2

Lietuva – tautinė valstybė
Tai parodė totali globalizmo krizė, prasidėjusi nuo socialinės atsakomybės atleistų korporacijų lenktynėmis dėl pigesnės darbo jėgos ir besibaigianti net bankų gigantų žlugimais dėl ciniško bankininkų savivaliavimo valiutų vertėmis, pinigų srautais bei pinigų grobstymo. Valiutos tapo elektroninėmis manipuliacijomis, beveik nebeturinčiomis nieko bendra su ekonomikų tikrovėmis. 2. Globalizmas yra neokomunizmo ideologija. Taigi, dar iki gimimo mirusi ideologija. Globalizmo legalizuotų integracijų (jos regioninės – civilizacinės) alinantis poveikis tautoms toks intensyvus, visapusiškas ir galingas, kad turime imtis visų įmanomų veiksmų atkurti nacionalinį ūkį, kuriantį tautos išgyvenimą garantuojantį nacionalinį produktą. Ne viena ES šalis tai jau suprato. Nacionalinių valiutų atkūrimas būtų pirmas žingsnis protingumo link. Lietuvoje vykdyta „euro įvedimo kriterijų laikymosi“ politika yra visų pirma kalta dėl tokios emigracijos – vadinamasis taupymas buvo bedarbystės auginimo ir iniciatyvų Lietuvoje žlugdymo politika. Įspėjama, kad „taupymo politika“ ir ES įves į sunkiai prognozuojamų mastų recesiją ir stagnaciją. 3. Nepriklausomybė yra vienintelė – politinė teisiškai fiksuota nacionalinė nepriklausomybė. Ji negali būti skaidoma į keletą nepriklausomybių – energetinę, militarinę ar dar kokią kitą. Investicijų paieškos integraciniams projektams, tokiems kaip Visagino AE, kuri numatyta tarnauti tarptautinėms, o ne tautos ūkio reikmėms, yra pseudonepriklausomybės projektas. Vadinamųjų investicijų, o iš esmės – mūsų ūkio gamybinės ir rinkų erdvės perėmimo politiką būtina įvertinti kompleksiškai, ir ne tik pagal skaičius, bet ir pagal pasekmių prasmes.

UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE

Nr. 10

Romualdas Ozolas, Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas
tėjo metas nupiešti visaapimantį sisteminį Lietuvos nuniokojimo paveikslą pradedant užsienio skolos dinamika, žmonių nuskurdinimo profiliais, baigiant naujosios lietuvių deportacijos – emigracijos masto apibūdinimu bei jos pasekmių artimiausiam dešimtmečiui ir visam XXI amžiui įvertinimu. Kokios yra Lietuvos generalinės problemos? Pirma ir svarbiausia – nacionalinio intelekto atkūrimas. Kai kalbu apie intelektą, kalbu apie valstybę, ir ne bet kokią, o visų pirma nacionalinę valstybę aukščiausiu lygiu mąstyti sugebančio elito išugdymą: be keleto dešimčių tokios brandos valstybės vyrų tauta negali orientuotis pasaulyje, o tuo labiau – daryti naciją pajėgiai gyventi pasaulyje įgalinančių sprendimų. Tai – amžiaus uždavinys pradedant šia diena. Antras svarbiausias uždavinys – sukurti tautos ideologiją: sisteminį tautos išgyvenimo ir kūrybingo gyvenimo nacionalinėje valstybėje projektą. Jo metmenys egzistuoja, reikia tik susitelkti ir tas įžvalgas apibendrinti atsižvelgiant į esamą padėtį ir – ypač – į ryškėjančius ilgalaikius tautos įtvirtinimo pasaulyje uždavinius. Ką būtina išdiskutuoti kaip valstybiniams apsisprendimams priimtinas tezes ar postulatus? 1. Kapitalizmas yra jau praeities ideologija. Ne mažiau nei komunizmas.

A

Jei naujasis Seimas liks toks, kokį jį projektuoja žmonių pinigus šiandien administruojančios rankos, tai gali reikšti Lietuvos pabaigą.

2

Nacionaliniam ūkiui būtina darbo jėgos struktūra visiškai sugriauta ir toliau griaunama. Investicijos, reikalaujančios importinės darbo jėgos, yra iš principo kenksmingos ir ypač pavojingos. Ir nacionalinę darbo jėgos struktūrą, ir jos užpildymo kvalifikuotomis pajėgomis planą reikia parengti iš pagrindų, planuojant ir valstybės pajėgomis palaikant visas produktyviai nacionalinei gamybai būtinas grandis. Švietimo, studijų ir mokslo sistemas būtina išvesti iš komercijos beprotnamio ne tik tų sferų organizavimo, bet ir dvasinių kokybių

ugdymo jose požiūriais. Skirdama milžiniškus mokesčių mokėtojų pinigus, tauta ir valstybė turi gauti už juos kokybišką intelektą ir pilietinę atsakomybę, bent jau atsiskaitomybę. Gana mūsų mokykloms būti intelekto rengimo eksportui gamyklomis! Lietuvos kultūra – tai visų pirma lietuvių kalba. Kalba yra pirmoji fronto linija santykiuose su pasaulio agresyviosiomis ne tik kultūrinėmis tendencijomis. Kas to nesupranta – turi tiesiog paklusti suprantančiųjų kuriamoms lietuvių kalbos išsaugojimo ir išugdymo normoms. Arba pasistengti suprasti, ką tautai reiškia jos kalba, raštas, raidynas ir raštija. Išėjimas iš kapitalizmo griuvenų į pokapitalistinį tautinių valstybių pasaulį kartu yra tausojančio gyvenimo būdo paieška. Tausojimas – tai ne taupymas, tai rūpinimasis, ką ir kaip vartoji išgyvenimui ir pragyvenimui, pradedant gamtos resursais, baigiant kito, greta tavęs esančiojo, dvasia. Nekalbant jau apie tautos dvasią, protą, kultūrą, iniciatyvas.

Minimalizmas turėtų ir galėtų būti atsakymas į vartojimo psichozę. Jokių valstybės skolų, nes jos – viso labo blogai dirbančių valdžių gelbėjimasis tautos ateities sąskaita; jokių žemės ūkio paskirties žemės pardavimų ne Lietuvos piliečiams; jokių imigrantų kvotų, kai jau ir aišku, ir pripažinta, kad multikultūrizmas žlugo; jokio lito pakaitalo euro, dolerio, juanio ar kokiu kitu pavidalu; jokių antrųjų valstybinių kalbų. Visa tai galėtų ir turėtų pradėti įgyvendinti naujasis Seimas. Štai ką galėtų pakeisti rinkimai! – sustabdyti Lietuvos slinkimą žūtin. Jei naujasis Seimas liks toks, kokį jį projektuoja žmonių pinigus šiandien administruojančios rankos, tai gali reikšti Lietuvos pabaigą. Galima tik pasidžiaugti, kad visuomenė telkiasi. Neparlamentinės tautinės partijos žengė pirmą žingsnį – sukūrė susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“. Įsibėgėja keletas visuomeninių judėjimų. Seime turi nugalėti tautinė politinė orientacija. Alternatyvų nėra.

Tikslas – tolydi ir darni plėtra! Išsivaduokime iš sovietinio jungo
Atkelta iš 1 p. kūrybinio potencialą atskleidžiančio gėrio ir – noro nedidelei grupei šalies ar pasaulio galingųjų tik jiems vieniems susigriebti šią naudą. Ketvirta, būtina paneigti įvairiausių liberalų skleidžiamą melą; girdi, kas valstybės, tai labai blogai o kas privatu – tai nuostabu. Neneigdami privačios iniciatyvos naudos, nepamirškime, kad privatininkas siekia naudos tik sau. Bet kokia kaina. O kur privataus verslo atsakomybė prieš visuomenę, valstybę, pagaliau – atskirą asmenį? Todėl mes kviečiame panaudoti valstybės kolektyvinį potencialą atkuriant gyvybingą ir stiprų šalies ūkį. O vystomo mokslo bei žmonių išsilavinimo augimas ne tik suteikia galimybes, – net reikalauja pereiti nuo rinkos chaoso prie bent strategiškai planuojamo šalies ūkio vystymo. Gyvenimo realybė mums akivaizdžiai įrodo: natūraliai egzistuoja tokie ūkio segmentai, nuo kurių funkcionavimo priklauso visos valstybės ūkio sveikatos būklė. Tai energetika, natūralios monopolijos, infrastruktūros įmonės, gamtos ištekliai, miškai ir pan. Visa tai pirmiausiai privalo tarnauti viešajam interesui. Todėl TVS pasisako, kad šie ūkio sektoriai ir turi išlikti valstybės nuosavybėje. Visokie išvedžiojimai apie konkurenciją yra rafinuotas melas, nes ji šiose srityse neveikia ir net negali egzistuoti. Be to, mes gerai matome, kad net prekyboje yra labai silpna konkurencija – turiu omenyje didžiuosius prekybos tinklus. Dar būtina pašalinti bet kokį tarpininkų dalyvavimą išvardintų ekonomikos sektorių veikloje, nes tai tik gimdo korupciją. Tai taikytina ir viešiems pirkimams. Netikėkite, kai liberalai ir Co. teigia, kad valstybinės įmonės neefektyvios. Skandinavijos šalys tai paneigia, o Švedijoje seniai įrodyta: didžiosios valstybinės įmonės veikia geriau už privačias. Be to, turime teigiamų pavyzdžių ir Lietuvoje. Kelių priežiūros įmonės, „LG“, „Klaipėdos nafta“. „Bloga“ ne nuosavybės forma, o blogas valstybės reikalų tvarkymas. Mes žinome kaip tai sutvarkyti. Būtina panaikinti nebaudžiamumą, įvesti aiškius veiklos kriterijus ir tai susieti su vadovų komandos atlygiu už darbą; užtikrinti veiklos skaidrumą ir panaikinti tarpininkus viešuosiuose pirkimuose. Dar šias procedūras reikia supaprastinti, perkeliant dalį atsakomybės ant įmonių vadovų. Savaime aišku, įvedant geležinę kontrolę ir atsakomybę už rezultatus. Siūlome reorganizuoti valstybės institucijas, sukuriant veiklias mobilias struktūras. Tai išjudins sustabarėjusią ūkio valdymo biurokratiją, tik stagnuojančią ir pinigus veltui ryjančią. Ministerijos ir departamentai bus organizatoriais, o tikrieji strateguotojai ir modelių kūrėjai taps mokslinai centrai, kurie jau egzistuoja bet jų potencialu nesinaudojama. Sukursime Strateginio planavimo sistemą, kuri apims šalies raidos kriterijų modeliavimą ir konkrečių ūkio sektorių, ypač tų, kurie įtakoja visą ūkį, prognozavimą. Tam reikia naujos jaunimo profesinio orientavimo sistemos kuri prognozuotų bent 20 metų į priekį svarbiausių specialistų poreikį. Kurie rinksis perspektyvias specialybes ir sėkmingai mokysis, už mokslą nemokės. Mokslas bus maksimaliai priartintas prie praktikos. Valstybė ir jos institucijos atsisakys stebėtojo vaidmens ūkio raidos procesuose, o taps aktyviu pažangios raidos iniciatoriumi, investuotoju. Iš esmės bus peržiūrimi darbuotojo ir darbdavio santykiai: jie privalo tapti partnerių santykiais. Ne darbas už ubagišką algą, o partneriški darbo rezultatai ir atitinkamas atlyginimas už kolektyvinėmis pastangomis sukurtą pridėtinę vertę. Toks požiūris sukurs naujo tipo santykius tarp darbuotojo ir savininko/vadovo. Iš priešiškų – antagonistinių siūlome pereiti prie kūryba grindžiamos partnerystės. Esame nedidelė, bet darbšti ir galinti veikti kartu tauta, ne kartą istorijos raidoje tai įrodžiusi. Atkelta iš 1 p. tačiau jie nepralobo, nepasipelnė politikos dėka, nedalyvavo prichvatizacijos procesuose. Pati koalicija formavosi ne postų dalybų, o principų, idėjų, programų derinimo pagrindu. Vasario 6 d. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ pasižadėjo būti atviras visuomenei, vadovautis demokratinėmis nuostatomis ir vykdyti tautos valią. Savo įsipareigojimus „Už Lietuvą Lietuvoje“ siekia tesėti. Nacionalinį susivienijimą parėmė ir jo rinkimų sąrašą papildė kovo 11-osios Akto signatarai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, visuomeniniai judėjimai ir jų atstovai, profsąjungiečiai ir t.t. ULL aiškiai palaikė visuomenės siekį rinkimams turėti vieną antisisteminių jėgų sąrašą ir didžia dalimi jį įvykdė. Demokratijai būtina daugiapartinė sistema. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ suformavęs koaliciją įvykdė sąlygą rastis naujos kokybės plataus spektro – nuo politinės kairės iki politinės dešinės – daugiapartinei sistemai. Tai tikroji opozicija ir alternatyva dabar dominuojančiai politinei partinei sistemai, kuri per kelis valdymo dešimtmečius nepaisė valstybės interesų ir nepateisino piliečių lūkesčių. Socialiniams, ekonominiams, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitiems klausimams bei problemoms spręsti, kurti visuomenės gerovę pirmiausia reikalinga politinė valia. O ji neįmanoma be idealizmo ir principų, kurie turi būti politine vertybe. Tuo Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ politinės organizacijos ir skiriasi nuo dabar dominuojančių Seimo partijų. Rugsėjo 15 d. ULL Lietuvai pristatė programą. Tai bendra Nacionalinio susivienijimo programa, kuri buvo ruošiama ir derinama koalicijos partnerių. Tai ne pažadai, kurie baigiasi pasibaigus rinkimams, o įsipareigojimai. Įsipareigojimai ne tik piliečiams, bet ir sau, nes tik tokiu atveju jų bus laikomasi ir programa vykdoma. Tai bene pirmas atvejis Lietuvos istorijoje po 1990-ųjų kovo 11-osios, kuomet koalicija suformuojama pirmiausia suderinus vertybinius ir programinius dalykus, nesidalijant valdžios postų.

ULL – Mūsų namai Lietuva
Atkelta iš 1 p. gynimui ištikimi asmenys; Valstybė privalo disponuoti valstybiniu kapitalu teikiančiu socialinės saugos minimumus visiems piliečiams; lietuviai kuria nacionalinę kultūrą, jie oriai ir teisingai elgiasi su visomis pasaulio tautomis ir valstybėmis ir to pat reikalauja iš kitų. Seime turi susirinkti žmonės, kuriuos Jūs galėtumėte pavadinti savo atstovais, pasiryžusiais tarnauti ne viską pirkti ir parduoti galintiems biznieriams, o vaikus auginantiems ir savo žemėje gyventi norintiems Lietuvos piliečiams. Mes esame tie, kurie aukščiausia valdžia laiko tautos piliečių valią. Darbas įtvirtinant tokį požiūrį laukia nelengvas, tačiau jam skiriame savo tolesnį gyvenimą ir esame pasirengę prisiimti visą už savo veiksmus tenkančią atsakomybę.

Nr. 10

UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE
Viso to rezultatas – piliečiai prarado pasitikėjimą valdžia ir valstybe. Žmonės tapo abejingi. Jau 60 procentų rinkėjų nedalyvauja rinkimuose, nes jiems tas pats, kokia bus valdžia. Rinkėjai nemato pokyčių. Tokia situacija labai patogi esantiems valdžioje, nes kuo mažiau rinkėjų dalyvaus rinkimuose tuo didesnė tikimybė, kad jie bus vėl perrinkti. Paradoksas, bet valdžia nėra suinteresuota keisti susidariusią situaciją, nes ji yra naudinga jiems. Lietuvos įstojimas į ES atvėrė duris ir laisvam darbo jėgos judėjimui. Lietuvos valstybė visiškai nebuvo pasiruošusi spręsti migracijos klausimo. Priešingai, valdžiai tai buvo naudinga, nes šalyje mažėjo bedarbių skaičius ir gerėjo kai kurie statistiniai rodikliai. Tuo tarpu Lietuvos piliečiai krovėsi lagaminus ir traukė į Vakarus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos pažangos strategiją, kurią drąsiai galima pavadinti Lietuvos išsivaikščiojimo strategija. Kiekviena valstybė, besirūpinanti savo ateitimi, turi ateities planavimo centrą, kuriame yra projektuojama tautos vystymosi raida. Lietuva tokio centro neturi. Mūsų tautos vystymosi strategija patikėta partijoms. Todėl kas 4 metai strategija yra keičiama, o tai reiškia, kad tautos vystymosi strategijos Lietuva iš viso neturi. Vargas valstybei, kuri neprojektuoja savo ateities! O gal čia ir yra svarbiausia strategija, įgyvendinta penktosios kolonos- jos nebuvimas? Juk Europos komisijos komisaras Ž.M.Barozas aiškiai pasakė, kad tautinių valstybių nebebus. Kai kurios rinkimų įstatymo nuostatos pažeidžia piliečio konstitucinę teisę į demokratinius rinkimus. Iš valstybės biudžeto finansuojamos tik partijos, kurios ir sukūrė tokią sistemą, o žiniasklaida ir politologai aiškiai įvardija lyderius ir juos proteguoja, tuo formuodami rinkėjų požiūrį į jų, ne rinkėjų, išrinktus lyderius. Nacionalinė televizija irgi diskriminuoja neparlamentines (nesistemines) partijas. Tad kalbėti apie demokratinius ir laisvus rinkimus tiesiog neįmanoma. Taigi, metas aiškiai pasakyti, kad Lietuvoje įsigali valdoma demokratija. Lietuva priklauso ES ir NATO. Atrodo, kad visi esminiai klausimai yra išspręsti. Bet Lietuva tapo išsivaikščiojančia, todėl šio pavojaus akivaizdoje, Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga, Tautininkų sąjunga ir Tautos vienybės sąjunga sudarė koaliciją – nacionalinį susivienijimą „UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE“, kurio svarbiausias tikslas – išsaugoti tautinę tapatybę, sustabdyti tautos nykimą ir valstybės irimą. Tai šalies istorijoje negirdėtas įvykis, kad partijos susijungtų prieš rinkimus. Koalicija pateikia naują pasirinkimo galimybę rinkėjams, nusivylusiems sisteminėmis partijomis, kviečia visus vienytis, kad taptume savo valstybės šeimininkais ir Lietuva išbristų iš itin sunkios padėties. Nacionalinis susivienijimas „UŽ Lietuvą Lietuvoje“ kviečia tęsti žygį Sąjūdžio ir Baltijos keliu. Tad kviečiame į žygį už Tautos ir valstybės išlikimą! Už gerovės kūrimą tautos namuose!

Gerbiamieji ,

Taisykime Lietuvos mokesčių sistemą

3

Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė

K

ai mes 1989 m. stovėjome susikibę rankomis, veidu į vakarus, Baltijos kelyje, trys tautos – lietuvių, latvių ir estų – sau ir visam pasauliui pasakė, kad nori gyventi kitaip, būti laisvi ir kurti savo nepriklausomas valstybes. Tai buvo aukščiausia pilietiškumo, tautiškumo ir tautos savimonės išraiška. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę buvome pilni ryžto ir entuziazmo kurti savo gyvenimą. Bet buvome naivūs, tikėdamiesi greito gyvenimo pagerėjimo. Valstybės kūrimas yra ilgas ir nuoseklus darbas, reikalaujantis nuoseklaus darbo, žinių ir išminties. Jauną Lietuvos valstybę pradėjo terorizuoti Sovietų sąjunga ir užsuko naftos kraną. Atsilaikėme. Tada bandė jėga nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos valdžią – vėl atsilaikėme. Akivaizdu, kad mūsų kaimynai, kurie deklaruoja, čia turį interesų, jų niekada ir neatsisakė. Lietuvių tauta prieš jėgos naudojimą turi imunitetą, bet prieš finansų įtaką, kaip parodė laikas, neturime jokio imuniteto. Tikslui pasiekti buvo puikiai panaudotas penktosios kolonos principas, prieš kurį Lietuvos valdžia neturėjo jokio priešnuodžio. Vieni neigė jos egzistavimą, kiti prisidengę žmogaus teisių deklaracija, demokratijos principais ir laisva rinka tylėjo, o penktoji kolona dirbo. Mokyklą depolitizavome, auklėjome laisvus žmones, bet ne savo šalies patriotus. Ekonomikoje kelrode žvaigžde buvo laisvos rinkos instituto idėjos. Šalies ūkyje įsivyravo laukinio kapitalizmo taisyklės. Valstybė nesugebėjo kovoti su šešėline ekonomika. Taip susidarė šalyje didžiulė socialinė atskirtis, kuri dabar priartėjo prie pavojingos ribos. Šešėlio pinigai užvaldė partijas ir, tuo pačiu, visas Lietuvos valdžios institucijas. Susikūrė oligarchinė sistema. Seimas pradėjo atstovauti ne rinkėjams, bet pinigų klanams, o dažnai ir nusikalstamam pasauliui. Sąvokos teismas ir teisingumas atsidūrė skirtinguose poliuose.

L

Ko trūksta mūsų valstybei?
svarbu dalyvavimas NATO, gerų santykių su kaimynais palaikymas, bet ir pati tauta turi jausti atsakomybę už savo valstybės likimą, pasirengusi įveikti tiek užsienio grėsmes, tiek ir pavojus, kylančius iš vidaus. Viena didžiausių vidaus grėsmių yra TEISINGUMO ir SOCIALINIO TEISINGUMO stoka. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi būti iš tiesų lygūs teisingų įstatymų akivaizdoje ir kartu – vienodai atsakingi už įstatymų pažeidimą, įskaitant ir tuos, kurie patys privalo tą teisingumą įgyvendinti. Ypač sunkiu nusikaltimu laikome valstybės plėšimą. Laisvė be atsakomybės šiandien suteikta dideliems pinigams. O tai naikina galimybę savo valstybėje jaustis ŽMOGUMI. Kiekviena valdžia išsigimsta be piliečių, visuomenės kontrolės, atsakomybės tautos ir valstybės interesams, todėl manome, kad mūsų valstybėje trūksta „dalyvaujamosios demokratijos“. Ją reikia įdiegti, pradedant nuo realios savivaldos, kurią šiandien pakeitė partijų savivalė, iki visuomenės ir piliečių partnerystės su aukščiausios politinės ir teisinės valdžios institucijomis. Kol nėra tvirto visuomeninio valstybės stuburo, neturėsime ir GYVYBINGOS valstybės. Tauta neturi atsilikti nuo pažangos procesų pasaulyje, bet jie neturi naikinti mūsų gyvenamosios aplinkos, žaloti mūsų tautos sveikatos, dorovės, kenkti jaunam žmogui. Rūpestis mūsų tautos ir valstybės interesais – tai Sąjūdžio vertybių sugražinimas į mūsų valstybės gyvenimą. Tada visi kartu parodėme pasauliui pavyzdį, kaip moralės ir laisvės jėga, pasišventimas savo tautos ir valstybės reikalams gali nugalėti net pačią brutaliausią jėgą. Palaikykime rinkimuose Nacionalinį Susivienijimą UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE ir neleiskime mums įteigti, kad jau yra parinktos biudžetinės partijos, kurios valdys Lietuvą.

ietuvos politiniame gyvenime trūksta politinės jėgos, kuri svarbiausiu savo veiklos prioritetu laikytų Tautą ir Valstybę. Mūsų interesas – globalių procesų verpete surasti galimybę tautai vystytis ir augti. Tik ta tauta išsivaikšto, kuri nebejaučia savo šaknų, todėl mes sakome, kad labai svarbi yra pagarba savo tautos kultūrai, istorijai, švietimui, jaunosios kartos ugdymui meilės savo valstybei, patriotizmo dvasia. Esame įsitikinę, kad visoms tautybėms, gyvenančioms Lietuvoje turi būti užtikrinta jų teisė išlaikyti savo tautinį tapatumą, kultūrą, bet ši laisvė neturi griauti pareigos savo valstybei. Vadovaujamės Vinco Kudirkos, Maironio, Nacionalinio Atgimimo, Sąjūdžio idėjomis. Iš savo patirties žinome, kaip nelengvai tautos ir valstybės laisvė yra pasiekiama, todėl priešinsimės siekiams ją apriboti, ar tai būtų grėsmės iš Rytų, ar vilionės iš Vakarų. Kartu su kitomis laisvę mylinčiomis tautomis nesutiksime, kad ES būtų paversta FEDERACIJA. Labai

L

Alvydas Medalinskas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys

kią ekonomiką kovojančiomis institucijomis, yra pilnos noro realiai keisti padėtį šalyje ir yra pasiryžusios esmingai ir ryžtingai pertvarkyti teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemas, didinant jų veiklos efektyvumą ir atsakomybę. Būtent šios sąlygos leistų iš šešėlio ištraukti daug daugiau už „konservatorišką milijardą“ (kuris realiai taip ir nebus ištrauktas). Mokesčių sistemą keisti reikia ir dėl to, kad ji yra socialiai neteisinga. „NakAudrius Rudys, tinė“ konservatorių ir liberalų mokesčių Nepriklausomybės Akto signataras reforma, padidinusi netiesioginių mokesčių naštą, pagrindinę kovos su krize naštą ietuvos mokesčių sistema su- užkrovė ant mažesnes pajamas turinčių ir laukia daug kritikos. Bet ir už- skurdžiau gyvenančių mokesčių mokėtojų tarimo. Šią savaitę įtakingiausia pečių. To pasekmė – mažesnis vartojimas, mūsų šalies kapitalo asociacija – taigi ir skurdo plitimas, ir mažesnis šalies Lietuvos pramonininkų konfederacija – pa- BVP augimo potencialas. Mechanizmas paskelbė, kad pagrindinis dalykas, ko ji laukia prastas, tik, deja, ne visiems suprantamas: iš naujosios Seimo sudėties – neliesti susi- paprastai kuo mažesnės asmens (šeimos) klosčiusios mokesčių sistemos. Tai reiškia, pajamos, tuo didesnė jų dalis skiriama PVM kad bent jau pramonininkai, išreiškiantys apmokestinamoms prekėms ir paslaugoms Lietuvos mastu stambaus kapitalo interesus, įsigyti. Aukštesnių pajamų savininkai didesyra ja patenkinti arba bent jau nesitiki, kad ją nę savo pajamų dalį gali skirti ir skiria taugalima pagerinti. pymui, investicijoms, draudimui ir kitoms Ir nenuostabu. Europos sąjungoje tėra šiuo mokesčiu neapmokestinamoms sritik kelios valstybės, kuriose mokestinės biu- tims. Skurdesnieji bendrapiliečiai per PVM džetų įplaukos nesudaro nė 30 proc. Todėl į biudžetą atiduoda apie 20 proc. pajamų, toliau įgyvendinti rožinę liberalų ir kapitalo labiau pasiturintys – kokius 10 proc. savininkų svajonę nebėra kur. ULL numato taisyti mokesčių sistemą Šiuolaikinė visuomenė, kuriai humaniz- iš esmės. Pirmiausiai keisime mokestinių mo ir socialinio solidapajamų pasiskirstymą rumo siekis nėra tušEuropos Sąjungo- tarp tiesioginių (pačias šūkis, negali toliau je tėra tik kelios jamų ir turto) ir netoleruoti to gyvenimo valstybės, kuriose tiesioginių (pirkimų) lygio skirtumo, kuris mokesčių – didinsime mokestinės biudže- tiesioginių ir mažinegzistuoja vieningoje to įplaukos tesu- sime netiesioginių ekonominėje erdvėje – Europos sąjungoje. daro 30 proc. Todėl toliau mokesčių naštą. Tam Todėl dauguma rinkiįgyvendinti rožinę liberalų reikės mažinti ir difemuose dalyvaujančių ir kapitalo savininkų svajo- rencijuoti PVM tarifus partijų, atsiliepdamos į bei akcizus degalams., nę nebėra kur. Be to, remdamiesi šį visuomenėje tvyrantį poreikį, deklaruoja nauju Visuotinio turdaugelį populiarių visuomenės reikalauja- to, pajamų ir išlaidų deklaravimo įstatymu, mų pokyčių, kurių įgyvendinimas neišven- žymiai efektyviau taikysime prabangaus giamai padidins valstybės išlaidų poreikį. turto mokestį, diferencijuosime gyventoTačiau beveik visos dievagodamosi, kad į jų pajamų mokesčio tarifus ir praplėsime skolas valstybės toliau nebeklampins, arba šiuo mokesčiu apmokestinamų pajamų kukliai nutyli, iš kur ims papildomų pinigų, ratą. Naudodami lanksčią lengvatų sistearba deklaruoja, kad sutaupys mažindamos mą sieksime, kad ekonomiškai silpnesni valstybės valdymo išlaidas ir didindamos jų mokesčių mokėtojai mokėtų santykinai panaudojimo efektyvumą. Pritariame šioms mažesnius mokesčius. Pagaliau pasiūlysim intencijoms ir patys to sieksime. įstatymą, leisiantį taikyti specialius mokesBet greitu laiku radikaliai Lietuvoje čius toms monopolijoms, kurios vykdo pagerinti gyvenimą šio rezervo (ir ūkio na- nesąžiningą kainų politiką. tūralaus augimo) neužteks. Todėl NacionaŠtai kodėl negalime pažadėti pralinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ monininkams nekeisti mokesčių sistemos. (ULL) savo programoje numato bendro Gal ir jie supras, kad mūsų pasiūlymai ilgavidaus produkto dalį, per mokesčius su- laikėje perspektyvoje ir jiems naudingi. Morenkamo į valstybės ir savivaldybių fondus, kesčių naštos perskirstymas, kai vargingesni padidinti iki 35 proc. Tai leistų valstybės visuomenės sluoksniai disponuos didesdisponuojamas lėšas padidinti 5–6 mlrd. nėmis lėšomis, leis padidinti bendrą vidaus litų per metus. Sutikime, kad tada užtektų vartojimą, ypač Lietuvoje gaminamų prekių lėšų laipsniškai didinti policininkų, biblio- ir teikiamų paslaugų vartojimą, tad ir dautekininkų ir kitų biudžetininkų atlyginimus, gelio pramonininkų rinką. Be to, pakitusios pagerinti vaikų ir paauglių priežiūrą, labiau socialinės sąlygos jei nesustabdys, tai bent remti vaikus auginančias šeimas,vykdyti jau ir nepaskatins darbo jėgos emigracijos, efektyvesnę narkotikų vartojimo prevenci- mažėjanti socialinė atskirtis mažins ir sociją, remontuoti melioracines sistemas, susi- alinę įtampą, o kartu ir galimybę socialinių grąžinti valstybės nuosavybei natūralių mo- neramumų. Neramumų, kurie gali turėti nopolijų infrastruktūrą, įsteigti valstybinį griaunančią jėgą. investicijų ir komercijos banką, didmeninės Tiems Lietuvos žmonėms, kurie gyvena (o jei prireiks – ir mažmeninės) prekybos iš darbo užmokesčio ir kartais prisiduria iš būtiniausiais maisto, naftos produktais ir socialinių išmokų, mūsų siūlomas mokesvaistais įstaigas, sustiprinti..., pagerinti..., čių sistemos pertvarkymas gali gyvenimą užtikrinti... ir t. t., ir pan. (skaitykite ULL ir padaryti bent kiek lengvesnį, labiau pasituvisų kitų partijų rinkimines programas). rintį ir oresnį. Kitas būsimų išlaidų didėjimo šaltinis O Lietuvos visuomenei tokia reforma yra šešėlinės ekonomikos išskaidrinimas. reikštų posūkį į šiuolaikinės gerovės valstySkirtingai nuo vadinamųjų „sisteminių“ bės standartų diegimą, socialinės atskirties partijų, ULL sudarančios politinės jėgos mažinimą bei tautos ir jos sukurtos valstynėra jokiais saitais susijusios su prieš to- bės tęstinumo galimybių didinimą.

3

4

UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE

Nr. 10

REFERENDUMAS dėl Visagino AE
1. Ar Visagino AE – tai kelias į Lietuvos energetinę nepriklausomybę? Atvirkščiai – tai kelias į didesnę priklausomybę nuo Rusijos. Perkamas vienas didelio galingumo reaktorius (1350MW), kuriam reikės atitinkamo momentinės galios rezervo, nes reaktorių dažnai reikia staigiai stabdyti. Lietuva tokį galios rezervą galės gauti tik iš Rusijos. O tai reiškia, kad Lietuva pasiliks „vieningoje“ Rusijos energetinėje sistemoje. 2. Ar negalima momentinės galios rezervo gauti iš Lenkijos bei Švedijos, kitų kaimynų? Energetinės jungties su Lenkija statyba stringa, kažin ar ji bus baigta iki numatomo termino. Tačiau norint atsijungti nuo Rusijos, reikia mažiausiai dviejų tokių jungčių. Antroji net nėra projektuojama. Be to, šiaurės Lenkija pati kenčia dėl elektros energijos deficito. Jungtis su Švedija yra nuolatinės srovės, todėl momentinės galios rezervui netinka. Baltijos šalių sistemoje įmanoma užtikrinti galios rezervą tik iki 300 MW. 3. Ar valdančiosios koalicijos vadovai šito nežino? TS-LKD rinkimų programoje buvo aiškiai pasakyta, kad AE reaktorių galingumas neturi būti didesnis kaip 800MW ir kad jų negali būti tik vienas. Didesnio galingumo reaktoriaus, juolab tik vieno, statybą jie tuomet pavadino Lietuvos išdavyste. Šiandien jie net nesiteikia paaiškinti, kodėl taip elgiasi. Dar vienos jungties su Lenkija nupaišymas žemėlapyje nieko neįtikina. 4. Valdantieji teigia, kad Lietuvai trūksta nuosavų elektros energijos pajėgumų ir kad dėl to net 70% jos esame priversti importuoti iš Rusijos. Gal nuosava AE išspręstų šią problemą? Lietuva šiuo metu turi beveik dvigubai daugiau pajėgumų negu jai reikia piko metu. Elektros energiją importuoNetiesa. Pvz., gamyba iš gamtinių dujų daug kur pigesnė (žinoma, tik ne Lietuvoje, kur mes jas perkame monopolinėmis kainomis, kol dar nėra suskystintų dujų terminalo, bet juk terminalą jau turėsime 2014m. pabaigoje!). Be to, atominė energetika visur yra netiesiogiai valstybės dotuojama, į kaštus neįskaičiuojamas nuolatinis giluminis atliekų laidojimas, kuris dar nėra išspręstas, o kaštai siektų ne pusę pačios jėgainės pastatymo kaštų. Mums parduodamo reaktoriaus Teksase atsisakė ne tik dėl to, kad jis yra Fukušimos tipo ir jam reikia papildomų investicijų saugumui, tačiau ir dėl ekonominių priežasčių, t.y. kaip tik dėl tokios gamybos brangumo. 8. Ar tai reiškia, kad atominė energetika nebeturi perspektyvų? Tai, kad pvz. Vokietija apsisprendė iš viso atsisakyti atominės energetikos, dar nereiškia, kad atominė energetika jau nurašyta ir nebeturi perspektyvų. Šiuo metu licencijuojami naujos kartos nedidelio galingumo atominiai reaktoriai, kurie bus talpinami giliai po žeme ir kurie gali būti konkurentabilūs bei labiau tinkami Lietuvai. Referendumas vyksta ne dėl atominės energetikos perspektyvų, o tik dėl valdančiosios koalicijos siūlomo projekto, kuriam pritarė Seimas. Seime šie įstatymai buvo priimti nedidele dauguma, naudojant didžiulį spaudimą. Tik Tauta referendumu dar gali sustabdyti šį projektą. Nors patariamuoju referendumu priimti įstatymai tiesiogiai nebus sustabdyti, tačiau Seimas bus įpareigotas taisyti, naikinti įstatymus pagal Tautos išreikštą valią. 9. Tai kodėl gi valdantieji siūlo tokį visapusiškai rizikingą ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę apsunkinantį projektą? Gal jie Rusijos specialiųjų tarnybų, ar kitų Lietuvai priešiškų jėgų agentai? Be jokios abejonės, kai kurie iš įtakingų Lietuvos politikų sąmoningai veikia, pažeisdami Lietuvos nacionalinius interesus. Kiti patys nesigilina, pasitiki savo vadovybe. Tačiau pagrindinė prie-

Koalicija atsako į 10 klausimų, kurie padės tau apsispręsti

Vietoj to, kad investuotumėme į naujausias technologijas, į šaltinių įvairovę, mums siūlo skolinimosi projektą, kurio bendra vertė didesnė už metines biudžeto pajamas.

žastis, kodėl taip įžūliai stumiamas šis projektas yra kita – jie juk patys netiki, kad šis projektas bus įgyvendintas – tai tiesiog dideli pinigai. Jų daug suksis ir pratekės. Be to, brangios ir ilgos statybos – tai ir nuolatinis politinės galios šaltinis. 10. Tačiau jei projektas neturės tęstinumo, po rinkimų atėjus į valdžią kitoms politinėms jėgoms, kokia prasmė tai daryti dabartinei valdančiajai koalicijai? Tai, kad po rinkimų susidarys kita valdančioji koalicija, tėra tik valdžios pasikeitimo iliuzija. Šiandien mūsų politinė sistema, deja, tokia, kad kas iš vadinamųjų didžiųjų partijų (sisteminių, biudžetinių) besudarytų koaliciją, valdžia bus ta pati. Tai bus pinigų valdžia, diktuojanti politikams, o ne tikra Tautos atstovybė, siekianti bendrojo Tautos gėrio. Kita vertus, dalis rinkėjų labai norėtų, kad Lietuva imtųsi didelių iššūkių, suteikiančių proveržį geresnei ateičiai. Dalį jų nesunku suklaidinti, pateikiant tokią svajonę ir tikintis palaikymo rinkimuose. Kartu atitraukiamas dėmesys nuo daugelio nepadarytų darbų ir neįgyvendintų esminių įsipareigojimų. KIEKVIENĄ DORĄ PILIETĮ KVIEČIAME Į REFERENDUMĄ! NELEISK UŽRIŠTI GIRNAPUSĖS LIETUVAI ANT KOJŲ! PASAKYKIME NE SIŪLOMAM AE PROJEKTUI, PASAKYKIME NE LIETUVĄ UŽVALDŽIUSIEMS GROBIKAMS!

4

jame iš Rusijos ne dėl to, kad negalime pasigaminti patys, o dėl to, kad iš ten nuperkame žymiai pigiau (tarpininkai nuperka 1kW už 11cnt ir parduoda ją Lietuvai už 16cnt). Itin optimistiškai skaičiuojant, Visagino AE pagamintos elektros energijos savikaina būtų 25cnt, o realistiškai skaičiuojant – ne mažiau kaip 30cnt. Kaina vartotojui tuomet viršytų 60cnt. 5. Tačiau gal galėtume AE pagamintą elektros energiją eksportuoti ir Lietuva praturtėtų? Šiuo metu vyksta atsinaujinančių šaltinių elektros energijos revoliucija, plečiasi suskystintų dujų rinka, krinta dujų kainos (JAV dujų kaina jau 10 kartų mažesnė negu Lietuvoje). Vietoj to, kad investuotumėme į naujausias technologijas, į šaltinių įvairovę, mums siūlo skolinimosi projektą, kurio bendra vertė didesnė už metines valstybės biudžeto pajamas, o jį įgyvendinus dar tektų pri-

mokėti, kad tokią energiją iš mūsų imtų (turėtume ją pardavinėti mažiau kaip už savikainą). 6. Tačiau gal AE statyba sukurtų daug darbo vietų, labai paskatintų ekonomikos vystimąsi? Deja, projekto autoriai nesąžiningai paskaičiavo, ar AE alternatyvos šiuo požiūriu nebūtų geresnės. Vystant tinklą kogeneracinių elektrinių, tai yra tokių, kurios gamina ir šilumą, ir elektros energiją, ypač jei jos naudotų vietinį biokurą, būtų sukurta nepalyginamai daugiau darbo vietų. Be to, tiek šių, tiek ir vėjo jėgainių statyba būtų pagrįsta greitai atsiperkančiomis investicijomis, o ne didelių lėšų pasiskolinimu reaktoriaus iš Japonijos pirkimui. 7. Bet juk skelbiama, kad atominės elektrinės visame pasaulyje atsiperka, kad jų gaminama elektros energija yra pati pigiausia?

Visuomeninis transliuotojas: padeda pasirinkti ar kliudo?
įtakos visuomenei tikriausiai įrodinėti nereikia. LRT pradėjusi transliuoti diskusijų laidas skirtas spalio 14 d. vyksiantiems Seimo rinkimams pademonstravo ne patį didžiausią profesionalumą. Jau pirmojoje įžanginėje laidoje vedėja Rita Miliūtė sudarė įspūdį lyg šias laidas televizija transliuoja nemokamai darydama paslaugą politinėms partijoms. Nors neabejoju, kad ši patyrusi televizijos žurnalistė puikiai žino, kad už visą šį Nacionalinio transliuotojo eterį sumoka Vyriausioji rinkimų komisija iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Taip pat laidos vedėjos elgesys stebino bandymais koreguoti pašnekovų kalbos turinį ir trukdymu žiūrovui išgirsti prisistatančiųjų žodžius. Atrodė, lyg tai autorinė vedėjos laida privačioje televizijoje. Tačiau sekančios laidos skirtos išsamesniems rinkimų dalyvių prisistatymams nustebino dar labiau. Vietoj to, kad rinkėjai galėtų susidaryti nešališką nuomonę, šių TV laidų režisieriai žiūrovams pasiūlė „paslaugą“ – ekspertus, kurie kaip kokiame „Šok su manimi“ projekte rimtais veidais vertino kandidatų kalbas, atsakymus į klausimus. Kiekvienas mūsų, kaip pilietis, turime teisę į savo įsitikinimus, nuostatas, pažiūras. Tokias pat teises turi ir ekspertai, politologai. Todėl atsisėdus į eksperto kėdę būtų sąžininga visų pirma deklaruoti savo politines nuostatas ar simpatijas, kad žiūrovui nekiltų abejonių dėl vienos ar kitos ideologijos, o gal net vienos ar kitos politinės partijos protegavimo. Ypač jei tų „teisėjų“ pincipingumas gali būti kvestionuojamas. Štai, pavyzdžiui, rugsėjo 17 d. laidoje dalyvavęs politologas Vladimiras Laučius kritiškai įvertino koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovų teiginius dėl šį susivienijimą sudarančių politinių or-

Atsisėdus į eksperto kėdę būtų sąžininga visų pirma deklaruoti savo politines nuostatas ar simpatijas, kad žiūrovui nekiltų abejonių dėl vienos ar kitos ideologijos, o gal net vienos ar kitos politinės partijos protegavimo.

isuomenės nuomonės apklausos rodo, kad nemaža dalis rinkėjų dar neapsisprendę už ką balsuoti per ateinančius rinkimus. Televizijos

V

Violeta Linkienė, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotoja

ganizacijų antisistemiškumo. Noriu praskaidrinti gerbiamo politologo atmintį ir pacituoti jo paties žodžius, pasakytus 2005 m. sausio 15 d. Socialdemokratinės minties instituto konferencijoje: „Politologai linkę skirstyti partijas į sistemines ir nesistemines. Pagal šį kriterijų LSDS patenka į nesisteminių partijų komandą. Klausimas toks: ar sistemi-

nės partijos yra tai, ko reikia Lietuvos valstybei ir jos žmonėms? Atsakymas būtų toks: būtent, taip vadinamosios, sisteminės partijos sukuria tokią politinę aplinką, kada demokratija Lietuvoje atsiduria ties išnykimo riba, kada per rinkimus žmonės balsuoja už pažadus, kurių po laimėtų rinkimų tuoj pat atsisakoma. Aiškiai įvardinus tokios sistemos egzistavimą ir jos nešamą žalą, atsiveria galimybės rasti būdus kaip priešintis jai, parodyti, kad esama rimtų alternatyvų tokiai supuvusiai sistemai ir, galų gale, rasti kelią, kaip ją panaikinti.“ („Žvilgsnis į politinę kairę“, SDMI, 2005). Įdomu, kada politologas V.Laučius buvo nuoširdus? Taigi, kyla pagrįstas klausimas: ar Lietuvos nacionalinis transliuotojas dėl savo nekompetencijos daro „meškos paslaugą“ rinkėjams, ar vis tik tai gerai apgalvoti veiksmai nukreipti prieš konstitucines rinkėjų teises?

Rinkimų agitacija apmokėta iš Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos sąskaitų.

UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE
Gintaras Songaila: Nusikratykime slogučio
gelio lietuvių pasišventimo ir vienybės, bei dėl Sąjūdžio politikų išminties, drąsos ir tarnavimo bendram tikslui. Kur šiandien pradingo mūsų, lietuvių, dvasinis stuburas ir bendro reikalo supratimas? Nejaugi valdančiųjų gobšumas ir šunuodegiavimas pinigų valdžiai yra galingesni net ir už sovietinį režimą? Nejaugi asmeninio patogumo ieškantys menkystos įstums Lietuvą į nebūties prarają? Mes, tautininkai, kaip ir visas NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS, siūlome imti valstybės ir tautos likimą į savo pačių rankas. Mes suteikiame kito pasirinkimo galimybę ir siūlome aiškų kelią, tačiau supuvusią sistemą galėsime pakeisti tik tuomet, jei šiuo keliu eisime drauge. Šiandien – tai telkimosi ir pasipriešinimo Lietuvos grobikams kelias. Mes tikime, kad netrukus vėl sugrįšime į savo namus – šalį ir valstybę, kurioje amžinoji tauta pati kuria savo gerovę ir ateitį.

Sąrašo nr.

10

Nacionalinio susivienijimo laikraštis, nefinansuojamas iš valstybės biudžeto.
Romuladas Ozolas: „Jei naujasis Seimas liks toks, kokį jį projektuoja žmonių pinigus šiandien administruojančios rankos, tai gali reikšti Lietuvos pabaigą.“ Audrius Rudys: „Europos sąjungoje tėra tik kelios valstybės, kuriose mokestinės biudžeto įplaukos tesudaro 30 proc. Todėl toliau įgyvendinti rožinę liberalų ir kapitalo savininkų svajonę nebėra kur.“ Gintaras Songaila: „Vietoj to, kad investuotumėme į naujausias technologijas, į šaltinių įvairovę, mums siūlo skolinimosi projektą, kurio bendra vertė didesnė už metines biudžeto pajamas.“ Birutė Valionytė: „Kiekviena valstybė, besirūpinanti savo ateitimi, turi ateities planavimo centrą, kuriame yra projektuojama tautos vystymosi raida.“ Alvydas Medalinskas: „Visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi būti iš tiesų lygūs teisingų įstatymų akivaizdoje ir kartu – vienodai atsakingi už įstatymų pažeidimą, įskaitant tuos, kurie patys privalo tą teisingumą įgyvendinti.“
1

Prieš ketvirtį amžiaus Lietuva pradėjo vaduotis iš sovietmečio slogučio. Tuomet didelei daliai tautos buvo aišku, kas yra Lietuvos engėjai. Nors okupantai tikėjosi, kad jie atėjo amžiams, nors buvo daug prisitaikėlių bei parsidavėlių, lietuviška orumo ir laisvės dvasia nugalėjo. Ši pergalė buvo pasiekta tik dėl dau-

ULL – Mūsų namai Lietuva
Eugenijus Skrupskelis, Lietuvos centro partijos pirmininkas Mūsų rinkiminis susivienijimas pirmą kartą Lietuvoje sujungė keturias partijas, kurios siekia ne pasidalinti ministerijas ir per jas tekančių pinigų kontrolę, o įgyvendinti idėjas, kurios leistų pakeisti esamą nežmonišką tvarką. Mes pasiryžome sutelkti jėgas tvarkyti Valstybei, nes Valstybė su savo žmonėmis šiandien reikalauja visai kitokių sprendimų, kurių jau ieško Europa, bet kol kas ne Lietuva. Mes sakome NE liberalizmo ideologijai, nors ji vis dar dominuoja „laisvosios rinkos“ pavidalais, įtvirtindama stipresniojo teisę pirkti bet ką ir bet kur, taip nešdama naujas nelaimes žmonėms ir valstybėms. Šiandieninės valdžios rodomas optimizmas remiasi ne stabiliai atsigaunančia ekonomika, o augančiomis kainomis ir dėl to didėjančiomis PVM pajamomis į biudžetą. Lietuva masiškai importuoja pinigus ir eksportuoja darbo jėgą, todėl jos ekonomika didele dalimi priklauso nuo dviejų finansinių išteklių – nuolatinio valdžios sektoriaus skolinimosi ir ES paramos lėšų. Pasiskolinti ir dovanoti pinigai nesukūrė patvarios ir visuotinės ekonominės gerovės. Netinkamai valdomi jie paskatino ekonominius burbulus, komercinę, politinę bei intelektinę korupciją, socialinę degradaciją bei atskirtį ir paliko didžiulę skolos naštą. Mes siūlome susitelkti savo Valstybės nuosavam ekonominiam gyvenimui, o ne jį naikinti, „veržiantis diržus“ dėl euro, taip išvarant darbingiausius bei kūrybingiausius žmones, galinčius kurti tą mums taip reikalingą pridėtinę vertę. Nacionalinis susivienijimas UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE – tai Sąjūdžio idėjai kurti nacionalinę valstybę ištikima politinė jėga, deklaruojanti nekintamas savo gaires : Lietuva – nepriklausoma demokratinė nacionalinė valstybė; Lietuvos teritorija nedalinama, jos žemė užsieniečiams neparduodama; Lietuvos piliečiai yra Lietuvos teritorijoje gyvenantys lietuvių kalbai, Lietuvos istorijai ir teritorijos Nukelta į 2 p.

Tikslas – tolydi ir darni plėtra!
Algimantas MATULEVIČIUS, Tautos vienybės sąjungos pirmininkas Pasaulis jau seniai kankinasi globalios sisteminės krizės konvulsijose. O ji pastaraisiais metais tik paaštrėjo. Laikas nuo laiko pasirodančios įžvalgos nenagrinėja ar bijosi paliesti esminius mūsų, žmonių bendruomenės dabartinius vystymosi bruožus. Visas Lietuvos gyvenimas per pastaruosius dešimtį metų panašus į tik ką nuskendusio „Costa Conkordia“ laivo ir jo įkaušusio kapitono elgesį. Nėra jokio plano, jokios strategijos, tik ėjimas apgraibomis. Savaime suprantama, tokių elgesio pasekmės - vieni negatyvai, kurie nurašomi visokių priešų vardu. Ir visa tai vainikuoja keliaklupsčiavimas prieš Vakarus arba iš ten atvykusius avantiūristus. O problemos, kurios spręstinos čia, Lietuvoje, kažkodėl paliekamos spręsti Briuseliui arba savieigai. O tuo tarpu šalis išsivaikšto ir toliau – juk jau praradome apie milijoną tautiečių. Koks mūsų komandos požiūris į šią pakankamai rimtą ir net lemtingą Lietuvos valstybingumui situaciją? Pirma, reikia baigti keikti Rytus ir perdėtai liaupsinti Vakarus. Taip, mes esame NATO ir ES šalis, bet tai išnaudokime su pozityvia nauda savo Tėvynei. Be to, privalome įsisąmoninti, kad niekas už mus mūsų gyvenimo nenugyvens – tik mes patys. Ir savo elgesiu jį galime padaryti blogesnį arba geresnį. Tad nepervertinkime nei kitų šalių pasiekimų nei įtakos mums ir blaiviai imkime iš pasaulio visa, kas yra geriausia. Antra turime pripažinti oficialiai, kad nors pagal Vinstono Čerčilio garsiąją frazę, kad be demokratijos pasaulis nieko geresnio nesugalvojo, vis tik pati demokratija mūsų realybėje veikia iškreiptai. O pažeidus jos esminius principus, ji ne tik neveikia, bet ir duoda atvirkštinį rezultatą. Trečia, jeigu apribota naujų idėjų masinė sklaida, tai ir mokslo pasiekimų pritaikymas ir panaudojimas mūsų labui taip pat apribotas. Taip gimsta neišvengiama priešprieša tarp mokslo, intelekto, žmonių Nukelta į 2 p.

Išsivaduokime iš sovietinio jungo
Arvydas AKSTINAVIČIUS, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Neseni dar laikai, keturiasdešimtmečiai ir vyresni turėtų juos gerai atminti, kai nelojalius ir besipriešinančius sistemai trėmė, sodino, kišo į psichiatrines ar net po velėna. Nuo gūdžių sovietinių laikų praėjo apie ketvirtį amžiaus, tačiau principai ir metodika išliko panašūs. Tik formos galbūt tapo švelnesnės, „civilizuotesnės“. Nelojalius ar besipriešinančius dabar dominuojančiai politinei partinei sistemai stengiamasi izoliuoti nuo visuomenės. Tiesiog padaryti taip, kad rinkėjas kuo mažiau būtų apie juos matęs ir girdėjęs. Jei konservatorius išsikelia prieš konservatorių ar sisteminis politikas krikštija savo anūkę – tai tampa vos ne dienos politine aktualija. Tačiau, jei biudžeto dotacijų negaunančios neparlamentinės politinės organizacijos suformuoja antisisteminę antiklaninę koaliciją, paskelbia rinkimų sąrašą ir kandidatus vienmandatėse apygardose – apie tai neskelbia nei viena televizija, nei viena radijo stotis. Taigi, jei nepriklausai dominuojančiai sistemai, nesi jai lojalus ar tiesiog nesusimoki – tampi nepageidaujamu asmeniu ar organizacija. Ir gali teikti pačius teisingiausius, reikalingiausius, racionaliausius siūlymus ar programas – visuomenė vistiek su jais nebus supažindinta. Panašiai juk buvo ir sovietmečiu. Buvo persekiojami ir izoliuojami tie, kurie turėjo kitokias pažiūras, kitokius įsitikinimus nei sistema, o visuomenė buvo atribota nuo civilizacijos ir demokratijos. O ar dabar, ypač prieš rinkimus, dominuojanti politinė reklama daug kuo skiriasi nuo sovietinių laikų propagandos? Manau, jog nelabai. Antisisteminis antiklaninis Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (ULL) formavosi būtent tokiomis, sovietinius laikus primenančiomis, aplinkybėmis. Jį formavo ne vienus metus veikiančios, opozicija ir tam tikra prasme pozicija išbandytos politinės organizacijos, savo gretose turinčios ir buvusių, ir esamų Seimo narių, ir buvusių, ir esamų savivaldybių tarybų narių. Jų nėra labai daug, Nukelta į 2 p.