You are on page 1of 37

KAS YRA TEISĖ?

Prigimtinės teisės doktrina (natural law) teigia, kad: - tai yra dievo dovana - tai, kas natūraliai susiklosto žmogui pasirenkant vieną ar kitą veikimo būdą - tai, kas kiekvienam duota prigimties Pozityvistai teigia, kad: - tai suvereno įsakymas - įstatymų leidėjo produktas - tai, kas kyla iš aiškaus ir apibrėžto teisės šaltinio. Realistai teigia, kad: - tai, ką daro teisėjai, kaip jie nusprendžia Istorinės jurisprudencijos atstovai teigia, kad: - tai tautos dvasios (volkgeist) atspindys Marksistai teigia, kad: - tai ekonomiškai ir politiškai viešpataujančios klasės valia, paversta įstatymu Kritinės teisės studijos: - teisės kaip autonomiškos nėra, jos negalima atskirti nuo politikos ar literatūros Feminizmas: - teisė yra moterų subordinacijos, išnaudojimo išraiška Visi šie apibrėžimai – tai esmės apibrėžimai. Dar yra vardinamieji apibrėžimai: kas yra teisės viešpatavimas, kuo teisės viešpatavimas yra ir kuo nėra. Kai už nusikaltimus baudžiama retroaktyviai (atbuline tvarka) valdžios institucija peržengia savo ribas. Vardinamieji apibrėžimai nesuteikia išbaigtumo, esmės apibrėžimai pateikia daugiau ar mažiau išbaigtą teisės sampratą. Galima teisę apibrėžti ją atribojant nuo fundamentalių dalykų, pasakant kuo ji nėra. Pvz.: teisė yra tai, kas nėra moralė, tai, kas nėra politika. Tokie atsakymai yra reikšmingi. Pozityvistams buvo svarbu atskirti teisę nuo moralės. Realistams teisę atriboti nuo politikos buvo gana sudėtinga. Kas lemia, kad mes paklūstame teisei? Galios be teisėtumo sritis. Galia be teisėtumo yra politinė. Kaip teisė turi būti plėtojama? = kokia teisė turi būti? TEISĖS TEORIJOS IR TEISĖS FILOSOFIJOS PERSKYRA Teisės filosofija: kokia teisė turi būti. Teisės teorija: kokia teisė yra. TEISĖS IR MOKSLO PERSKYRA Moksliniai dėsniai Jiems būdinga: - negalima jiems nepaklusti - neišvengiamumas - gamtos mokslai tiria objektyviąją duotybę Priežasties-padarinio grandinė: tai suvokiama kaip būtina. Pvz.: Jei temperatūra <0˚C, sniegas pradės tirpti. Būtinybė suprantama kaip kylanti iš gamtos. Moksliniams dėsniams būtinai paklūstama. Žmogiškieji įstatymai - jiems nebūtinai paklūstama. - Teisinės sistemos bruožas – siekis moksliškojo būtinumo. Žmogiškųjų įstatymų silpnumas prieš gamtos dėsnius. Bandymas nepaklusti gamtos dėsniams baigtųsi nesėkme, o pažeidus žmogiškuosius įstatymus galima išsisukti. Gamtos faktinė duotybė nepakeičiama. Žmogiškųjų įstatymų atveju keičiamas žmogaus elgesys. Ought Privalomybė Sollen Is Esamybė Sein

1

Teisė nėra gamtos mokslas. Socialinis mokslas, teisės mokslas ir kt. dėl griežto prestižo tiesiog buvo pavadinti mokslais. Literatūrai taip pat buvo pritaikoma mokslas (Zola rašė remiantis moksliniais dėsniais). Yra santykis tarp teisės ir mokslo, ir tarp teisės mokslo ir gamtos mokslo. Teisė siekia lygiuotis į gamtamokslį. Siekiama, kad teisės normos būtų taip pat privalomos kaip ir gamtos dėsniai. Teisės įstatymai siekia lygiuotis į gamtos dėsnius. DAVID HUME ĮŽVALGA Law = įstatymas, dėsnis. Yra kelios mokslo sampratos: 1) empiristinė indukcinė mokslo samprata: mokslo dėsniai formuluojami stebint faktus. Tai vertybiškai neutralu. D.Hume tuo suabejojo: jeigu saulė patekėjo vakar ir šiandien, tai dar nereiškia, kad ji patekės ir rytoj. Karl Popper pateikė kitą mokslo sampratos versiją.

dėsnis

faktai

2) mokslininkas suformuluoja hipotezę (dėsnį), o po to žiūrima, kaip faktai atitinka dėsnį. Visos mokslinės teorijos gali būti paneigiamos faktų. Gerą dėsnį nuo blogo skiria faktai jo atsparumas falsifikuojančiam faktui. Taip pat suformulavo savo teisės sampratą. D.Hume įžvalga sukuria sudėtingą problemą teisėje. Kodėl turime paklusti įstatymams (hipotetiniai konstruktai), žinodami, kad jie gali būti klaidingi, dėsnis neteisingi, pakeisti. Normatyvinis teisės charakteris: Kilo daug problemų apie žmogaus supratimą. Kaip pateisinti privalomybę (ought)? Iki D.Hume abejonės buvo stengiamasi sujungti privalomybę su esamybe. Privaloma žmonėms daryti kažką, kaip ir gamtoje, nes tai natūralu. Susilietimas su prigimtinės teisės doktrina, kuri po D.Hume įžvalgos sušlubavo. Teisė pasirodė nesusijusi su faktine duotybe ar fizine realybe, taigi teisė negalėjo būti pateisinta. Teisė – tik privalomybės sritis. Perskyroje teisės ir mokslas būdinga trauka, teisė siekia būti moksliška. LEGALUMO PRINCIPAS (legality principle) - paremtas tuo, kad valstybė privalo veikti taip, kad teisę realizuotų praktikoje. - Siekiama visiško paklusnumo. Jeigu padarei tą ir tą, tai būsi nubaustas taip ir taip. OPTIMALUMO PRINCIPAS (opportunity principle) - atspindi ekonomistų susirūpinimą dėl resursų investavimo taip, kad gautų efektyviausią rezultatą. Siekiama efektyviausio pagal galimybes rezultato. - Tik tie nusikaltimai turi būti persekiojami, kad būtų pasiektas kuo didesnis efektyvumas. Teisės teorija yra visuomenės mokslas. Teisės teorija tiria ne „teisės dėsningumus“, o socialinius mechanizmus, kaip ir kodėl socialiniai žmonių interesai virsta tam tikros vertybinės orientacijos teisės samprata, o ši atitinkamomis teisės normomis (visuomenės gyvenimo tvarka). (A.Vaišvila, 30p.) Teisės teorijos objektas yra teisė kaip žmonių tarpusavio santykių socializavimo ir humanizavimo priemonė. Todėl čia pirmiausia siekiama pažinti, kodėl žmonės kuria tokį savo elgesį norminantį įrankį kaip teisė, iš kur teisė gauna šią žmonių santykius socializuojančią galią, kas lemia šio įrankio pobūdį, turinio permainas, kodėl įvairių epochų ir įvairių tautų teisė yra vis kitokia, kaip teisė turėtų būti plėtojama, kad pajėgtų konkrečiu laikotarpiu konkrečiai tautai užtikrinti asmens saugumą, visuomenės stabilumą, kokios yra teisės galimybės pasiekti šį tikslą ir t.t. (A.Vaišvila, 26p.) TEISĖS IR MORALĖS SANTYKIO PROBLEMA Moralė ir teisingumas iš esmės sinonimiškos sąvokos. Teisės ir moralės klausimas užaštrėjo po II pasaulinio karo, kai reikėjo teisti nacius (Niurnbergo procesas). Bent minimalus moralės turinys teisėje turi būti. Dėl moralės žmonės labai ginčijasi. Teisėta-neteisėta/moralu-nemoralu: kaip tai atskiriama, keičiasi priklausomai nuo laiko, kultūros žmogaus. Teisėta-neteisėta: turi būti visiems universaliai aišku. Tai galima pasiekti: - aiškiai nurodant teisės šaltinį (teisėkūra, parlamentas) - neprieštaringų normų sistemos įsteigimas (jokia kita norma negali prieštarauti). Atribojus moralę nuo teisės, nacių veikla buvo teisėta, nes buvo teisėtai ateita į valdžią. Nuo 1995-1999 m. bylos dėl išžaginimo tik esant nukentėjusios skundui.

2

Tarp kompromisingumo ir principingumo. Dworkin pavyzdys: Teisėje kompromisingumas yra vengiamas, būdingas principingumas. Arbitrary limitation – tokie teisėje nėra galimi. Teisė turi būti principinga, visiems taikoma be išimčių. TEISĖS IR POLITIKOS SANTYKIO PROBLEMA Niurnbergo procesas dažnai vadinamas ne teisiniu, o politiniu. Valdžios šakų atskyrimo teorija: leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios. Kaip atskirti teisę nuo politikos? Ši problema kyla, nes reikia taikyti valdžios šakų atskyrimo teoriją. Politikuoti galima tik įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Teisminė valdžia negali politikuoti, negali kurti teisės. Teisės ir politikos sritys turi būti visiškai atskirtos. Kyla klausimas, ar teismuose teisės aiškinimas neperauga į teisės kūrimą. Teisės ir politikos sritys yra visiškai persipynusios. Vienokį ar kitokį rezultatą politikoje lemia stipresnis. Demokratinė valstybė garantuoja, kad esant teisinei tvarkai nė vienos socialinės grupės interesas negalėtų tikėtis būti įgyvendintas ignoruojant kitų asmenų interesus, teisinė tvarka tam ir yra, kas skirtingų socialinių grupių interesų polinkis save absoliutinti būtų sutramdomas socialiniu kompromisu, įtvirtinamu įstatymuose. Žmonių viešpatavimas: teisės teorija tiria teisę ir valstybę iš pradžių kaip žmonių viešpatavimo, o vėliau – kaip tarpusavio bendradarbiavimo ir gyvenimo santarvėje priemones. Teisės viešpatavimas – teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas ir teismas yra saistomitos pačios teisės ir jos viršenybės (teismas aiškindamas įstatymo normą yra įpareigotas joje atpažinti įstatymų leidėjo valią ir teisę). Teisės pagrindinė išraiška – kalba. Carl Schmitt: vien pačios suvereno institucijos turimos galimybės, išimtinės padėties pakanka, kad riba tarp teisės ir jos išorės išsitrintų. Teisė neapsaugo, nėra teisės viešpatavimo. Nėra teisės, atskirtos nuo politikos – teisė išlieka politinių manipuliacijų objektu. Konstitucija nėra aukščiau suvereno. Visi bandymai sureguliuoti išimtinę padėtį yra bergždūs. Yra klaidinga teisės viešpatavimą suprasti kaip kažką formalaus. PRIGIMTINĖS TEISĖS DOKTRINA Perkelia teisės šaltinį iš Dievo valios į žmogų, jo prigimtį, egzistencinius interesus (posūkis nuo teocentrizmo prie antropocentrizmo). Teisės autoritetas siejamas su žmogaus interesais, kurie slypi pačioje jo prigimtyje- gyvybėje, sveikatoje, laisvės siekyje, kurie kiekvienam žmogui yra būtini, o juos praradęs jis nustotų būti savimi (prigimtiniai interesai). Labiausiai rūpėjo ne kokia teisė yra, o kokia ji turi būti – visada sieki formuluoti teisės idealus, diskvalifikuoti amoralią teisę. Kur teisė atsiranda? Modernioje teisinėje kultūroje įstatymo leidėjai įgijo preziumuojamąją išmintį kas yra teisė (presumption wisdom). Parlamentas atstato buvusią teisę, kuri jau egzistavoiki parlamento įsiterpimo. Kada prasideda teisė ir kur? Kas ją kuria? Esamybė Is Privalomybė ought
Esamybė (is); nature

Tai, kad kažką privaloma daryti yra natūralu – Hume įžvalga tą pakeitė. Siekiama suprasti teisę kaip analogišką mokslui. Įstatymai (laws) teisė mokslas

Privalomybė (ought); faktai

Moksliniai dėsniai nėra universalūs. Moksle dėsnių formulavimą įtakoja dėsnių istorija, senesnių dėsnių tyrimai. Iki viduramžių pabaigos buvo tik viena teisė. teisė buvo suprantama kaip mokslas iki Hume įžvalgos. Teisinius laws diktavo nature (papročiai). Toks ir buvo ankstyvasis natural law – nėra law supratimo, nėra dėsnių. Buvo vieni įstatymai gamtai ir žmonėms. Mokslo sampratos nebuvo. Neskiriami moksliniai ir socialiniai dėsniai - visa aplinka buvo suprantama socialiai, viskas sociologizuota. Pirmykščiam žmogui teisė yra viskas ir visada. Fridrik Hayek Pirmykščiam žmogui nėra skirtumo tarp is ir ought. Taisyklės valdančios gamtą ar žmogaus elgesį buvo vienodos. Visus laws (elgesio normas žmogui) diktuoja gamta, esamybė. Kas yra teisės autorius? Tai nėra žmogaus racionalios veiklos rezultatas. Law diktuoja esamybė, todėl yra natural law (paprotys, paprotys pagal elgesį = moralus elgesys). Natural law doktrinai svarbu išlaikyti teisės santykį su morale. Privalomybės negalima išvesti iš esamybės. Gimstant jau primetama natural law. Viskas gamtoje turi savo tikslą ir likimą, žmogaus pareiga realizuoti tą likimą. Lūžis įvyksta tada, kai pradedama suvokti, jog teisės šaltinis yra žmogaus protas, sąmonė – viskas pradeda verstis aukštyn kojomis. Ciceronas: tikroji natural law – teisingas protas sutinkantis su gamta.

3

nepriklauso nuo užimančio postą. Kelias prie society yra savisaugos instinkto. Gamtoje – multitude. Suverenas nėra konkretus asmuo – tai nepersonifikuota institucija. Būklėje žmogus turi teisę į bet ką (net į gyvybę). Suverenas sutraukia į save gamtinę būklę ir tarsi neutralizuoja ją tarp žmonių – žmonės netenka galimybių tai daugiau daryti. nes suverenas nepripažįsta kito aukštesnio gėrio išskyrus savo paties gėrį. Pagrindinės vertybės – jėga ir apgaulė. Natural law – teisė be priežasties. Žmonės sukuria valstybę (pereita iš chaoso į tvarkos būklę) vedami savisaugos instinkto. tai iki-moralinė būklė. jis negali būti gamta. Prigimtinės teisės koncepcijos pradinis taškas – prielaida. o viduramžių pabaigoje įvyko lūžis: įsigali antropocentrizmas (centre – žmogus). Teisės šaltinis – Dievas: Dievas tampa pamatiniu natural law šaltiniu. nes pagrindinis veikėjas yra žmogus su sutartimi. Hobbes tokia samprata deda pagrindus politinės-teisinės tvarkos atskyrimui. Dievo sąvoka: dievas yra transcendentalu gamtai. jis atstovauja people) /vs. Dėl VST neaiškumo žmogaus teisių doktrina lieka problemiška: žmogaus teisės neturi pagrindo (teisė be pagrindo). Dėl to jis lyginamas su valdymo veiklos demoralizuotojais. sutarties (valstybės sukūrimo. Žmogaus prigimtis neturi dieviško prado. jis nėra santykyje su dievybe. dievybė. Teisės ištakų reikia ieškoti žmoguje. t. kariauti ir pan. Ypač jeigu kalbama apie teisę į prievartą – ji pereina suverenui (kariavimas). Dabartiniais laikais teisės šaltiniu tampa žmogaus protas.žmogaus protas Žmogus išskirtas iš gamtos. Hugo Grotius: pirmasis 16-17a. tačiau prigimtinė teisė išlieka visose teisės sistemose žmogaus teisių pavidalu. Žmonės negali žudyti. Čia kalbama apie tylųjį (neišreikštą) sutikimą arba visuomenės evoliuciją.Viduramžiuose natural law susieta su teologija (T. Tai labiau politikos. VST pagal Hobbes yra antropogenezės istorija – ji papasakoja kaip iš gyvūno atsiranda žmogus.Akvinietis). A-teisinė būklė reiškia. valdoma instinktų. nes jam dovanotas protas. o ne teisės dalis. nes nėra kriterijaus.Dievo apreiškimas (T. kaip buvo natural law (ten žmogus ir gamta sudarė 4 . Be suvereno people neįmanoma. Visuomenine sutartimi žmogus netgi sukuriamas. bet teisė čia yra kaip kriterijus įvykiui įvertinti). VST – pereinamosios sampratos iš natural law į pozityvizmą. Hobbes nenuvertina proto.Akvinietis) . Dieviška dovana virsta siekiu egzistuoti. VS sukuriama valstybė (suverenas. Suverenas – tiesiog institucija. jo veikloje. nėra teisės (Neteisinė – neteisėta. aiškiai iškildino teisę iš žmogaus proto. Tai vykdyta dėl visuomeninės gerovės (sales populi). kad prigimtinės teisės šaltinis yra žmogaus ar visuomenės prigimtis. Kažkada žmonės sutarė sukurti valstybę. Visuomenės sutarties toerija (VST) – savaime antropocentrinė. bet protas yra konfliktinis. Valstybei jie perdavė dalį savo prigimtinės teisės. o ne proto dėka. VST formuluojamos nuo perskyros tarp žmonių gyvenančių gamtinėje terpėje (būklėje) ir gyvenančių visuomenėje.y. Naujaisiais laikais svarbiausia yra žmogus (antropocentrizmas) ir protas (logocentrizmas). o tuo pačiu ir visuomenės sukūrimo) tikslas – gerovė. Common wealth instinktas veda link teisinės būklės (tai pesimistinė žmogaus samprata). leviatanas). iki State of nature (ikiteisinė būklė) Multitude po society (valstybinė teisinė būklė) visuomeninė sutartis People Suverenas (atsiranda po visuomeninės sutarties: jį sudaro people. VST bando išlaikyti santykį su natural law. siekia naudos sau. Kad visuomeninė sutartis iš tiesų buvo istorikai nenurodo. Natural law yra state of nature – žmogus čia turi daug prigimtinių teisių. teisingumo/neteisingumo sąvokos neturi vietos. dievas yra kūrėjas. Išvestinis variantas – logocentrizmas (centre – žmogaus protas). Žmogus – psichologinė būtybė. suverenas suvienija people. VISUOMENINĖS SUTARTIES TEORIJOS Iki viduramžių pabaigos teisės šaltiniu buvo gamta. linkęs nesutikti – negalima prieiti prie susitarimo. Dedami pagrindai teisiniam pozityvizmui: pokyčiai vyksta pačioje natural law – teisė eina iš gamtos į protą. Visuomeninė sutartis – analitinis konstruktas (sugalvota). 3 prigimtinės teisės šaltiniai: . Šioje būklėje žmogus yra labiau gyvūnas (tarp jų nėra esminio skirtumo). Čia niekas negali būti neteisėta: gėrio/blogio. THOMAS HOBBES Iki visuomeninės sutarties (VS)žmonės gyveno gamtinėje būklėje (karas visų prieš visus) – tai a-teisinė būklė. Nelieka organiško santykio tarp teisės ir žmogaus. bet vis sunkiau tai pavyksta – einama link pozityvizmo.žmogaus prigimtis . Visuomeninė sutartis – žmogaus išraiška. kad negalima nieko spręsti apie įvykio teisėtumą./ Visuomeninė sutartis sukuria law. valstybėje – people.

Ten nėra apsaugota žmonių nuosavybė ir tam. 5 . Žmonės išrenka dalį valdžios (dažniausiai įstatymų leidžiamąją). į kurią valdžia negali kištis. General will – morali valia (moralės ir teisės Rousseau neskyrė). kuris duotas dievo (jau state of nature) – tokią mintį perima iš viduramžių. Žmonės lygūs nes prigimtinis dalykas yra protas – tai radikali liberalistinė lygybės idėja. PRIGIMTINĖS TEISĖS NUOSMUKIO IR ATGIMIMO LAIKOTARPIS 18-19a.tai nėra teisė. Suvereno vieningumas sukuria žmonių vieningumą. mitingai: pasisakantis išreiškia valią. jo neklausoma. kuria išreiškia bendrąjį gėrį. Multitude susivienijo į bendruomenę vadinamą teisine valstybe ir kiekvienas tapo bendrosios valios (general will) dalimi. jam paklus. Locke kėlė visuomeninės sutarties istoriškumo klausimą – ar kada nors tai buvo? Jis atskyrė išreikštą ir tylųjį sutikimus. Geriausia jeigu kiekvienas žmogus dalyvautų valstybės valdyme – tokiu atveju bus geriausiai išreikšta general will. Pagrindinės: teisė į gyvybę. visuomeninės sutarties teorija dėl komplikuotumo ir mistikos atmetama. bendra valia gali būti išreikšta dėl atstovavimo. Visuomenės gerovė (salus populis) nėra išaiškinama – tai probleminė Hobbes požiūrio vieta. kai taip nebėra – jį galima nuversti). People turi vienybės prasmę (unity o ne crowd) ( pvz. sugalvoja būklę. Tai pozityvistinė idėja. Jis suprato. kad suverenas nėra asmuo – tai institucija. Be suvereno nėra tautos valios. žmonės susitarė sukurti visuomenę ir valstybę. Žmonių lygybės samprata – atspirties taškas prigimtinių žmogaus teisių doktrinos formulavimui. tarnaujanti visuomenės labui. bet doktrina nemirė. Hobbes atstovavimo samprata: pamatinis atstovavimas politikoje sukuriantis valstybę Hobbes atsiranda iš visuomeninės sutarties fakto. NAUJOJO VALDYMO MECHANIZMAI (John Locke ir Montesquieu) Formuluoja vykdomosios valdžios šakų atskyrimo teoriją. kad reikia atstovavimo mechanizmo (prioritetą teikė renkamai aristokratijai).) – natural law nuosmukio laikotarpis. 18 a. „mieli Lietuvos žmonės“ reiškia „mes vieningi. JEAN-JACQUES ROUSSEAU Suprato. nuosavybę. vykdomąją ir teisminę valdžias. Žmogus valdantis valstybę negali daryti bet ką – tik tai ką leidžia postas. Žmonės vienoda apimtimi įgyja teises ir laisves. Valstybei jie paaukojo teisių ir laisvių. People = tauta. taigi formalus padalijimas nelabai atitinka realybę]. o atsigavo po II Pasaulinio karo. Žmogų išskiria protas. Be atstovavimo nėra people. tiek crowd virsta į people. general will laikė daugiau mistine sąvoka. suvienytajai miniai sutinkant plojama. jis netenka posto. Pripažino žmogaus teisę į revoliuciją – teisė pasipriešinti valdovui jeigu jis peržengia įgaliojimų ribas ar neveikia visuomenės labui (suverenas jis yra tol. Buvo einama link teisės šaltinio konkretizavimo – juo tampa įstatymų leidėjas (per rinkimų mechanizmą tampantis atstovu visuomenei). Kiek minios valia išreiškiama (atitinka vertybės). Locke: suverenas. o kita dalis yra paskiriama. Modernios valstybės valdymo pradžia – valdžios depersonifikacija. Suverenas absoliutus – jam paklūstama besąlygiškai. [Realiai Lietuvoje vykdomoji valdžia sukuria daugiau teisės aktų negu įstatymų leidžiamoji. vykdomoji – vykdyti įstatymus. Jeigu suverenas nevykdo savo įsipareigojimų. Bendrajai valiai priverčiama paklusti. laisvę. bendra valia aš esu šios valios atstovas (besikreipiantis)“). Vykdomoji valdžia kartais gali būti renkama (prezidentas). valdžia virsta valdymo mechanizmu. viena tauta. Atskyrime priartėjama prie pozityvizmo: identifikuojamas teisės šaltinis (jis nurodytas). taigi ir tautos (be valios tauta negalima) – pvz. bet jį reikia presuponuoti. kad tai buvo – palaipsniui visuomenė tylomis sutiko. JOHN LOCKE Pirminė būklė nebuvo brutali karo būklė. dėl to Locke nėra radikalus. kad ją apsaugotų. ji kiekvienam vienoda. Žmonės (people) atsiranda po visuomeninės sutarties. Žmogaus teisės yra lyg laisvės – apimtis vienoda visiems. kol veiksmais išreiškia general will. Locke atskiria įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias.vienybę). kad suverenas turi teisę atstovauti jų visų asmenį. ji bus valdoma suvereno. jo leidėjas (pirmoji valdžios šaka). po atstovavimo fakto (dėka jo). Atstovo kaip institucijos užduotis – atstovauti people. ji negalioja. žmogus. kad bus įkurta valstybė. Tačiau gerai tai. kad visuomeninė sutartis yra mitas. tik teismai nėra renkami. Rousseau laikomas moderniosios demokratijos pradininku. Būtent protas žmones daro lygiais. Konkretus žmogus nėra suverenas (ar jo dalis) jei netarnauja visuomenės labui. o Montesquieu – įstatymų leidžiamąją. Teisė yra general will išraiška: jeigu teisė prieštarauja bendrajai valiai . Tai reabilituoja Hobbes kaip absoliutizmo šalininką (jis nekalba apie konkretaus žmogaus absoliutizmą). numanyti. Valdžios gali daryti tik tai. Multitude of men susitaria. Hobbes požiūris į teisę/visuomenę yra labiau mokslinis: jis sukuria teoriją (VST) paaiškinančią kaip atsirado teisė. State of nature Locke laiko žmonijos aukso amžiumi („Rojus prieš nuopolį“). teismai taiko teisėkūros produktus konkretiems atvejams. Valstybė valdo tol. kad žmogus su kitais sumąsto sukurti valstybę (dirbtinį kūną). Hobbes laikomas absoliutizmo šalininku. bet tos perskyros nepritaikė istoriškumui. Valstybės paskirtis – ginti žmonių nuosavybę. kas yra jų kompetencijos ribose: įstatymų leidžiamoji valdžia užsiimti teisėkūra. kol veikia visuomenės labui. jei nebetarnauja visuomenės gerovės siekiui. Žmogaus teisės žymi individo autonomijos zoną. (ypač 19a.

bandžiusios atgaivinti natural law. Natural law –pratinio proto principų/taisyklių visuma . Ištaisomasis: nagrinėja. netenka įgaliojimų. Nėra vieno universalaus paskirstymo kriterijaus. Žmogui prigimta aistros. HART Akcentavo minimalų natural law turinį teisėje. Tai negarantuoja teisės moralumo. Tačiau jam nepavyko moralės dėsnių išvesti iš žmogaus fizinės natūros. JOHN FINNIS Atgaivina ir modifikuoja natural law – atmeta daug tradicinių tezių (grynąjį natūralizmą). kuris yra žmogaus siekiamybė: 1) Gyvybė 2) Žinios 3) Žaidimai 4) Estetinė patirtis 5) Visuomeniškumas/draugystė 6) Praktinis protingumas 7) Religija Savaiminio akivaizdumo tezė – silpnoji šios teorijos vieta (tų vertybių tik tiek??). instinktai – tai yra socialiai destruktyvu. Taisyklės kildinamos iš žmogaus prigimties formų (normų): 1) pažeidžiamumas 2) pakankamas vienodumas 3) menkas altruizmas 4) menkas apsirūpinimas reikalingais ištekliais 5) silpna valia. kad būtų grįžta į pirminę situaciją – netyčiniais veiksmais padarytos žalos instituto dėmesio centre (turi kompensuoti žalą). Teisingumas – moraliai išradingų gyvūnų rūšių išradimas. Teisė. Teisės vaidmuo – teisė turi tarnauti. Žmogaus buvimą moraliu. Žmogus neturėjo prigimimo būti moraliu. Taisyklės kyla iš pamatinių vertybių. kad jo instinktus moralia linkme nukreipia protas. Finnis teigė. valdžia tarnauja bendram gėriui (7 vertybės). nes į valdžią jie atėjo legaliai. Teisė nėra teise jeigu negina vertybių. kad protas išskiria žmogų iš kitų sutvėrimų. kai tarp šalių vyksta prekių mainai (jei yra neteisėtai praturtėta. Aristotelio sąvoka „Daiktai. jie gali būti keli: (1) paskirstymas turi remtis poreikiu (poreikio tenkinimas negali pakenkti bendruomenei. turtas perkeliamas nukentėjusiai šaliai). Visuomenė gali susiorganizuoti taip. Problema. turi tarnauti visų gėriui) (2) funkcija (kokia poreikio funkcija asmens vaidmens bendruomenėje ir atsakomybės prieš bendruomenę atžvilgiu) (3) veiksmingumas – kiek poreikio tenkinimas veiksmingas keliant asmens išreiškiančio poreikį gerovę.jomis tvarkomas žmogaus gyvenimas. Teigė.E. Čia dėmesio centre yra yra klausimas. Po 2 Pasaulinio karo reikėjo spręsti nacių problemą – juos teisti. 2 pusėje natural law doktrina gaivinama. kad paskirstomojo teisingumo tikslas turi būti paskirstomasis gėris. kaip išlaikyti lygybę. 20 a. Faktų išvardinimas remtas intuityviu tvirtinimu apie žmogaus prigimtį. Esant iškrypimui padėtį reikia ištaisyti. kad yra būtinos tam tikros minimalios taisyklės. kuris vėliau buvo iškraipytas. bazuojasi komercinės teisės srityje. Paskirstomasis ir išlyginamasis teisingumai: Paskirstomasis: nagrinėja kaip materialinės ir nematerialinės bet įvertinamos gėrybės turi būti paskirstytos visuomenėje ir kaip reikia pasiekti. kad ne visi elementai atrodys moralūs (nepanaikina vergovės).A. negali būti priešiškas. Taip atsiranda Pareto efektyvumo 6 . Akcentuoja savisaugą kaip pagrindinį tikslą – žmonės nėra savižudžiai. Pagal Finnis visa kita išvedama iš šių septynių. Taisyklių pagalba reikia apsaugoti žmogaus gyvybę. Išlyginamasis teisingumas daugiau taikomas ekonomikoje. kad žmonės galėtų gyventi vienas šalia kito. bet kad jais netaptų yra specialios visuomenės jungimosi taisyklės. teisingu. bet ta idėja išsakyta kaip atsakas į nacizmą. Teigia. Jei netarnauja – nebėra valdžia. Fuller ir Finais – iškiliausios asmenybės. Privati iniciatyva veiksmingesnė įgyvendinant paskirstomąjį teisingumą. nuosavybę. 1 pusėje – pozityvizmas. Išlyginamasis: Finnis nedaro skirtumo tarp išlyginamojo ir ištaisomojo teisingumų. kad principus gali diktuoti natūralus pasaulis („Natural law without nature“). H. kad žmogus laikytųsi įsipareigojimų – tada faktų poveikis bus sušvelnintas. 20 a.David Hume Bandė vystyti moderniąją natural law teoriją – moralės dėsnius lygino su teisingumo dėsniais. Jis buvo pozityvistas. Teigia. teisingu lemia tai. kad abi šalys (arba bent jau viena) iš mainų turi turėti naudą. nepakankamas išmintingumas Taisyklių paskirtis – faktus neutralizuoti. kad nemini seksualumo kaip jungimosi sąlygos. kuriais apsimainoma turi tą pačią vertę „ šiandien nelabai pripažįstama – šiandien laikoma. kaip reikia atstatyti iš pradžių buvusį teisingu paskirstymą. kad žmogui būtų lengviau siekti vertybių. kad tas paskirstymas būtų teisingas.

nes kitaip mainai nevyktų. Visuomeninės sutarties teorija siekiama paaiškinti ne tik tautos valią. išreiškusi savo valią. Tokio pozityvizmo išraiška – „Teisė yra nepakeičiamas kongreso produktas“ (Antonin Scalia). kad būtų laikomasi procedūrų. Suverenas – teisės šaltinis. pagal kurį teisė turi aiškiai apibrėžtą priežastį ir pagrindą. fizinis pasaulis ar metafizinis pasaulis (Dievo valia). bet ir žmogaus. Visuomeninės sutarties teorijos ir referendumo tikslo analogija – kad suverenas yra tauta. Neprieštaringumui kontroliuoti sugalvojama Konstitucinio teismo institucija (nagrinėja prieštaravimus tarp normos ir Konstitucijos. nevalstybinės būklės perėjimą į valstybinę. 3) teisės ir moralės atskyrimas. kol nei viena šalis nepatiria žalos. Nors realiai rinkimuose užtenka 25% valiai išreikšti. dar vadinamas Kelzeno normatyvizmu. Gyvename daugumos diktatūros sąlygomis. perėjimą iš neteisinės būklės į teisinę. kuriuo būtų galima patvirtinti. pradžioje. procedūra neaiški. remiasi lygybės idėja (visi žmonės lygūs savo protu. Prieštaravimą pastebėjo Carl Schmitt. Yra 2 pozityvizmo variantai: demokratinis ir konstitucinis. Demokratijai svarbu vieninga daugumos valia. jo autoritetas absoliutus (ką suverenas pasako. seimo įstatymų ir vyriausybės nutarimų)). Pozityvistui svarbu. 4) esamybės ir privalomybės pasaulio atskyrimas (būdinga Kelsen). nors turi panašių bruožų. tarp aukštesnio ir žemesnio lygio normų (pvz. Juo gali būti valstybė. iškėlimas virš teisės. ją atitinka (tas atitikimas reikalaujamas iš visos teisės struktūros). 2) Konstitucinis: jį gryniausiu pavidalu išdėsto H. Kas yra suverenas – daug aiškinimų. kiekvienas žmogus yra vienoda vertybė. People – ir dauguma. kad kažkas yra teisė.samprata. liberalizmo – heteregeniškumas. Jeigu sutikimas tylus – neaiškus momentas kada visi sutiko. 7 Mažuma . balsavimas. nes tai leidžia paaiškinti teisės kilimą iš tautos valios – taip teisės šaltinis tampa aiškus. Referendumas su visuomenine sutartimi netapatinamas. Teisė išreiškiama rašytinėmis formomis – taip teisė išdėstoma. Prieštaravimas tarp liberalizmo ir demokratijos. Iš to išeina dauguo diktatūra. kūrėjas. tas ir yra teisė). Pagal ją teisingumas išlieka tol. pozityvizme – parlamentas. Jam būdingas tam tikros teisės dalies (konstitucijos) atskyrimas nuo teisės visumos. bet nors viena šalis turi turėti naudos. Viena iš pozityvizmo pasekmių teisėje – teisės kodifikavimas ir sisteminimas. Manė. Visuomeninės sutarties teorijoje tautos valios išraiška yra visuomenės sutartis – teoriškai visi turi sutikti.Kelsen 20 a. todėl kiekvienas žmogus ir jo valia yra vienodai vertingi). išreiškiama aiškiau nei papročiai. Visuomeninės sutarties suverenas – valdovas. Liberalizme gerbiamas žmogaus individualumas. o dauguma tautos per rinkimų ir balsavimo mechanizmą. valdovas. Teisė yra tik tai. paskelbimas legitimuojančia visą likusią teisę. Turi būti metodas. piliečio atsiradimą. liberalizmui – individas. ją primesdama ir mažumai. čia nebūtinai visi turi sutikti. Teisė – tik privalomybės pasaulio dalis. Pozityvizme yra suprantamesnis tautos valios išraiškos mechanizmas – rinkimai. kad neprieštarauja aukštesnei teisei. neaišku ar visi pasirašė. POZITYVIZMAS Bendri bruožai: 1) teisės šaltinio aiškumas. dabar suverenu laikomas parlamentas ar jo pagrindu sukurta teisė. Privalomybės nediktuoja esamybė. Demokratijoje valdo dauguma. ką per tokįmechanizmą aprobuoja dauguma. jo valia nesaistoma išorinių veiksnių. kad demokratijos pagrindinė prielaida yra homogeniškumas. 1) Demokratinis: valdo ne tauta (people). ir mažuma. Teisė yra teisė tik todėl. Pozityvizme visuomenės sutartis pasiekiama per balsavimo procedūras. Teisė Dauguma People Teisę priima dauguma. nes VST kuriama valstybė apskritai. bet teisė galioja visiems. Bet šiaip šie du elementai yra netapatūs. teisėtumo ir teisingumo atskyrimas. taigi valdo ne dauguma (elective dictatorship). Būdingas toks teisės supratimas. 2) teisės išraiškos aiškumas.

teismų liberalioji funkcija. Teisės įsakymai skiriami žmonėms. ir moralės bei teisės perskyrimo pozityvistai negrindė. nes siekia apibrėžti teisės šaltinį. jis vengia skausmo. civilinę teisę. Nauda = laimė. o ne vienas asmuo. jos neįtakoja (jos buvimo nelemia) santykiniai dalykai. jis ignoruoja pvz. Liberalizmo paskirtis – atsverti situaciją. Dėl Hume įžvalgos bandė formuluoti teorijas. Moralu ar nemoralu – subjektyvi nuomonė. bet turi remtis kažkuo. 1921m. Žmogaus teisių apsauga. jis vienintelis turi teisę tai daryti. kad žmogus išgyvena malonumus ir skausmus. Kelsen siekia sukurti grynosios (o ne grynąją) teisės teoriją. gamta. 1920m parašė Austrijos Konstituciją. atriboti teisę nuo moralės. kad kažkas bus kažkaip). Ta valdžia kartais laikoma valstybė. tampa pirmojo pasaulyje konstitucinio teismo teisėju (Austrijoje). kurias taikant teisė galėtų atsirasti kaip duotybė . kas yra teisės išorėje: žmonių dauguma yra įpratusi paklusti suverenui (tai tarsi grįžimas prie papročiu grįsto natural law). kad galima sukurti būdus tam pasiekti (jei bus veikiama pagal tam tikrus būdus. Kelsen norėjo sukurti teoriją. gryninamas. Tai reiškia.Demokratija kaip tik siekia homogeniškumo (dauguma valdo. ją kuria aiškiai identifikuotas kūrėjas. Schmitt tai laikė fundamentaliu prieštaravimu. siekia savo interesų). o siekia malonumo ir naudos. kartu su prie jų prisietomis bausmėmis ir sankcijomis. kurį teigia liberalizmas. Suvereno samprata – teisė kyla. kas yra teisė). nedalomas. Valdžios šakų atskyrimo teorijos (Locke) – pozityvistinės. o teisė ir sistema turi būti gryna (išgryninta nuo esamybės ir faktinio pasaulio). Pamatinis atskyrimas – nuo faktinio pasaulio (esamybės). kuri nurodo kaip elgtis. jo galia neribojama. Jo sampratą apibendrina „Law as a command“. Teisės šaltinis nėra papročiai. teisingumo idėjų (santykinių dalykų). Demokratija šiame balanse įveikia individualizmą. kuriuo galima patvirtinti. kad teisė yra imperatyvi – nurodo. Tai užtikrina teismai vykdydami konstitucinę kontrolę. Reikia pradėti nuo to. Pozityvi teisė siekia nustatyti visų pripažįstamą metodą. Jis vieningas. Jis tikriausiai bandė pratęsto Hobbes ir Rousseau suvereno sampratas. galimybę teisei būti prigimtine. jis – suverenas. Tikslo (kuo didesnės naudos kuo daugiau žmonių) siekia tokia teisė. o savanaudiškų instinktų patenkinimo. 8 . Moralės atmetimas rėmėsi moksliniu požiūriu į pasaulį: moralė nėra faktas.mano. Pozityvistai atmetė natural law. AUSTIN Bentham mokinys. Įstatymus kuria suverenas. Teisę kuria suverenas. jos šaltinis yra nuolat kintanti ir nevienalytė valstybės valdžia. Tai sudaro pamatą mažumos diskriminacijai – tai demokratijos blogybė. moralė. JEREMY BENTHAM Pirmasis atmetęs teisės ir moralės sąsajas. Teisė kaip komandinių normų sistemos samprata . Pozityvi teisė nustatoma be subjektyvių svarstymų. Nebandė sugalvoti grynos normos – normų turinys gali būti bet koks. bus aišku. Teisė ir moralė – skirtingi dalykai.teisė. Teismai savo buvimu lemia antidaugumos efektą – veikia prieš daugumos valią garantuodami žmogaus teisių apsaugą. Pozityvi teisė gali sutapti su moralės normomis. kaip privaloma elgtis. kurios pagrindinis bruožas – neribota diskrecija kurti teisę. kuo siekiama kuo didesnės naudos kuo didesniam žmonių skaičiui. kad suvereno galia kurti teisę pati negali remtis teise. Teisė turi būti tai. Liberalizmo problema: kaip atskirti savivaliavimą nuo žmogaus teisių gynimo. kuria nesiekiama kilniadvasiškų tikslų. KELSEN NORMATYVIZMAS H. Suprato. Požiūrio kritika: Pagal Austin teisę sudaro tik imperatyvios normos – taip nėra. nes nature neegzistuoja law (garantijos. bet tai nėra reikalaujama ir svarbu. kuri rimtai traktuotų tyrimo objekto autonomiją – objektas turi būti atskiriamas. Jo tikslas – grynasis teisės mokslas. jai priskiriama monopolija kurti teisę. Jo manymu vienintelis sprendimas – turi koegzistuoti abu.Kelsen gimė 1881m. Natural law atmetimo. JOHN L. Akcentuojamas moralės santykinumas ir subjektyvumas. kuri teigė lygybę tarp teisės ir moralės: natural law negalimas. Kiekvienoje valstybėje turi būti aukščiausia valdžia. kad kas nors yra ar nėra teisė. KLASIKINIS ANGLIŠKASIS POZITYVIZMAS Išsiskiria keliomis pastangomis – aiškiai identifikuoti teisės šaltinį.

kurios viena kitą įgalina pakopomis – erdvinė metafora. o tik iš kitos normos. Objektyviąją prasmę kuria Grundnorm. kai jį padiktavo individualus aktas – teismo sprendimas. kad ji turėtų galią ir norma jau egzistuoja. bet ar reali galia. kad teisė yra tai. Teisinio organo įsakymas turi ir subjektinę ir objektinę prasmę. kuris laikomas teisės galia. Protas tampa lyg atskiras nuo žmogaus. o kaip suprantamą dalyką (tai. Taikoma hierarchinės (piramidės) samprata (metafora): teisės normų visuma lyg piramidė. kai ji priimama. Kelsen būdinga subjektyvumo ir objektyvumo perskyra. nes jis sukurtas taikant bendrąsias normas (įstatymo). Norma yra kai ji galioja. kitos – žemesnės – negali prieštarauti aukštesnėms. bet jos nėra tas pats. kurios galiojimo negalima kildinti iš teisinio autoriteto sukurtos pozityvios normos. Prievartos aktą kaip teisėtą galima interpretuoti tada. bet tokiu būdu pasiekiame konstituciją. kaip akto 9 . Aiškiai reaguoja į Hume įžvalgą – Kelsen teisės aiškinimas su ja nesuderintas. galingesnės pagal teisinę galią. Teismo sprendimą privalu taikyti. Atmeta klasikinį pozityvizmą. apie jas žinantiems ar nežinantiems – galioja visiems). bet normos prasmė. Sukuriama hierarchinė struktūra. ir realus elgesys nėra tapatūs: normos turinio elgesys nėra realus. bet tai nieko nesako apie normos turinį . Teisė susideda tik iš normų. Iš to išplaukia. Konstitucinis teismas kontroliuoja normų atitikimą konstitucijai. Įstatymas galioja nes jį sukūrė įstatymų leidėjas.tam tikra prasme ji ten ir yra. Natural law palaipsniui persikėlė iš gamtos į žmogų (tapo prigimtine teise). kas teisė yra sterili nuo išorės. net žmogumi. kad jų nesieja joks ryšys. Hobbes: žmogus.turinys gali būti bet koks. fizinė prievarta atsiranda iškart? Normos galiojimas tam tikru laikotarpiu nėra sietinas su realiu galios pasireiškimu tuo laikotarpiu. nes esamybėje jos nėra. kas yra teismo įsakymo. jutiminis pasaulis). išgirsti. Ji prisiejama prie esamybės. ji neegzistuoja. ko negalima redukuoti į esamybę. sudaryta pagal normų teisinę galią. Kyla klausimas tik ar proto pasaulis realus. Tarp teisės normų egzistuoja svarbos ir neprieštaringumo santykiai: vienos normos svarbesnės. Esamybė prie savęs turi „vaiduoklį“ – teisę. Taip atsiranda perskyra tarp 2 pasaulių: teisės pasaulio (autonomiška sritis) ir tos srities išorės (faktų pasaulis. Perskyra tarp esamybės (išorės sritis) ir privalomybės (teisė): nėra taip. Bet koks išgryninimas presuponuoja esant išorę. Elgesys. ko nėra. Kyla teisės egzistencinis klausimas – jos negalima paliesti. o jį įgalino konstitucija. instinktų valdoma būtybė. Kelsen idėjose antropocentrizmas virsta logocentrizmu. Tokią perskyrą Kelsen pristato ne kaip problemą. elgesį privalomu turi laikyti ne tik valios subjektas. Grynumas netenka savo prasmės be išorės. kas jau yra) – ją pateikia automatiškai. Čia pasiekiama konstitucija sukurta revoliuciniu būdu. Kelia klausimą. Šios sąlygos išpildomos ir objektyvi privalomybės prasmė įgyjama tik kai aktas įgalintas aukštesnės normos. Apie objektyviąją akto prasmę: tam kad aktas turėtų prasmę. plėšikų gaujos – tik subjektinę. Pamatinė norma (grundnorm) yra kažkas kito nei konstitucija. Norma galioja nuo tada. Pripažinimas ir yra grundnorm. bet ir individas. sterilios nuo fizinio pasaulio teisės sampratą. kas yra gryna.Kelsen griežtai atriboja teisę nuo realybės. kuriems jos taikomos arba netaikomos. Norma egzistuoja galiojimo būdu: užtenka. Kelsen svarbu įrodyti. sąmonės . kylama normų. nuo ko yra gryna tai. Pvz. nes nenori susieti teisės su faktais. fizinis pasaulis. Formuoja autonomiškos. Konstitucinis teismas balansuoja tarp teisės aiškinimo ir jos kūrimo – naikindamas neatitinkančių aktų galiojimą kuria negatyvią teisėkūrą. Esamybė gali prilygti normai. Teisės pasaulis (šiapusybė) – charakterizuoja ne juslės. kaip protas (proto pasaulis) sterilus nuo jutiminio pasaulio.: mirties bausmės vykdymas priklauso 2 skirtingiems pasauliams. Valios aktas išlieka net jei ir individas apie jį nieko nežino. Grundnorm yra kaip pripažinimo taisyklė visai teisinei sistemai arba grundnorm yra tai. nei viena norma negali būti išvesta iš faktų. moralumas. Teisė kyla iš proto. Aukščiausia norma – Grundnorm. kad žmonės normas arba jų sistemą pripažįsta kaip privalomą (net ir tie. Svarbiausia norma – konstitucija. Konstitucijos galiojimas grindžiamas senesne konstitucija. Teisės ištakų sistema yra protas. Taigi teisė – nebūtas dalykas. Normos galiojimo pagrindas – kita aukštesnio lygio norma. kuri atsiranda aiškinant. kas neegzistuoja. Normos galiojimas nėra reali galia. Norma savaime viena negalioja – ji įtakoja žmogaus elgesį. kuris sudaro normos turinį. pamatyti. bet nėra tapati. jos panaudojimas: norma galioja tam tikru laiku ir tam tikroje erdvėje. ne palaipsniui įrodo. tampa teisės šaltiniu (antropocentrizmas). Tokiu atveju nieko nereiškia jos prasmė. gamtos. į kurią turi būti išstumta tai. į kurį valia yra nukreipta. Nebandoma išlaikyti santykio su fizinio pasaulio dalimi. Teisės pasaulio aspektai: teisės pasaulis turi aiškią struktūrą.

tada galima Grundnorm pasakyti. Iš statinės sistemos į dinaminę pereinama pasiekus pamatinę normą. kad buvo sukurta konstitucija. Statinė dėl normų prisiejimo vienos su kita. Autoritetas normą sukuria valios aktu. Prisiejimas aiškinamas per skirtumą nuo priežastingumo. 10 . Galiojimo pagrindo paieškos negali būti begalinės. Tikrovė nėra objektas. kad teisės taisyklės apibrėžiamą ryšį sukuria autoritetas (norma sukuriama valios aktu). atskleisti tokią prezumpciją – esminė teisės mokslo užduotis. kad jis yra prote. Tai racionalią žmogaus veiklą įgalinanti norma. moralė autonomiškumas nuo moralės. Apribojimai irgi yra valios aktas. Pamatine Esamybė. autoriteto įgalinimas ir tiek. Pripažinimo. Akcentuoja perskyrą tarp priežastingumo ir prisiejimo. politikos. išskyrus normos kūrimo apibrėžimą. teisės norma. teisė – teisės normų sistema. Pamatinė norma ja grindžiamoms normoms teikia tik galiojimo pagrindą. ne teisės pasaulis: norma grindžiamas teisės egzistavimas. kurių kiekvienos galiojimo pagrindas yra pamatinė Privalomybė. o gamtos dėsniai nepriklauso nuo žmogaus įsikišimo (priežasties ir padarinio ryšys nepriklauso nuo žmogaus įsikišimo). To principo vieta yra prote. kas yra pamatinė norma. kad sistema galėtų vadintis teisės sistema. Riba tarp jų yra vientisa. nėra viena kitos priežastis. kad buvo sukurta konstitucija yra vieno veiksmo norma. Ši norma tai tik mąstymo akto (o ne valios akto) produktas. ją brėžia pamatinė norma. Svarbu aukštesnė negu konstitucija norma. norma yra pamatinė nacionalinės tvarkos norma. Kelsen teisę atskiria nuo moralės. Piramidė savaime yra statiška. kai tam tikrai tvarkai tampa būdingas ilgalaikis efektyvumas. Valia virto gryna norma. gali būti kintantis priklausomai nuo autoriteto valios. kurį reikia pasiekti. bet ne turinį. bet pereinama iš statinio į dinaminį lygmenį tik pasiekus grundnorm. normas kuriančio autoriteto įgalinimą. Normos preziumavimas: prezumpcija prote. politika.politikas pasakyti. Prisiejimo principui mąstyme taip pat turi būti rasta vietos (logocentrizmas). pagal kurią konstituciją sukuriantis veiksmas yra laikomas sukuriančiu konstituciją. Efektyvumas lemia. kurį aprašo teisės mokslas. Taip sistema tampa dinaminė. Grundnorm – efektyvumo kiekis. tik perduoda „valdžios regalijas“. Grundnorm į teisės sistemą įleidžia bet kokį turinį – turinys jai nesvarbu. jame talpinami principai – tai teisės sampratos centras. Tai preziumuojama norma (įsivaizduojama valia). Dinamiška sistema į normą įleidžia bet kokį turinį – jis jai nesvarbus. Priežastingumo principu remiantis Kelsen aiškina gamtą – netalpina priežastingumo gamtoje. Pamatinė norma – vieno veiksmo norma. mąstyme radimas jai vietos. Dėl grundnorm dinamika pasiskirsto statinėje sistemoje. Grundnorm neprodukuoja moralinio turinio. aukščiau už ją kitos normos (valios) nėra. jos viršuje yra grundnorm. skirtas nustatyti kompetencijos ribas. Valia gali būti bet kokia – nėra svarbu jos turinys. jų turinys yra bet koks. Jeigu galima Autoritetas . Kelsen skiria 2 pasaulius: teisės ir esamybės.norminės objektinės prasmės galiojimo pagrindas? Teisinės tvarkos galiojimo pagrindų pagrindas – grundnorm. Normas kuriantis autoritetas – politikas. Valios normai kurti gali būti nustatytos ribos (pvz. Piramidėje normos prisisieja viena prie kitos. Prisiejimas sukuriamas žmogaus valios aktu. Svarbus Kelsen teiginys: preziumuojamoje pamatinėje normoje nėra nieko išskyrus normos kūrimo fakto apibrėžimą. Norma suteikia normas kuriančiam asmeniui autoritetingą valdžią kurti normas – čia asmuo dar yra. Norma galioja ir yra norma. išreikštas norma. Pamatinė norma preziumuojama. kuri savo kokybe sistemą daro dinamine (sistema yra ir dinaminė ir statinė vienu metu). kad elgesio taisyklių visuma tampa teisės taisyklių visuma. Nelieka žmogaus. Teisės taisyklės ir gamtos dėsnio elementų ryšio skirtumą lemia tai. Atmeta grundnorm sąsajas su bet kokiu valios aktu – normos galiojimas gali remtis tik preziumuojama norma. Yra viena teisės sistema. Problema – ilgalaikiškumo trukmė. nes jo ten nėra. Norma yra prisiejimo išraiška. Pripažinimas. Prisiejimo principo konstravimas prie proto yra įrodymas. Priežastingumas nepriklauso nuo žmogaus – jis tik yra mąstyme. Autoritetas: išmetus nuorodas į žmogų žmogus vėl įleidžiamas. Mąstymas arba protas nekvestionuojamas. kad yra teisė. Preziumuojamoje pamatinėje normoje nėra nieko. jei ją priėmė autoritetas ar autoritetą turintis žmogus (kompetentingas). normas kuriančio autoriteto įgalinimą. kaip elemento valiai išreikšti. mąstyme. Grundnorm įgalina normas kuriantį autoritetą. kaip toks. Grundnorm yra pats normos kūrimo fakto pasaulis apibrėžimas. gamta jo neduoda. žmogaus teisių pavidalu).

Teismai turi būti I II III konservatyvi institucija. Kritikuoja Austin: command law samprata pernelyg paprasta. Dėl to rules of PIRMINĖS rules of adjudication adjudication nėra tik teismų taisyklės. turi neįsijausti į aktyvumą. ignoruojamas faktas. Teismus ir vykdomąją valdžią suplaka į vieną. vengti taikyti moralės ir teisingumo argumentus (galima DeliberativeExecutive stage tik išimtiniu atveju). Teismų liberalioji funkcija – teismai prižiūri per konstituciją. kuri rimtai pateiktų objekto autonomiją (tyrimo objektas – teisė). Teismai vykdo administracijos veiksmų kontrolę. Tai pareigūnams kompetenciją ar dikreciją suteikiančios Normos normos. Normos – bet kokio turinio. jiems svarbu. Pirminės nustato prievoles ir elgesį. akademinės visuomenės tendencija gryninti disciplinas. kas yra teisė. taigi ir dinamiką. jis iškart turi nusistatymą. Pamatinė norma nereikalauja produkuoti moralinį turinį (teisė – nebūtinai morali). HART Žymiausias darbas – „Teisės samprata“. bet svarbesnės Hart yra antrinės – jos reguliuoja valdymą. prasmės nebuvimas palankus naciams. rules of change (arba legislation) pokyčio/teisėkūros Rule of recognition 11 . kaip normų sistema. Hart teisę supranta kaip teisės normų sistemą. Skiria 2 normų grupes: pirmines ir antrines normas.Autoritetas yra už teisės pasaulio ribos. Teisės taikymo (sprendimo priėmimo) funkcija gali būti pavesta II šakos institucijoms: pvz. Visi teisingumo ir moraliniai stage argumentai turi būti išsprendžiami I lygmenyje (seime). Kelsen tikslas – pateikti grynąją teisės teoriją. Normų amoralumas. Tai yra diskrecija/kompetencija priimti sprendimą taikant ar įgyvendinant įstatymą. Svarbi Kanto įtaka. POZITYVIZMAS XXa. yra įvairi ir susideda ne tik iš command normų.suteikia teismų galias. bet arčiausiai jo. kad nėra ribos tarp teisės ir politikos – teisė yra politikos tarnaitė. Moraliniai ir teisingumo aspektai – I lygmenyje. Austin teisę laikė daugiau baudžiamaja. Kelsen būdinga mintis. nustatoma II ir III lygmenyje be moralės sąsajų. nes jos abi įgyvendina teisę. Teisės kūrėjo kuriamas teisės turinys yra politinė problema. ar tam tikra institucija neperžengia kompetencijos ribų. jog etika ir politika fundamentaliai iracionalios. Teisės normų dinamika garantuoja demokratiją. Klausimas – ar teisės demoralizavimas yra priimtinas? JOSEPH RAZ Raz aiškina teisę per valdžios šakų atskyrimo doktriną. žino. Teisės taikymas ir įgyvendinimas: II valdžios šaka Duty-imposing rules gali priimti individualius teisės aktus (II valdžios šaka Power-confering rules (prievoles (galias suteikiančios) žemiausiame lygmenyje dirba su pavieniais nustatančios) ANTRINĖS žmonėmis). Autoritetu gali būti bet kas. kad jiems kelią būtent praskynė teisinis pozityvizmas. 1) Rules of adjudication. Jie lemia normų turinį (bet kokį).A. Manyta. Kelsen teorija – bandymas sukurti nuo aplinkos atribotą pasaulį. PIRMOJE PUSĖJE H. Kelsen bėda.bėgimas nuo politikos teisės sampratoje. Lėmė ir politinė situacija (iki 1933m) – Veimaro respublikos laikai: grubi demokratija.L. ką turi pasiekti. Schmitt manė. kad dauguma neperžengtų ribų (ypač žmogaus teisių klausimu). nors teismai irgi tai gali. Eugenika – nacių tautos išgryninimo politika. Tai yra II ir III valdžios šakų taisyklės. Tai. kad teisė.

d) Moralinio spaudimo forma yra labiau apeliacija į pagarbą normoms. Dėl atskyrimo Hart nėra vienareikšmiškas. egzistavimo pagrindas. moralės principų nepakaitaliosi kaip įstatymų. kad tai taikoma tik I valdžios šakai – galias turėti gali ir privatus pilietis (pvz. Jei taip įvyksta (jei pripažįsta) – galima kalbėt. Opozicionuojama įpročio pagrindui. Protas suprantamas labiau psichologiškai. Klaidinga manyti. teisė kyla iš proto. kad žmogus viduje pripažintų taisykles. antrines normas. Leidžia individualias teisės normas. 12 . Tik stebėdami negalime nustatyti kas yra teisė. Bendroji teisės norma taikoma universaliai. Prieštarauja požiūriui. sutarčių sudarymai. Toks paprotinis paklusimas susidaro kai esama charizmatinio vadovo. jog valdovui irgi turi galioti teisė. Kažkas turi būti žmogaus viduje. jei norma bus pažeista. Jam svarbu. Teisė ir moralė. kad turėtų visi nariai. bet tokiu atveju svarbu yra quangos apolitiškumas. III šakai rules of adjudication – svarbiausia. testamentas). priartėja prie sociologinio (realistinio) teisės aiškinimo. kad požiūrius turėtų pareigūnai. Pagrindiniai argumentai. ar žmonės viduje supranta. kad atsirastų elgesys pagal normą (o ne įprotį) reikalingas požiūris. Pripažinimo taisyklė – teisės galiojimo. TEISĖS VIDINIS ASPEKTAS Struktūriškai analogiška perskyra Kelsen perskyrai tarp vidaus ir išorės. ir execution of law (pagal rules of adjudication) – daugiau teismų. kaip paklusimas teisinei normai. Rule of recognition atitinka Kelsen pamatinę normą. 1 forma – retai. kaip teisė tampa teisėta. Tam. kas gali kurti teisę. II šaka veikia pagal abi. Normatyvus elgesys. kad tokį požiūrį turėtų tik valstybės pareigūnai. Teisinis spaudimas – grasinimas bausmėmis. kad yra teisė. Pripažinimo taisyklė: teisės normų sistemos pamatuose patalpina pripažinimo taisyklę – tai sąlygota supratimo kad teisės sistema su taisyklėmis yra nepakankama. Įprotis paklusti valdovui neleidžia paaiškinti to. Taip neleidžiama paaiškinti teisės tęstinumo: paklusnumas teisei pasiekiamas ne tik dėl dualizmo. moralė nėra aukštesnis autoritetas teisei. Reikia kelti klausimą kas legalizuoja teisinę sistemą. kvaziautonomiškos). bet tai negarantuoja paklusimo kitam vadovui. Teisinėms bendruomenėms pakanka. specializacija (pvz. ir kaip ji gali būti kuriama. quangos (nevyriausybinės organizacijos. Taip kalbama apie teisės ištakas. Valdžios šakų atskyrimas yra tik institucijų atskyrimas. Šias galias gali turėti ir II valdžios šaka – jos turi būti suteikiamos I šakos. II šakos galia – deleguotoji teisėkūra (poįstatyminiai teisės aktai). nors pageidautina. kodėl teisė ir moralė laikomos atskiromis . kad reikia elgtis pagal normą. bet jis tęsiasi ir perėmus valdžią kitam asmeniui (įprotis to nepaaiškina). o galima tik nuspręsti apie žmogaus įprotį elgtis. Hart nuleidžia teisę ant žemės. Veiksmas – proto veiksmas. Naudoja kitas sąvokas. Teisė nekyla iš moralės. c) Moralės pažeidimais yra tik tyčiniai pažeidimai. Normatyvumas priklauso nuo žmogaus požiūrio į žmogišką savo veiksmą. b) Moraliniams principams būdingas imunitetas kaitai. Įstatymai gali būti ir ne tiek svarbūs. Protas – realaus žmogaus protas. BBC). priima ir pripažįsta taisykles kaip privalomas – tai vidinis požiūris. Teisinėms bendruomenėms pakanka. Teisės užuomazga – jau ikiteisminėse valstybėse. 3) Rule of recognition – rūšyje 1 narys. Vidinis požymis veiksmus suprasti kaip lemiamus teisės normos būdingas ir nesubrendusioms bendruomenėms (ikiteisminėms) – būdingas visiems jų nariams. kad teisę galima apibrėžti tik stebint kaip elgiasi visuomenė. I valdžios šaka veikia pagal rules of change. Hart stengiasi teisę išlaikyti „viduje“ tęsia Kelsen logocentrinę tradiciją su vidinio aspekto samprata. Svarbu.moralei būdingi tam tiri bruožai nebūdingi teisei: a) moraliniams įstatymams būdinga santykinė svarba – jie svarbūs visiems. 2) Rules of changes (legislation) – teisėkūros galios kurti bendrąsias teisės normas. būdingas ir ikiteisminėms bendruomenėms (nesubrendusioms) – ten tai būdinga visiems bendruomenės nariams. nes yra tik 2 pagrindiniai procesai: eliberation of law (pagal rules of change) – daugiau politinis procesas.tribunolai. Moralę ir teisę Hart nori išlaikyti atskirtomis. kai jau yra požiūris. bet ne proceso atskyrimas. Ji nustato. sprendžiama apie teisės egzistavimą. kaip privalomas – tik taip esant žmogus priima taisykles.

kad tai neperaugtų į teisėkūrą. rezultatas dėl to kaip apibrėžimas teisingas. Jis pripažįsta. JOHN RAWLS Artimiausias pozityvizmui. kad pripažinimo taisyklė yra teisėjų taisyklė. ji teisinės sistemos pamatas. . bet tai nereiškia. kad grupė tai akceptuoja kaip antrinę normą (svarbu ne ką. nors klysti gali). Yra netobulas. Tam reikia nužmoginto proceso. Hart perskyra tarp Core ir Penumbra (open texture): Hart teisė yra normų. Visada galima rasti aukštesnę teisę. LON FULLER Svarbus tikslas. Viską sujaukia nepriklausomas standartas. Pripažinimo taisyklė irgi yra vieno veiksmo norma. neįprasti taisyklėms. baudžiamasis procesas – nuteisiami gali būti ir nekalti). sritis. o veiksmas). kuria galima remtis.Rawls ieško universalios teorinės formulės. klystantis. Grynajame teisingumo procese neįmanomos klaidos. tai ir rezultatas teisingas. . Žmogiškasis faktorius procesą daro negryną – žmogus gali būti šališkas. o rezultatas logiškai (realiai) gali būti neteisingas.Tobulas procesinis teisingumas: procedūros ir procesas teisingi. kuri. Griežto skirtumo tarp procesinio ir substancinio teisingumo nėra. o tai veda prie politikavimo. jei suprasime. kurio niekas nelemtų. Tikrąją normos prasmę galima suprasti išsiaiškinant normas priėmusio subjekto ketinimus. Procesinis teisingumas – svarbus procesas. monetos metimas. ketinimas. kad Open texture negalima taikyti automatiškai. Jei jų yra – procesinis teisingumas netobulas (pvz. (pvz. Grynajai procesinės teisės formai svarbiausia tai.Grynas procesinis teisingumas: procedūros teisingos. kurioje grupė akceptuoja ją kaip antrinę normą ir taiko ją identifikuoti prievoles nustatančioms pirminėms normoms. taisyklių sistema. Jeigu ką nors ir galime laikyti teisės pagrindais. Jei procesas yra teisingas. tai ir rezultatas bus teisingas. Šalia proceso nėra 13 . Hart mano. kuri akceptuoja – valstybės pareigūnai (subrendusi teisinė bendruomenė). Skyrė sunkias ir lengvas bylas: sunkiose reikia aiškinti teisę. Svarbi ta būklė.netobulas procesinis teisingumas: procedūros teisingos. popiežius niekada neklysta. kad nėra sunkių bylų. Core – aiškios normos. kad jie kuria teisę. Pagrindinis veikėjas – grupė. bus pasiekta. Procesinį teisingumą galima suprasti kaip substancinio teisingumo dalį. Priemonė procesą išgryninti nuo žmogiškojo faktoriaus: J. kurį turėjo omenyje įstatymų leidėjas nustatydamas normą. kuri dar nėra sureguliuota) neaiškumai. Pripažinimo taisyklė yra tai. jų nereikia aiškinti. tai yra ši situacija. kad būklė bus pasiekta tam tikru būdu. Pripažinimo taisyklė lemia teisės tęstinumą. kaip bus pasiekta būklė. kad kiekvienai sistemai būdinga neapibrėžtumo sritis (open texture) – normos yra kalbinė. Galima tiesioginė analogija su Kelsen preziumuojamos normos virš Konstitucijos egzistavimu. kas tenkina tam tikrus galiojimo standartus. Pripažinimo taisyklė nustato prievolę pripažinti teise tai. neįtakotų. nes teisėjai kiekvienai situacijai gali rasti teises.DWORKIN Manė.Pripažinimo taisyklė – sudėtinga socialinė situacija. Teisingumas suprantamas kaip procesinis ir išgryninamas nuo žmogiškumo – tai galima lyginti su Kelsen esamybe. kai visada visur visiems rezultatas yra teisingas. normas reikia interpretuoti. teisėjai yra žmonės. . koks buvo procesas iki rezultatą pasiekiant. tobulas ir grynas teisingumas. Penumbra lemia kalbinis (neaiškūs žodžiai) ir faktinis (kai faktai naujoviški. remiantis teisingumo modeliu. Teisingumų skirstymas: Substancinis teisingumas – orientuotas į tam tikrą rezultatą. Manoma. Grupė. Tobulas ar netobulas bus teisingumas lemia rezultatas. visas teisės normas gali taikyti taip. R. Teisėjai visada gali rasti atsakymą kaip spręsti problemą aiškindami normas. Netobulo proceso pavyzdys – teismo procesas). (pvz. jos taikomos automatiškai. bet niekada tokiu nėra. politikavimą. rezultatas ne visada teisingas. Procesas teisingas. Tai teisingumo kriterijaus problema – juo gali būti ir procesas. Paskirstomojo teisingumo sąvoka (samprata) → išdėstyta teisingumo teorijoje. I ir II atveju sujaukia žmogiškasis faktorius – tais atvejais laikomasi procedūrų. Tokią būklę galima vadinti teisinga (fair process). kad juo siekiame rezultato – teisingo proceso. Jei procesas teisingas. Rawls dėmesio centre yra procesinis teisingumas – rezultato teisingumas jo vertinamas remiantis tuo.

konkretiems teismų sprendimams. Susidaro nelygybės situacija. kaip galima organizuoti visuomenę skirtingą nuo prigimties taip. reikia tirti. bet kaip jis elgtųsi. jo realiame pasaulyje nėra. Rawls kalba ne kaip sulf elgiasi. Rawls svarbu visa visuomenė. 14 .  Antiformalizmas – teisę vengiama suprasti kaip formalią užbaigtą uždarą sistemą. nelieka independent standard. Vertybių grandinė: (1/5) Materialinės gėrybės (2/4) Edukacija (3) Šeima (namai) (4/2) Talentai Pastangos (5/1) Visos šios vertybės yra nelygybės šaltiniai visuomenėje. Nozick pradeda nuo pastangų: vieni stengiasi labiau. 2) paskirstomojo teisingumo principas – materialinės vertybės turi būti paskirstytos teisingai. kad kompensuotų nelygybę. Bendra tezė: norint suprasti. priklauso vertybių pasiskirstymas. Teismo procesas yra tik viena dalis. REALIZMAS Bendri bruožai:  teisės autonomiškumo tezės atsisakymas: teisė nebeatribojama nuo jos išorės.  Atmetama sąvokų jurisprudencija. Nozick svarbu kiekvienas žmogus individualiai. Jam svarbu. Teorijos kritika: abstract universal sulf – mitas. Talento ir pastangų nulemti skirtumai (taip pat ir šeimos nulemti skirtumai) yra neteisingi: po nežinojimo uždanga būtybė nežaistų. o viską vienodintų – tačiau realiai tai nepasiekiama. politikos ir ekonomikos. visuomenė. Tai. byloms. b) ši laisvė yra apribota c) kad galėtų egzistuoti su kitų laisvėmis. Teisė – vienas iš socialinės kontrolės būdų šalia moralės. Skiriamas dėmesys teisėjų darbui. Abstract universal sulf būdingas racionalumas. kad ji siekia tapti lygia. Išlaiko optimizmą teisės atžvilgiu. SOCIOLOGINĖ JURISPRUDENCIJA Esminiai bruožai:  Teisės neunikalumas. dėl to nusipelno daugiau vertybių (gėrybių). kaip jis proceso metu elgiasi: under the veil of ignorante (po nežinojimo šydu) – sprendimus priima nešališkai. Jei žmogus talentingas. Pastangos ir talentai lemia didesnį priėjimą prie materialinių vertybių. Žmogus neturi teisių į savo gabumais kuriamas gėrybes. nebėra metafiziniame pasaulyje. Sociologinė jurisprudencija teisę aiškina per tikrovę. kas yra teisė. Antifoundationalism siejamas su kalbos filosofija – reikia atsakyti ir į kalbos ištakų klausimą. Visiems žmonėms norisi paskirstyti po lygiai – taip elgtųsi ir abstract universal sulf. Realus pasaulis – faktai. a) visuomenės nariai kiekvienas turi didžiausią įmanomą laisvę. Tai yra antimetafizinė pozicija: teisė nuleidžiama ant žemės. Nelygybė galima tik jei bendrame rezultate prisideda prie visų lygybės (kiekvieno gerovės). o ne aiškinti teoriškai. kaip padalijamo sūrio metaforą: laisvė negali būti taip dalijama. kai teisė aiškinama atsietai nuo tikrovės tik papasakojant. Būdinga tai.suinteresuoto žmogiško veiksnio – procesas grynas. Realistams teisė – kalbinis dalykas. neleistų kam nors laimėti. kelia klausimą kaip pasiekt lygią visuomenę – svarbu pasiekti viduriniojo sluoksnio plėtimąsi. Teisė nebeatribojama nuo realaus pasaulio. padėtis). praeitis. Rawls sako. kad: a) protingumo ribose tai būtų naudinga kiekvienam žmogui b) tai būtų dalijama per visiems vienodai prieinamas profesijas ir visuomenines pozicijas. Bendrai visa tai galima vadinti anti-pozityvizmu. todėl šis principas yra politinės santvarkos principas. kokia ji aktualiai yra. kaip ji realiai veikia. reiškiasi kalbos pavidalu. jis vadinamas abstract universal sulf (abstrakti universali esybė). kad reikia pradėti nuo materialinių vertybių: taip iš karto gauna paskirstymo lygybė. Jos gali lemti nelygybę kitose srityse. kaip jis elgtųsi kyla iš 2 Rawls teisingumo principų: 1) Abstract universal sulf laisvę padalija žmonėms pagal principus – laisvės darnos principas. kad būtų galima sakyti.  Nebūdingas teisės pagrindų ieškojimas. Socialinės ir ekonominės gėrybės turi būti skirstomos taip. jo neveikia joks žmogiškumas (fizinė savijauta. Realistinė teisė – politinių-socialinių procesų dalis. nėra šablono „teisės vidus/išorė“. nuo kurio galo pradedama analizuoti. Realistai nepripažįsta klausimų apie teisės ištakas. jis turi tai naudoti kitų labui. Nuo to. Nesiima teisės ištakų paieškos (antifoundationalism). Fletcher apie laisvės. To turi būti siekiama teisiniu reguliavimu.

Reguliavimas gali atsirasti tik esant šiems skaičiavimams. ką Kelsen sako apie teisę. AMERIKIETIŠKASIS REALIZMAS Esminiai bruožai:  Pound nebuvo pakankamai radikalus einant prie realistinio požiūrio į teisę. viena be kitos negali. Pagal tai matuojamas jų efektyvumas. Nesibaidė minties. prie jos prisitaiko. Taip biurokratinė veikla įgyja objektą ir terpę veikti (2 svarbios priežastys tam – teritorijos ir žmonių skaičiavimas). dalykais)  Nuo „kas“ pereinama prie „kaip“. Kapitalizmas svarbus kaip tyrimo objektas. Pinigus pinigais daro valstybės garantuojama jų vertė. Lloyd sako. kad svarbiausias vystymasis – biurokratizacijos augimas. kaip statistinio vieneto atsiradimas. Kalkuliacija ir biurokratija eina išvien. Kelsen racionalizuoja teisę. Modernusis kapitalizmas remiasi visų pirma skaičiavimu (kalbama apie politinę aritmetiką. Racionalumo siekis charakterizuoja vakarų teisę. valstybės sienų žymėjimas – tai aritmetinis dalykas. Svarbu teritorijos. kad turi būti ne tai. Net ir statistika gali būti klaidinga. kad jos nesikeistų. reiškimosi masto prasme nustatyti kokie yra tikrieji interesai nėra paprasta). ROSCOE POUND Svarbi idėja. Jam svarbu. kad Kelsen taip sako apie teisę. kas yra teisė (o ne kabinetuose. kuriuo bandoma atsakyti.  Opozicionuoja save britiško klasikinio pozityvizmo atžvilgiu – šio atstovai nebuvo pakankamai empiriški. kaip iškreipiančią interesus (priėjimo. būdas tam – pinigai. Pagrindinis mokslas – sociologija. dalimi. Weber keisti britų rinkimų. Racionalios teisinės tvarkos buvimas – pamatinis kapitalistinės visuomenės bruožas. Materialines vertybes reikėjo suskaičiuoti. Rudolf von Jhering: teisė yra būdas suderinti įvairius visuomenės interesus. Visos visuomenės sąmonė: teisė kaip išoriškas visuomenei dalykas. 15 . valdymo įpročiai. jiems svarbu kas realiai vyksta: law in action. ji veikiama irpati veikia ekonomiką. kuriais siekiama tikslo. Jam svarbu pasiekiami rezultatai. Tai. kad teisė yra interesų derinimo priemonė – tai teisės ir teisėjavimo funkcija. Negalima teisės normų. kad teismai dalyvauja teisėkūroje. Daug sąsajų su ekonomika (laissez-faire).  Poreikis efektyviam teisės mokslui (susijęs su soc. todėl jis daugiau aprašo kontinentinę teisę. Rėmėsi ir išvystė Jhering požiūrį. Weber teigtų. Pinigai – vertės pakaitalas. derinančio visuomenės interesus. Skaičiavimas tai yra statistinės informacijos rinkimas. ne vertybė. kuri siekia (1) visiško piliečių paklusnumo (2) legitimaus jėgos panaudojimo monopolijos (3) tam tikroje teritorijoje. Pradžia – Auguste Comte pažiūrose – jis buvo pirmas sociologas.  Neatmeta moksliškumo. Teisėjas turi reaguoti į visuomenės interesus ir tai daro teisėjavimą. teismą politine institucija.   MAX WEBER Teisės sociologija yra centrinė sociologijoje. Yra visuomenės interesų vienodumo sritis. kad būtų ką valdyti.Skeptiški užrašytų taisyklių atžvilgiu. Svarbu sociologinis tyrimas – taip ieškoma to. Reagavo į mass media. per kurį sprendžiamos visos problemos. Tai standartinė aikštelė biurokratijos aparato sklaidai. kad teisė yra socialinės inžinerijos rūšis – ja sprendžiamos tam tikros socialinės problemos.  Būdingas sukilimas prieš formalizmą. Svarbu piliečio. Teisės normos – tam tikri projektai. Jei moderni valstybė yra gerovės valstybė. Taip pat svarbu laiko skaičiavimas (darbo laiko kiekio). tasyklių. būdus – taip sprendžiama ekonomikos problema. bet mokslas – socialinis. Modernios valstybės apibrėžimas –tai institucija. Toks derinimas vyksta per teisines taisykles. kas yra teisė. kas valdoma turi ūti suskaičiuota. nes teisė yra esminis visuomenę tvarkantis ir sukuriantis veiksnys. Teismų rolė – įtvirtinti vertybes. Teisėjus laikė vieningo valdžios aparato. kuri sukuria pagrindus politiniam-biurokratiniam aparatui veikti). kaip vystėsi racionalizacijos procesas. Britų teisės unikalumas: neišėjo britų inkorporuoti į Weber bendrą sociologinės teisės sampratą. tenkinančio visuomenės poreikisu. standartų stabili sistema – tai yra priklausomai nuo realybės kintanti visuma. tai kapitalistinėje modernioje valstybėje gerovė (welfare) tolygi daiktų turėjimui. Sureikšmino politinę aritmetiką: manė. o tai. kad tokiems skaičiavimams reikia sukurti didelę instituciją. Teisė Weber yra santykinai autonomiška. partinės kontrolės sistema.

tai reikia taikyti situation sense ir sprendimas turi būti kažkas. negali duoti patikimų spėjimų kaip teisėjai elgsis. Tikslas – išlaisvinti teisės mokslą nuo mitologijos. o po to kitas). hipotezė ir jos tikrinamos. t. Stare decisis – precedento reikia laikytis. Jei yra keli sprendimai. kad žmogui kyla nauja idėja? Kiekvienas atradimas savyje turi iracionalųjį elementą. Popper teisė yra priklausomai nuo falsifikacijų kintanti teisės normų visuma. Hipotezės turi likti paneigtinos. o moralė yra privalomybė (atvirkščiai Kelsen). o taisyklės laikymasis. Čia dar labiau akivaizdu. Iš čia atsiranda perskyra tarp Grand style (kūrybinė jurisprudencija) ir Formal style (mechaninė jurisprudencija). kaip jie elgsis kitais atvejais. Lietuvoje artėjama prie grand style. Svarbu tai. turi situation sense – kiekvienos bylos unikalumo jausmą. kad neįmanoma stebėti objektų prieš tai apie juos nepagalvojus. Jų dažnas keitimas parodo. o ne kas turi būti. Tokia teisė lemia visuomenės pokyčius. savarankiškai. Teisininkui rūpi kas teisė yra. 2) visiškas skepticizmas teisės atžvilgiu. Taip sukuriama arba teisėkūra. Grand style remiasi protu. filosofija vystėsi izoliuotai. stebėti žmonių. Perskyra tarp rule-sceptics ir fact-sceptics Realizmą. metafizikos. Ir faktai negali duoti jokio tikrumo. SKANDINAVIŠKAIS REALIZMAS Unikalumą lemia regiono geografinė padėtis: teisinė sistema. kuri įleidusi šaknis į visuomenę ir dėl to turi nuolat adaptuotis – tai bendrosios teisės dalis. Skandinavų realizmas nutaikytas į metafiziką teisėje. reabilitacija. eksperimentai. kad taptų absoliučia tiesa. Realistai daugiau buvo rule-sceptics. teologijos. autonomiškumo neigimas. Per grand style taikymą pasireiškia „tautos dvasia“ (elgiasi pagal tą dvasią). Teismai yra hipotezių tikrintojai. Nutolimas nuo amerikietiškojo realizmo – atsigręžimas į taisykles. Teorijos išradimo stadija nereikalauja loginės analizės. jam svarbi kiekviena unikali faktinė situacija. Tai šiek tiek varžo teisės kūrimą. charakterizuoja rule-sceptics. Amerikietiškasis realizmas skilo į 2 dalis (minties judėjimas): 1)bandomas reabilituoti teisės taisykliškumas. Tai itin antimetafizinė pozicija. Teismai gali imtis kūrybinės jurisprudencijos ir taip teisę adaptuoti. Alternatyva: tikrinimo deduktyvaus metodo teorija. Remiantis dedukcijos metodu. kad yra istorinės sekos tarp grand style ir formal style (kad buvo vienas. bendra konkreti elgesio taisyklė gali būti taikoma konkrečios bylos aplinkybėmis. Llewellyn yra rule-sceptic. o ne precedentais. Rule-sceptics yra supratimo. Popper: kaip atsitinka. o paskui daro išvadas. Popper Hume‘o iškeltą problemą supranta kaip indukcijos problemą. teisėjų veiklą ir stebėjimais remiantis galima nuspėti. KARL M. Protas žemiškas. kaip tinkamo teisinės argumentacijos metodo. yra dinamiška. nors esame ne bendrosios teisės šalis. Perėjimas nuo fakto prie teorijos – logiškai neišsprendžiama problema. Teisė ir moralė turi būti atskirta. Kokybišką hipotezę nuo nekokybiškos skiria atsparumas falsifikacijai. kad hipotezės niekada nėra iki galo patikrinamos. Jo manymu empiriniai mokslai savo tyrimuose laikosi indukcinio metodo: iš pradžių atlieka stebėjimus. Llewellyn nesako. Pradininkas Justice Holmes – formulavo prediction theory of law (↑). kad jie nėra universalios tiesos. atliekami stebėjimai. Llewellyn – grand style šalininkas. Hayek – spontaninės visuomenės valdymo tvarkos samprata: pasitelkdami abstrakcijas galime neaiškume šiek tiek susivokti. kad teisė yra funkcionuojanti institucija. kaip sukilimą prieš formalizmą. Įstatymai plačiąja prasme taip pat yra hipotezės. nes teisė yra faktų pasaulio dalis. jo kritiką. formavimas kviečiant stebėti veiksmus. Pagrindas – Alex Hägerström. kas tikėtina ir racionalu būsiant naudinga bet kuriam mąstančiam žmogui. arba precedento veikla. LLEWELLYN Svarbi jo bendrosios teisės vystimosi samprata. Teisė – sistemingas hipotezių įrodymo bandymas. Factscepticism kryptis buvo dedukcijos.  Šūkis: „nuo formos prie faktų“ – reikia visiškai empirinio priėjimo prie teisės. suprato. Formal style – bylos sprendime svarbiausia ne situacijos unikalumas. Jos esmė – seko apvertimas – iš pradžių formuojama teorija. jai nepasiduoda. Fact-sceptics labai prieštaringas kaip realizmo sudėtinė dalis. kas yra teisė.y. Popper neapsiriboja šio teorijos taikymu tiksliesiems mokslams – tai teisinga ir visuomenės mokslų atžvilgiu. o tam reikia išlaisvinti žmogaus protą nuo jo 16 .

teisėjų vystomai teisei (Karl von Savigny tai vadino „juristenrecht“). kuri evoliucionuoja. kad sustiprintum savo galią. pozityvizmo ir istorinės jurisprudencijos kryptimis. Teisė yra geriausia vieta griauti transcendentinę metafiziką. kas susiformuoja lėtai vystantis visuomenei. nuosavybės teisė ir kt. ji nėra realybės dalis. Visos idėjos gyvena prote – požiūris logocentristinis. Nuosavybės egzistavimas yra tik proto fantazijos (kaip ir teisės galiojimas) – tai lyg iš metafiziko pasaulio. Jam teisė negali būti tai. bet jie atlieka gerąją funkciją – leidžia trumpai ir efektyviai išreikšti santykį tarp veiksmo ir jo realių pasekmių. tai mokėjimas turi būti atliktas nustatytą dieną. ISTORINĖ JURISPRUDENCIJA Išlaiko tam tikrą santykį su visomis teisės mokyklomis. jai paklusti turi visi (ir teismai). Teisės galia turi būti randama žmonių arba tautos nacionalinėje dvasioje. Lloyd teigia. kol bausmė įvykdoma – paskui bausmės nebenusipelno. valstybėse – tam reikia istorinio tyrimo. kuris siejamas su įsitikinimu. tai mokėjimas turi būti atliktas nustatytą dieną. nepriėmė pozityvistinių nuostatų. o ne stebėti realų teisėjo darbą kaip teigė realistai. Teisė yra autoritetinga. atmintyje. kurie gyvena mūsų sąmonėje. Naudojant siaurąją realybės sampratą – tai labiau filosofų realybės samprata. 2. parodytum. tai jau yra praeityje. bet be jų neįmanomas teisinis mąstymas. taigi nebėra tû-tû. Tas biologiškumas laikytinas natural law sumokslinimu: tai tiesiogiai siejama su eugenika (tautos gryninimas). pareigos. vystėsi visuomenėse. kad realiai tokia teisė neegzistuoja. skaityti teismų sprendimus. Taip yra. Teigia. kas vertinama kaip kažkas negatyvaus. teisininkai kalba užkalbėjimais.tû-tû – nusipelno bausmės. Nėra išvis tokių faktų kaip įsakymas. nes užkalbėjimai lemia realų žmonių elgesį (logocentrizmas). Pastaroji yra prigimtinės teisės sumokslinimas. Daug kritikuotos Austin „valstybės valios“ ir Kelsen „privalomybės“ sąvokos kaip visiškai metafizinės. apsauga – jie neegzistuoja kaip ir Kelsen privalomybė. Pradeda nuo bandymų rasti empirinius teisės pagrindus apžvalgos ir juos įvardija kaip nesėkmingus. ROSS: Tû-tû 1. nagrinėjama teisės realybė praeityje. valstybės valia – tai tik žodžių žaismas. 17 .paties susikurtų šmėklų. Labai svarbus teisėjų veiklos tyrimas – per tokį tyrimą galima suprasti kaip teisė veikė ir veikia. pagrindais. Užkalbėjimai – galios jėgos didinimo priemonė. paskirtį. garantija. Svarbus vaidmuo čia tenka teismams: būtent jei vysto. Jis griežtai atmetė natural law. Hägerström tai aiškina galios jausmu. yra bereikšmiai. kas sukuriama vienu ypu (kaip parlamente priimami įstatymai). susijusi su tautos biologiniu palikimu. tautose. Taip prasižengęs žmogus . Tokia teisė ir sistema.tû-tû. Svarbu ištirti kaip teisė realiai veikė. Pagal skandinavų realistus. kad turi kažkokią teisę (psichologiškai). Hägerström teigia. Primityviose bendruomenėse žmonės įgydavo negatyvų apibūdinimą (tû-tû) dėl negatyvių veiksmų (tai reikšdavo nemalonias pasekmes). formuoja teisę kaip atliepiančią visuomenės poreikiams. Teisė yra tai. Teisės. jeigu suteikta paskola. 3. Tai tėra magijos kalba. kol įvyksta nuosavybės perdavimas? Pirkėjo tvirtinimas apie įgytą nuosavybę turi maginį užkalbėjimą (virsta ritualu). bet tai nežymi kažko realaus. kokia ta galia yra teisėta. Daug dėmesio skiriama sąvokų kritikai. Žodis „claim“ yra nerealus dalykas . Skeptiškosios teisės sampratos: KRITINĖS TEISĖS STUDIJOS  Skepticizmas dėl teisės vertingumo – teisė yra tai. Skirtumas nuo realizmo: istorija nėra reali. nes ji kyla iš tautos dvasios ir ja remiasi (Volkgeist). Volkgeist – unikali pamatinė mistinė realybė. Natural law doktrina buvo kritikuojama 18a. kad taip suprantant teisę galima lengvai supaprastint iki magiškų užkalbėjimų sistemos. Kartais istorinė jurisprudencija laikoma romantiniu judėjimu. yra dalis žmonių kultūros. kad reikia tirti teismų veiklos istoriją nuo seniausių laikų. jeigu atsiranda „claim“. Žymiausias atstovas – Karl von Savigny. Jie – fizinio priežastingumo grandinės dalis. Skandinavų realistams teisė turi būti aiškinama tik stebimų faktų terminais. Ross: nors tokie žodžiai kaip reikalavimo. jeigu suteikta paskola. dvasiai). Analizavo. atsiranda „claim“ (reikalavimo teisė). Turi nemažai bendro su realistinėmis koncepcijomis: dėmesys teisėjų ir teisininkų darbui. Olivecrona: teisės taisyklės yra nepriklausomi imperatyvai. Teisė yra tam. Bendro pobūdžio sąvokos (su realistais) – „Volkgeist“ (artima Llewellyn bendruomenės protui. Žodžių magija turi savo funkciją. kodėl pirkėjas reikalauja teisės į nuosavybę.

Teisės paskirtis – išlaikyti turtą viešpataujančios klasės rankose. Feministiniai argumentai (2 grupės): Skirtingumas/panašumas . Madison). Skepticizmas dėl vertingumo būdingas marksizmui ir feminizmui – teisė vertinama neigiamai. turėjimu. Teisė – ekonomiškai viešpataujančios klasės valia. Michel Foucault: žmogus mirė. kad reikia naikinti teisę su valstybe. Teisė – ginklas klasių kovoje (buržujų/kapitalistų rankose). Žmonijos vystimesi viską lemia žmogaus santykis su materialiais dalykais – tai jų santykis su kapitalo produkavimu. darbo santykius. tarp jų ir bus pagrindinis susidūrimas. pajungimo ir išnaudojimo. Kapitalizmo klestėjimas – laikotarpis. Visi antropocentriniai-logocentriniai projektai (žmogaus sukurtos teisės egzistavimas. su juo reikia kovoti. Anarchistai (radikalus sparnas) manė. labai padidinęs aukščiausiojo teismo politinę galią. Valstybė yra abstrakcija. įtvirtinęs teismą kaip konstitucinę kontrolę atliekančią instituciją (byloje Marbury vs. Teisė kritikuojama. Konfliktai tarp šių klasių (o ne konfliktai klasių viduje) yra pagrindiniai konfliktai žmonijos istorijoje. pozityvi teisė) laikomi nepavykusiais projektais. Kapitalistai Marx laiku jam buvo galingesnė klasė. Teisė prilyginama politikai . literatūrai. Marksistams teisė – neigiamas dalykas. Teisė – grupės (vyrų) ginklas. Kritikos objektas – JAV Konstitucija. kad suprastume žmonių istoriją. Tyrimo objektas – materialinių gėrybių kūrimas. darbo santykiai. Teisinius procesus galima atriboti nuo politinių procesu. Problema – vidurinioji klasė: tokios Marx neįkomponavo į savo teoriją. kaip rinkinys taisyklių. FEMINIZMAS Tai kritinių teisės studijų atšaka. MARKSIZMAS Pagrindinis autorius – Karl Marx. Visuomenė skirstoma į 2 grupes: vyrai ir moterys. Žemės savininkų klasė turi būti išstumta ir panaikinta – liks tik dvi. Tai senas dokumentas. Kritinės teisės studijos laikomos postmodernistine teisės filosofija . moterų subordinacijos. vyrų dominavimo prieš moteris išraiška.pabrėžiami vyrų ir moterų fundamentalūs skirtumai. kuria siekiama moteris pažeminti. nukreiptas prieš logocentrizmą ir antropocentrizmą. Feministų kritikos objektas nebuvo teisė. kur teisė turi būti apibrėžiama kaip viešpataujančios klasės valia. tai tam tikras prievartos aparatas. Klasės: a) darbininkai b) kapitalistai c) žemės savininkai. valdžios šakų perskyrimas. kurios bendros. Turime suprasti žmonių gamybinę veiklą. manė. Teismai privalo ir gali nepolitikuoti (tai kritikuojama). nors toks apibūdinimas nėra labai tikslus. Abejojama teisės autonomija nuo politikos. verčiantis darbininkus dirbti daugiau. vertinama neigiamai. Tai priemonė nukreipta prieš kitą klasę: darbininkus. demokratija. Niekur negalima moterų . paversta įstatymu. Teisė – paternalizmo. paversta įstatymu. jo prasmė neįžiūrima. Teisės kritika – vertinamoji. tautos suverenitetas) kritikuojamos. teisei reikia daugiau moteriškų bruožų 18 panašumai tarp vyrų ir moterų: reikia akcentuoti vyrų ir moterų lygybę pagal panašumus. Nukreipiant darbo produktus susiduria tam tikros jėgos – procesų organizavimas lemia klasių kovą. kurios sunkiai pritaikomos. Skepticizmas dėl teisės egzistencijos – teisės nėra kaip kažko autonomiško ypač nuo politikos. Daug kritikos sulaukia JAV aukščiausio teismo teisėjas Justice John Marshall – tai pagrindinis JAV teisėjaspolitikas. literatūros ir kt. kokios jėgos ir kaip jos veikia. Kritinės teisės studijos – amerikietiška mokykla. kad jie paims viršų. padėti klasei turto sukaupti daugiau. neaiškios.modernios teisės idėjos (lygios teisės. Kritinės teisės studijoms būdingi abu. kaip ir kur nukreipiamos gėrybės. pajungtas valdančios klasės valiai ir interesams (kapitalo vertės didinimui). Marx – materialistas. teisės procesus laikė politiniais dalykais.

vertinti neigiamai ir su tuo kovoti.vyriškam mąstymui būdingas objektyvumas. idėjų. Teisės sistemą reikia reformuoti. Svarbiausias yra abstraktus lygybės principas. tiek vyrus diskriminuojančių sureguliavimų. kuris nepanaikina diskriminacijos. o pažinus . kuriuo paremta teisinė sistema (bendrosios normos). Skirtingų interesų turėtojai gali būti ir skirtingos teisinės sąmonės — skirtingai vertinti galiojančią teisę ir skirtingai įsivaizduoti pageidaujamą.pagrindinis akcentas: vyrų dominavimo aspektas. politika. Konkretų teisinės psichologijos turinį sudaro žmonių emocijos. kurias susikuria tam tikrais interesais besivadovaujantys žmonės apie galiojančią ir pageidautiną teisę. žmogaus (visų pirma vyro – „man“) centralizacija teisėje. Reikia identifikuoti to apraiškas. Tai yra kryptingas mokslinis apmąstymas teisės kaip vientiso socialinio instituto. susidūrę su galiojančia teise. Sąmonė apskritai . tik žmogui būdinga reakcija į išorinę aplinką siekiant šią pažinti. o teisinė sąmonė – sistema (stabili substancija). Teisinė sąmonė — tai sistema vaizdinių. Sąmonė yra reakcija (procesas). valdyti ją žmogaus egzistencijos įtvirtinimo interesais. reaguoja konkrečią situaciją). nuotaikos. abstraktumas.diskriminacija (teisine prasme svarbiuose dalykuose) Dominavimas: . išgyvenimai. pasitikėjimas ar nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Teisinė ideologija — tai argumentuotas.tai speciali. Priežastys: . įpročiai. Kritika: „išpučiamas“ moters kaip aukos įvaizdis. visuomenės socialine struktūra ir kita. Vyriška giminė dominuojanti kalboje. Bendrosios teisės sistema yra labiau moteriška (turi precedentus. Kita argumentų grupė labiau orientuota į vyrų dominavimo aspektą ir kovos su tuo poreikį.Moteriškumas remiasi atsakomybe ir kontekstualumu (neatsietumu nuo konkrečios situacijos) – tai priešinga abstrakcijai. vertindami ją savo ir visuomenės interesų apsaugos požiūriu. Bendroji dalis baigta!  SPECIALIOJI DALIS TEISINĖ SĄMONĖ Svarbi išlyga: reikia suspenduoti klausimą kaip kyla teisinės idėjos. išgyvenimai) ir teisinė ideologija (argumentuotas požiūris). Svarbu – visos teisinės sistemos vyriškumas. daugiau ar mažiau sąmoningas žmonių požiūris Į galiojančią ir pageidaujamą teisę. taip pat teigiamos ar neigiamos emocijos. Tai pereina į teisę. Teisė yra moralės dalykas – aiškėja artėjant prie teisės pagrindų. kad vyriškieji pradai užleistų vietą moteriškiems. iš kurio išsirutulioja teisės normos ir visa teisinių santykių tikrovė. ryžtas ginti savo teises teisinėmis priemonėmis ir kita. . kurias patiria skirtingų interesų turėtojai. teorijų. Teisinė sistema turi vengti tiek moteris. Vyriškumas remiasi abstraktumu. teismų vykdomu teisingumu. jos principus. įsitikinimas gerbti konkrečius įstatymus arba jų negerbti.joje orientuotis. nes yra etalonas (vyras). Joje atsispindi įsisąmoninti 19 . glaudžiai susijusio su kitais žmogaus kūrybos (kultūros) reiškiniais . Teisinę sąmonę sudaro: teisinė psichologija (jausmai. nepakantumas savo teisių pažeidimams. apie galiojančią įstatymų sutikimą ar nesutikimą su jų interesais (teisingumu).ekonomika.

siekia suformuluoti. pareigūnų. pagal kurį galima atskirti faktus. Teisinių paliepimų (nurodymų) skirstymas Teisės norma nurodo žmogaus elgesio modelį. Žmogaus teisės apibrėžia sritį.įpareigojimas susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. yra leidžiama.  Formalieji požymiai. Yra politiniai režimai. Teisės spragos priežastis – tikrovė yra daug sudėtingesnė nei įsivaizduoja įstatymų leidėjas. Ar yra kriterijus. patraukiant teisės pažeidėjus teisinėn atsakomybėn ir įgyvendinant jiems paskirtas teisinio poveikio priemones (III valdžios šaka). įpareigojimais). Jie gali būti skirstomi pagal turininguosius arba formaliuosius požymius. Teisės spraga – atitinkamas teisės normos nebuvimas. kas nėra uždrausta.leidimas visuomeninio santykio dalyviams savo nuožiūra nusistatyti teises ir pareigas. Socialiniai santykiai patenka į teisinio reguliavimo sritį. Teisiniu reguliavimu demokratinėje valstybėje siekiama derinti priešingų grupių interesus ir tokiu būdu įtvirtinti bei palaikyti visuomenėje socialinę santarvę bei rimtį. būdingas baudžiamajai ir administracinei teisei. 3) Teisėsaugos santykiai. Jis atsako į klausimą. kaip. paviršinius. kas nėra leista. ar kažkas yra teisinių santykių objektas. Šios rūšys nėra metodai. bet intensyviausiai taikoma 3. įstatymų leidėjas gali suformuluoti visuomeninio santykio dalyviams vieną iš trijų paliepimų arba įvairiai derinti juos tarpusavyje: 1) Elkitės tik šitaip . atsirandantys užkertant kelią visuomeninės tvarkos pažeidimams. empirinius teisinių reiškinių požymius. piliečių tarpusavio santykiai – I ir II valdžios šakų pareigūnai).tai tas socialinis žmonių elgesys. kai atitinkami faktai turintys teisinę reikšmę nepatenka į teisės normos reguliavimo sritį. 20 . o teisinė ideologija siekia atskleisti teisės esmę. Tokie nurodymai grupuojami. kurių leidėjas neįsivaizduoja ar specialiai nenori įsivaizduoti? Teisinio reguliavimo metodai Teisinio reguliavimo metodas — tai teisinio poveikio žmonių elgesiui būdų ir priemonių sistema. Teisinė ideologija teisės pažinimo laipsniu gerokai pranoksta teisinę psichologiją.įvairių socialinių grupių interesai. Problemos: kompetencija. Siekdamas sukurti naujus visuomeninius santykius ar pakreipti juos kuria nors vertybine linkme. socialinių sąlygų atžvilgiu). yra draudžiama. kontrolė. Teisinio reguliavimo objektas . pagrindžiama jų pretenzija tapti teisine tvarka. Pagrindiniai metodai:  Imperatyvusis (direktyvinis) – viskas. išdėstyti teisės pažinimą kaip tam tikrų žinių ar socialinių veiksnių sistemą. kai teisinis poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisės normomis.  Teisinio reguliavimo objektas pagal turininguosius požymius yra: 1) turtiniai žmonių santykiai 2) žmonių santykiai atsirandantys valdant valstybę (valdžios institucijų. kuriam daromas poveikis teisės normomis (visuomeniniai žmonių santykiai).įpareigojimas elgtis tik nurodytu būdu 2) Taip nesielkite .  Dispozityvusis (autonominis) – viskas. kuri negalibūti reguliuojama. kuriais gali būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Pastaroji dažniausia fiksuoja išorinius. TEISĖKŪRA Teisinis reguliavimas — tai tokia socialinio reguliavimo rūšis. Teisinis reguliavimas negali būti visaapimantis. Reguliuoti žmonių elgesį . Bet kas gali tapti reguliavimo objektu. kurie linkę daugiau ar mažiau reguliuoti žmonių elgesį. arba forma. kaip manote esant reikalinga šioje situacijoje (įgalinimas) . Dispozityviame nėra vyraujančios nurodymų rūšies. jog: 1) juos galima išversti į teisės kalbą (formuluoti) 2) juos galima kontroliuoti valstybės priemonėmis 3) jie kartojasi arba yra visuotiniai (tipiški tos visuomenės politinių. tokio tapsmo priemonės. Šie požymiai yra tik priemonė nustatyti. Nurodymų rūšys derinamos papildant viena kitą. jeigu yra tokio pobūdžio. Skiriasi pagal nurodymo rūšių vyravimą metode: imperatyviame vyrauja 1 ir 2. 3) Elkitės taip. kokiu būdu ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai.tai jį modeliuoti subjektinėmis teisėmis (leidimais) ir pareigomis (draudimais.

referendumu priimti sprendiniai. kurį valstybės institucijos rengiasi reglamentuoti. deklaracijos. Ją kuria tauta. kuriems teikiami svarstyti svarbiausi šalies gyveninio klausimai. Svarbu atriboti sritį.referendumu priimtos nuostatos ar kitas sprendimas yra galutinis ir nereikalingas kurios nors institucijos patvirtinimo. Teisė nekuriama. . vyriausybės kuriama teisė turi griežtai remtis aukštesne teise – čia vargu ar gali būti sukuriama kažkas naujo. Tauta 2. Referendumas — tai tokia teisėkūros rūšis. o tik pati tauta kitu savo sprendimu. .būdinga civilinei teisei. . Teisėkūros subjektai: 1. ir 2) priimtų aktų speciali juridinė galia. bet patariama kaip tą daryti. turinčių rinkimų teisę. Privačioji teisėkūra (testamentai. konvencijos nustatytą elgesio taisyklę. kurioje jam paliekama elgesio laisvė. jei tam pritaria ¾ visų piliečių. kas jai nėra pavesta įstatymo – tai teisę įgyvendinanti valdžios šaka. Teismai tik klauso įstatymo. suteikia jai įstatymo galią ir kartu įtraukia ją į nacionalinės teisės sistemą. Prezidentas. Jei vyriausybė sukuria teisės normas. Visa kita teisė turi atitikti tautos sukurtą teisę – už ją nieko aukščiau nėra. Vyriausybė negali daryti nieko. Referendumų rūšys: a) sprendžiamieji – tai tokia tautos valios pareiškimo teisėkūra forma. sutartys) – griežtai tik pagal įstatymą. jos negali atsirasti savavališkai. 1-ojo Konstitucijos straipsnio keitimas galimas tik referendumu.tautos teisėkūra. kai parlamentas. o tik remiantis įstatymu (tokios sukurtos teisės normos – poįstatyminiai aktai). Įgaliotos valstybės institucijos (Seimas. Referendumai (tautos teisėkūra) yra pagrindinė teisėkūros rūšis. kitos valdymo institucijos) 3. taigi jo nekuria. įgyvendinantys savo subjektines teises Teisėkūros būdai: 1. Seimo įstatymai – originalioji teisėkūra. Referendumai . Lietuvoje referendumas palyginti retas būdas priimti teisės normas. kompetentingos valdžios institucijos (pagal subjektą gali būti tautos ir valdžios institucijų). Tai tikrieji teisėkūriniai referendumai. įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo (bendrieji arba paprastieji įstatymai įsigalioja paskelbimo dieną). Geresnis yra dispozityvus reguliavimas su apibrėžtomis standartinėmis alternatyvomis (apibrėžta įstatymuose). visuomenėje neegzistavusi teisinio reguliavimo priemonė – elgesio taisyklė. kai pati tauta visuotiniu balsavimu priima konstitucijos ar konkretaus įstatymo nuostatas reglamentuoti vidaus ar užsienio politiką. kai valdžios institucijos siekia sužinoti tautos nuomonę konkrečiu klausimu. vadovaudamasis tam tikra procedūra patvirtina tarptautinės sutarties. b) Patariamieji – yra tie. 2. .referendumu priimtos nuostatos ar kitas sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas irgi tik referendumu . kuria patvirtinama (sankcionuojama) jau esama elgesio taisyklė suteikiant jai normos statusą – visuotinį privalomumą. Piliečiai. kurio esmę nusako du pagrindiniai požymiai: l) tautos suverenių galių tiesioginis pareiškimas. Ratifikavimas – speciali sankcionavimo rūšis. Realiai šios nuostatos pakeisti neįmanoma (yra tik teorinė galimybė). tai yra tautos teisė. Sprendimas 21 . Referendumas yra tiesioginės demokratijos institutas. Teismai 4. Tai teisėkūra su klaustuku. Teisėkūros rūšys:  Originalioji teisėkūra – tai teisėkūra. Originalioji kūryba – kai sukuriama nauja. kuria sukuriama nauja elgesio taisyklė. skirtingai nuo bendrųjų įstatymų. Čia leidžiama elgesio saviveikla: yra bent keli žmogaus elgesio variantai. Sankcionavimas – tai oficiali kompetentingos valstybės institucijos procedūra. norma. 3. kai tauta visuotiniu balsavimu priima įstatymus ar jų nuostatas.tautos sprendimo negali pakeisti ar panaikinti jokia valstybės institucija.tik referendumu gali būti pakeičiamos Konstitucijos l skirsnio „Lietuvos valstybė" bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas" nuostatos. nes ją priima tautos atstovai. Vyriausybė. Abu metodai grynu pavidalu praktikoje nesutinkami – jie derinami tarpusavyje.

TEISĖKŪROS STADIJOS Kiekviena teisėkūra turi savo stadijas – dokumentai rengiami pagal procedūras. bet „nagrinėti įgyvendinimą“ nereiškia „įgyvendinti“. Konstitucijos I ir XIV skirsniai gali būti keičiami. Parlamentas patvirtina tarptautinio dokumento elgesio taisyklę.. t.  Sankcionuotoji teisėkūra . jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė dalyvavusių. Referendumo iniciatyvos teisė priklauso 300 000 Lietuvos piliečių ir Seimui (1/4 visų narių). tik patvirtina jau egzistuojančią elgesio taisyklę.. Sankcionuotos teisėkūros pavyzdžiai gali būti papročių sankcionavimas (Joninės. Privačioji teisėkūra taip pat sankcionuota – sutartys. Nauja teisė nesukuriama. y. Teisėkūros referendumais stadijos:  Referendumo iniciatyva (reguliuoja LR Referendumų įstatymas). 1-ojo Konstitucijos straipsnio arba konstitucinio įstatymo „Dėl LR nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas (. Artima natural law doktrinai. turinčių rinkimų teisę. c) Ratifikaciniai – labiau sankcionuota teisėkūra. dėl to ji tampa nacionaline norma.įpareigoja Seimą nagrinėti klausimo įgyvendinimą. Ratifikaciniu referendumu tauta išreiškia pritarimą jau pasirašytam dokumentui ir tik tada jis tampa nacionalinės teisės dalimi (nors tokios sąlygos gali ir nebūti). Žolinė).seimo nariai (individualiai arba grupė) .teisės normų akto parengimas a) įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas b) projekto svarstymas pagal tam tikras procedūras c) projekto priėmimas . Lokaliniu aspektu įvedama nauja teisė. Dėl visų kitų klausimų sprendimai referendume laikomi priimti. Teismai užsiima tik sankcionuota teisėkūra. jei referendume tam pritaria daugiau kaip pusė visų gyventojų. dėl to priskiriama prie originaliosios teisėkūros. Parlamentinės teisėkūros stadijos Išskiriamos 2 stadijos: . dėl ko ji artima pozityvizmui).nesukuria originalios teisės normos. Ratifikavimas sutinkamas vien tarptautinėje teisėje. Čia nėra aiškiai identifikuojamas teisės šaltinis – tai nėra svarbu (priešingai nei originaliojoje teisėkūroje. normą. Ratifikacinė teisėkūra – sankcionuotosios teisėkūros porūšis.)“pakeitimas galimas jeigu referendume dalyvauja ¾ visų piliečių. piliečių. Privalomieji svarbesni – jais gali būti keičiama Konstitucija. tauta pritaria/nepritaria jau esančiai teisei. Seimas priima sprendimą dėl referendumo datos. priimami įstatymai. bet ne mažiau kaip 1/3 visų turinčių balsavimo teisę. Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu.Teisės normų akto pasirašymas ir paskelbimas a) teisės normų akto pasirašymas ir paskelbimas b) teisės normų akto įsigaliojimas  įstatymų iniciatyvos stadija (1) teisę pateikti įstatymo projektą seimui turi: . Referendumas gali būti privalomasis arba konsultacinis.Prezidentas ir vyriausybė Seimas privalo svarstyti 22 . testamentai kuriami pagal galiojančią teisę. skelbia ją teisės norma ir įpareigoja garantuoti jos vykdymą valstybės prievarta. jei dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių ir įrašytų į sąrašus rinkėjų. o tik sankcionuoja (patvirtina) jau egzistuojančią elgesio taisyklę.

komitetas arba 1/ seimo narių gali raštu kreiptis į seimą dėl procedūrinių pažeidimų.diskrecinis teisėkūros teisėtumo aspektas – kurti teisę turi turėti įgaliojimus (diskreciją). negalioja. . t. pagal seimo statuto 160 str. . Teisėkūros demokratiškumo ir viešumo principas 23  . seimo pirmininkas. Po komiteto posėdžio projektas vėl pateikiamas seimui svarstyti. jeigu „už“ balsavo daugiau kaip pusė seimo narių. Konstituciniai įstatymai laikomi priimtais. arba įveikti prezidento veto – turi balsuoti daugiau kaip pusė visų seimo narių.Subordinacinis teisėkūros teisėtumo aspektas – tam tikras teisės aktas negali prieštarauti aukštesnę galią turinčiam teisės aktui. Praktiškai žiūrint tokią bendrą kompetenciją turi I valdžios šaka. ar pradėti svarstymą. . nes bus galima grąžinti tik komitetui tobulinti.Projekto svarstymo seimo posėdis. Suprantamiausia praktika – per seimo narius. arba siusti iš naujo svarstyti į komitetą. vyksta svarstymas komitete – teikiami pasiūlymai dėl tobulinimo. analogišką projektą galima svarstyti tik po 6 mėnesių. už jį įstatymą pasirašo seimo pirmininkas. prezidentą. galintys lemti.Procedūrinis teisėkūros teisėtumo aspektas – valstybinės institucijos. Seimo įstatymai negali prieštarauti konstitucijai. Kol įstatymas nepateiktas prezidentui pasirašyti. jeigu „už“ balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų seimo narių.Piliečiai (50 000) Pavieniai piliečiai taip pat gali teikti projektus. Tai svarsto Etikos ir procedūrų komisija. Jie keičiami. Seimo posėdyje vyksta įstatymo priėmimas – balsuojama dėl viso įstatymo projekto po visų tobulinimo procedūrų. TEISĖKŪROS PRINCIPAI  Teisėtumo principas . vyriausybę. Konstatuoti prieštaravimą gali Konstitucinis teismas ir administraciniai teismai. Jei posėdžio metu projektui pritariama – tai svarbus žingsnis į įstatymo priėmimą. jei „už“ balsavo daugiau kaip pusė visų seimo narių.  Įstatymo pasirašymo ir paskelbimo stadija (promulgacija) (4). Tik paskelbus įstatymas tampa galiojančia teisės norma. bet gali ją deleguot ir II valdžios šakai. tačiau tik netiesiogiai – per seimo narius. Jei būta šiurkščių pažeidimų.y. Tokį įstatymą prezidentas privalo pasirašyti. grąžinti projektą tobulinti iš esmės iniciatoriams. dalyvavusių posėdyje. kai projektą dar galima grąžinti į 1 stadiją (iniciatyvos) – t. priimamas svarstyti į pagrindinį arba papildomus komitetus.y.Projekto priėmimo seimo posėdis.Seimo posėdis kai pateikiamas projektas – seimo nariai nusprendžia. kur buvo padarytas pažeidimas.  (3) Įstatymas priimtas. II valdžios šakai šis aspektas netgi svarbesnis. Seimas jį gavęs renkasi į grąžinto įstatymo svarstymo seimo posėdį. Šioje stadijoje įstatymas laikomas priimtu. Jei projektas priimamas. Priėmimas kartojamas nuo tos vietos. kad įstatymas neįsigalios: 1) procedūriniai pažeidimai (seimo statuto pažeidimai). ..Turinio teisėkūros teisėtumo aspektas – teisės normoms būtinas neprieštaringumas žmogaus teisėms. . kurdamos teisės aktus turi laikytis teisės aktų priėmimo ir paskelbimo tvarkos. jei to nepadaro. Tai paskutinis etapas. prezidento dekretai. tačiau jis dar nėra pasirašytas ir paskelbtas. Projektas gali būti atmestas. pateiktas svarstyti visuomenei. Jei projektas atmetamas bet kurioje stadijoje. Pagrindinės „stotelės“ projekto svarstymo procedūroje: . Laikotarpyje nuo įstatymo priėmimo iki įsigaliojimo yra 2 veiksniai. seimas statuto pažeidimų svarstymo seimo posėdyje gali įstatymą pripažinti neįsigaliojusiu.  Įstatymo projekto svarstymo stadija (2) Kiekvienas projektas gali būti svarstomas skirtingai. Seimas gali priimti įstatymą su siūlomais prezidento pakeitimais. 2) Prezidento veto Priimtas įstatymas siunčiamas prezidentui – jis turi įstatymą pasirašyti per 10 d. Per 10 d prezidentas gali motyvuotai grąžinti įstatymą seimui pakartotinai svarstyti. vyriausybės nutarimai ir kiti dokumentai negali prieštarauti konstitucijai ir įstatymams. (3) Iki šio posėdžio vyksta paskutiniai projekto tobulinimo darbai komitete.

Daugumos principas Reikia kurti tokią teisę. Socialiniu kompromisu pagrįsti įstatymai palaiko socialinę santarvę ir socialinį stabilumą. nes gali atsirasti teisės spragų. o įstatymas vykdomas mažiausiomis laiko. Išsamumo principas Šis principas reikalauja. kas teisine prasme reikšminga tam tikroje srityje ar sferoje. Teisėkūros profesionalumo principas Parlamente nedirba teisėkūros (teisės) profesionalai. išleidžiami. sisteminimas) – tai ir yra teisėkūros juridinė technika. Ekonomiškumo principas Įstatymo projektas turi būti rengiamas. Prieštarauja daugumos principui. Teisėkūros juridinė technika skirstoma į 3 dalis: 1) Išorinio teisės aktų tvarkymo taisyklės: nurodo.     Teisėkūros veikloje turi būti siekiama sudaryti sąlygas į teisėkūrą įsitraukti visuomenei. jeigu jau reguliuojama. . kurie nekinta dėl skirtingų interesų grupių reikalavimų. bet esant interesų konfliktui lemiama turi būti daugumos valia. jų priešpriešą įveikinėti abipusėmis nuolaidomis (kompromisu). energijos ir kitomis sąnaudomis. kai reikia kurti įstatymus atsižvelgiant ne į kurios nors vienos. medžiagų. o tiems interesams susipriešinus. ką reikia ir tiek. o į visų socialinių grupių. ko dauguma pažeisti negali. kokius išorinius rekvizitus turi turėti teisės aktas. Tokios technikos įvaldymo poreikį itin jaučia parlamentarai. Ypač tai aktualu demokratinėje valstybėje. jų taikymu. Tai pastanga kitomis priemonėmis siekti kuriamų teisės akrų kokybės ir praktinio jų veiksmingumo. saugomi ir randami teisės normų aktai. Dėl to daugumos principas neturi pakeisti socialinio kompromiso principo. Abu principai prieštaringi. bet jie turi patarėjus. turi būti sureguliuota. jie žmonių laikomi „neteisingais". Parlamentas privalo viešai skelbti rengiamų įstatymų projektus. aiškinamos ir struktūriškai išdėstomos teisės normos. „neprotingais". reikalaujančius atitinkamo teisinio reguliavimo. sisteminimu. kiek reikia. Gautas visuomenės pastabas parlamentas privalo svarstyti. tam tikrus reikalavimus. mažiausiomis pastangomis įgyvendinti savo konstitucines teises. o jų vykdymas užtikrinamas minimalia valstybės prievarta. o normų forma. rengiami. Šį principą ignoruojantys įstatymai negali būti ilgalaikiai. valstybės valdymo aparato tarnautojai.formos aspektas – svarbi teisėkūros juridinė technika (reikia žinoti formalius reikalavimus teisės normai ją rengiant). LR teisingumo ministro 2002 kovo 21 dienos įsakymas Nr. atpažinti teisės normų visumoje (jo išorėje). Teisės normos turi būti išsamios – viskas. sudaromi.visi tie. Taip pat įstatymų leidėjas privalo prognozuoti priimamo teisės akto ekonominius. kurie susiduria su įvairių teisės aktų kūryba. Procedūros (normų rūšiavimas. Reikalauja nepersistengti – reguliuoti reikia tik tai. tačiau labai dažnai tai neįmanoma. legalizuojantis mažumos teisių pažeidimą. interesus. Iš esmės nurodo tik labai bendrą siekį – kiek įmanoma vienodai atsižvelgti į visų grupių interesus. Daugumos principas gali būti ir diktato principas. kad piliečiai turėtų visas Konstitucijoje nurodytas teisines priemones apsaugoti ir operatyviai. Taisyklės siejamos ne su normų turiniu. teisininkai. vieno kitu pakeisti negalima. 75 – teisės aktų rengimo rekomendacijos. galintys turėti įtakos įstatymo turinio ir formos kokybei. kad piliečiai susipažintų ir paskelbtų siūlymus. 24 . teisininkai . reikalingus įvykdyti pagrindinius Konstitucijos paliepimus. saugojimas. normose vienodą visų socialinių grupių interesų apsaugą. Tam kviečiami įvairių sričių specialistai. sisteminami. pagal kuriuos jį galima būtų identifikuoti. socialinius padarinius bendrai krašto rimčiai ir gerovei. bet turi koegzistuoti. Reikia kiek įmanoma siekti socialinio kompromiso. Kalbant apie teisėkūros juridinę techniką reikia kalbėti apie teisės normos kūrimo taisykles. išskyrus fundamentaliausių konstitucinių žmogaus teisių pažeidimus. kad parlamentas laiku išleistų įstatymus. pažinti tam tikrame regione konkrečiu laiku besiklostančius žmogaus teisių apsaugos ir įgyvendinimo poreikius. Teisėkūros juridinė technika Kuriant teisę reikia išmanymo ir profesionalumo. Socialinio kompromiso principas Šis principas įpareigoja įstatymų leidėją įkūnyti priimamų teisės aktų. Įstatymo kūrėjas yra įpareigojamas gerai išanalizuoti. įforminami. Ši technika — tai sistema kalbinių loginių ir organizacinių priemonių bei procedūrų kuriomis formuluojamos. susilaukia daugumos pritarimo. Žemesnio nei konstitucija lygmens teisės normos ar jų nebuvimas negali būti kliūtimi įgyvendinti konstitucines normas.

Jeigu reikia dar skirstyti. sudariusios institucijos ar pareigūno pavadinimą (Seimo ar Vyriausybės nutarimas. daliai. 2. paskutinį – „Baigiamosios nuostatos“. dalys priklauso knygoms – tik tarp jų susiejant galima naudoti kilmininko linksnį (pvz.. nebežiūrint į prasmę. Teisės akto struktūra Knyga (tik CK atveju). eilės numeris. Novelos Tai visi straipsniai su superskriptais. taisyklingai reikia sakyti: Civilinio kodekso pirmos knygos antroje dalyje. Ministro pirmininko potvarkis). trečio skyriaus šeštame skirsnyje. 15310. Skyriai daliai nepriklauso – jie priklauso įstatymui.). Tik skirsniai priklauso skyriams. paskutiniame – įsigaliojimo tvarka.11. galios netenkantys įstatymai. Pirmos knygos 2 dalyje. Kiekvienas norminis teisės aktas turi turėti: rūšies pavadinimą (įstatymas. sprendimas. dalis. 1oje knygoje: 1.. Nebūtinai visi struktūriniai vienetai turi būti akte..100 . Straipsniai numeruojami ištisai.58 straipsnyje (arba tiesiog CK 2. 1522. Pavadinimas turi atspindėti akto turinį (taikliai ir trumpai). kad būtų įterpta atitinkamoje vietoje pagal prasmę: 152. skirsnis. ĮSTATYMAS Knygos Dalys Skyriai Skirsniai Straipsniai 1 Knyga 1 dalis 1 skyrius 1 2 3 4 1 2 2 skyrius 1 2 3 4 3 4 5 2 dalis 3 skyrius 1 2 3 4 6 7 1 8 4 skyrius 2 3 4 9 10 11 Skyrų numeracija nėra trikdoma dėl dalių. Visų teisės aktų 1 skirsnį rekomenduojama vadinti „Bendrosios nuostatos“.2 . vėliau priimtos novelos (jeigu jų konkrečiam straipsniui yra daug) dedamos į galą. juos įterpiant tarp kitų straipsnių ar punktų. atspindintį teisės akto turinį (nutarimas skirti baudą arba patvirtinti tam tikros įstaigos statutą).). c) Pasirašiusio pareigūno duomenys Visa tai yra dokumento antraštė – tai būtini rekvizitai. instrukcija ir t. pirmiausia įvedami skyriai. 2) Teisės normų akto struktūrai keliami reikalavimai Viename teisės normų akte turi būti išdėstomos tik vienos rūšies teisės normos – teminio vieningumo reikalavimas. b) Kiti išoriniai rekvizitai: akto sudarymo vieta. 1. data.. dekretas. skyrius ir dalis – straipsnių numeracija tęsiama toliau prasidėjus kitam skyriui. t. skyrius.58 straipsnyje). Skirsniai kiekviename skyriuje numeruojami iš naujo.a) Reikalavimai pavadinimui: turi būti atspindėta akto rūšis. Novela atsiranda kai teisės aktas papildomas naujais straipsniais ar punktais. reikalingas racionaliai teisės akto paieškai. 1539. pareigūno rūšis. 2oje knygoje: 2. Ištisinis straipsnių ir skyrių numeravimas – nurodymo paprastumo siekis: galima peršokti visas dalis ir nurodyti iškart įstatymo straipsnį.. Visi įstatymai turi straipsnius. 153. Įstatymo straipsnių numeracija nėra trikdoma jo skirstymo į skirsnius. Ypač daug jų administracinių teisės pažeidimų kodekse. Civiliniame Kodekse: knyga numeracijos seką nutraukia. taip pat pavadinimą. nutarimas. Pirmajame skirsnyje turi būti nurodyta įstatymo paskirtis. Svarbu. sudariusios institucijos.58str. Apie CK 2. skirsniui. Straipsniai irgi. Straipsniai rašomi su pavadinimais. straipsnis Dalis ir skyrius dokumente rašomi lapo centre. Pvz. Šie pavadinimai turi būti kiek galima trumpesni. skirsnis ir straipsnis – lapo šone. Straipsnio struktūra 25 .. reguliavimo objektą (teismo sprendimas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo).

Straipsnių dalys numeruojamos arabiškais skaitmenimis. Todėl hipotezė yra tas teisės normos elementas. konkretų jų turinį. Bet jeigu patys dalyviai jų nenusistato. bet dar ir paaiškina jas. dispoziciją ir sankciją. punktus. kiek yra būtina). Straipsnis gali turėti dalis. Pagal raiškos būdus dispozicijos yra: a) paprastosios. Tai dispozicijos. stabilumu. papunkčiai numeruojami (pvz. o ne punktai.1). c) Nukreipiamosios dispozicijos sudaromos remiantis paprastosiomis ir aprašomosiomis dispozicijomis. kuris sujungia teisės normą su realiu gyvenimu. kurių turinys aiškus iš paties teksto ir nereikalingas papildomo aiškinimo. Prezidento dekretai turi tik straipsnius be pavadinimų (nėra dalių). kurioje ta taisyklė aiškiai ir išsamiai suformuluota. ten neturi būti neįprastų visuomenei žodžių. apibrėžtas .tokios. Dalių identifikavimas gali skirtis priklausomai nuo to. taip pat būtinybę patirti arba taikyti valstybinio poveikio priemones pareigų nevykdančiojo teisėms. a) Paprastosios dispozicijos nurodo reguliuojamo santykio dalyvių teises ir pareigas. terminijos vienovė – terminai įvairiuose teisės aktuose turi būti vartojami ta pačia prasme. Dispozicijos pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį skirstomos į: . kad terminijos aiškumui pasiekti teisės akto pradžioje pateikiami terminų apibrėžimai. Nors teoriškai tai yra būtina. realiai tai ne visada yra įgyvendinama. Jos nurodo formuluoja) tik bendrą elgesio taisyklę. b) Aprašomosios. Paprastos hipotezės sieja teisės normos galiojimą tik su vienos aplinkybės buvimu. kalbos kultūra. Hipotezė kalba tik apie faktus. aiškiai neaprašo teisių ir pareigų turinio. kas yra teisės normos subjektas (kam ji galioja). ir d) blanketinės. apibūdinanti teisės normą kaip vientisą. nukreipia į kitą to paties teisės normų akto straipsnį arba į kitą to paties straipsnio dalį. gramatiniu vienodumu. be hipotezės teisės norma praranda ryšį su realybe. Alternatyvi hipotezė sieja konkrečios normos galiojimą su viena iš kelių teisės normoje nurodytų aplinkybių. Pastraipos nenumeruojamos. tačiau jų neaiškina. c) nukreipiamosios. Terminų ekonomiškumas – norma formuluojama vartojant mažiausiai kalbos priemonių (žodžių turi būti tik tiek. Ji nurodo tas faktines aplinkybes. tai galioja dispozicijos nustatytos dalyvių teisės ir pareigos. Svarbu terminų vienareikšmiškumas. Teisėkūros rezultatų analizė Teisės normos struktūra — tai vidinių normos elementų organizacija. b) aprašomosios. o straipsnių dalis sudaro punktai. kad įvyks tokie gyvenimo faktai. Tikslas – teisės normų aiškumas. Teisės normos hipotezė paprastai prasideda žodeliu „jei" ir baigiasi ties žodeliu „tai". 2) Dispozicija – teisės subjekto teisės ir pareigos kažkaip elgtis jei atsiranda hipotezėje numatytos aplinkybės.Straipsnį sudaro dalys.aiškiai ir tiksliai nurodo reguliuojamo visuomeninio santykio dalyvių teises ir pareigas. nurodo esminius jų požymius. Subjektas turi būti tas pats visų dalių atžvilgiu – neturi kisti.tai spėjimas. 1) Hipotezė . Jos vartojamos tais atvejais. 26 . arba vienareikšmiškai. 2. dispozicijos ne tik nustato elgesio taisykles. Dabar jau standartiška yra tai.absoliučiai. Hipotezės gali būti paprastos. arba aiškinamosios. kurios leidžia ir patiems reguliuojamo santykio dalyviams nustatyti kai kurias savo teises ir pareigas. kai vien elgesio taisyklės formuluotė tiksliai. sudėtinės ir alternatyvios. Teisės norma (loginiu požiūriu) gali būti suskaidyta į 3 dalis: hipotezę. o norintįjį tiksliau sužinoti.santykiškai apibrėžtas . kurių visuma yra teisės normos galiojimo sąlyga. bet struktūrintą elgesio taisyklę. jo dinamika. kurių jie savo nuožiūra negali pakeisti (imperatyvios). Reikalavimai teisės normų kalbai Svarbiausia – gramatika. Tai elgesio taisyklės veikimo. Terminų pastovumo reikalavimas – terminų formuluotės turi pasižymėti standartiškumu. Vyriausybės nutarimai turi tik punktus – jie gali turėti pastraipas ir papunkčius. kurioms atsiradus galima naudotis dispozicijoje nurodytomis teisėmis ir privalu vykdyti tas teises legalizuojančias pareigas. kokios šioje taisyklėje nustatomos teises ar pareigas. Sudėtinės hipotezės formuluoja kelias aplinkybes. . kurių atžvilgiu reikės elgtis pagal dispozicijoje aprašytą elgesio taisyklę. taikymo sąlyga.

kai valstybė atsisako pripažinti ir ginti asmens subjektinę teisę į tarnybinius ar darbinius įgaliojimus (konstituciniai reikalavimai prisiekti priimant į pareigas)... jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės. kuriomis valstybė vykdo plačiai suprantamą teisingumą: siaurina arba likviduoja pareigų nevykdžiusio asmens subjektines teises. Paprastai čia normos struktūroje sankcijos nėra.. priešingu atveju": jei (įvyko kažkas) (hipotezė). (dabar dažniausiai pasitaikanti) administracinės civilinės (turtinės) drausminės (darbo kodeksas) b) Pozityviosios arba skatinamosios sankcijos – tai premijos. 3) Sankcija . bet tai būtinas kiekvienos normos loginės struktūros elementas. Dalies dispozicijos – abstrakčios ir dėl to banketinės. medaliais. 27 . jeigu jų subjektu laikome valstybės pilietį. atsirasiantys teisės subjektui. ji perkelta į loginę struktūra. Jeigu subjektas yra pareigūnas. Hipotezė – griežtai būtinas normos struktūros elementas.. tai (galima ar privaloma elgtis taip ir taip) (dispozicija). Normą į tokią formulę išversti pavyksta ne visada. kas nužudė kitą žmogų. a) Negatyviosios sankcijos – tai neigiama valstybės reakcija į asmens siekį įgyti tam tikrą subjektinę teisę arba ja naudotis nevykdant atitinkamų pareigų. garbės vardais.. baudžiamas laisvės atėmimu. 1d – „Tas. priešingu atveju. Jeigu subjektas žmogus. tai . Jos gali būti (4): baudžiamosios (kriminalinės).. Prioritetas yra pirmam variantui. išreiškiamos vienu žodžiu – baudžiama. Teorinis problemos sprendimas: visoms teisės normoms.. bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje. bet realiai taikoma tik viena iš jų.. Tai valstybės reakcija į teisėtą ar teisei priešingą asmens elgesį. Pvz.tai teisinio poveikio priemonė. hipotezė yra bendra: jei esi veiksnus valstybės pilietis.„negaliojimas“ arba „sandorio pripažinimas niekiniu“ – civilinės teisės sankcijos. BK 129 str.  Aktyviai negatyvios sankcijos – visos tos sankcijos. Gali būti 2 rūšių: . Jų tikslas – garantuoti būtiną asmens naudojimosi jau turimomis subjektinėmis teisėmis ir atitinkamų pareigų vykdymo priklausomybę. kuris buvo kuriamas pažeidžiant kūrimo sąlygas ir tvarką. laikinas mokesčių sumažinimas ar atleidimas nuo jų ir pan. privalai nežudyti. .. nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūlo ieškoti kito teisės akto normų dispozicijose. bet ji yra būtinas kiekvienos normos loginės struktūros elementas... tai. Jos skirstomos į pasyviai negatyvias ir aktyviai negatyvias:  Pasyviai negatyvios sankcijos – tai valstybės atsisakymas būti dalyve konkrečių asmenų kuriamo teisinio santykio.„neskyrimas į pareigas“ arba „įgaliojimų neįgijimas“ – tai tokia valstybės reakcija į nustatytos pareigos nevykdymą.. antras yra atsarginis. kyla problemų dėl hipotezės: „jeigu esi su kitu žmogumi (?). > alternatyvios sankcijos – numato kelias poveikio priemones.“. sankcija iš BK netinka: ją reikia surasti kituose dokumentuose. apdovanojimas ordinais. kurios pažeidėjui taikomos kartu. Sankcija nėra sudedamasis kiekvienos teisės normos teksto elementas. padariniai.d) Blanketinės dispozicijos nurodo. Tokiso dispozicijos dažniausios baudžiamojoje teisėje – visos BK spec. Sankcija nėra sudedamasis kiekvienos normos teksto elementas. Teisės normos struktūrą galima išreikšti tokia logine forma: „jei . nepaklususiam teisės normos reikalavimams. priešingu atveju (bus taikomos poveikio priemonės) (sankcija). Yra 3 rūšių: > paprastos sankcijos – viena kuri nors poveikio priemonė > sudėtinės sankcijos – nustato kelias poveikio priemones.

administracinė teisė .teisinis precedentas kaip teismo sprendimas . Pagrindinis teisės aktas – įstatymas priimtas seimo.administracinio proceso teisė (administracinės teisenos teisė) . tai teisės išorinė forma. teisės normų grupei neturi būti būdingas išsimėtymas. darbo. Lietuvoje LAT ir LVAT sprendimai (ne visi) laikytini teismo precedentais. baudžiamąsias.Teisės normos išraiškos forma (dažnai tapatinama su teisės šaltiniu) – tai yra priemonė.tai tautos. Teisės normą dažnai iš struktūrinių dalių turime susikonstruoti patys. kai tam kas atskiriama būdinga teisės normos autonomiškumas. 2) Teisinis precedentas – teismo sprendimas konkrečioje byloje ar kito subjekto sprendimas taikomas ir kitais panašiais atvejais ir taip tampantis elgesio taisykle. Teisės normos išraiškos būdas. finansų ir kitas. privalomą laikymąsi (sankcionuotas paprotys virsta teisiniu papročiu). kad teismai analogišku atveju turi elgtis analogiškai. viešosios ir privatinės teisės. valstybės institucijų pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentais. reguliuojančių kokybiškai vieningus (vienarūšius) visuomeninius santykius. poįstatyminiai aktai. civilines. dėl kurio jo prasmė paaiškėja adresatui. Teisės šakų katalogas Kai kurių šakų atskyrimas yra nevienodas (pvz. Atskirti teisės normų sistemą galima tik tada. Ne bet koks teismo sprendimas automatiškai tampa precedentu – svarbu sprendimo įtikinamoji galia. Šiuo požiūriu šakinės teisės normos toliau skirstomos į materialiąsias ir proceso.teisinis precedentas kaip kito valstybės organo sprendimas (retas atvejis) precedentais paprastai laikomi teismų sprendimai. pavienių asmenų sutartys. Skirtumas tarp teisės normų akto ir teismo sprendimo: jei teisės normų aktas atitrūksta nuo bendrųjų teisės principų. Sankcionavimas suteikia papročiui teisinę formą.Nereikia tapatinti normos formos struktūrine prasme su rašytine forma (pvz įstatymo straipsniu). Teisės aktas .baudžiamoji teisė 28 . jis nenustoja būti teise. tačiau dažnai kuri nors dalis gali būti nepateikta. šeimos teisė – atskira šaka ar civilinės teisės pošakis?) Pagrindinės teisės šakos: . Bylos kaip teisiniai precedentai („case“). iš kurios atsiranda teisės norma. Teisės normų aktai kontinentinėje teisės tradicijoje laikytini pagrindine teisės normų išraiškos forma. Tiesiogiai išreikštų dalių nėra. kuriame yra suformuluotos teisės normos. Teisės šaka – sistema teisės normų. kuri atsiranda kompetentingai valstybės institucijai arba piliečiams civiline sutartimi sankcionavus (patvirtinus) elgesio taisyklę. nes siekiama formos lakoniškumo. Precedentais tampa aukštesnių teismų sprendimai. Teisės normos išraiškos formos Skiriama: . Kiti teisės aktai: referendumu priimti įstatymai.konstitucinė teisė . susidarančius tam tikrose žmonių veiklos ir gyvenimo srityse. retorinė elegancija. kuriuo teisė yra išreiškiama. – iš esmės tai normų sistemos.teisės normų egzistavimo forma. išmintis sprendime. kurie tampa teisės norma ta prasme. Yra 2 precedentų rūšys: . Teisės sistemos Pagal teisinio reguliavimo objektą (arba šakinę normos priklausomybę) teisės normos skirstomos į konstitucines. testamentai įgaliojimai. Kai kuriuose straipsniuose yra visos 3 dalys. Tai yra siauroji teisės sistemos samprata (šakinė teisės sistemos samprata). susiformavusią pačioje visuomenėje dėl ilgalaikio ir daugkartinio kartojimosi. šeimos.teisės normos šaltinis – versmė. o teismo sprendimas tokiu atveju užmirštamas. būdas. . Teisės šakos yra teisės normų sistemos. glaustumo. Formos: 1) teisinis paprotys .

kad teismai kuria teisę (tai išimtis) . savybių perėmimas. Abi jos – vakarų teisės tradicijų teisinės sistemos ir skiriasi nuo Rytų teisinių sistemų (Azijos.hipotekos .Britanija. Ispanija.Būdingas teisės skirstymas į viešąją ir privačiąją (tai rodo. Teisės institutai ir pošakiai laikomi smulkesnėmis posistemėmis. Tai lokalinė teisės sistemos samprata. Airija. išskyrus salas (D. civilinės teisės) ir anglosaksų (precedentinė. Naujoji Zelandija. 29 . Jamaika. Kontinentinė sistema paplitusi Europoje. Didelė bendrosios teisės sistemos įtaka visame pasaulyje dėl buvusių D.baudžiamoji teisė + procesas . Kiti teisės šaltiniai atlieka antraeilį vaidmenį.darbo teisė . Australija. Italija.civilinė teisė + procesas darbo teisė finansų teisė žemės teisė tarptautinė teisė POŠAKIAI šeimos teisė prievolių teisė TEISINIAI INSTITUTAI .Finansų teisė . Kanadoje (Kvebeke) – mišri.pagrindiniai teisės šaltiniai – įstatymai (kuriami I valdžios šakos). VISUMOS Viešoji teisė ŠAKOS .konstitucinė teisė . Pagrindiniai Kontinentinės sistemos bruožai: . Prancūzija.Tarptautinė teisė. Pagrindinės valstybės: Vokietija. Visos kitos laikytinos pošakiais. kas sietina su tam tikru regionu. Islamo). valstybe ar institucija. Lituva iš esmės irgi.Britanija. tradicija. Airija).- baudžiamojo proceso teisė civilinė teisė civilinio proceso teisė Kitos teisės šakos: . Bendroji – JAV (išskyrus Luizianos valstiją – ten kontinentinė).Nėra įprasta. plačiąja prasme teisinė sistema suvokiama kaip teisinė valstybės sandara.paveldėjimo teisė Privatinė teisė Teisinė sistema plačiąja prasme: tai lokalizuotas darinys. D. Skandinavijoje sistema specifinė. Pasaulinės bendranacionalinės teisės sistemos (teisės tradicijos): kontinentinės Europos (kontinentinės teisės. Kiekviena valstybė yra teisinė sistema. . Šiuo metu pastebimas abiejų teisės sistemų susiliejimas. tai. bendroji sistema).administracinė teisė + procesas .Britanijos kolonijų. Viešoji ir privatinė teisė yra bendriau nei šakos.servitutas . kokia reikšmė teikiama civilinei teisei).Žemės teisė .

bet laikytini bendraisiais teisės aktais. teisės kūrimas persikeltų į teismų sales. LIETUVOS TEISĖS AKTAI Teisės aktai gali būti: . Iš tikrųjų reikėtų juos laikyti teisės normomis – svarbu kad jie yra privalomi. kurių turinį sudaro teisės normos.kalbos neaiškumas – normas reikia aiškinti. Pagrindiniai Bendrosios sistemos bruožai: . paralyžuotų teismų darbą.Pagrindiniai – konstituciniai įstatymai. I valdžios šakos teisės normos – iš esmės visada bendrieji teisės aktai. joms negali prieštarauti paprasti įstatymai). o ne kokiam skaičiui subjektų jie yra taikomi.bendrieji . sisteminimas.individualieji . kad leidžiamoji valdžia negalėtų interpretuoti įstatymų.būdingas prisiekusiųjų institutas – paprasti piliečiai priima sprendimus tik dėl fakto. . TEISĖS AKTŲ RŪŠYS. formuoja bendrąsias teisės normas. Kuo žemesnis pareigūnas. Toks vartojimas retas.ir tęstinę) elgesio taisyklę. įgyvendinti. skirtas svarbiausiems žmonių santykiams reguliuoti. Tai. kai teisės aktas jau sukurtas (pvz. Ši valdžios šaka retai įsitraukia į individualių teisės aktų kūrimą (pvz seimo sprendimo dėl R. Tai pat kuria ir interpretuotus –tais atvejais. 30 . o aiškinimas gali reikšti naujos teisės normos skelbimą.teismai nėra skirstomi – visas specializuotų teismų funkcijas gali atlikti bendrosios kompetencijos teismai . II valdžios šaka priima abiejų pobūdžių teisės aktus (daugmaž vienodu santykiu). ji pats turi pasitraukti iš įstatymų aiškinimo proceso – jam lieka tik įstatymo pataisa arba panaikinimas.precedentiškumas . Įstatymai.Pakso apkaltos priėmimas). prabūtina valdžios sistemos stabilumui. Jie yra skirti konkretiems asmenims/situacijoms. bet ne dėl teisės. tuo daugiau individualių teisės aktų. Kai kurie autoriai individualių teisės aktų nelaiko teisės normomis – jie neformuoja bendrųjų elgesio taisyklių. Jeigu atsiranda prieštaravimas tarp kodekso ir įstatymo – laimi kodeksas. Visi kiti norminiai teisės aktai hierarchine prasme yra žemiau negu įstatymai (dėl to vadinami poįstatyminiais). numato. Jeigu įstatymų leidėjas kištųsi aiškinant teisę. seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys (jos turi neprieštarauti konstitucijai. nes ilgainiui tampa taikomi visų.Siaurąja: įstatymai – specialia tvarka išleisti pirminiai teisės aktai. įstatymo galią turintys teisės aktai Įstatymas Lietuvoje vartojamas 2 prasmėmis: .- Būdinga kodifikacija. Precedentai nutaikyti į individualią problemą. Atsiranda visa grupė – įstatymų interpretacijos (vieną žodžių grupę pakeičia kita žodžių grupe). Teisę aiškinti įstatymus perima teismai. Interpretacijoje žodžiai gali būti neaiškūs ir vėl reikės interpretavimo. Tai yra abstrakčios teisės normos. kurie turi aukščiausią juridinę galią. . Individualieji teisės aktai – formuoja vienkartinę (laiko atžvilgiu . seime) bet jo neišeina automatiškai taikyti. nes jo taikymo automatiškumą riboja: .interpretuotieji Bendrieji teisės aktai yra tokie. Teisminė valdžia paprastai kuria tik individualius teisės normų aktus. kad įstatymas yra bet koks Lietuvos teisės aktas. skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui. kodifikuoti įstatymai (kodeksai).Kai įstatymo leidėjas sukuria teisę. nesiejamos su individualiu atveju ir galioja visiems vienodai.plačiąja: konstitucijos 3 str. Įstatymai gali būti pagrindiniai ir paprasti: .

Antrame procese vienodai reikšmingai veikia II ir III valdžios šakos. kad tie teisės aktai yra tik individualieji. Nustoja galioti kai baigiasi jų galiojimo laikas arba yra panaikinami. turi visiškai atitikti įstatymų reikalavimus. dažniausiai – individualaus pobūdžio. vyriausybė. kad teisė taikoma nesant konfliktinės situacijos. Jei ji nenurodyta – po oficialaus teisės akto paskelbimo. rečiau – potvarkiai. Ministras pirmininkas gali priimti potvarkius. Yra trečioje teisės aktų hierarchijos pozicijoje (po pagrindinių ir paprastų teisės aktų). konkrečiose situacijose. Retai – seimas (nutarimai). Šakinio valstybinio valdymo institucijų teisės aktai Ministerijų. Tai paprastai bendro pobūdžio (retai – individualaus) teisės aktai. o ne procesinis. skyrių vadovų. nurodyti įstatymų taikymo praktikoje tvarką tam tikrose srityse. Poįstatyminiai aktai (A. TEISMŲ VIETA JŲ VISUMOJE Valdžios šakų atskyrimas yra institucinis. Retais atvejais prezidento dekretai būna bendrojo pobūdžio. Tai gali padaryti tik pats seimas. ir individualieji. Dažniausiai tai yra bendrieji teisės aktai. kad įstatymus būtų galima realizuoti. Valdybų. kai kurie prezidento dekretai turi teisinę galią tik jei juos pasirašo ministras pirmininkas arba tam tikros srities ministras (kontrasignacija). rečiau – instrukcijos. prie ministerijų veikiančių institucijų. Teisės akto pavadinimas – įsakymai. Vietos savivaldos institucijų teisės aktai Savivaldos tarybos teisės aktai vadinasi sprendimais. Poįstatyminių teisės aktų paskirtis – sukonkretinti ir aiškinti įstatymų nuostatas. Seimas gali priimti nutarimus. deklaracijas. paversti veikiančia teise. Seimo įstatymai – bendrieji teisės aktai. Jiems būdinga: > jie neginčijami – niekas išskyrus konstitucinį teismą negali ginčyti įstatymo teisėtumo/neteisėtumo. savivaldybių tarybos.Paprasti įstatymai kuriami seimo. Gali būti ir bendrieji. Priimami tik remiantis įstatymais. Teisės taikymo modeliai:  Administracinis. potvarkiai. Jų reikia. prie vyriausybės veikiančių institucijų teisės aktai.Vaišvila vadina „įstatymų lydimaisiais).. 31 . valdybos. rezoliucijas.Vaišvila teigia. ministerijos ir kitos šakinio valdymo institucijos. kad dekretai gali būti tiek bendrieji. kai aiškios faktinės aplinkybės. Poįstatyminiai teisės aktai – privalomos elgesio taisyklės. merų teisės aktai – nutarimai. arba išvis nėra teisės aktai. > įstatymas gali būti pakeistas ar panaikintas tik kitu įstatymu. Seimas gali įstatymu panaikinti kitų II valdžios šakos institucijų priimtas teisės normas (legislative veto). Tai paprastai vienasmeniai teisės aktai – pasirašo institucijos vadovas. dėl malonės komisijos sudarymo). konfliktas viešo intereso atžvilgiu yra mažareikšmis. Prezidento dekretai Prezidentas priima dekretus (laikomi poįstatyminiais aktais) – kai kurie teigia. Jie yra individualaus pobūdžio. TEISĖS TAIKYMO INSTITUCIJOS. tiek individualieji (pvz. Lietuvoje poįstatyminius teisės aktus gali leisti: prezidentas. Toks taikymas paprastai yra mechaniškas. pareiškimus (nėra privalomi) arba kreipimusis. - Vyriausybės teisės aktai Nutarimai. Pagal konstitucijos 85 str. Pamatiniai procesai yra 2: teisės kūrimas (deliberate stage) ir teisės įgyvendinimas (execution stage). nes sukuria jokios bendro pobūdžio elgesio taisyklės. Jo ypatybė yra ta. nors dažnai būna ir individualių. Lietuvos teisės aktų įsigaliojimas Įstatymai ir visi kiti teisės aktai įsigalioja nuo juose nurodytos dienos. (pabraukti nelaikomi teisės normomis). A. merai.

kai į teismą kreipiamasi.Teismai išsiskiria nešališkumu (sprendimo neįtakoja asmeniniai interesai).Administracinių institucijų yra ir kvaziteisminio pobūdžio (pvz.Teismo funkcija – priimti sprendimą dėl individualaus atvejo.Britanijoje (tribunolai). baudžiamąsias bylas (tokie yra ir skyriai teismuose). nėra tikrų teisėjų. neformuoja politikos. Daug tokių institucijų yra D. Jei procesas kažkuriame teisme sustojo (toliau nebeskundžiamas) – tai yra galutinis sprendimas. teismas privalo sprendimą pagrįsti. privalantys turėti teisinį išsilavinimą ir kvalifikaciją.Teismai imasi teisinių veiksmų tik tada. Jis yra išskirtinis lyginant su administraciniu. 3) Teismo sprendimas bendrąja prasme yra galutinis visiems laikams. nes teismas nedirba su 1 asmeniu. Bendrosios kompetencijos teismuose bylos nagrinėjamos tokia tvarka: Kai 1 instancija – apylinkės teismas: LAT Apeliacinis teismas Apygardos teismas Apylinkės teismas 32 Kai 1 instancija – apygardos teismas: LAT Apeliacinis teismas Apygardos teismas Apylinkės teismas . yra atskiri procesų kodeksai. Proceso perkėlimą iš teismų lėmė teismų sistemos išlaikymo brangumas. didelės teismo išlaidos. proceso lėtumas. Tai daug sudėtingesnis procesas. 4) Teismo sprendimas dažnai peržengia poveikio individualiai situacijai ribas ir tampa precedentu. Administracinėse institucijose to nereikia. formalumas. . . nors ten nėra griežtai laikomasi nustatytų normų. Kai kurias bylas pagal ATPK 1 instancija nagrinėja Apylinkių teismai. Teismas yra neutrali institucija. . teisėjai nėra politikai. klauso tik įstatymų. keisti kitos valdžios šakos. Administracinės institucijos gali imtis veiksmų savo iniciatyva. reikia 2 šalių 9asmenų). Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilines. Teismų sprendimų negali įtakoti. Išskiriami tokie 5 skirtumai nuo administracinio teisės taikymo modelio: teismo padėtis ir vaidmuo valdžių triadoje . LIETUVOS TEISMŲ SĄRANGA Lietuvoje yra trijų rūšių teismų: 1) Konstitucinis teismas 2) Bendrosios kompetencijos teismai 3) Specializuoti (administraciniai) teismai Bendrosios kompetencijos teismai Teismų sistema: LAT Apeliacinis teismas Apygardų teismai Apylinkių teismai Bendrosios kompetencijos teismų veiklą reglamentuoja LR teismų įstatymas. 5) Teismo procese teisę aiškina ir taiko teisėjai. 2) Teismas nėra politinė institucija.teismo procesui prasidėti reikia konfliktinės situacijos.  Teisminis teisės taikymas. darbo ginčų komisija).

Šalys: skundžiantysis ir institucija. išnagrinėtoms apygardos teismų. prezidento veiklą. Šie teismai yra skirti nagrinėti byloms dėl ginčų iš administracinių-teisinių santykių. Šiaulių ir Panevėžio. teismo antstoliai (vykdo teismo sprendimus). Objektas – vidutinės ir smulkios administracinės institucijos. jų aktai. Į šiuos teismus kreipiamasi su skundu (rečiau – su prašymu). kai jie buvo pirmąja instancija (išskyrus atvejus dėl ATPK – tuomet pirmoji instancija yra apygardos teismas. Apeliacinis teismas Tai yra apeliacinė instancija byloms. jei sprendimas vėl netenkina. Ieškiniai dėl patentų teikiami tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui. Čia sukurtas normalus teisės taikymo administracinėse institucijose teisminės kontrolės mechanizmas. retai bylos sprendžiamos skyriaus plenarinėje sesijoje). Lietuvoje pradėjo veikti 1999 metais. Apylinkių teismai Tai įprasta pirmoji instancija civilinėms byloms. kai pirmąja instancija tampa kiti teismai (apygardų). Tiria įvairių institucijų (II valdžios šakos) veiklą. 1-oji instancija pagal ATPK – bendrosios kompetencijos apylinkės teismas arba administracinis pareigūnas (policininkas gali būti pirmoji instancija. Įsiteisėjusiems sprendimams skundo padavimas nesustabdo žemesnės instancijos teismo sprendimo vykdymo (apeliacija teismo proceso vykdymą sustabdo). Šiaulių ir Panevėžio. Jame dalyvauja tik administraciniai teismai. konstitucija jų nenumato. jeigu jau yra praeita apeliacija. Administracinio proceso tipai 1) pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymą – tai normalus administracinis procesas. Nutartis prieš skelbiant turi aprobuoti senatas. areštus). Kauno. Klaipėdos. išskyrus vyriausybę. galima apeliacija į apygardos teismą). apeliacinė – LVAT. 2) Pagal ATPK – būdinga maišatis institucijose. veiksmai. kaip pirmos instancijos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) Tai vienintelė kasacinė institucija įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams. jei ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt (išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo). Teikti kasacinį skundą galima tik tuo atveju. savivaldos institucijų veiklą. Jeigu nesutinkama su sprendimu. LAT formuoja vienodą teismų praktiką – į LAT nutartis privalo atsižvelgti visi teismai ir valdymo institucijos. Pirmoji instancija nagrinėjant bylas – apygardos administracinis teismas. galima duoti apeliacinį skundą į apylinkės teismą. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas yra Vilniuje. Bylas LAT nagrinėja 3 teisėjai (dažnai – išplėstinė 7 teisėjų kolegija. Pirmoji instancija – apygardos administracinis teismas. Apylinkės teismuose bylas nagrinėja 1 teisėjas (rečiau – 3). Skirta apygardos administracinių teismų sprendimams. Klaipėdos. Apeliacija – LVAT. steigiami įstatymu. Teisminė teisės taikymo teismuose kontrolė – pagrindinis procesas yra kasacija. Apygardų teismai Lietuvoje yra iš viso 5: Vilniaus. 33 . I ir III valdžios šakų veiklos skųsti šiems teismams negalima. išskyrus atvejus. pareigūnai. apeliacinė – Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT)). Svarbios institucijos prie apylinkės teismų – hipotekos skyrius (registruoja turto įkeitimus. Apygardos teismas gali būti pirmąja instancija byloms. Yra 5 apygardos administraciniai teismai: Vilniaus. Tai yra apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams.Kreipimosi į teismą forma – ieškinys. Lietuvoje yra 1. Kauno. Apygardos teismuose bylas paprastai sprendžia 3 teisėjai (retai – 1). Administraciniai teismai Tai yra specializuoti teismai. Kasacinė institucija nagrinėja išimtinai teisės klausimus – fakto klausimų kelti negalima. kaip kolegialų organą (atskiros ministerijos gali tirti).

kur sprendžiamos žmonių problemos. o į klausimą buvo/nebuvo. kad jo dydis priklausytų nuo bylos baigties. nes teismams negalima dalyvauti teisėkūroje. Notarai yra valstybės įgalioti asmenys. kad teisme nusikaltimas nepasikartotų. kad asmuo turi subjektines teises. Advokatūros savivaldos institucija yra Lietuvos advokatų taryba. jis nėra bendrosios teismų sistemos dalis. priima sprendimą. kaip prieštaraujančius konstitucijai. Tai specifinė teismų rūšis su vienu nariu.apygardų prokuratūros prie apygardų teismų . yra santykinai savarankiška. Reikia nustatyti ir tirti ne visas. o gyvenimo aplinkybės. vykdo veiksmus. Tai kontrolės institucija. Prokurorai nėra teisėjai. Analizuojami faktai yra įvykę praeityje ir nėra akivaizdūs.Prokuratūra Prokuratūra veikia prie bendrosios kompetencijos teismų. Konstitucinis panašesne į įprastą teismą. kurios sudaro faktinį bylos pagrindą. Egzistuoja 2 požiūriai į konstitucinį teismą: . Šis faktų tyrimas yra ne vieno fakto. Kai kuriose sistemose reikia įrodyti prisiekusiesiems. perduoda bylą teismui. jos nenumato konstitucija. Bet pripažįstama. priežastys. bet leidžiama susitarti su klientais dėl užmokesčio taip.generalinė prokuratūra prie LAT . Įrodinėjimo proceso dalykas yra ne teiginiai. 2) Taikytinos teisės normos parinkimas (teisinis nustatytų bylos aplinkybių vertinimas). Advokatas nėra valstybės tarnautojas – tai specifinės profesinės veiklos subjektas. Advokatui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo veiklą. Gali būti atskleidžiami veikos motyvai. kad taip buvo (ar nebuvo) – tai įrodinėjimo procesas). Jis negauna užmokesčio iš valstybės. bylos. ar buvo faktai. yra teisėjai. o į agentūrą. Tos stadijos gali būti atpažįstamos ir kvaziteisminėse institucijose. Notarai Tai asmenys patvirtinantys juridinius faktus – kad kažkas tikrai įvyko. bet yra svarbios teisminio teisės taikymo sistemoje Advokatūra Tai nėra valstybinė institucija. todėl prieš nuspręsdamas jis turi būti įtikintas. Institucijos. ginčas. 34 . Konstitucinis teismas užsiima negatyviąja teisėkūra – tai yra pagrindinis argumentas. tikslai. Konstitucinis teismas Konstitucinio teismo kaip teismo statusas Lietuvoje komplikuotas.Platesnis: konstitucinis teismas yra teismas. TEISĖS TAIKYMAS TEISMUOSE Teismo procesas turi stadijas. jie gali patvirtinti. jog tai yra specifinis teismas. jog tai nėra teismas. nes čia procesas vyksta pagal įprastus teismo proceso požymius. Notarai dažnai yra kritikuojami dėl advokatų funkcijų dubliavimo.siauresnis: konstitucinis teismas nėra teismas. o tik juridinę reikšmę turinčias aplinkybes. o jos kontrolė nutaikyta į I valdžios šakos veiklą – tik ji gali paskelbti seimo įstatymus negaliojančiais. 1) Bylos faktų (veikos) analizė Tai konkrečių gyvenimo aplinkybių. teisėjas nėra faktų liudytojas. kurios gali paveikti teisinį kvalifikavimą. Tai specifinė valstybės teisminės kontrolės institucija. Yra: . Galutinis rezultatas – teisėjui įrodoma/neįrodoma. priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių: tai sudaro faktų visumą. kad tam tikri faktai buvo. . O faktų visumos tyrimas. jie nevykdo teisingumo. gali užtikrinti teisėtą valstybės ir asmens interesų apsaugą (tai suvokiama kaip jo funkcija). Įrodinėjant nustatomi barjerai. Tiriant faktus atsakoma ne į klausimą teisinga/neteisinga. šalys. ar jų nebuvo. nustatymas ir visokeriopas ištyrimas. Teisėjas vertina įrodymus.apylinkių prokuratūros prie apylinkių teismų Prokuroras pradeda baudžiamąjį persekiojimą. kurios neveikia prie teismų. Į teisingumo aspektus nesigilinama. todėl tai vadinama bylos aplinkybėmis.

5) Teismo diskrecijos teisė – teismui teisės normose gali būti palikta galia kažką sureguliuoti pačiam (kai teisės normose paliekami vertinamieji kriterijai – pvz. Paprastos ir sudėtingos bylos Iš aukščiau minėtų stadijų 1-3 stadijos yra plotmė. 4) Teismo sprendimo priėmimas Teisės normos galia išplečiama tam tikram faktui ar faktų visumai. darytų analogijas. . jos poreikius. tikroji intencija nėra vieninga. Kitas šito aiškinimo supratimas (dažnai laikoma dinaminiu teisės normos aiškinimu) – toks aiškinimas. kai teisės norma yra neaiški. Labiau tikėtina. 4 – baigiamoji. 3) Istorinis –norint nustatyti teisės normos prasmę. Prileidžiama. 2) Sisteminis – teisės normų prasmė turi būti atskleidžiama naudojantis normos ryšiais. 1 . Šis tradicinis būdas dabar atmetamas kaip toks. Porūšiu galima laikyti kontekstinį teisės aiškinimą – žodžio vartojimo kontekstas lemia žodžio prasmę. Tiriamos teksto morfologinės. skiriami analizuojant Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją. kur teisės normos prasmė tiek akivaizdi. Jau pirmojoje stadijoje susiduriama su sunkumais: faktų negalima paliudyti tiesiogiai (pakartoti) – jie yra praeityje. jei jų atžvilgiu nėra konkrečios teisės normos – turi būti teisės norma. dėl kurių bylos tampa sunkios 1) teisės kalbinis neaiškumas ir neapibrėžtumas. kad teismuose daugiau lengvų bylų. kuri nėra sprendžiama greitai. 1) kalbinis – atliekama kalbinė teisės normos analizė. kur nebūtų bent minimalaus teisės aiškinimo proceso. kurią pritaikius konkrečioje byloje būtų išspręstas šalių ginčas.). taip pat asmenims. 1 etape: ginčo šalys dažnai nesutaria dėl faktinių bylos aplinkybių – jos gali būti neaiškios. pagal kurias galima vertinti tą patį faktą. jos taikymas duotų neteisingą rezultatą. kokie buvo jo ketinimai. kurio taikyti nereikėtų. reikia žiūrėti ką teisės normos kūrėjas turėjo omenyje. tai teisės normų sistemos dalis. Svarbu. nuo normos prasmės skiriasi sprendimas (iškyla 3 etape). kai teisės normos prasmė neaiški. ji yra pasenusi. Tekstas dažnai nevienareikšmis. kad jos nereikia aiškinti ir pereinama prie automatinio teisės normos taikymo. neatitinka visuomenės reikalavimų. Buvimas sistemoje veikia teisės normų prasmę. Tai pagrindiniai metodai. Dėl faktų negalima ginčytis. sąveika su kitu teisės aktu. išgautų teisę iš bendrų teisės principų. kompromisų rezultatas. kurią galima faktams pritaikyti. kai nėra teisės normos. prielaidos bylai virsti į sudėtingą (byla. bet galimas – esama bylų. pagal kurį teisės normos prasmė turi būti aiškinama atsižvelgiant į kintančią visuomenę. kuriems nustatomos teisės ir pareigos.Į teismą negali būti paduodami neteisiniai ginčai. tuo sudėtingesnė byla. nes protokolai nėra teisė. automatiškai). 3) Taikytinos teisės normos prasmės aiškinimas (teisės aiškinimas) Egzistuoja 2 nuomonės: . tuo byla yra sudėtingesnė. kad teismas ką nors darytų. didelė žala ir pan. kad teisėjavimas yra galimas net ir jei nėra teisės normos tam tikrai situacijai – šiuo atveju svarbu. Teisės aiškinimo būdai Jie naudojami. Priežastys. gramatinės ypatybės.etapas yra būtinas – nėra tokių bylų. Kuo neaiškesnė norma.3 stadijos yra parengiamosios. sintaksinės. 2 etape: sunkumai iškyla kai yra kelios teisės normos. Jei teisės norma nebeatitinka visuomeninių 35 . 2) Kelių teisės normų kolizija (2 etape) 3) Teisės vertybių kolizija 4) Teisės spragos (lacunae) – situacijos. 6) Socialinio gyvenimo dinamika (permainos) – nors teisės norma yra neaiški. šis etapas neišvengiamas. Teisės normos nėra pavienės.šis etapas nėra būtinas. 3 etape: sunkumai kyla. Yra tamprus ryšys tarp sunkių/lengvų bylų perskyros ir teisės normos aiškinimo: kuo normą daugiau reikia aiškinti. kad teisės normos kūrėjo ketinimai būtų aiškiai išreikšti – išraiškų ieškoma seimo komitetų posėdžių protokoluose. JAV atitinka originalizmas. dėl jų ginčijamasi. teisės normos rengimas yra derybų.

14 – 18 m. Dažniausiai randama preambulėse. 4) Teleologinis . juridiniai asmenys. valstybė). Atsakomybė – asmens suvokimas. įmonės be juridinio asmens statuso. teismas ją turi aiškinti pritaikydamas pagal situaciją. Kiekvienas turi ir pareigą (atsakomybę) – naudotis savo teisėmis nepažeidžiant kitų teisių. Pareigas. – bendra veikla). Jeigu nėra bent vieno – nėra ir teisinio subjektiškumo. – neveiksnūs. kad potencialus subjektas realiai taptų subjektu. – teisės ir laisvės yra prigimtinės.individualūs – fiziniai asmenys . Teisnumas nereikalauja iš asmens jokių išankstinių pareigų vykdymo. abstraktumas. Labai paplitęs Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. TEISINIAI SANTYKIAI IR TEISINIS SUBJEKTIŠKUMAS Teisiniai santykiai yra visuomeninių santykių dalis. negali būti perduodamas kitam asmeniui. Socialinis asmens veiksnumas – asmuo yra socialiai neveiksnus arba bedarbis – neatlieka visuomenei tam tikrų pareigų. veiksnumas nustato asmeniui ne tik galimybę savo valia įgyti tam tikras teises. kai jis padaro teisės pažeidimą. paslaugos ir pan. dėl ko tarp žmonių atsiranda toks santykis (vertybės. ko įstatymu buvo siekiama. Žmogus laisvai pasirenka ir įsipareigoja būti atsakingas (nėra priverčiamas). negatyvioji atsakomybė atsiranda tik po to. tampa našta. nėra naudingas visuomenei. kurią sistema suteikia). o bet kurią teisę. • Veiksnumas – asmens psichinis. taigi negalima tapti teisinio santykio dalyviu. Dėl to asmuo eliminuojamas iš visuomenės. pirmuose teisės normos straipsniuose. Įstatymu yra nustatomos ribos. fizinis ar socialinis gebėjimas vykdyti tam tikras pareigas ir jų pagrindu įgyti arba garantuoti tam tikras subjektyvias teises. Kiekviena kažkieno teisė paprastai reiškia kito asmens pareigą. bet ir nustato tam tikras. Yra 2 rūšių: 1) pozityvioji teisinės atsakomybės rūšis – susijusi su tuo.kolektyviniai – visi kiti Tam. Iki 14 m. Teisnumui būdingas visuotinumas. 2) Negatyvioji teisinės atsakomybės rūšis (deliktinė). Veiksniu tampama jei asmeniui yra būdingi tam tikri gebėjimai. jis turi turėti teisinį subjektiškumą: teisnumą ir veiksnumą.. dalinai atribotai veiksnus (nustato teismas). Turinys – juo išsakoma tai. dalinis veiksnumas. Tai visada abipusiška – pareiga kito teisės nepažeisti. kad visuomenėje neįmanoma naudotis teisėmis nekeliant grėsmės kito teisėms. Deliktinė atsakomybė yra atsakomybė už skriaudą – tai siauroji deliktinės atsakomybės samprata. o apie pareigą kažkaip elgtis. Teisnumas yra visų kitų įgyjamų teisių prielaida (gali įgyti ne konkrečią. Dalyvis – juo gali būti fiziniai.įstatymo tikslo nustatymo metodas. o kito pareiga reikią kažkieno teisę. Asmuo gali būti : neveiksnus. sveikata. nes ES teisės aktui būtina dalis yra preambulė. Svarbu. Lietuvoje visi vienodai teisnūs. kada tie gebėjimai atsiranda: visa apimtimi veiksnumas įgyjamas asmeniui sulaukus 18 m. kad jis yra įpareigotas vykdyti pareigą. Nėra diskriminacijos – suteikiama visiems. • teisnumas – asmeniui visuomenės ar valstybės suteiktas leidimas būti teisės subjektu ir veikti savo interesų įgyvendinimo linkme. Svarbus teisinio santykio skirstymas į struktūrinius elementus: 1) dalyviai (subjektai) 2) turinys 3) objektas Objektas – visa tai. žalos padarymas. neatsisakomas. skriauda. stabdo pažangą ir seimas jos nepakeičia.aplinkybių. Teisinė atsakomybė Teisinę atsakomybę įprasta suprasti negatyviai – kaip už neteisėtą elgesį. kas vadinama teisių ir pareigų vienove. Tokią teisnumo charakteristiką garantuoja konstitucijos 18 str. Piliečių lygybė pirmiausiai reiškiasi teisnumu. o visiškas veiksnumas nustato pareigą besąlygiškai paklusti teisinei sistemai. Leidimas suteikiamas gimus ir galioja visą gyvenimą. Yra 2 rūšių: . 36 . Subjektyvi kažkieno teisė atitinka kito pareigą. Deliktinė – plačiąja prasme. todėl negali sulaukti grįžtamos reakcijos (paslaugų). Deliktas (wilful wrong) – tai sąmoningas neteisingumas. Kalbama ne apie prievolę. Tikslai turi būti išgaunami iš pačios teisės normos.

Bausmė priešpastatyta pažeidimui. Skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba. sunkina teisės pažeidimą. nes nukreipti į pamatines vertybes. Pavaldumas čia yra valstybei. . Administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami ne tarnybinių ar darbo santykių pavaldumo dėka. Sąlygoja žalą. papeikimas ir atleidimas iš darbo. narkomanija. kad atstatytų teisingumą. laivės apribojimas. Turtinė prievolė gali atsirasti ne tik esant tiesioginei žalai. kurios siejamas su žmogaus teisėmis. Pvz. kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Administracinė atsakomybė yra nuobaudų taikymas už pažeidimus. bet ir dėl pareigų nevykdymo (netesybos).Teisės pažeidimų priežastys: . specialios teisės atėmimas. . kad daugiau jis pažeidimo nedarytų. Nusikaltimo pavojingumas lemia bausmės dydį. jos pareigūnas arba teismas. Šiuolaikinis požiūris į bausmes – bausmė nėra tam. avarija). 2) elgiantis neatsargiai – kai kaltė atsiranda be tyčios (kai jis nebuvo tiek atsakingas ir apdairus tiek. d) Drausminė atsakomybė – kyla dėl darbo drausmės pažeidimų pagal DK 237 str. Civilinė atsakomybė gali būti: . Civilinė atsakomybė yra kalto asmens turtinė prievolė atlyginti žalą ar sumokėti netesybas.Objektyvios – nepriklauso nuo žmogaus valios. Prievolė atsiranda tik kai asmuo yra kaltas: 1) kai žalą padaro tyčia. pavojingi visuomenei. pasirinkimo kaip veikti/neveikti. atsakomybėn traukia institucija. netinkamas vykdymas. savanaudiškumas. bauda. netinkamai vykdoma sutartis.nei terminuotas.subjektyvios (vidinės) – priklauso nuo žmogaus valios. nei iki gyvos galvos.bausmės už nusikaltimus: viešųjų teisių atėmimas. atsiranda atsakomybė žalą atlyginti (atstatyti teisingumą). Šios priežastys laikomos svarbesnėmis nei objektyvios. Pažeidimai: 1) žala turtui. terminuotas laisvės atėmimas (metais).sutartinė – kai nevykdoma. viešieji darbai 10-40 val/mėn. bauda. 2) įsipareigojimų nevykdymas. nedarbas. b) Administracinė atsakomybė – pagal ATPK.. civiliniai. Šios atsakomybės išraiška – įvairios bausmės (teisės normoje – sankcijos).Deliktinė – kai padaroma žala ir tai nesietina su sutartiniai santykiais (pvz. užsiimti tam tikra veikla atėmimas. c) Civilinė atsakomybė – čia nėra kažko hierarchiškai aukščiau – yra 2 lygiavertės šalys. Esminis skirtumas – už nusižengimus nenumatoma laisvės atėmimo bausmė (išskyrus areštą iki 30 parų). skurdas. alkoholizmas. Mažinant tokių priežasčių atsiradimą svarbus yra auklėjimas. Priežastis – pats žmogus. Teisės pažeidimų klasifikavimas pagal pavojingumą: 1) nusikaltimai – patys žalingiausi. 2) Baudžiamieji nusižengimai – mažiau žalingi. priešiškumas teisėtvarkai. biurokratizmas. 3) Kiti teisės pažeidimai – administraciniai. areštas. jos funkcija – paveikti teisės pažeidėją taip. administracinis areštas (iki 30 parų). nušalinimas nuo pareigų. Bausmes už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus gali skirti tik teismas. socialinė nelygybė. daikto ar pajamų gautų padarius pažeidimą konfiskavimas. Siejama su turiniais santykiais – žala turtui. objekto arba pažeidimo įrankio konfiskavimas. Bausmės funkcija – išlyginti neteisingumo situaciją.Už baudžiamuosius nusižengimus negalimas laisvės atėmimas . drausminiai. teisės dirbti tam tikrą darbą. Vienai šaliai padarius žalą. Galimos bausmė pagal BK: . Nuobaudos: įspėjimas. . 37 . Pvz. dėl ko šalis patiria žalą ir įgyja teisę reikalauti jos atlyginimo arba pagal sutartį įgyja turtinę teisę (netesybos). Atsakomybės rūšys: a) Baudžiamojiatsakomybė.