2 POŽIŪRIS

KITOKS

SPAUDOS APŽVALGA
A. Kubilius gina partijos sprendimą suspenduoti Panevėžio mero narystę partijoje
A. Kubilius: „Ir merams, ir visiems kitiems partijos nariams yra taikomi tokie patys standartai, surašyti mūsų partijos programoje ir įstatuose. Dėl V. Matuzo kandidatavimo buvo svarstoma ir partijos taryboje, visi turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę, visi galėjo pareikšti savo nuomonę ir reitinguojant kandidatų sąrašus. Visa tai buvo daroma jau žinant visas šias istorijas. Dėl kaltinimų dar palaukime tikslesnių duomenų, oficialiai suformuluotų kaltinimų, teisminio proceso, tada matysime, kas buvo teisus: ar V. Matuzas, kuris sako, kad yra nekaltas, ar tie, kurie jį kaltina. Galiausiai pasižiūrėkime, kaip atrodys artimiausias laikotarpis, kai vienas iš kaltintojų, buvęs vienos iš teisėsaugos institucijų pareigūnas, formavęs tą pačią bylą, po to labai skubiai metęs bylą tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose prieš V. Matuzą.“ Stenograma iš pokalbio Žinių radijuje su TS-LKD pirmininku premjeru Andriumi Kubiliumi.

E. Eigirdas. Referendume paaiškės, kam atiteks milijardai – Lietuvai ar Rusijai
Taigi, realybė yra tokia: jei nebus naujos atominės elektrinės, brangs ir importas, nes į tokią rinką, kurioje elektra gaminama tik iš brangių šaltinių, visi stengsis parduoti, kad gautų kuo didesnį pelną. Žinoma, situaciją kiek gelbės dabartinės Vyriausybės priimti sprendimai dėl skaidrios elektros rinkos kūrimo, tačiau tikrai neilgam, nes V. Putino struktūros labai gerai moka išnaudoti visuomenės emocijas perimant valdžią ir įgyvendinant Rusijai naudingus ekonominius interesus. Todėl jei neturėsime savo atominės elektrinės, galėsime ne tik džiaugtis, kad mūsų ir mūsų vaikų pinigais finansuojamos V. Putino atominės jėgainės Kaliningrade ir Baltarusijoje, pastatytos šalia didžiųjų Lietuvos miestų, šalia Nemuno ir Neries, bet ir stebėti, kaip, brangstant elektrai, Kremliaus struktūros ramiai, bet užtikrintai didina savo įtaką Lietuvos energetikos sistemoje ir politikoje. Visą straipsnį rasite 2012 metų rugsėjo mėnesio žurnale „Valstybė“ ir www.matuzas.lt.

Tokių bylų gali būti daug
2012 metų rugpjūčio 20 dieną Žinių radijo laidoje „Tikrasis motyvas“ žurnalistė Rūta Janutienė teigė, kad byla, kurioje įtarimai pareikšti Seimo nariui konservatoriui Vitui Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui, rodo, kad esama selektyvaus teisingumo, nes analogiškų bylų būtų galima kelti daug. Laidos įrašą rasite www.ziniur.lt.

Teismas: A. Romanovskiui suėmimas aštuonioms paroms pratęstas nepagrįstai
Panevėžio apygardos teismas rugpjūčio 8 dieną nusprendė, kad papirkimu įtariamam lobistui Andriui Romanovskiui suėmimas liepos pradžioje buvo pratęstas nepagrįstai. Jo advokatas Raimundas Lideika BNS teigė, kad po šios nutarties A. Romanovskis įgyja teisę kreiptis su ieškiniu į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre dėl žalos atlyginimo ir prašyti kompensacijos. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio skyriaus pareigūnų sulaikytas A. Romanovskis teigia patyręs spaudimą liudyti prieš Seimo narį V. Matuzą. www.alfa.lt.

Didžiausia teisėsaugos problema – pareigūnų nesusikalbėjimas tarpusavyje?
Pastarųjų mėnesių žiniasklaidoje plačiai nušviesti įvykiai, susiję su politiko Vito Matuzo ir lobisto Andriaus Romanovskio kyšininkavimo bylos peripetijomis, byloja, kad Lietuvos visuomenė vis garsiau ir pikčiau analizuoja lietuviškosios teisėsaugos trūkumus. Ne ką mažiau intriguojama šios istorijos dalis, kad visą surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą paviešino tuometis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio skyriaus vadovas Povilas Urbšys, jau kitą dieną pasitraukęs į pensiją, tačiau vėliau atskleidęs ir tikrąsias pasitraukimo priežastis – Seimo nario mandato siekimą. Apie mūsiškės teisėsaugos privalumus ir trūkumus Balsas.lt kalba su žinomais teisės žinovais, Vilniaus universiteto teisės fakulteto mokymų centro docente, praktikuojančia advokate daktare Liudvika Meškauskaite. – Kaip vertinate, kad pastaraisiais metais kaukėti tam tikrų specialiųjų tarnybų agentai skambiai įsiveržia pas verslininkus, politikus, tačiau neretai tokie tyrimai subliūkšta ir tyrimo objektais tapę žmonės išvengia dalyvavimo teismo procesuose? – Visame tame yra daug viešųjų ryšių akcijų. Bet tai teisėsaugos institucijų problema. Ne paslaptis, kad tokie dalykai egzistuoja. Tai vertinu neigiamai, nes taip siekiama tam tikrų tikslų. Jei vyksta normalus tyrimas, tarkime, pedofilijos ar korupcijos byla, visuomenė turėtų būti informuojama, bet dirbama tyliai. Tačiau jei žmonės dirba ir siekia kuo greičiau žurnalistams numesti kažkokią sensaciją, tokiu atveju yra parodomasis darbas arba siekiama kitokių tikslų. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docento, praktikuojančio advokato dr. Remigijaus Merkevičiaus klausiame: – Kaip vertinate buvusių aukšto lygio teisėsaugininkų viešai išsakytus pareiškimus, kad Generalinės prokuratūros prokuroras, nesikreipdamas į Seimą dėl Vito Matuzo teisinės neliečiamybės atėmimo, pasirodytų neveiksnus ir valdomas paslaptingų jėgų? – Politikų kalbėjimo laisvės ribos yra šiek tiek didesnės. Bei jei vertinčiau juridiniu požiūriu, daryčiau paprastą išvadą: jei tyrimas prieš Matuzą buvo pradėtas vadovaujant Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkui, kuris vėliau darė tam tikrus pareiškimus (kad kandidatuos į Seimą toje pačioje apygardoje kaip ir V. Matuzas – autorės pastaba), mano supratimu, tyrimo nešališkumo principas užkerta kelią tai institucijai apskritai toliau atlikti tyrimą. Tam tikri vieši pasisakymai po kurio laiko įrodo, kad žmogus galėjo būti tendencingas ir suinteresuotas tam tikros institucijos vadovas, kai vykdė savo einamas pareigas. Todėl siekiant visiško objektyvumo šis tyrimas turėtų būti perduotas kitai valdybai. Visą straipsnį skaitykite www.balsas.lt, www.matuzas.lt.

Kaip STT prievartauja teisėjus
„Daugėja įrodymų, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), surinkusi įrodymus apie teisėjų nusikalstamą veiklą, jiems nekelia bylų, o surinktą „kompromatą“ naudoja šantažui. STT valią sutikę vykdyti teisėjai paliekami ramybėje, tačiau turi vykdyti neteisėtus ir dažnai nusikalstamus STT nurodymus. Pastarasis atvejis – buvusio Panevėžio mero Vito Matuzo byla.“ Apie tai, kaip teisėjai gali tapti klusniais STT įrankiais ir kas gali laukti atsisakiusiųjų šokti pagal STT dūdelę, skaitykite www.laisvaslaikraštis.lt, www.matuzas.lt.

2012-ųjų mūšis dėl Seimo
„Taigi naujų politinių darinių, kurie eitų kautis su sovietinės nomenklatūros struktūromis ar Kremliaus veikiamomis partijomis, nematyti, o pasiryžusiųjų susidoroti su dešiniaisiais – nors tvenkinį tvenk. Iki lemiamo mūšio dienos stengiamasi išsekinti vakarietiškas partijas, kad nomenklatūrinių ir prokremliškų partijų pulkai galėtų suduoti lemiamą pergalingą smūgį ir išlaisvinti Lietuvą, Analizuojant šių laikų kutuzovų dėliojamą mūšio planą, matyti, kad dirbama tikrai kruopščiai ir labai profesionaliai. Gal tik su Vito Matuzo byla bent kol kas skystokai išėjo, todėl reikėtų įdėti truputėlį daugiau darbo, kad tie, kurie dar mano, jog Tėvynės sąjungoje yra mažiau korupcijos nei nomenklatūrinėse ar prokremliškose partijose, ir tuo suabejotų paskutinę savaitę prieš rinkimus. O visi kiti sprendimai tiesiog tobuli. Jei Lietuvos visuomenė, suprantanti, kas vyksta, tylės, dar kartą bus išsidalytos ES lėšos, galutinai perimtas Lietuvos energetikos potencialas ir supriešinta mūsų visuomenė. Todėl, gerbiamieji skaitytojai, dabar yra metas visiems pasakyti savo nuomonę, nes jei inteligentija tylės, didelė dalis visuomenės ir vėl balsuos už Petkios ir Čiapajevo būrius, o tai reiškia, kad, užuot tobulinę sistemą, trukdančią kurti skandinavišką gerovę, ir toliau dalyvausime geopolitiniame Vakarų bei Rytų kare.“ Visą straipsnį rasite 2012 metų rugsėjo mėnesio žurnale „Valstybė“ ir www.matuzas.lt.