6 POIRIS

KITOKS

Pasak Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios justicijos katedros docento, praktikuojanio advokato dr. Remigijaus Merkeviiaus, labai svarbu, kad teis ir mogaus teiss egzistuot ne tik formaliai. Kad bt ginamas kiekvienas mogus, o nekaltumo prezumpcija galiot visiems be iimties. Todl pirmiausia reikia imokti gintis ir ginti savo privat gyvenim.

JEI NETURI NUOSPRENDIO TAVO DARBAS BLOGAS

R. M. Senieji teiss filosofai yra paminj labai paprast dalyk: jeigu teis neginama, ji ilgainiui nebetampa teise. Valstyb ar valdia apskritai yra toks instrumentas, kuris pleia savo gali erdv labai vairiai, labai intensyviai. Ir jeigu tiktai privatus mogus uleidia kakoki pozicij valstyb sivaizduoja, kad tai yra jau jos gali dalis. Kiekvienas, tarkim, kurio teis privatum, nekaltumo prezumpcij paeista, gali kreiptis institucijas ir sakyti, kad yra paeidiamas jo privatumas. Jis privalt tai daryti. Prieingu atveju netursime jokios privatumo apsaugos. Jeigu nesistengsime savo privatumo ginti, jo nebus. O kaipgi apsiginti mogui, kuris nebtinai yra vieas asmuo, bet jo pavard skamba nuolat, kritikuojant ir kalbant apie pradt ikiteismin tyrim? K reikia nekaltumo prezumpcija Js akimis? R. M. A humoro forma pasakysiu: ms nekaltumo prezumpcij, lietuvi supratimu, tai visikai atitinka visi taip elgiasi. Jeigu paimtume brandi visuomen, taip bti negalt. Esm, matyt, tokia kakas turi pradti ginti savo nekaltumo prezumpcij ir, matyt, mes ilgainiui turtume toki nekaltumo prezumpcij, kaip j supranta civilizuotos Vakar Europos valstybs ar Amerika. Jeigu leisime valstybs pareignams elgtis ne pagal statymus, ne pagal vertybes, Konstitucij, jie taip ir elgsis. Kitaip gi nebus. Tai reikia, kad mogus turi pradti ginti savo teis. Pirmiesiems, idrsusiems tai daryti, matyt, nepavyks apginti savo teiss, nes yra siaknijs gerokai ikreiptas ms nekaltumo prezumpcijos supratimas. imtajam, tkstantajam galbt pavyks ir po keleri ar keliolikos met turbt turtume normali nekaltumo prezumpcijos samprat, apsaug, kaip kad turi normalios valstybs. Ar galima nekaltumo prezumpcijos paeidimo pavyzdiu laikyti Seimo nario Vito Matuzo byl? I pradi Specialij tyrim tarnybos (STT) Panevio valdybos vadovas su trenksmu baigia karjer pareikdamas, kad Seimo narys Vitas Matuzas korumpuotas, o po mnesio visus garsiai pamoks, kaip reikia dirbti, atskleids bylos detales, lyg tarp kitko pareikia, kad dalyvaus ruden vyksianiuose Seimo rinkimuose. Ar gali toks srautas ikiteisminio tyrimo mediagos su daugybe vard, pavardi bti skelbiamas vieai be byl kuruojanio prokuroro leidimo? R. M. Jeigu kalbame apie normali, brandi teisin valstyb, tai yra absoliuiai nenormalu. Jeigu kalbame apie Lietuv, Matuzo atvejis nra iskirtinis, apie visus taip pat kalbama. O dl prokuroro tai net neabejotinai be jo leidimo negali bti vieinama. Pagal Baudiamojo proceso statym, jeigu yra vieinami ikiteisminio tyrimo duomenys, jie gali bti vieinami tik tada ir tiktai tiek, kiek leidia prokuroras. Jeigu duomenys vieinami neleidiant prokurorui, tai pagal statym turt bti pradedamas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir atsakoma klausim, o kas gi leido vieinti arba kodl yra vieinami tie duomenys. Jeigu norima toki situacij isiaikinti, inoma, dert ikelti klausim: kas leido vieinti duomenis, kurie, bent jau dalis j, tikrai yra privataus gyvenimo dalis? Nors sprendim kaltas ar nekaltas ms valstybje priima teismai, mogikj faktori priimant sprendimus labai sunku atmesti. Ar svarstymai vieojoje erdvje ir politikavimas dl asmeniui pareikt ta-

R. Merkeviius: Teisinje valstybje taip bti negali. Esm ne sulaikymas, ne tyrimo pradia, esm apkaltinamasis nuosprendis.

rim daro tak teism sprendimams tokio pobdio bylose? R. M. Kada vieinami tokie duomenys? Tada, kada tu nesugebi rodyti savo tvirtinamos pozicijos tomis teisinmis formomis, kuriomis reikia. Tai yra neturi rodym eiti teism, tiesiai viesiai kalbant. Tada pradedi vieinti duomenis, spekuliuoti ir t. t Per trump nepriklausomos Lietuvos istorij toki pavyzdi turime labai daug. bet kur miest bakstelj pirtu turbt rastume vien kit politik, kuris tapt ms aptariamos temos pavyzdiu.

kuroras, nesikreipdamas Seim dl V. Matuzo teisins nelieiamybs atmimo, pasirodyt silpnas ir valdomas, nurodo, koks prokuroras ir kokia prokuratra turi kuruoti ikiteismin tyrim, kalba apie Vyriausybs spaudim prokurorams. Kaip vertinate tok buvusio pareigno elges? R. M. Jeigu vertintume tokius pasisakymus kaip pareigno, einanio pareigas, manyiau, vertinimas turt bti vienareikmikas toks pareignas su tokiais pasisakymais neturt dirbti valstybs tarnyboje. Jeigu vertintume to mogaus pasisakym kaip mogaus, kuris, matyt, eina Dl to, kad apskritai Lietuvoje yra politik, ia yra jo asmesusiformavs toks labai domus nins nuomons reikibaudiamojo proceso scenarijus: ikiteis- mas, bkime jam atlaids. Kokiam kontekste mes tai minio tyrimo staigos, ypa tos su garsiais vertinsim... Bet tokie pasisakymai, kad kakas kako pavadinimais, k mes apie jas girdime? nepadars bus toksai, kuSulaikymai, tyrimo pradia. Vliau nieko riam priklijuojama kakokia neigiama etiket, manyiau, i esms nebegirdime. Rezultatai arba mogui nedaro garbs. Jeineigiami, arba niekas apie juos nekalba. gu kalbame apie pareigR. Merkeviius n, jis paeidia esminius valstybs tarnybos princiO vieas ikiteismini tyrim detali aptari- pus. Jeigu kalbame apie etik, teisinink etik ar njimas neabejotinai daro tak tokioms komisi- profesin etik, ji taikoma tam, kuris yra profesijoms kaip Seimo. Kadangi pagrindinis j akcen- onalas. Jeigu jis toliau lieka tarnyboje, apie etik tas yra reitingai, balsai, rinkjai ir t. t. Greiiausiai nra k kalbti. Paeisti svarbiausi, elementariautai daro tak ir teismui. Dl ko? Dl to, kad apskri- si principai, jis tarnyboje likti negalt. tai Lietuvoje yra susiformavs toks labai domus Politiko etika yra ymiai laisvesn negu teibaudiamojo proceso scenarijus: ikiteisminio ty- sininko. Politikai, reikdami savo pozicijas, nerimo staigos, ypa tos su garsiais pavadinimais, labai jauiasi varomi. Apie tai kalbti galima, k mes apie jas girdime? Sulaikymai, tyrimo pra- bet a manau, kad Lietuva dar nesubrendudia. Vliau nieko i esms nebegirdime. Rezulta- si tokioms diskusijoms. Ms etikos supratitai arba neigiami, arba niekas apie juos nekalba. mas turbt gerokai silpnesnis, imt ar du imJeigu rezultatai yra blogi, prasideda kaltinimai ki- tus kart silpnesnis negu civilizuot valstybi. tiems. Mes sulaikme, mes pradjome, o toliau Pairkit, kaip mes elgiams vieoje erdvarba kaltas prokuroras tapo, nes kako nepadar, je. mogus vieina paslaptis, kurias suinojo arba kaltas teismas su vairiausiomis spekuliacijo- naudodamasis savo tarnybinmis funkcijomis, mis, kad kako nerod arba kako nenuteis ir t. tarnybinmis pareigomis ar atlikdamas tarnyt. Teisinje valstybje taip bti negali. Esm ne su- bines pareigas, jis privalo jas saugoti. Jeigu palaikymas, ne tyrimo pradia, esm apkaltinama- vieina, jis gali bti traukiamas teisinn atsakosis nuosprendis. Va tada tu, vadinasi, padarei labai mybn pagal vairiausi atsakomybs lyg. Tai ger, kokybik darb. Surinkai tinkamus rody- nra visikai taip, kad a tai, k suinojau bdamus. Jeigu neturi nuosprendio tavo darbas yra mas tarnyboje, udariau tarnybos duris ir galiu visikai blogas. Tau reikia rayti minus. nekt k noriu, taip nra. I kur buvs Pane Specialij tyrim tarnybos Panev- vio STT vadovas t informacij gavo? Gi ne io valdybos virininkas Povilas Urbys Panevio turguje. Jis j gavo atlikdamas savo vieai yra pareiks, kad generalinis pro- pareigas. Tai jeigu dabar kiekvienas elgsims

tokiu bdu: gavau kakoki paslapt, nutraukiu darbo sutart ir einu televizij vieindamas t paslapt, tai bt krachas valstybje. Lietuviai teisingumo aktyviai ieko Europos mogaus Teisi Teisme. Prie Lietuv laimt byl skaiius auga. Ypa grietai ir vienareikmikai Teismas pasisako dl bandym daryti tak teissaugai, teismams. Nepaisant to, kad Lietuva pralaimjo ne vien toki byl, vie pasisakym, kaip tirti nusikaltimus, kas turi tirti, kaip reikia nuteisti ir kad btinai reikia nuteisti, nemaja. Kas tai nesugebjimas ar nenoras mokytis i savo klaid? R. M. Jeigu jau Lietuva gauna neigiam sprendim, tai reikia, jog Europos mogaus Teisi Teismas konstatavo tok blog pavyzd, kad emiau kristi nebra kur. Europos mogaus Teisi Teismas sako, kad utikrina minimalias mogaus teisi garantijas, tai reikia, sprendimas prie Lietuv yra minimaliau minimali pavyzdi. Kita vertus, o kaip Lietuva imoko tas pamokas, kurias dav Europos mogaus Teisi Teismas? Ogi niekaip. Pavyzdi, kai buvo pasakyta, kad teismas alikas ar buvo daroma kakam taka, mes jau turime. Ir garsi pavyzdi, o kaip tai buvo vertinta? Niekaip. Toliau kartojami tie patys dalykai. Gal statym netobulumas trukdo monms apginti savo teises? R. M. Formali teisini taisykli, kuriomis galima mogui apsiginti, apstu. J yra tiek, kiek prastai turi demokratins, civilizuotos valstybs. Esm turbt kita. mons nesinaudoja tais instrumentais, valstybs institucijos, kurios privalt saugoti, nelabai t daro. Bet formaliai, jeigu paskaitytume statym tekstus, jie daugeliu atvej yra lygiai tokie patys arba labai panas ar identiki savo prasme, tikslais, kaip ir kit valstybi statymai ar konstitucijos, ar procesiniai kodeksai, baudiamieji kodeksai ir pan. Skirtumai j labai neyms. Esm yra supratimas, noras, aktyvumas ir valstybs pagalba ginant savo teises. ia yra esminiai skirtumai tarp Lietuvos ir, tarkim, Pranczijos, Vokietijos ar Skandinavijos. Su R. Merkeviiumi kalbjosi urnalist Rta Kariauskien
Interviu parengtas pagal Auktaitijos televizijos laidos Kitoks poiris mediag. Laidos ra galite irti www.atv.lt.