KLAIPDOS UNIVERSITETAS Pedagogikos fakultetas Kno kultros katedra

KLAIPDOS UNIVERSITETO PEDAGOGIKOS FAKULTETO I KURSO STUDENT FIZINS SAVIUGDOS PRIELAIDOS

Kno kultros ir sporto pedagogikos studij programos bakalauro baigiamasis darbas

Autorius Karalius Vadovas Birontien

Simonas doc. dr. Zina

Klaipda. 2012

TURINYS VADAS.................................................................................................................................................. 3 1. FIZINS SAVIUGDOS TEORINS PRIELAIDOS ....................................................................... 6 1.1. Fizins saviugdos samprata..........................................................................................................6 1.1.1. Fizins saviugdos etapai .................................................................................................. 9 1.1.2. Fizins saviugdos komponentai ..................................................................................... 10 1.1.3. Fizins saviugdos metodai ............................................................................................. 13 1.2. Fizins saviugdos tyrim rezultat apvalga ............................................................................ 15 2. TYRIMO REZULTATAI IR J ANALIZ ................................................................................... 28 2.1. Tyrimo charakteristikos 2.2. Tyrimo rezultat pristatymas IVADOS LITARATRA SANTRAUKA SUMMARY PRIEDAI

VADAS Problemos aktualumas. Intensyvjant globalizacijos procesui, didjant iuolaikins visuomens gyvenimo tempui, kintant profesionali darbuotoj darbo slygoms moni gyvenimas darosi vis pasyvesnis fizikai. Tai reikmingai takoja visuomenins nari sveikatos bkl, nuostatas bei suvokim apie fizin saviugd, jos reikm pilnaverts asmenybs vystymuisi bei sveikatingumo palaikymui. Fizin saviugda iuolaikins visuomens gyvenime yra gyvenimo kokybs veiksnys, reikmingai takojantis fizin, fiziologin, ir psichologin individ sveikat. Baublien R. fizin saviugd vardija kaip bendrosios asmenybs saviugdos dal, kurios paskirtis - rpintis savo fizine, dvasine, socialine sveikata. Mokslinje literatroje saviugdos svoka apibriama vairialypiai. Tai ir kryptingas tobuljimas, individui adekvaiai vertinant savo asmenin fizinio pasirengimo lygmen bei tobuljimo galimybes ir nustatant kryptingo tobuljimo gaires, isikeliant tikslus, pasirenkant priimtinus ugdymosi bdus ir aktyviai siekiant usibrt tiksl (Baublien, 2003). Fizin saviugda glaudiai siejasi su kno kultra, kuri yra sudtin asmens ir visuomens bendrosios kultros dalis, nukreipta mogaus sveikatai stiprinti, jo fizinms, psichinms ir dvasinms savybms visapusikai ugdyti. Kno kultra siekiama ugdyti individ per fizin lavinim, sport, kaip visuomenin veikl ar profesional sport (Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto pltots programa, 2002). iuolaikiniame pasaulyje kno kultra tapo svarbia monijos kultros dalimi, turinia didel tak visuomens paangai. iandien ji suvokiama kaip sudtingas, daugiaplanis reikinys, neatskiriama kultros dalis ir bendrojoje mogikj vertybi sistemoje uimanti svarbi viet. Lietuvoje kno kultra turi ilgalaikes tradicijas. Tai svarbi ms tautos gyvensenos dalis, besisiejanti ir su alies socialiniu, ekonominiu, kultriniu jos isivystymo lygmeniu, takojanti socialinius ms visuomens gyvenimo procesus. Tai liudija ir Lietuvos kno kultros pasiekimai, istorikai besisiejantys su bendrosios alies kultros padtimi ir tautos istorinio vystymosi etapais. Paskutiniais XXa. deimtmeiais PSO ataskaitose apie visuomenines sveikatos bkls kitimo tendencijas, susirgim ir lig paplitim vairaus isivystymo alyse, pasiskirstym pagal amiaus tarpsnius bei socialinio aktyvumo, atliekamo darbo ypatumus akivaizdiai matoma tai, jog tendencingai prastja visuomens sveikatos bkl. Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis (2010), galima teigti, kad Lietuvos gyventoj vidutinis amius didja, gimim skaiius kasmet vis maja. Atliekami tyrimai rodo, kad daugja susirgim vairiomis ligomis, tame tarpe ir laikysenos sutrikim, stuburo ikrypim. Tyrimai rodo, kad kasmet maja visikai sveik vaik. Ekspert nuomone 20 proc. sveikatos priklauso nuo paveldjimo, 20 proc. nuo aplinkos, apie 50 proc. nuo gyvenimo bdo ir pastang gyventi sveikai (Pokuvien, 2004). Mokslinje literatroje akcentuojama, kad 3

teigiamam sveikatos lygio pokyiui takos turi vairi form fizinis aktyvumas. is veiksnys maina irdies nepakankamumo, padidjusio kraujospdio ir kit sveikatos problem sklaid visuomenje, ilgina gyvenimo trukm, gerina jo kokyb (Muliarikas, Grnovas ir kt., 1998). Judrumas, yra mogaus prigimtin savyb, knijanti individo veiklum, aktyvum, gyvybingum, skatinanti visapusikai tobulti. Tuo tarpu, nejudrumas mogaus priimta pasyvi ar dalinai pasyvi bsena, kreipianti susitaikym su egzistencine bsena, lemianti nepakankamo laipsnio rpinimsi savo savijauta bei sveikatos bkle, vedania sunykim, fizin bei psichologin individo degradavim (Adakeviien, 1996). Svarbu paymti, kad kiekvieno mogaus fizinio aktyvumo poreikio aktualizacija yra skirtinga. Per maas ar per didelis fizinis aktyvumas yra alingas (Kairyt, 1995). Analizuojant aktyvumo svarb mogaus gyvenime, yms pedagogai, mokslininkai akcentuoja saviugdos svarb (Bitinas, 2010, Jovaia, 1993, 2007, Vaitkeviius, 1995). Seniau fizinio ugdymo procesas buvo daugiau orientuotas fizinio lavinimo metod racionalizavim, maiau dmesio kreipiant poreikio kno kultrai skatinim, jos kaip vertybs suvokim. Atkrus alyje nepriklausomyb, akcentuojama asmenybs savarankikumo ir krybingumo pltra, taikant fizinio ugdymo priemones. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie vien i fizinio lavinimo krypi - fizin saviugd, kaip savanorikos ir savarankikos kno kultros pratybas (Tubelis, 2001). ios fizinio ugdymo krypties pilnutinio realizavimo sunkumus tyr Zuozien (1998), Levickien (1999), Dadelo (2000), Potelinien (2000) ir kt. S. Potelinien (2000) akcentuoja, kad Lietuvoje fizin aktyvum varo vis didjantis moni uimtumas, intelektinis krvis, nepakankamas dmesys savo sveikatai, fiziniam aktyvumui. Dl to blogja moni sveikata. Nepakanka socialins reklamos, nukreiptos sveikos gyvensenos propagavimo skatinim. Tai ltina pozityvios visuomenins nuomons apie fizins saviugdos svarb individo gyvenime formavim(si). Tai takoja ir jauniausios bei jaunosios kartos fizinio aktyvumo lygmen, besiformuojanias psichologines nuostatas ir poreikio bti fizikai aktyviais ir sveikais aktualizacijos laipsn. is visuomeninis veiksnys itin reikmingai takoja jauniausi ms visuomens nari fizins saviugdos pagrind formavim jaunose eimose, nes judjimas prasideda pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai tv, pedagog pastangos ir poiris fizin aktyvum, mankt yra labai svarbus. Dauguma Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto pirmojo kurso student yra ankstyvosios jaunysts gyvenimo tarpsnyje. Taigi, jie yra potencials tvai ir bsimi pedagogai bei ateities kart ugdytojai, formuojantys ir formuosiantys jaunosios kartos kasdien aplink bei slygas ugdytis teigiamoms nuostatoms fizin aktyvum bei fizin saviugd, jos poreik, motyvuot sveikatingumo veikl. Todl j tarpe paplitusios nuostatos apie fizins saviugdos svarb iuolaikiniame gyvenime yra itin svarbios. 4

Tyrimo objektas: Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto pirmojo kurso student fizins saviugdos prielaidos. Tyrimo tikslas: atskleisti Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto pirmojo kurso student fizins saviugdos prielaidas. Tyrimo udaviniai: atskleisti fizins saviugdos teorines prielaidas; nustatyti Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto pirmojo kurso student nuostatas kno kultr; vardinti Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto pirmojo kurso student motyvus, takojanius fizin aktyvum; aptarti Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto pirmojo kurso student fizins saviugdos formas. Tyrimo metodai: mokslins literatros analiz; anketins apklausa (ratu); tyrimo duomen statistin analiz, naudojant SPSS 15.0 (statistical Package for Social Sciences) programin rang. Darbo struktra ir apimtis: Darb sudaro vadas, du skyriai, ivados, literatros sraas ir priedai. Jame pateiktos .... vaizdins priemons, i kuri .... lenteli ir ...... paveiksl. Panaudota ..... literatros altiniai, santrauka lietuvi ir angl kalbomis. Darbo apimtis - .... puslapi (be pried).

I.

FIZINS SAVIUGDOS TEORINS PRIELAIDOS

Vienas i pagrindini iuolaikins vietimo sistemos sieki yra individo poreikio ugdytis vis gyvenim aktualizavimas. is siekis gyvendinamas pasitelkiant tarpinius tikslus, kuriais ugdomos ir tvirtinamos pilnaveriam veikimui socialiniame visuomens gyvenime btinos asmenybins savybs, vertybi bei nuostat sistemos. Siekiama ugdyti asmenyb, gali ne tik imokti pateikiam informacij, bet ir j rasti, atsirinkti, apdoroti, vertinti, interpretuoti, sieti su jau turima. Keliamas tikslas tvirtinti individo motyvacij nuolatinei ir nenutrkstamai saviugdai, tobuljimui (Uzdila J., 1993). 1. 1. Fizins saviugdos samprata Kiekvienas mogus, atjs pasaul, mokosi bti mogumi. Nenutrkstamas ugdymo(si) procesas yra asmenybs vystymosi, tobuljimo dalis. Tik vystantis ir tobuljant asmenybei yra tampama individu, mogumi. Asmenybs samprata yra atskleidiama vairiai, atskiruose ios svokos apibrimuose akcentuojant socialumo, psichologinius, veiklos, ar kitus aspektus (Spurga, 1998). Mokslininkai (Vaitkeviius, 1995 Jovaia, 2001 ir kt.) akcentuoja, kad asmenyb yra socialin mogaus esm, pasireikianti per jo individualyb. mogus nuo pat gimimo yra formuojamas j supanios mikro/makroaplinkos, todl jame stiprinamos savybs turi atitikti laikmeio ir visuomens pateikiamus socialinius usakymus. Taigi, asmenybs turinys yra istorin ir socialin kategorija, tiesiogiai atsiskleidianti per individo socialin bt, jo smons turin, inias, gyvenimo normas, vertybines orientacijas. Svarbu tai, kad asmenybs formavimas neatsiejamas nuo ugdymo proceso. Ugdymas(is) vardijamas kaip kryptingas permanentinis procesas, kuris yra suprantamas kaip asmenyb kuriantis individ ar j grupi bendravimas, sveikaujant su aplinka bei monijos kultros vertybmis (Jakaviius, 1998). Saviugdos procesas yra vairialypis, reikinys, apimantis ir individo veiksmus, kai is tobulja dl nesmoningos savireguliacijos, ir saviugda bus gyvendinama remiantis smoninga, kryptinga individo veikla (Spurga, 1998). Spurga (1998), saviugd vardija kaip kryptingas, smoningas, sistemingas individo pastangas, kuriomis siekiama slopinti bei alinti savo trkumus, ydas, bei lavinti, stiprinti teigiamas savo asmenybs savybes, gebjimus. Jo teigimu, labai svarbs saviugdos komponentai yra savs painimas, savs vertinimas, savojo A suvokimas. Autorius silo prisiminti jimo savj A bdus: sijautim ir siklausim save, stengimsi judti tik pirmyn, atsakomybs ir tiesos nebijojim, asmenin drs ir nepriklausomyb, ribini potyri ir igyvenim nevengim, savo teigiam ir neigiam bruo identifikavim ir vertinim, savo galimybi ir gyvenimo tikslo suvokim. Tai pat autorius teigia, kad tik susiformavus savimonei ir suvokus savj A, atsiranda poreikis ir motyvai saviugdai, 6

padedantys aktyviai mobilizuoti savo psichines ir fizines jgas, veikti kylanius sunkumus (Spurga, 1998). Saviugda taip yra vardijama kaip smoninga ir kryptinga mogaus veikla, kuria siekiama tobulinti savo psichines galias, koreguoti socialines vertybes pagal visuomeninio ugdymo ir socialini slyg, visuomenei reikming vertybini orientacij model (Vaitkeviius, 1995). Mokslinje literatroje iskiriamos protin, dorin estetin, fizin ir kitos saviugdos akos, priklausomai to, kokie resursai gebjimai bus pasitelkiami, bei kokie specifiniai tiksliai keliami saviugdos proceso eigoje. Svarbu tai, jog vis saviugdos form tikslams siekti ir gyvendinti skirtoms veiklos bdingi tie patys sisteminiai poymiai, bdingi saviugdos struktrai ir vyksmo mechanizmui (Levickien, 1999). Saviugda suprantama kaip kryptingas tobuljimas, kai mogus, adekvaiai vertins savo asmenin lyg ir galimybes, pats nusistato tobuljimo krypt, isikelia tikslus, pasirenka priimtinus ugdymosi bdus ir, aktyviai siekdamas usibrto tikslo, tobulina savo asmenyb, pleia ir gilina inojim bei tobulina veiklos bdus. (Baublien, 2003). Fizin saviugda yra bendrosios saviugdos dalis, turinti pastarajai adekvaius komponentus, taiau specifines (kno kultros) priemones. Fizins saviugdos paskirtis rpintis savo fizine, dvasine, socialine sveikata, fizini ir dvasini mogaus gali tobulinimas ir j raika sportinje veikloje. Fizin saviugda vertinama ir kaip savarankikas fizinis savs lavinimas, smoningai planuojant darbo su savimi proces, nukreipt asmenins kno kultros formavim. Fizins saviugdos svokos aikinim pateikia daugelis mokslinink. Pastebima tai, kad ie apibrimai kiekvienas savaip papildo fizins saviugdos svokos samprat. G. Levickien (1999) fizin saviugd apibdina kaip savs tobulinim kno kultros ir sporto priemonmis. Mokslinink fizin saviugd vardija kaip sudtin saviugdos, kartu ir ugdymo dal T. Stulpinas (1996) fizin saviugd apibria kaip savanorik ir sisteming fizin lavinimsi, grdinimsi, sanitarini higienini taisykli ir dienos reimo laikymsi, fizini savo gebjim ir gdi ugdymsi bei tobulinimsi. Anot J. Uzdilos (1993), fizinei saviugdai priskiriamos atitinkamos charakterio bei valios savybs: sugebjimas veikti sunkumus, mokjimas slopinti jaudinimsi, sportin savivieta, noras sekti ymiais sportininkais ir kt. S. Potelinien, (2006) akcentuoja, kad saviugda yra grindiama laisve, kuri laikoma pirmja ir pagrindine atsakomybs prielaida. P. Tamoauskas (2003); S. Potelinien ir kt.(2000) paymi, kad pomg savarankikoms pratyboms, nesudtingoms fizins saviugdos formoms individo gyvenime svarbu formuoti jau ankstyvaisiais gyvenimo ir raidos periodais. A. Skurvydas ir kt. (2006) pabria, kad savarankik pratyb metu stiprinama sveikata, kompleksikai lavinamos fizins ypatybs, gerinamas bendras darbingumas. Specializuotos sportins krypties savarankikos pratybos gerina mgstamos sporto akos sportin technin lyg.

Pasak Ivakiens, epelioniens (2005), fizin saviugda tai savarankikas ir sistemingas fizinis lavinimasis, grdinimasis, sanitarini ir higienos reikalavim, dienos reimo laikymasis, sportini savo gebjim ir gdi ugdymasis bei tobulinimas. Iskiriami fizins saviugdos udaviniai: palaikyti ir stiprinti savo sveikat; formuotis harmoning kn; didinti savo pajgum; formuotis judamuosius gdius ir didintis j arsenal; siekti kno ir dvasios harmonijos; gyti teorini ir metodini fizins saviugdos ini; atgauti fizin ir protin darbingum (Ivakien, epelionien, 2005). Mokslininkai akcentuoja, kad mokykliniame amiuje vertybe taps fizinis aktyvumas, aktualizuota fizin saviugda svarbia ilieka vis gyvenim. Mokykliniame amiuje ir vlesniame individo gyvenime aktualizuotas asmenybs poreikis fiziniam aktyvumui ne tik suteikia prielaidas palaikyti organizmo sveikatos lyg, bet ir suteikia galimyb tenkinti savs patvirtinimo, savirealizacijos poreikius, kelti saviverts lyg, puoselti psichin sveikat, ugdytis, stiprinti asmenybs savybes, galinanias individ aktyviau ir visavertikiau dalyvauti permanentiniame, ilgalaikiame, nenutrkstaniame socializacijos procese, siekti usibrt tiksl darbinje ir kitose sferose. Tai pasiekiama dl fizins saviugdos proceso metu siekiam tarpini ir ilgalaiki tiksl gyvendinimo. Pasiekus isikeltus fizins saviugdos tikslus, individas patiria papildom darnos pojt, tiek dl pagerjusios fizins savijautos, tiek dl psichologinio savs patvirtinimo poreikio tenkinimo. Toks konstruktyviai veikiantis pozityvus psichologins individo bsenos pokytis veda momentin gyvenimo darnos pojt, kuris savo ruotu skatina individ aktyviai veikti kitose gyvenimo sferose, kelti ir gyvendinti tikslus darbinje ir kitose sferose, skirti daugiau pastang numatyt sieki realizavimui. Jei is savs patvirtinimo poreikio tenkinimas kartojasi danai, yra fiksuojama teigiama psichologin nuostata, pasiyminti ilgalaikikesnmis teigiamo poirio save charakteristikomis. Dl i prieasi saviugdos aktualumas iauga individui sulaukus suaugusysts. Svarbu tai, kad saviugda vardijama kaip ugdymo tsinys ir kartu veiksminga jo slyga (Baublien, 2003). ios prielaidos leidia teigti, kad nuolatinis kno kultros individualiu, mogaus poreikius atitinkaniu lygmeniu propagavimas, yra svarbus ne tik fizins sveikatos, bet ir gyvenimo kokybs, bendrosios saviugdos poreik skatinantis veiksnys. Nuolatinis fizins saviugdos aktualumo palaikymas mogaus gyvenime netiesiogiai skatina bendrj asmenybs brand, saviugdos motyvacijos formavimsi, savs atradim, saviraik ir saviugdos gyvendinim (Ivakien, epelionien, 2005 ir kt. ). 8

1.1.1. Fizins saviugdos etapai Saviugdos formavimas pradedamas vaikystje, kai vaiko asmenybs vystymuisi didiausi reikm turi mikroaplinka eimos nariai, globjai ir kt. Vliau saviugdos poreikio aktualizavimo proces sijungia formaliojo ir neformaliojo ugdymo staigos. mogui pasiekus suaugustyst, atsakomyb u tolimesn asmenybs vystymsi bei konstruktyvi, norim asmenybs savybi, gdi formavimsi atitenka paiam individui. Saviugda tampa pagrindine, paia svarbiausia asmenybs tobuljimo galimybe (Vaitkeviius, 1995). Spurga V. akcentuoja, kad atskiros saviugdos formos yra pastebimos jau jaunesnio amiaus individ elgesyje. Pradioje jos pasitaiko epizodikai, atsitiktinai, o vystantis asmenybei, formuojantis naujoms psichinms struktroms, saviugdos formos pltojasi, reikiasi vis daniau, gydamos vis daugiau komponent, btin pilnaverts saviugdos proceso eigai. Palaipsniui vystantis individo psichinms struktroms vis didja mogaus galimybs tobulinti ir vystyti saviugdos proces, pildyti j naujais komponentais. Mokslininkas iskiria svarbiausius saviugdos etapus. Pirmasis saviugdos etapas vardijamas kaip nesmoningas, intuityvinis, situacinis ar epizodinis. io etapo metu individas nekuria ilgalaiki saviugdos tiksl, savireguliacija nesmoninga, epizodika. Atliekami veiksmai daniausia intuityvs, reikmingai takojami situacij, kuriose veikiama, nes nra remiamasi teoriniais saviugdos pagrindais. mogus dar nejauia kryptingos saviugdos poreikio, nra motyvuotas sistemingai veikti, nra savikontrols, neinomi konstruktyvaus poveikio sau bdai, savianalizs reikm, todl saviugdos rezultatai i esms nra analizuojami ar vertinami. Antrasis etapas vardijamas kaip bandomasis, iekomasis. iame etape individas analizuoja esam savo bkl, silpnsias ir stiprisias puses, siekia giliau save painti. sigilinus savo poreikius keliami konkrets saviugdos udaviniai, kuriuos stengiamasi vykdyti. Tam pasitelkiama savikontrol, savianaliz, saviataskaita. iais vertinimo metodais siekiama isiaikinti, ar individui pavyksta vykdyti saviugdos sipareigojimus. Tai skatina saviugdos poreikio aktualizavimsi bei pasiekiam rezultat lygmens augim. Treiasis saviugdos etapas vadinamas smoningu, brandiuoju. Save ugdantis ir asmenyb pltojantis individas dirba sistemingai ir savarankikai. Pasitelkiamos ir pildomos saviugdos psichologijos ir pedagogikos inios, susiformuoja ir skatina tobulti saviugdos motyvai. Sudaroma ir nuolat pildoma saviugdos programa ir, naudojant vairius saviugdos metodus, yra gyvendinama. io saviugdos etapo metu patiriama daugiausia pasitenkinimo (Spurga, 1998).

Pastebima, kad analogika saviugdos proceso raida vyksta ne tik tuo atveju, kai vystosi auganio individo asmenyb, bet ir tuo atveju, kai saviugd bando padaryti natralia gyvenimo dalimi suaugusysts amiaus sulauks individas. Skirtumai tarp saviugdos proceso raidos auganiam ir suaugusiam yra tokie, kad vaikas priklausomai nuo jo psichikos raidos stadijos dar negali turtu vis reikiam psichologini savybi, todl jam btina nuolatin formuojanti suaugusij pagalba kuriant ir palaikant motyvacij sistemingai aktyviai usiimti sportine veikla ar kitomis fizins kultros lavinimo formomis. Tuo tarpu suaugs mogus, priklausomai nuo ankstesniuose gyvenimo tarpsniuose praeit psichins ir fizins raidos etap ypatum, susiformavusi vertybini nuostat, gyvenimo tempo ir uimtumo, esamos socialins aplinkos ir kit veiksni, susiduria su esam, netinkam proi performavimo problema, kaip btinu asmenybs savikorekcijos poveikio elementu, siekdamas susiformuoti nuolatin fizins kultros propagavimo model (Spurga, 1999). 1.1.2. Fizins saviugdos komponentai Anot R. Baubliens, saviugda yra saviauklos ir savivietos harmonija, kai individas pats isikelia tikslus, nusistato tobuljimo krypt, pasirenka priimtinus saviugdos bdus, ir, siekdamas isikelt tiksl, kryptingai ir sistemingai veikia. Pastebima tai, kad individas, neskiriantis dmesio fizinei saviugdai, danai pasiymi pasyvia gyvensena, skatinania organizmo silpnjim, fizin bei moralin degradacij. Fizikai pasyviems monms bdingi vidins drausms aidimai, stipriau ireiktas psichologinis paeidiamumas. Atitinkamai didjant fiziniam aktyvumui, augant fiziniam pajgumui, kuriamos prielaidos augti asmenybs saviverts lygmeniui, akumuliuotis socialins adaptacijos vyksmui, pltotis vairialypms konstruktyviosioms individo galimybms (Baublien, 2003). Saviugda gali bti suprantama ne tik kaip bendras asmenybs tobuljimas, bet ir konkretizuota saviugda, t.y. nusiteikimas konkretiems saviugdos veiksmams, siekiant susiformuoti kokius nors atskirus asmenybs bruous ar skmingai atlikti koki nors veikl. Taigi, galima iskirti bendrj asmenybs ir tam tikr atskir bruo saviugd (Ivakien ir epelionien 2005). Mokslinje literatroje (Vaitkeviius, 1995; Jakaviius. 1998 ir kt.) teigiama, kad saviugd sudaro savivieta ir saviaukla. Savivietos komponentas vardijamas kaip sisteminga daniausiai paties subjekto reguliuojama painimo veikla, kuria pleiama erudicija, didinamos protins galios, padedanios sprsti visuomens keliamus udavinius. Jakaviius V. (1998) paymi, kad iuolaikinje visuomenje, kai informacijos srautai yra labai intensyvs ir vairialypiai, savivietos vaidmuo ugdomo ir besiugdanio individo gyvenime yra itin reikmingas. Taip nutinka dl informacijos pertekliaus ir nevienareikmikumo, nes irykja poreikis gaunam informacij atsirinkti ir tinkamai interpretuoti. 10

Saviaukla, kaip savivietos komponentas, yra vardijama vienu i geriausi tobulinimosi bd, nes tai smoningas poveikis sau paiam, siekiant atlikti korekcin poveik paties subjekto asmenybei. Sporto termin odyne (2002) teigiama, kad saviugda - tai saviauklos ir savivietos darna. Saviaukla apibriama kaip aktyvi, save sutelkta smoninga individo veikla, stengiantis tobulti, isiugdyti teigiamus asmenybs dorovins brandos bruous, dorovikai verting orientacij, veikti alingus proius, ydas bei silpnybes, keisti savo asmenyb. Saviaukla apima savistab, savianaliz, savs vertinim ir savs pareigojim. Savivieta - tai savarankikas protinis lavinimasis, savo intelekto pltot. L. Jovaia (1993) teigia, kad saviaukla yra sudtin aukljimo dalis, be kurios nra aukljimo. Tai specialiai organizuota, tikslinga, ilgalaik individo veikla, skirta tobulinti savo asmenyb. Mokslininkas pabria, kad saviaukla yra individo teigiam savybi ugdymasis, nes kitaip ji tapt savidarka. Ji gali bti vairi: trumpalaik, ilgalaik, daugiau ar maiau smoninga, tikslinga bei organizuota. B. Bitinas (1995) mano, kad saviaukla atsiranda i savimons, t.y. mogaus susidarytos savo asmenybs vaizdinio. Taiau vien savimons neutenka. mogus turi gebti reguliuoti save, savo veikl, savo elges. Savimon ir gebjimas save reguliuoti, susieti su asmeninio tobuljimo perspektyvomis, pakil iki kryptingo savo asmenybs tobulinimo, ir yra saviaukla. Mokslinje literatroje akcentuojama, kad pagrindin saviauklos slyga yra poreikis- motyvacija. Saviauklos poreikis atsiranda kartu su savimons formavimusi vaikui sveikaujant su moni ir daikt aplinka. Saviauklos uuomazg esama vaikystje, kai atsiranda poreikis, nors ir nesmoningai i kit mokytis kalbos,elgesio (Jovaia, 1993). Poreikis, motyvacija, noras tobulti skatina individ vairiapusikai dalyvauti ugdymosi procese. Pastebimas stiprus tiesioginis ryys tarp motyvacijos kokybikai saviugdai ir aplinkos. Individas ne tik turi norti tobulinti savo asmenyb, bet ir aplinka turi bti formuojanti, teikianti galimybes (Spurga, 1998, Jovaia, 2001, Bitinas, 1995, Butkien, Kepalait, 1996 ir kt.). J. Poderys, (2004); S. Potelinien, (2006); D. Mickeviien ir kt. (2006) ir kt.teigia, kad siekiant stiprinti fizins saviugdos lyg, svarbiomis tampa inios apie mogaus organizm, jos sandar, funkcijas. Tai suteikia galimyb plaiau domtis savo sveikata ir jos gerinimu, vertinti esam fizin bkl, kelti fizinio tobuljimo udavinius, juos gyvendinti. Sporto termin odyne saviugda yra vardijama kaip saviauklos ir savivietos darna (Sporto termin odynas, 2002). Spurga (1998) saviaukl vardija kaip savarankikas pastangas isiugdyti savo charakter ir savo asmenyb, savarankikai formuoti savo vertybin sistem. Sporto termin odyne (2002) saviaukla apibriama kaip aktyvi, save sutelkta smoninga individo veikla stengiantis tobulti, isiugdyti teigiamus asmenybs dorovins brandos bruous, kaip dorovikai vertinga orientacija veikti alingus proius, ydas, silpnybes, turtinti savo asmenyb. Saviaukla apima savistab, savianaliz, savivert ir 11

savs sipareigojim. Ivakien, epelionien (2005) paymi, kad saviauklos tikslas yra harmoninga asmenyb. Anot Stulpino (1996), saviaukl galima apibdinti dviem aspektais: psichologiniu ir pedagoginiu. Psichologiniu aspektu saviaukla yra mogaus veikla, kuria vadovaudamasis smoningai sau keliamais tikslais, savo idealais ir sitikinimais, individas keiia savo asmenyb. Pedagoginiu aspektu saviaukl galima apibrti kaip sismonint ir valdom proces, kuriame asmenyb, vadovaudamasi visuomens reikalavimais ir asmeniniais tikslais bei siekiais, ugdosi i anksto suplanuotas galias, gebjimus ir charakterio bruous (Stulpinas, 1996). Jovaia (2007) teigia, kad saviaukla tai savs tobulinimas visuomeninio aukljimo prasme savimons pltots pagrindu. Mokslininkas iskiria saviauklos ris: situacin (susiformuojanti ikimokykliniame ir jaunesniajame mokykliniame amiuje); epizodin situacin ir epizodin funkcin (susiformuojanti vyresniajame mokykliniame amiuje, kai pasireikia atskir savybi ir bruo keitimas, tobulinimas); programin funkcin ir programin kompleksin (besiformuojanti ankstyvosios jaunysts gyvenimo periode). Tai pat iskiriami ir saviauklos bdai: transdukcija (kito asmens elgesio bd nekritikas primimas); savikritika ir savistaba; savitvarda, savivalda (valios jga, sugebjimas atsispirti emocijoms); sipareigojimas, saviataskaita (sipareigojimas atlikti numatytas uduotis, jas sivertinti); savidrausm (sakymas ar nurodymas sau, prisivertimas); savitaiga, autosugestija (procesas, kurio metu asmuo, treniruodamas ir veikdamas pasmon, siekia teigti sau tam tikrus teiginius, mintis, tam, kad ie sitvirtint pasmonje ir po to nesmoningai veikt mogaus smon); kontempliacija (intelektinis, emocinis vertybi pranaum svarstymas ir igyvenimas). (Jovaia, 2007). Baublien (2003) akcentuoja, kad tikroji saviaukla manoma tik nuo paauglysts met, nes btent paauglystje yra skiriamas didesnis dmesys sau, savajam A. Paauglystje ypa susidomima savo knu, mintimis, jausmais, elgesiu. Be to, pastebimas jungimosi grupes ir parterysts poreikis, norima tapti pilnaveriu grups, kuri atitinka poreikius, interesus, nariu. Paauglystje taip pat atsiranda btinumas smoningai save auklti, derintis prie kit grups nari. Reikt atkreipti dmes tai, kad saviaukla manoma tada, kai individas gerai pasta save: savo kn ir savo psichin gyvenim paioje veikloje, atliekant koki nors veikl ir po vairi vyki. Tokiu savianalizs bdu bandoma atskirti teigiamus bei neigiamus elgesio bruous, privalumus, trkumus. Anot Jovaios (1989), smons formavimo kultrinis lygis saviauklos slyga, o jos trkumai bei neigiami individuals skirtumai 12

(klaidingi poiriai, sitikinimai, kyrios emocins bsenos, silpna valia ir kt.) daniausios blogo elgesio prieastys. Akcentuojama, kad savimon nra gimta, ji susiformuoja veikloje ir santykiuose su aplinka, nes asmenyb formuoja savo savimon konkreiame vaidmenyje (vaiko, tvo, motinos, mokinio, darbuotojo ir pan.). Savivieta tai savarankikas protinis lavinimasis; savo intelekto pltot (Sporto termin odynas, 2002). Spurga (1998) saviviet apibria, kaip ini gijimo, papildymo bd ir priemon paties individo iniciatyva. Savivieta suteikia individui galimyb pltoti akirat, formuoja jo pasaulir, savs aktyviai veikianio supanioje aplinkoje suvokimo adekvatum. Ji suprantama kaip individualus savs tobulinimas, savarankikas domjimas vairiomis mokslo ir kultros sritimis. iuolaikinje visuomenje viena i savivietos form yra laikomas seminar ar sistemizuot treniruoi, pratyb lankymas, siekiant plsti inias, pltoti kompetencijas, atitinkam veiksm atlikimo technikos ibaigtum. Jovaia (2007) akcentuoja, kad savivieta tai laisvalaikio forma, skirta intelekto pltotei, naudojantis vairiais bdais. Taip pat mokslininkas iskiria ir savimok, kaip savarankik lavinamojo turinio program studijavim, siekiant isimokslinimo; ir savilav kaip savarankik intelektini gali (ini, mokjim ir gdi) vystym, tobulinim. Taigi, savimoka, savilava ir savivieta yra gretimos svokos, papildanios saviugdos apibrim. 1.1.3. Fizins Saviugdos metodai Siekiant palaikyti saviugdos motyvacij, gyvendinti ikeliamus saviugdos tikslus, tobulinti save ir savo veikl yra formuojami, adaptuojami ir taikomi labai vair darbo su savimi metodai, poveikio sau bdai. Mokslininkai paymi, kad mogui pravartu inoti kuo daugiau saviugdos metod, norint maksimaliai didinti saviugdos tiksl pasiekiamum, saviugdos proceso efektyvumo (Spurga, 1998 ir kt.). Svarbu tai, kad sisteminga, pilnavert saviugda, saviaukla manoma tik, kai individas sugeba bti ir aukltiniu ir aukltoju. Jis tarsi susidvejina, tuo pat metu parinkdamas saviugdos priemones ir metodus, keldamas vairius tikslus, skatina save gyvendinti ikeltus saviugdos, saviauklos siekius, naudojantis numatytomis priemonmis, metodais ir prisiima atsakomyb u galimas pasekmes (Jovaia, 2001). Mokslininkai akcentuoja, kad fizins saviugdos skmei ypatingai svarbi valia (Vaitkeviius, 1995; Butkien, Kepalait, 1996 ir kt.), kuri apibriama, kaip vidin individo psichologin charakteristika, pasireikianti mogui dirbant sisteming darb, siekiant ir gyvendinant tobuljimo, individo galimybi pltojimo tikslus. Pastebima tai, kad esminiai individo charakterio bruoai yra

13

tiesiogiai susij su valia. Jie vadinami valingomis charakterio ypatybmis. Tai savarankikumas, savitvarda, rytingumas, atkaklumas ir kt. (emaitis, 1992). Butkien S. Ir kt.(1996) akcentuoja, kad, valios aktas prasideda tikslo nustatymu, reikiasi jo siekimu ir klii nugaljimu. Ikelti tiksl mogui padeda protas ir jausmai, o galutin jo pasiekim nulemia valia. inoma, kad sisteminga fizin saviugda yra manoma tik naudojantis atitinkamais metodais, poveikio sau bdais, nes kiekvienas individas patiria vairi saviugdos tikslus gyvendinti trukdani nesklandum. Saviugdos bdai, metodai padeda iuos sunkumus veikti ir konstruktyviai sprendiant problemines situacijas, siekti papildom, alutini saviugdos tiksl, pleiani asmenybs adaptyvumo galimybes, didinant jos universalum. Mokslinje literatroje iskiriami saviugdos palaikymo ir konstruktyvaus poveikio sau bdai (metodai): saviugdos programos ir sipareigojim sudarymas; taisykli nustatymas ir j laikymasis; savs tikinimas; prisivertimas; savikritika; savikontrol; savidrausm; savitaiga; savitvarda; savibauda; savireguliacija; saviraika; savivieta; savs drsinimas ir t.t. (Spurga, 1998).

Apibendrinant svarbu paymti, kad saviugda yra savarankika individo veikla, padedanti tobulinti reikalingas, pageidautinas asmenines fizines, psichines, psichologines, socialines savybes. Ji galina individ ugdyti, vystyti tobulinti save paiose vairiausiose srityse. Priklausomai nuo pasirinktos tobuljimo srities ir individo savybi, turi bti pasirenkamos atitinkamos kryptingos poveikio sau priemons, saviugdos metodikos, bei skiriami paskatinimai u gyvendintus saviugdos tikslus. Fizin saviugda uima svarbi viet lavinant, pltojant fizines, psichines ir dvasines galias. Tai savarankikas 14

teigiam asmenybs bruo ugdymas, sudarytas i saviauklos ir savivietos. Saviaukla bendrai gali bti suprantama kaip paios asmenybs siekimas painti save ir smoningai siekti ugdyti ir tobulinti gersias savo savybes aukljant paiam save, o savivieta - kaip savarankikas asmens mokymasis, vietimasis ir lavinimasis. Svarbi saviugdos turinio dalis yra fizin saviugda, kuri padeda pltoti ir tobulinti asmens fizinius, dvasinius ir psichinius gebjimus. Pastaruoju metu vis labiau yra pabriama fizins saviugdos svarba kiekvienai asmenybei ir btinyb j skatinti. 1.2. Fizins saviugdos tyrim apvalga Fizins saviugdos svarbos suvokimas, vidinis polinkis fizins kultros puoseljimui formuojamas dar mokykloje ir ilieka panaaus aktualumo lygmens tolimesniais individo gyvenimo periodais. Aktualizuotas poreikis judti, bti fizikai aktyviam formuoja teigiamas prielaidas konstruktyviam fizins saviugdos lygmens augimui, suteikia papildom galimybi vairiapusikai stiprinti ir lavinti asmenyb. Itin svarbu tai, kad racionalus judjimo aktyvumas skatina asmenybs socialin adaptyvum, akumuliuoja, skatina vairiapuss saviugdos poreik. Tinkamai subalansuotas fizinis aktyvumas suteikia galimybi stiprinti fizin sveikat. Tai atitinkamai takoja ir psichins sveikatos lyg bei asmenini individo galimybi pltot. Pakankam fizin aktyvum turintis mogus danai pasiymi patrauklia ivaizda, tai atitinkamai didina jo pastang bti socialiai aktyviu naum, skms ir harmonijos darbinje, visuomeninje veikloje ir asmeniniame gyvenime tikimyb. Taigi, fizin saviugda yra vienas i mogaus gyvenimo kokyb palaikani ir jos augim skatinani veiksni. Proto, jausm ir fizins formos pusiausvyra stiprina saugumo, pasitikjimo savimi savo galimybmis pojt, veda vidins darnos ir gyvenimo pilnatvs link. ios prielaidos galina siekti pilnaverts asmenybs brandos, saviraikos bei savirealizacijos poreiki aktualizacij, j tenkinim keliant tolimesnius saviugdos tikslus (Baublien, 2003). Mokslininkai saviugd vardija kaip formaliojo ir neformaliojo ugdymo tstinum vis gyvenim garantuojant veiksn. Akcentuojama, kad sisteminga, pilnavert saviugda yra manoma tik nuo ankstyvosios jaunysts amiaus tarpsnio. i nuomon grindiama tuo, jog pirminis sistemingos saviugdos etapas yra gebjimas painti save. Asmenybs vystymuisi reikmingas yra painimo aktyvumas, kompleksikai takojamas individuali mogaus poreiki ir interes (Spurga V., 1999; Tubelis, 2001 ir kt.). Atsivelgiant iuolaikinio vietimo keliam ugdymo tiksl ugdymsi vis gyvenim, yra siekiama isiaikinti, kokie veiksniai atitinkamais mogaus gyvenimo tarpsniais skatina saviugdai btin psichini formacij raid, konstruktyv j vystymosi kryptingum. Atliekama daug mokslini tyrim, 15

siekiant isiaikinti veiksnius, aplinkybes, slygas, kurie suteikia galimyb tinkamai formuotis saviugdos poreikiui, aktyvuotis paiai saviugdos eigai. Mokslininkai, (Gage N. L., Berliner D. C. 1994,. Myers D. G. 2000, ukauskien R. 2002, Bitinas B. 1995, Jovaia L., 2007 ir kt.) paymi, kad noras nuolat tobulti, smalsumas yra ugdomas jau artimiausioje vaiko aplinkoje eimoje. Vaikui augant, ugdantis formaliojo ugdymo staigose yra siekiama skatinti motyvuot vaiko nor tobulti, siekti ini, nuolatinio savs tobulinimo. Taip yra skatinamas saviugdos poreikio aktualizavimasis, reikiam psichikos konstrukt tinkamas formavimas, tvirtinimas. Pradioje, kai saviugdos apraikos yra spontanikos, vaikas siekia instinktyviai, nordamas plsti savo galimybes, tenkinti psichologinius poreikius, realizuotis daniausiai aidybinje, sportinje veikloje. Siekdamas sitvirtinti ir bti pripaintas bendraami grupje vaikas gyja netiesiogins motyvacijos fizinei saviugdai. Jei ji yra palaikoma ir skatinama eimoje, kai vaikas dalyvauja ir mato artimj fizikai aktyvi veikl. Jei fizikai aktyvi veikla yra pateikiama kaip aktyvus laisvalaikis, nuolatins savarankikos pratybos, auganios asmenybs gyvenime jos tampa nuolatiniu, savaime suprantamu reikiniu. A. Stepaitien (1999) mano, kad vaikams i pat maens reikia formuoti mokjimus ir gdius sveikatos ugdymo klausimais. apkauskien S., Visagurskien K., Bakien R., Vitkien I., Vizbarait D. (2009 14-20 psl.) tyr Kauno darelius lankani 57 met amiaus vaik fizinio pajgumo ir kno kompozicijos ypatumus bei i rodikli ry. Mokslininks akcentuoja, kad pastaruoju metu padidjusio vaik antsvorio paplitimo visame pasaulyje prieastimi i dalies gali bti vaik fizinio aktyvumo sumajimas. Tyrimu nustatyta, kad mergaii kno riebal mas (KRM) yra didesn negu berniuk. Berniuk fizinio pajgumo (FP) testo rezultatai geresni nei mergaii. Svarbu tai, kad vaik bendrasis fizinis pajgumas vertintas tik kaip patenkinamas. Taigi, daugumai 5-7 m. amiaus vaik bdingas nepakankamas fizinis aktyvumas. i problema gali bti alinama nuo pat maens vaik fizinio aktyvumo poreikio tenkinimui skiriant pakankamai dmesio eimoje. Artimiausioje vaiko aplinkoje didel tak turi tv, kit vyresnij eimos nari elgsenos modeliai, nuostatos fizinio aktyvumo svarb mogaus gyvenime. Moksliniais tyrimais rodyta, kad savarankikos kno kultros pratybos yra viena perspektyviausi ir tikslingiausi form diegiant kno kultr i kasdien visuomens gyvenim ir formuojant teigiam poir kno kultr, palaikant fizin parengtum ir funkcini pajgum. Svarbu, jog savarankikos pratybos, fizikai aktyvus laisvalaikio praleidimas itin gerai papildo sistemingas, reglamentuotas sporto treniruotes, kurios organizuojamos remiantis patvirtintomis metodikomis, naudojant patikrintas technikas, leidianias sportuojaniam individui siekti norim rezultat. (Mieelyt, 1995). Vincentas Blauzdys tyr mokini isikelt fizinio ugdymosi tiksl gyvendinimo pasekmes ir nustat, kad mokiniai kelia vairius fizinio ugdymosi tikslus. Dauguma vaik pagrindiniu sportins 16

veiklos tikslu laiko savo asmenin fizinio ugdymosi paang, jos rezultatus. Mokslininkas akcentuoja, kad vykstant pedagoginiam eksperimentui vyravo laimjim motyvai. Nustatyta, kad vaikams dalyvaujant kno kultros pamokose, keliantis fizinio ugdymo tikslus ir konsultuojantis su mokytoju, ugdoma smoninga fizins saviugdos sistema, adekvatesnis sistemingesnis fizins saviugdos tiksl klimas, j siekimas ne tik usimim mokykloje metu, bet ir laisvalaikiu. Mokslininkas pabria, kad toks pamokos variantas, kai mokytojas padeda mokiniams keltis individualius tolimuosius ir artimuosius fizini pratyb tikslus reikmingai pagerina mokini fizinio parengtumo rodiklius. Taip pat toks pamokos modelis skatina vidinius asmenybs pokyius, vertybes, nes patys mokiniai skatinami siekti galim rezultat. Tai leidia patirti pasitenkinimo jausm, gilinti savo veiksm prasms ir atsakomybs u juos suvokim. Ityrus moksleivi laisvalaik nustatyta, kad jis yra vairus, neretai pasyvus, o padedant mokiniams keltis fizinio lavinimosi tikslus daugja reguliariai besimanktinani vaik (Blauzdys V., 2007, 78-80 psl.). Taigi, is tyrimas parodo konstruktyvios pagalbos vaikams formuojantis fizins saviugdos pagrindus btinum. R. Baleviit, S. Potelinien. (2006, 115- 120 psl.) tyrimais nustat, kad moksleiviai stokoja ini apie sveik gyvensen ir kno kultr. Plinta fizinio aktyvumo trkumas, alingi proiai, neracionali, nereguliari mityba, o tai skatina sveikatos bkls blogjim. Tai atsispindi ir I sveikatos grup turini moksleivi skaiiaus majimu. Nustatyta, kad tik nedidel dalis mokini sistemingai lanko uklasinius sporto brelius. Pastebta, kad augdami mokiniai tampa pasyvesni, ir aktyviai usiimani sportine veikla, joje iekani savirealizacijos, augant maja. Taip pat pedagoginio eksperimento metu buvo nustatyta, kad sistemingai pleiant mokini inias apie sveik gyvensen, kno kultros reikm mogaus sveikatai yra keliama mokini motyvacija bti fizikai aktyviems, skatinamas fizins saviugdos poreikio augimas. Budreikait A., Adakeviien E. (2010, 13-20 p.), tyrusios sportuojani ir nesportuojani 5-6 klasi mokini poir vertybes ir j prasms suvokim, nustat, kad vienas i reikming veiksni, darani didel tak paauglio vertybini orientacij ir asmenybs savybi ugdymui, yra sportin veikla, io amiaus moksleiviai svarbiausiomis terminalinmis vertybmis laiko sveikat, mokymsi, o instrumentinmis garbingum ir siningum. Sportuojantiems paaugliams prioritetins terminalins vertybs yra: komandos veiksm suderinamumas, aidimo malonumas ir aktyvus gyvenimas. Nesportuojantiems mokiniams ios vertybs maiau reikmingos. Svarbu tai, kad sportuojantiems 5-6 klasi mokiniams labiau nei nesportuojantiems reikmingomis vertybmis tapo darbtumas, mokymasis. Tai rodo, kad sportin veikla leidia vystyti ne tik fizines individo charakteristikas, bet ir formuoti psichologines konstrukcijas, galinanias visapusikai lavinti pilnavertikai veikiant socialin individ. Tyrimas parod, kad sportuojantiems ir nesportuojantiems paaugliams yra bdingas skirtingas atitinkam 17

vertybi svarbos suvokimo laipsnis. Sportuojantiems paaugliams daniau bdingas disciplinuotumas, valingumas. Taigi, fizinis aktyvumas, vystoma fizin saviugda turi didel reikm visai asmenybs raidai. Volbekien V., Gricit A., Gaiauskien A. (2007, 71-77 psl.) tyr Lietuvos didij miest 5 11 klasi moksleivi su sveikata susijus fizin aktyvum. Mokslininks teigia, kad kasdienis vaik fizinis aktyvumas btinas normaliam augimui ir vystymuisi, naudingas vaik sveikatos prevencijai, fiziniam pajgumui. Tyrjos atkreipia dmes paaugli fizinio aktyvumo lygio, psichologini ir socialini sveikatos dimensij ry. Naujausiais tyrim duomenimis, fizinio pasyvumo ar aktyvumo kilm yra nulemta biologikai. Manoma, kad fizinis aktyvumas ypa svarbus vaik protinei ir socialinei raidai. Analizuojant gautus rezultatus nustatyta, kad maumai Lietuvos moksleivi, i j labiau berniukams nei mergaitms, yra bdingas su sveikata susijs fizinis aktyvumas, kurio intensyvumas, trukm ir danumas stiprint j sveikat. Berniukai yra fizikai aktyvesni nei mergaits nuo ankstyvos vaikysts, taiau 617 met amiaus tarpsniu fizinio aktyvumo skirtumas lyties grupse yra pats didiausias. Nustatyta, kad sveikat saugant fizin aktyvum patiria maiau nei penktadalis Lietuvos didij miest 511 klasi moksleivi. Dl nepakankamo fizinio aktyvumo galimyb patirti sveikatos sutrikimo rizikos grsm turi i viso 85,8proc. moksleivi. Fizinio aktyvumo majimas su amiumi yra bdingas abiejose lyties grupse, taiau tarp mergaii jis yra 2,5 karto didesnis nei berniuk. Didesnis berniuk fizinis aktyvumas gali bti susijs su geresniu j aerobiniu pajgumu. Nustatyta neigiama koreliacija tarp amiaus ir bendrojo fizinio aktyvumo. Mokslininks akcentuoja, kad labiausiai fizin aktyvum gali lemti vaiko socialinis ekonominis statusas ir socialin aplinka, ypa suaugusij eimos aplinkos ir pedagog fizikai aktyvi elgsena. Laskien S., Laskyt A., ertvytien D., Jamantien L. (2010 78-85 psl.) tyr 1617 met sportuojani ir nesportuojani paaugli savo kompetencijos suvokim ir bendrj savs vertinim. Tyrimu nustatyti skirtumai tarp sportuojani ir nesportuojani paaugli savo kompetencijos suvokimo ir bendrojo savs vertinimo. Pastebta, kad sportuojani paaugli suvokiamos sporto, ivaizdos, socialinio pripainimo kompetencijos ir bendrasis savs vertinimas yra auktesns nei nesportuojani j bendraami. Tarp tirt sportuojani paaugli bendrasis savs vertinimas reikmingai stipriai susijs su savo ivaizdos vertinimu. Tarp tirt nesportuojani paaugli bendrasis savs vertinimas reikmingai susijs su savo kompetencijos suvokimu sporto srityje ir reikmingai neigiamai su savo kompetencijos suvokimu socialinio pripainimo ir fizins ivaizdos srityse. Nustatyta, kad tarp sportuojani paaugli bendrasis savs vertinimas stipriausiai susijs su patrauklumu, silpniausiai su elgesiu, o tarp nesportuojani paaugli, bendrasis savs vertinimas stipriausiai susijs su socialiniu pripainimu, silpniausiai su patrauklumu.

18

Bendraami grups primimo rodiklis labai tiksliai leidia numatyti socialin ir psichologin paauglio adaptacij ar dezadaptacij. Skminga socializacija tarp bendraami yra viena i svarbiausi paauglio asmenybs brendimo slyg. Mokslininks akcentuoja, kad btent savo ivaizdos suvokimas labiausiai veikia bendrj savs vertinim, nes ivaizds paaugliai yra labiau mgstami bendraami, o neivaizds danai atstumiami ir nepripastami. Aktyviai sportuojantys paaugliai daug pozityviau vertina savo ivaizd, negu nesportuojantys j bendraamiai. Tyrim duomenys rodo, kad sportuojantys paaugliai pasiymi didesniu bendravimo ratu, tai teigiamai veikia j bendrj savs vertinim (Laskien S., Laskyt A., ertvytien D., Jamantien L., 2010 78-85 psl.). is tyrimas svarbus ir tuo, kad 15-16 met amiaus paaugliams labai svarbs yra tarpusavio ryiai, draugyst. Tyrimu nustatytas ryys tarp suvoktos kompetencijos romantik santyki srityje ir valgymo sutrikim; artim santyki ir konflikt su tvais, artim santyki ir akademini pasiekim ssajos. Sportuojantys paaugliai labiau pasitiki savimi ir tikisi sulauksi atsako i jiems patinkani prieingos lyties atstov. Nesportuojantys j bendraamiai nra tokie tikri dl savo patrauklumo ir nort suinoti, ar jie yra doms prieingos lyties atstovams (Laskien S., Laskyt A., ertvytien D., Jamantien L., 2010 78-85 psl.) Tyrimo rezultatai atskleid, kad sportin veikla yra ta terp, kurioje paauglys darosi savarankikesnis, mokosi priimti sprendimus, pasirpinti savimi. Tokiu bdu gaunama vertingos patirties, kuri reikalinga darbiniams gebjimams formuotis. Taigi, sportin veikla, fizins saviugdos aktualizuotumas teigiamai veikia paaugli bendrj savs vertinim: kuo stipriau susitapatinama su sportininko vaidmeniu, tuo stabilesnis savs suvokimas, didesnis pasitikjimas savimi ir auktesnis bendrasis savs vertinimas. Ivakien, Meidus. (2007, 11 19 p.) tyr vienuoliktoki fizinio pajgumo kait skatinant fizin saviugd ir ugdant silpniausiai ilavintas fizines ypatybes. Fiziniam pajgumui nustatyti buvo naudojami Eurofit testai ivardyta seka: Sstis ir siekti, uolis tol i vietos, Sstis ir gultis, kybojimas sulenktomis rankomis, 10 5 m bgimas audykle. Atlikus testavim nustatyta, kad vienuoliktoki fizinis pajgumas prastas. Nustatyta, kad silpniausiai ilavinta yra tiriamj koj ir pilvo raumen jga bei lankstumas. Eksperimentinei grupei buvo sudaryta kno kultros programa, kurioje daugiau dmesio skirta jgos ir lankstumo lavinimui. Per kno kultros pamokas buvo ugdomas eksperimentins grups mergin smoningumas kno kultros srityje, skatinama fizin saviugda. Tuo tikslu merginos buvo imokytos apskaiiuoti savo kno mass indeks ir j vertinti, joms buvo vestos teorins pamokos apie jgos ir lankstumo fizini ypatybi reikm ir ugdymo metodik, manktos svarb, raumen tempimo ir savarankiko manktinimosi metodik, mokoma vertinti savo fizin bkl. Fizins saviugdos skatinimo bei jgos ir lankstumo ugdymo programa turjo teigiam tak mergin fizinio pajgumo kaitai: 19

eksperimentinje grupje smarkiai pagerjo daugumos fizini ypatybi rodikliai. Taigi, tyrimas reikmingas tuo, kad rodyta, jog ir vyresnij klasi moksleiviai turi poreik gauti daugiau informacijos apie sveik gyvensen, fizin saviugd bei jos reikm gyvenime, pagalbos keliantis artimuosius ir tolimuosius fizins saviugdos tikslus. Butkiens ir Kepalaits (1996) tyrimai rodo, kad kartais asmenybs aktyvumo apraikos gali bti reguliuojamos ir nesmoningai, stichikai. Nustatyta, kad mogaus kaip asmenybs atsiskleidimas daug priklauso nuo jo ini apie save pat, prigimt ir gyvenimo prasm, nuo sugebjimo sismoninti savo asmenik patyrim ir save dabarties momentu, nuo savarankik pasirinkim ir apsisprendim, atsakomybs. Harmoningos asmenybs ugdymas neatsiejamas nuo fizinio tobulumo, kuris manomas tik suformavus smoning poir kno kultr, kai atsiranda poreikis fizikai tobulti, gerinti sveikat, itverm ir kitas asmenybs saviraikai ir visuomeninei veiklai btinas savybes. Armonien (2007) tyrimu nustat, kad kno kultra gimsta i vidins kultros kaip suvoktas btinumas. Jai kaip vertybei sitvirtinti asmenybs struktroje geriausiai gali padti fizinis ugdymas. Taiau fizinio ugdymosi kryptingumas i esms priklauso ir nuo mogaus pasauliros, ir j supanios aplinkos sudaryt slyg. Reguliarus, sistemingas fizinis pratyb, aktyvaus laisvalaikio paleidimo propagavimas, tiesiogiai siejasi su fizinio aktyvumo naudos suvokimu, kuris gali bti vairiai interpretuojamas ir vertinamas, priklausomai nuo kiekvieno individo poreiki, aplinkos keliam reikalavim, suteikiam ir naudojam galimybi. Svarbu tai, kad fizinio aktyvumo naudos suvokimas yra vienas pagrindini fizins saviugdos motyvacijos palaikymo veiksnys. Lauikas (1993), Jovaia (1993) teigia, kad motyvai nukreipia ir skatina veikl, taip pat j prasmina. Svarbi fizins veiklos motyvacijos reikm turi interesas. Priklausomai nuo tikslo interesai kno kultros pratyboms gali bti tiesioginiai ir netiesioginiai. Netiesioginiai pasireikia tada, kai ugdytiniui fiziniai pratimai tiesiog patinka, o j asmenin ar visuomenin reikm jam maai rpi. Interesai fizinms pratyboms gali pasireikti vairiu intensyvumu - nuo to priklauso j veiksmingumas, motyvacijos stiprumas. Potelinien, Verinskas, Muliarikas (2006) tyr student fizin saviugd. Mokslininkai nustat, kad tirt studeni (87 proc.) poiris kno kultr yra teigiamas. Students suvokia fizinio aktyvumo, sportins veiklos svarb gyvenime, reikm asmenybs tapsmui, vystymuisi, tobuljimui. Buvo nustatyta, kad savarankikai fizikai aktyvi veikl propaguoja tredalis studeni. Mokslininkai akcentavo, kad students pagrindine motyvacija aktyviai fizinei veiklai, fizinei saviugdai vardijo vidinio, psichologinio ir fiziologinio malonumo pajautim, nor jaustis sveikoms. Taip pat buvo nustatyta, kad tv, pedagog pastangos aktualizuoti fizins saviugdos poreik ankstyvuosiuose tiriamj gyvenimo tarpsniuose buvo nepakankamos. 20

Mokslininkai nustat, kad po mokyklos baigimo, stoj auktsias mokyklas, studentai keiia ir fizikai aktyvios veiklos formas: lankytuose breliuose vykdyta veikla keiiama savarankikos manktos usimimais. Tyrimais nustatyta, kad pilnaverts fizins saviugdos veiklos vykdymui student tarpe didiausiomis klitimis vardijama: valios, laiko trkumas, poreikio fizinei saviugdai neaktualizuotumas. Dl neaktualizuoto fizins saviugdos poreikio papildomai nesidomima aktyvios fizins veiklos teikiama nauda. Svarbu tai, kad tokiu bdu mainama tikimyb pradti usiimti fizikai aktyvia veikla. Nustatyta, kad studentai pirmiausiai nori stiprinti savo sveikat, ir daugumai i j sportuoti yra smagu. Nors respondent poiris kno kultr yra teigiamas, jie supranta sporto vertybin aspekt, bet nevertina sporto kaip savirealizacijos galimybs siekiant puiki sportini rezultat, maai domisi savo fizins bkls pokyiais, neino net elementari dalyk koks j pulso danis per minut, koks kraujospdis. Dar viena klitis manktintis yra laiko stoka, t. y. nepatogus paskait tvarkaratis, didelis mokymosi krvis, tik merginoms daugiau negu vaikinams stinga noro ir valios savarankikai fizinei veiklai. Mokslininkai akcentuoja, kad ms ir kit ali auktj mokykl student fizin bkl nepatenkinama, daugja student, priskiriam specialiajai medicininei fizinio pajgumo grupei. Nustatyta, kad specialij medicinin grup paskiriama santykinai daugiau mergin nei vaikin. Mokslininkai akcentuoja, kad fizinis student aktyvumas laisvalaikiu maas, o pereinant auktesn kurs jis dar sumaja. Svarb vaidmen asmenybs formavime vaidina veiklos motyvai. Nuo to, kokia motyvacin sfera, priklauso mogaus elgesys, mokymasis, kita veikla. Motyvai nuolat keiiasi, jie priklauso nuo prigimties, amiaus, augimo ypatum, eimos, mokyklos, aplinkos. Motyvacija tai veiksm bei elgesio adinimas ir skatinimas, vykstantys mogaus psichikoje. Motyvai veiksm skatuliai, lemiantys j pobd ir krypt. Jie visada yra susij su kuriuo nors stipriu poreikiu (Butkien S., Kepalait A., 1996). Potelinien, Kapustinskien, Kepeien (2006, 69-74 psl.) tyrusios pirmakursi student poreik fiziniam aktyvumui, bei j fizin parengtum socialins aplinkos gyvenamosios vietos aspektu, nustat, kad Lietuvos auktj mokykl student sveikata yra prasta, ir tai yra susij su mau fiziniu aktyvumu, nepakankamai adekvaiu poiriu savo sveikatos saugojim ir palaikym. Svarbu tai, kad savo sveikata labiau rpinasi individai, kuriems bdingas didesnis fizins saviugdos poreikio ireiktumas. Vaikinai yra fizikai aktyvesni nei merginos, taiau dauguma student nra nusiteik reguliariai fizinei veiklai, ir mano, kad manktintis pakanka vien kart per savait. Mokslininks nustat, kad dauguma mergin manktinasi tik retkariais arba nesimanktina visai. Kaip norimas, populiarias fizins veiklos formas tirtos students vardijo aerobikos usimimus, tinklinio, krepinio, plaukimo treniruotes. Svarbu tai, kad daugiau nei tredalis tirt studeni nenori usiimti fizikai aktyvia, sportine veikla. Vaikin tarpe norimomis, aktualiomis fizinio aktyvumo, sportins veiklos formomis 21

buvo vardinta: krepinis, kultrizmas, futbolas bei tinklinis. Tyrimo duomenys parod, kad pirmakursiai neturi iankstinio nusiteikimo reguliariam fiziniam aktyvumui. Mokslinje literatroje akcentuojama, kad fizin saviugda yra reikmingas veiksnys, takojantis visas mogaus gyvenimo puses. Student socialins integracijos, poirio sveikat ir sveik gyvensen kait tyr Grinien, Zachovajevas, (2008, 40-46psl.). Mokslininkai teigia, kad iandieniniam akademiniam jaunimui trksta socialaus aktyvumo, juos vargina ekonomins ir bendravimo problemos. Tarp akademinio jaunimo daugja sveikatai rizikingos elgsenos atvej. Nurodoma, kad studentai savo sveikat gali pagerinti tobulindami valgymo gdius, rinkdamiesi kokybikesn maist, vadovaudamiesi propaguojamais sveikos gyvensenos principais. Tyrimu akcentuota, kad sveikat lemia ir gebjimas kontroliuoti save, bendrauti su aplinkiniais, pakankamas fizinis aktyvumas, tabako bei svaigal nevartojimas ir kt. Socialin integracija yra svarbi student gyvensenos sudedamoji dalis. Nustatyta kad yra ryys tarp socialins integracijos lygio ir rpinimosi savo sveikata, fizins saviugdos reikms suvokimu. Nustatyta, kad studentai nepakankamai domisi savo sveikata, jos palaikymu, turi vienoki ar kitoki psichosomatini nusiskundim, yra link sirgti vienomis ar kitomis ligomis ir dl sveikatos sutrikim nedalyvauja fizinse pratybose. Didiausi poveik sveikatai turi fizinis aktyvumas. Atliktas tyrimas parod, kad aktyviai sportuoja pus LKKA student. Pastebta, kad, fizinis aktyvumas yra vienas i svarbiausi sveikos gyvensenos veiksni, o maiau fizikai aktyvs studentai greiiau nuvargsta, nra gera j psichologin bsena. Mokslininkai (Grinien, Zachovajevas, 2008, 40-46p.) pastebi, kad Lietuvos auktosiose mokyklose studijuojanij tarpe daugja aling proi turini student. Pastebtas atvirktinis koreliacinis ryys tarp svarbos sveikai gyventi ir rkymo bei alkoholio vartojimo. Per septynerius metus sportuojani student skaiius sumajo, o rkani padidjo. Padaugjo ir vartojani svaigalus. Todl visose auktosiose mokyklose btina propaguoti sveik gyvensen. Grinien (2006, 10 18 psl.) tyr student sveikatos vertinim ir poir sveik gyvensen ir nustat, kad dauguma respondent save laiko visikai sveikais arba pakankamai sveikais. Daugiau save sveikais laik LKKA ir VDU nei KTU ir KTG student. Nepaisant geros nuomons apie savo sveikat, kas deimtas studentas per paskutinius 6 mnesius daniau nei kart per savait, o kas treias beveik kiekvien mnes jaut vien ar kit psichosomatin negalavim. Tai rodo, kad savo sveikat studentai vertino nepakankamai atsakingai. Tyrja paymi, kad ne vis student sveikos gyvensenos proiai yra puoseljantys sveikat. Tik penktadalis j pakankamai fizikai aktyvs, dauguma j turi aling proi. Tyrimo metu nustatyta, kad alingais proiais pasiymini student skaiius didja. Tyrimas parod, kad dauguma student danai jauia galvos skausmus, nervin tamp ir kitus psichosomatinius 22

negalavimus. Taigi, visikai sveik student atsakymai nekoreliavo su psichosomatini negalavim daniu, o tai rodo, kad respondentai neadekvaiai vertina savo sveikat, jos bkl. Tyrimo metu pastebta, kad studentai, kuriems pakako ini apie sveik gyvensen, buvo fizikai aktyvesni, nerk, j savijaut palankiau veik studijos. Mokslinink akcentuoja, jog Lietuvos auktj mokykl student fizinis aktyvumas nepakankamas, fizins saviugda menka, j fiziniam aktyvumui trukdo negebjimas derinti sporto pratybas su studijomis, danai jie neturi noro, valios ir energijos domtis kitomis laisvalaikio praleidimo formomis (Grinien, 2006, 10 18 psl.). Bobrova (2003,34-42 psl.), tyrusi akademinio jaunimo psichofizini ir socialini problem aspektus, akcentuoja, kad nepakankamas fizinis aktyvumas sumaina akademinio jaunimo psichofizines galimybes, organizmo funkcin pajgum. Tai reikmingai takoja protinio darbingumo sumajim, gebjim pakelti suteikiamus darbo krvius. Nustatyta, kad auktsias mokyklas ateina studijuoti mergin, kuri emas organizmo funkcinis pajgumas, blogi jgos rodikliai, danai pasitaikantis antsvoris. Vaikin fizins brandos rodikliai vardijami kaip geresni, nors, mokslininks nuomone, jie nra aukti. Beveik pus student turi sveikatos sutrikim. Tarp susirgim dominuoja regjimo, atramos ir judjimo aparato, irdies ir kraujagysli sistemos ligos. Neretai pasitaiko fizinio ir psichinio krvio disharmonija, nesubalansuota mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas. Tyrimu nustatyta, kad, svarbiausios student psichosocialins problemos yra padidjs nuovargis, nemiga, jg isekimas, ini patikrinimo baim, baim bti nevykliu, alkoholio vartojimas, rkymas, fizinio nepatrauklumo problemos ir pan. Visos problemos suvestos grupes: studij problemos; nepasitikjimas savimi; nesaugumas lytiniame gyvenime, bendrumo jausmo su bendraamiais stoka, nepasitikjimas savo ivaizda, alingi proiai. Pastebta, kad daug alos daro netinkama student gyvensena, dienotvark, danai lauomi prastiniai mogaus dienos bioritmai. Svarbi prastjanio atsparumo psichiniams krviams prieastis yra ir fizin ivaizda, neivystytas raumenynas, netaisyklinga kno laikysena ir kt. fiziniai trkumai bei nesuformuotas sveikatos puoseljimo ir stiprinimo poreikis. Tai siejasi su individo saviverts lygiu, pasireikianiu baime bti nevykliu, gyvenimo prasms neaikumu ir kt. is tyrimas reikmingas tuo, kad atskleidia tiesiogines fizins saviugdos, sveikatos bkls bei socialini problem ssajas. Didinant fizins saviugdos ireiktum ir visavertikum, mainama psichologini problem raika ir j intensyvumas, didinamas individo atsparumas momentiniam intensyviam stresui, suteikiamos papildomos galimybs ne tik stiprinti visuomens ir jos nari bendrj sveikat, bet ir didinti moni gyvenimo kokyb. Gricit, Cibulskait (2010, 45-52 psl.) tyr sportuojani, fizikai aktyvi ir nesportuojani neakivaizdinink nerimo, nerimastingumo ir socialins kompetencijos ypatumus. Buvo kreipiamas 23

dmesys ir atskirus socialin kompetencij formuojanius veiksnius. Nustatyta, kad sportuojantys studentai pasiymi maesniu nerimo ir nerimastingumo lygiu, labiau iugdyta socialine kompetencija. Socialin kompetencij formuojani veiksni palyginimas parod tiesiogin koreliacin ry tarp vykdomos fizins veiklos intensyvumo ir bendrojo pasitikjimo savimi. Sportuojani student atsparumas neskmms ir kritikai yra didesnis, lyginant su nesportuojaniais tiriamaisiais, o nesportuojantys tiriamieji yra maiau nuolaids, lyginant su sportuojaniais ir fizikai aktyviais tiriamaisiais. Tyrimo metu vertinus skirtingo intensyvumo fizinje veikloje dalyvaujani (sportuojani, fizikai aktyvi, nesportuojani) student duomenis nustatyta, kad yra tam tikr aikiai ireikt asmenybs ypatum skirtum ne tik tarp sportuojani ir nesportuojani, bet ir tarp sportuojani bei fizikai aktyvi tiriamj. Pastebta, kad didelio ir vidutinio fizinio aktyvumo tiriamieji yra emesnio nerimastingumo lygio, lyginant su mao fizinio aktyvumo ir neaktyviais tiriamaisiais (Gricit, Cibulskait 2010, 45-52 psl.). Sportuojani student socialin kompetencija ir socialin kompetencij formuojani veiksni atsparumo neskmms ir kritikai vertinimas sportuojanij grupje yra geresnis, lyginant su maai fizikai aktyviais ir nesportuojaniais tiriamaisiais. Nenuolaidumas stipriau ireiktas nesportuojani tiriamj grupje, lyginant su sportuojaniais ir maai fizikai aktyviais tiriamaisiais. Vadinasi, nesportuojantys studentai maiau link slopinti dl aplinkini reikalavim kylanias neigiamas emocijas, jiems skmingiau sekasi pasakyti ne (Gricit, Cibulskait, 2010, 45-52 psl.). Bendrojo pasitikjimo savimi, savo svarbumo suvokimo, rytingumo rodikliai yra ypa reikmingi, nes moni pasitikjimo savimi lygis yra vertinamas ne tik kaip psichins sveikatos rodiklis, bet ir kaip visuomens sveikatos rodiklis. Nustatyta, kad nesportuojantys tiriamieji maiau pasitiki savimi, lyginant su sportuojaniais ir fizikai aktyviais. Nustatytas tiesioginis koreliacinis ryys tarp fizinio aktyvumo lygio ir bendrojo pasitikjimo savimi, savo jgomis. Mokslininks akcentuoja, kad labiau pasitikintys savimi studentai gali bti labiau link rpintis savimi ir turti stipresn fizins saviugdos poreik, kur pajgs skmingiau realizuoti (Gricit, Cibulskait 2010, 45-52 psl.). Muliarikas A., Ivanovas D. (2004 27-38 p.) tyr bsim pareign MRU I kurso student poirio fizin aktyvum ypatumus. Nustatyta, kad studentai mokykloje gyja fizini pratim pritaikymo gdi ir galt savarankikai lavintis. Taiau pagrindine manktos nedarymo ar nereguliaraus fizinio aktyvumo prieastimi vardyta laiko stoka ir tingjimas. Taiau, nustatyta, kad respondentai ymiai aktyvesni fizinje sportinje veikloje, nei daugumos kit Lietuvos auktj mokykl studentai. Atsivelgiant tai, kad MRU policijos fakulteto studentai siekia gyti profesij, priskiriam padidintos rizikos specialybi grupei, fizinis parengtumas bsimiems policijos pareignams yra btinas dl bsimo 24

darbo specifikos. Bsimi policininkai stoj auktj mokykl reikmingai daniau pradjo kelti savo jgos rodiklius. Mokslininkai nustat, kad dauguma individ fizines pratybas mieliau atlieka su draugais, gaudami palaikym, kad nors ir yra domimasi ir nemaai inoma fizini pratyb metodik, taiau fizins saviugdos proces skatinani metodini ini studentai turi nepakankamai. Nustatyta, kad pakankamai geras fizinis parengtumas teigiamai takoja student fizins ir psichins sveikatos kokyb. Nuolatini pratyb metu ilavinti, veiksmingai naudojami sensoriniai, motoriniai gdiai bei valios savybs yra reikmingi veiksniai, palaikantys psichin individo stabilum. is tyrimas svarbus tuo, kad i dalies atskleidia auktj mokykl student fizins saviugdos problem prieastis. io tyrimo rezultatai leidia teigti, kad padidinto fizinio parengtumo reikalaujanios profesijos sulaukia student, kurie priskirtini prie fizikai aktyvesni bendroje Lietuvos auktj mokykl student populiacijoje. Ankstesn gyvenimo patirtis vykdant fizikai aktyvi veikl ir bsimos profesijos specifika skatina studentus dar labiau siekti aukto fizinio parengtumo laipsnio ir labiau aktualizuotos, motyvuotos fizins saviugdos. Moksliniai tyrimai rodo, kad mogaus fizin saviugda priklauso prie sudting dinamik savireguliuojani, tiksliai neprognozuojam ir todl sunkiai valdom sistem. Fizin saviugda yra asmenybs saviugdos dalis, nukreipta asmens kno kultros formavim. Svarbu, tai, kad fizinei saviugdai mog reikia rengti nuo pat vaikysts. Siekiant io tikslo, turi bti sutelktos visuomens, medik, pedagog eimos ir individo pastangos. Tik tuomet galima tiktis realios skms. Mokslinje literatroje danai vadovaujantis vaidmuo skiriamas mokytojui, taiau itin didel reikm vaiko fizins saviugdos pagrind formavimui turi artimiausia individo aplinka eima. eimos, kaip socialinio instituto, taka perimant ias vertybes vyksta iais bdais: 1) sukuriant atitinkam daiktin - rekreacin aplink, baz, 2) vaikams tiesiogiai perimant tv ir kit eimos nari fizins rekreacijos modelius, tradicijas, 3) tvams skatinant (arba draudiant), t. y. orientuojant, pateikiant nuostatas atitinkamus kno kultros usimimus, reguliuojant sitraukimo intensyvum. L. Jovaia (2001), nagrindamas eimos vaidmen ugdymo procese teigia, kad fizinis lavinimas garantuoja vaik vystymsi grdinant ir manktinant organizm. Autorius mano, kad svarbu suformuoti prot reguliariai fizikai manktintis. Vaikus reikia pratinti sportuoti, sudaryti galimybes lenktyniauti. Kasdieninis aktyvus judjimas yra gyvybikai svarbus veiksnys. Vaikai natraliai turi didel judjimo poreik, taiau brstant jie danai perima suaugusij ir vyresnij draug nejudrum. Atsivelgiant tai, kad iuolaikins vietimo sistemos pagrindinis tikslas - ugdyti krybing ir laisv asmenyb, gebani ireikti save. i dien mokykla privalo ne tik visapusikai lavinti asmenyb, individo fizines ypatybes, bet ir skiepyti tuos gdius, kurie padeda moksleiviams savarankikai mokytis, manktintis, smoningai stiprinti savo kn fiziniais pratimais. Svarbu mokyti protingai rinktis fizins veiklos ris ir jas kaitalioti, atsivelgiant savo sveikat ir organizmo poreikius. Kitaip tariant, 25

iandien i moksleivio reikalaujama aktyvumo, krybikumo ir saviugdos (Batutis, Kardelis, 2001). Taiau mokslininkai, tyrinj Lietuvos vaik fizin aktyvum, teigia, jog jis turi rykias tendencijas mati. Sukaupti duomenys rodo, kad per pastaruosius du deimtmeius nepakankamai fizikai aktyvi moksleivi procentas ymiai padidjo. Blauzdys V. Bagdonien L. (2007) mano, kad kno kultros mokytojai turi dirbti aktyviau ir kryptingiau, imoningiau puoselti savo ugdytini fizin ir psichin prigimt, j individualyb, adinti kasdieninio manktinimosi motyvus ir poreikius. Reguliari kno kultra galt bti svarbiausia kno groio, jgos, graktumo, estetinio skonio, dorovingumo ugdymo versm. Svarbu paymti tai, kad mokykla, kaip formaliojo ugdymo staiga, iandieniniame vaiko asmenybs formavime atlieka itin reikming vaidmen, taigi svarbu tirti, pedagogo profesij pasirinkusi student fizins saviugdos prielaidas, siekti tinkamai formuoti ir pltoti j kno kultros suvokim, nes tapdami tvais ir ugdytojais ie individai gals skiepyti jaunosios kartos smonje fizinio aktyvumo poreik, ugdyti sveikus, fizikai usigrdinusius, pasirengusius gyvenimui jaunuolius.

26

II.

STUDENT FIZINS SAVIUGDOS PRIELAID TYRIMAS 2.1. Tyrimo metodologija

Bendroji tyrimo charakteristika. Tyrimas vyko trim etapais. Pirmajame etape studijuota mokslin literatra. Literatros studijavimo, analizs udaviniai buvo skirtingi kiekviename mokslinio tyrimo etape. Ruoiantis tyrimui literatros analiz padjo patikslinti tem, tyrimo metodus, susipainti su naujausiais tyrimais nagrinjamos mokslins problemos klausimais, patikslinti darbo plan. Mokslins literatros analiz padjo painti iuolaikin nagrinjamo klausimo teorin koncepcij. Pradioje buvo analizuojami apibendrinamojo pobdio literatros altiniai tai padjo geriau suprasti tiriam problem, j sigilinti. Vliau buvo pereita prie literatros, aptarianios atitinkamus siauresnius klausimus. Literatros analiz leido pastebti, kad nra vienintelio atsakymo ms tiriamj klausim. fizin saviugd irima skirtingai, akcentuojamos vairs ypatumai, atskleidiami skirtingi poiriai. Antrajame etape kuriamas fizins saviugdos prielaid teorinis ir empirinis modelis, tyrimo metodika. Parengtos anketos Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto pirmo kurso studentams. Pravesta anketin apklausa. Treiajame etape buvo atlikta anketins apklausos statistin duomen analiz. Remiantis tyrimo rezultatais formuluojamos ivados. Tyrimo metod charakteristika. Mokslins literatros analiz, lyginimas ir vertinimas padjo sukurti student fizins saviugdos prielaid teorin ir empirin model, sudaryti tyrimo instrumentarij. Student anketine apklausa siekta isiaikinti Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto pirmo kurso student fizins saviugdos prielaidas, j nuostatas fizins saviugdos atvilgiu, fizinio aktyvumo lyg bei fizins saviugdos motyvus. Statistin duomen analiz, naudojant SPSS 15.0 (Statistical Package for Social Sciences) programin rang, suteik galimyb ianalizuoti ir apibendrinti tyrimo rezultatus, pagal kuriuos buvo suformuluotos ivados. Tiriamj imtis. Tyrime dalyvavo ..... Klaipdos universiteto pedagogikos fakulteto pirmo kurso student. I j ..... mergin ir ...... vaikin. Tiriamj imtis atitinka generalin aib. II.2.TYRIMO REZULTATAI IR J ANALIZ

27

28