You are on page 1of 27

1

BIOAKUMULIACIJA, ORGANIZMO TALPOS, AUGIMAS IR BIOMAGNIFIKACIJA BIOKONCENTRACIJOS MODELIUOSE IR CHEMINĖS TARŠOS VERTINIMUOSE
Turinys 1. Cheminių medžiagų adsorbcija ir bioakumuliacija: medžiagų fizikocheminių savybių įtaka šiems procesams 1.1. Cheminių medžiagų tirpumo ir adsorbcijos paviršiuose ypatybės: priklausomybė nuo struktūros 1.2. Cheminių organinių medžiagų pasiskirstymo tarp oktanolio ir vandens koeficientas, Po/w 1.3. Biokoncentracijos faktorius, BCF 1.4. Medžiagų poliarinių savybių ir atitinkamų faktorių įtaka adsorbcijai dirvožemyje ir vandens telkiniuose 1.5. Matematinė adsorbcijos išraiška: Freundlicho izoterma 2. Difuzija ir transportas medžiagoms patenkant į gyvuosius (mikro)organizmus 3. Cheminių medžiagų, patenkančių su maistu, kaupimasis organizme 3.1. Patekimas 3.2. Cheminių medžiagų išskyrimas 4. Organizmo talpos, augimas ir biomagnifikacija modeliuose, aprašančiuose cheminių medžiagų biokoncentraciją organizmuose 4.1. Vienos talpos biokoncentracijos modelis 4.2. Dviejų talpų biokoncentracijos modelis 4.3. Metabolitų šalinimo greitis 4.4. Bioakumuliacija organizmams augant 4.5. Biomagnifikacija per mitybos grandinę 5. Bioakumuliacija cheminės taršos vertinimo modeliuose 5.1. Biologinis prieinamumas ir bioakumuliacija 5.2. Tikrosios cheminių medžiagų koncentracijos gamtoje skaičiavimas siekiant įvertinti riziką 5.3. Ksenobiotikų patekimo į augalus modelis − PLANTX 5.4. Modeliai, nagrinėjantys cheminių medžiagų bioakumuliaciją žuvyse 5.5. Farmakologinio toksikokinetinio modelio pavyzdys Literatūra Klausimai BIOACCUMULATION, COMPARTMENTS, GROWTH AND BIOMAGNIFICATION IN BIOCONCENTRATION MODELS AND IN EVALUATION OF CHEMICAL POLLUTION This chapter describes main stages of chemical distribution/fate in the natural environment and organisms, i.e. the main toxicokinetic phenomena. Bioaccumulation of chemical in hydrobiont organisms is described as complex process depending upon contribution of adsorbtion, diffusion, special transport, intake with food. The following properties of chemicals influencing their adsorbtion on soil minerals, organic, and on organisms are analysed:1) water solubility (WS) of various structural types of congeners of cyclic, aromatic and polycyclic aromatic hydrocarbons; comparison of WS of polychlorinated biphenils, influence of substituted functional groups on water solubility of benzene compounds; 2) adsorbtion on activated carbon of aromatic, aliphatic compounds posessing N and O atoms, glycoles and their ethers; 3) octanol-water partition coeficient, Po/w; 4) bioconcentration factor, BCF; 5) polar / ionogenic properties of organic substances. Methods of determination of octanol-water partition coeficient, Pow, are shortly described and the distribution of chemical compounds into the”fat soluble” or “fat insoluble’ acording the meanings of Pow are presented.The relationship between Pow and bioconcentration factor, BCF, of organic compounds is discussed. Data on correlation between letal concentration 50 , L50, and Pow, obtained in various experiments is presented in graphic form. The influence of physico-chemical factors on the polar properties and adsorbtion to soil minerals and organic matter of ionogenic organic compounds is summarized. Equation (Freundlich izotherm) describing an adsorbtion process in soil and in hydrobionts is presented. The definitions of diffusion and active transport are given and their phenomena are shortly described. Uptake of toxic substances with food and their accumulation as a result of uptake and depuration processes is described. The main organ systems as liver, bile, kidney and principles of separation of organic substances of different physico-chemical properties in those organs is discussed. The contribution of intestinal microorganisms into the transformation of chemicals during enterohepatic cycle is analysed in sequential stages and using the example of herbicide propachlor transformation reactions. The definition of compartments of chemicals in organism(s) and their use in models and equations for the explanation of different rates of accumulation and depuration of the same chemical are described. One and two-compartment models are presented to describe the bioconcentration of chemical in an organism. The effect of growth on the bioaccumulation presented in equations. The biomagnification in food chains is presented in formulas and explained. The description of bioaccumulation in different models, analysing chemical pollution is described using various schemes. Thermodynamic and kinetic models are shortly discussed, and the older model (year 1979) for evaluation of chemical mass transfer (balance) in water pond is described. The limits of such water quality type model are analysed, and the second more advanced model of routes of toxicants transfer in water pond including biomagnification of toxicant through the food chains is presented and shortly evaluated. The special models of toxic

2 substances uptake by higher plants and fish are analysed, respectively, using schemes of detailed distribution/transport and possible metabolism. The possibility to describe the processes in fish organism (gill, gut, lipid tissue-/organ systems) in terms of fugacity is presented. Differences and common features between the toxicokinetic models used in ecotoxicology and pharmacology is shortly discussed, and pharmacological scheme/model of adsorbtion, distribution and excretion of toxicants in human body is presented.

Bioakumuliacija (angl. bioaccumulation) − procesas, kai cheminis junginys patenka į hidrobiontus tiesiogiai iš vandens arba su maistu. Bioakumuliacijos terminas taikomas cheminės medžiagos kaupimuisi vienoje rūšyje ar populiacijoje, neįtraukiant mitybos grandinės procesų, nusakyti[2]. Biokoncentracija (angl. bioconcentration) − procesas, kai cheminė medžiaga hidrobionto kaupiama tiesiogiai iš vandens patekdama vienu ir tuo pačiu metu (pvz., pro žiaunas ar epitelinį audinį) ir išsiskirdama atgal į vandenį [2]. Biomagnifikacija, arba biologinis išdidinimas (angl. biomagnification), − biokoncentracijos ir bioakumuliacijos rezultatas, kai cheminio junginio koncentracija organizmo audiniuose padidėja, cheminiam junginiui praėjus keletą (du ar daugiau) mitybos grandinės (trofinių) lygių [2].

1. Cheminių medžiagų adsorbcija ir bioakumuliacija: medžiagų fizikocheminių savybių įtaka šiems procesams
Teršalų bioakumuliacija pirmą kartą patraukė visuomenės dėmesį 1960 metais, atradus DDT ir metilgyvsidabrio junginių liekanų žuvyse ir laukiniuose gyviuose bei nustačius, kad žuvų ir žuvimis mintančių paukščių mirtingumas ir reprodukcijos sutrikimai susiję su neįprastai didele DDT ir jo metabolitų koncentracija šių gyvūnų riebaluose [2]. Cheminių medžiagų bioakumuliacija gyvuosiuose organizmuose apima įvairius procesus, tarp jų ir adsorbciją:
BIOAKUMULIACIJA ADSORBCIJA DIFUZIJA SPECIALUS TRANSPORTAS PATEKIMAS SU MAISTU

1.1. Cheminių medžiagų tirpumo ir adsorbcijos paviršiuose ypatybės: priklausomybė nuo struktūros Adsorbcija, arba įgertis, − tai medžiagos sugėrimas iš dujų arba skysčių adsorbento paviršiumi. Skiriama fizikinė adsorbcija (sukelta fizikinių jėgų) ir chemosorbcija (cheminė adsorbcija, arba medžiagos gertis, atsirandanti dėl sorbato ir sorbento molekulių cheminės sąveikos) [12]. Adsorbcinė chromatografija − šiais reiškiniais pagrįsta mokslo ir taikomoji sritis; ji nagrinėja (panaudoja) cheminių medžiagų surišimo fazių paviršiuje reiškinį, t. y. tiriamosios medžiagos komponentų ir sorbento sąveiką; tai procesas, pagrįstas molekulinių (hidrofobinių, vandenilinio ryšio) ir elektrostatinių jėgų (išskyrus cheminę kovalentinę) sąveika. Nepoliarinių molekulių fizikocheminių savybių įtaka adsorbcijai tiesiogiai susijusi su junginių tirpumu vandenyje. Tai panagrinėsime remdamiesi keletu junginių analogų struktūros pavyzdžių.
1 lentelė. Dvigubų jungčių įtaka ciklinių angliavandenilių tirpumui vandenyje [5] Formulė H 2C H 2C CH2 CH2 CH2 CH2 CH H 2C H 2C CH CH2 CH2 Cikloheksenas, C6H10 213 mg/l Angliavandenilis Cikloheksanas, C6H12 Tirpumas, mg/l 55 mg/l Bendrosios pastabos

Tirpumo 1) molekulės grandinės trigubosios jungtys didina tirpumą H2O daugiau nei dvigubosios; 2) steriniai efektai: funkcinės grupės ekranavimas mažina tirpumą H2O (kai poliarinę dengia hidrofobinė grupė); 3) vidumolekuliniai ir tarpmolekuliniai ryšiai (H....O) didina tirpumą H2O;

4-cikloheksadienas. t. C6H6 1 780 mg/l CH CH 1. Atkreiptinas dėmesys ir į kelis kitus dėsningumus: 1. ir didėja junginio Po/w. pavyzdžiui. esant hidrofobinei fazei. o jos polimerai − krakmolas. didėja kietosios medžiagos intramolekulinės sąveikos jėgos. bet ne cikloaldidėjimas kenų. arba Po/w. Bendrai didėjant molekuliniams svoriui.: gliukozė tirpi vandenyje. C6H8 700 mg/l 4) indukciniai vieno pakaitalo efektai kitam pakaitalui keičia tirpumą H2O. mg/l (ppm) 10 Naftalinas Antracenas 1 Trifenilenas Fenantrenas 10 −1 Benz(e)pirenas 10 −2 Benz(α)antracenas 10 −3 Benz(α)pirenas 10 −4 Molekulinis svoris didėja nuo 100 iki 300 Da 1 pav. 5) konformaciniai efektai keičia tirpumą H2O. . alkenų. 2.3 CH H 2C H 2C CH Benzenas. Didėjant anglies atomų skaičiui šoniniuose radikaluose ar žiedų skaičiui. celiuliozė − netirpūs. y. (bei mažėja jo tirpumas vandenyje) [5]. Poliaromatinių angliavandenilių tirpumo vandenyje priklausomybė nuo jų molekulinio svorio [5] 3. metilakrilatas (CH2=CHCOOCH3) tirpus H2O. 6) molekulės grandinių išsišakojimas: didina parafinų. Poct/H2O. o polimetilmetakrilatas (−CH2−CH−)x netirpus. Organinių junginių tirpumas vandenyje gerai koreliuoja su jų pasiskirstymo tarp oktanolio ir vandens koeficientu. aromatinių angliavandenilių tirpumą H2O. didėja tirpumas organiniuose tirpikliuose. acetileninės eilės angliavandenilių. COOCH3 Tirpumas H2O.

4’. 16 17 29 45 46 Tirpumas S.2’.65 2. . Nr.25 3.4’2. 10..5’2.67 2.4.4 Tirpumas H2O µg/l (ppb) 10 000 1 000 100 2. 5. 3.32 0. 8.5.5’10 1 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Cl atomų skaičius 2 pav.4. 4.52 3.5 30oC 15oC 30oC 30oC 30oC 25oC 25oC 4.5. kad didėjant pakaitų (radikalų) molekuliniam svoriui mažėja junginių tirpumas vandenyje. 7. Junginys Funkcinė grupė F-nės grupės mol.5 Temp.88 14.2’. 1.65 2.46 3.5- Anilinas −NH2 Fenolis −OH Benzaldehidas −CHO Benzenkarboksirūgštis −COOH Nitrobenzenas −NO2 Benzenas − Fluorbenzenas −F Tiofenolis −SH Toluenas −CH3 Chlorbenzenas −Cl Brombenzenas −Br Jodbenzenas −J Difenileteris −O 20oC 15oC 33 15 35. Difenilas Iš lentelės matyti.53 1.28 3. mg/l 34 000 82 000 3 300 2 900 1 900 1 780 1 540 470 515 448 446 340 21 7.71 2.2’. Polichlorintųjų bifenilų (PCB) molekulinio svorio (arba Cl atomų skaičiaus) ir jų tirpumo vandenyje ryšys[5] 2 lentelė. 13. 12. 11. 9.2’. 2.5. 6.53 4. Funkcinių grupių įtaka benzeno darinių tirpumui [5] Eil. sv. oC log S 2.Taigi galima užrašyti tokią aromatinių junginių tirpumo seką: R −OH > R −NH2 >>>R −CHO >>R −COOH > R > R −F >> R − SH > R − CH3 > R − Cl > R − Br > R − J >> R − O − R >> R − R [5].19 2.5’2.91 3.

t. apibrėžiamu kaip medžiagos organiniame tirpiklyje ir vandenyje (dvifazėje sistemoje) koncentracijos santykis pusiausvyros sąlygomis [13]: Corg. pasižymi dideliu paviršiaus hidrofobiškumu. kai tiriamas junginys yra kratomas n-oktanolio ir vandens mišinyje kolboseir pusiausvyrai nusistovėjus matuojama junginio koncentracija organiniame tirpiklyje ir vandenyje (esant abiems fazėms).. . esant tam tikrai organinei fazei (organiniam tirpikliui. High Performance (Pressure) Liquid Chromatography. y. CH2O Dėl galimų organinių medžiagų asociatų susidarymo (pvz. Cheminių organinių medžiagų pasiskirstymo tarp oktanolio ir vandens koeficientas. ribojamas taikymas mažo tirpumo junginiams ir galimas rezultatų iškraipymas esant priemaišų. jis gali būti taikomas daugeliui junginių. pavyzdžiui. jie tampa hidrofobiškesni arba lipofiliškesni. poliglikoliai) II − Alifatiniai junginiai. 1. Po/w Organinių cheminių medžiagų tirpumas tam tikroje fizikocheminėje aplinkoje.5. ar egzistuoja koks nors universalus fizikocheminis parametras. Iš 1 ir 2 paveikslų matyti. Klasikiniai Po/w koeficientas nustatomas [3]: 1) purtymo metodu. tiek ir alifatiniai junginiai tuo daugiau sorbuojasi ant anglies paviršiaus.5 iki 4.2. Praktiniu požiūriu lipofiliškumas (hidrofobiškumas) apibrėžiamas kaip junginių pasiskirstymas tarp vandeninės ir nevandeninės fazių. Iš 3 paveikslo matyti. 2) atvirkštinės fazės didelio efektyvumo (slėgio) skysčių chromatografija (angl.5 % adsorbuotų ant aktyvintų anglių 100 I − Aromatiniai junginiai 80 II 60 40 III 20 0 0 50 100 150 200 Molekulinis svoris 3 pav. Cheminių medžiagų adsorbcija ant aktyvintų anglių [5] III − Glikoliai ir glikolių esteriai (pvz. šių junginių tirpumas vandenyje mažėja. apibūdinantis junginių hidrofobiškumą. skirtingai nei stiklas. kad. didėjant organinių junginių molekuliniam svoriui (ir konkrečiai. yra tam tikra fizikocheminė tų medžiagų savybė. nežinomam medžiagos Po/w nustatyti pro chromatografinę atvirkštinės fazės kolonėlę praleidžiama serija junginių su žinomais Po/w. riebalams). HPLC) tai netiesioginis metodas. P = . kad tiek aromatiniai.. karboksilinių rūgščių dimerų) jų pasiskirstymo koeficientai turi būti nustatomi esant mažai šių medžiagų koncentracijai [13].. alyvai. vadinamas medžiagų lipofiliškumu (hidrofobiškumu). juo galima nustatyti log Po/w nuo 2. kurių sudėtyje yra O ir N atomų Akmens anglys. t. aromatinių žiedų ar chloro radikalų skaičiui). Kiekybiškai toks pasiskirstymas išreiškiamas koeficientu P. Priešinga lipofiliškumui savybė yra hidrofiliškumas. Kyla klausimas. granitas ir t. kuo didesnis jų molekulinis svoris.

metoksichloras (log Po/w 3−4). disulfotonas (log Po/w 4. siejanti skysčio molekulinę masę. Kiti junginiai. 4. 2.8) Naftalenas (3. pesticidai.82). pavyzdžiui. kur nurodomos junginių Po/w reikšmės prieš jų užlaikymo chromatografinėje kolonėlėje laiką.63.4. diazinonas (log Po/w 3. Codex Alimentarius [4]. y. 3) tam tikra priešpriešinio srauto chromatografijos forma ir t. permetrinas − visų log Po/w − daugiau kaip 5.75. metidationas (log Po/w 2.10−3. kad nuo šio sąlyginio skirstymo. pavyzdžiui. juo gali būti matuojamos Po/w reikšmės iki 8. tankį ir paviršiaus įtemptį [12] .68) p-dichlorbenzenas 2.97) Parationas Atrazinas Karbofuranas (1. kiek skiriasi skirstymas maisto taršos higienos standartų literatūroje.88) [4].4-dichlorfenoksiacto rūgštis (2. cipermetrino log Po/w − daugiau kaip 4. t. Tai fosforo organiniai junginiai.39). bet pasižymi tikslumu ir gaunamų rezultatų pasikartojimu. Environ.70). pagal log Po/w skirstomi į tokias grupes: Netirpūs riebaluose Tarpinių savybių Tirpūs riebaluose log Po/w < 3 Pavyzdžiui: log Po/w 3−4 log Po/w > 4 CHLORORGANINIAI (>5) Aldrinas Chlordanas DDE DDT Dieldrinas Endrinas Heptachloras Heksachlorcikloheksanas Fenuronas (0. fosalonas (log Po/w 4.96). kurie nors ir turi log Po/w daugiau kaip 4. t.63) 2. BCF (biokncentracijos faktorumi) žuvyse ir kituose vandens organizmuose BCF sausumos organizmuose biokoncentracijos kinetika žuvyse log Po/w koreliuoja su: sorbcija dirvožemyje tirpumu vandenyje parachoru * BCF dumbliuose nuodingumu hidrobiontams.parachoras − tai empirinė funkcija.6-trichlorfenolis (2.98) Difenilas (3. 4.81). Chromatography [3]) ir ekologų (toksikologų) periodinėje literatūroje (Environm.02).42). reik daug laiko (2−4 dienų) pusiausvyrai nusistovėti. tai labai imlus darbo sąnaudų kompleksinio nustatymo metodas. Tai cikloheksatinas (log Po/w 5.4-dichlorfenolis (2. pelėms * .59) Piretroidai taip pat apibūdinami kaip tirpūs riebaluose: tai ciflutrinas. 4) lėto vandens ir oktanolio fazių maišymo metodu. paruošti). kai chromatografine plokštele praleidžiami lyginamieji junginiai su žinomu Po/w ir nežinomo Po/w junginiai. terbufosas (log Po/w 4.30. bet blogiau pasikartojantis negu HPLC bei purtymo metodas. kuriam naudojama: a) generatorinė kolonėlė (pusiausvyriesiems tirpalams nusistovėti. Dabar organinės medžiagos. pavyzdžiui. profenfosas (log Po/w 4. 2. greitas.96) Chloroksuronas (3.30−3. kurių log Po/w yra tarp 3 ir 4 ar net mažiau nei 3. nėra pažymėti kaip tirpūs riebaluose.81). Naujesni Po/w koeficiento nustatymo būdai [3]: 1) generatorinės kolonėlės metodas.83.11−3.. fosmetas (log Po/w 2. RPTLC) − tai netiesioginis metodas. Techn. Chem.36) 2. braižomas grafikas. b) ekstrakcinė kolonėlė (šiems tirpalams surinkti ir koncentruoti) ir c) HPLC sistema (surinktai medžiagai matuoti). fenvaleratas. skelbiamos tokios išimtys: tirpiais riebaluose pripažinti organiniai junginiai. 3) plonasluoksnė atvirkštinės fazės chromatografija (angl. 2) centrifuginė pasiskirstymo chromatografija.90) Paraoksonas (1.6 o koeficientui apskaičiuoti naudojamas talpos faktorius”. Sci.26).). pripažįstamo chemikų periodinėje literatūroje (J. Toxicol. chlorfenvinfosas (log Po/w 3. Čia.4. fenitrotionas (log Po/w 3.83. sugriežtinus reikalavimus.38). Reversed Phase Thin Layer Chromatography.00) Diuronas (2. juo gali būti nustatomos labai didelės Po/w reikšmės.7) Monuronas (1.5. Pažymėtina. foratas (log Po/w 3.

24 val. BCF) − cheminių teršalų tendencijos kauptis žuvų ar kitų vandens organizmų (hidrobiontų) audiniuose matas.3. Šis parametras yra lemiamas faktorius cheminių teršalų patekimui ir į žmogaus organizmą su vandens organizmų kilmės maistu apskaičiuoti. didėja jų biokoncentracijos faktorius. aprašantis laipsnį. Bioconcentration factor.4.) 2 1 0 −1 0 1 2 3 4 didėja 5 Log Po/w Hidrofobiškumas Fenolių ir chlorfenolių nuodingumas − gupis (Poecilia reticulata) − sidabrinis karosas (Carassius auratus) 5 pav. 2. BCF Tai bedimensis dydis. kuriuo chemikalas gali būti koncentruojamas organizmo audiniuose iš vandens aplinkos[5].2’. Kaip keičiasi bendrasis šių fenolio analogų toksiškumas? Log MK 50 (ppm. t. Esant atitinkamai pusiausvyrai ([A]H2O [A] audinyje) atliekant biokoncentracijos bandymą. 2. Richardson knygoje Ecotoxicology Monitoring” pateikia panašų biokoncentracijos faktoriaus apibrėžimą.-trichlorfenolis. Biokoncentracijos faktorius. naudojama poveikui] M..5. hidrobiontų mirtingumą. Pusiausviroji cheminių teršalų koncentracija žuvyse gali būti apskaičiuojama dauginant cheminės medžiagos koncentraciją paviršiniame vandenyje iš šios cheminės medžiagos biokoncentracijos faktoriaus žuvyse. BCF yra santykis [5]: [Cheminės medžiagos koncentracija audinyje] BCF = [Vidutinė cheminės medžiagos koncentracija vandenyje.4’ .PCB Cl 5 5 − bifenilas 4 6 − heksachlorbenzenas Cl Cl Cl Cl Cl Cl Cl Cl Cl 6 4 −difenileteris O 3 − p-dichlorbenzenas Cl Cl 5 4 pav. t. BCF. Pasiskirstymo tarp oktanolio ir vandens koeficiento (Po/w) ir biokoncentracijos faktoriaus (BCF) upėtakio raumenyse santykis Didėjant chloro radikalų kiekiui: fenolis. Biokoncentracijos faktorius (angl.2.4.6-tetrachlorfenolis. Chlorfenolių koncentracijos. Log BCF upėtakio raumenyse 1 − anglies tetrachloridas. 2. pentachlorfenolis. logaritmo ir . o-chlorfenolis.7 1.3. sukeliančios 50 proc.4. CCl4 2 − tetrachloroetilenas CCl2=CCl2 7 4 3 3 2 2 1 1 2 3 4 5 6 7 Log Po/w 7 .4-dichlorfenolis.

pH etc. riebalai. Toliau nurodomi įvairių cheminių medžiagų adsorbcijos priklausomybės nuo aplinkos pH dėsningumai. Medžiagų klasės. angliavandeniai. kad. karbonatai etc. ne humuso medžiagos (augalų.0 2.8 jų pasiskirstymo tarp oktanolio ir vandens koeficiento koreliacija [5] Log MK 50 (ppm. Tai lemia adsorbcijos reiškinio svarba vertinant cheminių medžiagų kaupimąsi gamtinėje aplinkoje (pvz. Mirtinos infuzorijoms Tetrahymena koncentracijos (MK100) linijinė regresija pagal pasiskirstymo tarp oktanolio ir vandens koeficientą 2 5 − benzenas ir jo alkilinti dariniai 3 4 5 4. ligninai. − chinolinas ir jo N alkilintieji dariniai Nuodingumas infuzorijoms Tetrahymena pyriformis 1 − piridinas ir jo 1 2 − anilinas ir jo N alkilintieji dariniai NH2 OH alkilintieji dariniai alkilintieji dariniai 1.4.) 2. t.7 Molekulinė forma Mažas pH Didells pH Anijonai Laisvoji rūgštis Katijonas Katijonas Nejonizuota (angl.5 Log Po/w 6 pav. Negalime kalbėti apie įvairios struktūros cheminių medžiagų adsorbciją kaip apie bendrą reiškinį. kai organinės medžiagos dirvoje yra daugiau negu 2 proc. visi mineraliniai dirvos paviršiai yra efektyviai blokuoti ir kaip adsorbentai daugiau nefunkcionuoja [1]. valdomą vienodų dėsningumų..0 1. ir yra svarbiausias nejoninių cheminių junginių sorbcijos paviršius.0 proc. Deionized) Nejonizuotos pH poveikis Mažas Didelė adsorbcija. Medžiagų poliarinių savybių ir atitinkamų faktorių įtaka adsorbcijai dirvožemyje ir vandens telkiniuose Fizikocheminių veiksnių (temperatūros. Organinę dirvožemio medžiagą sudaro: 1) 10−15 proc. esant mažam pH (18 N H2SO4) Didėja adsorbcija. Manoma. Dirvožemio organinė medžiaga paprastai sudaro nuo 0.0 3.5 2. druskingumo. sedimentuose) ir bioakumuliaciją organizmuose.) įtaka adsobcijai aptariama daugelyje ekotoksikologijos vadovėlių. pigmentai.) ir dirvos organinė medžiaga..5 1. gyvūnų ir mikroorganizmų medžiagos: baltymai. dirvoje.0 0. Mineralinei dirvos medžiagai (frakcijai) būdingos ir jonų mainų savybės. . 24 val. vaškai. pH artėjant į pKα. talpa.5 3. 3 lentelė.0 1. jokio Adsorbentai dirvožemyje yra molio mineralai (silikatai. y.5 0 0 0. mažamolekuliai junginiai).1 iki 7. organinės rūgštys. oksidai. kai pH artima pKα Sumažėja adsorbcija. skiriamos pagal pH poveikį jų molekulinei formai ir adsorbcijai [1] Klasė Stipri rūgštis Silpna rūgštis Stipri bazė Silpna bazė Poliarinės molekulės Neutralios molekulės Pavyzdys Linijiniai alkilsulfonatai Pikloramas Dikvatas Ametrinas Diuronas DDT pKα 3. Čia pateikiami cheminių medžiagų adsorbcijos dirvožemyje duomenys. o vėliau mažėja Mažas Matyt. Unionized) Nejonizuotos Anijonai Anijonas Katijonas Laisvoji bazė Dejonizuota (angl.5 3 − fenolis ir jo 1.

CH2 O CO HN C8H18O3N 1. Cheminių medžiagų adsorbicijos dirvožemyje duomenys gali būti išreiškiami paprastu pasiskirstytymo koeficientu [1. o K p yra pasiskirstymo koeficientas (konstanta). nes pastarasis yra mažiau lipofiliškas. kuo didesnės dalelės. nustatomas braižant log (x/M) prieš log CH2O (n ≥ 1. hidrobiontuose [1. tuo didesnis adsorbcijos laipsnis (efektyvumas). tai egzistuoja tiesioginė cheminės medžiagos koncentracijos organizme ir vandenyje priklausomybė). y. 5. kuri yra pastovus dydis tam tikros sorbento savybės požiūriu (pavyzdžiui. Matematinė adsorbcijos išraiška: Freundlicho izoterma Lipofiliniai cheminiai junginiai yra gerai sorbuojami dirvožemio ir sedimentų (dumblo). y. karbonilinės. pavyzdžiui. alkoholinės. humuso ir fulvo rūgštys (5 000−100 000 ir 2 000−9 000 molekulinio svorio atitinkamai). nustatytos humuso medžiagose. 1/n − izotermos nuolydis. M Konstanta Kp rodo ir adsorbcijos laipsnį. humuso rūgštys) mažina laisvųjų lipofilinių toksinių medžiagų koncentraciją vandenyje. kuo šių junginių tirpumas vandenyje yra mažesnis ir kuo mažesnės dumblo (ar dirvožemio) dalelės. 14]: x S = = Kp ⋅ C . 2. dalelių paviršiaus plotas mažesnis). redokso potencialo.. Vienas tokių modelių − Freundlicho izoterma (įvairiose šalyse ji vadinama Gibso lygtimi. ir kuo mažiau yra pačių sedimentų sorbuojančios organikos (humuso rūgščių. Funkcinės grupės. ir tirpalų bei ligandų koncentracijos vandenyje neorganiniai junginiai (ir organiniai jonogeniniai junginiai tam tikromis sąlygomis) gali būti labiau sorbuojami vienoje aplinkoje ir mažiau − kitoje [14]. t. humuso rūgštys labai mažina benz(α)pireno. fenolhidroksilinės. su kuriomis kartu jie inkubuojami (t. priklausomai nuo kai kurių dirvožemio veiksnių. Hidrobiontai akumuliuoja nuo sedimentų desorbuotas organinės medžiagos liekanas iš vandens tuo labiau. CH2O − pusiausviroji cheminės medžiagos koncentracija vandenyje. 2]: x x log CH2O 1/n = k C H2O arba log = log k + M M n Nelogaritminė skalė x M log x/M log k Logaritminė skalė c1 CH2O 7 pav. Įvairūs tyrinėtojai siekė aprašyti (ad)sorbciją teoriniais ir empiriniais modeliais [14]. kuo didesnis log k − žr. hidrofobiškumo) [2]. jei 1/n = 1 ar artimas vienetui. . C yra pusiausvyroji cheminio junginio koncentracija. Hipotetinė humuso rūgščių struktūra būtų: OH O O H C O H C6H11O5 COOH O HC CH2 CH2 C N H OCH3 O OH HC H C O H C H N CH2 O H C H O OH O . Vandenyje ištirpusios organinės medžiagos (pvz. Hillo lygtimi). bet ne antraceno akumuliaciją hidrobiontuose.).9 2) 85−90 % humuso medžiagos. y. procesas vyksta pagal koncentracinį faktorių K = Cdirvoje/CH2O tuo labiau. Pavyzdžiui. ja galima aprašyti adsorbcijos reiškinį ir gyvuosiuose organizmuose. Adsorbcijos izotermos atitinkamai nelogaritminės ir logaritminės lygties grafikai Čia: k log CH2O − Freundlicho adsorbcijos konstanta. kartu mažėja ir lipofilinių junginių akumuliacija hidrobiontuose. Kuo didesnė tiesės atkarpa tarp dviejų taškų (t. Pavyzdžiui. y. o būtent: pH. metoksi-. t. log skalės grafiką). sorbuotos tam tikram adsorbento svoriui esant pusiausvyrai. didesnis paviršiaus plotas. kt. čia: x/M arba S yra kiekis cheminės medžiagos. yra karboksilinės.

carteri 0. esant vienodai sorbuojamo cheminio junginio koncentracijai adsorbcija proporcingai mažėja.0 4. kaip tai atitinka eksperimentais nustatytą dydį: 4 lentelė.0 A.350 3. mg/ml 0. “Sorbento tankis” S. X Log M (PCB) * “Sorbuota koncentracija” 4.0 2. Kd = µg cheminės medžiagos (vandenyje) / g vandens Kd Dirvožemio sorbcijos konstanta. costatum N. longissima Fitoplanktono atstovai: titnagdumbliai Sceletonema costatum (Bacillariophyta) titnagdumbliai Nitschia longissima (Bacillariophyta) dinofitiniai dumbliai Amphidinium carteri (Dinophyta) Pačios paprasčiausios cheminių junginių savybės.5.0 2.0 3.0 1.2 1.0 1. t.0 Log D. p.200 3. Koc = % organinės anglies µg cheminės medžiagos / cm3 vandens Vandens ir oro santykis. 2.0 5. tai atitinka: biokoncentracijos faktoriaus išraišką koncentracija organizme BCF = koncentracija vandenyje P = koncentracija antrame tirpiklyje arba pasiskirstymo koeficiento išraišką: koncentracija pirmame tirpiklyje Paties sorbento koncentracijos ir ir adsorbcijos ryšys: kai sorbento koncentracija didėja.5’-pentachlorobifenilo (PCB) adsorbcija jūros fitoplanktone * − X/M išreikštas mikrogramais PCB. C = x/M = kCH2O. sorbuotų gramui ląstelių anglies. C − cheminės medžiagos koncentracija organizme tiesiogiai proporcinga jos koncentracijai vandenyje. Pažiūrėkime. ** − D − ląstelių tankis.539 1/n 1. kurias derėtų įvertinti prognozuojant jų likimą aplinkoje.4.0 1.10 x / M − chemikalo masė.0 3. Kw = µg cheminės medžiagos / cm3 oro × 100 .09 1.322 3. y. ** 8 pav. 2’.0 Kai 1/n =1.07 − 1.p’-DDT akumuliacijos vandens organizmuose Freundlicho sorbcijos konstantos (k) ir nuolydžiai (1/n) [2] Organizmas Dumbliai Dumbliai Dafnijos Amerikinis šamukas (Ictalurus punctatus) log K 4.21 Biomasė. išreikštas mikrogramais ląstelių anglies litre. sorbuota gramo sorbento esant pusiausvyrai.0 1. būtų tokios: µg cheminės medžiagos (dirvoje) / g dirvožemio Dirvožemio sorbcijos koeficientas.

jonų. kb − bendroji fizikinių faktorių konstanta. negyvos dafnijos pusantro karto geriau kaupia DDT nei gyvos (per 24 val. mažų jonų. Ši lygtis − tai paprasčiausių biokoncentracijos modelių sudedamoji dalis. DDT pro visą kūno paviršiaus plotą. Tuo tarpu žiaunos yra plonos. Cl− ir mažų molekulių (mol. cheminių medžiagų difuzija į hidrobiontų kūnus galima pro: 1) žiaunas. 4) odą. Cd. Pavyzdžiui.). Kai kurie . Jam nereikia energijos. l − atstumas.) sunkiųjų metalų jonų savo kiaute. kartu iki tam tikros įsotinimo ribos lieka visą laiką didelis vandens ir kraujo koncentracijos skirtumas: ∆C = CH2O − C kraujo. Baltymų poros membranose užtikrina H2O. Difuzija ir transportas medžiagoms patenkant į gyvuosius (mikro-)organizmus Difuzija. o kitos organinės rūgštys patenka ne pagal pasyviąją difuziją. Palyginti su žiaunomis. Dafnijos (Daphnia) gali sorbuoti pro kiautą. jų laidumas gali kisti priklausomai nuo druskingumo. jose esti labai stipri apytaka. sv. Gyvuosiuose organizmuose difuzija − tai pasyvus medžiagų patekimas pro pusiau laidžias membranas (į ląsteles) pagal koncentracijos gradientą. C kraujo − cheminių medžiagų koncentracija kraujyje. kad silpnosios rūgštys ir bazės pereina biomembranas pasyviosios difuzijos keliu. Specialusis transportas yra medžiagų pernešimas koncentruojant jas ląstelėje. dieldrinas (bandymai su izoliuotomis (išskirtomis) žiaunomis atliekant jų perfuziją). jų paviršiaus plotas − nuo dviejų iki dešimt kartų didesnis už kūno paviršiaus plotą. 2) burnos epitelį. ir pasyvaus medžiagų patekimo į kraują greitis yra: dC = kb (C H2O − C kraujo ). žarnyno) traktą. tai: dC = kb C H2O dt dt Čia: dC/dt − koncentracijos pokytis per laiko vienetą. per kurį difunduoja molekulės. Pastaba: kai kuriuose vandens toksikologijos vadovėliuose [1] rašoma. * paviršinio aktyvumo medžiagos (eksperimentų su karpinėmis žuvimis duomenys). * DDT. krevetės suriša daug (80−90 proc. Pagal Fiko dėsnį. medžiagų difuzijos greitis yra: ∆C × S × T v = l . 1969−1981 metais eksperimentais nustatyta. Kraujo plazmos baltymai dažnai suriša į kraują patekusius organinius junginius. * metilgyvsidabris ir HgCl (upėtakyje). kartais iki 10 000 mol. C H2O − cheminių medžiagų koncentracija vandenyje. Žiaunos sudarytos iš labai plonų 2−4 mikronų storio membranų. prieš koncentracijos gradientą. poliarinių molekulių difuziją. tačiau išsinerdami numeta jį kartu su ten esančiais sunkiaisiais metalais [1]. Didesni vėžiagyviai: krabai. pavyzdžiui. Cu (rasta krabuose Carcinus maenas. Jų paskirtis ir yra didinti O2 ir elektrolitų difuziją į kraują ir iš jo. medžiagas. T − temperatūra. amonio jonams. turi didelį paviršių. bet pH gradiento sąskaita. apie 100) perėjimą pro membranas. tai tinka gal tik acto rūgščiai. pradiniu laiko momentu Ckraujo = 0. kaip ir vėžiagyvių kiautas ar vabzdžių paviršius. S − paviršiaus plotas. Porinai praleidžia iki 6 000−8 000 Da. Hidrobiontai esant lervos stadijai gali sorbuoti DDE. Kow = µg cheminės medžiagos / ml vandens µg cheminės medžiagos / g žuvies Biokoncentracijos faktorius.11 µg cheminės medžiagos / ml n-oktanolio n-oktanolio ir vandens koeficientas. žuvies oda yra santykiškai nelaidi. nes yra santykiškai stora ir ją sudaro įvairūs tankiai išsidėstę biologiniai monomerai ir polimerai. kad pro žiaunas pasyvios difuzijos būdu patenka nemažai junginių: * sunkieji metalai: Zn. dalelių koncentracijos išsilyginimas abipus ląstelės membranos. sv. t. y. Lipidinis biologinių membranų sluoksnis užtikrina greitą nepoliarinių (lipofilinių) junginių ir santykiškai blogą H2O. todėl įsotinama tik esant santykiškai didelei medžiagų koncentracijai ląstelėje. kuriems membranos labai laidžios. y. t. saulės žuvyse). Čia: ∆C − koncentradijos gradientas. 3) virškinamąjį (skrandžio. BCF = µg cheminės medžiagos / g vandens 2.

kurį bandomasis organizmas yra išlaikomas vandenyje su atitinkama chemine medžiaga [2]. kaupimasis organizme 3. paviršinio aktyvumo medžiagas. Patekimas Bioakumuliaciją charakterizuoja ir terminas patekimas (sugėrimas. sv. V (metalo transportavimo į kūną greitis) Žieduotosiose. kad egzistuoja ribotas metalų (pavyzdžiui.1. Šiame fermentiniame kryptingame procese veikia konkuruojantieji inhibitoriai. Prisimintina. * Metalų absorbcija iš maisto yra labai įvairi dėl jų laisvųjų ir surištų formų (kompleksų) įvairovės. tačiau asimiliacijos hidrobiontų žarnyne efektyvumas nustatytas nedaugelio ksenobiotikų. Pastaba: apie organinių rūgščių ir bazių. Kadangi aktyviajam transportui reikia energijos. Lipofilinė organika gerai pereina iš maisto į kraują dėl ilgo kontakto su virškinamojo trakto membranomis. energiją naudojančiu būdu ir jo trukmę. Skirtingas įvairių sunkiųjų metalų transportavimo į gyvuosius organizmus greitis ir jo įsotinimas Taigi egzistuoja tiesinė metalo koncentracijos jūros vandenyje ir jo koncentracijos šių jūrinių hidrobiontų kūnuose priklausomybė. tų. nei jo patenka su Zn įsotintomis . kai medžiagos patenka į vandens gyvūną (-us) (hidrobiontą (-us) [14]. chlororganinių junginių elektrogeninį ir difuzinį patekimą į ląsteles žiūrėti atitinkamuose skyriuose apie oksidacinio fosforilinimo skyriklius. kad jis apima ir baltyminių nešiklių katalizuojamą (palengvintą) difuziją. metabolizmą blokuojantys agentai jį slopina. Zn. priklausomai nuo žarnyno pH: 1) skrandžio pH skatina silpnųjų rūgščių difuziją. Maisto tipas ir priemaišų pobūdis (fizikocheminės medžiagų savybės) bei sumaišymo būdas gali labai keisti eksperimentų rezultatus. pavyzdžiui. daugiašerėse jūrinėse kirmėlėse Nereis diversicolor Hg Cd Cu Ag V Vandens vabzdžiuose Cd Pb C metalo vandenyje C įsotin. Pagal kitus literatūros šaltinius. Pavyzdžiui. patenkančios pinocitozės būdu. t. karagenanas (mol. paviršinio aktyvumo medžiagų. uptake). y. patenkančių su maistu. Žarnyne gali būti absorbuotos ir makromolekulės medžiagos. Cheminio junginio patekimas atliekant bioakumuliacijos bandymą − tai procesas. kurios protonizuojamos pH 1−3 intervale. kad literatūroje. 2) žarnyno pH yra aukštesnis. Pb) surišimo vietų vabzdžiuose kiekis. 3. nagrinėjančioje biocheminius ir biologinių membranų klausimus. * Silpnosios organinės rūgštys ir bazės absorbuojamos dažniausiai nejonizuota forma. efektyviai patenkančios į vandens organizmus pro žiaunas. vietinius ir bendruosius anestetikus. Cu jonai mažina Ca2+ jonų kaupimąsi. bioakumuliacijos bandyme cheminio junginio patekimo fazė − tai periodas. *Medžiagos. turinčių didelę Zn koncentraciją.12 autoriai mano. 40 000) ir polistirolo dalelės (2 200 Å dydžio). gerai prasiskverbia ir pro virškinamojo trakto membranas. Mažas vandens druskingumas didina sunkiųjų metalų transportą į jūros hidrobiontų kūnus. reikalingas energijos (ATP ar elektrocheminio vandenilio jonų gradiento pavidalu) ir atitinkamų baltymų (polipeptidų) − nešiklių. Tačiau iš esmės tai yra aktyvusis transportas. Pastebėta. Tai rodytų. C metalo vandenyje 9 pav. čia geriau absorbuojami neutralūs ar baziniai chemikalai. dažniausiai aktyviu. saulės žuvis Lepomis macrochirus labiau akumuliuoja Zn jonus dirbtinėje dietoje negu natūralioje aplinkoje iš sraigių. angl. Pavyzdžiui. kad želatina skatina cinko patekimą su maistu (Zn patenka daugiau. šis terminas pavadina medžiagų transportavimą pro membranas. Cheminių medžiagų. metalų Cd.

Silpnų elektrolitų šalinimas pro žiaunas priklauso nuo kraujo ir išorinės aplinkos ∆pH. kad sudariusi kompleksus su metalais organinė frakcija maiste santykiškai mažiau patenka į kraują pro žarnyno sieneles (tai gali būti ir labiau komplikuota. 3. cheminiai junginiai. kai bandomasis organizmas laikomas švariame vandenyje. Po/w. tulžies pūslės sekreciją. pašalina lipiduose tirpias medžiagas su sudėtais kiaušinėliais. ir pro kitus organizmo paviršius. Manoma. benz(α)pirenas yra nepolinis organinis junginys. kad pro žiaunas nejonizuotos pašalinamos silpnosios rūgštys (ir bazės): − triciano metansulfonatas (pKa =3. Low Density Lipoproteins) susidaro kepenyse ir jokiu kitu keliu nėra ekskretuojami į tulžį − tik šiuo. Pro žiaunas cheminiai junginiai šalinami tais pačiais būdais. 3) mažesnio nei 400 Da molekulinio svorio organiniai junginiai šalinami su šlapimu.4) Tetalurus punctatus (katžuvė). dažniausiai šalinami pro tulžį. kaip kad patenka į kraują: vykstant difuzijai ir aktyviai transportuojant. enterohepatic cycling). dietilheksilftalatas intensyviai šalinami ir pro žiaunas. Kas kaupiasi tulžies pūslėje? 1) Hg+. Vandens bestuburiai pasižymi ypač didele biotransformacijos procesų įvairove. kad skirtingos rūšys labai skirtingai šalina ir biotransformuoja chemines medžiagas. Valymosi fazė atliekant bandymą − tai periodas.5) Squalus acanthias (šunžuvė ryklys). Salmo gairdneri (vaivorykštinis upėtakis). enterohepatinis . pro odą. quinalidine). dynamic equilibrium or steady-state) − tai būsena. angl. difuzijai. reikalingas organizmui švariame vandenyje laikyti. Kepenys ir tulžies pūslė. Pažymėtina. kurių molekulinis svoris − nuo daugiau kaip 400 Da iki labai didelio. Svarbiausia. kurias katalizuoja mikroorganizmai. Pb2+. *Vėžiagyviai nuodingųjų medžiagų liekanų netenka su išnaromis. Poliniai cheminiai junginiai ir metabolitai atskiriami nuo nepolinių: a) kraujyje. nes čia svarbus protonizuotos ir neprotonizuotos elektrolito formų santykis. b) kepenų enterohepatiniame cikle ir c) inkstuose. Išskiriama pro inkstų ir šlapimo sistemą. As3+ − metalų jonai labai aktyviai transportuojami į tulžies pūslę (galbūt įprastiniu netirpių kompleksų keliu). Dinaminė pusiausvyra (angl. o kita dalis − su tulžies skysčiais ir šlapimu. o dalis grįžti į kraują reabsorbcijos būdu. vykstant desorbcijai. jei žarnyno mikroorganizmų veikla yra intensyvi). Šis procesas vadinamas ENTEROHEPATINIU CIKLU (angl. Eksperimentais įrodyta. biotransformacijai ar kitiems procesams. − fenolis. − chinalidinas (angl. kad šiuo būdais šalinami nepoliariniai junginiai. kad dėl žarnyno fermentinių reakcijų. 2) organinių toksinių medžiagų konjugatai su plazmos baltymais (mažo tankio lipoproteinais. kai cheminės medžiagos sugėrimo (patekimo) į organizmą (audinį) ir išskyrimo iš organizmo (audinio) greitis yra vienodas [2]. Valymosi pusperiodis (angl. Nuodingųjų medžiagų metabolitai pasižymi skirtingu nei pradinės medžiagos išskyrimo greičiu.2. Stathamas 1976 metais pasiūlė vieną iš vandens kokybės monitoringo bandymų atlikti analizuojant žuvų tulžį (tulžies pūslę). kuris efektyviai biotransformuojamas ir ekskretuojamas į tulžį. half-life) − laikas. kur dalis jų gali būti pašalinta. (pKa = 5. *Nuodingųjų cheminių medžiagų bioakumuliacijos ir toksiškumo potencialą mažina greitas cheminės medžiagos išsiskyrimas iš organizmo. kad būtų pašalinta 50 proc.13 kirmėlėmis). Kai kurie hidrobiontai. Tai cheminio junginio išskyrimas (šalinimas) iš organizmo. bendro organizmo (ar audinių) sukaupto cheminės medžiagos kiekio [2]. depuration). ekskrecijai. tarp jų bestuburiai. Cheminių medžiagų išskyrimas Valymasis (angl. kurie nėra greitai biotransformuojami ir kurių pasišalinimas proporcingas pasiskirstymo koeficientui. − pusė pentachlorfenolio liekanų iš sidabrinio karoso (Carassius auranticus) pasišalina pro žiaunas. Būtina atskirai aptarti. DDT. Stuburinių gyvūnų kepenyse susidarę metabolitai (ar transformuoti ksenobiotikai) transportuojami į tulžies pūslę ir išskiriami į plonąsias žarnas.

esantys iki 4 000 Da molekulinio svorio. G-SH ir kt. mikrobams atskėlus aglikoninę dalį ar po kitų reakcijų 5 į tiesiąją žarną Pastaba: DETOKSIKACIJOS II FAZĖS (KONJUGACIJOS) REAKCIJOS yra daug sudėtingesnės. 4) iš jų susidaro 2-metiltio-N-izopropilacetanilidas. iš žarnyno reabsorbuojami. 2) nepoliniai chemikalai glomerulų filtracijoje gali būti reabsorbuoti pasyviosios difuzijos būdu pro tubines (vamzdelines) membranas. Junginiai. Pirma. silpnosios organinės rūgštys ar bazės yra išskiriamos ar reabsorbuojamos priklausomai nuo šlapimo pH. 3) jie sekretuojami su tulžimi ir tampa žarnyno mikrofloros substratais (su tulžies rūgštimis patekę į žarnyną).14 cheminių medžiagų šalinimo ir transformacijos ciklas tampa dar sudėtingesnis. Taigi enterohepatinės cirkuliacijos cikle vykstančiose reakcijose iš propachloro susidaro tokie junginiai: −CH2−S−CH−COOH NH2 2) Merkaptūratas −CH2−S−CH−COOH NH−CCH3 O O 3) Merkaptūrato sulfoksidas −CH2−S−CH−COOH NH−CCH3 O 10 pav.. . galima panašios struktūros cheminių junginių konkurencija dėl tų pačių transporto vietų. jie pro tulžį keliauja į žarnyną. nei aprašoma kai kuriuose vadovėliuose [2] ir apžvalgose. pavyzdžiui cisteinas. ir tai pagrindžia tolesnė eksperimentinių faktų apžvalga: 1) daugelis lipiduose tirpių organinių junginių ir metalų. yra gerai filtruojami pro inkstų geldeles. dalis jų su kepenyse cirkuliuojančiu krauju išnešama į inkstus.) susidaro kepenyse. tos junginių biotransformacijos. kuris gali būti šalinamas iš organizmo keletu būdų: 2-metiltio-N-izopropilacetanilidas Reabsorbcija į kraują iš žarnyno 3. netirpiomis liekanomis 2 į inkstus 4 1 į tiesiąją žarną Reabsorbuotas mikrobinis metabolitas toliau metabolizuojamas kepenyse. Mikroorganizmų dalyvavimas cheminio junginio transformacijoje enterohepatinio ciklo metu 1) Cisteino konjugatas CH3 O Propachloras: CH3−CH−N−C−CH2−Cl Inkstai.4. Trumpai išnagrinėsime šį atvejį. nes tai fermentinis procesas. remdamiesi herbicido propachloro pavyzdžiu [15]. dauguma literatūros šaltinių nenagrinėja. I enterohepatinės cirkuliacijos ciklo etapo stadijos būtų tokios: 1) merkaptūrinės rūgšties konjugatai ir jų pirmtakai (vieni iš galimų kelių konjugatų. ir susi3 daro du gliukuronidai. antra.5 Junginys papuola į II enterohepatinės cirkuliacijos ciklą Pašalinimas iš žarnyno su kietosiomis. būdami giminingi baltymams. kurią katalizuoja žarnyno mikroorganizmai. trečia. kai kurie šaltiniai [1] nurodo galimus mažesnių nei 60 000 Da dydžio junginių šalinimo atvejus. tačiau tai jau daugiau patologiniai atvejai. yra sulaikomi ir neekskretuojami su šlapimu. 3) inkstų kanalėliai taip pat gali aktyviai sekretuoti kai kurias organines rūgštis ir bazes į šlapimą. 2) merkaptūrinės rūgšties konjugatai ir jų pirmtakai sekretuojami iš kepenų į tulžį.

šalinimas = ku • CH2O − k d • CORG. būtų lygus: dCorg. kad DDA buvo aktyviai kaupiamas inkstų organinių rūgščių transporto sistemos ir tokį kaupimą blokavo metaboliniai inhibitoriai. aprašančiuose cheminių medžiagų biokoncentraciją organizmuose Talpos terminas specifine prasme yra vartojamas farmakokinetiniams reiškiniams aiškinti. (lygtis A) Čia: CH2O − cheminės medžiagos koncentracija vandenyje (µg/ml). Jei Corg. esantį tam tikroje bendroje sistemoje. tai dC = 0 = ku CH2O − k d CORG. CORG.1. Tai terminas. labai maža).15 4) organinių junginių struktūros pokyčiai vykstant metabolinei transformacijai labai veikia šalinimą pro inkstus. 3) temperatūra. nes pastarasis abiejų junginių buvo vienodas (97 proc. vartojamas modeliavimui ir skirtas aprašyti vieno ir to paties cheminio junginio kiekio (koncentracijos) kitimo kinetikai. koncentracijos pokytis organizme per laiko vienetą. naudojantys šiuos modelius. 5) konkuruojantieji cheminiai junginiai. y.).). Vienos talpos biokoncentracijos modelio schema Kaupimasis. angl. šie skirtumai negalėjo būti paaiškinti susirišimu su plazmos baltymais. Talpa (skyrius. 0 (t. augimas ir biomagnifikacija modeliuose. esantys vandenyje. ku − cheminės medžiagos pasisavinimo greičio konstanta (ml/g val. t − laikas (val). 4. = pasisavinimas . t. compartment models) plačiai naudojami farmakokinetiniams tyrimams ir matematiškai aprašo cheminės medžiagos kiekį. DDA buvo išskiriamas su šlapimu 250 kartų greičiau nei DDT. Todėl pagrindinių junginių šalinimo kelių žinojimas leidžia suprasti ir sudėtingesnes gamtos teršimo situacijas. Vienos talpos biokoncentracijos modelis patekimas (pasisavinimas) uptake (angl. jas prognozuoti. 4. in vitro nustatyta. nepretenduoja išsamiai aprašyti biologinius procesus. 6) anksčiau hidrobionto organizme susikaupę cheminiai junginiai. kadangi ksenobiotikų šalinimui iš organizmo gali daryti įtaką nemažai veiksnių: 1) cheminė vandens sudėtis. sekcija. 2) pH. − cheminės medžiagos koncentracija organizme (gyvūne) (µg/g). kuri įvairiose organizmo audinių sistemose esti skirtinga (kartu skirtingos ir talpos). (µg/g) 11 pav. compartment) − cheminės medžiagos kiekis. bet siūlo interpretuoti surinktus eksperimentinius duomenis ir juos panaudoti prognozavimui. Eksperimentatoriai.). numatyti būtinas greito reagavimo priemones. vienodu greičiu sugeriamas ir išskiriamas iš organizmo ar kitos biologinės sistemos. Tai yra talpa” gali būti atskiriama skirtinga to paties cheminio junginio dalių kinetika. Kodėl svarbu žinoti (nustatyti) pirminius cheminių junginių šalinimo iš vandens organizmų būdus? Pabrėžtina gamtinėms vandens organizmų populiacijoms kylančios grėsmės supratimo svarba.y.) ORGANIZMAS ku kd CH2O (µg/ml) CORG. Talpos modeliai (angl. dt . k d − cheminės medžiagos šalinimo greičio konstanta (ml/g val. sumaitinus plekšnei (Pseudopleuronectes americanus) lygiomis dozėmis DDT ir jo poliarinio DDT metabolito DDA (dichlorfenilanilino). tuo tarpu riebaluose tirpus DDT nebuvo aktyviai transportuojamas. 4) audinių pažeidimas. Organizmo talpos. pavyzdžiui.) šalinimas (valymasis) depuration (angl.

01 val. labai dažnai atsispindinti esant cheminių medžiagų šalinimui. val. Grafiškai tai galima pavaizduoti tokiu būdu: . galima integruoti lygtį A.2 0.0 0 20 40 kd = 0. Panagrinėkime vienos cheminės medžiagos šalinimą iš organizmo dvejopu skirtingu greičiu. 0. Tai pavaizduota sekančiame paveiksle: 1. kai viena cheminės medžiagos bendro kiekio dalis (porcija) iš organizmo pašalinama greitai. tuo lėčiau nusistovi pusiausviroji cheminės medžiagos koncentracija organizme kd [1 − exp (−kdt)] = BCF • CH2O [1 − exp (−kdt)] 12 pav.4 0. Dviejų talpų biokoncentracijos modelis Labai dažna biokoncentracijos eksperimentuose situacija.6 0. dvifazė (ar bieksponentinė) kinetika. kad biokoncentracijos faktorius esant pusiausvyrai (BCFPUS) bus: BCFPUS. Primintina. = Esant pastoviems koeficientams ir pastoviai cheminio junginio koncentracijai vandenyse.05 0. tuo tarpu kita dalis tos pačios medžiagos bendro kiekio išlieka organizme nepalyginamai ilgiau. 0. -SH grupių turinčiais baltymais. kad talpų biokoncentracinijos modeliai yra kinetiniai modeliai. tada po tam tikro laiko gausime tokią junginio koncentraciją organizme: CLKOP = C H2O ku kd ku Corganizme = = C LKOP • C H2O • [1 − exp (−kdt)] = Cheminės medžiagos koncentracijos pusiausvyros nusistovėjimas tarp organizmo ir vandens labai priklauso nuo valymosi (išmetimo) greičio. −1 60 80 Laikas. susidarant greito” ir lėto” šalinimo periodams gali kilti dėl tokių priežasčių: * Metalų (jonų) šalinimo atveju. o iš šios lygties išeina. Pavyzdžiui.1 kuo intensyviau šalina.02 0. liekamoji koncentracija organizme esant pusiausvyrai (LKOP) bus: CLKOP = ku kd C H2O. kiek cheminės medžiagos pasiskirstymo organizme kinetikai prognozuoti. kurios patenka į riebalinį audinį ir yra šalinamos ilgiau negu tokios pačios organinės medžiagos. skirti ne tiek konkretiems organizmo audiniams ar dalims charakterizuoti.2. Cheminio junginio pusiausvirosios koncentracijos nusistovėjimo priklausomybė nuo jo šalinimo iš organizmo greičio Patekimo ir šalinimo mechanizmai gali būti ir kiti negu paprastas pasikeitimo procesas. kai metalai rišasi su baltymais (pvz. metalotioneinais.0 0. 4. esančios kraujyje.8 C gyvūne C pusiausv.16 dt Praėjus tam tikram laikui po cheminės medžiagos atsiradimo vandens aplinkoje.. arba nespecifiniais baltymais). tada tokie atvejai neįeina į vienos talpos (sekcijos) biokoncentracijos modelį. ** Organinės medžiagos.

y. [A] a [B] b lėtas 13 pav. a ir b (žr.. a − specifinis A porcijos šalinimo greitis. medžiagos kiekis Centrinė greito šalinimo talpa (pvz. vienos kinetikos chem. B. medžiagos kiekis k10 14 pav. A exp (−at) − A koncentracija po laiko t.17 log C [A + B] Čia: A + B = Co − pradinė koncentracija kūne iki šalinimo pradžios arba tos pačios cheminės medžiagos suminė dalis. Ab ir Ba − specifinis abiejų medžiagos kiekio sumažėjimas po laiko t. II kad medžiaga pateka ir išskiriama pro pirmą (I) talpą k01 k12 C1 k21 C2 Periferinė lėto šalinimo talpa (ne visada atitinka anatominį vienetą) T. koncentracijos Co dalis B. medžiagos koncentracija po laiko t bus apskaičiuojama pagal algebrinę lygtį: Cg = A exp (−at) + B exp (−bt) greitas Laikas Čia: − atkarpa (sujungta) su nuolydžiu a. B − atkarpa su nuolydžiu b. pradinės medž. Dviejų talpų biokoncentracijos modelio schema Grafiškai apibrėžti dydžiai A. t. koncentracijos Co dalis A. y. čia: k21 medžiagos pernešimo tarp talpų C2 ir C1 greičio arba šalinimo iš periferinės (lėto šalinimo talpos) greičio konstanta. Cheminės medžiagos šalinimas Šį grafiką aprašo toks modelis: C H2O I Modelis remiasi prielaida. B exp (−bt) − B koncentracija po laiko t. kitos kinetikos chem. y. Tada bendra liekamoji chem. A + B ( = Co) pradinis medžiagos kiekis (koncentracija) . t.) y. inkstai ir kt. pradinės medž. b − specifinis B porcijos šalinimo greitis. pateiktą grafiką) su greičio konstantomis yra susiję taip: Ab + Ba k21 = A + B .

1. 2. čia: k1 0 − šalinimo greičio konstanta a ir b − specifinis A ir B medžiagos koncentracijos (kiekio) išnykimo greitis = a + b − k21 − k1 0 Medžiagos patekimo konstanta (k1 0) turi būti matuojama nepriklausomai. Tačiau atliekant ilgalaikius. Didelių dozių šalinimo kinetika labai dažnai atitinka Michaelis-Menten lygtis (kai medžiagas šalina specifiniai transportuojantys fermentai. ir tegu yra žinoma km − žymėto metabolito šalinimo greičio konstanta. Km − cheminės medžiagos koncentracija. (a + b − k10)=k12 be šalinimo konstantos k21. tai dažniausiai organizme vykstant biotransformacijai radioaktyvią žymę turintis junginys paverčiamas radioaktyviu (žymėtu) metabolitu ir galima sekti taip pat ir pradinio junginio metabolitų šalinimo kinetiką. panaudojant pradinio greičio matavimą (t. Kai kurios cheminės organinės medžiagos. dt Jei bioakumuliacijos bandymai atliekami naudojant radioaktyviai žymėtus organinius junginius (14C. lygiu pusei maksimalaus. 15). Tegu yra žinoma kd − pradinio žymėto junginio šalinimo greičio konstanta. taip pat nuo įvairių metabolitų formų. esantys ląstelėse (organizme) vienoda. tada galimi du kraštutiniai atvejai (žiūrėti pav. Metabolitų šalinimo greitis Prad. priklausančius nuo jo paties biotransformacijos greičio testuojamuose organizmuose. Skirtingos struktūros ir fizikocheminių savybių metabolitų šalinimo greitis Laikas . junginys Prad.3. Kai Log C km > kd Bendras 2. nekintama koncentracija): dc = VM C Km + C čia: VM − maksimalus (įsotinimo) greitis. C2 talpoje k01 BCF = ab (a + b − k10). panaudojant pradinę medžiagos patekimo kreivės dalį pateiktame grafike).18 a b k1 0 = k21 k12 . chroniško cheminių medžiagų poveikio bandymus kyla dar viena problema. vykstant eksperimentui gali rodyti įvairiausius biokoncentracijos organizmuose rezultatus. kurią padeda spręsti modeliai. 3H arba 36Cl. aprašantys cheminių medžiagų bioakumuliaciją organizmo augimo atveju. 35S). arba: čia: ab − dvejopo šalinimo greičio sandauga. C2 ir C1 talpose BCF = k01 ab (k12 + k21) Jeigu periferinė talpa išsivalo greitai. modelis supaprastėja iki vienos talpos modelio. k21 >> k12. Biokoncentracijos faktorius pagal dviejų talpų modelį apskaičiuojamas taip: 1. pavyzdžiui benz(α)akridinas. junginys Metabolitas Metabolitas Laikas 15 pav. kuri gali būti pašalinta greičiu. Kai Log C km < kd Bendras 4. y.

4) stambios žuvys. kaip šiuos junginius sutinka (pasiekia) savo kelyje gyvūnai.Šąģąä. Nagrinėjant ekosistemą. pavyzdžiui: 1) fitoplanktonas. nemetabolizuojamiems cheminiams junginiams (žr. medžiaga (-os) patenka iš vandens) k’1 + N2H2O + f 2 N1H2O . y. biokoncentracijos faktorius (BCF) gali būti vertinamas kiekvienoje mitybos grandinės pakopoje. Cheminių junginių biomagnifikacija. būtų tokia: ku BCF = NH2O = čia: k’ = kd + g – augimo konstanta k’ ku 1 I lygis: II lygis: III lygis: IV lygis: N1H2O N2 N3 N4 = = = (jokios mitybos. Ilgamečiai taršos tyrimai ir eksperimentinė praktika rodo: Biomagnifikacijos reiškinys svarbiausias hidrofobiškiems. pavyzdžiui. eldrino. egzistuojančiuose prieš tai buvusiame mitybos lygyje ir panaudotuose maistui. kad DDT koncentracija organizmuose didėja pereinant iš vieno mitybos (trofinės) grandinės lygio į kitą. taigi vyksta biologinis organinių cheminių medžiagų koncentracijos didinimas. taigi kartu ir nuo mitybos grandinės tipo. Bioakumuliacija organizmams augant Augimas į modelius įtraukiamas tokia formule: Corg. šio skyriaus pradžią) išreiškiama taip: CLKOP = ku kd C H2O = ku k’ C H2O 4. hidrofobinių.. aprašyta Thomann 1981 metais.5. 3) smulkios žuvys. DDT. pavyzdžiui. kuris prisideda susikaupus cheminėms medžiagoms organizmuose. 2) zooplanktonas. bet ir tą BCF indėlį (patekusį su maistu). dt = ku • CH2O − kd• Corg. o. apskaičiuojamas vertinant BCF ne tik turimo mitybos lygio (pakopos) cheminių medžiagų joms patenkant iš vandens aplinkos. bet ir nuo to. LKOP (žr. Kuo ilgesnė mitybos grandinė. II. Ō. jūrinėse ekosistemose tarp trofinių lygių toksinių hidrofobinių medžiagų.1−1. 1. Biomagnifikacija per mitybos grandinę Woodwell 1967 metais pirmą kartą nustatė. koncentravimasis gali siekti iki dešimt kartų (žr.4 poskyrius). čia: f2 − mitybos grandinės pernešimo koeficientas + = N3H2O + N4H2O f 3 N2H2O + f 3 f 2 N1H2O f 4 N3H2O + f 4 f 3 N2 H2O f 4 f 3 f 2 N1H2O Iš užrašytų lygčių išeina: I. Ļščźėąäķą˙ żźīėīćč˙). kurie lėtai pasišalina iš organizmo. Cheminių medžiagų kaupimasis pagal BCF organizmuose. Tada matematinė šių reiškinių išraiška. besikaupiančių cheminių medžiagų) koncentracija organizmuose. − g • Corg patekimas šalinimas augimas Augimą biokoncentracijos modeliuose įvertina konstanta: k’ = kd + g. kaip ir jų akumuliacija. kurioje yra keli mitybos lygiai. t. nagrinėjant vienos talpos biokoncentracijos modelį. priklauso ne tik nuo fizikocheminių junginio savybių. .19 4.4. Energijos pernešimas tarp trofinių lygių tesudaro tik apie 10 proc. tada pateiktoje formulėje. biomagnifikacija. cheminės medžiagos liekamoji koncentracija organizme esant pusiausvyrai. esančiuose aukštesnėje mitybos pakopoje. tuo labiau padidėja ir ksenobiotikų (antropogeninių.

[4]). kai į tiriamos sistemos vandenį patenka suspenduotos medžiagos. išreikštas greičio konstantomis. Sumažėjęs organinių cheminių junginių biologinis prieinamumas organizmams tampa akivaizdus. y. . nes gyvūnai gyvena vsą laiką kintančiomis aplinkos sąlygomis. papildomą literatūrą 1. suspenduotose dalelėse. maiste. Todėl PROGNOZUOJANČIŲ tikruosius TARŠOS PADARINIUS masių balanso (termodinaminių) ar procesų greičio (kinetinių) MODELIŲ PASKIRTIS yra APRAŠYTI CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ LIKUČIŲ ORGANIZME ***** PASISKIRSTYMO PUSIAUSVYRĄ. šalinimo etc. 1989) jau buvo nagrinėjamos didelės duomenų bazės įvertinant organinių medžiagų biomagnifikacijos mitybos grandinėse priklausomybę nuo organinių medžiagų Po/w (žr. Biologinis prieinamumas ir bioakumuliacija Biologiškai prieinamas (pasiekiamas. 4). 5. * aktyviai transportuoja (įsiurbia ir išskiria) chemines medžiagas. mielės.1. yra aprašoma kaip medžiagos įėjimo ir išėjimo iš organizmo greičio pusiausvyra (balansas). todėl literatūroje nagrinėjami tokie bioakumuliacijos modeliai: BIOAKUMULIACIJOS MODELIAI KINETINIAI TERMODINAMINIAI Ar ekotoksikologijoje taikomi bioakumuliacijos ir (ar) biotransformacijos modeliai yra unikalūs. angl. Kokie šie veiksniai? Panagrinėkime juos pateikiamoje schemoje. 5. y. pasiskirstymo. Kanados mokslininkai (Toronto universitetas) 1990 metais pateikė organinių cheminių medžiagų patekimo į žuvis ir pasišalinimo iš jų modelį. t. * auga. Tai gali būti cheminio junginio dalis vandenyje.4 poskyrį. 3. susidaranti žuvyse. šiuose modeliuose nebuvo nagrinėjami termodinamikos procesai. bioavailable) . skirti tik šiai mokslo sričiai? Atsakymas − ne.) Taigi skirtingais metodais ir atitinkamomis lygtimis galima išreikšti tą patį bioakumuliacijos procesą. * minta įvairiai užterštu maistu. Aišku. ar ***** DINAMIKĄ LAIKO ATŽVILGIU (akumuliacijos. nuosėdose. 2.4 poskyrį. * transformuoja chemines medžiagas savo audiniuose. kuri gali dalyvauti (būti prieinama) organizmų atliekamuose sugėrimo (bioakumuliacijos) procesuose. Bioakumuliacija cheminės taršos vertinimo modeliuose Cheminių medžiagų pasiskirstymo vandens organizmuose matavimas. t. modeliavimas ir prognozavimas nėra toks paprastas (koks esti organinių tirpiklių ir vandens tirpalų dvifazėse sistemose). Ne mažiau svarbu ir tai. ir šiandien abi mokslo šakos nagrinėja panašius procesus: FARMAKOLOGIJA EKOTOKSIKOLOGIJA Vaistų kitimo žmogaus organizme per tam tikrą periodą modeliai Toksinių medžiagų kitimo hidrobiontuose ir sausumos gyvūnuose per tam tikrą periodą modeliai 5. Pavyzdžiui. Šiuose modeliuose koncentracija. Biologinis cheminių medžiagų prieinamumas kinta priklausomai nuo įvairių veiksnių.cheminio junginio kiekio supančioje organizmą (-us) aplinkoje dalis (frakcija). patekusios į vandenį. tiek ir šio proceso sudedamųjų virsmų greitį (kinetiką). kuriame nagrinėjo tiek cheminės medžiagos masės pernešimo termodinamiką. kad šiuo periodu pateiktuose modeliuose (Thomann. 5.20 Kinetiniai modeliai sėkmingai taikyti mitybos grandinėms aprašyti (žr. Pagrindus ekotoksikologija perėmė iš farmakologijos. jie: * juda įvairiai užterštomis zonomis. darančių įtaką toms cheminėms medžiagoms.

). Koc • f oc (µg/g sauso sedimentų svorio). kur cheminių medžiagų INHIBAVIMO AKTYVUMAS (geba ar efektas)) SKAIČIUOJAMAS: * cheminės medžiagos koncentracija membranų baltymo vienetui. Bet vis daugiau pasirodo membranų tyrimo darbų. . kad dafnijos praryja mieles. C porų = . dažniausiai išreiškiamą mg/l.21 sumažina benz(α)pireno. Mielės suriša nemažai BP. Kietųjų angliavandenilių tirpimas ir transformacija aplinkoje: priklausomybė nuo įvairių parametrų [7] PASTABA: Klasikinių ekotoksikologų darbuose inhibavimo efektai hidrobiontuose paprastai nagrinėjami (skaičiuojami) vertinant cheminės medžiagos koncentraciją vandenyje (MK50 ir kt. kad didesnis bendrosios organinės anglies (BOA) sedimentuose kiekis sukelia mažesnę cheminių junginių bioakumuliaciją ir mažesnį nuodingumą [14]. * cheminės medžiagos koncentracija biomasės vienetui (artimesnė sąvoka (dydis) dozei./biomasės kg). Bioakumuliacijos bandymų rezultatus. tik dozė išreiškiama kaip kiekis chem. Bet nepriklausomai nuo to. išreikštas kaip frakcijos masė (g organinės anglies/ g sedimentų sauso svorio). ši koncentracija yra tiesiogiai susijusi su tų sedimentų organinės anglies frakcija [14]: Čia: C porų − cheminio junginio. C sed. labai sunku apibendrinti dėl daugybės cheminių ir biologinių veiksnių. f oc − bendras organinės anglies sedimentuose kiekis. racija porų vandenyje. gautus tiriant sedimentų ir vandens organizmus. BP. Tai suderinama su idėja. plakimas) Cheminis dispergavimas (tirpikliai) Emulsifikacija (paviršinio aktyvumo medžiagos) Adsorbcija Tirpimas Akumuliacija (biokoncentracija) Didelė druskų koncentracija Mažas pH (mažesnis tirpimas ir brinkimas) Pasiskirstymas biologinėse sistemose Metabolizmas 16 pav. − ChJ koncentracija sedimentuose. Mechaninis dispergavimas (sumaišymas. ChJ. patekusio į dafnijas iš vandens [14]. Bentoso bestuburiai dėl mitybos elgesio ir aktyvumo įvairovės yra pati įvairiausia ir sunkiausiai tiriama bei pagal cheminių junginių biologinį prieinamumą modeliuojama organizmų grupė. bioakumuliaciją vėžiagyviuose Daphnia magna. Tačiau pastebėta. kad cheminių medžiagų poveikį sukelia koncentracija laisvai ištirpusio cheminio junginio sedimentų porų vandenyje. Koc − vandens ir organinės anglies pasiskirstymo koeficientas (ml/g organinės anglies). darančių įtaką biologiniam prieinamumui ir bioakumuliacijai. BP buvo mažiau prieinamas dafnijoms. * cheminės medžiagos koncentracija lipidų kiekio vienetui. BP kiekio. µg/l. medž. koncentC sed. nes praryto su mielėmis sorbuoto BP kiekis tesudaro 3−15 proc.

22 Atitinkamai biotos ir sedimentų akumuliacijos faktorius. Cw − cheminės medžiagos koncentracija vandenyje. S − sedimentų masė. išCb / foc BASF = fL /Csed. MODELIS NEĮVERTINA k − greičio konstanta. fitoplanktone) Čia: V − Vandens tūris. gali būti apibrėžtas kaip: Cb / fL Čia: Csed. Tikrosios cheminių medžiagų koncentracijos gamtoje skaičiavimas siekiant įvertinti riziką Garavimas Atmosfera k1 k3 Fotolizė k2 Hidrolizė Vanduo ko PATEKIMAS Išlaisvinimas k7 Surišimas k8 k5 Patekimas k4 Biodegradacija k6 Šalinimas Sedimentai MASĖS BALANSO LYGTIS [9] dCw V= dt = ko − k1ACw − k2VCw − k3VCw − k4VCw − k5FCw +k6FCf − k7SCw + k8SCs Patekimas Garavimas Hidrolizė Fotolizė Biodegradacija Patekimas į žuvis Žuvų šali nimas Susirišimas sedimentuose Plovimasis iš sedimentų MODELIS NEĮVERTINA METABOLIZMO (bakterioplanktone. kg (arba g). t − laikas. m2 (arba cm2). išreikštas santykiu ir vienetais g anglies/g lipidų. F − žuvų masė. − ChJ koncentracija sedimentuose BASF = arba (µg/g sauso sedimentų svorio). f oc − bendras organinės anglies kiekis sedimentuose (išraišką žr. l (ar ml). K L − ChJ pasiskirstymo lipiduose ir vandenyje koeficientas (l/kg lipidų). . Cs / foc Cb − ChJ liekana audinyje esant pusiausvyrai (µg/g drėgno audinio svorio). AUKŠTESNIŲJŲ AUGALŲ BIOAKUMULIACIJOS A − paviršiaus plotas. kg (arba g). prieš tai). f L − lipidų koncentracija organizme.2. ≈ KL KOW kai KOW ≈ KOC reikšta kaip frakcijos masė (g lipidų/g audinio). K OW − pasiskirstymo tarp oktanolio ir vandens koeficientas 5. BSAF.

K. R P (planktonas) Desorbcija Adsorbcija Z (zooplanktonas) H (kt. h) biodegradacijos sedimentuose. šis modelis labiau atitinka tikrovę. Dickson. Cairns. Tačiau tai yra tik neišsamus paviršinių vandenų kokybės vertinimo modelis. Kai kurių cheminių medžiagų hidrolizės. L. Handbook of Environmental Degradation Rates / editors: P. nes nagrinėja ilgalaikius taršos pernešimo ir kaupimosi procesus. turintis bioakumuliacijos (biomagnifikacijos) elementų. hidrobiontai) S Suspenduotos kietosios medžiagos Pakilimas Sėdimas (Išmaišymas) Desorbcija Adsorbcija Ž bentoso žuvys SEDIMENTAI C1b R C2b Anaerobinė biodegradacija . d) bioakumulicijos mitybos grandyse. C2 vand. 700 p.. Branson D. Žiūrėti papildomą* literatūrą apie cheminių medžiagų likimą vandens telkiniuose: 1*. e) adsorbcijos pakibusiose dalelėse. A.23 Cs − cheminės medžiagos koncentracija vandenyje. Maki. 1991. bioakumuliacijos ir šalinimo: a) vandens augaluose. ASTM Special Technical Publication 657 / editors: J. R. et al. g) bioakumuliacijos sedimentuose. nes detaliai vertinti trūksta: 1) vidinio organizmų metabolizmo reakcijų aprašymo. 1978. 2) aukštesniųjų vandens augalų ir perifitono indėlio į medžiagų transformaciją analizės ir t. 2*. H. 2. Modelis nenagrinėja cheminių medžiagų adsorbcijos. 17 pav. t. Inc. W. Chelsea: Lewis Publ. Predicting the Fate of Chemicals in the Aquatic Environment from Laboratory Data // Estimating the Hazard of Chemical Substances to Aquatic Life. 1. fotolizės ir biodegradacijos pusperiodžiai randami [2*]. Būdamas sudėtingas. Cf − cheminės medžiagos koncentracija žuvyse. Philadelphia: American Society for Testing and Materials. f) adsorbcijos grunte. c) perifitone. Fotocheminis skaidymas C1f Išgaravimas Fotooksidacija PAVIRŠIUS Hidrolizė TIESIOGINIS PASISAVINIMAS ĮVAIRIUOSE MITYBOS GRANDINĖS LYGIUOSE Aerobinė biodegradacija H2O ORAS R C2f Ž (žuvys) C1 vand. 1979 modelis masės balansui vandens telkinyje vertinti [1*] Pastabos. Howard.). b) žemesniuose hidrobiontuose.

t. y. * difuzijos (medžiagas išssklaidančius) pokyčius tarp oro ir lapų pro lapų stomą ir kutikulą. * transportavimą į vaisius su asimiliacijos srautu. Nuodingųjų medžiagų pernešimo srautai vandens telkinyje (1989 m. metabolizmą ir akumuliaciją antropogeninių organinių cheminių medžiagų šaknyse. KStKsl − chemikalo pasiskirstymo tarp stiebo ir ksilemos greičio konstanta. arba gimtoji. KSV − chemikalo pasiskirstymo tarp surištos su dirvos uoliena dalies ir vandens dirvoje greičio konstanta. PLANTX LAPAI K LO KStKsl Oras VAISIAI STIEBAS (Floema) K SO (išoriniai skaičiavimai) ISKF (TSCF) Dirvos vanduo ŠAKNYS KŠV Dirvos oras KSV Dirvos uoliena* 19 pav. * pasiskirstymą stiebe. lapuose ir vaisiuose [8]. Jis gali būti taikomas daugeliui augalų rūšių ir daugeliui nedisocijuojančių cheminių medžiagų. vandens indais) ir ją supančiais audiniais. Ksenobiotikų patekimo į augalus modelis − PLANTX Modelis aprašo dinaminį patekimą iš dirvos ar tirpalo. TSCF). arba mineralinis dirvos pagrindas. Apskritai šis modelis nagrinėja tokius procesus: * difuzinę cheminių medžiagų apykaitą tarp vandens ir oro pilnų dirvožemio porų bei šaknų. Naujajam modeliui naudojamas supaprastintas metodas. dirvos uoliena (angl. Nagrinėjami ir floema (karniena) transportuojamos medžiagos (įtraukiant jų patekimą ir į vaisius) srautai (tekėjimai) į ir pro lapų kutikulą. * pernešimą į šaknis su garuojančio vandens srautu. transpiration stream concentration factor. . K SO − chemikalo pasiskirstymo tarp surištos su dirvos uoliena dalies ir oro greičio konstanta. skaičiuojant medžiagų transportą ksilema (mediena. K LO − chemikalo pasiskirstymo tarp lapų ir oro greičio konstanta. * − motininė. soil matrix). * medžiagų dozės ar koncentracijos praskiedimą organizmui augant. Nuodingųjų medžiagų patekimo į augalus ir kaupimosi juose modelis [8] ISKF − išgaravimo srauto koncentracijos faktorius (angl. modelis) [10] 5. stiebe.3.24 18 pav. * pernešimas į stiebą ir lapus su garuojančio vandens srautu. * metabolizmą. KŠV − chemikalo pasiskirstymo tarp šaknų ir vandens greičio konstanta.

Kinetiniai modeliai apima tas pačias pagrindines TOKSIKOKINETIKOS sritis. modelyje jis apibūdina cheminio junginio išnykimo iš atitinkamos talpos tendenciją (toks aprašymas procesą apibūdina ir kaip laikiną būseną) ir yra išreiškiamas slėgio vienetais (paskaliais. 1 Patekimas pro žiaunas: kl C w 3 Šalinimas pro žiaunas: k2 C F 4 Netekimas dėl metabolizmo: kR C F kA C A Patekimas su maistu 2 kE C F Netekimas dėl šalinimo 5 kD C F Praskiedimas dėl augimo 6 KAIP KONCENTRACIJOS POKYTIS PER TAM TIKRĄ LAIKĄ d CF / dt = ki Cw + kA CA − CF (k2 + kR + kE + kD) PUSIAUSVIROSIOS BŪSENOS: CF = (ki Cw + kA CA ) / (k2 + kR + kE + kD) Šis bendrasis modelis gali būti aprašomas dvejopai: (1) lakumo (angl. yra matematinė TOKSIKOKINETIKOS išraiška. rodo sistemos atsparumą ir lėtą pernešimą). lakumas yra termodinamiškai naudinga funkcija. fugacity) termodinaminėmis funkcijomis ir greičio parametrais. nuodingasis junginys visada keliauja iš didelio lakumo (kintamojo slėgio) talpos į mažo lakumo talpą. reikalingas cheminiam junginiui pernešti. Pa). nagrinėjantys cheminių medžiagų bioakumuliaciją žuvyse Kinetiniai modeliai. pakeičianti slėgį realių sistemų būsenos lygtyse.4. (2) sistemos atsparumą (angl. kurios svarbios cheminių medžiagų poveikiui tiek medicinoje (toksikologijoje. tiek ir cheminėje ekologijoje (ekotoksikologijoje) nagrinėti. farmakologijoje). resistance) apibūdinančiais parametrais (kai ilgas laikas. Tada schemoje aprašomi esminiai modelio parametrai atrodytų taip [6]: Išėjimas pro žiaunas RV • K OW ŽIAUNOS RV • K OW Patekimas pro žiaunas Šalinimas RTO RTW •KOW LIPIDAI RT RG Maistas RGW •KOW RGO ŽARNYNAS RX . terminus ir konstantas[6].25 5.. kurių nedaugelis nagrinėjami šiame skyriuje. kuris gali būti matematiškai aprašomas panaudojant skirtingas metodologijas. kol nėra aktyviojo transporto. tai lyg atitinka cheminių medžiagų koncentracijos gradientą. t. Čia pristatome 1990 metų teršalų susikaupimo žuvyse modelį. Modeliai. pavyzdžiui: *** adsorbciją *** pasiskirstymą *** biotransformaciją (metabolizmą) *** ekskreciją *** biomagnifikaciją ir t.

RTO − žiaunų membranų atsparumas organinėms medžiagoms. 1981. Kanada).. 23. RGW − žarnyno membranų atsparumas vandens prasiskverbimui. . Amdur. 280. 582− 635. SARAH. V. K OW − junginio pasisiskirstymo tarp oktanolio-ir vandens koeficientas. vol. V. Sci.. p. J. (1993 m. P. Thomann R. Literatūra 1.. Nuodingųjų medžiagų absorbcijos. MINTEQUA1. Aquat. Casarett and Doull’s Toxicology. 1985. 20 pav. 4. ir kt. pavyzdžiui. DYNHYD4. D. RTW − žiaunų membranų atsparumas vandens prasiskverbimui. The Basic Science of Poisons.5. 20. p. 3rd edition / editors C. Cheminio junginio transporto žuvyje diagrama [6] RX − šalinimo procesų “atsparumas”. 3. b) nutekamųjų (ir paviršinių) vandenų toksinių medžiagų koncentracijos prognozavimo − DYNTOX. Thomann R. Connolly J. // Environ. Fish. Farmakologinio toksikokinetinio modelio pavyzdys Cheminių medžiagų likimą (transformaciją) organizme farmakologiniai modeliai nagrinėja gerokai sudėtingiau.. pasiskirstymo ir ekskrecijos srautai žmogaus (žinduolių) organizme [1] Literatūroje aprašyta labai daug įvairių modelių. Thomann R. p. // Environ. nuotekų toksiškumo vertinimo skaičiavimo − PEEP. pasiskirstymo. Sci. nurodomi keli įvairių tyrimo sričių aplinkos kokybės prognozavimo modeliai. Klaasen. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 5. p. New York: Macmillan Publishing Company.. QUAL2E. STREAM. vol. // Estuarine. WASP. O. biotransformacijos ir ekskrecijos. Organo taikinio apnuodijimas priklauso nuo cheminės medžiagos absorbcijos. Šie faktoriai ir jų tarpusavio ryšiai parodyti 21 paveiksle. RGO − žarnyno membranų atsparumas organinėms medžiagoms. Juos iki 1992 metų naudojo pagrindinės JAV Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų laboratorijos [11]: a) paviršinių vandenų kokybės vertinimo: WQA. vol. d) bioakumuliacinijos. Sci. 2. Žiūrėti papildomą literatūrą apie cheminių medžiagų likimą hidrobiontų organizme: 1. Doull. vol. Čia pateikiama tik bendroji modelio schema [1]: Rijimas Įkvėpimas Intraveninis įleidimas Intraperitoninis įšvirkštimas (po pilvaplėve) Skrandžio ir žarnyno traktas Kepenys Plaučiai Subkutaninis (poodinis) įleidimas Intramuskulinis įleidimas (į raumenis) Leidimas pro odą Kraujas ir limfa Skystis ląstelių išorėje Tulžis Riebalai Inkstai Plaučiai Sekrecinės struktūros Organai Minkštieji audiniai Kaulai Šlapimo pūslė Išmatos Šlapimas Alveolės Iškvepiamas Sekretai oras 21 pav... WASP4. Technol. EXAMS-II. Connolly J. M. // Can. 1989. p. 1986. Čia. dirvožemio taršos procesų − HSPF. 349. PRZM. 18. PGWEAM. BIOFIT. FGETS. Technol. 1984. Coastal Shelf Sci. J. Tonelli R. pvz. 65.26 RV − žiaunų atsparumas vandens prasiskverbimui. EUTRO4. 699. c) geocheminius. V. P. 38.

Naruševičius L. Kokius procesus aprašo vienos talpos bioakumuliacijos modelis? 4. 2nd edition/ editor: K. Rand. Daumantas E.: American Society for Testing and Materials. 14−18.. D. Codex Alimentarius Commission. 1125 p. vol. Daukšas V. Sasnauskienė S. 13. pavaizduotais grafike? 7. Kokius pagrindinius procesus aprašo dviejų talpų bioakumuliacijos modelis (nubraižykite schemą) ir kaip tai atrodo grafiškai? 6. aprašančias susikaupimą per keturias mitybos grandinės stadijas. 3−14. kokios difuzijos rūšys. B. Kaip matematiškai aprašome difuziją. Paaiškinkite. 8. 1992. 375−383. Proceedings of the workshop held in University of Michigan Aug. Part 2. 584 p. 1994. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Methods and Applications.. Gobas F. E. Mechanisms of Membrane Toxicity of Hydrocarbons // Microbiological Reviews. Bont J. Petrocelli S. 1993. 1310 p. Athens (GA): Environmental Research Laboratory.. vol. R. P.1979 / editors: Maki A. p. 4. Jones A. A. Parašykite lygtis. Fundamentals of Aquatic Toxicology. No 3.. kas yra aktyvusis transportas? Kurie šių procesų vyksta žuvų žiaunose. Ambrose R. New York: Springer−Verlag. New York: Van Nostrand Reinhold. Mačionis Z.. W. Davidson K. 413−422. Kokius procesus vertina organinių junginių kaupimosi mitybos grandinėse modelis ir kokios konstantos juos aprašo? 10. ką reiškia kiekviena iš proceso konstantų ir kaip ji susijusi su geometriniais dydžiais (atkarpomis). E. Mackay D.. Lee F. Mathies M.. L. Trapp S.. 15 p. Ecotoxicology : Problems and Approaches // editors: S.C. Daukšas K. . 1995. Washington: Taylor and Francis. 1990. Technol. Effects. vol. Klausimai 1. Guide . Skučas V. New York: Hemisphere Publ. 6.. 201−222. 10. p. 240 p.. Kabailienė M. 1995.. 1983. 1989. 13... Model for Uptake of Xenobiotics into Plants: Validation with Bromacil Experiments // Environmental Toxicology and Chemistry. 1993..Jr. 1203−1213. Noble A. 11.. Clark K. Su kokiu esminiu junginių kaupimo parametru siejamas dviejų talpų modelis? Paaiškinkite šio ryšio lygtį. No 2. Sikkema J. 7. Environmental Fate and Risk Assessment // editor G. N. 12. Rand G. Model of Organic Chemical Uptake and Clearance by Fish from Food and Water // Environ. 574 p. Barkauskas J.. K. Second edition. Weinheim: VCH. Vershueren. Kas yra Freundlicho izoterma. Handbook of Environmental Data on Organic Chemicals. 30. 1. Dickson and Cairns J. Kokiu pagrindu skiriamos dvi talpos cheminius junginius kaupiančiame organizme ir ar kraujo plazma gali turėti dvi talpas? 5. // Xenobiotica. Kelly. Partition Coefficients (n-Octanol-Water) for Pesticides. Mc Farlane C.27 2. Corp. 642. Manager P. K. Sci. Kas šiuos susikaupimo lygmenis gali atitinkti vandens ekosistemose? Kiek kartų gali padidėti junginių susikaupimas ketvirtame lygyje? . Office of Research and Development. 9. vol. kokia matematinė ir grafinė jos išraiška bei reikšmė ekotoksikologiniams procesams? 2. L.Codex Maximum Limits for Pesticide Residues. R. 3. 1990. Larsen G. A. P. M. 15. žarnyne.. 547 p. US EPA. Bakke J. Washington D. p. p.. London.. Fundamentals of Aquatic Toxicology. Center for Exposire Assessment Modeling. 1985. p. Series: Methods and Principles in Medicinal Chemistry. Poolman B. A. 24. 9. 59. Rome: FAO.. E. Kareiva A. 8−21. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas. 1990. Harwell. Kubinyi H. M. 1980. 5. Levin.. Role of Biotransformation in Environmental Hazard Assessment // Biotransformation and Fate of Chemicals in the Aquatic Environment. M. Kimball. 14. C. Kam lygi liekamoji cheminio junginio koncentracija organizme po tam tikro laiko nuo poveikio pradžios? 8. A Review // Journal of Chromatography. QSAR: Hansch Analysis and Related Approaches. 1997. A.. Vol. vol. J. kas yra enterohepatinis ciklas? 3.