You are on page 1of 65

BT SAMPRATA BT-kaip teises aka- nusikalstam veik padarymo ir j teisini padarini teis.

Dvejopai kildinama teiss akos svoka: jus poenale arba jus criminale. Materialioji teis- BT, kuri numato, kokios veikos yra draudiamos ir kokios taikomos bausms u nusikaltim padarym. Formaliosios teiss akos- baud. proceso ir bausmi vykdymo teiss. BT- tai teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato u i draudim paeidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ios veikos pasekmes, tp atleidim nuo bausms ar bausms palengvinim. Objektyvija prasme- tai visuma statymo numatyt draudim ar pareigojim, kurie idstyti BT normose. Subjektyvija prasme- valstybs teis nubausti asmen padarius nusikaltim. BT ireikta BT normomis, kurios yra priimamos, keiiamos ar naikinamos statymu, todl B yra pagrindinis BT norm altinis. Seimas kuria Lietuvos BT kaip teiss ak. BT dalykas- baudiamieji nusiengimai ir nusikaltimai. BT objektas- nv j poymiai ir i veik padarymo teisiniai padariniai. BT- paskutin priemon ultima ratio padarius teiss paeidim. BT normomis nustatoma tik svarbiausi visuomens gri apsauga, o u padarytus paeidimus grasinama atitinkamomis sankcijomis. BT normos nukreiptos teiss paeidj, kuriam padarius nusikaltim numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai. BT normos realizuojamos panaudojant imperatyvin metod. jas reikia taikyti ne tik tiksliai laikantis BT normose apibrt reikalavim, bet ir panaudojant valstybs prievart. BT funkcijos Tai pagrindins teisinio poveikio visuomeniniams santykiams kryptys. Pagrindin kryptis- apsaugoti tam tikrus visuomeninius santykius nuo alos jiems padarymo. Bendrosios prevencijos f-ja. Baudiamaisiais draudimais siekiama ukirsti keli nusikaltimams apskritai. Bendr. prevencijos poveikis daug priklauso nuo to, kokiu mastu atskleidiami padaryti nusikaltimai ir juos padariusieji asmenys patraukiami baudiamojon atsakomybn. ne tiek svarbu kriminalizuoti veikas ir grietinti bausmes kiek tobulinti real B-m efektyvum. BT informacin f-ja. BT norm nustatyti draudimai ir pareigojimai, esant apie juos tinkamai informacijai, vis pirma turi apsaugoti nuo neteist veiksm mones, kurie nra link nusikalsti, bet tokius veiksmus gali padaryti dl neinojimo (pav. esant bt. giniai, sulaikant nusikaltl...) Represin f-ja. Esm ta, kad pagal BT normose nustatytas sankcijas daromi asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai nuteistajam. ios f-jos realizavimas i esms yra reakcija padaryt nusikaltim. Individualios prevencijos f-ja. B taikymo tikslas nra vien nubausti asmen, o nusikaltusiam asmeniui taikant B tikimasi jo elgesio pasikeitimo. Kai taikomos bausms nesusijusios su laisvs atmimu patys nusikaltimai aikiai maiau pavojingi ir nelabai grieta bausm turjo poveik kad asmenys nauj nusikalstam veik nebedar. Svarb vaidmen ukertant keli naujiems nusikaltimams turi bausms atlikimo slygos, darbas, atliekamas su nuteistaisiais, j mokymas ir kt. BT sistema. B. Lietuvoje BT yra kodifikuota, t.y., veikos kurios yra pripastamos nusikaltimais, yra numatytos BK. B pagrindinis BT altinis. Visos BT normos yra kodifikuotos viename statyme- BK. BK sudaro bendroji ir specialioji dalys bei BK priedai. Bendrojoje nustatyta B- galiojimo tvarka, nusikaltimo bendrieji poymiai ir jo padarymo formos, asmen traukiam baudiamojon atsakomybn amius nurodomos kalts formos ir atskleidiamas j turinys, taip pat bausms, j skyrimo ir atleidimo nuo j tvarka. Specialiojoje- ivardijamos veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais ir nustatytos sankcijos u BT norm paeidim. nuo 2004 m. BK turi pried gyvendinami ES teiss aktai. ia vardijami ES teiss aktai. su kuriais suderintas LR BK. BK straipsniai susideda i dali. Bendrojoje dalyje straipsn sudaro viena pastraipa, specialiojojedvi pastraipos. Jei straipsnis turi bent dvi dalis, jos numeruojamos. Taikant BK normas labai svarbu vardinti tinkam BK straipsn ir jo dal. Taikant BK spec dalies norm reikalaujama nurodyti ir BK str. ir jo dal pagal kuri kvalifikuojama veika. Spec. dalies str. susideda i dviej dali- dispozicijos ir sankcijos. Dispozicijoje apraomi teisikai reikmingi nusikalstamos veikos poymiai, o sankcijoje- bausms. Dispozicijos gali bt: paprastosios, apraomosios, blanketins ir pasiuniamosios. Paprastojoje n.v. vardijama vienu ar 1

keliais odiais, nepateikiama tos veikos apibrimo ir veikos poymio aikinimo. Apraomojoje disp. pateikiamas n.v. apibrimas, kad nelikt abejoni dl n. v. sampratos. Blanktin disp tada, kai viename BK str. numatoma atsakomyb u daugel vienari veik, kuri vardijimas paeist statymo lakonikumo princip, dl to jos tiksliai vardijamos specialiame statyme arba veikos padariniai dl sudtingumo gali bt vardijami atskirame teiss akte. Pasiuniamosios disp. paprastai pradedamos odiais tas, kas atliko io straipsnio 1 dalyje numatyt veik. iose dispozicijose nepateikiamas nei n.v. pavadinimas nei vardijami jau pirmiau aprayti jos poymiai, skaitytojas siuniamas to paties BK straipsnio 1 dal. Apraomi tik nauji s veika susij nusikaltimo sudties poymiai, dl kuri veika tampa maiau ar daugiau pavojinga ir bausm grietinama arba velninama. B sankcijos galiojaniame BK paprastai formuluojamos kaip alternatyvios. Dauguma sankcij numato keli ri bausmes i kuri teismas skirdamas bausm parenka vien. Taiau u sunkius ir l sunkius nusikaltimus statymo sankcijoje gali bti numatyta tik viena- laisvs atmimo bausm. Sankcijos kurios numato tik laisvs atmimo bausm taip pat sankcijos kurios greta numato ir alternatyvias bausmes formuluojamos kaip santykinai apibrtos- nurodo tik virutin bausms rib arba nurodo ir apatin ir virutin bausms rib. Ne laisvs atmimo bausmi formulavimas BK spec. dalies sankcijose turi ypatum: j dydis sankcijose nenurodomas, ir teismas skirdamas jas turi vadovautis ir atitinkamais bendrosios dalies straipsniais. B neturi prietarauti LR Konstitucijai, kuri numato ne tik bendruosius alyje galiojanius teiss principus, bet ir tiesiog tvirtina daugel baudiamajai teisei reikming nuostat. Lietuvos Konstitucijoje idstytas nuostatas turi bti atsivelgta ne tik kuriant ir tobulinant baudiamuosius statymus, bet ir juos taikant. Kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudiamojo statymo bet ir Konstitucijos nuostatomis. iuo aspektu konstitucins normos yra baudiamosios teiss altinis. BT altiniai Pagrindinis BT altinis yra B. Teiss akos altinis tai ne tik teiss aktai, kuriuose formuluojamos normos bet ir teiss aktai, kuriuose pateikiami teiss taikytojams privalomi teiss norm aikinimai. Lietuvos BT altinis yra ir tarptautins sutartys. Teorikai Tarpt. sutartys gali bti taikomos tiesiogiai, praktikai sutartys, i j ir ES teiss aktai, gali bti tiesiogiai taikomi tik tais atvejais, kai Lietuvos B-ai numato kitok teisin reguliavim negu tarpt. sutartis. Lietuva derina vidaus statymus su TS normomis ir ratifikuot sutari normas traukia vidaus statymus, bet kolizij neivengiama. Treias BT altinis- Lietuvos Aukiausiojo Teismo pateikiami BT norm-baudiamj statym iaikinimai. Jie pateikiami Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimuose arba baudiamj byl skyriaus teisj kolegij nutartyse. AT pagal savo kompetencij teikia priimt statym aikinim, kuris yra privalomas visiems asmenims ir institucijoms, taikanioms statym. B aikinimas tai statym leidjo tikrosios valios iraika teiss normoje. Aikinimas gali bti oficialus (institucijos, kuriai statym suteikta teis aikinti statymus, teikiamas baudiamojo statymo aikinimas) ir neoficialus. Oficialus aikinimas gali bti autentikas (LRS teikiamas B-m aikinimas) ir teisminis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo B- aikinimas). AT B-us aikina trim bdais: 1. teismo kolegij nutartys, priimamos nagrinjant kasacines bylas pagal proceso dalyvi kasacinius skundus dl emesnij teism sprendim baud. bylose (kai kurios publikuojamos biuletenyje Teism praktika). 2. Siekdamas iaikinti ar vienodai teismai taiko B-us, LAT analizuoja teism praktik taikant B-us tam tikr kategorij bylose. Remiantis teism praktikos analize rengiamos teism praktikos apvalgos ir LAT senato nutarimai dl teism praktikos tam tikr kategorij bylose. 3. LAT konsultuoja teisjus dl baudiamj ar baudiamojo proceso statym. Patikimas neoficialaus B statymo aikinimo bdas- doktrininis statymo aikinimas. Toks aikinimas kai j aikina mokslininkai, specialistai praktikai. Asmuo, taikantis B, turi teis aikintis j naudodamasis vien statymo tekstu. Aikindamas statym jis gali pasinaudoti gramatiniu, loginiu, istoriniu ar sisteminiu statymo aikinimo bdais. statym aikinimas taip pat gali bti siaurinamasis, pleiamasis ir adekvatus. Pleiamasis aikinimas BT nepriimtinas, siaurinamasis taikomas tik iimtinais atvejais. Visada reikia siekti 2

adekvataus aikinimo, kad aikinimas tiksliai atitikt statym leidjo vali, gramatin ir login statymo konstrukcij. B spragos ir analogija. statym spraga- atvejai kai sprsdama konkret teisinio reguliavimo klausim teismas ar kita valstybs institucija negali pasiremti tokio pobdio atvejams sureguliuoti skirtu statymu. B-m spraga irykja daniausiai keliant klausim dl asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn, bet to negalima padaryti todl, kad tokie veiksmai statyme tiesiogiai nra apibrti kaip nusikaltimas. Spraga baudiamuosiuose statymuose tai tokie atvejai, kai B nustat baudiamj atsakomyb u tam tikras veikas, taiau dl netinkamo statymo formulavimo ar kit statym pakeitimo veikos, turinios i dalies analogikus poymius, yra nebaudiamos. Neatleidiamos spragos- kuri statym leidjas nepastebjo rengdamas ir priimdamas B. Atleidiamos spragos- tokios, kai statym leidjas dl koki nors prieasi negaljo pastebti veik, kurios lieka u baudiamosios atsakomybs rib arba jos atsirado dl nauj slyg. Vienintelis bdas panaikinti spragas B-uose yra i statym pakeitimas ir papildymas. statym analogija paprastai suprantamas toks teisinio santykio sureguliavimas, kai vietoj trkstamo panaudojamas kitas statymas. baudiamojoje teisje statym analogija neturi bti taikoma.Principas nullum crimen sine lege realizavimas draudia traukti asmen atsakomybn u veikas, kurios nenumatytos baudiamuosiuose statymuose. B galiojimas laiko atvilgiu. statym leidjas B-us j galiojimo laiko atvilgiu skirsto : 1. statymai, lieiantys veik nusikalstamum (st. nustatantys keiiantys ar panaikinantys n.v. sudties poymius) 2. statymai, lieiantys asmen baudiamum (st. keiiantys bausms u padaryt n.v. r ar jos dyd) 3. statymai, turintys takos asmen padariusi nusikalstamas veikas, baudiamajai teisinei padiai (jie nekeiia veik nusikalstamumo ar asmens baudiamumo, bet turi takos asmen, padarius n.v., atleisti nuo bausms ar baud. atsakomybs). BK 3 str. 1 dalyje nustatyta kad veikos nusikalstamum bei asmens baudiamum nustato statymas, galiojs tos veikos padarymo metu. ia tvirtinamas pagrindinis principas- nusikalstamos veikos padarymo laiko principas. Neatsivelgiama tai kada n.v. yra iaikinta, kada vyksta teisminis bylos nagrinjimas. BK 3 str. 2 dalies nuostatos tvirtina kit princip. Teigiama kad statymas, naikinantis veikos nusikalstamum ar velninantis bausm ar kitaip palengvinantis asmens teisin padt, turi grtamj gali- grtamosios baudiamojo statymo galios principas. Kita vertus galioja bendra taisykl: statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm ar kitaip sunkinantis asmens teisin padt, negali bti taikomas padarytai veikai, jei jis negaliojo n.v. padarymo metu. Norint tinkamai pritaikyti B konkreioje byloje, visada btina: 1) nustatyti n.v. padarymo laik 2) statym, galiojus padarant n.v. 3) statymus, kurie vliau pakeit statym, ir atlikti j analiz 4) palyginti padarant n.v. ir vliau galiojusius statymus. Veikos padarymo laikas-veikimo ar neveikimo laikas arba B numatyt padarini atsiradimo laikas, jei asmuo norjo, kad padariniai atsirast kit laiku. Nusikaltimo padarymo laik nulemia ne padarini atsiradimo, o veikos padarymo laikas. Iimtis yra atvejai kai i bylos mediagos aiks, kad kaltininkas aikiai norjo, kad padarini kilt vliau, t.y. ne veik darant, o kitu laiku. Apie tai raoma LAT senato 2002 gruodio 20 d. nutarime Dl teism praktikos taikant BK normas, reglamentuojanias baud. statym galiojim laiko atvilgiu. Nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas per kur buvo vykdoma n.v. sudtis. Jei statymai per veikos laikotarp keitsi- velnjo ar grietjo, nusikalstamai veikai kvalifikuoti parenkamas statymas, kuris galiojo, kai buvo atlikta paskutin i vis nusikalstam veik ar veika buvo nutraukta. Jei pradiniu veikos padarymo momentu ji nebuvo nusikalstama, kaltinimas bus pateiktas tik u tas veikas kurios padarytos sigaliojus statymui. Asmuo atsakys pagal t statym kuris galiojo paskutins teismo nustatytos pavojingos veikos padarymo metu. statymo primimas, paskelbimas, sigaliojimas. statymo primimo ir paskelbimo data niekada nesutampa. Priimti statymai turi bti skelbiami V. statymas gali sigalioti jo paskelbimo dien, taiau gali sigalioti ir vliau. Paprastai nuo st. paskelbimo iki jo sigaliojimo praeina keli mn. 3

Iaikinus n.v. padarymo laik, B galiojus j padarant, nustatomi ir analizuojami visi statymai, kurie keit pirmesn statym. Ir tik palyginus visus statymus galima nustatyti, pagal kur statym kvalifikuotina veika. is statymas gali bti: ) n.v. padarant galiojs statymas, bet negaliojantis priimant procesin sprendim, b) procesinio sprendimo primimo metu galiojantis statymas, bet negaliojs padarant n.v., c) tarpinis st., sigaliojs ir galiojs kur laik po nusikalstamos veikos padarymo, bet prarads gali procesinio sprendimo primimo metu. Naujasis st. gali: -nustatyti ar naikinti veikos nusikalstamum, -grietinti ar velninti bausm, -kitokiu bdu sunkinti ar lengvinti veik padariusio asmens teisin padt. Veikos nusikalstamumas gali bt panaikintas: - panaikinant BK spec. dalies str.; - nepanaikinant BK spec. dalies str., bet vedant naujus nusikaltimo sudties poymius ar pateikiant kitok oficial j aikum. Bausms velninimas nauju statymu gali bti: -tiesioginis- keiiant tik statymo sankcij, bet nekeiiant dispozicijos -netiesioginis (sudtingas)- sankcija lyg ir nekeiiama bet statymas panaikina nusikaltim kvalifikuojant poym arba kitaip formuluoja konstitucins nusikaltimo sudties poymius, dl to reikia keisti veikos kvalifikavim pereinant kit to paties str. dal ar net kvalifikuot veik pagal kit BK straipsn. Asmens baudiamumo velninim gali nulemti pakeitimai ne tiesiogiai BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, o BK bendrojoje dalyje. naujas st nebtinai velnina asmens baudiamum, kai kurie st nekeiia BK spec. dalies straipsni sankcij, o kai kuriais atvejais jas net grietina. Taiau sigaliojs naujas statymas tuo pat metu gali numatyti velnesnes lygtinio atleidimo nuo bausms slygas ar vesti nauj atleidimo nuo baud atsakomybs r, kuri i principo galt bti taikoma kaltinamajam. Kartais statymas maindamas laisvs atmimo bausms minimum didina jo maksimum. Todl tokiais atvejais negalima pasakyt ar tai statymas velninantis ar grietinantis baudiamum. tai vadinamasis prietaringas statymas. Sudtingi atvejai kai naujasis st grietina padarytos veikos baudiamum, taiau numato asmens teisin padt lengvinanias nuostatas. taikyti ar ne naujojo BK nuostatas tokiais atvejais, sprendia teismas, atsivelgdamas visas bylos aplinkybes. Tarpinis statymas. taikyti tarpin st jei jis naikina baudiamum ar velnin bausm yra pateisinama. Grtamoji velnesnio st. galia taikoma: -asmenims, padariusiems atitinkam veik iki tokio statymo sigaliojimo -atliekantiems bausm -turintiems teistum, taikant nauj statym nuolat buvo susiduriama su problemomis, st leidjas paprastai nenustatydavo naujo st taikymo mechanizmo todl bausm atliekani asmen atvilgiu grtamasis st galiojimas buvo ribojamas. B galiojimas teritorijoje. Lietuvos baud statym galiojimas teritorijoje remiasi tokiais pagr. principais teritoriniu (BK 4 str.), pilietybs ( BK 6 str. 1 d.) realiniu (BK 6 str. 2 d.). Teritorinio principo esm- visi asmenys padar nusikaltimus Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos baud statymus. LR teritorij sudaro: -ems pavirius ir gelms tarp respublikos valstybs sien; -vidaus vandenys, t.y. vandens telkiniai, esantys respublikos teritorijoje; -teritoriniai vandenys, kuriems priklauso 12 jrmyli ploio Baltijos jros pakrani vandenys; -pasienio ups ir eerai iki skiriamosios linijos; -oro erdv vir sausumos ir vanden teritorijos; -jr laivai ir orlaiviai su Lietuvos skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose. Lietuvos baudiamieji statymai taip pat galioja, jeigu nusikaltimas padarytas Lietuvai priklausaniame kontinentiniame elfe. Lietuvos usienio diplomatini atstovybi teritorija ir diplomat automobiliai, kuriais jie vainja, nelaikomi Lietuvos teritorija ir jie naudojasi nelieiamumo teise: juose negalima daryti kratos, areto ir t.t. Usienio ali diplomatinis korpusas 4

Lietuvoje naudojasi diplomatinio imuniteto teise. Diplomatinis imunitetas yra 2 ri: diplomatini atstovybi imunitetas (eksteritorialumas) ir asmeninis diplomat imunitetas. Diplomat. atstovybi imunitetas- jos patalp ir transporto nelieiamyb. Nusikaltim padarymo viet nustato BK 4 str. 2 d. tai ta vieta, kurioje asmuo veik ar galjo ir privaljo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baud. statymo numatytos pasekms. tas pats nusikaltimas padarytas Lietuvos teritorijoje ir kitos valstybs teritorijoje, laikomas padarytu Lietuvos teritorijoje. Jei bent dalis veiksm yra padaryta Lietuvoje, nusikaltimas laikomas padarytu ia ir u tokio nusikaltimo padarym asmuo traukiamas baud atsakomybn pagal Lietuvos baud statymus. Lietuvos BK 6 str. 1 d. teisina pilietybs princip. Lietuvos pilieiai ir nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybs u nusikaltimus, padarytus usienyje, atsako pagal Lietuvos baud statymus. Tais atvejais, kai asmuo padars nusikaltim usienyje traukiamas baud atsakomybn pagal Lietuvos baud statymus, turi bti nustatyta ar nra tarp i ali bausmi skirtumo. jei u padaryt nusikaltim asmuo pagal kurios nors alies statymus gali bti nubaustas velniau- bausm turi bti skiriama ne didesn u t, kuri numato velnesnis statymas. Jei asmuo padar nusikaltim usienyje, Lietuvoje jis nebegali bti traukiamas baud atsakomybn jei jis: -visikai atliko usienyje teismo paskirt bausm; -usienio valstybs siteisjusiu teismo nuosprendiu buvo iteisintas, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais toje alyje statym numatytais pagrindais. Realinis principas reikia, kad kiekviena valstyb baudia u svarbius jai ir jos pilieiams usienyje padarytus kit ali asmen nusikaltimus. Toks nubaudimas daniausiai yra manomas tuomet kai kaltininkas yra Lietuvoje, jis savo nusikaltimais padar alos Lietuvos valstybei ar jos pilieiui. Todl Lietuva yra suinteresuota tok asmen nubausti savo alyje o ne iduoti j valstybei, kurios pilieiu kaltininkas yra. Universalusis principas reikia, kad visos valstybs baudia nusikaltlius, jei jie bet kurioje i j yra sulaikyti neatsivelgdamos nusikaltimo padarymo viet. io principo taikymas iplaukia i tarptautini sutari. Tokiam nubaudimui pagrind sudaro tai kad valstybs ratifikavusios tam tikras konvencijas ar TS paprastai papildo savo baud statymus, numatydamos tam tikr atsakomyb. B- raida. Pirmieji esminiai galiojanio 1961m Lietuvos BK pakeitimai buvo padaryti tik prajus pusei met po Nepriklausomybs paskelbimo. Svok Tvyns idavimas pakeit Valstybs idavimas . Naujai buvo suformuluotas 62 str. Valstybs idavimas tai Lietuvos pilieio dalyvavimas kitos valstybs veikoje, nukreiptoje prie Lietuv. Pakeistas 68 str. Vietoj Antitarybin agitacijos ir propagandos naujame BK atsakomyb numatyta tik u raginimus imtis smurtini veiksm prie Lietuvos suverenitet. Antras kitim etapas 1991 gruodis buvo susiaurintas nusikaltim u kuriuos skiriama mirties bausm sraas. 1991 gruodio 3 d. statymas panaikino mirties bausm iskyrus u tyin nuudym sunkinaniomis aplinkybmis. Treias pakeitimas 1992 balandio 9 statymas Dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid. is statymas BK trauktas buvo tik nuo 1998 m iki tol galiojo kaip atskiras statymas. Genocido sudiai suteikta grtamoji galia. Ketvirtas etapas- 1993 sausis. Lietuvoje buvo kuriama rinkos ekonomika, pltojama privati nuosavyb. Irykjo nauj pavojing iki iol nebuvusi ir nekriminalizuot reikini. I baudiamojo st pozicij ekonomikoje viskas buvo leidiama, viskas pateisinama. Taigi buvo padaryti pakeitimai BK skirsnyje kiniai nusikaltimai. Naujomis ekonominmis slygomis Lietuvoje atsirado ir iplito organizuotas nusikalstamumas. Todl atsirado BK papildymai, skirti kovoti su organizuotu nusikalstamumu. BK skirsnis Pareiginiai nusikaltimai papildytas nauju straipsniu Dovanos primimas. Penktas pakeitim etapas vyko remiantis 1993 birelio 10 d. statymu Dl pakeitim ir papildym LR baudiamajame ir baudiamojo proceso kodeksuose. I naujo suformuluotos btinosios ginties nuostatos- jos ribos i esms buvo iplstos. BK atsirado nauja aplinkyb alinanti 5

baudiamj atsakomyb, tai nusikaltusio asmens sulaikymas. Atsirado nauja atleidimo ris kaip atleidimas kaltininkui susitaikius su nukentjusiuoju. Padaryti pakeitimai ir nustatant baudiamj atsakomyb u Keli eismo saugumo taisykli paeidim. etasis etapas. 1994 liepos 19 d. statymas Dl pakeitim LR baudiamajame, baud proceso ir pataisos darb kodeksuose. Pakeista itin daug BK norm kurios neatitiko LR Konstitucijos nuostat ir nauj gyvenimo aplinkybi. Vietoj Nusikaltimai valstybinei ir visuomeninei nuosavybei ir Nusikaltimai asmeninei nuosavybei atsirado vienas bendras skirsnis Nusikaltimai nuosavybei. Vietoj kiniai nusikaltimai- Nusikaltimai kininkavimo tvarkai ir Nusikaltimai finansams- juos traukti visi ekonominiai nusikaltimai. Vietoj Pareiginiai nusikaltimai atsirado Nusikaltimai valstybs tarnybai. Mintu statymu padaryta nemaai BK bendr. dalies pakeitim, supaprastinta bausmi sistema, panaikinus tokias bausmes: vieasis papeikimas, nutrmimas, itrmimas, atleidimas i pareig bei karinio ar specialaus laipsnio atmimas. baudos dydis imtas skaiiuoti ne absoliuia pinig suma o MGL. Pagal naujas statymo normas padarius kelis tapaius nusikaltimus, teismas turi skirti bausm u kiekvien nusikaltim atskirai ir paskui subendrinti bausm. Iki tol galiojusios normos suteik nepateisinam privilegij asmenims, padariusiems tapaius nusikaltimus. Keli tapats nusikaltimai iki tol buvo vertinami tik kaip vienas. teisinta nauja bausms velninimo, visikai pripainus kalt norma. Numatyta nauja aplinkyb alinanti baudiamj atsakomybukirtimas kelio organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo veiklai. is statymas laikomas kaip pirmasis baudiamosios teiss reformos Lietuvoje etapas. Kitas (antrasis) B- reformos etapas- laikotarpis nuo 1995 iki 1998 m. Atsirado tendencija keisti neseniai priimtus statymus.iam etapui dinga kad toliau intensyviai buvo keiiami baudiamieji statymai, kriminalizuojamos naujos veikos, o darant pakeitimus B-o sankcijose baudiamoji politika daniausiai buvo grietinama. 1996 baigtas rengti naujojo BK projektas ir jis paskelbtas V svarstyti. 1998 m tam tikru atvilgiu buvo baudiamosios politikos poskio metai. Nauj baudiamj politik pajuto nepilnameiai. Jiems sumaintos baudos , sumaintas laisvs atmimo bausms minimumas. 1998 m gruodio 21 d. priimtas statymas kuriuo panaikinta mirties bausm u nusikaltimo padarym. Tolesnis reikmingas baudiamosios politikos poiriu baudiamj statym raidos etapas prasidjo 1999 m. T met lapkriio 25 d. priimtas statymas kuriuo u daugel nusikaltim buvo sumainta sankcijose iki tol buvusi gana didel minimali laisvs atmimo bausm. 2001 spalio 9 d. priimtas statymas kuris sumaino baud minimali rib iki 1 MGL u visus nusikaltimus. Pagaliau 2000 m rugsjo 26 d. LRS prim nauj LR BK, taiau jo sigaliojimo data nebuvo nustatyta. BK sigaliojimas buvo susietas su nauj BP ir bausmi vykdymo bei ATP kodeks primimu, jie tuo metu nebuvo parengti, todl ir primus naujj BK tebegaliojo 1961 m BK, kurio normos ir toliau buvo keiiamos. Tik 2002 lapkriio 23 Seimas nustat kad 2000m BK sigalioja 2003 gegus 1 d. Kartu su BK sigaliojo ir nauji Baudiamojo proceso ir bausmi vykdymo kodeksai. Taigi skiriami du periodai: -1990-1998 m -1998 vid iki 2000-2003 m Pirmuoju periodu akivaizdus polinkis grietinti baudiamasias priemones, noras visas problemas sprsti grietinant bausmes. Antru periodu st leidjas ima velninti baudiamj politik. st. leidybos srityje vis laik dominavo veik kriminalizavimo tendencijos. Kita ryki tendencija-sunki nusikaltim rato didinimas. Daugelis ypatingosios dalies pakeitim buvo susij su nusikaltimo raymu sunki nusikaltim sra. Kita ryki baudiamosios politikos tendencija statym leidybos srityje- bausmi grietinimas. i tendencija vyravo nuo 1990 iki 1998 vid. Buvo didinama ir minimali ir maksimali bausm BK bendrosios dalies straipsniuose padidjo baud dydiai. Ketvirta tendencija- bandymas baudiamaisiais statymais vykdyti racionalesn ir iuolaikikesn baudiamj politik,ivaduoti teissaugos institucijas nuo tuio, beprasmio darbo ir padti ioms institucijoms vykdyti baudiamj persekiojim. statymai kurie iplt nukentjusij teises baud. procese nutraukti proces alims susitaikius, st kurie iplt nukentjusiojo teis gintis upuolimo atveju, padaryti al nusikaltliui j sulaikant. Penkta tendencija bdinga laikotarpiui nuo 1998 vid iki priimant naujj BK ir jam sigaliojant. iuo laikotarpiu buvo panaikinta mirties bausm, suvelnintos sankcijos i pradi nepilnameiams, 6

vliau ir kitiems asmenims. kiekviena st leidybos tendencija gali bti pateisinama, nes st leidjas taip reagavo besikeiianias gyvenimo slygas nepriklausomoje Lietuvoje ir band sprsti kylanias problemas. Baudiamoji atsakomyb. Norint isiaikinti k apima terminas baud atsakomyb btina atsakyti klausimus: -Kada baud atsakomyb prasideda ir kada baigiasi? -Koks baud atsakomybs turinys? -Koks baud atsakomybs santykis su kriminaline bausme? Baud atsakomyb tiesiogiai sietina su baudiamuoju teisiniu santykiu ir nagrinjama atsivelgiant teisin santyk kaip baudiamojo teisinio santykio turinio sudtin dalis. Darant nv atsiranda baudiamasis teisinis santykis. darydamas nv asmuo kai nusikaltimo subjektas sitraukia teisin santyk su nukentjusiuoju, kuris yra antrasis io santykio subjektas. Paeidus baud teiss norm, t.y. kaltininkui padarius B numatyt veik, atsiranda dar ir antrasis baudiamasis teisinis santykis tarp asmens paeidusio B ir valstybs, kuriai atstovauja kriminalins justicijos institucijos. Baud atsakomyb iame teisiniame santykyje yra viena i asmens, padariusios nusikalstam veik pareig. Atsivelgiant baudiamj teisin santyk baud atsakomyb pereina dvi stadijas. Pirmojoje teisinio santykio stadijoje baud atsakomyb yra asmens, padariusio nv, pareiga bti patrauktam baudiamojon atsakomybn pagal statym. Nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento prasideda antroji stadija- baud atsakomybs gyvendinimo stadija. galimi atvejai kai baud atsakomyb nra gyvendinama ir lieka tik kaip asmens pareiga. Terminas baud atsakomyb apima tris elementus: a) Asmens pasmerkimas valstybs vardu, ireikiamas apkaltinamajame nuosprendyje, pripastant asmen kaltu padarius nv numatyt BK. Be apkaltinamojo nuosprendio nra baud atsakomybs; b) Bausm. Daugumai asmen, patraukt baud atsakomybn taikoma visa baud atsakomyb- paskiriama ir atliekama bausm. Taiau tam tikra dalis patraukt baud atsakomybn asmen atleidiama nuo paskirtos bausms atlikimo, tokia galimyb numatyta BK 75,76, 78, 79 92 str. c) Asmens teistumas. Turima omeny ne teisum kaip asmens nuteisimo fakt, o teistum kaip BK 97 str. tvirtint termin, kurio metu asmuo laikomas teistu. kardomosios priemons nra baud atsakomyb, todl asmuo kuriam taikytos kardomosios priemons nelaikomas patrauktu baud atsakomybn. Bausm yra tik vienas i baud atsakomybs element. Baud atsakomyb galima neatliekant bausms, bet negalima bausm nesant baud atsakomybs. Norint suvokti baudiamosios atsakomybs prasm reikia atsakyti tris klausimus: -kas atsako? pagal galiojant BK atsako tik nusikalts asmuo, kuris sulauk atitinkamo amiaus ir yra pakaltinamas. Baud. teiss teorijoje keliamas ne tik fizinio bet ir juridinio asmens baud atsakomybs klausimas. Juridiniam asmeniui baud statymai numato specialias sankcijas (pinigines baudas, juridinio asmens veiklos sustabdym tam tikram ar visam laikui). -kam atsako? Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu Taigi betarpikai u savo veiksmus asmuo atsako teismui. Greta teismo nusikaltimo padarymo klausimus ikiteisminio tyrimo metu nagrinja tokios institucijos kaip policija ir prokuratra. Privataus kaltinimo bylose patraukimo baud atsakomybn klausim faktikai isprendia nukentjusysis. -u k atsako? baud atsakomyb atsiranda kai asmuo padaro veik, toje valstybje laikom nusikaltimu. Atsakomybs svoka apima: 1) Valstybs prievartos taikym 2) Normatyvikum, t.y. baud atsakomyb atsiranda kaip teiss normos paeidimo rezultatas ir realizuojama pagal ios normos sankcijoje nustatytas ribas. 3) Neigiamo poveikio realizavim dl padarytos n.v.iuo metu o ne kada nors ateityje. 4) Teisin santyk kaip baudiamosios atsakomybs egzistavimo form. Baud. atsakomyb- tai teisins pasekms, baudiamosios teiss norm taikymo rezultatas. Jos esm- asmens, padariusio nusikaltim, pasmerkimas valstybs vardu. Valstybs galiotos institucijos 7

realizuoja baudiamj atsakomyb prievartos tvarka neatsivelgdamos asmens, padariusio nusikaltim, nor. i atsakomyb turi bti pakankamai individualizuota. Kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiam pasekmi apimtis ir i to iplaukiantys teisi apribojimai. Valstybs sudaryti apribojimai sudaro objektyvj atsakomybs turin. Tai kaip kaltininkas vertina jam nustatytus apribojimus, sudaro atsakomybs subjektyvj aspekt. Kaltininko reakcija atsakomyb gali bti vairi: 1) Kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos esm, suvokia jos smerktinum ir pats tai smerkia. 2) Kaltininkas nors ir inodamas padarytos veikos pavojingum, mano, kad teissaugos organai neturi pakankamai rodym tam pagrsti ir visus jam daromus apribojimus priima kaip neteist prievart. Kaltininkas ar jo bendrininkai imasi aktyvi priemoni kad jo kalts rodymai bt sunaikinti ar ikreipti. 3) Kaltininkas nustatyt baud atsakomybs apribojim atvilgiu yra indiferentikas. Jis neprietarauja dl jam taikom priemoni, taiau i esms jas nereaguoja. Baudiamoji atsakomyb realizuojama paskiriant bausm. BK normos leidia realizuoti atsakomyb ir nepaskiriant bausms (pav. kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius) arba baudiamojo proceso numatyt norm pagrindu. Poymiai skiriantys baudiamj atsakomyb nuo bausms: - nesutampa j atsiradimo ir pabaigos laikas; - skirtinga asmens, kuris traukiamas baud atsakomybn, ir asmens, nubausto kriminaline bausme, teisin padtis; - nubaudus asmen kriminaline bausme atsiranda statymo numatytam laikotarpiui specifins pasekms- teistumas. Baudiamosios atsakomybs pagrindas- pagal B-us atsako ir baudiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu. Atsakomybs pagrind esant nusikalstamam nerpestingumui sudaro tai kad asmuo turjo ir galjo numatyti nusikalstamas pasekmes. jei asmuo neturi galimybs ireikti savo valios jis negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. Lietuvos BK nustato atsakomybs pagrindus: 1) veikos baudiamum tik tuo atveju, kai ji buvo nustatyta jau sigaliojusio statymo; 2) veikos baudiamum, kai veika turi nusikaltimo poymius ir asmuo kaltas nusikaltimo padarymu; 3) veikos baudiamum, kai subjektas galjo vykdyti teistus statymo reikalavimus, bet to nepadar; 4) draudim bausti u t pai veik du kartus; 5) teismo iimtin prerogatyv nubausti asmen, kalt nusikaltimo padarymu. Kiekvienas asmuo atsako ne u padaryt nusikaltim ne apskritai o u konkrei kaltai padaryt n.veik, kurios poymiai yra aprayti BK spec. dalies straipsniuose. Aptariant baud atsakomybs pagrindus reikia iskirti: statymo aprayt nusikaltimo sudt, kuri tiksliai fiksuoja tos ries poymius. Jei skiriasi bent vienas i aprayt nusikaltimo sudties poymi, skiriasi ir nusikaltimas. Veik, kuria paeistas baud statymo draudimas ar reikalavimas. Baud statymo draudimo paeidim paprastai fiksuoja kaltai padaryta veika. gali bti kad paeidimas padarytas nekaltai pav dl btinosios ginties, nusikaltlio sulaikymo. Visa baudiamoji atsakomyb realizuojama siteisjus nuosprendiui pagal paskirt bausm. Baud atsakomyb galima dviej atmain: a) paskiriant bausm ir j vykdant b) paskiriant bet atleidiant nuo bausms Atleidus asmen nuo bausms ar baud atsakomybs taikomos baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons, kurios nra bausm. BK yra ne tik tam, kad jame bt pateiktas nv sraas o ir tam kad teisint baud atsakomybs priemones u nv padaryma. Baudiamosios atsakomybs pradia, realizavimas ir pabaiga. BA atsiranda kai asmuo padaro veik, toje valstybje laikom nusikalstama veika. 8

BA realizuoja valstybs galiotos institucijos prievartos tvarka (apkaltinamasis nuosprendis) ir neatsivelgiant kaltininko nor. BA objektyvus turinys - valstybs nustatyti apribojimai. BA subjektyvus turinys - kaip kaltininkas vertina jam nustatytus apribojimus. BA esminis turinio elementas yra kaltinamasis nuosprendis (pasmerkimas valstybs vardu). Nra jo nra ir BA. BA fakultatyviniai elementai - bausm ir teistumas. Baudiamoji atsakomyb ir bausm, j tarpusavio santykis. 1) nesutampa j atsiradimo ir pabaigos laikas; 2) skirtinga teisin padtis asmens, kuris traukiamas BA ir jau nubausto kriminaline bausme; 3) specifins pasekms teistumas, kuris atsiranda asmen nubaudus kriminaline bausme. Baudiamoji politika. Tai valstybs vykdomos nusikalstamumo kontrols formos ir metodai siekiant tam tikr tiksl. Pirmasis BP lygmuo- baudiamoji politika statym leidybos srityje. Valstyb ukardyti nusikalstamum siekia statymais. Kartu su tais statymais nustatomos ar keiiamos sankcijos u padarytas n.v-kas. iuo lygmeniu BP vykdo LRS. B-ai yra kovos su nusikalstamumu teisinis pamatas. Taiau i statym veiksmingumas pasireikia tik taikant juos praktikai. B-ams taikyti valstyb sukr its kriminalins justicijos sistem (teissaugos institucijos ir teismai). Antras lygmuo- raktin baudiamoji politika. Praktika irykina statym teigiamas savybes ir spragas. Jei statymai tinkamai taikomi, j primimas pasiteisina. Baud politika (BP) yra sudedamoji valstybs vidaus politikos dalis, kurios paskirtis yra baudiamj statym pagrindu apsaugoti jos gyventojus nuo nusikaltim ksinimsi. BP objektas yra nusikalstamumas kaip socialinis reikinys, kuriam valstyb daro poveik baud. teiss priemonmis. BP samprata aikinama vairiai: A. Feuerbachas- BP yra susijusi iimtinai su teiss krimu; K. Sauer- BP apima ir neteisines kovos su nusikalstamumu priemones; J.Bluvteinas- BP reikia ne tik baud statym krim bet ir j taikym. iuo metu BP teisingiau bt suprast kaip baud teisini priemoni visum, sudarani vien i nusikalstamumo kontrols krypi. Valstybs udavinys sudaryti maksimaliai saugias jos gyventoj egzistavimo slygas. Svarbu kad nusikalstamumas kaip socialinis reikinys netapt apskritai nekontroliuojamas. Pagrindin grandis sprendiant nusikalstamumo kontrols problemas yra baud teis. Baud teis sudaro BP pagrind. BP turin galima apibdinti tokiais poymiais: 1) baudiamoji atsakomyb ir jos ribos; 2) pavojing veik kriminalizacija bei dekriminalizacija; 3) nusikalstam veik penalizacija. Nusikalstamumo kontrol prasideda nuo baud atsakomybs rib nustatymo. Linijos nuo kurios tikslinga veikas pripainti nusikaltimais, nubrimas yra labai svarbus BP aspektas. Nustatant veik pripainimo nusikaltimais pagrindus paprastai atsivelgiama nusikalstamos veikos formalizavimo galimybes, pavojing veik paplitim, teissaugos organ veikos pajgumus, pataisos darb staig galimybes. Todl gali bti atvej kai visuomen tam tikrus reikinius smerkia, bet laikyti tai nusikaltimu nra pakankam pagrind. kai patraukimo baud atsakomybn ribos yra labai iplstos, neretai inyksta riba tarp nusikaltimo ir administracinio teiss paeidimo. Ankstesniais metais Lietuvos BK numat apie 30 atleidimo nuo baud atsakomybs ir bausms atvej. Ir tai nesuteik aikumo, kada asmuo u padaryt veik tikrai bus nubaustas o kada tik pagsdintas. iuo metu Lietuvos BK daugelio atleidim nuo baud atsakomybs atvej atsisak, bet iplt veik, u kurias traukiama baud atsakomybn tik pagal nukentjusiojo skund (privataus kaltinimo bylos) ratas, daugja atleidimo nuo baud atsakomybs atveju, kai kaltininkas susitaiko su nukentjusiuoju. Su patraukimo baud atsakomybn pagrindais tampriai susijs (de)kriminalizacijos procesas. Visuomenei besivystant atsiranda btinumas anksiau priimtus baud statymus papildyti, pakeisti ar 9

i dalies panaikinti. Visa, kas naujai baud statyme nustatoma kaip nusikaltimai, vadinama kriminalizacija. Tai kas toliau nebelaikoma nusikaltimu- dekriminalizacija.Kriminalizacijos procese i esms apribojamos moni teiss, tam tikri j veiksmai pripastami nusikaltimais, kurie utraukia kriminalini bausmi pritaikym. Kiekvienas kriminalizacijos atvejis turi bti kriminologikai pagrsta baudiamosios teiss normos konstrukcija. Reformuojant baudiamuosius statymus buvo atsisakyta kai kuri bausms ri (itrmimo, nutrmimo, vieo papeikimo...). Esminis nusikaltim penalizacijos papildymas buvo padarytas 1994 m : nustatytas laisvs atmimo bausms maksimumas suaugusiems asmenims- 15 m (vietoj buvusi 10 m), o padariusiems nauj nusikaltim, kai neatlikta bausm- 20 met. 1998 m panaikinta mirties bausm. Vykdant tam tikros krypties BP norim rezultat galima pasiekti, jeigu ne tik teissaugos organai, kurie j realizuoja, bet ir visuomen j pripains teisinga. kai nepaisoma BP teisingumo principo visuomen toki BP ir ja siekiam gyvendinti tvark atmeta. BP formavimas tvirtinant j atitinkamuose Baud statymuose danai susiduria su vairiais prietaravimais, interesais ar kompromisais. statym leidjo udavinys vertinti visus galimus u ir prie ir pateikti toki BP, kuri atitikt visuomens daugumos materialinius ir dvasinius interesus. priimant baudiamuosius statymus btina vertinti ne tik ios dienos aktualijas bet ir prognozuoti ateities perspektyvas. Priimti baud statymai nustato tik BP program. LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDIAMOJI JURISDIKCIJA (BJ). Valstybs neapsiriboja baudiamj statym galiojimo savo teritorijoje nustatymu. Jos pleia savo baud jurisdikcij ir numato BK nuostatas dl savo statym galiojimo veikoms, padarytoms kitose valstybse. baud teiss teorijoje ilgainiui nusistovjo valstybs BJ principai. jais vadovaudamosi valstybs formuluoja savo BJ0j, ufiksuoja BK tam tikrus BJ principus. Slyginai BJ principai skirstomi dvi grupes: 1. BJ principai dl nusikalstam veik, padaryt savo valstybje, 2. BJ principai dl nv padaryt u valstybs teritorini rib. BJ principai dl veik padaryt u savo valstybs teritorijos rib, gali bti skirstomos : - BJ principus dl valstybs piliei ir kit ten nuolat gyvenani asmen u valstybs teritorini rib padaryt nv; - BJ principus dl usieniei u valstybs teritorini rib padaryt veik. Dl nusikalstam veik padaryt valstybs teritorijoje valstybs BJ paprastai grindiama teritoriniu principu. Baud statym galiojimas n veikoms padarytoms u savo valstybs teritorini rib arba kitose valstybse, gali bti grindiamas skirtingais principais: personaliniu, apsaugos, atstovavimo, universaliuoju, vliavos principu. be abejo valstybs yra laisva rinktis kokiais principais grsti savo BJ. LR BK galiojimo dl nv, padaryt u LR teritorijos rib, nuostatos suformuluotos keliuose, btent 5,6,7 ir 8 BK straipsniuose i dalies ir 4 str. LR BJ dl nv, padaryt ne LR teritorijoje diferencijuojama atsivelgiant nv padariusio asmens ry su Lietuva. Vienaip formuluojamos Lietuvos BJ nuostatos LR pilieiams ir kitiems asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, kitaip asmenims neturintiems glaudaus ryio su Lietuva. BK 5 str. nustatoma Lietuvos jurisdikcija LR piliei ir kit nuolat Lietuvoje gyvenani asmen atvilgiu. iame str. tvirtintas personalinis principas. Sename kodekse is principas buvo vadinamas pilietybs principu. Jurisdikcija personalinio principo pagrindu nustatyta dviej kategorij asmenims a) LR pilieiams b) kitiems Lietuvoje nuolat gyvenantiems asmenims (kitos valstybs pilietyb turintys asmenys arba jokios valstybs pilietybs neturintys asmenys) Lietuvoje pastaruoju metu apsigyvena vis daugiau usieniei. Jie sigyja NT, steigia mones, tuokiasi, augina vaikus. Kita vertus jie bdami usienyje gali daryti nusikaltimus ir slapstydamiesi nuo tos valstybs teissaugos grti Lietuv. Toki asmen patraukimas BA pagal Lietuvos B priklauso nuo termino nuolat aikinimo. Remiantis 2004 balandio 29 d statymu Dl usieniei 10

teisins padties prie Lietuvoje nuolat gyvenani asmen priskirti asmenys, turintys leidim nuolat gyventi Lietuvoje. Lietuvos BK nurodoma kad LR pilieiai ir kiti Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys bdami usienyje privalo laikytis ne tik tos valstybs bet ir Lietuvos baud statym. Paeidusieji BK nuostatas gali bti traukiami BA pagal BK Taiau pagal naujj BK Lietuvos BJ tokiais atvejais nra absoliuioji. BK numatyti trys apribojimai, siaurinantys BJ taikym: a) BK 5 str. kalbama tik apie usienyje padarytus nusikaltimus taigi u mint asmen kitose valstybse padarytus baud nusiengimus LR BJ nekyla. b) BK 8 str. 1 d nurodoma kad ie usienyje nusikaltimus padar asmenys atsako pagal B tik jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir u jos padarym baudiama pagal nusikaltimo vietos valstybs ir LR baudiamuosius kodeksus. Taigi mint asmen BA Lietuvoje pagal BK gali kilti tik esant vadinamajai :dvigubo veikos baudiamumo slygai. Jei usienyje padaryta veika yra nusikalstama pagal Lietuvos BK, taiau nenusikalstama pagal nusikaltimo vietos statymus, io asmens, grusio Lietuv patraukti baud atsakomybn pagal Lietuvos B negalima. c) Negalima patraukti BA tokio asmens, dl kurio usienuyje padarytos veikos tos valstybs teisins institucijos prim teisin sprendim: asmuo buvo nubaustas, iteisintas arba atleistas nuo BA toje valstybje numatytais teisiniais pagrindais. gyvendinant BA, paremt personaliniu principu, kaltinamajame akte ir nuosprendyje turi atsispindti tas faktas, kad asmuo Lietuvoje perduodamas teismui ar nuteisiamas dl usienyje padaryto nusikaltimo. Praktikoje pasitaiko atvej kai kitoje valstybje nv padars asmuo, ne LR pilietis ir ne nuolatinis gyventojas, atsiduria Lietuvoje ir Lietuvoje teissauga suino apie jo padaryt nv. Asmen padariusi nv usienyje, baud atsakomybei pagal kitos valstybs statymus pagrsti teorijoje iskiriami net trys principai: apsaugos, atstovavimo ir universalusis. 2000 m BK numatyta usienio piliei BA pagal LR statymus u usienyje padarytas nv tik jei veika nukreipta prie Lietuvos valstyb. BK 6 str. tvirtintas vadinamasis baudiamj statym galiojimo apsaugos principas. io principo esm ta, kad siekdama apsaugoti nuo nv savo interesus ar pilieius valstyb nustato savo BJ, taigi ir galimyb taikyti statymus dl veik, padaryt usienyje, ne Lietuvos piliei ir nuolat gyvenani Lietuvoje, jei veika susijusi su kokiais nors Lietuvos interesais. A. Nevera princip skirsto valstybs apsaugos ir individuali interes apsaugos principus. Naujasis BK siaura apimtimi saugo vertybes nuo usienyje usieniei padaryt veik ir apsiriboja nusikaltimais Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai. Lietuvos BJ dl nusikalstam veik prie Lietuvos pilieius, Lietuvos ekonominius interesus, gamt ir panaiai nenumatoma. Atkreiptinas dmesys kad BK 8 str. 1d apsaugos principo praktiniam taikymui keliama papildoma slyga- turi bti padarytos veikos dvigubas nusikalstamumas. Be to BK 8 str. 2 d. nuostatoje draudiamas dvigubas asmens baudiamumas ir tvirtinamas tokiems atvejams principas non bis in idem., o tai Lietuvai taip pat gi bti visai nenaudinga. BK 7 str. nurodoma kad asmenys atsako pagal kodeks nesvarbu kokia j pilietyb ir gyvenamoji vieta, nusikaltimo vieta bei tai ar u padaryt veik baudiama pagal nusikaltimo vietos statymus, kai padaromo nusikaltimai, u kuriuos atsakomyb numatyta tarptautini sutari pagrindu. iame straipsnyje tvirtinta BJ paremta universaliuoju principu. Pirmiausia iame str. numatoma Lietuvos jurisdikcija tik dl apibrt nusikaltim. ie nusikaltimai aikiai ivardinti. Tai veikos dl kuri nusikalstamumo ir baudimo u jas yra priimtos TS. Antras principo ypatumas tas, kad dl ivardint nusikaltim valstybs BJ neribojama asmens pilietybe ar gyvenamja vieta. Taigi pagal ias nuostatas Lietuvoje gali bti teisiami ir LR pilieiai ir kit valstybi pilietyb turintys asmenys, ir asmenys neturintys jokios pilietybs. Treias bruoas tas kad BJ gyvendinimas nesiejamas su nusikaltimo vieta. is bruoas ipleia Lietuvos BJ dl nusikalstam veik padaryt usienyje. Ketvirtas bruoas tas, kad BJ gyvendinimas nesiejamas su dvigubo veikos nusikalstamumo reikalavimu. Vienintel klitis taikyti universalj princip yra dvigubos atsakomybs negalimumo slyga, tvirtinta BK 8 str. 2 d. 11

Vadovaujantis atstovavimo principu valstybs BK teisina usieniei BA pagal tos alies baud statymus u bet kokius kitoje valstybje padarytus nusikaltimus. Tokia nuostata buvo seno kodekso 6 str. io str. antroje dalyje vardijama kit asmen padariusi nusikaltimus usienyje atsakomyb. Nedetalizuojama nei asmen nei nusikaltim kategorijos, buvo tik nuostata kad Lietuvos B statymai gali bti taikomi ne Lietuvos pilieiams padariusiems nv usienyje jei jos yra nusikalstamos pagal abiej valstybi statymus. Naujajame BK nenumatytos nuostatos dl Lietuvos BJ usienio piliei neturini nuolatins gyv. vietos Lietuvoje, atvilgiu jei padar nusikaltim kuris nra nukreiptas prie Lietuvos valstyb ir nra tarptautinio pobdio nusikaltimas. taigi atstovavimo principas netvirtintas naujajame BK. Lietuvoje esantys tokie asmenys atliekantys bausm pagal seno kodekso straipsnius sigaliojus naujajam BK nedelsiant turjo bti atleisti nuo bausms, nes naujasis BK naikina toki asmen baudiamum. Vliavos principas. LR BJ pagrsta vliavos principu numatyta jau seniai. Taip pat ir sename kodekse. Bet ir sename ir naujame kodeksuose vliavos principo nuostatos neiskirtos atskir str. Jos formuluojamos straipsniuose tvirtinusiuose teritorin valstybs jurisdikcij. Dl tokio io principo iraikos bdo teorija vliavos principo atskirai neiskirdavo. Buvo pripastama kad laivai ir orlaiviai su Lietuvos resp. vliava yra sudtin LR teritorijos dalis, o jurisdikcija grindiama teritoriniu principu, taiau tokie teiginiai neatitinka tikrovs. Iskirti vliavos pr. reikia kad bt galima pateisinti valstybs BJ dl n veik, padaryt upi ar jr laivuose ar orlaiviuose, esaniuose u LR teritorijos rib. Vliavos pr. naujajame BK tvirtintas kartu su teritoriniu pr. tame paiame BK straipsnyje. BK 4 str. 1 d nurodoma, kad asmenys padar nv Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ir orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais atsako pagal kodeks. is principas tvirtina LR BJ dl vis laiv ir orlaivi neatsivelgiant j r ir buvimo viet. Jei laive su LR vliava nusikaltimas padaromas laivui esant Lietuvos teritoriniuose vandenyse, BJ klausimai sprendiami ne vliavos o teritoriniu principu. Vliavos pr. gauna svarbi reikm gyvendinant valstybs BJ kai laivas yra atviroje jroje t.y. niekieno teritorijoje. Vliavos pr. nustato prioritetin Lietuvos valstybs BJ dl nv, padaryt laivuose su Lietuvos vliava, esani atviroje jroje. Laivams esant gali susidaryti nemaai situacij kai dl nv kelios valstybs pareik teis savo BJ (po skirtingomis vliavomis plaukiani laiv susidrimas, narkotik gabenimas) Siekiant ivengt toki kolizij ir padti jas sprst sudaryta nemaai tarpt konvencij susijusi su jr teise. Vliavos pr. ypatumas tas kad jis numato Lietuvos valstybs BJ, t.y. patraukim BA pagal Lietuvos statymus u visas nv, padarytas laive, esaniame kitos valstybs teritorijoje ne tik Lietuvos pilieiams bet ir usienieiams. tai yra jurisdikcijos, pagrstos vliavos principu ypatumas nes tos paios laivo gulos nariams nv padarius laivui esant kitos valstybs uoste, o gulos nariams ijus miest Lietuvos BJ jau ribojama, kadangi ioje situacijoje ji gali bti grindiama tik personaliniu pr. Sudtingesnis klausimas dl vliavos valstybs BJ taikymo dl nv padaryt laivui esant kitos valstybs teritoriniuose vandenyse ar stovint uoste. Tokiu atveju laivas yra usienio valstybs teritorijoje ir usienio valstyb turi prioritetin jurisdikcij dl toki veik nes ji remiasi teritoriniu jurisdikcijos pr. Paprastai tokiais atvejais Lietuvos BJ gyvendinama jei apie padaryt nusikaltim neinformuojamos kranto valstybs institucijos arba jos atsisako savo BJ nes padaryta veika nepaeidia kranto valstybs interes. Analogikai sprendiami ir Lietuvos BJ klausimai nv padarius orlaiviuose su Lietuvos skiriamaisiais enklais. BP principai. 1. Lygybs principas. Baud statymai privalo utikrinti, kad kiekvienas asmuo. kuris padar nusikaltim, neatsivelgiant jo lyt, ras, kilm, socialin padt, tikjim, bt traukiamas baudiamojon atsakomybn. 2. Teistumo principas. Pirmin prielaida teistumui utikrinti yra priimti statymai, garantuojantys moni saugum. Jie turi bti pakankamai aikiai ir tiksliai idstyti, kad nekilt dvejoni dl j prasms, jie patys turi bti skirti visuomens interesams utikrinti, o ne prietarauti jiems. 12

3. Humanizmo principas. Konstitucija nurodo, kad negalima mogaus kankinti, aloti, eminti jo orumo, iauriai su juo elgtis. Baud statymai privalo tvirtinti humanik elges su teisiamuoju. Baud statymai privalo ukirsti keli ikiteisminio tyrimo metu ar bausms vykdymo metu taikyti tokias priemones ir suvarymus, kurie nenumatyti statymo ir tyia sukelia mogui kanias ar emina jo orum. iuolaikiniai B-ai daugumoje valstybi greta nubaudimo akcentuoja taip pat nusikaltusiojo galimyb pasitaisyti ir grti normal gyvenim. ia taip pat velgiamas statym humanizmas. Nusikaltli persekiojimas baud statym nustatyta tvarka- tai viena i priemoni utikrinti daugumos moni normalias gyvenimo slygas, ivengti baims bti nusikaltlio apipltam, sualotam ar netgi netekti gyvybs. taigi bendriausia prasme humanizmo principas reikia vis moni saugum esant normalioms bendravimo ir gyvenimo slygoms. BP turinys labai daug priklauso nuo speciali BT princip realizavimo. Atkreipt dmes reikt iuos: 1) Nullum crimen, nlla poena sine lege (niekas nra pripaintas kaltu jei nra statymo) Principas i esms neprarado savo reikmingumo nepaisant to, jog baudiamieji statymai yra kodifikuoti, neretai kyla klausimas, ar konkreti veika i tikrj yra udrausta ar ne. Taip yra dl statymo teksto netikslumo ar neaikumo a statyme taikom blanketini poymi nusikaltimo sudties poymiams ireikti. 2) atsakomybs neivengiamumo principas reikia tai, jog baudiamieji statymai yra pakankamai aikiai sukonstruoti ir jais remdamiesi teissaugos organai nustato visus statymo paeidimo atvejus, patraukia atsakomybn juo padariusius asmenis. Kiekvienas padars nusikaltim, privalo u j atsakyti. 3) asmenins atsakomybs ir bausms individualizacijos principas. is principas i esms yra viena sudedamj teisingumo principo dali. BT normos turi utikrinti kad atsakomybn bt traukiamas tik kaltas nusikaltimo padarymu asmuo. Bet kuris nubaudimas netiesiogine prasme visuomet daro didesn ar maesn tak jo artimiems monms. Teismai paprastai paskiria bausm, kuri kiek galima maiau turt takos artimiesiems. Bausms individualizavimas reikmingas siekiant nubaudimo teisingumo. is principas tvirtintas BK 54 str. Skirdamas bausm teismas atsivelgia : padarytos nv pavojingumo laipsn; kalts form ir r; padarytos nv motyvus ir tikslus; nv stadij, kaltininko asmenyb, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nv form ir r; atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes. 4) in dubio pro reo (visi neaikumai aikinami kaltininko naudai). is principas pirmiausia yra susietas su baudiamuoju procesu. Sprendiant veikos kvalifikavimo klausimus, kai yra abejotin aplinkybi, turi bti paskirta tik ta nusikaltimo sudtis, kuri be abejons atitinka surinktus duomenis. 5) bausms ekonomijos principas reikia, kad nustatytos tokios sankcijos ribos, kurios leidia teismui parinkti tokias minimalias bausmes, kuri utekt nuteistajam pasitaisyti. Teisingumo principas. Naujame BK pirm kart teisingumas vardyta baudiamosios teiss principu. is principas tvirtintas BK 41 str kuriame formuluojama bausms paskirtis ir greta kit tiksl nustatoma, kad bausm turi utikrinti teisingumo principo gyvendinim. Baudiamojo poveikio priemons turi bti teisingos. Taiau teisingumas nra gyvendinamas vien skiriant bausm. Teisingumas BT turi tris aspektus: -tai teismo veikla nagrinjant baudiamsias bylas ir skiriant bausmes ir baudiamojo poveikio priemones; -teisingumas tai statym leidjo veikla nustatant mogaus poelgi nusikalstamum ir formuojant sankcijas u n.v. taip kad jos bt teisingos; -tai siekis vienodos BP, t.y. tokios padties, kad u panaias veikas padarytas tokiomis pat aplinkybmis, esant panaiems kaltininko asmenyb apibdinantiems poymiams, bt skiriamos analogikos bausms. Teisinga tokia bausm, kuri paskirta tinkamai atsivelgus padarytos nusikalstamos veikos sunkum, padaryto nusikaltimo ypatumus, kaltininko padarytos veikos subjektyviuosius poymius (kalt, motyv), jo asmenyb. Tai pagrindinis teisingumo aspektas. Teisingumas prasideda nuo statym leidybos. Jei statym leidjas priimdamas statym ir nustatydamas sankcij u nusikalstam veik, nustat per griet ar per velni bausm, teismai privals j taikyti, taiau nuteistieji ir aplinkiniai mons tokios bausms nesupras kaip teisingos. Visuomen tokiu atveju visada manys kad teisingumui nusieng teismas. Bet teismas klauso tik 13

statymo. sigaliojus naujam BK, kuris suvelnino daugelio nusikalstam veik sankcijas, teismai susiduria su kita problema, paskyrus net ir grieiausi bausm ji vis tiek nereikia teisingumo nes yra per velni atsivelgiant padaryto nusikaltimo pavojingum, padarini dyd. Teisingumas tai siekis vienodos baudiamosios teism praktikos. Kad teismai analogikomis situacijomis priimtu vienodus sprendimus. Nusikalstamos veikos sudties kaip baudiamosios atsakomybs pagrindas. Tai pagrindinis BT principas, apbriantis baud atsakomybs pagrindus. Atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baud statymo numatyt nusikaltimo ar baud nusiengimo sudt. Taigi net padarius baud statyme numatyt veik baud atsakomyb nekils, jei veika padaryta nesant kalts. naujov: dl daugelio n.v. BK spec. dalies straipsniuose galima aptikti formuluot, kad u iame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusiojo asmens skundas ar prokuroro reikalavimas. anso principas. Daug dmesio naujajame BK skiriama asmenims, pirm kart padariusiems nusikalstam veik. BT nepaisant savo pavadinimo turi suteikti nusikaltusiam asmeniui ans. Svarbi BK 55 str. nuostata, kad asmeniui pir kart padariusiam nesunku ar apysunk nusikaltim, paprastai skiriama ne laisvs atmimo o kita bausm. statyme numatytas ir dar vienas ansasatleisti nuo visos ar nuo dalies paskirtos bausms. taikydami atleidim nuo bausms teismai visada atsivelgia ar asmuo teisiamas pirm kart ar pakartotinai. Nukentjusiojo nuoiros ipltimo principas. Naujam BK suteikiama daugiau teisi inicijuoti ir gyvendinti baudiamj persekiojim. pagal senj BK dauguma byl buvo vieojo kaltinimo, todl jose neliko vietos nukentjusiojo nuoirai. Nukentjusiojo vaidmens didinimas tvirtinamas baud statymuose dviem bdais. Pirma: BK didinamas ratas veik dl kuri baud persekiojimas pradedamas tik esant nukentjusiojo ar atstovo skundui (pareikimui). Tokia tvarka pateisinama padarius nv nuosavybei, nesusijusias su smurtu, taip pat kai kurias veikas susijusias su sveikatos sutrikdymais dl buitini konflikt tarp artim moni. Antra: teis nutraukti pradt proces. danai byloje kaltininkas atlygina nukentjusiajam al padaro kitokius veiksmus nukentjusiojo naudai ir kaltininkas bei nukentjusysis susitaiko. Gero kaltininko elgesio ir pagalbos ikiteisminiam tyrimui ir teismui atskleidiant nusikaltimus skatinimo principas. BT normos turi skatinti kaltinink prisipainti, padti greit atskleisti nusikaltim, demaskuoti bendrininkus, atlyginti padaryt al. Toks elgesys skatinamas numatant BK galimybi netraukti asmens baudiamojon atsakomybn, atleisti j nuo baud atsakomybs, skirti velnesn negu statyme numatyt bausm. Kita grup skatinamj norm suteikia galimyb atsivelgiant gera kaltininko elges skirti jam velnesn bausm u padaryt nusikaltim. Non bis in idem. Niekas negali bti persekiojamas ar baudiamas baudiamja tvarka pagal tos paios valstybs statymus ar nusiengim, u kur jis jau galutinai iteisintas ar nuteistas remiantis tos valstybs teise ir baud procesu. Prieglobsio suteikimas (Asylum). Visuotins mogaus teisi deklaracijos, kuri patvirtinta JT 1948 m. 14 str. nustatyta: 1) Persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis. 2) ia teise negali bti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrstas padarymu kriminalinio nusikaltimo ar veiksm, prietaraujani Jungtiniu taut tikslams ir principams. Lietuvos BK 7 str. 4 dalyje yra nustatyta, kad asmenys u veikas, dl kuri jie buvo persekiojami usienyje ir todl pagal LR statymus jiems buvo suteikta prieglobsio teis, nebaudiami pagal LR baud statymus ir neiduodami usienio valstybms. Prieglobsio teis pagal Lietuvos statymus yra suteikiama tuomet, jeigu usienio pilietis padar veiksmus, kurie pagal jo alies baud statymus yra pripastami nusikaltimu. Asmens padaryti veiksmai neturi bti kriminalinio pobdio. Nusikaltlio idavimas (ekstradicija). Ekstradicija tai nusikaltlio atidavimas tai valstybei kurioje jis padar nusikaltim. Nusikaltlio idavimo praktika buvo inoma dar senovs Egipte. Asmenys iduodami u nusikaltimus, u kuriuos yra baudiama laisvs atmimu arba sulaikymu bent vieneriems metams, arba dar grietesne bausme pagal praanios ir pagal praomosios alies statymus. Lietuvos BK nustato pagrindines nusikaltlio idavimo taisykles. Usienio pilieiai, padar nusikaltimus, iduodami atitinkamoms valstybms remiantis tarptautinmis sutartimis, o jei toki sutari nra- vadovaujantis Lietuvos statymais. BK 9 str. taip pat nustato kada usienio pilieiai neiduodami: 14

-jei j veikos pagal LR baud statymus nelaikomos nusikaltimais; -jeigu asmenis, kurie u veikas buvo persekiojami usienyje remiantis Lietuvos statymais buvo suteikta prieglobsio teis. Tarptautinse sutartyse nurodyti apribojimai: -kai nusikaltimas buvo padarytas susitarianios alies kuriai pateiktas praymas teritorijoje; -alyje kuriai pateiktas praymas baud persekiojimas negali bti pradtas arba nuosprendis vykdytas dl senaties ar kitu teistu pagrindu; -kai alyje kuriai pateiktas praymas u t pat nusikaltim buvo priimti ir siteisjo nuosprendis ar nutarimas nutraukti byl. statyme numatytos tik slygins klitys vykdyti ekstradicij, t.y. BK visais atvejais palieka teismui teis sprsti idavimo klausim, net ir tada kai pagal Lietuvos statymus veika nelaikoma nusikalstama. Jei iduoti asmen prao kelios valstybs- paprastai atsivelgiama padaryt nusikaltim sunkum ir praym gavimo eilikum. taip pat danai yra nustatoma kad alis praanti asmen iduoti negali jo traukti baudiamojon atsakomybn u kitus nusikaltimus dl kuri ji nepra io asmens iduoti. LR BK ir BPK tvirtina Lietuvos valstybs teis savanorikai atsisakyti BJ asmeniui nv padariusiam LR teritorijoje taip pat u jos rib. ie klausimai reguliuojami BK 9 ir 91 str. Europos areto order idavus baud persekiojimo tikslais LR pilietis ar nuolat gyvenantis asmuo gali bti perduotas esant slygai, kad asmuo, dl kurio Europos areto order idavusi valstyb prim nuosprend, bus graintas LR atlikti jam skirt su laisvs atmimu susijusi bausm, jei to prayt perduotas asmuo arba pareikalaut LR generalin prokuratra. BJ atsisakymas gali pasireikti ir Lietuvai atsisakant perimti baud proces dl kurio paduotas kitos valstybs praymas. Europos konvencijoje dl baud proceso perdavimo numatoma galimyb vienai valstybei prayti kitos valstybs tam tikrais atvejais perimti baud proces. Jei Lietuvoje nusikaltim padar kitos valstybs pilietis vliau j persikls, Lietuva gali prayti kit valstyb perimti baud proces, t.y. kad ji pagal savo statymus tok asmen itirt ir nuteist. NUSIKALSTAMA VEIKA. Veika BT-je tai socialiai reikmingas mogaus elgesys, poelgis. Bk 11 str. 1 d nustatyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo bausm. Nusikaltimai klasifikuojami tyinius ir neatsargius. Nusikaltim kategorijos: nesunks, apysunkiai, sunks ir labai sunks. Nusikaltim kategorijos skiriasi pagal BK numatyt maksimali laisvs atmimo bausm. Kodekso 12 str. baud nusiengimas apibriamas kaip pavojinga ir iame kodekse udrausta veika u kuri numatyta bausm nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret. NV- yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika. Poymiai apibdinantys veik kaip nusikaltim ar baud nusiengim a) veikos pavojingumas; b) veikos draudiamumas arba prieingumas baud statymui. Paplits trij sudedamj dali nusikaltimo apibrimas. Jo esm ta kad skiriami trys btini poymiai: veika yra prieinga baud statymui, veika atitinka tam tikro nusikaltimo sudt ir veika padaryta kaltai. Veikos pavojingumas danai vadinamas materialiu nv poymiu. Jis parodo veikos esm, paaikina dl ko mogaus poelgis visuomens netoleruojamas ir pripastamas nusikalstamas. bet jei veika pavojinga tai kam ji pavojinga? odis pavojingas BT-je aikinamas kaip keliantis pavoj, darantis al, besiksinantis ar kak paeidiantis. Pavojinga veika tai pavojinga viepataujaniai vertybi sistemai veika. Vertybs tai mogau gyvyb, sveikata, laisv, orumas, nuosavyb, visuomens saugumas. Viskam kas pripastama visuomens vertyb, suteikiama teisin apsauga. Vienos vertybs ginamos yra ginamos administracins teiss norm, kitos civilins teiss norm. Aukiausios visuomens vertybs yra imamos baudiamosios teiss apsaugon, kriminalizuojant pasiksinimus ias vertybes. Dl to galima teigti, kad nusikalstamos pripastamos ne iaip pavojingos veikos, o paios pavojingiausios- veikos, kuriomis ksinamasi didiausias vertybes. Veikos pavojingumas. v mogaus poelgi, net ir t, kurie laikomi nusikaltimais, pavojingumas nra vienodas. Nv pavojingumui matuoti vartojami du terminai: 15

1) nv pavojingumo pobdis. J apibdina vertybi pobdis ir vertingumas. Terminas pobdis paprastai vartojamas skirting ri n veikoms esanioms skirtinguose BK skyriuose. 2) nv pavojingumo laipsnis. Keli tapats ar vienariai nusikaltimai palyginami pagal j pavojingumo laipsn. Laipsn nulemia tam tikr nv poymi einani n veikos sudt, ireiktumas, kiekybin j iraika. Nv pavojingumas vertinamas dviem lygiais: -statyme; -teisinje praktikoje taikant statym. Pirmiausia veikos pavojingum vertina statym leidjas. tai pirmas arba rinis veikos pavojingumo lygis. Jis vienodas visoms tos paios ries n veikoms. statym leidjas nustato sankcij u padaryt nv ir joje matyti baudiamasis teisinis veikos vertinimas. Lyginant statym sankcijas galima palyginti nusikaltim pavojingum. Antras lygis, kuriuo ireikiamas nv pavojingumas- konkreios padarytos nv pavojingumas. J vertina teismas skirdamas bausm u padaryt nv. statym leidjas sankcijas formuluoja kaip alternatyvias ir santykikai apibrtas, palikdamas vietos konkreios padarytos veikos pavojingum vertinti teismui (teismo nuoirai). Veikos draudiamumas (prieingumas baud statymui). Nusikalstama yra tik tokia veika, kuri yra statym leidjo udrausta. Veika ne tik apskritai kelia pavoj kakokioms vertybms, bet yra baud statymas kuris aprao tokio poelgio poymius ir numato baud atsakomyb u toki veik. Nv tai veika, udrausta ne bet kokiu, o btent baud statymu. Kaip atskiriamas nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas. Pagrindinis kriterijus- n veikos dalyko ypatumai jo vert ir kiekis. bet ne visada st leidjas paymi n veik skiriamj rib. Tada reikia pasitelkti vairius statymo aikinimo bdus. Gramatins ar loginis statymo aikinimas ne visada gelbsti. Autentikas baud statymo aikinimas pateiktas BK spec. dalies straipsniuose pavadintuose Svok aikinimas. Ir u nusikaltim ir u baud nusiengim st leidjas numato baud atsakomyb, taiau u baud nusiengim numatytos velnesns baud atsakomybs priemons. BK 42 str. 2 d numatomos specialios tik u baud nusiengimus skirtos bausms- u juos nenumatyta ir negali bti skiriama mirties bausm. Asmenys nuteisti u baud nusiengimus neturi teistumo. Nv veik atskyrimas nuo kit teiss paeidim Nusikaltim bei kit teiss paeidim atskyrimas turt remtis tokiais trimis pagr. kriterijais: -pavojingumo laipsniu ir pobdiu; -prieingumu teisei; -sukeliamos teisinmis pasekmmis. Nusikaltimas yra pavojinga veika. Administracinis nusiengimas, civilinis paeidimas, drausminis nusiengimas irgi yra pavojingos veikos, taiau ie paeidimai maiau pavojingi nei nusikaltimas. Nusikaltimo padarymo pasekms sunkesns nei padarius kitus teiss paeidimus. Didesniam nusikaltimo, palyginti su kitais teiss paeidimais, pavojingumui takos turi ir jo objekto ypatumai. Nusikaltimu ksinamasi visuomenje labiausiai saugomus grius: mogaus gyvyb, lytin nelieiamyb, valstybs suverenitet, jos konstitucinius pagrindus. Didesn nusikaltimo pavojingum lemia ir jo subjektyvs poymiai: kalt motyvas tikslai. Nusikaltimai visada udrausti baud statymo, kitus teiss paeidimus reglamentuoja civilinis, administracinis, darbo eimos kodeksai bei kiti teiss norminiai aktai. Padariusiam nusikaltim skiriama grieiausia valstybs prievartos priemon- kriminalin bausm. U kit teiss paeidim padarym kaltininkui skiriamos ne tokios grietos valstybs prievartos priemons. kriminalin bausm utraukia teistum. Taip pat nuo administracinio nusiengimo, civil paeidimo bei drausminio nusiengimo nusikaltimas skiriasi atsakomybs pagrindais ir slygomis. U nusikaltimo padarym atsako tik tas asmuo kuris pats konkreiai padar nusikalstam veik. Tuo tarpu u administracinio nusiengimo ar civil paeidimo padarym atsakomybn atitinkamais atvejais gali bti traukiami asmenys, kurie patys nepadar nei adm nusi. nei civil paeidimo. baud ir civil atsakomybs esminis skirtumas yra tas kad civilins atsakomybs pagrindin paskirtis- paeist turtini teisi atstatymas, baud atsakomyb nesiejama su konkretaus asmens paeist teisi atstatymu, daniausiai tai ir nemanoma padaryti. 16

Adm atsakomybs pasekms panaios baudiamosios atsakomybs pasekmes. Adm atsakomybs atsiradimo pagrindas adm paeidimo padarymas kuris laikomas pavojinga veika bet ios veikos pavojingumas maesnis nei nusikaltimo. Taikyti adm atsakomyb suteikta ne tik teismui bet ir daugeliui kit institucij. Adm nuobaudos paskyrimas neutraukia teistumo, nors asmuo nubaustas adm nuobauda vienerius metus nuo tokios nuobaudos paskyrimo laikomas baustu. Drausmin atsakomyb pasireikia statymo numatyt nuobaud taikymu staigos ar organizacijos administracijos darbuotojui, kurioje jis dirba. ios atsakomybs pasekm- drausmini nuobaud taikymas. Darbo drausms paeidimai kartais gali sukelti itin sunkias pasekmes ir todl gali bti kvalifikuoti kaip nusikaltimai. Nusikaltimu laikoma tik tokia veika kuri padaroma kaltai, tuo tarpu civil paeidimas tam tikrais atvejais gali bti padaromas ir be kalts. iuo atveju civilins atsakomybs atsiradimas gali bti siejamas vien su alos padarymo faktu. NV SUDTIS Tam kad padaryt veik bt galima pavadinti nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengimu tai yra nusikalstama veika o asmen nusikaltliu, nepakanka vertinti vien iorin, akiai matom elges. Vertinant mogaus poelg kaip nusikalstam ar nenusikalstam, baud teisje naudojamas nusikalstamos veikos sudties modelis. Remiantis iuo modeliu norint padaryti ivad apie (ne)nusikalstamos veikos pobd btina nustatyti nusikalstamos veikos sudt kaltininko veikoje,t.y. fakt, kad asmens poelgiui yra bdingi visi baud statyme numatytos ir draudiamos veikos poymiai. Nv sudtis- tai teisin mogaus poelgio prieingumo baud teisei iraika. Priimdamas baud statym ir nustatydamas veikos baudiamum, statym leidjas sukuria tam tikros nusikalstamos veikos model, kuriame aprao nusikalstamos veikos poymius. Nv poymiai baud statyme apraomi n veikos sudties forma. Nustatyta nv sudtis leidia pavadinti veik nusikaltimu ar baud nusiengimu, o asmen padarius veik vadinti nusikaltliu. Nv sudtis yra baud atsakomybs pagrindas pagal Lietuvos baud teis. BK 2 str. 4 d. teigiama, kad pagal B atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baud statymo numatyt nusikaltimo ar baud nusiengimo sudt. Nv yra objektyvios tikrovs reikinys, tai mogaus poelgis, kuris kelia pavoj visuomens vertybms, todl statymo udraustas. Nv sudtis kitaip nei nusikalstama veika, nra objektyvios tikrovs reikinys. Sudties nemanoma pamatyti, paliesti. Tai nusikalstamo reikinio teisin iraika. Ji btina ivadai apie n veik padaryti. Tik byl tiriant ir atliekant teismin nagrinjim rodius visus inkriminuotus n veikos sudties poymius galima pavadinti veik nusikaltimu ar baud nusiengimu. Nusikaltino ar baud nusiengimo sudties model sudaro tam tikri poymiai, kurie apibdina n veik. Nv sudties modelis skirstomas sudedamsias dalis. Nv sudties poymiai skiriami dvi grupes: objektyviuosius ir subjektyviuosius. Objektyvieji nv poymiai apibdina iorin matom mogaus poelgio pus. Objektyvieji poymiai tai: -B saugomos vertybs -pavojinga veika -n veikos dalykas -n veikos padarymo bdas -jos padarymo laikas vieta ir priemons -nv padarymo aplinkybs -nv pavojingi padariniai -prieastinis padarytos veikos ir kilusi (statyme numatyt) pavojing padarini ryys -asmens, trauktino baud atsakomybn amius -specialaus subjekto poymis. Objektyviuosius poymius galima skirstyti dvi grupes: a) objektyvs sudties poymiai, apibdinantys n veik b) objektyvs sudties poymiai, apibdinantys asmen, padarius nv (asmens, trauktino baud atsakomybn amius, specialaus subjekto poymis) 17

Poymiai, apibdinantys nematom, t.y. vidin, psichin nv pus, priskiriami prie subjektyvij nv sudties poymi. Tai pakaltinamumas, kalt, nv padarymo motyvas, nv padarymo tikslas. Objektyvieji ir subjektyvieji nv sudties poymiai: -pagrindiniai- tie kurie statym leidjo yra naudojami apraant kiekvienos nv sudties poymius, taigi jie eina kiekvienos nv sudt ir privalo bti rodinjami byloje, tiriant kiekvien nv. -fakultatyviniai- tie kuriuos statym leidjas naudoja formuluodamas ne kiekvien, o tik kai kurias n veik sudtis. ie poymiai eina ne visas nv sudtis, todl yra rodinjami tiriant ne visas bylas. Kiekvienoje byloje privalu rodyti, kokias vertybes pasiksino kaltinamasis, kuo pasireik jo veika, koki padarini kilo dl veikos ir ar jie atitinka padarinius u kuriuos statyme numatyta baud atsakomyb, ar yra prieastinis padarytos veikos ir kilusi pavojing padarini ryys, ar kaltinamasis sulauks statymo numatyto baud atsakomybs amiaus, ar jis pakaltinamas ar jis kaltas. Nv sudi rys. Nv sudtys skirstomos : 1. Pagrindines. 2. Kvalifikuotas 3. Privilegijuotas. Pagrindins dar vadinamos konstitucinmis. Tai tokios sudtys kuriose yra apraytas minimalus kiekis poymi, apibdinani veik kaip nusikalstam. Jos paprastai apraomos BK spec. dalies straipsni pirmose dalyse. Kvalifikuota nv sudtis yra tokia kuri traukiami papildomi, palyginti su pagrindine sudtimi, poymiai, didinantys nv pavojingum ir dl to nustatoma grietesn bausm. Kvalifikuota sudtis daniausiai apraoma BK straipsni 2-oje, 3-ioje, 4-toje dalyse, jei jose formuluojami nv sudties poymiai. Privilegijuotos yra tokios nv sudtys, kurios formuluojamos traukiant pagrindin sudt papildomus poymius, mainanius veikos pavojingum. Tokios sudtys gali bti apraomos BK straipsni antroje ar treioje dalyse arba atskirame BK straipsnyje. J sankcija bna atitinkamai velnesn. Kaip nustatyti ar sudtis yra pagrindin ar privilegijuota jei BK straipsnis turi tik vien dal, skirt aprayti sudties poymius. Yra du bdai: -lyginti keli straipsni numatani atsakomyb u t pai veik, dispozicijas ir j sankcijas; -tam tikrai atvejais galima pasinaudoti teisminiu baud statymo aikinimu. Tais atvejais kai statym leidjas viename BK straipsnyje formuluoja nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo sudt, baud nusiengimo sudtis visada bus privilegijuota nusikaltimo sudties atvilgiu. N veik sudi klasifikavimas materialias ir formalias nv sudtis. Klasifikacijos pagrindasobjektyvaus sudties poymio- pavojing padarini reikm nusikalstamos veikos sudiai ir, aiku, asmens baudiamajai atsakomybei. Pavojingi padariniai yra pagrindinis materiali nusikalstam veik sudi poymis ir jos yra rodinjamos tiriant n veik. Materialiose sudtyse prie pagrindini nv sudties poymi priskirtinas prieastinis pavojingos veikos ir statyme numatyt pavojing padarini ryys. Jei nv sudtis yra formali, baud atsakomyb kils u pai veik neatsivelgiant pavojing padarini kilim, jeigu sudtis materiali, baud atsakomyb kaip u baigtin nusikalstam veik kils padarius veik ir atsiradus statyme numatyt pavojing padarini. Ar nv sudtis formali ar materiali nustatoma daniausiai aikinant statym. Jei pavojingi padariniai yra aprayti dispozicijoje, nv sudtis yra materiali ir padariniai eina nusikalstamos veikos sudt. Jei ne- formali. Kartais prireikia panaudoti ir login, gramatin ar net teismin baud statymo aikinim norint nustatyti nv sudties r. NV KVALIFIKAVIMAS. Tai ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar teisjo ivada, kad kaltininko padaryta veika turi nv sudt, ireikta formalia skaii kalba atitinkamame procesiniame dokumente. Nv kvalifikavimas yra konkretaus gyvenimo atvejo palyginimo su bendra baud teiss norma rezultatas, ufiksuotas tam tikruose procesiniuose dokumentuose formalia skaii kalba. Nv kvalifikavimas tai procesas, 18

kuris susideda i trij etap ar stadij. Kvalifikuoti n veikas-btina imanyti baud statymus. Tai pirmas kvalifikavimo etapas. N veik kvalifikavimas yra rodinjimo proceso rezultatas. Antra stadija yra konkretaus gyvenimo atvejo,t.y. mogaus poelgio, teisikai reikming poymi nustatymas. Tai faktini bylos aplinkybi nustatymas. Teisikai reikming veikai kvalifikuoti poymi nustatymas ir j fiksavimas procesiniuose dokumentuose kartu dar vadinamas nusikalstamos veikos rodinjimo procesu. Treiasis baigiamasis nv kvalifikavimo etapas, kuriame sulyginama tyrimo metu nustatyt teisikai reikming konkreios veikos poymi visuma su pasirinkta rodinti baud teiss norma. Jei asmuo, tiriantis byl mano, kad nustatyti visi nv dl kurios buvo pradtas ikiteisminis tyrimas, sudties poymiai jis daro ivad, kad tiriamojoje veikoje yra inkriminuotos nv sudtis. Tada jis surao kaltinamj akt, jame vertina veik pagal tam tikr BK str. ar jo dal, glaustai nurodo teisikai reikmingus jos poymius ir motyvus, patvirtinanius kvalifikavim pagal t BK str. T pat daro teismas priimdamas apkaltinamj nuosprend. Nv kvalifikavimo klausimai sprendiami viso baud proceso metu, t.y. atliekant ikiteismin bylos tyrim ir j nagrinjant teisme. Nv kvalifikuojama visomis baud proceso stadijomis. Nv kvalifikavimu prasideda ikiteisminis baudiamosios bylos tyrimas, veikos kvalifikavimu baigiasi teisminis bylos nagrinjimas. Nusikaltimo kvalifikavimas viso baud proceso erdis. Nv kvalifikavimas glaudiai susijs su rodinjimo procesu baudiamojoje byloje. Nv kvalifikavimas visose baud proceso stadijose yra susijs su rodinjimu ir galiausiai yra rodinjimo proceso rezultatas. Norint kvalifikuoti veik pagal BK straipsn reikia vis pirma rodyti esant nusikalstamos veikos sudt asmens veikoje.Antra- reikia rodyti kas padar n veik. Kol nra nustatytas asmuo, padars nv, nv sudties rodinjimo procesas sustoja ir veika nekvalifikuojama. Byloje taip pat turi bti rodinjama kaltininko asmenyb ir padarytos alos dydis, jei yra civil iekinys. Teisingo nv kvalifikavimo reikm yra labai didel. Teistumo poiriu ne tas pats, u koki nv asmuo bus nuteistas. BK straipsniai numato skirtingas sankcijas, skirtingi BK straipsniai turi skirting poveik nuteistojo teisiniam statusui bausms atlikimo slyg poiriu, atleidimo nuo bausms poiriu ir kt. OBJEKTYVIEJI NV POYMIAI (OP). Tai iorin akiai matoma ios veikos dalis. Vienos nusikalstamos veikos nuo kit pirmiausia skiriasi pagal obj poymius, pagal iorins raikos skirtingumus. Todl obj poymiai viena ar kita forma apraomi BK specialiosios dalies str. dispozicijose. Taiau tai dar nereikia kad str. dispozicijose galima rasti visus obj nv sudties poymius. Formaliose n veik sudtyse, be abejo, nebus apraomas pavojing padarini poymis. Nustatyta speciali asmens, trauktino baud atsakomybn, amiaus poymio apraymo tvarka. Objektyvieji fakultatyvs nv sudties poymiai apraomi dispozicijose tik tais atvejais kai jie eina konkreios nv sudt. Obj poymiai rodinjami paiais vairiausiais BPK numatytais procesiniais veiksmais. Apirint vykio viet ir suraant vykio vietos apiros protokol ufiksuojamas nuudymo, vagysts turto sugadinimo, eismo taisykli paeidimo padarini faktas, pagal vairi ekspertizi aktus nustatomi smurtini nusikaltim veikos pobdis (smgi kiekis), bdas (peiliu ar aunamuoju ginklu ar ranka), padariniai- sveikatos sutrikdym laipsnis, mirties prieastis ir prieastinis ryys su padaryta veika. Svarbus OP rodinjimo altinis yra vykio liudytoj ar nukentjusij parodymai. Kratos, pomio procesiniais veiksmais danai nustatomas nusikaltimo dalykas, nusikaltimo rankiai ir priemons. Baud statymo saugomos vertybs. Svarbiausias veiksnys nulemiantis mogaus poelgio pavojingum ir baudiamj teisin jo vertinim yra vertybs arba griai, kuriems is poelgis daro al ar kelia pavoj. Kiekviena visuomen turi savo vertybi skal. Tai pagrindinis objektyvusis nv sudties poymis. Yra du baud statymo saugom vertybi, kaip nv sudties poymio, nustatymo etapai: a) vertybi, kurias ima baudiamojon teisinn apsaugon baudiamasis statymas (BK spec. dalies straipsnis), nustatymas; b) vertybi kurias pasiksinta, kurioms padaryta ala konkreia veika, nustatymas. Tikslus vertybi nustatymas yra pirma preliminari slyga tinkamai kvalifikuoti veik. Baud statymo saugom vertybi kaip pagr. poymio nustatymo statyme taisykls: 19

1. Baud statymo saugomos vertybs nustatomos i skyriaus, kuriame yra dominantis BK straipsnis, pavadinimo, remiantis gramatiniu kartais loginiu statymo aikinimu. 2. Konkreios padarytos veikos faktini aplinkybi aikinimas ir vertybi, kurias pasiksino kaltininkas, nustatymas. Danai tai galima padaryti tik nustaius pavojing veik padarius asmen, j apklausus ir sulyginus jo parodymus su kita turima bylos mediaga. Netinkamai nustaius B saugomas vertybes ar vertybes kurias pasiksino kaltinamasis, teism gali bti nuteisiami nekalti asmenys. Baud statymo saugomos vertybs yra BK specialiosios dalies nor suskirstymo skyrius pagrindinis kriterijus. Prireikus papildyti BK nauja nv sudtimi, ji dedama t BK skyri, kuriam i norma labiausiai tinka pagal B-mo saugom vertybi poym. Jei tam tikras BK str. saugo kelias vertybes, vis j paeidimas teisikai bus vertinamas kaip viena n veika, kvalifikuojama pagal vien BK specialiosios dalies straipsn. Tais atvejais kai vienas BK str. saugo kelias vertybes, jos klasifikuojamos. Didel praktin reikm turi B saugom vertybi klasifikacija pagrindin ir papildom B saugom vertyb. Pagrindin B saugoma vertyb yra tokia vertyb, kuri pirmiausia norjo apsaugoti statym leidjas, nustatydamas veikos nusikalstamum. pasiksinimas i vertyb yra n veikos esm. Papildoma vertyb yra tokia, pasiksinimas kuri nesusijs su n veikos esme ar su kaltininko galutiniais tikslais, taiau kuri visada paeidiama ar jai kyla pavojus, ksinantis pagrindin baudiamojo statymo saugom vertyb.Todl statym leidjas i vertyb saugo kartu su pagrindine vertybe viename BK straipsnyje. Kiekvienos nv sudtis gali turti tik vien pagrindin B saugom vertyb. Viena sudtis gali apimti kelias papildomas vertybes. Jei darant veik paeidiama tik pagr. vertyb, bet nekyla pavojus ir nenukenia n viena i papildom B saugom vertybi, padaryta veika negali bti kvalifikuojama pagal BK straipsn, kurio sudtis saugo kelias vertybes. Btent pagrindin vertyb nulemia veikos viet viename ar kitame BK spec. dalies skyriuje. Kai kurios pavojingos veikos kelia pavoj ne vienai o i karto kelioms vertybms. Pavojinga veika. Tai nv sudties objektyvusis poymis, kur statym leidjas visada naudoja formuluodamas nv sudtis. is poymis turi bti nustatytas rodinjant bet koki nv sudt. Pavojinga veika yra tas poymis, kuris paprastai apraomas BK straipsnio dispozicijoje. Veika kaip pavojingas mogaus poelgis. Terminas veika pirmiausia apibria mogaus poelg, suprantant j kaip iorikai pasireikiant elgesio akt. Tai elgesio aktas kur galima stebt matyt girdt ar pajaust. Sukelti baudiamj atsakomyb gali tik pavojingas statym leidjo poiriu mogaus poelgis. Tik toks poelgis gali bti laikomas pavojinga veika. Pavojinga veika kaip kno judesys. mogaus veika iorikai pasireikia kno judesiais. veikos poymis apibdintas statymo dispozicijoje vienu odiu, nebtinai preziumuoja vien kno judes. kartais vienu odiu apibdinamas ne vienas kno judesys o visas kno judesi kompleksas. Tstin veika (turto prievartavimas i tos paios aukos), trunkama veika(ginklo laikymas). Pavojingos veikos raikos formos: -Veikimas. Viena i pavojingiausi pavojingo veikimo form yra fizinis smurtinis poveikis kitam mogui. pavojingas veikimas gali pasireikti ir nesmurtinio pobdio fiziniais kno judesiais paveikiant B saugomas vertybes. Tokia pavojingo veikimo forma numatyta daugumos n veik nuosavybei sudtyse. Pavojingas veikimas galimas ir odiu. Kito mogaus meiimas, eidimas, maameio tvirkinimas, vieosios tvarkos paeidimai, traukimas nepilnameio nv. Nusikalstamas laikomas veikimas, padaromas raant, pieiant fotografuojant ar filmuojant. Pavojingas veikimas gali pasireikti konkliudentiniais veiksmais. Kai kuri nv sudtyse pavojinga veika gali bti padaroma tik viena i pamint form, kitos sudtys numato dvi ar tris galimas veikimo formas. Net vienu odiu statyme apibrta veika gali bti padaroma keliomis formomis pav. tvirkinimas. - Neveikimas. BK yra norm kuriomis asmuo pareigojamas tam tikroje situacijoje veikti ir kartu nustatoma baud atsakomyb u neveikim. Ir neveikimas gali padaryti al visuomenje branginamoms vertybms. Pirma baud atsakomybs u neveikim nustatymo ir jos gyvendinimo slyga yra asmens pareiga veikti. Taiau pareigojimas veikti grasinant baud atsakomybe negali bti absoliutus. Absoliutus gali bti tik moralinis pareigojimas. 20

Kalbant apie pavojing veik, turima galvoje mogaus poelgis, taiau B saugomas vertybes gali paeisti ir gyvnai. BK yra straipsni kuriuose veikos nusikalstamumas siejamas su pavojingos veikos padarymu, neatsivelgiant tai, ar dl padarytos veikos kilo koki nors pavojing padarini. Tokiuose straipsniuose formuluojamos vadinamosios formalios nv sudtys. Jei BK straipsni dispozicijose nurodoma ne tik veika bet ir padariniai tokios sudtys vadinamos materialiosiomis nv sudtimis. Jose numatoma atsakomyb ne tik u veikos padarym bet ir u jos sukeltus padarinius. Tokiais atvejai B dispozicijoje minimi padariniai tampa rodinjimo dalyku baudiamojoje byloje. Taip yra visais atvejais kai nv sudtis yra materiali. Nv padariniai statyme paprastai vardijami odiais ala, sveikatos sutrikdymas, uvo mogus, sunks padariniai. Taiau skaitant straipsnio dispozicij ir j aikinantis ne visada kategorikai galima pasakyt, nv sudtis yra formali ar materiali, ar padariniai yra nv sudties poymis, nulemiantis baud atsakomyb ar taip nra. Dl padarini visada prisimintina, kad jie, kaip nusikalstamos veikos sudties poymis, yra glaudiai susij su B saugomomis vertybmis. Padariniai tai ne kas kita, o ala baudiamojo statymo saugomoms vertybms. Ne visada paprasta studijuojant str dispozicij ir nenaudojant kit statymo aikinimo bd nustatyti padarini viet nv sudtyje, taigi ir rodintinas aplinkybes. Kilus neaikum, reikia vadovautis bendra taisykle- kelti klausim, ar tiriant byl pagal mint BK straipsn rodinjama tik veika ar ir tos veikos sukelti padariniai, t.y. ala statymo apsaugos objektui. Nereikia painioti statymo saugom vertybi ir nusikaltimo dalyko. BK straipsni dispozicijose minimi skaitmenys danai nurodo ne padarinius, o nusikaltimo dalyko poym. Tam tikrais atvejais nv sudtys formuluojamos taip, kad pagrindin sudtis yra formali, o vienas i kvalifikuojamj sudties poymi gali bti siejamas su padariniais. Daniausiai nv padarymo padariniai traukiami nv sudt ir rodinjami tada kai jei pasireikia fizine ar turtine ala. Fizin ala- tai padariniai, susij su mogaus kno sualojimais, sveikatos sutrikdymu ar gyvybs atmimu. Turtin ala- tai padariniai susij su ala nuosavybei. Turtin ala kaip nv sudties poymis gali pasireikti tiek tiesiogine turtine ala (prarandamas turtas, negrainta paskola), tiek negauta turtin nauda (negautos palkanos u kredit). Daniausiai BK straipsniuose galima rasti sudi, kuriose baud atsakomyb siejama su negauta turtine nauda. BK nustato baud atsakomyb ir u kitokius padarinius, ne tik u fizin ar turtin al. ie padariniai gali bti ir nemateriali ala, kurios nemanoma ireikti pinigais (sutrikd visuomens rimt ir tvark, kilo moni sumaitis). Reikia skirti B statyme numatytus pavojingus padarinius kaip nv sudties poym nuo nukentjusiajam n veika padarytos alos. Pavojingi padariniai kaip nv sudties poymis, nulemia padarytos veikos kvalifikavim ir jie turi bti nustatyti taip, kaip to reikalauja B statymo sudtis ir io statymo aikinimas. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir B numatyt padarini ryys. Tai objektyvusis nv sudties poymis rodintinas tiriant n veik, kuri sudtys yra materialios, bylas. Ivada dl prieastinio ryio yra teisin, j daro savarankikai prokuroras ar teismas. Ivada apie prieastin ry daroma remiantis dviem dalykais:a) bylos mediagoje nustatytais duomenimis; b) teorinmis iniomis apie prieastin ry ir jo atmainas, taip pat vadovaujantis prieastinio ryio nustatymo metodika. Padaryti ivad labai padeda vairi teismo ekspertizi aktai, proceso dalyvi parodymai, kiti procesiniai dokumentai. bet ekspertizs aktas dar nra teisin ivada, kad yra prieastinis ryys. jame pateikiama tik medicinin ar technin prieastinio ryio versija, bet nepateikiama baudiamoji teisin ivada. prieastinio ryio buvimas techniniu poiriu dar nereikia prieastinio ryio buvimo teisiniu poiriu. Tik teismo kompetencija yra vertinti ekspert ivadas ir sutikti su jomis visikai ar i dalies. Nustats pavojingos veikos poymius ir esant BK numatyt padarini, asmuo tiriantis byl, ir teismas turi susieti tai prieastiniu ryiu. Sunkum atsiranda tada kai padarini kilim galima susieti su keliomis prieastinis ir reikia nusprsti kuri prieastis buvo pagrindin. Nustatant prieastin ry ir inkriminuojant kaltininkui kilusius padarinius (ypa mirt), neturi reikms padarini kilimo laikas (mirties laikas). Baud teisin reikm turi mirties prieastis. statymu prieastinio ryio klausimai nereguliuojami. 21

Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baud statyme numatyt pavojing padarini yra nusikalstamos veikos sudties objektyvusis poymis, rodintinas tiriant bylas dl nusikalstam veik, kuri sudtys yra materialios. Prie ryys ya objektyvus ryys tarp reikini, egzistuojantis nepriklausomai nuo s valios ir nor. tam tikros ms veikos tam tikromis slygomis visada sukelia atitinkamus padarinius norime mes to ar ne. Objektyvus prieastinio ryio pobdis. Tam tikros ms veikos tam tikromis slygomis visada sukelia atitinkam padarini, neatsivelgiant tai norime to ar ne. Objektyvus prieastinio ryio pobdis leidia teigti, kad is ryys gali bti pripaintas.t.y. nustatytas tiriant byl. Objektyvus prieastinio ryio pobdis leidia daryti ivad, kad mogus, darydamas kakok poelg, gali numatyti prieastinio ryio vystymsi,t.y. koki padarini gali sukelti tas poelgis. Kalbant apie prieastin ry yra vartojamos dvi svokos: prieastis ir padarinys. Prieastis yra tai, kas sukelia padarin. Padarinys- prieasties veikimo rezultatas. Kiekvienas padarinys visada yra bent keli prieasi veikimo rezultatas.Kiekviena prieastis sukelia kelis padarinius. Yra du prieastinio ryio nustatymo etapai: a)btinosios padarini kilimo slygos taisykls nustatymas b) prieastinio ryio pobdio nustatymas. Btinosios padarini kilimo slygos taisykl ir jos nustatymas. Tai pirmas ingsnis nustatant prieastin ry, leidiantis priartti prie teisingos ivados, ar yra prieastinis ryys. is metodas naudingas kai padarinius sukelia kelios slygos. Btinosios padarini kilimo slygos nustatymas- tai fakto, ar statyme aprayta ir asmens padaryta buvo btina padarini kilimo slyga, nustatymas. Btinosios slygos taisykl nustatoma eliminuojant i situacijos paeiliui kiekvien galim padarini atsiradimo slyga, t.y. kiekvien nustatyt pavojing veik, kuri i principo galt turti takos padariniams kilti, ir paliekant visas kitas tiktinas padarini kilimo slygas. Iaikinus kad veika buvo btinoji padarini kilimo slyga, prieinama prie antro prieastinio ryio nustatymo etapo- prieastinio ryio pobdio byloje nustatymo. prieastinis ryys gali bti dvejopas: btinasis ir atsitiktinis,,is skirstymas labai reikmingas baud teisje. Atsitiktinis prieastinis ryys- tai nebdingas nedsningas vidinis reikini ryys, kai per daugkartinius bandymus veika paprastai nesukelia mus dominani padarini, taiau tam tikromis retomis slygomis, prisidjus kakokiai papildomai aplinkybei padaryta veika gali sukelti pavojing padarini (peiliu sualojo laun o mogus ligoninje mir (po operacijos dl nekreanio kraujo). Btinasis prieastinis ryys yra bdingas dsningas vidinis reikini ryys. Btinasis yra toks kai tam tikromis slygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai sukelia tam tikrus pavojingus padarinius. Viena i btinojo prieastinio ryio savybi yra ta, kad jis yra i anksto numatomas. I gyvenimo patirties mogus gali numatyti kokia jo veika koki gali sukelt padarini. Baudiamj teisin reikm turi tik btinasis prieastinis ryys. Tik ivada apie btinj prieastin ry pagrindia, kad tiriamojoje veikoje yra objektyvij poymi. be abejo tokia ivada daroma paskiausiai, t.y. tik nustaius, kad pavojinga veika padaryta ir inkriminuojamoji veika turi statyme numatyt padarini. Tik tada gali bti bandoma susieti veik su padariniais. Baudiamosios teiss teorijoje prieastinis ryys skirstomas tiesiogin ir sudting. Tiesioginis yra tada kai veika tiesiogiai sukelia padarinius. (dr peiliu- mir vietoj).Sudtingas ryys- tai ryys, komplikuotas paalini jg sikiimo. Ryys yra sudtingas kai objektyviai statyme numatytus padarinius sukelia ne vien pavojinga mogaus veika, bet i dalies prisideda ir kiti veiksniai. Tokie veiksniai gali bti kalta ar nekalta treiojo asmens veika, gamtos ar technins jgos ir panaiai. Nereikt painioti prieastinio ryio ir kalts. Prieastinio ryio pobdio nustatymas nepakeiia kalts nustatymo, nepreziumuoja kalts. Danai ie dalykai painiojami. Nustatant prieastin ry, iaikinama objektyvi vyki seka. Nesant prieastinio veikos ir padarini ryio, be abejo, nra prasms nustatinti kalt, net ir neatsargi kalt. Konstatavus prieastin ry, kil padariniai nra neivengiamai inkriminuojami. Taiau iuo atveju teismas gali konstatuoti kaltininko pareig ir galimyb numatyti susijusius padarinius, t.y. inkriminuoti BK straipsn, numatant padarinius, kaip sukeltus esant neatsargiai kaltei. Fakultatyvs objektyvieji nv sudties poymiai. Prie fakultatyvij poymi priklauso: nv dalykas,jos padarymo bdas, aplinkybs, priemons, nv padarymo laikas ir vieta. ie poymiai eina nv sudt ir nulemia veikos nusikalstamum ir baudiamum tik tais atvejais, aki jei aprayti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. 22

NV dalykas yra daiktas, kur veikiant paeidiamos B statymo saugomos vertybs (vagysts nv dalykas yra svetimas turtas). Nusikaltimo dalykas gali bti ne tik daiktas bet ir turtin teis ar turtin pareiga arba net turtinio pobdio veiksmai. Nv padarymo priemon kitaip nei nusikaltimo dalykas, yra materialus daiktas, kuriuo padaroma pavojinga veika. Jei nv padarymo priemon turi takos nv pavojingumui, statym leidjas traukia poym nv sudt. Nv padarymo bdas kaip jos sudties poymis labai glaudiai susijs su pavojingos veikos poymiu,. Tai pavojingos veikos raikos bdas ar jos padarymo metodas (tas kas apgaule...). Atkreiptinas dmesys, kad nv padarymo bdas kai kuriose sudtyse kartu yra ir pavojingos veikos poymis. Objektyvieji nv sudties poymiai apibdinantys asmen trauktin baud atsakomybn. NV padars asmuo ir nukentjusysis. Tiriant nv daugiausia dmesio skiriama j padariusiam asmeniui, taiau nereikia pamirti, kad nv yra teisinis santykis, o is santykis visada turi du subjektus. Paprastai vienas teisinio santykio subjektas gyvendina nusikalstamos veikos sudt, kitas n veikos paveikiamas. Pirmasis vardijamas kaip asmuo, padars nusikalstam veik arba kaltininkas, kitas yra nukentjusysis. Tam tikros nukentjusiojo asmens savybs gali bti teisikai svarbios, nulemti ar net didinti veikos pavojingum. Tokiais atvejais jos formuluojamos statyme kaip n v sudties poymis. Nusikaltimo sudties poymio- nukentjusysis- baud teis neino. Nukentjusysis vardintas straipsnio dispozicijoje, gali nurodyti skirtingus sudties poymius, taiau daniausiai nukentjusysis nusikaltimo sudtyje yra nusikaltimo dalyko poymis. Asmuo trauktinas baud atsakomybn gali bti fizinis ar juridinis asmuo. Juridinis asmuo baud atsakomybs subjektu tapo nuo 2002 sausio 25 d papildius BK nauju 20 straipsniu Juridini asmen baud atsakomyb. Dl fizinio asmens pasakytina, kad kiekvien mog, ir padarius nv, apibdina daugyb poymi. Ne visos to mogaus savybs teisikai reikmingos statym leidjui sprendiant nusikaltimo sudties klausimus. Pagrindinis poymis einantis visas nv sudtis yra asmens amius. Kiti poymiai gali turt reikm vertinant ar yra nv sudtis tik tam tikrais atvejais. tai gali bti labai skirtingi kaltinink apibdinantys poymiai, taiau visi vardijami bendru terminuspecialaus subjekto poymis. Trauktino baud atsakomybn asmens amius yra pagrindinis objektyvusis nv sudties poymis, apibdinantis asmen, padarius nv ir trauktin baud atsakomybn. Pagal B statymus atsako asmenys, kuriems prie padarant nusikaltim yra suj 16 m. U kai kurias nv baud atsakomyb kyla nuo 14 m. Nv u kurias atsakomyb kyla nuo keturiolikos met ivardytos BK 13 str. 2 d. Sulauks 16 m asmuo nors ir bdamas nepilnametis jau yra pakankamai protikai isivysts, taigi jau gali suprasti savo veiksm pobd ir esm. Gali bti kad 14 ar 16 met asmens socialin ir protin branda atitinka 12 m ar 14 m mogaus socialin brand ir protin isivystym. Remiantis Lietuvos teism praktika, tokie asmenys trauktini baud atsakomybn bendrais pagrindais, nes amius yra formalusis nusikaltimo sudties poymis, kuris negali bti traktuojamas kitaip negu nustatyta BK 13 str. Remiantis tuo kad statym leidjas nustato tiksli baud atsakomybs rib, asmens padariusio nv amius yra rodintinas baud byloje poymis. amius nustatomas tais atvejais kai kaltinamasis yra nepilnametis. Asmuo laikomas sulauks reikiamo amiaus kita dien po to kai jam sukako 14 ar 16 m. Nustatoma kokio amiaus yra asmuo ne bylos nagrinjimo metu o kokios jis buvo amiaus kai padar nv. Jei darydamas nv jis nebuvo sulauks reikiamo amiaus baud atsakomybn jis netraukiamas nesant nv sudties. Yra tam tikri asmens padariusio nv amiaus nustatymo reikalavimai. Paprastai amius nustatomas pagal asmens dokumentus. Jei dokument nra skiriama teismo medicinos ekspertiz amiui nustatyti.Bet taip nustatyti galima tik gimimo metus. iuo atveju nepilnameio gimimo diena laikoma nustatyt met paskutinioji diena (gruodio 31d). Jei ekspertas negali nustatyti tiksli gimimo met o tik minimalius ir maksimalius nepilnameio gimimo metus, pav. tiriamasis gali bti gims 1992-1994 metais. Tada sprendiant nv sudties klausimus vadovaujamasi minimaliu amiumi. iuo atveju bus laikoma, kad kaltinamasis gims 1994 gruodio 31 d. Pagal BK 13 str. 3 d asmeniui kuriam iki veikos padarymo nebuvo suj 14 met LR statym nustatyta tvarka gali bti taikomos aukljamojo poveikio ar kitos priemons. Mediaga perduodama nepilnamei reikal tarnyboms, kurios gali taikyti priveriamsias aukljamojo poveikio priemones. 23

Nv padariusio asmens (nusikaltlio) asmenyb. Tai nusikaltusio asmens asmenyb. Nusikaltlius apibdina tie patys poymiai, kurie charakterizuoja visus kitus mones. Taiau padaryta nv yra tas pagrindas, kuris leidia iskirti i vis moni ir analizuoti mogaus, padariusio nv, asmenyb. Esmin tokio asmens asmenybs savyb yra jo pavojingumas, kuris pasireikia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti nauj nv. Nors asmuo baudiamas u padaryt veik, bausm jam skiriama btent todl, kad yra tiktina, jog jis ir vl gali nusikalsti. Pagrindinis kriterijus, nulemiantis nusikaltlio pavojingum ir skirtingos bausms dyd, yra jo padaryta nv ir jos poymiai. Padaryta nv nulemia j padariusios asmens pavojingum, parodo, koki n veik galima i jo tiktis. Daniausiai n veika asmuo realizuoja save todl i padarytos nv vienai[ ar kitaip matyti nusikaltlio asmenyb. Vieni asmenys labiau link smurtinius nusikaltimus kiti nv nuosavybei. Nv padarymo bdas, padarini sunkumas parodo asmens antisocialines nuostatas. Tas pats pasakytina apie nv padarymo tikslus ir motyvus. taiau nv padariusio asmens asmenyb apibdina ne vien poymiai, pasireikiantys padarant nusikalstam veik. Nusikaltlio asmenyb bei jos pavojingum apibdina dar dvi grups poymi: -poymiai apibdinantys j iki padarant nv (poiris darb, moksl, elgesys buityje, gyvenimo bdas, ankstesns padarytos nv ar kiti teiss paeidimai, teistumas ir kt.); -poymiai apibdinantys j padarius nusikaltim (poiris padaryt nv, pripainta ar nepripainta kalt, nuoirdus gailjimasis, savanorikas alos atlyginimas, padjimas iaikinti bendrus ir kt.). Nusikaltlio asmenyb apibdina ir daug kit poymi, kurie neturi tiesiogins takos veikos pavojingumui, taiau turi didel reikm bendram nusikaltusio asmens asmenybs paveikslui sudaryti. Tai vadinama socialin-demografin nusikaltusio asmens charakteristika, kuri eina tokie duomenys- amius, lytis, isilavinimas, eimynin padtis, socialin padtis, usimimas ir kt. Nusikaltlio asmenyb nors ir neturi takos baudia majam teisiniam nv vertinimui, nusikaltusio asmens asmenyb turi didel tak individualizuojant baudiamj atsakomyb ir bausm. Fakultatyvs obj nv poymiai apibdinantys trauktina baud atsakomybn asmen. Jie i esms apibdina tam tikrus kaltininko asmenybs bruous. taiau kai kuriais atvejais atskiri nusikaltlio asmenybs bruoai turi takos ne tik paties nusikaltlio pavojingumui bet ir gali daryti tak nv pavojingumui. Tada statym leidja traukia juos nv sudt ir jie gauna specialaus nusikalstamos veikos subjekto poymio reikm. Tie poymiai gali bti labai vairs ir apibdinti skirtingas nusikaltusio asmens savybes, pradedant nuo lyties, pilietybs ir baigiant turimomis pareigomis (pav. kit valstybi pilieiai negali bti traukiami baud atsakomybn u Lietuvos valstybs idavyst). Specialaus nv subjekto poymiai gyja btinj nv sudties poymi reikm ir rodinjami tik tada, kai jie aprayti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Dispozicijoje neaprayt asmenyb apibdinani poymi reikm apsiriboja iimtinai atsakomybs individualizavimu. Juridinis asmuo (JA) kaip baud atsakomybs subjektas. BK 20 str. tvirtinama juridinio asmens baud atsakomyb. Kodekse nepateikiama juridinio asmens svoka, tokia svoka pateikiama CK: juridinis asmuo yra savo pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir urti teises ir pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme. Juridiniai asmenys skirstomi vieuosius ir privaiuosius. Viej juridini asmen baud atsakomyb yra ribota (BK 20 str. 5 d). Juridiniai asmenys atsako tik u kai kurias n veikas. Taiau toki nusikaltim sraas vis pleiamas. JA atsako tik u tas nv, u kuri padarym io kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens baudiamoji atsakomyb. BK specialiosios dalies straipsnio paskutinje ar vienoje ir paskutinij dali bna rayta standartin nuoroda- u i nv atsako ir juridinis asmuo. Jei tokios nuorodos nra JA nra baudiamosios atsakomybs subjektas. BK 20 str.2d. nustatyta kad JA atsako u fizinio asmens padaryt nv tik tuo atveju, jei n veik juridinio asmens naudai arba interesais padar fizinis asmuo, veiks individualiai ar JA vardu. Taigi JA baud atsakomyb pagal BK yra ivestin i fizinio asmens baud atsakomybs. Ji gali papildyti fizinio asmens baud atsakomyb taiau negali jos pakeisti. Nenustaius fizinio asmens, nemanoma JA atsakomyb. Gali bti nustatytas fizinis asmuo bet paaikti kad jis nepakaltinamas tokiu atveju nubaudiamas tik juridinis asmuo. JA baud atsakomybs slygos formuluojamos BK 20 str. 2 ir 3 d. Pirma JA baud atsakomybs slyga yra fizinio asmens padarytos n veikos. 24

Antra slyga susijusi su tuo, kad nv fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba interesams. Jis gali veikti ir individualiai, savo nuoira. Taiau i veikos turi bti matomi juridinio asmens interesai. Treia slyga nustato, kad FA, veikiantis JA naudai, tai ne paprastas darbuotojas, o einantis vadovaujanias pareigas juridiniame asmenyje. Jei nv padaro paprastas darbuotojas, net ir veikdamas JA vadovybs nurodymu, jo veika neutrauks juridiniam asmeniui baud atsakomybs BK 20 str. 2d numatytais pagrindais. BK 20 str.3 d. formuluojamos alternatyvios ir paprastesns JA baud atsakomybs slygos. Ten teigiama, kad JA gali atsakyti u nv ir tuo atveju jei jas juridinio asmens naudai padar JA darbuotojas ar galiotas atstovas, dl io straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos prieiros arba kontrols. Taigi pirma JA baud atsakomybs slyga io straipsnio 2 dal- nv padaro ir baud atsakomybn trauktinas fizinis asmuo gali bti ir ne vadovaujantis mons darbuotojas, o ir paprastas darbuotojas. Antra slyga- veika padaryta JA naudai. Fizinio asmens savarankikai padaryta veika JA naudai taip pat utrauks JA baud atsakomyb. Treia slyga- FA veika, padaryta dl juridinio asmens vadovaujani asmen nepakankamos prieiros arba kontrols. tai jau yra rodinjimo dalykas byloje. Tik mint slyg visuma leis traukti JA baud atsakomybn. Sprendiant JA atsakomybs klausim, svarbiausia yra fizinio asmens padarytos veikos ir JA ryys, o ne BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos veikos poymiai juridinio asmens padarytoje veikoje. Todl kvalifikuojant juridinio asmens padaryt veik nurodomas ne tik BK spec. dalies straipsnis, kurio sudt gyvendino kaltinamas FA, bet ir BK 20 str. 2 dalis ar 3 dalis. Atkreiptinas dmesys, kad nuosprendio rezoliucinje dalyje neraomi odiai juridinis asmuo pripastamas kaltas. SUBJEKTYVIEJI NV SUDTIES POYMIAI (SP). Tai poymiai kurie apibdina mogaus vidin- psichin, savo elges suvokiani, pateisinani, nukreipiani ir kontroliuojani pus. Iorikai pasireikiantis mogaus poelgis leidia daryti ivadas apie jo poir tam tikras vertybes ir sprsti jo teisins atsakomybs klausimus. Subjektyvieji ir objektyvieji nv poymiai glaudiai susij. Padaryta veika bus teisikai teisingai vertinta tik tada kai obj ir subj jos poymiai sutiks.Kai dl kakoki prieasi obj nv sudties poymiai neatitinka subjektyvij, tada kvalifikuojant n veik prioritetas teikiamas subjektyviems poymiams. rodinti SP yra nepalyginamai sudtingiau nei OP. SP turi bti rodinjami kiekvienoje baud byloje. Atliekant ikiteismin tyrim jie rodinjami prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigno pastangomis, byl nagrinjant teisme-kaltintojo pastangomis, o i esms vertinami teismo. Informacijos apie SP daugiausia gaunama i tariamojo apklausos protokol ir kaltinamojo apklausos teisme. Pateikus tariamajam praneim apie tarim ar perskaiius kaltinamj akt teisme kaltinamajam duodamas klausimas, ar jis pripasta padars tam tikr nv, o apklausos eigoje jis turi paaikinti savo poelgio esm, parodyti psichin santyk su padaryta veika, savo poelgio motyvus ir tikslus. Subj nv poymiai yra subjektyvusis asmens baud atsakomybs pagrindas. Lietuvos baud teisje nemanoma baud atsakomyb u padaryt veik ir kilusi al nesant statymo numatyt subj poymi, t.y. u veik, padaryt nepakaltinamo asmens ar be kalts. Baud teisje kalt negali bti preziumuojama ji visada turi bti rodyta. Anot Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimu apkaltinamasis nuosprendis negali bti grindiamas prielaidomis, teismo ivados turi bti pagrstos rodymais, neginijamai patvirtinaniais kaltinamojo kalt padarius nv ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pakaltinamumas- kaip baud atsakomybs slyga. Pakaltinamumas tai teisin svoka, apibdinanti asmens, padariusio baud statyme numatyt veik, psichin bkl padarant veik ir turinti esmin reikm jo atsakomybei. BK nepateikia apibrimo. i svoka nesunkiai ivedama i nepakaltinamumo apibrimo, pateikto BK 17 str., pakaltinamumas yra gebjimas darant veik suvokti daromos veikos pobd ir valdyti savo poelg. Pakaltinamumas btina kalts slyga. Tik dl pakaltinamo mogaus galima kelti klausim, ar jis kaltas padars baud statyme numatyt veik. Pakaltinamumo rodinti nereikia. Preziumuojama kad visi mons yra pakaltinami. rodinti reikia 25

nepakaltinamum. tarim kad mogus nepakaltinamas pagrindas gali bti tiek iorin kaltininko ivaizda, tiek vairios paymos apie mokymosi viet, sirgtas ligas, buvim psichoneurologijos dispanserio skaitoje, taip pat liudytoj parodymai apie elges darant nv. Jei asmuo veikia nesmoningai, t.y. neturi laisvos valios laisvs, jis negali atsakyti u padaryt veik. Todl BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas io kodekso udraust veik jis dl psichikos sutrikimo negaljo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm. Negalima tapatinti nepakaltinamumo su neveiksnumu, ios svokos skiriasi: a) nepakaltinamumo klausimas sprendiamas tik baud bylose ir tik padarius nv b) nepakaltinamumo klausimas sprendiamas tik nv padarymo momentui c) asmens pripainimas nepakaltinamu turi reikms tik jo baud atsakomybei. Asmuo pripaintas nepakaltinamas negali bti traukiamas baud atsakomybn. U padaryt veik jam taikomos tik priveriamosios medicinos priemons, kurios nors ir yra numatytos BK 98 str. nra nei baud atsakomybs priemons, nei baud poveikio priemons. J taikymas neatitinka bausms paskirties, tvirtintos BK 41 str. nes j tikslas ne nubausti, o pagydyti mog. Pripainimas mogaus nepakaltinamo nekeiia jo teisinio statuso, kaip kad bna pripainus asmen neveiksniu CK numatytais pagrindas. Asmen esant nepakaltinam pripasta tik teismas. Nepakaltinamumo svoka remiasi dviem kriterijais: juridiniu ir medicininiu. Abu kriterijai glaudiai susij ir nesant bent vieno nepakaltinamumas eliminuojamas ir asmuo traukiamas baud atsakomybn. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus nusako asmens psichin santyk su padaryta veika, t.y. negaljim suvokt jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm, darant io kodekso udraust veik. is kriterijus statyme nusakytas odiais:negaljo suvokti jo (veikos) pavojingumo arba valdyti savo veiksm. ia teisinti du svarbs nepakaltinamumo momentai intelektinis (negaljo suvokti veikos pavojingumo) ir valinis (valdyti savo veiksm). Sprendiant jurid nepakaltinamumo kriterijaus nustatymo klausimus pakanka kad bt nustatytas bent vienas momentas. Savo veikos pavojingumo nesuvokimas tai faktini veikos aplinkybi nesuvokimas (asmuo nesuvokia savo poelgio, nesupranta k daro, jo poelg nulemia liguista psichika) arba jos socialinio reikmingumo nesuvokimas (asmuo lyg ir suvokia k daro, bet jam nepasiekiamas daromos veikos socialinio reikmingumo suvokimas, nesuvokia kad tokie veiksmai visuomenje netoleruojami ir teiss norm udrausti). Medicininis kriterijus nusako negaljimo visa tai suvokti prieast, o ji yra psichikos sutrikimas. Apibrime nusakomas odiais dl psichikos sutrikimo. Psichikos sutrikimai kurie gali bti pagrindas kelti asmens nepakaltinamumo klausim, gali bti skirstomi tris grupes: -chronikos psichikos ligos (apima visus psichins veiklos sutrikimus, kurie trunka ilg laik kaip procesas, kuris gali pamau progresuoti, vis labiau paralyiuodamas mogaus psichin veikl, danai tai gimtos, praktikai neigydomos ligos kaip silpnaprotyst, izofrenija, epilepsija, arterioskleroz ir pan.); -laikini psichins veiklos sutrikimai (tai igydomos psichikos ligos, kuri atsiranda dl stipri stres ir kt prieasi); -kitokios patologins bsenos (ta trumpalaiks bsenos, dl kuri asmuo ne dl savo valios praranda galimyb normaliai suprasti savo veiksm esm, tai patologinis girtumas, patologinis afektas). Medic pakaltinamumas patikslina juridin, jis paaikina dl koki prieasi asmuo padars pavojing veik, negaljo suprasti savo veiksm esms. Ribotas pakaltinamumas. Pagal BK 18 str.1 d. teismas pripasta asmen ribotai pakaltinam jei darydamas veik tas asmuo dl psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinam, negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm. Apibriamas vl remiasi dviem kriterijais: juridiniu ir medicininiu. Jurid kriterijus apibriamas odiais negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm. medicininis- dl psichikos sutrikimo. Juridinis kriterijus nurodo kad asmuo suvok veikos pavojing pobd taiau jo suvokimas buvo ne toks kaip kit normalios psichikos moni. Medic krit nurodo tokio menkesnio suvokimo prieast- psichikos lig. Ribotas pakaltinamumas nra nv sudties poymis. Jis neturi takos sudiai kaltininko veikoje ir patraukti j baud atsakomybn. taiau pripainus asmen ribotai pakaltinam, statyme numatyta 26

galimyb skirtin bausm velninti. Ribotas pakaltinamumas siejamas tik su psichikos liga o ne su situacijom kai suvokimas yra sumajs dl asmens socialins ar psichins brandos ypatum. Baud atsakomyb u veikas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag. BK 19 str. ufiksuota bendra nuostata, kad asmuo, kuris nv padar apsvaigs nuo alkoholio ar kit psichik veikiani mediag, nuo baud atsakomybs neatleidiamas. Psichikos sutrikimai, kuri atsiranda vartojant alkohol, skirstomi : a) bsenas, kurias sukelia stiprus vienkartinis apsvaigimas alkoholiu. Jos gali pasireikti dviem formom -paprastu alkoholiniu girtumu -patologiniu girtumu b) bsenas, kuri atsiranda nuolat piktnaudiaujant alkoholiu. Savo veiksm esms nesupratimas nulemiamas ne psichins veiklos sutrikim, atsirandani nepriklausomai nuo mogaus valios, o dl paties individo, smoningos jo veiklos. Juk jis pats smoningai sukelia toki bsen, dl to padaro dar ir pavojing visuomenei veik. Asmenys, padar n veikas paprasto (fiziologinio) girtumo bsenos, visada pripastami pakaltinami ir traukiami baudiamojon atsakomybn. Btent tokie asmenys turimi omeny BK 19 str. Patologinis girtumas- tai staiga atsirads dl alkoholio vartojimo trumpalaikis psichikos sutrikimas. Dl patologinio girtumo paeidiami suvokimo procesai. Patologinio girtumo bsena sukelia vairi haliucinacij. Patologinio girtumo diagnostika ir ekspertiz gana sudtinga. mogus padars veik patologinio girtumo bsenos pripastamas nepakaltinamas. Jo nepakaltinamumas medicinos poiriu nulemiamas kitokios patologins bsenos buvimu. Toks asmuo baud atsakomybn netraukiamas. Jam paprastai netaikomos priveriamosios medicininio poveikio priemons, bsena prajo ir vargu ar pasikartos. Nuolat piktnaudiaujant alkoholiu atsiranda chronikas alkoholizmas. Chroniki alkoholikai danai nusikalsta. Jie paprastai pripastami pakaltinami, iskyrus tuos atvejus, kai dl sistemingo piktnaudiavimo alkoholiu ar narkotikais isivysto tokios psichins bsenos, kurios atitinka medicinin nepakaltinamumo kriterij (baltoji kartlig ar kitokios analogikos bsenos). Pagal BK 19 str. 2 d. asmuo kuris buvo prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas ir dl to nevisikai sugebjo suvokti pavojingo nv pobdio arba valdyti savo veiksm, atleidiamas nuo baud atsakomybs. KALT. Kalt- pagr. subj nv sudties poymis, ji btinoji kiekvienos nv sudties dalis, todl turi bti rodinjama kiekvienoje baud byloje. Kalt- tai asmens, padariusio pavojing veik, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais nv sudties poymiais. Pirmiausia kaltei reikia nustatyti psichin santyk su pagrindiniais sudties poymiais kaip pavojinga veika, statyme numatyti pavojingi padariniai ir prieastinis pavojingos veikos ir kilusi padarini ryys, taiau tose sudtyse, kuriose numatyti fakultatyvs obj poymiai, kaltei nustatyti reikia isiaikinti asmens psichin santyk ir su fakultatyviais sudties poymiais kaip nv padarymo bdas, dalykas, laikas ir pan. Kalt nustatant (rodinjant) baud bylose turi bti nustatyta: -kalts forma -kalts turinys. BK skiriamos dvi kalts formos: tyin ir neatsargi kalt. ios formos nustatymas tai pirmas kalts detalizavimo, jos nustatymo etapas. ios dvi formos tvirtintos statyme. Bet kuria kalts forma padaryta veika i principo gali bti vertinama kaip nusikalstama. Visos kalts formos turi bendr vardikl, bendr vienijant jas pamat, kuriuo remiantis formuluojami kalts form apibrimai. Tas pamatas yra objektyvieji nv poymiai ir vis pirma pavojinga veika bei statyme numatyti padariniai. Visos kalts formos vis pirma ireikia asmens, padariusio pavojing veik, psichin santyk su padaryta pavojinga veika, o esant materialioms nv sudtims, ir su statyme numatytais padariniais. Tyia nuo neatsargumo skiriasi tik tuo kad ji turi skirting psichin santyk su daroma pavojinga veika ir dl jos kilusiais pavojingais padariniais. Kalt turi du momentus, kuri esant yra pagrindas daryti ivad, kad yra kalt. statyme jie nevardinti, bet juos skiria baud teiss teorija.Psichinis santykis su pavojinga veika bei prieastinio 27

ryio vystymusi teorijoje vadinamas intelektualiuoju kalts momentu, o psichinis santykis su padariniais- valiniu kalts momentu. Kalts formos nustatymas tiriant ar nagrinjant byl apima: -kalts formos baud statyme nustatym -kalts formos tiriamoje veikoje nustatym. Kalts formos nustatytos BK specialiosios dalies straipsnyje detalizavimas- tai kalts turinio nustatymas. Kalts turinys tai tyin ar neatsargi kalt konkreioje nusikalstamos veikos sudtyje. Nustatant konkreios nv tyios ar neatsargumo turin, apibriamos kalts rodinjimo ribos, nustatoma, kokio turinio asmens psichin santyk su objektyviaisiais konkreios n veikos sudties poymiais privalu nustatyti, norint kvalifikuoti veik (pareikti tarim, surayti kaltinamj akt ar priimti kaltinamj nuosprend) pagal dominant BK spec. dalies straipsn. Kalts turinys danai yra baud statymo aikinimo dalykas. Tyin kalt. Tyin kalt objektyviai laikoma sunkesne u neatsargi kalt. Daniausiai su ia kalts forma susiduriama teism praktikoje. Tyin kalt apibriama BK 15 str. BK vardijamos dvi tyins kalts rys: tiesiogin ir netiesiogin. J apibrimai pateikiami BK. Abi tyios ris vienija toks pats intelektualusis tyios momentas ir skiria valinis momentas- psichinio santykio su baudiamajame statyme numatyt padarini kilimu ypatumai. BK spec. dalies straipsni dispozicijose tiesiogins ir netiesiogins tyios terminai nevartojami. Tai reikia kad daugelio atveju tyios ris neturi jokios takos nusikalstamos veikos sudiai ir padarytai veikia kvalifikuoti: ir tiesiogin, ir netiesiogin tyia padaryta nv kvalifikuojama pagal t pat BK straipsn. Tik tiesiogin tyia yra baud atsakomybs slyga dviem atvejais: a) jei sudtyje greta kalts numatytas motyvas ar tikslas arba b) nusikalstamos veikos sudtis yra formali. Kvalifikuojant veika tyios skirstymas ris nereikmingas, taiau jis svarbus sprendiant asmens baud atsakomybs u padaryt veik klausim. Tiesiogin tyia. BK 15 str 2 dalyje pateikiami du apibrimai vienas pritaikytas formalioms nv sudtims, kitas materialioms. Minto straipsnio dalies pirmame punkte pateiktas apibrimas pritaikytas formalioms sudtims- nusikaltimas ar baud nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok pavojing nv pobd ir norjo taip veikti. Antrame punkte pateikiamas apibrimas pritaikytas materialioms nv sudtims- nusikaltimas ar baud nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia, jei j darant asmuo suvok pavojing nv pobd, numat kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir j norjo. Tiesiogins tyios apibrimas esant materialiai nv sudiai apima tris sudedamsias kalts dalis: psichin santyk su daroma pavojinga veika, psichin santyk su BK numatyt padarini numatymu ir psichin santyk su j kilimu. Visos jos turi bti numatytos. Asmens psichinis santykis su padaryta pavojinga veika esant tiesioginei tyiai pasireikia tuo kad asmuo suvokia pavojing nv pobd. Daromos nv pavojingo pobdio suvokimas tai: 1) faktini daromos veikos aplinkybi,t.y. objektyvij inkriminuojamos nv sudties poymi, suvokimas; 2) daromos veikos socialins reikms suvokimas. i dviej aplinkybi suvokimas leidia teigti kad asmuo suvok pavojing daromos veikos pobd. Asmuo aikiai sivaizduoja, koki daro veik, kuriai vertybei kelia pavoj darydamas veik, kok veikos padarymo bd pasirinko, koks yra veikos padarymo dalykas ir pan. Esant tiesioginei tyiai asmuo numato kaip vystysis prieastinis ryys, koki padarini sukels jo veika. Numatymas esant tyiai apima: a) galim padarini ries nustatym ir b) socialins padarini reikms numatym. Tariama kad mogus gali numatyti tik tokius savo veikos padarinius, kurie kyla i btinojo prieastinio ryio. Tik btinasis prieastinis ryys gali utraukti baudiamj atsakomyb. Savo ruotu btinajam prieastiniam ryiui bdinga, kad jis yra i anksto numatomas. I principo padarini numatymo pobdis neturi lemiamos reikms vertinant veik kaip padaryt tyia. Asmuo gali numatyti padarini kilim kaip neivengiam savo poelgio baigt, bet gali juos numatyti kaip tiktinus. Tyiai visada reikia pakankamai didelio padarini kilimo tiktinumo. Kartu atkreiptinas dmesys kad kai kaltininkas veikia suvokdamas, jog padariniai kils neivengiamai, toks asmuo veikia tik tiesiogine tyia. 28

Valinis tiesiogins tyios momentas apibdina asmens, padariusio pavojing veik, psichin santyk su pavojing padarini kilimu ir statyme nusakytas odiais norjo pavojing padarini kilimo. Norjimas tai tikslinga veikla. Pavojing padarini norjimas gali bti konkretinamas arba ne. Pagal tai tyia skirstoma apibrt ir neapibrt. Tyin kalt yra tik tada, kai mogus veikdamas turjo valios laisv, galimyb rinktis i keli galim elgesio variant, ir asmens noras veikti ir sukelti pavojingus ir statyme numatytus padarinius ireiktas laisvai be trukdym. Fizin ir psichin prievarta gali paalinti mogaus kalt, jeigu i prievarta esmingai apriboja ar visikai ijungia valios laisv ir nra galimybs laisvai pasirinkti elgesio variant ar pasirinkimo nra. Tiesiogin tyia esant formaliai nv sudiai. Tyi skirstyti tiesiogin ir netiesiogin galima tik kai nv sudtis yra materialioji, nes ios tyios skiriasi tik valiniu momentu, t.y. asmens psichinio santykio su padariniais turiniu. Padarant nv, kuri sudtys yra formalios, tyia gali bti tik tiesiogin. Valinis tiesiogins tyios momentas pabria ne padarini (jie nra sudties poymis) siekim (norjim), o veikos siekim. Netiesiogin tyia. Nv padaryta netiesiogine tyia tada, kai asmuo suvokia daromos nv pavojing pobd, numato pavojing padarini kilim ir nors nenori t padarini, taiau smoningai leidia jiems kilti. Toks netiesiogins tyios apibrimas pateikiamas BK 15 str. 3 dalyje. Esant netiesioginei tyiai asmens psichinis santykis su daroma veika bei pavojing padarini numatym yra analogikas kaip ir esant tiesioginei tyiai. Netiesiogin tyia nuo tiesiogins skiriasi tik valiniu kalts momentu- santykiu su pavojing padarini kilimu. Valinis netiesiogins tyios momentas nusakytas odiais :nors ir nenorjo statyme numatyt padarini, taiau smoningai leido jiems kilti. Pavojingi padariniai, kuriuos sukl netiesiogins tyios kalt, yra priverstiniai. ie padariniai tampa neivengiami dl to, kad kaltininkas tikslui pasiekti pasirenka btent tok elgesio bd, viet ir laik, jog pasirinktomis slygomis negeidiami padariniai tampa labai tiktini. Nenoras kad kilt pavojing padarini, netiesiogins tyios apibrime aikinamas taip: asmuo nesuinteresuotas, kad kilt statyme numatyt pavojing padarini, jis j nenori (taip teigia savo parodymuose), taiau, kita vertus, nieko nedaro, kad t padarini nekilt. Netiesiogins tyios kalt numato absoliut abejingum galim padarini atvilgiu. Galimi objektyviai pavojingi padariniai kaltininko nejaudina ir kartu nesulaiko siekti pasirinkto tikslo- padaryti baud statyme numatyt veik. Smoningas leidimas padariniams atsirasti netiesiogins tyios atveju reikia kaltininko abejingum galimam kito mogaus gyvybs atmimui. Netiesiogin tyia yra daug retesn palyginti su tiesiogine. Galimi keli n veik, padaryt netiesiogine tyia, atvejai. Pirmasis pasireikia dviej pavojing vienos veikos padarini kilimu. Tai vadinamoji idealioji sutaptis kai viena veika sukeliami du padariniai. Dl vien padarini yra tiesiogin tyia, kiti padariniai gali kilti dl netiesiogins tyios. Kitas nv padarymo netiesiogine tyia atvejis, kai padaromas vienas nusikaltimas (motina vaik palieka o tas suals mirta). Apibrta ir neapibrta tyia. BK spec. dalies straipsniuose baud atsakomyb danai nustatoma ne apskritai u tam tikros ries padarinius, o ji diferencijuojama, atsivelgiant padarini kiekybin iraik. Kada btina detalizuoti kalt apibrtos ir neapibrtos tyios poiriu: -kai kilusi padarini sunkumas neatitinka padarytos veikos pobdio, dl to kyla tarimas, kad kil padariniai nesutampa su kaltininko siekiais (padedami sprogmenys o asmuo tik nesunkiai sualojamas). -kai pats kaltininkas teigia nenorjs kilusi ir inkriminuojam jam padarini (sprogdinama tik maina bet sta ir alia stovjs mogus). -kai pavojinga veika apskritai nesukl baud statyme numatyt padarini, dl kuri bt galima patrakti asmen baud atsakomybn (kienvagis itraukia pinigin o ji tuia). Apibrtos ir neapibrtos tyios skyrimo pagrindas- tyios intelektualiojo ir valinio momento ypatumai, skyrium imant, numatom ir siekiam pavojing padarini konkretinimo laipsnis. Apibrta tyia yra tada, kai asmuo, darydamas pavojing veik, suvokia pavojing jos pobd, numato, kokios ries pavojing padarini gali sukelti veika, ir nori grietai kiekybikai apibrt padarini. Grietai apibrti padariniai iuo atveju yra suprantami kaip padariniai, numatyti vieno BK straipsnio atskiroje dalyje arba atskirame BK straipsnyje. N veikos kvalifikavimo taisykl esant 29

apibrtai tyiai yra tokia: veika kvalifikuojama pagal tyios kryptingum, t.y. kaltininkas atsako pagal baud statymo straipsn, numatant padarinius, kuriuos asmuo numat ir kuri siek. Neapibrta tyia yra tada, kai asmuo suvokia pavojing daromos veikos pobd, numato pavojing padarini r, j nori, taiau nedetalizuoja numatom ir siekiam padarini kiekybins iraikos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatyt padarini lygio, o siekia tik tam tikros ries padarini (kienvagio). Esant neapibrtai tyiai kaltininko padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t.y. asmuo atsako pagal BK straipsn, numatant atsakomyb u kilusius padarinius. Kai kuriuose vadovliuose dar skiriama ir alternatyvioji tyia. Tyia yra alternatyvi kai kaltininkas numat ir norjo vieno i dviej galim pavojing padarini, u kuriuos BK numatyta atsakomyb. Anot prof. Piesliako tai ta pati neapibrta tyia. Nustaius galim padarini alternatyv, asmeniui turi bti inkriminuojami sunkiausi padariniai i t, kuriuos jis numat. Aiku tokiu atveju jie atsakys tik u pasiksinim sukelti tokius padarinius. Nereikt tapatinti neapibrtos ir netiesiogins tyios. neapibrta tyia yra tiesiogins tyios atmaina. Esant neapibrtai tyiai asmuo suvokia pavojing veikos pobd ir numato padarinius, j nori, taiau j nedetalizuoja. Esant netiesioginei tyiai asmuo padarini nesiekia, jis abejingas, atsiras padarini ar ne. tai esminis tyi skirtumas. Afektin tyia. Tai specifin tiesiogins tyios atmaina. Pagrindinis jos ypatumas yra tas, kad i tyia susiformuoja staiga prie pat padarant nv dl kakoki iorini veiksni (dirgikli), kurie paveikia kaltininko psichik ir suformuoja sprendim padaryti nusikaltim. Esant afektinei tyiai kaltininko galjimas valdyti savo veiksmus yra ribotas. Be to, esminis afektins tyios bruoas tas, kad i tyia staiga susiformuoja ir greitai praeina, todl turi bti gyvendinta per trump laiko tarp. Afektin tyia yra BK 131 str. numatyto nusikaltimo (naujagimio nuudymas) sudties poymis. Afektin tyia yra BK 130 str. (nuudymas labai susijaudinus) ir 136 str. (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus) sudi poymis. Ji siejama su dirgikliais, paveikianiais moni apsisprendim, poelg ir jo kontrol,- kaltininko atvilgiu pavartotu neteistu ar itin eidianiu j ar jo artim asmen nukentjusio asmens poelgiu. Afektin tyia laikoma lengvesne tyios rimi, palyginti su prasta tiesiogine ar netiesiogine tyia, todl jos pagrindu statym leidjas formuoja privilegijuotas nv sudtis, nustatydamas velnesnes bausmes. Nv padarymas esant afektinei tyiai laikomas atsakomyb lengvinania aplinkybe. Afekto bsena, kuri sukelia afektin tyi, nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto ivada arba skiriama teismo psichologin, teismo psichologin-psichiatrin ar kitokia ekspertiz. Neatsargi kalt. Palyginti su tyine kalte, neatsargumas yra maiau pavojinga ir reikminga kalts forma. Todl ir sankcijos velnesns. Kitaip nei u tyines nv, u analogikas veikas, padarytas neatsargiai, baudiamoji atsakomyb kyla tik BK spec. dalyje numatytais atvejais. Tokia taisykl suformuluota BK 16 str. 4 d. Spec. dalies straipsnio pavadinime ir (ar) dispozicijoje turi bti vardyta neatsargi kalts forma kaip baud atsakomybs slyga. Kitais atvejais vienoje i BK spec. dalies straipsnio paskutini dali yra speciali nuoroda dl neatsargios kalts formos kaip nusikaltimo sudties poymio. neatsargios kalts formos apibrimai pateikiami BK 16 straipsnyje. jame pateikti du neatsargios kalts ri apibrimai: -nusikalstamo pasitikjimo, -nusikalstamo nerpestingumo. Nusikaltimas ar baud nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo pasitikjimo, jei j padars asmuo numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, taiau lengvabdikai tikjosi j ivengti. Nusikalstamo pasitikjimo apibrimo pagrindas yra intelektualiojo ir valinio kalts moment santykiai, t.y. psichinio santykio su padaryta veika ir kilusiais padariniais ypatumai. Daromos veikos pavojingo pobdio suvokimas esant tyinei ir neatsargiai kaltei skiriasi. Skirting daromos veikos pavojingumo suvokim nulemia skirtingas paios veikos objektyvus pavojingumas, o tai atsispindi mogaus smonje. Kalbant apie nusikalstam pasitikjim, asmens psichinis santykis su daroma veika tiksliausiai bt ireikiamas odiais: asmuo suvok daromos veikos riziking pobd. Esant nusikalstamam pasitikjimui kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dl kito mogaus gyvybs. kalt dl nusikalstamo pasitikjimo danai pasireikia 30

vairuotoj elgesiu kai jie paeidia Keli eismo taisykles ir sukelia pavojing padarini. Pavojing padarini numatymo pobdis esant tyinei ir neatsargiai kaltei i esms skiriasi. Tyiai bdinga, kad numatoma, jog pavojingi padariniai neivengiami ar labai tiktini, o esant nusikalstamam pasitikjimui- padariniai numatomi kaip labai maai tiktini. Valinis ios kalts momentas (santykis su statyme numatyt padarini kilimu) nusikalstamo pasitikjimo apibrime nusakytas odiais : lengvabdikai tikjosi ivengti pavojing padarini. Taigi kaltininkas pavojing padarini nenori. pagal poym nusikalstamas pasitikjimas i esms skiriasi nuo tiesiogins tyios, kurios valinis momentas rodo, kad kaltininkas pavojing padarini nori. Padarini nenoras esant netiesioginei tyiai reikia absoliut kaltininko abejingum kilusi inkriminuojam padarini atvilgiu arba, nors ir nuoird nenor, taiau nepagrst jokiomis objektyviomis aplinkybmis, kurios turt padti ivengt padarini. Esant nusikalstamam pasitikjimui padarini nenoras yra susijs su tikjimu, kad padarini neatsiras. Tikjimas turi remtis apskaiiavimais, objektyviomis aplinkybmis ar jgomis, kurios, kaltininko poiriu, turt padti ivengti pavojing padarini. Btent dl tokio tikjimo kaltininkas galimus padarinius numato kaip maai tiktinus. Nusikalstamo pasitikjimo kaip neatsargios kalts, esminis poymis yra asmens darom apskaiiavim ar tikjimo lengvabdikumas. Nusikalstamam pasitikjimui konstatuoti btina nustatyti, kad tikjimas, apskaiiavimai buvo btent lengvabdiki. Nusikalstamas nerpestingumas apibriamas BK 16 straipsnio 3 dalyje: Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo nerpestingumo, jeigu j padars asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir turjo tai numatyti. Psichin santyk su daroma veika galima nesunkiai isiaikinti, panaudojus login statymo aikinimo bd. Kadangi statyme pasakyta, kad kaltininkas nenumat pavojing padarini kilimo, bt logika manyti, jog jis nesuvok daromos veikos pavojingo pobdio. Tai esminis nusikalstamo nerpestingumo momentas, i esms skiriantis j nuo kit ligi iol nagrint kalts form. Tai kad nesuvokiama daromos veikos pavojingo ar rizikingo pobdio, nereikia, jog asmuo apskritai nesuvokia, k daro. Nesuvokdamas daromos veikos pavojingo ar rizikingo pobdio, asmuo nenumato, kad dl jo poelgio kils statymo numatyti pavojingi padariniai. statyme neapraytas valinis ios kalts momentas-norjo ar nenorjo kaltininkas atsiradusi padarini. statymo formuluot: galjo ir turjo numatyti pavojingus padarinius. i formuluot nra visikai tiksli. Asmuo apkaltinamas dar ir dl to jog turjo ir galjo suvokti daromos veikos pavojingum ar rizikingum ir tuo ivengti tokio poelgio. Taigi tikslesn nusikalstamo nerpestingumo valinio momento formuluot bt tokia: asmuo turjo ir galjo suvokti daromos veikos pavojing ar riziking pobd ir numatyti statyme numatyt padarini kilim. Norint pripainti asmens veik padaryt dl nusikalstamo nerpestingumo, btina nustatyti, kad asmuo paeid savo pareig bti dmesingas, atidus, atlikdamas tam tikr darb. Baudiamajai atsakomybei dl nusikalstamo nerpestingumo gyvendinti, kilus BK numatyt pavojing padarini, btina nustatyti buvus pareig bti atidiam. Pagal statym reikalaujama nustatyti ir subjektyvj kalts kriterij: asmens, turinio pareig, reali galimyb suvokti pavojing daromos veikos pobd, numatyti padarinius ir taip atsisakyti poelgio ir ivengti pavojing padarini atsiradimo. Iaikinama ar konkretus asmuo, sukls pavojing padarini, pagal savo individualias savybes, kvalifikacij, vidin bsen, situacijos ypatumus galjo konkreioje situacijoje suprasti socialin daromo poelgio reikm ir ivengti pavojing padarini. Miri kalt. Viena nv sudtis numato vien kalts form:tyi ar neatsargum. Bna atveju kad veika turi keli kalts form poymi. is reikinys vadinamas miri kalt (dviguba ar sudtin kalt). Miri kalt yra tada, kai vienoje nv sudtyje statym leidjas numato skirtingus psichinio santykio su veika ir su pavojingais padariniais arba kitais, daniausiai kvalifikuojaniais sudties poymiais, variantus. Miri kalt pasireikia tyine kalte vien nusikalstamos veikos sudties poymi atvilgiu ir neatsargia kalte kit tos paios nv sudties poymi atvilgiu. Paymtina ir tai, kad miri kalt manoma tik tais atvejais, kai kalt pavojingos veikos atvilgiu yra tyin. Kai yra neatsargi kalt veikos atvilgiu, neprasminga kalbti apie miri kalt. B statymai numato du galimus mirios kalts variantus: 1) Miri kalt gali pasireikti skirtingu asmens psichiniu santykiu su pavojinga veika ir statyme numatytais bei kilusiais pavojingais padariniais. Esant iam mirios kalts formos variantui asmens psichinis santykis su daroma veika pasireikia tyia, o santykis su 31

padariniais- neatsargia kalte. Miri kalt galima tik tada, kai pati veika, net jei padarini nekilo, sudaro baigt nv sudt. 2) Miri kalt gali pasireikti skirtingu asmens psichiniu santykiu su padaryta veika ir vienu i kvalifikuojani nusikaltim poymiu. Visada kai susiduriama su miria kalte, tenka nustatyti galutin kalts form. Nusikaltimai padaryti esant miriai kaltei, laikomi tyiniai, iskyrus, kai paiame statyme sakmiai pasakyta, kad nusikaltimas utraukia baud atsakomyb tik padarytas dl neatsargumo. Klaida ir jos taka kaltininko atsakomybei. Klaida baud teisje- tai asmens klaidingas padarytos veikos baudiamojo teisinio vertinimo ar neteisingas tam tikr veikos faktini aplinkybi suvokimas. Klaida tai daromos veikos objektyvij ir subjektyvij poymi neatitiktis-kaltininko suvokimo ir realios tikrovs neatitiktis. Klaidos baud teisje pirmiausia yra suvokimo klaidos, j kyla dl to, kad asmuo neteisingai suvokia tam tikrus objektyvius daromos veikos poymius arba socialin daromos veikos reikm. Pagal pobd klaidos skirstomos : 1. teisines- tai daromos veikos baudiamojo teisinio vertinimo suvokimo klaidos 2. faktines- tai tam tikr daugiau ar maiau reikming nv sudiai ir veikai kvalifikuoti objektyvij poymi subjektyvaus suvokimo klaidos. Visos klaidos baud teisje skirstomos dvi grupes: a) teisikai reikmingos, kurios paalina baud atsakomyb u padaryt veik arba j koreguoja, veria keisti padarytos veikos baudiamj teisin vertinim,t.y. nusikalstamos veikos kvalifikavim. Jos dar skirstomos : - pateisinamos- paalina kalt taigi ir baud atsakomyb; - nepateisinamos- neeliminuoja baud atsakomybs, taiau turi reikms kvalifikuojant veik. b) teisikai nereikmingos, kurios nekeiia nei padarytos veikos nusikalstamo pobdio, nei teisins jos kvalifikacijos. Teisini klaid iskirtinis bruoas yra tas, kad klaidingai suvokiamos ne tam tikros faktins daromos veikos aplinkybs, o visuminis teisinis jos vertinimas. Teisins klaidos gali bti ios: 1. Klaida dl nv pobdio, ji gali bti dvejopa: a) asmuo darantis objektyviai pavojing veik, gali bti sitikins, kad jo veika statymo leistina arba, nors ir socialiai alinga, taiau nra prieinga baud teisei. b) asmuo, sitikins, kad daro baud statymo udraust veik, t.y. nusikalstam veik, taiau i tikrj jo veika nra nusikalstama. Abiem atvejais asmuo padaro klaid, vertindamas socialin savo veikos reikm, tiksliau jos prieingum baud teisei. 2. Klaida dl padarytos veikos teisins kvalifikacijos. Faktins klaidos- tai klaidos dl faktini padarytos veikos aplinkybi. Esant fakt. klaidai kaltininkas suvokia, kad daro pavojing veik, taiau klysta dl atskir objektyvij daromos veikos poymi. Yra keli ri faktins klaidos. Daniausios tai klaidos dl nusikalstamos veikos dalyko. J danai kyla nagrinjant nusikaltim nuosavybei bylas. Pav. pavagia ne asmens automobili o V automobil. Taiau po 1995 m kai sigaliojo skirsnio Nusikaltimai nuosavybei nauja redakcija, tokios klaidos tapo teisikai nereikmingos. Faktini nusikaltimo dalyko klaid atmaina- klaidos dl nukentjusiojo. Viena i toki klaid atmaina vadinama ne tas nukentjusysis. Prie faktini klaid dl nusikaltimo dalyko galima priskirti ksinimsi baud statymo nesaugom vertyb. Tai atvejai kai asmuo ksinasi saugom vertyb bet padaro al statymo nesaugomai vertybei. (pav. audymas jau mirus, o kaltininkas mano kad anas dar gyvas). Tai teisikai nereikminga klaida. Faktin klaida gali bti susijusi su pavojingos veikos padarymo rankiais ar priemonmis. Specifin klaidos atmaina yra klaida dl btinosios ginties slyg. i klaida sukelia tariamosios ginties bkl, dl to mogui padaromi sualojimai ar net atimama gyvyb. Tai kai asmuo ima gintis nuo nesamo tik sivaizduojamo ksinimosi. i klaida priklauso prie teisikai reikming klaid. Atsivelgiant situacija ji gali bti pateisinama arba ne. 32

Klaidos paprastai iaikja tiriant byl i kaltininko parodym. jas vertina atliekantis ikiteismin tyrim asmuo ar teismas. Kazusas. Tai baudiamajame statyme numatyt padarini suklimas be kalts. Tai toks asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir kilusiais padariniais, kuris neatitinka nei tyins, nei neatsargios kalts sampratos. Nors kazusas nra kalts forma, jis turi iorini panaumo su statymo teisintomis kalts formomis poymi. Daniausi tokie kazuso atvejai, kurie turi neatsargios kalts poymi ir priartja prie vienos i neatsargios kalts ri. Pirmas kazuso atvejis. Padaryta veika yra kazusas, kai asmuo suvokia riziking daromos veikos pobd, numato statyme numatyt padarini kilimo galimyb ir nors pagrstai tikisi j ivengti BK numatyti padariniai, deja, kyla. is kazuso atvejis panaus nusikalstamo pasitikjimo kalt. Esminis skirtumas yra asmens tikjimo, kad padarini nekils pobdis. (pav. virijo greit, sprogo padanga, uvo mogus). Antras kazuso atvejis. Padaryta veika yra kazusas, kai asmuo nesuvok daromos veikos pavojingo pobdio, nenumat pavojing padarini kilimo galimybs ir neturjo arba, nors ir turjo, taiau negaljo suprasti daromos veikos pavojingo pobdio ir numatyti pavojing padarini, taiau j kilo. is atvejis panaus nusikalstamo nerpestingumo kalt. Skirtumas tas, kad asmuo sukls pavojing padarini arba neturi pareigos suprasti daromos veikos pavojingo pobdio arba nors ir turi toki pareig, taiau neturi galimybi suprasti daromos veikos pavojingumo. (gydytojas skiria vaistu pacientas mirta dl j alutinio poveikio. Konstatavus kazus nekyla baud atsakomyb. taiau tai nepaalina civilins atsakomybs u padaryt al. Fakultatyvs subjektyvieji nv sudties poymiai. Tai nv padarymo motyvas ir tikslas. ie poymiai eina n veik sudtis ir rodinjami tik tada, kai jie aprayti BK spec. dalies straipsnio dispozicijoje. Nv motyvas pagal baud teiss teorij yra veikos prieastis, paskata, nusikalstamo elgesio varomoji jga ar savs palesinimas. kai kurie motyvai darant veikas tampa teisikai reikmingi, nes didina nv pavojingum. Tokais atvejais statym leidjas apibrdamas nv sudtis, panaudoja tam tikr motyv kaip nv sudties poym. daniausiai statyme nurodomi motyvai yra savanaudikos ar chuliganikos paskatos. Nv padarymo motyvas ireikiamas statyme vartojant terminus i...paskat, dl..., u.... Nv padarymo tikslas- tai asmens siekiai, susij su nv padarymu, prieastys, dl ko jis nusprend padaryti nv. Nv padarymo tikslas paprastai ireikiamas BK straipsni dispozicijose vartojant odius siekiant, turint tiksl. Motyvas ir tikslas glaudiai susij terminai. Tiek motyvai tiek tikslai priskiriami prie sunkiau nustatom nv sudties poymi. Aplinkybs paalinanios veikos pavojingum ir prieingum teisei. Baud teiss teorijoje aplinkybs, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nv poymi, nelaikomi nusikaltimu, apibriamos kaip aplinkybs paalinanios veikos pavojingum ir prieingum teisei. LR BK i aplinkybi grupei priskiriama veikos maareikmikumas (37 str.), btinoji gintis (28 str.) , asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymas (29 str.), btinasis reikalingumas (31 str.) profesini pareig vykdymas (30 str.) nukentjusiojo sutikimas (38 str.) , teissaugos institucijos uduoties vykdymas (32 str.) , sakymo vykdymas (33 str.), profesin ar kin rizika (34 str.) , mokslinis eksperimentas (35 str.) Bendrieji vis aplinkybi poymiai: -btinas alos, numatytos BK, padarymas -aplinkyb turi paalinti btent baud atsakomyb o ne veikos baudiamum -baudiamosios atsakomybs paalinimas negali bti siejamas su kalts nebuvimu. Atsivelgiant iuos poymius, i aplinkybi grup reikt vadinti aplinkybmis, paalinaniomis veikos pavojingum ir prieingum teisei. Visos aplinkybs pagal j teisin prigimt gali bti klasifikuojamos : - paalinania veikos pavojingum, - paalinanias veikos prieingum teisei. 33

Btinoji gintis. Tai tokia situacija, kai baud statymo ginamiems interesams ala padaroma ginant save, kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi, jei tuo metu nebuvo perengtos btinosios ginties ribos. statymai suteikia mogui teis gintis paiam. Btinoji gintis yra kiekvieno mogaus prigimtin teis, nepasinaudojimas kuria neutraukia jokios teisins atsakomybs. mogus turi teis btinj gint neatsivelgiant tai, ar jis turjo galimyb, ivengti ksinimosi arba kreiptis pagalbos kitus asmenis ar valdios institucijas. Btinoji gintis visada susijusi su alos padarymu upuolikui, jei nepadaroma ala tai tokie veiksmai nesudaro bt ginties situacijos. alos padarymas puolikui pripastamas teistu kai ji padaroma laikantis tam tikr reikalavim. ie reikalavimai susij su ksinimusi ir gynyba. Ksinimsi apibdina trys slygos: ksinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas. Ksinimosi pavojingum rodo tai, kad jie nukreipti prie asmens gyvyb, sveikat, lytin laisv, nuosavyb, bsto nelieiamyb ar kitas teises, valstybs arba visuomens interesus. Pavojingu ksinimusi laikomos tik B numatytos veikos. Pavojingas ksinimasis turi pasireikti aktyviu veikimu, btinoji gintis negalima prie veik, padarom neveikimu. leidiama gintis ir nuo pavojing veiksm kuriuos atlieka nepakaltinamas asmuo ar maametis. Humanizmo principas reikalauja, kad toki asmen ksinimasis bt atremiamas padarant minimali al, o jei yra galimyb- ivengiant alos padarymo. Pavojingas ksinimasis turi bti akivaizdus ir realus. ie reikalavimai atspindi ksinimosi egzistavim laike (akivaizdus) ir erdvje (realus). Akivaizdiu laikomas ksinimasis, kuris jau daro al arba jau yra aiki jo grsm. ksinimosi sustabdymas, siekiant pagerinti ksinimosi slygas, negali bti pripastamas ksinimosi nutraukimu. Ginkl ar kit daikt, pavartot upuolimo metu, atitekimas besiginaniajam dar beslygikai nereikia ksinimosi pabaigos. Jei upuolikui ala padaroma po to, kai ksinimasis buvo atremtas ar pasibaigs ir aikiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones, tai besiginaniojo veiksmai nra btinoji gintis. Btinoji gintis negalima nv rengimosi stadijoje. iuo atveju galimas praneimas teissaugos institucijoms apie rengiam nusikaltim. Realiu laikomas ksinimasis, kuris yra i tikrj, egzistuoja objektyviai, o ne besiginaniojo vaizduotje. Jei realiai ksinimosi nebuvo ir mogus dl tokio ksinimosi klydo, sivaizduodamas j buvus, tai tokia situacija laikoma tariamja btinja gintimi. Gynyba turi atitikti iuos poymius: -ala padaroma tik besiksinaniajam -ala padaroma atremiant pavojing ksinimsi -padaryta ala neperengia btinosios ginties rib. ala padaryta besiksinaniajam btinosios ginties atveju, gali bti gyvybs atmimas, sunkus kno sualojimas, smgi sudavimas, laisvs apribojimas, turto sualojimas. Apibdinant antrj gynybos poym, reikia pabrti, kad B leidia ginti ne tik savo, bet ir kit asmen, valstybs ar visuomens interesus. Ginant kit asmen ar jo teises nebtinas io asmens sutikimas. Treias poymis nustato, kad nebt perengtos ribos. Gynybos priemons ir padaryta ala laikoma teistomis, jeigu jos atitinka ksinimosi pavojingum ir pobd. Ksinimosi pavojingumas pirmiausia priklauso nuo objekto reikmingumo. Skirtingas yra ksinimosi pavojingumas kai ikyla grsm asmens gyvybei ar nuosavybei, sveikatai ar asmens orumui. Ksinimosi pobdis priklauso nuo pavartot priemoni, ksinimosi intensyvumo (upuolik sk, j ginkluotumo), vietos, laiko ir kt. aplinkybi. Kiekvienu konkreiu atveju yra savos bt ginties ribos, priklausanios nuo konkrei aplinkybi. BK 28 str. bt ginties rib perengim apibria kaip aik gynybos ir ksinimosi pobdio bei pavojingumo neatitikim. B nurodo specialius poymius, kuriems esant nepripastama, kad buvo perengtos bt ginties ribos jei: a) upuolikui padaromas lengvas ar apysunkis kno sualojimas, materialin ala; b) upuolikui padaroma ala dl neatsargumo. Baud atsakomybs neutraukia btinosios ginties rib perengimas, jei tai vyko dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl ksinimasis, taip pat ginantis nuo sibrovimo bst. 34

Ginties provokacija apibriama kaip alos padarymas besiksinaniajam po to, kai upuolimas buvo smoningai sukeltas paties besiginaniojo, siekianio panaudoti upuolim kaip pretekst savo neteistiems veiksmams. Ginties provokacija sudaro viening tyinio nusikaltimo plan. 1994 m sausio 11 d priimtas statymas kuriuo asmenims buvo leista savigynai sigyti pistolet ir audmen. Asmens padariusio nusikaltim, sulaikymas. Tai tokia situacija, kai vejantis, stabdant, neleidiant itrkti ar kitais veiksmais aktyviai vengianiam sulaikymo nusikaltim padariusiam asmeniui padaroma materialin ala, lengvas ar apysunkis kno sualojimas, o sulaikant asmen, padarius tyin nuudym, nusikaltimo vietoje- sunkus kno sualojimas, jeigu kitaip jo nebuvo galima sulaikyti. ia teise asmuo gali pasinaudoti net ir tuo atveju, kai turi reali galimyb kreiptis atitinkamas teissaugos institucijas. pareign vykdomas nusikaltlio sulaikymas turi bti traktuojamas kaip profesins pareigos vykdymas, kurio teistumo klausimus reglamentuoja specials statymai. kad nusikaltlio sulaikymas bt teistas, yra btinos kelios slygos. Pirma- sulaikomas asmuo turi bti padars nusikaltim. gali bti sulaikytas tik tas asmuo, kuris objektyviai yra padars BK numatyt nv. Apie tai, kad asmuo padar nv gali liudyti tokios aplinkybs: asmuo uklumpamas bedarantis nusikaltim arba tuoj po jo padarymo, maiusieji tiesiogiai nurodo asmen kaip padarius nusikaltim, ant asmens ar jo drabui randami aiks nusikaltimo pdsakai. Antra- turi bti atitikimas tarp sulaikaniojo ir sulaikomojo asmen veiksm (proporcingumo princ.). Fizin prievart galima naudoti tik tada, kai nusikaltlis aktyviai vengia sulaikymo. Treia- tai fizins prievartos panaudojimo ribos. B numatyta, kad jei nusikaltim padars asmuo aktyviai vengia sulaikymo bgdamas, bandydamas itrkti, tuomet sulaikantysis gali jam padaryti materialin al, lengv ar apysunk kno sualojim. Sunk sualojim galima padaryti tik tuomet, kai nusikaltimo vietoje sulaikomas asmuo, padars tyin nuudym. Asmens padariusio nusikaltim, sulaikymas skiriasi nuo btinosios ginties savo tikslu: bt ginties atveju siekiama apginti interes, kur saugo statymas nuo alos, o sulaikant asmen, padarius nusikaltim, siekiama apginti teisingumo interesus. Asmens padariusio nusikaltim, sulaikymas galimas tik po nusikaltimo padarymo ir aktyvus iuo atveju yra sulaikomas asmuo. Btinoji gintis galima ksinimosi metu, jos metu aktyvus yra upuolikas. Bt ginties situacija gali peraugti asmens padariusio nusikaltim sulaikym, pav. po baigto ar nepavykusio ksinimosi asmuo, kuris gynsi, imasi priemoni sulaikyti upuolik. Asmens padariusio nusikaltim, sulaikymas gali peraugti bt gint, pav. sulaikomas asmuo aktyviai pasiprieina sulaikaniajam. alos padarymo pagrindas pav. bt reikalingumo atveju yra gamtos, gyvuli ar mogaus veiksm keliamas pavojus valstybs, visuomens ar asmens interesams, o asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymo metu- praeityje padarytas nusikaltimas. Bt reikalingumo atveju ala padaroma tik tretiesiems asmenims, o asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymo metu- tik asmeniui kuris yra sulaikomas. Bt reikalingumo atveju padaryta ala visada turi bti maesn u ivengiamj al, o asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymo metu galima padaryti tik statyme numatyt al, kurios dydis nepriklauso nuo ivengiamosios. B nenumato asmens padariusio nusikaltim, sulaikymo rib perengimo, todl tais atvejais, kai nusikaltliui padaroma nereikalinga ala arba jis nuudomas, tada baudiamoji atsakomyb u ios alos padarym ikyla bendrais pagrindais. Btinasis reikalingumas. Tai situacija, kai teistai padaroma ala baud statymo saugomiems interesams siekiant paalinti pavoj, grsiant Lietuvos valstybs interesams, visuomens interesams, to asmens ar kit piliei asmenybei ar teisms, jei is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis priemonmis ir jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga, negu ivengtoji ala. Veikimas bt reikalingumo atveju yra asmens teis ir nepasinaudojimas ja neutraukia atsakomybs. Tik tam tikri pareignai privalo rizikuoti savo gyvybe ar sveikata ir apsaugoti interesus. Bt reikalingumo situacija atsiranda susidrus dviem teiss saugomiems interesams, kuri vien galima apsaugoti tik padarant al antrajam. Kad btinasis reikalingumas bt teistas, yra btinos tam tikros slygos. Pirma turi grsti ala Lietuvos valstybs, visuomens interesams, piliei asmenybei arba j teisms. Pavojaus altiniu, suklusiu btinojo reikalingumo bkl, gali bti stichiniai gamtos reikiniai, gyvuli elgesys, moni elgesys, fiziologiniai ir patologiniai procesai. 35

Antra, pavojus turi bti akivaizdus ir realus. Akivaizdiu laikomas toks pavojus, kuris ikilo, bet dar nepasibaig, ir nors dar nepasireikia, taiau kelia tiesiogin grsm saugomiems interesams. Ir bsimas, ir prajs pavojus negali sudaryti btinojo reikalingumo. Realiu laikomas toks pavojus, kuris egzistuoja tikrovje. Klaidingas pavojaus ir jo realumo suvokimas nesudaro btinojo reikalingumo. Treia, gresianio pavojaus negalima paalinti kitais bdais, kaip tik padarant al teiss saugomiems interesams. Tokios alos padarymas turi bti vienintelis bdas igelbti vertingesn interes. Ketvirta, ikils pavojus paalinamas padarant al tretiesiems asmenims. Tai gali bti ir fiziniai ir juridiniai asmenys, neturintys nieko bendra su susidariusia situacija. iems asmenims gali bti padaryta fizin, materialin ar kitokia ala siekiant ivengti alos vertingesniems interesams. Penkta, padaryta ala turi bti maesn nei ivengtoji ala. al santyk btina vertinti ne tik kiekybiniu bet ir kokybiniu rodikliu. Negalima gelbti savo gyvybs kitos gyvybs sskaita. Gyvybs atmimas bt reikalingumo metu galimas tik ypatingais atvejais, gelbjant daugelio moni gyvybes. Bt reikalingumas yra teistas tik esant visoms slygoms. Jei nra bent vienos slygos, u padaryt al asmuo gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Profesins pareigos vykdymas- tai tokia situacija, kai al baud statymo ginamiems interesams padaro asmuo, vykdantis statymo numatytas f-jas ir pareigas. Pirmas reikalavimas- profesins pareigos vykdymas turi bti numatytas statyme. Antras- pareigos vykdymas pagal statymo nustatytas slygas. Treias- pareigos vykdymas neturi perengti statyme nustatyt rib. Neteisto sakymo vykdymas negali bti pateisintas profesins pareigos vykdymu. sakymo vykdymas- tai tokia situacija, kai baud statymo ginamiems interesams asmuo padaro al vykdydamas auktesnio pagal pavaldum pareigno sakym. kai auktesnio pareigno sakymas teistas, tai u jo vykdym pavaldinys neatsakys net ir tuo atveju, jei padaroma ala baud statymo saugomiems interesams. Svarbesni atsakomybs klausimai kai ala padaroma vykdant neteista sakym. pavaldinys neteist sakym gali suvokti trejopai: - suvokia kad jis neteistas (pavaldinys atsakys u tyin nusikaltim kartu su virininku) - abejoja teistumu (pavaldinys atsakys u neatsarg nusikaltim-nusikalstamas pasitikjimas) - nesuvokia, kad jis neteistas (pavaldinys neatsakys u sakymo vykdym). Kai dl tam tikr galiojim pavaldinys privalo ir gali numatyti pasekmes, kurios gali atsirasti vykdant sakym, pavaldinys atsakys u neatsarg nusikaltim (nusikalstamas nerpestingumas). Profesin arba kin rizika- tai tokia situacija, kai ala baudiamojo statymo ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomikai nauding rezultat ir neperengus pateisinamos rizikos rib. Teistumo reikalavimai: -padaryti veiksmai turi atitikti iuolaikinius mokslo pasiekimus -norimo tikslo negalima pasiekti be rizikos -buvo imtasi vis galim saugumo priemoni, ukertani keli alai atsirasti. Mokslinis eksperimentas- tai tokia situacija, kai B ginamai mogaus gyvybei arba sveikatai ala padaroma siekiant socialiai nauding rezultat arba norint ivengt itin sunki pasekmi. Mokslinio eksperimento metu tiesiogiai rizikuojama mogaus gyvybe arba sveikata. Savo teiss realizavimas- tai tokia situacija, kai B ginamiems interesams al padaro asmuo realizuojantis savo teises. Teisi realizavimas siejamas su teise disponuoti turtu (j sunaikinti ar sualoti) arba tv teisi gyvendinimu panaudojant prievartos priemones vaikams auklti Nusikaltimo imitacija- tai situacija kai B ginamiems interesams ala padaroma sankcionuotais veiksmais, kuriais stengiamasi apginti svarbesnius valstybs, visuomens ar asmeninius interesus. Nusikaltimo padarymo stadijos. Terminas stadija reikia apibrt reikinio, veikos raidos period, jo pakop. nv irgi gali turti savo stadijas-pasirengim jai, realizavimo eig ir pabaig. Todl nusikaltimas gali bti tik rengiamas, jau daromas, bet nebaigtas ir pabaigtas. Nusikaltimo stadijos yra kokybikai skirtingi, apibrti nv periodai, kurie vienas nuo kito skiriasi atliekam pavojing veiksm pobdiu ir atspindi skirting nusikalstamo sumanymo realizavimo 36

laipsn. Nusikaltimo stadijos- rengimasis, pasiksinimas ir baigtas nusikaltimas. Nusikaltimo rengimas ir pasiksinimas- parengtin nusikalstama veika. Ne visi nusikaltimai gali turti pirmsias dvi stadijas. parengtin nv yra tikslingas, kryptingas asmens elgesys, veiksmai ar veikimas rengiant ir darant konkret nusikaltim, apibrti etapai realizuojant nusikalstam sumanym. Mintos stadijos manomos tik darant tyinius nusikaltimus. nemanoma rengtis ar pasiksinti padaryti neatsarg nusikaltim, nemanoma rengtis arba pasiksinti padaryti nusikaltim netiesiogine tyia. Rengimusi padaryti nv laikomas priemoni arba ranki suiekojimas ar pritaikymas arba kitoks tyinis slyg nusikaltimui padaryti sudarymas, pasiksinimui padaryti nusikaltim- tyinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltim, jeigu nusikaltimas nebuvo pabaigtas dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. Pabaigto nusikaltimo svoka statyme nra suformuluota. Nusikaltimas laikomas baigtu kai padarytoji veika turi visus ios nv sudties btinus poymius, numatytus statyme. Nusikaltimu laikoma ne tik pabaigta veika, turini visus poymius, numatytus atitinkamoje BK spec. dalies normoje, bet ir tos pavojingos veikos, kurios padarytos iki nusikaltimo pabaigimo, atliktos tik siekiant realizuoti nusikalstam sumanym. Nusikalstamos veikos stadij reglamentavimas leidia diferencijuoti atsakomyb bei individualizuoti bausm, atsivelgiant padaryt veiksm pavojingumo pobd bei laipsn, nusikalstamo sumanymo realizavimo laipsn ir prieast, dl kuri nusikaltimas nebuvo baigtas. Rengimasis padaryti nusikaltim. BK 21 str. Ketinimo padaryti nusikaltim pareikimas, dar vadinamas ir tyios iklimu, yra mogaus mini ireikimas odiu, ratu, mimika gestais ar konkliudentiniais veiksmais. tai nra parengtin nv, tai nra stadija.Jei ketinimas ireiktas grasinimo forma, tai jau pavojinga veika. Grasinant daromas psichinis poveikis mogui ar institucijai, ksinamasi asmens, visuomens ar valstybs interesus. Todl tam tikri grasinimai statyme yra suformuluoti arba kai savarankikas baigtas nusikaltimas pav. grasinimas nuudyti ar sunkiai sualoti (145 str.) , arba kai kito nusikaltimo poymis, pav. grasinant tuoj panaudoti fizin5 smurtiaginimo (151 str.), plimo (180 str.), grasinimas ateityje panaudoti smurt- turto prievartavimo (181 str.). Grasinimo padaryti nusikaltim pavojingumo laipsn daugiausia lemia grasinamos padaryti alos pobdis bei tikslai, kuri siekiama grasinimu. Rengiantis nusikaltimui tiesiogiai dar nesiksinama statymo saugom vertyb. Rengimosi pavojingumas grindiamas tuo, kad asmuo smoningai siekia sudaryti slygas, kad galt realizuoti nusikalstam sumanym. Rengimasis yra nusikaltimo stadija tik tada, kai asmuo rengiasi daryti konkret nusikaltim ar nusikaltimus. Objektyvs rengimosi poymiai yra priemoni ar ranki nv padaryti suiekojimas, j pritaikymas, kitos slyg nv padaryti sudarymas. Suiekojimas yra nusikaltimo priemoni ar ranki gijimas bet kuriuo bdu, tiek legalus- nusiperkant, pasiskolinant, tiek nelegalus- pavagiant, gyjant sukiavimo bdu. Pritaikymas yra vairi dalyk, priemoni ar ranki pakeitimas, patobulinimas, kad bt lengviau ar geriau juo panaudoti darant nusikaltim. Kitoks slyg sudarymas- tai nusikaltimo vietos apirjimas jos paruoimas, klii nusikaltimui padaryti paalinimas, savo ivaizdos pakeitimas. Daniausiai rengimasis yra aktyvus veiksmai, nors gali rengtis ir neveikimu (pav. nejungt signalizacijos). Subjektyvus poymis- tyia. Tai visada tik tyin veika. Rengdamasis asmuo tyia sudaro slygas nv padaryti bet dl prieasi nepriklausani nuo jo valios, to nusikaltimo nepadaro. Nuo pasiksinimo skiriasi tuo kad rengiantis dar nesukeliamas tiesioginis pavojus nusikaltimo objektui, nepradta atlikti veika. rengimasis tik sudaro slygas padaryti nv, o pasiksinimo atveju nv daroma. kai asmuo rengsis daryti nusikaltim savo noru atsisako j daryti u rengimsi neatsako jei rengimosi veiksmai nesudaro baigto nusikaltimo sudties. Jie jis nutraukia rengimosi veiksmus ar negali padaryti nusikaltimo kur reng dl prieasi nepriklausani nuo jo valios jis u rengimsi atsako (kai demaskuojamas suimamas kaltininkas, liga ir pan.). Pasiksinimas padaryti nusikaltim. (22str.) ta tyinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltim jeigu nusikaltimas nebuvo baigtas dl prieasi nepriklausani nuo kaltininko valios. Pasiksinti manoma ir neveikimu. pav. motina nemaitina naujagimio. Pasiksinimo atveju kaltininkas atlieka veik, kuri sudaro B normos dispozicijoje numatytus obj nv sudties poymius ar bent j dal. Jei kaltininkas visk k buvo sumans, kokybikai bt padars arba jeigu tos veikos 37

nebt nutrauktos be kaltininko valios, siekiamos pasekms bt atsiradusios ir nusikaltimas bt baigtas. tai yra btini objektyvs pasiksinimo padaryti nusikaltim poymiai. Subjektyvs pasiksinimo poymiai yra tai, kad pasiksinimas- tyin veika, kuria tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltim, Pasiksinti galima tik tiesiogine tyia, siekiant padaryti konkret nusikaltim, sukelti nusikalstamas pasekmes. pasiksinimas yra nebaigtas nusikaltimas. Nebaigtas reikia, kad arba neatlikta visa veika, t.y. nra dalies btin obj nv sudties poymi, arba veika atlikta nekokybikai ir dl to ji nesukl nusikalstam pasekmi, jei jos iai sudiai yra btinos. Nusikaltimo nebaigtumas turi bti nulemtas prieasi nepriklausani nuo kaltininko valios. Tik tuo atveju yra pasiksinimas padaryti nusikaltim. Pasiksinimas tarpin stadija tarp rengimosi paradyti nusikaltim ir baigto nusikaltimo. pasiksinant realizuojami obj nv sudties poymiai. taiau pasiksinimo atveju, skirtingai nuo baigto nusikaltimo, trksta kai kuri obj poymi- arba veikos ubaigtumo, arba pasekmi nurodyt atitinkamoje normoje. Nusikaltimo nebaigtumas yra obj pasiksinimo poymis. Btent nebaigtumu ir skiriasi pasiksinimas ir baigtas nusikaltimas. Baud statymai nereglamentuoja pasiksinimo ri. Baud teiss teorija skiria baigt ir nebaigt bei tinkam ir netinkam pasiksinimus. pasiksinimo baigtumas ir nebaigtumas atsispindi pradto nusikaltimo realizavimo laipsn ir gali turti takos individualizuojant bausm u pasiksinim. Pasiksinimo tinkamumas ar netinkamumas atspindi nusikalstamo sumanymo realum, jo realizavimo tikimybs laipsn ir gali turti reikms ne tik skiriant bausm bet ir iviso pripastant veik nusikaltimu. Baigtas pasiksinimas kai kaltininkas atlieka visk k jis man esant btina, kad realizuot nusikalstam sumanym, bet nusikaltimas nebuvo baigtas dl prieasi nepriklausani nuo jo valios. Nebaigtas pasiksinimas yra toks kai kaltininkas dl prieasi nepriklausani nuo jo valios neatliko visko k jis man esant btina, kad realizuot nusikalstam sumanym. Baigto ir nebaigto pasiksinimo traktuot paremta subjektyviuoju kriterijumi, t.y. kaltinimo sivaizdavimu apie tai, k jis turi padaryti kad nusikaltimas bt baigtas. Tinkamas pasiksinimas, kuris yra sumanytas realizuoti ir realizuojamas bdais ir priemonmis, realiai leidianiomis paeisti B saugomas vertybes bei padaryti joms reali al. Netinkamas pasiksinimas toks kuris dl pasirinkt nusikalstamo sumanymo realizavimo bd bei priemoni realiai negali paeisti B saugom vertybi ir joms padaryti alos dl prieasi nepriklausani nuo kaltininko valios. Skiriamos dvi netinkamo pasiksinimo rys: tai pasiksinimas netinkam dalyk, kai kaltininkas klysta vertindamas nusikaltimo dalyko savybes (auna lavon), tada nusikalstamas sumanymas nerealizuojamas, pasekms neatsiranda todl, kad jos ir negaljo atsirasti, tokios veikos baudiamos kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim, nes veika pavojinga ir nebuvo baigta dl prieasi nepriklausani nuo kaltininko valios; ir pasiksinimas netinamomis priemonmis kai kaltininkas klysta dl priemoni ar bdo, naudoja tokias priemones ar bdus kuriais dl j obj savybi nemanoma to nusikaltimo padaryti (iais ir pan. atvejais nusikaltimas nebuvo baigtas dl klaidos ar atsitiktinumo, veika yra pavojinga ir utraukia atsakomyb u pasiksinim padaryti nusikaltim), bet tais atvejais kai veika kuri atlieka asmuo i viso nemanoma padaryti siekiamos alos (pav. prakeikimai, brimai, maldos) t.y. kai nepadaroma nv nra ir atsakomybs. Pabaigtas nusikaltimas. Svoka BK bendroje dalyje nra apibrta. Tai tokia asmens veika kuri turi visus btinus ios ries nusikaltimo sudties poymius, numatytus B. Vien nv sudtys yra sukonstruotos taip kad nusikaltimo baigtumui pripainti pakanka atlikti vien veik, nesvarbu ar ji sukl pavojingas pasekmes ar j nesukl. Kiti nusikaltimai yra baigti tik tuo atveju kai ne ik atliekama pavojinga veika, bet ta veika sukelia apibrtas normoje nurodytas pasekmes. Materialij sudi atvejais kai pavojingos pasekms yra btinas obj nv sudties poymis, nusikaltimas yra baigtas tik toms pasekmms atsiradus, tai nuudymas, kno sualojimas. Formalij sudi atvejais, kai sudt netrauktas pavojing pasekmi atsiradimas, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus statyme nurodyt pavojing veik. nesvarbu ar veika sukl kokias alingas pasekmes ar ne. Tai valstybs idavimas, vengimas aukimo krato apsaugos tarnyb, tvirkinamieji veiksmai, turto prievartavimas ir kt. Formalij nv sudtyse nusikaltimo baigtumas daniausiai 38

siejamas su pavojingais veiksmais, kuriais tiesiogiai ksinamasi statymo saugom vertyb, nusikaltimo objekt. Kai kurios sudtys yra suformuluotos taip, kad nusikaltimas pripastamas baigtu dar anksiaupakanka organizacins veiklos sudarant nusikaltimo slygas,t.y. pakanka veiklos, kuria tiesiogiai statymo saugom vertyb nesiksinama,- yra tik rengiamasi padaryti nusikaltim. Tokios yra ksinimosi atitinkam pareign gyvyb, banditizmo, nusikalstamo susivienijimo sudtys. iais atvejais nv laikoma baigta jau rengimosi j padaryti stadijoje. Formaliosios sudties nusikaltimas neapima t sukelt aling padarini, kurie liudija, kad yra kitas sunkesnis, grieiau baudiamas nusikaltimas. Pabaigto ir nebaigto nusikaltimo skirtingum daniausiai lemia objektyvieji nusikaltimo sudties poymiai. Pabaigtas nusikaltimas turi visus obj poymius, numatytus B normoje, o nebaigtas kai kuri i poymi neturi- arba jis nesukelia statyme numatyt pasekmi, arba padaryti ne visi veiksmai btini iai sudiai. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim. BK 23 str. nustatyta, kad asmuo savo noru atsisaks pabaigti pradt nusikaltim, atsako pagal baudiamuosius statymus tik tuo atveju jei jo faktikai padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudtis. Tai aplinkyb kuri paalina atliktos parengtins nusikalstamos veikos pavojingum ir baudiamum. Savanorikas atsisakymas yra asmens atsisakymas pabaigti pradt nusikaltim savo noru. Atsisakymas nra savanorikas kai atsisakoma baigti nusikaltim dl obj aplinkybi dl to kad tai padaryti buvo nemanoma kad buvo sukliudyta pabaigt nusikaltim kad nepavyko tai padaryti dl kaltininko nesugebjimo, nerytingumo, padidjusios rizikos ir panai nuo kaltininko nepriklausani aplinkybi. Atsisakymas yra savanorikas kai asmuo pradjs nusikaltim subjektyviai yra sitikins kad jis turi galimyb j pabaigti, t.y. gali apsisprsti baigti nusikaltim ar j nutraukti. Paskatos tai gailestis nukentjusiajam, sins grauatis, baim bti demaskuotam, nubaustam, suvokimas kad neverta rizikuoti. Bet jei atsisakoma todl kad paaikja nenumatytos aplinkybs apsunkinanios jo padarym arba padidinanios demaskavimo rizik tada atsisakymas baigti nusikaltim nebus savanorikas. Atsisakymas turi bti beslygikas ir galutinis. Nra savanor atsisakymo ir tais atvejais kai veika kaltininko manymu turjusi sukelti nusikalstamas pasekmes j nesukelia ir kaltininkas turdamas galimyb t veik pakartoti to nepadaro. Savan. atsisakyti galima tiek rengimosi tiek pasiksinimo stadijose. Savanor atsisakymas gali bti dviej form: - pasyvus- tai pradtos parengtins nv nutraukimas, susilaikymas nuo tolimesni numatyt veiksm. - aktyvus- tai sukliudymas kilti nusikatamoms pasekmms. savanorikai atsisakyti nemanoma tiek tais baigto pasiksinimo atvejais, kai pasiksinus tuoj pat atsiranda ir pasekms, tiek tada kai nusikaltimas pripastamas faktikai baigtu rengimosi stadijoje. Savanorik atsisakym reikia skirti nuo aktyvios atgailos. Aktyvija atgaila gali bti savo noru paalinta nusikaltimo padarytoji ala, atlyginti nuostoliai, neutralizuotos kitos pasekmes. taiau tai padaroma jau po to kai nusikaltimas yra baigtas. Todl aktyvioji atgaila nra aplinkyb alinanti veikos pavojingum ir baudiamum, o yra aplinkyb lengvinanti baud atsakomyb. BENDRININKAVIMAS. Nusikaltimai padaromi keli bendrai veikiani asmen veika. Bendrininkavimas tai atvejai kai nusikaltimas yra bendros keli asmen tarpusavyje atitinkamu bdu suderintos veikos bendras rezultatas. tai ypatinga nusikaltimo padarymo forma. bendrininkaujant padaromi pavojingesni, sunkesni nusikaltimai, kuri vienas asmuo nepajgt padaryti, ir sudaromos galimybs kilti didesnms pasekmms. bendrininkavimui pirmiausia bdinga tai kad tame paiame nusikaltime dalyvauja- bendrai veikia- du ar daugiau asmen. bendrininku gali bti tik tas bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis asmuo, kuris turi btinus subjekto poymius, t.y. fizinis asmuo, sulauks amiaus, sugebantis suvokti savo veiksmus bei juos valdyti. Maametis ar nepakaltinamas negali bti laikomas bendrininku. Kiekvieno bendrininko veiksmai nors ir labai skirtingi, yra reikmingi bendroje nv, nes sudaro prielaidas, slygas kit bendrinink veiksmams. Kiekvieno bendr. veiksmai btini. Dl bendros veikos atsiradusios pasekms yra bendros visiems ir atskirai nedalijamos bendrininkams. Tarp kiekvieno bendrininko veikos ir bendr pasekmi yra prieastinis ryys. 39

bendr nusikalstam veik galima silieti tik iki nusikalstam pasekmi atsiradimo arba nusikalstamos veikos pabaigimo. Prieastinis ryys atriboja bendrininkavim nuo prisidjimo prie nusikaltimo. bendrinink veik visum jungia tyia. bendrininkavimui bdingos abi tyios rys: tiesiogin ir netiesiogin. bendrininkavimo intelektualj tyios turin sudaro ie momentai: -kiekvieno bendrininko suvokimas kad jis dalyvauja bendrai daromame nusikaltime ir padeda vienas kitam -bendrinink suvokimas vykdytojo ketinim bei siekiamo rezultato nusikalstamo pobdio; -supratimas, kad savo veiksmais vykdytojui sudaro btinas slygas padaryti nusikaltim. Bendrininkavimo valin tyios turin sudaro: -bendrininko noras veikti kartu su kitais bendrais ir siekimas sujungti savo nusikalstamas pastangas su kit veika; -bendro nusikalstamo rezultato siekimas arba smoningas leidimas tokiam rezultatui atsirasti. Susitarimas tarp bendrinink esminis btinas kiekvieno bendrininkavimo poymis. Bendrininkavimas galimas ir nesant aikaus tarpusavio susitarimo bendrai veikai padaryti. Svarbus bendrinink supratimas, inojimas,, kad ne pavieniui, o bendrai su kitais siekiama bendro tikslo.. Kiekvieno kaltininko kalt yra individuali ir jos turinys priklauso nuo vaidmens, aktyvumo bei kt. obj poymi bei j atsispindjimo smonje, valioje. Bendrininkavimas manomas ten kur vienodai suvokiamas veikos, pasekmi bendrumas. nra bendrininkavimo ten, kur nusikalstamas rezultatas atsirado dl neatsargiai besielgiani asmen veiksm. Bendrininkavimo formos: -bendrinink grup -organizuota asmen grup -nusikalstamas susivienijimas (25 str.) Form iskyrimas padeda isamiau suprasti io reikinio esm, tiksliau vertinti visos bendros nv pavojingumo visuomenei pobd bei laipsn. tai btina informacija ir vienas i pagrind kvalifikuojant veik, sprendiant bendrinink atsakomybs diferencijavimo bei bausms individualizavimo klausimus. Bendrininkavimo rys: a) paprastasis bendr. (bendras kaltumas) iuo atveju visi bendrininkai tiesiogiai, betarpikai dalyvauja vykdydami bendro nusikaltimo sudties obj pus (vis ar atskir dal) b) sudtingasis bendr. iuo atveju bendrininkai atlieka skirtingus veiksmus. Organizuotos grups nariai i anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo momentus:paruoiamas ir suderinamas planas, ianalizuojamas nv padarymo ris lepimo mechanizmas, bendrininkams paskirstomi vaidmenys, susitariama dl nv padarymo vietos laiko. Neretai atliekami ir tam tikri pasirengimo nv veiksmai. Toks iankstinis susitarimas bendrai nv jau suformuoja tarp bendrinink daug ma tvirtus ryius, kurie stiprja nusikaltimo darymo metu. Nusikalstamas susivienijimas sukuriamas siekiant daryti sunkius nusikaltimus, taiau kartais jis gali bti reikalingas vienam, bet labai sudtingam nusikaltimui padaryti. Nus susivienijimui bdinga ne tik iankstinis bendrinink susitarimas, aikaus organizatoriaus- vadovo ar vadov buvimas, detalus vaidmen pasiskirstymas, bet ilgalaikiai, labai glauds tvirti konspiraciniai tarpusavio ryiai, sukurti ir ipltoti atitinkami veiklos metodai. Nus. susivienijimo subj. pusei bdinga tik tiesiogin tyia. Bendrinink rys. Kiekvieno bendrininko veiklos pobdis ir laipsnis o kartu ir vaidmuo bendroje nv yra labai vairs. Kiekvieno bendrininkavimo atveju galimas ir kartu btinas tikslus bendrinink ries nustatymas, nes tai reikalinga slyga sprendiant bendrinink atsakomybs pagrind bei bausms individualizavim. Vykdytojas. Tai asmuo betarpikai padars nusikaltim (24 str.) Nereta situacija kai keli vykdytojai dalimis vykdo bendr nv. Vykdytojas realizuoja vis bendrinink nusikalstamus ketinimus. Jei nra vykdytojo, nemanomas bendrininkavimas. I vykdytojo veiksm sprendiama apie nusikaltimo baigtumo laipsn. Jei vykdytojo nv sustojo pasirengimo ar pasiksinimo stadijoje, tai laikoma, kad kiti bendrininkai baig savo veik atitinkamose stadijose. 40

Organizatorius. Jis sujungia ir nukreipia kit bendrinink pastangas, sukuria sistem, organizuotum bendroje nv. tai bendro nusikaltimo vadovas. Organizatoriaus veikla ne tik labai reikminga bet ir gana vairi ir visada aktyvi. Jis vadovauja nusikaltimo pasiruoimui : lenkia verbuoja asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nv planus, numato j vykdymo bdus, priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryius. Jis tame paiame nusikaltime gali atlikti ir vykdytojo veiksmus. Organizatorius- pavojingiausias. tam tikrais atvejais vien pati organizacin veikla yra baigtas nusikaltimas pav. nusikalstamo susivienijimo krimas. Kurstytojas. tai nusikaltimo iniciatorius, nes sukelia kitiems asmenims pasiryim, nor siekti padaryti atitinkam nv. Kurstymo bdai: tikinjimai, praymai, paadai, papirkimas, grasinimai, apgaul, piktnaudiavimas valdia, autoritetu ir kt. Kurstyti net ir umaskuota forma galima tik aktyviais veiksmais. jei nusikaltim daryti sukurstomas to nesuvokiantis asmuo:nepakaltinamas, nesulauks atitinkamo amiaus, apgautas, psichine, fizine prievarta priverstas, uhipnotizuotas, tai kurstytojas atsako kaip netiesioginis vykdytojas. Kurstymas visada turi bti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkret nusikaltim. tam tikrai atvejai kurstytojiki veiksmai, vertinus j didel pavoj, laikomi baigtu nusikaltimu, pav. viei raginimai smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, karo kurstymas, lenkimas vartoti narkotines priemones. Padjjas. Asmuo padedantis padaryti nusikaltim duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemoni, alindamas klitis, i anksto paaddamas paslpti nusikaltl, nusikaltimo padarymo rankius ir priemones, nusikaltimo pdsakus ar daiktus, gytus nusikalstamu bdu. Padjjas prie kit bendrinink veiklos prisideda tada, kai pastariesiems jau yra susiformavs ketinimas padaryti atitinkam nv. Tuo padjjas tik sustiprina jau suformuot-kurstytojo ar pai bendrininkpasiryim n veikai bei palengvina nv padarym, slpim. Padjimas gali bti intelektualus ar fizinis. Duodamas patarimus, nurodymus, i anksto addamas slpti nusikaltim padjjas suteikia intelektuali pagalb, kitais BK nurodytais atvejais- fizin pagalb. Pagalba visada teikiama konkreiam bendrininkui ar visiems bendrininkams Padjjas imasi atitinkamos iniciatyvos, t.y. atlieka aktyvius veiksmus. galima padjimas ir neveikimu, taiau tik tuo atveju kai padjjas, turjs speciali teisin pareig trukdyti, neleisti nusikalstamiems bendrinink veiksmas atsirasti, smoningai jos nevykdo. Padjjo pagalba visada nukreipta konkreios nv padarym ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. taip padjjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos prieastinio ryio su nusikalstamomis pasekmmis. B visiems, kaltiems nusikaltimo padarymu, nustato vienodus baud atsakomybs pagrindus. bendrininkavimas manomas praktikai visuose tyiniuose nusikaltimuose. bendrinink veiksm atsakomybs pagrind sudaro bendrai daromos nv poymi visuma: bendrininkavimo poymi numatyt BK 24 str. ir nusikaltimo, numatyto BK spec. dalies straipsnyje, pagal kur kvalifikuojama bendrinink veika poymi. Kiekvienas bendrininkas atsako u savo asmenin veik u tai k apm jo tyia. Organizuota grup visada laikoma aplinkybe sunkinania vis jos dalyvi atsakomyb (BK 60 str.). Visais kitais bendrininkavimo atvejais teismas privalo vertinti kiekvieno bendrininko asmenybs pavojingum visuomenei. t daugiausia nulemia dalyvavimo bendrame nusikaltime pobdis ir laipsnis. Kiekvieno bendrininko dalyvavimo nusikaltime pobd pirmiausia apibdina bendrininkavimo ris. Vykdytojo, organizatoriaus, kurstytojo, padjjo f-jos nulemia bendrininko vaidmen bendrame nusikaltime. Kiekvieno bendrininko dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsn nulemia jo veiklos indlis, io indlio svarba kit bendrinink veiksmams. Apie tai byloja bendrininko sumanumo, aktyvumo, valios, atkaklumo ir kt. savybi panaudojimo siekiant bendro nusikalstamo rezultato vertinimas. Bendrininkams negali bti inkriminuojamos vykdytojo asmenins savybs: pakartotinumas, itin pavojingas recidyvas. bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces, t.y. u tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors kartais ir turi ry su bendrai daroma veika, bet nebuvo apimti bendrinink tyia. Vykdytojo ekscesu laikytini ir tokie jo veiksmai, kurie nebuvo bendrinink susitarimo dalyku arba kurie buvo padaryti neatsargiai. U tokius veiksmus ir j pasekmes vykdytojas atsako vienas. Galima kiekvieno bendrininko ekscesas, u kur atsako jis asmenikai. Vykdytojo eksceso poymiai: -nra veiksm bendrumo; 41

-i anksto neinoma apie vykdytojo veiksmus nei buvo susitarta, tada kit bendrinink kalts klausimas turt bti sprendiamas iskirtinai pagal vykdytojo padaryt nv. Vykdytojo eksceso esm ta, kad bendrininkaujant paeidiamas susitarimas. Baud teiss teorijoje ekscesai skiriami i kiekybin ir kokybin. Kiekybinis toks kai vykdytojas padaro nv, t.y. toki koki jis turjo vykdyti pagal bendrinink susitarim. Daniausiai tai veikos kurios padaro al vienam objektui. Kokybinis toks, kai vykdytojas padaro toki nv, kuri jis buvo lenkiamas padaryti arba kuri padaryti jam padjo kiti bendrininkai. Kokybinio eksceso rys: a) vietoj vienos sugalvotos nv padaroma visikai kitokia nv, pav vietoj vagysts padaromas plimas; b) padaroma sugalvota nv, taiau esant kvalifikuojanioms aplinkybms, pav. vietoj paprasto nuudymo padaromas nuudymas sunkinaniomis aplinkybmis; c) kartu sus sugalvota nv padaroma dar ir kita veika, kurios neapima kit bendrinink ketinimai, pav. be turto prievartavimo padaromas dar ir iaginimas. jei vykdytojas padaro lengvesn nv Susitarim gali paeisti ne tik vykdytojas bet ir kiti bendrininkai. Bendrinink ekscesas- vieno ar keli bendrinink padaryta veika kurios neapima kit bendrinink sumanymas. U bendrinink eksces kylanti atsakomyb priklauso nuo kalts ir jos formos. Nustatant ar buvo ekscesas ar ne siloma vadovautis dviem kriterijais: pirma koks buvo bendrinink susitarimas ir ar tiksliai apibrtas ar ne, antras- jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrtas, reikt nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tiktini ar ne. U eksces turi atsakyti tas bendrininkas kuris nesilaiko susitarimo. LR BK nepateikia eksceso sampratos, taiau remdamiesi BK 26 str. 1 d. nuostata, jog bendrininkai atsako tik u tas vykdytojo padarytas veikas, kurias apm j tyia, galime teigti kad kiti bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces. Bendrinink savanorikas atsisakymas galimas jei vykdytojas dar yra nebaigs nusikaltimo. Vieno ar keli bendrinink atsisakymas pabaigti bendr nusikaltim nepaalina kit to paties nusikaltimo bendrinink baud atsakomybs pagrindo. Kai savanorikai atsisako vykdytojas, jo atsakomybs klausimas sprendiamas taip pat, kaip individualiai veikusio subjekto ir nutarusio nutraukti nv atveju. Vykdytoj baud atsakomyb gali ilikti tik tuo atveju, jeigu jo faktikai padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudtis. Kiti bendrininkai atsako u bendrininkavim iki tos stadijos, kada nutrko vykdytojo veika. Organizatorius ar kurstytojas atsisaks tsti bendr nv, privalo bti aktyvus, t.y. turi imtis vairiausi priemoni, kad ir kit bendrinink nv nutrkt, bendrai siektas nusikalstamas rezultatas neatsirast. Jie turi arba patys tikinti kitus bendrininkus nutraukti nusikalstam veik, arba laiku kreiptis atitinkamas institucijas, kad jos tai padaryt. Jie gali spti asmenis, kuriuos ruoiamasi pasiksinti. Savanorikas padjjo atsisakymas gali pasireikti: - nepadarymu t veiksm, kuriuos jis kaip padjjas privaljo atlikti ir be kuri tolimesn kit bendrinink veika bt nemanoma arba labai sunkiai tsiama; - aktyvia veikla, kuria siekiama paalinti savo indl, savo pagalb ir ukirsti keli galimoms pasekmms, kurioms slygas atsirasti ruo ir jis. Jei organizatoriui ar kurstytojui savanorikai atsisakiusiam nepasisek nutraukti kit bendrinink veikos, jei padjjui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalb, jiems baud atsakomybs pagrindai u bendrininkavim neinyksta, taiau bandymas atsisakyti tolesns nv turt bti vertinamas kaip aplinkyb, velninanti atsakomyb. Prisidjimas prie nusikaltimo. Danai asmuo savo tyine veikla priartja ir prisideda prie kit asmen rengiamo ar jau daromo nusikaltimo jame nedalyvaudamas. taip vyksta kai asmuo slepia jau padaryt nusikaltim, nepranea apie tikrai inom nv arba netrukdo jai, nors turi teisin pareig elgtis visikai prieingai. Subjekto nors ir prisidjusio prie nusikaltimo veika nra susijusi prieastiniu ryiu su kit asmen daromu ar padarytu nusikaltimu ir jo pasekmmis. Toks subjektas nra kaltas u pasekmes, atsiradusias ne dl jo, bet dl kit asmen nv, ir todl nra j bendrininkas. Pavojingiausios ir todl baustinos baudiamja tvarka slpimo formos: i anksto nepaadtas nusikaltlio slpimas- tai vykdytojo ar kurio nors bendrininko, padariusio labai sunkius nusikaltimus kaip tyinis nuudymas, iaginimas 42

sunkinaniomis aplinkybmis, nusikalstamo susivienijimo organizavimas, slpimas. Nusikaltl slepiantis asmuo turi inoti ne tik tai kad slepia nusikaltl, bet ir suvokti nusikaltlio padaryto nusikaltimo esm. jei nusikaltl pasinaudodamas savo tarnybine padtimi slepia pareignas, tai jo veika vertintina kaip nusikaltim sutaptis: piktnaudiavimas tarnyba, slepiant nusikaltim padarius asmen. Jei asmuo slp savo eimos nar arba artim giminait, padarius labai sunk nusikaltim, baud atsakomybn jis negali bti traukiamas. Nusikaltimas gali bti slepiamas sunaikinant nusikaltimo padarymo rankius ir priemones ar keiiant j ivaizd, juos paslepiant. Nusikaltliams taip pat gali bti padedama slpti nusikaltimo pdsakus, t.y. naikinti, keisti bet kuriuos nusikaltimo pdsakus, paliktus nusikaltimo padarymo ranki ar priemoni. Prisidti prie nusikaltimo ir padti nusikaltliams galima ir saugant nusikalstamu bdu gytus daiktus. Jei ie daiktai perkami vartoti naudoti ar kitiems tikslams, bet tuo nesiekiama sutrukdyti nusikaltimo tyrimui, nusikaltimo slpimo sudties kaltininko veikoje nra. Subjektyviajai nusikaltimo slpimo pusei bdinga tiesiogin tyia, kurios turin sudaro: -slepiamo nusikaltimo pobdio suvokimas; -supratimas, kad atliekami veiksmai u kuriuos ikyla baud atsakomyb; -siekimas tokia savo veika apsunkinti nusikaltimo ir j padariusi asmen iaikinim bei j nubaudim. Nusikaltimo slpimo motyvai veikos kvalifikavimui reikms neturi. Nepraneimas apie tikrai inom rengiam arba padaryt nusikaltim bus kai subjektui apie nusikalstam kit asmen veikl turi bti tikrai inoma. Be to subjektui turi bti suvokiamas ir io nusikaltimo pobdis, t.y. jis turi suprasti, kad tai labai sunkus ir pavojingas visuomenei nusikaltimas. taip pat subjektas turi bti sitikins, kad apie nusikaltim valstybiniams organams, pareignams, privalantiems imtis atitinkam priemoni, yra neinoma ir todl btina juos apie tai laiku informuoti. Jei suvokdamas ir galdamas subjektas laiku nepranea tai jau bus tiesiogin tyia. Nepraneimo apie nusikaltim sudtis- formalioji, todl atsakomyb ikyla u pat nepraneimo fakt ir tokio neveikimo pasekms baud bylai ikelti reikms neturi. paymtina, kad asmuo neatsako u nepraneim apie nusikaltim jei jam jo eimos nariams po praneimo bt kilusi grsm bti patrauktiems baud atsakomybn. Nesudraudimas- tai netrukdymas daryti nusikaltim kai savo ir (ar) kit asmen pastangomis tai buvo galima padaryti. Sutrukdymas yra daugiau moralin o ne teisin pareiga. nesudraudimas turi bti nesutartas i anksto, taip pat reik nustatyti ar nesudraudusiam asmeniui nebuvo neveikiam klii paiam ar per atitinkamas institucijas sutrukdyti n kit asmen veik. Nesudraudimui subj prasme bdinga tiesiogin tyia nes subjektas supranta kito asmens daromos veikos nusikalstam pobd, suvokia savo pareig ukirsti keli nusikaltimui ir mato esant visas realias galimybes tai padaryti, be to nori likti daromo nusikaltimo nuoalyje. Nuo kit prisidjimo prie nusikaltimo form nesudraudimas skiriasi tuo kad nesudraudimas padaromas tik neveikimu asmens privalanio pagal pareigas ukirsti keli nusikaltimams, ir tas neveikimas pasireikia kit asmen nusikalstamos veikos metu. Baud atsakomyb u neveikimu padarytus nusikaltimus. Neveikimas apibdinamas kaip pasyvus elgesys, daniausiai pasireikiantis tam tikr veiksm, kuriuos privaljo padaryti nepadarymu. Neveikimu padaryti nusikaltimai skirstomi: -netikrieji neveikimu padaromi nusikaltimai- materialiniai nusikaltimai, kuriems bdinga tai, kad asmuo nedarydamas veiksm kuriuos privaljo padaryti, sukelia tam tikr padarini, tai reikia, kad asmuo turjo tam tikr speciali pareig atitinkamu bdu veikti ir todl jog neveik atsirado tam tikr padarini (vairuotojas nesilaik eismo taisykli ir uvo mogus). -tikrieji neveikimu padaromi nusikaltimai- jie esti kai suvokiant pareig imtis atitinkam priemoni, neveikimas sudaro pabaigt nusikaltim (pav. sukl autoavarija ir nesim priemoni pagelbti nukentjusiajam). Obj poymiai. Nusikalstamam neveikimui apibdinti btina nustatyti asmens pareig veikti. Ji daniausiai atsiranda i tam tikr reikalavim. Reikalavimai veikti visada aikiai apibriami. Atsakomyb utraukia ne bet kuris pareigojimo veikti nevykdymas. Pareigos vykdymas turi bti susijs su atitinkamomis pareigoto asmens galimybmis. statymuose apibrtos pareigos, kuri nevykdymas kelia pavoj visuomenei (karins tarnybos atlikimas, tvai ilaiko nepilnameius vaikus) 43

Kaltininko anksiau padaryti neteisti veiksmai yra sukl pavoj mogaus gyvybei, sveikatai ar turtui, ar kitoms valstybs saugomoms teisinms vertybms arba dl to atsirado reali ala sipareigojim apsaugoti tam tikrus interesus asmuo gali prisiimti savanorikai. (ekskursijos vadovas). Asmens pareiga apsaugoti tam tikras vertybes nuo pavojaus gali atsirasti turint ar naudojant didesnio pavojaus altinius (uns laikymas). Subj. poymiai. Neveikimu padarom nusikaltim atveju suvokimas prasideda kaltininkui suvokus jam privalom pareig veikti. Jis suvokia bet neveikia. kaltininkas ne tik suvokia, kad nevykdyti turimos pareigos kelia pavoj ir dl to atsiras pavojing padarini nori arba smoningai leidia jiems atsirasti. Tiesiogine tyia padaromo nusikaltimo kaltininkas suvokia, kad dl tam tikr jo veiksm ar kit aplinkybi kyla grsm B saugomoms vertybms, o jis privalo ir gali ukirsti keli galimiems padariniams, taiau nori tam tikr padarini, kuri atsiras jam neveikiant, ir todl nieko nedaro. Tikr neveikimu padarom nusikaltim atveju B atsakomybs su padarini atsiradimu nesieja. ia esminis yra pats noras neveikti. kaltininkas savo vali orientuoja ne padariniams atsirasti, o privalomiems veiksmams ivengti. Netiesioginei tyiai bdinga tai, kad kaltininkas dl savo neveikimo atsiradusius padarinius suvokia tik kaip galimus. Kalbant apie netiesiogin tyi btina pabrti, kad iuo atveju kaltininkas padarini atsiradimo galimyb laiko realia, t.y. dsningai galimu savo neveikimo rezultatu. kaltininkas nenori galim padarini, bet smoningai leidia jiems kilti. nenoras pasireikia tuo, kad leidiama vykiams rutuliotis savaime ir dl to gali atsirasti atitinkam padarini. Nenoras pasireikia tuo, kad kaltininkas aktyviais veiksmais gali ukirsti tam tikriems vykiams keli, taiau nenori j daryti. Aptariant nusikalstam pasitikjim neveikimu padarom nusikaltim atveju, paymtina, kad statymas intelektin jo aspekt sieja su galim padarini numatymu. kaltininko smon fiksuoja, jog tokiomis aplinkybmis numatom padarini apskritai atsiranda, taiau tikisi, kad jam nevykdant pareigos to neatsitiks. Nusikalstamo pasitikjimo atveju kaltininkas suvokia savo pareig, galimus jos nevykdymo padarinius ir nra jiems abejingas. Atvirkiai, jis tikisi j ivengti. Nusikalstamo nerpestingumo atveju kaltininkas nenumato savo neveikimo pavojing padarini nei kaip neivengiam nei kaip konkreiai ar abstrakiai galim Bet tai nereikia kad nra psichinio santykio su jais. kaltininkas galdamas numatyti elgsi nerpestingai neapdairiai ir todl padarini nesuvok. B reikalauja vertinti ir konkretaus mogaus galimyb veikti. Nuo konkretaus mogaus amiaus, patirties, profesijos, gebjimo greitai reaguoti ir panai dalyk gali priklausyti jo galimybs suvokti atsirasiant pavojing padarini. Atsiradus padarini ne asmens kalts, yra kazusas (atsitikimas, vykis) u kur baud atsakomyb negalima. Rengimasis paprastai suponuoja aktyvi veikl. Bet rengtis padaryti nusikaltim galima ir neveikimu. (asmuo smoningai nesaugo slaptos mediagos, smoningas sugedusio urakto netaisymas, signalizacijos nejungimas). Pasiksinimas yra objektyvi nv poymi gyvendinimo pradia. Todl ia daniausiai pasiksinimo nemanoma pradti neveikimu, o nusikaltim baigti veikimu arba atvirkiai. Tad pasiksinimas esti tada kai, prieingai kaltininko valiai, nutrksta pradtas neveikimas arba dl neveikimo neatsiranda jo norimo rezultato. Veiksmus, kai kaltininkas liovsi neveiks ir msi vykdyti pareig, galima bt vertinti kaip aktyvi atgail. neveikti bendrininkaujant paprastai negalima. Yra viena iimtis- padjimas padaryti nusikaltim. Trys atvejai: -kai nusikaltimas padaromas neveikimu, o bendrininkaujama j padaryti veikimu (kai tyinis nusikaltimas padaromas neveikimu, asmuo negali bti bendru vykdytoju. Nemanoma padaryti neveikimu nusikaltimo, kur vienas i vykdytoj veiks, taiau bti kitais bendrininkais kai nereikia tiesiogiai veikti manoma); -kai nusikaltimas padaromas veikimu, taiau bendrininko dalyvavimas j padarant pasireikia neveikimu (tam tikr slyg nusikaltimui sudarymas) 44

-kai nusikaltimas padaromas neveikimu ir bendrininkaujama neveikimu (neveikimu paprastai laikomas asmens ir nusikaltimo vykdytojo i anksto numatytas susitarimas nepraneti apie rengiam ar padaryt nusikaltim, bet juk susitarimas vis tik aktyvus veiksmas, todl galima bt paymti kad neveikimu padarom nusikaltim atveju bendrininkavimas neveikimu apskritai vargu ar manomas). NUSIKALTIM DAUGTAS. Kai vienas ar keli asmenys padar kelis nusikaltimus ikyla klausimas ne tik kaip reikia kvalifikuoti kiekvien i padaryt nusikaltim ir kaip nustatyti, koks yra tarp j ryys. Tokio ryio nustatymas gali turti reikms kvalifikuojant ne tik vliau padaryt nusikaltim, bet ir skiriant bausm u juos visus, nes jei vienu nusikaltimu paeidiami tam tikri visuomeniniai interesai, tai padarius du ar daugiau nusikaltim, ala i esms padidja. kai padaryti keli nusikaltimai- yra pagrindas kalbti apie nusikaltim daugt. Gali bti kad padaryti keli nusikaltimai, taiau dl dalies i j yra sujusi patraukimo baudiamojon atsakomybn senatis ir u juos asmuo neatsako. Taip pat galimi atvejai, kai asmuo buvo atleistas nuo baud atsakomybs ir todl tokios veikos nebegali bti trauktos keli nusikaltim skaii. jei nukentjusysis nesikreip teism, byla negali bti ikelta, o tai reikia, kad ie nusikaltimai neeis keli nusikaltim svok. Taigi nusikaltim daugetas yra tuomet, kai padaryta viena ar kelios pavojingos veikos, kurios turi baudiamj statym numatytus: 1) nemaiau kaip dviej nusikaltim poymius 2) dl j nra inykusios juridins pasekms 3) nra baudiamj procesini klii baudiamajam persekiojimui. Nusikaltim daugetas tai socialinis teisinis reikinys. statym leidjas nevienodai vertina keli nusikaltim padarym. Galima iskirti kelis atvejus: a) Keli nusikaltim padarym statymas pripasta tik viena veika. pav. nustatytas melagingas praneimas apie visuomenei gresiant ar itikus pavoj.( pav. prane apie sprogmen vienas, vliau prane keliese, dar vliau nespjo pranet) . b) Keli tapai nusikaltim padarym BK specialiai vardintais atvejais (pav. vagyst, plimas, turto prievartavimas, sukiavimas) statymas vertina nevienodai. Pirmojo tokio nusikaltimo padarymas vertinamas kaip atskiras nusikaltimas, tuo tarpu visi tokie patys paskesnieji padaryti nusikaltimai, nesvarbu, koks j skaiius, laikomi viena, taiau kvalifikuojant poympakartotinum turini veik, ir u tai atitinkam straipsni dalyse yra numatyta viena bausm. Bet jeigu kaip ir ankstesniu atveju viena vagyst buvo padaryta vieno asmens, antroje asmuo buvo tik bendrininko padjju, o treia nutrko pasiksinimo stadijoje, kiekviena i i vagysi turi bti kvalifikuojama atskirai nurodant ir atitinkamus BK bendrosios dalies straipsnius. c) Keli veik, numatyt skirtingose BK straipsniuose ar straipsni dalyse, padarymas kvalifikuojamas pagal atitinkamus straipsnius ar j dalis, iskyrus anksiau mintus atvejus. Baud teiss teorijoje iskiriamos skirtingos nv daugto formos. daugt sudaro idealioji ir realioji nv sutaptys. Kai kurie autoriai praeityje nv daugtui buvo priskyr ir pakartotinum bei recidyv. Nv daugto formos yra: 1) idealioji ir realioji nv sutaptis; 2) vienari nusikaltim pakartotinumas. Esant tapaiam pakartotinumui, statymas atskirai iskiria tik pirmj nusikaltim, o kitus laiko viena veika. Atsivelgiant tai, kad tokie veiksmai padaryti pakartotinai, i veika laikoma turinia kvalifikuojant poym- pakartotinum. Recidyvo atveju u anksiau padaryt nusikaltim asmuo yra nuteistas ir vl padaro nauj nusikaltim, ankstesnis teistumas baudiamojo statymo yra vertinamas nevienodai. Daniausiai tai atsakomyb sunkinanti aplinkyb. Pavienis nusikaltimas. Juridins formos prasme tai nusikaltimas, kuris atitinka vien BK spec. dalies straipsn arba jo dal, kitaip tariant, tai tokia veika, kurioje yra vieno nusikaltimo sudtis. Turinio atvilgiu veika tuomet yra pavienis nusikaltimas kai kaltininkas padaro veiksmus, kurie yra skirti vieningam kslui realizuoti siekiant vieningo tikslo ir nukreipti viening objekt. ie veiksmai, nepaisant j vairovs, skirti vieningoms nusikalstamoms umaioms bei tam tikram rezultatui pasiekti ir atitinka vien BK spec. dalies straipsn. Pavienio nusikaltimo poymiai: 45

-vieningi nusikalstami kslai, vieninga valia iems tikslams pasiekti; -vieningas ksinimosi objektas, vieningi veiksmai susij vieningu prieastiniu ryiu su atsiradusiomis pasekmmis; tai vientisas poelgis; -veiksmai atitinka vien BK spec. dalies straipsn ar dal. Pavieniai nusikaltimai pagal poymi visum gali bti suskirstyti natralius ir statymo tvirtintus. Natraliai sudarantys pavien nusikaltim vis pirma yra tokie kaltininko veiksmai, kai jis vienu fiziniu veiksmu sukelia statymo numatytas pasekmes, suklusias sunk kno sualojim. Pagal konkurencijos taisykles vieningoje veikoje kiekviena labiau pavojinga veika apima maiau pavojing. statymo tvirtinti yra: tstiniai, trunkamieji, sudtiniai. Tstiniai nusikaltimai. Tai veika, kuri susideda i tapai veiksm, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Ypatumas yra tas, kad jis daromas ne itisai, o susideda i atskir veiksm, kurie kitomis aplinkybmis galt sudaryti savarankikus nusikaltimus, taiau iuo atveju tokiais nelaikomi, bet sudaro vieno nusikaltimo atskira grandis. Tstins nv poymiai: -turi bti padaryti keli kno judesiai, kiekvienas j turi atitikti to paties BK str. dispozicijoje aprayt veikos poym ir, net nesant kit kno judesi, yra pagrindas laikyti veik nusikalstama. -visus kno judesius turi sieti vieninga kaltininko tyia. Vieninga tyia reikia kad kaltininkas turi vien sumanym ir visus kno judesius suvokia ne kaip atskiras veikas, o kaip vien veik- n veik. -visi kno judesiai nukreipti t pai B saugom vertyb ir n veikos padarytos i vieno altinio. Trunkamieji nusikaltimai. Tai toks nusikaltimas, kurio darymas tsiasi tam tikr laik. Trunkamieji nusikaltimai gali prasidti kokiu nors veiksmu arba neveikimu ir trunka tol, kol kaltininkas pats, kiti asmenys ar teissaugos institucijos nenutraukia susidariusios nusikalstamos bsenos. Kalts poiriu trunkamieji nusikaltimai gali bti padaryti tyia arba neatsargiai. Trunkamojo nusikaltimo ypatumas yra tas, kad kaltininkas, inodamas apie atsiradusi pareig veikti ar neveikti tam tikru bdu, nieko daugiau nedaro, i pareiga yra tartum pakibusi ties juo ir trunka tam tikr laik. Trunkamieji nusikaltimai pasibaigia kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdym, kai pareigos nevykdym nutraukia teissaugos ar kitos valdios institucijos arba pasibaigia pareigos vykdymas. Nuo trunkamojo nusikaltimo pradios iki jos pabaigos gali praeiti kelios dienos, mnesiai ar metai. Sudtiniai nusikaltimai. Nemaai yra atvej, kai kaltininkas, siekdamas savo nusikalstam ksl paprastai padaro al ne vienam o dviem arba kartais ir daugiau objekt. Nusikaltim, kuriuose statym leidjas numat al i karto dviem objektams, yra palyginti nemaai. Banditizmas, nuudymas i chuliganik paskat, iaginimas sunkinaniomis aplinkybmis. BK yra numatyt nusikaltimo sudi, kuriose statym leidjas yra numats du vienas po kito einanius veiksmus. Laiko tarpas tarp i veiksm gali bti ilgesnis ar trumpesnis, taiau j visuomet galima fiksuoti. Atskir nusikaltim grup galima iskirti tada, kai statym leidjas, konstruodamas nusikaltim sudtis, nurodo kelis vienodos reikms poymius (pav. kelis skirtingus veiksmus), kuri kiekvienas atskirai paimtas kartu su kitais nusikaltimo sudties poymiais sudaro vis nusikaltim. Lietuvos BK turi nemaai kvalifikuot sudi, kuri kvalifikuojantis poymis kartais gali bti laikomas savarankiku nusikaltimu ir todl sudaro tartum dviej nusikaltim visum. Tokie nusikaltimai yra neteistas abortas, sukls ilgalaik sveikatos sutrikdym ar mirt, ginklo laikymas jei dl to uvo mogus. Nusikaltim sutaptis. Nusikaltim sutaptis yra tuomet kai venas asmuo padar du ar daugiau nusikaltim, kurie atitinka kelis B straipsnius ir u juos asmuo nebuvo patrauktas baud atsakomybn. Paeidiami arba skirtingi objektai arba tas pats objektas, taiau i esms skirtingais veiksmais, ir todl jie negali sudaryti vieningo nusikaltimo. Idealioji nusikaltimo sutaptis tai atvejis kai kaltininkas viena veika tuo paiu metu padaro du nusikaltimus numatytus skirtingose B normose. Darant vien nusikaltim paeidiamos dvi B normos.Tai nra danas reikinys. Pav. 46

Nuudymas sunkinaniomis aplinkybmis t.y. darant kit sunk nusikaltim kaip diversij banditizm, iaginim. Kai padaromas sudtinis nusikaltimas, kuriame yra du objektai, alos padarymas antrajam objektui pagal statym yra io nusikaltimo konstitutyvusis elementas ir atitinka vien padaryt nusikaltim. Bet pasitaiko atvej kai antrajam objektui padaroma didesn ala, negu numatyta atitinkamame BK straipsnyje. Tuomet ios pasekms netelpa vieno nusikaltimo sudt ir turi bti kvalifikuojamos savarankikai. Kai kaltininkas , ksindamasis padaryti al vienam objektui, padaro al kitam, pav. nordamas nuauti vien asmen jam nepataiko bet mirtinai sualoja kit. Veika turt bti kvalifikuojama kaip pasiksinimas nuudyti ir kaip baigtas nuudymas. Kai kaltininkas darydamas vien nusikaltim yra ir kito nusikaltimo bendrininkas. Idealiajai sutapiai turi bti bdingas padarytos veikos vienalaikikumas, bet poym reikia laikyti ivestiniu i vieno nusikalstamo veiksmo. Realioji sutaptis. Ji yra tada, kai asmuo keliais savarankikais veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltim numatyt skirtinguose BK spec. dalies straipsniuose ir u juo traukiamas baud atsakomybn. Kiekvienas nusikaltimas ne tik kvalifikuotas atskirai bet ir dl kiekvieno i j neinyk juridiniai pagrindai ir nra procesini klii patraukti baud atsakomybn, taip pat nei dl vieno i j nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Vienas bendras realiosios ir idealiosios sutapties bruoas tas, kad du ar daugiau nusikaltim padar tas pats asmuo, kuriems kvalifikuoti reikia keli BK norm. Nusikaltim skirstymas ideal ir real sutaptis turi skirting teisini pasekmi: a) kai yra real sutaptis antrasis nusikaltimas statymo nurodytais atvejais gali bti kvalifikuojamas kaip padarytas pakartotinai. Tokio pakartotinumo negali bti esant ideal sutapiai. b) esant ideal sutapiai padaryti nusikaltimai visuomet yra skirtingi (pav. chuliganizmas ir sunkus kno sualojimas) o real sutapties atveju padaryti nusikaltimai gali bti ir skirtingi (vagyst ir nuudymas), ir vienariai (paprasta vagyst ir vagyst sibraunant gyven patalp) c) esant ideal ir real sutapiai skirtingai sprendiami patraukimo baud atsakomybn senaties klausimai. Ideal sutapties atveju dl abiej nusikaltim senaties termin vyksmas sutampa, o baigtis priklauso nuo to nusikaltimo, kuris yra pavojingesnis ir turi ilgesn patraukimo baud atsakomybn senaties termin. Esant real sutapiai antrojo nusikaltimo padarymo senaties terminas gali nutrkti ir vl bti skaiiuojamas nuo antrojo nusikaltimo padarymo momento. Kai yra real sutaptis kiekvienas nusikaltimais laiko ir aplinkybi yra daugiau ar maiau atribotas. Juos vienija tik tas pats subjektas, taiau ir jo poymiai laikui bgant gali keistis. Vien nusikaltim asmuo padar bdamas nepilnametis, o antr- esant specialiam poymiui (tvas nemokantis aliment) Kaip veika turi bti kvalifikuota jei kaltininkas padar tuos paius veiksmus galiojant senam BK str ir po to jau naujam. Veikos padarytos galiojant skirtingiems BK straipsniams visada turi bti kvalifikuojamos savarankikai: pagal sen BK straipsn ir nauj. Kiekviena veika kvalifikuojama pagal jos padarymo metu galiojusius statymus. Esant grtamajam statymo galiojimui. Panaikinus anksiau buvus poym ir kartu susiaurinus atsakomyb, naujas BK straipsnis turi bti taikomas ir anksiau padarytam nusikaltimui. Jei kaltininkas galiojant tam paiam statymui padar kelis nusikaltimus, kurie atitinka skirtingas BK straipsnio dalis, tai visi veiksmai kvalifikuojami savarankikai.Tapaios veikos turi bti vertinamos kaip savarankiki nusikaltimai, jeigu kiekvienas i j skirtingai baigsi arba kiekviename i j bendrininkas atliko skirting vaidmen. Viena i esmini BK naujovi yra ta, kad dabar bausmi subendrinimo taisykls tapo ymiai grietesns. Skirtingai ne buvo numatyta 1961 BK dabartiniame BK pateikiamas isamus sraas atvej, kada galima taikyti bausmi apmim tai reikia kad visais kitais keli nv padarymo atvejais turi bti taikomas visikas arba dalinis bausmi sudjimas. Anot dr. A. Neveros svoka poelgis ymiai platesn u svoka viena veika, ji turt bti vartojama idealiosios sutapties ir real sutapties apibrimuose. Tuomet kalbdami apie ideal sutapt, inotume, kad tai situacija, kuomet asmuo vienu poelgiu padaro dvi ar daugiau n veik, numatyt 47

skirtinguose BK straipsniuose, o realioji sutaptis tai situacija kada asmuo keliais savarankikais poelgiais padaro dvi ar daugiau n veik, numatyt skirtingose BK normose. Pakartotinumas. Pagal Lietuvos BK reikia kad kaltininkas du ar daugiau kart paeid t pat arba tapaiam prilygint statym, ir toks paeidimas yra laikomas atskira kvalifikuota nusikaltimo padarymo forma. Lietuvos BK ne visuose specialiosios dalies straipsniuose nurodo pakartotinum kaip kvalifikuojant poym. is poymis yra nusikaltimuose nuosavybei, nusikaltimuose asmeniui. Visur kitur kur nra nuorodos nusikaltimo padarymo pakartotinum, tai baud teiss teorijoje ir praktikoje vadinama ne savarankiku nusikaltimu, o padaryto nusikaltimo epizodu- tai reikia kad tas pats nusikaltimas buvo padarytas tiek kart, kiek yra vadinamj epizod. Pakartotinumas gali bti paprastasis ir specialusis. Paprastasis pakartotinumas nusikaltimams kvalifikuoti reikms neturi. Specialusis pak. atsivelgiant nusikaltim tarpusavio ry kartais skirstomas tapatj (kai kelis kartus paeidiamas tas pats BK str. ar jo dalis) ir vienar (kai pakartotinumas yra padarius ir kitus BK straipsnyje ar jo dalyse nurodytus nusikaltimus). Tapatusis pakartotinumas grietai tariant nra daugto ris, nes du ar daugiau padaryti nusikaltimai kvalifikuojami ne pagal kelis o tik pagal vien BK str. ar jo dal. Ankstesnis nusikaltimo padarymas yra tik slyga, kad naujai padaryt nusikaltim galima kvalifikuoti kaip padaryt pakartotinai. Vienaris pak. yra kai padaromi du skirtingi nusikaltimai, taiau statym leidjas mato tarp j ry ir todl antrojo nusikaltimo padarymas gyja pakartotinio nusikaltimo savybi. (pav. pirma sukiavimas vliau vagyst). statym leidjas, traukdamas pakartotinumo poym, smoningai ir pagal statym siekia sugrietinti atsakomyb, kai asmuo padar kelis tuos paius ar tos paios ries nusikaltimus. Jei kaltininkas padaro keliolika tapai nusikaltim, jie visi turi bti byloje nustatyti ir rodyti. Tuo tarpu statym leidjas nustatydamas grietesnes bausms ribas leidia teismui parinkti bausms dyd atsivelgiant pakartotinai padaryt nusikaltim skaii. Galima paymti du pakartotinumo ir sutapties santykio variantus: a) du ar daugiau nusikaltim sudaro nusikaltim sutapt, kai nei vienas i padaryt nusikaltim nedaro takos kitam nusikaltimui kvalifikuoti. J visais atvejais sudaro nusikaltimai, padaryti esant idealiajai sutapiai, ir realiosios sutapties variantai, kai vienas nusikaltimas su kitu neturi betarpiko ryio (nuudymas ir vagyst) ir veika visuomet kvalifikuojama pagal du BK straipsnius. b) nusikaltim sutaptis kaip kvalifikuojantis poymis kartu yra ir pakartotinumas. Tai yra tuomet, kai statymas tvirtina vienari nusikaltim pakartotinum. Recidyvas (R). BK 27 str.Tai negatyvaus reikinio pasikartojimas po to, kai jis atrod ess pranyks. Baud teisje tai nuteisto asmens naujas nusikaltimas po nuteisimo. R paprastai yra traktuojamas kaip viena i aplinkybi, kuri atsivelgiant statym leidia didinti bausms ribas. Moksl. literatra iskiria a) legalj (bendrj)- kai ankstesnis nuteisimas turi juridins reikms vlesniam nuteisimui; b) faktin- kai asmuo nuteisiamas pakartotinai, neatsivelgiant tai, kada asmuo anksiau buvo nuteistas ir ar yra ar inyks teistumas; c) penitenciarin- kai asmuo anksiau buvo teistas laisvs atmimu. Jei asmuo padaro nauj nusikaltim po nuteisimo, tai rodo, kad jis nepaiso ankstesnio nuosprendio padaryto spjimo, aikiai nenori laikytis visuomenje nustatytos tvarkos. Legalusis gali bti: - bendrasis- koks nors naujas nusikaltimas, kur padaro asmuo jau anksiau nuteistas u bet kokio nusikaltimo padarym. statymas kalba apie pakartotinio nusikaltimo padarym apskritai, o pakartotinis nusikaltimas po nuteisimo parodo kad iuo atveju nusikaltlis pavojingesnis; - specialusis- kai ankstesnis teistumas yra numatytas kaip veik kvalifikuojantis poymis. BK nurodo ne ankstesn teistum apskritai, o nuteisim u tapat ar vienar nusikaltim, ir taip statym leidjas numato grietesn bausm. - pavojingas recidyvas. Kuo pavojingesni padaryti nusikaltimai tuo maiau reikia nuteisim kad asmuo bt pripaintas pavojingu recidyvistu. Pripainimo pasekms: po pripainimo vliau vl padarius sunk nusikaltim, kaltininko veika kvalifikuojama kaip padaryta su specialiuoju poymiuitin pavojingo recidyvisto, tokiam asmeniui netaikomas lygtinis atleidimas nuo bausms prie 48

termin ir ribojamas lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet, asmuo tokiu laikomas per vis nuteisimo laik ir po jo tol kol nepanaikinamas teistumas u nusikaltimus, dl kuriu jis buvo pripaintas tokiu. Jei toks asmuo padaro nusikaltim kuriame is poymis nenurodytas, tai nv kvalifikuojama kaip padaryta esant sunkinaniom aplinkybm. BAUD TEISS NORM KONKURENCIJA. i svoka daniausiai paymi tuos atvejus kai kelios baud statymo normos gali bti pritaikytos konkreiam juridiniam faktui (nusikaltimui) taiau darant galutin ivad i vis tinkani kvalifikuoti nv norm gali bti ir yra parenkama tik viena. Konkurencijos atsiradimo prieastis: pltojantis baud statymams priimamos naujos normos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai palieia jau galiojanias ta prasme, kad jos ima reguliuoti santykius, kurie i dalies jau buvo reguliuojami galiojani norm. Norm konkurencija ir kolizija artimos svokos, bet sutapatint j nereikia. Kolizins normos tokios, kurios prietarauja viena kitai, esant konkurencijai tokio prietaravimo nra, abi normos galioja savarankikai ir savarankikai privalo bti pritaikytos. Kolizija tai statym leidybos netobulumas, o esant konkurencijai tarp galiojani statym jokio prietaravimo nra. Norm kolizijos klausim t.y. kokia norma yra taikytina, privalo ispsti statym leidjas. Konkurencijos atveju j taikymo klausim isprendia ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teisjas. Norm konkurencijos rys: - bendrosios ir specialiosios norm konkurencija - specialij norm konkurencija - visumos ir dalies norm konkurencija. Bendrosios ir specialiosios norm konkurencija yra tuomet, kai vienam nusikaltimui gali bti pritaikytos dvi normos: viena bendresn, kita konkretesn. Btina nustatyti kuri i norm yra bendra kuri speciali. viena ar kita norma yra speciali ar bendra ne apskritai o tik kitos konkreios normos atvilgiu. teism praktika ir baud tess teorija laikosi taisykls: esant bendrosios ir specialiosios norm konkurencijai taikoma speciali norma. Bendroji ir specialioji normos gali bti pritaikytos kartu tik tuo atveju, jei padaryti keti tarpusavyje nesusij nusikaltimai (realioji sutaptis), kuri vienas atitinka specialij o kitas bendrj norm. (piktnaudiavimas tarnyba pasiraant sutart ir kyio mimas). Bendrosios ir spec. norm konkurencija gali bti ne tik tarp dviej skirtinguose straipsniuose idstyt norm bet ir tarp vieno straipsnio skirting dali. Tuomet viena dalis turs bendrj, antra specialj pobd. Tai konkurencija tarp pagrindins ir kvalifikuotos sudties. iai konkurencijai bdinga: -dvi ar daugiau norm numato atsakomyb u padaryt veik -viena norma atitinka veik bendrais bruoais, kitos- specialiosios pabria io veikos specifinius bruous -specialioji norma atitinka veik tiksliausiai, nes atspindi ne tik ios veikos bendrus bruous bet ir ypatumus -normos dl savo apimties yra tarpusavyje pavaldios. Specialij norm konkurencija. Yra keli jos atvejai. bendrosios normos atvilgiu gali tarpusavyje konkuruoti normos su sunkinaniomis ir lengvinaniomis aplinkybmis. Taisykl: kai konkuruoja normos su lengv. ir sunk. aplinkybmis, prioritetas atiduodamas normai su lengv. aplinkybmis. Specialij norm konkurencija taip pat bus, aki viename BK straipsnyje yra numatytos kelios skirtingo sunkumo kvalifikuojanios aplinkybs, tai atvejai kai greta pagrindins sudties yra dalys, numatanios kvalifikuotas ir itin kvalifikuotas sudtis. teism praktikoje nusistovjusi taisykl kad kiekvienas labiau pavojingas poymis apima visus kitus, maiau pavojingus. Visumos ir dalies norm konkurencija. io atvejo ypatumas tas, kad kelios veik atitinkanios normos sutampa nevienodai. Viena norma i veik atitinka visapusikai, o kitos tik i dalies. iai konkurencijai bdinga: -dvi ar daugiau norm numato atsakomyb u padaryt veik -bendra norma apima vis veik, kitos normos atitinka kvalifikuojamos veikos dalis -bendroji norma atitinka veik tiksliausiai nes atskiras ios veikos dalis apibdinanios normos neirykina ios veikos specifikos 49

-normos dl savo turinio yra tarpusavyje pavaldios. iuo atveju turi bti taikoma bendroji norma. Kaltininkas privalo atsakyti u vis neteist veik, tiksliai atitinkani B norm. Teism praktikoje neretai susiduriama su atvejais, kai nusikaltimo dalis, einanti visum, padaryta pavojingiau negu numato i visum apibdinantis statymas. Ar veik reikia kvalifikuoti kaip visum ar kaip dviej nusikaltim sutapt, reikia isiaikinti ar einantys i visum nusikaltimai yra maiau pavojingi. Jei bet kuri visumos dal sudarys sudtis, kuri gali bti vertinama kaip pavojingesn u i visum, ji negali bti aprpta tokios visumos ir turi bti kvalifikuota atskirai, t.y. pagal dviej ar daugiau nusikaltim sutapt. Sprendiant norm konkurencijos klausim reikia turti omeny, kad ji veikos poiriu gali pasireikti taip: a) veika numatyta vienoje normoje yra tik sudedamoji dalis veikos, numatytos kitoje normoje (grasinimas nuudyti yra dalis objektyviosios chuliganizmo puss); b) nusikalstamos pasekms, numatytos vienoje normoje, yra tik dalis pasekmi, numatyt kitoje normoje(kno sualojimas esant kvalifikuotam iaginimui). esant tokiai norm konkurencijai btina taikyti t norm, kuri isamiau apibdina veikos turin ar kilusias pasekmes. BAUSM. Daugumos Europos valstybi baud statymai dabartiniu metu be grynai kriminalini bausmi numato tokias poveikio priemones, kurias sunku pavadinti bausmmis:lygtin nuteisim, nuosprendio vykdymo atidjim, probacij ir kt. priemones. iuolaikin baud teis negali apsiriboti vien baud atsakomybs priemonmis. Todl be baud atsakomybs naujame BK atsirado vietos atleidimo nuo baud atsakomybs institutui. Atleidimas nuo baud atsakomybs yra antrasis nusikaltimo ar baud nusiengimo teisinis padarinys (pirmasis yra baud atsakomyb). Kriminalin bausm- tai valstybs prievartos priemon, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendiu asmeniui, padariusiam nusikaltim, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomens labui. bausms esm yra nv padariusio asmens nubaudimas, o jos turin sudaro tam tikr teisi ar laisvi atmimas arba ribojimas. Nubaudimas kuris sukelia kanias ir suvarymus yra objektyvus bausms poymis, prieingu atveju bausm prarast savo prasm. bausm pasireikia konkreiomis bausms rimis- laisvs atmimu, bauda, turto konfiskavimu ir tt. Bausmi kurios trunka tam tikr laikotarp turin sudaro kokybinis ir kiekybinis elementai. Kiekybinis bausms turinio elementas parodo, kuriam laikui apribojamos asmens teiss ar laisvs. Kokybinis rodiklis parodo, kokios teiss ar laisvs turi bti apribotos ar atimtos, kaip gyvendinami ie apribojimai ir kokia j apimtis. Bausm gali bti paskirta tik u B numatytos nv padarym. pripainti asmen kaltu nusikaltimo padarymu ir paskirti bausm gali tik teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend. Bausmei bdingas oficialumas, nuosprendis priimamas valstybs vardu, laikantis baud proceso reikalavim. Bausm visais atvejai skiriama vieai, net r tuo atveju, kai teismo procesas buvo udaras. Nuteistj atleisti nuo bausms gali tik valstybs institucijos- teismas statym numatytais atvejais, seimas amnestijos aktu ir Prezidentas malons tvarka. Bausm tai individuali poveikio priemon. Ji skiriama tik asmeniui, padariusiam nv. bausm negali bti skiriama kaltininko eimos nariams ar kitiems asmenims. Teismo paskirt bausm privalo atlikti pats nuteistasis. ias nuostatas tam tikra apimtimi paeidia turto konfiskavimo taisykl, leidianti konfiskuoti turt i treij asmen, jei ie asmenys inojo arba turjo ir galjo numanyti, kad jiems perduotas konfiskuotinas turtas. Teismo paskirtos bausms atlikimas utraukia nuteistajam teisines pasekmes- teistum. Bausms efektyvumas- tai bausms tiksl pasiekimas minimaliomis represinmis ir materialinmis snaudomis. Bausms paskirtis (tikslai) (BK 41 str.)- tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstyb. B bausms paskirtis idstyta nuoseklia tvarka, atsivelgiant bausmi realizavimo eilikum ir sudaro viening bausms paskirt. Bausms tikslas turi bti pozityvus nukreiptas ateit, siejamas tik su nusikaltim padariusiu asmeniu ir turi pateikti aik bausms efektyvumo kriterij. Bausms tikslus galima skirstyti tris grupes: 50

a) tikslai keliami visiems be iimties visuomens nariams (bendroji prevencija) b) keliami nusikaltusiems asmenims (specialioji prevencija) c) keliami teismui (siekiama gyvendinti teisingumo princip skiriant bausm) Visas bausmes pagal jose numatyt apribojim turin galima klasifikuoti : - bausmes, ribojanias asmens laisv (laisvs atmimas ir laisvs atmimas iki gyvos galvos), - ribojanias asmenines teises (pataisos darbai be laisvs atmimo ir atmimas teiss eiti tam t. pareigas ir t.t.) ir - ribojanias turtines teises (bauda ir turto konfiskavimas) Bausm ir administracin nuobauda Artimiausios bausmms -APP. Kai kurios baudos didesns negu pagal BK, yra administracinis aretas, taiau administracin nuobaud skiria nebtinai teismas, gali bti ir pareignai (policininkai, inspektoriai), administracin nuobauda neutraukia BA ir teistumo. Bausm ir procesins prievartos priemons - PPP nesiekia asmens perauklti ar tuo labiau nubausti, paskirtis utikrinti dalyvavim procese, netrukdom ikiteismin tyrim, ukirsti keli naujoms nusikalstamoms veikoms. Bausm ir drausminio poveikio priemons. DPP - Darbo kodekse ivardintos drausmins nuobaudos, taikomos u darbo drausms ir iurkius darbo pareig paeidimus: pastaba, papeikimas, atleidimas i darbo. Taikomos iimtinai darbo santykiais susietiems subjektams, darbdavio sakymu. Grieiausia atleidimas i darbo. Bausm ir civilinje teisje numatytos priemons. Civilin atsakomyb tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius, o kita alis privalo atlyginti. Siekiama ne nubausti, o tik atstatyti paeistas teises arba atlyginti nuostolius. Bausm ir baudiamojo poveikio priemons. BPP - teismo skiriama valstybs prievartos priemon, kuri apriboja pilnameio asmens, atleisto nuo BA arba bausms, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda gyvendinti bausms paskirt. Panaios, taiau netapaios bausmms, nes skirtingi j skyrimo pagrindai, teisi ir laisvi apribojimo apimtys, teisiniai j nevykdymo padariniai. BPP gali bti skiriamos asmeniui, padariusiam BN, neatsarg, nesunk, apysunk ar sunk nusikaltim ir atleistam nuo BA ar bausms, turi privalom nusikaltusiam asmeniui pobd, o j vengimas sudaro utraukia BA. BPP neutraukia teistumo. Bausmi sistema tai baud. statyme tam tikra tvarka idstytas, isamus ir teismams privalomas bausmi sraas. B.s. parodo valstybs baudiamosios politikos kryptingum, daro tak BTs efektyvumui. Ji turi bti nuosekli, hierarchika ir nedeklaratyvi. B.s. turi sudaryti vairios savo turiniu ir grietumu bausms, nes tik tokia sistema leist individualizuoti bausm ir pasiekti jai keliamus tikslus. Visos bausms BK ivardijamos nuosekliai pagal j grietum pradedant velniausia (viej teisi atmimas) galvos bausm) ir baigiant grieiausia (laisvs atmimas iki gyvos galvos). Bausmi sraas yra isamus, teismas turi teis skirti tik jame numatytas bausmes, ir tik tokio dydio ar trukms, kaip nurodyta st. straipsnio, pagal kur kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje. Sename BK bausms buvos skiriamos pagrindines ir papildomas. Naujame kodekse tokio skirstymo atsisakyta. Visos naujajame BK bausms yra pagrindins. BK 42 str. tvirtinta nuostata, kad vien nusikaltim ar baud nusiengim padariusiam asmeniui gali bti skiriama tik viena bausm. kelios bausms gali bti skiriamos tik u kelis nusikaltimus taiau bet kuriuo atveju teismas gali skirti ne daugiau kaip dvi bausmes. bausmi sistem, kuri sudaro 8 bausms, trauktos tokios naujos bausms kaip vieieji darbai, laisvs apribojimas ir aretas. BK formuluojamos atskiros bausmi u nusikaltimus, u baudiamuosius nusiengimus sistemos, taip pat bausms asmenims, kurie darydami nv buvo nepilnameiai (BK 90 str.). Taigi gali teigti kad yra trys bausmi sistemos. BK numatytos atskiros bausms rys, skiriamos juridiniam asmeniui bauda, jur. asm. veiklos apribojimas, jur. asm. likvidavimas. BK yra nemaai straipsni, kuriuose numatoma galimyb keisti bausm, taiau vienai atvejai numatomas velnesni bausmi pakeitimas grietesnm, kitais atvejai atvirkiai. Baudiamojo poveikio priemons. Tai nra bausms Jos skiriamos u padaryt nv todl remiantis BK 67 str. jos turi padti gyvendinti bausms paskirt. Baud poveikio priemons daugiausia skiriamos pilnameiui, bet kartais ir nepilnameiui. Priemons skiriamos : 51

-skiriamos kartu su bausme (udraudimas naudotis specialija teise, turto konfiskavimas); -skiriamos nuo baud atsakomybs ar bausms atleistam asmeniui (turtins alos atlyginimas ar paalinimas, nemokami darbai, moka nukentjusij nuo nusikaltim asmen fond.). Teismas turi teis kartu su bausme skirti dvi baud poveikio priemones. Atleidus nuo baudiamosios atsakomybs gali bti skiriamos kelios poveikio priemons. Aukljamojo poveikio priemons- tai tam tikr priemoni, taikom nv padariusiems atuoniolikos met nesulaukusiems asmenims sistema. ios priemons taikomos vietoje bausms atleidus nepilnameius nuo baud atsakomybs pagal BK 93 str. nuostatas ir atleidus nuo bausms pagal 92 str. nuostatas. Jos negali bti skiriamos kartu su bausme. Teismas gali skirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas aukljamojo poveikio priemones. Vykdomos aukljamojo poveikio priemons gali bti keiiamos. Priveriamosios medicinos priemons. Nuo kit priemoni jos skiriasi asmen kategorijomis, kurioms jos taikomos ir taikymo tikslais. ios priemons kaip bausms, taikomos asmenims padariusiems veikas turinias nv poymi. Taiau ios ries pov priemons taikomos asmenims, teismo pripaintiems nepakaltinamais dl padarytos veikos. Jie nesuvok daromos veikos pavojingumo ar negaljo savo veiksm valdyti dl tam tikros psichins bsenos, vardijamos kaip nepakaltinamumas. i priemoni tikslas ne nubausti asmen,o gydyti j. Jei jis dl savo ligos pavojingas aplinkiniams,- izoliuoti j, kad nekelt pavojaus kitiems visuomens nariams. Remiantis BK 98 str. ios priemons gali bti taikomos ne tik asmenims, teismo pripaintiems nepakaltinamais, bet ir pripaintiems ribotai pakaltinamai, taip pat asmenims, kuri psichika sutriko jau padarius nv ar net skyrus bausm, dl to jie negali suvokti savo veiksm esms ar j valdyti. Teismas nenustato i priemoni taikymo laiko. Jos taikomos tol kol asmuo pasveiksta arba pagerja jo psichikos bkl bei inyksta jo pavojingumas. Teismas ias priemones skiria nutartimi o ne nuosprendiu. Bausmi taka nusikalstamumo kontrolei. Didesn dalis asmen antr kart nebuvo teisiami. Reiau padaro naujus nusikaltimus tie asmenys, kurie buvo nuteisti lygtinai ar jiems nuosprendio vykdymas buvo atidtas; kuriems buvo skirtos bausms, nesusijusios su laisvs atmimu. Bausms teorija tai visuomenje susiformavs poiris bausm ir jos paskirt. Valingas valstybs sprendimas. Neegzistuoja grynos" bausms teorijos. 1) absoliuios bausms teorijos - bausm laiko savaiminiu griu. Funkcija - teiss atstatymas. 2) utilitarins teorijos - bausmei ikelia specialias funkcijas, 3 grups: a) pripasta bendrj prevencij - kad nenusikalst. Visikai nesvarbus motyvacijos tikslas ar tai baim bti nubaustam, ar tai nusikaltimo, kaip blogio suvokimas. Kritikuojama - kodl mano pavyzdiu reikia bauginti kitus? b) pripasta spec. prevencij - kad pasitaisyt dar; c) pripasta bendr ir spec. prevencij. Bausms skyrimas. Skiriant bausm nv padariusiam asmeniui realiai gyvendinama baud teis ir jos paskirtis. Pagr. udavinys, keliamas bausms skyrimo procesui, kad bausm bt teisinga. Bausms skyrimas yra teisingumo vykdymo aktas. bausms skyrimo taisykls atspindi statymo nuostat (imperatyv) ir teismo laisvs (nuoiros) santyk. Lyginant 1961 m ir 2000 m BK bausmi skyrimo nuostatas akivaizdiai matyti, kad naujajame BK teismo nuoira skiriant bausm labiau ribojama. bausms skyrimas yra BK bendrosios ir specialiosios dali nuostat taikymo rezultatas. Bendrieji bausms skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. straipsnyje. Pagal io str. nuostatas teismas skirdamas bausm turi laikytis trij taisykli, kurios visos kartu sudaro bausms skyrimo pagrindus: a) bausm skiriama pagal BK spec. dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nv, sankcij b) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis c) skirdamas bausm teismas vertina nv pavojingumo laipsn kalts formas ir ris, nv motyv ir tiksl; nv stadij kaltininko asmenyb, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nv form ir r, atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes. Pirmas bausmi skyrimo pagrindas pareigoja teism skirti tik tos ries ir tokio dydio bausm, kuri numatyta BK spec. dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u nv, sankcijoje. Todl prie paskiriant bausm labai svarbu gerai istudijuoti ir iaikinti statymo sankcij. Skirdamas bausm 52

teismas pirmiausia vadovaujasi ne BK 42 str., o BK spec. dalies straipsnyje numatyta sankcija. Tai pirmoji ir gelein bausmi skyrimo taisykl. Skirdamas bausm teismas atsivelgia ir BK bendrosios dalies nuostatas. Bendrosios dalies nuostat studijos leidia patikslinti, ar kiekviena i sankcijoje numatyt bausmi ri gali bti skiriama kaltinamajam. Bendr. dalies nuostatos labai svarbios ir nustatant skiriamos bausms minimalias bei maksimalias ribas. Paymtina, kad teismas be bausms turi teis, o kartais ir pareig skirti baud poveikio priemon. Jos BK spec. dalies sankcijose visai nenurodomos. Bausms ries parinkimas. Asmeniui pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias bausmes. ioje nuostatoje tvirtinamas anso principas. (55str.). Recidyvistui teismas paprastai skiria laisvs atmimo bausm. (56 str.). Teismas skirdamas bausm turi isiaikinti ias nusikaltimo ir kaltinamojo savybes ir atsivelgdamas jas pasirinkti toliau svarstyti skirtinas bausms ris. Pirm kart teisiamu laikomas asmuo , pirm kart gyvenime stojantis prie teism kaip kaltinamasis. Jis gali bti kaltinamas ir vienos ir keli nv padarymu. Taip pat toks asmuo, kuris ne pirm kart gyvenime stoja prie teism kaip kaltinamasis ir net jau buvo teismo nuteistas bei atliko bausm, jei jo teistumas yra inyks. taip pat asmuo, anksiau bet kokiu pagrindu beslygikai atleistas nuo baud atsakomybs. statyme nieko nesakoma apie bausms skyrim u neatsarg nusikaltim. neatsargs nusikaltimai neklasifikuojami. Skiriant bausm u neatsarg nusikaltim siloma vadovautis BK spec. dalies straipsnio sankcija. jei sankcija nevirija eeri met laisvs atmimo, t.y. prilygsta nesunkiam arba apysunkiam nusikaltimui, skiriant bausm siloma vadovautis BK 55 str. nuostatomis. BK 60 str. poiriu. Jis neminimas ir kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis, nes nusikaltlio asmenybs bruoai negali turti takos nusikaltimo pavojingumui. taigi nusikaltim recidyvas BK yra aplinkyb, turinti takos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausms r. Pagal 2000 m BK recidyvas jau nra atsakomyb sunkinanti aplinkyb. Negalima nekreipti dmesio, kad ir BK 55 ir 56 straipsniuose kalbant apie bausms ries parinkim vartojamas odis paprastai. tai suteikia teismui teis nukrypti nuo mint taisykli ir skirti kaltinamajam kitos ries bausm, taiau tam teismas turi turti svari motyv. BK 54 str. 2 d. numatyta tam tikra bausms skyrimo taisykl, kuri nustato, kad teismas skirdamas bausm turi vertinti nagrinjamos bylos aplinkybes ir j tak skirtinos bausms dydiui, o skirdamas ne laisvs atmimo bausm- ir tak skirtinos bausms riai. Atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs. Parenkant skirtinos bausms dyd ios aplinkybs labai svarbios. Tai statyme specialiai vardint aplinkybi sraas. ios aplinkybs turi takos skiriant bausm bausms ries ir dydio poiriu. Jos susijusios su nv pavojingumu, arba su kaltininko asmenybs pavojingumu. Kai atsakomyb lengvinanios ar sunkinanios aplinkybs sutampa su nv sudties pagrindiniais, bet daniau su straipsnio dispozicijoje numatytais kvalifikuojamaisiais poymiais, tokiais atvejais jo negali bti byloje pakartotinai vertinamos kaip atsakomyb lengvinanios ar sunkinanios aplinkybs. kalbant apie i aplinkybi sraus pamintina, kad sunkinani apl. sraas yra isamus, o lengvinani- pavyzdinis. Tai reikia kad teismas gali atsakomyb lengvinania aplinkybe pripainti ir toki aplinkyb, kurios nra BK 59 str. numatytame srae. Atsakomyb sunkinanioms aplinkybms galioja taisykl, kad jas paprastai teismas gali pripainti kaltininko atsakomyb sunkinaniomis tik jei jos nurodytos kaltinamajame akte. Bendroji taisykl, kad teismas privalo nuosprendyje pripainti tam tikr nustatyt aplinkyb atsakomyb sunkinania arba lengvinania , jei ji nustatyta byloje. Teismo nuoirai vietos ia nra. Atsakomyb lengv. aplinkybs idstytos BK 59 str. o sunkinanios 60 str. Kaltininko nuoirdus gailjimasis dl padaryto nusikaltimo gali bti pripastamas atsakomyb lengvinania aplinkybe, jei jis gailisi iki priimant apkaltinamj nuosprend. Kai kaltininkas savanorikai atlygina al tai i aplinkyb gali bti pripainta ne tik pirmosios bet ir apeliacins instancijos teisme. kartais al atlygina kaltinamojo tvai, sutuoktinis, giminaiiai. jei tai daroma kaltinamojo iniciatyva arba jo sutikimu, teismas turi teis tai vertinti kaip atsakomyb lengvinani aplinkyb. Kai al atlygina draudimas tada alos atlyginimas negali bt pripaintas kaip lengv. aplinkyb. 53

Skirtinos bausms dydio nustatymas. vertins BK 54 str. 2 d. numatytus poymius ir aplinkybes teismas nustato skirtinos bausms dyd, o skirdamas alternatyvi laisvs atmimui bausm- dar ir bausms r ir paskiria bausm. Bausms dydio nustatymo procesas sureguliuotas BK 61 str. Skirtinos bausms dydio nustatymo procesas prasideda statymo sankcijoje numatytos bausms vidurkio nustatymu. Nustatant vidurk sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausms dydis. Gautas rezultatas padalinamas pusiau. jei str. sankcijoje minimalus bausms dydis u padaryt nv nenurodytas nustatant bausms vidurk vadovaujamasi tos ries bausms minimaliu dydiu ( trys men laisvs atmimo, 1 MGL baudos). velnesns bausms skyrimas nei numatyta st. Bylose gali atsitikti taip kad ir velniausia bausm atsivelgiant bylos aplinkybes teismui pasirodys per grieta ir neteisinga. BK numatomos galimybs skirti velnesn bausm negu numatyta statyme. Jos numatytos BK 54 str. 3 d. ir 62 str. iuose BK straipsniuose aprayti velnesns bausms skyrimo pagrindai. Tokios bausms skyrimas tai teismo galimyb: a) paskirti maesn bausm, negu straipsnio sankcijoje u nv numatyta maiausia bausm; b) paskirti velnesns bausms r negu numatyta sankcijoje u nv; c) paskirti pavojingam recidyvistui maesn bausm negu numatyta io kodekso 56 str. 2 dalyje. is bausms skyrimo bdas gali bti taikomas tik laisvs atmimo bausmei, jei sankcijoje numatyti laisvs atmimo bausms ir maksimalus ir minimalus dydiai. Pav. numatyta nuo trej iki septyneri m, tai teismas skiria trumpesn nei trej met bausm. is bausms skyrimo bdas negali bti taikomas jei sankcijoje nenustatoma minimali bausms riba. Tada ji sutampa su BK bendr. dalyje numatytu minimaliu laisvs atmimo bausms dydiu, t.y. trys mn. laikotarpiui. Atkreiptinas dmesys kad velnesns bausms skyrimas kaltininkui nesiejamas su skirtos bausms vykdymo atidjimu. BK 62 str. nurodomos net trys grups slyg kurios gali paskatinti teism skirti velnesn bausm. Pirmoje dalyje numatyta pirmoji grup toki slyg. i grup slyg sudaro trys atsakomyb lengvinanios aplinkybs numatytos BK 59 str. 1 d 2,3,4 punktuose. Btina nustatyti visas ivardintas aplinkybes. nesant bent vienos i j negalima taikyti BK 62 str. 1 d nuostat. io str. 2 dalyje nurodoma kad atsivelgs visas bylos aplinkybes teismas gali u kiekvien nv skirti velnesn bausm kai: (1-6 punktai). Skiriant velnesn bausm esant BK 62 str. 2 d numatytoms slygoms reikalaujama kad bent i dalie bt atlyginta ar paalinta turtin ala, jei ji buvo padaryta, ir kad bt atsakomyb lengvinani apl. 3 dalyje nurodoma treioji grup slyg. Atkreiptinas dmesys kad skirti velnesn bausm yra teismo teis bet ne pareiga, tokiais atvejais kasaciniai skundai paprastai netenkinami. velnesn bausm gali bti skiriama jei sankcijoje numatytos bausms skyrimas aikiai prietaraut teisingumo princ. tai vienas ir pamatini bausms skyrimo princip, tvirtint LR BK. Bausms skyrimas padarius kelia nv. Nagrindamas byl dl vienos nv teismas skirdamas bausm vadovaujasi BK 54-61 straipsniuose nustatytomis taisyklmis. bausms skyrimo procesas pasiymi tam tikrais ypatumais, aki padarytos veikos sudaro nv sutapt. BK 63 str. 1 d numatoma, kad esant nv sutapiai bausms skyrim sudaro du etapai: a) bausms skyrimas u kiekvien padaryt nv; b) paskirt bausmi bendrinimas. Bausmi bendrinimas- tai galutins bausms skyrimas, kai kelios ar net keliolika vienari ar skirting paskirt bausmi apibendrinamos viena bausme. U kelias nv gali bti skiriamos viena arba dvi galutins bausms. Skirdamas galutin subendrint bausm teismas bausmes gali apimti ir visikai arba i dalies sudti. Kiek teismas laisvas rinkdamas bausmi bendrinimo bdus. 1961 m BK ioje srityje teismui suteik visik laisv. Naujajame BK nustatytos grietesns bausmi bendrinimo bd taikymo taisykls. Bausmi apmimo bdo esm- kad teismas grietesne bausme apima u atskirus nusikaltimus skirtas velnesnes bausmes. Nustatoma grieiausia i skirt bausmi, apimanti kitas velnesnes. Taiau trkumas tas kad galutin bausm neatspindi vis bausmi, skirt u atskiras nv, ir gali susidaryti spdis kad asmuo nuteistas tik u vien nv. BK 63 str 5 d nurodoma kada teismas bausmes apima. Formalus nv priskyrimas skirtingoms nv rims ar kategorijoms dar neduoda pagrindo taikyti 54

bausmi apmim. statyme reikalaujama kad nusikaltimai labai skirtsi savo pavojingumu. Teism praktikoje nusistovjo aikinimas, kad jei nusikaltimai priskiriami kategorijoms bent per vien. galima daryti ivad, kad jie labai skiriasi pavojingumu ir tai pateisina bausmi apmimo bdo taikym (nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai). Veikos labai skiriasi savo pavojingumu ir kai viena i padaryt veik yra apysunkis, sunkus ar l sunkus nusikaltimas, kitabaudiamasis nusiengimas. Kaip matyti, kalbant apie padarytas dvi veikas i kuri viena yra nesunkus nusikaltimas, o kita- baudiamasis nusiengimas, negalima teigti, kad nv laba skiriasi savo pavojingumu, ir bausmes bendrinti automatikai taikant bausmi apmimo bd. Bausmi sudjimas. Jis pasirenkamas jei padarytos nv sudaro real sutapt ir priskiriamos tai paiai arba greta esanioms nusikaltim kategorijoms. Esm kad u atskiras nv skirtos bausms sudedamos. statyme numatomos dvi bausmi sudjimo rys: visikas ir dalinis bausmi sudjimas. Taikydamas visiko bausmi sudjimo princip teismas prie grieiausios i paskirt bausmi prideda visas u atskirus nusikaltimus paskirtas velnesnes bausmes. Taikant bausmi sudjimo bd btinai turi bti nustatoma grieiausia i skirt bausmi, nes btent prie jos pridedamos kitos velnesns bausms. Teismui u atskiras nv skyrus skirting ri bausmes grieiausia bausm nustatoma vadovaujantis bausmi srau, nustatyt BK 42 str., o velnesns bausms keiiamos tam tikru statyme numatytu santykiu. Bausms keiiamos i velnesni grieiausi i paskirt bausmi o ne atvirkiai. bausmi sudjimo ir keitimo taisykls numatytos BK 65 str. Jei iame str. nenumatytas tiesioginio vienos bausms keitimo kita bausme santykis, i bausm negali bti keiiama ta kita bausme. statymas leidia teismui esant nusikalstam veik sutapiai skirti dvi galutines bausmes, todl teismas gali kai kuri bausmi nekeisti grietesne, jei tai suderinama bausmi vykdymo procese. Bauda nekeiiama ir skiriama kartu su kita bausme. Jei ji nra grieiausia i skirt bausmi, ji skiriama kaip antra galutin bausm kartus su grieiausia bausme. Dalinio sudjimo principo esm yra ta, kad prie grieiausios i u atskiras nusikalstamas veikas skirt bausmi teismas i dalies prideda paskirtas velnesnes bausmes. Taigi kaip ir taikydamas visik bausmi sudjim, teismas iuo atveju pirmiausia turi nustatyti grieiausi i paskirt bausmi ir prie jos pridti kitas bausmes. statyme dalinio bausmi sudjimo bdui keliami keturi reikalavimai: a) kad kitos bausms bt pridedamos prie grieiausios bausms, skirtos u vien i nv, b) kad i dalies bt pridedamos velnesns bausms nuo vis skirt bausmi c) kad bendrinant u kelias nv skirtas bausmes bt skirta viena galutin bausm arba vadovaujantis BK 42 str. 4 d.- dvi bausms d) kad galutin subendrinta bausm bt didesn (grietesn) u grieiausi i u atskiras nv skirt bausmi. Teismas taikydamas dalinio bausmi sudjimo bd prie grieiausios i skirt bausmi turi pridti bent po dal nuo kiekvienos u atskiras nv skirtos bausms. I dalies sudedant bausmes nuo kiekvienos u atskirus nusikaltimus paskirtos bausms turi bti pridedama ne maiau kaip minimalus bausms dydis, numatytas BK bendr. dalyje. statyme nenurodoma kokiais atvejais teismas skirtas bausmes bendrina visiko, o kada dalinio sudjimo bdu. tai paliekama teismo nuoirai Tais atvejais kai padaroma trys ir daugiau nv, gali atsitikti, kad bendrinant bausmes vienas bausmes reiks apimti kitas sudti. Tokiais atvejais vadovaujamasi BK 63 str. 6 d. tvirtintomis taisyklmis. Teismas gali i pradi skirtas bausmes sudti, o vliau sudtas bausmes apimti su velnesnmis bausmmis, arba atvirkiai, remiantis 63 str. 5 d apimti vliau sudti. bausms skyrimas kai neatlikus bausms padaroma nauja nv. BK 64 str. nuostatos taikomos esant nv recidyvui. Minimi ie atvejai: a) jei nuteistasis neatliks bausms, padaro nauj nv; b) nauja nv bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausms vykdymas atidtas; c) nauj nv neatliktos bausms laikotarpiu padaro asmuo. lygtinai prie termin atleistas nuo bausms. io str. nuostatos taikomos ir kai nuteistasis, lygtinai paleistas i pataisos staigos bausmi vykdymo kodekso pagrindu, neatliktos bausms laikotarpiu padaro nauj nv. 55

Bausms skyrimo etapai tokiu atveju yra du. Pirmu etapu teismas inagrinja byl, skiria bausm u nauj (recidyvin) nv. Antru etapu teismas bendrina bausmes, t.y. skiria galutin bausm. Skirdamas subendrint bausm teismas bausmes gali visikai ar i dalies sudti. Bendroji taisykl yra ta, kad bendrinant bausmes pagrindu imama naujai paskirta bausm ir btent prie jos pridedama neatlikta bausm. Kai neatliktos bausms dalis yra didesn nei naujai paskirta bausm, bendrinimas vyksta atvirktine tvarka- ne prie nuosprendiu paskirtos bausms, o prie neatliktos bausms pridedama nauju nuosprendiu paskirta bausm ar jos dalis. Paymtina, kad bausmes bendrinant vadovaujantis BK 64 str.str. subendrinta bausm negali viryti dvideimt penkeri met laisvs atmimo, o jei skiriama kitos ries bausm, - iame kodekse nustatyto tos ries bausms maksimalaus dydio. Jei reikia bendrinti skirting ri bausmes, vadovaujantis BK 65 str. nuostatomis bausms keiiamos. velnesns bausms keiiamos grietesnmis. Praktikoje nereti atvejai, aki bausms neatliks asmuo padaro ne vien o kelias nv. Tokiu atveju bausm skiriama ne dviem o trim etapais. Pirmu etapu teismas skiria bausmes u kiekvien i nauj nv, antru etapu vadovaudamasis BK 63 str. bendrina skirtas bausmes, o treiu etapu vadovaudamasis BK 64 straipsniu teismas bendrina kelis (nauj ir ankstesn) nuosprendius ir skiria galutin bausm. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs Tai savarankikas baud teiss institutas. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs atvej negalima tapatinti su atleidimu nuo bausms, nes iuo atveju asmeniui nuosprendiu paskiriama bausm, o po to jis atleidiamas nuo visos ar dalies paskirtos bausms atlikimo. Atleidimo nuo baud atsakomybs atveju asmuo atleidiamas nuo vis pasekmi, sudarani baud atsakomybs turin ir teistumo. i dviej baudiamosios teiss institut skiriamieji bruoai yra: 1. atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs taikomas tiems asmenims, kurie padaro nesunk nusikaltim ir kuri asmenyb leidia kalbti apie galimyb j pataisyti be valstybs pasmerkimo apkaltinamuoju nuosprendiu. is pagrindas netinka tuomet, kai mes kalbame apie patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties terminus. Pastaruoju atveju asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybn dl to, kad prajus tam tikram laikui pareigos atsakyti gyvendinimas netenka prasms. Mes inome, kad efekt galima pasiekti tada, kai nuo nusikalstamos veikos padarymo iki asmens nuteisimo praeina trumpas laiko tarpas. Jei bylos tyrimas ar kaltininko paieka tsiasi ilg laik tai mintas tikslas negyvendinamas. Be to, vienas i baudiamojo proceso udavini yra greitas ir pilnutinis baudiamosios bylos ityrimas ir kalt asmen patraukimas atsakomybn. Todl jei tyrimas vyksta ilgai tai is proceso udavinys bna negyvendintas, o esant tokiai situacijai patraukimas baudiamojon atsakomybn bt nuogo kerto apraika. 2. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs galimas tik iki apkaltinamojo nuosprendio primimo ir siteisjimo. Tuo tarpu atleisti asmen nuo bausms galima tik po apkaltinamojo nuosprendio siteisjimo. 3. Atleisti nuo baudiamosios atsakomybs galima tariamj, kaltinamj, o nuo bausms tik nuteistj. 4. Atleidus asmen nuo baudiamosios atsakomybs jis nelaikomas teistu, o atleidus asmen nuo bausms teistumas neinyksta (iskyrus atvej, kai pritaikomas atleidimas nuo bausms dl ligos). 5. Atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs gali teismas ir kiti tam galioti teissaugos institucij pareignai (iuo atveju abejotina ar turt taip bti, kad nuo baudiamosios atsakomybs gali atleisti kiti pareignai, o ne teismas), o nuo bausms atleisti gali tik teismas. Atleidimo nuo baud atsakomybs institutas vykdo i esms nauj, demokratinei teisinei valstybei ir visuomenei bding sutaikymo f-j. LT BK numato tokias atleidimo nuo baud atsakomybs ris: -kai asmuo ar nv prarado pavojingum (36 str.) -dl nusikaltimo maareikmikumo (37str.) -kai kaltininkas ir nukentjusysis susitaiko(38str.) -kai yra lengvinani aplinkybi (39 str.) 56

-kai asmuo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nv (391 str.) -pagal laidavim (40 str.) -nepilnameio atleidimas (93 str.) BK spec. dalyje numatytos dar keturios atleidimo nuo baud atsakomybs rys: a) 114 str. 3 d. b) 227 str. 4 d. c) 259 str. 3 d. d) 291 str. 2 d. Atleidimas yra savarankikas nv padarinys, kurio esm- kad nv padars asmuo atleidiamas nuo t teisini padarini, kurie sudaro baud atsakomybs turin. Atleidimas- nv padariusio asmens atleidimas nuo jo pasmerkimo valstybs vardu oficialiai pripastant j kaltu padarius nv ir priimant apkaltinamj nuosprend nuo bausms skyrimo ir teistumo. Tai atleidimas nuo vis padarini, kurie sudaro baud atsakomybs turin. Padaryta nv yra preliminari atleidimo nuo baud atsakomybs taikymo slyga. Btina konstatuoti esant visus nv sudties poymius. Atleisti nuo atsakomybs galima tik asmen kuris turi pareig bti patrauktas baud atsakomybn. Reikia skirti atleidimo slygas ir atleidimo pagrindus. Slygos tai formals BK numatyti reikalavimai, kuri buvimu sitikin prokuroras ar kaltinamasis turi teis teikti praym teismui dl atleidimo nuo baud atsakomybs. Slygos daniausiai susijusios su padarytos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe. taiau vien slygos neutenka jei nra pagrindo. Pagrindas paprastai siejamas su galimybe pasiekti bausms tikslus netaikant baud atsakomybs ir teismo sitikinimu, kad asmuo nedarys nauj nv. Atleidimo nuo baud atsakomybs slygas ir pagrindus statym leidjas formuoja kiekvienos atleidimo nuo baud atsakomybs ries atskiras slygas ir pagrindus. Atleidimo slygos daniausiai susijusios su nv ypatumais ir nv padariusios asmens savybmis. Atleidimui nuo baud atsakomybs bdinga tam tikra specifin procesin forma. Pagal 1961 m BK ir BPK nuostatas asmuo buvo atleidiamas teismo nutartimi. Taigi dl jo nebuvo priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jis nebuvo pripastamas kaltu padarius nusikaltim ir nuteisiamas. naujajame BPK nustatyti trys atleidimo nuo baud atsakomybs bdai: a) atliekant ikiteismin tyrim; b) esant parengtinei bylos nagrinjimo teisme stadijai; c) inagrinjus baud byl teisme. Bet kuriuo atveju nuo baud atsakomybs atleistas asmuo nra teismo pripastamas kaltu padars nv. Nuo baud atsakomybs atleist asmen teismas nenuteisia. taigi jei neturi teistumo-btinojo baud atsakomybs bruoo. Kita vertus, reikia, pabrti, kad atleidimas nuo baud atsakomybs nra nv padariusio asmens iteisinimas. Visas atleidimo nuo BA ris galima skirstyti beslygines ir slygines. Taikant beslygin atleidim atleidimas nuo BA negali bti panaikintas ir asmuo negali bti u anksiau padaryt nv traukiamas baud atsakomybn, net jei jis padaro nauj nv (36,37, 39, 39 1, 93 str.). Beslyginio atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rys numatytos ir BK spec. dalyje. Slyginis atleidimas numatytas 38 ir 40 str. Pagal iuos straipsnius nuo Ba atleistam asmeniui teismas ir arba statymas kelia tam tikrus reikalavimus. Jei jie nevykdomi, gali bti panaikintas atleidimas ir asmuo patrauktas BA u anksiau padaryt veik. Atleidimo nuo BA teisiniai padariniai. Atleidimas neutraukia asmeniui teistumo, nuo BA atleistas asmuo padars nauj tyin nusikaltim nelaikomas recidyvistu. Jei asmuo atleidiamas nuo BA taikant beslygin atleidim tai vliau padarius nauj nv jis pripastamas pirm kart teisiamu asmeniu. Jei asmuo atleistas taikant slygin atleidim ir nevykdo teismo ar statymo numatyt slyg, baud byla gali bti atnaujinta ir asmuo gali bti patrauktas BA u veik, dl kurios jis buvo atleistas nuo BA. Nuo BA atleistam asmeniui gali bti taikomos baud poveikio ar aukljamosios priemons. Tokia galimyb numatoma BK 67 ir 82 str. Bet jas skirti neprivaloma iskyrus nepilnameio atleidim nuo baud atsakomybs BK 93 str. numatytais pagrindais. iuo atveju teismas privalo skirti aukljamojo poveikio priemones. 57

Nusikalstamo susivienijimo nari atleidimas nuo baud atsakomybs- iimtin statymo leidjo priemon, kuria siekiama ukardyti org. grups ar nusik. susivienijimo veik ir nusikaltusius asmenis patraukti baud atsakomybn, taip griaunant darin i vidaus. i atleidimo ris Lietuvoje taikoma vis daniau. Atleidimas taikomas ne visiems org grups ar nusik. susivienijimo nariams. Atleidimas netaikomas asmeniui kuris dalyvavo tyia nuudant arba kuris tokiais pagrindais nuo BA jau buvo atleistas taip pat ios grups organizatoriui ar vadovui. Vertinant veik kaip maareikm taip pat pirmiausia atsivelgiama pavojingumo kriterij: -padarytos alos dyd -visus objektyvij ir subjektyvij poymi iraik tiriant konkret nusikaltim. statym leidjas BK 37 str. turt numatyti galimyb teismams taikyti atleidim nuo baud atsakomybs dl maareikmikumo ne tik padarius nusikaltim bet ir baud nusiengim. statyme numatytus nepilnamei atsakomybs ypatumus lm tarptautiniai sipareigojimai. ie dokumentai nustato minimaliais elgesio su persekiojamais nepilnameiais taisykles. Pagal galiojant statym nepilnametis, pakartotinai teisiamas u tyin nv, jei teistumas yra neinyks, laikomas recidyvistu. Tokia nuostata i dalies prietarauja nepilnameio atsakomybs lengvat ir bausms skyrimo pagrindams, todl BK 56 str. bt tikslinga papildyti iimtimi dl nepilnameio. nepilnamei atsakomyb tobulintina pleiant atleidimo nuo baud atsakomybs galimybes, numatant special nepilnamei justicijos statym, alternatyvas kriminalinei justicijai. BK 93 str. numatoma kad pirm kart baud nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk nusikaltim padars nepilnametis teismo gali bti atleistas nuo BA, jei jis nukentjusio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paalino padaryt turtin al arba pripaintas ribotai pakaltinamu, arba pripaino savo kalt ir gailisi padars nv, arba yra kit pagrind manyti, kad jis laikysis statym ir nedarys nauj nv. Taigi teismas turi nustatyti tris slygas arba dvi slygas ir pagrind, kurie suteikia teis atleisti nv padarius nepilnamet nuo baudiamosios atsakomybs jos yra: 1) asmuo padar baud nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim; 2) nv jis padar pirm kart 3) nustatyta viena i toliau minim alternatyvi slyg btent: a) nukentjusio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paalino padaryt turtin al b) pripaintas ribotai pakaltinamu c) pripaino ir gailisi padars nv. Nesant n vienos i mint slyg teismas turi teis atleisi nuo BA jei jis vis dlto nusprendia, kad atleidimu nuo BA bus pasiekti bausms tikslai, nepilnametis laikysis statym ir nedarys nauj nv. Kitaip nei esant kit ri atleidimui nuo BA, taikant BK 93 str. nepilnameiui privaloma skirti aukljamojo poveikio priemones. Nepilnametis gali bti atleidiamas nuo BA ir pagal kitus BK straipsnius dl atleidimo nuo BA. Atleidimas nuo BA esant lengvinaniom ar sunkinaniom aplinkybm. ios ries atleidimo nuo BA ypatumas- kad ji gali bti taikoma tik padarius baud nusiengim ar neatsarg nusikaltim. Ji netaikoma u tyinius nusikaltimus. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs padarius nusikaltim paprastai yra pagrindas teismui skirti bausm artimesn minimaliai, o ne atleisti nuo BA. Antra slyga kad nv turi bti padaryta pirm kart. Kelias nv padars asmuo tik dl pirmos veikos gali bti pripastamas asmeniu, pirm kart padariusiu nv. Treioje slygoje reikalaujama nustatyti ne maiau kaip dvi io kodekso 59 str. 1 d numatytas atsakomyb lengvinanias aplinkybes o ketvirtoje, kad neturi bti nustatyta atsakomyb sunkinani aplinkybi. Atleisti pagal laidavim (40) galima esant tam tikrom slygom, jos ivardintos straipsnyje. Be ivardint slyg teismas turi nustatyti pagrind atleisti nuo BA. Jis formuluojamas taip: teismas turi pagrindo manyti, kad asmuo visikai atlygins ar paalins padaryt al laikysis statym ir nedarys nauj nvir jo atleidimas atitiks bausms tikslus. Asmuo sutinkantis aliduoti u kaltinink, jog jis vykdys visas jam keliamas slygas vadinamas laiduotoju, juo gali bti kaltininko tvai, artimieji giinaiiai ar kiti teismo pasitikjimo verti asmenys. Atleidimas nuo BA pagal laidavim gali bti ir duodant ustat ir neduodant ustato. Ustatas tai tam tikra pinig suma, kuri laiduotojas turi mokti teismo depozitin sskait. Jos dyd nustato 58

teismas. Ustatas grinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo u kur buvo laiduota, per tesimo nustatyt laidavimo termin nepadar naujos nv. Laidavimo terminas nustatomas nuo vieneri iki trej met. Konkret termin nustato teismas. Per laikotarp laiduotojas turi teis atsisakyti laidavimo. Jei nuo BA pagal laidavim atleistas asmuo laidavimo laikotarpiu padaro nauj tyin nusikaltim, ankstesnis sprendimas atleisti j nuo baud atsakomybs nustoja galioti ir sprendiamas io asmens baud atsakomybs u visas padarytas nv klausimas. Atleidimas nuo bausms. Tai viena i baudiamosios atsakomybs ri. Tai nv padariusio ir teismo dl to pripainto kaltu asmens atleidimas nuo visos ar dalies teismo skirtos bausms atlikimo. Atleidimo nuo bausms preliminari slyga yra apkaltinamojo nuosprendio primimas, asmens pripainimas kaltu dl padarytos nv ir daniausiai bausms skyrimas. Kol asmuo nra nuteistas, nra pagrindo j atleisti nuo bausms. BK numatomas dviej ri atleidimas nuo bausms: 1. atleidimas nuo visos teismo paskirtos bausms atlikimo(75,92,76 str.1d); 2. atleidimas nuo dalies teismo paskirtos bausms atlikimo(76 str. 2 ir 3d., 77, 94 ir BVK 157 str) Remiantis BK 78 ir 79 str. pritaikius malon ir amnestij galima atleisti ir nuo visos bausms ir nuo neatliktos bausms dalies. BK bendrojoje dalyje numatytos ios atleidimo nuo bausms galimybs arba rys: - bausms vykdymo atidjimas (75) - bausms vykdymo atidjimas nepilnameiui (92) - atleidimas nuo bausms dl ligos (76) - lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme (77) - asmens kuriam nv padarymo metu nebuvo suj atuoniolika met, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms jam pakeitimas velnesne bausme (94) - amnestija (78) - malon (79) Viena atleidimo nuo bausms ris tvirtinama BVK 157 str. numatomas lygtinis paleidimas i pataisos darb staigos. Visos atleidimo nuo bausms rys gali bti klasifikuojamos pagal tam tikrus kriterijus. Atleidimas nuo bausms gali bti slyginis ir beslyginis. Esant beslyginiam atleidimui nuo bausms statyme asmeniui, atleistam nuo bausms, nekeliami jokie reikalavimai, atleidimas negali bti panaikintas, o asmuo negali bti pasistas baigti atlikti neatliktos bausms. Tai atleidimas nuo bausms dl ligos (76 str. 1 ir 2 d), atleidimas dl amnestijos ir atleidimas dl LR Prezidento malons. Vis kit ri atleidimas nuo bausms yra slyginis. Esant slyginiam atleidimui teismo sprendimas dl atleidimo esant tam tikroms slygoms gali bti panaikintas ir nuo bausms atleistas asmuo gali bti pasistas atlikti bausm. Esant slyginiam atleidimui, asmeniui teismas taiko tam tikrus pareigojimus ar baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemones. Jas taikyti privaloma. Atleisti nuo bausms galima tik esant atitinkamuose BK straipsniuose numatytoms slygoms ir pagrindams. Jie yra skirtingi vairioms atleidimo nuo bausms rims. Atleidimo slygos formuluojamos atitinkam BK bendr. dalies straipsni dispozicijose arba amnestijos statyme. Taiau slygos dar negarantuoja, kad asmuo bus atleistas nuo bausms. Teismas turi nustatyti atleidimo nuo bausms pagrindus. BK 75 ir 92 str. nurodoma, kad bausm gali bti atidta teismui nuspendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausms tikslai bus pasiekti bausms realiai neatliekant. BK 77 ir 94 bei BVK 157 straipsniuose galimyb lygtinai atleisti nuo dalies neatliktos bausms siejama su tam tikru elgesiu ir darbu atliekant laisvs atmimo bausm. Nuteisto asmens elgesys ir darbas rodo, kad j galima lygtinai atleisti nuo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausm pakeisti velnesne. Amnestijos taikymo slygos ir pagrindai formuluojami kiekviename amnestijos statyme. Malons suteikimo slygos ir pagrindai BK i viso nereglamentuojami. Atleidim nuo bausms pagal galiojanius statymus turi teis taikyti: 1. vis instancij teismai 59

2. LR Prezidentas 3. amnestijos komisijos. Plaiausias teises taikyti atleidim nuo bausms turi teismas. Jis taiko vis ri atleidim nuo bausms iskyrus atleidim suteikiant malon. Atleidim nuo bausms taikant amnestij, be teism turi teis taikyti amnestijos komisijos. Seimui primus amnestijos statym jos sudaromos specialiai iam statymui taikyti.ios komisijos sprendia atleidimo nuo bausms klausim t nuteistj, kuri bylos jau isprstos ir kurie statymo taikymo dien jau atlieka laisvs atmimo ar kit bausm. Teismas atleidia asmen nuo visos bausms apkaltinamuoju nuosprendiu. Jei nuo dalies bausms atleidiamas tam tikr bausms dal jau atliks kaltininkas, teismas nagrindamas bausms vykdymo vietos staigos teikim savo sprendim formina teismo nutartimi. Lietuvos Resp. Prezidentas suteikdamas malon nuteistajam savo sprendim formina dekretu. Amnestijos komisijos savo sprendim, kai pagal amnestijos statym turi teis taikyti amnestij. Atleidimo nuo bausms teisiniai padariniai. Nuo bausms atleistas asmuo pripastamas patrauktu BA taigi jis turi teistum, kuris yra vienas i BA element. Teistumo trukm pagal BK 97 str straipsnio (teistumas) nuostatas priklauso ne nuo paskirtos ar atliktos bausms laiko ar bausms ries, o nuo nusikaltimo sunkumo. Bet yra iimi; ASMENYS ATLEISTI NUO BAUSMS ATIDJUS BAUSMS VYKDYM, TEISTUM TURI TIK BAUSMS VYKDYMO ATIDJIMO LAIKOTARPIU. Asmenys, atleisti nuo visos bausms nepradj jos atlikti dl amnestijos ar malons, teistumo i esms neturi, nes BK 97 str. teistumas siejamas tik su t kategorij asmeninis, kurie bent i dalies atliko bausm. Bausms vykdymo atidjimas. (75 ir 92 str.) iuose straipsniuose formuluojamos bausms vykdymo atidjimo nuostatos. Praktikoje tai daniausiai taiko atleidimo nuo bausms ris. Teismas gali atidti bausms vykdym nuo vieneri iki trej met. Atidjimo slygos: Pirma slyga susijusi su nusikaltimo kategorija. Nusikaltimas turi bti nesunkus ar apysunkis arba neatsargus. U baud nusiengim paskirta bausm negali bti atidedama. Nepilnameiui bausms vykdym galima atidti ir padarius sunk ar labai sunk nusikaltim. bausms vykdymas gali bti atidedamas padarius ne tik vien, bet ir kelis nusikaltimus jei jie sudaro nusikaltim sutapt. statyme nenumatomas draudimas atleisti nuo bausms kelis nusikaltimus padariusius asmenis, iuo atveju dl bausmi vykdymo atidjimo sprendiama subendrinus paskirtas bausmes. Antra slyga-paskirtos bausms ris. bausms vykdymas gali bti atidtas teismui paskyrus vienos ries- laisvs atmimo- bausm. Btent dl to negali bti atidedamos u baud nusiengim paskirtos bausms. Treia slyga susijusi su paskirtos bausms dydiu. Jis neturi viryti trej met u tyin nv ir eeri met u dl neatsargumo padaryt nusikaltim, o nusikaltim padarius nepilnameiui- bet kokio dydio laisvs atmimo bausm u neatsarg nusikaltim ir ne daugiau kaip ketveri met laisvs atmimo bausm u tyin nusikaltim. Taiau vien slyg nepakanka. Bausm vykdymas gali bti atidtas teismui nusprendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausms tikslai bus pasiekti bausms realiai neatliekant. Recidyvas taip pat nra formali klitis atidti paskirtos bausms vykdym. statyme toks draudimas nenumatytas. Nusprends atidti paskirtos bausms vykdym teismas nuosprendyje privalo motyvuoti savo sprendim. Paymtina ir tai, kad bausms vykdymo atidjimas yra teismo teis o ne pareiga. Taigi net esant visom slygom teismas turi teis skirti real bausms atlikim, jei mano kad bausms tikslai nebus pasiekti atidjus jos vykdym. Nors statyme nedraudiama atidti paskirtos bausms vykdymo usienio valstybi pilieiams ar asmenims be pilietybs nuolat ar laikinai teistai gyvenantiems Lietuvos Resp., teismas sprsdamas skirtos bausms vykdymo atidjimo klausim turi atsivelgti laikino buvimo Lietuvoje laik, jam skirt pareigojim vykdymo ir kontrols galimum. Atiddamas bausms vykdym teismas privalo nurodyti bausms vykdymo atidjimo laik. Jis gali bti skiriamas nuo vieneri iki trej met. bendrasis reikalavimas yra nepadaryti naujos nv ir kit teiss paeidim. Be to teismas privalo skirti nuteistajam baud poveikio priemon ir ar statyme numatytus specialius pareigojimus. pareigojimai galimi ie: 60

atlyginti arba paalinti dl nusikaltimo padaryt turtin al atsiprayti nukentjusio asmens teikti nukentjusiam asmeniui pagalb kol is gydosi pradti dirbti ar usiregistruoti darbo biroje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos pradti mokytis, tsti moksl ar gyti specialyb gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos, kai nuteistasis sutinka 7. be institucijos priirinios bausms vykdymo atidjim sutikimo neivykti i gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skiriam pareigojim skaiius neribojamas. Baud poveikio priemons gali bti skiriamos viena ar dvi. Teismas negali neskirti baud poveikio priemons, o dl pareigojim sprendia atsivelgs bylos aplinkybes. Skirdamas pareigojimus, baud ar aukljamojo poveikio priemones teismas nuosprendyje privalo nustatyti laik, per kur nuteistasis privalo juo vykdyti. pareigojimai ir poveikio priemons gali apimti vis bausms vykdymo atidjimo laik, bet gali bti skiriami vykdyti ir per trumpesn laik. Svarbios yra teismo nuosprendiu paskirtos bausms vykdymo atidjimo termino eigos pradia ir pabaiga. Termino eiga skaiiuojama nuo nuosprendio paskelbimo dienos. Teismo paskirt pareigojim ar poveikio priemoni vykdymo laikas skaiiuojamas jau nuo nuosprendio siteisjimo dienos. Bausms vykdymo atidjimo teisiniai padariniai. ie padariniai yra bendri tiek suaugusiems tiek nepilnameiams. jei nuteistasis bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu vykd teismo paskirtas baud ar aukl. poveikio priemones bei pareigojimus, nepadar joki paeidim ir yra pagrindas manyti kad jis laikysis statym nedarys nauj nv, teismas galutinai atleidia nuteistj nuo bausms sujus bausms vykdymo atidjimo terminui. Tuo klausimu priimamam teismo nutartis. Asmenys nuteisti bausme, kurios vykdymas buvo atidtas, teistum turi tik bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu. jei po to kai nuteistasis buvo galutinai atleistas nuo bausms paaikja kad jis padar nauj nusikaltim teismas ankstesn sprendim panaikina nustatyta tvarka dl naujai paaikjusi aplinkybi. jei nuteistasis vykdo paskirtas poveikio priemones ir pareigojimus, taiau padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam taikytinos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas gali vieneriems metams pratsti bausms vykdymo atidjimo termin. taigi bendras bausms vykdymo atidjimo laikas gali siekti keturis metus. Jei nuteistasis be pateisinam prieasi nevykdo teismo skirt poveikio priemoni ir pareigojim arba paeidinja viej tvark, girtauja, padaro kit teiss paeidim u kuriuos jam ne maiau kaip d kartus taikytos adm. nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas spja nuteistj kad atidjimas gali bti panaikintas jei nuteistasis ir toliau nevykdo ir daro paeidimus, teismas priima sprendim panaikinti atidjim ir vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm. paymtina kad ne bet koks teiss paeidimas yra pagrindas naikinti bausms vykdymo atidjim, paeidim pobdis turi parodyti nuteistojo nenor taisytis. Atleidimas nuo bausms dl ligos. BK 76 str numatomi trys iek tiek skirtingi atleidimo atvejai.Pirmoje dalyje nurodoma kad asmuo gali bti atleistas nuo bausms jei iki priimant teismo nuosprend suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios atlikti bausm bt per sunku. teismui priimant apkaltinamj nuosprend jau inoma kaltinamojo liga ir jos pobdis. teismas turi vertinti ar diagnoz atitinka ias statyme numatytas slygas: sunki liga; nepagydoma liga. esant iom slygom teismas svarsto ar yra pagrindas. Pagrindas- dl ligos kaltininkui bt per sunku atlikti bausm. Lig sraas yra patvirtintas vidaus reikal bei sveikatos apsaugos ministerij sakymu. Teismas neprivalo atleisti dl ligos jis gali taikyti ir kitas atleidimo nuo bausms ris pav. bausms vykdymo atidjim. Pagal 76 str 1 d atleidimas yra beslyginis taigi negali bti panaikintas. io straipsnio antroje dalyje numatoma, kad asmuo, kuris primus nuosprend suserga sunkia nepagydoma liga, gali bti atleistas nuo tolesnio bausms atlikimo. Sprsdamas klausim teismas atsivelgia ne tik ligos pobd bet ir padarytos nv sunkum, nuteistojo asmenyb, jo elges atliekant bausm. i atleidimo nuo bausms ris taip pat yra beslygin. Kita vertus asmuo atleistas nuo dalies bausms atlikimo io str. antroje dalyje numatytais pagrindais, po atleidimo nuo bausms kur laik turi teistum. Jo trukm priklauso nuo padaryto nusikaltimo kategorijos, o ne nuo paskirtos ar atliktos bausms laiko. 61

1. 2. 3. 4. 5. 6.

Treioje dalyje numatytas dar vienas atleidimo atvejis. Asmuo, kuriam po nv ar paskyrus bausm sutrinka psichika ir dl to jis negali suvokti savo veiksm esms ar j valdyti, atleidiamas nuo tolesnio bausms atlikimo. Atleisdamas tok asmen teismas sprendia priveriamj medicinos priemoni skyrimo klausim. pasveiks toks asmuo gali bti toliau siuniamas atlikti bausm. Lygtinis atleidimas nuo bausms: Pirma slyga- lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet taikomas tik asmenims kurie buvo nuteisti laisvs atmimo bausme. Antroje slygoje reikalaujama kad asmuo atliekantis laisvs atmimo bausm jau atlikt tam tikr teismo paskirtos laisvs atmimo bausms dal. Treia slyga- visikas dl nusikaltimo padarytos turtins alos atlyginimas arba dalinis jos atlyginimas ar paalinimas ir sipareigojimas per neatliktos bausms laik visikai j atlyginti ar paalinti. Teisinis pagrindas- asmuo savo elgesiu ir arba darbu atlikdamas bausm rod, kad j galima lygtinai atleisti nuo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausm pakeisti velnesne. is atleidimas net ir esant slygoms ir pagrindams negali bti taikomas pavojingam recidyvistui, iki gyvos galvos nuteistam asmeniui, asmeniui kuris jau buvo kart lygtinai atleistas ir per neatliktos bausms dalies laik padar nauj tyin nusikaltim. teismas lygtinai atleisdamas asmen gali skirti vien ar kelis pareigojimus. teismas nustato laik per kur tuos pareigojimus reikia atlikti. jei jie atliekami ir nuteistasis nepadaro nauj paeidim sujus laisvs atmimo bausms terminui jis pripastamas atlikusiu bausm. Kitaip nei asmen kuriems bausms vykdymas buvo atidtas jokios papildomos nutarties dl galutinio atleidimo nuo bausms teismas nepriima. Taiau jei nuteistasis nevykdo pareigojim nesilaiko draudim atlieka naujus paeidimus u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus buvo taikytos adm. nuobaudos ar drausm. pov priemons, teismas nuteistj spja o nepasius io spjimo priima sprendim panaikinti lygtin atleidim. Jei asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba asmuo paleistas i laisvs atmimo vietos per neatliktos bausms laik padaro nauj nv, teismas skiria jam bausm u nauj nv prideda vis ar dal neatliktos bausms laiko. Atleidimas dl amnestijos. 78 str. BK draudia amnestijos aktu atleisti asmen nuo BA. Slygos ir pagrindai BK nereguliuojami, tai nustato LRS formuluodamas konkretaus amnestijos statymo nuostatas. slygos gali bti formuluojamos statymuose skirtingai. Amnestijos statymo turinys yra LRS nuoiros klausimas. Remiantis paskutiniuoju statymu 2002 m Dl amnestijos paymint LR Konstitucijos deimties met sukakt atleidiami nuo bausms buvo ie asmenys: nios moterys ir motinos auginanios vaik iki 18 m.nuteisto iki penkeri met imtinai; pirm kart nuteisti iki trij met imtinai:moterys vyrai vyresni kaip 65 m, pirmos ir antros gr. invalidai ir nepilnameiai. Mintas statymas amnestijos netaik asmenims nuteistiems u genocid, asmenims kalintiems iki gyvos galvos, asmenims u tyinius nusikaltimus nuteistiems didesnei nei 15 m bausme, asmenims padariusiems nusikaltimus laisvs atmimo vietose, atleistiems lygtinai atleistiems atidedant bausms vykdym, ir itin pavojingiems recidyvistams. Btinas statymo elementas yra nusikaltimo darymo laiko apibrimas. Mintas statymas nurod kad nusikaltimai turi bti padaryti iki 2002 spalio 25 d imtinai. statymai privalo apibrti amnestijos santyk su teistumu, nustatomas amnestij taikanios institucijos ir jos taikymo terminas. Amnestija turi bti vykdyta per tris mn nuo statymo sigaliojimo dienos. Paymtina kad Lietuva pagal amnestijos statym sk Europoje uima pirmaujani padti. bet sigaliojus naujajam BK iki 2008 m nauj amnestijos statym Seimas neprim. Nuo 1990 iki 2002 buvo priimta septyni amnestijos statymai. Malon. Asmuo nuo bausms gali bti atleistas malons aktu nuo visos ar dalies bausms. Malons klausimai svarstomi ir malon gali bti teikiama tik gavus pai nuteistj raytinius praymus. Kit asmen praymai negali bti pagrindas svarstyti malons praym. Praym gali duoti bet kokia bausme nuteistas asmuo. gyvendinti teis malon padeda Malons komisija, esanti prie LR prezidento. malons praymai svarstomi t asmen kuriuos yra nuteis LR teismai, taip pat LR piliei, kuriuos nuteis kit valstybi teismai ir kurie atlieka bausm Lietuvoje. Malons praymai svarstomi tik siteisjus nuosprendiui, o jei buvo paduotas kasacinis skundas- inagrinjus byl kasacine tvarka. Nuteistj laisvs atmimo bausme praymai svarstomi tik pradjus atlikti bausm. Nuteistasis gali rayti malons praym bet kuriuo metu atlikdamas bausm. Asmen nuteist iki 62

gyvos galvos praymai gali bti svarstomi malons komisijoje ne anksiau kaip atlikus 20 m laisvs atmimo bausms. teikiant malon atsivelgiama nuteistojo padaryto nusikaltimo pobd ir pavojingum, jo asmenyb, elges, poir darb, atliktos bausms laik, turtins alos atlyginim, pataisos staigos administracijos, visuomenini organizacij bei buvusi darboviei nuomon ir kt. aplinkybes. Malons klausimai sprendiami LR prezidento dekretu. Nepatenkinus praym pakartotinai praymai svarstomi prajus ne maiau kaip eiems mn. nuo ankstesnio svarstymo. B taikymo senatis. Senaties svoka baud teisje siejama su baud teisinio poveikio priemoni netaikymu dl nv. BK nurodomos dvi senaties rys: a) apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis (95 str.)tai reikia kad nv padars asmuo netraukiamas BA u padaryt veik. b) apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis (96 str.) tai reikia kad nevykdoma teismo nuteistajam skirta bausm. Senaties taikymo slygos yra tvirtintos BK ir jos susijusios su a) padaryto nusikaltimo sunkumu b) asmens elgesiu po nv c) laiku, prajusiu nuo nv iki ikiteisminio tyrimo, bylos teisminio nagrinjimo, nuosprendio primimo arba jo vykdymo pradios. Senaties instituto tvirtinim baud teisje pateisina tai, jog nv padars asmuo sujus statyme nurodytiems terminams praranda pavojingum. kartu galima teigti, kad asmens pavojingumo praradimas yra ir senaties taikymo pagrindas. B numatytos senaties taikymo slygos, kuri visuma leidia teismui daryti ivad kad asmuo nebepavojingas. Tik sujus atitinkamiems terminams gali bti keliamas asmens pavojingumo praradimo klausimas, taiau veit to nepakanka ivadai padaryti. Senatis savarankikas baud teiss institutas. Senaties rys tik iorikai panaios atleidim nuo BA ir atleidimo nuo bausms institutui keliam reikalavim. Pabrtina kad senaties taikymas asmeniui nereikia jo iteisinimo. Viena i senaties taikymo slyg yra padaryta nv ir teismo sitikinimas kad yra nv sudtis. Senaties taikymas negali bti pripastamas atleidimo nusikaltliui aktu. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis. Ji iki 2003 m galiojusiuose statymuose buvo vadinama patraukimo BA senatimi. Tai situacija kai nv padars asmuo netraukiamas BA, nepripastamas kaltu ir dl jo nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, jei po nv prajo tam tikras statyme numatytas laikotarpis ir yra kitos statyme nurodytos slygos. Pagrindas yra asmens pavojingumo praradimas. BK 95 str. numatytos trys slygos kuri visuma suteikia teis teigti kad asmuo tapo nepavojingas. ios slygos suteikia teis ir pareig taikyti senat. Senaties terminai skaiiuojami nuo dienos kai buvo padaryta nv. Senaties terminai pradedami skaiiuoti nuo nv pabaigos, t.y. kai veikoje yra baigtinio nusikaltimo ar parengtins nv sudtis. Esant formalioms sudtims senaties termin eiga prasideda nusikalstamo veikimo ar neveikimo baigimo dien. Esant materialioms sudtims senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo kaltininkui inkriminuot padarini atsiradimo dienos. Taip pat senaties terminai skaiiuojami kai nv padaroma bendrininkaujant ir bendrininkai skirtingu laiku atlieka veiksmus. Terminai pradedami skaiiuoti vykdytojui atlikus veiksmus ar suklus padarinius neatsivelgiant atskir bendrinink veiksm atlikimo laik. Reikmingas yra teisingas senaties termin skaiiavimas padarius tstinius ir trunkamuosius nusikaltimus. Esant tstinei nv terminai skaiiuojami nuo paskutins veikos, einanios nusikaltimo sudt. Esant trunkamajai veikai terminai pradedami skaiiuoti, kai kaltininkas pats nutraukia nv arba kai j nutraukia teissaugos institucijos arba pasibaigia pareigos vykdymas. Esant idealiajai sutapiai terminai skaiiuojami atskirai kiekvienam sutapt sudaraniam nusikaltimui. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai skaiiuojami iki apkaltinamojo nuosprendio paskelbimo dienos. BK numatyti senaties terminai siejami ne su proceso pradia ar atskiromis jo stadijomis o su apkaltinamojo nuosprendio primimu. Per BK 95 str. numatytus senaties terminus btina ne tik pradti ikiteismin tyrim,perduoti byl nagrinti teisiamajame posdyje, bet ir spti priimti nuosprend. Bna taip kad senaties terminas baigiasi atliekant ikiteismin tyrim, tokiu atveju procesas tampa negalimas ir ikiteisminis tyrimais turi bti nutraukiamas prokuroro nutarimu. Senaties terminas siejamas su nuosprendio primimu o ne su jo 63

siteisjimu. Senaties termino sujimas primus nuosprend taiau jam dar nesiteisjus neduoda pagrindo taikyti apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties. Paymtina kad primus apkaltinamj nuosprend senatis taikoma ne visiems nusikaltimams (95 str. 5 d). Ar taikyti senat lemia ne tik laikotarpis prajs nuo nv svarbu ir tai kaip asmuo elgiasi padars nv. statyme reikalaujama kad asmuo nesislpt. Slpimasis nra nusikaltimas Taiau tai sustabdo senaties eig tam laikotarpiui, kuriuo asmuo slapstosi. Slpimasis tai smoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikaltim, kuriais siekiama ivengt patraukimo baud atsakomybn. Tai veiksmai apsunkinantys kaltininko pristatym prokurorui ar teismui. tai gyv vietos pakeitimas sistemingas persiklimas i vienos vietos kit ivykimas usien, gyvenimas be dokumentu arba suklastot dokument sigijimas, ivaizdos pakeitimas, pavards ar vardo pakeitimas. Btina nustatyti ar atlikdamas nurodytus veiksmus asmuo suvok kad padar nv ir yra iekomas ar ateityje bus iekomas dl padarytos veikos ir veiksmai atliekami siekiant ivengt baud atsakomybs. Jei iki senaties termin asmuo vl padar nauj nusikaltim senaties eiga dk ankstesnio nusikaltimo nutrksta ir senaties eiga pradedama skaiiuoti nuo dienos kai buvo padaryta nauja nv. Nauja veika rodo kad asmuo vis dar pavojingas. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis. tai situacija kai nv padars ir teismo realia bausme nuteistas asmuo atleidiamas nuo bausms ir nuosprendis nevykdomas jei siteisjus nuosprendiui prajo tam tikras statyme numatytas laikotarpis ir yra kitos statyme numatytos slygos. pagrindas taikyti i senat yra asmens pavojingumo praradimas, asmuo teismo nuteistas dl nv tapo nepavojingas ir baud atsakomybs priemoni taikymas jo atvilgiu prietaraut bausms tikslams. BK 96 str. numatomos trys slygos kuri visuma leidia teigti kad asmuo tapo nepavojingas. Nuosprendis negali bti vykdomas jei; a) apkaltinamasis nuosprendis nepradtas vykdyti per tam tikr laikotarp; b) teismo nuteistas asmuo per statyme numatyt laik nevengia atlikti skirtos bausms; c) teismo nuteistas asmuo per statymo nustatyt laik nepadar naujos nv. ios trys slygos pareigoja teism taikyti senat. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo nuosprendio siteisjimo dienos. Jie paduoti apeliaciniai skundai senaties terminai neina. Jie pradedami skaiiuoti nuo apeliacins instancijos teismo sprendimo primimo dienos. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas skaiiuojamas iki nuosprendio vykdymo pradios. Paskyrus laisvs atmimo bausm ir nesumus nuteistojo salje jis turi bti suimamas siteisjus nuosprendiui ir ne vliau kaip per deimt dien siuniamas pataisos staig. Sumim vykdo policija. Skyrus baud ji turi bti sumokama per du mnesius teritorins mokesi inspekcijos sskait nuo nuosprendio siteisjimo dienos prasideda senaties termino eiga. Jei nuteistasis savanorikai nesumokjo baudos teismas iduoda antstoliui vykdomj rat ir bauda vykdoma priverstinai. Antstoliui gavus vykdomj rat pradedamas priverstinis baudos iiekojimas ir nuo tada senaties terminai neskaiiuojami. Tokiu atveju svarbi tampa antroji senaties taikymo slyga. Nagrinjamos baudos nemokjimo prieastys. Svarbu dl koki prieasi nuosprendis nebuvo vykdomas. reikalaujama kad nuteistasis nevengt atlikti bausms. Treia slyga- nepadaryti naujos nv. paaikjus senaties slygoms teismas pagal bausm vykdanios institucijos teikim ar nuteistojo praym nagrinja bausms vykdymo proceso nutraukimo ir atleidimo nuo bausms klausim. Esant senaiai proces nutraukti privaloma. primus teismo sprendim atleisti kaltinink nuo bausms remiantis BK 96 str. inyksta i asmens teistumas. Teistumas Tai tik Baud teisje vartojama svoka. ji ymi juridin fakt, btent asmens nuteisim u nv teismo apkaltinamuoju nuosprendiu. Teistumo terminas suprantamas ir vartojamas dviem prasmm: 1. pagal BK 97 str. teistumas uyra asmens nuteisimo teismo apkaltinamuoju nuosprendiu faktas. 64

2. tai tam tikras laikotarpis, prajs primus nuosprend. iuo laikotarpiu asmuo laikomas turintis teistum ir asmeniui BK normos kelia tam tikrus elgesio reikalavimus. Asmenys nuteisti u baud nusiengim teistumo neturi. Apie toki asmen teistum galima kalbti tik kaip apie nuteisimo fakt. teistumas skaiiuojamas nuo nuosprendio primimo momento o ne nuo jo siteisjimo. teistumas BA elementas, sudtin dalis. Asmuo turintis teistum pripastamas dar iki galo neatsiskaits su valstybe, neatlikusiu BA. Jis susijs su valstyb baudiamaisiais teisiniais santykiais. Asmuo turintis teistum ir padars nauj tyin nv laikomas recidyvistu. teistumas sukelia dviej ri padarini: baudiamj teisini ir kitoki, nesusijusi su baud teise ir nereguliuojam baud teiss norm. Teistumo teisin reikm. (97 str. 1 d) 1961 m BK buvo numatyta tiesiogin teistumo taka ir teisiniam padaryto nusikaltimo kvalifikavimui. jis neretai buvo kaip n sudties poymis tvirtintas per pakartotinumo ir recidyvo poymius. Dabar pakartotinumo ir recidyvo kaip nv sudties kvalifikuojamj poymi atsisakyta. teistumas kaip nusikaltlio asmenyb identifikuojantis poymis turi takos asmens pavojingumui, todl BT negali jo ignoruoti. bet teistumas pats savaime joki baudiamj teisini padarini asmeniui nesukelia. asmuo jo nejauia. Atlikus bausm tai daugiau moralin kategorija. teistumo baudiamoji teisin galia pasireikia tik anksiau teistam asmeniui padariusiam nauj nv. Pagrindinis teisinis padarinys pasireikia skiriant bausm. Grietesni bausmi skyrimas asmenims anksiau teistiems u tyinius nusikaltimus be abejo yra pagrstas. Pagal sena BK tai buvo atsakomyb sunkinanti aplinkyb. tai buvo pagrindas teismui skirti grietesn bausm.teistumas b9tina slyga asmen pripainti pavojingu recidyvistu. I teistum teismas atsivelgia ir sprsdamas kaltininko atleidimo nuo bausms, lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin arba bausms pakeitimo velnesne bausme klausimus. teistumas gali tapti klitimi taikyti tam tikras atleidimo nuo bausms ris, be abejo visi bausm atliekantys asmenys turi teistum ir iuo poiriu tai negali turti takos atleidimui nuo bausms. takos gali turti teistum skaiius. Teistumo terminai yra dviej ri: 1. teistumas atliekant bausm 2. teistumas atliekant bausm ir j atlikus. Sujus statyme nustatytam terminui teistumas inyksta ir asmuo pripastamas anksiau neteistu. Teistumas inyksta savaime. tam nereikia teismo sprendimo. Tam tikr kategorij asmenys teistum turi tik atlikdami bausm BK( 97 str. 3 d) tai asmenys nuteisti u neatsargius nusikaltimus. Panaiai sprendiamas asmen kuri bausms vykdymas buvo atidtas jie teistum turi tik tuo laikotarpiu kuriam buvo atidtas bausms vykdymas. Taiau daugumai asmen net atlikus bausm teistumas dar neinyksta. tai reikalinga tam kad bt galima daryt ivada jos anksiau teistas asmuo nebekelia pavojaus visuomenei. teistumo inykimo terminai priklauso ne nuo paskirtos ar atliktos bausms laiko kaip buvo nustatyta sename kodekse, o nuo padaryto nusikaltimo kategorijos. Kuo sunkesnis nusikaltimas tuo ilgesnis teistumo inykimo terminas atlikus bausm. terminai skaiiuojami nuo tada kai paskirta bausm atliekama arba nuo jos atleidiama. teistumo inykimo eiga nutrksta jei teistum turintis asmuo padaro nauj nusikaltim ar baud nusiengim. Teistumo svoka minima ir kituose teiss aktuose., kurie nra baud statymai. ie teiss akta nustato asmenims vairius teisi apribojimus, kurie tam tikru poiriu apsunkina teisto asmens reintegracij visuomen. Teistumas gali bti klitis uimti tam tikras pareigas valstybs tarnyboje, tapti teisju, Seimo kontrolieriumi, bti priimtam tarnyb muitinje, prokuratroje. Apribojamos galimybs verstis tam tikra veikla:bti notaru, antstoliu, advokatu, lobistu ir pan. Ribojamos kai kurios teiss kaip pav. leidimas laikyti ir neioti vardin aunamj ginkl, sigyti medioklin ginkl. Signatarui, o jam mirus- jo sutuoktiniui vaikui ar vaikiui nra mokama valstybin signataro renta arba neskiriama nali ir nalaii renta. kartais teiss nra varomos tiesiogiai taiau reikalaujama nurodyti duomenis apie teistum anketose ar kituose dokumentuose pav. sigyjant bst ar kredit. Galima rasti akt kuriuose numatyti teisniai apribojimai net inykus teistumui, pav. priimant tarnyb muitinje. 65