 133. Kershaw, Tank Men. 103.

184. Battie of France".

185. Kershaw. Tank Men. 118.

186. Ten pat. 120-/21.

187. L. F. Ellis. The War In France and Flanders 1939-1940.

United Kingdom Military Series (London, 1954), 94.

188. Gilbert. Second World War. 70.

134. Powaski, Cut of the Sickle".

135. Kershaw, Tank Men. 104. 136. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 73. 137. Keegan. Second World War. 61. 138. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World

189. Kershaw, Tank Men. 121-122.

190. Ellis. The War In France and Flanders 1939-1940. 94. 191. Keegan, The Second World War. 65.

192. ..Battle of France".

193. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 56. 194. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 729. 195. Hastings, Finest Years. Churchill as Warlord 1940-1945.

War. 73-74.
139. Keegan. The Second World War. 60. 140. Holmes, The World at War. 101. 141. Shepperd, Blitzkrieg in the West. 9.

20.
196. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 80. 197. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 730. 198. Keegan. The Second World War. 57. 199. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 730. 200. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 61.

142. Ten pat. 8.

143. Holmes. The World at War. 101. 144. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 74. 145. Keegan, The Second World War. 62. 201. 146. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 37. 147. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World 202. War. 74. 203. 148. Hastings, Finest Years. Churchill as Warlord 1940-1945.15. 149. Shepperd, Blitzkrieg in the West. 11. 204. 150. Kershaw, Tank Men. 151. 151. Stephen Bungay, Alamein (London: Aurum Press. 205.

John Ellis, The World War II Data Book (Aurum Press, 1993), 255.
Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. /940.61.

Brian Horrocks, A Full Life". Itrauka cituojama internete: http://www.spartacus.schoolnet. co.uk/2WWdunkirk.htm

Irving, Hitler's War and the War Path. 305. Gilbert. Second World War. 76-77.

2002), 229.
152. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World

206. Ten pat. 74. 207. Ten pat. 70.

208. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 58. 209. Fowler. Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 49. 210. Gilbert. Second World War. 76. 211. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940.

War. 71-72.
153. Keegan. The Second World War. 62. 154. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World

War. 71-72. 155. Powaski. ..Cut of the Sickle". 157. Ten pat.

156. Keegan, The Second World War. 63. 212. 158. Fowler, Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 48. 213. 159. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World 214. War. 76. 215.

48-49.
Kershaw. Tank Men. 107.

Ten pat. 116. Ten pat. 117-118.

Fowler. Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940. 60.

216. Keegan, The Second World War, 66. 266. Ellis. The War In France and Flanders 1939-1940. 246. 217. Hastings,finestYears. Churchill as Warlord 1940-1945, 267. Gilbert, Second World War, 82. 22. 268. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World 218. Ten pat, 24. War. 81. 219. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World 269. Roberts, Storm of War. A New History of the Second War. 79. World War, 65. 220. Hastings. Finest Years. Churchill as Warlord 1940-1945. 270. Gilbert, Second World War. 80. 24. 271. Roberts, Storm of War. A New History of the Second 221. Murray. A War To Be Won. Fighting the Second World World War. 65. War. 79. 272. Ten pat, 68. 222. Gilbert, Second World War. 75-76. 273. William F. Engdahl, Haiford MacKinder's Necessary 223. Hastings,finestYears. Churchill as Warlord 1940-1945. War". http://www.engdahl.oilgeopolitics.net/History/

25.
224. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 80.

MacKinder/mackinder.html.
274. Gilbert, Second World War. 83. 275. World War II: Day by Day 92.

225. Holmes. The World at War. 106-107.

226. Hastings. Finest Years. Churchill as Warlord 1940-1945.

276. Walter Lord, The Miracle of Dunkirk (London: Allen Lane, 1983). 268-269.
277. World War II: Day by Day 92.

26.
227. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 60.

278. Ten pat. 93.

279. Roberts. Storm of War. A New History of the Second World War. 66. 280. Gilbert, Second World War. 79-80. 281. Ellis. War in France and Flanders 1939-1940. 244.

228. Ten pat. 64.

229. Fowler. Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940.

62.
230. Roberts, Storm of War. A New History of the Second World War. 61.

282. Ten pat, 326.

283. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 67. 284. Holmes, World at War, 111. 285. Roberts. Storm of War. A New History of the Second World War, 68.

231. Ten pat, 62.

232. 233. 234. 235. 236. 237. 238. Gilbert. Second World War. 72. Irving, Hitler's War and the War Path, 301. Gilbert, Second World War. 73. Shirer, Rise and Fall of the Third Reich. 732. Ellis, War in France and Flanders 1939-1940. 350. Gilbert, Second World War. 73. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 61. 239. Gilbert, Second World War. 72. 240. Ellis. The War in France and Flanders 1939-1940. 151. 241. Shirer. Rise and Fall of the Third Reich. 733.

286. Ten pat. 67.

287. 288. 289. 290. 291. 292. 293. 294. 295. 296. 297. 298. Ellis. The War in France and Flanders 1939-1940, 327. Gilbert. Second World War, 81, 85. World War II: Day by Day. 101. , Second World War. 86. Roberts. Storm of War. A New History of the Second World War. 68. Gilbert, Second World War. 81-82. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 70. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 81. Keegan. The Second World War. 67-68. Gilbert. Second World War. 80. Keegan, Second World War. 72. Irving. Hitler's War and the War Path, 304.

242. Holmes. The World at War. 107-/08.

243. Irving, Hitler's War and the War Path. 304. 244. Shirer, Rise and Fall of the Third Reich, 734-735. 245. Gilbert, Second World War, 73.

246. Ten pat, 75.

247. Irving. Hitler's War and the War Path, 302. 248. Gilbert. Second World War, 75. 249. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 60; Ellis, The War in France and Flanders 1939-1940. 247-48. 250. Gilbert, Second World War. 77-78. 251. Shirer, Rise and Fall of the Third Reich. 736. 252. Roberts, Storm of War. A New History of the Second World War. 64; Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 736-737; Ellis, War in France and Flanders 1939-1940. 248. 253. Roberts, Storm of War. A New History of the Second World War. 67. 254. Irving. Hitler's War and the War Path, 302. 255. Gilbert. Second World War. 78-79. 256. Irving. Hitler's War and the War Path. 302. 257. Gilbert. Second World War. 74. 258. Roberts. Storm of War. A New History of the Second World War. 65. 259. Holmes. World at War. 107. 260. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World War. 81. 261. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 67. 262. Kershaw, Tank Men. 103. 263. Roberts, Storm of War. A New History of the Second World War. 67. 264. Shirer, Rise and Fall of the Third Reich. 736. 265. Roberts. Storm of War. A New History of the Second World War. 65.

299. Ten pat. 304, 06.

300. Gilbert. Second World War, 86. 301. Keegan, Second World War. 68. 302. Murray. A War To Be Won. Fighting the Second World War. 82. 303. Gilbert, Second World War. 89.

304. Ten pat. 92. 305. Battie of France".

306. Murray. A War To Be Won. Fighting the Second World War, 82. 307. Gilbert. Second World War. 87-88.

308. Ten pat. 89.

309. Shirer. Rise and Fail of the Third Reich. 738. 310. Roberts. Storm of War. A New History of the Second World War. 91. 311. Gilbert. Second World War, 91.

312. Ten pat. 94.

313. Roberts, Storm of War. A New History of the Second World War. 70. 314. Richard J . Evans. The Third Reich at War 1939-1945

(Penguin Books. 2008). 132.

315. Gilbert. Second World War. 94. '

316. Ten pat. 96. 317. Ten pat. 90.

318. Irving, Hitler's War and the War Path. 306. 319. Holmes, World at War. 112. 320. Gilbert, Second World War. 90.

321. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 70. 322. Keegan. The Second World War. 70. 323. Shirer, The Rise and Fall of The Third Reich. 740.

367. Ten pat, 160-161. 368. Ten pat, 162, 164. 369. Ten pat, 170.

370. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 78. 325. Kershaw, Hitler. 1936-1945: Nemesis. 298. 371. Rees, Auschwitz. The Nazis and the Final Solution. 151. 326. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second 372. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 72. World War. 78. 327. Martin Gilbert, The Routledge Atlas of the Second World 373. Anne Frank, The Diary of a Young Girl (New York:

324. Ten pat.

War. 2nd ed. (London and New York: Routledge, 2008). 13.
328. Gilbert, Second World War, 98; Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 73.

Bantam Books, 1997). 258. 374. Ten pat, 332. 375. Ten pat. 5-6.
376. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 85.

329. Engdahl. Haiford MacKinder's Necessary War".

330. Gilbert, Second World War. 93-94. 331. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 72. 332. Keegan. The Second World War. 72. 333. Gilbert, Second World War. 96-97.

377. Anthony Anderson, A Forgotten Chapter: Holland Under the Third Reich" (1995), http://www-lib.usc. edu/~anthonya/waralt.htm. 378. Ten pat.
379. Rees. Auschwitz. The Nazis and the Final Solution. 152-154. 380. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 83.

334. Ten pat.

335. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 73. 336. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 738. 337. Irving, Hitler's War and the War Path. 307. 338. Gilbert, Second World War. 97. 339. Irving, Hitler's War and the War Path. 307. 340. Keegan, The Second World War. 71. 341. Irving, Hitler's War and the War Path. 299. 342. Keegan, The Second World War. 71. 343. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 742.

381. 382. 383. 384.

Ten Ten Ten Ten

pat, pat, pat. pat,

79. 83. 82. 84.

385. Richard Overy, The Penguin Historical Atlas of the Third

Reich (Penguin Books. 1996), 89. 386. Ten pat. 387. Anderson. A Forgotten Chapter: Holland Under the Third Reich". 344. Ten pat, 742-743. 388. Ten pat. 345. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second 389. Ten pat.
World War. 74.

346. Ten pat, 73.

347. 348. 349. 350. Gilbert, Second World War. 101. Irving, Hitler's War and the War Path. 308. Keegan, The Second World War. 72. Overy, The Second World War Experience: Blitzkrieg 1939-1941. 39.

390. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second World War. 84.

391. Robert Le Petit, ..State Collaboration" (1998). http:// www.sunderland.ac.uk/~osOtmc/occupied/collab. htm.

392. Hirschfeld. Collaboration in France: politics and culture during the Nazi occupation. 1940-1944. 14. 393. Overy, The Penguin Historical Atlas of the Third Reich.

351. Skaiiai apytiksliai ir suapvalinti. World War II. The

Definitive visual guide: Keegan, The Second World War, 88-89. Murray, A War To Be Won. Fighting the Second World 394. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second War. Overy, The Second World War Experience: Blitzkrieg World War. 82. 1939-1941: Roberts, The Storm of War. A New History 395. Le Petit. ..State Collaboration". of the Second World War: Mathew White, National 396. Hirschfeld, Collaboration in France: politics and culture Death Tolls for the Second World War". http://users. during the Nazi occupation, 1940-1944. 13. erols.com/mwhite28/ww2stats.htm. 397. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second 352. Keegan, The Second World War. 72. World War. 81.

353. Battie of France". 354. Simon Sebag Montefiore, Stalin: The Court of the Red Tsar. 2004 ed. (London: Phoenix, 2003), 341: Richard Overy, Russia's War (Penguin Books. 1997), 59.
355. 356. 357. 358. 359.

398. Le Petit. State Collaboration".

Kershaw. Hitler. 1936-1945: Nemesis. 299. Gilbert, Second World War. 104. Irving, Hitler's War and the War Path. 308. Kershaw, Hitler. 1936-1945: Nemesis. 299-300. Gilbert, Second World War. 102. Evans, The Third Reich at War 1939-1945. 133. Gilbert, Second World War. 102. Richard Overy, The Dictators: Hitler's Germany. Stalin's

360. 361. Ten pat. 84. 362. Ten pat. 77. 363. Gerhard Hirschfeld; Patrick Marsh. Collaboration in
364. Laurence Rees, Auschwitz. The Nazis and the Final

399. 400. 401. Ewan Mawdsley, Worid War II. A New History. 402. (Cambridge University Press, 2009), 127. 403. Hastings. Finest Years. Churchill as Warlord 1940-1945,47.404. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second 405. World War. 73. 406. Holmes. The World at War. 97. Roberts. The Storm of War. A New History of the Second 407. World War. 80. 408. Ten pat, 81. 409.

Russia (Penguin Books. 2005), 219-220.

Gilbert, Second World War. 102. Irving. Hitler's War and the War Path. 315. Kershaw. Hitler. 1936-1945: Nemesis. 300.

410. Ten pat.

411. Shirer. The Rise and Fall of the Third Reich. 744-745. 412. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War. 75. 413. Irving, Hitler's War and the War Path. 313. 414. Shirer, The Rise and Fall of the Third Reich. 754. 415. Kershaw. Hitler. 1936-1945: Nemesis. 302.

France: politics and culture during the Nazi occupation.

1940-1944 (NewYork: St. Martms Press, 1989). 12. Solution (BBC Books, 2005), 155. 365. Ten pat, 151. 366. Ten pat, 156.

416. Ten pat. 308. 417. Ten pat. 305.

Literatros sraas

1940 m. balandio 9 d.". Lofoteno karo muziejaus sve tain. http://www.lofotenkrigmus.no/april2.htm. Adam. Thomas. Admira Graf Spee. Germany and the Americas". 2005. Aktion Reinhard Camps", http://www.deathcamps.org/. Anderson, Anthony. A Forgotten Chapter: Holland under the Third Reich", 1995, http://www-lib.usc. edu/~anthonya/waralt.htm. Aptekar, Pavel. Casus Belli", http://www.rkka.ru/analys/ mainila/mainila.htm. Asmussen, John. Oscarsborg Fortress & Blcher Wreck Site Today", http://www.admiral-hipper-class.dk/bluecher/miscellaneous/oscarsborg_bluecher_wreck_site_ today/oscarsborg_bluecher_wreck_site_today.html.

Burnett, P M. Reparation at the Paris Conference from . Standpoint of the American Delegation. 2 vols. New

York, 1965.
Carr, Caleb. Blitzkrieg". World War 2. 2,194 Days that Changed Everything (2007): 12-16. Churchill. W S. The Second World War. Vol. 1. The Ga thering Storm". London-Toronto: Cassell and Co Ltd,

1950.
Clark, Alan. Barbarossa. The Russiangerman Conflict 1941-

1945. 2005 ed. London: Orion, 1965.

Courtois, Stephane. The Black Book of Communism: Crimes.

Terror, Repression: Harvard University Press, 1999.

Crew, David F. Hitler and the Nazis. A History in Documents.

New York: Oxford University Press, 2005.

Assman, Kurt. The German Campaign in Norway. London. 1975. Dank, Milton. The Glider Gang: An Eyewitness History of World War U Glider Combat. Philadelphia: Lippincott, Bacon, E. The Gulag at War: Stalin's Forced Labour System in 1977. the Light of the Archives. London, 1994. Davies, Norman. Europe at War 1939-1945. No Simple

Barratt. John. The U-Boat War, the Climax, July 1942May 1943", 2002, http://www.militaryhistoryonline. com/wwll/atlantic/climax.aspx.

Victory. London: Macmillan. 2006.

. Europos istorija. Vilnius. 2002.

Barratt, John. The U-BoatWar. 1939-42". 2002, http:// www.militaryhistoryonline.com/wwll/atlantic/uboatwar.aspx.

Battie of France". In Battlefield TV series, 1994.

. R/s/ng'44. The Battle for Warsaw. Pan Books, 2004.

Derry, T. K. The Campaign in Norway. London, 1952. Dildy, Douglas C. Denmark and Norway 1940. Hitler's

Boldest Operation. Oxford: Osprey Publishing. 2007. Duffy. James P.; Ricci. Vincent L. Target Hitler. The Plots to
Kill Adolf Hitler. Praeger Publishers, 1992. Dunstan, Simon. Fort Eben Emael: The Key to Hitler's Victo

..Battle of the Atlantic. Timeline 1939". Worldwar-2.net, http://www.worldwar-2.net/timelines/war-at-sea/atlantic/battle-of-the-atlantic-index-1939.htm. BBC. Hitler Dodged Taxes. Expert Finds", http://news. bbc.co.uk/1/hi/world/europe/4105683.stm. Belgijos usienio reikal ministerija. The Official Account of
What Happened 1939-1940. London: Evans Brothers,

ry in the West. Osprey Publishing, 2005. Edward Mandel House Papers". In Yale University Library, New Haven.
Edwards, Robert. White Death: Russia's War on Finland

1941.
Bellamy, Chris. Absolute War. Soviet Russia in the Second

1939^0. London: Weidenfeld & Nicolson, 2006. Eidintas, Alfonsas: alys, Vytautas; Senn, Alfred Erich.
Lithuania in European Politics: The Years of the First Re

World War. New York: Vintage Books, 2008. Berglund, Nina. ..Tormented ,War Children' Take Norway to Court". Aftenposten (2005-11-14), http://www. aftenposten.no/english/local/articlel 1 56044.ece. Binder, Frank; Schlnz, Hans Hermann. Schwerer Kreuzer Blcher. Hamburg: Koehlers Verlagsgesellschaft. 2001.
Blanke, Richard. Orphans of Versailles: The Germans in Western Poland 1918-1939. University of Kentucky

public. 1918-1940. Edited by Edvardas Tuskenis. New York: St. Martin's Press. 1999.
Eyck, E. A History of Weimar Republic. 2 vols. New York,

1970.
The Economist (1999-12-31). Ellis, Chris. 7th Flieger Division: Student's Fallschirmjger

Press. 1993.
Bhler, Jochen. Auftakt Zum Vernichtungskrieg. Die Wehr

Elite. Spearhead Series: Ian Allan Publishing, 2002. Ellis, John. The World War II Data Book. Aurum Press. 1993.
Ellis, L. F. The War in France and Flanders 1939-1940.

667

macht in Polen 1939. Frankfurt: Fischer Taschenbuch Verlag. 2006.

Bollinger, Martin J . Sta//'n's Slave Ships: Kolyma, the Gulag Fleet, and the Role of the West. Praeger, 2003. Browning, Christopher. The Origins of the Final Solution: The Evolution of Nazi Jewish Policy. University of Ne

United Kingdom Military Series: London, 1954. Engdahl, William F. Haiford Mackinder's Necessary War", http://www.engdahl.oilgeopolitics.net/History/ MacKinder/mackinder.html.
Epstein. K. Matthias Erzberger and the Dilemma of German Democracy. New York, 1971. Erlikman, Vadim. Poteri narodonaseleniia v XX veke: spra-

braska Press. Blow, Louis ..Rescue of Danish Jews", www.auschwitz. dk/Denmark.htm. Bungay, Stephen. Alamein. London: Aurum Press, 2002.

vochnik. Moscow: Russkaya panorama, 2004.

Eubank, . . Paul Cambon: Master Diplomatist. Norman,

Oklahoma, 1960. European Air War. Timeline 1939". worldwar-2.net, http://www.worldwar-2.net/timelines/war-in-europe/ european-air-war/european-air-war-index-1939.htm. Evans, Michael R. The White Dead: The Battle for Suomussalmi", 1997, http://home.interserv. com/~tazio/7dSuomu.htm.
Evans. Richard J . The Third Reich at War 1939-1945.

. The Routledge Atlas of the Second World War. 2nd

ed. London and New York: Routledge, 2008. . Second World War. New Edition, 2000 ed: Phoe nix, 1989. Giltner, Phil. ..The Success of Collaboration: Denmark's Self-Assessment of Its Economic Position after Five Years of Nazi Occupation". Journal of Contemporary
History, 2001.

Penguin Books, 2008.

. The Third Reich in Power. Penguin Books. 2006. Evertas. Augis. Adolfas Hitleris: vadizmo struktra. Kaunas:

Gniazdowski, Mateusz. Lsses Inflicted on Poland by Germany During World War II. Assessments and Esti matesan Outline the Polish Quarterly of International Affairs". No. 1. 2007. Goossens, Allert. War over Holland. May 1940: The Dutch Struggle", http://www.waroverholland.nl/.
Goutard, A. The Battle of France 1940. New York, 1959.

Europa, 1995. Fest, Joachim. The Face of the Third Reich. Penguin Books. 1972. Fischer. Benjamin B. The Katyn Controversy: Stalin's Kil ling Field". Studies in Intelligence (1999-2000). https:// www.cia.gov/library/center-for-the-study-of-intelligence/csi-publications/csi-studies/studies/wintei-99-/ art6.html. Flender, Harold. Rescue in Denmark. New York, 1963.
Fowler, Will. Blitzkrieg. France Holland and Belgium. 1940.

Grant, A. J . : Temperley, Harold. Europe in the Nineteenth

and Twentieth Centuries, 1952. Haar, Geirr H. The German Invasion of Norway. April 1940.

Seafort Publishing, 2009.

Hackmann, Willem. Seek and Strike: Sonar, Anti-Subma rine Warfare and the Royal Navy, 1914-1954. London:

HMSO. 1984.
Hgen. W. Before the Final Solution: Towards a Comparative Analysis of Political Anti-Semitism in Interwar Germany and Poland. 1996. Harderode, Peter. Wings of War: Airborne Warfare 1918-

Ian Allan. 2002.

. Poland and Scandinavia 1939-1940. Ian Allan

Publishing. 2002. Frank. Anne. The Diary of a Young Girl. New York: Bantam Books. 1997. Friedrich, Jrg. Von Deutschen Schulden". Berliner Zei
tung (1999-10-09).

1945. Wiedenfield and Nicholson, 2005.

Hastings, Max. Finest Years. Churchill as Warlord 1940-

1945. London: HarperPress, 2009.

Henig, Ruth. Versailles and after, 1919-33. Routledge,

Frieser, Karl-Heinz; Greenwood. John T. The Blitzkrieg

Legend: The 1940 Campaign in the West. Annapolis:

1995. Hertenstein. Rolf. ..Blitzkrieg's Beginnings". World War H Magazine (March, 2006).
Hilberg, Raul. Nusikaltliai, aukos, stebtojai. yd tragedija 1933-1945. Vilnius, 1999.

Naval Institute Press. 2005. Furlong, Ray. New Future for Nazi Stadium". (2004-07-31). http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/3942661.stm. Gavin, Philip. The Rise of Adolf Hitler", http://www. historyplace.com/worldwar2/riseofhitler/index.html. . The Triumph of Adolf Hitler", http://www.history p I . com/wo r I d war2/tr i umph/index.html.
Gellately, Robert. The Gestapo and German Society: Enfor cing Racial Policy 1933-1945. Oxford, 1990.

Hirschfeld, Gerhard; Marsh, Patrick. Collaboration in

France: Politics and Culture During the Nazi Occupation.

1940-1944. New York: St. Martin's Press, 1989. Hitlers Speeches". Hitler Historical Museum, http:// www.hitler.org/speeches/.
Holborn. H. Diplomats and Diplomacy in the Early Weimar

Gennette, Robert. The German Invasion of Norway, 1940". www.magweb.com/sample/sconflic/co03wese. htm. German War Machine. German Army of World War II". http://germanwarmachine.com/index.html. Geust, Carl-Fredrik: Antero, Uitto. Mannerheim-linja:
Talvisodan legenda. Ajatus, 2006.

Republic. Edited by G. A. Craig and F. Gilbert, The Diplomats, 1919-1939. New York. 1963. Holmes, Richard. The World at War. Ebury Press. 2007. Hooker, Richard D.. Jr.; Coglianese. Christopher. Opera tion Weserbung and the Origins of Joint Warfare". JFQ. 1993.
Hooton, Edward R. Luftwaffe at War. Volume 2; Blitzkrieg

Ghettos". http://www.deathcamps.org/occupation/ ghettos.html. Gibbs. Walter. ..Norwegian Nobel Laureate. Once Shun
ned, Is Now Celebrated". New York Times, 2009,

in the West 1939-1940. London: Chervron/lan Allen, 2007. Horrocks. Brian. A Full Life".
House, E. M. The Intimate Papers of Colonel House Arran ged as a Narrative by Charles Seymour. 4 vols. Boston

http://www.nytimes.com/2009/02/28/books/28hams. html?_r=2&scp= 1 &sq = hamsun%20lackey&st = cse. Gilbey. Joseph. Captain Hans Langsdorff - Seventy Years in Purgatory: A Military Enigma!". 2010, http://www. grafspee.com/news.html.
Gilbert. Martin. Atlas of the Holocaust. 1988.

and New York, 1926-1928. Ilmjru. Magnus. Estijos usienio politika 1939-1940
m.". Genocidas ir rezistencija 2(8) (2000): 89-95.

Infliacijos skaiiuokl, http://www.westegg.com/inflation/.

Irving. David. Hitler's War and the War Path. Parforce UK Ltd. 2001. Isaacs. Jeremy. ..The World at War". United Kingdom, 1973. Yaklich, Mike; Pipes, Jason; Folsom, Russ. The Invasion of Norway (Operation Weserbung)". http://www. feldgrau .com/norwegian. html. Yakubov, Vladimir; Worth, Richard. The Soviet Light Cru
isers of the Kirov Class. Warship 2009. Edited by John

Korhonen, Sami H. E. Winter War", http://www.winterwar.com/mainpage.htm. Kowalski, Stanislaw J. Kolyma. The Land of Gold and Death", http://www.aerobiologicalengineering.com/ wxkl 16/sjk/kolyma.html.
Krivosheyev, Grigoriy. Soviet Casualties and Combat Losses in

the Twentieth Century. London: Greenhill Books, 1997.

Kruger. P. German Dissapointment and Anti-Western Resen

Jordan. London: Conway. 2009.

Jgerskild, Stig. Mannerheim: Marshal of Finland. Minnea

tment, 1918-1919. Edited by H.J. Schroder. Providen ce And Oxford. 1993.

Kuhn, Volkmar. German Paratroops in World War II. Ian

polis: University of Minnesota Press, 1986. Janauskait. Daiva. Teatro balkonas mena iskirtinius vykius". Klaipda. 2009-03-23. Jokubauskas, Vytautas. Tuias vis: galimybs atremti Vokietijos karin grsm 1939 metais". Istorija. Nr. 1. 2009. Jowett, Philip: Snodgrass, Brent. Finland at War 1939-45. Osprey. 2006.
Juutilainen. Antti. Laatokan Karjalan Taistelut (Miai Lado gos Karelijoje). 1999. . Talvisodan ulkomaalaiset vapaaehtoiset (Usienio savanoriai iemos kare), 1999. Kantakoski. Pekka. Punaiset panssarit: Puna-armeijan panssarijoukot 1918-1945 (Raudonieji tankai: Raudonosios armijos tank pajgos 1918-1945 .). 1998.

Allen. 1978. Kurenmaa, Pekka; Lentil. Riitta. Sodan tappiot (Karo

nuostoliai), 2005. Laaksonen. Lasse. Kannaksen taistelut (Miai ssmaukoje),

1999. Laursen. Gert. The German Occupation of Denmark". 1997, www.milhist.dk/besattelsen/9april/9april.html. Le Petit. Robert. State Collaboration", 1998, http://www. sunderland.ac.uk/~osOtmc/occupied/collab.htm. Lentil, Riitta; Juutilainen. Antti. Talvisodan uhrit (iemos
karo aukos). 1999. Lesius, Vytautas. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 1918-1920. Vilnius, 2004. Lidegaard, Bo. Dansk Udenrigspolitiks Historie. Vol. 4,

2003.
Lietuva: Praeitis, kultra, dabartis. Vilnius, 1999.

Kapleris. Ignas; Maitas. Antanas; Mickeviius. Karolis;

Tamkutonyt-Mikailien, ivil. XX amiaus Lietuvos ir

pasaulio istorija. Kaunas: Briedis, 2009. The Katyn Forest Massacre Remembered", http://www. allempires.com/article/index.php7q=The_Katyn_Forest_Massacre_Remembered. Keegan, John. Atlas of World War 2. London: Collins, 2006.
. The Second World War. London: Pimlico, 1989.

Lord, Walter. The Miracle of Dunkirk. London: Allen Lane. 1983.

ossowski. Piotr. Stosunki polsko-litewskie w latach 1918-

1920. Warsaw: Ksika i Wiedza. 1966.

Lucas, James. Storming Eagles: German Airborne Forces in

World War Two. Arms and Armour Press, 1988.

Luckau, A. The German Delegation at the Paris Peace Confe rence. New York, 1971.

. When the Guns Fell Silent: The Belgian Battle field Where the Seeds of German Revenge Were
Sown". Daily Telegraph. 1988. Keyger, J . Raymond Poincare. Cambridge, 1997. Keynes, J . M. Two Memoirs: Dr. Melchior, a Defeated Enemy, and My Early Beliefs. London, 1949.

ukaszewski, Witold J. ..Polish Losses in World War II", 2003, http://www.ruf.rice.edu/~sarmatia/498/losses. html. Mackiewicz. Jozef. Dmai vir Katyns". Europos istorija:
Ryt ir Vakar patirtis. Vilnius: Kultros barai. 2010. Macmillan, Margaret. Peacemakers: Six Months That

Keynes, Maynard. The Economic Consequences of the Peace", 1920, http://www.gutenberg.org/ files/1 5776/1 5776-h/l 5776-h.htm. Kershaw, Ian. Hitler. London: Penguin Books. 2008.
.Hitler, 1889-1936: Hubris. London and New York.

Changed the World. London: John Murray (Publishers), 2001.

Maier. C. S. Recasting Bourgeois Europe. Princeton. 1975. Malmi, Timo. Suomalaiset sotavangit, 1999. Manninen, Ohto. Stalinin kiusa - Himmlerin ti. Helsinki.

1998.
. Hitler. 1936-1945: Nemesis. London: Penguin

2002.
. Venliset sotavangit ja tappiot (Rus karo belaisviai ir nuostoliai), 1999. Mantoux, P. The Delibarations of Council of Four. Translated

Books, 2000. Kershaw, Robert. Tank Men: Hodder, 2008.

Klemperer, Klemens von. German Resistance against Hitler: The Search for Allies Abroad, 1938-1945. Oxford Uni

by A.S. Link. 2 vols. Princeton, New Jersey, 1992. Materski, Wojciech; Szarota, Tomasz. Polska 1939-1945.
Straty osobowe i ofiary represji pod dwiema okupacjami.

versity Press, 1992.

Koch. H. W. In the Name of the Volk: Political Justice in Hitler's Germany. London, 1989. Komarnicki, T. Rebirth of the Polish Republic: A Study of Dip lomatic History of Europe. 1914-1920. London, 1957.

Warszawa: Institute of National Remembrance (IPN), 2009.

Mawdsley. Ewan. Thunder in the East. Nazi-Soviet War

1941-1945. London. 2007.

. World War II. A New History. Cambridge Universi

ty Press. 2009. Meissner, Otto. Staatssekretr. Hoffmann und Campe Verlag. 1950. Miosz, Czesaw. Ivyka dvideimtmet. Vilnius: Pasvirs pasaulis, 2003.
Montefiore, Simon Sebag. Stalin: The Court of the Red Tsar.

Perman, D. The Shaping of the Czechoslovak State: A Dip lomatic History of the Boundaries of Czechoslovakia.

Leiden, 1962. The Phoney War". 2000-2010 historylearningsite.co.uk, http://www.historylearningsite.co.uk/phoney_war.htm. Piotrowski, Tadeusz. Deportation, Amnesty". and the Polish Diaspora", 2000, http://www.electronicmuseum.ca/Poland-WW2/soviet_deportations/dapd.html.
Pohl, J . P. The Stalinist Penal System. London, 1997.

2004 ed. London: Phoenix, 2003. Moor-Jankowski. Dr. Jan. Holocaust of Non-Jewish Poles During WWII", http://www.warsawuprising.com/paper/]ankowski1 .htm.
Mrazek. James E. The Fall of Eben Emael: Prelude to Dun

kirk. Robert Hale Ltd. 1970. Murray. Williamson: Millett, Allan R. A War To Be Won.
Fighting the Second World War. 2001 ed. Cambridge,

..Polish Experts Lower Nation's WWII Death Toll", 2009, http://www.expatica.com/de/news/german-news/Polish-experts-lower-nation_s-WWII-death-toll--_55843.^ html. ..Polish Theatre: Blitzkrieger". TIME Vol. XXXIV, no. 13 (1939-09-25). Polyan, Pavel. Two Million Unsaved Jews". The Moscow
News (2005). Pope. Dudley. The Battle of the River Plate. London, 1999.

Massachusetts and London: The Belknap Press of Harward University Press. 2000. Museum in Gliwice: What Happened Here?", http:// www.muzeum.gliwice.pl/en/radiostacja/. Musteikis. Kazys. Prisiminim fragmentai. Vilnius: Mintis. 1989. Nazi-Soviet Relations 1939-1941: Documents from the Archives of the German Foreign Office", www.yale. edu/lawweb/avalon/nazsov.
Nazism: A Documentary Reader 1919-45. Edited by Jeremy

Powaski, Ronald E. Cut of the Sickle ..World War // Maga zine. November, 2003. Pravdiuk, Viktor. Vtoraja mirovaja voina. Den za dnem". Rusija. 2005.
Rauch, Georg von. The Baltic States: The Years of Indepen

dence. University of California Press, 1970.

Rees, Laurence. Auschwitz. The Nazis and the Final Solution.

Noakes and Geoffrey Prindham: University of Exeter Press, 1984. Norway's Lebensborn". BBC (2001-12-05), http:// news.bbc.co.uk/2/hi/programmes/crossing_continents/1691452.stm. Nowak, . F. Versailles. London, 1928.
Orlow, D. The History of the Nazi Party: Volume 1, 1919-

BBC Books, 2005.

. The Nazis. A Warning from History. London: BBC

Books, 2005.
. World War Two Behind Closed Doors: Stalin, the Nazis and the West. BBC Books, 2008. Ribsskog, Asbj0rn. Kystartilleriet under den annen verdenskrig 1939-1945. As, 1998. Ries, Tomas. Cold Will: The Defense of Finland. London:

1933. Newton Abbot, 1973. Osgood. Samuel M. The Fall of France 1940. Boston: Heath, 1965. Overy. Richard. 1939. Countdown to War. London: Pen guin Books. 2009.
. The Dictators: Hitler's Germany, Stalin's Russia.

Brassey's Defence Publishers, 1988.

Roberts, Andrew. Masters and Commanders. The Military Geniuses Who Led the West to Victory in WWII. Vol.

London: Penguin Books. 2009.

. The Storm of War. A New History of the Second

Penguin Books. 2005.

. The Origins of the Second World War. 1998. . The Penguin Historical Atlas of the Third Reich.

World War. Penguin Books. 2009.

Roos, Hans. A History of Modern Poland from Foundation of the State in First World War to the Presnt Day. London,

1966. Roskill, S. W. The War at Sea. History of Second World War. London, 1954.
Rowland, P. Lloyd George. London. 1975.

Penguin Books, 1996. . The Road to War. Penguin Books, 1999. . Russia's War. Penguin Books, 1997.
. The Second World War Experience: Blitzkrieg 1939-

1941. London: Carlton Books, 2008. . Why the Allies Won. 2006 ed. London: Pimlico, 1995.
Pacner, K. Osudove okamiky eskoslovenska. Praha. 1997. Palokangas, Markku. Suomalaisjoukkojen aseistus ja varustus (Suomijos karini pajg ginkluot ir ekipuot). 1999.

Rummel, R. J. How Many Did Stalin Really Murder?", 2006, http://www.distributedrepublic.net/archives/2006/05/01/how-many-did-stalin-really-murder/. Sabov, Aleksandr. Zemlia dlia Katyni. Komentary".
Rossiyskaya gazeta. 2007-09-18. Sanford, George. Katyn and the Soviet Massacre of 1940: Truth. Justice and Memory. Routledge, 2005.

Paterson, Tony. ..Historians Find .Proof That Nazis Burnt Reichstag". Telegraph.co.uk. http://www.telegraph. co.uk/news/worldnews/europe/germany/1310995/Historians-find-proof-that-Nazis-burnt-Reichstag.html. Peeters. Rogier. ..Royal Dutch Army Order of Battle. May 10th, 1940", http://www.xs4all.nl/~nubo/Rogier/.

Scandinavia - Forgotten Front". Battlefield TV series. 2002.

Schuker. S. A. American ..Reparations" to Germany, 1919-1933: Implications for the Third-World Debt Crisis.

Princetown, 1988.

. The End of French Predominance in Europe: The Financial Crisis of 1924 and the Adoption of the Dawes

Turauskas, Edvardas. Lietuvos nepriklausomybs netenkant.

Kaunas: viesa, 1990. ,.Uboat.Net", http://uboat.net/index.html.

Urbys, Juozas. Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais.

Plan. Chapel Hill, North Carolina. 1976.

Schwaab, E. H. Hitler's Mind: A Plunge into Madness. New

York, 1992.
Schwabe. Klaus Woodrow Wilson, Revolutionary Germany, and Peacemaking, 1918-1919: Missionary Diplomacy and

Mintis. 1988. Vaienonis, Jonas. Lietuvos kariuomens skaiiai 1 2 90 1939 m.", 2002, http://vddb.library.lt/fedora/get/ LT-eLABa-0001 :J.04~2002~ISSN_1392-6489.VJ 7. PG_144-180/DS.002.0.01 .ARTIC.
Volkogonov, Dmitri. Autopsy for an Empire: The Seven Leaders Who Built the Soviet Regime. New York: Free

the Realities of Power. Chapel Hill and London, 1985.

Schwanitz, Dietrich. K turi inoti kiekvienas isilavins

mogus. Vilnius: Tyto alba, 2001.

Scot, . P. The Political Diaries of CP. Scot, 1911-1928.

Edited by T. Wilson. London, 1970.

The Second War! War. A World in Flames. Edited by Alexan

Press, 1998.
. Stalin. Triumph and Tragedy. Translated by Harold

der Stilwell: Osprey Publishing, 2004. ..Seven Years War?". TIME (1939-10-02). Shepperd, Alan. Blitzkrieg in the West. London: Osprey Publishing. 1990. Shirer. William L. Berlin Diary. 2004 ed: Tess Press, 1941.
. The Rise and Fall of the Third Reich. New York, 1990. Silverman, D. P. Reconstructing Europe after the Great War.

Shukman. London, 2003.

Voorhis, Jerry Germany and Denmark: 1940-45, Scandina

vian Studies, 1972. Wagner, Christopher. Nazi Lebensborn Program: Occupied Countries", 2007, http://histclo.com/essay/war/ww2/ leb/leb-occ.html.
Weinberg, Gerhard L. A World at Arms. A Global History of

Cambridge, Massachusetts, 1982.

Skidelsky, R. John Maynard Keynes: A Biography. 2 vols.

World War II. Second ed. New York: Cambridge Univer sity Press. 2005. Wheatcroft. Stephen G. ..Victims of Stalinism and the Soviet Secret Police: The Comparability and Reliability of the Archival Data. Not the Last Word". Europe-Asia
Studies, 1999-03-02.

London, 1983. Smith, Gordon. Royal, Dominion & Allied Navies in World War 2". Naval-History.Net, 2006. Smith, Kingsbury. The Execution of Nazi War Criminals", 1946, http://www.law.umkc.edu/faculty/projects/ftrials/ nuremberg/NurembergNewsl 0_16_46.html. Sniper Central", http://www.snipercentral.com/snipers. htm#WWII. Snodgrass. Brent; Trotter. William: Vihavainen. Jarkko. ..Fire and Ice. The Winter War of Finland and Russia", http ://www. wfy i. org/f i reand ice/. Solzhenitsyn, Alexandr. The Gulag Archipelago. Translated by Thomas P. Whitney. Vol. 2: Harper & Row, 1973
Southworth, Herbert Rutlege. Guernica! Guernica!: A Stu dy of Journalism, Diplomacy, Propaganda and History.

White, Mathew. National Death Tolls for the Second World War", http://users.erols.com/mwhite28/ww2stats.htm. White, Matthew. Source List and Detailed Death Tolls for the Twentieth Century Hemoclysm", http://users.erols. com/mwhite28/warstat1 .htm.
Whiting, Charles. Hunters from the Sky: The German Para chute Corps 1940-1945. 1974.

Wilde, Robert. The Maginot Line", 2001. http://europeanhistory.about.com/library/weekly/aa070601a.htm. World War II - Poland. Timeline". http://www.polandsholocaust.org/1939.html.
World War II. The Definitive Visual Guide. London: Dorling

Berkeley. California. 1977.

Stachura. P Gregor Strasser and the Rise ofNacizm. London, .

Kindersley. 2009.
World War II: Day by Day - Witness the 2175 Tumultuous, Tragic and Triumphant Days That Shook the World. Edited

1983. Stegemann, Bernd Operation Weserbung". Germany

Initial Conquests in Europe. Vol. 2. Germany and the

by Derrik Mercer: Dorling Kindersley. 2004. Wrbel, Piotr. The Devil's Playground: Poland in World War II", http://www.warsawuprising.com/paper/wrobel2.htm. Zabecki, David T. 1939 September. Poland". Great
Battles. 10 World War II Turning Points, 2005: 10-17, 84. Zaoga, Steven J . Poland 1939. The Birth of Blitzkrieg.

Second World War. Oxford, 1991.

Taylor. A. J . P. The Origins of the Second World War. Lon

don: Penguin Books. 1991. Thomas. Hugh. The Spanish Civil War. London, 1986. Tjersland, Jomas. Tyske Soldater Brukt Som Mineryddere". 2006, www.vg.no/pub/vgart.hbs7artid = 166207. Tray nor, Ian. ..Russian Victory Festivities Open Old Wounds in Europe". The Guardian. 2005.
Trevor-Roper. H. R. Hitler's Table Talk 1941-1944. Enigma

Oxford: Osprey Publishing, 2002. eligowski, Lucjan. Zapomniane prawdy. London, 1943.
Ziemke. Earl F The German Theatre of Nothern Operations. .

Books, 1953.
Trotter, William R. The Winter War: The Russo-Finnish War

Washington: Department of the Army, 1959.

Ziemke, Earl F. The German Decision to Invade Norway and

of 1939^0. 2002.

London: Workman Publishing Company.

Denmark. Washington. D. C: Center of Military History, U.S. Army. 1990.

Tucker. Robert C. Stalin in Power: The Revolution from above. 1929-1941. New York: Norton. 1992.

Petrauskas, Robertas
Pe233 Antrasis pasaulinis karas Europoje / Robertas Petrauskas. - Vilnius: Tyto alba. 2010Kn. 1: Treiojo Reicho triumfas. - 2010. - 671. [1] p.. [8] ml. lap. : iliustr. - Bibliogr.: p. 645-671. ISBN 978-9986-16-798-3 i istoriko, sporto urnalisto ir krepinio komentatoriaus Roberto Petrausko knyga - pir moji dalis i numatomos serijos apie Antrj pasaulin kar Europoje. Veiksmas prasideda 1919 m. Paryiuje, kur Pirmj pasaulin kar laimj Sjungininkai sprendia, kokia turi bti Naujoji Europa ir kaip utikrinti taik visiems laikams". Daug vietos skiriama Hitle riui ir Treiojo Reicho ikilimui - kaip Hitleris rado keli vokiei irdis ir kaip jis kr Tre ij Reich. Kaip prie Reicho buvo prijungta Austrija, kaip Sjungininkai dl taikos mirao paaukojo ekoslovakij, kodl niekas nepajudino n pirto, kai Hitleris su Stalinu dalijosi Lenkij, ir kodl po to kils karas buvo vadinamas keistuoju. ioje knygoje apraoma ne tik spdinga Vokietijos pergal Vakaruose, bet ir danai be pagrindo pamirtamos karo kampanijos Lenkijoje, Suomijoje, Skandinavijoje. Kalbama ne tik apie valstybi lyderius, auktus diplomatus ir karvedius, bet ir apie paprastus mones bei j likimus. UDK 940.53 + 355.48(47 + 57)

ROBERTAS

PETRAUSKAS

Treiojo Reicho triumfas

Antrasis pasaulinis karas Europoje
PIRMA KNYGA

Menin redaktor Ilona Kukenyt

Tiraas 4 000 egz. SL 1686. 2010 11 15. Ileido Tyto alba", J . Jasinskio g. 10, LT-01112 Vilnius, tel. 2497598, info@tytoalba.lt Spausdino UAB Logotipas", Utenos g. 41 A, LT-08217 Vilnius

R o b e r t a s Petrauskas g i m 1976 m . b a l a n d i o 29 d . G a r g d u o s e . L i e t u v o j e geriausiai inomas kaip sporto urnalistas ir krepinio k o m e n t a t o r i u s , t a i a u p a g a l s p e c i a l y b y r a istorikas. 2 0 0 0 m . b a i g istorijos studijas K l a i p d o s u n i v e r s i t e t e . K e t v e r i m e t studijos (specializacija X X amius) ir deimties m e t d o m j i m a s i s A n t r u o j u pasauliniu karu v i r t o k n y g a , kuri laikote s a v o r a n k o s e .

Tai pirmoji dalis i numatomos serijos apie Antrj pasaulin kar Euro poje. Veiksmas prasideda 1919 m. Paryiuje, kur Pirmj pasaulin kar laimj Sjungininkai sprendia, kokia turi bti Naujoji Europa ir kaip utikrinti taik visiems laikams". Kaip atsitiko, kad vos po dvideim ties met pasaulyje siliepsnojo toks karinis konfliktas, kokio niekas iki tol nebuvo regjs ir galbt daugiau niekada neregs? ioje knygoje ypatingas dmesys atkreipiamas tai, kas vyko tarp dviej didiausi kar monijos istorijoje - didiuosius sprendimus, politines intrigas ir aidimus, keistus sutapimus. inodami, kodl ir kaip karas prasidjo, galsite geriau suprasti, kodl jis buvo btent toks. Daug vietos skiriama Hitleriui ir Treiojo Reicho ikilimui - pra jus dvideimiai met po Sjunginink triumfo Paryiuje, istorija ap suko rat, ir vir Eifelio bokto suplevsavo svastika. Tai ne tokia trum pa kelion, kaip gali pasirodyti i pirmo vilgsnio. Joje suinosite, kaip Hitleris rado keli vokiei irdis ir kaip jis kr Treij Reich. Kaip austrai panoro tapti io Reicho dalimi, kaip Sjungininkai dl taikos mirao paaukojo ekoslovakij, kodl niekas nepajudino n pirto, kai Hitleris su Stalinu dalijosi Lenkij, ir kodl po to kils karas vadinamas keistuoju. ioje knygoje taip pat apraoma ne tik spdinga Vokietijos pergal Vakaruose, bet ir danai be pagrindo pamirtamos karo kampa nijos Lenkijoje, Suomijoje, Skandinavijoje. Kalbama ne tik apie vals tybi lyderius, auktus diplomatus ir karvedius, bet ir apie paprastus mones bei j likimus.