Stig Fhanér

PSICHOANALIZĖS

Ž O D Y N A S

aidai 2005

UDK 159.96(038) Fh-01

Versta iš: Stig Fhanėr, Psykoanalytiskt Lexikon, Norstedts Förlag, 1989

Į lietuvių k. vertė
LORETA VAICEKAUSKIENĖ Konsultavo
prof. DANUTĖ GAILIENĖ, STASĖ MEŠKAUSKIENĖ,

Suomijos psichoanalizės draugijos narė, Tarptautinės psichoanalizės asociacijos mokytoja

ISBN 9955-656-19-0 O Norstedts, 1989; published by agreement with Pan Agency © „Aidai“, 2005

P ratarmė

Šiame psichoanalizės žodyne pateikiami pamatiniai psichoanalizės terminai. Jo antraštiniai žodžiai atspindi psichoanalizės kūrėjo Sigmundo Freudo (1856-1939) sąvokų aparatą. Žodynas skiriamas psichologams ir psichiatrams, užsiimantiems psichoterapija. Be to, jis tikrai pravers visiems tiems, kurie ieško autoritetingų pamatinių psichoanalizės sąvokų apibrėžimų ar tiesiog vienaip ar kitaip domisi psichoanalize. Šis žodynas yra lyg ir kokia sintezė dviejų standarti­ nių žinynų, visuotinai naudojamų psichoanalizės studijoms tuose kraštuose, kur psichoanalizė nuo seno taikoma klinikiniame darbe. Turime galvoje Jeano Laplanche’o ir J. B. Pontalis’o „Vocabulaire de la psychoanalyse“ ir Charles’o Rycrofto „A critical dictionary of psychoanalysis“. Pirmasis veikalas yra nepaprastai kruopščiai parengtas, gausus detalių žinių, pilnas nuorodų į pirminius šaltinius ir pirmiausiai aprašąs klasikinę psichoanalizę. Rycrofto žodynas, sa­ vo ruožtu, yra labiau mokslo populiarinamojo pobūdžio, tačiau ja­ me pateikiamas visas pluoštas sąvokų, atsiradusių vėlesniuose psi­ choanalizės raidos perioduose. Ši raida iš esmės aprėpia keturias paskiras mokyklas ar kryptis: Melanie Klein (1882-1960) mokyklą, britų ryšio su objektu mokyklą, amerikietiškąją Ego psichologiją ir prancūziškąją freudizmo mokyklą, kurios kūrėjas buvo Jacques’as Lacanas (1901-1981). Žodyno antraštiniai žodžiai pateikiami abėcėlės tvarka. Prie kiek­ vieno termino papildomai nurodomi jo atitikmenys anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Žvaigždutė (*) prieš terminą reiškia, kad jis žodyne pateikiamas kaip antraštinis žodis. Freudo veikalų antraštės pateikiamos originalo kalba. Skaitmenys po Freudo veikalų citatų nurodo angliškojo veikalų leidimo {The Standard Edition o f the Complete Psychological Works o f Sigmund Freud, I-XXIV, London, 1966-1974) puslapius. Norint labiau priartinti skaitytojui pagrin­ dinius psichoanalizės teoretikus, mokslo pasaulio veikėjus ir pan.,
5

greta pavardžių pateikiamos ir jų gimimo bei mirties datos. Knygos gale pridėtas anglų-lietuvių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodynėlis, galįs padėti skaitytojui naudotis psichoanalitine literatūra originalo kalbomis.

dažniausiai nusakąs stiprius jausmus ar emo­ cijas. Itin ryškiai agresija atsiskleidžia ryšium su gy­ dymo metu besireiškiančia paciento *gynyba ir su *neigiamu perkėlimu. Afektas . Todėl griežtąja prasme afektai negali būti nesąmoningi. ir pranc. 1984). Aggression Tendencija. pažeminti ar kankinti. kurių tikslas yra pakenkti kitiems žmonėms. juos sunaikinti. ir fantazijomis. A g r e s ija Angį. Tačiau Freudas manė. kad kai kuriais atvejais galima vartoti sąvoką „nesąmoningi afektai“. Tradicinė­ je psichiatrijoje „afektinių sutrikimų“ diagnozė siejama su nuotaikos nuosmukio ir pasikylėjimo būsenomis. affect\ vok. Affekt Bendrinis terminas. parodydama. besireiškianti ir tikromis elgsenomis. 7 . Sisteminiu požiūriu Freudas afektą aptaria veikaluose Die Verd­ rängung (1915d) ir Das Unbewußte (1915c). vok.tai subjektyvi kokybinė kiekybinių varos energijos pokyčių išraiška. kad agresyvi elgsena ir agresyvios *fantazijos yra svarbus paciento funk­ cionavimo elementas. agressivité. ne­ apibrėžta arba tiksliai apibrėžta. kiekvienas *varų impulsas reiškiasi afekto ir ^vaizdinio pavidalu. Iki 1920 m. aggresion\ pranc. Psichoanalizė šiai sąvokai suteikė ypatingą svorį. Pasak Freudo. kad agresijos esama jau ankstyvose individo raidos stadijose ir kad ji netiesiogiai siejasi su *seksualumu. Afektiniai sutrikimai apima maniakinę depresinę psichozę. depresiją ir maniją (Cullberg.a A fektas Angl. Freudas atmetinėjo 1908 m. Alfredo Adlerio (1870— 1937) iškeltą *agresijos varos hipotezę. Freudas gerai suvokė. Emocinė būsena gali būti skausminga arba maloni.

vadinama „agresijos vara“. Iš vėlesnių teoretikų. kad būtų pos­ . vadinamą „gyvybės varų“ arba „Eroto“ vardu. ji visados siejasi su Erotu. teikiančių agresijai reikšmingą vaidmenį žmogaus raidoje. minėtina Melanie Klein (1882-1960). Ag­ gressionstrieb Freudas šį terminą vartoja nusakyti *mirties varoms. 1920 m. galinčiuose kilti tarp *Superego ir *Ego. ypač *analinėje sadistinėje fazėje. Drauge kaip kontrastą įveda sąvoką „mirties varos“. Agresija krypsta ne vien į *objektus. nukreiptoms į išorės pasaulį. Vis dėlto Freudas tame *psichoanalizės raidos etape priešinosi. Šį terminą pavartojo Alfredas Adleris (1870-1937) per paskaitą. *Edipo kompleksas nuo pat pradžių laikytas *ambivalentiniu meilės ir priešiškumo elementų junginiu (Freud. kad žmogaus agresi­ ja gali būti nukreipta ir prieš jį patį. Ankstyvuosiuose raš­ tuose Freudas į agresiją žvelgė kaip į sudėtingos *seksualinių ir *savisaugos varų sąveikos apraišką. vok. skaitytą 1908 m. kurių tikslas yra destrukcija. išleistoje knygoje Jenseits des Lustprinzips Freudas pateikia esminę varų teo­ rijos reviziją. Pasak jos teorijos. 1900a). Ankstyvojoje raidoje. konfliktuose. A g r e s ijo s v ar a Angl. Agresijos varos tikslas yra *objekto sunaikinimas. 1905d).kai nekenčiamą asmenį simboliškai įkūnija analitikas (Freud. (Adler. pvz. tačiau sujungia jas į vieną grupę. Jis išlaiko seksualinių ir savisaugos varų sąvokas. nukreipta į išorės pasaulį. 1908). ji gali reikštis ir įvairiuose psichikos institucijų santykiuose. Agresijos vara niekada nesireiškia skyrium. 1905e). Šis agresijos krypties pokytis itin ryškiai atsiskleidžia per gedulą ir depresiją. Mirties vara. kūdikio fan­ tazijose esama agresyvaus atspalvio. Po 1920 m. Freudas vis aiškiau pabrėždavo. kurį kamavo smarki arklių fobija. Tuo pat metu Freudas analizavo Ma­ žylį Hansą. pulsion d 'aggression. aggressive instinct. agresyvus aktyvumas reiškiasi kaip vaiko troškimas dominuoti ir kontroliuoti aplinką (Freud.. Hanso *vaizdiniams ir elgsenai buvo būdingos smarkios agresyvios tendencijos. pranc.

kurio autorius yra Sandoras Ferenczis (1873-1933). active techniques pranc. ir po kurio laiko jų bendradarbiavi­ mas visiškai nutrūko. bet vėliau darėsi vis kritiškesnis. susijusius su paciento elgesiu. kad paciento elgesys blokuoja prisiminimą. Pradinis jo priešinimasis šiam terminui.tuluojama paskira agresijos vara. Ferenczis aktyviąją techniką laikė pagalbine prie­ mone. kad analitikas ir terapinėje situacijoje. Taip esti tuomet. Po tam tikro periodo Ferenczis atsisakė aktyviosios technikos. Ji ir toliau taikoma tam tikrose psichoanalizės pamatu atliekamos trumpalaikės terapijos atmainose (Glover. 9 . 1952). galinti stoti į vieną gretą su jo teo­ rijoje priimtomis *savisaugos varomis ir *seksualinėmis varomis (Freud. o ne nauju tradicinės analizės variantu. Sandoras Ferenczi’s buvo vengrų psichoanalitikas ir vienas pačių ankstyviausių ir artimiausių Freudo bendradarbių. o sykiu ir lėtina gydymo pažangą (Ferenczi. Aktyvioji technika yra garsiausias ir sykiu kontroversiškiausias Ferenczio indėlis į analitinį gydymo metodą. veikale Jenseits des Lustprinzips pateikdamas dualistinę varų teoriją. 1955). ko gero. vok. buvo nulemtas tarp jo ir Adlerio kilusių asmeninių ir teorinių nesutarimų. I n t e r p r e t a c ija A k t y v io ji t e c h n ik a Angį. Iš pradžių Freudas palankiai vertino Ferenczio idėjas. 1909b). Veiklių pastangų buvo imamasi tik išimtiniais atvejais ir tiksliai apibrėžtu laiku. ir už jos ribų privalo nesitenkinti vien ^interpretacija. Tačiau agresijos varos sąvoką jis vis dėlto įvedė. kurios kertinis ak­ muo yra *gyvybės ir *mirties varos. aktive Technik Techninių rekomendacijų rinkinys. technique active. Aktyvioji technika reiškia. kad jis sykiu turi ir formuluoti nurodymus ar drau­ dimus. A iš k in im a s - žr. kai analitikas įtaria.

o *sadizmui ir *vojerizmui būdingi aktyvūs varos tikslai (Freud. Klein. 1915c). 1948. Aktivität/ Passivität Freudas aktyvumo/pasyvumo terminą suprato kaip paveldėtą bio­ loginį poliarumą. taip reiškiasi kultūros nulemtas falocentrinis Freudo požiūris į moteris (Horney. kurį būtų galima atskleisti. pranc. Simptomai yra ne simboliniai turiniai. A k t u a l io ji n e u r o z ė Angį. kuri nuo *psichoneurozių skiriasi tuo.nuovargis. o aktyvumas tampa vyriškumo požymiu (Freud. Jis manė. normaliais atvejais pasyvumas yra tarytum būdingas moteriškumo bruožas. Pastarai­ siais metais aktualiosios neurozės reikšmė *psichoanalizėje sumenko. Šį teiginį kritiškai vertino analitikės moterys. *mazochizmo ir ^ekshibicionizmo atvejais varos tikslai yra pasyvūs. activité/passivité. 1905d). galvos skausmai. 1974). kad aktualiųjų neurozių neįmanoma gydyti. bet aktualių gyvenimo sąlygų. kaip psichoneurozės atveju. pasitelkiant psichoanalitinę terapiją.A ktyvum as / pasyvumas Angl. Poliarumą lemia *varos tikslų pobūdis. bet tiesioginiai fiziologiniai padariniai. Freudas skyrė tris aktualiųjų neuro­ zių variantus: neurasteniją. Mitchell. 10 . pasak kurios. vok. 1926. actual neurosis. Pvz. pabaigoje Freudas įvedė aktualiųjų neurozių ir psichoneurozių skyrimą (1898a). activity/passivity. Aktualneurose ^Neurozės atmaina. Būdingo apraiškos .. névrose actuelle. nes simptomai neturi simbolinio tu­ rinio. Freudas teigė. nes. XIX a. kad yra nulemta ne ankstesnių traumuojamų išgyvenimų ar vaikystės konfliktų. „difuzinis nerimas“ ir fizinis skausmas. *nerimo neurozę ir hipochondriją. kuris laikui bėgant įgyja įvairius psichologinius pavidalus. pranc. Freudas daro kontroversišką išvadą. kad aktualiosios neurozės patogenezė susijusi su pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu stygiumi. kylą iš seksualinio nepasitenkinimo. vok. jų nuomone.

Šis jausmas reiškiasi drauge su *švelnumo jausmu. nors reiškiasi ir sveikoje elgsenoje (Bleuler. ambivalence. Intelektualinė ambivalencija reiškiasi priešin­ gų teiginių patvirtinimu. ir pranc. Ambivalencija ypač krinta į akis tam tikrose patologinėse būsenose. kad ambivalencija yra dominuojantis reiškinys sergant schizofrenija. simboliškai išreiškiančius senus konfliktus. akcentuodamas jausmų elementą. nuostatų ar jausmų *objekto atžvilgiu.. ir 11 . Šį terminą 1910 m.. pvz. o pirmą kartąjį pavartojo 1912 m.paprastai motinos krūtis . Ambivalenz Lygiagretus reiškimasis viena kitai priešingų tendencijų. besireiškiąs tam tikro­ se psichoseksualinės raidos stadijose. kuris reiškia. A m b iv a l e n c ija Angį. 1980). kuris pasirodo teigia­ mojo perkėlimo pavidalu (Freud. įvedė įžymus šveicarų psichiatras Eugenas Bleuleris (1857-1939).. 1911/ 1950). Šiuolaikinė psichosomatika domisi aktualiųjų neurozių simptomų paveikslu. užleisdama vietą tokiems veiksniams kaip stresas ir slopinamas agresyvumas (Pelletier.Esmingiausia priežastis čia ta. Valios ambivalencija reiškia. Bleule­ ris laikėsi nuomonės. analinėje sadistinėje fazėje. kad individas trokšta sykiu ir atlikti kokį nors veiksmą. 1927). Kūdikio elgsenoje ji reiškiasi jau nuo pat pradžios. ypač vienalaikis meilės ir neapykan­ tos jausmų gyvavimas. 1912b). nors seksualinė etiologija ir pasitraukė šiek tiek į šalį. Pirmasis objektas . aiškindamas *neigiamąjį perkėlimą. kai meilės jausmas ir troškimas naikinti dažnai krypsta į tą patį objektą (Abraham. sergant schizofrenija arba *įkyrumų neuroze. Melanie Klein (1882-1960) teorijoje ambivalencija užima centrinę vietą.yra sykiu ir meilės. kad visose vadinamosiose aktualiosiose neurozėse galima įžvelgti simptomus. ir jo atsisakyti. Emocinės ambivalencijos atveju kalbama apie meilės ir neapykantos jausmų reiškimąsi tam pačiam *objektui. vok. kad analitikas žadina pacientui neapykantos jausmus. pvz. Freudas perėmė šį terminą. Ji yra ir būdingas elementas. Jis skyrė tris ambivalencijos atmainas.

pre-ambivalent. post-ambivalent Karlo Abrahamo (1877-1925) įvesti terminai. 1948). ambivalent. kuriais nusakomi libido raidos etapai ^santykio su objektais sferoje. „gerą“ ir „blogą“ (Klein. sapnuose ir mituose. Abrahamas ankstyvąją *oralinę fazę. prä-ambivalent. ir deda pastangas.priešiškumo objektas. 1927). aiškinti dvejopai: laikantis analitinės interpretacijos. o išnyksta vadinamajame postambivalentiniame *latencijos periode (Abraham.. vartotas Herberto Silbererio (1882-1923) nusakyti simbolių interpretacijai. Pamažu didesnę reikšmę ambivalencijos sąvoka įgijo ir Freudui. ambivalent. Šiuolaikiniai psichoanalizės teoretikai apgailestauja. pagrįstos *varų impulsais. P r e a m b iv a l e n t i n i s . A m b iv a l e n t i n i s . kad jis būtų vartojamas vien tose situacijose. Kasdienėje kalboje ir kai kuriose psichologinėse teorijose „am bivalencijos“ terminas vartojamas labai plačia prasme. Vėlesniojoje oralinėje fazėje. kurios skiriamasis bruožas yra čiulpimas. pranc. A n AGOGINĖ INTERPRETACIJA Terminas. Mėgindamas išspręsti šį didelį konfliktą. Apogėjų ji pasiekia ^analinėje fazėje. išryškėja *ambivalencija. Simbolius.. vadina preambivalentine. post-ambivalent. kad šis terminas darosi toks išskydęs. pré-ambivalent. vok. post-ambivalent . p o s t a m b iv a l e n t in is Angį. 12 . kai antagonistiniai jausmai krypsta į tą patį objektą. Pateikdamas paskutinę varų teoriją. kuria stengiamasi išsiaiškinti jų uni­ versalųjį etinį turinį. kurioje kūdikis pradeda graužti. vai­ kas stengiasi padalyti objektą. pvz. ambi­ valent. jis ambivalenciją susiejo su vienalaikiu *gyvenimo varų ir *mirties varų veikimu (Freud. kurioje simboliai yra etinės proble­ matikos išraiška (Silberer. 1926d). 1914). ir laikantis anagoginės interpretacijos. galima. pasak Silbererio. pasirodančius.

vok. kurie iš esmės yra *priešingos reakcijos ir *racionalizacijos išraiška (Freud. A n a k l it in is o b je k t o r in k im a s is Angį. kuris paprastai trunka nuo trečiojo iki šeštojo separacijos mėnesio. An­ lehnungsdepression Terminas. Klinikinis vaizdas panašus į suaugusio žmogaus depresiją.Freudas atmetė anagoginės interpretacijos taikymo galimybę. 1965). apatijos. dépression anaclitique\ vok. buvo nuo motinos atskirtas (Spitz. Anagoginės interpretacijos tikslas yra išryškinti tam tikrus *simbolinės medžiagos aspektus. A n a g o g in is žr. choix d ’objet par étayage (anaclitique). 1922a). pranc. kuris po normalaus ryšio su motina periodo. Anlehungstypus der Objektwahl *Objekto rinkimuisi būdinga tai. Naujas ryšys turi būti užmezgamas bent jau kritiniu periodu. nes šią interpretaciją laikė grįžimu į ikianalitinę mąstyseną. svorio kritimo ir nemigos apraiškos. 1946). kad meilės ^objektas išsirenkamas 13 . ši depresija neįtikėtinai greit praeina. a iš k in im a s A n a g o g in ė i n t e r p r e t a c ija A n a k l it in ė d e pr e s ija Angį. anaclitic type o f object-choice. reiškiąs Šventojo Rašto žodžių vertimą. pranc. nukaltas amerikiečių psichiatro René Spitzo (18871974) ir nusakąs klinikinį kompleksą kūdikio. Motinai grįžus pas vaiką arba šalimais atsiradus tinkamam motinos pakaitalui. remiantis jų pirmine prasme. anaclitic depression. Šis terminas graikiškai reiškia „nešti į kalną“ ir yra teologinis nusakymas. trukusio mažiausiai šešis mėnesius. kad dinaminė anaklitinės depresijos struktū­ ra esmingai skiriasi nuo suaugusio žmogaus depresijos (Spitz. kuriai būdingi liūdesio. Tačiau Spitzas laikosi nuomonės.

kurio atžvilgiu galima jausti ir švelnumą. Ypač vyrams gana dažnai pasitaiko. 1914c) Freudas pateikia kitą objekto rinkimosi atmainą. Vėliau vaikas tuos pačius jausmus puoselės ir kitiems jam param ą teiksiantiems bei kitus jo poreikius tenkinsiantiems žmonėms. Atėjus brendimo metui ir pradėjus reikštis genitaliniam seksualumui. paprastai . Šioje meilėje dominuojąs jausmas yra *švelnumas. pusėn. A n a l in ė s a d is t in ė fazė Angį.panašus į pavidalus tėvų. bet kuri nepa­ tenkina jo erotiniu požiūriu. Šią sąvoką Freudas įvedė veikale Drei Abhandlungen zur Se­ xualtheorie (1905d). paprastai trunkanti tarp antrųjų ir ketvirtųjų gyvenimo metų. Jo genitalinė vara visišką pasitenkinimą patiria per ryšius su kitomis moterimis. kuri virsta į *erogeninę sritį. pranc. Pavyzdžiui. Pradinis *seksualumo rėmimasis savisaugos funkcijomis kreipia seksualumą pirmojo objekto. ir seksualinį *geismą. Psichoanalitikų sluoksniuose viešpatavo įsitikinimas. 1914c). vadinamą narcistine. anal-sadistic stage (phase). kad kaip tik šis vyro jausmų gyvenimo su­ sidvejinimas yra esminė dingstis. narcistinį pamatą gali turėti homo­ seksualinis objekto rinkimasis (Freud. Idealus meilės objektas yra kitos lyties asmuo. sadistisch-anale Stufe (Phase) Antroji *libido raidos fazė.motinos krūties. Šios rūšies rinkimosi pamatas yra faktas. kurią jis myli. kodėl vyrai naudojasi prostitučių paslaugomis. kad šių dviejų jausmų gyvenimo aspektų integracija neįvyksta. stade sadique-anal. Šiai fazei būdingas libido siejimasis su išmatų šalinimo veiksmu ir su tuštinimosi sritimi. Veikale Zur Einführung des Narzissmus (Freud. Šiuo periodu dažnai pastebimos vaiko sadistinės 14 . vok. objekto rinkimasis iš principo taip pat vyksta tėvų modelio pagrindu. kurie globojo vaiką ir tenkino jo valgio poreik|. Šiuo atveju objekto rinkimasis vyksta tam tikro panašumo su savo asmeniu pagrindu. Tokiais atvejais vyras gali gyventi su moterimi. kad ^seksualinės varos iš pradžių remiasi ^savisaugos varomis.

. o sadistinis elementas reiškiasi objekto atmetimu ir naikinimu. 1908b). kuriais mėginama naikinti ^objektus ir dominuoti aplinkoje. kad analinis charakteris yra *varų tikslų ir *varų objektų perstūmimo ir deformacijos. taupumu ir atkaklumu. padarinys (Freud. Pirmojoje fazėje malonūs erotiniai potyriai siejasi su vidurių ištuštinimu. Pasak jo. pasižymįs švara. Vėlesniuose darbuose Freudas perėmė šį Abrahamo skyrimą. švaros poreikis tokiu atveju esti toks smarkus. anal character:.jos reiškiasi veiksmais. 1927). Trečiajame dešimtmetyje Kar­ las Abrahamas (1877-1925) įvedė ankstyvosios ir vėlyvosios analinės sadistinės fazės skyrimą. Antrojoje fazėje analinis erotizmas reiškiasi fe­ kalijų sulaikymu. 15 . Psichinės normos sferoje analinis charakteris kelia didelę pagarbą. kad esminė *psichinės energijos dalis siejasi su šį poreikį patenkinančiu objektu. užsilikusių iš analinės sadiastinės fazės. kildintinų iš analinėje fazėje buvusio išmatų šalinimo ritualo. Tačiau tam tikrais atvejais deformuotas anališkumas įgyja patologines *įkyrumų neurozės formas. Tokia padėtis trikdo santykių su kitais objektais raidą. A n a l in is c h a r a k t e r is Angį. 1917c). leidime. o sadistinis dėmuo atsiskleidžia kontrolės ir už­ sispyrimo jausmais (Abraham. pranc. stipriausia empirinė atrama suteikti seksualinį *kateksį analinei sričiai yra analinis homoseksualų erotizmas.tendencijos. Tokio charakterio asmuo pastebimas kaip vertingas visuomenės maši­ nos krumpliaratis. Tokius suaugusio žmogaus charakterio bruožus kaip dosnumą ir taupumą Freudas laikė simboline trans­ formacija potyrių. 1915 m. tvarkos pomėgiu. analer Charakter Asmenybės tipas. kad homoseksualizmas yra *fiksacijos analinėje fazėje padarinys. Manoma. Pavyzdžiui. Pirmą kartą analinę fazę Freudas aprašė veikale Drei Abhandlun­ gen zur Sexualtheorie (1905d). Freudas manė. Tokios transformacijų grandinės pavyzdys gali būti: išmatos = dovana = pinigai (Freud. caractère anale\ vok.

tačiau normaliais atvejais prisiminimai iš periodo. contre-investissement. kuriuos palietė ankstyvosios vaikystės amnezija. Tačiau Freudas tvirtino.. p. Šis terminas taip pat vartojamas santykinai tvariam šio proceso padariniui nusakyti. kurios esmė yra ta.1. anaiptol nėra nereikšmingi. kad jis esti „išstumiamas“ (Freud.].„kaip tik tie įspūdžiai. 1905d. anticathexis (counterea thexis)’ pranc. Kaip žinome.. Paskirų individų ankstyvosios vaikys­ tės amnezijos laipsnis ir jos apimtis laiko požiūriu esti skirtingi. esti labai fragmentiniai. Freudo aiškinimą pa­ tvirtina gausi klinikos *medžiaga. bet apie amneziją. kuris. kad tie įspūdžiai apskritai gali būti registruo­ jami. kuriuos pa­ miršome [. Sis procesas apsunkina ^vaiz­ diniams. infantile Amnesie Atminties praradimas. apimąs pirmųjų gyvenimo metų išgyvenimus. ^geismams. vok. p. tačiau esti išstumiami ir tuo požiūriu nėra pasiekiami sąmoningai introspekcijai.A n k s t y v o s io s v a ik y stės a m n e z ija Angl. kad jos patogenezė susijusi su nepakankamu vaiko nervų sistemos išsivystymu. kad tam tikram turiniui kliudoma pasiekti sąmonę. . A n t ik a t e k s is Angį. nuostatoms ir 1. Manyta. paliko giliausius pėdsakus mūsų dvasios gyvenime ir tapo lemiami visai mūsų vėlesnei raidai“ (Freud. infantile amnesia'. Gegenbesetzung ^Ekonominis procesas. Jo nuomone.]. galimybę patekti į *sąmonę. slypi daugumos *Ego gynybinių veiksmų pamatuose. buvusio iki išsisprendžiant * Edipo kompleksui. vok. 1905d. dėl kurio vaikas pirmaisiais gyvenimo metais neįstengė registruoti patiriamų įspūdžių. „čia kalbama ne apie tikrą vaikystės įspū­ džių išsitrynimą.. 175). pasak Freudo. 16 . 175). net priešingai . amnésie infantile'. pranc.. panašią į neurotiko amneziją [. Ankstyvosios vaikystės amnezijos reiškinys buvo gerai žinomas dar iki atsirandant *psichoanalizei. vaikystės iš­ gyvenimai.

Išstūmimas vyksta dviem etapais.Šią sąvoka Freudas vartojo *išstūmimo teorijoje (Freud. Įvairiu laipsniu jam tai pat pavyksta akivaiz­ džiam sapnui suteikti iš pažiūros suprantamą pavidalą.veiklos restruk­ tūrizaciją ir papildymą. Pirma. pavyzdžiui. neįleidžiantį pirminio vaizdinio į sąmonę. įvyksta *kateksio atitraukimas nuo. tveriąs pakaitinio nesąmoningo vaizdinio pavidalu. Išsilaisvinusi energija nukrypsta į kitus iki sąmoningoj oje sferoje esančius vaizdinius. vok. pranc. Tai gali būti *išvedinys. su kuriuo susijęs antikateksis.. gali būti įvairaus pobūdžio. kaip. pvz. agresyvius geismus. įkyrūs švaros ritualai yra kovos su analinėmis tendencijomis padarinys. Sąmoningas kai kurių gyvūnų *nerimas užkerta kelią išstumtiems. yra visiška pirminio vaizdinio priešingybė. secondary elaboration. Pasitaiko. Reikšmingo traumuojamo išorinio sudirginimo atveju taip pat įvyksta organizmą saugantis antikateksis. Šį procesą Freudas nuodugniai aptaria veikale Die Traumdeutung (1900a). Antrinis apdorojimas vyksta pagal antrinio proceso mechanizmą. élaboration secondaire. Vaizdinys. nemalonaus vaizdinio. Pavyz­ džiui. su kuriuo siejasi antikateksis. kad vaizdinys. A n t r in is a p d o r o jim a s Angl. 1900a). Freudo cituotas ir vertintas Havelockas Ellisas (1869-1939) pateikia tokį šio proceso . kad dėl to kyla bet kokią veiklą paralyžiuojanti šoko būsena (Freud. perdėtas rūpestis. Toks mechanizmas vadinamas *priešinga reakcija. Paskui kateksis pereina į antikateksį. pasitaiko gyvūnų fobijos atvejais. sekundäre Bearbeitung *Sapno apdorojimas. tveriančio *ikisąmoningojoje sfero­ je. Antrinis apdorojimas atsakingas už kitų mechanizmų *sutirštinimo. užgožia nesąmoningus. 1920g). suteikiąs jam iš pažiūros rišlų ir supranta­ mą pavidalą. kuriuo motina apgaubia savo vaikus. Tokiu atveju antikateksis įstengia sunaudoti tiek *psichinės energijos. *perstūmimo ir *atvaizduojamumo . nesąmoningiems kastracijos vaizdiniams.

pranc.. p. struktūrą ar prasmę . kad ši antrinė revizija yra visiškai įprasto žmogaus pažintinės veiklos me­ chanizmo . . undoing what has been done. Skubinkis! Surink daiktus. jeigu dėl kokių nors ypatingų aplinkybių. 1900a.. kurį 18 . 1912-1913.apraiška. *Topografmiu požiūriu Freudas teigia. p. jog dar sapnuodami suvokiame. „Jo [sapno darbo] pastangų padarinys yra tas. 95). vok. nei ji pasirodys ir užvaldys situaciją“ (Ellis.1. Ungeschehenmachen Atšaukimas arba anuliavimas yra *gynybos mechanizmas. rišlumo ir su­ prantamumo [. 490). Freudo aprašytas mechanizmas ar funkcija buvo plačią skalę aprėpusių šiuolaikinės pažinimo psichologijos tyri­ nėjimų objektas (Erdelyi. ji nedvejodama susikuria klaidingą“ (Freud. ši funkcija negali pagauti teisingo sąryšio. 1900a. p. p. tvarką. kad sapnas netenka nerišlios kvailystės įspūdžio ir priartėja prie suprantamo išgyvenimo modelio. kokia seka. Jau veikale Die Traumdeutung Freudas tvirtina.. kad antrinis apdorojimas yra tik sapno radimosi bai­ giamoji fazė. O darbe Totem und Tabu (1912-1913) jis rašo: „Esama mumyse intelektualinės funkcijos.nesvar­ bu. Antrinio apdorojimo nesėkmingumas baigiasi tuo.siekio sukurti mūsų patyrimo kontekstą. be galo vertinanti protą. 499). Freudas nemano. 1985). 1900a. [. kurias sapnas pri­ valo įvykdyti. kad paprasčiausiai sapnuo­ jame. logiką ir 1. A n u l ia v im a s Angį.. kad regimasis sapnas atrodo mums toks svetimas. ir kad ši sąlyga [.paveikslą: „Štai ateina mūsų valdovė.. jis rašo: „Verčiau reikia tarti.pirmiau.] sąmonė.. *ikisąmoningoji sfera ir antrinis procesas. kuri siekia kiekvienos su stebėjimu ar mąstymu susijusios medžiagos vieningumo.].] daro įtaką plačiai sapno medžiagai. 501). annulation rétroactive. kad už antrinį apdoroji­ mą atsakingi yra *cenzūra. surikiuok juos . cituotas Freudo. kreipdama jį tam tikra linkme ir atlikdama tam tikrą atranką“ (Freud. kad šios instancijos nuo pat pradžios dedamos pastangos sukūrė vieną sąlygų. Tačiau tas pastangas ne visados vainikuoja visiška sėkmė“ (Freud.

*falinėje fazėje ir *latencijos periodu. p. Maginis mąstymas. Apsauga nuo dirgiklių funkcionuoja kaip aplinkiniame pasaulyje kylančių dirgiklių filtras. gimdančius *nerimą ar *kaltės jausmą (Tähkä. pare-excitations. normaliai išryškėja. savo galia keliančių grėsmę organizmui. kad gali mintimis ir troškimais paveikti artimiausios aplinkos įvykius. 1909d). kur anuliavimo mechanizmas reiškiasi ypatingais įkyriais veiksmais (Freud. pasitelkdama motorinę simboliką. stengiasi „nupūsti“ ne duotojo įvykio (įspūdžio. Tam jis griebiasi minčių ir veiksmų. kurio apraiška yra anuliavimas. tačiau jis reiškiasi ir burtuose. Vaikas vaizduojasi. vaikui esant 2-3 metų. kuri. Freudas šį mechanizmą aprašo taip: „Tai lyg ir kokia neigiama magija. tarytum magiškai neut­ ralizuojančių tai. Šiuo mechanizmu mėgsta naudotis individai. 1926d. O kasdienos gyvenime anuliavimo elementai dažnai rodosi smulkių užkeikimų ir ritualų pavidalu. vok. keliančius *nerimą ar ir *kaltės jaus­ mą. liaudies papročiuose bei religinėse ceremonijose. 19 . išgyvenimo) padarinius. kurių tikslas yra anuliuoti arba rekompensuoti su seksualumu ar agresija susijusias mintis ar veiksmus. Vėliau. stengdamasis nureikšminti arba atšaukti ankstesnes mintis ar darbus. A p s a u g a n u o d ir g ik l ių Angį. Psichopatologijoje šis mechanizmas dažnai pastebimas *įkyrumų neurozių atvejais. 1987). pranc. bet patį įvykį“ (Freud. reiškiąs „atšaukimą. Tuo metu fantaziją ir tikrovę skirianti riba yra paslanki. Freudas atkreipia dėm esį į šį reiškinį. gaubiąs ir saugąs organizmą nuo išorės dirgiklių. anuliavimą“. analizuodam as „žiurkiažmogio“ (der Rattenmann) atvejį. Symptom und Angst ( 1926d).individas pasitelkia. pasirodo veikale Hemmung. protective shield (against stimuli). galime pastebėti įvairių įkyrių veikų. sergą įkyrumų neuroze. Reizschutz Vidinis sluoksnis. 119). kas yra nutikę. Terminas Ungeschehenmachen. Šis troškimas reiškiasi ritualinio ir įkyraus pobūdžio veiksmais.

Kai kurios *psichoanalizei skirtos mokslo populiarinimo publikacijos žadi­ 20 . jeigu jis neturėtų tam tikros apsaugos nuo dirgiklių“ (Freud. kad ši apsauga iš prigimties yra ne anatominė. Kai kuriais atvejais išorės pasaulio dirgikliai esti tokie stiprūs. ypač vieno iš pačių garsiausių atvejų . ir susirašinėjime su Wilhelmu Fliessu (1858-1928) (Freud. Jos vieta yra percepcijos . pa­ rašytame 1895 m. Apsaugos nuo dirgiklių reiškinį Freudas aptaria pasitelkdamas supaprastintą organizmo modelį. kad ir žmogus. vok. Ją galime aptikti ir vėlesniuose darbuose. kur Freudas sistemingai vartoja atgalinio įreikšminimo sąvoką (Freud. A t g a l in is įr e ik š m in im a s Angl.. 1920g. 1920g). „Šis gyvos substancijos gumulėlis sklando nepaprastai smarkios energijos pritvinkusiame išo­ rės pasaulyje. Tokie proveržiai.sąmonės sistemoje. tačiau šios sąvokos šaknys siekia jo ankstesnę psichofiziologinę teoriją (Freud.„Vilkažmogio“ istorijoje. 27).veikiant ^fantazijai . Šiame modelyje Freudas teigia. ir to pasaulio dirgiklių poveikis jį mirtinai sugniuždytų. kad apsauga nuo dirgiklių yra ana­ tominė struktūra. Ankstyvasis išgyvenimas dažnai .įgyja naują reikšmę ir dėl to gali turėti patogeninių psichinių padarinių. panašiai kaip primityvūs organizmai. bet psichologinė. deferred action. Ši sąvoka pasirodo jau veikale Entw urf einer Psychologie. 1895/1950a). après-coup. turi apsaugą nuo dirgiklių. atremianti arba sušvelninanti stiprius išorės dirgiklius. Organizmas yra nedi­ ferencijuota dirglios substancijos pūslelė. kuri normaliomis sąlygomis saikingu mastu yra dirginama aplinkinio pasaulio. p. yra pirmoji *traumos fazė (Freud. pasak Freudo. 1895/1950a). Kai kurios formuluotės perša mintį. Nachträglichkeit Ankstesnės traumos atgimimas ir reinterpretacija vėlesnių gy­ venimo potyrių šviesoje.Šį terminą Freudas įvedė veikale Jenseits des Lustprinzips (1920g). kurios išorės pasaulin atgręž­ tasis paviršius yra dirgiklius priimantis organas. 1918b). Jis daro prielaidą. pranc. kad jiems pavyksta prasiskverbti pro apsaugą.

patogeninė nutikimų reinterpretacija pirmiausiai pastebima seksualinėje sferoje. Be to. pasak kurio. nes jų raida yra chronologinė. Atgalinio įreikšminimo sąvoka šiek tiek keičia šio ter­ mino sampratą. reparation. kuris. pasak Melanie Klein. veikiant fantazijai. Tik tada . ir dėl tojo patogeninis poveikis darosi dar didesnis. Atidėtas veiksmas reiškia. pranc. reparations vok. kad ankstesnysis iš­ gyvenimas yra mina. kad trau­ muojamasis pirminio nutikimo atspalvis dažnai sustiprinamas. Pavyzdžiui.įvyksta traumos aktyvizacija. reiškia. susi­ 21 . suteikdami jiems naują reikšmę. tarytum psichoanalizė skelbė linijinį priežastinį determiniz­ mą. pasiekęs brandos amžių ir sukaupęs patir­ ties. ankstesni individo išgyvenimai lemiamai veikia jo vėlesnę elgseną. vadovaujama Jaqueso Lacano (1901-1981) (Lacan. padarydama ją sudėtingesnę. Atitaisymas kuria stabilų vaiko *Ego *tapatinimąsi su „geru6 objektu. kad vaikas per atitaisymą įstengia įveikti depresinę nuostatą. Tai itin ryškiai atsi­ skleidžia seksualiniuose santykiuose. 1977). Wiedergutmachung Mechanizmas.na įspūdį. Galime čia pasitelkti palyginimą ir pasakyti. Atgalinio įreikšminimo reikšmę *neurozių radimuisi šiandieninėje psichoanali­ zėje iškėlė prancūziška froidizmo mokykla. tačiau jaunuolis. Klein teigia. A t it a is y m a s Angį. kuriai būdingi dep­ resinis ^nerimas ir *kaltės jausmas. kuri nesprogsta tol. vaiko pagrobimas iš pradžių neturi seksualinės reikšmės. kol kas nors vėlesniu periodu ant jos neužmina.neretai tam tikroje situacijoje . 6 Pasak Klein. Ankstesnės patirties revizija naujų išgyvenimų švie­ soje yra normalaus žmogaus funkcionavimo dalis. kad vėlesni nutikimai daro įtaką ankstesniems. ankstyviausiame vaiko raidos etape dominuoja sadis­ tiniai impulsai. kurią jo griaunamosios ^fantazijos padarė meilės ^objektui. puikiai suvokia. kurie reiškiasi naikinamosiomis fantazijomis. kad anas nutikimas buvo seksualinio pobūdžio. kad vaikas ^dep­ resinėje nuostatoje stengiasi atitaisyti žalą. Esminis reinterpretacijos bruožas yra tas.

jusiomis su motina arba veikiau motinos krūtimi. kaip *seksualinių varų priešybės. patys sa­ vaime atitinka Ego ir priklauso *vaizdiniams ir veiksmams. pranc. kurio *introjekcija stiprina *Ego. 1952. sintezė tampa dep­ resinio nerimo. kad individas nenori pripažinti 22 . kurią vaikas padaręs motinai. Atitaisymas yra normalus vaiko raidos mechanizmas. gerajai krūčiai. pranc. vaikas įžengia į depresinę nuostatą ir pradeda suvokti motinos krūtį kaip visą *objektą. Winnicott. Tokiu atveju ji turi maniakinės. conforme au moi. reiškia *gyvybės varų pergalę prieš *mirties varas. Verleugnung ^Gynybos mechanizmas. Ichgerecht *Varų impulsai. 1976). A t m e t im a s Angį. Freudas šį terminą vartoja įvesdamas *Ego varų. Sėkmingas atitaisymas. reiškiąs. 1948. 65). atitaisymas atlieka svarbų vaidmenį *gedulo darbe. A E go t it in k ą s Angį. p. sąvoką. Pasitelkdamas fantazijas ir atitaisymo veiksmus. vaikas įgyja „gerą“ ir stabilų objektą. O seksualiniai varų impulsai gali būti Ego svetimi ir išstu­ miami (Freud. déni. Dėl to randasi troškimas atitaisyti žalą. *sublimacijoje ir kūrybinėje veikloje (Klein. susijusių su tuo pačiu objektu. kurių šaltinis yra Ego. pasak Klein. 1923a). o sykiu pats yra vaiko meilės ir neapykantos objektas. vok. vok. kuris jį myli ir jo nekenčia. „Meilės ir destrukcinių impulsų. kaltės jausmo ir troškimo atsiteisti nuskriaustajam mei­ lės objektui. ^vaizdiniai ir veiksmai. 1981). Sulaukęs maždaug keturių mėnesių. Varų impulsai. kuriuos Ego akceptuoja. visagališkos elgse­ nos arba įkyraus atitaisymo veiksmų kartojimo pobūdį (Segal. denial (disavowal). šaltiniu“ (Klein. atitinką *Ego reikalavimus ir idealus. su krūtimi. tačiau gali atlikti ir patologinę gynybos funkciją. ego-syntonic. Pasak Klein.

jis nepripažįsta. Taigi fetišas gali sumažinti kastracijos *nerimą. kurį galima pavadinti Ego skilimu“ (Freud. Vaikai gana dažnai naudojasi šiuo mechanizmu.. 1925j). jog šio skirtingumo esama. Ego skilimas padaro galimą šių dviejų nuostatų gyvavimą drauge. kita vertus. Freudas teigia. trūkstamo penio substitutas. ir „slopina“ suvoktą faktą. mirus artimam giminaičiui. Viena vertus. Tačiau jei toks mechanizmas sistemingai reiškiasi suaugusio asmens atveju. Ego skilimas reiškiasi ne tik išimtinai fetišizmo atveju. Pvz. Atrodo. tiksliau . kad maži vaikai nepripažįsta. 1927e). 1940a. bet turiningame straipsnyje apie fetišizmą (Freud. A t m in t ie s pėdsakas Angį. 203).dominuojančia neurotikų gynybos priemone (Freud. Erinnerungsspur Dėmė. kad moteris neturi vyriško lyties organo. Tai toks reiškinys. o *Id troški­ mų *išstūmim ą. 1924e). memory-trace\ pranc. Išeities taškas yra tezė. kilus diskusijai apie vaikų reakciją į anatominį lyčių skirtingumą. „Tos dvi nuostatos visą gyvenimą tveria greta viena kitos. tai gali būti artėjančios psichozės ženklas (Freud. Fetišisto *Ego yra susidvejinęs. kurį galima matyti ir visai kitokiose situacijose. Tikrų įvykių atmetimą Freudas laiko būdinga psichotikų gynyba. „Atmetimas“ atsirado Freudo terminologijoje gana vėlai. palikta atmintyje tam tikrų įvykių. viena Ego dalis geba priimti šį faktą. Atmetimu žmogus ginasi nuo skau­ džių išorės įvykių.tam tikro skaudaus išgyvenimo. Atminties pėdsakai yra potyrių saugojimo atmintyje pamatas. Ego pasidalijimą į dvi tėkmes vadiname *Ego skilimu. kad mergaitė neturi vy­ riško lyties organo (Freud. tai yra reiškinys. p. lyg mirusysis tebebūtų gyvas. Detaliau „atmetimą“ ir jo padarinius Freudas aptarė trumpame.jo motinos. traktuodamas juos kaip nebuvusius. o antroji tos netekties nepripažįsta ir elgiasi taip. kad atmetimas itin dažnas fetišizmo ir psichozių atvejais. Ši sąvo­ ka buvo įvesta. kad atminties 23 . akceptuoja faktą. 1923e). Freudas teigia. kuris apskritai yra gana nekaltas. kad moteris buvo iškastruota. kad fetišas vyrui yra moters. trace mnésique\ vok. viena kitos neveikdamos.

539). Topografiniu požiūriu atmintis gali būti nesą­ moninga arba ikisąmoninga. Veikale Die Traumdeutung (1900a) jis pateikė grafinį atminties modelį drauge su jos funkcija psi­ chikos aparate. O štai kaip Freudas jas aprašo: „Atidžiau patyrinėjus. perduodamas elementų P . tačiau atmin­ ties pėdsakų teorija neperžengė eskizo ribų. Ši sąsaja 24 . Šiai veiklai įtaką daro ikisąmoningi potyriai. pvz. kai gauna psichinės energijos krūvį. Mi’. pasiekią Percepcijos-Sąmonės sistemą. Pateikiame jį su kai kuriais pakeitimais. Be to..įvairiu laipsniu . re­ miantis Freudo raštais. ji turi tik tam tikrą kiekį atminties sistemų. p. paverčiančių suvokinius tvariais atminties pėdsakais. Mi” . bet net keletą tokių elementų Mz. kuriais tas pats dirgiklis. Taigi. kurios išsidėsčiusios toliau.pėdsakai yra tvarūs. tačiau reaktyvuoti gali būti tik tada. Tos atminties sistemos piešinyje paženklintos raidėmis Mi. Ši sąvoka pirmą kartą atsiranda 1895 m. Šiaip ar taip pirmojoje tų Mi sistemų asociacija išsaugoma pagal to paties laiko principą. Psichikos aparatas turi ir motorinį galinį tašką (Mo). Psichikos procesų išeities taškas yra dirgikliai. kuriame procesas ekstemalizuojamas kaip tikslingi. Atminties pėdsakas yra viena iš daugelio sąvokų. randasi būtinybė tarti egzistuojant ne tik vieną. piešinys iliustruoja atgalinę veiksmų ir suvokimo sąsają. 1900a. galėtų būti išsaugomi tose vėlesnėse sistemose“ (Freud. padarytais. kurios Freudo veikaluose balansuoja ties psichologijos ir biologijos riba. aplinkon nukreipti veiksmai.nesąmoningi prisiminimai.1. ta pati dirginimo medžiaga būtų sudėstyta pagal kitas atitikimo atmainas. ir net . są­ moningi. įvairiais būdais esti iš­ saugomas. tose. P-S Mi Mi’ M i’ P-S-Mo Sąmonės sistema (P-S) atminties neturi. veikale Studien über Hysterie (1895d) ir po mirties išleistame darbe Entwurf einer Psychologie (1895/1950a). panašumai ir 1. Vėlesniuose raštuose šį terminą Freudas dažnai vartojo.

A t m in t ie s s im b o l is Angį. susijusius su tėvo mirtimi ir liga (Freud. saugomi nesąmo­ ningojoje sferoje. kad vaizdinys iš nesąmo­ ningosios sferos pereitų į ikisąmoningąją. yra nesąmoningosios sferos turinio jungtis su ikisąmoningosios sferos žodiniais vaizdiniais. Pasak Freudo hipotezės. vok. Jis teigia. Įtaigią Freudo atminties teorijos interpretaci­ ją šiuolaikinės pažinimo psichologijos šviesoje pateikė Erdelyi (1985). representability. Mintis apie atskiras atminties sistemas iš principo kirtosi su ano meto supaprastintu požiūriu. simptomus Freudas pateikia kaip atminties sim­ bolius. Freudo vartotas ankstyvuosiuose raštuose. paskutinio dešimtmečio vidurio veikaluose Freudas dažnai isterijos simptomą traktuoja kaip tam tikrą pam inklą. aprašant is­ terijos simptomus. pranc. . yra įdomi ir dabarties skai­ tytojui. 25 . saugomų ikisąmoningojoje sferoje. XIX a. A t v a iz d u o ja m u m a s Angį. Annos O. Erinnerunssymbol Terminas. pranc. 1910a). 1894a). teigusiu. skiriasi nuo vaizdinių. Pavyzdžiui. Freudo atminties teorija. prielaida. kad atminties paveikslas įsispaudžia į nervų sistemą.*žodiniai vaizdiniai. tačiau ji logiškai plaukia iš Freudo samprotavimų. fîgurabilité. kad nesąmoningojoje sferoje tveria vien bežodės daik­ tų ir įvykių reprezentacijos. Jos nėra piešinyje. kuo *vaizdiniai. O ikisąmoningojoje sferoje . Veikale Das Unbewußte (1915e) Freudas aptaria klausimą. mnemic sym bol.atminties simbo­ lį. symbole mnésique. kad ir labai schematiška.atskleidžia mūsų veiksmų padarinių suvokimą.pastatytą patogeninei traumai arba konfliktui atminti (Freud. vok. Darstellbarkeit *Sapno darbui būdinga bendra tendencija suteikti slaptiesiems *sap­ nams pavidalą vaizdų. paprastai pasirodančių regimajame sapne.

kai vaikas patiria pasitenkini­ mą iš objekto . Abstraktus jėgų santykis. pasitelkus perstūmimą.Vaizdinę sapnų kalbą Freudas aptaria veikale Die Traumdeutung (1900a). pranc.] bespalvę ir abstrakčią sapno minties raišką pakeičia vaizdinga ir konkreti raiška“ (Freud. Autoerotismus Seksualinis elgesys. Freudas var­ toja šią sąvoką ir platesne prasme. 1914c). suteikiančias regimajam sapnui vaizdų pavidalą: „[.. nusakydamas vaiko seksua­ linį elgesį. Tik ora­ linei *seksualinei varai išsivadavus nuo maisto poreikio jis gali būti patenkinamas autoerotiškai. sapno darbe patiria tam tikras transformacijas. auto-érotisme. A u t o e r o t iz m a s Angį. paprastai liečiant ranka *erogenines sritis. vok. įgyja išraišką per konkretų paveikslą. atitraukta valdžios arba jos stygiaus sąvoka gali įsikūnyti tuo pavidalu. Prieš kū­ dikio oralinį autoerotizmą esti fazė. Ir vėlesnėje *analinėje bei falinėje fazė­ je varos iš dalies patenkinamos autoerotiškai. Anglijos *ryšių su objektu mokykla atmeta autoerotizmo arba narcistinės fazės ankstyvojoje kūdikystėje koncep­ ciją. kad sapnuojantis asmuo regi save mažą palyginti su kitais sapne veikiančiais asmenimis. kai pasitenkinimas pasiekiamas. 1905d).iš motinos krūties..alkiu. o ne malonumo. autoerotinių veiksmų turinys ir reikšmė neteko savo išskirtinės svarbos (Freud. Šiame ankstyvame etape oralinis *seksualinės varos dėmuo remiasi *savisaugos vara . 339). 1900a. Fairbairnas (1952) teigia. kai *vara iš dalies patenkinama be išorinio *objekto (Freud. Pa­ vyzdžiui. naudojantis savo paties kūnu. Tipiškas pavyzdys yra onanizmas. 26 . Autoerotinis elgesys atsiranda tik kaip nesamo objekto pakaitalas. kuris slaptajame sapne yra nepaprastai abstraktaus pobūdžio. Pavyzdžiui. Freudui įvedus *pirminio narcizmo sąvoką. auto-erotism. Tam pirmiausiai naudojamas *perstūmimo mechanizmas. Klasikinis pavyzdys yra piršto čiulpimas kūdikystėje. kad kūdikis labiau linkęs ieškoti objekto. p. Turinys.

Autoplastinis taikymasis reiškia. autoplastisch/alloplastisch Du būdai taikytis prie aplinkos. Grėsmės situacijose. automatic anxiety. Freudas tas sąvokas vartoja diskusijoje apie neurotikų ir psichotikų tikrovės suvokimą (Freud. o aloplastinis taikymasis susijęs su aplinkos pokyčiais dėl organizmo elgesio. 1955): Autoplastinis Konkretus Simbolinis Fiziologiniai pokyčiai Proto veikla .sąmoninga ir nesąmoninga Aloplastinis Veikla Komunikacija 27 . papildomai išskirdamas konkrečius ir simboli­ nius taikymosi metodus. Lagache’as sudarė žemiau pateikiamą tarp žmo­ gaus ir aplinkos susiklostančių priklausomybių lentelę (Lagache. angoisse automatique. *Ego būna anksčiau perspėtas *signalinio nerimo. kad žmogus nepajėgus su juo susidoroti. autoplastic/alloplastic\ pranc. vok. 1952). kurių tikslas . 1926d). auto­ matische Angst Individo reakcija į iš vidaus ar išorės kylantį dirginimą. pranc. Tai leidžia Ego griebtis tinkamų žingsnių. kad keičiasi pats organizmas.pašalinti pavojų (Freud. Automatiniam nerimui būdingas smarkus *bejėgystės jausmas. kuris juo naudojosi kūrybinėje diskusijoje schizofrenijos tema (Ferenczi. Šį skyrimą jis perėmė iš Ferenczio (1873-1933).A u to m a tin is n e r im a s Angl. A u TOPLASTINIS / ALOPLASTINIS Angį. Prancūzų psichoanalitikas Danielis Lagache’as išplėtojo šias sąvokas. vok. 1924e). autoplastique/alloplastique. automatiškai sukeliančiose *nerimą. kuris yra toks smarkus.

taikymosi sąvokos atlieka pagrindinį vaidmenį. 28 . kuri remiasi psichoanalizės pa­ grindais.Amerikiečių Ego psichologijoje. o skyrimas „aloplastinis ir autoplastinis“ yra labai dažnai vartojamas (Hartman. tačiau smarkiai skiriasi nuo Freudo mąstysenos. 1958).

šitaip atsigręžė prieš paties paciento asmenį. kuris yra melancholijos ir su įkyrumais susijusių neurozių pa­ matas. kurie pa­ tenkina bausmės poreikį. netiesiogiai atkeršyti buvusiems objektams ir. būdami skirti objektui. 1909d).*Superego. vok.b B ausm ės p o r e ik is Angį. baudžiant save. Freudo nuomone. Strafbedürfnis Nesąmoningas *geismas nubausti save. Be to. o vėliau . Į bausmės poreikį Freudas atkreipia dėmesį įvairiomis progomis. p. 251). kurie. pasak Freudo.]“ (Freud. pranc. Galutinėje varų teorijoje Freudas teigia. Abiejų sutrikimų atvejais pa­ cientams paprastai dar pasiseka. Da­ roma prielaida. ku­ rie yra nesąmoningo geismo išsipildymas.] savęs kamavimas.. lygiai kaip ir toks pat fenomenas įkyrumų neurozės atvejais. asocialius ir nu­ sikalstamus veiksmus. n eed f o r p u n ish m e n t. kad bausmės poreikis randasi veikiamas *Superego. reiškia patenkinimą sadistinių ir neapykantos polinkių. priskiriamas iš pradžių *Ego. *Įkyrumų neurozių atvejais veiksmai. tačiau. 1917e. bausmės poreikiu tam tikru mastu galima paaiškinti ir visus agresyvius. kuris reiškiasi tuo. 29 . dažnai esti dominuojamasis klinikinio paveiks­ lo dėmuo.. tarpininkaujant ligai.. Mazochistinis elgsenos modelis stebėtojui ir pačiam pacien­ tui regisi mįslingas (Freud. Patologinį mecha­ nizmą. kad tam tikras asmuo stumia save į skaudžias ar žeminamas situacijas. Tokiais atvejais bausmė iš pažiūros tenka žmo­ gui kaip nepageidaujamas veiksmų padarinys. besoin de p u n itio n .. savęs nubaudimo poreikis pastebimas ir melancholijos bei depresijos atvejais ir gali reikštis ne­ paprastai smurtiniais autodestrukciniais veiksmais. kankinti savo mylimuo­ sius [. Freudas aptaria klasikiniame veikale Trauer und Melancholie (1917e): „Melancholijai būdingas [. kad bausmės poreikis yra *mirties varų apraiška. Veikale Die Traumdeutung (1900a) jis aptaria sapnus apie bausmę.

. kalbant apie *neurozę arba psichozę kaip priemonę pabėgti nuo ^psichikos konfliktų. Mirties varų įtaka dvasiniam žmogaus gyvenimui yra sudėtinga. norėdami išvengti nemalonių pasekmių.apie *ligos naudą (Freud.] šis bausmės poreikis yra pikčiausias mūsų terapinių pastangų priešas. Superego santykyje su Ego regime grynai sadistinę tendenciją. ir todėl smarkiai laikosi įsikibęs ligos“ (Freud. 1924c). sąmo­ ningomis valios pastangomis bėga į ligą. kad toks bausmės poreikio aprašymas yra supaprastintas. kuriuos įmanu susižadinti tyčia. Freudas šią sąvoką aptaria.vadinamąsias psichosomatines ligas (Cullberg. B ė g im a s \ l i g ą Angį. Bausmės poreikis ana­ litiniame gydyme reiškiasi *neigiama terapine reakcija. Šiandien šis terminas vartojamas platesne prasme. p. 1984). Kartais jis bausmės poreikį sieja su nesąmoningu *kaltės jausmu. 1905e). 30 . Viename savo vėliausiųjų veikalų Freudas pripažįsta. 108). ypač . jis apima ir somatines ligas. Asmuo stengiasi išvengti įtampą keliančio konflikto. fuite dans la maladie\ vok. tačiau pastaruoju terminu jis nebuvo patenkintas. Nesąmoningas bausmės porei­ kis kelia rimtų sunkumų psichoanalizės praktikoje: „[. kalbėdamas apie psichikos ligų moty­ vus. 1933a. Klasikinis pavyzdys yra galvos skausmas arba šleikštulys. Energija tokiai veiklai kyla iš *mirties varų (Freud. susijusio su neuroze. Jis patiria pasitenkinimą dėl kentėjimo. flight into ilness\ pranc.gilesniuosiuose. Flucht in die Krankheit Perkeltine reikšme vartojamas terminas. *Topografijos požiūriu Freudas savęs baudimą traktuoja kaip padarinį reikalavimų.. kurių pamatas gali būti psichologinis . kuriuos itin griežtas Superego kelia *Ego. Kasdienos gyvenime galima matyti žmonių. 1923b). gelbėdamasis bėga į ligą ir galiausiai patiria iš to naudos. 1937c). kurie. ta­ čiau toliau Freudas šios minties neplėtoja (Freud. nesąmoninguose psichikos kloduose dažnai įmanu atrasti bausmės geismą (Freud.

pasak Ego psichologijos. vaiko percepcinis ir motorinis aparatas yra nepakankamai išsivystęs. mąstymas. kad jis galėtų be ap­ linkos pagalbos patenkinti savo biologinius poreikius. Jei tai yra neįmanoma. kad *Ego nepajėgus susidoroti su vidiniais ar išoriniais dirgik­ liais. Savo ruožtu nerimą gimdanti psichinė bejėgystė susijusi su ta aplinkybe. Manoma. iš kurių jis tikisi gyvybinių poreikių patenkinimo. vok. kad šalia nėra globėjo. conflict-free area o f the ego. 31 . Poreikių įtampai augant. helplessness. B e k o n f l ik t ė E g o sfera Angį. vok. Šią būseną Freu­ das vadina motorine bejėgyste. Vos atėjus į pasaulį. kad vėlesnius bejėgystės būsenos potyrius lemia mūsų ankstyviausi išgyvenimai. ji teigia. Įtakinga šiuolaikinio biheviorizmo srovė be­ jėgystės sąvokai paskyrė itin svarbią vietą savo teorijoje.B e jė g y st ė Angl. konfliktfreier Bereich des Ichs *Ego sritis. kad geros savijautos sąlyga yra gebėjimas veikti ir veiksmais keisti savo situaciją. Freudas išsamiai aptarė bejėgystės sąvoką veikale Hemmung. plėtojant tokias pažinimo funkcijas kaip percepcija. faktinė bejė­ gystė sukelia psichinę bejėgystę. nėra ^psichikos konf­ liktų. 1958). Symptom und Angst (1926d). zone conflit libre du moi. aprašant dėl *traumos kylančias *nerimo būsenas. pranc. Glaustai kal­ bant. Traumos situacijos su bejėgystės būsena siejasi ta prasme. kurioje. nes nedi­ sponuoja būtinu atitinkamos veiklos repertuaru. paralyžiuojanti apatija ir depresija (Seligman. paprastai mo­ tinos. Hilflosigkeit Terminas nusakyti visiškai kūdikio priklausomybei nuo kitų žmo­ nių. Platesniąja pras­ me ši sąvoka vartojama. état de détresse. Tokia ankstyva separacija tampa vėlesnių išsiskyrimų ir artimųjų netekties prototipu. kalba ir tikslinga veikla (Hartman. pranc. Ši sfera valdo individo taikymąsi prie aplinkos. 1975). randasi nerimas.

vok. Įrodymu čia pirmiausia turėjo būti anatominiai lyties panašumai (Freud. B ū t in y b ė kartoti Angį. kad kalbamoji situacija yra susiklosčiusių nelaimingų aplinkybių padarinys. Pasak bendrojo principo. privalu pa­ tikslinti vyriškumo ir moteriškumo sąvokų reikšmes. Pacientas vis atsiduria nemaloniose situacijose.B isek su a lu m a s Angl. tačiau polinkis kartoti jau nuo pat pradžių buvo centrinė *psichoanalizės tema. pranc. nukreiptas į tos pačios lyties asmenis. Bisexualität Tezė. bisexualité. kad kiekvieno žmogaus konstitucija pasižymi ir vyriškomis. turint galvoje. vok. Wiederholungszwang Kontroliuoti nesiduodąs procesas. compulsion de repetition. šitaip kartodamas seną patirtį. 1905d). 1905d). kad šios sąvokos vartojamos ir biologijoje. Sykiu pa­ cientas tvirtai įsitikinęs. esti išstumiamas į nesąmoningąją sferą. Freudas priėmė žmogaus biologinio biseksualumo hipotezę. 1914g). galutinį lyties atsiskyrimą lemia ta aplinkybė. neprieinamą *sąmonei. kiekvienas simptomas daugiau ar ma­ žiau deformuota forma kartoja kokį nors ankstesnio *psichikos konflikto 32 . Pasak Fliesso. kad biseksualumas neturi biologinio pamato ir yra vaiko tapatinimosi su abiem tėvais arba su kitais iden­ tifikavimosi *objektais padarinys (Mead. bisexuality. ir moteriškomis predispozicijomis. kad. (Freud. Kai kurie šiuolaikinės psichologijos teoretikai teigia. 1950). kad *seksualumas. tvirtinanti. Freudo požiūris į šią savitą lyties raidą nebuvo visiškai vienareikšmis. Jis manė. ir psichologijoje. norint išsiaiškinti šią raidą ir veikiančiąsias galias. compulsion to repeat. kurio pamatas slypi ^nesąmo­ ningojoje sferoje. pranc. Veikiamas Wilhelmo Fliesso (1858-1928). ir sociologijoje (Freud. o tai savo ruožtu nėra lengva. Pirmą kartą šį terminą Freudas pavartojo 1914 m.

Taigi kyla klausimas. mat čia tenka kabėti apie skaudžios patirties kartojimą. kurioje teigia. kad kartojimas tarnauja *išreagavimui. Būtinybė kartoti yra mįslingas mechanizmas. Klinikinia­ me darbe būtinybės kartoti pavyzdys yra *perkėlimo reiškinys. viešpatauja dideli nesutarimai dėl jos teorinių pamatų. 122).. Veikale Jenseits des Lustprinzips (1920g) Freudas pateikė savo galutinę ir labai kontroversišką hipotezę. kas esti nepriimtina vienai *psichikos instancijai. Skaudūs sąmoningi *Ego išgyvenimai suteikia nusira­ minimą *Id. kokia yra būtinybės kartoti funkcija. kol bus atrastas išrišimas ir išvadavimas“ (Freud. negali rasti ramybės nelyg išvadavimo nesulaukusi dvasia. būtinybė kartoti reiškiasi *sapnuose.aspektą.. Galimas atsakymas yra tas. 1943). lik tu o ­ se ir išveikos tipo elgsenose. Jų galutinis tikslas yra organinės gyvybės pavertimas negyva materija. Kalbėdamas apie Mažylio Hanso analizę. sukeliančiam savitą katarsio efektą. kad tai. Greta Freudo. kuriuos regime žmogui sergant įkyrumų neuroze. Greta simptomų. hipotezes šia tema mėgino for­ muluoti ir kiti teoretikai (Bibring. 33 . kas liko nesuprasta. Kartojimas yra dabartin mėginančio grįžti išstumtojo turinio apraiška. Nors būtinybė kartoti yra abejonių nekeliąs reiškinys.ir grįžta tol. Tai itin krinta į akis tais smulkmeniškų ir daug energijos rei­ kalaujančių ritualų atvejais. p.] tai. kad kartojimo būtinybė yra *mirties varų manifestacija. Freudas rašė: „[. 1909b. Kitas aiškinimas yra tezė. . gali būti pri­ imtina kitai. iš naujo grįžta.

nes geismai negali išvirsti į motorinius veiksmus. pasitelkdamas jau klasikiniu tapusį alegorinį paveikslą. kad ir nesėk­ mingai. Cenzūra ir per sapną. Pasiuntinys ne visą laiką esti vienodai budrus. nes tarp priemenės ir salono stovi pasiuntinys (cenzūra). kurie susiklosto tarp psichikos sistemų ir cenzūros funkcijos: ne­ sąmoningoji sfera yra nelyg didelė priemenė. vok. kurie atsiranda vykstant *sapno darbui. censure. atskirianti nesąmoningosios sferos sistemą nuo ikisąmoningosios sferos sistemos. Persi­ rengimas padidina šansus patekti į vidų. tačiau tai vyksta deformuotu pavidalu. Nesą­ moningi geismai turi galimybę išeiti išorėn per regimąjį sapną. *perstūmimus ir *sutirštinimus. o paskui atitinkamai paveikti 34 . pranc. Zensur ^Psichikos aparato funkcija. aprašo santy­ kius.tai lyg kokia pertvara. stengdamasi netrikdyti sapno. vis tiek atlieka savo funkciją ir. Jie trokšta patekti į greta esantį saloną (ikisąmoningąją sferą) ir taip atkreipti į save aplinkinio pasaulio (sąmoningosios sferos) dėme­ sį. Cenzūra . kurioje juda tam tikras kiekis daugiau ar mažiau pageidaujamų individų (nesąmoningų geismų impulsų). O miegant cenzūra darosi švelni. kur išbraukymai ir keitimai taip pat iškraipo rašinio turinį (Freud. tad retsykiais jis praleidžia ir nepageidaujamus asmenis. turinti kliudyti nesąmoningiems *geismams ir juos lydintiems ^vaizdiniams ir jausmams patekti į *ikisąmoningosios ir ^sąmoningosios sferos sistemas. Tačiau tai susiję su tam tikrais vargais. mėgina neįleisti geisminių impulsų į sąmonės sferą. Budrioje būsenoje cenzūra apskritai esti griežta ir tik išimtiniais atvejais leidžia reikštis *geismams.c C enzūra Angl.praleidimus. censorship. Cenzūra yra pagrindinis Freudo *sapnų teorijos terminas. 1900a). Štai kaip Freudas. Ši sąvoka paaiškina nesąmoningų geismų deformacijas. Šis terminas analogiškas rašytinio žodžio cenzūrai. pirmiausia . Riboto cen­ zūros veikimo pavyzdys šioje būsenoje yra *riktai.

1940a). Pavyzdžiui. Itin didelę reikšmę pelnė Reicho įdiegta charakterio šarvo sąvoka. névrose de caractère. bendraisiais elgse­ nos modeliais arba patologine visos asmenybės organizacija. Charakterio neurozę Freudas laikė *fiksacijos tam tikroje psichoseksualinės raidos fazėje padariniu. jis cenzūrai priskyrė ikisąmoningosios ir sąmoningosios sferų tarpininkės funkciją (Freud.namų šeimininką (Freud. o ypač . kurios elgsenai būdingi švaros. 1916-1917. 1908b). Tačiau paskutiniajame *psichoanalizės sąvade Freudas cenzūrą traktuoja tiesiog kaip *Ego funkciją (Freud. 1949). kad jam darosi neįmanoma gyventi normalų gyvenimą (Freud. Freu­ das cenzūros sąvoką keliskart revidavo ir padarė ją pavaldžią plates­ nei *gynybos sąvokai. Be to. XIX paskaita). jo turinys nėra visiškai aiškus. Po 1910 m. reiškianti stip­ rią gynybą nuo stereotipinę elgseną skatinančių aplinkos poveikių ir varų impulsų (Reich. nes šis charakteriui paskyrė centrinę vietą savo teorijoje. Paprastai jis vartojamas tais atvejais. kurioje *gynyba nuo konflikto reiškiasi ne apibrėžtu simptomu. *Gynybos mechanizmai. Šie mechanizmai palyginti 35 . Charakterio sąvoka didesnę reikšmę *psichoanalizėje įgijo dėl Wilhelmo Reicho (1896-1957) dar­ bų. Nors „charakterio neurozės“ terminas gana išplitęs. kai pacientui nėra būdingi apibrėžti simptomai. character neurosis. sudarą charakterio neurozės pamatą. *analinį charakterį jis aprašo kaip asmenybės atmainą.*atvirkštinė reakcija. Diagnostinė charakterio neurozės kategorija radosi Freudui tyri­ nėjant charakterio tipus. tačiau jo elgsenos modelis kelia jam nuolatinių sunkumų sugyventi su aplinka. yra *sublimacija. vok. 1915e). Su laiku cenzūros vaidmenį jis patikėjo *Superego (įvedęs šią sąvoką). Apie charakte­ rio neurozę galime kalbėti tada. taupumo ir atkaklumo ritualai. pranc. bet charakterio bruožais. C h a r a k t e r io neurozė Angį. Cha­ rakterneurose ^Neurozių atmaina. kai panašūs elgesio modeliai įsitvirtina individo kasdienos gyvenime taip smarkiai. tvarkos.

Charakterio neurozė gimininga *įkyrumų neurozei. 1926). taigi pacientas iki galo nesuvokia savo būsenos. Šiuo požiūriu charakterio neurozė yra *ribinės būsenos pavyzdys. o charakterio neurozės atveju jie bendriau veikia individo funkcionavimą. Tačiau ši riba nėra itin griežta.gerai integruoti į Ego. 36 . Tačiau skirtumas čia tas. Kita psichoanalizės raidos srovė cha­ rakterio sutrikimams skiria vietą tarp neurozinių apraiškų ir psichozių (Glover. kad įkyrumų neurozės atveju simptomai esti gana specifiniai.

kuriame jis pateikė ankstyvosios vaikystės *seksualumo ir jo raidos aprašymą. kad seksualumas neturi jokios istorijos ir atsiskleidžia tik brendimo periodu. Brendimo metu įvyksta jų susijungimas ir pasidavimas genitalinės seksualinės varos valdžiai. Iki Freudo visuotinai manyta.d D a lin ė vara Angį. pradedant nuo įprastinių savisaugos varų ir baigiant itin specifiniais instinktais. Dalinės varos sąvoka pasirodė epochiniame Freudo veikale Drei Abhandlungen zur Sexualt­ heorie (1905d).. Partialtrieb Pamatiniai dėmenys. kad kiekvienai biologinei funkcijai būdingas tam tikras raidos procesas. Iš­ skirdami dalines varas. sandūroje viešpatavo mada tam tikrus žmonių veiks­ mus nusakyti pasitelkiant begalinę daugybę varų ir instinktų. nes jos buvo sukonstruotos ad hoc ir skelbė. pvz. 1908). XIX ir XX a. Pirmojoje varų teorijoje Freu­ das teigė esant tik dvi jų rūšis: *seksualines varas ir *savisaugos varas. į kuriuos įmanu suskaidyti ^seksualumą. Toks įsiti­ kinimas kirtosi su biologine Freudo intuicija. kurie atrodė są­ lygoti seksualinio atspalvio įvykių. Svarbiausios jų . Freudo požiūris į šias teorijas buvo labai kritiškas. nutikusių ankstyvojoje vaikystėje. nurodome jų šaltinį ir tikslą. vadinamąja *erogenine sritimi. klini­ kinėje praktikoje jis susidūrė su psichikos sutrikimais. Paskutiniojoje varų teorijoje jis šias dvi rūšis sujungė į vieną *gyvybės varų grupę. juoko instinktu (McDougall. Be to. susijusi su tam tikra kūno vieta. vok. jis manė. Raidos pradžioje vaiką veikia dalinė vara.daro nepaprastai didelę įtaką vaiko raidai. analinė ir falinė . Šios srities dirginimas teikia 37 . pranc.oralinė. component instinct. į kurį buvo sudėta viskas. Būdingas pavyzdys čia buvo gausus Williamo McDougallo (1871-1938) katalo­ gas. drauge įvesdamas *mirties varas. pulsion partielle. kad kiekviena žmogaus veikla yra reguliuojama atitinkamo instinkto.

Štai kaip Freudas aprašo šį procesą: „Iš pradžių dalinės varos geidžia būti patenkintos nepriklausomai viena nuo kitos. p.seksualinį malonumą ir pasitenkinimą. lūpų. 1923a. įvyksta dalinių varų susiliejimas. Žemiau pateikiamoje lentelėje pristatomos pagrindinės dali­ nės seksualinės raidos varos sykiu su jų šaltiniais ir fiziologiniais bei psichologiniais tikslais. 244). Dalinė vara Šaltinis Tikslas Fiziologinis Maitinimasis Ankstyvoji Skruostų. Tačiau raidos eigoje jos labiau susitelkia daiktan ir koncentruojasi“ (Freud. tačiau Freudas iš esmės pritarėjos turiniui. Atėjus brendimo periodui. Lentelės autorius yra Karlas Abrahamas (1877— 1925). dabar jau sukuriąs genitalinį sek­ sualumą. fazė liežuvio dirginimas Oralinė Vėlyvoji fazė Dantų dygimas Graužimas Aktyvi inkorporacija Naikinimas Ankstyvoji Tuštinimasis fazė Analinė Vėlyvoji fazė Išeinamosios angos suvaldymas Pūslės ištuštinimas Falinė Penio ir makšties dirginimas Orgazmo funkcija (Genitalinė) Likusių varų šaltinių susijungimas 38 Psichologinis Pasyvi inkorporacija Išmatų pašalinimas Išmatų sulaikymas Masturbacija Atmetimas Sunaikinimas Kontrolė Dominavimas Pasisavinimas Užvaldymas Orgazmas Penetracija/ Priėmimas Lytinis aktas .

tačiau turi tiksliai apibrėžtą tikslą. dažnai pastebimas vaikų elgsenoje. Vojerizmas. nes ji yra ne tiesiogine prasme dalinė vara. kad aprašinėdamas dalinių varų objektus. kad moters patiria­ mas vyro lyties organo *geismas transformuojasi į geismą. pirmiausia . reiškia seksualinio malonumo potyrį. kal­ bame apie *perversiją. į kuriuos krypsta *dalinės varos. kurioje pasiekiamas dalinių varų susiliejimas. kai didesnė seksualinės energijos dalis lieka fiksuota ankstesnėje raidos fazėje ir duotasis asmuo pasitenkinimą patiria tik per seksualinę elgseną. D a l in is o b je k t a s Angį. apžiūrinėjant ki­ tų asmenų lyties organus ir stebint jų seksualinius veiksmus. susijusią su apibrėžtuoju fiksacijos tašku.išmatos . Nors Freudas šio termino nevartoja. Freudui kalbant apie simbolines transformacijas.genitalijas. kai visas asmuo toks objektas nėra. Ši sąvoka radosi iš Freudo seksualinės teorijos (1905d). išmatos arba vyro lyties organas. kurias ob­ jektai turi pereiti. kurios nėra susijusios su apibrėžta kūno sritimi. užsimena apie dalinius objektus. Pavyzdžiai čia gali būti *vojerizmas arba *ekshibicionizmas. Freudo varų teorija ap­ rėpia ir tam tikras dalines varas. objet partiel. Suaugusių asmenų lytiniame gyvenime įžanginio žaidimo metu bemaž visados reiškiasi oraliniai ir analiniai elementai bei vojerizmas ir ekshibicionizmas..vyro lyties organas . Tais atvejais.pinigai dovana. Jų užduotis yra padidinti genitalinę įtampą. tačiau kartais pasireiškia „laikina regresija nuo vyro priėjo lyties 39 . pranc. kuri didina orgazmo malonu­ mą. Ši konotacija įgyja vaiz­ dingumo. vok. pvz. bet reiškia baigiamąją normalios varų raidos fazę.Genitalinė vara lentelėje paimta į skliaustus. kurie gali tapti meilės objektu net tada. susijusį su vyru. kūno produktai ar jų simboliniai atitikmenys. Ekshibi­ cionizmo atveju šis malonumas pasiekiamas rodant kitiems paprastai pridengtas kūno dalis. part-object. yra akivaizdu. Partialobjekt Kūno dalys. vaikas . Freudas šiame kontekste taip pat pabrėžia. Būdingas dalinio objekto pavyzdys yra krū­ tys.

Freudas iškėlė hipotezę. Freudas vartoja šį terminą dvejopa prasme. Predispozicija be traumos arba trauma be predispozicijos isterinio simptomo nesukelia. Dalinio objektosąvoka šioje teorijoje atlieka centrinį vaidmenį kalbant apie *paranoidinę nuostatą (Klein. simp­ tomus ar *sapnus. daugeriopa deter­ minacija reiškia. pvz. Daugeriopa determinacija randasi susijungus daugeliui 40 . Antra. daugeriopa determinacija reiškia. 130). Veikale Die Traumdeutung (1900a) Freudas pateikia virtinę daugeriopos determinacijos pavyzdžių vėlesniąja. kad konkreti manifestacija. 1927). mehrfache Determinierung (Überdeterminierung) Aprašinėdamas nesąmoningąsias raiškos formas. kad tam tikra manifestacija gali būti daugeliu būdų aiškinama. D a u g e r io pa d e t e r m in a c ija Angį. kylanti iš sąmonės. 1927e). Ši sąvoka savo pirmąja. kuris tapo simboliniu motinos penio pakaitalu (Freud. Prancūzų teoretikas Jacques’as Lacanas (1901— 1981) pabrėžia dalinio objekto reikšmę suaugusio žmogaus varų struk­ tūroje (Lacan. p. Jo pateiktoje psichoseksualinės rai­ dos teorijoje seksualinė vara individo raidoje ir brendimo metu siejasi su paskirais daliniais objektais. kad yra konstitucinės predispozicijos ir virtinės traumuojamųjų įvykių padarinys. Pir­ ma. 1917c. kuriame Freudas rašo.organo kaip troškimo objekto“ (Freud. priežastine reikšme pasirodo veikale Stu­ dien über Hysterie (1895d). Aptardamas fetišizmo reiškinį. Sistemingiausiai ši są­ voka taikoma Melanie Klein (1882-1960) teorijoje. détermi­ nation multiple (surdétermination). turi daug priežasčių. 1948). multiple determination (over-determination) . jog isterinis simp­ tomas yra daugeriopai determinuotas ta prasme. Dalinio objekto sąvoka užima reikšmingą vietą Karlo Abrahamo (1877-1925) darbuose. Palankiomis aplinkybėmis jis nukrypsta į visą priešingos lyties asmenį (Abraham. hermeneutine šio žo­ džio reikšme. kad šiuo atveju įvykusi *fiksacija ties daliniu objektu. 1977).. vok. pranc.

Prancūzų psichoanalitikas Jacques’as Lacanas (1901-1981) šią sąvoką išplėtojo daugiareikšmiškumo kategorijomis. kurio privalo laikytis pacientas. Vienodai sklindantį dėmesį Freudas laikė svarbiausiu techniniu reikalavimu analitikui. Daugeriopa determinacija yra dėl *sapno darbo įvykusio sapno *sutirštinimo pa­ darinys. Itin svarbus dalykas. Analitikas tam tikru laipsniu atsirenka svarbų turinį. sapnus ir *riktus traktuoja pagal analogiją su kalbos junginiais. evenly poised attention. Freudas laikėsi nuomonės. jis disponuoja teoriniu sąvokų aparatu. atskirdamas jį nuo nesvarbaus. gleichschwebende Aufmerksamkeit Psichinė analitiko nuostata. kad jis skiria savo dėmesį vienodai visoms paciento ^laisvosioms asociacijoms. kokia paprastai esti laisvosios paciento asociacijos. kaip ir pacientas. Praktiškai neįmanoma vienodai paskirstyti dėmesio. Tai reiškia. vok. kai kalbama apie tokią gausią *medžiagą. Su laiku analitikas pastebi tam tikrus laisvųjų asociaci­ jų modelius. dėl savo išsilavinimo.reikšmingų. o tada gali pateikti pacientui *interpretaciją. Be to. ir neturi leistis nuvedamas į šalį iš anksto susikurtų teorinių prielaidų (Freud. 1912e). pranc. Analitikas taip pat neturi turėti iš­ ankstinių nuostatų. Lacanas ne­ sąmoningosios sferos apraiškas . attention également flottante. Tačiau prieš pateikdamas interpretaciją pacientui. Freudo sekėjai atkreipė dėmesį į praktinius ir teorinius sunkumus. D ( v ie n o d a i s k l in d a n t is ) ėm esys Angį.simptomus. Ji randasi analitiko galvoje tartum savotiška idėja. atliekančiu gautos medžiagos 41 . Tai yra atitikmuo laisvųjų asociacijų principo. kad identišką sapną galima interpretuoti daugeliu prasmingų būdų. kad interpretacija dažniausiai yra nesąmoningo analitiko darbo rezultatas. 1977). kuri reiškiasi tuo. susijusius su jo skelbtuoju vienodai pasiskirsčiusio dėme­ sio postulatu. kad vienodai pasiskirstęs dėmesys būtų taikomas ankstyvose *psichoanalizės fazėse. analitikas suteikia jai teorinį aptaisą. nesąmoningų sapno elementų. kurių turinį galima aiškin­ ti įvairiais būdais (Lacan.

straipsnyje (Freud. Dengiama­ sis prisiminimas yra išstumtų vaikystės išgyvenimų arba nesąmo­ ningų ^fantazijų ir *gynybos kompromisas. Dengiamuosius prisiminimus jis analizuoja panašiai kaip regimuosius *sapnus. Dėl to žmogus nemąsto apie jo gilesnę prasmę. iš pažiūros nereikšmingi įvykiai be galo ryškiai iškyla iš atminties. 1899a). D e n g ia m a sis p r is im in im a s Angį. taip pat ir atlikdamas *savianalizę XIX a. kad suaugęs asmuo neįstengia jų prisiminti. Šiame procese dalyvauja tokie mechanizmai. 1987). Šį paradoksą Freudas aptaria 1899 m. „Juose [den­ giamuosiuose prisiminimuose] slypi ne tik kai kas esminga iš vaikys­ tės išgyvenimų. kaip ir regimasis sapno turinys perteikia 42 . Dirbdamas su pacientais.organizaciją. kas esminga. kaip tai. screen memory. antra vertus. tačiau. Dengiamieji prisiminimai yra deformuota išstumtų ir gynybos paveiktų elementų išraiška. Dengiamasis prisiminimas gali būti linksmas. o ypač . yra labai gyvas. tačiau pirmiausiai jis esti konkretus ir proziškas. rodosi kažkoks menkas ir nereikšmingas. atgrasus ar skaudus. souvenir-écran. viena vertus. Dengiamasis prisiminimas psichoanalitinėje terapijoje yra neišsemiamas žinių šaltinis. kad analitiko nuostata pa­ ciento medžiagos atžvilgiu privalo būti kiek įmanoma atviresnė (Tähkä. bet iš tikrųjų viskas. Jie taip pat gerai reprezentuoja pa­ mirštuosius vaikystės metus. Pavyzdžiui. malonus. kalbama. Tik reikia žinoti. Deckerinnerung Vaikystės prisiminimas.*perstūmimas. kaip *sutirštinimas. kad svarbius vaikystės nutikimus dažnai paliečia *ankstyvosios vaikystės amnezija. y. *Cenzūrai tokie prisiminimai yra įmanomas išstumtos seksu­ alinės patirties arba fantazijos ir gynybos kompromisas. t. dešimtame dešimtmetyje. o paskui prie šios temos grįžta ketvirtajame veikalo Zur Psychopathologie des Alltags­ lebens (1901b) skyriuje. *riktus ar simptomus. kuris. iš jų išgauti. Šiandieniai analitikai šiuo požiūriu laikosi nuosaikesnės nuostatos nei Freudas. O tam tikri. pasitelkus analizę. vok. pranc. Freudas atkreipė dėmesį į tai.

Vaikas išgyvena mo­ tiną kaip vientisą asmenį ir nebeatskiria jos gerųjų pusių nuo blogųjų. depressive Einstellung Melanie Klein (1882-1960) teorijos terminas. 1934 m. 1914g. verždamosis vieno objekto 43 . susijęs su depresija. yra *oralinėje fazėje. 1948). Dengiamųjų prisiminimų inter­ pretacijos pamatas. Abu au­ toriai aptaria depresinius padarinius. kaip ir aiškinant sapnus. 148). D e p r e s in ė n u o sta ta Angl. kad vaikas priima motiną kaip visą *objektą. Vaikas pradeda suprasti. ir antras į vieną visuminį objektą. p. Depresinei nuosta­ tai būdinga tai. Normalios raidos eigoje depresi­ nė nuostata įveikiama per pirmuosius gyvenimo metus. Pasak jų. ji įvedė depresinės nuostatos sąvoką ir pateikė jos teorinį pagrindimą (Klein. kurį žadina motinos sunaikinimo ir jos netekties ^fantazija.position depressives vok. Kūdikis prieina šią nuostatą. ir ne­ 6 apykanta krypsta į to paties objekto pusę.„gerą6 ir 6 „blogą6 objektus.kas labiau adekvatų agresijos tramdymą ir atitaisymą. jie pabrėžia depresijos ir nor­ malaus *gedulo darbo giminingumą. psichoseksualinės raidos fiksacijos taškas. kuriuos sukelia mylimo objekto netektis. o dėl to savo ruožtu randasi *ambivalencija motinos atžvilgiu. sulaukęs maždaug keturių mėnesių. Depresinė nuostata savo ištakomis siekia Freudo (1917e) ir Karlo Abrahamo (1877-1925) darbus gedulo ir depresijos temomis. ypač dėl gedulo arba depresijos. Vaikas išgyvena depre­ sinį *nerimą.sapno mintį“ (Freud. Šis nerimas įveikiamas. kaip maniakinė gynyba arba . pasitelkiant tokias gynybos priemones. Be to. depressive positions pranc . integruodamas ir vienas. yra laisvosios asociacijos. Dep­ resinė nuostata iškyla po *paranoidinės nuostatos. Agresyvios ir seksualinės *varos rungiasi tarpusavyje. tačiau ji gali būti reaktyvuojama vėlesniais periodais. Ši nuostata užbaigia motinos objekto skaidymą į dalinius . kad ir jo meilė. Klein savo raštuose atkreipė dė­ mesį į vaikų polinkį į depresines būsenas.

kuri pasiekia­ ma per gerosios objekto dalies *introjekciją. Dienos likučiai pasirodo sapnuojančio žmogaus pasakojimuose ir su sapnu siejamose ^laisvosiose asociacijose. D ien o s l ik u č ia i Angį. Pasak Klein. tačiau tai. vaikas įžengia į ankstyvąją edipinę fazę.] ♦li­ bido ir depresinis nerimas tam tikru laipsniu nugręžiami nuo motinos. vok. 220). Depresinės nuostatos metu. pranc. Depresinis nerimas. galinčio padengti iš­ laidas. 212). Freudas išsamiai aptaria dienos likučius ir jų funkciją veikale Die Traumdeutung (1900a).. 1952. Freudas pasitelkia metaforą ir lygina sapno radimąsi su funkcionavimu ką tik įsisteigusios bendrovės. neretai . būdingas depresinei nuostatai. Dienos likučiai tam tikru būdu esti susiję su nesąmoningu geismo impulsu. leidžia impulsui prasismelkti pro *cenzūrą ir pasinaudoti dienos likučiais. Sapnas turi nemenką ♦psichinę energiją. daugiausia lemia dienos likučiai. pasak Klein. kuriai reikia: „kapitalisto. kokį pavidalą šis impulsas įgaus. Tagesreste *Sapno elementai. kurioje motina pradeda nebetekti savo išskirtinio vaidmens jo *vaizdiniuose: „[. „įvyko meilės ir neapykantos suartėjimas ir jau nebegalima krūties ar­ ba motinos dalinti į „gerą“ ir „blogą“.vien tolima asociacija. days residues.. kaip buvo įmanu ankstesnėje stadijoje“ (Klein. todėl dažnai regimajame sapne rodosi persislinkusiu arba simboliniu pavidalu. Ši sąsaja. ir verslininko. tačiau Hanna Segal (1976) parašė pavyzdingai aiškų įvadą į jos teoriją. Jie esti veikiami *sapno darbo. o šis jų distribucijos procesas yra palankus *ryšiams su objektu ir sy­ kiu silpnina depresyvių jausmų intensyvumą“ (Klein. 44 . kylą iš budriosios būsenos išgyvenimų. turinčio sumanymų ir gebančio juos realizuoti. kylančią iš nesąmoningojo impulso. siekiant sa­ vų tikslų ir mėginant patenkinti savo geismus. restes diurnes.pusėn. Dėl to randasi klasikinis *ambivalencijos pavyzdys. Melanie Klein raštai nėra lengvai paskaitomi. p. p. įveikiamas per agresijos redistribueiją bei sutramdymą ir įvykus naikinamųjų *fantazijų padarinių *reparacijai. 1952. patirtų sapno išvakarėse.

kad pirmosios iš principo esti gana griežtai *sąmonės kontroliuojamos. kurio tikriesiems sapnams kartais stinga. Freudas paprastai sapną nemiegant laikė analogišku tikrajam *sapnui. day-dream\ pranc. Dienos svajų likučiai .kaip ir dienos li­ kučiai. Tagtraum Sapnų regėjimas budrumo būsenoje.Kapitalisto vaidmenį sapne visados atlieka tik nesąmoningas geismas. Breueris ir Freudas įtarė. Ir vienas. kad dienos svajos neturi tų ryškių tikroviškumo 45 . p. ir antras yra geismo išsipildymas. Josefas Breueris (1842-1925) ir Freudas dienos svajomis susido­ mėjo. p. 226). Antra. Sapnų teorijoje. pagrįsti tikrais potyriais . Pasak Freudo „[dienos svajos] kaip ir tikrieji sapnai yra geis­ mų išsipildymas. vok. Dienos svajų ir tikrųjų nakties sapnų skirtumas yra tas. kad jos leidžia naujoje šviesoje pažvelgti į tikrųjų sapnų procesą. atvejį. kaip ir tikrieji sapnai jos gali naudotis tam tikromis cenzūros nuolaidomis savo darinių atžvilgiu“ (Freud. dienos svajos sudaro esminę tikrųjų sapnų *medžiagos dalį *dienos likučių pavidalu. ir tai reiškiasi sapno logikos atitikimu tikrovės reikalavimams. ku­ riame paprastai inscenizuodavo įvairius įsivaizduojamus scenarijus. 1900a. 1985d). 1916— 1917. kad jos panašios į tikruosius sapnus. Verslininkas. kad jos dienos svajos daro įtaką isterijos ap­ raiškų radimuisi (Breuer & Freud. Freudas domisi dienos svajomis dėl dviejų priežasčių. nagrinėdami Annos O. D ie n o s sva jo s Angį. Pirma. 1900a). jis patiekia *psichinę energiją. Anna turėjo „asmeninį teatrą“. dėl to. yra dienos likučiai“ (Freud. dalyvaujant tiems patiems mechanizmams. kad sapnuoja nemie­ godamas. reikalingą sapnui rastis. Sapnuose nemiegant ^antrinis apdorojimas yra kruopštesnis. Žmogus susivokia.per *sapnų darbą patiria menkesnes ar didesnes *deformacijas (Freud. ir dėl fakto. pateiktoje veikale Die Traumdeutung (1900a). Tai reiškia. sprendžiąs. kam pinigai bus leidžiami. rêve diurne. kaip ir tikrieji sapnai jos dažniausiai remiasi vaikys­ tės išgyvenimų įspūdžiais. 492).

. Viena vertus. esama dinaminės nesąmoningosios sferos sistemos. turime paslėptus *vaizdinius. Freu­ das mano. tačiau palyginti lengvai į sąmonę perke­ liami. [. D in a m in is Angį. Dienos svajos itin būdingos jauniems žmonėms. Nusakymas „dinaminis“ Freudo raštuose paprastai taikomas proce­ sams. dynamique. Esama patikimų įrodymų. bet paprastai konfliktuojančių jėgų padarinys. dynamisch Nusakymas. p. Psichikos procesų dinamikos iliustracija yra kompromisai. vykstantiems *nesąmoningojoje sferoje. dynamic. Šią mintį. 1976). Freudas teigė: „Kalbos raiška yra neatsitiktinis dalykas. skaitytame Vienoje 1915-1917 m. kurie kartais esti nesąmoningi..] bendra jų [Traum ir Tagtraum] etimologija gali būti mums iki šiol nežinomų sapno savybių padarinys“ (Freud. teigiančiu. *geismai ir *fantazijos. kad jų didžiausias dažnumas sutampa su brendimo amžiumi. kad senos kilmės šnekamosios kalbos žodžiuose ir posa­ kiuose slypi gilios psichologijos žinios. susijęs su požiūriu. 1979). kad dienos svajos saikingais kiekiais palankiai veikia gerą savijautą (Singer. savo mokslinėje froidizmo interpretacijoje plėtojo Jacques’as Lacanas (1901-1981) (Lacan. 1912g). Ši sistema vadinama *ikisąmoningąja sfera. jis ten pateikė virtinę įdomių metodologinio pobūdžio komentarų. kad psichikos reiškiniai yra kartais bendradarbiaujančių. Nors ir nepasakydamas nieko nauja teorijos požiūriu. vok. greta kitų autorių. Freudas skiria dvi ne­ sąmoningumo sistemas. bet senų žinių vaisius. *sapnų ir neurozės apraiškų pamatą. Freudas dienos svajų temą aptarė paskaitų cikle. Šiuo metu terminą „dina46 . Aptardamas kalbinį žodžių „dienos svajos“ ir „sapnai“ turinį.bruožų. Dinaminės nesąmoningosios sferos turinys į sąmonę gali patekti tik ypatingomis sąlygomis ir tuo­ met jis reiškiasi daugiau ar mažiau deformuotu pavidalu (Freud. 130). 1916-1917. kurioje atsiduria išstum­ tieji vaizdiniai. ir atrodo. kurie dažnai esti tikrųjų nakties sapnų dalis. Kita vertus. Tų jėgų pamatas yra varų sfera. pranc. sudarantys *riktų.

dirginimo sumą). Dirginimo sumos šaltinis iš dalies yra išoriniai dirgikliai. subjektyvių potyrių. Dir­ ginimo suma yra atsakinga už procesus. Šią sąvoką Freudas įveda daugeliu atžvilgių įsimintiname straipsny­ je Die Abwehrneuropsychosen (1894a). kas turi visas kiekio savybes net jei ir neturime jokių priemonių tam dalykui pamatuoti. Ap­ 4 tardamas ^psichikos aparatą ^ekonominiu požiūriu. 1894a. Šis pažy­ minys nusako. pripažįsta­ ma. dirginimo su­ mos sąvoką jis vartojo kaip kiekybinį dydį. kas pasklinda idėjos atminties pėdsakuose. kurią vartojau šiame neuro­ zių aprašyme. Tai viena sąvokų. Nevalia dirginimo sumos tapatinti nė su subjektyvių ir sąmoningų išgyvenimų galia. sum o f excitation. kai sten­ giamasi pabrėžti statinio ir dinaminio požiūrio į žmogų skirtumą. 1984). Čia nėra kalbama apie energiją fiziologine prasme. kad Freudas dirginimo sumą ir psichinę ener­ giją traktuoja kaip pagalbinius *vaizdinius. tačiau tam tikros klasikinės ♦psichoanalizės sąvokos nustumiamos į antrąjį planą ar išvis atmeta­ mos. pranc. judėti ir išsikrauti.kai ką. kurie vyksta tarp fizinio bio­ loginio lygmens ir sąmoningų. rašydamas: „Pabaigoje norėčiau šiek tiek stabtelėti ties pagalbine sąvoka. 1972) ar „dinaminė psichiatrija“ (Cullberg. jog egzistuoja dinaminiai konfliktai. veikiančią nervų sistemoje. padedančius aiškinti psi­ chikos aparate vykstančius procesus. kaip elektros iškrova kūno paviršiuje (Freud. vok. mažėti. Retsykiais galima susidaryti įspūdį. 47 . . D ir g in im o sum a Angį. kas gali didėti. somme d*excitation'. kad žodis „dinaminis“ var­ tojamas pirmiausia kaip papildomą atspalvį teikianti etiketė. Dera atkreipti dėmesį. Erre­ gungssumme Reiškinys. 60). kurį Freudas vėliau pavadino *„psichine energija4 . p. kad psichikos funkcijose galima išskirti kai ką (afektų sumą. Tai yra vaizdinys. kad akceptuojama nesąmoningumo teorija.minis“ aptinkame tokiuose junginiuose kaip „dinaminė psichologija“ (Dewald. tačiau iš esmės ji kyla iš biologiškai sąlygotų *varų.

48 . mėginant įvardyti tiltą.Freudo vartota. jungiantį kūną ir sielą (Andkjaer Olsen & Köppe. Freudas teigė. 1986). kad dirginimo sumos tekėjimas psichikos aparate yra pavaldus *tvarumo principui.

kitaip sakant. apimtas sunkaus kaltės jausmo. ką padaręs. kad ^seksualiniai geismai krypsta į priešingos lyties tėvų poros narį. o vestoji moteris . kiek­ vienos ^neurozės branduolys yra ta aplinkybė. ir. Edipo 49 . complexe d ’Oedipe. jis gavo premiją už vieno dramos fragmento vertimą iš graikų į vokiečių kalbą. Praėjus tam tikram laikui Edipas susivokia. tarp vėlyvosios ^analinės ir *falinės fazių. Pasak pranašystės. Oedipus complex. tačiau vis tiek įvykdo tuos du nusikaltimus. Pozityvusis komplekso variantas reiškia. Freudas teigė. kad kompleksas yra universalus. kad vaikas patiria erotinius arba priešiškus jausmus tėvų atžvilgiu. Šios išgyvenimų konsteliacijos vardą Freudas perėmė iš mito apie karalių Edipą. Graikų tragedijų autoriaus Sofoklio (497^106 pr. vaikas jaučia meilę tos pačios ir neapykantą priešingos lyties tėvų poros nariui. traktuojamam kaip varžovas. nes. kuriai būdinga tai. Pasak Freudo. kad Edipo kom­ pleksas ne iki galo išsisprendęs. pranc. Kompleksas ima reikštis tarp trečiųjų ir penktųjų gyvenimo metų. Negatyviojo (atvirkščiojo) varianto atveju šie santykiai esti atvirkštiniai. vok. Edipas turėjo nužudyti tėvą ir vesti motiną.) drama Edipas karalius konkrečiai iliustruoja pozityvųjį komplekso variantą. y. Freudui šis veikalas buvo nuodugniai žinomas.jo paties motina. t.e E d ipo k o m p l e k s a s Angį. Edipo kompleksas turi lemiamą reikšmę asmenybės formavimuisi. kad nusikaltimo auka yra jo paties tėvas. e. m. mokydamasis licėjuje. nors ir gali įgyti skirtingus pavidalus. Edipas iš visų jėgų stengiasi išvengti šios kraupios pranašystės. Tačiau nežino. vaikas puoselėja priešiškumo ar neapykantos jausmus. kurie priklauso nuo skirtingos šeimos struktūros tam tikroje visuomenėje. už bausmę pats sau išsilupa akis. o tos pačios lyties tėvų poros nariui. Ödipus­ komplex Vaiko išgyvenimų struktūra.

padovanodamas jai kūdikį (Freud. 1923b). 1931b). Ilgą laiką pozityvųjį mergai­ tės Edipo kompleksą Freudas traktavo panašiai kaip ir berniuko. ir berniu­ kas. kuri ateina ketvirtajame gyvenimo mėnesyje (Klein. kad Edi­ po kompleksas egzistuoja ir yra reikšmingas. kad tėvas rekompensuosiąs šį trūkumą. Jam vietą ši autorė skiria *depresinėje nuo­ statoje. Antra. padarė išvadą.kompleksą Freudas atrado 1897 m. Mat berniuko santykyje su tėvu reiškiasi ir mei­ lės akcentai. o apo­ gėjų pasiekia falinėje fazėje.. Pasak paskutinės *vaikų seksualumo teorijos. o mer­ gaitei tenka jo atsisakyti ir krypti į tėvo pusę (Freud. berniukas šį objektą išsaugo. ir homoseksualių dėmenų (Freud. kad kompleksas ima reikštis kur kas anksčiau. Edi­ po kompleksas klostosi tarp trečiųjų ir penktųjų gyvenimo metų.negatyvi ir pozityvi . Užtat čia svarbesnis darosi motinos santykis su vaiku. Laikui bėgant. Šios dvi . tačiau pats „Edipo komplekso“ ter­ minas imtas vartoti tik 1910 m. Melanie Klein (1882-1960). nors motina yra pirmasis ir ber­ niuko. kad toks paveikslas yra pernelyg supaprastintas. o motina tampanti priešiškumo objektu. Pacientų analizės pateikė Freudui papildomų įrodymų. 1924d). iš esmės atitinkantį Edipo mitą.komplekso atmainos paprastai ima reikštis vienu metu ir sudaro dialektinę žaismę. ir jos meilė tėvui formuojasi atmosferoje vaizdinių. Freudas pripažino. Tokia kombinacija vadinama visuminiu Edipo kompleksu. nors *sąmonės lygmenyje reiškėjam sūnišką meilę. ir mergaitė falinėje fazėje penį laiko geidžiamu organu. ir mergaitės meilės objektas. Tačiau po kurio laiko Freudas suabejojo šia paprasta analogija dėl dviejų priežasčių. turįs lemiamą reikšmę ir 50 . Mergaitei ima reikštis *penio pavydas. Sykiu jautė pavydų priešiškumą tėvui. Tuo metu jis įsitikino. panašiai kaip esama ir pavydo bei priešiškumo motinai apraiškų. remdamasi atliktomis vaikų psichoanalizėmis. Pirma. kad jo santykis su motina turėjo erotinį atspalvį. atlikdamas *savianalizę. Pirmoji Edipo kom­ plekso formuluotė kalbėjo apie pozityvųjį variantą. 1952). tik su priešingu santykių modeliu: tokiu atveju meilės objektas esąs tėvas. 1922e. Ši sąvoka veikiai įgijo *psichoanalizėje epochinę reikšmę. Joje esama ir heteroseksualių. *Objektų ryšių mokykla menkina Edipo komplekso reikšmę. 1910h). Kom­ plekso pasirodymo periodas nėra aiškiai apibrėžtas ankstyvuosiuose Freudo veikaluose. (Freud.

Kalbant apie mergaitę. Per pirmąjį vaizdinys galimos kastracijos . Šis ikiedipinis santykis ir jo padariniai gali būti . Berniukui palankus komplekso išsisprendimas vyksta dviejų paralelių procesų pavidalu. Edipo kompleksas įvairiu laipsniu išblėsta baigiantis falinei fazei ir vaikas įžengia į *latencijos periodą. 1924d). nes gali padovanoti jai kūdikį.normaliai. kad neu­ rozinių sutrikimų šaltinis visados esti Edipo kompleksas (Freud. ir patologinei raidai. Komplekso išsisprendimas vyksta per išstūmimą ir transforma­ ciją. į švelnumą. 1916— 51 . 1971). kad Edipo komplekso įveikimas mergaitės atveju yra ilgesnis ir sunkesnis (Freud. Mergaitė kreipia priešiškus jausmus į motinos pusę. Kalbant apie Edipo komplekso išsisprendimą. jis toliau tvers nesąmoningojoje Id sferoje ir vėliau apsireikš savo pato­ genine veikla“ (Freud. paskatina tų troškimų *išstūmimą į *nesąmoningąją sferą ir jų transformaciją į deseksualizuotą pavidalą. p. t.kaip teigia objektų ryšių mokykla . trunkantį iki brandos metų.kaip tėvo bausmės už kraujomaišišką geismą motinos atžvilgiu. O per antrąjį neapykanta tėvui irgi iš­ stumiama ir berniukas pradeda su tėvu tapatintis. nes šiai tenka kaltė už penio stygių. tik išstūmė kompleksą. 177). kastracijos kompleksas penio pavydo pavidalu pats savaime yra Edipo komplekso radimosi sąlyga. Daugiau ar mažiau akivaizdžiai jos prabyla. mums bendraujant su socialine aplinka. o tėvas mergaitei yra meilės objektas. Edi­ po kompleksas ir jo sąlyginai sėkmingas išsisprendimas turi lemiamą reikšmę asmenybės formavimuisi. apimančio varžytuvių laikyseną dėl trečiojo asmens (Guntrip. tačiau nėra aišku. Nors Freudas kreipė dėmesį [ypa­ tingą ankstyvojo motinos ir kūdikio santykio pobūdį.*kastracijos kompleksas.iškeliami analizei ne­ priklausomai nuo edipinio santykio. kokie veiksniai skatina šiuos procesus mergai­ tės atveju. . Šis *tapatinimasis formuoja berniuko *Superego ir jo *Ego idealą. Freudas laikėsi nuomonės. Panašu. Visiškas komplekso pir­ minio pavidalo išstūmimas yra būsimų psichikos sutrikimų priežastis: „Jei Ego iš tikrųjų nenuveikė nieko daugiau. y. Mūsų nesąmoningojoje sferoje visados laikosi kokios nors Edipo trikampio liekanos. 1924d. tačiau niekados neteikė jam didesnės reikšmės. mums renkantis savo suaugusius objektus bei bendresnėse situacijose. berniuko atveju kastracijos kompleksas yra lemiamas veiksnys.

Freudas Ego nusako kaip neurologinę 52 . vok. Freudas domėjosi ir komplekso geneze priešistoriniais laikais. ^gynybos mechanizmai yra daugiausia nesąmoninga Ego funkcija. parašytame 1895 m. kurios galutinį pavidalą Freudas pateikė veikale Das Ich und das Es (1923b). Ego suprantamas kaip psichikos instancija. Primityvus Id funkcionavimas pagal *pirminius procesus ir vadovaujantis ^malonumo principu. Ego sąvoka.1917. Anksty­ vuosiuose raštuose. Jo užduotis yra reprezentuoti tikslingą individo sąveiką su aplinka. patyrė ilgą ir sudėtingą istoriją. Freudas dažnai šią sąvoką vartojo įvairiuose kontekstuose. Po Freudo mirties išleistame nebaigtame veikale Entwurf einer Psychologie (1895/1950a). XXI paskaita).. Ego turi sąmoningąjį. kad paciento reiškiamas *priešinimasis gydymui kyla iš Ego. 1895d). Pvz. *Superego įsakymus ir aplinkos reikalavimus.. Ego sferoje pavirsta į antrinius procesus. kad tai yra giliai žmonių prigimtyje įsišakniję reiškiniai. jis. ikisąmoningąjį ir nesąmoningąjį sluoksnius. ego. pavyzdžiui. Empirinis Edipo komplekso pamatas pirmiausia yra pacientų psichoanalitinio gydymo *medžiaga. kuriuose kalbama apie psichoanalitinės terapijos teoriją. Psichikoje Ego atlieka tar­ pininko vaidmenį. Šiame bemaž mitiniame Edipo komplekso ir kraujomaišos draudimo istorijos darbe Freudas aiš­ kina. Ego užima centrinę vietą. vadinamajame struktūriniame modelyje. pri­ valanti gintis nuo svetimų ir grėsmingų vaizdinių. teigė. pranc. kurie vadovaujasi *tikrovės principu. atsižvelgiant į *Id impulsus. Dėl tokių vaizdinių Ego sferoje randasi *signalinis nerimas ir aktyvuojama jo gynyba (Breuer & Freud. Šiai temai jis skyrė speku­ liatyvų veikalą Totem und Tabu (1912-1913). kurie dėl to santykinai nepriklausomi nuo duotoje visuomenėje viešpataujančios socialinės struktūros. 1894-1899 m. E go Angį. moi. Ich ^Psichikos aparato ^instancija antrojoje ^topografinėje teorijoje.

Pradedant 1914 m. .varų instancija. 53 . Ego tampa libido talpykla. 1911b). Šio periodo pabaigoje atsiranda *Ego varų są­ voka. Tam Ego disponuoja pastoviu energijos krūviu. Ego neteikiama jokia teorinė reikšmė.su percepcija ir motorika. Trečias dešimtmetis tampa lemiamais teorinių Ego tyrinė­ jimų metais. Freudas tvirtina. ir čia Ego dar visiškai neturi vėlesnio psichologinio pobūdžio.šių varų santykis su *seksualinėmis varomis lieka antagonisti­ nis. Šią sąvoką jis vartoja teorinėje studijoje apie *narcizmą(Freud. Be to. Ego są­ voka pasirodo tik retkarčiais. Ego vėl užima svarbią vietą Freudo teorijoje. Pavyzdžiui. kad Ego raida vyksta ir jis palaipsniui diferencijuojasi per individo sąlytį su išorės pasauliu. paskelbtoje 1900 m. Freudas naudojasi šia sąvoka. kad šių dviejų varų grupių prieštaravimai yra *psichikos konfliktų pagrindas (Freud. tačiau Ego visados pasirengęs absorbuoti nuo tų objektų grįžtančią libido energiją. Šis slopinimas atsižvelgia į aplinkinio pasaulio reikalavimus. Pagrindinės šios teorijos sąvokos yra *nesąmoningoji. priežiūros vaidmenį ir tampa idealų versme. Anksčiau Ego priskirtą gynybos funkciją čia perėmusi *cenzūra (Freud. o Id . ir šių tyrinėjimų vaisius yra traktatas Massenpsychologie und Ich-Analyse (1921c). Vėliau šią Ego dalį Freudas traktuos kaip atskirą *instanciją ir pavadins ją Superego. Freudas daro prielaidą.. paskiros išorinio spaudimo atmainos dėl šio mechanizmo gali pavirsti į vidinį spaudimą. Dėl to dalis Ego prisiima kritikos.kontrolės. kurios užduotis yra slopinti tiesioginį pirminių procesų po­ veikį. Superego . *ikisąmoningoji ir *sąmoningoji sferos.struktūrą. 1900a). Sykiu Freudas taria. kad individas vidinių psichikos struktūrų pavidalu vidun perke­ lia žmonių tarpusavio santykius. 1914c). ir iš jo libido teka į objektus. atitinkančią ano meto epochos dvasią. Narcizmo atveju Ego pagal išorės objektų pavyzdį traktuojamas kaip meilės *objektas. kad lemiamas Ego formavimosi procesas yra *tapatinimasis. Juose Freudas sutelkia dėmesį į Ego funkciją ir raidą bei pa­ teikia savo paskutinę psichikos struktūros teoriją. Apie 1914 m. siedamas ją su sąmoningosios ir ikisąmoningosios sferos sistemomis. Ego gali radikaliai kisti dėl to. o pirmiausia . *Sapno teorijoje. kurioje Ego tampa tarpininkavimo ir gynybos. Minėtame darbe Freudas pateikia mechanistinę psichikos teoriją. ypač .veikalas Das Ich und das Es (1923b).

jungianti Id su išorės pasauliu. jausmus. Id sferoje susikaupusi seksualinių ir agresijos varų energija yra santyki­ nai Ego kontroliuojama. Tačiau didelė Ego dalis priklauso nesąmoningajai sferai: „Pačiame Ego aptikome kažką. labai smarkiai paveikė vėlesnę psichoanalizės raidą. Vargšas Ego atsi­ dūręs dar prastesnėje padėtyje. Ego sielos gyvenime reprezentuoja protą ir su­ sivaldymą. Šios pretenzijos visa­ dos krypsta į skirtingas puses ir retai kada sutaikinamos. sudaro gynybos mechanizmai.Ego išsikristalizuoja kaip grandis. Tie trys tironai . p. greta kitų elementų. bet kuriomis laikinai nesinaudojame. „patarlė perspėja mus netarnauti vienu metu dviem ponams.. 1923b. planingiau ir su tolimesne perspektyva. 1937). pakeisdamas jį tikrovės principu. kažką. tad nenuos­ tabu.trokšta išvengti nemalonių potyrių ar bent juos suma­ žinti. Kai kurios Ego dalys priklauso sąmoningajai sferai. žadina stiprius efektus ir ko įsisąmoninimas reikalauja atskiro darbo“ (Freud. Freudo suformuluota XX a. Penktame ir šeštame dešimtmetyje JAV susikūrė mokykla. o Id . p. Psichinių įtampų didėjimą Ego patiria kaip nemalonumą. p. trečio dešimtmečio pradžioje. kuri vadinama Ego psichologija. Pasak Freudo. kad Ego dažnai neįstengia susidoroti su šia užduotimi.kaip ir Id . Čia turime galvoje tikrovės suvokimą. Superego ir Id“ (Freud. valios aktus ir tikslingus veiksmus. vadovaudamasis tikrovės principu: „Ši­ taip Ego nuvertė nuo sosto malonumo principą.. kas. kuris žada daugiau tikru­ mo ir didesnę sėkmę. ku­ rias turime. kad veikia racionaliau. Ego užduotį dar labiau apsunkina susiformavęs Superego. Kitos dalys tveria ikisąmoningojoje sferoje. 76). Apskritai Ego . kas nėra sąmoninga. Ego sąvoka. 54 . 77). kas elgiasi kaip išstumtas turinys. 1933a. kol susidarys deramos sąlygos. y.tapo vaisinga *psichoanalizės tyrinėjimų sritimi (A. nepatekdamas į sąmonę. t. atsižvelgdamas į individo padėtį.ir tai yra Freudo dukters Annos (1895-1982) nuopelnas . Nesąmoningąjį Ego sluoksnį.nežabotas varas“ (Freud. Freud.tai išorės pasaulis. kurių sfe­ ra . tramdo Id geismą tučtuojau patenkinti varų poreikius. Tai reiškia. kuris visiškai valdė Id procesus. 1933a. Tačiau nuo Id Ego skiriasi tuo. kad Ego. 17). tačiau geba jį pakęsti ir atidėti patenkinimą iki tol. nes tarnauja trims griežtiems ponams ir stengiasi suderinti jų pretenzijas ir reikalavimus. Pavyzdys čia gali būti žinios.

pranc. E go id e a l a s Angl. ego-interest. Freudo terminas „Ego interesas“ ar tiesiog „interesas“ buvo kritinė reakcija į Jungo (1875-1961) teoriją. 1971). tačiau neturi nusistovėjusios teorinės vietos (Guntrip. pranc. galima interpretuoti įvairiais būdais ir įvairiomis kryptimis. mėgindama nutiesti tiltą tarp psichoanali­ zės ir akademinės psichologijos (Hartmann. suformuluotą Freudo antrajame topografiniame modelyje. Kohut. vok. ego-ideal. Ego nedera painioti su jam gimi­ ninga self sąvoka. 1958). kuri reiškiasi *savisaugos varų ar Ego varų atvejais. kad Ego sąvoką. intérêt du moi. 1973). Ego psicho­ logija padėjo daug pastangų. 1971). Mat Ego yra objektyvi asmenybės struktūra. Freudas termino „libido“ vartojimą apribojo vien seksualinių varų sfera. 1971. Self sąvoka aptinkama psichoanalitikų raštuose. 1914c). o „interesas“ nusako tą ypatingą energijos rūšį. kuo žmogus esti. vok. Šios skirtingos mokyklos pabrėžia faktą. Iš Freudo pateiktos Ego sąvokos įkvėpimo sėmėsi ir britų *ryšių su objektu mokykla (Guntrip. kad Freudas suvokė Ego sąvokos neaiš­ kumą. Ichinteresse Terminas. Ichideal *Superego dalis antrajame (vadinamame struktūriniu) Freudo *to­ 55 . Freudo teoriniuose tyrinėjimuose *varų tema. Ego interesas yra kokybiniu požiūriu kita energijos atmaina nei seksualinių varų *libido (Freud. o sykiu turtingumą ir sistemingai tuo naudojosi teoriniuose dar­ buose (Laplanche & Pontalis. E go in t e r e s a s Angį. pasak kurios. Atrodo. libido aprėpia vi­ sas *psichinės energijos atmainas. o self tai subjektyvus išgyvenimas to. reiškiąs *Ego varų energiją ir vartojamas 1910-1915 m.Ši mokykla racionaliai funkcionuojančiam Ego ir jo adaptaciniams gebėjimams priskiria reikšmingą vaidmenį teorijos raidoje. idéal du moi. vadinama­ me dar ir struktūriniu modeliu.

Čia Ego idealas nebetenka savo išimtinės padėties kaip psichikos instancija ir tampa Superego dalimi. nei tai darė pats Freudas vienas po kito pasi­ rodžiusiuose savo veikaluose. O Superego randasi dėl nerimą keliančių asmenų 56 .stebinčioji. Veikale Das Ich und das Es (1923b) Freudas įveda Superego sąvoką. kad šios dvi struktūros skiriasi ir genezės. Superego atsiranda dėl ta­ patinimosi su tėvais. modelis. kurioje vaikas yra savo paties idealas. 95). vado­ vaudamasis meile.kaip sinoni­ mas . kuri yra tėvų autoriteto perkėlimas į savąjį vidų. 1921c).aptinkama ir frazė „idealusis Ego“. Kalbėdamas labai glaustai. Pirmoji . 1933a. kad stiprūs grupės vidiniai ryšiai randasi dėl to. o idealo atitrūkimas nuo Ego reiškiasi menkavertiškumo ir gėdos jausmais (Freud. Paskutiniajame paskaitų cikle Freudas priskiria Su­ perego tris funkcijas: savistebėsenos. tam tikra atskaitos sistema individo laimėjimams vertinti. jis tvirtina. Ego idealas yra gana ne­ priklausoma psichikos struktūra. išsisprendus *Edipo kompleksui. Pirmoji instancija „nuolatos stebi tikrąjį Ego ir lygina jį su [Ego] idealu“ (Freud.pografiniame modelyje. kritikuojančioji ir draudžiančioj i instancija. ypač tėvai. kurią reiškia jo artimiausioji aplinka. 1914c. Vėlesnėje raidoje kiti tapatinimaisi gali pakeisti Ego idealą. Sąžinės ir Ego konfliktai sukelia *kaltės jausmą. Tai palengvina grupės narių tarpusavio tapatinimąsi (Freud. ir funkcijos požiūriu. kad tapatinimasis su gru­ pės vadovu sukuria bendrą Ego idealą. kuriame retsykiais . Ego idea­ lui Freudas priskiria pagrindinį vaidmenį savo nuodugniuose grupės psichologijos tyrinėjimuose. Jo vietą užima dvi *psichikos instancijos. Terminas „Ego idealas“ pirmą kartą pasirodo Freudo veikale Zur Einführung des Narzissmus (1914c). ir Ego derinasi prie idealo. O antroji . p. Ego idealas individui tampa sektinu pa­ vyzdžiu. Ego idealas iš principo formuojasi per tapatinimąsi su mylimu *objektu. XXXI paskaita). Daugelis vėlesnių psichoanalitikų stengėsi brėžti griežtesnę ribą tarp Ego idealo ir Superego. Narcistinio idealo atsisakoma dėl vaiko veiksmų kritikos. sąžinės ir idealo. Ego idealo ištakos yra paliktoji narcistinė būklė. susiformavęs dėl *tapatinimosi su tėvais. kitaip tariant. Jis taip pat yra individo savybių ir laimėjimų kriterijus.Ego idealas. Jie tvirtina.

E go s k il im a s Angį.draudimų *intemalizacijos. clivage du moi. kaip mechanizmai. Skilimo reiškinį Freudas aptaria straipsnyje Fetischismus (1927e). Šios laikysenos neigiamai veikia gebėjimą prisitaikyti. 1955). vok. Jai būdinga ne­ realistinė geisminė mąstysena. 1937. viena kitos neveikdamos. jo dukrai Annai (1895-1982) paskelbus darbą Ego *gynybos mechanizmų tema (A. Ichveränderung Nelanksčios ir neadekvačios laikysenos. iš pradžių radęsi išorinei grėsmei atremti. Ego skilimą 57 . pranc. vok. Ego pokyčiai itin akivaizdžiai reiškiasi terapijoje smarkaus *priešinimosi pavidalu. Antroji dalis esti nesą­ moninga ir neigia tam tikras faktines aplinkybes. pataikavimas varai. Freud. kilus konfliktui. Įsišakniju­ sios gynybinės laikysenos iškraipo ir susiaurina individo elgseną. altération du moi. Ichspaltung *Ego realybės jausmo skilimas į dvi dalis. 1937c). Viena dalis esti sąmonin­ ga ir adekvačiai suvokia išorės aplinkybes. verčiamas bausmės *nerimo (Nunberg. E go p o k y t is Angį. Freud. splitting o f the ego\ pranc. Tos dvi dalys egzistuoja drauge. alteration o f the ego. Individas kartoja savo reakciją dar ilgą laiką po to. Anna Freud parodo. Freudas šią sąvoką sistemiškai aptarė. o patį terminą vartoja po mirties išleistame veikale Ichspaltung im Ab­ wehrvorgang (1940e) ir darbe Abriss der Psychoanalyse. kai pirminė grėsmė atsitolina. Ego skilimas regimas *fetišizmo ^perversijos ir tam tikrų psichozių atvejais. su laiku patyrė *fiksaciją Ego sferoje ir tapo individo charakterio ir jo reagavimo būdo dalimi. Ego paklusta Superego. kurių *Ego reguliariai grie­ biasi kaip *gynybos.

58 .] normalią. Ego skilimui būdinga tai. 203). Čia turime tai.. Šis *atmetimas intemalizuojamas. p. Ši antroji laikysena sukelia tokią nuostatą realybės atžvilgiu. 1967). kad pernelyg pabrėžia *seksualumo. jie pripažįsta. Freudas teigia. vok. susikuriant fetišą.. kad dviejų minėtų nuostatų.kaip *išstūmimo atve­ ju . nes čia kalbama apie skilimą Ego viduje.. ar tokią mintį „[. Kiti teoretikai mano. iš kurių galėtų rastis kompromisas. „[. Ichtriebe Grupė *varų. kad Ego skilimas vyksta visų *gynybos atmainų atvejais ir kad šis reiškinys jokiu požiūriu nėra naujas (Sjöbäck. Pirmame XX a. kad moteris neturi vyriško lyties organo ir daro iš to teisingas išvadas. kad nėra matę pe­ nio moters genitalijose“. p. E go varos Angį. santykis nėra dialektinis (Laplanche & Pontalis. dažnai vartojęs šią są­ voką ir ją išplėtojęs. Freudas reiškia šiokių tokių abejonių. viena kitos visai neveikdamos. reprezentuojantį moters penį. ką galima pavadinti Ego skilimu“ (Freud. ego-instincts\ pranc. 1973).] kita vertus. ir kitą. Jis kelia pats sau klausimą.. dešimtmetyje Freudas dažnai buvo kritikuojamas už tai. 1971). kaip pamatinės varos. p. veikiant varos slėgiui. kuri. Kitaip negu konfliktui tarp Ego ir Id. kad jai esti būdingos chimeros. pulsions du moi. 1940a. Šios dvi nuostatos tveria greta viena kitos visą gyvenimą. o ne . ar tikslinga vartoti Ego skilimo sąvoką.. ar ji yra kažkas visai nauja ir šokiruojama“ (Freud. 275). atsižvelgiančią į realybę.. Fetišizme Freudas įžvelgia dvi priešingas Ego nuostatas kastracijos atžvilgiu: „Viena vertus [nesąmo­ ningi fetišistai] nepripažįsta savo percepcijos fakto. Vienas analitikų. kurių energija skiriama *Ego ir kurios atsakingos už individo savisaugą.jis laiko gynybos proceso padariniu. kad psichozių atvejais irgi regime dvi mentalines nuostatas: „[. atskiria Ego nuo realybės“ (Freud. 1940e. buvo Heinzas Kohutas (1913-1982) (Kohut. 1940a.apie skilimą tarp psichinių „Ego“ ir „Id“ instancijų.] privalu laikyti nuo seno žinoma ir akivaizdžia. 202). Kai kurie egzegetai laikosi nuomonės. kad Ego skilimas užima ypatingą padėtį.

reikšmę. 1910— 1915 m. Ego varų energija.. kad *neurozių pamatas yra Ego varų ir seksualinių varų konfliktas. 79).] Trokštu šioje vietoje aiškiai pripažinti. Kiekviena varų grupė atlieka savo pamatinę funkciją. kad atskirų Ego varų ir seksualinių varų egzistavimo hipotezės priėmimas [.. Ego interesas.. kurių tikslas yra individo savisauga. Seksualinių varų energija. tarp jų dažnai kyla inte­ resų konfliktai [. Veikale Jenseits des Lustprinzips (1920g) Freudas įveda *gyvybės varų ir *mirties varų dualizmą. arba į savo paties Ego pusę (tada tai yra *libido.libido. Leisime pačiam Freudui pateikti šią sąvoką: „Šios varos ne visada darniai sutaria.] Mūsų mėginimams aiškinti ypatingą reikšmę turi nenuneigiama priešingybė varų. jis įvedė Ego varų sąvoką.. tarnaujančių seksualumui. o galutinis seksualinių varų tikslas yra žmonių giminės išlai­ kymas (Freud. Ego varos padeda individui iš­ gyventi. arba Ego varų. 1923a). Ego varų generuojama energija.. p. o pirmiausia . 1915c). 1914c. Freudas primena. susijęs su objektu). ir likusių varų. kad narcistinis libido iš dalies esti deseksualizuojamas ir taip atsiduria Ego žinioje. Visas mūsų psichikoje veikiančias organines varas galime. klinikiniame darbe Freudas laikėsi požiūrio. gali krypti arba į objektų (tada tai yra * libido. Atsakydamas į šią kritiką. pasitelkdami poeto žodžius. 1914c). kurio šaltinis yra seksualinės varos. suklasifikuoti kaip „alkį“ arba kaip „meilę“. esantį už Ego ribų. 191 lb). pvz. seksu­ alinio malonumo siekimui. prisitaiky­ damas pagal *tikrovės principą ir *antrinį procesą (Freud.. [. kurios tapo seksualinių varų kontrastu. p. 1910i.].biologijos pagrin­ dais“ (Freud. vadinama *Ego interesu. turinčioms tą patį energijos pavidalą . libido. Tačiau šią prielai­ dą j is traktavo kaip darbo hipotezę. (Freud. kurios empirinis pamatas buvo ga­ na netvirtas: „[. Freudo skelbiamas varų dualizmas pirmiausia rėmėsi biologijos tyrinėjimais. o tada gali būti naudojamas praktinėms gyvenimo problemoms spręsti (Freud. susijęs su Ego. Ego varos čia artimiau susiejamos su seksualinėmis varomis ir drauge su jomis lieka pavaldžios gyvybės varoms. 59 . 214-215)...] tik nedideliu mastu remiasi psichologijos. geba sutramdyti ir susaistyti laisvai tekantį *libido. į valgymą ir gėrimą.. arba narcistinis libido) (Freud. Dėl to Ego gali funkcionuoti. papras­ tai krypsta į *objektą.

Ta­ 60 . Ego gręžiantis objekto pusėn. kad miegantis *Ego visados dalyvauja sapnuose (Freud. „narcizmas yra libidinis egoizmo papildymas. Iš pradžių Freudas šį terminą vartojo *sapnų teorijoje. vok. kas duoda kalbamam individui naudą. Pasak Freudo.E g o iz m a s Angl.. galvojame ir apie jo libidinį pasitenkinimą [. Freudas į nervų sistemos energiją žiūrėjo kaip į garus garo mašinoje. Būdingas sapnų bruožas yra jų egoizmas ta prasme. Kaip žinoma. kuris judina ratus. Egoizmas savo ruožtu reiškia­ si. economic. turime galvoje tik tai. p. vok. pranc.. kalbėda­ mi apie narcizmą. kuriuo jo Ego jaučia libidinio pasitenkinimo poreikį. kurioje psichikos procesai suprantami kaip psichinės energi­ jos persiliejimo ar kiekybinio pasiskirstymo apraiška. Narcizmas reiškiasi. Kalbėdami apie egoizmą. egoizmas saugo jį nuo rizikos patirti žalą“ (Freud. egoism. kurios šaltinis yra neseksualinės Ego varos. économique. aprėpiančią *seksualines varas ir *Ego varas (Freud. Šiame ankstyva­ me darbe energijos sąvoka atsiskleidžia kaip griežtai materialistinė ir mechanistinė. Ekonominis požiūris bei energijos sąvoka Freudo raštuose pasirodo jau veikale Entwurf einer Psychologie (1895/1950a). Egoismus ^Psichikos energija. kuri reiškiasi domesiu pačiam sau. égoïsme. bet vis tiek geba palaikyti stiprų libidinį objekto kateksį tuo mastu. 1914c. Žmogus gali būti beatodairiškas egoistas. Didesnę reikšmę egoizmo sąvoka įgijo tuomet. dar vadinamos ir *Ego interesu. ökonomisch Šis terminas susijęs su psichika. kai Freudas įvedė *narcizmo sąvoką ir suformulavo pir­ mąją varų teoriją. E k o n o m in is Angl. pranc. garai sukelia slėgį. 1915c). kai Ego tampa *kateksio arba seksualinių varų *libido krūvio objektu. 1916-1917. kai Ego tampa kateksio objektu tos energijos.]. 417). regima iš ekonominės perspekty­ vos. 1900a).

Freudas savo veikaluose žvelgia į psichikos aparatą iš trijų viena kitą papildančių perspektyvų: ekonominės. pavydą ar užuojautą. troškimą. energijos sąvoka nuo seno buvo įsitvirtinusi gamtos moks­ luose. Nuo 1915 m. Šis sumanymas susidūrė su sunkumais paaiškinti *nesąmoningojoje sferoje vykstančius procesus (Laplanche & Pontalis. tad kalbėti apie jos psichinį atitikmenį anais laikais apskritai buvo visai natūralu. kad viso *psichikos aparato funkcionavimą galima aprašyti. Kalbant ekono­ minėmis kategorijomis tai reiškia. kad tam tikras apibrėžtos kokybės psichinės energijos kiekis susijęs su objektu. *kateksio atitraukimas. Pirma. atitinkantį smarkumą ♦afekto arba *geismo. Ekonominis po­ žiūris į psichiką dažnai aptinkamas Freudo raštuose . Psichikos eko­ nomijos hipotezė Freudo *metapsichologijoje yra prieštaringa tema. Ekonominę Freudo hipo­ tezę mėginta pakeisti fenomenologiniu sąvokų aparatu. Energijos sąvokąjis aiškino kaip psichinį dydį. *konversija. *topografinės ir *dinaminės. meilę. *išstūmimas. užtariant Freudą. 61 . kad Freudo požiū­ ris į sąvokų kūrimą buvo gana pragmatiškas. liūdesį. kurie davėsi taikliai aprašomi kaip psichinės energijos persiliejimas ir pasiskirstymas. kuris būtų ar­ timesnis mūsų tiesioginiams išgyvenimams. Apskritai kalbant. galima pateikti šiuolaikinės fizikos pavyzdį. pasitelkiant tokias ekonomi­ nes sąvokas kaip psichinės energijos *kateksis.dėl dviejų prie­ žasčių.čiau Freudas sparčiai atsisakė tokios mechanistinės psichikos sampra­ tos. Keltas klau­ simas. *sutirštėjimas ir ♦perstūmimas. įvairūs objektai gali mums kelti neapykantą. kad ekonominė Freudo hipotezė siejasi su tuo. kaip pakankamu pagrindu jas vartoti. Nėra abejonės. klinikiniame darbe buvo pastebėta visa virtinė psichologinių reiškinių. Freudas manė. ilgesį. kur operuojama sąvokomis. susijusio su duotuoju objektu. Klasikiniai pa­ vyzdžiai čia yra *iškrova. kas gi iš tiesų yra psichinė energija? Panašu. ♦priešinis kateksis ir *kateksio perteklius. Objekto vertingumą sudaro su juo susiję skirtingų krypčių ir skirtingo smarkumo afektai. 1973). Aštrios kritikos sulaukė ypač psichinės energijos sąvoka. geismai ir sąmonin­ gos nuostatos. Antra. ką kasdienėje šnekoje vadiname objekto vertingumu. Jis ne kartą rėmėsi parankumu. Pavyzdžiui. Kita vertus. kurių empirinė esmė yra menkai pažįstama.

Freudas atmetė ir patį terminą. ir moteriškosios lyties asmenims. 1915c). ro­ dydamas moterims arba vaikams savo lyties organus. ir jo teorinį pamatą. ką Freudas vadino apžiūrinėjimo malonumu. Carlas Gustavas Jungas pasiūlė šį terminą 1913 m. Freudo pozicija rėmėsi įsitikinimu. Ekshibi­ cionizmo elementų pastebima ir normalioje seksualinėje vaiko raidoje. Electra complex. 1931 b. exihibitionisme\ vok. Kasdienėje kalboje šis nusakymas vartojamas platesne prasme. kai vyras patiria seksualinį malonumą. p. davusi vardą 62 . 229). Rodydamas savo organą. Exhibitionismus Seksualinis nuokrypis. kad *kastracijos komplekso padariniai berniukui ir mergaitei yra visiškai skir­ tingi. (Jung.kad ir priešingą . kad nėra iškastruotas. E lektros kom pleksas Angi. kurie.E k sh ib ic io n iz m a s Angl. 1920a). complexe d ’Electre\ vok. šitaip pab­ rėžiant . Aptardamas *moterų seksualumą. pranc. exhibitionisms pranc. kad ekshibicionizmas susijęs su neišsisprendusiu *kastracijos kompleksu. Aktyvusis variantas vadinamas *vojerizmu (Freud. Be to.abiejų lyčių tėvų figūrų paralelę. Freudas darė prielaidą. kuriuo mėgi­ nama nusakyti moteriškąjį *Edipo komplekso variantą. santy­ kio su tėvais požiūriu esama vyriškojo ir moteriškojo Edipo komplekso paralelių (Freud. Ekshibicionizmas yra pasyvu­ sis variantas to. Elektra­ komplex Carlo Gustavo Jungo (1875-1961) įvestas terminas. Freudas rašo: „Tik berniukui susiklosto jo lemtį lemiąs meilės ryšys su vienu tėvų poros nariu ir sykiu neapykanta kitam tėvų poros nariui kaip varžovui“ (Freud. taikant jį ir vyriškosios. stengiasi atkreipti į save aplinkinių dėmesį. pasak kurio. griebdamiesi daugiau ar mažiau drąsių priemonių. 1953). ekshibicionistas gauna patikinimą. Elektra. *falas yra dominuojąs organas abiem lytims. Berniukui ir mergaitei būdingas stiprus ikiedipinis ryšys su motina.

oralinę. E r o g e n i n ė SRITIS Angį. Jie taip pat atkreipia dėmesį į faktą. reiškiąs tą patį. vok.. Būdingas erogeninių sričių pavyzdys yra lyties organai ir kūno angas supan­ čios gleivinės. pranc. padedanti rastis seksualinei įtampai. Elekt­ ra drauge su broliu Orestu nužudė savo motiną. erogene Zone Bet kuri kūno dalis. 1940a). Freudas atsižvelgė į tą patį kitų plotų. rūpindamasi kūdikio higiena. Tiesa. Tačiau vėlesni psichoanalitikai pabrėžia aplinkos veiksnių įtaką. o šių sričių netyčinis sudirginimas daro įtaką jo seksualinėms *fantazijoms (Laplanche & Pontalis. buvo savo paties žmonos Klitemnestros nužudyto Mikėnų karaliaus Agamemnono duktė. Keršydama už tėvo mirtį. Erogeninės srities sąvoka atsirado jau XIX a. 1968). ką ir *gyvybės varos paskutiniojoje Freu­ do varų teorijoje. Seksualinėje teorijoje ji buvo patikslinta. ausų ir pėdų pobūdį. dažnai sutelkia dėmesį į vaiko erogenines sritis. 1905d). zone érogene.šiam kompleksui. kaip pagrindinėmis psichoseksualinės rai­ dos erogeninėmis sritimis (Freud. vok. analinę ir genitalinę . kad motina. dešimtame de­ šimtmetyje Freudo susirašinėjime su Wilhelmu Fliessu (1858-1928). dominuojančias *dalines va­ ras .. E rotas Angį. Erogeninę tam tikrų sričių galią Freudas laikė anatominių ir fiziologinių veiksnių padariniu. išeinamosios angos ir genitalijų plotais. pvz. tam tikroms jo dalims būdingas stip­ resnis erogeniškumas nei kitoms. Eros Terminas.susiejus su burnos. erotogenic zone\ pranc. 63 .. Iš esmės visas kūnas gali atlikti erogeninės srities funkciją. tačiau čia kalbame pirmiausia tik apie kiekybinį skirtumą (Freud.

paprastai taikoma psichoanali­ zėje. jis. Įvesdamas graikų dievo vardą į spekuliatyvinę varų teoriją. regis. p. O Freudo vartojama seksualu­ mo sąvoka aprėpia kur kas platesnį reikšmės plotą. norėjo priartinti šią teoriją prie senosios mitologinės tradicijos.. ta pačia reikšme. ir jis pats tai savo raštuose nuolatos pabrėžia. negenitalinę meilę. „Seksualumas“ kasdienėje kalboje pa­ prastai reiškia genitalinį seksualumą. 246).] „seksua­ linis“ [turi būti vartojamas] reikšme. Pataisytame ir papildytame veikalo Die Traumdeutung leidime Freudas stengiasi apsiginti nuo to nesusipratimo: „[. Ši kritika iš dalies rėmėsi terminologiniu nesusipratimu. Anksty­ viesiems Freudo darbams buvo prikaišiojama. paprastai simbolizuojanti sielą. 1895d. Freudas Erotą apibrėžė kaip „gyvy­ bės varų“ sinonimą (Freud. Ta­ čiau sykiu Freudas turėjo ir tam tikrų abejonių. kad tai gali paslėpti seksualinį termino turinį. kaip ir „Erotas““ (Freud. Mat ši sąvoka aprėpia ir platoniškąją. nusakydamas juo kone demoniškai veikiančią jėgą: „Mergina jaučia kraupią baimę Eroto. p. t. meilės die­ vas Erotas buvo meilės deivės Afroditės ir karo dievo Arėjo sūnus. 64 .. pristatydamas galutinę varų teorijos versiją su priešingomis gyvybės ir mirties varų grupėmis. kad jie pernelyg pabrė­ žia *seksualumo reikšmę žmogaus gyvenime. 161). Eroto mylimoji buvo karalaitė Psichė. Pasak graikų mitologijos.Šį terminą psichoanalizės kontekste pirmasis pavartojo Josefas Breueris (1842-1925). kuris valdo ir lemia jos likimą. susijusių su šio termino vartojimu. y. Jis baiminosi. Toji jėga ją gąsdina“ (Breuer & Freud. 1920 m. 1920g). 1900a.

o pirmasis siejamas su simboline vyro lyties organo funkcija. F a l in ė fazė Angį. Freudas teigė. pranc. Berniukas baiminasi kastracijos. falinė fazė .. Berniukas jį turi. Šiuolaikinėje ^psichoanalizėje „falas4 vis dažniau ski­ 4 4 riamas nuo „penio4 . Tačiau šioje fazėje vaikas tik visai menkai nutuokia apie makštį ir jos at­ liekamą funkciją. tačiau pats terminas buvo įvestas tik 1923 m. Phallus Graikiškas vyro lyties organo vardas. kurio lotyniškas atitikmuo yra „penis4 . naudodamasis penio kategorija. vadinasi. Užuominų apie falinę fazę aptinkame jau veikale Drei Abhandlungen zur Sexualtheorie (1905d). vok. vok. o mergaitę kamuoja *penio pavydas. liekąs artimai susijęs su Edipo komplekso išsisprendimu. be to. Šis išgyvenimas duoda 65 . Tai reiškia. phallus. kad šioje fazėje abiejų lyčių vaikai žino tik vieną lyties organą. kad vaikas nusako lyčių skirtumą.f F alas Angl. Falinėje fazėje randasi *kastracijos kompleksas. būtent . phallische Stufe (Phase) Trečioji *libido raidos fazė. Falinė fazė yra regi­ mas rengimasis brandos periodo galutinei genitalinei organizacijai. ji buvo kastruota. Pastarasis nusakymas reiškia konkretų ana­ 4 tominį organą. Jai būdingas vaiko domėjimasis lyties organais. paprastai tverianti tarp ketvirtųjų ir penktųjų gyvenimo metų. vaiko supratimu. o mergaitė ne. darbe Die infantile Genitalorganisation (1923e).tai ir visos *Edipo komplekso raidos periodas. kuris baigiasi geriau arba blogiau. stade phallique. nėra jokių hormoninių ir fiziologinių prielaidų orgazmui patirti. phallic stage (phasej\ pranc.vyriškąjį.

Kartais „falinės moters“ nusakymas taikomas moteriai. kuri pasižymi būdingais vyriškais psichi­ niais ar fiziniais bruožais. Tai reiškia. kuris baigiasi daugiau ar mažiau visišku Edipo komplekso išsisprendimu. pranc. kad teigia. Ši fantazija konkretų pavidalą įgyja tam tikrų *seksualinių perversijų atveju. keliančiame smarkų *nerimą. neretai randasi fantazija. kokia yra makšties reikšmė. kad moteris turi vyro organą. phallic woman. 1940). 1926). Daroma prielaida. moteris po lytinių santykių sulaiko vyro organą savo makštyje. phantasme. Vaikai tuo metu dažnai kuria fantazijų kupinas teorijas apie lyčių skirtumus ir jų funkcijas (Freud. *Falinėje fantazijoje. kai seksualinių vaiko vaizdinių pasaulyje vyro organas užima svarbiausią vietą. 1948). Fantazijų falinės moters tema pasitaiko ir suaugusių asmenų sapnuose.. 1908c). kuriame fanta­ zuojąs asmuo užima centrinę vietą. fem me phallique. F a n t a z ija Angį. pranc. Klein. vok.dažnai nesą­ moningos . kurioje vyro organą turi ir motina (Brunswick. Nuo Freudo jie skiriasi tuo. pvz. tada. kad toks sapnas yra .pradžią procesui. vok. kad ši fantazija randasi *ikiedipiniu seksualinės raidos periodu. Fantazijos pildo norus arba 66 . kurį Freudas priskiria *falui šio periodo mergaitės raidoje. Phantasie Įsivaizduojamas arba prasimanytas nutikimas. 1926. kad moteris privalo turėti vyro organo imitaciją. jog mergaitė jau anksčiau intuityviai žino. Kastraciniame sapne.homoseksualinės problematikos apraiška (Boehm. kad ji nejaučia didelio pavydo dėl penio. phallische Frau *Fantazija. Daroma prielaida. F a l in ė m o t e r is Angį. phantasy (fantasy). kuris atlieka pagrindinį vaidmenį Freudo teo­ rijoje apie mergaičių raidą (Homey. kai vyro seksualinio pasitenkinimo sąlyga yra ta. Kai kurie psichoanalitikai suabejojo tuo pa­ grindiniu vaidmeniu.

1916-1917. neabejotinai turime pasakyti. 620). kad psichinė tikrovė yra ypatinga būties atmaina. Visuotinai žinomas dalykas. kuo vaizduotės žaismė skiriasi nuo tikrų įvykių. imantis kokios nors veiklos. toliau tebetveria. kurios tikrovėje jau seniai atsisakė“ (Freud. kurio *Ego santyki­ nai gerai funkcionuoja. Šiam normaliam fan­ tazavimui Freudas priskiria reikšmingą vaidmenį dvasiniame gyveni­ me: „Todėl tad žmogus pasilaikė sau šią dvasinę veiklą . ši riba budrumo būsenoje yra ryškiai nubrėžta. laikytos pirmine N eu­ rozių priežastimi. Sapnuodami be miego. nepavaldų tikrovės reikalavimams ir tam. mes suvokiame. kai buvo paskelbtas veikalas Die Traumdeutung (1900a). kai kalbame apie suaugusį žmogų. vėlesniam laikui atidėti naujo arba kitokio gyvenimo planai.kaip *sapnai nemiegant. Taigi žmogus fantazijoje toliau sau mėgaujasi laisve nuo išorinės prievartos. nuo kurių jis pasitraukė. 371-372). iš kurių jis išsuko. ir visi į malonumą vedą keliai. Fantazijos gali būti sąmoningos.kaip. gali būti ir nesąmoningi . kurių versmė yra nesąmoningojoje sferoje. Tikrą suvedžiojimą jis pakeitė nesąmoninga fantazi­ ja. p. kad vaikams riba. ką vadiname tikrovės tikrinimu. kurios nedera painioti su materia­ liąja tikrove“ (Freud. Fan­ tazijos reiškiasi visuose psichikos lygmenyse.maldo *geismus. p. la­ biausiai tikroviško pavidalo. pvz.joje visos malonumo versmės.. skirianti fantaziją nuo tikrovės.kaip ^pirminės fantazijos. vadinamąja *pirmine fantazija. jos gali būti sąmo­ ningos . prasimanydami is­ torijas. Fantazijos sąvoka užima iškilią vietą psichoanalizės teorijoje nuo to meto. Freudas rašo: „Žvelgdami į nesąmoningus geismus ir eidami iki jų paskutiniojo. ikisąmoningos arba nesąmoningos ir 67 . O tuo atveju. nors ir žinoma. nuolatos atsižvelgti į išorinę tikrovę. Freu­ das atsisakė prieštaringos *suvedžiojimo teorijos. 1900a. yra paslankaus pobūdžio. Tačiau ši fantazija ir nesąmoningas geismas psichiką veikia taip pat. gali tverti ikisąmoningojoje sferoje . Kiekvienas troškimas sparčiai įgyja jo išsipildymo vaizdinio pavidalą. kaip ir tikras nutikimas. čia ir dabar. *Tikrovės principas verčia mus. kad geismo išsipildymas fantazijo­ je teikia nusiraminimą. nėra abejonės. atsiduodami mintims apie geidžiamus dalykus. tebeturi savitą egzistencijos pavidalą. kad čia nėra nieko tikra.

Ir kasdieniame racionaliajame gyvenime mes vadovaujamės nesąmoningų fantazijų ♦išvestinėmis. sukauptu *ikisąmoningojoje sferoje.. 1948). Fixierung Stiprus *libido ryšys su ^objektais arba su *varų tenkinimo bū­ dais. pranc. Kalbama apie fiksaciją tam tikroje psichoseksualinės raidos fazėje. būdingus tai raidos fazei.tuose trijuose lygmenyse jos yra viena nuo kitos tarpusavyje priklau­ somos. Apskritai kalbant. 1968) ir britų *objektų ryšių mokykloje (Isaacs. kuris neretai esti suprantamas.panašiai. Panašiai tad ir duotąjį apsakymą galima interpretuoti kaip nesąmoningų fantazijų raišką. Freudui 68 . Bend­ resne prasme šis terminas reiškia varų energijos sąsają su nesą­ moningu vaizdiniu. kad kalbamasis asmuo jaučia malonumą. Kaip pavyzdį pasitelkime rašytojo fanta­ ziją. Sąmoningos ir ikisąmoningos fantazijos visados randasi veikiant nesąmoningoms fantazijoms. simptomais. per­ regimas ir paženklintas tikrovės antspaudu . pvz. kuri nepakitusiu pavidalu ir toliau tveria ^nesąmonin­ gojoje sferoje. fiksacija ^analinėje fazėje reiškia. Fantazijos sąvoka atlieka svarbų vaidmenį prancūzų froi­ dizmo mokykloje (Laplanche & Pontalis. išryškėjąs varų raidoje ankstyvosios vaikystės metu. didelė *Id dalis sudaryta iš nesąmoningų fantazijų. suteikiančios turiniui tam tikrą kryptį. įkyrumais ir t. kad sapnas iškreiptu būdu išreiškia nesąmoningas mintis. Ši sąvoka paprastai vartojama sąsajoje su libido raidos teorija. atlikdamas veiksmus. su traumos išgyvenimu arba tam tikra ^fantazija. Sykiu gilesnė psichoanalitinė analizė parodo. jo sąmoningas sumanymas yra parašyti kokį nors išmone paremtą apsakymą. t. kaip ir geras apsakymas. Kuriant be perstogės byloja nesąmoningosios rašytojo fanta­ zijos. vok. Rašytojas naudojasi patyrimu. fixation'.. kurios reiškiasi sapnais. Pavyzdžiui. F ik s a c ija Angį. Fiksacijos sąvoka įgijo garbingą vietą *psichoanalizėje. Galutinį apsakymo pavidalą galima palyginti su ryškiu *sapnu.

1905d). Viena fiksacijos priežasčių taip pat esti pernelyg smarki stimuliacija. kad psichinei (vaizduotėje tve­ riančiai) varos reprezentacijai užtveriama galimybė patekti į sąmonę. vok. ši reprezentacija nuo to momento tveria ne­ pakitusiu pavidalu ir varos energija lieka su ja susijusi“ (Freud. 69 . Tai reiškia. Fiksaciją gali sukelti ir frustracijos.frustration'. pirminiu išstūmimu. patirtos per kurią nors raidos fazę. Ši sąvoka pagrįsta em­ piriniais stebėjimais. p. pranc .ankstesniuosius išgyvenimus arba stipriu nenoru atsisakyti tokios vaikiškos funkcionavimo atmainos. Fiksacija reiškiasi polinkiu kartoti . 1915d. Dėl to randasi fiksacija. dėl kurio tam tikra kūno sritis gali įgyti ypatingą reikšmę. tačiau ji pastebima ir nor­ malioje elgsenoje.. kuriose būta fiksacijos. sykiu sunaudojant didelį kiekį *psichinės energijos. fiksacija gali rastis dėl pernelyg intensyvaus skatinimo. ypač su pirmąja jo faze. kad esama pirminio išstūmimo.ypač stresinėse situacijose . F r u s t r a c ija Angį. Fiksacijos priežasčių esama įvairių. Itin ryškios jos apraiškos yra *perversijos.dažnai deformuotu pavidalu . kad vaikystės išgyvenimai itin smarkiai veikia suaugusio žmogaus varų tenkinimą. Vaiko varų struk­ tūrai būdingas įgimtas nepastovumas. Vaikams. Kai kuriais atvejais frustraci­ ja gali įgyti pavidalą trauminių išgyvenimų. kad esame linkę . kad vaikui randasi kokių nors sunkumų pasiekti varų patenkinimą.pateikus seksualumo teoriją (Freud. kuri randasi dėl to. Fiksacijos są­ voka griežtai susijusi su *regresija. Freudas rašo: „Turime pagrindo teigti. Dėl to vaikas tam tikroje raidos fazėje užsibus daug ilgiau nei patartina. 148). žindantiems krūtį iki antrųjų ar trečiųjų gyvenimo metų. Platesne prasme fiksacija taip pat sieja­ si su *išstūmimu. kurie buvo išstumti į nesą­ moningąją sferą. kurioje *varų impulsų patenkinimas yra apsunkintas. objektų rinkimąsi arba santykių sanklodą.psichologiniu požiūriu grįžti į ankstesnes raidos fazes. Versagung Būsena. pirmosios išstūmimo fazės. Frustracija reiškia. *neurozės bei psichozės.

kaip reikalauja *susilaikymo principas. Neanalitinėje psichologijoje egzistuoja turtinga frustracijos proble­ mų tyrinėjimo tradicija. nes dėl to sumenkėtų frustracijos lygis (Freud. pavyzdžiui. 70 . Analitikas neturi raminti paciento. 1916-1917). aiškinantis frustracijos ir *agresijos santykį. išorinės kliūties sukelta frustracija žadina agresiją (Berkowitz. tapdamas pakaitalu. Terapinėje situacijoje. Antruoju atveju žmogus. Pasak klasikinės hipotezės. Dėl vidinių priežasčių kylanti frustracija pati savaime nėra patogeninis reiškinys.Frustraciją gali sukelti konkrečios aplinkinio pasaulio arba ir vidi­ nės kliūtys. net jeigu aplinka jam ir sukurtų reikiamas sąlygas (Freud. 1980). privalu išlaikyti tam tikrą pa­ ciento frustracijos lygį. gali nepatirti varos patenkinimo dėl vidinio konflikto arba dėl *fiksacijos. Tam tikras jos lygis yra net būtinas teisingai *Ego raidai. 1912c). Ypač įžvalgių tyrinėjimų atlikta.

pranc. Freudo teo­ rijoje Ego yra nepaprastai aktyvus. sakytumei gavęs klausimą. Straipsnyje pagrindinis dėmesys sutelktas į įvairias patologines gedulo atmainas. gedulo darbas vyksta šitaip: *tikrovės tikrinimas. Nors Freudas. vok. kad tebėra gyvas. „[. Dėl to įvyksta su objektu susijusių prisiminimų. kuriam gedulas yra stichinis procesas. Paskui prasideda paprastai skau­ dus paties gedulo psichinio *apdorojimo procesas. pvz. sumos duodasi priverčiamas nutraukti savo saitus su sunaikintuoju objektu“ (Freud. detaliai neapmąstė šios teorijos *ekonominių aspektų. Depresijos arba me­ lancholijos atvejais gedulo darbas nevyksta pagal normalų modelį. Būdingas netekties pavyzdys yra mylimo asmens mirtis. Gedulo darbas leidžia individui laipsniškai išsivaduoti nuo objekto. Po kurio laiko libido atsipalaiduoja nuo prarastojo objekto ir yra pajėgus gręžtis į naują objek­ tą. p. *Ego išsiaiškina. ar ir jis nori tokios [prarastojo objekto] lemties. narcistinių pasitenkinimų. jos fenomenologiniai principai yra visai ryškūs. kaip pats pripažįsta. tai... pasibai­ giąs dėl objekto netekties patiriamos kančios susilpnėjimu. Pasak Freudo. praradimas. 71 . Trauerarbeit Psichikos procesas. laisvės ar tam tikro moralinio idealo. Kitas pavyzdys gali būti ne tokios dramatiškos reikšmės išsi­ skyrimas arba abstrakčios vertybės. kad reikia nutraukti *libido ryšį su objektu. Šį terminą Freudas įvedė klasikiniame straipsnyje Trauer und Me­ lancholie (1917e). Freudo pateiktoji gedulo darbo teorija skiriasi nuo tradicinio požiūrio.] Ego. *geismų ir lūkesčių *hiperkateksis. travail du deuil. ypač į melancholiją. o gedulo darbas yra daug energijos reikalaująs procesas. kad mylimasis objektas prarastas. work o f mourning. netekus mylinio *objekto. 1917e.g G edulo darbas Angl. 255). dėl kurio gedėtojui ir stinga domėjimosi aplinki­ niu pasauliu. Tačiau libido akivaizdžiai apim­ tas psichinės inercijos.. Normalus gedulo darbas gana rišliai išnagrinėtas veikale Trauer und Melancholie.

p. désir. ir siedami jas su nesąmoningais ir ikisąmoningais troš­ kimais. 569). *Sapne įvyksta *geismo išsipildymas per haliucinacinį pirminio patenkinimo išgyvenimą sykiu su atodaira į *Ego jaučiamą miego poreikį. Prancūzų froidizmo mokykloje. iš naujo geidžiąs suteikti krūvį to išgyvenimo atminties paveikslui ir iš naujo sukelti tą patį išgyvenimą . šis terminas reiškia ne­ sąmoningąjį ^psichikos konflikto polių. geismo sąvoka užima centrinę vietą (Lamaire. kompromisas (Freud. Wunsch (Begierde) Laikantis Freudo ^dinaminės perspektyvos. 565-566). kad esama nesąmoningo atmintinio išgyvenimo paveikslo. susijusio su ankstesniu kokio nors geismo arba *varos patenkinimu: „Vos iš naujo pasireiškus poreikiui. p..] dviejų priešingų troškimų. Šnekamojoje kalboje dažnai vartojame žodį „geismas“. išsyk dėl jau įsitvirtinusios jungties randasi psichinis jude­ sys. Taigi sapnas atlieka kompromiso vaid­ menį. kai kalbama apie sąmoningus arba ikisąmoningus geismus. Freudas rašo. Freudas nuodugniai aptaria įvarius tokio tapatinimosi pa­ darinius.Vietoj išsivadavimo nuo objekto vyksta *tapatinimasis su prarastuoju objektu. 72 . kylančių iš skirtingų psichikos sistemų [. ką vadiname geis­ mu“ (Freud. pranc.. Identiškas procesas vyksta randantis neuroziniams simptomams ir *riktams. vadovaujamoje Jaques’o Lacano (1901-1981). 1900a. 1977). turė­ dami galvoje sąmoningus valios aktus. Nesąmoningų geismų išsipildymas įvyksta užmaskuotu pavida­ lu. kad konflikto padarinys esti „[. Freudas ir jo įpėdiniai šias dvi sąvokas vartoja. Pavyzdžiui. Kartais ši sąvoka ^psichoa­ nalizėje vartojama ir tais atvejais. Freudas geismo sąvoką sistemiškai aptaria baigiamajame veikalo Die Traumdeutung (1900a) skyriuje. Toks psichinis judesys yra tai.. vok.]“. wish (desire).o iš tikrųjų atkurti pirmojo patenkinimo situaciją.. Teorija daro prielaidą. G e ism a s Angį. 1900a.

dažnai sapnuojami. kuriuo Freudas pasinaudojo kaip įžanga į sapno teoriją veikale Die Traumdeutung (1900a). nes nesąmoningi geismai dažnai esti įsivėlę į konfliktą su sąmoningais geismais. 73 . nesąmoningas geismas. daktarui Siegmundui Freudui atsiskleidė sapno paslaptis“. taikyti ir sapnams“ (Freud. 1901b). Pasak jo. Tačiau daug vėliau. Tai reiš­ kia. Freudas vis dėlto suabejos šios tezės universalumu. kad skaudaus turinio sapnai. kurias daryti mus verčia isterija. p. pvz. Wunscherfüllung Geismo realizacija. accomplissement de désir. kad sapnas yra haliucinacinis geismo išsipildymas: „Atlikus interpretacijos darbą. kad ir aukštesniosios žmogaus fantazijos apraiškos. *Geismo išsipildymas yra tokios ^nesąmonin­ gosios sferos raiškos atmainos kaip *sapnai. Jis laikėsi nuomonės. *riktą i. jaučiamės turį teisę išvadas. Pagal tą patį modelį Freudas atliko riktu analizę (Freud. sergant traumine *neuroze. kad sapnų darbo ir psi­ chikos veiklos. kad vieną dieną Bellevue vasarvietės namelio sienoje bus prikalta marmuro len­ ta su tokiu įrašu: „Čia 1895 m.G eism o išsipild y m a s Angl. Freudo interpretaci­ jos esmė yra teiginys. meno kūriniai ar grožinė literatūra. liepos 24 d. Laiške Wilhelmui Fliessui (1858-1928) Freudas rašo. irgi yra geismo išsipildymas. Atrodo. savy­ bės yra visiškai tapačios. simptomai ir ^fantazijos. sukeliančios psichoneurozių simptomų radimąsi. 1900a. Freudas atkreipė dėmesį į sapnų panašumą su neurotiniais simptomais: „Dėl to. kad ir sapnai. nerimo sapnai irgi yra geismo išsipildymas. 1900a. 121). ir neurotiniai simptomai yra geismo išsipildymas. galima sapną laikyti geismo išsipildymu“ (Freud. veikale Jenseits des Lustprinzips (1920g). atlieka kitą funkciją. įspaudusio savo antspaudą visai sapnų teorijai. wish-fulfilm ent\ pranc.. kai trauma kasnakt lan­ ko sapnuotoją. vok. p. Tai aliuzija į jo sapno apie Irmos injekciją interpretaciją. 597-598). Geismo išsipildymu dėl cenzūros gana deformuotu pa­ vidalu realizuojamas pirminis. Šis sapnas ir jo išaiškinimas yra pirmasis psichoanalitinio sapnų aiškinimo pavyzdys. Šią išvadą Freudas pakylėja iki pamatinio ir universalaus postulato.

Varų versmė siejasi su genitalijų sritimi. genitale Stufe (Phase) Paskutinė psichoseksualinės raidos fazė. Pasibaigus *latencijos periodui ir prasidėjus brandai. XXIII paskaita). pranc. Genitalinėje fazėje lyties organai įgyja lemiamą vaidmenį seksualinėje organizacijoje. seksualumas iš naujo iki galo atsiskleidžia. 1905d). Mergaitės varos tikslas yra įsileisti vyro lyties organą į makštį ir patirti raumenų traukulius orgazmo pavidalu (Freud. antra vertus. Kai kurie autoriai pateikia platesnį genitalinės fazės apibrėžimą. vok. Psichikos instancijose dažnai kyla konfliktas tarp skirtingų geismų ir jų išsipildymas paprastai vyksta kaip viena kitai priešingų jėgų kompromisas. G en ita lin ė fazė Angį. įtraukdami į ją ir falinę fazę bei vadindami ją „vaikiškąja genitaline faze“. *ekshibicionizmo ir *vojerizmo elementai tikrai dažnai reiškiasi įžanginiame žaidime. Genitalinė vara visų pirma lieka tarnauti žmonių giminės pra­ tęsimui (Freud. Viena ver­ tus J ie numaldo dailininko ar rašytojo geismus ir. tačiau šioje raidos fazėje jų vaidmuo yra sužadinti *pradinį malonumą pa­ didinant seksualinę įtampą ir šitaip suintensyvinant palaimos potyrį per orgazmą. 74 . kad geismo išsipildymas retai tebūna visiškas ir tiesioginis. kad organizme jau įvykusios hormoninės ir fiziologinės permainos. stade génital. Oraliniai ir analiniai dėmenys. 1905d). tačiau nuo *falinės fazės skirtumas yra tas. leidžiančios numaldyti varą per orgazmą.Šie kultūros produktai dažnai atlieka net dvigubą užduotį. Dera atminti. kuriuos puoselėja žiūrovas ar skaitytojas (Freud. genitial stage (phase). Normalus berniuko varos tikslas yra įvesti lyties organą į makštį ir įšvirkšti sėklą. Genitalinės varos formavimasis skatina dalinių pregenitalinių varų susiliejimą. kuri formuojasi brandos periodu. 1916-1917. *Dalinės varos tampa pavaldžios genitaliniam seksualumui. patenkina geismus.

Tačiau ši terminologija yra truputį klaidinanti. 1905d).kaip matome iš ką tik išdėstytų dalykų yra kur kas platesnė sąvoka (Erikson. Genitalinį geismą jis geba patenkinti tik su prostitute. normalios ir pageidautinos meilės atmainos. kai ir seksualinis nu­ maldymas. vok. Lyties organai šioje fazėje sek­ sualumo požiūriu vaidina svarbiausią vaidmenį. Daroma prielaida. Būna atvejų. Genitalinė meilė . kad ^švelnumas ir genitalinis geismas krypsta į vieną ir tą patį asmenį. „ G eras“ o b je k t a s / „ B lo g a s“ o b je k t a s Angį. kad toks vyro meilės gyvenimo dvilypumas susiformuoja pregenitalinėse fazė­ se . kad esama ga­ lutinės. Genitalinės meilės prielaida taip pat yra ir *Edipo komplekso išsisprendimas. genital love. genitale Liebe Meilės atmaina. amour génital:. „gutes“ Objekt / „böses“ Object 75 . kurią individas gali išgyventi pasiekęs *genitalinę fazę brendimo metu. Tuo metu įvyksta hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai. Tokiu atveju vyras gyvena drauge su moterimi. „good“ object/ „ bad“ object:. 1969). pranc.dėl neišsisprendusio Edipo komplekso. vok. Genitalinė meilė reiškia. prasidėjus brandos periodui. ir gyvybinių poreikių tenkinimas esti viename objekte. tačiau kuri nesuteikia jam genitalinio pasitenkinimo. o ankstesniosios *dalinės varos pasitraukia į šešėlį (Freud. nes kelia asociacijas su lytiniais santykiais.G e NITALINĖ MEILĖ Angl. Nors Freudas šio termino nevartoja. Ge­ nitalinis geismas ima reikštis visa galia. tačiau teigia. vėliau leidžią patirti *varų patenkinimą per orgazmą. kai švelnių jausmų ir genitalinio geismo integracija nėra pasiekiama. Klasikinis pavyzdys čia esti vedusių vyrų naudojimasis prostitučių paslaugomis. Švelnumo šaknys glūdi ankstyvajame motinos ir vaiko ryšyje. Prielaida pasiekti šią raidos fazę yra dviejų *seksualumo krypčių integracija: švelnumas ir genitalinis geismas turi krypti į tą patį *objektą. pranc. „ bon “ o b jet/„mauvais “ objet. Terminas „genitalinė meilė“ ką tik aptartąja prasme vartojamas psichoanalizės kontekste. kuriai jaučia švelnią meilę.

kaip tik gyvenimo pradžioje sadizmas esti „apogėjuje“. Taigi vaiko vaizdiniuo­ se krūtis dalijama į du dalinius objektus .Terminal. o libido ir destrukcijos balansas veikiau svyra į pastarosios pusę. „Gero“ ir „blogo“ objekto sąvokos artimai susijusios su Klein teorija apie *gyvybės ir *mirties varas. kad čia kalbama apie fantazijos darinius. Krūtis . kurią vaikas gali jausti kad ir motinos krūčiai. kad fantazijos objektai yra psichinė realybė arba kad jų efek­ tas yra toks pat stiprus. Šios dvi varų grupės atsisklei­ džia nuo pat gyvenimo pradžios. Klein stengiasi pabrėžti. pavyzdžiui. motinos krūtis. penio ar išmatų. kuri 1934 m. „Geras“ objektas teikia pasiten­ kinimą ir vaikas gali į jį kreipti savo libido *varą.. Įvykus ^skėlimui. iš­ nyrančias jo vaizdinių pasaulyje. pvz. išdėsty­ ta veikaluose Triebe und Triebschicksale (1915c) ir Die Verneinung (1925h). „geras“ arba „blogas“ objektas labai skiriasi nuo tik­ rojo objekto dėl to. 1948).tampa fantazijos apie „gerą“ krūtį pamatu.į „blogąją“. Pir­ masis vaiko objektas apskritai yra motinos krūtis. O „blogas“ tam­ pa frustracijos šaltiniu ir žadina destrukcines ^projekcijas. kaip ir tikrų objektų poveikis. objektas. „Gero“ ir „blogo“ objekto sąvoka siejasi su Freudo mintimi.į „gerą“ ir „blogą“ krūtį. o pyktį ir naikinamuosius geismus . atžvilgiu. dalija į „gerą“ ir „blogą“. Klein .esanti šalia ir atnešanti pasitenkinimą . Skėlimas yra primityvi atmaina gynybos nuo nerimą ke­ liančios *ambivalencijos. Vėliau vaikas savąją libido meilę kreipia į „gerąją“ krūtį. Krūties dalijimas į „gerą“ ir „blogą“ objektą yra dviejų veiksnių padarinys. Pasak Klein. o nesama arba neprielanki krūtis yra fantazijos apie „blogą“ krūtį šaltinis. pateikė savo požiūrį kūdikio psichologijos klausimais (Klein.panašiai kaip ir Freudas pabrėžia. nusakantys vaiko ankstyviausio ^objekto savybes. kad čia įsikiša *fantazija. Vėlesnėje raidoje ima reikštis panašus procesas kitų objektų. tačiau pati terminologija yra Melanie Klein (1882-1960). Taip vaikas ginasi nuo *nerimo. Pasitelkdama kabutes. Pasak jos. kurį kelia meilės ir neapykantos ambivalencija. 76 . Krūties susi­ skaidymas yra lyg ir koks objekto dalijimo į „gerą“ ir „blogą“ prototipas.

Rankas teigė. su ku­ riomis vaikas susiduria. tačiau manė. vok. kurios jis apskritai neįstengia kontroliuoti. iškėlė Freudo mokinys Otto Rankas (1884-1939). yra su gimimu susijusio trauminio išgyvenimo kartojimas. tačiau šis nepripažino. sąvo­ kas Freudas pradėjo vartoti XIX a. Gynybos ir svarbiausio gynybos mechanizmo. kurioje autoriai pateikia skirtingas teorines savo tyrinėjimų interpretacijas. kurių griebiasi *Ego. Atėjimo į pasaulį akimirką kūdi­ kis fiziškai. suprantamas kaip ką tik gim usio kūdikio *trauma. stengdamasis pašalinti arba su­ švelninti iš išorės ar iš vidaus kylantį pavojų. Gynyba vyksta. kurie dažniausiai funkcionuoja nesąmoningai. Sykiu vaiką užgriū­ va milžiniška stimuliacija. Galutinę gynybos teorijos formuluotę randame Freudo veikale Hemmung. kalbant apie *neurozių forma­ vimąsi. G ynyba Angį. gimimo traumai jis priskyrė lemiamą reikšmę. Tuo metu jis bendradarbiavo su Josefu Breueriu (1842-1925). Symptom und Angst 11 . Mintį. apčiuopiamai atsiskiria nuo motinos. laikėsi gana prielankaus požiūrio į Ranko hipotezę dėl gimimo traumos. Sykiu Rankas menkino vėlesnių vaiko raidos fazių. Abwehr Priemonės. Tačiau Freudas ryžtingai atmetė Ranko pažiū­ ras. Be to.G im im o trauma Angl. défenses vok. menkinančias Edipo komplekso reikšmę. paskutinio dešimtmečio viduryje. kad gimimas yra tik viena iš grėsmę keliančių situacijų. 1924). kad gimimas yra lemiamos reikšmės trauma. birth-trauma. Šis antagonizmas atsispindėjo jų bendrame veikale Studien über die Hysterie (1895d). Geburtstrauma Gim imas. bent iš pradžių. trauma de naissance. kad Freudo gynybos teorija gali būti taikoma isterijos radimuisi aiškinti. pasireiškiantis vėlesniame gyvenime. defence\ pranc.svorį (Rank. kad *nerimas. Freudas. *išstūmimo. pranc. ypač *Edipo komplekso . nau­ dojantis *gynybos mechanizmais.

pasitelkiant adekvačią veiklą. Patologinės būsenos ima reikštis tada. pabėgti. pajėgtų pašalinti pavojų. kad tarp šių trijų nerimo šaltinių dažnai esama konfliktus gimdančios sąveikos. kurios kitaip imtų kelti grėsmę Ego. Gynyba mobilizuojama. Grėsmė kelia *nerimą. vok. defence mechanisms. kontroliuoti ir kanalizuoti priešingas galias. Kaip planuojamo ar atlikto veiksmo padarinys nerimas taip pat gali rastis dėl grėsmės. Apdairiai naudojama gynyba yra būtina kasdienos gyve­ nime. tam tikras pavojus gali sužadinti agresyvų impulsą. Nerimas kyla iš trijų šaltinių. A bwehrmechanismen *Ego psichikos struktūros. kylančios iš vidaus. Be to. kai *Ego jaučiasi atsidūręs pavojuje. kai Ego. Gynybos me­ chanizmai pašalina arba sumažina pavojų.(1926d). 1895d). nerimo šaltinis gali būti ir išorinis pavojus. Mat trečiuoju atveju nuo pavojaus ir nerimo galima vaduotis. tačiau Superego draudžia tokį sprendimą. Tokiu atveju gynyba naudojamasi. kuris. idant *psichikos instancijų ir aplinkinio pasaulio sąveika galėtų vykti be nerimo. pvz. iš principo neįstengia susidoroti su savo už­ duotimis (Laughlin. pranc. dažniausiai turime galvoje gynybą nuo grėsmės.. Jį gali sužadinti patenkinimo reikalaujantys agresyvūs arba seksualiniai *Id sferos *impulsai. jį realizavus. kurią kelia *Superego. stengiantis suval­ dyti. mécanismes de défense. Rinkdamasis 78 . Gynybos mechanizmo sąvoka atsiranda isterijai skirtuose anksty­ vuosiuose Freudo tyrinėjimuose (Breuer & Freud. O abiem pirmaisiais atve­ jais grėsmė kyla iš vidaus. pasitelkdami ^psichinį *apdorojimą. taigi apie pabėgimą nėra ko galvoti. o pagrindinė gynybos funkcija yra nerimo pašalinimas. Kalbė­ dami apie gynybą psichoanalizėje. G y n y b o s m e c h a n iz m a i Angį. Pa­ vyzdžiui. 1970). nors turėdamas stiprią gynybą. Taip pat privalu atminti. Tarp dviejų pirmųjų ir trečiojo atvejo esama esminio skirtumo. kurių funkcija yra apsisaugoti nuo prieš Ego nukreiptų nerimą keliančių grėsmių.

kurie reiškiasi ankstyvojoje kūdikystėje. dominuojančių duotosios ligos paveiksle. *regresiją. Tačiau jie gali aprėpti ir visas psichinio turinio dalis . Vėliau šią koncepciją savojoje *objektų ryšių teorijoje išplėtojo Ronaldas Fairbaimas (1952).iškraipoma (Sjöbäck. jausmus ir valios aktus. Freudas stengėsi pabrėžti. Vėliau šį sąrašą ji dar papildė *neigimu. *priešingą reakciją. tarp jų. 1948). pvz. pasitelkiant kategorijas gynybos mecha­ nizmų. kad apie psi­ chikos ligas galima kalbėti. Symptom und Angst (1926d). *pavertimą priešingybe ir *sublimaciją. Gynybos me­ chanizmai. kad jungia didelį kiekį . Melanie Klein (1882-1962) aprašė keletą gynybos mechanizmų. Symptom und Angst. yra nepaprastai sudėtingi psichikos procesai. pasitelkdami psichinį apdorojimą.paskirų funkcijų. kad kalbamieji psi­ chikos reiškiniai yra prieinami moksliniam stebėjimui ir analizei. *projekcija ir *racionalizacija. yra giliai įleidę šak­ nis kasdienos gyvenimo psichologijoje ir tikrai buvo gerai žinomi prieš psichoanalitinės teorijos suformulavimą. pvz. kurioje autorė pateikia dešim­ tį gynybos mechanizmų: *išstūmimą. *idealizacija ir *tapatinimusi su agresorium. neleidžia nerimui smarkėti. Dėl šio proceso skaudi tiesa tam tikru laipsniu deformuojama arba jei kam tas labiau patinka . *anuliaciją. Svarbi paskata. išstūm im as ar­ ba *regresija.bent pažiūrėti ..„mechanizmo“ terminą. stimuliavusi tyrinėjimus šioje srityje buvo Freudo dukters Annos Freud (1895-1982) knygelė antrašte Das Ich und die Abwehrmechanismen (1937). 1984). domėjimasis gyny­ bos mechanizmais išaugo ir jie tapo pagrindiniu psichoanalitinių ty­ rinėjimų objektu.. Kai kurie mechanizmai.. Gynybos me­ chanizmai pirmiausiai gręžiasi prieš *Id sferos seksualinių ir agresyviųjų varų impulsus. Paskelbus veikalą Hemmung. Daug kartų mėginta suskirstyti gynybos mechanizmus į paskiras grupes pagal tam 79 . mintis. Siste­ minį *gynybos ir gynybos mechanizmų pateikimą randame jo vėlyva­ me veikale Hemmung.suvokimą. O kiti. Gynybos mechanizmai yra sudėtinė sąvoka ta prasme. *projekciją. vadinamasis *signalinis nerimas. Ją stimuliuoja pradinė nerimo reakcija. atgręžimąprieš save. *objekto skėlimą ir *projekcinį tapatinimąsi (Klein. Freudas dažnai grįžo prie minties. Pamatinė gynybos mechanizmų funkcija yra saugoti *Ego nuo *nerimo. pvz. kurie kėsinasi prasismelkti į sąmoningąjį Ego sluoksnį. *introjekciją.

^Seksualinės varos ir ^savisaugos varos. Lebenstriebe Gyvybės varų tikslas yra palaikyti gyvybę . ir ardomieji. Sjöbäck. Pamatiniame biologiniame lygmenyje vyksta kuriamieji. Ligi šiol sukaupta didelis kiekis eksperimentinių rezultatų. Žmogiškųjų aistrų pa­ saulyje esama meilės ir neapykantos antagonizmo. Tačiau gyvybės varos veikia priešinga kryptimi. Freudas puoselėjo įsitikinimą.dėl *išstūmimo. Tačiau viešpatauja bendras sutarimas dėl vieno gynybos mechanizmo . kad gyvybės ir mirties varų poliarumas turi savus atitikmenis visuose lygmenyse. procesai. apie kurias kalbėjo anks­ tesnė teorija. priešiškai .žvelgė į psichoanalitinių hipotezių verifikavimą eksperi­ mento keliu. vok. 1985). Iki šiol nėra pavykę suformuluoti visuotinai priim­ tos klasifikacijos sistemos (A. 1937). Moksliniai gynybos mechanizmų tyrimai puikiai atitiko tradicinių empirinės ir eksperimentinės dvasios tyrinėji­ mų reikalavimus. užimančio teorijoje itin svarbią vietą. visos varos yra iš prigimties konservatyvios arba veikiau regresyvios. Pastarosios lieka antagonistiškos *mirties varoms.gal net derėtų sakyti. Tai tinka mirties varoms. Gyvybės varų sąvoka kirtosi su kitomis Freudo koncepcijomis. Neorganinėje materijoje reiškiasi traukos ir atostūmio priešybė.tikrą jų panašumą. pulsion de vie. anaboliniai. G yvybės varos Angį.Klein. Freud. pranc. 1977. Pasak vienos jų. nes taikosi grąžinti ankstesnę raidos būklę. Gyvybės varoms būdinga organizuotos visumos atkūrimo ir palaikymo tendencijos. patvirtinančių pagrindinių gynybos mechanizmų egzistavimą ir pripažintąjų funkcionavimo būdą(Fisher& Greenberg. Pats Freudas skeptiškai .ir individo. 1981. Life instincts. ir rūšies. buvo sujungtos į vieną gyvybės varų grupę. kataboliniai. o mirties varos siekia griauti ir naikinti. Gyvybės varų arba Eroto sąvoką Freudas įvedė kaip mirties varų atsvarą veikale Jenseits des Lustprinzips (1920g). kurių galutinis tikslas yra organizmo pavertimas neorganine materija. kurdamos ir palaikydamos organizuo­ 80 .

. 81 . jog mechanizmas čia yra toks.. sukasi į pasaulio pusę. Freudas aiškiai suvokė. jis ir iškėlė spekuliatyvią hipotezę. Normaliais atvejais mirties varos tiesiogiai reiškiasi ta prasme. Gyvybės varų energijai Freudas davė „libido“ vardą. Tačiau tuomet.] mirties vara . kai dalis mirties varų nukreipia­ mos į aplinkinio pasaulio pusę.]“ (Freud. teturinčią menką empirinį pamatą. 41). ir darė prielaidą. jos gali ir empiriškai pasirodyti išorėje. Tai irgi prieštarauja konstruktyvioms gyvybės varų apraiškoms. kad tai prieštarauja regresyviai varų prigimčiai. pvz. Taigi seksualinis vyro ir moters susijungimas būtų mėginimas susigrąžinti prarastą pilnatvę (Freud. p. kad subjektui tenka narcistinio libido *kateksis. 148). Griovimo vara tokiu atveju nusikreipia nuo subjek­ to ir.. kad seksualinės varos kildintinos iš dvilytės būtybės. G r io v im o v a r a Angį. kad gyvybės va­ ras valdo vienas *psichinės energijos *surišimo principas: „Šio pirmojo elemento [Eroto] tikslas yra vis didesnių vienetų kūrimas ir palaiky­ mas. Mėgindamas išvengti šio prieštaravimo. 1940a. Galutiniame *psichoanalizės apibendrinime Freudas siūlo mintį. Freudas rašo: „[. gyvavusios prieš lytims pasidalijant į vyrą ir moterį. paremtą mitologiniu pamatu. kad čia kalbama apie drąsią spekuliaci­ ją. De­ struktionstrieb Įvesdamas veikale Jenseits des Lustprinzips (1920g) mirties varų sąvoką. nes šios ap­ raiškos klostosi per ilgą laiką ir esant aukštai įtampai. Daroma prielaida.tas gyvybės formas. kuriais taikomasi pakenkti kitiems žmonėms.. pranc. tarpininkaujant raumenų sistemai. 1920g). destructive instinct. kad organizmas siekia redukuoti psichines įtampas iki maksimaliai žemo lygmens. nukreipta prieš išorės pasaulį ir kitas gy­ vas būtybes“ (Freud. p. kad individo veiklos tikslas yra savęs paties sunaikinimas. 1923b.dabar reikštųsi kaip griovimo vara. taigi jungimas [. *Ekonominėje teorijoje *pastovumo principas skelbia.veikiausiai vis dėlto tik iš dalies . Freudas suprato.. veiksmais. pulsion de destructions vok.

mintis ir 1. patiriami hipnoidinėje būseno­ je. Dėl to vyksta psichikos gy­ venimo skilimas. yra izoliuoti nuo normalių funkcijų.h H iper k a tek sis Angl. Hiperkateksio arba pernelyg didelės įkrovos sąvoka pasirodo Freudo veikaluose įvairiuose kontekstuose. nukreiptas į energijos kateksio jau apimtus suvokinius. Darbe Entwurf einer Psychologie (1895/1950a) Freudas dėsto labai nuodugnią teoriją apie dėmesio funkciją *sąmonėje. état hypnoïde. kuris sudaro ^isterijos pamatą. Hipnoidinės būsenos teoriją Breueris pateikė veikale Studien über 82 . vok. Sąmoningai kreipiamą dėmesį į tam tikrus išorės pasaulio dirgiklius reguliuoja jį lydinčio suvokimo hiperkateksis. kad per ilgai trunkantį ir dažnai skausmingą procesą hiperkateksis laipsniškai nuo objekto atitraukiamas. Pasak Josefo Breuerio (1842-1925). Überbesetzung Papildomas psichinės energijos kiekis. prisiminimų ir lūkesčių įkrova arba hiperkateksis. išgyvenimai. pranc. pranc. artima miegui ir panaši į hipnozės būseną. o palankiomis sąlygomis . vok.ir galimybė individui nuo jos apsisaugoti. hypnoid state. Dėl meilės *objekto netekties iš pradžių įvyksta tokia perdėta su objektu susijusių *vaizdinių. hypnoider Zustand Būsena. *Ekonominiame *gedulo darbo aiškinime Freudas irgi vartoja hiperkatek­ sio sąvoką. Veikale Jenseits des Lustprinzips (1920g) Freudas hiperkateksiui priskiria gy­ nybos nuo gresiančios *traumos funkciją. hypercathexis. vaizdinius. Gedulo darbas reiškia. surinvestissement:. kad jie galiausiai ima dominuoti paciento išgyvenimuo­ se. HlPNOIDINĖ BŪSENA Angį. Taip randasi pasirengimas atremti grėsmę.1.

Tačiau pamažu skirtingumai ėmė didėti. Remdamasis tais tyrimais. Hospitalismus Terminas. René Spitzas (g.Hysterie (1895d). įvestas René Spitzo ir nusakąs kenksmingus psichinius arba fizinius padarinius. kad visiškas kūdikio motinos nebuvimas tuo metu. nusakantį visus šiuos žalingus padarinius (Spitz. atvejis. o rim­ tais atvejais gali net būti mirties priežastimi. per kuriuos jųdviejų santykiai buvo geri. pavadindamas ją nereikalinga ir klaidinančia (Freud. kurie buvo ligoninėje arba globos na­ muose. 1945). Spitzas žodį „hospita­ lizmas“ vartoja kaip bendrinį terminą. kad kūdikis gali jaustis visiškai neturįs jausminės globos. jei motina per tris-šešis mėnesius grįžta pas kūdikį (Spitz. 1887) atliko išsamius ir sistemingus tyrinėjimus. kur jų kontaktas su motina buvo nutrūkęs ar tik sporadiško pobūdžio. kuris dėl ilgo buvimo ligoninėje ar kitoje įstaigoje neturi kontakto su motina. Šiandien ši teorija turi išimtinai istorinę reikšmę. kurį normaliais atvejais vaikui garantuoja motina. 1965). nors motina ir esti šalia fizine prasme. hospitalisme. pranc. H o sp it a l iz m a s Angį. 83 . Šis reiškinys pastebimas net tada. jis nustatė. gresiančius kūdikiui. Daroma prielaida. pristabdo organizmo vystymąsi. kaip klostosi raida tų kūdikių. vok. Tame pat tome Freudas pateikia savo paties kazuistines analizes. iki jam sueina aštuoniolika mėnesių. hospitalism. Spitzas taip pat su­ vokė. tačiau aiški­ na jas kaip *gynybąnuo *traumos. 1905e). Tuo periodu šie du teoriniai postulatai gyvavo santarvėje. Nuo hospitalizmo anaklitinė depresi­ ja skiriasi tuo. Galiausiai Freudas atmetė Breuerio teoriją. kuriame pristatomas klasikinis Annos O. didina jautrumą infekcijoms. kad hospitalizmą suke­ lia stygius tikro jausm ų kontakto. atsirandančios tokioje situacijoje. kad praeina. Hospitalizmą privalu skirti nuo *anaklitinės depresijos. kai vaiko kontaktas su motina nutrūksta po pirmųjų šešių mėnesių. kai ligoninės personalas nepriekaištingai atlieka savo pareigas.

Nors Groddeckas daugeliu atžvilgių krypo į šalį nuo klasikinės teorijos. tačiau suteikė jam tikslesnę reikšmę savo pa­ skutiniajame stambesniame teoriniame veikale Das Ich und das Es (1923b). valdanti ir tai. sudaro instinktyviąją asmenybės dalį. ir tai. Tai seniausia. vok.1 Id Angl. p. Id sąvoką Groddeckas įvedė tokiais žodžiais: „Manau. pranc. Id. kurie dėl įvairių priežasčių buvo išstumti iš sąmoningųjų ir ikisąmoningųjų Ego sluoksnių. Raidos metu Id sukaupia impulsus. paveldima ir įgimta psichikos instancija. vartojusio jį. Es Viena iš trijų Freudo antrosios ^psichikos aparato *topografinės teorijos (struktūrinio modelio) ^instancijų. 84 . įstabi galia. didesnė šių samprotavimų dalis yra negatyvaus pobūdžio ir duodasi aprašoma tik remiantis priešingybe su Ego. 11). Pats terminas yra sukurtas vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche’s (1844-1899). Leisime Freudui pristatyti šią sąvoką jo paties žodžiais. kuris dirbo psichiatru Berlyne ir reiš­ kėsi kaip nepriklausomas psichoanalizės teoretikas. Freudas perėmė jį iš savo ištikimo susirašinėjimų bičiulio Georgo Groddecko (1866-1934). *vaizdinius ir ^fantazijas. mūsų kuklios žinios šia tema sukauptos per sapnų darbo ir neurozių simptomų radimosi tyrinėjimus. paskelbtos 1933 m. pa­ imtais iš XXXI klasikinės paskaitos. ça. Freudas iš tikrųjų perėmė iš Groddecko šį terminą. Jis išreiškia tik men­ ką ir paviršutinišką dalį bazinio principo: „Žmogus gyvena iš „Tatai“ malonės“ (Groddeck. kalbant apie neasmenybinę žmogaus pri­ gimties dalį. Teiginys „Aš gyvenu“ tik pusiau teisingas. id. ką žmogus daro. Freudas prielan­ kiai vertino jo mintis. Mėginame suprasti Id. 1923-1949.: „Tai tamsi. kitaip tariant „tatai“. Id yra nesąmonin­ gas darinys. neprieinama mūsų asmenybės dalis. kad žmogus gauna gyvastį iš Nepažįstamojo. kad žmoguje slypi „tatai“. kas jam darosi.

1933a.. Tačiau tarp Ego ir Id dažnokai susiklosto ne pati idealiausia situacija. bet neturi jokios organizacijos. Dėl to ir normalybės. ir patologijos atvejais neišvengiamai randasi nuolatiniai kompromi­ siniai sprendimai. nėra visiškai nuoseklus.] Žvelgiant iš varų pusės. Į energijos iškrovą nukreiptos ekonominės prievartos situacijoje jie daugių daugiausia gali jungtis į kompromisinius sprendimus. reiškia. kurie jo viduje įgyja psichinę raišką. paklūstant malonumo principui“ (Freud. Freudo teiginys. *Ekonomikos požiūriu Id yra pirminis energijos telkinys. kur žirgas nori eiti“ (Freud. 1933a. Procesai. Id sfe­ roje nėra nieko. vykstančių *Ego sferoje. p. 73). O *dinaminiu požiūriu Id dažnai konfliktuoja su Ego ir Superego. Kompromisai gali būti daugiau ar mažiau vykę. 1933. Vaizduojamės. kits kito nepanaikindami ir nesusilpnin­ dami. o tai. kokybiškai skiriasi nuo procesų. Taigi Id yra vie­ nintelė psichikos struktūra. o raitelis tu­ ri privilegiją nustatyti tikslą. ką galima būtų lyginti su neigimu. 73). Mat jau nuo pat pradžios egzistuoja dalijimasis į *gyvybės ir *mirties varas. p. nes jas sieja dia­ lektinis antagonistinis ryšys. Žirgas pateikia kelionei būtinos energijos. Apstulbę mes čia regime išimtį iš taisyklės.. Vėliau išsi­ vysčiusios struktūros. 77). tarp kita ko. kunkuliuojančiu katilu.. [. *Ego ir *Superego. pasak kurios erdvė ir laikas yra būtinos mūsų dvasios aktų formos“ (Freud. kad Id iš kūno semiasi varų poreikių. išskiriama biologi­ nių somatinių poreikių. o kartais jie ir visai nuvilia. valdyti stipraus gyvulio judesius. kuri išsivysčiusi jau tą akimirką.. atitinkančios filosofų tezę. kad „Id procesams nėra privalomi logikos dėsniai. Freudas tokią situaciją perteikia tokiu paveikslu: „Ego ir Id santykį galime prilyginti raitelio ir žirgo santykiui. Adaptacinį Ego funkcionavimą daro įmanomą tik griaunamosios ir seksualinės Id energijos *neutralizacija ir *sublimacija. Id funkcionavimas re­ miasi *pirminiu procesu. Ir 85 . Id yra sklidinas energijos. savo energiją gauna iš Id. ypač priešybės dėsnis. kai rai­ teliui tenka vesti žirgą ten. kad Id neturi organizacijos. p. [. Priešingi impul­ sai čia reiškiasi greta kits kito. ateinančioms iš kūno. Joje susikaupusi varų energija. kad Id yra atviras įtakoms. kai žmogus ateina į šį pasaulį. vadiname jį chaosu. kurios yra organizuotos. jei ima triumfuoti Id.pasitelkdami analogijas.] jam būdingas tik geismas patenkinti varų poreikius. vykstą Id sferoje.

idealizacija visų pirma yra gynyba nuo naikini­ mo *varų. Taigi nors šių dviejų išsivysčiusių instancijų funkcijos ir yra skirtingos. kurie netelpa į pačią nesąmoningosios sferos sąvoką. Tai suteikia galimybę labiau biologiš­ kai interpretuoti *psichikos aparato struktūrinę teoriją. susijęs su objektu. greta Id sferoje tveriančių pirminių varų impulsų ir išstumtosios *medžiagos. Be abejo. Idealizacija taip pat atlieka gynybinę funkciją. Idealizacijos objektas paprastai esti mylimas asmuo. Idealizacijos atveju didelė dalis narcistinio libido arba *libido. ir Superego randasi iš Id. 1952). objektas padidinamas ir psichikos požiūriu išaukštinamas. I d e a l iz a c ija Angį. Jos nuomone. Tėvų idea­ lizavimas daro poveikį *idealaus Ego formavimuisi. esti perkeliama į ob­ jektą. 94). Ego . vok. Id yra gimininga su pirmosios *topografinės teorijos nesąmoningąja sfera. Klein teorijoje būdingas „gero“ objekto idealizavimo pavyzdys yra visados šalia esanti ir nusiraminimą teikian­ ti motinos krūtis (Klein. *gynybos mechanizmus) ir Superego dalis. jų šaknys siekia Id. idéalisation. pranc.ž r . Mat ši sfera. Be to. susijusios su *Edipo komplek­ su ir jo išsisprendimu. susijusio su Ego. nors jo esmė lieka nė kiek nepakitusi“ (Freud. o Superego . Id e n t ifik a c ija . T a pa tin im a sis 86 . idealization.Ego. ir tai itin pabrėžė Melanie Klein (1882— 1960). p. priskirdama jam visas įmanomas teigiamas savybes. aprėpia kai kurias Ego (pvz.kaip aplinkos reikalavimų paveldas..kaip padarinys tėvų įtakos. Šios sąvokos apibrėžimą Freudas pateikė veikale Zur Einführung des Narzissmus: „Idealizacija yra procesas. Ji gręžiasi „gerojo“ objekto pusėn. 1914c. nors nesą­ moningoji sfera ir yra platesnė sąvoka. Id turi ryšį su biologiniais somatiniais procesais. Idealisierung *Objekto ypatingumo pervertinimas.

kad nė vienas jų nebūna pakankamu mastu įveiktas“ (Freud. o mergaitė turi jį iškeisti į kitą. Freudui kalbant apie tėvo vaidmenį ikiedipiniu periodu. Freudas pabrėžia. 1933a. Vaikas anksti pradeda jausti savotišką kon­ kurenciją su tėvu dėl motinos meilės.I k ie d ipin is Angl. kad tėvas labai anksti atlieka svarbų vaidmenį vaiko vaizdinių pasaulyje. ir vėlesnį. einančioje prieš susiformuojant Edipo trikampiui. Edipinėje trikampio dramoje berniukas išsaugo savo pirmąjį meilės objektą. 1952). Sąvoka „ikiedipinis“ nusako ryšį su motina. kad dominuo­ jantis šio periodo objektas yra motina. einančią pirma tikrojo Edipo komplekso (Klein. 1933a. p. galima drąsiai teigti. Klein turi galvoje ankstyvąją edipinę fazę. įveikiant Edipo kompleksą ir for­ muojantis moteriškajam lyties tapatumui: „Moters tapatinimasis su mo­ tina apima du sluoksnius . tveriančiu prieš išsikristalizuojant genitalinei *libido organizacijai. Ikiedipiniame periode dominuojamą reikšmę abiem lytims turi ryšys su motina. préoedipien. kylan­ tį iš Edipo komplekso. Motina yra jų pirmasis meilės *objektas. skirtuose specialiai moters raidai (Freud. kuriame motina turi būti pastumta į šalį ir pakeista tėvu. Ši fazė. kuri yra pagrindinis objek­ tas fazėje. 134). einąs prieš *Edipo komplekso radimąsi. daro specifinę įtaką vėlesnei moters raidai. O Melanie Klein (1882-1960) tvirtina. preoedipal\ pranc. Freudas vartoja sąvoką „ikiedipinė fazė“ vėlyvuosiuose veikaluo­ se. Antroji sąvoka susijusi su *dalinėmis varomis. 87 . Pavyzdys čia yra *fantazija apie susijungusią tėvų porą. kuris pagrįstas švelniais ryšiais su motina ir kurio esmė yra motinos laikymas modeliu. präödipal Vaiko raidos periodas. Ir mergaitės. Privalu skirti terminą „ikiedipinis“ nuo ter­ mino „pregenitalinis“. tverianti prieš *Edipo komplekso susiformavimą. Jai tai reiškia ilgesnį ir sunkesnį kelią.ikiedipinį. erogeninėmis sritimis ir seksualiniais veiksmais. jo formuluotės nėra aiškios. XXXIII paskaita). kurie reiškiasi perio­ du. 1931b. ir berniuko raidos išeities taškas yra stiprus ikiedipinis ryšys su motina. Daug kas iš tų dviejų sluoksnių lieka tverti ateityje. vok.

Jis manė.tai vidinė galia. Toje teorijoje Freudas * būtinybę kartoti laiko *mirties varų apraiška. vok. o galutinėje *varų teorijoje ji atlieka lemiamą vaidmenį. nepaklūstanti sąmoningiems valios aktams. smulkmeniški švaros ritualai ir daug energijos reikalaujantis pedantizmas. o sykiu ir gebėjimas . compulsive. 146). Įkyrūs vaizdiniai ir elgsenos yra gerai žinomi reiškiniai klasikinėje psichiatrijoje. kuriuos individas jaučiasi privaląs atlikti . Įkyrum ų neurozė Angį. gynybines operacijas. kurios pagrindinis simptomas yra *įkyrios mintys ir įkyrūs veiksmai. obsessional neurosis. greta isterijos. Turėjau pagrindo. compulsion. pabaigoje Freudas priverstinius veiksmus trakta­ vo kaip būdingą *įkyrumų neurozės simptomų paveikslą. įky ru s Angl. Zwang. Jo mąstymas taip pat paženklintas įkyrumais.Įkyrumas. p. Neurotiko elgesiui dažnai būdingi atkaklus agresijos tramdymas. nors daugelis autorių įkyrumus priskyrė proto degeneracijos kompleksams ar painiojo juos su neurastenija“ (Freud. įvesti įkyrumų neurozę kaip savarankišką ir nepriklausomą sutrikimą. Pavyzdys čia gali būti nuolat grįžtantis ketinimas atlikti draudžiamą ar nepadorų veiksmą. paskutinio dešimtmečio viduryje: „Jaučiausi priverstas pradėti savo dar­ bą nuo nozografinės naujovės. jeigu jų neatlikimas žadina nerimą. ZwangsVeiksnys. Zwangsneurose Neurozių atmaina. XIX a. compulsionnel. Įkyrumo sąvoka dažnai aptinkama Freudo raštuose. kad įkyrumas .neretai ir prieš savo paties valią. Panašiai įkyriais vadiname ir mintis. veiksmus ir sudėtingus elgsenos modelius. vok. valdąs psichinius veiksmus. pranc. pranc. névrose obsessioneile. compulsion. Šį term iną kaip diagnostinę kategoriją Freudas įvedė XIX a. 1896a.

Įkyrumų neuroze sergąs asmuo dažnai leidžiasi į apmąstymus ir tuščius. kad įkyrumų neurozės šaltinis yra *fiksacija *analinėje sadistinėje fazėje.tokias mintis įveikti. Ši neuro­ zė . 1926d. *Ego ir *Superego. 1926d). Dėl pirminio sadomazochistinio ryšio su objek­ tu intemalizacijos susiformuoja neįprastai griežtas .tai patologinis variantas *analinio charakterio. Šiuo požiū­ riu ikisąmoningoji sistema skiriasi nuo nesąmoningosios sistemos. 1916-1917). vyksta ♦regresija iki fiksacijos taško. Antrajame topografiniame modelyje. Antroji *topografinė teorija įkyrumų neurozę traktuoja kaip išraišką įtampos tarp *Ego ir *Superego. 113). IKISĄMONINGOJI SFERA Angį.gal net žiaurus Superego (Freud. kuriame pamatinės struktūros yra *Id. kurios turinys normaliomis sąlygomis sąmonei nėra tiesiogiai priei­ namas. „Įkyrumų neurozė tikrai yra pats įdomiausias ir dėkingiausias psichoanalitinių tyrinėjimų objektas“ (Freud. Sukūręs fazinės psichoseksualinės raidos teoriją. pranc. preconscious. Ikisąmoningosios sferos turinys nebūna laikinai patekęs į sąmonę. vadinamame struk­ tūriniu. Ikisąmoningosios ir *nesąmoningosios sferų skyrimas yra pats Freudo mąstysenos pamatas. p. Ego ir Supergo dalis yra ikisąmoninga. Esmingiausi simptomų mechanizmai yra *perstūmimas ir *atvirkštinė reakcija (Freud. vok. Veikale Die Traumdeutung (1900a) Freu­ das ikisąmoningąją sferą įkurdino tarp nesąmoningosios sferos ir są­ 89 . das Vorbewußte Pirmajame ^topografiniame modelyje „ikisąm oningoji sfera“ yra tapati ikisąmoningosios sistemos turiniui ir operacijoms. Freudas manė. tačiau prireikus jis gali būti be didelių pastangų įsisąmonintas. Prasidėjus neurozei. kuris dėl stabilios ir pasitikėjimą žadinančios elgsenos normaliomis sąlygomis laikomas visuomeniškai vertingu reiškiniu. préconscient. Įkyrumų neurozė ir su ja susijusios teorinės problemos turėjo didelę reikšmę vėlesnei psichoanalizės teorijos rai­ dai. tačiau veiklą galų gale paralyžiuojančius iš pažiūros menkų nesutarimų nagrinėjimus.

o vėliau . klostosi panašiai. pranc. tėvo ir brolių bei seserų imago daro įtaką santykiams su kitais individais socialinėje aplinkoje (1916).. Imago funkcionuoja nelyg tam tikras filtras. Imago formuojasi kaip šeimoje viešpataujančių ankstyvų . apsunkinanti nesąmoningajai sferai galimybę patekti į iki­ sąmoningąją sferą. Tačiau nesą­ moningi elementai daro įtaką ikisąmoningajai sferai. lemiąs kitų individų suvokimo būdą. kad nesvarbi ikisąmoningosios sferos *medžiaga nekliudytų sąmoningos veiklos. skirianti ikisąmoningąją sferą nuo nesąmoningosios. mėginančių išsi­ aiškinti mechanizmus. Psichikos procesai. kurios prireikus esti aktualizuojamos ir gali palengvinti mūsų sąveiką su aplinka. o nesąmoningieji vaiz­ diniai esą daikto vaizdiniai (Freud. Freudas teigė esant dar ir antrą cenzūrą. Grynu pavidalu šie procesai reiškiasi racionaliu ir tikslingu suaugusio asmens elgesiu. o jos vaidmuo pirmiausiai yra papildomai rūpintis. kuris. Apskritai juos reguliuoja *surišta energija. Tačiau ši cenzūra kur kas silpnesnė. apdorojimą. su vadinamaisiais *žodžio vaizdiniais. kad *vaizdiniai ikisąmoningojoje sferoje siejasi su kalba. Apskritai galima pasakyti.santykių padarinys. aprašęs. valdančius iš išorės gaunamos informacijos rin­ kimą. I mago Angį. ikisąmoningoji sfera gali funkcionuoti pagal *pirminį procesą (Freud. yra *cenzūra. Ypatingomis sąlygomis. Riba. imago. Imago Nesąmoningas modelis. žmogui įsileidus į laisvąsias asociacijas.tikrų ar fan­ tazijose susikurtų . pa­ 90 . pvz. vok.monės. kad ikisąmoningosios sferos turiniui priklauso įgyta patirtis ir žinios. 1915e). šiandien tyrinėja ikisąmoningąją sferą (Erdelyi. atitinkančiu *antrinį procesą. veikiančią tarp ikisąmoningosios sferos ir sąmonės. Vyras. Freudas dažnai teigė. pro kurį mes žvelgiame į savo aplinką.. vykstą sąmoningojoje ir ikisąmoningojoje sferose. Šią sąvoką įvedė Carias Gustavas Jungas (1875-1961). 1985). kaip motinos. 1915e). kaupimą ir taikymą. Daugelis pažinimo psichologijos atstovų.į sąmonę.

bet vartodamas teikė jam tą pačią prasmę kaip ir Jungas. kiekvieną moterį suvokia kaip savo motiną. pasitelkdamas du pamatinius dydžius . arba iš organizmo vidaus. vok. Nervų sistema susideda iš vienetų. principle o f inertia. kurio tikslas išlaikyti pastovią ir žemą įtampą.vyzdžiui. per kuriuos teka energija. tačiau truputį silpnesnis yra *pastovumo principas. Freudas vartojo „imago“ terminą gana retai. didinantį įtampos lygį. Be to.neuronus bei energiją ir inertiškumo principą. alkio atveju elgsenos kryptis yra 91 . 1924c). Jo jausmai ir elgesys su moterimis taip pat lieka veikiami šio imago. kurį Freudas skelbė savo ankstyvojoje. pranc.iš biologiškai sąlygojamų poreikių ir *varų. Šis principas reiškia. Pavyzdžiui. kad aparatui bū­ dinga tendencija atsikratyti perteklinės energijos ir padidinto įtampos lygio. Tada organizmas gali išsivaduoti nuo susitvenkusios energijos tik aplinkos pokyčius sukeliančiais ir įtampą mažinančiais adekvačiais *specifiniais veiksmais. Träg­ heitsprinzip Pamatinis nervų sistemos funkcionavimo principas. Giminingas. o leidžiamasjis buvo Vienoje 1912-1937 m. vadinamų „neuronais“. Išorinį dirginimą.šį žurnalą įkūrė Hansas Sachsas (1881-1947) ir Otto Rankas (1884-1937). neurofiziologija paremtoje psichologijo­ je. Freudas teigė. Veikale Entwurf einer Psychologie (1895/1950a) Freudas aprašo nervų sistemą. Tas principas reiškia. Ši sistema funkcio­ nuoja pagal inertiškumo principą. Pavyzdžiui. redukuoti motoriniais judesiais arba pasitraukimu. Vidinio dirginimo atveju tokios galimybės nėra. lieka veikiamas motinos imago. tiksliau . principe d'inertie. kad *Superego formavimosi procese tėvai perduoda savo vaikams savą­ jį imago (Freud. Nervų sistemos priimami dirgikliai ateina arba iš aplinkinio pasaulio. kad neuronams būdingas polinkis visiškai išsivaduoti nuo įtampą didinančių dirgiklių. In e r t iš k u m o pr in c ip a s Angį. galima. pasak Freudo. šis terminas buvo vartojamas kaip vieno pirmųjų psichoanalitinių žurnalų pavadinimas .

organizmas turi pakęsti gana didelį kiekį energijos. 1895/ 1950a). kurią šiam principui suteikė Freudas. Veikale Entwurf einer Psychologie Freudas anticipuoja vėliau didelę reikšmę įgijusį *malonumo principą. Šiandien inertiškumo principą galima traktuoti kaip ypatingą homeostazės atvejį. kuriame pateikė ir *nirvanos principą: „[. Tas kelias kartais esti ilgas. Šis tikslas yra pasiekti visišką dvasios ramybę. 1950 m.. Nirvanos troškimas pirmiausiai yra *mirties varų išraiška. Poreikius patenkinti padedančiai specifinių veiksmų raidai reikalingas mokymasis. kad fiziniai kūnai.. Nervų sistema yra save reguliuojantis darinys. Neuronai funkcionuoja panašiai kaip termostato regu­ liuojama ir pastovią temperatūrą palaikanti šildymo sistema (Pribram. tačiau jis visados paremtas inertiškumo ir pastovumo principais (Freud. verčiančios organizmą tikslingai veikti ir taip pasiekti pasitenkinimą. Tačiau ir šiandien esama teoretikų. psichologiškesnį sąvokų aparatą. 1920g. Ieškodamas numaldymo. galbūt net apskritai nervų gyvenimo tendencija pripažinome vidinės dirgiklių įtampos mažinimą. kad Freudas ner­ vų sistemos funkcijoms priskiria pamatinį siekį ar tikslą. stengiasi palaikyti maksimaliai že­ mą įtampos lygį...] viešpataujančia psichikos.]“ (Freud. Vartojant paprastesnę terminiją. Pasak Freudo. Organizmas stengiasi eliminuoti ar bent redukuoti nemalonius potyrius. pasitelkdamas kitą. Terminą „inertiškumo principas“ Freudas perėmė iš fizikos. jos pasto­ vumo palaikymą. kuris. rimtai 92 . Šią mintį Freudas suformulavo darbe Jenseits des Lustprinzips ( 1920g). 55-56). jos šalinimą [. 1962). galima teigti. neu­ ronams būdingas inertiškumas ar polinkis vengti *psichinės energijos akumuliavimo. pasitelkdamas neigiamą atgalinį ryšį arba atgalinį mechanizmą ir atitinkamą veiklą. Išgyvenimo sąlyga yra perėjimas nuo pri­ mityvios elgsenos pagal *pirminį procesą prie *tikrovės principo ir *antrinio proceso valdomo elgesio. o organizmo elgsenos modelis dažnai esti labai sudėtingas. p. Perkeltine prasme. jis išleistas tik po autoriaus mirties. Daug tyrinėtojų palaikė jį neurofiziolo­ ginio sektantizmo apraiška. tveria rimties arba tolygaus judėjimo būse­ noje. Inertiškumo principas teigia. ne­ veikiami jokios kitos jėgos.susirasti maisto. Veikalas Entwurf einer Psychologie niekada nebuvo paties Freudo paskelbtas. šis įtampos lygio padidėjimas atlieka vaidmenį varomosios jėgos.

kad Freudo veikalas. ir traktate Jenseits des Lustprinzips. tikintis įgyti jėgos ar sveikatos. metapsichologiniuose raštuose. kad vėlyvojoje oralinėje fazėje prabyla sadistiniai ir *kanibalistiniai elgsenos modeliai. paskelbtuose po 1905 m. Normalių lytinių santykių įžanginiame žaidime dažnai pasitaiko čiulpimo ir graužimo. paliko pėdsaką jo vėlesniuose darbuose. Instanz ^Psichikos aparato struktūros dalis. 1927). Wollheim. Freudas kalba apie ^cenzūros *instanciją tarp ^nesąmoningosios sferos ir *ikisą93 . Pavyzdžiui.. incorporation. In k o r p o r a c ija Angl. ir *seksualines varas. agency. Šį terminą Freudas įvedė peržiūrėdamas ir plėtodamas seksualinę teoriją (1905d). Nėra abejonės. nepriklausomai nuo savo kokybinio svorio. pavyzdžiui. kuriuos galima nusakyti kaip inkorporaciją. kad iki vėlesnių oralinių inkorporacijų prieinama dėl konkrečių krūtį burnoje laikančio vaiko potyrių. pranc.. vok. atžvilgiu. Oralinėje fazėje motinos krūties inkorporacija maldo ir *Ego varas. Inkor­ poracija itin ryškiai regima ^oralinėje fazėje. I n s t a n c ija Angl. kurie reiškiasi graužimu (Abraham. Ritualinis tam tikrų substancijų valgymas. instance. kurioje *varos tikslas yra krūties čiulpimas. 1971). Einverleibung Tikras ar fantazijose vykstąs *objekto Įtraukimas į save. 1976. Inkorporacijos troškimas reiškiasi ir kitų kūno dalių. Daroma prielaida. išeinamosios angos ar makšties. taip pat gali būti *inkorporacijos fantazijų apraiška. išdėstytos paskuti­ niajame veikalo Die Traumdeutung skyriuje. Jį skaitant. Kasdienos gyvenime aptinkame visą spektrą elgsenos pavyzdžių. nušvinta mintys. Karlas Abrahamas (1877-1925) atkreipė dėmesį į tai. Inkorporacija yra kūniškasis *introjekcijos ir ^identifikacijos atitikmuo.žiūrinčių į šį mėginimą ir padariusių iš jo visą virtinę įdomių išvadų (Pribram & Gill. vok. pranc.

Freud. siejant juos su sąmonės vaizdiniais. Paciento kalba įgyja pobūdį abejingo aprašinėjimo. *Ego ir *Superego. „Varų gyvenimo intelektualizacija. Anna Freud (1895-1982) intelektualizaciją laiko normalia ir būtina Ego funkcija. Freudas vaizdavosi. kad šios rūšies priešinimasis didėja. p. ikisąmoningąją sferą ir percepcinės *sąmonės sistemą. kokia yra jų gyvenimo problemų versmė. 1937. Pasi­ telkdamas analogiją su šviesos spindulio keliu per įvairias lęšių sistemas. Pirmajame psichikos aparato topografiniame modelyje. kad pacientas dėsto savo asociacijas nuoseklia. Perdėtas bėgimas į intelektualizaciją . 178). Intellek­ tualisierung M ėginim as suvaldyti konfliktus ir jausm us. struktūriniu vadinamame topografiniame modelyje psichika sudaryta iš trijų instancijų: *Id. mėginimas prisiliesti prie instinktyvių procesų. vok. Freudas išskiria nesąmoningąją sferą. Priešinimasis reiškiasi tuo. Šis terminas dažnai vartojamas kaip „sistemos“ sinonimas. logine forma.m oningosios sferos arba apie *Superego instanciją. per­ teikiamo lyg kažkokio pašalinio žmogaus.kaip ir į kitas normalias Ego funkcijas . intellectualisation. intellectualization\ pranc. Psichoanalitinėje terapijoje intelektualizacija yra įprasta *priešinimosi atmaina. pamiršdamas *pagrindinę taisyklę. Iš anksto susidėstyti ir neretai klaidingi pacientų vaizdiniai kartais slepia tikrąją 94 . šiame kelyje patirdamas įvairias transformacijas. kad psichinis stimulas irgi pereina per psichikos sistemas ar instancijas. yra vienas pačių visuotiniausių. Antrajame. kad pacientai psichoanalitinio gydymo pradžioje jau turi gatavą teoriją apie tai. Gana dažnai nutinka. *Psichoanalizės populiarizacija prisidėjo prie to. pateiktame veikale Die Traumdeutung (1900a). ankstyviausių ir labiausiai nenuneigiamas žmo­ gaus Ego laimėjimas“ (A.gali išvirsti į patologinę *gynybą. In t e l e k t u a l iz a c ija Angį. suteikiant jiem s ati­ tinkam ą intelektualinę formą.

*riktai ir simptomai gali būti aiškinami kaip išstumtų ^psichikos konfliktų ir *geismų išraiška. Regimieji *sapnai. pranc. interpretation. intériorisation. tėvo draudimai arba grasinimas bausme vaikui gali būti internalizuojami vaiko psichikoje *Ego veiklą kontroliuojančio *Superego normų pavidalu (Meissner. vok. interprétation. nes tik tada pacientas gebės priimti savo istoriją ir su ja susitaikyti (Fenichel. Verinnerlichung Internalizacijos sąvoka paprastai vartojama pakaitomis su *introjekcija. niekais verčia terapinio proceso raidą. individas tampa socialinės bendrijos nariu (Danzinger. Psichoanalitinėje terapijoje interpretacija taip pat supran95 . Intemalizacija yra griežtai susijusi su socializacija. Drauge turi vykti intelektualinis išgautos išstumtosios me­ džiagos apdorojimas. vertybių ar elgsenos modelių intemalizaciją. In t e r n a l iz a c ija Angį. Pavyzdžiui. Tradicinėje šiuolaikinėje psichologijoje ši sąvoka reiškia kitų žmo­ nių nuostatų. be sąlyčio su jausmų gelmėmis. O perdėta intelektualizacija. Terapija reikalauja pasiekti sąlytį su giliaisiais asmenybės jaus­ mų klodais. pranc. Siauresne prasme tai yra procesas. internalization. In t e r pr e t a c ija Angį. Grynai emocinės * iškrovos atneša tik trumpalaikę terapinę sėkmę. 1945). Sėkmingai atliekamoje psichoanalizėje turi būti pasiekiama jausmo ir intelekto pusiausvyra. 1971). 1980). Intemalizuodamas privalomas bendrabūvio taisykles. vok. leidžiąs rastis psichinei tarpžmogiškų santykių reprezentacijai. Deutung Procesas.tų problemų genezę. pažiūrų. per kurį atskleidžiamas akivaizdžiai simbolinės žinios ar veiksmo ^slaptasis turinys. Išardyti šias nelanksčias teorines konstrukcijas dažnai esti be galo sunku.

Klasikinis ir-daugelio teoretikų nuo­ mone . prašant paciento pasakoti *laisvąsias asociacijas. ir kaip gydymo technikos .išaiškinti. 279). interpretatorius privalo disponuoti žiniomis apie miegančiojo asmenį ir gyvenimo aplinkybes bei jo psichikoje vykstančius procesus. vis tiek visados lieka galimybė.] niekados negalima būti tikram. Freudas ją pateikė paskutiniajame veikalo Die Traumdeutung skyriu­ je. būtina bendroji psichologinė sapnų teorija. norint išaiškinti sapną.tama kaip tai. Antra. ką analitikas žodžiais išdėsto pacientui... 1978). Pasak Freudo. kurį galima ištraukti dienos švieson. p. Autoriaus išeities taškas yra regimasis sapnas.neprilygstamas psichoanalitinės interpretacijos teorijoje ir praktikoje pavyzdys yra Freudo veikalas Die Traumdeutung (1900a). kaip sužinome. Analogiškai galima aiš­ kinti ir kitas žmonių veiklos apraiškas. Interpretacija yra metodologinis *psichoanalizės . Psichoanalitinė interpretacija yra ypatinga atmaina hermeneutikos. t. Pirma. Norint juos išaiškinti. Būdingas pavyzdys čia yra *riktai ir ligų simptomai. jeigu tik pacientas kalba ar daro ką nors. Tačiau gilesnė to paties sapno interpretacija gali atskleisti turinį. 1900a. interpretacija yra reikalinga. Šių žinių galima įgyti. 1916-1917). Kyla klausimas. Net jeigu išsprendimas regisi patenkinamas ir be spragų. kas regisi mįslinga ar yra nukrypimas nuo normos. Diskusijose interpretacijos klausimais Freudas dėsto tokį požiūrį: „[. kad kuris nors sapnas iki galo išaiškintas. norėdamas atskleisti jam paslėptąją regimojo turinio reikšmę. Neretai įmanu sapną paviršutiniškai . susijusias su sapne pasireiškusiais elementais. pabrėžiančios aiškinimo. pasitelkiant interpretaciją (Freud. kurį miegantysis atsi­ mena ir kurio esmė . įsijautimo ir supratimo reikšmę humanitariniams ir visuo­ menės mokslams (Fhanėr. reikalingos dvejopos žinios. kad šis sapnas dar turi kokią nors kitą prasmę“ (Freud.branduolys. Apskritai kalbant.tačiau kita prasme ir teisingai . ar duotoji interpretacija yra pakankama arba kokia nors pras­ me teisinga.smarkiai iškreiptu pavidalu . išeities tašku imant paciento aktualią gyvenimo situaciją. kad tokio aiškaus veiksmo pamatas yra psichikos konfliktas. y.ir kaip bendrosios psichologijos. susijusį su nesąmo­ 96 . vienas ir tas pats sapnas paciento *nesąmoningojoje sferoje gali turėti kelias reikšmes.yra nesąmoningi *geismai. Šiais atvejais daroma prielaida.

normalus procesas.ningais konfliktais.. Introjekcija . itin svarbus aspektas yra paciento gebėjimas ją priimti be pernelyg smarkaus *priešinimosi. Ricoeur. Nagrinėjant gilesnį turinį. Psichoanalitinė interpretacija anksčiau nusakytąja prasme stengiasi atskleisti paslėptąjį simbolinių žinių ir veiksmų turinį.. 1952). Tähkä. „Inkorporacijos“. per kurį objektas įjungiamas į savojo „aš“ paveikslą (Sjöbäck. Gydymo metu „interpretacija“ reiškia tą aiškinimą. kurių šaknys siekia net paciento vaikystę. per kurį ^objektas duotoje aplinkoje drauge su savo sa­ vybėmis tampa kurio nors individo vidinės psichikos struktūros dalimi.tai visuotinis. introjection. 1984). nei tas matyti iš jo inter­ pretacijų. Interpretacijos teisingumas yra bendroji hermeneutikos prob­ lema. patvaresniam procesui. Tam tikroje gydymo fazėje analitikas dažnai giliau suvokia paciento simptomų esmę. nors ir paviršutiniška. Freudas priėmė šį atskyrimą ir susiejo jį su malonumo ir atgrasumo sąvokomis (Freud. Terapinėje situa­ cijoje analitikas taip pat turi rūpintis. 1955. trak­ tuodamas ją kaip *projekcijos priešingybę (Ferenczi. Introjektion Procesas. pranc. reiškiančios svetimo elemen­ to įsiurbimą į save. In t r o je k c ija Angl. 1987). interpretacija darosi labiau ginčytina ir randasi rizika padaryti klaidą. Introjekcija skiriasi nuo *inkorporacijos. „intemalizacijos“. Pateikiant interpretaciją. kurių pateikiami tekstų nagrinėjimai panašūs į psichoanalitikų pastangas (Hirsch. Taigi in­ terpretacija gali būti teisinga. 1915c). 1967. Su interpre­ tacija susijusių techninių gydymo problemų temomis esama gausios profesinės literatūros (Glover. vok. 1970). Sandoras Ferenczis (1873-1933) įvedė šią sąvoką 1909 m. tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti naudojamas patologinėje gynyboje. kurį ana­ litikas žodžiu perteikia pacientui. Užtat introjekcija yra gimininga *identifikacijai. Tokios situacijos priežastis yra atodaira į terapinį interpre­ tacijos efektą. ypač dominanti filologus. kad interpretacija atliktų terapinį vaidmenį. „in97 .

Freudas priėmė šią sąvoką. vok. Eysenckas atmeta hipotezę. susijusius su geismu. Introversijos sąvoką gerokai išpopuliarino . kalbant paprasčiau. vartotas Carlo Gustavo Jungo (1875-1961) ir reiškiąs l i ­ bido atitraukimą nuo išorinio *objekto ir nukreipimą į save patį. kad mechanizmas.. ji yra atviresnė. Kitaip tariant. ir gręžiasi į fantazijos pasaulio pusę. 1912c. 232).sąvokos padarė didžiulę įtaką individualių charakterio bruožų aprašymams. Ekstra­ vertiškai asmenybei būdingas didelis socialinių ryšių poreikis arba. Introversijos ir ekstraversijos . ir žalos . O introvertas nereiškia pernelyg didelių poreikių tarpžmogiškų santykių sferoje. introversion. In t r o v e r sija Angį. atliekamiems ir psichologų profesionalų.trojekcijos“ ir „identifikacijos“ sąvokų vartojime esama tam tikros terminologinės painiavos. Taigi.bihevioristinės pakraipos vokiečių kilmės anglų psichologas Hansas Jūrgenas Eysenckas (g.priešingo pro­ ceso . Introversion Terminas. tačiau jos reikšmę apribojo libido ati­ traukimu nuo tikrovės objekto ir nukreipimu į objektą. ir iš naujo išgyvena ankstesnių ir pamirštų troškimų pėdsakus“ (Freud. 1965). kur kuria naujus paveikslus. Šia tema jis taip rašo: „[Libido] nusigręžia nuo tikrovės. egzistuojantį fantazijoje. Jungas introversiją išsamiai aptaria veikale Über die Psychologie des Unbewußten (1916). Koffa (1961). p. be to. ir mėgėjų. yra libido judėjimas (Eysenck. yra uždaras ir atsigręžęs į savo vidų. Freudas introversijos reikšmę apribojo libido atitraukimu ir nukreipimu į *fantaziją. daugelis autorių priskiria šioms są­ vokoms skirtingą turinį. H. 98 . Pasak Freudo. kuri dėl nuolatinių nu­ sivylimų individui nebeteko vertės. Sisteminti šių sąvokų erdvę tarp kitų autorių mėgino R. labiau atsigręžusi į išorę. Jis introversijos ir ekstraversijos mastą pripažino pagrin­ diniu asmenybės tyrimo kriterijumi ir paruošė asmenybės inventorių. 1916). lemiąs introversijos laipsnį. pranc. intorversija nereiškia libido atitraukimo į savąjį *Ego.atnešdamas ir naudos.

I ster ija Angį. kurioje ^psichinis kon­ fliktas simboliškai reiškiasi somatinių simptomų pavidalu. ir k e ­ rimo isterijos. ir teigė. išstumtojo turinio grįžimas simptomų pavidalu. atvejį ir savą hipnozinės būsenos teoriją. * regresija. Ten būdamas. pabaigoje domesį konversine isterija sužadino prancūzų neurologo Jeano Martino Charcot (1825-1893) pa­ žiūros. kad seksualumas. padarė išvadą. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio hysteron. kuris tapo jo pirmuoju indėliu į psichoanalizės teoriją. Atvejų analizę ir teoriją veikale Studien über Hysterie (1895d) Freudas paskelbė drauge su Josefu Breueriu (1842— 1925). Šie darbai. Esama dviejų pagrindinių isterijos atmainų: *konversinės. vok. Tiems priepuoliams aiškinti reikėjo psichologinės teo­ rijos. pavyzdžiui. Mat toks procesas vadinamas *antriniu narcizmu. XIX a. hystérie. tiesa. reiškiančio gimdą. aiškinimas yra nepakankamas. Simptomų radimasis jų atveju vyksta pagal tok| modelį: pirminės *traumos išstū m i­ mas. Vos baigęs medicinos studijas. kad isterinius simptomus galima sukelti. pateikusiu Annos O. kad vien organinis tam tikrų ligos būsenų. pasitelkiant hipnozę. Senovėje manyta. pranc. sukūrė teorinį antstatą.pasak Freudo. la chose génitale. Freudas atliko virtinę nuodugnių kazuistinių analizių. 1965). kad hipnozė yra veiksminga isterijos gydymo prie­ monė. tačiau teoriniai požiūriai į šią 99 . kurios dominuojąs simptomas yra fobijos. Remdamasis šiais atvejais. hysteria. Be to. pasirodė viename tome. veikdama kitus organus. Charcot laikėsi nuomonės. vaidina reikšmingą vaidmenį isterijos etiologijoje (Veith. nagrinėdamas isterija sergančių moterų būseną. Freudas aplankė Charcot Pary­ žiaus ligoninėje La Salpêtrière. introversija nereiškia libidinio savo paties Ego *kateksio. skatina tam tikrų simptomų radimąsi. Jis tvirtino. isterijos. kad šia liga serga išimtinai moterys ir kad ji kyla dėl didelio paslankumo gimdos. kuri. Hysterie Įvairaus klinikinio paveikslo ^neurozių grupė. Is­ terijų atveju visados išryškėja edipinė problematika. Grįžęs iš Paryžiaus.

p. o randasi jos dėl to. kad dėl to abiejų tyrinėtojų bendradarbiavi­ mas netrukus baigėsi. Vienoje savo paskaitų Freudas šitaip apibrėžia 100 . todėl šios neurozės kartais dar vadinamos siaubo neurozėmis (Breuer & Freud. Ši sąvoka pasirodo jau ankstyviausiuose Josefo Breuerio ( 1842— 1925) ir Freudo laiškuose ir reiškia psichiką paralyžiuojančią afektinę reakciją.] bet kuri kita kūno vieta gali pasidaryti tokia pat jautri dirgikliams. kad tam tikrų kūno paviršiaus plotų dirginimas isterinėms moterims sukelia į orgazmą panašius simptomus ir isterijos priepuolius. I š g ą s t is Angį. Schreck Afektinė reakcija grėsmės situacijoje arba kilus smarkiam išorės sudirginimui. įrodęs. 184). bet kuri jų gali tapti erogenine sritimi. Siaubo potyris yra dominuojantis veiksnys *trauminių neurozių atveju.temą buvo tokie skirtingi. 1905d. tačiau pagrindė jį *libido teorijos kategorijomis. kad joms tenka libido energijos *kateksis. Žmogus užklumpamas nepasirengęs ir negali griebtis gynybos arba neįstengia nukreipti pavojaus į šalį. Dėl *perstūmimo ši sritis įgyja tokį pat pobūdį kaip ir būdingos erogeninės sritys: „[. zone hystérogène\ vok. kokios esti genitalijos.. pranc. hysterogene Zone Padidinto sensorinio jautrumo kūno paviršiaus plotas. Isterogeninės sritys pastebimos kai kuriais *konversinės isterijos atvejais. hysterogenic zone\ pranc.. Dėl pacientės savitos gyvenimo istorijos tam tikra kūno sritis gali tapti libido energijos *kateksio objektu. kuris nėra *erogeninė sritis. Freudas šį terminą perėmė. fright'. ISTEROGENINĖ SRITIS Angį. effroi\ vok. Šią sąvoką įvedė prancūzų neurologas Jeanas Martinas Charcot (1825-1893). Erogeninėms ir isterogeninėms sritims būdingi tie patys bruožai“ (Freud. 1895d).

Paskutiniojoje nerimo teorijoje Freudas išgąsčio sąvoką įtraukė į bendresnę nerimo sąvoką. Jis gali įvykti ir spontaniškai. Iškrova Angį. kuriam jis nėra pasirengęs. distortion. abréaction. Bauguliui reikalingas apibrėžtas objektas. 1926d). net jeigu pavojus yra nežinomas. šis žodis pabrėžia netikėtumo mo­ mentą“ (Freud. dešimtmetį Freudas ir Josefas Breueris (1842— 1925) manė. kurion žmogus patenka. vok. abreaction. kurio žmogus baiminasi. p. Sapno slaptajam turiniui suprasti reikalingas jo regimojo turinio aiškini­ mas arba ^interpretacija. Entstellung *Sapno darbo padarinys. skirtingas nuo *signalinio nerimo. vok. Išreagavimą galima sukelti terapijos metu. kad deramos iškrovos stoka yra neurozinių apraiškų šer­ dis (Breuer & Freud. distortion. Nerimas reiškia tam tikrą būseną. kad *sapno Regima­ sis turinys tik labai netiesiogiai siejasi su jo ^slaptuoju turiniu. 1895d). O išgąstis reiškia būseną. nerimas {Angst) klaidingai vartojami kaip sinonimai. Abreagieren Emocinė iškrova. kuria individas išsivaduoja nuo *afekto. atsidūręs pavojuje. išgąstis yra ypatingas *automatinio nerimo atvejis. ypač pasitelkiant hipnozę. „baugulio“ ir „nerimo“ skirtumus: „Išgąstis {Schreck). Iškraipymas reiškia. Pasak šios teorijos. net praėjus ilgesniam laikui nuo pir­ minės *traumos. nes jie skiriasi santykiu su grėsme. susijusio su trauminiu įvykiu. pranc. I šk r a ip y m a s Angį. pranc.„išgąsčio“. artimą pavojaus laukimui ir rengimuisi jį sutikti. baugulys {Furcht). Paskutinį XIX a. ir šitaip suteikti jam terapinį katarsio efektą. 1916-1917. 395). kuris skatina pasirengimą artėjančiai grėsmei ir leidžia griebtis gynybos arba išvengti pavojaus (Freud. Jie pabrėžė iškrovos svorį ir su juo susijusį 101 .

laikui bėgant. Verdrängung *Gynybos mechanizmas. XX a. Pirmaisiais psichoanalizės dešimtmečiais viešpatavo tam tikra terminologinė painiava dėl to. Tokios vėlesnės sąvokos kaip kartojimas. Tačiau. *perdirbimas ir išveika yra tam tikra prasme susijusios su iškrova. kad Freudas išstūmimą vartojo kaip *gynybos sinonimą. be abejo. kad išstūmimo teorija yra jo paties darbas. istoriniai tyrinėjimai patvirtina. kad gynyba yra bendrinis terminas. Jį pakeitė kalbos. 1974). 1893a). Tačiau ji. kai varos paten­ kinimas. tokios psichinės rep­ rezentacijos kaip nerimą keliantys *geismai.katarsį. (Breuer & Freud. *perkėlimas. įsitvirtino dabartinė varto­ sena. repression. ^vaizdiniai ir mintys yra išstumiamos į ^nesąmoningąją sferą. Išstūmimo sąvoka savo ištakomis siekia patį ankstyviausią *psichoanalizės raidos etapą. 1962). vok. Tačiau šiandien atrodo. Nors Freudas pabrėžia. Pirmoji publikuota užuomina šia tema yra iš 1893 m. Išstūmimas yra viena šių technikų (Freud. Tačiau iškrovos svarba netrukus pasitraukė į antrąjį planą. Išstūmimas įvyksta. kad domėjimasis šiomis technikomis yra sumenkęs. Tačiau patį terminą dar XIX a. refoulement. kaip pakaitinės priemonės. I š s t ū m im a s Angį. reiškianti. teigdami. pranc. pra­ džioje įvedė vokiečių filosofas Johannas Friedrichas Herbartas (1776— 1841). tačiau joms būdinga terapijos sam­ prata sudėtingesnė už įprastinę trauminio afekto eliminacijos atmainą. kuriomis stengiamasi užkirsti kelią grėsmei. aštuntame dešimtmetyje iškrovos technikos išgyveno savitą renesansą . koncepcija.pirmiausia dėl Janovo pirminio riksmo terapijos (Janov. 102 . kad ir būdamas malonus. kurį pasitelkiant. dėl kitų reikalavimų siejasi su nemalonumo potyrių rizika. leidžiantis pasiekti psichoterapinių permainų. kad apie Herbarto pažiūras jis veikiausiai žinojo iš savo mokytojo Thoedoro Meynerto (1833-1892) (Andersson. nusakąs visas *Ego naudojamas technikas. kad tai yra raktas. Šios reprezentacijos esti susijusios su apibrėžta *vara. 1926d).

236)..labai ankstyvas *pirminis išstūmimas. išstūmimo procesas susideda iš trijų momentų. Klasikinis išstumtosios medžiagos grįžimo pavyzdys yra *sapnai. veikianti tarp nesąmo­ ningosios ir ikisąmoningosios sferų. Jėgų santykis tarp sąmonėn besiveržiančios išstumtosios medžiagos ir išstumiančiosios instanci­ jos nuolatos svyruoja. Jis yra nelyg koks kitų gynybos priemonių prototipas. *riktai ir neurozinių simptomų radimasis. Į nesąmoningąją sferą išstumtą medžiagą veikia *pirminis pro­ cesas. Paprastai tai vyksta gana defor­ muotu pavidalu. pasitelkiant *antikateksį.. Tačiau išstum­ tasis turinys nuolatos stengiasi kokiu nors pavidalu patekti į sąmonę. Po kelerių metų išstūmimo funkciją Freudas priskyrė nesąmoningajam Ego sluoksniui. 1914d. kad iš­ stumtojo turinio išlaikymui nesąmoningojoje sferoje reikalingas stiprus ir nuolatinis antikateksis. p.tai nuodugniausiai ištirtas gynybos mechanizmas. Antrasis momentas. Pasak Freudo (1915d). nei vaikas išmoksta kalbėti.] [Išstūmimas] yra išskirtinis ir labiau skiriasi nuo kitų [gynybos] mechanizmų. kad išstumtoji medžiaga tam tikrose situacijose gali daryti įtaką sąmonei. 1937c.yra svarbiausias gynybos mechanizmas: „Išstūmimo teorija yra tasai pamatas. kuris vėliau lyg magnetas trauks prie savęs išstumtąją *medžiagą. nei jie vienas nuo kito“ (Freud. Išstūmimas . vadinamas tikruoju arba antriniu iš­ stūmimu. Šią procedūrą pa­ lengvina pirminio išstūmimo trauka. reiškia. todėl kasdienėms funkcijoms atlikti Ego savo žinioje jos turi mažiau. Ankstyvasis išstūmimas sudaro pirmąjį nesąmoningą­ jį branduolį. Šiam dinaminiam procesui reikia daug ener­ gijos. kuris vadi­ namas išstumtosios medžiagos grįžimu. Tai reiškia. „[. Vienaip ar kitaip tai pasiseka trečiuoju proceso momentu. ant kurio laikosi visas psichoanalizės statinys“ (Freud. ir apsunkina varos *reprezentacijoms galimybę pasiekti *sąmonės lygmenį. Jis veikia pirmiau. Tačiau privalu pabrėžti. Pirmasis jų . p. Paskutiniame *to­ 103 . Skirtingais pe­ riodais Freudas laikėsi skirtingos nuomonės klausimu. 16). kuri psichikos instancija yra išstūmimo šaltinis. kuriam priklauso *sutirštinimai ir *perstūmimai. Veikale Die Traumdeutung (1900a) už išstūmimą atsakinga instancija yra *cenzūra. kad *Ego grėsmę kelią vaizdiniai aktyviai išstumia­ mi į nesąmoningąją sferą. Tie veiksniai niekados nebuvo sąmoningi tikrąja šio žodžio prasme.

Privalu išstūmimą skirti nuo *slopinimo. p. Išstumtojo turinio grįžimą taip pat gali skatinti įvairūs sunku­ mai. kai šiam impulsui stengiamasi apsunkinti galimybę reikštis veikloje. kad išstumtieji turiniai deformuotu pavidalu grįžta į *sąmonę. reiškiąs. XIX paskaita). Veikale Die Verdrängung (1915d) Freudas aprašo. Išstumtieji turiniai grįžta deformuotu pavidalu. return o f the repressed. Išstumtojo turinio grįžimas priklauso nuo įvairių aplinkybių. o slopinimas reiškia sąmoningą agresyvaus arba seksualinio impulso kontrolę. tuo atveju. Psichoanalitinės terapijos taisyklės ir principai yra taip sumanyti. 1923b). Išstumtojo turi­ nio grįžimas randasi kaip „išstumtųjų *vaizdinių ir išstūmimo kom­ promisas“ (Freud.ypač konversinės isterijos simptomai yra išstumtojo turinio grįžimo apraiška. Šis procesas vyksta. Principinė Freudo tezė yra ta. susiję su gyvenimo situacija. Kita prie­ žastis yra *varos slėgio padidėjimas.pografiniame modelyje. 170). 104 . kaip išstumtojo turinio grįžimas vyksta įvairių neu­ rozių atvejais. 1916-1917. I šst u m t o jo t u r in io g r įžim a s Angį. neatpažįstami sąmonės (Freud. pavyzdžiui. Čia gali prisidėti išstūmimo galią palaikančio *antikateksio susilpnėjimas.. retour du refoulé. kad *nesąmoningosios sferos turi­ nys yra nesunaikinamas. Dar XIX a. 1896b. Wie­ derkehr des Verdrängten Procesas. kad neurozių . kad sąmonei būtų sukurtos reikiamos sąlygos užmegzti kontaktą su išstumtaisiais turiniais. dalyvaujant tokiems mechaniz­ mams kaip *perstūmimas. Išstūmimas yra ne­ sąmoningas procesas. brendimo pe­ riodu. pvz. paskutinio dešimtmečio viduryje Freudas su­ formulavo hipotezę. pranc. vok. vadinamame dar ir struktūriniu. išstūmimo vyk­ dytojas pirmiausiai yra Superego. kuriems pasiseka prasismelkti pro cenzūrą ir patekti į sąmonę. Išstumiamoji *medžiaga nuolatos prabyla apie save per *nesąmoningosios sferos išvedinius. galįs šią užduotį perduoti Ego (Freud. pasireiškiąs. *sutirštinimas ir *konversija.

kitaip sakant. kad jie nesiderina su normalia individo elgsena. išraišką randa veikloje po terapijos. Tokiems veiksmam s apskritai būdingas im pulsyvum as ta prasme. agresyvią ir nusikalstamą elgseną. Sadizmo evoliucijoje į mazochizmą 105 . *geismus ar ^psichikos konfliktus. Išveikos vardu vadinami veiksmai esti labai įvairūs. kuriuo individas išreiškia arba kartoja nesąm oningas ^fantazijas. pranc. renversement dans le cont­ raires vok. acting out. Tada ji lieka artimai susijusi su *perkėlimu. mise en acte\ vok. Psichoanalitikai išveiką visados aiškinasi kaip išstum tojo turinio grįžimo ženklą. Išvirtimas į priešingybę yra viena iš varų transformacijų. kad išveika terapijos viduje ir išorėje vėlina terapines permainas. Būdingas išvirtimo į priešingybę pavyzdys yra perėjimas nuo *sadizmo prie *mazochizmo. Tačiau visais atvejais regimas impulsyvumo elementas.IŠVEIKA Angl.silpna ir pačiam veiksmo autoriui. Jie aprėpia ir smurtinę. kuriuo aktyvus varos tikslas paverčiamas pasyviu ir at­ virkščiai. Tokia veikla gali atsirasti terapinėje situacijoje. ir gana nekaltas užgaidas bei *riktus. Verkehrung ins Gegenteil Procesas. Manoma. pranc. I šv e r t im a s į p r ie šin g y b ę Angį. nes apsunkina paciento nesąmoningų procesų prisiminimą (Freud. Ji reiškiasi ir kasdienos gyvenime. reversal into the opposite. 1940a). Apskritai varų impulsai. kurias Freudas aptaria veikale Triebe und Treibschicksale (1915c). kuris veltui ieško racionalaus tokios savo elgsenos paaiškinimo. kad išveika dažnai pakeičia sąmoningą prisiminimą ir žodinę reprezentaciją ankstyvoje raidos fazėje. pažadinti per analitinę sesiją. Agieren Veiksmas. Freudas teigė. Šio proce­ so iliustracija yra perėjimas nuo sadizmo prie mazochizmo arba nuo *vojerizmo prie *ekshibicionizmo. duotojo veiksmo motyvacija esti silpna .

Anna Freud (1895-1982) išplėtojo tą mintį ir aprašė šį reiškinį kaip primityvų *gynybos mechanizmą (A. Antrojo etapo prielaida yra *objekto atsisakymas ar netekimas. kad šiame procese keičiasi ne tik varos tikslas.Freudas išskiria tris etapus. o per ilgesnį laiką tampančius ir destruktyviais. mécanismes de dégagement. Minėtame veikale jis aptaria ir kitą išvirtimo į priešingybę atmainą . svarbų vaidmenį atlieka * fantazija.meilės išvirtimą į neapykantą. Dėl to aktyvus varos tikslas virsta į pasyvų. Juos valdo ^pirminis procesas. Įveikimo mechanizmai leidžia pacientui išsivaduoti nuo jungo kartoti veiksmus. pereinant iš antrojo į tretįjį etapą. Abarbeitungsmechanismen *Ego funkcija. kuriam galėtų padaryti skausmo arba kurį galėtų užvaldyti. sadistiniai dirgikliai nukrypsta paties subjekto pusėn. Freudas perša mintį. Trečiajame etape duotasis asmuo vėl ieško objekto. kad išvirtimas į priešingybę gali būti intemalizuojamas kaip *gynyba nuo varų impulsų. Akivaizdu. Šį terminą įvedė Edwardas Bibringas. Freudas pabrėžia. pranc. Šie du afektai kyla iš skirtingų varų. Įveikimo mechanizmai atlieka kitą funkciją nei *gynybos mechanizmai. Pastarieji veikia pagal malonumo . Įveikimo mechanizmai pavaldūs sąmoningai Ego kontrolei ir stengiasi realizuoti naujas gyvenimo galimybes. kuris reiškiasi smurtavimu prieš kurį kitą žmogų arba valdžios kitam žmogui rodymu. Įv e ik im o m e c h a n iz m a i Angį.neseniai nukalta sąvoka psichoanalizės žodyne. Šiuo atveju kalbama ne apie aktyvų ar pasyvų tos pačios varos variantą. kad skaudžių 106 . kurio tikslas yra tučtuojau redukuoti įtampą.nemalonumo principą. Freud. Sadizmas turi aktyvų varos tikslą. kad. turinti reikšmės paciento gijim ui. Jis teigia. working-off mechanisms. Įveikimo mechanizmai . Galiausiai pirminis sadizmas išvirsta į mazochizmą. kliudančius raidai. 1937). net jei dėl to ten­ ka kęsti įtampos padidėjimą ar nemalonius potyrius. vok. bet ir objektas.

58). asmuo. kad jis buvo atskirtas nuo apibrėžto afekto: pats vaiz­ dinys ir toliau liko sąmoningas. tai gali reikštis menkučiais prieta­ ringais ritualais. Iz o l ia c ija Angį. redukuoja nemalonias įtampas.. Izoliacija šia prasme yra gimininga su *intelektualizacija. Pasak Bibringo. kas *iškrova ar *gynyba. Vienas prancūzų froidizmo mokyklos teoretikų Danielis Lagache’as toliau išplėtojo Bibringo tezes. tačiau buvo susilpnintas ir izoliuotas“ (Freud. dėl kurių tos įtampos randasi (Bibring. kurios taikomos išmokimo teorija paremtoje terapijoje (Wolpe. Isolierung ^Gynybos mechanizmas. susijusių su *būtinybe kartoti. Panašu. Mintyse ir elgsenoje žmogaus. sergąs fobija.. reiškiąs ^vaizdinių ir minčių atskyrimą nuo juos lydinčių jausmų arba minčių ir elgsenos modelių izoliavi­ mą nuo kitų kasdienių individo funkcijų. pranc. kontroliuojant Ego. gali būti izoliacijos elementų. Įveikimas. Šis terminas pirmą kartą atsiranda jau pačiose ankstyviausiose Freudo diskusijose *gynybos tema: „[. 1943). isolation. p. reiškia tam tikrą nemalonių įtampų ir pavojaus neutralizaciją. kuriuos duotasis asmuo privalo atlikinėti. 1959).. 1894a. kad įveikimo mechanizmai šiek tiek panašūs į vadi­ namąsias desensibilizacijos technikas. Terapiniame procese tai vyksta sąmoningai vartojant žodžius ir mintis vietoj veiksmų. Lagache’o nuomone. Šios izoliacijos atmainos pavyzdžių aptinkame tais atvejais. jeigu terapijos metu. Jo funkcija yra keisti vidinius sąlygotumus. pajėgus išsivaduoti nuo nerimą ke­ liančio laukimo.] gynyba nuo priešiško vaizdinio prasidėjo dėl to.išgyvenimų kartojimas. sąmoningai kontroliuojamomis sąlygomis. turinčių aiškų įkyrumų pobūdį. įveikimo mechanizmas nėra tas pat. kuris iš pažiūros mąs­ to racionaliai ir elgiasi normaliai. kai žmogus be jausmingumo pasakoja apie tragiškus savo gyvenimo epizodus. vok. 1969). Pavyzdžiui. Pavyzdžiui. susipažįsta su jai grėsmingomis situacijomis (Lagache. Kita izoliacijos atmaina labai dažnai pastebima *įkyrumų neurozės atvejais. idant jo ne­ 107 .

kad izoliacijos genezė yra anksty­ vesnė gynyba nuo varų impulsų. Vėlyvame darbe Hemmung. Lytėjimo tabu ypač dažnai pastebima įkyrumų neuroze sergančių pacientų atvejais. dažnai pasirodo.ištiktų nervų priepuolis (Sjöbäck. „nes lytėjimas ir fizinis kontaktas yra tiesioginis ir agresyvaus. ir meilaus objekto kateksio tikslas“ (Freud. neįžvelgdamas jokio savo elgsenos prieštaringumo. Taip suprantama izoliacija yra draudimas ir . Symptom und Angst (1926d) Freudas teigia. 1926d.baimė prisiliesti. Izoliacija gali būti ir platesnio masto ir reikšti asmenybės susiskaidymą į kelis vienas nuo kito atskirus fragmentus.dėl jo kylanti . Ciniškas ir šaltas verslininkas gali stropiai lankytis bažny­ čioje ir visiškai pritarti iš sakyklos skelbiamai moralei. kad abi nuostatos remiasi bendru nesąmoningosios sferos pamatu (Eissler. 1959). 122). Tokia ankstyva gynyba galėjo suvai­ dinti draudimo paliesti vaidmenį. 108 . Nuodugniau ištyrus tokį atvejį. p. 1985).

k K altės jausm as Angį. vok. Minimame 109 . Šia prasme kaltės jausmas gali kilti ir padarius reikšmingą nusikaltimą. kurie buvo perstumti nuo šio objekto į Ego“ (Freud. savęs niekinimą ir autodestruktyvius veiksmus. 1923b. Schuldgefühl Šis terminas vartojamas įvairiomis reikšmėmis. sentiment de culpabilité. kurias individas dėl tam tikrų priežasčių smerkia. Freudas detaliau.] prie­ kaištuose sau pačiam atpažįstami priekaištai meilės objektui. vadinama *Superego. Veikale Das Ich und das Es (1923b) pateikdamas savo galutinę psichikos to p o g ra­ fijos teoriją. Kitais atvejais šis jausmas nėra susijęs su konkretesniais veiksmais ar mintimis.] kaltės jausmas yra šią kritiką atitinkąs Ego suvokinys“ (Freud. jis turi bendresnę prasmę ir reiškiasi ^menkavertišku­ mo arba nepakankamo vertingumo jausmu. kritiškos ir baudžiančios instancijos funkciją. ir pajutus menką pagundą. Klinikinis melancholijos paveikslas aprė­ pia kaltinimus savo paties adresu. p. Pasak jau klasikine tapusios Freudo formuluotės. p. Psichoanalitinė psichopatologija į šią būseną atkreipė dėmesį *įkyrumų neurozių atvejais. 1917e. Jis gali reikšti sąmo­ ningą emocinę reakciją į veiksmus ir mintis. kur ji reiškiasi sąžinės priekaištų arba gėdos jausmo dėl įkyrių minčių ar veiksmų pavidalu (Freud. o sykiu ir bendresniais bruožais aptaria kaltės jausmo mechanizmą.. Kasdienio gyvenimo psichologijoje kaltės jausmas yra gerai žinoma emocinė būsena. ^Psichoanalizėje daro­ ma prielaida. 1895c). kurią Freudas išplėtojo vėlyvajame periode.. Kaltės jausmas yra Ego reakcija į Superego veiklą: „[. Ego raidoje jo dalis. sense o f guilt. Freudas teigia... atlieka stebėtojiškos. „[. Ši sąvoka užima garbingą vietą melancholijos teorijoje. kad *Ego tuo metu dėl tam tikrų tarpžmogiškų santykių *intemalizacijos patiria *skilimąį smerkiančiąjąir smerkiamą­ ją dalis. 53). pranc. 248). kad kaltės jausmo pamatuose gali slypėti ir save nu­ bausti geidžiančios nesąmoningos galios.

. kuris. 52). yra *Edipo komplekso palikimas. nes sąžinės radimasis kuo artimiausiai susijęs su nesąmoningajai sričiai priklausančiu Edipo kompleksu“ (Freud. Karlas Abrahamas (1877-1925) oralinę fazę skirsto į ankstyvąją čiulpimo ir vėlyvąją graužimo fazes.] surizikavus tarti. kritikuojančio­ ji Superego instancija. Klein teigia. Jis pripažino. 1927). kad sąžinė. oralinių *santykių su objektu ir ankstyviausių *tapatinimosi su objektu arba *pirminio tapatinimosi atmainų. ypač . įvairiais as­ pektais susijusiems su oraline ^inkorporacija: meile. yra Melanie Klein (1882-1960). remiantis analogija su kanibaliniais ritualais. kad didelė kaltės jausmo dalis normaliu atveju turi likti nesąmoninga. 110 . pranc. ir blogus potyrius..veikale Freudas taip pat vartojo nesąmoningo kaltės jausmo sąvoką. dar vadinamoje ir *oraline sadistine faze. ir vėles­ niuose darbuose pakeitė ją terminu „nesąmoningas bausmės poreikis“. kannibalisch Terminas. cannibalique. Šioje fazėje santykiui su motina. 1948). p. esama kanibalinių ele­ mentų. 1923b. kūdikis kartais pati­ ria kaltės jausmą. kad tokia formuluotė skamba kaip paradoksas. naikinimu. atne­ ša nusiraminimą ir frustraciją (Abraham. 1905d. vėliau skyrusių daug dėmesio kaltės jausmo mįslei. K a n ib a l in is Angį. kad jau *paranoidinės nuostatos metu. Esama artimo ryšio tarp kanibalinių. y. Viena teoretikių. cannibalistic. 1912-1913). Kanibaliniai polinkiai ima reikštis antrojoje *oralinės fazės stadijoje. *objekto bruožų laikymu savo viduje ar jų pasisavinimu (Freud. susijusioje su dantų dygimu. var­ tojamas nusakyti ^santykiui su objektu ir ^fantazijai. Šie jausmai užbėga už akių Edipo komplekso raidai ir išsisprendimui bei Superego kristalizacijai (Klein. „Galima [.su motinos krūtimi. būdinga *ambivalencija. Krūtis žadina ir gerus. Būdingas jos teorijos bruožas yra daugelio psichologinių reiškinių ir procesų įkurdinimas anksty­ viausiose raidos fazėse. t. Pastaro­ joje. pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais. vok. Nesąmoningas kaltės jausmas randasi iš to.

bent jau berniukams . Kastracijos kompleksą Freudas atrado analizuodamas Mažylį Han­ są. o kastracijos komplek­ sas pagreitina *Superego formavimąsi. Edipo komplekso požiūriu kastracijos komp­ leksas susijęs su skirtingais abiejų lyčių vaidmenimis. Naudodama­ sis trimis šaltiniais . vok. Mer­ gaitė penio stygių išgyvena kaip skriaudą. Pirmąjį daugmaž sistemingą šio komplekso pateikimą aptinkame Freudo teorijoje apie *vaikų seksualumą (Freud. Berniukui šis atradimas aktualizuoja .dažniausiai įsivaiz­ duojam ą. Penis \ .K a stra cijo s kompleksas Angl.Freudas padarė tvirtą išvadą. Berniukui kastracijos nerimas gimsta kaip padarinys tėvo draudimo atlikti seksualinius veiksmus. 1974). Berniukas įžengia į latencijos periodą. Komplekso psichinė struktūra berniuko ir mer­ gaitės atvejais esti skirtinga. Šis kompleksas randasi. Be to. jog šis kompleksas . kastracijos kompleksas turi didelę reikšmę berniuko *narcizmui. Jos seksualinės varos kryps­ ta į tėvo penio pusę. penio pavydas jeigu jis apskritai egzistuoja . 1908c). Pasak jų. Feministiniai sluoksniai kritikavo šį biologinį penio pavydo sąvokos pamatą. kad turi įrodymų tvirtinti.iš tėvo kylančią kastracijos grėsmę. kurių versmė yra ^fantazijos penio praradimo tema. Mergaitės atveju kastracijos kompleksas žymi Edipo komplekso pradžią. Kastracijos komp­ leksas susiformuoja *falinėje fazėje. iškilusiais *psichoanalizės metu. complexe de castration.yra socialiai nulemtos moters priespaudos išraiška (Mitchell. castration complex. sąmoningais prisiminimais ir ne­ sąmoningais vaikystės laikų prisiminimais.yra visuotinis. Vaikas atranda anatominį lyčių skirtingumą. Kas­ trationskomplex ^Vaizdiniai ir juos lydintys *afektai. Kastracijos kompleksas yra tiesiogiai susijęs su *Edipo kompleksu. Apskritai mergaitė pradeda jausti *penio pavydą ir verčia kaltę motinai už jo stygių. regint anatominį lyčių skirtingumą. ir tai susiję su troškimu gauti iš jo kūdikį. pranc.vaikų stebėjimu. Mergaitės atveju situaci­ ja yra ne tokia aiški. Berniuko atveju Edipo dramos pabaiga yra seksualinio *geismo sutramdymas motinos atžvilgiu. .

Tačiau Freudas laikėsi savo požiūrio ir kastracijos kompleksą bei dėl jo kylantį nerimą traktavo kaip nepriklausomą psi­ chikos darinį. Stärcke.yra svarbi savo paties asmens paveikslo dalis. nes jo pamatą sudaranti grėsmė retai kada esti matoma. Daroma prielaida. Kas­ tracijos kompleksas yra savitas psichologinis darinys. o nujunkius vaiką nuo krūties tampa nebegrįžtama. menkų chirurginių intervencijų ar gyvūnų baimė yra kastracijos komplekso *perstūmimas arba *deformacija.ankstyvos nerimą keliančios fantazijos. Dėl to kai kurie teoretikai mėgino kildinti šį kompleksą iš labiau realistinių prielaidų. 1921). 1924). ki­ taip sakant . dažnai neturinčios jokio pagrindo konkrečioje duotojo individo istorijoje. Kiekviena peniui kylanti grėsmė tampa grėsme paties berniuko paveikslui. K ata r sio m e t o d a s Angį. jog savotiškas kastracijos prototipas yra motinos krūties netektis. kad tam tikrų įvykių. Regimajame potyrių ir elgsenų pasaulyje kastracijos kompleksas išoriškai neretai reiškiasi gana mįslingai. Ši vadinamoji pirminė kastracija kartojasi po kiekvieno maiti­ nimo. Pasak A. *Menkavertiškumo jausmo ir *perversijos priežastis taip pat gali būti kastraci­ jos kompleksas. kad „kastracijos kompleksas yra aidas kraupios baimės. baigus jį žindyti. kuris teigė. Šia kryptimi mėgino samprotauti A. šie išgyvenimai padeda vėlesnio kastracijos komplekso pamatus (Stärcke. atliekant psichoanalizę bemaž visados galima kokiu nors simboliniu pavidalu šį kompleksą aptikti. kathartisches Heilverfahren 112 . Be to. kai būtų atsižvel­ giama į vaiko anksčiau patirtas skaudžias netektis ir atskirtį. vaiko patirtos dėl atsiskyrimo nuo motinos per *gimimo trau­ mą“ (Rank. Pasak Freudo. méthode cathartique. cathartic therapy. teigęs. Stärcke’s. kurią kūdikis patiria. pasitelkda­ mas kastracijos kompleksą ir jo transformacijas (Freud. jis yra pavyzdys *pirminės fantazijos. Freudas puoselėjo ketinimų paaiškinti psichopatologijos reiškinius. pranc. Ši grėsmė didina kas­ tracijos nerimą. Kitą tos pačios dvasios koncepciją pateikė Otto Ran­ kas (1884-1939). vok. Pasak Freudo. 1926d). normaliais atvejais nie­ kados ši grėsmė nėra realizuojama.

Pagijimas siejasi su būtinybe išlaisvinti afektą per iškrovą. Pačios laisvosios asociacijos irgi daro tam tikrą katarsio poveikį. 1895d). terapinė katarsio reikš­ mė sumenko. Freudui pakeitus hipnozę *laisvųjų asociacijų technika. Jį vartojo Aristotelis (384-322 pr. Teoriniu požiūriu. Tai pasakytina apie Jacobo Levy’io Moreno (1892-1974) psichodramą. afektas. susijęs su traumuojamu įvykiu. aprašinėdamas emociškai išlaisvinantį efektą. kuri dažnai išorėn išsiveržia. ^objektai ir pan. Vis dėlto. jungdami jį su hipnoze (Breuer & Freud. kurį žiūrovams sukelia tragedijos menas. 1974. kurioje pacientas.. dirbdami drauge 1890-1895 m. lieka užgniaužtas. pranc. withdrawal ofcathexis (dec a thex is)'. vok. reiškiąs. Aštuntame dešimtmetyje Arthuro Janovo ir Danielo Casrielo inicijuota ir išpopuliarėjusi „pirminio riksmo“ terapija taip pat buvo aiškiai paženklinta katarsio antspaudu (Janov. K a TEKSIO ATITRAUKIMAS Angį. Kr. o *išsireagavęs „apsivalo“ nuo su jais susijusių afektų. afektas išvirsta į fizinius simptomus. vaizduoja save ir kitus (Moreno & Ennis. katarsio metodą taikė. Taip jis netu­ ri natūralios galimybės išsilieti. sergantiems konversine is­ terija.). Dėl šių terapijos metodų efektų tvarumo nuomonės skiriasi. vykstant klasikinei *psichoanalizei. kai terapijos efektas pagrįstas adekva­ čia patogeninių *afektų iškrova. Gydymo metu pacientas gauna galimybę prisiminti ir net iš naujo išgyventi traumuojamus nu­ tikimus. Breueris (1842-1925) ir Freudas. 113 . pavyzdžiui. 1950). Kai kurios šiuolaikinės psichoterapi­ jos atmainos vėl sutelkė dėmesį į katarsio efektą. désinvestissement:. giliomis liūdesio reakcijomis arba ūmiais įniršio protrūkiais. dažnai ima reikštis katarsio reakcijos. kad ^vaizdiniai. Graikų kalbos žodis kathairo reiškia „apsivalymą“.Psichoterapijos metodas. susijusios su skaudžių prisiminimų išgyvenimais. Casriel. vaidindamas įvairius vaidmenis.. Entziehung (Abziehung) der Besetzung ^Ekonominis procesas. Asmenims. nes svarbesnis tapo emocinis ir intelektualinis terapijos metu išgautos *medžiagos *perdirbimas. 1974).

1895/1950a). K a t e k s is Angį. energijos pasiskirstymui ^psichikos aparate. Šiame antrajame veikale aiškiai jus­ ti įtaka. vok. suprantamais kaip psichinės reprezentacijos: asmenimis. t. aprašyti. Freudas atsisakė neuropsichologijos sąvokų aparato. kad atsipalaida­ vusios energijos krūvis tenka kitiems ikisąmoningoje sferoje tverian­ tiems vaizdiniams. nukeliami į *nesąmoningąją sferą. Daroma prielaida. Energijos pasi­ skirstymas per objektų reprezentacijos kateksį ir kateksio atitraukimą 114 . daiktais. Šis krūvis atlieka *antikateksio funkciją ir palaiko galiojantį išstūmimą (Freud. Kateksio atitraukimą nuo tam tikro vaizdinio ir šio vaizdinio afektinio dėmens praradim ą Freudas laikė lemiamu *išstūmimo veiksniu. pasitelkiant fiziką ir chemiją. Ego kateksis proporcingai didėja (Freud. kad narcistinės būse­ nos irgi yra panašios *psichikos energijos *perstūmimo padarinys. Dar 1895 m.po mirties išleistame darbe Entwurf einer Psychologie (Freud. nutikimais ir t. kurie vyksta organizmo neuronų struktūroje. y. turė­ ję galimybę patekti į *ikisąmoningosios sferos ir *sąmonės sistemas. 1914c). Ši sąvoka vartojama psichikos ekonomijai.neurofiziologas Emstas Brücke (1819-1892) ir Theodoras Meynertas (1833-1892). cathexis. Besetzung Kiekis ^psichinės energijos. investissement. Freudas pavartojo kateksio terminą veikale Studien über Hysterie. 1915e). o vėliau . Ati­ traukiant kateksį nuo kitų objektų. *Topografme prasme šis procesas reiškia. kurią jo autoriui padarė mokytojai .kuriems anksčiau teko ^psichinės energijos krūvis. Abu jie buvo užkietėję materialistai ir manė. t. perteikian­ čią nervų sistemą kategorijomis tų energijos pokyčių. nebetenka *kateksio. Šios dvasios įkvėptas Freudas ir sukūrė teoriją. pranc. kad vaizdiniai. Teigiama. Paskelbęs veikalą Die Traumdeutung. kad visus su sąmone susijusius biologinius procesus galima iš principo paaiškinti. susietos su ^vaizdiniais.

Objektas su stipriu griauna­ mosios energijos kateksiu gimdo neapykantos afektą. Kateksis tenka vaiz­ diniams arba mintims . kai *psichikos energija investuojama į vaizdinius. Šias sąvokas Freudas vartojo ir aiškin­ damas tai. Tokiu atveju įvyksta psichinės energijos kateksio *perstūmimas nuo pirminio smarkaus jausmo prie nekalto vaizdinio.atsižvelgdama į aplinkos reikalavimus .sąmoningiems ir nesąmoningiems. *Psichoanalizėje juos vadiname bendru *objektų terminu. tačiau niekados nėra jos išsamiau apibrėžęs. tačiau be juos lydinčio jausmo.nuo malonumo iki nemalonumo . lyg termino „kateksis“ turinys yra skirtingas. kad energija kyla iš Id. Tais atvejais. kad energijos krūvis. 115 . Sykiu daugelis Freudo tekstų fragmentų byloja apie tai. kurioje Freudas postuluoja dvi varų rū­ šis .ska­ le. Pateiksime keletą pavyzdžių.jam tapo psichologine sąvoka. Vaizdinių kateksiui vartojamos psichinės energijos versmė yra *varos. Bet ne visados aišku. Nesąmoningajai sferai būdinga tai. Apskritai jis turi galvoje vaizdinius. *Ego ir *Superego. ji atsiskleidžia su visa emocijų . kad Ego ir Superego veikla remiasi kitokia psichinės energijos atmaina. kaip šią sąvoką taikė Freudas. Vaizdinio ir jo kateksio arba sąmoningo *afekto nesutapimas yra atsakingas už tam tikrus klinikos reiškinius. Kartais atrodo. o varos randasi iš biologinių struktūrų. nes ji čia tarytum reiškia.*mirties ir *gyvybės varas. turįs stiprų libidinės energijos kateksį. veržiasi tučtuojau išsikrauti. Nors Freudas dažnai vartojo kateksio sąvoką.šaltiniu. Ikisąmoningoji sfera stengiasi šį procesą pristabdyti ir .planuoja adekvačius veiksmus (Freud. Kitas sunkumas randasi dėl psichikos daliji­ mo į *Id. Pacientas gana dažnai pri­ simena svarbius. Freudas teigia. tačiau kartais . tampa meilės . o objektas. Dėl to randasi visa virtinė inter­ pretacijos problemų. Šiuo antruoju atveju kateksio sąvoka darosi nesuprantama. esama dviejų skirtingų energijos pa­ vidalų: griaunamosios energijos ir *libido. vykstą *nesąmoningoj oje ir *ikisąmoningojoje sferose. kuo skiriasi procesai. Paskutiniojoje varų teorijoje. kuris yra varų buveinė. traumuojamus savo gyvenimo įvykius. kad psichinė energija pereina nuo vieno asmens kitam.ir fizinius asmenis. pasiekęs tam tikrą įtampos lygį. 1900a). Dide­ lė terapinio darbo dalis esti pastangos iš naujo susieti kateksį ir tikrąjį afektą su pirmine trauma.plačiąja šio žodžio prasme .

Freudas manė. 1908c). Nors empirinė *medžiaga buvo gauta daugiausiai iš berniukų. pažiū­ roms. pasižymįs didele afekto galia. nes nemėgo nebūtinos techninės terminijos. Šią teoriją Freudas pateikė straipsnyje Über infantile Sexualtheorien (Freud. valios aktams. Freudo veikalų vertėjas į anglų kalbą. Komplex Organizuotas *vaizdinių ir atsiminimų junginys. Kompleksas esti visiškai ar iš dalies nesąmoningas. ši sąvoka labai naudinga. théorie cloacal. neįžvelgiančių. Kloakentheorie Seksualinis vaizdinys vaikų. 1981). Kateksio sąvoka yra labai vertingas klinikinio darbo instrumentas. vertybėms ir veiksmams. pranc. vertinant gydymo pažangą (Brenner. 1961). aiškinant jas kateksio distribucija įvairių objektų ir paties subjekto atžvilgiu. yra protingas paaiškinimas mįslės. vaiko supratimu. Galiausiai . Šiandieniai psichoanalitikai paprastai kateksį laiko parankia metafora. Freudas buvo nepatenkintas šio termino vertimu. complex. kad moteris turi tik vieną angą išmatoms šalinti ir vaikams gimdyti. Be to. kad pana­ šūs vaizdiniai labai paplitę vaikų tarpe. 116 . cloacal theory. Vaikas daro prielaidą. psichoanalitikas Jamesas Strachey’us (1887— 1967) vokišką terminą Besetzung perteikė graikiškos kilmės neologizmu kathexis. Empiriniai tyrinėjimai pateikėjam įrodymų. K l o a k o s t e o r ija Angį.terminologinė pastaba. apie kurią *psichikos instanciją kalbame (Laplache & Leclaire. Tam tikros patologinės būsenos darosi supranta­ mos. kad tą pat mano ir mergaitės. pranc. todėl gali daryti lemiamą įtaką jo suvokimui. vok.priklausomai nuo to. tačiau teikia struktūrą individo išgyvenimams ir elgsenai. Jie randasi labai anksti ir. jausmams. kuo makštis skiriasi nuo išeinamosios angos. vok. kaip vaikai ateina į pa­ saulį. complexe. K om pleksas Angį.

Tokias asociacijas Jungas aiškino kaip ap­ raiškas didelį emocinį krūvį turinčio komplekso. kad „kompleksas“ nevykusiai siejasi su pa­ tologija. Be to. neapykanta. pra­ džioje atliktuose eksperimentuose. Profesinėje literatūroje aptinkama net penkios dešimtys įvairių kompleksų. o ne likti vien žodine etikete. Freudas jau ir anksčiau rezervuotai žiūrėjo į komplekso sąvoką. Taip Jungas nustatė. vos pastebėjus kokį žmogaus elgse­ nos savitumą.. „motinos kompleksas“. Girdi. pvz. 1955). Ypač kritiškai jis žiūrėjo į viso­ kių kompleksų „veisimąsi“. 1914d). Pats Freudas santūriai naudojosi komplekso sąvoka. Kiekvienas žmogus išgyvena Edipo dramą ir šio komplekso liekanos suteikia struktūrą ir normalioms funkcijoms (Jones. tuojau pat jis imamas vadinti kompleksu (Freud. žodis „tėvelis“ kai kuriems respondentams siejosi su „tironu. Pvz. 1927). Todėl tad savo tekstuose kalbėjo išimtinai apie *Edipo komp­ leksą ir apie jo išvestinį . Populiariojoje psichologijoje kompleksas įgijo pilietybės teises. susijusiuose su asociacijomis. Freudas tiesiog stengėsi išryškinti tam tikrą Edipo komplekso aspektą. komp­ leksas formuojasi žmonių tarpusavio santykiuose ankstyvosios kūdi­ kystės laiku. engimu“. Tačiau Freudas abejojo aiškinamąja šios sąvokos verte.. Pasak jo. nors dar anksčiau jį vartojo jau Josefas Breueris (1842-1925). 117 . Vartodamas terminus „tėvo kompleksas“. XX a. kad komplekso sąvoka turi remtis į psichoanalizės teorijos ir praktikos pamatą. 1918). žodį „tėvelis“. kurios labai skiriasi nuo taupaus šio termino vartojimo klasikinėje *psichoanalizėje. Jun­ gas tiriamiesiems pasiūlydavo įvairių pradinių žodžių. tam tikra linkme kreipiančio tiriamojo asociacijas (Jung. ir prašydavo pateikti savo asociacijas. kad ši sąvoka pirmiausia atlieka aprašomąją funkci­ ją: leidžia iš pirmo žvilgsnio paskiruose ir atsitiktiniuose elementuose įžvelgti didelės afektinės galios minčių ir vaizdinių ratus. Jis manė. Šio termino populiaru­ mą kasdienos gyvenime paskatino Alfredo Adlerio (1870-1937) idėja apie menkavertiškumo kompleksą kaip varomąją individo raidos jėgą (Adler. kad kartais atsakymuose rasdavosi ypatingų asociacijų.*kastracijos kompleksą. baime. „brolių ir seserų komp­ leksas“.Šį terminą išpopuliarino Carlas Gustavas Jungas (1875-1961). Freudas laikėsi nuomonės. jis manė. valdžia.

Įkyrumų neurozės simptomams būdingas kompromisinis sprendimas *psichikos konflik­ to. Kompromiso radimosi sąvoką Freudas praplėtė. Pavyzdžiui.. ir kitomis raiškos atmainomis. jį palaiko abi pusės“ (Freud. 118 . kuris kyla tarp išstumtojo geismo ir išstumiančiosios gynybos (Freud. formation de compromis. psichikos konfliktų kompromisais jis laikė *sapnus ir ū k ­ tus. Kompromisinių darinių koncepciją Freudas sukūrė pirmuosiuose *įkyrumų neurozės mechanizmų tyrinėjimuose. Dėl tos pačios priežasties simptomas yra ir toks atsparus. Kompromissbildung Daugiau ar mažiau deformuota išstumto ^vaizdinio atmaina. greta neurozės simptomų.. Abi išsiskyrusios jėgos [gynyba ir išstumtasis geismas] vėlei susi­ tinka simptome ir tarytum susitaiko per kompromisą. 1916-1917. ir *gynybą. papil­ dydamas ją. XXIII paskaita. kurio išraiška yra simptomo radimasis. p. vok. 358-359). 1896b). 1916-1917 m. Šį mechanizmą galima taip pavaizduoti: Išstumiančioji instancija: gynyba Sapnas Konfliktas Kompromisas Raiškos forma Riktas Simptomas t Išstumtas nesąmoningas geismas Išstumtojo geismo ir išstumiančiosios gynybos jėgų santykis buna nevienodas.]. pra­ sismelkusi į *sąmonę. compromise-formation\ pranc.K o m pro m isin is da r in y s Angl. Kompromisinis darinys gali patenkinti ir ne­ sąmoningą *geismą. paskaitose apie *psichoanalizę Freudas šį me­ chanizmą aprašo šitaip: „[Neurozės simptomai] yra konflikto išraiška [. Kartais išstumtasis turinys yra taip gynybos iškraipytas.

deramu momentu . kad nesąmoningas geismas prabyla visai nedeformuotas.pateikdamas pacientui šią konstrukciją. Sėk­ mingais atvejais. Tačiau konstrukcija vertinga net tada. kad jis prisimintų. K o n st r u k c ija Angį. vok. ir šiuo požiūriu konstrukcija gali kartais būti gera pagalba. Analitikas privalo stengtis hipotetiškai juos rekonstruoti. p. ir žinios. kad pacientas būtų smarkiai įsitikinęs konstrukcijos teisingumu. Mat tie nutikimai yra taip nutolę praeitin. Iš laisvųjų asociaci­ jų gauta medžiaga dažnai daro chaoso įspūdį. kaip ir sugrą­ žinus prisiminimus“ (Freud. Užtat. O kitais atvejais gynyba esti tokia silpna. kai šie prisiminimai vis dėlto negrįžta. tam tikrais atvejais galima įžvelgti jų vidinę 119 . Ši hipotezė remiasi iš laisvųjų asociacijų gautais duo­ menimis. Konstruktion Psichoanalitiko hipotezė apie tikrą ar fantazuotą nutikimą paciento vaikystėje. tai pasakytina apie kai kuriuos geisminius sapnus. Freudas šį užsiėmimą lygina su kinų dėlione. pranc. construction. Pavyzdžiui. galima pasiekti. kad labai nutolsta nuo pateiktosios aso­ ciacijų medžiagos. Konstrukcijos sąvoką Freudas aptaria vėlyvame darbe Konstruk­ tionen in der Analyse (1937d).. Psichoanalitiko užduotis yra suteikti joms struktūrą. Jis pabrėžia. Terapiniu požiūriu rezultatas čia yra toks pat. Freudas rašo: „Labai dažnai nepavyksta nuvesti paciento iki to taško. kad pacientas dažniausiai jų neprisimena. 1937d. Tam reikalingas ir kūrybingumas. kai konstrukcija pritampa prie ankstyvosios vaikystės išgyvenimų.kad jo nebeįmanoma atpažinti.jis pateikia įdomių išvadų apie konstrukcijos esmę. remdamasis turima medžiaga ir . Nors laisvosios *asociacijos yra fragmentiškos ir iš pažiūros nedarnios. kaip sunku pacientui pri­ siminti ankstyvojoje kūdikystėje vykusius procesus. kas buvo išstumta. 265-266). ji gali paskatinti išstumtųjų prisiminimų grįžimą. sėkmingai atliekant anali­ zę. Konstrukcija yra drąsesnis žingsnis už *interpretaciją ta prasme. Viename ankstyvųjų veikalų Ein Kind wird geschlagen (1919e) .

kad em­ piriniai konstrukcijos pamatai daugeliu požiūrių yra silpni. kad ir klinikinės praktikos. counter-transference\ pranc.. ir jų santykis su empiriniais duomenimis dažnai esti labai menkas. Pavyzdžiui. p. K o n t r a pe r k ė l im a s Angį. kad empirinės psicho­ logijos mokslo idealas . vok. 144120 . 1975). contre-transfer.] nutinka gydytojui dėl paciento įtakos nesąmoningiems gydytojo jausmams“. kas [. sprendžiant apie vidinį žmogaus gyve­ nimą.atsidūrė situacijoje. Freudas kontraperkėlimui nėra skyręs daug vietos savo raštuose. kad „[.]“ (Freud.fizika . panašios į psichoanalizės konstruk­ cijas.] kiekvienas psichoanalitikas gali nueiti tik iki tos vietos. ir teigė. ypač į paciento *perkėlimą. Šias idėjas toliau plėtojo vadinamoji prancūzų froidizmo mokykla.. nepermaldaujamai ir primygtinai verčiančią kurti tam tikrą konstrukciją. kvantų mechanikos teorinės hipotezės yra ne kas kita kaip konstrukcijos. būtų remiamasi tvirtu empiriniu pamatu. Kaip papildomą pastabą galima čia dar pridurti. 1910d. Konstrukci­ jos sąvoka .. pasitelkiant neprik­ lausomus šaltinius. Freudas suvokė.. kad. 1977). Kai kuriais atvejais jam pavyko įrodyti šios sąvokos teisingumą. Jis žiūrėjo į jį kaip į „tai. kaip kalbos“ (Lacan. Ši mintis išreikšta aforizmu: „Nesąmoningosios sferos struktūra yra tokia pat..kaip ir derėjo tikėtis . Kai kurie psichoana­ litikai ir toliau labai akcentuoja adekvačių konstrukcijų. ir teorijos domėjimasis konstrukci­ jomis per paskutiniuosius dešimtmečius sumažėjo. Gegenü­ bertragung Nesąm oninga analitiko reakcija į pacientą. dar vadinamų ir rekonstrukcijomis. reikšmę terapiniame darbe (Greenacre.susidūrė su itin smarkia psichologų kritika. Įžymiausias jos teoretikas Jacquesas Lacanas (1901-1981) *nesąmoningosios sferos struktūras traktuoja kaip analogiškas duoto­ sios kalbos gramatikai.. panašioje į *psichoanalizės padėtį. iki kurios jam leidžia eiti jo paties kompleksai ir vidinis priešinimasis [. Panašu.logiką. nes šie reikalauja. Šiems atvejams jis teikė didelę įrodomąją reikšmę.

Vėlesnieji analitikai kontraperkėlimui skyrė daug dėmesio. turinti reikšmę ir prasmę. pvz. Konversijos sąvoka pasirodo pačiose ankstyviausiose kazuistinė­ se *psichoanalizės analizėse. Psichiatras Georgas Groddeckas (1866-1934). Tada libido pažadina nervus. pvz. Fiziniai simp­ tomai gali būti motoriniai. teisingų apraiškų ir per švelnias *neurozes pasiekiant net sunkias psichozes. puoselėjo radikalią tezę. Su ekonomine per­ spektyva. Gitelson. pradedant nuo atsitiktinių. 1951 . Psichoanalitiniame gydyme kontraperkėlimą Freudas laikė kliu­ dančiu elementu. išsilaisvina per * išstūmimą. 1950. Fiziniai simptomai. fizinis simptomas yra ne ^vaizdinio turinio. Žinios in­ terpretacija nėra lengvas dalykas. o šie sukelia fizinį simptomą.145). K o n v e r sija Angį. susijusi su konfliktiniu vaizdiniu. kai ^psichikos konfliktą pakeičia fizinis simptomas. Iš pradžiųjis konversiją aiškina *ekonominėmis kategorijomis. 1905e). paralyžius. vok. Konversija taip pat yra pagrindinė *konversinės isterijos apraiška. Freudas vartoja konversijos sąvoką. arba sensoriniai. conversion. kurį privalu eliminuoti. atvejį veikale Studien über Hysterie (1895d). skausmo pojūtis. nag­ rinėdamas ponios Emmos von N. *Libido energija. bet su tuo turiniu susijusio afekto transformacijos padarinys. Pa­ sak Freudo.. pasak kurio fizinis simptomas yra žinia. su kuriuo Freudas daugelį metų susirašinėjo. Konversion Reiškinys. Little. pranc. tačiau dažnai dėl paslėpto konflikto jis esti deformuojamas (Freud. 1894e). Apsauginė priemonė yra *mokomoji psichoanalizė. nes ji buvo deformuota dėl *sutirštėjimo ir *perstūmimo (Freud. kad kontraperkėlimą galima panaudoti kaip kelrodį interpretacijos darbe (Heiman. Kai kurie laikėsi nuomonės. pasak kurios visos somatinės ligos yra nesąmoningų 121 . siejasi požiūris. Šis reiškinys visiškai prieinamas sąmonei. Freudo priimta konversijos atžvilgiu. 1952). reiškiasi visose žmonių elgsenose. simboliškai susiję su nesąmoningomis *fantazijomis...

Šį terminą Freudas įvedė. Išgyvenimas esti išstumiamas. kaip psichikos procesai veikia fizinius procesus. konversinė isterija. be menkiausio nerimo pėdsako. ką įprasta vadinti sielos ir kūno problema. 1970). ir praktinio taikymo požiūriu. panašiai kaip esama papras­ tos nerimo isterijos.la belle indifférence. Kitaip tariant. pvz. pasižyminti dramatiškais simptomais. 1970). regisi visiškai prasmingas ir remiasi psichoanalizės praktika. priklausančiai psichosomatikai šiandien nepaprastai reikšmingai sferai ir tiriamųjų darbų. „esama grynos konversinės isterijos.. Tikrosios konver­ sinės isterijos atveju pacientas dažnai akceptuoja savo simptomus ir žiūri įjuos su stebėtinu abejingumu . Išstumtasis turinys grįžta fizinių simptomų pavidalu (Freud. Pasak Freudo. kuriai būdingi fiziniai konversiniai simptomai.konfliktų išraiška (Groddeck. Isterijos šal­ tinis yra traumos išgyvenimas ankstyvame amžiuje ir tam tikra kon­ stitucijos predispozicija. Konversinė isterija grynu pavidalu reiškiasi fiziniais simptomais be jokių *nerimo apraiškų. Vėlesniame gy­ venimo periode gali nutikti įvykis. conversion hysteria. 116). para­ lyžium. Konversionshysterie ^Isterijos atmaina. Kaip rodo prieinami duomenys. Konversija yra pavyzdys to. hystérie de conversion. Etiologijos požiūriu konversinė isterija panaši į *perkėlimo neurozę. 122 . kurios atveju reiškiasi nerimo jausmai ir fobijos be jokių konversijos požymių“ (Freud. XXII ir XXIII paskaitos). tačiau tų pastangų pagrįstumas vis tebekelia daug prieštaringų diskusijų (Szasz. šiandien yra labai retas ligos paveikslas. K o n v e r s i n ė ISTERIJA Angį. Nors konversijos procesas. pranc. vok. 1916-1917. ji kelia klausimą. intuityviai žvelgiant. 1909b. filosofiniu požiūriu jis yra problemiškas. aktualizuojąs anksčiau patirtą *traumą. p. Konversijos sąvoka gimininga platesnei somatizacijos sąvokai. Atlikta daug mėginimų atskleisti šį mįslingą „šuolį“. analizuodamas Mažylio Hanso *nerimo isteriją.

tad ir čia tariame [. viduryje išplėtojo fizinės energijos ir jos paskirų transformacijų teoriją. vartojama. freie Asso­ ziation (Einfall) Psichoanalizės technika.. kuris XIX a. skatinanti pacientą kalbėti viską. taikant ^ekonominę perspektyvą *psichoanalizėje. o kitas veikiau susaistytas“ (Freud. 1940.].free energy / bound energy. Susaisty­ toji energija pasižymi mažesniu paslankumu. pranc. psichinė energija reiškiasi dviem pavi­ dalais. Pradedant 1900 m.]. jog sielos gyvenime veikia tam tikra energijos atmaina [.. vadovaujant ir kontroliuojant Ego. Ankstyviausiose psichoanalizės fazėse ypač Breueris domėjosi įvairiais *psichinės energijos pavidalais. free association.. Josefas Breueris (1842-1925) ir Freudas šį terminą perėmė iš vokiečių fiziko Hermanno von Helmholtzo (1821-1894). Paskutiniajame psichoanalizės apibendrinime Freudas rašo: „Kituose gamtos moksluose esame pratę daryti tokio pobūdžio prielaidas. 164). energija tampa viena pagrindinių psichoanalizės sąvokų. Kateksio įgijimas ir netekimas vyksta pagal ^antrinio proceso modelį. L a isv o sio s a so cia cijo s Angį.. Laisvoji energija pasižymi paslankumu ta prasme. pranc. kas jam ateina į galvą. p. Ji eikvojama tuomet. énergie libre / énergie liée. freie Energie / gebundene Energie Sąvokų pora. vok. 123 . kad ^vaizdiniai lengvai gali įgyti *kateksį arba jo netekti. kurių vienas yra laisvas ir paslankus. O Freudas Breuerio hipotezę modi­ fikavo ir išplėtojo. libre associations vok.1 L a isv o ji en er g ija / s u sa isty to ji en er g ija Angį . kai *Ego veikia pagal ^pirminio proceso modelį.

Analitikas lie­ pia jam laisvai ir be jokio tramdymosi kalbėti viską. nevalia vadovautis racionalia atodaira. Asociacijos esti laisvos tik ta prasme. kad Ego kontrolė yra susilpnėjusi. su tam tikru regimojo sapno elementu. kad laisvosios asociacijos. Jis tyrė asociacijas. todėl nesąmoningoji medžiaga gali palyginti lais­ vai patekti į sąmonę. kas tik jam ateina į galvą. L a t e n c ijo s ( s l a p t a s is ) p e r io d a s Angį. kas šauna galvon“ ir tiksliau per­ teikiantį šį procesą. Freudas dažnai var­ tojo terminą Einfall. kad tokioje ypatingoje situacijoje *cenzūra susilpnėja. reiškiantį „tai. Laisvosios asociacijos yra vienas esmingiausių psichoanalitinės *pagrindinės taisyklės elementų. Tuo metu jis atrado. Pacientas taip pat neturi vengti kalbėti apie gėdingus ar moraliniu požiūriu nemalonius dalykus. Dalis savianalizės *medžiagos buvo pateikta veikale Die Traumdeutung (1900a). Latencija yra 124 . kurie domėjosi laisvosiomis asociacijomis. vok. tačiau dėl susilp­ nėjusios cenzūros jas smarkiau veikia nesąmoningoji sfera. pavyzdžiui. trunkąs nuo *Edipo komplekso išsirisimo. Jos visados determinuotos. susietos.Vokiečių psichologas Wilhelmas Wundtas (1832-1920) dar XIX a. 1918). kad aso­ ciacijas aiškino kaip emocinį krūvį turinčių nesąmoningų procesų apraišką (Jung. aštuntame dešimtmetyje atliko eksperimentinius asociacijų tyrinėjimus.période de latence. Šios technikos teorinis pamatas yra tas. latency period. gali suteikti informa­ cijos apie slaptąsias sapno mintis. paskutinia­ me dešimtmetyje. Ši technika prigijo *psichoanalizėje XIX a. vaikui sulaukus 5 ar 6 metų. sukeltas tam tikro žodinio dirgiklio ir net matavo reakcijos laiką. Nieko nevalia atmesti kaip beprasmio ar nesvarbaus dalyko. pranc . tačiau nuo jo skyrėsi tuo. pirmiausia priklausė Carlas Gustavas Jungas (1875-1961). Freudas šia procedūra sistemingiau naudojosi. Terapinėje situacijoje ši technika paprastai at­ rodo šitaip: pacientas gulasi ant kušetės ir atsipalaiduoja. ėmęsis savo *autoanalizės. iki brendimo periodo. pamažu pakeitusi ankstesnius įtaigos ir koncentracijos metodus. Latenzperiode Vaiko raidos periodas. Jis tęsė Wundto ekspe­ rimentinės psichologijos tradiciją. Pulkui tų ankstyvųjų psichoanalitikų.

kas organiškai apibrėžta. kad individas nuolatos at­ siduria skaudžiose ir *Ego sunkiose situacijose. ugdymui visiškai neprisidedant. névrose de destinée. pranc. 125 . kol tenkinasi skatinimu to. atrodo. kurie vėliau gali konfliktuoti su tikruoju Ego elgesiu ir sukelti *kaltės ir gėdos jausmus. nulemta paveldimumo ir kartais gali vykti. kad jis ištiktas piktos lemties. 1905d. Latencijos periodas nelaikomas seksualinės raidos faze. vok. Latencijos periodas ateina po Edipo komplekso sukelto emocinio chaoso. tačiau jo konkretus pavida­ las priklauso nuo socialinių ir kultūrinių veiksnių. ir vaikas taip perima moralinius vaizdinius ir idealus. kad Freudas didesnę reikšmę teikia biologiniams veiksniams. ugdymui: „Iš tikrųjų ši raida yra organiškai sąlygota. pavyzdžiui. Deseksualizuota ^psichinė energija dėl ^sublimacijos su­ telkiama į raidą pažintinių ir motorinių gebėjimų. o ne socializacijai. 177-178). o šio periodo radimąsi ir savybes aptarė veikale Drei Abhandlungen zur Sexualtheorie (1905d). ir stengiasi tai smarkiau ir giliau išryškinti“ (Freud. kurie ir toliau tarnauja savisaugai. L e m t ie s neurozė Angl.ybte neurosis. p. Aplinkai ir pačiam individui gali rodytis. tai padarinys ^nesąmoningosios sferos veiklos. Ugdymas neperžengia savo įtakos sferos ribų. Šiame periode seksualinė veikla yra prislopusi. Vis dėlto. nes jame nevyksta jokių seksualinės organiza­ cijos permainų. Pasak psichoanalitinės teorijos. kuris išsiskiria tuo. Seksualiniai *geismai artimiausios aplinkos asmenų atžvilgiu šiame periode pakeičiami ^švelnumu. Latencijos metu dėl ^tapatinimosi su tėvais susiformuoja *Superego. Šį terminą Freudas perėmė iš Wilhelmo Fliesso (1858-1928). Schicksalsneurose Gyvenimo būdas. kuri reiškiasi ^būtinybe kartoti.seksualinės raidos pertrūkis. Pamatinės šio periodo apybraižos yra genetiškai užprogramuotos. kad esama biologinių veiks­ nių ir artimiausios socialinės aplinkos sąveikos. Freudas teigia.

kurios ištakos glūdi nesąmoningojoje sferoje. kurių kiekviena draugystė bai­ giasi tuo. p. L ib id o Angį. kurios šaltinis. tačiau. kurių kiekvienas intymus ryšys su moterimi pereina tas pačias fazes ir veda prie tos pačios pa­ baigos ir 1. Tai vienas elementų samprotavimų virtinėje. Sąmonės lygmenyje pacientas siekia tam tikro tikslo. kad esama *mirties varų. Freudas pateikia kelis tariamo lemties persekiojimo pavyzdžius: „Esama vyrų. 22). 1939). p. pranc. patys tą autoritetą nuvaini­ kuoja. 1920g. praėjus šiek tiek laiko. jį bemaž jau pasiekęs. kad lemties neurozių atvejais prabyla baudžiamoji *Superego funkcija (Laforgue.“ (Freud. kuri galiausiai paskatino Freudą iškel­ ti hipotezę. Tokie nelaimė­ liai į šias situacijas žiūri kaip į nepaprastai nemalonias.. yra ^seksualinės varos. vok. li­ 126 . Pralaimėjimo patyrimo neurozė (sindromas) reiškiasi tuo. libido. ir neurozių nekamuojamiems žmonėms. Laforgue’as daro prielaidą. 21). Libido ^Psichikos energija. Jie jaučiasi lemties persekiojami. 1920g. Prancūzų psichoanalitikas René Laforgue’as įvedė pralaimėjimo patyrimo neurozės sąvoką. lyg juos veiktų tiesiog demoniška galybė.1. gana panašią į lemties neurozę. Pasak paskutinės varų teorijos. Freudas šį procesą vadina skau­ džiu „amžinu to paties kartojimusi“ (Freud. esama žmonių. jiems regisi. 22). padaro kokią nors klaidą. pasak Freudo pirmosios varų teorijos. tokia elgsena esti būdinga ir neurotikams. kad draugas juos išduoda. Taigi čia susiduriame su kartojimo būtinybe. esama įsimylėjėlių. Freudo nuomone. p. kurie gyvenime gana dažnai patys sau ar viešuomenei kelia kitą asmenį kaip didelį autoritetą.Veikale Jenseits des Lustprinzips (1920g) Freudas aptaria elgseną. kad pacientas vis atsiduria situacijose. kuri pažymėta tariamai neišvengiamos lemties ženklu. Pasitelkdamas Nietzsche’s (1844-1900) formuluotę. 1920g. Tačiau toks lemties neišvengiamumas yra tik tariamas ir „psichoanalizė nuo pat pradžių tokią lemtį laikė daugiau­ sia pačių asmenų susikurta ir ankstyvosios infantilinės įtakos determi­ nuota“ (Freud. o paskui. pakeisdami j į kitu. kurių padariniai jam visados nelemti.

Jo teorijoje libido reiškia visus ^psichikos energijos pavidalus. stade libidinal. susijusio su objektu. 1905d. vok. libidinal stage (phase)\ pranc. Carlas Gustavas Jungas (1875-1961) išplėtė šio termino erdvę. Lotynų kalbos žodis libido reiškia geismą arba troškimą. p. Libido pasiskirstymas. kuri sudaro ap­ skritai psichinių procesų pamatą [. ir *libido. poslinkiai ir transformacijos yra regimų psichikos reiškinių pamatas. 1920g). kai kateksis susietas su kitais objektais. XXVI pa­ skaita). Libido fazėje dominuoja apibrėžtas ^santykio su objektu pobūdis. kuri galėtų būti vartojama kaip seksualinėse paskatose besireiškiančių procesų ar transformacijų matas. susijusio su Ego arba narcistinio libido. 127 . 1920 m. kuriam būdinga santykinė *libido organi­ zacija aplink apibrėžtą *erogeninę sritį.]“. Freudas taip pat įvedė skyrimą *libido.. „[Su Ego susijusio libido] ge­ neracija... kurio atveju savasis Ego yra įsikrovęs libido energija. Libido skiriame nuo energijos. L ib id o fa zė Angį. Sisteminį šios sąvokos aptarimą randame veika­ le Drei Abhandlungen zu Sexualtheorie (1905d). Išgyvenimų požiūriu libido kateksis viduje patiriamas kaip meilė plačiąja šio žodžio prasme. Libidostufe Vaiko raidos tarpsnis. Freudas kritiškai vertino Jungo mintį apie pirminę va­ rų vienovę bei jo pateiktą sampratą. kurioje libido laikomas bendriniu terminu. Freudui atlikus varų teorijos reviziją ir įvedus gyvybės ir mirties varų priešybę. 1916-1917.. nusakančiu visą varų energiją (Freud. libido terminas imtas vartoti gyvybės varų psi­ chikos energijai nusakyti. Šį termi­ ną Freudas pradėjo vartoti apie 1895 m. Šioje paskutiniojoje varų teorijoje Freudas išsaugojo su objektu ir su savuoju Ego susijusio libido skyrimą (Freud. dalijimasis ar poslinkis turi duoti mums galimybę paaiškinti stebimus psichoseksualinius reiškinius“ (Freud. susirašinėdamas su Wilhelmu Fliessu (1858-1928).bido randasi iš *gyvybès varų. sustiprėjimas ar susilpnėjimas. 217). kur Freudas rašo: „Apibrėžėme libido kaip kiekybiniu požiūriu kintamą galią.

Freudas suformulavo ir patikslino savo garsiąją pregenitalinių raidos fazių . Veikale Drei Abhandlungen zur Sexualtheorie (1905d) Freudas rašo apie individualų libido polinkį pasiduoti *fiksacijai tam tikroje seksua­ linės raidos fazėje. XIX paskaita. o vėlyvoji reiškiasi dideliu troškimu kontroliuoti ir dominuoti. gali apsunkinti terapinį darbą. XXXII paskaita). *analinės ir *falinės. O ypatingas libido *paslankumas. Įvairūs lipnumo laipsniai. viscosité de la libido\ vok. Be to. besireiškiantys paskirų žmonių atvejais. Klebrigkeit des Libido *Libido polinkis šlietis prie tam tikro *objekto arba pasiduoti ^fiksacijai tam tikroje raidos fazėje. rašytame XIX a.Libido fazės sąvoka pasirodo Freudo laiške Wilhelmui Fliessui (1858-1928). pasiro­ džiusiame 1905 m. kurioje atsižvelgė į tam tikrą *ryšio su objektu tipą.aktyvia *inkorporacija. Vietoj lipnumo Freudas taip pat vartojo „psi­ chikos inertiškumo“ terminą. Kiekvieno­ je šių fazių *libido yra organizuotas aplink vieną pagrindinę kūno sritį (Freud. 128 . XX a. kurioje neretai esama naikinamų­ jų elementų. pirmiausiai esti nulemti vaikystės faktorių.teoriją. pranc. kai kateksis nuo­ lat slankioja. Ankstyvoji oralinė fazė pasižymi *pasyvia. adhesiveness o f the libido. paskutinio dešimtmečio viduryje. kurie su amžiumi gilėja. ši sąvoka buvo veikiau antrareikšmė. 1937c). 1916-1917. L ibido lipn um as Angį.*oralinės. Freud. ir šio darbo efektas nebus ilgalaikis (Freud. jis trukdo terapinį darbą. o vėlyvoji . trečiame dešimtmetyje Freudas perėmė iš Karlo Abrahamo (1877-1925) detalesnę fazių teoriją (1927). 1933a. nes libido nėra linkęs atsižadėti savo varų kryp­ ties ir savo objektų. Šią tendenciją vėliau jis pavadino „lipnumu“. Ankstyvajai analinei fazei būdingas polinkis atmesti ar naikinti. Tik tarp 1913 ir 1923 m. Didelis libido lipnumo laipsnis didina *neurozių ir *perversijų radimąsi.. Libido lipnumas priklauso nuo asmenybės ir esti skirtingas. Pirma­ jame veikalo Drei Abhandlungen zur Sexualtheorie leidime.

1916-1917. Jis kalba apie oralinius ir analinius vaiko veiksmus. pranc. XXVI paskaita). Kiekvienoje fazė­ je dominuoja viena dalinė vara ir viena erogeninė sritis.oralinės. Greta arba iš dalies nepriklausomai nuo seksualinės fazių teorijos Freudas iškėlė ir kitą raidos hipotezę. vis dėlto jos esti viena ant kitos užslinkusios dėl to. vok. kurioje objekto rinkimasis esti homoseksualinis. kad psichoseksualinė rai­ da vyksta santykinai aiškiai atsiskyrusiomis fazėmis. Beweg­ lichkeit der Libido *Libido gebėjimas lengvai keisti varos *objektą ir *tikslą. Garsią trijų pregenitalinių . kurioje libido organizuojamas pagal būdingą *objekto rinkimąsi. vok. organization o f the libido. plasticity o f libido. o ši normaliais atvejais paskui nuveda į heteroseksualinį objekto rinkimąsi (Freud. pereina *narcistinę stadiją. ketvirtojoje *genitalinėje fazėje (Freud. 129 . analinės ir falinės . tačiau šiame darbe dar nekelia hipote­ zės apie paskirų fazių organizaciją.L ib id o o r g a n iz a c ija Angl. dominuojant vienai *dalinei varai ir vienai erogeninei sričiai. Nors šios fazės viena nuo kitos gana aiškiai atsiskyrusios. kuriai būdinga tai. pranc. *Seksualumas darnesnę organizaciją įgyja tik brendimo periodu. L ibido paslankumas Angį.fazių teoriją Freudas sukūrė tik po 1913 m. Galutinė organizacija išryškėja brendimo periodu. kad nuolatos esama ankstesniųjų fazių lieka­ nų. 1940a). Vaiko raida prasideda nuo *autoerotinės būsenos. susijusius su dalinėmis varomis. kai dalinės varos darosi pavaldžios genitalinėms funkcijoms. Pirmajame veikalo Drei Abhandlungen zur Sexualtheorie (1905d) leidime Freudas pateikia *pregenitalinę libido raidą kaip gana neorga­ nizuotą procesą. plasticité de la libido. Organisation der Libido *Libido koordinacija. organisation de la libido.

pranc. yra neatslūgusios seksualinės įtampos (Freud. Libido santvanka nebūtinai sukelia patogeninius padarinius. stase libidinales vok. pasak Freudo. kad libido energijai nelei­ džiama išsikrauti. genetinių veiksnių ir skirtingų individo raidos isto­ rijos aplinkybių. Apskritai daroma prielaida. Tačiau libido neturi būti pernelyg paslankus. 1937c). kuris. Pirminis varos tikslas gali būti pakeistas kitu per *sublimaciją. L ibido santvanka Angį. Sukaupta energija sunaudojama ^simptomo forma­ vimuisi.„Libido paslankumo“ terminą Freudas vartoja kaip „libido lipnumo“ antonimą. tačiau su amžiumi darosi inertiškesnis arba lipnesnis. kaip neurozių etiologinio veiksnio. ir dėl to ji akumuliuojama vidinėse psichikos struktūrose. kad libido santvanka yra lemiama aktualiųjų neurozių priežastis. Libido paslankumo laipsnis turi didelę reikš­ mę psichoanalitinės terapijos efektyvumui. Teoriniu požiūriu svarbiame darbe Zur Einführung des Narzissmus (1914c) Freudas libido santvankai *Ego sferoje. priskiria lemiamą vaidmenį psichozės formavimesi. vadinama­ jam narcistiniam Ego. sąvoka kilu­ si iš ankstyvais laikais atliktų *aktualiųjų neurozių tyrinėjimų. Šis procesas reiškia. 130 . kad libido yra palyginti paslankus objekto atžvilgiu. pasak Freudo. 1916-1917). paimtas iš vieno vėlesnių veikalų: „Atrodo. šios neu­ rozių atmainos pamatas. Štai jo apibendrinimas. Vienos *dalinės varos nepatenkinimas gali būti kompensuojamas kitos dalinės varos patenki­ nimu (Freud. Libidostauung ^Ekonominis procesas. Jis teigia. nes tai menkina gydymo rezultatų tvarumą (Freud. Freudas laikėsi nuomonės. damming up o f libido'. Libido paslankumas susijęs ir su *varos tikslu. Būtina gydymo sėkmės są­ lyga yra paciento gebėjimas keistis arba perstumti libido *kateksį. yra ^neurozių ir psi­ chozių priežastis. Ji gali turėti net pageidaujamą taisyk­ lingos elgsenos efektą per *sublimaciją. Libido santvankos. teikiančią lyg ir kokį pakaitinį pasitenkinimą. kad *libido paslankumo laipsnis svyruoja priklau­ somai nuo asmens. 1898a).

į kitus ^objektus. Tuo atveju. susijusio su objektu. mažė­ j a . ir libido. skirtumas yra visiškai aiškiai išreikštas. 421). . libido du m oi/ libido d'objet. kad ši riba yra peržengta. susijęs su objektu. kuris objekto pusėn krypsta savisaugos tikslais. L ibido . Panašiai esti ir su *Ego interesu. Tarp dviejų libido pavidalų nusistovi pusiausvyros santykis. Iš pradžių libido krypsta Ego pusėn. Tik vėlesnės raidos eigoje libido nukrypsta į išorės objektus. 1916-1917. kaip hipochondrija ar kliedesiai. kai libido esti susijęs su Ego. vok. iškėlęs *Ego varų ir *seksualinių varų dualizmo hipotezę. s u s i j ę s su o b j e k t u s u s i j ę s su Angį. kuriuose libido gręžiasi į fan­ tazijos darinius. tai libido. Kai kurių psichotinių būsenų atvejais pagrindinė libido dalis sutelkiama į savąjį Ego. Tokie schizofrenijos simp­ tomai. Su objektu susijusi libido energija.ir atvirkščiai. Tačiau sunku nuo *narciz131 . susijęs su Ego. Ichlibido / Objektlibido Skyrimas. Šį skyrimą Freudas įvedė garsiame straipsnyje Zur Einführung des Narzissmus (1914c). ego-libido / object-libido\ pranc. pavyzdžiui. kai libido susijęs su objektu. Jeigu libido. didėja. kurį Freudas vartojo šioje varų teorijoje. o tuo atveju. seksua­ linių varų energija krypsta į subjektą. nėra toleruojamas“ (Freud. galima perteikti šia schema: Varos Psichikos energija Kryptis Ego varos Ego interesas Objektas Ego Seksualinės varos Libido Objektas Ego Libido. nete­ kus *objekto. pranokstąs tam tikrą kiekį. p. E go / L i b i d o . tai vadina­ masis *pirminis narcizmas. susijusio su Ego. Sąvokų pasiskirstymą. kurį Freudas įvedė.kad narcistinio libido susikaupimas. byloja. gali vėl susisieti su Ego ir taip paskatinti antrinio narcizmo radimąsi.

primärer und sekundärer Visokia nauda. kuris krypsta savojo Ego pusėn. susijęs su narcistiniais poreikiais ir lieka tarnauti ^savisaugos varoms. o dėl to egoizmo ir narcizmo skirtumas ir vėl nyksta (Freud. Antrinė ligos nauda ima reikštis. Freudas kartais narcizmą traktuoja kaip libidinį egoizmo papildą (Freud. nukrypęs į Ego. ligai prasi­ dėjus. nusako ne konkretų. bet motinos vaizdinį. Antrinė nauda ligoniui reiškia domėjimąsi jo asmeniu ir jo globojimą. 1917d). kad libido. susijęs su objektu“ ir „vidinis objektas“. 1923d). Ligos eigą reguliuoja *malonumo principas. Tai reiškia. „libido. pranc. kuris iš ligonio būsenos siekia išgauti *ekonominę naudą įtampos sumažinimo. virsdamas *egoizmo priežastimi. turime galvoje ne tikrąją biologinę motiną. pasitelkiant simptomą. Ši nauda tiesiogiai nėra susijusi su simptomų geneze ar jų reikšme. primaire et secondaire. ^pa­ kaitinio darinio pavidalu teikiantį tam tikrą pasitenkinimą išstum­ tiesiems impulsams. bet jo reprezentaciją vaizdinių pasaulyje. vok. L igos n a u d a . materialų objektą. paciento patiriama iš ligos būsenos. kad motina yra vaiko libido objektas. kurį pacientas sieja su liga. primary and secondary . kad ligos protrūkio ir jos tvermės priežastis yra mintis apie naudą arba pasitenkinimą. o egoizmas seksualinio matmens neturi. kuriam tenka libido krūvis ar kuris yra kateksio objektas. gain from illness.mo atskirti Ego interesą. tais atvejais. kad narcizmas yra savęs meilė su stipriu seksualiniu akcentu. sykiu leidžia jam daryti poveikį aplinkai ir ja mani­ puliuoti. Krankheistgewinn. Kitomis progomis Freudas tvirtina. Pasitenkinimas. kad termi­ nas „objektas“ tokiose frazėse kaip *„kateksis“ ar „objekto kateksis“. Jau pačiose ankstyviausiose neurozių teorijos formuluotėse Freu­ das pabrėžia. sykiu ir nerimo redukavimo 132 . Pirminė ligos nauda reiškia *nerimo sušvelninimą. Šioje vietoje dera paaiškinti. Pavyzdžiui. patiria tam tikrą deseksualizaciją. kurį teikia antrinė nauda. kai kalbame. bénéfice de la maladie. p i r m i n ė ir a n t r i n ė Angį.

leidžia taip intemalizuoti simptomą. Freudas sako: „Ego nusiteikęs taikingai ir geistų įtraukti į save simptomą. nes simptomai neretai esti skausmingi. 1916-1917. p. tenkindama narcistinius ir savisaugos poreikius. Ten Freudas teigia. suteikianti pacientui ryškių išorinių gėrybių ir galinti vi­ siškai kompensuoti simptomų keliamus nemalonumus. Tuomet. nors jam ir svetimus elemen­ tus. nors pacientas sąmoningai ir geidžia atgauti sveikatą.jo troškimą suvienyti ir integruoti asmenybės struktūroje besireiškiančius. 100). trokštančiam įtraukti simptomą į savo sistemą ir padidinti jo fiksaciją. nes taip redukuojama slapto *psichikos konflik­ to sužadintas nerimas. 99-100). paskaitų (Freud.] ateina į pagalbą Ego. Nebus mums lengva juos sutraukyti“ (Freud. Šį skirtumą Freudas detaliai aptaria vienoje savo 1916— 1917 m. kad *bėgimas į ligą individo *Ego tampa vidinio arba pirminio pasitenkinimo šaltiniu. Šioje vietoje randasi antrinė ligos nauda. Tačiau šio palengvėjimo kaina yra gana didelė. p. Antrinė ligos nauda atskleidžia svarbų Ego aspektą . kad šie Ego ir simp­ tomą jungiantys saitai veikia priešinimosi pusėje. XXIV paskaita). Abi ligos nau­ dos atmainos veikia išvien ir didina priešinimąsi gijimui.. mėgindami suteikti Ego ana­ litinę paramą jo kovoje su simptomu. Pirminės ir antrinės ligos naudos išskyrimas yra vėlyvas teorijos papildas. 133 . 1926d.pavidalu. 1926d. Antrinė li­ gos nauda. priimti jį savo visumon“ (Freud. pamatome. „Antrinė ligos nauda neurozės atveju [..

.. Fechnerio malonumo principas skiriasi nuo klasikinio hedonizmo.] jo [psichikos aparato] darbą re­ guliuoja siekis vengti dirgiklių sankaupos ir kiek įmanoma laikytis nedirginamoje būsenoje [.malonumo ir *tikrovės. Pirmasis teigia.arba „nemalonumo“ principą. Malonumo principas yra artimai giminingas hedonizmui.m M alonumo principa s Angį . Lustprinzip .. koks jis pateiktas veikale 134 . kad malonumo principas kalba apie malonumą arba nemalonumą. pranc. 1981). Fechneris laikėsi nuomonės. jog psichikos veikla krypsta taip.. Freudas ir toliau laikėsi tokio po­ žiūrio į malonumo principą ir tokiu pavidalu pateikė šį principą vė­ lesniuose darbuose. 598). principe de plaisir: vok. Freudas šį terminą perėmė iš vokiečių psichofiziko Gustavo Theodoro Fechnerio ( 1801-1887).].. nes veiklos tikslo nelaiko lemiamu veiks­ niu.. Malonumo principą . Jis taip pat pabrėžė. Šis principas *psichikos aparate atlieka reguliuojamąjį vaidmenį: „[. Dirgiklių sankaupa [. Psichikos gyvenimą valdo du pamatiniai principai . kuriame šis dirginimo sumažėjimas jaučiamas kaip malonumas“ (Freud.] jaučiama kaip nemalonumas. Laikantis tokio požiūrio į malonumo principą. 1900a. p.pleasure principle. susijusius su subjektyviu duotosios veiklos arba jos padarinių vaizdiniu. Šiuos sunkumas įžvelgė ir pats Freudas. kad tam tikrų veiksmų motyvai gali būti nesąmoningi (Andkjaer Olsen & Koppe. Hedonizmo ištakos sie­ kia tolimą filosofijos istoriją. kurio požiūriu troškimas pasiekti malonumą ir išvengti nemalonumo yra žmonių veiklos pamatas ir aukščiausias gėris. kaip jis va­ dintas pradžioje . kuris dar ir kitu požiūriu paveikė jo mąstyseną. tačiau tam tikrais aspektais jį sunku suderinti su kitomis teorinėmis sąvokomis.Freudas aptaria baigiamajame teoriniame veikalo Die Traumdeutung (1900a) skyriuje. ir tai skatina [psichikos] aparatą sugrąžinti pasitenkini­ mo išgyvenimą. kad būtų vengiama nemalonumo ir ieškoma malonumo.

Laikantis Freudo ankstesniojo požiū­ rio į pastovumo principą. Palyginti su gyvybės varų pastovumo principu. Tačiau Freu­ das užsimena. 357). pleasure-ego / reality-ego\ pranc. M E go / T ik r o v ė s E g o a lonum ų Angį. Kritinį malonumo principo ir tikrovės principo santykio apta­ rimą pateikė Rycroftas (1962). 1924c). Ši tezė prieštarauja bendrajai ma­ lonumo principo tendencijai siekti įtampos redukavimo. kad *gyvybės va­ rų energijos įtampa palaikoma pastoviame. moi-plaisir / moi-réalité. Būdingas pavyzdys yra *pradinis malonumas. o jo redukavimą lydi malonumo jausmas. *mirties varų siekis visiškai redukuoti įtampą pagal *nirvanos principą yra domi­ nuojantis (Freud. Lust-Ich / Real-Ich 135 . yra tik­ resnis. 1920g). Kitas sunkumas randasi. Veikale Jenseits des Lustprinzips (1920g) pastovumo principas.Die Traumdeutung. nors atidėtas vėlesniam laikui ir mažesnis“ (Freud. Tikrovės principas formuojasi. kad pastovumo principas vėlesniąja reikšme tėra laikina funkcija. patiriamas atsižvelgiant į tikrovę. Pasak hipotezės. reiškia. *Ego susidu­ riant su aplinkos reikalavimais. 1916-1917. nors tikslas siekti malonumo ir toliau tebelieka. kurios Freudas išsamiau niekados nesuformulavo. pasak Freudo. psichikos aparatas stengiasi palaikyti kiek įmanoma žemesnį įtampos lygį. Vis dėlto Freudas užsiminė. jis paklūsta tikrovės principui. tik šis malonumas. ritmingi įtampos pokyčiai gali teikti malonumą (Freud. kad taisyklingos elgsenos psichologijoje ir psichopatologijoje esama aukštos įtampos būsenų. vok. esama ypatingo ryšio tarp kiekybinio *psichinės energijos įtampos lygio ir subjektyvaus nemalonumo arba malonumo jausmo. Tokiu atveju malonumo principas su­ derinamas su pastovumo principu. dažnai gana aukštame ir tam tikra prasme optimaliame lygyje. kuris iš esmės irgi geidžia patirti ma­ lonumą. „Šitaip išugdytasis Ego pasidarė „protingas“ ir jau nebesiduoda valdomas malonumo principo. kai malonumo principas reiškiasi drauge su *pastovumo principu. Įtampos augimas jaučiamas kaip nemalonumas. p. kurios jaučiamos kaip malonumas. ir pamažu įveikia malonumo principą.

Ego raida vyksta tikrovės Ego kryptimi. kuris vadovaujasi tikrovės principu. kurių esama daugumoje seksualinių veiksmų. kurios esmė yra seksualinio pasitenkinimo jausmas. Ankstyvasis tikrovės Ego ma­ lonumų Ego kryptimi evoliucionuoja šitaip: jis atlieka *introjekciją išorės objektų. pirminis tikrovės Ego. kas yra vidinio nemalonumo versmė. Šiuose tyrinėjimuose jis pateikia sudėtingesnį ankstyvos Ego raidos paveikslą. kuriame kontrolės ir vadovavimo vaidmenį vaidina tikrovės principas. o šis tikrovės Ego kaip pamatiniais procesais vadovau­ jasi *tikrovės principu ir *tikrovės tikrinimu. kurio pamatas yra nervų sistemos veikla. aprėpdamas ja tuos mazochistinius elementus. Ir *Ego varos. Freudas išplėtė šią sąvoką. kuris vadovaujasi *malonumo principu. į tikrovės Ego. vok. teikiančių jam malonumą. ir *seksualinės va­ ros pamažu darosi pavaldžos tikrovės principui. o paskui darbe Die Verneinung (1925h) Freudas grįžta prie malonumų Ego ir tikrovės Ego skirtingumų. M a zochizm as Angį. 1911b). teigdamas. kol trunka *oralinė fazė. pajėgus primityviai skirti vidinius ir išorinius dirgiklius pagal tai. ar vaikui pa­ vyksta juos redukuoti kūno judesiais. Veikale Triebe und Triebschicksale (1915c). Pamažu malonumų Ego vietą užima tikrovės Ego. Masochismus ^Seksualinė perversija. Malonumų Ego ir tikrovės Ego skyrimas pirmą kartą pasirodo veikale Formulierungen über die zwei Prinzipien des psychischen Geschehens (Freud. tačiau seksualinių va­ rų atveju ši raida vyksta lėčiau nei Ego varų atveju. patiriant skausmą ar pažeminimą. sykiu ir *projekciją išorėn to. šie elementai reiškiasi ir mažų vaikų elgsenoje. masochism. Šis pir­ minis tikrovės Ego. kad egzistuoja primityvus. Freudas taip pat aprašo tas mazochizmo 136 . Jo nuomone. Ego raida vyksta nuo malonumų Ego. Šios sąvokų poros ir su ja sieja­ mos hipotezės nėra antrojoje *psichikos aparato *topografinėje teorijoje (struktūriniame modelyje).*Ego santykis su išorės pasauliu. Malonumų Ego veikia tol. masochisme. pranc.

kur Freudas aprašo tris jo pavida­ lus: erotinį. Veikaluose. Sadistiniai impulsai nukreipiami prieš patį subjektą (Freud. Vėliau mirties vara gali atsigręžti į paties individo pusę kaip antrinis mazochizmas. O sadizmas reiškiasi. nuo 1886 m. kastracijos ir vaiko gimdymo 137 .formas. Išsamiau­ sią diskusiją mazochizmo tema aptinkame veikale Das ökonomische Problem des Masochismus (1924c). kad mazochizmo priežastis yra įgimta nervų sistemos yda.psichiatrijos profesorius Vienoje. pasirodžiusiuose prieš Jenseits des Lustprinzips (1920g). pats sau pasiskiria bausmę. Krafft-Ebingas šliejosi prie tuo metu psichiatrijoje viešpataujančio po­ žiūrio ir teigė. kad nuo pat pradžios egzistuoja pirminis mazochizmas kaip tiesioginė mirties varų išraiška. . įvedė šį terminą. Jis reiškiasi nuolankumu. bendriau kalbant. Freudas priėmė Krafft-Ebingo pateiktą klinikinį mazochizmo paveikslą. Jis tvirtina. Įvedęs *mirties varų sąvoką. Erotinis mazochizmas reiškiasi seksualinio malonumo jungtimi su skausmu. Freudas mazochizme arba. O mazochizmas esąs antrinis reiškinys. Aiškindamas šią sąvoką. Tai atsispindi mazochistų *fantazijose.. kai mirties varų energija *agresijos pavidalu nukreipiama į išorės pasaulį. užvaldymą ir skausmą. tas pasakytina apie moralinį mazochizmą. yra pirminis reiškinys. moteriškąjį ir moralinį. kuris randasi dėl objekto netekties arba dėl *nerimo jo netekti. kuris šią perversiją aprašo literatūrine forma. kuriose išnyra smurto. kaip troškimas sunaikinti *objektą bei užvaldyti aplinką ir suteikti skausmą. 1920g). kad *sadizmas. išgyvendamas nesąmoningą *kaltės jausmą. Antri­ nio mazochizmo pamatas yra tas. agresijos tramdymu ir pasyvumu. Moteriškasis mazochiz­ mas yra nulemtas konstitucijos ir sustiprintas visuomeninių santykių. kuriose tiesiogiai nesama seksualinio malonumo. Pvz. tačiau atmetė jo etiologinę hipotezę. su­ teikdamas jam specifinę klinikinę reikšmę. baimindamasis realios žalos. garsus seksologas. Pati sąvoka radosi iš pa­ vardės austrų romanisto Leopoldo von Sacher-Masocho (1835-1895). Richardas von Krafft-Ebingas (1840-1903). Šiuo po­ žiūriu mazochistas prisiima moters pavidalą. negali išlieti agresijos išorės pasaulyje (Freud. Freudas teigia. kad individas. sadomazochizme išskyrė tris *varos tikslus: su­ naikinimą. kai asmuo. Freudas revidavo mazochizmo teoriją. 1915c).

kurios kilusios iš mirties varų ir krypsta Ego pusėn. kurie analitikui yra ^interpretacijos ir ^konstrukcijos išeities taškas. Be to. sense o f inferioritys pranc. Paciento užduotis yra patiekti analizei medžiagos. jog tokios medžiagos pamatas yra nesąmoningas. Analitiko užduotis yra išaiškinti medžiagą ir perteikti ją nesąmoningų motyvų ir *psichikos konfliktų kategorijomis. 1937d). sudarančia sąlygas naujai paciento medžiagai rastis. ką jis pats jaučia kaip svetimus ar mįslingus dalykus. Paciento atliekamas *perdirbimas yra taip pat svarbus šio proceso elementas. Freudas kartais pabrėžia griežtą ribą tarp analitiko ir paciento užduočių terapiniame procese. Kartais vartojamas terminas „nesąmoningoji medžiaga“ ne­ sąmoningajam turiniui nusakyti. Savo darbuose psichoanalizės technikos klausimais Freudas vartoja šią sąvoką būtent tokia prasme.. Struktūriniu požiūriu tai išraiška įtampos tarp reikalavimus keliančio *Superego ir tų reikalavimų netenkinančio *Ego. tam tikra psichoanalitiko interpretacija tampa užuomazga. matières vok. M edžiaga Angį. Jo šaltinis yra kaltės jausmas ir poreikis bausti save. kad neturi seksualinio dėmens. Moralinis mazochizmas nuo dviejų ankstesnių atmainų skiriasi tuo. Įdomus paciento pateiktos medžiagos turinys yra tai. kad Superego valdo sadistines varas. gauti iš paciento žodinių pasisakymų ir laikyse­ nų. Min­ derwertigkeitsgefühl 138 . Varų požiūriu moralinis mazochizmas reiškia. Mat daroma prielaida. o analitiko darbas iš esmės suvedamas į interpretaciją (Freud. sentiment d'infériorités vok. Material Pamatiniai duomenys. material. pacientas neretai atlieka aktyvų vaidmenį interpretacijos proce­ se. Tačiau praktikoje visa tai klostosi pagal dialektinio bendradar­ biavimo principą. M enkavertiškum o ja u sm a s Angį. pranc. savų laisvųjų asociacijų.vaizdiniai. Pavyzdžiui. pvz.

kad varomoji jo būsenos jėga yra troškimas parodyti savo vertingumą. pasak Alfredo Adlerio (1870-1937). ar nekrofilas. Menko vertingumo jausmas paprastai randasi vaikystėje. tačiau vaiko vaizdiniuose ji įgyja milžinišką mastą. įkyrumų neuroze sergąs izoliuotas asmuo. pa­ našiai kaip ir *kaltės jausmas. Šis kompleksas. virtęs menkavertiškumo komplek­ su. men­ kavertiškumo jausmas yra pamatinis asmenybės formavimosi veiksnys. „Vaikas jaučia savo menkesnę vertę tada. 1956). kai pastebi. p. 141). kurio atveju individo *vaizdinius. nuostatas ir veiksmus reguliuoja siekis kompensuoti šiuos trūkumus. apnikti didesnio ar mažesnio menkavertiškumo jausmo. kad menkaver­ tiškumo jausmo genezė susijusi su organiniu defektu. Kasdienos gyvenime dažnai sutinkami asme­ nys. Šie jaus­ mai psichopatologijoje pirmiausia reiškiasi dėl depresijos. 1933a. Apie tai liudija kad ir ši citata: „Nesvarbu. 1933a. Freudas tai suvokė.Jausmas. 139 . kompensuoti savo menkumą [..]“ (Freud. Nevisavertiškumo jausmas.. Pasak vadinamosios Adlerio inidividualiosios psichologijos. Tai reiškiasi menkavertiškumo jausmo kompleksu. šis jausmas gali rastis kaip meilės netekimo arba kastracinių *fantazijų padarinys. Tačiau pagrindinė menkavertiškumo komplekso priežastis yra Ego ir Superego santykis. Jo nuomone. . ar kas yra homoseksualas. įsi­ baiminęs isterikas. kad nėra mylimas. vienintelis organas. yra tarp šių dviejų instancijų tveriančios įtampos išraiška. kuris laikomas iš tikrųjų menkos vertės. Freudas buvo nenuilstamas Adlerio teorijos kritikas. Objektyviai žvelgiant. įgyja įtakingumo arba valdžios troškimo pavidalą(Ansbacker. p. panašiai esti ir suaugusio asmens atveju“ (Freud. 65). yra tikras fizinis menkumas. Kitu atveju čia susiduriame su ypatinga *kaltės jausmo apraiška. tačiau atmetė Adlerio hipotezę. kurio pamatas. Tačiau apskritai menkavertiškumo jausmas yra *Ego ir *Superego reikalavimų konflikto išraiška. Pasak Freudo. ši fizinė yda gali būti menkutė. yra silpnai išsivystęs vyro lyties organas ar mergaitės makštis.Adlerio individualiosios psichologijos mokyklos atstovas kiekvienu tų atvejų nustato. o jo šaltinis yra koks nors pastebėtas fizinis nukrypimas. skelbiančią. ar šėlsmo apimtas pamišėlis.

kuriuos jis vartojo metapsichologijoje. Freudas suprato. M irties varos Angl.tuo jos skiriasi nuo *gyvybės varų. Todestriebe Organizmo siekis visas įtampas sumažinti iki nulinio taško. Taip jis stengėsi atsitolinti nuo XIX a. Iš veikalų. ^ekonominiu ir ^topografiniu. kad principai. Metapsichologijos sąvokos apskritai yra aukšto abstrak­ cijos lygio. pulsions de mort. Metapsichologija yra teorinis *psichoanalizės pamatas. Savo metapsichologijoje Freudas nagrinėja psichikos aparatą trimis požiūriais: *dinaminiu.M e t a psic h o l o g ija Angl. Metapsichologinių modelių pavyzdžiai yra psichikos aparato i n ­ stancijų. Formulierungen über zwei Prinzipien des psychischen Geschehens (1911b). Pirmą kartą metapsichologijos sąvoka pasirodo Freudo laiške Wilhelmui Fliessui (1858-1928). *varų ir ^psichikos energijos teorijos. kuriuose labiausiai įžvelgiamas metapsichologi­ jos paveikslas ir jos raida. Keliskart savo metapsichologiją jis ir revidavo. death instincts. Jenseits des Lustprinzips. paskutinis veikalo Die Traumdeutung (1900a) skyrius. kurių tikslas yra išsaugoti individo 140 . Mir­ ties varų tikslas yra nuvesti gyvybę iki neorganinės būsenos . ir Freudas buvo užsimojęs sukurti psichologiją. nes labai nutolusios nuo empiriškai suvokiamų reiškinių. pranc. vok. vok. yra hipotetiniai ir spekuliatyvūs. Metapsychologie Bendrinis terminas abstraktiems ^psichikos aparato modeliams nusakyti. Šis terminas buvo nukaltas pagal analo­ giją su „metafizika“. siekiančią toli už sąmonės sferos ribų. sąvokos ir teoriniai modeliai. pabaigos eksperimentinės psichologijos. Das Ich und das Es bei paskutinis psichoanalizės teorijos susumavimas Abriss der Psychoanalyse. metapsychology. minėtini po Freudo mirties paskelbtas dar­ bas Entwurf einer Psychologie (1895/1950a). métapsichologie. pranc. kurios įžymiausias atstovas buvo Wilhelmas Wundtas (1832-1920).

p. kad pasaulis randasi. pr. tai antra jų. Tarp šių galių vyksta amžina kova. skaitytame paskaitų cikle Freudas šitaip vartoja sąvo­ ką „mirties varos“: „Jeigu teisybė. Objektais dažnai esti kiti asmenys. Kateksiai reiškiasi veikla. kuria mėginama padary141 . kaip ir libido. kad gyvybė . 107). Jau V a. Šią sąvoką Freudas įvedė savo vėlyvame ir sunkiai skaitomame veikale Jenseits des Lustprinzips (1920g). Agresyvioji energija. 1933a.darbe Abriss der Psychoanalyse (1940a).) raštuose. Freudas šliejasi prie turtingos Europos mąstymo tra­ dicijos. kurias užbaigia mirtis“ (Freud. Kr. Mirties varos iš pradžių esti autodestruktyvios. dalijamos į dvi grupes: į erotines varas. Meilė yra statančioji. ir į mirties varas. veda į neorganinį būvį. egzistenciją suvokiančios kaip dviejų galybių grumtynes. Jeigu agresyvus *kateksis prasismelkia į sąmonę.1. aptinkame idėją. kuriančioji galybė. analogiško *libido energijai.blogis. Visos varos. Įvesdamas sąvoką mirties varų. tai. kas gyva. polių. kurioje laimi tai viena. Freudas nesuteikė jai lotyniško vardo. o neapykanta . jį jaučiame kaip neapykantą. veikiant dviems didžioms galybėms: meilei ir ne­ apykantai. vadina­ mų Erotu. kurios geidžia jungti gyvą substanciją į vis didesnius vienetus. Mirties varų *psichinė energija vadinama ag­ resyviąja energija. kurių egzistavimu mes tikime. kaip priešingąjį gyvybės varų. Meilė . Taigi mirties varų tikslas yra griovimas. kuri siekia sunaikinti gyvybę ir sugrąžinti neorganinį būvį [.radosi iš negyvosios materijos. lai­ kantis mūsų prielaidų.ir žmonių giminės gyvybę. kurie Freudui buvo gerai žinomi.. Ji atlieka lemiamą vaidmenį jo tolesniuose teoriniuose veikaluose ir užima centrinę vietą galutinia­ me psichoanalizės apibendrinime . įtūžį. anuomet turėjo rastis ir vara. Iš šių dviejų grupių sąveikos ir grumtynių randasi gyvenimo apraiškos. kurios prie­ šinasi šiai tendencijai ir tai. graikų filosofo Empedoklio Akragiečio (apie 483-423 m. gali būti nukreipta į objektus. o neapykanta naikina ir griauna. tačiau laipsniškai gręžiasi į aplinkinio pasaulio pusę ^agre­ sijos varos pavidalu. 1933 m. kartais dar vadinamų ir Tanatu..tai gėris.]. tačiau agresija gali gręžtis ir prieš patį subjektą ar kitus pasaulio reiškinius. pr. Kr.neatmenamais laikais ir neįmanomu suvokti keliu . pasibjaurėjimą ir 1.

Klasikinis pavyzdys čia yra seksualinė *perversija. nešti sutaikymą ir užkirsti kelią visai virtinei reiškinių“ (Freud. Mirties varos šioje teorijoje atsiranda kaip visai nauja kategorija. jos visada jungiasi su erotinėmis varomis. patekusių į konfliktą su savisaugos va­ 142 .į *gyvybės varas. remiantis ankstesniąja va­ rų teorija. p. Nėra žinoma. *agresija. pasak Freudo. Freudas taip pat susidūrė su sunkumais. mėgindamas kildinti neapykantą iš seksualinių varų. 1933a.ti žalą tam tikriems objektams. Lemiama įžvalga buvo daugelio pacientų atveju pastebimas nuolatinis skaudžių gyvenimo situacijų grįžimas. 104). nors tarp jų ir dažnai kyla konfliktai. Ši demoniškoji galybė. Freudas sujungė jas į vieną kategoriją . kaip pats sakė. nesuderinami su ankstesne varų teorija ir pamatiniu *malonumo principu. Galima pasakyti. *sadizmas. tverusioje savo varų teorijos versijoje Freudas postulavo dvi varų grupes . apie kurią ankstesniuose Freu­ do darbuose nebuvo kalbama. agresijos varos niekados nesireiškia vie­ nos pačios. pirmiausia atliekan­ čias žmonių giminės palaikymo funkciją. Šiuos reiškinius buvo sunku teoriškai paaiškinti. *Mazochizmo atveju agresyvioji energi­ ja su libidinių elementų priemaiša gręžiasi prieš patį individą. nepriklausomą nuo malonumo principo ir dažnai jai net priešingą. Tokios sąvokos. Pastarųjų užduotis yra. Toje būtinybėje Freudas. įžvelgė demonišką galybę. kad abi grupės turi pozityvų skambesį. kurio atveju stiprus seksualinis dėmuo jungiasi su smurtavimu prieš kitą asmenį. Agresyvūs ir libidiniai impulsai įvairiomis propor­ cijomis esti susimaišę. Postulatas apie mirties varų (arba mirties varos . pasak Freudo: „Laimė. ko­ kiais teoriniais principais Freudas čia vadovavosi.Freudas pakaitomis vartoja abi formas) egzistavimą tikrai buvo kontroversiškiausias jo sukurtos teorijos elementas. Kasdienos gyvenime dažniausiai nusistovi tam tikra šių dviejų grupių pusiausvyra. Kaip paprastai. Iki 1920 m. atsižvelgiant į žmogaus sukurtos viešpataujančios kultūros sąlygas. ir *savisaugos varas. em­ pirinis išeities taškas yra tam tikri klinikiniai stebėjimai. sa­ dizmas ir mazochizmas. arba. Šią *būtinybę kartoti sunku buvo inter­ pretuoti kaip libidinio pasitenkinimo paieškas. Šios dvi varų atmainos retai reiškiasi grynuoju pavidalu.*seksualines varas. yra mirties vara. įgijo didelę reikšmę klinikiniame darbe. Formuluodamas galutinę varų teoriją. kaip *ambivalencija.

Symptom und Angst (1926d). nagrinėjančiame neurozinį konfliktą ir paskelbtame po šešerių metų nuo Jenseits des Lustprinzips pasirodymo. névrose mixte\ vok. gemischte Neurose *Neurozė.romis. kad esama mišrių neurozių. kad empirinis mirties varų pa­ matas yra labai menkas. Ji šioms varoms priskiria lemiamą vaidmenį ankstyvosios vaikystės raidoje (Klein. mixed neurosis\ pranc. Veikale Hemmung. Tai tebėra vienas pačių prieštaringiausių teori­ jos elementų. etiologija pagrįstos neurozių klasi­ fikacijos. Praktiniame terapiniame darbe mirties varų są­ voka irgi teturi menką reikšmę ir nebuvo taip pripažinta kaip dauguma kitų Freudo koncepcijų. Nedera pamiršti ir ano meto filosofijos tėkmių įtakos Freudo mąstysenai. ir šią tezę traktavo kaip savotišką spekuliaciją arba mitą. tačiau atmetė hipotezę apie jos kilmę iš autodestrukcinio polinkio. o paskui dar ir radikalizavo Freudo hipotezę apie mir­ ties varas. 1948). M iš r io ji n e u r o z ė Angį. kelioms savitoms etiologinėms 143 . Daugelis Freudo įpėdinių pripažino agresijos varos idėją. dialektinėmis kategorijomis. Jis skaitė Nietzsche’ę (1844-1900) ir ArthurąSchopenhauerį( 1788-1860). Tačiau tai ne­ paskatino jo atsisakyti savosios. Freudas anksti atrado. neprieinamą negrabiai mokslinei psichologijai. kuri visiškai priėmė. yra Melanie Klein (1882-1960). o vėlesnėje jo teorijos raidoje išryškėja sąlyčio taškai su šių mąstytojų filosofija. Freudas puikiausiai suvokė. kurios simptomai būdingi dvejoms ar kelioms paskiroms etiologinėms atmainoms. 1976). minėtos dvi antagonistinės varų grupės atlie­ ka ankstesnį vaidmenį. Kiti kvestionavo net pačią agresijos varos sąvoką ir agresyvumą laikė objek­ to sukeltos frustracijos padariniu (Montague. Mokymas apie mirties varas niekada nebuvo patenkinamai integruotas į kitą teorijos dalį. kaip drįstame teigti. Mitą jis suprato kaip giliai slypinčią tiesą apie žmogaus pri­ gimtį. Filosofiškesniu požiūriu vėlesnioji varų teorija taip pat atspindi ir principinį Freudo polinkį teorinius samprotavimus grįsti dualistinė­ mis arba. Teoretikė. Mišriosios neurozės randasi.

o ypač išmokti „[.] atpažinti ir įveikti savo kontraperkėlimą [.. Čia kalbama apie tai. analyse didactique. Sandoras Ferenczis (1873-1933) laikėsi nuomonės. kad busimasis analitikas išmoktų naudotis savo paties nesąmoningąja sfera. Mo­ komoji psichoanalizė apskritai trunka mažiausiai ketverius metus. ir psichoziniai simptomai (Kemberg. kokio masto ir gylio privalo būti mokomoji psichoanalizė. Jis jau anksčiau teigė. Busimasis psicho­ analitikas privalo disponuoti žiniomis apie savo paties nesąmoningąją sferą. kurie bemaž visados reiškiasi *įkyrumų neurozės atvejais. Freudas pradėjo *savianalizę. Didelė dalis asmenų. pranc. kur jis pats buvo ir pacientas. 1897 m. 1983). Freudas manė. 144-145). Lehranalyse Psichoanalitinių studijų dalis.]“ (Freud. atkreipusi į save didelį dėmesį. vok. 1895d).. 1937c). Dažniausias mišriosios neurozės pavyzdys yra isterijos ele­ mentai. Dalį šios medžiagos jis pateikė veikale Die Traumdeutung (1900a). naudodamasis introspekcija ir pasitelkdamas laisvąsias asociacijas bei *sapnų *interpretaciją. Esama skirtingų požiūrių. M o kom oji p sich o a n a lizė Angį. 1912e). padedančiu suprasti paciento nesąmo­ ningąją sferą (Freud. Freudo savianalizės variantas. ir analitikas. kad ji ne­ privalo būti tokia pat nuodugni kaip įprastinė terapinė analizė (Freud. kaip tam tikru didelio jautrumo įrankiu.. kad „ana­ 144 . Kita mišrios patologijos atmaina. 1910d. yra *ribinė būsena. pradedančių psichoanalizės studijas. kad tam tikra savianalizės atmaina būtina tam. kurioje pastebimi ir neuroziniai. Busimasis psichoanalitikas duodasi analizuojamas specialius įgaliojimus turinčio psichoanalitiko. training analysis'. kurios metu. jau anks­ čiau esti patyrusi kelerių metų įprastinę psichoanalizę. p.. kad galėtum sėkmingai imtis psichoanalitinės terapijos.kategorijoms susijungus į vieną sudėtinį neurozės paveikslą (Freud. stengėsi įsismelkti į savo paties *nesąmoningąją sferą. laikui bėgant buvo pakeistas reikalavimu atlikti savo psichoanalizę pas patyrusį ir šį darbą dirbti įgaliojimus turintį psichoanalitiką.

nuo klasikinės analizės skiriasi ta prasme. kad ateities anali­ tikai turėtų medicininį išsilavinimą. kai kurios jų paliko šį reikalavimą galioti. 1955. Dauguma XX a. maternage. pirmiausia . kuris būdingas geros motinos ir vaiko santykiui. 83-84).su schizofrenija sergančiais pacientais. mothering. Psichoanalizės sąjūdžiui suskilus į kelias frakcijas. Freudas buvo tokio požiūrio prieši­ ninkas ir straipsnyje Die Frage der Laienanalyse (1926e) dalykiškai ir įžvalgiai išdėstė savo argumentus. palai­ ko Ferenczio pusę. radosi pageidavimas. neatlikus absoliučiai visos analizės“ (Ferenczi. 145 . kad *interpretacijos reikšmė pasitraukia į antrąjį planą (Scheflen. kuri yra *tiesioginės analizės pavyzdys. regis. pradžios psichoanalitikų buvo psichiatrijos ir neurologijos srityje specializavęsi gydytojai.sukurti tarp terapeuto ir paciento ryšį. Jos tikslas . Psichoanalizės sąjūdžiui išaugus ir parengus konkrečią mokymo programą. Terapeutas stengiasi atitaisyti padarytą žalą aktyviai ir veikliai globodamas pacien­ tą. Kai kurių psichozių pamatas yra nepakankamas motinos gebėjimas apgaubti vaiką būtina globa pirmaisiais gyvenimo metais. pranc. Kita su mokymu susijusi ir karštai diskutuota prob­ lema buvo teorinis kandidatų į psichoanalitikus pasirengimas.litikas privalo pažinti ir išmokti kontroliuoti net slapčiausias savo cha­ rakterio silpnybes. Dauguma šiandienių analitikų. 1961). tai neįmanoma. mütterliches Betreuen Terapinė laikysena psichoterapijos darbe. Šiandien dau­ gumoje šalių reikalaujama. Technika. Tačiau anglų ir amerikiečių psichoa­ nalitikams pavyko prastumti šį reikalavimą Tarptautinėje psichoanali­ zės asociacijoje. o kitos jo atsisakė. analogišką tam. p. kad kandidatai į psichoanalitikus būtų baigę medicinos arba psichologijos studijas. M otin išk a globa Angį. vok.

pranc. N a rc istin is o bjek to r in kim a sis Angį. 1914c). *libido aiškiai atsitraukia iš aplinkinio pasaulio ir gręžiasi į savąjį *Ego. raidai teisingai klostantis. Pirmiausiai jis įvedė *šliejamojo objekto rin­ kimosi tipo sąvoką.n N a r c ist in ė n e u r o z ė Angį. Klasikinis narcistinio objekto rinkimosi pavyzdys yra tada. o juo nusakoma būsena perteikiama veiklos psichozės arba *ribinės būsenos kategorijomis. 1924b). kurio atveju. pranc. Freudas skiria narcistines neurozes nuo *perkėlimo neurozių. névrose narcissiques vok. kai homoseksualas renkasi tos pačios lyties objektą. o pirmuoju atveju tai sunku ar išvis ne­ įmanoma. 1914c). narzissistische Neurose Terminas nusakyti sutrikimui. kad vaikui modelis yra priešingos lyties tėvų poros narys (Freud. Skirtumas yra tas. Tai sunkina narcistinių neurozių gydymą tradicinės *psichoterapijos metodais (Freud. reiškia. kad kūninėje situacijoje antruoju atveju galima užmegzti perkėlimo santykį. kuris. narzistische Objektwahl *Objekto rinkimasis pagal tam tikrą panašumą į patį subjektą. Freudas manė. 1905d). Šiandien šis terminas retai tevartojamas. Vėlesniuose darbuose Freudas „narcistines neurozės“ terminą vartojo tik kalbėdamas apie depresi­ nes būsenas ir skirdamas jas nuo perkėlimo neurozių bei psichozių (Freud. choix d'objet narcissiques vok. Veikale Zur Einführung des Narzissmus (1914c) atsiranda narcistinis objekto 146 . kad homoseksualų ryšiai yra labiausiai įtikinamas narcizmo hipotezės įrodymas (Freud. pasak Freudo. narcissistic object-choise. narcissistic neurosis.

rinkimasis. Į psichoana­ lizę narcizmo sąvoką įvedė Karlas Abrahamas (1877-1925) 1908 m. kuri grynuoju pavidalu retai pasitaiko. Kasdienėse situacijose. atitraukiamas nuo jų ir atgręžiamas į savąjį *Ego. kad *libido. o mergaitė labiau linkusi į narcistinį rinkimąsi. Terminas kilęs iš mito apie Narcizą. kad objekto meilės raidoje esama įžanginės vaikiško arba *pirminio narcizmo stadijos. konkrečiais atvejais paprastai esama kartu ir narcistinio objekto rinkimosi. kuri ima reikštis. pvz. pradžioje Freudas daugelyje veikalų rašė apie narcizmą. pabaigos psichiatrijoje narcizmas radosi kaip nusakymas seksualinės *perversijos. Pirminis narcizmas laiko atžvilgiu susiliečia su vėlesniąja 147 . pasak Abraha­ mo.. Jis teigė. normaliais atvejais krypstąs į konkrečius objektus. būdinga tai. pasibaigus ankstyvajam autoerotizmo periodui (Freud. nes „kiekvienam žmogui abu rinkimosi keliai yra atviri“ (Freud. Kadangi motina yra pirmasis ir berniuko. kad narcistinį objekto rinkimąsi arba šliejamąjį objekto rinkimosi tipą lemia lyčių skirtumas. kuriuo paženklintos tam tikros schizofrenijos atmainos (Abraham. vok. 1927). aprašinėdamas schizofrenijos būsenas. N a r c iz m a s Angį. ir rinkimosi pagal šliejamąjį objekto rin­ kimosi tipą elementų. kuri reiškiasi tuo. kuris įsimylėjo savo paties atspindį vandenyje. ir mergaitės objektas. Ši aplin­ kybė paaiškina visagalybės jausmą. pranc.. ankstesnį ar pagei­ daujamą duotojo asmens paveikslą (Freud. Šiuos du rinkimosi variantus privalu laikyti teorine galimybe. p. narcissisme. Freudo nuomone. XIX a. 88). narcissism. Tačiau šis skirtumas nėra itin svarbus. 1914c. 1914c). Narzissmus Meilė. Freudas teigia. pagal esamą. 1911c). narcistinis objekto rinkimasis vyksta pagal įvairius principus. Schizofrenijai. pasak kurio individas vadovaujasi troškimu atrasti savąjį *Ego kitame asmenyje. XX a. berniukas veikiau ima rinktis pagal šliejamąjį objekto rinki­ mosi tipą. nukreipta į patį save. kad kas nors savo paties kūną renkasi kaip seksualinį *objektą.

Libido iš Ego persikelia į kitus objektus. susiklosto tarpusavio priklausomybės santykis: „Juo daugiau sunaudojama vieno. kad nuo pat pradžių kūdikis turi rudimentinį Ego. Tarp *libido. Simptomai dažnai esti ne­ ryškūs ir pacientas skundžiasi tiksliau neapibrėžiamu nepasitenkinimu 148 .*oraline faze. Kad ši raida galėtų vykti be sutrikimų. susijusio su objektu. 46). 1914c. tačiau Ego yra visados pasirengęs su objektais susijusį li­ bido įtraukti į Ego. p. objektas privalo patenkinti ir narcistinius vaiko poreikius. prireikė prie jos priderinti ir narcizmo teoriją. 1923b. p.kaip Id diferenciacijos padarinys. susijusio su Ego. kuriuos galima klasifikuoti kaip narcistinius. kad vaikas ankstyviausiose raidos fazė­ se yra tartum užsisklendęs savyje. Patartina. Per šį procesą Ego pradeda kontroliuoti Id. Ankstyvojoje oralinėje fazėje objektai tampa libido kateksio dalyku. o kitos *psichikos instanci­ jos . kuris ieško objekto. kad normalus narcizmas ir stiprus Ego randasi kaip pozityvių ryšių su objektais intemalizacijos padarinys (Kohut. Vaiko raida vyksta sąveikaujant su objektais. o tada sustiprėjęs Ego stengiasi perimti objekto libido ir įsipiršti Id kaip meilės objektas. Freudo min­ tis apie varų valdomą libido energijos tekėjimą buvo pakeista hipote­ ze. Kemberg. Id čia traktuoja­ mas kaip pirminis energijos rezervuaras. Itin kritiškai vertintas teiginys. Jis traktuoja *Ego kaip tam tikrą libido rezervuarą. Freudas rašo: „Pačioje pradžioje visas libido yra sutelktas Id sferoje. ir libido. kad libido pasiskirstyme viešpatautų tam tikra pusiausvyra. Id perkelia dalį šio libido į erotinį objektų kateksį. kad gausėja charakterio sutrikimų. kurios esmė ta. o Ego tik formuojasi ir dar yra silpnas. Klasikiniame straipsnyje Zur Einföhrung des Narzissmus (1914c) Freudas plėtoja Abrahamo požiūrį narcizmo tema. Paskutiniaisiais dešimtmečiais klinikinėje psicho­ logijoje ir psichiatrijoje pastebėta. juo skurdesnis darosi antrasis“ (Freud. 1983). 1971. Kai kas mano. Taigi Ego narcizmas yra antrinis. perimtas iš objektų“ (Freud. Taip Ego įgyja objek­ tui būdingų bruožų ir įsiperša Id kaip meilės objektas. Freudo pateiktą narcizmo sampratą jo sekėjai ėmė kritikuoti. 75-76). Freudui galutinėje *psichikos aparato teorijoje įvedus *Id sąvoką. o libido šaltinis yra Id. Ego geba gauti šią energiją narcistinio libido pavidalu per *tapatinimąsi su kateksio apimtu objektu arba per *introjekciją.

kad tai yra „[. N e ig ia m a ter a pin ė rea k cija Angl.. pasak ku­ rios pacientas išgyvena nesąmoningą *kaltės jausmą ir *bausmės po­ reikį.. Veikale Das Ich und das Es Freudas aiškina šią reakciją. Šiuo metu išsivysčiusiuose kraš­ tuose viešpataujantys socialiniai santykiai sukuria palankią dirvą narcistiniams sutrikimams rastis (Lasch. p. *mirties vara daro mįslingą ir 149 . o ne taisosi. pasitelkdamas hipotezę. pranc. kad pacientas tam tikroje gydymo fazėje. Sunku įtikinti pacientą.. reaction thérapeutique negative. 49). kartais pasitaikąs psichoanalitinėje terapijoje. Savo darbuose Freudas kaip galutinį negatyvios terapinės reakcijos paaiškinimą nurodo *mirties varas ir *būtinybę kartoti. kad pacientas ligą brangina labiau už pasveikimą. 1924c). nepaisant pasiektos pažangos. negative therapeutische Reaktion Reiškinys. kad tų sutrikimų pamatas yra ankstyva objektų netektis.] kaltės jausmas. kuris reiškiasi neigiama terapine reakcija. gydami jie eina blogyn. Šį reiškinį Freudas nuodugniai aptaria darbe Das Ich und das Es (1923b): „Esama asmenų. jaučiasi prasčiau. kuris reiškiasi tuo. tuštumos ir beprasmybės jausmu..] Kiekvienas dalinis sprendimas. kad seksualinis dėmuo čia smarkiai nublankęs (Freud. kurį vadiname moraliniu mazochizmu ir kuris nuo įprasto mazochizmo skiriasi tuo. turįs atnešti ir kitiems atnešąs gerėjimą ar laikiną simptomų dingimą. 1923b. Susidaro įspūdis. 49). [. kad jis šią hipotezę priimtų. p. kuriam liga teikia pasitenkinimą ir kuris nenori atsisakyti negalios pavidalu tveriančios bausmės“ (Freud. Freudas laikosi požiūrio. Ši reakci­ ja . Jo nuomone. Jis linkęs manyti. jiems išsyk sukelia tik jų nega­ lios smarkėjimą. 1981). Tai vadinamoji nei­ giama terapinė reakcija“ (Freud. vok. kad priešinimasis gydymui. kad jo problemų psichoanalitinis gydymas negali įveikti. susijęs su Superego. Atrodo. negative therapeutic reaction. Freudas rašo. kurie analitiniame darbe elgiasi labai keis­ tai. Ši reakcija yra pavyzdys reiškinio.tai savotiškas ^priešinimasis. 1923b.gyvenimu.

. Klinikiniame darbe neigimas gali reikštis tuo. kad išstumtojo turinio atžvilgiu ir toliau laikomasi *gynybos. apsaugantį ją nuo klaidos: „[. negation.. nesikirsdamas su sąmoninga paciento jausena. Pasak Freudo. Neigimo procesą Freudas aptaria trumpame. kad paci­ entas linkęs ne gyti. kai išstumti *geisma