You are on page 1of 11

APLINKOS ININERIJOS FAKULTETAS APLINKOS APSAUGOS KATEDRA

KLIMATOLOGIJOS REFERATAS

GLOBALI KLIMATO STEBJIMO SISTEMA

Darb atliko: Darb tikrino:

Vilnius, 2012 VADAS Klimatologija atmosferos moksl aka, tyrinjanti klimat, jo kait, takojanius veiksnius ir kitus susijusius reikinius. Skirtingai nei meteorologija, kuri koncentruojasi santykinai trumpalaiki, keli savaii or sistem tyrimus, klimatologija studijuoja i sistem pasireikimo danum bei tendencijas per ilgesnius laikotarpius. Klimatolog tyrim sritys or periodikumas, pokyiai, pokyi prieastys ir ateities prognozs, vertinant laikotarpius nuo keleri iki tkstani met, tiek vietiniu, regioniniu, tiek ir pasauliniu mastu (Vikipedija 2012). Klimato kaita klimato savybi pasikeitimai, svyravimai ir fluktuacijos, kurios sukelia astronominiai, geofiziniai ir antropogeniniai veiksniai. Pastaruoju metu akcentuojamas antropogenini veiksni poveikio sustiprjimas XX a. pabaigoje ir galimas proceso intensyvjimas per XXI a. Lietuvos atveju tiek gamtiniai, tiek ir antropogeniniai procesai vertinami kartu, remiantis pastarojo proceso intensyvjimo prielaidomis (Kays 2011). Aplinkos oras ir klimatas atlieka pirmaeil vaidmen ems gyvybs sistemoje. Nuo io komponento priklauso visuomens gerov, moni sveikata, epidemiologins slygos, derlingumas, ekonomikos bkl, statyb tempai, transporto darbas ir padtis. Klimatas daro esmin tiesiogin poveik dabartins civilizacijos techniniam aprpinimui, moksliniam ir ekonominiam potencialui visuomens sveikatingumui ir net ilikimui. I esms nuo 2000 m. pokyiai klimato kaitos ir energijos srityje buvo nepalanks, nors pastaruoju metu pagal kelis rodiklius pastebima pagerjimo poymi (2009 m. ES tvaraus vystymosi strategijos stebsenos ataskaita). Globaliniai klimato kaitos procesai neivengiamai veiks ir Lietuvos klimat. Deja, klimato kaitos poveikio ekosistemoms, biologinei vairovei, ems ir mik kiui ar visuomens sveikatai tyrim Lietuvoje atliekama palyginti nedaug. GCOS (The Global Climate Observing System) tai Globalin klimato kaitos stebjimo sistema, apjungianti vairius aplinkosauginius parametrus.

GLOBALI KLIMATO STEBJIMO SISTEMA The Global Climate Observing System (GCOS), buvo kurta 1992 metais, ir yra tarptautiniu mastu derinamas stebjimo sistem ir tinkl organas. Jis skirtas supaindinti su alies vidaus bei tarptautiniais klimato stebjimo poreikiais. Jie susidaro dl klimatui svarbi komponent, sukurt i vis aplinkos stebjimo tinkl ir sistem ir pateikiama kaip GEOSS (Global Earth Observation System of Systems) sudedamoji dalis. GCOS kontroliniai palydovai, leidiantys stebti aplinkos sausumos, jr, oro bkl, suteikia informacijos, padedanios geriau suprasti, kas ir kokiais bdais lemia ms planetos pokyius. Klimato kaitos velninimas, reagavimas ekstremalias situacijas, geresns sien kontrols utikrinimas, didesnis saugumas ir piliei spjimas apie prast oro kokyb tokia veikla yra manoma tik turint tikslios ir savalaiks informacijos apie ms planet. GCOS gali suteikti reikiam informacij, skaitant ekstremaliose situacijose naudotinus emlapius, ir padti stebti klimato pokyi parametrus, susijusius su vandenyn ar jr temperatra ar atmosferos chemine sudtimi.

1 pav. Globalios stebjimo sistemos komponentai

Svarbiausi GCOS rodikliai: Atmosfera: temperatra, krituliai, slgis, rad.balansas, vjo kryptis ir greitis, vandens garai,debesuotumas, oro sudtis (iltnamio dujos); Vandenynas: temperatra, druskingumas, lygis, bangavimas, leduotumas, srovs, spalva, CO2, maistingos mediagos, fitoplanktonas; Sausuma: upi ir eer vandens lygis beiutertumas, vandens naudojimas, sniego irledo dangos, sezoninis ir aminasis alas, albedas, danga (vegetacijos tipas), fotosintetikai aktyviradiacija, biomas, gaisringumas ir kt. 3

2 pav. Globalios klimato stebjimo sistemos ems paviriuje tinklas (1023 stotys)

Meteorologini stebjim sistem sudaro: 11000 antemini meteorologijos stoi (i j 900 vykdo atmosferos zondavim iki 30 km aukio); 900 stacionari ir dreifuojani buj; 600 radiolokacijos stoi; 3000 lktuv (nereguliars stebjimai); 7000 laiv(nereguliars stebjimai); DP (geostacionars ir poliarini orbit Dirbtiniai ems palydovai).

3 pav. Globalios klimato stebjimo sistemos vir ems paviriaus tinklas (171 stotis)

Globaliai stebjim sistemai priklauso ir Pasauliniai duomen centrai (The World Data Center (WDC). Dabar yra 52 centrai i 12 ali (JAV, Kanadoje, Rusijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kt.). ie centrai kaupia, apdoroja, analizuoja ir platina vairius Sauls, geofizinius, aplinkos, meteorologinius, biosferos ir moni veiklos duomenis. Duomen laiko skiriamoji geba nuo sekunds iki tkstantmei. Remiantis iais duomenimis vykdomas ne tik klimato, bet ir kit geosferos komponent monitoringas. Pirmin vis klimato duomen apdorojimo grand sudaro Nacionaliniai meteorologijos centrai (Meteorologijos tarnybos), kuri 4

yra vir 150. Meteorologini stebjimus ir duomen apdorojim koordinuoja Pasaulin meteorologijos organizacija (PMO), angl. World Meteorological Organisation (WMO), kurta 1873 m. (vad. Tarptautin meteorologijos organizacija), 1950 m. transformuota PMO. Bstin enevoje. Pasauliniai duomen centrai: WMO World Data Center for Ozone and Ultraviolet Radiation; (WOUDC) (Downsview, Kanada); WMO World Data Center for Greenhouse Gases (WDCGG) (Tokyo, Japonija); WMO World Data Center for Aerosols (WDCA) (Ispra, Italija); WMO World Radiation Center (WRDC) (St Petersburg, Rusija); WMO World Data Center for Aerosol Optical Depth (Asheville, JAV); WMO World Data Center for Precipitation Chemistry (Asheville, JAV); WMO Global Runoff Data Center (Koblenz, Vokietija); IPCC Data Center (http://www.ipcc.ch/); National Climatic Data Center, NOAA (Asheville, JAV); ir t.t.

4 pav. Integruotos pasaulins sistemos priemons tiekti informacij apie klimat

Instrumentini meteorologini stebjim pradia nuo prietais sukrimo: Kritulmatis 1441 m.; Anemometras 1450 m.; Termometras 1593 m.; Barometras 1643 m.; Higrometras 1664 m.; Pirmj reguliari meteorologini stebjim pradia Paryiuje 1664 m.; I-asis radiozondas 1928 m.; DP (TIROS I) 1960 m. Patikimi instrumentiniai duomenys: Globals nuo: Oro temperatra ~1880 m.; Prieeminis atmosferos slgis ~1900 m.; Vandenyno paviriaus temperatra ~1930 m.; Atmosferos sudtis 1960 m. Pirmieji reguliars matavimai pasaulyje nuo: Centrins Anglijos temperatra (CET) 1659 m.; Paryiuje temperatra 1664 m. Krituli kiekis Londone 1697 m. Lietuvoje nuo: Oro temperatra Vilniuje 1770 m. (duomenys ilik nuo 1777 m.) Krituliai Vilniuje 1887 m.

5 pav. iltnamio efekt sukeliani duj kiekiai atmosferoje laiko perspektyvoje (IPCC 2005)

The Lancet nepriklausomas, vienas labiausiai pripaint medicinos leidini pasaulyje, leidiamas nuo 1823 m. iki dabar, 2009 m. gegu konstatavo, jog klimato kaita yra didiausia io amiaus grsm viso pasaulio moni sveikatai. I ES ali kasmet aplink patenka dideli kiekiai iltanamio efekt sukeliani duj - CO2, CH4, O3, N2O, H2O ir kt. Atmosferoje jos atlieka labai svarb vaidmen sulaikydamos em pasiekusi ilum ir tokiu bdu pakeldamos emesnij atmosferos sluoksni temperatr (Darnus vystymasis...2009). 5 pav. pateikti ilnamio efekt sukeliani duj kiekiai, kaip matyti, net ir imantis vairi scenarij, klimato kaita iliks aktuali. Kadangi tarp susidarani iltnamio efekt sukeliani duj ir patalp ildymo yra tiesioginis ryys, apie i problem imta kalbti pasauliniu mastu. 1 lentel. Svarbiausi klimato kintamieji

Sfera
Pavirius

Svarbiausi klimato kintamieji


Oro temperatra, krituliai, oro slgis, radiacijos atsarga, vjo greitis ir kryptis, vandens garai ems radiacijos atsarga (skaitant sauls

Atmosferos (sausuma, jra ir ledas)

Oras

apvit), oro temperatra, vjo greitis ir kryptis, vandens garai, debes savybs Anglies dioksidas, metanas, ozonas, kitos

Sudtis

ilgalaiks iltnamio efekt sukelianios dujos, aerozolio savybs Paviriaus temperatra, paviriaus srumas, jros

Pavirius Vandenyn Gelms

lygis, sandara, tkm, spalva (pagal biologin aktyvum), anglies diosido dalinis slgis Temperatra, srumas, tkm, maistins mediagos, anglis, vandenyno tiriamosios

mediagos, fitoplanktonas Ups nuotkis, vandens panaudojimas, poeminis vanduo, eer lygiai, sniego danga, ledynai ir ledo kepurs, alas ir sezonikai Sausumos ulanti em, albedas, ems pavirius( skaitant augmenij), fotosintetikai absorbuoto aktyvaus spinduliavimo frakcija, lap ploto indeksas, biomas, gaisro trikdymas, dirvoemio drgm

6 pav. Prognozuojant klimato pokyius Lietuvoje naudojamasi paangiomis modeliavimo programomis (vietimo ir mokslo...2011)

Lietuvoje sukurta tarptautinius standartus atitinkanti kompiuterizuota meteorologini duomen baz, kuri sudaro galimyb operatyviai gauti duomen apie or ir klimato kait, keistis jais su kitais Pasaulins meteorologijos organizacijos (PMO) nariais, teikti i informacij visiems suinteresuotiems vartotojams. Lietuva dalyvauja Pasaulio or, Pasaulio klimato, Taikomosios meteorologijos ir kitose PMO koordinuojamose programose (Baltrnas ir kt. 2008). Modeliavimas yra geriausias bdas prognozuoti klimato pokyius (6 pav.). Tai matematins lygtys, leidianios paaikinti fizikin pasaul ir vertinti grtamj vandenyno, atmosferos ir sausumos paviriaus pokyi ry. Sukurto modelio vert apibriama pagal ms supratim apie em sudaranias sistemas, kuriuo realus pasaulis gali bti apraytas matematinmis funkcijomis ir kompiuterins rangos, atliekanios reikiamus skaiiavimus, gali. Dabar plaiausiai naudojami 25 klimatini prognozi modeliai. Skirting modeli pateikiamos klimato kaitos prognozs daugiau ar maiau skiriasi ir daniausiai tai nulemia sunkum, su kuriais susiduriama integruojant skirtingus fizikinius dydius kuriam model. Kuriamuose modeliuose integruojama klimatin, ekonomin, demografin, industrin emisij, ems kio ir gamtini ekosistem bkl apibdinanti informacija. Paangiausiuose modeliuose vedama grtamojo ryio galimyb, kurios dka vieno veiksnio pokytis gali bti transformuojamas kit model ar net sistem. Kuriam modeli vert daugiausia lemia galimyb integruoti skirting altini teikiam informacij, kuri leidia geriau suprasti vykstanius procesus. Privalu stengtis priartinti kuriamus modelius prie reali slyg, nes tik funkcionalios prognozs sistemos suteiks galimyb vykdyti tausojant aplink gyventoj kins veiklos planavim (vietimo ir mokslo...2011). 8

Stratosferinio ozono kiekis natraliai kinta, priklausomai nuo met laik ir vietos, taiau pastaraisiais deimtmeiais didel nerim kelia nepaliaujamas ozono majimas poliarinse srityse. Kad ozonas nyksta, pirmieji pastebjo Australijos ir JAV mokslininkai prie tris deimtmeius. Vertingos informacijos suteik matavimai i dirbtini ems palydov Nimbus. Paaikjo, jog nuo pat 1979 m., vir Antarktidos ozono sluoksnis periodikai iretja susidaro ozono skyls. Ozono skyl - tai plotas, kur ozono lieka maiau kaip 220 Dobsono vienet (DU). Ozono skyl atsiveria baigiantis poliarinei nakiai kiekvien pavasar (Piet pusrutulyje pavasaris trunka rugsjo lapkriio mnesiais). I pradi ozono skyl bdavo nedidel, vos keli mln. Kvadratini kilometr. XX a. 9-e deimtmetyje Jos plotas pasiek 10, vliau padidjo iki 20, o pastaraisiais metais virija net 25 mln. kvadratini kilometr. Didiausia ozono skyl susidar 2006 m. 27 mln. km2 (7 pav.) Tai du su puse karto didesn teritorija nei Europa. Skyls centre, vir Piet aigalio, ozono praktikai i vis nebelieka (maiau 90 DU).

7 pav. Ozono sluoksnis 2006 09 24 (kairje) ir 2012 04 08 (deinje) (Ozone watch...2012)

Gamtos katastrof skaiius pasaulyje nuo 1975 m. iaugo apie tris kartus (8 pav.). I j 10 % geologins, 14 % biologins gamtos katastrofos. Net 76% sudaro hidrometeorologins (potvyniai, audros, sausros, kariai ir pan.). Turint ivystyt globalios klimato stebjimo sistemos tinkl, galima laiku numatyti artjanias gamtos katastrofas, numatyti priemones, kaip bt galima j ivengti. Didjant gamtos katastrof skaiiui, didja ir nuostoliai. Nuo 1975 m. gamtos katastrof padaryti nuostoliai iaugo 10 kart.

8 pav. Nuo 1975 m. gamtos katastrof skaiius iaugo 3 kartus

Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos (iki 1990 m. LR hidrometeorologijos valdyba) pagrindiniai tikslai yra meteorologiniai, hidrologiniai ir agrometeorologiniai stebjimai ir prognozs. Stebjim tinklas apima vis al. Meteorologiniai stebjimai Lietuvoje pradti 1770 m. Vilniaus universitete. iuo metu meteorologini stebjim tinklas apima vis alies teritorij (9 pav.). J sudaro 18 meteorologini stoi, 3 aviacins meteorologins stotys, 9 klimatologins stotys. Vandens matavimo tinkl sudaro 69 stotys, i kuri seniausia buvo kurta 1811 m. (Lietuvos hidrometeorologijos...2012).

9 pav. Meteorologijos stoi tinklo emlapis (Lietuvos hidrometeorologijos...2012)

10

Klimato kaitos keliamus ikius galima suskirstyti bendruosius (globalinius), regioninius ir sektorinius (pvz., ems kio). Kiekvienas j skiriasi savo apimtimi bei galimais prisitaikymo bdais, taiau btinas kompleksinis poiris, atsivelgiant kiekvien i j. Nors daugelis strategini tiksl turi bti suformuluoti auktesniu lygmeniu, didioji dalis prisitaikymo prie klimato kaitos priemoni turi bti gyvendinta vietos lygmeniu. Btent regioninis (vietos) lygmuo ir jame gyvenantys mons bei kio sektoriai, tiesiogiai susiduria su vairiais klimato kaitos keliamais ikiais (Kays ir kt. 2011). Nors globali klimato kaitos sistema veikia tik 20 met, taiau indlis aplinkosaugos, klimato kaitos prevencij yra labai didelis. Todl svabu kasmet vis plsti tinkl, pasiekiant dar didesni rezultat.

Vikipedija [interaktyvus] 2011. irta 2011 m. lapkriio 16 d. Prieiga per internet: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Klimato_kaita>; Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba [interaktyvus] 2011. irta 2011 m. gruodio 1 d. Prieiga per internet: <http://www.meteo.lt/naujienos.php>; Galvonait A., Misinien M., Valiukas D., Buitkuvien M. S. 2007. Lietuvos klimatas. Kaunas: Lietuvos hidrologijos tarnyba. P. 185. vietimo ir mokslo ministerija [interaktyvus] 2011. irta 2011 m. gruodio 1 d. Prieiga per internet: <http://www.smm.lt/veikla/docs/dv_svietimas/Klimatas.pdf>;

http://ozonewatch.gsfc.nasa.gov/Scripts/big_image.php?date=2006-09-24&hem=S http://www.wmo.int/pages/prog/gcos/index.php?name=AboutGCOS

11