Vanduo lietuvi liaudies apeigose ir paproiuose

Kodl vanduo toks svarbus veni apeigose ir paproiuose?

Vandens

pasaulis buvo tarsi kitas

pasaulis. Bet jis buvo gyvybikai ir sakraliai susijs su monmis. Vanduo ir prasminamas kaip venta galia ir svarbi apsivalymo priemon. Apeiginis prausimasis ar maudymasis reikia grim pradin var bv, tai yra ir sveikatos grinimo bdas.

Ugavns iemos ivarymo vent

Gerti

vandens nepatariama, nes visus metus trokulys kamuos.

Per Ugavnes vainjantis buvo laistomasi vandeniu.

Taip buvo siekiama sukelti oro atilim, paveriant snieg vandeniu, kad pasliams ir augmenijai pakakt lietaus.

Per Ugavnes veiojo bii spiei.

Tai

medinis kubilas, kupinas zyziani vaik. mons stengsi juos aplieti vandeniu, kad bits vasar spiestsi ir net daug medaus.

Artjantis pavasaris pasireikia vanden stichijos suaktyvjimu. Todl Ugavni dainose danai minimas vanduo.

uv

ukelm galv ukuoja. Galv ukuoja, plaukus laiduoja. Plaukeliai mieli, plaukit pas mielu. Kur mano mielas, vanden semia. Vanden semia, irgelius girdo. (Kiekviena strofa kartojama po 2 kartus)
(Dain moka gimnazijos berniukai.)

Sekmins sjos pabaiga ir vasaros darb pradia

Per Sekmines
garbinamas

vanduo, reikalingas visai atgimstaniai ir aliuojaniai augmenijai. Iki Sekmini mons nedrsdavo maudytis upse, eeruose, nes vandens piktosios dvasios galjusios pakenkti, o per Sekmines, atseit, Dievas ivalo vanden, itirpdo" ledus ir jau po veni vanduo tampa nekenksmingas.

RASOSE VANDUO bei ugnis pagrindiniai pasaulio elementai.

.

Vanduo Rasose
Manyta, kad vanduo turi gali apvaisinti em ir suteikti jai jg duoti vaisius. Todl Ras apeigas, burtus ir magikus veiksmus mons atlikdavo prie vandens arba su vandeniu.

Todl vents ivakarse arba anksti ryt

. prie patekant saulei, ligoniai eidavo prie upi, eer maudytis, tikdami pasveikti, o sveikieji kad ivengt lig. Maudydavo gyvulius, ypa darbinius, kad jie bt sveiki ir stiprs.

Ras nakt
.

nuo 24 val. iki 3 ryto (virsmo metu), vis upi ir eer vanduo, tampa aktyvuotas tokios pat struktros, kaip vstas.

Stebuklinga laikoma ir Jonini rytmeio rasa.

Po

ras braidydavo ligoniai. Nusiprauss arba isivaliojs rasoje bsi kaip i pieno plauks.

Rasos poveikis gyvuliams

ras veda maudytis avis, kad iaugint ilg, balt viln, rasota ole trindavo karvms nugaras, kad jos bt pieningos. Rankluost rasoj pavoliodavo ir umesdavo ant karvs, kad pieno nieks neukert.

Jonini ryt

eimininkai eidavo apirti, ibraidyti jav, nuo kuri nukrsdavo ras. Kuo didesn Jonini ryto rasa, tuo didesnio tikjosi derliaus.

Rasa gydo
Moterys

anksiau Rasos vents ryt prie patekant saulei vaikiodavo vilkdamos rankluost po olynus. Rinkdavo ryto ras, kuri vliau i t rankluosi igrdavo ir naudojo kaip gydomj priemon. Tokias moteris kaltindavo raganavimu, bet jos buvo iniuons, kurios gyd kaimo mones.

Su vandeniu susijs ir Jonini vainikas.

Jonini nakt paleidiami vainikai upel, eer. Kai merginos ar vaikino vainikai greta, buvo tikimasi tais metais susituokti.
.

...
Per

Rasos vent vainiku bdavo papuoiami ir altiniai. Tikta, kad vaikuiai pasaul iplaukia i versms. Taigi jos apvainikavimas per Jonines simbolizavo taip pat vandens ir augmenijos jungt.

Vanduo vestuvse

Vanduo yra ir valomoji priemon, ir vaisingumo, gausos nejas, kartais jam priskiriama ir apvaisintojo galia.

Vestuvse
. Jaunavedius tvai pasitinka su duona druska ir vandeniu. Tai aminosios jungties simboliai. Igrusi vandens ir paragavusi duonos marti tapdavo sava.

...
Nuotaka, patekusi vyro gimin, turdavo siteikti ir vandens dievybms. Su vandens ir jo dievybi kultu tikriausiai bus susijusios ir nuotakos prausimosi apeigos.

Pirm vestuvi ryt paduodama mariai nusiprausti

Vanden su dubeniu atnea viena namiki moter. Tam, kas atne vandens, jaunoji dovanoja rankluost arba deda vanden pinig.

Vanduo gyvybs nejas