10 POŽIŪRIS

KITOKS

ŽINIASKLAIDAI REIKALINGAS BALTOSIOS BANGOS SĄJŪDIS
– Pašnekovas sako neskaitantis regioninės spaudos, tačiau ir respublikinėje stebėjęs įvykių atspindžius ir žurnalistų darbą, analizuojant paskutinę bylą, dominančią daugelį visuomenės narių. Vidmantas Valiušaitis sako nesuprantantis kolegų, ir vėl paminančių nekaltumo prezumpciją, kai kalbama apie Seimo narį Vitą Matuzą: – Aš matau tą patį braižą, kad nekaltumo prezumpcija nėra taikoma. Jeigu jis kaltas, teismas tą pasakys. Bet taip iš anksto kaltinti pareiškus įtarimus... Žinote, vienas atskirai paimtas faktas gali turėti vieną reikšmę. Bet kada šalia to fakto yra iškeliamas antras, trečias, ket-virtas, tai dažnai tas pats faktas gali turėti kitą reikšmę ir prasmę. O kartais netgi visai priešingą, negu paimtas atskirai. Todėl šita prasme galioja lygiai tas pats principas ir pono Matuzo atveju – nekaltumo prezumpcija – kol žmogus nėra nuteistas, jis nekaltas. Deja, pas mus yra kitaip, pas mus dažniausiai būna tam tikra stalinistinė praktika. Sakydavo, jis turi įrodyti, kad jis yra nekaltas. Buvo toksai LTSR prokuroras Vladas Niunka, 1945 metais, tai jisai sakydavo:„Mes kiekvieną galime apkaltinti, kad jisai liaudies priešas. Ir tegul teisinasi, kad nėra. “ Kaip gali nuo tokio kaltinimo apsiginti? – Viename portale teko skaityti Jūsų
ATKELTA IŠ

matosi planas demoralizuoti, dezorientuoti ir sužlugdyti naujai užimtas Rytų Europos valstybes. Su ta nauja teritorija, kurią po karo gavo Sovietų Sąjunga savo įtakos zonon: Čekoslovakija, Rytų Vokietija, Lenkija, Slovakija ir t. t., ten buvo stiprios pilietinės visuomenės, ten buvo stiprūs visuomeniniai susivienijimai. Jie matė, kaip veikia demokratinėse šalyse institucijos ir kaip komunistai pradėjo elgtis su jais. Pvz., Baltijos valstybėse, Ukrainoje, Baltarusijoje su tais žmonėmis elgėsi paprasčiau. Juos tiesiog susėmė, susodino į vagonus ir išvežė. Dešimtadalį Lietuvos, 300 tūkstančių visuomenės elito, labiausiai išsilavinusius, kalbų mokančius, Vakaruose studijavusius, giminių užsieny turinčius žmones. Visus šituos „iššlavė“. O ten negalėjo tokių priemonių pritaikyti, jau būtų buvę truputį per žiauru. Tai juos bandė sužlugdyti iš vidaus. Neprileisti išsilavinusių žmonių prie pareigų, neleisti jiems aktyviai pilietiškai reikštis ir t. t. Tai planas toks – žlugdyti visuomenes iš vidaus. – Minėtoje instrukcijoje kalbama ir apie politikus: „Būtina pasirūpinti, kad politiniai priešininkai būtų suimti. Tuos priešininkus, kuriuos ypač vertina vietiniai gyventojai, būtina paveikti. Juos būtina izoliuoti už įstatymų pažeidimus arba pašalinti vadinamojo nelaimingo atsitikimo dingstimi dar iki tol, kol apie įvykį sužinos visuomenė.“ „Tokius žmones, kurie turi stipresnį, – Yra daug intereaiškesnį supratimą, kaip valstybė galėtų sų grupių, didelių grupių: energetikos sektorius, divystytis, kokia galėtų būti jos raida, deli prekybos sektoriai ir be abejo, parankiau patraukti į šoną dar daug kitų. Jie turi savų interesų, todėl jiems lentiems, kurie turi savo siaurą verslo arba gviau reikalų turėti su žmokomercinį interesą.“ nėmis, kurie neturi aukškompetencijos, V. Valiušaitis tesnės supratimo, kaip aiškesnio mintis apie rezonansines bylas. Trumpai tą valstybę valdyti, ne tik kaip dabar gyventa, pacituosiu: „Rusų kalba parašytoje instruk- bet kaip ji galėtų gyventi. Tai tokius žmones, kucijoje skelbiami pamokymai savo agen- rie turi stipresnį, aiškesnį supratimą, kaip valstams, kaip veikti okupuotose Rytų Euro- tybė galėtų vystytis, kokia galėtų būti jos raida, pos valstybėse. Ji pataria ypatingą dėmesį be abejo, parankiau patraukti į šoną tiems, kuatkreipti „į tuos žmones, kurie yra gabūs rie turi savo siaurą verslo arba komercinį intereorganizatoriai ir populiarūs liaudyje“. To- są. Jie nesirūpina bendrais dalykais, jiems rūpi jų kius žmones „reikia užverbuoti, o jeigu jie biznis, jų verslas, jų šiandienos gerovė. Jeigu jie atsisako bendradarbiauti, būtina užkirs- remia politines partijas, politines grupes, jiems ti jiems kelią į aukštus postus“. Instrukcija verčiau paremti tuos politikus, kuriuos gali papataria veikti taip, kad „aukštesnes parei- sikviesti pas save į kabinetą ant kilimo, draugišgas gautų tik tie vadovai, kurie rūpestingai kai per petį patapšnot ir pasakyti: „Žmogau, mes atlieka pareigas, bet nesugeba analizuo- tave parėmėm, tai būk malonus, atsiteisk.“ Ir toti klausimų, nesusijusių su tiesiogine vei- kių kandidatų, kurie sutinka taip nebrangiai tarkla“.“ Kodėl prisiminta šita instrukcija? nauti, atsiranda pakankamai. Bet žmonės, kurie – Ta instrukcija buvo rasta pokarinės Lenki- eina į politiką neturėdami pasiruošimo, netujos prezidento, kaip rašė spauda, kabinete. Ir ten rėdami kompetencijos, neturėdami netgi atsa-

6 PSL.

Vidmantas Valiušaitis: „Laisvas žmogus atsakomybės nebijo. Atsakomybės neturėtų bijoti ir laisva spauda.“

komybės, sakyčiau, jų aiškiai yra per daug. Lietuvos visuomenės rūpestis, kad tokių žmonių naujame Seime būtų kuo mažiau. Reikia žmonių, kurie turi atsakomybę, kurie nesutinka parsiduoti už savo asmeninę gerovę, bet kurie turi perspektyvą į Lietuvos ateitį ir kurie jaučia atsakomybę už visų trijų milijonų žmonių likimą. „Reikalingas savotiškas „baltosios bangos“ sąjūdis žiniasklaidoje. Panašus į tą, kuris jau stebimas versle – socialiai atsakingo, visuomenei įsipareigojusio verslo sąjūdis. Kaip to

siekti? – tai jau kitas klausimas. Čia tik pridursiu, kad laisvas žmogus atsakomybės nebijo. Atsakomybės neturėtų bijoti ir laisva spauda“, – baigdamas pokalbį sakė žurnalistas, visuomenės veikėjas Vidmantas Valiušaitis. Kalbėjosi žurnalistė Rūta Karčiauskienė
Interviu parengtas pagal Aukštaitijos televizijos laidos „Kitoks požiūris“ medžiagą. Laidos įrašą galite žiūrėti www.atv.lt

KOMISIJA NEATSAKĖ Į PAGRINDINĮ KLAUSIMĄ
Seimo laikinoji komisija dėl teisinės neliečiamybės atėmimo Vitui Matuzui savo darbą baigė gerokai anksčiau nei buvo planuota. Nežinoma kas – noras kuo greičiau padėti tašką ar nenoras gilintis į gana sudėtingą istoriją – lėmė tai, kad komisija nesurado laiko apklausti V. Matuzo siūlomų liudytojų ir pasisakė už teisinės neliečiamybės atėmimą, taip ir nepalietusi kasdien vis labiau ryškėjančio politinio V. Matuzo bylos atspalvio. Tarp komisijos narių būta ir siekiančiųjų nepalikti neatsakytų klausimų, tačiau į jų balsą nebuvo įsiklausyta.
Seimo laikinoji komisija baigė diskusijas dėl narystę konservatorių partijoje sustabdžiusio Vito Matuzo teisinės neliečiamybės panaikinimo. Dalis komisijos reiškė palaikymą kolegai, skambėjo kaltinimai teisėsaugai – esą parlamentaras buvo medžiojamas. Komisijos narys Edmundas Pupinis žurnalistams teigė nepritariantis komisijos atsisakymui išklausyti papildomus liudytojus, kurių prašė V. Matuzas. „Man kelia tam tikrų abejonių, kuomet STT (Panevėžio valdybos) vadovas, vykdęs tyrimą, išsiaiškinęs nusikaltimą, atsistatydina iškart. Ir, kaip čia buvo pateikta, nežinau – tiksli ji ar ne, eina į politiką. Praktiškai kandidatuoti toje pačioje apygardoje, – prisimindamas V. Matuzo kaltinimus buvusiam Panevėžio STT vadui Povilui Urbšiui kalbėjo konservatorius. – Man tai nėra priimtina. Ir manyčiau, kad galėjome užduoti dar keletą klausimų tiems žmonėms, kurie vykdė tą tyrimą. Ir dar vienas dalykas – buvo gautas kreipimasis gerbiamo V. Matuzo ka“. Mes tai galėjome padaryti. Ir nemanyčiau, kad tai būtų užtrukę. Nemanau, kad taip greit ir paprastai viskas turi vykti“, – sakė E. Pupinis. Paklaustas, ar bylos poteksčių neturėtų vertinti teisėsauga, E. Pupinis pareiškė, kad teisėsauga „tikrai nenagrinės politinio motyvo“. „Teisėsauga nagrinės faktus ir po to pagal faktus pateiks savo išvadas ir pan. Tačiau jeigu žmogus prašo dėl politinio motyvo, tai iš tikrųjų galima būtų tą nagrinėti. (…) Nemanau, kad sprendimas (teisme) bus priimtas, kad politinis motyvas buvo. Bus pasakyta: kaltas arba nekaltas. Bet mums, kaip politikams, svarbu, kad būtų vengiama politinių motyvų tyrimo metu“, – aiškino parlamentaras. „Jis buvo medžiojamas kaip žvėris“, – sakė komisijos narė parlamentarė Danutė Bekintienė. Jai pritarė ir E. Pupinis, abejojęs, ar už kaltinimų V. Matuzui neslypi politinė potekstė. Jie ragino aiškintis, ar V. Matuzas buvo politiškai persekiojamas. D. Bekintienė skundėsi, kad komisija taip ir neatsakė į šį – jos nuomone, pagrindinį – klausimą. Parengta pagal DELFI informaciją

Edmundas Pupinis teigė nepritariantis komisijos atsisakymui išklausyti papildomus liudytojus, kurių prašė Vitas Matuzas.

su prašymu išklausyti bent dalį asmenų, kurie „turi informacijos, galinčios padėti įvertinti, ar mesti man kaltinimai nėra susiję su politi-