2008-02-05 Europos Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl IPPP
2008-02-05 Europos Komisija (EK) priėmė aiškinamąjį komunikatą dėl bendrijos teisės,susijusios su viešaisiais pirkimais ir koncesijomis taikymo instituciniam Viešojo ir Privataus sektorių bendradarbiavimui C(2007)6661, (toliau - IVPSB). Šis dokumentasyra savarankiškas EK dokumentas, kuris nepriklauso nei nuo Europos Parlamento, neinuo Tarybos ar kitų institucijų sprendimų. Jis yra įpareigojantis pačią EK, kreipiantis į Europos Teisingumo Teismą (toliau – ETT) pagal EB steigimo sutarties (toliau – EBSutartis) 226 straipsnį dėl šalių narių Bendrijos teisės pažeidimų. Šis dokumentas yra parengtas vadovaujantis ETT praktika, todėl šalių narių perkančiosioms organizacijoms būtina atsižvelgti į aiškinamas teisės normas, siekiant išvengti galimų, ETT sprendimutaikytinų finansinių sankcijų.Visų pirma, EK pateikia gan aiškų IVPSB apibrėžimą, kadangi Bendrijos teisėje nėraaiškaus tokio instrumento teisinio reglamentavimo. IVPSB suprantamas kaip bendradarbiavimas tarp viešojo ir privataus sektoriaus, įsteigiant bendrą įmonę, kuriai yrasuteikiama koncesija ar pasirašoma viešojo pirkimo sutartis. Paprastai tai yra ilgalaikėssutartys. Privataus sektoriaus indėlis į IVPSB neapsiriboja vien finansais ar kitokiu turtu, bet apima ir aktyvų dalyvavimą įmonės valdyme, operatoriaus funkcijų atlikimą, žinias(know-how) ir kt.Dokumentas didelį dėmesį skiria EB teisės principų laikymuisi. Kuriant bendrą įmonę privalu laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu ir iš jų išvestinių principų – skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo. Neliekanepastebėtos ir kertiniai akmenys – įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas, įtvirtintiEB Sutarties 43 ir 49 straipsniuose. Šie principai taikomi, kai viešojo sektoriausorganizacija patiki ekonominę veiklą trečiajai šaliai. (Byla C-458/03, Parking Brixen,ECR 2005, I-8612, par. 61)Svarbu suprasti „trečiosios šalies“ sąvoką. ETT yra pasisakęs, kad jei nors ir mažą, bendros imonės kapitalo dalį sudaro privatus kapitalas, tai bet kuriuo atveju eliminuojagalimybę taikyti vidaus (in-house) teisinius santykius tarp perkančiosios organizacijos ir privataus ūkio subjekto. (Byla C26/03, Stadt Halle, ECR 2005, I-1, par. 49). Tai reiškia,kad Lietuvos atveju negali būti netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas (be konkurso perkamos paslaugos, prekės ar darbai). (Byla C410/04, ANAV, ECR 2006, I-3303, par.30).Paprastai IVPSB yra įgyvendinamas steigiant bendrą perkančiosios organizacijos ir privataus ūkio subjekto įmonę, arba privačiam ūkio subjektui įsigyjant dalį, jauveikiančios viešojo sektoriaus įmonės, kuriai buvo suteikta koncesija ar su ja pasirašytaviešojo pirkimo sutartis pasinaudojant vidiniais (in-house) teisiniais santykiais.Iš pažiūros, IVPSB susideda iš dviejų etapų – privataus ūkio subjekto pasirinkimo ir – koncesijos suteikimo ar viešojo pirkimo sutarties pasirašymo su įsteigtu nauju ūkiosubjektu. Tačiau EK nereikalauja dvigubos konkurso procedūros ir pateikia savo požiūrį,kaip vieną iš priimtiniausiu įsteigti IVPSB įmonę: privatus ūkio subjektas yra pasirenkamas konkurso būdu, kai tuo pat metu pirkimo objektas yra koncesijossuteikimas ar viešojo pirkimo sutartis. Pirkimo dokumentuose yra aptariami ir bendrosįmonės steigimo klausimai, privataus ūkio subjekto indėlis, operatoriaus ir įmonėsvaldymo funkcijos ir pasidalijimas.
Leave a Comment