You are on page 1of 6

Eskim pasakojimai ir mitai

[skaityti komentarus]

Karolio pie.

Azija
Varnas, troktantis garbs
Varnas vienkart udainavo:

kurkit didel ir svieskit mane Taip taip, taip Sudainuokit apie mane Tekalba apie "Galv isitryn ugn oko Te mano visad pasakoja apie Te mano visad pasakoja apie mane! Baig dainuot ir tar: Sudainuokit gi pagaliau apie mane dain!

lau ugn. taip! dain. mane: jis, jis!" palikuonys mane! palikuonys

Paskui varnas oko ugn ir usideg, suliepsnojo, tik plauiai liko. Kitas varnas tepasak: Sudainuokit gi jam dain, juk nebegali pats dabar dainuoti. O varno vaikai ne dainavo, o verk. Taip viskas ir baigsi. Pabaiga.

Grundalas* ir laput

jo syk maa laput eero krantu, o tuo metu i vandens ilindo grundalas. Laput jam udainavo:

Grunda didiapilvi! Grunda didiagerkli! O paspringsti kaulais! Grundalas jai atsak:

grunda grunda

grundalai, grundalai,

Akys eriai tavo susivl!

tavo

apvalios,

Usiverk maa laput ir nubgo. Namie motina klausia jos: Ko tu raudi? Kaip man neraudoti? atitaria. Grundalas sak, kad mano akys apvalios, eriai susivl. Motina jai: Tu turbt pati pirma k nors pasakei! Laput atsak: A jam tik tiek: "Didiapilvi, didiagerkli!" _________________
*

Prasta jr uvel isprogusiomis akimis.

Grundalas ir uvdra
Taip, sako, buvo. Kai uvdra skraid vir vandens ir valgsi sau dalo, i vandens inr grundalas ir m uvdr erzinti:

uvdra ia skrajoja, akys raudonos, kojels plikos! uvdra atsak:

uvdra

ia

skrajoja,

Kuo gi, kuo Kepenis mgsti Atriu tau, ir tu paspringsi!

gi

a tu

tau

atsakysiu? ryt!

Bet grundalas nesieid. O uvdra nuo grundalo ugauli odi apsiverk ir nuskrido namo. Viskas.

Maieji gyventojai
Buvo taip. Mus vis vabal ir vaballi vyriausioji. Viensyk pavasar mus suauk vaballius, blusas, vorus, vabalus ir sako: iandien a surengsiu vent. tai mano bgimo varyb lazda*. Kas laims, tas gaus mano brangi dovan! Vaballiai, blusos, vorai, vabalai vent susirinko. Mus t varyb lazd bed vis matomoj vietoj. alia lazdos idliojusi dovanas tar: Va, js, blusa ir vaballi, apeikit aplink em, o js, vabale ir vore, apeikit aplink visus kalnus. Kai itai padarysit, ateikit. Blusa ir vaballis metsi bgt pirmi. Persikapanojo per kalv, apjo j aplink ir i kitos puss pasirod prie muss emins. Atsivilko sunkiai alsuodami apsimet nuvarg. Ojojoj, kaip ilgai keliavot aplink em! tepasak mus. O voras ir vabalas tuo metu bgo aplink didel kaln. Tai buvo tik nedidel kalvel, o jie mat man, jog baigia apeit visus ems kalnus. Voras jo prieky, o vabalas pavargo ir greitai visai atsiliko. Vabalas atropojo paskutinis. Pradjo mus dovanas dalyti. Vaballiui teik balt mark ir nuo to karto vaballis baltas. Vorui dovanojo tinkl tas pradjo juo gaudyt uodus ir maalus. O blusai mus atidav savo varyb lazd. Tik vabalui mus nieko nedav, j net ikoneveik, mat ltai bgs. Vabalas m grautis, kodl jo kojos tokios nemiklios. Nuo to laiko vaikto nunarins galv, vis savo kojas iri. ______________________ Lazda, kartis, ant kurios ar alia kurios buvo kabinamos ventins dovanos, prizai, skirti bgimo, imtyni varyb nugaltojams ir sunkum kilnotojams per apeigines ventes.
*

Aliaska
Dainuojantis grundalas
Viensyk jo mogus krantu ir igirdo kain k dainuojant:

Kai krantas a irjau jo didel bgn...

apsitrauk

ledu,

Balsas buvo labai slopus, bet vis pasigirsdavo, kol mogus galop sustojo. Balsas, pasirodo, sklido jam i po koj. I sniego mogus kai k ikas. Tas pasirod ess jrinis grundalas, bet jis jau buvo mirs.

Karolio pie.

Vyras ir varnas
Syk vyras paklaus varno: Varne, k tu veiki? A neu gaball kaklo savo seneliui, atsak varnas. O kur jis? klaus vyras Ten, Atitako uuovjoj. Kuo jis vardu? Imintingasis. O kuo vardu tavo motina? uns Pdsakas. O tavo senel? Tirpstantis Ledas. O kaip tave vadina? Mane vadina Vargu Kdikliu. Ir tai koki dain sudainavo vyras:

Seno Skrisk Kurgi

varno vienas tavo

plunksnos ten, vrinys

u kaln

atmat tos okos

spalvos. sopkos *. dant?

Duok, a A daug Eik, ryk jas!

imainysiu atmat ten

j pridrabsiau,

titnagin t

peil. sopkui.

______________________
*

Taip Ubaikalje ir Tolimuosiuose Rytuose vadinama kalva.

Kanada
Ruonis ir vilkas
Vien kart vilkas ir ruonis abu mogaus pavidalo susitiko ant ledo. Vilkas sako ruoniui: Kai mane lekia strl, a greitai oku atgal, ir ji pralekia pro al. A irgi, atsak ruonis, kai mane tvatija ietimi, isirieiu onus. A galiu mikliau isisukti nei tu, prietaravo vilkas. Tada ruonis pam lank ir paeiliui paleido tris strles. Strls pataik vilk ir j umu. O ruonis sliuog savo kail ir pasinr jron.

aman varybos
Vien kart ant ledo susitiko Panakas mogus i Netsiliko ir Naniligakas mogus i Utkusiksialiko. Vienas tar kitam: Argi tu amanas?! Ir nutar imgint jgas. Panakas pasivert baltuoju lokiu, o Naniligakas muskusiniu avijauiu. Avijautis man pasmeigt lok ragais, bet tas oko atgal pradjo aplink sukt ratus ir vis baugino griedamas dantimis taiksi smogt letenom. Kart ideg ksti avijauiui, bet tas isiriet ir prabed lokiui on. Tada jautis tar: Niekad tu mans nenurungsi. Tad geriau jau monmis vaikiokim. Taip ir padar monmis atvirto, bet tam i Netsiliko one liko iojt aizda, kuri per grumtynes tais avijautis, ir jis greit pasimir. Jo gentainiai i kerto troko Naniligak nudobt, bet upult bijojo. O tas greiiausiai gro namo, kur ir lig iol gyvena.

Kaip Alikamikas nuskendo

Mediodamas kajaku, Alikamikas apsivert ir nuskendo. Kai m jo iekot, rado j ant kranto. Kajako nerado, tik mog. J mirus paguld ant kranto. Bet treioj dienoj pasirod, kad tas gyvas*. Todl j pavadino Anachaniku Ijusiu. Jei mogaus gyvenimas nebaigtas, jis negali mirti. Gyveno dar ilgai, nes jo paties gyvenimas dar nebuvo baigtas; gyveno dar ilgai, lig gilios senatvs, po to, kai jau kart buvo mirs. Taip pas mus pasakoja. Alikamikas gyveno senais laikais. Jis prisikl ir gyveno, nors kart jau mir. _____________________ Koperio regiono eskimai buvo tikj, kad uv jroje po trij dien prisikelia, jei jie turjo specialius amuletus arba k tik gim buvo specialiai ukalbti.
*

I kur radosi diena


Kadaise emje buvo tamsu. Tais laikais lap ir rudasis lokys buv monmis. Kart susitiko jie ant ledo, ir rudasis lokys tar:

Tegu tada ruoni landas lede! Bet lap atkirto:

bus unys

tamsa,

tegu geriau

bus

tamsa, uuos

Tegu tada ruoni landas lede!

bus unys

viesa,

tegu geriau

bus

viesa, uuos

Laps burtai buv galingesni stojo viesa. Tada rudasis lokys ijo sausum, o lap liko ant ledo. Nuo t laik mons dkingi lapei u tai, kad sukr dien.

moni kilm
Sen senovj emje nebuvo vyr, tik vienintel moteris. Ji sugul su unimi ir nuo jo pagimd unyi bei moni vaik. Jie dauginosi ir moteris ibarst juos po vis em. Vieni virto baltaisiais monmis, kiti kitoje vietoje indnais, o treti eskimais. Vert Gytis Norvilas